Structum 2017 vasaris

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

„Sąžiningumas yra labai brangi savybė. Nesitikėk jo iš pigių žmonių“ – WARREN BUFFET

WWW.ESTRUCTUM.LT

2017 I NR. 2

Jei Jums reikia laiptų ir stoglangių, kreipkitės į FAKRO www.fakro.lt, el. p. atstovas@fakro.pl

REDAKCIJOS ŽODIS

2017 m. Nr. 2

Pavasaris mus pasitinka ne tik atbundančia gamta, bet ir pakiliomis nuotaikomis bei suaktyvėjusia veikla mūsų asmeniniame gyvenime ir versle. Iš žiemos sąstingio pajudėjo statybos, naujos vizijos virsta projektais ir darbais.

Džiugina, kad net viename ramiausių rinkoje mėnesių – sausį – parduotų NT objektų skaičius Lietuvoje, Registrų centro duomenimis, kilo 10,2 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Specialistai žada ir tolesnį rinkos augimą. Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį šalyje atlikta statybos darbų už 717 mln. eurų ir, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, jų padaugėjo 4,9 %. Na, o, pagal „Ober-Haus“, bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,6 %. Linkime, kad tokie teigiami rezultatai ir toliau augintų Lietuvos ekonomiką.

Mūsų darbai taip pat nestovi vietoje. „Structum“ konferencijoje „Energetikos pokyčiai ir pastatų energinio efektyvumo didinimo galimybės“ mokslininkai, statybų ekspertai ir verslo atstovai kalbėjo apie energinių išteklių politiką, energinį pastatų efektyvinimą ir modernius energinius išteklius tausojančius inžinerinius sprendimus. „Išmaniojo miesto III“ kūrybinėse dirbtuvėse studentai ir verslininkai, suvieniję jėgas, kūrė naujus objektus, pasitelkdami inovatyvius sprendimus ir išmaniąsias technologijas.

Apžvelgiame naujus šiais metais įsigaliojusius įstatyminius įsipareigojimus statybų sektoriui. Stebime, kokie didžiausi sporto statinių projektai vystomi Lietuvoje, apie ką svajoja regionų savivalda. Keliame galvas į dangoraižius šalies didmiesčiuose ir klausiame, ar galėsime jau artimiausioje ateityje įsikurti svaiginančiame aukštyje? Geros darbo ir gyvenimo kokybės ieškome išskirtinio interjero architektų biure ir nepaprastai prabangiuose „Naujosios Rivjeros“ apartamentuose.

Atsikvėpkite ir pasinerkite į „Structum“ erdves.

MAŽVYDAS MATUKAS

Žurnalas STRUCTUM I ISSN 2335-2116 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I DIREKTORĖ Ignė Dutova, info@estructum.lt I VYR. REDAKTORIUS Mažvydas Matukas, mazvydas@estructum.lt I VYR. REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Airida Dagienė, airida@estructum.lt I TEKSTŲ AUTORIAI: Mindaugas Skomantas, Giedrė Linden, Sonata Ramanauskienė I NUOTRAUKŲ AUTORIAI: Leonas Garbačauskas, Jevgenija ZUK Photography, „Foster + Partners“, Evaldas Virketis I REKLAMOS SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@estructum.lt I ADMINISTRACIJOS VADOVĖ Aurelija Ruželienė, administracija@estructum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras, www.kkc.lt I VYR. FINANSININKĖ Janina Tunkevič I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą I Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama I © UAB „STRUCTUM projektai“, 2017 I © STRUCTUM, 2017 I Žurnalas platinamas nemokamai I Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.estructum.lt

4

A R CTHUI RT IENKYTSŪ R A

6 ���������� „Inspired“ dvasia rabino name 14 �������� Išskirtinėje vietoje – modernumas iki „Swarovski“ atspindžių 24 ����� Modernus apšvietimas paryškina stiliaus vertę 25 ����� Mediniai baldai dovanoja sveiko gyvenimo harmoniją 30 ����� Kvapai – slaptasis aplinkos harmonijos ingredientas 36 ������ „Inovatyvus viešbučio kambarys 2017“ 44 ������ Kai kurie dalykai su amžiumi tampa tik geresni 46 ������ Įkvėpimo dirbtuvės: kaip pakeisti miesto veidą?

50 ����� Sporto statiniai Lietuvoje: didingi projektai ir ateities vizija 54 ������ Daugiafunkcės dangos stebina savo universalumu 56 ������ „Tarkett“ pristato viso gyvenimo kokybės garantiją 58 ������ Nauja nekilnojamojo turto vystytojų ir rangovų atsakomybė 62 ����� Beribis laminatų pasirinkimas 64 ������ Varšuvos dangoraižių flagmanas 66 ������ Dangoraižiai Lietuvoje: kada kraustysimės į debesis?

71 �������� Skandinaviška patirtis siūloma Lietuvoje 72 ������ Aukštuminių pastatų hidroizoliacija. Ką būtina žinoti?

74 ������ Fasado sistemų vertingosios ypatybės 76 ������ Priešgaisrinės sistemos: šiuolaikinė metalo apsauga nuo gaisro 78 ������ Dangoraižiams svarbūs perdangų konstrukciniai sprendimai 79 ������ Kuo ypatingi dangoraižių liftai?

81 �������� Energinis pastato modeliavimas užtikrina mažesnes sąnaudas 82 ����� Pastatų energinis efektyvumas: poreikiai ir galimybės 88 ������ Efektyviausia plieninių konstrukcijų antikorozinė apsauga 88 ������ Viešosios erdvės gerina gyvenimo kokybę 92 ����� Kas kelia didžiausią grėsmę vaikų žaidimų aikštelėse?

94 ������ „Plungės lagūna“ nebijo išbandymų

5

ARCHITEKTŪRA

„Inspired“ dvasia rabino name SONATA RAMANAUSKIENĖ

Jei vieną dieną prabiltų, Šaltinių gatvės namas Nr. 12 Vilniaus Naujamiestyje turėtų ką papasakoti. Kadaise buvusi žydų rabino pastogė šiandien tapo vieta, kurioje verda maždaug pusšimčio žmonių smegenys, kuriančios ir strateguojančios novatoriškus rinkos komunikacijos sprendimus. Tokioje erdvėje dėstant naujojo biuro koncepciją jo šeimininkai ir interjero autoriai sutelkė pajėgas, kad sukurtų erdvę, kurioje viskas, pradedant darbo principais ir baigiant paveikslų ant sienų autorių asmenybėmis, inspiruoja kurti, stebinti, generuoti idėjas ir netgi ilsėtis.

6

ARCHITEKTŪRA

Leono Garbačausko nuotr.

7

ARCHITEKTŪRA

Architektai Ieva Prunskaitė ir Rokas Puzinas (studija „Prusta“) su užsakovu – agentūra „Inspired UM“ dirba jau antrą kartą, pirmąjį biurą jie įrengė prieš penkmetį. Gavę naują užsakymą pastebėjo, kad užsakovų braižas nepasikeitė. „Agentūros variklis – inovacija, – sako I. Prunskaitė. – Todėl reikėjo kuo palankiau šiai veiklai nuteikiančių erdvių“. Įmonės darbuotojai nedirba griežtu banko grafiku, todėl norėta, kad atvykę į biurą, jie jaustųsi patogiai, galėtų laisvai pasirinkti darbo vietą: gal mūza sklandys virš darbo stalo, o – gal laisvojoje zonoje, ar net virtuvėje?

Niekas nesistebi, jei biuro erdvės neištuštėja ir po darbo valandų – ir ne dėl to, kad čia būtų praktikuojami viršvalandžiai. Tai erdvė, iš kurios nesinori pabėgti laikrodžiui išmušus šeštą: išjungus kompiuterius gyvenimas čia neretai tęsiasi bendrosiose erdvėse, o vasarą – terasoje. Neįpareigojančia nuotaika buvo siekiama užkrėsti ir įmonės klientus: pagal Inspired filosofiją bet kuris rimtas sprendimas privalo turėti turi bent dalelę žaismingumo.

Koncepcija užšifruota detalėse Sprendimus, kaip ne tik patenkinti užsakovo norus, bet ir pasireikšti patiems, architektams padiktavo pati erdvė – du aukštai ir rūsys – sename rekonstruojamame name Naujamiestyje. Įkvėpė ir užsakovų įsivaizduojama ir siekiama biuro estetika. „Nesiekėme kurti standartinio biuro. Norėjosi viską padaryti su užmoju, netradiciškai. Todėl labai nudžiu-

8

gino pirmas aukštas, kuriame radome daugybę senovinių plytų ir apgriuvusių arkinių praėjimų. Visą tai stengėmės maksimaliai išsaugoti ir palikti atvira – buvo gaila uždengti tai, kas istoriška ir vertinga, sienas tinkavome tik tose vietose, kur tikrai labai reikėjo. Nors, kita vertus, tinkas šiek tiek nuslopina aplinkos triukšmą. Tokia koncepcija labai gerai įsikomponavo ir į ribotą biudžetą, nes juk tinkavimas – tai jau papildomos išlaidos. Taigi, vykusiai suderinome praktiškumą su istoriškumu“, – šypsosi Ieva Prunskaitė.

Antras aukštas jau buvo pradėtas tvarkyti pagal pastato savininko projektą. Kūrybinį architektų darbo procesą apsunkino čia rastos pakabinamos lubos, kurios prieštaravo

„NESIEKĖME KURTI STANDARTINIO BIURO. NORĖJOSI VISKĄ PADARYTI SU UŽMOJU, NETRADICIŠKAI.“ Ieva Prunskaitė

ARCHITEKTŪRA

jų stiliaus ideologijai, nes tos lubos yra visiškai tradicinis sprendimas biuruose. Tad teko gerokai pasukti galvą, kokį interjerą kurti antrame aukšte, kad tos lubos nekristų į akis, o dėmesį patrauktų kiti dalykai. Cinkuoto nedažyto natūralaus metalo ažūrinės pertvaros, grafiškai įsikomponavusios į interjerą, tapo idėjiniu ir estetiniu akcentu, padiktavusiu tolesnius sprendimus. Kita svarbi detalė, tapusi ryškiomis dekoracijomis – piešiniai ant pasitarimų kambarių sienų. „Tokios detalės padeda sukurti netikėtumo jausmą – o kas gi bus pasiūlyta atėjusiam klientui? Sužadinti smalsumą, nustebinti – tai taip pat viena iš biuro koncepcijų“, – pabrėžė studijos „Prusta“ architektė.

Abiejuose pasitarimų kambariuose ant sienų išpiešti ypatingi grafiniai piešiniai: viename yra Jono Meko stilizuotas atvaizdas, o kitame – Jurgio Mačiūno. Tiek menininko ir kuratoriaus, avangardo kino krikštatėvio Jono Meko, tiek eksperimentinio, įvairias menines technikas ir galimybes jungusio judėjimo „Fluxus“ pradininko Jurgio Mačiūno portretai parinkti neatsitiktinai: tai – įkvepiantys lietuviai, globaliame kontekste sugebėję įkvėpti naujas sroves, kaip to siekia ir šiandien biure šeimininkaujanti „Inspired“ komanda.

Metalo ažūras, veltinio apsauga ir betono raštai Patys interjero autoriai savo projektą taip pat įvardija kaip nuotykį, paieškas, kurių rezultatas – stulbinančiai patrau-

9

ARCHITEKTŪRA

kli industrinio ir senojo stiliaus sintezė. Jiems buvo labai įdomu, kaip seksis tokią senovinę erdvę paversti modernia.

Buvo iš anksto nuspręsta interjerui nenaudoti daug detalių, o esamą senos dvasios erdvę tiesiog praturtinti šiuolaikiniais elementais: prie margų plytų pakako metalo ir medžio. Dekoratyvinis vaidmuo skirtas net inžinerinėms sistemoms, kurios labai harmoningai „kalbasi“ su cinkuoto metalo pertvaromis. Medinės lubos pirmame aukšte suteikia jaukumo ir šilumos, o specialūs tarpai tarp lubų lentų sugeria garsą.

10

Visi elementai biure turi paskirtį, stengtasi erdvių neperkrauti. „Iš vienos pusės, senovinė aplinka yra labai jauki, turi savo aurą, o industriniai elementai įneša šviežumo, gaivumo, naujoviškumo. Suderinti šie du dalykai kuria labai demokratišką ir jaukią atmosferą“, – dar gyvais įspūdžiais dalinasi studijos „Prusta“ architektai.

Metalas – pagrindinė medžiaga, kuri skiria šiame biure darbo vietas, įkurtas pirmame aukšte. Ažūrinės pertvaros apjungia visas zonas į vieną didelę erdvę, bet tuo pačiu

leidžia kiekvienam darbuotojui psichologiškai išsaugoti privatumą. Antrame aukšte yra virtuvė, poilsio zona, kuri pritaikyta ir darbui, jeigu užsinorėtų minčių pasiieškoti kitur, ir pasitarimų kambariai. Jie taip pat atskirti ažūrinėmis pertvaromis. Susitikimo metu užtrauktos modernios veltinį imituojančios užuolaidos slopina garsą ir slepia vaizdą. Tokios užuolaidos ir tambūre – čia jos atlieka trigubą funkciją: sulaiko garsą, šaltį ir vaizdą. Jos susibangavusios dirba kaip akustinės plokštumos, gerai sugeriančios garsą.

11

ARCHITEKTŪRA

METALAS – PAGRINDINĖ MEDŽIAGA, SKIRIANTI BIURO DARBO VIETAS PIRMAME AUKŠTE. „Stiklo atsisakėme, nusprendę, kad tai pakankamai šaltas ofisinis sprendimas, o mums norėjosi kažko gyvo, jaunatviško, – sakė architektė Ieva Prunskaitė. – Tačiau išliko betonas – visame biure yra lietos betoninės grindys. Aš manau, kad būtent betoninės grindys yra „gyvos“, jos net turi savo piešinį, nebijo dėvėjimosi ir reikalauja mažesnių kaštų. Įrengiant lietas grindis atsisakoma erdvę dalijančių plytelių siūlių, kurios gali trukdyti siekiant vizualinio vientisumo. Chaotiškas grindų piešinys išgaunamas šlifuojant, o paskui viskas stiprinama užgruntuojant. Be to, dėvintis jeigu ir atsiranda kokių įbrėžimų, tai jų praktiškai nesimato. Tai ne tik madingas bet ir praktiškas sprendimas, kuriant šiuolaikišką interjerą.“ Spalvinę gamą biure padiktavo duotybė: natūralios gelsvos plytos, kurios labai gražiai suskamba kartu su medžiu, metalo, t.y. cinko natūrali spalva, o visa kita – achromatiniai deriniai. Vieninteliai ryškūs akcentai įkurdinti antrajame aukšte – tai raudona spalva, kuri paimta iš firminio stiliaus, kėdės,

12

ARCHITEKTŪRA

puikiai derančios prie juodo balto – pilko interjero kolorito.

Dar vienas akcentas – ryškūs ir margi rytietiškų raštų kilimai poilsio zonoje ir praėjimuose. Darbastaliai, spintelės ir komodos atlieka funkcinę paskirtį, bet turi išlikti neutralūs – baltos spalvos. Daugiau medžio, suteikiančio minkštumo bei jaukumo pojūtį, virtuvės erdvėje– čia ir natūralus kamštinis stalas, ir medžio masyvo palangė – baras ir virtuvės baldai.

Situacijos diktavo sprendimus Kadangi pirmo aukšto patalpoje dirbs pusšimtis žmonių, architektams teko pasukti galvą, kaip juos sutalpinti, kad ir žmonės jaustųsi komfortiškai, ir erdvė išliktų patraukli, funkcionali, patogi judėjimui. Teisingai ir patogiai suplanuoti darbo vietas buvo tikrai nelengva, viskas apskaičiuota centimetro tikslumu. Tačiau galiausiai viskas puikiai sugulė į savo vietas – pavyko sėkmingai sudalinti funkcines zonas, numatant tiek patogias darbo vietas, tiek ir darbui reikalingas pagalbines erdves – mini pasitarimų erdvės su rašymui skirtomis lentomis, spausdintuvų erdvė, greitos kavos zona, pagalbinės spintos drabužiams. Šviesos spinduliai – į tikslą Apšvietimas projektuotas kartu su šviesos projektavimo specialistais, kurie turėjo kruopščiai apmąstyti šviesos

išdėstymą, atsižvelgiant į tirštai sėdimą pirmojo aukšto patalpą. „Pirmame aukšte yra bėginė apšvietimo sistema su prožektoriais. Rinkomės minimalius šviestuvus, kad jie nekristų į akis, neblaškytų darbinės nuotaikos ir nemažintų erdvės. Antrame aukšte pagrindinę šviesą sukuria įleisti šviestuvai, o laisvesnės funkcijos zonose atsiranda ir dekoratyvinių šviestuvų“, – detalėmis dalinosi pašnekovė.

Gaivus oras – garantuotas Kadangi naujosios biuro patalpos įkurdintos jau praktiškai suplanuotame rekonstruojamame pastate, architektams reikėjo prisitaikyti ir prie kai kurių inžinerinių sprendimų, kurie ne visi savo išsidėstymu atitiko biuro poreikius, tačiau vėdinimas buvo įrengtas pagal architektės Ievos Prunskaitės nurodymus. „Kadangi čia dirbs tikrai daug žmonių, vėdinimo pajėgumus reikėjo paskaičiuoti labai atsakingai“, – prisimena ji.

Baigę darbus, studijos „Prusta“ architektai prisipažino, kad dabar drąsiai derintų du visiškai skirtingus stilius: „Tai buvo dar vienas žingsnis pirmyn mūsų kūryboje. Juk kiekviena situacija diktuoja savo sprendimą – šis kartas buvo būtent toks. Didžiausias įvertinimas slypi žodžiuose, kuriuos ištarė ne vienas žmogus, vos įėjęs į šį biurą: „Atėjau ir iškart pajutau, kad norėčiau čia dirbti.“ 

13

ARCHITEKTŪRA

14

ARCHITEKTŪRA

Imodernumas „Swarovski“ šskirtinėje vietoje – iki

atspindžių

Jevgenija ZUK Photography

15

ARCHITEKTŪRA

Imode „Sw

šskirtinė iki

atspindžių

16

ARCHITEKTŪRA

SONATA RAMANAUSKIENĖ

ėje vietoje –

ernumas warovski“ Viršutiniame šešiaaukščio namo aukšte nedidelis kampinis butas savo panoraminiais langais, siunčiančiais į vidų gausybę šviesos, žvelgia į Neries upę ir už jos dunksančius Kalnų parko kalnagūbrius, o išėjus į balkoną dešiniau kaskart tenka mėgautis nepakartojamu vaizdu į Gedimino pilį.

Negana to, šį nedidelį butą studijos „Adelonas“ architektė Monika Audickaitė pavertė modernaus stiliaus oaze, kurioje sklando estetikos ir ramybės aura: „Iškart supratau, kad čia interjerą kurti yra didelė atsakomybė ir kad jis turi būti išskirtinis.“ Jauniems, veikliems ir reikliems užsakovams itin tiko pasiūlytas modernus, išlaikantis švarias linijas ir aukštą gaminių kokybę stilius – toks jis turi ilgai išliekamą vertę, greitai neatsibosta, norint ateityje atnaujinti jo įvaizdį, nereikės keisti bazinių baldų, užteks pakeisti interjero detales. Be to, butą šeimininkai savaime paįvairins ir savo asmeniniais daiktais.

Vis dėlto, norėdama apsigyventi visiškai naujoje aplinkoje, šeima dekoro akcentus ir detales pasirinko iš dovanų, namų interjero bei tekstilės salono „C&D style“. Jame jie daiktų interjerui ir komfortui rinkosi iš įspūdingų indų, keramikos, elegantiškų albumų, nuotraukų dėžučių, rėmelių ir daugybės kitų daikčiukų, o, norėdami pajusti gyvenimo kokybę, kai ką nutarė išmėginti iš prancūzų firmos „Yves Delorme“ prabangių patalynės, rankšluosčių ir chalatų, paganė akis į spalvingas italų gamintojo „Bassetti“ lovatieses ir pagalvėles.

eįvertinti sostinės naujojo gyvenamojo kvartalo „Naujoji Rivjera“ vietos neįmanoma, kaip ir čia išdygusių namų. Šiuo jau įgyvendintu projektu AB „YIT Kausta“ – viena didžiausių įmonių statybų srityje Lietuvoje – vėl įrodė gebanti kurti patrauklią ir darnią miesto aplinką, statydama gyvenamuosius namus, ir teikti efektyviai veikiančią garantinę tarnybą. Viename iš šio kvartalo namų, trijų kambarių bute, jauna šeima pagaliau atšventė įkurtuves.

Gryno oro šaltiniai Buto suplanavimas yra dėkingos kvadrato formos, teisingai išdėstyta inžinerija leido nesudarkant erdvės interjerą formuoti aplink ją. Išskyrus tai, kad, norint išsaugoti lubų aukštį, teko keisti vėdinimo sistemos išdėstymą – jis buvo perkeltas į kuo mažiau matomas vietas.

Užsakovai buvo dosnūs įrengdami naujausias namų technologijas. Čia ypač rūpestingai apgalvota švaros palaikymo galimybė – bute UAB „Aidora“ įrengė inovatyvią centrinę dulkių siurbimo sistemą, kuri idealiai palengvina kasdienius buities darbus ir labai gerina oro kokybę.

Tiesa, gryno oro gūsiai į šį butą atkeliaus ir pravėrus terasinio balkono duris. O jos bus dažnai varstomos, nes šeimininkai pasirūpino, kad terasa tarsi pratęstų butą lauke: šiltojo sezono metu čia sėdint ant lauko baldų bus nuostabu išgerti taurę vyno ar puodelį arbatos ir žvelgti į šimtmečius menančią visų sostinės mūrų pramotę – Gedimino pilį. Terasoje UAB „Argilla“ išklojo vieną prabangiausių pasaulyje kietmedžio dangą IPE, kuri apie 2,5 karto kietesnė ir ilgalaikiškenė už ąžuolą! IPE tekstūroje yra švelnių, dažnai persipinančių rievių, jos spalva, atsižvelgiant į terasos įrengimo vietą, oro sąlygas ir priežiūrą, palaipsniui keisis pilkėdama iki grafito atspalvio. Be to, ji atspari vabzdžių, grybelių poveikiui ir netgi ugniai.

17

ARCHITEKTŪRA

Lūžtančios linijos keliauja per sienas ir duris

modernum

Norint suteikti žaismingumo moderniam, neperkrautam ir pakankamai griežtam stiliui buvo naudojamos lūžtančios asimetriškos linijos. „Ši buto interjero tema prasidėjo nuo virtuvės, – prisimena M. Audickaitė. – Mes pasiūlėme laužytų linijų su blizgiais elementais vaizdą, kuris ir suteikė toną visam butui. Pirmiausia virš virtuvinio darbastalio esančią sienutę padengėme neįprastomis blizgų metalą imituojančiomis keraminėmis plytelėmis su iškiliomis briaunelėmis, kurios dar labiau vizualiai praplėtė erdvę – jas radome salone „Vaineta“.“ Prie šių originalių plytelių buvo priderinti nestandartiniai veidrodžiai su kampuose inkrustuotais kristalais „Swarovski“, ir ši spindinti prabanga nukeliavo per visą butą. Tokio įspūdingo interjero struktūriškumą idealiai papildo JUNG serijos „Acreation“ geometrinių formų veidrodiniai jungikliai.

Holo ir koridoriaus erdvę laužytų linijų bei blizgaus ir matinio dažymo žaismu pagyvino bendrovės „Komandor“

18

pagaminta didžiulė stumdomųjų durų spinta. Jos paviršiai organiškai pereina į virtuvės zonos spintas, einančias nuo grindų iki lubų ir nuo sienos iki sienos. Jų durų reljefinį frezavimą ir rankinį unikalų dažymą atliko šioje zonoje pagaminusi ir sumontavusi baldus UAB „Inspiracija“, vadovaujama Juozo Songailos. Jis sako, kad dvigubas dažymas – iš pradžių matiniais, o ant viršaus blizgiais dažais – yra retas Lietuvoje. Išfrezuoti grioveliai diktavo, kur turi prasidėti blizgus paviršius, todėl iš tolo virtuvės baldai pakeri paviršiniu paslaptingu spalvų ir šviesos šydu. Sudėtingiausia buvo sutaikyti baldų durelių raštus, kad išeitų vientisas ornamentas.

Prie struktūrinių raštų labai gražiai dera vadinamosios „nematomos“ durys. Jos atsirado pagal išankstinį užsakymą, nes buto šeimininkai nenorėjo akcentuoti durų apvadų ir nišų – tokios detalės vizualiai mažintų ir taip nedidelį butą.

Sienas pavyko išlaikyti „švarias“ įstačius duris iš „E-durys“. „Tokios durys netampa interjero detale, o tik atlieka savo funkciją. Be to, jas galima dažyti pasirinkta spalva, tad

mas

ARCHITEKTŪRA

puoštos geometriniais raštais sienos išlaikė monolitiškumą tiek medžiagiškumo, tieks spalvine prasme“, – sako dizainerė. Netgi durų rankenos iš „Top spynos“ savo briaunomis atkartoja viso buto leitmotyvą.

Balta dominantė žemės spalvų apsupty Per langą matomas visus metus kintantis vaizdas pasufleravo spalvinį sprendimą – bute dominuoja balta, kurią paįvairina metalo ir žemės spalvų gama. Baltos sienos ir lubos kontrastuoja su tamsiomis grindimis – natūralaus alyvuoto ąžuolo parketas iš salono „Vaineta“. Jis išklotas taip, kad atrodo tarsi vientiso masyvo, kurio išraiškingas, bet švelnus reljefas sukuria tarsi aksominio paviršiaus jausmą, o šį sustiprina žemės spalvų persiliejimas pramaišiui nuo tamsaus iki šviesesnio atspalvių. Parketą su šviesiomis sienomis jungia modernaus dizaino poliuretano baltos grindjuostės iš „Classic Line decor“ kolekcijos. Jos išsiskiria tvirtumu, lengvu montavimu, yra atsparios smūgiams, drėgmei ir temperatūrų pokyčiams.

Stumdomųjų durų balta kaip visos sienos spinta vis dėlto nepranyksta erdvėje, o ją praplečia, nes jos fasaduose atsispindi prabangaus šviestuvo žaismas. Šią ir kitas miegamojo ir darbo kambarių spintas – tik asketiškesnio stiliaus – pagamino ir įrengė įmonė „Komandor“.

Hole priešais spintą stovi su ja darniai kontrastuojanti šokolado plytelę primenanti konsolė su virš jos pakibusia veidrodinių kvadratėlių mozaika. Einant koridoriumi link svetainės visos spalvos ir medžiagos sutartinai kuria didelės erdvės įspūdį.

VIRTUVINIS MAIŠYTUVAS – TAI ŠEIMININKĖS SVAJONĖ VIRTUVĖJE, TIKRAS PAGALBININKAS, GAMINANT MAISTĄ, KAI REIKIA DAŽNAI PLAUTI RANKAS NEIŠTEPANT PATIES MAIŠYTUVO.

Kontrasto principo energija Interjero medžiagos bute derintos kontrasto principu: natūralios su šiuolaikinėmis sintetinėmis.

Virtuvės zonoje esančios bendrovės „Audrineta“ sukurtos rusvos užuolaidos suminkština erdvę, o blizgūs virtuvės

19

ARCHITEKTŪRA

fasadų elementai – geometrinės konfigūracijos blizgų metalą imituojančios plytelės iš salono „Vaineta“ – praplečia ją. Šiuolaikinio modernaus sintetinio akmens virtuvės stalviršiai atkeliavo iš įmonės „Veritas Ana“ – tai vienas retesnių sprendimų, kai stalviršiui naudojamas unikalus „Dekton“ firmos akmuo, visiškai atsparus braižymams, karščiui ir šalčiui.

Tokios aukštos kokybės stalviršiui į porą idealiai tiko inovatyvus „Grohe“ virtuvinis maišytuvas „Minta Touch“ – tai šeimininkės svajonė virtuvėje, tikras pagalbininkas, gaminant maistą, kai reikia dažnai plauti rankas neištepant paties maišytuvo: užtenka vos prisiliesti kūnu, ir šilto vandens srovė įjungiama arba išjungiama, nors maišytuvas veikia ir įprastai.

MIEGAMAJAME VYRAUJA ŠILTESNI AUKSINIAI ATSPALVIAI, SAULĖS ŽYBSNIŲ VAIZDĄ KURIA ANT SIENOS VIRŠ LOVOS NUBĖGANTYS SPECIALIA TECHNIKA ATLIKTO SENDINTO VEIDRODŽIO KVADRATĖLIAI.

Šilumos, pūkų ir sendintų veidrodėlių vilionės Svetainės centriniu akcentu tapo pakabinamas biožidinys iš IĮ „Gidėja“. Jis ypatingas tuo, kad jam nereikalingas specialus ištraukimas. Dizainerė sako, kad panorėję šeimininkai jį galės persikelti į bet kurį kitą kambarį – ir tai didysis jo pranašumas. O atsisėdęs ant nestandartinio ilgio svetainės sofos tarsi prasmengi į debesį – užpildui panaudoti natūralūs pūkai. Tuomet supranti, ko vertas pasiryžimas tokį baldą individualiai užsisakyti įmonėje „Lauksva“, kuri pagamino ir sofą kabinetui bei miegamojo lovą. Visiems minkštiesiems baldams ir užuolaidoms buvo parinkti pusiau sintetiniai audiniai, kad būtų geriau naudojami.

Miegamajame vyrauja šiltesni auksiniai atspalviai, saulės žybsnių vaizdą kuria ant sienos virš lovos nubėgantys specialia technika atlikto sendinto veidrodžio kvadratėliai, o jaukios rusvos užuolaidos švelniai pereina į sienų spalvą. Šita pastelės jūra apsigyvena lovoje ir pataluose, kuriuos parinko „C&D style“ konsultantai.

20

ARCHITEKTŪRA

šiluma

21

ARCHITEKTŪRA

Kabinete karaliauja žemiškos nuotaikos

dizainas

Darbo kambario balduose įsikūnijo trijų žemiškų spalvų žaismas – toks derinys nuteikia ramiam ir produktyviam darbui. Trijų stačiakampių frakcijų „Komandor“ laiptuota spinta tiksliai atkartoja visas tris pagrindines kabineto spalvas.

Darbo stalą pagal dizainerės brėžinius pagaminusios bendrovės „Inspiracija“ direktorius sako, kad šio baldo projektą savaip truputį interpretavo: metalinę stalo konstrukciją patys išlankstė, kūrybiškai pritaikydami prie pagrindinės buto temos – laužytų linijų, kurias ir atkartoja dailūs stalviršio atramų išlankstymai. Kiek paprasčiau buvo sukurti „šokoladinę“ holo konsolę ir baldus vonios kambariui.

Vonios veidrodžių karalystėje – daug inovacijų Sudėtingiausia buvo suformuoti vonios ir tualeto išdėstymą, norėta šių nedidelių plotų zonų interjerus sukurti itin funkcionalius ir kad čia buto šeimininkai bei svečiai jaustųsi nesuspausti tarp keturių sienų. „Užsakovų vizijos ir poreikiai buvo orientuoti į didesnes erdves, todėl realybėje dėl mažo ploto diktuojamų sąlygų teko pasukti galvą. Vis dėlto bendromis jėgomis išgavome puikų rezultatą“, – pasakoja dizainerė. Prisilaikant buto spalvinės gamos, vonios ir WC zonose kontrasto principu išklotos baltos ir žemės spalvų „Vainetos“ plytelės, kurios pakeri savo subtiliai prabangiu žvilgesiu – nei kruopelytės įkyraus mirgėjimo ar akis rėžiančių plytelių sandūrų, atrodo, kad viskas išlieta iš glazūruoto šokolado...

Nedidelė vonios kambario erdvė tarsi perauga į begalybę dėl per kelias sienas nuo grindų iki lubų nusidriekiančių monolitinių veidrodžių ir skaidrių modernių UAB „Baltijos brasta“ dušo kabinos durelių.

Bet labiausiai žvilgsnis neatsispiria „Grohe“ santechnikai: savo dizainu ir paskirtimi intriguoja įleidžiama į lubas masažinė daugiafunkcė dušo galva, kuria sukuriama SPA zona namuose. Iš jos tekanti lietaus srovė (vanduo maišomas su oru) minkštai ir maloniai liečia galvą ir kūną, norint suaktyvinti ar relaksuoti organizmą, yra galimybė įsijungti masažo „Bokoma“ funkciją (dušo galvos kampuose yra keturi masažiniai purkštukai) arba pasimėgauti dviem kriokliais, kurie gali būti jungiami kartu bei atskirai. Be to, šioje dušo sistemoje įtaisytas drėgmei atsparus garsiakalbis „Aquatunes 26268LV0“, kurį „Grohe“ sukūrė kartu su „Philips“ – jis per „Bluetooth“ ryšį transliuoja muziką iš mobiliojo telefono ar planšetės. Garsiakalbis gali būti tvirtinamas ant dušo stovo arba gali būti statomas šalia, nes groja net po tekančiu vandeniu… Švarų sterilumą vonioje ir tualete kuria balta pačios moderniausios „Villeroy & Boch“ keramikos dizainas.

22

s

Ryškiausios interjero detalės – šviestuvai Buto šeimininkai šviestuvus rinkosi iš gamintojų „Kandelas“ ir kitų siūlomų kolekcijų. Jie norėjo kuo įvairesnių apšvietimo scenarijų, todėl hole ir koridoriuje kabo du prašmatnūs metalo ir stiklo šviestuvai, žvilgesiu derantys prie unikalaus keraminio sienų dekoro, taip pat spintoje (kaip ir kitose spintose) įmontuotas LED apšvietimas.

Virš valgomojo stalo puikuojasi prabangus šviestuvas, skleidžiantis geometriškai laužytus šviesos srautus, o pačioje virtuvės zonoje darbo vietą apšviečia ryški šviesa, kurią gali papildyti ir paslėptas romanetės apšvietimas.

Svetainės zonų apšvietimą galima komfortiškai išskaidyti pagal poreikį – kampe stovi toršeras, įrengtas jaukus perimetrinis užuolaidų apšvietimas.

Kabinete ypač ryškiu interjero akcentu tapo dizainerių sukurtas darbo stalo šviestuvas.

Vieta, vieta, vieta! – šis profesionalams žinomas šūkis pasiteisino tūkstantį kartų. Pirmiausia būtent ji, o paskui ir aukščiausios klasės statyba inspiravo jauną šeimą negailėti kūrybinių pastangų ir lėšų kuriant nepakartojamus namus Neries krantinėje, kurie savo interjero sprendiniais ir naujosiomis technologijomis gali tapti įkvėpimu kiekvienam ieškančiajam originalių sprendimų savo būstui. 

ARCHITEKTŪRA

Modernus apšvietimas paryškina stiliaus vertę

S

ostinės naujo gyvenamojo kvartalo „Naujosios Rivjeros“ bute didelis dėmesys skirtas apšvietimui. Įspūdingais metaliniais ir balto stiklo, taip pat integruotais LED šviestuvais įvairiose erdvėse pasirūpino UAB „Kandelas“ – šeštus metus produktyviai besidarbuojanti apšvietimo projektavimo, prekybos šviestuvais, baldais, interjero aksesuarais srityse.

„Kadangi buto šeimininkai yra jauni ir mes jauni – labai aktyvūs, darbštūs, kūrybingi, nuolat tobulėjantys – noriai ėmėmės buto interjerą papildyti moderniu apšvietimu, juolab kad turime patikrintų verslo partnerių visoje Europos rinkoje“, – pasakoja direktorius Eugenijus Vaičius, kurio įmonės vienas iš darbų, vertų pasididžiavimo, yra Klaipėdos laivo restorano Meridiano eksterjero apšvietimas. Įmonė šame bute suprojektavo, parinko, tiekė ir įrengė apšvietimą. Specialistai vadovavosi labai tiksliomis užduotimis, kurias išsakė buto šeimininkai ir architektė. Butas buvo kuriamas pagal modernaus interjero stiliaus kanonus, tad jame turėjo atsirasti daug šviesos. „Pagrindinė užduotis buvo parinkti tokius šviestuvus, kurie skleistų tiek šviesos, kiek reikia tik konkrečiai buto zonai“, – pasakoja bendrovės vadovas. Kadangi kiekviena gyvenamoji zona turi savo apšvietimo reikalavimus, pirmiausia visas apšvietimo išdėstymas buvo suplanuotas projekte. Bute sukomplektuoti šviestuvai: pakabinamieji (4 vnt.), stalinis (1 vnt.), lubiniai (1 vnt.), sieniniai (4 vnt.), toršeras (1 vnt.), likę – įleidžiami šviesos diodų profiliai.

Daugiausia šviesos prireikė virtuvės zonoje, vonioje, spintoms apšviesti ir darbo kambaryje. Buto svetainės ir miegamojo zonose buvo suderinta ryški šviesa su blankesniu ir jaukesniu apšvietimu – tam buvo įdiegti papildomi sieniniai šviestuvai ir toršeras. Taip šeimininkai galės apšvietimu naudotis pagal poreikį.

Bute panaudota daug LED apšvietimo: užglaistomi LED profiliai, LED šviestuvai. „Šiuo metu tai inovatyviausia ir madingiausia apšvietimo technologija. Naudojant ją išgaunama daugiau ir tolygesnės šviesos, mažiau sunaudojama elektros energijos, o paslėptas apšvietimas (įglaistomas į lubas ir sienas, kai matomas tik šviesos šaltinis) papildo ir atskleidžia dar daugiau interjero pranašumų“, – aiškina E. Vaičius. Jo vadovaujama komanda nuolat dalyvauja tarptautinėse interjero, apšvietimo parodose, seka interjero dizaino tendencijas

24

ir tai leidžia jiems pasiūlyti naujausius apšvietimo sprendimus, baldus ir interjero detales. Ne veltui bendrovė „Kandelas“ bendradarbiauja su daugeliu Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Danijos, Belgijos, Nyderlandų ir Lenkijos šviestuvų gamintojų. Jų dėka į Lietuvą atkeliauja tokie modernaus, klasikinio, skandinaviško dizaino prekių ženklai kaip: „Lucienne Monique“, „Kundalini“, „Slamp“, „Kutek“, „Lucifero’s“, „Nordlux“, „Morosini“, „Light4“ ir daug kitų. „Šiais metais startuos mūsų nauja internetinė parduotuvė, kurioje siūlysime dar įvairesnį šviestuvų, baldų, interjero aksesuarų asortimentą. Garantuojame profesionalų ir greitą aptarnavimą, todėl drąsiai mumis pasitikėkite, kaip tai padarė „Naujosios Rivjeros“ šeimininkai, siekdami susikurti šviesius, stilingus ir jaukius namus“, – sako įmonės vadovas, kurio įmonė jau yra įvykdžiusi daug individualių ir visuomeninių apšvietimo projektų kirpyklose, viešbučiuose, restoranuose, individualiuose namuose. Šviestuvų, baldų, interjero aksesuarų ekspozicijas galima pamatyti Klaipėdoje įsikūrusioje parduotuvėje KANDELAS LIGHT BOUTIQUE ir prekybos centre „Berry baldai“ (Baltijos pr. 6A). 

stilius

ARCHITEKTŪRA

Mediniai baldai dovanoja sveiko gyvenimo harmoniją yra gausu eterinių aliejų, teigiamai veikiančių sveikatą, o NATURBALDAI pirkėjai dažnai pasirenka lovas iš spygliuočio ar beržo masyvo. Lovos gali būti gaminamos pagal specialius užsakymus, siūloma įvairi spalvinė gama. „Iš natūralaus medžio masyvo galima išgauti įvairias lovų formas ir užsisakyti nestandartinio dydžio lovas“, – pasakoja D. Vaškevičienė.

Svetainės medinės variacijos

N

ors tikro medžio baldai brangesni, nei pagaminti iš laminuotos plokštės, juos mielai renkasi mąstantys apie ilgalaikę perspektyvą žmonės – šie didelę išliekamąją vertę turintys baldai tarnauja daug metų, keliauja iš kartos į kartą. Kodėl jie tokie vertingi ir kokius rinktis?

Svetainėje NATURBALDAI atstovė pataria susikomplektuoti medinius korpusinius baldus: indaują ar vitriną, komodą, spintelę, lentyną, kavos staliuką ir pan. „Pavyzdžiui, mūsų kolekcija „Domino“, susidedanti iš septynių atskirų „kubų“, yra labai funkcionali – po kurio laiko juos perstumdžius, sukeitus ar pastačius naujoje erdvėje, sukuriamas visiškai naujas kambario vaizdas, – sako D. Vaškevičienė. – Kai pasitelkiamas kūrybingumas, viskas tampa paprasta, tereikia suprasti, kad baldai perkami ne vienai dienai. Taupyti neverta: dažnai baldus keisti yra nepraktiška.“ Natūralus medis dovanoja sveiką erdvę Jūsų vaikui Vaikų kambariui NATURBALDAI specialistai pataria rinktis funkcionalius, lengvai perstatomus baldus, kurie turi būti tvirti, laisvai varstomi, kad nekiltų pavojaus susižaloti, užsakant individualiai galima koreguoti jų matmenis. Jie tikina, kad mediniai vaikiški baldai iš eglės medžio masyvo turi savyje gydomųjų eterinių aliejų, o baldai iš beržo masyvo yra tvirti, ilgalaikiai, atsparūs pelėsiui ir bakterijoms.

Atsakymą lengva rasti vien pažvelgus į NATURBALDAI pagamintus iš natūralios medienos baldus, skirtus miegamajam, svetainei ar vaikų kambariui – jie intriguoja ekologišku praktiškumu ir ilgalaikiškumu.

„Užsakant individualius vaikų kambario medžio baldus atsiranda galimybė įrengti saugią zoną vaikų žaidimams ir miegui, sukurti idealią erdvę vaiko saviraiškai“, – vardija D. Vaškevičienė.

„Natūrali mediena neturi sintetinių dervų, o klijuotas medis gali turėti sveikatai kenksmingų toksinių medžiagų, pavyzdžiui, formaldehido. Nepamirškime ir tokios medinių baldų savybės – kokybiškai pagaminti, dailaus dizaino jie gali skleisti prabangos aurą“, – pasakoja įmonės atstovė Daiva Vaškevičienė, pabrėždama, kad šiais laikais natūralaus medžio baldus lengva prižiūrėti ir restauruoti, jie yra atsparūs temperatūrų pokyčiams ir drėgmei.

NATURBALDAI vaikiškus baldus gamina be aštrių kampų, su glotniomis, tvirtomis ir saugiomis lovos atramomis, baldai padengiami vaiko sveikatos nežalojančiomis medžiagomis. Klientams siūloma rinktis iš plačios spalvų paletės, tad baldai įtiks net išrankiausio skonio pirkėjui. 

Tvirti, sveikatai palankūs miegamojo baldai iš natūralaus medžio masyvo Vienas svarbiausių miegamojo akcentų – kokybiška lova.

Natūralaus medžio lovos puikiai įsikomponuoja į skirtingus interjerus. Prie šio svarbiausio miegamojo akcento derinamos spintelės, konsolė, komoda, spinta, ištraukiami iš lovos šono ar „išvažiuojantys“ iš galo patalynės stalčiai. Natūralaus medžio masyvo lovos karkasas itin tinka ieškantiesiems sveikatai nežalingų ir tvirtų baldų, nes jis skleidžia šilumą ir energiją, pavyzdžiui, balduose iš eglės ar pušies medienos www.naturbaldai.lt, el. p. info@naturbaldai.lt

25

ARCHITEKTŪRA

Apie projekto ,,Naujoji Rivjera“ minkštus baldus

Į

SIMONAS VALAITIS, LAUKSVA verslo plėtros vadybininkas

gyvendinti netikėčiausias idėjas, siekiant patogumo, aukštos kokybės bei išlaikant modernų dizainą – nemažas iššūkis baldų gamintojui.

Didžiulė konstruktorių patirtis, technologų kompetencija, gamybos gebėjimai greitai ir kokybiškai atlikti užduotis – pagrindas gimti individualiam baldui. LAUKSVA šiame iššūkių lauke jaučiasi tvirtai. ,,Kiekvienas etapas gimstant gaminiui turi savo žavesio“- tvirtina verslo plėtros vadybininkas Simonas Valaitis, šeimos verslo atstovas. ,,Kad ir pirkėjo lūkesčių derinimas, jų suguldymas į projektą, siekiant ne supaprastinti, bet išgryninti ir pasiūlyti pirkėjui pačius geriausius sprendimus. Gimsta tikras gaminys – jame išgyventos idėjos, geriausios technologijos, nagingų meistrų rankų, širdies šiluma. Su kiekvienu LAUKSVOS gaminiu į namus turi įžengti šiluma, kūrybinė aura, nes tokioje aplinkoje jis gimė ir pasiekė pirkėją“.

LAUKSVA šiandien pasirengusi pildyti visus klientų lūkesčius – profesionali darbuotojų komanda gali įgyvendinti pačias netikėčiausias idėjas, įvilkdami jas į originalius, kokybiškus audinius, kurie į įmonę atkeliauja iš viso pasaulio. Mes pasirengę jums padėti sukurti savo svajonių namus.

Baldų salonai veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kt. didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 

www.lauksva.lt 26

Mediena – viena universaliausių medžiagų šiuolaikinėje čiai pritaikoma medžiaga. Medis išsiskiria įvairialypėmis konstrukcija, pritaikoma pačiuose įvairiausiuose architektūros projektuose, ieškant ir atrandant naujų menišmedinės architektūros objekto patrauklumą, aktualumą nulemia unikali meniškumo ir funkcionalumo dermė. 9 pAv. PASTATo SiEno S r Eno VAci Jo S n AUJU MEDini U FASADU Pro JEKTAS, BAr SELon A, iSPAni JA, Arc HiT. D. B. S ALVA, 2008 M.

„Nepakartojamo grožio spalva“,– taip apie projekto Naujoji Rivjera balkone išklotą vieno prabangiausių pasaulyje kietmedžio rūšių IPE kalba UAB „Argilla“ vadovas Jurgis Ulčinas. Nuo raudonai gintarinio iki rudo atspalvio su pasitaikančiais kontrastingais LITERATŪRA IR ŠALTINIAI tamsaus atspalvio blyksniais. Dėl ypatingo kietuDelicado, G. H.; Marcos, M. J. 2009. Eloquent end wall, A10 30: 58.

Frearson, A. 2011. mo, didėlio tankio, atsparumo puvimui, pelėsiui ir Heikkinen, P. 2010. Marina watch house, PUU 2010/1: 37–39. grybeliui šiam Brazilijos riešutmedžiui nereikia ypaHinski, A. 2012.

LifeCycle Tower: The World‘s Tallest Wooden Building [interaktyvus]. tingos priežiūros – užtenka reguliariai valyti nuo wooden_building>.

Jones, W. 2009. Timber tower, A10 30: 54. paviršiaus purvą ir, apsaugant terasinės medienos Kaušpėdas, A. 2009. Mediniai namai – ar jau subrendome?[interaktyvus]. Prieiga per spalvą nuo UV spindulių, nutepti belgiška Monocout Laukkanen, M. 2011. Update facades with wooden elements, PUU 3: 34.

HWP alyva.

GRAD paslėptų lentų tvirtiniMichler, A. 2012. Patentuota Michael Green Unveils ‘Tall Wood’ Tower for Vancouver Along With [interaktyvus]. mo sistema užtikrina, kad terasa atrodys estetiškai skyscraper-for-vancouver/>. ir MGB, bus malonu bei saugu vaikščioti basomis.

2015. Tall Wood Müler, C. 2000.

-

-

Basel: Birkhäuser.

Norint medinės fasado priežiūPryce, W.pamiršti 2005. Architecture in wood: aterasos world history.ar Singapore: Thames & Hudson. rą, reiktų rinktis Accoya medieną – pasaulyje anaDetail 5: 34–36.

Shuberrt, H. 2009. Sense of opulence, A10 30: 53. logų neturinčią dėl savo stabilumo, patvarumo bei Skafaru, V. 2011a. Moderni medinė Švedijos architektūra[interaktyvus]. ilgaamžiškumo ir plačių rievių glotnaus paviršiaus.

Steurer, A. 2006.

Birkhäuser. „Tiltuva“, 2012.

-

Basel:

[interaktyvus]. Prieiga per internetą:

Atstovas Lietuvoje UAB „Argilla“ www.argilla.lt Eigulių g. 2, Vilnius Tel. +370 684 200 50

VALLOX rekuperatoriai – aukščiausios klasės metinis šilumos atgavimo efektyvumas

Rekuperatoriai „Vallox“ yra patikimi ir efektyviai naudojantys energiją. Jie gaminami Suomijoje, o jų metinis šilumos atgavimo efektyvumas yra aukščiausios klasės.

Nesvarbu, ar statote naują namą ar renovuojate seną, protinga ir energiją taupanti „Vallox“ vėdinimo sistema užtikrins švarų ir gaivų oras jūsų patalpose. „Vallox“ projektuoja ir gamina vėdinimo sistemas Suomijoje daugiau nei 40 metų. Suomija yra šalto klimato šiaurinė šalis, todėl „Vallox“ neatsitiktinai fokusuojasi į efektyvių šilumos panaudojimo sistemų vystymą. Bendrovės gaminama aukštos kokybės vėdinimo technologija puikiai dera su paprastu ir elegantišku dizainu ir lengvu bei tiksliu valdymu. „Vallox“ rekuperatoriai rūpinasi gyventojais „Vallox“ rekuperatorių funkcijos buvo kruopščiai suprojektuotos, išbandytos ir įgyvendintos. Įrenginys daro daugiau nei tiesiog pakeičia orą: jis rūpinasi ir gyventojais. Plokštelinis šilumokaitis niekada neleidžia ištraukiamo oro kvapams prasiskverbti atgal į namus. Vėdinimo įrenginys veikiai tyliai.

Paprastas ir išmanus „MyVallox“ valdiklis Visi „Vallox“ įrenginiai valdomi internetu, tai yra standartinė „Vallox“ rekuperatorių funkcija. „MyVallox Control“ turi grafinį valdymo skydelį. „MyVallox“ vėdinimo įrenginys gali būti reguliuojamas ne tik su standartiniu valdikliu, bet ir per „MyVallox Cloud“ paslaugą. Ši paslauga suteikia galimybę kontroliuoti savo namų vėdinimą nuotoliniu būdu per internetą ar išmaniuoju telefonu. Modernų „MyVallox“ rekuperatorių galima prijungti prie pastato automatikos sistemos ir interneto. Įrenginiai su puikiais metiniais energijos sąnaudų sertifikatais Sertifikatai, kuriuos teikia nešališka, nepriklausoma organizacija, pvz., VTT Suomijoje, yra energetiškai efektyvaus rekuperatoriaus patvirtinimas, remiantis metiniu šilumos atgavimo efektyvumu ir savitaja ventiliatoriaus galia (SFP). Sertifikatas taip pat užtikrina, kad įrenginio atitirpinimo funkcija veikia patikimai ir kad šilumos, srauto, sandarumo, filtravimo ir garso izoliacijos charakteristikos atitinka nustatytus sertifikavimo proceso reikalavimus. 

Aukštos kokybės filtravimas yra saugus ir ypatingai svarbus žmonėms su kvėpavimo problemomis. „Vallox“ rekuperatoriai filtruoja žiedadulkes ir kitų nešvarumus iš lauko oro.

Tiekiamas oras pašildomas, todėl nėra skersvėjų ir namuose būti - malonu, net ir ant grindų.

UAB NIT – vienintelis įgaliotasis VALLOX OY atstovas Lietuvoje Savanorių pr. 151, Vilnius I Tel. 8 5 27 28 552 I El. paštas info@nit.lt I www.nit.lt

29

ARCHITEKTŪRA

KVAPAI – SLAPTASIS APLINKOS HARMONIJOS INGREDIENTAS

30

ARCHITEKTŪRA

MAŽVYDAS MATUKAS

K

ino filme tinkamai parinkta muzika gali tą pačią sceną paversti tiek romantiška, tiek dramatiška ar net išspausti ašarą. Tikriausiai niekada neatkreipėte dėmesio, kad panašiai jūsų emocijas sužadina ir keičia aplinkoje sklindantys kvapai.

Sukurti aromatinę atmosferą ir pagerinti aplinką, suteikiant pageidaujamą aspektą – neutralumą, nostalgiją, šventiškumą ar šilumą – toks Kristinos ir Povilo Strolių, „Krispo“ kvapų namų šeimininkų, tikslas. Aromatų ekspertai ne tik per mylią uodžia įvairiausius kvapus ir kantriai moko kvapų pradžiamokslio pradedančiuosius, bet ir šeimomis bendrauja su svarbiausių pasaulyje kvapų namų savininkais.

„Su kvapais yra visiškai kitaip. Tai ilgas procesas, vieną kvapą gali rinktis tris dienas, jį prisijaukinti, išbandyti, apie jį kalbėtis“, – emocingai pristato Kristina.

„Kvapas neturi išmušti iš vėžių – gali užuosti ir pamiršti, tačiau po kurio laiko – jo ilgėtis“, – sako Kristina.

Kristina paaiškina, kad kvapai gali grąžinti į vaikystę, pabudinti, pakelti nuotaiką arba, atvirkščiai, nuraminti. Kvapas taip pat gali būti puikus antidepresantas, padedantis niūriomis ilgomis Lietuvos žiemomis.

Užuosti ir jausti Kas paskatino jaunuosius verslininkus pasinerti į kvapų pasaulį?

„Interjero detalės patinka arba ne. O kvapai? Kvapai – tai emocija. Kartu tai ne prabangus įgeidis, o gyvenimo būdas.

Kvapus renkasi tie, kurie nori sukurti šiltą, ramią aplinką, į kurią įnešama pageidaujama dvasia“, – jai antrina Povilas.

Individualiems poreikiams

„Kvapai – puikiausias kelias į mūsų jausmus. Mūsų klientai visuomet buvo aplinką kuriantys žmonės. Ne vienas, atėjęs išsirinkti užuolaidų, vis pasiteiraudavo, ar padėtumėme priderinti šviestuvą ar kitą namų interjero detalę. Taip pradėjo augti mūsų asortimentas“, – prisimena Povilas.

Kvapus savo verslui Povilas ir Kristina rinkosi labai atidžiai, o rasti geriausius kvapų mados namus, su kuriais galima būtų bendradarbiauti, taip pat nebuvo lengva. Profesionalūs kvapų specialistai ieškojo geriausios kokybės. Pasak jų, geriau jau visai nekvėpinti patalpos, užuot nuodijus aplinkinius kinišku sintetiniu kvapu, kuris gali erzinti, alergizuoti.

Pasak verslininko, šviestuvai, kilimai ar vazos – tik techniniai objektai: atėjai, išsirinkai, nusipirkai.

„Vieni mūsų tiekėjai sako, kad jų kvapus galima gerti! Taip ir turėtų būti“, – įsitikinusi Kristina.

31

ARCHITEKTŪRA

sukuria ypatingą jaukumą

yra įsitikinę, kad rašalas gali pakeisti kvapo savybes. „Mes daug bandome ir eksperimentuojame. Parsinešame namo, gyvename su kvapu. Turime net paskyrę zonas kiekvienam prekių ženklui. Man patinka stiprūs kvapai, šiandien mano mėgstamiausias – prekių ženklas „Pañpuri“, pristatantis rytietiškus aromatus. Jie ne per aštrūs, nesakraliniai, tinkami įvairioms erdvėms. Tačiau „Pañpuri“ kvapai yra stiprūs ir ryškūs“, – aiškina Kristina.

Kaip reikia kvėpinti? „Purškiamieji kvapai skirti vonios ir tualeto erdvėms. Tik patys didžiausi kvapų entuziastai, mėgstantys, kad kvapas lydėtų visur ir visada, nesiskiria su šiais aromatais“, – apie kvėpinimo subtilybes pasakoja Kristina. Pasak jos, žvakių ir difuzorių (kvapų su lazdelėmis) paskirtis kitokia. Žvakės suteikia džiaugsmo, jų kvapas intensyvus, tamsiais rudens ir žiemos vakarais jos sukuria ypatingą jaukumą ne tik svetainėje ar miegamajame, bet ir vaiko kambaryje. Na, o difuzoriai kvapą paskleidžia ne iš karto, lazdelės turi jo prisigerti. „Difuzoriaus talpą reikėtų rinktis adekvačią patalpai. Klientai kartais įsigyja 100 ml kvapą kelių šimtų kvadratinių metrų patalpai ir skundžiasi, kad nekvepia. Tokia talpa skirta

Povilas priduria, kad Lietuvoje tautiečiai jau nemažai dėmesio skiria maistui, tačiau apie kvapus dauguma dar tik atsargiai mokosi. „Jaukios aplinkos harmonija labai susijusi su kvapais. Malonioje erdvėje, ar tai būtų namai, ar viešbučio vestibiulis, visi norime jaustis ramiai ir saugiai, ji turi teikti poilsį. O tam svarbus ir gaivus oras, ir gera nuotaika, todėl net kokybiškus kvapus mes padedame pasirinkti individualiai tinkančius konkrečiai vietai ar patinkančius žmogui. O jei pirkėjas taip ir nesusigyvena su pasirinktu kvapu, visuomet ieškome sprendimo. Mes parduodame emociją, todėl negalime sau leisti, kad ji būtų bloga“, – pasakoja Kristina. „Dovanojant kvapus, reikėtų žinoti, ką žmogus mėgsta. Kiekvieno skonis labai individualus. Kažkada jaunystėje draugų padovanotus kvepalus naudojau kaip tualeto gaiviklį. Todėl neverta rizikuoti, geriau sužinokite iki smulkmenų, kokį kvapą žmogus norėtų užuosti. Kristina, pavyzdžiui, visiškai netoleruoja cinamono kvapo, o daugumai žmonių – tai tikrasis Kalėdų dvelksmas“, – pataria Povilas.

Naujausios tendencijos Pasak kvapų ekspertų, dabartinė pasaulio kvapų tendencija – kvapo grynumas. „Krispo“ kvapų namų atstovaujamo prekių ženklo „Antoine“ kūrėjai siūlo kvapų liniją, skirtą kūnui, skalbiniams ir namų erdvei. Taip išsprendžiama kvapų maišymo problema. Skirtingai kvepianti patalynė, dušo želė ir kūno kvapai gali skleisti vadinamąjį „užterštą“ kvapą, prarandamas vientisumas ir harmonija.

Kvapų namai „Locherber“ net rašalo bandomiesiems kvapų popierėliams nenaudoja, savo prekių ženklą įspaudžia, nes

32

ARCHITEKTŪRA

mažam tualeto kambariui. O vidutinės svetainės dydžio erdvei reikėtų mažiausiai 250 ml buteliuko“, – atskleidžia Povilas. Žinovai pataria, kad, norint ilgiau džiaugtis kvapu, jį reiktų statyti giliau kambaryje, geriausiai, kur pučia lengvas skersvėjis, švelniai paskleidžiantis kvapą po namus.

Taip pat nereikėtų kvapo įkurdinti ant palangės, radiatoriaus ar kokio kito karšto objekto, nes šiluma jį gali greitai išgarinti.

KVAPAS NETURI IŠMUŠTI IŠ VĖŽIŲ – GALI UŽUOSTI IR PAMIRŠTI, Atsakingas verslas TAČIAU PO ir Povilui Stroliams versKURIO LAIKO – Kristinai le labai svarbios atsakingumo, paJO ILGĖTIS. tikimumo ir šeimos vertybės.

„Vis daugėja trumpalaikių milijonierių, kurie lipa kitiems per galvas. Mes planuojame ateitį, siekiame verslo tęstinumo, norėtume jį perduoti savo vaikams. Nepatenkintų klientų jiems tikrai nepaliksime“, – planuoja Povilas.

kvapai gali grąžinti į vaikystę...

Pasak jo, viena didžiausių atsakomybių – nesugadinti, auginti, išsaugoti šeimos tradicijas. „Mums labai svarbu būti sąžiningiems sau ir kitiems. Lietuva tokia maža – vieną klientą padaręs nelaimingą, neteksi dešimties. Turime darbuotojų, kurie su mumis – nuo pačios pradžios. Mes stengiamės mokytis iš jų – išklausyti, prisitaikyti, o kitąsyk ir juos timptelėti pirmyn, padrąsinti nebijoti naujovių“, – sako Kristina. Įkvėpimo ieško keliaudami Lankydami parodas, kurios yra neatsiejama kvapų verslo dalis, Stroliai vis išbando naujus prekių ženklus. „Nors vis prisižadame, kad šįsyk važiuojame tik žinių pasisemti, tačiau užuodžiame kokį nors ypatingą kvapą ir jis mums „prilimpa“. Kelionės – neįkainojamas įkvėpimas visiems. Patariame ir darbuotojus vežti į susitikimus su tiekėjais. Per keliones jie atsigauna, apima įkvėpimas. Jie atranda, pajunta ir netgi pamilsta tą prekių ženklą ir visai kitaip gali jį pristatyti potencialiam klientui“, – atskleidžia kelionių magiją Kristina.

Artimus ryšius su kvapų kūrėjais palaikantys verslininkai žino, kaip gimsta kai kurie prekių ženklai, kaip gyvena jų kūrėjai, kokios jiems svarbiausios verslo vertybės.

Su kai kuriais šios bendruomenės nariais jie susipažino pačioje verslų pradžioje, kartu mokėsi, dalijosi patirtimi ir užaugo.

Ateityje Kristina ir Povilas svajoja sukurti savo kvapų kolekciją. Nors kol kas tai tik nedrąsi vizija, tačiau jau galime pajusti, kaip ji tarsi kvapas vilioja savo aromatu. 

33

Sveiki atvykę į atnaujintą interneto svetainę www.emira.lt

PARTNERIAI

INFORMACINIAI PARTNERIAI

KONKURSAS

Sausį paskelbtas architektūros idėjų konkursas „Inovatyvus viešbučio kambarys 2017“ prasidėjo energingu startu. Siūlome susipažinti su vertinimo ekspertais. O kad finišo liniją būtų lengviau pasiekti, būsimų dalyvių ir jūsų dėmesiui – komisijos narių patarimai, į kokias aktualijas labiausiai reikėtų atsižvelgti. Dėkojame ekspertams, atsakiusiems į mūsų klausimus.

1. Kaip manote, kodėl svarbu, kad viešbučio kambarys būtų inovatyvus?

2. Ko reikia viešbučio kambariui, kad jis taptų inovatyvus?

3. Ko tikitės iš konkurso „Inovatyvus viešbučio kambarys 2017“ dalyvių?

Projekto dalyviams linkime atsakingumo, nusiteikimo ir sėkmės.

KONKURSO „INOVATYVUS VIEŠBUČIO KAMBARYS 2017“ KOMISIJA Architektų konsultantė dėl funkcinio patalpų projektavimo, įrengimo Bistrampolio, Dūkštų dvaruose, Vilniaus, Klaipėdos viešbučiuose Lietuvoje bei Azerbaidžane 1. Labai svarbu, kad viešbučiai būtų inovatyvūs, nes ir gyvenimas dinamiškas. Keičiasi svečių įpročiai, pradedant nuo paties kambario, paslaugų užVIEŠBUČIŲ IR RESTORANŲ sakymo, kuris vyksta telefoASOCIACIJOS PREZIDENTĖ EVALDA ŠIŠKAUSKIENĖ nu, pasitelkiant internetinius portalus. Trumpėja svečiavimosi laikas. Žmonės pageidauja kitokių bendrų erdvių, kad viskas būtų be ribų, kad vienas kitą galėtų matyti. Pageidaujami holai su jaukiais minkštasuoliais, čia pat – ir baras, ir maistas. Būtinas greitas internetas.

2. Modernaus neperkrauto interjero, patogios lovos, staliuko, kuris būtų pritaikytas pasidėti kompiuteriui ir dirbti tiesiog joje, taip pat patogaus prisijungimo prie interneto, kavos aparato, atrakinamo mobiliuoju telefonu kambario ir kt.

3. Drąsos, įdomių, originalių ir pritrenkiančių idėjų.

„Kempinski Hotel Cathedral Square“ architektas ir projekto vadovas Vilniuje „Radisson BLU Astorija“ Vilniuje konsultantas „Kempinski Resort Likani“ Gruzijoje konsultantas 1. Ko mes labiausiai ieškome atvykę į viešbutį? Žinoma, kad „Wi-Fi“.

ARCHITEKTAS, PROJEKTAVIMO Norisi susisiekti su artiĮMONĖS „SKLIAUTO PĖDA“ VADOVAS maisiais, pranešti, kad GINTARAS ŠERNIUS po 8 val. skrydžio jau esi vietoje ir saugus.

2. Inovatyviame kambaryje norėčiau turėti galimybę užsiregistravęs telefonu gauti visą informaciją apie viešbutį, taip pat valdyti savo kambario parametrus: vidaus temperatūrą, elektros energijos sunaudojimą ir t. t. Suprantama, reikia susitaikyti su tuo, kad viešbučio personalui jūs būsite matomas. Jie matys, kada jūs paliksite kambarį, kur vakarieniausite – viešbučio restorane ar keliausite ieškoti nuotykių. Ir dar viena smulkmena: moderniam žmogui išsikrovęs telefonas – baisiau nei neužsivedantis automobilis. Tad patogiai prieinamas elektros lizdas taip pat be galo svarbus. Man labai nesinori, kad tektų išjungti šviestuvą, kai reikia įjungti kompiuterį, o telefoną palikti krautis kažkur vonioje.

3. Svarbiausia – patogumas.

Dalinis viešbučio „Mercer“ Niujorke interjero dizainas „Design Hotel“ Vilniuje interjero dizainerės

ARCHITEKTĖS, STUDIJOS „YES.DESIGN.ARCHITECTURE“ ĮKŪRĖJOS GRETA VALIKONĖ IR INDRĖ BARŠAUSKAITĖ

1. Viešbutis yra vienas iš architektūrinių objektų, kuriame vyksta nuolatinė žmonių kaita. Todėl per trumpą vizitą svečiui turi būti suteiktas maksimalus komfortas, sukurtos tokios sąlygos, kad jis ar ji jaustųsi gerai, o viešbučio kambarys taptų laikinu būstu.

Tai sukurti padeda inovatyvūs sprendimai.

2. Inovatyvumas, mūsų manymu, yra visiškai nepriklausomas nuo interjero stilistikos. Kad kambariai, sakytumėme, net visa viešbučio koncepcija, būtų inovatyvūs, pirmiausia reikalingas dizainerio suvokimas, koks yra šiuolaikiškas žmogus. Kai suprantama, kad dažnas viešbučio svečias vertina patogumą, kokybę, technologijų pritaikymą namuose, tai tampa ir prioritetais įrengiant jo „laikiną būstą“ (viešbučio kambarį).

3. Išradingumo, nestandartinių sprendimų, teisingo požiūrio į savo projektą.

37

KONKURSAS

„Artagonist“ interjero architektas 1. Žmonės gyvenime pageidauja vis kažko naujo. Viešbutis ypatingas tuo, kad pakeitus gyvenimo aplinką tampa vieta, kurioje galima patirti kažką, ko nėra namuose. Ne paslaptis, kad viešbučiai kartais būna patogesni, įdomesni už namus, kuriuose gyvename. Išskirtinė jo vieta, istorinė reikšmė ir vertė taip pat ARCHITEKTAS, ARCHITEKTŪROS suteikia gyvenimui skonio ir poSTUDIJOS „PLAZMA“ VADOVAS RYTIS MIKULIONIS tyrių.

2. Inovatyvumo raktas atsiranda nagrinėjant situaciją.

Kiekviena jų diktuoja savo sprendinius. Jei tai susiję su istorija, sprendimo šaknys gali būti vienokios. Sakykim, seno ir naujo priešpriešinimas. Jeigu dalykas naujas – ultramodernūs sprendiniai, naujos technologijos, stikliniai fasadai.

Interjeras šiaip sau neatsiranda, mes mėgstame derinti jį su architektūra. Pirmiausia reikia žiūrėti, kokios yra duotybės, ką turi ir ką gali padaryti. Labai svarbu šiuolaikiškumas. Pavyzdžiui, kaip sukurti, valdomi kambario apšvietimo sprendimai: ar jie teikia reikalingą jaukumo jausmą, ar yra patogūs, funkcionalūs, praktiški?

3. Norėčiau būti maloniai nustebintas. Inovatyvus – tai nematytas ar seniai pamirštas ir prikeltas naujam gyvenimui, o gal tiesiog kitu kampu pažiūrėta į kokį nors įprastą dalyką.

Apšvietimo ir šildymo sistemų projektavimas Lietuvoje ir Islandijoje 1. Labai svarbu, kad, visoms technologijoms gyvenime judant į priekį, modernumas būtų pritaikytas ir viešbučiuose. Viešbučiai gana daug naudojami, tad svarbu, kad ši veikla būtų kuo labiau tausojanti aplinką.

Abipusis naudingumas – techVILNIAUS GEDIMINO nologijos suteikia gerą toną, TECHNIKOS UNIVERSITETO ARCHITEKTŪROS FAKULTETO gerą patirtį. Žmonės, kuriems PRODEKANĖ rūpi planeta, mato, kad apsiSKIRMANTĖ MOZŪRIŪNAITĖ stoja viešbutyje, kuriam ne vis viena, kas vyksta pasaulyje, kuris tausoja aplinką.

2. Technologijų pritaikymo. Moderniuose viešbučiuose svarbus energijos tausojimas. Kai kurie viešbučiai naudoja lietaus surenkamąjį vandenį, elektra taupoma pritaikant saulės baterijas arba elektros kolektorius. Itin svarbus rūšiavimas, vandens taupymas. Svarbu, kad būtų naudojama mažiau išteklių ir tai būtų daroma efektyviai, atsakingai.

3. Protingų sprendimų ateinančiam dešimtmečiui. Naujas viešbučio kambarys turi būti suprojektuotas ne vakar dienai, o ateičiai. Šiandienos sprendimai turi būtų inovatyvūs ir nepasenti po kelerių metų. Svarbu efektyvumas, sukurta norima atmosfera, higienos bei kitų reikalavimų atitikimas.

Vadovauja tarptautinio viešbučių tinklo „Accor Hotels“ plėtros projektams

„ACCOR HOTELS“ PLĖTROS PROJEKTŲ VADOVĖ BRIGITA ALEKSANDRAVIČIŪTĖ

1. Viešbutis visų pirma yra verslas, kuris reaguoja į rinkos pokyčius. Galime ir toliau pardavinėti kambarius su prie lovos stalčiuose įdėta Biblija, kurios niekas niekada neatsiverčia (nors ten tikrai yra daug išmintingų dalykų), ir tikėtis, kad svečiai atvyks. Arba galime atidžiai stebėti visuomenėje vykstančius pokyčius. Akylumas ir pastabumas padės mums suprasti, kas yra mūsų svečias, ir, kiek leidžia ištekliai, orientuotis į tai kas jam patinka. Visi norime, kad pas mus viešėjęs jis išvyktų laimingas, patenkintas ir kupinas įspūdžių.

2. Išskirtinumo ir kokybės. Sužavėti svečią sukuriant emociją, prisiminimus. Tam į pagalbą pasitelkiant įdomų dizainą, tiesioginį bendravimą, paslaugos suasmeninimą, visapusę kokybę. Patarimas – išsirinkite 1–2 savybes ir iškelkite jas kaip savo kūrybinės veiklos šūkį. Gyvenkite tuo.

Darbe būtinas nuoširdumas. Tapkite sektinu pavyzdžiu, koncepcijos ambasadoriumi, lyderiu, kuriuo norisi tikėti ir pasitikėti.

3. Įdomių sprendimų, įspūdingo dizaino, naujų, modernių medžiagų pritaikymo, funkcionalumo bei supratimo, kaip viskas veiks praktiškai. Kertinis akmuo – saugumas, kuris egzistuota visose viešbučio vystymosi stadijose. Koncepcijos pradžia – orientacija į būsimą svečią

Dalyvavo projektuojat ir įrengiant per 100 viešbučių („Hilton“, „Kempinski“, „Radisson“, „Leonardo“, „First Atlant“ ir kt.) įvairiose Vakarų Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje 1. Svarbiausia energijos, darbo sąnaudų prižiūrint viešbutį taupymas. Konkurencinga rinka pati pasiūlo sprendimus, mažinančius sąnaudas, optimizuoja sprendimus inovatyviomis priemonėmis.

2. Eiti žingsnis į žingsnį su naujausiomis technologijomis, tenkinti rinkos ir aptarnaujančiojo personalo poreikius, optimizuoti darbo ir teikiamų paslaugų sprendimus.

3. Sutelkti verslo dalyvius dėl bendro ateities tikslo, kad būtų įrengti inovatyvūs viešbučio kambariai. „MK SERVICES“ VADOVAS MODESTAS KALINAUSKIS

38

INTERJERO APDAILOS ELEMENTAI - Juostelės lubų dekorui - Juostelės sienų dekorui - Grindjuostės - Aksesuarai

Suteikime sienoms ir luboms daugiau reljefo, o interjerui daugiau išraiškos Salono adresas: T. Ševčenkos g. 19 (Naujamiestis), Vilnius I Tel. 8 601 490 40 I El. p. info@classiclinedecor.com I www.classiclinedecor.com

ARCHITEKTŪRA

Kai kurie dalykai su amžiumi tampa tik geresni

K

urti įkvepia žmonės, santykiai su jais, poezija, vienatvė, ilgi vakarai, lietingos dienos, kelionės, net rankos prisilietimas prie kokybiško audinio, odos kvapas. Tad būtinai svajokite ir kurkite, būkite išskirtiniai, originalūs.

Svajones, kūrybines mintis jums padės įgyvendinti „Nevotex“ – viena seniausių, patikimiausių dizaino ir prekybos įmonių Skandinavijoje. Didmeninė ir mažmeninė prekyba audiniais, oda bei kitomis medžiagomis, skirtomis baldų gamybos pramonei, interjero ir eksterjero dizainui, – tai veikla, kurią mes geriausiai išmanome. Pažadame – net ir išrankiausieji liks maloniai nustebinti. Įsitikinsite, kad tai, ką senovėje galėjo leisti sau tik karaliai, – kokybę, dabar gali būti pasiekiama kiekvieno žmogaus prigimčiai.

44

ARCHITEKTŪRA

padalinys padeda optimizuoti klientų išlaidas, kuriant ir gaminant sudėtingus gaminius, tobulinant meistriškumą bei palengvinant pramoninę baldų gamybą. „Mes niekada nesėdime ant laurų, – sako įmonės vadovas Darijus Zakarauskas. – Nuolat ieškome naujų asortimento produktų, koja kojon žengiame kartu su naujausiomis dizaino, spalvų, faktūrų mados tendencijomis. Pas mus rasite viską, kas įkvėps jus kurti. Esame tikri šių sričių ekspertai – profesionalūs, inovatyvūs, klausantys kliento pageidavimų ir motyvuoti. Mūsų populiariausi prekių ženklai skirti baldams ir interjerui, tai lyg mūsų vizitinė kortelė: „United Fabrics“ ir „United Leather“.

Mūsų ekspozicijas galite pamatyti visose Skandinavijos šalyse: Švedijoje (ekspozicija užima 500 m2 plotą), Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, taip pat Lietuvoje ir Estijoje. Tai ypač svarbu plėtojant bendradarbiavimą šių šalių rinkose, pristatant naujienas, renkantis ir apžiūrint klientus dominančias medžiagas, kuriant dialogą tarp skirtingų šalių architektų, dizainerių, gamintojų ir galutinių pirkėjų.“

Ištakos Skandinavijoje Viskas prasidėjo dar 1886 m., kai anglas Henry’is IC Lovegrove’as įkūrė vatos produktų, skirtų ligoninėms bei baldų pramonei, gamyklą Švedijos Nesšė mieste. Miestelis buvo pasirinktas neatsitiktinai. Šalia jo jau buvo viena didžiausių geležinkelio sankryžų Švedijoje, o tai suteikė galimybę greitai pristatyti įmonės produkciją klientams – būtent baldų gamintojams. Netgi tuomet dauguma baldų gamybos įmonių įvertino įmonės „Nevotex“ produkciją ir pristatė savo klientams kaip kokybišką ir patikimą. Po 12 metų, 1898-aisiais, gamyklą į savo rankas perėmė Albertas Fritzas. Jis 1904 m. įmonę reorganizavo į akcinę bendrovę, o 1968 m. kompanijai buvo suteiktas pavadinimas „Nevotex“. Baldų gamintojų dėmesys, baldinių medžiagų poreikis ir paklausa pakeitė įmonės požiūrį. Pradėta plėtoti naujas verslo kryptis – prekyba medžiagomis, skirtomis baldų gamybos pramonei. Metams bėgant originali vatos produktų gamyba mažėjo, kol galiausiai 1970 m. buvo visai sustabdyta ir „Nevotex“ startavo kaip didmeninės prekybos baldinėmis medžiagomis interjerui ir eksterjerui įmonė.

Pasak įmonės vadovo D. Zakarausko, Lietuvoje asortimento ekspoziciją galite apžiūrėti biure Kaune, Veiverių g. 150, darbo dienomis įmonės darbo laiku. Prieš tai informavusiesiems bus skirtas personalas, galintis klientą priimti ir konsultuoti jį dominančiais klausimais. Čia pat galėsite įsigyti jus sudominusį audinį, odą ar kitą produktą. Vartotojų nuomonė įmonei yra labai svarbi, o norai – prioritetas stengtis. „Pasidalinkite savo aistra su mumis!“ – teigia įmonės vadovas D. Zakarauskas. 

Laikui bėgant įmonės veikla plėtėsi, kol transformavosi į kūrybinį ir prekybos verslą.

Dabar kartu su sudėtingų gaminių konstravimo padaliniu Švedijoje, siuvykla Estijoje bei antrinėmis prekybos įmonėmis Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Estijoje bei Lietuvoje kompanijoje dirba beveik 100 kvalifikuotų žmonių komanda, deganti aistra dizainui, spalvoms bei tekstūroms. Greitas aptarnavimas, didžiulis asortimentas, naujausios tendencijos, o, svarbiausia, atsidavimas klientui – tai tik keli pranašumai, kuriais ypač didžiuojamės.

Viskas, kas įkvepia kurti Metai iš metų „Nevotex“ pristato naujus įkvepiančius bei aplinkai palankius produktus: audinius minkštų baldų gamybai, interjerui, eksterjerui, natūralią ir dirbtinę odą, kailius, medžiagas jachtoms, kateriams, laivams. Konstravimo

45

IŠMANUSIS MIESTAS

ĮKVĖPIMO DIRBTUVĖS:

KAIP PAKEISTI MIESTO VEIDĄ?

išmanusis miestas 46

IŠMANUSIS MIESTAS

AIRIDA DAGIENĖ

V

ilniaus dailės akademijos Architektūros katedroje ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete įvyko pirmosios projekto „Išmanusis miestas III“ kūrybinės dirbtuvės. Kūrybinių dirbtuvių metu gabiausi Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir verslo atstovai pateikė idėjas, kaip sukurti modernią Lietuvą ir naujam gyvenimui prikelti apleistas rajonų teritorijas.

Pristatytos studentų idėjos

Paprastai, bet ne prastai

„Išmaniojo miesto“ konkurso dalyviai įrodė, kad jaunoji karta trokšta įgyvendinti sumanymus, padėsiančius Lietuvos miestams tapti patrauklesniems savo infrastruktūriniais bei architektūriniais sprendimais. Ambicingi studentai, padedami projekto rėmėjų, partnerių, kūrė geresnę aplinką Lietuvos rajonų savivaldybėms.

Lietuvos sostinėje dirbti susirinkusias projekto komandas pasitiko iniciatyvos organizatoriai „Structum projektai“. Pasak administracijos vadovės Aurelijos Ruželienės, „Išmaniojo miesto“ dalyviai susirinko įgyvendinti vieną svarbiausių projekto uždavinių – susiburti drauge tam, kad projekto rėmėjai – kvalifikuoti specialistai – galėtų padėti konkurse dalyvaujančioms studentų komandoms pasiekti projektuose geriausių rezultatų.

„BENDRAS DARBAS ARCHITEKTAMS GALI PADĖTI EFEKTYVIAI BENDRADARBIAUTI IR KURTI TOKIĄ LIETUVĄ, KOKIOJE PATYS NORI GYVENTI.“ prof. M. P. Šaliamoras anksto pateiktus realius biudžetus.

Kūrybinių dirbtuvių metu Vilniaus dailės akademijos, Kauno technologijos universiteto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, KTU Menų kambario, VDA Kauno fakulteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai pristatė pirminius savo projektų siūlymus, skirtus Akmenės, Jonavos, Ukmergės ir Šiaulių rajonų savivaldybių teritorijoms modernizuoti.

Netikėtos ir drąsios idėjos, aptartos studentų, savivaldybių ir verslo profesionalų susitikimo metu, virs realybe artimiausiais metais.

Prieš dvejus metus pradėtas tęstinis projektas sulaukė didžiulio palaikymo iš savivaldybių – geriausi projektai bus įgyvendinti, studentai juos kuria pagal iš

Konkurso „Išmanusis miestas III“ finalas įvyks 2017 m. birželio pradžioje, kai bus išrinkti du geriausi projektai, įgyvendinantys optimaliausias pastato ir teritorijos sprendimų koncepcijas.

Organizatoriai kūrybinėmis dirbtuvėmis siekia, kad Lietuvos verslo sektoriaus atstovai bendradarbiautų su jaunais, talentingais žmonėmis, o talentingas jaunimas keistų savo šalį, kurioje gera būtų gyventi ir dirbti.

„PROJEKTAS PADĖS NE TIK PABENDRAUTI SU NAUDINGAIS ŽMONĖMIS, BET IR IŠSIUGDYTI SVARBŲ ĮPROTĮ – MOKYTIS VISĄ GYVENIMĄ.“

Pagrindinis projekto „Išmanus miestas III“ partneris – UAB „Fima“. Iniciatyvoje įmonė dalyvauja jau trečius dr. A. Jurelionis metus. Bendrovės plėtros direktorius Vytautas Zinkevičius įsitikinęs, kad būtina įsikūnyti į užsakovą, t. y. pastato naudotoją, o sukurtas projektas turi būti patogus, naudingas, efektyvus. „Tikslas yra ne statytis inžinerinį paminklą sau, o statyti ir kurti taip, kad pastatu būtų galima efektyviai naudotis. Darykite paprastai, bet ne prastai“, – linkėjo pagrindinis projekto partneris.

Keičia Lietuvą Kad dideliems darbams reikia bendraminčių, įsitikinęs ir Vilniaus dailės akademijos Architektūros katedros vedėjas prof. Marius Pranas Šaliamoras. Sostinėje vykusio susitikimo metu jis paskatino konkurso dalyvius aktyviai įsilieti į projektų kūrimą ir pabrėžė, kad tik bendras darbas tiek esamiems, tiek būsimiems architektams gali padėti efektyviai bendra-

47

IŠMANUSIS MIESTAS

darbiauti ir kurti tokią Lietuvą, kokioje patys nori gyventi. „Architektai mėgsta dirbti vieni, kad jiems niekas netrukdytų.

Bet darbo efektyvumas priklauso nuo bendradarbiavimo“, – kalbėjo prof.

M. P. Šaliamoras.

Kūrybinių dirbtuvių, vykusių Kauno technologijos universitete, dalyvius pristatė ir pasveikino Statybos ir architektūros fakulteto dekanas dr. Andrius Jurelionis, raginęs nebijoti daryti daugiau, negu reikalaujama universitete – drąsiai kurti projektuojamų rajonų ateitį ir nepamiršti miestų identiteto. „Šis renginys padės ne tik pabendrauti su žmonėmis, su kuriais reiks susidurti vėliau, kopiant laiptais savo karJ. Muliuolytė jeroje, bet ir išsiugdyti svarbų įprotį – mokytis visą gyvenimą“, – sakė Statybos ir architektūros fakulteto dekanas, linkėdamas tikėti savimi, kūrybiškumo ir kurti gražius Lietuvos miestų veidus.

„PRIVALOME NEPAMIRŠTI MŪSŲ PLANETOS – MŪSŲ MIESTAI TURI BŪTI NE TIK DARNŪS, BET IR PATOGŪS GYVENTI.“

Urbanizacijos plėtra Jau trečius metus į vieną galingą jėgą verslo, mokslo ir viešojo sektoriaus atstovus vienijantis projektas „Išmanusis miestas“ skatina visuomenę atsakingai žiūrėti į ekonominių išteklių naudojimą, energinio efektyvumo didinimą, populiarina darniosios plėtros ir išmaniojo miesto idėjas.

PAGRINDINIS PROJEKTO PARTNERIS

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

48

Urbanistė Justina Muliuolytė paragino projekto dalyvius mąstyti globaliai. „Privalome nepamiršti mūsų planetos – viską turime daryti efektyviai, kompaktiškai, mūsų miestai turi būti ne tik darnūs, bet ir patogūs gyventi. Jau prieš dešimt metų žmonių, gyvenančių miestuose, skaičius tapo didesnis, nei gyvenančių provincijoje ir kaime.

Miestiečių skaičius vis auga – planuojama, kad 2050 m.

70 % Žemės gyventojų kursis 3 % planetos ploto, t. y. urbanizuotose struktūrose: didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose. Tai mūsų, architektų ir urbanistų, darbo erdvės. Miestus turime kurti taip, kad žmonėms būtų patogu juose gyventi“, – sakė specialistė.

Kūrybinių dirbtuvių tikslas – suteikti galimybę projekte dalyvaujančioms savivaldybėms, projekto partneriams ir, žinoma, studentų komandoms, jų dėstytojams pabendrauti, išdėstyti lūkesčius ir patarimus.

Renginys tik patvirtino, kad Lietuvoje esama daug išsilavinusių ir kūrybingų jaunų žmonių, o tai – puikus pagrindas inovacijų plėtrai bei inovatyviems verslams augti.

„SUKURTAS PROJEKTAS TURI BŪTI PATOGUS, NAUDINGAS IR EFEKTYVUS. DARYKITE PAPRASTAI, BET NE PRASTAI.“ V. Zinkevičius

Konkurso partneriai dalyviams linki įkvėpimo, veržlumo ir kūrybingumo bei laukia gerų rezultatų. 

PAGRINDINIAI PROJEKTO RĖMĖJAI

STATYBA

SPORTO STATINIAI LIETUVOJE:

didingi projektai ir ateities vizija

MAŽVYDAS MATUKAS

D

idžiausias dėmesys sporto pastatams Lietuvoje buvo skiriamas artėjant 2011 m. Europos krepšinio čempionatui. Ne vienas miestas pasipuošė būtent šia proga iškilusia modernia arena. Nemažai ambicingų projektų yra statoma, projektuojama ir planuojama juo šiuo metu. Žurnalas „Structum“ apžvelgia naująjį Sportininkų rengimo centrą Druskininkuose, planuojamą rekonstruoti S. Dariaus ir S. Girėno sporto kompleksą, stebi, apie kokias sporto objektų idėjas Ukmergėje ir Akmenėje svajoja „Išmaniojo miesto III“ projekto dalyviai.

50

STATYBA

Rengimo centras Druskininkuose Vienas didžiausių ir svarbiausių profesionalų sporto infrastruktūros projektų per pastaruosius kelerius metus Sportininkų rengimo centras Druskininkuose yra beveik 17 tūkst. m2 dydžio kompleksas. Tai didžiausias iš dabar Lietuvoje statomų sporto objektų. Centro, pradėto statyti 2008 m., statyba valstybės finansuojama per Kūno kultūros ir sporto departamentą (KKSD). Viso objekto statybos vertė buvo apie 33 mln. eurų, tačiau po indeksacijos sumažėjo iki 29 mln. eurų. Sklypo, kurį pasiūlė Druskininkų savivaldybė, plotas – 99 tūkst. m2.

Jau įrengta pagrindinė centro dalis – universali sporto salė, kuria jau galės naudotis sportininkai. Salė yra unikali Lietuvoje – nuleidus specialias užuolaidas ją galima padalyti ir į dvi atskiras sales. Vykstant svarbioms varžyboms, specialios užuolaidos gali būti pakeltos ir pristatytos mobilios žiūrovų tribūnos, kuriose yra iki 600 vietų. Taip pat įrengtos modernios persirengimo patalpos bei administracinė pastato dalis.

Pastatytas 8 takų 25 m ilgio baseinas, specialios salės kovinių sporto šakų – bokso, imtynių – treniruotėms, taip pat treniruoklių salė bus įrengta artimiausiu metu. Kitame etape planuojama statyti apgyvendinimo patalpas, kuriose turėtų būti ir retinto oro kambariai, o per paskutinį etapą numatyta įrengti infrastruktūrą lauke – stadioną su tribūnomis, aikštynus. Projektas turėtų būti užbaigtas 2018 metais. Šiemet jo vystymo darbams KKSD planuoja skirti 4,081 mln. eurų.

Sportininkų rengimo centre Druskininkuose numatoma infrastruktūra tokioms sporto šakoms kaip: krepšinis, rankinis, tinklinis, plaukimas, dvikovų sporto šakos, šiuolaikinė penkiakovė, lengvoji atletika, futbolas ir kitoms.

SPORTININKŲ RENGIMO CENTRE DRUSKININKUOSE NUMATOMA INFRASTRUKTŪRA TOKIOMS SPORTO ŠAKOMS KAIP: KREPŠINIS, RANKINIS, TINKLINIS, PLAUKIMAS, DVIKOVŲ SPORTO ŠAKOS, ŠIUOLAIKINĖ PENKIAKOVĖ, LENGVOJI ATLETIKA, FUTBOLAS IR KITOMS.

51

STATYBA

S. Dariaus ir S. Girėno stadionas Kaune planuojama S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija. Šis objektas statytas dar 1924–1925 m. ir buvo pirmasis sporto stadionas Lietuvoje. 1969 m. rekonstruojant stadioną, čia įrengta 12 tūkst. vietų žiūrovams, tiesa, sėdėti teko ant medinių suoliukų, vėliau, juos pakeitus plastikinėmis kėdėmis, vietų sumažėjo iki 9,5 tūkstančio. Stadionas buvo skirtas futbolui, lengvajai atletikai ir išskirtiniams renginiams.

„S. Dariaus ir S. Girėno stadionas Kaune – ypač svarbus ir rei-

kalingas projektas ne tik mūsų miestui, bet ir visai Lietuvai.

Todėl stadiono rekonstrukcija yra vienas prioritetinių miesto darbų. Atlikdami kritiškai svarbų etapą – rengdami sklypo detalųjį planą – geranoriškai įsiklausėme į visas vietos bendruomenės pastabas ir pagal jas koregavome sprendinius. Darome viską, kad, per artimiausius mėnesius užbaigę techninį projektą ir konkurso metu parinkę geriausią pasiūlymą pateikusius statybininkus, galėtume kuo greičiau pradėti realius rekonstrukcijos darbus“, – teigia Kauno miesto savivaldybės vicemeras Povilas Mačiulis.

52

Rekonstruotas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas taps daugiafunkcio sporto ir laisvalaikio komplekso Ąžuolyne dalimi.

Visą kompleksą taip pat sudarys rekonstruota sporto halė, naujas lengvosios atletikos maniežas ir atnaujintas Dainų slėnis. Šiuo metu architektai rengia S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos techninį projektą. Planuojama, kad realūs visai Lietuvai svarbaus statinio darbai prasidės dar šią vasarą, o bus įgyvendinti iki 2019 metų. Bene svarbiausias projektuotojų sprendimas – iš medžio sukurta fasadinė stadiono dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas.

Po rekonstrukcijos S. Dariaus ir S. Girėno stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidės iki 15 tūkstančių. Rengiamame techniniame projekte numatyta, kad absoliučiai visos tribūnos bus uždengtos stogu. Ąžuolynui nebūdingus betono luitus nuspręsta paslėpti po mediniu fasadu. Natūrali medžio spalva ir plastiškos linijos leis stadionui vizualiai integruotis į greta esantį Ąžuolyną, su kuriuo bus užmegztas glaudus ryšys.

STATYBA

Kokia mediena bus panaudota rekonstruojant stadioną, kol kas neaišku. Atsakymą į šį klausimą projektuotojai planuoja turėti artimiausiu metu. Specialistų teigimu, vienas svarbiausių šiai medžiagai keliamų reikalavimų – ilgalaikiškumas. Rinkoje šiuo metu yra tiekėjų, specialiai paruoštai medienai suteikiančių iki 30–40 metų garantiją.

Dar viena svarbi naujovė, kurią bus galima rasti atsinaujinusiame stadione, – kardinaliai pasikeitęs pastato cokolinis aukštas. Jis bus paverstas visuomenei skirta erdve, kuri bus atvira iš stadiono išorės. Cokolinis aukštas bus skirtas nevyriausybinių organizacijų poreikiams, jame įsikurs kavinė, sporto centras bei atvira bendravimo erdvė. Suplanuota, kad cokoliniame aukšte esančios erdvės bus atviros nuolat ir veiks ne tik renginių stadione metu. Bus siekiama, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadionas atitiktų UEFA (Europos futbolo federacijų asociacijos) standartus ir gautų ketvirtą kategoriją, čia galėtų vykti aukščiausio lygio futbolo varžybos. Be jų stadione taip pat galės vykti regbio, lengvosios atletikos varžybos, koncertai ir kiti renginiai.

Universali arena Ukmergėje Ukmergės r. meras Rolandas Janickas sako, kad rajonas labai stokoja daugiafunkcio visuomeninio objekto. „Dalyvaudami projekte „Išmanusis miestas III“ tikimės originalių, realistiškų, inovatyvių ir praktiškų pramogų, sporto ir renginių komplekso teritorijos plėtros projektinių pasiūlymų, kuriuos galėtumėme naudoti Ukmergės rajono ir svečių poreikiams tenkinti“, – aiškina R. Janickas.

Pramogų, sporto ir renginių teritorija prie Ukmergės stadiono patraukli susisiekimo, infrastruktūros, rekreacijos ir miestovaizdžio aspektais. Universali pramogų, sporto ir renginių arena ateityje galėtų tapti vienu iš Vilniaus regiono traukos taškų.

Savivaldybės konkursui skirta teritorija Ukmergėje, Gruodžio 17-osios gatvėje, kairiajame Šventosios upės krante, šalia pėsčiųjų tilto per upę. 15,25 ha ploto zonoje numatoma statyti universalią 1,5–2 tūkst. vietų sporto ir renginių areną, įrengti sveikatingumo bei renginių parką su dengtomis estradomis, golfo aikštynais.

Pasak Ukmergės r. mero, konkurso dalyviams keliamas ne vienas esminis teritorijos sutvarkymo ir modernizavimo uždavinys – tikimasi naujoviškų urbanistinių, architektūrinių, miestovaizdžio ir funkcinių sprendinių. Norima, kad Sporto ir pramogų kompleksas būtų universalus statinys ir jame būtų galima rengti įvairias sporto varžybas, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertus, festivalius, parodas, muges, rodyti spektaklius.

Preliminarų koncepcijos įgyvendinimo Ukmergėje biudžetą sudaro 5,2 mln. eurų.

Sveikatingumo kompleksas Akmenėje Akmenės rajone turiningo laisvalaikio, sporto, sveikatingumo skatinimo linkme einama nuosekliai ir sistemingai. „Nutiesti ir tebetiesiami pėsčiųjų, bėgimo takai, BMX ir kitokių dviračių trasos, įrengiamos riedlenčių ir riedučių, krepšinio, futbolo, tinklinio aikštelės. Gausėja lauko treniruoklių, judriųjų žaidimų vietų vaikams ir suaugusiesiems. Norime ir modernaus sveikatingumo komplekso su sporto salėmis, baseinu ir kitais priklausiniais Naujojoje Akmenėje bei tobulinti nuostabųjį Akmenės gamtos ir kultūros parką“, – pasakoja Akmenės r. meras Vitalijus Mitrofanovas.

Konkurso dalyvių idėjoms skirta teritorija pačiame miesto centre. Joje turėtų atsirasti naujas modernus sveikatingumo kompleksas, taip pat sutvarkyta ir pritaikyta miestiečių poilsiui aplinka.

Savivaldybės darbuotojai ilgokai ieškojo investuotojo mieste esantiems sporto rūmams atnaujinti ir paversti juos šiuolaikiškai įrengtu sveikatingumo kompleksu, tačiau, neradus finansavimo šaltinio, buvo nutarta pasukti kita linkme – statyti naują sveikatingumo kompleksą prie Naujosios Akmenės miesto stadiono. Galimam projektui įgyvendinti Akmenėje planuojamas preliminarus 6 mln. eurų biudžetas.

Pageidaujama, kad naujas sveikatingumo komplekso pastatas būtų harmoningai integruotas į miesto centro užstatymo architektūrą ir pritaikytas prie jau susiformavusios aktyvaus laisvalaikio ir sporto zonos miesto centrinėje dalyje. 

53

STATYBA

Daugiafunkcės dangos stebina savo universalumu

V

iena svarbiausių užduočių projektuotojams, rangovams ir užsakovams įrengiant sporto objektus, mokyklų sales ar aikštynus yra tinkamas dangos parinkimas. Modernios šiuolaikinės medžiagos ir technologijos suteikia galimybę ne tik naudoti daugiafunkces dangas, bet suteikia ir papildomą apsaugą nuo galimų susižeidimų. Tokie tvirti ir ilgalaikiai paviršiai gali būti naudojami tiek vietose, kur vyksta sporto varžybos, tiek konferencijų, susirinkimų ir kitų renginių patalpose.

Universalus pritaikymas

Tinka išrankiausiems

Dangų specialistas, „Sika Baltic – Lietuva“ vadovas Gintautas Matijoška, sako, kad naujausios kartos dangos puikiai užtikrina smūgių absorbciją, taip sumažindamos traumų galimybę, o kartu užtikrindamos kamuolio atšokimą ir puikias žaidybines savybes.

Pasak jo, pasaulinė pramoninių ir elastingų grindų dangų technologijų lyderė „Sika“ savo „ComfortFloor“ grupės produktais siūlo grakščią aukštos klasės estetiką net ir patiems išrankiausiems. Tiek komercinės paskirties patalpose, tiek gyvenamuosiuose namuose, naudojant „Sika“ dekoratyvines poliuretano grindų dangos sistemas, galima lengvai pasiekti tobulų rezultatų.

„Dangos „Sika ComfortFloor“ dažniausiai naudojamos mokyklose, muziejuose, bibliotekose ir ligoninėse, tačiau puikiai tinka ir prekybos centrams, viešbučiams, biurams, restoranams, aukštos klasės, modernaus dizaino gyvenamiesiems namams, jogos salėms arba SPA erdvėms. Visų naudojamų patalpų grindų dangoms keliami tam tikri atsparumo smūgiams, nusidėvėjimui, atitikties saugos reglamentams, antistatinių savybių, atsparumo cheminėms medžiagoms ir gaisrui, o ypač su greitu ir veiksmingu montavimu susiję reikalavimai“, – sako G. Matijoška.

54

Aplinką tausojanti sistema „Sika ComfortFloor“ gaminama daugiausia naudojant natūralius aliejus ir organines žaliavas, renkantis elastingas, garsą izoliuojančias plokštes, gaminamas iš perdirbtų gumos ir putų dalelių. „Sika ComfortFloor“ siūlo beveik neribotą dizaino laisvę – sistemos paprastai montuojamos, yra matinio paviršiaus, galimos 72 standartinės spalvos. Taip pat galima naudoti ir

STATYBA

specialias spalvas, pavyzdžiui, dviejų tonų „betono išvaizdos“ dizainus. Galima sukurti individualų grindų dangos dizainą. Papildomi pasirinkimai, kaip pasikartojantys spalvoti žvyneliai, sukuria taškuotą išvaizdą, o lengva, neslystančio paviršiaus tekstūra skirta naudoti drėgnose vietose – dušuose ir tualetuose. Visų dangų spalvos yra itin patvarios.

Specialisto teigimu, tokie dangų sprendimai šiuo metu tampa labai populiarūs visame pasaulyje, nes gali būti puikiai ir įvairiai pritaikomi. Naujas modernias daugiafunkces dangas galima rasti pramoniniuose pastatuose, maisto ir vaistų gamyklose, automobilių aikštelėse, mokyklose, muziejuose, individualiuose namuose ir net butų balkonuose.

Idealios sportui Sporto objektams taip pat siūlomi ir specializuoti grindų dangų sprendimai. „Sika Pulastic“ yra vienas sportinių dangų prekių ženklų lyderių pasaulyje. Šios dangos įrengiamos sporto įstaigose, mokyklose, universitetuose, baleto mokyklose, kūno rengybos ir sporto klubuose. Visame pasaulyje esame sumontavę tūkstančius kvadratinių metrų klasikinių ir specialių spalvų sportinių dangų „Pulastic“, – pristato G. Matijoška.

Universalios sportinių dangų sistemos suteikia komfortą ir saugumą vykstant treniruotėms ir varžyboms, taip pat išsiskiria skirtingo lygio atsparumu mechaninėms apkrovoms.

Jei pasirenkamas „Eco“ savaime išsilyginantis sluoksnis, dėl padidėjusio mechaninio stiprumo (leistinosios apkrovos) užtikrinamas ilgalaikiškumas, o dėl minimalios emisijos saugoma nuo oro taršos. „Puikus ilgalaikis elastingumas yra labai patogus sportininkams ir apsaugo nuo susižalojimo. Besiūlis, neakytas ir lygus paviršius tinkamas lengvai priežiūrai, remontui ir paviršiaus atnaujinimo procedūroms“, – pranašumus įžvelgia dangų specialistas. „Sika“ laiko patikrinti ir patvirtinti metodai paremti daugiau kaip 100 metų grindų dangoms, betono gamybai, požeminei hidroizoliacijai, stogo dangoms, sandarinimui, montavimui ir kitoms pramoninio pritaikymo sritims naudojamų technologijų kūrimo patirtimi. 

„Sika Baltic-Lietuva“, Veiverių g. 150, Kaunas Gintautas Matijoška, tel. +37061072292

55

STATYBA

„Tarkett“ pristato viso gyvenimo kokybės garantiją

P

Pasaulinė grindų dangų gamybos lyderė „Tarkett“ atnaujino aukščiausios kokybės homogeninę „iQ“ kolekciją. Nauja gamybos technologija siūlo atsparų, laikui visiškai nepaklūstantį paviršių.

Homogeninių vinilo grindų asortimentas buvo sukurtas jau daugiau nei prieš 60 metų, ir dominuoja rinkoje nuo 1947-ųjų. Tačiau nuo šiol inovatyvi klasikinio dizaino ir estetikos „iQ“ kolekcija tapo dar patvaresnė.

Homogenine „iQ“ konstrukcija yra tvirta ir itin atspari danga, kuri šiuo metu rinkoje savo dėvėjimosi savybėmis yra viena iš geriausių medžiagų švietimo ir sveikatos įstaigų interjero apdailai. „Dangos turi dėvėjimuisi skirtą 2 mm storį ir specialų padengimą, dėl kurio „iQ“ produktas sauso poliravimo metodu gali užtikrinti mažas išlaidas priežiūrai.

Naujasis „iQ“ paviršius turi geriausią savo produktų kate-

56

gorijoje atsparumą chemikalams ir dėmėms. Kartu su „Tarkett“ unikalia atnaujinimo sausai poliruojant technologija paviršius išsaugo išvaizdą ir užtikrina, kad spalva, raštas, atsparumas dėmėms ir techninės savybės išliktų visą eksploatavimo laiką“, - pasakoja „Tarkett“ atstovas Lietuvoje Audrius Mizaras.

Greitai atsiperka Pasak specialisto, nauja dangos padengimo technologija leidžia sutaupyti lėšas, skirtas kasdieninei priežiūrai. „Nuolat restauruodami paviršių – tiesiog sausai poliruodami – klientai

STATYBA

gali sutaupyti iki 30 % priežiūros išlaidų. Nereikia nei vaškuoti, nei lakuoti, todėl sunaudojama gerokai mažiau vandens, chemikalų ir energijos“, - aiškina A. Mizaras.

Beribis asortimentas Architektai ir dizaineriai gali rinktis iš 11 įspūdingų dizaino raštų bei daugiau nei 257 spalvų. Dėl „iQ“ kolekcijos natūralių tonų, pilkų miesto atspalvių bei ryškių spalvų ir raštų siūlomas beribis asortimentas ir puiki galimybė net patiems išrankiausiems rasti variantą, tinkantį bet kokiai aplinkai.

Be to, galimybių įvairovei siūlomas didelis priedų asortimentas ir drėgnų patalpų apdailos elementai. „iQ“ asortimentas tinka bet kokiems paviršiams – nuo sienų iki grindų. Novatoriški grindų dangos sprendimai taip pat pagerina akustines savybes, atsparumą slydimui ir statinės įtampos valdymą. „iQ“ kolekcija kartu su „Tarkett“ paslauga „Floorcraft“ padeda dizaineriams lengviau integruoti ir geriausiai pritaikyti individualius grindų dangos raštus ir motyvus.

Draugiška aplinkai „Tarkett“ nuolat ieško naujų būdų naujinti ir gerinti grindų dangas. „iQ“ kolekcijos sėkmė įrodyta – nuo gamybos pra-

džios 1947 m. sumontuota daugiau nei 300 mln. m2 grindų.

Modernios kolekcijos siūlo viską apimantį sprendimą – tobulai derančias grindis, priedus ir apdailą, tinkamą bet kokiam plotui ar paskirčiai. Džiaugiamės galėdami pristatyti atnaujintas kolekcijas su paviršiumi, kuris užtikrina itin didelį patvarumą“, - sako A. Mizaras.

Atstovo teigimu, visi „Tarkett“ „iQ“ kolekcijų produktai sukurti pagal uždaro ciklo ekonomikos principus siekiant gerinti aplinkosaugą ir gyvenimo kokybę. Grindų danga yra visiškai perdirbama ir joje nėra kenksmingų ftalatų. Ji taip pat gerina oro kokybę patalpose, nes išskiriami LOJ yra iki 100 kartų mažesni, nei reikalauja griežčiausi Europos reglamentai. „iQ“ produktai yra „Tarkett“ perdirbimo programos „ReStart®“ dalis, kurioje likusi švari medžiaga surenkama bendradarbiaujant su surinkimo tinklais ir apdorojama viename iš aštuonių „Tarkett“ vidinių perdirbimo centrų.

Nors ši paslauga Lietuvoje dar neteikiama, tačiau sėkmingi rezultatai didžiojoje dalyje Europos valstybių skatina plėsti veiklą ir kitose šalyse.

Taip pat bendrovė Lietuvoje noriai ir aktyviai bendradarbiauja su valymo įmonėmis. Pasak A. Mizaro, išmokus tinkamai sausai poliruoti ir prižiūrėti grindų dangas galima ženkliai prailginti dangų estetinę išvaizdą ir sumažinti priežiūrai skiriamas lėšas.. 

57

STATYBA

NAUJA

NEKILNOJAMOJO TURTO VYSTYTOJŲ IR RANGOVŲ

ATSAKOMYBĖ

58

STATYBA

ASTA AUGUTYTĖ-RAPKEVIČIENĖ, Advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė

DALIUS GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas

STATYBŲ ĮSTATYMAS MAŽVYDAS MATUKAS

N

uo šių metų keitėsi Lietuvos Statybos įstatymas: įvesti trumpesni terminai ir mažesnė biurokratinė našta palengvins vystytojų darbą, tačiau kai kurios neigiamos nuostatos gali ne tik sumažinti įmonių apyvartines lėšas, bet ir išauginti statybos darbų kainą.

Mažiau biurokratijos Advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Asta Augutytė-Rapkevičienė sako, kad nuo šių metų sausio įsigaliojus naujajam Statybos įstatymui daugumą su statybomis susijusių dokumentų žadama išduoti gerokai greičiau, o kai kurie jų nebėra privalomi. „Specialieji reikalavimai tampa nebeprivalomu dokumentu, kuris yra išduodamas tik statytojui pageidaujant. Aiškiai nustatoma, kuria teisės aktų redakcija reikia remtis projektuojant statinius. Sumažinamas atvejų, kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, skaičius, tačiau taip atsitinka ne dėl esminių procedūrų pakeitimo, o dėl to, kad statybą leidžiančiu dokumentu nuo šiol yra laikomi tik dokumentai, kuriuos išduoda kompetentinga institucija“, – analizuoja advokatė.

59

STATYBA

Pramoninių stoglangių ir natūralaus dūmų šalinimo sistemų ekspertai pristatantys taupius vokiškus sprendimus.

Esame įrengę daugiau nei 25 tūkst. m2 stoglangių ir aptarnavę daugiau nei 800 projektų.

12 metų patirtis leidžia išpildyti net pačius sudėtingiausius klientų poreikius.

PRISTATOME: - Natūralaus apšvietimo švieslangius ir šviesos takelius - Dūmų šalinimo stoglangius - Priešgaisrines valdymo centrales - Linijines bei grandinines pavaras - Lietaus vandens nuvedimo sistemas - Išlipimo liukus

Kai kurie statytojai specialiųjų reikalavimų gavimą vertino tik kaip papildomą naštą, nes šiuose reikalavimuose dažniausiai tiesiog būna pateikiamos nuorodos į projektavimui taikomus norminius dokumentus. Pakeitimai leis statytojams patiems įsivertinti ir apsispręsti, ar jiems šie reikalavimai reikalingi, tačiau statinio projektai visais atvejais privalės atitikti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.

Išnyko pareiga pakeisti ar atnaujinti statybą leidžiantį dokumentą pasikeitus statytojui, pastato ar žemės sklypo savininkui. Statybos darbai ir užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybas leidžiantį dokumentą.

Garantijos pirkėjams Vienas daugiausia diskusijų sukėlusių naujosios Statybos įstatymo redakcijos reikalavimų yra susijęs su garantinio laikotarpio rangovo prievolių įvykdymo užtikrinimu. Įstatymas ne tik sukonkretina reikalavimus statinio statybos darbus atliekančiam rangovui – nustatomas 5 % statybos darbų kainos užtikrinimo dydis bei trejų metų galiojimo terminas, bet numato, kad vystytojas statinio (jo dalies) įgijėjui už garantinio laikotarpio rangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris atitinka rangovo teikiamam prievolių užtikrinimui keliamus reikalavimus.

Vadovaujantis Aplinkos ministerijos pateiktais paaiškinimais dėl naujosios įstatymo redakcijos taikymo, naujas reguliavimas bus taikomas po 2016 m. gruodžio 31 d. pradėtiems vykdyti projektams (t. y. jei prašymas išduoti statybas leidžiantį dokumentą buvo pateiktas po 2016 m. gruodžio 31 d.). Šios garantijos tikslas – užtikrinti, kad nustačius statybos broką įmonės atlygintų žalą, o ne imtųsi Lietuvoje vis dar taikomo „bankroto–naujos įmonės įkūrimo“ scenarijaus.

Aplinkos ministerija skelbia, kad naujosios įstatymo nuostatos užtikrins nekilnojamojo turto pirkėjų teises, kad jiems netektų patiems mokėti papildomai už statybos darbų trūkumų šalinimą. „Pirkėjo teisė į jo įgyto turto kokybę garantinio laikotarpio metu privalo būti užtikrinama to turto pardavėjo (vystytojo-statytojo). Statytojas viso statybos proceso metu turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą, jį su rangovu sieja sutartiniai santykiai. Na, o turto pirkėjas beveik neturi galimybių įvertinti, ar naujas pastatas, kuriame yra perkamas turtas, tarkime, butas, yra pastatytas kokybiškai. Dar daugiau – pirkėjai dažnai priima pardavėjo pasiūlytas pirkimo sutarties sąlygas, jų derybinė pozicija bendru atveju silpnesnė ir jiems sudėtinga išsiderėti garantinių įsipareigojimų vykdymą užtikrinančias papildomas nuostatas“, – sako aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.

Būtina apdrausti Nuo sausio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad statomi pastatai ar atliekami statybos darbai, kuriems reikalingas statybos leidimas, privalo būti apdrausti nuo pat statybos darbų pradžios, o draudimas galios visą statybų laikotarpį, kol statinys ar atlikti darbai bus perduoti užsakovui. Specialistų teigimu, naujasis reikalavimas gerokai padidins šios draudimo rūšies apimtis, taip pat padės ugdyti žmonių sąmoningumą, saugant savo bei kitų turtą. „Pagal įstatymą turi būti apdrausti statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo, griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji darbai, neatsižvelgiant į tai, kas vykdo darbus – samdomi rangovai ar pats užsakovas. Be to, turi būti apdrausta darbus vykdančios šalies civilinė atsakomybė“, – aiškina A. Augutytė-Rapkevičienė.

Draudikai atlygins nuostolius už staigų ir netikėtą apdrausto turto, pavyzdžiui, statomo statinio, statybai naudojamų ir statybvietėje esančių statybinių medžiagų, sugadinimą, sunaikinimą ar praradimą, atsiradusį draudimo laikotarpiu, taip

UAB „Anvy“ Miško g. 1, Ilgakiemis, LT-53288 Kauno r.

Tel. +370 373 62 654, faks. +370 37 20 0055 Mob.: +370 611 64 515, +370 698 82 650 El. paštas info@anvy.lt, http://www.anvy.lt 60

STATYBŲ ĮSTATYMAS

STATYBA

Jo teigimu, LSA siūlė įteisinti elektroninį statybos darbų žurnalą, keisti statybos proceso teisinį aprašą, atsižvelgiant į Didžiosios Britanijos karališkojo architektų instituto (angl. Royal Institute of British Architects) aprašytą procesą, teikė daugybę siūlymų, kurie pakeltų skaidrumo lygį ir lemtų teigiamus pokyčius statybos sektoriuje, tačiau tenka apgailestauti, kad tie siūlymai iki šiol netapo realybe.

pat dėl vykdomų darbų padarytus nuostolius tretiesiems asmenims.

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) vadovas Dalius Gedvilas įstatymų pasikeitimus vertina dvejopai. „Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas yra supaprastintas, tai turėtų palengvinti darbą nekilnojamojo turto vystytojams ir kitiems statytojams. Tačiau nauji garantinių įsipareigojimų ir statybų draudimo reglamentavimai yra neišsamūs, be to, jiems reikia papildomų išaiškinimų. Manau, šie reikalavimai padidins statybų sąnaudas. Statytojai turi žinoti, kad, įgydami daugiau garantijų, jie turės mokėti daugiau“, – naujoves apžvelgia D. Gedvilas.

Kontrolė ir baudos Nauji apribojimai priimti ir dėl neužbaigtos statybos pastatų naudojimo. „Naują ar rekonstruotą statinį galima naudoti tik užbaigus statybos darbus ir jį įregistravus. Registracijai numatytas konkretus terminas – ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos. Energijos pirkimo ir pardavimo sutartys su patalpų savininkais gali būti sudaromos tik gavus statybos užbaigimo aktą“, – sako A. Augutytė-Rapkevičienė.

Elektroniniai įrankiai Pasak LSA vadovo, būtina siekti statybos procesų skaitmenizavimo ir inovatyvių pokyčių statybos industrijoje. Teisinį reguliavimą reikėtų keisti atsižvelgiant į pasaulines permainas šioje svarbioje ūkio srityje. „Statybininkų asociacija tiek 2015, tiek 2016 m. teikė siūlymus LR aplinkos ministerijai, kad pagaliau būtų įteisintas projektų skelbimas išoriniuose duomenų centruose, suteikiant prieigą kontroliuojančioms institucijoms prie duomenų saugyklos. Ši asociacijos iniciatyva nebuvo palaikoma, todėl ir toliau statytojai susiduria su trikdžiais, kai reikia gauti statybų leidimus“, – sako D. Gedvilas.

Taip pat padidėjo maksimalios juridiniams asmenims skiriamos administracinės nuobaudos, taikomos už savavališkas statybas. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, naujo statinio statybos atveju, jos padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo 10 iki 30 tūkst. eurų, vietoje anksčiau buvusios nuo 7 240 iki 14 481 eurų. 

NAUJA STOGO DANGA – RUUKKI CLASSIC® NEXTGEN Ieškantiems išskirtinės kokybės, ilgaamžiškumo ir komforto, Ruukki sukūrė naują stogo dangą – Classic® NextGen. Šis gaminys papildo Ruukki Classic valcuotų, „click” sistema jungiamų gaminių šeimą, tad pasirinkti sau tinkamą sprendimą nuo šiol bus dar lengviau.

KOKYBĖS IR PATIKIMUMO GARANTIJA

Uždengti valcų galai Specialus veltinis Mikroprofiliuota tvirtinimo linija

Valco tarpinė

Classic® NextGen video pristatymas

Daugiau informacijos www.ruukki.lt arba tel. (8 5) 232 2315

61

STATYBA

BERIBIS LAMINATŲ PASIRINKIMAS MIGLĖ VINTIMILLA BORJA

P

asirinkimai, kurie gali būti ribojami nebent fantazijos, jokiu būdu nėra perteklius. Tai laisvė ir inovacijos, brėžiančios rytojaus dizaino perspektyvas. Pasauliui pristačius pirmąjį aukšto slėgio laminatą (angl. high pressure laminate, HPL), tapo aišku, kad pramoninio dizaino galimybės pasieks neregėtas aukštumas.

62

laisvė... . inovacijos... dizainas...

STATYBA

Dizainas ir technologijos

Įspūdinga gama

Aukšto slėgio laminatas – tai 70 % iš popieriaus susidedanti medžiaga, kurios atsparumas tenkina griežčiausius kriterijus. Jį galima naudoti ant bet kokių korpusinių medžiagų, o rinktis siūlomų paviršių gamą šiandien sudaro ir daugiau nei 18 tūkst. pozicijų. Ir tai tik šios srities lyderių – „Abet Laminati“ – pasiūla. Ši italų bendrovė yra tarsi „Apple“ – įnoringiausias fantazijas pralenkiančios technologijos, stulbinantis dizainas ir aukščiausia kokybė.

„Abet Laminati“ Baltijos šalims siūlo 18 tūkst. skirtingų dekorų, 11 kolekcijų, 7 skirtingus formatus bei storius, prasidedančius nuo 0,6 mm ir galinčius siekti net 30 mm. Na, ir, žinoma, „post-forming“ galimybes.

Įžymiausi dizaineriai Kompanija „Abet Laminati“ gyvuoja nuo 1950 metų. Jau nuo pat pradžių nusprendžiama, kad aukšto slėgio laminatų gamyboje menas, konceptualumas ir technologijos žengs koja kojon. Meno vadovais bendrovėje darbavosi garsiausi savo srities pasaulio dizaineriai: Ettore’as Sottsassas, Paola Navone, Karimas Rashidas, Joe Colombo’as, Alessandro’as Mendini’is, Diego’as Grandi’is. „Abet Laminati“ pavyko sukurti tai, ką šiandien drąsiai galime vadinti pasaulinio dizaino avangardu, sutinkamu ne vien svarbiausiose dizaino bienalėse (Venecijos, Belgijos, Milano), tarptautinių parodų paviljonuose, prestižiniuose meno muziejuose (MoMa, 1972 m., Luvras, 1992 m.), bet taip pat ir Lietuvoje.

Technologinė ir kūrybinė „Abet Laminati“ meistrystė įspūdingiausiai atsiskleidžia pažvelgus į naujausias kolekcijas. Būtent jos akivaizdžiai demonstruoja, kad aukšto slėgio laminato gaminiai nebėra vien nepretenzingi ir beveidžiai. Jie tampa atskirais dizaino minties taškais ir savarankiškomis estetinėmis detalėmis, kurios jungia funkcionalumą su dekoratyvumu.

Patvarumas ir atsparumas „Abet Laminati“ naujausia kūrybos žvaigždė – „Poliaris“.

Tai aksomo glotnumas, pavyzdinis patvarumas ir atsparumas net pirštų atspaudams (būtent tai, dėl ko dizaineriai vengdavo tamsių paviršių). Spalvinė paviršių gama įgauna žvaigždynų kelionės per ribinį neskaidrumą nuo šaltų iki šiltų tonų įspūdį. Dešimt skirtingų paviršių dalijasi kolekcijos erdvę lygiomis dalimis: penki šalti ir penki šilti atspalviai. Siūlomi išraiškingi spalvinės gamos vingiai nuo ypač gilios juodos iki baltos, einančios per smėlio smilčių lengvumą į perlinį sodrumą bei intensyvų pilkumą. Spalvinė gamos bazė – ypač sodrus matiškumas. „Poliaris“ – tai patvarumas ir atsparumas, atsiskleidžiantis ten, kur gamybininkams baigiasi „galvos skausmai“ – pjaunant netrupa, gręžiant neskyla, nesibraižo, atsparus temperatūrų svyravimams bei trintims. 

63

„Foster + Partners“ nuotr..

INŽINERIJA

Varšuvos dangoraižių FLAGMANAS 64

INŽINERIJA

MAŽVYDAS MATUKAS

Nors Lietuvoje mes dar tik svajojame apie aukštesnius nei 50 aukštų pastatus, kaimynės Lenkijos sostinėje jau kyla įspūdingas dangoraižis, tapsiantis ketvirtuoju pagal aukštį Europoje.

Tarptautiniai nekilnojamojo turto vystytojai „HB Reavis“ Varšuvoje pradėjo vieno aukščiausių pastatų mūsų regione „Varso“ statybas. Naujas dangoraižis sudarys unikalią aplinką verslui, gyventojams ir turistams Varšuvos miesto centre.

53 aukštų „Varso“ bokštas (310 m) bus aukščiausias Lenkijos pastatas, siūlysiantis erdvias ir modernias biurų patalpas.

230 m aukščio pastate, viename didžiausių Europoje, taip pat bus įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios vietos gyventojai ir turistai galės mėgautis unikaliais Varšuvos panoramos ir metropolinės zonos vaizdais.

46 ir 47 aukštuose įrengti restoranai taip pat puikuosis vienais įspūdingiausių reginių Lenkijoje. Didelis aptarnavimo ir paslaugų tinklas – parduotuvės, restoranai ir kavinės – įsikurs žemės lygio aukštuose. „Tikime, kad „Varso“ bokštas turės unikalią vietą Varšuvos panoramoje, bet svarbiausia, kad naujas pastatas padės atgaivinti šią miesto dalį pačiame centre. Pastate įsikurs aukščiausios kategorijos erdvios biuro patalpos, žemės lygyje po stikliniu fasadu – viešos erdvės žmonių poilsiui, o įspūdingiausius vaizdus pasiūlys apžvalgos aikštelė ir restoranai viršutinėje pastato dalyje. Šios viešosios galerijos atvers Varšuvos panoramą visiems miestiečiams ir svečiams“, – projektą pristatė vienas

projekto autorių Grantas Brookeris, dizaino studijos „Foster + Partners“ vadovas.

Naujasis dangoraižis įsikurs šalia Varšuvos centrinės geležinkelio stoties ir atgaivins labiausiai centralizuotai likusias apleistas erdves sostinėje. Naujos viešosios zonos su įrengtais lauko baldais įneš naujos gyvybės, pagerins rajono vaizdą ir taps nauju traukos centru miesto gyventojams. „Varso“ žemieji pastatai, suprojektuoti architektų studijos „Hermanowicz Rewski“, transformuos vieną pagrindinių gatvių šalia centrinės stoties. Du biurų pastatai tarsi kaskada leisis nuo bendro kelių aukštų podiumo su akmens plakiruotais fasadais ir pasipuoš žalia stogo terasa, atvira visiems namo gyventojams.

Bendras „Varso“ biurų plotas sieks 140 tūkst. m2, o kiekvienam aukštui atiteks po beveik 4 000 m2. Siūlomos erdvės turėtų tenkinti tiek dideles bendroves, tiek mažus pradedančius startuolių verslus.

Pastate bus įdiegtos moderniausios technologijos, mažinančios elektros energijos ir vandens suvartojimą bei oro užterštumą. „Varso“ projektas yra pirmasis Lenkijoje, įvertintas aukščiausiu BREEAM sertifikavimo sistemos reitingu. 

65

INŽINERIJA

DANGORAIŽIAI LIETUVOJE:

KADA KRAUSTYSIMĖS Į DEBESIS? 66

INŽINERIJA

MAŽVYDAS MATUKAS

Mūsų jau seniai nebestebina kylantys dangoraižiai Vilniaus mieste. Tačiau aukštos statybos pastatų neturėjusiame Kaune pagaliau vykdomi nauji projektai, Klaipėda taip pat nori stiebtis į viršų.

Š

iuo metu verslo centras „Europa“, arba Europos bokštas, yra aukščiausias dangoraižis Baltijos šalyse – jo aukštis 148,3 metro. 34 aukštų, 112 m aukščio „Pilsotas“ Gandrališkėse, Klaipėdoje, yra aukščiausias gyvenamasis pastatas bei antras pagal aukštį pastatas Lietuvoje.

Trečias pagal dydį dangoraižis mūsų šalyje – prekybos ir paslaugų centro pastatas „Helios City“ Vilniuje. Šio 27 aukštų namo aukštis yra 96 metrai. Žurnalas „Structum“ žvelgia į situaciją didžiausiuose šalies miestuose. Ar galėsite jau artimoje ateityje įsikurti dangoraižio viršutiniame aukšte?

Galios simboliai Vilniaus miesto plėtros departamento vadovas ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis sako, kad dangoraižiai visame pasaulyje yra tarsi galios ir finansinės stiprybės simboliai.

Dauguma miestų planuodami miestovaizdį saugo istorines miesto dalis, turi savitus architektūrinius planus, kuriuose yra numatytos „urbanistinės kalvos“, vystoma infrastruktūra, planuojamos automobilių statymo vietos. Dideli pastatai turi savo specifinius poreikius – ar tai būtų interneto tinklai, ar elektros tiekimas, privažiavimas ir kiti poreikiai“, – aiškina M. Pakalnis.

Pasak architekto, miestui turint koncentruotą aukštuminių pastatų rajoną, būtini išmanūs automobilių statymo sprendimai, dalijimosi automobiliais paslauga (angl. car sharing), turi būti užtikrintos susisiekimo paslaugos ir geras viešasis transportas. Ne mažiau svarbios ir didelės stovėjimo aikštelės, užimančios daug aplinkinės erdvės. „Šiuo metu dešiniajame Nėries krante rengiami projektiniai pasiūlymai, diskutuojame su architektais ir vystyto-

jais. Mieste ruošiamas naujas planas, kuriame bus peržiūrėtos aukštųjų pastatų galimybės, tačiau didelių permainų neprognozuojame. Malonu, kad per pastaruosius metus pradėti keli nauji projektai, iš sąstingio pajudėjo pastatų vaiduoklių statybos Konstitucijos prospekte“, – sako specialistas.

Jo teigimu, projektuojant dangoraižius būtina įvertinti miesto kraštovaizdžio iššūkius, infrastruktūros poreikius ir saugomas paveldo zonas. Kiekvienam projektui keliami ypatingi reikalavimai. Naujasis verslo centras „Quadrum“, kuriame įsikūrė „DnB“ bankas, yra ne tik puikus skandinaviškos kokybės pavyzdys, bet ir naujas požiūris į viešąją erdvę bei darbo sąlygas.

Gyvenamieji bokštai nepatrauklūs Visai kitokia situacija svajojantiesiems gyventi viršutiniame dangoraižio aukšte. Architekto teigimu, gyvenamieji aukštybiniai namai per daug metų virsta prastesnės kokybės pastatais. „Tokie bokštai nėra patrauklūs visame pasaulyje – ta pačia laiptine, liftais ir kitais pastato patogumais reikia dalytis daugybei gyventojų. O tai lemia kur kas prastesnę gyvenimo kokybę – būstas pradeda greitai prarasti savo vertę. Vilniuje yra galimybių statyti gyvenamuosius dangoraižius, tačiau šiuo metu verslas jais nesidomi, investicijos gali nepateisinti grąžos“, – įsitikinęs M. Pakalnis.

Aukštesnių nei jau esančių pastatų dešiniajame Nėries krante nesulauksime – šioje vietoje aukščio riba pasiekta, tačiau tokie statiniai galėtų įsikurti Narbuto gatvėje, aukštutinei statybai palankioje numatytoje erdvėje.

Miesto plėtros specialistai artimiausioje ateityje tikisi unikalių biurų projektų stambioms bendrovėms ar bankams.

Jiems dangoraižiai yra puiki priemonė demonstruoti savo statusą, galią ir finansinį pajėgumą.

67

INŽINERIJA

Situacija sparčiai keičiasi Per pastaruosius 25 metus Kaune iškilo vos keli aukštesni statiniai. Tačiau šiuo metu situacija smarkiai keičiasi.

Kauno savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Mačiulis sako, kad galimybė statyti aukštesnius nei 30 m pastatus atsirado prieš kelerius metus, kai į Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą buvo integruotas aukštybinių pastatų išdėstymo specialusis planas.

100 m aukščio pastatai gali būti statomi prie M. K. Čiurlionio tilto – Šančių pradžioje ir Aleksote (Aleksoto teritorijos abiejose tilto pusėse). 50 m aukščio pastatai gali būti statomi kai kuriose teritorijose prie Europos, Savanorių prospektų, Veiverių gatvėje, Dainavos seniūnijoje, Ateities plento zonoje. Atskirose centrinės miesto dalies vietose, išskyrus Senamiestį ir Naujamiesčio vertingiausias teritorijas, taip pat gali atsirasti pavienių akcentų, žyminčių komercijos ir kitų paslaugų vietas. „Bendruoju planu Kaune nustatytos konkrečios atskiros teritorijos, kuriose galėtų būti statomi 50 m ar atitinkamai 100 m aukščio aukštybiniai pastatai. Nors tikrųjų dangoraižių Kauno horizonte kol kas nesimato, pastebime, kad po truputį atsiranda aukštesnių nei 30 m pastatų – „Magnum“, „Arka“, „Žaliakalnio terasos“, – situaciją pristato P. Mačiulis.

Net ir per žiemos šalčius Kaune vienu metu vyksta kelios dešimtys statybų. Skaičiuojama, kad per artimiausius kelerius metus Kaunas galės pasiūlyti apie 150 tūkst. m2 aukštos klasės biurų patalpų, kuriose galės dirbti apie 25 tūkst. žmonių. Patys žinomiausi plėtojami projektai – Ka-

Evaldo Virkečio nuotr.

68

raliaus Mindaugo pr. statomi verslo centrai „Magnum“ ir „Arka“. Šie pastatai centrinėje Kauno miesto dalyje siūlys apie 20 tūkst. m2 modernaus biurų ploto.

Kaunas vis auga Pasak mero pavaduotojo, iki metų pabaigos Kaune planuojami užbaigti dar du administracinės paskirties projektai: „Prospekto verslo parkas“ Vytauto pr. ir „Elsis“ administracinis pastatas Taikos pr. Įgyvendinus šiuos projektus, per 2017 m. Kaune iš viso dienos šviesą išvys šeši skirtingi administracinės paskirties projektai, kuriuose bus įrengta 10,4 tūkst. m² ploto biuro patalpų. B66 – dar vienas verslo centras, kylantis K. Baršausko gatvėje. Vien jis galės pasiūlyti 5 tūkst. m2 nuomai skirtų patalpų. „2017 m. pab. – 2018 m. pradž. SBA koncerno valdoma įmonė planuoja įgyvendinti du didelius projektus Kaune. Šie projektai Jonavos ir K. Donelaičio g. Kauno rinkai galės pasiūlyti dar per 20 tūkst. m2 naudingo biurų ploto. Per 2017–2018 m., be anksčiau paminėtųjų, planuojama pastatyti dar septynis įvairaus dydžio administracinės paskirties projektus Savanorių pr., Jonavos g., A. Juozapavičiaus g., K. Baršausko g., Vytauto pr. ir Studentų g., čia turėtų būti pasiūlyta dar 18 tūkst. m2 naudingo biurų ploto“, – pasakoja P. Mačiulis.

Taip pat koncernui SBA priklausanti įmonė „BEI Capital“ praėjusiais metais įsigijo K. Donelaičio g. esantį „Pramprojektas“ pastatą, kurį rekonstravus planuojama įrengti 14 tūkst. m2 ploto A klasės biurų pastatą.

INŽINERIJA

Gyvenamųjų dangoraižių Kaune dar gali tekti palaukti, tačiau jau dabar miestiečių akys krypsta į dangų žvelgiant į baigiamą vystyti projektą „Žaliakalnio terasos“. Savanorių pr. 14 aukštų name gyvens apie 70 šeimų. Pirmuose trijuose aukštuose įsikurs biurai, restoranai, bankas ir grožio salonai.

Na, o Vilijampolėje, Brastos g. įsikūrusiame „Piliamiestyje“, kyla gyvenamųjų namų kompleksas su administracinėmis bei komercinėmis patalpomis. „Per artimiausius penkerius metus čia bus sukurta išskirtinė 11 namų gyvenamoji erdvė komfortą ir miesto ritmą vertinantiems žmonėms. Pavyzdžiui, Senamiestyje, Spaustuvininkų g., iškilo aštuonių aukštų išskirtinės architektūros daugiabutis „Zenitas“. Miestas tikrai nedraudžia ir nedraus ten, kur leidžiama, statyti dangoraižius. Anksčiau ar vėliau Kauno dangų tikrai rems šie milžinai“, – viziją atskleidžia P. Mačiulis.

Uostamiestis neatsilieka Klaipėdoje per pastaruosius metus norinčiųjų projektuoti aukštybinius pastatus sumažėjo, bet yra rengiami detalieji planai pagal specialiajame plane nurodytas vietas, bendrojo plano sprendinius. „Įgyvendinti projektai – daugiausia gyvenamosios paskirties aukštybiniai pastatai. Aukščiausias Lietuvoje gyvenamasis namas yra Klaipėdoje, vadinamajame „Gandrališkių“ kvartale, prie Agluonos gatvės. Manau, tai geriausiai

pavykęs projektas: labai elegantiška vertikalė puikiai atrodo iš pagrindinių miesto perspektyvų. Taip pat išskirčiau ir Statybininkų pr. bei Minijos g. kampe, taip pat Dragūnų g. 2 esančius daugiabučius namus su komercinėmis patalpomis“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Almantas Mureika.

Pasak jo, šie pastatai yra žaismingos architektūros, gerų proporcijų. Aukštybiniai pastatai planuojami pagal erdvinę koncepciją, atitinkančią miesto linijinį planą, akcentuojant ne vieną, bet keletą pocentrių.

DANGORAIŽIAI YRA PUIKI PRIEMONĖ DEMONSTRUOTI SAVO STATUSĄ, GALIĄ IR FINANSINĮ PAJĖGUMĄ.

Didžioji dalis per nekilnojamojo turto kainų pakilimo laikotarpį planuotų projektų buvo gyvenamieji pastatai, bet liko neįgyvendinti detaliaisiais planais patvirtinti biurų aukštybiniai pastatai kvartale prie miesto arenos, viešbutis prie Melnragės pajūryje. „Šios vertikalės būtų reikšmingai pagerinusios miesto kraštovaizdį“, – aiškina A. Mureika.

69

INŽINERIJA

AUKŠTYBINIAI PASTATAI PLANUOJAMI PAGAL ERDVINĘ KONCEPCIJĄ, ATITINKANČIĄ MIESTO LINIJINĮ PLANĄ, AKCENTUOJANT NE VIENĄ, BET KELETĄ POCENTRIŲ. Šiuo metu rengiami kvartalo tarp Baltijos pr. ir Dubysos g. detalieji planai. Čia numatomi komerciniai aukštybiniai pastatai. Tai miesto centrinio įvažiavimo zona, labai svarbi kaip miesto vartai. „Norime, kad kuriant modernios architektūros kompozicijas būtų išsaugotas Klaipėdai bū-

70

dingas raudonų plytų koloritas. Patys įdomiausi svarstomi projektai bus šiais metais: Klaipėdos pilies bokšto, gal tik laikino, o gal ir visų tūrių atkūrimo projektas, liuteronų Jono bažnyčios Senamiestyje atkūrimo projektas“, – planuoja architektas.

Nekilnojamojo turto vystytojai „HELIOS grupė“ aukštuminės statybos projektą „City Klaipėda“ paruošė ir suderino jau beveik prieš dešimtmetį, tačiau 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė planus sustabdė. Projekte numatyta, kad Taikos pr., prieš prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, turėtų iškilti du dangoraižiai. Vienas jų būtų 33, kitas – 37 aukštų, arba 117 m aukščio, pastatas.

Deja, projektas jau kurį laiką pardavinėjamas. Potencialiems pirkėjams siūlomi pastatų techniniai projektai, 2 ha žemės sklypas ir savivaldybės išduoti leidimai statybai. 

INŽINERIJA

SKANDINAVIŠKA PATIRTIS SIŪLOMA LIETUVOJE

A

ukštiems pastatams atsirasti sąlygas kuria intensyvėjanti miestų plėtra, verslo augimas, noras išsiskirti, laisvų komercinės paskirties sklypų trūkumas mieste ir labai didelės žemės sklypų kainos.

„Solo Sokos Hotel Torni“ viešbutis Tamperėje, Suomija. Konstrukcijų gamintoja – „Parma Oy“, „Consolis“ koncerno įmonė Suomijoje.

UAB „Betonika“ generalinis direktorius Vytautas Niedvaras sako, kad Skandinavijos šalys neturi itin gilių dangoraižių statybos tradicijų, tačiau pastaraisiais metais ši tendencija keičiasi – vis didesnė populiacijos dalis kraustosi į miestus bei centrines jų dalis. „Aukštybiniai pastatai būdingi tankiai apgyvendintiems miestams su unikalia infrastruktūra. Taip įkurdinama daugiau gyventojų viename kvadratiniame metre ir kuriama išskirtinė miesto aplinka“, – pasakoja V. Niedvaras.

UAB „Betonika“, „Consolis“ įmonių grupės narė, Lietuvoje valdanti dvi gamyklas Kaune ir Trakuose, patirtį perima iš Šiaurės šalių seserinių įmonių, kurios įgyvendino nemažai daugiaaukščių namų projektų Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje.

Pasak specialistų, vienas svarbiausių iššūkių statyboje – sugebėti teisingai įvertinti apkrovas. Kad ir koks būtų pastatas, būtina įsivertinti daug jo stabilumo veiksnių, pavyzdžiui: kintamas ir pastovias, vėjo, sniego, smūgines ar net sprogimo apkrovas. „Statant dangoraižius, tai nepalyginamai labiau komplikuota dėl išskirtinių pagrindinių pastato proporcijų – mažo atramos ploto ir didelio aukščio. Esant tokioms proporcijoms, horizontalūs poveikiai daug kartų akivaizdesni nei įprastų pastatų ir juos reikia mokėti tinkamai įvertinti bei suvaldyti“, – aiškina kalbintas ekspertas.

Ypatingieji poveikiai taip pat įgauna didesnę svarbą, nes dangoraižiuose dirbantiems ir gyvenantiems žmonėms turi užtekti laiko evakuotis nutikus pavojingam įvykiui, o pastato aukštų skaičius ilgina visą procesą.

Kai kurie technologiniai sprendimai gali užtikrinti ne tik ilgalaikiškumą, patvarumą ir saugumą, bet ir sutrumpinti statybos laiką. „Reikia rasti tokius sprendimus, kurie įvertintų visus veiksnius bei besikeičiančią statybų aplinką, infrastruktūrą. Būtent surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos padeda spręsti daugumą dangoraižiams būdingų problemų. Šių sistemų panaudojimas gali sutrumpinti projekto statybos laiką iki kelių mėnesių ir kartu teigiamai prisidėti prie pastato saugumo bei ilgalaikiškumo. Vargu ar yra kitos rūšies konstrukcijų, kurios galėtų pasigirti tokia teigiamų savybių kombinacija“, – vertina V. Niedvaras. 

AUKŠČIAUSI PASTATAI SKANDINAVIJOJE Aukščiausias Skandinavijos pastatas – „Turning Torso“ Švedijoje (57 aukštai, 190 m).

Aukščiausi pastatai Norvegijoje: „Postgirobygget“ (26 aukštai, 112 m) ir „Oslo Plaza“ (37 aukštai, 110 m).

Aukščiausias surenkamojo gelžbetonio pastatas Norvegijoje – „Scandic Lerkendal hotel“ (20 aukštų, 75 m).

Aukščiausias pastatas Danijoje – „Herlev Hospital“ (25 aukštai, 120 m).

Gyvenamasis ir administracinis pastatas – „PALLAS Boras“ Švedijoje (30 aukštų, 90 m).

Aukščiausias viešbutis Suomijoje iš surenkamojo gelžbetonio – viešbutis „Tower Tampere“ (25 aukštai, 88 m). „Niittyhuippu Espoo Hotel“ Suomijoje (24 aukštai, 90 m).

71

INŽINERIJA

Aukštuminių pastatų hidroizoliacija. Ką būtina žinoti?

GIEDRĖ LINDEN

Statant aukštuminius pastatus, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ir jų hidroizoliacijai. Antraip dėl gruntinio vandens ar kritulių gali kilti didelė grėsmė pastato konstrukcijoms. Apie tai, kuo ypatinga didelių tūrių pastatų hidroizoliacija ir kokios dažniausiai pasitaiko klaidos ją atliekant, pasakoja UAB „Mosas“ projektų vadovas Vytautas Tamošaitis.

Bendrovė prisidėjo įgyvendinant didelių tūrių pastatų projektus, tarp jų – verslo centrų „Quadrum“, „K29“, UNIQ, „Pirklių klubas“, „Park Town“, „Grand Office“, „Duetto“ statybų, taip pat Užsienio reikalų ministerijos administracinių pastatų rekonstrukcijos. Šiuo metu UAB „Mosas“ tiekia medžiagas, detalizuoja mazgus ir prižiūri hidroizoliacijos įrengimo darbus verslo centrų „Saltoniškių 7“, „3 burės“ projektuose ir teikia priešprojektines konsultacijas dėl kitų projektų įvairiuose Lietuvos miestuose.

V. Tamošaitis atkreipia dėmesį, kad paprastai dėl intensyvaus sklypo užstatymo ir poreikio įrengti daug stovėjimo vietų transporto priemonėms neretai didelių tūrių pastatų automobilių saugyklos užima du ar tris aukštus po žeme.

72

„Esant tokiam pastato gyliui, visada susiduriama su kokiu nors vandens poveikiu konstrukcijai. Kartais vanduo būna gruntinis ir aptinkamas labai negiliai, o kartais dėl grunto sanklodos jis gali veikti pastatą kaip šaltinis. Dažniau pasitaikantis atvejis yra krituliai, prisotinantys aplink pastatą esantį gruntą vandens ir iš pradžių subėgantys į vidų per trūkius sienose, o ne į drenavimo sistemą rūsio sienos apačioje.

Aukštuminiai pastatai dažnai turi sudėtingesnius pamatus ir komunikacijų sistemas, kurios kerta grindis ir sienas. Todėl labai svarbu dar techninio projekto stadijoje detalizuoti visus mazgus, kur yra kertama hidroizoliacija, kad rangovas konkurso metu galėtų tinkamai įsivertinti visas medžiagas“, – pataria specialistas.

Didelių tūrių pastatuose yra visokių elementų, todėl turi būti naudojamas visas kompleksas hidroizoliacijos medžiagų.

INŽINERIJA

Pasak V. Tamošaičio, grindys, perdangos ir sienos yra tie elementai, kurie daugiausia trūkinėja, netgi būna supjaustomi ar kitaip suskaidomi į segmentus, kad trūkis ar deformacinė siūlė būtų būtent ten, kur reikia. Todėl tokioms konstrukcijoms visada reikia naudoti membranas, pavyzdžiui: VOLTEX tipo bentonitinio molio paklotus, dėl darbų sudėtingumo ir didelės kainos nelabai populiarias EPDM gumas ar naujausius COREFLEX tipo kompozitinius gaminius, blogiausiu atveju – bitumo lakštus. „Pamatams, kurių storis yra keliolika ar keliasdešimt kartų mažesnis nei plotis ir ilgis, jokiu būdu netinka tepamosios hidroizoliacijos, pavyzdžiui, cementinės, kristalizuojančiosios ar bituminės mastikos, nes įtrūkus betonui sutrūksta ir hidroizoliacija. Teigiama, kad kristalizuojančiosios medžiagos ir į betoną dedami priedai uždaro iki 0,3 mm esančius trūkius. Tačiau, jeigu tas trūkis yra veikiamas temperatūrinių deformacijų ar dinaminių apkrovų, toks hidroizoliavimo būdas yra neefektyvus, nes silpna kristalinė gardelė subyra ir pradeda leisti vandenį. Įvertinus galimus remonto darbus per dešimties metų laikotarpį, toks hidroizoliavimo būdas netgi būna brangesnis. Tepamosios cementinės ir bituminės hidroizoliacijos yra tinkamos tik mažiems ir stipriai armuotiems gaminiams, tokiems kaip rostverkai, kolonų galvenos ir polių viršūnės“, – aiškina specialistas. Įrengiant aukštuminių pastatų hidroizoliaciją, daugiausia problemų paprastai sukelia aukštas gruntinis vanduo, nenustojantis bėgti net žiemą, taip pat blogas oras, statybininkų improvizacijos ir neišbaigtas darbo projektas. Pasitaiko, kad, statant pastatus, didesnis dėmesys skiriamas tualeto kriauklių formai nei konstrukcijos hidroizoliacijai.

Gruntinį vandenį ne visada galima pažeminti, todėl kartais gelbėja žiema, kai didžioji dalis šaltinių užšąla. O štai blogo oro problemas padeda išspręsti tinkamai parinktos medžia-

gos, leidžiančios darbus atlikti ištisus metus. Deja, neretai užsakovai klaidinami, hidroizoliacijas lyginant pagal kainą, bet nesigilinant į medžiagos ilgalaikiškumą, darbų su ja paprastumą ir galimybę dirbti žiemą. O juk statant didelių tūrių pastatą bent vienas hidroizoliacijos etapas vyksta šaltuoju metų laiku. Taigi netinkamai parinkus medžiagas, dažnai tenka stabdyti darbus dėl atšalusių orų ar kritulių. „Sudėtingiausia būna su projekto dalyvių kontrole ir techniniame projekte užkoduotomis problemomis. Mes dirbame su naujausiomis rinkoje medžiagomis, todėl normalu, kad ne visi jas žino ir moka naudotis. Pavyzdžiui, požeminių transporto aikštelių tarpaukštinėms perdangoms hidroizoliuoti įprastai naudojamos seno tipo medžiagos (polietileno plėvelė ar bitumo lakštai), kurios neatlaiko perdangos trūkių ir ima leisti vandenį, o naujausiuose projektuose („Møller Auto Savanoriai“, „Saltoniškių 7“) jau panaudota pažangi SWELLTITE bentonitinio molio membrana. Matydami šią problemą, mes ne tik siūlome inovatyvias medžiagas, bet ir apmokyti rangovus, darbų priežiūros, projektinių mazgų detalizavimo paslaugas bei kai kuriuos rangos darbus. Taip kompleksiškai dirbome su projektu „K29“, kuriame atlikome eksploatuojamo stogo šiltinimo ir hidroizoliacijos darbus. Tai buvo pirmasis administracinis pastatas Lietuvoje, hidroizoliuotas besiūle grynosios poliurėjos hidroizoliacija TECNOCOAT P-2049. Ši medžiaga išskirtinė tuo, kad yra tik 2 mm storio ir praėjus kelioms minutėms nuo jos įrengimo ant jos jau galima vaikščioti. Taip pat jai nereikia papildomos apsaugos nuo šaknų, nes tai yra besiūlė danga“, – prisimena V. Tamošaitis.

Pašnekovas pataria, kad norint apsidrausti nuo klaidų ir prastovų žiemą reikia ne tik parinkti kokybiškas hidroizoliacijos medžiagas, bet ir kuo ankstesnėje projekto stadijoje pradėti konsultuotis su jas tiekiančia įmone. Tik taip bus galima paruošti visavertį projektą. 

73

INŽINERIJA

Fasado sistemų vertingosios ypatybės

A

teityje architektūrai ir individualiems pastatams bus keliami vis aukštesni reikalavimai. Dėl šios priežasties, statant fasadus, energijos vartojimo efektyvumas ir didelis našumas turi būti sujungiami su individualumu ir atsakomybe dėl paskirties bei aplinkosaugos, o kartu atsižvelgiant į optimizuotą statybos procesą. WICONA nestandartinių ir standartinių aliuminio fasadų bei langų sistemos išsiskiria novatoriškais sprendimais. Jos suteikia dar didesnes galimybes efektyviai dirbti architektams, statytojams, rangovams.

Kas yra elementinė surenkamųjų fasadų sistema?

Pasak įmonės vadovo Rimanto Staknevičiaus, WICONA tikslas – kurti tvarią ateitį, pasitelkiant naujoviškus sistemų sprendimus. „Žiūrėdami į pasaulį savo klientų akimis, numatome jų ateities poreikius, viską darydami greitai tiek vietinėje rinkoje, tiek pasauliniu mastu, taip įrodydami savo pranašumą. Sėkmingai bendradarbiaujant su užsakovais, įgyvendintos architektūrinės idėjos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje“, – sako R. Staknevičius.

Kiekvienas fasado elementas gaminamas ir montuojamas atskirai ir nepriklausomai nuo kitų elementų, sistema yra lanksti ir lengvai pritaikoma pagal specialius projekto reikalavimus. Labai dažnai siūlomas elementinio surenkamojo fasado sprendinys yra specialiai pritaikytas konkrečiam projektui. Tai reiškia, kad WICONA projektų valdymo specialistai iš esmės pasiūlo visiškai naują ir niekur iki tol nenaudotą sprendimą, išpildydami architektų vizijas ir užtikrindami reikalaujamas esmines savybes.

74

Surenkamieji fasadų elementai yra iš anksto pagaminti ir įstiklinti gamybos ceche. Statybos aikštelėje sumontuoti ant laikančiųjų pastato konstrukcijų (dažniausiai perdangos sijų). Atskirų fasado elementų jungčių sandarumas užtikrinamas specialiomis EPDM tarpinėmis. Fasado elementai sujungti tarpusavyje sudaro vientisą, sandarią, šiltą ir puikiomis akustinėmis savybėmis išsiskiriančią išorinę atitvarą.

Naudojant elementinę surenkamųjų fasadų sistemą statybos procesas tampa visiškai nepriklausomas nuo išorinių veiksnių, tokių kaip oro sąlygos statybvietėje. Be to, gerokai sutrumpėja tokių fasadų įrengimo objekte laikas, optimizuojami kiti iš paskos sekantys statybos procesai. Dėl šios priežasties elementinės surenkamųjų fasadų sistemos puikiai tinka aukštiems pastatams.

Optimalus sprendimas moderniai architektūrai Aukštesni komforto ir dizaino reikalavimai, trumpesnis statybos laikas ir rentabilūs statybos procesai yra itin svarbūs

INŽINERIJA

veiksniai statybos projektams visame pasaulyje. Dėl šios priežasties fasaduose turi derėti efektyvus šilumos izoliavimas ir ypač geras sandarumas su fasadų išskirtinumu, funkcinės savybės ir atsakingas poveikis aplinkai, efektyvūs ir optimizuoti statybos procesai. Įmonės elementinės surenkamųjų fasadų sistemos WICTEC EL60 ir WICTEC 50EL yra optimalus sprendimas moderniai architektūrai. Visuose surenkamųjų modulinių fasadų elementuose dera atidaromi elementai (orlaidės) arba langų sistemos WICLINE. Langams galima komplektuoti vis dar įprastą rankinį valdymą arba rinktis išmaniuosius sprendimus, kai lango valdymas sujungiamas su pastato mikroklimato valdymo bloku. Tuomet langas atsidarys, kai sistema užfiksuos natūralaus vėdinimo poreikį, uždarys langą, kai suveiks lietaus jutikliai ar sustiprės vėjo gūsiai ir panašiai.

Vienas naujausių WICONA surenkamųjų elementinių fasadų sprendinių yra vadinamieji „dvigubo stiklinimo fasadai“ (angl. double skin facades) WICTEC CCF, t. y. uždarų ertmių dvigubų fasadų sistema su mažesniu konstrukciniu profilių gyliu. Išskirtinė tokių elementų savybė ta, kad visi jie yra absolučiai sandarūs. Tarpe tarp išorinio stiklinimo ir vidaus stiklo paketo yra kontroliuojamas oro slėgis ir sauso oro srautas. Tokių fasadų priežiūra ir valymas nesiskiria nuo standartinių ir įprastų vieno stiklinimo sluoksnio fasadų, tačiau gaunama dvigubų fasadų nauda daro WICTEC CCF optimaliu sprendiniu, kai norima tvariai ir energijos požiūriu efektyviai planuoti miestus. Be to, dvigubo įstiklinimo elementai sukuria skaidrią konstrukciją su itin švariais išoriniais ir vidiniais stikliniais paviršiais. Fasadas puikiai tinka vietose, kur reikia itin geros garso izoliacijos, pavyzdžiui, dideliuose miestuose arba šalia intensyvaus eismo kelių. Tarpe tarp sluoksnių galima sumontuoti elektra valdomas apsaugines žaliuzes ar ekranus nuo saulės. 

75

INŽINERIJA

Priešgaisrinės sistemos: šiuolaikinė metalo apsauga nuo gaisro ALGIMANTAS BŪDELIS, UAB „Undena“ pramoninių dažų grupės specialistas

Bet kurio statybos objekto – prekybos centro, sporto ar logistikos pastato, laisvalaikiui skirto komplekso, vaikų darželio ir pan. – projekto privaloma dalis yra gaisrinė sauga. Pastaruoju metu jai skiriama vis daugiau dėmesio, akcentuojama reikšmė. Vienas pagrindinių gaisrinės saugos uždavinių – statyti ir įrengti pastatus ar statinius taip, kad būtų užtikrinta saugi žmonių evakuacija iš gaisro vietos ir gelbėjimo tarnybos galėtų netrukdomos atlikti savo darbą.

Pagal naudojamas statybines medžiagas, objektų paskirtį ir gaisrinės saugos reikalavimus pastatai skirstomi į kategorijas. Pagal jas pagrindinėms pastato konstrukcijoms – sienoms, perdangoms, stogams, laiptinėms, langams, durims ir kt. – keliami konkretūs priešgaisriniai reikalavimai. Jeigu objekto statybai naudojamas metalas, dažniausiai jo paviršiai apsaugomi priešgaisriniais dažais.

Priešgaisriniai dažai – tai medžiaga, kurios savybės atsiskleidžia gaisro metu. Temperatūrai priartėjus iki +200 °C, priešgaisriniai dažai pradeda plėstis sudarydami anglingąjį izoliacinį sluoksnį, kuris apsaugo metalą nuo perkaitimo ir leidžia išvengti viso pastato griūties. Konstrukcijų ar detalių dengimo besiplečiančia dažų danga storis priklauso nuo laiko, per kurį gaisro metu jos turi atsilaikyti, ir nuo matmenų – stambesniems elementams

76

INŽINERIJA

reikia plonesnio priešgaisrinių dažų sluoksnio, o smulkesniems – storesnio.

Pastaruoju metu priešgaisrinių dažų gamybos technologijos sparčiai tobulėja. Skirtingomis priešgaisrinių produktų savybėmis gamintojai stengiasi patenkinti įvairiausius jiems keliamus reikalavimus. Lietuvoje UAB „Undena“ atstovauja tarptautiniam koncernui PPG COATINGS, gaminančiam aukštos kokybės priešgaisrinius produktus. Jo vandens ir skiediklio pagrindu gaminami dažai skirti apsaugoti tiek pramoninių gamybinių, tiek visuomeninės paskirties pastatų konstrukcijoms. Pavyzdžiui, dažai „Steelguard 564“ skirti metalo konstrukcijoms iš uždarų kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio profiliuočių, o dažai „Steelguard 702“ pritaikyti konstrukcijoms iš apvalaus skerspjūvio elementų apsaugoti.

Bet, norint dažyti atvirų skerspjūvių profiliuočius, ekonomiškiau būtų rinktis dažus „Steelguard 801“.

Išskirtinė šių dažų savybė – jais padengtos konstrukcijos net 12 mėnesių gali būti neapsaugotos nuo kritulių lauke.

Tai ypač patinka statybininkams, nes statomi objektai kartais ilgai būna be stogo, veikiami kritulių. Be to, vandens pagrindu pagaminti priešgaisriniai dažai itin tinka pastatuose, kuriuose keliami padidinti higienos reikalavimai, pavyzdžiui, gydymo ar vaikų įstaigose, maisto pramonės objektuose ir pan. Šiems objektams rekomenduojami „Steelguard 585“. Beje, visos įvežamos į šalį UAB „Undena“ priešgaisrinės dangos turi Lietuvos SPSC ir Gairinių tyrimo centro sertifikatus, atitinka LST EN ir ETAG reikalavimus. Žinoma, vientisą priešgaisrinę konstrukcijų apsaugą sudaro dažymo sistema iš trijų sluoksnių: grunto, besiplečiančių dažų ir viršutinio dengiamojo sluoksnio. Svarbiausia sąlyga – visi sluoksniai turi būti suderinti vieni su kitais.

Grunto paskirtis dvejopa – saugoti metalo paviršių nuo korozijos ir užtikrinti jo sukibimą su dažų sluoksniu. Tai labai svarbu, nes gaisro atveju blogai sukibę dažai gali atšokti nuo grunto ir palikti paviršius be apsaugos. Tokiu atveju konstrukcija neatitiks keliamų priešgaisrinių reikalavimų ir suirs, o pastatas gali sugriūti dar nespėjus net iš jo evakuoti žmonių. Ne mažiau svarbus ir viršutinis dengiamasis sluoksnis. Jis turi hermetizuoti dažus ir apsaugoti juos nuo aplinkos poveikio bei sustabdyti aktyviųjų dalelių emisiją į išorę. Geriausia tam naudoti akrilines arba poliuretanines dangas. Labai svarbu, kad jos būtų gamintojo suderintos ir leidžiamos naudoti konkrečioje priešgaisrinėje sistemoje. Ypač efektinga PPG COATINGS gaminama akrilinė viršutinė danga „Steelguard 2458“. Ja galima pradėti dengti priešgaisrinius dažus jau po 60 min. Tai labai paspartina objektų statybą. Beje, plati viršutinių dangų spalvų paletė leidžia pasireikšti ir neribotai architektų fantazijai.

Pateiktoji informacija susijusi su buitinių, vadinamųjų celiulioziniais, gaisrų rūšimi, kai dega medžiagos ir produktai, esantys įprastoje aplinkoje: biuruose, prekybos centruose, gyvenamuosiuose namuose ir pan. Tačiau, yra ir kita gaisrų rūšis – angliavandeniliniai, pavyzdžiui, kai dega nafta ar jos produktai. Jie ypatingi tuo, kad vos per 5–10 min. temperatūra pasiekia daugiau nei +1 000 °C. Tokiu atveju naudojamos kitos priešgaisrinės me-

džiagos – taip pat besiplečiančios dangos, tačiau epoksidinės.

Joms priskiriama ir PPG COATINGS gaminama „Pitt-Char® XP“. „Pitt-Char® XP“ danga naftos gamybos įrenginius ir dujų talpyklas apsaugo nuo vandenilinio gaisro, suteikia apsaugą net ir sprogimo atveju.

Iki šiol tokioms konstrukcijoms apsaugoti buvo naudojami akmens vatos gaminiai, priešgaisriniai dembliai ar cementiniai-vermikulitiniai mišiniai. Tačiau, visų jų bendras trūkumas – prasta antikorozinė apsauga, lemianti metalo koroziją.

Ji gali atsirasti jau po kelerių metų eksploatacijos, kai tokia danga atšoka, įtrūksta, blogiau atlieka savo pagrindinę funkciją. Ir atvirkščiai – epoksidinė besiplečianti danga „Pitt-Char® XP“ efektyviai saugo paviršius tiek nuo korozijos, tiek nuo gaisro. Taip pat sprogimo atveju ši elastinga medžiaga geriau apsaugo konstrukcijas nuo skriejančių skeveldrų. Ji tvirtai laikosi ir nesutrūkinėja net nuo kryptingos smūgio bangos. Ši priešgaisrinė danga yra sertifikuota ir atitinka visus UL, BV, DNV, „Lloyd’s“ registro, GASAFE ir kitų standartų keliamus priešgaisrinius reikalavimus. 

UAB „Undena“ Savanorių pr. 315, LT-50122 Kaunas I Tel. 8 37 314 214 I www.undena.lt

Š

iuolaikinei aukštuminių pastatų statybai reikia ne tik naujausių modernių technologijų. Ypač dangoraižiams svarbūs perdangų konstrukciniai sprendimai.

Didesniuose nei 30 aukštų pastatuose, norint užtikrinti konstrukcijos pastovumą ir standumą, daugiausia vyrauja monolitinio gelžbetonio perdangų konstrukciniai sprendimai. Tokiai statybai „Peikko“ rekomenduoja armavimo nuo praspaudimo sistemą PSB. Statant įžymųjį „Bosco Verticale“ Milane (Italija), ADAC Miunchene (Vokietija), oro uosto terminalą Bratislavoje (Slovakija), verslo centrą „Quadrum“ Vilniuje monolitinėms tarpaukštinėms perdangoms armavimo nuo praspaudimo sistema „Peikko PSB“ buvo pasirinkta ne veltui. Jai garantuojamas trumpas pristatymo terminas, optimali kaina, aukščiausio lygio aptarnavimas ir teikiama techninė konsultacija visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Sistemos „Peikko PSB“ pasirinkimas tokiuose sudėtinguose ir aukšto techninio lygio projektuose nėra atsitiktinumas.

Bendrovė yra pripažinta lyderė šių produktų segmente.

Nors šiuo metu vis dar paplitę senesni perdangas nuo praspaudimo saugantys sprendimai (kolonų viršutinės dalies konstrukciniai sutvirtinimai, perdangos plokštės storio ar jas armuojančių strypų matmenų padidinimas, aukštesnės klasės betono naudojimas), tačiau jie yra neekonomiški ir neapsaugo perdangų nuo suirimo, riboja ir mažina konstrukcinį patalpų aukštį tarp perdangų. Šias problemas padeda išspręsti perdangų praspaudimo armatūros „Peikko PSB“.

Jos leidžia sumažinti gelžbetoninių monolitinių perdangų plokščių storį, atsisakyti sijų, padidinant naudingąjį patalpų aukštį ir sumažinant statybos sąnaudas.

Armavimo sistema „Peikko PSB“ – paprasta ir patikima, garantuojanti lengvą ir greitą sumontavimą. Ją sudaro viena visiškai tarpusavyje suderintų elementų visuma, leidžianti armuoti perdangos plokštes, nenaudojant fiksatorių tais atvejais, kai montuojama viršuje: tiesiog atliekant paskutinį žingsnį prieš betonavimo darbus sumaunama iš viršaus ant armatūros tinklo.

78

Dangoraižiams svarbūs perdangų konstrukciniai sprendimai PSB sistemą galima sumontuoti ir perdangos apačioje. Ji gerai sutvirtina monolitinę perdangą ir padidina jos atsparumą praspaudimui aplink kolonas ar pamatų atramas esančiose zonose.

Sistema įvertinta ETA-13/0151 sertifikatu, bandymai ir ETA sertifikatas patvirtina, kad sistema „Peikko PSB“ išsiskiria iki 10 % didesniu atsparumu nei analogiški rinkoje esantys sprendimai. „Peikko“ siūlomos sistemos labai paprastai ir greitai montuojamos – akivaizdžiai sutaupoma laiko, įrengiant perdangos armavimus, taip pat, eliminuojant kapitelius, gaunamos lygios lubos.

Aukštuminių pastatų poreikis didžiuosiuose Lietuvos miestuose pamažu auga, tai lemia brangstanti žemė verslui patraukliose miestų zonose ir stabilus Lietuvos ekonomikos augimas. Norint užtikrinti tokių projektų ilgalaikiškumą ir lengvą eksploataciją būtina diegti kokybiškus konstrukcijų sprendimus.  STRUCTUM ekspertas UAB „PEIKKO Lietuva“ „Peikko“ gaminių pardavimų padalinio vadovas LINAS LELEŠIUS

Kuo ypatingi dangoraižių liftai?

N

eatsiejama aukštuminių pastatų dalis yra liftai, vis labiau stebinantys techninėmis savybėmis, saugumu, kabinų dizainu, o, svarbiausia, – greičiu.

Juk šiuolaikiniams visur skubantiems žmonėms keliauti per keliolika ar keliasdešimt aukštų norisi kuo greičiau.

Tad kiek ir kokių liftų reikia aukštuminiuose pastatuose, kad kelionė aukštyn arba žemyn būtų saugi ir greita?

Li�tų skaičius ir greičiai Liftams įrengti ir eksploatuoti aukštuminiuose pastatuose reikia specialių žinių ir atitinkamos kvalifikacijos. Tokiuose pastatuose reikalingi sudėtingesni įrenginiai dėl didesnio nei įprastai greičio ir patiriamų apkrovų.

Dažniausiai UAB „Baltijos liftai“ tenka įrengti ir prižiūrėti liftus 9–12 aukštų pastatuose, kurių aukštis – iki 40 metrų.

Paprastai tokių liftų greitis siekia 1 m/sek. Tačiau yra tekę dirbti ir su aukštesniais pastatais, pavyzdžiui, 27 aukštų, arba 100 m aukščio. Čia prireikė liftų, kurie kyla ar leidžiasi net 2,5 m/sek. greičiu.

Liftų keliamoji galia, greitis ir minimalus jų skaičius priklauso nuo pastato aukščio ir maksimalaus ploto viename aukšte. Iki 10 aukštų daugiabučiame name, gali pakakti ir vieno lifto, kurio keliamoji galia yra 630 kg, o greitis – 1 m/ sek. Jeigu pastatas yra 20 ir daugiau aukštų, jau gali būti reikalaujama įrengti keturis liftus, kurių greitis – 1,6 m/sek.

Reikia ir li�to ugniagesiams Naujai statomuose visuomeninės paskirties pastatuose reikalavimai yra dar griežtesni.

Dažnai pastate turi būti ne mažiau kaip du liftai. Vieno jų kabina turi būti ne trumpesnė kaip 2,1 m, kad būtų galima pervežti žmogų neštuvuose. Dešimties ir daugiau aukštų pastatuose pagal gaisrinės saugos reikalavimus būtina įrengti ir ne mažiau kaip vieną ugniagesių liftą. Tokie liftai turi papildomus įrenginius ir būna aukštesnės atsparumo

ugniai klasės. Kilus gaisrui jais gali naudotis ugniagesiai.

O standartiniai liftai automatiškai nuleidžiami į pagrindinį pastato aukštą ir atidaromos jų durys. Gaisro metu jais naudotis draudžiama.

Progresą lemia ir konkurencija Šiuolaikiniai liftai sparčiai patobulėjo ir dėl to, kad tarpusavyje konkuruojantys gamintojai kuria išmaniąsias liftų valdymo sistemas, leidžiančias kuo efektyviau bei greičiau išvežioti keleivius aukštuminiuose pastatuose.

Pavyzdžiui, vienas didžiausių gamintojų siūlo įdomų sprendimą, kaip sutaupyti vietos pastate, įrengiant liftus – dvi kabinas vienoje šachtoje. Apatinė veža keleivius tarp apatinių aukštų, viršutinė – tarp viršutinių. Kai keleivių srautas mažas, viena iš kabinų gali būti sustabdyta, o kita – vežti keleivius per visus aukštus. Kad vežimas būtų efektyvus, jau kviesdamas liftą keleivis pasirenka aukštą, į kurį nori važiuoti. Tada gauna nurodymą, prie kurios šachtos lifto laukti.

Lietuvoje, palyginti su Europos didmiesčiais, daug dangoraižių nestatoma, bet pastaruoju metu juntamas didesnis architektų ir projektuotojų susidomėjimas aukštuminiams pastatams skirtais liftais. Nesame prisirišę prie vieno gamintojo. Glaudžiai bendradarbiaujame su keliais stambiais gamintojais. Tai mums suteikia lankstumo ir leidžia pasiūlyti išskirtinius sprendimus pagal kliento poreikius.  STRUCTUM ekspertas UAB „Baltijos li�tai“ direktorius Jevgenijus Vasiljevas

UAB „Baltijos liftai“ I Smolensko g. 12, LT-03200, Vilnius I I Telefonas +370 52 195119 I El. paštas info@baltijosliftai.lt

79

INŽINERIJA

UAB „Service Group“ – Stiklo įvairovė nuo plauko storumo iki... Įvairiausiems projektams įgyvendinti!

Išsami informacija apie specialaus stiklo naudojimą ir stiklo gaminių tiekimas architektūros ir pramonės objektams pagal didmeninius ir vienetinius užsakymus.

Mūsų specialistams pavaldūs: priešgaisriniai, lenkti, neperšaunami ir atsparūs sprogimams, elektrochrominiai, šildomi, spalvoti, restauraciniai, „senoviniai“ veidrodiniai, antirefleksiniai, ploni ekraniniai (storis 0,3–1,5 mm), ypač didelių matmenų (ilgis iki 15 m), absorbuojantys rentgeno spindulius ir kt. stiklai, taip pat specialūs gaminiai iš optiškai skaidraus stiklo – lakštai, strypai, blokai, vamzdžiai.

Dirbame su presuoto ir pūsto stiklo gamintojais, kurių produktai taikomi apšvietimo, aviacijos, chemijos ir naftos pramonėje, popieriaus, pieno ir namų apyvokos produktų gamybos, laivų statybos srityse.

Visokeriopa specialistų patirtis ir aukščiausios kokybės stiklo gaminiai iš ilgamečių patikimų tiekėjų leidžia rasti geriausius sprendimus ir užtikrina, kad projektai bus įgyvendinti laiku pagal griežčiausius reikalavimus.  KONSULTACIJOS STIKLO PRITAIKYMO IR MONTAVIMO KLAUSIMAIS.UAB „SERVICE GROUP“ SUDERVĖS G. 185, PIKUTIŠKIŲ K., LT-14300 VILNIAUS R. TEL. +370 686 59 640 EL. P. VK@SERVICEGROUP.LT WWW.SERVICEGROUP.LT

80

INŽINERIJA

Energinis pastato modeliavimas užtikrina mažesnes sąnaudas MAŽVYDAS MATUKAS

Pastatų inžinerinės sistemos modernioje statyboje tampa gerokai sudėtingesnės, kompleksiškesnės ir įvairesnės. Šildymo, ventiliacijos, kondicionavimo, pastato valdymo ir elektros sistemos yra vis labiau tarpusavyje susijusios ir priklausomos viena nuo kitos. Klaidas, padarytas kuriant šį sudėtingą mechanizmą, ištaisyti darosi vis brangiau ir sudėtingiau.

Inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo darbų kokybė dažnai neatitinka statytojų arba investuotojų lūkesčių. Dėl šios priežasties atsiranda poreikis kreiptis į nepriklausomą kvalifikuotą inžinierių konsultantą, ginantį užsakovo interesus.

Inžinerinių sistemų projektavimu bei energiniu modeliavimu užsiimančios UAB „Energonomika“ direktorius Kęstutis Reklaitis sako, kad sudėtingų pastatų statyba ir projektavimas be savo vidaus inžinerinių tinklų konsultanto ir išankstinio modeliavimo yra tarsi „nusikaltimas“. „Kiekvienas pastatas turi turėti savo architektą ir inžinierių, kurio pareiga – užtikrinti tinkamą visų sistemų veikimą ir energijos efektyvumą“, – teigia K. Reklaitis. „Koncepcija kuriama kartu su architektu įvertinus užsakovo poreikius dar prieš pradedant projektavimo darbus. Patirtis, žinios, modeliavimas ir ikiprojektiniai skaičiavimai yra svarbiausi veiksniai, garantuojantys tinkamiausią sprendimą.

Inžinerinėje koncepcijoje numatomos techninės patalpos ir jų plotai, apskaičiuojami energijos poreikiai, nustatomi pagrindiniai inžinerinių sistemų parametrai, galingumai, parenkama tinkamiausia mikroklimato palaikymo sistema konkrečiam pastatui“, – pataria UAB „Energonomika“ direktorius.

Pasak eksperto, dar kuriant pastato architektūrą, kvalifikuotas inžinierius gali veiksmingai sumažinti pastato investicines bei eksploatacines sąnaudas, energijos vartojimą ir techninės priežiūros išlaidas.

Nepriklausomi inžinieriai konsultantai yra apmokyti naudoti naujausią programinę įrangą „DesignBuilder“, kuri

modeliuoja objektyvią informaciją apie būsimą pastato energijos suvartojimą. Specialia programine įranga atliekamas modeliavimas leidžia apskaičiuoti tikslius pastato šildymo ir vėsinimo poreikius kiekvieną dieną ir valandą, nustato metinį energijos suvartojimą.

Gaunama tarsi pastato „kardiograma“, parodanti ne tik galingumą, bet kartu ir pateikianti informaciją, kaip veiks sistemos, kiek bus suvartojama energijos, būsimos išlaidos.

Būtina patirtis ir geras sistemų veikimo išmanymas, kad naudojantis šiais duomenimis būtų pasiūlytas optimalus mikroklimato užtikrinimo sprendimas užsakovui.

Specialisto teigimu, investuojant į tikslius skaičiavimus, veikimo simuliaciją, užduoties suformulavimą, įrangos parinkimą, nesunku 5–10 % sumažinti investicines išlaidas ir energijos sąnaudas. „Modeliavimas padeda sutaupyti daug pinigų, diegiant į pastatą šildymo ar vėsinimo sistemas. Objektyvūs, tikslūs duomenys yra būtini šiuolaikiškai planuojant ir projektuojant. Turime puikių pavyzdžių, kai, atlikus modeliavimą, instaliuotas sistemų galingumas sumažėja netgi 30 % arba kai modeliavimas parodo, kad, šildant biurų pastatą naktį, šildymo sistemos galingumas, taip pat ir investicinės išlaidos sumažėja 20 %, užtikrinamas geresnis mikroklimatas, o energijos suvartojimas padidėja nežymiai. Taip taupomos lėšos šildymo ar vėsinimo sistemoms įrengti ir užsakovui sukuriama pridėtinė vertė, gerokai viršijanti modeliavimo išlaidas“, – perspėja inžinierius.

K. Reklaitis taip pat pataria nepasikliauti vien tik sistemų tiekėjų teikiamomis inžinierių paslaugomis. Nebūtinai tik vieno gamintojo siūlomas asortimentas gali būti tinkamiausias statomam pastatui. Nepriklausomi skaičiavimai padeda išsirinkti tinkamiausią mikroklimatą užtikrinančią sistemą ir įrangą, pritaikytą individualiam projektui bei specifiniams užsakovo reikalavimams. „Augant inžinerinių sistemų sudėtingumui ir kompleksiškumui, užsakovui vis sudėtingiau įvertinti tikrąją projektavimo ir montavimo darbų vertę ir kokybę, atskirti tiekėjų interesus nuo realios naudos. Lankant objektus, dažnai apima nusivylimo jausmas, kai matai investuotas didžiules lėšas į įrangą, kuri neveikia visu galingumu arba veikia netinkamai. Todėl, manau, būtinas nepriklausomas techninis konsultantas inžinierius, kuris gintų užsakovo interesus ir siektų, kad užsakovas gautų patį kokybiškiausią produktą už tinkamą kainą“, – aiškina K. Reklaitis. 

81

KONFERENCIJA

PASTATŲ ENERGINIS EFEKTYVUMAS: poreikiai ir galimybės

82

KONFERENCIJA

MAŽVYDAS MATUKAS

Energinis efektyvumas ir energetinė nepriklausomybė – vienos svarbiausių kelerių pastarųjų metų temų tiek verslo, tiek politiniame pasaulyje. Šalčio dažnai sukaustomoje Lietuvoje šios sritys ypač aktualios, įsigaliojant naujiems statybos reikalavimams aukštesnei energinei pastatų klasei.

V

asario 2 d. Vilniuje žurnalo „Structum“ konferencijoje „Energetikos pokyčiai ir pastatų energinio efektyvumo didinimo galimybės“ mokslininkai, statybų ekspertai ir verslo atstovai kalbėjo apie energetinių išteklių politiką, energinį pastatų efektyvinimą ir modernius energinius išteklius tausojančius inžinerinius sprendimus.

Sutaupomi milijonai eurų Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas, konferenciją pradėjo analizuodamas Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo sektorių.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų. Jie yra pagrindiniai centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai. Centrinis šildymas vis dar išlieka geriausias ir efektyviausias šildymo būdas, o besijungiančių prie sistemos vartotojų skaičius augo ir 2016 metais. „Viena didžiausių problemų šilumos sektoriuje – neefektyvus šilumos energijos vartojimas. Vidutinis metinis šilumos suvartojimas pastatuose Lietuvoje 1 m2 yra beveik dvigubai didesnis negu Skandinavijos šalyse. Padidinus šilumos vartojimo efektyvumą, gyventojams gerokai sumažėtų mokesčių už šildymą našta ir kartu būtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai“, – aiškino V. Stasiūnas.

Pasak specialisto, per pastaruosius 12 metų Lietuva padarė didelę pažangą šildymui naudodama biokurą. 2004 m. Lietuvoje šildymui buvo naudojama vos 10 % biokuro, kai Švedijoje – net 60 %. Praėjusiais metais Lietuvoje jau buvo naudota 64 % biokuro, nedaug atsiliekant nuo Švedijos, centriniam šildymui biokuro naudojančios 70 %. Lietuvoje biokuro dedamoji šilumos savikainos struktūroje yra viena mažiausių Europoje.

Dėl geresnės vamzdynų kokybės, efektyvesnės šilumos gamybos ir naudojamo pigesnio kuro visų šildomų pastatų vartotojai kasmet jau sutaupo 323 mln. eurų.

„Subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengus termostatinius ventilius ant šildymo prietaisų, įvedus individualią šilumos apskaitą kiekvienam butui ir išmaniąją apskaitą, pavyktų sutaupyti dar 20–25 % šildymui skiriamų lėšų“, – sakė V. Stasiūnas.

Aktualus ir vėsinimas Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas, UAB „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius savo pranešimu įspėjo, kad energinį pastato efektyvumą taip pat lemia ne tik šildymas, bet ir jo vėsinimas. Nauji Lietuvos Statybos įstatymo reikalavimai taip pat reglamentuoja ir energijos sąnaudas pastatui vėsinti. „Norint pasiekti naujos statybos pastatams privalomą A, o modernizuojamiems – C energetinio efektyvumo klases, būtina diegti pažangias vėsinimo sistemas. Taip pat reikia skatinti aktyvių valdymo sistemų, pavyzdžiui, automatinio veikimo, kontrolės ir stebėsenos, naudojimą. Šiuolaikiškos sistemos dažnai gali atlikti tiek šildymo, tiek vėsinimo funkcijas“, – pasakojo R. Simanavičius.

Keliama specialistų kvalifikacija Lietuvos statybininkų asociacijos Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pasakojo, kaip žinoti, kurie statybininkai geba kokybiškai statyti šiltą namą. „Taikant naujas medžiagas ir technologijas, reikia žinių ir įgūdžių. Statybininkai privalo ne tik atlikti numatytus darbus, bet ir neužverti kelio galimiems tobulinimams ir diegiamoms technologijoms ateityje“, – pasakojo V. Ramanauskas.

Specialistas pristatė 12 ENERGOTRAIN mokymo programų, suteikiančių gebėjimus atlikti konkrečius statybos darbus, kai statomi energiškai efektyvūs pastatai. Lietuvos statybininkų asociacija kartu su partneriais sertifikuoja ir organizuoja mokymus visiems norintiesiems gilinti žinias fotovoltinių siste-

83

KONFERENCIJA

mų, saulės kolektorių šiluminių jėgainių, spindulinio šildymo, žemosios įtampos elektros įrenginių, mechaninio vėdinimo ir gausybėje kitų statybos sričių.

Technologiniai sprendimai Edvardas Labakojis, UAB „Baumit“ techninis projektų vadovas, pristatė modernias sistemas, padedančias išlaikyti šilumą. „Baumit StarTrack“ smeigės yra papildoma mechaninio tvirtinimo alternatyva įprastinėms tvirtinimo smeigėms. „Šis produktas pašalina galimus šalčio tiltus. Nėra prasiskverbimo per šilumos izoliacijos medžiagą. Smeigės pritaikytos silpniems tinkams ar plonai termoizoliacijai, nesukelia įprasto „boružėlės efekto“. Taip pat jos yra optimalus pasirinkimas plytų ir blokelių mūrui, savo pralaidumu koreguoja plytų garų pralaidumą, trumpina džiūvimo laiką per pusę“, – aiškino E. Labakojis.

Pasak jo, šiuolaikiniuose pastatuose saulės energijos šiluma turi būti išnaudojama kaip papildomas šildymo šaltinis, o maksimalus dienos šviesos patekimas mažina dirbtinio apšvietimo poreikį ir sąnaudas, taip didindamas pastato efektyvumą ir komfortą. Lauko žaliuzės yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip galima subalansuoti pasyviojo namo energijos poreikius. „Modernus „Screen“ audinys pastatų išorėje gali blokuoti iki 90 % saulės kaitros, o viduje – iki 70 %, jei naudotas stiklo paketas, kurio išorinis stiklas yra tamsintas, refleksinis ar saulės kontrolės stiklas“, – technologinius sprendimus pristatė specialistas.

Svarbus geras planavimas

Kita inovatyvi technologija – nanotechnologijų pagrindu pagamintas dekoratyvinis tinkas „Baumit Nanopor“ – dėl jame esančios fotokalizės (suaktyvinto titano dioksido) sugeba valytis pats, padedamas šviesos ir lietaus. Tai puiki pastato apsauga nuo organinės kilmės nešvarumų.

Mindaugas Palionis, UAB „Nit“ technikos direktorius, aiškino, kad geriausias pastato aprūpinimo energija būdas – tai sistema, kuri užtikrina minimalias pirminės energijos sąnaudas, palaiko maksimalų komfortą patalpose, lemia mažiausias bendrąsias išlaidas per visą sistemos gyvavimo trukmę ir techniniu požiūriu geriausiai atitinka paskirtį.

Saulės kontrolė

Energiškai efektyvaus pastato kūrimo etapai susideda iš projekto koncepcijos, techninio projekto, statybos vykdymo ir užbaigimo. Visi etapai veikia nepriekaištingai, kai pastato kūrimo komandoje nuo pat pradžių dalyvauja architektai, inžinieriai projektuotojai, statytojai, rangovai ir kiti specialistai. „Deja, bet žinome daug pavyzdžių, kai suprojektuoti energiškai efektyvių inžinerinių sistemų neįmanoma, nes veiksmus apriboja architektūriniai konstrukciniai sprendimai“, – atkreipė dėmesį M. Palionis.

UAB „Domus Lumina“ projektų vadovas Mindaugas Urbanavičius siūlė saulės kontrolės sprendimus tausojantiesiems energiją. „Saulės ir dienos šviesos valdymas padidina vizualinį komfortą, gerina sveikatą ir produktyvumą. Svarbu, kad būtų išvengta perkaitimo beveik nulinio energijos sunaudojimo pastatuose. Žiemą saulės energija generuoja šilumą ir šviesą, tačiau vasarą gali tekti spręsti perkaitimo, patalpų vėsinimo, akinimo bei kitas karščio ir saulės keliamas problemas. Para-

84

doksalu, kad kartais Lietuvoje išnaudojama daugiau energijos pastatams vėsinti nei šildyti“, – analizavo situaciją M. Urbanavičius.

KONFERENCIJA

Pasak jo, renkantis sistemą reikia atsižvelgti į pradines bei naudojimo išlaidas, apgalvoti, ar sistema tinkama eksploatuoti ilgą laiką, ar ją galima išplėsti ir ar ji patikima, saugi bei atitinka aplinkosaugos reikalavimus. Vandeninėms sistemoms išpopuliarėti ir sėkmingai veikti padėjo šiluminės vandens savybės bei didelės šių sistemų pritaikymo galimybės. Jokia kita šilumos perdavimo sistema nėra tokia universali, saugi, patikima ir išsiskirianti efektyviu energijos vartojimu.

„PARADOKSALU, KAD KARTAIS LIETUVOJE IŠNAUDOJAMA DAUGIAU ENERGIJOS PASTATAMS VĖSINTI NEI ŠILDYTI.“ Mindaugas Urbanavičius

Ekonominė apšiltinimo nauda VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros doc. dr. Romualdas Tamošaitis pristatė mokslinį tyrimą, kuriuo analizuojama pastatų atitvarų modernizavimo ekonominė nauda. Skaičiavimams buvo pasirinkta viena populiariausių nevėdinamųjų fasadų apšiltinimo technologijų su akmens vatos apšiltinimo sluoksniu. „Kai statomi nauji pastatai, naudojant nevėdinamosios sienos apšiltinimo technologiją su akmens vata, fizinė apšiltinimo riba yra 45 cm, o ekonomiškai racionali apšiltinimo riba yra tik 20 cm. Modernizuojamų pastatų, naudojant nevėdinamosios sienos apšiltinimo technologiją su akmens vata, fizinė apšiltinimo riba yra 45 cm, o ekonomiškai optimalus apšiltinimo sluoksnis – apie 15 cm“, – aiškino R. Tamošaitis.

Mokslininkas taip pat skaičiavo ir langų įtaką pastatų apšiltinimui. Pasak jo, atnaujinant pastatus keisti dviejų metali-

zuotų stiklų argonu užpildytą stiklo paketą į geresnes termoizoliacines savybes turinčius langus ekonomiškai neapsimoka. „Investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius pastatuose atsiperka daug greičiau ir suteikia kur kas didesnį ekonominį efektą nei investicijos į pastato apvalkalo modernizavimą“, – išvadas pateikė R. Tamošaitis. 

UAB „JODESTA“ 20 METŲ!

UAB „JODESTA“, dirbanti energetikos sektoriuje, įkurta 1997 metais. Kelionėje laiku ir erdvėje jau 20 metų įmonę lydi ir joje dirba kompetentingi, atestuoti vadovai, patyrę specialistai. Sėkmingai dirbanti įmonė lygiuojasi ir toliau ieško patikimų partnerių. „Kartu labai smagu prisiminti ne tik geriausias akimirkas, bet ir puikiai įvertintus projektus, įvykdytus objektus, – sako įmonės direktorius Vitas Petkevičius. – Džiaugiamės, kad už 2016 m. įmonių reitingavime užsakovo AB ESO esame įvertinti kaip geriausia įmonė Vilniaus regione.“

gas klientams. Nuolat plėsti siūlomų paslaugų spektrą. Būti geriausia įmone darbuotojams, užtikrinančia pasitenkinimą darbu bei galimybes realizuoti save. Grįsti savo veiklą pasitikėjimu, sąžiningu darbu ir pagarba vieni kitiems.

Siekti įmonės pelno, kaip stabilumo ir sėkmės garanto.

Misija – atsakingai ir profesionaliai teikti elektros inžinerinių tinklų projektavimo, montavimo bei remonto darbus, patenkinti klientų poreikius ir lūkesčius. Kad būtų užtikrinta sėkminga įmonės veikla bei plėtra, svarbu nuolat tobulinti teikiamų paslaugų kokybę, darbuotojų darbo sąlygas.

www.jodesta.lt

Vertybės – tik kompetentingi, gerbiantys ir pasitikintys vieni kitais darbuotojai, ilgalaikė partnerystė bei novatoriški sprendimai gali užtikrinti kokybiškas paslaugas, ilgalaikį įmonės augimą. 

Vizija – tapti stabilia ir sparčiai augančia įmone savo srities sektoriuje, teikiančia aukščiausios kokybės paslau-

85

SAMSUNG EHS TDM šilumos siurblys oras–vanduo–oras su kondicionieriumi

„Samsung EHS TDM“ sistema gali būti efektyviai naudojama ištisus metus.

SUPER SPRENDIMAS

Šilumos siurblys „oras – vanduo“ ar „oras – oras“ efektyviai ruošia karštą vandenį bei atlieka tiek šildymo, tiek vėsinimo funkcijas.

ŠILDYMAS + VĖSINIMAS

Tobula klimato kontrolės sistema, išliekanti efektyvi visus metus.

Kiekvienam metų laikui reikalingi skirtingi šildymo sprendimai.

Vidinis kondicionieriaus blokas SAMSUNG „Triangle“ • • • • • •

Galia šildymas 3,2 kW šaldymas 2,8 kW MPI (Mikro plazma jonizatorius) „Good Sleep“ II rėžimas Antialerginis filtras Dezodoruotas filtras Antibakterinis ventiliatorius

Šilumos siurblys • • •

Paprasta instaliacija Lengva priežiūra Ekonomiškas: mažina šildymo kaštus, iki -75 % 6ilumos energijos, gaunamos nemokamai iš aplinkos oro ir šilumos siurbliu perduodamos į vandenį

www.samsung.com/lt/air-conditioners/

Hidro modulis • • •

Nominali galia 9 / 16 kW Lengvas montavimas Paprasta priežiūra

INFRASTRUKTŪRA

Efektyviausia plieninių konstrukcijų antikorozinė apsauga Pagrindiniai karštojo cinkavimo pranašumai M. Aliukonio teigimu, cinko danga yra patvari – ji saugo konstrukcijas nuo rūdžių visą eksploatavimo laiką. Be to, tokia danga yra atspari mechaniniams pažeidimams, pavyzdžiui, gabenant arba montuojant, o cinkuotus gaminius galima suvirinti įprastais suvirinimo metodais. Cinkavimo kokybė nepriklauso nuo oro sąlygų, tolygiai ir optimaliai padengti cinku galima ir sunkiai prieinamas gaminių vietas.

Kasmet korozija sunaikina šimtus tonų metalo, todėl apsauga nuo jos yra ypač svarbi. Viena populiariausių ir pigiausių apsaugos priemonių yra metalo padengimas cinko sluoksniu. Tai pailgina metalo konstrukcijų eksploatavimo laiką iki 20 metų.

Ilgametę patirtį konstrukcinio plieno gamybos rinkoje turintis UAB „Elga“ Ukmergės filialas kaip vieną iš savo paslaugų siūlo aukštos kokybės plieninių konstrukcijų karštąjį cinkavimą. Pasak įmonės specialistų, karštasis cinkavimas yra efektyviausia plieninių konstrukcijų antikorozinė apsauga. Įmonės gamykla eksploatuoja 7 m ilgio, 1,4 m pločio ir 2,5 m gylio „C. H. Evensen Industriovner AS“ karštojo cinkavimo vonią, kurios techninės charakteristikos leidžia cinkuoti net labai didelės apimties objektus. Cinkavimo įrangos našumas siekia 5 tonas apdoroto plieno per valandą, tai sudaro iki 9 000 tonų per metus. Metalo konstrukcijos padengiamos 60–250 µm cinko sluoksniu. Pagal poreikį cinko sluoksnį galima padidinti. Atsižvelgiant į gamtos sąlygas, vidutinis tokios cinko dangos eksploatavimo laikas yra 20 metų. Karštasis cinkavimas atliekamas pagal ISO 1461 reikalavimus. „Karštojo cinkavimo kokybė labai priklauso nuo konstrukcijos projektavimo ir išpildymo, – teigė UAB „Elga“ Ukmergės filialo direktorius Mindaugas Aliukonis. – Gaminiai, kuriuos ruošiamasi karštai cinkuoti, turi turėti tokią formą, kad darbiniai tirpalai pasiektų visus cinkuojamus paviršius ir lengvai galėtų pasišalinti. Projektuojant reikia atsižvelgti į cinkavimo vonios matmenis, galimą terminį poreikį gaminiui, plieno paviršiaus storį, elementų montavimo būdą į konstrukciją ir kt.“

UAB „ELGA“ UKMERGĖS FILIALAS TEL. +370 340 63 405 I FAKS. +370 340 63 419 I MOB. +370 611 32 578

„Pagrindinė priežastis, kodėl verta cinkuoti gaminius, yra ekonominis pranašumas. Palyginti su dažymu, pradinė kaina didesnė, bet įvertinant, kad dažų sluoksnį reikia vis atnaujinti, bendra dažymo savikaina bus didesnė, nei cinkuojant. 85 µm cinko sluoksnis apytiksliai tik po 25 metų praranda savo teigiamas savybes. Per tuos 25 metus mažiausiai tris kartus teks pakartotinai dažyti gaminius, todėl dažymo išlaidos bus gerokai didesnės, nei cinkuojant gaminius. Be to, perdažant gaminius, surinktose konstrukcijose sunku nudažyti sunkiai prieinamas vietas“, – sakė UAB „Elga“ Ukmergės filialo direktorius M. Aliukonis.

UAB „Elga“ Ukmergės filialas turi Europos Sąjungos ir pasaulinio lygio sertifikatus, reguliuojančius darbo kokybę, darbuotojų ir įmonės kvalifikaciją. Dėl šių sertifikatų įmonės produktai bei jų kokybė pripažįstama visoje Europos Sąjungoje ir daugelyje šalių visame pasaulyje. Šiuo metu bendrovė gamina 110–330 kV plienines konstrukcijas elektros transformatorinėms pastotėms, iki 74 m apšvietimo bokštus, iki 45 m žaibolaidžius, tiltų ir viadukų turėklus, angarus ir kitas plienines konstrukcijas. Visos konstrukcijos pagamintos, remiantis Europos Sąjungos reikalavimais. 

INFRASTRUKTŪRA

VIEŠOSIOS ERDVĖS GERINA GYVENIMO KOKYBĘ AIRIDA DAGIENĖ

Norint užtikrinti miestiečių gyvenimo kokybę, reikia daugiau dėmesio skirti ne tik pastatams, bet ir plotams šalia jų. Viešųjų erdvių formavimas ir mus supanti aplinka yra itin svarbi miesto įvaizdžio kūrimui. Mūsų miestams ir miesteliams gamta nepašykštėjo gražių kalvelių, upių slėnių, šlaitų, žalumos. Ar šios dovanos pagyvino mūsų urbanistinę aplinką ir tapo mūsų poilsio zonomis?

Kiekvienas naujas projektas daro įtaką aplinkai. Miestas ir jo architektūra – ne tik jaukios gatvės, prekybos centrai, parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelės, pramogų erdvės. Ne mažiau svarbios ir erdvės šalia pastatų. Šios viešosios zonos – parkas, skveras, gėlynas, medžių, krūmų želdiniai ar vaikų žaidimų aikštelės – kuria miesto vertę.

Ten vaikštome, prisėdame, planuojame, svajojame, atsipalaiduojame, stabtelime. Tai tikroji miesto erdvės kokybė, kuri yra visų mūsų nuosavybė ir atsakomybė.

Daugiau nei jaukumas Miestovaizdžio grožio sampratos pokytis neįvyko per naktį.

Tai – lėtas ir kryptingas judėjimas link to, ką turėsime ateityje. Pastaraisiais dešimtmečiais įsigali idėja, kad miestų ekologines, socialines, ekonomines ir kitas problemas reikia spręsti integraliai. Užtruko, kol pradėjome žiūrėti į ateitį. Ilgą laiką buvo stebima tendencija, kad darni aplinka, palanki architektūra ir kraštovaizdžio pertvarkymai tiek visuomenės, tiek architektų sąmonėje dažniausiai siejami su gamtine užmiesčio aplinka ir tik joje derančia ekologine estetika.

Mediena, molis, greta pasatų apželdinti paviršiai siejosi su kaimu. Dėl tokių priežasčių viešųjų erdvių kūrimas miesto viduje nesulaukdavo nei architektų, nei valdžios paskatinimo, ten gyvenančios visuomenės palaikymo, supratimo.

Ne taip seniai prie Seimo rūmų buvusio fontano, apačioje ištrupėjusių purkštuvų piramidės, pasodintas „kitoks“ gėlynas – vaidinamosios „olandiškos bangos“ arba „naujųjų daugiamečių augalų“ stiliumi.

88

parkai...

INFRASTRUKTŪRA

Gėlyną želdinusios įmonės parinkti augalai – ne trumpalaikiai prabangūs vidurvasario žiedai, o stiprūs želdynai, kuriems nereikia ypatingos priežiūros. Tai stiprėjanti ir madinga želdinimo pakraipa visoje Vakarų Europoje – ne tik sodybose, bet ir miestų želdiniuose. Tačiau, nemažai ne tik tuomečių Seimo narių, bet ir miestiečių piktinosi, kad miesto viduryje želia „žydintis dirvonas“, o ne įprastas vienmečių begonijų ar pelargonijų gėlynas.

Vilniuje prie banko „Swedbank“ įrengta šiuolaikiškai nuožulni medinė terasa ne tik su gėlynais ir originaliomis kėdėmis, bet ir puikiu vaizdu į miestą. Pastatą ir jo viešąją erdvę kūrė architektas Audrius Ambrasas (2016 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas) ir jo komanda.

Džiugina, kad po truputį vaduojamės iš provincialų sindromo, tampame imlesni naujovėms, pokyčiai pagaliau atsispinti tiek architektūroje, tiek bendrai formuojant visą miestovaizdį. Tiesa, viešųjų erdvių formavimas vis dar kelia daugybę ginčų. Bet be diskusijų nebūtų ir žingsniavimo į priekį.

„Terasa populiari ne tik balandžio pabaigoje, kai pražysta sakurų sodas. 4,5 tūkst. m2 erdvei lankytojai specialiai sukūrė interneto puslapį, kuriame skelbia nuotraukas visais metų laikais“, – stebisi S. Abraškevičius.

Unikali terasa

Banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, kad vietą spėjo pamėgti ir gyventojai, ir miesto svečiai.

Žemutinė pastato dalis meistriškai atkartoja Neries šlaito linijas. Taip pastatas puikiai „pririšamas“ prie vietos. Vertikalaus tūrio suskaidymas į dvi dalis, perskirtas stiklo erdve,

Šių dienų miesto architektūroje pastebima šiltesnė tendencija rinktis medį, plytą. Šios medžiagos populiarėja po truputį konkuruodamos su metalu ir stiklu. Savo vietą randa net plastikas.

VšĮ „Vilniaus Japoniškas sodas“ nuotr.

INFRASTRUKTŪRA

suformuoja gyvą charakterį. Fasadams naudotos medžiagos – nerūdijantysis plienas, medis, stiklas – harmoningai dera ir kokybiškai išreiškia verslo administracinio pastato įvaizdį.

Bendras interjero įspūdis – šviesus, atviras, orientuotas į miestą. Išpildytas vienas pagrindinių lūkesčių, kad būtų kuo daugiau erdvių, kuriomis galėtų naudotis ne tik darbuotojai, bet ir miesto svečiai. Tam puikiai tinka ir apželdintoji terasa.

Miesto aikštės Viešosios erdvės Lietuvos Respublikos teisės aktuose apibūdinamos, kaip „žemės sklypai, kuriuose yra arba numatoma įrengti aikštes, parkus, skverus ir kitus želdynus“. Tai bendro naudojimo teritorijos, skirtos visuomenės poreikiams tenkinti. Jas formuoja gatvės, keliai, takai, inžinerinių komunikacijų koridoriai, rekreacinės teritorijos, sporto aikštynai ar kitos erdvės.

Viešoji erdvė gali būti uždara ar atvira. Prie pastarųjų tinka bendrauti, burtis, aktyviai ilsėtis skiriama miesto aikštė. Šiuo metu kuriami nauji miesto aikščių asutvarkymo idėjų projektai yra pritaikomi esamiems visuomenės poreikiams: estetine išvaizda, srautų paskirstymu (miesto aikštės dažnai išdėstytos prie pagrindinių gatvių).

Taip pat svarbus tikslingas kolorito parinkimas, kompozicijos radimas, meninių priemonių integravimas, suplanuotas estetinis aikštės apželdinimas, trumpalaikio poilsio vietų tinkamumas, aktualumas, kad papildytų miesto aikštės funkcijas ir kad ji nebūtų tik dar vienas pereinamas, pravažiuojamas, kertamas miesto gabaliukas be pastebimos aiškios paskirties, ryškaus dominuojančio pagrindinio akcento.

Miesto aikštės ar skverai dabar tampa daug funkcijų atliekančiu miesto elementu, iš formalių – žaliosiomis erdvėmis.

Tie laikai, kai jos atlikdavo kokią nors vieną funkciją, kaip antai prekybinę arba skirtą vien tik paradų susibūrimams, jau praeitis.

Laisvės idėjos Visų nekantriai laukiama istorinės Lukiškių aikštės rekonstrukcija. Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Kolkaitė informuoja, kad jos rekonstrukcija numatyta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo planuose. „Pertvarkius aikštę pagal savivaldybės kartu su Aplinkos ministerija parengtas sąlygas, ji taps funkcionalesne. Taip pat bus išplėsta žalioji parko dalis, sumažintas aikštės centras, išgrįsti 5 tūkst. m2 naujos kietosios dangos. Lukiškių aikštė – reprezentatyvi ir jauki miestiečių susibūrimų vieta, skirta poilsiui ir susibūrimams per iškilmingas šalies šventes“, – aiškina specialistė.

Aikštė taps daugiafunkce Lietuvos laisvės ir demokratijos erdve, kurioje atsispindės ir nuolatinė lietuvių kova už laisvę, ir šiuolaikinė demokratija, vienybė. Iš pristatyto projekto matyti, kad atnaujintoje Lukiškių aikštėje vietos atsiras kiekvienam ir kiekvienas čia ras save – ar atėjęs susikaupti, pagerbti, ar tiesiog pasivaikščioti ir pailsėti. „Pagrindinė idėja – didžiulėje erdvėje išpildyti visų socialinių grupių lūkesčius. Lukiškių aikštės erdvė išliks žaliojo charakterio, tačiau joje bus aiškiai išreikštos funkcinės zonos.

Aikštė pavirs savotišku gyvybės medžio simboliu. Medis – tai takelių forma, perauganti į smulkesnes šakeles žaliojoje zonoje ir savotiškai įsiliejanti į miesto erdves“, – pasakoja architektas Gintaras Čaikauskas.

Pristatytoje aikštės koncepcijoje brėžiama įtampos meninė linija – riba tarp okupacijų ir laisvės. Ši riba dalija aikštę į dvi dalis: reprezentatyvią kietąją aikštės zoną, kurioje galės vykti reprezentacinės šventės bei miesto mugės, ir žaliąją demokratinę zoną, kurioje daug gyvybės ir žalumos – vietos iškyloms, lauko kavinės, vaikų žaidimų aikštelės, mankštinimosi aikštelės, pasivaikščiojimų takai, dviračių takas, nauji šviestuvai.

terasos...

90

Parkai svečiams ir gyventojams Šiuo metu pradėta daugiau dėmesio skirti viešųjų erdvių tvarkymo ir kokybiško želdinimo darbams. Pasigėrėjimą kelia po rekonstrukcijos atidarytas Bernardinų sodas, kurį gyventojai ir miesto svečiai vadina viena mėgstamiausių sostinės erdvių. Pastebimi ir pokyčiai Vingio parke, kur jau atlikta dalis numatytų tvarkymo darbų.

VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ direktoriaus padėjėja Kristina Kalantaitė džiaugiasi, kad Neries upės pakrantėje vilniečiams atsivėrė dar viena nauja pasivaikščiojimo vieta – sutvarkytas beveik 1 km gamtinis takas prie VU Botanikos sodo, suremontuotos sportavimo, treniruoklių aikštelės, papildomai numatyta miestiečiams įrengti paplūdimio tinklinio aikštes.

Pasak jos, per artimiausius kelerius metus naujam gyvenimui bus prikelta ir daugiau žaliųjų miesto oazių. Daugiausia dėmesio sulauks centrinėje miesto dalyje esantys Reformatų parkas ir Misionierių sodai.

Taip pat sostinės laukia dar vienas ambicingas žaliojo projekto įgyvendinimas. Vilniaus centre dešiniojoje Neries krantinėje, ties Žalgirio ir Geležinio Vilko ir Lvovo gatvių sankirta, sužaliuos japoniškas sodas. Žaliasis projektas parengtas pagal Japonijos kraštovaizdžio architektų Shiro ir Yukihiro Nakane koncepciją. Projektavimo darbus tęsia UAB „Terra firma LT“ kraštovaizdžio specialistai, vadovaujami Ramunės Sanderson.

VšĮ „Vilniaus japoniškas sodas“ direktorius Kęstutis Taletas sako, kad vieta pasirinkta neatsitiktinai. „Tai lėmė geologinė istorija. Šioje teritorijoje kadaise per Lietuvą slinko ledynas, tekėjo ledyninė upė. Tą laikotarpį mena dabar šioje vietoje tyvuliuojantis Šnipiškių ežerėlis. Dar viena apleista ir užmiršta teritorija taps modernia rekreacine erdve žmonėms“, – kalba specialistas.

Dėmesys vaikams Vaikai, taip pat kaip ir suaugusieji, turi teisę į saugią ir sveiką aplinką. Jų poilsį ir laisvalaikį garantuoja įstatymai. Įvairių šalių reglamentuose, planavimo dokumentuose laikomasi pozicijos, kad planuojant miestus turi būti atsižvelgiama į vaikų poreikį, būtina turėti žaidimų aikštelių ir jiems tinkamų parkų. Bet kurio savo augančiu piliečiu besirūpinančio miesto siekis, kad aplinka visai šeimai, vaikų laisvalaikiui būtų saugi, švari ir darni. Tačiau dažnai dėl lėšų stygiaus naujų vaikų žaidimų aikštelių savivaldybėse įrengiama mažai, o jau esančiose aikštelėse nėra užtikrinama tinkama aplinka.

Gyventojus, dažniausiai jaunas šeimas, į naujos statybos rajonus patraukia būtent gerai sutvarkyta ši struktūra – kad būtų kur išeiti su vaikais ir vaikams. Aikštelė turi būti tokioje vietoje, kuri matoma iš bent vieno buto kambario lango, bendro naudojimo patalpų ir ne arčiau kaip 10 m nuo įvažiavimo gatvės, buitinių atliekų išmetimo vietos. Įmonėms, gaminančioms vaikų žaidimų aikštelių įrangą, galioja įsipareigojimai gaminti aukščiausios kokybės, labiausiai aplinką saugančius produktus. Pagrindiniu kriterijumi tiek gamintojams, tiek projektuotojams išlieka saugumas. 

INFRASTRUKTŪRA

KAS kelia didžiausią

grėsmę vaikų žaidimų aikštelėse?

GIEDRĖ LINDEN

Žaidimų aikštelėse vaikams turėtų būti ne tik smagu, bet ir saugu. Deja, kartais jose įvyksta nelaimės. Kai kurie nelaimingi atsitikimai išsamiai nušviečiami žiniasklaidoje, kiti taip ir lieka nutylėti. Juk ne visi tėvai kreipiasi į atsakingas už aikšteles institucijas ar žaidimų aikštelių savininkus, nes, tiesą sakant, neretai ir nežino, kur kreiptis. Tad, kas atsakingas už vaikų žaidimų aikšteles ir jų priežiūrą? Apie tai pasakoja VšĮ Technikos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojas Nerijus Mikalauskas.

Šiuo metu Lietuvoje įrengta ir naudojama daug įvairaus tipo vaikų žaidimų aikštelių įrangos. Vienų aikštelių įranga pagaminta ir įrengta pagal šiuolaikinius standartus, kitų – nesilaikant nustatytų reikalavimų. Taip pat yra nemažai žaidimo aikštelių, įrengtų prieš 20 ar daugiau metų. Jų įrangos konstrukcija, įrengimas ir saugos lygis nebeatitinka šiandienių reikalavimų.

92

Dėl netinkamos įrangos konstrukcijos, įrengimo ir priežiūros, kuri šiuo metu Lietuvoje menkai atliekama, gresia įvairios pavojingos situacijos, kurių metu gali nukentėti žaidimų aikštelių naudotojai – vaikai. „Lietuvoje daug metų nebuvo konkretaus teisės akto, reglamentuojančio vaikų žaidimų įrengimą bei priežiūrą. Todėl

INFRASTRUKTŪRA

dažniausiai nepakankamai dėmesio vaikų žaidimų aikštelėms ir jų įrangai skirdavo jų savininkai“, – pastebi N. Mikalauskas.

-

Tačiau, pasak pašnekovo, nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Ji reglamentuoja pagrindinius vaikų žaidimų aikštelių ir žaidimo patalpų viešosiose vietose įrengimo, naudojimo, priežiūros ir sveikatos saugos reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi ir naudojamoms, ir naujai įrengiamoms žaidimų aikštelėms bei patalpoms.

Atsižvelgiant į nurodytus trūkumus, keliančius pavojų naudotojų saugai, tokios sūpuoklės turėtų būti pašalintos iš žaidimų aikštelės.

„Nurodytosios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems ir įrengiantiems žaidimų aikšteles bei patalpas, atliekantiems jų pagrindinę metinę kontrolę. Taip pat žaidimų aikštelių ir patalpų savininkams, eksploatuotojams ir atitinkamoms kontroliuojančiosioms institucijoms. Vadovaudamiesi šia higienos norma, vaikų žaidimų aikštelių savininkai privalo užtikrinti tinkamą jų priežiūrą. Taip pat turi pasirūpinti, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. būtų periodiškai (ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių) atliekama vaikų žaidimų aikštelių pagrindinė metinė kontrolė. Dėl šios kontrolės vaikų žaidimų aikštelių savininkai privalės kreiptis į atitinkamas įstaigas, akredituotas Lietuvos standarto LST EN ISO / IEC 17020:2012 atitikčiai“, – nurodo N. Mikalauskas VšĮ Technikos priežiūros tarnyba pirmoji Lietuvoje buvo akredituota atlikti vaikų žaidimų aikštelių ir patalpų pagrindinę metinę kontrolę.

Pasidomėjus, kokie trūkumai dažniausiai nustatomi atliekant pagrindinę metinę vaikų žaidimų aikštelių kontrolę, N. Mikalauskas vardija, kad tai: sena, šiuolaikinių reikalavimų neatitinkanti ir susidėvėjusi žaidimų aikštelių įranga, netinkamas jos įrengimas, netinkamai parinkta ar įrengta smūgį silpninanti vaikų žaidimų aikštelių danga. Taip pat neretai susiduriama su įrangos dokumentų (atitikties deklaracijomis, įrengimo ir priežiūros instrukcijomis) nebuvimu ir netinkamai vykdoma vaikų žaidimų aikštelių priežiūra.

N. Mikalauskas pateikia ir keletą pastebėtų pažeidimų pavyzdžių.

Senos sūpuoklės Šios sūpuoklės įrengtos šalia medžio, todėl jas naudojant gresia atsitrenkti į šakas.

Be to, šių sūpuoklių konstrukcija neatitinka šiuolaikinių reikalavimų: - konstrukcijos elementai (sūpuoklės rėmas, pakabos elementai, pakabos tvirtinimo prie rėmo elementai) pažeisti korozijos. Pažeista konstrukcinių elementų apsauga nuo korozijos (atsilupę dažai); - susidėvėję ir deformuoti sūpuoklių pakabos elementai: kilpos, pakabos strypai ir pakabos tvirtinimo prie rėmo varžtai; - naudojami standūs pakabos elementai (metaliniai strypai); - sėdynės pagamintos iš plieno ir turi aštrių briaunų bei kampų;

-

nėra galimybės pakeisti besidėvinčių pakabos ir jos tvirtinimo prie rėmo elementų; prasta suvirinimo kokybė ir kt.

Šliaužynė Ši šliaužynė taip pat pastatyta šalia medžio, tad ją naudojant gresia atsitrenkti į šakas. Be to, šliaužynės atramos turėtų būti įkastos į žemę. Šliaužynės konstrukcija taip pat neatitinka šiuolaikinių reikalavimų: - šliaužynė neįtvirtinta (pastatyta ant žemės); - konstrukcijos elementai (sūpuoklės rėmas, pakabos elementai, pakabos tvirtinimo prie rėmo elementai) pažeisti korozijos. Pažeista konstrukcinių elementų apsauga nuo korozijos (atsilupę dažai); - supuvusios ir suskilinėjusios šliaužimo dalies medinės šoninės apsaugos; - pažeista šliaužimo dalies medinių šoninių apsaugų apsauga nuo atmosferos poveikio (nusilupę dažai); - startavimo dalies vienoje pusėje nėra šoninės apsaugos nuo nukritimo; - startavimo dalies šoninė apsauga nėra tęstinis nenutrūkstamas šliaužimo dalies šoninės apsaugos tęsinys; - startavimo dalies laisvojoje erdvėje yra medžio šakų; - šliaužimo rėmo konstrukcija ties užlipimu ant startavimo dalies ir ties baigiamąja dalimi turi aštrių kampų, šliaužimo dalies medinės apsaugos turi atplaišų; - kritimo erdvėje yra pašalinių kliūčių – medis; - susidūrimo paviršiuje yra platformos konstrukcinių elementų ir kt.

Atsižvelgiant į nurodytus trūkumus, keliančius pavojų naudotojų saugai, šliaužynė irgi turėtų būti pašalinta iš žaidimų aikštelės.

Naujesnės sūpuoklės Šios sūpuoklės yra naujesnės, bet taip pat neatitinka saugumo reikalavimų, nes pažeista jų sėdynė. Pažeistas (kai kur jo visai nebėra) ir guminis apsaugas.

Kita įranga ir aplinka Pažeidimai neretai nustatomi ir patikrinus kitą įrangą – ne tik sūpuokles, šliaužynes ar karstykles. Štai nuotraukose matomos smėlio dėžės medinių konstrukcijų sujungimas pažeistas. Taip pat matyti išlindusios vinys bei jų galvutės.

Sulaužyta kitose nuotraukose matomo suoliuko sėdimoji dalis.

Nereti ir higienos pažeidimai. Žaidimų aikštelės teritorijoje mėtosi nuorūkos, kamšteliai nuo alkoholinių gėrimų butelių, saulėgrąžų lukštai ir kt. Žaidimų aikštelėje esanti šiukšliadėžė pilna alkoholinių gėrimų butelių. 

93

INFRASTRUKTŪRA

„Plungės lagūna“ nebijo išbandymų UAB „Plungės lagūna“ savo, kaip statybinės įmonės, patirtį skaičiuoja nuo 1956 metų. Privatizavus buvusią valstybinę įmonę 1993 m., ji tapo UAB „Plungės lagūna“, ir jau ne pirmus metus vertinama kaip sėkmingai dirbanti įmonė – tai įrodo jos stabilumą, gebėjimą išsilaikyti versle esant bet kokiai rizikai.

Pastaraisiais metais bendrovės specialistai stato buitinių nuotekų valymo įrenginius, kelius, kloja inžinerinius tinklus, atlieka bendruosius ir specialiuosius statybos darbus, tvarko viešąsias erdves. Įmonė daug investavo į gamybos priemones – atnaujino mechanizmų ir transporto priemonių parką, įsigijo modernią įrangą vamzdynams kloti betranšėjėmis technologijomis. Šiuo laikotarpiu įmonės specialistai Telšių mieste ir rajone, Žagarėje, Plungės, Kaišiadorių, Skuodo ir Pakruojo rajonuose įrengė daugiau kaip 200 km vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, iš kurių ne mažiau kaip 80 % įrengta betranšėjais metodais. Tokių tinklų statybai įmonė turi penkis įvairių modifikacijų betranšėjų technologijų įrangos komplektus. „Ypač įdomus ir sudėtingas buvo Žagarėje įvykdytas projektas, kur didžiąją tinklų dalį bendrovės specialistams teko įrengti dolomitų gruntuose“, – pasakoja techninis direktorius Edverdas Grubas. Įmonės vadovai pripažįsta, kad dabartinis laikotarpis dėl iki šiol neaiškaus projektų finansavimo iš Europos Sąjungos fondų nėra labai palankus verslui, todėl nemažėja „Plungės lagūnos“ dėmesys kito pobūdžio statybos sritims. Šeštą dešimtmetį gyvuojanti statybos įmonė sėkmingai įsitraukė į gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų modernizavimo, viešosios infrastruktūros tvarkymo projektų įgyvendinimą.

Atsigavo Darbėnų miestelio centras

Rekreacinės infrastruktūros objektas, prie kurio įrengimo darbų prisidėjo UAB „Plungės lagūna“, – Darbėnų miestelio centro sutvarkymas. „Tvarkydami Darbėnų miestelio infrastruktūrą, įgyvendinome tris sutartis, kurių užsakovai buvo Darbėnų bendruomenė, Kretingos rajono savivaldybės administracija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija, – pasakoja E. Grubas – Nors užsakovų buvo keli, visus darbus ir projektus sėkmingai sujungėme į vieną kompleksą, tad miestelio centras ne tik tapo gražesnis, bet ir nepalyginamai patogesnis visuomenei.“

Dalyvauja įvairiuose projektuose Vidutiniškai UAB „Plungės lagūna“ metinė statybos darbų apimtis yra apie 14 mln. eurų. „Negalime praleisti progos pasigirti stambiausiais 2015 m. užsakovams atiduotais eksploatuoti objektais. Antai bendrovės „Toksika“ užsakymu mūsų specialistai pastatė keturių sekcijų pavojingų atliekų sąvartyną, kurio atliekų kaupo dugno plotas siekia daugiau kaip 7,8 tūkst. m2“, – sako E. Grubas. Užsakovų įmonės Šiaulių filialo teritorijoje iškilęs objektas ypatingas ir tuo, kad jame pirmą kartą Lietuvoje atsirado pavojingų atliekų stabilizavimo baras, kuriame, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, atliekos sumaišomos su tam skirtais reagentais.

Itin rimtu UAB „Plungės lagūna“ galimybių išbandymu tapo mišrių komunalinių atliekų MBA įrenginių statyba Telšių regioniniame sąvartyne. Ji atliko pastatų, inžineri-

94

nių tinklų, aplinkos tvarkymo ir kelių bei aikštelių statybos darbus. Objekto statybai sunaudota apie 5,3 tūkst. m3 betono, 460 t armatūros, buvo perstumdyta daugiau kaip 30 tūkst. m3 grunto, taip pat įrengta daugiau kaip 7 tūkst. m2 asfalto dangos.

Bendrovės specializacija – ir kultūrinių, techninių, kitokių ekologinių objektų statyba. Ji dalyvauja įvairių projektų įgyvendinimo viešuosiuose pirkimuose. „Mūsų galimybės leidžia įvykdyti įvairaus pobūdžio ir apimties sutartis, – pabrėžia techninis direktorius. – Tvarkydami rekreacines teritorijas, atlikdami kitus darbus, mes daugiausia dirbame pagal jau parengtus techninius projektus.“

INFRASTRUKTŪRA

Aplink Platelių ežerą: su nauja technika praplėtė turizmo trasas Mosėdis: sutvarkytos gatvės

Įmonė atliko turizmo trasų aplink Platelių ežerą ir jų jungties iki Plungės miesto infrastruktūros plėtros darbus. Tai buvo dalis didelio viešiesiems poreikiams skirto projekto, kurio tikslas – sudaryti aktyvaus poilsio galimybes vietos gyventojams ir Žemaitijos nacionalinio parko svečiams. Plungės rajono savivaldybės užsakymu UAB „Plungės lagūna“ specialistai 2013 m. įrengė per 4,3 km pėsčiųjų ir dviračių tako iki militarizmo muziejaus, 2014 m. – daugiau kaip 2,6 km Pakastuvos pėsčiųjų ir dviračių tako, o 2015 m. – apie 5,7 km Paplatelės dviračių tako.

Didžioji šių takų dalis buvo įrengiama miškuose, šalia jau esančių kelių, todėl bendrovė įsigijo keletą naujų mechanizmų žemės darbams, asfalto dangai įrengti, su kuriais dirbdami išvengėme problemų, susijusių su žala gamtai ir su trečiųjų asmenų interesų pažeidimais. Šio projekto metu teko įrengti ir kelias pontonines prieplaukas Platelių ežero pakrantėje.

Mosėdžio viešosios infrastruktūros sutvarkymo darbai: įrengta apie 2 500 m2 betono trinkelių dangos ir apie 1 500 m gatvės apšvietimo tinklų. UAB „Plungės lagūna“ tai buvo viena pirmųjų tokio pobūdžio sutarčių. „Mosėdžio miestelio viešajai infrastruktūrai jau iki šio projekto buvo skiriamas išskirtinis dėmesys, tad mums teko ypač atidžiai savo veiklą ir sprendinius derinti su jau atliktais darbais“, – prisimena E. Grubas.

Papilė: restauruotas S. Daukanto paminklas

Telšių stumbryne pagerino sąlygas ne tik lankytojams

2015 m. „Plungės lagūna“ gavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos užsakymą, pagal kurį atliko stumbryno įrengimo Telšių miškų urėdijoje darbus. Objekte įrengti vidaus keliai, vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, pastatyti specialūs stumbryno statiniai: stumbrininko namelis, aptvarai stumbrams ir apžvalgos aikštelės.

Papilės miestelyje restauruotas Simono Daukanto paminklas, sutvarkyta jo aplinka: aikštėje pakloti trinkelių takai, įrengtas aikštės apšvietimas, išrauti seni želdiniai, atsodinti nauji ir atnaujinta veja. Pasak bendrovės vadovų, jų įmonei pirmą kartą teko atlikti paminklo restauravimo darbus: „Per labai trumpą laiką turėjome paruošti 1930 m. skulptoriaus Vlado Grybo sukurto paminklo restauravimo darbų aprašus ir atlikti darbus. Ypatingos patirties neturėjome, tačiau, bendradarbiaudami su patyrusiais specialistais, sėkmingai įvykdėme visus sutartyje numatytus įsipareigojimus.“

95

Mercedes-Benz V klasė - automobilis su daugiau savybių nei kada nors galėjote įsivaizduoti.

Žieminių padangų komplektas dovanų*.

Akcija galioja iki 2017.05.31.

* Perkant „Mercedes-Benz“ V klasės automobilį ir parodžius šį žurnalą.

UAB Silberauto − oficialusis Daimler AG atstovas Lietuvoje: Vilnius, Pirklių g. 9, tel. (8 5) 266 5900 Kaunas, Vakarinis aplinkkelis 6A, tel. (8 37) 30 12 01 Klaipėda, Vilniaus pl. 8, Sudmantų k., Sendvario sen., Klaipėdos r. www.mercedes-benz.lt