Structum 2016 kovas by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

Kai architekto paklausia, kuris jo suprojektuotas pastatas yra geriausias, jis paprastai atsako: „Būsimas“. – Emilio Ambrsz

W W W. E S T R U C T U M . LT

2016 I kovas

w w w.pa a .l t

Vonia AMORE Spalva â&#x20AC;&#x201C; Graphite

FRANKE KERAMIKINĖS PLAUTUVĖS www.franke.lt

Redakcijos ŽODIS

2016 I kovas

Žmogus

tobulėja didėjant jo tikslams, sakė Friedrichas Schilleris, o šis mūsų žurnalo numeris jam pritaria akivaizdžiais pavyzdžiais. Negana to, kad jau daugiau kaip pusmetį mes nenuilstamai stebime progresuojantį konkurso „Išmanusis miestas II“ studentiškų komandų projektų kūrimą, kad galvos ne tik šviesios, bet ir paklusnios įgyvendinti bet kokią naują idėją, rodo profesionalių dizainerių, pristatančių universalų vonios kambarį, darbai. Sena Amsterdamo laivų statykla virsta „Meno miestu“, buvusios nepatrauklios LSMU gimnazijos erdvės dabar spalvomis, žaismingumu ir funkcionalumu žadina jaunimo smalsumą ir kviečia mokytis, universiteto pastatas Šefilde (Jungtinė Karalystė) savo forma primena, kad žinios, tarsi švytintis deimantas, yra tolesnio sėkmingo gyvenimo šviesa. O žurnalo „Structum“ rengiama konferencija apie kultūros paveldo išsaugojimą turėtų parodyti, kad mes ne tik mokame kurti (statyti) kažką nauja, bet ir vertinti. Sandarūs, nuo šalčio ir triukšmo saugantys, švarūs pastatai, energiškai efektyvūs stogai, inžinerinės sistemos, įrengtos ne tik pagal inovatyvius reikalavimus, bet ir palaiminus interjero dizaineriui, jau greitai nieko nebestebinsiantys žalieji verslo centrai ir pagal žmogaus, o ne kažkokio „popieriaus“ poreikius pritaikyta rekreacinė, t. y. skirta jėgoms ir sveikatai atgauti, aplinka. Visa tai mes jau turime, darome, mokame, žinome, kaip. Bet vis dėlto dar kartą: žmogus tobulėja didėjant jo tikslams. Taigi sustoti negalime. 

vyr. redaktorė ASTA GEIBŪNIENĖ

Turinys Architektūra

6 10 15 16 20 22 25 34 42 44

Inžinerijos mokslų lobyne suspindo naujas deimantas Mokyklų interjeras – raktas į ateitį Kaip medienos plokštės keičia aplinką NDSM: užbaigti dalykai tampa nuobodūs Šiemet mūsų architektų laukia prestižinės parodos ir festivaliai Vilniuje – naujas namų apdailos ir prekybos centras UNIDECO PROJEKTAS „IŠMANUSIS MIESTAS II“. TĘSIAME PAŽINTĮ konkursas. Universalaus dizaino vonios kambarys

Kolekcija „Venticello“ – subtilus ir madingas vonios kambario pasaulis KAIP ŠILTAS VASAROS LIETUS

Statyba

46 50 53 54 61 62

Vėjo energetikos Lietuvoje galimybės ir realijos Pastatų sandarumas. Ką sužinome atlikę sandarumo bandymus? Sandarus ir ekonomiškas šiltinimas poliuretanu Baigiamas statyti atvirų erdvių žaliasis verslo centras „structum“ konferencija. Kultūros paveldas BIM praktika Lietuvoje

Žurnalas

ISSN 2335-2116 LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. +370 620 55 199 L.E.P. DIREKTORĖ Audronė Dausevičienė VYR. REDAKTORĖ Asta Geibūnienė El. p. asta@estructum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Sonata Ramanauskienė TEKSTŲ AUTORIAI: Dr. Liudmila Andriušienė Ernestas Beržanskis Asta Geibūnienė Stasys Liaukevičius Martynas Mankus Antanas Minkevičius Sonata Ramanauskienė Mindaugas Rimkus Aida Štelbienė Vytautas Vasiliauskas NUOTRAUKŲ AUTORIAI: Ramutis Gustaitis JackHobhause KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt

Inžinerija

REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Neringa Kubiliūtė Mob. +370 69888193 El. p. neringa@estructum.lt

VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič

64 69 72 75 77 78 80 83 84

„structum“ projektas. svajonių namai – kokie jie? Žvilgsnis į tai, ką slepia interjeras: inžinerinės sistemos „Berker“ – tobula elektros instaliacija tobulam pasirinkimui Stogas stogui nelygu: forma, danga, sandarumas Laiko patikrinta skiedrinė stogų danga Kas garantuoja stogo saugumą? Stogų ekologija: ateities sprendimai statyboms Ramybė pastatuose prasideda nuo tinkamo projekto Inovatyvios apsaugos nuo triukšmo sistemos Švarios patalpos – technologinis šuolis moksle ir versle

Infrastruktūra 88 92

Rekreacinė infrastruktūra: lūkesčių daug, o kokios galimybės? „Plungės lagūna“ nebijo išbandymų

ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė PARENGIMAS SPAUDAI UAB „Structum projektai“ SPAUSDINO UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2016 © STRUCTUM, 2016 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

ARCHITEKTūRA

INŽINERIJOS MOKSLŲ LOBYNE SUSPINDO NAUJAS DEIMANTAS

ARCHITEKTŪRA

Architektūros studijos „Twelve Architects“ suprojektuotas ir statybų rangovo „Balfour Beatty“ pastatytas novatoriškas Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė, JK) pastatas „Deimantu“ vadinamas dėl savo unikalaus fasado. Tai 19 500 m2 ploto objektas, kuriame įrengtos specializuotos inžinerijos laboratorijos, auditorijos, didžiulės įvairioms sritims pritaikomos mokymo salės, dirbtuvės, mokymosi išteklių centras ir integruotos formaliojo ir neformaliojo mokymosi erdvės, kuriomis galės džiaugtis 5 000 studentų. 81 milijoną svarų sterlingų kainavęs objektas – didžiausia kapitalo investicija į mokymo ir mokymosi sritį per visą universiteto istoriją. Projekto užduotyje buvo pabrėžiama, kad pastatas turėtų padėti universitetui tapti pirmaujančiu JK inžinerijos mokslų universitetu ir iki 2021 m. dvigubai išplėsti savo Inžinerijos fakultetą. Tai, kad šiais akademiniais metais stojimo paraiškų padaugėjo 25 %, leidžia klientams tikėtis, kad „Deimantas“ suvaidins svarbų vaidmenį siekiant į universitetą pritraukti visame pasaulyje pripažintų akademikų ir geriausių studentų. „Deimantas“ praplėtė universiteto Inžinerijos fakultetą ir papildė jį studentams ir dėstytojams skirta pasaulinio lygio infrastruktūra. Pastato pagrindinė paskirtis – patenkinti visus inžinerijos poreikius, nuo fundamentaliojo mokslo iki profesinės praktikos. Pirmasis aukštas atviras svečiams, o antro aukšto atrijuje galima stebėti besidarbuojančius inžinierius.

→

ARCHITEKTŪRA

„Deimantas“ („Twelve Architects“) Architektai: „Twelve Architects“ Vieta: „Information Commons“ centras, 32 Leavygreave Rd, Šefildas, Pietų Jorkšyras S3 7RD, JK Plotas: 19500,00 kv. m Projekto metai: 2015 m. Fotografija: Jack Hobhouse

„Deimante“, tapsiančiame universiteto inžinerijos studentų namais, įrengtos priemonės ir kitų katedrų studentams, tai leis skirtingų disciplinų atstovams dirbti kartu aplinkoje, pritaikytoje 21-ojo amžiaus moksliniams tyrimams ir veiklai. „Deimantas“ šiuo vardu pakrikštytas dėl savo unikalaus anoduoto aliuminio ir stiklo fasado, kurį sukurti įkvėpė aplinkinių istorinių pastatų apdaila, ypač gretimos bažnyčios lango akmeniniai ornamentai. Dizainui taip pat panaudoti „ląstelinio automato“ elementai – tai inžinierių tyrinėjamas diskretusis modelis, universitete taikomas aprašant plieno mikrostruktūros pokyčius jį apdorojant. Fakulteto interjeras ne mažiau įdomus – čia įrengtas didžiulis atrijus ir spiraliniai laiptai. Natūraliai vėdiname atrijuje įrengtos uždaros sekcijos puikiai tinka neformaliam asmeniniam ir grupiniam darbui. Klasės, laboratorijos ir

biurai išdėstyti atrijo šiaurėje ir pietuose, o patalpų sienos stiklinės, todėl mokymo erdvės, kuriose darbuojasi geriausi inžinerijos pedagogai ir tyrėjai, itin atviros. Per stoglangius sklindanti dienos šviesa užlieja visą pastato vidų, o per stiklinius antro aukšto atrijuje esančių, pagal užsakymą pagamintų darbo stalų centrus šviesa patenka į pirmą aukštą ir pusrūsį, stiklas taip pat padeda izoliuoti garsą. Pusrūsyje įrengtose auditorijose iš viso gali tilpti 1 500 žmonių, didžiausioje iš jų – 400. Karališkojo Britanijos architektūros instituto nustatytus A–E darbo etapus įgyvendino „Twelve Architects“, projektas vystytas ir objektas statytas kartu su „Balfour Beatty“. „Labai džiaugiuosi pažangiu „Deimanto“ pastatu. Šis objektas, kurį „Twelve Architects“ nenuilstamai kūrė, mano nuomone, nuostabiai papildys universitetą ir apskritai praturtins aukštąjį mokslą. „Twelve“ interpretavo mūsų viziją savaip, ištobulino mūsų projektą taip, kaip niekada nebūtume tikėjęsi, ir sukūrė pasaulinio lygio objektą, padėsiantį dar labiau pakelti universiteto akademinės veiklos lygį. Šis unikalus ir įkvepiantis statinys yra didžiausias akademinis projektas universiteto istorijoje“, – sakė Šefildo universiteto direktorius turto ir įrenginių vadybai Keith Lilley.

ARCHITEKTŪRA

Jam pritarė ir Šefildo universiteto vicekanclerio inžinerijai pavaduotojas prof. Mike Hounslow: „Buvo tikras malonumas dirbti su „Twelve Architects“ komanda ir džiaugtis itin produktyviu bendradarbiavimu. Jie įsiklausė ir suprato mūsų poreikius ir viziją, glaudžiai dirbdami kartu nagrinėjome, tikrinome ir tobulinome projekto reikalavimų aprašą ir visą projektą. Šio labai įdomaus proceso rezultatas – „Deimantas“, Inžinerijos fakultetui ir visam Šefildo universitetui skirtas pasaulinio lygio objektas.“ 

9 9

ARCHITEKTŪRA

Mokyklų interjeras – raktas į ateitį

Sonata Ramanauskienė

Kaunietės architektės ir tapytojos Editos Stankevičiūtės-Righetto sukurtas interjeras Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos poilsio erdvei privertė sukrusti visos šalies ugdymo įstaigų bendruomenę, nors toks išgarsėjimas mokyklos pedagogus ir išgąsdino – čia juk dar tik pradžia...

Nuotraukos ir vizualizacijos – studija „Righetto“.

Tokia įspūdinga mokyklos poilsio erdvė kol kas vienintelė Lietuvoje. Estetika, spalvų žaismas, įvairių tekstūrų ir skirtingų paviršių dermė – visa tai LSMU gimnazijoje sujungė architektūros ir interjero projektavimo studijai „Righetto“ vadovaujanti Edita. Menininkės kūryboje aiškiai juntama Italijos, kurioje ji praleido aštuonerius metus, dvasia. Per porą mėnesių rekonstruota apie 200 kv. metrų gimnazijos patalpų: įrengtas modernus koridorius – poilsio zona ir pokalbių, susitikimų vieta. Sukurtos penkios darbo kompiuteriu vietos, yra išmanusis televizorius – kaip tik tai, ko reikia pamokoms ruošti, atsipalaiduoti, pašokti muzikos fone, bendrauti arba tiesiog padrybsoti ant spalvingų sėdmaišių. Poilsio zonoje priimami svečiai, rengiami kameriniai susitikimai, mažytės mokyklos šventės. Kitas mokyklos erdves numatyta rekonstruoti keliais etapais.

Architektė ėmėsi ir dar kelių mokyklų atnaujinimo projektų: netrukus interjerą neatpažįstamai pakeis Kauno Montesori pradinė mokykla ir Kauno mokykla-darželis „Šviesa“.

ARCHITEKTŪRA

Edita StankevičiūtėRighetto, architektė, tapytoja

Idėjos gimsta bendraujant Tai, kad Editos kūryboje atsirado mokyklų niša, lėmė daug sutapimų. Be to, LSMU gimnazijoje mokosi jos sūnus Marko – kartą įsišnekėjus su pedagogais gimė idėja bendradarbiauti. Vėliau grupė Kauno mokyklų vadovų ir miesto savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistų lankėsi Stokholme pažiūrėti šiuolaikinių mokyklų konceptų. Visi grįžo sužavėti tenykšte ugdymo įstaigų aplinkos estetika ir funkcionalumu, pasiryžę bent po truputėlį keisti ir blankias Kauno mokyklas. Kaip tik tuo metu pasklido žinia apie LSMU gimnazijos poilsio zonos interjero išskirtinumą ir E. Stankevičiūtė-Righetto netrukus išgirdo pasiūlymą imtis kitų mokyklų atnaujinimo projektų. Architektė suprato, kad šiuos darbus taip pat lydės iššūkiai, tačiau iškart sutiko, nes, pasak jos, tik gražioje aplinkoje vyrauja teigiamos emocijos, dingsta agresija, čia užaugę vaikai bus geresni, daugiau išmanys apie architektūrą. Rekonstrukcijos kaina – dvigubai mažesnė Katalikiškosios Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“, Kauno Montesori pradinės mokyklos ir Gabių vaikų ugdymo mokyklos atnaujinimo vizualizacijos netrukus taps realybe. Įgyvendinimo laikas priklausys nuo tėvų sprendimo, o visu kitu jau pasirūpino Editos vadovaujama architektų studija „Righetto“, kuri užsakovams pateikia ne tik projekto koncepciją, techninius brėžinius, apdailos išklotines, elektros ir santechnikos schemas, bet kartu ir projekte siūlomų apdailos

→

ARCHITEKTŪRA

medžiagų, baldų bei šviestuvų sąmatą, o paskui – ir pačius gaminius. Tai labai patogu užsakovams, sąmatą jie gali koreguoti, kaip šiuo atveju ir padarė mokyklų vadovai. Jai sumažėjus bendra interjero koncepcija nenukenčia, nes studija „Righetto“ bendradarbiauja su įvairiais Kinijos gamintojais. Surengusi M. K. Čiurlionio dailės galerijoje vieną, o Italijoje net kelias asmenines tapybos parodas Edita, grįžusi iš Italijos, pajuto didžiulį liūdesį, nes suprato – norint pasiekti gerą rezultatą reikalingos spalvos, bet suteikti interjerui spalvų bus sunku dėl dažnai Lietuvoje riboto užsakovo biudžeto. Išeitimi tapo suburta stipri bendraminčių komanda ir tiesioginiai ryšiai su įvairiais gamintojais. Dabar architektei ne kliūtis Lietuvoje esantis palyginti menkas prekių asortimentas ir didžiuliai antkainiai. Pavyzdžiui, jei LSMU gimnazijos rekonstrukcijai būtų tekę viską pirkti Lietuvoje, o ne parsiplukdyti iš Kinijos, kaina būtų išaugusi dvigubai... Edita, kokią stebuklingą skrynią turite, kas atriša Jums rankas? Mūsų vadybininkė yra baigusi mokslus Kinijoje, dabar ten gyvena ir užsiima kokybiškų produktų paieška. Suranda neįtikėtinų dalykų ir už patrauklią kainą! Tai jos dėka Kinijoje turime gerų partnerių, galime atvežti nuo smulkiausios detalės iki išskirtinės prabangos dalykų, kokių Lietuvoje nerasite. Už palankią kainą galime pasiūlyti visko: pradedant nuo vazelių, pagalvėlių ir baigiant baldų plokštėmis, grindų dangomis.

Kalbant apie darbų biudžetą, „Righetto“ studija dirba lanksčiai, yra išvysčiusi tiekimo sistemą be tarpininkų, todėl gali pasiūlyti priimtiną sąmatą. Pavyzdžiui, atrodytų tokia smulkmena kaip spalvoti laiptų kampučiai – juos sunku rasti, o mes atsivežame. Arba kiti negali pagaminti laiptų su geltona PVC danga, o mes tai įgyvendiname. Luboms vežame visų įmanomų spalvų aliuminio plokštes ir t. t. Daugybė smulkmenų sudaro esmę. Nėra funkcionalumo – nėra architektūros, nėra ergonomikos – nėra interjero sprendimo. Pastebėjau vieną dalyką – lietuviai nepratę iš anksto apibrėžti biudžeto. O kai nėra biudžeto – nėra realaus projekto. Ar Kinijos produktais tikrai galima pasitikėti? Didžiajai daliai į Lietuvą vežamų kiniškų prekių taikomas net 500 proc. antkainis ir jos vis tiek pigios, tad ar galima kalbėti apie gerą kokybę? Jei kėdė parduotuvėje kainuoja 15 eurų, o jos savikaina 5 eurai, iš ko ji pagaminta? „Righetto“ dirba tiesiogiai su Kinijoje veikiančiomis, tačiau Europos valdytojų kontroliuojamomis gamyklomis, kurios garantuoja aukštą kokybę už protingą kainą. Būdami architektai užsidirbame ne iš importo ir prekybos, o iš galutinio kūrybinio rezultato. Neslepiate, kad itališka dvasia nuolat persikelia į Jūsų kaip architektės darbus, vadinasi, Italijos mokyklos taip pat turėjo įtakos Jūsų kuriamiems mokyklų interjerams? Deja, Venecijos regiono, kuriame gyvenau aštuonerius metus, mokyklos nėra kažkuo ypatingos, gal tik žavi istorinių pastatų autentika ir labai švarios erdvės – ten modernios architektūros mokyklų nėra.

Kelia nuostabą faktas, kad Jums pavyko tuos 200 kv. metrų rekonstruoti labai greitai – vos per 2 mėnesius... Pavyko, nes statybinius darbus vykdė pats LSMU. Kietuosius baldus gaminome Lietuvoje, o apdailos elementus, šviestuvus, tekstilinius gaminius, praustuvus sukomplektavome ir atvežėme iš Kinijos. Viskas vyko centralizuotai, turime sistemą, leidžiančią optimizuoti procesą: apskaičiuojame biudžetą, nustatome statybos grafikus ir... darbai ima sklandžiai judėti. Dabar eilės laukia aktų salė ir kitos viešosios erdvės – o jau tada gimnazija nerausdama galės priimti net ir to paties Stokholmo mokyklų vadovus. Jūsų kūryba turėtų stipriai pakeisti ir Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ vaikų gyvenimą? Direktorės vizija mane iš pradžių nustebino – ji visai nesiderino prie slegiančio ir beformio pastato eksterjero ir interjero. Pakerėjo šios jaunos moters energija beveidę aplinką paversti vaikus įkvepiančiu Šviesos miesteliu. Visgi kurti interjerą buvo sudėtinga, nes blokinis kvadrato plano ir prastos auros pastatas neturi savo charakterio. Vieninteliu įkvėpimo šaltiniu iš pradžių buvo tai, kad direktorė visiems koridoriams tarsi gatvėms buvo davusi pavadinimus, pvz., Kūrybiškumo, Tikėjimo alėja, Ramybės sala ir kt.

ARCHITEKTŪRA

Kaip pasijutote užbaigusi pirmąjį savo projektą – LSMU gimnazijos poilsio erdves? Labai džiaugiausi vien dėl minties, kad ėmėmės keisti lietuviškų mokyklų interjerus. Mano galva, švietimo įstaigos yra pati skaudžiausia Lietuvos vieta. Juk mūsų vaikai vis dar mokosi sovietinių standartų erdvėse, todėl tam skiriu labai daug dėmesio ir be galo džiaugiuosi, kad pasistūmėjome, nes vaikai yra mūsų visuomenės pagrindas, o mano darbas – tai investicija į ateitį. Labai viliuosi, kad jaunoji karta, užaugusi estetiškoje aplinkoje, tai įvertins. Mokyklose vis dar labai trūksta poilsio zonų. Štai LSMU gimnazijoje plytėjo neišnaudotos erdvės, o dabar per pertraukas jos pilnos gimnazistų, yra labai mėgstamos.

Kodėl LSMU gimnazijoje vyrauja raudona ir mėlyna spalvos? Tai šios mokyklos logotipo spalvos, jos ir tapo erdvių spalviniu kodu. Be to, anksčiau čia irgi buvo atliktos kelios rekonstrukcijos panaudojant šias spalvas, tad mes tik tęsėme mintį. Juolab tai išties puikus derinys. O štai Kauno Montesori pradinės mokyklos konceptas visai kitas – sugalvojome kiekvienam koridoriui (jų daug) priskirti tam tikrą spalvą: pagrindinis bus baltas, o einantys nuo kairės į dešinę nudažyti vaivorykštės principu (žalia, geltona, oranžinė, geltona...). Kaip tik į žaliąją zoną pateko biblioteka, kuri taps tikra vaikų vilione...

→

Aktų salė pavadinta Draugystės aikšte – joje privalėjau išsaugoti neseniai paklotą bordo spalvos linoleumą ir tai man buvo vienas iš iššūkių. Vis dėlto gimė smagi, pasipuošusios zuikiais aktų salės idėja (juk čia „Zuikių akademija“!), kur bordo spalva harmoningai dera su prislopintomis spalvomis. Dabar vyksta parengiamieji darbai, o projektas bus įgyvendintas vasarą. Mokyklos apšvietimas sudėtingas? Klasėse, kur vyksta pagrindinis darbas, reikalingas pritaikytas, atitinkantis normatyvus apšvietimas (neturi būti atviri gaubtai ir pan.) – nėra daug laisvės naudoti dekoratyvinius elementus, todėl dažniausiai įrengiamas liuminescencinis apšvietimas, kurį puikiai gali pakeisti ir šviesos diodų (LED) lempos. Pats šviesos spektras turi būti kuo artimesnis natūraliai šviesai. Pavyzdžiui, mokykloje labiausiai tinka neutralaus šviesos spektro LED lempos.

ARCHITEKTŪRA

Didelės erdvės – sunki užduotis? Projektuojant namus didelės erdvės man patinka, todėl ir apie LSMU gimnaziją giliai įkvėpusi pagalvojau: „Laisvė, pirmyn!“. Didelės erdvės suteikia galimybę pasireikšti, joms stengiuosi suteikti savitą „prieskonį“. Visgi Lietuvoje daugiausia vyrauja mažos erdvės. Pavyzdžiui, Kauno mokykloje-darželyje „Rūtelė“ vyrauja labai ilgi stačiakampio plano koridoriai, todėl sugalvojau tokius jų perimetrus laužyti ir skaidyti plokštumas pasitelkdama spalvas, abstrakčią tapybą. LSMU gimnazijoje taip pat susidūriau su ne vienu iššūkiu. Pavyzdžiui, pusrūsis buvo žemas ir siauras, o jame reikėjo sukurti daugiafunkcę erdvę, kurioje tilptų daug vaikų. Ilgajame koridoriuje buvusiose įgilintose ir užmūrytose angose įrengėme nišas gimnazistams prisėsti. Patalpos aukštį ir plotį optiškai padidinome pasitelkę spalvas, o viską išbaigti padėjo kompoziciniai sprendiniai. Kitas iššūkis – nelygios sienos, kurių lyginimas išeikvotų visą biudžetą, todėl pasielgėme atvirkščiai – neglaistėme sienų, palikome jas tinkuotas ir tiesiog uždažėme. Lubų netgi nedažėme, tik palikome gipsinio tinko faktūrą. Visam tam atsvara tapo preciziškai apdirbti mediniai nišų rėmai, nepriekaištingai sumontuotos gipso kartono plokštės. Pavyko išlaikyti pusiausvyrą tarp grubumo ir detalumo – tai labai dažnai galima pamatyti itališkuose interjeruose, kai pirmiausia akys užkliūva už netobulai sutvarkytų sienų ir lubų, bet paskui sužavi per vidurį stovinti tobula sofa... Tai šarminga ir neatrodo, kad buvo sutaupyta. Gal Jūsų darbų biudžetas įkandamas vos vienai kitai mokyklai? Tikrai ne „vienai kitai“. Kol kas interjerus, suprasdama esamą mokyklų situaciją, kūriau be užmokesčio, nes

visada vadovaujuosi principu: jeigu su klientu matome panašią viziją, su juo net ir ne už pinigus galima daug pasiekti. Tokių vadinamųjų „nulinių“ projektų yra ir garsiausių architektų biografijose, nes jų vertė daugeliu aspektų neįkainojama! Kalbant apie LSMU gimnazijos interjerą, turėjo įtakos ir mano pilietiškumas, ir sportinis interesas, ir mamos ambicijos, ir galimybė patirti iššūkį. Didžiulis atgarsis ir susidomėjimas rodo, kad neprašoviau. Dabar man nebereikia reklamos – jau sutaupiau... (šypsosi). Jūs, Edita, neretai apibūdinama kaip minimalistė... ... o aš su tuo nesutinku! Minimalizmas yra praktiškai plika architektūra, tai išgrynintos formos, linijos, langai, tūriai. Tikrojo minimalizmo Lietuvoje beveik nėra. Jeigu interjerui kaip pagrindines panaudoju tik dvi spalvas, pvz., raudoną ir juodą, dar truputėlį mėlynos, atsiranda kelios pagalvėlės – koks čia minimalizmas? Šiuolaikiška – taip, minimalu – ne. Nemėgstu dekoravimo dėl dekoravimo. Esu funkcionalizmo gerbėja. Man funkcija lemia spalvą ir sprendimus. Dekoruoti mėgstu pasitelkusi tekstilę, paveikslus, mažąją keramiką, pagalvėles ir pan. Labai džiaugiuosi, kad grįžau į Lietuvą. Italija puiki šalis tol, kol esi turistas. Į ten dirbančią atvykėlę žiūrima visai kitaip, tenka kasdien aplinkiniams įrodinėti, ką sugebi, reikia būti kovotoja, niekada neatsipalaiduoti. Be to, ten labai sunku praplėsti pažįstamų ratą. Italija labai stipri dizaino, apdailos srityje, ten didelis prisirišimas prie klasikinio stiliaus. Italijoje dizainerius samdo tik labai turtingi italai, pageidaudami tik garsių menininkų vardų. O paskui viską „nuo iki“ atiduoda į dizainerio rankas. Patikėkite, Lietuvoje taip patogu gyventi! Visgi mano kūryboje visuomet viena šalia kitos alsuoja Italija ir Lietuva...  Ačiū už pokalbį!

Sonata Ramanauskienė

„Pfleiderer Grajewo S.A.“ – tarptautinis koncernas, siejantis Rytų ir Vakarų Europoje esančius fabrikus. Vokietijoje ir Lenkijoje veikiančios gamyklos siūlo didelį medienos drožlių ir plaušo HDF-MDF apdailintų ir neapdailintų plokščių asortimentą, statybos pramonėje naudojamas konstrukcines MFP plokštes, darbinius stalviršius, aukšto slėgio laminatus HPL, baldines folijas ir klijų dervas. Gaminama produkcija naudojama baldų, statybų, taip pat laivų statybų pramonėje. Koncernas baldų pramonei gaminamas medžiagas derina su naujausiomis interjero dizaino ir baldų gamybos tendencijomis. Siekia ne tik pelno Grupės „Pfleiderer“ plėtra vykdoma pagarbiai atsižvelgiant į verslo socialinės atsakomybės taisykles – tai atsispindi aktyviai dalyvaujant įvairiose vietinėse bendruomenės ir aplinkos priežiūros (ekologiškai naudoja medienos žaliavas) akcijose. Atskirai verta paminėti koncerno aplinkosaugos politiką – visa fabrikų produkcija sertifikuota ir atitinka aukščiausius ekologinius bei higieninius reikalavimus. Viena socialinės atsakomybės akcijų kaip tik vykdoma Kaune, renovuojant Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos erdves. Koncerno prekybos atstovas Baltijos šalyse Dainius Stundys pasakoja, kad jie visą poilsio zonos apdailą atliko ir baldus pagamino nemokamai, vadovaudamiesi įsitikinimu, kad sklaida apie gerus darbus yra geriau už reklamą. Būtent reklamai skirtas biudžeto lėšas buvo nuspręsta panaudoti prisidedant prie gerokai susidėvėjusio mokyklos pastato atnaujinimo darbų. Čia iš „Pfleiderer Grajewo S.A.“ plokščių sukurta visa baldinė dalis: nišos, lentynos, stalviršiai, tribūna. Prioritetai – atsparumas ir ilgas naudojimas Įrengdami LSMU gimnazijos erdves įmonės atstovai stengėsi maksimaliai išlaikyti vientisumą, kad medienos skydų reljefai sutaptų. „Pasiūliau horizontaliems paviršiams ir detalėms darbinėse zonose naudoti aukšto slėgio laminatus HPL, nes tokie skydai su specialia paviršiaus struktūra būna atsparesnė dilimui ir ilgiau naudojami – juk čia judrių vaikų zona! Po ilgokų diskusijų bendras vaizdas ir kokybė išėjo puikūs“, – sako prekybos atstovas. Poilsio zonai buvo naudojamos apdailintos medienos drožlių plokštės, o dalis paviršių buvo specialiai daromi su aukšto slėgio laminatu HPL. Šis gaminamas iš specialaus popieriaus, impregnuojamas melamino dervomis ir padengiamas dekoratyviniu popieriumi arba aliuminiu. Iš viso per šį etapą buvo sunaudota 56 m2 neapdailintų vientisų plokščių lapų, 53 m2 apdailintų didesnio tankio medienos drožlių plokščių. Plokščių ruošiniai iš „Pfleiderer Grajewo S.A.“ skirtingomis formomis buvo tiekiami per įmones „Diforma“, dalis specialių skydų su aukšto slėgio laminatu buvo pagaminti UAB „Termopalas“. Likutines plokščių atraižas studijos „Righetto“ architek-

ARCHITEKTŪRA

Kaip medienos plokštės keičia aplinką

tės išradingai pritaikė nišų ir aktų salės apdailai. Šiuo metu gimnazijoje pradėtas kitas darbų etapas – iš plokščių, kurias pagal architektų projektą pjausto ir laminuoja UAB „Jakuta“, gaminama tribūna. Briaunų glotnumas didina gaminio kokybę Koncernas „Pfleiderer“ Lietuvai daugiausia tiekia žaliavines plokštes ir joms apdirbti reikalingas medžiagas. Viso formato plokštės pjaustomos jau vietoje, o jų briaunos apklijuojamos pramoninėmis staklėmis, naudojant PVC, ABS ar PP briaunų juostas. Šiomis kaip tik ir apklijuoti medienos drožlių skydai – briaunų laminavimas 2 mm storio briaunomis garantuoja stiprią apsaugą, ilgalaikiškumą, dailią išvaizdą ir jutiminį komfortą. „Gimnazijoje teko paplušėti norint parinkti prie retesnės spalvos plokščių derančią briaunų apdailą“, – sako D. Stundys. Žengia kartu su mada ir inovacijomis „Pfleiderer Grajewo S.A.“ plokštės išsiskiria didele spalvine gama ir inovatyviais dekorais, kuriuos rinkodaros skyrius parenka vadovaudamasis naujausiomis mados tendencijomis. Koncernas, atsisakęs politikos „kuo pigiau ir kuo daugiau“, stengiasi išlaikyti kaip įmanoma įvairesnį spalvinį plokščių spektrą ir taikyti pačius pažangiausius gamybos sprendimus. Įmonės veiklos rezultatai įvertinti prestižiniais apdovanojimais tiek savo sektoriuje, tiek kapitalo rinkose. 

ARCHITEKTŪRA

NDSM: užbaigti dalykai tampa nuobodūs

NDSM nuotraukos

Martynas Mankus ir Aida Štelbienė

Žurnalo „Structum“ skaitytojams pateikiame interviu su Lietuvoje viešėjusia NDSM laivų statyklos fondo direktore Anne Marie Hoogland. NDSM (ol. Nederlandsche Dok en Scheepsbouw Maatschappij) – didžiulė industrinė buvusios laivų statyklos teritorija Amsterdamo šiaurinėje dalyje prie Ei (ol. Ij) upės. Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, uosto industrijai išsikėlus tolyn jūros link, nebenaudojama teritorija ir didžiuliai pramoniniai pastatai tapo alternatyvia menininkų raiškos vieta. 2013 m. žemės savininkė Amsterdamo miesto savivaldybė inicijavo naują jos raidos programą, kurią sukūrė NDSM laivų statyklos fondas. Jo direktorė A. M. Hoogland teigia, kad šiai vietai, kaip buvusiai laivų statyklai ir dabartiniam kultūros epicentrui, buvo būtina sukurti naują viziją, arba istoriją ateičiai, nes, kaip skelbia jų šūkis, užbaigti dalykai

tampa nuobodūs. NDSM laivų statykla kaip pavyzdys minima visuose vadovėliuose apie miesto pionierius, urbanistinius katalizatorius ir brandinimo vietas. Kartais ji vadinama didžiausiu Europos kultūriniu inkubatoriumi, pagrindiniu Amsterdamo kultūriniu objektu, geriausiu Nyderlandų urbanistinės regeneracijos pavyzdžiu.

Ar galėtumėte trumpai priminti NDSM istoriją? XX a. 10-ajame dešimtmetyje Amsterdamo šiaurinės dalies valdžia nusprendė surengti „Meno miesto“ projekto konkursą. Pats terminas „meno miestas“ dar nebuvo sugalvotas, konkurso sąlygose buvo prašoma tiesiog ką nors sukurti didžiuliame pastate. Buvo pateikta daug projektų. Bendruomenių organizatorė, aktyvistė, „Kinetinės šiaurės“ fondo steigėja ir pirmoji direktorė Eva de Klerk su bendraminčiais sukūrė sąjūdį, kurio tikslas – įrengti nedideles studijas ir išvalyti pastatą bei aplinką. Teritorijoje buvo organizuoti keli dideli renginiai, pavyzdžiui, „Dogtroep“, labai stiprių teatro kūrėjų trupės vaidinimai. Žiūrovai buvo žmonės, sekantys naujoves. Taip 10-ojo dešimtmečio viduryje šioje vietoje ėmė vykti šis tas naujo. Vėliau ten veikiantys miesto pionieriai, menininkai, verslininkai sukūrė „Kinetinės šiaurės“ fondą, laimėjusį „Meno miesto“ vystymo konkursą. Iš savivaldybės jie gavo lėšų organizacinei struktūrai sukurti. Planuota, kad fondas taps pastato savininku ir turės įgaliojimus patalpas nuomoti, o menininkai investuos į šių patalpų įrengimą. Taip pat planuota, kad bus investuojama ir į aplinkos sutvarkymą. Tačiau 2009 m. fondas jau nebegalėjo visavertiškai veikti, tuomet, organizuojant procesus, nemažai dalyvavo savivaldybės žmonės; miesto administracija delegavo savo darbuotojus padėti valdyti šį mažą fondą. Be to, tapo sunku surinkti nuompinigius už menininkų studijas, tad menininkų bendrija, projekto vystytojas ir vietos valdžia nusprendė imtis priemonių. 2009 m. darbą pradėjo naujas fondas, jis per pusmetį subūrė nedidelę dviejų nuolatinių ir penkiolikos laisvai samdomų darbuotojų komandą. Kokie šių fondų santykiai dabar? Mes artimai bendradarbiaujame. Yra išorinis NDSM laivų statyklos fondas ir vidinis fondas – „Kinetinė šiaurė“, kuris taip pat yra ir laboratorija. Pastarasis fondas siekė tapti NDSM pastato savininku. Tai ir įvyko prieš metus. Fondas taip pat planuoja savarankiškai remontuoti pastatą – jo sienas ir stogą. Ką galėtumėte pasakyti apie laikinumo aspektą vystant NDSM? Ar jūs susitarę dėl laikino naudojimo, ar esate sudarę nuolatinę žemės nuomos sutartį? Šiuo metu turime stabilią sutartį. 2012 m. savivaldybė

ARCHITEKTŪRA

Anne Marie Hoogland, NDSM laivų statyklos fondo direktorė

nusprendė investuoti į šį rajoną ir palaikyti jo plėtrą, nes labai svarbu jau dabar investuoti į infrastruktūrą ateities statyboms. Tai didelės investicijos – reikalingi vandentiekio, nuotekų, dujų, elektros tinklai. Savivaldybė kartu vystė ir rytinės, ir vakarinės NDSM teritorijos dalių planus. Tuomet Amsterdamo miesto tarybos narys, atsakingas už visų miesto teritorijų vystymą, nuvyko šių rajonų apžiūrėti. Jis su savo padėjėjais nusprendė, ką vystyti toliau, o kurią plėtrą pristabdyti. NDSM laivų statykloje nuspręsta apriboti rytinės dalies plėtrą, o vakarinę dalį plėtoti toliau. Vakaruose buvo suteikta teisė pagal detalųjį planą statyti gyvenamuosius namus, o rytuose leidžiama tik senų pramoninių pastatų rekonstrukcija. Mes, kaip šiame rajone dirbantis fondas, pajutome, kad skirtinga plėtra sukurs disbalansą tarp šių teritorijų. Mes suvokiame laivų statyklą kaip nedalomą visumą, vientisą rajoną, todėl ir pradėjome kurti jo ateities viziją. Minėjote, kad fondo steigėjai yra trys partneriai: savivaldybė, menininkai ir privačios įmonės. Kokie yra privačių vystytojų interesai? Projekte dalyvauja viena įmonė, plėtojanti vakarinę dalį. Ji taip pat investavo į rytinėje teritorijos dalyje esančių pramoninių pastatų rekonstrukciją ir sėkmingai juos pardavė investicinėms bendrovėms. Tad akivaizdu, kad jūs vystytojui suteikiate pridėtinę vertę. Taip, rajono vertė auga. Kai tik suplanuojama gyvenamųjų namų statyba, žmonės ima kalbėti, kad tai yra svarbiausia miesto dalis (angl. hotspot) ir įdomi vieta gyventi. Ar nėra grėsmės, kad fondas, prisidėjęs prie rajono identiteto kūrimo, tam tikru metu bus išstumtas? Mūsų naudojimo sutartis galioja iki 2019 m., kultūrinė sutartis su projekto vystytoju galioja iki 2022 metų. Vienas šių sutarčių priedų yra mūsų sukurta vizija. Per įžanginį Aukštamiesčio kūrybinių dirbtuvių renginį „Lofte“ man uždavė klausimą, kodėl mes kuriame viziją patvirtinus teritorijos planavimo sprendinius. Taip, tai kitoks kelias, bet mes dabar turime viziją. Taigi šiuo metu viziją kaip privalomą priedą įtraukiu į kiekvieną savo sudaromą sutartį. Tarkime, jei rengiama nauja kultūrinių mokesčių sutartis su projekto vystytoju, viena jo sudedamųjų dalių yra vystymas laikantis šios vizijos... Bandant ją įforminti ir įtraukti į planavimo dokumentus? Ne visai, nes planavimo dokumentai jau parengti! Pavyzdžiui, aš įtraukiau ją į pernai atnaujintą kultūrinių mokesčių sutartį. Mes įrašome ją į tarpines ataskaitas. Įtraukiame tai į eksploatacijos sutarčių vertinimo procesą. Bet, grįžtant prie jūsų klausimo, tai yra verslas ir tokia yra kiekvieno verslininko rizika – jei jūs nebegalite daugiau pardavinėti savo paslaugų, jums galas. Todėl mūsų fondas privalo nuolat ieškoti naujovių tame, ką veikiame, kaip veikiame ir kaip savo darbu vienijame bendruomenę.

→

ARCHITEKTŪRA

Kokius nurodymus bandote įtraukti į dokumentus? Mes tęsiame „Pačių sukurtos ateities“ susitikimus, pagal juos sudarome darbotvarkę. Vienas mūsų sukurtų projektų, pradėtas pernai gruodį, buvo tvarios laivų statyklos plėtros iniciatyva. Turime galimybę pas mus organizuojamus festivalius aprūpinti žaliąja elektros energija. Dabar visi festivaliai varomi dyzeliniais generatoriais, kurie teršia aplinką ir kelia daug triukšmo bei dulkių. Šių metų kovą planuojamo festivalio metu visa teritorija bus aprūpinta žaliąja energija. Kita iniciatyva susijusi su meniniais projektais. Pavyzdžiui, šiais metais greičiausiai galėsime priimti „Atelier Van Lieshout“ iš Roterdamo meninį projektą, sukursiantį instaliaciją specialiai NDSM laivų statyklai. Sudėtingiausia numatyti tai, koks naujas nekilnojamasis turtas bus vystomas ir kokie žmonės atvyks gyventi į laivų statyklą. Šiuo metu vienas labiausiai įkvepiančių iššūkių – atrasti būdą paveikti sprendimų priėmimą ir vystymą, turint omenyje tai, kad mes, kaip fondas, nesame nei žemės savininkai, nei vystytojai. Taip, neturėdami svertų, mes visgi turime daryti įtaką savivaldybei ir vystytojui, siekdami nuveikti ką nors ypatinga ir sukurti kvartalą, visiškai kitokį nei aplinkinės teritorijos. Kultūrinė veikla į teritoriją pritraukia menininkų, verslininkų, kūrybinę klasę ir kt. Kadangi Amsterdamo šiaurinė dalis istoriškai buvo darbininkų rajonas, kyla klausimas, kaip jūs sprendžiate gentrifikacijos problemą. Pesimistai siūlytų nekovoti su gentrifikacija – ji vis tiek nugalės. Optimistai pasirinktų lengvąją gentrifikacijos versiją, būtent taip vystymą suvokiu ir aš. Privalome turėti visiems priimtiną dešimties metų ateities viziją. Šis eksperimentinis Amsterdamo rajonas gali būti įdomi vieta tik tuo atveju, jei kultūros pramonei, kultūros žmonėms ir kultūros bendruomenei bus leidžiama čia būti. Pavyzdžiui „Kinetinės šiaurės“ fondas gali suteikti 250 studijų kaip pigią erdvę darbui. Ji kainuoja apie 50–60 eurų už m2, kas įkandama ir gana pigu šiame rajone.

O kaipgi žmonės, gyvenantys aplinkiniuose rajonuose, ne tiesiogiai NDSM teritorijoje? Gal jūs turite specialiai jiems skirtų programų? Daugybė kaimyninių rajonų žmonių lankosi laivų statykloje, eina į restoranus, vieši renginiuose ir pan. Be to, sukūrėme laikiną muziejų, pavadintą „NDSM Revisited“. Tai projektas buvusiems laivų statyklos darbuotojams, kuriems dabar 60–70 metų. Jie renka laivų statyklos eksponatus, juos saugo ir pristato visuomenei. Tai vienas mūsų sukurtų projektų. Beje, šie žmonės kviečiami ir į „Pačių sukurtos ateities“ susitikimus. Organizuodami festivalius, į juos kviečiame žmones, kurių pajamos mažos. Ar organizacijos iš apačios (angl. bottom-up), paprastai siejamos su alternatyviomis subkultūromis, turi įgūdžių vystyti projektus savarankiškai? O gal jos iš anksto pasmerktos žlugti? Nepaisant kylančių problemų, negalima sakyti, kad judėjimai iš apačios nežino, kaip valdyti fondą ar būti didžiulio pastato su 250 menininkų savininku ar idėjiniu vadu. Taip teigti būtų pernelyg lengva. „Meno miestas“ sulaukė didžiulės sėkmės. Tai Amsterdamo dalis, apie kurią visi kalba; žmonėms patinka tai, kas čia vyksta. Žinoma, visada galima norėti daugiau, bet aš, būdama optimistė, manau, kad turime puikią terpę dirbti. Projektui skirta daug laisvo laiko, daug paramos sulaukta iš aktyvių miestiečių, menininkų, motinų su vaikais, riedutininkų. Jiems niekas už tai nesumokėjo, bet tai suteikė daug kinetinės energijos. Ką manote apie savivaldybės vaidmenį, ar ji jums padeda? O gal ji tiesiog kratosi savo funkcijų, nes prižiūrėti teritoriją, ją eksploatuoti ir vystyti – jos tiesioginis darbas? Ar perleisti iniciatyvą menininkams jai nėra labai patogu? Vietos valdžia – vienas geriausių ir artimiausių mūsų partnerių, taip pat ir investicine prasme. Suprantu, kad mes, kaip fondas, valdžios organams darome didžiulę paslaugą. Prisidedame prie teritorijos vertės didinimo, bet būtent už tai mums ir moka. Mes sugebame išlaikyti septynis darbuotojus, galime vystyti projektus. Be to, savivaldybė leidžia mums per kitą festivalį nuomoti jiems priklausančias automobilių aikštelės vietas, o tai mums atneš papildomų pajamų.

ARCHITEKTŪRA

Jūs Vilniuje turite atskaitos tašką, nusakantį, kas yra aukšti standartai, aukšta kokybė, kas yra įdomu ir gyvybinga. – Anne Marie Hoogland, NDSM laivų statyklos fondo direktorė

Visa jūsų sukurta kultūrinė ir socialinė vertė staiga gali tapti tiesiog paprasta komercine verte. Ar yra koks nors būdas išsaugoti kultūrinį aspektą? Žvelgdami į ateitį, jei mums iš tiesų atiteks dalis pajamų, uždirbtų iš komercinės veiklos šioje teritorijoje, galime sakyti, kad galėsime įvesti naujovių, toliau kurti programas ir užsiimti žemės nuoma. Taip galėtume toliau įgyvendinti tikslus. Turime sukurti strategiją, įtraukiančią būsimus laivų statyklos teritorijos gyventojus. Tai yra vienas ateinančių metų iššūkių. Ar menininkai, atvykstantys dirbti į NDSM, atsižvelgia į laivų statyklos tapatumą? Ar jie tiesiog nekreipia į tai dėmesio? Manau, kad būna visaip. Dar prieš atsirandant fondams, vienas garsiausių meno renginių laivų statykloje buvo organizuotas grupės „Dogtroep“. Tai buvo spektaklis, pritaikytas būtent laivų statyklos teritorijai – naudojantis vandenį, keliamuosius kranus, šviesas. Kita iniciatyva buvo „Robodock“ – festivalis su daug ugnies, vėjo ir metalo, kažkas panašaus į „Burning Man“. Šie renginiai turi meninę vertę, mano nuomone, jie siejasi su šios teritorijos kontekstu ir atmosfera – šiurkščia ir stipria. Mūsų vizija taip pat atsižvelgia į teritorijos istoriją. Norėtume, kad ši teritorija išlaikytų laivų statyklos įvaizdį ir joje būtų erdvės pramoniniams elementams. Vilniuje, kitaip nei Amsterdame, didžioji dalis nekilnojamojo turto yra privatizuota. Miesto savivaldybę galbūt domintų Aukštamiesčio teritorijos, kaip svarbios kultūrinės miesto dalies, vystymas, bet ji valdo labai mažą nekilnojamojo turto dalį. Nežinau kaip Vilniuje, bet Amsterdame savivaldybė yra atsakinga už visų viešųjų erdvių priežiūrą ir jų kokybės palaikymą. Vystant biurus ar gyvenamuosius pastatus, kokybiškos viešosios erdvės padidina jų patrauklumą. Aukštamiesčio bendruomenė norėtų vystyti teritoriją kaip kultūrinę miesto dalį, kaip Senamiesčio analogą, suteikiantį miestui daugiau įvairovės. Savivaldybė galėtų ir turėtų rūpintis investicijomis į viešąsias erdves,

tuomet verslininkai susidomės galimybe vystyti šią teritoriją. Toks galėtų būti susitarimas ir tai suteiktų sinergijos. Jei šis procesas pasisektų, tai pritrauktų turistų, jaunųjų verslininkų, kūrybingų žmonių. Man atrodo labai logiška ir realu suformuoti tinkamą organizaciją, sukurti strategiją, suplanuoti procesą, rasti investuotojų. Jei savivaldybė patvirtintų viešųjų erdvių tvarkymo biudžetą, po ketverių metų procesas galėtų prasidėti. Man, būnant Amsterdamo Vesterparko rajono mere, prireikė ketverių metų vystymo planams parengti ir ketverių metų jiems įgyvendinti. Turto savininkai suremontavo statinius tuomet, kai savivaldybė pasirūpino kokybiškomis viešosiomis erdvėmis su gražiomis žaidimų aikštelėmis, gražiais parkais ir gatvėmis. Tai sustiprino ir socialinę infrastruktūrą – erdves vaikams bei paaugliams. Buvo paremti ir vietiniai prekybininkai. Turiu tokios patirties ir mačiau, kaip keičiasi parkas bei gyvenamieji kvartalai, kuriems vystyti sukūrėme organizaciją. Kokie jūsų įspūdžiai apsilankius Vilniaus Aukštamiestyje? Ar įžvelgiate potencialą Aukštamiesčio teritorijoje? Niekada nesu buvusi čia anksčiau. Atvykome į išties mažą oro uostą, nuvažiavome taksi į viešbutį, paskui tiesiai į „Loftą“ Aukštamiestyje. Bet aš iš tikrųjų labai norėjau pamatyti Senamiestį. Turėjau susidaryti įspūdį, kaip atrodo geriausia miesto dalis, nes buvau įsitikinusi, kad pamačiau vieną blogiausių. Norėjau pamatyti aukštą kokybę ir suprasti, kas Vilniuje yra aukšta, kas yra kokybė. Tai, ką pamačiau, man iš tikrųjų paliko įspūdį. Tad, mano nuomone, jūs Vilniuje turite atskaitos tašką, nusakantį, kas yra aukšti standartai, aukšta kokybė, kas yra įdomu ir gyvybinga. Žinoma, negalėčiau vertinti socialinio poveikio, pajamų lygio, bendruomeniškumo. O dėl Aukštamiesčio teritorijos, jei meras žino ir mėgsta savo miestą, jis turėtų susitelkti į kvartalus, supančius Senamiestį. Turėdamas tokių ambicijų, jis galėtų pradėti projektus kaip valdžios atstovas, kaip naujo vystymo skatintojas. Nauja plėtra turėtų būti šiuolaikiškas procesas, kurio metu žmonės prisiimtų atsakomybę, turėtų bendrą viziją ir suderintą vystymo projektą, kuris padėtų sukurti klestintį rajoną. 

ARCHITEKTŪRA

Šiemet mūsų architektų laukia prestižinės parodos ir festivaliai Didelis mūsų architektų kūrybinis potencialas bei profesionalumas lėmė tai, kad Lietuvos architektai vertinami ir svetur. Jie vis dažniau kviečiami dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose architektūros konkursuose. Architektūros „Oskarai“ bus teikiami Berlyne 2016 m. Pasaulio architektūros festivalis (angl. World Architecture Festival, WAF) vyks lapkritį Berlyne. Tai vienas gausiausiai lankomų tarptautinių architektūros renginių, į kurį susirenka apie 2 000 delegatų iš viso pasaulio. Festivalyje rengiamas geriausio architektūros objekto konkursas – tarsi tramplinas architektams į tarptautinius vandenis. Pasaulio architektūros festivalio geriausio architektūros objekto konkursas kartais vadinamas architektūros „Oskarais“. Tai savotiški vartai į tarptautinę sėkmę bei pripažinimą ir vienas svarbiausių festivalio akcentų. Architektai įsitikinę, kad vien patekimas tarp Pasaulio architektūros festivalio finalininkų yra didelis laimėjimas ir pripažinimas, nes solidžiais dalyviais garsėjančiame konkurse konkurencija yra milžiniška. Todėl ypač džiugu, kad jau dvejus

metus iš eilės Pasaulio architektūros festivalio konkurso finale matėme ir architekto Alfredo Trimonio pavardę. A. Trimonis jau beveik 30 metų gyvena ir dirba architektu Vokietijoje, tačiau pastaruoju metu vis dažniau architektūrinių projektų įgyvendina ir Lietuvoje. Vilniaus priemiestyje, Turniškėse, įmonės „Trimonis Architects“ suprojektuotas privatus namas TU14 2015 m. pateko į itin prestižine ir konkurencinga laikomos „House – Completed Buildings“ kategorijos finalą: iš pateiktų 870 projektų šioje kategorijoje buvo atrinkta tik 17 geriausių, tarp jų pateko ir A. Trimonio projektuotas pastatas. Deja, jis kartu su 16 kitų darbų užleido vietą vietnamiečių architektūros studijai „A21 Studio“ ir jų projektui „Saigon House“. Į 2016 m. Pasaulio architektūros festivalį Berlyne paraiškas galima teikti iki gegužės 22 dienos. Venecijos architektūros bienalėje – žinios iš fronto 2016 m. Lietuva pirmą kartą dalyvaus seniausioje ir, ko gero, prestižiškiausioje architektūros parodoje – Venecijos architektūros bienalėje, kurios bendras vardiklis bus žinios iš fronto (angl. Reporting from the Front). Bienalės meno kuratoriaus Alejandro Aravenos iškeltas tikslas – sugrįžti prie architektūros esmės, užduoti labai konkrečius klausimus ir taip ieškoti naujo požiūrio į nusistovėjusius dalykus.

ARCHITEKTŪRA Paolo Baratta, Venecijos bienalės prezidentas.

Jau 15 kartą vyksiančioje architektūros bienalėje nacionalinius paviljonus pristatys per 50 valstybių, šiemet tarp jų bus ir Lietuva. Mūsų šaliai atstovaus VšĮ Architektūros fondas ir Karlio Berzinio, Jurgos Daubaraitės, Petro Išoros, Onos Lozuraitytės, Niklavso Paegle, Dagnijos Smilgos, Johano Tali, Lailos Zarinos, Jono Žukausko kuruojamas „Baltijos paviljonas“. Tai bendras lietuvių, latvių ir estų komandos projektas, kurio tikslas – viešame forume išskirti naujas užduotis ir iš to išplaukiančias Baltijos architektūros kryptis. Antropoceno, naujos geologinės epochos, šviesoje regiono vystymasis bus vaizduojamas nelinijinės stratigrafijos principu. Paviljono ekspozicija ir susiję renginiai bus pristatomi architektūriniu pjūviu per šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje aktyviai keičiamą Baltijos šalių erdvę. Keliamas klausimas, kaip įrankiai, kuriais operuoja architektai, gali praplėsti procesus, suburiančius šį inertišką regioną. Vilniaus paviljonas Edinburge Lietuvos architektai 2016 m. dalyvaus ir prestižiniame Škotijos architektūros festivalyje „World Cities Expo“. Pagrindinė Edinburge vyksiančio architektūros festivalio programos dalis – miestų paviljonų ekspozicija. Šioje ekspozicijoje organizatoriai kviečia pristatyti tik 20 miestų paviljonus. Kadangi 2015 m. vasarą RIAS atstovų vizito į Vilnių metu pasirašyta LAS ir RIAS bendradarbiavimo sutartis, Vilniaus miestui organizatoriai skyrė ypatingą dėmesį ir Lietuvos architektų sąjunga buvo pakviesta pristatyti Vilniaus miesto paviljono (kiti pakviesti miestai: Berlynas, Bristolis, Dandi, Edinburgas, Gdanskas, Glazgas, Melburnas ir Niujorkas). Paviljonai (5 m x 5 m statiniai) bus išdėstyti lankomiausioje Edinburgo vietoje – senamiestyje (Moundo rajone).

Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad paviljono ekspozicija turėtų pristatyti svarbiausius Vilniaus miesto architektūros, urbanistikos ateities aspektus. Tai galėtų būti architektūrinės, urbanistinės inovacijos; XXI a. iššūkių miestui, aktualijų bei inovatyvių architektų sprendimų, susijusių su šiais iššūkiais, analizė ar kt. Svarbu, kad paviljono koncepcijoje būtų įvertinas vietinis (Lietuvos) ir tarptautinis (Europos, pasaulio) miestų plėtros kontekstai. Paviljonas bus inovatyvus, įtraukiantis lankytojus, paprastos ir saugios konstrukcijos. 2015 m. gruodį išrinkti geriausi Lietuvos architektų sąjungos skelbto Vilniaus miesto paviljono tarptautiniame architektūros festivalyje Edinburge (Škotija) atviro architektūrinio idėjos konkurso darbai. Konkurse pirmoji vieta atiteko Aušrai Siaurusaitytei-Nekrošienei ir Eglei Biretienei, antroji – UAB „Expoera“ (Vaidas Vielavičius, Rimvydas Taletas, Gediminas Paukštė), o trečioji – Tomui Skripkiūnui ir Jonui Lideikiui. Beje, mes galime parodyti ne tik savo darbus, bet ir savo kraštą. Amerikiečių portalas „Buzzfeed“ pakvietė visus skaitytojus 2016 m. įtraukti Vilnių bei Lietuvą tarp vietų, kurias privalu aplankyti. Skaitytojai raginami nenuvertinti mūsų šalies, nes Lietuva gali pasiūlyti nuostabią architektūrą ir istoriją, kerinčio grožio miškus, smėlėtus paplūdimius bei išskirtinę virtuvę. Pačią viešnagę patariama pradėti nuo sostinės Vilniaus, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Tarp kitų į sąrašą patekusių vietų – Farerų salos, Normandija, Sicilija, Kubos sotinė Havana, Taibėjus, Abu Dabis. Iš 18 sąrašo šalių Lietuva yra vienintelė Rytų bei Šiaurės Europos regiono atstovė. Sąraše taip pat puikuojasi Abu Dabis (JAE), Puerto Prinsesa (Filipinai), Katmandu (Nepalas), Bavarija (Vokietija) ir kitos egzotiškos kryptys. 

Vilniuje – naujas namų apdailos ir prekybos centras UNIDECO Į namų apdailos rinką atėjo tikras pavasaris – kovo mėnesį Vilniuje, Verkių g., duris atvėrė naujas prekybos centras UNIDECO. Pirkėjams čia siūlomas platus įvairiausių namų apdailai reikalingų prekių asortimentas – grindys, durys, plytelės, santechnika, tapetai, langų uždangos, šviestuvai ir kita. Naują prekybos centrą atidarė statybinių ir namų apdailos medžiagų rinkoje 15 metų veikiantis „Medžio centras“. „Šiame prekybos centre po vienu stogu subūrėme specializuotas apdailos prekių parduotuves. Dėl šios priežasties pirkėjams galime pasiūlyti ypatingai platų svarbiausių namų apdailos prekių asortimentą – klientai gali rinktis iš įvairių kainų, kokybės lygio ir stiliaus prekių“, – sako UNIDECO valdančios UAB „MC Grupė“ valdybos pirmininkas Audrius Mockus. Namų apdailos centras UNIDECO, kurio prekybinis plotas sudaro daugiau nei 6500 kv. metrų, veikia klasterio principu kaip ir „Medžio centras“. Čia pirkėjams savo paslaugas ir produkciją siūlo daugiau nei 30 skirtingų namų apdailos sričių prekybininkų. Planuojama, kad ateityje dar atsiras 5–7 tiekėjai. A. Mockaus teigimu, naujasis prekybos centras taip pat gali pasigirti tuo, kad čia siūloma didžiausia grindų ir durų pasiūla Vilniaus mieste – grindis klientai gali išsirinkti iš 9 atstovų, duris – iš 8. „Norėdami savo klientams pasiūlyti geriausią aptarnavimo ir prekių kokybę bei siekdami suformuoti kuo didesnį prekių pasirinkimą, atsirinkdami nuomininkus, iš jų reikalaujame patirties ir plataus asortimento“, – tikina A. Mockus. UNIDECO centre plytelėmis prekiaujančios įmonės UAB „Arsenalas“ Vilniaus filialo vadovas Virginijus Šulinskas teigia, kad prekyba po vienu stogu su konkurentais tiek įmonei, tiek pirkėjams suteikia privalumų.

„Pirkėjus į UNIDECO vilioja tai, kad jie šiame prekybos centre randa didžiulį prekių pasirinkimą po vienu stogu. Jiems nereikia važinėti po kelis prekybos centrus – čia jiems tam tikros rūšies prekes siūlo net kelios skirtingos įmonės. O mums patogu tai, kad, ieškodami plytelių prekybos centre UNIDECO, jie neaplenkia ir mūsų įmonės“, – sako V. Šulinskas. UNIDECO klientų prekybos centre laukia ne tik didelis prekių pasirinkimas ir patrauklus jų išdėstymas, bet ir papildomos paslaugos – nuo prekių atvežimo iki meistrų paslaugų, kai kurie prekybininkai gali pasiūlyti ir dizainerių konsultacijas. „Norint suteikti klientui kokybišką paslaugą, neužtenka pasiūlyti tik prekę. Jei klientas perka duris, jam siūlomos ir atvežimo bei montavimo paslaugos, jei plyteles – tai, esant porekiui, jos gali būti ir suklijuojamos“, – teigia A. Mockus. Anot valdybos pirmininko, siekiama, kad naujasis apdailos prekybos centras UNIDECO pritrauktų pirkėjus, ieškančius geriausio kokybės ir kainos santykio. Pirkėjų patogumui prie prekybos centro UNIDECO taip pat įrengta nemokama apie 200 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. 

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

TĘSIAME PAŽINTĮ Pristatome dar kelias žurnalo „Structum“ konkurso „Išmanusis miestas II“ studentų komandas. Studentų ir jų vadovų paprašėme atsakyti į klausimus: koks grupės šūkis; kodėl pasirinko būtent tą teritoriją; kokius iššūkius sau kelia; kaip nugali sunkumus; kaip šis projektas prisideda prie profesionalumo augimo; kas, jų manymu, yra išmanusis miestas? Paprašėme pateikti juos įkvepiančio objekto ir miesto, į kurį orientuojasi, pavyzdžių bei grupių vadovų lūkesčius.

Projekto rėmėjai

Projekto partneriai

Projekto informaciniai partneriai

klAIPėDOS UnIVerSITeTO kOMAnDA

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Pasirinkta teritorija – KURŠėNAI

1 KURSo STUDENTėS: KOTRYNA BŪDVYTYTĖ IR KAROLINA GERIKAITĖ; 2 KURSo STUDENTėS: IEVA IGNATAVIčIŪTĖ, GINTA BERNATAVIčIŪTĖ, DOVILĖ DIRVONĖ, INDRĖ LOŽYTĖ; KoNSULTANTAI: ASIST. ALGIRDAS STRAUKAS, ASIST. ANTANAS VĖLAVIčIUS, KūRyBINIS VADoVAS LEKT. ROMAS MARčIUS, PRoJEKTo KooRDINAToRė LEKT. EGLĖ DUčINSKIENĖ.

Esame Klaipėdos universiteto Menų akademijos, Architektūros, dizaino ir dailės katedros komanda. Mūsų CREDo: BūK REALISTAS – SIEK NEĮMANoMo! (1968 m. Prancūzijos studentų šūkis.) Pasirinkome L. Ivinskio aikštę ir Ventos upės slėnio teritoriją. Teritorija įdomi, todėl matome galimybių sukurti erdvę, kuri taptų unikaliu traukos centru gamtinėje aplinkoje. Mus miestas domina kaip įvykis. Viešos bendro naudojimo erdvės, miesto žaliojo karkaso bei rekreaciniai plotai – būtent čia mes, kraštovaizdžio architektai,

atsižvelgdami į mikro ir makro urbanistinę bei architektūrinę aplinką, sprendžiame kompozicines lygtis. Mes mokomės kiekvieną objektą kurti konkrečiai socialinei bendruomenei ir visuomenei. Visur stengiamės rasti atskirą sprendimą, kaip architektūrą darniai susieti su aplinka, kad ne tik aplinka išryškintų architektūros kūrinį, bet ir žmogus joje jaustųsi patogiai. Mūsų projektams būdingas daugiasluoksniškumas – stengiamės sujungti daugybę visapusių sprendimų: gamtinių, estetinių, funkcinių, inžinerinių, ekologinių, socia-

I Š M A N U S I S M I E S TA S

linių ir technologinių. Primityvių sprendimų neieškome. Iššūkis – miestas, kaip niekada nesibaigiantis įvykis, kurio patrauklumą lemia pačių įvairiausių sprendimų dermė. Kūrybinio proceso metu susiduriame su iššūkiu, kaip siekiant bendros vizijos suderinti komandos narių idėjas. Įsiklausome į kiekvieno idėją, diskutuojame, formuluojame ir teikiame bendrą koncepciją. Komandinis darbas padeda atsiskleisti psichologo talentui, išsiugdyti kantrybę ir geras bendravimo manieras, be kurių neišsiversi profesinėje veikloje. Juk ir pati išmaniojo miesto koncepcija pagrįsta bendruomeninių ryšių principu. Trečioji pramonės revoliucija iš esmės keičia dabartinę miesto idėją – pereinama iš vertikaliųjų į horizontaliuosius ryšius, kurie ir formuoja naujus tarpbendruomeninius santykius. Mes tikime, kad šis projektas prisidės prie mūsų profesinio meistriškumo lygio ir bendrosios erudicijos kėlimo.

kaip natūralaus Stokholmo tęsinio, padėtis nulėmė ir infrastruktūrą, ir planavimą, ir pastatų architektūrą. Kūrybinis grupės vadovas Romas Marčius, kraštovaizdžio architektas, KU lektorius:

„Klaipėdos universiteto kraštovaizdžio architektūros studentų komandos dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose kraštovaizdžio architektūros konkursuose. Esame pelnę ir laurų. Dalyvavimas konkursuose – neįkainojama profesinė patirtis. Viliuosi, kad mūsų komandos pasiūlymai sulauks kuršėniškių simpatijų, o idėjos padės vietos bendruomenei labiau didžiuotis savo gyvenamąja aplinka. Linkiu kraštovaizdžio architektų komandai kūrybinės sėkmės!“

Mūsų komandą įkvepiantis objektas – Švedijos Kristianstado mieste, šalia pelkės, prie Helgės upės, esantis centras „Vattenriket Naturum“. Tai sukultūrintas kraštovaizdis, pabrėžiantis ryšį tarp žmogaus ir gamtos. O miestas, kuriuo žavimės, tai – Stokholmas, konkrečiai jo gyvenamasis Hamarbio (Hammarby Sjöstad) rajonas. Sėkmingai įgyvendinus Hamarbio projektą, „tvaraus miesto“ koncepcija tapo neatskiriama naujų miestų planavimo projektų dalimi. Hammarby Sjöstad yra įsikūręs aplink ežerą Hammarby Sjö. Šviesūs namų fasadai atgręžti į ežerą. Aplink visą ežerą Hammarby Sjö – parkai, krantinės, pėsčiųjų takai. Pavyzdinio Švedijos miesto,

→

VYTAUTO DIDŽIOJO universiteto komanda

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Pasirinkta teritorija – Kuršėnai

Raminta Miškinė (VDU Kūrybinės industrijos), Tomas Puida (VDU Kūrybinės industrijos), Miglė Dumbliauskaitė (VDU Naujųjų medijų menas), Lina Pranaitytė (VDU Naujųjų medijų menas), Urtė Pakers (VDU Naujųjų medijų menas), Eglė Januškienė – architektė (VDU Teisė), Vika Pranaitytė – architektė-konsultantė. Mūsų šūkis: VDU komanda – atvira, darbšti ir unikali! Komanda įsitikinusi, kad miestas yra gyvas audinys, kuriame urbanistinis pagrindas tampa pagalbine priemone, padedančia jam funkcionuoti. Kodėl pasirinkome Kuršėnus? Nes Kuršėnai, kaip ir dauguma mažesnių Lietuvos gyvenviečių, šiandien yra niša darnaus miestų planavimo (architektūrine, socialine, kultūrine bei ekologine prasmėmis) specialistams tirti, planuoti ir įgyvendinti įvairias užsienio teoretikų idėjas praktiškai. Rekreacinė Kuršėnų zona, į kurią patenka Kuršėnų dvaro sodyba ir Ventos upės viešosios erdvės, yra perspektyvus, tačiau šiuo metu menkai išplėtotas miesto audinys. Jis, mūsų nuomone, gali tapti funkcionalia, atraktyvia ir interaktyvia kultūrinio turizmo erdve. Didžiausias mūsų iššūkis – sukurti vientisą, bet visas darnaus miesto planavimo teorijas susiejančią urbanistinę erdvę, kurioje bus ne tik gražu, bet vyraus turizmui ir verslui palanki žmonių interakcija.

Žinoma, kaip ir kiekvienai komandai, mums ypač sunku suderinti laiką bendriems susitikimams, tačiau turime visas galimybes bendrauti internetinėje erdvėje. Džiaugiamės, kad šis konkursas mūsų komandai, kurios didžiąją dalį sudaro ne architektūros studentai, suteikia galimybę savo skirtingas kūrybines ir praktines patirtis, požiūrį į gyvenimą ir miesto planavimą pritaikyti praktiškai modeliuojant konkretų miestą. Manome, kad šio projekto metu įgysime žinių, susipažinsime su naujais žmonėmis ir patobulinsime savo asmeninius gebėjimus, atversime naujus kelius ir būdus miestokūros procesuose. Mūsų komandą įkvepia įvairios miestų planavimo ir vietos kūrimo praktikos, kai architektų bei įvairių kitų aktyvių specialistų komanda, bendradarbiaudama su vietos bendruomenėmis, sukuria gyventojams artimas viešąsias erdves. Šis miesto kūrybinis procesas vadinamas vietokūra (angl. place making). Jį galima paaiškinti kaip savotišką žaidimą, kai profesionalų komanda darbuojasi

I Š M A N U S I S M I E S TA S

konkrečioje bendruomenėje, o atradusi probleminę vietą susikuria žaidimo taisykles ir kartu su bendruomene įgyvendina lūkesčius (pavyzdžiui: gamina baldus, tvarko aplinką ar kitaip leidžia laiką). Mūsų VDU komanda žavisi dauguma tokio tipo praktikų, tarp jų galime paminėti 2009 m. Harvardo universiteto pradėtą aikštės projektą „Susitikime aikštėje“ (angl. Meet me at The Plaza), įvairias prancūzų komandos „Collectif Etc“ bendruomeninės architektūros patirtis. Ši žmonių interakciją skatinanti architektūra yra itin stipri savo pamatine idėja: miesto dizainas, architektūra čia suvokiami per vietos funkcionavimą, inovatyvumą bei gyvumą. Tai puikūs pavyzdžiai, kaip bendruomenės, veikdamos išvien su profesionalais, kuria kokybišką, paveikią architektūrą.

nas“ nebuvo prisvilęs. Tai mums suteikia pasitikėjimo savimi ir idėjomis, kurios susijusios ne tiek su erdvių formavimu fizine prasme, kiek su jų socialine ir žmogiškąja dalimi. Erdvė virsta vietomis ne dėl nugludintų architektūrinių formų ar dizaino, o dėl žmonių jose. Tai gyvos vietos – jose verda gyvenimas, jos pilnos šurmulio, bendravimo, buvimo kartu. Linkiu visai komandai šį kartą dar radikaliau pasikliauti žmogiškuoju erdvės planavimo veiksniu, nes jis neabejotinai yra pats išmaniausias. Nieko mieste nėra gražesnio už jo aplinkos atvirumą ir pagarbą žmogui.“

Išmaniojo miesto bruožai: darnus ekonomine, socialine, kultūrine, ekologine prasmėmis, išsiskiriantis tolerancija, didele talentų koncentracija bei technologiniu pažangumu. Reikia nepamiršti, kad išmanusis miestas yra visų pirma gyvas miestas, funkcionuojantis žmogui ir bendruomenėms. Šiandien galima būtų išskirti gausybę tokių išmaniųjų miestų, kuriuose bendruomenėms padedant sukuriama aktyvi aplinka. Pavyzdžiui, jau mūsų minėtasis Harvardo universiteto miestelis, Paryžius, Amsterdamas ir kt. VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja, Kūrybinių industrijų studijų programos vadovė doc. dr. Jūratė Tutlytė:

„Išmaniojo miesto projekte dalyvaujame jau antrą kartą. Nors VDU nerengia architektų, tačiau pirmasis „bly-

→

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Supažindiname ir su aukštųjų mokyklų vadovų, kuruojančių konkursą „Išmanusis miestas II“, nuomone. Klausiame jų: kas iš tiesų motyvuoja studentą dalyvauti tokiame konkurse; ką studentui reiškia toks dalyvavimas; kokią naudą konkursas teikia pačiai aukštajai mokyklai; kaip tai papildo studijų programą? Įdomu, ir kur reikėtų tobulėti, iš kokių klaidų pasimokyti.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Žymantas Rudžionis

otyvacijos stimulų šiuo atveju yra įvairių. Tokie projektai daugumai yra pirma galimybė prisiliesti prie realios projektavimo veiklos, susipažinti su komandinio specialistų darbo specifika. Studentui (ypač baigiamųjų kursų) labai rūpi jo ateities perspektyvos, galimybė įsitvirtinti profesinėje srityje, kvalifikacijos kėlimas, todėl dauguma jų tikisi, kad dalyvavimas panašiuose projektuose ir konkursuose padės tapti geriau žinomiems ir paklausiems profesinėje rinkoje. Pats didžiausias stimulas, kuo efektyviau dalyvauti panašaus pobūdžio konkursuose, – galimybė tęsti pradėtą veiklą, įgyvendinant projektus realybėje, žinojimas, kad įdėtas darbas duos apčiuopiamų rezultatų, bus įvertintas. Motyvaciją keltų ir procesų skaidrumas, t. y. turėtų būti žinoma, kas, kodėl, kokiu tikslu vyksta, argumentuojami reikalavimai, pateikiami išsamūs vertinimo kriterijai ir pan. Mums pagrindine motyvacijos priemone išlieka asmeninė komunikacija, bendravimas, bandymas kartu spręsti kylančias problemas Entuziazmas yra vienas pirmųjų variklių, dalyvaujant panašiose veiklose. Paprastai pirminis kūrybinis etapas būna pats įdomiausias ir produktyviausias. Kur kas sudėtingiau rasti stimulų, atliekant techninius projektavimo darbus, sprendinių detalizacijas, skaičiavimus. Rutininis darbas ir jo apimtis kelia daugiausia klausimų, taigi tam sunkiausia rasti motyvuojančių priemonių. Kadangi projekte pasiryžo dalyvauti gana daug baigiamųjų kursų studentų (ateityje nusprendėme tokios praktikos atsisakyti), motyvuoti juos pažymiais galimybių nėra arba jos labai menkos, lieka tik pasitikėti studentų atsakomybės jausmu ir gerais santykiais su dėstytojais. Konkurso prizas, manau, neatlieka lemiamo motyvuojančio vaidmens, galbūt dėl mūsų visuomenei būdingo pesimizmo (vis tiek nelaimėsim) ar dėl aiškių vertinimo kriterijų trūkumo.

O pati konkurso idėja yra labai įkvepianti ir prasminga. Tokie projektai itin skatina studentų tobulėjimą, prisideda prie jų kvalifikacijos kėlimo, padeda įsigilinti į realias projektavimo problemas. Tačiau studijų procesas yra specifinė sritis, kur labai svarbūs veiksniai yra laikas ir nuoseklumas, todėl planuojant panašius konkursus ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti pasiruošimo ir konkurso etapų derinimo su dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų procesais klausimams. Tam gali prireikti nemažai laiko (pavyzdžiui, mūsų universitete bakalauro baigiamojo darbo temos yra skelbiamos prieš metus iki numatomo gynimo). Manome, kad ir kitais mokslo metais konkursas galėtų būti tęsiamas, ir mes mielai jame dalyvautumėme, tik labai svarbu tiksliai, aiškiai ir su konkrečiais terminais (etapais) suplanuoti konkurso eigą, ją pritaikant pagal universitetų ir kolegijų studijų procesų terminus.

VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja, Kūrybinių industrijų studijų programos vadovė, architektūrologė, kultūros ir kūrybos industrijų tyrėja doc. dr. Jūratė Tutlytė

iekam ne paslaptis, kad yra formalių būdų bandant studentus „priversti“ darbuotis tokiuose projektuose kaip šis per tam tikrų dalykų atsiskaitymus ar privalomus dalykus. Ir nors šis būdas pateisinamas, vis dėlto prasmingiausia ir smagiausia dirbti tada, kai patys studentai yra motyvuoti ir dega noru pažinti, išmėginti, padaryti daugiau. Todėl stipriausias variklis yra studentų vidinė motyvacija. Svarbiausia atpažinti ir dirbti su pačiais geriausiais. Kadangi kai kurie studentai šiųmečiame projekte dalyvauja jau antrą kartą, manau, kad motyvacija tapo pirmojo projekto sėkmė. O domėjimasis tokiais projektais, tikiu, kilo iš pačių studijų pobūdžio VDU Menų fakultete (ir kituose). Štai neperžengdami mano pačios dėstomo dalyko rėmų (kaip antai „Kūrybinių miestų tyrimai“) kartu su studentais analizuojame urbanistines strategijas teoriniu lygmeniu, atliekame lauko tyrimus, vykdome apklausas, strateguojame, studentai susipažįsta su pasauliniu tokių tyrimų, taktikų ir praktikų kontekstu.

Socialinis šių idėjų angažuotumas, manau, yra pagrindas, kuris ilgainiui „uždega“ studentus savo neabejotina prasme.

Jei toks konkursas būtų rengiamas ir kitąmet, tikrai, manau, kad dalyvautume, nes džiugina konkurso atvirumas kitų profilių studijoms. Štai kad ir šiais metais jaučiame, kad konkurso sąlygos yra kiek pasikeitusios ir dar palankesnės tokiems universitetams kaip VDU, kurie neruošia architektų ar inžinierių.

Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedros vedėja doc. Ramunė Staševičiūtė

tudentus labiausiai motyvuoja tai, kad projektuojama, esant realiai situacijai, su galimybe pateikti savo idėjas ir, kas žino, gal jos bus kokiu nors būdu realizuotos. Be to, jiems džiugu, kad kažkas domisi jų idėjomis. Tai – taip pat motyvuoja. Bet kokie kūrybiniai konkursai visada teikia aukštajai mokyklai naudą: pirma, jie priverčia studentus pasitempti ir siekti geriausių rezultatų, antra, mokymo procesui labai svarbi realiai vystoma teritorija, diskusija su tikrais užsakovais bei teritorijos naudotojais, trečia, pačiai mokymo institucijai labai naudinga pasitikrinti savo lygį ir tai, kur reikia pasitempti. O visi pirmiau išdėstyti argumentai svariai papildo mokymo programą.

Pats didžiausias stimulas, kuo efektyviau dalyvauti panašaus pobūdžio konkursuose, – galimybė tęsti pradėtą veiklą, įgyvendinant projektus realybėje.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė

o gero, vis dėlto pagrindinė studentų dalyvavimo projekte esmė ir noras – realaus projekto rengimas ir savo studijų metu sukauptų žinių patikrinimas ir įtvirtinimas. Studentas, dalyvaudamas projekte, dirba komandoje su skirtingų sričių specialistais. Tos pačios problemos matymas iš skirtingų pozicijų yra žingsnis link savarankiško ar komandinio darbo, pabaigus studijas. Prizas, kad ir koks jis būtų, yra motyvas, tačiau tai tikrai nėra svarbiausia. Norint pritraukti studentų dalyvauti tokio pobūdžio konkursuose ar projektuose, ko gero, svarbiausia aiškiai pateikti projekto idėją ir ką studentas gali išmokti dalyvaudamas juose. Deja, bet motyvuoti, smalsūs ir atsakingai žiūrintys į dalyvavimą studentai dažnai jau dirba ir, nenorėdami nuvilti kitų kolegų, atsisako dalyvauti. Vadovas – tai grandis tarp studentų ir projekto sumanytojų. Kartais sunku, kai studentų polėkį kurti, nestandartiškai mąstyti riboja realaus projekto rėmai ir tu turi juos „nuleisti ant žemės“. Manome, kad konkursas tiek studijų programai, jos tobulinimui, o ir pačiam universitetui yra naudingas. Jis verčia nepamiršti realybės.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Iš tiesų tokie projektai kaip šis yra labai svarbūs studijų procesui ir tobulėjimui. Studentams atsiranda galimybė išmėginti jėgas ir konkuruoti su kitų universitetų studentais, modeliuoti veiklas realiuose kontekstuose. Dėstytojams, o kartu ir universitetui, – tai būdas atskleisti ir paskleisti savo idėjas platesniame kontekste. Juk už visų rezultatų visų pirma slypi universiteto diegiamos vertybės, darbo ir studijų kultūra, požiūris į save, kitus ir pasaulį.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Miestų statybos katedros docentė Edita Šarkienė

alyvaudami konkurse studentai turi galimybę persikelti į ateitį – susipažinti su būsimais darbdaviais, pamatyti savo darbinę aplinką, pabendrauti su užsakovais, pasisemti praktinės patirties, dirbdami komandoje su kitų inžinerinių specialybių studentais. Tai – motyvai, dėl ko studentai dalyvauja tokiuose projektuose. Be to, tai puiki aplinka praktiškai pritaikyti gebėjimus, įgytus studijų metu, atrasti dalykus, į kuriuos dar reikia gilintis, ar patikrinti jau išgirstas tiesas. Studentai įsitikina, kokios šiuo metu svarbios technologijos, savarankiškos studijos, tobulinimasis bei kokie svarbūs ir spartūs jų darbo rinkoje vyksta pokyčiai. Laiku suderinus ir integravus konkurso užduotį į studijų procesą, būtų galima krūvį ir atsiskaitymus pritaikyti prie universitete galiojančios tvarkos, o sistemingai dirbant pasiekti geresnių rezultatų.

→

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė

anau, kad studentą pirmiausia motyvuoja naujos patirties, kitokių žinių, nei gauna aukštojoje mokykloje, paieškos, bendradarbiavimas su įmonių bei savivaldybės darbuotojais. Žinoma, studentui labai svarbi ir galimybė pačiupinėti gyvą objektą, ieškoti geriausio, įdomiausio, kartais net ir neįgyvendinamo sprendimo. Visa tai leidžia išgryninti su profesija susijusius studento lūkesčius, patirti realaus darbo sunkumų ir pranašumų. Tiesa, didžiausias studentų entuziazmas pastebimas iš pat pradžių, vėliau, susidūrus su įvairiais sunkumais, jis

Norint pritraukti studentų dalyvauti tokio pobūdžio konkursuose ar projektuose, ko gero, svarbiausia aiškiai pateikti projekto idėją ir ką studentas gali išmokti dalyvaudamas juose.

šiek tiek nublanksta, tačiau finale grįžta su dviguba jėga. Studentai projekte dalyvauja tikrai ne dėl pažymio ar dėstytojo palankumo – jiems labai patrauklus kūrybinis komandinis darbas, galimybė realizuoti savo sumanymus. Mūsų komandai jau tapo tradicija susirinkti po paskaitų ir diskutuoti, modeliuoti, skaičiuoti, analizuoti... Taip pat studentai turi uždarą „Structum II“ grupę socialiniame tinkle, kuriame gyvenimas virte verda. Visada įdomu skaityti, kokiomis nuotaikomis jie gyvena, kokias idėjas brandina, kokia yra jų nuomonė konkrečiu klausimu. Manau, kad šis studentų entuziazmas nesusijęs net su noru laimėti – tai labiau savirealizacijos poreikis. Žinoma, iškovoti pirmąją vietą visada smagu, tačiau mes suprantame ir tai, kad pirmoji vieta tėra viena(!), ir norint ją laimėti reikia ne tik geros idėjos, kruopštaus darbo, bet ir dalelytės sėkmės. Man turbūt pasisekė, kad dirbu su motyvuotais, kūrybingais ir ambicingų tikslų gyvenime turinčiais jaunuoliais. Džiaugiuosi, kad nereikia jų įtikinėti, stumti, raginti... Užtenka tik pasiūlyti ir tolesnė iniciatyva jau kyla iš pačių studentų. Dalyvauti konkurse pirmą kartą, ko gero, buvo didesnis iššūkis: tai buvo visiškai nauja veikla, kitoks jos organizavimo būdas. Galbūt ir susidomėjimas pirmą kartą buvo didesnis. Tačiau visi vienbalsiai pripažįsta, kad projektas įdomus, nes suteikia daug erdvės fantazijai, jam reikia nemažai profesinių įgūdžių. Dalyvaudami šiame projekte siekiame prisidėti prie visai mūsų visuomenei aktualių problemų sprendimo: tvarumo, ekologiškumo, pastatų atnaujinimo, modernizacijos, statinio informacinio modeliavimo (BIM) proceso diegimo ir pan. Be to, kolegijos studentų dalyvavimas konkurse didina statybos inžinieriaus profesijos populiarumą bei jaunuolių norą rinktis kolegines studijas mūsų kolegijoje. Be abejonės, dalyvavimas tokiuose projektuose naudingas ir kolegijos, kaip modernios mokymo institucijos, įvaizdžiui stiprinti, ir studijų programai tobulinti, ir, žinoma, patiems studentams. 

KO N KU RSA S

Ko N KU RSA S

Žurnalas „Structum“ kviečia dalyvauti naujame konkurse

„UNIVERSALAUS DIZAINO VONIOS KAMBARYS“

rėMėJAI

InFOrMACInIS rėMėJAS

Ne atradimas, kad dizaineriai ir gamintojai šiuolaikinį vonios kambarį traktuoja ne tik kaip vietą, skirtą nusiprausti. Tai meditacinė ir atsipalaiduoti leidžianti erdvė, apeliuojanti į pojūčius ir sužadinanti emocijas. Dabar tai ir estetika, ir ﬁzioterapija, ir laisvalaikis. Vonios kambarys – vieta, kur pradedame ir baigiame dieną. Tai mūsų privati erdvė, kurioje, užvėrę nuo visų duris, galime bent trumpam atsiriboti nuo pasaulio, beprotiškų tempų, varginančių minčių ar lauko darganos, pabūti tik su savimi. Svarbiausia, kad viskas joje būtų patogu ir paprasta. Tačiau tokiame vonios kambaryje taip pat gali būti įrengtos naujausios technologijos ir sprendimai, leidžiantys išpildyti kiekvieno tobulos vonios svajonę, pradedant ergonomišku suplanavimu, jei reikia – pritaikytu vaikui ar žmogui su negalia, patogia, komfortiška santechnika, lanksčiu apšvietimu, tinkama spalvine gama, baigiant baldais, žaviais interjero aksesuarais, o gal net aromatų dvelksmu ar malonių garsų fonu. Tai turėtų būti erdvė, kurioje būtų gera kiekvienam. Įsirengti tokį vonios kambarį dabar yra visos galimybės, tad konkurso dalyviams belieka pasitelkti su profesionalumu suderintą fantaziją ir praverti mums duris į šią daug papasakoti galinčia erdvę. → kOnkUrSO DAlYVIAI:

Ko N KU RSA S

KoNKURSAS „UNIVERSALAUS DIzAINo VoNIoS KAMBARyS“ JAU ĮSIBėGėJA. ŠĮKART JUS SUPAŽINDINAME SU AUToRITETINGA KoNKURSo KoMISIJA IR PIRMųJų DALyVIų DARBAIS. JūSų DėMESIUI: KAIP ToKĮ VoNIoS KAMBARĮJAU MATo PRofESIoNALAI. KoNKURSAS „UNIVERSALAUS DIzAINo VoNIoS KAMBARyS“ ĮSIBėGėJA. ŠĮKART JUS SUPAŽINDINAME SU AUToRITETINGA KoNKURSo KoMISIJA IR PIRMųJų DALyVIų DARBAIS. JūSų DėMESIUI: KAIP ToKĮ VoNIoS KAMBARĮ MATo PRofESIoNALAI.

Architektas TOMAS LAPĖ STUDIJOS IR VEIKLA: - 1997 m. VGTU architektūros bakalauras; - 1999 m. VGTU architektūros magistras; - nuo 2004 m. atestuotas projektų vadovas; - 2004 m. įkūrė architektūros studiją „Studija lape“ ir dirba joje iki šiol. STUDIJOS VEIKLA: gyvenamųjų namų, visuomeninių ir komercinių pastatų, privačių ir visuomeninių erdvių interjerų projektavimas. VERTYBĖS: tikriausiai niekas geriau gyvenime nepavyksta nei patinkanti ir uždeganti veikla. „kurti mums reiškia ne tik ieškoti naujovių, bet ir formuoti naują požiūrį į esamus dalykus. Mūsų tikslas – įsiklausyti į jūsų poreikius, ieškoti kūrybiškiausio sprendimo, tarpininkauti kuriant aplinką ir įgyvendinant svajones. Mes siekiame tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo, prisiimame atsakomybę už kuriamą aplinką ir rūpinamės, kad būsimas rezultatas pranoktų visų mūsų lūkesčius“, – Tomas Lapė.

Interjero dizainerė AUDRONĖ AMBRAZIENĖ STUDIJOS IR VEIKLA: - baigė Vilniaus dailės akademijos kraštovaizdžio architektūros specialybę; -

vadovauja UAB „Šviesos projektai“. Įmonėje projektai įgyvendinami nuo „nuogo“ mūro iki jaukios aplinkos. Daugiau nei 15 m. užsiima individualių ir visuomeninių interjerų kūrimu, projektuoja individualių sklypų kraštovaizdį; nuolat dalyvauja interjero konkursuose: „Auksinė paletė“ – apdovanojimas už geriausią spalvinį interjero sprendimą, „Tendencijos“ – trečioji vieta interjero detalės kategorijoje, Maskvoje rengtuose konkursuose „Pinwin“ gavo nominacijas už geriausią miegamojo interjerą ir geriausią vaikų kambario interjerą. Praėjusiais metais „Structum“ rengtame konkurse su kolege laimėjo trečiąją vietą „Inovatyvaus vonios kambario“ kategorijoje.

„Svarbiausias principas, kurio visada stengiuosi laikytis, – išklausyti ir suprasti užsakovo svajones. tada tiesiog mėgaujuosi kūrimo procesu“, – Audronė Ambrazienė.

Architektas TOMAS GECAS STUDIJOS IR VEIKLA: - Vilniaus statybos technikume baigė architektūros specialybę, o Vilniaus dailės akademijoje įgijo architekto ir menininko magistro diplomą; -

dirbo restauratoriumi polichromininku Vilniaus paminklų konservavimo institute, interjero kūrėju UAB „Muaras“, reklamos ir leidybos dizaino srityje UAB „Ikstrys“, su baldų projektavimu ir dizainu UAB „Anzareca“, architektu ir interjero kūrėju APf „Grafo“, pastaruosius dešimt metų UAB Geco architektūros studija dirba architektu ir interjero kūrėju.

ATLIKTŲ SU INTERJERU SUSIJUSIŲ DARBŲ AMPLITUDĖ: individualių namų, butų ir apartamentų, visuomeninių pastatų, sporto klubų, grožio salonų, medicininių įstaigų, restoranų, kavinių, biurų, fabrikų ir pramoninių pastatų, advokatų kontorų ir posėdžių salių interjerai.

→

konkursas

Dizainerė Gintarė Jarmalavičiūtė:

Gamtos tema – universali, todėl tokios stilistikos kambaryje gerai jausis bet kokio amžiaus ir tautybės žmogus. Projekto bendraautoris, vizualinės dalies išpildytojas – Audrius Ruželė.

Aprašas. Projektuotas vonios kambarys yra vientisas, tačiau su tikslingai atskirtomis zonomis. Vonios atpalaiduojamoji zona atskirta nuo dušo ir WC zonų. Tačiau kartu visos erdvės sujungtos taip, kad bet kokio amžiaus žmogus galėtų laisvai judėti ir komfortiškai jaustis vonios kambaryje. Patalpą didina ir suteikia erdvės pojūtį dideli vitrininiai langai, veidrodžio intarpas bei didelio formato plytelės „Slimtech“, pagamintos „Lea Ceramiche“. Pasirinkta kolekcija „Lines and Waves“ yra artima gamtos motyvams, todėl dera su pro langą matomu vaizdu bei spalvota gamintojo „Villeroy & Boch“ produkcija. Vonios kambariui pagyvinti pasirinkta „Villeroy & Boch“ naujiena – pavasariškos gaivos spalva džiuginantys praustuvai „Artis“. Tokia pati – mėtų – spalva parinkta ir pastatomai „Villeroy & Boch“ voniai. Prie bendros stilistikos dera ir „Villeroy & Boch“ klozetas bei bidė „Venticello“. „Tece“ klozeto bei bidė rėmai paslėpti sienoje ir uždengti plytelėmis „Slimtech“. „Tece“ nuleidimo mygtukas, kaip ir dušo latakas, parinkti neutralios stilistikos, kad lengvai įsilietų į bendrą vonios kambario nuotaiką. www.gintareja.lt

Esu interjero dizainerė. Nors turiu nedaug patirties, tačiau visada stengiuosi tobulėti ir ieškoti originalių sprendimų. Interjero dizainas – man daugiau nei darbas, tai – malonumas kurti aplinką, nuotaiką.

KO N KU RSA S

Vaiva Barbaravičiūtė:

Aprašas. Vonios kambarys projektuojamas naujame, moderniame nuosavame name. Sujungtas su miegamuoju, tad padidėja bendra erdvė. Žinoma, norint privatumo įrengta stumdoma matinio stiklo pertvara. Pats išdėstymas – tarytum apėjimas aplink vonią, kuri yra vonios kambario centras. Platūs praėjimai (esant poreikiui) leis netgi važiuoti su neįgaliojo vežimėliu. Erdvią dušo zoną taip pat galima atskirti stumdoma matinio stiklo pertvara. Šiek tiek toliau už atskirų durų įrengtas tualetas. Apdailos parinkimas. Apdaila buvo renkama iš „Vaineta ir partneriai“ tiekėjų gaminių. Stiklo blokeliai „Clear Glass Cross Small“ iš „Seves Glass Block“ pasitelkti atskirti vonios zonai nuo kosmetinio staliuko ir patekimo į tualeto erdvę. Be to, atskirdami erdves jie neužstoja natūralios šviesos, sklindančios pro stoglangius. Plytelės „Blend White“ (50 x 50) ir „Blend Dark Grey“ (50 x 50) – iš kolekcijos „LOVE Ceramic Blend“. Šios plytelės naudojamos tiek sienoms, tiek grindims, yra neslidžios. Įrangos parinkimas. Vonia – „Villeroy & Boch“ iš kolekcijos „Squaro Edge 12“. Elegantiško dizaino vonia pasirinkta dėl jos kokybės, kompaktiškumo bei formos. Praustuvai – „Villeroy & Boch“ iš „Architectura“ kolekcijos „+ Ceramic Plus“. Tualete taip pat parenkamas tos pačios kolekcijos praustuvas, tačiau kur kas mažesnis, įleidžiamas į baldą. Unitazas su bidė funkcija „TECEone“ iš „TECE Baltikum“. Pasirinkimą lėmė jo daugiafunkciškumas (sutaupoma laisvos erdvės), estetiškas dizainas bei patogumas palaikant švarą. WC terminalas „TECE lux“ iš „TECE Baltikum“ pasirinktas, nes tai itin universalus, estetiškas ir daugiafunkcis gaminys (reguliuojamas aukštis, kondicionavimo sistema ir t. t.).

→

konkursas

Gintautė Kisieliūtė:

Esu interjero dizainerė. Jau penkerius metus aktyviai užsiimu interjerų projektavimu ir konsultuoju būsto įsirengimo klausimais, nuolat seku dizaino naujienas ir tendencijas. Mano darbo pobūdis susijęs su gebėjimu atsižvelgti į užsakovo norus, pageidavimus, jų skonį, suderinant visa tai su mano sukauptomis žiniomis, funkcionaliais, ergonomiškais, estetiškais sprendimais.

Aprašas. Šis vonios kambarys – tai poilsio bei švaros oazė, skirta ne tik praustis, bet ir atsipalaiduoti. Šiandien tikra prabanga skirti laiko sau, nes visur skubama, lekiama. Vis dėlto harmoninga namų aplinka padeda per trumpesnį laiką atgauti energiją, atsipūsti, o būtent to ir buvo siekta šiuo projektu. Patalpa perskelta į dvi pagrindines zonas – tualeto ir prausimosi. Tualeto zonoje numatytas ne tik tualetas ir bidė, bet ir pisuaras – nepelnytai retai pasitaikantis santechnikos prietaisas privačiuose būstuose. Atskirta tualeto zona suteikia kiek privatumo ir jaukumo, o švarinimosi erdvėje numatytas erdvus dušas su dviem dušo komplektais porai. Beje, tai puikus sprendimas, kai trūksta laiko ir prieš darbus norima duše nusiprausti abiem. Dėl tos pačios priežasties vonios kambaryje yra ir du praustuvai su veidrodžiais. Ypatingoms poilsio akimir-

koms skirta vonia, į kurią įlipti padeda pakyla – tai pagalba tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek vaikams. Gulint vonioje pro langą galima grožėtis gamta arba biožidinio liepsna, esančia ant priešingos sienos. Apdailos parinkimas. Vonios kambario apdaila – vienas svarbiausių elementų. Nuo jo priklauso bendras patalpos vaizdas ir tai, kokias emocijas jis sukelia. Šiam projektui buvo pasirinktos plytelės iš tiekėjų „Vaineta ir partneriai“. Grindys išklotos neslidžiomis, tad tikrai saugiomis „Saloni Cerámica“ 60 x 60 cm dydžio kolekcijos „Kronos“ „Gris“ atspalvio plytelėmis, o sienų apdailai pasirinktos dvi jų rūšys. Dušo bei tualeto zonoms išskirti pasirinktos originalios, mozaiką primenančios, faktūriškos „Saloni Cerámica“ kolekcijos „Marmaria“ 30 x 30 cm „Beige“ atspalvio plytelės, o vonios bei praustuvų zonoms išryškinti sienos dekoruotos subtiliomis, tačiau

PAT I R T I S

UAB „GRINDUVA“: dėmesys darbuotojų kvalifikacijai Antanas Minkevičius, Lietuvos ir Čekijos UAB „Grinduva“ konsultantas

struktūriškumo suteikiančiomis gamintojo „Love Tiles“ 100 x 35 cm dydžio kolekcijos „Neve“ „Aqua“ atspalvio plytelėmis. Prie vonios bei dušo kabinoje esančiose nišose atsikartoja grindų danga – taip siekiama išryškinti plokštumas ir jų dermę. Įrangos parinkimas. Šiam projektui buvo pasirinkta nemažai gamintojo „Villeroy & Boch“ santechnikos bei maišytuvų. Pagrindinis vonios kambario akcentas paprastai yra pati vonia, todėl ši turi būti puošni, o šiuo atveju – ir elegantiška. Tam puikiai tiko „Squaro Prestige“ modelio laisvai pastatoma vonia, o prie jos – maišytuvas iš grindų bei rankinis dušiukas „L’Aura“. Projekte numatytas ir tokio pat modelio termostatinis maišytuvas su rankiniu dušu bei stacionaria dušo galvute, maišytuvai praustuvams bei bidė. Tualeto, bidė ir pisuaro puodams pasirinktas modelis „Subway“, nes jo aptakios formos atrodo itin estetiškai. Potinkiniai rėmai – iš tiekėjo „Tece Baltikum“. Jie pasirinkti dėl kokybės ir patrauklaus stiklinio „TECEloop“ tualeto vandens nuleidimo klavišo dizaino. Patrauklus ir praktiškas latakas „TECEdrainline“ su įklijuojama plytele duše leidžia mėgautis vientisa grindų danga.

Lietuvos statybos sektoriaus darbininkų kvalifikacijos tobulinimo gairės, siekiant 2020 m. energinio efektyvumo tikslų, numato, kad naujų ir esamų rinkoje darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas ir profesinis perorientavimas turi būti vykdomas pagal nuolat atnaujinamas ir kokybiškai įvertintas mokymo programas. UAB „Grinduva“ atsakingai vertina darbininkų kvalifikacijos tobulinimo svarbą ir net per visas krizes sugeba išsaugoti savo darbuotojus ir nejusti specialistų trūkumo. Kaip mums tai pavyksta? Nors šių metų sausio–vasario mėnesiais UAB „Grinduva“ negalėjo pasigirti darbų gausa, darbininkai nėjo nemokamų atostogų, o mokėsi, kėlė kvalifikaciją. Verslo partneriai Čekijoje organizavo pažangių metodų mokymą, kurių metu buvo įrengiamos naujos epoksidinės grindys. Šiuose mokymuose, be mūsų įmonės atstovų, taip pat dalyvavo lenkai, slovakai bei čekai. Taikydami sistemos „Průmyslové Podlahy Plaček“ medžiagas „AST“ tris dienas UAB „Grinduva“ specialistai mokėsi lieti epoksidines grindis su spalvotu smėliu. Tam buvo naudojamas epoksidinis gruntas AST 105, bespalvis epoksidas AST 330 ir įvairus spalvotas smėlis. Tokios grindys ypač tinka pramonės objektuose, nes yra labai higieniškos ir 15 % pigesnės negu įprastos epoksidinės grindys. Naujų grindų spalva priklauso nuo smėlio spalvos. Grindys atsparios rūgštims, šarmams bei naftos produktams. Manome, kad maža įmonė privalo būti pasiruošusi įvairiems netikėtumams. Per 19-a įmonės gyvavimo metų būta įvairių momentų, kai specializuotai grindų įrengimo įmonei tekdavo darbų prastovas keisti mokymais. Ir tokia praktika pasiteisino: darbuotojai išmoko atlikti statybos apdailos darbus su dekoratyviniu tinku, įrengti smulkiagrūdžio betono grindis, atlikti bendrastatybinius darbus. 

Dekoratyvinio smėlio grindų dangų pavyzdžių įrengimas (Čekija)

ARCHITEKTŪRA

Kolekcija „Venticello“ – subtilus ir madingas vonios kambario pasaulis Suprojektuoti naują ar renovuoti seną vonios kambarį, kuris būtų ir estetiškai patrauklus, ir funkcionalus, yra tikras iššūkis. Kiekvienas siekiame išsirinkti vonios kambariui naują įrangą – praustuvą, unitazą, vonią ar dušą, kuri derėtų su vonios kambario baldais, aksesuarais ir tuo pačiu metu savo funkcionalumu kviestų pamiršti dienos rūpesčius ir atsipalaiduoti nepriekaištingai įrengtame vonios kambaryje.

„Venticello“ vonios kambario kolekcijos išskirtinis bruožas – forma ir dizainas, derinamas su konstrukcijų lengvumu ir funkcionalumu. Kolekcijoje – elegantiški nuo 45 cm iki 130 cm ilgio praustuvai, kurių briaunų aukštis tik 18 mm, jų praktiškumą užtikrina gilus praustuvo dubuo, praustuvai plačiais kraštais, tinkamais patogiai laikyti daiktus. Kolekcijoje taip pat rasite subtilų, pastatomą ant baldo paviršiaus praustuvą.

ARCHITEKTŪRA

Vokiečių santechninės keramikos ir įrangos gamintojas „Villeroy & Boch“ savo klientams siūlo rinktis kolekcijos „Venticello“ produkciją, kuri užtikrina vonios kambario visumos – stiliaus bei sveikatingumo ir atsipalaidavimo procedūrų – harmoniją.

Skoningai įrengti vonios kambarį leis specialiai stalviršiniams ir įmontuojamiems praustuvams pritaikytos spintelės ir kiti pastatomi baldai. Siūloma plati spalvų gama, iš viso galima rinktis iš aštuonių spalvų: madinga tiek matinė, tiek blizgi pilka, neišeinanti iš mados ir balta, kuri taip pat gali būti matinė ir blizgi, siūloma šviesaus medžio ar prabangaus ąžuolo ir kitos spalvos. Siekiant estetikos vonios kambario baldai suprojektuoti su įvairaus aukščio ir dydžio stalčiais, puikiai tinkančiais vonioje naudojamiems daiktams laikyti. Prie šių baldų galima derinti penkių skirtingų spalvų rankenėles: klasikinės chromo, vario ar ypač dabar madingų mėlynos matinės, pilkos matinės ar baltos matinės spalvų, kas net ir menkiausias detales sujungs į bendrą visumą. Kolekcijoje yra vienas pakabinamasis ir du pastatomi unitazai, iš kurių vienas, kaip ir pakabinamasis, montuojamas su potinkinio rėmo sistema. Unitazų dizainas išsiskiria suapvalintomis ir plonomis briaunomis, jie tobulai dera prie praustuvų. Šie santechnikos įrenginiai ekonomiški ir ypač higieniški dėl „Direct Flush“ technologijos – neturi įprastos vandeniui tekėti skirtos briaunos. Prie unitazo dizaino priderinti grakštūs, ploni dangčiai. Taip pat galite rinktis pakabinamąją ar pastatomą bidė. 

ARCHITEKTŪRA

KAIP ŠILTAS VASAROS LIETUS 44

Europoje ir pasaulyje garsaus vokiečių koncerno „TECE“, kuriančio ir gaminančio modernią namų vandentiekio inžinerinę įrangą, konstruktoriai ir dizaineriai sukūrė technologiją, kuri iš esmės pakeitė dušo įrengimo koncepciją. Į grindis montuojamas dušo latakas, į kurį saugiai subėga vanduo, yra patogus naujos kartos vonios kambario inžinerinės įrangos sprendimas.

ARCHITEKTūRA

KAIP ToBULą GAMToS LAISVĘ PERKELTI Į NAMUS? KAIP SUKURTI GyVENAMąJą APLINKą, KURIoJE ŽMoGUS JAUSTųSI SAUGIAI IR NEVARŽoMAI? Į ŠIUoS KLAUSIMUS BANDo ATSAKyTI ARCHITEKTAI, DIzAINERIAI IR INŽINIERIAI, KURDAMI MoDERNIUS NAMUS IR Jų ĮRANGą. PAGAL TAI MATUoJAMAS TIKRASIS KoMfoRTAS IR TIKRoJI ŠIUoLAIKINIo GyVENIMo BūDo MADA.

Vonios kambaryje, duše galima pasijusti taip, tarsi stovėtum po šiltu vasaros lietumi, kai džiaugiasi visi pojūčiai. Lygiai kaip gamtoje atviros erdvės ilsina žvilgsnį, o iš viršaus krintantis vanduo susigeria kaip į žemę, nesukeldamas rūpesčių. Dušo latakas „TECEdrainline“ atskiria drėgną vonios kambario zoną, nesukurdamas jokių erdvės barjerų. Akimi nepastebimu grindų nuolydžiu vanduo nuteka latako link ir per uždarą jo korpusą saugiai patenka į nuotėkų vamzdyną. Tai preciziškai sukurta ir hermetiškai sandari konstrukcija, užtikrinanti naują hidroizoliacijos patikimumo lygį. Techniškai sumanus įrengimas atvėrė naujas vonios kambario dizaino galimybes. Dušo kabina, padėklas, pertvaros, nuotėkų anga ir kiti, dar neseniai buvę įprasti ir nemažai erdvės užėmę daiktai tapo nereikalingi. Latako suvaldytas vanduo leidžia jaukumą vonios kambaryje kurti visiškai kitais baldais ir interjero detalėmis, būdingais kitoms funkcinėms namų erdvėms: svetainei, poilsio, gyvenamajam kambariui. Atsirado laisvė modeliuoti atviras, nepadalytas erdves, būdingas moderniam minimalistiniam interjerui. Dušo latakai derinami prie grindų dangos taip, kad vizualiai yra beveik nepastebimi arba skoningai integruojami į interjerą. Stikliniai, nerūdijančiojo plieno, „plate“ ar pritaikyti akmens masės grindims – jie patys tampa matoma arba nematoma, bet labai svarbia interjero dalimi. Stiklinės baltos, žalsvos ar juodos spalvos grotelės sudaro uždarą paviršių, kuris įleidžiamas į vonios kambario grindis. Dušo nuotėkos lengvai nuteka per siaurą tarpelį išilginėje latako pusėje. Saugus suapvalintais kraštais stiklas specialiais klijais priklijuojamas prie apačioje esančių tvirtų nerūdijančiojo plieno atramų. AKMENS MASėS GRINDySE GALIMA ĮŽIūRėTI TIK SIAURą PRARėŽą.

Mažiausiai pastebimas dušo latakas montuojamas naudojant „plate“ lovelį, skirtą plytelėms įklijuoti. Jis priderinamas prie grindų dangos, latakų konstrukcija leidžia suformuoti itin siaurą angą nuotėkoms. Kuo mažiau kambario grindų dangoje siūlių ir elementų, tuo jis gražesnis ir erdvesnis. Prabangiam SPA ar vonios kambario interjerui su akmens masės grindimis skurta technologija leidžia lataką visiškai paslėpti. „TECE“ savo gaminių seriją papildė didelio formato latakais, pritaikytais įvairaus storio natūralaus akmens plokštėms ir plytelėms. Įmontuotas ir apdengtas latakas yra visiškai nematomas. Ten, kur iki šiol aplink vandens nutekėjimo angą buvo siauros aliuminio juostos, dabar galima įžiūrėti tik siaurą prarėžą grindyse. Dievas slypi detalėse! Aukštųjų technologijų „TECE“ vandens inžinerinių sistemų įranga – kur apgalvota kiekviena detalė. 

UAB „TECE BALTIKUM“ I TERMINALo G. 10, BIRULIŠKIų K., LT-54469 KAUNo R. TEL. +370 37 314 078 I fAKS. +370 37 313 084 I EL. P. INfo@TECE.LT, www.TECE.LT.

Vėjo energetikos Lietuvoje galimybės ir realijos S TAT Y B A

Dr. Liudmila Andriušienė, Mindaugas Rimkus, Vytautas Vasiliauskas Klaipėdos valstybinė kolegija

Dabartinės Lietuvos elektros energetikos būklės analizė rodo, kad šiuo metu turime gerokai pasenusią, ne mažos valstybės poreikiams pritaikytą energetikos sistemą, pagrįstą importuojamomis energetinėmis žaliavomis. Kokias energijos rūšis reikėtų pasirinkti Lietuvai, kaip darniai plėtoti energetikos sritį, kokybiškai ir kiekybiškai naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius mažinant aplinkos taršą – nuolatinis taikomųjų ir fundamentaliųjų tyrimų tikslas.

Šiuo metu atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams skiriamas vis didesnis dėmesys. 2010 m. patvirtinta Nacionalinė atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros strategija. Joje numatytos prognozės, iš kurių matyti, kaip numatoma plėsti elektros gamybą vėjo elektrinėse 2020 m. – 1 250 GWh. Šiuo energijos šaltiniu vėl buvo susidomėta tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, siekiant sumažinti įvežtinio kuro svarbą bendrame šalies energetinio komplekso plėtros balanse. Vėjo energija Lietuvoje plėtojama ir siekiant mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinių energijos išteklių (naftos, dujų, akmens anglies).

Eurobarometro duomenimis, suminė pasaulyje įrengtų VE galia 1995–2011 m. didėjo nuo 4,8 GW iki 240 GW. Pasiektas vidutinis įrengtosios galios augimo faktorius yra įspūdingas – 27,65 % per metus. Dauguma Europos Sąjungos šalių, įvertindamos pražūtingus klimato kaitos padarinius, įsipareigojo iki 2020 m. pasiekti tam tikrus atsinaujinančiųjų energijos išteklių rodiklius. Pagal Lietuvos politikų ir energetikos specialistų prognozes iki 2020 m. galutiniame energijos suvartojimo balanse šie ištekliai sudarys ne mažiau kaip 23 % bendro pagamintos elektros energijos kiekio. Įgyvendinti šiems tikslams numatomi visų rūšių atsinaujinantieji energijos šaltiniai, skiriant didelį dėmesį intensyviai vėjo energetikos plėtrai.

S TAT Y B A

Žinoma, vėjo elektrinės (VE) nėra konkurencingos elektros rinkoje. Elektros energija, išgaunama iš šių elektrinių, sudaro tik apie 24 % visos iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagaminamos energijos. Vėjo energijos generuojamųjų galių prognozės susijusios su kintančiu vėjo greičiu, elektros kokybės reikalavimais ir energijos balansavimo problemomis. Net tūkstančio tokių jėgainių reikėtų norint pakeisti vieną vidutinio dydžio atominę elektrinę. Be to, vėjo negalima akumuliuoti. Dėl šių priežasčių vėjo jėgainės sunkiai palyginamos su įprastomis elektrinėmis, kuriose elektra gali būti gaminama nuolat ir vienodos galios. Iki šiol absoliuti dauguma VE naudojama vietiniams elektros energijos poreikiams tenkinti.

Potencialūs vėjo energijos ištekliai – mūsų pajūryje Vėjas yra ne kas kita kaip tam tikra saulės energijos dalis, pavirtusi į judančių oro masių kinetinę energiją. Oro masių judėjimas atmosferoje atsiranda dėl žemės paviršiaus, jūrų, vandenynų ir kitų vandens telkinių oro temperatūrų skirtumo, dėl oro temperatūros mažėjimo nuo pusiaujo Žemės ašigalių link ir dėl Žemės rutulio sukimosi.

→

47 47

sprendimų dėl naujojo vėjo energetikos plėtros etapo investuotojai pradeda analizuoti jūrinės energetikos potencialą. Tačiau, kitaip nei Latvijoje ir Estijoje, Lietuvos pajūrio zona nėra ilga, todėl neišvengiamas susidūrimas su atvirų vietovių, tinkamų sausumos vėjo jėgainėms, trūkumu ir reikės ieškoti galimybės vėjo energetiką plėtoti Baltijos jūroje. Joje Lietuvos vėjo energijos potencialas galėtų siekti 1 tūkst. MW ir tai galėtų būtų itin ekonomiškai patraukli galimybė investicijoms. Investicijų į vėjo energetikos projektus Lietuvoje atsiperkamumas – 10–12 metų. Jau veikiančioms jėgainėms reikia minimalios priežiūros ir mažai investicijų, o jų darbo resursas siekia 20–25 metus. Lietuvos Respublikos vėjo greičio žemėlapis

S TAT Y B A

Apskaičiuota, kad apie 1 % iš saulės gaunamos energijos virsta vėjo energija. Tai sudaro apie 1 800 TWh per kiekvieną valandą. Tai kiek mažiau nei 2010 m. prognozuota galia – 200 MW. 2014 m. vėjo jėgainės patiekė į tinklą 223 GWh elektros energijos, tai sudaro 23 % visos Lietuvoje iš AEI pagamintos elektros energijos. Vėjo energijos išteklių pasiskirstymas Lietuvoje nagrinėtas nepakankamai, bet atliktų tyrimų duomenys leidžia teigti, kad pagrindinės perspektyvos vėjo energetikai plėstis yra pajūrio ruožas. Lietuvos teritorijoje yra atlikti detalūs vėjo greičio matavimai, sudarytas vėjo greičio žemėlapis. Nustatyta, kad norint didesniu mastu efektyviai panaudoti vėjo energiją, reikia 6–7 m/s vidutinio vėjo greičio 50 m aukštyje virš jūros lygio. Tokie parametrai Lietuvoje yra tik pajūryje. O atokiau nuo jūros pučia 3–5 m/s vėjai, nepakankamai didelio galingumo, tačiau tinkami mažos galios pavienėms jėgainėms. Vietovės vėjo energijos ištekliai priklauso ne tik nuo vėjo greičio, bet ir nuo jo krypties. Pajūrio regione tai itin svarbus faktorius. Baltijos jūros pakrantėje pučiant vakarų vėjui nustatytas didžiausias vidutinis vėjo greitis 50 m aukštyje 8,1 m/s, o sausumoje – 5,6 m/s. Ten, kur vidutiniai metiniai vėjo greičiai yra mažesni, netikslinga įrengti vėjo elektrinės. Vėjo elektrinių patikimumas skaičiuojamas jų darbo laiko procentais nuo viso galimo darbo laiko. Dauguma jų yra patikimos (patikimumas siekia 98 %). Mažesnės galios jėgainės galėtų būti įrengtos Laukuvoje, Raseiniuose, Kybartuose. Apskaičiuota, kad maksimali vėjo jėgainių galia, kuri galėtų būti instaliuota Lietuvoje išvengiant elektros tinklų modernizavimo, yra 500 MW (tai sudarytų 0,9 TWh generuojamos elektros energijos per metus), tai jau pasiekta. Egzistuoja vizija dėl 1 000 MW vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje – tai reikštų būtinybę kartu su parko projektu modernizuoti ir perdavimo linijas. Išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų. Laukdami

Baltijos jūros jėgainių parkas išspręstų daugybę su antžeminėmis jėgainėmis pajūrio ruože susijusių problemų: ribotas teritorijos dydis, urbanizuotumas, aplinkosaugos problemos. Tačiau tokio tipo parko įrengimo ir prižiūrėjimo kaina būtų kur kas didesnė nei antžeminių jėgainių. Kadangi žemyninėje Lietuvos dalyje maksimali papildomai instaliuotina vėjo jėgainių galia be tinklo rekonstrukcijos yra 500 MW, galima nustatyti vėjo energijos potencialą – 1,1 TWh. Numatoma, kad iki 2020 m. šis potencialas bus išnaudotas. Didelė dalis vėjo jėgainių gali būti sumontuota jūroje, kur yra užtektinai vietos, geros vėjo sąlygos, tenkinami aplinkosaugos reikalavimai. Pasirenkant vietą vėjo elektrinei įrengti tenka įvertinti daug veiksnių. Vienas jų – ar vėjo greičiai yra pakankami ekonominiam ir techniniam elektrinių panaudojimo pagrįstumui, ar pasirinkta vietovė turi pakankamo pajėgumo vėjo išteklių. Vėjo energetikoje dažnai vartojamos tokios sąvokos kaip vietovės paviršiaus nelygumo klasė arba nulinis lygis. Jeigu vietovėje daug medžių ir pastatų, nelygumo klasės koeficientas lygus 3 arba 4. Jūros paviršiaus nelygumo klasė yra 0. Nelygumo klasė ir nulinis lygis yra proporcingi dydžiai. Nulinis lygis nusako aukštį nuo žemės paviršiaus, kuriame vėjo greitis teoriškai lygus nuliui. Vėjo greičio didėjimas kylant aukštyn nuo žemės paviršiaus yra labai svarbus veiksnys, nes vėjo galia yra proporcinga vėjo greičio kubui. Lietuvoje sparčiai populiarėjant vėjo energetikai, reikalingi sistemingi fundamentiniai vėjo energijos išteklių kaitos tyrimai, ypač pajūrio regione, kur numatyta įrengti daugiausia vėjo elektrinių parkų. Aptariant vėjo greičio kitimo dėsningumų tyrimų svarbą, pastebėta, kad vėjo elektrinių darbo efektyvumas, taip pat ir pagaminamas energijos kiekis priklauso nuo vietovės, kurioje įrengtas vėjo parkas, sąlygų. Todėl labai svarbu atlikti tikslius vėjo greičio krypties matavimus ir jų statistinę analizę. Parenkant vietą vėjo jėgainėms statyti labai svarbu turėti sistemingus vėjo energijos išteklių kaitos tyrimų, ypač pajūrio regione, rezultatus. Dėl vėjo greičio nepastovumo ir sezoninių svyravimų atskirų metų vidutiniai vėjo greičio duomenys gali labai skirtis. Į tai reikia atsižvelgti norint, kad statistiškai apdoroti duomenys atspindėtų ne konkrečių metų, o daugiametį (>10 metų) vėjo greičio ir energijos pasiskirstymą. Vėjo energijos išteklių dydžiui didelę reikšmę turi ne tik vėjo greitis, bet ir jo kryptis.

Be pramoninės elektros energijos gamybos, yra ir daugiau galimų VE naudojimų sričių. Šiuo metu yra palankios sąlygos naudoti vėją šilumai gaminti. Šilumai gaminti gali būti naudojamos ir didelės, ir mažos VE. Kai iš vėjo gaunama elektra naudojama šilumai gaminti, griežti reikalavimai energijos kokybei nekeliami. Prielaidos naudoti vėjo energiją šilumai gaminti susidarė dėl to, kad per du dešimtmečius VE srityje buvo padaryta didelė pažanga. Šiuo metu viena elektrinė pagamina apie 200 kartų daugiau elektros energijos negu prieš 20 metų, o maksimali VE galia išaugo iki 6 MW. Jau kuriamos 8–10 MW VE. VE pagamintos elektros energijos kaina svyruoja nuo 0,04-0,05 iki 0,1 €/kW. Iki šiol praktiškai visos VE buvo naudojamos pastatų elektros energijos poreikiams tenkinti, o per pastaruosius dvejus metus pradėjo ryškėti jų nauja taikymo tendencija – vandeniui ir patalpoms šildyti. Vėjo ar saulės išteklių niekas negali blokuoti, naudoti šiuos išteklius kaip politinio spaudimo įrankį. VE pagamintos elektros energijos savikainoje nėra išlaidų kurui įsigyti ir jam tiekti. Tačiau kol kas elektros ir šilumos energijos ekologiškumas finansiškai vis dar neįvertinamas. Tam tikrą ekonominę naudą galima pasiekti statant VE parkus. Prijungimo prie elektros tinklo, elektros energijos srautų valdymo ir kai kurios priežiūros sąnaudos beveik nepriklauso nuo VE dydžio. Pastebėta, kad iš VE parko į elektros tinklą tiekiama elektrinė galia mažiau svyruoja negu vienos atskirai veikiančios VE. ... ir trūkumai Vėjo jėgainės turi ir trūkumų. Tai poveikis kraštovaizdžiui. Vėjo jėgainės skleidžiamas garsas ir periodiškai judantys menčių šešėliai dirgina netoli esančius žmones. Jėgainės gali būti statomos tik tam tikrose, iš anksto parinktose vietose. Įrengiant vėjo jėgaines ir jų parkus, turi būti laikomasi tarptautinių susitarimų, konvencijų (kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros ir gamtos paveldo apsaugos, jūros apsaugos) bei nacionalinių teisės aktų (kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, jūros krantų apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos) reikalavimų, kuriais draudžiama ar ribojama tokių objektų statyba tam tikrose teritorijose. Vėjo jėgainės yra brangios. Brangus yra jų pastatymas ir prijungimas prie sisteminio elektros tinklo, apimantis žemės įsigijimą statybai, tvirtų kelių dirbamoje žemėje tiesimą, sunkių elementų transportavimą į statybos aikštelę, sudėtingų montavimo darbų atlikimą, transformatorinių statybą, kabelinių linijų klojimą, prijungimą prie elektros tinklo, paleidimą ir derinimą ir kt. Nepigi ir vėjo jėgainių eksploatacinė priežiūra, nes ji privalo būti vykdoma pagal griežtus gamintojų nurodymus.

Vėjo parkai jūroje Daugiausia vėjo jėgainių įrengta sausumoje. Tačiau naujos galimybės ir efektyvus vėjo energijos naudojimas siejamas su jūros vėjo energetikos plėtra. Palyginti su sausumos vėjo elektrinių įrengimo galimybėmis, jūros vėjo energetika turi daug svarbių pranašumų. Visų pirma tai stipresnis vėjas dideliuose jūros plotuose. Galima išvengti teritorinių suvaržymų, kaip tai yra kai kuriose šalyse. Mažesnis vizualinis poveikis. Tolesnei ES vėjo energetikos plėtrai būdingas spartėjantis jūros naudojimas elektros energijai iš vėjo gaminti. Šios energetikos rūšies ateitis susieta su stambių vėjo energetikos parkų ir tinklo sistemų įrengimu ES jūrose. Įvertinus tai, kad įvedant naujas technologijas VE galia didėja (šiuo metu projektuojamų VE galia siekia 5 MW ir daugiau) ir kad VE galima statyti ne tik pajūryje, bet ir kituose šalies regionuose, naujai įrengiamų VE galią galima būtų padidinti du kartus. Techninis potencialas sudarytų 1,7 TWh. Plėtros scenarijus (500 MW) statant po 2 MW galios VE yra visiškai įgyvendinamas, nes pakanka 250 VE, o vietos tokiam VE kiekiui Lietuvos pajūryje ir jūroje yra. VE Lietuvoje gali dirbti vardine galia apie 1 700 valandų per metus. Numatant iki 500 MW VE plėtros scenarijų, elektros energijos gamybos ekonominis potencialas iki 2030 m. siektų 0,85 TWh/metus. Europos vėjo energetikos asociacija prognozuoja, kad 2030 m. jūros vėjo elektrinės gamins daugiau elektros energijos nei esančiosios sausumoje. Ištyrus ir apibendrinus tarptautinę patirtį, nustatyta, kad jūros vėjo elektrinių poveikis gamtinei aplinkai ir socialinei-ekonominei krašto plėtotei yra tik teigiamas.

S TAT Y B A

Vėjo energijos pranašumai... Iš vėjo pagaminta energija leidžia sumažinti oro taršą ir klimato kaitos padarinius; kuria naujas darbo vietas, skatina regioninę plėtrą, augimą ir inovacijas; diversifikuoja energijos išteklių struktūrą ir padeda sumažinti iškastinio kuro importą; padeda užtikrinti energetinį saugumą ir išvengti konfliktų dėl gamtinių išteklių; apsaugo nuo iškastinio kuro kainų svyravimo; yra greitai instaliuojama; vėjo energijos šaltiniai yra atsinaujinantys, vadinasi, neišsenkantys; pasauliniu mastu vėjo, kaip energijos šaltinio, kiekis yra didesnis nei globalūs energijos poreikiai.

Reali situacija Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriaus Sauliaus Pikšrio, per devynis 2015 m. mėnesius Lietuvos vėjo jėgainės iš viso pagamino 511 GWh elektros energijos – septintadaliu (13,2 %) daugiau negu per tą patį laikotarpį 2014 metais. Elektros energija iš vėjo sudarė penktadalį (20,9 %) visos Lietuvoje per pirmus tris metų ketvirčius pagamintos elektros. Vėjo jėgainėse pagaminta energija per devynis 2015 m. mėnesius sudarė 7,2 % Lietuvoje suvartotos elektros. Visos Lietuvoje veikiančios elektrinės per pirmuosius devynis 2015 m. mėnesius pagamino 2 448,5 GWh elektros energijos – dešimtadaliu (9,8 %) daugiau negu per tą patį laikotarpį 2014 metais. Lietuvoje dabar veikia 17 vėjo jėgainių parkų, kurių bendra instaliuota galia siekia 282 MW. 2016 m. Lietuvoje naujai turėtų būti instaliuota apie 210 MW galios vėjo jėgainių. Neigiamas vėjo elektrinių poveikis daugiausia pasireiškia trimis aspektais: tiesioginiu išstūmimu (paukščių poilsio, žiemojimo vietų užėmimas), tiesioginiais susidūrimais (paukščių migracijos, sklandančių paukščių atvejais) ar dėl besisukančių turbinų sukeltų staigių oro slėgio pokyčių sukeliant gyvūnų žūtį (daugiausia šikšnosparnių atveju). Tikėtina, kad vėjo jėgainių tankis Lietuvoje ir po 2020 m. didės. Taigi, konflikto mastas tarp vėjo energetikos plėtros ir biologinės įvairovės didės, juolab kad Vakarų Lietuva yra svarbi tiek paukščių, tiek šikšnosparnių migracijai. 

Pastatų sandarumas.

Ką sužinome atlikę sandarumo bandymus? Stasys Liaukevičius

S TAT Y B A

Nesandarumas šiuo metu yra didžioji daugelio pastatų (ypač gyvenamųjų) problema, lemianti dideles šilumos energijos sąnaudas ir dėl to gaunamas didžiules sąskaitas už šildymą. Dėl viršnorminės infiltracijos nesandariuose pastatuose prarandama iki 40 % šilumos. Senos statybos pastatų nesandarumas nulemtas ankstesniais laikais vyravusio suvokimo, kad šilumos energija yra pigi ir nėra reikalo jos taupyti. Dėl to ne itin daug dėmesio buvo skiriama medžiagų šiluminėms savybėms, projektavimo sprendiniams bei montavimo kokybei. Tačiau dabar, pasikeitus laikams ir energijos kainoms, nekreipti dėmesio į šiuos dalykus tiesiog per brangu. Be to, griežtėjant Europos Sąjungos reikalavimams, keliamiems energijos vartojimui, vis svarbesni tampa ir pastatų energinio naudingumo reikalavimai. Jau nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigalios statybos techninio reglamento STR2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ reikalavimas naujai statomus pastatus projektuoti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Visi naujai statomi pastatai turės atitikti reglamente nurodomus energijos vartojimo efektyvumo rodiklių, atitvarų savitųjų šilumos nuostolių, pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminių savybių bei kitus reikalavimus. Be to, visi naujai projektuojami pastatai turės būti sandarūs, t. y. nepralaidūs išorės oro infiltracijai. Šilumos nuostolius lemia projektavimo ir montavimo klaidos Pastatuose (ypač senos statybos) dalis šilumos prarandama per nesandarius langus ir duris, per plyšius aplink

langus ir duris, per sienų ir stogų arba perdangų jungtis, per šviestuvų ir kitų prietaisų įrengimo išorinėse perdangose vietas, per komunikacijų tinklų lizdų įrengimo vietas, per ortakių bei vamzdynų tiesimo pro išorines atitvaras vietas. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Banionis sako, kad, žinant šias problemines vietas, būtina dar projektuojant pasirinkti tokias medžiagas ir sprendinius, kurie leistų užtikrinti pastato sandarumą. Pašnekovo nuomone, yra dvi pagrindinės problemos, lemiančios naujai statomų pastatų nesandarumą, t. y. projektavimo ir montavimo klaidos. K. Banionio teigimu, projektavimo klaidų daroma tuomet, kai netinkamai parenkami medžiagų deriniai, netinkamai suprojektuojami įvairūs komunikacijų mazgai ir pan. Montavimo klaidos dažniausiai pasireiškia netinkamai sumontuojant konstrukcijas, aplaidžiai žiūrint į sandarinimo būtinybę, t. y. manoma, kad nebūtina klijuoti sandarinamųjų juostų ar naudoti kitų medžiagų ir t. t. Pastato sandarumui užtikrinti ypač svarbu tinkamai parinkti medžiagas. Statytojas (ar statybininkas) niekaip neužtikrins pastato sandarumo, jei projekte bus nurodyta naudoti medžiagas, kurios nėra sandarios arba nedera tarpusavyje. Tarkime, keramzitbetonio blokeliai. Nors patys savaime jie turi gana geras šilumines savybes, tačiau yra gana korėti (akyti) ir pralaidūs išorės oro infiltracijai. Tai nereiškia, kad jie yra netinkama statybinė medžiaga, tačiau nepatartina sumūryti sienos vien iš jų ar naudoti, pavyzdžiui, su mineraline vata iš išorės ir gipskartonio plokštėmis iš vidaus. Tokia konstrukcija būtų gana pralaidi ir taip pastatytos sienos neužtikrintų sandarumo. Galima uždėti kad ir pusės metro storio mineralinės vatos sluoksnį, jis vis tiek problemos neišspręs. Ir sandarumo bandymas tokiam pastatui greičiausiai bus neįveikiamas. Tokioje konstrukcijoje paprasčiausiai nebus sandarinamojo sluoksnio, todėl oras per tokią konstrukciją migruos. Netgi netinkamai klijuojant polistireninį putplastį (taškais, o ne perimetru) ir nesandarinant siūlių, per tam tikras vietas, pavyzdžiui, prie sandūros su cokoline dalimi, per kitus plyšelius oras taip pat gali migruoti ir keliauti į pastatą. Tačiau, pasak K. Banionio, problemą sprendžia tai, kas prie esamos laikančiosios konstrukcijos bus naudojama kaip garo izoliacija ir kaip sandarinamasis sluoksnis.

Pavyzdžiui, tuos pačius keramzitbetonio blokelius iš vidaus padengus tradiciniu tinku, pastato siena tikrai taptų gana sandari ir išlaikytų geras šilumines savybes. Išorinės termoizoliacinės medžiagos gali likti ir tos pačios. Tinkuojant išlieka jau tik jungčių klausimas – perdangų su sienomis, langų montavimas ir pan. Šioms jungtims sandarinti gali būti naudojamos įvairios sandarinamosios juostos ir pan. Dažnai klaidingai manoma, kad visas tokias problemas gali išspręsti purškiamosios poliuretano putos. Esmė ta, kad niekas negali pasakyti, kaip tolygiai pasiskirstys pats poliuretanas. Labai sudėtinga paskirstyti jį tolygiai, kad jis vienodai užsandarintų visas ertmes. Dėl to ir rekomenduojama naudoti specialias sandarinamosios juostas, užtikrinančios tolygų ir kokybišką plyšių sandarinimą.

S TAT Y B A

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas dr. KAROLIS BANIONIS,

Dr. Karolio Banionio nuomone, yra dvi pagrindinės problemos, lemiančios naujai statomų pastatų nesandarumą, t. y. projektavimo ir montavimo klaidos.

K. Banionis tvirtina, kad kokybiškai užsandarinti galima net karkasinį namą. Mokslininkas iš patirties sako, kad pasitaikė atvejų, kai teko matuoti keleto karkasinių namų sandarumą ir jo lygmuo kartais net viršijo mūrinio namo sandarumą. Akivaizdu, kad tuose namuose dar projektuojant buvo išspręsti visų mazgų ir konstrukcijų sandarinimo klausimai, taip pat vykdoma gana gera statybos techninė priežiūra ir kontrolė. Be to, statant energiškai naudingą pastatą, svarbu kreipti dėmesį ir į jo būsimą formą. Kuo jis kompaktiškesnis, tuo geriau. Kuo mažesnis paviršių plotas, tuo mažiau šilumos per juos prarandama. Svarbu, kad būtų gerai bei tinkamai apšiltintos ir užsandarintos atitvaros, kad būtų rūpestingai sujungtos konstrukcijos, taip sumažinant šiluminių tiltelių skaičių, kad per pastato langus būtų gaunama daugiausia saulės ir t. t. Svarbu, kad būt įrengta reguliuojama šildymo sistema, taip pat vėdinimo sistema su šilumogrąža, kad būtų galima laikinai apšiltinti langus naktį, naudojant langines, žaliuzes ar storas užuolaidas. Mažai energijos naudojančiuose pastatuose turėtų būti aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija (vandens šildymas saulės kolektoriuose, saulės fotoelementai ar vėjo jėgainė elektros energijai, šilumai gaminti), taip pat taupiai naudojama elektra (A ir aukštesnės klasės buitinė įranga, energiją taupančios lemputės, maksimalus natūralaus apšvietimo naudojimas, kt.). Aišku, kiekviena tokia sistema ar aukštesnės kokybės medžiagos atitinkamai kainuoja, todėl gali kilti klausi-

→

Pastato paskirtis [5.4]

Gyvenamoji, administracinė, mokslo ir gydymo

Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialioji ir poilsio

Pastato energinio naudingumo klasė

n50.N, (1/h)

1,5

A+, A++

0,6

C, B

1,5

A+ ir A++

mas, ar išties verta investuoti į jas pinigus, jei šiek tiek žemesnės – A ar B – klasės pastatuose galima taip pat patogiai gyventi, o jie kainuos gerokai pigiau. Tačiau, K. Banionio teigimu, bendraujant su statytojais aiškėja kita tiesa. Dauguma jų sako, kad norint peršokti iš, tarkime, B klasės pastato statybos į A klasės pastato statybą, išlaidos išauga ne daugiau kaip 15 %.

Sandarumas reglamentuojamas Pastatų sandarumą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos standartas LST EN ISO 9972:2015 „Šiluminės statinių charakteristikos. Pastatų pralaidumo orui nustatymas. Ventiliatorinis slėgių skirtumo metodas (modifikuotas ISO 9972:2015)“, taip pat šie statybos techniniai reglamentai: STR2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, STR2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ ir STR2.09.04:2008 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos poreikis šildymui“. Pagal STR2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“, C, B, A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatai (ar jų dalys) turi būti suprojektuo-

S TAT Y B A

Pastato sandarumui užtikrinti ypač svarbu tinkamai parinkti medžiagas. Statytojas (ar statybininkas) niekaip neužtikrins pastato sandarumo, jei projekte bus nurodyta naudoti medžiagas, kurios nėra sandarios arba nedera tarpusavyje. ti taip, kad jų sandarumas pagal LST EN ISO 9972:2015 sandarumo bandymo sąlygų reikalavimus, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, neviršytų šioje lentelėje nurodytų oro apykaitos verčių. Pagal STR2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių gyvenamosios, administracinės, mokymo ir gydymo paskirčių pastatų sandarumas turi būti išmatuotas. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita turi neviršyti 0,6 karto per valandą. Kitų energinio naudingumo klasių ir kitos paskirties pastatams sandarumo matavimo reikalavimai nekeliami. A klasės pastatams sandarumo bandymas privalomas Tais atvejais, kai keliami reikalavimai pastato sandarumui, jo matavimus turi atlikti bandymams akredituotos laboratorijos. Šie matavimai turi būti atliekami užbaigus visus pastato statybos darbus. Sandarumas turi būti matuojamas baigtame statyti pastate, prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Vertinant pastato atitiktį sandarumo reikalavimams, naudojama daugybė formulių ir duomenų lentelių, kurios visos nurodytos jau minėtuose statybos techniniuose reglamentuose. Pats pastato sandarumo matavimas – tai oro apykaitos pastate nustatymas, esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp patalpų ir išorės. Jis atliekamas dirbtinai sukuriant teigiamą ir neigiamą slėgį pastate

(„pučiančių durų“ metodas). Į kokią nors atitvarą, pavyzdžiui, į durų angą įmontuojama orui nelaidi „užuolaida“ su joje įmontuotu ventiliatoriumi. Ventiliatoriumi sudaromas slėgių skirtumas tarp vidaus ir išorės. Tuomet suskaičiuojama, koks oro kiekis per tam tikrą laiką (per valandą) pratekėjo pro ventiliatorių. Taip gaunamas rezultatas – oro kaita pastate per valandą. Toks sandarumo bandymas Lietuvoje privalomas A ir aukštesnės klasės pastatams. B ir C klasės pastatams jis nėra privalomas. Probleminių vietų nustatymas atliekamas termovizoriumi, išmatuojant pastatą prieš sukuriant slėgių skirtumą, o po to, kai per nesandarias konstrukcijas einantis oro srautas nusistovi, atliekamas pakartotinis matavimas termovizoriumi ir tada visos pastato problemos išryškėja. Vieno ir dviejų butų gyvenamojo pastato sandarumo matavimai turi būti atlikti visose šildomose pastato patalpose. Gali būti matuojamas iš karto visų pastato šildomų patalpų sandarumas arba gali būti matuojama atskirose šildomose patalpose ar atskirose pastato dalyse. Žinoma, visais atvejais rekomenduojama atlikti matavimus visame pastate iš karto, jei tai techniškai įmanoma. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose turi būti matuojamas viso pastato arba atskirų butų sandarumas. Kai matuojamas atskirų butų sandarumas, matavimai turi būti atlikti ne mažiau kaip 10 % pastato butų, tačiau ne mažiau kaip trijuose butuose. Iš jų turi būti išmatuotas sandarumas ne mažiau kaip vieno buto, turinčio atitvaras pastato pakraščiuose, ir ne mažiau kaip vieno buto, turinčio atitvaras pastato kampuose. Kitas būdas nustatyti pastato nesandarumą yra dūmų bandymas, itin gerai jį atvaizduojantis. Bandymas atliekamas dūmų generatoriumi tam tikrose vietose arba užpildant visą pastatą dūmais. Vietoje dūmai pučiami į bandomą paviršių ir žiūrima, ar dūmai pro jį skverbiasi. Atliekant viso pastato bandymą, pastatas užpildomas dūmais, sudaromas viršslėgis ir dūmai pradeda skverbtis į išorę per visus pastate esančius plyšius, taip juos parodydami. Kartais, vykdant tokį bandymą, iš išorės gali atrodyti, kad namas dega. Dėl to, prieš atliekant tokį bandymą, būtina įspėti kaimynus, kad neiškviestų ugniagesių. Šiaip sandarumo bandymai Lietuvoje atliekami jau senokai. Pirmieji akredituoti bandymai, kurie buvo aktualesni pastatų statytojams, prasidėjo maždaug nuo 2011 m., nors realiai reikalavimai statyti tik A klasės pastatus atsirado tik dabar. Pagal Lietuvos teisės aktus, mūsų šalyje jie turėjo įsigalioti 2016 m. sausio 1-ąją, tačiau terminas buvo atidėtas iki lapkričio 1 dienos. 

SANDARUS IR EKoNoMIŠKAS ŠILTINIMAS PoLIURETANU Pastatai gali būti šiltinami įvairiomis termoizoliacinėmis medžiagomis ir skirtingais metodais, vienas jų – namų šiltinimas termoizoliacinėmis putomis. Tam naudojama ekologiška, kokybiška, ilgalaikė ir itin aukštą sandarumo lygį garantuojanti medžiaga – poliuretanas. Be to, apšiltinus poliuretano putomis pagerėja ir bendra namų garso izoliacija, nesigirdi pašalinių garsų. Iš šiandien statyboje naudojamų šiltinimo medžiagų putų poliuretanas turi patį geriausią šilumos laidumo koeficientą – ƛ – nuo 0,020. Pastatų šiltinimo putų poliuretanu būdą siūlančios UAB „Termobūstas” specialistai tvirtina, kad iš visų šiandien siūlomų inovatyvių technologijų tai yra pats sandariausias šiltinimo būdas. Putomis galima apšiltinti pastato sienas tiek iš išorės, tiek iš vidaus, plokščią ar šlaitinį stogą (iš išorės ar vidaus), lubas, grindis. Be to, dėl poliuretano savybių šis metodas pasirenkamas ir šiltinant statinio pamatus. Putomis šiltinti įmanoma beveik visus pastatus: tiek gyvenamąsias, tiek komercinės paskirties patalpas, medinius ar mūrinius namus. Sandarumas užtikrinamas naudojant besiūlę technologiją, nes šiltinant šiuo būdu dengiama vientisu šiltinamos medžiagos sluoksniu, be jokių sudūrimų ar sujungimų. Skysta poliuretano masė aukštu slėgiu užpurškiama ant bet kokio šiltinamo paviršiaus, per kelias sekundes medžiaga, padidindama savo tūrį 30–120 kartų, putodama išsiplečia, įsiskverbia ir užpildo visus, net ir mažiausius, tarpelius ar skylutes ant šiltinamo paviršiaus. „Šiltinant namus net ir ploniausiu poliuretano sluoksniu, pasiekiami daug geresni termoizoliaciniai rodikliai, nei pasirinkus kitas medžiagas ir naudojant dvigubą jų sluoksnį. Aukšti šiluminės varžos rodikliai lemia mažesnį energijos suvartojimą tam pačiam energijos kiekiui sukurti, todėl mažiau mokama už šildymą. Lietuvoje šis šiltinimo būdas plačiau pradėtas taikyti prieš 10–12 metų ir nors iš pradžių į jį buvo žvelgiama atsargiai, dabar jau yra daug įsitikinusiųjų, kad šiltinimas poliuretanu – tai pats ekonomiškiausias šiltinimo būdas“, – sakė UAB „Termobūstas“ vadovas Žilvinas Srėbalius. Ši medžiaga yra atspari drėgmei, neleidžia atsirasti ir vystytis pelėsiui, todėl nesukelia kvėpavimo takų ligų, neskatina jų progreso, poliuretano termoizoliacija nepūva, todėl yra ilgalaikė. Būtent dėl to po kelerių metų neteks vėl galvoti apie namo sandarinimą ir remontą, nes šiltinimui naudotos medžiagos savo savybių nepraras bent trisdešimt ar daugiau metų. 

Baigiamas statyti atvirų erdvių žaliasis verslo centras S TAT Y B A

Sonata Ramanauskienė

Sostinės Žalgirio gatvėje į pabaigą eina verslo centro „City“ statybos darbai, kuriuos vykdo viena stambiausių modernių biurų plėtotojų AB „Hanner“. Intriga – nuomininkams nereikės mokėti už šildymą.

Versle ypač svarbu darbus atlikti kokybiškai ir per trumpiausią įmanomą terminą. Šiais principais vadovaujamės rinkdamiesi technologijas ir atskirų darbų subrangovus, planuodami, kontroliuodami terminus. Tai mums garantavo sėkmę pagrindinius statybos darbus baigti per 12-a mėnesių.

→

S TAT Y B A

– A. Avulis

55 55

PROJEKTO VYSTYTOJAS: AB „Hanner“ PASTATO KONSTRUKCIJOS: UAB „Klaipėdos monolitas“ VĖDINIMO IR KONDICIONAVIMO SISTEMOS: UAB „Aircs“ STIKLO KONSTRUKCIJOS, LANGŲ GAMYBA IR MONTAVIMAS: UAB „Velansta“ APLINKOS INFRASTRUKTŪRA: UAB „Vilniaus keliai“ PASTATO ENERGINĖ KLASĖ: B+ BENDROS PROJEKTO INVESTICIJOS: 30 mln. eurų rinkai bus pasiūlyta 20 tūkst. m2 ploto biuro patalpų. didžiausias lietuvoje aukšto plotas – 3 500 m2, kuriame bus galima įrengti iki 400 darbo vietų

namus, darė jų termovizines nuotraukas, aiškinosi, kurias vietas reikia papildomai apšiltinti tam, kad pastatytų dar šiltesnį namą. „Projektą renkamės, atsižvelgdami į jo vietą. Galimybė panaudoti jau esamą pastatą leido sumažinti statybos išlaidas, tačiau pagrindinis kriterijus buvo projekto vieta“, – sako jis. Verslo centro „City“ vieta labai patogi – centrinė miesto dalis, vos 800 m iki Vilniaus miesto savivaldybės ir naujojo miesto centro, jis labai lengvai pasiekiamas visuomeniniu transportu.

S TAT y B A

Kadangi dabar bendrovės renkasi atviros erdvės (angl. open-space) principu suplanuotus verslo centrus, todėl „City“ dydis atitiks šį poreikį. Anksčiau AB „Hanner“ orientavosi į vidutinio dydžio įmones, kurioms reikia 500–600 m2 biuro ploto, šįkart „City“ centre turi pasiūlymų ir mažoms, ir labai didelėms kompanijoms, kurios nori įsikurti viename aukšte. Viename aukšte galima nuomotis nuo 200 iki 3 500 m2 ploto. „Pavyzdžiui, galime pasiūlyti didžiausią plotą viename aukšte – net 3 500 m2, ir tai yra pagrindinis šio centro skirtumas nuo konkurentų statomų verslo centrų“, – sako A. Avulis.

STRATEGIJA LEIDŽIA MAŽINTI IšLAIDAS Verslo centras „City“ yra tvarus pastatas, pastatytas iš ekologiškų medžiagų, vartos labai mažai energijos. AB „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pasakoja, kad nuo 2009 m. bendrovė didžiausią dėmesį skyrė energiškai efektyvių ir šiltų namų statybai: analizavo jau pastatytus

IššŪKIUS PADĖJO įVEIKTI IR KLAIPĖDIšKIAI Pasak AB „Hanner“ valdybos pirmininko, versle ypač svarbu darbus atlikti kokybiškai ir per trumpiausią įmanomą terminą: „Šiais principais vadovaujamės rinkdamiesi technologijas ir atskirų darbų subrangovus, planuodami, kontroliuodami terminus. Tai mums garantavo sėkmę pagrindinius statybos darbus baigti per 12-a mėnesių.“

UAB „Klaipėdos monolitas“ vykdė verslo centro „City“ gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų darbus. Įmonė automobilių stovėjimo saugyklai ir biurų pastatui iš betono išliejo perdangas, kolonas, lifto šachtas ir laiptus. Objekte dirbo trys bokštiniai kranai, buvo naudojami „Perri“ ir „Doka“ sistemų klojiniai, betono siurbliai ir betoną pristatę automobiliniai betonvežiai. Šiame objekte sunaudota apie 800 t armatūros, 7 500 m3 betono (tiekėjas UAB „Perdangos“ betono mazgas). Statant verslo centrą „City“ dirbo apie 50 UAB „Klaipėdos monolitas“ darbuotojų, vieni jų: darbų vadovai E. Bartkus, V. Gliožeris ir A. Valaitis; brigadininkai E. Neverdauskas, M. Petrauskas, A. Gudauskas ir A. Džioga. „Mūsų įmonės patirtis – jau 28 metai, dirba apie 110 darbuotojų. Visi jie gerai išmano savo darbą, turi puikių profesinių įgūdžių. Su AB „Hanner“ dirbame pirmą kartą, tačiau iškart pajutome, kad vadovai, siekdami kokybės, itin reiklūs ir principingi. Kartu su jais operatyviai ir sklandžiai sprendėme darbų metu kylančias problemas. Labai malonu pastebėti, kad AB „Hanner“ valdybos pirmininkas A. Avulis pats atvyksta į statybvietę, įdėmiai stebi ir domisi vykstančiais objekto darbais“, – sako direktorius Donatas Valaitis.

Verslo centro pagrindas – žaliosios idėjos „Kadangi per pastaruosius septynerius metus ištobulinome energiškai efektyvių ir itin šiltų pastatų statybą, siūlome padengti „City“ klientų šildymo išlaidas – juk visiems klientams labai patrauklūs nemokamų paslaugų pasiūlymai“, – sako AB „Hanner“ valdybos pirmininkas, pabrėždamas, kad šis verslo centras atitinka daugumą Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos nustatytos Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistemos kriterijų, reglamentuojančių pastato energijos vartojimą, transportą ir susisiekimą, vandentvarką, medžiagas, atliekų tvarkymą ir taršą, projekto valdymą, sklypo naudojimą ir ekologiją bei sveikatą ir gerovę. Pavyzdžiui, dalis lietaus vandens bus nuo stogo surenkama į specialias saugyklas – šis vanduo bus naudojamas augalams laistyti. Moderni pastato valdymo sistema ir vandens nuotėkio jutikliai leis užkirsti kelią užliejimams.

→

S TAT Y B A

Kadangi viena verslo centro dalis yra renovuotas, o kita – naujai pastatytas pastatas, didžiausiu iššūkiu tapo šių pastatų sujungimas. Renovuoto pastato patalpų aukštis buvo mažesnis, buvo sudėtinga sujungti fasadus taip, kad pastatas atrodytų vientisas.

S TAT Y B A

Ant „City“ pastato stogo sumontuoti saulės kolektoriai per parą pagamins 1000 l karšto vandens: ruoš karštą vandenį verslo centro restoranams ir daliai pastato sanitarinių mazgų, į verslo centrą dviračiais atvykę darbuotojai dušuose taip pat naudos saulės kolektorių prikaitintą vandenį.

Centre sumontuoti šviesos diodų (LED) šviestuvai su energiją taupančiu valdymu, viešose centro erdvėse bus sumontuotas energiją taupantis bendrųjų patalpų apšvietimo valdymas. „Be to, labai gerai išsprendėme natūralaus apšvietimo klausimą – toliausiai nuo lango esanti darbo vieta yra 4,5 m atstumu. Šis rodiklis yra geresnis už A klasei keliamą reikalavimą – ne daugiau kaip 6 m nuo lango, – pasakojo „Hanner“ valdybos pirmininkas. – „Hanner“ ypatingą dėmesį skiria langų ir jų montavimo kokybei, nes per šias išorines atitvaras prarandama daugiausia šilumos. „City“ statyboje naudojome itin šiltų langų sistemą, todėl tikimės labai mažų pastato šilumos nuostolių.“

gė daugiau kaip 4 500 m² fasado konstrukcijų, iš kurių 4 000 m² sudaro PVC langai, skirti energiją taupantiems pastatams. Visos konstrukcijos buvo gaminamos ar surenkamos įmonės gamybinėje bazėje. Pasak įmonės direktoriaus Edvardo Andriuškevičiaus, pagrindinis kriterijus langams ar kitų atitvarų konstrukcijoms yra šilumos izoliavimo ypatybė, į kurią buvo atsižvelgta ir šiuo atveju. „Siekdami visomis priemonėmis sumažinti šilumos nuostolius, naudojome trijų stiklų (dviejų kamerų) stiklo paketus su šilumą izoliuojančiu rėmeliu, pagamintu iš plastiko, kuris sumažina rasojimo ir pelėsio tikimybę (Ug = 0,5 W/m2K)“, – pasakoja vadovas. Taip pat langams ir vitrinoms, nukreiptoms į pietų pusę, buvo naudojami stiklo paketai su saulės kontrolės danga – tokie mažina šilumos nuostolius žiemą ir kondicionavimo išlaidas vasarą. Rezultatas – langų šilumos laidumo koeficientas Uw yra lygus arba mažesnis nei 0,8 W/m2K, tokie langai skirti aukštesnės efektyvumo klasės pastatams (A+ klasė). Atsižvelgiant į aukštus užsakovų reikalavimus, gaminiai buvo ruošiami ir montuojami naudojant tik kokybiškas medžiagas.

Langai – su saulės kontrolės danga UAB „Velansta“, 15 metų gaminanti ir montuojanti PVC ir aliuminio langus bei vitrinas, verslo centre „City“ įren-

Pagrindinis iššūkis šiame objekte įmonei „Velansta“ buvo lenkti stiklo paketai. „Dėl gamybos technologijos ir kitų parametrų buvo sunku rasti tiekėją. Tačiau mums ši patir-

Pastate bus įdiegta atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistema. Ant „City“ pastato stogo sumontuoti saulės kolektoriai ruoš karštą vandenį verslo centro restoranams ir daliai pastato sanitarinių mazgų. Į verslo centrą dviračiais atvykę darbuotojai dušuose taip pat naudos saulės kolektorių prikaitintą vandenį. Sumontuoti saulės kolektoriai per parą pagamins 1000 l karšto vandens.

UAB „Velansta“ taip pat gamina ir montuoja priešgaisrines ir priešdūmines Lietuvoje sertifikuotas duris, langus, vitrinas ir jų konstrukcijas, žengia koja kojon su rinkos inovacijomis. Tarp biuro kategorijų – plonytė riba Žaliosios idėjos puikiai dera su pastato B+ klase, juolab kad skirtumas tarp A ir B+ klasių yra labai nedidelis. Šiame pastate nebus erdvių ir prabangių holų – keturi pastato įėjimai bus kiek paprastesni, tačiau visos pastato inžinerinės sistemos, patalpų vidaus įrengimo lygis atitiks A klasės pastatams keliamus reikalavimus. „Pagal nuomos kainą šis pastatas bus lengviau prieinamas daugumai įmonių, taip pat ir valstybės institucijoms, todėl jį laikome B klasės pastatu. Jis tiks tiems, kuriems reikalingi dideli, atviros erdvės principu suplanuoti biurai, nes atviros erdvės biuruose galima efektyviau išnaudoti turimą plotą, šitaip sumažinant biuro išlaikymo išlaidas. „City“ bus komfortiškas kaip biurų pastatas – komfortas dažnai suprantamas kaip sąlygos darbuotojams“, – pasakoja A. Avulis. Mikroklimatas tenkins reikliausią nuomininką Šiame verslo centre įrengta labai gera patalpų oro ventiliacijos sistema, o norintiesiems įsileisti gaivaus oro palikta galimybė atverti langus. Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, kurios išsiskirs aukščiausiu energiniu efektyvumu, įrengia UAB „Aircs“. Objekte bus įdiegti ypač didelio

efektyvumo lietuvių gamintojo „Amalva“ vėdinimo įrenginiai su rotoriniais rekuperatoriais, kurių šilumos grąža viršija 75 %, о patalpoms vėsinti ir dalinai šildyti – Pietų Korėjos gamintojo „LG Electronics“ šilumos siurbliai, rinkoje išsiskiriantys mažiausiomis energijos sąnaudomis. Ši trijų vamzdžių freoninė sistema (kitaip sistema su šilumos grąžinimu – angl. Heat Recovery) yra vienas inovatyviausių sprendimų HVAC rinkoje. Ji leis nuomininkui beveik dvigubai sutaupyti energijos sąnaudų patalpoms vėsinti (palyginti su vandenine sistema) ir galės tuo pat metu vienas patalpas šildyti, o kitas vėsinti, kas ypač aktualu pereinamuoju metų laiku bei pasitarimų / konferencijų patalpų mikroklimatui (jas dažnai tenka vėsinti, kai kitur norisi šilumos). „LG Electronics“ šilumos siurbliai leis mažiau mokėti už šildymą, nes jie patalpas efektyviai šildo, kol lauko temperatūra nukrinta net iki –25 °C (lyginant šių metų miesto tiekiamos šilumos kainą ir elektros sąnaudas, reikalingas pagaminti tą patį šilumos kiekį, – kaina skirsis beveik du kartus šilumos siurblio naudai). Patalpoms vėsinti ir (arba) šildyti numatyti keturių krypčių labai tyliai veikiantys ir optimaliai paskirstantys orą kasetiniai vidiniai blokai. Statytojas įrengs ir tradicinę radiatorinio šildymo sistemą, automatiškai įsijungiančią esant žemesnei nei –15 °C lauko temperatūrai, – tai dar labiau sumažins energijos sąnaudas. Visą „City“ mikroklimatą valdys centrinė pastato valdymo sistema. Ji, pavyzdžiui, nesant nuomininkų, sistemas išjungs, o būtinas sistemas perjungs į budėjimo režimą – tai leis nuomininkams papildomai taupyti energijos. Sistema turės elektros energijos apskaitos funkciją kiekvienam klientui individualiai.

→

S TAT Y B A

tis tapo naudinga – daug sužinojome apie nestandartinius įvairių figūrų ir formų stiklo gaminius, kurie turi izoliuoti šilumą ir kartu atrodyti estetiškai.“

2008 m. įkurta UAB „Aircs“ sėkmingai dirba oro kondicionavimo, vėdinimo bei šildymo srityse. „Mūsų bendrovės pagrindinis tikslas – investuotojui pasiūlyti efektyviausiai suderintą sistemą, kuri naudotojui užtikrintų komfortаbilų mikroklimatą ir prisidėtų prie energinių resursų taupymo“, – sakė UAB „Aircs“ direktorius Andrius Germanovič. Ventiliacijos sistema kiekvienam biuro kvadratiniam metrui tieks 7,2 m3 oro per valandą, o pasitarimų kambariuose kiekvienam kvadratiniam metrui bus tiekiama 14,4 m3 oro per valandą. Akivaizdžiai pagerino aplinką Statant „City“ pastatą išsaugoti beveik visi sklype augantys medžiai, prie vieno iš įėjimų į pastatą augančios eglės šakos netgi liečia pastatą... UAB „Vilniaus keliai“ atlikti darbai, formuojant verslo centro „City“ aplinkos infrastruktūrą, gerokai pakeitė sklypo ir pačios Žalgirio gatvės aplinką. Ji tapo visiškai modernizuota: čia atnaujinti pėsčiųjų takai, techninis šaligatvis, įrengtas dviračių takas, atsirado automobilių stovėjimo aikštelė. Pagaliau išspręsta automobilių statymo problema Ratnyčios gatvėje – jos ruože greta objekto įrengti pėsčiųjų takas ir automobilių aikštelė, atnaujinta asfaltbetonio danga. Mikrorajono susisiekimą pagerino už pastato įrengta gatvė su pėsčiųjų taku. „Ją įrengiant teko ardyti savavališkai pastatytą tvorą ir senas negabaritines

betonines plokštes, buvusias ant važiuojamosios kelio dalies“, – pasakoja įmonės „Vilniaus keliai“ vadovas Robertas Pranckevičius. Tvarkant „City“ infrastruktūrą buvo privaloma išlaikyti keliamus reikalavimus pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimui ir automobilių statymui. Klojant dangas ir rengiant automobilių statymo vietas, teko itin atsižvelgti į reikalavimą išsaugoti esamus medžius ir kitus želdinius. „Po pastatu įrengėme požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, – toliau vardija R. Pranckevičius. – Atlikdami darbus naudojame naujausius mechanizmus ir techniką. Visos statybinės medžiagos naudotos tik atitinkančios aukščiausius reikalavimus ir turinčios atitikties sertifikatus.“ Aplinkos formavimas tokio kaip žaliasis AB „Hanner“ verslo centras „City“ turi specifinių niuansų. R. Pranckevičius sako, kad, siekdami būsimiems verslo centro nuomininkams sukurti kuo jaukesnę ir žalesnę aplinką, „Vilniaus keliai“ turėjo ypač didelį dėmesį skirti apželdinimo kokybei, spręsti klausimus, kaip išsaugoti esamus želdinius ir požemines komunikacijas. Iš viso įrengta 8 798 m2 betoninių trinkelių dangos, 140 m2 dviračių tako, 1 636 m2 asfaltbetonio dangos ir 1 967 m2 vejos. Pirmieji klientai verslo centre „City“ įsikurs 2016 m. rugsėjo 1 dieną. Jau šiuo metu čia siūloma išsinuomoti biuro patalpas nuo 200 m2. 

kviečiame registruotis el. p. konferencijos@estructum.lt konferencijos informaciją sekite www.estructum.lt

2016 m. kovo 31 d.

KULTūRoS PAVELDAS

Konferencija skirta nedažnai pasitaikančių objektų – kultūros paveldo statinių – restauravimo, atkūrimo ir atnaujinimo klausimams ir problemoms aptarti. Analizuosime 2014–2020m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnaus naudojimas ir pritaikymas prie klimato kaitos“ priemones, „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ galimybes, planus ir numatytų objektų situacijas, gerosios praktikos pavyzdžius, medžiagų ir paslaugų pasiūlą. PRANEšĖJAI IGOR PILUTKIEWICZ, RHEINzINK regioninės plėtros ir rinkodaros atstovas Lenkijoje ir Rytų Europoje: „„Nuo cinko iki titano cinko“ – moderni architektura ir istorinių paminklų restauracija, naudojant RhEINZINK technologiją.“

ANDRIUS JAUKAITIS, Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas, LR Kultūros ministerija: „ES investicijų į kultūros paveldą perspektyvos ir galimybės 2014-2020 m. periodu.“

DIANA VARNAITĖ, Kultūros paveldo departamento direktorė: „Kultūros paveldas - išteklius, galimybės, darni plėtra.“ PARTNERIAI

ASTA PRIKOCKIENĖ, Architektė-restauratorė, Architektūriniai tyrimai: „Kas jie yra ir kam jie reikalingi?“

SIMAS RINKEVIčIUS, UAB Gaudrė specialistas: „Architektūrinis apšvietimas“.

BIM praktika Lietuvoje Džiugu, kad Lietuvoje jau yra integruotų BIM projektų, tačiau supratimas apie BIM esmę ir prasmę vis dar yra nepakankamas. Būtent dėl šių priežasčių pagrindine „BIM Forum Vilnius 2016“ tema pasirinkome „Integruotą BIM projektavimo procesą“. Taip pat šiame renginyje norime pristatyti geriausius BIM projektus Lietuvoje ir paskatinti visus siekti aukštesnio BIM praktikos lygio, kokybės ir taikyti jį ne tik projektuojant, bet ir tolesniuose projekto etapuose.

S TAT Y B A

mą be informacijos, tiesa, dažnai tai lemia naudojamų programų apribojimai.

Ernestas Beržanskis, UAB „Intelligent BIM Solutions“ direktorius

BIM – tai ne 3D, tai integruotas BIM procesas Iki šiol painiojama, kas yra BIM, o kas – 3D. Daug įmonių deklaruoja gebančios vykdyti projektus BIM aplinkoje, o pateikia tik 3D projekto dalies tūrinį atvaizdavi-

Dažnai BIM projektais pavadinami ir tie, kurių tik architektūrinė arba tik konstrukcijų dalis paruošiama BIM programine įranga, tačiau BIM esmė – integruotas visų statinio dalių projektavimas. Iki šiol Lietuvoje BIM technologijos daugiausia buvo taikomos tik techniniams projektams, dažnai neapimant inžinerinių sistemų. Kitaip tariant, sukurta informacija nebuvo naudojama statant ar eksploatuojant statinį. Paskatinti šių priežasčių pagrindine „BIM Forum Vilnius 2016“ tema pasirinkome „Integruotą BIM projektavimo procesą“. „Open BIM“ standartas Užsakovas, prieš pasirinkdamas vykdytojų komandą, turėtų pasidomėti, ar naudojamos technologijos bus

Svarbu, kad projekto vykdytojai pagrįstų savo deklaruojamas galimybes, todėl patariama reikalauti jau atliktų ar atliekamų BIM projektų pavyzdžių ir juos patikrinti. Be technologinių dalykų labai svarbu yra žinoti, kaip organizuoti projektus naudojant „Open BIM“ procedūras ir standartus. Dažnai vos pradėjusios naudoti BIM įmonės susiduria su nesklandumais, neaiškumais, o kai kurios jų net atsisako naudoti BIM, nes nežino svarbių dalykų, kurie padėtų įvaldyti sistemą. Rengiant pirmuosius projektus ypač svarbu spręsti iškilusius neaiškumus su BIM konsultantais praktikais. Klientams, siekiantiems geriausių rezultatų, mūsų įmonė „Intelligent BIM Solutions“ teikia konsultavimo paslaugas. Geriausi BIM projektai Lietuvoje Džiugu, kad 2015 metais vyko esminis kokybinis šuolis ir bent kai kurie projektai nuo pradžios iki galo buvo vykdyti BIM aplinkoje, apimant visas pagrindines projekto dalis. Įmonės, išbandžiusios BIM sistemą, teigiamai įvertino BIM teikiamus privalumus. Kviečiame į „BIM Forum Vilnius 2016“ konferenciją, kurioje bus demonstruojamas integruotas BIM procesas ir bus kalbama apie BIM projekto organizavimą. Daugiau informacijos www.bimforum.lt

Taip pat šioje konferencijoje bus pristatomi ir apdovanojami geriausi BIM projektai Lietuvoje. Numatytos šios nominacijos: - Geriausias integruotas BIM projektas; - Geriausias konstrukcijų projektas; - Geriausias inžinerinių sistemų projektas; - Geriausias BIM projektas forumo dalyvių nuomone; - Geriausias BIM projektas interneto svetainės lankytojų nuomone.

S TAT Y B A

suderinamos, ar yra pasirinktas aiškus informacijos apsikeitimo modelis, naudojant IFC (angl. Industry Foundation Classes) failų formatą (IFC standartas – ISO 16739). Esminis reikalavimas BIM programinei įrangai yra galimybė gauti kitų projekto dalių IFC failus ir išsiųsti savo sukurtą informaciją. Dauguma Lietuvoje vykdytų projektų, naudojusių programas be šių galimybių, buvo neefektyvūs.

Projektų vertinimo komisija vertins pagal aiškiai apibrėžtą vertinimo sistemą, kurios kriterijai – projekto kompleksiškumas, projekto kokybė, informacijos kokybė. Bus vertinamas ir BIM procesas. Ši vertinimo sistema leidžia įvertinti BIM pranašumą, gerinti kokybę ir užtikrinti proceso tęstinumą. Už labiausiai patikusį projektą bus galima balsuoti interneto svetainėje www.bimforum.lt Registracija į „BIM Forum Vilnius 2016“ konferenciją svetainėje www.bimforum.lt 

naUJas „strUCtUM“ proJEk tas

SVAJONIŲ NAMAI –

INŽINERIJA

KOKIE JIE?

UŽSAKOVAS IR PROJEKTO VYSTYTOJAS: UAB „yIT Kausta būstas“ GENERALINIS RANGOVAS: AB „yIT Kausta“ PROJEKTUOTOJAS IR ARChITEKTAS: UAB „Unitectus“ STATYBOS VADOVAS: Egidijus Skomantas PROJEKTO VADOVAS: Jonas Kličius

S TAT y B A

ADRESAS: Vilnius, Sporto g. STATYBŲ PRADŽIA: 2015 m. STATYBŲ PABAIGA: 2016 m. II ketvirtis NAMŲ SKAIčIUS: 3 BUTŲ SKAIčIUS: 82 BUTŲ PLOTAS: 34–94 m2

nIkAlUS PrOJekTAS. Pasitelkę į pagalbą būrį specialistų, kartu su jauna vilniečių šeima einame koja kojon aprašydami jų išsirinkto 3 kambarių buto pirkimą dar nuo „popieriaus“, namo statybą ir būsto įsirengimą. Jūsų laukia daug vertingų patarimų ir praktiškų idėjų, kurias galėsite panaudoti savo namams.

INŽINERIJA

AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO VIETOS: 82 požeminėje aikštelėje, 6 antžeminėje

→

65 65

ŽVIlgSnIS Į TAI, kĄ SlePIA InTerJerAS:

inžinerinės sistemos INŽINERIJA

SoNATA RAMANAUSKIENė

ŠIANDIEN PASTATAS yRA TARSI DIDŽIULė fUNKCIoNUoJANTI MAŠINA SU ŠILDyMo, VėDINIMo, VėSINIMo, APŠVIETIMo IR KIToMIS KoMfoRTIŠKą APLINKą KURIANčIoMIS SISTEMoMIS. NE TIK INŽINIERIAI, BET IR DIzAINERIAI BEI UŽSAKoVAI DoMISI MoDERNIAIS INŽINERINIAIS SPRENDIMAIS, ToDėL ĮRENGIANT BūSTą DIDELIS DėMESyS SKIRIAMAS KoMPLEKSINIAM – ESTETINIAM, fIzINIAM IR IŠMANIoSIoS INŽINERIJoS KURIAMAM – KoMfoRTUI. „SAVo NAMUoSE ŽMoGUS PIRMIAUSIA TURI JAUSTIS GERAI“, – SAKo UAB „ADELoNAS“ ARCHITEKTė DIzAINERė MoNIKA AUDICKAITė. KAIP INŽINERINIAI DARBAI SUSIJę SU INTERJERU IR DIZAINU? Komfortiškos, reikalaujančios minimalių išlaikymo sąnaudų ir sveikatą tausojančios patalpos nebesuvokiamos be grindinio šildymo, be rekuperacinės vėdinimo sistemos, tiekiančios šviežią orą, be šilumos siurblio, be apsaugos įrangos ir kitų išmaniųjų sprendinių. Aukso vertas suvoki-

MoNIKA AUDICKAITė, architektė dizainerė

mas, kad namo inžinerinės sistemos nėra lengvai keičiamos kaip statybinės apdailos elementai ir kad sienose ar grindyse užbetonuoti nekokybiški vamzdžiai, padrikai palei sieną ar lubas pritaisyti ar tiesiog palaidai gulintys laidai gali gerokai sumažinti būsto komfortą ir vertę, o vėliau – ir pareikalauti nemenkų papildomų investicijų inžinerinėms sistemoms atnaujinti ar modernizuoti. Būsto gyventojai

Iš KUR ATPLŪS GAIVUS ORAS? Dizaineris turi pasirūpinti, kad kartais ne itin daili inžinerinė įranga nekristų į akis, arba, priešingai, apgalvoti, kaip savo detalėmis ji papildytų ar darniai įsilietų į interjerą. Tam pagal suderintą planą paruošiami visi būstui įrengti reikalingi brėžiniai (elektros, santechnikos, vėdinimo ir kt.) – tai padeda išvengti klaidų, užtikrina sklandų darbą ir tikslų medžiagų bei įrangos parinkimą. Dizaineris taip pat gali parinkti prie interjero derančius santechnikos, inžinerinius prietaisus, aksesuarus ir detales. Inžinerinė būsto dalis ypač reikalauja kruopštumo. Pavyzdžiui, gyvenimo kokybę namuose stipriai sąlygoja patenkantis gaivaus oro kiekis ir

tinkama būsto ar atskirų erdvių temperatūra. Tarša gyvenamosiose patalpose gali būti iki 100 kartų didesnė nei lauke: tai dulkės ir alergenai, mikroorganizmai ir grybeliai, degimo produktai, organiniai junginiai, kvapai. Gerai suprojektuota ir sumontuota vėdinimo sistema užtikrina nuolatinę oro cirkuliaciją, keldama minimalų triukšmą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad esant aukštai lauko oro temperatūrai vėdinimo sistema be oro kondicionavimo negali atvėsinti patalpų, todėl šiame bute buvo įrengtas UAB „NIT“ kondicionierius. UAB „NIT“ – vienintelis įgaliotasis „Aermec“ įmonės atstovas Lietuvoje, tiekiantis vėdinimo ir oro kondicionavimo, šaldymo ir šildymo, drėkinimo ir sausinimo, alternatyvios energetikos, automatikos įrangą ir sistemas. „Labai svarbu kondicionavimo įrangai rasti tinkamą vietą, kad ji nedarkytų interjero. Turėjome išspręsti užduotį, kaip sumaniai paslėpti vėdinimo vamzdžius, kad šie netaptų svetimkūniais bendroje darniai suprojektuotoje būsto erdvėje“, – pasakoja M. Audickaitė. Aprašomame bute įrengtas mikroprocesoriumi valdomas kondicionierius gali veikti vėsinimo, šildymo, sausinimo, automatiniu režimais, turi vėdinimo funkciją ir pagalbinį avarinį valdymą. Pasirinktą režimą rodo vidinio bloko priekyje esantis skystųjų kristalų ekranas su LED apšvietimu, o veikimo laikas nustatomas laikmačiu. Valdymas patogus – kondicionierius turi 3 miego režimus, įdiegtos automatinio persikrovimo ir savaiminės diagnostikos funkcijos. Kondicionieriaus šaldymo funkcija efektyviai veikia net esant -15 °C temperatūrai (aktualu serverinėms ir pan.), o šildymo – net -20 °C temperatūrai. Vidinio bloko ventiliatorius

→

INŽINERIJA

turi naudotis profesionalaus architekto sukurtais darbo vaisiais – estetiniu ir fiziniu komfortu. Pasak šio projekto nuolatinių konsultantų interjero ir įrangos klausimais UAB „Adelonas“ architektės dizainerės Monikos Audickaitės, visi kuriami interjerai gyvenamuosiuose objektuose turi sujungti du aspektus: grožį ir praktiškumą. Turint galvoje, kad naujame būste įsikuriantys žmonės trokšta gyventi estetiškoje ir patogioje aplinkoje, šie dalykai glaudžiai sujungiami į visumą. Galvojant apie įrengiamą gyvenamąjį plotą, svarbu atsižvelgti į atskirų patalpų funkcijas: miegojimo, valgymo, higienos procedūrų ar įvairių daiktų laikymo. Kuriant interjerus labai svarbus visų grandžių bendradarbiavimas – tik taip būsto savininkas matys maksimalų gražios ir harmoningos aplinkos rezultatą.

67 67

gali veikti 7 greičio padėtimis (tarp jų – itin tyli „Quiet“ ir maksimali „Turbo“), jis automatizuotas optimaliam oro srauto valdymui dviem kryptimis. Oro jonizatorius („Cold Plasma Generator“) sumažina ore tvyrančių ir sveikatai kenksmingų dalelių kiekį, elektros iškrova suskaidydamas jų molekules. Jis taip pat suskaldo ore esančias vandens molekules į teigiamus ir neigiamus jonus, o šie neutralizuoja dujinio pavidalo teršalų molekules, kurių yra įprastame ore, naikina nemalonius kvapus. Įrenginys gali pašalinti 90 % bakterijų. Kondicionavimo sistemoje sumontuotas itin tyliai veikiantis išorinis blokas su elektriniu šildytuvu, apsaugantis nuo ledo susiformavimo ir pagerinantis kondensato drenažą šildymo metu.

INŽINERIJA

„Oro kondicionavimo sistemose mes įprastai įdiegiame priemones oro valymui nuo dulkių, bakterijų ir kvapų, jo šildymui, sausinimui ir drėkinimui, oro judėjimui, paskirstymui ir automatiniam temperatūros reguliavimui, santykinei drėgmei palaikyti. Klientui pageidaujant montuojame dujų sudėčiai ir jonizavimui reguliuoti skirtus bei distancinio valdymo ir kontrolės prietaisus“, – pasakoja įmonės vadovas Andrius Gurevičius. Oro kondicionieriaus sistemą šiame bute, vadovaudamasi kondicionavimo sistemų montavimo taisyklėmis, statybos reglamentais ir kitais teisės aktais, sumontavo UAB „Baltic System“. Taip pat ši įmonė aprašomame bute atliko ir visus kitus vėdinimo, oro kondicionavimo, šildymo, vandentiekio, nuotekų sistemų projektavimo ir montavimo darbus. „Įmonėje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai turi ilgametę patirtį įgyvendinant įvairaus sudėtingumo projektus, todėl yra pajėgūs per trumpą laiką įrengti sudėtingiausias inžinerines sistemas“, – patikina „Baltic System“ direktorius Rolandas Patėjūnas.

Šviesa, atkeliaujanti nematomais laidais Kurdami namų aplinką dažnai pasikliaujame savo pojūčiais. Garsai, kvapai ir prisilietimai formuoja mūsų vidinį vaizdinių pasaulį, tačiau dažniausiai pasikliaujame vaizdais. Vaizdas – tai šviesos sukurtas rezultatas. Štai kodėl itin svarbus būsto elementas – tinkamai parinktas ir suprojektuotas apšvietimas. Jis gali ne itin jaukias namų erdves transformuoti į harmoningas ir patogias naudoti.

Įrengti apšvietimą šiame trijų kambarių bute apsiėmė UAB „Šviesos technologijos“. Įmonė nuo 2002 m. dirba apšvietimo srityje Lietuvoje, Kaliningrade, Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje, Kazachstane: projektuoja apšvietimo sistemas, apskaičiuoja apšviestumo poreikį, atlieka elektros instaliavimo darbus, prekiauja vidaus ir lauko šviestuvais, apšvietimo sistemomis, lauko stulpais ir stulpeliais, atramomis, instaliaciniais gaminiais ir išmaniojo namo sistemomis. „Šviesos technologijų“ specialistai pataria: „Jei norite kitos nuotaikos – keiskite apšvietimą, jei norite vizualiai praplėsti erdves ar naujų spalvų – keiskite apšvietimą.“ UAB „Adelonas“ architektė dizainerė M. Audickaitė pataria šviestuvus derinti prie patalpų paskirties ir bendro namų interjero. Šviestuvai pagal apšviečiamos zonos lygius skirstomi į tris grupes: tinkamus sėdinčiam, stovinčiam žmogui ir lubinio apšvietimo. Tinkamiausius šviestuvus, kurie suteiktų reikiamą šviesos srautą, nevargintų akių ir derėtų prie aplinkos, geriausiai gali parinkti bendrą projektą rengdami apšvietimo inžinierius ir dizaineris. Tegu namai būna saugiausia teritorija UAB „Fungerta“, vykdanti lauko ir vidaus elektros projektavimo ir montavimo darbus, statomuose kvartalo „Naujoji Rivjera“ daugiabučiuose sumontavo vidaus ir lauko elektros instaliacijos, automatikos, kompiuterinio tinklo, įėjimo kontrolės sistemos, priešgaisrinės signalizacijos ir apsaugines sistemas. UAB „Fungerta“ darbų vadovas Marius Drakšas papasakojo apie šiuose butuose sumontuotas „DSC“ apsaugos signalizacijos sistemas: „Ši apsaugos sistema skirta mažoms patalpoms. Galimas saugomų zonų skaičius šioje sistemoje svyruoja nuo 4 iki 8. Ji populiari, nes yra labai kompaktiška ir lengvai valdoma. Pasirinktą „DSC“ apsaugos signalizacijos sistemos komplektą galima diegti tiek butuose, tiek mažose pavienėse patalpose. „Naujosios Rivjeros“ butuose sumontuota sistema saugo buto perimetrą (langus, lauko ir balkono duris), o kiekviename kambaryje sumontuoti į gyvūnus nereaguojantys judesio davikliai. Įėjimo ar išėjimo per lauko duris laikas gali būti nustatytas nuo 5 sekundžių iki tiek, kiek pageidauja savininkas. O vos atidarius langą, signalizacija iškart suveikia ir siunčia signalą į apsaugos pultą. „DSC“ apsaugos signalizacijos sistema yra patrauklaus dizaino ir lengvai montuojama.“ 

„Berker“ – tobula elektros instaliacija tobulam pasirinkimui

„Berker“ instaliaciniai gaminiai yra naudojami visame pasaulyje ir prisideda prie gražesnio, lengvesnio ir patogesnio gyvenimo kūrimo. Siekdama šio tikslo įmonė daug dėmesio skiria gaminių kokybei, dizainui ir inovacijoms. Tai patvirtina daugybė apdovanojimų, kuriais „Berker“ įvertinta tiek savo šalyje, tiek užsienyje. „Berker“ gaminių gama – nuo nesenstančio dizaino klasikinių jungiklių iki išmaniųjų pastatų valdymo sistemų. Įranga kuriama atsižvelgiant į kliento poreikius – labai svarbu, kad gaminiai leistų klientui gyventi patogiai ir džiugintų nesenstančiu dizainu. „Berker“ savo klientams siūlo ne tik funkcionalius ir reikliausio kliento skoniui tinkančius produktus, bet ir aukščiausio lygio meninius sprendimus!

patalpose) jungiklius rekomenduojame įrengti vos įėjus pro duris, durų atsidarymo pusėje. Jei kambarys yra tamsus, rekomenduojama įrengti jungiklį su lempute. Ilgesnėse nei 6 m patalpose, kuriose yra keli įėjimai, apšvietimo valdymo įtaisus reikia įrengti prie kiekvieno arba kelių įėjimų, numatant galimybę apšvietimą valdyti iš abiejų patalpos galų.

Namas, butas, biuras ar kitos patalpos turi būti pritaikytos prie žmogaus poreikių, patogiai įrengtos. Tam, kad visa tai būtų atlikta tobulai, kad būtų galima saugiai naudotis elektros įranga, yra reikalingas ne tik tinkamas objekto elektros instaliacijos projektas, bet ir glaudus projektuotojo, montuotojo ir eksploatuotojo bendradarbiavimas.

Virtuvėje kištukinius lizdus rekomenduojama įrengti virš virtuvės baldų stalviršio, t. y. 120 cm nuo grindų. Reikiamo dydžio kištukinių lizdų blokus reiktų įrengti tose vietose, kur planuojama prijungti daugiau buitinių prietaisų.

Projektuojant patalpų elektros instaliaciją reikėtų vadovautis „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“ 2 skyriaus rekomendacijomis, kuriose nurodyti reikiami atstumai nuo grindų, lubų, langų ir t. t. Vienas iš dažniausių klausimų – kokiame aukštyje įrengti jungiklius ir kištukinius lizdus, kad pastangos jiems pasiekti būtų minimalios? Specialistai rekomenduoja jungiklius įrengti 90–115 cm aukštyje nuo grindų. Tamsioms, be langų patalpoms (tualetui, vonios kambariui, sandėliukui ir t. t.) geriausia jungiklius įrengti prieš įėjimo duris, durų atsidarymo pusėje. Tada šviesa įjungiama prieš įeinant į tamsią patalpą ir išjungiama išėjus iš jos. Kambariuose (svetainėje, vaikų kambaryje, miegamajame ir biuro

Gyvenamosiose patalpose, siekiant išsaugoti interjero vientisumą, elektros kištukinius lizdus rekomenduojama įrengti ne žemiau 30 cm aukštyje nuo grindų. Vaikų kambariuose svarbu įrengti kištukinius lizdus su apsauga nuo tyčinio ar netyčinio prisilietimo prie srovinių dalių.

INŽINERIJA

AR ŽINoTE, KAIP SUKURTI GyVENAMąJą ERDVĘ, SUJUNGIANčIą KoMfoRTą SU INDIVIDUALUMU? KoMPANIJoS „BERKER“ – VIENoS IŠ VoKIETIJoS INSTALIACINėS ĮRANGoS GAMINToJų, DIzAINo LyDERIų – SPECIALISTAI JAU NUo 1919 METų ŠĮ KLAUSIMą LAIKo PAGRINDINIU SAVo VEIKLoS TIKSLU.

Vonios kambaryje ar kitose drėgnose patalpose reikia numatyti specialius kištukinius lizdus skalbimo mašinai, plaukų džiovintuvui ar kitiems buitiniams prietaisams saugiai prijungti. Tokiu atveju patariama įrengti IP44 apsaugos laipsnio kištukinius lizdus su dangteliu ir sandarinančia tarpine (dangtelis apsaugo nuo galimo tiesioginio vandens patekimo į kištukinį lizdą). Planuojant būstą svarbu įrengti ir lizdus, skirtus garso ir namų kino aparatūrai. Namuose ar biuruose būtini telefonų RJ11 ir kompiuterių tinklo RJ45 5 ar 6 kategorijos lizdai. Patariama įrengti elektros instaliaciją ir namo išorėje ar kitose kiemo vietose, panaudojant virštinkinius ar potinkinius IP55 ar IP66 apsaugos laipsnio kištukinius lizdus ir jungiklius, skirtus montuoti lauke. 

Viega Advantix Vario

Individualus vandens surinkimo sistemos dizainas.

viega.lt

Advantix Vario – vienas dušo latakas, daug variantų Juostos plotis: gali būti itin ilgas arba trumpas, visada labai tikslus. L formos ir, kaip paveiksle, U formos. Dizainas šiuolaikiškai puristinis, pagamintas iš nerūdijančio plieno, matinio ar blizgaus arba juodos ar baltos spalvų – tinka bet kokiam plytelių pasirinkimui. Dėl siauros formos ir slankių grotelių paprasta valyti, kaip tai ir būdinga Viega gaminiams. Akivaizdus pranašumas! Daugiau informacijos: Tel.: (+370) 652 38-555 ramunas.kaseta@viega.lt · viega.lt

STOgAS STOgUI nelYgU:

forma, danga, sandarumas SoNATA RAMANAUSKIENė

INŽINERIJA

NESVARBU, KoKIo TIPo IR NUoLyDŽIo SToGAS, JIS yRA SVARBIAUSIA PASTATo ATITVARINė DALIS, NUo Jo DIDŽIąJA DALIMI PRIKLAUSo, KIEK NAMAS PRARANDA ŠILUMoS IR KAIP EfEKTyVIAI NAUDoJAMA ŠILUMoS ENERGIJA. TAD, IEŠKANTIEMS TINKAMIAUSIo SPRENDIMo, BūTINA APSVARSTyTI SAVo LūKESčIUS, BūSIMą SToGo foRMą IR DANGą.

KUO SVARBUS STOGO NUOLYDIS Techniniu požiūriu kuo nuožulnesnis stogas, tuo didesnė jo apkrova. Esant itin mažam nuolydžio kampui gali prireikti individualių techninių sprendimų, pavyzdžiui, gegnes išdėlioti tankiau nei įprasta. Taip pat dėl mažo stogo nuolydžio (kai jis mažesnis nei 9 laipsniai) ypač aktualus tampa stogo dangos sandarumas, tam tinka prilydomoji danga, kurios sandarumas yra pats didžiausias. Jei stogo nuolydis 9–11 laipsnių, patariama jį dengti bitumine čerpelių danga. Kiekviena stogo danga turi savo minimalaus nuolydžio ribą, tarkime, bituminių čerpelių riba siekia apie 9 laipsnius, čerpes galima dėti nuo 16–17 laipsnių, tačiau gali tekti atsižvelgti į kai kuriuos papildomus reikalavimus. Įprasta šlaitinio stogo nuolydžio riba yra daugiau nei 11 laipsnių, tačiau Lietuvoje dėl galimų sniego apkrovų dažniau renkamasi didesnio nuolydžio stogus. Statesnis stogas geriau atlaiko lietaus ar sniego sankaupą – 45 laipsnių nuolydžio stogas iki minimumo sumažina įlūžimo riziką, tačiau stogo nuolydį būtina derinti su architektūriniais poreikiais ir pastato planu.

STOGO DANGŲ SKIRTUMAI IR PANAšUMAI Iš tradicinių dangų ilgalaikiškiausi yra malksnomis dengti ir čerpiniai stogai. Dengiant stogą čerpėmis, labai daug lemia ir pačių čerpių kokybė. Gamintojų teigimu, jų eksploatacijos laikas yra 70–90 metų, joms suteikiama 30 metų garantija. Metalinis stogas tarnaus apie pusšimtį metų, o trumpiausiai – bituminės čerpelės ir šiferis. Stogo dangų svoris tarpusavyje skiriasi, pavyzdžiui, bituminių čerpelių ir betoninių čerpių svoris gali skirtis keliais kartais. Pati stogo danga sudaro 12–13 procentų stogo svorio, tačiau didžiausia apkrova stogui tenka ne dėl jo konstrukcijos svorio, o dėl gamtinių sąlygų – sniego ir vėjo apkrovų. Plieninės dangos. Jos būna įvairių formų ir spalvų, pavyzdžiui, imituojančios čerpes. Plieninę dangą paprasta montuoti, ji lengva ir nebrangi. Ją klojant būtina įrengti storesnį šilumos izoliacijos sluoksnį, kuris atlieka ir garso izoliacijos funkciją. Ši danga netinka sudėtingos konstrukcijos stogams su daug plokštumų įrengti. Be to, dengiant stogą gali likti daug atraižų, tačiau jas galima išradingai panaudoti mažesniems objektams.

Bituminės čerpelės. Tai estetiška stogo danga. Jomis su mažais nuostoliais ir labai lanksčiai galima padengti netaisyklingos formos stogą, tačiau gali prireikti papildomo pakloto iš oSB plokštės. Bituminės čerpelės gali samanoti. Tokio stogo kaina beveik tokia pati kaip ir keraminių čerpių stogo. šiferis. Ši medžiaga pigi ir lengva, nesunkiai pritvirtinama, tačiau jau po 1–1,5 metų ima blukti. Šiferis, uždraudus asbestą, dabar gaminamas iš sintetinio pluošto. Kadangi senojo šiferinio stogo era baigėsi, jį lengviausia keisti ant tų pačių gegnių konstrukcijų montuojant naują beasbestį šiferį. Tik reikia turėti galvoje, kad šiferio eksploatacijos laikas pakankamai trumpas, tad per gyvenimą tokią dangą gali tekti keisti 1–2 kartus. šILUMA PO STOGU – IR GYVENTI ŽYMIAI GERIAU! Stogai yra skirstomi į apšiltintus – kai po jais įrengiamos šildomos patalpos, ir neapšiltintus – kai po jais paliekamos nešildomos erdvės, negyvenamos palėpės. Dėl netinkamos stogo konstrukcijos gali atsirasti nemenki šilumos nuostoliai. Juos sumažinus bus suvartojama mažiau energijos visam namui šildyti ar vėsinti. hIDROIZOLIACIJA – NEIšVENGIAMA Pagal hidroizoliacijai naudojamą medžiagą šlaitinį stogą galima įrengti dviem būdais: kai hidroizoliacijai naudojama vandens garams laidi plėvelė (dar vadinama difuzine plėvele) ir kai – vandens garams mažai laidi plėvelė. Šilumos izoliaciją iš universalių plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam tinka specialios mineralinės vatos plokštės arba specialios plėvelės, laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui. Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais jis turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Stogui vėdinti ties karnizu ir kraigu pagal specialius statinių konstrukcijos reikalavimus turi būti įrengtos vėdinimo angos. Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia. Difuzinė plėvelė

EkspErto zona

AUDRoNė ENDRIUKAITyTė, mokslų daktarė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros lektorė

„tam, kad padidėtų energinis namo efektyvumas, būtų tausojama gyventojų sveikata ir gyvenamoji aplinka taptų patogesnė, pirmiausia reikia pasirūpinti, kaip sumažinti šilumos nuostolius per pastato atitvaras, besiribojančias su išore: stogą, sienas, grindis, langus, duris ir t. t. pavyzdžiui, pastatų su mansardomis konstrukcijų šilumos izoliacinis sluoksnis yra montuojamas tarp gegnių. tam, kad stogas atitiktų galiojančius norminius reikalavimus, projektuojant B energinio naudingumo klasės pastato stogą šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 250 mm. tiems, kurie jau šiandien žvelgia į artimą ateitį ir planuoja a energinės naudingumo klasės pastatus, stogą šiltinti reiktų apie 350 mm šilumos izoliacijos sluoksniu. Šiuo atveju gegnes reiktų naudoti kompozitines, kurių aukštis būtų 300–500 mm. Iš šiltosios, t. y. iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras). tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo proﬁliai, ant kurių vėliau tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). tarpas tarp tašelių ar proﬁlių užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija. kompozitinės gegnės viršuje yra įrengiama difuzinė plėvelė, kuri atlieka 2 funkcijas: apsaugos nuo vėjo ir hidroizoliacijos. vėdinamas oro tarpas suformuojamas tarp difuzinės plėvelės ir stogo dangos.“ 

INŽINERIJA

čerpės. Tai tradicinis dengimo variantas. Dažniausiai pasirenkamos rūšys – keraminės ir betoninės. Betoninės čerpės gali būti natūralios spalvos, dažomos arba glazūruojamos – šios pasižymi plačia spalvų gama. Ši danga ilgalaikė, atspari ugniai, tačiau gali pradėti samanoti. čerpės yra kiek brangesnės už plieninę dangą: betoninių čerpių stogas bus brangesnis keliais, o keraminių – 15–20 procentų.

glaudžiama tiesiai prie šilumos izoliacijos plokščių. Šlaitiniai stogai turi būti vėdinami. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis – ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas lauko oro judėjimas nuo karnizo (stogo apačios) iki kraigo (stogo viršaus). Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi – grebėstai, ant kurių tvirtinama čerpių arba banguotų lakštų danga. Statant energiškai efektyvų, pasyvųjį namą su šlaitiniu stogu, jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo tradicinio namo stogo konstrukcijos, tačiau energiškai efektyvaus namo stogui reikalingas storesnis šilumos izoliacijos sluoksnis, kuris atitiktų pasyviųjų namų rei-

→

INŽINERIJA

Eksperto zona

Mantas Grigaliūnas, rinkodaros vadovas

kalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą. Prieš kelerius metus Lietuvoje atsirado kompleksinė pastatų atitvarų sandarinimo sistema, kurią sudaro medžiagos ir sprendiniai pagrindinių pastato dalių sandarinimui ir sienoms, stogui, langams, durims ir kitiems sandarumo sluoksnį kertantiems elementams – nuo lipnių sandarinimo juostų, difuzinės plėvelės ir garo izoliacijos iki apsaugos nuo vėjo plokščių. Tokia sistema leidžia sukurti vientisą sandaraus pastato apvalkalą, kuris didina jo energinį efektyvumą ir tuo pat metu sukuria daugiau komforto. Ilgalaikė hidroizoliacija būtina ir plokščiajam stogui, kuris nuolat veikiamas klimato ir temperatūros svyravimų bei įvairaus mechaninio poveikio. Stogo hidroizoliacinė danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų eksploatacinį stogo patikimumą. Naujo, renovuojamo ar, kai keičiant visiškai nuimamas senas hidroizoliacinis sluoksnis, stogo hidroizoliacija gali būti įrengiama iš dviejų tarpusavyje suklijuotų polimerinės bituminės dangos sluoksnių arba vieno sluoksnio dangos. Bituminės, PVC ar kitos stogo dangos prie pagrindo turi būti tvirtinamos mechaniškai. Bituminės prilydomos dangos dar yra ir prilydomos prie stogo šilumos izoliacijos. Visų dangų siūlės turi būti užsandarintos (sulydytos). Plokščiojo stogo hidroizoliacijai naudojamos ritininės dangos, dažniausiai bituminės. Jos kartu sulituojamos taip, kad nepraleistų kritulių. Kuo mažesnis stogo nuoly-

Vandens garai pašalinami per vandens garų išlyginamojo sluoksnio mikrotarpsluoksnius, per parapetus, karnizus ar vėdinimo kaminėlius. Jei stogo plotis daugiau kaip 10 metrų, būtina numatyti vėdinimo kaminėlius, įrengiant vieną kaminėlį 60–80 kv. m stogo plotui. PLOKščIOJO STOGO įRENGIMO YPATUMAI Plokščiasis stogas dar vadinamas sutapdintu, nes stogas ir namo viršutinio aukšto lubos sutampa vienoje plokštumoje. Kuo mažesnis sutapdinto stogo nuolydis, tuo patikimesnės konstrukcijos reikia, nes ant jo kaupiasi lietaus vanduo, sniegas, medžių lapai. Plokščiojo stogo nuolydis gali būti nuo 0,7 iki 7 laipsnių. Jei stogo nuolydis didesnis nei 7 laipsniai, toks stogas jau laikomas šlaitiniu, o ne plokščiuoju. Plokščiąjį stogą būtina atitinkamai projektuoti: parinkti konstrukcines stogo medžiagas, nuolydžio formavimo ir lietaus vandens nutekėjimo sistemą, hidroizoliacines stogo medžiagas, numatyti vaikščiojimo takus (jei jie reikalingi), apskaičiuoti stogo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientą, parinkti reikiamą šilumos izoliacijos medžiagų storį ir tipą. Plokščiasis stogas privalo turėti vandens nutekėjimo sistemą, o jo nuolydis turi būti suformuotas taip, kad vanduo po lietaus ant stogo nesilaikytų ilgiau kaip 4 valandas. Renovuojamų pastatų stogo šilumos izoliacijos storis svyruoja nuo 150 iki 200 mm, priklausomai nuo pastato paskirties ir esamos stogo būklės. Naujų A klasės pastatų stogo šilumos izoliacijos storis didėja iki 300–350 mm. Tad čia dažniausiai šilumos izoliacija yra įrengiama iš 2–3 sluoksnių. Apatinės akmens vatos plokštės gniuždomasis įtempis σ10 ≥ 30 kPa, viršutinės plokštės gniuždomasis įtempis σ10 ≥ 50 kPa. įrengiant plokščiojo stogo šilumos izoliaciją, plokštes reikia pradėti montuoti nuo tolimiausių zonų, kad vėliau nereikėtų per jas vaikščioti. Plokštės suklojamos taip, kad nesusidarytų keturių kampų sandūros, o viršutinio sluoksnio plokštės turi perdengti visas apatinio sluoksnio siūles (jei įrengiamas antrasis šilumos izoliacijos sluoksnis). Šilumos izoliacija prie pagrindo tvirtinama per visą jos storį, nesvarbu, kiek sluoksnių naudojama. SKARDINIMAS – BAIGIAMASIS STOGO DENGIMO AKCENTAS Skardinimas reikalingas stogo ir sienų sujungimams apsaugoti. Skardos lankstiniais uždengiami likę stogo plyšiai, kad per juos nepatektų vėjas ir vanduo. Skardinimo darbai reikalingi ir norint nukreipti lietaus vandens srautą. Dėl to šlaitinio stogo viršuje dedamas skardinis kraigas, o stogo šonuose – skardinės vėjinės. Taip pat skardinami plokščiojo stogo parapetai. Skarda dažnai apsaugomos stogo vėdinimo angos. Tinkamai ir kokybiškai pritvirtinti elementai užtikrina namo stogo ilgalaikiškumą. 

LAIKO PATIKRINTA SKIEDRINĖ STOGŲ DANGA

UAB „Skiedra ir Ko“ pastatų stogų dengimu skiedromis užsiima jau 23-ejus metus ir yra pakeitusi 8 tūkst. kv. m paveldo objektų stogų. ši moderniai atrodanti ir kartu senove dvelkianti statybinė medžiaga tampa vis populiaresnė ne tik dėl autentiškumo, natūralumo, estetikos, bet ir dėl patvarumo bei ilgalaikiškumo. Skiedrinis stogas yra lengvas, dailus ir, lyginant su kitomis statybinėmis dangomis, nebrangus. PADEDA TAUPYTI ENERGIJą „Verslo paslaptis man perleido uošvis. Neišradinėjame dviračio – kaip darė senovėje, taip dabar darome ir mes. Skiedrinė danga ekologiška, nes jos nereikia apdoroti chemiškai,“ – pasakoja įmonės savininkas Vaclovas Strazdas. Skiedriniai stogai puikiai dera prie šiandien aktualios energijos taupymo politikos – pastatas su tokiu stogu yra žymiai šiltesnis, palyginus su namais, dengtais kitų tipų stogais. Kuo daugiau sluoksnių (2–4), tuo didesnė susidaro šilumos varža. o karštą vasarą toks stogas išlaiko vėsą. Jis tinka įvairiems pastatams: nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų iki pirčių, sodo namelių ar pavėsinių. UAB „Skiedra ir Ko“ daugiausiai dirba su eglinėmis skiedromis iš rinktinės medienos. Jomis dengtas stogas visada „kvėpuoja“ ir vėdinasi. Eglinės ir pušinės skiedros patvariausios, jų danga mažiau išpursta ir pasišiaušia. Įmonės vadovas užsimena, kad tokį stogą kas pavasarį galima įtrinti aliejumi – bet tai labiau įnoris ir prabangos dalykas. Profesionaliai skiedromis dengtas stogas tarnauja iki 30 metų ir tik vieną kitą skiedrą gali tekti pataisinėti po kokių 15 metų...

INŽINERIJA

dis, tuo lėčiau lietaus vanduo nuo jo nuteka, todėl reikia daugiau hidroizoliacijos sluoksnių.

YPAč TINKA KULTŪROS PAVELDO MEDINEI ARChITEKTŪRAI Skiedrinis stogas tinkamas įvairios architektūros pastatams – jo neriboja forma. Dėl archajiško gamybos būdo skiedrinė stogo danga ypač tinka kultūros paveldo statinių stogams, tam naudojamas keturių sluoksnių dengimo būdas, danga gali būti su papildomu apatiniu sluoksniu. Tokiu būdu UAB „Skiedra ir Ko“ dengė Platelių, Gegrėnų bažnyčias, Kulių kapinių koplyčią, daug skiedrinių stogų įmonė pakeitė Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, o Telšių rajono Biržuvėnų dvaro ponų namo stogas dengtas egliniais gontais. Pastaraisiais netrukus bus klojamas ir Pakruojo sinagogos stogas. UAB „SKEIDRA IR KO“ I WWW.SKIEDRA.COM

GAISRININKų G. 2A, KULIAI, PLUNGėS RAJ. I TEL. +370 698 39095 I EL. P. SKIEDRA@EURoPE.CoM

S TAT Y B A

Kas garantuoja stogo saugumą? Daugelyje europos šalių stogo saugos elementai – sniego užtvaros, sieninės, stogo kopėtėlės, tilteliai – jau seniai laikomi būtinybe kaip ir balkono turėklai.

Stogas yra viena iš svarbiausių pastato dalių, todėl svarbu, kad jis būtų tinkamai įrengtas, t. y. pasirinkta tinkama danga ir būtinai – stogo saugos elementai. Pastarieji užtikrina žmogaus, esančio ant stogo, saugumą, nuo šių elementų priklauso ir stogo būklė bei ilgalaikiškumas: lietaus latakus, ventiliacinius kaminėlius, antenas, saulės kolektorius ar kitą ant stogo esančią įrangą jie saugo nuo sulankstymo, sulaužymo, kitokių pažeidimų. Žiemą nuo sniego, ledo nuošliaužų stogo saugos elementai apsaugo šalia pastato esančius žmones, automobilius, dekoratyvinius kiemo augalus ar kitus objektus. Kokybiškos ir saugios „Ruukki“ kopėčios, stogo tilteliai ir sniego užtvaros tinka visiems stogų tipams ir bet kokiai stogo dangai: betoninių ar keraminių čerpių stogams, bituminių čerpelių, beasbesčio šiferio ir plieniniams stogams.

Jei ant stogo norima įrengti ir sniego užtvaras, ir apsaugines tvoreles, „Ruukki“ siūlo sprendimą „du viename“ – tvorelę su sniego užtvara. Kitaip tariant, priešgaisrinę stogo tvorelę galima sutapdinti su sniego užtvara: prie atramų tvirtinami trys arba keturi vamzdžiai (du apatiniai – sniego užtvaros vamzdžių aukštyje su 60 mm tarpais tarp vamzdžių, viršutinis vamzdis – apie 145 mm atstumu nuo stogo dangos). Toks sprendimas idealus vietoms, aplink kurias nuolat vaikšto žmonės, važinėja automobiliai. Gaminiai gali būti cinkuoti ir dažyti milteliniu būdu arba tik cinkuoti, jie turi specialiai čerpiniam profiliui ar valcuotiems lakštams Classic™ pritaikytus įvairius tvirtinimo elementus ir tinka skirtingų formų bei stilių stogams.

Ant stogų, kurių nuolydis yra didesnis nei 7 laipsniai, o aukštis iki karnizo – 7 ar daugiau metrų, taip pat ant visų aukštesnių nei 10 m pastatų stogų būtina įrengti ne žemesnes nei 60 cm apsaugines tvoreles.

Stogo saugos elementus geriausia montuoti dengiant stogą – taip išvengiama klaidų. Jei tai daroma vėliau, renkantis juos reikia nurodyti stogo dangos tipą, kad būtų galima parinkti atitinkamas tvirtinimo detales. 

Stogo tilteliai

Sniego užtvaros

Sniego užtvaros gaminamos iš storos skardos arba vamzdžio – šios gerokai tvirtesnės. Pastarųjų užtvarų sulaikytas sniegas greičiau ištirpsta ir patenka į lietaus nuvedimo sistemą. Sniego užtvaras būtina įrengti virš įėjimų, įvažiavimų į garažus, terasų – visur, kur gali vaikščioti žmonės, ar kitose vietose, kur norima išvengti sniego nuošliaužų.

Sieninės ir stogo kopėtėlės

Tai tvirti, horizontalūs takeliai, skirti saugiai ir patogiai stačiomis prieiti prie reikiamos vietos. Jų konstrukcija itin tvirta, prie jų galima segti saugos diržą.

INŽINERIJA

Deja, lietuviai juos vis dar vadina priedais ir tik įvykus nelaimingam atsitikimui ar patyrus didelių materialinių nuostolių į stogo saugos elementus atkreipiamas deramas dėmesys.

Visos kopėtėlės turi patogų turėklą, o kopėtėlių tvirtinimas ir kojelės parenkamos bei pritaikomos konkrečiai stogo dangai, kad vaikštant ji nebūtų gadinama: nesusibraižytų, nesusilankstytų, nebūtų laužoma.

77 77

Stogų ekologija: ateities sprendimai statyboms Komercinių pastatų ir individualiųjų namų stogo danga gali būti ekologiška: nekenkianti žmogaus sveikatai ir aplinkai, pagaminta iš natūralių, gamtoje esančių medžiagų, ilgalaikė, tausojanti energiją ir net gryninanti miesto orą. Visai neseniai tai atrodė fantastika, šiandien – jau šalia esanti realybė. Kovoja su oro tarša Ritininė stogo danga TECHNONICOL ENVIRO AIR pasižymi aplinką švarinančiomis ir ekologiškomis savybėmis: danga valo orą ir mažiau samanoja, netgi šešėlyje. Kaip šis efektas pasiekiamas?

INŽINERIJA

Iš esmės gana paprastai – danga padengiama titano dioksidu, kuris reaguodamas su ore esančiu azoto oksidu (pagrindinis jo šaltinis yra automobilių išmetamosios dujos) suskaido jį į aplinkai ir žmonėms nekenksmingus elementus. Viename iš gamybos etapų medžiaga padengiama titano dioksidu, kuris užtikrina gerą pabarstų sukibimą su rišamosiomis medžiagomis ir veikiant saulei suskaido aplinkos ore esantį azoto oksidą. Tokia danga uždengti miesto stogai gali tapti puikiu pagalbininku kovoje su mums gyvybiškai svarbaus oro tarša. Šiandienos išsilavinusiam vartotojui vis svarbesnis tampa tvaraus gyvenimo poreikis, daugelio namų savininkų ir pirkėjų prioritetu yra ekologiškas gyvenimo būdas. Siekdama patenkinti visuomenės interesus statybos pramonė tobulina savo gaminius ir siūlo sprendimus, atitinkančius griežčiausius ekologiškumo ir estetikos reikalavimus. Stogo dangų gamintojai neatsilieka ir pastaruoju metu ekologijai skiria vis daugiau dėmesio. Tarptautinė korporacija „TechnoNICOL“, kuriai priklauso ir UAB „Mida LT“, neseniai pristatė aplinkos orą valančią bituminę stogo dangą, taip pat dangą, ant kurios neauga samanos ir kerpės.

Be to, titano dioksidas papildomai apsaugo stogo dangą nuo UV spindulių prasiskverbimo, naikina ant dangos paviršiaus patenkančius organinius teršalus – grybelių sporas, bakterijas, paukščių išmatas. Paprasčiau tariant, neleidžia ant dangos susidaryti organinei terpei, kurioje ima augti samanos.

ENVIRo AIR bandymai, atlikti Hanoverio (Vokietija) Leibnico universiteto Techninės chemijos institute, parodė, kad veikiant titano dioksidu padengtai dangai azoto oksidų kiekis aplinkoje sumažėja iki 34 proc.

VARIO DULKĖS PUOšIA IR NELEIDŽIA SAMANOTI Pastatų, kurie statomi medžiais apaugusiose, miškingose vietovėse, taip pat netoli vandens telkinių, kur ore yra daug drėgmės, stogams buvo sukurta bituminė ritininė danga TECHNoNICoL ENVIRo foREST.

Vanduo, bėgdamas žemyn, prisipildo vario jonų, kurie neleidžia įsiveisti samanoms. Šis būdas tinka tiek naujiems stogams apsaugoti, tiek tiems, ant kurių jau yra samanų.

Mažai ar visai nesamanojančios dangos technologijos esmė yra jos paviršiaus padengimas pabarstais, turinčiais vario dulkių. Ant šios dangos paviršiaus patekęs lietaus vanduo prisipildo vario jonų, kurie neleidžia augti samanoms.

Paprastai samanos labiau keroja tose stogo dalyse, kurias menkiau apšviečia saulė, – sodinant medžius prie namų į tai reiktų atsižvelgti. Taip pat reiktų nepamiršti rudenį nuvalyti ant stogo nukritusių lapų, neleisti jiems pūti ant stogo paviršiaus.

Beje, ši vario savybė jau seniai naudojama bet kuriai dangai ant šlaitinio stogo: vario juosta tvirtinama šlaito viršuje arba ja uždengiamas stogo kraigas.

„TechnoNICoL Enviro forest“ danga be apsaugos nuo samanų savybės pasižymi dar ir unikalia spalva, kuri organiškai įsikomponuoja į žalią aplinką. 

INŽINERIJA

fotokatalizatorių, šiuo atveju titano dioksido, naudojimo statybinių medžiagų pramonėje priežastimi tapo visose ES šalyse nuo 2010 m. sausio mėn. įsigaliojusi ЕS direktyva 1999/30/ES, kuri reikalauja žymiai sumažinti azoto oksidų kiekį atmosferos ore. Tai paskatino ne tik naujų stogo medžiagų paiešką – Japonijoje jau plačiai naudojami titano dioksido pagrindu pagaminti fasadiniai dažai, kurie pasižymi savaiminio nusivalymo savybe. fasadai ne tik visada atrodo kaip nauji, bet tuo pat metu valo orą.

TECHNoNICoL ENVIRo foREST

RAMyBė PASTATUoSE PRASIDEDA NUo TINKAMo PRoJEKTo ASTA GEIBūNIENė

INŽINERIJA

UŽTIKRINTI GERą GARSo IzoLIACIJą NAMo VIDUJE PRoJEKTUoToJUS IR STATyBININKUS ĮPAREIGoJA STATyBoS TECHNINIS REGLAMENTAS „PASTATų VIDAUS IR IŠoRėS APLINKoS APSAUGA NUo TRIUKŠMo“. JIS NUSTATo ToKIAS PASTATo ATITVARų AKUSTINES SAVyBES, KAD IR JAME, IR ŠALIA Jo GIRDIMAS TRIUKŠMAS NEKELTų GRėSMėS ŽMoNIų SVEIKATAI, KAD PATALPoSE BūTų SUDARyTAS DARBUI, PoILSIUI IR MIEGUI BūTINAS AKUSTINIS KoMfoRTAS.

PASTATŲ GARSO VERTINIMAS Kaip namo patalpos yra apsaugotos nuo triukšmo, galima spręsti pagal jo garso klasę. Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė išreiškiama penkių garso klasių sistema – A, B, C, D ir E. Šioms garso klasėms nustatyti naudojamos ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklių vertės. Garso klasė – tai supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška. Pagal klases galima tinkamai pasirinkti apsaugos nuo triukšmo rodiklių reikalavimus ir jas susieti su numatoma statinio paskirtimi. A garso klasė – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė – tai reiškia, kad apie 90 proc. gyventojų akustinį komfortą įvardija kaip gerą arba labai gerą. Pagerinto akustinio komforto sąlygų

klasės B atveju 75–85 proc. gyventojų komfortą laiko geru, o iki 10 proc. – nepatenkinamu. Priimtino akustinio komforto sąlygų C klasės atveju iki 50 proc. gyventojų komfortą laiku geru arba labai geru, o 30 proc. yra nepatenkinti. D garso klasė – nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė; čia tikėtina, kad nuo 30 proc. iki 45 proc. gyventojų akustines sąlygas įvertins kaip geras arba labai geras, o nuo 25 proc. iki 50 proc. gyventojų – kaip blogas. E garso klasė – ribinio akustinio komforto sąlygų klasė.

Beje, pasak specialistų, labai svarbu nepainioti ir pačių terminų. Verta žinoti, kad garso sugertimi vadinamas garso energijos virtimas šiluma. Garso izoliacija – tai garso, sklindančio per atitvarą nuo šaltinio iki klausytojo, energijos nuostoliai. Akustika – tai mokslas apie garsą. Akustinis triukšmas – tai subjektyvusis žmogų veikiančio garso apibrėžimas, parodantis, kad girdimas garsas yra stiprus, nemalonus, netikėtas, dirginantis, nepageidaujamas. AKUSTINį KOMFORTą UŽTIKRINANTYS TEISĖS AKTAI Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, yra akustinę aplinką reglamentuojančios normos, kuriose nurodyta įvertinti šiuos faktorius: iš pramonės pastatų į aplinką skleidžiamą triukšmą; į patalpas patenkantį transporto sukeliamą triukšmą; garso lygį darbo vietose ir pastatuose; garso izoliaciją tarp patalpų pastatuose. Pastato apsauga nuo triukšmo yra vienas iš šešių pagrindinių Europos Sąjungos statybos produktų direktyvos 89/106/EEC reikalavimų, kuriuos turi atitikti pastatas. Šios ir kitų apsaugą nuo triukšmo apibrėžiančių direktyvų reikalavimai buvo perkelti į nacionalinę teisę statybos techninių reglamentų, higienos normų ir kitų įstatymų forma. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, įsigaliojęs 2004 m. sausio 1 d., nustato pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimus, pastatų atitvarų akustinių rodiklių vertes, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui bei poilsiui būtino akustinio komforto kokybę. Direktyvoje (SPD) 89/106 EEC yra išaiškinti visi rodikliai, naudojami esminio reikalavimo – „apsauga nuo triukšmo“ – aprašymui, ir nurodyti standartai, kuriuose pateikti taikomų rodiklių apibrėžimai, jų matavimo ir skaičiavimo metodai. Statybos produktų akustinės savybės gali būti nustatytos ir skaičiavimo metodais, nurodytais reglamento VI skyriuje. Jei įmanoma, projektuojant turi būti taikomi skaičiavimo metodai, įvertinantys statybos produkto rodiklius, numatomus atsižvelgiant į jo savybes. Nustatyti atskirų grupių statybos produktų akustines savybes išreiškiantys rodikliai, tokie kaip langų, durų – oro garso izoliavimas, grindų dangų, „plaukiojančių“ grindų – smūgio garso izoliavimas, dangų, turinčių garsą sugeriančių savybių, – garso sugerties koeficientas, vandentiekio sistemos komponentų garso slėgio lygis, oro tiekimo angos – oro garso izoliavimas, vėdinimo sistemos (gyvenamuosiuose pastatuose) – sistemos komponentų netiesiogiai perduodamo garso izoliavimas ir kt. Statybos produkto akustiniai rodikliai nustatomi laboratorijoje darniųjų

bandymų būdu arba taikant darniuosius skaičiavimo metodus. Pagal minėtą teisės aktą, naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų namų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų (trumpalaikio apgyvendinimo paskirties, gydymo paskirties) pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant pastatus, jų ir greta esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė turi nepablogėti ir atitikti ne žemesnę kaip E garso klasę. Triukšmingai veikiančius prietaisus ar įrangą, naudojamus viešose vietose ar netoli gyvenamosios paskirties pastatų, privaloma akustiškai izoliuoti pagal esamus ir Lietuvoje taikomus darniuosius standartus (LST, EN, ISo). GARSO KLASĖ: PLANAI IR REZULTATAS Pastatų apsaugos nuo triukšmo reikalavimai įgyvendinami trimis etapais: projektuojant pastatą, statant ir perduodant jį naudoti. Projektuojant pastatą paprastai atsižvelgiama į du pagrindinius su garsu susijusius faktorius: pasirenkant tylią įrangą (pvz.: liftai, siurbliai, šildymo ir vėdinimo įranga ir t. t.); valdant garsą pastate patalpų akustikos ir garso izoliacijos priemonėmis. Iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, turi būti nustatyta jo faktinė garso klasė akustiniais matavimais ir patvirtinta garso klasifikavimo protokolu. „Pastato projektiniai sprendimai turi būti pagrįsti akustiniais skaičiavimais, o ar statybininkams tikrai pavyko įgyvendinti projektuotojų sumanymą, galima nustatyti tik natūriniais akustiniais matavimais, kuriuos gali atlikti tik akredituotos laboratorijos, – aiškina UAB „Akustinių tyrimų centras“ direktorė Laura Nariūnienė. – Teisės aktai numato, kad prieš pripažįstant statinį tinkamu naudoti, tokie matavimai yra privalomi. Reikalaujama, kad naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių ir blokuotų gyvenamųjų namų, gydymo, mokslo, viešbučių paskirties pastatų ir poilsio paskirties pastatų vidaus aplinkos garso klasė būtų ne žemesnė kaip C, tai yra priimtino akustinio komforto sąlygų garso klasė. Praktika rodo, kad kartais projekte numatyta garso klasė neatitinka faktinės, t. y. natūriniais akustiniais matavimais nustatytos garso klasės.“ Šių matavimų esmė ta, kad matuojama ne tik konkreti konstrukcija pastate, bet ir jų visuma. Atliekant tyrimus laboratorinėmis sąlygomis – idealioje tyrimams aplinkoje – matuojamos pačių gaminių – lango, durų ar kito gaminio – akustinės savybės, o natūriniais matavimais matuojama pastatų ir jų konstrukcijų visuma. Pvz., gretimų patalpų triukšmas sklinda tiesiogiai per jas skiriančią atitvarą (tiesioginis sklidimas) ir netiesiogiai, apeinant ją (netiesioginis sklidimas). Netiesiogiai garsas gali sklisti ne tik per šonines aitvaras (apylankinis sklidimas), tačiau ir šalutiniais keliais

INŽINERIJA

Patikimų duomenų nėra. Tiesa, pasak specialistų, klasė tik informuoja apie galimą akustinio komforto lygį pastate, tačiau skirtingi žmonės triukšmą suvokia nevienodai.

→

81 81

per atitvarose esančias angas (pvz., vėdinimo), nesandarumus ar konstrukcijų sujungimus (pvz., siena su perdanga, arba tarpbutinė siena su fasadu). Netiesioginiu keliu į patalpą prasiskverbęs triukšmas padidina ir tiesiogiai į patalpą patekusio triukšmo lygį.

INŽINERIJA

Sveikata ir decibelai Anot specialistų, prie nuolatinio triukšmo žmogus pripranta ir tarsi jo nebegirdi, todėl vis garsiau atsuka radijo imtuvą, grotuvą ar televizorių. Taip įsisuka užburta karuselė, kurios pasekmės toli gražu susijusios ne vien su klausos pažeidimais. Visiškai įprastas, ausies nedirginantis, tačiau nuolatinis aplinkos triukšmas ne tik skatina nepasitenkinimą ar agresiją, bet gali sukelti ir daug rimtesnių ligų. Sveikatos apsaugos specialistai tvirtina, kad triukšmas yra vienas iš kenksmingų aplinkos faktorių ir vienas didesnių lėtinių stresorių. Priklausomai nuo triukšmo stiprumo, garso dažnių, poveikio trukmės gali išsivystyti įvairūs žmogaus sveikatos sutrikimai. Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, ar greitai išsivystys klausos neuropatija, priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbu, koks triukšmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau. Klausos sutrikimai greičiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesiniai veiksniai. Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose. Veikdamas ilgą

laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Beje, nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje išsivysto pripratimas ir net priklausomybė nuo triukšmo. Žmogus komfortiškai jaučiasi tik tada, jei girdi triukšmą, tačiau ilgainiui komfortą keičia minėti sveikatos sutrikimai. Yra ir profesinės ligos, susijusios su triukšmu. Jei žmogui nuolat tenka dirbti aplinkoje, kurioje triukšmo lygis viršija 85 dB, per keliolika metų žmogaus klausa negrįžtamai susilpnėja. Gyvenamojoje ir darbo aplinkoje priimtini triukšmo lygiai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ir „Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai“. Pagal higienos normą darbo aplinkoje triukšmas neturi viršyti 80 dB. Pagal tą pačią normą leidžiamas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose nuo 6 iki 18 val. turi būti iki 50 dB, nuo 18 iki 22 val. – iki 45 dB, nuo 22 iki 6 val. – 40 dB. Įvairių triukšmo šaltinių pastatuose visiškai pašalinti neįmanoma, todėl tenka sumažinti sveikatai žalingą triukšmą, priimant atitinkamus konstrukcinius sprendimus ir naudojant akustines medžiagas. Gerų akustinių sprendimų pastatuose poreikis greitai didėja, nes planuojamas vis didesnis teritorijų užstatymo tankis ir pastatai statomi arčiau transporto srautų. Didėja ir pastatų, kuriuose yra aukštas garso izoliacijos lygis ir gera patalpų akustika, paklausa. 

Inovatyvios apsaugos nuo triukšmo sistemos Statant A ar dar aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatus siekiama geresnės gyvenimo kokybės, kuo daugiau komforto. Šiais laikais tam pasiekti viena svarbiausių sąlygų tampa gera garso izoliacija.

Medžiagos garso izoliacijai Garso izoliacijai užtikrinti gali būti pasirenkami keli atitvarų variantai. „Tačiau optimizuojant naujos statybos produktų gamybą vis dažniau blokeliai (plytos) gaminami iš lengvų medžiagų (akytojo betono, keramzitbetonio ir pan.) arba lengvesnio tipo, t. y. su tuštumomis (keramika, silikatiniai blokai). Tokie statybos produktai patogūs, palyginti nebrangūs, tačiau neturi svarbiausios ypatybės – masyvumo“, – aiškino „Knauf“ specialistai. Todėl efektyviau įrengti daugiasluoksnes karkasines konstrukcijas, kurios ne tik nenusileidžia vienalytėms masyviosioms, bet ir kai kuriais atvejais labai jas lenkia. Tokioms konstrukcijoms įrengti paprastai naudojamos gipso plokščių karkasinės konstrukcijos, t. y. metalinių profilių karkasas, specialios, masyvesnės gipso plokštės, mineralinė vata karkasui užpildyti. Praktika rodo, kad gipso plokščių

konstrukcijos yra įvairiai naudojamos ir naujos statybos pastatuose, ypač kur garso izoliacijos problemos ypač juntamos. „Be to, labai svarbūs produktai, kurie lyg ir nėra pagrindiniai, bet turi didelę įtaką izoliuojant triukš mą. Tai specialios pakabos / tvirtinimo elementai su garso izoliacinėmis tarpinėmis, naudojami lubų arba esamų sienų aptaisymo konstrukcijose, arba specialus hermetikas „Knauf Trennwandkitt“, sulaikantis garso sklidimą aplinkkeliais“, – tvirtino bendrovės „Knauf“ ekspertas Kastytis Vaseris. Tylą užtikrinantys sprendimai Ne visuomet prie sienos, už kurios gyvena kaimynai, užtenka sumontuoti papildomą gipskartonio konstrukciją, nes garsas gali sklisti perdanga ar kitomis bendromis atitvaromis. Todėl dažnai geri garso izoliacijos rodikliai pasiekiami pasitelkus kompleksinį sprendimą, t. y. ne tik prie sienos sumontavus papildomą gipskartonio konstrukciją, bet ir kabinant garsą sulaikančias lubas. O gal dar ir įrengiant sausųjų grindų konstrukciją. Patartina atkreipti dėmesį į tai, kad abiejų sluoksnių siūles tarp gipskartonio plokščių būtinai reikia užpildyti gipsiniu glaistu „Knauf Uniflott“, kuris sustingęs ypatybėmis beveik atitinka gipskartonio plokštes. Todėl plokštumoje nebelieka silpnų vietų triukšmui skverbtis. Be abejo, sienoje, kuri, tikimasi, išsiskirs gera garso izoliacija, negali būti elektros lizdų ar kitokių įrangos skylių. Montuojant lubas būtina naudoti specialias pakabinamąsias detales su guminėmis tarpinėmis. Perimetrinius profilius reikia atskirti nuo esamų konstrukcijų. Montuojant privalu laikytis technologinių reikalavimų, kitaip gali atsirasti trūkių. Luboms montuoti taip pat turi būti naudojami du gipskartonio sluoksniai – konstrukcijos stabilumui ir garso izoliacijai užtikrinti. Abiejų sluoksnių siūles reikia glaistyti „Knauf Uniflott“ glaistu. Būna atvejų, kai norint dar labiau pagerinti garso izoliacijos ypatybes montuojami trys gipskartonio plokščių sluoksniai. 

Bendrovė „Knauf“ siūlo inovatyvias apsaugos nuo triukšmo sistemas: gipskartonio plokštes, glaistus ir įvairius profilius. Šios medžiagos turi didelį pranašumą, palyginti su monolitinės statybos priemonėmis. Nepaisant mažesnio sienų storio, „Knauf“ sistemos suteikia tokią pačią ar net geresnę garso izoliaciją. Jei Jums reikia konsultacijos, visada galite kreiptis į „Knauf“ specialistus telefonu +370 5 213 2222.

INŽINERIJA

„Norint, kad ramybės netrikdytų nepageidaujamas triukšmas, viską reikia apgalvoti dar projektavimo metu. Tinkamai suprojektuoti konstrukcijų jungčių mazgai, parinktos tinkamos sistemos ir medžiagos jau nuo projektavimo stadijos užtikrina gerą pastato garso izoliaciją. Žinoma, didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti į konstrukcijų jungtis tam, kad išvengtume didelių izoliacijos nuostolių, – sakė bendrovės „Knauf“ sausosios statybos produktų grupės vadovas Kęstutis Janeika. – Projektuojant ir statant naują pastatą, užtenka žinoti garso izoliacijos reikalavimus, pagal tai parenkamos medžiagos pertvaroms, perdangoms ar kitoms konstrukcijoms. Šios būna išbandytos laboratorijose, ten nustatomos jų garso izoliavimo galimybės.“ Tačiau specialistai akcentuoja, kad laboratorijų duomenis reikėtų vertinti atsargiai, nes galimi konstrukciniai garso izoliavimo nuostoliai. Garsui izoliuoti skirtos konstrukcijos, ypač kai taikomi šiek tiek aukštesni reikalavimai, montuojamos naudojant produktus, suteikiančius sistemai reikiamas garso izoliacijos ypatybes. Todėl būtina atkreipti dėmesį, kokie produktai ir medžiagos naudojami.

INŽINERIJA

Švarios patalpos – technologinis šuolis moksle ir versle

Kovo 15 d. Vilniuje duris atvėrė Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC), kuriame Lietuvos mokslininkai turės unikalias sąlygas imtis lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos bei telektronikos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros. Centras suteiks galimybę Lietuvos mokslininkams naudotis jungtine viešąja baze. Didžiausiame moksliniame – technologiniame pastate Lietuvoje, kurio plotas siekia 25 tūkst. kvadratinių metrų, maždaug pusę patalpų užims 250 laboratorijų. Čia įrengtos ir devynios ypatingos laboratorijos, kurioms keliami labai aukšti reikalavimai dėl švaros, mikroklimato, triukšmo ir vibracijų.

Švarumo klasės skirstomos pagal maksimalų leistiną dalelių kiekį ore, dalelių dydį, oro pasikeitimo kiekį per valandą patalpoje. Dėl šių reikalavimų į patalpą oras tiekiamas tik per specialią HEPA arba dar aukštesnės klasės ULPA filtrus turinčią sistemą, užtikrinančią švaraus oro apykaitą.

Šias švarias patalpas, užimančias apie 500 kv. m, įrengė intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė FIMA. Šios laboratorijos vienintelės centre, sertifikuojamos pagal itin aukštos ISO 5, ISO 6, ISO 7 švarumo klasės reikalavimus.

Tokiose patalpose sumontuota įranga, laboratoriniai baldai ir naudojamos medžiagos turi būti tokios, kad kurtų kuo mažesnę oro taršą ir neturėtų statinio krūvio, kuris galėtų pritraukti kietąsias daleles, kurių gali atsirasti dirbant laboratorijoje.

Švarių patalpų poreikis auga Švarių patalpų poreikis pasaulyje auga itin sparčiai. Vystantis IT, elektronikos ir biotechnologijų pramonei verslas nebegali išsiversti be švarių patalpų. Aukštųjų technologijų plėtros poreikiai auga ir Lietuvoje.

ros lygį, bet tai kainuoja brangiau ir tai priklauso nuo įstaigos poreikių.

Jonas Jablonskis, FIMA Rangos sprendimų departamento direktorius

Net ir tos organizacijos, kurios iki šiol nematė poreikio perkelti tam tikrus tyrimų ar gamybos procesus į laboratorijas, dabar gali tokius projektus įgyvendinti nesunkiai.

Svarstant, kokio lygio laboratorijos organizacijai reikia, dažniausiai atsižvelgiama į technologinius procesus, kuriuose patalpos švaros klasė būna nurodyta. Toliau užsakovai numato, kiek žmonių dirbs patalpoje, kur ji galėtų būti įrengta.

Dėl inovacijų ir technologijų pažangos sparčiai populiarėja modulinės švarios patalpos. Šis sprendimas leidžia labai lanksčiai ir greitai sukurti itin aukštus standartus atitinkančias laboratorijas tose pačiose organizacijos patalpose ir tam nereikia keisti paties pastato inžinerinių sistemų.

Patalpai įrengti naudojami sienų moduliai, kurie gali būti pagaminti iš PVC ar permatomo organinio stiklo, nerūdijančio plieno. Ekonomiškesnis variantas – PVC užuolaidos, kurios gali užtikrinti didesnę oro švarą tik tam tikroje patalpų zonoje.

Modulinės švarios patalpos funkcionuoja oro slėgio principu. Tai – gali bet kokios formos ir dydžio iš modulių surinkta sandari patalpa patalpoje, į kurią oras patenka per cirkuliacinius oro filtravimo modulius. Į laboratoriją tiekiamas išfiltruotas oras iš aplinkinės patalpos ir į ją grąžinamas. Modulinėje švarioje patalpoje oras gali pasikeisti iki 250 kartų per valandą, kai įprastame biure – 3 kartus.

Technologiniai procesai reikalauja švaros Patalpų švarumas pagal tarptautinį ISO 14644-1 standartą skirstomas į 9 klases. Aukščiausia yra ISO 1 klasė – tokioje patalpoje žmonės, gali būti tik su skafandru. ISO 9 klasę atitinka sterili ligoninės patalpa. Kiekvienos aukštesnės klasės reikalavimai yra vis griežtesni. Lietuvoje įrengtos švariausios laboratorijos siekia ISO 5 klasę.

„Patalpų įrengimas priklauso nuo reikalaujamos švarumo klasės. Pagal tai, kokia leistina dalelių koncentracija patal-

INŽINERIJA

„Modulinių švarių patalpų privalumas tas, kad jas įrengti galima jau esančiose organizacijos patalpose. Tokios laboratorijos kainuoja pigiau, greitai įrengiamos, nereikia atlikti statybos darbų, keisti jau turimo pastato inžinerinių sistemų. Be to, modulinė sistema suteikia lankstumo. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo švarios patalpos, kurioje yra dvi darbo vietos, o augant poreikiui modulinę patalpą išplėsti“, – sako FIMA Rangos sprendimų departamento direktorius Jonas Jablonskis.

→

Savo ruožtu tradicinės švarios patalpos numatomos projektuojant visą pastatą ir jame įdiegiamos atitinkamos stacionarios inžinerinės sistemos, patalpos apdaila. Tokiose patalpose galima pasiekti dar aukštesnį švaPatalpų švarumo standartai pagal ISO: ISO standartas ISO 1 ISO 2 ISO 3 ISO 4 ISO 5 ISO 6 ISO 7 ISO 8 ISO 9

0,1um 10 100 1000 10000 100000 1000000

Maksimalus dalelių skersmuo ir koncentracija 1 kub/ m oro 0,2um 0,3um 0,5um 1um 2 24 237 2370 23700 237000

10 102 1020 10200 102000

4 35 352 3520 35200 352000 3520000 35200000

8 83 832 8320 83200 832000 8320000

5um

29 293 29300 293000 2930000

dalelių koncentracijos matuoklius, kurie informuoja, ar oras patalpoje atitinka reikalavimus. FIMA taip pat laboratorijoms siūlo specialias vandens tiekimo ir gryninimo sistemas, kuriomis tiekiamas tyrimuose naudojamas ypač švarus, II švarumo lygio dejonizuotas vanduo, traukos spintas, skirtas procesams, per kuriuos kyla rizika, kad patalpa gali būti užteršta cheminiais garais. Kaip išsirinkti baldus laboratorijai? Švariose patalpose ir kitose laboratorijose svarbi ne tik aplinkos oro kokybė, bet ir darbiniai paviršiai bei baldai.

FIMA švarių patalpų projektai: Bendrovė FIMA panašius projektus Lietuvoje įgyvendina nuo 2009-ųjų ir jau spėjo įdiegti unikalių technologijų Lietuvoje.

INŽINERIJA

- 2010 m. FIMA pastatė ir įrengė trijų aukštų laboratorinį korpusą, kuris praplėtė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorinį korpusą. Laboratorijoje atliekami infekcinių ligų mikrobiologinės diagnostikos, epidemiologinio tipavimo ir atsparumo antimikrobiniams vaistams tyrimai. - 2011 m. bendrovės specialistai Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos užsakymu pritaikė Lietuvoje unikalius technologinius sprendimus – įrengė III biologinio saugos lygio laboratoriją. Tai pirmoji laboratorija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, galinti tirti itin retus mikroorganizmus, susijusius su žmonijos ligomis. Laboratorijos darbuotojams užtikrinta visiškai saugi darbo aplinka, užkirstas kelias bet kokiam užkratui patekti į aplinką už laboratorijos ribų. - 2016 m. NFTMC FIMA įrengė devynias švarias patalpas, kurių plotas siekia 500 kvadratinių metrų. Laboratorijos atitinka ISO 5, ISO 6 ir ISO 7 patalpų švarumo klasės reikalavimus. Bendrovė taip pat įrengė vietinę vandens tiekimo ir gryninimo sistemą – specialius vamzdynus ir filtrus. Laboratorijoms bus tiekiamas II švarumo lygio dejonizuotas vanduo. Pastate tai pat sumontuota 150 laboratoriniuose tyrimuose naudojamų traukos spintų. poje ir jų dydis, parenkama HEPA filtrų sistema. Patalpos gali būti skaidriomis ar uždaromis sienomis. Nemažiau svarbu ir švariai patalpai parinkti tinkamus laboratorinius baldus. Čia neturėtų būti baldų iš įprastų medžio drožlių ar dulkių plokščių, paviršių, kurie turi elektrostatinį krūvį“, – pasakoja FIMA atstovas J. Jablonskis. Švarios patalpos yra sertifikuojamos atestuotų organizacijų. Tačiau FIMA specialistai papildomai siūlo įdiegti

Didžiąją dalį laboratorijos paviršių sudaro nerūdijantis plienas. Tačiau jis ne visada tinka laboratoriniams stalviršiams, kai dirbama su agresyviomis medžiagomis. Taip pat spintoms, spintelėms, nebūtina naudoti nerūdijantį plieną. Tačiau šių spintų plokštės dažniausiai būna padengtos storesniu ir atsparesniu paviršių saugančių sluoksniu. „Laboratoriniai stalviršiai gali būti iš nerūdijančio plieno, aukšto slėgio laminato, polipropileno, keraminiai. Keraminius stalviršius mokslininkai ypatingai vertina, tačiau tokio baldo ir kaina yra atitinkama. Todėl vis labiau atsižvelgiama į tai, kokias chemines medžiagas naudos vartotojas ir pagal tai parenkamas stalviršio tipas. Pavyzdžiui, dirbant laboratorijose, kuriose gali atsirasti bakterijų, naudojami stalviršiai iš 70 proc. celiuliozės ir 30 proc. fenolio dervos mišinio. Tokio tipo stalviršiai pasižymi puikiomis antibakterinėmis savybėmis, palyginanti su įprastu polipropileno ar laminuotu stalviršiu“, – teigia J. Jablonskis. Laboratorijoms tiekiamos ir ergonomiškos kėdės, aptrauktos viniline danga, kuri šiek tiek primena odą, tačiau neskleidžia dulkių. Kėdėse montuojami HEPA filtrai užtikrinantys aukštą apsaugos nuo taršos klasę. FIMA Nacionaliniam fizinių ir technologinių mokslų centrui pristatė aukščiausios klasės laboratorinę įrangą ir baldus. NFTMC – mokslui ir verslui NTFMC taps aukščiausios klasės mokslo pastatu Lietuvoje, kur sumontuota įranga ir technologijos, kokių Lietuvoje iki šiol nebuvo. 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto komplekse bus įkurta didžiausia ir moderniausia Lietuvoje fizinių, chemijos ir technologijos mokslų tyrimų bazė. Vienu metu tyrimus atlikti galės per 700 mokslininkų ir studentų. Iki šiol šiuolaikinės mokslinių tyrimų laboratorijų ir įrangos trūkumas stabdė technologijų plėtrą Lietuvoje ir trukdė konkuruoti dėl tarptautinių projektų ir užsakymų. NFTMC ne tik atnaujins Lietuvos mokslų tyrimų bazę, bet ir paskatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą, mat technologijomis galės naudotis ne tik mokslininkai, bet čia bus atliekami ir įmonėms reikalingi tyrimai. 

INŽINERIJA

R. Gustaičio nuotr.

Rekreacinė infrastruktūra:

lūkesčių daug, o kokios galimybės? Sonata Ramanauskienė

INFRASTRUKTŪRA

Lietuva pagal rekreacinį potencialą lenkia ne vieną šiaurinėje Baltijos jūros pakrantėje esančią Europos šalį. Tinkamas sąlygas rekreacinei infrastruktūrai plėtoti sukuria Lietuvos gamta ir specifiniai tam tikrų regionų, zonų kraštovaizdžio kompleksai, miškai, parkai ir geomorfologinės struktūros – visa tai užima per trečdalį viso šalies ploto. Kuriant rekreacinę infrastruktūrą, svarbu protingai reguliuoti lankytojų srautus, kad jie kuo mažiau paveiktų gamtą, o lankytojai patirtų kuo didesnę rekreacinę naudą. Tai priklauso nuo tinkamai plėtojamų rekreacinių projektų ir objektų.

Rekreacijos karalystė – miškų teritorijos Pastaraisiais metais ypač aktyviai siekiama, kad miškingos vietovės būtų pritaikytos lankytis ir turiningai leisti laiką gamtoje. Lietuvoje puikios galimybės tam plėtoti yra penkiuose nacionaliniuose parkuose, trisdešimtyje regioninių parkų ir daugelyje draustinių. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, biosferos rezervato miškuose rekreacinė infrastruktūra pirmiausia orientuojama į pažintinį turizmą: čia svarbu sukurti pažintinių trasų ir takų (automobilinio turizmo, pėsčiųjų, dviračių, vandens, žir-

gų ir kt.) sistemą su regyklomis, atokvėpio vietomis, poilsiavietėmis, prieigomis ir patogiais privažiavimais prie lankomų objektų. Plėtrai reikalingos sąlygos Planuojant rekreacinės infrastruktūros objektų plėtrą, būtina įvertinti vietovės ypatumus. Pavyzdžiui, ežeringuose regionuose didžiausias yra stovyklaviečių ir kempingų, vandens ir dviračių turizmo trasų poreikis. Miestų ir priemiestiniuose miškuose būtina kurti pėsčiųjų ir dvi-

Objektų esama, bet poreikis nepatenkinamas Lietuvos valstybiniuose miškuose suskaičiuota daugiau kaip 2000 įvairios rekreacinės paskirties, talpos, įrangos gausos ir sudėtingumo rekreacinių objektų, iš kurių apie 250 yra pritaikyta žmonių su judėjimo negalia reikmėms. Kasmet atnaujinami seni ar įrengiami nauji rekreaciniai objektai. Visgi šalyje esamos rekreacinės infrastruktūros išsidėstymas yra netolygus, o įrengimo lygis – nevienodas. Situacija pagerėtų, jei būtų tinkamai įvertintas rekreacinės įrangos, jos formų specifiškumas, atsižvelgiant į etnokultūrinių regionų architektūrinius savitumus. Remiantis vienu Kauno technologijos universiteto tyrimu, nustatyta, kad rekreacinės paskirties parkuose iki šiol labai trūksta arba visai nėra mažosios architektūros elementų: prekybinių

paviljonų, dekoratyvinių vandens telkinių, tiltelių, laiptų šlaituose, takų, apšvietimo įrenginių, šiukšlių dėžių, lauko baldų, sporto ir žaidimų aikštelių įrenginių, informacinės sistemos elementų, meninių akcentų ir pan. Populiarėja fizinės veiklos rekreacija Atnaujinant, plečiant esamas ir steigiant naujas rekreacines teritorijas, atsiranda pramogų, kurios anksčiau nesulaukdavo dėmesio, o dabar tampa vis populiaresnės – tai golfas, lauko tenisas, dažasvydis, žaidimas kėgliais ir kt. Pavyzdžiui, Druskininkuose aktyvaus poilsio įvairovę didina šalia miesto (19 km Leipalingio link) esantis 18 duobučių Vilkės golfo klubas. Prieš pusmetį, po beveik dešimtmečio merdėjimo, atidarytame apie 20 ha ploto Druskininkų K. Dineikos sveikatingumo parke galima išbandyti nemažai fizinės veiklos rūšių: Ratnyčėlės kaskadines maudykles-pirtį, Kneipo takelius, gimnastikos ir sporto aikšteles ir išskirtinių mechaninių treniruoklių taką, čia atstatytas aerohidrojonoterapijos paviljonas, pėdų akupresūros baseinas. Parke įrengta vaikų žaidimo aikštelių, amfiteatrų ir meditacijos vietų, įrenginėjamos tinklinio, badmintono, stalo teniso ir gimnastikos aikštelės, medinė terasa dešiniajame upės krante. Planuojama, kad čia per metus apsilankys apie 30 tūkst. vietos gyventojų ir turistų. Žemaitijos nacionaliniame parke esantys Plateliai siūlo 24 km žiedinį dviračių taką aplink Platelius, 4 km ilgio atnaujintą Šeirės pėsčiųjų taką, besidriekiantį per Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį ir Platelių ežerą, 15 m aukščio Siberijos apžvalgos bokštą.

→

INFRASTRUKTŪRA

račių trasų, rekreacinių ir pažintinių takų ir poilsiaviečių (be nakvynės vietų) sistemą su atitinkama rekreacine įranga. Kurortų miškuose aktualu kurti įvairių rekreacinių pėsčiųjų ir dviračių takų, pritaikytų ramiam ar aktyviam poilsiui su tinkamai įrengtomis atokvėpio vietomis, tinklą. Antai, Kauno urėdija lankytojams siūlo pailsėti 13 poilsiaviečių, 43 atokvėpio vietose, pakeliauti pažintiniu ir rekreaciniu takais. Ypač didelė lankytojų trauka pastebima Karmėlavos ir Raudondvario girininkijose: samanų nuklotose miško aikštelėse stūkso meniškos pavėsinės, patogūs miško baldai, įrengtos žaidimo aikštelės, supynės ir įvairi sporto įranga vaikams. Svečiai itin pamėgę pavėsinę „Grybai“ (Raudondvario girininkija) – į grybus panašią poilsiavietę, esančią į daubą vedančių laiptelių apačioje.

89 89

INFRASTRUKTŪRA

Dviračių takų karalius Daug aktyvios nemokamos fizinės veiklos bet kokiu oru siūlo Birštono miesto parkas. Atsivežus ar išsinuomojus inventorių po atviru dangumi galima žaisti minigolfą, stalo tenisą, pasinaudoti petankės ar krepšinio aikštelėmis, išbandyti riedlenčių rampą ar daugybę įvairaus fizinio krūvio treniruoklių. Siūloma pasimėgauti Žvėrinčiaus miško dviračių takais – poilsiautojų patogumui čia jau veikia trys dviračių nuomos punktai. Neveltui LR susisiekimo ministerija Birštoną pripažino savivaldybe, sparčiausiai plėtojančia dviračių takų infrastruktūrą ir regione labiausiai propaguojančia dviračių transportą. „Nominacijų „Dviračių savivaldybė 2015 m.“ laimėtojai – Klaipėdos miestas ir Birštono savivaldybė – parodė, kad ir per trumpą laiką galima nemažai nuveikti plėtojant saugią ir patrauklią infrastruktūrą dviratininkams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Arčiausiai Kauno esančiame kurorte prie esamų 22 km dviračių takų buvo nutiesta dar 1 km jungiamoji dviračių tako atkarpa Žvėrinčiaus miške, taip pat įrengta 113 dviračių stovų. Visoje Birštono savivaldybės teritorijoje dviračių takais galima lengvai pasiekti šalia įsikūrusias gyvenvietes – Prienus, Birštono viensėdį, Škėvonis, aplankyti pagrindinius kultūros, paveldosaugos ir gamtos traukos objektus. Susisiekimo ministerijos paskelbtame konkurse dalyvavo 12 šalies savivaldybių ir 9 miestai. Praėjusiais metais „Dviračių miesto“ nominacija buvo įvertinti Kaunas ir Anykščiai. Džiugina Alytaus rekreaciniai sprendimai Alytuje baigiamas įgyvendinti „Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, jungiančios Alytaus piliakalnį bei jo prieigas su Kurorto ir Miško parkais, įrengimo ir šių teritorijų sutvarkymo bei pritaikymo poilsiui ir rekreacijai projektas“.

Šio projekto metu praplėstos miesto viešosios erdvės, sutvarkytos rekreacinės ir aktyvaus poilsio zonos, išplėtotas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, rekreacijai pritaikytos Mažosios Dailidės ežero, Kurorto ir Miško parkų ir kitos viešosios erdvės. Tvarkomi ežero krantai ir paplūdimys, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai nuo Miesto sodo, rekonstruotos ar įrengtos naujos vaikų žaidimo, sporto, poilsio, automobilių stovėjimo aikštelės, pastatytas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, įrengiamas apšvietimas ir stebėjimo sistema. Trijų tarpatramių plieninis paspyrinės konstrukcijos pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, jungiantis piliakalnį ir Pirmąjį Alytų su senamiesčio kurortine dalimi, yra 6,7 m pločio ir 240,5 m ilgio, jo aukštis nuo vidutinio vandens lygio prie krantinių atramų yra 34,5 m, o centre – 38,1 m. Tiltą planuojama originaliai apšviesti, bus atkurta ant geležinkelio pylimo buvusi ir statybos metu demontuota Vlado Kančiausko skulptūra. Mažosios Dailidės ežero aplinkinėje teritorijoje įrengti dviračių takai, vaikų žaidimo, poilsio ir sporto, automobilių stovėjimo aikštelės, lieptelis, sutvarkytas miško tiltelis, įrengtas ženklinimas. Sutvarkyta miesto rekreacinė ir poilsio zona paskatins paslaugų sektoriaus, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, bus naujai kuriamos darbo vietos, pritraukiamos tiesioginės investicijos – tokia infrastruktūra paskatins paslaugų sektoriaus, smulkaus ir vidutinio verslo augimą Alytaus mieste. Pajūryje – orientavimosi bumas Prieš porą metų atnaujintas Palangoje, ties Jūratės gatve, prasidedantis ir per pušynus palei jūrą Kunigiškių link besidriekiantis nemokamas sveikatingumo takas „Labrytys“. Nutiesus atkarpą, vedančią atgal į miestą, jis nuo 3 km pailgėjo iki beveik 6 km. Taip pat atsirado penkios aktyvaus poilsio zonos su sporto įrenginiais ir lauko treniruokliais, dviračių stovų, medinių suolų.

Toliau sėkmingai plėtojama viešoji rekreacinė infrastruktūra Molėtuose: atgaivintas ir atnaujintas skulptūrų parkas ir kartu sudaryta galimybė kitomis akimis pažvelgti ežerą (architektai R. Narušis, L. Petrauskas). Čia konceptualiai įprasminta viešoji erdvė, kurioje, pasitelkus nesudėtingus sprendinius, pavyko neperkrauti teritorijos elementų gausa. Puikiai pritaikyta rekreacijos poreikiams Šventosios upės kairioji krantinė Anykščiuose (architektai B. Kudžmienė, J. I. Paužuolienė, D. Vileitienė) – subtili urbanizacija labai tinka miestiečių ir upės susitikimo vietai. Čia į vieną susilieja tinkamai panaudojamos geriausios rekreacinės aplinkos savybės, pagarba gamtinėms vertybėms, kompozicinės stilistikos vientisumas, suplanavimo struktūros ir funkcijos harmonija ir jų komfortiškas santykis su aplinka. Ar tikrai atgyja kurortinė rekreacija? Mūsų šalies kurortai yra išskirtinės reikšmės teritoriniai vienetai, teikiantys rekreacines paslaugas žmonėms sveikti ir poilsiauti. Kurortą galima charakterizuoti ir kaip turizmo, sporto ir poilsio objektą. Pastebima, kad pastaruoju metu

vėl populiarėja poilsis sanatorijose. Valstybės institucijos, vartotojai ir verslininkai inicijuoja kurortų plėtrą, atsižvelgdami į savus poreikius ir tikslus. Palankiausią kryptį kurortų plėtra įgauna, kai visi šie trys sektoriai veikia lygiagrečiai ir lygiomis teisėmis. Kurio nors sektoriaus ignoravimas apriboja kurortų plėtrą, stabdo procesus, neigiamai veikia strategiją ir tikslus. Rekreacinėse teritorijose turizmo paslaugų, poilsio ir reabilitacinės infrastruktūros statiniai privalo atitikti normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus. Puikus pavyzdys, kurio kol kas Lietuvoje dar niekas neaplenkė, – Druskininkuose esančio Vandens procedūrų parko kaip „Grand SPA Lietuva“ komplekso dalies rekonstrukcija (architektai A. Taujanskas, L. Meškys ir L. Kišonienė). Visi kartu viešbučių, konferencijų, gydyklų ir SPA pastatai sudaro universalų sveikatingumo, rekreacijos ir apgyvendinimo paslaugų kompleksą. Jo rekreacinėje (kaip ir reprezentacinėje) zonoje dominuoja apskritimo, elipsės formos. Čia esantys mažosios architektūros objektai suprojektuoti išlaikant stilistinį vientisumą, atsakingai parenkant takų, aikštelių dangų, lauko baldų, apšvietimo įtaisų, ūkinių įrengimų medžiagas, spalvas ir formas. Šiandien turizmo išsivystymo lygis nustatomas vertinant rekreacinės infrastruktūros ir turistinių srautų kiekybinius rodiklius. Deja, Lietuvos regioninių tyrimų instituto surinkti duomenys rodo, kad iki šiol Lietuvoje gamtiniai rekreaciniai ištekliai deramai neišnaudojami, o rekreacinių įstaigų fondas yra fiziškai ir moraliai pasenęs, neišvystyta rekreacinių paslaugų infrastruktūra. 

INFRASTRUKTŪRA

Neringoje pernai ypač išpopuliarėjo orientavimosi sporto parkai: užtenka užeiti į Informacijos centrą žemėlapių bei specialių kortelių atrastam punktui pažymėti, o paskui tų punktų ieškoti važiuojant dviračiais, čiuožiant slidėmis arba keliaujant pėsčiomis – sužymėta po keletą įvairaus sudėtingumo pėstiesiems ir dviratininkams skirtų trasų. Orientavimosi parkai su stacionariais kontroliniais punktais įrengti Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje ir jų apylinkėse.

„Plungės lagūna“ nebijo išbandymų UAB „PLUNGėS LAGūNA“ SAVo, KAIP STATyBINėS ĮMoNėS, PATIRTĮ SKAIčIUoJA NUo 1956 METų. PRIVATIzAVUS BUVUSIą VALSTyBINĘ ĮMoNĘ 1993 M., JI TAPo UAB „PLUNGėS LAGūNA“, IR JAU NE PIRMUS METUS VERTINAMA KAIP SėKMINGAI DIRBANTI ĮMoNė – TAI ĮRoDo JoS STABILUMą, GEBėJIMą IŠSILAIKyTI VERSLE ESANT BET KoKIAI RIzIKAI. Pastaraisiais metais bendrovės specialistai stato buitinių nuotekų valymo įrenginius, kelius, kloja inžinerinius tinklus, atlieka bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, tvarko viešąsias erdves. Įmonė daug investavo į gamybos priemones – atnaujino mechanizmų ir transporto priemonių parką, įsigijo modernią įrangą vamzdynams kloti betranšėjėmis technologijomis. Šiuo laikotarpiu įmonės specialistai Telšių mieste ir rajone, Žagarėje, Plungės, Kaišiadorių, Skuodo ir Pakruojo rajonuose įrengė daugiau kaip 200 km vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, iš kurių ne mažiau kaip 80 % įrengta betranšėjais metodais. Tokių tinklų statybai įmonė turi penkis įvairių modifikacijų betranšėjų technologijų įrangos komplektus. „ypač įdomus ir sudėtingas buvo Žagarėje įvykdytas projektas, kur didžiąją tinklų dalį bendrovės specialistams teko įrengti dolomitų gruntuose“, – pasakoja techninis direktorius Edverdas Grubas.

INfRASTRUKTūRA

Įmonės vadovai pripažįsta, kad dabartinis laikotarpis dėl iki šiol neaiškaus projektų finansavimo iš Europos Sąjungos fondų nėra labai palankus verslui, todėl nemažėja „Plungės lagūnos“ dėmesys kito pobūdžio statybos sritims. Šeštą dešimtmetį gyvuojanti statybos įmonė sėkmingai įsitraukė į gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų modernizavimo, viešosios infrastruktūros tvarkymo projektų įgyvendinimą.

DALYVAUJA įVAIRIUOSE PROJEKTUOSE Vidutiniškai UAB „Plungės lagūna“ metinė statybos darbų apimtis yra apie 14 mln. eurų. „Negalime praleisti progos pasigirti stambiausiais 2015 m. užsakovams atiduotais eksploatuoti objektais. Antai bendrovės „Toksika“ užsakymu mūsų specialistai pastatė keturių sekcijų pavojingų atliekų sąvartyną, kurio atliekų kaupo dugno plotas siekia daugiau kaip 7,8 tūkst. m2“, – sako E. Grubas. Užsakovų įmonės Šiaulių filialo teritorijoje iškilęs objektas ypatingas ir tuo, kad jame pirmą kartą Lietuvoje atsirado pavojingų atliekų stabilizavimo baras, kuriame, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, atliekos sumaišomos su tam skirtais reagentais.

Atsigavo Darbėnų miestelio centras

rekreacinės infrastruktūros objektas, prie kurio įrengimo darbų prisidėjo uaB „plungės lagūna“, – darbėnų miestelio centro sutvarkymas. „tvarkydami darbėnų miestelio infrastruktūrą, įgyvendinome tris sutartis, kurių užsakovai buvo darbėnų bendruomenė, kretingos rajono savivaldybės administracija ir lietuvos automobilių kelių direkcija, – pasakoja e. Grubas – Nors užsakovų buvo keli, visus darbus ir projektus sėkmingai sujungėme į vieną kompleksą, tad miestelio centras ne tik tapo gražesnis, bet ir nepalyginamai patogesnis visuomenei.“ Itin rimtu UAB „Plungės lagūna“ galimybių išbandymu tapo mišrių komunalinių atliekų MBA įrenginių statyba Telšių regioniniame sąvartyne. Ji atliko pastatų, inžinerinių tinklų, aplinkos tvarkymo ir kelių bei aikštelių statybos darbus. objekto statybai sunaudota apie 5,3 tūkst. m3 betono, 460 t armatūros, buvo perstumdyta daugiau kaip 30 tūkst. m3 grunto, taip pat įrengta daugiau kaip 7 tūkst. m2 asfalto dangos. Bendrovės specializacija – ir kultūrinių, techninių, kitokių ekologinių objektų statyba. Ji dalyvauja įvairių projektų įgyvendinimo viešuosiuose pirkimuose. „Mūsų galimybės leidžia įvykdyti įvairaus pobūdžio ir apimties sutartis, – pabrėžia techninis direktorius. – Tvarkydami rekreacines teritorijas, atlikdami kitus darbus, mes daugiausia dirbame pagal jau parengtus techninius projektus.“

Aplink Platelių ežerą: su nauja technika praplėtė turizmo trasas

Mosėdis: sutvarkytos gatvės

Įmonė atliko turizmo trasų aplink platelių ežerą ir jų jungties iki plungės miesto infrastruktūros plėtros darbus. tai buvo dalis didelio viešiesiems poreikiams skirto projekto, kurio tikslas – sudaryti aktyvaus poilsio galimybes vietos gyventojams ir Žemaitijos nacionalinio parko svečiams. plungės rajono savivaldybės užsakymu uaB „plungės lagūna“ specialistai 2013 m. įrengė per 4,3 km pėsčiųjų ir dviračių tako iki militarizmo muziejaus, 2014 m. – daugiau kaip 2,6 km pakastuvos pėsčiųjų ir dviračių tako, o 2015 m. – apie 5,7 km paplatelės dviračių tako. didžioji šių takų dalis buvo įrengiama miškuose, šalia jau esančių kelių, todėl bendrovė įsigijo keletą naujų mechanizmų žemės darbams, asfalto dangai įrengti, su kuriais dirbdami išvengėme problemų, susijusių su žala gamtai ir su trečiųjų asmenų interesų pažeidimais. Šio projekto metu teko įrengti ir kelias pontonines prieplaukas platelių ežero pakrantėje.

Mosėdžio viešosios infrastruktūros sutvarkymo darbai: įrengta apie 2 500 m2 betono trinkelių dangos ir apie 1 500 m gatvės apšvietimo tinklų. uaB „plungės lagūna“ tai buvo viena pirmųjų tokio pobūdžio sutarčių. „Mosėdžio miestelio viešajai infrastruktūrai jau iki šio projekto buvo skiriamas išskirtinis dėmesys, tad mums teko ypač atidžiai savo veiklą ir sprendinius derinti su jau atliktais darbais“, – prisimena e. Grubas.

Papilė: restauruotas S. Daukanto paminklas

2015 m. „plungės lagūna“ gavo lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos užsakymą, pagal kurį atliko stumbryno įrengimo telšių miškų urėdijoje darbus. objekte įrengti vidaus keliai, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, pastatyti specialūs stumbryno statiniai: stumbrininko namelis, aptvarai stumbrams ir apžvalgos aikštelės.

papilės miestelyje restauruotas Simono daukanto paminklas, sutvarkyta jo aplinka: aikštėje pakloti trinkelių takai, įrengtas aikštės apšvietimas, išrauti seni želdiniai, atsodinti nauji ir atnaujinta veja. pasak bendrovės vadovų, jų įmonei pirmą kartą teko atlikti paminklo restauravimo darbus: „per labai trumpą laiką turėjome paruošti 1930 m. skulptoriaus vlado Grybo sukurto paminklo restauravimo darbų aprašus ir atlikti darbus. ypatingos patirties neturėjome, tačiau, bendradarbiaudami su patyrusiais specialistais, sėkmingai įvykdėme visus sutartyje numatytus įsipareigojimus.“

INfRASTRUKTūRA

Telšių stumbryne pagerino sąlygas ne tik lankytojams

93 93

INFRASTRUKT的RA

TRADICIJA – NETRADICINIAI SPRENDIMAI Garažo vartų plotas sudaro iki 30 % namo paviršiaus – akivaizdžią matomo fasado dalį. Namo fasadas – lyg vizitinė kortelė, kai pirmasis įspūdis svarbus. Todėl garažo vartai turėtų būti prioritetas, galvojant apie dailų namo vaizdą. „Ryterna“, jau 23 metus ne vienoje Europos šalių dirbanti įmonė, per ilgus darbo ir ieškojimų metus išplėtojo gausų gaminių asortimentą. Didelis modernaus dizaino segmentų pasirinkimas, spalvų bei paviršių įvairovė, langeliai ir nerūdijančiojo plieno aplikacijos leidžia įsilieti į bendrą architektūrinę aplinką arba išsiskirti ir būti matomiems. Sprendimai čia ilgalaikiai, o kokybė – aukščiausia. Pakeliami, nustumiami, dvivėriai vartai pagal individualų dizainą bei matmenis ir lankstus požiūris pavers vartų pasirinkimo procesą lengvu, kūrybišku ir maloniu.

www.ryterna.eu

Taip kaip

namuose

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT-47480, Kaunas Tel. +370 37 491016 Mob. tel. +370 687 58504 Paštas: info@rmodul.lt www.Rmodul.lt PROJEKTAS ĮGYVENDINTAS PAGAL VIEŠBUČIŲ TINKLO SCANDIC UŽSAKYMĄ.