Structum 2016 gegužė by STRUCTUM

2016 I gegužė

– tai, kas išmanu

Redakcijos ŽODIS

2016 I gegužė

Architektų

bendruomenėje kilusių diskusijų ir peraugusią į viešąją erdvę šį pavasarį nestinga. Viena jų – dėl daugiafunkcio pastato „k18B“ konkurso ir jo rezultatų. Jį laimėjęs architektas Danielis Libeskindas surengė net viešą paskaitą „Augantis miestas“, kurioje dalijosi įžvalgomis apie Vilnių – miestą, atspindintį XXI amžių. Architektas teigė nedirbantis mieste, kuris jam nepatinka. Mūsų sostinę išskyrė kaip gyvą miestą. Jo nuomone – kiekvienas pastatas turi pasakoti istoriją. Kokią istorinę žinią skelbs „k18B“? Atsakymas: pastatas saugos ne vieną istoriją, atsiskleisiančią tik „k18B“ pastačius. Ir vėl tema diskusijai… D. Libeskindas atviravo, kad neretai jo idėjos visuomenei iš pradžių būna svetimos, neišvengia ir kolegų profesionalų skepsio, tačiau dažnai tas priešiškumas, nuomonė pasikeičia – tik tam prireikia net dešimtmečio. Lieka laukti… Kita diskusijų tema – renovacija. Tempai lyg ir spartesni, bet ne tokie, kokių tikisi mūsų akys. Specialistų nuomone, svarbu, kad modernizuojamiems namams būtų keliami pakankami kokybės reikalavimai ir po dešimtmečio jie ir vėl neatrodytų beviltiškai pasenę. Šiame numeryje daug kalbama apie iškilusius išskirtinius statinius, išskirtinius interjerus, įspūdžius iš parodos „iSaloni“... Bet Aristotelis yra pasakęs: „Visuma yra daugiau nei jos dalių suma.“ Gero laiko su naujojo žurnalo „Structum“ numerio visuma. 

redakcija

VARTOKITE ATSAKINGAI

Žurnalas

ISS N 2335-2116 LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. +370 620 55 199 L.E.P. DIREKTORĖ Audronė Dausevičienė VYR. REDAKTORĖ Eugenija Gimbutienė El. p. eugenija@estructum VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Sonata Ramanauskienė TEKSTŲ AUTORIAI: Asta Geibūnienė Giedrė Linden Sonata Ramanauskienė Stasys Liaukevičius Raimundas Skurdenis Mindaugas Dagys Julija Symionenko-Kovacs Laurynas Mituzas Remas Koolhaasas NUOTRAUKŲ AUTORIAI: Evaldas Lasys Tomas Bražinskas Vilija Eimontienė Hufton+Crow Wooseop Hwang Yong Kim Gwan KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Mob. +370 610 040 66 El. p. info@estructum.lt VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė PARENGIMAS SPAUDAI UAB „Structum projektai“ SPAUSDINO UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2016 © STRUCTUM, 2016 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

Turinys Architektūra

6 14 16 20

DRAKONAS, PASAKOJANTIS CIVILIZACIJOS ISTORIJĄ D. LIBESKINDAS KOPIA Į VILNIAUS AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ KALVĄ LIETUVĖS SUKURTA PRABANGI KLASIKA RADO NAMUS JŪRMALOJE

„structum“ projektas. svajonių namai – kokie jie? Erdvu ir dar erdviau…

„NEMATOMOS“ DURYS ATVERIA ERDVĖS POJŪTĮ

23 28 32 36 40

MOZAIKA: ARCHITEKTŪRINĖ KELIONĖ PER DABARTĮ IR PRAEITĮ ĮSPŪDŽIAI PO PARODOS „iSaloni“: Į NAMUS SUGRĮŽTA PRABANGA „DEKTON“: NAUJA TECHOLOGIJA, NAUJA KOKYBĖ, NAUJOS GALIMYBĖS

PROJEKTAS „IŠMANUSIS MIESTAS II“. STUDENTŲ RANKOSE GALIMYBĖ ATSINAUJINTI MAŽIESIEMS MIESTAMS

Statyba 46

„structum“ konferencija. RENOVACIJA – REZULTATAI IR POKYČIAI KOMERCINIO NT OBJEKTUOSE NAUDINGASIS VIDAUS PLOTAS GALI TAPTI DIDESNIS!

52 54 VARINĖ DANGA SU SIMBOLINIU ASPEKTU 56 PO ŽEME – NAUDA INVESTUOTOJAMS? 61 NAUJOVĖ RŪSIAMS APSAUGOTI – PLOKŠTĖ, TEIKIANTI DVEJOPĄ NAUDĄ 62 NEPAMAINOMA IZOLIACIJOS TECHNOLOGIJA GELBĖJA NUO GILIAUSIŲ PAMATŲ 64 SAVIREFLEKSIJAI NUTEIKIANTIS NAMAS ŽEMĖJE 67 NOVATORIŠKI PLOKŠČIOJO STOGO STOGLANGIAI 68 TVIRTINIMO BĖGELIAI GELŽBETONIO KONSTRUKCIJOMS 71 NELAIKANČIŲ SIENŲ KONSTRUKCIJOS 72 NØRDIKA STATYTOJAI ĮVEIKĖ VISUS IŠŠŪKIUS (NEMOKU PADARYTI REIKIAMOS O NORKOKOJ 78 „LIDL LIETUVA“ LOGISTIKOS CENTRAS – TOKIO LIETUVOJE DAR NEBUVO 94 RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO STATYBOSE TRŪKUMAI 96 MIEGANTIS BALTIJOS TIGRAS 98 AR IŠMANUSIS NAMAS NEVAGIA MŪSŲ PRIVATUMO? 101 BIM STATYBAS PERKELIA Į SKAITMENINĘ ERDVĘ

Inžinerija 102 108 111

KĄ KURIAME IR TURIME TARP DAUGIABUČIŲ NAUJAS VANDENLENČIŲ PARKAS LAUKIA VISOS ŠEIMOS „DRUSKININKŲ VANDENYS“ – KOKYBĖ IR SPARTESNIS KELIAS ŽMONIŲ SVEIKATOS IR ŠVARESNĖS APLINKOS LINK

Komfortas vienu mygtuko paspaudimu. Talis ® Select S 100. “ Talis Select S 100” vandens maišytuvo forma ir funkcija spinduliuoja estetinę harmoniją . “Select”

mygtukas, integruotas vietoj įprastos rankenėlės, garantuoja naudojimosi komfortą. Mygtuko paspaudimu ir pasukimu kontroliuojamas vandens tekėjimas ir temperatūra. Jei reikia, galima tai daryti netgi be rankų. Daugiau informacijos apie naujus produktus: www.hansgrohe-int.com/hansgrohe-news www.hansgrohe.lt

“Select” mygtuko paspaudimu įjungiamas ir išjungiamas vanduo. Sukant rankenėlę, reguliuojama vandens temperatūra.

reddot award 2015

Talis ® Select S 100 Maišytuvas praustuvui Produkto video

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Drakonas, pasakojantis civilizacijos istoriją Asta Geibūnienė

Milano parodoje „Expo 2015“ duris atvėręs įmonės „Vanke China“ paviljonas tyrinės svarbiausias problemas, susijusias su ekspozicijos tema „Planetos maitinimas, energija gyvenimui“. Daugiau kaip iš 4 tūkst. raudonų metalu dengtų plytelių pastatą kūrė pasaulyje garsus architektas Danielis Libeskindas. Geometrinės keraminės plokštės kuria išraiškingą modelį, primenantį drakono odą, o pats paviljonas – tai dinamiška struktūra, reprezentuojanti kinų tautos augimą ir ištvermę. ArchitektaS: Danielis Libeskindas Vieta: „Ingresso Expo“, Via Giorgio Stephenson, 107, 20157 Milanas, Italija Atsakingasis architektas: Yama Karimas Plotas: 1 210,0 m2 Projekto metai: 2015 Nuotraukos: Hufton+Crow

→

ARCHITEKTŪRA

„Pradėjau šį projektą galvodamas apie Kinijos kraštovaizdį, – aiškino D. Libeskindas. – Turiu didelę knygų kolekciją apie kiniško kraštovaizdžio meną, atskleidžiantį tuos neįtikėtinus kalnus ir darinius. Tačiau kai projektą baigiau, visi pamatė šį drakoną. Tada ir aš supratau, kad drakono simbolis akcentuoja kalną. Jei pažvelgtumėte į paviljono formą, tikrai galėtumėte tai pastebėti. O drakonai ir yra gyvoji žemė, tad ši mintis pasirodė tinkama. Be to, norėjau, kad statinys būtų įdomus iš skirtingų perspektyvų, nesvarbu, ar eisi per vieną ar kitą įėjimą, ar netikėtai jį aptiksi. Šviesoje jis visada keisis.“ Architektas prisipažino, kad pastatą kūrė vien tik tradicinėmis priemonėmis – piešdamas ir modeliuodamas. Jis nesinaudojo parametrinio modeliavimo sistemomis, taip mėgstamomis architektų, įskaitant Zahą Hadid. „Niekada nenaudojau kompiuterio, kad sukurčiau formą, – teigė jis. – Manau, kad šios ir parametrinės formos skirtumas yra tas, kad tai nėra aerodinamiška forma. Tai tikrų tikriausias rankų darbo drakonas.“ Paviljono „Vanke“ koncepcija pasitelkia tris idėjas, kylančias iš Kinijos kultūros ir susijusias su maistu: shitang, tradicinė kinų valgykla, kraštovaizdis, kaip esminis gyvenimo elementas, ir drakonas, metaforiškai susijęs su ūkininkavimu ir išmaitinimu. Visos šios trys koncepcijos sujungiamos paviljono „Vanke“ parodos, architektūros ir programos erdvėse. Ekspozicijos vidaus dizainui vadovauja bendrovė „Ralph Appelbaum Associates“ (Niujorkas, Londonas, Pekinas, Berlynas, Maskva), grafinis dizainas – Han Jiaying (Pekinas). „Kadangi spartus miestų augimas priverčia populiacijas gyventi vis arčiau vienas kitų, o socialinės dezintegracijos rizika auga, mes siekiame šiuo paviljonu tiek metaforiškai, tiek fiziškai atkreipti dėmesį į šiuolaikinio gyvenimo problemas, susijusias su ekspozicijos tema, – sakė „China Vanke“ pirmininkas Wangas Shi. – Maisto tradicijos kinų kultūroje turi labai daug stiprių asociacijų – nuo shi-tang koncepto (valgyklos) iki drakono formos, kuris pagal mitologiją kildinamas iš su Kinijos žemės ūkiu susijusios istorijos. Mes siekiame pasitelkdami šiuos konceptus pristatyti „Vanke“ tikslus pasauliniu mastu: galimybę kurti energingas, sveikas bendruomenes ekologinę pusiausvyrą išlaikančioje ir inovatyvioje aplinkoje“, – pridūrė pirmininkas Wangas. Įsikūręs ant pietrytinio „Lake Arena“ krašto, 800 m2 paviljonas, rodos, kyla iš Rytų, sukurdamas dinamišką, vertikalų kraštovaizdį. Dizainas yra vingiuotos geometrinės struktūros. Ji tokia išlaikoma tiek viduje, tiek išorėje. Įspūdingi laiptai, padengti šilto pilkos spalvos atspalvio betonu, prasimuša pro raudoną gyvatišką formą ir veda lankytojus į aukštesnį lygmenį. Nuo ant stogo esančios apžvalgos aikštelės su sodu atsiveria pribloškiantys ežero ir šalimais esančio italų paviljono vaizdai. Toks dizainas slepia mintį į projektą įtraukti daugybę kinų gyvenimo aspektų. Paviljonas yra dinamiška struktūra, reprezentuojanti kinų tautos augimą ir ištvermę. Tai visiškas vidinės ir išorinės erdvės susiliejimas, sukuriantis netikėtą paviljono ir viešos jo aplinkinės erdvės susidūrimą.

→

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Paviljonas padengtas daugiau kaip 4 tūkst. raudonų metalu dengtų plytelių, kurias „Libeskind“ sukūrė kartu su italų įmone „Casalgrande Padana“. Geometrinės keraminės plokštės ne tik sukuria išraiškingą modelį, primenantį drakono odą, bet ir išsiskiria itin darniomis savaiminio išsivalymo ir oro gryninimo ypatybėmis. Trijų matmenų paviršius padengtas blizgančia spalva, kurios kaita priklauso nuo apšvietimo ir stebėjimo vietos. Kartais spalva atrodo tamsiai raudona, kartais – akinamai auksinė ir netgi, žiūrint iš kai kurių vietų, – spindinčiai balta. Plytelės pritvirtintos pasitelkiant meistrišką plytelių tvirtinimo sistemą, kuri suteikia ritmišką raštą ir labai tikslią formą ir šiaip jau lanksčiam, susuktam pavidalui. Dveji spiraliniai laiptai, atkartojantys formą, kelia paviljoną pietų ir šiaurės pusėn nuo „Lake Arena“ įėjimo, atlieka cirkuliacinę funkciją ir atstoja sėdimąsias vietas.

Trijų matmenų paviršius padengtas blizgančia spalva, kurios kaita priklauso nuo apšvietimo ir stebėjimo vietos. Kartais spalva atrodo tamsiai raudona, kartais – akinamai auksinė ir netgi, žiūrint iš kai kurių vietų, – spindinčiai balta.

→

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Paviljono viduje lankytojai randa ekspozicijos erdvę. Joje – 200 ekranų su žvaigždynais, pritvirtintų ant bambukinių pastolių matricos. Ekranų ir bambukų miškas kybo virš vinguriuojančio atspindinčio baseino, atstojančio lankytojų taką. Lankytojams judant šia erdve, ekranuose ir 22 garsiniais kanalais atsiskleidžia dešimties minučių trukmės pasakojamoji patirtis. Sulig kiekvienu žingsniu ir galvos pasukimu erdvė ir istorija atrodo vis kitaip: ji gausi ir sluoksninė – iš pradžių ji atrodo fragmentiška, bet kartu suprantama kaip pavergianti, iš šipulių surinkta visuma. Pasak paviljono kūrėjų, istorija svyruoja tarp chaoso ir ramybės. Karštligiškas miesto gyvenimas yra absoliučiai sugretinamas su ekstremaliai lėtu bendruomeniniu valgiu – pirmiausia jo gaminimu, o tada – valgymu. Žinutė – apie jėgą, galimybę užmegzti ryšius ir kurti bendruome-

nę per maistą – turi būti suprasta labiau instinktyviai nei racionaliai. „Paviljono „Vanke“ ekspozicija buvo daugybės simbiotinių jėgų rezultatas: architektūros ir parodos dizaino, parodos dizaino ir žiniasklaidos produkcijos, menininkų ir mecenatų. To rezultatas tikrai retas kūrinys – didelio masto ypač paini patirtis, kuri, rodos, buvo nupiešta viena ranka“, – sakė parodos žiniasklaidos vadovas Alexas Vlackas. Viršutiniame paviljono aukšte įrengta privati erdvė, kurioje galima vesti nedidelius renginius ir priimti garsius žmones. Jaukus kambarys su didžiuliu stikliniu stogu, aprūpinančiu natūralia šviesa, „Casalgrande Padana“ plytelių grindys, bambuku apkaltos sienos ir stulbinamas rankų darbo stiklinis šviestuvas, „Libeskind“ sukurtas čekų amatininkų stiklo įmonei „Lasvit“. 

ARCHITEKTŪRA

Pirmosios vietos laimėtojų „Studio Libeskind“ projektas.

D. Libeskindas kopia į Vilniaus aukštybinių pastatų kalvą Asta Geibūnienė

Balandžio 29 d. baigėsi daugiafunkcio komplekso „k18B“, iškilsiančio sostinės Konstitucijos prospekte ties Baltuoju tiltu, tarptautinis architektūrinis konkursas. Jį laimėjo DANIELIS LIBESKINDAS, (StefanRuiz nuotr.) vieno garsiausių pasaulio architektų Danielio Libeskindo studija „Studio Libeskind“. Lenkijos žydų kilmės JAV architektas D. Libeskindas (g. 1946) laikomas viena ryškiausių šiuolaikinės architektūros žvaigždžių. Pagal jo projektus įvairiose šalyse pastatyta muziejų, koncertų salių, universitetų, viešbučių, prekybos centrų, gyvenamųjų namų, kitų pastatų. Daugiau žinomi jų: Žydų muziejus Berlyne (Vokietija), Imperijos karo muziejus Mančesteryje (Didžioji Britanija), Danijos žydų muziejus Kopenhagoje, Denverio meno muziejaus (JAV), Didžiojo kanalo teatras Dubline (Airija) ir daugybė kitų kultūrinės ir visuomeninės paskirties pastatų. Kuriant Pasaulio prekybos centro memorialą Niujorke, buvo pasinaudota būtent D. Libeskindo idėja. Jo pastatams būdingas emocinis veiksmingumas, kuriamas taikant aštrias geometrines formas, iracionaliai laužytus planus. D. Libeskindas savo biurus turi Niujorke ir Milane. Europoje įsikūrusiam biurui vadovauja jo sūnus. Abiejuose biuruose dirba per 100 architektų. Vienu metu „Studio Libeskind“ vykdo apie 40 didelių ir mažų projektų

visame pasaulyje. Garsusis architektas pats kuria eskizus, dalyvauja suteikiant jiems formą ir prižiūri visą projekto įgyvendinimą nuo pat pradžios iki rakto įteikimo, išskyrus statybas. D. Libeskindas yra Architektūros asociacijos Londone, Jeilio, Toronto, Hamburgo, Harvardo, Pensilvanijos ir kitų universitetų kviestinis profesorius. „Danielis Libeskindas yra pripažintas pasaulinio garso architektas ir man ypač džiugu, kad per artimiausius kelerius metus miestas pasipuoš net keliais jo darbais. Tarp jų ir jau skelbti Modernaus meno centro bei, jei atsiras privatus investuotojas, Sporto ir sveikatingumo centro „Vilnius Beacon“ („Vilniaus švyturys“) projektai. D. Libeskindas išsiskiria savitu stiliumi, ypatingu erdvės pojūčiu bei ypač originaliais architektūriniais sprendimais. Taip pat džiaugiuosi, kad šis įvykęs tarptautinis konkursas nustatė aukščiausią kokybės standartą ateities projektams, kurių Vilniuje bus dar ne vienas“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Beje, 2008-aisiais D. Libeskindas su kitomis architektūros pasaulio garsenybėmis – Massimiliano Fuksasu (taip pat dalyvavusiu ir pristatomame konkurse) ir JAV kūrusia irakiečių kilmės architekte Zaha Hadid – jau dalyvavo Vilniaus savivaldybės skelbtame tarptautiniame projekte Guggenheimo muziejui Vilniuje sukurti. Konkursą tuomet laimėjo Z. Hadid. „Man patinka Vilnius, jis yra savaip brangus, galų gale juk aš užaugau gana arti, Lenkijoje, ir didelė dalis mano žmonos šeimos yra kilusi iš Vilniaus, – prieš dvejus metus yra prisipažinęs D. Libeskindas, paklaustas, kodėl jį domina Lietuvos sostinė. – Be to, šiandien net ir skirtingų dydžių ar maži miestai gali konkuruoti su metropoliais.“ „Studio Libeskind“ daugiafunkcio komplekso „k18B“ projekte geriausiai dera racionalus funkcijos apskaičiavimas ir skulptūrinė, labai patraukli architektūros forma. Tai iš esmės ir lėmė, kad šis projektas laimėjo komisijos narių simpatijas. Man asmeniškai labai džiugu, kad Vilniuje atsiras

ARCHITEKTŪRA

kitos kategorijos architektūros objektas, neabejotinai išliksiantis ateinančioms kartoms, kaip naujo požiūrio, naujos epochos architektūroje ženklas. Šis projektas pakels visų sostinės architektūrinės kalvos teritorijoje ateityje statomų objektų kartelę“, – sakė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Pranas Šaliamoras. Antrąją vietą konkurse laimėjo lietuvių „Architektūros kūrybinės grupės“ projektas. Trečioji vieta atiteko „Studio Fuksas“ pasiūlymui. Laimėtoją ir prizininkus išrinko 12 narių komisija, kurią sudarė konkurso organizatorių – Lietuvos architektų sąjungos, Vilniaus miesto savivaldybės, investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ bei Kultūros paveldo departamento – atstovai. Be prizininkų, konkurse dalyvavo garsūs Lietuvos ir pasaulio architektų biurai: „Arrow“ ir „PLH Arkitekter“ iš Danijos, estai „KOKO Architects“ bei garsiausios Lietuvos architektų įmonės: „Paleko ARCHstudija“, „SP architektų grupė“, „G. Natkevičius ir partneriai“ ir „Arches“. Pasak organizatorių, tai yra didžiausias ir daugiausia užsienio bei Lietuvos architektūros žvaigždžių sutraukęs architektūrinis konkursas, kada nors vykęs mūsų šalyje. Planuojama, kad komplekso plotas sudarys apie 19 tūkst. m2, jame bus pasiūlyta apie 1 000 darbo vietų, o viešbutyje įkurta apie 300 numerių. Į kompleksą ketinama investuoti per 40 mln. eurų. Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad jam vertinant darbus labai svarbus mastelis bei tąsa tų darbų, kurie pradėti jau beveik prieš 30 metų. Jo manymu, konkurse pristatyti darbai papuoš architektūrinių žurnalų puslapius ir neabejotinai paliks ženklą miesto istorijoje. „Tikrai nedažnai tokio lygio pasaulio architektūros žvaigždės ir geriausi Lietuvos architektai pateikia savo darbus svarbiausioms Vilniaus miesto vietoms. Verslo centras dešiniajame Neries krante – sena idėja. Svarstyta, kaip padaryti, kad vakarinėje miesto dalyje gyvenantiems žmonėms nereikėtų kirsti upės, kad nereikėtų statyti daug tiltų. Kaip padaryti, kad naujosios investicijos nesibrautų į istorinio miesto prieigas, negadintų senamiesčio panoramų? Apie tai buvo kalbama ilgus metus ir pagaliau tai, kas buvo numatyta dešiniajame Neries krante, realizuojasi. Džiugu, kai idėja virsta realybe tokio lygio architektų darbais“, – sakė M. Pakalnis. Prieš paskelbiant laimėtoją, architektas Algirdas Kaušpėdas, išsamiai nagrinėjęs konkurso projektus, sakė,

kad apžiūrėjus darbus buvo matyti skirtingi požiūriai, skirtingos architektūros mokyklos netgi skirtingos kultūros. Susidūrė požiūriai, kaip žiūrima į mus ir kaip mes žiūrime į save. Nors reikia pripažinti, kad vertinant laimėtoją mūsų architektų nuomonė nebuvo vieninga. Tad koks pastatas iš tiesų išdygs ant kol kas apleistos kalvos, dar pamatysime. 

ARCHITEKTŪRA

Lietuvės sukurta prabangi klasika rado namus Jūrmaloje Sonata Ramanauskienė

Laimėjusi nekilnojamojo turto plėtotojo paskelbtą konkursą įrengti interjerą prabangiame namų komplekse „Burės“ Jūrmaloje, vilnietė architektė Kristina Patašienė įrodė dar kartą – prabangi klasika įgyvendina išrankiausias svajones... Architektei teko dirbti naujos statybos name. Čia – seniai rusų pamėgtame Latvijos kurorte – savo vasaros rezidenciją nutarė įsirengti ir Majamyje bei Dubajuje namus turinti keturių asmenų turtinga ir žinoma Rusijoje šeima. Klientų gyvenimo būdo prabangos lygį Kristina įvertino jau per pirmąjį susitikimą, vykusį Maskvoje. Tuomet prabangiame restorane šeimininkai rodė tuo pat metu įrengiamo buto Maskvoje interjero vizualizacijas, kad ji suprastų, kas jiems patinka ir koks prabangos lygmuo jiems priimtinas. Į klausimą, ar prieš priimant užsakymą būtina įvertinti prabangos lygį, architektė atsako teigiamai. „Klientas parodė savo jau turimų namų vizualizacijas, numatėme biudžetą, kuris beveik manęs ir komandos neribojo. Ribojo tik laikas, per kurį reikėjo įrengti būstą. Čia jau buvo kaip sporto varžybos: arba dabar, arba niekada! Paprastai lietuviai tokių sutarčių nedaro. Tik padedant komandai buvo išlaikytas tempas ir valdoma situacija. Bet tai sekino“, – prisiminė ji. Pasirodo, šeimininkai buvo Nuotraukos Tomo Bražinsko.

nustatę už kiekvieną pavėluotą dieną 450 eurų baudą, bet jos, laimė, mokėti neteko. Baltiškąjį santūrumą išsklaidė balti atspalviai Jūrmalos 140 m2 rezidencijos santūrią baltišką nuotaiką šeimininkė panoro papildyti šiltu Majamio alsavimu: daug šviesos, oro, lengvumo, t. y. čia turėjo atsiskleisti visi baltos spalvos atspalviai. Jie turėjo įsikūnyti klasikinio interjero linkiuose. „Kad būtų darna, o rami ir minkšta klasika neatrodytų nuobodžiai, bet ir detalės neatrodytų neskoningos, aš pasiūliau vietoj rusų mėgstamo geltono aukso spalvos naudoti sidabrines detales. Šviesūs tonai dar labiau padidino erdvę, o mano pasiūlytas elegantiškas harmoningas interjeras atitiko visų šeimos narių skonį“, – prisimena architektė. Jai, beje, visą interjero kūrimo laikotarpį su užsakovais teko bendrauti per atstumą, t. y. internetu. Ar taip sunku kurti? „Dirbau ne tik per atstumą, bet ir per kelis tarpininkus. Vis dėlto viskas vyko sklandžiai“, – šypteli Kristina. Pirmą kartą (kol kas ir vienintelį) jai teko pasirūpinti beveik visomis

ARCHITEKTŪRA

smulkmenomis – patalyne, rankšluosčiais su išsiuvinėtais šeimos herbu ir inicialais, indais, stalo įrankiais. „Kur buvo galimybė, pasirinkome standartinius itališkus baldus, o integruojamus baldus, t. y. spintas, virtuvę, užsakėme iš lietuvių gamintojų“, – pasakoja architektė. Kad radiatoriai negadintų klasikinio buto stiliaus, jų buvo atsisakyta ir visur įrengtas grindinis kolektorinis šildymas. Lietuvė architektė įrengė ir keturias terasas – 20 m2 šalia svetainės, 20 m2 šalia valgomojo, 30 m2 šalia svetainės ir 120 m2 – ant stogo. KRISTINA, „BURIŲ“ BUTO šEIMININKŲ SUMANYMUI įGYVENDINTI BUVO PAKVIESTA 15 įVAIRIŲ įMONIŲ – KAIP JUS ATRANDA UŽSIENIEčIAI? Tai atsitiktinumai. Pastaruoju metu daug dirbau su lietuvių emigrantų būstais. Buvo vienas projektas, kai konsultuoti skridau į užsienį. AR SUSIDŪRĖTE SU KOKIAIS NORS IššŪKIAIS įRENGDAMA BUTą JŪRMALOS „BURĖSE“? Iššūkis buvo terminas, o juk visur gamybos ir užsakymų itališkose gamyklose terminai yra 2 mėn., tad mūsų komanda negalėjo padaryti jokios klaidos. Iššūkis buvo ir šeimininkės pageidavimas antrojo aukšto terasoje įsirengti burbulinę vonią, kurios svorio galėjo neišlaikyti namo konstrukcijos – prireikė derinti sprendimą su pastato konstruktoriais. Vis dėlto norą

ARCHITEKTĖ KRISTINA PATAŠIENĖ

sėkmingai išpildėme. Kiek trikdantis iššūkis buvo ir tai, kad įrengdami savo aptarnaujančiajam personalui dar vieną įsigytą apatiniame namo aukšte butą turtingieji užsakovai... taupė, taikydami jau naudotas buvusiųjų šeimininkų detales...

→

Balta – klasikinė spalva. Ja sunku ką nors sugadinti. Tai paprasčiausias pasirinkimas, kai ribojamas laikas rinktis daugiau.

ARCHITEKTŪRA

„Burių“ buto šeimininkai pageidavo baltos spalvos... Balta – klasikinė spalva. Ja sunku ką nors sugadinti. Tai paprasčiausias pasirinkimas, kai ribojamas laikas rinktis daugiau. Kokios spalvos (-ų) niekada nenaudotumėte klasikiniame interjere? Ir kokia medžiaga (-os), anot jūsų, visiškai nedera su klasika? Sunku žodžiu įvardyti spalvas, nes tikroji klasika „draugauja“ su visokiausiomis spalvomis, tik reikia atrinkti atspalvius. Klasikiniai gobelenai turi labai turtingą spalvų gamą, prie jų daug kas dera. O iš medžiagų visiškai nedera turbūt betonas ir plastikas. Su kuo jums asocijuojasi žodis „klasika“? Su pastovumu. Ar įmanoma gražų klasikinį interjerą sukurti naudojant kuklias medžiagas?

Labai lietuviškas noras ir dažnas prašymas. Pačiam žmogui tai darant dažnai laviruojama ties kičo riba. Net ir dizaineriams tai iššūkis. Kokiomis priemonėmis klasikos stilių galima pritaikyti šiuolaikinio žmogaus poreikiams? Naudojamos klasikos detalės, adaptuotos šiuolaikiniam žmogui, kuris vizualiai nori tai matyti savo aplinkoje. Jūsų salonas „Medis Line“ atstovauja gamyklai, gaminančiai natūralaus medžio masyvo baldus. Medis – jūsų mėgstamiausia medžiaga? Medis gražiai sensta. Jį galima restauruoti. Jo įvairios gamybos ir pritaikymo galimybės. Gal turite viziją būsto, kurį pavadintumėte savo kūrybos didžiausia svajone? Norėčiau projektuoti viešbutį, kuris neturėtų limito projektavimo ir įrengimo darbams. Būtų smagu... Ačiū už pokalbį.

ARCHITEKTŪRA

Rafinuotam skoniui – klasikos improvizacijos iš Italijos Ieškantiesiems autentiškų baldų ir suprantantiesiems, kad namai – tai ypatinga vieta, kurioje norisi atskleisti savitą stilių, kūrybą ir eleganciją, verta atrasti baldų boutique „Opera“. Bendradarbiaujant su šimtametes tradicijas puoselėjančiais Veronos ir jos apylinkių gamintojais, boutique‘e „Opera“ prabanga kuriama kiekvieną dieną. Harmoningas, išskirtinis ir rafinuotas interjeras neatsiejamas nuo tokių svarbių atskirų dedamųjų kaip aukšta kokybė, unikalios medžiagos, suderinti apdailos bei dekoratyvūs elementai. „Mūsų atstovaujami gamintojai ne tik kruopščiai atrenka žaliavą savo gaminiams, bet ir didžiuojasi ilgametę patirtį turinčiais meistrais, prilygstančiais menininkams, – pasakoja įmonės įkūrėja Laura Žostautaitė. – Ne paslaptis, kad klasiką visame pasaulyje vertina prabangos ir išskirtinumo gerbėjai. Mes pristatome ne tik tradicinės klasikos, bet ir kitų jos krypčių: art deco, Provanso, country ir pan. stilius, todėl galime harmoningai suderinti skirtingų jums patinkančių klasikos stilių baldus ir kuo tiksliau atskleisti būsto charakterį, savitumą. Kartu siekiame sukurti ne tik patrauklų, bet ir komfortabilų gyventi interjerą.“

„Opera“ atstovauja vieniems klasikinių Šiaurės Italijos baldų gamintojų lyderių: MARTINI, BRUMMEL, PROVASI TURRI ir kt. Pastarieji garsėja išskirtine kokybe bei elegantiškomis baldų formomis, išsiskiria aukštais tarptautiniais kokybės standartais, naudoja rankų darbą ir siūlo įvairiausius apdailos variantus. Skirdami ypatingą dėmesį kiekvienos detalės tikslumui, geba sukurti unikalius baldus ir kitus gaminius. Šie gamintojai, siekdami patenkinti įnoringiausių klientų pageidavimus, dirba lanksčiai, siūlydami įvairius interjero ir baldų sprendimus visoms gyvenamosioms erdvėms. Kas itin svarbu – jie suteikia neišsenkančias galimybes individualizuoti projektą. Kviečiame susipažinti su „Operos“ parinktomis kolekcijomis! Visų stilių baldų ir aksesuarų galima atrasti pagal katalogus. 

Šalia siūlomų natūralios medienos baldų „Opera“ projektuoja medžio masyvo vadinamąsias boiserie plokštes (angl. panel) ant sienų ir lubų, parenka apdailos variantus, stilingus dekoratyvius aksesuarus. UAB „Interjero opera“, Užupio g. 20-1, Vilnius, mob. +370 614 30 938, www.operadesign.lt

ARCHITEKTŪRA

„STRUCTUM“ PROJEKTAS

SVAJONIŲ NAMAI –

KOKIE JIE? UŽSAKOVAS IR PROJEKTO VYSTYTOJAS: UAB „YIT Kausta būstas“ GENERALINIS RANGOVAS: AB „YIT Kausta“ PROJEKTUOTOJAS IR ARChITEKTAS: UAB „Unitectus“ STATYBOS VADOVAS: Egidijus Skomantas PROJEKTO VADOVAS: Jonas Kličius ADRESAS: Sporto g., Vilnius STATYBŲ PRADŽIA: 2015 m. STATYBŲ PABAIGA: 2016 m. II ketvirtis NAMŲ SKAIčIUS: 3 BUTŲ SKAIčIUS: 82 BUTŲ PLOTAS: 34–94 m2 AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO VIETOS: 82 požeminėje aikštelėje, 6 antžeminėje

NIKALUS PROJEKTAS. Pasitelkę į pagalbą būrį specialistų, kartu su jauna vilniečių šeima einame koja kojon aprašydami jų išsirinkto trijų kambarių buto pirkimą dar nuo brėžinio, namo statybą ir būsto įsirengimą. Jūsų laukia daug vertingų patarimų ir praktiškų idėjų, kurias galėsite panaudoti savo namams.

ARCHITEKTŪRA

Erdvu ir dar erdviau…

Sonata Ramanauskienė

Gyvenamosios erdvės dydis turi nemenkos įtakos žmogaus savijautai, nuotaikai, netgi fiziniam aktyvumui. Todėl, galvojant apie būsto grožį formuojančias detales, nereikia ranka numoti į, rodos, tokius savaime suprantamus dalykus kaip lygias sienas ir jų spalvas, duris ar veidrodžius. Architektė Monika Audickaitė, suprojektavusi ir įrengianti sostinėje AB „YIT Kausta“ statomo daugiabučių namų kvartalo „Naujoji Rivjera“ trijų kambarių buto interjerą, nusišypso – visi šie dalykai yra galingas ginklas, veikiantis ir būsto erdves, ir šeimininkų komfortą. Spalvų gama – pagal pasaulio kryptis Supančios namų spalvos stipriai veikia šeimininkų būseną: vienos suteikia ramybės, kitos – energijos, o trečios tiesiog leidžia jaukiai jaustis. Kiekviena spalva neša informaciją ją matančiajam – štai kodėl labai svarbu tinkamai, pagal paskirtį parinkti sienų spalvą. Renkantis kambario apdailos spalvą, verta atkreipti dėmesį į tai, kaip pats būstas išsidėstęs pasaulio krypčių atžvilgiu. Jeigu kambario langai atsukti į pietus – rinkitės šaltas spalvas, jeigu į šiaurę – šiltas. Aprašomame „Naujosios Rivjeros“ bute pasirinkti ramūs, šviesūs sienų tonai. „Butas nedidelis, tačiau į jį patenka daug saulės šviesos. Tad, kad nevargintų, neįkyrėtų ir nerėžtų akių, atsisakėme ryškių geltonų ir oranžinių atspalvių. Užsakovai norėjo švelnios natūralios gamos – tokiomis spalvomis ir išdažėme sienas, bet neatsisakėme ryškių, spindinčių akcentų“, – pasakoja dizainerė. Tamsesnėse patalpose naudota žemės spalvų paletė. Pavyzdžiui, vonios kambaryje ir tualete plytelės rusvos, jos derinamos su baltomis – taip šiose zonose

MONIKA AUDICKAITĖ, architektė, dizainerė

kuriamas jaukumo jausmas. „Taip pat reikia atkreipti dėmesį į dažų faktūras, nes ta pati spalva vis kitaip atrodys ir veiks žmogaus jutiklius, jei bus matinė, pusiau matinė, blizgi, kiaušinio lukšto blizgumo ar pusiau blizgi“, – pabrėžia M. Audickaitė. Jeigu lubos pažemintos Aprašomame bute yra kelių aukščių lubų zonos. Jos atsirado dėl būtinybės po pakabinamosiomis lubomis paslėpti ortakius. Norint tuos lygius skoningai vizualiai panaikinti, specialistai pataria pasitelkti dekoravimo elementus. Šiuo atveju buvo panaudoti kokybiški poliuretano sienų ir lubų dekorai. Jų yra įvairiausių tipų ir stilių. Taip pat yra ir lanksčių dekorų, kuriais galima dekoruoti lenktas sienas, kolonas, arkas. Jų pranašumas – lengvas klijavimas ir dažymas. Lubas vizualiai galima pažeminti jas nudažant keliais atspalviais tamsiau nei sienas. Na, o, nudažius lubas baltai, jos vizualiai paaukštės. „Mūsų įrengiamame bute lubos

ARCHITEKTŪRA

yra žemokos, todėl nusprendžiau, kad joms labiausiai tiks balta matinė spalva, neakcentuojanti lubų aukščio“, – sako architektė. Durys į... erdvę Rinkdamiesi duris pirmiausia žiūrime į funkcionalumą, kad tinkamai atsidarytų ir užsidarytų į reikiamą pusę. Aišku, kad techniškai saugiausias ir vizualiai įprasčiausias pasirinkimas – įprastos varstomos su apvadais durys. Tačiau laikas diktuoja naujas galimybes ir skonius, tad šiandien dažniausiai tradicinių durų neužtenka bendrai buto vizijai išpildyti. O jeigu dar ir siekiama maksimaliai išlaikyti vizualią buto erdvę... „Todėl mano ir buto šeimininkų bendras tikslas buvo sukurti paslėptų durų efektą. Pasirinkome tokias duris, kurioms nesvarbu, ar jos atsidaro į išorę, ar į vidų, be to, jos neturi išorinių elementų – apvadų ar vyrių. Nematomos durys labai tinka ten, kur erdvė turi išlikti gana vientisa, atvira, kai nesinori sienos ar patalpos apkrauti nereikalingomis detalėmis, kai koridoriuje ar hole tenka varstyti daug durų. Be to, erdvės netrikdys skirtingos sienų ir durų spalvos ar net faktūros – integruotas duris galima dažyti sienų spalva, tad jos tarsi pranyksta vientisoje sienoje...“ – pasakoja M. Audickaitė.

apšvietimo, „sugaudys“ iš aplinkos daugiau šviesos ir kartu sukurs gylio efektą. Be to, toks paviršius, nors tikriausiai daugumai atrodo labai nepraktiškas, priešingai, – puikiai valomas!“ – sumanymą argumentuoja M. Audickaitė. Kad prasiplėstų vonios ir tualeto erdvės, dizainerė ant dviejų sienų įtaisė didelius veidrodžius. O jeigu naujieji šeimininkai ateityje sumanytų pasikabinti iškalbingą sietyną, įspūdingą paveikslą ar pastatyti didesnę skulptūrą – prieš juos taip pat patariama pakabinti veidrodį. Jis ne tik išryškins grožybes – veidrodyje atsispindintis įžiebtas sietynas vakare paskleis dvigubai daugiau šviesos ir padidins erdvę. 

Veidrodžių burtai skirtingose namų zonose Atliekant kambarių apdailą, svarbu nepersistengti, antraip būstas gali vizualiai sumažėti. Vis dėlto jei taip atsitiktų, šį įspūdį išsklaidys veidrodžiai. Tinkamai parinktas ir pakabintas veidrodis pakeičia erdvę. Nedidelę erdvę padidina, tamsią – užlieja šviesa ir spalvomis. Menkai apšviestoje patalpoje pakabintas veidrodis gaudo tegu ir pro nedidelį langą įeinančią šviesą ir ją paskirsto patalpoje. Tačiau tai nereiškia, kad veidrodį reikia kabinti taip, kad jį kuo geriau apšviestų saulės spinduliai. Veidrodžius galima išradingai pritaikyti ir netikėčiausiose vietose, originaliai išsprendžiant jų funkcionalumą. Antai mūsų aprašomame „Naujosios Rivjeros“ bute atliekant apdailą buvo suklijuotos veidrodinės plytelės virtuvės zonoje. „Sugalvojome, kad laužytas veidrodinis paviršius virtuvėje, kurioje visuomet norisi kuo daugiau natūralaus

ARCHITEKTŪRA

„Nematomos“ durys atveria erdvės pojūtį Šiandien populiarūs erdvės ir vientisumo pojūtį kuriantys interjerai. Pavyzdžiui, jei butas ar patalpa nedidelė, o matomos durų staktos ir komunikacijų apžiūros durelės dar erdvę mažina ir skaldo jos kolorito bei tekstūros tęstinumą – verta atkreipti dėmesį į integruotas, arba vadinamąsias „nematomas“ vidaus duris. Vienos plokštumos paslaptis – „nematomos“ durys Įmonė „E-durys“ siūlo modernų sprendimą – „nematomas“, arba integruotas, vidaus duris INTEGRO, kurių fasadinė varčia (varstomoji dalis), kad ir kokia būtų jų varstymo pusė, yra vienoje plokštumoje su siena. Tokios durys nepakeičiamos, kuriant modernų minimalistinį interjerą. „Jos suteikia lengvumo ir unikalumo įspūdį, labai tinka šiuolaikiškam ar jaunatviškam interjerui, kur erdvė turi išlikti gana vientisa, atvira ir neapkrauta nereikalingomis detalėmis. Į sieną integruotos durys ypač gelbsti, kai koridoriuje ar hole daug durų, antraip tokia patalpa su įprastomis durimis panėšėtų į bendrabučio koridorių. Juolab kad yra galimybė duris montuoti lygioje plokštumoje su siena taip, kad jos atsidarytų į priešingą pusę. Tai ir estetiška, ir patogu“, – pastebi įmonės vadovas Virmantas Baronaitis. Integruotų durų ypatybė – pritapti prie interjero Originalių ir modernių „nematomų“, arba integruotų, vidaus durų esmė – sienoje matoma tik durų kontūro linija, nes durų vyriai ir staktos integruojami į sieną. Tokios durys nepamainomos, kai jos turi susilieti su aplinka ar būti akcentuojama tik varčia be papildomų durų elementų. Tam į durų angą (į mūro sieną) dar prieš sienos apdailą montuojama speciali unikalios konstrukcijos reikalingų matmenų aliuminio stakta, kuri vėliau gruntuojama ir nudažoma sienos spalvos dažais.

Pasirinkimas nebevaržo galimybių Durys INTEGRO gaminamos standartinių ir nestandartinių matmenų. Durų varčia gaminama iš medinio karkaso, užpildyto linų pluoštu arba medžio drožlių plokšte, išorinė plokštė – iš medienos plaušų MDF. Galimi įvairūs durų paviršiaus apdailos variantai: gruntas, dažymas blizgiais ar pusiau matiniais dažais, natūralaus medžio lukšto faneruotė, aukšto slėgio laminato plokštė, naudojama stalviršiams gaminti. Laminatas gali būti blizgus arba matinis, įvairiausių spalvų, faktūrų, su geometrinių figūrų piešiniais ir t. t. „Jei varčia nudažoma kita spalva arba padengiama laminatu, medžio lukšto plokšte ar faneruote – durys gali tapti interjero akcentu, kontrastinga detale arba atkartoti kitus interjero elementus: grindis, baldus ir pan. O nefasadinė ir nesutampanti su sienos plokštuma durų pusė gaminama ir montuojama taip, kad būtų patogu atlikti apdailą, – aiškina „E-durys“ vadovas. – Pavyzdžiui, galima priklijuoti ant visos varčios plokštumos veidrodį, kuris optiškai padidins erdvę. Arba ant varčios užklijavus grindų dangą įmanoma išgauti grindų „užlipimo“ ant sienos efektą.“ Variantų profesionalai gali pasiūlyti gausybę, nes „nematomos“ durys INTEGRO visada idealiai sutaps su interjero stiliumi – tai estetiška, patogu ir originalu. 

Į gipskartonio pertvarą stakta montuojama kartu su pertvaros profiliais, po to dailinama gipskartonio plokštėmis. Iš anksto gruntuota durų varčia įstatoma prieš dažant sienas. Duryse INTEGRO sumontuoti 3D vyriai leidžia jas atidaryti 90 (stumiant į vidų) arba 180 (atidarant į išorę) laipsnių kampu. Pasak V. Baronaičio, kadangi nėra durų apvadų, o vyriai paslėpti staktoje, toks sprendimas atrodo itin elegantiškai ir yra palyginti nebrangus. KONTAKTAI: Tel. +370 614 99 812 I El. p. vilnius@e-durys.com I www.e-durys.com

ARCHITEKT的RA

NAUJIENA

3D MALONUMAS DUŠE TIESIOG PaSPaUSkiTe, PaSUkiTe IR MĖGAUKITĖS DUŠU

Ne tik šis inovatyvus „viskas viename“ sprendimas daro įspūdį, bet ir gaminio organiškas dizainas suteikia vonios kambariui atpalaiduojančios erdvės įspūdį. „GROHE Rainshower® SmartControl“ naudojamas intuityvus trijų mygtukų dizainas. Paspaudę šiuos mygtukus kontroliuojame vandens įjungimą ir išjungimą, o pasukę – vandens srovės stiprumą. Grubesnės faktūros mygtukų paviršius užtikrina, kad būtų galima lengvai pasukti, net jei rankos drėgnos ar muiluotos. Vienu metu galima mėgautis keliomis pasirinktomis srovėmis – viena ar net visomis trimis.

MASTERS OF TECHNOLOGY

Ovalo formos stacionari dušo galva (dydis 360 ir 220 mm) puikiai suderinta su rafinuotu termostato korpusu, pagamintu iš metalo.

www.grohe.lt

Dušo sistema „GROHE Rainshower® SmartControl“ su technologija

„GROHE TurboStat®“ užtikrina, kad per kelias sekundės dalis pasiekta norima temperatūra tokia ir išliktų, net jei kinta vandens slėgis ir temperatūra vamzdžiuose. Technologija „CoolTouch®“ neleidžia nusideginti prisilietus

prie įkaitusių metalinių paviršių. Patogus termostato viršus, pagamintas iš grūdinto stiklo, galės būti naudojamas kaip daili, lengvai nuimama ir valoma lentynėlė dušo želei bei kitiems kūno priežiūros gaminiams pasidėti.

Šiuolaikiški ir modernūs kondicionieriai palengvina gyvenimą, leidžia visada patogiai ilsėtis ar dirbti. Žmogaus gebėjimai dirbti krenta daugiau nei 40 %, kai patalpose karšta ir tvanku. Na, o, kalbant apie patalpų orą, labai svarbu akcentuoti ne tik šaltį ar karštį, bet ir drėgmės lygį. Jos lygis patalpoje turi būti pakankamas. Patalpų orui keliami šie reikalavimai: optimali temperatūra, išlaikytas pakankamas drėgmės lygis ir užtikrinta jo švara. Visa tai garantuoja šiuolaikiški ekonomiški ir tyliai veikiantys AERMEC S.p.A. oro kondicionieriai. Mūsų krašto orai dažnai nepastovūs, todėl oro kondicionieriai gali užtikrinti komfortišką mikroklimatą ir, žinoma, gerą mūsų savijautą visais metų laikais

PAGRINDINĖS FUNKCIJOS

Veiklos režimai: vėsinimas, šildymas, sausinimas, automatinis režimas ir tik vėdinimo funkcija. Mikroprocesorinis valdymas. Pagalbinis avarinis valdymas (mygtukas „Auto“ vidiniame bloke). Vidinio bloko priekinė plokštė su skystųjų kristalų ekranu ir šviesiniais indikatoriais veiklos režimui indikuoti. Laikmatis įjungimui ir (arba) išjungimui nustatyti. Trys miego programos. Automatinis paleidimas iš naujo. Savaiminės diagnostikos funkcija. Šaldymas, esant žemai lauko temperatūrai: efektyviai veikia, kai lauko temperatūra yra –15 °C (aktualu serverių patalpose ir pan.). Šildymas, esant žemai lauko temperatūrai: efektyviai veikia, kai lauko temperatūra yra –20 °C. Vidinio bloko ventiliatorius dirba 7 greičiais: 5 iš jų gali būti tiesiogiai pasirenkami

ARCHITEKTŪRA

Malonaus gyvenimo receptas

klavišu „Fan“, klavišas „Quiet“ nustatys ekstremaliai tylią veiklą, „Turbo“ – leis kuo greičiau pasiekti norimą patalpos temperatūrą. Vidinis blokas su dvigubomis horizontaliomis ir vertikaliomis kreipiančiosiomis, viskas automatizuota, kad oras būtų optimaliai valdomas dviem kryptimis. Oro jonizatorius (Cold Plasma Generator) gali pašalinti 90 % bakterijų. Gaunamas švarus jonizuotas oras be jokių nemalonių kvapų. Išorinis blokas su elektriniu užšalti neleidžiančią funkciją turinčiu šildytuvu (įrenginio bazėje) apsaugo nuo ledo susiformavimo ir gerina kondensato drenažą šildymo metu. Išorinis blokas su kompresoriumi „DC Inverter Twin Rotary“. Išorinis blokas su pastoviosios srovės inverteriniu ventiliatoriumi. Ypač tylaus veikimo funkcija.

PAPILDOMOS GALIMYBĖS

WI-FI KIT: modulis „Plug & Play“, įrengiamas vidiniame bloke „Wi-Fi“ valdyti. Naudodami ši priedą ir specialią programėlę „iOs“ ir „Android“ platformoms (laisvai prieinama „Apple Store“ ir „Google Play“), galite reguliuoti savo kondicionierius išmaniuoju telefonu ar planšete nuotoliniu būdu. Distancinis valdymas gali būti tiesiogiai prijungtas prie interneto per „Direct WiFi“ ar debesis, naudojant belaidį maršrutizatorių. WRCA: laidinis valdymo pultas su skystųjų kristalų ekranu bei klavišais „Soft-Touch“. Šiuo priedu galima valdyti ne tik tradicines sistemos funkcijas, bet ir savaitinį laikmatį su 8 dienos laiko režimais. 

VIENINTELIS ĮGALIOTASIS AERMEC S.P.A. ATSTOVAS LIETUVOJE UAB „NIT“ SAVANORIŲ PR. 151, LT 03150 VILNIUS, LIETUVA TEL. 8 5 27 28 552, EL. P. INFO@NIT.LT WWW.NIT.LT

ARCHITEKTŪRA

Mozaika: architektūrinė kelionė per dabartį ir praeitį Atraskite italų gamintojo APPIANI keramiką, skirtą estetiškam interjerui, kuriame dera ir funkcionalumas, ir kūrybiškumas! Mozaika yra viena seniausių architektūrinių dekoravimo formų. O italų gamintojas APPIANI atskleidžia šiuolaikinį jos grožį ir pritaikymo galimybes. Tiek atskiros keraminės plytelės, tiek modulinės kompozicijos padeda architektams išreikšti kūrybingumą ir išradingumą lengvai sukuriant ne tik subtilius, bet ir didelę architektūrinę vertę turinčius interjerus. Spalvų, dydžių ir paviršių įvairovė leidžia realizuoti skirtingo apdorojimo dangas, įvairių atspalvių, formatų bei matmenų derinius. APPIANI mozaika skirta grindims, sienoms, vidaus bei išorės patalpoms, baseinams ir pirčių zonoms. Galimi įvairūs mozaikų formatai: 1,2 x 1,2 cm, 2,5 x 2,5 cm, 5 x 5 cm, 5 x 10 cm, 10 x 40 cm, 15 x 15 cm, 30 x 30 cm. Smulkioji mozaika, suklijuota ant įvairaus dydžio tinklelių. APPIANI atveria neribotas piešinių kūrybos galimybės – nuo standartinių iki jūsų pačių sukurtų šedevrų.

ARCHITEKTŪRA

Skirtingos technologijos didina įvairovę Naudodama skirtingą gamybos technologiją APPIANI gamina įvairius produktus, kurie kuo puikiausiai dera tarpusavyje ir papildo vienas kitą. Pavyzdžiui, technologija „Monopressocottura“ – emalio ir molio presavimas sausuoju būdu, kai naudojama aukšta temperatūra – garantuoja, kad plytelė bus išimtinai patvari ir atspari nusidėvėjimui. Tokios plytelės tinkamos sienoms ir grindims ne tik vidaus, bet ir lauko patalpose. Dvejopo degimo technologija „Bicottura“ susideda iš dviejų etapų: visų pirma iškepamas molinis plytelės pagrindas, o tada per antrąjį degimą užnešamas emalio sluoksnis. Dėl šios technologijos pagamintų plytelių paviršius gali būti matinis arba blizgus, ryškios spalvos, tokios plytelės daugiausia tinka sienoms. Trečioji gamybos technologija – glazūruotos porceliano plytelės, gaminamos ypač aukštoje temperatūroje, vienu metu išdegant plytelės pagrindą su emaliu. Tokios tinkamos tiek gyvenamosioms, tiek komercinėms patalpoms. Mozaika ir architektūrinės laiko sąsajos APPPIANI yra tarsi sinonimas techninės keramikos, skirtos aukšto estetinio lygio ir funkcionalumo architektūrai. Geriausiai šią išraišką perteikia ir atspindi glazūruotos keraminės mozaikos kolekcija „Geometrie“. Kolekcija „Memorie“ – tai idealus architektūros, dizaino ir meno derinys. Įspūdingą istoriją padeda atskleisti tikrų šio kolekcijos spalvų mozaika. Tai kelionė laiku atgal, tarsi prisilietimas prie senovines tradicijas išreiškiančios mozaikos. Kolekcija „Tessuti“ atspindi venecijietišką mokyklą. Keramikos pramonė pasaulyje neegzistuotų be Venecijos meistrų įgūdžių. Ši mozaika tarsi pritraukia vandens,

šviesos ir atspindžių iliuziją, ji auga ir didėja, tarsi siekdama papasakoti istoriją. Tai unikalus kūrinys jūsų unikaliam charakteriui! Keraminės mozaikos kaleidoskopas APPIANI gamina didelį mozaikos derinių spektrą. Įvairių serijų – „Anthologhia“, „Seta“, „Metallica“ ir „Open Space“ – plytelės sumaišomos tam tikru santykiu. Jų neįprasti ir nuolat stebinantys šviesos efektai sukuria stebuklingą kaleidoskopą. Lietuvoje pasigrožėti APPIANI mozaika galima šiuose objektuose: Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centre „Aqua“ (Druskininkai), „SPA Vilnius“ (Anykščiai, Druskininkai), sanatorijose „Dainava“ ir „Belorus“ (Druskininkai), sanatorijoje „Eglė“ (Druskininkai, Birštonas), sporto kompleksuose „Impuls“ (Klaipėda, Vilnius, Kaunas), viloje „Dubgiris“ (Mažeikių r.) ir viešbutyje „Kempinski“ (Vilnius). 

Išsamiau susipažinti su pristatytais gaminiais galite UAB „Vaineta ir partneriai“ prekybos salonuose: Savanorių pr. 176, Kaune, J. Basanavičiaus g. 25A, Vilniuje, Liepų g. 20, Klaipėdoje. Čia jūs taip pat rasite didelį apdailos prekių asortimentą namų interjerui bei specialios paskirties medžiagų biurams ir visuomeninėms patalpoms (keraminių ir akmens masės sienų ir grindų plytelių, įvairių rūšių parketo, stiklo blokelių, vidaus durų).

ARCHITEKTŪRA

Išskirtinis dizainas ir originalūs priedai, suteikiantys daugiau komforto Mielos moterys, mums, vonios įrangos gamintojams, puikiai suprantamas jūsų poreikis turėti ne tik šiuolaikiškai įrengtą, stilingą, bet ir funkcionalų vonios kambarį, kuriame visa vonios kambario įranga padėtų jūsų kasdienius grožio ritualus paversti dar malonesniais. Mums ne paslaptis, kad daugumai jūsų teko susidurti su situacija, kai turėjusi būti maloni rytinė grožio procedūra tapo tikru iššūkiu ar dar blogiau – apkartino puikios dienos pradžią. Nepakankamas apšvietimas prie makiažo stalelio, nepritaikytas veidrodis ar makiažo priemonių gausoje pradingęs šepetėlis – situacijos, kurių tikisi išvengti kiekviena dailiosios lyties atstovė.

ARCHITEKTŪRA

Sprendimas, apie kurį svajoja visos moterys Kolekcija „Vivia“ iš „Villeroy & Boch“ sieja ne tik elegantišką vonios kambario keramiką, bet ir vonios kambario baldus, skirtus daiktams laikyti, su funkcionaliomis ir iki šiol nematytomis detalėmis. Šios kolekcijos pristatymo parodoje metu daugiausia moterų susižavėjimo sulaukė makiažo priemonių laikymo konsolė, integruota šalia praustuvo. Konsolė yra su atlenkiamu reguliuojamo aukščio veidrodžiu, taip pat turinčiu ir didinamąjį veidrodį. Atlenkiamas veidrodis yra reguliuojamo aukščio – kad kiekviena moteris galėtų jį prisitaikyti sau pagal savo ūgį. Moteris sužavėjo tobulai išdėstytos, įvairaus dydžio išimamos dėžutės, kuriose galima patogiai surūšiuoti makiažo priemones taip, kad jos visada būtų lengvai randamos. Konsolė atsidaro lengvai spustelėjus, nes čia naudota integruota paspaudus atsidarančio stalčiaus technologija. O tam, kad stalčius užsidarytų taip pat sklandžiai, nesukeldamas jokių nemalonių garsų, integruota „Soft-Close“, t. y. švelnaus užsidarymo technologija. Kolekcijoje specialiai pritaikyta važinėjanti rateliais kėdutė, kurios vidinė erdvė taip pat gali būti naudojama sumaniai vonios daiktams laikyti. Dar daugiau tvarkos Dar viena šios kolekcijos „Vivia“ iš „Villeroy & Boch“ naujiena – inovatyvus dušo sprendimas su integruota daiktų laikymo plokšte. Dušo erdvėje integruojama plokštė, skirta duše naudojamiems daiktams laikyti, apsaugo juos nuo drėgmės ir, kaip dauguma moterų svajoja, neapkrauna vonios kambario interjero ne visada dailaus dizaino buteliukais. Šis naujas komforto akcentas pagamintas iš aukštos kokybės medžiagų. Jame integruotas lietaus dušas ir rankinis vandens srauto dušas. Rankinis dušas chromuotas, turi magnetinį laikiklį, todėl jo aukštį galima individualiai reguliuoti. Nuo šiol tvarka ir komfortas – dvi neatskiriamos sąvokos. 

ARCHITEKTŪRA

ĮSPŪDŽIAI PO PARODOS „iSaloni“: Į NAMUS SUGRĮŽTA PRABANGA

GIEDRĖ LINDEN

Italijoje, Milane, vykstančios didžiausios tarptautinės baldų ir interjero parodos „iSaloni“ gamintojai, architektai, interjero dizaineriai ir kiti su namų įrengimu susiję žmonės paprastai laukia tarsi Kalėdų. Tai – viena didžiausių ir įspūdingiausių šios srities parodų, kai kurių ekspertų manymu, lenkianti kitas panašaus pobūdžio parodas, pavyzdžiui, Prancūzijos sostinėje Paryžiuje organizuojamą „Maison & Objet“ ar Vokietijoje, Kelne, rengiamą „IMM Cologne“.

ARCHITEKTŪRA

Neseniai praūžusi paroda „iSaloni“ šiemet Milane surengta jau jubiliejinį 55-ąjį kartą. Į šią parodą naujų idėjų savo projektams pasidairyti vykusi architektė ir interjero dizainerė Goda Litinskienė su žurnalu „Structum“ mielai pasidalijo savo įspūdžiais iš šio įstabaus renginio ir papasakojo apie parodoje pastebėtas naujausias tendencijas. KEIčIASI KAS DVEJUS METUS Dizainerė G. Litinskienė į parodą „iSaloni“ vyksta jau nebe pirmus metus. Juk čia, kaip niekur kitur, atsiskleidžia puikios galimybės susipažinti su naujausiomis interjero dizaino mados ir stiliaus tendencijomis, pamatyti įvairių gamintojų pristatomų gaminių ir įvertinti jų kokybę. „Ten visada ką nors nauja sužinai ir pamatai, kaip ištobulinamos technologijos, furnitūra, kokių atsirado naujų apdailos medžiagų ir panašiai“, – džiaugiasi pašnekovė. Anksčiau dizainerė vykdavo ir į Paryžiaus bei Kelno interjero parodas, bet dėl laiko stokos ilgainiui apsiribojo renginiu Milane, kur pristatoma daugiausia naujienų. Interjero dizainerė pastebėjo, kad ir nemaža dalis gamintojų pirmenybę teikia būtent parodai „iSaloni“, o ji yra iš tikrųjų milžiniška. Ekspozicijos rengiamos įspūdingoje apie 23 tūkst. m2 erdvėje. Čia savo gaminius ir idėjas pristato apie 2,5 tūkst. bendrovių. Parodą kasmet aplanko net po 270 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Pasak G. Litinskienės, paroda Milane poriniais metais dedikuojama virtuvės ir vonios interjerams bei technologijoms. Tokia ekspozicija vadinama „EuroCucina“. Virtuvės ir vonios kambario įrengimo idėjos pristatomos ne kasmet, nes interjero tendencijos taip greitai nesikeičia. Neporiniais metais parodoje „iSaloni“ rengiama ekspozicija „EuroLuce“. Joje pristatomos naujausios apšvietimo tendencijos ir šviestuvų modeliai. DOMINUOJA NATŪRALIOS MEDŽIAGOS Šiemet parodoje didžiausias dėmesys skirtas virtuvei ir vonios kambariui. Idėjas, kaip šias namų erdves padaryti kuo jaukesnes, stilingesnes ir labiau funkcionalias, pristatė patys įvairiausi gamintojai – nuo prabangiausių iki vidutinio lygmens baldų ir interjero apdailos medžiagų.

„Pastebėjau, kad dauguma baldų gamintojų šiemet rinkosi natūralias apdailos medžiagas: granitą, marmurą, medį ir kt. Dabar pasidarė labai madingi medžio, stiklo ir akmens deriniai. Metų naujiena – baldų fasadams naudojamos marmuro ar kito akmens plokštės. Tokios plokštės gali būti tikrai įspūdingų dydžių ir virtuvėje jos atrodo labai stilingai ir prašmatniai“, – įsitikinusi pašnekovė. Interjero dizainerė liko maloniai nustebinta, kad taip išpopuliarėjo natūralus akmuo: „Mane maloniai nudžiugino atsiskleidusios šios medžiagos pritaikymo galimybės virtuvės, korpusiniams baldams, durims ir kitiems elementams.“ Natūralias medžiagas interjere pritaikė prabangesnių virtuvės baldų gamintojai, o vidutinės klasės – jas keitė dirbtinėmis plokštėmis, imituojančiomis akmenį, medį, betoną. Vis dėlto, anot G. Litinskienės, dažniausiai šios plokštės buvo pagamintos taip, kad neįgudusiai akiai būtų sunku atskirti, ar baldai pagaminti iš natūralių, ar tik iš jas imituojančių medžiagų. „Tokios plokštės labai praktiškos. Jas sunku subraižyti, jos nebijo karščio ir yra puikus sprendimas norintiesiems sutaupyti“, – įsitikinusi dizainerė.

ARCHITEKTŪRA

Elektronika – ir virtuvės staluose Gamintojai stebino ir smarkiai pažengusiomis technologijomis, įdiegtomis net virtuviniuose balduose. Viena tokių naujovių – stalai su elektra valdomais stalviršiais. Tai leidžia vos paspaudus vieną mygtuką reguliuoti stalo aukštį nuo 72 cm (toks yra valgomojo stalo paviršiaus aukštis) iki patogiausio darbui 90 cm aukščio. Stalviršį galima pakelti net ir iki 1 m 10 cm aukščio, taip valgomojo stalą paverčiant baru. Didieji buitinės technikos gamintojai, tokie, kaip „Smeg“, „Miele“, „Gaggenau“, „Electrolux“, „Siemens“ ir kt., parodos lankytojus kasmet sugeba nustebinti tiek nauju, netikėtu buitinės technikos dizainu, tiek ir vis labiau ištobulinta kokybe. Dizainerė G. Litinskienė pastebėjo, kad mėgėjams skirta buitinė technika dažnai jau turi tokių ypatybių, kad yra tinkama naudoti net ir profesionalams. Įdomi šių metų parodoje pristatyta naujiena yra ir į stalviršius įmontuojami gartraukiai. Tokie gartraukiai labai patogūs, kai virtuvė projektuojama taip, kad pagrindinė darbo vieta būtų sala, kurioje įmontuota ir kaitlentė. Tokiame stalviršyje sumontuotas gartraukis padeda išlaikyti erdvės pojūtį. Virtuvė tapo namų puošmena Virtuvės stilius gali būti labai įvairus: nuo klasikos iki moderno. Kalbėti apie bendras dizaino tendencijas būtų keblu. Jos skiriasi, atsižvelgiant į šalis, iš kurių kūrėjai kilę. Vienos šalys jau daugybę metų išlaiko joms būdingą minimalistinį stilių, kitos renkasi daugiau daiktų ir dekoracijų.

Stilistiką, žinoma, lemia ir užsakovų norai bei galimybės. Taigi kiekvienas būsto savininkas, padedamas interjero dizainerių, gali kurti tokią erdvę, kuri jam būtų patogi ir jauki, kurios išėjus pasiilgtų ir kur norėtų sugrįžti. Kad ir koks stilius būtų pasirinktas, visur siūloma išlaikyti labai vientisas, organiškas formas, vengti aštrių kampų. G. Litinskienė pastebėjo dar vieną įdomią tendenciją: šiemet virtuvės pristatytos kaip didžiulės būsto puošmenos. Tai nebėra ta erdvė, kurią stengiamasi paslėpti, palikti prieinamą tik šeimos nariams. Atvirkščiai – virtuvę

Vonia – kaip poilsio kambarys Daug dėmesio šiųmetėje parodoje skirta ir vonios kambariui. Ryškiausia parodoje „iSaloni“ pristatyta naujiena – spalvota vonios keramika. Pavyzdžiui, italų gamintojas „Ceramica Cielo“ pristatė stilingą žemės spalvų keramiką, kuri atrodo labai netradiciškai ir moderniai. Tokia keramika neabejotinai papuoš bet kurį vonios kambarį.

ARCHITEKTŪRA

nė žalia. Itin populiarūs ir tamsiai mėlynos bei pilkų atspalvių deriniai. Tokie tonai yra labai neutralūs ir padeda sukurti namų aplinkos komforto jausmą. Taip pat šiais metais labai madingas yra rožinis metalas.

Vonios baldų ir keramikos gamintojai vis daugiau dėmesio skiria ir funkcionalumui bei praktiškumui, kad būtų patogu susidėti daiktus ir neapkrauti jais patalpos. Vonią siūloma įrengti netgi kaip poilsio kambarį. Siekiant sustiprinti šį įspūdį ir vonios kambariui suteikti daugiau jaukumo, čia gali atsirasti netgi sofa. stengiamasi paryškinti, atskleisti joje esančius daiktus. Ne veltui aukštų baldų lentynas šiemet pasiūlyta dengti skaidriu stiklu. „Virtuvėje, kurioje dauguma žmonių praleidžia daugiau kaip 40 % laiko, tad dabar ji turi būti toks pat jaukus bendrauti skirtas kampas, kaip ir svetainė ar kita erdvė“, – paaiškina dizainerė. Tiek virtuvės, tiek kitų erdvių interjere šiemet madingos žemiškos, gamtos paletės spalvos: švelniai rusva, dusles-

O apibendrinant galima sakyti, kad šiemet visur turėtų karaliauti prabanga. Todėl vonioje, kaip ir virtuvėje, siūloma gausiai naudoti marmurą, juo dekoruoti sienas, baldų fasadus. Siekiant sustiprinti prabangos įspūdį, net ir kai kurie Milano parodoje pristatyti praustuvai buvo pagaminti iš marmuro ar kokio nors kito akmens. Tiesa, kaip pastebėjo G. Litinskienė, anksčiau marmuras laikytas tinkamesnis labiau klasikinio stiliaus interjerui, o dabar jis puikiai dera ir moderniai minimalistiškai įrengtose patalpose. 

ARCHITEKTŪRA

„DEKTON®“: NAUJA TECHNOLOGIJA, NAUJA KOKYBĖ, NAUJOS GALIMYBĖS

Viena pasaulinių lyderių ispanų įmonė „Cosentino Group“ Lietuvos vartotojams pristato naujos kartos ypač tankią ir atsparią aplinkos poveikiams paviršių apdailos medžiagą „Dekton®“. Pagal patentuotą technologiją gaminamos „Dekton®“ sudėtyje yra tik natūralios medžiagos, naudojamos stiklo, porceliano, kvarcinių paviršių gamybai. Ypač aukštoje temperatūroje sulydytos ir 25 tūkst. tonų presu suspaustos dalelės sudaro labai tvirtą ir tankią struktūrą be jokių sintetinių užpildų. Tai nesukelianti alergijos, palanki aplinkai medžiaga, išsiskirianti ypatingomis techninėmis charakteristikomis ir puikiomis estetinėmis ypatybėmis. KODĖL VERTA RIKTIS „DEKTON®“? - Ypač atspari mechaniniams poveikiams. Jos praktiškai neįmanoma subraižyti. - Paviršius išliks nepakitęs, jo nereiks papildomai poliruoti. - Turi beveik nulinį įgeriamumo laipsnį, todėl labai atspari dėmėms ir cheminių medžiagų poveikiui. - Lengva priežiūra, ypač higieniškas paviršius. Nereikia impregnuoti. - Beveik neįgeria vandens. Atspari drėgmės poveikiui. - Puikiai tinka vonios apdailai, baseinams, grindims. - Maksimalus atsparumas aukštai temperatūrai. - Karštą indą galima drąsiai dėti tiesiai ant stalviršio, nesibaiminant dėl spalvos ar kitų estetinių pokyčių. - Atspari neigiamai temperatūrai ir temperatūrų pokyčiams. - Puikiai tinka fasadų apdailai įvairaus klimato zonose. - Neblunkančios, atsparios UV spinduliams spalvos. - Įvairaus storio paviršius (8, 12, 20 mm). - Įvairios galimybės dizaineriams ir architektams įgyvendinti sudėtingiausius projektus. - Galimybė pagaminti didelio formato paviršius (3 200 x 1 440 mm).

„Dekton®“ mums siūlo daugiau negu 30 spalvinių variantų, sugrupuotų į penkias kolekcijas: „Solid“, „Natural“, „Tech“, „Wild“ ir „XGloss Solid“. Paviršių įvairovė taip pat labai didelė – matiniai, faktūriniai, blizgūs. Dėl išskirtinių ypatybių ir įvairių pritaikymo galimybių „Dekton®“ sparčiai įsitvirtina paviršių apdailos medžiagų rinkoje visame pasaulyje. Ši medžiaga puikiai tinka tiek interjero, tiek eksterjero apdailai. „Dekton®“ medžiaga yra kelis kartus kietesnė už granitą, todėl darbui su ja reikia žinių ir įgūdžių. Akmens apdirbimo įmonės „Veritas Ana“ meistrai, įveikę „Cosentino Group“ mokymus, sėkmingai dirba su „Dekton®“ ir kitais šios bendrovės gaminiais. 

SUŽINOTI DAUGIAU APIE „DEKTON®“ KOLEKCIJAS IR YPATYBES GALITE UŽSUKĘ Į UAB „VERITAS ANA“ ADRESU ŽIRMŪNŲ G. 54B, VILNIUS.

ARCHITEKT的RA

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Studentų rankose – galimybė atsinaujinti mažiesiems miestams 40

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

Projekto rėmėjai

Pagrindiniai prizų steigėjai

Projekto partneriai

Parodoje „Resta“ žurnalas „Structum“ kartu su trimis savivaldybėmis pristatė konkursą „Išmanusis miestas II“, kurį globoja ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, ir nustebino parodos lankytojus įspūdingai įrengtu projektą ir žurnalą reprezentuojančiu stendu. Tai jau paskutinis konkurso eigos renginys prieš galutinių rezultatų paskelbimą birželį Valdovų rūmuose vyksiančioje iškilmingoje nugalėtojų apdovanojimo šventėje.

Projekto informaciniai partneriai

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Konkursas „Išmanusis miestas II“ organizuojamas įgyvendinant 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos (NPP) NPP 7 (septinto) prioriteto „Regioninė plėtra“ 2 (antro) tikslo „Didinti teritorinę sanglaudą regionuose“ 1 (pirmą) uždavinį „Spręsti tikslinėms teritorijoms (gyvenamosioms vietovėms) būdingas problemas – didinti jų konkurencingumą ir gyvenamosios vietos patrauklumą, skatinti jų ekonomikos augimą“. Projektu siekiama suburti tarpdisciplinines komandas, parengti išsamius ir motyvuotus projektinius pasiūlymus vienai iš užduotyje įvardytų teritorijų.

IGNĖ DUTOVA, PROJEKTO „IŠMANUSIS MIESTAS“ SUMANYTOJA.

Vadovaujantis sėkminga ir įkvepiančia pirmojo ateities miestų koncepcijų kūrimo konkurso „Išmanusis miestas I“ patirtimi, šiais metais tęsiama geroji praktika. Išsiaiškinęs Lietuvos miestų savivaldybių poreikius ir pasitelkęs jaunųjų būsimų profesionalų pajėgas, architektūros, statybų ir infrastruktūros verslo žurnalas „Structum“ organizavo antrą išmaniojo miesto koncepcijų kūrimo konkursą (jis, beje, artėja prie kulminacijos). Konkursą globoja Lietuvos Respublikos aplinkos, kultūros, švietimo ir mokslo bei susisiekimo ministerijos.

Didžiausios Baltijos šalyse statybų tematikos parodoje „Resta 2016“ balandžio 29 d. žurnalas „Structum“ 3 salės fojė organizavo renginį. Jo metu projekto dalyviai, penkių aukštųjų mokyklų aštuonių komandų studentai, pristatė savo darbus, jų problemas ir architektūrinius bei technologinius sprendimus. Projektiniai pasiūlymai rengiami vadovaujantis poreikių, darnos, tarpdiscipliniškumo ir išmanumo principais. Galutinis projektų vertinimas planuojamas gegužę. Tada kompetentinga komisija išrinks geriausią projektą. „2015 m. rudenį suformuotos studentų grupės, pasirinkusios po vieną iš trijų savivaldybių pateiktų tikslinių teritorijų, kūrė detalizuotus projektinius pasiūlymus, atspindinčius miesto poreikius, finansines galimybes, realistiškus susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius. Studentai savo darbams turėjo panaudoti informacinių technologijų ir duomenų srautų potencialą

Gegužės 16 d. konkurso dalyviai turės autoritetingai vertinimo komisijai pateikti išsamius ir motyvuotus projektinius pasiūlymus, o dabar studentai jus supažindins su kai kuriais įdomesniais savo projektinio darbo proceso momentais, bet tai tikrai nėra galutiniai darbai. Mes tik pasidairysime po išmaniųjų protų kūrybinę virtuvę ir pabandysime atspėti, ar konkurso dalyviams pavyko atsakyti į vieną svarbiausių konkurso uždavinių. Kaip naujam gyvenimui prikelti apleistas, tačiau didelį potencialą turinčias trijų miestų – Elektrėnų, Kaišiadorių ir Šiaulių rajono Kuršėnų miesto – teritorijas? Ką jie siūlo, kad padidintų tų miestų konkurencingumą ir patrauklumą? Kaip pagerinti ir išgražinti urbanistinę miesto erdvę, kad miestiečiai džiaugtųsi naujomis paslaugomis“, – renginį pradėjusi sakė žurnalo „Structum“ vyr. redaktorė Asta Geibūnienė.

Mintis apie konkursą „Išmanusis miestas II“ išsakė Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.

Projektu „Išmanusis miestas II“ siekiama suburti tarpdisciplinines komandas, bei parengti išsamius ir motyvuotus projektinius pasiūlymus vienai iš užduotyje įvardintų teritorijų, kad jų padidintų konkurencingumą, kad išgražėtų urbanistinė erdvė.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

ir į pasiūlymus motyvuotai integruoti konkurso partnerių pateiktus produktus bei galimybes.

Renginyje dalyvavo VGTU profesorius, habilituotas daktaras, Tarptautinės informatizavimo akademijos akademikas, Valstybinės architektūros premijos laureatas Konstantinas Jakovlevas-Mateckis.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KTU menų studijos „Menų kambarys“ užsienio studentų komandos narė iš Dominikos Respublikos pristatė Kuršėnų turgavietės teritoriją. VGTU komandos atstovė pristatė Kaišiadorių r. savivaldybės kino teatrą .

VGTU komandos atstovas pristatė Elektrėnų savivaldybės teritorijos atrakcionų parko konversiją.

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Statybos fakulteto komandos atstovas pristatė Kaišiadorių r. savivaldybės teritorijos projektą

Išmaniuosiuose ekranuose studentai vaizdžiai papasakojo, kaip savo projektams pritaikė Lietuvoje jau naudojamus BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) ir kt. išmaniuosius sprendimus, išmaniųjų namų valdymo sistemas, naujų technologijų galimybes statyboje ir architektūroje. Aiškino, kaip projektams naudojo ir gerąją užsienio šalių praktiką. Jaunosios išmintingos VGTU, KTU, VDU, KU ir VTDK galvos lipo ant įspūdingai įrengtos improvizuotos scenos ir gausiai susirinkusiems žiūrovams pasakojo, su kokiais iššūkiais susidūrė kurdami projektus, kaip juos sprendė ir kokį preliminarų rezultatą tikisi pateikti komisijai. Parodos lankytojai pirmieji susipažino su studentų projektais, balsavo už savo favoritus. Parodoje žurnalas dalyvavo kartu su projekto partneriais – Elektrėnų ir Kaišiadorių miestų savivaldybėmis, kurių teritorijų konversijų planus ir rengia konkursantai. Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis ir Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus padėkoję konkurso rengėjams, sakė nekantriai laukiantys galutinių geriausių projektų, kuriuos išrinks kompetentinga komisija. V. Tomkus, labai tikisi, kad Elektrėnai tikrai išsirinks jų miestui tinkantį ir patinkantį projektą – tokį, kurį norėsis įgyvendinti. Studentus pasveikino ir jų iniciatyva džiaugėsi ir pirmasis Statybos technikumo (dabar VTDK) direktorius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, habilituotas daktaras, Tarptautinės informatizavimo akademijos akademikas, Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas, Valstybinės architektūros premijos laureatas Konstantinas Jakovlevas-Mateckis. Nuo pat parodos „Resta 2016“ pradžios, aplankius „Structum“ stendą, akį traukė išmanioji daugiau nei

Dar vienos KTU komandos atstovas pristatė Kaišiadorių r. savivaldybės teritoriją.

5 m aukščio instaliacija, primenanti sraigtinius dangoraižius.

pastatę įspūdingų formų koriano baldus, grindis ir kiliminę dangą tiekė UAB „Vaineta ir partneriai“, studentai savo darbus demonstravo „TP Vision Europe B.V.“ atstovų Lietuvoje televizorių „Philips“ ekranuose, renginio svečiai vaišinosi bendrovės „Pernod Ricard“ tiektais gėrimais. 

Viso stendo koncepciją sukūrė architektas Gintaras Antanas Kubilius. O jo sumanymus įgyvendinti padėjo UAB „Jotjot“, nestandartinių baldų kūrėjai UAB „Gforma“,

I Š M A N U S I S M I E S TA S

KTU komandos vadovė, statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedros lektorė Jurga Vitkuvienė.

ARCHITEKTŪRA

Renovacija –

rezultatai ir pokyčiai Stasys Liaukevičius

Nerenovuoti daugiabučiai pastatai Lietuvoje vis dar degina milijonus, o dalis renovuotų statinių kelia klausimą – kada juos vėl reikės renovuoti?

S TAT Y B A

Pastatų modernizacija – tai iššūkis, kuriam reikia išmintingo investicijų paskirstymo ir statybininkų darbo profesionalumo bei kokybės. Be šių dedamųjų, pinigai bus išmetami kaip į balą. Kadangi finansavimo sistema vis kinta ir kelia daug neaiškumų renovacijos dalyviams, o renovacijos srityje taikomi technologiniai sprendimai vis tobulėja, svarbūs pokyčiai ir aktualijos aptarti žurnalo „Structum“ surengtoje konferencijoje „Renovacija iki 2016 m. ir jiems įpusėjus“. Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, nuo 2005 m., įsigaliojus dabartinei Daugiabučių namų atnaujinimo programai, iki 2012 m. Lietuvoje atnaujinti 479 daugiabučiai namai. Nuo 2013 m., kai buvo patvirtintas naujasis daugiabučių namų atnaujinimo modelis, atnaujinti 938 daugiabučiai namai. Perspektyviniai valstybės prioritetai Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas savo pranešime „Daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas): pasiekti rezultatai ir perspektyvos“ pabrėžė, kad pagrindinė dabartinio progreso sėkmė – 2013 m.

pradėtas įgyvendinti naujasis renovacijos modelis. Pagal jį įgyvendinti jau 938 projektai, 803 projektai vykdomi šiuo metu ir dar 194 projektams vykdomi rangos darbų pirkimai. Pasak R. Šveikausko, pagerintas šių daugiabučių namų energinis efektyvumas ir būklė, padidinta energinio naudingumo klasė C (daugiausia), B, A, sutaupyta apie 180 GWh šilumos energijos (iš viso kasmet apie 485 GWh nuo 2004 m.), sumažinta CO2 emisijų apie 42 tūkst. tonų (iš viso kasmet apie 113 tūkst. tonų nuo 2004 m.), daugiau kaip 25 tūkst. namų ūkių pagerintos gyvenimo sąlygos. R. Šveikauskas atkreipė dėmesį, kad vienas iš perspektyvinių valstybės prioritetų yra kasmet renovuoti ne mažiau kaip po 500 daugiabučių namų ir pereiti prie kvartalinės renovacijos programų įgyvendinimo, kompleksiškai atnaujinant pastatus ir infrastruktūros objektus, sutvarkant gyvenamąją aplinką. Tam, pasak pranešėjo, jau rengiami teisės aktai, reglamentuojantys ir skatinantys savivaldybes rengti ir įgyvendinti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Taip pat bus pradėtos įgyvendinti demonstracinės Utenos, Šiaulių miesto ir Birštono savivaldybių patvirtintos Kvartalų energinio efektyvumo didi-

ARCHITEKTŪRA

Kas užtikrina kokybę Savo pranešime „Projektų įgyvendinimo kokybės užtikrinimas, vykdant daugiabučių gyvenamųjų pastatų atnaujinimą (modernizavimą)“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos l. e. Statybos

valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas Lina Staškevičienė akcentavo, kad svarbiausias inspekcijos veiklos prioritetas yra užtikrinti pastatų atnaujinimo (modernizavimo) kokybę šiomis priemonėmis:

S TAT Y B A

nimo programos. Jos buvo rengtos bendradarbiaujant su Vokietijos partneriais.

visi modernizuojami pastatai patikrinami mažiausiai po du kartus – statybos metu ir atliekant statybos užbaigimo procedūras;

ARCHITEKTŪRA

tikrinama ir statybos dalyvių – rangovo, jo paskirto statybos vadovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo (visais modernizuojamų namų patikrinimų atvejais) – veikla; patikros atliekamos pildant specialius patikrinimo aktus (kontrolinius klausimynus), kurie viešai skelbiami internete (www.vtpsi.lt), suteikiama galimybė juos naudoti savikontrolei. Projektų įgyvendinimo kokybę leidžia užtikrinti kokybiškas pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas, at-

sakingas rangovas ir kvalifikuoti statybininkai, kokybiška statybos techninė priežiūra, t. y. dalyvavimas pradedant kiekvieną naują statybos darbų technologinį procesą ir pakankama kokybės kontrolė jo metu. Taip pat prie kokybiško projektų įgyvendinimo prisideda ir principingi, aktyvūs renovuojamo namo gyventojai – savotiški „neetatiniai prižiūrėtojai“. Kokybę užtikrinti taip pat padeda ir nuolatinis priežiūros institucijų dėmesys bei renovacijos kokybei įtaką darančių pažeidimų netoleravimas.

ARCHITEKT的RA

ARCHITEKTŪRA

Šiltinimo sprendimai: sauga ir kokybė Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas Gintautas Babravičius savo pranešime „Šiltinimo sprendimai saugiai ir kokybiškai modernizacijai“ akcentavo šiluminių tiltelių įtaką A klasės pastatų bendriesiems šilumos nuostoliams bei gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taikymą naujai statomiems ir atnaujinamiems pastatams. Asociacijos nuomone, Lietuvoje galimai pažeidžiami galiojantys teisės aktai, kai renovuojant apgyvendintus pastatus išorės sienos yra šiltinamos E ar F degumo klasės statybos produktais ir paliekamos atviros nuo 2 iki 10 savaičių, o kartais ir ilgiau be apdailos. Pasak pranešėjo, asociacijai kyla klausimas, ar nereikėtų iškraustyti gyventojų, kol degiomis medžiagomis bus šiltinamos sienos?

S TAT Y B A

Jo nuomone, pastatai bus saugesni, jei bus projektuojamos ugniai atsparios konstrukcijos, medžiagos bus parenkamos įvertinant ir jų gaisrinę klasifikaciją, ir skleidžiamų dūmų kiekį, jei bus vengiama statybos ir buities srityse naudoti degius ir sintetinius polimerinius produktus, jei bus numatomos tinkamos pasyviosios (pvz., barjerai) ir aktyviosios (pvz.: priešgaisrinė signalizacija, dūmų detektoriai) gaisrinės saugos priemones, taip pat, jei bus nuolat rūpinamasi pastato gaisrine sauga ir vykdoma reikiama įrenginių priežiūra, o žmonės bus supažindinami su veiksmais kilus gaisrui. Kaip mažiau paleisti šilumos vėjais Lietuvos ir Vokietijos UAB „Gealan Baltic“ Kokybės skyriaus vadovas, Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos techninio komiteto narys Laimonas Zmejauskas savo pranešime „Kokybiški langai – pastatų renovacijos sėkmės garantas“ sakė, kad pagal šiuo metu galiojantį STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, langų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2·K)) vertė turi būti ne didesnė kaip 1,4 W/(m2·K). Dauguma šiuo metu į pastatus montuojamų naujų langų tenkina šį standartą, tačiau jau yra morališkai pasenę. Pasak L. Zmejausko, rinkoje jau yra žymiai energiškai efektyvesnių produktų, kurių Uw tesiekia 0,72 W/(m2·K) ir užsakovų, projektuotojų bei rangovų siekis turėtų būti kuo mažesnis šilumos laidumas per langus. Inovatyvūs apšiltinimo sprendimai UAB Tvirtinimo centras, atstovaujančios izoliacijos „Kingspan“ gamintojams, techninis konsultantas Ernestas Lukoševičius konferencijoje skaitė pranešimą apie inovatyvius apšiltinimo sprendimus, skirtus renovacijai. Jo nuomone, viena didesnių šiltinimo medžiagų problemų – vandens įgeriamumas ir neatsparumas gniuždymui. Pasak pranešėjo, bandymai rodo, kad atvirų porų apšiltinimo medžiagos vandens įgeria iki 40 % savo tūrio. Na, o vos 1 % vandens apšiltinimo medžiagoje turi įtakos šilumos laidumo ʎ didėjimui. Drėgmė gali atsirasti dar sandėliuojant medžiagas. Kai apšiltinimo medžiaga sušlampa, sumažėja atitvaros šiluminė varža ir išauga šildymo išlaidos. Prelegentas pabrėžė ir skirtumus tarp mineralinės vatos bei PIR apšiltinimo medžiapartneriai

gų. Pasak jo, vatos storis ir šiluminės ypatybės keičiasi kiekvienais eksploatacijos metais. O PIR ypatybės išlieka nepakitusios visą eksploatacijos laiką. Vata (50 kPa) pakartotinai suspaudžiama vis mažiau atsitiesia, todėl laikui einant ji sukrinta. Jos storis pakinta apie 20–40 % viso stogo ploto. Ypač prie stoglangių, techninių įrenginių plotuose ir kituose. Šiuose plotuose akivaizdžiai pakinta ir šiluminės vatos ypatybės. Na, o PIR (150 kPa) yra labai atspari medžiaga ir laikui bėgant jos ypatybės nesikeičia. Kalbėdamas apie savo atstovaujamų „Kingspan“ šiltinimo medžiagų atsparumą ugniai, E. Lukoševičius pabrėžė, kad Švedijoje atlikti bandymai SP105 parodė, kad šios plokštės gali būti naudojamos be jokios papildomos dangos ventiliuojamiesiems fasadams visų tipų pastatams. Lietuvoje GTC atlikti tyrimai leidžia naudoti „Kingspan“ apšiltinimo plokštes ventiliuojamiesiems ir tinkuojamiesiems fasadams, kur reikalaujama B gaisro klasės. ŠVOK įranga: oro kokybės garantas Apie energiją taupančius vėdinimo sprendimus renovuojamuose pastatuose konferencijoje kalbėjo UAB „NIT“ technikos direktorius Mindaugas Palionis. Jis sakė, kad dažniausiai, rekonstruojant senus namus, ne tik sudedami nauji langai, bet ir pakeičiama visa šilumos tiekimo sistema. Pakeitus langus, jie užsidaro sandariai, per plyšius nebepučia. Panašiai ir su sienomis: jei sienose buvo tarpai – jie yra užpildomi, todėl pro juos nebepatenka oro, sienos nebeventiliuojamos. Todėl po statinio renovacijos, be drėgmės, atsiranda dar viena bėda – vėdinimo trūkumas, o pelėsis auga nevėdinamose arba nepakankamai vėdinamose šiltose ir drėgnose patalpose. To išvengti, pasak M. Palionio, galima įdiegiant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sprendimus (ŠVOK). ŠVOK įranga gali išspręsti daugumą po renovacijos kylančių drėgmės kaupimosi, šildymo ar apskritai oro kokybės patalpose problemų. Vėdinant siekiama, kad žmogus dirbtų ir ilsėtųsi švariame ore, o oro paruošimui ir tiekimui turi pakakti minimalaus energijos kiekio.  KONFERENCIJOS RADIJAS

ARCHITEKT的RA

Komercinio NT objektuose naudingasis vidaus plotas gali tapti didesnis!

S TAT Y B A

Izoliaciją „Kingspan Kooltherm®“ iš kitų išskiria: šilumos laidumas 0,018 W/(m·K); maksimali izoliacija – minimalus storis; degumas B-s1d0 (sistemos); mažas svoris; lengvas, greitas ir ekonomiškas montavimas; ideali naujų ir atnaujintų pastatų šilumos izoliacija. Tai ekologiškas produktas, kurio OAP (ozono ardymo potencialas) yra nulinis, o GAP (globalinis atšilimo potencialas) labai žemas (neardantis ozono sluoksnio). Olandijos statybos biologijos ir ekologijos instituto NIBE sertifikatas ir ženklas „Dubo“ – garantija, kad izoliacija „Kooltherm®“ yra ekologiškas produktas, nekenkiantis sveikatai ir aplinkai. Ši izoliacija priskiriama labiausiai aplinką tausojančių (1 klasės) produktų grupei.

Naudingasis pastato plotas yra esminis veiksnys, vertinant nekilnojamojo turto (NT) vertę, taigi ir investicijos potencialą. Komercinis didesnį naudingąjį plotą turintis NT suteikia didesnę grąžą iš nuomos, sukuria didesnę bendrąją finansinę vertę ir dažniausiai padidina investicinę grąžą. Vidaus ploto dydis lemia investicinę grąžą Šiuolaikiniams pastatams taikoma vis daugiau griežtesnių energinio efektyvumo reikalavimų, įskaitant pastato sandarumą. Jis, beje, gali lemti storesnę sienų izoliaciją, o tai atitinkamai sumažina naudingąjį vidaus patalpų plotą. Bėgant laikui tai gali turėti įtakos finansinei jo vertei ir investiciniam pastato potencialui. Kaip to išvengti? Kingspan izoliacija vadovas Paulius Augūnas teigia: „Mažesnis šilumos laidumas lemia plonesnę izoliaciją. Plonesnė izoliacija lemia plonesnę išorinių sienų konstrukciją. Plonesnė išorinių sienų konstrukcija lemia didesnį vidaus naudingąjį plotą. O šis lemia didesnę investicinę grąžą (ROI).“ Tą įrodo šių dienų poreikius atitinkantis pasiūlymas – sienas šiltinti naudojant inovatyvius britų mokslininkų sukurtus sienų izoliacijos „Kingspan Kooltherm®“ sprendimus. Efektyvi, tvari ir ekologiška XXI a. izoliacija „Kingspan Kooltherm®“ „Kingspan Kooltherm®“ – aukščiausios kokybės fenolio (PF) putų šilumos izoliacija (LST EN 13166 ir LST EN 13172), skirta stogams, sienoms ir grindims šiltinti. Izoliacija naudojama įvairios paskirties tvarios statybos pastatuose. Jos išskirtinumas – vienas geriausių iš tradicinių šilumą izoliuojančių medžiagų šilumos laidumo koeficientas.

Kodėl verta pasitikėti „Kingspan“ prekių ženklu? „Kingspan“ – visame pasaulyje žinomas ir gerbiamas ženklas, jis yra techninio progreso, aukščiausios kokybės bei šiuolaikiškų sprendimų sinonimas. „Kingspan“ poliizocianurato (PIR) ir fenolio putų šilumos izoliacija – tai ateities konstrukciniai sprendimai ir naujas požiūris į konstrukcijų estetiką. Ją įrengiant lengva ir greita dirbti, ji yra nedegi ir turi puikius šilumos izoliacijos techninius rodiklius, nekenkia aplinkai, žmogaus sveikatai. Izoliacija „Kingspan“ naudojama aplinką tausojančios, tvarios statybos srityje, yra ideali energiškai efektyviems pastatams. Be to, plokštes „Kingspan“ paprasta ir greita montuoti. Svarbu tai, kad „Kingspan“ produktams suteikti BREEAM ir „FM Global“ sertifikatai. Taip pat jau veikia BIM mazgų biblioteka, kurioje surinkta informacija apie konstruktoriams skirtus BIM įrankius, kaip, ką ir kada iš „Kingspan“ gaminių pasirinkti, kokią naudą teikia BIM darbo principų taikymas ir kt. 

„Kingspan Insulation OÜ“ UAB Tvirtinimo centras, Savanorių pr. 173, LT-03150 Vilnius, Lietuva Tel. +370 633 40 080 www.kingspanizoliacija.lt

S TAT Y B A

Raskite papildomos erdvės ten, kur nesitikėjote rasti

Daugiau informacijos mūsų tinklapyje www.kingspanizacija.lt

S TAT Y B A

VARINĖ DANGA su simboliniu aspektu

Škotijos aukštumų rytinėje pakrantėje esančiame Invernese yra įsikūręs vėžiu sergančių ligonių rūpybos centras. Jis dirba labai unikaliai, naudodamas modernią koncepciją su tiksline grupe. Dizainui čia buvo skirtas ypač didelis dėmesys. Atsižvelgdami į specifines problemas, susijusias su kritiniais pacientų ir jų šeimų gyvenimo etapais, architektai dirbdami rėmėsi natūraliomis ir psichologinėmis gairėmis. Tai atspindi kambarių išdėstymas, formali išraiška ir apgalvotas medžiagų pasirinkimas. Individuali dizaino koncepcija yra išreikšta pastato danga: stogas ir fasadas padengti skirtingais prekių ženklo „TECU®“ vario paviršiais. 54

„Maggie’s Cancer Caring Centres Trust“ yra viena sėkmingiausių vėžiu sergančiųjų paramos organizacijų Jungtinėje Karalystėje. Pirmasis rūpybos centras buvo atidarytas 1996 m. Edinburge, prižiūrint architektui Richardui Murphy; Dandi mieste buvo pritaikytas Franko Gehry projektas. Trečiąjį Maggie centrą Glazge pastatė įmonė „Page & Park Architects“. Beje, šios įmonės architektai statė ir naująjį centrą Invernese. Kartu su Ch. Jencksu architektai sukūrė harmoningą kraštovaizdžio dizaino ir pastatų formų harmoniją. Statybinės medžiagos buvo naudotos kaip formų kontrastas labiausiai išsiskiriantiems sodų elementams – dviem žole padengtiems piliakalniams su į viršų kylančiais spiralės formos takais. Judesys atkartojamas fasade naudojant žalius patina pasidengusius vario lakštus „TECU® Patina“. Pastato sienos nukrypsta nuo vertikalios padėties per 10 laipsnių ir apsivyniodamos suformuoja kylančios spiralės formą. Pastovus spiralės, kaip pagrindinės dizaino idėjos, vaizdavimas tęsiasi, varinę dangą per įėjimą įvedant į vidų ir taip panaikinant įsivaizduojamą ribą tarp vidaus ir lauke esančio sodo. Viršutinės ir apatinės fasado ribos suteikia kontrastą ir kartu sudaro harmoningą perėjimą į žalią patina pasidengusį varį: stogas ir grindjuostė taip pat padengti prekių ženklo „TECU®“ variu – šį kartą tai rudas matinis oksiduotas variantas „TECU® Oxid“. Ventiliuojama nuolatinių siūlių sistema, pagaminta iš „TECU® Oxid“, juostų buvo sukonstruota naudojant išcentrinį raštą, puikiai atitinkantį lankstytą stogo profilio formą. O ši užtikrina ilgametę apsaugą ir patvarumą. Pastato formų ekspresija ir funkcionalumas buvo papildyti dar vienu lemiamu konstrukciniu elementu: dangos „TECU® Patina“ tvorelė driekiasi nuo fasado ir atitveria dalį sodo taip, kad ta dalis atrodo kaip neatskiriamas vidaus elementas. Gryno oro įkvėpti norintiems lankytojams tai suteikia vietą, kur jie galėtų atsiriboti nuo viduje vykstančių veiklų, bet kartu ir likti centro apsaugos sferoje. Atskirta sodo dalis yra matoma kaip viso interjero dizaino dalis: atsižvelgiant į skirtingus ir dažnai kintančius emocinius pacientų poreikius, ši vieta atskiria atviras ir privačias erdves, siekia leisti suteikti ypač efektyvią pacientų priežiūrą visais ligos etapais. Architektai teigia, kad Maggie aukštumų vėžiu sergančiųjų rūpybos centro formų ekspresijos metaforinė reikšmė yra ląstelių dalijimosi simbolizavimas. Tai vaizduoja apvalios

pastato dangos formos ir varinė tvorelė. Šiuo atveju dangos medžiaga, varis, taip pat turi metaforinę svarbą kaip „ląstelės sienelės“ medžiaga, kurios jautrumas kartu yra ir stiprybė. Reaguodamas su aplinkos veiksniais (oro sąlygomis), išorinis paviršius sudaro oksidacinį sluoksnį, kuris daug metų saugo išorę ir vidų, padaro juos beveik nepažeidžiamus. Tačiau paviršius vystosi toliau – tai parodo įvairių rudos spalvos atspalvių progresija, prieš pasiekiant pažįstamą patiną – žalią spalvą. Šis procesas „TECU® Oxid“ ir „TECU® Patina“ paviršiuose buvo numatytas ne tik simboliškai, bet ir visiškai natūraliai, ilgam laikui.

PROJEKTAS: Maggie aukštumų vėžiu sergančiųjų rūpybos centras Raigmoro ligoninėje, Invernese (Jungtinė Karalystė) FOTOGRAFIJA: KME / CDA PROJEKTO DALYVIAI: Klientas: „Maggie’s Cancer Caring Centres Trust“ Architektai: „Page & Park Architects“, Glazgas Kraštovaizdžio architektai: „Charles Jencks Landscape Design“ Rangovas: „Morrison Construction“, Edinburgas Varis ant pastato: „KM Europa Metal AG“, Osnabriukas („TECU® Patina“, „TECU® Oxid“) Vario rangovas: „W.B Watson Ltd“, Stiuartonas (Jungtinė Karalystė)

S TAT Y B A

Maggie aukštumų vėžiu sergančiųjų rūpybos centras Invernese bus ketvirtasis tokio tipo centras, dar septynis planuojama pastatyti kitose Jungtinės Karalystės dalyse. Novatoriško rūpybos centro idėją sugalvojo moteris, kurios vardu ir pavadinti šie centrai – Maggie Keswick Jencks. Ji sirgdama vėžiu tiesiogiai susidūrė su globos įstaigų svarba ir trūkumais. Dėl šios patirties ji sugalvojo visoje šalyje įkurti kuo daugiau klinikų, kuriose pacientai, jų šeimos nariai, draugai ir prižiūrintis personalas galėtų gauti išsamių ir nemokamų konsultacijų apie gyvenimą su šia liga ir asmenines alternatyvas, galinčias palengvinti gydymą. Nuo pat pradžių Maggie ir jos vyras garsus kraštovaizdžio architektas Charlesas Jencksas tikėjo specifinio dizaino koncepcijos svarba. Jie manė, kad tam tikroje gydomojoje aplinkoje vietoje klinikinės atmosferos turėtų būti sukurta namus primenanti aplinka su ryškiu, patraukliu interjeru ir eksterjeru, kuris atliktų savo funkciją ir kartu skatintų optimistinį pacientų nusiteikimą.

STATYBOS KAINA: maždaug 1 120 000 eurų DANGOS MEDŽIAGOS: Fasadas (Varis): „TECU® Patina“ Stogas (Varis): „TECU® Oxid“

Maggie vėžiu sergančiųjų rūpybos centrų dizaino koncepcija bus ir toliau plėtojama kitais variantais ir kitose Jungtinės Karalystės vietose. Londone dirba architektas Richardas Rogersas, o Zaha Hadid statė naują centrą Kerkoldyje. Čeltname naujo centro statymą prižiūri Richardas McCormacas. Kembridže savo projektą pritaikys Danielis Libeskindas. Mes galime tik laukti ir stebėti, kokie nauji projektai bus pritaikyti šiai novatoriškai koncepcijai ateityje. 

„KM EUROPA METAL AG“ OFICIALUS ATSTOVAS LIETUVOJE ŽALGIRIO G. 112A, VILNIUS I TEL. 8 5 273 3001 EL. P. ROLANDAS.TUKANAS@HELIOPOLIS.LT

S TAT Y B A

Po žeme – nauda investuotojams? Sonata Ramanauskienė

Internete pasirodęs skelbimas: „Parduodama buvusi slėptuvė – 82 m2 patalpos rūsyje miesto centre.“ – „eteryje“ išbuvo vos mėnesį. Pasak pardavėjų, slėptuvės, kurių lubų ir sienų konstrukcijos sutvirtintos, rado naują pritaikymą įvairiai veiklai: biurui, kūrybinėms dirbtuvėms ar smulkiajai gamybai. Vadinasi, nors požeminių patalpų, bunkerių ir kitokios paskirties erdvių po žeme padėtis Lietuvoje iki šiol miglota, poreikis jas įsigyti pamažu auga. Tik ar jos renovuojamos saugiai, laikantis statybos techninių reikalavimų (STR)? Ar jose atliekant statybinius darbus tinkamai išsprendžiamos per ilgą laiką susikaupusios problemos? Slėptuvės atveria galimybes? Mūsų akys pastebi statinius, iškilusius ant pamatų, dažniausiai palikdamos užmarštyje faktą, kad ir pamatų zonoje ar dar giliau taip pat glūdi įvairiausių patalpų infras-

truktūra – šiandien dar sunkiai alsuojanti gyvybe, tačiau akylesniam investuotojui tikrai galinti suteikti prasmingų galimybių. Požeminės patalpos paženklintos įvairiausių likimo istorijų, dauguma jų iki šiol nekuria pridėtinės

Oficialiai įvardijama, kad slėptuvės – tai įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos, kilus kariniams konfliktams, galinčios apsaugoti nuo pavojaus. Paprastos slėptuvės gali būti įrengtos rūsiuose, pusrūsiuose, slėptis tinka ir požeminiai garažai, technologiniai, transporto ar pėsčiųjų tuneliai ir pan. Tokius atitinkamai paruošus galima pritaikyti apsaugai nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio (mažina nuo 50 iki 100 kartų) ar griūčių silpnų sugriovimų zonoje (atlaiko dinamines apkrovas 0,02 MPa). Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad iš dabar jos turimų slėptuvių praktiškai likęs tik pavadinimas ir kad jos (matyt, ir kituose miestuose – red. past.) neatitinka reikalavimų ir neturi jokios reikšmės. Tad jas galima išparduoti. Tos slėptuvės – tai tik likusios sutvirtintos sienos po daugiabučiais namais ir, kilus pavojui, tik visa kita esama požeminė infrastruktūra – rūsiai, požeminės stovėjimo aikštelės – galėtų bent iš dalies būti naudinga žmonių apsaugai.

S TAT Y B A

vertės ir laukia naujų savininkų. Štai minėtame skelbime aiškinama, kad slėptuvė yra strategiškai puikioje vietoje, joje sukurtų keturių darbinių erdvių, dviejų prieangių, WC bei sandėliuko grindys yra betoninės, sienos ir lubos padengtos modeliuojamuoju tinku, renovuotos savaiminės vėdinimo ir vandentiekio nuotekų sistemos, išvedžiota nauja elektros instaliacija, yra trifazis įvadas. Ir kad patalpos sausos ir šiltos. Tikra galimybė (pigiai įsigijus ir papildomai investavus) parduodant užsidirbti arba gana nebrangiai įkurti geroje vietoje komercines patalpas.

Vis dėlto dėl privatizuojamų slėptuvių remonto neretai įsiplieskia konfliktai tarp gyventojų ir naujųjų savininkų – pasirodo, kad įsigytų slėptuvių pertvarkoms griežtų reikalavimų ar apribojimų nėra, tačiau egzistuoja bendrieji reikalavimai, kai, siekiant išvengti avarijų, rekonstrukcijos techninis projektas privalo būti suderintas.

TEKSTILINIAI ORTAKIAI

S TAT Y B A

Atsinaujinant statybų technologijoms, UAB „Rimotex“ nusprendė tiekti Lietuvoje naują kokybišką produktą – tekstilines oro skirstymo sistemas. Įvairumas ir specialus naudojamų audinių apdorojimas leidžia tokias sistemas įrengti patalpose, kuriose būtinas oro vėdinimas, šildymas, drėkinimas, aušinimas ar šaldymas. Keletas tekstilinių ortakių pranašumų: - tekstiliniai ortakiai už įprastus yra 10–15 kartų lengvesni; - nerūdija, todėl juos patogu naudoti drėgnose patalpose; - kelia mažesnį triukšmą; - naudojant su kondicionavimo sistemomis nereikia šilumos izoliacijos; - per tą patį ortakį gali būti tiekiamas ir šiltas, ir šaltas oras į skirtingas puses; - mažos transportavimo išlaidos; - estetiškai atrodo; - lengvai valomi (skalbiami).

w w w. r i m o t e x . l t KOJŲ VALYMO GROTELĖS, KILIMĖLIAI, SISTEMOS

Įėjimo grotelės ir kilimėliai sukurti kaip patraukli ir lengvai prižiūrima kojų valymo sistema, naudojama visose intensyvaus judėjimo vietose. Įėjimo grotelės ir kilimėliai surenka purvą, smėlį ir dulkes. Kadangi į pastato vidų patenka mažiau purvo, sumažėja valymo išlaidos. Be to, tokios priemonės menkina tikimybę paslysti, negadina grindinės dangos ir gerina bendrą vaizdą. UAB „Rimotex“ gamina ir importuoja kojų valymo groteles bei purvą surenkančias dangas. Grotelės gaminamos pagal kliento nurodytus matmenis ir montuojamos įgilintoje grindų vietoje arba pasirinktoje vietoje su nuolydžiu. Atsižvelgdami į klientų poreikius konsultuojame ir patariame, siekdami sėkmingai bendradarbiauti.

Kažkada Vilniuje buvo iš viso apie 60–70 slėptuvių, didžioji jų dalis per pastaruosius du dešimtmečius buvo parduota. Ir bandyta taikyti įvairiems poreikiams. Pavyzdžiui, viena partija Gedimino prospekte vietoj buvusios slėptuvės bandė pasistatyti būstinę, bet dėl kaimynų protestų šis planas taip ir liko neįgyvendintas. O roko grupei „Skamp“ pasisekė labiau nei politikams – vieno daugiabučio namo pusrūsyje esančioje slėptuvėje atlikėjai buvo įsirengę studiją. Slėptuvėje po sostinės Barbakano kalnu yra buvęs net baras, o vieną vasarą ji buvo naudojama kaip kalno viršuje įkurtos terasos virtuvė ir ūkinės patalpos. Šiuo metu buvusios slėptuvės dažniausiai perkamos sandėliams įrengti. Apžvelgus aukcionams pateiktų privatizuojamų objektų sąrašus, matyti, kad sostinės savivaldybė siūlo įsigyti nemažai dar nuo sovietmečio likusių slėptuvių, kurių gausu centrinėje miesto dalyje, ypač pokariu statytuose namuose. Nemenkos slėptuvės yra beveik po kiekvienu A. Goštauto gatvės namu, daug jų ir Savanorių prospekte, kai kurios priklauso savivaldybei pavaldžioms ligoninėms. Kauno ir Klaipėdos slėptuvių laukia įvairus likimas Valstybės turto fondas aukcione nebe pirmą kartą vis ketinta parduoti dalį Kauno tvirtovės betoninės, maždaug 1914–1915 m. statytos slėptuvės, esančios Panemunėje. Tik ar Pirmojo pasaulinio karo laikų statinys sudomins verslininkus? Slėptuvės yra stipriai apgadintos dūmų, be to, teks laikytis aplinkosaugos reikalavimų, saugoti šlaitus. Na, o kitoje Kauno Vilijampolėje esančioje buvusioje civilinės saugos slėptuvėje jau įrengtas neįprastas muziejus „Atominis bunkeris“, pasakojantis apie tai, kaip žmonės saugojosi per karus. Muziejus glūdi 6 m po žeme, o kiek kainavo įkurti tokį muziejų, nutylima. Klaipėdoje beveik prieš ketvirtį amžiaus buvo 99 slėptuvės, šiandien jų liko apie 40. Klaipėdos universiteto technikos mokslų daktaras Arminas Štuopys, išanalizavęs čia esančią Antrojo pasaulinio karo laikotarpio tunelinės konstrukcijos slėptuvių padėtį, aptiko, kad dauguma jų smarkiai nukentėjo plečiantis miesto kvartalams, pirminę išvaizdą prarado pokariu jas pritaikant ūkio reikmėms. Dabar jos virto aktyviai niokojamomis asocialių asmenų buveinėmis, autentiškos liko tik konstrukcinės medžiagos. Lietuvoje vienintelių tokios paskirties statinių pagrindinės konstrukcinės medžiagos yra keraminių plytų mūras ir betonas (gelžbetonis), mūras naudotas sienoms ir vidinėms pertvaroms, gelžbetonis – visų slėptuvių monolitinėms (betonuota statybvietėje) denginio plokštėms, betonas – kai kurių slėptuvių sienoms. Mūrui naudotos gerai išdegtos, bet ne itin tikslių ma-

statinių sprendimus. Deja, šios tunelinės slėptuvės kol kas nerado deramos vietos miesto aplinkoje, nors yra vertingos ir saugotinos kaip technikos ir technologijų istorijos eksponatas, taip pat kaip statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų objektas. Bunkeris gali virsti ir būstu Prie daugiabučių namų esančios apleistos slėptuvės jau seniai kai kuriems didesnių miestų gyventojams virto valdžios primesta našta. Nors, pavyzdžiui, Klaipėdoje daugelyje gyventojams atiduotų (nurašytų) slėptuvių įrengti sandėliukai, na, o kitų miestų buvusiose slėptuvėse įrengti sporto, naktiniai klubai, barai.

S TAT Y B A

tmenų pilnavidurės keraminės plytos, kai kurios slėptuvės mūrytos plytų laužu, nevengta ir išsiklaipiusių, suskilusių ar kartą jau naudotų plytų. Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad technologinės betonavimo darbų klaidos ir pažeidimai būdingi daugumai slėptuvių, nemažai jų pastatytos ir įrengtos atsižvelgiant į suvienodintus konstrukcinius ir planinius tokios paskirties

Slėptuvė, turėjusi apsaugoti nuo karo pavojų, pritaikius šiuolaikines statybų ir inžinerijos technologijas, gali virsti ir gyvenamuoju būstu. Netgi nebūtina keisti slėptuvės plano, tačiau viduje tektų įdiegti šiuolaikinę vėdinimo sistemą, atnaujinti (nutiesti) vandentiekį ir kanalizaciją. Išradingi architektai tokioje belangėje gali pasiūlyti puikų apšvietimo sprendimą, netgi tokį, kuris leistų natūraliai dienos šviesai patekti į patalpas – tokiu atveju specialūs šviesą skleidžiantys vamzdžiai kiaurai per lubas išvedami į viršų... Dar vienas labai aktualus momentas galimam slėptuvės savininkui – tinkama sienų ir grindų drėgmės hidroizoliacija ir apšiltinimas, pelėsio išnaikinimas, tinkama grindų ir sienų danga. Šiandien jau yra nesudėtingų ir labai efektyvių priemonių tokiems klausimams spręsti ir tai veikia kaip pliusinis veiksnys investuotojui. Jei slėptuvėje suplanuojama įrengti butą, teks sukurti 1,2 automobilio statymo vietos, o jei komercines patalpas –

Iš NAUJOSIOS ZELANDIJOS – ILGAAMŽIAI STOGAI VISAM PASAULIUI

atitinkamai reikia žiūrėti STR automobilių statymo normatyvus (be šito nebus išduotas slėptuvės rekonstrukcijos leidimas). Daugiau nei prieš 50 m. „AHI Roofing“ sukūrė pirmąjį pasaulyje presuoto metalo stogo lakštą su apsauginiu sluoksniu ir ištobulino šią technologiją. Šiomis dienomis plieno lakštai, padengti aliuminio ir cinko danga, yra mūsų stogo dangų pagrindas, net 9 kartus atsparesnis korozijai nei cinkuotas plienas. Cinko ir aliuminio derinys garantuoja tokias eksploatacines stogo dangos ypatybes, kurios pranoksta cinkuotą skardą beveik visose aplinkose. Kartu su ypatingąja stogo danga, kurios viršutinis sluoksnis pagamintas iš natūralaus smulkinto akmens, ir unikalia tvirtinimo sistema stogai atlaiko pačias ekstremaliausias oro sąlygas: stiprų sniegą, krušą ir uraganus. Lengvosios čerpės „Gerard®“ lengvai jungiamos viena su kita ir turi unikalią tvirtinimo sistemą. Ji žemės drebėjimo atveju suteikia stogui papildomo tvarumo. Dokumentais patvirtinti faktai, kai dėl sunkių stogo dangų sugriuvo pastatai, o toje pačioje gatvėje stovėję namai su stogais „Gerard®“ visai nepatyrė žalos ar jiems padaryta žala buvo minimali. Esant ekstremalioms žiemos sąlygoms stogai „Gerard®“ atlaiko sniego apkrovą. Veikiamas sniego, šerkšno ar ledo stogo paviršius ar dangos medžiaga nepatiria neigiamo poveikio. Tvirta skardos dangos tekstūra išlaiko sniegą vienoje vietoje, kol jis ištirps natūraliai, nepadarydamas žalos. Stogai „Gerard®“ atsparūs ir krušai, kai ledukų skersmuo yra iki 3 mm. Jei ledukų skersmuo yra iki 9 mm, jie gali palikti įlenkimų, bet nepažeis medžiagos paviršiaus dangos ar jos struktūros – stogas nuo oro sąlygų nenukentės. Stogai „Gerard®“ įveikė griežtus priešgaisrinius testus. Kilus gaisrui, nedegus plieno substratas ir paviršiaus danga neleidžia ugniai plisti. Stogas „Gerard®“ yra itin lengvas, todėl tikimybė, kad jis įgrius, yra labai maža. „AHI Roofing“ gamina apsauginiu sluoksniu padengtus presuoto metalo stogo lakštus ir tiekia juos į daugiau kaip 130 pasaulio valstybių. UAB „NORD PROFIL“ I ADRESAS: ŽIRNIŲ G. 4A, LT–02120 VILNIUS I TEL. +370 5 213 9442 FAKS. +370 5 213 9442 I EL. P. INFO@NORDPROFIL.LT I STOGODANGUPREKYBA.LT

INOVACINIAI SPRENDIMAI PADEDA APSISPRęSTI Slėptuvės po gamyklomis neretai virsta archyvais – ir darbuotojams toli vaikščioti nereikia, ir patalpos visus saugumo reikalavimus atitinka. Gamyklų slėptuvių yra pritaikytų civilinėms ar verslo reikmėms – jos tampa biurais, sporto salėmis, kavinėmis, naktiniais klubais, netgi moderniai įrengtu kovos menų klubu ar pan. Įdomu tai, kad net labiausiai perdarytose ar išplėstose slėptuvėse išlieka kai kas autentiška – dažniausiai tai hermetinės durys, vandens tiekimo, ventiliacijos įranga, kuriuos, žinoma, tenka atgaivinti. Yra tikimybė, kad požeminių erdvių (slėptuvių) pritaikymas šiandienėms visuomeninėms reikmėms stringa dėl to, kad jas būtinai reikia renovuoti arba bent jau spręsti sutvirtinimo ir kitas vietines problemas. Juk požeminės patalpos dažnai kenčia nuo drėgmės, pelėsio, nebeveikiančios ar prastos ventiliacijos, byrančių pamatinių sienų, trupančių lubų ir kt. Be to, dėl patalpų renovacijos (rekonstrukcijos), taip pat dėl paskirties pakeitimo tenka pasistengti, norint gauti daugybės miesto institucijų leidimus ir aplinkinių gyventojų sutikimus. Šiandien laimi tie investuotojai, kurie naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, leidžiančiomis gana lengvai spręsti įvairiausias požeminių patalpų problemas, nes jos gerokai palengvina naujų požeminių statinių (perėjų, požeminių automobilių saugyklų ir pan.) statybinių darbų eigą. Taip pat nereikia pamiršti ir modernių techninių (technologinių) galimybių svarbos restauruojant ar renovuojant, apsaugant bažnyčių, dvarų, pilių požemius, kuriuose saugią vietą randa archyvai, bibliotekos, muziejai, brangintinų daiktų saugyklos arba tiesiog senojo amžiaus dvasia... 

Naujovė rūsiams apsaugoti – plokštė, teikianti dvejopą naudą Norite vienu metu įrengti ir ilgalaikę šilumos izoliaciją, ir nuo drėgmės poveikio apsaugoti pastato požeminę dalį? Atraskite du sprendimus vienoje plokštėje „Finnfoam CW-300/100 mm“, jungiančioje ir šilumos izoliaciją, ir hidroizoliaciją!

Šalia paprastai rūsiams ir pamatams izoliuoti rekomenduojamų įprastų plokščių „Finnfoam XPS“ dabar siūlomos ir CW-300 plokštės, specialiai skirtos cokolio ir rūsio sienų izoliacijai. Tai naujas struktūrinis sprendimas, kai vienu metu įrengiama termoizoliacija ir hidroizoliacija. Tai padeda sumažinti darbo ir medžiagų sąnaudas, pagerinti cokolio hidrotechninius parametrus.

Plokščių jungtys sandarinamos butilo mastika, todėl konstrukcija tampa visiškai sandari ir nepraleidžia drėgmės. Rūsio sienų izoliacinės plokštės CW-300 ant išorinio paviršiaus turi mažus griovelius (2 x 2 mm). Dėl temperatūros ir slėgio skirtumų vandens garai keliauja žemyn, apačioje susikondensuoja ir grioveliais lengvai nuteka į drenažo sistemą. Plokštės išorinėje pusėje esančius griovelius uždengus filtruojančiu audiniu (pvz., geotekstile), grioveliai apsaugomi nuo užsiteršimo, išlaikomas jų veiksmingumas, net jei aplinkos sąlygos keičiasi. Pasirinkus griovelių sistemą, pradinį gruntą galima naudoti kaip užpilą, todėl nereikia papildomai atvežti žvyro, smėlio, skaldos ar kito drenuojančiojo grunto. 

S TAT Y B A

Rūsio sienas geriau izoliuoti iš išorės, tada padengtos laikančiosios sienos tampa šiltesnės, o pastato drėgnumo charakteristikos – geresnės. „Finnfoam“ gaminiai patikimai izoliuoja ir puikiai atlaiko grunto slėgį bei galimas horizontalias įšalo sukeliamas apkrovas. Plokščių „Finnfoam“ pagrindas, ekstruzinis polistirenas (XPS), – patikima šilumos izoliacija, savo ypatybių neprarandanti net sudėtingomis sąlygoms. Naudojant šias plokštes, sutaupoma vietos viduje, rūsio sienos temperatūra nesiskiria nuo vidaus patalpų temperatūros, šiltinant pamatus iš išorės plokštėmis „Finnfoam“ hidroizoliacija apsaugoma nuo pažeidimų (pvz., aštrių akmenų).

Šilumos izoliacija, kuria galima pasitikėti! 61

Nepamainoma izoliacijos technologija gelbėja nuo giliausių pamatų

S TAT Y B A

Statant naujus pastatus, atnaujinant senus ar rekonstruojant paveldo objektus, rasti tinkamų priemonių, kaip juos apsaugoti nuo drėgmės ir su ja susijusių padarinių, neretai tampa iššūkiu. JAPE LT turi sprendimą – veiksmingą technologiją „Porofin“, išgelbėjusią ne vieną statinį, tarp kurių – ir daugybę senų vienuolynų bei bažnyčių (seniausia 1120 m. statyta Gruzijoje). Drėgmė įsiskverbia pro blogai izoliuotus pamatus, rūsių sienas ir grindis. Ji kyla aukštyn pastatų, kuriuose nėra rūsių, sienomis, iš rūsių iki pastatų pirmųjų aukštų. Kai rūsiuose nėra išorinės izoliacijos, drėgmė prasisunkia skersai rūsio ar pamatų dėl netinkamai įrengtų laiptų, rūsio sienų ir betoninių grindų įtrūkimų, nesandarių darbinių siūlių. Tad būtinas profesionalus požeminio vandens šaltinio hermetizavimas. Šiuo atveju nepamainoma izoliacijos technologija „Porofin“. Tai grynai organinis skystis, kuriuo impregnuojamos mineralinės statybinės medžiagos tam, kad jos taptų hidrofobiškos. Produkto sudėtyje nėra druskų, jų neatsiranda ir apdorotose statybinėse medžiagose, todėl jis nekenksmingas. Drėgmė bejėgė prieš „lotoso efektą“ Išrasta prieš 45 metus technologija „Porofin“ ir pats gaminys veikia beveik visą gyvenimą! „Porofin“ pastato sienų porose sukelia vadinamąjį „lotoso efektą“ (hidrofobiją) ir hidrofobizuoja sieną. Jai išdžiūvus statybinių medžiagų poros vėl tampa laidžios orui, bet vanduo jau nebepatenka, o siena atgauna natūralią šilumos izoliaciją. Jei rūsyje yra kelios išorinės sienos vietos, kurių neįmanoma atkasti ir vertikaliai izoliuoti, šią problemą padės išspręsti kelios viena ant kitos uždėtos „Porofin“ blokavimo eilės (iš vidaus) – vadinamoji plotų užtvara su „Porofin“. Papildomos priemonės garantuoja efektyvumą „PlastaPox UV“ – hermetizavimas nuo požeminio vandens. Vieta, pro kurią vanduo patenka, sudarius „Porofin“ užtvarą, turi būti papildomai presuojama priemone „PlastaPox-UV“, kuri lengvai sukietėja net po vandeniu ir pui-

UAB „JAPE LT“ produktų galima įsigyti daugumoje Lietuvos prekybos centrų, bendras informacijos tel. +370 620 88 000, el. p. info@jape.lt

kiai sukimba drėgnose bei hidrofobizuotose statybinėse medžiagose. Derinant „PlastaPox-UV“ su hidrofobine injekcine užtvara „PorofinPress“, statybos pažeidimai izoliuojami visam laikui. „Lotupor“ – visiems laikams padės atsikratyti pelėsių ir užtikrins šilumos izoliaciją. Hidrofobizuotose sienose lieka tik 1 % vandens, o tai sutaupo apie 15–20 % šildymo energijos sienos paviršiaus atžvilgiu. O pelėsiniai grybeliai netenka svarbiausios gyvybinės terpės – vandens. „PlastaPox UH“ – skirta atskilusioms vietoms ir grindų išdaužoms užtaisyti, patikimai suriša naują betoną ar cemento išlyginamąjį sluoksnį su senuoju betonu. Ši dvikomponentė derva tokia tvirta, kad bandant jos sluoksnį perlaužti lūžta net itin geros kokybės (B35) betonas! „PlastaDur P“ – giliai prasiskverbiantis betono sintetinis impregnantas. Stiprina paviršius sudarydamas blokavimo sluoksnį, kuris priešinasi hidrostatiniam slėgiui, trukdo drėgmei patekti iš pagrindo į tarpinį betono (dangos) sluoksnį, atsparus organiniams tirpikliams, naftai ir kt. „Oleopor“ – impregnavimas tepalams ir vandeniui atspariomis priemonėmis. Tinka apdoroti visus mineralinius, silikatinius, gamtinius ir betoninius akmenis. Sudaro ant paviršiaus sintetinę plėvelę, sulaikančią vandenį ir tepalus, bet laidžią orui ir garui, nekeičia paviršiaus spalvos ir kitų parametrų. Garantija 20 ir daugiau metų. Hydro-chemie yra hermetizavimo nuo požeminio vandens prasiskverbimo specialistai, sukaupę daugiau kaip 40 metų patirtį. Jų siūlomi gaminiai nuolat išbandomi valstybinėje Šiaurės Reino-Vestfalijos medžiagų bandymo įstaigoje. 

S TAT Y B A

Savirefleksijai nuteikiantis namas žemėje

Asta Geibūnienė

Pietų Korėjoje, Seule, pastatytas namas yra skirtas Korėjos poeto Yoon Dong-Joo, rašiusio gražius eilėraščius apie dangų, žemę ir žvaigždes, garbei. Nors namas tiesiogine prasme slepiasi Korėjos žemėje, jis tikrai turi daug ką papasakoti ir pasiūlyti. Šiame name pagrindinis dėmesys skiriamas pirmapradžiam gamtos ir žmogaus ryšiui. Jis pastatytas atsižvelgiant į struktūrinį veiksmingumą ir mūsų somatinius pojūčius. Namas – tai į žemę įkasta 14 x 17 m betono dėžė. Joje yra šeši vieno pjongo (pyeong, Korėjos mato vienetas, lygus 3,3058 m2) ploto kambariai ir du žemėmis plūkti kiemeliai. Šis nedidelis namas turi išėjimą į kiemą po atviru dangumi. Vieno pjongo kambariai suplanuoti pagal vieno kan dydį (6 x 6 ja; 1 ja = maždaug 30 cm). Jie yra užtektinai dideli, kad suaugęs žmogus galėtų išsitiesęs atsigulti. Name yra virtuvėlė, studija, du poilsio kambariai, vonios kambarys su medine vonia ir tualetu, plovimo patalpa. Visi kambariai yra greta vienas kito ir turi išėjimą tiesiai į žemėmis plūktą kiemelį. Kambarius galima sujungti ir gauti didesnę patalpą. Namo durys mažos. Norint patekti į vidų, reikia susiriesti.

Architektai: „BCHO Architects“ Vieta: Jangpjongas, Gjongio provincija, Pietų Korėja Sklypo plotas: 660 m2 Plotas: 32,49 m2 Projekto metai: 2009 Nuotraukos: Wooseop Hwang, Yong Kim Gwan

Šoninį žemės slėgį į keturias sienas atlaiko storos atraminės betono sienos, plokščias stogas ir pagrindo plokštė. Centrinėje sienoje taip pat yra paslėpta plieninė kolona, kuri sustiprina struktūrines plokštes. Plūktų žemių sienos dalija vidaus erdvę į skyrius, o sienos yra atsuktos į abu kiemelius. Sienoms naudota statybvietėje iškasta žemė. Nors žemės klampumas buvo mažas, naudota tik labai nedaug balto cemento ir kalkių, kad žemes ateityje būtų

iš perdirbtos senų vartų medienos. Įėjimą į namelį dengia medinis stogelis, prilaikomas 39 mm įtemptomis vielomis.

S TAT Y B A

„Kadangi Yoon poezija nuo didžiųjų kančių dienų išreiškia šviesios ateities viltį, kurią poetas bandė pasiekti santūrumu ir savirefleksija, mes viliamės, kad šis namas žemėje taps namu, kuriame galėtume apmąstyti save, gyvendami dabartinėje epochoje“, – tikisi projekto autoriai. 

galima vėl panaudoti dirvožemiui. Kaip drenažas kiemelio kampuose sumontuoti keturi latakai. Name naudojama geoterminė aušinimo sistema su grindų spinduliavimo šildymo sistema po plūkto molio ir betono grindimis. Naktį ne piko metu išgaunama elektros energija naudojama smulkiam žvyrui po grindimis šildyti. Pasyviojo vėsinimo ir geoterminių vamzdžių derinys, užkastas aplink pastatus, vasarą palaiko vėsą, o žiemą – šilumą. Statybvietėje buvo nukirsta pušis, supjaustyta į 80 mm storio diskus ir įlieta į betono sienas kiemelyje. Jai trūnijant, galės augti nedideli augalai, o su laiku ims vystytis naujas gyvenimas. Perdirbta mediena buvo supjaustyta 30 x 50 mm pločio tašais ir sujungta su plokščiu plieno strypu, naudojant kuo mažiau medžiagų. Visi baldai ir spintos taip pat pagaminti

NOVATORIŠKI PLOKŠČIOJO STOGO STOGLANGIAI Architektai nuolat ieško optimalių ir įdomių statinių formų. Kraštovaizdyje, kuriame anksčiau dominuodavo pastatai su šlaitiniais stogais, dabar vis dažniau pastebimi vienos šeimos namai su plokščiaisiais stogais. Šiandien tokius įrengti lengviau taikant šiuolaikines technologijas, leidžiančias statyti vandeniui nelaidžius ir apšiltintus plokščiuosius stogus. Dar daugiau – plokščiojo stogo erdvę galima naudoti kaip terasą, lauko poilsio zoną ar net sodelį. Tačiau ar dienos šviesa įmanoma deramai apšviesti po plokščiuoju stogu esančias patalpas? Sprendimas stebėtinai paprastas – verta įsirengti plokščiuosius stoglangius „Fakro“.

Stogo langą „Fakro“ sudaro speciali konstrukcija, užtikrinanti iki 16 % didesnį plokščiųjų stoglangių „Fakro“ įstiklinimo plotą, palyginti su kitų gamintojų langais. Įsirengę langus „Fakro“, tiesiog gauname daugiau natūralios šviesos patalpose.

se įmontuotas jutiklis, kuris, kai lyja, automatiškai įjungia varčios uždarymo funkciją. Galima montuoti vidines užuolaidėles ir taip reguliuoti šviesos intensyvumą. Arba išorės markizes apsaugai nuo perkaitimo. Tenkina įvairiausius poreikius Plokščiųjų stoglangių „Fakro“ asortimente yra įvairių standartinių dydžių langų, kurie tiks įvairiems poreikiams. Galima pagaminti bet kokio dydžio (nuo 60 x 60 cm iki 120 x 120 cm) F tipo langus su naujovišku stiklo paketu – tokiais taip pat tinka pakeisti senus ir neefektyvius stoglangius.

S TAT Y B A

PO PLOKščIUOJU STOGU – TIKRA DIENOS šVIESA Tokie novatoriški „Fakro“ gaminiai, kaip F ir C tipų stoglangiai plokščiajam stogui, yra itin funkcionalūs ir išlaiko puikius šilumos izoliacijos parametrus. Jie užtikrina didelį natūralios šviesos srautą patalpose ir jų vėdinimą. Dabar bet koks po plokščiuoju stogu esantis kambarys gali būti šiltas ir kupinas dienos šviesos.

Stoglangiai „Fakro“ atitinka visus vartotojų pastatams su plokščiuoju stogu keliamus lūkesčius. Daug dienos šviesos, energijos taupymas, naudojimo paprastumas ir nelaidumas vandeniui reiškia, kad pastatai su plokščiaisiais stogais gali gražiai įsilieti į mūsų kraštovaizdį. 

TINKA PASYVIESIEMS PASTATAMS Plokščiųjų stoglangių projektuotojai atsižvelgė ir į kitą labai svarbų aspektą – energijos efektyvumą. Štai F tipo lango su pasyviuoju keturgubu DU8 stiklo paketu šilumos perdavimo koeficientas visam langui U = 0,76 W/m2K pagal EN 12567-2, tad langas tinka energiją taupantiems ir pasyviesiems pastatams. Naudojant tokius sprendimus sutaupoma energijos, reikalingos patalpoms šaltomis dienomis šildyti. STOGLANGIŲ VALDYMAS – PAGAL šEIMININKą Pagalvota ir apie langų varstymą. Juk tiesiogiai langus pasiekti dažnai būna sunku. Plokščiasis stoglangis „Fakro“ suprojektuotas taip, kad kiekvienas naudotojas jį galėtų naudingai pritaikyti sau. Pavyzdžiui, galima rinktis nevarstomus langus ir tik užsitikrinti papildomą apšvietimą, montuoti rankomis atidaromus (valdymo strypais) arba atidaromus elektra. Šios versijos languowww.fakro.com

S TAT Y B A

NØRDIKA statytojai įveikė visus iššūkius SONATA RAMANAUSKIENĖ

Naujausioje Vilniaus prekybinėje erdvėje, šalia prekybos centro „Ikea“ ir vienos svarbiausių Vilniaus transporto arterijų Pietinio aplinkkelio, baigtas statyti modernus mažmeninės prekybos slėnis NØRDIKA. Centras, kurio statybas vykdė AB „YIT Kausta“, 10 ha teritorijoje užima beveik 41 tūkst. m2 plotą. Statybos vyko dviem etapais. I etapas buvo baigtas 2015 m. rugsėjį. Jo metu buvo pastatyta 18 tūkst. m2 pastato dalis. II etapas baigtas š. m. gegužę ir prekybos slėnį papildė beveik 21 tūkst. m2 ploto.

S TAT Y B A

FOTOGRAFAS EVALDAS LASYS

S TAT Y B A

Baigta skandinaviško stiliaus parduotuvių erdvė Pagal prekybos centrų plotą vienam gyventojui Lietuva užima trečiąją vietą Europos Sąjungoje po Švedijos ir Nyderlandų. Kovą šį rodiklį pagerino ir prekybos centras NØRDIKA. „Džiaugiamės prisidėję prie vientiso ir darnaus prekybos slėnio įgyvendinimo darbų. Slėnis užima beveik 39 tūkst. m2 ir sklandžiai įsilieja į čia vyraujančią urbanistinę erdvę“, – teigia AB „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Jo vadovaujama įmonė buvo atsakinga už NØRDIKA statybos darbus. Prekybos slėnio antrame pastate kuriasi specializuotos vietinių ir tarptautinių prekių ženklų (tarp jų – keli nauji Lietuvoje) parduotuvės, duris atveria ir 17 tūkst. m2 ploto „Senukų“ parduotuvė. Projekto laikotarpis: 2014–2016 m. Užsakovas: UAB „Prekybos parkas“ Projektuotojas: UAB „Unitectus“ Generalinis rangovas: AB „YIT Kausta“ Metalinių konstrukcijų gamyba ir montavimas: UAB „Kauno pramontažas“ Vėdinimo, šildymo ir šilumos tiekimo, kondicionavimo, automatinio gaisro gesinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemos: UAB „Dizaja“ Fasado sprendimai: EXTERUS, UAB „Alu Systems“ Infrastruktūra: UAB „Lemminkainen Lietuva“ II etapo sklypo plotas: 144 741 m2

S TAT Y B A

II etapo pastato plotas: 20 881 m2

Prekybos centrą NØRDIKA automobiliu gali pasiekti apie 200 tūkst. žmonių vos per 5–10 min., o įrengus Vakarinį aplinkkelį šis skaičius turėtų dar labiau išaugti. Šalia prekybos slėnio NØRDIKA yra įrengta apie 1 100 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, 44 iš jų skirtos žmonėms su negalia. Stovėjimo aikštelei pritaikyta kintamo apšvietimo sistema, leidžianti taupyti elektros energiją, reguliuojant apšviestumo lygį pagal esamą lauko apšvietimą ir prekybos centro darbo laiką.

II NØRDIKA statybos etapo vykdymo metu UAB „Lemminkainen Lietuva“, siedama vienos seniausių Lietuvos kelių tiesimo įmonės patirtį su tarptautinėje erdvėje veikiančios korporacijos „Lemminkainen“ ir nuosekliai dirbdama įgyvendinant didžiausius infrastruktūros projektus, atliko sklypo tvarkymo darbus. Įmonė įrengė per 7 tūkst. m2 asfalto dangų, kurias norint patiesti prireikė iškasti daugiau nei 132 398 m3 grunto. Bendrovės specialistai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę, pratęsė prekybos slėnio NØRDIKA pirmojo statybos etapo metu nutiestus dviračių bei pėsčiųjų takus, sutvirtino šiaurinį šlaitą, skiriantį prekybos centrą „Ikea“ ir vystomą projektą, įrengė ažūrinių plytelių dangą ir kitus infrastruktūros gerinimo elementus. Visiems darbams atlikti buvo naudojamos tik sertifikuotos ir itin kokybiškos medžiagos. Automobilių stovėjimo aikštelėje įrengtos dangos, naudojant aukšto modulio asfaltbetonio mišinius. Siekiant sutrumpinti darbų atlikimo terminus ir patenkinti kokybei užtikrinti keliamus reikalavimus, darbams atlikti naudotas nuotoliniu trimačiu būdu valdomas mechanizmų parkas.

BIM – nuo pirmojo štricho iki paskutinės konstrukcijos NØRDIKA projektavimo ir statybos procesui buvo naudojamas BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) įrankis, kuris projektą vykdžiusioms įmonėms – „Descon“, „Unitectus“ ir „YIT Kausta“ – padėjo puikiai atlikti darbą. Prekybos centro konstrukcijų darbo projektą įmonė „Descon“ atliko naudodama „Open BIM“ programą „TEKLA Structure“. Šiuo įrankiu visą reikiamą informaciją – medžiagų kiekius, specifikacijas, ypatybes, darbų pobūdį – buvo galima užšifruoti ir saugoti vienoje visiems statybų dalyviams prieinamoje vietoje. Vienos pirmųjų pradėjusių Lietuvoje naudoti BIM technologiją UAB „Descon“ direktorius Mindaugas Dagys sako, kad ši programa padėjo išvengti klaidų, atsirandančių projektuojant su CAD. „Pasitelkiant BIM technologijas ir kompiuterį darbas vyko realiuoju laiku. Visą mūsų darbą, projekto korekcijas užsakovas stebėjo nuotoliniu būdu. Taip buvo taupomas brangus laikas, išvengta ilgų posėdžių, o ir pats projekto interaktyvus valdymas ir koordinacija buvo paprastesnė ir efektyvesnė“, – apie darbo pobūdį pasakojo M. Dagys.

S TAT Y B A

Infrastuktūroje – tik sertifikuotos medžiagos Skandinaviškas verslo modelis įpareigojo, kad statybos darbai būtų atlikti ypač kokybiškai, darbų metu didelis dėmesys buvo skiriamas ekologijai, atliekų rūšiavimui.

S TAT Y B A

„Pasitelkiant BIM technologijas ir kompiuterį darbas vyko realiuoju laiku. Visą mūsų darbą, projekto korekcijas užsakovas stebėjo kompiuteryje. Taip buvo taupomas brangus laikas, išvengta ilgų posėdžių, o ir pats projekto interaktyvus valdymas ir koordinacija buvo paprastesnė ir efektyvesnė“, – apie darbo pobūdį pasakojo M. Dagys. „Prekybos slėnio projektavimo ir statybos detalusis planas buvo parengtas be „gyvų“ susitikimų, tačiau skaičiavimų tikslumu lenkia daugumą jau įvykdytų projektų, – pastebi ir „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas. – Be to, pastatą analizuojant įvairiais pjūviais, ką leidžia BIM sistema, galima gauti naudingos informacijos: stebėti, kaip kinta kainos statybos darbų laikotarpiu, ar nebuvo viršyti numatyti medžiagų, techninės įrangos kiekiai, ar išdirbis buvo teisingas ir kt.“ Faktas, kad dirbant su BIM modeliavimo programomis smarkiai sumažėja klaidų tikimybė. Tai yra itin aktualu statybų sektoriui, nes išvengiama ne tik papildomų ardymų ir taisymo darbų, bet ir papildomų išlaidų. Taikant BIM įrankį, tokiuose aukšto lygio pastatuose kaip NØRDIKA, kur naudojama daugiau nei 1 000 tonų metalo, neatitikimų ir klaidų buvo išvengta. M. Dagys pabrėžia, kad statybos darbai paspartėjo, nes nereikia taisyti projekto, o tai dažnai nutinka dirbant tradiciniais metodais. BIM leidžia net 80 % sumažinti darbų perdarymo ir dėl to nenumatytų statybos išlaidų riziką, kuri atsirasdavo dirbant su CAD. Įgyvendintas NØRDIKA projektas teikiamas „BIM Forum Vilnius 2016“ apdovanojimams. „Sėkmės tikėtasi, nes šis projektas labiausiai iš kitų įgyvendintų projektų atspindi statybos dalyvių tarpusavio bendradarbiavimo visumą ir laiku apsikeistos informacijos naudą“, – sako UAB

„Descon“ vadovas, pabrėždamas, kad įmonė didelę darbo su BIM patirtį sukaupė rengdama konstrukcijų projektus Skandinavijoje. Elegancija apgaubti architektūriniai sprendiniai „Kuo sudėtingesnis projektas, tuo BIM aktualesnis, – sako su NØRDIKA projektu dirbęs architektų grupės „Unitectus“ architektas Povilas Čepaitis. – Kurdami pastato fasadą atsižvelgėme į faktą, kad prekybos centrai dažniausiai būna labai žemi, ilgi ir platūs. Ir NØRDIKA, palyginti su „Ikea“ pastatu, yra kiek žemiau, todėl norėjome jos pastatus iškelti pabrėždami jų tūrį, aukštį ir vertikalumą. Vertikalios akcentinės sienos, atitrauktos nuo fasado, sumažina horizontalumą, paaukština pastatą, suteikia jam didingumo. Ir pastato eksterjere, ir interjere apdailai naudojome tris pagrindines medžiagas – metalą, stiklą ir jaukumo suteikiantį, itin retai prekybos centrų apdailai naudojamą medį.“ Pastato fasadui įrengti buvo naudotos „sumuštinio“ tipo plokštės, o akcentinėms sienoms – aukšto slėgio laminato plokštės „FunderMax“ ir aliuminio kompozito plokštės „Larson“. Siekiant pabrėžti skandinavišką pastato stilių, akcentinės fasado sienos buvo įrėmintos juodos spalvos aliuminio kompozito plokštėmis „Alucoil“. Juoda spalva išryškina akcentus, kurie suteikia kontrasto, išraiškingumo ir elegancijos. Tarp pastato fasado ir akcentinių sienų palikta erdvė lauko terasoms. Erdvė pritaikyta lankytojams, medžio dekoro apdaila tarsi primena apie žmogaus ir gamtos sąveiką, joje kuriamas saugumo pojūtis. Apatinė akcentinių sienų dalis perregima, pro ją dienos šviesa patenka į terasas. „Tos permatomos sienų dalys suteikia pastatui žaismingumo, žiūrint iš toliau „nubyrėjimas“ švarus, fasadas estetiškas ir patrauklus“, – komentuoja P. Čepaitis. „Unitectus“ BIM naudoja nuo 2010 m. ir pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio dėl skaitmeninės statybos galimybių. Inovatyvius fasado sprendimus teikiančios įmonės EXTERUS, UAB „Alu Systems“ rinkodaros vadovė Marija Žemaitienė pabrėžė, kad aukšto slėgio laminato plokštės (HPL) ir aliuminio kompozito plokštės II etapo NØRDIKA pastato apdailai parinktos dėl kelių išskirtinių ypatybių: jos, lyginant su kitomis lakštinėmis medžiagomis, yra labai lengvos, lengvai pjaustomos, nereikia papildomo pjūvio vietos apdirbimo ir turi didelę spalvų gamą. Plokštės „FunderMax“ beveik nuo visų kitų HPL plokščių skiriasi aukštu atsparumu atmosferos poveikiui ir aukšta UV spinduliams atsparumo klase, o tai labai svarbu permainingų orų Lietuvos klimato zonoje. Jos Lietuvoje fasadų apdailai naudojamos jau daugiau nei 15 metų, įgyvendinti projektai ir įgyta patirtis patvirtina jų kokybę – fasadai ir po daugelio metų atrodo lyg nauji. Austrų gamintojo „FunderMax“ ilgametė patirtis Europoje bei kitose pasaulio šalyse taip pat byloja apie šių HPL plokščių kokybę, joms suteikiama tarptautinė gamintojo garantija. Plokštės „FunderMax“, komponuojant skirtingų dydžių ir tekstūrų plokštes, yra lanksčios – dėl to atsiranda galimy-

Koja kojon su inžinerinėmis inovacijomis Pagrindinės pastato konstrukcijos yra surenkamosios gelžbetoninės kolonos, cokolinės plokštės, denginys – iš metalinio karkaso. Denginį iš metalinio karkaso gamino ir sumontavo pagal BIM sistemą parengtus brėžinius UAB „Kauno pramontažas“, dirbanti pagal valstybinius ir tarptautinius kokybės sertifikatus. Jie įmonei suteikia teisę atlikti bendruosius ir specialiuosius statybos darbus – metalo konstrukcijų, įvairios paskirties pastatų, katilinių, siurblinių, kompresorinių montavimą. Sienoms apšiltinti naudotos termoizoliacinės plokštės su putų poliuretano užpildu, polistireninis putplastis EPS80, akmens vata „Paroc ROB80“. Taip pasiekta B energinio naudingumo pastato klasė. II statybų etape, atsižvelgiant į I etapo metu atliktus darbus, UAB „Dizaja“ patobulino keletą inžinerinių sistemų sandarinimo, tvirtinimo ir skardinimo sprendinių. Tai leido padidinti įrengtų sistemų patikimumą ir ilgalaikiškumą. Nuotolinis automatizuotas pastato valdymas NØRDIKA II etape įdiegta pastato automatizuoto valdymo sistema. Ji jungia šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, gaisro gesinimo, dūmų šalinimo,

apšvietimo, apskaitos surinkimo sistemas. Ši sistema numato galimybę gauti informaciją iš pagrindinių sistemų elementų apie jų darbą, sujungus valdymo elementus į bendrą kompiuterizuotą valdymo ir kontrolės įrenginių tinklą. Numatyta galimybė valdyti šiuos įrenginius nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos per internetą. Valdymo sistemos operatorius gali realiuoju laiku stebėti visų pagrindinių sistemų ir įrenginių darbą, gauti visą informaciją apie įvykius ir priimti sprendimus nenumatytais atvejais bei susidarius avarinėms situacijoms, kai automatika nesuveikia arba iškyla realus pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai. Pastate – komfortabilus klimatas Siekiant išlaikyti pastato mikroklimato parametrus, buvo įrengtos šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemos. Atestuota įmonė UAB „Dizaja“, įgyvendinanti pastatų inžinerinių sistemų projektavimo, diegimo ir kompleksinio projektų valdymo sprendimus įvairios paskirties pastatuose, NØRDIKA II plėtros etapo metu čia įrengė aukšto efektyvumo oro vėdinimo sistemas, kuriose sumontuotos vėdinimo kameros „Komfovent“. Jas naudojant patalpos ne tik vėdinamos, bet taip pat šildomos ir vėsinamos. Šis sprendinys puikiai tinka tokio tipo pastatams, leidžia greitai ir efektyviai keisti patalpų klimato parametrus. Per šį etapą taip pat buvo naudojami gamintojo „Midea“ oriniai šilumos siurbliai. Jie didžiąją dalį šildymo sezono pastatą visiškai aprūpins šiluma (šiluma bus gaminama, kol lauko temperatūra sieks iki –15 ºC). Visi pastate sumontuoti inžineriniai įrenginiai turi aukštą energinio naudingumo lygį.

S TAT Y B A

bė kokybiškai išpildyti atskirus fasado elementus. Šios plokštės taip pat naudotos ir prekybos centro vidaus lubų apdailai. „Iš lauko nuo stogelio slenkanti medžio apdaila sklandžiai pereina iš lauko į vidų, taip kurdama pastato stiliaus vientisumą“, – pastebi EXTERUS atstovė.

Užsibrėžus tikslą tausoti energijos išteklius, patalpų orui šildyti pirmiausia išnaudojama energiškai efektyvesnė šilumos siurblių tiekiama šiluma. O jei jos nepakanka – tik tuomet naudojama miesto šilumos tinklų tiekiama šiluma. 

S TAT Y B A

„LIDL LIETUVA“ LOGISTIKOS CENTRAS – TOKIO LIETUVOJE DAR NEBUVO

Giedrė Linden

S TAT Y B A

Prekybos tinklo „Lidl“ atėjimas į Lietuvą kelerius pastaruosius metus yra viena karščiausiai aptarinėjamų šalies naujienų. Kol ekspertai diskutuoja, kaip tai paveiks šalies mažmeninės prekybos rinką, pirkėjai nekantriai laukia, kada pagaliau pradės veikti pirmosios šio mažų kainų prekybos tinklo parduotuvės. O jas atidaryti planuojama jau pirmąjį šių metų pusmetį. O kol kas didžiausia naujiena yra tai, kad pagaliau Kauno rajone, Ramučių kaime, buvo atidarytas bendrovės „Lidl Lietuva“ logistikos centras, pelnytai vadinamas vienu didžiausių, įdomiausių ir sudėtingiausių pastaruoju metu Lietuvoje įgyvendintų statybos projektų. „Logistikos centro atidarymas atveria finišo tiesiąją ruošiantis pakviesti Lietuvos gyventojus į naująsias parduotuves „Lidl“. Motyvuotas kolektyvas ir racionalūs logistikos sprendimai padės įgyvendinti mūsų, kaip prekybos tinklo, siekį – siūlyti savo pirkėjams geros kokybės prekes palankiomis kainomis“, – teigė UAB „Lidl Lietuva“ valdybos pirmininkas Radostinas Roussevas-Peine’as. Užsakovas: UAB „Lidl Lietuva“ Logistikos centro projekto autorius: Tumas Mazūras (UAB „Unitectus“) Interjero autoriai: Tumas Mazūras (UAB „Unitectus“) ir UAB „Prusta“ Generalinis rangovas: UAB „Mitnija“ Statybos darbų pradžia: 2014 m. gegužė Statybos darbų pabaiga: 2015 m. rugpjūtis Statinio plotas: 42 800 m2 Sklypo plotas: 6 586,00 m2 Darbo vietų skaičius: per 100 Vietų lengvosioms transporto priemonėms statyti skaičius: 119. Taip pat 21 vieta įrengta prie administracinio pastato ir skirtos 6 vietos vairuotojų su negalia transportui. Vietų sunkiajam transportui statyti skaičius: 33 Dviračiams laikyti skirtoje stoginėje vietų skaičius: 18 Projekto vertė: per 38 mln. eurų

→ 79

Apie „Lidl“ Įmonių grupė „Schwarz“, kuriai priklauso parduotuvės „Lidl“, yra viena mažmeninės prekybos maisto produktais lyderių įmonių Vokietijoje ir Europoje. Šiuo metu „Lidl“ veikia 29 šalyse. Tinklo parduotuvės veikia 26 šalyse. Lietuvoje, Serbijoje ir JAV „Lidl“ atstovauja vietiniai darbuotojai. Europos šalyse „Lidl“ valdo apie 10 tūkst. parduotuvių tinklą ir daugiau kaip 140 prekių skirstymo centrų. „Lidl“ iš viso turi daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų. Įmonių grupės „Schwarz“ apyvarta 2014 finansiniais metais, palyginti su ankstesniais, išaugo 7 % ir siekė 79,4 mlrd. eurų. Darbuotojų skaičius atitinkamu laikotarpiu išaugo 15 tūkst. ir šiuo metu siekia 350 tūkstančių.

S TAT Y B A

Pelnė itin aukštą įvertinimą Per kiek ilgiau nei metus Ramučiuose iškilo 42 tūkst. 800 m2 ploto, arba – net šešių futbolo aikščių dydžio – statinys. Jame buvo įrengtos įvairių funkcinių galimybių sandėliavimo patalpos ir biurai. Nemaža logistikos centro dalis – net 14 tūkst. m2 – skirta šaldymo patalpoms, o 1,3 tūkst. m2 – biurams.

Bendrovės „Lidl Lietuva“ logistikos centras įspūdingas ne tik dydžiu. Jis yra vienas moderniausių prekių skirstymo centrų Baltijos šalyse, dėl savo techninių ir valdymo ypatumų pelnęs tarptautinį „BREEAM In-Use“ sertifikatą. Kol kas tai pirmasis pramoninės paskirties pastatas Lietuvoje, gavęs

tokį įvertinimą. Tai reiškia, kad naujajam pastatui būdingas aukštas energinis efektyvumas, puikus valdymas, palankumas aplinkai ir sveika bei komfortiška darbo aplinka. Auditas dėl atitikties sertifikato „BREEAM In-Use“ kriterijams, kurio metu buvo vertinamos fizinės ir technikos logistikos centro charakteristikos, truko net šešis mėnesius. Pastatą auditavo tvarios plėtros konsultacijų įmonė UAB „Vesta Consulting“, skyrusi jam 71,8 % balo iš 100 % galimų ir suteikusi įvertinimą „puikiai“ (angl. excellent). Tokio aukšto įvertinimo dar neturi nė vienas kitas statinys Baltijos šalyse. „Didžiuojuosi vienu moderniausių prekių skirstymo centrų Baltijos šalyse. UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro įvertinimas tarptautiniu sertifikatu „BREEAM In-Use“ reiškia, kad pastatas gerai valdomas, energiškai efektyvus ir palankus aplinkai. Šis sertifikatas ir kiti techniniai sprendiniai užtikrina, kad mūsų darbuotojai turėtų geriausias darbo sąlygas, o mūsų pirkėjai galėtų kasdien gauti kokybiškas ir šviežias prekes“, – teigė R. Roussevas-Peine’as. UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro generalinės rangovės „Mitnija“ vadovas Julius Gendvilis teigia, kad UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro statyba tapo nemenku iššūkiu bendrovei. „Ne kas dieną tenka imtis šešių futbolo aikščių dydžio projekto ir pastatyti jį per šiek tiek daugiau nei metus. Džiaugiuosi, kad ši viena didžiausių pastarojo meto privačių investicijų šalyje buvo patikėta mums ir didžiuojuosi mūsų projekto komanda, kuri įgyvendino jį sutartu laiku ir už sutartą kainą. Nuoširdžiai dėkoju mūsų Klientui

Statant UAB „Lidl Lietuva“ logistikos ir sandėliavimo centrą, sunaudota daugiau nei 15 000 kub. m betono, 2 150 tonų metalo konstrukcijų, daugiau nei 350 000 metrų laidų įvairioms elektros instaliacijoms ir 140 000 metrų vamzdžių šildymo, šaldymo, vėdinimo sistemoms įrengti. Pastato fasadui įrengti darbininkai sumontavo 12 000 kv. m fasado plokščių, o šaldymo patalpose – 12 000 kv. m. specialių vidaus pertvarų bei 12 400 kv. m lubų konstrukcijų. UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centre „Mitnija“ įrengė ekonomišką ir ekologišką dvilaipsnę amoniakinę šaldymo sistemą, kuri pasižymi geriausiomis termodinaminėmis savybėmis. Piko metu projekto statybos aikštelėje dirbo per 250 „Mitnijos“ ir bendrovės subrangovų darbininkų. Kilstelės kokybės kartelę Auditą dėl atitikties sertifikato „BREEAM In-Use“ kriterijams atlikusios UAB „Vesta Consulting“ direktorius Evaldas Savickis paaiškino, kad tokį aukštą prekių skirstymo centro įvertinimą lėmė novatoriškų inžinerinių ir architektūrinių sprendimų visuma, leidusi reikšmingai sumažinti energijos suvartojimą, sukurti produktyvias darbo vietas, sumažinti geriamojo vandens suvartojimą ir pastatyti ilgalaikiškesnį bei lengvai pasiekiamą pastatą. „Tikiu, kad pastatas su tokiu aukštu BREEAM įvertinimu kilstelės pramoninės paskirties pastatų projektavimo ir statybos kokybės kartelę ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse“, – vylėsi E. Savickis. Anot „Vesta Consulting“ vadovo, sertifikatas „BREEAM In-Use“ taip pat yra ir įmonės socialinės atsakomybės ženklas, rodantis, kad „Lidl Lietuva“ atsakingai žiūri į

Kas yra BREEAM? BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) – Jungtinėje Karalystėje sukurtas ir šiuo metu plačiausiai taikomas tarptautinis tvarių pastatų vertinimo standartas bei sertifikavimo sistema. BREEAM sertifikatu ženklinami pastatai, darantys mažiausią poveikį aplinkai per visą savo gyvavimo laikotarpį. Šis standartas gali būti naudojamas vertinant tiek naujus, tiek ir jau esamus pastatus. BREEAM standartas nustato geriausias tvarių pastatų projektavimo ir valdymo praktikas ir tampa de facto priemone poveikiui aplinkai nustatyti.

S TAT Y B A

už pasitikėjimą ir profesionalų bendradarbiavimą. Mums didelė garbė, kad UAB „Lidl Luietuva“ ir „Mitnijos“ santykiai tapo ilgalaikiais ir mums buvo patikėti nauji statybos užsakymai“, – teigia Julius Gendvilis.

mūsų šalyje vykdomą komercinę veiklą, rūpinasi savo darbuotojais, lankytojais ir savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais tarptautiniais tvarumo standartais. Geri rezultatai pasiekti iškart Labai aukšti rezultatai gauti jau pirminio audito metu, nes projektuojant ir statant logistikos centrą buvo taikytas griežtas „Lidl Lietuva“ grupės vidinis statybos standartas. Siekiant puikaus įvertinimo, anot „BREEAM In-Use“ auditą atlikusios auditorės Rasitos Masalskytės, prireikė tik kelių pagerinimų: įrengti dviračių saugyklas, papildomais dokumentais pagrįsti atliktas procedūras ar įtaisyti papildomus apšvietimo valdymo prietaisus. Pastate įrengti šviesos diodų (LED) šviestuvai padeda taupiai naudoti elektros energiją. Išmanioji judesio ir dienos šviesos davikliais valdoma apšvietimo sistema leidžia lanksčiai suprogramuoti apšvietimą pagal darbo vietų išdėstymą. Be to, sumontuotos automatizuotos išorinės žaliuzės, darbo vietose mažinančios akinimo riziką ir dėl perteklinės šilumos vasaros sezonu apribojančios vėsumos poreikį.

→

S TAT Y B A

Šaldymo įrenginiuose pasitelkiami išimtinai natūralūs aplinkai palankūs šaltnešiai, o vėsinimo ir šaldymo procesų metu pagaminta atliekinė šiluma naudojama kitoms logistikos centro erdvėms šildyti. Įdiegta atliekų tvarkymo metodika padeda surūšiuoti ir tolesniam perdirbimui paruošti pakavimo medžiagas. Taip pat bendrovė naudoja elektros energiją, gaminamą mūsų šalyje iš atsinaujinančių išteklių. Logistikos centre įdiegta ir moderni atliekų rūšiavimo sistema, pastatyti itin efektyvūs vandens prietaisai. Taip pat sukurtos komfortiškos poilsio erdvės darbuotojams, įrengta puiki dviračių infrastruktūra, įskaitant dušus ir spinteles drabužiams džiovinti. Visi šie išskirtinumai ir buvo tai, kas padėjo pelnyti tarptautinį sertifikatą „BREEAM In-Use“. Patyrę rangovai UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centras buvo pastatytas Ramučių kaime. Tokios vietos pasirinkimą lėmė palanki kaimo geografinė padėtis. Įspūdingo logistikos centro statybos buvo patikėtos didžiulę patirtį turinčioms ir ne vieną sudėtingą projektą Lietuvoje ir už jos ribų įgyvendinusioms įmonėms. Nemaža dalis šių įmonių prisidėjo ne tik prie UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro, bet ir prie parduotuvių statybų. Prekių skirstymo centro pastatų ir inžinerinių statinių kadastrinius matavimus atliko ilgametę darbo patirtį turintys UAB „Homo Novus“ matininkai. Ši įmonė dirba su įvairių prekybos tinklų Lietuvoje operatoriais, vis dėlto UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro statybos tapo vienu iš pačių didžiausių UAB „Homo Novus“ įgyvendintų projektų. Logistikos centro konstrukcinės dalies pamatų techninį bei darbo projektą parengė UAB „Projektana“. Šiame projekte buvo parinkti ir įrengti UAB „Projektana“ monolitiniai gręžtiniai poliai.

Logistikos centro biuro pastato fasadų apdailai buvo naudotos ilgalaikės aliuminio kompozito kasetės „Alucobond“, kurias pagamino Vokietijos gamintojas „3A Composites GmbH“. Plokštės „Alucobond“ yra naudojamos įgyvendinant „Lidl“ projektus visoje Europoje – tiek statant parduotuves, tiek logistikos centrus. Dėmesys detalėms Visus betoninių grindų dangų įrengimo darbus UAB „Lidl Lietuva“ prekių paskirstymo centre atliko UAB „Irlanda“, kuri lygiagrečiai su šildymo sistemų įrengimo kompanija atliko paruošiamuosius darbus, t. y. klojo armatūrą, prie kurios buvo tvirtinami šildymo sistemų vamzdynai, bei liejo (įrenginėjo) šlifuoto betono grindis ant įrengtų šildymo/šaldymo vamzdynų. Ir nors UAB „Irlanda“ yra pradėjusi betonuoti antrą milijoną kvadratinių metrų pramoninių grindų Lietuvoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Vokietijoje, darbas UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centre pagal tokią grindų įrengimo detalę pareikalavo daugiausiai iššūkių. Nors darbų apimtis buvo nemaža, UAB „Irlanda“ specialistams tai nėra naujiena. Jie yra dirbę ir didesniuose objektuose. Kaip pasakojo UAB „Irlanda“ generalinis direktorius Valdas Mickus, ne vieną profesionalą nustebino užsakovo iš Vokietijos sprendimas logistikos centre įrengti šildomąsias betonines šlifuotas grindis. Tai nėra dažna Lietuvoje ir netgi Baltijos šalyse statomuose objektuose. Kiek žinoma, statant UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centrą buvo naudojama Vakarų šalyse jau įprasta praktika, todėl pasirinktos technologinės grindų detalės, temperatūrinės, sinusoidinės siūlės, betono sudėtis ir jo priedai buvo nurodyti užsakovo. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas viso objekto techninei priežiūrai, taip pat ir betoninių grindų įrengimo darbams. Kiekvieno betonavimo metu kruopščiai tikrintas betonas, žiūrima, ar fibra tolygiai pasiskirsčiusi ir ar jos kiekis yra toks, koks nurodytas darbo projekte.

Sumontavo šildomąsias grindis UAB „Caverion Lietuva“ pasirūpino UAB „Lidl Lietuva“ modernaus logistikos terminalo inžinerinėmis sistemomis, tokiomis kaip šildymas, vėdinimas, vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir vėsinimas. Tarptautinei korporacijai „Caverion“ priklausanti įmonė projektuoja, įgyvendina ir prižiūri aplinkai palankias ir energiją tausojančias statinių inžinerines sistemas, taip pat teikia paslaugas pramonės sektoriui. Bendrovės „Caverion Lietuva“ specialistai sandėliavimo zonoje įrengė grindinį šildymą, kurio šilumos šaltiniai yra ne tik dujinė katilinė, bet naudojama ir pramoninio šaldymo įrenginių sugeneruota perteklinė šiluma. Grindinio šildymo vamzdeliai buvo išvedžioti didesniame nei 29 tūkst. m2 plote. Iš viso sandėlio grindyse paklotų vamzdžių ilgis siekia net 85 kilometrus. Administracinės prekių skirstymo centro patalpos šildomos naudojant ekonomiškus orinius šilumos siurblius su vidinėmis lubinėmis kasetėmis. Atskira vėdinimo sistema sumontuota virš šaldytuvų, siekiant apsaugoti pastato konstrukcijas nuo rasojimo. Tai

Logistikos centre gilaus šalčio šaldytuvuose „Cool it“ gamintojo vartai su lanksčiomis nuo smūgių varčiomis, o vartų atidarymo greitis – 1,6 m per sekundę. padeda užtikrinti maksimalų pastato gyvavimo ciklą. Kaip minėta, įrengiant sertifikato „BREEAM In-Use“ siekusį logistikos centrą, daug dėmesio skirta energijos taupymui. Todėl atitinkamai buvo sumontuotos ir inžinerinės sistemos. Pavyzdžiui, UAB „Lidl Lietuva“ logistikos terminale, be pirmiau minėtų naujovių, dėmesys buvo skiriamas ir smulkesniems energinius išteklius taupantiems sprendiniams, tokiems kaip jutikliniai vandens maišytuvai ar pisuarai. Visos naujojo logistikos terminalo inžinerinės sistemos prijungtos prie bendros pastato valdymo sistemos. Tai leis reguliuoti ir stebėti sistemų darbą ir analizuoti energijos sąnaudas.

→ S TAT Y B A

V. Mickus pasidžiaugė, kad užsakovai liko patenkinti jo vadovaujamos bendrovės specialistų atliktu darbu ir kad jiems teko prisidėti prie tokio novatoriško objekto statybų.

Pagal sutartį su užsakovu „Caverion Lietuva“ specialistai taip pat vykdo ir inžinerinių tinklų techninę priežiūrą visoje Lietuvoje pastatytose „Lidl“ tinklo parduotuvėse. Ilgalaikiai inžineriniai elementai Paviršinio vandens (tarp jų – ir lietaus vandens) surinkimo ir nuvedimo sistemomis, naftos produktų atskirtuvu bei kitais inžineriniais elementais logistikos centre pasirūpino UAB „ACO Nordic“. Ši įmonė savo gaminius tiekė ir visiems Lietuvoje statytiems „Lidl“ prekybos centrams. Logistikos centro viduje buvo pritaikyti ACO nerūdijančiojo plieno, taip pat polimerbetoniniai paviršinio vandens surinkimo latakai, nerūdijančiojo plieno trapai ir pravalų dangteliai, o aplinkoje sumontuotos išskirtinės sistemos: paviršinio vandens surinkimo latakai „ACO Monoblock“ ir naftos produktų atskirtuvas „Oleopator“ su išorine srauto apvedimo sistema.

S TAT Y B A

UAB „ACO Nordic“ techninė konsultantė Snieguolė Šukauskaitė prisiminė, kad užsakovas kėlė ypač aukštus reikalavimus gaminių tvirtumui ir ilgalaikiškumui sunkaus ir intensyvaus eismo zonose. Daug dėmesio skirta ir latakų hidrauliniam pralaidumui. Dėl šių priežasčių latakai „ACO Monoblock“ idealiai atitiko griežtus užsakovo reikalavimus.

„ACO Monoblock“ iš kitų latakų išsiskiria tuo, kad yra monolitiniai. Tai reiškia, kad latako korpusas ir grotelės yra vientisai išlieti iš polimerbetonio. Kaliojo ketaus gro-

telės naudojamos tik reviziniams elementams ir įtekėjimo dėžėms uždengti, kad šias strategiškai svarbias vietas būtų paprasta pasiekti. Naftos produktų atskirtuvo „Oleopator“ veikimas pagrįstas viduje įrengtu koalescenciniu elementu, kuris atskiria naftos produktus nuo nuotekų. Siekiant, kad teršalai nepatektų į aplinką, betoninis atskirtuvo paviršius iš vidaus yra padengtas specialia trisluoksne danga“, – paaiškino S. Šukauskaitė. Anot pašnekovės, latakų montavimas vyko labai sparčiai, todėl reikėjo užtikrinti, kad gaminiai būtų atvežti laiku, vos gavus užsakymą. Kad latakų montavimas būtų nepertraukiamas, UAB „ACO Nordic“ preciziškai derino tiekimo terminus su gamykla, tad su nelengva užduotimi suspėti viską laiku pavyko susidoroti nepriekaištingai. Greitaeigiai vartai ir varstomos durys gilaus šalčio šaldytuvams UAB „Lavango Group“, atstovaujanti Vokietijos gamintoja „Cool it“, UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro gilaus šalčio šaldytuvuose, kurių temperatūra yra –25 °C, įrengė ketverius greitaeigius automatinius vartus bei keletą varstomų šaldytuvo durų. Vartai įrengti logistikos centre, kur numatytas didelis prekių judėjimas. Tai reiškia, kad, jeigu vartų atsidarymo ar uždarymo greitis bus mažas, bus prarandama labai daug šalčio energijos. Todėl vienas iš keliamų užsakovo techninių reikalavimų šaldytuvų vartams buvo jų greitaeigiškumas. Vartų

atidarymo greitis – 1,6 m per sekundę. Toks didelių matmenų 3,2 x 4,2 m vartų atsidarymo greitis yra labai didelis. Dar vienas ir kone reikšmingiausias šių vartų varčių išskirtinumas yra jų lankstumas. „Tikrai taip, lankstumas tikrąja to žodžio prasme“, – patikino „Lavango Group“ pardavimų vadovas Steponas Šmitas. UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centre sumontuoti greitaeigiai vartai išsiskiria iš kitų ir tuo, kad jų varčia pagaminta pagal patentuotą technologiją „Flex Complete“. Šios varčios, kam nors atsitrenkus ar atsirėmus į jas, nelūžta, bet tik užlinksta. Ir jas gana lengvai, be remonto ir sulaužytų detalių keitimo, galima atstatyti į pradinę padėtį ir tęsti darbą. Taip užsakovas eksploatuodamas vartus išvengs galimų prastovų ir papildomų išlaidų remontui. Sumontuoti vartai turi apsaugas nuo užsidarymo esant kliūtims tarp vartų varčių. Bet, siekiant užtikrinti maksimalų logistikos centre dirbančių žmonių saugumą, šaldytuvų vartai yra dar sinchronizuoti su papildomais apsaugos radarais. Jie neleidžia vartams užsidaryti esant judančiam objektui šalia varčios, jeigu vartai iki tol buvo atidaryti. Vartai yra išskirtiniai savo techninėmis charakteristikomis, tad ne tik jų įrengimui, bet ir priežiūrai reikės specialių techninių žinių. Todėl UAB „Lavango Group“ teikia ne tik montavimo paslaugas bet ir garantinę bei pogarantinę priežiūrą. Prabangiai atrodančios dangos Nemažai dėmesio skirta ir UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro interjerui. Jam įrengti nau-

dotos itin kokybiškos gerai žinomų gamintojų apdailos medžiagos. Pavyzdžiui, administracinėse prekių skirstymo patalpose buvo paklota garsaus vokiečių gamintojo „Vorwerk“ kiliminė grindų danga „Frisea“. Jos įrengta apie 1 000 m2. Parinkta grindų danga (ją tiekė ir įrengė UAB Dangų studija) yra kirpto sukto plauko, pagaminta iš skirtingai dažytų siūlų, sukuriančių intriguojantį ir išskirtinį prabangos įspūdį. Anot bendrovės Dangų studija projektų vadovės Rūtos Šolienės, ši kiliminė grindų danga yra itin aukštos kokybės. Ji išsiskiria dideliu atsparumu, antialerginėmis ypatybėmis, lengva priežiūra ir komfortu. Gamintojo „Vorwerk“ grindų dangos pageidavo patys užsakovai, nes „Lidl“ tinklas šias dangas naudoja ir kituose savo padaliniuose įvairiose valstybėse. Įdomu tai, kad logistikos centre buvo paklota ne tik ruloninė danga. Intensyvesnio naudojimo zonose buvo paklota tokia pati danga 50 x 50 cm dydžio plytelėmis. Tai labai praktiška, nes išteptas ar pažeistas dangos dalis galima lengviau pakeisti naujomis ir išlaikyti bendrą grindų vientisumą. UAB Dangų studija grindų dangas įrengė ne tik Ramučiuose, bet ir UAB „Lidl Lietuva“ biure Vilniuje. Šiam biurui buvo parinktos to paties gamintojo kolekcijos „Strada SL“ kiliminės plytelės. Jomis išklotas 2 600 m2 grindų plotas. Kaip pasakojo R. Šolienė, „Strada SL“ yra kilpinė danga, išsiskirianti linijine struktūra. Smulkių ir stambių kilpų derinys suformuoja raštą, primenantį smulkias gijas.

→

KOMENTARAS

Taupyti padės išmaniosios automatikos sistemos Siekiant „BREEAM In-Use“ sertifikato, UAB „Lidl Lietuva“ prekių skirstymo centre buvo pritaikyta daug novatoriškų inžinerinių sprendimų, leidusių gerokai sumažinti energijos suvartojimą ir padaryti pastatą kuo palankesnį aplinkai.

S TAT Y B A

Kad visa tai būtų įgyvendinta, nemažai prisidėjo UAB „Eltalis“ ir Ko, kuriai buvo patikėta suprojektuoti, sumontuoti ir įrengti įvairių logistikos centro inžinerinių sistemų (stoglangių, apšvietimo sistemos, šildomųjų grindų, katilinės, dūmų šalinimo, vėdinimo, kondicionavimo ir pan.) valdymą, stebėjimą ir automatizaciją. VEIKLA TIKRINTA NE KARTą Įmonė „Eltalis“ ir Ko jau anksčiau prisidėjo prie ne vieno didžiulio ir reikšmingo objekto statybų, tarp jų – didžiųjų prekybos centrų įrengimo Lietuvoje ir kaimynėje Latvijoje. Tačiau, kaip prisipažino UAB „Eltalis“ ir Ko direktorius Vidmantas Liutkevičius, statant UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centrą jiems buvo kelti patys aukščiausi reikalavimai, su kokiais tik teko susidurti per 16 m. darbo veiklą. Anot V. Liutkevičiaus, pagal tokius išskirtinius užsakovo reikalavimus tokios apimties ir tokio lygio sistemų suvedimą ir valdymą (jį, beje, teko skaldyti įvairiais lygmenimis) jiems teko atlikti pirmą kartą. Siekiančio BREEAM sertifikato logistikos centro sistemų veikla tikrinta ne kartą: ir iki eksploatacijos pradžios, ir jau veikimo metu. Buvo kreipiamas dėmesys į daugybę smulkiausių niuansų: pradedant temperatūrų svyravimo paklaidomis, baigiant apšviestumo sureguliavimu. Nelengva buvo paruošti ir paties projekto dokumentaciją. Kaip prisiminė UAB „Eltalis“ ir Ko automatikos projektų dalies vadovas Marius Zeigis, užsakovas kėlė gana aukštus reikalavimus inžinerinių sistemų automatizavimui. Taigi teko derinti sprendimus, kad visos automatikos sistemos atitiktų ir užsakovo norus, ir Lietuvos įstatymus. PIRMENYBĖ – ENERGIJOS TAUPYMUI Įrengiant sistemas, daugiausia dėmesio skirta tam, kad automatika padėtų sutaupyti kaip įmanoma daugiau energijos. Taigi viską teko sureguliuoti taip, kad iš pradžių veiktų inžinerinės sistemos, kurių energijos išlaidos mažesnės, ir tik vė-

liau palaipsniui įsijungtų daugiau energijos suvartojančios sistemos. Visa tai padėjo užtikrinti Vokietijos bendrovės „Honeywell“ pastatų valdymo sistema BMS (Building Management System). Štai pora pavyzdžių, kaip logistikos centre pavyko pritaikyti kai kuriuos energijai taupyti reikalingus sprendinius: šiluma bus atgaunama iš šaldymo įrenginių, taip pat kompiuterizuotai bus reguliuojamas apšvietimas ir palaikomas tikslus patalpų apšviestumo lygis. DUOMENIS MATYS IR CENTRINĖJE BŪSTINĖJE Prekių skirstymo centre UAB „Eltalis“ ir Ko specialistai įrengė ir šilumos, vandens, elektros bei dujų duomenų nuskaitymo sistemas. Visi duomenys apie tai, kiek suvartojama energijos, yra matomi tiek logistikos centre stovinčiame kompiuteryje, tiek užsakovo centrinėje būstinėje. Taip pat ne tik iš logistikos centro, bet ir iš centrinės būstinės galima vykdyti patalpų temperatūros ir drėgmės kontrolę, valdyti ir stebėti kitas inžinerines sistemas. Ypač svarbi tiksli temperatūros, palaikomos automatizuotų sistemų, kontrolė ten, kur yra sandėliuojamos prekės. Taigi pastate buvo įrengta daugybė išmaniųjų nuotoliniu būdu valdomų sistemų, kurios padės užtikrinti sklandų pastato valdymą, „Honeywell“ sistema BMS stebėti ir analizuoti energijos suvartojimo duomenis, sutaupyti kuo įmanoma daugiau energijos.

→

Madingiems Ruukki FEB Forma® stogams – pavasarinė akcija! Iki birželio 30 d. užsakiusiems bet kurią Ruukki FEB Forma® dangą kartu su lietvamzdžių sistema

-20%

Kuri Ruukki FEB Forma® danga labiausiai tiktų Jūsų namui? Monterrey®

Finnera®

Classic®

Užsakant to paties gamintojo komplektaciją (dangą, lietvamzdžius ir kt.) užtikrinamas stogo sandarumas, ilgaamžiškumas, spalvų bei estetinių formų vientisumas.

Nėra aštrių briaunų Labiau išbaigta, gražesnė forma Korozijai atsparesnis, ilgaamžiškesnis stogas Akcija galioja 2016.05.01 – 2016.06.30 laikotarpiu pateiktiems užsakymams, kartu užsakant lietaus nuvedimo sistemą ir bet kurią iš Ruukki FEB Forma priekinio krašto užlenkimą turinčią dangą: Monterrey FEB Forma Ruukki 30, Monterrey FEB Forma Ruukki 40, Finnera arba Classic C/D.

Daugiau informacijos www.ruukkistogas.lt arba tel. 8(5) 232 2315.

S TAT Y B A

„Lidl Lietuva“ logistikos centro statybos tapo tikru egzaminu naujai „Peikko“ gamyklai Vos prieš mažiau nei pusmetį Kaune veiklą pradėjusiai naujai UAB „Peikko Lietuva“ kompozicinių ir plieninių konstrukcijų gamyklai teko pirmas labai rimtas išbandymas – prisidėti prie UAB „Lidl Lietuva“ prekių skirstymo centro statybų Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Logistikos centro generalinę rangą vykdžiusi UAB „Mitnija“ pateikė išties sudėtingą užsakymą – per labai trumpą laiką pagaminti ir pristatyti užsakovui visas pagrindines plienines konstrukcijas, išlaikant aukščiausius kokybės reikalavimus. Didžiulis skaičius plieninių konstrukcijų (vien pagrindinių buvo apie 1 500 tonų), tarp jų – ir itin ilgų bei sunkių – turėjo būti pagamintas per rekordiškai trumpą vos 3,5 mėn. laikotarpį. Ir, nors tai buvo nemažas iššūkis, užsakymą pavyko įvykdyti nepriekaištingai. UAB „Peikko Lietuva“ specialistai ne tik laiku pristatė visas konstrukcijas, bet ir patys paruošė jų brėžinius. Visa tai neliko nepastebėta kliento. Įdarbino abi gamyklas Visus gamyklinius brėžinius braižė ir detalizavo UAB „Peikko Lietuva“ konstruktorių komanda. Jiems tai buvo didžiausias „Peikko“ projektas, atliktas naudojant pažangiausią trimatę pastato informacinio modeliavimo programą „Tekla Structures“.

Iš viso 125 m pločio, 330 m ilgio ir beveik 42 tūkst. m2 ploto logistikos centrui UAB „Peikko Lietuva“ pagamino per 1 800 tonų plieninių konstrukcijų. Dauguma jų buvo dažytos, tačiau tiekti ir karštai cinkuoti gaminiai. UAB „Peikko Lietuva“ „Peikko“ gaminių pardavimų padalinio vadovas Linas Lelešius prisiminė, kad, siekiant užsakymą įgyvendinti laiku, konstrukcijos buvo gaminamos ne tik naujojoje, bet ir senojoje bendrovės gamykloje, skirtoje įdėtinėms detalėms gaminti. Vežti prireikė netoli 1 360 tonų konstrukcijų sudarė įspūdingo dydžio santvaros ir posantvarės, kurių ilgiausios buvo net 27,5 m ir svėrė 6,5 tonos. Paprastai tokių negabaritinių gaminių gabenimas į objektą sukelia nemažai rūpesčių. Negabari-

tinius krovinius tenka vežti su specialiu transportu ir palyda, kartais net ardant kelių konstrukcijas ir sankryžas. Tačiau taip susiklostė, kad „Peikko Group“ gamyklas, kuriose gamintos konstrukcijos, nuo logistikos centro „Lidl Lietuva“ skiria palyginti nedidelis, vos 10 km atstumas. Tad logistikos klausimus pavyko išspręsti gana sklandžiai. Kad visos konstrukcijos į statybų aikštelę būtų pristatytos laiku, į objektą kasdien iš abiejų gamyklų jas veždavo po keletą negabaritinių matmenų sunkvežimių.

Anot L. Lelešiaus, logistikos centre buvo panaudoti beveik visi „Peikko“ jungčių asortimente esantys sprendimai, svarbiausi jų – pramoninių betoninių grindų siūlės „Tera Joint“, kurių prireikė 2,66 km, varžtinės jungtys kolonoms ir pamatams sujungti, įdėtinės detalės surenkamajam gelžbetoniui, gelžbetoninių gaminių kėlimo ir transportavo elementai bei termoizoliaciniai elementai „Niro“. Vykdant statybas naudota nemažai nestandartinių įdėtinių detalių, kurias projektuotojams apskaičiuoti ir suprojektuoti padėjo, taip pat pagamino bendrovės „Peikko“ specialistai. Itin daug tokių detalių taip pat turėjo būti pagaminta per itin trumpą laiką, nes objektas kilo labai sparčiai, o terminai darbams įvykdyti buvo labai trumpi.

Įrodė pranašumą Klojant UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro betonines grindis buvo pritaikytos „Peikko“ grindų deformacinės siūlės „Tera Joint“. Anot L. Lelešiaus, tai – „Peikko“ sukurtas ir praktiškai patikrintas produktas, atitinkantis labai aukštus grindų paviršiaus lygumui ir eksploatacijai keliamus reikalavimus. Todėl šį produktą, pagamintą iš specialaus labai tikslių matmenų plieno, pasitikėdamos perka didžiausios specializuotos grindų įrengimo bendrovės. Šios siūlės panaudotos žinomiausiuose Lietuvos objektuose, pradedant didžiausiomis arenomis ir baigiant logistikos centrais.

→

S TAT Y B A

Panaudoti beveik visi sprendimai UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro statyboms UAB „Peikko Lietuva“, priklausanti tarptautinei korporacijai „Peikko Group“, kurios specializacija – statybinės kompozicinės konstrukcijos ir gelžbetonio jungčių sprendimai, tiekė ir kitus produktus.

Sužavėjo pasiūlyti sprendimai „Dalyvaudami konkurse dar nebuvome Lietuvoje turėję darbo patirties nei su tokio dydžio projektų valdymu, nei su jų įgyvendinimu gamybos požiūriu. Vis dėlto teoriniai skaičiavimai rodė, kad esame pajėgūs gaminti apie 800 tonų konstrukcijų per mėnesį, todėl jautėme, kad sugebėsime sėkmingai pabaigti projektą“, – prisiminė UAB „Peikko Lietuva“ plieninių konstrukcijų projektų vadovas Martynas Kačergius. Anot pašnekovo, po šio projekto tiek konstruktoriai, tiek pardavimų komanda bei gamybininkai įgavo didžiulę patirtį, kuri įmonei „Peikko“ leidžia drąsiai siūlyti savo paslaugas didžiausiems Lietuvos bei Europos rangovams.

S TAT Y B A

„Nors statant UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centrą projekte kaip sprendimas buvo numatytos konkurentų gaminamos deformacinės siūlės, mes pasiūlėme savas ir įrodėme, kad pagal kainos ir kokybės santykį mūsų sprendimas yra tinkamesnis“, – džiaugėsi L. Lelešius.

Iš viso į UAB „Lidl Lietuva“ prekių skirstymo centrą bendrovė „Peikko Lietuva“ pateikė produkcijos už 3 mln. eurų ir kol kas tai yra didžiausias mūsų šalyje įgyvendintas šios įmonės projektas.

Lietuvoje pastatytą UAB „Lidl Lietuva“ prekių skirstymo centrą ketina naudoti kaip pavyzdinį, statydama kitus savo logistikos centrus. Kadangi statant logistikos centrą Kauno rajone UAB „Peikko Lietuva“ atstovai sugebėjo puikiai susidoroti su jiems iškeltomis užduotimis, tai „Peikko“ grupės įmonėms leido prisidėti ir prie kitų „Lidl“ objektų statybų. Pavyzdžiui, „Peikko Group“ kaip sprendimų teikėjas buvo pasirinktas ir statant naująjį UAB „Lidl“ logistikos centrą Slovakijoje. Maža to, kai kuriuos „Peikko“ pasiūlytus sprendimus, tokius kaip grindų deformacinės siūlės, „Lidl“ atstovai ketina įtraukti į savo technines rekomendacijas, kaip savo objektuose rekomenduojamus naudoti standartinius sprendimus.

→

Viena didžiausių pastaraisiais metai įmonės „FEGDA“ įvykdytų sutarčių su privačiais investuotojais yra 2014–2015 m. atlikti UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro statybos darbai Ramučiuose, Kauno rajone. Su objekto statybos darbų generaliniu rangovu UAB „Mitnija“ 2014 m. pradžioje buvo susiderėta, kad „FEGDA“ atliks transporto judėjimo kelių ir aikštelių statybos bei sandėlio grindų pagrindų įrengimo darbus. Įrengiamos važiuojamosios dalies plotas sudarė apie 47 tūkst. m2 betoninių trinkelių dangų, o pagrindus (smėlio ir skaldos) po pastato grindimis reikėjo įrengti 41 tūkst. m2 plote. Dar nagrinėjant statinio statybos projektą, buvo matomi vokiški reikalavimai, keliami darbų kokybei, ilgalaikiškumui ir jau vien suprojektuoti dangų konstrukcijų sluoksniai buvo storesni nei įprasta. Tai ateityje lems ilgesnę objekto išliekamąją vertę. Pagal Lietuvos standartus skaldos sluoksnis po trinkelių dangomis turi būti 25 cm, o „Lidl“ konstruktoriai jį rekomendavo daryti 30 cm. Taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas nestabiliam gruntui po dangomis sutvirtinti, pasitelkiant itin stiprius grunto armavimo tinklus, dangos konstrukcijoje įrengtas papildomas šalčiui atsparus sluoksnis. Siekdami užtikrinti ilgalaikę trinkelių dangos būklę, „FEGDA“ specialistai savo iniciatyva betoninių gaminių gamintojams nurodė, kad trinkelių gamybai turi būti naudojami tik granitinių medžiagų užpildai. Daug laiko prireikė diskusijoms dėl trinkelių formos, jų surišimo tarpusavyje ir atsparumo šlyties jėgų poveikiui, kol prieita nuomonė, kad geriausiai šias apkrovas perims „bangos“ formos trinkelės. Darbus reikėjo atlikti per 13 kalendorinių mėnesių, iš jų tris sudarė žiemos periodas, kai kelininkų darbams susidaro nepalankios meteorologinės sąlygos. Prieš pradedant darbus, buvo kruopščiai suplanuota visa veikla, darbų zonos suderintos su pastato bei lauko inžinerinių tinklų rangovais, nes šių statybos darbai taip pat turėjo vykti labai sparčiai. Anot įmonės „FEGDA“ specialistų, pasiektas darbų rezultatas tikrai tenkina „Lidl“ lūkesčius. Darbai UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centre įmonei „FEGDA“ nebuvo pirmas susidūrimas su „Lidl“ projek-

tais ir ypatingais darbų kokybei keliamais reikalavimais. Dar 2013 m. „FEGDA“ atliko aplinkos tvarkymo darbus prie UAB „Lidl Lietuva“ statomo pirmojo prekybos centro Vilniuje, Dūkštų gatvėje. Tada buvo proga susipažinti su dangų konstrukcijoms, darbų eigai, aplinkos apsaugai keliamais reikalavimais. Įgyta patirtis leido toliau su įvairiais statinio generaliniais rangovais dalyvauti UAB „Lidl Lietuva“ prekybos centrų konkursuose ir įgyti teisę atlikti darbus prie šio prekybos centro statinių Ateities g., Kapsų g., Drujos g. Vilniaus mieste.

S TAT Y B A

Kokybiškai dirbant galima įtikti bet kam...

Nuo pat įmonės įkūrimo dienos, 1993 m., „FEGDA“ intensyviai bendradarbiauja su įvairių prekybos centrų ir logistikos centrų statytojais ir turi sukaupusi didelę patirtį šioje srityje. Užsakovų pateikiami projektai yra kruopščiai peržiūrimi, patobulinamos ir išbaigiamos juose numatytų darbų konstrukcijos. Ypač daug dėmesio skiriama sklandžiam vertikaliam dangų išdėstymui, siekiant tinkamai išvesti lietaus vandenį į surinkimo vietas ir vizualiai patraukliai suplanuoti būsimų dangų paviršių. Pastaruoju metu turimos trimatės projektavimo technologijos leidžia susikurti skaitmeninį paviršiaus modelį, ištyrinėti jį ir ištaisyti pastebėtus trūkumus. Kad darbus atliktų sparčiau ir tiksliau, pastaraisiais metais „FEGDA“ daug lėšų investavo į trimatę įrangą. Šie prietaisai papildomai montuojami į turimus greiderius, buldozerius, ekskavatorius. Projektavimo metu trimačiu formatu paruošti ir patikrinti duomenys perkeliami į mechanizmuose sumontuotą įrangą, o tai lemia savarankišką mechanizmo operatoriaus darbą objekte ir akivaizdžiai palengvina statinio statybos vadovų darbą, sumažina žmogiškųjų klaidų faktorių. Tobulas darbų eigos suplanavimas, pagalba užsakovui valdyti procesus statybos aikštelėje, sprendimų siūlymas, nepriekaištinga darbų kokybė, įmonės finansinis stabilumas ir greita reakcija į defektų atsiradimą – išskirtinės bendrovės „FEGDA“ savybės. 

Išskirtiniam logistikos centrui – aukščiausios kokybės stogas

S TAT Y B A

UAB „Lidl Lietuva“ prekių skirstymo centre buvo naudotos bendrovės „Paul Bauder GmbH & Co“ stogų sistemos. Jas tiekė tiesioginė šios bendrovės atstovė Lietuvoje UAB „Vakarų Ikoda“. „Paul Bauder GmbH & Co“ – viena stogų sistemų gamintojų lyderių Europoje, galinti pasiūlyti ne tik išsamias konsultacijas, bet ir visas aukščiausios kokybės medžiagas, reikalingas patikimai stogo konstrukcijai įrengti. Užtikrino nenutrūkstamą darbą Anot bendrovės „Vakarų Ikoda“ direktorės Oksanos Chodos, jų įmonė remiasi partnerio „Paul Bauder GmbH & Co“ filosofija visada palaikyti savo klientus: nuo konkursinio etapo, kai tenka priimti sprendimus, iki įrengto stogo atidavimo užsakovui. UAB „Vakarų Ikoda“ specialistai sugebėjo ne tik užtikrinti sklandų medžiagų tiekimą, bet ir laiku reaguoti į darbų metu montuotojams kilusius klausimus. Ekologiška sintetinė membrana UAB „Lidl Lietuva“ prekių skirstymo centre pritaikyta aukščiausios klasės sintetinė membrana, pagaminta poliolefino-polipropileno pagrindu (TPO) ir armuota poliesterio tinkleliu „Bauder THERMOPLAN T 15“. Kadangi „Bauder THERMOPLAN“ membranos sudėtyje nėra plastifikatorių, halogenų ir sunkiųjų metalų, „gyvenimo pabaigoje“ ji gali būti lengvai perdirbta ar panaudota energijai gauti. „Galima drąsiai teigti, kad ši membrana pagal savo technines ypatybes neturi analogų rinkoje“, – įsitikinusi O. Choda. Termoizoliacijos plokštės tiko idealiai Siekiant užtikrinti optimalų sutapdintojo stogo termoizoliacijos sprendimą, UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centrui

buvo pasirinktos poliuretano plokštės „Bauder PIR FA“. Šių plokščių šilumos laidumo koeficientas yra vos 0,022! Garo izoliacija leido išpildyti reikalavimus UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centrui parinkta ir puikios kokybės garo izoliacija „Bauder TEC DBR“. Tai – aukščiausios klasės, prilimpanti bituminė garo izoliacija, atitinkanti visus priešgaisrinės saugos reikalavimus. Pastatas siekė BREEAM sertifikato Nors dėl atitikties BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) sertifikatui UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centro statyboms kelti itin aukšti reikalavimai, su „Bauder“ medžiagomis įrengta hidroizoliacija garantuoja, kad stogas tikrai bus naudojamas ilgai, ir išsaugo vertingus energijos išteklius. „Bauder“ šilumos izoliacija (PIR) yra itin efektyvus būdas taupyti energiją ir mažinti CO2 emisiją“, – aiškino O. Choda. Didžiausias projektas „UAB „Lidl Lietuva“ logistikos centras yra didžiausias projektas mūsų įmonės istorijoje ir juo mes ypač didžiuojamės. Jame buvo suderinta viskas: aukščiausia medžiagų kokybė, ekologiškumas ir ekonomiškumas. Tai gerokai pakėlė mūsų pačių kokybės kortelę, siekiant naujų iššūkių ateityje“, – įsitikinusi UAB „Vakarų Ikoda“ direktorė. 

S TAT Y B A

Rizikos vertinimo ir valdymo statybose trūkumai

Statybų sektorius šiemet sulaukė nemažai kritikos: korupcijos skandalai, sumažėjęs statybų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis, vienas didžiausių Europos Sąjungoje šalyje atliktų statybos darbų vertės smukimas. Visa tai atskleidžia, kad dabartinę statybos priežiūros sistemą būtina tobulinti. Julija Simionenko-Kovacs, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

Lietuvoje statybos kontrolė neapsiriboja statinių tikrinimu. Statytojai su ja susiduria dar net neprasidėjus statyboms, kai būtina informuoti visuomenę, suderinti statinio projektinio pasiūlymo užduotį, gauti projekto patvirtinimą (kartais net kelis), statybos leidimą ir t. t. Dažnai tokia ekstensyvi statybos priežiūra, užuot užtikrinusi saugumą, tik apsunkina statybos procesą. Dėl ribotų valstybės išteklių atlikti išsamią kontrolę prastėja procedūrų kokybė, ilgėja terminai, vėluojama, taigi atsiranda ir korupcijos paskatų. Siekdamos išvengti šių problemų, vis

daugiau šalių pasitelkia rizika pagrįstą (angl. risk-based) inspekcijų modelį. Jo esmė – nustatant kontrolės priemones, atsižvelgti į statinių keliamą riziką. Lietuvoje ši praktika taip pat ne naujiena. Šalyje jau egzistuoja visuotinis statinių klasifikavimas, pagal kurį nustatomas patikrinimų dažnumas. Ypatingi statiniai tikrinami dažniausiai. Nesudėtingiems statiniams, palyginti su ypatingais ir neypatingais, taikomas gerokai paprastesnis kontrolės procesas. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tokia sistema veikia efektyviai, tačiau yra keli „bet“. Tiksliau – trys.

Dabartinis statinių klasifikavimas nesivadovauja šia taisykle. Statiniai priskiriami kategorijoms ne pagal potencialią riziką, bet pagal jų struktūros sudėtingumą. Nesudėtingiems statiniams priklauso ne visi mažos rizikos statiniai. Neypatingų statinių kategorijai priskiriami vidutinės ir mažos rizikos statiniai. Į ypatingų statinių kategoriją patenka ne tik didelės, bet ir mažesnės rizikos statiniai. Nesudėtingų statinių maksimalūs ploto parametrai yra tik 80 m2, o tai maždaug atitinka trijų kambarių butą. Visi didesni statiniai priskiriami aukštesnės (neypatingos) kategorijos statiniams. Pagal šią sistemą du vienodos paskirties statiniai (pavyzdžiui, sandėliai) gali būti priskiriami skirtingoms kategorijoms tik dėl skirtingų ploto parametrų, nors padariniai nelaimės atveju ir būtų vienodi. Ypatingų statinių kategorijai priskiriami įvairios rizikos statiniai, dalis kurių nelaimės atveju net neturėtų reikšmingų padarinių. Į šią kategoriją patenka ir 2 000 m2 ploto ligoninė, kasdien sulaukianti daugybės lankytojų, ir tokio pat dydžio sandėlis, kuriame laikomos nepavojingos medžiagos ir vienu metu būna vos keli žmonės. Akivaizdu, kad dviejų statinių potenciali rizika gerokai skiriasi, tačiau abu priskiriami tai pačiai kategorijai. Nustatant riziką, svarbiausias kriterijus turėtų būti padarinių nelaimės atveju mastas. Tokios statinio charakteristikos kaip plotas ar aukštis yra svarbios nustatant defektų tikimybę, bet jos turi būti vertinamos ne pavieniui, o kartu su padarinių mastu. Analizuojant dabartines kategorijas, susidaro priešingas įspūdis, nes daug statinių tik dėl ploto ar kitų neesminių parametrų priskiriami rizikingiems statiniams.

Rizikos valdymo priemonės nėra nukreiptos tik į didelės rizikos statinius. Sėkmingai rizika pagrįstą modelį įgyvendinusios šalys visų pirma išteklius nukreipia į didelės rizikos statinių statybos priežiūrą. Mažos ar vidutinės rizikos statiniai yra paliekami statytojų ar privataus sektoriaus ekspertų atsakomybei.

Nustatant kontrolės priemones, taip pat svarbu atsižvelgti į priežastis, dėl kurių statytojai nesilaiko nustatytų reikalavimų. Lietuvoje ypatingų ir neypatingų statinių statytojai su valstybės priežiūra susiduria beveik visuose statybos etapuose. Patikrinimų tenka sulaukti net ir nesudėtingų statinių statytojams. Tokia praktika rodo, kad egzistuoja įsitikinimas, jog statytojai nenori laikytis reikalavimų, bet laikysis, jei bus kreipiamas dėmesys. Tačiau iš tikrųjų statytojai juk nenori, kad jų statomi statiniai sugriūtų ar turėtų kitų pavojingų defektų.

Siekdama skatinti savarankišką atitiktį, užuot pernelyg stipriai kontroliavusi, valstybė turėtų aiškintis reikalavimų nesilaikymo priežastis ir teikti pagalbą (konsultacijas, stengtis palengvinti procedūras, pagreitinti jų terminus ir t. t.). Statytojai ir patys yra suinteresuoti, kad jų investicijos būtų saugios. Valstybinė priežiūra negali sužiūrėti visko. Jei egzistuoja nuomonė, jog statytojai sąmoningai nesilaiko reikalavimų, tai statybos kontrole problema yra tik valdoma. Ji nepašalina rizikos priežasčių ir neužtikrina problemos sprendimo tęstinumo. Daugybė patikrinimų tik apsunkina ir ilgina statybos procesą.

Statybos kontrolės sistema vis dar valstybės rankose. Dažnai klaidingai manoma, kad galima tik valstybinė statybos priežiūra, tačiau kontrolę gali atlikti ir privataus sektoriaus specialistai. Statybos priežiūros sėkmė priklauso nuo inspektorių profesionalumo ir statinių atitikties saugumo normoms užtikrinimo, o ne nuo inspekcijas atliekančios institucijos tipo. Dėl ribotų valstybės institucijų išteklių statybos priežiūra šiandien ilgai užtrunka. Galimybė naudotis privataus sektoriaus, turinčio reikalingų išteklių, žinių ir patirties, paslaugomis ne tik leistų statytojams greičiau sulaukti kokybiškų paslaugų, bet ir sudarytų galimybę dalį išteklių skirti efektyvesnei veiklai. Valstybė galėtų skirti pakankamai išteklių didelės rizikos statinių priežiūrai ir greičiau atlikti kitas procedūras. Užuot tikrinus statinius vizualiai, kaip tai daroma šiuo metu, būtų galima atlikti nuodugnesnes inspekcijas.

S TAT Y B A

Statinių kategorijos tinkamai neatspindi rizikos. Statinių klasifikavimas turi būti paremtas statinių rizika. Tik tada galima tinkamai parinkti rizikos valdymo priemones, neapsunkinant statybos proceso mažos rizikos statinių statytojams ir užtikrinant kokybišką didelės rizikos statinių kontrolę.

Geros praktikos pavyzdžiu laikomą statybos kontrolę turinčios šalys jau seniai į pagalbą pasitelkė privatų sektorių. Australijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje tikrinimo procedūras gali atlikti patys statybos proceso dalyviai, o didelės rizikos statiniams pasitelkiamos draudimo bendrovės ir nepriklausomi ekspertai. Lietuvoje privačiam sektoriui šiandien patikėtos tik statinių ir jų projektų ekspertizės. Pagrindinis kontrolės procesas vis dar yra valstybinių institucijų rankose. Skandalų statybų sektoriuje mastas rodo, kad dabartinei statybos priežiūros sistemai reikia pokyčių. Patikslinus statinių klasifikavimą ir nustačius atitinkamas rizikos valdymo priemones, pagreitėtų statybos procesas ir sumažėtų našta statytojams bei statybos priežiūrą vykdančioms institucijoms. Valstybinės institucijos galėtų skirti daugiau išteklių didelės rizikos statinių priežiūrai, taip užtikrindamos kokybiškesnes, laiku atliekamas inspekcijas, arba panaudoti išteklius produktyvesnei veiklai. Pavyzdžiui, teikti konsultacijas statybos proceso dalyviams ir taip skatinti jų pačių savikontrolę. Galimybė naudotis privataus sektoriaus paslaugomis leistų statytojams greitai gauti kokybišką paslaugą. Tai pagreitintų statybos procesą ir panaikintų dalį korupcijos paskatų. 

Miegantis Baltijos tigras

Laurynas Mituzas, Prekybos centrų ekspertas

Bendraujant su nekilnojamojo turto statytojais, labai padažnėjo temos apie viešosios partnerystės projektus ir nuosavų lėšų naudojimą sukuriant darbo sau. Su kaupu perpildytas būsto sandėlis, analitikų „ant vienos kojos“ vadinama biurų rinka ir nežabojama greitojo vartojimo prekių parduotuvių plėtra gresia atostogomis. Spekuliavimas trumpalaike paklausa galimas tik stambiose rinkose, kur apie tas pačias ateities perspektyvas vienu metu nepagalvoja didžioji dalis rinkos dalyvių.

S TAT Y B A

Naujas požiūris sveikintinas, tačiau bendri su valstybe projektai retai kada ekonomikoje gimsta natūraliai, o statytojų virsmas plėtotojais sėkmės istorijomis tampa dar rečiau. Daug jų savo vietą perleidžia amato meistrams. Kai galimybės uždirbti statybų sektoriuje gatvėje nebeauga, bet koks alternatyvus būdas tampa svarstytinu. Jie neapsiriboja jau minėtais. Lietuva vis dar yra neišnaudotų galimybių kraštas.

Kitaip nei kitose Europos Sąjungos sostinėse, kur labiau pažengusios ekonomikos ir gausesnės gyventojų skaičiumi rinkos sudarė palankesnes sąlygas augti, Vilniuje augimo stadijoje įsivyravo chaosas. Apsiribodamas ūkvedžio požiūriu, miestas nebegali aiškiai deklaruoti savo

ilgalaikės vizijos ir priemonių, kurios turėtų užtikrinti tvarų ir prognozuojamą augimą. Jauna demokratija dar nesusidūrė su daugelio pasaulio miestų iššūkiais, kai nebėra kelio atgal, todėl dabar jie vieni labiausiai augančių ir progresyviausių. Miestai auga ne iš biudžeto ir momentinio deficito. Miestai auga, kai naudodami ekonomikos energiją statytojai tenkina ateities lūkesčius. Kaip ir kiekvienas verslas, miestas gali augti natūraliai nedideliais ir dažnai klaidžiojančiais žingsneliais. Tačiau, aiškiai suprasdamas savo pranašumus ir trūkumus, jis gali nebesiblaškyti. Kaip parodė gausūs pavyzdžiai, ne valstybės augina miestus, o miestai valstybes.

Smagu girdėti tarptautinių viešbučių planus atverti duris Vilniuje. Dešimt metų. Tačiau nesuvokiant, kad, pasaulyje atsiradus technologinėms viešbučių rezervavimo įmonėms, verslo modelis labai pasikeitė. Vardas nėra toks svarbus kaip paslauga. O paslauga reikalinga plėtojant turizmą. Vilniuje nėra pernelyg daug svečių, o šmėžuojantys pavadinimai gresia ketvirtadaliu padidinti kambarių skaičių. Valstybės iniciatyvos kurti renginių infrastruktūrą vaisius pamatys tik mūsų vaikai. Nematyti ir prielaidų statyboms. Tačiau didžiausias energijos šaltinis kol kas maitina tik mažiausiai iš statybos reikalaujančius prekybininkus. Daugumos ekonomikų pagrindinis augimo variklis yra vartojimas. Ne tik dėl mokamų mokesčių į biudžetą, bet ir dėl regioninės reikšmės, miestų kokybės ir pinigų judėjimo greičio auginamos perkamosios galios. Kitaip nei mūsų krašte, kur maisto parduotuvių tinklai užsako muziką pagal savo agresyvios plėtros strategijas, Vakaruose plėtotojai iš tikėjimo ateitimi finansuoja architektūriškai įspūdingas viešąsias erdves. Nedaug kas su tuo susiduria, bet planuojamus prekybos centrus nuomininkai renkasi pagal statytojų profesionalumą pristatyti priežastis, kodėl ten rinksis žmonės. Pasirašydami ilgalaikes nuomos sutartis, jie įteikia statytojams finansinius įsipareigojimus mokėti nuomą, o juos labai mėgsta įsigyti ne tik paskolas dalijantys bankai, bet ir rizikos bijantys pensijų fondai. Mat statoma ir investuojama ne į sunkiai numatomą paklausos ir pasiūlos santykį, bet dalį miesto vartojimo rinkos. Kuri skatinama pasiūlos auga. Taip pat ne pats populiariausias skaičius Vilniuje yra išleidžiamas kiekis pinigų. Beveik dešimtadalis jų tenka prekybinėms patalpoms finansuoti, o penktadalis – su tuo susijusiems atlyginimams. Dar prieš dešimtį metų Vokietijos rinkos tyrimų institutas, kuriuo pasitiki dauguma Europos bankų ir investuotojų, prognozavo, kad Vilniuje 2009 m. apsipirkimo prekybos centruose (ne maisto prekių parduotuvėse) rinka viršys 2,1 mlrd. eurų. Kiek pakoregavusi prekybininkų apyvartas per neseniai praūžusį sunkmetį rinka atsigavo, palikdama skausmingą randą statybų greičiu lenktyniavusiems investuotojams. Jau po kelerių metų „Euromonitor International“ kitų miestų kontekste Vilniui 2020 m. išpranašavo 3,7 mlrd. eurų. Pinigų sostinėje yra labai daug, tik juos reikia paimti, o ne laukti, kol atneš. Pasikartosiu – dešimtadalis tų pinigų sprendžia, ką reikia statyti.

Vilniuje suskaičiuoju gerą tuziną vietų, kurias praėjusio bumo metu pražiūrėjo į masę orientuoti prekybos centrų statytojai. Net kadaise buvusiose puikiose vietose atsiradę netinkami arba pertekliniai sprendimai vietas pavertė labai abejotinomis. O žmonių gravitacijos centruose esantys archajiški dariniai retai kada pagalvoja, kuo galėtų virsti investavus vieną kitą dešimtį milijonų. Kitur gal tai dideli pinigai, tačiau tokia suma sukurtų investiciją į vartojimo rinką, kurios konservatyviam gyvybingumui reikėtų pusės procento miesto prekybos apimties. Tereikia sukurti ir išnuomoti projektą prieš statybas, parduoti nuomos pinigų srautą ir pastatyti. Ar tai rizikinga vilniečiams siūlant moderniausią laiko praleidimo vietą?

S TAT Y B A

Miestas kaip laivas: kai plaukia, vairo plunksna nukreipia į kursą, jeigu stovi – kuria sūkurius, plaukia atbulas – kryptis priešinga. Užsiėmę regreso valdymu, valdininkai jau pametė kelią dėl takelio. Kai parduodamų naujų butų skaičius mažesnis nei matematinis būsto fondo nusidėvėjimas, biurų paklausa priklauso nuo užsienio bendrovių Lietuvoje randamų darbuotojų, o sklypų savininkai laukia ateinančio bumo, kai airiai vėl nebesiderės, ateitis gražiai atrodo tik verslo žiniasklaidos puslapiuose.

Būdamas trečias Europoje pagal prekybos centrų plotą gyventojui, Vilnius jau kenčia nuo pertekliaus. Ir tai visiškai suprantama, kai besiremdami Gariūnų turgaus mąstysena prekybos centrai buvo palyginti su kvadratiniais metrais nuomai, o ne įrankiu koncentruoti mažmenines apyvartas. Niekas nesugalvotų leisti pamėginti pilotuoti „Boeing“ lainerį, o keliskart brangesnius žaislus ne tik patikime „vaikams“, bet ir nepavykus juos leidžiame išbandyti ir kitiems. Po kelių nesėkmių kaltė suverčiama miestui ir jo žmonėms. Lietuvoje retas statęs prekybos centrą lipa į tą pačią balą antrą kartą. Vakaruose statytojai suserga jais ir daugiau gyvenime nieko nebeieško. Gaila, bet iš Vilniaus jau išvažiavo paskutinis strateginis nekilnojamojo turto investuotojas. Dar vis mandagiai atsakydamas, kad gali grįžti, jei atsirastų kas įdomaus, jis mieliau įsivėlė į prekybos centrų perpildytą Norvegijos rinką. Lenkų statytojai į šiaurę niekada nežiūrėjo. Už jūros visiškai subrendusioje prekybos centrų rinkoje dabar statomi gražiausi Europoje, o Rytuose investuotojai ruošiasi ilgam žiemos miegui. Tik pas mus statytojai gestais bendrauja su prekybininkais, todėl švaistomas milijardais vertinamas potencialas, investavimas į vartojimo skatinimą nuolaidų išlepintame krašte laikomas nekorektišku, o pinigų judėjimo greitis pagal senovinius ekonomikos vadovėlius vis dar laikomas konstanta. 

Ar išmanusis namas nevagia mūsų privatumo? OMA įkūrėjas, architektas ir žurnalistas prof. Remas Koolhaasas:

„Architektai nepakankamai rimtai vertina išmaniųjų namų technologijų keliamas grėsmes.“

S TAT Y B A

Architektas Remas Koolhaasas, išreiškęs savo nerimą dėl technologijų skverbimosi į pastatus, prisipažino, kad jį „visiškai stulbina“, jog žmonės ryžtasi dėl patogumo aukoti savo privatumą, o šių išmaniųjų sistemų populiarėjimą kūrėjas pavadino kaip „keliantį grėsmę“. Kalbėdamas su Milano žurnalu „Dezeen“, architektų biuro OMA įkūrėjas atkreipė dėmesį į tai, kad tokio kardinalaus posūkio, kokį atnešė skaitmeninės technologijos, architektūrinėje praktikoje nebuvo daugiau nei 100 pastarųjų metų, tačiau architektai neretai pernelyg susižavi jų teikiamais pranašumais ir nepastebi grėsmių. „Architektų požiūris, kad skaitmeninės technologijos, kaip, tarkime, trimatis spausdinimas, tiesiog suteikia daugiau laisvės ir leidžia visiškai išlaisvinti savo kūrybiškumą, yra pernelyg primityvus, – tikino kūrėjas. – Daugybė įmonių žiūri į architektūrą kaip į eksperimentinę terpę naujoms technologijoms diegti.“ Anot olandų architekto, jam keista, kad vis labiau populiarėja tokios namų sistemos, kaip, pavyzdžiui, siūlomos „Nest“, – jos leidžia gyventojams savo išmaniaisiais telefonais kontroliuoti prietaisus, tarkime, termostatus ar dūmų signalizatorius. „Kyla grėsmė labai greitai būti apsuptam daviklių, „stebinčių“ kiekvieną tavo žingsnį: nuo akimirkos, kai peržengi namų slenkstį, ar netgi nuo to, kai nustatai planuojamą grįžimo namo laiką, iki momento, kai prieš miegą sureguliuoji miegamojo temperatūrą, – pastebėjo architektas. – Mano galva, taip tiesiog visiškai be reikalo kaupiami duomenys apie žmogaus asmeninius įpročius.“ R. Koolhaasas užsiminė, kad pirmą kartą su tuo, kokią įtaką architektūrai turi skaitmeninės

technologijos, susidūrė, kai OMA ruošėsi 2014 m. Venecijos architektūros bienalės, kurios kūrybinio direktoriaus pareigas jis ėjo, „Elementų parodai“. Parodoje, pristačiusioje architektūrinių elementų, tokių kaip laiptai ar langas, istoriją, buvo demonstruojami keli modernūs namų apyvokos prietaisai, kurių veikimo principas remiasi pastato gyventojų judesių sekimų ir fiksavimu. Tarp jų pateko ir „Nest“ prietaisai bei šildymo sistemos, po pastatą judančius žmones apsupančios infraraudonaisiais spinduliais. Rinkoje siūlomos ir kitos išmaniosios namų sistemos, pavyzdžiui, fizinį raktą pakeičianti durų užrakto programėlė išmaniajame telefone arba belaidis durų skambutis, leidžiantis naudotojui nuotoliniu būdu patikrinti, kas stovi prie durų. „Panašu, žmonių visiškai negąsdina, kad nelieka jokio privatumo, – stebėjosi R. Koolhaasas. – Tai ypač keista mano kartos žmogui – juk 8-ąjį dešimtmetį kovojome už privatumą, o dabar kone su džiaugsmu jo atsisakome.“ 

Taip kaip

namuose

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT-47480, Kaunas Tel. +370 37 491016 Mob. tel. +370 687 58504 Paštas: info@rmodul.lt www.Rmodul.lt Projektas įgyvendintas Pagal viešbučių tinklo scandic užsakymą.

BIM statybas perkelia į skaitmeninę erdvę Į pastatų projektavimą vis smarkiau veržiasi elektroniniai įrankiai, leidžiantys projektuoti pastato eksterjerą, interjerą ir inžinerinius tinklus ne tik tiksliau, bet ir kur kas sparčiau bei efektyviau.

Palengvina darbo organizavimą BIM padeda sukurti vieną virtualią darbo vietą, kurioje tuo pačiu metu gali darbuotis skirtingomis konkretaus objekto funkcijomis besirūpinantys specialistai ir jų komandos: architektai, inžinieriai, interjero dizaineriai ir kt. Projektavimo elektroninėje erdvėje proceso dalyviai pastebi, kad informacinio modeliavimo sprendimai leidžia padidinti darbo efektyvumą, pagerinti projektų kokybę ir, žinoma, sutaupyti laiko ir mažinti išlaidas: lengviau dalijamasi informacija, tiksliau planuojamos išlaidos, sklandžiau organizuojami projektavimo, tiekimo ir statybos procesai. Itin praktiška ir tai, kad BIM duomenų bazėje pateikta informacija apie statinį galima naudotis visais objekto gyvavimo etapais: projektuojant, statant, eksploatuojant ir net jį nugriaunant. Taikoma ir Lietuvos rinkoje Ateities technologija vadinamos BIM projektavimo platformos pionierių jau yra ir Lietuvos rinkoje. Kuriami trimačiai BIM modeliai, atliekamas BIM proceso koordinavimas, vykdomas statybų ir pastatų valdymas.

sus, tokius kaip jungikliai, įvertino ir automatizuotų pastatų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centras UAB „Jung Vilnius“. Bendrovė visai neseniai pristatė Lietuvoje pirmąją BIM jungiklių biblioteką. Ji šiandien prieinama kiekvienam vartotojui. Programoms „ArchiCad“ ir „Revit“ skirtą biblioteką architektai ar kiti projektavimo proceso dalyviai gali nemokamai atsisiųsti iš „Jung Vilnius“ interneto svetainės www.jung.lt. Visuotinai reikalaujamas standartas „Jung Vilnius“ vadovas įsitikinęs, kad projektavimas naudojant BIM greitai taps visuotinai reikalaujamu standartu, o kitoks projektavimo procesas bus tiesiog nebeįsivaizduojamas ir nekonkurencingas. „Tikimės, kad BIM bibliotekos taps labai geru pagalbiniu įrankiu, padedančiu pristatyti užsakovams užbaigtą statinio vaizdą – ne tik sienas, kaip iki šiol dažniausiai būdavo daroma vizualizacijose, bet ir jungiklius, išmaniojo namo valdiklius ar kitus elementus“, – tikino Raimundas Skurdenis.

S TAT Y B A

BIM – kas tai? Vienas tokių įrankių ir pastaruoju metu Lietuvoje populiarėjanti naujovė – projektavimas naudojant BIM. BIM santrumpa (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) slepia pažangų skaitmeninį projektavimo RAIMUNDAS SKURDENIS, procesą, kai statinys – nuo UAB „JUNG Vilnius“ vadovas konstrukcinių sprendimų, statinio išorinių sienų, stogo, langų iki inžinerinių sistemų, elektros instaliacijos ir kitų smulkiausių elementų – yra modeliuojamas virtualioje duomenų bazėje iš joje esančių ir nuolat papildomų informacinių bibliotekų. Remiantis sukurta skaitmenine konkretaus statinio duomenų baze, naudojant BIM sukuriamas virtualus trimatis jo modelis.

„Užsakovai BIM ilgai vertino kaip tam tikrą pramogą ir visa tai priimdavo kaip mūsų – architektų – virtuvės dalyką. Užsakovai tik dabar pradeda suprasti, kas yra BIM ir kokią pridėtinę vertę ši platforma gali suteikti. Tikiu, kad greitai projektavimas naudojant BIM bus įtvirtintas ir teisiniu lygmeniu, o BIM reikės pristatyti „Infostatybai“ kaip produktą ir tam tikromis apžiūros programomis vertintojai bei tikrinančios institucijos galės projektą išnagrinėti po kaulelį. Manau, tokios perspektyvos – jau ne už kalnų“, – sakė UAB „JP Architektūra“ kūrybos direktorius Algirdas Kaušpėdas. 

Skaitmeninio projektavimo proceso teikiamus pranašumus, projektuojant net smulkiausius objektus ir prietai-

101

Ką kuriame ir turime tarp daugiabučių? Sonata Ramanauskienė

INFRASTRUKTŪRA

Miesto įvaizdį nemenka dalimi reprezentuoja gyvenamųjų mikrorajonų infrastruktūra. Kokia ji – patraukli, patogi ar atstumianti – šis veiksnys turi didelės įtakos ir renkantis būstą, ir kuriant verslą, ir plėtojant turizmą.

102

Lietuvos miestų gyvenamuosiuose mikrorajonuose dažniausiai tvyro beveidė aplinka, neleidžianti pamiršti, iš kokios santvarkos ją paveldėjome. Specialistai pastebi, kad iki šiol neišnaudojamos galimybės kurti svetingus, kūrybingus, sportiškus, sveikus miestus su atitinkama gyvenamųjų rajonų infrastruktūra. Kad dar vis išlieka pavojus tęsti naujų teritorijų chaotišką užstatymą „visomis kryptimis“, kad lėti gyvenamųjų namų ir socialinės infrastruktūros renovacijos tempai, nevyksta kompleksinis daugiabučių namų kvartalų ir jų infrastruktūros atnaujinimas, vangiai rūpinamasi senųjų daugiabučių namų rajonų estetika. Nuo privačių investicijų – gyvenamųjų ir komercinių objektų plėtros – labai atsilieka socialinės, susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros formavimas, ypač miestų pakraščiuose. Inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros objektai statomi tik tobulinant esamą

miesto struktūrą, bet ne ruošiantis naudoti naujas teritorijas. Nepakankamai išplėtota aktyvios rekreacijos ir laisvalaikio infrastruktūra, jos pasiekiamumas miesto teritorijoje labai netolygus. Deramai netvarkomi gyventojų artimosios aplinkos (kvartalų) želdynai. Vietoj žaidimų – automobilių ratai Akivaizdu, kad senuosiuose miegamuosiuose rajonuose bendrosios erdvės, įskaitant ir nusidėvėjusias vaikų žaidimų ar kadaise buvusias sporto aikšteles, dažniausiai virsta automobilių statymo plotais, nyksta niekieno neprižiūrimas kraštovaizdis. Panaši situacija ne tik Vilniaus, bet ir kitų Lietuvos miestų daugiabučių namų kiemuose. Gera naujiena ta, kad apie vaikų žaidimo aikštelių saugumą prabilta Seime: po įvairių žinybų, įmonių, tėvų asociacijų atstovų diskusijų nutarta pirkti

ir statyti tik saugią aikštelių įrangą, atitinkančią europinius kokybės standartus, patvirtintus gamintojų sertifikatais. O ar senosios aikštelės išnyks, viskas priklauso nuo namų bendrijų sąmoningumo – vietoj naujų brangių aikštelių kartais užtenka atsakingiau prižiūrėti jau esamas. Stabdantis šią iniciatyvą faktas, kad iki šiol dažniausiai nėra reglamentuotos aikštelių priklausomybės. O kai neaišku, kam įrenginys priklauso, nėra iš ko reikalauti atsakomybės ir dėl jo būklės, ir dėl galimų vaikų traumų. Negalima užsimerkti ir nereaguoti į faktą, kad statant naujus namus ir taupant plotą vaikų žaidimų aikštelės įrengiamos nesilaikant saugių atstumų reikalavimų – jos atsiduria šalia elektros pastočių ar prie pat transporto stovėjimo aikštelių. Vis dėlto, pasinaudojus vietos bendruomenėms skiriama parama, įmanoma įrengti naujų žaidimų ir sporto aikštelių, jos pagal savivaldybių ir seniūnijų išgales po truputį atnaujinamos. AR TIKRAI MINTI PEDALUS PATOGIAU? Šiandien jau ne tik vilniečiai reikalauja dviračių takų, patogesnių sąlygų pėstiesiems, neįgaliesiems. Vieni pabrėžia, kad nėra dviračių takų, kuriais būtų galima pasiekti miesto centrą iš gyvenamųjų rajonų ar miesto pakraščių, kiti – kad trūksta rekreacinių takų ir galimybės saugiai palikti dviračius. Apgailestaujama ir dėl to, kad esamos dviračių trasos nesujungtos į vientisą tinklą, daugelyje vietų dviratininkai priversti rizikuoti visų eismo dalyvių saugumu. Lėtokai plėtojamas dviračių trasų tinklas. Takai tiesiami dažniausiai ne ten, kur jie labiausiai reikalingi, o ten, kur vyksta gatvių statyba, investuojant Europos Sąjungos paramos lėšas. Yra dviračių trasų, pagal pločius ir dangas neatitinkančių minimalių statybos techninių reikalavimų.

Džiaugiamės pelnę klientų pasitikėjimą

Didelis asortimentas, profesionalios konsultacijos, patrauklios kainos! UAB Lauko gėlininkystės bandymų stotis (Augalų centras „Multiflora“), turinti keliasdešimties metų patirtį, yra įsikūrusi Vilniuje, Pavilnio regioniniame parke. Čia dirbantys biologijos ir agronomijos specialistai konsultuoja renkantis augalų asortimentą, sodinimo ir priežiūros klausimais. Mes esame augintojai, todėl pasirengę suteikti pačias palankiausias kainas ir garantuoti kokybę. Bendradarbiaujame su dauguma Europos medelynų ir turime galimybes augalus pristatyti greitai ir patikimai. Dekoratyviniai augalai auginami ir parduodami vazonuose arba su suformuotu šaknų gumulu, tad juos galima sodinti nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Augalų centro augalai puošia daug Lietuvos visuomeninių bei privačių objektų. PREKIAUJAME: - dekoratyviniais spygliuočiais ir lapuočiais; - medžiais ir krūmais miestų ir parkų želdynams; - bonsais ir kitokiais formuotais dekoratyviniais augalais; - gyvatvoriniais, pavėsiniais, vijokliniais ir vandens augalais; - vaismedžiais ir vaiskrūmiais, daugiametėmis gėlėmis; - trąšomis, substratais, vejų sėklomis ir kitomis sodo prekėmis; - dovanų čekiais augalams įsigyti Augalų centre.

Laimei, bent sostinėje dviračių takų infrastruktūra formuojama sparčiai, jiems atsiranda vis daugiau modernių stovėjimo vietų. Vilniečiai pamėgo ir dviračių nuomą: su kaupu pasiteisino 2013 m. vasarą įdiegta VT sistema, papildanti miesto dviračių nuomos sistema „Cyclocity Vilnius“. 37 nuomos punktai užtikrina paprastą ir tinkamiausią dviračių naudojimą, keliaujant miesto centre, į darbą ir namus, leidžiant laisvalaikį. Netoli vienas kito esantys punktai turi ne mažiau kaip po 9 stovus. ATGYVENęS PLANAVIMAS GYVAS IR šIANDIEN Dar nuo sovietinių laikų iš galvos neišeina stiprų įspūdį palikusi tuometė Vakarų Vokietijos praktika: pastačius naujų daugiabučių namų rajonėlį kurį laiką nebūdavo klojami šaligatviai, neįrengiamos įvairios paskirties aikštelės – buvo laukiama, kad naujieji gyventojai, kaip tos skruzdėlės, patys išvaikščiotų jiems patogiausius takus. Ir tik tuomet specialistai pateikdavo galutinį infrastruktūros projektą, žinoma, nenusižengdami estetikai ir pagrindinei rajono koncepcijai. Užtat Lietuva tarsi kontrastas, iki šiol vis UAB LAUKO GĖLININKYSTĖS BANDYMŲ STOTIS AUŠRA PETRAUSKIENĖ, DIREKTORĖ A. KOJELAVIČIAUS G. 1, LT-11001 VILNIUS, LIETUVA, TEL. (8 5) 267 1718 MOB. +370 618 12 676 (PREKYBOS VADOVĖ), +370 698 29 150 (DIREKTORĖ) EL. P. INFO@AUGALUCENTRAS.LT, WWW.AUGALUCENTRAS.LT WWW.FACEBOOK.COM/AUGALUCENTRAS

Tvirtas kaip uola, bet sukurtas rankomis... Dirbtinis akmuo yra puiki priemonė suteikti realų gamtinio akmens apdailos vaizdą lauko ir namų aplinkai. Jis ir puošia, ir paslepia statybos klaidas ar defektus. Lengvai klijuojamas, todėl tai – labai ekonomiškas pasirinkimas, norint įspūdingai pagražinti vietą, kurioje gyvenate. UAB „AkmaTex“ gaminamas dirbtinis akmuo yra tvirtas, bet lengvas – gali būti nuo 1,5 cm storio ir sverti nuo 18 kg m2. Kadangi yra visiškai pigmentuotas iš lengvinto šalčiui atsparaus betono, naudojant inovatyvią technologiją, jis turi vienalytę (ta pati spalva ir raštas per visą storį), beporę struktūrą. Jokie skysčiai neįsigeria į jo paviršių, jį nesudėtinga prižiūrėti ir atnaujinti, nes padengiamas apsaugine plėvele, kuri leidžia akmenį plauti, valyti ar net šveisti. Dirbtiniu akmeniu „AkmaTex“ galima dengti ir standartinius (betoninius, plytinius ir t. t.) paviršius, ir lengvintas konstrukcijas, pastatų išorės apšiltinimo medžiagas (polistireną, mineralinę vatą). Didžiulė spalvų, reljefų, formų įvairovė suteikia galimybę pritaikyti akmenį prie bet kurio architektūrinio stiliaus aplinkos. Fasadinė dekoratyvinio akmens pusė yra formuojama ir dažoma naudojant gamtinius dažiklius, todėl jis pagal savo struktūrą ir spalvą tiksliai atkartoja natūralų akmenį. Ši medžiaga tinka namų cokolių, fasadų, vidaus sienų apdailos, dekoro darbams, įvairios paskirties tvoroms, stulpams, atraminėms sienelėms, lauko židiniams statyti, ji taip pat naudojama vandens telkinių, baseinų, dirbtinių krioklių apdailai – dirbtinės uolos gaminamos panašiai. Įmonė „AkmaTex“ taip pat atlieka aplinkos apželdinimo, projektavimo darbus ir kt. Baigtiems darbams suteikiama 10 metų garantija. Įmonės „AkmaTex“ nuo 2008 m. specializacija – dirbtinio akmens, plytų ir architektūrinių detalių gamyba. Šioje srityje dirba specialistas, kelerius metus JAV studijavęs pastatų apdailos šia medžiaga technologijas. Beje, šios medžiagos per 40 metų jų naudojimo laikotarpį gali būti vertinamos tik teigiamai.

UAB „AKMATEX“, TEL. +370 652 37055, WWW.AKMATEX.LT

negalinti atsikratyti specifinio sovietinio mikrorajonų planavimo. Jį savo infrastruktūra atkartoja ir kai kurie, deja, naujos statybos gyvenamieji kvartalai. Šiandien uždaryti ar susidėvėję anksčiau ten egzistavę infrastruktūriniai „patogumai“ kaskart primena, kad kažkas kitur gyvena geriau, gražiau ir patogiau. Tad ar įmanoma paskatinti spręsti Lietuvos mikrorajonų gaivinimo klausimą, nepamirštant, kad daugiabučių namų kvartalai yra organiška miesto dalis, galinti ir turinti patenkinti elementariausius gyventojų poreikius? INICIATYVOS REIKIA IR Iš PLĖTOTOJŲ, IR Iš GYVENTOJŲ Kita vertus, ir patys statybų plėtotojai, ir senosios ar naujai besikuriančios gyventojų bendruomenės turėtų rodyti iniciatyvą dėl savo aplinkos infrastruktūros plėtojimo. Žinoma, viskas remiasi į finansus. Bet daug ką galima sutvarkyti, įrengti ar atnaujinti už gana nedideles sumas. Svarbu suvokti, kad net ir mažas namų kvartalas, padedamas infrastruktūros, taps savitas – o tai iškart pakelia ir jo vertę, ir pagerina bendrą miesto įvaizdį. Niekas neužginčys, kad šiandien neįkainojamas tampa sutvarkytas namų fasadas, vieta žaidimams, gražus želdinių darinys, nesutrupėjusių trinkelių takai, racionalus apšvietimas ir pan. Vilties suteikia ir vis labiau plintanti geroji praktika, kai naujų daugiabučių namų statytojai patys siūlo kurti naujakurių bendrijas, kurios savo nuožiūra gali pakoreguoti aplinkos infrastruktūros dedamąsias, pasinaudoti ES fondais. Gamintojai ir paslaugų kūrėjai irgi pateikia puikių galimybių – yra iš ko rinktis kuriant ar atnaujinant pėsčiųjų takų, želdinių zonas, laukia mažosios architektūros gaminiai, moderni žaidimų įranga, taupieji lauko šviestuvai, tvorelės, teritorijų apsaugos, dviračių stovai, didelė atliekų konteinerių įvairovė ir kiti šiuolaikiniai infrastruktūrai būtini dalykai. 

Žalias stogas

Patikimi stogų hidroizoliaciniai sprendimai

Žalias stogas — tai viena seniausių stogo dangų. Tačiau iki antrosios XX a. pusės tokie stogai pasitaikydavo itin retai ir buvo laikomi kažkuo neįprastu ir neracionaliu. 1970 m. vokiečių architektas ir landšafto dizaineris Hans Lutz pasiūlė naudoti žalius stogus didmiesčių ir pramoninių rajonų ekologinei situacijai gerinti. Dabar stogai su vejomis, gėlynais ir sodais tampa vis populiaresni. Ši sistema leidžia sukurti jaukią ekologinę oazę ir nuostabią poilsio vietą ant didelio miesto stogų. Žaliųjų stogų sistemoje naudojamos hidroizoliacinės medžiagos pasižymi savybėmis, apsaugančiomis nuo augalų šaknų prasiskverbimo bei pratekėjimų. Klojimo būdas – prilydymas dujiniu degikliu.

INFRASTRUKTŪRA

Techniniai sprendimai

106

Žalių stogų sistemos privalumai Stogų ir hidroizoliacinės medžiagos su apsauga nuo šaknų prasiskverbimo

Reguliuoja pastato ir aplinkos mikroklimatą, grynina orą. Sukuria rekreacines erdves ir patrauklų kraštovaizdį. Gaisro atveju neleidžia ugniai plisti stogo paviršiumi.

Paskirtis Stogų medžiagos su apsauga nuo šaknų prasiskverbimo neleidžia augalų šaknims pažeisti hidroizoliacinį sluoksnį. Žinoma, kad augalai gali prasiskverbti net pro asfaltą ir taip suardyti kelio dangą. Ta pati problema gali kilti ir įrengiant žalius stogus. TechnoNICOL moksliniame centre buvo sukurtos specialios medžiagos, galinčios apsaugoti nuo šaknų sistemos ardomojo poveikio. Siekiant išbandyti medžiagų atsparumą šaknų prasiskverbimui buvo pasirinkti lubinai — vienas iš plačiai paplitusių augalų, turinčių ypač galingą šaknų sistemą, galinčią suardyti tiek asfaltą, tiek ir storą polimerinę plėvelę. Bandymai patvirtino, kad specialios sudėties bituminis polimerinis rišiklis neleidžia šaknims prasiskverbti per hidroizoliacinę dangą. Nuo šaknų prasiskverbimo apsaugotų hidroizoliacinių medžiagų panaudojimas nekenkia pačiam augalui, ir kartu išsaugo medžiagos hidroizoliacines funkcijas.

Apsaugo stogų ir pamatų hidroizoliacinę sistemą nuo pažeidimo augalų šaknimis. Apželdintas stogas leidžia taupyti energiją bei padidina nekilnojamojo turto vertę.

Per pastaruosius dešimt metų pradėta eksploatuoti apie 1500 objektų, kuriuose panaudotos stogų ir hidroizoliacinės medžiagos, turinčios apsaugą nuo šaknų prasiskverbimo.

Medžiagos žaliems stogams įrengti Bituminė danga praėjo bandymus pagal standartą EN 13948 ir yra sertifikuota apželdintų stogų sistemoms.

1. Įprastos stogo medžiagos nesuteikia apsaugos nuo augalų šaknų prasiskverbimo, besivystatnti augalų šaknų sistema lengvai pažeidžia hidroizoliacinį sluoksnį ir sutrumpina stogo eksploatacijos laiką. 2. EN 13948 – bandymas „Atsparumo šaknų įsiskverbimui nustatymas“ . 2А – įprasta medžiaga; 2B – medžiaga, apsaugota nuo šaknų įsiskverbimo.

www.tn-europe.com el. p. info@tn-europe.com

INFRASTRUKTŪRA

Patikima hidroizoliacija, atspari šaknų prasiskverbimui ir neturinti neigiamo poveikio augalams bei aplinkai.

107

Naujas vandenlenčių parkas laukia visos šeimos Sonata Ramanauskienė

INFRASTRUKTŪRA

Vos pora kilometrų nuo Vievio, nepaprasto grožio vietoje ant Šiemečio ežero pakrantės, kurią skalauja labai skaidrus vanduo, duris atvėrė naujas, kiek kitoks nei įprasta vandenlenčių parkas „Elev8“. Beje, jį labai patogu pasiekti. Parko įkūrėjas Justas Abromavičius sako, kad su kitais bendraminčiais vandenlenčių parko idėja susižavėjo dar 2011 m., kai teko prisidėti prie pirmojo parko statybų greta Salotės ežero. „Daug metų kaip mėgėjai praktikavome šį sportą, susipirkome inventorių, nekantriai laukdavome sezono starto pradžios. Krito į akį, kad šiuo sportu užsiima gana įdomus jaunimas, labai įvairi sporto bendruomenė. Pati idėja įkurti savo parką gimė spontaniškai, nors jau seniai svajojome turėti savo vietą, kurioje galėtume ne tik sportuoti, bet ir kokybiškai leisti laisvalaikį“, – pasakoja parko savininkas. Įkurti par-

ką paskatino ir didėjantis susidomėjimas vandenlenčių sportu – kai kuriuose parkuose reikėdavo rezervuoti laiką net prieš savaitę. Tad, atsiradus galimybei pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, atsirado ir finansinių galimybių įkurti tokį parką, kuriam vietovę pasirinko įvertinę perspektyvą plėstis ir teikti kuo daugiau paslaugų. Iššūkiai nesumažino idėjų gausos Vandenlenčių parko „Elev8“ koncepcijos autoriai yra patys įkūrėjai, dirbę pasiremdami šeimų paskata ir draugų

„Elev8 Cable Park“ I labas@elev8.lt I tel. +370 610 49 888 I Šiemečio ež. I Trakų g. 37 I Keliakiemis I Vievio sen.

108

Parko plotas: 50 arų Išlygintos pakrantės ilgis: 100 m Tvarkant pakrantę: išvežta 46 sunkvežimiai dumblo, atvežta 80 sunkvežimių smėlio Užsėta dekoratyvinė pievelė: apie 20 arų Terasos plotas: 200 m2 Lieptų ir takų ilgis palei pakrantę: 100 m takas 2 plaukiojantys lieptai po 7,5 m ilgio 5 konteineriai: 3 vnt. sujungti į vieną patalpą (virtuvė, baras, bendra lankytojų erdvė, registratūra), 1 vnt. – sandėlys, 1 vnt. – administracinės patalpos Į terasą integruotas vandens kubilas: 1 vnt. Banketinė palapinė, skirta užsakomiesiems renginiams, plotas – 40 m2

Naujasis vandenlenčių parkas gimė vietoje, kuri iš pat pradžių net nebuvo panaši į tinkamą tokiam sumanymui: akis rėžė apleista teritorija, į dumblėtą ežero pakrantę smego kojos, pro visur prižėlusius didžiulius krūmynus buvo sunku įžiūrėti vandenį, tad, norint prie jo patekti, teko viską išvalyti. Parko kūrėjų komanda, skatinama noro turėti a la Palangos smėlį, pirmiausia išvalė paplūdimiui skirtą vietą, iš karjero atsivežė galybę savivarčių smėlio ir įrengė maudyklą – vaizdas pasikeitė neatpažįstamai.

„Bet patys didžiausi iššūkiai mums kilo dėl patirties stokos. Didelė idėjų dalis gimė jau parko statybų proceso metu, rutuliojosi savaime. Teko kai ką perdarinėti, o tam prireikdavo dvigubai daugiau laiko nei įprastai. Daug darbų atlikome pirmą kartą, norėjosi, kad viskas būtų padaryta savomis rankomis, iš mūsų širdžių – ir rezultatas tikrai džiugina, viliamės puikų įspūdį palikti ir lankytojams. Paslaugų kokybė aukšta, tad neturėtų nuvilti ir vidutinės rinkos kainos. Mūsų tikslas ir siekiamybė yra puikus aptarnavimas, patenkinti lankytojai ir maksimalus komfortas“, – sako parko savininkas. Gamtos, architektūros ir veiklos dermė Vandenlenčių parkas „Elev8“ pasirinko socialiai atsakingą politiką. Čia sukurtos sąlygos kartu atvykstantiems augintiniams, bus rengiamos dienos stovyklėlės vaikams. „Norime skatinti vaikų užimtumą ir domėji-

INFRASTRUKTŪRA

patarimais ir patirtimi, įgyta skirtingose verslo srityse. „Pagrindinis tikslas buvo padaryti parką patrauklų ne tik plaukiančiajam vandenlente, bet ir jo draugams, antrajai pusei ar vaikams, kurie tuo metu stebi veiksmą nuo kranto. Kartu norėjosi išskirtinumo, suderinto su aukštos kokybės paslaugomis – pradedant paplūdimiu, plaukimu ir baigiant patiekalais sveiko maisto kavinėje“, – pasakoja J. Abromavičius.

Keturių bokštų sistemas, sujungtas 220 ir 250 m ilgio kabeliais, – po du bokštus kiekvienoje ežero pakrantėje, taip pat konteinerines patalpas, kuriose yra virtuvė, baras ir bendroji erdvė, – įrengė rangovas UAB „Wakerepublic“. Jis taip pat pasirūpino vandenlenčių sporto inventoriumi, virtuvine įranga bei baldais. UAB „Redrem kasyba“ sutvarkė kraštovaizdį: įrengė maudyklą, išvalė ežero dugną, sutvarkė visą parko teritoriją ir ją apželdino, taip pat įrengė terasą, taką palei pakrantę, išsprendė problemas, susijusias su stabiliu bokštinės konstrukcijos pagrindu, paklojo jam pamatą dumblėtoje vietovėje, kad bokštai stabiliai stovėtų. Visais reikalingais statybiniais įrankiais parėmė UAB „Ramirent“, kuri neatlygintinai davė naudotis konteinerinę patalpą, naudojamą administracinėms reikmėms, ir mažesnį konteinerį, virtusį sandėliu.

109

INFRASTRUKTŪRA

mąsi vandenlenčių sportu, vyks treniruotės vaikams – mums talkins savanoriai, įdarbinome ir vietinį jaunimą. Patys turime šeimas ir mažų vaikų, todėl norime praleisti su jais kuo daugiau laiko, suderinti visų šeimos narių veiklas“, – sako J. Abromavičius, minėdamas vaikų žaidimo aikštelę su smėlio dėže, apšilimo prieš kiekvieną plaukimą kompleksą. Viso sezono metu čia bus teikiama ne tik vandenlenčių (angl. wake board) paslauga, parkas skirtas ne tik ekstremaliam sportui – bus rengiami jaukūs vakariniai pasisėdėjimai ar banketai, didžiojoje terasoje per televizorių ar projektorių su didžiuliu ekranu galima bus stebėti olimpinių

110

žaidynių, sporto renginių transliacijas, mėgautis filmų vakarais. Lankytojų lauks pirties ir kubilo malonumai, kur, beje, žvarbiais vakarais nemokamai bus galima sušilti po plaukimo. Parko kavinukė gamins įprastus ir visų pamėgtus patiekalus, pavyzdžiui, suvožtinius, bet: „Didžiausią dėmesį skirsime produktų ir gamybos kokybei. Kokybė bus mūsų „arkliukas“. Daug dėmesio skirsime ne tik sudėčiai, receptams, bet ir tiekėjų atrankai, – pabrėžia savininkas. – Ir nors valgiaraštis nebus itin ilgas, bet jį kiekvieną savaitgalį paįvairinsime specialiu tik tam savaitgaliui skirtu patiekalu.“ 

„Druskininkų vandenys“ – kokybė ir spartesnis kelias žmonių sveikatos ir švaresnės aplinkos link Daugiau nei pusantro milijono eurų vertės projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Leipalingyje ir Druskininkuose“ buvo finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, valstybės biudžeto ir vykdytojo UAB „Druskininkų vandenys“ lėšomis.

Projekto vykdytojas džiaugiasi, kad, investavus į naują vandentvarkos infrastruktūrą, gyvenvietėse vartotojams bus užtikrintas ilgalaikis, technine ir ekonomine prasme kokybiškas vandens tiekimas ir tinkamos nuotekų tvarkymo paslaugos. Sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, tad bus užtikrinama ir sveikesnė gyvenamoji aplinka. Siekiama, kad ne mažiau kaip 95 % savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo kokybišku geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Sėkmingą darbą lėmė bendrovės įgyvendinant projektus sukaupta patirtis: - Druskininkų miesto mechaninio valymo įrenginių rekonstravimas į biologinio valymo įrenginius ir miesto nuotekų tinklų plėtra; - Nemuno aukštupio baseino projektas; - Druskininkų dumblo apdorojimo įrenginių statyba; - vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Druskininkuose. Šiuo metu vertinamas bendrovės investicinis projektas su siūlymais „Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Druskininkų savivaldybėje“. Šio miesto gyventojams vanduo iš (Latežerio III) van-

denvietės tiekiamas vienu ketiniu vamzdžiu iki Druskininkų miesto vandens gerinimo įrenginių, o iš jų – paruoštas Druskininkų miesto vartotojams. Būtina dalį susidėvėjusio magistralinio vandentiekio tinklo pertiesti iš naujo. Preliminarus ilgis – apie 514 metrų. Neravų kaimo Pušų, Gojaus ir Sodžiaus gatvėse nuotekų tinklų vamzdžiai pažeisti korozijos, juose gali būti net lūžių. Dėl tokios tinklų būklės nuotekos gali patekti į aplinką, užteršti gruntinius vandenis. Planuojama rekonstruoti 2,7 km nuotekų tinklų. Dalis Neravų kaimo gyventojų (sodininkų bendrija „Dainava“) neturi galimybės naudotis centralizuotomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis. Jie naudoja šachtinių šulinių vandenį, neretai neatitinkantį higienos normų. Planuojama nuteisti 3,81 km naujo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklo. Taip pat Druskininkų mieste dalis gyvenamųjų namų Baltašiškės g. iki šiol neturi centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Projekte numatyta nutiesti 7,53 km naujų tinklų. Projektui įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų prašoma skirti 2 839 045 eurų. Iš viso bus nutiesta tinklų – 14,55 kilometro. Projektas įrašytas į Alytaus regiono projektų sąrašą. Bendrovė numačiusi atlikti darbus geriamojo vandens kokybei didinti. Siekiama, kad po rekonstrukcijos Druskininkų III vandenvietėje būtų įdiegtas nepertraukiamas valymo procesas, užtikrinantis geriamojo vandens atitiktį reikalaujamiems parametrams. Bendrovė jau yra parengusi investicinį projektą. Tikimasi, kad gavus finansavimą ir bus atlikti numatyti darbai. 

INFRASTRUKTŪRA

Vos per penkis mėnesius nutiesta 3,41 km naujų vandentiekio ir 4,51 km naujų nuotekų tinklų. Sudaryta galimybė 130 būstų prisijungti prie vandentiekio ir 212 būstų – prie nuotekų tinklų. Projektas sklandžiai įgyvendintas, būta abejonių, ar pavyks per maksimaliai trumpą laiką sėkmingai jį užbaigti. Rangovo griežtas darbų grafikas, netrikdomas finansavimas – Aplinkos projektų valdymo agentūra laikų skirdavo lėšų – lėmė spartą ir kokybę.

111

Įrenkite savo svetainę lauke!

Trim Edge Trim Edge

atūralaus medžio grožis gali labai pakeisti bet kokios lauko erdvės vaizdą, tačiau medį reikia reguliariai prižiūrėti, o, paviršiui sudrėkus, ant jo lengva paslysti. Be to, medis greitai praranda pirminį patrauklumą – trūnija, išblunka, įsigeria dėmės. Tačiau „Millboard“ – tai visiškai kitokios terasos grindys. Įkvėpti natūralios medienos faktūros, mes sukūrėme kitokią, dar geresnę dangą. Ji atkartoja rūpestingai atrinktos medienos raštus ir yra kruopščiai dažoma rankomis taip, kad jos išvaizda būtų neįtikėtinai tikroviška. Dangos „Millboard“ grindys yra tokios pat gražios, kaip iš kietmedžio, tik sukurtos taip, kad būtų dar geresnės. Danga „Millboard“ – tai geriausias pasaulyje kompozitas, kurio sudėtyje nėra medienos masės. Ji pagaminta iš unikalaus poliuretano dervų mišinio ir padengta stangriu „Lastane®“ paviršiniu sluoksniu, užtikrinančiu, kad ant šio paviršiaus tikrai nepaslysite. Gamintojas didžiuojasi tuo, kad gali sakyti: tai pats geriausias šiuo metu esamas neslystantis paviršius. Dangos struktūra atspari ir smūgiams, ir nusidėvėjimui, ir kasdieniam atmosferos poveikiui. Laikui bėgant, mediena, beicas ir

lakas išblunka, o grindų danga „Millboard“ yra itin atspari ultravioletinių spindulių poveikiui. Dėl neakytos struktūros ji atspari drėgmei ir smūgiams, į ją neįsigeria dėmės, nesiveisia pelėsiai ir ji neapauga dumbliais. O, be to, jūs niekada neįsivarysite rakšties nei į savo švelnias pėdas, nei į plaštakas. Grindų danga „Millboard“ – puikus pasirinkimas ir didelėms, ir mažoms erdvėms, ir gyvenamosioms, ir komercinėms patalpoms. Ją pasirinkę būsite ramūs, nes tokioms grindims nereikia ypatingos priežiūros, o dėl unikalaus dizaino dangą „Millboard“ paklosite ir greičiau, ir paprasčiau nei medienos grindis: jums nereikės nei gręžti, nei pasitelkti kokių nors specialių priemonių – užteks tiesiog supjaustyti kaip įprastas medžio lentas ir prisukti. Dar daugiau: nors savo išvaizda danga iš esmės nesiskiria nuo natūralaus medžio, jos niekada nereikės beicuoti, o jums – nerimauti dėl galimos deformacijos arba dėl to, kaip pakeisti sutrūnijusias lentas. Tai reiškia, kad galėsite be rūpesčių džiaugtis buvimu gryname ore. Kadangi Jungtinėje Karalystėje gaminamos dangos „Millboard“ gamybos procesų metu naudojama mažai energijos, jus maloniai nuteiks žinojimas, kad ją

rinkdamiesi padėsite išsaugoti miškus ir mažiau teršti aplinką Trim Edge anglies dioksidu. Be to, įmonė „Millboard“ didžiuojasi neseniai gavusi patvirtinimą, kad ši danga atitinka ISO 9001 (Kokybės užtikrinimo), ISO 14001 (Aplinkos apsaugos) bei OHSAS 18001 (Sveikatos ir darbų saugos) standartų reikalavimus. Taigi dabar „Millboard“ yra visiškai sertifikuoti gamintojai. „Millboard“ kolekcijoje – įvairiausi medžio imitacijos ir spalvų variantai, iš kurių galite rinktis paryškintos medienos, deginto medžio, vėjų nugairinto ąžuolo, „Lasta-grip®“ lentas ir joms pritaikytus priedus – juosteles ir apvadus. Spalvų gamoje – varinio ąžuolo, auksinio ąžuolo, dūminio ąžuolo, Australijos eukalipto, kalkinto ąžuolo, vandens nugludinto medžio, seno ąžuolo, smilkstančio medžio ir anglinto medžio spalvos. Kartu siūlome tvirtinimo bei apdailos detales, kurios leis sėkmingai sumontuoti pasirinktą dangą. Ir nesvarbu, koks būtų jūsų mėgstamas stilius, „Millboard“ modelių ir apdailos gausa – nuo gražiai sendintos iki itin šiuolaikiškos – tiesiog kviečia jus susikurti idealią savąją lauko erdvę.

valvesta.lt/millboard

Trim Edge

More than concrete

Atstovas Lietuvoje UAB „Argilla“ www.argilla.lt Eigulių g. 2, Vilnius Tel. +370 684 200 50

ARCHITEKT的RA