Structum 2016 rugpjutis by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

2016 I rugpjūtis

„Tinkamą laiką sunku nutaikyti, bet lengva pražiopsoti.“ Si–ma Cjenas

W W W. E S T R U C T U M . LT

More than concrete

Atstovas Lietuvoje UAB „Argilla“ www.argilla.lt Eigulių g. 2, Vilnius Tel. +370 684 200 50

Redakcijos ŽODIS

2016 I rugpjūtis

Aukščiausios

klasės biurų rinkoje susidaręs vakuumas pastaraisiais metais sparčiai sklaidėsi, peraugdamas į dar nematytą šalyje biurų statybos – ypač A klasės – bumą. Kas įdomiausia, visi verslo centrai, dar nebaigti statyti, jau turėjo / turi savo pagrindinius nuomininkus, t. y. išnuomota būna tūkstančiai kvadratinių metrų ploto. Ar tai lietuviška tendencija, ar ne – tas naudinga plėtotojams. Štai Vilnius vėl įrodė neatsisakantis perimti gretimų šalių vertybių – šiomis dienomis duris atvėręs moderniausiomis technologijomis pastatytas administracinių pastatų ansamblis „Quadrum“ įkūnijo skandinavišką pagarbą aplinkai ir bendruomenei, kartu perbraižydamas sostinės verslo traukos žemėlapį... Beje, Lietuvos pramonininkų konfederacija pastebi, kad skaitmeninės statybos iniciatyvos vystymas prisidėjo prie beveik penkis kartus padidėjusių apimčių investicijų į programinę įrangą Lietuvos statybų sektoriuje. Skaitmeninė statyba, BIM metodologijos ir technologijų taikymas šalyje veikiančioms 6 763 statybos įmonėms atveria naujų perspektyvų. Todėl keista, kad kartais tenka įrodinėti, jog BIM technologijos taikymas iki 30 % gali sumažinti statybos projektų kainas... Taigi nuosmukio statybų sektoriuje dar nematyti. Tačiau Statistikos departamentas nustatė mažėjantį tiek išduodamų statybos leidimų skaičių, tiek jau atliktų darbų apimtis. Ekspertai tai aiškina tuo, kad, nors jau daug metų statybos leidimų išduodama, realių statybų vyksta 30 ar net 50 % mažiau, t. y. daug metų galiojantis dokumentas leidžia statybas pradėti patogiu plėtotojui metu. Laimei, yra statinių, kuriems statybos leidimų nereikia. Tokiais rugpjūtį pasipuošė Nida, iš viso pasaulio subūrusi jaunuosius architektus į „EASA 2016“. Čia įrodyta, kad miestų planavimas ir puošyba gali būti kartu rimtas ir žaismingas: plėtotos tvarios statybos, žiedinės ekonomikos temos, atskleistas tam tikrų statybinių medžiagų kūrybinis potencialas. Juk ir mūrą pasirinkus statyboms galima įgyvendinti nestandartinius projektus ir netikėčiausius dizaino sprendimus – įdomių dalykų išryškėja pokalbyje su mūro tyrinėtoju, Lietuvos mokslo premijos laureatu Vytautu Levandausku. Gerokai išjudėjusi ir viešbučių rinka. Dėl politinės situacijos diktuojamos turistinių srautų kaitos verslininkai ir plėtotojai susizgribo į apgyvendinimą pažvelgti kitaip – dabar „keliautojus“ turės vilioti pasaulinio garso viešbučių tinklų vardai, originalūs interjero sprendimai ir... prabanga. Nors ir paprastesnis apgyvendinimo segmentas jaučia pokyčių virpėjimą – belieka įdėmiau stebėti. Tad kol kas kranai sėkmingai išlieka didmiesčių panoramos neatsiejama dalimi...  Sonata Ramanauskienė

Turinys Architektūra 4 10 18 24 25 26 28 32 34

Pastatai su dangaus fone žaliuojančiais sodais „Pullman“: nauja istorija Rygos senamiestyje Viešbučių statybas provokuoja kintantis poreikis Kvapą gniaužiančios estetikos ieškant „ehotels“ – profesionali pagalba viešbučiams ir ne tik Kas pravartu žinoti apie laiptus į palėpę Neringa atrodė tokia neliečiama, bet... mitas griuvo! Ant fasadų – neregėtos struktūrų galimybės Dėmesys šiuolaikinei Lietuvos kurortų architektūrai

Statyba 36 56 57 58 59 60 61 62 63 64 69 70 74 76 79 81

„QUADRUM“ – išskirtinis kompleksas, atnaujinęs sostinės centro veidą Poliuretaninės „Deckshield“ dangos – jokių kompromisų dėl kokybės Tvirtoms konstrukcijoms – dar tvirtesnė apsauga Pranašumas – moderni pastatų valdymo sistema Pamatų apsauga garantuoja ilgą amžių Fasadas, kokio iki šiol Lietuva neturėjo Pakeliamosios grindys – mažesnė statybų našta Su QUADRUM įgyta statybos patirtimi – į NT plėtojimą PROMAT – nevienareikšmė ugniai atsparių plokščių nauda Visomis prasmėmis ypatinga „Maxima“ plėtra Inovatyvūs „Peikko“ sprendimai sunkiausioms užduotims įvykdyti Tvirto mūro kelias medžiu ir moliu grįstas Sugriautas mitas apie atitvaras iš akytojo betono blokų Tvarios apdailos medžiagos galvosūkių nekelia Statybinių įrankių galia – iš deimantų Kokybės nauda įrodyta po ilgo tyrimo

Inžinerija 82 86 90

Didžiausias lietuvių projektas – įrengta koncertų salė Gruzijoje Liftų saugumo reikalavimai ir naujų technologijų tendencijos Važiavimas liftu, kurį norėsis kartoti

Infrastruktūra 92

Tikėtini pokyčiai Lietuvos transporto sistemoje

Žurnalas

ISSN 2335-2116 LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. +370 620 55 199 L. E. P. DIREKTORĖ Audronė Dausevičienė El. p. audrone@estructum.lt VYR. REDAKTORĖ Dalia Zilinskienė Mob. +370 620 80 266 El. p. dalia@estructum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Sonata Ramanauskienė El. p. sonata@estructum.lt TEKSTŲ AUTORIAI: Sonata Ramanauskienė Dalia Zilinskienė Ilma Cikanaitė Giedrė Linden Stasys Liaukevičius Mindaugas Skomantas NUOTRAUKŲ AUTORIAI: Irmantas Gelūnas Aleksandras Kedenkovas „Quadrum“ @Penda DIZAINAS Vilija Avižinytė REKLAMOS SKYRIUS Mob. +370 610 04 066 El. p. info@estructum.lt ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič SPAUSDINO UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2016 © STRUCTUM, 2016 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Pastatai su dangaus fone žaliuojančiais sodais Mindaugas Skomantas

Dažnas šiuolaikinių miestų gyventojas ilgisi gamtos apsupties, vėsios žaliuojančios pievos po kojomis, galimybės savo gyvenamojoje erdvėje pajusti rūpinimosi gamta džiaugsmą. Nors galimybė suderinti gyvenimo mieste patogumus ir gamtos prieglobsčio teikiamą harmoniją vis dar atrodo utopinė, jauna ir drąsi architektų grupė „Penda“ sukūrė Indijoje šių laikų Semiramidės sodus.

→ 5

ARCHITEKTŪRA

Architektūra: „Penda“ Atsakingieji architektai: Dayongas Sunas ir Chrisas Prechtas Vieta: Haidarabadas, Telangana, Indija Plotas: 42 000 m2 (landšaftas 8 000 m2) Projekto data: 2016 m. Nuotraukos: @Penda

Vienas iš septynių pasaulio stebuklų kadaise buvo iki mūsų dienų, deja, neišlikę kabantieji Babilono sodai, dar vadinami Semiramidės sodais. Tai buvo žalios augalijos kompleksas, įrengtas senovės mieste Babilone, Eufrato pakrantėje. Istorikai ir archeologai mano, kad šie sodai buvo sukurti apie 600 m. pr. m. e. Pasak senovės graikų legendos, Semiramidės sodai atsirado kaip karaliaus Nabuchodonosaro II meilės žmonai Amytis įrodymas. Karalienė taip ilgėjosi savo gimtųjų namų Medijoje, kad karalius nusprendė liūdinčią žmoną nudžiuginti žydinčių sodų grožiu. Žaliuojančios terasos Amytis turėjo priminti namus – miškais apaugusius gimtinės kalnus. Kad kabančiuosius sodus būtų lengviau drėkinti, vieta jiems buvo parinkta šalia upės. Sodai buvo sukurti viena virš kitos buvusiose terasose, galėjusiose siekti net 40 m aukštį. Visas statinys buvo piramidės formos, nes aukščiau esančios terasos buvo mažesnės už žemiau esančias, kad neužstotų saulės. Terasų pagrindas buvo išklotas akmens luitais, užlietais švinu. Kiekviena terasa laikėsi ant stambių suremtų akmeninių gegnių, sudarančių kolonadą. Statinio pagrindas buvo didelis ketvirtainis pamatas. Į kiekvieną terasą buvo suvežta tiek žemės, kad jose galėjo įsišaknyti ir dideli medžiai. 2013 m. Indijoje architektai Chrisas Prechtas ir Dayongas Sunas, tikėdami, kad architektūra gali tapti tiltu, jungiančiu gamtą, kultūrą ir žmones, siekiančius aukštesnės gyvenimo kokybės, įkūrė projektavimo įmonę „Penda“. Šiandien „Pendoje“ dirba motyvuota tarptautinė kūrėjų komanda, kurios centrai yra Pekine ir Vienoje. Įmonės „Penda“ architektai sujungė Vakarų ir Rytų patirtį bei skirtingus požiūrius, kad galėtų pamatines architektūros vertybes perrašyti tarpkultūrinio dizaino kalba. Svarbi šios komandos kūrybinės koncepcijos dalis – atsigręžimas į istorinę patirtį. Keldami klausimus, kaip bėgant laikui evoliucionavo žmonių gyvenimo sąlygos ir kas iki šiol skatina šį procesą, jie siekia suprasti, kaip architektūra gali padėti gerinti gyvenimo kokybę dabar ir ateityje. Visuose savo projektuose „Pendos“ kūrėjai pabrėžia gamtos ir natūralių medžiagų svarbą, bandant priartinti žmones prie jų natūralios aplinkos. Originaliu dizainu kuriamos erdvės, kuriose galima auginti gyvenimą ir gyvybę. Pagrindinė „Pendos“ darbuotojų vizija – architektūra kaip tvari ir lėta profesija, galinti sukurti ilgalaikes vertybes, kaip šio ekonominio amžiaus priešprieša, o kredo – greičiau, daugiau, prabangiau. Jų manymu, architektūra turėtų būti atsakinga tiek techniškai, tiek ekologiškai ir reaguoti į klimato, demografinius bei geopolitinius pokyčius šiuolaikinėje urbanizuotoje aplinkoje. Šiais metais įmonės „Penda“ projektuotojai parengė gyvenamųjų vilų komplekso projektą, jį įgyvendinus Indijos miesto Haidarabado dangaus fone puikuosis iškelti sodai. Šis kompleksas – tai antrasis „Magiško vėjo“ projekto, skirto kuriamam namų projektui „Pooja Crafted Homes“, etapas. Pirmasis etapas buvo landšafto, įkvėpto Indijos peizažų grožio, sukūrimas.

ARCHITEKTŪRA

Žodis vastu sanskrito kalba reiškia „būstą ar namą su atitinkamu žemės sklypu“, o šastra – „doktrina, moko“. Vastu šastra – tai visas mokslas apie architektūrą ir statybą. Inovacinėmis idėjomis išgarsėjusiai įmonei „Penda“ patikėta sukurti namus su vertikaliai išdėstytais sodais. Didžiuliame 420 000 m2 plote buvo suprojektuotas 127 aukštybinių vilų, kurių plotas svyruoja tarp 240 ir 370 m2, kompleksas. Kiekviena vila nuo kaimyninės atskirta dviejų aukštų privačiomis sodų terasomis. Šie žali intarpai suteikia erdvėms atvirumo ir gyvumo, o daugiabučio namo gyventojams itin sumažina nejaukumo jausmą. Privatūs sodai yra ne tik organiškos sienos, skiriančios gyventojus nuo kaimynų, bet ir sukuria natūralią ventiliacijos sistemą visame komplekse. Tai lyg natūrali, sveika alternatyva mechaniniam oro kondicionavimui. Natūralus oro judėjimas apsaugo pastatą nuo perkaitimo ir sutaupo daugiau nei 60 % energijos, taip sumažindamas ir oro taršą. Šiam projektui „Penda“ sukūrė specialias modulines daugiasluoksnes želdinių auginimo sistemas, jos įrengiamos balkonuose tiesiog ant grindų plokštės. Bet kuriame balkone tokios auginimo sistemos gali būti skirtos įvairių rūšių ir dydžių augalams. Tuo pat metu jos gali tapti ir natūralia vertikalia atitvara nuo išorės. Palyginti nemaži urbanistinės sodininkystės plotai gyventojams suteikia galimybę pasisodinti sau net daržovių. Tai puikus savarankiško aplinkos puoselėjimo pavyzdys. Gyventojams balkonuose bus galima pasisodinti ir nuosavą žalią pievelę. Tai tiesiog naujoviški privatūs namai su atskirais sodais. Visas kompleksas buvo išdėstytas pagal vastu šastros statybos principus. Žodis vastu sanskrito kalba reiškia

→

ARCHITEKTŪRA

„būstą ar namą su atitinkamu žemės sklypu“, o šastra – „doktrina, moko“. Vastu šastra – tai visas mokslas apie architektūrą ir statybą. Jo esminiai principai kilę iš vienos seniausių induizmo šventųjų knygų „Stapatja veda“. Toje knygoje nurodomi namų dizaino projektavimo reikalavimai, koks turėtų būti miestų, sodų, kelių, parduotuvių ir kitų viešai naudojamų vietų planavimas bei statymas. Vastu šastrą sudaro penki elementai: žemė, ugnis, oras, vanduo ir erdvė. Vastu principai iki šiol plačiai naudojami Indijos architektų ir yra gana svarbūs nekilnojamojo turto plėtrai. Be pastato orientavimo erdvėje bei planavimo principų, vastu apibūdina ir architektūros bei gamtos harmonijos svarbą. Įmonės „Penda“ projektuotojams tai buvo atspirties taškas, siekiant sukurti kuo daugiau žaliuojančių sodų ir grąžinti gamtai galimybę mieste stiebtis aukštyn. Todėl būtent gamta ir augalai tapo pagrindiniu dizaino elementu „Magiško vėjo dangaus vilose“. Šiame komplekse „Pendos“ kūrėjai suprojektavo ir landšafto sprendimų dizainą, kuriame dera tradiciniai indiški ir šiuolaikiniai principai. Pastatų fasaduose balkonai sukuria identišką landšafto terasoms laiptuotą profilį. Komplekso plotas iš pietryčių pusės yra apsuptas natūralaus ežero, kuris naudojamas kaip natūrali drėkinimo sistema landšafto ir balkonų augalijai. Šis šiuolaikinės Indijos architektūros pavyzdys vertinamas kaip atsakas populiarioms gyvosios gamtos puoselėjimo idėjoms. 

ARCHITEKTÅªRA

ARChITEKTūRA

„PuLLmAn“: nAuJA ISTORIJA RyGOS SenAmIeSTyJe

Mindaugas Skomantas

Viešbutis „Pullman Riga Old Town“ įsikūręs Jēkaba gatvėje, šalia prezidentūros rūmų ir parlamento. Pro jo langus atsiveria vaizdas į didžiausią Rygos senamiesčio parką. Kitoje gatvės pusėje yra garsusis Rygos art nouveau kvartalas. Tiesiog pasukus už viešbučio kampo atsiveria viena romantiškiausių Rygos vietų – XIX a. įkurtas Bastiono kalvos parkas su siaurais takeliais, medžių alėjomis, akmenų sodu ir vandens kaskadomis. Nuostabi žalia aplinka, prestižinė vieta ir gyva, ryški viešbučio estetika tobulai atspindi vitališką miesto charakterį.

ARCHITEKTŪRA

Šių metų vasarą Latvijos sostinės Rygos istorinėje širdyje atidarytas penkių žvaigždučių viešbutis „Pullman Riga Old Town“. Tai pirmasis prabangaus tarptautinio viešbučių tinklo „AccorHotels“ filialas Baltijos šalyse. „Pullman Riga Old Town“ Rygos senamiesčio centrą neabejotinai praturtino vykusia senosios architektūros ir modernių sprendimų simbioze.

Įgyvendintame projekte pagarbiai išnaudotos archtektūros paveldo pastatų komplekso erdvės ir originaliai suderinta senoji Rygos miesto dvasia su nepriekaištingu funkcionalumu bei šiuolaikine estetika. Nors buvo praplėstos kelių viešbučio pastatų funkcijos, komplekso tūriai liko labai subtiliai integruoti senamiesčio aplinkoje. Istorinį pastatą kaip gyvenamąjį namą 1789 m. pastatė architektai Johanas Heinrichas ir Christophas Haberlandas. Tai buvo pirmasis plytinis namas už tuometės Rygos miesto sienos. Šiandien, įgyvendinus pastatų komplekso

→

Aleksandro Kedenkovo nuotraukos

ARCHITEKTÅªRA

Istorinio pastato renovacijos projektavimas prasidėjo prieš 15 metų. Dirbo ir savo idėjas pateikė įvairios architektų bei dizainerių komandos. Galiausiai buvo pasirinktas „American Construction Group“ specialistų projektas. Jis buvo papildytas dviejų naujesnių komplekso pastatų idėjomis, kurias pateikė latvių projektavimo grupė „Arhiidea LTD“. Visas idėjas baigė realizuoti Latvijos architektai Kristapas Grundsteinas, Martinas Hermansonas, Robertas Valdmanis, Olafas Ievinis, Nora Saulespurēna, Jānis Ziņģis, Olga Trebuhina, Ieva Bome, Laima Dibone, Solvita Strode. Šiuo metu naujam gyvenimui prikeltą ansamblį sudaro trys pastatai: senasis ir du naujesni, kuriuos jungia įspūdingi stikliniai atriumai. Viešbučio pastatų erdvėse buvo suplanuoti 155 kambariai, visą parą veikiantis prabangos nestokojantis restoranas „Equus“, jaukus baras „Vinoteca“, arbatinė „Tea Deli“, 5 posėdžių kambariai, SPA centras su 19 m ilgio vidaus plaukimo baseinu ir dviem saunomis, 1 privatus valgomasis ir 2 konferencijų salės, kuriose gali tilpti atitinkamai 150 ir 200 asmenų.

ARCHITEKTŪRA

pritaikymo prabangiam viešbučiui projektą, ne tik išsaugotos jo išlikusios istorinės pagrindinės konstrukcijos, bet ir sutvirtintos tiek, kad galėtų visiškai atitikti viešbučiui keliamus reikalavimus.

„Pullman Riga Old Town“ interjere galima greitai pastebėti dvi viena kitą papildančias architektūrines koncepijas, sukūrusias unikalią aplinką. Tai pagarba vietiniam paveldui ir kūrybingo modernaus dizaino elementų naudojimas. Pasak projekto vadovo architekto Kristapo Grundsteino, pagrindinis projekto tikslas buvo „tikslingas dviejų opozicinių architektūrinių sumanymų sujungimas – reikėjo suderinti iš gatvės pusės matomo restauruoto XVIII a. architektūros pastato vaizdą ir naujos, moderniosios, ansamblio dalies kitoje pusėje išraišką“. Anot architekto, naujoje daly-

→

Istorinį pastatą kaip gyvenamąjį namą 1789 m. pastatė architektai Johanas Heinrichas ir Christophas Haberlandas. Tai buvo pirmasis plytinis namas už tuometės Rygos miesto sienos.

ARCHITEKTŪRA

je, kurią sudaro B ir C korpusai, galbūt suformuotos didelės ir seniesiems pastatams nebūdingos erdvės, tačiau jose sugebėta išlaikyti pagarbą aplinkai ir vietinei Rygos senamiesčio architektūrinei kalbai. Viešbučio pastatų struktūra padalyta į mažesnes žmonėms jaukias erdves ir atspindi aplinkinių pastatų mastelius. Tai nėra agresyvus naujų formų demonstravimas, o greičiau jų pagarbi sintezė su paveldu. Originalaus senovės palikimo ir naujovių sąjungos koncepcija išlaikoma ir interjere. Įėjus į istorinio pastato vestibiulį (A korpuse) galima pajusti aplink šioje erdvėje tvyrančią ramybę, o žengus dar kelis žingsnius atsidurti šviesiame bare. Einant toliau patenkama į restoraną, įkurtą šioje vietoje buvusių XVIII a. senų arklidžių patalpose. Pagarba vietinei istorijai atsispindi ir žirgyno tematikos interjero detalėse – užuominose į barono Münchauseno arklides. Už restorano patenkama į didįjį atriumą – tokį šviesų, jog galima pasijusti tarsi senamiesčio centre. Kaip ir tikrame gyvenime, interjero kontrastai čia laukia už kiekvieno kampo.

Iš viešbučio per tris minutes pėsčiomis galima pasiekti Latvijos banką ir Nacionalinį teatrą. Be to, jis yra tik už 400 m nuo Rygos konferencijų centro (Riga Congress Centre), tad, be abejonės, daug dėmesio skirta verslo sferos paslaugų kokybei. Įrengtos aukščiausios klasės

ARCHITEKTŪRA

susitikimų salės. Viešbučio konferencijų centras susideda iš penkių susitikimų salių (angl. boardroom), privataus valgomojo ir dviejų konferencijų salių, kuriose įdiegtos naujausios technologijos. „Pullman Riga Old Town“ suprojektuoti įvairaus tipo viešbučio numeriai, tarp jų yra priskiriamų „Superior“, „Deluxe“ ir prezidentinių apartamentų klasėms. Kiekviename numeryje įrengta atskira oro kondicionavimo sistema, belaidis internetas, išmanioji buitinė technika ir kita šiuolaikinė įranga. Prabanga neatsilieka ir vonios kambariai. Iš beveik visų kambarių žvelgiant pro langus atsiveria vaizdas į parką bei įspūdingą viešbučio atriumą. Kaip apie žmogų daug pasako akys, taip langai yra svarbūs vertinant pastato išvaizdą. Viešbučio fasaduose sumontuoti senovinę pastato išraišką atitinkantys SIA „New Tek“ langai. Generalinis statybų rangovas pasirinko šią įmonę neatsitiktinai, nes jau turėjo su ja sėkmingo bendro darbo patirties Rygos senamiestyje, kai buvo įrengiamas kitas Latvijos sostinę reprezentuojan-

„Pullman Riga Old Town“ projekto autoriams itin sėkmingai pavyko suderinti istorinę romantiką ir šiuolaikinį objekto funkcionalumą. Viešbutį palikusiems svečiams ir lankytojams ilgam įsimena netikėtai žaismingi interjerai, kuriuose suderintos kontrastingos faktūros, iš detalių gausos sukurta įdomi spalvinga estetika. → 15

ARChITEKTūRA

tis viešbutis „Mercure“. Jame SIA „new Tek“ sumontavo savo pagamintus medinius langus, duris, įspūdingas stiklines fasado konstrukcijas ir vidaus pertvaras. Tačiau ši

įmonė ne tik padeda atgaivinti senovinius pastatus. Jos specializacija yra kur kas platesnė. Pagrindinė veikla – aliumininių statybinių sistemų projektavimas, gamyba

ARChITEKTūRA

ir montavimas. Įmonė dirba ir statant modernius daugiaaukščius objektus. Jos specialistai montuoja žiemos sodus, plastikinius ir medinius langus, pertvaras, duris, sudėtingas stiklo konstrukcijas. SIA „new Tek“ vadovas Jurijus Gagara (el. p. newteklv@ gmail.com) džiaugiasi, kad gali užsakovams pasiūlyti gaminių ir paslaugų, išsiskiriančių aukščiausia kokybe, už labai patrauklią kainą. Dėl to visiškai nenuostabu, kad nepriekaištingai dirbanti įmonė bendradarbiauja ir su įvairiomis užsienio statybų įmonėmis, pavyzdžiui, Estijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos. šiuo metu įmonės specialistai intensyviai dirba Vokietijoje, o periodiškai – Rusijoje ir Graikijoje. Ateities SIA „new Tek“ darbo planai taip pat siejami su švedija ir norvegija. Galima drąsiai teigti, jog „Pullman Riga old Town“ projekto autoriams itin sėkmingai pavyko suderinti istorinę romantiką ir šiuolaikinį objekto funkcionalumą. Viešbutį palikusiems svečiams ir lankytojams ilgam įsimena netikėtai žaismingi interjerai, kuriuose suderintos kontrastingos faktūros, iš detalių gausos sukurta įdomi spalvinga estetika. čia prie senovinių plytų sienų neįtikėtinai puikiai priderintos ryškios, šiuolaikiškos detalės, modernios minimalistinės skulptūros ir įvairios apdailos medžiagos. Žemės ir medžio tonų viešbučio interjero koloritas pagyvintas ryškesnių, linksmų spalvų baldais, dekoru, tačiau tai padaryta neįkyriai ir nuosaikiai – tik suteikiant gyvybingumo. Estetikos mėgėjams šis įgyvendintas viešbučio projektas išlieka modernaus meno ir šiuolaikinio dizaino švente bei nepamirštamu estetiniu nuotykiu. 

ARCHITEKTŪRA

Viešbučių statybas provokuoja kintantis poreikis Sonata Ramanauskienė

Lietuva viešbučių sektoriuje, lyginant su Baltijos šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu, kol kas atsilieka. Tačiau netrukus situacija pasikeis, nes vystytojai ir investuotojai drąsiai planuoja viešbučių plėtrą – vien Vilniuje per kelerius metus viešbučių kambarių skaičių ketinama papildyti dar 2000, o naujų viešbučių kol kas planuojama 11. Lyginantis su kaimynais NT lūkesčių indekso tyrimo duomenimis, kaip patraukliausią šįmet vystytojai įvardijo viešbučių plėtrą. Palankią vietą investicijoms vietiniai plėtotojai ir tarptautinės kompanijos mato Vilnių, nes, lyginant su Talinu ir Ryga, šiandien mūsų sostinė yra vienintelis augantis miestas, kuriame dar vis stinga viešbučių – čia trūksta maždaug 600 kambarių, o tai prilygsta trims viešbučiams. Nepaisant sumažėjusių turistų srautų iš Rusijos, šįmet Lietuvos viešbučių siūlomų numerių skaičius pasiekė 14 tūkstančių. Tam gana didelės įtakos turi turistinių vietų infrastruktūra, suintensyvinta informacinė sklaida, besiplečiantys šalies oro uostai, tačiau svarbiausios prielaidos viešbučių sektoriui augti yra šios: 1) pakankamas ir vis augantis turistų skaičius; 2) vystytojų dėmesys segmentui ir pasirengimas statyti; 3) investuotojų pasirengimas pirkti jau esamus viešbučius. „Newsec“ duomenimis, Lietuvoje 1 000 gyventojų atitenka 10 lovų viešbučiuose, o Estijoje – net 2,5 karto daugiau. Lietuvoje turistai apsistoja vidutiniškai 1,2 dienos, Latvijoje – 1,7 dienos, o Estijoje – net 3,7 dienos. Pernai Vilniuje viešbučių užimtumas augo 6,5 %. Taline – 3,5 %, o Rygoje – 2,2 %. Gerokai augo ir vidutinė apsistojimo dienos kaina Lietuvos sostinės viešbučiuose, kur paslaugos brango 14,5 %, Taline

jos buvo sumažintos iki 1,4 %, o Rygoje – 0,5 % („STR Global“ duomenys). Pokyčius daugiausia lemia geopolitinė situacija, mat į Rygą atvyksta mažiau rusakalbių turistų iš NVS šalių, į Taliną – pigesnių laisvalaikio leidimo būdų ieškančių suomių. Padės „pergudrauti“ sezoniškumą Dar viena didelė paskata rastis naujiems viešbučiams – konferencijų ir renginių turizmas, kuris automatiškai mažina sezoniškumo įtaką. Deja, šiuo metu Vilniuje trūksta tinkamos infrastruktūros, kuria galėtų naudotis didelių tarptautinių konferencijų svečiai. Konferencijų sales siūlančių viešbučių nepakanka, jie įsikūrę nepatogiose vietose: nelengva rasti laisvą salę „Radisson Blu Hotel Lietuva“, svečiams toli vykti iki „Vilnius Grand Resort“ viešbučio (buvęs „Villon“), „Litexpo“ parodų centras įsikūręs toli nuo Centro... Sezoniškumą labiausiai jaučia kurortų ar mažesnių miestų viešbučiai. Ypač šaltuoju metų laiku į juos daugiau turistų pritrauktų SPA centrai, baseinai, patogios konferencijų salės, įvairūs pasiūlymai įmonėms ir organizacijoms. Lietuvoje ryškiai pasireiškiančią sezoniškumo tendenciją netolimoje ateityje turėtų gerokai sumažinti pasaulinio garso viešbučiai, teikiantys sveikatingumo paslaugas, ir vietoje Koncertų ir sporto rūmų planuojamas įrengti Vilniaus kongresų centras. Apskaičiuota, kad viename renginyje apsilankius, tarkime, 500 dalyvių iš užsienio, viešbučiai uždirbtų apie 100 tūkst. eurų, dar 130 tūkst. eurų atitektų kitų paslaugų teikėjams. „Kad viešbučių užimtumas mažiau svyruotų ir pastebimą

Renovacija, rekonstrukcija, prisikėlimas... Kyla ne tik nauji pastatai – planuojama, kad nemažai apleistų ar ilgą laiką nenaudotų objektų virs naujais, bus atnaujintos svarbios miestui vietos. Tai reiškia, kad vienus statinius teks šluoti nuo žemės paviršiaus, o kiti bus rekonstruoti arba atnaujinti. Taip atsiras ir keletas naujų viešbučių. Jau dabar matyti, kad konkurencija tarp viešbučių vyks keliomis kryptimis: vieta, paslaugomis ir vardu. Vykstanti konkurencija turėtų paskatinti atsinaujinti ir senuosius viešbučius. Neinvestuojantys į renovaciją turės pasitraukti į žemesnę kategoriją, o kiti – pasivyti naują standartą. Viešbučių rinka iki dabar. „Inreal“ duomenimis, naujai pastatyti arba rekonstruoti viešbučiai šiuo metu atidaryti šešiuose šalies miestuose – jie rinkai pasiūlė 442 numerius. Antai Klaipėdoje rekonstruotas viešbutis „Dunetton“ (4 žv.) pasiūlė 20 kambarių, atnaujintas Smiltynės jachtklubo viešbutis – 40 kambarių, Jurbarke atvėręs duris viešbutis „Best Baltic Panemunės pilis“ (4 žv.) – 13, sostinėje rekonstruoti „Vilnius City Hotels Algirdas“ (4 žv.) – 63, o „Vilnius Ibis Styles“ (3 žv.) – 92, Druskininkuose atsidaręs „Druskininkai Flores“ (4 žv.) siūlo 48 kambarius, o Birštone svečių laukia „Vytautas Mineral SPA“ (4 žv.) su 166 kambariais, Šventojoje rekonstruotas „Floros simfonija“ (3 žv.) turi įrengęs 40 kambarių. Kol kas tyla šiame sektoriuje apsigaubęs tik Kaunas. Pačios prabangiausios 5 žvaigždučių klasės viešbučių Lietuvoje turi tik Vilnius ir Palanga. Iš didžiausių pasaulinių viešbučių tinklų dešimtuko net šeši veikia Lietuvoje: „AccorHotels“ – „Novotel“, „Ibis“, „Ibis Styles“, „Mercure“; „InterContinental Hotels Group“ – „Crowne Plaza“, „Holiday Inn“; „Wyndham Worldwide“ – „Ramada“; „Choice Hotels“ – „Comfort“; „Best Western Hotels“ – „Best Western“; „Carlson Rezidor Hotel Group“ – „Radisson Blu“, „Park Inn“; „Kempinski Hotels“ – „Kempinski“. Netolima ateitis. Antai investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ jau patvirtino buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuojanti statyti viešbutį. Šiuo metu kuriama projekto koncepcija, kuriai prireiks didelio kruopštumo ir dėmesio, mat 2006 m. šios ligoninės pastatų kompleksas dėl architektūrinės ir istorinės reikšmės įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Šių metų pavasarį NT plėtros bendrovė „Eika“ iš Turto banko už 1,88 mln. eurų įsigijo buvusios VRM poliklinikos pastatą sostinės Dainavos gatvėje, bendrovė valdo ir greta šios teritorijos Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje esantį sklypą – čia metų pabaigoje planuojama pradėti komercinio komplekso statybas, kuriame numatytas ir keturių žvaigždučių viešbutis.

ARCHITEKTŪRA

ekonominę naudą teiktų visus metus, būtina „pergudrauti“ sezoniškumą“, – įsitikinęs NT konsultacijų „Newsec“ tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas.

Sostinėje jau nugriauta dalis apleisto „Žalgirio“ stadiono. Išvalytoje teritorijoje Arvydo Avulio bendrovė „Hanner“ planuoja pradėti 200 kambarių 4 žvaigždučių viešbučio statybas. Į jas ketinama investuoti 20 mln. eurų. Kol kas A. Avulis neatskleidžia, koks operatorius valdys viešbutį, šiuo metu vyksta derybos. „Įvertinome daug rizikų, įskaitant dar vieną NT krizę, sutarties tekstas ir sąlygos yra kruopščiai derinami. Operatorius kelia nemažų reikalavimų, todėl ilgai nesusitariame. Yra dalykų, kurie, mūsų manymu, yra pertekliniai, pavyzdžiui, operatorius neinvestuoja į pastatą, bet nori, kad statytume pagal jų reikalavimus. Mes žinome „Marriott“ ir „Accor Hotels“ reikalavimus. Jei nesusitarsime su vienu, eisime kalbėtis su kitu. Tačiau šiandien mums geriausios sąlygos atrodo to operatoriaus, su kuriuo tęsiame derybas“, – pasakoja bendrovės valdytojas. „Hanner“ paskelbtą atvirą architektūros konkursą (dalyvavo 10 įmonių) „Žalgirio“ stadiono teritorijoje planuojamam viešbučiui statyti laimėjo Gintauto Natkevičiaus architektų biuras, pasiūlęs patobulintą kvartalo užstatymo koncepciją. Pasak M. Kulboko, šiuo metu Vilniaus žemėlapyje numatyta apie 11objektų, susijusių su naujų viešbučių statybomis ir esamų plėtra. Tiesa, tai gali būti ne tik pasaulinių, bet ir vietinių tinklų viešbučiai. Viešbutis – kaip investicinis sandoris? Lietuvoje taip pat įsigalėja geroji praktika esamus viešbučius parduoti kaip investicinius sandorius. Pavyzdžiui, neseniai viešbutį „Comfort Hotel LT“ įsigijo fondas „Lords LB Asset Management“. Norvegijos nekilnojamojo turto bendrovė „Linstow AS“ pardavė viešbučius Vilniuje ir Klaipėdoje, anksčiau veikusius kaip „Park Inn Vilnius North“ ir „Park Inn Klaipeda“, jie dabar taps „Green Hotel“ viešbučių tinklo dalimi. 168 kambarius turinčius viešbučius įsigijusi bendrovė jau valdo 126 kambarių ekonominės klasės „Green Hotel“ viešbutį Vilniuje. UAB „Green Hotel“ planuoja įsigyti 100 % UAB „Baltijos parkai“, priklausančios tarptautinei apgyvendinimo grupei „Carlson Rezidor Hotel Group“, kuri ir buvo minėtų viešbučių valdytoja, akcijų.

→

ARCHITEKTŪRA

„Michaelson boutique hotel“ Klaipėdoje. „Vytautas mineral SPA“ Birštone.

Pasauliniai viešbučiai Vilniuje atranda savo nišą Dalis klientų pratę rinktis tik konkretaus prekių ženklo viešbutį. Tai irgi prisidėjo, kad pastaruoju metu Lietuvoje jaučiamas gerokai padidėjęs prabangaus apgyvendinimo poreikis. Šiuo metu tarptautiniai aukštos klasės viešbučių

ženklai Vilniuje sudaro mažiau nei 6 % visų viešbučių kambarių. Planuotas turistų skaičius 2020 m. 2,5 mln. pasiektas dar praėjusiaisiais. Ši priežastis paskatino iškilti privačių nuomotojų sektoriui ir atkreipė tarptautinių viešbučių ženklų dėmesį. Lietuvoje ketina kojas įmerkti „Hilton“, „Accor Hotels“, „Marriott“ tinklai. Kadangi jie turi daug prekių ženklų, todėl nesunkiai prisitaikys prie regiono ir klientų skaičiaus. Vis dėlto, tikėtina, kad tokiuose viešbučiuose dažniau lankysis verslo klientai. Iš viso Lietuvoje turėtų atsirasti apie 12 objektų, kuriuos rengiamasi plėtoti. Ypač intensyvi viešbučių plėtra artimiausiu metu tikėtina dešiniajame Neries krante: turėtų iškilti „Hilton“, „Marriott“ bei „Accor Hotels“ viešbučiai. „Accor Hotels“ grupei Lietuvoje priklauso viešbučiai „Novotel“ ir „Ibis Styles“ Vilniuje, „Ibis“ Kaune, „Mercure“ Marijampolėje ir neseniai atidarytas „Ibis Styles“ Klaipėdoje. „Marriott“ ir „Hilton“ grupės viešbučių Lietuvoje kol kas neturi. Be šių, apylinkėje numatyti dar du viešbučių projektai, tiesa, kol kas konkrečiai vietų, statytojų ar tinklų pavadinimų neskelbiama, tačiau Vilniaus turizmo informacijos centras nurodo, kad artimiausiu laiku ir kitose sostinės dalyse atsiras du nauji viešbučiai, dar kiti du planuoja plėstis, vienas jų – prie stoties įsikūręs

„StudioLibeskind“ vizualizacija.

Sostinės svečiai galės mėgautis dviejų viešbučių „Hilton“ prabanga Po poros metų vienas didžiausių pasaulio tinklų „Hilton Worldwide“ bus įsikūręs visose trijose Baltijos šalyse. Liepos pabaigoje NT plėtotoja UAB „Eika“ su šiuo tarptautiniu tinklu pasirašė franšizės sutartį dėl viešbučio V. Kudirkos, Dainavos gatvių ir Gedimino prospekto sankirtoje. 4 žvaigždučių „Hilton Garden Inn Vilnius City Center“ įsikurs UAB „Eika“ statomame daugiafunkciame centre, kurio bendras plotas sieks 18 000 m2. Viešbučio operatorius kol kas neskelbiamas – tai gali būti viena iš kelių kompanijų, kurios yra patvirtintos „Hilton“. Statybas žadama pradėti 2017 m., o 2018 m. pabaigoje viešbutis jau turėtų atverti duris. Daugiafunkciame centre taip pat numatomi biurai, prekybiniai plotai ir apartamentai. Pasak UAB „Eika“ vadovo DomoDargio, kol kas nenuspręsta, kokio tiksliai dydžio bus viešbutis, tačiau kambarių skaičius turėtų siekti nuo 135 iki 150. Investicijos vien į viešbutį turėtų siekti apie 11–13 mln. eurų. Jau pasitvirtino ir kita žinia, kad sostinės širdyje iškils dar vienas prabangus „Hilton“ viešbutis, tapsiantis visiškai nauju traukos objektu ir kartu atgaivinsiantis primirštą sostinės centro dalį ties Mindaugo tiltu. „Hilton Worldwide“ viešbučių tinklas rugpjūčio viduryje pasirašė franšizės sutartį su „Vičiūnų grupe“, kuri sostinės širdyje, Rinktinės gatvėje 2, statys pirmąjį aukštos klasės „DoubleTree by Hilton“ ženklo viešbutį. Jo statybą planuojama pradėti kitų metų pradžioje. Naujasis „DoubleTree by Hilton“ padės patenkinti augančius verslo atstovų ir keliaujančiųjų laisvalaikiu poreikius gyventi aukštesnės kokybės viešbutyje. 75 kambarių viešbutis – tik dalis projekto, į kurį „Vičiūnų grupė“ investuoja daugiau nei 20 mln. eurų. Šalia viešbučio įsikurs moderni lauko terasa, viešbutį sujungsianti su Energetikos ir technikos muziejumi, kuriam taip pat bus pastatyta ir padovanota nauja 1 000 m² ekspozicijų salė. Neeilinio projekto vizitinė kortelė – „DoubleTree by Hilton“ aukštos klasės standarti-

ARCHITEKTŪRA

viešbutis „Panorama“; taip pat šįmet planuojamas atidaryti Vilniuje Pilies g. naujas 34 kambarių viešbutis.

„Hanner“ vizualizacija

niai kambariai bus erdvesni net už daugumą verslo klasės kambarių, šiuo metu siūlomų kituose tarptautinių tinklų viešbučiuose sostinėje. 2019 m. planuojamame atidaryti viešbutyje įsikurs konferencijų ir SPA centrai, baseinas bei restoranas. Ant pastato stogo atsiras „Sky“ baras, iš kurio atsivers išskirtinė Gedimino pilies, katedros ir senamiesčio panorama. Viešbutį projektuos architektas Algirdas Kaušpėdas, statys „Vičiūnų grupei“ priklausanti NT plėtros bendrovė „Kauno saulėtekis“. „Double Tree by Hilton“ yra sparčiai augantis pasaulinis viešbučių tinklas, kuriam priklauso daugiau nei 465 aukštos klasės viešbučiai, turintys per 112 tūkst. kambarių ir įsikūrę įvairiuose pasaulio miestuose, didmiesčiuose bei atostogų vietose šešiuose žemynuose. Pirmoji „Marriott“ kregždė Baltijos šalyse – Palangoje NT plėtotojai šiandien linkę įsigyti didesnius žemės sklypus, kuriuose galėtų kurtis ne tik viešbučiai, bet ir konferencijų salės ar SPA pramogų objektai. Pasak Lietuvos nekilnojamo turto plė-

→

Viciunai Dauble Tree by Hilton, „Vičiūnų grupės“ nuotr.

ARCHITEKTŪRA

tros agentūros vadovo Mindaugo Kulboko, didelės apimties sklypai būtinai turi turėti funkcijų įvairovę, nes tai leistų turistus pritraukti ne tik sezono metu, bet ir žiemą. Pavyzdžiui, Palangoje paslaugų trūkumas neleidžia sulaikyti žmonių ilgesniam laikui, ypač ne sezono metu. „Kurortuose išskirtine traukos vieta turėtų tapti SPA centrai, jie leistų turistus pritraukti ne tik vienai nakčiai, bet kviestų apsistoti ilgesniam laikui“, – sako jis. Todėl neatsitiktinai šiame kurorte planuojamas statyti pasaulinio lygio viešbučių tinklo „Marriott“ viešbutis (operatoriaus „SPA Vilnius“). Jis visus metus didelį dėmesį skirs sveikatinimui, bus labiau orientuotas atlikti ne tik tradicines viešbučio funkcijas, bet teikti SPA paslaugas. Netrukus buvusio „Jūratės“ baseino vietoje pradėsiantis kilti prabangus kompleksas bus pirmasis šio vardo viešbutis visose Baltijos šalyse. Todėl jam keliami specifiniai reikalavimai ne tik patalpoms, statinio išvaizdai, bet ir baldams bei vidaus įrangai. Projektas atsieis 30 mln. eurų. Techninį statinio projektą tikimasi užbaigti iki šių metų rudens – tuomet galės būti pasirašyta ir galutinė viešbučio nuomos ir franšizės sutartis su „Merriott“. Operatorius „SPA Vilnius“ paslaugas Palangoje tikisi teikti mažiausiai 15–20 metų. Viešbutis išdygs po dvejų metų. Modernus pastatas užims apie 5 tūkst. m2, sveikatinimo komplekso požeminėje dalyje tilps 150 automobilių. Planuojama, kad daugiau nei hektaro sklype išdygsiantys pastatai nesieks 19,5 m aukščio (koks buvo „Jūratės“ baseinas), o tai reiškia, kad pastatai bus 3–4 aukštų. Baltijos šalyse „Marriott“ viešbučių iki šiol nebuvo, Palangai suteikta išskirtinė teisė. Pasirašyta sutartis itin svarbi ir Lietuvai, todėl miestas numatė tam tikrų lengvatų verslininkams, čia investuojantiems daugiau kaip 3 mln. eurų. Viešbutis – ir D. Libeskindo pastate Kadangi Lietuvoje susidaręs ryškus apgyvendinimo vietų trūkumas skatina konferencijų turizmą, Vilniaus dešiniajame Neries krante, sklype tarp Konstitucijos prospekto ir Baltojo tilto, po poros metų iškils žymaus architekto Danielio Libeskindo projektuojamas daugiafunkcis kompleksas „k18B“, kuriame atsiras ir 200 kambarių keturių žvaigždučių viešbutis. Jį valdys vienas didžiausių pasaulio viešbučių tarptautinis tinklas, su kuriuo ketinimų protokolą pasirašė projektą plėtojanti NT fondų valdymo UAB „Lords LB Asset Management“, tiesa, kol kas neatskleidžianti jo pavadinimo. Pasak bendrovės fondų valdytojo Mariaus Žemaičio,

„Airhotel“ Kaune, „Giedraitis & architektai” vizualizacija.

pasirašyti sutartį planuojama per kelis artimiausius mėnesius. Ketinimų protokolas pasirašytas būtent dėl valdymo, o ne franšizės sutarties. Viešbučio pastatą projektuoja architekto D. Libeskindo bendrovė „Studio Libeskind“, balandį laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos bei „Lords LB Asset Management“ surengtą tarptautinį architektų konkursą. Tai vienas iš dviejų „Lords LB Asset Management“ šiuo metu rengiamų viešbučių projektų. Kitas numatytas, kaip minėta anksčiau, buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje. Pacų rūmuose įsižiebs prabangos žvaigždutės Po dvejus metus trukusių kruopščių istorinių ir archeologinių tyrinėjimų Vilniaus Didžiojoje gatvėje 7 esančiuose Pacų rūmuose planuojama įrengti penkių žvaigždučių viešbutį. Į pastato rekonstrukciją ketinama investuoti apie 20 mln. eurų, projektas turėtų būti baigtas 2018 metais. Pirmame viešbučio aukšte ketinama įkurdinti parduotuves, salonus ir aukščiausios klasės restoraną. Istorinių pastatų rekonstrukcijos ir renovacijos darbai jau prasidėjo, jie bus atliekami laikantis aukščiausių standartų, siekiant išsaugoti pastato istorinę ir kultūrinę vertę, rūmų architektūrą ir autentiškas pastato detales. Šiam darbui pasitelkta profesionali istorikų, archeologų ir architektų komanda. Kaip pasakoja šio viešbučio interjerą kuriančios studijos „Yes.design.architecture“ architektės Greta Valikonė ir Indrė Baršauskaitė, jų komandai buvo sunku atrasti vieną teisingą sprendimą Pacų rūmų vidaus aplinkai. „Savo vizijoje atsižvelgėme į išskirtinius reikalavimus pastatui ir gerbėme jo istoriją. Objektas turi labai aiškų charakterį, todėl reikėjo arba derintis prie jo ir bandyti naują aplinką kurti atkartojant istorinę stilistiką, arba kontrastuoti ir drąsiai rodyti šiuolaikinio dizaino privalumus. Pasirinkome kontrasto principą: modernas derinamas su istorine aplinka (freskos, eksponuojamos plytos, išlikę autentiški pastato tiek funkciniai / proporciniai, tiek dekoro elementai)“, – pasakoja kūrėjos, dar vis neapsisprendusios dėl grindų ir sienų apdailos medžiagų. Svarbiausias jų kriterijus – kokybė. „Juk geriausia ir tikriausia prabanga yra kokybė, tikri „medžiagiškumai“ ir suderinta visuma: faktūromis, medžiagomis, spalvomis

ARCHITEKTŪRA Pacų rūmai, „Google Street View“ nuotr.

stengiamės kurti aplinką, kuri nekonkuruotų su istoriniais išlikusiais elementais, jų neužgožtų, bet drąsiai diktuotų tendencijas. Prabanga gal ir nebūsime geriausi Baltijos šalyse, bet kokybe, sumanumu, imponavimu – tikrai taip! – pasakoja „Yes.design.architecture“ architektės, mielai savo idėjoms įgyvendinti medžiagų ieškančios ir įmonėje „Vaineta“. – Čia komanda labai išradinga, ji greitai sureaguoja ir randa tai, ką, atrodo, sukūrėme pačios ir tikrai nesirinkome iš katalogų, pasiūlo tinkamą mūsų norų atitikmenį. Darbe svarbu mūsų ir tiekėjų komandinis darbas, susišnekėjimas, o „Vaineta“ nė viename projekte mūsų nenuvylė.“ Kadangi Pacų rūmuose įsikurs prabangiausias Baltijos šalyse 5 žvaigždučių viešbutis – ar įmonei „Vaineta“ buvo paprasta atrasti tokias apdailos medžiagas, kokių pageidavo architektės? Neividas Biriukovas, UAB „Vaineta“ direktorius, pasakoja, kad jie turėjo užduotį iš jų įmonės atstovaujamų gamyklų asortimento pasiūlyti natūralaus akmens arba jo imitacijos sienų apdailą, kuri būtų ypač didelių matmenų. „Pavyzdžiui, didžioje dalyje sanitarinių mazgų ant sienų suplanuota klijuoti 100 x 300 cm marmuro imitacijos plyteles. O kiliminės dangos pageidautos individualaus rašo ir tik aukščiausios kokybės. Turėdami galvoje ilgalaikiškumo svarbą, pasiūlėme itin praktiškos sandūros 80 % vilnos ir 20 % poliamido dangą, – pasakoja jis ir patikina: – Nors tai bus prabangiausias Baltijos šalyse 5 žvaigždučių viešbutis, mūsų įmonei nebuvo sudėtinga atrasti tokias apdailos medžiagas, kokių pageidavo architektės dizainerės, nes mūsų asortimente galima rasti ir prabangios kokybės bei inovatyviais sprendimais remiantis pagamintų produktų.“ Žinia skrendantiesiems iš ir į Kauną Šalia Kauno oro uosto atvykimo terminalo pradedamas statyti dviejų aukštų viešbutis „Air Hotel“. Verslininkai ir turizmo specialistai įsitikinę, kad toks viešbutis reikalingas, nes šiuo oro uostu daugiausia naudojasi emigrantai, taip pat jis aktualus skrendantiems anksti ryte arba grįžtantiems vėlai vakare žmonėms. Vienu metu viešbutyje galės apsistoti 106 svečiai. Numatomos investicijos statyboms – 1,5 mln. eurų, planuojamas plotas – 1 314 m2. Suplanuoti 53 numeriai, pusėje jų bus virtuvėlės su įmontuota buitine technika. Pirmajame aukšte bus laisvalaikio zona ir baras, šalia viešbučio – įrengta stovėjimo aikštelė. Dviejų aukštų pastato fasadas kuriamas iš metalo kompozito plokščių, į antrą aukštą viešbučio svečius

kels stiklinis panoraminis liftas. Projektą parengė Rimanto Giedraičio architektų kompanija „Giedraitis & Architektai“. Tikimasi, kad viešbutis padidins Kauno oro uosto patrauklumą. Ypač svarbios naujos apgyvendinimo vietos taps kitų metų vasarą, kai Vilniaus oro uostas užsidarys kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, o didžioji dalis oro bendrovių skrydžius perkels į Kauno oro uostą. Viešbučio atidarymas numatytas kitąmet pavasarį. Dėmesio sulauks išskirtinio interjero viešbučiai Jeigu turizmo tendencijos išliks tokios pačios, artimiausiais metais galima sulaukti ne tik pasaulyje žinomų viešbučių tinklų susidomėjimo Vilniumi, bet ir projektų, siūlančių neįprastas apgyvendinimo formas. Mat pasaulyje įsivyravo tendencija, kad didesnio lankytojų skaičiaus sulaukia viešbučiai, dosniai investuojantys į išskirtinį interjerą. Lietuvoje tai taip pat ypač pasijuto pastaraisiais metais, nors dar prieš keliolika metų investicijos į interjero dizainą atrodydavo neracionalios ir neturinčios išliekamosios vertės. Lietuvoje jau atsiranda ir pasaulyje itin populiarių boutique tipo viešbučių. Paprastai tokiuose viešbučiuose kiekvienas kambarys yra skirtingas ir būtent dėl to, nežiūrint, kad tai brangesnis apgyvendinimas, nemaža dalis turistų ir poilsiautojų mielai atveria pinigines. Vienas tokių yra pernai Klaipėdoje pradėjęs veikti „Michaelson boutique hotel“. Jis įsikūrė itin retame Klaipėdoje pastate – autentiškame krantinės grūdų sandėlyje. Kadangi šiuos statinius dar vadindavo Venecijos sandėliais, interjere nemažai stilistinių sąsajų su Venecija – originalūs šviestuvai pagaminti pagal specialų užsakymą iš Venecijos Murano stiklo, dalis baldų – iš Venecijos „bricole“. Čia išsaugotos ir restauruotos originalios XVIII a. medinės konstrukcijos ir mūrinės sienos, kurios harmoningai dera su labiau moderniam interjerui būdingomis aukščiausios kokybės natūraliomis medžiagomis: akmeniu, stiklu, medžiu. Pavyko sukurti stilistinę sinergiją su modernumu, o tai jau intriguoja. Viešbučių rinkai prisisotinus žinomų tinklų, Lietuvoje galima tikėtis ir įdomesnių ekonominės klasės viešbučių – keliautojai tikisi vis labiau įsimenamos patirties, todėl išskirtinių teminių viešbučių arba apgyvendinimo įstaigų gali atsirasti, pavyzdžiui, įsikūrusių buvusiuose kalėjimuose ir pan. vietose. 

ARChITEKTūRA

EKSPERTO ZONA

Kvapą gniaužiančios estetikos ieškant Konsultuoja UAB „Vaineta ir partneriai“ direktorius nEIVIDAS BIRIUKoVAS Pasauliniams aukščiausios klasės apgyvendinimo paslaugų teikėjams svarbu atitikti aukštus reikalavimus ir kokybės standartus, tačiau kartu jie sau leidžia eksperimentuoti, nesivaiko madų ir neretai ieško itin originalių sprendimų. Salonai „Vaineta“ visada turi originalių ir modernių apdailos medžiagų. akmens masės ir keraminės plytelės, kiliminės plytelės ir dangos, PVC danga, natūralus linoleumas, parketlentės, laminuotos grindys, sienų danga, stiklo blokeliai – didelėje pasiūloje visada randame variantų prabangiems viešbučių interjerams, nors pirmiausia stengiamės siūlyti sprendimus visų vartotojų grupėms. Įtinkame bet kuriam stiliui, skoniui ar biudžetui. kiekvienas interjeras yra individualus kūrinys, kurį įgyvendinti padeda aukščiausios klasės gamintojai, kuriantys kolekcijas pagal naujausias tendencijas, taip pat klasikinio stiliaus sprendimai. todėl gamintojus renkamės pagal tai, kokią kokybę įsipareigoja pristatyti mūsų rinkai, kaip dažnai rotuoja / keičia naujas kolekcijas ar pristato naujus sprendimus. Svarbus ir kainos bei kokybės santykis. naujausią informaciją parsivežame iš tarptautinių parodų. Pagrindines plytelių madas formatu, dizainu ir technologijomis diktuoja italai, įtinkantys ieškančiųjų kokybės ir estetikos, derančios su kvapą gniaužiančia prabanga, skoniui. „Vaineta ir partneriai“ atstovauja ne tik žinomoms gamykloms iš italijos, bet ir iš ispanijos, Vokietijos, Belgijos, olandijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių. kokios dangos tinkamiausios viešbučiams? individualaus rašto vientisos kiliminės dangos – visada tinkamesnis sprendimas. Dažniausiai prabangiems viešbučiams naudojamos ritininės kiliminės dangos, taip pat didelio formato akmens masės plytelės. Raštai labai individualūs.

Puikios italų gamybos individualaus rašto kiliminės dangos – renkantis iš jų reikėtų atkreipti dėmesį į dangos svorį, tankumą bei jos sandūrą: tinkamiausia sudėtis yra vilna, maišyta su poliamidu, ir didelė gramatūra (1 cm ploto dangos svoris). tuomet danga bus ir ištaiginga, ir komfortiška, ir lengvai prižiūrima. Jeigu reikia funkcionalumo, greito atnaujinimo, o gal erdvė labai netaisyklingų formų ar turi daug apvalumu – privalumą turės kiliminės plytelės dėl išeigos ir nupjaustymų. atsirinkus iš tinkamų kolekcijų, nebus matyti, kad tai kiliminės plytelės. tam, pavyzdžiui, gamintojas „interface“ yra sukūręs nemažai kolekcijų, atkartojančių įvairius gamtos motyvus ir kartu kuriančių vientisos dangos įvaizdį. Be to, pažeistą ar susidėvėjusią kiliminę plytelę bet kada galima pakeisti kita, negadinant visos likusios dangos, neskiriant daug laiko ir neįsiveliant į remontą. todėl vis dažniau kiliminės plytelės naudojamos ne tik biuruose, bet ir viešbučiuose. Šiandien madingiausios kuo didesnio formato iš natūralaus akmens plytelės ir mozaika, betoną atkartojantys dizainai bei gamtos motyvai: medžio, akmenų, žolės, smėlio ir vandens. kiekvienas prabangus gaminys bus ilgalaikis tik tinkamai eksploatuojamas ir prižiūrimas – tad dėti lygybės ženklą tarp prabangaus gaminio ir jo eksploatacijos ilgalaikiškumo nederėtų, užtat verta pasidomėti, kiek ir kokios priežiūros prireiks (mūsų specialistai gali rekomenduoti). Salonuose „Vaineta“ apdailos idėjos su kaupu atsiperka aukščiausia kokybe, įtikinamu vaizdu ir, kas svarbu, puikiai dera su paveldo stilistika ir užsibrėžtais užsakovų tikslais. 

Ieškote racionalių ir praktiškų išeičių, spręsdami viešbučių ir apgyvendinimo įstaigų problemas bei užduotis? o gal nesiryžtate pradėti verslo ar vis susiduriate su nesklandumais? „ehotels“ laukia Jūsų! Komanda, suburta iš visų reikalingų sričių laisvai samdomų konsultantų, dirbančių ir kitus DARIUS RUPšLAUKIS, su jų kompetencija susijusius „ehotels“ vadovas darbus. Įkurti „ehotels“ paskatino jos sumanytojo Dariaus Rupšlaukio patirtis, įgyta dirbant sostinės viešbučio „Europa City“ direktoriumi, ir nuolat sulaukiami klausimai, kaip, ką ir kodėl reikia daryti viešbučiuose? „Atradau, kad viešbučių sferoje praktiškai nėra veikiančių konsultantų“, – prisimena jis. šiandien – po 10 metų – įmonės veikla sustyguota „nuo – iki“, ji pajėgi spręsti įvairiausias viešbučių ir apgyvendinimo įstaigų problemas ir užduotis: atlieka projekto funkcionalumo įvertinimą, teikia rekomendacijas viešbučio įrangai, kuria strategijas, kaip kuo geriau parduoti paslaugas, siūlo IT sprendimus, valdymo ir jo priežiūros paslaugas, parengia personalą, organizuoja elektroninę viešbučio prekybą, kuria rinkodaros strategiją, padeda pasirinkti operatorių. Pirmiausia ieškomas klientas, komanda išanalizuoja jo situ-

acija, o tada darbo imasi profesionalas, kurio kompetencija labiausiai tinka kliento situacijų sprendimams. Pagrindiniai „ehotels“ klientai yra lietuviško kapitalo viešbučiai, nT kompanijos ir investuotojai. „Dažniausiai dirbame su jau veikiančiais viešbučiais vadybos, pardavimų ar rinkodaros klausimais. Tačiau labiausiai ieškome klientų, kurie drįstų pasinaudoti inovatyviais sprendimais“, – sako D. Rupšlaukis. Jo vadovaujama įmonė apgyvendinimo įstaigoms turi parengusi inovacinių sprendimų, kurie padėtų taupyti energinius ir žmogiškuosius resursus. Vis nauji iššūkiai „ehotels“ komandą dar labiau uždega – jos devizas: „nėra problemų, yra sprendimai“. „Daugiausia iššūkių kelia, pavyzdžiui, situacija, kai pastatytame statinyje atrandama, jog nėra numatyta erdvių patalynei sandėliuoti arba netinkamai suplanuoti kambariai – dėl to jų neįmanoma priskirti prie konkretaus tipo ir pan.“, – pasakoja direktorius D. Rupšlaukis ir pabrėžia, kad jų komandą džiugina sėkmingai atsigaunantis viešbučių verslas. 

ARChITEKTūRA

„ehotels“ – profesionali pagalba viešbučiams ir ne tik

ARChITEKTūRA

KAS PRAVARTU ŽINOTI APIE LAIPTUS į PALĖPę šiuo metu parduodama daugybė laiptų į palėpę modelių. Kokie laiptai į palėpę bus tinkamiausi Jūsų namams? Apie tai sužinosite perskaitę šį straipsnį. čia pateikiamų rekomendacijų tikslas – padėti išsirinkti būsto savininko poreikius atitinkantį palėpės laiptų modelį. šiame straipsnyje bus nagrinėjama, kuo skiriasi įvairių modelių laiptai į palėpę. Taip pat bus atkreiptas dėmesys į pagrindinius dalykus, kurie yra labai svarbūs, kai norima susirasti tinkamą vidaus laiptų variantą. Pateikta bus ir patarimų, kokių laiptų į palėpę nereikėtų rinktis. SULANKSTOMŲ SEgMENTINIŲ LAIPTŲ į PALĖPę įRENgIMO PRANAšUMAI TAUPO PATALPŲ ERDVę Sulankstomi laiptai į palėpę padeda sutaupyti daug būsto erdvės, nes nereikia įrengti sunkių ir didelių stacionariai pastatomų laiptų. Segmentiniai laiptai į palėpę neužima daug vietos namo kambariuose ar koridoriuose, nes jie visada laikomi paslėpti lubose. Be to, profesionaliai atlikus visus tokių laiptų montavimo darbus, lieka mažai pastebimas įėjimas į palėpę. PATOgU NAUDOTI Platus laiptų į palėpę modelių pasirinkimas leidžia vartotojams suderinti jų eksploatacijos sudėtingumo laipsnį su individualiais gyventojų poreikiais. Dažniausiai sulankstomi segmentiniai laiptai į palėpę turi spyruoklinį mechanizmą, kuris prilaiko patekimo į ją liuką. Aukštesniųjų laiptų modeliai taip pat turi specialius turėklus bei pavaras, skirtas sumažinti laiptų pakopų apkrovai.

LABAI LENgVA MONTUOTI Segmentinių laiptų į palėpę montavimas, naudojant originalius papildomus elementus, yra labai paprastas ir greitas. Užsakyti laiptai klientui pristatomi visiškai sumontuoti, tereikia juos įstatyti į lubas ir nupjauti iki reikiamo ilgio. Tačiau būtina žinoti, kad laiptams montuoti skirti papildomi priedai yra parduodami atskirai. DIDELIS PAPILDOMŲ ELEMENTŲ PASIRINKIMAS Laiptus į palėpę galima montuoti su daug papildomų pridėtinių elementų, leidžiančių padidinti eksploatacijos komfortą ar palengvinti montavimą. Pavyzdžiui: - specialios apdailos juostos pagerina sumontuotų laiptų estetinį vaizdą; - montavimo kampuočiai palengvina laiptų montavimą ir sulygiavimą; - atlaisvinimo mechanizmas palengvina laiptų atvertimą; - liukas apsaugo laiptus nuo dulkių kaupimosi ir pagerina laiptų izoliaciją;

laiptų kojelių plastikinė apsauga saugo grindis nuo įbrėžimų; papildomos pakopos pailgina laiptus į palėpę; turėklai ir barjerai padidina jais lipančiųjų saugumą.

gARANTIJOS „fakro“ laiptams į palėpę suteikiama trejų metų garantija. PAgRINDINIAI LAIPTŲ MODELIŲ SKIRTUMAI Visų laiptų į palėpę „fakro“ modelių pagrindinė paskirtis ir naudojimo principai yra panašūs. Daugiausia modelių skirtumus lemia papildomi pridėtiniai elementai, skirti eksploatavimo komfortui padidinti ir (arba) pakelti šilumos izoliacijos laipsniui, taip pat liuko dėžutės ir kopėtėlių konstrukcija. Palėpės laiptus skirstome į turinčius medines, metalines arba metalines žirkliniu būdu sulankstomas kopėtėles. Visi „fakro“ laiptų į palėpę modeliai yra apšiltinti. Tačiau siūloma ir modelių su didesne šilumos izoliacija. Tai modeliai „LTK“ ir „LWT Thermo“, kurių šilumos perdavimo koeficientas yra labai geras. negalima pamiršti ir ugniai atsparių laiptų modelių, kurių atsparumas ugniai yra net 120 min. nusprendus pasirinkti laiptus su laužtinės ar žirklinės formos kopėtėlėmis, galima tikėtis ilgesnio tvarumo ir didesnės leistinos maksimalios apkrovos. PAgAL TIPą „FAKRO“ LAIPTAI į PALĖPę SKIRSTOMI į KELIAS gRUPES: - mediniai – „LWS Smart“, „LWK Komfort“, „LWZ“, „LWL Lux“, „LTK Thermo“, „LWT Super Thermo“; - plieniniai – „LMS Smart“, „LMK Komfort“, „LML Lux“; - metaliniai žirkliniai – „LST“, „LSZ“; - atsparūs ugniai – „LWf“, „LSf“, „LMf“. KAIP IšSIRINKTI gERIAUSIAI POREIKIUS ATITINKANTį LAIPTŲ MODELį? PAPRASTUMAS Renkantis laiptų į palėpę modelį, pirmiausia reikia nuspręsti, kam teikiama pirmenybė. Jeigu ieškome paties paprasčiausio modelio, kuris būtų reikalingas vien tik patekti į palėpę, arba, pavyzdžiui, ketiname laiptus įrengti garaže ir mums nėra ypač svarbi jų estetika, turėtume rinktis modelį „LWS Smart“ su medinėmis kopėtėlėmis. Jeigu, įvertinus pirmiau išdėstytus veiksnius, daroma išvada, kad laiptams į palėpę reikėtų daugiau solidumo – tokiu atveju geriau rinktis „LMS Smart“ modelį, kuris yra su metalinėmis kopėtėlėmis. ESTETIKA IR KOMFORTIšKAS NAUDOJIMAS Kai laiptų naudojimo komfortas ir estetika nėra paskutinėje vietoje, labiausiai tiktų modelis „LWK Komfort“ su balta dekoratyvine plokšte, lipimą lengvinančiu turėklu ir apsaugotomis kojelėmis (tik trijų segmentų modelis). Jeigu laiptus ketinama eksploatuoti intensyviau, solidumą užtikrins pasirinktas „LMK Komfort“ modelis su metalinėmis kopėtėlėmis. Jeigu ieškoma sukomplektuotos laiptų sistemos, kuri lengvina montavimą ir jai nereikia įsigyti papildomų elementų, tinkamiausias modelis būtų „LWZ“. Jį sudaro metalinė rėmo konstrukcija, medinės kopėtėlės, turėklas, apsaugotos kojelės, integruota greitojo montavimo sistema ir metalinės apdailos juostos.

Pirmenybę teikiant naudojimosi komfortui, dėmesys turėtų krypti į modelį „LWL Lux“. Jis turi baltą dekoratyvinę plokštę, du lipimą lengvinančius turėklus, apsaugotas kojeles, laiptų kopėtėlių apkrovą mažinantį mechanizmą ir specialios konstrukcijos dangtį be užrakto. Jeigu laiptai turėtų būti išskirtiniai ir tvaresni nei įprasti, tai modelis „LML Lux“ yra būtent tas, kurį reikėtų pasirinkti. Svarbiausios jo savybės: reguliuojamos kojelės, storas rėmas, apkrovą mažinantis mechanizmas, paslėptas ilgame turėkle, integruota greitojo montavimo sistema su apdailos juostomis.

ARChITEKTūRA

gERESNĖ šILUMOS IZOLIACIJA šiluma yra tai, ką mėgsta dauguma mūsų. Jeigu ieškome palėpės laiptų, kurie maksimaliai sumažintų būsto šilumos nuostolius, turėtume pasidomėti modeliu „LTK Thermo“. Tai tokios pačios sąrankos modelis kaip ir „LWK Komfort“, tačiau su papildomu beveik dvigubai storesniu šilumos izoliacijos sluoksniu, dėl kurio šilumos perdavimo koeficientas U = 0,76 W/m2·K, lyginant su standartiniu 1,1 W/m2·K. Jeigu 0,76 W/m2·K Jums per mažai, išbandykite „fakro“ modelį „LWT Super Thermo“. šilumos perdavimo koeficientas 0,51 W/m2·K ir net 7,4 cm storio šilumos izoliacijos sluoksnis yra tai, kas turėtų patenkinti net pačių reikliausiųjų lūkesčius. SPECIALI PASKIRTIS? Jeigu reikia ugniai atsparių laiptų, tai reikėtų pasidomėti šiais „fakro“ laiptų modeliais: - „LWf - Ei2“ – apsauga 30 min.; - „LSf - Ei2“ – apsauga 60 min.; - „LMf - Ei2“ – apsauga 120 min. KAI MAŽAI VIETOS KOPĖTĖLĖMS Jeigu nėra daug vietos laiptų dėžutei įrengti ir kopėtėlėms išskleisti, tada idealiai tinka modelis „fakro LST“. Tai žirklinės konstrukcijos palėpės laiptai, kurių 50 x 80 cm dydžio dėžutė yra pati mažiausia, ir jiems sumontuoti reikia visiškai nedaug vietos, kaip ir kopėtėlėms išskleisti. šie laiptai yra su baltu dekoratyviniu dangčiu, apdailos juostomis ir montavimo kampuočiais. Dar paprastesnio montavimo prireiks pasirinkus „LSZ“ laiptus. Jie yra panašios į „LST“ modelį sąrankos, tačiau turi metalinę laiptų dėžę ir jau gamybos metu įrengtas apdailos juostas bei montavimo kampuočius, kurie gerokai palengvina ir pagreitina jų įrengimo darbus. 

EL. PAšTAS P.ATSToVAS@fAKRo.PL www.FAKRO.LT

ARCHITEKTŪRA

Neringa atrodė tokia neliečiama, bet... mitas griuvo! Sonata Ramanauskienė

Miestų planavimas ir puošyba gali būti ir rimtas, ir žaismingas vienu metu. Tą įrodė Nidoje vykusioje asamblėjoje „EASA 2016“ jaunieji architektai, keitęsi ne tik kūrybiniais sumanymais ir įgyvendinę projektus, bet ir gvildenę tvarios statybos temą. Alexandros Kononchenko nuotraukos

„EASA 2016“ organizatoriai: Justinas Jakštonis, Morta Pilkaitė, Kipras Kazlauskas, Nadrius Bialyj, Gedailė Nausėdaitė, Saulė Gabrielė Petraitytė, Vytautas Narušis, Mykolas Malskis, Lukas Atas, Gabrielė Jurevičiūtė, Santa Simonavičiūtė, Dovilė Gudavičiūtė, Vilius Balčiūnas, Linas Ūsas.

Europos architektūros studentų asamblėja (EASA) kasmet vyksta vis kitoje Europos valstybėje. Per 35 metų gyvavimą EASA sukūrė unikalų architektūros studentų bei jaunų architektų tinklą Europoje. Tai didelį kūrybinį užtaisą turinti bendruomenė, kurios tikslas – pagerinti miestų gyvenimą, suprasti vietos problematiką ir tiek, kiek leidžia kompetencija, pasiūlyti profesionalius sprendimus problemoms spręsti. Renginio vieta ir tema nusprendžiama rengiant konkursą. Prieš dvejus metus Lietuvos architektūros studentų ir architektų komanda, vadovaujama Justino Jakštonio, pristatė Nidos kandidatūrą ir iškovojo teisę pirmą kartą surengti šį prestižinį architektūros renginį Lietuvoje. Šiųmečio renginio Nidoje tema – „Not yet decided“ (liet. „Dar nenuspręsta“). „Kaip svarbu kuriant miesto vizijas ir likimą yra nuspręsti arba nenuspręsti. Todėl sukvietėme tokius paskaitininkus, kurie įkvėptų mąstyti apie apsisprendimų svarbą ir tai, ką jie gali lemti“, – pasakoja Justinas.

ARCHITEKTŪRA

Unikali Kuršių nerijos gamta tarsi provokuoja ją parodyti vis kitokią, todėl į asamblėją „EASA 2016. Not yet decided“ Nidoje susibūrę apie pusė tūkstančio architektūros ir urbanistikos studentų bei jaunų architektų iš maždaug 50 visų pasaulio žemynų šalių – Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikų, Afrikos, Australijos ir kt. – parodė, kad net ir mažiausias žmogaus rankomis sukurtas architektūrinis „aksesuaras“ gali paryškinti jos grožį dar nematytu rakursu, leidžia visiškai kitaip pajausti ir pritaikyti tūkstantį kartų pratrepsėtas erdves, o atvykėliams – sustiprinti ir taip pribloškiančių vaizdų efektą...

→

Suomiška pirtis

„Atmosphere“ „The Living Boom“

ARCHITEKTŪRA

„Dream Dune“

Kiekviena dirbtuvė paliko savo pėdsaką Asamblėjoje veikė net 33 kūrybinės dirbtuvės, iš jų daugiau nei 20 buvo konstrukcinės – būtent jų darbai pasiliko mieste. Vieną iš kūrybinių dirbtuvių kuravo generalinis rėmėjas UAB „Baumit LIT“. Susirinkusiems jauniesiems architektams ir kitiems dalyviams įmonės ekspertai pristatė unikalias ir neribotas galimybes, taikant modeliuojamąjį tinką „Baumit Creative TOP“. Su pagarba organizatoriai mini ir asamblėjos veiklą kuravusią Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus vedėją Gražiną Žemaitienę, UAB „Gaudrė“ ir kitus rėmėjus. Šiųmetė tema „Not yet decided“ idealiai atspindėjo organizatorių pasirinkimą dalyvius apgyvendinti kadaise buvusiuose prabangiuose sovietinės nomenklatūros apartamentuose „Auksinėse kopose“. „Šių statinių likimas jau gerą dešimtmetį kabo tarp žemės ir dangaus: jie neparduodami, čia nieko nevyksta, nesprendžiamas tolesnis likimas, nekuriama jokia koncepcija. O juk, objektyviai žiūrint, ir „Auksinių kopų“, ir prie jūros stūksančio visiškai apleisto valgyklos pastato architektūra yra įdomi, unikali ir to laiko architektūrinį istoriškumą atspindinti“, – sako asamblėjos organizatorius. Akis traukiantys, naudotis kviečiantys Su į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą įtraukta unikalia Lietuvos pajūrio vietove buvo susieti ir forumo dalyvių praktiniai bei teoriniai projektai. Jie, vadovaujami užsienio šalių bei Lietuvos architektų, realiais darbais stengėsi pagrįsti idėjas – vietinei bendruomenei pristatytos ilgalaikės urbanistinės vizijos bei ekonominės strategijos, kuriomis buvo siekta pažvelgti kūrybišku kampu į Neringos architektūrines bei sociokultūrines problemas bei iššūkius.

„Hangout“

Nidą papuošė žaismingi šiuolaikinės architektūros objektai ir instaliacijos, puikiai pritaikyti ir įsilieję į kurorto erdves. Jaunųjų architektų realizuoti darbai eksponuojami pajūryje, Kuršmarių prieplaukose ir kitose atvirose Nidos erdvėse. Iš jų itin akį traukia 10 metrų aukščio medinis apžvalgos bokštas „Highlight“ ant Urbo kalno, šalia Nidos švyturio, – jis pastatytas ant čia kažkada buvusių Kremliaus kontroliuojamų vyriausybinių poilsio namų (vadinamosios „Kosygino vilos“) pamatų. „Įrodėme, kad ir tokioje jautrioje vietoje kaip Nida įmanoma padaryti tai, kas prieš dvejus metus atrodė neįmanoma – tada į mūsų sumanymą čia pastatyti tokį bokštą miesto valdžia pažvelgė su šypsena, o štai šiandien jis jau tapo nauja traukos ašimi!“ – didžiuojasi J. Jakštonis.

Nidos paplūdimyje airių architektai sugalvojo medinę konstrukciją „Dream Dune“, atkartojančią kopų siluetą. Tai nau-

Poilsio fantazijoms I

Poilsio fantazijoms II

jas rekreacinis objektas, ant kurio galima tiek pasilypėti, tiek prisėsti, tiek pasislėpti nuo intensyvios saulės. Taip pat paplūdimyje suomių architektai iš medinių konstrukcijų surentė sauną: juodas medinis kubas išraiškingai kontrastuoja su balta aplinka. „Šia pirtimi galės naudotis visi norintieji. Apskritai skandinavai paliko bene didžiausią įspūdį, jie pasirodė artimiausi mūsų kultūrai. Iš Ispanijos, Portugalijos, Italijos atvykę žmonės į asamblėją įnešė linksmumo, pozityvumo. Žodžiu, darbo prasme vieni įdomesni, šiaip bendraujant – kiti, sunku lyginti, o būti kartu buvo įdomu“, – pastebi asamblėjos organizatorius. Žvalgantis po Nidos apylinkes galima atrasti dar ne vieną „EASA 2016“ metu įgyvendintą darbą.

Ar prigis žiedinės ekonomikos daigai? Vizijų pristatymas išprovokavo diskusiją apie tvarių miestų potencialą bei gana naujus miesto planavimo modelius, paremtus miestiečių dalyvavimu bei inovatyvios žiedinės ekonomikos modeliu. Ypatingas laikas buvo skirtas „žaliajai“ idėjai – ji Nidos bendruomenei buvo pristatyta intriguojančio socialinio žaidimo „Bring Nida Full Circle“ metu: buvo brėžiamos kurortų architektūros ateities vizijos, gvildenami aktualūs šiuolaikinės urbanistikos ir gamtos santykiai. „Žiedinės ekonomikos planavimas leidžia sukurti labai mažai atliekų, visos medžiagos „keliauja“ ratu: iš sugriauto sukuriamas naujas produktas, visi procesai susieti tarpusavyje, apie juos žino bendruomenė, o visos miesto institucijos glaudžiai bendrauja tarpusavyje dėl bendro veiksmų koordinavimo, kad kiekvienas būsimas projektas turėtų tęstinumą, kad mieste liktų kuo mažiau nepanaudotų antrinių žaliavų, kad būtų taupomi ne tik materialūs dalykai, bet ir energija. Šie žiedinės ekonomikos principai yra priešprieša šiandienei vartotojiškai kultūrai, todėl architektams tenka užduotis projektuojant pastatus iš anksto numatyti, kad statinys galbūt jau po penkerių metų galėtų pakeisti funkciją, t. y. kad būtų numatomas daugiafunkcis jo likimas ir jo perplanavimo galimybė, kad „mirdamas“ gimtų iš naujo“, – aiškina J. Jakštonis.

ARCHITEKTŪRA

Naują susitikimų erdvę gyventojams ir Nerijos svečiams dovanoja šalia Parnidžio kopos ant atviros prieplaukos įkurdinta instaliacija „The Living Boom“ – vadovaujami dviejų ispanų, austro ir italės grupelės jaunieji kūrėjai medine siena atitvėrė prieplaukos pabaigą, įrengė baldus ir taip sukūrė uždarą nuo miesto erdvę pasimatymams ir jaukiems pasisėdėjimams.

Apžvalgos „Žiedinė Neringa“ metu buvo svarstyta, kaip šiųmetės asamblėjos rezultatus galima būtų darniai pritaikyti itin jautriam vietiniam kontekstui, atsižvelgiant į priklausomybę nuo sezoniškumo bei kintančių turistų srautų. Buvo pasiūlytos naujos, užsienio patirtimis, pavyzdžiui, sėkmingai realizuotu urbanistiniu projektu Reikjaviko turistiniu žiedu, paremtos vizijos, pasiūlyta variantų, kaip tvariai panaudoti griaunamų pastatų statybinį laužą ir medžiagas. Kūrybinių dirbtuvių „Bring Nida Full Circle“ vadovai Donatas Baltrušaitis ir Viačelavas Ivanovas pristatė savo autorinį strateginį miestų planavimo žaidimą „The Game of Powers“, paremtą Amsterdamo žaidimu „Play the City“, kuris naudojamas kuriant realius, didelio masto architektūrinius bei urbanistinius projektus. Tokie urbanistiniai žaidimai naudojami kaip svarbus įrankis planuojant tvarią aplinką Briuselyje, Delyje, Stambule, Keiptaune ir kitur. Tokie žaidybiniai įrankiai leidžia išvengti klaidų ir atrasti naujų gamtai, aplinkai ir žmonėms palankių sprendimų. Po EASA šis žaidimas padovanotas Neringos savivaldybei. Juk Kuršių nerijoje iki šiol akis bado nevykę praeities eksperimentai: gražiausiose vietose nuo sovietmečio kiurksantys apleisti pastatai, nelegalios statybos saugotinose draustinio teritorijose, dviprasmiškai vertinamas ant Parnidžio kopos įrengtas Saulės laikrodis... „Pradedant organizuoti asamblėją Nida atrodė tokia neliečiama, o pasibaigus šis mitas griuvo, nors gamtos nepažeidžiamumas ir liko išsaugotas. Dauguma viešosiose ir atvirose erdvėse pristatomų projektų trumpalaikiai, netgi laikini, sukurti iš lengvų surenkamųjų konstrukcijų, tad autoriai paliko Neringos savivaldybei nuspręsti jų likimą“, – sako J. Jakštonis, dar kartą patikindamas, kad pagrindinis tokių architektūros sąskrydžių tikslas – gerinti ES miestų ir regionų erdvių gyvenimo kokybę, o įsigilinus į vietines problemas – siūlyti teritorijų šeimininkams profesionalius ir originalius sprendimus. 

ARCHITEKTŪRA

Ant fasadų – neregėtos struktūrų galimybės Sonata Ramanauskienė Konsultuoja UAB „Baumit LIT“ techninis projektų vadovas Edvardas Labakojis

Papilkėjęs ar apsilaupęs pastato fasadas stipriai sumenkina estetinį net ir paties moderniausio pastato patrauklumą. Norint kuo ilgiau išlaikyti tinkamą sienų išvaizdą, būtina atkreipti dėmesį į apdailos medžiagų savybes ir kokybę, o esant poreikiui – ir į galimybę kūrybiškai jas panaudoti. Plačias fasado apipavidalinimo sąlygas ir neregėtas struktūrų sukūrimo galimybes atveria rinkoje neseniai pasirodęs gamintojo „Baumit“ modeliuojamasis dekoratyvinis tinkas „Creativ Top“, pritaikytas naudoti kartu su šiltinimo sistemomis. Jis yra universalaus naudojimo, juo galima kurti skirtingų struktūrų dekoratyvinių tinkų derinius, jį tinka dengti tiek rankiniu, tiek mechanizuotu būdu. Tai paruoštas naudoti pastos pavidalo modeliuojamasis dekoratyvinis silikoninis tinkas, kuris nuo kitų silikoninių tinkų skiriasi savo frakcijomis ir panaudojimo galimybėmis. Novatoriškos sistemos atriša architektams rankas Reljefinės, išplaukusios, smulkiai ar stambiai grūdėtos, glotnios struktūros – tai toli gražu dar ne visos galimos fasadinės apdailos struktūros, kurias dabar įmanoma paversti tikrove naudojant „Baumit Creativ Top“ linijos produktus, – tuo ji ypač paranki architektams ir dizaineriams. Net šeši skirtingi jos porūšiai (frakcijos) leidžia gerokai praplėsti modeliuojamojo tinko naudojimą. Frakcijos tarpusavyje

skiriasi, atsižvelgiant į sudėtyje esančių granulių (akmenukų) dydį, – būtent tai leidžia beveik be apribojimų suformuoti atitinkamus paviršius. Gamintojas „Baumit“ siūlo keturių dydžių grūdelius (akmenukus), pradedant smulkiausiais „Silk“ ir baigiant stambiausiais „Max“. „4 mm akmenukais galima išgauti grubų, šiurkštų paviršių, kuris primins senovinę fasado dangą. Daug tokio stiliaus fasadų yra Klaipėdoje. Itin smulki ir švelni „Silk“ struktūra, kurios frakcija tik 0,2 mm, suteikia fasadui itin lygią, „šilkinę“ struktūrą. Juo ant sienos galima modeliuoti įvairiausius ornamentus, tapyti, o uždengus PVC plėvele – sukurti tikrus bareljefinius piešinius“, – pasakojo neseniai vykusioje asamblėjoje „EASA 2016“ susirinkusiems architektams ir dizaineriams pagrindinės renginio rėmėjos UAB „Baumit LIT“ atstovas Edvardas Labakojis. Dar labiau paįvairinti fasado ar vidaus sienų paviršių galima kombinuojant kelias „Baumit Creativ Top“ frakcijas. Tereikia užtepti pirmą pasirinktos frakcijos dekoratyvinio tinko sluoksnį, sulaukti, kol jis išdžius, o paskui ant viršaus padengti kitokios frakcijos sluoksnį ir suformuoti ornamentą.

ARCHITEKTŪRA

Saugus ir apsaugantis Dekoratyvinio tinko „Baumit Creativ Top“ išeiga priklauso nuo pasirinktos frakcijos. Kuo didesnė frakcija – tuo bus didesnė išeiga, pavyzdžiui, „Max“, 1 m2 reikės 5–6 kg. „Antai 150 m2 ploto namo fasadui reikės 900 kg frakcijos „Creativ Top Max“ tinko“, – skaičiuoja E. Labakojis. Kūrybiškai fasado apdailai skirtas „Baumit Creativ Top“ mišinys yra silikoninis, ekologiškai saugus, atsparus purvui, mikroorganizmams, pramoninėms išmetamosioms dujoms, atmosferos ir UV spindulių poveikiui. Jis turi vandenį atstumiančią savybę. Juo galima dekoruoti šilumos izoliacijos sistemas „Baumit Open“, „Star“, „Pro“, taip pat dengti senus ir naujus mineralinius tinkus ir betoninius paviršius. Apsauginėmis savybėmis išsiskiria ir kitos dekoratyvinio tinko „Baumit Creativ Top“ frakcijos. Išliekite kūrybinį polėkį „Šį modeliuojamąjį tinką galima naudoti ir vidaus sienoms dekoruoti. Jis leidžia atsitraukti nuo standartinių fasadų ir sprendimų (samanėlė, lietutis ir pan.) ir neribotai fantazuoti – tas ypač aktualu individualiems namams ir visuomeniniams pastatams“, – pabrėžia techninis projektų vadovas E. Labakojis. Ieškantys individualumo Europos jaunieji architektai ir dizaineriai asamblėjoje įrodė, kad panaudojant tokį tonuotą tinką keliomis spalvomis galima sukurti ne tik originalią fasado sienos struktūrą, bet ir kartu nutapyti fasadinį paveikslą. Modeliuojamojo tinko „Baumit Creativ Top“ spalvų paletėje, kurią turi „Baumit“, yra net 888 spalvos, kurioms išgauti naudojami atspariausi ir aukščiausios kokybės pigmentai. Belieka pigmentą į tinką įmaišyti čia pat UAB „Baumit LIT“ esančiame ceche... Galimybė modeliuoti, apsigalvojus – keisti Dar vienas pranašumas – nepatikusį viršutinio sluoksnio raštą galima pakeisti. Svarbu neleisti jam sukietėti, tad apsispręsti reikėtų per 25–30 min., atsižvelgiant į oro ar vidaus sąlygas. Tiesa, tokia galimybė yra naudojant smulkiųjų frakcijų tinką, na, o stambios, šiurkščios frakcijos rašto pakeisti beveik neįmanoma. Keičiant smulkią frakciją, tereikia ją iš naujo išlyginti ir vėl formuoti naują struktūrą ar ant jos užtepti kitą sluoksnį. „Galima ant stambesnės frakcijos užtepti smulkią frakciją, tik tektų palaukti 6 val., kol išdžius stambioji. Taip bus panaudotos dvi skirtingos frakcijos – architektams ir dizaineriams tai tikras atradimas! Klientui pageidaujant, rengiame demonstruojamąsias pamokas, leidžiame išmėginti“, – pasakoja UAB „Baumit LIT“ atstovas. Fasadams, laiptinėms ir ne tik... Pasak E. Labakojo, pastaruoju metu vis labiau populiarėja apdailos būdas, kai sienoms suteikiama grūdėta paviršiaus faktūra vidaus patalpose, pavyzdžiui, laiptinių sienoms, sukuriant pakankamai šiukščias, bet gerai nuvalomas ir kartu įdomias struktūras. „Tokios laiptinės pakelia namo vertę, palieka įspūdį. „Baumit Creativ Top“ produktas tinka naudoti ir koridoriams tinkuoti, taip pat vietoms, kur norisi matyti kažką įdomaus ir... nekiltų noras liesti – ten, kur, tarkim, dažnai būna vaikų“, – atkreipia dėmesį ekspertas. - Ar kenkia saulė? Įmonė „Baumit“ iš kitų tiekėjų išsiskiria tuo, kad turi ypač atsparius saulės spinduliams ir blukinimui „Cool“ pigmentus, skirtus dekoratyviniam tinkui Alexandros Kononchenko, Sonatos Ramanauskienės nuotr.

„Baumit Creativ Top“. Dekoratyvinio tinkavimo darbų negalima atlikti kaitinant tiesioginiams saulės spinduliams – tokiu atveju vyksta labai greitas džiūvimas, sunku formuoti raštą, pats tinkas džiūna nenatūraliai, o tai kenkia ilgalaikiškumui. - Ko „bijo“ tinkas „Baumit Creativ Top“? „Vandalų ir smūgių“, – šypteli E. Labakojis. Tačiau jeigu dekoratyvinis tinkas dengiamas ant tvirto pagrindo, pavyzdžiui, tiesiogiai ant mineralinio ar kitokio tinko, po kuriuo yra mūras, jį norint sudaužyti ar įskelti tektų gerokai pasistengti. „Baumit Creativ Top“ tinka fasadams su ITSTS (išorinė tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema) (Lietuvoje dažniausiai visi dekoratyviniai tinkai klojami ant šiltinimo sistemų (pavyzdžiui, EPS ar mineralinės vatos) su dvigubu armavimu), tad šiuo atveju dekoratyvinis tinkas tampa atsparesnis smūgiams. - Ar „bijo“ drėgmės? Fasadas turi ištverti lietų, vėją, temperatūros svyravimus, biologinius nešvarumus. Kadangi dekoratyvinio tinko „Baumit Creativ Top“ pagrindas yra silikonas, tad jis iš vidaus drėgmę išgarina, o iš lauko jos neįleidžia. Garų laidumas yra geras (V2), todėl nutinkuotas pastatas tinkamai „kvėpuoja“. Būdamas elastingas, jis lengvai nuplaunamas, išsiskiria savaiminio nusivalymo ypatybėmis. Į jo sudėtį įeinantys fungicidai apsaugo nuo samanojimo, grybelių ir pelėsių. „Tiesa, kliento pageidavimu, fungicidų galime nedėti“, – sako specialistas. Netrukus švęs jubiliejų Bendrovė „Baumit“ – tai daugiau nei 100 metų patirtį turinti statybinių medžiagų gamintoja, įsikūrusi Austrijoje ir turinti daugiau kaip 50 gamyklų Europoje bei filialų beveik visose Vidurio, Pietų ir Rytų Europos valstybėse. Vienas tokių – „Baumit LIT“ – savo veiklą plėtoja jau beveik dešimtmetį. Atstovybė siūlo statybinius mišinius, tinkus, dažus ir aštuonias fasadų šiltinimo bei sanavimo sistemas (jos turi ETA, o senų pastatų sanavimo sistemos – ir WTA sisteminius sertifikatus). 

ARChITEKTūRA

Dėmesys šiuolaikinei Lietuvos kurortų architektūrai Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“ parengė ir išleido spalvingų fotografijų gausų albumą „šiuolaikinė Lietuvos kurortų architektūra“. Lietuvos architektūroje per kelis šimtmečius susiklostė savita kurortų architektūros tradicija, turinti išskirtinių bruožų, pastebimai išsiskiriančių iš kitokios miestų architektūros. Vartant storoką albumą akivaizdžiai matoma, kad pagrindiniai šalies kurortai gali pasigirti ne tik įstabios gamtos vaizdais, bet ir patraukliais šiuolaikinės architektūros pavyzdžiais, lygia greta stojančiais šalia drožiniais puoštų istorinių medinių vilų ar konceptualių sovietmečio pastatų.

Vienas pagrindinių albumo sudarytojų tikslų buvo ne tik per nuotraukas įamžinti šiuolaikinės Lietuvos kurortų architektūros pastatus, bet ir atskleisti šalies kurortų architektūrą kaip savitą šių dienų reiškinį. Akivaizdu, kad rekreacinės paskirties architektūra darė ir daro didelę įtaką visai Lietuvos kurortų urbanistinei aplinkai. Todėl pastebėta, kad net tiesiogiai su rekreacine paskirtimi nieko bendra neturintys kurortų pastatai dažnai įgauna poilsio statinių bruožų. Knyga vaizdinga puikių fotografijų kalba išsamiai pristato neabejotinai originalią šalies architektūros dalį. Įžymus fotomenininkas, ilgametis architektūros fiksuotojas Raimondas Urbakavičius įamžino 30 objektų, pastatytų Lietuvos vakariniuose ir pietiniuose kurortuose: neringoje, Palangoje, Druskininkuose ir Birštone. Tarp jų puikuojasi nidos meno kolonija (arch. A. Kančas), Juodkrantės vila „Jūra. Smėlis. Vėjas“ (arch. G. Prikockis ir kt.), Palangos svečių namai „Smilčių vilos“ (arch. E. neniškis ir kt.), Druskininkų vandens parkas ir pirčių kompleksas (arch. K. Kisielius ir kt.). Peržiūrėjus daugiau nei 240 nuotraukų, galima susidaryti nuomonę apie savitą šalies kurortų architektūros charakterį, įžvelgti jo dažną persipynimą su giliomis vietos tradicijomis. Džiugu, kad šią turtingą, įdomią šalies architektūros dalį fotografijų kalba jau galime pristatyti ir popierinės knygos formatu. 

KnyGą SUDARė AIDA šTELBIEnė, REDAGAVo RITA MALIKėnIEnė, DIZAIną SUKūRė KonTIS šATūnAS. VieŠButiS „PaLanGa SPa LuXuRY“ ( aRCH. DonataS RakauSkaS) iR GYVenamaSiS namaS „SmėLio kuBai“ (uaB „aRCHeS“) PaLanGoJe.

ARChITEKTÅ«RA

S TAT y B A

„QuADRum“ � IŠSKIRTInIS KOmPLeKSAS, ATnAuJInĘS SOSTInėS CenTRO VeIDĄ DALIA ZILInSKIEnė

Jau galime su pasididžiavimu žvelgti į gerokai pakitusį dešiniajame neries krante Vilniaus centro vaizdą. Jame iškilo „Quadrum“ – didžiulis, pagal naujausias architektūros tendencijas suprojektuotas administracinių pastatų kompleksas. Jį galima laikyti verslo miestu mieste, kuris jau vien architektūrinės išraiškos prasme šiandien pelno būti vienu geriausių sostinės centro objektų. nekelia abejonių, kad šis naujasis įspūdingas verslo centras, kurio projektas yra prisotintas novatoriškų techninių sprendimų, visomis prasmėmis pakels kokybės kartelę ir kitiems ateityje mūsų šalyje statomiems panašios paskirties objektams. →

S TAT Y B A nuotraukos šaltinis – „Quadrum“ .

S TAT Y B A

nuotraukos šaltinis – „Quadrum“ .

Iki šiol niekas Lietuvoje neturėjo tokio dydžio ir sudėtingumo biurų komplekso projekto įgyvendinimo patirties. Suvaldyti daugiau nei 40 000 m2 biurų ir komercinių patalpų bei 30 000 m2 ploto trijų aukštų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybą bei dirbti su daugiau nei 70 skirtingų rangovų, subrangovų ir tiekėjų įmonių, kiekvieną darbo dieną vadovauti šimtams darbininkų statybos aikštelėje buvo patikėta statybos valdymo įmonei UAB „AZCM“. Jai įgyvendinant projektą, teko įdiegti naujausius, moderniausius techninius ir technologinius statybos sprendimus. Išskirtiniai projekto įgyvendinimo reikalavimai „Quadrum“ statybos valdymo įmonės Projektų direktoriaus Andriaus Jančiuko teigimu, įgyvendinant šį didžiulį projektą, buvo pateikta naujų reikalavimų, su kokiais ilgametę patirtį turintis statybų vadovas iki šiol dar nebuvo susidūręs. Kadangi daug statybos sprendimų mūsų šalyje naudoti pirmą kartą, statybos valdytojui teko ypač kruopščiai, tiksliai ir preciziškai suplanuoti darbus ir logistiką, gilinti žinias ir užtikrinti tikslią vadybą. Pasak A. Jančiuko, statant „Quadrum“ įgyta vertingos patirties, nes statybos organizatoriams reikėjo patenkinti ilgą projekte pateiktų BREEAM reikalavimų sąrašą. Pagal juos darbininkams buvo įrengtas atitinkamas sanitarinių patalpų ir dušų skaičius, valgyti pritaikyti laikini kambariai, t. y. visiems sudarytos komfortiškos buitinės sąlygos. Statyboje piko metu vienu metu dirbo net iki 500 darbininkų. Įgyvendintas ir svarbus darbams organizuoti žmonių skaičiaus statybvietėje nuolatinės kontrolės reikalavimas. Tam buvo pastatytas patekimo į aikštelę budėtojo postas. Pagal BREEAM reikalavimus nuolatos sekami statybvietėje sunaudojami elektros energijos, vandens kiekiai, atliekamas statybinių atliekų ir šiukšlių rūšiavimo

BREEAM – tarptautinis pastatų poveikio aplinkai vertinimo ir klasifikacijos standartas. Vertinamas pastatų konstrukcijų tvarumas, poveikis sveikatai, energijos taupymas, vandens kokybė, medžiagų, atliekų ir žemės panaudojimas. Užsakovas: Norvegijos NT bendrovė „Schage Real Estate“ Statybos valdymas: UAB „AZCM“ Architektai: LUND+SLAATTO ARKITEKTER AS (Norvegija) ir UAB „Arches“ (Lietuva) Statybos darbų pradžia: 2013 m. gegužė Sklypo plotas: 9 435 m2 Užstatymo plotas: 4 710 m2 Bendras patalpų plotas: 70 000 m2 Automobilių stovėjimo aikštelė: 3 aukštai, 30 000 m2, 700 vt. Komplekso kaina: 75,3 mln. eurų Finansavimo šaltinis: „Schage Real Estate“, „DNB“ bankas

bei šalinimo monitoringas, vertinami net ir naudoto transporto kuro sunaudojimo kiekiai, taip pat kontroliuojama, ar subrangovų tiekiamos medžiagos nėra draudžiamos ir atitinka nustatytus projekte reikalavimus. Ne mažiau dėmesio skirta darbų saugai, net sudarytos sąlygos tikrinti darbuotojų blaivumui. Naujoviški BREEAM reikalavimai buvo skirti ne tik statybos aikštelėje vykstantiems procesams, bet ir tam, kad nuo jų keliamų nepatogumų būtų apsaugoti aplinkiniai gyventojai – jiems negalėjo į langus spiginti ir trukdyti nuo statybvietės sklindantis apšvietimas ar girdėtis didesnis atliekamų darbų triukšmas. Taip pat gyventojai turėjo būti apsaugoti nuo išaugusio dulkių kiekio. Nuo taršos turėjo būti saugomi net privažiavimo keliai ir aplinkinės gatvės. Dėl to specialiai įrengtose vietose buvo plaunami statybą aptarnaujančio transporto ratai. Nors statybos atitiktį BREEAM reikalavimams nuolatos kontroliuoja auditoriai, visus juos iki šiol pavyko išpildyti.

S TAT Y B A

Dar 2012 m. pradžioje norvegai pradėjo griauti sovietmečiu pradėtą ir nebaigtą statyti jaunimo viešbutį, virtusį Vilniaus dešiniojo Neries kranto monstru – pamėgta benamių egzistavimo vieta. Šiandien šioje vietoje jau puikuojasi kompleksą sudarantys modernūs 17 aukštų „Quadrum East“ ir 12 aukštų „Quadrum North“ korpusai bei dar statomas „Quadrum South“ pastatas, būsiantis 9 aukštų. Šiame 70 000 m2 bendrojo ploto pastatų ansamblyje, harmoningai įsiliejusiame į miesto viešąją erdvę, veiks įvairiausios administracinės įstaigos, biurai, įmonės. Jų darbuotojai dirbs pirmajame Lietuvoje verslo centre, kuriame taupų energijos vartojimą, socialiai atsakingą aplinkos tausojimą bei komfortiškas sąlygas užtikrins BREEAM sertifikatas – jis, pasibaigus statyboms, turėtų būti suteiktas visiems trims pastatams. Beje, dar 2013 m. „Quadrum“ projektas buvo pripažintas geriausiu NT EKO projektu daugiafunkcio projekto kategorijoje ir pelnė „Gyvybės medžio“ statulėlę.

→

Architektai nuo pat komplekso projektavimo pradžios suskirstė „Quadrum“ patalpas į grupes pagal galimas funkcijas ir suplanavo sąlygas įsikurti labai skirtingos veiklos įmonėms.

S TAT Y B A

Dar vienas unikalus statybos Lietuvoje sprendimas – tai monolitinės tuštymėto tipo perdangos, liejamos naudojant plastikinius „burbulus“. Šie „burbulai“ monolitinėje perdangoje užima nemažai tūrio – taip sumažinamas perdangoms lieti reikalingo betono kiekis ir visos perdengimo konstrukcijos svoris. Nauja patirtis – ypatingos statybinės konstrukcijos Komplekso pastatų pagrindinės statybinės konstrukcijos yra monolitinio betono. Didžiausias verslo centro pastatas – 17 aukštų rytinis korpusas, pastatytas ant specialios betoninės plokštės, kuriai išlieti sunaudota 3 000 m3 betono. Kiti pamatai yra poliniai. Beje, nuo vandens „Quadrum“ pamatus saugo UAB „Mosas“ įrengta naujoviška bentonitinio molio VOLTEX® hidroizoliacija. Visų korpusų fasadai puikuojasi stiklo atitvarų spindesiu. (Juos įrengė UAB „Staticus“.) Įdomu, kad stikliniai išorinių atitvarų konstrukciniai fragmentai buvo pagaminti gamyklose ir statybvietėje juos beliko tik sumontuoti. Beje, projektuotojai pastatų sienas pasirinko ap-

šiltinti akmens vata. „Quadrum“ statyboje naudojami ir kiti Lietuvoje reti statybos sprendimai. Tai ir dailinamasis betonas, kurio paviršius atrodo itin estetiškai ir dėl to jam nereikia jokios kitos apdailos tik atvirose vietose pravartu impregnuoti. (Betono impregnavimo darbus atliko MB „Srautaservis“.) Įdomu, kad tokio betono paviršių pagal architektų sumanymą „Quadrum“ pastatuose tiek daug, kaip nė viename kitame šalies objekte. Kaip iššūkį statybų profesionalai mini didžiulės konsolinės santvaros per du pastato aukštus montavimą. Iš tikrųjų tai statybininkams buvo visiškai nauja, tačiau labai naudinga patirtis. Pagal norvegų architektų sumanymą nuo trečiojo aukšto pagrindinis 17 aukštų pastatas tarsi pasislenka ir jo 14 aukštų pakimba virš žemės.

UNIKALI PERDANgŲ KONSTRUKCIJA Dar vienas unikalus statybos Lietuvoje sprendimas – tai monolitinės tuštymėto tipo perdangos, liejamos naudojant plastikinius „burbulus“. šie „burbulai“ monolitinėje perdangoje užima nemažai tūrio – taip sumažinamas perdangoms lieti reikalingo betono kiekis ir visos perdengimo konstrukcijos svoris. Tuo pačiu tikslu perdangose buvo sumažintas ir armatūros kiekis, kurį kompensavo montavimo metu įtempti metaliniai linai. naujoviški ir kiti perdangų konstrukciniai sprendimai. Statant „Quadrum“ kompleksą monolitinėms tarpaukštinėms perdangoms buvo pasirinkta „Peikko PSB“ armavimo nuo praspaudimo sistema. Tai buvo pasirinkta ir dėl „Peikko“ garantuojamų trumpų pristatymo terminų, optimalios kainos, aukščiausio lygio aptarnavimo ir teikiamų techninių konsultacijų visą projekto įgyvendinimo laikotarpį. „Peikko PSB“ sistemos pasirinkimas tokiame sudėtingame ir aukšto techninio lygio projekte liudija svarbų mūsų įmonės, kaip lyderio, pripažinimą šių produktų segmente. Vis dar paplitę saugantys perdangas nuo praspaudimo senesni sprendimai – kolonų viršutinės dalies konstrukciniai sutvirtinimai, perdangos plokštės storio ar jas armuojančių strypų matmenų padidinimas, aukštesnės klasės betono naudojimas ir pan. – yra neekonomiški ir neapsaugo perdangų nuo suirimo, jie riboja ir mažina konstrukcinį patalpų aukštį tarp perdangų. šių problemų lengva išvengti pasirenkant „Peikko PSB“ perdangų praspaudimo armatūras – jos leidžia sumažinti gelžbetoninių monolitinių perdangų plokščių storį, atsisakyti sijų, padidinant naudingąjį patalpų aukštį, sumažinant statybos sąnaudas.

RACIONALUS ENERgIJOS TAUPYMAS „Quadrum“ verslo centras iš kitų verslo centrų Lietuvoje išsiskirs ir šiuolaikiškais technologiniais bei energiją taupančiais sprendimais. Visose „Quadrum“ administracinės paskirties patalpose yra sumontuota išmanioji ventiliacijos sistema „Demand Control“, kuri atitinkamai veiks pagal matuojamą patalpose Co2 koncentraciją. Co2 kiekiui padidėjus iki 650 ppm, ši automatinė valdymo sistema padidins į patalpas tiekiamo šviežio oro kiekį. Vėsinimo poreikiams patenkinti buvo sumontuotos vadinamosios šalčio sijos, kuriose vėsinamas į patalpas tiekiamas oras. Kiekviena jų yra su atskira oro kiekio reguliavimo įranga, kuri pagal iš jutiklių gaunamą informaciją apie Co2 koncentraciją gali net tos pačios patalpos skirtingose zonose tiekti automatiškai tik konkrečioje vietoje reikalingą oro kiekį, ir tam nereikia jokių ventiliatorių. Pasak AB „AZCM“ projektų vadovo Alberto Pakėno, „Quadrum“ – pirmasis Lietuvoje objektas, kuriame įdiegta tokia moderni daugiapakopė vėdinimo reguliavimo sistema. čia sumontuota šiandien pati pažangiausia pastatų klimato valdymo sistema, kuri iki šiol nebuvo žinoma Baltijos šalyse. Beje, siekiant eksploatacijos ekonomiškumo, joje taip pat integruotas ir energiją taupantis pastatų apšvietimo valdymas. Išmaniajai valdymo sistemai įrengti buvo pasikviesti konsultantai iš užsienio, anksčiau įgiję atitinkamos patirties helsinkyje. naujajame komplekse įrengta moderni geoterminio šildymo ir šaldymo sistema, tačiau ji negalės patenkinti visų eksploatacinių šilumos ir šalčio poreikių. Tai dėl to, kad, įrengus didžiulę požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, neliko pakankamai ploto reikalingam gręžinių skaičiui įrengti. Tačiau įrengtas siurblys „oras–vanduo“ padės kompensuoti šilumos kiekio poreikį tarpsezonio laikotarpiu, kai jis dar nebūna toks di-

S TAT y B A

Tokiam sumanymui įgyvendinti buvo būtina sumontuoti šią specialiai pagamintą milžinišką, 220 t sveriančią plieninę santvarą. šiai gigantiškai „Quadrum East“ bokšto santvarai montuoti iš Latvijos buvo atgabentas mobilus, 750 t keliamosios galios kranas, kurio vien surinkimas truko penkias dienas, o visi jo komponentai atgabenti net 40 sunkvežimių. Beje, dar viena tokia pati 220 t svorio konstrukcija yra skirta ir „Quadrum north“ 12 aukštų pastatui.

→

Armavimo sistema „Peikko PSB“ – paprasta ir patikima, garantuojanti lengvą ir greitą sumontavimą. Ją sudaro viena visiškai tarpusavyje suderintų elementų visuma, leidžianti armuoti perdangos plokštes, nenaudojant fiksatorių tais atvejais, kai yra montuojama viršuje: tiesiog atliekant paskutinį žingsnį prieš betonuojant sumaunama iš viršaus ant armatūros tinklo. PSB sistemą galima sumontuoti ir perdangos apačioje. Ji gerai sutvirtina monolitinę perdangą ir padidina jų atsparumą praspaudimui aplink kolonas ar pamatų atramas esančiose zonose. Sistema įvertinta ETA-13/0151 sertifikatu, bandymai ir ETA sertifikatas patvirtina, kad sistema „Peikko PSB“ išsiskiria iki 10 % didesniu atsparumu nei analogiški konkurentų sprendimai.

S TAT Y B A

Vidaus inžinerinių sistemų ypatumai Ne mažiau šiuolaikiškos ir nuotekų bei geriamojo vandens sistemos. „Quadrum“ komplekse buvo sumontuota Vokietijoje pagaminta „Wavin ASTO“ betriukšmė buitinių nuotekų sistema iš ypatingos plastikinės medžiagos „Astolan®“, pakeičiančios ketų. „Wavin ASTO“ – atspari korozijai, karštam vandeniui, atlaiko trumpalaikę 95 °C ir ilgalaikę 90 °C temperatūrą. Šiuos vamzdžius galima naudoti nuotekoms, kurių pH net nuo 2 iki 12, juose nesikaupia apnašos. Sistema „Wavin ASTO“ nepralenkiamai izoliuoja garsą. Tai – optimalus pasirinkimas, kai reikia aukščiausio lygio triukšmo izoliacijos. Patentuota žaliavinė medžiaga „Astolan®“ yra didelio tankio ir specialios molekulinės struktūros, todėl „Wavin ASTO“ gaminiai sugeria tiek oru, tiek konstrukcija sklindantį triukšmą ir suteikia vartotojams visišką akustinį komfortą.

delis, – esant temperatūrai iki –2 °C. „Quadrum“ verslo centre įrengtas geoterminis šildymas generuos daugiau nei 15 % pastatams eksploatuoti reikalingos energijos. Nors šaltuoju metų periodu pastatai bus aprūpinami išgaunama šiluma iš grunto, didžioji jos dalis atkeliaus Vilniaus šilumos tinklais. Komplekse įdiegtos inžinerinės sistemos ir jų projektiniai sprendiniai užtikrins iki 30 % mažesnes energijos sąnaudas. Planuojama, kad, visiškai baigus statybos darbus, visi „Quadrum“ komplekso pastatai gaus energinio efektyvumo A klasės sertifikatus.

Komplekso geriamojo vandens sistema – daugiasluoksniai metalopolimeriniai vamzdžiai ir presuojamų jungčių sistema „WAVIN TIGRIS“. Daugiasluoksniai vamzdžiai PE-Xc/AL/PE atitinka standarto EN21003 reikalavimus. Jų vidinis sluoksnis PE-Xc yra atspariausias temperatūroms ir slėgiui iš alternatyvių plastiko rūšių, nes vidurinio sluoksnio aliuminis yra suglaustas galais ir itin patikimai suvirintas lazeriniu būdu. Sistemos jungtys „WAVIN TIGRIS K1“ pagamintos iš puikiomis techninėmis savybėmis išsiskiriančio polifenilsulfono (PPSU), kuris išsiskiria nepaprastai aukštu atsparumu smūgiams, briaunų stiprumu bei atsparumu temperatūrų svyravimams. Jo tvirtumas – it metalo. Kaip ir visos plastikinės medžiagos, PPSU yra visiškai atsparus korozijai. Metalinė mova, reikalinga užpresuoti, pagaminta iš nerūdijančiojo plieno.

Išpildyti ir griežti projekto sanitariniai reikalavimai. Pavyzdžiui, komplekse įdiegta naujoviška inžinerinė vandentiekio įranga apdraudžia nuo susirgimo legionelioze – nustatytu periodu karštas vanduo automatiškai įkaitinamas iki reikalingos bakterijoms sunaikinti temperatūros. Pačias sudėtingiausias inžinerines užduotis, be kurių neįmanoma pastato eksploatacija, apsiėmė atlikti geležinkelio, apšvietimo ir kitos infrastruktūros statybos bei priežiūros bendrovė „Gemmo“.

S TAT Y B A

Daugiau modernios automatikos naujovių Lietuvoje dar labai nedaug yra administracinių pastatų su naujoviškomis išorinėmis žaliuzėmis, vasarą mažinančiomis saulės spindulių patekimą į patalpas. „Quadrum“ komplekso pastatų fasaduose sumontuotos specialios, automatiškai reguliuojamos žaliuzės, kurios, šviečiant saulei, neleis pastatui perkaisti. Šios žaliuzės nusileidžia automatiškai, kai gauna signalą iš meteorologinės stotelės. Pagal stotelės matuojamą apšviestumo lygį nusileidžia ne visos įrengtos žaliuzės, o tik tos, kurios tuo metu atitinka saulės horizonto kampą ir spindulių intensyvumą. „Quadrum“ fasadų išorinės žaliuzės yra skaidrios, todėl jos nesumažina patenkančio į pastato vidų šviesos kiekio, tačiau apsaugo patalpas nuo šilumos pertekliaus. Taip bus taupoma patalpoms vėsinti naudojama elektros energija. Tai nemažas patogumas darbuotojams – jiems nereikės reguliuoti žaliuzių, tad galės jaustis komfortiškai.

„Quadrum“ verslo centras iš kitų verslo centrų Lietuvoje išsiskirs ir šiuolaikiškais technologiniais bei energiją taupančiais sprendimais. Išmanusis vidaus transportas Verslo centre „Quadrum“ įrengtiems naujos kartos verslo klasės liftams „Schindler 5500“ būdingas ne tik išskirtinis dizainas, aukšta efektyvumo klasė, atitinkanti BREEAM reikalavimus, bet ir išmanioji keleivių transportavimo technologija PORT. Tai – tikslinė keleivių valdymo sistema, kuri analizuodama keleivių judėjimo srautus pateikia efektyviausius judėjimo sprendimus. Ši sistema leidžia konfigūruoti individualius tikslinius kelionės variantus, kontroliuoti priėjimą prie pastate esančių transportavimo įrenginių ar patekimą į tam tikrus pastato aukštus. Komplekse įrengti liftai – vieni greičiausių Lietuvoje. Kartu su PORT technologija šie naujoviški liftai užtikrina, kad jais keliaujantieji efektyviausiu būdu greičiausiai pasiektų savo kelionės tikslą. Tvari automobilių aikštelės danga Po visu kompleksu trijuose požeminiuose aukštuose įstaigų darbuotojų ir lankytojų automobiliams stovėti įrengta didžiulė 30000 m2 ploto, 700 vietų aikštelė. Jai įrengti buvo keliami įvairiausi reikalavimai. Vienas svarbesnių – tinkamumas ilgalaikei eksploatacijai.

„Quadrum“ verslo centro intensyviausiai eksploatuojamame viršutiniame iš trijų aukštų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės aukšte (-1 A) ir įvažiavimų į ją vietose poliuretaninę grindų dangą įrengė UAB „Omnistata“. Poliuretaninė grindų danga buvo pasirinkta dėl to, kad tokioms intensyvaus paviršiaus naudojimo vietoms reikia užtikrinti dangos tvarumą. Būtent poliuretaninės grindų dangos, skirtos stovėjimo aikštelėms, išsiskiria ilgalaikiškumu, elastingumu ir paviršiaus atsparumu įtrūkimams, o jų hidroizoliacinės savybės ypač geros. Negana to, tokioms dangoms būdinga estetiška išvaizda, jos mažina triukšmą. Jas įrengus uždarose automobilių stovėjimo aikštelėse, šios tampa šviesesnės. Automobilių stovėjimo aikštelių padengimas poliuretanine danga jau kurį laiką yra plačiai paplitęs Skandinavijos šalyse. Tačiau Lietuvoje „Quadrum“ komplekso automobilių stovėjimo aikštelė yra pirmoji, kurioje buvo įrengta tokio tipo danga. „Džiugu, kad Skandinavijoje sukauptą patirtį ir įgytas žinias galėjome pritaikyti ir „Quadrum“ objekte“, – teigia UAB „Omnistata“ direktorius Kristupas Mejeris.

→

S TAT Y B A

UAB „Omnistata“ įrengtos grindys.

Pasak vadovo, kadangi darbų vykdymas buvo numatytas šaltuoju metų laiku, vienas didžiausią nerimą kėlusių veiksnių buvo pastovus optimalios temperatūros (+15 °C) užtikrinimas darbo zonose. Galime pasidžiaugti, kad dėl užsakovo gerai suplanuoto darbo vietų uždengimo ir nuolatinio aikštelės šildymo sklandžios darbų eigos nesutrikdė net ir atšiauriausios oro sąlygos.

UAB „Mažeikių varduva“ įrengtos grindys.

Sutartis su UAB „Mažeikių Varduva“ įrengti 14 tūkst. m2 poliuretaninės grindų dangos plotus „Quadrum“ dviejuose apatiniuose požeminės automobilių stovėjimo aikštelės aukštuose ir vieno korpuso sanitarinėse patalpose buvo pasirašyta po to, kai kokybiškai šios įmonės įrengta 20 tūkst. m2 ploto poliuretano grindų danga aukštųjų technologijų tyrimų centre („BOD Group“) Vilniuje sulaukė puikaus potencialių užsakovų įvertinimo. Atlikdami darbus, UAB „Mažeikių Varduva“ darbuotojai dirbo laikydamiesi BREEAM reikalavimų. Jų įrengta poliuretaninių grindų danga yra tvari, elastinga, atspari smūgiams, „nebijo“ naftos produktų poveikio ir riebalų. Ši grindų danga atspari plovimui aukšto slėgio srove. Jos įmanomų spalvų gama labai plati, o paviršiaus faktūra – nuo visiškai lygios iki labai šiurkščios. Tokia poliuretaninė grindų danga tinka įvairios paskirties pastatams – ligoninėms, mokykloms, gyvenamiesiems ir visuomeniniams bei pramonės paskirties objektams. „Quadrum“ komplekse įrengtų poliuretaninių grindų aukštą kokybę lėmė tinkamas paviršiaus joms paruošimas, kokybiškų medžiagų naudojimas, visų technologinių reikalavimų griežtas laikymasis ir, aišku, aukšta įmonės specialistų kvalifikacija. UAB „Mažeikių Varduva“ didelį dėmesį skiria statybos darbų ir medžiagų kokybei bei modernioms technologijoms diegti. Įgyvendina paprastus ir sudėtingus projektus. Reikšmingiausi jos užsakovai: „BOD Group“, AB „Amilina“, AB „Žemaitijos pienas“, AB „Pieno žvaigždės“, UAB „Palink“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Coca Cola HBC Lietuva“.

→

S TAT Y B A nuotraukos šaltinis – „Quadrum“ .

S TAT Y B A

Efektyvi įranga sėkmingai eksploatacijai Naujajame „Quadrum“ komplekse įdiegtos pačios moderniausios šiuolaikinės technologijos, užtikrinančios saugų ir ilgalaikį jo vamzdynų eksploatavimą. Taip apibūdinti reikėtų „Comfort Heat“ šildymo kabelių nuo užšalimo ir apledėjimo sistemas. Savaime besireguliuojantys šildymo kabeliai „Comfort Heat“ patikimai saugo nuo užšalimo šalto ir cirkuliacinio vandens bei fekalinės kanalizacijos vamzdynus, nutiestus nešildomos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės aukštuose. Čia šildymo kabeliai sumontuoti ant vamzdynų ir izoliuoti akmens vatos kevalais. Termostatai tiksliai palaiko nuolatinę vamzdynų +5 °C temperatūrą ir visiškai apsaugo juos nuo užšalimo net žiemos speigų metu, kai temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Dėl to visų komplekse įsikūrusių įmonių darbuotojai gali būti tikri, kad jų darbo nepertrauks techninė inžinerinių komunikacijų avarija, kurios ne visada galima išvengti, kai sistemos saugomos ne tokiu pažangiu būdu. Taip pat moderniausiame sostinės verslo centre „Comfort Heat“ šildymo kabeliai ir mikroprocesoriniai termostatai nepriekaištingai bei ekonomiškai saugo nuo užšalimo ir lietaus vandens surinkimo bei jo nuvedimo vamzdynų sistemą. Šildymo kabeliai, sumontuoti lietaus nuvedimo sistemos vamzdynuose, yra automatiškai valdomi pagal aplinkos temperatūros ir drėgmės jutiklių duomenis. Tai leidžia užtikrinti saugų ir ilgalaikį lietaus vandens surinkimo sistemos darbą.

Kai žiemos metu įsigali šalčiai, pasidaro itin aktualu patikimai apsaugoti nuo apledėjimo įvažiavimus į požemines stovėjimo aikšteles, nes priešingu atveju nepavyktų išvengti nemalonumų. Dėl to buvo pasirinkti specialūs „Comfort Heat“ šildymo kilimėliai su juos valdančiais pagal temperatūros ir drėgmės jutiklių duomenis mikroprocesoriniais termostatais. Nekelia abejonių – pakloti „Quadrum“ nusileidimo į požemines stovėjimo aikšteles vietose jie šimtams automobilių visiškai užtikrins saugų ir greitą patekimą į automobilių parkavimo vietas. Tokių kilimėlių naudojimą reikia vertinti kaip geriausią šiuolaikinį sniego tirpinimo būdą tokiose vietose. Jis efektyviai ir nebrangiai saugo dangą nuo slidaus ledo sluoksnio susiformavimo ant jos. Be to, naudojant tokias patikimas priemones, snieguotais žiemos rytais skubančius į darbą „Quadrum“ darbuotojus visada pasitiks sausi, neapledėję ir neapsnigti įėjimai į pastatą. Čia žmonėms nuotaikos nesugadins slidūs šaligatviai, nes juose yra sumontuoti „Comfort Heat“ šildymo kilimėliai, automatiškai valdomi naudojant drėgmės ir temperatūros jutiklių duomenis. Taip įrengtas granito grindinys bus švarus ir be ledo ar sniego sankaupų. Šių dienų „Quadrum“ komplekse įdiegtos šildymo kabelių nuo užšalimo ir apledėjimo sistemos užtikrina vamzdynų saugų bei ilgalaikį eksploatavimą. Automatinis sistemų valdymas daugeliui metų lemia nuoseklų jų darbą be priežiūros ir kasdienio rūpesčio. Tai patvirtina ir UAB „Comfort Heat“ kolektyvo 21 metų darbo patirtis Lietuvoje bei užsienio šalyse.

Skirtingai veiklai – atitinkamos sąlygos Architektai nuo pat komplekso projektavimo pradžios suskirstė „Quadrum“ patalpas į grupes pagal galimas funkcijas ir suplanavo sąlygas įsikurti labai skirtingos veiklos įmonėms. Juk čia veiks ne tik biurai, bet ir sporto klubai, vaikų ugdymo centras, maitinimo įstaigos ir pan. Kai kurių įmonių sėkmingam darbui reikia išskirtinių techninių įrenginių. Pavyzdžiui, jau dabar žinoma, kad „Quadrum North“ korpuso pirmojo aukšto patalpose veiks restoranas. Viena iš sąlygų picoms jame kepti buvo reikalavimas pastatyti krosnį su dūmtraukiu.

Kitokius reikalavimus buvo pateikęs komplekso „Quadrum East“ korpuse jau veikiantis „DNB“ bankas, įsikūręs pirmuose trijuose ir septyniuose viršutiniuose pastato aukštuose. Ir kiekviename jų – skirtingus. Pavyzdžiui, pirmame aukšte veiks klientų aptarnavimo skyrius ir saugyklos, antrame – žmonės galės valgyti čia pat maitinimo specialistų gaminamą maistą, trečiame – suplanuoti skirtingo dydžio susirinkimo kambariai, kuriuose reikės sudaryti tinkamą mikroklimatą. Todėl šiuose trijuose aukštuose, pasak A. Pakėno, buvo įdiegta skirtinga inžinerinė įranga, sumontuotos atskiros ventiliacijos sistemos. Tai reiškia ekonomiškesnę patalpų eksploataciją ir racionalią sąnaudų apskaitą. Pagal numatomą patalpose veiklą reikėjo pasirūpinti ir garso izoliacija. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su akustikos specialistais, „Quadrum East“ korpuso telekonferencijų salėje buvo nuspręsta sumažinti triukšmo sklaidą iš koridoriaus ir sugerti tiesioginį garsą, sklindantį konferencijų metu nuo priešais esančių garso įrenginių. Dėl to buvo pasitelkta UAB „Vende“ ir parinkta bei sumontuota „Kilo Wool“ speciali akustinė 1 365 g/m2 svorio užuolaida. (www.interjerosala.lt) Žvilgsnis į patalpų suplanavimą Didelis dėmesys, siekiant kuo geriau pateisinti pastatuose veiksiančių įmonių poreikius, buvo skirtas patalpoms suplanuoti ir galimybei jas kuo lengviau pakeisti. Todėl buvo pastatytos skirtingų konstrukcijų vidaus pertvaros. Nemaža jų dalis – modulinės, turinčios savo standartinius matmenis ir konstrukciją, tačiau montuojamos iš stiklo, gipskartonio, medžio ir pan. Nuo pat pradžių pastatų vi-

→

S TAT Y B A

Vilniaus Konstitucijos prospekte iškilęs naujasis verslo centras „Quadrum“ neabejotinai papuošė miestą, tapo jo centro panoramos neatskiriama dalimi.

S TAT Y B A

dus buvo planuojamas laikantis pagrindinės idėjos – kuo mažiau vidinių atitvarų, kolonų ir kitų konstrukcinių elementų, kad bet kuri įmonė čia galėtų efektyviai įsirengti reikalingas darbo vietas, nesunkiai pakeisti jų skaičių ar jas perplanuoti. Dėl šio tikslo buvo pasirinktos ir UAB „Ametus“ pakeliamosios grindys, po kuriomis nesunku išvedžioti komunikacinius tinklus. Be to, daugelį taip suprojektuotų „Quadrum“ patalpų bus lengva paversti erdviomis pasitarimų salėmis arba sudalinti jas į įvairių dydžių kabinetus. Pertvarų ir apdailos įvairovė Pagrindinio „Quadrum East“ korpuso visuose aukštuose daug pertvarų sumontavo gipskartonio apdailos darbus apsiėmusi nuveikti UAB „Domasta“. Ji atliko visus pertvarų montavimo ir dažymo darbus 4 ir 5 bei 7–9 šio pastato aukštuose. Negana to, kad darbų kokybė turėjo atitikti aukščiausius norvegų projektuotojų keliamus reikalavimus, įmonės specialistų darbą nuolatos kontroliavo techninės priežiūros vykdytojai. Buvo siekiama, kad nebūtų visiškai jokių nuokrypių nuo techninių brėžinių, kuriuose preciziškai buvo numatyta kiekvieno varžtelio vieta. Pasak įmonės vadovo Manto Žemaičio, projekto autoriai nepaliko statybininkams nė mažiausios galimybės interpretuoti. O reikėjo labai skirtingų pertvarų ir buvo įvairiausių techninių sprendimų. Labiausiai vadovui įsiminė bangos formos pertvaros montavimas „Quadrum North“ pastate. Kitos subrangovų įmonės atsisakė ją montuoti, o tos, kurios apsiėmė, –

nesugebėjo. UAB „Domasta“ statybininkams pavyko įvykdyti šią išskirtinę užduotį. Tam jiems teko pritaikyti neįprastus montavimo būdus – buvo įmantriai karpomi profiliuočiai, stengiamasi tinkamai sujungti nelengvai sulenkiamų gipskartonio plokščių segmentus. Tose vietose, kur plokštės sunkiai lenkėsi, jas net reikėjo atitinkamai

įpjauti. Nors būta ir kai kurių su logistika susijusių trukdžių, visus patikėtus darbus įmonė atliko laiku ir pagal nustatytą grafiką nė kiek nevėlavo. M. Žemaičio teigimu, įgyta „Quadrum“ statyboje patirtis bus pritaikyta atliekant vidaus apdailos darbus ir kituose biuruose bei visuomeniniuose pastatuose, o ne tik kaip anksčiau – daugiausia įrengiant patalpas prekybiniuose objektuose.

UAB „Office Decisions“ įrengtos pertvaros.

atlikti ir kitus statybinius darbus, be to, jai pavaldus ir alternatyviosios energetikos projektų įgyvendinimas. Kitokias pertvaras komplekse „Quadrum“ įrengė UAB „Office Decisions“ – Lietuvos ir Baltijos regiono modulinių pertvarų rinkos lyderė, siūlanti šiuolaikišką lanksčios erdvės koncepciją. Jos esmė – išnaudoti visas interjero erdvės struktūrinio planavimo galimybes. Įmonės spe-

→

S TAT Y B A

„Quadrum“ šiauriniame pastate apdailos darbus atliko ir plačios specializacijos lietuvių statybos įmonė UAB „Sanmark“. Ji 10 ir 11 aukštuose įrengė gipskartonio pertvaras pagal „Knauf“ technologiją, kruopščiai atliko sienų ir pertvarų aukštos kokybės glaistymo, gruntavimo bei dažymo darbus. Kai kurių sienų paviršius šios bendrovės darbuotojai idealiai nuglaistė ir nudažė ypatingais magnetiniais dažais „Tikkurila“, kurie išdžiūvę sudaro metalizuotą apdailos sluoksnį. Ant taip nudažytų paviršių nesunkiai prilimpa magnetai ar magnetiniai žymekliai, kurie pastaruoju metu tapo labai populiarūs tarp dirbančiųjų šiuolaikinių biurų patalpose. Jie leidžia prie sienos lengvai prikabinti, pavyzdžiui, svarstomų darbų sąrašus, piešinius, nuotraukas ir pan. Taip pat UAB „Sanmark“ apdailininkai šiame objekte kaip modernią alternatyvą piešimo lentoms įrengė vadinamąsias „smart wall“ pertvaras, nudažytas naujoviškais dažais. Ant jais nudažytų pertvarų galima piešti ir rašyti su specialiai tam pritaikytais pieštukais ar rašikliais. Vėliau tokie išmarginti sienų paviršiai lengvai nuvalomi, be to, jų visiškai nereikia papildomai prižiūrėti. Puikiai vidaus ir išorės apdailos darbus atliekančiai UAB „Sanmark“ nesunku

cializacija – modulinės pertvaros, sienų apdaila, kabamosios lubos. Šioje srityje įgyta patirtis leidžia bendrovei plėtoti universalumo ir aukštos kokybės standartus, įrengiant viešosios paskirties patalpas. Nors šiandien gipskartonio pertvaros 0,4–0,6 karto pigesnės už surenkamąsias, tačiau galutinis rezultatas išaiškėja tik pabandžius pertvarkyti įrengtas patalpas, nes pertvaras iš surenkamų modulių galima panaudoti dar kartą. Modulinė kompleksinių sprendimų pertvarų sistema turi ir kitų neabejotinų pranašumų: švarus darbo procesas, greitas montavimas, patikimumas, kokybė. Tokios pertvaros suteikia galimybę bet kada keisti patalpos erdvę, išvengiant brangių papildomų darbų. UAB „Office Decisions“ pertvaros suteikia visišką laisvę kūrybai pertvarkant patalpų erdvę. Jos ypač tinka biuruose ir viešosios paskirties pastatuose: ligoninėse, viešbučiuose, mokymo centruose ir pan.

įmonės specialistai atliko po to, kai jau statybų metu buvo pakeisti kai kurie ankstesni projektiniai sprendiniai. Todėl darbus pagal atsiradusius patalpų įrengimo pakeitimus reikėjo atlikti itin sparčiai, kad visiškai nebūtų atsilikta nuo suplanuoto statybos darbų grafiko. Akivaizdu, kad patyrusiems UAB „Salgesta“ darbuotojams patikėti apdailos darbai buvo įprasti, tarsi kasdienė duona, todėl jiems buvo nesunku susidoroti su keliamomis užduotimis. Specialistų įgyta anksčiau statytuose objektuose patirtis padėjo sėkmingai ir kokybiškai atlikti visus numatytus bei sprendinius keičiant atsiradusius papildomus darbus. Nors naujojo objekto statyboje UAB „Salgesta“ atliko tik patalpų vidaus apdailos darbus, tačiau jos statybininkai atlieka ir fasadų įrengimo darbus, produktyviai pluša įgyvendinant individualių gyvenamųjų namų projektus.

Jų pranašumai jau pastebėti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse, Ukrainoje, Rusijoje, Danijoje, Gruzijoje, Vokietijoje ir kitur.

Atliekant „Quadrum“ vidaus patalpų apdailos darbus, nemažas buvo ir UAB „Tikslita“ indėlis. Jos statybininkai preciziškai ir laiku atliko apdailos darbus, sumontavo dalį gipskartonio pertvarų, glaistė ir dažė sienų, lubų paviršius naudodami aplinkai draugiškas, ekologiškas medžiagas.

Ne visos subrangovų įmonės, dirbusios „Quadrum“ verslo centre, turi tokią patirtį, kokia gali didžiuotis UAB „Salgesta“, dirbusi statant ir kitus prestižinius sostinės objektus, pavyzdžiui, biurų kompleksą „Burės“. Jai buvo patikėta tikrai nemaža dalis apdailos darbų – įrengti patalpas net keturiuose komplekso aukštuose. Beje, dalį darbų

Su apdailos darbais „Quadrum“ objekte plušėjo ir UAB „Abastas“. Ji atliko ne tik apdailos darbus korpuse „Quadrum North“ (pertvarų ir lubų iš gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, parketo klojimas), bet ir dalį darbų korpuso „Quadrum East“ patalpose, kur įsikūrė „DNB“ bankas.

Pasirūpinta ir švara Solidžiame naujajame objekte įsikūrusių įstaigų darbuotojų bei lankytoju komfortui buvo parinktos ir bene šiuolaikiškiausios Vokietijoje pagamintos kojų valymo grotelės „Emco Diplomat“. Geriausiai čia tiko parinktas šepetėlių su tekstilės intarpais kombinuotas kilimėlis, kuris itin švariai nuvalo praeivių batus. Grotelės su tokiu kilimėliu – tikras išskirtinės kokybės ir funkcionalumo

UAB „Abastas“ įrengtos pertvaros.

derinys. Jos ilgalaikės, labai efektyviai sulaiko įnešamą praeivių batais į patalpas gatvės purvą, palyginti su kitomis grotelėmis atrodo solidžiai ir estetiškai. „Emco Diplomat“ grotelės padeda užtikrinti patalpose švarą ir gerai apsaugo nuo taršos pastato grindis. „Quadrum“ komplekse šias kokybiškas groteles pasiūlė ir įrengė UAB „Spazona“, parinkusi jas iš savo plataus asortimento. Įmonė ne tik suteikė grotelėms garantiją, bet yra pasirengusi kiekvienam objektui pasiūlyti įvairių standartinių ir nestandartinių matmenų kojų valymo grotelių bei kilimėlių. Užsakovai jau įsitikino, kad UAB „Spazona“ visus užsakymus įvykdo laiku.

→

S TAT Y B A

Dideliame objekte apdailos darbų užteko ir kitoms įmonėms, sėkmingai įrengusioms gražias ir aktyviai veiklai nuteikiančias patalpas.

S TAT Y B A

Apšvietimas – vienas racionaliausių Lietuvoje Kaip visuomet, siekdami įgyvendinti modernius ir inovatyvius apšvietimo projektus, UAB „Gaudrė“ specialistai šio verslo centro projekto plėtotojui pasiūlė geriausius ir kokybiškiausius apšvietimo sprendinius. „Quadrum“ apšvietimas šviesotechniniais parametrais tenkina ne tik visus standartų reikalavimus, bet ir ne mažiau svarbius, tiksliai tarptautinių architektų pajėgų suformuluotus estetinius poreikius. Atliekant virtualius skaičiavimus, buvo vertinamos trijų pakopų darbo vietų apšvietimo struktūros, t. y. darbo vietoms apšviesti įvestos artimosios aplinkos ir foninio apšvietimo sąvokos. Artimosios aplinkos apšvietimas – tai tiesioginis apšvietimas nuo darbo vietos iki 50 cm pločio juostos aplink darbo zoną. Foninis apšvietimas turi būti ne mažesnis nei 1/3 artimosios aplinkos apšvietos dydžio ir ne mažiau kaip 50 liuksų. Pasta-

tuose, kur yra atviro tipo darbo zonos, labai svarbu neviršyti akinimo koeficiento, užtikrinant komfortišką ir nevarginančią aplinką bet kurioje darbo vietoje. Tai ypač aktualu naudojant šviestuvus su diodiniais šviesos šaltiniais (šviestukais). Kuo šviesos šaltinis mažesnis, tuo jis labiau akina, nes didelis šviesos srautas koncentruotas viename taške. „Quadrum“ komplekse apšvietimo akinimui sumažinti buvo panaudotas specialus mikroprizmatinis sklaidytuvas. Techninius apšvietimo parametrus bei išmaniojo apšvietimo valdymą reikėjo derinti ir su BREEAM reikalavimais. Savo struktūra ir architektūra išsiskiriančiame verslo centre teko panaudoti nestandartinius apšvietimo sprendinius ir gaminius. Kiekvienai pastato erdvei, siekiant užtikrinti energinį apšvietimo efektyvumą, buvo individualiai parinktas šviestuvų galingumas ir geriausias jų išdėstymas pagal patalpos apšvietos reikalavimus. Specialiai šiam objektui po išsamių bandymų šviestuvai buvo pradėti gaminti nepraėjus nė trims mėnesiams nuo pirmųjų šviestuvų prototipų patvirtinimo. Neretai originalių apšvietimo gaminių matmenys turėjo būti tikslinami statybos vietoje. Visi nestandartiniai vienetiniai gaminiai buvo pagaminti UAB „Gaudrė“ gamybos ceche. Kad užduotys būtų įvykdytos laiku, buvo praplėstos projektavimo ir gamybos apimtys, padidintas personalo skaičius. Visa tai ir vietinė gamyba leido užtikrinti greitą bei lanksčią projekto įgyvendinimo eigą, kurią būtų sunku įsivaizduoti tiekiant gaminius iš kitų šalių. Gaminių sudedamosios dalys sukomplektuotos iš patikimiausių ir profesionaliausių gamintojų Europoje, todėl neliko nepasitenkinimo gaminių kokybe ar patikimumu. Visiems gaminiams suteikta penkerių metų garantija. Vis dėlto, bendradarbiaujant su projekto plėtotojais ir architektais, naujajame komplekse įgyvendintas vienas

Šiandien UAB „Gaudrė“ – žinomi Lietuvoje apšvietimo sistemų ekspertai, sukūrę ir įgyvendinę gausybę projektų, – nuo individualių namų ir biurų interjerų apšvietimo iki sudėtingų pramoninių pastatų fasadų, pramoginių erdvių apšvietimo sistemų. Nuveiktų darbų sąraše: „Klaipėdos Smeltės“, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras Vilniuje (VU biblioteka), prekybos centras „RYO“ Panevėžyje, LR generalinės prokuratūros pastatas (lauko apšvietimas), „SPA Vilnius“ Anykščiuose (vidaus ir lauko apšvietimo sprendimai), Menų inkubatoriaus „Rupert“ Vilniuje architektūrinio apšvietimo sprendimai ir daugybė kitų mažesnių bei didelių įgyvendintų projektų.

matome, kad mūsų turimos ekspertinės žinios, ilgalaikių santykių su klientais principas, kuriuo nuolat vadovaujamės, ir kokybiški gaminiai suteikia realių galimybių laimėti aršią konkurencinę kovą tarptautinėje arenoje“, – sako įmonės vadovas Vladislavas Mickevičius. UAB „Gaudrė“ apšvietimo sprendimai yra daugiau nei tik dizaino ir produkto techninių specifikacijų derinys. Tai – kūrybinis procesas, kuriam reikia gilių žinių apie elektrotechniką, apšvietimo teoriją, žmogaus psichologiją. Todėl, įgyvendinant įvairius apšvietimo projektus, norint tinkamai įrengti apšvietimo sistemą, reikia nemažos patirties. Sukauptos žinios lemia sėkmingai įgyvendintus architektų ir klientų lūkesčius ir vizijas, o gamybos bei projektavimo patirtis leidžia pasiūlyti ilgalaikius ir ekonomiškai efektyvius sprendimus, naudoti aukštos klasės technologijas.

S TAT Y B A

įspūdingiausių ir technologiškai inovatyviausias apšvietimo projektas šalyje, kuris savo technologijomis, ilgalaikiškumu bei efektyvumu nenusileidžia užsienio šalių analogams. Pavieniai šviestuvai, jų sistemos ir kompozicijos puikiai dera su minimalistine pastato architektūra bei medžiagomis, o apšvietimo koncepcijos vientisumas puikiai jaučiamas viduje bei gerai matosi iš išorės.

→

Vadovaujantis sinergijos principu, suformuota ir UAB „Gaudrė“ specialistų komanda. Joje dirba inžinieriai, architektai, šviesos dizaineriai, visi – aukščiausio lygio profesionalai, kai kurie turintys net mokslinį daktaro laipsnį. Veikdami išvien skirtingų sričių ekspertai randa geriausią apšvietimo sprendimą pagal kiekvieno užsakovo poreikius. Artimiausiuose UAB „Gaudrė“ planuose – bendras kūrybinis darbas su VU specialistais. Jo rezultatas turėtų sudominti ne tik mūsų šalies pirkėjus – lietuviški gaminiai gali drąsiai konkuruoti su užsienio gamintojų produkcija, todėl planai siejami su eksporto plėtra. „Plėstis namų rinkoje jau nelabai užtenka erdvės, tad praėjusiais metais ėmėme ieškoti naujų kelių. Šiuo metu vykdome pirmuosius projektus už Lietuvos ribų ir esame nusiteikę optimistiškai –

S TAT Y B A

nuotraukos šaltinis – „Quadrum“ .

Pavyzdžiui, buvo pasirinktos UAB „Vauksa“ priešgaisrinės durys. Tai buvo padaryta labai tikslingai, nes šiai įmonei priklausantis durų prekių ženklas „Protectus“ prieš keletą metų rinkai pradėjo tiekti išskirtines plienines priešgaisrines duris, kurios yra testuotos aukščiausius standartus atitinkančiose ES akredituotose laboratorijose. Sertifikatai liudija tokius kokybinius durų saugumo, patikimumo rodiklius, kurie nepalieka užsakovų abejingų. Be to, šių durų puikus estetinis vaizdas ir jų apdailos variantai tenkina architektų vaizduotę. Modernių durų apdailos įvairovė ir paviršių padengimo technologija lemia aukštą jų estetinį lygį. „Protectus“ priešgaisrinių durų padengimas gali būti įvairus: dažytas lygiais arba struktūriniais dažais, dengtas įvairiausių spalvų bei medžio imitacijų laminatu. Taip pat šios durys gaminamos ir iš nerūdijančiojo plieno, skirto maisto bei medicinos pramonei. Durų šilumos izoliacijos koeficientas yra U=1,6 W/m·K, todėl jas galima eksploatuoti tiek pastato viduje, tiek ir lauke. Durų konstrukcija atitinka trečią saugos nuo įsilaužimo klasę, Sm/Sa apsaugos nuo dūmingumo klasę, EI260 (1 val. atsparumas ugniai) klasę, garso izoliacija – 40 dB. Priešgaisrinės signalizacijos moderniai sistemai (ir kitoms inžinerinėms sistemoms) įrengti buvo pasitelktos UAB „Gemmo Lietuva“ teikiamos paslaugos. gERIAU PAMATYTI Vilniaus Konstitucijos prospekte iškilęs naujasis verslo centras „Quadrum“ neabejotinai papuošė miestą, tapo jo centro panoramos neatskiriama dalimi. Tai įpareigojo ir verslo centro kaimynystėje įsikūrusios svarbiausios valstybinės institucijos, finansų centrai, nacionalinė dailės galerija, neries krantinė. Todėl šiandien tik galime pasidžiaugti, kad komplekso statytojai investavo ir į aplinką, jos puoselėjimą. čia įspūdingai apželdintame jaukiame atvirame kieme miesto gyventojams ir svečiams sukurta nauja rekreacinė zona, skirta maloniai, galbūt dalykiškai bendrauti. Taip pat nutiesti nauji privažiavimo keliai, baigiami sutvarkyti aplinkinių gatvių fragmentai. Jungiamojoje gatvėje lauko inžinerinius tinklus nutiesusi UAB „Kerista“ atliko aplinkos tvarkymo darbus. Jos darbuotojai paklojo vidinės objekto teritorijos ir gatvių dangas. ši įmonė pirmą kartą savo praktikoje visiškai sėkmingai įrengė terasas ir apželdino komplekso stogus. Jai pavyko turbūt pirmą kartą Lietuvoje komplekso vidaus teritorijoje ant perdangos į betonines salas pasodinti specialiai iš Vokietijos atvežtas 12 m aukščio pušis. Tam prireikė išskirtinio šių medžių tvirtinimo ir pristatymo į sodinimo vietas būdų. Taip pat bene pirmą kartą Lietuvoje ji įrengė pagamintus iš klijuoto ąžuolo medienos suolus, kuriuos teko išlenkti aplink žaliąsias salas su pasodintomis jose pušimis. Pateikėme tik dalį faktinės medžiagos apie naujovišką modernaus komplekso statybą. Apie šį objektą dar galima būtų labai daug rašyti, tačiau siūlome geriau viską pamatyti savo akimis... 

S TAT y B A

AUKščIAUSI PRIEšgAISRINĖS SAUgOS STANDARTAI Užtikrinti priešgaisrinės saugos reikalavimus „Quadrum“ projekto įgyvendintojai kvietėsi ne vieną skirtingas paslaugas teikiančią subrangovų įmonę – pradedant tiekimo ir baigiant inžinerinės įrangos įmonėmis. Tarp jų buvo įmonių grupė „fogo fire Protection“, UAB „Eternit Baltic“ ir kitos, kurios galėjo prisidėti prie pastatų gaisrinės saugos reikalavimų išpildymo.

Poliuretaninės „Deckshield“ dangos – jokių kompromisų dėl kokybės Įmonėje „Flowcrete“ klientų poreikiams skiriame didelį dėmesį. Jiems tiekiami aukščiausios kokybės produktai ir grindinio dangų sprendimai. Verslo komplekso „Quadrum“ investicinės bendrovės „Schage Real Estate“ devizas: „Skandinaviška patirtis. Jokių kompromisų dėl kokybės“, atitinka mūsų misiją, yan sevin, „Flowcrete“ todėl pasirašėme su ja sutartį. eksporto vadovas Verslo kompleksas „Quadrum“, kurio statyboje dalyvaujame, yra vienas didžiausių ir prestižiškiausių Baltijos šalyse įgyvendinamų projektų. Čia automobilių stovėjimo aikštelėms buvo nuspręsta naudoti poliuretano grindinį, užuot pasirinkus prastesnę, tačiau dažnai naudojamą epoksidinę dangą. Mūsų pasiūlyta danga „Deckshield“ atitinka aukščiausius kokybės standartus. Ją tinka naudoti net ir labai sunkio-

mis sąlygomis. Esame užtikrinti, kad ši danga atlaikys tiek aukštas, tiek žemas Lietuvos klimato temperatūras ir bus visiškai atspari dilumui, net dygliuotosioms padangoms. „Deckshield“ automobilių stovėjimo aikštelių apsaugos sistemos atitinka visus šiuolaikinius automobilių stovėjimo aikštelės reikalavimus. Jos chemiškai atsparios benzinui, akumuliatorinei rūgščiai, natrio chloridui. Investuotojui „Flowcrete“ pasiūlė 6 skirtingas, atitinkančias A klasę dangų sistemas „Deckshield“. Jos patenkins visus reikalavimus, keliamus „Quadrum“ rampoms, stovėjimo aikštelėms, važiuojamosioms dalims ir žemutinių aukštų lygiams, ir bus itin atsparios drėgmei. Keliamus reikalavimus būtų buvę sunku įvykdyti nebendradarbiaujant su UAB „Svirplys“, kuri teikė visą reikalingą informaciją. Todėl mums pavyko įrodyti, kad Lietuvos automobilių stovėjimo aikštelėms tinkamiausia yra būtent poliuretano danga, tokia kaip „Deckshield“. Ji ne tik atspari paviršiaus apsauga – tai danga, didinanti eksploatacinį saugumą ir gerinanti estetinį bet kurios automobilių stovėjimo aikštelės vaizdą. 

Tvirtoms konstrukcijoms – dar tvirtesnė apsauga Gelžbetonines konstrukcijas labiausiai veikia drėgmė, mechaninės apkrovos, konstruktyvų judėjimas ir oro sušalimo / atšilimo ciklų dažnumas. Betonas yra įgerianti medžiaga, todėl pažeistas jis gali sutrūkinėti ties korodavusia armatūra. Todėl būtina apsauga nuo vandens, dulkėjimo, purvo bei kitų nešvarumų įsiskverbimo į betono poras – kuo daugiau jos bus prisodrinamos apsauginės medžiagos, tuo didesnis bus apsaugos efektas ir ilgesnis eksploatacinis laikas. Paviršių valymo ir padengimo paslaugas teikianti mažoji bendrija SRAUTASERVIS siūlo net keletą inovatyvių gelžbetoninių konstrukcijų apsaugos būdų. Išorinei jų apsaugai taikytinas impregnavimas (atvirų betono porų uždarymas) iki atitinkamų pagal produktą atšilimo ciklų. šiuo metu labai plačiai taikomas betono apdailos būdas – jį taikant betonas išlieka nepakeitęs pirminės išvaizdos ir tampa apsaugotas. Įmonės vadovo nerijaus Kripo nuomone, patikimiausia apsauga – dažymas hidroizoliaciniais dažais, pavyzdžiui, „MURfILL Rust oleum“, tik svarbu, kad jie būtų elastingi ir gerai sukibtų su paviršiumi. „Deja, taupant pinigus, dažnai daugiabučių namų fasadai dažomi gerai neparuošus paviršių, kai jų pagrindas silpnas, – tai trumpalaikis efektas“, – pastebi vadovas įmonės, kuriai klientų padėka yra tiesioginė rekomendacija siauroje rinkoje. Vidaus apsaugai tinka rišamasis gruntavimas, impregnavimas-hidrofobizavimas, plačiai taikoma betono galutinė apdaila. Pavyzdžiui, betoninių grindų apsaugai MB SRAUTASERVIS taiko epoksidinės dervos ar poliuretaninės dervos sistemas – tinkamomis sąlygomis įrengtos šios dangos eksploatuojamos ilgai, jas lengva prižiūrėti. MB SRAUTASERVIS be priekaištų atlieka dažymo, smėliavimo, plovimo, valymo sausuoju ledu, impregnavimo (tarp jų ir apsaugos nuo grafičių padengimo) darbus. Vienas nau-

jausių objektų – sostinės verslo centras „Quadrum“. Jame, remdamasi BREEAM sertifikato nuostatomis, įmonė nuvalė prieš gruntavimą metalines santvaras, atliko pastato aukštų sienų ir kolonų, lubų gruntavimą nuo dulkėjimo, impregnavimą, betono hidrofobizavimą. Iš viso verslo centre „Quadrum“ MB SRAUTASERVIS įvairiais būdais apdorojo ir padengė apie 100 000 m2 ploto. Iš jų nugruntuota gruntu 63 000 m2 apdailinio betono lubų ploto. Impregnuota 15 000 m2 apdailinio betono sienų ir kolonų su impregnantu „MAPEI Antipluviol W“. Laiptų pakopoms parinktas giluminis impregnantas „MAPEI Mapecrete Creme“. 12 000 m2 stiklo fasado padengta apsaugine danga PRoTECTAPEEL. „East“ ir „north“ korpusuose atlikta metalinių santvarų apdaila ir antikorozinis dažymas – iš viso 700 m2. Taip pat įmonė atliko priešgaisrinio rezervuaro hidroizoliavimo darbus, naudodama medžiagas.

S TAT y B A

Kad ir kokios būtų tvirtos gelžbetoninės konstrukcijos, jos yra pažeidžiamos, jų būklė priklauso nuo to, kur ir kaip jos eksploatuojamos, ar yra tinkamai apsaugotos.

MB SRAUTASERVIS turi ir dengimo sistemų, kurios kartu dekoruoja gelžbetonines konstrukcijas, tačiau, kalbant apie verslo centro „Quadrum“ betoną, jo dekoruoti nereikėjo – ten jis pats yra apdailinis. Tiesiog tam, kad prie betoninių paviršių nekibtų dulkės, jie papildomai buvo apdoroti hidrofobizuojančiomis priemonėmis, kurios užtikrina ne tik ilgalaikį estetišką vaizdą, bet ir apsaugą bei švarią aplinką. Kruopštus veiksmų planavimas, atsakomybė, pareigingumas ir dėmesys kiekvienam klientui – mažosios bendrijos SRAUTASERVIS sėkmės raktas. 

MB SRAUTASERVIS DARIAUS IR GIRėno G. 81 I LT-02189 VILnIUS TEL. Info@SRAUTASERVIS.LT I EL. P. +370 639 49008

Pranašumas – moderni pastatų valdymo sistema Šiuolaikiniuose pastatuose kasdien diegiamos vis sudėtingesnės inžinerinės sistemos. Statant vieną moderniausių sostinės pastatų – verslo centrą „Quadrum“ – pačias sudėtingiausias inžinerines užduotis, be kurių neįmanoma pastato eksploatacija, apsiėmė įgyvendinti infrastruktūros statybos bei priežiūros bendrovė „Gemmo“. sujungti tinklu. Skydai jungiami į tris sistemos dalis: rytinio ir šiaurinio pastatų bei parkingo, kuris traktuojamas kaip atskiras korpusas, nors faktiškai yra kitų dviejų korpusų fundamentas ir patekimo į juos punktas. Dėl griežtų BREEAM reikalavimų įmonė patyrė iššūkių. Pagrindinis buvo – rasti specialistų, kurie viso darbų proceso metu kompetentingai vykdytų BREEAM reikalavimus, apimančius tam tikrų statybos rodiklių kontrolę kiekvieno statybų žingsnio metu. S TAT Y B A

Taip pat teko pasistengti renkant statybinę dokumentaciją, nes net ir kai kurie didžiausi įrenginių ir statybinių medžiagų gamintojai nėra jos iki galo parengę (BREEAM standartas gamintojams nėra privalomas, jis savanoriškas).

Įmonė sumontavo elektros tinklus (jėgos linijas, apšvietimo tinklą), silpnų srovių tinklus (duomenų tinklus, apsaugos sistemos tinklus), apsaugos sistemos elementus (priešgaisrinę signalizaciją, įėjimo kontrolės ir neteisėto patekimo į patalpas aptikimo sistemas, vaizdo stebėjimo sistemą (CCTV), evakuacijos sistemą (EVAC), pastato valdymo sistemą (BMS). „Quadrum“ turi didelį pranašumą – jo visos sistemos sujungtos tarpusavyje. Pastato valdymo sistema, kuriai priklauso apšvietimo sistema ir jos kontrolė, mikroklimato valdymas, šildymas / vėdinimas / oro kondicionavimas (ŠVOK – vykdomas šalčio sijomis, kurios nesukelia didelių temperatūrų skirtumų oro gūsių, neskleidžia triukšmo ir nekondensuoja drėgmės), priešgaisrinė sistema (sprinkleriai, vandens rūko gesinimo sistema, dujų ir dūmų ištraukimo sistemos), vandens tiekimo sistema (įskaitant drėkinimo sistemas terasose). Tai reiškia, kad BMS kontrolės priemonėmis priežiūros specialistas gali reguliuoti visų sistemų darbo parametrus pagal poreikį. Kiekvienas „Quadrum“ korpusas turi savo valdymo sistemą. Kiekvienas aukštas turi savo valdymo skydą, kuriame išdėstytas aukšto sistemų valdymas. Visi valdymo skydai

Norint įvykdyti BREEAM reikalavimus, teko: 1) nustatyti, kurie iš jų taikomi „Gemmo“ darbams pagal rangos sutartį ir sudaryti jų tikrinimo tvarką; 2) tikrinti projektinių reikalavimų ir pasirinktų tiekėjų produkcijos parametrų atitikimą; 3) rinkti duomenis statybų proceso metu, įskaitant ir informaciją iš subrangovų; 4) rengti ataskaitą, įtraukiant „Gemmo“ kokybės valdymo ir išorės BREEAM specialistus. Patirtis, įgyta statant „Quadrum“ kompleksą, svariai papildė „Gemmo“ tarptautinę darbo patirtį ir dar labiau patobulino individualius ir komandinio darbo įgūdžius. „Gemmo“, kaip tarptautinei įmonei, didžiausias iššūkis buvo adaptuotis ir veikti pagal Lietuvos statybos techninį reglamentą, kuris, jos vertinimu, yra gana komplikuotas. Bendrovės nuomone, Lietuvos statybų reglamentavimas turėtų labiau atitikti ES standartus ir taisykles, nes skirtumai yra gana dideli. 

Elektromechaninės ir inžinerinės statybų dalies darbus objekte „Quadrum“ vykdė „Gemmo SPA“ patronuojamoji įmonė UAB „Gemmo inžinerija“. „Gemmo SPA“ – 1919 m. įkurta Italijos įmonė, paslaugas teikianti tarptautiniu mastu, kurios konsoliduota apyvarta siekia 250 mln. eurų. Įmonė teikia paslaugas pastatų elektromechaninių ir inžinerinių sistemų, energijos tiekimo infrastruktūros, geležinkelių ir kelių inžinerinių sistemų, gatvių apšvietimo sistemų diegimo ir priežiūros srityse.

Pamatų apsauga garantuoja ilgą amžių Lietuvoje sparčiai daugėja žmonių, įvertinusių bentonitinio molio VOLTEX® hidroizoliaciją. Būtent tokia – praktiška, lengvai įrengiama ir amžina – panaudota naujojo verslo centro „Quadrum“ pamatų apsaugai nuo vandens. Hidroizoliacijos sprendimus teikė UAB „Mosas“. Pasak įmonės direktoriaus Rimanto Bernoto, jeigu sklype nuolat drėgna (aukštas gruntinis vanduo, nuolat drėgnas gruntas dėl jame esančio molio, namas pastatytas ant šlaito), dar prieš įrengiant pamatų plokštę ar rostverką, būtina paprastu ir patikimu būdu hidroizoliuoti pamatus, t. y. įrengti bentonitinio molio paklotą VOLTEX®. Tai kompozitinė medžiaga, susidedanti iš dviejų geotekstilės sluoksnių ir tarp jų esančio granuliuoto (0–3 mm) bentonitinio molio.

Dar viena unikali bentonitinio molio pakloto savybė – jis nepažeidžiamas! Prie pamato jis tiesiog prišaudomas mūrvinėmis. O visas tyčines ir netyčines pakloto pradūrimo vietas patikimai užtraukia besiplečiantis bentonitinis molis. Paklotas turi ir daug kitų teigiamų savybių: netrūkinėja dėl dažnų užšalimo / atšilimo ciklų, dėl geotekstilių atlaiko leistiną pastato sėdimą, sandarina dėl sėdimo atsiradusius smulkius įtrūkimus, atlaiko 70 m vandens stulpo slėgį (7 barai) ir yra ekologiškas. Ypač dėmesį R. Bernotas atkreipia į tai, kad naudojant šį pamatų hidroizoliavimo būdą nereikia jokių kitų „pagalbinių“ priemonių, t. y. drenažo sistemos aplink pastatą, drenažui skirtos skaldos sluoksnio ar korinės membranos, taip pat naudojamos vandeniui drenuoti.

S TAT Y B A

Paklotas VOLTEX® – tai statybai skirta aktyvi hidroizoliacija dėl jame esančio bentonitinio molio, kuris veikiamas vandens plečiasi, toliau, būdamas prispaustas grunto ar betono, tankėja ir tampa nelaidžia vandeniui membrana, kuri neleidžia drėgmei skverbtis į pastato konstrukciją. Kadangi pagrindinė pakloto sudedamoji medžiaga yra natūralus molis, o jis natūralioje aplinkoje ima irti tik po 120 metų, galima drąsiai teigti, kad ši hidroizoliacija yra amžina! Hidroizoliacinio darbo fragmentas verslo centre „QUADRUM“. UAB „Mosas“ nuotr.

VOLTEX® paklotas gali būti įrengiamas bet kuriuo metų laiku ir bet kuriomis oro sąlygomis. VOLTEX® paklotai naudojami ne tik hidroizoliuojant pamatus, bet ir balkonus bei terasas, atviras automobilių stovėjimo aikšteles, eksploatuojamus („žaliuosius“) stogus, taip pat tunelius, geriamojo vandens šulinius, vandens rezervuarus ir baseinus. Prieš aštuonerius metus šis hidroizoliacijos būdas buvo mažai žinomas, o jau 2008 m. juo pasinaudojo „Swedbank“ administracinio pastato Vilniuje vystytojai, vėliau Pirklių namai, URM ir štai dabar – verslo centras „Quadrum“. 

Fasadas, kokio iki šiol Lietuva neturėjo

S TAT Y B A

Unikalių, išskirtinio grožio ir techninių architektūrinių bei inžinerinių sprendinių pastatų fasadų apimtys gali siekti iki kelių dešimčių tūkstančių kvadratinių metrų fasadinių konstrukcijų. UAB „Staticus“, kurios pagrindinės veiklos sritys yra aliuminio ir stiklo, berėmio stiklo ir ventiliuojamųjų fasadų konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas, prisidėdama prie verslo centro „Quadrum“ įrengimo darbų, irgi teikė pilną paslaugų spektrą: nuo konsultavimo ir projektavimo iki fasado konstrukcijų gamybos Vilniuje bei fasado ir su fasadu susijusių inžinerinių sprendimų montavimo. Šalia kitų – ir netipinis sprendinys Pagrindinis uždavinys įmonei buvo sumontuoti daugiau nei 26 tūkst. m2 pastato aliuminio profilių ir aukšto energinio efektyvumo stiklinį fasadą. Tačiau pastato projektui prireikė kur kas daugiau nei vien fasado elementų gamybos ir sumontavimo darbų. Ne kartą susidūrusiai su nestandartiniais ar visiškai naujais techniniais ir architektūriniais kompleksiniais sprendiniais kitose rinkose bendrovei Lietuvoje statyti „Quadrum“ fasadus iš specialiai šiam konkrečiam projektui Vokietijoje ekstruduotų profilių ir kitų elementinių fasadų konstrukcijų vis dėlto nebuvo kasdienybė. Nemenką inžinerinį iššūkį iškėlė išorinių ir pastato fasadų išsikišusių lamelių projektavimo ir montavimo įgyvendinimas. Tai buvo netipinis sprendinys – „Staticus“ pirmą kartą Lietuvoje teko sumontuoti fasado valdymo sistemą, kuri yra paslėpta stoge ir padės saugiai ir efektyviai eksploatuoti bei prižiūrėti pastatą. „Tokia pastato valymo technologija Lietuvoje kol kas dar neturi analogų“, – pabrėžia generalinis direktorius Tomas Astrauskas. „Quadrum“ komplekse „Staticus“ sumontavo fasado elementus, kuriuose panaudoti profiliai „Wicona“ ir dviejų kamerų 0,5 W/m2K stiklo paketai, kas leido įgyvendinti A klasės biurams taikomus reikalavimus. Be to, buvo sumontuotos vidinės bei išorinės ritininės užuolaidos, kurios didina pastato energinį efektyvumą. „Šiame projekte įgyvendinome reikalavimą įrengti „BREEAM Very Good“ energinio efektyvumo fasadą. Parinktos medžiagos, profiliai ir inžineriniai sprendiniai padėjo užduotį įvykdyti“, – sako T. Astrauskas.

Fasado prasme pats projektas Lietuvoje yra išskirtinis ir dėl savo įgyvendinimo greičio – daugiau kaip 26 tūkst. m2 „Staticus“ gamykloje pagaminto elementinio fasado ir su juo susijusių sistemų buvo įrengta vos per aštuonis mėnesius! Tai yra beveik 50 % greičiau nei surenkant fasado sistemas statybvietėje, be to, tam pačiam darbui įgyvendinti prireikė beveik penkis kartus mažiau montuotojų. Ir čia, ir užsienyje – nominuotas partneris Skandinavijoje ir Baltijos šalyse UAB „Staticus“ žinoma kaip patikimas partneris. Jos darbai ne kartą nominuoti geriausiais Lietuvoje, Švedijoje ir Norvegijoje. Komandą sudaro apie keliasdešimt aukštos kompetencijos fasadų rinkoje inžinierių, konstruktorių ir projektų vadovų. Be to, įmonei priklauso gamykla, pajėgi vienu metu gaminti fasadų konstrukcijas 4–6 įvairaus dydžio projektams. Bendradarbiaujama su užsienio gamintojais „Wicona“, „Schüco“, „Reynaers“, „Saint Gobain“, „Guardian“ ir daugeliu kitų – iš jų profilių, stiklo ir kitų medžiagų „Staticus“ gamina visas reikalingas fasado konstrukcijas. „LEAN filosofija ir įrankiai, didinantys darbo našumą ir efektyvumą, mums leidžia dirbti kokybiškiau ir greičiau už įmones, kurios vadovaujasi tradicinėmis technologijomis“, – pasakoja T. Astrauskas, įsitikinęs, kad stabilumas, patirtis, know how bei naujosios technologijos padeda sparčiai įgyvendinti unikalius projektus.  UAB „STATICUS“ I Metalo g. 13 I LT-02190 Vilnius I www.staticus.lt

Pakeliamosios grindys – mažesnė statybų našta

S TAT Y B A

Statybinių medžiagų gausa šalies rinkoje kartais glumina statybų užsakovus ir generalinius rangovus. Pasirinkimas didžiulis, todėl nelengvas. Tačiau, kaip visuomet, tarp milžiniškos pasiūlos atsiranda išskirtinių produktų. Pastaruoju metu tiek architektai, tiek pastatų inžinerinės įrangos ir komunikacijų projektuotojai patalpoms įrengti pasirenka pakeliamąsias grindis. Toks jų pasirinkimas yra labai racionalus ir naudingas visiems. Į klausimą „kodėl?“ gali atsakyti UAB „Ametus“.

Įmonės „Ametus“ pagrindinė veikla – pakeliamųjų grindų tiekimas bei įrengimas. Jos darbo patirtį sudaro tūkstančių kvadratinių metrų pakeliamųjų grindų montavimas, dangų klojimas, pakopų ir grindų su nuolydžiu (rampų) montavimas. Šiandien bendrovė šalies statyboms tiekia kokybiškas garsių gamybos įmonių pakeliamąsias grindis ir jų dangas, atitinkančias net BREEAM ir LEED sertifikatų reikalavimus bei turinčias daugybę pranašumų. Po tokiomis grindimis patogu paslėpti net ir labai sudėtingas pogrindines šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemas, instaliuoti elektros ir kitus inžinerinius tinklus. Pakeliamosios grindys labai greitai montuojamos ir prireikus jų viršutines plokštes galima lengvai nuimti. Todėl tokias grindis labai pravartu sumontuoti administracinėse patalpose, kur įrengiamos darbo vietos, perstatomi stalai ir reikia lengvai bei laisvai nutiesti elektros, interneto ar kitų komunikacinių linijų laidus, patogioje vietoje įrengti jiems lizdus. Po pakeliamosiomis grindimis juos išvedžioti kur kas patogiau nei virš pakabinamųjų lubų, be to, – ir greičiau. Tai sutaupo daug brangaus statybų laiko. Kitaip tariant, viskas, kas paprastai montuojama virš pakabinamųjų lubų, gali būti perkelta po pakeliamosiomis

grindimis. Tam užtenka grindis pakelti 250 mm nuo pagrindo, o pakabinamosioms luboms įrengti vidutiniškai reikia 70 cm patalpos aukščio. Pakeliamųjų grindų plokštė gali būti dengta linoleumu, antistatine danga, kilimu, laminatu, parketu, PVC, akmens masės plytelėmis, metalinėmis grotelėmis, guma, stiklu. UAB „Ametus“ tiekiamos grindys jau įrengtos prekybos centruose „Lidl“, A/S „Danske Bank“ Vilniaus filiale, visose šalies biokuro katilinėse ir kt. Neatsitiktinai jas pasirinko ir „Quadrum“ projekto įgyvendintojai. Pakeliamosios grindys įrengtos „Quadrum East“ ir „Quadrum North“ korpusuose. Juose UAB „Ametus“ įrengė pakeliamąsias grindis su kalcio sulfato sudėties grindų plokštėmis, ant kurių buvo klijuojama kiliminė danga ir klojamas parketas. Bet kuriuo atveju ši įmonė savo paslaugomis siekia sumažinti ir statybų užsakovo, ir generalinio rangovo naštą. Ji kontroliuoja darbų kokybę kiekviename žingsnyje ir visada prisiima atsakomybę už atliktus darbus.  UAB „Ametus“ Vytauto g. 122, Šiauliai Tel. +370 656 59 100 El. p. info@ametus.lt www.pakeliamosgrindys.lt

Su QUADRUM įgyta statybos patirtimi – į nT plėtojimą LAIMonAS JAKAS

LAIMonAS JAKAS, UAB „Abastas“ direktorius

UAB „Abastas“ – trejus metus veikianti įmonė, kuri dirba vadovaudamasi kokybės ir kainos santykio principu. Tad su tokiais klientais, kaip „Lords DB Management“, UAB „ARx“, UAB „forumas 3“, dirbame dėl to, kad suprantame: kad ir kokios konkurencingos darbų kainos prašo potencialūs užsakovai, – vis tiek reikia aukštos kokybės. leidimą, suderinti su apsauga ir kitais asmenimis tikslią atvykimo ir iškrovimo aikštelėje valandą ir viską minučių tikslumu derinti su krano operatoriumi. Tačiau po kiek laiko pats tiekėjas džiaugėsi, kad būtent dėl tvarkos lengva dirbti – tik svarbu iš anksto viską suplanuoti.

S TAT y B A

ATLIKTI DARBAI IR PLANAI ATEIčIAI „Quadrum“ objekte UAB „Abastas“ dirbo nuo 2015 m. spalio iki 2016 m. rugpjūčio kaip apdailos rangovas. Atlikome ne tik didelės apimties korpuso „Quadrum north“ apdailos darbus (pertvarų ir lubų iš gipskartonio montavimas, glaistymas, dažymas, parketo klojimas), bet ir dalį darbų korpuse „Quadrum East“, kur įsikūrė „DnB“ bankas. UAB „Abastas“ šis įgyvendintas projektas yra paskutinis kaip rangovui, nes nuo šių metų patys pradėjome plėtoti nT projektus. šiuo metu statome dvibučių gyvenamųjų namų kvartalą Riešės seniūnijoje (I etapas – iki 2016 m. spalio 1 d., o II etapas planuojamas iki 2017 m. vasaros) ir atskirą dvibutį namą Vilniaus Pavilnio mikrorajone, kurį planuojama baigti iki 2016 m. lapkričio. netrukus prasidės daugiabučių rajono projektavimo darbai. Tikimės pradėti statybas 2017 m. kovą ir pasiūlyti ekonomiškus butus gerame rajone už prieinamą kainą. Su sukaupta „Quadrum“ objekte patirtimi ir patobulėję statybos valdymo srityje žengiame nauju keliu.  PADĖJO PATIRTIS IR įVERTINTA KAINA Džiaugiamės, kad ankstesnė patirtis objekte „K-29“, salone „škoda“ mums labai pravertė vykdant „Quadrum“ apdailos darbus, kurie buvo ne tik įdomūs, bet ir sudėtingi. Jiems atlikti prireikė papildomų vadybos išteklių ir įgūdžių, nes nuo pat pradžių buvo griežtai organizuota objekto statybos aikštelė, medžiagų į ją pristatymas, krovos darbai, saugos ir drausmės kontrolė. To anksčiau niekur nebuvo, tačiau manęs, kaip statybos bendrovės vadovo, tokie reikalavimai nenustebino, nes visada esu reiklus. Buvo malonu matyti, kad ne nuo mūsų priklausanti tvarka statybvietėje yra užtikrinta, o tai – kiekvieno vadovo svajonė. Galiu tik šypsodamasis prisiminti, kai po pirmos dienos įmonės tiekėjas nustebo, kad reikėjo gauti

www.abastas.lt

PRoMAT – nevienareikšmė ugniai atsparių plokščių nauda

KonSTRUKCInIų SAnDūRų PRIEšGAISRInIo SAnDARInIMo SISTEMA „PRoMASEAL-A“ (AKRILInė MASTIKA).

KALCIo SILIKATo PLoKšTėS, nAUDoJAMoS KAIP šAChToS PERTVARA.

„Quadrum“ projekto įgyvendinimas tapo iššūkiu ne tik statybinius ar inžinerinius darbus atliekančioms bendrovėms. Specialistams, siekiantiems išpildyti visus planus ir įgyvendinti architektų idėjas, vis koją kišo itin griežti gaisrinės saugos reikalavimai. Teko ne kartą pasukti galvas, kaip įgyvendinti atsparumo ugniai sprendimus, nes gaisrinės saugos darbų rangovai pradeda dirbti statybvietėje jau gerokai statyboms įsibėgėjus. UAB „Eternit Baltic“ tiekiamos ugniai atsparios universalios kalcio silikato plokštės „Promatect“ – vis populiaresnis Lietuvoje pakabinamųjų priešgaisrinių lubų sprendinys. Jis atriša rankas tiek statybininkams, tiek inžinerinių sistemų specialistams, kai konstrukcijų ir komunikacijų artumas sudaro „gaisrininkams“ sunkumų atlikti savo darbą. Išnaudojus pakabinamųjų lubų „Promat“ pranašumus, išsprendžiamos iškart kelios problemos – nebereikia atskirai izoliuoti komunikacijų, konstrukcijos įgauna projekte numatytą atsparumo ugniai lygį, o išorinis vaizdas lieka stulbinamai gražus. Labai dažnai, ruošiant vietą gaisriniams čiaupams ir jų spintelėms, ploninama siena. Taip pasiekiama, kad spintelė neišsikištų visu savo pločiu, tačiau tokiu atveju siena praranda atsparumą ugniai. ne visose statybose į tokias detales atkreipiamas dėmesys, tačiau patirtis, statant „Quadrum“, rodo, kad projekto įgyvendinimu rūpinosi aukščiausios klasės rangovas ir techninės priežiūros atstovai. Visų statančių verslo centrus užsakovų svajonė – pateikti nuomininkams kuo daugiau nuomojamo ploto ir bet kokie inžinerinių komunikacijų intarpai, tokie kaip šachtos, nėra labai pageidaujami, todėl stengiamasi sumažinti jų plotą arba visai išvengti. ne visada tai galima

S TAT y B A

„PRoMATECT“ PLoKšTėMIS TIES DEfoRMACInėMIS SIūLėMIS PASToRInTA GELŽBETonInė PERDAnGA, noRInT UŽTIKRInTI TEISInGą SAnDARInIMo SISTEMoS nAUDoJIMą .

atlikti įprastu būdu – formuojant juos iš blokelių, plytų ar gipskartonio plokščių. Visos šios konstrukcijos yra pakankamai storos ir, norint pasiekti numatytą aukštą atsparumo ugniai laipsnį, tenka aukoti patalpų kvadratūrą. „Quadrum“ komplekse, panaudojus ypač tvirtas ir lengvas kalcio silikato plokštes „Promatect-h“, pavyko maksimaliai sumažinti šachtų plotą, kai jos buvo atskirtos itin plonomis „Promat“ priešgaisrinėmis pertvaromis. Inžinerinių komunikacijų rangovams tenka nelengva užduotis parenkant ir ortakio ugnies vožtuvo vietą. Bandymai su vožtuvu statybinės konstrukcijos viduje – ortakyje – atliekami tam, kad būtų gauti geresni testų rezultatai. Realybėje toks montavimo būdas nepraktiškas, nes pagal reglamentą privalo būti paliktas priėjimas prie vožtuvo jam prižiūrėti. Dažnai tokiu atveju vožtuvas yra montuojamas šalia konstrukcijos ir taip nusižengiama bei rizikuojama atiduoti eksploatacijai netinkamai naudoti įrengtą sistemą. Tokiu atveju geriau naudoti „Promat“ plokštes. Puikus pavyzdys – „Quadrum“ kompleksas, kur „fogo fire Protection“ rangovai iš kalcio silikato plokščių suformavo atsparius ugniai kanalus nuo kertamos angos iki ugnies vožtuvo ir taip patenkino griežtus atsparumo ugniai reikalavimus.  UAB „ETERNIT BALTIC“ J. DALInKEVIčIAUS G. 2h, LT-85118 nAUJoJI AKMEnė EL. P. PRoMAT@PRoMAT.LT WWW.PRoMAT.LT

WWW.foGo.LT

VISOmIS PRASmėmIS yPATInGA „mAXImA“ PLėTRA S TAT y B A

GIEDRė LInDEn

Prieš daugiau nei du dešimtmečius Vilniaus naujamiestyje, naugarduko ir Žemaitės gatvių sankirtoje, buvo atidaryta pirmoji parduotuvė „Maxima“. čia pat buvo atidaryti ir prekybos sandėliai bei įkurtas pirmasis įmonės biuras, kuriame iš pradžių dirbo vos trys žmonės. Per tą laiką daug kas pasikeitė. Bendrovė „Maxima LT“ tapo viena didžiausių prekybos kompanijų Baltijos šalyse. Atsigaunant naujamiesčiui, bendrovė „Maxima LT“ nusprendė, kad šiame rajone reikia statyti naują, erdvesnę ir klientų poreikius labiau atitinkančią parduotuvę. Iškils ir šiuolaikiškas biurų pastatas, kuriame įsikurs bendrovės „Maxima LT“ administracija.

Ypatingas ne tik dydžiu Į naujojo administracinio pastato ir parduotuvės komplekso statybas bendrovė „Maxima LT“ ketina investuoti 15 mln. eurų. Kaip sakė „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris, poreikis statyti naują kompleksą atsirado, nes prekybos tinklas ir jį valdanti bendrovė kasmet vystosi ir plečiasi. Naujojo komplekso statybų generaliniu rangovu pasirinkta bendrovė „Mitnija“. Ši statybos įmonė nebe pirmą kartą bendradarbiauja su kompanija „Maxima LT“ ir spėjo pastatyti jau ne vieną šio prekybos centro parduotuvę Lietuvoje. „Didžiuojuosi mūsų ilgalaike partneryste su „Maxima LT“. Didžiausias įvertinimas mums yra tai, jog klientas sugrįžta pas mus su naujais ir vis sudėtingesniais užsakymais ir patiki mums įgyvendinti savo investicijas. Dar didesnė atsakomybė – statyti naujus namus didžiausiai Baltijos šalyse mažmeninės prekybos kompanijai, – džiaugėsi statybų bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius Julius Gendvilis. – „Maxima XX“ parduotuvę turime pastatyti vos per aštuonis mėnesius, o viso pastatų komplekso statybos darbus „Mitnija“ baigs per 11 mėnesių. „Maxima LT“ biurų pastato ir prekybos centro statybos aikštelėje piko metu dirba daugiau nei 250 darbininkų, „Mitnijos“ projekto komanda valdo per 40 skirtingų subrangovų ir tiekėjų įmonių. Taigi ir šį kartą privalome parodyti nepriekaištingus statybos vadybos įgūdžius ir užtikrinti, kad procesas vyktų sklandžiai ir profesionaliai. Didžiuojuosi savo projekto komanda, nes ir šį kartą jiems pavyko suvaldyti statybos rizikas, todėl darbus baigsime sutartu laiku ir už sutartą kainą“, – kalbėjo statybų bendrovės vadovas. „Maxima“ pastatų kompleksą sudarys du pastatai: beveik 4,5 tūkst. m2 ploto dviejų aukštų prekybos centras „Maxima XX“ ir su juo besiribojantis kiek daugiau nei 6,8 tūkst. m2 ploto keturių aukštų bendrovės administracijos pastatas. Parduotuvė duris turėtų atverti jau šių metų rugsėjį, o administracinis pastatas – kiek vėliau, žiemą. Į modernius sandėlius bus pertvarkytos ir kiek atokiau nuo miesto centro esančios senosios patalpos. Naujajame biuro patalpų pastate bus įrengtas priimamasis, laukimo salė, 12 erdvių posėdžių kambarių, apsaugos postas. Šiame pastate bus sukurta apie 430 modernių ergonomiškų nuolatinių darbo vietų bendrovės „Maxima LT“ administracijos darbuotojams. Darbuotojų patogumui naujame administraciniame pastate bus įrengti penki „Schindler 5500“ modelio liftai su trečiosios kartos tiksline liftų grupės valdymo sistema „Schindler PORT“. Tai bus vieni pirmųjų liftų Lietuvoje, atitiksiantys naujuosius liftų standartus LST EN81-20/50. Dėl to bus užtikrintas didesnis saugumas ir patogesnis judėjimas liftais. Parduotuvę baigs statyti rugsėjį Parduotuvės pastate bus įrengta 2,75 tūkst. m2 prekybos salė ir apie 1 tūkst. m2 pagalbinių patalpų. Taip pat bus įrengta vaistinė ir taromatas. Apie 270 m2 plotas bus skirtas nuomai. Darbuotojams bus įrengta ir moderni 638 m2 ploto valgykla, kurioje vienu metu galės pietauti apie 90 žmonių,

Užsakovas: UAB „Maxima LT“ Projekto autoriai: „Maxima LT“ ir „Užupio architektai“ Interjero autoriai: architektūros studija „Plazma“ Generalinis rangovas: UAB „Mitnija“ Statybos darbų pradžia: 2016 m. vasaris Statybos darbų pabaiga: parduotuvės atidarymas 2016 m. rugsėjį, o administracinio pastato – gruodį Bendras statinių plotas: 11 263 m2 Sklypo plotas: 17 607 m2 Vietų lengvosioms transporto priemonėms statyti skaičius: daugiau nei 400, iš jų – 253 vietos pirkėjų automobiliams Vietų dviračiams statyti skaičius: 33 Projekto vertė: 15 mln. eurų

taip pat atsiras jaukūs poilsio kambariai. Greta prekybos centro bus įrengta kiek daugiau nei 250 automobilių stovėjimo aikštelė, taip pat aikštelė dviračiams. Kylančiame dviejų aukštų prekybos centre veiksianti parduotuvė „Maxima XX“ bus kuriama pagal naują modelį, kuris leis tiksliau apskaičiuoti konkrečioms prekių kategorijomis skiriamą prekybos ploto dalį. „Įsigilinus į vietinių klientų poreikius, naujosios parduotuvės asortimente dominuos šviežio maisto produktai – šviežia mėsa, žuvis, kulinarijos ir konditerijos gaminiai. Skubantieji ir norintieji greitai užkąsti galės rinktis iš gausaus patogiose pakuotėse parduodamų įvairių užkandžių asortimento, pačioje parduotuvėje bus kepamos ir šviežios bandelės“, – žadėjo UAB „Maxima LT“ komunikacijos vadybininkė Milda Januškevičienė. Patikimi rangovai Prie naujo komplekso statybų prisidėjo didžiulis būrys patyrusių statybų įmonių. Viena tokių – UAB „Projektana“. Ji, bendradarbiaudama su rangovu, parengė pamatų konstruktyvo darbo projektą ir įrengė gręžtinius CFA polius. Dar viena patyrusi prie Naugarduko gatvėje kylančio naujojo prekybos centro „Maxima“ statybų prisidėjusi įmonė yra Lietuvos ir Čekijos uždaroji akcinė bendrovė „Grinduva“. Ši statybų bendrovė būsimame prekybos centre įrengė betoninių grindų konstruktyvą. Bendras grindų plotas buvo beveik 15 000 m2. Įrengiant grindis išlieta apytiksliai 2 000 m3 betono mišinio. UAB „Grinduva“ darbuotojai paklojo betonines grindis dengtoje automobilių aikštelėje ir atliko grindų betonavimo darbus po plytelėmis pirmame statomo prekybos centro aukšte. Šiems darbams buvo naudojamas C25/30 markės betonas su metaline fibra, 25 kg/m3. „Per pamainą išliedavome apie 1 000 m2 betoninio grindų pasluoksnio, – prisiminė UAB „Grinduva“ konsultantas Antanas Minkevičius. – Kadangi vėlavo objekto stogo darbai,

→

S TAT Y B A

mums reikėjo sekti orų prognozę, kad lietus nesugadintų grindų. Sudėtingas buvo ir dengtos automobilių aikštelės grindų konstruktyvo įrengimas. Iš viso jo reikėjo įruošti net septynis sluoksnius. Betonas panaudotas itin aukštos markės, hidrotechninis su granitine skalda. Taip pat daug darbo prireikė įrengiant nuolydžius, kad ant grindų neliktų jokių balų. Dengtos automobilių aikštelės grindys padengtos amerikiečių gamybos impregnantu „Sinak-102“. Šis impregnantas apsaugo grindis nuo dulkėjimo ir druskų poveikio.“ Statybos metu vis buvo keičiamos grindų detalės. Tai trukdė laiku įruošti grindis, tačiau UAB „Grinduva“ darbuotojai pasistengė dirbti taip, kad nesutrukdytų kitiems subrangovams laiku atlikti darbų. Lietuvos ir Čekijos bendrovė „Grinduva“ jau nebe pirmą kartą prisideda prie „Maxima“ prekybos centrų grindų dangų įrengimo. Tai – jau penktasis prekybos centras „Maxima“, kurį padėjo statyti šios statybų įmonės atstovai. Trumpesni statybos terminai Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas: kolonas, sijas, kiaurymėtas ir pilnavidures perdangos plokštes, trisluoksnes ir viensluoksnes sienines plokštes, TT tipo denginio plokštes bei laiptų elementus, kurių reikėjo statant „Maxima“ objektą, pagamino ir tiekė UAB „Betonika“. Visa konstrukcijų gamyba užtruko apie 2,5 mėnesio. Per tą laiką pagamintos 268 kolonos, 110 vienetų sijų, o tai sudarė daugiau nei 1 100 m3 gelžbetonio gaminių, taip pat daugiau kaip 5 800 m2 sieninių konstrukcijų, plokščių ir kitų elementų, tarp jų – daugiau nei 600 m2 trisluoksnių sieninių plokščių. Stogo konstrukcijoje buvo pritaikytas UAB „Betonika“ pasiūlytas surenkamojo gelžbetonio sprendimas – stogo den-

ginio TT tipo plokštės. Naudotos 700 ir 800 mm aukščio plokštės uždengė daugiau kaip 4 300 m2 komercinės dalies pastato konstrukcijų. Šios plokštės, kurių ilgis siekė iki 17 m, padidino tarpatramius ir sumažino kolonų skaičių. Kaip sakė UAB „Betonika“ generalinis direktorius Vytautas Niedvaras, TT plokštės sumontuojamos dvigubai greičiau. Tai leido sutaupyti statybos aikštelėje patiriamas darbo ir įrenginių nuomos išlaidas. TT plokštės yra tinkamas sprendimas komerciniuose bei gamybiniuose pastatuose, kur reikia užtikrinti aukštus ugniaatsparumo reikalavimus. Pagal juos TT plokštės yra patikimos iki 90 minučių. Architektų pageidavimu – apvalios kolonos Architektų pageidavimu objekte buvo panaudota ir daugiau nei 100 apvalių kolonų. „Architektų pageidavimus visuomet vertiname lanksčiai ir siekiame juos įgyvendinti“, – teigė V. Niedvaras, atkreipęs dėmesį, kad toks sprendimas nėra itin dažnas, tačiau labai praktiškas. Interjere tai padeda išvengti aštrių kampų, kuriems laikui bėgant prireikia daugiau priežiūros. Be to, apvalios kolonos estetiškiau įkomponuojamos interjere, neslopina šviesos šaltinių. Šiuo atveju apvalių kolonų nereikėjo papildomai dažyti ar dengti kitomis dangomis. Paliktas natūralus betono paviršius. Nestandartinis sijos sprendimas Iššūkiu tapo nestandartinės „Z“ formos sijos. Investuotojas pageidavo, kad stiklo konstrukcijas būtų galima tvirtinti prie sijų. Dėl to tvirtinti fasadines plokštes yra paprasčiau ir pigiau. Tad teko ir gaminti nestandartinės formos sijos „lentynas“, ir siūlyti monolitinį sprendimą.

Svarbiausia – patogumas Naujojo „Maxima“ biurų pastato interjeras solidus, neperkrautas detalėmis ir pakankamai asketiškas. Kiekviena detalė buvo parinkta atsakingai, atsižvelgiant į geriausią kainos ir kokybės santykį ir į tai, kas leistų užtikrinti didžiausią dirbančiųjų komfortą. Biurui buvo parinktos ramios, dėmesio neblaškančios spalvos. Nemaža dalis biuro bus įrengta atvirų erdvių principu, tačiau bus ir uždarų kabinetų, pasitarimų kambarių. Įdomesnis bus valgyklos interjeras. Architektai stengėsi, kad ji nesudarytų klasikinės valgyklos įspūdžio, o labiau panašėtų į demokratišką kavinę. Tad valgyklos erdvėje atsirado šiek tiek industrinio stiliaus užuominų: interjere panaudota metalinio tinklo, komunikacijos palubėje paliktos atviros, taip laimint daugiau aukščio. Žalioji energija – ne naujiena Kylančiame komplekse bus įdiegtos pažangios, aplinką tausojančios šildymo, apšvietimo, vėdinimo, maisto prekių vėsinimo ir atliekų rūšiavimo sistemos. Kaip pasakojo

M. Januškevičienė, žaliosios, atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintos energijos naudojimas šiam prekybos tinklui nebe naujiena. Tokią energiją „Maxima LT“ tinklas savo kasdienėje veikloje naudoja jau antrus metus. Nemažai energijos sutaupyti leis išmaniosios šildymo bei vėdinimo sistemos. Naujose ar atnaujinamose parduotuvėse „Maxima“ diegiama ir perteklinės šilumos panaudojimo sistema. Taigi maistą parduotuvėse vėsinančių šaldymo kompresorių išskiriama perteklinė šiluma bus efektyviai panaudota karštam vandeniui ruošti, prekybos salėms ir kitoms patalpoms šildyti bei vėdinti. Investicijos į naujojo prekybos centro šilumos atgavimo įrenginius sudaro daugiau nei 15 tūkst. eurų. Sutaupys apie 70 % energijos Lauko ir vidaus apšvietimo sprendimais patikėta pasirūpinti įmonei „Gaudrė“. Projektuojant tiek vidaus, tiek ir lauko apšvietimą pagrindinis dėmesys buvo skirtas apšvietimo komfortui ir efektyvumui. Šiuo metu statomame administraciniame pastate diegiamos šviesos diodų (LED) šviestuvų ir apšvietimo valdymo sistemos leis sutaupyti apie 70 % elektros energijos, palyginti su įprastomis dienos šviesos apšvietimo sistemomis. Pažangūs davikliai leis reguliuoti apšvietimo lygį, atsižvelgiant tiek į judesius, tiek į šviesumo lygį lauke. Saulėtą dieną šviestuvai automatiškai pritems arba išsijungs, o sutemus – įsijungs.

S TAT Y B A

„Sijas sudėtinga armuoti, tad reikia kruopštaus konstruktorių darbo – dažniausiai tokius gaminius projektuojame patys, nes mums svarbus kokybiškas darbas, konstrukcijų atsparumas bei ilgalaikiškumas. Tai galime užtikrinti turėdami savo projektuotojų komandą, kuri turi ne tik konstravimo patirties, bet ir žino gamybos technologijos subtilybes. Pastaruosius projektus ruošėme programomis „Tekla“. Tai ypač padeda taupyti laiką, nes projektai atliekami greičiau, tačiau, ko gero, pats didžiausias pliusas – duomenų kontrolė. Viskas daug lengviau patikrinama ir suvokiama, nei projektuojant atskirais pjūviais bei išklotinėmis. Tai padeda taupyti laiką, nes projektą trimatėje erdvėje gali lengviau įvertinti kitų sričių specialistai. Taip pat lengvai gaunami labai tikslūs reikalingų medžiagų kiekiai bei medžiagų, detalių ar pačių elementų specifikacijos. Tai padeda tiksliau organizuoti darbus ir vykdyti darbų priežiūrą“, – paaiškino V. Niedvaras.

Į darbo vietas apšviečiančius šviestuvus bus integruoti šviesos ir būvio jutikliai. Šviestuvai automatiškai įsijungs darbuotojams atsiradus darbo vietoje, o jiems išėjus po maždaug 30 min. išsijungs. Užsibūti biure mėgstantiems darbuotojams bus suformuotos šviesos valdymo komforto zonos. Kol biure dirbs nors vienas darbuotojas, bus palaikomas budėjimo šviesos lygis.

→

67 67

S TAT Y B A

Biure nebus šviesos jungiklių, tačiau kiekvienas darbuotojas turės galimybę pakoreguoti savo darbo vietos apšvietimo lygį iš savo kompiuterio. Be to, šviesos valdymo sistema pateiks energijos taupymo ataskaitas bei bus įrengta taip, kad jos nustatymus bus galima keisti nuotoliniu būdu. Virš darbo vietų bus pakabinti ypatingi minimalistinio dizaino šviestuvai, šviečiantys žemyn į darbo vietą, ir dalį šviesos aukštyn – į lubas. Apšviečiant lubas, bus sukurta jaukesnė atmosfera biure. Jaukumo suteiks ir tai, kad visame biure panaudoti šiltos spalvos LED šviesos šaltiniai. Anot UAB „Gaudrė“ projektų vadovo Vytauto Rinkevičiaus, pagrindinis iššūkis, įrengiant „Maxima“ biuro vidaus patalpų apšvietimą, buvo suvaldyti galimą LED šviestuvų akinimą ir užtikrinti apšvietimo tolygumą darbo paviršiuje. Siekiant padidinti apšvietimo komfortą „Gaudrės“ gaminami šviestuvai buvo specialiai patobulinti. Apšvietimo sistema leis sumažinti ir priežiūros – lempučių keitimo – išlaidas. Į aplinką tausojančių apšvietimo sistemų įdiegimą vien naujajame administraciniame pastate bus investuota daugiau nei 200 tūkst. eurų. Tačiau

tokios investicijos turėtų gana greitai atsipirkti. „Maxima LT“ duomenimis, per metus LED šviestuvų ir apšvietimo valdymo sistema, įdiegta administraciniame pastate, leis sutaupyti daugiau nei 17 tūkst. eurų. Nemaži pinigai infrastruktūrai Moderniai didesnį saugumą ir patogumą užtikrinančiai infrastruktūrai sukurti bei aplinkosaugai bendrovė „Maxima LT“ skyrė daugiau nei 1,8 mln. eurų, t. y. 12 % visų investicijų. „Turime rekonstruoti Naugarduko, Kauno ir Smolensko gatvių ruožus, koreguoti eismo planavimą, o rekonstruojamose Smolensko ir Žemaitės gatvių ruožuose važiuojamąją dalį paplatinti iki šešių eismo juostų, įrengti viešojo transporto sustojimo juostas, saugumo saleles, reguliuojamąsias sankryžas, šaligatvius pėstiesiems ir dviratininkams ir pan.“, – vardijo UAB „Mitnija“ generalinis direktorius J. Gendvilis. Po rekonstrukcijos Smolensko ir Žemaitės gatvių ruožai ties naujuoju „Maxima“ pastatų kompleksu bus paplatinti net iki šešių eismo juostų. Bus rekonstruotas ir troleibusų tinklas, pasirūpinta žaliosiomis miesto zonomis. Taip pat bus sutvarkyti lauko šilumos ir ryšių tinklai. 

Inovatyvūs „Peikko“ sprendimai sunkiausioms užduotims įvykdyti S TAT y B A

Suomijoje 1965 m. įkurta „Peikko“, šiandien yra tarptautinė kompanija, siūlanti inovatyvius sprendimus užsakovams, siekdama padaryti jų statybų procesus greitesnius, paprastesnius ir patikimesnius. Jos tikslas – pateikti užsakovams pažangius sprendimus, atitinkančius aukščiausius kokybės ir saugumo reikalavimus. Kurdama ir vystydama savo produktus, pagrindinį dėmesį „Peikko“ skiria statybinėms plieno ir betono kompozitinėms konstrukcijoms bei surenkamojo gelžbetonio jungčių sprendimams. Pagrįstai galime didžiuotis, kad šie sprendimai per 50 metų „Peikko“ istoriją tapo standartu projektuojant surenkamojo gelžbetonio statinius Skandinavijoje ir toliau sėkmingai populiarėja kitose Europos bei pasaulio šalyse – nuo Vidurio Rytų iki Azijos ir Amerikos. Daugiau nei 30 šalių įkurti pardavimų padaliniai klientus aptarnauja ir konsultuoja vietinėmis kalbomis – taip užtikrinamas aukščiausias aptarnavimo lygis. Statomame bendrovės „Maxima LT“ administraciniame ir komerciniame pastatuose naugarduko g., Vilniuje, panaudota daug „Peikko“ standartinių sprendimų, skirtų surenkamojo gelžbetonio jungtims įrengti, pradedant nuo varžtinių kolonų su pamatais jungčių ir baigiant statybinėmis plieno ir betono kompozitinėmis sijomis DELTABEAM. DELTABEAM kompozitinės sijos šiame projekte buvo pasirinktos, nes, priešingai nei klasikinės gelžbetoninės sijos, išsprendė lygių lubų problemą. o kartu su „Peikko“ paslėptų gembių sistema „PCs“ komercinių patalpų zonoje visiškai eliminavo ir gelžbetoninių gembių įrengimo poreikį. Lygios lubos lemia: - mažesnes išlaidas inžinerinėms sistemoms įrengti, nes nereikia įrenginėti apėjimų ties sijomis; mažesnį visuminį tūrį, todėl ir mažesnes šildymo bei kondicionavimo išlaidas; - mažesnį reikalingą aukštį – sutaupytų sijų aukštį galima paversti papildomu aukštu riboto aukštingumo zonose; - neribojamą erdvės planavimą visą pastato gyvavimo laikotarpį, nes sijos netrukdo perstatyti atitvarų.

Taip pat papildomai įvertinus DELTABEAM sijų teikiamus pranašumus dėl lengvo ir greito montavimo, integruoto ugniaatsparumo bei projektuotojams nemokamai prieinamų „Peikko“ skaičiavimo ir projektavimo įrankių, galutinis rezultatas leidžia ne tik sutaupyti laiko įgyvendinant projektą, bet ir sumažinti projekto bendrą kainą. „Peikko“ siūlomų sprendimų gausa ir įvairiapusiškumas, taip pat teikiamos techninės konsultacijos per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį padeda projektuotojams, rangovams ir statytojams spręsti sudėtingiausias projektų įgyvendinimo užduotis. Taip pat svarbu paminėti, kad „Peikko“ sprendimų naudojimas suteikia galimybę gauti papildomų balų vertinant statinio atitiktį pagal BREEAM ir LEED sertifikavimo sistemas.  www.peikko.lt

S TAT Y B A

Tvirto mūro kelias medžiu ir moliu grįstas Sonata Ramanauskienė

Šiandien be mūrinių namų apsupties savęs neįsivaizduojame. Statyboms pasirinkus mūrą galima įgyvendinti nestandartinius projektus bei jų konstrukcines dalis, galimi netikėčiausi dizaino sprendimai. Mūrui galima taikyti ir ekologiškas medžiagas. Gera žinia ta, kad mūrinių namų apdailai tinka daug kas: fasadinės plytos, dekoratyvinis tinkas, medinės dailylentės, pakabinamoji apdaila ir kt. Atrodytų, mūras yra stabili nekintama vertybė. Bet ar taip buvo visada? Ir kas nauja šioje srityje? Gediminas rado Lietuvą medinę, o paliko mūrinę? Kai dauguma šalių buvo įvaldžiusios mūrinės statybos techniką, Lietuva šioje srityje tik žengė pirmuosius žingsnius. Viena priežasčių, kodėl Lietuvoje plytų gamyba prasidėjo ne anksčiau kaip XIII a., laikomas krašto pagoniškumas ir atsiribojimas nuo krikščionybės, skatinusios mūrinių šventovių statybą ir medžiagų inovacijas. Vis dėlto iš pradžių mūras imtas taikyti gynybos tikslams.

Tokią netipišką raidą lėmė krikščioniškų ordinų agresija, nes medinės pilių konstrukcijos nebetenkino karinių poreikių, mūras užtikrino modernius gynybinius statinius. Tačiau iki šiol mokslininkai nesutaria, kada tiksliai mūsų šalyje atsirado pirmieji mūro statiniai, o pagrįsti teiginiui, kad juos paliko Mindaugas, stinga duomenų. Užtat patikimai datuojamos seniausia Gedimino laikų Senųjų Trakų, Krėvos ir Vilniaus pilys; 1253 m. minima Ordino Klaipėdoje

pastatydinta pilis, 1361 m. – Kauno pilis. Vėliau pradėjo dygti ir mūrinės bažnyčios, kai, norėdamas pradėti mūrinės statybos epochą, Gediminas pasikvietė mūrininkų iš užsienio, žadėdamas krikštytis ir lengvatų. Netrukus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje paklojami seniausių mūrinių pastatų pamatai (pagal pamatus rėmusių medinių polių metines rieves datuojami 1327 m.). O jau Vytauto laikais turime didžiulį „civilizacinį šuolį“, vėliau susiformuoja ir pasididžiavimo vertas Vilniaus barokas.

Pirmieji mūriniai miestiečių pastatai didžiuosiuose miestuose pasirodė tik pačioje XV a. pab.–XVI a. pradžioje. Tikėtasi, kad tokie namai, ypač dengti čerpių stogu, atsparesni ugniai. XVII a. ir vėlesniuose dvarų inventoriuose minimas „prūsiškas mūras“, visiems žinomas kaip fachverkas. Karkasinė statyba Klaipėdoje plito nuo XIV a., o Rytų Lietuvoje – tik XX a., tad prie mūro buvo aktyviau pereinama tose vietovėse, kurias galėjo paveikti išsivysčiusios gretimos šalys. Moliniai pastatai Lietuvoje iš pradžių paplito taip pat dvaruose, o kaimuose ėmė rodytis tik nuo XIX a. pabaigos. Baigiantis tarpukariui, mūrinių statinių dar nebuvo ir 10 %. Molio statyba ir jos suaktyvėjimas tarpukariu dažniausiai nurodoma kaip tarpinė medžiaga, pereinant nuo medžio prie mūro statybos, tačiau molio (o ne mūro) statybą daugiau lėmė ekonominiai veiksniai. Čia didesnis proveržis susijęs su tarpukariu leidžiamomis naujomis statybų taisyklė-

mis, svarbus ir medžio žaliavos trūkumas – jis vertė ieškoti ne tik pigesnių alternatyvų (pavyzdžiui, molio), bet ir patvaresnių ir technologiškai pažangesnių technologijų – mūro. Mūras: įamžintas, įvertintas, toliau egzistuojantis Neseniai Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos Lietuvos mokslo premijos. Vieną iš skirtųjų šešių gavo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas V. Levandauskas už monografiją „Lietuvos mūro istorija“. Knygoje garsus mūro tyrėjas, architektas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius sudėjo per keturis dešimtmečius surinktą savo tyrimų medžiagą apie Lietuvos mūro architektūros statybos technikos istoriją nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. Tai bene pirmasis leidinys, kuriame statybų amatas imtas nagrinėti praktiniu aspektu; medžiagų ir konstrukcijų specifiniai bruožai aprašyti atskirais istoriniais ir stilistiniais laikotarpiais, įvertintos mūro ir medžio konstrukcijų sąsajos, plytų rišimo būdai, arkų, skliautų ir kupolų savitumai. Analizuojama natūralaus mūro medžiagiškumo raiška pastatų eksterjero ir interjero puošyboje, atskiras dėmesys skiriamas keraminių plytų ir rišamosios medžiagos (kalkių) gamybos technologijos raidos tyrimams.

S TAT Y B A

Pirmosios mūrinės „kregždės“ Lietuvos gentims mūras ir plytos nebuvo gerai žinomos – tą įrodo ir Kernavėje rasta bei iš gabaliukų suklijuota vienintelė plyta, datuojama XIII a. pab.–XIV a. pradžioje. Ji, kaip manoma, buvo naudota ne pagal paskirtį, o stulpui paremti. Tą patvirtina ir garsus mūro tyrėjas, architektas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius už knygą „Lietuvos mūro istorija“ 2016 m. pelnęs Lietuvos mokslo premiją Vytautas Levandauskas. Kiti archeologiniai, architektūriniai ir net rašytiniai šaltiniai taip pat neginčija šio fakto.

→

S TAT y B A

VyTAUTo DIDŽIoJo UnIVERSITETo MoKSLInInKAS VyTAUTAS LEVAnDAUSKAS

Profesoriau, pagerbimas aukščiausiu apdovanojimu – Lietuvos mokslo premija – gal jau paskatino imtis kažkokio ypatingo naujo darbo? Dabar jaučiu didesnį dėmesį. Kolegų, žiniasklaidos, kaimynų, netgi paramos prašytojų... Tai skatina pasitempti. Tačiau premijos laureatui gresia, pasak liaudiško posakio, „užmigti ant laurų“. Jaunam mokslininkui nėra kada, o vyresniam ateina minčių apie užtarnautą poilsį. Kol kas užmigti neleidžia išaugęs dėmesys, be to, yra pradėtų ir nebaigtų darbų. Mūro istorija – tai tik dalis architektūros istorijos, o ji visą gyvenimą mane lydėjo. Turiu sukaupęs daug medžiagos apie architektūros mokslo istoriją, apie Lietuvos architektūros stilistines permainas. Tai lyg ir dvi monografijos. Vieną jau pradėjau rašyti. Iki dienos šviesą išvystant knygai „Lietuvos mūro istorija“, ne tik rinkote medžiagą įvairiuose Europos muziejuose ir bibliotekose, bet ir tyrinėjote mūrą nuvykęs į skirtingas Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, švedijos, Italijos vietoves... Daugiausia dirbta Lietuvoje ir Baltarusijoje. Įdomiausia buvo tyrinėti senąsias Lietuvos pilis – Medininkų, Lydos, Krėvos, Vytauto Didžiojo laikų – Trakų, Vilniaus, Gardino ir kitas. Jos atskleidė įdomių ir savitų statybos technikos bruožų, originalių lauko akmenų ir keraminių plytų derinių. Pavyzdžiui, vadinamąjį „lietuviškąjį mūrą“ Vytauto Didžiojo statydintose pilyse sudaro plytų ir riedulių sluoksniai. netikėtumų būta ne tik viduramžių statiniuose, bet ir naujausiais laikais, netgi xx a. pradžioje. Pavyzdžiui, nustebino Stokholmo olimpinio stadiono ir rotušės pastatai, kuriuose plytos surištos archainiu – baltiškuoju būdu. Lietuvoje istorizmo laikotarpiu naudotos senovinės architektūros formos, bet statybos technika buvo įprasta – mūryta grandininiu arba kryžminiu būdu, nesikeitusiu jau nuo Renesanso laikų. Išimčių būta ir Lietuvoje, bet retai. Pavyzdžiui, Paežerėlių bažnyčia vėlyva, o sumūryta gotikiniu būdu.

Kokius medžiagų ir konstrukcijų speciﬁnius bruožus lietuviai išlaikė iki šiol iš atskirų istorinių ir stilistinių laikotarpių? Mūro specifiniai bruožai būdingi tik konkrečiam laikotarpiui, kitaip nebūtų pažangos. Galima paminėti vieną specifinį ir ilgai išsilaikiusį bruožą – brauktines plytas. Tai keraminės plytos, kurių kloto (didžiajame paviršiuje) daryti specialūs grioveliai – braukos, kad plytos geriau sukibtų su kalkių skiediniu. Tai daryta, norint pasiekti geresnį mūrinio stabilumą. Mes negalime teigti, kad kituose kraštuose, kur vystėsi plytų statyba, to nebuvo. Pasitaiko Lenkijoje ir Vokietijoje. Bet tik pasitaiko. Lietuvoje tai buvo taisyklė, kurios gana griežtai laikytasi xIV–xVI amžiuose. Vėliau brauktinės plytos ėmė nykti, nors katalikų bažnyčių statyboms dar naudotos iki pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žlugimo – xVIII a. pabaigos. Savo knygoje rašote: „Spalvingą istoriją Lietuvoje turintis mūras šimtmečius buvo viena patikimiausių ir dažniausiai naudojamų konstrukcijų – jį šiandien galima matyti ryškiausiuose senamiesčių bei naujamiesčių perluose, seniausiose šalies pilyse...“ Tyrinėjau Lietuvos mūrą nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. šiandienėmis konstrukcijomis nesidomėjau, todėl pateikti pavyzdžių negaliu. Galima būtų ieškoti restauruotų pastatų mūro pavyzdžių, kurie geriau išliko nuo sovietmečio, bet nežinau tokių, kurie savo kokybe ir ilgalaikiškumu prilygtų autentiškiems seniesiems... Bene geriausiai iš visų lietuvių esate susipažinęs su mūru – ar susidarėte nuomonę, kokie mūro dariniai / konstrukcijos yra patvariausi? Patvariausios konstrukcijos tos, kurios stabiliausios – tai, be abejo, sienos. Mūrinės perdangos (skliautai) šiais laikais beveik nedaromos, nebent tai būtų restauravimas arba labai specifinis (egzotinis) užsakovo pageidavimas. Apskritai mūro naudojimas šiuolaikinėms statyboms vis labiau tampa egzotika... Plytų formatų ir skiedinio sudėties pokyčius nustatėte sukūręs savo paties originalius metodus? Mano tyrimų tikslas buvo sukurti sistemą architektūros paveldui datuoti pagal mūro požymius ir medžiagų specifines savybes konkrečiais laikotarpiais. Tai apčiuopti vizualiai ne visada pavyksta – tenka daryti ir specialius tyrimus. Restauratoriai ir architektūros istorikai dažnai remiasi plytų dydžių lyginamąja analize. neretai šie parametrai suabsoliutinami arba pridaroma klaidų, kai mūrui naudotos iš kitų senesnių išardytų statinių likusios sveikos plytos. Todėl pirmiausia turėjau sudaryti metodiką, kaip nustatyti tikrąjį plytų formatą iš maždaug 100 išmatuotų plytų. Keraminės plytos nebūna visiškai vienodos, jos gana skirtingai susitraukia džiovinimo ir išdegimo metu, tad tenka tai įvertinti ir teisingai apskaičiuoti dažniausiai pasitaikančius dydžius, pasitelkiant Gauso dėsnį. Architektūros paveldui datuoti neužtenka vien tik pačių plytų dydžių. ne mažiau svarbūs yra jų santykiai. ypač svarbus ilgio ir pločio santykis – jis dažniausiai prilygsta 2, tačiau būna ir didesnis, ir mažesnis. šie nuokrypiai padeda nustatant datą. Plytų dydžius reglamentuodavo dar ir įvairūs normatyviniai dokumentai. Jais remiantis galima atpažinti konkrečios epochos gaminius.

Dėl kokių statybinių klaidų atsiranda mūro konstrukcijų pažaidos? Lietuvos mūro istorijoje bene daugiausia problemų patyrė XIX a. pradž. statęs Vilniaus universiteto Architektūros katedros profesorius Mykolas Šulcas. Jo pastatai dažnai suirdavo, skliautai sugriūdavo. Šiaip buvo gabus architektas ir tuomečio mokslo teorijas gerai išmanė, tačiau praktiškai jam labai nesisekė. Ekspertizės, atliktos dar jam gyvam esant, parodė, kad architektas ne visada reikalavo tinkamos statybinių medžiagų kokybės, neteisingai nuimdavo klojinius, o kartais dėl estetinių poreikių pažeisdavo konstrukcijas. Niekada netyrinėjau keraminių blokelių. Jie atsirado XX amžiuje. Manau, kad tai neblogas gaminys – pagamintas iš natūralios žaliavos, ekologiškas, lengvas. Ačiū už pokalbį! Šiandien mūras – tvirtas šilumos seifas Mūro sienas galima statyti iš įvairių blokų, mūryti iš granito, klinties akmenų ar iš įvairiausių plytų ir akytojo betono, keramzitbetonio, betono blokelių. Mūrinių namų grupei galima priskirti ir pastatytus pagal statybos iš surenkamųjų elementų technologiją: iš akytojo betono ar betono pagaminti vieno aukšto elementai montuojami statybos vietose. Mūro tvirtos konstrukcijos dažniausiai nebevaržo statybų. Mūrinius namus galima rekonstruoti pritaikant metalines sijas, kolonas ir pan.

Kas labai aktualu mūsų atšiauraus klimato zonoje, šiandien tinkamai pastatyti ar renovuoti (apšiltinti) mūriniai namai gali puikiai izoliuoti ir akumuliuoti šilumą, nes įšildytas mūras ir perdangos išlaiko maždaug pastovią temperatūrą net per nemenkus temperatūrų perkryčius. Šilumos izoliacija priklauso nuo mūrinio namo sienos storio: minimalus išorinės sienos storis turi būti 36–38 cm, o vidinės– net iki 50 cm. Šiluminis namo efektyvumas stipriai priklauso ir nuo pamatų. Jei mūrinis namas šiltinamas pagal principą „mūras–izoliacija– mūras“, šilumos izoliaciją reikia įterpti į pamato vidų. Mūro, betonavimo ir tinkavimo darbus kokybiškai atlikti įmanoma tik tuomet, jei temperatūra nenukrenta žemiau nei 5 laipsniai. Žinotina, kad dėl drėgmės, kuri atsiranda atliekant mūrijimo, tinkavimo ir betonavimo darbus, baigiamuosius statybos darbus reikia pradėti tik jai visiškai išdžiūvus. Laikoma, kad mūriniai namai „sėda“ trejus metus, tačiau jei namas tinkamai pastatytas, šis procesas būna minimalus ir geresnis nei rąstinių namų, išvengiama nereikalingų rūpesčių dėl atsirandančių plyšių, o galimus nežymius sienų įtrūkimus nesudėtinga pašalinti.

S TAT Y B A

Kitas dalykas – mūro skiedinių tyrimai. Lietuvos senojoje architektūroje beveik be išimčių naudotas kalkių skiedinys. Jo sudėtis laikui bėgant keitėsi. Seniausių statinių skiediniai labai riebūs, vėlesni – liesesni, kol pasiekė optimalią ribą. Iš skiedinio cheminės sudėties apytiksliai galima nustatyti kalkių ir užpildo santykius. Kadangi tas santykis nėra labai tikslus, siūliau naudoti nepilną analizę, atsisakant sudėtingiausiai nustatomo silicio dioksido. Tai leido ištirti daug mūro skiedinio pavyzdžių ir sudaryti jų pokyčio diagramas.

Kyla klausimas, kas geriau mūrui – plytos ar blokeliai? Tą lemti gali faktai, kad daugiau skiedinio prireiks norint tinkamai užpildyti ir vertikalius, ir horizontalius tarpus tarp plytų, plytiniam namui prireiks daugiau tikslumo, yra didesnės darbo ir laiko sąnaudos. Pavyzdžiui, mūrijant akytąsias plytas, į jų ertmes patenka skiedinio – tuomet sienos bus šaltesnės. Tačiau plytos išsiskiria itin geru atsparumu cheminiam ir atmosferos poveikiui, gniuždymui, tai patvari, tvirta medžiaga, dažnai naudojama vidinėms namo sienoms ar išorinei sienų apdailai. Ieškantiesiems ištobulintų šiuolaikinių medžiagų savybių verta rinktis iš blokelių gausos: keraminių, silikatinių, keramzito, akytojo betono (dar vadinamo dujų silikatu). Kiekvienas jų išsiskiria skirtingomis atsparumo drėgmei, šalčiui savybėmis, šilumos laidumu. Statybos procesas iš blokelių už plytas bus lengvesnis, patogesnis ir greitesnis. 

Sugriautas mitas apie atitvaras iš akytojo betono blokų Dalia Zilinskienė

www.aeroc.lt

S TAT Y B A

Nuo pat individualaus gyvenamojo namo projektavimo pradžios tenka susimąstyti, kokias statybines medžiagas geriausia pasirinkti. Pavyzdžiui, iš ko statyti sienas ir pertvaras, kad vėliau namo gyventojus tenkintų konstrukcijų eksploatacinės savybės ir būtų geros gyvenimo sąlygos. Šiuo metu ir projektuotojai, ir statybinių medžiagų gamintojai pateikia daug įvairių rekomendacijų. Tačiau kuo iš tikrųjų reikėtų pasitikėti? Patikimiausia informacija atsiskleidžia įsigilinus į mokslinių tyrimų rezultatus. Didelis projektas atsakymams į klausimus Pastatų sienos yra atsakingos ne tik už stogo apkrovų perdavimą pamatams ar atitvarines funkcijas. Nuo jų konstrukcinės sandaros ir medžiagų priklauso bendras patalpų mikroklimatas, jo kokybė, ekologiškumas. Įprasta, kad sienų mūrui naudojamų medžiagų techninės charakteristikos nustatomos laboratorinėmis sąlygomis. Tačiau, atlikus tų pačių medžiagų techninių savybių bandymus natūraliomis eksploatavimo sąlygomis, gaunami visiškai kiti rezultatai. Juk pastatai realiomis gamtinėmis sąlygomis veikiami įvairių aplinkos veiksnių: atmosferinių kritulių, temperatūros kaitos, drėgmės ir vėjo. Į klausimą, kokios sienų konstrukcijų medžiagos yra patikimiausios Baltijos šalių klimato sąlygomis, atsakė Latvijos universiteto mokslininkai. Dar 2011 m. mokslininkų komanda iš Latvijos universitetų aplinkos poveikio matematinio modeliavimo laboratorijų ir technologinių katedrų specialistai kartu su partneriais iš statybinių medžiagų gamybos ir statybos įmonių gavo lėšų iš ERAF (angl. The Equine Rescue and Adoption Foundation) ir pradėjo įgyvendinti grandiozinį projektą „Energijos efektyvumas ir konstrukcinių statybinių sprendimų ilgalaikiškumas Latvijos klimato sąlygomis“. Projekto užduotis buvo išsiaiškinti, kokios atitvaros natūraliomis aplinkos sąlygomis yra energiškai efektyviausios ir ilgalaikiškiausios. Sudarytos vienodos sąlygos atitvaroms tirti Tuo tikslu 2012 m. Latvijos universiteto botanikos sode vienodomis sąlygomis buvo pastatyti penki moduliniai

skirtingų sienų konstrukcijų namukai. Buvo bandomos tokios sienos: - rąstinės, iš vidaus šiltintos mineraline vata, iš išorės apdailintos medinėmis lentelėmis (LOG); - karkasinės, šiltintos mineraline vata (PLY); - iš keraminių blokų, šiltintos mineraline vata (CER); - iš akytbetonio blokų, šiltintos mineraline vata (AER); - iš eksperimentinių keraminių blokų, užpildytų šilumą izoliuojančiomis granulėmis (EXP). Visuose identiškų matmenų eksperimentiniuose moduliuose buvo palaikomas vienodas mikroklimatas. Kadangi skirtingų sienų medžiagų šiluminė varža yra nevienoda, tai visų namų išorinių atitvarų – sienų, stogų ir grindų – techniniai parametrai buvos suvienodinti, naudojant papildomus termoizoliacinės medžiagos sluoksnius. Buvo pasiektas visų išorinių atitvarų šilumos laidumo koeficientas U = 0,16 W/m2K. Pagrindinė mokslininkų užduotis buvo išsiaiškinti, kuo skiriasi skirtingų konstrukcijų namų duomenys pagal daugelį tyrimų. Jie tyrė ir analizavo: - modulinių namų atitvarų šiluminę izoliaciją; - sandarumą, esant 50 Pa slėgio skirtumui; - galios ir energijos sąnaudas šildymui, vėsinimui ir ventiliacijai; - temperatūrą ir drėgmę skirtingose patalpos zonose ir konstrukcijose; - šilumos laidumą U; - saulės intensyvumą lango viduje ir pagrindinius meteorologinius duomenis.

PRIEšINgI ILgALAIKIŲ TYRIMŲ REZULTATAI Duomenų monitoringas buvo pradėtas 2013 m. sausio mėnesį. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvo paskelbti jo duomenys ir paaiškėjo, kad per aštuonių mėnesių bandymo laikotarpį „konkursą“ savo savybėmis laimėjo CER sienos, o prasčiausius duomenis parodė AER sienų iš akytbetonio tyrimai.

Kodėl taip atsitiko? Išsiaiškinta, kad, statant eksperimentinį namuką iš akytbetonio blokų, buvo nesilaikyta kai kurių šios statybinės medžiagos gamintojų rekomendacijų. Jis buvo statytas vėlyvą rudenį, kai buvo daug lietingų ir vėjuotų dienų, todėl būtinai reikėjo papildomai apsaugoti sienas nuo lietaus, bet niekas to nepadarė. Taip pat paaiškėjo, kad, priešingai, nei rekomenduoja specialistai, apdailos darbai atlikti ant įmirkusių sienų ir jos buvo nutinkuotos iš lauko pusės storu tinko sluoksniu. Tai reiškia, kad akytbetonio sienose buvo užkonservuota drėgmė ir tai tapo jų didesnio šilumos laidumo eksperimento pradžioje priežastimi. Todėl pagaliau teko suvokti neginčijamą tiesą – nors bandomieji namukai buvo pastatyti nesuvienodinus jų konstrukcijų medžiagų būsenos, ilgainiui gauti patys geriausi namo iš akytbetonio blokų tyrimų rezultatai. Jie visiškai sugriovė mitą, kad laikui bėgant akytbetonis tik dar labiau drėksta ir kaip kempinė sugeria drėgmę. DAUgIAU NEgINčIJAMŲ AKYTBETONIO BLOKŲ PRANAšUMŲ Sienų iš akytbetonio blokų šalininkai sulaukė iš mokslininkų ir daugiau gerų žinių. Pavyzdžiui, tokių sienų namas jo sandarumo matavimo metu ir prieš papildomą sandarinimą, ir po jo pasiekė geriausių rezultatų. Taip pat mokslininkai nustatė, kad, palyginti su kitais bandomaisiais pastatais, AER atitvarų namelio viduje mažiausi temperatūros amplitudės svyravimai. Tai reiškia, kad

akytbetonio blokų sienų namo šeimininkai savo būste visada jausis maloniai ir komfortiškai. Jų vėsesniuose nei kitų konstrukcijų namuose net ir karščiausiomis vasaros dienomis bus mažiausia tikimybė perkaisti. Žinoma, kad šiluminis komfortas gyvenamajame name yra svarbus rodiklis, kuris priklauso nuo daugybės veiksnių: patalpų temperatūros, oro drėgmės ir jo srautų greičio bei kitokių cheminių ir biologinių sąlygų. Būtent drėgmės garavimas ir pasišalinimas iš akytbetonio blokelių leidžia patalpose palaikyti tinkamą šiluminį komfortą bei nesudaro sąlygų veistis pelėsiams, pavojingiems žmogaus kvėpavimo takams.

S TAT y B A

Tačiau tuo eksperimentas nesibaigė – jis truko dar ne vienus metus. Ir štai po trejų metų paaiškėjo, kad, norint tiksliai įvertinti statybinių medžiagų eksploatacines savybes Baltijos šalių klimato sąlygomis, reikia ilgalaikių tyrimų. Laikas 2013 m. ekspertų išvadas apvertė aukštyn kojomis. šiemet Latvijos universiteto Aplinkos ir technologinių procesų matematinio moduliavimo laboratorijos mokslininkai paskelbė, kad pastatyto eksperimentinio namuko, kurio sienos iš akytbetonio (AER), tyrimų rezultatai dabar jau yra geriausi ir laikui bėgant dar gerėja, taip patvirtindami akytbetonio blokų, kaip tinkamiausios statybinės atitvarų konstrukcijos medžiagos, pranašumus.

Todėl ne mažiau svarbūs lieka ir kiti latvių mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai. Jie įrodė, kad akytbetonio blokų atitvaros geriausiai iš visų užtikrino bandomajame namelyje tinkamą santykinę oro drėgmę. Ji atitinka pagal Lietuvos higienos normą hn 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ komforto aplinkos 40–60 % santykinę drėgmę ir pakankamos aplinkos vertės svyravimus nuo 30 iki 75 %. Todėl negalima abejoti, kad namuose iš akytbetonio blokų yra palankiausias mikroklimatas žmogui gyventi. Sugretinus visus latvių mokslininkų ilgalaikio ekperimento tyrimų duomenis ir išvadas bei visiškai įrodytus akytojo betono blokų pranašumus, galima juos drąsiai rinktis svajonių namo sienų konstrukcijoms. 

75 75

Tvarios apdailos medžiagos galvosūkių nekelia

S TAT Y B A

Visi, kas stato ar renovuoja bet kokios paskirties objektą, dar projektavimo etapui nepasibaigus, jau įsivaizduoja, kaip atrodys pastatas, kokia bus jo apdaila. Tačiau dažnai, vos pradėjus rinktis fasadų apdailos ar stogo dangos medžiagas, atsiranda daug galvosūkių, nes šalies statybinių medžiagų rinkoje itin gausus jų pasirinkimas. Neretai svertai krypsta į tvarias, ekologiškas ir jau seniai mūsų klimato sąlygomis išbandytas apdailos medžiagas. Ilgalaikė ir plačiai taikoma apdaila Itin ilgalaikės ir neprarandančios pirminės išvaizdos yra apdailinės klinkerio plytos ir plytelės bei stogų dangai skirtos keraminės čerpės. Klinkerio plytų ir plytelių apdaila labai plačiai pritaikoma. Ji pagal architekto sumanymą gali puošti įvairiausios paskirties pastatų – tiek gyvenamųjų namų, tiek visuomeninių ar biurų pastatų, tiek ir gamybinius korpusų fasadus. Kartu ji gali juos apsaugoti nuo nepalankaus aplinkos poveikio. Klinkerio plytelėmis taip pat neretai apdailinamos vidinės patalpų sienos – jas naudojant sukuriami jaukūs, išskirtinio dizaino interjerai. Pastaruoju metu šios rūšies apdaila tapo itin populiari įrengiant kavines, biurus, butus, gyvenamuosius namus. Jos beveik nereikia prižiūrėti.

Klinkerio plytų ir plytelių apdailą galima naudoti esant bet kokio mūro sienoms – iš keraminių ir silikatinių plytų bei visų rūšių blokelių. Taip pat puikiai galima apdailinti betonines ir kitokios konstrukcijos atitvaras. Tačiau, kad būtų išvengta klaidų, statybų specialistai rekomenduoja visais atvejais pasitarti su konstruktoriumi. Techniniai sprendimai klaidoms išvengti Lietuvoje dirbančios ir jau beveik 12 metų minėtos apdailos medžiagas bei čerpes šalies statybininkams tiekiančios UAB „Agmeka“ specialistai teigia, kad labai svarbu dar projektuojant pastatus iš karto tvirtai nuspręsti, kokia bus sienų apdaila, ir įrengti tinkamo pločio pamatus. Priešingu atveju gali paaiškėti, kad jau pastatyto namo pamatai yra per siauri vėliau pasirinktai klinkerio plytų sienų apdailai. Bet net ir tada UAB „Agmeka“ savo užsakovams pateikia techninių sprendimų – galima naudoti specialias konsoles, kurios tvirtinamos prie pamatų ir sienos, o ant jų jau mūryti plytas. Armavimo sistemas, skirtas konstrukcijai sutvirtinti, sudaro begalė elementų. Jų naudojimas leidžia išgauti originalią ir kokybišką fasado apdailą. Armavimo sistemos labai praverčia esant nestandartinėms situacijoms, kai iš anksto nebuvo numatytas klinkerio plytų tvirtinimas tam tikrose vietose, pavyzdžiui, kai prireikia sutvirtinti plytų apdailą virš langų. Patyrę UAB „Agmeka“ profesionalai užsakovams pagal brėžinius lengvai pateiks mūro armavimo sistemų specifikacijas, taip pat parinks tinkamiausios sudėties bei spalvos mūrijimo ir rievėjimo mišinius pagal užsakytas plytas ar plyteles.

TŪKSTANčIAI VARIANTŲ – SVARBIAUSIA IšSIRINKTI Pagrindinė UAB „Agmeka“ užsakovų užduotis – išsirinkti apdailos plytas ar plyteles, kai jiems yra rodomas tūkstantinis gaminių asortimentas. Pavyzdžiui, pasirinkus kurios nors patinkančios spalvos plytas, tenka rinktis ir plytų faktūras bei matmenis. Ir tai dar ne viskas – reikia nurodyti, kurios spalvos siūlių užpildas iš visų siūlomų labiausiai patinka. Labai svarbu pasirinkti ir plytų mūrijimo būdą – labiausiai pageidaujamus siūlių raštus bei plytų išdėstymo tvarką. Apdailos plytas ir plyteles galima mūryti šachmatine tvarka, vertikaliai, su įgilintomis siūlėmis, visai be siūlių. Pavyzdžiui, kai pasirenkamas vokiškas plytų perstūmimo būdas, prie angokraščių nelieka daug mažų plytų gabalėlių ir apdaila prie durų ar langų atrodo daug gražiau. Efektingai atrodo ir raštuotas mūrijimas, dalį plytų išstumiant ir įtraukiant. Be to, kai norima išgauti nugludinto pastato įspūdį, paprastas klinkerio plytas galima derinti su figūrinėmis, suapvalintomis, ypač tinkamomis palangėms, angokraščiams bei kampams.

Kad jis harmoningai derėtų su aplinka, reikėtų nepamiršti pasidomėti ir įmonės salonuose eksponuojamomis grindiniui skirtomis klinkerio trinkelėmis. Jos taip pat yra įvairių spalvų, labai kokybiškos, tvarios, atsparios cheminiam ir atmosferos poveikiui, mechaninei trinčiai bei spaudimui. Tokios trinkelės taip pat tinka laiptams ir terasoms.

Užsakovams UAB „Agmeka“ pateikia per šimtą tūkstančių galimų apdailos variantų. Kad galvosūkiai klientų nenuvargintų, įmonės salonuose įrengti stendai su galimais apdailos klinkerio plytų ir plytelių pavyzdžiais. Kai užsakovai nori akivaizdžiai pamatyti ir susidaryti būsimos apdailos įspūdį, jiems prie pasirinkto pavyzdžio darbuotojai gali atnešti stogo čerpių pavyzdžių, pakeisti apdailos raštą ar siūlės spalvą. Tuomet būna visiškai nesunku įsivaizduoti galutinį apdailos estetinį vaizdą. Tokia galimybė sutaupo daug klientų ir architektų ar dizainerių laiko. Ji apsaugo nuo abejonių ir klaidų renkantis medžiagas. Be to, klientams pageidaujant, pateikiamos net būsimo pastato su galimais apdailos variantais vizualizacijos.

ne mažiau klientams svarbi puiki įmonės logistika. Užsakytas plytas ar čerpes UAB „Agmeka“ atsiveža iš gamintojų per 3–4 dienas, o kitų gaminių atsargų turi nuolatos. Pristačius krovinį į statybos aikštelę, jos darbuotojai teikia iškrovimo paslaugas, be to, vietoje konsultuoja statybininkus, perduoda jiems gamintojų instrukcijas. Tuo atveju, kai klientai pageidauja, įmonė gali atlikti ir apdailos darbus – tam talkina patikimi ilgamečiai subrangovai, už kurių kokybišką darbą įmonė gali garantuoti.

PATIKIMAS STOgAS – DAUgIAU NEI DANgA UAB „Agmeka“ salonuose didelis ir stogo dangų pasirinkimas – keraminės (klinkerio) ir betoninės čerpės bei čerpės iš skaldyto akmens skalūno. Daugybės spalvų, įvairių profilių ir išskirtinio dizaino čerpės leidžia suformuoti bet kokios formos stogus – banguotus, su stačiais bokšteliais, net tokius, kurių nuolydis vos 7 laipsniai. Visų stogų ilgalaikiškumas ir funkcionalumas taip pat priklauso nuo stogo priedų, kurie turi saugoti stogą nuo pripustymo, užtikrinti pakankamą konstrukcijos vėdinimą ir pan. Todėl įmonės darbuotojai klientams juos parenka pagal stogo dangą, formą ir nuolydį, taip pat statybos techninio reglamento reikalavimus bei čerpių gamintojų rekomendacijas. Tuo vadovaudamiesi specialistai pritaiko ir kokybiškas lietaus vandens nuvedimo sistemas, kurios nuo vandens apsaugo fasadų apdailą, grindinį. Be to, parinkus šiuolaikiško dizaino lietvamzdžius, galima net pagražinti pastato eksterjerą.

Kad visi užsakovai būtų patenkinti, įmonės „Agmeka“ specialistai bet kokias užduotis atlieka labai atsakingai, preciziškai ir su išskirtiniu dėmesiu kiekvieno kliento pageidavimams. Jie visada suteikia išsamias konsultacijas, profesionaliai atsako į dominančius klausimus. Tikriausiai dėl to nepriekaištingai dirbančiai įmonei netrūksta klientų, iš kurių ji neretai sulaukia padėkos. Be to, ši lietuvių bendrovė turi klientų ir užsienio šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, norvegijoje, Baltarusijoje, Danijoje. Ji yra tiekusi medžiagas statyboms ir Prancūzijoje, Airijoje. Daugėjant užsakymų, įmonė sėkmingai auga ir plečiasi – dar šiais metais numatoma atidaryti trečiąjį prekybos saloną Klaipėdoje. 

S TAT y B A

KITI KLIENTAMS SVARBŪS FAKTAI Visos Lietuvos statybininkams UAB „Agmeka“ tiekiamos apdailos ir stogo dangos medžiagos yra aukščiausios kokybės, sertifikuotos ir turi ilgametes – net nuo 30 iki 100 metų – garantijas. Jos atvežamos iš žinomų užsienio gamybos įmonių. Didžioji gaminių dalis importuojama iš Vokietijos, Belgijos, olandijos, Italijos, mažesnė – iš Ispanijos, Prancūzijos, Lenkijos. Tačiau atvežama ir kitose Europos šalyse pagamintos produkcijos, pavyzdžiui: Anglijoje, Danijoje. Ilgametė partnerystė su užsienio įmonėmis ir įgytas jų pasitikėjimas leidžia lietuvių įmonei pasiūlyti savo klientams suderėtas su gamintojais mažiausias kainas.

UAB „AgMEKA“ WWW.AGMEKA.LT SALONAS VILNIUJE ŽALGIRIo G. 131, LT-08217 VILnIUS TEL. +370 5 210 1564, MoB. +370 620 68 488, EL. P. Info@AGMEKA.LT SALONAS KAUNE LyGIoJI G. 3, LT-46368 KAUnAS, TEL. +370 620 50 019, EL. P. KAUnAS@AGMEKA.LT

SAMEDIA siūlo visą spektrą profesionalių deimantinių diskų Segmento aukštis – 13 mm / 17 mm

greičiausias įrankis rinkoje – pjauna du kartus greičiau nei standartinis

Iki šiol negirdėtas tvarumas –

pjovimo eksploatacijos trukmė du kartus ilgesnė nei geriausio disko

PRITAIKYMAS - Abrazyvinės medžiagos - Granitas - natūralus akmuo - Betonas - Gelžbetonis - Statybinės medžiagos - Plytos - Plytų grindinys - šaligatvio plytelės, padengtos žvyru - Asfaltas - čerpės - Ir kt.

Patentuota naujovė –

tarpas tarp segmentų yra sumažintas, jis riboja vibraciją pjovimo metu

SERTIfIKUoTAS

gamintojo kokybės įsipareigojimas –

masyvi, specialaus storio plieno šerdis, reikalinga saugiam darbui

SAMEDIA S.A.S. yra viena iš pasaulio aukštųjų technologijų deimantinių įrankių gamintojų. SameDia įmonė yra oficialus oSa organizacijos narys ir todėl skiria ypatingą dėmesį savo produktų saugumui. Visi SameDia įrankiai yra gaminami Vokietijoje. SHOXX – unikalus segmentas rinkoje. SHoXX – nauja patentuota gamybos technologija, kuri gali gerokai padidinti (lyginant su standartiniu deimantų segmentu) greitį ir pjovimo trukmę, sumažinti aušinimo pertraukų skaičių ir disko vibraciją pjaunant. Šios naujos technologijos logotipas atspausdintas ant segmento. ShOXX KOKYBĖS įSIPAREIgOJIMAS

Atitinka En13236 normas, sertifikuota oSA Pagaminta Vokietijoje Daugiau nei 20 patikrinimų atlikta gamybos proceso metu Kokybė ir kietumas išbandyti pagal žymiai aukštesnį lygį, nei reikalauja En 13236 normos UAB „RM TooLS“ – viena didžiausių darbo įrankių tiekimo kompanija, yra oficialus SAMEDIA produkcijos platintojas Baltijos šalyse.

UAB „RM TOOLS“

galima rasti didelį profesionalių ir patikimų rankinių, elektrinių įrankių, jų priedų, taip pat matavimo, žymėjimo, dujinių įrankių bei geros kokybės tvirtinimo detalių pasiūlą. Įmonė importuoja prekes iš pasaulyje ir Lietuvoje gerai žinomų IRWIn, SPECIALIST+, KAPRo, RAPID, fISChER, SPARKy, ShARPIE, KEMPER, KAPRIoL, KAMELon ir kt. gamintojų. čia sau įrankius ras ir meistrai – profesionalai ir namuose meistrauti mėgstantys žmonės. Visoms prekėms suteikiama garantija.

PATIRTIS – JAU 10 METŲ RINKOJE UAB „RM TooLS“, Kalvarijų g. 143, Vilnius fIRMInė PARDUoTUVė: Verkių g. 42 D korpusas, („Medžio centras“), Vilnius Apie SAMEDIA deimantinius diskus informaciją teikia pardavimų gamybai vadovas Erikas Mačiūnas +370 699 67 716 El. p. erikas@rmtools.lt

Statybinių įrankių galia – iš deimantų Deimanto – natūralaus ar sintetinio – vidinė struktūra, atomų išsidėstymo sandara daro jį nenugalimą. Tą supratę gamintojai statybų sektoriui ne taip seniai ėmė siūlyti itin tvirtus, darbo procesą labai lengvinančius įrankius, kuriais atliekami sudėtingiausi pjovimo, gręžimo ir kiti darbai. Tiesa, nedideliam Lietuvos specialistų ratui ir anksčiau buvo žinomos „deimantinės“ technologijos, tik jos buvo naudojamos tyrimų laboratorijose, bandiniams paimti, specifiniams restauracijos darbams... NUO ANgLIES IKI LYDINIO Trintis ir dilimas trumpina įvairių mašinų detalių amžių, todėl kasmet susidaro milijardiniai nuostoliai. Daug detalių ir įrankių tenka nuolatos tepti. Kadangi keramiką galima taikyti ne visur, o dilimui atsparūs plastikai yra nepakankamai stabilūs, naujosios įrankių dangos darosi vis svarbesnės. ypač daug pritaikymo galimybių randa itin plonos polikristalinės deimanto tipo anglies dangos, kurias, naudojant cheminį dujų nusodinimo būdą (angl. chemical vapour deposition, CVD), galima nusodinti ant įvairiausių paviršių – nuo kietmetalių iki stiklo. Pačios dangos dengiamos 500–950 °C temperatūroje. nors deimanto cheminis elementas yra anglis, kitaip nei juodame ir minkštame grafite, deimantuose ji kristalizuojasi į pačią kiečiausią iš Žemėje žinomų medžiagų. Deimantai puikiai praleidžia šilumą, nereaguoja su beveik visais cheminiais junginiais, yra geri elektros izoliatoriai. Vis dėlto dar prieš kelerius metus deimantinio pjovimo ar gręžimo darbų statybose beveik nebuvo. Dabar tai nuolatinis šiuolaikinių statybinių darbų palydovas: deimantiniai segmentai gaminami kelių rūšių, kiekviena rūšis skirta konkrečioms statybinėms medžiagoms gręžti – skylės gręžiamos gelžbetonyje, akmenyje, keramikoje, mūre, silikate, betone (taip pat ir armuotame). Deimantinės dangos idealiai tinka įvairiems medžiagų apdorojimo įrankiams: grąžtams, frezoms, diskams, tekinimo peiliams. Palyginus padengtų ir nepadengtų deimantu įrankių darbo trukmę, matyti pirmųjų pranašumai, pavyzdžiui, mikrogrąžtai be

S TAT y B A

SonATA RAMAnAUSKIEnė

deimanto dangos gali atlaikyti apie 8 000 gręžimų, o padengus šia danga – net 20 000. LEIDŽIA TAIKYTIS PRIE PAKITUSIŲ REIKALAVIMŲ Deimantiniai įrankiai statybininkams leidžia lengviau prisitaikyti prie pakitusių reikalavimų statybai. Saugant pastato konstrukcijas šiandien dažnai reikalaujama, kad technologinės angos būtų gręžiamos ar išpjaunamos be vibracijos, kuri neretai pažeidžia pastato konstrukcijas dar nebaigus statybos; kad betonuojant nebūtų paliekama komunikacijų angų, kurios deimantiniais grąžtais būtų gręžiamos vėliau. Tai leidžia paspartinti statybos darbus ir padidinti darbų tikslumą bei kokybę. Statybinė konstrukcija (betonas, gelžbetonis, mūras ar akmens rieduliai) pjaunama atitinkamu deimantiniu segmentu, kuris yra specialus, dažniausiai spalvotųjų metalų lydinys su natūralaus ar sintetinio deimanto grūdeliais, tolygiai išsidėsčiusiais visame segmento paviršiuje 0,1–0,6 mm storiu. Deimantiniai segmentai gaminami kelių rūšių konkrečioms statybinėms medžiagoms gręžti, skiriasi tik deimantinio segmento lydinys. Pagrindinis deimantinių įrankių galios šaltinis – lydinio sudėtis, kurios juos gaminančios firmos neatskleidžia. Siekiant grąžtą ar pjūklą padaryti universalesnį, dažniausiai naudojamas kelių rūšių segmentų rinkinys. Segmentai prie grąžto viršūnės ar pjovimo disko privirinami aukšto dažnio elektros srove, lazeriu, lituojami lydiniais, kurių pagrindas – sidabras. Gręžiant skyles (kiaurymes) ar pjovimo metu segmentai dažniausiai aušinami vandeniu ir

padidina įrankių ilgalaikiškumą, visiškai išvengiama dulkių. Arba gręžiant dulkės nusiurbiamos vakuuminiais siurbliais. Gręžimo variacijos Deimantinio gręžimo grąžtų skersmuo paprastai būna nuo 8 iki 1 200 mm. Grąžtai yra vamzdiniai. Išgręžta dalis išlaužiama ir, įstačius grąžto ilgintuvą, gręžiama toliau. Praktiškai ilgesnės kaip 4 m kiaurymės gręžiamos labai retai. Deimantinio gręžimo staklės yra labai universalios, dažniausiai tvirtinamos prie gręžiamo paviršiaus. Tačiau galimi ir kitokie staklių tvirtinimo būdai.

S TAT Y B A

Deimantinio gręžimo staklėse pavaros įrengiamos pagal poreikį. Iki 500 mm skersmens kiaurymės gręžiamos naudojant iki 5 kW galingumo elektrines pavaras, didesniam skersmeniui – elektrinės-hidraulinės pavaros. 1 200 mm skersmens grąžtą suka 14 kW elektrinė-hidraulinė pavara, tokio gręžimo tikslumas iki 1 mm. Pavyzdžiui, 9 m 20 cm ilgio kiaurymė yra išgręžta Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų komplekse, 16 m ilgio kiaurymė – per tilto konstrukcijas. Deimantinio pjovimo ypatumai Pjauti naudojami 200–2 000 mm skersmens deimantiniai pjovimo diskai. Deimantinio pjovimo staklėse taip pat įrengiamos elektrinės bei elektrinės-hidraulinės pavaros. Elektrinės pavaros naudojamos esant pjovimo gyliui iki 30 cm, gilesniems pjūviams – elektrinės-hidraulinės pavaros. Deimantiniais pjūklais išgaunamas maksimalus pjovimo gylis gali siekti 95 cm, tuomet prireiks 37 kW pavaros. Įrenginį sudaro elektrinė-hidraulinė stotelė bei pjovimo staklės. Jos tvirtinamos tiesiai prie pjaunamo paviršiaus, nors galima tvirtinti ir prie lubų, tvirtinimą galima reguliuoti įvairiu kampu. Pjovimo tikslumas 1 mm. Deimantinis lynas sutaupo vietos Nors deimantiniais įrankiais gręžimo ir pjovimo darbų atlikimo galimybės labai didelės, vis dėlto jos turi ir tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, reikia pakankamai vietos staklėms pritvirtinti, o deimantiniais pjūklais pjaunant dėl pjūklų apvalumo papildomai įpjaunamas sienos paviršius iš pjovimo pusės. Išeitis – pjovimas deimantiniais lynais. Toks pasirinkimas suteikia beveik neribotas galimybes. Deimantinio

pjovimo lyną sudaro plieninis lynas su ant jo suvertais deimantiniais segmentais. Pjaunamą paviršių pakanka apjuosti deimantiniu lynu, paskui lynas įtempiamas ir sukamas pjovimo staklėmis. Labai praktiška savybė ta, kad pjūvio linija nebūtinai turi būti tiesi – skriemuliais ją galima keisti netgi pjovimo metu. Pjovimo deimantiniais lynais staklėms naudojamos elektrinės-hidraulinės, elektrinės-pneumatinės pavaros, staklių galingumas 12–90 kW. Deimantiniu lynu galima išpjauti bet kokios konfigūracijos segmentą. Pjovimo gylį bei pjaunamo paviršiaus plotą riboja tik staklių galingumas bei deimantinio lyno ilgis. Praktiškai naudojami 10–25 m ilgio deimantiniai lynai, išskirtiniais atvejais – iki 60 m ilgio lynai. 25 m ilgio lynu galima iš karto perpjauti 10–12 m storio sieną. Kiečiausias – sintetinis deimantas? Kinai pagamino kiečiausią pasaulyje deimantą, patvirtindami posakį, kad šioje šalyje gaminama viskas. Janšano universiteto mokslininkų gaminio – sintetinio deimanto – kietumas ir atsparumas karščiui yra didesni nei natūralių deimantų. Naujoji deimanto forma tinka gaminant aukščiausios kokybės pjovimo ar slėgimo įrangą, galinčią veikti net ir pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis. Šie išskirtiniai deimantai pagaminti kaitinant anglies „svogūnus“ – koncentrines fulereno sferas, sudėtas viena į kitą tarsi svogūno sluoksniai. Molekulės buvo veikiamos 2 000 °C temperatūra ir 25 GPa slėgiu – šimtus tūkstančių kartų didesniu nei atmosferos slėgis. Galutinės produkcijos kietumas yra apie 200 GPa, dirbtinis deimantas išlieka stabilus net 1 000 °C temperatūroje – 200 °C aukštesnėje nei natūralūs deimantai. Dabar mokslininkai bando pakoreguoti deimantų gamybos procesą taip, kad gamybai pakaktų žemesnio slėgio. Dar kietesnį deimantą dirbtiniu būdu sukūrė anglų mokslininkai, tvirtindami, kad iš dujų gaminamas deimantas yra tikras proveržis, nes toks savo kietumu laužo ne tik kietumo matavimo įnagį, bet ir užauga iš kristalo užuomazgos maždaug... per parą. Toks kristalas užaugintas intensyviuoju cheminiu garų nusodinimo procesu. Vandenilio dujos ir metanas specialioje kameroje bombarduojami įelektrintomis dalelėmis arba plazma. Po to kristalai iki 2 000 °C ir 10 min. veikiami 50–70 tūkst. atmosferų. Šie deimantai yra dvigubai kietesni už natūralius. Jie tiks ir metalo pjovimo įrankiams, – tikina Carnegie’io instituto chemikai. Kitas prieš 15 metų atliktas išradimas irgi pastūmėjo įrankių pramonę į priekį, kai mokslininkai sukūrė įtaisą, iš išmetamųjų automobilių dujų pašalinantį 70 % teršalų ir gaminantį anglį, kurią galima paversti deimantu. Šiandien dirbtiniai deimantai gaminami daugiausia specialiose kamerose iš grafito ar kitų anglingų medžiagų 1 000–2 000 °C temperatūroje ir didelio (500–800 Mpa) slėgio sąlygomis. Deimantų sintezei paspartinti pridedama katalizatorių – geležies, nikelio ar jo lydinių. Atsižvelgiant į sintezės sąlygas, gali susidaryti mikrokristaliniai balo (kelių mm skersmens) ir karbonato (stiprūs, atsparūs smūgiams) tipo agregatai. Pirmieji dirbtiniai deimantai pasaulyje pradėti gaminti 1954 m. ir iki šiol naudojami kaip abrazyvinės medžiagos, tinkamos deimantiniams įrankiams gaminti. 

UAB „Statybiniai polimerai“ specialistai įsitikinę, kad prieš išsirenkant deimantinį diską verta išsiaiškinti, kuris yra geras, o kuris – vidutinis ar net menkavertis. Siekdama atrinkti ir užsienio bei Lietuvos profesionaliam vartotojui pasiūlyti patikimiausius įrankius, įmonė dvejus metus tyrė statybiniuose objektuose Lietuvoje bei užsienyje atliekamus pjūvius.

Kaskart įvertinus gautus rezultatus, deimantinis diskas buvo tobulinamas siekiant palankiausio kainos ir kokybės santykio, kol pagaliau atsirado Duro-Cut. Dabar daugeliu atveju Duro-Cut diskai leidžia sumažinti pjovimo sąnaudas nuo 20 iki 50 %! Ne veltui pats pavadinimas, lietuviškai reiškiantis ilgalaikį pjovimą, slepia tikrąją disko jėgą...

S TAT Y B A

Kokybės nauda įrodyta po ilgo tyrimo

Siekiant atitikti visų klientų poreikius, UAB „Statybiniai polimerai“ deimantiniai diskai suskirstyti į skirtingas klases: ekonominės, standartinės arba premium. Be diskų betonui, bendrovė siūlo deimantinius įrankius granitui, asfaltui, plytelėms, visoms kitoms mineralinėms medžiagoms pjauti. „Statybiniai polimerai“ garantuoja, kad iš pirmo žvilgsnio aukštesnė šio disko kaina akivaizdžiai sumenksta, įvertinus disku išpjautą plotą, siūlės ilgį ir kokybę. Investicija pateisina lūkesčius, nes aštrūs, greitai pjaunantys bei laiką ir pinigus taupantys Duro-Cut diskai jau pripažinti ir vertinami daugelyje Europos šalių. Įmonė yra užėmusi tvirtą poziciją eksporto nišoje, bendradarbiauja su Duro-Cut įgaliotaisiais atstovais užsienyje bei jų klientais – daugiausia tai kompanijos, liejančios logistikos ir kitokių sandėlių, prekybos centrų ir panašių didelių objektų pramonines grindis. Vis dar abejojantiems, ar verta įsigyti Duro-Cut diskų, įmonė suteikia galimybę juos išbandyti ypač palankiomis sąlygomis.  UAB „STATYBINIAI POLIMERAI“ El. p. info@statybiniaipolimerai.lt tel. +370 5 270 0882 www.statybiniaipolimerai.lt www.durocut.com

81 81

Didžiausias lietuvių projektas – įrengta koncertų salė Gruzijoje INŽINERIJA

Ilma Cikanaitė

Naujoji vasaros koncertų salė Gruzijos Urekio kurorte, Juodosios jūros pakrantėje, – bendras bendrovės „Televizijos ir ryšio sistemos“ (TVC) ir integracinius šou verslo projektus įgyvendinančios įmonės „Scenos techninis servisas“ (STS) projektas. Tai – neabejotinai grandioziškiausias ir brangiausias kada nors lietuvių įrengtas šou statinys. „Black Sea Arena“ yra didžiausia atvira koncertų salė Kaukazo regione. Vokiečių architektų projektuota arena – pasaulinio lygio unikalus architektūrinis statinys, šiame regione turintis ambicijų tapti galingu traukos centru ir padėti pamatus infrastruktūros bei turizmo plėtrai. Arenos, kurioje telpa 10 tūkst. žiūrovų, funkcija – Gruzijos žmonėms ir jos svečiams rengti pasaulinio garso atlikėjų pasirodymus, festivalius, televizinius projektus ir šou.

Generalinis projekto rangovas TVC pagamino ir integravo televizinę sistemą, kurią sudaro kilnojama televizinė stotis, IPTV tinklas, tarnybinio ryšio sistema, robotinės kameros. Partneris STS atliko įgarsinimo ir apšvietimo, scenos mechanizacijos, draperijos ir dangos, specialiųjų efektų ir visų šių sričių valdymo sistemų projektavimo bei instaliavimo darbus. Įmonės taip pat atliko personalo apmokymus ir techninį palaikymą pirmųjų renginių metu.

„Dalyvauti tarptautiniame konkurse, įtikinti, kad galime padaryti viską laiku ir taip, kaip pateikta projekte, – buvo didelis iššūkis ir laimėjimas. Tik dėl įmonės „Televizijos ir ryšio sistemos“ įdirbio šiame regione ir nuolatinių konsultacijų, kurias nuosekliai teikėme su savo partneriais „Scenos techninis servisas“, šis projektas jau gyvena savo gyvenimą“, – pasakoja „Televizijos ir ryšio sistemų“ direktorius Arnoldas Puzanovas.

„Koncertinės salės komplektacija suformuota taip, kad galėtų aprūpinti pasaulinio garso atlikėjų pasirodymus, nesinuomojant daug papildomos technikos. Visas įgarsinimo, apšvietimo, vaizdo ir TV sistemų valdymas – centralizuotas. Pagrindinis ypatumas buvo siekis, kad visos šios sistemos integruotųsi taip, jog veiktų kartu ir papildytų viena kitą. Toks sprendinys turėjo daug iššūkių, reikėjo itin didelio profesionalumo tiek projektuojant,

tiek jį įgyvendinat“, – sako Laurynas Paškevičius, „Scenos techninis servisas“ direktorius.

Profile), 40 belaidžių ir 387 laidiniai mikrofonai, belaidė monitorinė sistema.

Apšvietimo sistema Atsižvelgdami į suformuotus koncertinės arenos valdytojų poreikius, numatomą joje vykdyti teatrinio ir koncertinio tipo turinį bei klimato sąlygas – STS specialistai suprojektavo ir įrengė mobilią, itin universalią, modernią ir didžiulę apšvietimo sistemą.

„L-Acoustics“ garso valdymo sistema yra ypač patogi, lanksti, naudojanti naujausias įgarsinimo technologijas ir aparatūrą. Visi prietaisai (garso stiprinimo sistema, belaidžių mikrofonų imtuvai, belaidžio monitoringo siųstuvai, garso pultai (mikšeriai), procesoriai) gali būti valdomi nuotoliniu būdu, naudojant belaidį kompiuterinį tinklą.

Ją sudaro įvairaus tipo ir paskirties prožektoriai: klasikiniai teatriniai prožektoriai (plano convex, fresnel, convex) su kaitrinėmis lempomis (70 vnt.); sekimo prožektoriai su išlydžio lempomis (kitaip patrankos ar folowspot) (8 vnt.); daugiafunkciai programuojami scenos apšvietimo prietaisai su išlydžio lempomis (138 vnt.) ir su LED (šviesos diodų) šviesos šaltiniu (224 vnt.). Taip pat – kalibruotos baltos šviesos prožektoriai (96 vnt.), efektinė šviesa, papildanti bazinius apšvietimo prietaisus: blykstės, vėjo turbinos su LED apšvietimu, apakinantys prožektoriai (blinder) (42 vnt.).

Montavimas ir scenos mechanizacija „Visą koncertinei salei reikiamą įrangą į Juodosios jūros pakrantę atgabeno 24 vilkikai ir buvo pradėtas montažas. Pagal STS inžinierių parengtą projektą pradėta įrenginėti: įrangos pakabinimo ir priežiūros taškai, kabelių kanalai. Kanalais nutiesta 52 900 m kabelių, sumontuota elektros, įvairių signalų grandinių prisijungimo dėžučių (105 vnt.)“, – pasakoja L. Paškevičius.

Įgarsinimo sistema „Salės architektūra itin pretenzinga garsui – atsidarantys ir užsidarantys stogas bei sienas dengiančios 168 lamelės, itin didelė salės klausytojų zona: 80 m gylio ir 120 m pločio. Visa tai atitinkamai veikia garsą ir, norint iškabinti įrangą, reikia itin didelio tikslumo. Siekiant, kad tokio dydžio salėse garsas sklistų švariausiai, galingiausiai ir pasiektų visus renginio dalyvius vienodai, – aparatūra turi būti iškabinta milimetrų tikslumu ir nukreipta laipsnių dešimtųjų dalių tikslumu į tikslines arenos puses“, – pasakoja L. Paškevičius. Koncertinėje salėje integruota itin moderni, universali ir turinti plačias realizavimo galimybes prancūzų gamintojo „L-Acoustics“ įgarsinimo sistema. Pasirinkta Left-Center-Right įgarsinimo sistemos konfigūracija, kuriai įgyvendinti sukomplektuota įranga: 64 plačiajuostės ir 30 žemo dažnio kolonėlių, 32 mobilūs ir stacionarūs garso stiprintuvai, 24 monitoriai, pagrindinis garso pultas (AVID Venue Profile), monitorinis pultas (AVID Venue Koncertinės arenos „Black Sea Arena“ vidus.

Pagal scenografijos poreikius scenai įrengti galima panaudoti įvairaus tipo santvaras, kurias pakelti gali apie 100 vnt. ProLyft Aetos keltuvų su 1 000 ar 2 000 kg keliamąja galia. Scenos grindys, draperija, pakylos ir specialieji efektai Scenai (grindims, pakyloms ir kitiems jos elementams) formuoti naudojami (1 x 2 m) Prolyte StageDex grindų moduliai, turintys montuojamus rėmus Easy Frame C, galinčius formuoti scenos lygius ir aukščius (nuo 1,4 iki 2,10 m aukščio). Iš viso tokių skydų yra 452 vnt., jais galima padengti 932 m2 plotą. Scenos grindis galima sulaiptuoti, padaryti paaukštinimus, terasas, saleles, išėjimus į žiūrovų salę ir pan. Tokio masto scenai (36 x 24 m) buvo suprojektuota ir sumontuota scenos draperija, kuri atitinka visus saugumo reikalavimus bei gerina scenos akustiką. Suprojektuota

INŽINERIJA

Visa ši sistema yra valdoma modernių, aukščiausio lygio naujausios programinės įrangos apšvietimo valdymo pultų (4 vnt.), kuriuose integruoti jutimui jautrūs ekranai, turintys automatinio rezervavimo funkciją (backup): vienu metu veikia du pultai, o kažkuriam užstrigus jo funkcijas automatiškai perima atsarginis pultas.

Scenos zonoje sumontuota 12 didelių kabelių rinktuvų, per kuriuos patenka visi maitinimo ir signalų laidai ant pagrindinės įrangos pakabinimo sistemos (angl. maingrid, santvarų konstrukcija), sudarytos iš 180 m ypač didelio tonažo santvarų. Ant jos pakabinti 36 stacionariai įrengti keltuvai su 72 t bendrąja kėlimo galia. Maingrid sistemos esmė – palengvinti įrangos sumontavimo procesą: viską sumontuoti ant žemės ir tuomet pakelti į viršų.

→

Kilnojama televizijos stotis (KTS).

83 83

Christinos Aguileros koncertui ant pagrindinės įrangos pakabinimo sistemos (angl. maingrid) sumontuota apšvietimo įranga.

taip, kad būtų lengvai pritaikoma įvairioms salės transformacijoms. Šou efektui sukurti, stiprinti ir pagerinti apšvietimo galimybėms koncertinės salės įrangos bazėje yra sukomplektuotas specialiųjų efektų rinkinys: rūko, dūmų, žemo dūmo, konfeti, CO2, ugnies mašinų.

INŽINERIJA

Vaizdo sistema Vaizdo sistema įrengta bendradarbiaujant su lietuvių kompanija „Prezentacijų spektras“. Ji susideda iš įspūdingo skaičiaus LED modulių, iš kurių formuojami įvairaus dydžio ekranai, vaizdo sistemos pultų ir serverių. Iš esančio modulių skaičiaus arenoje gali būti sumontuotas 330 m2 ploto ekranas (iš viso 660 modulių) arba, pagal renginio poreikį, daug įvairaus dydžio ekranų, kuriuose galima transliuoti tiek specialias, vaizdo ar vaizdo grafikos vizualizacijas, tiesioginį vaizdą. TV sistema Kilnojamą televizijos stotį (KTS) ir TV sistemą koncertinei arenai suprojektavo ir pagamino generalinis šio projekto rangovas „Televizijos ir ryšio sistemos“. Bendrovė užsiima stacionarių ir kilnojamų televizinių stočių projektavimu, gamyba ir integravimu. Ši KTS yra viena moderniausių Europoje, itin aukštai įvertinta Amsterdame vykusioje pasaulinėje televizijos technologijų parodoje „IBC 2015“. „Kilnojamą TV studiją sudaro du vilkikai: pagrindinis (14 m ilgio ir 28 t svorio), kuriame, vykdant transliaciją, dirba inžinieriai, režisieriai, vaizdo ir garso operatoriai. Čia sumontuota vaizdo, garso apdorojimo ir įrašymo įranga, ją naudojant perduodamas „gyvas“ vaizdas iš skirtingų vietų, pakartojami įsimintini momentai ar nurodomi pašnekovų duomenys, titrai. KTS ypatinga tuo, kad kėbule sumontuoti du ištraukiamų šonų mechanizmai. Taip KTS TV transliacijos metu viduje gali dirbti net 21 operatorius; pagalbinis (12 m ilgio ir 24 t svorio) vilkikas naudojamas įrangai gabenti ir elektros energijai gaminti (jame sumontuotas 70 kVA generatorius), įrengtos personalo poilsio ir serviso zonos, krovinių skyrius su liftu“, – pasakoja A. Puzanovas. Prieš projektuojant TV sistemą, buvo iškelti trys uždaviniai: ištransliuoti „gyvą“ programą koncerto metu į LED ekranus, kurie pakabinti scenoje; formuoti tiesioginę

UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ – televizijos inžinerinių sistemų integracijos, www.tvc.tv.

Apšvietimo ir vaizdo sistema.

transliaciją į kitas televizijas; daryti koncertinius įrašus, kurie bus transliuojami vėliau, juos redaguoti ir montuoti. KTS sukomplektuota naujausia ir profesionaliausia įranga: itin aukštos raiškos vaizdo kameros Ikegami HDK79GX, tarp kurių: robotinė sistema Ross Video Furio – bėgiais judanti vaizdo kamera, belaidė sceninė vaizdo kamera (steadicam), TV gerve valdoma vaizdo kamera ir itin didelio priartinimo „Canon“ objektyvai, pritraukiantys vaizdą net 80 ir 40 kartų. KTS „širdis“ – galinga Imagine Communications matrica, turinti 128 įėjimus ir 256 signalų išėjimus. Gauti vaizdo signalai „gyvai“ montuojami ir formuojama TV programa transliacijai kilnojamoje televizinėje stotyje arba MCR studijoje, kuri įrengta pačioje arenoje. Visą vaizdą, gaunamą iš kamerų, galima įrašinėti atskirai pakartojimų serveriuose GV K2 Dyno. Iš viso arenoje įrengta net 20 TV kamerų prisijungimo vietų tinklas, skirtas kameroms su specialiu jų išdėstymu erdvėje. Klimato įtaka Esminis šio projekto iššūkis ir ypatumas – klimato sąlygos. „Black Sea Arena“ yra subtropinėje klimato zonoje, kur oras permainingas, daug drėgmės, kritulių ir druskingumo. Tam, kad būtų užtikrintas visų sistemų sklandus veikimas ir įrangos ilgalaikiškumas, reikėjo itin preciziškai apgalvoti jos sandarų įrengimą, sandėliavimą ir eksploatavimą. Visoms įrangos valdymo sistemoms buvo specialiai įrengta patalpa su ypač didelės galios autonomine mikroklimato sistema, užtikrinančia temperatūrinį ir drėgmės režimų stabilumą, sandėliuose įrengtas specialus mikroklimatas, KTS stotyse – dubliuota oro kondicionavimo sistema. Liepos 30 d. įvyko pasaulinio garso atlikėjos Christinos Aguileros koncertas ir oficialus „Black Sea Arena“ atidarymas. Šios atlikėjos pasirodymo techninio raiderio išpildymu rūpinosi kompanijos STS profesionalai: įgarsinimas, apšvietimas, scena, jos mechanizacija. STS buvo pakviesta padėti surengti šį koncertą – išpildyti techninę pasirodymo dalį. Tai buvo ir koncertinės salės personalo apmokymų dalis. Koncerto vaizdinės užduoties išpildymu pasirūpino TVC inžinierių komanda. Įmonės ir toliau planuoja padėti arenos personalui rengti pasaulinio garso ir vietinės reikšmės atlikėjų pasirodymus. 

UAB „Scenos techninis servisas“ – inovatyvių ir kompleksinių projektų techninis rengimas ir įgyvendinimas, www.sts.lt.

INÅ½INERIJA

INŽINERIJA

Liftų saugumo reikalavimai ir naujų technologijų tendencijos Stasys Liaukevičius

Jau pirmykščiams žmonėms prireikdavo užkelti žmones ar krovinius į aukščiau esančią vietą. Vien tik prisiminus Egipto piramides, iškart nejučiomis kyla klausimas, o kaipgi jie visa tai taip aukštai užkėlė? Šį klausimą galėtume sau užduoti žvelgdami į kiekvieną senovėje pastatytą pastatą. Ir iškart bandome atsakyti, kad neabejotinai tuomečiai statybininkai, kurių didelė dalis buvo vergai, turėjo naudoti kokius nors kėlimo mechanizmus. Be abejo, jų negalima lyginti su šiuolaikiniais liftais.

šiandien galime konstatuoti, kad dabar įvairių kėlimo mechanizmų turime begales. Tai ir liftai, ir įvairūs statybų keltuvai, lynų keliai, funikulieriai, kėlimo įrenginiai, iš kurių galima dirbti, šachtų suktuvai, transporto priemonėse įrengti kėlimo įrenginiai, vežimėliai, eskalatoriai ir t. t. Tačiau šiame straipsnyje plačiau panagrinėsime būtent liftus. LIFTŲ įVAIROVĖ Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymu nr. 106 patvirtintą techninį reglamentą „Liftai ir liftų saugos įtaisai“ liftas – tai konkrečiuose statinio lygiuose naudojamas kėlimo įrenginys, turintis gabenimo talpą, judančią išilgai standžių, į horizontą daugiau kaip 15 laipsnių kampu pakreiptų kreipiamųjų, arba kėlimo įrenginys, judantis išilgai fiksuotos trajektorijos, net kai jis nejuda išilgai standžių kreipiamųjų. Visi liftai, kurių įrengimą bei naudojimą nusako reglamentas, skirti nuolatos naudoti pastatuose bei statiniuose. Praktiškai liftai klasifikuojami pagal paskirtį bei pavaros konstrukciją. Pagal paskirtį liftai skirstomi į skirtus kelti žmonėms, kroviniams (jeigu gabenimo talpa yra prieinama, t. y. žmogus gali nesunkiai į ją įeiti, o joje yra įrengti valdymo įtaisai, kurie išdėstyti viduje, arba taip, kad šiuos įtaisus galėtų pasiekti gabenimo talpoje esantis žmogus) ir į skirtus gabenti žmonėms bei kroviniams. Pagal pavaros konstrukciją liftai būna elektriniai, hidrauliniai bei pneumatiniai.

LIFTŲ įRANgOS YPATUMAI Tačiau tiek patys liftai, tiek ir jų saugos įtaisai turi atitikti esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nustatytus minėtame reglamente. nustatyta, kad lifto gabenimo talpa turi būti kabina. Kabina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad jos naudingasis plotas ir tvirtumas

atitiktų lifto įrengėjo nustatytą didžiausią leistiną žmonių skaičių ir vardinę lifto apkrovą. Kai liftas skirtas žmonėms gabenti, ir jeigu, atsižvelgiant į matmenis, yra įmanoma, lifto kabina turi būti suprojektuota ir pagaminta taip, kad jos konstrukcijos ypatybės nekliudytų į kabiną patekti ir ja keltis neįgaliesiems. Taip pat reikia, kad lifto kabiną būtų galima bet kokiu tinkamu būdu pakeisti taip, kad žmonėms su negalia ja būtų lengviau naudotis. Kabinos pakabos ir (arba) atramos priemonės, jų įtaisai ir bet kokios sąvaržos privalo būti parinktos ir suprojektuotos taip, kad būtų užtikrintas reikiamas bendrasis saugos lygis ir kad būtų minimizuota kabinos kritimo rizika, atsižvelgiant į naudojimo sąlygas, naudojamas medžiagas ir

InŽInERIJA

Liftai gali būti standartiniai arba pagaminti pagal individualų užsakymą, pritaikomi konkrečiam pastatui, kad derėtų prie pastato architektūros bei jo įrangos. šiuolaikinių liftų gamintojai savo gaminius pritaiko tiek gyvenamiesiems, tiek ir administraciniams pastatams, gydymo įstaigoms, prekybos centrams, transporto sektoriui, viešbučiams ir t. t. Liftai faktiškai gali būti įrengti visuose statiniuose, kuriuose jų reikia.

Nepaisant galiojančių reikalavimų, mokslo ir technikos pažanga veja į priekį ir liftų gamintojus, tad jie diegia vis naujesnes technologijas, todėl minėtų reikalavimų numatyti tikslai kartais gali būti ir nepasiekiami. Tokiais atvejais liftai arba liftų saugos įtaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad kaip įmanoma labiau atitiktų šiuos tikslus. Pirmiausia saugumas Kad iki minimumo būtų sumažinti galimi pavojai keleiviams, įvykus lifto gedimui ar avarijai, liftų gamintojai ir įrengėjai turi įgyvendinti šiuos saugos reikalavimus: 1) liftų kabinose per visą jų ilgį turi būti įrengtos vientisos sienos, grindys ir lubos, išskyrus vėdinimo angas, ir įtaisytos tokios pat durys. Šios durys privalo būti įrengtos taip, kad kabina, išskyrus reglamente nurodytus nusileidimo veiksmus, negalėtų judėti, jeigu durys neuždarytos, ir sustotų, jeigu durys yra atidarytos. Lifto kabinai sustojus tarp aukštų, kabinos durys turi likti uždarytos ir užblokuotos, jeigu yra rizika, kad galima iškristi tarp kabinos ir šachtos, ar kai nėra šachtos;

INŽINERIJA

2) jeigu nutrūksta elektros srovės tiekimas arba sugenda kuri nors lifto sudedamoji dalis, lifte turi būti

gamybos sąlygas. Jeigu lifto kabina yra pakabinta grandinėmis arba lynais, turi būti bent dvi atskiros grandinės arba du lynai, kiekvienas turintis savo prisitvirtinimo sistemą. Tokie lynai arba grandinės turi būti be jungčių ir užleistinių sandūrų, išskyrus tuos atvejus, kai reikia įtvirtinti arba suformuoti kilpą. Liftai turi būti įrengti taip, kad, viršijus vardinę apkrovą, įprastu būdu jie negalėtų pradėti veikti. Liftuose turi būti įrengti ir greičio ribotuvai. Šie reikalavimai netaikomi liftams, kurių pavara suprojektuota taip, kad jie negalėtų judėti per dideliu greičiu. Greitaeigiai liftai privalo būti su įrengtais greičio kontrolės ir ribojimo įtaisais. Liftai su varančiaisiais skriemuliais turi būti suprojektuoti taip, kad būtų negalimas traukos lynų nuslydimas nuo skriemulio. Kiekvienas keleivinis liftas turi turėti atskirus, tik jam skirtus lifto mechanizmus. Tačiau šis reikalavimas netaikomas liftams, kuriems atsvarą atstoja kita lifto kabina. Lifto įrengėjai turi užtikrinti, kad lifto mechanizmai ir su jais susiję įtaisai nebūtų niekam prieinami, išskyrus atvejus, kai atliekami lifto priežiūros veiksmai, ir įvykus avarijai. Liftų, skirtų naudotis neįgaliesiems be palydovų, valdymo įtaisai turi būti atitinkamai suprojektuoti ir išdėstyti, o jų paskirtis turi būti aiškiai nurodyta. Lifto šachtoje turi būti tik lifto veikimui ir saugai būtini vamzdynai, elektros instaliacija arba armatūra.

nančios elektros energiją į pastato elektros tinklus. Tad faktiškai naujoviški liftai ne tik naudoja elektros energiją, bet ją ir gamina. Taip pat diegiamos įvairios išmaniosios keleivių srautų valdymo sistemos, suteikiančios galimybę optimaliai vartoti energiją ir greitai bei patogiai vežti keleivius. Šiuolaikinės efektyvios liftų pavarų sistemos be reduktorių yra kompaktiškos ir naudoja kur kas mažiau energijos. Mažėjant mechanizmų trinčiai, prireikia ir kur kas mažiau jų sutepimo medžiagų. Tokios šiuolaikinės pavaros neužima daug vietos, todėl jas galima montuoti tiesiog liftų šachtose. Taip pat gamintojai vietoje įprastų lifto kėlimo lynų jau naudoja modernius poliuretaninius kėlimo diržus, kurie yra gerokai lankstesni. Juos naudojant, dėl mažesnio jų lenkimo spindulio galima sumontuoti mažesnio skersmens skriemulį, kuris užima mažiau vietos. Naujoviški diržai taip pat užtikrina ir sklandų bei patikimą važiavimą liftu.

įrengti įtaisai, užtikrinantys, kad lifto kabina nepradės nesulaikomai kristi arba nevaldoma judėti. Įtaisas, užtikrinantis, kad lifto kabina nepradės kristi nesulaikomai, turi būti nepriklausomas nuo kabinos pakabos. Įtaisas privalo būti tinkamas, kad sustabdytų vardinės apkrovos veikiamą ir didžiausiu greičiu, kurį yra nustatęs įrengėjas, judančią lifto kabiną. Bet koks stabdymas, įsijungus šiam įtaisui, neturi sukelti lifto kabinos greičio mažinimo, galinčio pakenkti lifto keleiviams, kad ir kokios būtų apkrovos sąlygos;

INŽINERIJA

Liftų gamybos srityje stebimas aiškus išmaniųjų technologijų proveržis. Pavyzdžiui, kai liftas nenaudojamas, jos perjungia atskirus elementus į budėjimo režimą. Todėl jų diegimas į liftų valdymo sistemas padeda efektyviai sumažinti liftų naudojamos energijos kiekį ir atpiginti liftų eksploataciją. 

3) tarp lifto šachtos dugno ir lifto kabinos grindų turi būti įrengti buferiai; 4) liftai privalo būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad nebūtų įmanoma jų įjungti, ir jie judėtų tik tada, kai įtaisai, užtikrinantys, kad lifto kabina nepradės nesulaikomai kristi arba nevaldoma judėti, negali veikti. Taip pat yra nustatyti ir saugos reikalavimai, kuriais siekiama sumažinti galimą pavojų žmonėms, esantiems šalia lifto, priešgaisriniai, vėdinimo bei reikalavimai ryšio įrangai. Naujosios technologijos Šiuolaikinių liftų pažangios gamybos įmonės jau diegia tokias technologijas kaip regeneracinės pavaros, grąži-

89 89

Važiavimas liftu, kurį norėsis kartoti Giedrė Linden

Šiuolaikiniai liftai ne tik užtikrina greitą, saugų ir patogų važiavimą aukštyn arba žemyn, bet ir tampa pastatų puošmenomis. Jau nebe tie laikai, kai liftas buvo tik nykios išvaizdos aukštyn ir žemyn žmones vežiojantis įrenginys ir kai dėl savo prastos konstrukcijos liftai likdavo nepastebimi. Šių dienų liftai savo techninėmis galimybėmis bei dizainu stebina ir priverčia pakeisti pasenusį požiūrį į šį įrenginį. Milžiniški greičiai, maksimalus komfortas, šviesos diodų (LED) apšvietimas, keičiantis spalvas kiekviename aukšte, nuostabūs pro langus atsiveriantys panoraminiai vaizdai – tai vos keletas savybių, kurios kelionę liftu padaro įspūdingą ir nepamirštamą.

INŽINERIJA

„Liftas turi ne tik garantuoti saugų susisiekimą tarp pastato aukštų, bet ir užtikrinti, kad keleiviams juo naudotis būtų komfortabilu“, – įsitikinęs UAB „Paradis liftai“ direktorius Laurynas Pečiukaitis. Bendrovė „Paradis liftai“ atstovauja dviem įmonėms, gaminančioms liftus. Viena jų – Ispanijos liftų gamintoja „Orona“, sugebanti tenkinti įvairiausius techninius poreikius. Kita – Vokietijos įmonė „ThyssenKrupp“, gaminanti prestižinės klasės liftus, išsiskiriančius ypatingu dizainu ir kokybe. Tad kuo gi ypatingi šių gamintojų liftai? Universalumas net iki palėpės Kalbant apie liftų gamintoją „Orona“, aukštą jos įrenginių kokybę garantuoja tai, kad apie 90 % šių liftų dalių yra ne importuotos iš trečiųjų šalių, bet pagamintos Ispanijoje esančioje gamykloje. Ši įmonė liftų rinkoje anaiptol nėra naujokė, šiuo metu tai yra viena pirmaujančių liftų gamintojų pasaulyje, per metus pagaminanti po 18–20 tūkst. liftų. Tai reiškia, kad kas dešimtas Europoje parduodamas pilnos komplektacijos naujas liftas gimsta šioje gamykloje. „Ši įmonė nuolatos investuoja ir į naujų produktų kūrimą, esamų gerinimą, inovacijas. Jie kasmet išleidžia arba iš esmės atnaujina po 1–2 naujus modelius, pritaikytus skirtingiems pastatų segmentams. „Orona“ turi techninių sprendimų net tokiems pastatams, kuriuose, atrodytų, nėra jo-

kios galimybės įrengti lifto. Tarkime, senamiesčiuose stovinčiuose ar privačiuose namuose“, – teigė L. Pečiukaitis. „Orona“ gali pasiūlyti liftų modelių, kurie tinka nestandartinėms šachtoms – nuo itin mažos „duobės“ iki žemų viršutinių aukštų. Standartiškai liftams reikia metro gylio prieduobės šachtos apačioje, o „Orona“ turi liftų, kuriems pakanka vos 28 cm. Arba, norint įrengti liftą name, viršutinis jo aukštas turi būti bent 3,4 m aukščio. Tačiau jeigu viršuje yra palėpė, „Orona“ gali pasiūlyti liftą, kuriam užtenka, kad viršutinis aukštas būtų tik 2,6 metro. Taigi vos ne metru žemiau, negu būtina standartiniams liftams. Nuolat į naujoves investuojanti Ispanijos liftų gamintoja turi „Orona IDeO“ centrą. Tai – pirmasis Europoje tyrimų ir inovacijos centras, kuriame siekiama užtikrinti darnų ir ekonomišką mobilumą miestuose. Be to, ši liftų gamintoja pirmoji gavo ISO sertifikatą dėl ekologiškumo. „Orona“ gaminamų lynų sistema užtikrina mažesnį garsą bei vibracijas, naudodama paprastus techninius sprendimus, kurie leidžia klientui nedidelėmis išlaidomis pasiekti aukštą komforto lygį. Vilniaus biurų pastate bus išskirtinis liftas O Vokietijos įmonė „ThyssenKrupp“ yra kompanija, kuri pasaulį stebina inovacijomis ir nestandartiniais sprendimais. Tai yra vienintelė įmonė pasaulyje, siūlanti ir unikalių sprendimų, kurių dar niekas nesugebėjo nukopijuoti. Pavyzdžiui, įrengti liftus taip, kad vienoje šachtoje viena virš kitos važinėtų netgi dvi kabinos. Galimybė sugrupuoti iškart kelis liftus ir taip sutaupyti daug naudingojo ploto yra labai svarbi didelio aukštingumo komerciniuose pastatuose, kur kiekvieno kvadratinio metro vertė yra aukso vertės. Arba jie gali pasiūlyti liftų sistemą, kuri leidžia kabinai judėti ne

tik vertikaliai, bet ir horizontaliai. Ši sistema suteikia beveik neribotą architektūrinių sprendinių laisvę. „Gamintojui „ThyssenKrupp“ svarbi ne kiekybė, bet kokybė. Jie pagrįstai deklaruoja, kad yra liftų inovacijų lyderiai, siekiantys ne didelių pardavimų, bet aukštos kokybės. Todėl beveik visos jų liftų detalės – net 97 % – gaminamos Vokietijoje. Jie yra vieninteliai liftų gamintojai, kurių visi produktai yra gaminami tik Vokietijoje. „ThyssenKrupp“ orientuojasi į kiekvieną klientą atskirai ir turi beveik neribotų dizaino sprendimų. Kiekvienas jų liftas įveikia nuodugnius patikrinimus visose jo gamybos stadijose. Taip užtikrinama bene 100 % kokybė“, – paaiškino UAB „Paradis liftai“ vadovas. Greitai „ThyssenKrupp“ liftų pranašumus galės įvertinti ir lietuviai. Jau kitąmet viename naujai statomame prestižinių biurų pastate Vilniuje bus sumontuoti pirmieji „ThyssenKrupp“ liftai su DSC (angl. Destination Selection Control – „krypties pasirinkimo kontrolė“) sistema. Ši itin didelį žmonių srauto pralaidumą biuruose užtikrinanti sistema leidžia pasirinkti aukštą, į kurį bus keliaujama, dar kviečiant liftą. Surinkus aukšto numerį monitoriuje pasirodo nukreipimas, kuris liftas jus pakels. Tokia sistema leidžia sutaupyti net iki 40 % lifto laukimo laiko, kuris yra labai brangus biurų darbuotojams, ypač piko valandomis. „ThyssenKrupp“ liftai turės išskirtinio dizaino kabinas, kur bus šiuolaikiškai panaudotos karbono, veidrodžių ir stiklo detalės. Besikeliantieji liftu galės grožėtis panorama, atsiveriančia pro panoramines kabinų sienas. O įvairių atspalvių LED apšvietimas, sumontuotas įvairiuose kabinos elementuose, liftui atvykus į skirtingus aukštus, sukurs vis kitokį apšvietimą.

ma didelė dalis išlaidų, kurios būtų reikalingos keičiant liftą į kitą, jeigu jo durų angos ar matmenys neatitinka esamos šachtos. Renovuojant namą verta įrengti naują liftą ir dėl to, kad tai padeda sutaupyti elektros energijos. Juk šiuolaikiniuose liftuose paprastai būna sumontuoti LED šviestuvai. Be to, „Orona“ siūlo liftus su taupymo režimu, kuris yra net trijų stadijų: šviesos kabinoje išjungimas po 2 min. neveikimo, lifto „snaudimo“ režimas, kai išjungiamas variklio darbas, ir visiškas „užmigimas“, kai užgesinama visa sistema. Liftas „pabunda“ tik jį iškvietus. Anot L. Pečiukaičio, įdiegus taupymo režimą, galima sutaupyti net iki 70 % elektros. Juk apie 50–60 % savo gyvavimo ciklo liftas stovi neveikdamas, tad esant ramybės stadijai naudoti elektrą nėra racionalu, o senieji liftai galimybės išjungti valdymo sistemą kartu su nemažai elektros naudojančiais kitais liftų komponentais neturi. Užtikrinamas nenutrūkstamas įrenginių veikimas UAB „Paradis liftai“ ne tik stengiasi, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau patikimų, ekonomiškų ir gražių liftų, bet ir rūpinasi jų veikimu. Kiekvienas liftas yra dispečerizuojamas, kas mėnesį atliekami priežiūros darbai. Šiuo metu prižiūrima per 600 įrenginių, kurių dalis yra ir senų rusiškų bei kitų gamintojų pagaminti įrenginiai. Užtikrinama, kad visi šie įrenginiai profesionaliai prižiūrimi, o visą parą veikianti dispečerinė operatyviai perduoda budinčiajam personalui informaciją apie strigimus, jei tokių pasitaiko. 

Po renovacijos – nauji erdvesni liftai Dabar viena aktualiausių temų Lietuvoje yra senos statybos daugiabučių namų renovacija, kurios metu svarbu sutvarkyti ir liftus. „Paradis liftai“ vadovas sakė, kad, užuot bandę renovuoti dar Mogiliovo gamykloje pagamintus techniškai ir morališkai pasenusius daugiabučių liftus, jie siūlo įrengti visiškai naujus „Orona“ liftus, kurie yra ilgalaikiai ir kokybiški.

INŽINERIJA

„Šio lifto kabina atrodys tikrai įspūdingai. Garantuoju, kad tokio dizaino ir tokių kokybiškų liftų Lietuvoje dar nebuvo, bet galbūt ateityje dar sumontuosim“, – intrigavo L. Pečiukaitis.

„Naujas liftas nėra tapatu renovuotam senam. Mes pasirūpiname, kad net ir senų, bet renovuotų pastatų gyventojai gautų tokį pat naują, gerą produktą kaip ir gyvenantieji naujuose namuose“, – paaiškino pašnekovas. „Orona“ liftai yra lengvai pritaikomi senose šachtose. O kai kurie modeliai sukurti taip, kad senojoje šachtoje įrengtų liftų kabinos plotas padidėtų net iki 30 %. Taigi gyventojai po renovacijos gali džiaugtis erdvesniu liftu ir patogesniu kėlimusi į viršų. Beje, liftai su erdvesnėmis kabinomis nėra daug brangesni nei standartiniai. „Orona“ turi lifto modelį, kuris yra pritaikytas būtent Rytų Europoje esantiems pastatams. Todėl keičiant liftą nereikia statybinių darbų šachtai pritaikyti. Taip sutaupo-

Tikėtini pokyčiai Lietuvos transporto sistemoje Ramūnas Palšaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto profesorius

I NF NFRASTRUKTŪRA

Apskaičiuota, kad šalies transporto ir logistikos sektoriuje dirba apie 5 % visų dirbančiųjų. Jų darbu sukuriama net iki 12 % šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokie duomenys rodo, kad šioje srityje darbo efektyvumas itin didelis.

Didžiausios dabartinės transporto ir logistikos problemos Pastaruoju metu siekdami būti efektyviais rinkos dalyviais, tiek produktų gamintojai, tiek jų tiekėjai, tiek ir prekybinės įmonės vis dažniau kreipiasi į specializuotas paslaugas teikiančias bendroves, galinčias padėti viename ar kitame rinkos segmente nustatyti besikeičiančio vartojimo poreikius. Taip siekiama užsitikrinti efektyvią informacijos kaitą tarp visų logistinės grandinės dalyvių, kad būtų galima kuo tiksliau sudaryti ir parinkti pačias racionaliausias schemas optimaliam krovinių srautų judėjimui. Logistikos centrai gali tapti tokiais informacinių centrų, sandėlių, transporto ir ekspedicinių įmonių paslaugas siūlančiais bei tarpininkų vaidmenį prisiimančiais subjektais. Pasaulinė praktika įtikino, kad vienu pagrindinių logistikos grandies elementų viename ar kitame regione gali tapti centras, gebantis valdyti ir galintis pritraukti įvairius krovinių srautus – ir tranzitinius, ir tarptautinius.

Ir kelininkai patiria su žemės įsigijimu susijusių nesąžiningų spekuliacijų. Pavyzdžiui, 2014–2020 m. Lietuvos keliams rekonstruoti buvo numatytos lėšos iš Europos Sąjungos (ES) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF) fondų lėšų. Tačiau dabar kelias „Via Baltica“ neretai pavadinamas mirties keliu, nes kiekvieną savaitę šioje magistralėje įvyksta skaudžių eismo įvykių, neretai nusinešančių ir žmonių gyvybių. Nors dauguma mūsų supranta, kad visą magistralę tarp Lenkijos ir Latvijos rekonstruoti bei plėsti iki keturių eismo juostų kelio tiesiog būtina, tačiau iki 2020 m. suplanuotų lėšų užteks tik kelio ruožui nuo Kauno iki Marijampolės. Deja, didelę dalį kelio darbams skirtų pinigų teks atiduoti brangstantiems žemės sklypams įsigyti. Jau aišku, kad kitai magistralės atkarpai lėšų neužteks, todėl eismo saugai joje sustiprinti bus atlikti tik nedideli kelio gerinimo darbai. Keli problemų sprendimo būdai Šalies transporto sistemoje kyla tokių problemų, nes privatūs žemės sklypai pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius nuosavybės įstatymus yra neliečiami. Ši problema būdinga ne vien Lietuvai. Panašios problemos kelia nerimą infrastruktūros plėtotojams ir kitose ES šalyse,

I NF NFRASTRUKTŪRA

Ir Lietuvoje numatyta sukurti tokių centrų. Tačiau akivaizdu, kad dėl kai kurių šalyje galiojančių teisės aktų netikslumų susidaro galimybių atsirasti spekuliacijoms, stabdančioms tokių centrų kūrimą. Pagrindinės su tuo susijusios problemos prasideda nuo žemės sklypo įsigijimo ir tinkamos vietos viešajam logistikos centrui parinkimo. Dažnai apsukrumo nestokojantys politikai ar verslininkai, kai tik juos pasiekia informacija apie logistikos centro vietą, iš vietinių gyventojų pigiai superka žemę ir šimteriopai padidina žemės pardavimo kainą logistikos centro steigėjams. Jau žinoma atvejų, kai dėl tokios priežasties logistikos centrų steigėjams net po kelis kartus teko keisti numatytą objekto statybos vietą.

pavyzdžiui, Anglijoje. Turėtų būti sudarytos galimybės operatyviai perimti žemę iš savininkų, kai ji reikalinga valstybinės reikšmės objektams plėsti. Ir tokiu atveju jiems už konkretų žemės sklypą reikėtų sumokėti ne didesnę rinkos kainą, nei ji yra nustatyta tame regione. Dar viena egzistuojanti problema yra milžiniškas biurokratinis aparatas ir daugybė teisės aktų. Juk transporto įmonių veiklą reglamentuoja beveik 600 teisės aktų. Dauguma jų yra antriniai, mažai, retai arba visai nenaudojami. Akivaizdu, kad, racionaliai pažvelgus į šią problemą ir sumažinus plėtrai trukdančius minėtus veiksnius, galima būtų tikėtis kur kas geresnių pokyčių transporto sistemoje, būtų geriau išnaudotas jos potencialas. Svarbūs Lietuvos transporto sektoriaus veiklos prioritetai Tyrimų rezultatai įrodė, kad, nors transporto ir logistikos sektoriaus efektyvumas Lietuvoje labai didelis, tačiau visas esamas šalies transporto sistemos potencialas dar nėra išnaudotas. Kokybiška šiuolaikinė transporto infrastruktūra, patogi geografinė padėtis ir gana aukšta transporto bei logistikos specialistų kvalifikacija lemia, kad tranzito paslaugos yra vienas svarbiausių Lietuvos ekonomikos sektorių. Tačiau Lietuvos gamybos ir vartojimo produktų rinka, tenkinanti tik vidaus ir importo ar eksporto vežimų reikmes, yra nepakankama, kad būtų galima tinkamai išnaudoti visą sukurtą šalies transporto sistemos potencialą. Mūsų šalyje, kurioje yra beveik 3 mln. gyventojų, turime daugiau nei 25 tūkst. registruotų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių, galinčių vienu metu vežti iki 24 t krovinį. Deja, Lietuvai tiek nereikia, nes mūsų pervežimų srautai yra palyginti maži ir nėra didelio vartojimo. Be to, kaip ir kiti verslai, transportavimo verslas neapsiriboja tik vežimais į ir iš Lietuvos. Šio verslo įmonės veikia visoje Europoje ir Azijoje. Tačiau reikia pripažinti, kad trečiosios logistikos šalies, kaip prekybos tarpininko tarp Vakarų ir Rytų šalių, pozicijos stiprinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos transporto sektoriaus veiklos prioritetų.

I NF NFRASTRUKTŪRA

Taip pat ne mažiau svarbus prioritetas yra šalies kelių infrastruktūros modernizavimas, prižiūrint intensyvius krovinių tranzito srautus vakarų ir rytų kryptimis. Todėl būtina suformuoti veiksmingą transporto grandį sparčiai besivystančiame Baltijos jūros regiono transporto tinkle, plėtojant ES vidaus rinkos ir Europos bei Azijos transporto srautus.

Optimistiškas žvilgsnis į galimus pokyčius logistikos ir transporto srityse Į Lietuvą pritraukti kuo daugiau tranzitinių transporto srautų – tai vienas pagrindinių šio sektoriaus siekių. Reikia pripažinti, kad turime tikrai neblogą infrastruktūrą – vienus geriausių kelių visame regione. Per ateinančius dešimt metų taip pat turėtų būti sutvarkyta ir geležinkelio linija nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus, nuo Vilniaus iki Kauno. Taip pat geležinkelio ruožas nuo Klaipėdos iki Kaliningrado turėtų būti elektrifikuotas ir sutvarkytas taip, kad atitiktų aukščiausius techninius reikalavimus. Reikia tikėtis, kad jau bus nutiesta ir europinius reikalavimus atitinkanti geležinkelio „Rail Baltica“ atšaka nuo Kauno, leisianti traukiniams lėkti planuojamu 210 km/val. ir didesniu greičiu. Mokslininkai prognozuoja, kad vos po dešimties metų Klaipėdos uostas jau bus neveiksnus, nes bus užkimštas vis didėjančių vandens transporto srautų. Jame daugiausia rūpesčių kels probleminė sritis – laivų įplaukimas ir išplaukimas iš uosto. Tuomet laivai turės laukti parą ar pusantros, kol galės į jį įplaukti arba iš jo išplaukti. Šią problemą išspręsti pavyktų tik pastačius giliavandenį uostą. Be to, teisiškai išsprendus tokią problemą ir suderinus tranzitinių krovinių vežimo maršrutą iš Vidurio Kinijos per Klaipėdos uostą, mūsų šalis iš to galėtų turėti didžiulės naudos biudžetui. Svarbiausia bendra sistema Taip pat turi būti siekiama maksimaliai efektyviai išnaudoti visų rūšių transporto galimybes. Visiškai nepatartina tenkintis tuo, kad turėsime modernų europinį geležinkelį ir gerus kelius, kol viskas per logistikos centrus nebus sujungta į bendrą sistemą. Juk, užuot dalį krovinių vežus į Klaipėdos uostą, kur jie būtų pakraunami į laivą, plaukiantį į Vokietiją, Prancūziją ar kitą Europos šalį, o joje prekės būtų vėl iškraunamos ir pristatomos į tikslinę ES vietą, daug geriau būtų krovinius iš vagonų perkrauti, pavyzdžiui, jau Kaune. Taip išvengiant gabenimo į Klaipėdos uostą ir plukdymo laivu, jie galėtų greičiau pasiekti galutinį adresą Vokietijoje ar Prancūzijoje. Tai sumažintų krovininio transporto spūstis, leistų šalies transporto tinkle racionaliau paskirstyti srautus. Be to, tokie sprendimai sumažintų magistralinių kelių apkrovas. Tai labai svarbu, nes daugelyje Europos miestų ir pagrindinėse kelių jungtyse jos jau siekia maksimalias ribas. Žvelgdami optimistiškai, turime galimybių sulaukti pozityvių šalies transporto ir logistikos sistemos pokyčių. Tereikia sėkmingo darbo idėjoms įgyvendinti. 

I NF NFRASTRUKTÅªRA

95 VARTOKITE ATSAKINGAI

UAB „Ryterna modul“ Agronomijos g. 45, LT-47480 Kaunas Tel. +370 37 491 016 Mob. +370 687 58 504 El. p. info@rmodul.lt

www.Rmodul.lt

IŠDROŽIM AS

VIETOJ

K IRTI M O.

Kokybiškas vokiškas gaminys

REMS Krokodil 180 SR Basic-Pack

Elektrinė deimantinė griovelių darymo ir pjovimo mašina su greičio reguliatoriumi. Skirta, pvz., betonui, gelžbetoniui, visų rūšių mūrui, natūraliam akmeniui, visų rūšių grindų skiediniui pjauti ir daryti griovelius. Griovelio gylis ≤ 61 mm, nustatymas bepakopis. Išdrožos plotis ≤ 62 mm, nustatomas skečiamąja poveržle 3, 6, 10, 20 mm. Pavara su varančiuoju velenu Ø 22,2 mm, 1, 2 arba 3 atpjovimo diskams pagal EN 13236, Ø ≤ 180 mm, su techninės priežiūros nereikalaujančiu reduktoriumi, universalus variklis 230 V, 50 – 60 Hz, 2000 W. Daugiafunkcinė elektronika su švelniu paleidimu, tuščios eigos sukimosi greičio ribojimu , apsauga nuo perkrovos, apsauga nuo perkaitimo. Jungiamasis laidas 5,7 m. Apsauga nuo pakartotinio paleidimo, sutrikus elektros tiekimui. Apsauginis mygtukinis jungiklis su kartotinio įjungimo blokatoriumi. Sūkių skaičius, esant apkrovai, 5000 min -1. Siurbimo atvamzdis dulkių siurbliui / dulkių gaudytuvui prijungti (pvz., REMS Pull M). Galinis veržliaraktis SW13. Tvirtoje plieninės skardos dėžėje. Gam. Nr. 185011 R220# € 899,–

N E MO K AMAI*

– , 0 9 €6 paketas* d ov a n ų 0 vertė s ,8 ntinis 9 a 16 im e € + lus d 0 mm universa H -P Ø 18 2 R EMS S L s ka dis o m vi jo atp

. 185X03 Gam. Nr

Gamyklos atstovas Pabaltijo šalyse: Mindaugas Stepulaitis Mobil tel.: +370 616 20082 e-mail: mindaugas.stepulaitis@rems.de www.rems.de www.youtube.com/remstools www.facebook.com/remstools www.twitter.com/remstools

for Professionals

REMS Krokodil 180 SR