Structum 2016 sausis

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

Tas, kuris pasiekė ką nors didingo, buvo vienas iš tų, išdrįsusių patikėti, jog kažkas jo viduje yra pranašesnis už susiklosčiusias aplinkybes.

– Bruce’as Bartonas

W W W. E S T R U C T U M . LT

2016 I sausis

w w w.pa a .l t

Vonia AMORE Spalva – Graphite

Redakcijos ŽODIS

2016 I sausis

Kas

nebuvo pradėta šiandien, tas niekada nebus baigta rytoj, sakė Johannas Wolfgangas von Goethe.

Mums naujieji metai prasidėjo ne tik ankstesnių rezultatų vertinimais, bet ir jau įsibėgėjančiais naujais darbais. Apsilankę įspūdingame „Agoros“ teatre Nyderlanduose, nusileiskime į vėl atgimusio nenuskandinamo ir nesusprogdinamo Klaipėdos simbolio – burlaivio „Meridianas“ triumus ir sales, pavakarieniaukime su istorija ir, persikėlę į Trakų rajoną, pasižvalgykime po išskirtinų formų ir sudėtingų konstrukcijų lietuvių statytus sveikus medinius namus, paneigiančius stereotipą, kad karkasinis medinis namas negali būti prabangus. O prie Garliavos įsikūręs architekto Gintauto Natkevičiaus kurtas namas įrodė, kad, susipynus funkcijai ir estetikai, net paprastumas gali tapti karališkas ir būti pastebėtas bei įvertintas konkurso „Mano erdvė 2015“ žiuri, kurį sudarė pasaulinio lygio architektai ir dizaineriai.

Kaip ir praėjusiais metais terminas „išmanusis“ mūsų žodyne kartojasi, kalbant ne apie vieną sritį. Įpusėjo konkursas „Išmanusis miestas II“, inžinieriai ir ekspertai dalijasi apie išmaniąsias inžinerines sistemas, išmanųjį gatvių apšvietimą. Kiekviename žurnalo „Structum“ numeryje pristatome perspektyvias idėjas, sprendimus ir technologijas.

Nuolatos judame į priekį, skatinami jūsų darbų ir prasmingo bendradarbiavimo. Sėkmingų mums visiems metų! 

vyr. redaktorė ASTA GEIBŪNIENĖ

Turinys Architektūra 4 10 16 18

kaleidoskopinis žaismas Stiklo karalystės apsuptis Naujovė – šviečiantis stiklas interjero sprendimams Kai susipina funkcija ir estetika, paprastumas tampa karališkas

Išmanusis miestas 26

Geriausi pasiūlymai turėtų išsiskirti galimybių analize ir jų pagrįstumu

Statyba 28 29

Skydinis namas: lanksti statyba ir energinis naudingumas

„structum“ konferencija.

A klasės pastatai. Kaip sutaupyti energijos ir pinigų,

pritaikant energinio naudingumo laimėjimus ir galimybes?

32

2 4 52 53 54 56 58

Nauji „Škoda“ namai Vilniuje stebins paslaugų įvairove ir dėmesiu klientams „Meridianas“: laivas, sūpuojantis istoriją Sėkmę atnešė aukščiausio lygio profesionalumas ir kūrybiškumas Šiuolaikiški sprendimai betonavimo darbams – polipropileno plaušai Išskirtinių formų medinių konstrukcijų statiniai paneigia stereotipus Nauja vieta praplėtė „Himėjos“ galimybes Lietuvos rinkoje sunkiau nei svetur

Inžinerija 60 64 66 68 72 75 76

Šildymo sistemos: vakar, šiandien ir rytoj ŠILDYMAS IR VĖSINIMAS PAVIRŠIAIS Nauji reikalavimai pramonei ir įrangos gamintojams, montuotojams Gelžbetoninės konstrukcijos: statybos sparta ir naujos galimybės Naujas startas leidžia plėstis ir didžiuotis Vieną kartą investavę, žiemą gyvensite be rūpesčių Laimonas Jakas: Įmonę geriausiai reprezentuoja atlikti darbai

Infrastruktūra 78 83 86

Šviesos diodai gatvių labirintuose LED era: ką pataria „Gaudrės“ ekspertai Pramoninis apšvietimas gali būti ir galingas, ir taupus

Žurnalas

ISSN 2335-2108 LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68 LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 208 03 35 Mob. +370 620 55 199 L.E.P. DIREKTORĖ Audronė Dausevičienė VYR. REDAKTORĖ Asta Geibūnienė El. p. asta@estructum.lt VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA Sonata Ramanauskienė TEKSTŲ AUTORIAI: Asta Geibūnienė Vygantas Milaknis Sonata Ramanauskienė Marius Žardalevičius NUOTRAUKŲ AUTORIAI: Iwanas Baanas Hansas Luikenas Leonas Garbačiauskas KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras www.kkc.lt REKLAMOS SKYRIUS Reklamos projektų vadovė Neringa Kubiliūtė Mob. +370 69888193 El. p. neringa@estructum.lt VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič ADMINISTRATORĖ Aurelija Ruželienė El. p. administracija@estructum.lt DIZAINAS Vilija Avižinytė PARENGIMAS SPAUDAI UAB „Structum projektai“ SPAUSDINO UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2016 © STRUCTUM, 2016 Žurnalas platinamas nemokamai Elektroninę žurnalo versiją galite skaityti

www.estructum.lt

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA

Kaleidoskopinis s a m s i ža

4 4

© Iwan Baan nuotr.

asta Geibūnienė

SKULPTŪRIŠKAS MIESTO ORIENTYRAS teatro rekonstrukciją įkvėpė šiuo metu aktyviai vykdoma misija atgaivinti ir atkurti pokarinius olandijos miestus. šis pastatas įtrauktas į lelistadui skirtą olandų kraštovaizdžio architekto adriaano Geuze’o planą, kurio tikslas – įlieti gyvybės į šį pragmatišką, apsnūdusį miesto centrą. naujojo teatro lelistade projektas – tai „west 8“ išvystyto lelistado miesto centro rekonstrukcijos plano dalis. teatras šioje miesto dalyje atlieka svarbią funkciją tiek dieną, tiek vakare. sutelkus įvairias kultūrines ir socialines veiklas šiame naujame kvartale, lelistado kultūrinis gyvenimas tapo drąsesnis ir atviresnis. kuriant kvartalą, teatro pastatas, išsiskiriantis grynai architektūrine išvaizda, tapo svarbiu orientyru. keliaujant iš centrinės stoties, neįmanoma nepastebėti virš likusio pastato išsikišusio įstrižų formų bokšto – šioje dalyje virš scenos kabinamos dekoracijos. naktį teatras šviečia, tad jį lengva pastebėti iš visų aplinkinių automobilių stovėjimo aikštelių. dieną teatro pastato forma įgauna skulptūriškumo. didžioji kavinė, veikianti ir dienomis, sujungia pastatą su aikšte. vertikali fojė, besidriekianti per visą pastatą,

arcHitektūra

naujai atstatytas „aGoros“ teatras lelistade, nedideliame mieste centrinėje nyderlandų dalyje, dabar tapo itin spalvinGa ir nuotaikinGa vieta. rekonstruojant atsižvelGta į teatro arcHetipinę funkciją – kurti apGaulės ir maGijos pasaulį.

VIETA: agoraweg 2, lelistadas, nyderlandai PASTATO PLOTAS: 5 890 m2 bendrojo ploto TŪRIS: 30 000 m3 STATYBVIETĖ: 2 925 m2 ir tyrimų zona KLIENTAS: lelistado savivaldybė SENASIS „AGOROS“ TEATRAS PASTATYTAS: 1976 m.

SENASIS „AGOROS“ TEATRAS NUGRIAUTAS: 2004 m.

NAUJOJO „AGOROS“ TEATRO STATYBŲ PRADŽIA: 2005 m. kovo 4 d.

PIRMASIS SPEKTAKLIS: 2007 m. kovo 31 d.

OFIcIALUS ATIDARYMAS: 2007 m. gegužės 25 d.

ARchITEKTAI: „unstudio“ (amsterdamas): benas van berkelis, Gerardas loozekootas, jacques’as van wijkas, jobas mouwenas, Holgeris Hoffmannas, khoi tranas, christianas veddeleris, christianas bergmannas, sabine Habicht, ramonas Hernandezas, ronas roosas, rene wyskas, claudia dorner, markusas bergeris, markusas jacobi, kenas okonkwo, jörgenas Grahl-madse’as, Hanka drdlova VYKDYTOJAI: „unstudio“ ir „b+m den Haag“ FOTOGRAFAI: iwanas baanas, christianas richtersas

sujungia įvairias teatro ir kongresų sales skirtinguose aukštuose. o iš visų teatro fojė atsiveria gražus fermos „Green care“ vaizdas.

ARchITEKTŪRINIS OBJEKTAS KAIP VAIDINIMO DALIS šis teatras – tai naujausias garsaus olandų architekto, profesoriaus beno van berkelio („unstudio“) darbas, įkvėptas jo susidomėjimo patrauklumo sąvoka, kuri aptariama ir šioje citatoje: „mūsų architektūros tikslas – priversti pažvelgti įdėmiau, įkvėpti mintis ir vaizdinius. taip mūsų sukurtos vietos tampa patrauklios žmonėms, jie nori čia ilgiau užtrukti ir vėl grįžti. savo kūrinius siekiame išlaikyti lengvus, beveik techninius; gudrybės, pasitelkiamos žvilgsniui prikaustyti, pagrįstos tradici-

→

5

Ir vidinės, ir išorinės pastato sienos briaunotos, siekiant atspindėti kaleidoskopinę scenos pasaulio prigimtį – niekada nežinai, kas tikra, o kas ne.

niais architektūros elementais: konstrukcija, šviesa, cirkuliacija ir pan.“ (Ben van Berkel ir Caroline Bos, „After Image“, 2006 m.). Architektas „Agoros“ teatrą laiko vienu sudėtingiausių savo projektų. Jam prireikė neįprastų ir itin kūrybiškų idėjų, tokių kaip kaspino formos turėklas.

Jau pati teatro tipologija žavi, tačiau B. van Berkelis, kurį itin domina žmonių ir pastatų sąveika, siekė išnaudoti tai, kad tiek teatrui, tiek architektūrai būdingas pasirodymo elementas, ir praplėsti įprastas jo funkcijų ribas. Architektas yra sakęs: „Architektūrinį produktą bent iš dalies galima suvokti kaip nesibaigiantį gyvą pasirodymą. Architektūrinis projektas, stebint didžiulei gyvai auditorijai, keičiasi, traukiasi, telkiasi, plečiasi, tampa įvairesnis ir vis labiau beribis. Dabar kaip niekada aiškiai juntama, kad architektūros savitumas toli gražu neapsiriboja objekto savybėmis: tikroji architektūros prigimtis – tai santykis tarp architekto, objekto ir publikos. Architektūrinis projektas plečiasi, auga ir skleidžiasi gerokai po to, kai sukuriamas dizainas konkrečiai viešajai paskirčiai.“ Teatro tipologijai vis sudėtingėjant, „UNStudio“ tikslas buvo sudėtingam daugiafunkciam teatro pastatui suteikti lankstumo, skaidrumo ir inteligentiškumo. Aiškiu ir atviru išdėstymu išsiskiriantis projektas jau tapo Lelistado kultūriniu simboliu. „UNStudio“ yra dirbę su įvairiais programų, kuriose svarbus vaidmuo teko teatrui ir naujosioms medijoms, projektais. Projektuojant tokius pastatus, svarbu atsižvelgti į sąryšį tarp įvairių meno šakų. „UNStudio“ stiprybė glūdi analitiniame projekto reikalavimų vertinime: atliekant ikiprojektinius tyrimus, daug dėmesio buvo skiriama teatro pastato daugiafunkciškumui ir išdėstymo specifikai.

Formų ir spalvų magija Ir vidinės, ir išorinės pastato sienos briaunotos, siekiant atspindėti kaleidoskopinę scenos pasaulio prigimtį – niekada nežinai, kas tikra, o kas ne. Briaunoti kontūrai – elementas, seniai naudojamas „UNStudio“ ir „Van Berkel & Bos Architectuurbureau“ darbuose.

→

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA

Teatro tipologijai vis sudėtingėjant, „UNStudio“ tikslas buvo sudėtingam daugiafunkciam teatro pastatui suteikti lankstumo, skaidrumo ir inteligentiškumo.

© HANSO LUIKENO NUOTRAUKA

7

ARCHITEKTŪRA

Šįkart pastato apvalkalo dizainą padiktavo poreikis akustiniais sumetimais dvi žiūrovų sales įrengti kuo toliau vieną nuo kitos. Didesnė ir mažesnė teatrinės erdvės, erdvė virš scenų, kurioje kabinamos dekoracijos, kelios sujungtos ir atskiros fojė, daugybė persirengimo kambarių, daugiafunkcės patalpos, kavinė ir restoranas sujungiami į vieną darinį, kurio dalys įvairiomis kryptimis kyšo išorėn. Briaunotas apvalkalas taip pat užtikrina vientisą siluetą – paaukštinta dalis, kurioje laikomi scenos mechanizmai ir kuri kitu atveju terštų miesto panoramą, dabar darniai įsilieja į visumą.

Aštrūs kampai ir išsikišusios, iš kelių sluoksnių sudarytos oranžinių ir geltonų atspalvių plokštumos, dengtos plieno plokštėmis ir stiklu, − visiems pastato fasadams būdingi elementai. Šios iškyšos leidžia spektaklį perkelti už scenos ir sukeisti atlikėją bei žiūrovą vietomis. Tokio žaidimo pavyzdys − aktorių fojė, įrengta virš įėjimo, iš kurios aktoriai pro didelį nuožulnų langą gali stebėti besirenkančius žiūrovus.

Salių duomenys Didžiosios salės vietų skaičius: 753 Mažosios salės vietų skaičius: 207 Orkestro duobės vietų skaičius: 60 Didžiosios salės užkulisių zona: 500 m2 Didžiosios salės scena: 195 m2 Mažosios salės užkulisių zona: 135 m2 Mažosios salės scena: 81 m2 Mažosios salės pobūvių zona: 225 m2 Erdvės virš scenų, skirtos dekoracijoms kabinti, aukštis: 19 m Šviesa ir garsas Didžiosios salės prožektorių skaičius: 140 Mažosios salės prožektorių skaičius: 72 Kilnojamųjų prožektorių skaičius: 8

Aplinkos spalvos viduje dar sodresnės; vinguriuojantį rožinį kaspiną primenantis turėklas leidžiasi pagrindiniais laiptais žemyn, apsiveja kiaurymę didžiulės atviros pirmojo aukšto fojė viduryje, o tada kyla siena aukštyn link stogo, optiškai keisdamas spalvą iš violetinės, tamsiai raudonos, vyšninės į beveik baltą.

Pagrindė salė žaižaruoja raudona spalva. Scena tokiam miesteliui yra neįprastai didelė, tačiau tai leidžia statyti didžiulius tarptautinius spektaklius. Salės intymumą pabrėžia pasagos formos balkonas ir išraiškingos akustinių plokščių formos bei atspalviai.  © IWANO BAANO NUOTRAUKOS

8 8

9

A R C H ITEKT的RA ARC ITEKT的RA

arcHitektūra

STIKLO KARALYSTĖS APSUPTIS

sonata ramanauskienė

stiklas – viena populiariausių medžiaGų ir arcHitektūroje, ir mene, ir buityje. stiklas neatsiejamas kasdienių ir estetinių funkcijų elementas. pasaulis be stiklo būtų niūrus, tamsus, nuobodus. namai ir biurai, jei nebūtų Galimybės sujunGti lauko ir pastato vidaus lanGu ar vitrina, panėšėtų į urvus be natūralios šviesos ir supančių aplinkos vaizdų. stiklas apsauGo nuo Gamtos pavojų ir piktavalių. ši medžiaGa, neperdėsime sakydami, padaro Gyvenimą šviesesnį, patrauklesnį, modernesnį.

10

veidrodiniai namai (bolcanas, italija, „peter picHler arcHitecture“)

→

11

A R C H ITEKT的RA ARC ITEKT的RA

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA

Veidrodiniai namai (Bolcanas, Italija, „Peter Pichler Architecture“)

Pro istorijos uždangą...

Interjere ir eksterjere stiklas pradėtas naudoti nuo bronzos amžiaus, tik jis buvo natūralus – obsidianas. Dabartinio stiklo protėvį imta gaminti 4 000–3 000 m. pr. m. e.

Egipte ir Mesopotamijoje. Apie 250 m. pr. m. e. Aleksandrijoje atsirado pirmoji stiklo gamykla, tuo pat metu atrasta ir stiklo pūtimo technologija. Stiklo gamybos Europoje renesansu laikomas XIII a., o 1688 m. prancūzai išrado veidrodinio stiklo gamybos ir didelių veidrodžių šlifavimo technologijas. Panašiu laiku imta gaminti ir stiklą langams.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jau nuo XI a. buvo lydomas stiklas. Privilegija Vilniuje steigti stiklo manufaktūrą ir prekiauti stiklo dirbiniais buvo suteikta 1547 metais. Masiškai stiklas pradėtas gaminti XIX a., kai buvo išrasta marteninė krosnis ir stiklo tempimo mašininiu būdu technologijos. 1902 m. į gamybą įdiegtas vertikalus stiklo tempimo būdas. Milžiniškas stiklo gamybos pramonės augimas prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo. XIX a. modernumo simboliu laikytas stiklas šiuo metu vadinamas aukštųjų technologijų medžiaga ir sėkmingai pritaikomas architektūroje. Stiklo sistemos dabar daugiausia naudojamos įrengiant visuomeninių pastatų fasadus, stogus ir interjerus, mažiau stiklas naudojamas statant gyvenamuosius namus. Žinoma, tą lemia funkcija ir kaina.

Stikliniai fasadai – akys į pasaulį Stiklo pramonės raida turėjo didelę įtaką ir pastatų architektūrinių stilių formavimuisi. Stiklo sistemų technologijos jau seniai pabėgo vien nuo patalpų apšvietimo ir langų funkcijos. Jos tapo fasadų, vidaus atitvarų, durų, o kartais ir konstruktyvo dalimis. Didesnis stiklo daugiafunkciškumas gali padėti šildymo, vėsinimo, vėdinimo, elektros energijos gamybos (integruojant fotoelementus) procesuose. Šiuolaikinė architektūra neretai

12

vadinama stiklo architektūra. Stiklo, kaip statybinės ir konstrukcinės medžiagos, naudojama labai daug. Architektai ir interjero dizaineriai stiklą mėgsta dėl lengvumo įspūdžio, laidumo šviesai ir vaizdo efektų. Jis imponuoja ir dėl patvarumo, nekintamumo.

Visgi vienu metu Lietuvoje buvęs stiklinių pastatų mados bumas dabar tarsi kiek atslūgęs, tad nejaugi poreikis stiklui bent jau architektūroje aprimęs? „Šiek tiek. Bet tikrai nebeįsivaizduojame istorinių ir šiuolaikinių pastatų be stiklo, – sako architektas, UAB „Archinova“ vadovas Antanas Gvildys. – Anksčiau, pirmojo stiklo pastatų bumo metu, dažniausiai buvo naudojamos paprasčiausios, nebrangios ir energetiškai ne tokios efektyvios stiklo fasadų sistemos. Dabar, investuojant į aukštesnę pastatų architektūrinę bei energetinę kokybę, Lietuvoje dažniau naudojamos inovatyvios, energetiškai efektyvios fasadinės sistemos. Kadangi šie sprendimai brangūs, todėl nelabai dažnai naudojami. Nuo kitų metų, kai pastatai turės būti A energinio naudingumo klasės, Lietuvos stiklo architektūra susidurs su nauju iššūkiu. Manau, kad, ieškant optimalaus santykio tarp natūralios dienos šviesos poreikio ir investicijos komercinio pagrįstumo, stiklo paviršių fasaduose mažės. Tačiau išskirtinėse miesto vietose reprezentacinių stiklinių pastatų tikrai bus ir ateityje.“ Kad ir kaip būtų, stiklas modernioje architektūroje kol kas yra pagrindinė medžiaga, kurią naudojant formuojamas pastato fasadas. Stiklinių pastatų fasadų tipų yra keletas: vienasluoksnis, dvigubas ir tarpinės konfigūracijos. Taip pat yra daugybė stiklo fasadų konstrukcinių sistemų: aliuminio ir stiklo, plieno ir stiklo, stiklo ir stiklo, lynų bei templių ir stiklo... Nuo fasado tipo ir pasirinktos konstrukcijos priklauso architektūrinio sprendimo kaina, šiluminė varža.

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA Gyvenamųjų apartamentų kompleksas (Naukalpanas, Meksika, „CRAFT Arquitectos“)

Skirtingose šalyse klostosi kitokios stiklo naudojimo tradicijos. Pavyzdžiui, Skandinavijoje ir Estijoje fasaduose šalia stiklo naudojami akmuo, medis ir plienas, o Lietuvos ir Latvijos architektūroje kol kas dominuoja stiklo fasadai. Todėl mokslininkai kartu su architektūrinio stiklo gamintojais siekia suteikti paprastam stiklui papildomų ir labai svarbių architektūrai savybių: atsparumą saulės karščiui, šalčiui, triukšmui, vibracijai, smūgiams ir pan.

standumo briaunos iš laminuoto grūdintojo stiklo lakštų.

Dėl techninių stiklo ypatybių standumo briaunas reikėjo pakabinti. Kadangi stiklas daug geriau „dirba“ tempiamas, nei gniuždomas, tai iš plieno elementais sujungtų stiklo segmentų sudarytos standumo briaunos viršuje laikomos vos vieno varžto. Su stogo konstrukcija jungiantys iš viso aštuoni varžtai išlaiko visą sienos, kurios vien stiklas sveria 20 tonų (!), svorį.

Stiklas be rėmų neriboja erdvės Architektūroje stiklas gali būti vadinamas niekada nesenstančia medžiaga, tinkama ir pastatų vidui, ir išorei.

Stiklinė eksterjero architektūra neapsiriboja vien fasadais: tai langai, durys, stoglangiai, stogo konstrukcijos, kupolai, žiemos sodai, modulinės ar akustinės pertvaros, varstomos ir stumdomos durys, stogeliai, pavėsinės, vitrinos, taip pat prekybinė įranga, lentynos, apsauginiai ekranai, turėklai ir atitvarai, laiptai, dušo kabinos, vonios pertvaros ir kt. Lietuvoje visiems šiems elementams gaminti neretai siūlomas berėmis grūdintas stiklas.

Interjero estetika ir praktiškumas Berėmis stiklas patalpų viduje gali drąsiai asocijuotis su estetika ir praktiškumu. Stiklinės berėmio stiklo konstrukcijos dėl įvairių pritaikymo galimybių, praktiškumo ir interjerui suteikiančio modernaus minimalistinio dizaino ypač dažnai naudojamos kuriant darbuotojams patogią aplinką biure. Kad darbuotojas dirbtų efektyviai, biuras turi būti šviesus, praktiškas ir patogus. Todėl šiuolaikiniai biurai įrengiami šviesūs, su stiklinėmis sienomis, dideliais vitrininiais langais. Berėmio stiklo konstrukcijos – puikiausia išeitis sukurti šviesų biuro ar kitokių patalpų interjerą, leidžiantį šviesai sklisti per visą erdvę laisvai.

Skaidrus stiklas puikiai atskiria vieną erdvę nuo kitos ir kartu vizualiai išlaiko visos patalpos vientisumą. Jeigu yra poreikis vizualiai perskirti patalpą, tam tinka raštuotas, matinis ar kitaip dekoruotas stiklas. Dekoruoti galima įvairiais būdais, t. y. dažant, suteikiant matinį vaizdą, klijuojant lipdukus, keičiant jo tekstūrą ir kt. Stiklas leidžia išgauti daugybę erdvinių formų ir taip dar labiau padidinti biuro ar namų erdvių panaudojimo galimybes.

Išskirtinį berėmio stiklo fasadą, laikomą vos aštuonių varžtų (!), galima pamatyti Marijampolėje. Lietuvoje tai kol kas didžiausias kabamosios berėmio stiklo konstrukcijos projektas.

Marijampolės prekybos centro architektai sugalvojo, kad pagrindinio fasado siena būtų visiškai skaidri ir kuo mažiau užstotų už jos eksponuojamą prekybos centro ženklą. Tam geriausiai tiko kabamoji dviejų stiklų berėmių stiklo paketų siena su stiklinėmis standumo briaunomis.

Iš 53 kabančių stiklo paketų sudarytos sienos pranašumai: nepriekaištingai grynas stiklinės sienos vaizdas ir daug geresnės termoizoliacinės ypatybės. 9 m aukščio ir 18 m pločio sienos konstrukcijos pagrindas – aštuonios

Be to, stiklinės sienos puikiai valomos, jos atsparios purvui, sunku sugadinti jų išvaizdą. Klystama manant, kad stiklas trapus ir labai nepraktiškas, atvirkščiai, šiuolaikinės technologijos stiklą padaro itin tvirtą, tvirtesnį už bet kurias gipso plokščių pertvaras.

→ 13

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA

Pavyzdžiui, amerikietiško tipo biuruose, kur vienoje didelėje patalpoje dirba daug žmonių, kiekvieno darbuotojo patalpos atskiriamos stiklinėmis, nedidelių matmenų pertvaromis. Jos gali būti ir pusiau skaidrios, vadinamosios transparentinės. Lietuvos rinkai jau pristatyta naujausia stiklo technologija „Smart Glass“. Tai naujas atradimas mūsų rinkai. Technologija „Smart Glass“ leidžia valdyti stiklo skaidrumo ypatybes: vienu metu stiklas gali būti matinis, t. y. visiškai nepermatomas, o prireikus jis gali tapti skaidrus. Tai ypač aktualu susirinkimų, vadovų kabinetuose ar kitomis aplinkybėmis, kai reikalingas visiškas privatumas. Tai įrodymas, kad Lietuvą pasiekia moderniausios stiklo technologijos. „Deja, dar nemažai lietuvių stiklą supranta tik kaip langų medžiagą. Bet juk matyti, kad stiklas puikiai atitinka šiuolaikinių biurų demokratiškumo, skaidrumo filosofiją“, – sako A. Gvildys.

Pastaruoju metu stiklas naudojamas ir grindų, ir baldų elementams gaminti. Jis suteikia elegancijos. Stikliniai baldai labai populiarūs ne tiktai individualiuose būstuose, bet ir biurų patalpose. Iš stiklo gaminami stalai, lentynos, knygų spintos, drabužių spintų lentynos, virtuvės baldai, dušo kabinos, lifto kabinos ir kt.

Kuo daugiau šviesos ir komforto Mūsų klimato juostos architektai šiuolaikiniams stiklo ir aliuminio konstrukcijų pastatams dažniausiai parenka neutralios spalvos ir skaidrų stiklą, į statinių vidų praleidžiantį daugiausia šviesos. O investuotojai į nekilnojamojo turto projektus ieško, be stiklo vizualinių ar skaidrumo savybių, energetiškai efektyvių stiklo sprendimų, nes žino, kad pastatų su dideliais stiklo fasadais eksploatacijos sąnaudos dažniausiai yra didesnės. Todėl ten, kur vasaros gana šiltos, o žiemą anksti sutemsta, svarbus ir stiklo laidumas šviesai, ir jo apsauga nuo karščio, kuri padėtų mažinti vėdinimo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, stiklo pramonė siūlo vis daugiau energetiškai efektyvių produktų, leidžiančių sumažinti išlaidas pastatų kondicionavimui vasarą ir šildymui žiemą. Antai pasaulinėje stiklo produktų rinkoje gerą vardą išsikovoja inovatyvus neutralios spalvos „SunGuard“ SN 70/35 fasadinis stiklas, gebantis į patalpas praleisti iki 70 proc. šviesos ir sulaikantis 65 proc. saulės energijos. Toks labai tinka į pietus orientuotiems fasadams ar stiklinėms stogų konstrukcijoms, kai reikalingas didelis šviesos laidumas ir maksimali apsauga nuo saulės. Toks ar panašus stiklas dar gali būti dengiamas ir ant laminuoto stiklo su specialia garsą izoliuojančia plėvele – tokiu atveju fasadas saugos patalpas ne tik nuo saulės, bet ir nuo triukšmo. Naujiems viešosios paskirties statiniams vis dažniau pasirenkami būtent panašaus pobūdžio daugiafunkciai fasadų stiklai.

Stiklo pramonė visame pasaulyje tobulėja, siūlo naujų sprendimų. Dabar svarbu atsižvelgti ne tik į stiklo vizualines charakteristikas, bet privalu pasigilinti ir į stiklo funkcines savybes. Renkantis stiklą, pavyzdžiui, administracinio pastato fasadui, atliekami skaičiavimai, kiek saulės pateks į skirtingas pastato dalis dienos metu. Tokius skaičiavimus Skandinavijoje atlieka pastato klimato specialistai. Jie įvertina, kiek energijos iš saulės gaus pastatas. Atsižvelgiant į tai, projektuojamos šildymo ir vėdinimo sistemos.

14

Švietimo paskirties pastatas „KUBEN YRKESARENA“ (Kabelgata, Oslas, Norvegija, „Arkitektpartner AS“

Dar vienas svarbus dalykas: speciali laminavimo plėvelė stiklui suteikia daug didesnę garso slopinimo izoliaciją ir kartu blokuoja net 99 proc. ultravioletinių spindulių. Stiklą galima laminuoti kartu su grafika. Toks stiklas gražiai papuošia interjerą: naudojamas durų intarpams, baldų paviršiams ar kitiems dekoratyviniams elementas.

Senovės dvelksmas stiklo spindesy „Man, kaip architektui, dirbančiam ir restauracijos srityje, imponuoja stiklo savybės, leidžiančios, mažiausiai pažeidžiant istorinių statinių vertingąsias savybes, pritaikyti juos šiuolaikinei funkcijai išryškinant autentiškumą. Esant poreikiui, stiklas leidžia architektūrą „dematerializuoti“, tai tikrai išskirtinė stiklo savybė“, – sako architektas A. Gvildys.

Stiklas – skaidri ir lengvai dekoruojama medžiaga – puikiai „skamba“ gotikinių ansamblių languose, kur spalvingos šviesos srautas buvo prilyginamas dieviškosios valios išraiškai. Kaip šviesa gali pakeisti erdvę, ją papildyti, išryškinti fak-

tūras ir formas, iki šiol išlieka vienos svarbiausių problemų, kurių sprendimai lemia architektūrinio ansamblio prasmę ir suvokimą. Architektūrinių paviršių dinamikai stiklas labai palankus, jam būdingas itin turtingas, dinamiškas dekoras, daugiaplaniai piešiniai, atspindžiai, šviesos efektai ir kt.

Vertingas apvalkalas, o gal... ramstis?

Architektūroje dažnai naudojama papildomų stiklo sluoksnių, dengiančių pastatą kaip apvalkalas. Stiklas atlieka skirtingas funkcijas ir veikia kaip konservavimo priemonė, kaip medžiaga, išryškinanti senosios architektūros pastatus, pabrėžianti jų stilistiką, kaip priemonė netinkantiems objektams ar detalėms paslėpti arba kaip architektūrinės išraiškos priemonė paveldosauginėje terpėje. Gražus pavyzdys – „Vilniaus energijos“ pastatas Neries pakrantėje.

Jo forma monumentali ir stabili, tačiau dinamiškumo ir lengvumo suteikia fasadas. Dienos metu dominuoja lygi stiklo plokštuma, o temstant kintantis apšvietimas suteikia formai ažūriškumo. Pastatuose su daugiasluoksniais paviršiais tolygiai sąveikauja tiek išorinis skaidrus, tiek vidinis fasadai. Fasadai, kuriuos sudaro tik vienas skaidrus išorinis sluoksnis, aktyviai sąveikauja su interjeru – būtent čia interjeras tampa eksterjero dekoro dominante.

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA

Laminuotas stiklas saugo ir puošia Norint užtikrinti žmonių ar kitų dalykų saugumą, pastatų fasadams, langams, žiemos sodams, įvairiems eksterjero elementams ir automobilių stiklams dažniausiai naudojamas laminuotas stiklas. Toks apsauginio tipo stiklas smūgio metu nesubyra į smulkias šukes dėl specialios laminuojant naudojamos plėvelės, dedamos tarp laminuojamų stiklų.

Vieną su kitu laminuoti galima du ir daugiau stiklų. Speciali plėvelė išlaiko sudužusį ar sutrupintą stiklo sluoksnį „surištą“, išgaunamas vadinamasis „voratinklio efektas“ – taip įtrūkimai nekelia pavojaus aplinkiniams.

Architektas A. Gvildys įspėja, kad negalima architektūros kokybės vertinti tik pagal stiklo kiekį. Viskas turi būti pagrįsta erdvėmis, proporcijomis, funkcionalumu. Ten, kur stiklas reikalingas, reikia drąsiai jį naudoti. „Archinovos“ vadovas artimiausiu metu pasiryžęs priimti su stiklu susijusį iššūkį: „Kaip tik savo biure šiuo metu projektuojame objektą, kuriame numatome naudoti stiklą kaip laikančiąją konstrukciją.“ 

15

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA

Naujovė – šviečiantis stiklas interjero sprendimams Ketvirtus metus veikianti UAB „Provitra“ projektuoja ir montuoja nestandartines stiklo konstrukcijas. Pasak įmonės direktoriaus Viktoro Zubovo, jie tikslingai siekia drąsiausius norus ir fantazijas paversti realybe, mėgsta eksperimentuoti, siūlyti ir įgyvendinti naujoves. Pastaruoju metu įmonė pristato naujieną – interjerui ypatingo savitumo suteikiantį šviečiantį stiklą.

Stiklo nuobodulį išsklaido profesionalios fantazijos „Netradiciniai sprendimai, preciziškas ir tikslus darbas – mūsų pranašumas“, – teigia V. Zubovas. Stiklą UAB „Provitra“ pasirinko todėl, kad tai labai įdomi, itin didelių panaudojimo galimybių turinti medžiaga, puikiai deranti su inovatyviais techniniais ir ekonominiais sprendimais. Stiklas plačiai naudojamas gaminant baldus, puikiai atrodo kaip fasado dekoro elementas, juo galima papildomai uždengti langus siekiant sumažinti triukšmo lygį patalpose ar apsisaugoti nuo pavojaus iškristi pro langą. Stiklas yra puiki medžiaga rengiant laiptus, stiklines grindis, rūsio liuką, o interjerą galima pagyvinti stiklo konstrukcijomis su kliento pasirinkta nuotrauka ar vaizdu, stiklinėmis dekoracijomis grindyse, sienose, lubose. Įmonė „Provitra“ atlikdama darbus naudoja grūdintą, laminuotą stiklą su papildomais metalo, medžio elementais. Įvairiems sumanymams įgyvendinti ji renkasi tamsintą, emaliuotą, plėvele dekoruotą stiklą ar tokį, kuriame įdiegtas šviesos diodų (LED) apšvietimas (vadinamąjį šviečiantį).

Ar įmonė „Provitra“ pirmoji Lietuvoje siūlo vadinamąjį šviečiantį stiklą?

Kiek žinau, Lietuvoje kol kas niekas negamina analogiško gaminio, kai įprastas skaidrus stiklas įjungus apšvietimą pradeda tolygiai šviesti ir tampa beveik nepermatomas.

Pirmieji mūsų bandymai tolygiai apšviesti stiklą prasidėjo nuo šviesos diodų juostų pasirodymo, tačiau tuomet nepavyko

16

sukurti tolygaus apšvietimo. Vėliau, įgyvendindami išskirtinius projektus su berėmio stiklo konstrukcijomis, susipažinome su žymiu architektu Alfredu Trimoniu. Jis visada kupinas idėjų, o mums gana gerai sekasi jas įgyvendinti. Vieno susitikimo metu A. Trimonis išdėstė mintis apie šviečiančių stiklų panaudojimą. Tuomet vėl kibome į medžiagų paieškas, atlikome daug bandymų ir radome sprendimą! Kol kas sprendimas labai šviežias, pagaminti tik pavyzdžiai. Su pirmaisiais užsakovais vyksta derybos dėl šviečiančių stiklų panaudojimo.

Kur ir kaip galima panaudoti tokį stiklą? Šviečiančio stiklo panaudojimo galimybės didelės. Jis tinka visoms konstrukcijoms, kurioms reikalingas stiklas: langams, durims, pertvaroms, fasadams, stogeliams, dušo atitvaroms, laiptų pakopoms, stikliniams turėklams, baldams, interjero detalėms ir kitiems elementams.

Iš pažiūros gaminys atrodo kaip paprastas skaidrus stiklas: jis praleidžia šviesą, jį galima įmontuoti į pertvaras, duris, langus, laiptus, grindis, tačiau įjungus apšvietimą stiklas tolygiai nušvinta pasirinkta spalva, gali imituoti dienos šviesą ar bet kokią iš labai plataus spalvų spektro pasirinktą spalvą. Švelni spalva gali būti pasitelkiama siekiant atskirti erdves, atkreipti dėmesį į tam tikrą vietą, interjero elementą. Intensyviu apšvietimu galima sukurti matinę privatumo su-

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA

teikiančią sieną, nes ji beveik nepermatoma, tad gali būti naudojama ir vietoj užuolaidų.

Kokios šviečiančio stiklo eksploatavimo ir kitokios ypatybės? Šviečiantis stiklas gaminamas iš naujausių kokybiškų medžiagų, tad jo eksploatavimo laikas ilgas, o suvartojamas energijos kiekis nedidelis. Tai labai aktualu šiandien.

Kadangi šis stiklas šviečia dėl šviesos diodų, atsižvelgiant į užsakovo poreikį ir pasirinktus stiklo matmenis, parenkami atitinkami diodai, stiklai, maitinimo šaltinis. Apšvietimo ir spalvos intensyvumas gali būti keičiamas pagal patalpų dydį ar kitus poreikius.

Gali būti pagamintas ir toks stiklas, kuris šviestų tik viena pasirinkta tam tikro intensyvumo spalva. Labai inovatyvu tai, kad tokio stiklo apšvietimą galima valdyti valdikliu, išmaniuoju telefonu, kompiuteriu, jį galima integruoti į išmaniojo namo valdymo sistemas. Šviečiančio stiklo priežiūra tokia pat, kaip įprasto stiklo: paviršių užtenka nuvalyti minkšta šluoste ir stiklo valikliu.

Ar toks stiklas saugus?

Gaminant šviečiantį stiklą naudojamas grūdintas stiklas, atitinkantis ES standartus. Taip pat, atsižvelgiant į apkrovas, didesnius saugumo reikalavimus, gali būti naudojamas grūdintas laminuotas stiklas.

Gaminyje sumontuoti aukštos kokybės šviesos diodai, atitinkantys visus ES reikalavimus. Ar šviesos diodai – tinkama pora stiklui? Be abejo! Naudojant kokybiškus diodus galima pasiekti užsibrėžtų rezultatų.

Pasaulyje šviečiantis stiklas populiarus norint pritraukti pirkėjų dėmesį, reklamuoti...

Tiesa, toks stiklas kitose šalyse naudojamas parduotuvėms ir kitoms viešosioms patalpoms apšviesti. Jis sparčiai skinasi kelią dar ir dėl to, kad jo lygus paviršius ne tik apšviečia, bet ir yra lengvai prižiūrimas. Pavyzdžiui, parduotuvėse jis gali būti efektingai naudojamas įrengiant pertvaras, vitrinas, prekių lentynas. Jas neintensyviai apšvietus patrauklia spalva atkreipiamas pirkėjų dėmesys. Gaminamos šviečiančios stiklinės pakylos, reklaminiai, informaciniai stendai, stiklinės pertvaros, durų langų, baldų elementai, liftų kabinų dalys, įvairiausios interjero detalės – lieka tik pasitelkti fantaziją.

Kadangi šis gaminys Lietuvoje visiškai naujas, kad ir kur būtų naudojamas, atrodys tikrai originaliai. O dar turint galvoje praktiškumą, ekonomiškumą, spinduliuojantį grožį – estetiškas patrauklumas garantuotas! Pavyzdžiui, įspūdingai atrodo švelniai tolygiai šviečiantys stikliniai laiptai, grindys, turėklai...

Įmonės „Provitra“ darbuotojai mėgsta iššūkius?

Taip, iššūkiai mus stumia į priekį! Per ilgametę patirtį dirbant su berėmio stiklo konstrukcijomis darbuotojai išmoko preciziškumo, tikslumo, išradingumo, nestandartinio mąstymo. Kiekvienas objektas išskirtinis, nepadaromų darbų nėra, nes įsiklausymas į užsakovų ir architektų norus bei vizijas, pastangos siekiant visa tai kuo geriau įgyvendinti padeda sėkmingai vystyti veiklą. „Provitros“ objektai, darbai nestandartiniai, vis kitokie.

Mes projektuojame, kuriame, įgyvendiname, o stiklo, metalo gamybos darbus atlieka partneriai. Toks bendradarbiavimas suteikia lankstumo, mobilumo ir didesnių galimybių įgyvendinti įvairius nestandartinius darbus, daugiau dėmesio galime skirti užsakovams. Įmonė teikia konsultavimo, nestandartinių stiklo, metalo konstrukcijų projektavimo, montavimo paslaugas. 

17

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA

Kai susipina funkcija ir estetika, paprastumas tampa karališkas Gintautas Natkevičius, UAB architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ vadovas

Sonata Ramanauskienė

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos interjero architektūros konkurse „Mano erdvė 2015“ geriausio gyvenamojo namo interjero nominaciją pelnė šalia Garliavos pastatytas namas, primenantis dekartišką kubą.

Jį sukūrė Gintauto Natkevičiaus vadovaujamo UAB ARCHITEKTŲ BIURO „G. NATKEVIČIUS IR PARTNERIAI“ architektai. Namo vidus iškart išjudina jutiminį suvokimą, sužavi tekančių formų interjeru – itin šiuolaikišku, originaliu, atitinkančiu skaitmeninę erą ir naują biomorfinę epochą...

18

Kaip jūs pats apibūdintumėte savo kūrybos stilių?

Pradėjęs dirbti po nepriklausomybės atgavimo, nelabai įsivaizdavau, kokie stiliai prigis jau kitokioje Lietuvoje, kokios bus galimybės atrasti savo individualumą. Tačiau kartu su patirtimi viskas išsikristalizavo, atsirado braižas, kuris dabar atspindi ne mano individualų, bet visų biuro partnerių bendrą braižą – štai ir nugalėtojas

na iš jų kažką sako, turi reikšmę, yra prasminga. Stengiamės savo braižu mažiau dairytis į praeitį, neimituoti jos, neatstovaujame eklektikos, pseudoistoriniams stiliams, nesiveliame į diskusijas dėl tokių dalykų kaip fengšui, vytelių rodmenys ir pan. Ieškome šiandienos ir rytdienos dalykų, siekdami, kad kiekviename darbe atsirastų tam tikras ženkliškumas, kad darbą galima būtų apibūdinti vienu žodžiu ar fraze. Darbas turi būti įdomus, teikti malonumą. Dar labai svarbus kuo glaudesnis sąlytis su klientu, nes tuomet daug lengviau konkrečiam objektui surasti individualų kelią ir išvestinę tarp statinio vietos, kliento išprusimo, norų, finansinių galimybių, statybininkų gebėjimų ir mūsų įsivaizdavimų bei estetinių samprotavimų.

namo interjeras yra bendras mano ir architektų Lino Kraniausko, Dovilės Bukauskaitės, Jurgitos Skalskytės darbas. Pavieniams architektams dėl labai didelių darbų apimčių ypač sunku įgyvendinti didesnius objektus, tad norėdami dirbti iškart su keletu objektų architektai turi kooperuotis. Todėl įkūriau įmonę. Tačiau kartu iškilo problema, kaip suderinti grupės žmonių darbą.

Palaipsniui gyvenimas atrinko panašaus supratimo ir braižo kolegas, susiformavo minimalistinis stilius. Mūsų darbuose detalių mažai, gal net vos kelios, bet kiekvie-

Ar Lietuvoje klientai įnoringi?

Ar dažnai į Jus kreipiasi žmonės, jau turintys savo nuomonę, viziją?

Klientų išprusimas, norai, lūkesčiai, charakteriai yra visiškai skirtingi, apibendrinti sunku. Yra turinčiųjų savo poziciją, kiti kaip tik yra atviri naujovėms, ieškojimams, netgi drąsiems sprendimams. Susiduriame ir su nieko nenutuokiančiais apie interjerą, įsigilinusiais tik į savo darbo sritį, tačiau dažnai tokie užsakovai labai greitai mokosi ir jau baigdami pastatą ar jo interjerą su jais kalbamės kaip lygus su lygiu...

A R C H ITEKTŪRA ARC ITEKTŪRA

„Šiame interjere nematyti jokios nostalgijos ar užuominos į praeitį, ir tai aš laikau didžiuliu privalumu“, – apie šį jūsų darbą pasakė vienas žymiausių pasaulio dizaino meistrų, konkurso komisijos pirmininkas Karimas Rashidas.

→

Leono Garbačiausko nuotraukos

19 19

ARCHITEKTŪRA

Pasitaiko ir konservatyvių, kompleksuotų klientų. Rinka diktuoja savo sąlygas, ji sudėtinga ir arši, todėl dabar, kai esame sukaupę patirties ir mokame greitai įvertinti bendradarbiavimo perspektyvas, atsisakome darbų, jei matome, kad ir mes kankinsimės, ir klientą kankinsime.

Jums pačiam patinka netikėti, drąsūs sprendimai?

Kiek įmanoma, kaskart ieškau dar nebandytų sprendimų, nesirenku lengvų kelių – nežinau, ar tai drąsa, bet...

Nors, žinoma, ne visada pasiseka. Pavyzdžiui, net po metų darbo su klientu kartais esi priverstas kartoti tam tikra klišes ir, kadangi esi profesionalas, dantis sukandęs dirbi toliau stengdamasis iki galo padaryti viską kuo geriau. Tai nėra įdomu.

Gal patyrėte kokių nors iššūkių kurdami apdovanotąjį namo interjerą?

Vien jau šio namo ir jo interjero istorija yra kiek netradicinė. Namą Pakaunėje, Narsiečiuose, pradėjo statytis jaunas mūsų biuro architektas, bet, susiklosčius aplinkybėms, jis buvo parduotas kitai jaunai šeimai. Naujieji savininkai – tai sukėlė didžiulę pagarbą jiems – iš lėto, išlaukdami gerų meistrų ar geriausių sprendimų, kantriai siekė įgyvendinti maksimaliai viską, kas buvo mūsų sumąstyta, neskubėjo persimesti į pigius sprendinius, nepirko standartinių daik-

20

tų. Šios unikalios šeimos neišgąsdino net ir finansinės peripetijos – tai vienas iš nepaprastai retų atvejų.

Kitas dalykas – šio namo interjeras sudėtingai skynėsi kelią į konkursą „Mano erdvė 2015“. Ne dėl to, kad kažkas netiko ar neįtiko. Tiesiog iš pradžių vos nepražiopsojome dokumentų pateikimo datos, paskui Architektų sąjungoje nepamatė, kad jis į konkursinį puslapį neįkeltas...

Bet mums svarbiausia ne tai. Paaiškinu: mūsų visuomenė, deja, yra linkusi viską piktai kritikuoti, komentarai apie interjerus irgi ne išimtis. Todėl labai džiugu, kad Architektų sąjunga ir „Lietuvos rytas“ sugebėjo sukviesti tarptautinę komisiją, jokiais ryšiais nesusijusią su Lietuva. Būtent tas žvilgsnis iš šalies buvo mums labai įdomus ir svarbus: kaip jie pamatė lietuvius, kurie interjerai jiems pasirodė vertingi? Kartu aplinkiniams nebekilo įtarinėjimų, kad kažkas su kažkuo buvo susitarę ar kad pirmą vietą kažkas gavo dėl to, kad Joniukas pažįsta Petriuką...

Svarbi staigmena buvo ir tai, kad „kažkokiuose Narsiečiuose“ už Kauno, šalia Garliavos, buvo atrastas ir laurus nuskynė interjeras įdomaus fasado name. Ir kad į Lietuvą atvažiavęs vienas iš žymiausių pasaulio dizaino meistrų K. Rachidas sugebėjo „perskaityti“ šio namo interjero kodus!

ARCHITEKTŪRA

Kokius dalykus buvo sudėtingiausia suderinti ir atlikti, kuriant šį interjerą? Šiandienėje Lietuvoje įmanoma rasti tikrai labai nagingų statybininkų, meistrų ir gamintojų. Tai viena iš mūsų sėkmių, kad radome tokius, pas kuriuos eilė laukiančiųjų susidariusi pusei metų į priekį, kurie dirba su ugnele ir turi didžiulę patirtį. Juk labai daug statybininkų ieško lengviausių kelių, įrodinėdami, kad to ar ano negalima ar neįmanoma padaryti, pavyzdžiui, kad gipso išlenkti neįmanoma ir nėra būdų. Viską galima padaryti, tik reikia, kad atlikėjai būtų entuziastai. Nes neretai statybininkų finansinis godumas gimdo nenorą daryti nestandartinius sprendinius. Visi nori lengviausiu keliu uždirbti pinigų atlikdami standartinius, nesudėtingus veiksmus. Bet įrodėme, kad už finansus vis dėlto yra ir aukštesnių dalykų. Šiuo atveju norime nukelti kepurę prieš baldininkus, durų gamintojus, apdailos specialistus ir namo fasado atlikėjus. Pavyzdžiui, UAB „Infantas“ specialistai, atlikę fasado plieno apdailą, irgi galėjo aiškinti, kad esą niekas tokio metalinio rašto nedaro.

Kodėl buvo parinkta tokia namo fasado apdaila?

Namo kūrėjams rūpėjo ne tik ilgalaikiškumas, bet ir originali, natūrali apdaila. Todėl ir buvo kreiptasi į UAB „Infantas“, kuri jau daugiau kaip dvidešimt metų specializuojasi plieninių stogų ir sienų dangų rinkoje.

Pasak įmonės direktoriaus Viktoro Citvaro, plienas „Cor-Ten“, iš kurio buvo pagamintos UAB ARCHITKETŲ BIURO G. NATKEVIČIUS IR PARTNERIAI projektuoto

→

21 21

ARCHITEKTŪRA

namo fasadinės plokštės, yra labai atsparus klimato sukeliamai korozijai ir atmosferos poveikiui. Dažnai sušlampančio, o paskui išdžiūvančio, veikiamo saulės spindulių plieno naudojimo laikas tik ilgėja, nes ant jo paviršiaus susidaro oksido sluoksnis – patina, kuri veiksmingai lėtina rūdijimo procesą. Rūdžių formavimosi procesas vyksta apie dešimtmetį. Tam procesui pasibaigus, dar dešimt metų „Cor-Ten“ plienas tinkamas visu 100 procentų. Ir tik po pusės amžiaus jį bus galima priduoti į metalo laužo supirktuvę. „Patina labai dera su gamta. Fasado spalvos pakeisti neįmanoma, ji natūrali ir visą naudojimo laiką kasmet pamažu dėl oksidacijos proceso keičiasi į vis sodresnį atspalvį“, – sako įmonės „Infantas“ direktorius V. Citvaras. „Cor-Ten“ plienui nereikia jokios priežiūros ar papildomo apdirbimo, jį tinka naudoti su natūraliomis medžiagomis – mediena, betonu, metalu ar stiklu. Šiam plienui tvirtinti geriausia naudoti medinį karkasą, nes medžio neveikia rūdys. Tinka ir cinkuoti, aliumininiai profiliai – tokiu atveju prireiks papildomų apsauginių priemonių. „Visgi tokio skardos pynimo ir tokio išgauto vizualinio efekto dar nesame vykdę. Tai buvo netipinis fasado apdailos sprendimas, tad teko patirti nemažai iššūkių“, – prisimena UAB „Infantas“ vadovas V. Citvaras.

22

Pirmiausia buvo atlikta daugybė bandymų su paprasta skarda: ją lankstė, karpė, pynė, ieškojo tvirtinimo galimybių. Daug klausimų kėlė pastato kampai, privedimai prie langų ir kiti dalykai – parengiamieji darbai truko apie pusmetį, tačiau rezultatu patenkinti visi.

Tai jau antroji erdves vienijanti tema – iš betono išbetonuota dekoratyvinė lenkta tarsi kabė siena.

Norėdami temą išrutulioti per visą interjerą, ją tęsėme per laiptų turėklų liniją, baldus, pertvarų kampus, tas juntama vonioje ir visur kitur.

ARCHITEKTŪRA

Gintautai, be plieninės fasado apdailos, ar jūsų komandos sukurtam narsiečių namui teko panaudoti išskirtinių, inovacinių technologijų?

Dauguma pastatų susideda iš tų pačių dalykų: vandentiekio, šildymo, unitazo, gipskartonio, medinių durų ir kt. – mums nereikia kažko išradinėti. Reikia sugalvoti estetinę sistemą ir funkciją, ir visa tai išlaikyti iki galo. Jei pavyksta – čia ir yra didžiausias laimėjimas. Inovacijų šiame name nenaudojome, kituose jos yra dažniausiai tiktai būdas komfortui pakelti, tai papildinys. Mums daug įdomiau, kaip funkcija su estetika susipina: juk labai svarbu, kur tu atsikeli kiekvieną rytą, kur prausiesi, ruoši valgyti, kur auga vaikai, kur jie ruošia pamokas... Šio namo kieta išorinė forma viduje suminkštinta lenktais sienų paviršiais, laiptine ir lenktomis sienomis. Šiam namui naudojome ir natūralias, ir sąlygiškai nenatūralias medžiagas. Ar betonas yra natūrali, ar nenatūrali medžiaga? Jis yra tarsi dirbtinis akmuo... O fasadui panaudotas metalas (šiuo atveju plienas) irgi yra natūrali ar nenatūrali medžiaga? Sunku atsakyti tik medį laikant natūralia medžiaga. Bet paradoksas tas, kad būtent šiame objekte medžio mes beveik nenaudojome. Tai gimdo tarsi neakivaizdžią diskusiją apie tai, kad jaukius ir estetiškai simpatiškus dalykus galima sukurti ir panaudojant kitokias tariamai nejaukias ir nenatūralias medžiagas – nebūtinai medį, šiltus tonus ir pan.

Namo šeimininkai labai jautriai prižiūri interjero sumanymo vientisumą, stengiasi pagal išgales jo nesugadinti, nesugriauti sukurtos sistemos. Todėl dirbome ir su baldininkais, jiems padėjome susidėlioti integruotus baldus brėžiniuose (jie juos jau pagamino), ir su UAB „Promodus IO“ šviesos ekspertais. Apšvietimas name užslėptas, todėl neužgožia ir nedalija erdvių, išlaikydamas minimalizmo idėją.

Kokius pagrindinius reikalavimus interjerui kėlė šeimininkai, kokie buvo jų norai?

Išgirdome vienintelį pageidavimą – jie akivaizdžiai tikėjosi iš mūsų, kad sprendiniai bus originalūs, nenukopijuoti iš kitur. Kartu jie prašė išvengti prabangos (brangių medžiagų ir kt.). Tai džiugino, nes galėjome pasireikšti dirbdami su nesudėtingomis, nebrangiomis ir paprastomis medžiagomis – tai leido sutelkti dėmesį į formas, funkcijas. Įrodėme, kad galima sukurti įdomias erdves nenaudojant įmantrybių, marmurų, žalvarių, granitų... Ir kad kasdienėmis medžiagomis galima išgauti fantastišką rezultatą.

Interjerą vienijantis elementas – grindys Pasak architekto G. Natkevičiaus, objekte visada būna labai daug elementų, kurie išblaško dėmesį, jį atitraukia nuo esmės, pradedant durų rankenomis, rankšluosčių džiovintuvais, baigiant buities apyvokos daiktais. Todėl kiekvienam interjerui būtinas vadinamasis stuburas, viską vienijanti tema. Šiuo konkrečiu atveju tą temą įkūnijo grindų danga, vaizduojanti tarsi supintą drobę ant žemės.

Didelis jų plotas ir tapo visų namo erdvių stuburu. Genia-

lus paprastumas – taip galima pavadinti narsiečių namo grindis padengusias vinilo plokštes. Kerintis namo erdvinis funkcionalumas ir apdailos medžiagų lakoniškumas tarsi savaime padiktavo, kad grindų danga bus inovatyvi, lengvai pritaikoma ir naudojama. Funkcionalias grindų dangas tiekiančios UAB „Doremus“ direktorių Mykolą Daugirdą su architektu G. Natkevičiumi prieš du dešimtmečius suvedė būtent inovatyvių grindų sprendimų paieška. Narsiečių projekte vinilinės plokštės „Expona“ suklotos visame name: laiptinė, svetainė, miegamieji, vonia, virtuvė... Ši danga atspari drėgmei, todėl ją galima įrengti ir sanitariniuose mazguose. Sprendimas panaudoti tą pačią dangą visoje erdvėje tapo ją vienijančiu elementu, be to, grindų paviršius nėra apkrautas papildomais „aksesuarais“ (grindų sujungimais, perėjimais ir kt.). Narsiečių namo grindų danga, anot M. Daugirdo, yra tikra pasaka vartotojui – ji neturi įgerties. Todėl purvas, patekęs ant jos, lieka paviršiuje, o jam pašalinti užtenka šilto vandens ar stipresnio šarminio ploviklio. „Kažkada teko perskaityti mintį, kad produktas turi būti pigus arba tikrai geros kokybės. Tai, kas yra tarp šių dviejų, tėra vidutinybė, – sako UAB „Doremus“ direktorius.

– Džiaugiamės atstovaudami atsakingiems grindų dangų gamintojams ir siūlydami kokybiškus produktus, kuriais

→

23

ARCHITEKTŪRA

tikime patys. Be abejo, darbo proceso metu pasitaiko visko, tačiau itin svarbu, kad ir dangų gamintojai, ir mes patys prisiimame atsakomybę ir ieškome atsakymų. Visada smagu bendradarbiauti su funkcionalių dangų ieškančiais kūrėjais ir užsakovais, kurie, ypač kurdami privačias erdves, nėra „prisirišę“ prie standartinių grindų sprendimų: parketo ar plytelių.“ M. Daugirdas džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau užsakovų, įvertinančių šią dangą.

Nes juk ne žmogus turi tarnauti daiktui, o daiktas – žmogui. Tai, kad ši danga tikrai patvari, galima spręsti iš to, jog jau aštuonerius metus ji naudojama Kauno oro uoste, kur per ją perėjo apie 8 mln. žmonių...

Gintautai, grindys – pirmoji interjerą vienijanti tema, o kokį vaidmenį skyrėte akį traukiančiai apvaliajai sienai?

Tai jau antroji erdves vienijanti tema – iš betono išbetonuota dekoratyvinė lenkta tarsi kabė siena. Norėdami temą išrutulioti per visą interjerą, ją tęsėme per laiptų turėklų liniją, baldus, pertvarų kampus, tas juntama vonioje ir visur kitur. Nugludintos, suapvalintos formos tęsia grindų dangos temą. Šių

24

dviejų stiprių interjerą vienijančių temų, susipinančių per abu namo aukštus, užėjęs žmogus negali nepastebėti. Smagu, kai šeimininkai ar būsto svečiai tokį interjero scenarijų gali „perskaityti“, perprasti, pajusti jo moralą...

Esate patenkintas, kad jūsų „kūdikis“ pakliuvo į jaunos šeimos rankas?

Tai tiesiog netikėta sėkmė! Ji mums vertinga ir brangi, nes tą padarėme ne su finansiniais galiūnais, o su dar tik pradedančia kabintis į gyvenimą jauna šeima.

Ar namo savininkai noriai sutiko dalyvauti konkurse „Mano erdvė 2015“?

Kol pastatai gyvenamąjį namą, įrengi jo interjerą, tenka nuolat bendrauti (tai gana glaudūs ir subtilūs dalykai) su savininkais, tad labai dažnai susidraugauji su jais. Ir kai santykiai geri, tampame savotiškais kūrybiniais partneriais, nebelieka reikalo įkalbinėti, kad jų namas ar interjeras dalyvautų konkurse. Tokie savininkai supranta, kad pavyzdžių rodymas per spaudą visada padeda kitiems būsimiems klientams apsispręsti, pamatyti galimybes. Nes vien pagal brėžinį priimti sprendimą sunku, visai kas kita matyti „gyvą“ nuotrauką ar net patį objektą. 

tel.: +370 5 238 8810, +370 677 22 335 el. p.: bg@baldugama.lt, inesa@baldugama.lt www.baldugama.lt ekspozicinis salonas – kalvarijų g. 168, vilnius

pagal individualius užsakymus gaminame OrIgINalaUS DIzaINO BalDUS šiuolaikinės mados tendencijos – estetiškas minimalizmas ir ergonomika

Geriausi pasiūlymai turėtų išsiskirti galimybių analize ir jų pagrįstumu i š m a n u s i s m i e s ta s

asta Geibūnienė

žurnalo „structum“ orGanizuojamas konkursas „išmanusis miestas ii“ jau įpusėjo. po 2015 m. Gruodį kauno tecHnoloGijos universiteto auditorijoje vykusio antrojo susitikimo, kurio metu studentų Grupės pristatė pirmines pasirinktų teritorijų idėjas, vyksta įtemptas, bet aplinkiniams nematomas darbas. šiek tiek praskleiskime uždanGą. šiais metais konkursas subrendo – savivaldybių teritorijos ir jų pakeitimo tikslai yra realūs: turi biudžetus, įgyvendinimo laiką, konkrečius bendruomenės poreikius atitinkančius reikalavimus. viena tikslinių teritorijų – labai įdomi kuršėnų turgaus ir pakrantės rekreacinė zona. norint ją išanalizuoti ir parengti kokybiškus projektinius pasiūlymus, reikia turėti urbanistikos žinių, todėl ši teritorija ir jos analizė projektinių pasiūlymų rengimo pradžios sulauks tik vasarį, kai prisijungs dviejų grupių studentai. konkursas ir patobulėjo – teritorijas suskirstėme į tris kategorijas: - pastatas – naujo pastato projektavimas arba esamo pastato rekonstrukcija (architektūriniai pasiūlymai); - pastatų kompleksas – pastatų grupė, kvartalas, sklypas su keliais pastatais, sudarančiais bendrą struktūrą (architektūriniai ar urbanistiniai pasiūlymai);

26

- teritorijos tvarkymas – miesto viešųjų erdvių, rekreacinės teritorijos ar kitos miesto teritorijos kompleksinis sutvarkymas (urbanistiniai ar kraštovaizdžio architektūros pasiūlymai, miesto dizainas). iš kiekvienos kategorijos kompetentinga komisija išrinks po vieną geriausią projektinį pasiūlymą, o iš jų – pagrindinio prizo laimėtoją. kartu su konkurso projektinių pasiūlymų kokybės užtikrinimą vykdančiais partneriais uab „baltic engineers“ įvestas ir kontrolės mechanizmas. juo vadovaujantis siekiama aukščiausios studentų projektinių pasiūlymų kokybės. konkurso organizatoriai jau susipažino su bendrovės „baltic engineers“ pateikta projekto „išmanusis miestas ii“ studentų darbų pristatymo ataskaita, kurioje specialistai išdėstė savo trumpą analizę, ver-

IŠMANUSIS MIESTAS

II

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI tindami dalyvaujančių grupių pažangą. pakomentuoti situaciją paprašėme „baltic engineers“ projektavimo ir teritorijų planavimo skyriaus vadovę laurą kairienę.

KAIP VERTINATE DALYVIŲ PRISISTATYMUS? kiekvieno kūrybinio proceso pradžia yra įtemptas etapas, kuriame sunku prognozuoti, kokio galutinio rezultato galima tikėtis. vis dėlto dalyvių pristatymus vertiname tikrai teigiamai, bet norisi jiems palinkėti drąsiau naudoti savo analitinius įgūdžius, įsigilinant į užduotyje suformuluotus konkrečius tikslus. paminėtina, kad projekto rezultatai bus realiai naudojami, formuojant tolesnes projektų stadijas.

KOKIE PAGRINDINIAI TRŪKUMAI? GAL Ką NORS NORĖTUMĖTE IR PAGIRTI? džiugina tai, kad studentai tikrai įvairiai ir kūrybiškai pažvelgė į jiems pateiktą užduotį. tiek patiems dalyviams, tiek savivaldybių atstovams buvo naudinga išgirsti skirtingus pasiūlymus ir pamatyti atsiveriančias galimybes. vis dėlto studentai turėtų nepamiršti, kad geriausi pasiūlymai išsiskiria ne tik idėjų originalumu, bet ir išsamia galimybių analize bei jų pagrįstumu. prieš atsakydami į klausimą, ar jų pasirinktas kelias yra teisingas, jie turėtų įvertinti vietinę ir tarptautinę tokių projektų kūrimo praktiką, išanalizuoti teisinius apribojimus, apmąstyti, kaip tie pasiūlymai siejasi su užduotyje pateiktu biudžetu. norėtųsi pagirti tuos dalyvius, kurie jau bandė atlikti vieną ar kitą panašų vertinimą, ir palinkėti jiems nesustoti.

AR STUDENTŲ VIZIJOS ATITINKA REALYBę (ŽINAU, KAD VYKOTE į VISAS SAVIVALDYBES)?

KOKIOS BŪTŲ PAGRINDINĖS TOLESNĖS STUDENTŲ VEIKLOS GAIRĖS? pirminiu vertinimu, darbai yra embriono stadijos – reikalingas aktyvus dalyvaujančių šalių bendradarbiavimas. įvykusio darbų pristatymo metu buvo svarbu tai, kad miestų atstovai ir studentai susipažino vieni su kitais, išgirdo teritorijoms keliamus lūkesčius. būtent dabar studentai turėtų kritiškai įvertinti, ar jie teisingai suvokė užduotį, ir pradėti galvoti apie priemones, leisiančias pasiūlyti savivaldybėms tinkamus sumanymus, kurie yra holistiniai ir kuria vertę miestams bei miestiečiams.

projekto rėmėjai

projekto partneriai

KAIP RUOŠIATĖS TOLIAU JUOS STEBĖTI, GLOBOTI? projekto dalyvių organizacinė schema padeda kontroliuoti studentų darbą, vykdant reguliarius studentų susitikimus su jų grupių vadovais dėstytojais, organizatorių (vertintojų) ir grupių vadovų bei savivaldybių atstovų susitikimus. parengtas projekto įgyvendinimo grafikas leidžia stebėti tarpinius rezultatus. bus organizuojami susitikimai, analizuojama informacija ir teikiamos pastabos iki galutinio projektų pristatymo dienos.

KOKIŲ PADRąSINAMŲ ŽODŽIŲ TURITE DALYVIAMS? akademiniame procese retai pasitaiko proga dirbti tarpdisciplininėms komandoms, greta kurių stovi daugybė inovatyvių lietuvos įmonių drauge su miestų savivaldybėmis ir projektavimo srities profesionalais. suprantame, kad tai nėra lengvas procesas, visų procesų dalyviai turi įdėti nemažai jėgų, bet norisi padėkoti studentams už jų demonstruojamą entuziazmą ir palinkėti neprarasti energijos, išnaudojant prieš juos atsivėrusias galimybes.  Ačiū už pokalbį.

projekto informaciniai partneriai

Skydinis namas: lanksti statyba ir energinis naudingumas Užtikrinti aukštą produkcijos ir paslaugų lygį, skirti ypatingą dėmesį individualiems projektams ir gaminti energiškai efektyvius namus – tokius uždavinius kelia skydinius namus projektuojanti, gaminanti ir statanti UAB „Gildera“. Tai viena sparčiausiai besiplečiančių skydinių namų gamintojų Lietuvoje.

Ypatingas dėmesys energiniam naudingumui Skydinių sienų, perdangų ir stogo skydų gamyba vyksta uždarose įmonės „Gildera“ patalpose, o tai užtikrina aukštą darbų kokybę, kurios nebeveikia atmosferos sąlygos. Kadangi nuo šių metų visose Europos Sąjungos šalyse nauji pastatai ir jų dalys privalo atitikti energinio naudingumo A klasės pastatams keliamus reikalavimus, „Gildera“ užtikrina geras pastato konstrukcijų šilumines savybes, sandarumą. Todėl namai yra aukštos kokybės, ekonomiški, ilgalaikiai, tvirti, sulaikantys šilumą name.

S TAT Y B A

„Gilderos“ inžinieriai nuolat tobulina savo žinias, o įmonės darbuotojai turi pasyvaus namo planuotojo sertifikatą.

Pranašumai – greitis ir ekonomiškumas Bendrovės „Gildera“ projektuojami ir gaminami skydiniai namai nesunkiai pritaikomi pagal kiekvienos šalies, kurioje vykdomas projektas, reglamentus ir standartus.

Vienas esminių tokių namų pranašumų yra greitas statybų laikas: namo konstrukcija ir sausoji gamyba užtikrina didžiausią statybos darbų spartą. Vidutinis 150 m2 namas surenkamas per kelias dienas, o po savaitės jame galima atlikti vidaus darbus. Trys gamybos linijos sudaro galimybes per mėnesį pagaminti 6–7 150 m2 gyvenamojo ploto namus.

Skaičiuojantiesiems savo investicijas aktualu ir tai, kad, lyginant bendras statyboms tenkančias išlaidas, skydiniai karkasiniai namai yra vienas ekonomiškiausių statybos būdų.

Jie tausoja aplinką – statybvietėje susidaro labai mažai atliekų, reikia nedaug šildymo išlaidų. Pagrindinė

28

konstrukcija yra medis – ekologiška, atsinaujinanti medžiaga.

Kadangi namo svoris nedidelis, nereikia ypatingų pamatų.

Atsižvelgiant į gruntą, pamatai gali būti gręžtiniai, o tai užtikrina trumpesnį statybos laiką ir pigesnę statybą.

Idealūs Lietuvos klimato sąlygoms Skydiniai namai populiarūs įvairiose klimato zonose: Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Skandinavijoje, JAV. Skydiniai karkasiniai namai, kuriuos siūlo „Gildera“, puikiai tinka mūsų klimato zonai. Pardavimų vadybininkas Rolandas Jasilionis pasakoja, kad dauguma tokių skydinių namų statoma Skandinavijos rinkoje, o juk tose šalyse klimato amplitudė svyruoja nuo vidutinio iki atšiauraus, tad Lietuvos sąlygos juo labiau tinka skydiniams namams.

Pagrindas – individualūs projektai Įmonės „Gildera“ veikloje vyrauja įvairūs, dažniausiai individualūs projektai, parengti atsižvelgiant į kliento poreikius ir norus. „Gilderos“ specialistai gali suprojektuoti ir pagaminti namą, atitinkantį A, A+ ar pasyviam namui keliamus reikalavimus, taip pat atlikti vidinės apdailos darbus. Prieš gamybą namas suprojektuojamas specialia programa, sukuriami detalūs kiekvienos sienos, namo sienų jungčių brėžiniai, apskaičiuojamos apkrovos. Trimačiu vaizdu (3D) įvertinamos laikančiosios konstrukcijos ir kiti techniniai sprendiniai. Tai užtikrina ne tik namo tvirtumą, greitą montavimą, bet ir ekonomišką medžiagų naudojimą.

Iškalbingi faktai apie „Gilderos“ darbus Įmonės „Gildera“ namus verta rinktis dėl to, kad ji diegia naujoves, pati kuria energiškai efektyvių namų gamybos sprendimus, užtikrina aukštą produkcijos ir paslaugų lygį. Ji priklauso Nacionalinei pasyvaus namo asociacijai – ši narystė leidžia eiti koja kojon su namų energinio naudingumo srities naujovėmis. „Gildera“ yra gavusi pasyvių namų planuotojo sertifikatą, šiuo metu vyksta procesas viso pastato CE sertifikavimui gauti. 

dalyvavimas konferencijoje nemokamas registracija el. paštu konferencijos@estructum.lt

konferencija

a klasės pastatai.

kaip sutaupyti energijos ir pinigų, pritaikant energinio naudingumo laimėjimus ir galimybes?

2016 m. tęsiame gerąją praktiką, organizuodami žurnalo „Structum“ konferencijas. Pirmąją konferenciją skirsime aktualiai statybų sektoriaus temai – naujų pastatų atitiktis A klasės reikalavimams.

Kadangi 2016 m. lapkritį sulauksime pastatų energinio naudingumo reikalavimų pokyčių ir visi naujai statomi pastatai privalės atitikti A energinio naudingumo klasę, statybų sektoriaus dalyviai susidurs su naujais iššūkiais. Konferencijoje kartu su įstatymų vykdymą kontroliuojančių institucijų atstovais aptarsime, kokius reikalavimus turi atitikti A klasės pastatai. Kalbėsime apie energijos ir su ja susijusių išlaidų taupymo sprendimus bei galimybes, kurių gali pasiūlyti šiuolaikinė rinka.

Profesionaliai statybų sektoriaus auditorijai pristatysime naujausius energijos naudingumo didinimą skatinančius šildymo, rekuperacijos, šiltinimo, langų produktus ir paslaugas, gelžbetonio konstrukcijų sprendimus. Analizuosime praktinius pavyzdžius, gerąją užsienio patirtį ir aiškinsimės, ar mūsų įmonės pasiruošusios įgyvendinti aukštus reikalavimus.

VIETA: „multikino“, pc „ozas“, ozo g. 18, vilnius DATA: 2016 m. sausio 28 d.

LAIKAS: 10 val.

PRANEŠĖJAI

DAIVA MATONIENĖ, lietuvos respublikos aplinkos ministerijos viceministrė „naujai statomų pastatų reikalavimai ir pokyčiai 2016 m.“

KAROLIS TYLA, pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos direktorius ir tarybos pirmininkė A. KUčINSKIENĖ „pirmosios patirtys vertinant a klasės pastatus ir projektus.“

LAIMONAS ZMEJAUSKAS, lietuvos ir vokietijos uab „Gealan baltic“ kokybės skyriaus vadovas, respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos techninio komiteto narys „inovatyvūs lanGų sprendimai a klasės pastatams“

MINDAUGAS PASILAUSKAS, uab „imi Hydronic engineering“ generalinis direktorius baltijos šalims „modernios a klasės pastatų šildymo sistemos“

SAULIUS JOKŠAS, uab „betonika“ inžinierius konstruktorius „efektyvūs ir ekonomiški surenkamojo Gelžbetonio konstrukcijų sprendimai a ir aukštesnės enerGinės klasės pastatams“

GINTAUTAS BABRAVIčIUS, mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentas „a klasės pastatai. kitoks požiūris.“

DR. EDITA MILUTIENĖ, všį ekosofijos institutas, direktorė „alternatyvių tecHnoloGijų reikšmė kuriant a klasės pastatus“

MINDAUGAS PALIONIS, uab „nit“ technikos direktorius „efektyvios a klasės pastatų vėdinimo sistemos“

PARTNERIAI KONFERENcIJOS RADIJAS

30

ARCHITEKT的RA

arcHitektūra

2016 m. kovas

kultūros paveldas

kovo mėnesio tema skirta nedažnai pasitaikančių objektų – kultūros paveldo statinių – restauravimo, atkūrimo ir atnaujinimo klausimams ir problemoms aptarti bei analizuosime 2014–2020 m. europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto „aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės „aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ galimybes, planus ir numatytų objektų situacijas, gerosios praktikos pavyzdžius ir jų sprendimus, medžiagų ir paslaugų pasiūlą.

kviečiame klausytojus iš anksto registruotis el.paštu konferencijos@estructum.lt konferencijos informaciją sekite www.estructum.lt

31 31

S TAT Y B A STATYBA

Nauji „Škoda“ namai Vilniuje stebins paslaugų įvairove ir dėmesiu klientams

32 32

Asta Geibūnienė

Vilniuje, pakeliui į Gariūnus, atidarytas naujasis „Škoda“ ženklo salonas. Tai pirmasis automobilių centras Lietuvoje, kuriam suteikta A energinio efektyvumo klasė ir kurio sandarumo parametrai yra geresni nei A++ sandarumo klasei privalomi rodikliai.

„Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio visi naujai statomi pastatai turės atitikti A energinės klasės reikalavimus, tad nieko nuostabaus, kad ir mes einame koja kojon su 21 amžiaus aktualijomis, – sako „Škoda Auto“ atstovo Lietuvoje BĮ UAB „ARX“ generalinis direktorius Česlavas Antonovičius. – Esame atsakinga įmonė, todėl mums rūpi aplinkosauga ir ekologija, tausojame gamtą.

Mūsų įmonės požiūris nesusijęs su privalomais reikalavimais: mes patys norėjome gyventi taupiai, saugiai ir ekonomiškai.

„Škoda“ atstovybių Lietuvoje nuotraukos.

STATYBA

Lyginant su kitais šios markės automobilių centrais, Vilniuje įkurtas centras bus vienas stambiausių regione. Pastato bendrasis plotas apie 4 500 m2, iš kurių apie penktadalis skirtas „Škoda“ automobilių pardavimo salonui, o likusioji – priežiūros ir remonto patalpoms. Arčiausiai Dubliškių ir Gariūnų gatvių įkomponuota pardavimo salono dalis, kurioje bus eksponuojama iki 13 automobilių – visa „Škoda“ modelių gama. Už salono įrengtos parduotų automobilių atidavimo, priėmimo į servisą patalpos ir pats servisas. Atskirame bloke įrengtas kėbulų remonto ir dažymo cechas, į kurį per mėnesį žadama priimti apie 180 automobilių, automobilio geometrijos atstatymo stendas, plovykla. Pagal naujus koncerno reikalavimus įrengta speciali automobilio atidavimo erdvė. Naujame salone dirbs 6 automobilių pardavėjai.

Antresolėje suplanuotos administracijos, serviso darbuotojų poilsio ir buitinės patalpos. Greta naujojo salono klientams skirta 200 automobilių stovėjimo vietų aikštelė.

→

33 33

Lyginant su senuoju „Škoda“ automobilių salonu Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, kad klientams būtų patogu, naujajame salone dirbs dvigubai daugiau pardavėjų, veiks kėbulų remonto cechas (anksčiau tokiems darbams teko samdyti kitas įmones), bus didžiulis atsarginių dalių sandėlis, kuris aprūpins visus šešis Lietuvoje esančius „Škoda“ salonus.

Statybų užsakovas: BĮ UAB „ARX“ Projekto ir statybų valdytojas: UAB „Contestus projektai“ Architektai projektuotojai: UAB „Vilniaus archprojektas“ Inžinerinių sistemų įrengimas: UAB „Engineering system solutions“ Elektrotechnika ir silpnos srovės: UAB „Jėgos linija“ Vartai: UAB „Hörmann Lietuva“ Plastikiniai langai: UAB „Kaita ir ko‫“ׅ‬ Epoksidinės grindys: UAB „Grinduva“ Adresas – Dubliškių g. 7, Vilnius, plotas – apie 4 500 m2 automobilių vietų – daugiau nei 200 vnt. Pardavimo salone 13 vietų automobiliams

S TAT Y B A STATYBA

investicijos – 4,6 mln. eurų

34

Tik šiek tiek užbėgome įvykiams už akių ir padarėme tai, ką faktiškai turės daryti ir kiti Lietuvos statytojai. Mums svarbiau, kad dabar savo klientams galėsime suteikti daugiau ir kokybiškesnių paslaugų, reprezentuoti šimtametes tradicijas turintį „Škoda“ vardą.“

Šiame salone klientai ne tik galės pamatyti visą „Škoda“ gaminamų modelių spektrą, gauti visą reikiamą informaciją, išbandyti automobilį, nes šalia – tam dėkinga vieta: automagistralė, miestas, bet ir kiekvieną visapusiškai apžiūrėti: pageidaujant automobilis gali būti ir pakeltas.

Išsirinkus automobilį iš gamyklos jis klientui bus pristatytas per 8–10 savaičių. Jei prireiks remonto, jį operatyviai atliks visas galimybes tam turintys specialistai, klientui neteks laukti eilėje. „Jeigu mes norime būti tarp rinkos lyderių, patys turime kažką daryti, nuolat būti pasitempę. Plėtrai mus skatina pats gyvenimas ir gamintojo reikalavimai. Dabar pertvarkome ir kitas savo atstovybes Lietuvoje, kur taip pat bus sukurti panašūs interjerai, jau beveik baigiami sutvarkyti Klaipėdos, Šiaulių ir Alytaus salonai, rekonstrukcijos dar laukia „Škoda“ salonai Kaune ir Panevėžyje“, – pasakoja nuo šventinės įkurtuvių nuotaikos į darbų sūkurį jau vėl pasinėręs „Škoda“ Lietuvoje vadovas, BĮ UAB „ARX“ generalinis direktorius Česlavas Antonovičius.

Lyginant su kitais šios markės automobilių centrais, Vilniuje įkurtas centras bus vienas stambiausių regione. Pastato bendrasis plotas apie 4 500 m2, iš kurių apie penktadalis skirtas „Škoda“ automobilių pardavimo salonui, o likusioji – priežiūros ir remonto patalpoms. →

STATYBA

Estetiškas paslaugų fabrikas Naujojo „Škoda“ automobilių centro architektūrą labiausiai lėmė racionalūs, aiškūs ir kokybiški sprendimai. Taip tvirtina pastatą projektavusios įmonės „Vilniaus archprojektas“ architektas Darius Linartas. Pasak jo, kadangi pagrindinė pastato paskirtis – automobilių prekyba, remontas ir priežiūra, tai šią funkcijų visumą galima apibūdinti kaip savotišką paslaugų fabriką. „Šis sudėtingas mechanizmas, visų pirma, turi gerai suktis, o galų gale – dar ir tinkamai susijungti bei tilpti į estetišką korpusą“, – sako architektas.

35

Pastato sudedamosios dalys ir jų dydis buvo apibrėžti užsakovo programos, technologinių, firminio stiliaus reikalavimų. Pagrindinis uždavinys, keltas architektams, buvo sugalvoti, kaip tinkamai išdėstyti objektus sklype, skirtingų parametrų pastato dalis sukomponuoti į vientisą kompleksą. Tam jiems reikėjo įvertinti sklypo ypatumus: pakankamai žemą vietą, didelį reljefo perkritimą, komplikuotą transporto mazgą, pagrindines matomumo kryptis, tad be iššūkių neapseita.

S TAT Y B A

„Pavyzdžiui, vienas iš sudėtingesnių išsikeltų tikslų buvo reprezentatyviai pateikti kompleksą, kuris nuo Gariūnų gatvės matomas net iš 3 pusių, o didžioji pastato dalis yra gamybinės patalpos. Tai sėkmingai buvo išspręsta panaudojant automobilių pardavimo stoginę, kuri pratęsė estetiškiausios pastato dalies – pardavimo salono – fasadą, vizualiai pridengė ūkinį kiemą, taip suformuodama sklypo perimetrą“, – išradingais sprendimais dalijosi architektas.

Laikančiajam pastato kiautui pasirinktos gamyklinės „Astron“ konstrukcijos, kurios, pasak D. Linarto, gerokai pagreitino statybą, sandūrų kokybę ir suteikė papildomo išbaigtumo ir stilistinio vientisumo industriniam pastato, o ypač serviso dalies, įvaizdžiui. Vis dėlto rangovai, montuodami šias konstrukcijas, susidūrė ir su nemenkais iššūkiais, kadangi „Astron“ konstrukcijos neleidžia daryti jokių keitimų, tad statybininkams buvo sunku atlikti net ir menkiausius pakeitimus tiek inžinerinėse sistemose, tiek ir architektūriniuose sprendimuose.

Kalbant apie pastato estetiką, ją galima apibūdinti pagrindiniu „Škoda“ markės šūkiu – „Simply Clever“. Pardavimo salono fasadų ir interjero sprendiniams buvo taikomi specialūs firminio stiliaus reikalavimai, kuriuose buvo aiškiai nustatyti spalvų, formų, apdailos medžiagų, baldų ir įrangos pasirinkimo reikalavimai. „Škoda“ stilistikoje vyrauja griežtos stačiakampės formos, daug skaidrumo, vitrinų, šviesos. Bazinė spalva – balta, įrėminta pilkuose tonuose ir pagyvinta ryškiais firminės žalios spalvos akcentais. „Naujame salone daug dėmesio skirta jaukumui. Numatyti tokie elementai kaip, pavyzdžiui, vaikų žaidimo zona, minkštasuoliai, kavos aparatas klientų laukiamajame ir t. t. Dauguma aptarnavimo vietų išdėstyta bendroje salėje, o administracija atskirta tik stiklo pertvaromis, taip sukuriama daugiau skaidrumo ir betarpiškumo tarp klientų ir darbuotojų.

Sklypo perimetru įrengti žalios vejos plotai, pasodinta medžių. Išspręsti žmonių su negalia poreikiai – pritaikyta dalis automobilių stovėjimo vietų, numatytos specialios dangos, pandusai“, – svarbias detales žmonių komfortui vardijo pastatą projektavusios įmonės „Vilniaus archprojektas“ architektas Darius Linartas.

Inžinerinės sistemos, atitinkančios A klasės reikalavimus Projekto valdytojai UAB „Contestus projektai“ „Škoda“ automobilių salono inžinerinėms sistemoms įrengti pa-

36

sitelkė patyrusius UAB „Engineering system solutions“ specialistus. Visos inžinerinės sistemos sumontuotos naudojant aukštos kokybės medžiagas bei technologijas ir ne tik atitinka teisės aktuose nurodytas normas, bet ir aukštus užsakovo keltus reikalavimus. Pastato inžineriniai sprendimai parinkti atsižvelgiant į automobilių salono specifiką ir siekiant užtikrinti aukštus energetinio efektyvumo rodiklius.

Pasirinktas geoterminis šilumos gavybos būdas, įrengta 18 giluminių gręžinių, kurių bendras ilgis apie 1200 m.

Geotermija bei patalpų geometrija padiktavo ir pasirinktą grindinio šildymo būdą. Pastate įrengta kompresorinė, kurioje išsiskirianti šiluma naudojama serviso patalpoms šildyti.

Didelis dėmesys buvo skiriamas ir pagrindinei įrangai.

Energiškai efektyvus pastatas neįmanomas be rekuperacinės vėdinimo sistemos. „Škoda“ automobilių centre buvo suprojektuoti ir sumontuoti aukšto energetinio efektyvumo „Komfovent“ vėdinimo įrenginiai, atitinkantys pastato „A“ klasei keliamus reikalavimus.

Visuose vėdinimo įrenginiuose yra sumontuota naujausios kartos išmanioji automatikos sistema, kuri ne tik užtikrina saugų įrenginių darbą, bet ir gali atlikti daug funkcijų, specialiai skirtų papildomam energijos taupymui, kartu užtikrinant ir aukštus mikroklimato parametrus bei komfortą. Taip pat ši automatikos sistema leidžia valdyti vėdinimo įrenginius internetu, tai labai palengvina įrenginių priežiūrą ir valdymą. „Škoda“ automobilių centre sumontuotas 67 kW nominalios šiluminės galios šilumos siurblys. Tai labai patikimas, tvirtos ir slopinančios vibracijas konstrukcijos, tylus „Stiebel Eltron“ kompanijos gaminys, atitinkantis dabartinius energetinio efektyvumo reikalavimus. Vasarą šilumos siurblio sistema patalpoms teiks vėsą.

Patalpų oro kokybę užtikrina 7-ios rekuperacinės vėdinimo sistemos, kurios aprūpina įvairių paskirčių ir skirtingus oro kokybės reikalavimus turinčias patalpas.

Toks paskirstymas leidžia efektyviai reguliuoti mikroklimato parametrus pagal skirtingus poreikius. Patalpų mikroklimatas keičiamas atskirai, pasitelkus Pastatų valdymo sistemą (PVS), todėl sistemos tampa dinamiškos ir efektyvios.

Pastate sumontuotos technologinės, buitinės ir lietaus nuotekų sistemos. Vandentiekio sistemai buvo atsisakyta prieštaringai vertinamo cinkuoto vamzdyno ir pasirinkta brangesnė plastikinių lituojamų vamzdžių sistema. Ištyrus vandens mėginius buvo nuspręsta pastatyti geležies šalinimo filtrus. Šiuolaikinis apšvietimas Pastate ir teritorijoje įrengtas šiuolaikinis, energetiškai efektyvus LED apšvietimas, pasiekti labai geri ir aukšti apšviestumo rodikliai, visapusiškai atitinkantys „Škoda“ reikalavimus. Visus lauko ir vidaus elektros tinklus mon-

„Škoda“ stilistikoje vyrauja griežtos stačiakampės formos, daug skaidrumo, vitrinų, šviesos. Bazinė spalva – balta, įrėminta pilkuose tonuose ir pagyvinta ryškiais firminės žalios spalvos akcentais.

Faktai apie „Škoda“: „Škoda Auto“ – Čekijos Respublikos automobilių gamybos įmonė, įkurta 1895 metais Mlada Boleslavo mieste. Įmonė veiklą pradėjo kaip dviračių ir motociklų gamintojas.

1905 m. išleistas pirmas automobilis.

Nuo 1991 m. „Škoda Auto“ priklauso „Volkswagen Group“ (VAG).

Vyriausiasis dizaineris Jozefas Kabanas.

2015 m. „Škoda Auto“ švenčia 120 metų jubiliejų, 20 metų jubiliejų mini „Škoda“ atstovybė Lietuvoje, kuri per metus parduoda beveik po 2000 automobilių.

2015 m. sukanka 100 metų, kaip leidžiami sportiniai „Škoda“ automobiliai. Su „Škoda Fabia S2000“ rungtyniauja mūsų lenktynininkas Martynas Samuitis. Šis „S2000“ klasei priklausantis sportinis automobilis yra gamyklinės komandos „Škoda Motorsport“ kūrinys.

tavo ir projektavo UAB „Jėgos linija“. „Naudojant šviestuvus su LED (šviesos diodų) technologija, vidutiniškai sutaupoma iki 50 % elektros energijos. LED šviestuvai tinkami pačiam įvairiausiam apšvietimui, kartu ir taškiniam, kuris labai svarbus apšviečiant apžiūrimą automobilį ar mechaniko darbo vietą“, – sako UAB „Jėgos linija“ projektų vadovas Jevgenij Maslov.

Kokybė, prasidedanti nuo vartų Kaip žinia, šildomiems paviljonams reikia gerai izoliuotų pramoninių segmentinių vartų. „Škoda“ automobilių salono pramoninius vartus gamino „Hörmann“ – didžiausias garažo ir pramoninių vartų gamintojas Europoje, garsėjantis plačiu produktų asortimentu ir nepriekaištinga kokybe. Šiam salonui parinkti „Thermo“ aliuminio profilių pramoniniai vartai, atitinkantys naujausius techninius reikalavimus pagal Europos normą EN 13241-1. „Pagrindinis šių vartų privalumas – tai didelio įstiklinimo vartai su staktos jungtimi „ThermoFrame“, kuri naudojama staktai ir mūrui termiškai atskirti. Sandarinimo briaunos abiejose vartų pusėse ir dvigubas sandariklis sąramoje papildomai saugo nuo šilumos ir šalčio nuostolių.

Taip šiluminės izoliacijos vertė padidėja iki 21 %, – teigia „Hörmann Baltic“ direktorius Tomas Radzevičius. – Lengvi natūralios spalvos elegantiški vartai ne tik formuoja akiai patrauklų modernios architektūros fasado vaizdą, bet ir yra labai stabilūs ir atsparūs atmosferos veiksniams, nors profiliai itin ploni (matoma 120 mm profilio).

O tai juk labai svarbu norint, kad būtų užtikrintas patikimas vartų funkcionavimas. Nepaisant stiprios apkrovos šiurkščioje pramoninėje aplinkoje, vartai su plastikiniu

→

37

Naujas patalpas buvo pakviesti įvertinti žiniasklaidos atstovai. „Jeigu mes norime būti tarp rinkos lyderių, patys turime būti nuolat pasitempę. Plėtrai mus skatina pats gyvenimas ir gamintojo reikalavimai, – susitikimo metu sakė „Škoda“ Lietuvoje vadovas Česlavas Antonovičius (kairėje).

DURATEC įstiklinimu išsaugo ilgalaikį skaidrumą. Speciali plastiko paviršiaus dangos kokybė, tokia kaip automobilių priekinių žibintų, ilgam apsaugo stiklą nuo įbrėžimų ir valymo žymių. Vartai automatizuoti: visuose mechanizuotuose pramoniniuose segmentiniuose „Hörmann“ vartuose įrengtas savikontrolės uždarymo briaunų saugiklis su optiniais jutikliais.“

S TAT Y B A STATYBA

Šilti, sandarūs langai „Užsakovas statomam pastatui buvo iškėlęs aukšto – A klasės – lygio šilumos izoliavimo reikalavimus, – sako didelius plastikinius langus „Škoda“ automobilių centrui pagaminusios ir sumontavusios UAB „Kaita ir ko‫ “ׅ‬direktorė Inga Balsevičienė. – Todėl visi langai pagaminti pagal specialų užsakymą, o visos mūsų specialistų panaudotos medžiagos buvo

38

uab „kaita ir ko‫ “ׅ‬langų gamybai panaudojo šiuolaikinius, energiją taupančius 6 kamerų „Gealan“ langų profilius bei trijų stiklų, 44 mm storio stiklo paketus, pasižyminčius labai gera garso ir šilumos izoliacija. visi salono langai patikimai užsandarinti. montuojant langus vidinis sandarinimas užkerta kelią vandens garams ir drėgmei iš patalpų patekti į termoizoliacijos sluoksnį. sandarinimui uab „kaita ir ko‫ “ׅ‬langų montavimui meistrai naudojo aukščiausios kokybės termoprofilius bei garo ir hidroizoliacines medžiagas.

PATVARIOS GRINDYS vaikštant po naujojo „škoda“ salono serviso patalpas akis patraukia išskirtinės šviesios ir blizgios epoksidinės grindys. jas įrengė lietuvos ir čekijos uab „Grinduva“. „įrengėme net 2500 m2 epoksidinių grindų, kurių storis 3–4 mm, – sako bendrovės konsultantas antanas minkevičius, – epoksidą grindims įrengti mums tiekė

čekų įmonė „prumyslove podlahy plaček“, o pagrindinė epoksido žaliava gaunama iš vokietijos koncerno „bayern“. Grindys išskirtinės ne tik savo išvaizda, bet ir būdu, kaip jos klojamos. a. minkevičius paaiškino, kad jos buvo įrengiamos dviem etapais: pirmame etape specialiai paruoštas betoninis paviršius, atlikti gruntavimo ir epoksidinio glaistymo darbai. kai automobilių centre jau buvo sumontuoti visi reikiami technologiniai įrengimai, grindys vėl buvo padengtos paskutiniu 2 mm storio epoksidiniu sluoksniu. „šios grindys yra labai kietos, jų atsparumas siekia 70 µpa. tokia danga atspari nusidėvėjimui, naftos produktams, rūgštims (70 % koncentracijos), druskoms. jų valymas paprastas, pusiau drėgnas. pažeidus – nesudėtinga sutvarkyti. šios grindys priklauso „prumyslove podlahy plaček“ grindų sistemai ast“, – privalumus vardija grindis įrengusios uab „Grinduva“ vadovas. jam pritaria ir bendrovės „arX“ direktorius česlavas antonovičius: „tokios grindys yra ir mūsų senajame salone vilniuje, per 14 metų jos nenusidėvėjo, yra geros būklės, todėl savo pasirinkimu naujame salone net neabejojome.“ 

persikraustote? mes tuo pasirūpinsime! persikraustymą iš vieno būsto į kitą bent kartą gyvenime patyrė kiekvienas. namie stūkso kalnai dėžių ir ryšulių, visur tvyro chaosas, o nervinis galvos skausmas pamažu pereina į neviltį ir depresiją. tačiau yra būdų oriai ištverti šį nelengvą išbandymą. jeigu daiktus gabensite ne savo transportu, automobilio pradėkite ieškoti likus dviem savaitėms iki persikraustymo ar net anksčiau. jei galite sau leisti, pasisamdykite specialiai perkraustymu užsiimančią įmonę. Galima rasti patikimų kraustytojų, kurie ne tik perveš daiktus, bet prieš tai juos profesionaliai ir saugiai supakuos, prireikus išrinks, o naujoje vietoje ir surinks baldus. tuo puikiai gali pasirūpinti uab „bulautra“ darbuotojai. žinoma, daiktus galima susipakuoti ir patiems. prieinamiausia ir patogiausia pakavimo priemonė – kartoninės dėžės. dažniausiai jų galima gauti bet kuriame prekybos centre arba užsisakyti iš kraustančios įmonės. tuo taip pat gali pasirūpinti uab „bulautra“.

KRAUSTYMOSI DIENą: 1) susitarkite su kaimynais, kad paliktų pakankamai vietos kraustymo įmonės transportui (pasirūpinkite tinkamu privažiavimu); 2) patikrinkite, ar skalbyklė, džiovyklė ir indaplovė yra atjungtos, tuščios, iš jų išleistas vanduo ir pan.; 3) patikrinkite, ar atšildytas šaldytuvas ir šaldiklis, iš jų iškrauti maisto produktai.

→

s tat y b a

parenkamos taip, kad iškeltą užduotį – pasiekti būtiną 0,91w/m2k šilumos laidumo koeficientą – įgyvendintume.“

UAB „BULAUTRA“ PROFESIONALŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS: - krovinių pervežimas; - didelis transporto priemonių pasirinkimas; - skubių ir dalinių krovinių vežimas lietuvoje ir užsienyje; - nereikalingų daiktų, senų baldų išvežimas utilizuoti; - mikroautobusų nuoma (be vairuotojo); - visos draudimo paslaugos; - profesionalios perkraustymo paslaugos.

nusistatykite savo persikraustymo mastą, t. y. ką ketinate pasiimti į naujuosius namus, o ką padovanoti draugams ar tiesiog išmesti. beje, tai vienas didžiausių kraustymosi pranašumų – proga pagaliau atsikratyti susikaupusių nereikalingų daiktų. patikrinkite kraustymosi sąlygas ir apsispręskite dėl pervežimo būdo. kol nevėlu, patikrinkite, pavyzdžiui, ar lova tikrai tilps pro durų staktą (o gal vis dėlto reikia ją išmontuoti?), ar paskui pavyks apsisukti su ja laiptinėje.

UAB „BULAUTRA“ I tel. +370 611 18 999 el. p. info@nuvezam.lt I www.nuvezam.lt

39

s tat y b a

„MERIDIANAS“: LAIVAS, SŪPUOJANTIS ISTORIJą

42 42

Asta Geibūnienė

Medinis burinis laivas „Meridianas“ prišvartuotas prie Danės krantinės nuo 1971 m., kelis dešimtmečius jame veikė restoranas. Jis pastatytas 1948 m.

Turku laivų statykloje, Suomijoje. Ilgus metus laivas stovėjo apleistas, jau net buvo ieškoma vietos jam nuskandinti. Skubiai remontuoti barkentiną nuspręsta pasikeitus Klaipėdos jūrinio miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ paramos fondo vadovams: laivu rūpintis apsiėmė Friedricho pasažo savininkas Aidas Kaveckis ir jūrų krovinių bendrovės „Bega“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.

Perėmę paramos fondą ir kartu laivą, naujieji fondo dalininkai padengė jo kreditorinius įsipareigojimus ir operatyviai suorganizavo „Meridiano“ nutempimą į laivų remonto įmonę. Tai įvyko 2012 m. lapkričio 10 dieną. Burlaiviui išplukdyti į doką teko pakelti abu tiltus per Danės upę, o tai nėra dažnas reiškinys Klaipėdoje. Išlydėti laivo susirinko per 5 000 klaipėdiečių. Į pagalbą atėjo miesto specialiosios tarnybos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Klaipėdos uosto kapitono tarnybos vadovai ir specialistai, kitų institucijų atstovai, savanoriai. Dėl bendro susitelkimo laivą dviem vilkikais į doką pavyko nutempti sėkmingai, nors iki nelaimės buvo vienas žingsnis, mat, pajudinus „Meridianą“ iš vietos, per bortus ėmė sparčiai sunktis vanduo. Laive visą laiką veikė siurbliai, pumpavę plūstantį vandenį iš barkentinos. „Meridiano“ remontui buvo pasirinkta AB „Klaipėdos laivų remontas“, kuri vienintelė turi tokiam laivui pritaikytus plaukiojančius dokus, be to, jau turėjo patirties, nes buvo atlikusi kosmetinį šio burlaivio remontą.

STATYBA

Simboliai – nenuskandinami ir nesusprogdinami. Tai įrodo užsispyrusių, ambicingų ir profesionalių žmonių iniciatyva bei darbai, dėl kurių Klaipėdą vėl puošia baltos barkentinos „Meridianas“ burės. Jau metus atgaivinto laivo durys atvertos visiems, tad užeikime ir mes.

→

43 43

S TAT Y B A STATYBA

Medis buvo minkštas lyg duona Kaip pasakojo burlaivio „Meridianas“ paramos fondo komunikacijos vadovas Gediminas Gudavičius, dar prieš išplukdant „Meridianą“ į remonto įmonę, atlikta pirminė laivo apžiūra, kurios metu buvo numatytos tam tikros darbų apimtys. Tačiau, pakėlus laivą į doką, paaiškėjo, kad situacija yra kur kas prastesnė, mat burlaivis ilgai stovėjo neveikiantis, uždarytas, tinkamai nevėdintas, bortai leido vandenį, todėl didžioji dalis medinių konstrukcijų ir apkalos buvo pažeista puvinio, grybelio bei kitų neigiamų veiksnių. Ardydami supuvusias medines konstrukcijas, remontininkai rankomis laužė jas tarsi duoną. Taip buvo išmontuoti du trečdaliai medinių laivo konstrukcijų ir apkalos. Iš esmės mažiausiai pažeista išliko povandeninė burlaivio dalis, todėl ją pavyko išsaugoti.

Patvirtinus situaciją, kad po pažeistų dalių išmontavimo buvo likęs vos trečdalis laivo, reikėjo priimti sprendimą, ką daryti toliau, nes tokia prasta padėtis nebuvo planuota.

Kai kelias neveda atgal A. Kuzmarskis ir A. Kaveckis buvo prisiėmę viešus įsipareigojimus suremontuoti miesto simbolį bei grąžinti jį visuomenei, tad kelio atgal nebebuvo, todėl nuspręsta atstatyti laivą, pasirenkant ilgalaikius sprendinius, t. y. išlikusias medines konstrukcijas sutvirtinant metalinėmis.

Remdamasis senaisiais suomiškais brėžiniais, atstatymo projektą parengė ir jo įgyvendinimui vadovavo patyręs

44

Svarbiausi istorijos dalyviai Aloyzas Kuzmarskis, Aidas Kaveckis, paramos fondo dalininkai, „Meridiano“ atstatymo mecenatai Regina Kuzmarskienė, Daina Kaveckienė, paramos fondo dalininkės, atgimusio „Meridiano“ krikštamotės Boleslovas Turčinavičius, „Meridiano“ kapitonas (atstatymo darbų priežiūra, nuolatinė laivo priežiūra ir eksploatacija) Henrikas Mališauskas, konstruktorius Dainora Abelkienė, architektė, dizainerė AB „Klaipėdos laivų remontas“ (direktorius Alvydas Butkus) – generalinis atstatymo darbų rangovas Valdemaras Vizbaras, Ričardas Ramanauskas, Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonas ir jo pavaduotojas, konsultantai, R. Ramanauskas – takelažo projekto vadovas

laivų konstruktorius Henrikas Mališauskas. „Meridiano“ konstrukcijų ir korpuso atstatymas pradėtas 2013 m. vasarį. Daug idėjų ir sprendimų kūrė bei įgyvendino patys fondo valdytojai A. Kuzmarskis ir A. Kaveckis. Įsibėgėjant atstatymo darbams, jiems prižiūrėti buvo priimtas „Meridiano“ kapitonas Boleslovas Turčinavičius.

Išlikusioms medinėms konstrukcijoms bei apkalai sutvirtinti ir konservuoti buvo pasirinkta Ukrainos chemijos instituto išdirbta kompozitinė medžiaga, kuri dideliu slėgiu buvo švirkščiama į medieną. Šitaip buvo užpildyti visi per laiką atsiradę medienos plyšiai, o autentiška povandeninė medinė burlaivio dalis tapo tvirtais atstatomo laivo pamatais, prie kurių buvo tvirtinamos naujosios konstrukcijos.

Siekiant išsaugoti kuo daugiau autentiškumo, priimtas sprendimas nekeisti ir senųjų metalinių antstatų, stiebų, rėjų, o juos suremontuoti, atnaujinti ir grąžinti į vietą.

Tiesa, pagal senuosius brėžinius teko naujai pagaminti ir atstatyti „Meridiano“ vairinę. Jos laivas nebeturėjo nuo 2000 m., kai nusikalstama grupuotė įvykdė sprogdinimą, po kurio apgadinta vairinė buvo tiesiog išmontuota.

Beje, originalūs „Meridiano“ stiebai buvo mediniai, tačiau, dar burlaivį naudojant pagal pirminę paskirtį, t. y. kaip mokomąjį laivą, jie pamažu pakeisti metaliniais, nes jau tuomet buvo pažeisti puvinio, lūžinėjo ir buvo nesaugūs. Laivo atstatymo metu išardant metalinius stiebus remontui, fokstiebio viduje aptiktas senojo medinio stiebo fragmentas, kuris šiuo metu eksponuojamas specialioje ekspozicijoje šalia „Meridiano“.

Vykstant laivo atstatymo darbams, paraleliai buvo suburta specialistų komanda. Ji projektavo ir įgyvendino laivo vidaus sistemų – elektros instaliacijos, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos, apsaugos, priešgaisrinės ir kt. – projektus.

Plūduriuojanti elektrinė „Pirmiausia net nežinojome, kaip traktuoti tą objektą: ar tai laivas, ar restoranas, – prisimena vidaus ir išorės elektros montavimo darbus atlikusios UAB „Elektrovatas“ direktorius Vytautas Bernotavičius. – Nes tuomet montavimo darbų specifika ir reikalavimai būtų visai kitokie. Galiausiai nutarta, kad tai ne visai laivas, o plūduriuojantis objektas, tad montavimo darbai turi būti atliekami pagal taisykles, artimas laivų reikalavimams.“ „Meridiane“ dirbo 2–3 elektromontuotojai, darbai truko apie pusantrų metų. Visi planuoti darbai įgyvendinti, tačiau atliktų darbų apimtis nusakyti V. Bernotavičiui ir dabar gana sunku, nes tų darbų nuolatos daugėjo.

Laivas diktavo savo sąlygas. Kadangi laive darbai vyksta ne taip, kaip kokiame statinyje ant kranto, specialistams teko, kilus naujų minčių ir idėjų, koreguoti jau vykstančius darbus, į pagalbą pasitelkti ir savo išmonę, sugalvoti, kaip sumontuoti vieną ar kitą įrenginį, kaip per visą laivą išvedžioti elektrą ir dar taip, kad visos komunikacijos būtų nematomos. Kadangi dalis komunikacijų yra krante, vandentiekio, kanalizacijos įvadai buvo apšiltinti, sumontuojant šildymo kabelius, sumontuoti ir kontrolės prietaisai, kontroliuojantys ir įspėjantys apie tų sistemų darbą. Kadangi laivo erdvė gana ribota, bendrovės „Elektrovatas“ elektromontuotojams reikėjo gerokai pasukti galvas, norint surasti vietas pagrin-

→

STATYBA

Sprogdintas, bet išlikęs Laivą atstačius, senieji autentiški mediniai špantai matomi lankytojams per apatiniame „Meridiano“ denyje esančios restorano salės grindyse sumontuotus specialius langus.

45 45

S TAT Y B A STATYBA

tinklų. Šildymui pasirinkta autonominė sistema „oras– oras“. Ypač daug dėmesio buvo skiriama vėdinimui, nes būtent dėl jo trūkumo tuo metu, kai laivas nebuvo eksploatuojamas, jam buvo padaryta didžiausia žala. Tuo tikslu „Meridiane“ buvo sumontuota rekuperacinė sistema, ventiliacijos vamzdžiai sumontuoti burlaivio stiebuose ir yra apie 15 m aukščio.

46

dinei laivo jėgainei, skydinei ir jėgos paskirstymo skydams. „Iššūkis buvo ir aukštybiniai darbai, kai montavome apšvietimą ir komunikacijas ant stiebų. Siūbuojant šiam plūduriuojančiam objektui, tai tikrai nebuvo labai paprasta. Bet tai, kaip ir visa kita, buvo padaroma, kai dirbama turint ne tik rankas, bet ir galvą“, – galutiniais rezultatais patenkintas specializuotos elektros montavimo darbų įmonės vadovas.

Iki atstatymo „Meridianas“ buvo prijungtas prie kranto centralizuotų elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir šildymo tinklų. Nuspręsta, kad vandentiekis, kanalizacija bei elektra ir toliau bus tiekiama iš kranto centralizuotų

Prabangus ir iškilmingai baltas Išsprendus laivo balasto klausimą ir sumontavus takelažą, 2013 m. lapkričio 9 d. atstatytas „Meridianas“ parplukdytas iš įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ į savo nuolatinę vietą prie Danės krantinės. Čia buvo tęsiami laivo vidaus įrengimo, vidinių sistemų montavimo, apdailos darbai. Šį procesą kuravo architektė Dainora Abelkienė, sukūrusi ir laivo interjerą. Laive įrengta 60 vietų restorano salė, 14 vietų pobūvių salė, vyno triumas, restorano priimamasis, baras-muziejus, virtuvė (kambuzas), vairinė, viršutiniai deniai pritaikyti vasaros lauko kavinei. Be restorano ir baro, „Meridiane“ kartu su Lietuvos jūrų muziejumi įrengta burlaivio ekspozicija, pažymėtos svarbiausios burlaivio dalys, autentiškai įrengta vairinė, kurioje sumontuoti originalūs „Meridiano“ šturvalai, taip pat yra eksponatų iš sovietmečio „Meridiano“ restorano laikų. „Laivas, prieš man pradedant darbus, buvo avarinės būklės, – prisimena D. Abelkienė. – Tačiau pasiūlymas prisidėti prie jo atkūrimo man pasirodė netikėtas, bet labai įdomus. Be to, gavau tikrai labai didelę sprendimų laisvę.“ Susipažinusi ne tik su visa istorine medžiaga apie „Meridianą“, kurią jai pavyko rasti, bet ir pasidomėjusi kitais burlaiviais-muziejais, burlaiviais-restoranais, tikrais šiuo metu

→

STATYBA

plaukiojančiais burlaiviais ir kruiziniais laivais bei sėkmingai pabendravusi su konstruktoriumi H. Mališausku, kurio tikslumas, profesionalumas ir puikus komandinis darbas padėjo geriau susivokti laivų statybos pradžiamokslyje, D. Abelkienė ėmėsi įgyvendinti savo viziją: „Man buvo labai svarbu, kad laivas būtų kuo „laiviškesnis“, kad interjeras ir eksterjeras derėtų vienas su kitu. Iš kelionių atsivežiau idėją puošti interjerą tikrais laivų maketais ir veidrodžiais – tai labai būdinga detalė visuose laivuose. Norėjau, kad laivas būtų baltas. Todėl balta spalva yra tiek eksterjere, tiek interjere, todėl ir burės baltos. Laivas atrodo labai šventiškas ir iškilmingas. Interjere balta spalva leido išryškinti įdomią ir sudėtingą erdvių plastiką, be to, padėjo sustiprinti iškilmingumo, šventiškumo ir didelės erdvės jausmą. Visos konstrukcijos laive – specialios, nestandartinės, todėl, manau, įdomios ir gražios. Restorano erdvę norėjau sukurti kuo laisvesnę, kad būtų matomas tikrasis laivo konstruktyvas. Daug reikėjo pastangų, norint įgyvendinti pagrindinę A. Kaveckio idėją – iliuminatorių-monitorių, o ypač sudėtinga buvo sukurti stilingus, patogius ir stiprius laiptus. Čia daug su bronza dirbo skulptorius Svajūnas Jurkus ir kalvis Albinas Jukumas. Beje, visos puikių žmonių, dirbusių laive ar kitais būdais prisidėjusių, pavardės įamžintos bronzinėse lentelėse, pritvirtintose ant priekinio laivo stiebo. Tai – pagrindinė paradinių laiptų puošyba. Savininkai leido įtraukti ir daug kitų įdomių interjero detalių, kurios ypač retos viešuosiuose interjeruose, pavyzdžiui: raižyto grūdinto stiklo atitvara, bronzinės detalės porankiams, specialūs laivams skirti bronziniai šviestuvai, kiliminė danga su autentišku laivui skirtu šturvaliukų piešiniu, fotospauda ant lubų, rimti meno kūriniai ant sienų. Laive ne tik daug prabangių, ilgalaikių medžiagų, bet ir daug

47

S TAT Y B A

sudėtingų techninių sprendimų, skirtų ypatingam komfortui: maisto keltuvas virtuvėje, kurios įranga, manau, yra viena šiuolaikiškiausių ir geriausių šiuo metu visoje Lietuvoje, didelė drabužinė svečiams. O vyninėje ir muziejuke – labai daug smagių detalių: baldai iš vyno dėžių ir statinių, A. Kaveckio atvežtas piratas... Apie laivą galėčiau kalbėti dar labai daug, bet, manau, visada geriau vieną kartą pamatyti, nei...“ Nedidelė ekskursija Taigi pasivaikščiokime po „Meridianą“ kartu su UAB „Reval baldai“ direktoriumi Rimu Kurlavičiumi. Pristatant mūsų gidą, reikia pasakyti, kad įmonės „Reval baldai“ veikla yra visuomeninės paskirties baldai (barai, restoranai, kavinės, parduotuvės, viešbučiai), vienetiniai bei nestandartiniai korpusiniai baldai (virtuvės, svetainės, biuro, miegamojo, vonios, prieškambario baldai), ypač sudėtingų baldų projektavimas ir interjero projektų įgyvendinimas Paryžiuje, Baden Badene, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade ir, žinoma, Lietuvoje. Įmonėje dirba patyrusi, profesionali ir kūrybinga beveik 50 specialistų (projektuotojų, inžinierių, stalių) komanda, užsakovui pateikianti kokybišką rezultatą. Įmonės gamybinis plotas apima 3 500 m2 – tai leidžia sėkmingai vykdyti stambius užsakymus. „Meridiane“ ši įmonė tiekė, gamino išskirtinius baldus, rūpinosi interjeru ir apdaila. „Grįžkime į laivą, – kviečia R. Kurlavičius ir pradeda virtualią ekskursiją: – Įėjus į vestibiulį jus pasitinka facetuotais veidrodžiais dekoruota spinta, kuri tarsi praplečia erdvę,

48

suteikia prabangos. Jei dar ko nors laukiate, kitoje laukiamojo pusėje galite prisėsti ant ilgo, minkšto, jūros bangą primenančio odinio suolo ir pasidairyti po patalpą. Čia pamatysite dar dvi spintas su skaidriomis lentynomis, kuriose eksponuojami laivo istorijai brangūs suvenyrai. Verta prieiti, apžiūrėti iš arčiau, o norint ir įsigyti. Pasižvalgę leiskitės žemyn. Čia tikrai atkreipsite dėmesį į vidinio laivo stiebo imitaciją. Jo metalinė šerdis apvilkta ąžuolu, kad būtų ne tik gražu pažiūrėti, bet ir jauku prisiliesti. Apačioje pateksite į baltais, mėlynais ir rusvais atspalviais viliojančią restorano erdvę, kurios abiejose pusėse išdėstyti tokiai vietai būtini iš medinės faneruotės pagaminti baldai.

Juose laikomi indai, įrankiai, taurės ir kiti dalykai. Baldinė dalis sujungta su mėlynos jūros spalvos, bangos formos minkštasuoliais, o erdvę sujungia įspūdingas iš kietmedžio masyvo pagamintas dirbtinio akmens – marmuro – imitacijos stalviršiu dengtas baras. Tokia danga yra minkštesnė nei tikras akmuo, tad drąsiai galima pastatyti taurę, o specialūs borteliai užtikrins, kad ji nenuriedės nuo stalo, laivui siūbuojant. Atsisukę į pagrindinę salę, vėl pamatysite medžiu dengtą stiebo imitaciją. Išduosiu paslaptį, kad kai kuriose tokiose konstrukcijose yra paslėptos inžinerinės ir kitos sistemos. Tai žino tik laivo darbuotai, o svečiai mato estetinį vaizdą. Baltos vientisos sienos suteikia prabangos bei baigtumo jausmą ir niekas net nepastebės, kiek teko įdėti pastangų, siekiant maksimaliai išnaudoti erdvę, pritaikant baldus, kurie būtų ne tik funkcionalūs, bet ir patogūs bei gražūs. Dabar pakilkite į antrąjį denį, kuriame įrengtas įspūdingai apšviestas baras-muziejus. Ant

dirbtinio marmuro pasidėję taures, prisiminkite Klaipėdos istoriją, pabendraukite su draugais, pailsėkite ir, ko gero, pastebėsite tikras, visiškai originalias restauruotas senojo „Meridiano“ duris. Ekskursijos pabaigoje nueikite į kapitono kajutę, vairinę, kurioje atkurtas medinis pultas, jame suslėpta visa reikalinga ir veikianti technika. Prisėskite ant prabangių odinių krėslų ir pasijuskite tikrais išskirtiniais kapitono svečiais ar net jūrų vedliais, kuriems gal teks garbė palaikyti raudonmedžio šturvalą. Jis taip pat originalus, tik prieš tai buvo visiškai išardytas, išvalytas ir restauruotas. Beje, nuo šio neatsiejamo kiekvieno kapitono atributo prasidėjo bendrovės „Reval baldai“ ir „Meridiano“ savininkų bendradarbiavimas. Pasisvečiavę laive, užlipkite ant viršutinio denio, palipę ant medinio kapitono tiltelio, pasidairykite po Klaipėdą, o išeidami išsineškite tą pakilią dvasią, kurią jautėme mes, prisidėję prie miesto simbolio atgimimo. Ir grįžkite.“ Ant stiebo – atminimo lentelė už darbą Pasididžiuoti turi kuo ir pusantrų metų „Meridiane“ dirbę UAB „Indigo statyba“ specialistai, kuriems teko atlikti visus apdailos darbus: izoliuoti grindis, sumontuoti pertvaras, lubas, dažyti, tapetuoti, kloti grindis ir klijuoti plyteles, medinėmis dailylentėmis aptaisyti sienas. Iki pat laivo-restorano-muziejaus atidarymo „Indigo statyba“ buvo pagrindinis apdailos darbų vadovas ir koordinatorius.

Laivo rekonstrukcijai pasirinktos kokybiškos statybinės medžiagos, turinčios mažiausią plotį, tačiau geriausiai sulaikančios šilumą ir išsiskiriančios atsparumu drėgmei, t. y. gipskartonio plokštės „Knauf Blue“, stiklinės grindų plokštės „Gifa Floor“, sienų ir grindų linoleumas „Tarkett“ virtu-

vių zonose ir darbuotojų patalpose. Apdaila ne tik funkcionali, bet ir turinti estetinę paskirtį, pavyzdžiui, pagrindinėje restorano salėje įrengtos stiklinės grindys suteikia galimybę savo akimis išvysti senąsias laivo konstrukcijas. „Buvo labai sudėtinga dirbti ir statykloje, ir krantinėje, kurioje įrengėme reikiamas priemones, skirtas lauko ekspozicijai, juk erdvės laive labai mažos, o tiesių linijų laive visai nėra, – pasakoja įmonės vadovas Valentas Drungilas. – Be to, laivo vidaus tinklų komunikacijų instaliacijos išdėstytos labai sudėtingai, sunkiai prieinamose vietose, pavyzdžiui, po florais, laivo nosyje. O ir sandėliuoti medžiagų nebuvo kur. Tad apdailos darbams prireikė daug laiko sąnaudų, kruopštumo. Darbai laive vyko žiemą, rudenį ir pavasarį, laivo lingavimas ant vandens taip pat sukeldavo savų problemų. Bet visi darbai tikrai atlikti kokybiškai ir laiku, apie tai byloja puikūs atsiliepimai ir žalvario lentelė su mūsų firmos pavadinimu ant laivo stiebo prie pagrindinių laiptų.“ Taigi 2014 m. liepos 19 d. pagaliau pirmą kartą buvo iškilmingai pakeltos visos Vokietijoje užsakytos ir specialiai pasiūtos „Meridiano“ burės (iš viso 14 burių, kurių bendras plotas beveik 700 m2). Atgimęs laivas pašventintas bei pakrikštytas (krikštamotės Regina Kuzmarskienė ir Daina Kaveckienė) ir simboliškai perduotas miestui bei visuomenei. Kartu atidaryta ir pirmoji „Meridiano“ ekspozicijos dalis krantinėje, kurioje eksponuojamos originalios istorinio burlaivio dalys: balasto akmenys, medinio stiebo, medinių laivo konstrukcijų fragmentai, originalus Lietuvos jūrų muziejaus išsaugotas sraigtas ir kt. Taip sukurta nauja tradicija iškilmingai pakelti

→

49 49

Įdomūs faktai 1956 m. vasarą barkentina pateko į uraganą ir vos nenuskendo prie Gotlando salos uolų.

1956 m. vėlyvą rudenį į Rygą grįžtančiam laivui kelią užtvėrė ledo laukai, ir barkentina liko žiemoti Leningrade (dab. Sankt Peterburge).

1968 m. nelaimingo atsitikimo metu laive žuvo šeši kursantai.

2000 m. rugsėjo 24 d. laivą bandyta susprogdinti. Sprogimo metu suniokotas laivagalis, vairinė (vėliau atstatyta kapitališkai rekonstruojant laivą).

2012 m. spalio pradžioje tuometis laivo paramos fondo vadovas kreipėsi į Vyriausybę leidimo nuskandinti barkentiną teritoriniuose Lietuvos vandenyse. Motyvas – lėšų laivo remontui bei išlaikymui stoka.

„Meridiano“ bures, pradedant vasaros, laivybos sezoną.

2014 m. gruodžio 18 d. „Meridianas“ atidarytas visuomenei, pradėjo veikti restoranas ir baras. Maždaug prieš mėnesį, 2015 m. gruodžio 18-ąją, paminėtos pirmosios „Meridiano“ atidarymo metinės.

S TAT Y B A STATYBA

Vakarienė kartu su istorija „Meridiano“ restorano virėjų komanda – ilgamečiai Friedricho pasažo darbuotojai, kryptingai ruošęsi restorano atidarymui. Virėjų vadovas – patyręs virtuvės šefas Simas Kažiniauskas, tobulinęs savo įgūdžius ir didinęs žinių bagažą, dirbdamas su geriausiais Prancūzijos ir Anglijos virtuvės meistrais, džiuginančiais savo gastronominiais šedevrais „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų lankytojus.

S. Kažiniauskas „Meridiano“ restoranui sukūrė nedidelį, bet išskirtinį valgiaraštį: 80 % patiekalų – žuvų ir jūrų gėrybių, kiti – mėsiški ir vegetariški. Restorano virtuvėje gimstantys šedevrai kuriami tik iš šviežių produktų. Dalis jų kelis kartus per savaitę gabenami iš įvairių Europos šalių. Keliasdešimt gurmaniškų jūrų skanėstų, išskirtiniai delikatesai ir gastronominius atradimus vainikuojantys virtuvės šefo sukurti valgiaraščiai atnaujinami sezoniškai, kas keletą mėnesių. Restorano svečiams, neturintiems galimybės dažnai užsukti į „Meridianą“, bet norintiems per vieną vakarą paskanauti įvairių patiekalų, virtuvės šefas paruošė degustacinį valgiaraštį su someljė atrinktais vynais. „Meridiano“ restorano alkoholinių gėrimų sąrašas sudarytas konsultuojantis su geriausiais žinovais, ieškant tobuliausių žuvų ir gėrybių bei gėrimų derinių.

Pagrindiniu gėrimu šiame sąraše sąmoningai pasirinktas prancūziškas šampanas „Pommery“ – restorano lankytojai turi galimybę išsirinkti iš daugiau nei dešimties jo rūšių.

Restorano svečiams, besimėgaujantiems išskirtiniais patiekalais, modernios ir stilingos vietos įspūdį turėtų sustiprinti apgalvotai įrengta salė bei rūpestingai parinkta kiekviena nestandartinė detalė. Indai su „Meridiano“ prekių ženklu specialiai sukurti Anglijoje, stalo įrankiai – Italijoje, visos taurės – pustrečio šimtmečio gyvuojančios įmonės „Riedel“ kūrinys.

Naujai atidarytas „Meridiano“ restoranas jau tapo mėgstamas klaipėdiečių ir miesto svečių. Apie jo patrauklumą ir pasiektą lygį byloja ir tai, kad 2015 m. rudenį Lietuvoje viešėjusios Švedijos karališkosios poros priėmimui bei pietums Klaipėdoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskai-

50

tė, pasiūlius Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui, sutiko pasirinkti būtent „Meridianą“.

Laive per pirmuosius veiklos metus vyko ir daugiau oficialių užsienio delegacijų priėmimų, privačių bei korporatyvinių švenčių. „Meridiano“ restorano komandai taip pat buvo patikėtas Baltijos šalių prezidentų aptarnavimas, pobūvio organizavimas Baltijos Asamblėjos metu 2015 m. pabaigoje.

Jauki bei laivo aplinkos kuriama unikali atmosfera, kokios daugiau nėra nė viename Lietuvos restorane, gurmaniškas maistas, savaitgaliais skambanti gyvo garso muzika traukia ir pavienius lankytojus, kurie noriai rezervuoja staliukus. Vasarą lankytojų skaičius dar labiau išauga, nes viršutiniuose deniuose veikia lauko kavinė, o į laivą traukia ekskursijos.

Sugrąžintos tradicijos Kad žmonės mėgsta „Meridianą“ ir turi daug sentimentų šiam miesto simboliui, įrodė minios klaipėdiečių ir miesto svečių, susirinkusių išlydėti laivo į remonto įmonę, taip pat ypač gausiai pasitikusios jį, grįžtantį į savo vietą. Dauguma jų pripažino, kad tol, kol „Meridianas“ buvo remontuojamas ir jo nuolatinė vieta prie Danės krantinės buvo tuščia, šio simbolinio burlaivio labai trūko. Juk pagrindinė Klaipėdą reprezentuojanti vaizdinė, reklaminė medžiaga niekada neapsieina be „Meridiano“, prie jo vyksta daugybė profesionalių ar asmeninių fotosesijų, jis vaizduojamas tapybos darbuose ir t. t. Tą meilę patvirtina ir būriai žiūrovų, susirenkančių kasmet keliant „Meridiano“ bures. Juolab kad Klaipėdoje bei kitur Lietuvoje dar gyvena nemažai jūrininkų, atlikusių pirmąją jūrinę praktiką šiame burlaivyje ir šiandien tapusių žinomais kapitonais. Tęsiant tradicijas, ir dabar pakelti bures kviečiami Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantai.

Didžiausias Lietuvos burlaivis patraukė ir Lietuvos buriuotojų sąjungos dėmesį. Kartu su jos atstovais „Meridiane“ įrengtas kampelis, skirtas įamžinti lietuvių žygiams buriniais laivais pasaulio vandenynais. „Meridiano“ atstatymas sulaukė daugiausia palankios miestiečių ir miesto svečių, specialistų, jūrinės bendruomenės reakcijos bei nuoširdžios padėkos jo iniciatoriams bei mecenatams, kurių dėka Lietuva išsaugojo jūrinį simbolį. 

Elektros instaliacija: UAB „Elekrovatas“

Apdailos darbai: UAB „Indigo statyba“

Baldai, interjeras, apdaila: UAB „Reval baldai“

51

STATYBA

Sėkmę atnešė aukščiausio lygio profesionalumas ir kūrybiškumas 2015 m. gruodį paskelbti šalyje svarbiausiu laikomo, verslo bendruomenės pripažinto ir Lietuvos įmonių gaminamą produkciją kasmet įvertinančio konkurso „Lietuvos metų gaminys“ nugalėtojai. Lietuvos įmonių produktai ir paslaugos šiemet pelnė 72 aukso ir 6 sidabro medalius.

KONKURSO „LIETUVOS METŲ GAMINYS 2015“ LAUREATAI IR AUKSO MEDALIŲ LAIMĖTOJAI STATYBOS IR STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ PRAMONĖS GRUPĖJE Dzūkijos nacionalinio parko apžvalgos bokštas – AB „Montuotojas“ Ikimokyklinio ugdymo įstaigos Vilniuje, Santariškių gatvėje, statybos darbai su parengtu darbo projektu – UAB „Irdaiva“

S TAT Y B A

Verslo centras „Grand Office“, Viršuliškių skg. 34, Vilniuje – AB „YIT Kausta“ Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos statybos darbai – UAB „Avona“

„2015 m. gaminio laureatų sąrašas atspindi Lietuvos pramonės stiprybes, varančias į priekį mūsų ekonomiką“, – kalbėjo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Vyriausybės rūmuose, kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentu Robertu Dargiu įteikdamas „Lietuvos metų gaminio 2015“ apdovanojimus. Pasak Vyriausybės vadovo, 2015 m. Lietuvos gamintojams nesibaigė sunkumų ruožas, atsiradęs dėl neprognozuojamų Rusijos veiksmų ir jos ekonominio nuosmukio, bet vertinimo komisijos turėjo iš ko rinktis: laureatai labai skirtingi, visi jie turi puikią eksporto perspektyvą kaip itin kokybiški gaminiai ir paslaugos. LPK prezidentas pabrėžė, kad versle planavimo laikotarpiai trumpėja ir reikia žaibiškai reaguoti į greitai vykstančius pokyčius pasaulinėse rinkose. Lietuvoje kasmet mažėjant gyventojų, labai svarbu, kad į verslą ateinantys jauni žmonės turėtų dar daugiau energijos, idėjų bei gebėjimų pasinaudoti galimybėmis ir įveikti iššūkius.

Pagrindinis konkurso „Lietuvos metų gaminys“ tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip plėtojant Lietuvos verslą. Konkursas rengiamas 19 kartą iš eilės. Nuo 1997 m. konkurso dalyviams įteikti jau 1 262 aukso ir sidabro medaliai. 

52

Projekto „Rail Baltica“ I etapas: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena– Kaunas įgyvendinimas – AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir rangovinės organizacijos: AB „Kauno tiltai“, AB „Panevėžio keliai“, AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Hidrostatyba“, UAB Geležinkelio tiesimo centras IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai antrojo kelio statyba – AB „Kauno tiltai“ Projekto „Skånegatan 1–3“ Geteborge fasadų konstrukcijos – UAB „Staticus“ Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statyba – AB Panevėžio statybos trestas ir UAB „Arginta“ Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalas – tarptautinis konteinerių paskirstymo centras (bendradarbystės centras) – VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ Magistralės Vilnius–Panevėžys ruožų, tiltų ir viadukų rekonstravimas, vadovaujantis FIDIC Geltonosios knygos reikalavimais, – AB „Panevėžio keliai“ Kelio rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas, naudojant skaitmeninį kelio modelį, – AB „Panevėžio keliai“ Gyvenamieji namai „Upės rezidencija“ Žirmūnų g. 1K, 1L, 1M, Vilniuje – AB „YIT Kausta“ Vilniaus Šalomo Aleichemo ORT gimnazijos rekonstrukcija – UAB „Litcon“ Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo horizontalusis kryptinis pragręžimas po Kuršių mariomis – „PPS Pipeline Systems GmbH“ Pagerinti plytelių klijai „Sakret Fke“ – UAB „Sakret LT“ Grindų paklotas ir betonas „Sakret Be“ – UAB „Sakret LT“

Šiuolaikiški sprendimai betonavimo darbams – polipropileno plaušai

Polipropileno fibra naudojama vietoj plieninių sutvirtinimų dėl šių pranašumų: - jos reikia kelis kartus mažiau nei metalinės, o betono tvirtumo rodikliai išlaikomi tie patys. Pavyzdžiui, 20–25 kg/m³ metalinių plaušų, atsižvelgiant į numatomas apkrovas, galima pakeisti 3–5 kg/m³ polipropileno plaušų; - polipropileno fibros naudojimas taupo laiką ir pinigus, nes nebereikia kloti armatūros tinklų prieš betonavimo darbus (išskyrus atvejus, kai reikalingas ypatingas tvirtumas aplink kolonas, sienas ir pan.); - polipropileno fibros neveikia aplinkos veiksniai; - polipropileno fibra sudaro unikalų trijų matmenų (3 D) tinklą ir tolygiai pasiskirsto betono sluoksnyje; - betono sluoksnis, kuriame yra polipropileno fibros, yra žymiai paprasčiau apdirbamas, kai ant jo klojamas paviršinis sluoksnis – akrilas ar kt.

Polipropileno fibra naudojama labai įvairiai. Tai lauko aikštelės, privažiavimai ir automobilių aikštelės; betoniniai takai, keliai ir šaligatviai; grindys gamybinėse patalpose, sandėliuose ir kt., krantinės ir krovos aikštelės jūrų uostuose; vandens valymo įrenginių statyba; šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo gamyklų statyba, tunelių statyba. Šiuolaikiškus betonavimo darbų sprendimus pristato Danijos įmonės „PP Nordica“ įgaliotieji partneriai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje UAB „In Fatis“, atstovaujantys prekių ženklui „PP Baltic“ (gamintojas – „Adfil“).

Polipropileno fibra, skirta armuoti: „Durus“ Polipropileno fibra „Durus“ skirta betonui armuoti, daugeliu atvejų pakeičia metalinius plaušus ar armatūros tinklus. Ši medžiaga įmaišoma į betoną betono mazge. „Durus“ gali būti taikoma projektuose, kuriuose naudojamas purškiamasis betonas, be-

tono gaminių gamyboje (kolonos, blokai, sienos, bortai, atraminės sienutės ir kt.). Fibra „Durus“ supakuota savaime tirpstančiuose maišuose po tris kilogramus, todėl kiekį lengva dozuoti, skaičiuojant pagal projekte numatytą kiekį viename kubiniame metre betono.

Sprendimas MIKROTRŪKIAMS SUVALDYTI Net ir labai nedidelis (0,3–0,9 kg/m³ betono) polipropileno plaušų „Fibrin Fiberflex“ kiekis gerokai pagerina betono gaminio savybes. Šie plaušai gali būti pritaikomi visur, kur naudojamas betonas. Jie turi daug pranašumų: sumažina betono trūkių galimybę pirminės betono stingimo stadijos metu, taip pat pailgina betono paviršiaus ir betono gaminių naudojimo laiką, dėl jų sumažėja betono sproginėjimo galimybė gaisro atveju, padidėja betono atsparumas aplinkos veiksniams, tokiems kaip šaltis, karštis, vanduo, druskos ir kt. Polipropileno plaušai apsaugo betono gaminius nuo skilimo ir trupėjimo transportuojant. Galimi plaušelių ilgiai: 3 mm, 6 mm, 12 mm ir 18 mm.

STATYBA

Gaminant betono produktus ir atliekant betonavimo darbus vis dažniau naudojami polipropileno plaušai (fibra), pakeičiantys armatūros tinklus ar metalinius plaušus. Tokia praktika dažna Anglijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Polipropileno plaušai tinka net ir tokiems sudėtingiems statiniams kaip oro uostai, jūrų uosto krantinės ir krovos aikštelės, tankų poligonai ir pan.

Sprendimas betono pasyviajai gaisrinei apsaugai Polipropileno plaušai „Ignis“, esantys betoninėse sienose, kolonose, tuneliuose, gerokai padidina pasyviąją gaisrinę apsaugą. Gaisro atveju polipropileno plaušeliai ištirpsta ir taip betone atsiranda mikrokanalų, per kuriuos iš betono pašalinamas spaudimas ir drėgmė. Taip išvengiama betono sproginėjimo, betono gaminys išlieka nepakitusios struktūros ir nepraranda savo savybių. Per pastaruosius kelerius metus „Ignis“ svarba buvo įrodyta nepriklausomose laboratorijose: „TNO“ Olandijoje ir „BRE“ Anglijoje. Bandymai atlikti tiek su purškiamuoju betonu, tiek su betono gaminiais. Polipropileno plaušai „Ignis“ taip pat turi visas „Fibrin Fiberflex“ savybes. „PP Baltic“ paslaugų paketas: - konsultacijos projekto rengimo klausimais; - projekto dalies, kurioje numatoma naudoti polipropileno plaušus, skaičiavimai; visi pateikiami skaičiavimai yra apdrausti; - betonavimo darbų, kuriuose naudojama „PP Baltic“ tiekiami polipropileno plaušai, priežiūra; - kartu su partneriais atliekami betonavimo darbai. 

„PP Baltic“ I UAB „IN FATIS“ I Linkmenų g. 25, LT-08217 Vilnius I Tel. +370 685 62 655 I El. paštas info@ppbaltic.lt I www.ppbaltic.lt

53 53

S TAT Y B A

Biuras gamtoje „inTegra House“.

Išskirtinių formų medinių konstrukcijų statiniai paneigia stereotipus Asta Geibūnienė

Pastatai, kuriuos pristatome, – tai vieni unikaliausių medinių konstrukcijų projektų, įgyvendinti ir pradėti statyti Lietuvoje 2015 metais.

Jie yra profesionalų, UAB „Geras namas“, pristatančios save „Sveiki namai“ vardu, darbo rezultatas. Jų suprojektuoti ir pastatyti mediniai namai ne tik patraukia išskirtinėmis formomis, sudėtingomis konstrukcijomis, bet ir sveiku statinių vidaus mikroklimatu. „Naudodami modernias technologijas kartu su ekologiškomis ir aplinkai nekenksmingomis statybinėmis medžiagomis, projektuojame ir statome namus, atitinkančius tvarumo ir sveikos gyvensenos principus. Sveika ir žmogaus gyvenimo būdą atitinkanti gyvenamoji ir darbinė aplinka – tai mūsų veiklos tikslas, – sako UAB „Geras namas“ direktorius Remigijus Linkis. – Užsakovai mūsų įmonę renkasi dėl ilgametės patirties medinių konstrukcijų srityje ir sveikų namų principų išmanymo. „Sveiki namai“ atsakingi už projekto įgyvendinimą nuo vizijos generavimo stadijos, kai reikia pateikti savo įžvalgas ir pasiūlymus konstrukcinėms sistemos, iki pačių

54 54

Trijų pastatų gyvenamojo komplekso pagrindinis namas.

smulkiausių daiktų atsiradimo interjere. Įmonės specialistai neabejoja, kad dabar pristatomi mediniai pastatai Trakų rajone paneigs stereotipą, jog karkasinis medinis namas negali būti prabangių namų tipas. R. Linkis džiaugiasi, kad Lietuvoje jau matoma tendencijų, jog artėjame link Vakarų kokybės standartų ir supratimo, kaip iš tiesų yra svarbu „sveika“ namų ir darbo aplinka.

Biuras gamtoje – natūralumas, tvarumas ir estetika 2015 m. Trakų rajone baigta statyti išskirtinių formų medinių statinių grupė „inTegra House“. Ją sudaro keturi statiniai, plotas 600 m2. Beveik dviejų hektarų teritorijoje įkurtos didžiulės atskiros seminarams, laisvam biurui, muzikai bei dailei skirtos erdvės. Medinių konstrukcijų unikalumas tas, kad jos atlaiko iki šešių kartų sunkesnius nei įprastus apželdintus šlaitinius stogus. „Post and beam“ statybos sistema leido sukurti didžiules erdves.

Statybai ir apdailai buvo panaudotos išskirtinai ekologiškos medžiagos: medžio vata, unikalios iš oro kenksmingas medžiagas absorbuojančios statybinės plokštės, molio tinkas, asla, raudonojo kedro mediena eksterjere ir interjere. Išskirtinai inovatyvūs ir inžineriniai sprendimai. Įmonės vadovas džiaugiasi bendru darbu su projekto kūrėjais – VAS architektais bei atviru inovacijoms užsakovu.

Pasitelkti ekologiški sprendimai projektui jau pelnė geriausio viešojo interjero vardą.

organinės (bioninės) architektūros apraiškos projektas – trijų pastatų individualus gyvenamasis kompleksas Trakų rajone. Šįkart tai ne trikampiai ir keturkampiai, o gamtos fragmentus atkartojantys aptakių formų unikalūs pastatai, vienas iš jų išorėje turi tik vieną statų kampą. Tai iššūkis, kai medinė konstrukcija, apdailos paviršiai turi būti lenkti. Aptakios formos, didelių atvirų erdvių kūrimas, išvengiant atramų, bei žolės stogai – tam reikėjo ypatingo dėmesio projektuojant: preciziškas apkrovų apskaičiavimas, konstrukcinių elementų parinkimas, nestandartinių sprendimų kūrimas ir panaudojimas, svarbiausiu tikslu laikant būsimų namų sveikumą ir subalansuotą mikroklimatą. Interjerą kuria Vilniuje gyvenanti japonė architektė Akiko Tutlys, jos tarptautinė patirtis leidžia klientams pasiūlyti neįprastų ir unikalių sprendimų. „Kadangi šiame projekte klientas ypatingą dėmesį skyrė ekologijai ir natūralumui, buvo pasirinkti ir įgyvendinami nestandartiniai unikalūs sprendimai, tokie kaip šildymo sistema, šilumą gaminanti iš aplinkos oro drėgmės (Lietuvoje tokių dar tik keletas), rekuperacinė ir vėdinimo sistema su grunto mainininku ir daugelis kitų“, – pasakojo UAB „Geras namas“ direktorius R. Linkis. 

Architektūrinės bionikos pavyzdys 2016 m. pradžioje bus baigtas ir kitas, 2015 m. pradėtas UAB „Geras namas“ objektas, įspūdžiu prilygstantis biuro gamtoje projektui. Tai Lietuvoje dar retai matomos

55

Nauja vieta praplėtė „Himėjos“ galimybes

S TAT Y B A STATYBA

Sonata Ramanauskienė

Dešimtys nuostabių spalvų ir atspalvių užburia, vos įžengus į naujose patalpose įsikūrusią dažų studiją „Himėja“. Naujoji dažų studija vilioja ne tik erdvėmis, tviskančiomis dažų dėžutėmis, įrankių įvairove, bet ir naujovėmis, įdiegtomis čia atkeliavusio kliento komfortui. Visa tai praskaidrins pasirinkimo nuotaiką ir pažers viliojančių idėjų...

Europinio lygio salonas Dažų studija „Himėja“ po dešimtmečio iš senųjų, beveik perpus mažesnių patalpų neseniai persikraustė į netoliese stovintį ir verslui kur kas patogesnį prekybos pastatą „Ogmios mieste“, P. Lukšio g. 19. Įmonės vadovas Ramutis Repčys sako, kad jiems tiesiog pasisekė: vieta ir pardavimui tinkamesnė, ir klientams patrauklesnė, gerokai padidėjo sandėlis, tapo daug išvaizdesnė prekybos salė, o ir nuomos kaina už 1 m2 – tik šiek tiek didesnė už buvusiąją. „Anksčiau mūsų prekybos salė buvo nepatraukli: slėgdavo ilgos siauros lubos, dažai buvo suspausti, visa turima prekių pasiūla nebuvo gerai matoma. O dabar klientas pagaliau pasijunta patekęs į europinio lygio tokios specializacijos saloną. Ypač džiaugiuosi, kad įgyvendinome inovatyvią svajonę, kuri dabar gerokai palengvins ir pardavėjų, ir dizainerių, ir ypač klientų užduotį parinkti tinkamas dažų spalvas netgi sudėtingiausių sprendimų interjerui.“

56

Pirmoji inovacija Lietuvoje – kompiuteriniai sufleriai Prekybos salėje kliento laukia nauja paslauga – išmanusis spalvų stendas. Tai tikras sufleris, kaip derinti spalvas: užtenka didelį ekraną paliesti pirštu ir prieš akis atsiveria to paties buto įvairių patalpų interjeras pasirinktos spalvų gamos aplinkoje. Čia pat šoninėje juostoje parodomos spalvos ir atspalviai, derantys su kliento pasirinkta pagrindine spalva. Be to, yra galimybė savo pasirinktus atspalvius pamatyti dieninėje ar dirbtinėje šviesoje arba kaip jie atrodo apšviesti šiltu spektru. „Tai labai patogus įrankis, leidžiantis net dizaineriams pasisemti idėjų. Darbas palengvėja ir specialistams, padedantiems klientui apsispręsti – jis tai gali padaryti neskubėdamas, prie puodelio kavos. O paskui lieka tik išsirinkti dažus – tai jau kitas svarbus etapas“, – pasakoja R. Repčys.

Salone sukurta ir dar viena speciali erdvė, skirta klientų konsultacijoms naudojant kompiuterį, kuriame įdiegtos novatoriškos spalvų ir atspalvių parinkimo programos. Čia kartu susėdę specialistas ir klientas gali ramiai aptarti ir suderinti kliento poreikius bei praktines galimybes juos įgyvendinti.

Kaina parodo naudą?

Prekybos salėje moderniai ir iškalbingai demonstruojama spalvų paletė atitinka salone „Himėja“ parduodamus visų rūšių dažus, o tai reiškia, kad atspalvių sistema irgi viena, ir reikiamos spalvos dažai gaminami pagal tą patį spalvos pigmento apskaičiavimą. Dažų atspalviai parenkami pagal „Monicolor Nova“, „Symphony“, NCS, RAL, KY, „Alcro Designers“ bei naująjį „RAL Effekt“ spalvynus. „Įgyvendindami „Temaspeed“ koncepciją (visapusiškas ir greitas dažų naudotojų aptarnavimas), turime laboratoriją su profesionalia šlifavimo ir dažymo įranga. Laboratorija leidžia operatyviai parinkti (koreguoti) dažų, beicų spalvas, dažymo sistemas, išspręsti dažymo problemas“, – pasakoja įmonės vadovas.

į klausimą, kodėl kai kuriais atvejais verta rinktis brangesnius dažus, jeigu yra pigesnių, r. repčys nusišypso, esą tai priklauso nuo kiekvieno kliento mąstymo ir požiūrio į situaciją: „turėjome atvejų, kai pasiūlę pigesnių dažų pralaimėjome konkurse – užsakovui atrodė, kad patraukli kaina negarantuos kokybės. o mūsų visi dažai kaip tik ją garantuoja, tik svarbu, kaip juos naudosite.“ NET EKOLOGIŠKI DAŽAI įmonė „Himėja“ statybininkams ir pavieniams pirkėjams siūlo „tikkurila paints“, „vivacolor“, „alcro“ statybinius dažus ir glaistą. profesionalai čia ras švedų įmonės „anza“ glaistymo, dažymo įrankių, lipniąsias dažymo juostas „tesa“. nuo 2013 m. „Himėja“ prekiauja švedų įmonės „alcro“ aukščiausios kokybės ekologiškais dažais, kurie pažymėti europos sąjungos „eko“ ženklu, šiaurės šalių ekologiniu ženklu „baltoji gulbė“, taip pat švedijos astmos ir alergijos asociacijos ženklu. tai reiškia, kad šiais dažais išdažytos patalpos saugios ir alergiškiems žmonėms.

DAŽAI DAŽUS SAVAIP PRALENKIA salone „Himėja“ dažų asortimentas skiriasi savo savybėmis. pavyzdžiui, „vivacolor“ neturi visiškai matinių, gerai plaunamų sieninių dažų, o asortimente „tikkurila“ yra labai atsparūs plovimui, puikiai dengiantys, visiškai matiniai sienų dažai, išsiskiriantys ypatinga savybe – jais, nepaliekant jokių žymių, galima pataisyti kiek seniau dažytų sienų

pažeistas vietas, pavyzdžiui, dėl montuojamų kištukinių lizdų, šviestuvų ir pan. „tokie, atrodytų, smulkūs niuansai iš tikrųjų yra dideli pranašumai, koreguojantys kainą, ir čia jau kliento valia, kokius dažus pasirinkti, – sako įmonės vadovas. – ne veltui kai kurie statybininkai, norėdami išvengti problemų dėl dažymo, neretai nesureikšmina jų kainos. man keista, kai žmogus moka dažytojui 5–6 eur/ m2, o geresniems dažams pinigų gaili... pavyzdžiui, „alcro“ lubiniai dažai palyginti brangūs, tačiau jais lengva dažyti, jie džiūsta pamažu, todėl išvengiama dryžių. jais patogu dažyti didelio ploto lubas. o dažai „vivacolor“ džiūsta greitai, tad jais dažyti reikia sparčiai, kad dailiai susilietų. štai naujojo „volkswagen“ salono 600 m2 luboms rangovas, siekdamas geriausio rezultato, pasirinko būtent brangesnius „alcro“ dažus.“ DIDELĖ ERDVĖ PADEDA EKSPOZIcIJAI, GERINA DARBą bendrovė „Himėja“, būdama dažų „tikkurila“ atstovė lietuvoje, tiekia produkciją mūsų šalies medžio ir metalo apdirbimo įmonėms, užsiima didmenine ir mažmenine prekyba statybiniais dažais „tikkurila“, „vivacolor“, „alcro“, medinių grindų lakais „bona“. metalo konstrukcijų gamintojams, medinių langų, durų, baldų gamintojams skirti pramoniniai dažai „tikkurila coatings“, „Helios“, „rhenocoll“. įmonė neapsiriboja vien prekyba dažais – jos ekspozicijoje puikuojasi švedų gamybos dažymo įrankiai „anza“, elektriniai darbo įrankiai „bosch“, medsraigčiai „spax“. pagal individualius užsakymus gaminami ir parduodami 78 ir 100 mm storio klijuotos medienos europiniai langai, kombinuotieji medžio ir aliuminio, angliško tipo mediniai langai, plastikiniai, aliumininiai balkono stiklinimo langai. visus šiuos gaminius įmonė montuoja objektuose.

s tat y b a

uab „Himėja“ direktorius r. repčys sako, kad jų dažų asortimentas ne tik didelis ir įvairus, bet pagal kainą jo kokybė nenuvils net ir kuklesnes pajamas turinčio kliento. pavyzdžiui, dažų „vivacolor“ kaina ir kokybė išlaiko gerą santykį ir yra tikrai prieinami paprastam žmogui – jie tvirti ir nesudėtingai dengiami. yra ir prabangių dažų segmentas: „tikkurila“, „alcro“ – juos renkasi ieškantieji novatoriškumo. „šių dažų geresnė išeiga (nudažoma daugiau ploto), tvirtesnė plėvelė“, – tikina vadovas.

atsinaujinusi „Himėja“ laukia ir privačių klientų, ir įvairiausių įmonių darbuotojų, ir verslininkų. 

57

Lietuvos rinkoje sunkiau nei svetur Trust&Quality www.inspecta.com

S TAT Y B A

Prieš penkerius metus Lietuvoje įkurta bendrovė „Inspecta“ galėtų būti verslo sėkmės istorijos pavyzdžiu – apyvarta sparčiai auga, o per pastaruosius dvejus metus „Inspecta“ dukart pelnė Lietuvos pramonininkų konfederacijos įsteigtą nominaciją „Sėkmingai veikianti įmonė“. Tačiau bendrovės generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius atskleidžia, kad įmonės kelias nėra rožėmis klotas – įrenginių techninės būklės ir sertifikavimo paslaugas teikiančioms bendrovėms Lietuvoje vykdyti veiklą sunkiau nei daugelyje kitų Europos šalių.

Sėkmės pagrindas – darbuotojai Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo, bandymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo ir mokymo paslaugas teikiančios „Inspectos“ įsteigimas prieš penkerius metus prasidėjo nuo profesionalų komandos subūrimo. „Iškart nuspręsta, kad ieškosime pačių geriausių specialistų, turinčių ilgametę patirtį, aukštą, netgi tarptautinę kvalifikaciją. Tai pavyko padaryti, todėl pas mus dirba geriausi savo srities žinovai Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad klientai tai pastebėjo – jie pasitiki mumis“, – džiaugiasi M. Andriuškevičius, vadovaujantis 62 darbuotojų komandai. „Inspecta“ pasikvietė ne tik puikiai savo darbą išmanančius, bet ir metodikas, sistemas, pagal kurias Lietuvoje tikrinami įrenginiai, kūrusius specialistus. Jie pagal Europos Sąjungos standartus pradėjo dirbti Lietuvai dar nesant Europos Bendrijos nare. „Šie kolegos yra geriausi ekspertai Lietuvoje. Jie yra prisidėję prie norminių dokumentų, techninių reikalavimų bazės sukūrimo, nuolat gilina savo žinias ir jomis dalijasi“, – teigia M. Andriuškevičius.

Investicija į profesionalius darbuotojus dar greičiau atsipirko, nes pasikeitė klientų požiūris – įmonėms nebereikia vien tik įrenginius prižiūrinčio darbuotojų parašo, jos prašo specialistų, galinčių įvertinti tikslią įrenginių būklę, nurodyti, ar juos saugu naudoti. „Inspecta“ priklauso tarptautinei ekspertų bendrovei „Inspecta Group“, kuri taip pat gerokai prisidėjo prie įmonės sėkmės. Įrenginių tikrinimo, atitikties vertinimo,

58

bandymų, sertifikavimo, techninio konsultavimo ir mokymo paslaugas Šiaurės Europoje bei Baltijos šalyse teikianti įmonė dalijasi patirtimi, kartu dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.

Susidarė išskirtinė padėtis „Inspecta“ pradėjo pelningai dirbti, praėjus vos dvejiems metams nuo įkūrimo. 2014 m. apyvarta išaugo 80 %, pernai ji paaugo dar apie 50 %. Panašiai augo ir pelnas. „Tačiau tokiu pelnu džiaugiamės tik todėl, kad dirbame užsienyje. Lietuvoje esanti konkurencinė aplinka tokių rezultatų pasiekti neleistų“, – tvirtina M. Andriuškevičius.

Daugelyje Europos šalių pavojingų įrenginių priežiūra patikėta privataus kapitalo įmonėms. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse tokia tvarka įsigaliojo nuo 2002 m., Latvijoje ir Estijoje valstybinės įstaigos šia veikla neužsiima jau kelerius metus. Dar yra kelios Europos šalys, kuriose verslas į šią veiklos sritį visai neįleidžiamas. Tačiau Lietuvoje susidarė išskirtinė situacija – privačios ir valstybinės įmonės konkuruoja toje pačioje rinkoje. „Nėra normalu, kai tenka konkuruoti su ministerijoms priklausančiomis viešosiomis ar valstybinėmis įstaigomis – ne pelno siekiančiomis organizacijomis, kurios dempinguoja paslaugų kainas“, – sako M. Andriuškevičius. Jis atskleidžia, kad ši padėtis nerimą kelia ne tik Lietuvos rinkoje jau dirbančioms privataus kapitalo bendrovėms, bet ir tarptautinėms organizacijoms, sužinojusioms, už kokią kainą Lietuvoje atliekami labai atsakingi įrangos patikrinimai. Suabejota, ar tokiais įkainiais tai galima padaryti profesionaliai.

„Kai prieš daugybę metų Europoje kūrėsi organizacijos, besirūpinančios produktų bei įrenginių sauga, jos priklausė valstybei, kuri ėmėsi atsakomybės kontroliuoti tiek rinką, tiek produktus, tiek įrenginius. Dabar visoje ES bei daugelyje kitų šalių situacija pasikeitė – įsitvirtino nuostata, kad institucija, teikianti kontrolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugas, turi būti nepriklausoma. Lietuva, būdama ES nare ir siekdama užtikrinti laisvą paslaugų judėjimą pagal ES sutartį bei supaprastinti laisvo paslaugų judėjimo administracines procedūras pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas, pakeitė daug įstatymų, įskaitant 2009 m. gruodį pakeistą Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą, kuriame numatyta, kad įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga gali tapti bet kurioje ES valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai. Taip Lietuva atvėrė rinką potencialiai pavojingus įrenginius galinčioms tikrinti tarptautinėms bendrovėms, tačiau rinkoje paliko veikti valstybei priklausančią viešąją įstaigą, kurią valdo ministerija, kontroliuojanti tą pačią rinką. Ar tai normalu?“ – svarsto M. Andriuškevičius. „Panaši situacija yra su statybos produktų sertifikavimu.

Formaliai rinka laisva, statybos produktus gali sertifikuoti bet kuri ES sertifikavimo įstaiga. Visoje Europoje statybos produktai sertifikuojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, tačiau Lietuvoje tai atlieka ir valstybinė įmonė, priklausanti Aplinkos ministerijai. O ministerija yra ta institucija, kuri suteikia įgaliojimus sertifikuoti statybos produktus. Ar taip turėtų būti?“ – klausia bendrovės „Inspecta“ generalinis direktorius.

Nei skaidru, nei prasminga Oficialiai atvertą, tačiau su valstybiniu žaidėju likusią kontrolės ir sertifikavimo, atitikties vertinimo paslaugų rinką nepatikliai vertina ne tik jau joje esantys privataus kapitalo žaidėjai. Į Lietuvą įžengti būgštaujančios tarptautinės bendrovės susidariusią situaciją laiko privataus sektoriaus žlugdymu, jo plėtros stabdymu. „Valstybės konkuravimas su verslu yra nesąžiningas: normalioje valstybėje kas nors yra reguliuotojas ir kas nors – reguliuojamasis. O kai valstybė pati užsiima verslu ir save reguliuoja, tai nėra nei skaidru, nei prasminga, – pabrėžia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. – Verslininkai turi užsiimti verslu, o valstybės, įskaitant valstybines įmones, funkcija yra teikti viešąsias paslaugas. Kalbu apie tokias visuomenei reikalingas paslaugas, kurių arba verslas neteikia, arba jos ekonominiu požiūriu yra neapsimokančios, bet būtinos visuomenei. O valstybinei įmonei eiti į tiesioginę konkurenciją su efektyviai ir skaidriai veikiančiu verslu yra netikslinga.“ Jam antrina ir Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jo manymu, valstybei priklausančios įmonės apskritai neturėtų teikti komercinių paslaugų.

Tačiau valstybinės institucijos ne tik neskuba uždaryti seniai veikiančių, su verslu nelygiomis sąlygomis konkuruojančių įstaigų, bet ir steigia naujas. „Liūdna, kad praėjus 25 metams nuo nepriklausomybės atgavimo vis dar reikia aiškinti, kodėl konkurencija yra gerai arba kodėl nereikia steigti valstybinių paslaugų įmonių“, – apgailestauja jis. 

STATYBA

Pažeidžiamas ir nešališkumo principas M. Andriuškevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vienos valstybinės įstaigos kontroliuoja kitas, taip pažeisdamos nešališkumo principą.

„Inspecta“ pasikvietė ne tik puikiai savo darbą išmanančius, bet ir metodikas, sistemas, pagal kurias Lietuvoje tikrinami įrenginiai, kūrusius specialistus. Jie pagal Europos Sąjungos standartus pradėjo dirbti Lietuvai dar nesant Europos Bendrijos nare.

UAB „Inspecta“ generalinis direktorius Mantas Andriuškevičius

59

INŽINERIJA

ŠILDYMO SISTEMOS: vakar, šiandien ir rytoj VIS GARSIAU KALBANT APIE ENERGETINĘ NEPRIKLAUSOMYBĘ, DIDĖJANČIĄ MIESTŲ TARŠĄ IR SENKANČIUS IŠTEKLIUS, PASAULIS IEŠKO NAUJŲ, EFEKTYVIŲ ŠILDYMO BŪDŲ. JAU DABAR AKTYVIAI SVARSTOMA, KAIP MIESTŲ TINKLUS PRIJUNGTI IR PRIE ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ, GAMINANČIŲ ŽEMO POTENCIALO ŠILUMĄ.

Kol kas svarstymai apie tai vyksta labiau teoriniu lygiu, o žmonėms aktualu, kaip nebrangiai ir veiksmingai šildytis čia ir dabar.

Apie šildymo sistemas ir jų ateitį kalbėjomės su VGTU energetikos mokslų daktaru Romanu Savicku, projekto, leidžiančio miestų gyventojams sužinoti faktinį šilumos suvartojimą jų daugiabučiame name, autoriumi. savivaliaviMas sutrikdo darbĄ Kalbant apie šildymo sistemas, didžiausią ir jautriausią pastatų grupę sudaro daugiabučiai gyvenamieji namai.

Juose paprastai būna įrengtos vienvamzdės, dvivamzdės ir kolektorinės šildymo sistemos.

60

Pirmosios dvi šildymo sistemos, ypač – vienvamzdės, dažniausiai naudojamos dar sovietiniais laikais, maždaug iki 1992 m., pastatytuose tipiniuose blokiniuose daugiabučiuose pastatuose. Paprastai tai būna viršutinio paskirstymo sistemos, turinčios nemažai trūkumų.

Kai vienvamzdės sistemos paskirstymas būna iš apačios, daugiausia šilumos tenka viršutiniams aukštams.

Tekėdamas į kiekvieną žemesnį aukštą, šilumnešis vis labiau vėsta ir pirmus aukštus pasiekia vėsiausias. Todėl čia būna daugiausia radiatorių sekcijų.

Viskas nebūtų labai blogai, jeigu žmonės šildymo sistemos per laiką nebūtų išbalansavę. Pavyzdžiui, viršuti-

niuose aukštuose prisidėję papildomų radiatorių sekcijų.

Dėl tokios savivalės žemiau gyvenančius kaimynus šilumnešis pasiekia per daug atvėsęs, tad vienuose butuose pasidaro per karšta, o kitur šąlama. Nepaisant to, mokėti visiems tenka vienodai, pagal bendrąjį buto plotą.

blogiau šils. Nesvarbu, kur yra butas – viršutiniame ar apatiniame aukšte, šiluma paskirstoma vienodai.

Modernizacijos galimybės Yra įvairiausių sprendimų, kaip tokią problemą išspręsti. Vienas jų – pertvarkyti vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę. Tačiau, anot dr. R. Savicko, toks pertvarkymas kainuoja brangiau, nes reikėtų galbūt pastatyti atskirą stovą, perjungti pačius vamzdžius. O kur dar nuostoliai gyventojams už sugadintą remontą?

Dar vienas didelis pliusas yra tai, kad, įvykus kokiam nors gedimui viename bute, nesutriktų visos šildymo sistemos darbas – užtektų atjungti prietaisą tik tame bute.

Ir nors kolektorinę šildymo sistemą įrengti kainuoja brangiau, statytojai vis tiek į tai investuoja.

Kadangi į kiekvieną radiatorių atvestas atskiras vamzdis ir kiekvienas gauna šilumos tiek, kiek jam reikia, nėra grėsmės, kad toliau nuo šildymo sistemos esantis butas blogiau šils.

Nesvarbu, kur yra butas – viršutiniame ar apatiniame aukšte.

Žinoma, svarbu žmones motyvuoti taupyti šilumą, kai jos nereikia. Pasak pašnekovo, geriausi motyvatoriai yra maždaug degtukų dėžutės dydžio šilumos dalikliai, pritaisomi prie kiekvieno radiatoriaus ir rodantys atskiro prietaiso šilumos kiekį. Žmonės, tai matydami, gali nuspręsti, ar jiems būtina labiau šildyti butą dieną, kai nieko nėra namie, ar užtektų palaikyti minimalią 18 laipsnių temperatūrą ir taip už šildymą mokėti mažiau. „Dabar yra ir išmaniųjų termostatų, kurių galvutė gali būti netgi programuojama. Pavyzdžiui, galima suprogramuoti iš anksto, kokia turėtų būti temperatūra visiems išėjus ar grįžus, kokia – naktį.

Dar daugiau – dabar yra sukurti termostatiniai ventiliai, kuriuos galima valdyti netgi išmaniojo telefono programėle“, – sakė dr. R. Savickas.

Pažangesnės sistemos Naujos statybos namuose šildymo sistemos yra pažangesnės. Daugelyje jų įrengtos kolektorinės sistemos. Jas sudaro pastatomas kolektorius, nuo kurio į kiekvieną butą iki šildymo prietaisų veda du stovai.

Tokios šildymo sistemos turi nemažai pranašumų. Kadangi į kiekvieną radiatorių atvestas atskiras vamzdis ir kiekvienas gauna šilumos tiek, kiek jam reikia, nėra grėsmės, kad toliau nuo šildymo sistemos esantis butas

Efektyvios ir pasyvios priemonės Kol kas labiausiai naujovės veržiasi į naujai statomus komercinės paskirties pastatus. Čia įrengiant šildymo sistemas didžiausias dėmesys skiriamas tinkamam jų valdymui ir tam, kad būtų į vieną sistemą įdiegtas šildymas, šaldymas ir vėdinimas.

Kad privalomai vėdinant komercinės paskirties objektus būtų kaip įmanoma labiau sumažinti galimi šilumos nuostoliai, įrengiami CO2 davikliai, matuojantys, kiek žmonių yra patalpoje.

Kai patalpa kone ištuštėja, vėdinimas sumažinamas iki minimumo. Tai leidžia sutaupyti.

Dr. R. Savickas pasakojo, kad komerciniuose pastatuose labai efektyvios ne tik aktyvios vidaus šildymo, kondicionavimo sistemos, bet ir įvairios pasyvios išorinės priemonės, pavyzdžiui, šešėliavimas. Fasadai padengiami specialiomis išorinėmis žaliuzėmis, kurios vasarą, kai saulė yra aukštai, neleidžia patalpoms prikaisti, o žiemą, kai reikia daugiau šilumos, padeda į patalpas tikslingai nukreipti saulės spindulius.

INŽINERIJA

Pigesni, o kai kuriais atvejais ir geresni yra techniniai sprendimai, kai vienvamzdė sistema paliekama, bet modernizuojama. Tokiu atveju ant stovų sumontuojami balansiniai ventiliai, kad sistema būtų gerai subalansuota ir visur šilumnešis tekėtų taip, kaip numatyta projekte. Taip pat prie šildymo prietaisų primontuojami termostatiniai ventiliai, kad gyventojai galėtų patalpų temperatūrą reguliuoti pagal asmeninį poreikį – sumažinti ar padidinti šilumnešio pratekėjimą savo bute, bet nepakenkti kitiems kaimynams.

Be to, gyventojai gali vesti aiškią, atskirą kiekvieno buto šilumos sąnaudų apskaitą ir reguliuoti temperatūrą kiekvienoje patalpoje.

Tokių pasyvių sprendimų, kurie labai pasiteisina ir padeda sumažinti energijos sąnaudas, buvo panaudota statant ir ne vieną pastatą Lietuvoje.

Svarbiau – faktinis suvartojimas Statant naujus ar renovuojant esamus pastatus nuolat griežtėja ir reikalavimai, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant užsitikrinti reikiamą energinio naudingumo klasę.

Tad gal keliami didesni reikalavimai ir šildymo sistemoms?

Anot dr. R. Savicko, energinio naudingumo klasėms keliami reikalavimai ir patys sertifikatai yra gana teorinis

→

61

Paprasti radiatoriai nebetiktų.

Reikėtų įrengti ploščių šildymą, kai būtų šildomos ne tik grindys, bet ir kiti paviršiai: sienos, lubos ir pan. Toks žemos temperatūros šildymas pastatą leistų. dalykas, neatspindintis faktinio šilumos suvartojimo. O jį žinoti yra aktualiau, nes prastai sutvarkytos šildymo sistemos gali net iki 30 proc. padidinti energijos sąnaudas, palyginti su pastatų fasadų, stogo apšiltinimo ir įvairiais kitais išoriniais sprendimais.

Pastatų faktinius šilumos duomenis vilniečiai gali pasitikrinti Vilniaus savivaldybės tinklalapyje. Ten galima atrasti interaktyvų žemėlapį, leidžiantį pamatyti, kiek faktiškai energijos per sezoną buvo suvartota gyvenamajam pastate ir kokiai klasei (iš viso jų yra 15) priskirtinas daugiabutis namas. Šio projekto autorius yra žurnalo pašnekovas dr. R. Savickas.

Kol kas faktinį energijos suvartojimą gali matyti tik vilniečiai. Bet netolimoje ateityje jį pasitikrinti galės ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

Naudosime atsinaujinančius šaltinius?

Paklaustas apie naujas technologijos ir šildymo sektoriaus ateities perspektyvas, dr. R. Savickas sakė, kad šiuo metu bandoma pereiti prie naujos kartos šildymo, kai bus vartojama vis daugiau atsinaujinančių išteklių.

Pavyzdžiui, bus naudojama saulės kolektorių ar geoterminių šaltinių gaminama žemo potencialo šiluma, kurios temperatūra šilumos trasose sieks ne 90 ir daugiau laipsnių, bet bus vos 40–50 laipsnių. Tai reiškia, kad į radiatorius butuose atitekėtų vos keliais laipsniais šiltesnis šilumnešis negu reikalinga temperatūra. Pavyz-

džiui, jeigu bute turi būti 22 laipsniai, tada šilumnešis būtų kokių 24–26 laipsnių.

Tačiau tada, anot pašnekovo, paprasti radiatoriai nebetiktų. Reikėtų įrengti ploščių šildymą, kai būtų šildomos ne tik grindys, bet ir kiti paviršiai: sienos, lubos ir pan. Toks žemos temperatūros šildymas pastatą leistų paversti žaliu ir ypač praverstų pereinamaisiais metų laikais – rudenį ir pavasarį – arba šiltomis žiemos dienomis, kai šildyti reikia mažiau.

Vis dėlto, paspaudus didesniam šaltukui, vis tiek tektų naudoti pirminius energijos šaltinius: dujas ar biokurą, nes, esant didžiausiems šalčiams, vien atsinaujinančių šaltinių gaminamos energijos šilumai užtikrinti nepakanka.

Kol kas pasaulyje prie to tik einama. Daugiau apie tai kalbama akademiniu lygiu, po truputį kuriamos technologijos. Tačiau praktiškai tai dar nelabai taikoma, nes kol kas toks šildymo būdas brangokas. O ir ekologinė nauda kelia šiokių tokių abejonių: ar nebus taip, kad vieno įrenginio gamybai bus suvartojama ne mažiau tonų naftos ekvivalentų, nei pavyktų sudeginti per dvidešimt metų, naudojant įprastas priemones?

Kita vertus, vis dažniau kalbama apie senkančius išteklius, keliami ir strateginiai klausimai – kaip užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo kitų valstybių. Tad į atsinaujinančius energijos šaltinius žvalgomasi vis dažniau. 

Sukurkite puikų komfortą su evohome

Daugiau kontrolės

evohome siūlo aukščiausios klasės valdymo kokybę komforto kontrolės srityje. Kiekvienas kambarys gali būti individualiai valdomas centrinio evohome valdiklio ir vykdančiojo mechanizmo, pvz. HR92. Papildomai yra galimas kiekvienos patalpos individualus distancinis valdymas delniniu kompiuteriu arba išmaniuoju telefonu. Taigi vartotojas gali sukurti reikalingą komforto lygį iš restorano, darbo ar namie, sėdint ant sofos. Programinė įranga prieinama per iOS arba Android.

Daugiau komforto

evohome apjungia visą eilę išmaniųjų technologijų, kas paverčia jį patogiu naudoti ir lengvai optimizuojamu. Jis yra idealus sprendimas Jūsų namams, namų biurui arba dirbtuvėms. Taip pat gali būti naudojamas daugiafunkcinėse sistemose, tokiose kaip klubai, bendruomenės pastatai arba biurai. Pagal skirtingų vartotojų pageidavimus komforto lygiai gali būti lengvai nustatomi atskirai bet kokio tipo erdvėms.

UaB „ELtaLis“ ir ko I EIGULIŲ G. 8, LT-44136 KAUNAS I FAKS. (8-37) 33 78 78 I TEL. (8-37) 33 78 79 UaB „ELtaLis“ I KAIMELIO G. 13, LT-07100 VILNIUS I FAKS. (8-5) 273 68 50 I TEL. (8-5) 243 04 34

Mažiau energijos

Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro iki 89% namo ūkio energijos sąnaudų. evohome leidžia sumažinti energijos praradimus padalinant Jūsų sistemą į zonas. Tai sukuria galimybę turėti minimalias energijos sąnaudas, išlaikant maksimalų komfortą. Pvz., zoninis valdiklis žino apie atidarytą langą bet kuriame iš Jūsų kambarių, atitinkamai koreguodamas šildymo sistemos nustatymus. Papildomai evohome išmoksta, kaip greitai Jūsų namas sušyla ir atšąla, pritaikant tai užprogramuotų temperatūros ciklų valdymui.

Nepriklausomai nuo to, ar gyventojai yra namie, ar Jūsų namas šiuo momentu yra tuščias, evohome visada pasiūlys galimybę taupyti energiją.

ŠILDYMAS IR VĖSINIMAS PAVIRŠIAIS Spindulinis šildymas energijos vartojimo atžvilgiu yra efektyviausias būdas sukurti komfortišką aplinką.

Jau įprasta, kad grindų šildymas – standartinis buities patogumas, tačiau neretai pamirštama apie vėsinimo funkciją, pranašumus ir galimybę derinti dvi sistemas vienoje, siekiant aukščiausio komforto lygio savo būste.

Didesnis komfortas ir mažesnės išlaidos Šildymo ir vėsinimo paviršiais (grindimis, sienomis, lubomis) sprendimai – protingas pasirinkimas, nes tokioms sistemoms reikia mažiau energijos, dėl optimalių šilumnešio temperatūrų nesusidaro didelių šilumos nuostolių.

Sistemos lengvai suderinamos su šiuolaikiniais energijos šaltiniais. Be to, tai pats natūraliausias ir sveikiausias šildymo bei vėsinimo būdas.

INŽINERIJA

Renkantis tokią sistemą, galima neabejoti, kad šiluma ar vėsa bus išspinduliuojama tolygiai, taip užtikrinant didžiausią komfortą. Nesusidaro nemalonių oro srautų, reikia mažiau energijos. Toks sprendimas yra nepastebimas, nereikia montuoti radiatorių ar papildomų vėsinimo įrenginių, kurių dažniausiai negalima užstatyti baldais, uždengti užuolaidomis. Taigi nėra ribojama architektūrinė ir interjero planavimo laisvė, atveriama galimybė kurti estetišką aplinką.

Namas yra tarsi didelė funkcionuojanti mašina su savo šildymo, vėdinimo, vėsinimo, apšvietimo ir kitomis komfortišką aplinką kuriančiomis sistemomis. Modernaus pastato projektuotojai nebeįsivaizduoja konvekcinio radiatorinio šildymo, o pagrindiniu sprendimu tampa grindinio šildymo ir vėsinimo sistema. Norint išvengti šilumos nuostolių, būtina tinkamai suplanuoti sistemos parametrus ir parinkti tarpusavyje derančius konstrukcinius elementus. Vamzdžiai, tvirtinimo elementai, jungtys, kolektoriai, patalpų valdymo automatika, vandens tempera­tūros ir cirkuliacijos mazgas turi būti pla­nuojami kaip bendra sistema.

Temperatūros reguliavimas pagal individualius poreikius Šildymas paviršiais išsiskiria didesniu efektyvumu nei kitos įprastos šildymo sistemos, tad žmonės, namie įsirengę spindulinio šildymo sistemas, yra tinkamame kelyje mažinant suvartojamos energijos kiekį bei tam skiriamas išlaidas. Tačiau sistema be valdymo mechanizmo negali užtikrinti efektyvaus poreikių tenkinimo.

64

Be to, Lietuvos ir Europos higienos normose nurodyta, kad optimali oro temperatūra gyvenamosiose patalpose yra 22 0C. Tyrimais įrodyta, kad, įrengus grindinio šildymo sistemą, galima palaikyti dviem laipsniais mažesnę temperatūrą, nei šildant radiatoriais, tačiau patalpose bus juntama tokia pati šiluma. Tai leidžia šildymo sąnaudas sumažinti apie 12 %. Verta paminėti, kad temperatūros sumažinimas vos vienu laipsniu, kai namie nieko nėra ar naktimis, taip pat labai padeda mažinti eksploatacijos išlaidas.

Naujiena rinkoje – „Uponor Smatrix“ – spindulinio šildymo ir vėsinimo patalpų temperatūros kontrolės sistemų produktų linija. Kuriant „Smatrix“ buvo siekiama išnaudoti visus spindulinės sistemos pranašumus, todėl ji tuo pat metu padidina energinį efektyvumą ir užtikrina optimalų komfortą visose patalpose. Įprastos sistemos turi būti reguliuojamos rankiniu būdu, kad kiekvienoje patalpoje būtų užtikrintas reikiamas našumas, o sistemos „Smatrix“ automatinio balansavimo technologija numato ir reguliuoja tikslų energijos kiekį, reikalingą optimaliam komforto lygiui užtikrinti. Taip sutaupoma iki 20 % energijos, palyginti su nesubalansuotomis sistemomis, neturinčiomis kiekvienos patalpos valdiklių, ir nebereikia balansuoti sistemos prieš pradedant ją eksploatuoti.

Prireikus „Smatrix“ gali efektyviai valdyti vėsinimo procesą. „Smatrix“ užtikrina geresnę apsaugą nuo kondensacijos, nes patalpų termostatuose sumontuoti drėgmės jutikliai. Jei drėgnumas vienoje patalpoje tampa per didelis, vėsinimo procesas gali būti automatiškai sustabdomas arba pateikiamas pranešimas.

Be to, tinkamai sukomplektuotą sistemą galima valdyti ir per nuotolį internetu, ir išmaniaisiais įrenginiais. Tai ypač aktualu, jei būsto savininko planai netikėtai pasikeičia, o jis namo šildymo sistemą gali sureguliuoti net būdamas kitame pasaulio krašte. „Uponor“ sprendimai – laiko patikrinti, aukštos kokybės, patvarūs ir ilgalaikiai. 

65

INŽINERIJA

INŽINERIJA

Nauji reikalavimai pramonei ir įrangos gamintojams, montuotojams Vygantas Milaknis, „Oventrop GmbH & Co. KG“ atstovas Baltijos šalims

Nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. papildomų iššūkių kyla ne tik pramonei, bet ir šildymo įrangos montuotojams bei sistemų projektuotojams, nes tuomet Europos Sąjungos direktyva ErP (angl. Energy related Products Directive) įsigaliojo ir patalpų šildymo bei kombinuotiesiems šildymo prietaisams ir vandens šildytuvams. Galutiniams vartotojams pastebimas požymis yra ES energinio naudingumo etiketė, už kurios parengimą šildymo sistemų atveju gali būti atsakingas ir įrangos montuotojas.

ES direktyva ErP apibrėžia ir reikalauja, kad visoje Europoje su energija susiję gaminiai, priklausantys daugiau nei 40 produktų grupių, būtų taupantys išteklius ir energiškai efektyvūs bei būtų paženklinti vadinamosiomis etiketėmis. Tuo

66

remiantis jau 2007 m. buvo parengta ir įsigaliojo daugiau nei 20 reglamentų dėl konkrečių produktų. Nuo 2015 m. rugsėjo įsigaliojusios direktyvos tikslas – kuo daugiau sutaupyti ir šioje srityje, kur sunaudojama ypač daug energijos.

INŽINERIJA

Energinio naudingumo etiketės reikalavimus. Be to, jie išsiskiria labai geromis techninėSvarbi sudedamoji direktyvos dalis – pagalba galutiniam mis savybėmis (akumuliacinių talpyklų šilumos izoliacija, vartotojui pasirenkant kuo efektyvesnius gaminius, žykolektorių naudingumo koeficientas ir pan.). Yra galimymint juos iš daugelio sričių jau pažįstamomis ES energibė paprastai ir optimaliai įtraukti atskirus komponentus nio naudingumo etiketėmis. Nuo 2015 m. rugsėjo tokios į bendrą sistemą – tiek statant naujus pastatus, tiek moetiketės turi būti išduodamos ir šildymo prietaisams. dernizuojant senus.

Kitaip nei gaminių, kurių energiją galima aiškiai apriboPagalba apskaičiuojant sistemos energinio ti, pavyzdžiui, skalbyklių ir dulkių siurblių, šildymo sistenaudingumo klasę rodantį ženklinimą mos pirmiausia yra daugybės komponentų visuma. Tam, „Oventrop“ projektuotojams ir įrangos montuotojams kad įrangos montuotojas ir galutinis vartotojas ateityje suteikia atitinkamam sistemos ženklinimui apskaičiuoti galėtų laisvai rinktis atskirus komponentus, naujose ErP reikalingą programidirektyvos dalyse išnę įrangą „OVe.r.p.“. skiriamos atskirų gaČia užtikrinamas suminių etiketės, kurias derinamumas su kitų parengia gamintojai, gamintojų programiir energinio naudinne įranga, taigi jau gumo etiketės, skirtos pasiūlymo pateikimo sistemoms (kombimetu galima apskainuotiesiems įrengičiuoti kombinuotuoniams). Pastarąsias, sius įrenginius ir neskirtas kombinuotiesudėtingai parengti siems įrenginiams energinio naudingu(įrangos komplekmo etiketę. Be to, yra tams), susidedanpapildoma galimybė tiems iš šildymo prieapskaičiuoti sistemos taiso bei kitų galimų energinio naudingukomponentų (pavyzmo klasę su ErP asisdžiui, saulės šilumos tentu, naudojant neįrangos, kaupiklio, mokamą „Oventrop“ temperatūros reguprogramėlę, skirtą liatoriaus (valdiklio) įrenginiams „iPhoir papildomo šildymo ne“ ir „Android“. prietaiso), jau pasiū„OVe.r.p.“ ir nuo įrenlymo teikimo metu ginio operacinės sisturi parengti įrangos temos priklausomas montuotojas.

Taip programėles galima įrangos montuotojas atsisiųsti iš www. įpareigojamas ateityoventrop.de.

Taip je parengti savo klienįrangos montavimo tui sistemos energinio specialistas gali akinaudingumo etiketę, mirksniu pasitikrinti, kai tik jo sistemoje kokią energinio naupakeičiamas šildymo dingumo klasę turės prietaisas ir tuo pat individualiai suprometu sumontuojama, jektuota sistema. pavyzdžiui, saulės šiTaip atrodo nuo 2015 m. rugsėjo privaloma lumos įranga. kombinuotojo įrenginio etiketė.

ErP direktyvos, kuri įpareigoja išduoti Galimybė laisvai ES energinio naudingumo etiketes ir visoms šildymo rinktis įvairių gamintojų komponentus sistemoms, įvedimas energijos efektyvumo optimizaGalimybė ir toliau kombinuoti skirtingų gamintojų provimo tikslais yra sveikintinas dalykas. Naudodami ne duktus bei komponentus kartais leidžia itin paprastai tik „Oventrop“ gaminius, bet ir asmeniniams kompiuperšokti į aukštesnio energinio naudingumo klasę, pateriams, išmaniesiems telefonams, planšetiniams komvyzdžiui, iš A į A++. Taip galima optimaliai suprojektuoti piuteriams skirtą programinę įrangą, įrangos montaviir parengti individualius kombinuotuosius įrenginius su mo specialistai ir šildymo tinkamais gaminiais pagal konkrečią pastato situaciją sistemų projektuotojai viir numatytą biudžetą, išlaikant gerą naudos ar išlaidų siškai pasirengę vykdyti ErP santykį. Įmonės „Oventrop“ komponentai, skirti kombireikalavimus.  nuotiesiems įrenginiams, atitinka aukštus ErP direktyvos

67

Gelžbetoninės konstrukcijos: statybos sparta ir naujos galimybės Šiuolaikinės gelžbetonio elementų konstrukcijos lemia geresnę šiluminę varžą, patikimą hermetiškumą ir didelę statybų spartą. O modernūs sprendimai suteikia gerokai daugiau architektūrinės laisvės.

INŽINERIJA

Greita statyba Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjo prof. dr. Juozo Valivonio, vienas pagrindinių surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pranašumų yra statybos sparta.

68

„Šios konstrukcijos gaminamos gamykloje, todėl konstrukcijų gamybos ir montavimo laikas „nesikerta“. Tai reiškia, kad surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti pradėtos gaminti dar nepradėjus statyti pastato. Jos paprastai gaminamos uždaruose cechuose, vadinasi, gamyba gali vykti ir esant minusinei temperatūrai, lyjant arba sningant. Šie gamtos reiškiniai netrukdo konstrukcijų gamybos procesui“, – sako prof. dr.

J. Valivonis. Be to, konstrukcijos gali būti gaminamos stendiniu būdu, t. y. vienu metu gali būti betonuojama daug konstrukcijų.

Profesoriaus teigimu, konstrukcijų gamybos procesui (betono kietėjimui) pagreitinti gali būti naudojamas betono pašildymas kietėjimo metu. Statinio statybos sparta didėja ir dėl akivaizdžiai sumažėjusio statybos darbų skaičiaus statybos aikštelėje. Sumažėja daug procesų, kuriems reikia rankų darbo: tai klojinių rinkimas, armatūros rišimas, betono klojimas ir kt. „Gerokai sumažėja ir statybos aikštelėje atliekamų vadinamųjų šlapiųjų statybos procesų, o tai ypač svarbu statant mūsų klimato zonoje, kur atlikti betonavimo darbus (armatūros ruošimas, betono klojimas ir kietėjimas) žiemos sąlygomis sudėtinga, o kartais net nepageidautina, – pabrėžia prof. dr. J. Valivonis. – Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, gaminant surenkamuosius gelžbetoninius objektus, galima akivaizdžiai sumažinti apdailos darbų, šilumos izoliavimo, elektros instaliavimo darbų apimtis statybos aikštelėje. Tai taip pat trumpina bendrą statybos laiką.“

Pastatų iš surenkamojo gelžbetonio plokščių pranašumai - Inertiškas vidinis betono sluoksnis žiemą kaupia šiluminę energiją, kurią atvėsus išspinduliuoja atgal, o vasarą, priešingai, sugeria šilumos perteklių. Nuolatinis komfortiškas mikroklimatas patalpose išlieka visus metus.

- Naudojami specialūs sujungimo mazgai, padedantys optimaliai sujungti visas konstrukcijas tarpusavyje, užtikrinant pastato sandarumą, ir išvengti šalčio tiltelių.

- Trisluoksnių sienų šiluminė varža siekia 8,5 m2K/W, nors dažniausiai Lietuvoje taikoma reikšmė yra 5 m2K/W. - Išorinės trisluoksnės sienos saugo nuo žemo dažnio transporto triukšmo, vidinės pertvaros sumažina oru sklindantį ir smūgių sukeliamą garsą, o vidinės gelžbetonio sienos suprojektuotos taip, kad atitiktų sienoms tarp butų keliamus garso reikalavimus. Plokštėms galima pagaminti surenkamojo gelžbetonio elementus pagal klientui reikalingą garso klasę.

- Atsparumas ugniai nuo 60 iki 180 minučių užtikrina pastato saugumą ir stabilumą gaisro atveju.

- Mechaninis atsparumas saugo nuo atsitiktinio apgadinimo, neleidžia įgertai kritulių drėgmei ardyti konstrukcijos iš vidaus.

- Nereikia tinkuoti: sienų ir perdangos konstrukcijos pakankamai lygios, kad pakaktų tik glaistyti prieš dažant, nebūtina įrengti kabamųjų lubų.

- Paruošta instaliacija: visai nereikia arba lieka gerokai mažiau elektros ir santechnikos kanalų pjaustymo bei užtaisymo darbų po sistemų įrengimo.

- Galima statyti šaltuoju metų laiku, esant iki –20 °C temperatūrai.

- Statybos laikas iki dviejų kartų trumpesnis, nei statant iš kitų medžiagų konstrukcijų.

Konstrukcijas gabenant, keliant ir sandėliuojant, privaloma laikytis gamyklos nurodytų pakabinimo ir atrėmimo schemų. Nesilaikant šios tvarkos, konstrukcijos gali būti pažeistos dar nepasiekusios projekte numatytos padėties. Prieš pradedant eksploatuoti atsiradusi pažaida smarkiai pablogina statinio (pastato) kokybę. Ši pažaida dažniausiai turi įtakos konstrukcijų ilgalaikiškumui. „Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų kokybę užtikrinti apskritai yra paprasčiau nei monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų“, – tvirtina prof. dr. J. Valivonis.

Norint užtikrinti pakankamą laikomąją galią, gerą kokybę ir tai, kad surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos būtų ilgalaikės, visų statybos etapų metu būtina laikytis konkrečių reikalavimų: projektuojant, sandėliuojant, transportuojant, montuojant ir eksploatuojant.

Profesorius atkreipia dėmesį, kad, kitaip nei monolitinės gelžbetoninės konstrukcijos, projektuojant surenkamąsias gelžbetonines konstrukcijas privaloma tikrinti laikomąją galią, pleišėjimą ir deformavimąsi visų etapų metu: pradedant gamyba ir baigiant naudojimu. „Statinio (pastato) patvarumui ir ilgalaikiškumui labai svarbus tinkamas surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų jungčių įrengimas, jų apsauga nuo įvairių galimų aplinkos poveikių (drėgmės, cheminių medžiagų)“, – pabrėžia prof. dr. J. Valivonis.

Pasak jo, kartais konstrukcijos, kol jų dar neveikia išoriniai veiksniai, gali būti supleišėjusios, per daug įlinkusios. Bloga betono sudėtis arba

technologiniai pažeidimai gali sukelti pažeidimų konstrukcijų apdailos sluoksniuose. Netinkamas konstrukcijų surinkimas gali sukelti pažeidimų, kurie turės įtakos konstrukcijų ir pastato laikomajai galiai bei jų estetiniam vaizdui.

Lankstus erdvių planavimas Šiuolaikinės technologijos ir medžiagos suteikia galimybę gelžbetoninių konstrukcijų paviršių padaryti beveik idealiai lygų. Tokiai išorinei sienai nereikia jokios papildomos apdailos, tinko. Ji gali atrodyti kaip stiklas, kuriame nematyti jokių tuštumų, įtrūkių. Galima rinktis įvairių dydžių, formų, faktūrų plokštes. Spalviniu požiūriu betonas dabar nebe toks nuobodus kaip anksčiau, pigmentais galima gauti norimą spalvą. Naudojant tokias konstrukcijas, nebevaržoma architektų vaizduotė, nes, atsiradus įvairių galimybių, pastatų fasadams galima suteikti tokį vaizdą, kokio tik pageidauja užsakovas.

Konstrukcijų elementai gaminami pagal architekto bei projektuotojų pageidavimus. Taip atsiranda galimybė modeliuoti erdves pagal individualius poreikius, o vėliau šiuos elementus jungti į architektūrinę visumą. „Be to, surenkamosiose konstrukcijose jau gamykloje išvedžiojama elektros instaliacija, kitos inžinerinės sistemos, tad statant nereikia sienoje daryti griovelių ir jos tinkuoti“, – pranašumus vardija prof. dr. J. Valivonis.

Surenkamosios gelžbetoninės konstrukcijos gali būti taikomos bet kokios paskirties pastatams ir statiniams. Tokia pastato konstrukcija tinka tiek viešosios paskirties objektams: dideliems ir mažiems prekybos bei pramogų centrams, parduotuvėms, mokykloms, darželiams, ligoninėms, biurų pastatams, tiek pramoniniams objektams: sandėliams, gamykloms, jų administracinėms patalpoms, terminalams ir pan. Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų elementai užima deramą vietą ir daugiaaukščių objektų statyboje. Tai lemia greita statyba, gera kokybė, patogus šiltinimas, nedaug siūlių ir maža klaidų tikimybė. Konstrukcijos ir specialūs sprendimai leidžia pastate formuoti dideles erdves, kuriose be apribojimų būtų galima išdėstyti įrangą, lanksčiai planuoti vidaus patalpų išdėstymą, kurti atrijų ir pan. 

INŽINERIJA INŽINERIJA

Būtina laikytis reikalavimų Norint užtikrinti pastatų iš surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų kokybę, anot prof. dr. J. Valivonio, būtina laikytis šioms konstrukcijoms keliamų specifinių kokybės kontrolės reikalavimų gamybos metu, o statybos aikštelėje turi dirbti tinkamos aukštos kvalifikacijos darbų vadovai, gerai susipažinę su surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų montavimo darbų technologija.

Privalo būti paruoštos konstrukcijų surinkimo technologinės kortelės, renkant konstrukcijas privaloma laikytis numatytos eilės tvarkos, nes ją pažeidus neišvengiamai nukentės pastato kokybė. Gali kilti pavojus pastato patvarumui ir ilgalaikiškumui.

69

PEIKKO.LT

EKSPERTO ZONA

DAUGIAAUKŠčIAMS

statiniams pritaikytas sprendimas

PEIKKO KOMPOZIcINIS RĖMAS – NOVATORIŠKAS SPRENDIMAS REIKLIAI ŠIANDIENOS ARchITEKTŪRAI suomių šeimos korporacija „peikko“ jau 50 metų kuria pažangius produktus ir sprendimus, skirtus statybos procesams pagreitinti, supaprastinti ir jų patikimumui padidinti. žinomiausias gaminys įvairiame „peikko“ asortimente yra kompozicinės sijos „deltabeam®“, kartu su kompozicinėmis kolonomis sudarančios „peikko“ kompozicinį rėmą. šis novatoriškas „peikko“ sprendimas yra tinkamiausias daugiaaukščiams statiniams, tokiems kaip biurų pastatai, ligoninės, mokyklos, viešbučiai, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, prekybos centrai ir gyvenamieji namai. šio sprendimo pranašumai ypač išryškėja sudėtingos architektūros ir kompleksinių vidinių erdvių išdėstymo atveju. „peikko“ kompoziciniame rėme sujungiamos geriausios betono ir metalo savybės, todėl šis sprendimas, palyginti su kitais, laikančiąsias konstrukcijas daro lengvesnes ir plonesnes, o tai sumažina bendrą konstrukcijų svorį ir apskritai statybų išlaidas. šiuo metu dėl teikiamos naudos tokio tipo karkasas tampa vis populiaresnis skandinavijoje.

PRANAŠUMAI • Greitas ir paprastas montavimas.

• standartizuotos jungtys.

• konstrukcijos atsparumas ugniai iki r180 be papildomos apsaugos.

• didesni tarpatramiai – daugiau erdvės.

• pritaikomumas – išsprendžiami sudėtingi konstrukciniai mazgai.

• sijos „deltabeam®“ neužima patalpos aukščio – pasislepia perdangoje.

• laisvai transformuojamos erdvės visą statinio eksploatavimo laikotarpį.

• lygios lubos be sijų – lengvesnis ir pigesnis inžinerinių sistemų įrengimas.

• kompozicinio rėmo elementai žymimi ce ženklu pagal en 1090-1. „peikko“ kompozicinis rėmas – tai individualus sprendimas kiekvienam projektui, parengiamas specialiai pagal kiekvieno užsakovo poreikius. sprendimas susideda iš:

tecHninės konsultacijos ir pardavimai SAULIUS GRIGAS projektų vadovas tel. +370 614 40 120 el. p. saulius.grigas@peikko.com UAB „PEIKKO Lietuva“ www.peikko.lt el. p. info@peikko.com

WWW.PEIKKO.cOM

KONSTRUKcIJOS

įGYVENDINTI PROJEKTAI

„peikko“ pelnytai didžiuojasi daugeliu visame pasaulyje įgyvendintų reikšmingų projektų. štai keli jų pavyzdžiai.

• „SQUAIRE AIRRAIL“ STOTIS FRANKFURTE, VOKIETIJOJE ši 200 000 m2 ploto stotis, atvėrusi duris 2011 m. balandį, šiandien yra laikoma vienu iš ryškiausių modernios architektūros frankfurte pavyzdžių. išskirtinio pastato, stovinčio ant 86 plieninių kolonų virš greitaeigių traukinių stoties, pagrindinis karkasas buvo sumontuotas su „peikko deltabeam“ sijomis. stoties pastate, esančiame visai šalia frankfurto prie maino oro uosto, yra įsikūrę biurai, veikia viešbutis ir prekybos centras. objekto architektai – iš „sk international architekten und ingenieure GmbH“, o karkasą suprojektavo „ed. züblin aG“. projekto vertė siekė apie 1,3 mlrd. eurų.

• MOKSLO IR TEchNOLOGIJŲ PARKAS „SAULĖTEKIO SLĖNIS“ VILNIUJE tai neeilinių konstrukcinių sprendimų pastatas su išoriniu laikančiuoju karkasu, kuriame buvo sumontuotos deltabeam sijos, paslėptos konsolės ir panaudotos „peikko“ varžtinės kolonų jungtys. projektas įgyvendintas 2008 m. projekto autoriai – uab vilniaus architektūros studija.

• „SENUKŲ“ ADMINISTRAcINIS PASTATAS KAUNE tai – ką tik pradėtas eksploatuoti naujausias „peikko“ įgyvendintas projektas su deltabeam sijomis ir kitais įvairiais konstrukciniais sprendimais. jais pasinaudojus buvo lengvai ir racionaliai išspręsta biurų erdvės suskirstymo užduotis, kurią įvykdyti naudojant įprastines gelžbetonines sijas būtų buvę kur kas sunkiau. pastato plotas – 17 000 m2. projekto autoriai – architektų biuras „G. natkevičius ir partneriai“ bei uab „sweco lietuva“.

Peikko Group – concrete connection since 1965

PEIKKO.LT

kompozicinės ir plieninės

Naujas startas leidžia plėstis ir didžiuotis Ilgametę gelžbetonio konstrukcijų gamybos patirtį turinti AB „Aksa“ 2016 m. išvakarėse pristatė savo naują inovatyvų gaminį – 500 mm kiaurymėtąsias perdangos plokštes. Tai svariai praplėtė produkcijos asortimentą.

INŽINERIJA INŽINERIJA

Įmonėje dirba beveik pustrečio šimto darbuotojų, o vien 2015 m. „Aksos“ pajamos sudarė 13 mln. eurų. „Aksa“ turi labai didelius gelžbetonio gamybos pajėgumus – dvi modernia technologine įranga aprūpintas gamyklas Kaune ir Visagine, leidžiančias operatyviai įvykdyti įvairaus dydžio gelžbetonio tiekimo projektus.

500 mm perdangos plokščių partijos. Šių plokščių natūriniai stiprio bandymai atlikti VGTU laboratorijoje – gauti faktiniai rezultatai viršijo projektinius dydžius.

Naujųjų plokščių pranašumas – didelis tarpatramis Praėjusių metų pabaigoje vykusiame įmonės seminare, skirtame 500 mm perdangos plokštėms pristatyti, daugiau kaip pusšimtis projektų vystytojų ir projektuotojų buvo supažindinti su naujojo produkto gamybos technologija. Dalyviai apžiūrėjo gamyklą, savo akimis pamatė gaminamas 500 mm perdangos plokštes.

Seminarą įmonė „Aksa“ rengė kartu su savo didžiausio gelžbetonio tiekimo projekto užsakovais: „Dominari“ grupės įmonės „Pirro Group“ atstovas Dmitrijus Bodrovas pristatė ateities izoliacines medžiagas, kurios bus gaminamos ir naujame Panevėžio fabrike, o UAB „Dominari logistika“ direktorius Ruslanas Mikolaitis papasakojo apie „Dominari“ grupės įmonių veiklą Lietuvoje.

Naujovė Lietuvoje – 500 mm kiaurymėtosios perdangos plokštės Kiaurymėtosios perdangos plokštės – labiausiai Lietuvoje paplitusi aukštų perdangos medžiaga. Šios plokštės gaminamos įvairaus storio, labiausiai paplitusios 200 mm, 265 mm, 300 mm, 400 mm.

Storiausia 400 mm perdangos plokštė leidžia perdengti iki 16,5 m ilgio tarpatramius. Ilgesniems tarpatramiams, kurie dažniausiai būdavo naudojami statant didelius prekybos centrus ar požemines automobilių aikšteles, iki šiol tekdavo montuoti TT tipo perdangos plokštes. Įmonė „Aksa“, domėdamasi naujausiomis gelžbetonio gaminių technologijomis, atkreipė dėmesį į tai, kad Vakarų Europoje ir Skandinavijoje projektams sėkmingai taikomos 500 mm kiaurymėtosios perdangos plokštės, leidžiančios perdengti iki 21 m ilgio tarpatramius. Todėl, siekdama pasiūlyti įvairesnes tarpatramių perdengimo galimybes, „Aksa“ pasiryžo investuoti į 500 mm storio perdangos plokščių gamybos technologinę įrangą – 2015 m. lapkritį Suomijos įmonės specialistai „Aksos“ Kauno gamykloje sumontavo naują technologinę įrangą, kuria buvo sėkmingai pagamintos bandomosios

Vienos didžiausių Lietuvos projektavimo įmonių UAB „Konstruktorių cechas“ vykdomasis direktorius Robertas Padleckis savo pranešimo „Naujo tipo 500 mm storio kiaurymėtųjų plokščių panaudojimas Lietuvoje statiniams iki 21 m tarpatramio“ metu supažindino su šių plokščių charakteristikomis, projektavimo ypatumais, pabrėždamas, kad jų įmonė 500 mm perdangos plokštes jau yra naudojusi kitose šalyse. Vertindamas

PERDANGOS PLOKŠČIŲ HCS500 LAIKOMOJI GALIA PAGAl ARMAVIMO TIPUS Plokštės aukštis, mm 500

72

Plokštės pavadinimas (aukštis, ugniaatsparumas, lynų skersmuo ir lynų kiekis)

Apatinės armatūros kiekis

Perdangos plokštės tarpatramis, m 7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

Maksimali skaičiuojamoji apkrova be plokštės savojo svorio, kPa

HCS500-F60-12/7

7Ø12,5

39,29

32,00

23,60

19,51

15,33

11,56

8,63

6,30

4,42

2,88

1,60

-

-

-

HCS500-F60-12/9

9Ø12,5

46,18

39,56

29,64

23,55

20,74

16,44

12,74

9,79

7,41

5,46

3,75

1,61

-

-

HCS500-F60-12/11

11Ø12,5

50,64

43,23

35,48

27,28

24,17

19,89

15,68

12,34

9,64

7,44

5,61

3,29

-

-

HCS500-F60-12/13

13Ø12,5

51,75

44,19

38,33

31,81

27,36

23,25

18,55

14,83

11,82

9,36

7,32

4,93

2,83

-

HCS500-F60-12/15

15Ø12,5

51,75

43,75

37,81

32,99

29,09

25,84

21,00

16,96

13,68

11,00

8,78

6,23

4,00

2,13

GEOMETRINĖS PERDANGOS PLOKŠTĖS chARAKTERISTIKOS

EKONOMIŠKUMAS IR GREITAS SUMONTAVIMAS įmonės „aksa“ rinkodaros direktoriaus saulius kvieska akcentuoja ekonominius 500 mm plokštės naudojimo aspektus – kadangi tt perdangos plokščių pasiūla rinkoje nėra didelė, naujoji plokštė (vertinant pagal perdengiamą plotą) nuo šiol leis projektų vystytojams sutaupyti nemažai pinigų. kitas labai svarbus dalykas – statybos greitis, kai statant didelius prekybos centrus ar automobilių stovėjimo aikšteles, reikia didelių perdangų kiekių. kadangi tt perdangos plokščių pasiūla rinkoje nėra didelė, o dėl didelio kiekio poreikio objekte ar esant keliems objektams vienu metu jų tiekimo terminai gali gerokai pailginti bendrą objekto statybos grafiką, 500 mm kiaurymėtosios perdangos plokštės – puiki išeitis, nes nominalieji „aksos“ gamybos pajėgumai leidžia tokių plokščių pagaminti apie 9 000 m2 per mėnesį. yra ir kitas įdomus variantas – abiejų tipų (500 mm kiaurymėtųjų ir tt tipo) plokštes išdėlioti skirtingose zonose. taip būtų užtikrinama perdangos plokščių gamyba skirtingose technologinėse linijose ir greitesnis tiekimas. būtent toks variantas buvo pasirinktas, vykdant prekybos centro „mega“ išplėtimo projektą. nors buvo numatyta naudoti tik tt plokštes (nes kuriant techninį ir darbo projektus 500 mm perdangos plokščių

pasiūlos lietuvoje dar nebuvo), tačiau spaudžiant terminams apsispręsta dalį pastato perprojektuoti į 500 mm kiaurymėtąsias perdangos plokštes. prekybos centras „mega“ taps pirmuoju objektu lietuvoje, kur bus panaudotos naujosios įmonės „aksa“ plokštės. „AKSOS“ GELŽBETONIO GAMINIAI KELIAUJA IR į UŽSIENį įmonės „aksa“ gelžbetonio gaminiai eksportuojami ir į įvairias užsienio šalis: švediją, norvegiją, suomiją, latviją, baltarusiją. eksportas sudaro apie 25 % įmonės pajamų, o eksporto dalis pajamų struktūroje ir toliau auga. apie svarias „aksos“ darbų apimtis ir gaminių kokybę byloja tokie didžiausi įgyvendinti įmonės projektai kaip uab „dominari“ 60 000 m2 baldų ir porolono fabrikas panevėžio rajone, ab „vakarų mediena“ gamybinių pastatų kompleksas mogiliavo lez baltarusijoje. vienas iš įdomesnių projektų – 400 mm storio ir 16 m ilgio perdangos plokščių, laiptų ir sieninių elementų tiekimas 9000 m2 administraciniam pastatui švedijos umea mieste, kai gaminiai buvo plukdomi specialiai užsakytais laivais. šiuo metu įmonė „aksa“ su pasididžiavimu savo produkciją tiekia itin reikšmingam „ess lund“ švedijos moksliniam projektui (kuriame, be kita ko, bus ir atominių dalelių greitintuvas), taip pat ab panevėžio statybos tresto švedijoje vykdomam projektui „Garden“. įmonė „aksa“ gamino ir ignalinos atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų saugojimo konteinerių dangčius.

inžinerija

tt perdangos plokščių ir 500 mm kiaurymėtųjų perdangos plokščių skirtumus, r. padleckis pabrėžė, kad abu variantai turi savo pranašumų. naudojant 500 mm kiaurymėtąsias plokštes, objekte nebereikia didelių suvirinimo darbų (tt plokštės tarpusavyje ir su sijomis jungiamos įdėtinėmis detalėmis), nebereikia šių įdėtinių detalių dažyti ar kitaip apsaugoti nuo korozijos, taip pat itin brangių ugniai atsparių dangų. be to, mažesnis 500 mm perdangos plokščių aukštis leidžia sutaupyti pastato aukštingumą arba geriau išnaudoti aukštį. pranašumas yra ir tai, kad projektuotojai geriau išmano kiaurymėtąsias plokštes, kurių mazgai paprastesni, įprasti.

sėkmingai besiklostantis verslas leidžia įmonei aktyviai dalyvauti socialinėje visuomeninėje veikloje: „aksa“ yra ilgametė legendinės kauno „žalgirio“ krepšinio komandos rėmėja, taip pat kiekvienais metais prisideda prie keleto kitų socialinių, kultūrinių ar sportinių projektų. 

73

74

INŽINERIJA

Vieną kartą investavę, žiemą gyvensite be rūpesčių Marius Žardalevičius, UAB „Danfoss“, DEVI pardavimo vadovas

Pristatome: DEVI™ elektrinio šildymo sistema DEVI – didžiausias elektrinio šildymo sistemų gamintojas Europoje, siūlantis kompleksinius šildymo sprendimus.

Nuo apledėjimo saugančios DEVI sistemos dažniausiai įrengiamos automobilių aikštelėse, privažiavimuose, šaligatviuose, išoriniuose pastatų laiptuose, krovimo rampose ir aikštelėse, taip pat tiltuose ir viadukuose.

Sistemos DEVI gali būti įrengiamos ir visų tipų stogų konstrukcijose. Jos efektyviai šalina susikaupusį sniegą ir ledą, užtikrina latakų ir lietvamzdžių laidumą, taip pat užkerta kelią pastatų fasadų ir stogų konstrukcijos žalai, kurią sukelia apledėjimas ir nekontroliuojamas vandens nutekėjimas.

Tokios sistemos neleidžia formuotis pavojingiems varvekliams, galintiems sužeisti praeivius ir sugadinti transporto priemones. Išvengiama nereikalingų rūpesčių žiemos metu – sniego valymo nuo stogų ir takų, barstymo smėliu ar druska ir pan. Sistema garantuoja ir apsaugą nuo papildomų investicijų: sugadinti latakai, trūkę vandentiekio vamzdžiai ir t. t. – visa tai jums neberūpės.

Automatizuota sistema leidžia taupyti Šios šildymo sistemos yra visiškai automatizuotos.

Temperatūros ir oro drėgmės pagrindu sistema pati priima sprendimą dėl būtinumo atšildyti nurodytą

paviršių ir įsijungia automatiškai. Sistema veikia pagal gaunamą informaciją iš jutiklio (-ių), registruojančio (-ių) temperatūrą ir drėgmę. Tad šildymas įsijungs tik tada, kai jutikliai nustatys reikiamą žemos temperatūros ir numatyto lygio drėgmės derinį. Taip sutaupoma elektros energijos ir sumažinamos eksploatacijos išlaidos. Esant žemai temperatūrai be kritulių, šildymas nėra jungiamas.

Paprastas montavimas ir ilgalaikės garantijos Nuo apledėjimo saugančias DEVI sistemas sudaro šildymo kabeliai, šildymo kilimėliai, termostatai ir įrengimo aksesuarai. Šildymo kabeliai gali būti montuojami tiek naujai statomų, tiek jau pastatytų pastatų latakuose, lietvamzdžiuose ir stogų konstrukcijose. Nuo apledėjimo saugančios sistemos montuojamos po tipinėmis paviršiaus dangomis, tokiomis kaip asfaltas, betonas ir trinkelės.

INŽINERIJA

Žiemą nuolat keičiasi oro sąlygos, todėl mums gana dažnai kyla daug nepatogumų ir pavojų: užšąla vamzdžiai, sunku išvažiuoti iš garažo, nuo namų stogų kabo ilgi pavojų keliantys varvekliai, takai pasidengia ledu...

Tai kartojasi kiekvieną žiemą, jei tinkamai tam nepasiruošiame. Visų šių problemų padeda išvengti efektyvi ledo ir sniego tirpinimo sistema.

DEVI šildymo sistemoms nereikia jokios techninės priežiūros, be to, jos yra labai ilgalaikės, suteikiama 20 metų garantija šildymo kabeliams ir kilimėliams. Šildymo kabeliai turi didesnį mechaninį atsparumą, taip pat yra atsparūs UV spinduliams. Visi DEVI™ produktai gaminami iš ekologiškų medžiagų, taupo energiją, saugo aplinką. 

75

REKLAMA

Laimonas Jakas, UAB „Abastas“ direktorius

Laimonas Jakas: Įmonę geriausiai reprezentuoja atlikti darbai

UAB „Abastas“ yra greitai auganti ir sėkmingai statybos srityje apdailos projektus įgyvendinanti bendrovė. Tai leidžia teigti neeilinės architektūros projektuose atlikti vidaus apdailos darbai, jau kurį laiką traukiantys ne vieno architekto ir statybininko akį. Per 2015-uosius sukaupta nemažai patirties ir specialistų būrys šiuo metu pasiruošęs įvykdyti bet kokius interjero apdailos užsakymus.

Bendrovė, kaip pagrindinis apdailos darbų rangovas, įrengė BĮ UAB „ARX“ saloną „Škoda“, atliko objekto „K-29“ bendrųjų erdvių apdailos darbus, UAB „Linea“ naujojo salono įrengimo darbus. Visi išvardyti objektai buvo ne tik sudėtingi, bet ir įdomūs savo sprendimais bei vertinga patirtimi. Trumpai juos pristatysiu.

Salonas „Linea“ Žvėryne, Vilniuje Vienas gražesnių mūsų įmonės atliktų šių metų projektų – bendrovės „Linea“ naujo salono Vilniuje įrengimas, baldų gamyba. Dabar ne tik didžiuojamės šio salono įrengimu, bet ir pastebėjome, kad kolegiškas bendravimas su užsakovu, mandagus elgesys, tolerancija, bendradarbiavimas ir supratimas veda prie gero darbo rezultato. Šiame objekte „Abastas“ pritaikė ir papildomai sukaupė daug geros patirties, kuria yra pasiruošęs pasidalyti artiSalonas „Linea“

76

miausioje ateityje su kitais, įgyvendindamas naujus statytojų projektus.

Automobilių salonas „Škoda“ Dubliškių g., Vilniuje Neseniai įsikūrusiame naujajame salone „Škoda“ Vilniuje galite išvysti išskirtinio dizaino novatorišką „Abasto“ atliktą vidaus apdailą. Per itin trumpą laiką įmonė įvykdė didelio masto apdailos darbus. Nuolatinis įtemptas darbas ir įvairių sprendimų ieškojimas statybos procese suteikė daug patirties, kurią ateityje galėsime panaudoti tokio pobūdžio objektuose.

Verslo centras „K-29“ Konstitucijos pr. 29, Vilniuje Šiame objekte įmonė „Abastas“ gavo labai vertingos patirties, vykdydama tokio masto ir sudėtingumo vidaus apdailos įrengimo darbus, kuriuos dabar sėkmingai taiko kituose objektuose, niekuo nenusileidžiančiuose savo projektiniais sprendimais.

Apibendrinus vienus didesnių 2015 m. užbaigtų projektų, bendrovės „Abastas“ sukaupta patirtis leidžia užtikrinti statytojui kokybę, lankstumą, lengvą komunikaciją ir laiku atliekamą darbą. 

Automobilių salonas „Škoda“

Verslo centras „K-29“

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

Šviesos diodai gatvių labirintuose

78

Sonata Ramanauskienė

Be dirbtinio apšvietimo pasaulis būtų ne toks funkcionalus. Šviesa tamsiuoju paros metu suteikia saugumą pėstiesiems ir važiuojantiesiems, padeda išvengti nelaimių, didina gamybinio, komercinio ir kultūrinio aktyvumo galimybes. Deja, dirbtinė šviesa kainuoja nemažus pinigus, tad dabar vis daugiau dėmesio sulaukia taupioji šviesos diodų (LED) technologija.

Vienoje informacinės pilietiškumo skatinimo kampanijos organizatorių surengtoje apklausoje apie Lietuvos miestų problemas tarp kitų įvardijamas prastas gatvių apšvietimas naktį mažesniuose miestuose. „Nuo 23 val. išjungiamas arba prigesinamas apšvietimas, tad grįžti namo vėliau iš draugų ar kitos vietos yra nesaugu ir baugu“, – rašoma vienoje anketoje, kurioje kartu siūloma savivaldybėms ar seniūnijoms netaupyti aukojant gyventojų saugumą ir užtikrinti, kad apšvietimas mieste ir kaimuose veiktų ilgiau. Pasiūlymas geras, juolab kad dabar dėl modernių technologijų, ypač LED, yra galimybių kartu ir taupyti, ir tinkamai apšviesti gatves. Pavyzdžiui, ne taip seniai apskriejo informacija iš Ispanijos: Madridas ryžosi didžiausiam gatvių apšvietimo sistemos pokyčiui pasaulyje – visas miesto gatves nusprendė apšviesti naudodamas LED technologiją. Iš viso planuojama pakeisti 225 tūkst. žibintų lempų. Apskaičiuota, kad tai padės sutaupyti 36 % per metus suvartojamos energijos.

Kai kurie mūsų miestai pėsčiųjų saugumu gatvėse rūpinasi pagal išgales, ne tokiais dideliais mastais. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Klaipėdos savivaldybė mažiausiai keturiolikoje uostamiesčio pėsčiųjų perėjų įrengė specialų kryptinį apšvietimą, užtikrinantį geresnį pėsčiųjų bei vairuotojų matomumą.

Skaičiai ir pranašumai Lietuvoje apšvietimui kasmet suvartojama apie 100–120 GWh elektros energijos ir išleidžiama 10–12 mln. eurų.

Gatvių apšvietimo modernizavimas kasmet gali sutaupyti 3–5 mln. eurų, į atmosferą būtų išmesta 13–17 tūkst. tonų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtų taupoma energija bei sumažėtų savivaldybių išlaidos. Būtent

Būtent išmaniosios gatvių ir kelių apšvietimo valdymo sistemos sudaro sąlygas taupyti elektros energiją, neprarandant apšvietimo kokybės, leidžia sumažinti elektros energijos sąnaudas.

→

Sostinės senamiesčio Didžioji gatvė naktį švyti išraiškingais fasadais.

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

Moderniai apšviestos gatvės – saugūs piliečiai ir storesnės piniginės Praėjusiais metais 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komitetui atsisakius Energetikos ministerijos įgyvendinamos priemonės „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“ projektų atrankos kriterijaus, kad dėl finansavimo gali kreiptis tik penki didieji Lietuvos miestai, atsirado galimybė visiems mūsų šalies miestams imtis atnaujinti gatvių apšvietimo sistemas. Dabar taupyti elektrą gali ne tik pavieniai gyventojai, bet ir savivaldybės.

UAB „Gaudrė“ nuotraukos

79 79

išmaniosios gatvių ir kelių apšvietimo valdymo sistemos sudaro sąlygas taupyti elektros energiją, neprarandant apšvietimo kokybės, leidžia sumažinti elektros energijos sąnaudas. Šviestuvai su LED technologija leidžia sutaupyti vidutiniškai iki 50 % elektros energijos. Verta išvardyti ir kitus išmaniųjų gatvių bei kelių apšvietimo sistemų pranašumus, suteikiančius galimybę: - kompiuterio ekrane realiuoju laiku matyti šviestuvų būklę ir darbinius parametrus; - įjungti ar išjungti kiekvieną šviestuvą individualiai; - pritemdyti arba paryškinti gatvių šviestuvų (individualiai arba grupėmis) šviesą rankiniu bei automatiniu būdu (suprogramavus grafiką pagal dienos, nakties, vakaro, ryto ar švenčių valandas); - automatiškai įjungti, išjungti ar pritemdyti šviestuvus pagal aplinkos sąlygas; - automatiškai gauti įspėjamuosius pranešimus apie gedimus arba šviestuvų darbinių parametrų nukrypimus nuo normos; - siųsti remontininkus į konkrečią vietą su aiškia užduotimi tik tuomet, kai to iš tikrųjų reikia; taip įmanoma sutaupyti iki 50 % techninės priežiūros išlaidų ir išvengti nuolatinio budėjimo; - reguliuoti apšvietimą magistralėse pagal oro sąlygas ir automobilių srautą.

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

LED apšvietimas Birštono gatvėse Atlikta galimybių studija „Birštono miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ (parengė UAB „Viltechna“ ir UAB „Cowi Lietuva“ specialistai) iš anksto įvertino Birštono gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo alternatyvas, kurios apimtų naujausias naudojamas miesto gatvių apšvietimo technologijas ir valdymo sistemas.

80

Apšvietimo sistemos modernizavimą pasirinkta atlikti maksimaliai panaudojant naujoviško LED apšvietimo technologiją su dinamine adaptyviąja valdymo sistema, kuri jau netrukus turės užtikrinti tinkamą gatvių apšvietimą pagal standartą LST EN 13201-2:2004, sudarys sąlygas verslo subjektų veiklai tamsiuoju paros metu, lanksčiai pritaikant naują apšvietimo sistemą prie besikeičiančių verslo poreikių, užtikrins galimybę lanksčiai nustatyti bei keisti specialias apšvietimo programas pėsčiųjų perėjose, sankryžose, prie mokyklų, aikštėse ir kitose svarbiose vietose, sumažins avarijų tikimybę dėl nepakankamo apšviestumo, padidins vaizdo stebėjimo sistemos efektyvumą, užtikrins didžiausią elektros energijos sunaudojimo bei apšvietimo sistemos eksploatacijos išlaidų taupymą ir didžiausią CO2 emisijos sumažinimą, be to, labai pagerins miesto įvaizdį, o kurortui tai ypač svarbu. „Džiaugiuosi atsigaunančiu Birštonu, nors apšvietimo srityje dar teks pasidarbuoti. Smagu, kad jau vyksta pirmieji postūmiai. Šis kurortas turi rasti savo kelią ir įvaizdį, skirtingą nuo Druskininkų. Nes Birštonas yra itin palankioje, visai Lietuvai pasiekiamoje vietoje, tad vien jau dėl to

nesuklestėti būtų sunku, – pabrėžia Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras, kuriam tenka nemažai keliauti ir važinėti. – Lyginant Vakarų Europos miestus su analogiškais Lietuvos miestais ir miesteliais, mūsiškiai yra gana tamsūs, matyt, visoms savivaldybėms pinigėlių trūksta, jaučiamas taupymo režimas. Netgi pats Vilnius yra tamsokas, turintis tikrai tamsių „skylių“. Deja, kol kas dažniausiai tik švenčių ar kitomis ypatingomis dienomis dėl daugybės įsižiebusių lempelių įmanoma įsitikinti, kad miestuose ir gyvenvietėse viskas daug geriau ir įspūdingiau atrodo.“ LED šviestuvai pasiteisino Birštone prieš dvejus metus dėl projekto „Tiek, kiek reikia miestui“ įgyvendinimo pasirašius trišalę sutartį tarp šviestuvų, skaitiklių ir skydų įrengimą finansavusio LESTO, Birštono savivaldybės ir šviestuvus tiekusios Italijos viešojo apšvietimo bendrovės „Enel Sole“, bandomasis projektas truko metus. Jaunimo gatvėje įrengta 14 LED šviestuvų, kurie, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Valentino Revucko, pasiteisino su kaupu, juos nutarta įsigyti. Dabar šioje gatvėje šviečia ir senos standartinio natrio tipo lempos. Naujieji šviestuvai šviečia daug ryškiau, jų apšviečiamas gatvės plotas yra daug didesnis. Nauda akivaizdi: modernūs LED šviestuvai per metus suvartojo tik 7 601 kWh elektros energijos, o 14 kitoje gatvės pusėje esančių senų natrio lempų išeikvojo 13 324 kWh elektros energijos. „LED šviestuvų efektyvumą būtų galima padidinti dar labiau – iki 70 %, gatvės apšvietimo valdymo punktuose įrengus šviesos ryškumo reguliavimo technologiją“, – įsitikinęs V. Revuckas. Šis Birštono eksperimentas atskleidė, kad investicijos į šiuolaikines energiją taupiai naudojančias technologijas ilgainiui atsiperka, o sutaupytas lėšas galima panaudoti, pavyzdžiui, pastatų energiniam naudingumui didinti. Toks pavyzdys turėtų paskatinti ir kitas savivaldybes imtis tvarų energijos vartojimą užtikrinančių projektų. Šviesos politika eksploatacijos šešėliuose Šiuo metu Lietuvoje gatvių apšvietimo ir elektros įrangos remonto sąnaudos beveik du kartus didesnės už šios įrangos priežiūros sąnaudas. Eksploatacija – tai dar viena problema šalia to, kad mūsų šalyje nėra konkrečios šviesos politikos, nekreipiamas tinkamas dėmesys į tai, kaip vienas architektūrinis ar erdvinis kompleksas veikia šalia esantį kompleksą. Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad dauguma jų kol kas dar neturi galimybės automatiškai reguliuoti apšvietimo ryškumo arba aptikti šviestuvų gedimų. Apšvietimo ryškumas reguliuojamas mechaniškai, o šviestuvų gedimai nustatomi per vaizdinę apžiūrą. Be to, specialistai pastebi, kad per viešuosius pirkimus perkama pigiausia apšvietimo technika ir įranga, kuri labai greitai sunyksta arba tiesiog išnyksta iš akiračio.

Išlenda ir kita bėda – už europinius ar kitokių projektų pinigus įsigytos sistemos nepakankamai eksploatuojamos.

„Pastebimi bandymai jas prižiūrėti, kažką taisyti ar reguliuoti, bet tikrai to nepakanka. Nuėjus į kokį parką ar skverą, akis dažnai bado sunykę apšvietimo stulpai, sudaužyti šviestuvai. Galima viską nurašyti vandalams, bet jeigu nuolat prižiūrėtume, ir to vandalizmo liktų mažiau. Be to, praktiškiau būtų eksploatuoti originalias šviestuvų gamintojų detales, o ne pigesnius ar net savadarbius pakaitalus – reikėtų mažiau priežiūros, būtų mažiau gedimų“, – pabrėžia architektas M. Šaliamoras.

Svarbu tinkamai prižiūrėti eksploataciją, laikantis standarto. Juk daug paprasčiau deramai prižiūrėti, nei kas dešimtmetį atlikti kapitalinį remontą. Be to, sisteminga gatvių, parkų ir kitų vietų apšvietimo priežiūra priverčia pačius gyventojus labiau rūpintis savo aplinka. M. Šaliamoras prisimena, kaip 1995 m. tik pastatytas koks itališkas šviestuvas jau kitą dieną būdavo nulenktas ar sudaužytas.

Užtat dabar tai beveik nevyksta – pavargo vandalai, priprato akis prie gražių vaizdų.

Tačiau rankų nuleisti neverta – naujojo Energijos efektyvumo fondo lėšomis jau teikiamos lengvatinės paskolos viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti ir garantijos už komercinių bankų suteiktas paskolas gatvių apšvietimo modernizavimo projektams finansuoti. Energijos efektyvumo fondo valdytojos Viešųjų investicijų plėtros agentūros Fondų valdymo skyriaus vadovė Kristina Gabartaitė patikino, kad fondas teiks garantijas savivaldybių įgyvendinamiems gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Jau sulaukta užklausų iš Telšių, Vilkaviškio, Plungės, Palangos ir kitų savivaldybių.

Energijos efektyvumo fondą sudarys 79,65 mln. eurų. Viešųjų pastatų modernizavimo finansinei priemonei teks 65,16 mln. eurų, gatvių apšvietimui modernizuoti – 14,49 mln. eurų. 

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

Pagalba iš Energijos efektyvumo fondo Geras miesto erdvių ir architektūrinių statinių apšvietimas visame pasaulyje yra labai svarbus aukšto gyvenimo lygio rodiklis. Deja, iki šiol gatvių apšvietimo tinklai Lietuvos miestuose yra pasenę ir per brangūs eksploatuoti. Pavyzdžiui, Vilniaus gatvių apšvietimas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1845 metais. Nuo to laiko sostinėje pasikeitė trys šviesos šaltinių kartos. Dabar čia yra apie 46 tūkst. šviestuvų ir prožektorių, apie 897 maitinimo ir paskirstymo punktų, per 1,6 tūkst. km kabelinių ir oro elektros linijų. Dar prieš devynis mėnesius Vilniaus meras Remigijus Šimašius pastebėjo, kad „Vilnius turi būti šviesus ir sostinėje esantys šviestuvai, kurie paskutinį kartą buvo atnaujinti 2000 m., turi būti modernizuoti“. Deja, daugiau kaip prieš metus skambiai paskelbti planai moderniai apšviesti Vilnių, kurti kartu su apšvietimo tinklus turėjusia renovuoti Italijos bendrove „Gemmo“, taip ir liko popieriuje – įdėmiau pastudijavus jie pasirodė nenaudingi sostinei.

81 81

82

INFRASTRUKT的RA

LED era: ką pataria „Gaudrės“ ekspertai

Gabrielius Vizgirda, apšvietimo dizaineris

Simas Rinkevičius, apšvietimo dizaineris, projekto vadovas

Sonata Ramanauskienė

Daugiau kaip du dešimtmečius apšvietimo projektus kuriančios ir įgyvendinančios bei šviestuvus gaminančios UAB „Gaudrė“ specialistai siūlo pasikliauti ne vien užrašu „LED“, bet ir kitais šviesos diodų rodikliais. Nes šis apšvietimas vis dar labai įnoringas ir kai kuriais atvejais netgi neekonomiškas. Kodėl?

Tikslios žinios lems efektyvumą Apšviestų pastatų ar atvirų erdvių vizualizacijos – tai lyg tiltas nuo idėjos iki jos įgyvendinimo. Pasak įmonės „Gaudrė“ ekspertų, būtent jos gali padėti išvengti esminių klaidų. Gatvių apšvietimo tinklai diktuoja savo

INFRASTRUKTŪRA

Apšvietimo projektas – kokybės pagrindas Specializuotame „Gaudrės“ salone akys raibsta nuo sumaniai išdėstytų įvairiausios paskirties šviestuvų, traukte traukia katalogais nukrautas stalas patogiai įrengtoje vietoje, skirtoje bendrauti su klientais. Ne tik prekiaujančios, bet ir šviestuvus gaminančios įmonės specialistai pabrėžia, kad svarbiausia gerai apgalvoti, kokios šviesos ir kur reikės, o tik tada rinktis šviestuvus, galinčius skleisti tokią šviesą, ir juos tinkamai išdėstyti. Profesionaliai tai gali atlikti tik apšvietimo dizaineriai ir projektuotojai. „Gerai parengtas apšvietimo projektas smarkiai sumažina eksploatacijos bei įrengimo sąnaudas“, – tvirtina įmonės apšvietimo dizaineris ir projekto vadovas Simas Rinkevičius. Rengiant projektą pagal poreikius, aplinkybes ir galimybes, optimizuojamas apšvietimo galingumas ir ryškumas, šviestuvų skaičius, šviesos spalva – korektiškai viską suderinus pinga eksploatacija. „Viešam klientui eksploatacijos sąnaudos paprastai yra 4–5 kartus didesnės nei įrengimo sąnaudos. Kalbant apie infrastruktūros objektus, jų apšvietimo sąnaudos sudaro liūto dalį, t. y. net 80–90 % visos įrengimo ir eksploatacijos sumos. Todėl šiuolaikiniai LED apšvietimo šaltiniai, kurių gausią pasiūlą turi ir „Gaudrė“, kaip tik leidžia pasiekti didesnį našumą ir sutaupyti lėšų“, – sako apšvietimo dizaineris Gabrielius Vizgirda.

→

83

„Šiuo metu gatvių infrastruktūroje orientuojamasi į šviesos diodų apšvietimą. Tačiau neseniai Romoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje PLDC Danijos pranešėjas pristatė Norvegijos Vyriausybės užsakymu atliktą tyrimą, kuriuo siekta valstybiniu lygmeniu nustatyti LED gatvės šviestuvų parinkimo rekomendacijas.

Jo metu iš tūkstančių skirtingų LED gatvės šviestuvų modelių pagal apšvietimo dizainerių nustatytus reikalavimus atrinkta keliolika modelių. Tuomet atliktos bandomosios studijos, tie šviestuvai išbandyti realiuose keliuose. Paaiškėjo, kad net tarp šių modelių, atitinkančių griežtus kriterijus, efektyvumas skyrėsi penkis kartus, t. y. 500 %! Tad išsirinkti tinkamiausią, geriausią apšvietimo sprendimą dabar tikrai nepaprasta“, – pasakoja S. Rinkevičius.

Sveikatingumo ir gydomojo SPA centras Anykščiuose.

sąlygas, kurioms įvykdyti reikalingi įvairiausi tikslūs apskaičiavimai, nurodant šviesos spalvinę temperatūrą (pagal kurią gaunamas šiltas arba šaltas spektras, pvz., senamiesčio zonoje yra pamažinta, o greitkeliuose kai kur padidinta), horizontalioje plokštumoje apskaičiuojant liuksus ir skaistį, nustatant, kokios klasės apšvieta turi būti ir kt.

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

Bendrasis apšvietimo planas labai naudingas projektuojant infrastruktūros objektus, sutelkia dėmesį ir suteikia estetinį vaizdą. Sostinės Lukiškių aikštė.

84 84

Šviesos diodai – ateitis, bet...

Nors LED (lietuviškai dar vadinami šviestukais) – apšvietimo ateitis, tačiau „Gaudrės“ specialistai vienbalsiai tvirtina, kad kitų šviesos šaltinių dar neverta atsisakyti.

Kai kuriais atvejais metalo halogenai iki šiol efektyvesni nei LED šviestuvai, ypač ten, kur reikia itin didelių šviesos kiekių, pavyzdžiui, stadionams ar didelėms teritorijoms apšviesti. Dėl to jų įmonė gali pasiūlyti klientams praktiškai viską pagal skirtingus poreikius, gali pristatyti šviestuvus ir apšvietimo įrangą iš viso pasaulio pagal įmonėje turimus katalogus. „Patikimiausi Lietuvai yra atvežtiniai iš Europos šalių, antraip gali atsirasti sertifikavimo ir standartų, pavyzdžiui, įtampos skirstymo neatiti-

Neverta žavėtis ir į žemę įleidžiamais šviestuvais. Dėl Lietuvos klimato sąlygų jie turi būti ypač atsparūs, taip pat reikia gerai įrengti drenažą. Kitaip po didelių liūčių ar pavasarį dėl įšalo neįsigėręs vanduo susilaiko aplink šviestuvą ir jis paskęsta.

LED šviestuvais su saulės baterijomis irgi neverta žavėtis, nes dėl per trumpo saulės akumuliavimo laiko Lietuvoje jie retai kada tinkamai šviečia arba visai nešviečia. Esant žemai temperatūrai akumuliatoriaus talpa drastiškai krinta ir daugiausia tokie šviestuvai švies pusvalandį, be to, nuo jų būtina nuolat valyti sniegą.

Mes patys gamintojai! Įmonės „Gaudrė“ darbuotojai nuolat tobulinasi, lanko tiekėjus ir gamintojus. Pasaulinėje rinkoje egzistuoja daugybė gamintojų, galinčių pasiūlyti LED pagrindu lauko sąlygomis veikiančių šviesos šaltinių. Kokius gamintojus „Gaudrės“ specialistai vertina labiausiai? Abu pašnekovai šypteli – jie patys yra šviestuvų gamintojai. „Vis dėlto pačius LED modulius perkame iš žinomiausių Europos gamintojų. Kaip atskirti kokybišką LED šviestuvą nuo nekokybiško? Kaina daug ką parodo, bet ne viską. Vienintelis dalykas, suteikiantis patikimą informaciją apie kokybę, yra šviestuvo parametrai, kuriuos teisingai įvertinti gali tik profesionalas. Tam mes ir esame, nes LED šviestuvai bendrų pramoninių standartų iki šiol neturi: LED lemputė gali veikti ir trumpiau už kaitrinę, ir ne vieną dešimtmetį. O tikėti tuo, ką rašo gamintojai, kol kas reikia atsargiai, nes netgi didieji pasaulio gamintojai visada truputį meluoja. Pavyzdžiui, ant lietuviškų ar kiniškų LED lempučių puikuojasi eksploatavimo laikas – 50 000 valandų, nors geriausi Europos gamintojai analogiškam gaminiui garantuoja 35 000 valandų – ir tai geriausiu atveju! Arba štai tūkstančiai parduotų lempučių „Osram“ negrįžta, o įsigytą lietuvišką LED lemputę neretai tenka keisti kartą per dvi savaites. Kodėl taip atsitinka? Nes jų gamybai naudojami pigūs komponentai, o pramoninių standartų nėra“, – problemas įvardija S. Rinkevičius.

Kodėl verta neskubėti?

Perdegus LED moduliui, kartais tenka keisti visą šviestuvą, nes neįmanoma išsukti šio modulio ir įsukti naujo. „Turėkite galvoje, kad po penkerių metų tokio pat šviestuvo su tokiu pačiu LED moduliu nebebus, tad naujasis, jei ir būtų rastas analogiško galingumo, švies ryškiau, be to, gali skirtis atspalvis ar spalvinė temperatūra. Jei tai gatvės šviestuvas, gal ir ne taip baisu, tačiau jei montuojate keliasdešimt šviestuvų ant fasado, gali tekti pakeisti visus“, – įspėja apšvietimo specialistas.

Miestams reikalingas bendrasis apšvietimo planas LED apšvietimas laikomas vienu populiariausių būdų ekonomiškai ir originaliai apšviesti tiek pastatų vidų, tiek miestų ir miestelių infrastruktūrą. Nors Lietuvoje jau vyksta esminės permainos, pavyzdžiui, gatvių apšvietimo tinkluose dešimtmečius naudotos gyvsidabrio ir natrio lempos pamažu užleidžia vietą modernioms LED technologijoms, vis dėlto LED apšvietimą taupiai ir praktiškai išnaudoti lietuviai dar tik mokosi. Akivaizdu, kad miestų infrastruktūroje šviesos ryškumo, atspalvių margumynas darnos nepadidina. Įmonės „Gaudrė“ specialistų nuomone, taip yra todėl, kad kiekviena savivaldybė ar net nekilnojamojo turto valdytojas apšvietimo problemas sprendžia savaip.

O pasaulyje egzistuoja vadinamasis bendrasis apšvietimo planas (angl. Lighting Master Planning): gyvenamosios erdvės, rajono, miesto dalies, gyvenvietės ir pan. „Tai nėra išsamus projektas, kuriame tiksliai nurodoma, kaip išdėstyti šviestuvus ar atstumai tarp jų bei kiti konkretūs parametrai, o nustatomos bendrinės aukštingumo, tankio ir kitos gairės. Be to, bendrasis apšvietimo planas kuria gerą grąžą, yra labai naudingas projektuojant konkrečius pastatus ar infrastruktūros objektus, sutelkia dėmesį ir suteikia estetinį vaizdą, žiūrint iš tam tikrų apžvalgos taškų. Bendra miesto apšvietimo idėja turi būti atpažįstama“, – neabejoja apšvietimo dizaineris S. Rinkevičius.  Šventaragio gatvė su klasikinio tipo atramomis ir gaubtais, LED šviestuvai.

INFRASTRUKTŪRA INFRASTRUKTŪRA

kimų ir kitų nesklandumų. Renkantis šviestuvus svarbu atsižvelgti ir į lietuvišką klimatą, – įspėja G. Vizgirda. – Nors šaltis šviesos diodams nėra problema, tačiau jie turi paleidimo įtaisą (transformatorių), kuris dažnai išeina iš rikiuotės, jei yra pagamintas šiltuose kraštuose, o temperatūra Lietuvoje siekia –25 0C. Papildomų iššūkių kelia įšalas, temperatūrų kaita.“

85 85

Pramoninis apšvietimas gali būti ir galingas, ir taupus

Sostinės viešbučio „Kempinski“ fasado LED apšvietimas.

Sonata Ramanauskienė

INFRASTRUKTŪRA

Pastaruoju metu apšvietimui skiriama vis daugiau dėmesio. UAB „Ardena“, vykdanti savo veiklą jau beveik 25 metus, gali pasiūlyti kokybiškų ir investicijas taupančių sprendimų, kurie šiuo metu ypač aktualūs pramoniniam apšvietimui. Įmonėje dirba stipri specialistų komanda, įgyvendinanti įvairiausio pobūdžio apšvietimo projektus Lietuvoje ir užsienyje.

Jos tikslas – įvairus, aukštos kokybės prekių asortimentas ir kompleksinis kliento aptarnavimas: nuo profesionalios konsultacijos ir projektavimo iki įgyvendinimo ir techninės priežiūros.

86

Pramoninio ir komercinio apšvietimo ypatumai Patalpų šviesa lemia žmonių savijautą, produktyvumą, prekybos procesą, veiksmingai pritraukia dėmesį, sustiprina saugumą. Todėl šiuolaikiniam pramoninių ir kitokių erdvių apšvietimui būtinas itin funkcionalus, patogiai valdomas ir, žinoma, taupus apšvietimas. Tai pasiekti leidžia inovatyvios šių laikų technologijos, kurias siūlo įmonė „Ardena“.

Pramoniniam apšvietimui svarbu profesionaliai ir apgalvotai parengtas projektas, leidžiantis klientui ateityje sutaupyti nemažas investicijas. Keičiant senuosius šviestuvus naujoviškais šviestuvais su šviesos diodais (LED), ne visada būtina keisti ir elektros instaliaciją. Norint taupyti, labai svarbu pagal galimybes apgalvotai įrengti apšvietimo valdymo sistemą, įsirengti judesio daviklius.

Ar yra riba, kada verta ar neverta pramoninėse patalpose įrengti ar keisti LED apšvietimą? Nes dabar didesnių investicijų reikia ir seniesiems šviestuvamas įsigyti... „Tikrai verta pasvarstyti, kas geriau. Kol kas nerekomenduočiau pamiršti puikiai veikiančių liuminescencinių lempų – jos bet kuriuo atveju išlieka efektyvios. Todėl, svarstant apie naujas apšvietimo galimybes, siekiant efektyviausio sprendimo, būtina kartu su profesionaliu specialistu apsvarstyti kiekvieną variantą“, – sako įmonės „Ardena“ projektų vadovas Edvardas Jakšto.

Sukūrė specialią skaičiuoklę Metalo halogeninės, liuminescencinės, natrio lempos iki šiol naudojamos pramoniniuose ir kitokios paskirties dideliuose objektuose. Tačiau tobulėjančios technologijos stipriai skina kelią LED apšvietimui. Tad kada verta įprastas lempas keisti šviesos diodais? Tiems, kas dvejoja, patyrusi

Kokius šviesos diodus rinktis? Šiuo metu egzistuoja keturių kategorijų (kartų) šviesos diodai.

Brangiausi IV kartos šviesos diodai pradėti gaminti praėjusiais metais, jų efektyvumas itin didelis. Taigi ir LED šviestuvų kainos priklauso nuo to, iš ko gaminamas produktas.

Dabar pasiektas toks lygis, kad sandėliams, gamybinėms patalpoms, cechams šviesos diodai labai greitai atsiperka.

Pavyzdžiui, sandėlyje įrengti paprasčiausius LED šviestuvus apsimoka, nes jų gamyba atpigusi, pardavimas pigesnis, atsiperkamumas labai greitas. Optimalus atsiperkamumo laikotarpis, kad būtų verta investuoti į LED apšvietimą, yra 2–3 metai. O parduotuvės patalpose įrengtos šviečiančios LED linijos atsipirktų tik per 5–7 metus. Turint galvoje, kad elektra ateityje gali brangti, LED nauda įgauna didžiulę praktinę ir ekonominę perspektyvą bei atsiperkamumą.

Keletas pasaulyje garsių bendrovių, tokių kaip „Osram“, „Samsung“, LG, „Philips“, „Citizen“, gamina patikimus LED lustus. Įmonė „Ardena“ bendradarbiauja su gamintojais, savo šviestuvų gamyboje naudojančiais būtent jų lustus. Tokie produktai labai efektyvūs, gali veikti iki 50 000 valandų.

Nežinomų gamintojų derinių šviesos stiprumas gali nukristi perpus. „Šviesos diodas negali perdegti staiga kaip paprasta kaitrinė lemputė, jis miršta (išdega) pamažu, prarasdamas

galią. Nepasitikėkite abejotinos kilmės šviesos diodais“, – įspėja inžinierius Edvardas Karpovičius.

Pirmenybė dienos šviesos spektrui Pramoniniam apšvietimui labiausiai tinka natūralus baltas LED šviesos spektras, vadinamasis „Day light 840“ (dienos šviesos), 4 000 K – būtent toks atitinka Lietuvoje nustatytas higienos normas. „Toks kiekis kelvinų duoda netgi šiek tiek daugiau šviesos nei kiti spektrai“, – patikslina E. Karpovičius.

Ar sunku, perdegus vienam šviestuvui, atitaikyti spektrą, kad neiškristų iš apšviestos teritorijos visumos? „Viskas priklauso nuo gamintojo – jei jis turi gerą vardą, gamina kokybišką produkciją, atitaikyti nesunku. Be to, dabar egzistuoja sugriežtintos normos, t. y. nauja „McAdam“ specifikacija, kurios turi laikytis visi šviesos diodų gamintojai. Pagal ją LED šviesos spektrai labai siaurai suskirstomi iki tiek, kad menkiausių jų skirtumų žmogus akimis nebeįžvelgia. Tad, norint išvengti apšvietimo duobių, nebereikia ieškoti konkrečios šviestuvų partijos. Prie to prisideda sterilios sąlygos ir itin tiksli gamybos įranga, daug tiksliau gaminanti šviesos diodus, tiksliai mikrogramais apskaičiuojanti liuminoforą (medžiaga, gebanti švytėti dėl nešiluminio energijos šaltinio poveikio), – aiškina E. Karpovičius. – Visgi kuo geriau šviesos diodas atgamina spalvas, tuo jo efektyvumas mažėja. Todėl tik klientas turi nuspręsti, kokiam šviesos aspektui jis teikia pirmenybę. Pasirinkimas mūsų įmonėje didelis. Dirbame pagal principą – kiekvienam pagal kišenę.“ Įmonė „Ardena“ įgyvendina ambicingus projektus, kuriuos drąsiai galima vadinti įmonės vizitinėmis kortelėmis. Vieni didžiausių ir garsiausių „Ardenos“ projektų yra Kauno „Žalgirio“ bei Klaipėdos „Švyturio“ arenų apšvietimo projektai. 

INFRASTRUKTŪRA

„Ardenos“ komanda ypač tiksliai apskaičiuos reikiamos apšvietos kiekį, taip užtikrindama patalpų tipui keliamus reikalavimus atitinkantį apšvietimą ir gerokai sumažindama būsimas elektros sąnaudas. Tam jie naudoja vadinamąją LED apšvietimo rodmenų skaičiuoklę. Apšvietimo pardavimų skyriaus vadovas Arturas Šafranovičius aiškina, kad tokia lentelė padeda tiksliai apskaičiuoti investicijos į apšvietimą atsiperkamumą, rentabilumą, parodo, kiek lėšų per metus bus galima sutaupyti, naudojant vieną ar kitą apšvietimą. „Įrašome šviestuvų skaičių, naudojamą galingumą, investicijos kainą ir pamatome esamų bei pasirinktų naujųjų LED šviestuvų sunaudojamos elektros energijos bei priežiūros sąnaudų skirtumą. Ir jeigu pagal lentelę viskas gražiai „sugula“, senąsias lempas galima keisti LED šviestuvais, – aiškina A. Šafranovičius. – Labai daug reiškia atsiperkamumas, t. y. viso projekto investicijos, susidedančios iš elektros kainos ir laikotarpio, per kurį atsiperka įdėtos investicijos, santykio. „Pavyzdžiui, yra 800 m2 sandėlis, kuriame 11 val. per parą įjungtas metalo halogeno lempų apšvietimas, sunaudojantis 11,5 kW/h elektros energijos. Norint modernizuoti tokį apšvietimą, atliktas apskaičiavimas parodė, kad šiuo atveju sandėlyje naudingiausia įrengti italų gamintojo „Disano“ LED šviestuvus „Echo“ (efektyvumas 149 lm/W) kartu su žinomo vokiečių gamintojo „Steinel“ specialiaisiais judesio davikliais. Taip per metus bus sutaupoma apie 6 200 eurų, o šio projekto investicija (įskaitant ir montavimo išlaidas) atsipirks per pusantrų ar dvejus metus, – pasakoja E. Jakšto. – Apsimoka jau vien tai, kad LED šviestuvai atsiperka per dvejus metus. Skaičiuojant, kad jie degs 11 val. per dieną, tokie šviestuvai veiks dešimt metų, iš jų tik dvejus metus atidirbinės investicijas. Kitas ryškus pavyzdys: „Ardenos“ 1 000 m2 ploto sandėlio senosios lempos sunaudodavo 13 kW/h, pakeitus šviestuvus – tik 3 kW/h, tad turime triskart daugiau šviesos, o atsiperkamumas truko apie metus.“

Edvardas Jakšto, projektų vadovas I el. p. e.jaksto@ardena.lt I tel.: +370 616 46 481, +370 5 213 9544

87

G A Z E TK A PR O M O C YJNA tvirtinim o

detales

Reklaminis leidinys NR 1/2016 Šio leidinio pasiūlymai galioja nuo 2016.01.11 iki 2016.02.19. Prekių skaičius ribotas.

Veržlės DIN 934

0

92 €

nuo

kg

DIN 934 kaina be PVM / kg 0,96 Eur 0,92 Eur 0,92 Eur 0,92 Eur

IŠMATAVIMAS (mm) M6 M8 M 10 M 12

kg / pak.

id.

5

74231 88929 88928 88927

Ankerinė masė žieminė

5

50 €

nuo

vnt.

Pavadinimas Ank. masė - 280 ml Ank. masė - 410 ml

kaina vnt ./ be PVM/ vnt. pak.

5,50 Eur 12 7,50 Eur

id.

56919 56913

www.m a rco p o l.lt

Mes nebijom šalčio !

Konfirmatai

0

2

90 € / 100 vnt.

nuo

IŠMATAVIMAS (mm) 6.4 x 50 7.0 x 50

kaina vnt ./ be PVM/ 100 vnt pak.

0,90 Eur 1000 1,05 Eur

id.

11843 11315

Gipso kartono sraigtai medžiui

1

nuo

PN-EN 14566

vnt. / pak.

id.

1

57682 57683

kg / pak.

id.

5

24026 24027 24028 24029 14035

IŠMATAVIMAS (mm) 4 mm

id.

1000

73916

0

nuo

50 € / kg

05 € / vnt.

AT-15-8843/2012

IŠMATAVIMAS (mm) 3,5 x 25 3,5 x 35 3,5 x 45 4,2 x 70

4

vnt. / pak.

Žalvariniai kaiščiai

Gipso kartono sraigtai metalui

id.

kg / pak.

5

IŠMATAVIMAS (mm) 6 x 25 8 x 28 10 x 33 12 x 38 16 x 45

24032 24033 24034 52151

kaina be PVM/ vnt.

0,05 Eur 0,07 Eur 0,11 Eur 0,25 Eur 0,48 Eur

vnt ./ pak.

100 100 100 50 50

id.

38082 38085 42650 38088 38092

Plieniniai kaiščiai

Kaištis DRIVA metalinis

10 € / 100 vnt.

75 € / 100 vnt.

DIN 911

PN-EN 14566 kaina be PVM / kg 1,47 Eur 1,47 Eur 1,47 Eur 1,47 Eur 1,85 Eur

Kaištis DRIVA plastikinis

1

1

10 € / vnt.

IŠMATAVIMAS (mm) 6.4 x 50 7.0 x 50

1

47 € / kg

IŠMATAVIMAS (mm) 3,5 x 25 3,5 x 35 3,5 x 45 3,5 x 55 4,8 x 120

Raktas L formos

Gražtai konfirmatams

0

00 € / 100 vnt.

nuo

03 € / vnt.

AT-15-8857/2012

IŠMATAVIMAS (mm) 24,5

vnt ./ pak.

id.

100

16592

IŠMATAVIMAS (mm) 33

vnt. / pak.

id.

100

40638

Dariaus ir Girėno g.113A, LT-02189 Vilnius, Lietuva UAB Marcopol Baltija

IŠMATAVIMAS (mm) 6 x 25 8 x 30 10 x 40 12 x 50 16 x 65

kaina be PVM/ vnt.

0,03 Eur 0,06 Eur 0,08 Eur 0,11 Eur 0,23 Eur

vnt./ pak.

100 100 100 50 25

id.

38080 42653 42654 42655 42656

* AKCIJA !!!

Šiaudelinės putos žieminės

2

nuo

1

15 € / vnt.

Pavadinimas OPTIMA 700 ml 750 ml

kaina be PVM/ vnt.

vnt. / pak.

id.

2,15 Eur 2,22 Eur

12

54145 15922

kaina Pavadinimas be PVM/ vnt.

Akcija 1,00 Eur* PISTOLETAS PUTOMS 5,19 Eur

• MS-Polimerinis hermetikas klijavimui ir sandarinimui statybose ir metalo konstrukcijose.

Sukietėjusi siūlė atspari vandeniui, chemikalams.

Galima dažyti Pavadinimas BALTAS - 290 ml PILKAS - 290 ml

id.

12

51855 51856

1

Pavadinimas

vnt. / pak.

id.

310 ml

12

15889

0

40 € / vnt.

nuo

JUODAS - 300 ml BESPALVIS - 300 ml RUDAS - 300 ml PLYTŲ - 300 ml PILKAS - 300 ml

vnt ./ pak.

id.

12

14056 38177 52367 54477 17794

40541 19561 52371 43106 49935

12

54146 16498 15923

BALTAS - 300 ml PILKAS - 300 ml

vnt ./ pak.

id.

12

14068 49098

Silikonas sanitarinis

vnt ./ pak.

id.

12

52648 54483 11380

89 € / vnt.

29 € / vnt.

Pavadinimas BESPALVIS - 300 ml BALTAS - 300 ml PILKAS - 300 ml

vnt. / pak.

id.

12

52646 6292 19559

perkant virš 100 €

0€ nemokamas pristatymas

• Tarpų užsandarinimas ir plyšių užpildymas kaminuose, krosnyse.

Gerai sukimba su dauguma statybinių medžiagų, pavyzdžiui, metalu, akmeniu id.

id.

75 € / vnt.

Pavadinimas

1

BESPALVIS - 300 ml BALTAS - 300 ml PILKAS - 300 ml

vnt. / pak.

Akrilas

Karščiui atsparus hermetikas

Hermetikas stogo darbams

Pavadinimas

14380 14878

35 € / vnt.

Pavadinimas

kaina vnt ./ be PVM/ vnt pak.

1,40 Eur 1,59 Eur 1,59 Eur 12 1,59 Eur 1,59 Eur

1

Silikonas neutralus

69 € / vnt.

1

id.

0

BESPALVIS - 300 ml BEIGE - 300 ml BALTAS - 300 ml RUDAS - 300 ml PILKAS - 300 ml

Montažiniai klijai EXTRA

1

kaina be PVM/ vnt.

750 ml 2,59 Eur Mega 900 ml 2,99 Eur MAŽO PLĖTIMOSI 750 ml 2,55 Eur Pavadinimas

vnt. / pak.

19 € / vnt.

Pavadinimas

vnt./ pak.

55€/ vnt.

Silikonas universalus

1

19 € / vnt.

2

nuo

00 € / vnt.

Montažiniai klijai MS POLYMER

2

Pistoletinės putos žieminės

PERKANT TRIS DĖŽES PISTOLETINIŲ PUTŲ PISTOLETAS UŽ SUPER KAINĄ

infolinija 800 - 1700 tel. +370 5 20 52 491 akcija@marcopolbaltija.lt

Pristatymas per 24val.* * Jeigu užsakymas pateiktas iki 12 val.

• Atsparus temperatūrai iki +1500 ºC

Visos kainos nurodytos be PVM

Pavadinimas

vnt. / pak.

id.

JUODAS - 310 ml

12

51860

Dariaus ir Girėno g.113A, LT-02189 Vilnius, Lietuva UAB Marcopol Baltija