Structum 2016 liepa by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2016 I liepa

„Kiekvienas girdi tik tai, ką supranta.“ – Johanas Volfgangas Gėtė

W W W. E S T R U C T U M . LT

Redakcijos ŽODIS

2016 I liepa

Didžiuojamės

garbia istorija, išlikusio paveldo objektais, ypač bažnyčiomis. Bet ar mes visas jas galime išsaugoti? Verta žvilgtelėti, kaip tai daroma užsienyje, ir palyginti su mūsų galimybėmis. Gal stokojame tik idėjų? Vasara – gėlių žydėjimo metas, tad pats laikas pasimokyti jų kalbos interjere, atgaivai paskaityti apie patalpų dekoravimą ir floristikos meną. Kaip visuomet norisi pasigrožėti estetiškais interjero sprendimais, paganyti akis net ir ten, kur mažiausiai jų tikimės, pavyzdžiui, persirengimo rūbinėse. Didelės pagarbos nusipelno architektai, inžinieriai ir kiti projektuotojai – jiems tiek daug visko reikia žinoti. Be įvairiausių įstatymų, reikalavimų, reglamentų, technologinių subtilybių ir visokiausių medžiagų bei konstrukcijų išmanymo, vargu ar jie galėtų būti kasdienė pažangos keliu riedančio gyvenimo rato varomoji jėga ir ar jų kartais fantastiškas idėjas būtų galima sėkmingai įgyvendinti. Tikimės, kad šie specialistai kai kurių reikalingų žinių ras ir mūsų žurnalo vasaros numeryje. Ne mažiau pagarbos skiriame statybų duona gyvenantiems profesionalams. Tai jiems skirta projektų įgyvendinimo dalia. Gal paskaičius straipsnius žurnalo statybos rubrikoje, ji bus kiek lengvesnė? Šiltuoju metų periodu daug keliaujame, riedame keliais ir geležinkeliais, plaukiame laivais. Kelių infrastruktūros problemos ir jų sprendimo būdai tampa ypač pastebima gyvenimo dalimi. Tai akcentuojama šio žurnalo numerio atitinkamoje rubrikoje – vyksta pasirengimas konferencijai daugumai kelių specialistų aktualiais klausimais. Paėmusi į rankas žurnalą, prisimenu paprastą, bet nenuginčijamą rašytojo H. Hesse’ės tiesą: „Kas šiandien nauja ir įdomu, poryt įdomu ir nauja jau nebus.“ Laiko svertas labai svarbus žinių sklaidai, nes dauguma klaidų padaroma dėl laiku pritrūkusios informacijos. Žurnalas „Structum“ skirtas siekiantiesiems jų išvengti. 

Dalia Zilinskienė

Turinys Architektūra

4 Naujas Šv. Gregorijaus namų koplyčios gyvenimas 12 Ar reikalinga bažnyčių konversija? 17 Restauruotuose statiniuose istorija netyli 20 SEB teniso arenos VIP rūbinės: prabanga ir patogumas nuo pirmo žingsnio 26 Išplėsta durų skambučio samprata 28 Įžvalgos laukiant architektūros įstatymo 30 Gėlių teatrališkumas prakalbina interjerą 36 Ką apie viešbutį sako interjere naudojami lipdiniai? 39 Vonios kambario konkurso baigiamieji akcentai

Statyba

42 47 48 50

Požeminių automobilių aikštelių evoliucija Statinio techninė apžiūra – ne prabanga, o būtinybė Naujos kartos hidroizoliacija saugo „iš vidaus“! Tikėtinas pokytis statybinių medžiagų rinkoje

Inžinerija 52 54 56 58 62

Ko verta GIS ir inžinerinių tinklų sinergija? Savo poreikiams: kitoks požiūris į saulės elektrines Universalūs pastatai – greitai ir paprastai Investicija į tinkamą sandėliavimą didina pelną Susistemintas racionalumas neša sėkmę

Infrastruktūra

66 Inovatyvios kelių dangos: kokiais keliais važiuosime? 72 ALWARK komunalinė technika – darbų kokybės garantas 77 Daugiafunkcės paslaugos ‒ lengvesni darbai 80 Gamybos plėtra su žvilgsniu į ateitį 82 Akustiniai ekranai ‒ apsauga ne tik nuo triukšmo 85 Su kuo siejama vidaus vandenų kelių plėtra

Žurnalas

ISSN 2335-2116 Leidėjas UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. +370 620 55 199 L. E. P. Direktorė Audronė Dausevičienė El. p. audrone@estructum.lt Vyr. redaktorė Dalia Zilinskienė Mob. +370 620 80 266 El. p. dalia@estructum.lt Vyr. redaktorėS PAVADUOTOJA Sonata Ramanauskienė El. p. sonata@estructum.lt Tekstų autoriai: Sonata Ramanauskienė Dalia Zilinskienė Kristina Linkytė Stasys Liaukevičius Jovita Lukičiova Mindaugas Skomantas Nuotraukų autoriai: Asta Geibūnienė Leonas Garbačauskas Evgenia Levin „Cornbread Works“ „Lukas&Tomas“ Linas Dambrauskas DIZAINAS Vilija Avižinytė REKLAMOS SKYRIUS Mob. +370 610 04 066 El. p. info@estructum.lt AdministraCIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt Kalbos stilius ir korektūra VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt Vyr. finansininkė Janina Tunkevič SPAUSDINO UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2016 © STRUCTUM, 2016 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

A R C HI HITEKTŪRA

Naujas Šv. Gregorijaus namų koplyčios gyvenimas

ARCHITEKTŪRA

Mindaugas Skomantas

Šiandien kai kurios krikščionių bažnyčios tiek Europoje, tiek Amerikoje, net tolimosiose Australijoje ir Naujoje Zelandijoje praranda savo pirminį sakralinės paskirties aktualumą. Mūsų dienomis susiduriame su reiškiniu, kai įvairių architektūros stilių, nesvarbu kuriame amžiuje pastatytos bažnyčios, yra konvertuojamos. Kartais tai nutinka dėl to, kad neužtenka lėšų jas eksploatuoti pagal pirminę paskirtį ar dėl to, kad paprasčiausiai dėl urbanistinių pokyčių sumažėja konkrečios parapijos bendruomenės narių. Todėl šiandien specialiai tikinčiųjų religinėms apeigoms suplanuotos ir pritaikytos bažnyčių patalpos transformuojamos į erdves, tinkamas visokiausioms – tiek visuomeninėms, tiek privačioms – funkcijoms.

ARCHITEKTAI: Rolfas Brugginkas, Marnixas van der Meeras („Zecc Architecten BV“, Nyderlandai) PROJEKTO BENDRAAUTORIAI: René de Korte’as, Marcas Brummelhuisas, Thijsas Toxopeusas NUOTRAUKOS: „Cornbread Works“ APŠVIETIMAS: „Springers Utrecht“ VIETA: Utrechto miestas, Nyderlandai BENDRAS PLOTAS: 250 m² TŪRIS: 1 600 m3 RANGOVAS: „Thesis Bouw Nieuwegein“

→

A R C HI HITEKTŪRA

Daugybėje pasaulio kampelių jau galima rasti bažnyčiose įkurtų ir sėkmingai naudojamų koncertų bei parodų salių, bibliotekų, knygynų, muziejų, restoranų, kavinių net ir naktinių ar sporto klubų. Lietuvoje kol kas turime nedaug tokių naujam gyvenimui prikeltų sakralinių pastatų pavyzdžių. Žinomiausi jų – Šv. Kotrynos ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios sostinėje. Pirmoji nepriklausomybės laikotarpiu kompleksiškai restauruota ir 2006 m. savivaldybės nutarimu buvo perduota Vilniaus mokytojų namams. Tuomet pagrindinė bažnyčios erdvė ir buvo pritaikyta koncertinei veiklai. Šv. Kotrynos bažnyčia tapo vilniečių ir miesto svečių mėgstama muzikinės kultūros erdve ir iki šiol yra viena populiariausių muzikinių renginių vietų. Antroji dar nuo 1968 m., beveik 40 metų, sėkmingai veikė kaip architektūros muziejus. Deja, 2006 m., vykdant Kultūros paveldo centro, kuriam tuo metu Architektūros muziejus buvo pavaldus, reorganizaciją, jis buvo uždarytas. Vis dėlto šiandien tiek Vilniuje, tiek kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tiek ir provincijos gyvenvietėse vis dar aktuali apleistų ir nenaudojamų bažnyčių, kurios sovietiniais metais dažniausiai būdavo paverčiamos paprasčiausiais sandėliais, problema. Be abejonių, religinių objektų prikėlimas naujam gyvenimui yra sudėtingas procesas – tiek kaip iššūkis architektams bei kultūros paveldo specialistams, tiek kaip etikos klausimas mūsų katalikiškoje šalyje. Šiais metais kultūros nakties „Tebūnie naktis“ metu Savičiaus gatvėje esanti Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia tapo meno „sandėliu“. Gaila, bet tik vienai nakčiai į miesto gyvenimą buvo grąžintas sovietmečiu daržovių saugykla paverstas, o dabar apleistas Vilniaus vėlyvojo baroko perlas. Trijuose bažnyčios aukštuose vyko parodos, spektakliai, performansai, koncertai, kino peržiūros. Galbūt Vilniaus senamiesčio širdyje reikėtų nuolatinės erdvės meninei kūrybai eksponuoti? Ar galėtų ja tapti Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia? Bažnyčių pritaikymas peržengė ankstesnį supratimą, kad jų erdvės gali būti naudojamos tik visuomeniniais tikslais. Šiandien pasidairę po užsienį jau matome ir naujoviško požiūrio į sakralinių pastatų konvertavimą apraiškų. Pastaruoju metu vis populiarėja ir kitokio pobūdžio bažnyčių prikėlimas naujam gyvenimui. Net didžiuliai buvusieji tikėjimo apeigų pastatai atnaujinami konvertuojant juos į gyvenamosios paskirties objektus. Pasirinkimas paversti maldos namus gyvenamąja vieta, sprendimas pritaikyti juos buitiniam gyvenimui yra subjektyvus ir kompleksiškas pasirinkimas. Šiame straipsnyje nėra bandymų spręsti tokių klausimų, tačiau norisi skaitytojui pristatyti vieną iš sėkmingų ir intriguojančių bažnytinio pastato konvertavimo į gyvenamąją erdvę projektų, kuris daugumos miestiečių nuostabai buvo įgyvendintas istoriniame Olandijos mieste Utrechte, įgijusiame miesto statusą dar 1122 metais.

A R C HI HITEKTŪRA

Nuostabi, nors ir visai nedidelė vienuolynui priklausiusi Šv. Gregorijaus namų koplyčia Olandijoje buvo pastatyta Utrechte dar 1870 m. nežinomo to laiko architekto. Anot miesto gyventojų, ji turėjo gana ilgą ir margą istoriją. Deja, nuo pat 1991 m. ši koplyčia jau nebuvo naudojama pagal savo tiesioginę religinę paskirtį. Iš pradžių joje buvo bandoma įkurti antikvarinių baldų saloną, o vėliau – paversti maža koncertų sale. Pagaliau 2007 m. „Zecc Architecten BV“ architektų grupė savo išskirtiniu projektu šį objektą pavertė jaukia ir visiškai modernia privačia rezidencija. Drąsų olandų projektą reikėtų analizuoti kaip itin vykusį bandymą rekonceptualizuoti kul-

→

Pirmo aukšto planas: a) holas, b) virtuvė, c) bendra gyvenamoji zona, d) tualetas, e) sandėlis, f) dušo kambarys, g) miegamasis kambarys.

Visiškai ekologiškos medinės grindys iš išlikusių istorinių tikmedžio, ąžuolo, pušies ir guobos grindų, sijų bei kitų konstrukcijų. Jos mena viso pasaulio ypatingas vietas – kolonijinius Indonezijos rūmus, Europos dvarus, Anglijos klubus, medines Venecijos prieplaukas... O kam nepatiktų vaikščioti atspariomis laikui ąžuolinėmis lentomis, iš kurių pagamintose statinėse Amerikos viskio gamyklose buvo saugomi taurieji gėrimai? Vienetinės ir nepakartojamos rankų darbo grindys – tiesiog stilingam gyvenimui.

NEEILINIAMS INTERJERAMS – GRINDYS SU ISTORINIU CHARAKTERIU! UAB „Eistida“ Palemono g. 171, Kaunas Tel. 8 656 79 885 El. p. info@pasauliogrindys.lt www.pasauliogrindys.lt

ARCHITEKTŪRA

Antro aukšto planas: d) tualetas, h) darbo zona, i) vargonai, j) bendra erdvė, k) lauko terasa.

to pastatą ir prikelti jį kitokios, nei turėjo iš pat pradžių, paskirties naujam gyvenimui. Architektai labai atsargiai pasielgė, kai siekdami šiuolaikiškumo išraiškos sugebėjo iš senoviškų tradicinių erdvių neištrinti praeities reliktų. Atvirkščiai, jie su didžiausia pagarba, bet kartu ir žaismingai juos inkorporavo į modernų, „bauhaus“ stiliaus įkvėptą, vitališkumu dvelkiantį ir originalų gyvenamųjų erdvių bei jose įkomponuotų zonų interjerą. Daugumą autentiškų, unikalių detalių, būdingų religinei erdvei, projektuotojai paliko, tačiau suteikė joms naują ir aktualią šiandienos patogiam gyvenimui svarbią prasmę. Nors išsaugoti religiniai dekoro elementai, piliastrai, arkos, skliautai, vargonai tarsi iki šiol pasakoja kultinę pastato istoriją, bet, vizualiai vertinant, tuo pat metu harmoningai perauga į dabartinį, pilną naujos įrangos modernų interjerą. Senosios erdvės kartu su funkciškai

daugiasluoksniu interjeru praplečia gyvenamosios erdvės organizavimo galimybes. Tai, kad „gyvenamoji bažnyčia“ yra įsikūrusi miesto centre, šalia restoranų, barų ir kitų Utrechto traukos centrų bei daug objektų, skirtų poilsiui ir laisvalaikio veikloms, daro šią rezidenciją net itin viliojančią ją išsinuomoti kad ir trumpam laikotarpiui. Architektų išsaugoti vidinis balkonas ir vargonai atliko vieną pagrindinių vaidmenų, kuriant centrinės pastato dalies interjerą. Projektuotojai kompoziciškai atskyrė skirtingos paskirties gyvenamąsias erdves: bendrą gyvenamąją zoną ir virtuvę bei suplanuotą šalia jos sandėliavimo patalpą pirmame aukšte ir darbui skirtą zoną vidinio balkono dalyje bei miegamąjį kambarį antrame aukšte. Lakoniškos geometrinės vargonų formos kontrastuoja su originaliomis, peraugančiomis viršuje į skliautus aptakių linijų bažnyčios sienomis. Nors vargonų spalva palaiko šviesų koplyčios interjero charakterį, jiems antrina ir iš stoglangių sklindanti gausi šviesa. Beje, čia įrengti šiuolaikiški stoglangiai su lietaus jutikliais ir nuotoliniu būdu valdomomis naktinėmis užuolaidomis.

→

A R C HI HITEKTÅªRA

A R C HI H IT E K T Åª R A

ARCHITEKTŪRA

Specifiniai, autentiški išlikę senovę menantys elementai panaudoti derinant juos interjere su moderniais interjero akcentais. Taip architektams pavyko sukurti intriguojančią įtampą tarp senosios ir naujosios koplyčios paskirties. Įspūdingos bendros gyvenamosios zonos aukštis siekia net 8 m, bet visame erdvės suplanavime neatrodo per didelis – atvirkščiai pastato viduje labai stiprus jaukumo pojūtis. Pro juos sklindanti dienos šviesa erdvę papildo visiškai baltą sienų dekorą. Kadangi koplyčioje trūko langų, architektai papildė sienas moderniais abstraktaus dizaino vitražais. Vitražai interpretuoja olandų tapytojo Pieto Mondriano paveikslus ir kartu atiduoda duoklę originaliems seniesiems koplyčios langams, kuriuos 1922 m. buvo įstatęs Utrechto stiklius Henriko Kockenas. Naujieji vitražai perrašo religinę vietos istoriją estetine šviesos ir spalvų kalba. Šviesioje baltoje erdvėje ryškiai suskamba jų skleidžiamos spalvos, o akių lygyje esantys langai priartina koplyčios vidaus erdvę prie miesto išorinio gyvenimo. Specifiniai, autentiški išlikę senovę menantys elementai panaudoti derinant juos interjere su moderniais interjero akcentais. Taip architektams pavyko sukurti intriguojančią įtampą tarp senosios ir naujosios koplyčios paskirties. Kai kurie originalūs baldai yra restauruoti ir tinka naudoti

naujajame pastato funkcijos kontekste. Pavyzdžiui, bažnytiniai suolai puikiai funkcionuoja valgomojo zonoje, kur stovi net iš jų pagamintas stalas. O štai tamsaus kolorito ir modernių formų miegamasis bei vonios kambarys, įrengti koplyčios priestate, kontrastuoja su bendru šviesiu interjeru. Nepaliktas be dėmesio ir kasdienio gyvenimo koplyčioje šiuolaikinio komforto galimybių klausimas. Šaltesniu oru gyventojams jaukią namų šilumą skleidžia šildomosios grindys, o erdviame miegamajame kambaryje su čia pat pastatyta vonia puikią savijautą užtikrina integruota oro kondicionavimo sistema. Nereikia laukti eilės ir į dušo kambarį, kuriame numatytos puikiausios sąlygos vandens malonumais tenkintis keliems asmenims tuo pačiu metu. Virtuvėje visa įranga šiuolaikiška ir patogi – įrengtas 3,6 m ilgio maisto gaminimo baras su integruota modernia buitine technika. Be viso to, vasarą čia gyvenimu galima mėgautis ir ant stogo pietinėje pusėje įrengtoje 35 m2 ploto terasoje, pavyzdžiui, siurbčiojant kavą jausti istorinio miesto šiuolaikinį pulsą. 

Pritaikyta koncertinei veiklai Šv. Kotrynos bažnyčia. Evgenia Levin nuotr.

A R C HI HITEKTŪRA

EKSPERTO ZONA

Ar reikalinga bažnyčių konversija? Kristina Linkytė

Kai kalbame apie bažnyčią, dažniausiai įsivaizduojame sakralinę vietą, kurioje sekmadieniais vyksta pamaldos. Čia gyvenimas pradedamas krikštu, skambant iškilmingai muzikai priimamas santuokos sakramentas, liūdint žmogus palydimas paskutinio poilsio. Tačiau nemažai Vakarų Europos valstybių bažnyčias pavertė ne tik muziejais, bet ir koncertų salėmis, kelios tokios bažnyčios yra ir Vilniuje. Kotrynos bažnyčioje galima pasiklausyti įstabios klasikinės muzikos garsų, Šv. Mykolo bažnyčioje įrengtas Bažnytinio paveldo muziejus. Tačiau ar verta bažnyčios erdvę išnaudoti ir kitaip? Apie tai kalbamės su Vilniaus ir Kauno arkyviskupijų Ekonominių reikalų tarybų nariu Audriumi Globiu.

Šv. Kotrynos bažnyčia Vilniuje.

A R C HI HITEKTŪRA

Apleistų bažnytinių pastatų prikėlimaS naujam gyvenimui. Ar tai reikia daryti ir kaip pasiekti, kad tai būtų ir naudinga, ir ne pernelyg brangu? Audrius Globys. Norint prikelti naujam gyvenimui bažnytinius pastatus, ypač pačias bažnyčias, vienuolynus, manau, „konversija“ nėra tinkamas terminas šiam procesui apibūdinti. Kaip žinome, tarybiniu laikotarpiu Lietuvoje buvo nusavintas praktiškai visas Bažnyčios bendruomenių turtas ir būtent tarybinė valdžia aktyviai užsiėmė bažnyčių, vienuolynų „konversija“ į kitą, kaip tuo metu jiems atrodė, visuomenei naudingesnę paskirtį: mokyklas, kalėjimus, sandėlius, įvairių tarnybų darbo vietas, muziejus ir pan. Darė viską, kad tik nebebūtų šis turtas naudojamas pagal tiesioginę jo paskirtį. Netolima istorija rodo, kad ši „konversija“ buvo to laiko ideologijos poreikių tenkinimo būdas, beje, vertinant iš istorinės perspektyvos, gana trumpas ir netvarus, bet turėjęs ilgalaikių tragiškų padarinių. Mes, deja, šiuo metu vėl susiduriame su naujomis ideologijomis, kaip, pavyzdžiui, plačiai besiskverbiančia vartojimo kultūra, kas, mano manymu, taip pat nebus tvaru ir jau šiuo metu galime matyti to tragiškas pasekmes. Todėl nemanau, kad būtų išmintinga sekti sovietų pavyzdžiu, atliekant bažnytinių pastatų, ypač pačių bažnyčių, vienuolynų, konversijas, pritaikant jas trumpalaikiams vartotojiškiems visuomenės poreikiams tenkinti. Manau, kad Bažnyčios turtas, bent jau didžioji jo dalis, turi būti vėl naudojama pagal pirminę jo paskirtį – vykdyti Bažnyčios misiją visuomenėje. Panašu, kad Katalikų

→

Bažnytinio paveldo muziejus Šv. Mykolo bažnyčioje. Nuotrauka iš Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo.

ARCHITEKTŪRA

Lietuvoje bažnyčios nėra konversuojamos Lietuvoje man teko susidurti su kitokia, atvirkštine konversija, t. y. kitos paskirties pastatai tampa bažnyčiomis arba statomos naujos. Europoje viskas kiek kitaip – ten, praėjus pamaldumui, žmonių bažnyčios pavirsdavo kitomis patalpomis. Man yra tekę matyti net ekstremalių pasikeitimų, pavyzdžiui, MINDAUGAS PAKALNIS, JAV ar Didžiojoje Britanijoje, kur Vilniaus vyriausiasis bažnyčios patalpos gali būti priarchitektas taikomos net barui. Pas mus tokie dalykai vyko sovietmečiu, nežinau, ar verta būtų prie to grįžti. Aš manau, kad taip yra dėl to, kad mūsų istorija kitokia. Juk pas mus, kitaip nei Vakarų Europoje, sovietmečiu bažnyčios buvo atiminėjamos prievarta, nacionalizuotos, o šiuo metu mes vykdome restituciją, grąžiname turtą Bažnyčiai. Šiuo metu Bažnyčia dar nepradėjo galvoti, kad turto jai per daug ir kad jį būtų galima pritaikyti kitai paskirčiai. Manau, kad pagrindinė priežastis ši. Tiesa, Vilniuje mes turime porą bažnyčių, kuriose vyksta ne tik pamaldos. Pavyzdžiui, Šv. Kotrynos bažnyčia, kurią Vilniaus savivaldybė atnaujino savo lėšomis. Pagal susitarimą už tai kurį laiką sostinės gyventojai ir svečiai čia gali klausytis įvairių koncertų. Tačiau, pasibaigus susitarimui, bažnyčia grįš kurijai. Mano nuomone, bažnyčias būtų galima išnaudoti nebent kultūrinei funkcijai, tikrai nesinorėtų bažnyčioje matyti klubo. Mes ir taip mažai visuomeninių objektų turime, tad dar ir bažnyčias prarasti man asmeniškai būtų labai gaila.

Šv. Kotrynos bažnyčia Vilniuje.

bažnyčia Lietuvoje pagal savo galimybes gana sėkmingai tai ir daro. Kaip puikius to pavyzdžius galima būtų paminėti Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčią ir vienuolyno ansamblį Vilniaus senamiestyje, Išganytojo bažnyčią ir Šv. Jono vienuolyno kompleksą Antakalnyje (Vilnius), Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolyną ir Hospisą Rasų gatvėje, Vilniuje, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią su pranciškonų vienuolyno kompleksu Kauno senamiestyje, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą (Pažaislio) bažnyčią su Pažaislio vienuolyno kompleksu Kaune ir daug kitų garsių bažnytinių objektų visoje Lietuvoje. Trumpai tariant, apleistų bažnytinių pastatų prikėlimas naujam gyvenimui visą nepriklausomybės laikotarpį vyksta nepertraukiamai ir gana intensyviai. Natūralu, kad Bažnyčia nėra pajėgi vienu metu atkurti visą turtą, kuris buvo jai sugrąžintas, deja, ne tokios pat būklės, kokios buvo nusavintas ir sovietų „konversijos“ stipriai nugyventas. Šiam turtui atstatyti reikalingos didelės žmogiškos, laiko ir finansinės sąnaudos. Taip pat svarbu įvertinti, kad didžioji dalis Bažnyčios nusavintos žemės nebuvo jai grąžinta nei natūra, nei už ją sumokėta kompensacija ir neretai valstybės panaudota vykdant restituciją piliečiams. Kaip žinome, žemė, ypač sklypai gerose miestų vietose, turi didelę vertę rinkoje. Anksčiau buvo įprasta, kad žmonės aukotų žemės sklypus Bažnyčiai, kad ji turėtų pajamų vykdyti savo veiklą. Parapijos, bendruomenės iš naudojamos žemės arba iš tos žemės nuomos išlaikydavo pastatus, darbuotojus ir dengdavo kitas išlaidas. Šiandien Bažnyčia tos galimybės nebeturi ir, norėdama funkcionuoti, yra priversta dalį jai grąžintų pastatų nuomoti ar naudoti komercinei paskirčiai, kad gautų pajamų savo misijai visuomenėje įgyvendinti. Manau, objektyviai vertinant visas sąlygas, Bažnyčiai nėra paprasta atstatyti po sovietų „konversijos“ valstybės grąžintus nugyventus pastatus ir pritaikyti juos naujam gyvenimui. O gal verta vis dėlto bent dalį pastatų pritaikyti visuomeninei paskirčiai – įrengti muziejus, koncertų sales? Audrius Globys. Man asmeniškai imponuoja popiežiaus Pranciškaus išsakyta mintis, vertinant šio laiko procesus visuomenėje. Jis sako, kad šiuolaikinė Bažnyčia turėtų tapti dvasiškai sužeistų žmonių „karo lauko ligonine“. Manau, būtent šiai Bažnyčios vizijai įgyvendinti ir būtų prasminga kurti šiuolaikišką ir tinkamą infrastruktūrą, atstatant dar nenaudojamas bažnyčias ir vienuolynus. Verslo terminais kalbant, tam matau didelę besiformuojančią paklausą, į kurią būtina kūrybiškai atsiliepti. Pavyzdžiui, Vilnius, kuriame yra vis labiau viso pasaulio katalikų bažnyčiose plintančio Dievo gailestingumo kulto ištakų, turi visas prielaidas sukurti, popiežiaus Pranciškaus terminais kalbant, pasaulinio lygio „karo lauko kliniką“ arba, verslo terminais kalbant, „dvasinį Silicio slėnį“. Manau, tai yra didelė galimybė ir galbūt net misija Lietuvai. Ją būtų išmintinga priimti ir bendromis

A R C HI HITEKTŪRA Edukaciniai užsiėmimai Šv. Mykolo bažnyčioje. Nuotrauka iš Bažnytinio paveldo muziejaus archyvo.

Bažnyčios turtas, bent jau didžioji jo dalis, turi būti vėl naudojama pagal pirminę jo paskirtį – vykdyti Bažnyčios misiją visuomenėje. Panašu, kad Katalikų bažnyčia Lietuvoje pagal savo galimybes gana sėkmingai tai ir daro. pastangomis įgyvendinti. Kaip rodo dviejų tūkstančių metų Bažnyčios istorija, tokiems projektams reikalingas finansavimas anksčiau ar vėliau tikrai atsiranda, o atliktos investicijos tveria ne vieną šimtą metų ir visuomenei atsiperka su kaupu.

O kiek užtrunka ir kainuoja senų, tačiau istoriškai vertingų bažnyčių restauravimas? Audrius Globys. Dažniausiai tai nėra vien restauravimas, bet ir rekonstrukcija – sovietų konversijos sunaikinto nekilnojamojo turto atstatymas. Tokių nekilnojamojo turto objektų investicijų ir laiko sąnaudos priklauso nuo jų dydžio, esamos būklės ir pritaikymo tikslų. Jau prieš pradedant projektavimo darbus, dažniausiai būtina atlikti fotogrametrinius matavimus, kad būtų galima turėti rekonstruojamų pastatų planus skaitmeniniu formatu, taip pat reikalinga atlikti daug įvairiausių tyrimų: istorinius, archeologinius, konstruktyvinius, polichrominius ir kt. Turint visą medžiagą, ruošiama objekto pritaikymo koncepcija ir priešprojektiniai pasiūlymai. Patvirtinus koncepciją, ruošiami projektiniai pasiūlymai ir tik po to formuojama užduotis ir pradedamas ruošti techninis projektas. Visas parengiamasis ir projektavimo darbų etapas, atsižvelgiant į objekto dydį ir sudėtingumą, gali užtrukti iki trejų metų. Patys statybos ir rekonstrukcijos darbai, priklausomai nuo objekto sudėtingumo ir finansavimo galimybių, gali vykti iki dešimties metų. Nugyventų, suniokotų istorinių bažnyčios pastatų prikėlimas naujam gyvenimui yra tikrai ilgas procesas, kuriam reikia daug žmogiškų, laiko ir finansinių investicijų. 

A R C HI HITEKTŪRA

Restauruotuose statiniuose istorija netyli Sonata Ramanauskienė

Dar prieš du dešimtmečius vienas iš Kultūros ministerijos apdovanotų, kaip labiausiai nusipelniusių restauruojant kultūros vertybes, buvo ir lipdymo restauratorius Vytautas Dzindziliauskas, pasidarbavęs konservuojant, restauruojant ir atkuriant bažnyčių altorius, Baltarusijos ambasados interjero ir eksterjero, įvairių bažnyčių lipdybos, skulptūros, auksavimo ir dirbtinio marmuro darbus. Šiandien šiam itin profesionaliam, darbščiam ir sąžiningam restauratoriui, įkūrusiam ir vadovaujančiam savo individualiai įmonei, patikimi patys subtiliausi bažnytinio (ir ne tik) paveldo restauravimo darbai... Kokiais būdais ir pastangomis istoriniai pastatai ir interjerai nusimeta skurdžius „apdarus“, restauratorius V. Dzindziliauskas žino itin gerai. „Auksuojame, dažome naudodami polichrominę technologiją, atliekame lipdybos ir stiuko darbus, atkuriame fragmentus iš dirbtinio marmuro. Mano ir kolegų restauravimo įrankiai neturi kada ilsėtis“, – šypsosi restauratorius, kurio vadovaujamos individualios įmonės kolektyvo dėka pastatas, interjeras ir įvairūs fragmentai prikeliami iš užmaršties kartu su praėjusių epochų dvasia. Išsaugojo Profesorių butų vardą V. Dzindziliauskas prisimena, kaip tikrais kultūros paveldo atradimais tapo 2008 m. restauruoti dviejų istorinių pastatų, įrašytų į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, interjerai Vilniaus senamiestyje – prieš kelis šimtus metų Pilies gatvės 22 name gyveno Vilniaus universiteto profesūros atstovai. Po kruopštaus V. Dzindziliausko įmonės restauratorių darbo šie išskirtiniai kultūrinio palikimo „liudininkai“ – dabar Vytauto Dzindziliausko IĮ tel. +370 698 08316 I el. p. vyt.dzindziliauskas@gmail.com

čia restauruota 30 kambarių – su savo istorinės, meninės vertės interjerais priglobė biurus ir kontoras. Interjerai skirtingi, atnaujintas šešių piešinio rūšių skydinis parketas, o kur jo neišliko – išklotas naujas. Viskas, ką pavyko išsaugoti, kruopščiai atgaivinta ir restauruota: pradedant langų rankenomis ir baigiant lubų tapyba. Restauruota keletas sienų tapybos pavyzdžių, o visa dviejų erdvių pastato laiptinių sienų tapyba sušvito pretenzinga eklektikos prabanga, visas lubas dabar vėl puošia įmantrūs gipso lipdiniai – autentika išsaugota maksimaliai. „Norėdami sutvarkyti sudūlėjusias vieno kambario tapytas lubas, turėjome išimti gabalą tinko su piešiniu, jį restauruoti ir vėl įdėti atgal. Kur autentiška lipdyba buvo itin prastos būklės, naudotos išlietos senųjų lipdinių kopijos ir naujos, nesukeliančios priešpriešos medžiagos. Pagal restauracijos principus senovės neimitavome“, – pasakoja V. Dzindziliauskas. Jo restauruotos tapytos lubos daugybėje kambarių stulbina prabanga, ant vienų jų ištapyti metų laikus atspindintys siužetai.

→ 17

A R C HI HITEKTŪRA

vyzdžiu. Polichromijos, konstrukcijų, archeologijos ir dailės istorijos žvalgomuosius architektūros tyrimus ir paminklosaugos tvarkomuosius darbus V. Dzindziliauskas kartu atliko su architektu Robertu Žilinsku. „Mums pavyko maksimaliai išsaugoti ir restauruoti viską, apie ką turėjome pakankamai duomenų: atidengėme originalią rausvą cemento pagrindo apdailą, atstatėme originalių proporcijų langus ir pan.“, – komentuoja V. Dzindziliauskas, prisidėjęs prie sėkmingiausių pastarojo meto realizacijų. Išsaugotas kareivinių meno paveldas Marijampolėje po penkiais tinko sluoksniais 1998 m. vienoje kareivių svetainėje buvo aptikti šeši sieninės tapybos paveikslai. Po restauravimo ir konservavimo darbų, kuriuos 2003 m. atliko V. Dzindziliauskas ir Antanas Pužauskas, paaiškėjo, kad tai ne vieno dailininko tapyti tradicinės tematikos darbai: „Lietuvių kunigaikštis“, „Daktaras Jonas Basanavičius“, „Kunigaikštis Kęstutis“, „Karininko A. Juozapavičiaus mirtis ant Alytaus tilto“, „Jotvingių karys“, atlikti temperos technika (tapyba ant šlapio tinko). Tik pats didžiausias ir labiausiai laiko apgadintas paveikslas, vaizduojantis 1863 m. sukilimo sceną, dėl lėšų stygiaus liko neatnaujintas. „Šis kareivinių meno paveldas labai svarbus ne tik kareiviams, bet ir plačiajai visuomenei – kiekvienas paveikslas yra tarsi atskira istorijos pamoka ir liudijimas apie aukštą to meto kariškių kultūrą. Deja, daugelyje kareivinių šis paveldas sunaikintas“, – sako V. Dzindziliauskas. Restauratorių darbo dėka paveikslai pripažinti vertingi ir saugotini kaip XX a. 4 deš. vietinės tapybos pavyzdžiai. Restauravo grafų rūmus Kitoje sostinės vietoje, Vilniaus ir Islandijos gatvių sandūroje, stovintis XIX a. pradžios namas laikomas itin sėkmingu restauravimo ir pritaikymo šiuolaikiniams poreikiams pavyzdžiu. Todėl čia 2010 m. dirbę aukštos klasės specialistai, tarp jų ir sienų bei tapybos restauravimui vadovavęs V. Dzindziliauskas, stengėsi kruopščiai išsaugoti autentiškumą. „Pastato šeimininkai, Vilniaus klubo nariai, šį istorinį objektą – apleistą grafų Umiastovskių palikimą – norėjo regėti nepriekaištingai atkurtą“, – prisimena V. Dzindziliauskas. Padėjo atgimti Pirklių klubui Prieš kelerius metus Vilniaus Lukiškių aikštės prieigas papildė svarbią vietą atitinkantis aukščiausios klasės biurų kompleksas, sudarytas iš istorinio statinio ir su juo kontrastuojančio naujos statybos priestato. Dar 1913 m. architekto Michailo Prozorovo suprojektuoto trijų aukštų Pirklių klubo pastato pagrindinį fasadą ir išorės elementus puošė raudono dirbtinio smiltainio danga. „Toks dekoras anuomet buvo labai retas ir naudojamas tik atskiriems pastato fragmentams, todėl pastatas išsiskyrė prabanga ir originalumu. Elegantiškas jo vidaus ir išorės dekoras išreiškė progreso, kultūros naujovių ir pastovumo harmoniją, – pasakoja restauravimo įmonės vadovas. – Įėjusiuosius į pastato vidų pasitikdavo puošni ištapyta laiptinė su prabangiais veidrodžiais. Erdvios reprezentacinės salės sienas puošė plafonas ir bareljefai, o lubas – prekybos, iškalbos, komercijos ir pelno dievo Merkurijaus simbolika. Mažesniosios salės sienos irgi puikavosi originaliais lipdiniais.“ Šio secesinio turtingos istorijos Pirklių klubo pastato rekonstrukcija šiandien laikoma kruopščios restauracijos pa-

Bažnyčioms – ypatingas dėmesys Visuomenei siekiama kuo daugiau atverti išlikusį įvairių istorinių epochų architektūrinį, interjerinį meno paveldą, restauratorių iš naujo atgaiviną Lietuvos bažnyčiose, vienuolynuose, rūmuose, dvaruose ir kituose pastatuose. Per Nepriklausomybės atgavimo metus restauruota daug unikalių objektų, tačiau dėl lėšų stokos ir nesant aiškesnės paveldo išsaugojimo politikos restauravimo darbų apimtis yra vis dar nepakankama. Tačiau nežiūrint į tai, kaip sako restauratorius V. Dzindziliauskas, darbų jo profesijos atstovams – apstu. Jo paties rankomis jau iščiupinėta daugybės Lietuvos bažnyčių, bažnytėlių ir koplyčių mūsų kultūrai neįkainojamos vertybės. „Tai sostinės Šv. Petro ir Povilo, Šv. Stepono, Šv. Mykolo bažnyčios, taip pat Liškiavos, Šeduvos, Kybartų ir kitos, kurių būtų ilgas sąrašas“, – šypsosi specialistas. Jis su malonumu prisimena Kupiškio rajone Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje jo įmonės atliktus centrinio altoriaus ir presbiterijos sienų tapybos konservavimo bei restauravimo darbus, kuriems iš viso per penkerius metus skirta 180 tūkst. eurų. „Nuo išraiškingo ir plastiško avarinės būklės altoriaus ir kolonų pašalinome vėlesnių perdažymų aliejinių dažų sluoksnius, atidengėme autentišką dirbtinį marmurą, nuvalėme visus lipdinius ir skulptūras. Restauruotas altoriaus paveikslas „Šv. Jonas krikštytojas“, atkurti centrinio altoriaus auksuoti lipdinių paviršiai. Centrinio altoriaus restauravimo darbų metu netikėtai atidengėme už altoriaus esančią vertingą sieninę tapybą ir dekorą – atšokęs nuo sienos suskeldėjęs tinkas su dekoru kėlė grėsmę baigiamam restauruoti altoriui“, – vardija restauratorius. Palėvenės bažnyčios interjeras su devyniais altoriais yra vienas originaliausių Lietuvos vadinamojo liaudiškojo baroko pavyzdžių.

Kražių bažnyčios altorius, kažkieno neišmanėliškai nudažytas aliejiniais dažais, pradėtas restauruoti 2001 m. „Altorių šveitėme, kol nuėmėme senus dažus ir pasiekėme originalųjį sluoksnį. Kadangi altorius sukurtas iš mūro, apdaila buvo dirbtinio marmuro, o lipdiniai – iš stiuko ir pagražinti auksu bei sidabru, toks jis ir atkurtas“, – pasakoja V. Dzindziliauskas. Numatyta restauruoti ir vėliau statytus du šoninius altorius iš gipso – tokius restauruoti paprasčiau ir pigiau: nuvalius kreidą užtenka naujai gruntuoti ir nudažyti.

Kėdainiuose atgimsta unikalus interjeras Šiuo metu V. Dzindziliausko vadovaujama įmonė atlieka pagrindinio Kėdainių senamiesčio akcento – didingos renesansinės XVII a. evangelikų reformatų (dar vadinamos Kalvinų) bažnyčios unikalių interjero detalių atkūrimo darbus. Ją 1631 m. pradėjo statyti Kristupas II Radvila (1585–1640), o 1653 m. užbaigė sūnus Jonušas Radvila (1612–1655). Bažnyčia buvo kartu ir Radvilų šeimos muziejus. Ji yra viena seniausių ir didžiausių išlikusių protestantų šventovių visoje buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje.

A R C HI HITEKTŪRA

Kražių bažnyčioje atkūrė caro kazokų išdaužytas vazas Į Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią 2006 m. grįžo atkurtos dvi didžiulės vazos, kurias per Kražių skerdynes nuniokojo caro siųsti kazokai. Vazas atkūrė kultūros paminklus restauruojanti V. Dzindziliausko individuali įmonė. Kražių bažnyčios altoriaus restauravimo projekto vadovas V. Dzindziliauskas sako vazas per kelis mėnesius atkūręs pagal kitų bažnyčių baroko stiliaus altorių analogus. „Iš pradžių joms buvo išlankstytas metalinis karkasas, po to sluoksnis po sluoksnio dėta stiuko (smėlio, marmuro ir kalkių mišinys) masė, labai panaši į marmurą, – prisimena restauratorius. – Prieš pradedant altoriaus restauravimo darbus buvo atlikti tyrimai, kurių metu rastos baroko stiliaus altoriams būdingos nišos, paprastai skiriamos vazoms. Jas ir kitas altoriaus detales greičiausiai nudaužė per Kražių skerdynes kardais švaistęsi bažnyčios gynėjų sutramdyti caro atsiųsti kazokai. Nukapotos šventųjų skulptūrų galvos, angelų sparnai, sunaikinti kiti altoriaus puošybos fragmentai, kurie jau buvo kartą neprofesionaliai atkurti ir todėl vėl aptrupėjo.“ Naujas detales atkūrė V. Dzindziliausko įmonės dirbtuvėse lipdytojos restauratorės G. Grigienė ir A. Karvelytė.

Sovietmečiu bažnyčia buvo paversta sandėliu, o vėliau – vaikų sporto mokykla ir didžioji jos interjero dalis buvo sunaikinta. Šiandien grąžintoje tikintiesiems bažnyčioje yra išlikusi neseniai iš dalies atkurta renesansinių formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, o šoninėse bažnyčios nišose – ąžuolo skydai. 2001 m. dabar čia restauravimo darbus atliekantis V. Dzindziliauskas Kėdainių krašto muziejaus archyvuose aptiko ikonografinę medžiagą – bažnyčios interjero nuotraukas, pagal kurias nuspręsta atkurti neišlikusius sakyklos elementus. „Deja, buvo sunaikinti bažnyčios interjerą anksčiau puošę subtilūs manieristiniai medžio plastikos darbai: pagrindinio įėjimo dešinėje, ant paaukštinimo, buvęs ąžuolinis Radvilų sostas su dviem korintinėmis kolonėlėmis bei kairėje, už sakyklos, buvusi nedidelė puošni ąžuolinė kunigų ložė, – apgailestauja restauratorius, kuriam jau pavyko atkurti unikalią sakyklą. – Jai naujas detales drožėme iš senos, išlaikytos sausos ąžuolo lentos, kolonoms – iš išlaikytos sausos klevo medienos. Visą medieną padengėme antiseptikais, tonavome ir vaškavome. Dabar labai tikimės iš Reformacijos metų minėjimo komisijos sulaukti lėšų, kad galėtume atkurti kunigaikščių Radvilų sostą ir kunigų ložę – tai būtų deramas ir prasmingas Reformacijos 500ųjų metinių paminėjimas.“ 

V. Dzindziliausko įmonė rekonstravo ir Kražių bažnyčios altorių puošusio Marijos paveikslo sugadintą kirvarpų rėmą: sutvirtino paveikslą, rėmą pasidabravo ir paauksavo. Atgaivino Kretingos koplyčią Prieš kelerius metus V. Dzindziliausko įmonės specialistai tvarkė koplyčią, pastatytą 1933 m. viršum vienuolio pranciškono, botaniko, švietėjo Jurgio Pabrėžos kapo senosiose Kretingos kapinėse. Per laiką įskilo nugarinė siena, susidėvėjo pamatai, trupėjo apdailos elementai. „Pirmiausia sutvirtinome įskilimus ir atkūrėme kitapus sienos esantį Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Supratome, kad koplyčia nebuvo tvarkyta profesionalių restauratorių, iniciatyvos imdavosi tik pavieniai meistrai – paveikslas buvo kelissyk uždažytas, jis nukentėjo ir dėl to, kad po juo ant lentynėlės būdavo deginamos žvakės“, – prisimena restauratorius. Tai jis pastebėjo, kad nežinomo autoriaus paveikslas neturi analogų: jis atliktas aliejine tempera ant betono. „Paveikslas stovi lauke, yra veikiamas oro sąlygų, todėl nuo jo pagrindo buvo atšokę dažai, teko juos pritvirtinti. O nukentėjusi nuo žvakių liepsnelių paveikslo apačia mums taip ir liks mįslė, nes nebematyti, kas buvo nutapyta ten, kur debesėliai“, – sako V. Dzindziliauskas. Restauratoriai ieško autentiškos medžiagos ir būtų labai dėkingi, jeigu jiems galėtų pagelbėti J. Pabrėžos kapo prieškario laikų nuotraukų išsaugoję skaitytojai.

ARChiTEKTūRA

SeB areNOS TeNISO vIp rūBINėS:

prabanga ir patogumas nuo pirmo žingsnio

KRiSTiNA LiNKyTė

Prabanga, ramūs tonai, nė vieno nereikalingo baldo... Tai ne apie namus, tai apie naująsias SEB arenos teniso ViP rūbines. Nors, kaip ir namuose, čia užsukus – norisi dar šiek tiek pabūti ir pailsėti. Juk viskas sugalvota taip, kad būtų patogu, gera ir → ergonomiška. 20

A R C HI HITEKTÅªRA

A R C HI HITEKTŪRA

Gavusi užduotį padaryti visų senųjų SEB arenos rūbinių rekonstrukciją interjerų architektė Indrė Sunklodienė nedvejojo, nes galvoje sukosi milijonas idėjų. Architektė sau kėlė vienintelį tikslą – pasiekti, kad į šias erdves įėję žmonės būtų apgaubti kokybės, jaukumo bei prabangos. Marmuras, medis, stiklas – tai, ką gamta gali duoti brangiausio. „Gavome užduotį atlikti senųjų SEB arenos rūbinių rekonstrukciją, perkeliant Ž. Savicko sporto klubo rūbines į antrą aukštą, o pirmajame aukšte paliekant bendras bei VIP rūbines, – prisimena architektė I. Sunklodienė. – Su užsakovais bendrą kalbą radome jau pačią pirmą dieną, tad susitarti pavyko gana lengvai, o mūsų idėjos praktiškai iškart būdavo patvirtintos.“ Pasak architektės, nors pagrindinė idėja buvo galvoje, tačiau padirbėti teko nemažai. Ilgiausiai užtruko erdvių

planavimas, juk buvo būtina sutalpinti reikiamą skaičių spintelių, dušų ir kitos įrangos, kartu išsaugant erdvės pojūtį. „Svarbiausia komponuojant erdves buvo ergonomiškumas, patogūs praėjimai, tinkamai parinktos ir praktiškos apdailos medžiagos“, – tikina dizainerė. Darbas atsipirko su kaupu. Visiškai perplanuotų buvusių rūbinių vietoje atsirado naujos patogios lounge zonos, moterų erdvėje make up zona, pakeistas ir spintelių išdėstymas bei skaičius. Spalvos pasirinktos neatsitiktinai Kiekviena detalė, kiekvienas potėpis čia kruopščiai apgalvoti. Todėl nieko keista, kad ir spalvų pasirinkimas bei tarpusavio suderinimas atrodo toks natūralus, kaip gamta. „Grindims norėjome parinkti praktišką spalvą, taip atsirado pilka, – pasakoja I. Sunklodienė. – Be to, norėjosi

Svarbiausia komponuojant erdves buvo ergonomiškumas, patogūs praėjimai, tinkamai parinktos ir praktiškos apdailos medžiagos“, – tikina dizainerė. Darbas atsipirko su kaupu. prabangos, švaros elemento – taip atsirado baltas marmuras, o viskam sušildyti, jaukumui bei prabangos jausmui sukurti spinteles bei sienas padengėme plienmedžio (merbau) spalvos apdaila.“ Prabangiems ir patogiems dušams pasirinktos akmens masės plytelės bei juodi maišytuvai. „Apskritai šiam projektui naudojome kokybiškas ir labai praktiškas medžiagas, – tikina architektė. – Akmens masės plytelės, praktiška PVC danga, stiklas. Poilsio zonoje, siekiant užtikrinti jaukumo jausmą, atsirado tapetas bei tekstilė.“ Prie kitų rūbinių interjero elementų labai dera į lubas įleidžiami minimalistinio dizaino šviestuvai. Šie pagaminti Lietuvoje šviestuvai buvo atrinkti iš plataus iš UAB „Gaudrė“ asortimento. Taip per gana trumpą laiką erdvės pasikeitė neatpažįstamai. Darbai šveicariško laikrodžio tikslumu Prie sėkmingo projekto įgyvendinimo daug prisidėjo ir statybos bendrovė „Naresta“, Ji pagal projektą atliko visus ardymo, statybinius (atstatomuosius) bei apdailos darbus. Šiame objekte jos specialistai taip pat įrengė inžinerinius tinklus, sumontavo visą santechnikos įrangą, atliko elekros instaliacijos darbus. „Teko labai sparčiai dirbti išlaikant aukščiausią darbų kokybę“, ‒ prisimena bendrovės UAB „Naresta“ apdailos darbų vadovas Darius Barutis. – „Tenkindami visus užsakovo, su kuriuo sieja ilgametė bendradarbiavimo patirtis keliamus reikalavimus, itin didelį dėmesį skiriame ir darbų kokybei – tai įmonės vizitinė kortelė. Pagal mūsų bendrovės, dažniausiai atliekančios generalinio rangovo funkciją ir besispecializuojančios aukštos kokybės apdailos darbuose patirtį šis objektas buvo nedidelis, tačiau išskirtinis, o užduotys – įdomios ir nestandartinės. Nors prireikė neeilinių sprendimų, visus darbus atlikome tinkamai ir laiku.“

A R C HI HITEKTŪRA

Pasak specialisto, teko pasukti galvą dėl to, kaip užtikrinti, kad SEB arenos lankytojai nepatirtų jokių nepatogumų. „Kadangi tai buvo rekonstrukcija veikiančiose patalpose, o ne nauja statyba, darbus planavome taip, kad viskas vyktų tiksliai, kaip pagal šveicarišką laikrodį ir SEB arenos klientų srautai būtų tinkamai nukreipti, juo labiau, kad situacija keitėsi praktiškai kas savaitę“, – pasakoja D. Barutis. Viena įdomesnių užduočių, kurias teko atlikti UAB „Naresta“ darbuotojams – dizainerės

→

„Tai buvo iššūkis ir kartu didžiausias malonumas.“ Gal todėl paklausta, ar dabar, praėjus kuriam laikui, ką nors šiose patalpose keistų, dizainerė nedvejodama atsako, kad tikrai ne. 23

ARChiTEKTūRA

sumanymu sienas padengti specialia PVC danga, kuri imituoja merbau medieną. „Nors turime visokeriopą apdailos darbų patirtį, tačiau PVC dangos ant sienų klijavimas mums buvo naujas uždavinys. Juk paprastai ši danga klojama ant grindų. Svarbiausia, kad galutiniu rezultatu liko patenkinti ir klientai, ir mes patys“. Dirbti teko beveik neatsitraukiant, bet architektė i. Sunklodienė sako, kad tai ypatingas projektas, kuriam nebuvo gaila nė vienos paaukotos sekundės. „Labiausiai dirbant su šiuo projektu man patiko kokybiška komunikacija su klientu, abipusis pasitikėjimas, – prisimena dizainerė. – Na, o man pačiai buvo labai įdomu dirbti su kitokio tipo projektu nei ankstesnieji, kitokia tema. Tai buvo iššūkis ir kartu didžiausias malonumas.“ Gal todėl paklausta, ar dabar, praėjus kuriam laikui, ką nors šiose patalpose keistų, dizainerė nedvejodama atsako, kad tikrai ne. 

ARChiTEKTūRA

UAB „SERViCE GRoUP“ – STiKLo ĮVAiRoVė NUo PLAUKo SToRUMo iKi... ĮVAiRiAUSiEMS PRoJEKTAMS ĮGyVENDiNTi! išsami informacija apie specialaus stiklo naudojimą ir stiklo gaminių tiekimas architektūros ir pramonės objektams pagal didmeninius ir vienetinius užsakymus. Mūsų sPeCiaListaMs PaVaLdūs: priešgaisriniai, lenkti, neperšaunami ir atsparūs sprogimams, elektrochrominiai, šildomi, spalvoti, restauraciniai, „senoviniai“ veidrodiniai, antirefleksiniai, ploni ekraniniai (storis 0,3–1,5 mm), ypač didelių matmenų (ilgis iki 15 m), absorbuojantys rentgeno spindulius ir kt. stiklai, taip pat specialūs gaminiai iš optiškai skaidraus stiklo – lakštai, strypai, blokai, vamzdžiai. Dirbame su presuoto ir pūsto stiklo gamintojais, kurių produktai taikomi apšvietimo, aviacijos, chemijos ir naftos pramonėje, popieriaus, pieno ir namų apyvokos produktų gamybos, laivų statybos srityse. Visokeriopa specialistų patirtis ir aukščiausios kokybės stiklo gaminiai iš ilgamečių patikimų tiekėjų leidžia rasti geriausius sprendimus ir užtikrina, kad projektai bus įgyvendinti laiku pagal griežčiausius reikalavimus.  konsultacijos stiklo pritaikymo ir montavimo klausimais. Uab „serViCe GroUP“ SUDERVėS G. 185, PiKUTiŠKių K., LT-14300 ViLNiAUS R. TEL. +370 686 59 640 EL. P. VK@SERViCEGRoUP.LT WWW.SERViCEGRoUP.LT

A R C HI HITEKTŪRA

Išplėsta durų skambučio samprata Neseniai buvo pristatyta Lietuvoje konkurencijos neturinti pastatų komunikacijos įranga „Siedle“, gaminama prieš 270 metų įkurtoje vokiečių bendrovėje. Naujoviškos durų ir pastatų komunikacijos sistemos tinka gyvenamiesiems namams, įstaigoms, net senoviniams pastatams. Nuo įprastų jos skiriasi ne tik estetika ar tvarumu, bet ir funkcionalumu. Projektuotojams šios sistemos reiškia kūrybos laisvę, o vartotojams – viską, ko reikia bendraujant pastate ar šalia jo. Tokių išskirtinių sistemų Baltijos šalims, Lenkijai, Ukrainai, Rusijai bei kitoms NVS šalims tiekimas – sveikintina UAB „Jung Vilnius“ naujiena. Ne tik durų skambutis Šimtamečių Vokietijos bendrovių „Siedle“ ir „Jung“ bendradarbiavimas paskatino technologijų raidą – išorinės ir vidinės pastatų komunikacijos stotelės pradėtos integruoti į visą pastatą valdančias sistemas, t. y. telefonspynės tampa išmaniojo namo dalimi. Anksčiau telefonspynė tebuvo automatinis užraktas. „O štai Vokietijoje ji – ne tik saugumo, bet ir įėjimo į pastatą kultūros dalis. Deja, pas mus telefonspynių vaizdas dar dažnai darko pastatų fasadus“, – teigia automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. Vidaus ir išorės komunikacijos įrangos integravimas į išmaniųjų namų sistemą leidžia sumažinti išlaidas inžineriniams tinklams, užtikrinti paprastesnį valdymą ir techninį saugumą bei komfortą. „Jung“ telefonspynių vidaus stotelės yra funkciškai ir estetiškai suderintos su „Siedle“ lauko stotelėmis. Nors įspūdingesnių „Siedle“ lauko ir vidaus komunikacijos sistemų kainos gali siekti net 10 tūkst. eurų, bet skirtos daugiabučiams namams vidinės stotelės vienam butui gali kainuoti vos 86 eurus. Naujoviško dizaino galimybės ir funkcionalumas „Jung“ telefonspynių vidaus stotelės „Siedle“ komponuojamos su to paties dizaino „Jung“ jungikliais. Jos architektams suteikia daugiau galimybių išlaikyti interjero ir eksterjero darną. Naujosios telefonspynių stotelės, kaip ir „Jung“ jungikliai bei kištukiniai lizdai, gali būti de-

rinami tūkstančiais būdų – parenkant rėmelių formas, medžiagas ir spalvas. Pristatytos keleriopo dizaino iš skirtingų medžiagų gaminių grupės: „Siedle Classic“, „Siedle Vario“ „Siedle Steel“ ir „Siedle Select“. Tarp jų – įeigos kontrolės bei apšvietimo įrenginiai ir itin stilingos pašto dėžutės, taip pat puikiai derančios su lauko stotelėmis, kurios gali būti montuojamos sienose, stiklo vitrinose, durų varčiose ar tiesiog laisvai pastatomos. Įrengus vidaus stotelę, galima bendrauti su atvykusiaisiais prie durų, jas atidaryti. Itin ryškus ir nemažas 5,6 cm įstrižainės skystųjų kristalų ekranas leidžia ir dieną, ir vakare kuo puikiausiai matyti, kas stovi už durų, o „laisvųjų rankų“ įranga puikiai reguliuoja garsiakalbį. Kondensatorinis mikrofonas taip pat užtikrina sklandų pokalbį. Esant skirtingose patalpose, vidaus stotelė gali veikti ir kaip pasikalbėjimo įrenginys, supaprastinti skambučio peradresavimą. Be to, tokia sistema gali blokuoti pokalbių klausymąsi. Bet kuri UAB „Jung Vilnius“ užsakoma durų ir pastatų komunikacijos sistema komplektuojama pagal pageidavimus. T. y. bet kuris įrenginys gali skirtis funkcionalumu. Pavyzdžiui, į telefonspynę galima integruoti ir inovatyvią „Siedle“ įeigos kontrolę. Tuomet vietoje raktų ar plastikinių kortelių pakanka biometrinių parametrų. Kitaip tariant, norint patekti į pastatą, tereikia nuskenuoti piršto atspaudą. Tokia įeigos kontrolė taupo laiką ir neleidžia baimintis dėl paliktų raktų. 

UAB „Jung Vilnius“ I Žirmūnų g. 68, LT-09124 Vilnius I Tel. + 370 5 236 1919 I El. p. jung@jung.lt I www.jung.lt

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Įžvalgos laukiant Architektūros įstatymo Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti Architektūros įstatymo projektą, tad laukiama, kada jis bus priimtas. Architektūros įstatymas įtvirtintų esmines architektūros kokybę reglamentuojančias nuostatas ir jos kriterijus, sudarytų galimybes rengti atvirus konkursus geriausios architektūrinės idėjos ar projektinių pasiūlymų atrankai, planuojant ar projektuojant architektūriniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingus objektus. Pateikiame architektų bendruomenės atstovo ir teisininkų įžvalgas.

Vaidotas Kuliešius, architektas, aplinkos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės Architektūros įstatymo projektui parengti narys

Tikslas – architektūros kokybė Daugumos reglamentuojamų profesijų atstovai siekia įstatymiškai apibrėžti savo veiklą, remdamiesi Europos Sąjungos valstybių praktikoje įtvirtintu profesinio savireguliavimo principu. Deja, šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintas esminis architektūros vaidmuo, formuojant tvarią aplinką, kurioje gyvena ir dirba žmonės. Juose fragmentiškai reglamentuojama architektų profesinė veikla, architektūra vertinama daugiau kaip statybos proceso elementas, o ne kaip kultūros dalis. Kol kas nėra įteisintas dabar veikiančių architektūros tarybų prie Lietuvos architektų sąjungos statusas, jų veikla neapima visos šalies teritorijos. Į nacionalinę teisę neperkeltos Europos architektų tarybos (EAT/ACE) nuostatos. Visų pirma dėl architektūros konkursų, kuriuose architektūros paslaugas siūloma vertinti pagal kokybę, o ne kainą. Aiškiai neapibrėžti šių konkursų vertinimo kriterijai. Šiandien pagrindinis architekto kūrybinės minties vaisius – objektyviai išreikšta architektūrinė ar urbanistinė idėja – nėra teisiškai privaloma, rengiant statinių projektus ar planuojant teritorijas. Svarbiausiu tikslu kartais tampa statybos kaina, techniniai statinio rodikliai, o ne architektūros kokybė. Neretai visuomeniniu požiūriu svarbiems statiniams ir kompleksams projektuoti rengiami konkursai, kuriuose architektūrinė kokybė vis dar laikoma neprivalomu priedu arba nevertinama.

Todėl Architektūros įstatymo projekte yra aiškiai apibrėžti pagrindiniai tikslai: išsaugoti sukurtą ir kurti kokybišką su krašto savitumu, kultūra harmoningą, visuomenės viešuosius interesus atspindinčią, išliekamąją vertę turinčią aplinką. Jame siekiama nustatyti pagrindinius architektų veiklos principus, gamtinio ir urbanistinio (miesto) kraštovaizdžio, nekilnojamojo architektūrinio, etnokultūrinio paveldo išsaugojimą, aktyvesnį visuomenės dalyvavimą statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio projektavimo procesuose. Įstatymo projekte reglamentuoti architektų rengimo reikalavimai, atestuotų architektų veikla, teisės vykdyti atestuoto architekto veiklą įgijimo sąlygos, skundų dėl architektų kvalifikacijos nagrinėjimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiame teisės akto projekte aiškiai nustatyti architektūros kokybės kriterijai – urbanistinis integralumas, ergonomiškumas, ilgalaikiškumas, inovatyvumas, nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas, aplinkos pritaikymas visiems visuomenės nariams. Statinio vaizdas turi atitikti savo funkciją ir vaidmenį mus supančioje aplinkoje. Todėl įtvirtinta, kad projektiniuose pasiūlymuose bus privalomas statinio architektūros idėjos pateikimas, o planuojant teritorijas – urbanistinės idėjos pateikimas. Valstybinio

Panaudota straipsnio medžiaga: http://www.architekturumai.lt/pages/posts/kam-reikalingas-architekturos-istatymas-25.php

Vyriausybės, Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos kompetencija bei valstybinės politikos įgyvendinimas architektūros srityje taip pat aptariami šiame teisės akto projekte. Jame nustatyta, kad tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad buvo pažeistas viešasis interesas, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Architektų rūmai, Lietuvos architektų sąjunga, savivaldybių administracijos dėl viešojo intereso gynimo turės teisę kreiptis į prokuratūrą. Rengiant šį įstatymo projektą, buvo pasiremta Prancūzijos architektūros įstatymo pavyzdžiu ir reglamentuoti architektūros tarybų sudarymo principai, apibrėžta savivaldybių kompetencija architektūros srityje, nustatyti savivaldybių vyriausiųjų architektų kvalifikaciniai reikalavimai ir kompetencija. Atskirame projekto skyriuje reglamentuota atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus. Įsigaliojus Architektūros įstatymui architektų veiklos sąlygos Lietuvoje taptų tokios, kaip ir jų kolegų daugelyje išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių, be to, būtų sudarytos sąlygos kurti kokybiškesnę gyvenimo aplinką. Žingsnis sprendžiant svarbią teisinio reguliavimo problemą Architekto veiklą bei architektūros sritį šiuo metu reglamentuoja įvairūs teisės aktai (pvz.: LR Civilinis kodeksas, LR Teritorijų planavimo įstatymas, LR Statybos įstatymas, LR Architektų rūmų įstatymas, LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, LR Viešųjų pirkimų įstatymas, LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai). LR Architektūros įstatymo tikslas – užtikrinti teisinį aiškumą reglamentuojant architekto veiklą. Tam LR Architektūros įstatymo

Giedrė Kačinskienė, Advokatų profesinė bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai“ teisininkė

ARCHITEKTŪRA

ar viešojo intereso požiūriu reikšmingiems objektams planuoti ar projektuoti bus būtinas architektūrinių konkursų organizavimas.

Domas Gružauskas, Advokatų profesinė bendrijos „STRATEGUM Dargis ir partneriai“ vyr. teisininko padėjėjas

projekte įtvirtinti architekto darbo veiklos kokybės kriterijai, nustatyta architektūros srityje veikiančių ar ketinančių veikti fizinių ir juridinių asmenų teisių ir pareigų įgijimo tvarka, veiklos vykdymo kvalifikaciniai reikalavimai, jų įgijimo sąlygos ir tvarka, jų teisės, pareigos, atsakomybė ir architektų veiklai taikomi kokybės reikalavimai. Tiksliau apibrėžti architekto veikla užsiimančio asmens pareigas bei atsakomybę, konkrečiau nurodyti darbo veiklos kokybės kriterijus yra svarbu ne tik dėl aiškumo, bet tai taip pat turi didelės reikšmės nustatant statybos dalyvių atsakomybės ribas. Tačiau ar priėmus LR Architektūros įstatymą bus aiškūs šie aspektai ir ar išsispręs praktiškai kylantys klausimai, dar teigti negalima, nes didelę reikšmę turės ir šį įstatymą įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai, teismų praktika. LR Architektūros įstatymo projekte kalbama apie architektą kaip autorių LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kontekste. Tai svarbus žingsnis pirmyn, sprendžiant atvirą teisinio reguliavimo problemą Lietuvoje, susijusią su šiuo klausimu. Taigi vertinant LR Architektūros įstatymo projektą galima teigti, kad jau pats tokio įstatymo inicijavimas yra akivaizdus postūmis link aiškesnės, sistemiškesnės architekto veiklą bei architektūros sritį reguliuojančios teisinės bazės tobulinimo Lietuvoje. Tačiau, atsižvelgiant į kitus teisės aktus, kurie taip pat reguliuoja ir toliau reguliuos architektūros sritį, galima numanyti, kad ir priėmus LR Architektūros įstatymo projektą šią sritį reglamentuojantys teisės aktai nebus visiškai susisteminti, unifikuoti, nes daug klausimų, susijusių su šia sritimi, ir toliau reguliuos skirtingi teisės aktai. 

A R C HI HITEKTŪRA

Sonata Ramanauskienė

Tomas & Lukas nuotr.

„Flower Couture by Mantas Petruškevičius“ – tai neapibrėžtas žinomo floristo Manto Petruškevičiaus tapatumo atpažinimo ženklas. Jis nereiškia nei būsimo prabangaus gėlių salono pavadinimo, nei kokios kitos komercinės veiklos. „Tegu šis pavadinimas asocijuojasi tiesiog su... manimi“, – šypteli Mantas, kurio floristiniai darbai jau puošė ne vieną prabangų užsienio ir Lietuvos interjerą, o jo floristinė fantazija aplinką geba paversti tikru gėlių teatru su savo kvapais, nepakarojamu apšvietimu, erdvės lūžiais ir tik tą akimirką subtiliai plevenančia atmosfera...

Gėlių teatrališkumas prakalbina interjerą 30

A R C HI HITEKTŪRA

Perfekcionizmas – jūsų darbo su gėlėmis bruožas. Į ką pirmiausia atkreipiate dėmesį įėjęs į patalpas? Gal nuskambės keistokai, bet man pirmą įspūdį suformuoja ne interjeras, o ten tvyranti atmosfera. Tačiau vėlgi – juk atmosferą sukuria būtent interjeras! Ne veltui daug metų mėgstu viešbutį „Stikliai“ – jo aplinka įsupa į nepakartojamą aurą, kūrybinės mintys čia tiesiog savaime gimsta, provokuoja... Deja, kitose vietose kartais nuvilia interjero visumos nebuvimas: nėra detalių sandraugos, harmonijos, nors pavieniai daiktai ir gražūs. Labai svarbu visumos dermė ir vientisumas. Kita vertus, gali būti gražu ir, atrodytų, nederantys tarpusavyje daiktai, kurie sudėliojami taip, kad sukurtų savitą nuotaiką ar stilių, prabildami apie savininkus. Bet suderinti nesuderinamus dalykus yra menas. Deja, lietuviškuose viešbučių ar būstų interjeruose beskonybė – dažna viešnia... Tad man idėjos gimsta per emocinį pajautimą, kokį krūvį turi aplinka.

Iš materijos sukuriate nematomą, bet stipriai jaučiamą kūrinį... ... taip, savo dabartinio pomėgio nevadinčiau komerciniu – jis sujungia jausmus, mintis, kūrybą. Jaučiuosi gerokai prisidėjęs prie gėlių populiarinimo Lietuvoje. Tegu ir per tas pačias vestuves – gėlių atsiranda vis daugiau, jos pateikiamos vis originaliau, išradingiau. Dabar gėlėms įvairiausiomis progomis tenka labai didelė aplinkos estetikos dalis – seniau to nebuvo. Beje, „Flower Couture by Mantas Petruškevičius“ pavadinimą sieju ir su ypatingų žvakių kūrimu – tai dar viena mano svajonė. Nes visada dekoruodamas fiksuoju gėles su žvakėmis – toks duetas nuostabiai sukuria atmosferos visumą, juk kvepiančios žvakės liepsna ypač sustiprina buduarinės aplinkos pojūtį. O jei renginyje ar pokylyje nėra žvakių, visada gėles siekiu apšviesti identiška žvakių liepsnai šviesa – tą padeda atlikti toršerai, senieji metaliniai, teatriniai prožektoriai, o šviesos diodų šaltumo nemėgstu. Ypatingą dėmesį skiriu gėlių apšvietimui.

→

A R C HI HITEKTŪRA

Pinigai lemia skoningą interjerą? Šiais laikais žmonės teikia ypatingą svarbą juos supančiai aplinkai. Man asmeniškai interjeras yra tas objektas, kuris sukelia norą būti. Ne itin mėgstu modernųjį stilių, prie širdies – klasikinis, ypač buduarinis stilius, toks kaip, pavyzdžiui, Paryžiaus viešbučio „Costes“. Patinka tamsus, labiau uždaresnis interjeras. Mėgstu būti supamas gražių daiktų, ten, kur daug interjerą formuojančių detalių: šviestuvų, stilingų baldų, aksesuarų. Ir kad būtų daug klostėmis banguojančių, masyvių, ant žemės krentančių užuolaidų. Deja,

tokių interjerų Lietuvoje nedaug. Mano galva, ne visada jo stilių lemia turtai. Atvirkščiai, pastebiu, kad negailint pinigų dažnai sukuriamas beskonis, kičo prikimštas interjeras, tad tie pinigai tiesiog būna išmesti į balą. Nemėgstu vadinamosios rusiškos prabangos. Beje, patalpos dydis nelemia gėlių gausos. Aš pats patalpoms dekoruoti Lietuvoje rekomenduoju rinktis kuo daugiau gėlių, ir man jų vis nepakanka ir nepakanka (šypsosi). Aišku, už tą trumpą grožio akimirką įprasta susimokėti. Nemėgstu buitiškumo, visur man norisi matyti bent kiek vadinamojo elegantiško glamūro.

A R C HI HITEKTŪRA

Lietuvoje labai vertinu istorinius elementus naudojančią dizainerę Neriją Sabaliauskienę. Ji sugeba sukurti buduaro dvasią, suvesti visas detales į vienį, perteikti vyšninės ir kitų klasikinių spalvų prabangą – jos rankose gimsta solidi ir kartu moderni klasika. Ką jums, kaip floristui, suteikia kelionės po užsienį? Prancūzijoje garsiuose floristikos tęstiniuose kursuose mokiausi ne tiek kompozicijų rišimo meno, kiek spalvų derinimo, gėlių taikymo viešbučių, vestibiulių interjerams: kada ir kokias puokščių konstrukcijas, vazas naudoti ir pan. Dabar madinga viešbučių erdves puošti ne tradicinėmis gėlių puokštėmis – dabar svarbu vazų formos, dydžiai, specialūs gėlėms pritaikyti interjeriniai sprendimai, konstrukcijos ir net baldai, specifiniai metaliniai ir plastikiniai elementai. Kelionės po užsienį stipriai pakeitė mano požiūrį į floristiką. Sakoma, kad Dievas slypi detalėse – jose slypi grožio esmė, iš jų gaunu įkvėpimo. Pavyzdžiui, iš Paryžiaus parsivežiau ypatingų rožių kompozicijų. Kanuose, dekoruojant vieną gražiausių vilų Žydrajame Krante, mane įkvėpė palmės, tad Lietuvoje taip pat kurį laiką kūriau kompozicijas su įspūdingais palmių lapais. Tailande semdamasis patirties suvokiau, kad jų dekoravimo stilius man per ryškus, per daug chaotiškas ir dirbtinis, net primenantis „barbišką“ įvaizdį. Užtat užbūrė nepaprasto grožio ir spalvų orchidėjos, aplinkos puošybai ten naudojamos nenusakomais kiekiais. O štai Italijoje prie Komo ežero esančiose vilose dažniausiai merkiamos tik kukliosios chrizantemos – deja, lietuviams šios gėlės asocijuojasi tik su laidotuvėmis. Nemėgstu dirbtinai dažytų gėlių, niekada jų nenaudoju...

Fotografas Linas Dambrauskas

Kita vertus, tikrai prabangaus, akis užburiančio interjero be pinigų nesukursi. Žaviuosi interjero dizainerio Tomo Dixono sukurtais darbais – mačiau, kaip jie atrodo Londone ir kaip interpretuojami Lietuvoje. Neseniai teko apsilankyti senuosiuose Monako karalių rūmuose, kuriuose buvo atviros lankytojams kelios nepaprastai įspūdingos salės – gavau puikią progą pasigrožėt rafinuoto stiliaus autentiška klasika. Pakerėjo aksomo autentiškumas, medžiaginių tapetų naudojimo galimybės ir deriniai.

... todėl peršasi mintis, kad esate už natūralumą? Nevertinu sunarpliotų, priveltų, dirbtinai atrodančių puokščių. Dievinu sodo rožes „David Austin“, jų puokštės atrodo lyg ką tik priskintos prancūziškame sode, išlaiko natūralų kritimą. O ciklamenų žiedų su rasos lašais grožis... Visuose savo darbuose stengiuosi gėles pateikti taip, kad jos žavėtų savo kvapo, formos, lankstumo natūralumu, kad vazos, kokios jos bebūtų, neužgožtų augalų. Patinka natūralios šakos, pumpurai, žiedai. Žiūrėkite, kaip nuostabiai didybės efektą sukuria beržų šakos, jų svyrančias kekes įtaisius virš sėdinčio žmogaus... Atkurtas natūralus gamtos glėbys dovanoja nuostabų jausmą susirinkusiesiems. Esu už tai, kad žmonės Lietuvoje įprastų daugiau merkti gyvų gėlių namuose – tokia tradicija gyvuoja visame pasaulyje, ji labai papildo interjerus. Vakariečiai puoselėja sodo, kiemo klasiką, o lietuviai šalia namo sukuria tarsi kokį netikrą (nors ir gražų) daiktą, neišlieka gražaus natūralumo. Bet vėlgi – išlaikyti kuriant natūralumą yra menas! Galima būtų naudoti aplink namą daugiau vijoklių augalų, leisti jiems apaugti namus, daugiau auginti sodo rožių, gebenių. Vien tikrasis bijūnų kvapas ką reiškia! Man tokios gražios (važiuodamas per Lietuvą matau) tos pasenusios, paklypusios, nedažytos šimtą metų sodybos su šalia stūksančiu natūraliu sodu, net pelėsių kvapas jose turi savotiško žavesio... Kartais atrodo, kad Lietuvoje sodybų apželdinimas ima priminti Legolendą.

→

A R C HI HITEKTŪRA

Kokios interjero puokštės dabar madingos, kas sudaro puokštės struktūros pagrindą? Šiandien vyrauja dvi rūšys. Vieni viešbučiai naudoja itin klasikines prancūziško stiliaus puokštes, merktas į didelius klasikinius antikvaro indus. Kita dalis viešbučių daugiau naudoja modernias kompozicijas netgi klasikiniame interjere, o tą lemia permatomų stiklinių vazų formos, persišviečiantis vanduo ir matomi natūraliai ornamentinę faktūrą formuojantys gėlių kotai – jokių specialių kempinių ir kitų pagalbinių dalykų. Labai populiarus juodas stiklas, tačiau nevengiama ir kitų, taikomų prie interjero spalvų stiklinių vazų. Dabar madingi žydros ir pudros spalvos koloritai. Dažniausiai derinu prie interjero spalvų. Dievinu kalijų tyrumą, magnolijų ir orchidėjų pastelę, hortenzijų ryškumą, be abejo, – ir stambiažiedes rožes „Red Naomi“, burgundiško vyno raudonį. Prie modernaus interjero tinka modernesnės gėlės: kalijos, protėjos, strelicijų lapai, griežtų formų lapus turintys augalai. Rožės, orchidėjos vietos neras tarp išgrynintų formų. Tačiau nebijokite paieškoti ir išsitraukti iš močiučių spintų senų vazų (tegu ir krištolinių) ir grafinų, senovinių vazonų – juk istoriją turintys daiktai taip pat spinduliuoja tam tikrą energiją, o jei dar juose vietą randa sumerktos gėlės... Tai vis dėlto, kaip priversti interjerą „prabilti“? Kaip floristas, labai mėgstu erdvėje naudoti kuo daugiau konstrukcijų: kolonas, veidrodinius padėklus, veidrodinių grindų elementus, šviestuvus, sujaukiančius patalpos erdvę, – norėdamas išgauti tokį efektą kabinu gėlių instaliacijas. Man reikalingas teatrališkumas, siekiu, kad erdvė virstų mažu spektakliu, kad aplinka per gėles įgautų temą. Kaip suprati, kokio „spektaklio“ reikia? Man tai pavyksta suvokti tiesiog pabūnant toje aplinkoje, turiu įsijausti į interjero detales ir visumą, ir tik paskui iš ten sukilusių pojūčių gimsta mintys ir idėjos, kuo ir kaip papildyti patalpą. Ir dar vienas dalykas – niekada nesivadovauju jokiomis mados tendencijomis, naudoju tas pačias prabangias ir laikui nepavaldžių rūšių gėles: orchidėjas, hortenzijas (interjerui suteikia „oho“ įspūdį savo tikromis, natūraliomis ryškiomis spalvomis). Mano didžiausias įkvėpimo šaltinis – išsiskleidusios karališkosios intensyviai kvepiančios lelijos. Mėgstu, kai interjeras pasikeičia ne tik dėl gėlių grožio, bet ir dėl jų skleidžiamos kvapų harmoningos kompozicijos. Minite ir orchidėjas, bet juk jos tokios pabodusios – jų yra kabinetuose, virtuvėse ant palangių ir visur kitur, kur reikia ar nereikia... Jūs kalbate apie baltąsias orchidėjas phalaenopsis, o aš dažniausiai renkuosi ekskliuzyvinę rūšį „Vanda“, kurių visiškai kitokia struktūra. Įpintos į kompoziciją jos tarp kitų gėlių prabyla visai kitokiomis spalvomis ir formomis.

Mėgstate eksperimentuoti ar esate konservatyvus floristas? Neslėpsiu, mėgstu eksperimentuoti. Iki šiol nepamirštu kai kurių projektų, kuriems prireikė itin didelio išmoningumo ir energijos. Pavyzdžiui, Kanuose puošdamas vienos ištaigingos vilos baseino zoną turėjau suderinti klasiką su ultramodernu, jo ryškiomis spalvomis ir palmėmis... O štai neseniai teko dekoruoti šventės vietą Nidoje ant jūros kranto – aplinka netikėtai pasiūlė... guboją. Buvo nepaprastas potyris pasinerti į pusę tonos šių nepaprasto grožio ir lengvumo augalų, atkeliavusių iš Ekvadoro. Jas sugalvojau komponuoti su veidrodžiais (skaldytų veidrodžių kolonomis) – išėjo labai įspūdingos, susiliejusios su gamta architektūrinės, laužančios tradicinę erdvę modernios kompozicijos, nepaprastai praturtinusios ir taip gražią pajūrio aplinką: atsispindintis dangus ir jūra tarsi atsidūrė tarp mūsų... Ant pavėsinių lubų kabinau lankus su žvakėmis, tarp kurių buvo įterptos gubojų kekės... Jei atsirastų poreikis dekoruoti aptrupėjusį dvarą, tikrai rinkčiausi lauko gėles. Taigi, kaip matote, – be vietos patikrinimo, be susigyvenimo su ja nesu kūręs nė vienos kompozicijos. Tik tuomet save visą investuoju, kad ta vieta, padedant gėlėms, virstų visai kitokia. Pats dekoravimas dažniausiai trunka tris dienas, bet pasirengimas – pusmetį. Per tą laiką reikia spėti užsakyti reikiamas vazas ir kitas detales, jas parsisiųsdinti, sukurti vizualizaciją, rasti reikiamų gėlių. Kalbant apie bendradarbiavimą su architektais – ne visada jie mato reikalą skirti dėmesį floristinei daliai. O gaila, nes užsienyje architektūriniai sprendiniai dažnai derinami su galimybe erdves puošti gėlėmis: tam sukuriamos specialios nišos arba parenkami gėlių puošybai tinkami baldai. Koks buvo raktinis jūsų posūkio į floristiką momentas? Floristikos srityje jaučiuosi save atradęs tikrai ilgam, gal net visam laikui. Nors ir dirbau su gėlėmis nuo 15-os metų, tačiau mėginau save ir kaip mados stilistas, ir kaip televizijos laidos „Mados reidas“ vedėjas. Kol vieną kartą filmuodamasis suvokiau, kad tai daryti man nebeįdomu. Mintyse padėkojau šiai patirčiai ir... pakeičiau gyvenimą iš pagrindų. Esu pagal Zodiaką Avinas, tad ryškūs posūkiai man būdingi. Nors... kiekvienas naujas projektas man – iššūkis: visada labai stresuoju, išgyvenu, nes esu perfekcionistas, visada paskutinius savo idėjos štrichus kontroliuoju pats: man svarbu kiekvienas vazos pasukimo kampas, jos dizainas... Floristinio dekoravimo aksesuarus ir detales dažniausiai naudoju iš Prancūzijos, Olandijos, Londono. Ir, kartą panaudojęs, mėgstu kaupti, niekam neskolinu ir neperparduotų. Be to, ateis laikas, kai pasikuitęs vėl atrasiu vazas, detales ir vėl galėsiu pasinerti į savo aistrą – kurti naujas kompozicijas... Ačiū už pokalbį!

Fotografas Linas Dambrauskas

A R C HI HITEKTÅªRA

A R C HI HITEKTŪRA

Pramogų ir poilsio centro „Belmontas“ nuotr.

Ką apie viešbutį pasako interjere naudojami lipdiniai? Lengva pastebėti, kad vis daugiau naujai atidaromų ir renovuojamų viešbučių, dvarų, prabangių sodybų, pramogų kompleksų savo interjerus gausiau ar saikingiau dekoruoja lipdiniais. Tai pavadinti nauja mada dar anksti, tačiau tendencija aiški. Šiuolaikiniais lipdiniais, arba dar kitaip vadinamais dekorais, apvadais prekiauja vis daugiau įmonių. Nepaisant to, rinkos senbuviai džiaugiasi kylančia užsakymų kreive. „Classic Line Decor“ projekto vadovė Inga Eimontienė jau aštuonerius metus dirba su lipdiniais, todėl puikiai jaučia rinkos tendencijas ir užsakovų nuotaikas. Apie tai pasikalbėjome jaukiame, gausiai lipdiniais dekoruotame „Classic Line Decor“ salone Vilniaus Naujamiestyje, T. Ševčenkos g. 19. Kas, jūsų žiniomis, turi didžiausią įtaką lipdinių „sugrįžimui“ ar „atėjimui“ į viešbučių, kitų visuomeninės paskirties pastatų, taip pat nuosavų būstų interjerus? Vienos priežasties įvardinti negaliu. Jų yra kelios. Daug viešbučių, dauguma jų yra įsikūrę miestų senamiesčiuose, naujamiesčiuose, kurių aplinka, pastatai nuo seno dekoruoti įvairiais puošybos elementais. Tarp jų sprausti modernų pastatą ryžtasi vis mažiau užsakovų ar pastatus projektuojančių architektų. Jei yra renovuojamas, viešbučiui pritaikomas senas pastatas, natūralu, kad organiškiau, natūraliau atrodo to laikmečio dvasią atitinkantis interjeras. O kaip jis be lipdinių? Tačiau ir toliau nuo miesto centro vystomi viešbučiai, kiti pramogas siūlantys kompleksai, ypač jei jie orientuoti į didesnes pajamas turinčius žmones, drąsiai dekoruojami lipdiniais. Detalėmis sušildytas interjeras padeda kardinaliai pakeisti aplinką. Be to, jis yra, sutikite, jaukesnis. O to dažnam

keliautojui norisi. Lygiai kaip ir šventiškumo, tam tikro iškilmingumo, prabangos. Naudojant dekorus bene lengviausia ir ekonomiškiausia sukurti taip norimą viešbučių išskirtinumą, papildomą vertę, gauti papildomos grąžos iš investicijų. Tai pasaulyje seniai patikrintas kelias. Ar yra kokių nors viešbučių dekoravimo lipdiniais taisyklių? Tokių ant popieriaus surašytų taisyklių neteko rasti, tačiau tradiciškai gausiau dekoruojami viešbučių holai, restoranai ir brangiausi numeriai. Juose suformuojami židiniai, naudojamos konsolės, kolonos, piliastrai. Galioja nerašyta taisyklė – kuo žemesnės klasės numeris, tuo dekoro jame mažiau. Koridoriams ir paradinėms laiptinėms dekoro taip pat negailima. Be to, aukštesnės klasės viešbučiai gausiau dekoruoja patalpas, renkasi drąsesnius lipdinius. Prie puodelio arbatos minėjote, kad daug dekorų eksportuojate. Be kita ko, į Švediją... Taip, didžioji mūsų eksporto dalis keliauja į Skandinaviją. Daugiausia – būtent į Švediją. Kai pasikalbame su partneriais, tai jų pirkėjai pavargę nuo vadinamųjų „tiesių linijų“, minimalizmo. Namuose nori jaukumo, šilumos. Galų gale – „namų pojūčio“. Jie tai taip ir įvardija. Partneriai džiaugiasi, kad pardavimų augimas šioje kategorijoje auga dešimtimis procentų kasmet. Tai juos ir mus džiugina. Taip pat džiugina ir dekorų pardavimų augimas Lietuvoje, džiugina ir tai, kad interjerų konkursuose vis daugiau dalyvauja architektų su klasikiniais interjerais. Pati dar norėčiau pridurti, kad lipdinius interjere projektuoti, o po to ir montuoti labai paprasta. Šiuolaikiniai dekorai – lengvi, patvarūs, atsparūs aplinkos poveikiui, netrupa, „nevaikšto“, neskilinėja, paruošti dažyti. Drąsiai kreipkitės. Visuomet geranoriškai patariame, pasidaliname žiniomis, turima medžiaga. Mūsų interneto namuose www.classiclinedecor.com pateikiame nemažai interjero idėjų, kaip kurti skirtingus charakterius naudojant lipdinius, spalvas, patarimų. Svetainėje iš karto galite įsigyti patinkančių lipdinių tiek luboms, tiek sienoms, langų, durų apvadų, grindjuosčių, židinių apdailų, montavimo medžiagų. Jei mėgstate gyvą bendravimą, pažiūrėti, pačiupinėti pačius dekorus, kviečiame užsukti į saloną T. Ševčenkos g. 19 Vilniuje.  Ačiū už pokalbį! Daugiau patarimų ir idėjų – www.classiclinedecor.com

ARCHITEKTŪRA

KIILTO – kai norisi lengvai prižiūrimų grindų! „Kiilto Parquet Oil“ – ekologiška alyva iš augalinių aliejų parketui ir medinėms grindims: - - - - - - -

neskleidžia nemalonaus kvapo; atspari vandeniui ir chemikalams; puikiai dengiama; greitai džiūsta – galima vaikščioti po 24 val.; neslidi – tinka laiptams; 1 l užtenka 40 m2 grindų plotui; 5 spalvų paletė ir galimybė spalvas maišyti tarpusavyje.

Alyva „Kiilto Parquet Oil“ padengtos grindys išsaugo natūralų medienos jaukumą ir šilumą. Norint visiškai supaprastinti grindų priežiūrą, grindims suteikus norimą atspalvį, jas galima lakuoti „Kiilto“ lakais. Jei grindų nenorite lakuoti, galima naudoti kitą apsauginę priemonę – „KIILTO PROTEC Hardwax Oil”, tinkamą visų rūšių „Kiilto“ alyvomis padengtoms grindims. Ji bespalvė, matinė, atspari trinčiai, turi švelnų kvapą. 1 l „KIILTO PROTEC Hardwax Oil“ užtenka 20–30 m2 grindų plotui.

UAB „Kiilto Lietuva“ I Kirtimų g. 47, LT-02244 Vilnius I Tel. +370 5 264 0661 I El. p. kiilto@kiilto.lt

www.kiilto.lt

ARChiTEKTūRA

PhiLiPS AMBiLiGhT – TELEViZoRiAi SU AUREoLE! - Nevargina akių, nes mažina vyzdžio raumens judesius. - išplečia periferinį regėjimą*. - Jų nepriekaištinga estetika sukuria pridėtinę vertę interjerui. - Perduoda ryškesnius, nevarginančius akių vaizdus. Televizoriai PHiLiPs aMbiLiGHt su papildomu šviesos srautu – įkūnytas 50-ies metų siekis šviesos šaltinį pritaikyti komfortiškai žiūrėti televizorių, esant bet kokiam aplinkos apšvietimui. Šie televizoriai atitinka JAV Kino ir televizijos inžinierių asociacijos nurodymą, kad optimalus patalpos apšvietimas turi būti 10 % mažesnis už vaizdą ekrane. Jų užpakalinėje pusėje yra papildomas šviesos šaltinis, apšviečiantis už televizoriaus esančią sieną. Todėl ekraną gaubia šviesos aureolė, kuri nevargina akies vyzdžio ir sukuria ekrane ryškesnį, spalvingesnį ir aiškesnį vaizdą. Naujoviški oLED davikliai televizoriuose PHiLiPs aMbiLiGHt reguliuoja apšvietimą, nustato reikalingą jo intensyvumą ir nuolatinę kaitą pagal rodomus vaizdus. Tamsioje patalpoje tokio televizoriaus ryškumas mažesnis, šviesioje – didesnis. Tai slopina papildomus šviesos šaltinius, ekrane mažina atspindžius. Be to, kai televizorius yra išjungtas, aMbiLiGHt apšvietimas gali tapti derančia prie interjero lempa. 

WWW.PhiLiPS.LT

didžiausia Europos buitinės elektrotechnikos gamintoja; natūralesnis, turtingesnis ir sveikesnis pasaulis ekranuose; naujos, plečiančios akiratį vaizdo technologijos; skatinantys bendrauti ekranai.

* DAR PRiEŠ 20 METų „NoKiA“ iNŽiNiERiAi PASTEBėJo, KAD iŠPLėTUS KVADRATiNĮ EKRANą Į ŠoNUS VAiZDAS NENUKENčiA iR NET TAMPA RAiŠKESNiS, NES KiEKViENAS ŽMoGUS MATo 30 % DAUGiAU Į PLoTĮ NEi Į AUKŠTĮ. TAi VADiNAMA PERifERiNiU REGėJiMU.

ARChiTEKTūRA

BaIGIamIejI vONIOS kamBarIO kONkurSO akceNTaI DALiA ZiLiNSKiENė

Ar šiandien sugebame iš modernios vonios įrangos ir naujausių apdailos medžiagų sukurti savo namuose poilsio ir malonumų oazę? Į šį klausimą visiškai išsamius atsakymus pateikė pusmetį trukęs mūsų žurnalo organizuotas „Universalaus dizaino vonios kambario“ konkurso finalas. Jis tapo dar vienu „Structum“ misijos – suteikti erdvę idėjų mainams – atspindžiu. Paskutinę birželio dieną Lietuvos architektų sąjungos rūmuose į „Structum“ organizuotą konkurso finalinį renginį susirinko interjero dizaineriai, architektai, šio projekto rėmėjai ir kiti statybų verslo atstovai. Nekreipdami dėmesio į alinantį vasaros karštį atvyko visi, kurie nuo pat konkurso pradžios kovo mėnesį buvo suinteresuoti praplėsti mūsų

šalyje vyraujančią vonios kambario sampratą. Savo originalius darbus kompetentingai komisijai vertinti buvo pateikę 11 profesionalių dalyvių dizainerių kategorijoje ir 17 konkursantų studentų kategorijoje. Daugelis vonios kambario sprendimų buvo originalūs, juose visuose estetika puikiai derėjo su funkcionalumu.

→

KoNKURSo NUGALėToJA PRofESioNALų KATEGoRiJoJE LAURA VANAGAiTyTė

ARChiTEKTūRA

Pateikti novatoriški projektai buvo vienas už kitą įdomesni ir visiškai skirtingi. Norint juos tinkamai įvertinti, žiuri komisijai – dizainerei Audronei Ambrazienei, architektams Tomui Gečui ir Tomui Lapei – teko spręsti tikrai nelengvas užduotis. Buvo atsižvelgiama į viską – vonios kambario patogumą, ergonomiškumą, sprendimų lakoniškumą, pateikimo kultūrą ir daug kitų dalykų. Anot architekto T. Lapės, šiuolaikinėje architektūroje reikia „veiksmažodžių“. Todėl vertindamas jis teikė pirmenybę tokiems projektams, kuriuose sukurti vonios kambariai ilgiausiai galėtų sulaikyti įsivaizduojamą žmogų, t. y. vonios kambariams, iš kurių nesinorėtų išeiti. finalinio renginio metu geriausių konkursui pateiktų projektų autoriai susirinkusiai auditorijai vienas po kito pristatė savo darbus, papasakojo, kokiomis idėjomis ir inspiracijomis vadovaudamiesi pasirinko originalų sprendimą, kokią ir kodėl pasirinko vonios kambario įrangą, apdailą ar interjero elementus. Konkursantai prisipažino, kad nemažai kūrybinių ieškojimų prireikė išpildyti vienai pagrindinių konkurso sąlygų – vonios kambarys turi būti universalus, pritaikytas įvairaus amžiaus žmonėms, net ir su negalia. Visų pasisakymus su dideliu dėmesiu stebėjo ne tik projekto „Universalaus dizaino vonios kambarys“ organizatoriai, bet ir jį rėmusių įmonių atstovai. Jiems buvo labai įdomu pristatytuose projektuose pamatyti, kaip išradingai galima suderinti moderniausius Lietuvos rinkai tiekiamos

KoNKURSo NUGALėToJAS STUDENTų KATEGoRiJoJE NoRBERTAS PAGALyS

ARChiTEKTAS ToMAS LAPė

ARCHITEKTŪRA

vonios įrangos gaminius, atrasti kitokių naudojimo galimybių. Iš tiesų didele dalimi viso konkurso sėkmė priklausė nuo jį rėmusių solidžių ir šalyje gerai žinomų įmonių. Todėl organizatoriai liko labai dėkingi UAB „Tece Baltikum“, UAB „Vaineta ir partneriai“ „Villeroy & Boch“ atstovybei bei informaciniam rėmėjui žurnalui „Mano namai“. Renginio dalyvius ir rėmėjus sveikino vyriausioji žurnalo „Structum“ redaktorė Dalia Zilinskienė. Nemažai teigiamų įvertinimų konkursas sulaukė ir iš įmonių atstovų. Pavyzdžiui, susirinkusiesiems žodį tarė modernios vonios inžinerinės įrangos tiekėjos UAB „Tece Baltikum“ komercijos direktorius Regimantas Mikučionis. Jis atkreipė dėmesį, kad konkursui pateiktuose darbuose atrado labai įdomių inovatyvių idėjų. Apie jas jis rengiasi kalbėtis net su konstruktoriais iš koncerno „TECE GmbH&Co.KG“, kuriam Baltijos šalyse ir atstovauja jo įmonė. Jo nuomone, įrangos gamintojams turėtų būti įdomios konkurso metu pateiktos idėjos. Aišku, maloniausia renginio dalis buvo konkurso laimėtojų apdovanojimai ir prizų teikimas. Pagrindinis prizas profesionalų kategorijoje už suprojektuotą klasikinio stiliaus vonios kambarį atiteko Laurai Vanagaitytei – ji keliaus į rugsėjį Paryžiuje vyksiančią parodą „Maison & Objet“. Džiaugdamasi ji sakė, kad konkursas jai turės didelės reikšmės ir ateityje. Nuvažiavusi į parodą ji tikisi pasisemti naujų idėjų, įkvėpimo, naujų kūrybinių inspiracijų, neabejoja, kad tai prisidės prie jos profesionalaus augimo. Dizainerė žada dalyvauti ir kituose žurnalo „Structum“ organizuojamuose konkursuose. Juose dalyvauti ketina ir geriausio projekto studentų kategorijoje autorius Norbertas Pagalys, sukūręs itin lakoniškų

sprendimų vonios kambarį. Jam atiteko kelionė į Kopenhagoje rugpjūtį vyksiančią parodą „Northmodern“. Norberto teigimu, dalyvaudamas šiame konkurse jis pagausino žinių bagažą, suteikė sau daugiau motyvacijos tobulėti. Vertingi „Villeroy & Boch“ atstovybės įsteigti prizai buvo įteikti profesionalei Silvijai Dambrauskaitei už sumaniai išnaudotas daiktams laikyti erdves ir studentei Renatai Vasiliauskienei už idėją vonios kambaryje įrengti IR spindulių pirtį. UAB „Vaineta ir partneriai“ įsteigtas prizas atiteko interjero dizainerei Annai Drutel (profesionalų kategorija) už labai profesionaliai panaudotas apdailos medžiagas. Papildomai UAB „Tece Baltikum“ įsteigtą prizą atsiėmė ir Gintarė Jarmalavičiūtė (profesionalų kategorija) už vonios interjerą gamtos tema. Neliko be apdovanojimų dizaineris Nerijus Kazlauskas ir studentė Dovilė Lapinskaitė, kurių projektus įvertino ir dovanas skyrė žurnalas „Mano namai“. Maloniai renginio pabaigoje dalyvius nustebino papildomai įsteigtas prizas, nors jis iš anksto net nebuvo numatytas. Jis atsirado tik todėl, kad vienam iš svečių labai patiko Aistės Matiukienės sukurtas vonios interjeras (studentų kategorijoje). „Už kitokį, nestandartinį požiūrį į vonios kambarį“ jai buvo padovanota kelionė su architektų, projektuotojų ir dizainerių grupe po Europos senamiesčius – Krokuvą, Bratislavą, Vieną. Universalaus dizaino vonios kambario konkursas baigėsi, bet žurnalas „Structum“ jau kuria naujus projektus, kurie padėtų kūrėjams ir verslo atstovams pajausti, kaip naudinga žengti kartu tuo pačiu idėjų kūrybos ir jų įgyvendinimo keliu. 

S TAT y B A

PoŽEMiNių AUToMoBiLių AiKŠTELių EVoLiUCiJA

Giedrė Linden

S TAT Y B A

Pasimokę iš savo ar kitų klaidų ir suprasdami, koks svarbus klientams yra saugus ir patogus transporto priemonės pastatymas, daugumos projektų užsakovai nebenumoja ranka į tokias anksčiau galbūt mažiau reikšmingomis laikytas pastato dalis, kaip požeminės stovėjimo aikštelės ar garažai. Dar daugiau – siekdami užtikrinti kuo didesnį į požemines aikšteles įvažiuojančių žmonių saugumą ir patogumą, užsakovai kai kuriuose projektuose pageidauja įdiegti tai, kas dar net nėra numatyta įteisintose normose.

„Pas mus tos normos netgi eina paskui praktiką. Nes neretai pasitaiko, kad pagal geresnius projektus kas nors jau būna įdiegta, o tik vėliau tai atsiranda ir normose, tampa privaloma visiems“, – įsitikinęs Vilniaus architektūros studijos vadovas architektas Algimantas Pliučas. Jis drauge su kolege architekte Vaida Norkūnaite papasakojo, kaip pastaruoju metu pasikeitė požeminėms aikštelėms keliami reikalavimai ir užsakovų bei statytojų požiūris į jų įrengimą.

Nauda pastatui Jau nuo šių metų lapkričio visi naujai statomi pastatai turės atitikti energinio efektyvumo A klasę. Tačiau, architekto A. Pliučo nuomone, įrengiant požemines automobilių stovėjimo aikšteles tai mažai ką keis. Nes juk statinio energiniai skaičiavimai taikomi šildomiems pastatams ir patalpoms, o požeminės aikštelės ar garažai pas mus dažniausiai nešildomi. Jeigu tik įmanoma, aikštelės daromos atviros ir prapučiamos, neatsižvelgiant į tai, ar tai

→

S TAT Y B A

atskiras pastatas, ar jos integruotos į bendrą kompleksą. Tai leidžia supaprastinti įvairių inžinerinių tinklų įrengimą ir sumažinti statybų sąmatas.

lėse nuolat juda oro srautai – tiek šalinant iš jų anglies dvideginį, tiek veikiant ventiliacijos sistemoms, todėl patalpos išsivėdina ir drėgmė jose nesikaupia.

„Galima teigti, kad požeminėms aikštelėms nebus taikomi energinio efektyvumo A klasės reikalavimai. Galbūt reikės tik izoliuoti jų konstrukcijas nuo kitų pastato dalių, kurios susijusios su aikštelėmis, ir padidinti šiluminę varžą. Bet juk ir pati aikštelė sukuria tam tikrą buferinę zoną, nes joje paprastai būna šilčiau nei lauke. Atitvaros tarp aikštelės ir kitų patalpų netgi būna plonesnės negu tarp patalpų ir lauko“, – pastebėjo architektas.

Linkstama sistemas jungti Žinoma, keičiantis naujiems pastatams keliamiems reikalavimams, neišvengiamai keičiami reikalavimai ir požeminėms aikštelėms. Pavyzdžiui, būtinybė taupyti elektros energijos išlaidas paveikė ir požeminių aikštelių apšvietimo sprendinius. Jau dabar naujų pastatų požeminėms aikštelėms apšviesti naudojamos šviesos diodų (LED) lempos, o jų skaičius tampa vis racionalesnis. Be to, diegiami judesio davikliai, kad nebūtų be reikalo apšviečiamos patalpos tuo metu, kai jose nėra žmonių.

Architektė V. Norkūnaitė pratęsė šią mintį patikslinusi – jeigu aikštelė yra požeminė, ji netgi suteikia naudos – sulaiko šilumą pastate. Kadangi požeminėje aikštelėje, net ir nešildomoje, paprastai būna maždaug +5 °C temperatūra, su ja besiliečiančioms kitoms pastato dalims reikia mažiau šilumos izoliacijos. Kaip minėta, dauguma požeminių automobilių aikštelių nešildomos, tad jų šilumos izoliacijai netaikoma jokių reikalavimų, nebent reikia nuo peršalimo apsaugoti pačias pastato konstrukcijas tam, kad nesusidarytų šalčio tiltai į šiltą pastato dalį. Statinio hidroizoliacija turi atitikti reikalavimus, susijusius su įvairiomis pastato konstrukcijomis, pavyzdžiui, grindimis ar sienomis. Pasidomėjus, ar būtina požeminėms automobilių stovėjimo aikštelėms taikyti papildomas apsaugos priemones nuo pelėsio, architektas A. Pliučas atsakė, kad ne. Jeigu hidroizoliacija yra gerai įrengta, konstrukcijos nedrėks ir pelėsio neatsiras. Be to, požeminėse aikšte-

Pasak architektų, po truputį daugėja projektų, kuriuose numatomas ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimas, pavyzdžiui, saulės elektrinių. Tokios elektrinės gyvenamiesiems pastatams ar biurams sukuria pridedamąją vertę, o jų gaminama energija paprastai naudojama ne tik laiptinėms, bet ir tokioms tamsioms pastatų dalims, kaip požeminės aikštelės, apšviesti. Žinoma, alternatyvių energijos šaltinių naudojimo nauda pajuntama ne iškart, o tik po kelerių metų. Tačiau tokių šaltinių naudojimas sukuria papildomą pastatų vertę. Elektros instaliacijai, priešgaisrinei saugai ar stebėjimo kameroms reikalavimai iš esmės nepasikeitė, tačiau sistemos neišvengiamai tobulėja ir tai akivaizdu. Dabar įrengiant požemines automobilių stovėjimo aikšteles siekiama skirtingas funkcijas atliekančias

Anot architektės V. Norkūnaitės, pastaruoju metu atsirado nemažai alternatyvių įrenginių, kurie leidžia ta pačia sistema ir išsklaidyti anglies dvideginį, ir pašalinti dūmus. Paprastai tokioms sistemoms nereikia ortakių, tad galima laimėti požeminių aikštelių eksploatacinio aukščio. Dujinei įrangai – griežtas „ne“ Prakalbus apie anglies dvideginį ir dūmų šalinimą, natūraliai kilo klausimas, ar visi automobiliai gali būti statomi požeminėse aikštelėse. Juk neretai prie jų galima pamatyti perbraukto dujų baliono ženklą, įspė-

jantį, kad automobiliams su dujine įranga čia stovėti draudžiama, nes suskystintosios naftos dujos žemesnėse vietose gali pradėti kauptis, tad didėja sprogimų ar gaisrų tikimybė.

S TAT Y B A

sistemas sujungti, o jų darbą optimizuoti taip, kad pakaktų mažiau inžinerinės ventiliacijos ar elektros instaliacijos įrangos.

Architektė V. Norkūnaitė paaiškino: „Automobilius su dujine įranga požeminėse aikštelėse statyti griežtai draudžiama, nebent grindų altitudė yra mažesnė nei 3 metrai. Paprastai tokius automobilius leidžiama statyti tik atvirose aikštelėse, bet ir čia yra niuansų: automobiliai turi būti suskirstyti tam tikromis grupėmis, iki tam tikro skaičiaus, tarp jų turi būti išlaikyti atstumai, įrengti reikalingi davikliai, jutikliai ir panašiai.“ Architektas A. Pliučas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant galimo automobilių su dujine įranga statymo

→

klausimą dažniausiai nueinama paprasčiausiu keliu: ženklu uždraudžiama jiems įvažiuoti į aikšteles, taip visą atsakomybę perkeliant vairuotojams. Tačiau vargu, ar visi vairuotojai šio ženklo paiso ir automobilius su dujine įranga stato tik lauke. O ir daviklių, kurie tokias mašinas aptiktų ir užkirstų joms kelią įvažiuoti į aikštelę, nėra.

Architekto nuomone, pastaruoju metu požeminės aikštelės, ypač prekybos centruose, pasidarė gerokai patogesnės ir saugesnės negu anksčiau. Į kai kurias anksčiau statytų prekybos centrų aikšteles nebuvo labai patogu įvažiuoti ir jose statyti automobilius, nes ten, kur turėjo tilpti trys transporto priemonės, įsisprausdavo tik dvi, dabar to nebėra.

Ne visa grindų danga patikima Statybinių medžiagų gamintojai nepaliaujamai tobulina savo technologijas ir siūlo vis naujų produktų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu atsirado nemažai naujų grindų dangos produktų. Ir nors jie yra kokybiški, ne visi tinkami požeminėms aikštelėms įrengti, nes dalis produktų yra nesertifikuoti, todėl netenkina labai griežtų priešgaisrinių reikalavimų.

„Projektuojant tarp automobilių mažesnius atstumus būdavo mažinamas žingsnis tarp kolonų, įrengiant minimalias reglamentuojamo pločio vietas, ir išleidžiama mažiau pinigų betonui. Tačiau, vairuotojams netvarkingai pastačius automobilį, iš planuotų trijų vietų likdavo vos dvi.

Požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse negalima naudoti kai kurių grindų dangų ir todėl, kad jos nėra atsparios dygliuotosioms padangoms, kurias žiemą naudoja ne vienas mūsų šalies vairuotojas. Taigi, nors aikštelėms skirtų grindų dangų pasirinkimas – platus, naudoti galima tik tam tikrus produktus.

S TAT Y B A

Architektas A. Pliučas sakė, kad nesistengiama įrengti ir šildomų įvažiavimo rampų su dideliu nuolydžiu. Net jeigu kur nors tokios rampos ir buvo įrengtos, jų šildymas paprastai būna išjungiamas, taupant šildymo išlaidas. Nebetaupo betono Tad ar, architektų nuomone, šiuolaikinės požeminės aikštelės yra pakankamai patogios ir saugios? Abu pašnekovai įsitikinę, kad taip. „Dabar užsakovai nebando taupyti, atsisakydami saugumo. Matę blogas patirtis, nebūtinai savo, bet ir kitų, jie stengiasi į aikšteles investuoti daugiau, žinodami, kad taip jos bus patogesnės ir bus eksploatuojamos ilgiau. Aišku, mūsų, projektuotojų, tikslas yra jiems padėti ir paaiškinti, į kokias sistemas verta investuoti, į kokias – ne. Pasiūlyti, ką galbūt galima padaryti kitaip“, – sakė A. Pliučas.

Dabar statomų prekybos centrų užsakovai iš to pasimokė ir stengiasi, kad jų klientai galėtų į aikštelę įvažiuoti saugiau ir greičiau ten pastatyti automobilius. Jeigu aikštelė bus patogi, žmonės ir kitą kartą rinksis tą patį pastatą, nes žinos, kad čia ras patogią vietą automobiliui pastatyti ir nerizikuos kitur jo apibraižyti“, – teigė A. Pliučas. Saugesni ir pėstieji Architektė V. Norkūnaitė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu didesnis dėmesys požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse kreipiamas ir į pėsčiuosius. Dabar projektuose iš anksto jiems numatomi specialūs, saugiai pažymėti ir apšviesti praėjimai, ko anksčiau nebūdavo. Be to, dabar arčiau durų numatomos ir platesnės šeimų vietos, kad į automobilius galėtų patogiau įlipti ar iš jų išlipti žmonės su vaikais. Architekto A. Pliučo nuomone, aikštelių tobulėjimas pastaruoju metu yra akivaizdus. Tai susiję ir su draudiminiais dalykais. Juk, jeigu aikštelės nebus tinkamai įrengtos, nebus pakankamai gerai pažymėti, pavyzdžiui, lubų aukščio skirtumai, ir jų nepastebėję klientai susitrenks galvą arba atidarydami automobilio bagažinę užkabins vamzdį, jie kreipsis į draudimo įmones ir šios arba išieškos žalą iš pastato administratoriaus, arba padidins draudimo įmokas. 

Statinio techninė apžiūra – ne prabanga, o būtinybė Gyvename apsupti įvairiausių statinių. Eidami gatve, būdami namuose ar biuruose, dažniausiai net nesusimąstome, kad kiekvienam jų reikalingas dėmesys ir priežiūra. Tačiau kaip žmogus rūpinasi sveikata, taip pasirūpinti būtina ir pastato būkle. Deja, nemažai daliai pastatų savininkų statinio techninė priežiūra vis dar nėra prioritetų sąraše, dauguma jos nelaiko būtinybe, gaili skirti tam lėšų. Tačiau ar dėl to jie nenukentės?

Kodėl svarbi statinio techninė priežiūra? Statinio techninė priežiūra (STA) – tai statinio naudotojo ar savininko organizuojama techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti statinio esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Svarbu pabrėžti, jog statinio techninę priežiūrą, kaip reglamentuojama teisės aktuose, privalo vykdyti visi statinių naudotojai (savininkai). Techninė statinio priežiūra yra trijų rūšių: nuolatinė, kasmetė ir neeilinė. Nuolatinė statinio apžiūra atliekama dažniausiai ne rečiau nei kartą per mėnesį. Jos metu apžiūrą vykdantis statinio techninis prižiūrėtojas tikrina pagrindines pastato konstrukcijas, gaisrinės saugos priemonių bei patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę, o visus pastebėtus defektus ir atliktus remonto darbus užfiksuoja techninės priežiūros žurnale.

„Sabelijos“ profesionalai parengs pasą, pasirūpins sauga Vykdantys statinių techninės priežiūros darbus asmenys privalo turėti specialų išsilavinimą ir nemenką žinių bagažą, todėl, siekdami išvengti nepageidaujamo galvos skausmo ir rūpesčių, pastatų savininkai statinio priežiūrą dažniausiai patiki specialistams. Jau du dešimtmečius darbų saugos konsultacijų srityje dirbanti UAB „Sabelija“ tiesia pagalbos ranką ir siūlo pasirūpinti ne tik kasmete STA, bet ir parengti pastato techninį-energinį pasą (t. y. surinkti visus reikalingus techninius duomenis apie pastatą ir įforminti juos specialiame žurnale), bendrojo naudojimo objektų aprašą ir atlikti vieną svarbiausių prevencinių priemonių, padedančių įvertinti gedimų, jungimų ar net gaisrų tikimybę – elektros varžų matavimus.

S TAT Y B A

Jovita Lukičiova

Įmonės specialistai užtikrins, kad:

Kasmetė apžiūra atliekama kartą per metus, pasibaigus žiemos sezonui. Jos metu tikrinamos pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinė įranga, nustatomas tyrinėjimų bei remonto poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Rezultatai žymimi techninės priežiūros žurnale bei kasmetės apžiūros akte. Ši apžiūra nėra būtina nesudėtingiems 1–2 butų statiniams.

- visi normatyviniai statybos techninių dokumentų reikalavimai bus vykdomi 100 %; - apžiūros aktai bus pateikiami išsamūs ir su nuotraukomis, leisiančiomis aiškiai pamatyti esamas ir galimas problemas; - atliktų matavimų išvados bus aptartos su klientu, pristatyti rasti trūkumai, bus aptariamas jų pašalinimas.

Neeilinės apžiūros atliekamos susidūrus su stichinėmis nelaimėmis, statinio ar atskirų jo konstrukcijų griūtimi ir kitais reiškiniais, sukėlusiais pavojingas konstrukcijų deformacijas.

Visus darbus „Sabelijos“ specialistai atlieka profesionaliai ir atsakingai, garantuodami, kad visi įsipareigojimai bus vykdomi laiku, o klientas visada gaus išsamias konsultacijas, susijusias su teikiama paslauga.

Kasmetes ir neeilines apžiūras vykdo specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą.

Pasirūpinkite savo statinio „sveikata“ laiku ir išvenkite ne tik papildomų rūpesčių, bet ir išlaidų, nes statinio techninė apžiūra – ne prabanga, o būtinybė. 

UAB „SABELIJA“ I Laisvės pr. 77b, LT-06122 Vilnius I Tel. / faks. 8 5 275 88 66 I el. p. vilnius@sabelija.lt

S TAT Y B A

„SCHOMBURG GmbH & Co KG“ hidroizoliacija jau daugelį metų saugo Anykščių teismo pastatą.

NAUJOS KARTOS HIDROIZOLIACIJA SAUGO „IŠ VIDAUS“! Vanduo ir drėgmė – bene daugiausia nemalonių situacijų ir problemų eksploatuojant pastatus sukeliantys veiksniai. Nesvarbu, ar statinio konstrukcijos yra giliai po žeme, ar virš jos, visuomet kyla problemų dėl vandens prabėgimų, įsigėrimo ar kitokio poveikio. Beveik visos statybinės medžiagos dėl drėgmės per tam tikrą laiką mažiau ar daugiau tampa pažeidžiamos. Netinkama hidroizoliacija ir nesandarūs sujungimai bei įtrūkimai – tai problemos, dėl kurių konstrukcijos dažniausiai pradeda irti. Norint sėkmingai išlaikyti pirminę statybinių medžiagų kokybę, būtina užkirsti kelią drėgmės patekimui į konstrukcijas visomis kryptimis – tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Veikiant vandeniui, konstrukcijose atsiranda įtrūkių, lieka nuo vandens ar perteklinės drėgmės neapsaugotos ir pastato vidaus patalpos. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip neesminė problema, tačiau, laikui bėgant, nesulaikyta drėgmė ar vanduo gali pakenkti viso statinio funkcionalumui, sutrumpinti konstrukcijų eksploatavimo laiką ir net tapti avarinės griūties priežastimi.

[19001]

60 µ m

[19001]

200 µ m

Problemos sprendimo būdas Tačiau šiais laikais galima rasti nepriekaištingų sprendimo būdų tokiems nemalonumams išvengti. Tam sukurta daug įvairiausių hidroizoliavimo technologijų, saugančių konstrukcijas nuo nepageidaujamo vandens poveikio. Viena moderniausių remiasi specialių medžiagų ir cemento kristalizacijos procesu. Šiandien ši technologija sėkmingai skinasi kelią ir į Lietuvą. Pasaulyje kristalizacijos procesas mokslininkams žinomas jau daugiau nei 40 metų. Vokietijos kompanijos „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ specialistai, pradėję tyrinėti kristalizacijos reiškinius, sukūrė ir statybininkams pristatė naujoviškus hidroizoliacinius produktus. Tikslingai ieškodami vis naujų alternatyvių sprendimų konstrukcijų eksploatavimo ilgalaikiškumui užtikrinti mokslininkai kartu su statybininkais sukūrė naujos kartos hidroizoliaciją „BETOCRETE-C“.

UAB „SCHOMBURG Baltic“ i Tel. + 370 698 25 309 El. p. gytis@schomburgbaltic.eu i www.schomburgbaltic.eu

„BETOCRETE-C“ serijos hidroizoliaciniai produktai buvo sėkmingai išbandyti daugelyje skirtingo klimato šalių: Vokietijoje, Austrijoje, Estijoje, Latvijoje, Turkijoje, Rusijoje, Pakistane ir kt. Nors Lietuvoje kristalinė hidroizoliacijos technologija yra dar gana nauja, tačiau statybininkai, ieškantys darbų paspartinimo būdų, jau džiaugiasi išbandę šią vokiškos kilmės statinių apsaugos nuo vandens poveikio technologiją. UAB „Vilniaus rentinys“, UAB „Projektana“ ir kitos pažangias technologijas vertinančios įmonės jau sėkmingai naudoja „BETOCRETE-C“ serijos produktus.

- užtikrina papildomą armatūros apsaugą nuo prasiskverbiančių chloridų; - galima naudoti su betonu, kurio aukštas v/c santykis (iki 0,55); - sumažina vandens pralaidumą; - suderinamas su kitais betono priedais; - hidroizoliacijos efektas išlieka visą betono eksploatavimo laiką, jos negalima nei pažeisti, nei nuplėšti. Naudojimo galimybės „BETOCRETE-C36“ tinka naudoti visuose betonuose ir tinkavimo mišiniuose, kur nuolatos reikalinga aktyvi hidroizoliacija. Pavyzdžiui: - - - - - - - - - -

bet kokios paskirties pastatų pamatams; šaldymo bokštuose ir elektros jėgainėse; geriamojo vandens rezervuaruose; vandens sulaikymo konstrukcijose ir persipylimo baseinuose; tuneliuose ir gaminant betono vamzdžius; liftų šachtose ir garažų perdangose; pertvarose ir atitvaruose; monolitinėse konstrukcijose; dekoratyviniuose statiniuose; visur, kur reikalingas vandeniui nelaidus betonas.

Kaip tai veikia? „BETOCRETE-C36“ – tai miltelinis betono priedas, skirtas aktyviai hidroizoliacijai sukurti. Pagrindinė ir išskirtinė produkto savybė yra jo gebėjimas giliai betono porose ir kapiliaruose auginti vandenyje netirpius kristalus ir taip visam laikui apsaugoti betoną nuo vandens ar kitų chemikalų įsiskverbimo į jį bet kuria kryptimi. Šis priedas maišomas tiesiai į betoną, todėl statybininkams vėliau nebereikia gaišti laiko ilgiems konstrukcijų hidroizoliavimo darbams.

Kur įsigyti? Vokietijos statybinių medžiagų gamybos gigantas „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ veiklą vykdo jau 75 metus. Viena pagrindinių šio gamintojo kuriamų produktų krypčių yra būtent pastatų hidroizoliacija. Kompanija gamina hidroizoliacinius produktus, skirtus įvairiems drėgnoje aplinkoje esantiems pamatams ir kitoms konstrukcijoms izoliuoti. Jie nepamainomi, kai statomi ar įrengiami baseinai, rūsiai, balkonai, terasos, sanitarinės patalpos, vandens rezervuarai, monolitinės ir kt. konstrukcijos.

Pranašumai: - „BETOCRETE-C36“ yra nuolatos fiziškai aktyvus ir savaime „užsigydo“ naujai atsiradusius statinių įtrūkimus (iki 400 µm), užpildydamas juos augančiais kristalais; - maišomas tiesiai į betoną – nereikia papildomų paviršiaus tepimo ar paruošimo darbų;

Gamintojo atstovybė Lietuvoje, UAB „SCHOMBURG Baltic“, įsikūrusi Kaune. Baltijos šalių statybininkams įmonė tiekia minėto gamintojo aukščiausios kokybės produktų sistemas, išsamiai konsultuoja architektus, konstruktorius, rangovinių įmonių specialistus ir prižiūri statybos procesų eigą, kad būtų išvengta technologinių klaidų. 

S TAT Y B A

Naujos kartos hidroizoliacija saugo „iš vidaus“ Tepamas arba prilydomas ant betono paviršiaus hidroizoliacines membranas galima mechaniškai pažeisti. O „BETOCRETE-C“ – visai kitokia hidroizoliacija. Ji nepraranda savo apsauginių savybių per visą statinio eksploatavimo laiką, nes dar statybos metu tampa neatsiejama betono sudedamąja dalimi. Netoksiški hidroizoliuojantys kristalai auga ir veikia betono viduje, todėl nelieka jokių galimybių pažeisti jo sandaros. Tai yra efektyvus ir pinigines sąnaudas taupantis sprendimas, saugantis bet kokios paskirties statinių betonines konstrukcijas nuo nepageidaujamo vandens poveikio. Todėl Europos šalyse „BETOCRETE-C“ produktų serija akimirksniu sulaukė populiarumo.

TiKėTiNAS PoKyTiS STATyBiNių MEDŽiAGų RiNKoJE

S TAT y B A

DALiA ZiLiNSKiENė

Teigiama žinia šalies statybinių medžiagų rinkoje – šia mintimi prasidėjo pokalbis su kompanijos „Technonicol“ pardavimų direktoriumi Lietuvos rinkai Justu Razmumi. Gargžduose įsikūrusi ir vienintelė Baltijos šalyse gaminanti bitumines stogų dangas įmonė UAB „Mida LT“ šiuo metu yra viena iš 40 išvien dirbančių ir kompanijos „Technonicol“ nuosavybei priklausančių gamybos įmonių, kurios veikia italijoje, čekijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Beje, šis faktas tėra preliudija galimiems pokyčiams šalies statybinių medžiagų rinkoje. Kur kas didesnę reikšmę turės sostinėje atidaroma nauja prekybos įmonė. tiksLiNGas sPreNdiMas – didesNės GaLiMybės Didžiulė tarptautinė korporacija „Technonicol“ vienija daugiau nei 6,5 tūkst. darbuotojų. Jie pluša ne tik gamybos, bet ir prekybos padaliniuose. Vien prekybos partnerių yra daugiau nei 500, o nuosavų padalinių suskaičiuojama per 100. Sėkmingai prekiaujama ne tik Europoje, Rusijoje, bet ir visame pasaulyje: Amerikoje, Afrikoje, taip pat Kinijoje, indijoje, Australijoje, net Naujojoje Zelandijoje. Ši kompanija dirba stabiliai ir patikimai, nes efektyviai valdoma korporatyviniu principu, yra racionaliai suskirstyta į struktūrinius padalinius pagal regionus ir konkrečius gamybos bei prekybos kriterijus. Jau 24 metus Europoje ir Rusijoje kompanija „Technonicol“ pirmauja statybinių medžiagų gamybos srityje ir yra pelnytai laikoma lydere. Todėl Vilniuje atidaryti naują didmeninės prekybos padalinį buvo itin tikslinga – jis labai išplės Lietuvos statybinių medžiagų rinkos galimybes. Ši pardavimų bendrovė, kaip ir analogiškos kompanijos Suomijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir olandijoje įeina į „Technonicol international Trade Network“ sudėtį.

www.technonicol.lt

dirbaMa Visai ŠaLiai J. Razmaus teigimu, dabar į Lietuvą kompanija „Technonicol“ iš visų jai priklausančių gamyklų atveža kur kas daugiau produkcijos rūšių – prekiaujama ne tik bituminėmis stogo dangomis, bet ir termoizoliacinėmis medžiagomis, pavyzdžiui: akmens vata, ekstruziniu polistireniniu putplasčiu, PVC stogų membranomis, mastikomis, gruntais, hermetikais ir pan. Todėl „Technonicol“ įsteigtame Vilniaus padalinyje galima įsigyti ne vien atskirų gaminių, bet ir ištisų profesionaliai tarpusavyje suderintų gaminių variantų, atitinkančių sisteminius pastatų konstrukcinius sprendimus. Tokias dideles sistemų komplektavimo galimybes užtikrina produkcijos, atvežamos iš visų kompanijai priklausančių gamyklų, įvairovė. Šiandien kompanijos „Technonicol“ prekybos padalinio Lietuvoje pagrindiniai klientai yra stipriausios šalyje statybinių medžiagų prekybos įmonės. Tarp jų: UAB „Lemora“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Jungtinis tiekimas“, UAB „Statpa“, AB „Vilniaus Lytagra“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Ermitažas“, UAB „Alota“ ir pan. J. Razmaus nuomone, iš

visų jų jau yra sudarytas stiprus prekybinis tinklas, tiekiantis gaminius galutiniam vartotojui – statybų projektų įgyvendintojui.

Kitas išskirtinis pranašumas, leidžiantis užtikrintai konkuruoti rinkoje, atitinka bendrą korporacijos misiją – nuolat tobulinti produktus ir juos atnaujinti pagal naujausius mokslo pasiekimus bei rinkos tyrimus, taip pat atnaujinti gaminamos produkcijos asortimentą. Šiomis kryptimis Rusijoje dirba net du kompanijai priklausantys mokslinių tyrimų centrai. Jų specialistai padeda diegti į gamybą pažangias technologijas, naujus gaminių sudėties sprendimus ir pristatyti rinkai šiandienos reikalavimus atitinkančius gaminius. Pavyzdžiui, šiemet vartotojams buvo pristatyti visiškai nauji, inovatyvūs gaminiai – jie valo orą ar taupo pastatams vėsinti arba šildyti sunaudojamą energiją, apsaugo stogą nuo samanojimo. Tai „Enviro“ grupės gaminiai „Enviro Air“, „Enviro White“, „Enviro Black“ ir „Enviro Forest“.

įrengti reikalingi gaminiai. Tai statybininkams sutaupo daugybę brangaus laiko ir labai palengvina darbą, nes nereikia laukti, kol į statybvietę bus atskirai atvežti skirtingų gamintojų gaminiai. Be to, pašnekovas garantuoja, kad užsakytas prekes atveža visada laiku, pagal suderintą susitarimą.

Kompleksiniai sprendimai iš vienų rankų Palyginti su kitais statybinių produktų tiekėjais, naujoji prekybos įmonė sostinėje turi daugiau esminių pranašumų – čia siūlomi visiškai išbaigti konkrečių konstrukcijų sisteminiai sprendimai. Pavyzdžiui, visi pamatų, fasado ar stogų sistemoms skirti ir suderinti termoizoliaciniai ir hidroizoliaciniai sluoksniai, taip pat ne tik bituminės, bet ir polimerinės stogo dangos sistemos. Kitaip tariant, pirkėjų patogumui visi pastatų hidroizoliacijai ir termoizoliacijai užtikrinti reikalingi gaminiai – iš vienų rankų.

Pašnekovas pakomentavo, kad būtent dėl klientų patogumo buvo nuspręsta atidaryti prekybos padalinį Vilniuje, norint greičiau pristatyti į vietą jų užsakytus gaminius. Juk priešingu atveju galima būtų juos gabenti tiesiai iš gamyklų. Tačiau vežioti atskirus gaminius užtruktų kur kas ilgiau, nei sukomplektuoti juos iš sandėliavimo vietos Vilniuje, kur laikomos jų atsargos. Jos labai reikalingos norint kuo greičiau įvykdyti užsakymus. Todėl bet kurios medžiagos ar gaminiai iš kompanijos „Technonicol“ gali būti pristatyti į bet kurią vietą Lietuvoje per 24 valandas.

Užsakovams būtų neįmanoma pasiūlyti tokių patogių galimybių, jeigu kompanija „Technonicol“ neturėtų sukaupusi didžiulės patirties ir jos padaliniuose nedirbtų aukšto lygio savo srities profesionalai. Beje, dalis specialistų statybinių medžiagų gamybos srityje dirba jau daugiau nei 40 metų, o kai kurių kompanijos gamyklų veiklos istorija ir geriausios darbo tradicijos trunka net šimtmetį. Be to, korporacija labai glaudžiai bendradarbiauja su projektuotojais, konstruktoriais, architektais, statybininkais. Kartu su jais dirbama ir statybos aikštelėse. Toks daugiašalis bendradarbiavimas leidžia greičiau rasti geriausius vartotojams sprendimus, padeda įdiegti naujus gaminius konkrečiuose statybos objektuose.

Originali garantijų suteikimo perspektyva Visi kompanijos „Technonicol“ gaminiai turi ilgalaikę garantiją. Kiekvienais metais gaminiai tobulinami, todėl neretai jų garantinis laikas ilginamas. Jau sumanyta ir naujų ateities projektų, kuriuose dalyvauti bus kviečiamos konkrečios rangovinės statybos įmonės. Tiems pastatams, kuriuos statys šiuose projektuose dalyvaujantys rangovai ir naudos korporacijos produktus bei dirbs pagal pardavėjų pateiktas rekomendacijas, bus suteiktos ilgesnės eksploatacinės garantijos. Beje, jau dabar kompanijos „Technonicol“ prekybos padalinys Vilniuje tiekia bitumines čerpes „Continent“, kurioms teikiama 60 metų garantija.

Puiki logistika ir garantijos – patenkinti užsakovai Pasak kompanijos „Technonicol“ pardavimų direktoriaus Lietuvos rinkai J. Razmaus, užsakovai itin patenkinti lieka teikiamais logistikos sprendimais, kai viena transporto priemone iš karto atvežama visa konstrukcinė sistema ir visi jai

Nors kompanijos „Technonicol“ prekybos padalinys Sandėlių g. 7, Vilniuje, jau dirba, tačiau dar nebuvo juostelės perkirpimo ceremonijos atidarymo proga. Norisi tikėti, kad tokia šauni veiklos pradžia juostelės perkirpimo dieną, numatytą rudens pradžioje, kartu reikš ir teigiamą postūmį Lietuvos statybinių medžiagų rinkoje. 

S TAT Y B A

Svarūs pranašumai laiduoja sėkmę Kodėl Lietuvos statybinių medžiagų rinkoje kompanijos „Technonicol“ Vilniuje įkurto prekybinio padalinio veiklą nuo pat pradžių lydi sėkmė, ilgai analizuoti nereikia. Atsakymas, anot pardavimų direktoriaus, yra paprastas – tiesiog klientams yra sudaromos labai geros sąlygos. Juk kiti prekybininkai negali pasiūlyti iš tiesų aukščiausios kokybės gaminių ir medžiagų už visiškai prieinamą kainą. Tai tikrai nemažas pranašumas, darantis didelę įtaką, kai užsakovai sprendžia, iš ko pirkti, kad būtų naudingiau jų verslui.

Ko verta GIS ir inžinerinių tinklų valdymo sinergija? Sonata Ramanauskienė Inžinerinių tinklų (elektros, vandens, nuotekų, dujų, telekomunikacijų, šildymo) įmonėms ypač svarbu reguliariai tikrinti visos sistemos darbą, nuolat kaupti, atnaujinti ir sisteminti duomenis. Tai padeda greitai sureaguoti ir išspręsti tinklų eksploatavimo metu iškilusias problemas, vykdyti plėtrą, o esant poreikiui – pateikti reikalingą informaciją suinteresuotoms šalims (savininkams, klientams, partneriams ir kt.). Šiuos darbo procesus stipriai palengvina Geografinės informacinės sistemos (toliau GIS). GIS apdoroja iš įvairių duomenų šaltinių gaunamus vietos duomenis apie, pavyzdžiui: gatves, pastatus, vandens telkinius, teritorijų aukščius ir pan. Juos sistemos paverčia vizualiais sluoksniais ir pateikia vartotojams, o šie, matydami objektus žemėlapyje, gali skaidyti ir analizuoti informaciją, pažvelgti į aplinką ir erdvę skirtingais rakursais ir įvertinti visumą. Analizuojami duomenys ir subjektas gali būti lengvai keičiami, todėl GIS yra naudingas daugeliui specialybių.

INŽINERIJA

Tai lengvina inžinierių, projektuotojų, analitikų, aplinkosaugininkų, transporto planuotojų ir kitų darbą. Naudojant GIS galima parinkti tinkamiausias teritorijas statybai, viešinti parengtus planavimo dokumentus, valdyti pastatytą objektą ar patalpas. GIS nepamainoma siekiant operatyviai suvaldyti ekstremalias situacijas. Neseniai lietuviai sukūrė naują produktą WEB GIS. Jos pagrindas yra technologija „Autodesk MapGuide“, skirta CAD-GIS duomenims ar brėžiniams publikuoti internetu. Tai aktualu telekomunikacijų, inžinerinių tinklų eksploatavimo įmonėms, savivaldybėms. WEB GIS leidžia lokaliai saugomus duomenis integruoti su duomenimis iš interneto jiems atvaizduoti, taip pat užklausoms ir analizei naudojant internetinę naršyklę, paruošti ir publikuoti aukštos kokybės žemėlapius internete. GIS nepamainoma inžineriniams darbams GIS programos naudojamos ir šilumos tiekimo įmonėse. Čia jomis galima optimaliau organizuoti tinklų remonto darbus. Dispečeriai programoje gali susižymėti, kurie tinklų ruožai bus atjungti dėl hidraulinių bandymų ar remontų, o programa automatiškai siunčia pranešimus apie tai pastatų prižiūrėtojams bei kitoms tarnyboms. Dispečeriai ir kitos tarnybos gali matyti, kur tiksliai yra vamzdynai, koks tų vamzdynų skersmuo, tiesimo būdas ir t. t. – tai padeda organizuoti saugius vamzdynų atkasimo ir remonto ar rekonstrukcijos darbus. Patogu tai, kad visą informaciją įmanoma matyti būnant bet kurioje vietoje, kad tik būtų interneto ryšys. Programa gali pa-

dėti ir kontroliuoti užduočių vykdymą, nes yra galimybių pažymėti konkrečią užduoties atlikimo stadiją. Informacija: sluoksnis po sluoksnio Naudojant GIS galima efektyviai valdyti ir plėsti įmonės infrastruktūrą, planuoti ir vykdyti įmonės eksploatuojamų tinklų priežiūrą, analizuoti ir vizualizuoti tinklų duomenis žemėlapyje, gauti išsamią informaciją apie įrenginius, surasti užkastus objektus, registruoti žemėlapyje gedimus, atlikti erdvinę verslo duomenų analizę, redaguoti duomenis lauke (atsijungus nuo pagrindinės duomenų bazės), kurti ataskaitas / grafikus, išsaugoti keletą žemėlapių variantų pagal scenarijus „kas būtų, jeigu“, taip pat kurti ir spausdinimui parengti įvairius žemėlapius. Lietuvoje teikiama nemažai viešų ir nemokamų GIS sprendimų, kuriuose pritaikytos atviro kodo technologijos, t. y. programos, kurių išeities tekstus ir dokumentaciją leidžiama keisti. Lietuvoje vienas geriausių pavyzdžių, kaip galima sėkmingai pritaikyti atviruosius duomenis, yra portalas kurgyvenu.lt apie gyvenamosios aplinkos kokybę. Jame teikiama informacija apie pastatus (statybos metai, pastato paskirtis, butų skaičius), nekilnojamojo turto (NT) vertę (vidutinė 1 m2 kaina rinkoje), šildymo kainą, atstumus iki tam tikrų objektų, aplinkosaugą (oro užterštumas, triukšmo lygis) ir kt. NT srityje – daugiau tikslumo Atskiros modernios GIS platformos yra naudojamos turtui ir infrastruktūrai valdyti. Jos užtikrina efektyvų sklypų, pastatų ir kito NT planavimą, naudojimą ir valdymą, taip pat padeda organizacijoms valdyti biurų patalpų naudojimą, planuoti ir optimizuoti patalpų erdves, valdyti statybų projektus ir inventorizuoti inžinerinius tinklus. NT valdymui pritaikytos programėlės lengvai integruojamos su specializuota programine įranga (IWMS, CMMS, CAFM ir ERP). Taip gerokai palengvinamas ir tampa tikslesnis darbas su NT portfelio valdymu, pastatų ir patalpų kartografavimu, plotų ir inventoriaus valdymu, statybų planavimo ir projektų valdymu, lauko inžinerinių tinklų dokumentavimu ir valdymu, CAD brėžinių ir BIM objektų integracija. 

S TAT Y B A

Kitoks požiūris į saulės elektrines savo poreikiams INŽINERIJA

Andrius KaRazinas

Praėjo jau beveik treji metai nuo komercinių saulės elektrinių bumo Lietuvoje, kurį visiškai sustabdė tuomečiai LR atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įstatymo pakeitimai. Šalies fotovoltinių elektrinių rinkoje stojo absoliutus štilis. Laimei, per šį laikotarpį Lietuvos valdžiai atsargiai papildžius įstatymus naujais ir atvėrus duris dvipusei energijos apskaitai, gyventojams ir pelno nesiekiančioms įstaigoms atsirado naujų, kiek kitokių galimybių įdarbinti saulę. Vis tik dar ir dabar daugybė besidominčiųjų saulės energetika formuluoja ir užduoda šios srities specialistams klausimų, tarsi planuodami statyti komercines, o ne tik savo poreikiams tenkinti skirtas elektrines.

Saulės elektrinės savo poreikiams. Pirmiausia – požiūris! Ar kada nors susimąstėte, kad atsinaujinančios energijos įdarbinimas savo elektros poreikiams patenkinti pirmiausia siejamas su elektros energijos vartojimo taupymu ir net savo kasdienių įpročių keitimu? Juk kuo mažiau vartosime elektros energijos, tuo mažiau reikės jos pasigaminti ir tuo mažiau kainuos pati elektrinė.

„Kiek man kainuos įrengti 10 kW galios saulės elektrinę?“ – bene dažniausiai pirmas ir pagrindinis mūsų krašte užduodamas klausimas. Tenka pastebėti, kad tai visiškai neteisingas klausimas ir į jį ieškoma atsakymo visai ne laiku. Prašau neįsižeisti tų, kurie jį užduoda tikrai viską išsamiai išsiaiškinę, tiksliai žinodami, ko nori, ir turėdami iš anksto parengtus atsakymus į atitinkamus mano klausimus, o ypač pagrindinį: „Kiek suvartojate elektros energijos per metus?“ Ką gi, pradėkime nuo pradžių.

Dauguma sutrinka, kai sužino, kad kitaip nei prieš trejus metus šiandien naujai pastatytoje fotovoltinėje jėgainėje pagamintos elektros energijos valstybė jau nebesuperka – jokios, net ir perteklinės. Teoriškai įstatymas numato tokią galimybę, bet praktiškai 10 MW skatinamoji kvota yra seniausiai išnaudota ir vargu ar politikai, prisimindami praėjusio bumo pagirias, ryžtųsi ją didinti. Taigi, jei nesuperka, ar jums iš tiesų reikia 10 kW galingumo elektrinės savo poreikiams patenkinti? Greičiau-

Saulės apšvietimas: metinis ‒ 74 %, vasarinis (gegužė–spalis) ‒ 72 %, žieminis (lapkritis‒balandis) – 79 %

siai troškimu dovanoti perteklinę elektros energiją tinklų operatoriui nedegate. Bet atsakyti į šį klausimą nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gal atkreipėte dėmesį į žodžius „savo poreikiams“ sakinyje prieš tai? Jei taip – sveikinu, jūs teisingame kelyje. Investuojantieji į komercines elektrines paprastai planuodavo įrengtąją jėgainės galią pagal tai, kiek turėjo pinigų investicijoms. Planuodami elektrinę tik savo poreikiams, pirmiausia turėsite suplanuoti savo elektros energijos sąnaudas. Vienas paprasčiausių būdų jas suplanuoti – peržiūrėti praėjusių metų elektros suvartojimo duomenis. Statantiesiems naują namą tai padaryti bus sudėtingiau, nes reikės įvertinti projektines sąnaudas pagal planuojamus pagrindinius elektros energijos vartotojus, pavyzdžiui: šilumos siurblį, rekuperatorių, šildomąsias grindis ir pan. Na, o norintiesiems įsirengti savo elektrinę ant esamų pastatų pirmiausia rekomenduočiau pagalvoti, kokiais būdais apskritai galėtumėte sutaupyti elektros energijos. Gal, pavyzdžiui, pasikeisdami dalį kaitrinių lempučių į LED lemputes ar elektrinį vandens šildytuvą – į saulės kolektoriaus sistemą. O gal tiesiog apšiltindami stogą? Ar žinojote, kad, nors Lietuvoje turime saulės energijos ne mažiau nei jos yra rytinėje Vokietijoje, efektyviai vartoti elektrą nepaprastai didelę įtaką turi sezoniškumas? Iš tinklalapyje http://www.litgrid.eu skelbiamų gamybos ataskaitų matyti, kad sausį fotovoltinė elektrinė Lietuvoje pagamina energijos 15 kartų (!) mažiau nei birželį. Taigi, planuodami savo elektros energijos sąnaudas, turėsite įvertinti ne tik kiek, bet ir kada elektrą vartosite. Net jei naudositės dvipusės energijos apskaitos galimybėmis, prisiminkite, kad kiekviena į viešąjį elektros tinklą atiduota ir iš jo atsiimta kilovatvalandė šiuo metu kainuoja apie 0,039 euro.

Paprastais žodžiais kalbant, įsirengus saulės elektrinę savo poreikiams, skalbti drabužius, plauti indus, šildyti vandenį šildytuve bus pigiau saulėtos dienos metu (išvengsite pasaugojimo mokesčio), o ne naktį, kaip buvome įpratę. Tad visiems siekiantiems optimizuoti išlaidas elektros energijai vertėtų svarstyti ir išmaniųjų valdiklių, „žinančių“, kada šviečia saulė, naudojimo galimybes.

Andrius KaRazinas, UAB „Solet Technics“ direktorius

Nuo požiūrio – prie racionalaus įrangos pasirinkimo Šaunu, jei, tarkime, jums pavyko surinkti duomenis ir bent grubiai suplanuoti elektros energijos sąnaudas bei optimalų, ekonomišką jos vartojimą. Vis dėlto planavimas tuo dar nesibaigė, nes saulės elektrinės darbo efektyvumas taip pat tiesiogiai priklauso nuo daugelio veiksnių – fotovoltinių modulių padėties pasaulio šalių atžvilgiu, montavimo kampo, modulių išdėstymo plokštumų skaičiaus, horizonto švarumo, šešėliavimo objektų (pavyzdžiui: medžių, antenų, kaminų), vietinių klimato sąlygų, jėgainės montavimo būdo ir pan. Nors kiekviena elektrinės montavimo vieta – ar ant žemės, ar ant stogo – turi savo pranašumų ir trūkumų, dažniau pasirenkama antroji, todėl pirmiau išvardytus veiksnius gali būti sudėtinga paveikti. Norint apytiksliai prognozuoti energijos gamybą (kartu atsakyti į klausimą, kokios galios elektrinės jums iš tiesų reikia) galima pasinaudoti nemokama EK skaičiuokle, esančia interneto adresu http://re.jrc. ec.europa.eu/pvgis/apps4/pvest.php. Tiesa, tam prireiks ir šiek tiek įgūdžių. Kur kas tikslesnei elektros suvartojimo prognozei sudaryti „Solet Technics“ siūlo naudoti specializuotą „SunEye“ įrangą (http://www.solmetric.com), kuria būsimoje elektrinės vietoje fiksuojama horizonto linija su šešėliavimo objektais (žr. pav.), o gautus duomenis po to apdoroti profesionalų naudojama saulės jėgainių modeliavimo programine įranga „PV*SOL“ (http://www. valentin-software.com/en/products/photovoltaics/57/ pvsol-premium), atsižvelgiant į tikslią jėgainės geografinę vietą, per 20-metį surinktą metinę klimato duomenų bazę ir pageidaujamo gamintojo turimą įrangą. Taip galima gana realiai apskaičiuoti ne tik savo poreikiams reikalingą elektrinės galią, bet ir parinkti geriausiai jai tinkamą vietą.

INŽINERIJA

Dangus 01 – 2016.05.18., 14.24 val. Modulio padėtis: posvyrio kampas ‒ 20 0, azimutas ‒ 120 0, kryptis horizonto atžvilgiu ‒ 122 0 GPS koordinatės: platuma ‒ 55,60756 0N, ilguma ‒ 26,43264 0E

Šio straipsnio tikslas nebuvo atsakyti jums į pirmąjį ir dažniausiai užduodamą klausimą. Tačiau jo pabaigoje norisi priminti, kad paprastai „pigiausias“ sprendimas nebūtinai yra pigiausias iš tikrųjų. Kad ir kokia pigi būtų įranga, investicijos į saulės elektrinę vis dar yra santykinai didelės, o jų atsipirkimo laikas – gana ilgas. Todėl pirmiausia siūlome pagalvoti, kiek prireikus kainuotų ir kiek laiko užtruktų jūsų garantinės teisės įgyvendinimas. Kai įrangos gamintojas – jūsų kaimynas, toks klausimas iš esmės neaktualus. Nuoširdžiai linkiu sėkmės teisingai planuojant savo nuosavą elektrinę, o prireikus patarimo – mielai kviečiu kreiptis į UAB „Solet Technics“. 

TECHNICS

UAN „Solet technics“ I Žirmūnų g. 139, LT-09120 Vilnius I Tel. (8-5) 236 3691 I el. p. info@solet.lt I www.solet.lt

UNiVERSALūS PASTATAi – GREiTAi iR PAPRASTAi DALiA ZiLiNSKiENė

iNŽiNERiJA

Šiandienos verslas verčia sparčiau suktis, todėl vis labiau populiarėja greitai ir lengvai pastatomi pastatai, kuriems pastatyti reikia mažiausių laiko ir lėšų sąnaudų. Problemų neliks, jei bus kreiptasi į Uab „borgalita“ – patikimą šiuolaikiškų plieninių pastatų įmonę. Ši specializuota rangovinė organizacija, taikydama universalių konstrukcinių sistemų sprendimus, stato aukščiausios kokybės pastatus, tinkamus gamybai, pramonei, prekybai, sandėliams, pritaikomus žemės ūkio, gyvulininkystės, sportinei ir renginių organizavimo veiklai. aPGaLVota iki sMULkMeNų Konstrukcijas pastatams montuoti UAB „Borgalita“ tiekia moderni Europos automatizuota rėminių konstrukcijų suvirinimo gamykla, priklausanti „Borga“ įmonių grupei. Bendrovėje užsakovams dirba inžinerinis projektavimo padalinys, profesionalūs ir patyrę montuotojai. Per metus įmonė suprojektuoja ir pastato beveik po 200 įvairiausių plieninių pastatų. Ji vykdo tiek Vidurio, tiek Rytų Europos šalių užsakymus. Pastaruoju metu pastebimai auga angaro tipo pastatų paklausa. Pasak UAB „Borgalita“ direktoriaus Sauliaus Mačiuolio, jo vadovaujamoje įmonėje angarų statyba apgalvota iki smulkmenų – nuo projektavimo iki pat pastato statybos pabaigos. Joje sukaupta didelė novatoriškų ir unikalių sprendimų patirtis. Todėl, atlikus projektavimo darbus, po gamybos sutarties pasirašymo visiškai sukomplektuoti angarai pristatomi per 6–8 savaites. Statybvietėje konstrukcijų nereikia nei virinti, nei pjaustyti – jas iš karto galima montuoti ant palyginti lengvų pamatų. Visi rėmai ir sijos tiekiami jau su reikalingomis montavimo angomis, todėl didelį angarą galima pastatyti per rekordiškai trumpą laiką, o statybos trukmė nepriklauso nuo oro sąlygų. Pigiau kainuoja ir transportavimas. Visa tai sutaupo daug lėšų.

Pagrindiniai pastato rėmai iš lakštinio plieno surenkami vos per keletą dienų, vėliau atliekami kiti darbai: montuojami grebėstai, sienos ir stogo dangos, durys, langai, stoglangiai ir t. t. Pagal užsakovo pageidavimus parenkama angaro apdaila, vidaus dizainas, suprojektuojamos antresolės. Užsakovai pristatytas konstrukcijas gali sumontuoti ir savo jėgomis. Bet visada greičiau ir patikimiau šiuos darbus atlieka patyrusi UAB „Borgalita“ montuotojų komanda. Vėliau įmonės projektų vadovas patikrina surinkimo darbų kokybę, kad galėtų klientui pateikti pastato dokumentaciją kartu su ilgalaikėmis garantijomis. UNiVersaLUMas Neriboja PritaikyMo UAB „Borgalita“ siūlo išvaizdžius trijų skirtingų tipų angarus. Jų ilgis neribotas, o plotis tarp atramų gali būti nuo 8 iki 40 m (su papildoma atrama – net iki 60 m). Nors tarp laikančiųjų rėmų parenkamas optimalus žingsnis, tačiau, užsakovų pageidavimu, jį galima koreguoti. Angaro aukštis taip pat gali būti įvairus – iki 12 metrų. Atsižvelgiant į poreikį, tokie matmenys leidžia racionaliai išnaudoti visą angaro erdvę, neriboja jo pritaikymo skirtingai veiklai. Atsižvelgiama ir į šalies klimato sąlygas – pastatuose įrengiamos vėdinimo ir lietaus nuvedimo sistemos, įdiegiama kita inžinerinė įranga. Konstrukcinis angarų universalumas skatina užsakovais tapti skirtingų sričių verslo atstovus, tarp jų – ir žemdirbius. Pavyzdžiui, angaruose nesunku įrengti ir jojimo maniežą, ir bet kurį žemės ūkio padalinį. UAB „Borgalita“ stato tiek neapšiltintus, tiek apšiltintus plieninius pastatus. Prireikus ji gali suprojektuoti ir sumontuoti energinio efektyvumo A klasę atitinkantį angarą. Be to, visi jos pastatai atitinka regionines aplinkosaugos sąlygas, LR Statybos reglamento reikalavimus. Akivaizdu, kad, pasirašius su šia įmone rangos sutartį, užsakovams nuo pečių nukrenta didžiulė našta. 

Uab „borGaLita“ I SAKALų G. 6, ViLNiUS, LT-08124 I TEL. +370 5 210 2051 I EL. P. iNfo@BoRGA.LT I WWW.BoRGA.LT

IŠMANUSIS MIESTAS III Kv i e t i m a s

- norinčias atsinaujinti savivaldybes, kurioms rūpi darni aplinka; - nebijančius iššūkių studentus, kuriems rūpi įgyti neįkainojamos patirties;

INŽINERIJA

Žurnalas „Structum“ tęsia projektą IŠMANUSIS MIESTAS III ir kviečia jame dalyvauti:

- verslo atstovus, pageidaujančius interaktyviai pristatyti savo naująsias technologijas.

Daugiau informacijos: tel. +370 5 208 0335, +370 620 55 199 arba el. p. info@estructum.lt

INŽINERIJA

Investicija į tinkamą sandėliavimą didina pelną

Sonata Ramanauskienė

Praktika parodė, kad pastatų A energinio efektyvumo klasę pasiekti nėra sudėtinga, nors, lyginant su B klase, jai keliami reikalavimai įgyvendinami sunkiau. Tiesa, šios klasės sandėliavimo statinių kol kas nėra daug, nes ima viršų statytojų noras kuo daugiau sutaupyti projektavimo ir statybos metu, o nuomotojai dažniausiai ieško kuo pigesnių sandėliavimo patalpų, taip aukodami galimybę maksimaliai kokybiškai ir tinkamai saugoti savo produkciją. Tačiau situacija keičiasi. Jei pastate įrengtas rekuperatorius, jo naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 0,65, o sunaudojamos elektros energijos kiekis – ne didesnis kaip 0,75 Wh/m³. Nustatant sandėliavimo pastato energinio naudingumo klasę skaičiuojamos energijos sąnaudos objektui šildyti, taip pat reikia suskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus.

→

INŽINERIJA

Sandėliavimo pastatų A klasę pasiekti lengviau Energinio efektyvumo A klasės sandėliavimo pastatams reikalingas keliskart storesnis šiltinimo sluoksnis, dukart didesnė sienų šiluminė varža – dėl to šildymo išlaidos gali skirtis bene tris kartus. Tai reiškia, kad vienas pagrindinių dalykų, lemiančių, ar sandėliavimo pastatas atitiks energinio efektyvumo A klasei keliamus reikalavimus, yra tinkamas jo šiltinimas.

„OBER-HAUS“ nuotr.

Dar vienas A klasės kriterijus – energijos naudojimo efektyvumo rodikliai (C1 < 0,5 ir C2 ≤ 0,85). C1 – teisės aktais nustatytas energijos naudojimo efektyvumo rodiklis šildymui, vėsinimui, apšvietimui. Na, o karšto vandens ruošimo sistemai skirtas rodiklis C2 sandėliams nėra privalomas ir griežtas, nes ne visuomet yra būtinybė ar techninių galimybių įrengti labai efektyvias karšto vandens ruošimo sistemas, ypač pramonės ir prekybos paskirties statiniuose.

arkinis sandĖlis.

Skirtingos paskirties energinio efektyvumo A klasės pastatuose gali skirtis tik kai kurių rodiklių vertės. Specialistai pabrėžia, kad sandėliavimo ir pramoninės paskirties pastatuose energinio efektyvumo A klasę pasiekti lengviau, mat nekeliami reikalavimai jų sandarumui – tą lemia faktas, kad juose įrengiama daug vartų, kurių atitinkamą sandarumą užtikrinti yra ypač sudėtinga. Dar vienas palengvinimas tokios paskirties pastatuose siekiant A klasės – juose nebūtina palaikyti 18–20 °C temperatūros. Atskirais atvejais sandėliavimo patalpoms užtenka ne didesnės kaip 10 °C temperatūros. Lengvinanti aplinkybė ir ta, kad sandėliavimo patalpų ekonominio gyvavimo ciklas yra trumpesnis.

INŽINERIJA

Nuomotojams patrauklus patogioje vietoje esantis angaras su modernia inžinerine įranga.

karinis angaras (Kauno m. savivaldybės nuotr.).

Dėmesys nuo pirmų projektavimo štrichų Suprojektuoti energinio efektyvumo A klasės sandėliavimo pastatą nėra lengva, turint galvoje autonominį dujinį šildymą ir vėdinimą, dūmų šalinimo sistemą, būtinybę kiekvienai patalpai suprojektuoti autonominę komunalinių paslaugų apskaitą. Vien apšiltintos sienos ir stogas su storu termoizoliaciniu sluoksniu neužtikrina mažų A energinio efektyvumo klasę atitinkančių išlaidų šilumai. Projektuojant tokius pastatus tenka skaičiuoti sumines energijos sąnaudas, reikalingas pastatui šildyti, vėdinti, vėsinti, apšviesti, karštam buitiniam vandeniui ruošti. Taip pat reikia vertinti ir energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalį. Projektų kokybė labai priklauso ir nuo atskirų konstrukcinių mazgų išbaigtumo – jie ypač svarbūs energinio efektyvumo A klasės pastatuose, nes visi statybiniai mazgai ir šiltinimo medžiagų sujungimai turi būti maksimaliai sandarūs, neišleidžiantys šilumos į išorę. A klasės sandėliai geriausi lepiems produktams laikyti Tinkamai įrengti energinio efektyvumo A klasės sandėliai leidžia sandėliuoti gaminius įvairiomis sąlygomis ir yra labai tinkami, pavyzdžiui, maisto produktams laikyti. Antai įmonėms, kurių specializacija – šviežių produktų (pieno, vaisių, mėsos gaminių, salotų, žuvies ir pan.) tiekimas, sandėliuojant neišvengiamai būtina reguliuojama / kontroliuojama temperatūra. Tokie skirstymo centrai privalo turėti Maisto saugumo valdymo sistemos sertifikatą, atitinkantį ISO 22000 sertifikatą, taip pat atitikti ISO 9001, ISO 14001 ir OHSAS standartus. Energinio efektyvumo A klasės plataus vartojimo sandėliai su technologinėmis, pagalbinėmis, buitinėmis, administracinėmis patalpomis ir naujausia įranga, sudarančia šiuolaikinį krovinių terminalo kompleksą, itin pravartūs

karinis angaras (Kauno m. savivaldybės nuotr.).

kokybiškos medžiagas suteikia galimybę padidinti darbo efektyvumą. Atsižvelgiant į kliento poreikius, galima taikyti skirtingas statybų technikas. Angarai gali būti labai įvairūs tiek suplanavimo, tiek komplektavimo prasme.

Beje, prievolė pasiekti energinio efektyvumo A klasę naujai statomuose pastatuose nukelta iki 2016 m. lapkričio 1 d., nors turėjo įsigalioti dar nuo 2016 m. pradžios. Dabar, pakeitus statybos techninius reglamentus, numatyta, kad A klasės energinio naudingumo reikalavimas taikomas naujai statomiems pastatams, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį bus pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 dienos.

Įprastų angarų statyba pradedama nuo pamatų įrengimo, karkaso montavimo ir prie jo tvirtinamų dažniausiai metalinių atitvarų. Pats jų tvirtinimo procesas yra gana sudėtingas, jam reikia daugiau laiko bei sąnaudų. Deja, ne visada atitvarų konstrukcija gali užtikrinti efektyvią pastato apsaugą nuo išorinės drėgmės, kas labai svarbu sandėliuojant įvairios paskirties techniką.

Vis auga sandėlių nuomos paklausa Sandėlių nuomos rinkoje ypač paklausūs apšiltinti, lygiomis grindimis, naujos statybos energinio efektyvumo A klasei priskiriami sandėliai. Ypač patrauklūs nuomotojams esantys patogioje vietoje, su modernia inžinerine įranga, tačiau jie gali būti nebūtinai naujos statybos. Vartotojams aktualus ir sandėliuoti skirtų statinių profesionalus valdymas bei priežiūra – tai neabejotinai didina objektų vertę. Pasak „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, sandėliavimo pastatų statytojams ir valdytojams šiandien ypač aktualu lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius bei vis labiau augančius kliento poreikius, svarbu ir tai, kokiomis priemonėmis užtikrinama pastato energinio efektyvumo A klasė ir jo eksploatavimo ekonomija. Pavyzdžiui, atitinkamų sandėliavimo sąlygų reikia didžiuliams prekybos tinklų asortimentams. Angarų statybai reikalavimai kiti Energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 m2, bei nešildomiems pastatams. Šiai grupei priklausančių nesudėtingos konstrukcijos statinių – angarų – pritaikymo spektras išskirtinai didelis. Tinkamai suprojektuoti jie leidžia praktiškai ir funkcionaliai išnaudoti pasirinktą žemės plotą. Kartais numatytoje statybų vietoje angarų konstrukcijos ne tik surenkamos, bet ir gaminamos. Tai leidžia maksimaliai sumažinti statybų išlaidas (išvengiama papildomo transportavimo mokesčių) ir dirbti labai operatyviai, o naudojama pažangi įranga bei

Modernumas ima viršų, didina galimybes Šiuo metu didžiausio dėmesio sulaukia modernių arkos formos skerspjūvio angarų statyba. Tokių statinių paviršius nuožulnus, todėl žiemą jiems nereikia ypatingos priežiūros. Jie gali būti statomi be papildomų karkasinių konstrukcijų – tai leidžia maksimaliai išnaudoti vidinį statinio plotą. Kitas arkinių angarų pranašumas – statinį galima nesunkiai pratęsti prijungiant pageidaujamą skaičių papildomų konstrukcijų. Sandėliams galima pritaikyti ne tik arkinės formos, bet ir stačiasienius angarus, kurie gali būti net kelių aukštų. Dar kitokių – surenkamųjų angarų – eksploatacijos sąnaudos yra itin mažos. Jų statybai pasirinkus naujausias technologijas atsiranda galimybė vėliau tokį angarą padidinti. Surenkamųjų angarų paskirtis gali būti daugiafunkcė: jie tinkami ir sandėliams, ir tam tikrų kompleksų deriniui, t. y. galima iš kelių skirtingos paskirties angarų sudaryti sujungtą perėjimais sandėlių ar net biurų kompleksą ir pan. O štai neseniai Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome moderniame angare buvo įrengtas Lietuvos karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas. Unikalios išvaizdos statinys kainavo beveik 4 mln. eurų. Anot Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, šis angaras esą gražesnis net už savivaldybės administracijos pastatą. Ši sraigtasparnių bazė yra viena moderniausių ne tik Lietuvoje. Architektas, paieškos ir gelbėjimo posto projekto dalies vadovas Rimvydas Palys, sako, kad istoriniame aerodrome siekęs sukurti unikalaus dizaino aviacinės estetikos angarą, kuriame ir interjeras, ir eksterjeras sukuria savitą objekto charakteristiką. Naujajame Aleksoto kariniame angare nuolat budi sraigtasparnis, atsakingas postas už transplantacinių organų gabenimą, pagalbą policijai ir pasienio kontrolei. 

INŽINERIJA

logistikos centrams. Itin ekonomiškame, dujomis šildomame logistikos centre gali būti suprojektuotos specialios rampos su apšiltintais automatiniais vartais, kintamo aukščio pakrovimo tilteliais ir sandariomis „rankovėmis“.

Susistemintą racionalumą lydi sėkmė Dažnai akys kliūva už modernių, spalvomis gamtovaizdį papildančių statinių. Daugelis jų – angaro tipo. Ir sunku Lietuvos žemėlapyje rasti kampelį, kur tokių objektų nebūtų pastačiusi UAB „Wolf System“. Visuose šalies rajonuose yra jos sumontuotų angarų, sandėlių, talpyklų, kitų inžinerinių įrenginių, reikalingų pramonei ir žemės ūkiui. Apie verslo sėkmę kalbamės su UAB „Wolf System“ direktoriumi Kęstučiu Šniuku ir pardavimų vadovu Robertu Savicku.

INŽINERIJA

Kokia pagrindinė priežastis, dėl kurios UAB „Wolf System“ gali džiaugtis sėkme? K. Šniukas. Šiandien, verslui siekiant didinti gamybos pajėgumus, labai reikia greitai pastatomų gamyklų, sandėlių ir pan. statinių. Todėl statybų sprendimai turi būti susisteminti, standartizuoti, specializuoti. Mūsų įmonės pavadinimas sako, kad pirmenybę teikiame ilgalaikėms pastatų sistemoms. Iš anksto standartizuoti sprendimai taupo laiką visuose etapuose – nuo projektavimo iki statybos. Pati bendrovė „Wolf System GmbH“ yra kilusi iš Austrijos ir jau 50 metų projektuoja, gamina bei stato pastatus visoje Europoje. Konstrukcijos gaminamos iš plieno, klijuotosios medienos ar jos masyvo, todėl yra aukščiausios kokybės.

R. Savickas. Turime per ilgametę patirtį patikrintų sprendimų. „Wolf System GmbH“ 50-mečio jubiliejus liudija, kad mūsų pastatai stovi dešimtmečius. Jie tikrai vertinami ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje, Rusijoje. Gal ne visada taupiems lietuviams jie atrodo nebrangūs, tačiau vokiškai racionalūs, išbaigti sprendimai taupo vis brangstančio darbo sąnaudas kaip ir eksploatacines išlaidas. Kokios pagrindinės jūsų veiklos kryptys, ar spėjate laiku įvykdyti užsakymus? K. Šniukas. Išskirčiau keletą mūsų veiklos krypčių. Tai – lengvų konstrukcijų pastatų projektavimas ir statyba pramonei bei žemės ūkiui; skydinių gyvenamųjų namų gamyba ir statyba; įvairių dydžių gelžbetoninių rezervuarų projektavimas ir statyba. Užsakymai įvykdomi laiku, nes „Wolf System GmbH“ įmonėse Europoje dirba apie 2 000 specialistų.

UAB „Wolf System“ tilžės g. 68, LT-78157 Šiauliai Tel. +370 615 19362 el. p. info@wolfsystem.lt www. wolfsystem.lt

Kokių išskirtinių objektų esate pastatę Lietuvoje? Ar pasirengę statyti energinio efektyvumo A klasės pastatus? R. Savickas. Galima paminėti ne vieną pastatą. Pavyzdžiui, 1 000 m2 ploto ir daugiau nei 7 000 m3 tūrio žemos temperatūros (-18 °C) šaldytuvas Vilkijoje. Siekiant išvengti amžinojo įšalo, pastatas iškeltas virš žemės ant gelžbetoninių polių. Jo kolonos – išorėje, o sienos ir lubos sumontuotos iš 200 mm storio „sumuštinio“ tipo plokščių. Tai žingsnis link A klasės pramoninių pastatų statybos. Galėtume pastatyti ir A klasės angaro tipo gamybinį ar sandėliavimo pastatą, bet dar sprendžiamas šilumos nuostolių per įvažiavimo vartus, ventiliaciją klausimas. Kas jūsų paslaugų užsakovai ir kodėl? Koks bus kitas žingsnis? R. Savickas. Žemdirbiai dirba su mumis žiūrėdami į ateitį. Pavyzdžiui, AB Vilkijos ūkis – ilgametė klientė, užsakiusi ne vieną rezervuarą ir minėtąjį šaldytuvą. Vis dažniau klientais tampa gamybinės ir paslaugų įmonės. Šiemet atiduotas naudoti skydinių namų gamybos pastatas Viešvėnuose. Anksčiau – 5 000 m2 ploto AB „Rekyva“ durpių gamybos pastatas. Dabar Skaidiškėse ir kitur statome nuotekų valymo įrenginius. Statysime ir 3 500 m3 skystų trąšų talpyklą Pakruojo r. bei kitus objektus. Mes prisitaikome prie laikotarpio ir klientų reikalavimų, ypač kainų, kokybės ir statybos trukmės – pastatome kokybišką pastatą per itin trumpą laiką ir už gerą kainą. Be to, patys atliekame projektavimo ir visus statybos darbus. Beje, UAB „Wolf System“ jau yra aktyvi Šiauliuose kuriamo statybininkų klasterio narė.  Kalbino Dalia Zilinskienė

Pagrindinė įmonės veikla – vėdinimo ir pneumotransporto bei aspiracijos sistemų elementų gamyba.

UAB „Leovira“ ilgametė patirtis gaminant vėdinimo sistemų elementus sukūrė patikimo ir kokybę užtikrinančio gamintojo vardą.

Gaminame ir parduodame: ortakius, fasonines dalis, oro įsiurbimo, šalinimo, reguliavimo ir uždarymo įrangą, vamzdynus pneumotransporto bei aspiracijos įrangai. Produkciją gaminame ir iš cinkuoto, nerūdijančiojo, ir iš juodojo plieno. Taip pat gaminame „Lesstro“ oro tiekimo, ištraukimo kameras ir rekuperatorius. Sėkmingas bendradarbiavimas su užsienio įmonėmis atvėrė galimybes pasiūlyti rinkai bendrovės „Ciat“ ugnies ir dūmų vožtuvus, kurių išskirtinumas – 120 min. atsparumas ugniai! Galima pateikti užsakymus ir dėl gaminių iš nerūdijančiojo. Siekdami užtikrinti aukštą gaminių kokybę, taikome pažangiąsias gamybos technologijas, nuolat atnaujiname gamybos įrenginius, tobuliname gaminių konstrukcijas.

Atsižvelgiame į kliento poreikius ir padedame įgyvendinti kiekvieną pateiktą idėją! UAB „LEOVIRA“, ŽARIJŲ G. 4, LT-02300 VILNIUS I Tel. +370 5 264 0954 I Faks. +370 5 264 0379 I El. paštas: info@leovira.lt, gamyba@leovira.lt Kauno skyrius: Raudondvario pl. 141, LT-47192 Kaunas I Tel./faks. +370 37 26 03 56 I El. paštas kaunas@leovira.lt Panevėžio skyrius: Tiekimo g. 2A, LT-35289 Panevėžys I Tel./faks. +370 45 46 55 35 I El. paštas panevezys@leovira.lt

www.leovira.lt

INÅ½INERIJA

Inovatyvios kelių dangos:

kokiais keliais važiuosime? Stasys Liaukevičius

Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiau nei pusė kelių (beveik 14 tūkst. km) padengti asfalto danga. Trečdalis kelių (daugiau nei 7 tūkst. km) yra žvyro keliai, 61 km dengti cementbetoniu ir apie 7,5 km – grindiniai. Ko gero, geidžiamiausia ir pažangiausia kelio danga Lietuvoje kol kas laikoma asfalto danga.

INFRASTRUKTŪRA

Tačiau pasaulyje vis garsiau girdisi kalbų apie naujas, inovatyvias kelių dangas, išmaniuosius kelius, ne tik ištveriančius didesnes apkrovas, bet ir galinčius padaryti eismą saugesnį, o patį kelių tiesimo procesą – lengvesnį bei ekonomiškesnį. Ypač daug pastaruoju metu girdima apie eksperimentinę „plastikinę“ kelių dangą.

Šia tema žurnalas „Structum“ pakalbino Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie LR susisiekimo ministerijos atstovą Evaldą Tamariūną bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto direktorių doc. dr. Audrių Vaitkų. Domėjomės, kokiomis savybėmis išsiskiria inovatyvios plastikinės kelių dangos, ar jos galėtų pratęsti automobilių eksploatacijos laiką, kaip modernios kelių dangos gali palengvinti kelininkų darbą, kokie šių naujoviškų dangų klojimo pranašumai bei įtaka eismo saugumui. Pasak E. Tamariūno, naujoviškos dangos optimizuojamos taip, kad turi mažą pasipriešinimą rato riedėjimui. Jos išlaiko ilgalaikį išilginį lygumą ir gali pratęsti automobilių eksploatavimo laiką. Plastikinės kelio dangos entuziastai, pasak E. Tamariūno, teigia, kad plastikiniai keliai turėtų būti mažiau jautrūs temperatūrų svyravimams ir mechaninio pobūdžio pažeidimams. Šios dangos turėtų būti naudojamos kelis kartus ilgiau nei dabartinės, o jų klojimo darbai turėtų užtrukti gerokai trumpiau.

vairuotojų – nuostolius dėl uždarytų kelių ar riboto eismo. Tai laiko nuostoliai, degalų nuostoliai bei automobilių dėvėjimasis;

1) ekologiškumas ir „draugiškumas“ aplinkai. Čia reikėtų išskirti du aspektus: mažesnį poveikį aplinkai ir kelio naudotojams bei „draugiškumą“ kelius tiesiančių darbuotojų sveikatai. Mat asfalto dangoms tikrai tas nebūdinga;

3) ilgalaikiškumas. Tai – arba labai atsparios medžiagos, kurios gali būti eksploatuojamos labai ilgai, arba trumpiau eksploatuojamos medžiagos, bet labai lengvai ir pigiai pakeičiamos;

2) trumpas instaliavimo ar įrengimo laikas. Tai leidžia atpiginti darbus, lengviau prisitaikyti prie nepalankių oro sąlygų ir, svarbiausia, sumažinti kelių naudotojų –

4) gerų eksploatacinių charakteristikų – paviršiaus lygumo, rato sukibimo su danga, atsparumo plastinėms deformacijoms – užtikrinimas.

→

INFRASTRUKTŪRA

E. Tamariūno teigimu, šiuolaikinių inovatyvių dangų diegimo tikslai yra šie:

Pasak E. Tamariūno, kalbėti apie plastikinių kelio dangų savybes, atsparumą, ilgalaikiškumą, įtaką eismo saugumui ir galbūt ekonomiškumą dar ankstoka, nes tai yra dar tik eksperimentas ir reikia daugiau laiko, kad šios savybės išryškėtų ar pasireikštų kokie nors galimi šios technologijos trūkumai.

INFRASTRUKTŪRA

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto direktorius doc. dr. A. Vaitkus sako, kad kuriant inovatyvias kelių dangas išskiriama keletas koncepcijų:

- kelio infrastruktūros pritaikymas ir naudojimas atsinaujinančios elektros energijos gamybai, kuri naudojama kelio naudotojų bei visuomenės reikmėms; - visuomenei ir aplinkai „draugiška“ kelio danga, kuri sukelia mažesnį automobilio riedėjimo pasipriešinimą, generuoja mažiau triukšmo, užtikrina didesnį rato sukibimą su danga bei bendrą važiavimo patogumą; - medžiagų bei technologijų pritaikymas greitesnei statybai bei mažesnėms eksploatacijos išlaidoms, naudojant perdirbtas bei pakartotinai naudojamas medžiagas. Pasak dr. A. Vaitkaus, pagrindinė ateities vizija – sukurti kelių dangos technologiją, siejančią visas tris koncepcijas. Dr. A. Vaitkus išskiria keletą pastarųjų metų inovacijų automobilių kelių dangų srityje. I koncepcija. Pasak mokslininko A. Vaitkaus, 2008 m. Europos nacionalinių kelių tyrimo institutų asociacija (FEHRL), kurios tikrasis narys yra VGTU Kelių tyrimo institutas, pradėjo plėtoti ateities kelių koncepciją „Forever

Open Road“. Parengtuose kelrodžiuose saulės kolektoriais padengtų kelių vizija buvo identifikuota kaip viena didžiausią potencialą turinčių ateities kelių technologijų bei pateiktos rekomendacijos šių technologijų tolesnei plėtrai. Nepraėjus nė daugiau kaip dešimtmečiui, remiantis iniciatyvoje iškeltomis ypač novatoriškoms idėjomis, buvo sukurta fotovoltažinė kelių danga „Wattway“. Tai pirmoji pasaulyje kelių danga su integruotais saulės kolektoriais. Šios inovacijos kūrėjai – kelių infrastruktūros statybos įmonė „Colas“ ir Prancūzijos nacionalinis saulės energijos institutas INES. Šiai dangai sukurti ir patentuoti prireikė plataus masto penkerius metus trukusių intensyvių mokslinių tyrimų. Tarpdisciplininis bendradarbiavimas leido sukurti kelio dangą, gaminančią švarią bei atsinaujinančią elektros energiją, neužimant šalia kelio esančių žemių, pavyzdžiui, dirbamų laukų neapstatyti saulės jėgainėmis ir nesudarkyti esamo kraštovaizdžio. 2016–2018 m. Prancūzijoje ir pasaulyje vyksta „Wattway“ prototipo testavimas realiomis klimato ir transporto eismo poveikio sąlygomis. Tyrimai atliekami įrengus eksperimentinius „Wattway“ dangos ruožus, kuriuose vertinami specifiniai energijos gaminimo, kaupimo ir perdavimo iššūkiai (elektros energijos tiekimas kelio infrastruktūros statiniams, energijos tiekimas namams, skirtingi saulės radiacijos lygiai, skirtingos eksploatavimo temperatūros, skirtingas transporto priemonių apkrovų poveikis ir kt.).

Greitai kelių statybai ir priežiūrai kuriamos modulinių kelio dangų technologijos. 2001 m. vienos didžiausių Nyderlandų kelių infrastruktūros statybos įmonė „Heijmans“ sukūrė kelių technologiją „Modieslab“. „Modieslab“ – tai gamykloje specialiai pagamintos gelžbetoninės kelių plokštės, kurios vėliau, atvežtos į kelio statybos vietą, gali būti labai greitai surenkamos ir sumontuojamos, taip iki minimumo sutrumpinant transporto eismo uždarymo laiką ir kelio darbų trukmę. Tipinės „Modieslab“ plokštės yra 32 cm storio gelžbetoninis pagrindas, padengtas 5–7 cm storio dvisluoksniu poringuoju betonu. Viršutinis 1,5 cm storio poringojo betono sluoksnis yra smulkesnės, o apatinis 3,5–5,5 cm storio sluoksnis yra stambesnės frakcijos. Apatinis sluoksnis leidžia greitai drenuoti ant kelio dangos paviršiaus patekusį vandenį ir taip užtikrinti saugų važiavimą keliu (geresnis kelio ir rato sukibimas, mažesnė vandens pleišto tarp padangos ir kelio dangos (akvaplaningo) susidarymo tikimybė), o viršutinis sluoksnis dėl lygios paviršiaus tekstūros veikia kaip triukšmą

mažinanti kelio danga. Plokštės gali būti įrengiamos ant polių arba esamos kelio dangos konstrukcijos. III koncepcija. Nyderlandų įmonė „VolkerWessels“ išvystė idėją, kad kelio dangos įrengimo ir kelių priežiūros išlaidos galėtų būti reikšmingai sumažintos, kelių tiesybos srityje pritaikant perdirbtą plastiką, t. y. įrengiant iš perdirbto plastiko pagamintus kelius. Plastikiniams keliams būtų naudojamas 100 % perdirbtas plastikas. Kadangi plastiko atliekos yra didelė pasaulinė socialinė problema, o apytiksliai 8 mlrd. kilogramų plastiko atliekų yra išmesta į vandenynus, be to, daugiau kaip 55 % visų plastiko atliekų yra sudeginama, planuojama šias atliekas rinkti ir naudoti kelių dangų gamybai. Panašiai kaip ir modulinės kelio dangos, plastikiniai keliai būtų gaminami gamyklose, o statybvietėje būtų surenkami iš atskirų homogeniškai pagamintų dalių ir tarpusavyje sumontuojami, taip gerokai sumažinant kelio darbų trukmę. Dr. A. Vaitkus sako, kad šiuo metu toliausiai pažengusi kelio dangų technologija – modulinės dangos. Platus jų naudojimas JAV ir Nyderlanduose užtikrina ekonomiškai efektyvią kelių tiesybą bei eksploataciją. Modulinių dangų taikymas leidžia pagerinti dangų kokybę

→

INFRASTRUKTŪRA

II koncepcija. Vienas pagrindinių kelių statybos ir priežiūros iššūkių yra greitas kelių remontas ar rekonstrukcija bei su tuo susijusių eismo ribojimų mažinimas. Nyderlanduose net ¾ visų transporto spūsčių vyksta dėl kelio darbų, o tai turi tiesioginę įtaką visuomenės išlaidoms dėl laiko gaišaties, aplinkosauginio poveikio, kuro sąnaudų ir pan.

dangos modulius gaminant idealiomis sąlygomis gamykloje. Šie moduliai gamykloje dažniausiai ženklinami eismui organizuoti būtinu horizontaliu ženklinimu, taip eliminuojant papildomus darbus objekte. Kelio eksploatacijos metu suirusių modelių pakeitimas yra efektyvus ir greitas, tam nereikia ilgam apriboti eismo. Visi šie pranašumai akcentuotini ir plastikinių dangų technologijai, tačiau, kalbant apie plastikines dangas, išskirtinas pagrindinis šių dangų pranašumas yra lengvumas, o tai dar labiau palengvina ir atpigina statybos procesą. Vis dėlto su plastiko dangomis susijusi pagrindinė problema išlieka šių dangų eksploatacinis ilgalaikiškumas, sietinas su sunkiojo transporto apkrovų bei saulės radiacijos poveikiu. Kalbant apie „Wattway“ dangas, būtina akcentuoti, kad šios technologijos taikymas gali sukurti įspūdingus elektros energijos kiekius. Pavyzdžiui, dviejų eismo juostų kelias gali pagaminti pakankamai viešiesiems poreikiams reikalingos elektros energijos 5 000 gyventojų miestui. Viena papildomų „Wattway“ dangos pritaikymo sričių gali būti elektromobilių akumuliatorių įkrovimas. 100 m² plotas „Wattway“ kelio gali įkrauti elektromobilį tiek, kad jis galėtų nuvažiuoti 100 000 km.

iNfRASTRUKTūRA

Šiuo metu toliausiai pažengusi kelio dangų technologija – modulinės dangos. platus jų naudojimas jav ir Nyderlanduose užtikrina ekonomiškai efektyvią kelių tiesybą bei eksploataciją.

Ar plastikas pakeis šiuo metu taikomas tradicines asfalto ir betono medžiagas dengiant kelius ir gatves? Dr. A. Vaitkus sako, kad taip, tačiau tai bus ne šį dešimtmetį ir tai sietina ne su medžiagos pakeitimu, bet su visos technologijos pakeitimu. Artimiausio laikotarpio kelių dangų technologijos sietinos su modulinėmis dangomis. Šios dangos bus gaminamos gamyklose naudojant automatizuotą precizišką įrangą. Visi svarbiausi saugaus ir patogaus automobilių eismo komponentai – inžineriniai tinklai, dangos horizontalus ženklinimas, saulės energijos elementai, bekontaktės elektromobilių įkrovos elementai, įvairūs jutikliai bei davikliai ir kt. – bus instaliuoti dangos modulyje dar gamykloje, taip užtikrinant mažiausio laiko intervenciją bei nustatytą tiesiamo ar taisomo kelio kokybės standartą. 

iNfRASTRUKTūRA

KAI ĮPRASTI SPRENDIMAI NEBEGELBSTI

ALWARK komunalinė technika – darbų kokybės garantas Aistė Šimkienė

Baltijos šalių regione tarptautinė įmonė UAB „Alwark“ jau 10 metų atstovauja geriausiems kelių priežiūros technikos gamintojams. Ji siūlo įvairios kelių priežiūros technikos ir racionalių sprendimų įmonių teritorijoms tvarkyti miestuose bei gyvenvietėse.

INFRASTRUKTŪRA

UAB „Alwark“ tiekiama technika atlieka skirtingos apimties specifinius komunalinius darbus. Ji pritaikyta dirbti įvairiomis sąlygomis – judriose ir siaurose erdvėse, keliuose bei dideliuose miestų plotuose,

statybų aikštelėse, gatvėse. Visa ši technika pritaikyta patogiam operatorių darbui, o jos techninės savybės modifikuojamos atsižvelgiant į darbų tikslus ir ekonomiškumą.

UAB „Alwark“ atstovauja pasaulyje žinomiems ir dėl kokybės vertinamiems vakuuminės šlavimo įrangos gamintojams „Johnston Sweepers“ ir „Beam Sweepers“. „Johnston Sweepers“ ir „Beam Sweepers“ pranašumai - Šlavimo įranga, atitinkanti naujausius ES taršos mažinimo reikalavimus. - Pasaulinis vartotojų pripažinimas. - Mažos techninės priežiūros išlaidos – atliekama kas 500 darbo valandų. - Mažiausios rinkoje savo klasės kuro sąnaudos. - Įrangos ilgalaikiškumas ir patikimumas. - Ergonomiškumas, saugumas bei mažas į aplinką skleidžiamo triukšmo lygis. - Pakartotinis vandens naudojimas (vandens recirkuliacija) užtikrina ilgą darbo laiką ir gamtos išteklių saugojimą. - Paviršiaus drėkinimas prieš nusiurbimą nesukeliant dulkių. - Aukšto slėgio plovimas, gatvių ir kelių laistymas, drėkinimas. - Minimalus į aplinką išmetamų kietųjų dalelių kiekis – PM10 standartas. - Puikūs darbo rezultatai dirbant minimaliais variklio sūkiais – mažos kuro sąnaudos ir emisijos norma. - Įrangos komplektacija pritaikoma pagal vartotojų planuojamus atlikti darbus ir poreikius. - Reguliuojamas šlavimo plotis.

- Reguliuojamas šlavimo galingumas. - Lengvas įrangos valdymas, darbo parametrų kontrolė ir stebėjimas, duomenų perdavimas tolesnei analizei – sistema CANBUS. - Ir dar daug įvairių pranašumų bei galimybių, pritaikytų vartotojui. Keletas vakuuminių šlavimo automobilių naudojimo galimybių - Vakuuminis šlavimas su drėkinimu, užtikrinant minimalią aplinkos taršą. - Gatvių ir kelių plovimas aukštu slėgiu, laistymas, drėkinimas. - KeliŲ žymėjimo linijų, keliŲ ženklų plovimas. - Kelio žymėjimo linijų pašalinimas. - Kelių ir gatvių priežiūra, valymas kelių remonto metu. - Kelių ir teritorijų valymas po remonto ar esant dideliam užterštumui. - Didesnių gabaritų šiukšlių siurbimas. - Kitos galimybės ir pranašumai. Tiekiama „RASCO“ kelių ir kelkraščių priežiūros įranga bei paslaugos - Kelių saugumo užtikrinimas – ledo šalinimas. - Druskos barstymas, druskos tirpalo laistymas. - Druskingo vandens laistymas, mažinant kelių dulkėtumą. - Druskos tirpalo paruošimo ir užpylimo įranga. - Druskos ir tirpalų saugyklos. - Kelių plovimas aukštu slėgiu. - Sniego valytuvai. - Barstymo parametrų stebėjimas, valdymas, duomenų perdavimas tolesnei analizei. - Pakelių priežiūros technika – teleskopinės žoliapjovės, kurių siekis – net iki 12 metrų. - Vandens kanalų valymas ir gilinimas. - Pakelės augalijos genėjimas. - Kita įvairios paskirties technika. 

UAB „Alwark“ Kirtimų g. 47B, LT-02244 Vilnius Tel. +370 5 264 63 30, El. p. info@alwark.lt www.alwark.lt

INFRASTRUKTŪRA

Įmonės paslaugų tinklas plačiai išsidėstęs visoje Lietuvoje. Tai klientų aptarnavimo centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Be to, dar paslaugas teikia 20 mobilių priežiūros automobilių. Klientų technika prižiūrima tiek jų būstinėse, tiek UAB „Alwark“ centruose. Techniką prižiūrintis personalas turi didžiulę remonto darbų patirtį. Specialistai reguliariai siunčiami mokytis ir kelti kvalifikacijos į gamyklas, todėl puikiai išmano tiek senesnių, tiek ir naujausių technikos modelių taisymo specifiką. Mobilaus serviso automobiliai aprūpinti visa reikalingiausia diagnostikos ir remonto įranga. Serviso centrų sandėliuose yra reikalingiausių ir gamintojų rekomenduojamų atsarginių dalių, būtinų technikai remontuoti.

Tausokime aplinkÄ&#x2026;!

www.aplinkosauga.eu

DATA: 2016 m. rugpjūčio 25 diena; LAIKAS: 10 val; VIETA: „Multikino“ k/t, PC „Ozas“, Ozo g. 18, Vilnius

ALGIS ŽVALIAUSKAS, Lietuvos Respublikos susisiekimo viceministras. Sveikinimo žodis konferencijos dalyviams

Doc. dr. AUDRIUS VAITKUS, VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius. „Naudotojams patraukli visų rūšių transporto infrastruktūra“

STYLIANI I. KARAVASILI, THRACE NONWOVENS & GEOSYNTHETICS S.A. (UAB „Mosas“), Techninio palaikymo departamento inžinierė. „Geosintetikos naudojimas kelių statyboje“ (angl. kalba)

MATAS BULEVIČIUS, UAB „Granitinė skalda“ direktorius. „Racionalūs pasirinkimai – tvaraus kelio sėkmės istorija“

VALERY NOSENKO, „GOMACO International Limited“ atstovas regione. „Betoninė kelių danga“ (angl. kalba)

EGIDIJUS SKRODENIS, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius. „Pažangūs kelių infrastruktūros sprendimai dabar – saugus, ekonomiškas ir išmanus eismas ateityje“

KELIŲ INFRASTRUKTŪROS EKONOMINIAI, KOMFORTO IR SAUGUMO SPRENDIMAI KONFERENCIJOJE – PRANEŠIMAI IR DISKUSIJOS AKTUALIOMIS VISAI ŠALIAI TEMOMIS: dabartinė kelių infrastruktūros planavimo situacija ir sektini pavyzdžiai kuriant ateities infrastruktūros sistemas; inovatyvių kelių infrastruktūros sistemų atitiktis aukščiausiems saugumo standartams; jų ekonomiškumo ir efektyvumo siekimo būdai, tinkamumas įgyvendinti komforto poreikius patogumo ir laiko taupymo aspektais. KONFERENCIJOJE APTARSIME ŠIAS PROBLEMAS IR PATEIKSIME JŲ SPRENDIMO BŪDŲ: - esamų ir įgyvendintų daugiarūšių susisiekimo tinklų pavyzdžiai, Europos kelių standartus atitinkantys ateities planai; - eismo spūsčių kontrolė ir jos valdymas; - ribiniai triukšmo dydžiai ir jų valdymo sprendimai; - kelių tinklų priežiūra ir plėtra; - intelektinės kelių infrastruktūros sistemos ir jų įtaka saugumui.

Kviečiame klausytojus iš anksto registruotis el. paštu konferencijos@estructum.lt Konferencijos informaciją sekite www.estructum.lt RĖMĖJAI

INFORMACINIAI RENGINIO RĖMĖJAI

Daugiafunkcės paslaugos ‒ lengvesni darbai Dalia ZILINSKIENĖ

Malonu vasarą keliauti po Lietuvą autostradomis, keliais, keleliais. Tie, kas važinėjo kaimyninėse šalyse, gali palyginti tenykščių ir Lietuvos kelių būklę bei įsitikinti, kad mūsų keliai pakankamai prižiūrėti. Tai būtų neįmanoma be tinkamos technikos. O jos reikia pačios įvairiausios, skirtos daugybei skirtingų funkcijų atlikti. Todėl nenuginčijamai yra paklausios įmonių, tiekiančių šalies kelininkams tokią techniką, paslaugos. Jos paspartina ir palengvina sunkų kelių priežiūros darbą. Aukštos kokybės, modernios kelių priežiūros ir komunalinės technikos tiekimas bei pardavimas, jos montavimas, remontas ir techninės būklės priežiūra – visa tai sudaro didžiąją UAB „Techservisas“ veiklos dalį. Ši pažangi įmonė yra žinomos čekų kompanijos „KOBIT“, gaminančios komunalinę ir kelių priežiūros techniką, oficiali atstovė mūsų šalyje. Į ją reikėtų kreiptis, kai norima įsigyti kelio duobių taisymo technikos, kelių plovimo mašinų, smėlio ir druskos barstytuvų, sniego valytuvų, bitumo emulsijos išpurškimo įrenginių, bitumo ir emulsijos katilų, vakuuminių siurblių ir kitos kelių šlavimo įrangos ar mašinų.

šienavimo įrenginius, lapų pūstuvus ir pan. įrangą, kuri taip pat padeda prižiūrėti ne tik pakeles, bet ir įvairios paskirties sklypus. Visai parduodamai technikai teikiamos garantinės priežiūros paslaugos ir vėliau atliekamas jos remontas.

Ne mažiau UAB „Techservisas“ teikiamos paslaugos naudingos ir komunalininkams. Jų darbams atlikti labai reikalingos „KOBIT“ gaminamos antrinių žaliavų surinkimo mašinos, kuro ir kitų cheminių ar asenizacinių medžiagų talpos, hidrodinaminė vamzdynų plovimo įranga.

UAB „Techservisas“ nėra vien tik specializuotos technikos šalies rinkai tiekėja. Stiprusis jos veiklos aspektas – daugiafunkcės paslaugos klientams. Tai velenų, ventiliatorių darbo ratų ir kitų besisukančių detalių balansavimo, statybinės technikos remonto, tepimo ir automobilinių hidraulinių sistemų montavimo, guolių diagnostikos ir keitimo, metalo apdirbimo bei kitokie pramonės įmonių įrenginių techninės priežiūros ir remonto darbai. Kad įmonės klientai galėtų išvengti rūpesčių dėl technikos veikimo, dirba ir dvi mobilios remonto brigados. Jos atvyksta į nurodytą vietą, nustato įvairias įrenginių gedimo priežastis ir, jeigu įmanoma, nedelsdamos vietoje pašalina elektrinius, hidraulinius, mechaninius bei kt. sutrikimus. Akivaizdu – Kaune įsikūrusi patikima bendrovė dirba ne vien dėl paklausos, bet ir dėl to, kad jos klientų darbai taptų kur kas lengvesni. 

UAB „Techservisas“ šiandien gali nepriekaištingai patenkinti klientų pageidavimus, todėl sparčiai plečia veiklą ir siūlo Lietuvos rinkai dar daugiau patikimai veikiančios technikos. Pavyzdžiui, italų „Hymach s.r.l.“ ir olandų „Herder“ įmonių gaminamą itin kokybišką techniką, kuri tiesiog nepamainoma, kai reikia atlikti kelkraščių priežiūros darbus ar išvalyti melioracijos kanalus. Bendrovė šalies rinkai tiekia ir pripažintos visame pasaulyje lenkų bendrovės „Pronar Sp. z o.o.“ šienavimo ir kitą komunalinę techniką, traktorinius žolės

Beje, įsigijusiesiems technikos iš UAB „Techservisas“ neteks sukti galvos dėl atsarginių detalių, kurių įmonės sandėlyje visada yra didelis pasirinkimas. Net kritiniu atveju problema bus išspręsta – detalės operatyviai užsakomos iš gamintojų arba parenkami analogiški gaminiai. Be to, priimami užsakymai nestandartinei įrangai gaminti.

N FF RR AA SS TT RR U U KK TT Ū Ū RR AA II N

UAB „Techservisas“ I Raudondvario pl. 127, LT-47188 Kaunas I Mob. +370 614 73 370 I El. p. info@techservisas.lt I www.techservisas.lt

AUTOBLEIDAS

SPEC. TEChNiKoS TRANSPoRTAViMAS iR NUoMA

Labai dideLio PraVažUMo traktoriUs sU teLeskoPiNiU MaNiPULiatoriUMi Pranašumai: - nepamainomas ypač sunkiai privažiuojamose vietose – miškuose ir laukuose; - greitai perstatomas į kitą vietą; - patogiai valdomas nuotoliniu pultu; - 0,6 t keliamoji galia, kai šoninis strėlės siekis – 24 m; - 2,8 t keliamoji galia, kai šoninis strėlės siekis – 12 m; - didžiausias darbinis aukštis – 26 m; - speciali manipuliatoriaus gembelė, lengvinanti krovinių įkėlimą tarp perdangų; - gali būti komplektuojamas ir su žmonių kėlimo aikštele;

kitos paslaugos: Uab „aUtobLeidas“ El. p. info@autobleidas.lt www.autobleidas.lt

Nestandartinių krovinių gabenimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Žemės ūkio ir sandėliavimo technikos bei jachtų transportavimas. Krovinių gabenimas po įvykių.

iNoVatyVi akMeNs daNGa:

kiemams, parkams, takams ir ne tik...

daUGiafUNkCiNė, PatikiMa daNGa „Elastopave“ – tai specialus poliuretanas, tvirtai surišantis akmens mišinius ir taip išgaunantis stiprų, vandeniui ir orui laidų paviršių. „Elastopave“ sistema siūlo naują dizaino sritį. Ji yra itin pažengusi ir kartu – beveik natūrali, tinka ten, kur reikalingas tvirtas akmens skaldos surišimas: pėsčiųjų ir dviračių takams, šaligatviams, važiuojamajai daliai, kiemo teritorijų, baseinų dangoms, v vidaus grindims ir pan. Parkuose tai idealus paviršius turintiesiems judėjimo problemų, naudojantiesiems neįgaliųjų vežimėlius. Šis poliuretanas puikiai fiksuoja susidėvėjusius paviršius, kelkraščius. Su juo įrengtoje teritorijoje neauga žolė, nesikaupia purvas ir naftos produktai, nesiformuoja ledas, nereikia nuotekų sistemos įrenginių ir kt. Nebijo drėgmės, išlieka sausa. Dėl pažangios technologijos „Elastopave“ sistema užtikrina paviršiaus poringumą, todėl, būdama laidi, leidžia vandeniui susigerti į gruntą ir danga iš-

www.elastopave.lt, tel. +370 611 222 96

lieka sausa, be balų, nesideformuoja. Svarbu ir tai, kad ji sumažina arba panaikina provėžas, padeda filtruoti teršalus. Visos šios savybės idealiai atitinka takų, kelių ir įvažiavimų keliamus reikalavimus. Be to, „Elastopave“ danga stabili, lanksti, švelni ir įvairios konstrukcijos, tad suformuoja sklandų judėjimo paviršių. LaisVos forMos ir daUG sPaLVų Šios dangos išskirtinumas – paprastumas. Dėl pažangių akmens skaldos ir „Elastopave“ junginių labai lengva išgauti natūralių, patrauklių spalvų patvarias ir atsparias dangas, bet kokią formą ar vizualų efektą, tekstūrą, unikalius dekoratyvinius paviršius, suderintus su pasirinktos teritorijos ar objekto bendru architektūriniu sprendimu. Ne tik lauko sąlygoms. Dėl konstrukcijos ir daugialypių savybių danga „Elastopave“ gali būti naudojama ir uždarų erdvių, baseinų grindims, jį galima taikyti kuriant ir lauko baldus. „Elastopave“ gali būti eksploatuojama be papildomos priežiūros – tai priklauso nuo individualių specifikacijų ir vietos sąlygų. Sistema greitai montuojama. Nepriklausomai nuo užsakymo „Elastopave“ sistema prisideda prie rytdienos gyvenimo kokybės. Tai unikalus, estetiškas, universalus produktas. Nustebsite, ką galima sukurti su „Elastopave“! 

iNfRASTRUKTūRA

Parkų ir kitų viešųjų erdvių lankomumas nemenka dalimi priklauso nuo įvairios paskirties takų kokybės: jų rekreacinis patrauklumas sukuria sąlygas komfortiškam poilsiui, kraštovaizdį praturtina naujais formavimo ir mažosios architektūros elementais, leidžia atskleisti natūralius apylinkių lobius, suaktyvina vietovių turizmo veiklą. Tačiau danga turi būti patogi judėti: sausa, atspari susidėvėjimui, o jos priežiūrai nereikėtų daugybės pastangų. Tą nesunkiai įgyvendinti leidžia specialusis poliuretanas „Elastopave“.

GAMYBOS PLĖTRA SU ŽVILGSNIU Į ATEITĮ Nuo skaldos savybių, ypač kokybės, priklauso automobilių kelių ir geležinkelio linijų bei įvairios paskirties statinių tvarumas. Viena didžiausių nerūdinių medžiagų tiekėjų Lietuvoje – skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir Ko“. Jai priklausančios įmonės iš atvežtinio granito ir vietinio dolomito gamina sertifikuotą įvairių frakcijų skaldą, naudojamą keliams ir geležinkeliams, tiltams ir viadukams, taip pat statybos pramonei. Kaip su laikotarpiu keičiasi asociacijos „Milsa ir Ko“ įmonių veikla ir kodėl tai naudinga mūsų kelininkams bei statybininkams, kalbėjomės su viena jos narių – UAB „Granitinė skalda“ direktoriumi dr. Matu Bulevičiumi.

INFRASTRUKTŪRA

Kaip trumpai pristatytumėte „Milsa ir Ko“ asociaciją? M. Bulevičius. Asociacija „Milsa ir Ko“ veikia nuo 1998 metų. Ji pajėgi gaminamos produkcijos kiekiu patenkinti visos Lietuvos poreikį. Įmonių geografinė padėtis plati. Jai priklauso septynios įmonės: UAB „Milsa“, UAB „GraDr. Matas Bulevičius, nitinė skalda“, UAB „Granitas“, UAB „Granitinė skalda“ AB „Klovainių skalda“, UAB „Sildirektorius mija“, UAB „Torita“ ir OOO „Seliščanskij granitnij karjer“ – Ukrainos granito karjeras bei gamykla.

UAB „Milsa“ pagrindinė veikla – didmeninė prekyba granito ir dolomito skalda, nerūdinių medžiagų trupinimo įranga, sietais, transporterių ritinėliais bei juostomis. UAB „Granitas“, esanti Kaune, gamina plautą granito skaldą, akmenines ir betonines grindinio trinkeles, sertifikuotus betono ir smėlbetonio mišinius. Pakruojo rajone veikia AB „Klovainių skalda“. Tai viena didžiausių dolomito skaldos gamintojų Lietuvoje. Ji taip pat gamina naudojamus žemės ūkyje dolomitmilčius ir dolomitinius dekoratyvinius

akmenis pastatų apdailai bei aplinkotvarkai – skaldeles, bordiūrus, trinkeles. Tarp visų išvardintų asociacijos įmonių ne mažiau reikšminga ir Vilniuje veikianti UAB „Granitinė skalda“. Kaip pristatytumėte Jūsų vadovaujamą UAB „Granitinė skalda“? M. Bulevičius. Ši įmonė veikia nuo 1965 metų. Jos gaminių asortimentas labai didelis, tačiau prioritetinių gaminių grupę sudaro sertifikuota granito ir dolomito skaldos produkcija. Šios produkcijos Vilniaus regione pagaminame daugiausia. Tačiau labai paklausūs ir gerbūviui įrengti naudojami natūralaus akmens gaminiai ir dekoratyviniai akmenys. Tai – trinkelės iš natūralaus granito ar bazalto, puikiai tinkantys aplinkotvarkos darbams gludinti akmenukai ir dekoratyvinė skalda, granito plytelės ir bordiūrai. Rinka kasdien diktuoja naujas sąlygas. Kokia įmonės plėtra? Kokius naujus produktus pradėjote gaminti? M. Bulevičius. Šiais metais UAB „Granitinė skalda“ naujai sertifikavo du geležinkelių balasto produktus. Taip pat ji vienintelė Lietuvoje gamina sertifikuotus granito

Tenkinant rinkos poreikius, šiais metais pradėta gamyklos technologinių linijų modernizacija. Ji leis naudojant tą pačią transportavimo liniją iškrauti ir suberti sandėliuoti skirtingus produktus. Ši naujovė praplės galimybę tiekti įvairesnį skaldos gaminių asortimentą ir pagerinti bendrovės pardavimų rodiklius. Investicijos į gamybos modernizavimą ir įmonės plėtrą bei rinkai tiekiami nauji produktai jau leidžia džiaugtis šių metų pardavimų rezultatais, kurie, palyginti su praėjusiais, tikrai yra džiuginantys. Be to, šiuo metu kur kas daugiau dėmesio skiriama rinkodarai, planuojama pradėti prekybą internetu. Kas pagrindiniai UAB „Granitinė skalda“ produkcijos užsakovai? M. Bulevičius. Įmonė savo produkciją parduoda tiek ir pagal didmeninius, tiek ir pagal mažmeninius užsakymus. Didžiausi mūsų produkcijos užsakovai yra stambiausios kelių tiesimo bendrovės UAB „Fegda“, AB „Eurovia Lietuva“, AB „Kauno tiltai“, UAB „Lemminkainen Lietuva“, AB „Panevėžio keliai“, UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus aidai“, UAB Betono centras, taip pat AB „Lietuvos geležinkeliai“. Tačiau mes priimame ir individualius užsakymus įvairiems elementams iš akmens – bordiūrams, trinkelėms, takų ir fasadų apdailos plytelėms, laiptų pakopoms, mažosios architektūros elementams – gabionams. Beje, patvarių bordiūrų ir trinkelių taip pat dažnai ir nemažai užsisako didžiosios kelių tiesimo bendrovės. Koks būtų jūsų žvilgsnis į ateitį? M. Bulevičius. Šiandien, žvelgiant į ateitį, yra rengiamas UAB „Granitinė skalda“ veiklos ilgametės strategijos planas, skaičiuojamas gamyklos technologinio modernizavimo technoekonominis pagrindimas. Bendrovėje dirba pažangią patirtį sukaupę darbuotojai, siekiantys nepriekaištingos gaminamos produkcijos kokybės, aukštos gamybos kultūros, lanksčiai prisitaikantys prie klientų keliamų reikalavimų, pasirengę pateikti klientams tai, kas yra patvaru ir kokybiška. Jų darbas yra įmonės veidas. Ar ir kitos asociacijos „Milsa ir Ko“ įmonės plečia gamybą, diegia naujas technologijas? M. Bulevičius. Anksčiau AB „Klovainių skalda“ gamino produktus tik iš dolomito. Šiuo metu jau veikia nauja sertifikuota gamybos linija, gaminanti septynių skirtingų frakcijų skaldą iš granito žaliavos. Be to, nuo šių metų UAB „Granitas“, pastačius modernią technologinę liniją, pradėjo gaminti naują produkciją – trijų rūšių sertifikuotus granitmilčius. Prieš tai, gavus Europos Sąjungos fondų paramą, buvo atlikta išsami mokslinė šio produkto

naudojimo galimybių studija 18-ai receptinių mišinių. Tai puikūs produktai, tinkami asfalto, cemento, betono skiedinių, klijų mišiniams. Nors juos kol kas naudoja tik Lietuvoje įkurtos įmonės, pavyzdžiui, UAB „Eurovia Lietuva“, tačiau jau yra deramasi dėl granitmilčių tiekimo vokiečių bendrovės „Knauf“ gamyklai Latvijoje. Kas svarbiausia asociacijos „Milsa ir Ko“ įmonėms ir jų produkcijos užsakovams? M. Bulevičius. Visoms „Milsa ir Ko“ gamybinėms įmonėms, kaip ir jų klientams, pirmoje vietoje yra gaminamos produkcijos kokybė. Aš pats esu ilgą laiką dirbęs kelių kokybę kontroliuojančios bendrovės laboratorijos vadovu, todėl man labai artima asociacijos narių nuostata tiekti vartotojui nepriekaištingos kokybės produktus – juk būtent tai laiduoja įmonių veiklos sėkmę. Visos asociacijai priklausančios gamyklos turi laboratorijas, kuriose sistemingai tikrinama visų produktų kokybė. Pavyzdžiui, AB „Klovainių skalda“ turi akredituotą laboratoriją. Be to, visose įmonėse yra įdiegta kokybės vadybos sistema ISO 9001. Aukštą produkcijos kokybę išlaikyti padeda ir technologinių procesų modernizacija. Pavyzdžiui, UAB „Granitinė skalda“ pagaminta produkcija gali būti tiekiama tiesiai į geležinkelio transporto talpas, AB „Klovainių skalda“ technologinė linija gali tolygiai sumaišyti skaldos pagrindo mišinius net iš septynių skirtingų frakcijų, tai tiekiant tiesiai į vagonus. Tokios technologinės galimybės leidžia išvengti pirkėjų pretenzijų dėl kokybės, nes ir paėmus laboratoriniam bandiniui skaldos geometriniai parametrai nebūna pakitę. Kad Lietuvoje gaminami nerūdiniai produktai būtų gaminami tik aukščiausios kokybės, investuojama tikrai nemažai lėšų į gamybos modernizavimą ir nuolat atnaujinamos gamyklų technologinės linijos. Ne mažiau svarbu ir laiku įvykdyti produkcijos tiekimo įsipareigojimus, garantuoti užsakovų sąlygų tenkinimą 100 %. Mes tiesiog neturime teisės nuvilti savo darbus susiplanavusių klientų. Tačiau ir mūsų produkcijos užsakovai, žiūrėdami į ateitį, galėtų daugiau dėmesio skirti ne užsakymų kainai, o pasiekiamai ekonomijai, įsigijus ilgalaikiškų produktų iš granito. Gaminiai iš šios žaliavos kur kas tvaresni, nors pastaruoju metu jų kaina rinkoje jau mažai skiriasi. Juk naudojant granitinę skaldą galima nutiesti gerokai ilgiau eksploatuojamus kelius, kurių neprireiks dažnai remontuoti, ir skirtos skaldai lėšos tikrai atsipirks.  Kalbino Dalia Zilinskienė

UAB „Granitinė skalda“ Granito g. 2, LT-02241 Vilnius Tel. 8 5 264 0360 el. p. info@granitineskalda.lt www.granitineskalda.lt

INFRASTRUKTŪRA

skaldos mišinius, naudojamus kelių pagrindams įrengti. Beje, nors šių produktų kaina iš pradžių atrodė nemaža, tačiau dabar, priartėjus granito ir dolomito žaliavų kainoms, granito skaldos mišiniai tapo paklausūs, nes turi kur kas geresnes fizines savybes – labiau patvarūs, ilgalaikiai. Šiais metais pradėjome eksportuoti savo pagamintą skaldą į užsienį. Konkrečiai – kol kas tik į Latviją. Tačiau planai auga – vėliau numatoma pradėti produkciją eksportuoti ir į kitas kaimynines šalis, Lenkiją.

Akustiniai ekranai ‒ apsauga ne tik nuo triukšmo Akustinis ekranas ‒ tai dirbtinis barjeras, įrengtas garso bangų sklidimo ruože ir užkertantis joms kelią sklisti iš garso šaltinio į saugomą nuo triukšmo teritoriją. Susidūrusios su kliūtimi garso bangos dalis lieka sugerta, tačiau kita dalis nuo jos atsimuša ir, sklisdama pro kliūties kraštą, užlinksta. Už ekrano esantis ruožas, saugantis nuo neigiamo kelių eismo triukšmo poveikio, tai akustinio šešėlio zona. Ekrano veiksmingumą pirmiausia lemia tai, kokią triukšmo dalį perims ekranas ir kiek triukšmo užlinkus bangai (difrakcijos reiškinys) pateks į akustinio šešėlio zoną. Šiuo atveju svarbiausią vaidmenį atlieka šie veiksniai: - ekrano padėtis kelio atžvilgiu, - gavėjo padėtis, - ekrano aukštis, - skleidžiamo triukšmo rūšis. Ekrano garso izoliavimo savybės tiesiogiai susijusios su jo mase, tenkančia ploto vienetui. Akustiniai ekranai iš betono turi gerą garso izoliacija. Kiti medžio ir betono akustinių ekranų pranašumai yra jų tvarumas, atsparumas atmosferos veiksnių poveikiui bei nedidelės priežiūros išlaidos.

INFRASTRUKTŪRA

„Durisol“ akustiniai ekranai išsiskiria savo ilgalaikiu eksploatavimu. Europoje jie naudojami jau nuo 1977 m. ir sėkmingai tarnauja be pokyčių iki šių dienų. Taip pat jie išsiskiria didele garso sugertimi ‒ jų garso absorbavimas DLα yra nuo 13 dB iki 17 dB. Tai atitinka aukščiausią garso absorbcijos klasę A4.

UAB „Durisolis ir partneriai“ Kalvarijų 125, 4C korp., Vilnius Tel. +370 682 44 734 el. p. info@durisolisgroup.lt www.garsobarjerai.lt

Pagrindinės „Durisol“ akustinių ekranų savybės: - A4 klasės sugeriamumas iki 17 dB; - A2 klasės atsparumas ugniai; - atsparumas šalčiui – atlaiko 300 šilumos ir šalčio ciklų; - atsparumas druskoms; - atsparumas smūgiams ‒ medžiaga naudojama seismiškai aktyviose zonose; - atsparumas termitams ir kitokiems graužikams. Surenkamų medžio ir betoninių akustinių plokščių ekranų įrengimo sąnaudos yra nedidelės, o jų išlaikymo sąnaudos – labai mažos. Ekranams iš plastiko, metalo arba skaidrių medžiagų įrengti reikia didesnių gamybos ir eksploatavimo sąnaudų. Lietuvoje „Durisol“ akustiniai ekranai pirmą buvo pastatyti autostradoje Vilnius – Kaunas, ties Vieviu. Nuo 2014 m. jie sėkmingai naudojami tiesiant „Rail Baltic“ geležinkelį nuo Šeštokų iki Marijampolės. „Durisol“ akustiniai ekranai populiarėja ir kaip akustinės tvoros prie gyvenamųjų namų, nes atlieka ilgalaikės tvoros, kurios nereikia prižiūrėti funkcijas – saugo gyventojus nuo triukšmo ir pašalinių žvilgsnių. 

KoNTAKTAi: Tel. + 370 698 46 745 El. p. info@agrenta.lt

KRoViNių PERVEŽiMo PASLAUGoS (1–120 M3) NEGABARiTiNių KRoViNių (iKi 21 M iLGio) GABENiMAS Į SKANDiNAViJoS ŠALiS iR ATGAL - MELioRACiJoS REKoNSTRUKCiJoS iR VALyMo DARBAi - iLGASTRėLių EKSKAVAToRių iR BULDoZERių NUoMA - PoLių GRęŽiMAS

A. Trinkūno agroservisas „Agrenta“ atlieka žemės kasimo ir stumdymo darbus. Turėdami ilgastrėlius ekskavatorius ir buldozerius atliekame įvairius inžinerinius darbus. Prireikus išvežame žemes.

Su kuo siejama vidaus vandenų kelių plėtra?

Asta Geibūnienė

INFRASTRUKTŪRA

Valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija (Direkcija) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą ir sudaro tinkamas sąlygas laivybai. Vidaus vandenų kelių priežiūra – tai vidaus vandenų kelio (farvaterio) ženklinimas, vagos valymas, vagos reguliavimas, hidrografinių darbų vykdymas, eksploatuojamų laivų ir kitų mechanizmų remontas, vidaus vandenų kelių infrastruktūros priežiūra. Publikuojame Direkcijos atsakymus į žurnalo „Structum“ pateiktus klausimus.

Kaip vyksta laivyba vidaus vandenų keliais? Lietuvos Respublikoje yra 917 km vidaus vandenų kelių, iš kurių 822 km – valstybinės reikšmės, 60 km – vietinės reikšmės ir 35 km – perspektyvinių kelių. Europos susitarimu dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (angl. European Agreement on Main Inland Waterways of International Importance (AGN), toliau – AGN susitarimas) Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos einantis valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelias yra ir tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41. Nuo Kauno iki Jurbarko palaikomas garantinis 1,2 m gylis, nuo Jurbarko iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto – 1,5 metro. Kiti svarbiausi eksploatuojami valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliai – Kauno marių ruožas nuo Kauno Algirdo Brazausko HE iki Žemaitkiemio (Prienų r.), ruožas Neries upėje Vilniaus mieste.

2015 m. navigacijos sezono metu gyliai Nemuno upėje, dėl gerokai sumažėjusio upės vandeningumo atskiruose ruožuose siekė tik apie 1 metrą. Mažų gylių problema turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, ne tik gilinant upės vagą, rekonstruojant ar statant naujus hidrotechninius statinius, dar vadinamus bunomis, bet ir statant nedidelio aukščio slenksčius, t. y. patvankas su laivybos šliuzais bei reikalingomis aplinkosauginėmis priemonėmis. Pasaulyje tai plačiai taikoma praktika. Tačiau LR vandens įstatymo 14 straipsnio nuostatos draudžia patvankų statybą Nemuno upėje ir kituose vidaus vandenų keliuose.

2016 m. navigacijos laikotarpiu bendras eksploatuojamų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių ilgis – 424,7 km. Palyginti su 2015 m., valstybinės reikšmės vidaus kelių ilgis padidėjo beveik 40 km – didesnės laivybos galimybės šiais metais atsivėrė Kauno regiono ir pamario laivų savininkams.

Kokiais teisiniais dokumentais grindžiama ši veikla? Direkcija savo veiklą vykdo pagal LR susisiekimo ministerijos patvirtintą programą „Susisiekimo vandens keliais užtikrinimas“ ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu, Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklėmis, Aplinkosaugos sąlygomis vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams laivybos reikmėms, Direkcijos įstatais ir kitais teisės aktais.

Laivybos sezono pradžia buvo paskelbta balandžio 25 dieną. Navigacija truks 199 paras iki lapkričio 9 dienos. Intensyviausiai laivyba vyksta Kuršių mariose, Kauno mariose, Nemuno žemupyje ir atskiruose Nemuno (Druskininkuose, Birštone, Kaune, Jurbarke) ir Neries (Vilniuje) upių ruožuose.

Siekiant, kad Lietuvos vidaus vandenų kelių tinklas galėtų būti integruotas į Europos vidaus vandenų kelių tinklą, kelio E41 gylis ateityje turėtų būti toks, kad juo galėtų plaukti laivai su ne mažesne kaip 1,8 m grimzle, tai duotų postūmį krovininės laivybos plėtrai. Tam padėtų kompleksinių priemonių taikymas.

Kokie projektai dabar yra įgyvendinami? Ko iš jų tikimasi? Direkcija planuoja įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „TEN-T tinklo E41 nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimas, I etapas“. Įgyvendinus projektą, sumažės farvaterio valymo darbų apimtys, pagerės laivybos sąlygos, be to, bus pagerintos reguliuojamų ruožų ekologinės, ichtiologinės ir landšaftinės sąlygos. Šis etapas apims Nemuno upės ruožą nuo Kauno iki Vilkijos, jo įgyvendinimo metu bus rekonstruotos bunos ir sutvarkyta upės vaga. Taip pat bus siekiama tęsti projekto įgyvendinimą ir kituose etapuose, tvarkant vidaus vandenų kelią iki Nemuno upės žiočių. Modernizuotas kelias E41 sudarys sąlygas Marvelės krovininės prieplaukos veiklai ir jos plėtrai.

Kokios yra problemos, kaip jos sprendžiamos? Kaip galima pagerinti situaciją? Pagrindinė problema, stabdanti pramoginės ir keleivinės laivybos plėtrą, – vandens transporto infrastruktūros stoka, t. y. prieplaukų, krantinių, laivų nuleidimo įrangos ir vietų trūkumas, o kuro kolonėlė yra tik Šilutės mažųjų laivų prieplaukoje. Itin svarbus veiksnys, ribojantis laivybos, ypač krovininės, galimybes, – maži vandens gyliai.

INFRASTRUKTŪRA

Marvelės krovininė prieplauka pastatyta Kaune, ant kairiojo Nemuno kranto. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai – Nemuno upės ruožas nuo Kauno hidroelektrinės iki Klaipėdos Nemunu ir Kuršių mariomis yra priskirtas tarptautinės reikšmės keliui E41. Krovininės prieplaukos statybos darbų pirmasis etapas užbaigtas 2015 metais. Buvo sukurta reikiama minimali infrastruktūra bei sudarytos sąlygos švartuotis laivams: pastatyta 120 m ilgio krovininė krantinė, 0,65 ha ploto krovos ir sandėliavimo aikštelės, įrengti vidaus ir privažiavimo keliai, inžineriniai tinklai. Tolesnė prieplaukos plėtra bus įgyvendinama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu, vykdant konce-

→

Kauno žiemos vidaus vandenų uostas.

sininko (prieplaukos operatoriaus) parinkimo procedūras. Prieplaukoje planuojama vykdyti krovinių iškrovimo iš laivų ir krovimo į laivus darbus, krovinių sandėliavimą (saugojimą) bei krovinių atvežimą ir išvežimą automobiliniu transportu. Marvelės krovininės prieplaukos įrengimas reikšmingas žingsnis gaivinant krovininę laivybą Lietuvos vidaus vandenų keliais, nes reikiamos infrastruktūros nebuvimas – viena priežasčių, kodėl Lietuvoje neišplėtota krovininė laivyba. Sukūrus infrastruktūrą ir esant reikiamiems garantiniams gyliams (ne mažesniems kaip 1,20 m), Nemunu bus galima plukdyti krovinius konteineriuose, taip pat

statybines medžiagas (skaldą, žvyrą, smėlį, gelžbetonį), metalo laužą, durpes, trąšas, sunkiasvorius ir stambiagabaričius krovinius. Jiems transportuoti vidaus vandenų keliais didesnių apribojimų beveik nėra. Krovininės prieplaukos nauda Kauno regionui ir visai Lietuvai siejama su perėjimu prie mažiau energijos naudojančio transporto ir dalies krovinių perkėlimu iš sausumos kelių į vandens – dėl to turėtų sumažėti sausumos kelių apkrova ir avaringumas. Vidaus vandenų laivyba yra efektyvi energijos vartojimo atžvilgiu, labiausiai tausojanti aplinką, ekologiškai patraukli, mažinanti automobilių kelių apkrovas, CO2 ir kitas emisijas bei yra viena saugiausių transporto rūšių. 

INFRASTRUKTŪRA

Uostadvario vidaus vandenų uostas.

INFRASTRUKTÅªRA

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT-47480 Kaunas Tel. +370 37 491 016 Mob. +370 687 58 504 El. p. info@rmodul.lt

www.Rmodul.lt

VARTOKITE ATSAKINGAI