Structum gruodis 2018 by STRUCTUM

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

„Tūkstančio

mylių

kelionė prasideda mažu žingsneliu.“

– LAO-TZU

WWW.STRUCTUM.LT

2018 I NR. 12

„Iš pradžių mes formuojame pastatus, o paskui pastatai formuoja mus.“ Winston Churchill

Tel. nr.: +370 616 99 379, e-mail: vilnius@thibaultvanrenne.com

ILGALAIKIAI IR INOVATYVŪS SPRENDIMAI

Amtico Signature (LVT) vinilinės dizaino grindys - išskirtiniam interjerui.

UAB Interjero linija, Jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas, Mob. +370 678 22393, www.interjero-linija.lt

ILGALAIKIAI IR INOVATYVŪS SPRENDIMAI

Amtico Carpet - kiliminės plytelės rytojaus interjerui.

UAB Interjero linija, Jonavos g. 254, LT-44132 Kaunas, Mob. +370 678 22393, www.interjero-linija.lt

IŠBAIGTOS ERDVĖS IR HARMONIJA KIEKVIENOJE DETALĖJE Kuriame interjero sprendimus, suteikiame visapusišką pagalbą namų ir biurų pertvarkymo procese: nuo brėžinių parengimo, planavimo iki baldų gamybos bei įrengimo. www.underus.lt I info@underus.lt I +37065670071 I Žalgirio str. 90, Vilnius, Lithuania

STILINGI SPRENDIMAI Nematomos, stumdomos į sieną durys, standartiniai ir nestandartiniai durų sprendimai. www.e-durys.com I info@e-durys.com

'12 Ar tai pasaulis apie kurį svajojome? Ar mūsų sielos, žvelgdamos į dangų, neprisimena kažko kito? Kitokio laikmečio ir pojūčio? Kai oras buvo tyras, vandenynai švarūs, o visas pasaulis – namai. Girdi šnabžda, „pasiimk mane ten, kur prasideda gyvenimas“... Naujas ciklas ir naujai pradžiai plačiai atmerktos akys, puoselėjančios vilties stebuklą, kuris it žvaigždė žybsi naktiniame danguje, primindamas, kad yra kur kas daugiau nei tik norai, reikalavimai ar ketinimai. Kada, jeigu ne Šv. Kūčių naktį, per Šv. Kalėdas ar Naujųjų metų pasitikimo akimirką, atsisveikinti su demonais, atimančiais

2018 m. Nr.12 I Žurnalas platinamas nemokamai

orą ir neleidžiančiais judėti pirmyn. Girdi beldžiasi, „būk savo paties stebuklas“. Viltingų Šv. Kalėdų ir stebuklingų 2019 metų!

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Turinys „AHANOS“ BOKŠTAS – ŠVIESOS ATSPINDYS SVEIKOJI ARCHITEKTŪRA – ABSOLIUTI ASMENS GEROVĖ MODERNŪS AUKŠTOS KOKYBĖS ŠVIESTUVAI DEGINTA „SHOU SUGI BAN“ MEDIENA AKTYVIŲ BENDRUOMENIŲ MIESTAS SPECIALISTAI: STATYBOS ĮMONĖS IŠLAIDŲ AUGIMĄ PAŽABOTI GALI TIK SKAITMENINDAMOS PROCESUS „IŠMANUSIS MIESTAS V“ KŪRĖJAI „MISIJA – BIURAS“ KONKURSAS 12 GERIAUSIŲ 2018 METŲ OBJEKTŲ KAIP UŽTIKRINTI DIDESNĘ ŠILUMĄ NAMUOSE? „TECHNOLOGIJOS TURI PADĖTI ŽMOGUI SPRĘSTI PROBLEMAS“ DAIKTŲ INTERNETAS – JAU DABARTIS KINIJOS LAS VEGASAS – MAKAO TRAKŲ KULTŪROS RŪMŲ REKONSTRUKCIJOS PROJEKTAS PRIE BALTOJO TILTO ATSIRAS NAUJAS SPORTO AIKŠTYNAS

Žurnalas

ISSN 2335-2108 I LEIDĖJAS UAB „Structum projektai“, A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35, +370 620 55 199 I

DIREKTORĖ Ignė Dutova,

info@structum.lt I VYR. REDAKTORĖ Vytautė Kazanavičiūtė, vytaute@structum.lt I

DIZAINAS Natali Pavlova, natali@structum.lt I TEKSTŲ AUTORIAI Giedrė Linden, Airida Dagienė, Andrius Baranauskas, Mantas Lapinskas, VGTU, Vytautė Kazanavičiūtė I NUOTRAUKŲ AUTORIAI Jevgenija Žukova, Laimonas Ciūnys, Leonas Garbačiauskas, Norbert Tukaj, Evaldas Lasys, Paulius Čilinskas, Evaldas Lasys, „Viconus“ archyvas,

„Visma“ archyvas, Pixebay, © shutterstock.com, © istockphoto.com I REKLAMOS

SKYRIUS Audronė Dausevičienė, +370 610 04 066, audrone@structum.lt I ADMINISTRATORĖ Malvina Kruopytė administracija@structum.lt I KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA VšĮ Kalbos ir komunikacijos centras, www.kkc.lt VYR. FINANSININKĖ oficialus atstovas Lietuvoje salonas SIMETRIA

Ona Afuvape I Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB

DOMUS GALERIJA, P.Lukšio g. 32, Vilnius | +370 655 28 329 | www.simetria.lt

„STRUCTUM projektai“, 2018 © STRUCTUM, 2018 I 2018 Elektroninę žurnalo versiją skaitykite

www.structum.lt

KONFERENCIJA

DATA: 2019 m. vasario 7 d. LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras „Multikino“ PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

Šiuolaikiniai pastatų modeliai ir jų architektūra Skirtingo pobūdžio objektai, atitinkantys konkrečius visuomenės interesus ir taip tikslingai atliekantys savo funkcijas, kuriami siekiant garantuoti tikslingą miesto plėtrą, kurios pagrindas – visapusė evoliucija, tampanti monumentu esamiems socialiniams, ekonominiams ir kultūriniams aspektams. Architektūra ir jos inovacijos prisiima miesto atspindžio ir gerovės rodiklio vaidmenis. Todėl modernioje visuomenėje idealaus tiek viešosios, tiek privačios paskirties objekto formavimas turi prasidėti ir baigtis siekiu sukurti tobulos paskirties pastatą, atitinkantį inovatyvaus miesto ir šiuolaikiškos bendruomenės požiūrį bei lūkesčius.

Dalyvavimas konferencijoje yra NEMOKAMAS, vietų skaičius ribotas! Daugiau informacijos ir registracija www.structum.lt/konferencijos

www.structum.lt Konferencijos partneris LIETUVOS ARCHITEKTŲ SĄJUNGA

ARCHITEKTŪRA

„ANAHOS“ BOKŠTAS – ŠVIESOS ATSPINDYS NUOTR. NIC LEHOUX

Architektai: „Solomon Cordwell Buenz“ Vieta: Honolulu, Havajai, JAV Projekto metai: 2018

ARCHITEKTŪRA

„Anaha“ havajiečių kalba reiškia „šviesos atspindėjimą“.

Istoriją, kultūrą ir inovacijas sujungiantis „Anahos“ bokštas yra nepaprastas šiuolaikiškos architektūros kūrimo pavyzdys, įrodantis, kad modernizmas gali atspindėti tradicijas. Architektų „Solomon Cordwell Buenz“, bendraujant su Benjamin Woo Architects, sukurtas „Anahos“ dangoraižis – antrasis gyvenamasis bokštas, kuris bus realizuotas pertvarkant Honolulu miesto branduolį. Įsikūrusiame jaukiame Kaka’ako rajone, Oahu saloje, 40 aukštų 857 tūkst. kv. pėdų bokšte yra 311 būstų, kurie padės pakeisti anksčiau į pramonę orientuotą rajoną. „Anaha“ havajiečių kalba reiškia „šviesos atspindėjimą“. Bokšto vingiuotą formą įkvėpė salą pasiekiančios vingiuotos bangos, kuriose žaidžia saulės spinduliai. Todėl bokštas stulbinamai ir dinamiškai papildo pakrantės liniją. Kuriant „Anahos“ projektą, taikytos įvairios tvarios strategijos ir medžiagos, kad sukurtas pastatas būtų ekologiškai jautrus ir orientuotas į gyventojų komfortą.

modulinai pastatai

www.Rmodul.lt

Namai ten, kur tu nori.

RELJEFINĖS JUOSTELĖS SIENŲ IR LUBŲ DEKORUI

„Classic Line Decor“ – beribės galimybės siekiant interjero unikalumo. www.classiclinedecor.com I Salonas Vilniuje: T. Ševčenkos g. 19 I Tel.: 8 601 49 040 Interjeras sukurtas „Interdio“ I Jevgenija Žuk nuotr.

AMŽINAS ŽALVARIO IR VARIO DOMINAVIMAS INTERJERE

Salonas „ROSENTHAL“ siūlo išskirtinius, universalius sprendimus funkcionalaus interjero kūrimui, tobulai suderinant kainos ir kokybės santykį. Visa vonios įranga yra sukurta pagal garsių dizainerių projektus, todėl išsiskiria ne tik aukšta kokybe, bet ir unikaliu dizainu. „ROSENTHAL“ yra kur kas daugiau nei tik akcentas interjere, tai modernaus dizaino kūrinys, siūlantys neįkainojamą komfortą ir amžinos klasikos grožį.

www.rosenthal.lt I +370 659 32611

NATŪRALŪS STABILIZUOTI AUGALAI PAPUOŠ APLINKĄ ILGAM +37062612201

•

info@gajadecor.com

•

www.gajadecor.lt

ARCHITEKTŪRA

SVEIKOJI ARCHITEKTŪRA – ABSOLIUTI ASMENS GEROVĖ Norint iš tiesų pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, pastatų projektavimas turi viršyti pavienių elementų gerinimą. T. y. sveikoji architektūra turi būti kur kas daugiau nei žaliųjų tendencijų vaikymasis. Nors terminas „sveikasis pastatas“ tapo įprastu, jo supratimas dažnai būna kintantis arba net sumišęs su tokiomis sąvokomis, kaip „tvarus pastatas“ ir „ekologiškas pastatas“, o tai ne visuomet tikslinga.

Sveikata nebėra tik medicininio gydymo atsakomybė, sveikatą lemia įvairūs kiti veiksniai, susiję su mūsų sukurtos aplinkos kokybe. Aplinkos kokybės įtaka asmens sveikatai Tvarūs pastatai ir žaliasis gyvenimo būdas – jau seniai populiarios nekilnojamojo turto tendencijos, tačiau naujausios, arba patobulintos, ideologijos orientuojamos į sveiką gyvenamąją vietą ir sveikatingumo / gerovės aplinką.

ARCHITEKTŪRA

Žmonių gyvenimo kokybė dabar Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžiama kaip „visapusė ir absoliuti fizinė, psichinė bei socialinė gerovė“. Apibrėžimas metams bėgant keitėsi ir šiuo metu apima socialinių, psichologinių ir medicininių veiksnių tarpusavio ryšius. Tai, kaip individas veikia visuomenėje, laikoma sveikatos apibrėžimu, į kurį įtraukiami biologiniai ir fiziologiniai aspektai. Sveikata nebėra tik medicininio gydymo atsakomybė, sveikatą lemia įvairūs kiti veiksniai, susiję su mūsų sukurtos aplinkos kokybe. Pavyzdžiui, visai neseniai JAV mokslininkai nustatė, kad sukurtos aplinkos dizainas ir architektūra daro įtaką visuomenės sveikatai bei gerovei ir net gali turėti ilgalaikių pasekmių gyvenimo kokybei. Pasaulio ekologiškos statybos leidinyje „Sveikata, gerovė ir produktyvumas“ pripažįstama, kad yra patikimų tyrimų, kurie rodo, kad žaliosios konstrukcijos elementai pastatuose padeda pasiekti sveikesnį ir našesnį gyvenimo būdą. Tačiau taip pat įspėjama: aplinka netampa sveikesnė ir produktyvesnė vien dėl to, kad pastatai išskiria mažai anglies dvideginio ar išteklių. Verta paminėti, kad pastaruoju metu architektūros ir sveikatos sritys daug dėmesio skiria ne tik sveikiesiems pastatams. Pasikeitė ir supratimas apie infrastuktūros vaidmenį sveikatai. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Karališkasis britų architektūros institutas paskelbė Aplinkos komisijos ataskaitas, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas aplinkos veikiamai sveikatai ir tokiems veiksniams, kaip: perpildymas, triukšmas, oro kokybė ir šviesa.

Kyla potenciali rizika, kad, bandydami suplanuoti techniškai tobulą aplinką, mes rizikuojame prarasti išlikimo instinktus ir gebėjimą prisitaikyti.

Sveikosios architektūros pavyzdžiai Vienas iš sveikųjų objektų, projektuotas Renzo Piano, yra „The New York Times“ būstinė Niujorke. Pastatas yra novatoriškas tvarumo požiūriu, todėl neretai pristatomas kaip žaliosios struktūros objektas. Jame yra daug aplinkosaugos požiūriu tvarių funkcijų, kurios padidina energijos vartojimo efektyvumą. Tai – pirmasis protingasis pastatas, turintis milžinišką užuolaidinę sieną su keraminėmis apsaugos nuo saulės priemonėmis (apsaugos

ARCHITEKTŪRA

nuo saulės užuolaidoje nedideli geležies stiklo keraminiai vamzdeliai gamina šviesos atspindžius, padedančius sutaupyti energijos). Be to, objekto statybai panaudota daugiau nei 95 % perdirbto struktūrinio plieno. Kitas pavyzdys – objektas „Bill & Melinda Gates Hall“, taip pat esantis Niujorke. „Morphosis Architects“ sukurtas pastatas suformuotas naudojant išplėstines skaitmenines modeliavimo priemones ir grindžiamas tvirtomis tvarumo ideologijomis. „Gates Hall“ statytas ir eksploatuojamas atsižvelgiant į sveikos aplinkos kūrimą, efektyvų energijos vartojimą bei išteklių saugojimą. Objektas pasiekia 30 % mažesnį energijos vartojimą nei tipiškas akademinis pastatas. Vis dėlto, ko gero, sveikiausiu pasaulio objektu laikomas „The Edge“ statinys Amsterdame. Projektuotojai „PLP Architecture“ pasistengė, kad pastatas absoliučiai atitiktų sveikos, tvarios ir gerovę užtikrinančios architektūros bei statybos principus. Šiam objektui suteiktas didžiausias „Building Research Establishment“ (BRE) įvertinimas. Projektas turi „Building Research Establishment Environmental Assessment Methodology“ (BREEAM) sertifikavimą naujai „Outstanding“ statybai ir 98,36 % balų skaičiui, taikant tiek novatoriškas pažangias technologijas, tiek holistinį požiūrį į tvarumą. Įgyvendinant sveikąją architektūrą, atsižvelgiama į daugybę galimybių ir įvairių kriterijų. Kyla potenciali rizika, kad, bandydami suplanuoti techniškai tobulą aplinką, mes rizikuojame prarasti išlikimo instinktus ir gebėjimą prisitaikyti. Tačiau negalime paneigti, kad prastas pastatas mums kelia neigiamas emocijas ar bent jau skurdumo pojūtį, o puikus architektūros elementas skatina pakilios nuotaikos būseną ir įkvepia dirbti produktyviai.

520 West 28th, Niujorkas WICONA elementinio fasado sistema

Architektas: Zaha Hadid Architects Fasadų gamintojas: Stahlbau Pichler Foto: ©Hufton+Crow

„520 West 28th“ – pirmasis apartamentų pastatas Niujorke, suprojektuotas „Zaha Hadid Architects“ Pastato fasadų sistema ir jo kreivės dera kartu šiame 11 aukštų statinyje. Jų formos maksimaliai padidina kiekvieno būsto privatumą ir tuo pačiu metu sukuria dinamiškumo ir judėjimo jausmą. Išsiskiriantis ir originalus pastatas, prikaustydamas žvilgsnius, nepalieka abejingų. „WICONA“ naudoti sprendiniai: individualiai pritaikyta elementinių fasadų sistema su elektros pavaromis į išorę išstumiamomis langų varčiomis. Skaitykite daugiau apie apdovanojimą „Architizer A+“ pelniusį projektą www.wiconafinder.com arba žiūrėkite vaizdo įrašą „goo.gl/oDnEgp“.

YEARS since 1948

ARCHITEKTŪRA

Modernūs aukštos kokybės šviestuvai

Inovatyvios, aukštus kokybės standartus atitinkančios apšvietimo detalės yra neatsiejama puikiai įgyvendinto projekto dalis – tiek individualių namų interjere, tiek verslo centrų ar pramoninių objektų statyboje šviestuvai užima svarbią poziciją. „Beneito Faure“ rūpinasi, kad klientas rastų geriausius įmanomus sprendimus savo projektui ir siūlo aukštos kokybės šviesos diodų (LED) šviestuvus, skirtus namų, komercijos ir pramonės patalpoms. „Beneito Faure“ gaminiai išsiskiria iš panašaus pobūdžio produkcijos, yra aukštesnės kokybės, nes juos gaminant naudojamos tik laiko patikrintos medžiagos. Aukštos kokybės aliuminis, stiklas, termoplastikas, europietiški maitinimo ir valdymo komponentai. Siekiant aukščiausios kokybės, šviestuvuose kombinuojami ir garsių gamintojų šviesos diodai: „Philips“, „LG“, „Citizen“ ir kt. Taip šviestuvai tampa patvarūs, ilgalaikiai ir skleidžia komfortišką šviesą. Dauguma modelių turi ir šviesos srauto reguliavimo funkciją. Laukui skirti LED šviestuvai puikiai tinka atšiauresnėmis oro sąlygomis. „Gaminiai suprojektuoti ir puikiai veikia net esant iki –30 °C temperatūrai. Veikia ir kai temperatūra dar žemesnė, tačiau sertifikavimas ir laboratoriniai

Serija: CONCORD Dažytas aliuminis (juodos ir baltos sp.) 2700K, 3000K ir 4000K 40 laipsnių švietimo spindulys Bridgelux LED

Serija: BEAM Dažytas al. (juodos ir baltos sp.) 2700K, Reguliuojamas apšvietimo kampas. Reguliuojamas šviesos srautas. USB lizdas telefono pakrovimui

bandymai atlikti tik iki –30 °C“, – atskleidžia „bennuti.eu“ projekto vadovas Mindaugas Ažusienis, akcentuodamas gaminių kokybę. Anot M. Ažusienio, šiuo metu populiariausi gaminiai yra UFO tipo pakabinami LED šviestuvai aukštesnėms patalpoms ir „Concord“ bei „Plus“ serijos šviestuvai moderniems namams, biurams, viešbučiams. Ir, žinoma, bene populiariausi – ant bėgelio montuojami LED šviestuvai: „Nice“, „Picolo“, „Rum“, „Level“. Dėl modernaus dizaino bei apšvietimo krypties nustatymo galimybės šie LED šviestuvai puikiai tinka ir namams, ir viešosioms erdvėms, biurams, parduotuvėms. www.bennuti.eu I

www.benneito-faure.com

Serija: PLUS Dažytas aliuminis (juodos ir baltos sp.) 3000K ir 4000K Reguliuojamas apšvietimo kampas

Serija: NICE Dažytas aliuminis (juodos ir baltos sp.) 2700K, 3000K ir 4000K 45 laipsnių švietimo spindulys

Deginta „Shou Sugi Ban“ mediena Technologija „Shou Sugi Ban“ „Shou Sugi Ban“, Japonijoje geriau žinoma kaip „Yaki Sugi“, yra ypatinga medienos apdirbimo metodika, kurios pagrindas – medienos apdeginimas. Ši, japoniška vadinama ir Tekančios saulės šalyje jau šimtmečius taikoma, technologija iš tiesų buvo žinoma ir mūsų protėviams. Jau prieš kelis tūkstančius metų rąstai Europoje (taip pat ir Lietuvoje) būdavo apdeginami prieš juos naudojant statybai. Šimtmečius išsilaikyti nepakitę galintys apdeginti rastai naudoti net ant vandens statomų polinių gyvenviečių pamatams. Šiandien jų pritaikymo galimybės dar didesnės – deginta mediena gali būti naudojama tiek eksterjere – fasadams, terasoms, tvoroms, tiek interjere – vidaus apdailai, baldams. Svarbu, kad ši, DARKSIDEWOOD specialistų Lietuvoje pristatome, technologija „Shou Sugi Ban“ yra palanki aplinkai. Tai alternatyva dažytai ar kitaip apdorotai medienai, kuri ne tik praranda savo grožį, bet ir natūralios medienos teikiamas savybes. Na, o deginta mediena išsau-

go natūralias ypatybes ir net tampa atsparesne puvimui, kenkėjams, atmosferos poveikiui ar net pačiai ugniai. Technologijos „Shou Sugi Ban“ procesas susideda iš medienos deginimo, vėsinimo, valymo ir padengimo natūraliais aliejais. Dažniausiai pasirenkamas medis yra japoninė kriptomerija (lot. Cryptomeria japonica), tačiau tinka ir kitų rūšių mediena. Kūrėjai savo degintos medienos projektams pasitelkia ir raudonąjį kedrą, ąžuolą, pušį, eglę, maumedį. Tradiciškai rankomis atliekama technologija dabar, DARKSIDEWOOD specialistams automatizavus procesus, gali būti pritaikyta masinei gamybai ir padėti užtikrinti aukštą produkcijos kokybę bei efektyvumą. Technologijos „Shou Sugi Ban“ nauda Medienos paviršiaus apdeginimo procesas sukuria ploną anglies sluoksnį. Tai – sudegusios medienos sluoksnis, apsaugantis vidinę medieną taip, kaip tai daro dažai arba apsauginiai impregnantai. „Shou Sugi Ban“ procesas yra ekologiškas ir palankus tiek aplinkai, tiek žmogui. „Shou Sugi Ban“ mediena išsiskiria tuo, kad joje nėra žalingų cheminių medžiagų, galinčių patekti į aplinką, ji yra visiškai saugi žmonių sveikatai. Taip pat tai tvarus būdas natūraliai apsaugoti išorinę medieną, ją galima perdirbti arba tvarkyti kaip atliekas nesukeliant žalos aplinkai. Technologija „Shou Sugi Ban“ efektyviai apsaugo medieną nuo drėgmės, pelėsio, medžio kenkėjų, UV spindulių, padidina jos atsparumą užsiliepsnojimui. www.darksidewood.com I info@darksidewood.com I +37061883115

ARCHITEKTŪRA

www.structum.lt

SKAITYKITE KASDIEN

PASAULIO ARCHITEKTŪROS IR STATYBŲ NAUJIENAS STRUCTUM PORTALE

www.structum.lt

JAUKŪS IR STILINGI NAMAI Savanorių pr. 425, Kaunas

Mob. +370 637 01958

www.evadeco.lt

ARCHITEKTŪRA

„VILNIUS TURI FORMUOTIS KAIP AKTYVIŲ BENDRUOMENIŲ MIESTAS“ EGLĖ KIRLIAUSKAITĖ, VGTU

Ar miesto bendruomenės kuria jo tapatybes? Kokia sąveika yra tarp architektūrinės aplinkos ir bendruomenių? Kaip šis reiškinys veikia mūsų sostinę Vilnių? Apie tai kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Urbanistikos katedros docentu Matu Cirtautu, kuris jau antrus metus kuruoja architektūros studijų programos modulį „Architektūra ir bendruomenė“. VGTU kuruojate architektūros studijų programos antrojo kurso modulį, kuris gilinasi į architektūros ir bendruomenės santykį – kas tai ir kaip tai veikia? Studijų modulio pavadinimas jau savaime intriguojantis. Modulio „Architektūra ir bendruomenė“ pagrindiniai dėmenys – architektūra, kaip aplinkos formavimo menas ir mokslas, bei bendruomenė, kaip viena iš savarankiškiausių visuomenės organizacijos ląstelių – atskirai yra įdomūs ir sudėtingi reiškiniai. Bet sudėti kartu jie skatina apmąstyti, kas gi vyksta šiems dviem reiškiniams sąvei-

kaujant. Žinoma, sąveika yra abipusė – tiek architektūra veikia visuomenę, tiek visuomenė turėtų veikti architektūrinę aplinką. Šiame modulyje architektūros studentai pirmą kartą susiduria su urbanistinio projektavimo iššūkiais, todėl jame akcentuojami bendresni urbanizuotos aplinkos formavimo klausimai, leidžiantys lanksčiau žvelgti į projektuojamas situacijas. Taigi, konkrečios teritorinės bendruomenės poreikiai tampa pirminiu impulsu, o urbanistiniai, architektūriniai pasiūlymai – kūrybiškas atsakas į juos. Modulio eigoje architektūros studentai susitinka su bendruomenių atstovais, analizuoja vietos gyventojų socialinius, kultūrinius ir rekreacinius poreikius, vietovių istorinę raidą, vertina joje susiklosčiusias gamtines ir antropogenines sąlygas, sprendžia įvairius urbanistinio ir architektūrinio projektavimo, taip pat kraštovaizdžio architektūrinio formavimo uždavinius. Galiausiai pateikiami ne tik pastatų architektūriniai, bet ir teritorijų urbanistinio suformavimo bei aplinkos sutvarkymo pasiūlymai. Tokiu būdu siekiame, kad parinktose Vilniaus miesto dalyse būtų kuriami jų išskirtinio charakterio paisantys, tačiau kartu socialiai reikšmingi ir estetiškai patrauklūs urbanistiniai-architektūriniai kompleksai – bendruomenių centrai. Studentų parengti projektai, nors ir nėra skirti įgyvendinimui, vėliau skatina bendruomenes apsvarstyti savo poreikius, jų realizavimo galimybes bei tinkamiausias to formas.

Kokių rezultatų pasiekė studentai? Galbūt pavardintumėte sėkmingų pavyzdžių? Šis ruduo yra tik antrasis „Architektūra ir bendruomenė“ modulio gyvavime. Taigi, kalbėti apie žymesnius rezultatus – dar ankstoka. Vis dėlto didžiausiu pasiekimu galime laikyti patį Vilniaus miesto bendruomenių susidomėjimą. Tiek praėjusiais, tiek šiais metais studentų pasirinkimui buvo pateikiama po šešias pačių bendruomenių pasiūlytas realias situacijas. Bendradarbiaujame su aktyviausiomis Vilniaus miesto bendruomeninėmis organizacijomis: Balsių, Jeruzalės, Naujosios Vilnios, Pavilnio, Salininkų, Užusienio, Visorių, Žirmūnų ir Žvėryno bendruomenėmis. Kiekvienais metais sulaukiame naujų pasiūlymų imti nagrinėti vis kitas aktualias situacijas – visus juos apsvarstome, diskutuojame tiek Urbanistikos katedroje, tiek su pačių bendruomenių atstovais. Taip siekiame formuluoti ir konkrečioms bendruomenėms naudingas, ir kokybiškam architektūros studijų procesui užtikrinti reikalingas užduotis. Kiekviena situacija ypatinga, kiekviena bendruomenė – savita. Jų poreikiai ir galimybės taip pat varijuoja. Visa tai yra papildomas kūrybinis iššūkis tiek studentams, tiek jiems vadovaujantiems dėstytojams. Kad su šiais iššūkiais sėkmingai susidoroja dauguma architektūros studentų – didelis pačių bendruomenių, studentų ir dėstytojų pasiekimas. Tikimės, kad prisidedame prie socialiai atsakingų, bendruomeniškų ir kūrybingų

ARCHITEKTŪRA

specialistų rengimo. Galiausiai, neapsiribojame vien studijų procesu – siekiame viešinti studentų parengtus projektus. Vasario mėnesį geriausius pirmųjų metų darbus eksponavome Vilniaus miesto savivaldybėje.

miestuose. Dėl didesnio gyventojų skaičiaus, silpnesnių jų kontaktų didmiesčiuose, tarp jų ir Vilniuje, situacija labiau komplikuota. Visgi sostinės gyventojai taip pat telkiasi ir vis aktyviau siekia spręsti su gyvenamosios aplinkos formavimu susijusius klausimus.

Sakoma, jog architektūra turi įtakos formuoti miestiečių gyvenimo būdą. O kaip yra su atvirkštiniu variantu? Kiek patys miestiečiai gali formuoti architektūrinę aplinką?

Gali būti, kad gyventojų aktyvumas susijęs su gyvenamosios aplinkos masteliu. Teritorinių bendruomenių įtaka raiškiausia kaimynijų lygmenyje. Kaimynija yra smulkiausias savarankiškas gyvenamasis teritorinis vienetas, besiformuojantis aplink aiškiai išreikštą kasdienių paslaugų centrą. Kaimynija taip pat pasižymi tam tikru tik jai būdingu charakteriu, kurį lemia jos istorinė raida, susiklostęs urbanistinis audinys, gyventojų socialinė ir demografinė struktūra ir kiti veiksniai. Kaip tik dėl šios priežasties, modulio „Architektūra ir bendruomenė“ užduotyje kaimynijas pasirinkome kaip pagrindinį vietovės esamos būklės ir bendruomenės poreikių tyrimo objektą.

Manau, sakyti, kad architektūros įtaka bendruomenei vienakryptė, būtų labai kategoriška. Tai reikštų, kad ten, kur architektūrinė aplinka nekokybiška, gyvena kažkuo prastesni žmonės. Arba atvirkščiai, idealioje architektūrinėje aplinkoje formuojasi idealios bendruomenės. Realybėje situacija priešinga – ten, kur iššūkiai didžiausiai, telkiasi aktyviausios bendruomenės. Ir priešingai – kur gyvenimas patogus ir aprūpintas, dažnai rasime pasyvesnius gyventojus. Todėl greičiau reikėtų pripažinti, kad vietovėse, kuriose architektūrinė aplinka leidžia arba bent jau netrukdo, teritorinės bendruomenės formuojasi savaime, pavyzdžiui, kaimuose, miesteliuose ir mažuose

Kaip manote, ar vilniečiai jau pakankamai dalyvauja miestui svarbių klausimų sprendimuose? Ką galbūt reikėtų daryti, kad aktyvumas didėtų? Jau dešimtmetį domiuosi bendruomenių įsitraukimu į gyvenviečių aplinkos formavimą ir, reikėtų pasakyti, tikiu teritorinių bendruomenių ateitimi. Nuo kitų bendruomenių tipų – profesinių, pomėgių, protesto ir pan. – jos skiriasi savo žiniomis apie konkrečią jų gyvenamą vietovę. Šių bendruomenių nariai yra vietiniai ekspertai, apie vietovę žinantys daugiau nei bet kokie kiti specialistai. Jie ne tik gali pasakyti, ko jų gyvenamosiose teritorijose reikia jau šiandien, ir ko galbūt prireiks ateityje, bet kartu yra atviri konstruktyviai diskusijai, originalioms idėjoms, alternatyviems pasiūlymams. Nors bendruomenių dalyvavimo miesto reikaluose tradicija Lietuvoje dar tik formuojasi, bet VGTU Urbanistikos katedra jau kurį laiką savo kuruojamose disciplinose siekia supažindinti studentus su bendruomenių „judėjimu“, formuoti jų profesinius gebėjimus, atsižvelgiant į šioje srityje kylančius iššūkius. Teritorinių bendruomenių narių dalyvavimas sprendimų, susijusių su jų gyvenamąją aplinka, priėmime yra ne tik sveikintinas, bet ir būtinas. Aišku, svarbiausia suvokti, kad sprendimai negali gimti per naktį. Kartu dirbti turi mokytis ne tik bendruomenių atstovai, bet ir architektūros, urbanistikos bei savivaldos specialistai. Visam tam reikia laiko, kurio, bent šiuo metu, viena arba kita proceso pusė per dažnai nėra linkusi skirti. Reikia nepamiršti ir to, kad bendruomenes paliečiantys projektai neturi pabaigos – tiek pat, kiek ir pradinės diskusijos, projekto rengimas bei įgyvendinimas, yra svarbi ir suformuotos miesto viešosios erdvės, pastatytų įrengimų tolesnė priežiūra ir išlaikymas. Kalbant apie miestiečių dalyvavimą miesto kūrime, ar išskirtumėte vieną kitą sėkmės atvejį? Sėkmingais derėtų laikyti visus vienokiu ar kitokiu teigiamu rezultatu pasibaigusius atvejus. Apskritai, nesu tikras, ar šiuo metu žiniasklaidoje nušviečiami procesai ir socialiniuose tinkluose vykstančios diskusijos reprezentuoja tikrąjį Vilniaus ar kitų Lietuvos miestų ir kaimo bendruomenių veidą. Savo praktinėje, akademinėje ir mokslinėje veikloje susiduriu išskirtinai tik su atsakin-

gais, kūrybingais, gebančiais kritiškai mąstyti ir toliaregiškai modeliuoti situaciją bendruomenių atstovais. Dažnai lengva kritikuoti įvairius procesus ir projektus, į juos neįsigilinus, nesuprantant jų priešistorės, projekto tikslų ir uždavinių, kompleksiško proceso ir kitų aspektų. Gal todėl, atsiribodami nuo garsiai besireiškiančių protesto bendruomenių, realių teritorinių bendruomenių nariai yra linkę nuosekliai ir kantriai siekti jų gyvenamosios aplinkos pagerinimui aktualių projektų įgyvendinimo. Nors šie projektai gali atrodyti smulkūs ir nereikšmingi, kaip vaikų žaidimo aikštelė, viešojo transporto stotelė ir pan., jie turi didžiulį teigiamą poveikį vietos gyventojams. Kiek miesto bendruomenės turi įtakos jo tapatybės formavimuisi? Miestas ir yra jo bendruomenės. Todėl miesto tapatybę galima suvokti kaip atskirų jį sudarančių bendruomenių tapatybių koliažą. Kadangi miesto išskirtinumas dažniausiai patiriamas per jo urbanistines viešąsias erdves, aktyvesnis teritorinės bendruomenės dalyvavimas jai artimiausių kaimynijos viešųjų erdvių formavime galėtų tapti puikia priemone didinti vietos gyventojų indėlį į kryptingai formuojamą vietovės įvaizdį. Tiesa, kartais viešųjų erdvių projektavime vis dar per daug laiko skiriama diskusijai apie erdvės dizainą ir kitas projekto detales, kurių architektūrinė kokybė yra tiesioginė projekto autorių (architektų) užduotis ir atsakomybė. Bendruomenės reprezentavimui kur kas svarbiau gali būti tai, kas vyksta aplink tvarkomą esamą ar kuriamą naują miesto viešąją

erdvę. Jei erdvių prieigose būtų formuojami lokalūs socialinių paslaugų centrai, telkiamos įvairios bendruomeninės veiklos, teritorinių bendruomenių poveikis miesto tapatumui tik stiprėtų. Žvelgiant iš bendruomenių perspektyvos, kokia kryptimi toliau turėtų judėti Vilnius? Vilnius, kaip valstybės sostinė, iš dalies yra „pasmerktas“ būti didžiausiu ir moderniausiu Lietuvos miestu. Tačiau šiame vaizdinyje turėtų būti atrasta tinkama vieta ne tik miesto istorijai, bet ir kultūrai, kurią iš esmės lemia miestą sudarančios bendruomenės, jų įvairovė ir aktyvumas. Nemanau, kad būtų objektyvu kalbėti apie vieną Vilniaus viziją, vienalytį ir vienintelį jo identitetą, nes tokiu atveju paliestume tik labai mažą dabartinio miesto dalį – greičiausiai, jo istorinį branduolį ir centrinę dalį. Už pastarųjų gyvuoja daugybė kitų Vilniaus kasdienybės realijų. Kiekviena kaimynija, kiekviena joje šeimininkaujanti bendruomenė turi teisę, kad jos tapatybės ženklai būtų reprezentuoti miesto įvaizdyje. Turiu galvoje ne formalų reprezentavimą, bet pripažinimą, kad šios teritorinės bendruomenės egzistuoja, ir jos turi teisę pasisakyti juos tiesiogiai liečiančiais miesto tvarkymo ir plėtros klausimais. Tad, jei reikėtų apibendrinti, sakyčiau, kad Vilnius jau dabar yra, o ateityje turėtų išlikti ir toliau formuotis kaip pažangių ir aktyvių bendruomenių miestas. Kaip tik dabar puikus metas, ypač su architektūriniu aplinkos formavimu dirbantiems specialistams, taip pat savivaldos ir pačių bendruomenių nariams mokytis dirbti kartu, siekiant šios vizijos įgyvendinimo.

ARCHITEKTŪRA

SPECIALISTAI:

STATYBOS ĮMONĖS IŠLAIDŲ AUGIMĄ PAŽABOTI GALI TIK SKAITMENINDAMOS PROCESUS Statybų sektoriuje nuobodu nebūna. Sparčiai augantys atlyginimai, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, didėjančios medžiagų kainos ir konkurencija verčia statybų įmones ieškoti kitų būdų augančioms veiklos sąnaudoms suvaldyti. Kaip ir kitose srityse, čia daugybė procesų jau vyksta skaitmeninėje erdvėje, tačiau pastaruoju metu populiarėja kur kas platesnis skaitmeninės statybos modeliavimas BIM (angl. building information modeling). BIM naudojamas visose statinio gyvavimo stadijose – nuo projektavimo iki pat jo eksploatacijos ar netgi - jo nugriovimo. Jis sujungia visas statinio dalis – projektavimą, pačią statybą, apdailą, inžinerinius elementus ir kitas,

kurias kiekviena šalis – pavyzdžiui, inžinieriai – sukelia į vieną platformą ir visi gali realiu laiku stebėti statybų eigą. „Skaitmeninės statybos modelio naudojimas padeda išvengti klaidų bei taupyti laiką, o tai – du didžiulę įtaką statybų sąnaudoms turintys veiksniai. Be to, BIM užtikrina skaidresnį darbą, o tai ypač aktualu valstybės finansuojamiems projektams. Ši technologija jau dešimtmetį naudojama Skandinavijoje ir Vakarų Europos šalyse, tačiau Lietuva jas dar tik vejasi“, – teigia vienos pirmųjų BIM aplinkos naudotojų Lietuvoje, statybų ir darnios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „YIT Kausta“ direktorius Kęstutis Vanagas.

Nauda – keliose srityse Statybos sektoriuje medžiagų kainos pastaraisiais metais auga po 2-3 procentus, o atlyginimai – po 5-6. Sudėtingesnės tampa ir technologijos – pavyzdžiui, nuo 2018 m. sausio 1 d. statybos leidimai išduodami tik A+ energetinę klasę atitinkantiems daugiabučiams, o nuo 2021 m. – tik A++. Energetinės klasės pokyčiai vyksta labai sparčiai ir įmonėms neefektyvinant savo veiklos, tą greitai pajustų naujų būstų pirkėjai. Skaičiuojama, kad A+ klasės būstas už B brangesnis apie 10-15 proc., tačiau naudojant pažangias projektavimo priemones kainų skirtumą galima sumažinti. Kaštų mažinimas yra viena svarbiausių BIM naudų statybos įmonėms, tačiau kaip pačią svarbiausią išskirti galima augančią kokybę. Modeliuojant pastatus skaitmeniniu būdu, pastebimos net menkiausios projektavimo klaidos – tai leidžia Lietuvoje į kitą lygį pakelti statybos kokybę ir pačių pastatų patikimumą. Visi derinimai vyksta ne statybų metu, o projektavimo stadijoje – tai, K. Vanago teigimu, klaidų tikimybę sumažina bent 80 proc. Daugeliui įprastas yra 3D erdvinis projektas, o BIM su 4D moduliu leidžia įtraukti laiko grafiką – tai suteikia galimybę gerokai sumažinti statybų trukmę. Dabar jau nieko nebestebina per vienerius metus iškylantis vaikų darželis ar daugiabutis. Įtaką statybų greičiui pastaruoju metu darė ir šylantis klimatas – lauko darbams netinkamas oras pastaraisiais metais trunka tik 2-3 mėnesius. 5D matmuo BIM sistemoje leidžia įvertinti projektuojamo arba statomo objekto finansinius ir ekonominius aspektus, o 6D – valdyti pastato eksploatavimą jau po darbų pabaigimo ir numatyti ne tik eksploatacijos kaštus, bet ir besidėvinčias detales bei kitus duomenis. BIM nauda atsiskleidžia tuomet, kai projektą vykdančios šalys yra nutolusios viena nuo kitos. Projekto derinimą galima vykdyti be susitikimų gyvai. „Programa suteikia galimybę pastatą analizuoti skirtingais pjūviais: atrasti neatitikimus tarp skirtingų inžinerinių sprendimų, analizuoti kainas, medžiagų naudojimo efektyvumą ir koordinuoti pačių darbų vykdymą. Be to, BIM modulius galima pasiekti ir išmaniajame telefone įdiegta programa – tai itin palengvina inžinierių darbą statybų metu.Darbo su BIM modeliu dėka mes taupome laiką, kaštus bei klaidų tikimybę“, – patirtimi dalinasi K. Vanagas. Mokymai darbuotojams – neišvengiami Statybos sektorius pastarąjį dešimtmetį išgyveno daugybę iššūkių ir toli gražu ne visos įmonės sugebėjo prie jų prisitaikyti. Vienas naujausių šiuo metu yra būtent procesų skaitmenizavimas – projektavimo atlikimas BIM sistemoje. Siekiant sklandžiai pereiti prie skaitmeninių sistemų, darbuotojams būtini apmokymai. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA), įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos statybų sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimas“, kasmet

vykdo „RIB iTWO“ programinės įrangos mokymus. Pastaruosius, rudenį vykusius mokymus, kuriuose dalyvavo „YIT Kausta“ darbuotojai, vedė lektoriai iš didelę patirtį BIM projektavime turinčios Vokietijos. 2 dienas trukusių mokymų metu 40 statybų sektoriaus darbuotojų mokėsi dirbti šia inovatyvia technologija. „Statybų terpė pastaruoju metu labai keičiasi – ji tampa išmani ir šiandien šioje srityje gali dirbti ne bet kas. Dėl nuolat atsinaujinančių technologijų ir besikeičiančių medžiagų čia dirbantys žmonės turi kiekvieną dieną mokytis, kaupti žinias, kad neatsiliktų nuo tendencijų ir galėtų jas taikyti praktikoje. Todėl tokio tipo mokymai mums yra labai naudingi – jie padeda per trumpą laiką įsisavinti didelį kiekį informacijos“, – po mokymų pasakojo LSA prezidentas Dalius Gedvilas. Mokymų programa buvo parengta siekiant suteikti kuo daugiau žinių BIM sistema valdant, planuojant projektus. Didelis dėmesys skirtas statybų sektoriaus darbo našumo didinimui. LSA prezidentas pabrėžia, kad nors tokie mokymai ir suteikia daug naudos įmonių specialistams, skaitmeninės statybos populiarėjimas neįmanomas be pačių įmonių noro keistis ir tobulėti. Ne paskutinėje vietoje ir politinė valia – pavyzdžiui, kai kuriose ES valstybėse nuo tam tikros sumos statybų srities viešuosiuose pirkimuose galima dalyvauti tik projektavimui naudojant BIM programą. Taip užtikrinamas viešųjų pirkimų skaidrumas ir sutaupoma nemažai kaštų. Paklausi studijų programa Tiesa, skaitmeninės statybos plėtrą šiandien vis dar stabdo didelė kaina – pavyzdžiui, VGTU naudojamos programos licencija vienam vartotojui kainuoja iki 10 tūkst. Eur., tačiau kai rinkoje bus daugiau studijas baigusių ir su šia programine įranga dirbti mokančių specialistų, įmonėms nebereikės investuoti į papildomus jų apmokymus – tuomet, tikėtina, šiame sektoriuje ir įvyks skaitmeninis proveržis. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) bei Kauno technologijų universitete (KTU) jau kelerius metus vykdomos skaitmeninės statybos studijų programos, kurių absolventams nereikia sukti galvos dėl darbo paieškos. Pasak D. Gedvilo, bene visi studentai, baigę su BIM metodologija susijusias studijas, šiandien dirba pagal specialybę. Prie efektyvesnio studentų mokymo prisideda ir pačios statybos įmonės – jos suinteresuotos, kad universitetai joms paruoštų kuo geresnius darbuotojus. Pavyzdžiui, „YIT Kausta“ sudarė palankias sąlygas VGTU nemokamai įsigyti „RIB iTWO“ programinės įrangos trijų darbo vietų licenciją – tai programa, su kuria dirba didžiausios pasaulio statybų įmonės ir ja jau antrus metus gali naudotis Statybos ir Aplinkos inžinerijos fakultetų studentai.

IÅ MANUSIS MIESTAS

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

P R I S TAT O M E

P R O J E K T O „ I Š M A N U S I S M I E S TA S V “ K Ū R Ė J A I

Jau penktus metus vykstantis projektas „Išmanusis miestas“ suteikia galimybę gabiausiems aukštųjų mokyklų studentams kurti patrauklaus gyventi miesto koncepcijas ir kartu su partneriais prisidėti prie savivaldybių įgyvendinant pažangias, inovatyvias, bet kartu ir realistiškas idėjas. Svarbus žingsnis išmanaus miesto link – kūrybiškos jaunimo idėjos, tad žurnalas „Structum“ kviečia susipažinti su komandomis, jų vadovais ir pasirinktomis teritorijomis. Kiekviena komanda atsakė į klausimus apie savo idėjas, įtakas ir koncepcijas, suformavusias jų projekto filosofiją bei praktiką.

• Kokia projekto priešistorė – kokią ir kodėl pasirinkote teritoriją, kas įkvėpė pirmines pasirinkto projekto principo idėjas? • Kiek dėmesio skyrėte projekto pradiniam etapui? Ar žinomi pasaulyje pavyzdžiai padeda atrasti santykį su užduotimi, išgryninti konceptą?

IŠMANUSIS MIESTAS

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

DALYVĖ: UGNĖ GUOGYTĖ (ASU, ŽELDININKYSTĖ, 4 KURSAS) VADOVAS: A. ŽICKIS PASIRINKTA TERITORIJA: ANYKŠČIAI, ANYKŠTOS SLĖNIO PARKAS Kuriant bet kokį projektą, svarbu pajusti jį supančių teritorijų nuotaiką bei ritmą. Taip savaime kyla idėjos, procesas vyksta organiškai, o ir kuriamas objektas labiau atitinka poreikius, įsilieja į aplinką. Būtent dėl to projektui „Išmanusis miestas V“ pasirinkau teritoriją, esančią Anykščiuose – mieste, kuris mane žavi jau nuo pat vaikys-

tės. Kadangi mane traukia natūrali aplinka bei neįprastos augavietės sąlygos, nusprendžiau sutvarkyti Anykštos slėnio parką. Teritoriją supa Šventoji bei jos intakas Anykšta, didžiąją ploto dalį sudaro šlapynė, apaugusi nendrėmis. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie augalijos naudą upių pakrantėse, čia atsodinami jau išnaikinti augalai, atsisakoma betonuotų šlaitų. Vienas tokių pavyzdžių – Šanchajaus „Houtan“ parkas. Apleistas plotas, užterštas industrinėmis atliekomis, čia buvo paverstas natūralų įspūdį sukuriančia gamtos vieta, prieinama lankytojams. Džiugu, kad Anykštos upės slėnyje jau egzistuoja susiformavusi ir nepažeista augalija, teikianti prieglobstį teri-

torijos ekosistemai, tad privalu tai išsaugoti ir parodyti lankytojams. Ieškant įkvėpimo natūralistinio stiliaus parkui, neišvengiamai susiduriama su Pieto Oudolfo darbais. Šis visame pasaulyje garsus aplinkos dizaineris savo projektams naudoja daugiamečius, daugiausia varpinius, augalus, juos parinkdamas pagal augavietės sąlygas. P. Oudolfo parkai puikiai įsilieja į aplinkines, ypač užmiesčio, teritorijas, o gėlynai primena natūralias pievas. Tokį įspūdį tiktų kurti ir Anykštos slėnio parke.

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS DALYVIAI: UGNĖ MIŠKEVIČIŪTĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 3 KURSAS) AGNIJA PONOMARIOVA (KTU, ARCHITEKTŪRA, 3 KURSAS) AISTĖ STULGYTĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 3 KURSAS) PAULIUS JANONIS (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 4 KURSAS) AURIMAS DERMAUSKAS (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 4 KURSAS) MARTYNAS ARBAČAUSKAS (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 4 KURSAS) EMILIJA KLIMAITĖ (KTU, PASTATŲ INŽINERINĖS SISTEMOS, 3 KURSAS) VADOVĖ: LAURA STASIULIENĖ PASIRINKTA TERITORIJA: TAURAGĖ, LEDO ARENA

Iš visų pateiktų variantų pasirinkome Tauragėje esantį sklypą su užduotimi suprojektuoti ledo areną ir gyvenamųjų namų kvartalą. Ši tema mums pasirodė įdomiausia, suteikianti galimybę kūrybiškai pasireikšti. Išnagrinėję problematiką įsitikinome, kad vietovei iš tiesų trūksta aktyvaus poilsio objekto vaikams ir suaugusiesiems. Ledo ritulininkams ir čiuožėjams tenka važiuoti į kitus miestus, nes Tauragėje nėra ledo arenos, neišnaudojama sportinio turizmo galimybė. Be to, plečiantis miestui, pradeda trūkti vietos viešbučiuose, apgyvendinimo vietų jaunoms šeimoms. Mūsų būsimą projektą įkvepia tokie architektai kaip: Jacques’as Herzogas, Pierre’as de Meuronas, Zaha Hadid, kurie savo darbuose sugeba suderinti funkcionalumą, inovatyvumą ir originalumą. Jie nebijo drąsių, ekspresy-

vių formų, nes sugeba jas suvaldyti, tinkamai integruoti į aplinką ir apibrėžti funkciją. Keletas tokių pavyzdžių: Z. Hadid „Stadium Japan“ Tokijuje bei J. Herzogo ir P. de Meurono „Allianz“ arena Miunchene. Taip pat šiais laikais mes jau nebegalime ignoruoti klimato kaitos problemos, todėl tikime, kad šiuolaikinė architektūra turi būti ne tik patraukli dizainu ar fasadais, bet ir ilgalaikė, energiškai efektyvi ir darni. Tai stengsimės įgyvendinti ir šiame projekte. Tikime, kad konkurso metu įgysime patirties, išbandysim save ir savo projektu pritrauksime daugiau dėmesio į Tauragės miestą, sugebėsime sukurti naują traukos tašką.

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

Esamos sklypo būklės analizė

Pasirinkome projektuoti daugiafunkcį sporto centrą Alytuje, esantį Parko g. 2, centrinėje miesto dalyje, Jaunimo parke. Pasirinkome šią erdvę norėdami sukurti naujas laisvalaikio zonas jaunimui, nes suprantame, kaip svarbu turėti saugias, įkvepiančias veikti, bendrauti, sportuoti, kurti erdves, kuriose būtų galima susiburti jauniems žmonėms. Sporto centras projektuojamas strategiškai geroje vietoje, nes teritoriją supa trys gyvenamieji kvartalai, nedideliu spinduliu yra nemažai švietimo įstaigų ir tai sudaro palankias sąlygas formuotis naujam traukos taškui Jaunimo parke. Taip pat vystysime galimybę kurtis naujoms darbo vietoms ir aktyvaus bei pasyvaus laisvalaikio erdvėms, kurių trūksta aplinkinėje teritorijoje. Mus dėl sudėtingų, laužytų formų įkvėpė architektų stu-

DALYVIAI: GIEDRIUS SAVUKAITIS (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 4 KURSAS) EDITA BARAUSKAITĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 3 KURSAS) ARNOLDAS BUTKEVIČIUS (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 4 KURSAS) GODA NAVAKAUSKAITĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 4 KURSAS) VADOVĖ: JURGA VITKUVIENĖ PASIRINKTA TERITORIJA: ALYTUS, PARKO G. 2

dijos „Kengo Kuma & Associates“ suprojektuotas muziejus „Kyushu Geibunkan“. Išanalizavus pasirinktos teritorijos sklypo esamą būklę, nusprendėme pastatą projektuoti centrinėje jo dalyje, kas nulėmė netaisyklingą pastato planą. Dėl šios formos kilo idėja pritaikyti origami principą visame tūryje: laužyti stogą ir vertikalias plokštumas. Norime, kad laužyto stogo forma atliktų ne tik vizualinę - estetinę paskirtį, suteiktų pastatui išskirtinumo, bet ir turėtų naudingą funkciją: galėtų efektyviai kaupti ir naudoti saulės energiją, panaudojant saulės elektrines, kurios būtų suprojekuotos ant tinkamomis kryptimis ir kampais pasuktų stogo plokštumų.

https://www.archdaily.com/440589/kyushu-geibunkan-kengo-kuma-and-associates

Origami idÄ&#x2014;ja

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

DALYVIAI: ODILIJA SEREDYTĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 2 KURSAS) RUGILĖ BANDZEVIČIŪTĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 2 KURSAS) TUMANTAS NIKONOVAS (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 4 KURSAS) EVELINA LEKEŠIŪTĖ (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) VADOVAS: VYTAUTAS BALTUS PASIRINKTA TERITORIJA: VISAGINAS, II IR III MIKRORAJONŲ PAPLŪDIMYS

Objektas – Visagino II ir III mikrorajonų paplūdimys. Šiaurinėje teritorijos dalyje yra sutvarkytas paplūdimys kartu su vaikų linų parku, tačiau aplink vienintelį pastatą šioje teritorijoje, kuris yra Visagino kultūros centro dalis, erdvė nesutvarkyta. Paplūdimys yra tik I mikrorajone, o II ir III mikrorajonuose paplūdimiai yra neoficialūs. Pagrindinė problema – neaktyvi, neišnaudota kultūros centro erdvė. Nėra vizualaus ryšio su gamtiniu elementu – ežeru. Ežeras veikia kaip labai stipri gamtinė ašis, tačiau dėl chaotiškos augalijos pakrantėse ir tinkamai nesuformuotų priėjimų yra labai menkai išnaudojama, nėra patogaus susisiekimo su paplūdimio teritorija, automobilių statymo vietų, viešųjų tualetų, persirengimo kabinų,

šiukšliadėžių, daug nesutvarkytų ir apgriuvusių suoliukų, savavališkai įrengtų laužaviečių. Gyventojų nuomone, trūksta įrengto šunų pliažo, taip pat miestui reikia lauko estrados. KTU komanda imasi sutvarkyti: kultūrai skirtos viešosios erdvės estetiškumą, ežero pakrantės patrauklumą, laisvalaikiui skirtų erdvių unikalumą, taip pat pagerinti susisiekimą, išsaugoti žaliuosius plotus bei juos puoselėti. Komandos tikslas – erdvę paversti į saugią, jaukią, įdomią bei patrauklią susibūrimų vietą.

NagrinÄ&#x2014;jamo objekto vieta Visagino mieste.

NagrinÄ&#x2014;jamo objekto riba.

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

DALYVIAI: GABIJA NUTAUTAITĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 2 KURSAS) GABIJA PEKŪNAITĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 2 KURSAS) GABRIELĖ BANDZAITĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 2 KURSAS) KAMILĖ ŠIVICKAITĖ (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) LUKAS BAČIULIS (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) VAIDA MAŠANAUSKAITĖ (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) VADOVAS: DOC. GINTARAS BALČYTIS PASIRINKTA TERITORIJA: VISAGINAS, III MIKRORAJONAS Mūsų pasirinkta teritorija – Visagino mieste esantis III mikrorajonas, dar vadinamas Draugystės kvartalu. Pasirinkti būtent šią vietovę paskatino didelis galimybių potencialas. Teritorija didelė, apstatyta įvairaus pobūdžio pastatais: kūrybos namai, mokyklos, baseinas, gyvenamieji namai. Šis miestas palyginti jaunas, turintis išskirtinę, bet nebaigtą drugelio formą, aktyvų jaunimą ir ryškų santykį su gamta. Visa tai suteikia galimybę sukurti pa-

trauklią, įsimenančią ir tausojančią gamtos erdvę, kuri būtų ekologiška ir patraukli įvairaus amžiaus žmonėms. Nors vieta mikrorajono centre, joje yra nenaudojama mokykla ir keli nebaigtos statybos namai, kurie trukdo pasiekti norimą estetinį vaizdą. Ši vieta atveria puikią galimybę sukurti naują traukos tašką, tačiau pagrindinė problema – naudojama mokykla. Ši VšĮ siekia privatumo ir rimties, tad, siekdami išvengti nepatogumų, traukos tašką sieksime padaryti kuo priimtinesnį visiems.

ko akcentas ir vieta, kuri suburia žmones. Kinijos Talento parkas sudomino suderinta gamtos bei visuomenine erdve, plastiškomis formomis ir ryškių spalvų gama, o visuomeninio traukos centro pavyzdžiu mums tapo Waterloo jaunimo centras, kuris puikiai susilieja su gamta ir moko ją tausoti. Užbaigę šį projektą, tikimės, kad jis patiks Visagino miestui ir mūsų sprendimai bus panaudoti toliau auginant Draugystės kvartalą.

Sukaupti pradines idėjas padėjo įvairūs pavyzdžiai. Lietuvoje rinkomės Jurbarko parką. Šlaite sukurti laiptai – par-

IŠMANUSIS MIESTAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

DALYVIAI: DIANA ŽMĖJAUSKAITĖ (KTU, ARCHITEKTŪRA, 2 KURSAS) VISHAL SINGH RANA (KTU, ARCHITEKTŪRA, 2 KURSAS) RŪTA STEPONAVIČIŪTĖ (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) MINDAUGAS POVILAITIS (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) PATRICIJA BOREIŠAITĖ (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) PAULIUS VIZBARAS (KTU, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) VADOVĖ: LAURA JANKAUSKAITĖ-JUREVIČIENĖ PASIRINKTA TERITORIJA: ANYKŠČIAI, TROŠKŪNŲ G. Ši teritorija mus sužavėjo savo unikalumu, įvairove bei gamtos grožiu, su kuriuo turėjome galimybę susipažinti iš tikrųjų. Tai buvęs kvarcinio smėlio karjeras (apie 21 ha ploto), kuris jau ilgą laiką yra apleistas, todėl tapo Anykščių miesto laukinių gyvūnų naujaisiais namais. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio reljefų taškų yra net 20 metrų. Įvertinę, kad reljefo aukščiausi taškai yra sklypo kraštuose, nusprendėme, kad sklypo centre susidaro daugiausia drėgmės. Apatinėje terasoje galima būtų suprojektuoti gamtinę erdvę, o viršuje galėtų būti pastatų kompleksai. Sklypas apaugęs įvairiais medžiais bei krūmynais, yra net vandens telkinių, kuriuos būtinai panaudosime savo galutinei idėjai įgyvendinti. Turėjome galimybę pabendrauti su miesto gyventojais ir savivaldybės atstovais. Susitikimo metu apsikeitėme idė-

jomis, tikslais bei siekiais. Sužinojome daug informacijos, kuri mums labai naudinga norint eiti tolyn. Juk užsakovo norai yra svarbiausi rengiant projektą. Mūsų tikslas, naudojantis naujosiomis technologijomis, sukurti naują miesto traukos tašką – „miestą mieste“, šiltą bei jaukią aplinką Anykščių gyventojams bei turistams. Planuojame teritoriją sujungti su miestu per egzistuojančią pėsčiųjų jungtį – Šventosios upę – bei sukurti daugiafunkcę erdvę, kurioje būtų sujungtos įvairios erdvės: pramogos, apgyvendinimas, maitinimas ir kt. Mūsų teritorijoje planuojamos erdvės bus skirtos turistų ir gyventojų laisvalaikio aktyvumui skatinti. Kadangi Anykščių miestas siekia gauti kurortinio miesto statusą, palei Troškūnų g. planuojame visuomeninių ir komercinių pastatų

kompleksą, kuriame būtų viešbučiai su SPA, restoranai, laisvalaikio ir pramogų erdvė. Šios erdvės bus pritaikytos tiek suaugusiesiems, tiek vaikams: nuo žaidimų aikštelių iki technologijų parko, kuriame galima bus praleisti laiką, susipažįstant su inovatyviomis technologijomis per žaidimus (Virtual Reality, Laser Tag ir t. t.). Edukacija – vienas iš mūsų tikslų. Šiomis dienomis daugelyje modernių miestų kuriami laisvalaikio centrai, kurie padeda praplėsti žmonių akiratį, naudojant inovatyvias technologijas. Taipogi mes suprantame gamtos išsaugojimo svarbą, todėl rinksimės medžiagas, kurios nebūtų kenksmingos aplinkai, žmonėms, ir naudosime gamtos atsinaujinančius išteklius.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJA

DALYVĖ: AUSTĖJA JURČIUKONYTĖ (VDA, ARCHITEKTŪRA, 4 KURSAS) VADOVAS: VYTENIS GERLIAKAS PASIRINKTA TERITORIJA: ALYTUS, TERITORIJA DAINŲ SLĖNYJE

Pasirinkau Alytaus miesto teritoriją Dainų slėnyje. Ją pasirinkti bakalauro darbui svarsčiau dar nežinodama apie vykstantį konkursą, tačiau, kai sužinojau, tai tapo puikia galimybe parodyti savo idėjas, išbandysi save, panaudoti modernius sprendimus kompleksui įgyvendinti. Teritorijos sutvarkymo viziją šioje vietoje pasirinkau, nes mano gimtasis miestas yra Alytus, visos vietos pažįstamos ir galiu matyti, kur miestas turi problemų su funkcijos trūkumais. Mano akį iškart patraukė ši įdomi išraiškingo reljefo erdvė su upe, išvystyta dviračių infrastruktūra, esanti netoli miesto centro, aprūpinta komunikacijomis, patogiai pasiekiama ir turinti tvirtą gamtinį karkasą. Vis dėlto

tuo pačiu apleista, neturinti funkcijos, pritrūkusi idėjų, kaip patraukti miesto ir aplinkinius gyventojus į Dainų slėnį. Todėl kilo noras sukurti viziją, kuri kviestų žmones į šią gamtos apsupties vietą grožėtis ne tik gamta, bet ir išvystyti rekreacinį pastatų kompleksą, kuris įprasmintų teritoriją ir suteiktų jai veiklų. Alytaus Dainų slėnio vieta nuo senų laikų yra rekreacinė, joje vyksta renginiai, dainų šventės, todėl šios funkcijos naikinti neketinu, tačiau ją planuoju papildyti apgyvendinimo, sporto ir poilsio funkcijomis.

Projekto pradinis etapas reikalauja daug laiko: turime susipažinti su situacija, išnagrinėti esamus ryšius, bei miesto urbanistinį audinį. Šaltiniai iš žinomų pasaulyje analogų padeda įsivertini mastelius, bei suteikia inspiracijos, kokias naujas funkcijas galime sukurti teritorijoje. Pagrindinis projekto tikslas - sukurti patrauklų, reprezentatyvų, apjungiantį viešąsias erdves ir šiuolaikiškus architektūros sprendinius kompleksą, kuris taptų miesto gyventojų traukos centru. Sujungti miesto žaliąsias zonas su urbanistiniu miesto užstatymu ir suteikti joms identitetą.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS DALYVIAI: RŪTA VITKUTĖ (VGTU, ARCHITEKTŪRA, 4 KURSAS) MARTYNAS GERMANAVIČIUS (VGTU, ARCHITEKTŪRA, 4 KURSAS) VADOVĖ: DALIA DIJOKIENĖ PASIRINKTA TERITORIJA: VISAGINAS, DRAUGYSTĖS KVARTALAS Martynas su Visaginu ir jo sociologiniais bei antropologiniais aspektais susipažino dar 2017 m., dalyvaudamas vasaros mokykloje „Mappping Visaginas“, o Rūtai jis buvo girdėtas tik iš pasakojimų apie unikalų monofunkcį miestą, pasislėpusį miškuose prie Lietuvos sienos, bei matytų Neringos Rekašiūtės fotografijų parodos „Atominė tapatybė“ kadrų. Mus abu konkursas paskatino pasirinkti šią teritoriją ir bakalauro baigiamiesiems darbams, nors kartu ji atrodė ir tikras iššūkis.

Iš anksto suplanuotas miestas satelitas, aptarnaujantis didžiausią pasaulyje Ignalinos atominę elektrinę, buvo savotiška heterotopija pačioje sovietų Lietuvoje ir visoje TSRS, o per savo trumpą gyvavimą Visaginas jau spėjo patirti kelis svarbius sociokultūrinius lūžius, kurie paveikė jo identiteto raidą. Pirmasis lūžis buvo Černobylio katastrofa, išjudinusi visuomenininkų protestus ir sovietų Lietuvoje. Tai buvo priežastis, kodėl trečiasis atominis reaktorius taip ir nebuvo baigtas statyti, o su juo iki galo nebaigtas ir III mikrorajonas. Antrasis lūžis įvyko po TSRS griūties, kai miestas išgyveno politinį ir socialinį šoką. Buvęs izoliuotas nuo centralizuoto valdymo (IAE teikė elektros energiją Lietuvai net ir 1990 m., M. Gorbačiovui paskelbus ekonominę blokadą), jis tapo atkurtos nepriklausomos Lietuvos miestu ir mažiausia jos savivaldybe, o iš Sniečkaus pakeitė pavadinimą į Visagino. Trečiasis lūžis buvo ekonominis ir socialinis, kuris įvyko Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą bei uždarius IAE elektrinę. Nuo to laiko miestas patiria stiprią emigraciją ir neužtikrintumą dėl ateities. Visaginas patiria neišvengiamos transformacijos būtinybę. Čia, prisimindami Malmės miesto pavyzdį, įžvelgiame inovatyvių sprendimų potencialą. III mikrorajono teritorija mums tampa savotiška eksperimentų aikštele, kurioje bandysime suprasti viso miesto struktūrą ir veikimo principą, taip pat pasiūlyti šiuolaikinį gyvenimo būdą atitinkančius sprendimus. Savo projekte fokusuosimės į du pagrindinius aspektus: gyvenamosios erdvės kokybės gerinimą – daugiabučių ir

jų erdvių regeneravimą; pasiūlysime įvesti naujų funkcijų į buvusį monofunkcį miestą. Šiuo aspektu ypač svarbus tampa ekonominis ir urbanistinis mastelis, nes, uždarius IAE, darbo vietos daugiausia plėtojamos teritorijose už miesto, kurios pirmiausia yra skirtos stambiajai pramonei. Taip miestas save grąžina į satelito poziciją. Mūsų manymu, šiuo metu miestas galėtų išnaudoti savo kompaktišką dydį ir pėstiesiems bei dviratininkams pritaikytą infrastruktūrą: plėtoti paslaugų sektorių, įsileisdamas įvairesnės tipologijos į miesto erdves ir tapdamas išmaniuoju visomis prasmėmis. Todėl savo užduotį suprantame ne tik kaip viešosios erdvės kokybės gerinimą, bet ir strategišką miesto struktūros pokytį. Kokybiškų analogų šiuo atveju yra tikrai mažai, nes esminės šaltojo karo metu statytų miegamųjų rajonų transformacijos yra retas reiškinys, dažniau pasitaiko dekoratyvinės ir labai utilitarios renovacijos arba renkamasi juos griauti ir iš naujo performuoti gyvenamąsias teritorijas. Vis dėlto labiausiai įkvėpusi realizacija yra 2017 m. Europos „Mies van der Rohe“ apdovanojimą pelniusi Bijlmer rajono regeneracija. 1975 m. pastatyti laisvo planavimo galeriniai daugiabučiai namai buvo socialinis getas, kuriame buvo apgyvendinti emigrantai iš Surinamo. Po įvairių kriminalinių incidentų šie kompleksai liko stovėti apleisti ir tik visai neseniai juos antram gyvenimui prikėlė olandų architektai „NL Architects + XVW architectuur“, kurie iš standartinių butų sugebėjo sukurti kiekvieno gyventojo poreikius atitinkančią gyvenamąją erdvę ir išsaugoti ikonišką šio rajono brutalistinę estetiką.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS DALYVĖ: GUODA RIMKUTĖ (VGTU, ARCHITEKTŪRA, 4 KURSAS) VADOVAS: SAULIUS MIKŠTAS PASIRINKTA TERITORIJA: TAURAGĖ, LEDO ARENA Iš pradžių apie dalyvavimą projekte net nesvarsčiau, tačiau pamačiusi universiteto siūlomų temų sąraše „Structum“ temą pamaniau, kad tai visai gera proga rašant baigiamąjį darbą sudalyvauti ir konkurse. O, svarbiausia, kad galima prisidėti prie iš tikrųjų konkrečioms bendruomenėms svarbaus projekto kūrimo. Pasirinkau ledo areną Tauragėje. Prieš pradedant projektuoti ar kurti koncepciją, labai svarbu išanalizuoti aplinką, kurioje stovės pastatas. Todėl pirmas etapas buvo

sklypo ir aplinkinių teritorijų analizė, jau parengtų bendrųjų planų ir tokio tipo pastatų reikalavimų nagrinėjimas, analogų studija. Manau, kad tik gerai susipažinus su teritorija ir jos privalumais, trūkumais ir, žinoma, poreikiais galima atrasti santykį su užduotimi. Todėl užsibrėžtas tikslas ir yra sukurti pastatą, kuris tenkintų gyventojų poreikius, taptų traukos centru, bet kartu įsilietų į gamtinį ir urbanistinį Tauragės miesto kontekstą.

Žinomų pasaulio objektų analogus rinkausi pagal tai, ką norėčiau įgyvendinti savo projekte. Vienas iš jų buvo Schulitz Architekten architektų ledo arena ir baseinas. Tai geras pavyzdys, kaip efektyviai yra panaudojama energija. Dar viena arena esanti Belgijoje, architektai - L'Escaut Architectures + BE Weinand. Ši ledo arena labai kompaktiškai suprojektuota jau apstatytoje teritorijoje. Be to, ji gan ryškiai išsiskiria savo architektūra, kas ir išskiria šį pastatą iš aplinkinių.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA

DALYVIAI: RASA LINAUSKAITĖ (VTDK, INTERJERO DIZAINAS, 3 KURSAS) ANA KOVGER (VTDK, INTERJERO DIZAINAS, 3 KURSAS) VADOVAI: RASA MAZŪRIENĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ PASIRINKTA TERITORIJA: ANYKŠČIAI, NAUJOSIOS LIGONINĖS TERITORIJA, RAMYBĖS G. 15 Mums kilę projekto uždaviniai: • Atnaujinti ligoninės patalpas, įkuriant sveikatingumo centrą diabetu sergantiems žmonėms; • Išnaudoti apleisto korpuso erdves; • Sutvarkyti šalia esančią lauko aplinką.

Pradiniame etape, analizuodamos savo temas, nusprendėme, kad pagal mūsų pasirinktą stilistiką vyraus mediena, šiltos, jaukios spalvos ir bus kuriamas namų jaukumas. Šiuos aspektus galime susieti su Anykščiais, jų gamta, todėl taip bus siekiama objekto vientisumo su ja. Kadangi stilistika buvo pasirinkta, teko ieškoti analogų iš viso pasaulio, kurie galėtų mums padėti atrasti santykį su užduotimi. 1 pav. analogas – pirminės sveikatos priežiūros centras Australijoje. Šio projekto idėja buvo sukurti sveikatinimo ir rekreacijos aplinką, įkvėptą gamtos. Rezultatas – perteikta sveikatingumo tema ir tvarus dizainas. 2 pav. analogas – Kopenhagos diabeto centras. Buvo kurtas siekiant žmonių ir gamtos ryšio. Vidaus ir lauko erdvės tarsi susipina, perteikdamos harmoniją pacientams ir lankytojams. 3 pav. analogas – reabilitacijos centras senjorams Austrijoje. Pavaizduota terasos erdvė, kurioje galima pastebėti dominuojančią medienos apdailą, kuriančią jaukumo jausmą. Spalvų gama yra itin švelni, žemiška, o apdailos medžiagos – ekologiškos. 4 pav. analogas – slaugos ir sveikatingumo centras senjorams Austrijoje. Taip pat pastebimas jaukumas, medienos apdaila, matoma moderniai sutvarkyta lauko erdvė. Būtent tokią atmosferą mes ir norėtume matyti būsimame projekte.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA

DALYVĖ: ERIKA KRANAUSKAITĖ (VTDK, INTERJERO DIZAINAS, 3 KURSAS) VADOVĖS: RASA MAZŪRIENĖ, ASTA KAZLAUSKIENĖ PASIRINKTA TERITORIJA: ANYKŠČIAI, SENOSIOS LIGONINĖS TERITORIJA Iš pateiktų objektų senelių globos namų interjero projektui įgyvendinti pasirinkau Anykščių miesto centrinėje dalyje esančią senosios ligoninės teritoriją, kuri ribojasi su Šventosios upės kairiojo kranto pėsčiųjų ir dviračių taku bei Šv. Mato bažnyčios pastatų kompleksu. Šią teritoriją pasirinkau dėl puikios lokacijos, besiribojančių objektų bei paties senosios ligoninės pastato, kurį būtų galima prikelti antram gyvenimui, jame įrengiant inovatyvius ir aukščiausius standartus atitinkančius senelių globos namus. Kadangi, žvelgiant globaliai bei analizuojant pasaulyje vyraujančias tendencijas ir naujausius projektus, mūsų šalyje tokių pavyzdžių, kuriais galima būtų remtis, dar neturime, ieškant idėjų ir analizuojant pasaulyje vyraujančias tendencijas, didžiausią įspūdį paliko šių metų architektų grupės „Dominique Coulon & Associés“ projektas Prancūzijoje, kur modernios, atviros erdvės kartu su natūraliomis medžiagomis (raudonas betonas, terakota bei mediena) kuria namų jaukumo aplinką. Įdomus sutapimas, kad šie senelių globos namai įrengti ant upės kranto.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA

DALYVĖ: GLORIJA VIŠKELYTĖ (VTDK, INTERJERO DIZAINAS, 3 KURSAS) VADOVĖ: RASA MAZŪRIENĖ PASIRINKTA TERITORIJA: ANYKŠČIAI, SENOSIOS LIGONINĖS TERITORIJA

Objektas – senosios ligoninės teritorija, Vilniaus g. 10. Šiuo metu, jau nuo 2008 m., teritorija apleista ir nenaudojama, dalis pastatų yra avarinės būklės, visiškai apleisti savininko. Ligoninė yra šalia Anykščių Šv. Apaštalo Evangelisto Mato neogotikinės bažnyčios. Bažnyčią ir ligoninę skiria apie 45 m, šiame plote vasarą žaliuoja medžiai, o nukritus lapams matomas apleistos ligoninės fasadas, todėl reikia ir sprendimo fasadui. Anykščių miesto bendrajame plane numatyta, kad tai intensyvaus apstatymo teritorija miesto centre, t. y. mišri erdvė su visuomenine, komercine, rekreacine, gyvenamąja statyba, kurios pastatų ir viešųjų erdvių architektūrai keliami ypatingi reikalavimai. Šioje vietoje planuojame kurti sporto klubą, kuriam geriausia vieta, kaip rodo žmonių apklausa, yra miesto centre. Anykščiams būdinga žaliuojanti gamta, kuri ypač atsispindi Anykščių šilelyje bei kitose istorinio paveldo vietose. Turbūt vienas populiariausių miesto geologinių gamtos paminklų yra Puntukas ir kiti rieduliai – Šlavės atodanga, Marčiupio akmuo, Puntuko brolis. Anykščių gamtoje jų daug, todėl ieškant idėjų ir analogų buvo atsižvelgiama į sporto klubų apdailos medžiagas, kurios primintų akmenį. Sporto klubas turi būti patrauklus žmonėms ir atspindėti vietovės grožį. Tam buvo žiūrimi formų, medžiagų ir apšvietimo sprendimai, kurie padės toliau rutulioti idėjas.

IŠMANUSIS MIESTAS

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA

DALYVIAI: ARNETA NAVICKAITĖ (VTDK, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) LAIMIS AMBRASAS (VTDK, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) DARIJUS KABOŠIUS (VTDK, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) POVILAS APUOKAS (VTDK, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) MIGLĖ MEILŪNAITĖ (VTDK, STATYBOS INŽINERIJA, 2 KURSAS) VADOVĖS: LINA SAKALAUSKIENĖ, JELENA PRANIAUSKIENĖ PASIRINKTA TERITORIJA: TAURAGĖ, LEDO ARENA Mes esame Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos komanda „Ledinis penketas“! Visus mus subūrė stiprus noras mesti iššūkį patiems sau, o suvienijo ir pasitikėji-

mo savo jėgomis suteikė vadovės. Labiausiai suintrigavo Tauragės r. iškelta idėja projektuoti ledo areną. Tai mums pasirodė be galo įdomu dėl dviejų iš pirmo žvilgsnio labai skirtingų motyvų... Pirma, nors esame iš skirtingų miestų, bet visi vaikystėje ir paauglystėje laisvalaikį leidome su pačiūžomis ant ledo ir svajojome apie baltą, šerkšnu pasidabinusią ledo areną... Antra, tokio pastato projektavimas yra tikras iššūkis būsimam statybos inžinieriui, nes ledo arena – toli gražu ne paprastas statinys tiek savo architektūra, tiek vidaus mechanizmais. Beje, objekto pasirinkimas padiktavo ir komandos pavadinimą – „Ledinis penketas“. Manome, kad dalyvavimas projekte – tai puiki galimybė įgyti neįkainojamos patirties, pasidalinti savo idėjomis ir parodyti, kokie kūrybingi, nebijantys iššūkių gali būti šiuolaikiniai studentai. Vieni iš mus įkvėpusių objektų – tai netradiciniais architektūriniais sprendimais išsiskiriantys „Minsk hockey“ arena Baltarusijoje ir universalus sporto centras Šendžene, Kinijoje. Būtent jis labiausiai sužadino vaizduotę ir įžiebė pirminę idėją! Šendženo sporto centro dizainas paremtas simetrijos

principu ir sukurtas iš trikampių, kurių visuma atrodo kaip milžiniški kristalai. Iš arčiau matyti, kad kiekvienas trikampis sudarytas iš mažesnių tvarkingai išdėstytų trikampių, suformuojančių didįjį trikampį. Taigi smulkios detalės šiuo atveju sukuria didingą visumą. Mūsų komandai pasirodė artimas ir priimtinas dėmesys detalėms, kurios po vieną nėra labai įspūdingos, tačiau išradingai komponuojamos kuria nepakartojamą įspūdį. Pasirinkti objektai, įkvėpę mus savo neįprastais fasadais, pagimdė idėją ir sužadino norą visuomeninės paskirties pastatą realizuoti taip, kad jis trauktų akį ir džiugintų žmones ne tik praktine paskirtimi, bet ir išskirtiniu dizainu. Manome, kad ledo arena turėtų būti originalių ir žaismingų formų, atspindinčių pagrindinę pastato paskirtį bei kasdien jame vykstančią veiklą. Be abejo, nesiviliojame vien tik gražiu vaizdu... Mes – būsimi statybos inžinieriai, todėl didžiulį dėmesį skirsime statinių konstrukciniams, inžineriniams sprendimams, naujausioms technologijoms, medžiagoms ir saugiai aplinkai.

IŠMANUSIS MIESTAS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS DALYVIAI: NEDAS STAKUTIS (KU, STATYBOS INŽINERIJA) LINAS GEDVILAS (KU, STATYBOS INŽINERIJA) MARK GARGUN (KU, STATYBOS INŽINERIJA) JUOZAS ZAKARAUSKAS (KU, MEDIJŲ FILOSOFIJA) ARNAS ŽVINKLYS (KU, INFORMATIKOS INŽINERIJA) VERONIKA BIVEINYTĖ (KU, BIOLOGIJA) DOVILĖ DIRVONĖ (KU, KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTŪRA) VADOVĖS: JEVGENIJA RUTĖ, VIKTORIJA GRIČENAITĖ PASIRINKTA TERITORIJA: ANYKŠČIAI

Mes tikime, kad atsidavimas darbui ir noras padėti visuomenei yra vienas svarbiausių žmogaus pašaukimų. Dalyvavimas projekte – mums didelė galimybė atskleisti savo įgytas žinias ir parodyti, kad galime prisidėti prie ateities miesto plėtros.

Esame inovacijų karta, todėl norime eksperimentuoti. Kuriame šiandienai, nepamirštame praeities ir galvojame apie ateities miestų viziją. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie galimybės išpildyti vietos gyventojų kultūrinius, laisvalaikio, sporto ir rekreacinius poreikius. Kadangi visi studijuojame Klaipėdoje, o Klaipėdos pavadinimas kilęs nuo žodžių junginio „klampi pėda“, manome, kad Klaipėda turėjo įtakos mūsų asmenybių formavimuisi ir tikimės palikti savo pėdsaką šiaurės rytų Lietuvoje, įkvėpdami savo darbais ne tik Lietuvos žmones, bet ir šalies svečius, kad įgyvendintos mūsų idėjos įsimintų ilgam bei norėtųsi sugrįžti. Pritariame Anykščių r. savivaldybės mero Kęstučio Tubio minčiai apie projektą „Išmanusis miestas V“: „Anykščių miesto šūkis – „Miestas, kuriame gera gyventi“. Mieste kiekvienas gyventojas turi savo vietą. Todėl parkai, skverai bei viešosios erdvės turi būti kuriamos ne tik šeimoms,

bet ir kitokių lūkesčių turintiems miestiečiams. Tam reikia erdvių, kurios turi idėją, kurios yra išskirtinės, sujungiančios praeitį, dabartį ir ateitį. Harmoninga aplinka teigiamai veikia emocinę būseną, o viešosios erdvės, kaip kultūrinis darinys, užtikrina bendruomeniškumą ir socialinės pilnatvės jausmą. Laimingi žmonės garantuoja miesto klestėjimą. Kaip pavyzdį pasitelkiame Palangą – vieną didžiausių ir pagrindinių kurortų Lietuvoje. Miestas, turintis Baltijos jūrą ir vieną seniausių akmenų – gintarą, kuris išsiskiria gydomosiomis savybėmis. Mus įkvepia pirmoji pasaulyje įrengta natūralaus gintaro pirtis, esanti Palangoje. Tai analogų neturinti pirtis, teikianti didžiulę naudą žmogaus sveikatai, bei vienas pagrindinių traukos objektų Lietuvoje.

IŠMANUSIS MIESTAS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

DALYVIAI: MONIKA VELIŪTĖ (KU, KRAŠTOVAIZDŽIO PLANAVIMAS IR APLINKOS DIZAINAS) KAMILĖ VAIČIŪNAITĖ (KU, KRAŠTOVAIZDŽIO PLANAVIMAS IR APLINKOS DIZAINAS) KOTRYNA BŪDVYTYTĖ (KU, KRAŠTOVAIZDŽIO PLANAVIMAS IR APLINKOS DIZAINAS) GINTARĖ BENDORIŪTĖ (KU, KRAŠTOVAIZDŽIO PLANAVIMAS IR APLINKOS DIZAINAS) KAROLINA GERIKAITĖ (KU, KRAŠTOVAIZDŽIO PLANAVIMAS IR APLINKOS DIZAINAS) EIMANTAS ČIVILIS (KU, STATYBOS INŽINERIJA) MANGIRDAS JOKUBAUSKAS (KU, STATYBOS INŽINERIJA) VADOVAI: PETRAS GRECEVIČIUS, LEKT. AURELIJA JANKAUSKAITĖ PASIRINKTA TERITORIJA: SKUODAS - TVENKINYS IR MIESTO ESTRADA

Esame šauni, jūros glostoma Klaipėdos universiteto komanda, kurią sudaro penkios 4-ojo kurso merginos, studijuojančios kraštovaizdžio planavimą ir aplinkos dizainą, bei du 3-iojo kurso vaikinai, studijuojantys statybos inžineriją. Mūsų komanda, vadovų padedama, išsirinko Skuodo miesto teritoriją. Atvykę į Skuodą, įvertinome perspektyvią rekreacinę teritoriją (Skuodo tvenkinys) ir galimybę ją paversti vietinių gyventojų bei turistų traukos objektu („Jaunimo slėnio“ estrada). Mūsų tikslas – sukurti darnią, įdomią bei veiklų kupiną aplinką, pabrėžiant natūralumą bei Skuodo kraštui būdingus bruožus. Todėl, ieškodami analogų, vadovavomės būtent šiais kriterijais. Išsirinkome analogus, kurie klimato, gamtos bei miesto padėties aspektais panašūs į Skuodo teritoriją. Galime išskirti dvi teritorijas: vandens tvenkinio pakrantė, kurioje numatome tiek aktyvią, tiek pasyvią rekreaciją, skirtą visoms amžiaus grupėms; kita teritorija – miesto estrada, kuri turėtų atlikti pažintinę, kultūrinę funkciją. Manome, kad mūsų idėjos atskleis Skuodą kitomis spalvomis bei perspektyvomis.

IÅ MANUSIS MIESTAS

Se kit e mus

_magazine 72

UĹž geriausiusius darbus balsuokite

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

VAIVA BARBARAVIČIŪTĖ

INTERJERO DIZAINERĖ, WWW.INTERJEROLIZDAS.LT, INTERJERO.LIZDAS@GMAIL.COM

Projektuojamas biuras pastatų komplekse „Burės 3“. Siekiama sukurti erdves, kurios būtų kuo universalesnės įvairių veiklų įmonėms. Biuro funkcinės erdvės: registratūra, dvi atviro biuro tipo darbo zonos, dvi nedidelės bei viena didelė konferencijų ir susitikimų erdvės, vadovų kabinetas, laisvo darbo erdvė, virtuvės ir drabužinės zonos. Biuro interjere vyrauja neįpareigojančios neutralios spalvos – balta ir pilka. Ramiam interjerui pagyvinti ir funkcinėms zonoms atskirti naudojamos kelios ryškios spalvos. Samanų žalumo spalva ir tamsiai mėlyna naudojama registratūros, konferencijų kabinetuose. Šios spalvos ne tik atskiria erdves, bet ir suteikia darbuotojams energijos, padeda komunikuoti. Ryški oranžinė naudojama bendroje darbuotojų virtuvės ir valgomojo zonoje. Ji suteikia šilumos ir energijos. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS INTERJERO LINIJA. Vinilinė danga „Amtico“ iš kolekcijos „Signature Acoustic“ ir kiliminė danga iš kolekcijos „Colour“. Ryškiai oranžinė „Sevilla“ derinama su „Exposed Concrete“ ir samanų žalia „Anchor Meadow“. Patalpoje daug langų, todėl saulė bei natūrali šviesa veikia visus paviršius, bet net ir ryškios grindys yra atsparios blukimui. ECOPHON. Pasirinktos akustinės lubų plokštės „Ecophon Focus Fixiform Ds“, pasirinktos spalvos „Sunset Heat“ ir „Moonlight Sky“. Jos naudojamos ne tik funkcinėms zonoms atskirti bei išryškinti, bet ir dėl jų akustinių savybių. Akustika labai svarbi atviro tipo biurams dėl susidarančių aidų bei triukšmo, todėl šiuo atveju padeda ne tik minkštieji baldai ir minkštos grindų dangos, bet ir akustinės lubų plokštės. NARBUTAS. Ergonomiški pagal principą „sėsk ir stok“ veikiantis stalai „One“ leidžia darbuotojams keisti poziciją ir pagal savo ūgį prisiderinti stalo aukštį. Taip pat naudojamos kėdės „North cape“, ilgesnis stalas „Forum“, minkštasuoliai „Jazz Chill Out“, akustinės plokštės „Modus“, kėdės „Moon“ ir „Danae“ bei minimalistiniai staliukai „Mobi“. JUNG VILNIUS. Jungikliai, USB bei kištukiniai elektros lizdai – iš „LS 990 Les Couleurs® Le Corbusier“. Spalvos „Rouge-vermillon“ įrenginiai naudojami oranžinei darbuotojų zonai, „Vert foncé“ – konferencijų, registratūros / žaliajai zonai, „Gris clair“ – bendroms darbo zonoms. ELMO LIGHT. Modernus ir universalus sprendimas – magnetiniai akcentiniai šviestuvai ir magnetiniai linijiniai moduliai „Magnum“. Tam, kad galima būtų reguliuoti apšvietimo intensyvumą bei tipą, nereikia papildomai išvedžioti elektros, užtenka parinkti tinkamą šviestuvą bėgeliui. GROHE. Virtuviniai maišytuvai „Blue“ su integruotais filtrais leidžia darbuotojams gerti tyrą vandenį tiesiai iš čiaupo. INTERJERO SALA. Naudojama „Noken“ produkcija. Sanitariniame mazge – praustuvas, grindinis praustuvo čiaupas, veidrodis bei aksesuarai iš kolekcijos „Lounge“, taip pat klozetas iš kolekcijos „Mood“. DOMUS LUMINA. Karnizai „Glydea“ su automatika naudojami konferencijų kabinete, norint sukurti šiek tiek privatumo, taip pat juose naudojamos sunkaus audinio užuolaidos. GAJA DECOR GROUP. Samanų siena papildo žalią biuro zonos temą ir suteikia gyvumo kitoms ne tokioms spalvingoms erdvėms. Stabilizuoti augalai loveliuose bendrose darbo zonose sukuria zonų atskyrimo vaizdą ir suteikia šiek tiek privatumo.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

AGATA ŽUKAUSKIENĖ INTERJERO DIZAINERĖ Info@agatain.lt www.agatain.lt

Biuro interjerui kurti pasirinkta moderni stilistika ir pritaikytos šiuolaikinės technologijos – novatoriška aplinka nuteikia siekti tobulybės darbe. Tačiau, norint išvengti dažnai pasitaikančio šaltumo biuruose, bendros erdvės pagyvintos spalvomis. Taip pat šilumos suteikia medžio dekoras. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS INTERJERO SALA. Sanitariniuose mazguose pritaikyta laisvai pastatoma lakoniško dizaino santechninė „Noken“ keramika iš serijos „Arquitect“. Nebandoma jos paslėpti, priešingai – minimalistinės apdailos fone keramika tampa akcentu. Komplektą papildo kvadratinis veidrodis „Smart Line“. DOMUS LUMINA. Pasitarimo kambariuose virš stiklinių pertvarų sumontuoti automatiniai užuolaidų karnizai „Glydea“ su tyliai veikiančiais varikliais. Jie integruoti į bendrą išmaniojo namo sistemą. Tai leidžia vienu mygtuko paspaudimu užtraukti visas užuolaidas ir taip sukurti privačią aplinką. Užuolaidoms pasirinktas kreminės spalvos audinys, neišsiskiriantis iš bendro kolorito. ELMO LIGHT. Ant troselių pakabinti baltos spalvos magnetiniai bėgeliai „Magnum“ nusileidžia virš darbo stalų. Bėgeliuose pakaitomis įstatyti šviesos diodų juostų moduliai ir akcentiniai šviestuvai. Moduliai apšviečia darbastalius, o prožektoriukai – kitas erdves. Virš pasitarimų stalų ir minkštųjų kampelių iš lubų nuleisti apvalūs pakabinamieji šviestuvai „Regallo“. GAJA DECOR GROUP. Administracinėje zonoje, tiesiai priešais įėjimą, – akį traukiantis dizaino elementas. Jis pagamintas iš geometrinių formų, dekoruotų skirtingų atspalvių stabilizuotomis skandinaviškomis samanomis. Sanitarinių mazgų lubos padengtos mėlynos spalvos samanomis. Toks žalias dekoras pagyvina darbo aplinką, be to, jam nereikia ypatingos priežiūros. GROHE. Sanitariniuose mazguose naudojami minimalistinio dizaino potinkinio montavimo dušo maišytuvai „Cosmopolitan“ ir tos pačios serijos jutikliniai praustuvų maišytuvai. Tokį pasirinkimą lėmė eksploatacijos paprastumas ir subtilios formos. Tai, kad nereikia liestis, užkerta kelią bakterijų pasklidimui. Dušo galva pasirinkta iš serijos „Euphoria“. INTERJERO LINIJA. Kabinetuose grindys išklotos kiliminėmis plytelėmis „Amtico Carpet“, kurias gaminant naudoti nailono siūlai suteikia dangai ilgamečio stabilumo. Kiliminė danga slopina garsus ir suteikia jaukumo. Visose kitose zonose – vinilinės grindys „Amtico Access“. Vinilinei dangai būdingas atsparumas vandeniui ir nusidėvėjimui, dėl tos priežasties pasiteisina jos naudojimas komercinėse patalpose. JUNG VILNIUS. Biure įrengta KNX išmaniojo namo sistema, į kurią integruotas apšvietimo, elektros lizdų, vėdinimo, vėsinimo, šildymo ir užuolaidų valdymas. Iš anksto suprogramuoti scenarijai leidžia vienu paspaudimu sukurti reikiamą mikroklimatą bei apšvietimą. Nėra reikalo įrengti daugybės jungiklių kiekvienam šviesos šaltiniui atskirai, užtenka vos vieno kito centrinio valdymo jungiklio. Vienas tokių įrengtas prie administracinio stalo. NARBUTAS. Darbo vietose naudojami ergonomiški, elektra valdomi stalai „Easy“, kurie neleidžia užsisėdėti vienoje pozoje. Keisdamas stalo aukštį, žmogus pakeičia ir darbo padėtį, o tai sumažina sėdimojo darbo neigiamas pasekmes sveikatai. Kiekvienas darbuotojas, be stalo, turi ir nuosavą spintelę asmeniniams bei darbo daiktams susidėti. Spintelės pasirinktos iš produktų serijos „Jazz“. Privatumui suteikti ir akustinėms darbo vietos savybėms pagerinti puikiai tinka sienelės „Modus“. ECOPHON. Siekiant išvengti susidarančio aido ir norint sumažinti triukšmo lygį, visose patalpose naudojamos kabamosios akustinės lubų plokštės. Bendrosiose zonose dėl puikių garsą sugeriančių savybių ir dizaino pasirinkti vertikalūs akustiniai elementai „Ecophon Solo Baffle“. Kabinetuose lubų dizainas turi būti minimalistinis, todėl pasirinktos plokštės „Ecophon Focus Dg“, o vos matomi jungčių tarpai panaikina monotoniškumą.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

LAIMUTĖ BURŽINSKAITĖ ARCHITEKTĖ, INTERJERO DIZAINERĖ laimuteburzinskaite@gmail.com

Biuras, kuriame norisi būti Šiuolaikiniam darbuotojui labai svarbi erdvė, kurioje jis dirba, todėl ji turi būti ir patogi, ir funkcionali, ir ergonomiška, ir stilinga. Darbo erdvė turi įkvėpti, skatinti drąsą, ugdyti estetinį pojūtį. Šiuo biuro interjeru norėta sujungti du skirtingus polius – betoninį miesto šaltį ir gamtišką šilumą, gyvybę, todėl dominuoja pilki atspalviai, o juos atsveria rausvi, gelsvi, žali akcentai. Be estetinio aspekto, reikia ir tinkamai profesionaliai suprojektuoti biurą. Šiam tikslui pasiekti naudotos laisvai kabančios akustinės lubų plokštės „ECOPHON Solo Baffle“, kurios puikiai sugeria garsą, sklindantį patalpoje, o tai spręsti būtina atviro tipo biuro erdvėse. Miestietiškam stiliui paryškinti pasirinkta betoną atkartojanti vinilinė grindų danga „Amtico Signature“ iš INTERJERO LINIJOS salono. Tai ilgalaikė danga, puikiai atliksianti savo funkcijas ne vienus metus. Kad būtų dirbama ergonomiškai ir tausojama sveikata, pasirinkti NARBUTO reguliuojamo aukščio stalai „Motion“ su akustinėmis pertvaromis. Reguliuojamo aukščio stalai prisitaiko prie kiekvieno dirbančiojo individualių kūno proporcijų, todėl užtikrina patogią ir sveiką darbo dieną. Minkštų baldų bei kėdžių viziją išpildė puikaus dizaino „Narbuto“ atstovaujami gamintojai: „Softline“, „Inclass“, „Pedrali“, „Interstuhl“.

Dienos šviesai suvaldyti, esant vitrininiams langams, pasitelktos DOMUS LUMINA medinės horizontalios žaliuzės, kurios ne tik atrodo estetiškai, bet ir sulaiko tiek karštį, tiek šaltį. Be to, mažina pastato suvartojamą energiją. Kaip funkcinis apšvietimas virš darbo vietų panaudota ELMO LIGHT pakabinamo magnetinio bėgelio sistema „Magnum“, išsiskirianti galimybe transformuoti šviesos tipą bei vietą. Posėdžių kabinetuose pritaikytas magnetinis glaistomas berėmis bėgelis išpildo „švaraus“ dizaino poreikį. Visam biurui valdyti pasirinkti JUNG VILNIUS sistemų valdymo prietaisai, o visi „Les Couleurs® Le Corbusier“ paletės spalvomis dažyti LS-990 valdikliai stilingai įsilieja į bendrą interjero spalvų gamą.

Norėjosi, kad darbuotojų higienos patalpose derėtų tiek miesto atspalviai, tiek gamtiški elementai, todėl vienas iš sprendimų buvo organiškos formos praustuvas „Noken Lounge“ iš INTERJERO SALOS bei nestandartinės žaliosios lubos iš GAJA DECOR GROUP, kurios puikiai atsveria betonines grindis bei sienas. Prie organiškų formų praustuvo puikiai dera GROHE čiaupas „Eurodisc joy“, kurio išskirtinė forma iš karto patraukia akį, o spalvą, vietoje tradicinės chromo apdailos, galima rinktis baltą. Kad naudojimasis tualetu būtų diskretiškas, kas itin svarbu biuro patalpose, parinktas technologijos „Grohe Whisper“ potinkinis rėmas „Rapid SL“ bei klasikinio dizaino mygtukas „Skate Cosmopolitan S“. Biuras, kuriame norisi būti, – misija įmanoma.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

AUŠRINĖ MICKYTĖ VTDK

Biuras – tai erdvė, skirta darbui, kur šiuolaikiška darbo zona gali būti itin laisva ir dinamiška. Šis biuras yra atvirojo tipo, todėl skirtingi specialistai gali laisvai komunikuoti, atlikti kartu bendrus darbus. Projektuojamame biure sukurtos šios erdvės: priimamasis, virtuvė kartu su laisvalaikio zona, darbuotojų darbo vieta, vadovo kabinetas, pasitarimų kambarys. Taip pat virtuvės zona naudojama kaip maisto patiekalų filmavimo ir fotografavimo vieta. Projekte naudojamos neutralios spalvos, o kaip akcentinė spalva pasirinkta pagal „Skonis.lt“ logotipą. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS NARBUTAS. Darbuotojams dirbti skirti darbo stalai „Nova U“ su slankiuoju (atitraukiamu) stalviršiu, todėl prie jų dirbti patogu, galima reguliuoti pagal savo poreikius. Laisvalaikio zonoje ir priimamajame naudojamos jaukumą kuriančios kėdės „Hello“ iš gamintojo „Softline“. Vadovo kambaryje ir laisvalaikio zonoje – kėdės „Cubic“. Kalbėjimo telefonu vietoje matyti kėdė „Moai swivel“, kurioje sėdint nesigirdi aplinkos garsų. Be to, naudoti nedideli staliukai „Boggie“. ELMO LIGHT. Kalbėjimo telefonu zonoje naudojamos šviesos plokštės „Kanlux“. Visose kitose vietose – šviesos diodų (LED) plokštės „WiFi ready“, keičiančios šviesos spektrą ir intensyvumą. Biuruose labai svarbus patogumas ir praktiškumas, o šios šviesos plokštės tai ir suteikia. GROHE. Virtuvėje naudojamas maišytuvas „Eurocube Single-lever“. Tualetuose įrengta nuleidimo sistema „Arena Cosmopolitan“. DOMUS LUMINA. Užuolaidos atskiria erdves, o kartu ir sugeria triukšmą. Jos naudotos kalbėjimo telefonu vietoje atitverti nuo bendros darbuotojų zonos ir virtuvėje – sandėliukui paslėpti. ECOPHON. Siekiant pagerinti patalpų akustiką ir sumažinti triukšmą, ypač darbo zonose, naudotos akustinės plokštės ant sienų. Pasirinktos tamsiai pilkos spalvos „Peper“, „Akusto One“ plokštės su stiklo pluošto paviršiumi „Texona“. GAJA DECOR GROUP. Augalų kompozicijos kuria jaukesnę aplinką prie darbo zonų. Labai patogu išsirinkti norimą augalo spalvą, kai toks didelis spalvų pasirinkimas. INTERJERO LINIJA. WC zonoje naudojamos vinilinės grindys „Amtico Click Smart Ceramic Ecru SB5S3592“, kurios atrodo kaip plytelės. Jas itin lengva sumontuoti, yra ilgalaikės, atrodo estetiškai lyg akmens paviršius. JUNG VILNIUS. Darbuotojams būtinos puikios sąlygos, todėl įrengta KNX išmaniojo namo sistema. Patalpos termostatas su ekranu, kuris automatiškai reguliuoja temperatūrą pagal laiko programą. Be to, su šiuo prietaisu taupoma energija. Taip pat naudojami išmanieji mygtukų moduliai – juos galima rinktis iš daugybės spalvų. Dėl jų patogu valdyti apšvietimo ryškumą, žaliuzes. INTERJERO SALA. Įmonės „Noken“ modernus tualetas „Arquitect“ naudojamas WC zonoje. Ši zona neapsieina be veidrodžio, taigi pasirinktas „Noken“ veidrodis „Pure line“, kurio formos atsikartoja ir visame interjere. Tamsus rėmas dera prie dekoruotos sienos, ant kurios jis pakabintas.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

GLORIJA VIŠKELYTĖ VTDK

Biuro koncepcija kurta alpinizmo kelionių organizavimo įmonei „Mountain sky“. Projektas apima registratūrą, darbo erdves, susitikimų kambarį ir pagalbines darbuotojų patalpas. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti šiuolaikišką darbo erdvę, kuri atspindėtų įmonės veiklos tematiką. Interjere vyrauja kalnų reljefo griežtos formos, uolienos medžiagiškumas, pilki atspalviai. Kad interjeras nebūtų niūrus, naudojami dangaus saulėlydžio atspalviai, kurie praskaidrina biuro nuotaiką. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS DOMUS LUMINA. Kadangi darbo vietų patalpa yra pietų pusėje, į ją patenka daug natūralios dienos šviesos. Esant poreikiui nuo jos pasislėpti, naudotos medinės horizontalios žaliuzės „ISO“. ELMO LIGHT. Biuro darbo vietose naudojami linijiniai šviestuvai „40W LED“ skleidžia dienos šviesą ir gerai apšviečia paviršių. GROHE. Virtuvėje naudotas vandenį filtruojantis maišytuvas „Grohe Blue“. INTERJERO LINIJA. Kiliminės plytelės „Amtico Carpet“ naudotos registratūroje, konferencijų salėje ir darbo vietų patalpoje. Ilgalaikė vinilinė danga su specialiu akustiniu pagrindu „Amtico Signature Acoustic“ – poilsio ir virtuvės patalpoje. NARBUTAS. Reguliuojamo aukščio biuro stalai „One“ suteikia galimybę pakeisti poziciją iš sėdimos į stovimą. Pakeitus darbo padėtį, pagerėja kraujo apytaka ir pailsi raumenys. Darbo vietas atskiria akustinės pertvaros „My Space“. Pasirinktos darbo kėdės „Diva“ su atlošu iš tinklelio, kuris prisitaiko prie žmogaus nugaros formos ir yra laidus orui. Taip pat konferencijų stalas „Jazz“ su el. lizdais, įmontuotais stalviršyje. INTERJERO SALA. Tualetuose pasirinkti „Noken“ produkcijos veidrodžiai iš kolekcijos „Smart line“, kurių kraštai poliruoti. Taip pat tualetas „Sanitaryware Lounge 100144293“ ir kolekcijos „Pure line“ praustuvas. Jų kampuotas dizainas pagriežtina interjerą ir pabrėžia jo tematiką. GAJA DECOR GROUP. Poilsio zonos interjerui pagyvinti naudoti stabilizuoti medžiai. Natūraliu grožiu jie puošia interjerą ilgus metus, be to, jiems nereikia ne tik dienos šviesos, bet ir specialios priežiūros – laistymo, genėjimo ir pan.

JUNG VILNIUS. Biure naudojamas KNX kompaktiškas patalpos valdiklis, kuris leidžia patalpose centralizuotai reguliuoti apšvietimą, temperatūrą ir žaliuzes. Invertuotas ekranas su apšviesta ekrano indikacija aiškiai parodo patalpos, lauko arba užduotąją temperatūrą bei laiką duotuoju metu. Jei anglies dioksido koncentracija patalpoje per didelė, negalime susikaupti, skauda galvą ir darbingumas sumažėja, todėl panaudotas KNX CO2 jutiklis. Pasiekus nustatytą ribinę reikšmę, jutiklis įjungia lango atidarymo mechanizmą arba oro tiekimo sistemą ir taip užtikrina optimalios kokybės orą patalpoje. ECOPHON. Biuro patalpų luboms panaudotos puikias akustines savybes turinčios mineralinės vatos plokštės „Ecophon Focus Dg“. Jos lengvai prižiūrimos, nedegios ir gerai sugeria garsą.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

JUSTINA SKURDELYTĖ DIZAINERĖ hi@ouyou.lt http:/ouyou.lt

Šiandienos biuras – erdvė, kurioje vyksta procesai, generuojamos mintys, keičiasi energijos ir gimsta idėjos. Ji pasiruošusi priimti šiandienos iššūkius ir kurti rytojaus planus. Produktyvumui užtikrinti mes turime jaustis laisvi ir įkvėpti. Nėra nieko svarbiau už gerą atmosferą ir pozityvų mąstymą, nesvarbu, kur esame ir kokia veikla užsiimame. Biuras – tai vieta, kurioje gera jaustis laukiamam, kuri išpildo tavo poreikius, kuri tave papildo, kurios dalis esi tu. Šiuolaikinės technologijos ir minimalistinis interjero konceptas yra viskas, ko reikia šiuolaikiniam biurui. Pridedu patogų išdėstymą, kuris yra neatsiejamas harmonijai išlaikyti. Biuro įrengimo vizija – sukurti ergonomišką ir šiuolaikišką interjerą. Misija – įrengiant naudoti ergonomiškus ir inovatyvius objektus produktyviam darbui. Dizainas – minimalistinis / urbanistinis. Interjeras – šviesus ir lengvas. Dekorui naudotas betono efektas. Detalės – natūralaus medžio ir metalo konstrukcijos. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS DOMUS LUMINA. Medinės žaliuzės, gaminamos iš lengvos ir tvirtos medienos. Fiksuojamos norimame aukštyje. Neblunka nuo saulės. Naudojamos langams uždengti ir privatumui susitikimų erdvėse užtikrinti. ELMO LIGHT. Pakabinami linijiniai medžio spalvos šviestuvai, juodos spalvos berėmiai, užglaistomi, pakabinami bėgeliai. Gyva tinkamo apšvietimo šviesa. GROHE. Dušo sistema „AquaSymphony“ – muzikos, spalvų ir vandens programų įvairovė. INTERJERO LINIJA. Lengvai prižiūrima vinilinė grindų danga „Amtico Spacia Stellar Ash“. INTERJERO SALA. Vonios kambariai dekoruoti betono tekstūra bei „Coem Ceramiche“ akmens masės plytelėmis „Moonstone Black“ (60 x 60 cm). Praustuvų „Oioli“ potinkiniai industrinio dizaino maišytuvai „5th Avenue“. Praustuvas „Noken Pure Line“. JUNG VILNIUS. Visada inovatyvus ir modernus gamintojas. Siūloma jungiklių dizaino serija „LS-Les Couleurs® Le Corbusier“ spalva LC 990 4320R. NARBUTAS. Biuro baldų kolekcija „Nova Wood“ – nuo vienviečių darbo vietų iki didesnių pasitarimų stalų. Medžio detalės sušildo ir pagyvina interjerą. ECOPHON. Pasirinkti puikiai garsą sugeriantys, laisvai pakabinami akustiniai elementai „Ecophon Solo Square“. Spalva pilkšva. GAJA DECOR GROUP. Pasirinkti atvirkščiai pakabinti pilkšvo atspalvio stabilizuoti augalai. Kadangi kiekvienas GAJA DECOR projektas – unikalus ir ypatingas, pasirinktose biuro erdvėse sukurtos originalios ir prie biuro dizaino savo forma ir spalva derančios kompozicijos, kurių natūralus gamtos grožis biuro darbuotojus džiugins ilgus metus.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

JELENA BISIKIRSKIENĖ INTERJERO DIZAINERĖ www.jostudio.lt

Pabandžiau įsivaizduoti, kokiame biure norėčiau dirbti pati. Pirmas noras – kad jame būtų šviesu ir niekas neerzintų pavargusių nuo kompiuterio akių. Kad spalvos ir medžiagos būtų žemiškos, kad būtų daug žalios spalvos, kuri teigiamai veikia ne tik emocinę būklę, bet ir mažina akių nuovargį. Augalai neatsiejami nuo mūsų gyvenimo, todėl dažnai biure norisi jų matyti kuo daugiau. Jie išdėstomi prie kiekvieno darbo stalo, kad darbuotojai galėtų mėgautis savo augaliukais. Kadangi pati labai mėgstu geometrines figūras, o mano kūryboje visada vyrauja trikampiai, ne išimtis buvo ir čia. Tik galimybė išplėtoti šią idėją didelėje patalpoje leido pasvajoti apie trikampes pertvaras bei įvairaus medžiagiškumo formas, medžiagų bei geometrinių figūrų galimybes.

mas vertikaliai arba horizontaliai. Technologija „Grohe EcoJoy®“ – tobula srovė, naudojant mažiau vandens. INTERJERO LINIJA. „Amtico Spacia“ – medį, akmenį, metalą imituojančios vinilinės dizaino grindys (PVC). Ekonomiškai naudingas sprendimas, norint ilgalaikių ir puikiai atrodančių grindų. Kloti tokias grindis rekomenduotina viešosiose patalpose: prekybos centruose, biuruose, parduotuvėse, bankuose, pramogų centruose, kavinėse, restoranuose, poilsio ir sveikatingumo klubuose. Puikus pasirinkimas ir namų aplinkai. Savo interjere pasirinkau akmens imitacijos grindis „Gallery Concrete SS5S3071“. JUNG VILNIUS. Prie bendro interjero pritaikiau žalios spalvos klasikinius jungiklius „Jung LS 990“. Vėdinimo sistemai kontroliuoti pasirinktas baltas patalpos temperatūros reguliatorius „Fancoil“. NARBUTAS. Panaudota nemažai „Narbuto“ biuro baldų bei kėdžių, minkštasuolių, stalų, kurie idealiai tiko pagal interjero idėją. Baldai lengvi, įvairūs spalvine gama. Pasirinktos posėdžių salės kėdės „Dunas XL Wood“. Poilsio zonoje pasirinkti stalai ir kėdės „Arc“, minkštieji baldai „Tetris“ (100–150 cm). Taip pat numatyti ir darbo stalai „Plana BPA 201“. ECOPHON. Patalpoje pasirinktos „Ecophon Focus“ didelių matmenų akustinės lubų plokštės gražiai susijungia tarpusavyje, sukurdamos vientisų lubų vaizdą. Taip pat jos išsiskiria puikiomis garsą sugeriančiomis savybėmis, kurias būtina užtikrinti daugiafunkcėms patalpoms.

PRODUKTŲ PASIRINKIMAS INTERJERO SALA. WC patalpoje pasirinkti įmonės „Noken“ potinkinis klozetas „Essence C 100168170“, praustuvas „Forma Retto 100137912“, veidrodis „Pure Line 100179869“ bei spintelė po kriaukle „Arquitect 100207964“. DOMUS LUMINA. Biuro idėjai išpildyti pasirinkau medines horizontalias žaliuzes, valdomas elektriniu mechanizmu. Jos ne tik apsaugo nuo saulės, bet ir atlieka šviesos kontroliavimo funkcija. Žaliuzės taip pat naudotos ir posėdžių zonoje, kad prireikus ją galima būtų izoliuoti nuo bendros biuro erdvės. ELMO LIGHT. Labai šaunu, kad šioje įmonėje yra didelis pasirinkimas šviestuvų, o ypač tokių, kurie leidžia šviestuvą paversti interjero idėjos dalimi. Pasirinkti šviesos diodų (LED) šviestuvai savo konstrukcija primena trikampio formas. LED juostos įmontuotos į profilius ir formuoja pagrindinį apšvietimą. Darbo zonai apšviesti parinkti specialūs pakabinami pilkos spalvos LED biuro šviestuvai. WC patalpoje pasirinktas pakabinamas šviestuvas „Edmond“. GAJA DECOR GROUP. Didelis augalų pritaikymo spektras, leidžiantis juos įterpti į sudėtingesnes konstrukcijas arba į vietas, kuriose jie tiesiog neišgyventų. Taigi patalpą pavyko pagyvinti ne tik žalia baldų spalva, bet ir tikrais žaliais augalais bei samanomis, kuriems nereikia ypatingos priežiūros. Šių augalų pranašumas – kad jie reaguoja į patalpos drėgmę. Įmonės atstovas teigia, kad patalpoje esamą drėgmės trūkumą galima lengvai pajusti palietus samanėles. GROHE. Puikiai dera maišytuvas „Essence Single-lever hard graphite XL-Size 32901A01“. Galima rinktis ne tik iš įvairių spalvų, bet ir technologiją „Grohe SilkMove®“, padedančią maišytuvą labai lengvai valdyti, darančią jį patikimą ir patvarų. Technologija „Grohe StarLight®“ užtikrina, kad maišytuvas nepraras blizgesio net ir po daugelio metų. Taip pat priderintas nuleidimo mygtukas „Skate Cosmopolitan Flush plate“, turintis „Grohe StarLight®“ chromo dangą. Gali būti montuoja-

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

ANA KOVGER VTDK

Biuro koncepcija, skirta vandens kelionių agentūrai, kuri organizuoja poilsines ir pažintines kelionės bei pramogas po Lietuvą ir užsienyje. Viena pagrindinių inspiracijų yra vanduo, smėlis ir spalvoti akmenukai. Kuriamas atvirojo tipo biuro konceptas. Buvo atsisakyta nereikalingų pertvarų ir erdvės skaidomos širmomis, kurios taip pat gerina biuro akustiką. Pagrindinės darbo vietos – susitikimo kambariai, kur darbuotojai su klientais dirba tiesiogiai. Konferencijų zonoje esantys išmaniųjų technologijų prietaisai padeda klientams susipažinti su agentūros pasiūlymais ir kelionių kryptimis. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS NARBUTAS. Naudoti įvairūs „Narbuto“ produktai. Vieni pagrindinių – universalūs minkštasuoliai „Cumulus“ ir rafinuoto dizaino darbo kėdės „North Cape Plus“, lengvos ir grakščios lankytojų kėdės „Moon“. JUNG VILNIUS. Pasirinkta modernaus dizaino KNX sistema, kuri valdo vėdinimą, šildymą ir žaliuzes. Dėl švelnių linijų ir netradicinių medžiagų naudojami SL 500 serijos jungikliai „SL 500 in gold-bronze“, puikiai derantys prie interjero. INTERJERO LINIJA. Interjere naudojamos „Amtico“ aukštos kokybės kiliminės plytelės. GAJA DECOR GROUP. Kaip akcentas projekte naudojamos žalios sienos, esančios virtuvėlės ir tualeto zonose. GROHE. Virtuvėlėje naudotas grakštus maišytuvas „Concetto Single-lever“ ir linijos „k500“ plautuvė. ELMO LIGHT. Kaip akcentinio apšvietimo detalės virtuvėlėje virš valgymo zonos naudojami apskritimo formos šviesos diodų pakabinami šviestuvai „Regallo“. DOMUS LUMINA. Naudojamos ritininės užuolaidos „Screen“. Jų tankaus pynimo audinys apsaugo nuo akinančios saulės šviesos, bet kartu ir užtikrina šviesos pralaidumą patalpoje. INTERJERO SALA. Tualete naudojamas „Noken“ klozetas „Arquitect“, laisvai stovintis minkštų formų praustuvas „Lounge“ ir tos pačios kolekcijos maišytuvas. ECOPHON. Pasirinktos akustinės sieninės apskritimo formos plokštės „Ecophon Akusto™ One SQ“, norint pagerinti garso sugertį konferencijų salėje.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

GIEDRĖ LIUTKEVIČIŪTĖ VTDK

Ekologiškų produktų „AUGA“ biuro interjero idėja. Perteikiant gamtos formas ir švelnų namų dvelksmą, siekiama sukurti jaukų, lengvą, žaismingą interjerą. Interjeras įkvėptas gamtos, kuri pasireiškia baldų formomis, šviestuvais, medžiagomis, dekoro elementais, registratūros stalu. Projektuojamame biure numatytos šios zonos: darbo erdvė, pasitarimų kabinetas, direktoriaus kabinetas, registratūra ir poilsio zona kartu su virtuvėle / produkcijos pristatymo erdve. Poilsio / produkcijos pristatymo zona – tai neformali erdvė, kurioje galima pristatyti produktus, gaminti maistą, diskutuoti. Taip pat poilsio erdvėje suformuotas kalniukas, ant kurio galima pailsėti, dirbti ar tiesiog pasvajoti. Interjere stengiamasi sukurti kitokį gamtos jausmą, augimą. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS INTERJERO SALA. Darbuotojų tualetuose parinkti ispanų gamintojo „Noken“ kolekcijos „Arquitect“ (100048291) pastatomi unitazai. Naudoti balti, organinės formos, atitinkantys interjero temą, gamtinių formų. Taip pat tualete naudotas gamintojo „Noken“ serijos „Lounge square“ ant stalviršio pastatomas praustuvas (BLANCO 100170819 | N379000024). Tualeto interjeras įrengtas tamsesnis, o santechnika pasirinkta balta, kad išryškėtų produktų formos. GROHE. Praustuvų maišytuvas „Essence two-hole basin mixer M-Size“ pasirinktas dėl integruotos funkcijos „EcoJoy“, kuri leidžia nepakenkiant našumui sumažinti vandens suvartojimą iki 50 %. DOMUS LUMINA. Nuo saulės apsaugančios ritininės užuolaidos „Screen“. Pasirinktas melsvai pilkšvas audinys. Apsaugo nuo saulės atspindžių ant ekranų, pritemdo akinančią saulės šviesą. INTERJERO LINIJA. Grindų paviršiams darbo, pasitarimų zonose ir vadovo kabinete naudojamos kolekcijos „Amtico Abode“ šiltai pilkšva grindų danga. Pasirinktos medžio imitacijos grindys, siekiant sukurti jaukumą, namų šilumą. GAJA DECOR GROUP. Interjere naudojamas kupstelių samanų dekoras, atsiskleidžiantis ant sienos darbo zonoje. Samanų kompozicija taip pat sukurta WC zonoje ir registratūros stalo dekorui. Kupstelių samanų sienos suteikia žavesio bei gyvu-

mo, leidžia pasijusti lyg gamtoje. NARBUTAS. Pasitarimų stalas „Nova Wood“. Stalų sistema pasirinkta, norint sukurti subtilų prabangos jausmą. Uosio lukšto intarpas – tai ne tik akį traukianti detalė, bet ir patogus elektros bei laidų nutiesimo sprendimas susirinkimų erdvėje. Darbo zonoje pasirinkti elektra reguliuojamo aukščio stalai „Easy“. Norima sukurti ergonomišką ir dinamišką darbo vietą, kurioje darbuotojas galėtų keisti sėdimą darbo padėtį į stovimą ir nepavargtų nuo vienos pozicijos. ELMO LIGHT. Biuro projekte panaudotos LED šviesos juostos, iš kurių suformuota kalnų imitacija ant sienos registratūroje bei poilsio / produktų pristatymų zonose. WC zonoje naudojamas 28W LED akcentinis šviestuvas „Russo“, montuojamas į bėgelį. Jis skleidžia šiltai baltą šviesą ir kuria paslaptingai jaukų apšvietimą.

JUNG VILNIUS. Naudojamas KNX kompaktiškas patalpų valdiklis F50. Biuras valdomas kompaktišku patalpų valdikliu su ekranu, skirtu apšvietimui, temperatūrai ir žaliuzėms valdyti. Įmontuoti šalia durų jungikliai ir elektros lizdai naudojami iš serijos „LS 990 Les Couleurs® Le Corbusier“, spalvos parinktos: „32033 céruléen clair“, „4320W le jaune vif“ ir „4320C rose vif“. Kiekvienai zonai – skirtingos, kad atspindėtų prekių ženklo „AUGA“ pakuočių spalvas ir puikiai įsilietų į lengvai žaismingą interjerą. Elektros lizdai virtuvėlėje – melsvi. ECOPHON. Darbo ir pasitarimų zonose pasirinktos akustinės lubų plokštės su paslėpta konstrukcija „Ecophon Combison Uno Ds“. Šios plokštės vienu metu išsprendžia ir garso izoliacijos tarp gretimų patalpų, ir akustikos problemą patalpoje. Pasirinkta spalva balta „Akutex FT White“.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

PAULINA POVILAITYTĖ VTDK

Biuro koncepcija kurta veganiško šokolado „Ach“ produkcijos įmonei. Projektas apima registratūrą, darbo erdves, pasitarimų kambarį, poilsio ir virtuvės zonas. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti unikalią, inovatyvią darbo erdvę, kurioje atsispindėtų šokolado koncepcija. Visame biure naudojamos laužytos formos, kurios asocijuojasi su šokolado gabalėliais. Akcentuojamas registratūros stalas, kuris imituoja į auksinę foliją įpakuotą šokoladą. Biuras ypatingas tuo, kad jame yra ne tik darbo paskirties erdvių, bet taip pat ir erdvių, kurios gali tapti susitikimų bei šokolado degustacijų vietomis. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS ELMO LIGHT. Magnetinė apšvietimo sistema su akcentiniais šviestuvais „Magnum“. Darbo erdvėse naudojami pakabinami linijiniai šviestuvai, skleidžiantys šviesą ir į viršų, ir į apačią. NARBUTAS. Darbo vietose naudojamos darbo kėdės „Eva“. „Sėsk ir stok“ tipo reguliuojamo aukščio stalai „Easy“, skirti ergonomiškai ir dinamiškai darbo vietai. Poilsio zonoje pasirinkti minkšti biuro baldai („JAZZ Chill Out“). Virtuvės – baro zonoje naudojamos aukštos kėdės „Moon“. GROHE. WC patalpoje – sienoje montuojamas maišytuvas „Atrio Three-hole basin mixer M-Size“ puikiai tinka prie laisvai pastatomo praustuvo. GAJA DECOR GROUP. Augalų siena ir pakabinami augalai sukuria gamtai palankų interjero akcentą. INTERJERO SALA. WC patalpoje – firmos „Noken“ baltas praustuvas „Washbasin Essence C“ ir klozetas „Sanitaryware Mood Toilet“. DOMUS LUMINA. Ritininės užuolaidos „Twin“ ir „Trio“. Sistemos leidžia sujungti dvi arba tris ritinines užuolaidas į vieną sistemą.

INTERJERO LINIJA. „Amtico Carpet“ – kiliminės plytelės su PVC pagrindu. Naudojami „Invista Antron Lumena 6,6“ nailono siūlai, kurie per ilgą laiką neišsišerpetoja, todėl paviršiaus dizainas išlieka nepakitęs ilgus metus. Puikus dizaino paviršių pasirinkimas. Atsižvelgiant į kolekcijas, tos pačios spalvos gaminama iki 12 skirtingų plytelių, taip išgaunamas daugialypis raštas. JUNG VILNIUS. KNX kompaktiškas patalpų valdiklis F50 – sistema suteikia galimybę valdyti centralizuotai. Taip pat didelis pasirinkimas įvairių atspalvių elektros lizdų ir jungiklių. ECOPHON. Pasirinkti laisvai kabantys akustiniai elementai „Ecophon Solo Square“, kurie ne tik atlieka akustinę patalpų funkciją, bet ir slepia inžinerines sistemas. Taip pat naudotos akustinės sieninės plokštės „Ecophon Akusto One SQ“. Jos puikiai sugeria garsą ir neleidžia susidaryti aidui. Akustinės plokštės panaudotos ant sienų ir lubų.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

RASA LINAUSKAITĖ VTDK

Projektuojamo biuro idėja buvo įkvėpta TRX produktų ir kabančių diržų sistemos, kurią taikant galima atlikti įvairius jėgos, ištvermės bei tempimo pratimus, pasinaudojant kūno sunkio jėga ir kūno svoriu. Nauda žmogui – didžiulė, sutvirtinamas visas kūnas: išoriniai, vidiniai, giluminiai raumenys. Siekiant žmonių sveikatinimo bei vis dažniau populiarėjant treniruotėms su TRX sistema, šiais produktais bei kitomis paslaugomis buvo pradėta dalytis ir Lietuvoje. Todėl biuras skirtas sporto srityje dirbančiai įmonei, kuri prekiauja TRX įranga ir siekia platinti šią produkciją bei skatinti sporto užsiėmimus Lietuvoje. Biuro interjerui pasirinkti modernūs projekto sprendimai, išmaniosios technologijos, palengvinančios darbo našumą ir kuriančios inovatyvios erdvės principą. Taigi biure dirbantys pardavimų vadybininkai gali ne tik lengvai pademonstruoti visą įrangą čia pat, bet ir leisti apsilankiusiems klientams ją išbandyti jaukioje sporto salėje. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS DOMUS LUMINA. Pasirinktas pilkos spalvos ritinines užuolaidas „Twin“ ir „Trio“ galima valdyti kelias iš karto. Be to, ši sistema leidžia jungti skirtingų ilgių ritinines užuolaidas. ELMO LIGHT. Daugumai erdvių naudojama magnetinė apšvietimo sistema „Magnum“ universali tuo, kad leidžia keisti šviestuvų padėtis ant bėginės dalies, taip pat prireikus juos pašalinti arba pridėti naujų. Darbo zonoje, virš darbuotojų stalų, pasirinkti pakabinamieji 40W LED linijiniai šviestuvai, kaip akcentinis apšvietimas – 12W LED akcentiniai į bėgelį montuojami šviestuvai „Luigi“ – juos galima pakreipti reikiama linkme. Konferencijų salėje ir pagalbinėse patalpose – šviesos plokštės „Kanlux“. GAJA DECOR GROUP. Gyvų samanų dekoro siena – 100 proc. natūralus akcentas, kuriam nereikia jokios specialios priežiūros. Ji perteikia žalumos jausmą, be to, ypač pagyvina aplinką, yra itin kokybiška ir ilgametė. GROHE. Sanitariniuose mazguose naudojami serijos „Allure Brilliant Single“ maišytuvai, išsiskiriantys neįprastomis kampuotomis formomis, ir muilo dozatoriai „Essentials“. Virtuvėje panaudotas maišytuvas „Essence Single“ su integruota 360 laipsnių sukimo spyruokle. Be to, darbuotojai aprūpinti termosiniais puodeliais „Blue drinking“ ir vandens gertuvėmis, taip skatinant juos gerti daugiau vandens. INTERJERO SALA. Sanitariniuose mazguose naudoti „Noken“ linijos „Square“ pakabinamieji praustuvai, pakabinamieji unitazai „Nk concept“ bei WC nuleidimo mechanizmai „Complementos Sensor“. Buvo nepamiršti ir „Noken“ lygių briaunų veidrodžiai „Smart line“, kurie savo forma ir plonumu per daug neišsiskiria ir taip geometrinių formų turinčiame interjere. NARBUTAS. Bendrojoje zonoje išdėstyti minkštieji baldai „Cumulus“, skirti patogiai prisėsti ir itin tinkantys atvirame biure. Darbo zonoje pasirinkti darbo stalai „Nova U Slide“, kurie gali būti jungiami ir montuojami laidų kanalais, taip pat serijos „Eva“ darbo kėdės, minkštieji baldai „Giro“, o konferencijų salėje – kėdės „Wait“, kurias lengvai galima sudėti vieną ant kitos – itin patogu! INTERJERO LINIJA. Darbo zonoje ir konferencijų kambaryje naudojama „Amtico Carpet Tile“ kolekcijos „Inscribe“ kiliminė danga, itin pasitarnaujanti garso akustikai. Kitose erdvėse naudojama „Amtico Spacia Acoustic“ serijos „Metropolis Ice“ danga, suteikianti modernumo pojūtį. JUNG VILNIUS. Biure panaudoti juodos spalvos serijos „LS Les Couleurs® Le Corbusier“ kištukiniai lizdai LC 1520 KI 4320J (su didesnio kontakto apsauga bei spyruokliniais gnybtais standiems ir neapdorotiems lankstiems laidams), RWM 200 juodos spalvos dūmų ir temperatūros jutikliai (suteikia daugiau saugumo ir patogumo, nes itin tiksliai veikia – maksimalus tikro pavojaus signalo tikslumas, baterijos laikas – net 12 metų, ypač palanku aplinkai). Patalpos temperatūros reguliatorius „FanCoil“, atsakingas už optimalią temperatūra patalpoje, ir „Smart radio“ su garsiakalbiu bei „Bluetooth“ ryšiu. ECOPHON. Darbo zonoje ir konferencijų kambaryje naudojamos akustinės plokštės „Ecophon Focus™ Lp“, tose pačiose erdvėse bei laukiamajame naudojamos stačiakampio formos kabamosios ir puikiai garsą sugeriančios akustinės lubų plokštės.

IÅ MANUSIS MIESTAS

SONATA PADŪMYTĖ VTDK

Projekto „Agency Creatyve“ idėja – dangaus skliautas. Šis objektas yra 15 aukšte, kur daug langų ir dienos šviesos. Kadangi tai reklamos agentūros biuras, kuriame nuolatos nenutrūksta kūrimo procesas, buvo nuspręsta naudoti dangaus motyvą, švelnias spalvas, kurios ne trikdytų, o padėtų išlaikyti harmoniją bei kūrybiškumą. Tokia aplinka suteikia Kūrėjo dvasią. Biure šiuolaikinis žmogus praleidžia didžiąją dienos dalį, todėl jį projektuojant reikia pirmiausia atkreipti dėmesį į ergonomiką ir darbuotojų komfortą. Vienas gerą biuro interjerą lemiančių veiksnių yra tikslingai ir patogiai suplanuotos biuro funkcinės zonos. Taip pat labai svarbus biuro apšvietimas bei baldai. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS NARBUTAS. Kiekvienoje patalpoje naudoju kėdes: „Zen XT Plus_C09“ galima pamatyti prie registratūros stalo, o darbui skirtą kėdę „Aura“ – vadovo kabinete. Parinkau ergonomiškas ir tinkančia prie interjero. Taip pat aplinkai lengvumo suteikia stiklo imitacijos staliukas, kurį galima matyti vadovo ir virtuvėlės zonose. Darbo vietose stovi darbo stalai, kuriuos galima individualiai reguliuoti. Pasitarimų salėje – stalas „Jazz“. Tokios baldų funkcijos pagerina darbingumą. GROHE. Tualete, sanitariniame mazge, naudojamas maišytuvas „Start Edge Single-lever basin mixer 1/2″ S-Size“. ECOPHON. Pasitarimų salėje, dešinėje pusėje, matomos akustinės sieninės specialių debesėlių formų plokštės „Ecophon Solo“, savo formomis lengvai įsiliejančios į interjero temą. INTERJERO LINIJA. Vadovo kabinete naudojama kiliminė grindų danga „Amtico Makes It Possible“, kuri pereina lyg didelis debesis per sieną iki pat lubų. ELMO LIGHT. Poilsio zonos visame interjero dizaine vyrauja debesėliai, kurių kontūrus apšviečia šviesos diodai (LED juostos „Luxsonn“). Yra ir 7,2W LED juosta IP20, keičianti spalvą ID 8663 RGB. Virš daugumos biuro darbo vietų pakabintas LED linijinis šviestuvas „Smart LED“. Registratūros stalą kukliai apšviečia paviršinis šviestuvas „Mood“.

INTERJERO SALA. Tualete panaudota „Noken“ santechnika „City N 100067803“. Pakabinamas klozetas suteikia ne tik erdvės, bet ir palaiko higieną. Praustuvas imtas „Lavabo Aro“, savo forma primenantis debesį. DOMUS LUMINA. Ritininės užuolaidos „Twin“ ir „Trio“ iš vadovo kambario. GAJA DECOR GROUP. Virtuvėje ant sūpynių metalinių sijų panaudoti dekoratyviniai augalai. JUNG VILNIUS. Viso biuro jungikliai, vieną iš jų galite pamatyti virtuvės vizualizacijoje. Šie jungikliai, elektros lizdai yra ir tualete – naujas „AS“ dizaino serijos jutiklinis jungiklis. F 50 variantai su 1, 2, 3 ir 4 skyreliais. Funkcijoms išplėsti galima prijungti išplėtimo modulį. Užrašai dideliuose laukeliuose leidžia lengvai ir aiškiai nurodyti prietaiso mygtukų funkcijas. Aukštos kokybės lazerinio graviravimo arba spalvoto spausdinimo būdu padaryti simboliai tikslingai papildo užrašų laukelių informaciją ir optimizuoja funkcijų priskyrimą.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

ELVYRA JAROŠČIUKAITĖ VTDK

Kuriant biuro interjerą kelionių agentūrai buvo svarbi atvirumo idėja. Pastatas, kuriame įsikūręs biuras, yra atviras jį supančiai aplinkai – per vitrininius langus atsiveria įspūdinga Vilniaus panorama. Norėta šiuos vaizdus ir natūralią šviesą įleisti kuo giliau į erdvę, neužblokuojant vizualinių ryšių aklinomis sienomis. Pagrindinė interjero ašis – apskritimo formos registratūra, kurioje sutelktos įvairios funkcijos – nuo administratorės darbo vietos, pokalbių, sėdint pakabintuose krėsluose, iki drabužių kabyklos galinėje dalyje. Interjere vyrauja monochromiškumas – betoninės lubos ir pilkos spalvos grindų danga. Ryškesnis akcentas – skandinaviškų samanų siena. Interjere žaidžiama įvairiomis uždara–atvira reikšmėmis: zonose, kurioms reikia daugiau privatumo, stiklinės pertvaros praleidžia šviesą, bet suteikiama galimybė užsitraukti užuolaidas. Užuolaidos naudojamos kaip akustinė ir erdvių dalinimo priemonė. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS JUNG VILNIUS. Įrengta automatizuota biurų valdymo sistema padeda multimedijų funkcijas sujungti į vieną tinklą ir išmania pastato sistema KNX centralizuotai valdyti apšvietimą, oro kondicionavimą, šildymą. „Jung“ jungtukai ir elektros lizdai spalviškai pritaikomi prie interjero sprendimų, klasikinių jungiklių serija – kvadrato formos su siauriu rėmeliu, metalinio korpuso LS 990 serijos jungikliai yra „Antracit“ spalvos. ELMO LIGHT. Akcentinis prožektorius „Perfetto“ juodo aliuminio korpusu tobulai tinka pabrėžti interjero detalėms. Patogus valdymas, pastumiant bėgeliu sukuriami įvairūs apšvietimo scenarijai. DOMUS LUMINA. Apsaugai nuo saulės – ritininių užuolaidų sistema „Screen“. Baltas audinys sklaido tiesioginius saulės spindulius, yra laidus šviesai. Užtikrinamas patogus informacijos skaitymas ekranuose. Juodi bėgeliai su automatiniais mechanizmais užtikrina gerą slankiojimą ir estetinį vaizdą. INTERJERO LINIJA. Vonioje – grindų danga iš kolekcijos „Amtico Signature – Random Stone Industrial Code: DC180“. Iš šio salono pasirinkti ir audiniai, absorbuojantys garsą bei šviesą. Užuolaidomis sukuriami zonavimai, kurie lengvai keičiami, atsižvelgiant į poreikius ir nuotaikas. GROHE. Santechnikos sprendimams pasirinkti „Grohe“ gaminiai, kuriems būdinga pažangi technologija, aukščiausios klasės medžiagos ir tobulas, suderintas su vidaus detalėmis dizainas. Sanitariniame mazge – laisvai stovintis praustuvo maišytuvas „Atrio Single lever“. INTERJERO SALA. Sanitariniame mazge naudojamas klozetas „Sanitaryware MOOD 100116734“, pastatomas praustuvas „Washbasins LOUNGE 100170819“, parinktas veidrodis „Noken“. NARBUTAS. Darbo vietoms – stalai iš kolekcijos „One“. Darbuotojų komfortą ir privatumo jausmą didina pasirinktos akustinės pertvaros „Free Standing“. Prie akustinių pertvarų priderintos kėdės „Moon“. Daiktams saugoti – spinta „Jazz“. GAJA DECOR GROUP. Pagrindiniam interjero akcentui pasirinkta skandinaviškų samanų siena. ECOPHON. Akustikai pagerinti pasirinktas „Ecophon Solo™ Rectangle“ akustinis sprendimas. Laisvai pakabinamos plokštės virš darbo zonos ir laisvojoje darbo erdvėje sugers pašalinius garsus, padės darbuotojams išlaikyti dėmesį ir produktyvumą.

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

100

ERIKA KRANAUSKAITĖ VTDK

Knygų leidyklos biuro projektas kuriamas, atsižvelgiant į naujausias tendencijas bei inovacijas. Pagal projektą įrengtos atviro bei uždaro tipo darbo vietos. Eksperimentuojama su nestandartinėmis ir aptakiomis baldų formomis, bendroje darbo erdvėje atsiranda vienalytis įspūdingo dydžio darbo stalas. Poilsio ir laukiamojo erdvėse įpinami gamtos motyvus primenantys baldai bei akustinės laisvai stumdomos sienelės. Visur išlaikomas plastiškumas, erdvės įspūdis, renkantis šviesias spalvas, stiklo pertvaras ir minimalistinius baldus. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS INTERJERO LINIJA. Visame biure naudojamos „Amtico Signature Acoustic“ kolekcijos vinilinės dizaino grindys „Composite Calcium“. Jos yra ilgalaikės, lengvai prižiūrimos, estetiškos ir turi garsą sugeriančių savybių. GAJA DECOR GROUP. Projekte naudojamos žaliosios sienos, kurios suteikia interjerui gyvumo, neapkrauna papildomais rūpesčiais, nes augalai yra stabilizuoti. ELMO LIGHT. Registratūros zonoje naudojami trijų rūšių šviesos diodų (LED) šviestuvai „Greco“, „Melodie“, „Krispo“. Jų forma leidžia atitinkamai juos sukabinus išgauti banguotą tiesę, kuri dera prie lenktų biuro stalo paviršių formų. JUNG VILNIUS. Interjere naudojami LS 990 serijos jungikliai, kurių didelis spalvų pasirinkimas leidžia lengvai juos pritaikyti interjere. Naudoti LS ZERO serijos jungikliai yra įtaisomi taip, kad su tvirtinimo paviršiumi sudaro idealiai lygią plokštumą, neatsižvelgiant, į kokią medžiagą yra montuojami. Jie tarsi įauga į sieną suteikdami interjerui naują architektūrinę kokybę. DOMUS LUMINA. Langams pasirinkta naudoti ritinines užuolaidas nuo saulės „Screen“, kurių tankiai supintas audinys blokuoja ryškią saulės šviesą, bet netrukdo mėgautis gražiu vaizdu pro langą net ir visiškai nuleidus užuolaidą. Jos puikiai apsaugo nuo saulės šviesos atspindžių ant televizoriaus ar kompiuterio ekrano, tad biuro patalpose tai labai pravartu.

NARBUTAS. Biuro interjerui pagyvinti bei garso sklidimui suvaldyti naudojamos akustinių pertvarų sistemos „Free Standing“, pagamintos pagal individualų užsakymą – forma, imituojanti medžio siluetą. GROHE. Sanitariniuose mazguose naudojami stilingi nuleidimo mygtukai „Nova Cosmopolitan“, išmanūs ir taupantys vandenį, taip pat į sieną įmontuojamas maišytuvas „Allure“. INTERJERO SALA. Biuro sanitariniuose mazguose baltoji santechnika parinkta iš didelio gamintojo „Noken“ asortimento – praustuvai „Lounge“, klozetai bei bidė „Arquitect“. ECOPHON. Bendroje darbo erdvėje naudojamos garsą sugeriančios plokštės „Akusto™ One SQ“, padengtos spalva „Texona Mustard“. Jos išraiškingai pagyvina interjerą ir sumažina garso taršą biure.

101

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

GABIJA SKRUIBYTĖ VTDK

Filmų kanalo „Movon“ biuro interjeras Suprojektuotas filmų kanalo „Movon“ biuras yra verslo centre „3 Burės“. Biure pasirinktos modernios spalvos darbuotojui suteikia kūrybiškumo, laisvės bei komforto. Tai lyg laisvalaikio leidimas kino salėje, kai nereikia galvoti apie rūpesčius ir susikaupusius darbus. Interjerui naudojamos griežtos, pakrypusios linijos, pereinančios nuo sienos į lubas. Jos suteikia darbuotojui kūrybiškos atmosferos, dėl kurios gerėja darbo kokybė. Ant registratūros akcentinės sienos naudojamos dekoruotos apvalios juostinės kasetės, kurių forma taikoma visame biuro interjere. Kadangi kuriamas interjeras skirtas žmonėms, kurie daugiausia laiko praleidžia darbe, naudojami minkštieji baldai. Jie patogūs, modernūs, bet kartu turi akustinių savybių, todėl mažina biuro triukšmą bei aidą. Taip siekiama užtikrinti darbuotojų produktyvumą ir jaukias erdves. Siekiant užtikrinti darbuotojų sąlygas bei gerą darbo atmosferą, sukurtas modernus, jaukus filmų kanalo „Movon“ biuras. Interjeras sukurtas koncentruojantis į darbuotojų poreikius ir pojūčius, kad jie galėtų laisvai reikšti savo mintis ir tobulinti darbo gebėjimus. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS ELMO LIGHT. Apšvietimas susideda iš kelių skirtingų apšvietimo zonų. Bendros erdvės apšviečiamos šviesos diodų (LED) plokštėmis, kurios erdvei suteikia reikalingos šviesos. Dekoruotas sienas apšviečia kryptiniai akcentiniai šviestuvai „Luigi“. Jie išryškina objekto formas ir suteikia jiems gyvybės. Tačiau didžiausias dėmesys skirtas darbo zonai, kur šviesa svarbiausia. Naudojama bendra šviesa, tačiau taip pat virš kiekvieno darbuotojo stalo yra pakabinti ir LED šviestuvai. NARBUTAS. Darbo erdvėje naudojamos patvarios kėdės „Verso“ mažina nugaros skausmus ar stuburo iškrypimo tikimybę. Patogios darbo kėdės gerina darbo našumą ir žmogaus savijautą.

102

GAJA DECOR GROUP. Siekiant į biurą įnešti gyvumo, naudojamos skandinaviškos samanos, kurios auga ant posėdžių salės stalo vidurio. Taip pat dirbančiam žmogui atsipalaiduoti gali padėti poilsio zonoje vertikaliai dekoruotos pakrypusios žalumos. DOMUS LUMINA. Patalpose gausu natūralios šviesos, todėl darbo zonoje pasirinktos ritininės užuolaidos „Screen“ nuo saulės, užtikrinančios šviesos pralaidumą patalpoje. INTERJERO LINIJA. Kadangi biure dirba žmonės, kuriems reikia tylos, o klientų srautas didelis, interjere naudojamos kiliminės grindų plytelės su PVC pagrindu „Amtico Carpet“, dėl minkšto pagrindo puikiai sugeriančios triukšmą. Danga per ilgą laiką neišsišerpetoja, o paviršiaus dizainas išlieka ilgus metus. INTERJERO SALA. Sanitariniame mazge naudojama firmos „Noken“ baltoji santechnika iš kolekcijos „Acro Compact“ (vizualizacijoje pavaizduotas klozetas „Sanitaryware Acro Compact 100160761“). JUNG VILNIUS. Biure naudojami išmanieji serijos „Hospitality“ įrenginiai, skirti mikroklimatui valdyti. Intuityviai nustatoma biuro temperatūra ir vėdinimas padeda sukurti jaukią atmosferą, patogią tiek darbuotojams, tiek klientams. Taip pat biure naudojami išmanieji KNX jungikliai „KNX sensors F50“ bei „LS-design“ juodos ir baltos spalvos jungikliai. GROHE. Sanitariniame mazge naudojami priežiūrą palengvinantys infraraudonieji šiuolaikiško dizaino nuleidimo mygtukai ir maišytuvai „Eurocube Single-lever basin mixer“. ECOPHON. Projekte naudojamos pakabinamų lubų konstrukcijos „Ecophon Edge™ 500“. Šis produktas pritaikytas registratūros, posėdžių bei poilsio zonose. Konstrukcijos puikiai sugeria garsą ir apsaugo patalpą nuo triukšmo.

103

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

104

JULIJA TIMONINA VTDK

Projektuojamas biuras sukurtas mados žurnalo redakcijai verslo centre „3 Burės“. Biuro aplinką įkvėpė žurnalo „Elle“ stilistika. Norima perteikti prabangos pojūtį interjere. Naudojami aukso imitacijos elementai, marmuro tekstūros kiliminė grindų danga, prabangą demonstruojantys audiniai, odiniai baldų paviršiai, veidrodžiai. Pagal biuro veiklos specifiką reikėjo tam tikrų zonų ir interjero detalių: fotostudijos, pasiruošimo kambario su persirengimo vieta ir makiažo staliukais, dviejų vadovo kabinetų, kadangi žurnalas „Elle“ turi dvi sritis („Elle“ ir „Elle Decoration“), pasitarimo kambario su vieta kolekcijai pristatyti (sukurtas podiumas). PRODUKTŲ PASIRINKIMAS ELMO LIGHT. Naudojama inovatyvi magnetinė apšvietimo sistema „Magnum“ su magnetiniais taškiniais moduliais 6W LED. GROHE. WC patalpai – maišytuvas „Essence Two-hole basin mixer L-Size 19967GL1“. Auksinės spalvos, todėl gerai tinka prabangai perteikti, ir muilo dozatorius „Soap dispenser with holder“. INTERJERO SALA. WC zonoje panaudotas praustuvas „Washbasins and Worktops TONO 100188367“ iš gamintojo „Noken“ ir klozetas „Sanitaryware MOOD 100116734“, nes pasireiškia įdomia forma ir kokybe. DOMUS LUMINA. Vadovo kabinete ir poilsio zonoje panaudoti automatiniai karnizai, tvirtinami prie sienos. Prie plano su lenktomis sienomis tinka lanksti karnizų sistema. NARBUTAS. Poilsio zonoje panaudotas patogus pufas „Giro“, o vadovo darbo kabinete – darbo stalas „Air Executive“ (su pakeistomis medžiagomis), nes, norint sukurti stilistinį vientisumą, medžiagos turi derėti tarpusavyje. ECOPHON. Priimamojo zonoje prie sienos, atskiriančios priimamąjį ir pasitarimo kambarį, sumontuotos plokštės „Ecophon Akusto™ One SQ“ (1200 x 600 x 40). Jos pasirinktos, nes pagerina patalpų akustiką ir yra įvairiausių spalvų. Pasirinkome šviesiai rožinės spalvos „pale pearl S 2005-R30B“. INTERJERO LINIJA. Pasitarimo kambaryje pasirinkta „Amtico Carpet Altitude“ kolekcijos liukso klasės kiliminė danga „Sierra Fog“. Vadovo kabinete – gamintojo „Vescom“ užuolaidos „Dolin“. Jos yra aukščiausios kokybės, tinka visuomeniniam sektoriui ir atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. GAJA DECOR GROUP. Interjerą puikiai pagyvina natūralūs augalai: pasirinkome bonsus, kurie pripildo patalpas gryno oro. JUNG VILNIUS. Elektros jungikliai „SL 500 in Gold-Bronze“ pasirinkti dėl jų paprasto naudojimo, elegantiškumo ir daugybės spalvų.

105

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

KAROLIS VAIKŠNYS Architektūros studentas, KTU

Idėja biuro paskirties patalpoms Vilniuje. Tam, kad darbuotojai dirbtų sklandžiai, aplinka, kurioje jie dirba, turi būti motyvuojanti, nekelianti streso. Kuriant erdves buvo svarbu suformuoti tokias darbo vietas, kuriose žmogus galėtų jaustis jaukiai ir patogiai. Todėl projektuojamame biure ieškota vietos, kur darbuotojai galėtų pailsėti nuo darbų, – poilsio zonos. Taip pat biure turi būti sudarytos galimybės dirbti tiek su grupe, tiek privačiai. Todėl suplanuotos penkios vietos, skirtos darbui vienam. Čia darbuotojas nieko netrukdomas gali įsijausti į savo užduotis. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS INTERJERO SALA. Naudota baltoji keramika tiek moterims, tiek vyrams skirtame WC ir duše. Klozetas ir bidė iš NOKEN kolekcijos „Sanitaryware LOUNGE 100144293”, praustuvas iš NOKEN kolekcijos “TONO 100188367”, lietaus dušas iš NOKEN kolekcijos “LOUNGE 100165569”. DOMUS LUMINA. Pasirinktos ritininės užuolaidos padeda kontroliuoti saulės patekimą į patalpas. Taip pat jos naudojamos ir prireikus atskirti vidines konferencijų bei poilsio paskirties patalpas nuo pašalinių žmonių dėmesio. Roletai iš kolekcijos „TWIN IR TRIO“ , spalva BO3010 ELMO LIGHT. Panaudoti šviestuvai tiek hole, tiek darbo vietose sukuria jaukią aplinką, paskirsto šviesą kiekvienam darbuotojui. Naudotas pakabinamas šviestuvas iš kolekcijos „40W LED Surface mounted light ID 632013508 GAJA DECOR GROUP. Pasirinkta „žalia skandinaviškų samanų siena“ – tai akcentas, kurį lankytojai mato tik įėję. Prie įėjimo sukurta kompozicija nuteikia jaukiai naujai atėjusiuosius ir sužadina norą grįžti. Kitose patalpose naudoti kiti dekoratyviniai elementai „stabilizuotų augalų kompozicija“. GROHE. Iš „Grohe“ katalogo pasirinkta sistema „Rainshower® F-Series 40″ AquaSymphony“, sukurianti jaukią aplinką vonios patalpoje. Taipogi panaudoti maišytuvai iš „Grohe“ kolekcijos „Eurocube”

106

INTERJERO LINIJA. Dėl akustinių savybių buvo pasirinkta „Interjero linija“ kolekcijos grindų danga „Amtico Acoustic“. Susitikimų kabinetuose panaudota danga „Amtico Carpet“. JUNG VILNIUS. Integruotos visos išmaniosios sistemos, jungtukai ir elektros lizdai. Pasirinkta balta matinė spalva. Integruota KNX išmaniojo namo sistema. Sukonstruotas “Jung” 70 x 70 mm dydžio jungiklis iš kolekcijos LS 990, kurį juosia 5 mm išorinis rėmelis, šis klasikinis išbaigtos formos jungiklis prisitaiko ir neužgožia interjero koncepcijos.Taip pat naudota kolekcijos LS 911 rozečių Sistema su 5 mm išoriniu rėmeliu. NARBUTAS. Iš didelio „Narbuto“ katalogo atrinkti biuro baldai yra modernūs ir ergonomiški. Pasirinkti kelių spalvų sprendiniai sukuria žaismingumą ir judėjimą patalpose. Vizualizacijose naudotos darbo kėdės iš Narbuto kolekcijos EVA. II, sėdimoji dalis aptraukta dirbtine oda. ECOPHON. Akustinės lubos padeda kontroliuoti triukšmą patalpose ir darbuotojams užsiimti tik darbu. Plokštės montuotos atsižvelgiant į originalų biuro dizainą. Sistemą sudaro “Ecophon Focus Dg” plokštės ir “Connect” konstrukcija.

107

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

108

RITA KUNDROTAITĖ Interjero dizainerė ritakund@yahoo.com

Konkurso užduotis koncentruoja dėmesį į tai, kokia mūsų darbo aplinka yra šiandien ir kaip ji gali keistis. Pasirinkta analizuoti šį klausimą per socialinę prizmę, nes bet kokiu atveju darbo aplinka kuriama žmogui ir jo poreikiams išpildyti. Dar viena svarbi linija, bandant prognozuoti, kokia kryptimi judame, – tai ekologiniai iššūkiai, kurie vyksta globaliu masteliu. Analizuojant išsikeltus klausimus, išryškėjo šie interjero sprendimai ir idėjos: žmonėms vis svarbesnis tampa poreikis priklausyti bendruomenei, kuri turi savo ritualus ir siekius, gyventi sveikai ir turiningai. Kaip paralelė į tai siūloma idėja virtuvės zonoje įrengti hidroponinį daržą. Hidroponika – tai augalų auginimas vandenyje, papildytame deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Ši veikla ne tik suteiktų šviežių daržovių, žalumynų ir uogų, bet ir sukurtų galimybę susitelkti į bendrą veiklą; kaip minėta anksčiau, globali ekologinė situacija verčia mus galvoti apie saikingą vartojimą, medžiagų pakartotinį naudojimą, galimybes perdirbti tai, kas atrodo nebenaudojama ir traktuojama kaip atliekos. Šiame interjere siūloma naudoti mobilią pertvarų sistemą, kurios elementai pagaminti iš natūralių medžiagų ir atliekų. T. y., sumaišius cementą, panaudotą biurų popierių ir tuščius plastikinius butelius, sukuriamos lengvos sienelės, kurios primena betonines pertvaras, tačiau yra lengvos, taigi galima jas lengvai judinti, perkelti. Šios mobilios pertvaros biuro interjere atlieka keletą funkcijų: veikia kaip pertvaros, kurias, atsiradus poreikiui, galima nuleisti / pakelti ir sukurti uždarą / atvirą erdvę, veikia kaip ekranai, t. y. ant pakeltų pertvarų gali būti projektuojamas vaizdas; veikia kaip užrašų sienos – padengus papildoma specialia danga, jas galima naudoti užrašams, schemoms ir kt., veikia kaip akustinis elementas – tam reikia papildomai padengti iš vidaus akustine medžiaga; daug laiko praleidžiant uždarose aplinkose, žmogui dažnai trūksta prisilietimo prie natūralių elementų. Stabilizuoti augalai – viena iš alternatyvų turėti gyvus augalus ten, kur jie įprastai negalėtų augti. Tik įėjus į projektuojamą interjerą, žmogų pasitinka ilgas stalas su augalų kompozicija vietoje stalviršio. Šis stalas yra registratūros zonoje, jo stalviršis yra skirtas augalams, o darbinis paviršius kuriamas iš baldo šonuose ištraukiamų plokštumų. Biuro erdvė paliekama visiškai atvira, neskaidoma pertvaromis ir sienomis – tai gali būti užuomina atsisakyti juntamo hierarchinio suskirstymo, propaguoti skaidrumą ir bendradarbiavimą. Mobilios, daugiafunkcės pertvaros leidžia toje pačioje darbo vietoje susikurti ir susitikimų kambarį, ir atvirą / uždarą darbo ar bendravimo erdvę. Taigi ateities biuras galėtų būti – socialiai ir ekologiškai atsakinga erdvė, kurioje žmogus jaučiasi bendruomenės dalimi.

PRODUKTŲ PASIRINKIMAS DOMUS LUMINA. Projektuojamą erdvę papildo įstiklintas sienos perimetras, tačiau tai sukuria per didelio saulės srauto problemą, kurią pasirinkta spręsti naudojant stumdomas „Domus Lumina“ širmas. Širmoms judėti leidžia atskiri bėgeliai, jos gali būti valdomos rankiniu arba elektroniniu būdu. ELMO LIGHT. Biure naudojama magnetinė apšvietimo sistema „Magnum“. Ji patogi tuo, kad yra labai lanksti ir pritaikoma kintantiems poreikiams. Šioje sistemoje naudojami magnetiniai šviesos diodų (LED) šviestuvai įsitvirtina į magnetinius bėgelius, gali visiškai lengvai judėti, keisti šviestuvų vietas, šviesos pasiskirstymą. Didelis pasirinkimas leidžia sukurti bendrą ir akcentinį patalpos apšvietimą. Šios galimybės svarbios, kuriant dinamišką erdvę. GAJA DECOR GROUP. Projektuojamame interjere naudojama stabilizuotų augalų kompozicija stalviršiui, taip pat galima montuoti ant mobilių pertvarų ir taip joms suteikti akustinių savybių. Anot gamintojų, samanos sugeria iki 50 proc. garso ir gali būti naudojamos kaip akustiniai elementai. Šis produktas taip pat puikus tuo, kad yra 100 proc. natūralus, jam nereikia jokios priežiūros, be to, padeda sukurti natūralios gamtos pojūčius uždaroje erdvėje. GROHE. Virtuvėje pasirinktas maišytuvas „Grohe Blue & Sparkling“, pro kurį praleidžiamas filtruotas ir atvėsintas gazuotas vanduo, taip suteikiant galimybę darbuotojams pasirinkti mėgstamiausios rūšies vandenį ir gerti jo kiek galima daugiau. INTERJERO LINIJA. Interjere dėl akustinių savybių pasirinkta kiliminė grindų danga „Amtico Carpet Check01“. INTERJERO SALA. Sanitarinėse patalpose pasirinkta naudoti švarių linijų gamintojo „Noken“ serijos „Arquitect“ klozetus ir serijos „Lounge“ laisvai pastatomus praustuvus. ECOPHON. Siekiant kuo didesnio komforto, sienos dengiamos akustinėmis plokštėmis. Naudojamos „Saint-Gobain“ plokštės „Akusto One“, kurių paviršius gali būti dažomas („Akutex FT“). JUNG VILNIUS. Projektuojamame biure pasirinkta naudoti KNX valdymo sistemą, nes tai labai lanksti sistema, kuri leidžia centralizuotai valdyti visus integruotus išmaniuosius sprendimus – nuo į saulės šviesą reaguojančių žaliuzių ir judesiais valdomo apšvietimo iki kabinetų rezervavimo. NARBUTAS. Biure pasirinkta naudoti serijos „Motion“ darbo stalus. Šios serijos stalai suteikia galimybę lengvai pakeisti darbo poziciją iš sėdimos į stovimą. Tai svarbu, nes reguliarus kūno pozicijos keitimas skatina gerą savijautą bei koncentraciją. Taip pat pasirinkta naudoti serijos „Cumulus“ minkštasuolius, kurie sukuria individualią, akustiškai labiau izoliuotą erdvę.

109

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

SAULENĖ STRIOGAITĖ VTDK

Interjeras buvo kurtas bokso ringo tematika, nes įmonė „Baltlokis“ prekiauja bokso įranga ir apranga. Kad būtų sukurta bokso ringo atmosfera, pasirinkta industrinio stiliaus apdaila – naudojama betono imitacijos sienų apdaila. Kadangi pavadinime vartojamas žodis „lokys“, į interjerą buvo įtraukta šiltų medienos tonų ir viskas įrėminama juodo metalo juostelėmis. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS NARBUTAS. Laukiamojo zonoje naudojamos paprastų formų sofos „Madison AW“, taip pat šioje zonoje naudojami krėslai „Polygon se“, prie krėslų ir sofų taikomi skirtingų aukščių staleliai „Code 40X40-50X50-59X59 NERO low“. Taip pat priimamojo zonoje pasirinkta drabužių kabykla „600 Pedrali Flag 10 Arms black“. Darbuotojų darbo vietose naudojamos kėdės „Ester 695 PGALU low“ su ratukais, kad būtų patogu lengvai judėti po darbo zoną. Vadovo darbo kėdė – „Havana swivel d“. INTERJERO LINIJA. Grindų danga visose patalpose (išskyrus tualeto zoną) buvo pasirinkta vinilinė, ąžuolo tekstūrą atkartojanti danga „bureau oak“ iš „Atmico Signature“ kolekcijos. Ji savo spalva ir tekstūra suteikia natūralumo, tačiau yra praktiškesnė nei parketlentės, nes sugeria garsą ir yra atspari tiek saulės spinduliams, tiek trinčiai, gali būti lengvai pakeista, o sujungimų žymės nėra matomos. GAJA DECOR GROUP. Interjerui pagyvinti buvo pasirinkti bonsai. Jie patalpoms suteikia natūralumo ir gamtos prisilietimo. DOMUS LUMINA. Patalpoms pridengti nuo tiesioginių saulės spindulių buvo pasirinktos ritininės užuolaidos „Screen“, o susirinkimų zonoje esančius langus galima uždengti ritininėmis užuolaidomis „Black Out“, kurios visiškai nepraleidžia saulės šviesos. ELMO LIGHT. Biuro darbo zonose virš darbuotojų stalų naudojami pakabinami šviestuvai „Igor 4xe27-53313“, kad suteiktų papildomos šviesos dirbant. Bendram apšvietimui visose biuro zonose naudojami kryptiniai šviesą išsklaidantys šviestuvai „Ceiling light spot“. ECOPHON. Projekte pasirinktas akustinis sprendimas sienoms plokštės „Ecophon Solo™ Baffle Wall“, pagamintos iš didelio tankio mineralinės vatos ir iš abiejų pusių padengtos paviršiaus danga „Akutex™ FT“, spalva – „silver stone“. Šios plokštės pasirinktos, nes suteikia galimybę manipuliuoti dydžiais bei spalvomis, galima

110

rinktis iš daugybės skirtingų paviršių, ant jų galima perkelti grafinius elementus, piešinius, yra lengvai sumontuojamos. JUNG VILNIUS. Patalpų saugumui užtikrinti kiekvienoje patalpoje įrengti dūmų jutikliai „Smoke alarm device – RWM 200 SW“. Jie puikiai aptinka bet kokios kilmės dūmus ir signalizuoja apie grėsmę. Dar kiekvienoje patalpoje naudojami oro temperatūrą reguliuojantys termostatai „Temperature controller fan coil, 2-pipe“. Taip pat visose patalpose naudojami paprasto, bet patrauklaus dizaino jungikliai „Cover kit 1-gang“, kuriais galima lengvai reguliuoti šviestuvus. INTERJERO SALA. Tualeto patalpoje naudojama „Noken“ santechnika – unitazas „Sanitaryware LOUNGE 100144293“, pagamintas iš medžiagų, ant kurių nesikaupia bakterijos ir įranga ilgiau išlieka švari. Praustuvas „Pure line 1001896887“, įmontuojamas į baldą „Pure line wood 100207966“, kurio formos ir medžiagos puikiai atitinka industrinį viso interjero stilių. GROHE. Tualeto zonoje naudojama klozeto vandens nuleidimo sistema „Arena Cosmopolitan Flush plate“. Praustuvo zonoje naudojamas chromuotas vandens maišytuvas „Allure Three-hole basin Mixer“. Duše panaudota santechnikos įranga: maišytuvas „Eurodisc SE self-closing shower thermostat“ – patrauklaus dizaino ir lengvai valdomas; prie sienos tvirtinama dušo galva „Euphoria 260 Head shower set“; dušo kabinoje taip pat panaudota rankiniu būdu nuimama dušo galva „Euphoria 110 Duo shower rail set“, kuria patogu naudotis, jei nenorima šlapinti galvos ar norint nusiplauti kojas.

111

KONKURSAS „MISIJA-BIURAS. RYTDIENA ŠIANDIEN”

112

GERDA JASILIONYTĖ Interjero dizainerė interjerokoncepcijos@gmail.com

Projektuojant patalpas, skirtas biuro veiklai, sukurtas šiuolaikiškas, modernus, atviras ir itin švarus interjeras, kuriame dirbs veržlus darbuotojas. Siekiama sukoncentruoti dėmesį į rezultatus, bet kartu nepamiršti darbuotojų tarpusavio komunikacijos svarbos. Biuras suprojektuotas naudojant atvirų grindų planą, atskiriant tam tikras erdves stiklo pertvaromis, taip suteikiant galimybę darbuotojams dažniau komunikuoti darbo klausimais ir dalytis idėjomis. Suprojektuoti du pagrindiniai tūriai: pilkas, skirtas pagalbinėms biuro patalpoms, aplink kurį dėliojamos bendros darbo erdvės, ir juodas, skirtas administracijos veiklai ir pasitarimų erdvėms, jis nurodo biuro bendrųjų erdvių išdėstymą – virtuvės ir laisvalaikio, susitikimų ir pasitarimų kabinetus. Toks funkcinių erdvių išdėstymas palaiko šiuolaikiško ir atviro biuro idėją. PRODUKTŲ PASIRINKIMAS INTERJERO LINIJA. Biuro grindims parinkta vinilinė akmenį imituojanti linijos „Amtico Spacia“ grindų danga. Ji ne tik atrodo itin natūraliai, bet ir yra ilgalaikė, lengvai prižiūrima ir itin tinkama viešosioms patalpoms. Norint sukurti jaukesnę aplinką, darbo erdvėse parinkta serijos „Amtico Carpet“ pilkšva kiliminė danga. ECOPHON. Esant dideliam patalpų aukščiui ir siekiant išspręsti akustikos klausimą, biure montuojamos linijos „Ecophon Focus Ds“ akustinės lubos, dažomos spalva „White Frost“. Šios plokštės išsiskiria A klasės garso sugerties kokybe. Taip pat plokštės gali būti įvairių dydžių, o sujungimo linijos beveik nematomos, todėl itin tinkamos norint sukurti švaraus, estetiško interjero įspūdį. ELMO LIGHT. Projektuojant biuro apšvietimą, pasirinkta inovatyvi ir universali magnetinė apšvietimo sistema „Magnum“, leidžianti nesunkiai sukurti universalų, bet kartu unikalų biuro apšvietimą. Į magnetinius bėgelius tvirtinamos šviesos diodų (LED) apšvietimo juostos ir kryptiniai LED šviestuvai, kuriais kuriamas bendras ir akcentinis patalpų apšvietimas. DOMUS LUMINA. Siekiant reguliuoti dienos šviesos kiekį patalpose, pasirinktos medinės žaliuzės. Jos griežtam ir švariam interjerui dėl savo natūralumo suteikia jaukumo ir šilumos. GAJA DECOR GROUP. Biuro dekorui pasirinktos stabilizuotų samanų sienelės, suteikiančios projektuojamam interjerui natūralumo ir leidžiančios darbuotojui pajusti ryšį su gamta bei jos teikiama ramybe. Atviresnėse erdvėse taip pat parinkti stabilizuoti medžiai, kuriantys šiuolaikišką ir modernų interjerą. NARBUTAS. Suprojektuotose bendrose darbo erdvėse parinkti reguliuojamo aukščio biuro stalai „One“ leidžia darbuotojui keisti padėtį iš sėdimos į stovimą. Esant itin atviroms darbo vietoms, norint sukurti šiek tiek privatumo ir galimybę susikaupti, pritaikytos akustinės pertvaros „Top 530“. JUNG VILNIUS. Biuro elektros prietaisams valdyti pasirinkta išmani sistema KNX, leidžianti lengvai valdyti biuro apšvietimą, temperatūrą ir kt. Taip pat pasirinkta „Les Couleurs“ juodos spalvos klasikinių jungiklių serija LS 990, suteikianti bendrai interjero vizijai mažą, tačiau reikšmingą akcentą. GROHE. WC erdvėje pritaikyti bendrą interjero nuotaiką kuriantys linijos „Essence“ maišytuvai (spalva „Brushed Hard Graphite“). Virtuvės erdvėje parinktas vandens maišytuvas „Grohe Blue Pure“ leidžia darbuotojams mėgautis itin gero skonio vandeniu. INTERJERO SALA. Sanitarinio mazgo erdvėse parinkti itin aukštos kokybės modernaus dizaino gamintojo „Noken“ produktai. Serijos „Square“ praustuvė ir serijos „Mood“ unitazas prisideda prie vientisos biuro interjero idėjos.

113

OBJEKTAS

A&K HOME CONSTRUCTION – Kanados standartai Lietuvoje! A&K HOME CONSTRUCTION specialistai, dirbę su milijono vertės objektais Kanadoje, dabar savo energiją ir idėjas sutelkia į kokybės standartų kėlimą vidaus apdailos darbuose Lietuvoje.

Preciziškumas, aukšta darbo kokybė, tikslumas terminuose ir efektyvi komunikacija su klientu garantuojama pasirinkus visas įmonės siūlomas paslaugas. • Gipso kartono plokščių montavimas • Sienų ir lubų glaistymas • Dažymas • Tapetavimas • Plytelių klojimas ir klijavimas • Grindų montavimas • Elektros instaliacijos darbai • Santechnikos darbai • Griovimo-ardymo darbai • Dizainerio konsultacijos

www.akhome.lt , Tel. 8 641 44 440, El. p. info@akhome.lt

114

12 GERIAUSIŲ

2018 METŲ OBJEKTŲ Kiekvienais metais Lietuvoje iškyla nauji, stebinantys objektai, kurie sužavi visuomenę savo architektūriniais sprendimais ar netgi pribloškia moderniomis inžinerinėmis „injekcijomis“, padarančiomis pastatą ypatingai inovatyviu ir šiuolaikišku. Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, STRUCTUM žurnalas, kartu su profesionalių architektų komanda, išrinko įspūdingiausius 2018 metų projektus, kuriuos realizavo žymiausi Lietuvos bei užsienio kūrėjai ir specialistai. Nuotr. autr.: Jevgenija Žukova, Laimonas Ciūnys, Leonas Garbačiauskas, Norbert Tukaj, Evaldas Lasys, Paulius Čilinskas, Evaldas Lasys, „Viconus“ archyvas, „Visma“ archyvas

AUSTĖJA MATUSAITĖ, VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ, GIEDRĖ BALČIŪTĖ, EDMUNDAS RADAVIČIUS, AIRIDA DAGIENĖ

OBJEKTAS

MUZIEJUS

Jevgenijos Žukovos nuotr.

Vilniaus centre, buvusioje kino teatro „Lietuva“ vietoje, per metus iškilo ir rudenį duris atvėrė bene garsiausias šių metų architektūros kūrinys šalyje – MO muziejus. Vienas iš jo tikslų – burti aktyvią bendruomenę. Suprojektuotas iškilaus, visame pasaulyje garsaus architekto Danielio Libeskindo komandos ir įgyvendintas architektų studijos „Do Architects“ (projekto vadovė Andrė Baldišiūtė) unikalios architektūros pastatas įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva. Muziejaus pagrindą sudaro jų nuosekliai kaupta Lietuvos meno kolekcija. Šiuo metu joje yra daugiau nei 5 tūkst. tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros pripažintų pasaulyje menininkų darbų nuo XX a. šeštojo deš. iki šių dienų. Generalinę šio projekto rangą vykdė UAB „Naresta“. Generalinę rangą vykdžiusios įmonės komanda didžiuojasi visais įveiktais iššūkiais, o ypatingai laiptų projektu. Muziejaus statybą vykdžiusios UAB „Naresta“ vadovo Arūno Šlenio teigimu, šiame projekte spiraliniai laiptai buvo tarsi baigiamasis egzaminas universitete, nuo kurio priklausė galutinis projekto rezultatas. MO muziejus įsikūrė itin kompaktiškame 3 100 m2 ploto pastate. Studijos „Studio Libeskind“ atstovai jį vadina butiko stiliaus, nes, kaip viešas statinys, skaičiuojant jų darbų parametrais, nėra didelis. Trečdalį jo sudaro ekspozicinės erdvės, kitos yra universalios, skirtos lankytojams, dalį sudaro techninės patalpos, biuras ir saugykla, kurioje

116

telpa 3 tūkst. m2 eksponuojamo ploto meno kūrinių. Pasak muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, MO muziejaus siekiai – vadovautis kitokiu požiūriu į meno pristatymą. Norima pritraukti įvairaus amžiaus lankytojų, pristatyti meną kiekvienam prieinamai, didesniame kontekste. „Mes net kitaip žiūrime į muziejų, kaip į instituciją. Tai gyva kūrybinė platforma, skirta kokybiškai praleisti laisvalaikį, bendrauti, atsikvėpti, – aiškina vadovė. – Todėl ne tik pristatome meną, bet ir teikiame aktualias paslaugas: pas mus veikia kavinė, parduotuvė, skaitykla, šurmuliuoja įvairūs renginiai: kinas, paskaitos, konferencijos, koncertai, šeimų sekmadieniai. Esame sukūrę kitokį požiūrį į lankytoją, jis mūsų bendrakūrėjis, kurio dalyvavimas – nuolatinė muziejaus kūryba. Turime ir savanorystės platformą, modernistų narystės programą.“ Įveikti iššūkiai Pasak specialistų, vienas didžiausių MO projekto iššūkių buvo netradicinė architektūra, nuožulnios plokštumos, nestatūs kampai ir patalpų išdėstymas. Siekta ieškoti ir rasti sprendimus, padedančius taupiai išnaudoti turimas erdves ir neužgožti interjero inžinerine įranga. Išskirtinės pastato formos ir funkcija lėmė tai, kad projektui atlikti buvo pasirinkta visas projekto dalis braižyti trimatėje erdvėje. Atliekant projektavimo darbus, trimatis modelis padėjo tiek užsakovui, tiek komandai geriau suprasti vieniems kitų sprendinius, neretai juos supaprastinti ir adaptuoti.

Šiam objektui projektuoti ir gaminti individualūs visos aliuminio konstrukcijos laikikliai, kurie ne tik turi atlaikyti neigiamu kampu pasvirusias „kabančias“ stiklo plokštumas, bet kartu ir užtikrinti laisvą konstrukcijų judėjimą dėl temperatūrinių deformacijų bei galimybę reguliuoti visomis 3D kryptimis. Sudėtingi sprendimai

Jevgenijos Žukovos nuotr.

Vieni įspūdingiausių MO muziejaus interjere yra laiptai juodais plieniniais turėklais, primenantys DNR spiralę. Šis laiptų projektas buvo labai ilgai tobulinamas. Jų vizualizacija keista daugiau nei 60 kartų, kol sukurtas dabar matomas variantas. Kitas interjero aspektas – modernūs šviesos diodų (LED) šviestuvai. MO muziejuje apšvietimo įrangą pavyko sumontuoti praktiškai nepastebimą, nei trupučio neapribojant sklindančios šviesos kokybės. Apšvietimas nepastebimas ir neerzina dar ir dėl to, kad tokiems šviestuvams būdingas ypač mažas akinimas. MO muziejaus erdvės pritaikytos ne tik parodoms, bet ir kitokiems renginiams: konferencijoms, koncertams, madų pristatymams ar kinui. Todėl muziejaus įgarsinimo, įrangos kėlimo, apšvietimo, vaizdo ir kino sistemos turėjo būti kuo universalesnės.

Daugybė požiūrio taškų sukuria iliuziją, kad ne tik esame pastate, bet ir dovanoja pojūtį, kad esame gyvo. D. LIBESKINDA

Jevgenijos Žukovos nuotr.

117

OBJEKTAS

MO muziejuje tikrai netrūko sudėtingų sprendimų, kurie verčia tik stebėtis: kaip visa tai pavyko įgyvendinti? Be jau minėtų inovatyvių vidaus sprendimų, ypatinga ir objekto išorė. Štai vienas muziejaus kampas yra tarsi pakibęs ore. Po juo įrengti į terasą vedantys laiptai ir pagrindinis muziejaus įėjimas. Šio kampo antrame aukšte yra 1 000 m2 ploto patalpa, po kuria nėra nieko – jokios atramos ar atraminių kolonų, kurios tokią apkrovą galėtų išlaikyti. Beje, modernaus objekto fasadą puošia rausvas savaime išsivalantis dekoratyvinis tinkas, ypač atsparus nešvarumams.

Jevgenijos Žukovos nuotr.

118

Norbert Tukaj nuotr.

Jevgenijos Žukovos nuotr.

119

OBJEKTAS

Pacų rūmai PACŲ RŪMŲ ARCHYVO IR UAB „CONRESTA“ NUOTR.

Vilniaus senamiestyje, greta Rotušės, stovintys didingi Pacų rūmai tada, kai juos valdė LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas, laikyti vienu puošniausių sostinės pastatų. Dabar buvę rūmai dabar atgimė kaip prabangus penkių žvaigždučių viešbutis „Pacai“. Šio objekto kūrėjais tapo UAB „Forma“ architektai – Saulius Mikštas, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Andrius Zanevičius, Šarūnas Verbus bei UAB „SK projektai“, Vaida Mikalauskytė (konstruktyvas). Generalinę rangą vykdė UAB „Conresta“. Užsakovas – UAB „Blendas“. Projektą realizuoti padėjo ir kiti specialistai, tokie kaip UAB „Laufen“ bei “ARDEX Skandinavia A/S”. Tikslas – papasakoti istoriją Pacų rūmų pritaikymo projekto architektas UAB „Forma“ vadovas Saulius Mikštas, paklaustas, ar buvo sunku ne tik atkurti Pacų rūmus, bet ir pritaikyti juos viešbučių tinklo reikalavimams, džiaugiasi, kad „Design Hotels“ neturi aiškaus visiems tinklo viešbučiams privalomo stiliaus standarto. Tiesa, architektas S. Mikštas prisimena, kad paruošti Pacų rūmų rekonstrukcijos projektą su pertraukomis užtruko maždaug penkerius metus. Rekonstruojant rūmus nuspręsta pastatui grąžinti buvusį vaizdą, atkuriant barokinį ikonografijoje išlikusį frontoną, kuris buvo nugriautas jau XIX amžiuje. Rūmai tuo laikotarpiu uždengti plokščiais skardiniais stogais, kurių siluetas buvo išlikęs iki mūsų dienų, užfiksuotas XIX a. pab. – XX a. pradž. fotografijose. Atitinkamai atkurtas ir

120

fasadas. Maždaug 1990 m. vykdant architektūrinius fasado tyrimus buvo atidengti lipdiniai su buvusio reljefinio ornamento likučiais. Jie greičiausiai sukurti panašiu laikotarpiu kaip ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios pano. Rekonstruojant fasadą, tinkas, kuris jau nebesilaikė, buvo nukaltas, o išlikusi gana geros kokybės medžiaga konservuota ir atkurta naudojant specialias technologijas, parinkus maksimaliai artimą medžiagiškumą, pagal kurį atkuriama senoji tinko struktūra. Įdomi detalė yra ant fasado atsiradęs ryškiaspalvis Pacų herbas. Paklaustas apie jį architektas šypteli, esą jokios medžiagos, kad ant fasado buvęs herbas, nėra, bet intervalas tarp langų leidžia daryti prielaidą, kad jis ten galėjo būti. Nestigo staigmenų Pacų rūmus naujam gyvenimui prikėlė ne tik gausi statybininkų, bet ir didelė restauratorių komanda. Be to, projekto metu vyko ir archeologiniai kasinėjimai bei restauracijos procesai, pateikę netikėtų staigmenų. Tikru iššūkiu rekonstruojant rūmus tapo ir statybų vieta. Vienu metu čia buvo atliekami ir rekonstrukcijos, ir naujos statybos, ir restauracijos darbai, tad į objektą buvo pristatyti dideli kiekiai medžiagų, kurioms sandėliuoti praktiškai nebuvo vietos. Standartiniai sprendimai netiko Architektas S. Mikštas neslėpė, kad istorinius rūmus pritaikyti šiuolaikinio viešbučio reikmėms buvo nemažas iššūkis. O interjero kūrėjų komandai „Yes.design.archi-

tecture“ reikėjo atsižvelgti į daugybę dalykų: paveldosaugininkų nurodymus, penkių žvaigždučių viešbučiui keliamus reikalavimus, architektų viziją, kaip turi atrodyti visuma, ir „Design Hotels“ valdytojų pageidavimus dėl dizaino, stiliaus ir novatoriškumo. Svarbu paminėti, kad viešbučio „Pacai“ interjero klasikinį stilių itin pabrėžia dekoratyvinio betono grindys, įrengtos ant daugiau nei 600 laiptų pakopų ir 600 kv. m plote holuose bei koridoriuose. Tai – Vokietijos gamintojo „ARDEX GmbH” dekoratyvinė grindų dangos sistema PANDOMO® Loft , kuri buvo pasirinkta ir sėkmingai įrengta nepaisant ekstremalių statybvietės sąlygų. Tik kokybiški gaminiai Pacų rūmų projekto vystytojai pageidavo, kad visi prabangiam viešbučiui skirti gaminiai būtų ilgalaikiai, patvarūs, juos būtų paprasta ir nebrangu prižiūrėti. Todėl parinkta žinomo Šveicarijos gamintojo „Laufen“, kurio prekinis vardas savaime laikomas rimtu kokybės garantu, sanitarinės keramikos įranga. Viešbučiui „Pacai“ buvo parinkti ypač originaliai atrodantys minimalistinio dizaino, grynų formų ir gražių proporcijų kolekcijos „Kartell by Laufen“ pakabinamieji ir pastatomieji unitazai bei pakabinamosios ir pastatomosios bidė. Vienintelis toks Lietuvoje Žingsnis po žingsnio vėl atgimė istoriniai Pacų rūmai, tapę vienu gražiausių Vilniaus senamiesčio pastatų. Duris gegužę atvėrusiame viešbutyje įrengti 104 kambariai, iš jų 9 – apartamentai, veikia aukštos klasės restoranas, keturios konferencijų salės, sporto erdvė ir SPA. Kadangi rūmuose lankėsi daug istorinių asmenybių, kambarius ir apartamentus nuspręsta pavadinti jų vardais.

121

OBJEKTAS

„Courtyard by Marriott“ Viešbutis „Courtyard by Marriott“ atidarytas daugiafunkciame kvartale „Business Stadium“, plėtojamame buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje. Be jo, teritorijoje kuriamos miestui skirtos viešosios erdvės, verslo centrai, gyvenamieji namai. Kartu su viešbučiu miestui ir viešbučio svečiams atsivers ir pirmoji kvartale formuojamų viešųjų erdvių dalis – skveras ir promenados segmentas. Jų projektą kūrė ir įgyvendina pasaulinio garso kraštovaizdžio architektės Marthos Schwartz studija Londone. „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ projektą realizuoti padėjo UAB Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“. Projekto užsakovas ir generalinis rangovas: UAB „Hanner“

122

„Marriott“ yra globalus, šiuo metu didžiausias pasaulyje, viešbučių tinklas, tačiau kartu jis yra ir šeimos verslas. Tinklo įkūrėjo sūnus Billas Marriottas jaunesnysis vis dar važinėja po pasaulį, kasmet aplankydamas iki 300 savo valdomų viešbučių ir siekdamas, kad visi svečiai, kad ir kurioje pasaulio dalyje rinktųsi jo viešbutį, pajustų tokį patį rūpestį savo poreikiais“, – sako „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ vadovė Sigita Rudzevičienė. Jau pačią pirmą naktį viešbutyje apsistojo svečiai. Vilniuje atsidariusį pirmąjį Baltijos šalyse viešbutį „Courtyard by Marriott“ atranda ir globalios „Marriott“ lojalumo programos nariai.

Išskirtinė architektūra

Lietuvos gamtos įkvėptas interjeras

Viešbučio pastatą suprojektavo žinomas Lietuvos architektas Gintautas Natkevičius kartu su komanda. Architektas tikina, kad projektuoti viešbutį buvo ir įdomu, ir sunku. Juk tai objektas, kuris į Lietuvą įžengia turėdamas gilias tradicijas ir aukštus standartus.

Viešbučių „Courtyard by Marriott“ kontekste išsiskirs ir Vilniaus viešbučio interjeras. Nors interjerą kūrė tarptautinė Londone veikianti interjero dizainerių studija „Scott Brownrigg“, jis buvo įkvėptas Lietuvos gamtos ir pritaikytas būtent mūsų šaliai.

„Viešbutis „Marriott“ – ambicingas ir drąsus, jam sukurti prireikė daug pastangų, tačiau įgyvendintas jis greitai“, – sako G. Natkevičius. Pasak architekto, projektuojant naująjį viešbutį buvo atsižvelgta ne tik į prekių ženklo „Marriott“ puoselėjamą architektūrinę estetiką, bet ir į netoliese esančius Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Tam tikrą toną davė ir tai, kad viešbutis bus pagrindinis kvartalo taškas, kuris veiks ir vėliau aplink atsirasiančius objektus.

„Visame pasaulyje rasite vos vieną kitą šio ženklo viešbutį, kurio interjere vietoje tamsaus riešutmedžio būtų naudojamas šviesus medis. Dominuojančių pastelinių jūros, gamtos, nugairintos pilkšvos medienos ir smėlio spalvų interjeras, kaip švelnus pamušalas, paminkština griežtoką ir vidui kontrastingą pastato architektūrą. Besižvalgantieji po viešbutį pastebės ir subtiliai užmaskuotos lietuviškos simbolikos – kambarių paveiksluose galima atpažinti stilizuotą šiaudinių sodų grafiką, kilimuose įžvelgti tautinių ornamentų motyvų“, – vardija G. Natkevičius. Architektas džiaugiasi, kad pastelinės spalvos ir dinamiškos metalo konstrukcijos sukūrė tobulą lengvumo, nuosaikaus delikatumo bei prabangos pusiausvyrą.

Gal kaip tik dėl to Vilniuje iškilusio viešbučio architektūra yra išskirtinė visame ženklo „Courtyard by Marriott“ kontekste. „Architektūriniu požiūriu, Vilniaus viešbučio pastatas yra vienas šiuolaikiškiausių visame tinkle „Courtyard by Marriott“. Jis žymi šio modernėjančio prekių ženklo, paliekančio senąją amerikietiškąją tradiciją ir atsiveriančio šiandienėms architektūrinėms tendencijoms, estetinį pokytį“, – aiškina G. Natkevičius. Vilniuje pastatytas „Courtyard by Marriott“ yra išskirtinės konstrukcijos ir architektūrinės raiškos. Dalis pastato kabo ore ir yra dinamiškai pasvirusi. Projekto architektai juokauja, kad „papildomų balų“ dalyvaudami šio projekto konkurse gavo įrodę, kad toks pastato pasvirimas įgyvendinamas.

Inovatyvūs sprendimai „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ generalinė direktorė S. Rudzevičienė atkreipia dėmesį, kad viešbutis išsiskiria ne tik architektūra ar interjeru, bet ir investicijomis į inovacijas. Jis ypač inovatyvus ir šiuolaikiškas. Viena naujovių – Vilniaus viešbutis vienas pirmųjų pasauliniame tinkle turi mobiliojo rakto sistemą. Didelis dėmesys skirtas ir pastato energiniam efektyvumui.

123

OBJEKTAS

Radisson BLU Sostinės dešiniajame Neries krante įsikūręs viešbutis „Radisson Blu Hotel Lietuva“ išsiplėtė – šalia Konstitucijos prospekto pastatytame aštuonių aukštų priestate įrengti 165 kambariai, todėl dabar iš viso tarptautiniam „Radisson Hotel Group“ tinklui priklausantis viešbutis turės net 456 kambarius. „Mes tapome didžiausiu viešbučiu Lietuvoje“, – surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Massimo Supino, „Radisson Blu Hotel Lietuva“ generalinis direktorius, neslėpdamas susižavėjimo Vilniumi – saugiu ir nuostabios gamtos apsuptyje iškilusiu miestu. „Radisson Blu Hotel Lietuva“ priestatą suprojektavo UAB „Forma“ architektai Saulius Mikštas, Šarūnas Verbus, Andrius Mockaitis. Bendraautoriai architektai: Tautvydas Čaplikas, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Andrius Zanevičius. Kambarių interjero autoriai – Švedijos dizaino bendrovė „Lundwal“. Statybų generaline ranga rūpinosi UAB Merko statyba. Statinio techninę priežiūra atliko UAB „Projector“.

124

Sumanūs architektūriniai sprendimai „Kurdami pastato architektūrą, įvertinome mums svarbias aplinkybes – dominuojančias dvi skirtingas kryptis: Konstitucijos prospekto ir esamo susiformavusio užstatymo. Pastatas suprojektuotas kaip kompozicinis lankstas, jungiantis ir pabrėžiantis šias dvi kryptis. Apatinė pastato dalis, kurioje įsikurs komercinės patalpos, orientuota į Konstitucijos prospektą, viršutinė – viešbučio – dalis pratęsia esamo viešbučio pastato kompoziciją. Taip tūriškai atskiriamos pastato funkcijos, viešbučio svečiams sukuriama erdvė ir atstumas iki žemiau esančio apatinės dalies apželdinto stogo. Kita svarbi aplinkybė – pastato apžvelgiamumas iš judančio taško, važiuojant Konstitucijos prospektu. Šiauriniame fasade numatytų vertikalių fasadinių elementų suvokimas priklauso nuo apžvalgos taško atstumo iki pastato.

Saugumas – svarbiausia Svarbiu laikėme ir pagrindinės naujojo miesto centro gatvės naktinį vaizdą. Akcentavome svarbiausias pastato dalis, išskirdami apšviečiamus elementus. Nuo Upės gatvės pusės siekėme išgauti neutralų vaizdą: pastatas turi užpildyti tarpus tarp vertikalių akcentų urbanistinėje kalvoje. Fasadiniai elementai atlieka ir praktinę funkciją, įvertinant pastato fasadų orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, parinkta saulės kontrolės sistema. Nuo banko „Swedbank“ ir būsimo „Lords“ dangoraižio pusių planavome veidrodines plokštumas, kad unikali šių dominuojančių pastatų architektūra atsispindėtų foninio pastato fasaduose. Svarbus buvo ir penktojo fasado – stogo – architektūrinis sprendimas, nes pastatas apžvelgiamas iš aukštybinių pastatų, todėl žemutinės dalies stogas virto apželdinta terasa, o ant viršutinės dalies inžinerinė įranga sumontuota pagal architektų parengtus brėžinius (paslėpti inžinerinę įrangą įrengiant techninį aukštą nebuvo galimybės dėl formalių reikalavimų)“, – pasakoja architektas S. Mikštas.

Naujasis „Radisson Blu Hotel Lietuva“ pastatas pastatytas intensyvios inžinerinių tinklų infrastruktūros zonoje. Pabrėžtina, kad po vidiniu kiemu yra esamo pastato požeminė dalis, taigi formuojant dangų nuolydžius buvo taikomi apribojimai tiek iš apačios – esama perdanga, tiek iš viršaus – esamo pastato įėjimai. Prie projekto „Radisson Blu“ realizavimo prisidėjęs prekių ženklas „Sostinės pastoliai“, valdomas UAB „ADS Capital“ atliko visus fasadinių pastolių montavimo bei demontavimo darbus. Naudojo patikimus pastolius „Altrad“. Iš viso šiam projektui sumontavo apie 9 500 m2 pastolių. Domantas Švetkauskas, UAB „ADS Capital“, valdančios prekių ženklą „Sostinės pastoliai“, direktorius teigia, kad svarbiausias kokybiškų pastolių rodiklis yra saugumas. „Tada ant jų dirbdami statybininkai gali koncentruotis į tiesioginį savo darbą, nesukdami galvos dėl kitų faktorių, o tai turi nemažai įtakos ir statybų kokybei. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kokybišką pastolių surinkimą. Mūsų specialistai yra sukaupę daugiametę darbo su pas-

125

OBJEKTAS

toliais patirtį, todėl jų žinios leidžia pasiekti maksimaliai kokybišką rezultatą. Kaip ir viskas statybų procese, pastoliai taip pat turi būti kokybiški, atlikti savo funkciją taip, kad statybininkai ant jų jaustųsi patogiai, saugiai ir galėtų tiesiog gerai dirbti“, – pasakoja D. Švetkauskas. Anot jo, dirbant su panašaus pobūdžio objektais, svarbu juos išanalizuoti architektūriniu aspektu. „Tam tikrose vietose turėjome įrengti praplatinimus, kad būtų galima organizuoti šių medžiagų padavimą. Galų gale objektas buvo sostinės centre, todėl vieta statyti pastoliams buvo ribota, į tai irgi turėjome atsižvelgti. Tokiais atvejais visuomet kruopščiai atliekame pastato architektūrinę analizę, stengiamės rasti optimaliausius, patogiausius ir saugiausius sprendimus“, – pasakoja įmonės direktorius. Šiame objekte „Sostinės pastolių“ specialistai naudojo daug nestandartinių konstrukcijų pastolių, montavo sijas (pakabinamus pastolius), konsoles (kad būtų patogiau tvirtinti vitrinas), turėjo įrengti darbo aikšteles 15–20 m aukštyje luboms montuoti ir kitiems darbams. Kai kuriuos darbus atliko taikydami modulinius / pleištinius pastolius. Juos rinkosi, esant nestandartinėms situacijoms, kai reikėjo apeiti įvairias kliūtis ir pan. „Turėjome

126

prisitaikyti prie ne vieno trukdžio – vietos objekte mažai, rangovų daug, todėl reikėjo viską gerai susiplanuoti, kad galėtume sklandžiai dirbti tiek savo darbą, tiek neapsunkinti kitų. Dabar galime pasidžiaugti, kad viskas pavyko sklandžiai“, – teigia D. Švetkauskas. Įveikti iššūkiai Tiesa, įveiktu iššūkiu galima pavadinti ir aukštus statybos kokybės reikalavimus – pastatas yra A+ energinio efektyvumo klasės, atitinka tarptautinio tvariųjų pastatų standarto BREEAM (angl. Building Research Establishment

Environmental Assessment Method) lygį „Very good“. Be to, įdiegtos naujoviškos pastato eksploatavimo inžinerinės technologijos – naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai. Aukštas lygis Saugumas yra ir viena iš viešbučio inovacijų – aukštesni nei standartinio lygio saugos reikalavimai. Viešbučio lankytojų apsaugą garantuos išplėstas bendrų erdvių vaizdo stebėjimas ir elektroninė patekimo kontrolė. Pastatui suteiktas sertifikatas „Premium Safe Hotel“, kuris parodo pastato saugumo lygį ir saugią eksploataciją.

127

3 BURIŲ BOKŠTAS

OBJEKTAS

„3Burių“ verslo kompleksą Vilniaus Giedraičių ir Krokuvos gatvių sankryžoje pagaliau papildė paskutinioji, trečioji, burė. Unikalios architektūros jachtos burę primenantis statinys išvaizda nė kiek nenusileidžia pirmosioms sesėms – Didžiajai ir Mažajai burėms, o iš kitų verslo centrų šis A klasės biurų dangtoraižis išsiskiria įdiegtais inovatyviais sprendimais ir ypatingu dėmesiu ekologijai. Objektą projektavo UAB „Sweco Lietuva“, architektai – a. a. Leonidas Merkinas (UAB „Architektūros paletė“) ir MB „Metro forma“ architektai Mindaugas Martinkus, Povilas Mureika, Ignas Kundreckas, interjero autoriai – MB „Metro forma“ Mindaugas Martinkus, Povilas Mureika, Ignas Kundreckas ir UAB „A2Sm“ vadovas architektai Aurimas Sasnauskas, Kęstutis Krugelis. Projekto užsakovas – UAB „Solverta“. Generalinis rangovas – UAB „YIT Kausta“. Didelis dėmesys ekologijai Biurų kompleksas „3burės“ iš pradžių vadinosi „Vilniaus verslo uostu“. Jį suprojektavo garsus Vilniaus architektas a. a. Leonidas Merkinas. Pirmieji du biurų komplekso bokštai – Mažoji ir Didžioji burės bei jų priestatai – iškilo dar 2009 m., o trečioji burė pradėta statyti tik po septynerių metų pertraukos. Trečioji burė aukščiu tik nežymiai nusileidžia Didžiajai burei. Naujasis pastatas yra 80,5 m aukščio, o Didžiosios burės aukštis siekia 85 metrus. Anot trečiosios burės projekto bendraautoriaus MB „Metro forma“ vadovo Mindaugo Martinkaus, kadangi nau-

128

jasis pastatas priklauso „3burių“ statinių kompleksui, jo architektūrinė raiška ir vizija neatitolo nuo pirmų dviejų burių. Statant šį bokštą, ypač daug dėmesio skirta ekologijai. Tai liudija faktas, kad net 35 % dangoraižio statyboms panaudotų medžiagų (pavyzdžiui, armatūra, stiklai) pagamintos iš antrinių žaliavų, o pusė jų yra lietuviškos kilmės. Taip pat pastate įdiegta daug inovacijų, padėsiančių sutaupyti. Ypatingi sprendimai Naujojo verslo centro laikančiosios konstrukcijos pagamintos iš monolitinio gelžbetonio, o nelaikančiosios vidaus sienos – iš stiklo ir gipso kartono konstrukcijos. „Pastato fasadų medžiagas rinkome pagal esamus komplekso statinius. Tai – keraminės plytelės, viengubo stiklinimo sistema, lamelės“, – vardija architektas M. Martinkus. Melsvo atspalvio fasadiniai stiklai pagal sandarumą atitinka A energinės klasės pastatams būtinas charakteristikas ir padeda sutaupyti energijos bei šilumos. Įdomu tai, kad fasado konstrukcijoms sandarinti naudotos medžiagos, PVC klijai ir vidaus dažai visai neturi arba turi labai mažai lakiųjų organinių junginių. Trečiojoje burėje taip pat įdiegta nemažai inovatyvių sprendimų, padėsiančių gerokai sumažinti energijos išlaidas. Pavyzdžiui, nuo saulės spindulių trečiojoje burėje dirbančius žmones saugo modernios automatiškai valdomos stiklinio fasado vidaus ritininės užuolaidos (roletai).

O štai ant 23 aukštų pastato stogo sumontuota saulės jėgainė, kurioje iš viso yra 66 fotovoltiniai saulės moduliai. Ši jėgainė, kurios įrenginiai kompensuos dalį pastato apšvietimo išlaidų ir padės sumažinti aplinkos taršą, yra aukščiausia saulės elektrinė Lietuvoje! Gerokai sumažinti energijos sąnaudas leidžia ir naujojoje burėje įdiegti apšvietimo sprendimai. Naujajame verslo centre įdiegta moderni pastatų valdymo sistema (PVS), į kurią suplaukia duomenys iš visų trečiojoje burėje esančių valdymo automatikos skydų. Iš viso verslo centre sumontuoti 36 valdymo automatikos skydai, kurie valdo dūmų šalinimo, viršslėgio, gaisro gesinimo sistemas, požeminės automobilių saugojimo aikštelės vėdinimą, geoterminę jėgainę, šilumos punktą, patalpų mikroklimato sistemas (šildymą ir vėsinimą), patalpų avarinį ir evakuacinį apšvietimą, nuotolinę šalto vandens, šilumos ir elektros apskaitą, taip pat elektros atjungimą gaisro metu. Į bendrą PVS surinktus duomenis galima stebėti, valdyti ir keisti per apsaugos posto patalpoje esantį kompiuterį. Svarbus darbuotojų švietimas Visi verslo centre įdiegti sprendimai trečiąją burę ne tik pavertė patrauklia vieta dirbti, bet ir gali padėti gauti

aukščiausią JAV Žaliųjų pastatų tarybos išduodamą platininį LEED sertifikatą. Kaip sakė architektas M. Martinkus, pagal sertifikatą LEED reikia užtikrinti daug patogumų pastate dirbantiems žmonėms. Vienas iš privalomų reikalavimų – vaizdai pro statinio langus. Svarbus ir natūralios šviesos patekimas į patalpas bei kontrolė. Specifiniai reikalavimai keliami ir tam, kaip užtikrinti vėdinimą, taupyti elektrą, vandenį, kiek turi būti įrengta dušų persirengimo patalpų, dviračių, elektromobilių parkavimo vietų ir pan. Naujosios burės darbuotojams ir svečiams nebūtina galvoti, kur saugiai palikti savo transporto priemones. Jų patogumui pastatyta daugiau nei 5 tūkst. m2 ploto trijų aukštų požeminė ir keturių aukštų antžeminė automobilių aikštelės. Jose bus 136 vietos automobiliams, iš jų – 24 skirtos elektromobiliams. Taip pat verslo centre įrengta 111 specialių saugyklų paprastiems bei elektriniams dviračiams ir paspirtukams.

129

CUBE Kaune, šalia Kalniečių parko, atidarytas 5 tūkst. m2 ploto verslo centras „Cube“. Aštuonių aukštų pastatas paremtas 5,5 m aukščio kolonomis. Pastatas unikalus ne tik dėl sudėtingos konstrukcijos, bet ir fasadui įrengti naudoto juodos spalvos apdailinio monolitinio gelžbetonio. Tamsi fasado spalva Kauno Savanorių prospekto triukšme ir tarp keisčiausių formų architektūrinių darinių atrodo solidžiai, kaip juokauja verslo centro UAB „Architektų biuras G.Natkevičius ir partneriai“ architektai: „Kultūringas, kaip gerai pasiūtas kostiumas.“ Verslo centro „Cube“ generalinis rangovas – „Conresta“. Architektūriniai sprendimai Architektai Gintautas Natkevičius, Adomas Rimšelis, Mantas Mickevičius atkreipia dėmesį, kad pastatas turėjo atsidurti gana triukšmingoje aplinkoje. Pasak A. Rimšelio, būtent dėl to, buvo nuspręsta jį pakelti, kad jis lyg pakeistų perspektyvą. Ši priežastis lėmė ir tai, kad verslo centras įgavo tokią nestandartinę estetiką. „Nesinorėjo, kad būtų labai intensyvi, ekspresyvi, kaip tik pageidauta truputį nuraminti aplinkinį triukšmą. Todėl ir spalva buvo pasirinkta tamsi. Pastatas nemažas. Šviesios

130

spalvos jį dar labiau vizualiai padidintų, o tamsi spalva suteikia grakštumo. Kadangi pastatas lyg ant kojų, tai tamsi spalva suteikė ir lengvumo. Kita vertus, juoda spalva buvo išskirtinis sprendimas akcentuojant įėjimą, padėjo sukurti prabangos jausmą. Tai aukštesnės prabos erdvės“, – teigia A. Rimšelis. G. Natkevičius priduria, kad visi biurų pastatai, statyti Kaune, iškilo miesto centre, t. y. Karaliaus Mindaugo prospekte, kuris yra savaime prestižinė vieta. Na, o Savanorių prospekte yra visokiausios margos architektūros. „Žmonės sako, kad būna marga publika. Taip ir „Cube“ turėjo iškilti margoje publikoje. Be abejonės, kiekvienas pastatas skirtas nuomai. Nuomininkas save kiek sutapatina su pastatu ir jis iš tos margos publikos nori ne išsiskirti, kad atrodytų dar margesnis, bet atrodyti kultūringai, korektiškai, lyg su kostiumu. Juoda spalva sukuria solidumo įspūdį. Nėra kokių nors rėkiančių detalių. Klasika tarp įvairiausių formų architektūrinių darinių atrodo kultūringai, kaip gerai pasiūtas kostiumas. Manau, tai svarbu nuomininkui“, – sako G. Natkevičius. Šis verslo centras tik patvirtina, kad išskirtinė architektūra kuria vertę, padeda jos užsakovui kurti prekių ženklą. Anot A. Rimšelio, investuoti į gerą architektūrą verta, nes architektūra ne tik estetika, bet ir vienas iš svarbių prekių ženklo kūrimo komponentų. Su tuo sutinka ir G. Natkevičius. Kaip atkreipia dėmesį architektas, žiūrint savanaudiškai iš architekto, kliento ir nuomininkų perspektyvos, nesinori apsikrauti reklamomis ant fasado. Jeigu pastatą projektuoji kaip ženklą, jį gali nusakyti būdvardžiu ir tada net pavadinimas netenka prasmės, nereikia papildomos reklamos, fasadų, nukabinėtų užrašais. „Kur atvažiuoti? Atvažiuokite prie namo, kur ant kojų, – šypsosi pašnekovas ir priduria, kad ateinantis nuomininkas yra geros architektūros požymis. – Reikia džiaugtis, kad visa komanda sugebėjo taip puikiai įgyvendinti šią viziją, o užsakovai pasitikėjo mumis ir visais, kurie įgyvendino šį projektą.“ Viršijo A klasei keliamus reikalavimus Pasak projekto plėtotojų, „Cube“ išsiskiria ne tik architektūriniais, bet ir energijos taupymo sprendimais. Milžinišką įtaką pastato energiniam efektyvumui padarė kokybiškas fasadas. Verslo centrui pasirinktas vėdinamasis fasadas su aliuminio kompozito apdaila. Praeivių žvilgsnį traukia neįprastai tamsi fasado spalva. Tačiau aliuminio kompozito plokščių pranašumas, lyginant su kitų fasadų apdailos plokščių medžiagomis, yra ne tik didelė spalvinė gama, bet ir galimybė jas kasetuoti ir tvirtinti paslėptuoju būdu. Tai svarbu, nes taip galima sukurti vientisą, lygią plokštumą ir užtikrinti, kad eksploatacijos metu jungimo vietose neatsirastų koroduojančių kniedžių ir dulkių purvo sankaupų.

131

OBJEKTAS

VERSLO CENTRAS „NEMUNO 3“ Verslo centro „Nemuno 3“, „nutūpusio“ istorinėje Kauno vietoje, realizacija privertė ieškoti optimalių sprendimų infrastruktūros, projektavimo, architektūros bei dizaino atžvilgiais. Biurų pastato „gimimu“ rūpinosi projektuotojų, architektų komanda UAB „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“, generalinis rangovas UAB „Avadi“ bei, žinoma, pats projekto užsakovas Saulius Vaičaitis. Architektūrinė taikios integracijos kelionė Architektas Gintautas Natkevičius, perėmęs darbus iš kolegos Rimo Adomaičio, pasakojo, kad siekis realizuoti šį projektą neapsiėjo be iššūkių. Vien tam, kad būtų gautas šio objekto projektavimo leidimas, teko įtikinti ne vieną architektūros tarybą, įrodyti, kad pastatas nepadarys jo-

132

kios žalos kultūriniu paveldu laikomam rajonui. „Ši vieta Kaunui labai svarbi, šalia yra tarpukario architektūros objektas Edmundo Alfonso Fryko projektuotas gaisrinės pastatas, čia pat – Senamiestis ir sankryža, į kurią sueina kelios svarbios Kauno gatvės: Nemuno g., Puodžių g., Karaliaus Mindaugo pr. ir I. Kanto g. Šis gatvelių susiėjimas – kaip saulės rezginys, į kurį pavojinga lįsti“, – sakė G. Natkevičius, taip pat paminėdamas, kad darbas tokioje vietoje įpareigoja. „Tai baimės ir atsakomybės mišinys, kuris, ko gero, ir sukaustė kitus architektus bei ekspertus. Mūsų kelionė su šiuo projektu jau buvo šiek tiek lengvesnė, galbūt dėl to, kad mes jau galėjome palyginti ankstesnius sprendimus su potencialiais ir suprasti, kur yra problemos ir ką reikia

daryti“, – teigė architektas. Anot jo, komandos „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“ pasirinktas kelias – sukurtas naujojo pastato ir senosios gaisrinės pokalbis. Architektai sukūrė „negatyvo–pozityvo“ žaidimą, dialogą, kuris plėtoja sąsają ir ryšį tarp Kauno istorijos ir naujo, modernaus objekto. Nuosaikumo siekis ir vietos peizažas architektams pašnibždėjo ir fasado sprendinį – objektą „Nemuno 3“ puošia stiklinis fasadas su metalinėmis žaliuzėmis. Anot architekto, pastatas atrodo kaip ežiukas. Architektų komanda džiaugiasi galutiniu rezultatu – netradicinė pastato forma leido sukurti lengvumo aurą puoselėjantį kūrinį, o sudėtingos konstrukcijos vis tiek yra grakščios. Architektai įvardija, kad tai pasiekti padėjo ir itin puikus konstruktorių – Sauliaus Milišausko ir Mindaugo Vaidelio – darbas. Estetika ir funkcionalumas

ir inžinerinių sistemų tiekėjus bei montuotojus. Projekte „Nemuno 3“ sumontuota kokybiška trivamzdė VRF (kintamo freono srauto) tipo šildymo / kondicionavimo įranga. Pasirinkti modernūs apšvietimo sprendimai.

Pastate naudoti ypač dideli konstrukciniai elementai, tačiau apvalios statinio formos suteikė jam vizualaus grakštumo. Projektui taip pat pasirinkta aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus atitinkanti surenkamojo fasado sistema. Generalinis rangovas atsakingai rinkosi

133

OBJEKTAS

VERSLO CENTRAS

ARKA

Kovo viduryje Karaliaus Mindaugo prospekte, priešais „Žalgirio“ areną, duris atvėręs modernus verslo centras byloja apie naują erą Kaune. Tai – vienas įdomiausių architektūrinių kūrinių, kuriam įgyvendinti pasitelkti inovatyvūs bei netradiciniai architektūros ir inžinerijos sprendimai. „Tokio lygio miestui kaip Kaunas, turinčiam dvi upes, buvo tik laiko klausimas, kada naujasis miesto centras pradės augti“, – sako vienas iš projekto autorių architektas Gintautas Natkevičius. Prie šio objekto realizavimo dirbo projektuotojai ir architektai – UAB architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“, Marius Baranauskas, Tomas Kuleša, Gintautas Natkevičius. Generaline ranga rūpinosi UAB „YIT Kausta“. Projekto užsakovas – UAB „Imlitex Holdings“. Modernus ledo luitas Architektas pasakoja, kad šiuolaikiškam objektui vardas „Arka“ suteiktas ne veltui – objektą per pusę dalija istorinė Karmelitų gatvė, formuojanti arkos skliautą. „Tai paveldas, istorinių ženklų paieška ir užuomina, kurią norė-

134

josi išsaugoti, ir tai padaryti konstrukciškai labai brangiai kainavo, nes gatvė plati, – apie istorinę terpę, privertusią ieškoti netradicinių, įdomių sprendimų pasakoja G. Natkevičius. – Jeigu pats sau išsikeli iššūkį, kurį nori įveikti, – suprojektuoti pastatą, kuris būtų funkcionalus, patrauklus ir ilgai išliekantis, tai ir įveiki jį. Jeigu uždavinių sau nekeli, maksimalaus rezultato nespaudi, tai ir nepadarai. Visa kita – techniniai dalykai. Kadangi atkuriama Karmelitų gatvės atkarpa plati – teko naudoti visai kitokias įtemptojo gelžbetonio konstrukcijas. Statybos metu kilo drąsi mintis stiklinį pastatą sertifikuoti kaip A+ energinės vertės objektą“, – įgytą patirtį, dirbant su verslo centru „Arka“, atskleidžia architektas ir primena, kad didžiausias įkvėpimas, norint įveikti iššūkius ir pasiekti užsibrėžtų tikslų, yra atkaklus ir sunkus darbas. Vis dėlto apie pastato idėją projekto autorius užsimena sakydamas, kad pavasarį Neryje ir Nemune labai aukštai pakilęs vanduo ir prasidėjęs ledonešis tarsi atplukdė modernų ledkalnį į jam skirtą vietą. „„Biurų pastatą, priešais Žalgirio areną, projektuoti iš stiklo nusprendėme todėl, kad jis būtų neutralus tarsi ledas,

tačiau būtų dinamiškas - lyg sulaužytas ar sukrautas iš ledo gabalų. Neutralumas svarbus tam, kad kiti objektai, kurie atsiras augančiame rajone, galėtų lengviau prisitaikyti ir bendrai sukurtų harmoningą aplinką. Tai ir buvo viena idėjų – nepradėti nuo pastato, kuris per daug dekoratyvus, kuris per daug „demonstruoja plunksnas“. Bet startuoti nuo lakoniško, minimalistinio, vyriško statinio.“, – pasakoja architektas G. Natkevičius.

Išmanusis valdymas Verslo centras „Arka“ išsiskiria inžineriniais sprendimais – integruotos pažangios vėsinimo (aktyviosios šalčio sijos) ir vėdinimo sistemos, pasirinkta moderni šildymo ir šaldymo sistema, įrengiant radialinius geoterminius gręžinius, sistema leidžia naudoti energiją iš dviejų skirtingų šaltinių ir kt. Pačiam pastatui šildyti daug energijos nereikia – objektui būdingas aukštas energinio efektyvumo lygis, be to, per stiklinį fasadą prasiskverbiantys saulės spinduliai dar labiau sušildo. Beje, stikliniai luitai, materializavęsi į stiklinio kubo formą, biurų darbuotojams leidžia grožėtis Nemuno salos vaizdais, nesibaiminant, kad patalpos kaitrią dieną per-

nelyg įšils, – langų stiklai padengti specialiu šilkografiniu ornamentu, saugančiu nuo saulės kaitros. Verta paminėti, kad pastato valdymo sistema (BMS) užtikrina patikimą, saugų ir patogų statinio, kaip atskirų inžinerinių sistemų, visumos, valdymą bei energinių sąnaudų optimizavimą. Naudojamas kompiuterinis tinklas atitinka 6 kategorijos reikalavimus. Integruota automobilių numerių nuskaitymo sistema, yra galimybė liftais patekti į biurus tiesiai iš automobilių aikštelės. Sukurtos elektromobilių įkrovimo vietos, taip pat yra dviračių aikštelė. Svarbu paminėti, kad projektas „Arka“ buvo vykdomas pasitelkiant skaitmeninį statybos būdą – BIM. Tai – programine įranga paremtas statybų projektų planavimo ir vykdymo metodas, naudojant statinio arba struktūros 3D modelį.

135

OBJEKTAS

„DANSKE BANK“

GLOBALIŲ PASLAUGŲ CENTRAS Sostinės gyventojus nustebino dar vienas įspūdingas objektas, žavintis moderniais statybos, architektūros, dizaino ir inžinerijos sprendimais. Inovatyvus 12 tūkst. m2 „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras iškilo Saltoniškių g. 7, Žvėryno rajone, buvusioje pramoninėje teritorijoje. Projekto užsakovų – įmonės „M.M.M. Projektai“ – teigimu, S7 biurų kvartalo, kaip dalies Vilniaus CBD (angl. central business district) vieta parinkta, atsižvelgiant į patogią infrastruktūrą (greta pagrindinių Vilniaus miesto gatvių sankirtos), išvystytą viešojo transporto tinklą (patogiai pasiekiama autobusais bei troleibusais), darbuotojų patogumui šalia esančius didžiuosius prekybos centrus bei kitus komfortą užtikrinančius faktorius, tokius kaip vaikų darželiai, mokyklos, viešbučiai ir pan. „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro projektas buvo patikėtas generaliniam rangovui – UAB „Mitnija“. Objekto projektuotojas – UAB „Archinova“. Architektas – Aleksandras Gvildys (UAB „Archinova“).

136

Naujos kartos sprendimai Biurų pastatas išsiskiria šiuolaikiškais ir efektyviais architektūros, bet ir moderniais statybos bei technologijų sprendimais. Ant A energinės klasės biurų pastato stogo sumontuoti saulės elementai, generuosiantys dešimtadalį objektui reikalingos energijos. Aplink pastatą išplėsti ir įrengti nauji dviračių takai, pastate yra elektromobilių įkrovos taškai. Verslo centras pastatytas taikant tvariosios plėtros principus ir siekiant BREEAM sertifikato. Pasak generalinio rangovo, statant „Danske Bank“ globalių paslaugų centrą didelis dėmesys buvo skirtas ne tik inovatyviems architektūriniams sprendimams ar inžinerinėms sistemoms, bet ir tam, kad atsakingai būtų organizuojamos statybos, sukurtos patogios ir šiuolaikiškos darbo vietos, nepamiršta komunikacija su vietine bendruomene. Generalinis rangovas atsakingai subūrė patikimą komandą, kuriai kėlė aukštus kokybės reikalavimus, ir užtikri-

no, kad darbai vyks sklandžiai ir efektyviai. Prie „Danske Bank“ Globalių paslaugų centro projekto realizavimo prisidėjo daugybė profesionalių komandų, tokių kaip PST „Pastatų apdaila“ specialistai, kurie specializuojasi betoninių, cementinių, šviesintų lieto betono dangų įrengime, betoninių grindų remonte bei betoninių grindų poliravime. Progresyvus energinis naudingumas Prisidėdami prie „Danske Bank“ globalių paslaugų centro realizavimo daugelis modernių įmonių tiekė ir įgyvendino inovatyvias koncepcijas, technologijas ir idėjas. Vieni tokių progresyvių specialistų – UAB „Energus“ atliko netradicinius elektrotechnikos įrengimo ir procesų valdymo automatizavimo rangos darbus. „Energus“ automatizavo ir įdiegė pastato mikroklimato, dirbtinio (šviestuvų valdymas) ir natūralaus apšvietimo (langų žaliuzių valdymas), gaisro gesinimo bei dūmų šalinimo valdymo sistemas, kurios buvo sujungtos į vientisą „Energus“ sukurtą nuotolinio valdymo sistemą. Ji leidžia stebėti ir valdyti visas pastato inžinerines sistemas nuotoliniu būdu, siekiant optimizuoti išlaidas už energiją ir užtikrinti aukštą komforto lygį. Pasitelkus šį įrankį taip pat galima stebėti ant stogo įrengtų atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos efektyvumą. Apie įvykusi gedimą sistema praneša automatiškai. „Dingus elektros tiekimui,

pastate įrengta rezervinė elektros gamybos sistema, galinti generuoti net 1 500 kW elektros galią“, – pasakoja UAB „Energus“ direktorius Tomas Rakauskas . UAB „Energus“ taip pat suprojektavo ir įrengė trijų lygių vandens nuotėkio stebėsenos ir apsaugos sistemą bei pasirūpino elektros galios kontrolės sistemos įdiegimu. Ši sistema esant didesniam, nei gaunama iš tinklų, pastato energijos poreikiui sureguliuoja galią automatiškai mažindama neprioritetinių vartotojų galios poreikį. „Energus“ komanda rūpinosi ir objekto apšvietimo pateikimu – pagaminti šviestuvai pagal specialų užsakymą. Įmonės specialistai į kiekvieną užduotį žvelgia per energinio naudingumo prizmę ir užsakovui pateikia sprendimų atsiperkamumo per energijos sąnaudas analizę. Šis projektas nebuvo išimtis. „Energus“ objekte įrengė elektros reaktyviosios galios kompensavimo įrenginius, kurie net iki 95 % sumažina išlaidas už reaktyviosios elektros energijos suvartojimą. „Pagrindinis iššūkis buvo į bendrą sistemą integruoti daugiau nei 500 laisvai programuojamų valdiklių. Taip pat kiekvienas sprendimas turėjo būti suderintas ir atitikti aukštus „Danske Bank“ bei tarptautinio pastatų tvarumo standarto „BREEAM New Construction“ reikalavimus“, – sako direktorius T. Rakauskas ir teigia, kad galutinis rezultatas toks, kokio ir buvo tikėtasi prieš įgyvendinant projektą.

137

OBJEKTAS

Apartamentai „Rūtų 21“ „Rūtų 21“ – tai išskirtinis gyvenimo stilius ir maksimalus privatumas, aukšto efektyvumo inžineriniai sprendimai ir natūralus medžiagiškumas, šiuolaikinės urbanistikos tendencijas atliepianti pastato architektūra ir ryškus vizualinis supančios gamtinės aplinkos dominavimas. Tai vienas prabangiausių projektų Vilniaus mieste, ir vienintelis toks išskirtinis namas pastatytas Antakalnyje. Objektas įsikūręs greta Sapiegų rūmų, šimtamečių pušų prieglobstyje. Pastatą projektavo architektai Kęstutis Pempė ir Emilis Petkevičius (Vilniaus architektūros studija). Generaline ranga rūpinosi – UAB „Keista“. Projekto užsakovas – UAB „Promo Vision“. Prie šio ypatingo projekto realizavimo prisidėjo daugybė inovatyvių įmonių. Viena jų – apšvietimo sprendimų įmonė UAB „Sostinės Šviesos“; projekte panaudoti šviestuvai iš „VIBIA“, „Castaldi“ ir „Ineslam“ asortimento. Šiuolaikinės architektūros ir šimtamečių pušų prieglobsčio dermė

138

Prabangios apdailos medžiagos bei preciziška darbų kokybė pastatui suteikia pabrėžtiną reprezentatyvumo įspūdį, dideli langai užtikrina, kad į patalpas pateks daug natūralios šviesos. Išorinės sienos – su vėdinamojo fasado sistema. Namo apdaila – iš keraminių plytų ir medienos lentų su vėdinamuoju oro tarpu. Sienos apšiltintos mineralinės vatos plokštėmis, vėjo izoliacijai naudotos nuo vėjo apsaugančios kietos mineralinės vatos plokštės, kurios pagal specialų užsakymą į Lietuvą pristatytos būtent šiam objektui. Aliuminiu kaustyti nedygiuotos pušies mediniai langai, kurių stiklo paketus sudaro trisluoksnis stiklas su šiltu plastikiniu rėmeliu. Jų šilumos laidumo koeficientas – ne didesnis nei U = 1,0 W/m2k. Pagal atskirus langų stiklo suskirstymo sprendinius sumontuoti stiklai atitinka 2(b)2 saugumo klasę. Namo atraminės konstrukcijos – sienos, kolonos, sijos, perdangos – iš monolitinio gelžbetonio. Plokščio namo stogo šiluminė varža atitinka reikalavimus, keliamus A klasės statiniams. Pastatas suprojektuotas į parko šlaitus, besileidžiančius terasomis, nuo kurių atsiveria vaizdas į supantį pušyną. Taip kiekvienuose apartamentuose kuriamas unikalus privatumo įspūdis. Butų terasos įrengtos eksploatuojamo plokščio stogo principu su medienos plytelėmis / segmentais, sumontuoti nerūdijančiojo plieno turėklai su tonuoto stiklo zonomis. Žemutiniame aukšte įrengti tiesioginiai išėjimai į kieme esančias individualias poilsio aikšteles, atskirtas želdynais. Aplinkai apželdinti parinkti ir pasodinti vietiniai

augalai, atvežti iš Kauno miškų urėdijos. Beje, teritorijos apželdinimas išskirtinis ir tuo, kad turi automatinę laistymo sistemą. Daugiabutį namą juosia trinkelių danga, kurią rėmina granito borteliai. Prie pastato – erdvi aikštelė svečių automobiliams. Naujausi technologiniai sprendimai Gyventojų saugumui – moderni, atpažįstanti šeimininką pastato apsaugos ir įėjimo į pastatą sistema. Įėjimo į pastatą ir butų durys bei pašto dėžutės atidaromos naudojant bendrą piršto nuskaitymo sistemą. Namo perimetro ir požeminės stovėjimo aikštelės apsaugai įrengtos IP aukštos raiškos vaizdo stebėjimo kameros. Jos sujungtos į interneto tinklą, prie kurio galima prisijungti iš asmeninių kompiuterių, išmaniųjų telefonų ar planšetinių kompiuterių. Užtikrinta ir šildymo, vėdinimo, vamzdynų ir kitų sistemų aukščiausia kokybė. Interjero sprendimai Mažiausi apartamentai – apie 119 m2, didžiausi – 230 m2, vadinami penthauzu ir išsidėstę ketvirtajame aukšte. Vos pabaigtos, patalpos buvo pradėtos pardavinėti su daline apdaila. Projekto kūrėjai bei vystytojai pasirūpino, kad apartamentai stebintu kokybe ir preciziškumu, kaip sakoma, nuo pradžios iki galo – tiek jų išorė, tiek vidus stebina kruopščiai pasirinktais bei integruotais elementais. Apartamentai „Rūtų 21“ išsiskiria ypatingomis erdvėmis, natūraliomis aukštos kokybės medžiagomis, naujausiomis technologijomis, ekskliuzyvine vieta, puikiu vaizdu ir miškui būdinga ramybe – kokybiškas gyvenimas prasideda įkvepiančiuose namuose.

139

OBJEKTAS

DAUGIABUTIS GYVENAMASIS NAMAS

„Magnus Residence“

Istorija ir modernumą savyje jungiantis daugiabutis gyvenamasis namas Gedimino pr. 47, Vilniuje, yra orientuotas į šiuolaikiškumą ir progresyvų grožį mėgstantį žmogų, kuris neatsisako komforto bei jaukumo. Kitaip vadinamą gyvenamąjį namą – „Magnus residence“ – projektavo R. Mikulionio architektūros studija „Plazma“. Architektai – Rytis Mikulionis, Dalia Treinytė. Generalinis šio projekto rangovas – UAB „Keista“. Užsakovas – UAB „Apex group“. Gedimino prospektas išsiskiria unikalia architektūra, todėl nieko keista, kad du senus nevertingus pastatus pakeitusiam naujam kūriniui taip pat būdingi ypatingi architektūriniai sprendimai. Jis ne tik reprezentuoja šiuolaikinį požiūrį, bet ir puoselėja autentišką kultūrinę vietos dvasią. „Turėjome suformuoti solidų pastatą, kuris tiktų šiai vietai ir integruotųsi į Gedimino prospekto aplinką“, – pasakoja architektas R. Mikulionis, primindamas, kad Gedimino prospektas yra ypatinga gatvė, atsiradusi Rusijos

140

imperijos laikais ir išlaikiusi imperinę dvasią. „Įkvėpimo sėmėmės vaikščiodami prospektu ir tyrinėdami esamus pastatus, naudojome laiko patikrintas medžiagas bei kompozicines priemones, tačiau jas interpretavome šiuolaikiškai, todėl daugiabutis turi retro elementų, derančių šioje vietoje“, – sako architektas. Anot architekto didžiausias iššūkis buvo nenuklysti į neprofesionalius darinius. R. Mikulionis pasakoja, kad, siekiant realizuoti architektūrinę viziją, teko ne tik analizuoti Gedimino prospekto architektūrinius sprendimus, bet ir pasidomėti jo istorija. Pasirodo, kad tuo metu, kai buvo kuriamas šis prospektas, leista naudoti tik carinės Rusijos valdžios patvirtintus fasadus, simbolizuojančius imperinę Rusijos dvasią. Ši tvarka, įvardija architektas, buvo vadinama „fasadiničistva“, todėl ir statant naują pastatą didelis dėmesys skirtas Gedimino prospekto fasado reprezentatyvumui. Prospekto fasadas dekoruotas granito rustais, kiti – tinkuoti. Stogo architektūriniai elementai suformuoti naudojant modernias aliuminio kompozicines plokštes.

Netikėti pasirinkimai Siekiant užtikrinti ne tik objekto kokybę, bet ir suteikti jam savitumo bei prabangos pojūtį, pastate priimti tam tikri sprendimai, šį projektą išskiriantys iš kitų panašaus pobūdžio kūrinių. Pavyzdžiui, pastatas ne tik žavi savo išore – unikaliu fasadu, bet ir savo vidumi. Objekte sumontuotos grindis – lieto šlifuoto mozaikinio betono dangą su aliuminio juostomis bei unikalios laiptų pakopos – mozaikinis betonas su galutine laiptų paviršių apdaila. Pastate taip pat įrengtos moderniausios inžinerinės sistemos, užtikrinančios „Magnus Residence“ gyventojų komfortą bei saugumą.

141

OBJEKTAS

INDIVIDUALŪS GYVENAMIEJI NAMAI

„LAZDYNŲ RIEŠUTAI“ Aštuoni modernūs individualūs namai uždaroje teritorijoje, Gudelių miške – puikus pavyzdys, kad plėtojama ne tik miesto centrų statyba. Objektas su smalsumą keliančiu pavadinimu – „Lazdynų riešutai“ – tai autentiškų gyvenamųjų namų projektas, padedantis jaukumo ieškantiems asmenims rasti ramybės oazę, pernelyg neatitolstant nuo šurmulio bei įsupančio sostinės greičio. Devynis mėnesius puoselėtas gyvenamųjų namų kvartalas A. Staškevičiūtės gatvėje yra nuošalioje vietovėje, teritorija iš visų pusių apsupta pušyno, tačiau yra greitai ir lengvai pasiekiama, nes greta jos stūkso naujai įrengtas Vilniaus pietinis aplinkkelis. Objekto „Lazdynų riešutai“ užsakovas ir generalinis rangovas UAB „Constra“ siekė, kad būsimi gyventojai jaustų absoliutų komfortą, todėl buvo pasirinkta visaverčiam gyvenimui tinkama vieta. Optimalūs sprendimai derinti ir su architektu bei projek-

tuotojų komanda. Objektą projektavo UAB „Tvyro ore“, kvartalo architektu tapo Vytautas Avietynas. Konstrukcija rūpinosi Vytautas Cvirka. Kokybę garantuojantys, efektyvūs sprendimai Visų aštuonių inovatyvių namų, kurių kiekvieno plotas 130 m2, gręžtiniai pamatai ir monolitinis gelžbetonio rostverkas apšiltinti putų polistirenu. Fasado ir stogo apdailoje dėmesį patraukia medis, taip pat naudotos aukščiausios klasės „Classic“ skarda. Stogas apšiltintas akmens vata ir poliuretano plokštėmis. Tiesa, du namukai yra itin unikalūs – jų stogas ir fasadas suformuoti iš skalūno! Išorinės sienos išmūrytos iš keraminių plytų. Anot „Constra“ direktoriaus Slavomiro Volkovo, nors darbas su šia medžiaga kartais užtrunka ilgiau, ją naudoti verta dėl kokybės ir ilgalaikiškumo faktoriaus. Inovacijos pasitelktos ir įrengiant „Lazdynų riešutų“ namų langus – mediniai langai „apginkluoti“ saulės kontrolės stiklais, užtikrinančiais, kad patalpa niekada pernelyg neprikais ir, žinoma, neeikvos jau sukauptos šilumos. Namams išduoti A ir A+ energetinio naudingumo sertifikatai. Tikslingas patalpų išdėstymas garantuoja komfortą Pasak generalinio rangovo, patalpų išdėstymui buvo skirta itin daug dėmesio ir laiko, o interjere svarbiausia optimalumas. S. Volkov teigia, kad „Lazdynų riešutai“ kurti taip, kad atitiktų labai užsiėmusio asmens poreikius – žmogaus, kuris nuolat skuba ir jaučia laiko trūkumą, tačiau nori gyventi visavertiškai ir patirti maksimalų komfortą.

142

„Lazdynų riešutų“ namų pirmame aukšte įrengta svetainė ir virtuvė, darbo kambarys, sanitarinis mazgas bei katilinė. Antras aukštas yra poilsio zona. Jame – du vaikų miegamieji, atskiras sanitarinis mazgas vaikų kambariams bei tėvų miegamasis taip pat su atskiru sanitariniu mazgu, drabužinė. „Kitaip tariant, name yra absoliučiai viskas, ko reikia patogiai gyventi. Be to, suaugusiųjų miegamasis yra su vaizdu į mišką. Būnant jame atrodo, kad stovi tiesiog miške, medžiai pasiekiami ranka“, – sako S. Volkov ir priduria, kad šie namai orientuoti į aktyviai dirbančias, tačiau jaukumą puoselėjančias šeimas. Universali rekuperacijos sistema Inžinerinių sistemų specialistai UAB „ISI Baltic“, jau ne pirmą kartą bendradarbiaujantys su generalinės rangos įmone UAB „Constra“, prie projekto „Lazdynų riešutai“ realizavimo prisidėjo užtikrindami efektyvų vėdinimo ir rekuperacijos sistemos parinkimą bei integravimą objekte. Sistemingai ir kokybiškai dirbanti komanda visuomet siūlo optimaliausius sprendimus ir siekia nepriekaištingai realizuoti visus esamus bei numanomus kliento poreikius. Darbas su šiuo projektu – ne išimtis. „ISI Baltic“ direktorius Kazimir Drutel teigia, kad atsižvelgė į individualiems namams taikomus kriterijus, puoselėjamus lūkesčius ir pasiūlė diegti kokybišką, ilgalaikę bei optimalią sistemą. Objekte „Lazdynų riešutai“ pasirinkta vėdinimo ir rekuperacijos įranga su lanksčiais ortakiais ir plokšte-

liniu šilumokaičiu, sistema taip pat turi galimybę pagal užsakovo pageidavimus atlikti oro drėkinimo funkciją (ji ypač svarbi gyventojų komfortui užtikrinti!). Beje, rekuperatoriai su šešiakampiu plokšteliniu šilumokaičiu yra patys efektyviausi tokio pobūdžio inžineriniai įrenginiai, užtikrinantys absoliutų gyventojų komfortą. Tokios įrangos efektyvumas beveik šimtaprocentis – nereikia papildomo šildytuvo, nesimaišo oro srautai. Modernūs inžineriniai sprendimai Pastatuose „Lazdyno riešutai“ įrengtas grindinis šildymas, valdomas individualiai kiekviename kambaryje (t. y. kiekviename kambaryje gali būti skirtinga temperatūra). Taip pat sumontuotas itin modernus galingas dujinis kondensacinis katilas. Namuose įrengta ir rekuperacinė sistema su lanksčių ortakių technologija, užtikrinanti energinį efektyvumą. Sumontuotos apsaugos kameros. UAB „Constra“ direktoriaus S. Volkov džiaugiasi, kad šis projektas patyrė didelę sėkmę. „Realybėje viskas atrodo kur kas geriau, nei nuotraukose, tačiau, kad pasiektume tokį rezultatą, teko įdėti daug pastangų“, – po projekto pristatymo viešumai sakė S. Volkov.

143

STATYBA

Kaip užtikrinti didesnę šilumą namuose? ŽILVINAS BRUŽAS

Šiltu rudeniu šiemet mėgaujamės pakankamai ilgai, tačiau jau netruks žada ateiti žiemiškesnių orų banga: kai kurie prognozių portalai jau nuo kitos savaitės pabaigos naktimis prognozuoja neigiamą temperatūrą, vis žemiau termometrų stulpeliai kils ir dieną. Atšalus orams dalis daugiabučių gyventojų pradeda šalti ir savo namuose. Kad to išvengtų, ekspertai atkreipia dėmesį į keletą daugiabučių problemų, kurias išsprendus šilumos komfortas butuose žymiai pagerėja.

144

„Žinoma, yra daugiabučių, kurių sienos ar stogas yra nesandarūs, pralaidžia ir švaisto šilumą ir tokiais atvejais gali pagelbėti tik kompleksinė renovacija. Vis tik, pastebime daug atvejų, kai ir pigesni sprendimai gali padėti gyventojams keliais laipsniais pagerinti situaciją bute ir visame daugiabutyje“, – pasakoja būsto administravimo bendrovės „Ozo miestas“ techninis prižiūrėtojas Povilas Lysiukas. Sutvarkykite laiptinių langus Daugiausia šilumos namas praranda per langus, duris, išorines atitvaras. Jeigu butuose langus dažnas gyventojas yra pasikeitęs į efektyvesnius, tai situacija laiptinėse yra žymiai prastesnė. Čia vis dar pasitaiko nesandarių seno profilio langų, pro kurių tarpus prapučia vėjas, įeina šaltis, pasitaiko langų su suskilusiu stiklu.

Daugiausia šilumos namas praranda per langus, duris, išorines atitvaras.

„Visos tokios kiaurymės sumažina šilumą laiptinėje, o tuomet šaltas oras iš laiptinės lengvai skverbiasi į butą. Atminkite, kad pertvaros ir durys tarp laiptinės ir buto yra suprojektuotos kaip vidinės, jos labai pralaidžios šilumai. Todėl šalta laiptinė reiškia šaltesnį orą ir bute“, – perspėja P. Lysiukas. Pasak jo, laiptinėse turėtų būti naudojami langų paketai iš bent dviejų stiklų, jie neturi būti suskilę ar sudurti. Mažiausiai, ką gali padaryti gyventojai, tai nesandarius lan-

145

STATYBA

gų rėmus apklijuoti lipnia popierine juostele. „Žinoma, didžiausias efektas būtų, jeigu gyventojai nesandarius laiptinės langus pakeistų į naujus“, – įsitikinęs specialistas. Uždarykite laiptinės ir jos tambūro duris Dar viena šilumos skylė laiptinėse – išorinės durys. Jos turėtų būti sandarios, naudojamas durų pritraukimo mechanizmas, kad tinkamai užsidarytų. „Jeigu durys lieka praviros, šaltis l prasiskverbia į laiptinę, ir, jau dėl minėtų priežasčių, į butus. Prieš žiemą reikia patikrinti, ar tinkamai veikia hidraulinis durų pritraukimo mechanizmas. Pasitaiko, kad gyventojai vasarą dažnai vėdina laiptinę atlapoję duris. Tačiau tai kenkia hidraulikai, ji sugenda. Vėdinant laiptinę atidarius duris būtina atjungti ir jų pritraukimo mechanizmo alkūnę, kad ši nebūtų ilgai įsitempusi“, – pataria P. Lysiukas. Anot jo, prasidėjus šildymo sezonui, o ypač – per didžiuosius šalčius, reikia uždarinėti ir laiptinės tambūro duris. Toks įprotis padeda taupyti šilumą ir gyventojų pinigus.

146

Laiptinėje radiatorius – būtinas Šimtus daugiabučių prižiūrinčios įmonės atstovas pastebi, kad yra daugiabučių, kurių gyventojai laiptinėje yra pašalinę radiatorių. Pasak eksperto, tai – didelė klaida. „Kai kurių daugiabučių gyventojai, norėdami sumažinti bendrąsias išlaidas laiptinės šildymui, yra išpjovę radiatorius. Tai būdingiau senos statybos daugiabučiuose bei ne didžiuosiuose miestuose esančiuose namuose. Vis tik, kaip jau minėta, šalta laiptinė labai atvėsina butus, nes per vidines pertvaras šaltis lengvai prasiskverbia į namus. Todėl laiptinėse reikėtų radiatorius atstatyti, nes jų funkcija labai svarbi“, – pataria P. Lysiukas. Patikrinkite rūsio langus Prasidėjus šaltajame periodui derėtų patikrinti ir rūsio langelių būklę. Daugybėje namų rūsio langeliai būna nesandarūs ar neturi stiklo. Per rūsio langus patekęs šaltis ne tik šaldo I-ojo aukšto gyventojų grindis, bet ir gali pakenkti visiems gyventojams jeigu užšaltų šalia langelių praeinantys vamzdžiai. Subalansuokite šildymo sistemą Prasidėjus šildymo sezonui administratoriai sulaukia daug gyventojų skundų dėl nepakankamo arba per didelio šildymo. „Pavyzdžiui, šį rudenį viename daugiabutyje gyvenanti moteris su dviem mažais vaikais kreipėsi, nes jos kambariuose buvo tik 16-18 laipsnių šilumos. Padidinus šildymo intensyvumą butas sušilo iki 20oC, tačiau butai 5-tame aukšte užkaito iki 26oC. Tokie skirtumai signalizuoja, kad namo šildymo sistema išbalansuota, joje tikslinga sumontuoti balansinius ventilius“, – problemos priežastis aiškina specialistas. Anot jo, specialūs ventiliai suvienodina temperatūras atskiruose šilumos vamzdžiuose ir išvengiama situacijų, kai norint viename bute palaikyti 20 laipsnių temperatūra, kitas kaista iki 25 laipsnių. Su balansiniais ventiliais šildymo sistema dirba žymiai mažesniais parametrais ir tai taupo gyventojų pinigus. Daugiau informacijos „Integrity“ PR

Prasidėjus šildymo sezonui administratoriai sulaukia daug gyventojų skundų dėl nepakankamo arba per didelio šildymo. 147

INŽINERIJA

„TECHNOLOGIJOS TURI PADĖTI ŽMOGUI SPRĘSTI PROBLEMAS, O NE JAS KURTI“ AGNĖ AUGUSTINAITĖ; VGTU

Su Dovile Kurpyte susitinkame vilniečių jau pamėgtoje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) doktorantė bei Elektronikos fakulteto lektorė tiksli kaip laikrodis ir, nors susitinkame po dienos darbų, duodama man ranką plačiai šypsosi. Dovilės ilgai pristatinėti nereikia. Laimėjusi IEEE 8 regiono (Europa, Afrika, Vidurinieji Rytai (daugiau nei 100 šalių)) apdovanojimą, viena iš tarptautinio mokslo komunikacijos talentų konkurso „Šlovės laboratorija“ (angl. FameLab) finalininkių, dalyvavusi mokymuose su BBC mokslo populiarinimo žurnalistu, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė ir tarybos narė, pašnekovė entuziastingai atsakinėja į klausimus, o jos atsakymai išduoda, kad šios moters karjera vystosi puikiai. Jaunoji mokslininkė prasitaria apie hobio įkvėptą būsimą verslą – pabėgimų kambarį, kuriame galės dar plačiau eksperimentuoti su elektronika ir kurti. Tiesa, tai nebus siaubo kambarys, nes „žmonės ir taip pakankamai bijo technologijų“. Apie tai, ar reikia jų bijoti, ko tikėtis ateityje ir kaip pasisemti kuo daugiau iš studijų metų, ir kalbamės su Dovile. Šiandien jau turbūt visi žino, kad praktika tokia pati svarbi kaip ir studijos. Tau puikiai pavyko tai suderinti.

148

Kaip studentams joms pasisemti? Visų pirma, reikia domėtis naujausiomis technologijomis ir atitinkamų organizacijų veikla. Aš priklausau Elektros ir elektronikos inžinierių institutui (IEEE). Tai yra tarptautinė elektros ir elektronikos inžinierių asociacija, kuri vienija daugiau kaip 160 šalių, o tokie genijai, kaip T. Edisonas ar A. G. Belas, yra vieni iš jos įkūrėjų. Pasaulinių susitikimų metu visi nariai iš skirtingų pasaulio šalių sėdi prie vieno stalo, diskutuoja apie naujoves, nors dėl politinės situacijos ir negali vieni pas kitus vykti. Tokiuose susitikimuose visi dalijasi savo kodais, patirtimi, sprendimais ir toks požiūris, kad „čia mano“, neegzistuoja. Tuo labiau kad šiuo metu aktyviai skatinamas open science, arba atviras mokslas, kai tu pasidaliji savo algoritmu, duomenimis tam, kad kiti galėtų išbandyti ir kurti toliau. Aš siūlyčiau eiti į organizacijas, seminarus, klausyti internetinių seminarų ir daryti tai, kas tuo metu atrodo įdomu. Išbandydami kuo daugiau įvairių dalykų, geriau suprantame, kuriuo keliu toliau eiti.

se. Tokiu būdu mes, neturėdami jokių intencijų, galime išanalizuoti duomenis ir susidaryti vieną ar kitą vaizdą. Patarimas būtų toks – internete informaciją apie save reikia pateikti sąmoningai ir suvokti, kad prie jos prieigą turės visi labai norintys. Tiesa, dabar naujasis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) neleidžia rinkti informacijos apie mūsų elgesį internete ir kitų mus identifikuojančių duomenų: religinių pažiūrų, profsąjungų, biometrinių duomenų, su genetika, medicina susijusios informacijos. Bet, nepaisant BDAR, internete reikėtų pateikti tik tą informaciją, kurią nori, kad žinotų kiti. Ji neturi būti labai asmeniška. Jeigu norime, kad mums nesiūlytų atsitiktinių prekių ar paslaugų, galime drausti prieigą prie mūsų duomenų arba pasirinkti įvairius apribojimus. Pavyzdžiui, aš savo telefone leidžiu programėlei sekti mano vietą ir kiekvieną paspaudimą telefone. Taigi galiu ne tik planuoti, bet ir lengvai analizuoti, kaip paskirstau laiką. Bet ar tai gerai? Ar nieko blogo, kad Tave seka?

Ar studijuodama užsiėmei kažkokia papildoma veikla, susijusia su profesiniu tobulėjimu?

Ši programėlė – tai virtualus asistentas. Šiuo atveju technologija leidžia man pasiekti didesnį efektyvumą.

Studijuodama VGTU elektronikos inžinerijos bakalaurą atlikau praktiką viename Vokietijos institute, kuriame programavau su vaizdų apdorojimu susijusias technologijas ir būtent ten šia technologija ir susidomėjau. Grįžusi parašiau bakalauro, magistro darbus ir dabar ruošiu disertaciją šia tema – viską su tuo ir sieju. Bakalauro darbe nagrinėjau veidų atpažinimo technologijas ir jau tada bendradarbiavau su verslu. Studijuodama magistrantūroje vėl dalyvavau tarptautiniame projekte Turkijoje, kur dirbome prie kibernetinio saugumo (angl. cyber security) projektų. O dabar dirbu su papildyta realybe, stereoskopiniais vaizdais ir intelektualiomis sistemomis. Šalia studijų visą laiką vykdydavau vaizdų apdorojimo projektus. Dalies projektų atsisakydavau dėl nesutampančio požiūrio, nes, jei aš matau, kad technologija gali būti panaudota prieš žmoniją, tokių projektų nesiimu – čia asmeninis mano, kaip programuotojos, etinis kodeksas. Technologijos turi padėti žmogui spręsti problemas, o ne jas kurti.

Ir nėra taip, kad visa ši kelionė atsiduria programėlės kūrėjų rankose?

Kalbant apie programuotojų etiką, „Cambridge Analytica“ skandalas, kai buvo nusavinti dešimtys milijonų „Facebook“ naudotojų profilių, privertė visus kritiškiau vertinti socialines medijas ir kitas programėles. Kokių veiksmų galime imtis, kad mūsų duomenys būtų saugūs? Ar užtenka neleisti programėlėms mūsų sekti, gauti prieigą prie asmeninės informacijos ir kitų duomenų?

Jau pati paminėjai ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Ar el. pašto dėžutes užplūdę prašymai patvirtinti leidimą ir toliau naudoti mūsų duomenis arba spaudžiami mygtukai „sutinku“, užėjus į įvairius tinklalapius, daro mus saugesnius?

„Cambridge Analytica“ atveju buvo sukurta speciali programėlė, kuri pasisavino 270 tūkst. žmonių duomenis su leidimu prieiti prie jų draugų informacijos. Iš viso buvo nusavinta beveik 87 milijonai profilių, kuriuos buvo siekiama išsegmentuoti, pasižiūrėti, kokie jų yra požiūriai, ir tokiu būdu daryti įtaką rinkiminėse kampanijose. Šiuo atveju duomenų rinkimui buvo specialiai sukurta programėlė, bet tai galime daryti ir be papildomų programėlių. Atsidarę bet kurio žmogaus profilį socialiniuose tinkluose mes jau galime susidaryti įspūdį apie tą žmogų: ką jis veikia, kokie jo ryšiai su kitais žmonėmis, kas jo artimieji, su kuo daugiausiai leidžia laiko, kas vyrauja fotografijo-

Taip, tačiau panaudoti surinktą informaciją gali labai ribotai. Šiandien visi, kas naudojasi skirtingomis mobiliosiomis operacinėmis sistemomis, yra identifikuojami. Žmonėms, kurie nenori, kad apie juos rinktų informaciją, darosi itin sudėtinga. Nepriklausomai nuo to, ar mes duodame prieigą, ar ne, kompanijos žino ir analizuoja duomenis, kad kiti vartotojai, kurie duoda visas prieigas, galėtų maksimaliai pasinaudoti sukuriamu informacijos lauku. Bet ar tai yra blogai? Čia kiekvienam reikia pasvarstyti. Kas yra internete, viskas gali būti prieinama. Tik reikia pagalvoti, kiek kažkas yra suinteresuotas sumokėti tūkstančių ar milijonų, kad įsilaužtų ir patikrintų visus duomenis. Tad geriau telefono nuotraukų galerijoje neturėti kompromituojančių nuotraukų.

Pagrindinis BDAR tikslas, kad žmonės jaustųsi saugesni jų pačių duomenų naudojimo atžvilgiu, nes vienu metu prasidėjo didžiulių duomenų bazių perpardavinėjimai tretiesiems, penktiesiems, septintiesiems ir pan. asmenims. Labai daug universitetams priklausančių el. paštų nutekėjo ir pateko į didžiules tūkstantines duomenų bazes, kad įmonės galėtų jas nusipirkti ir siųsti reklamą. Patys el. paštų savininkai nei žinojo apie tai, nei jiems reikėjo to. Tad vienas iš BDAR tikslų ir buvo, kad asmeninė informacija būtų apsaugota nuo bet kokio pašalinių disponavimo ja. Kitas BDAR tikslas – mažinti diskriminaciją. Internete prasidėjo persekiojimai ir įvairūs išpuoliai prieš religines bendruomenes, etnines mažumas, dėl seksualinių pažiūrų. Norint to išvengti, dabar duomenys gali būti

149

INŽINERIJA

renkami tik su žmogaus sutikimu ir užtikrinant, kad jis susipažino su tuo, kur jie bus naudojami. Nežinia, ar dėl įvykusių skandalų, ar dėl asmeninės patirties, bet panašu, kad vartotojai darosi vis sąmoningesni technologijų vartojimo atžvilgiu, tuo tarpu jų kūrėjai – kūrybiškesni. Kuriamos programėlės ir technologijos kasdien pralenkia pačios save. Kodėl kūrybiškumas reikalingas moksle? Čia pradėsiu nuo A. Einšteino žodžių, kurie man labai patinka: „Su logika nueisi iš taško A į tašką B, o su kūryba gali nueiti visur.“ Tai labai gili ir graži idėja, kuri leidžia panagrinėti kūrybiškumo svarbą moksle. Jeigu mes turime tik logiką, gal ir prigaminsime daug dalykų, bet iš kur tada atsiras naujovės? Inovacijos? Kūrybiškumas leidžia rastis naujam funkcionalumui, požiūriui ir, be abejonės, yra labai reikalingas. Rašydama magistro darbą dirbai su papildyta realybe. Kaip manai, kokios yra jos pritaikymo galimybės? Pavyzdžiui, Valstybės pažinimo centras puikiai ja pasinaudojo edukaciniais tikslais. Kaip ji galėtų padėti spręsti problemas ir kitose srityse? Papildytą, virtualią, mišrią ir visas kitas realybes galima panaudoti itin plačiai. Manau, kad beveik kiekvienoje srityje. Pavyzdžiui, švietimo sektoriuje. Vietoje to, kad istorijos vadovėliuose būtų pateiktas ilgiausias tekstas, galima būtų aprašyti mažą istoriją, o šalia jos įdėti nuotrauką, iš kurios iškiltų vaizdas, rodantis, kaip vyko tas ar kitas įvykis. Juk niekas nepamena, kokią pirmą datą ar formulę išmoko, tačiau puikiai visi prisimena, kaip išmoko važiuoti dviračiu! Jeigu mes kuriame nuobodžią mokymosi programą ir liepiame mokytis viską atmintinai, sulaukiame tik trumpalaikių rezultatų. Trumpoji atmintis leidžia atsiminti visą informaciją tik vieną dieną. Po savaitės liks tik apie 10 proc. informacijos, o po mėnesio neatsiminsime nieko. Kalbant apie turizmą, jau dabar yra sukurta tokia technologija, kuri leidžia priėjus prie pastato savo telefone pamatyti visą jo istoriją: kas ten gyveno, kaip jis keitėsi per dešimtis metų ir pan. Kita šios technologijos pritaikoma sritis – medicina. Jei ketvirtadalis veido yra sužalota, jis deformuotas arba visiškai sutrupinta ranka, tai tokiose situacijose kūno dalys būna praradusios tikrąją formą. Tokiu atveju papildyta realybė sugeneruoja vaizdą, kuris leidžia pamatyti, kur turėtų būti kaulai, ir sudėjus plokšteles galima atlikti daug tikslesnes operacijas. Tai tik keli pavyzdžiai, o galėčiau juos vardyti bet kurioje srityje, tiesa pasakius, sunkiau sugalvoti, kur papildytos, virtualios ar mišrios realybės nebūtų galima panaudoti. Naujienų kanalas „Al jezeera“ filmuoja 360 laipsnių istorijas, kur gali dalyvauti reportaže lyg būtum ten. Tačiau kol kas tai labai brangu. Kiek realu pritaikyti papildytą realybę vadovėliuose? Ar tai dar labai toli? Mes ten jau esame ir jau kurį laiką. Viskas priklauso nuo noro pritaikyti ir prisijaukinti naująsias technologijas. Visai neseniai vedžiau seminarą Lietuvos švietimo ben-

150

druomenei apie tai, kaip galima panaudoti virtualią realybę švietimo sistemoje. Per klausimų sesiją pirmas klausimas, kurį išgirdau: „Ar tai brangu?“ Ne, akinius, kuriais mes nusikeliame į kitą pasaulį, galima įsigyti už 2 eurus panaudojant jau dabar turimus mobiliuosius telefonus. Didelių investicijų ar daug papildomų žinių nereikia, o rezultatas gali būti stulbinantis. 2015 m. turėję pasirodyti išmanieji „Google“ akiniai greitai nuėjo užmarštin – buvo atšaukta jų gamybą, nes produktas nepasiteisino. Kaip manai, kas yra svarbu atsirandančiai technologijai ar programėlėms, kad jos būtų priimtos visuomenės? „Google“ akiniai nebuvo patogūs, o žmogus, juos užsidėjęs, atrodydavo keistai. Šiandien ir toliau aktyviai kuriami išmaniųjų akinių prototipai, svarbiausia tai, kad jie būtų lengvi, didelės raiškos ir vizualiai patrauklūs. Žmonėms labai rūpi, kaip jie atrodys su vienu ar kitu prietaisu. Ir tik tada svarbu, ką jie per tuos akinius matys. Entuziastai jau seniai nešioja išmaniuosius akinius ir randa kur juos pritaikyti, bet plačiojoje visuomenėje tokie akiniai nepaplito dėl to, kad buvo nepatogūs ir per brangūs toms funkcijoms, kurios buvo siūlomos. Galbūt dabar labiau vystosi virtualių namų pagalbininkai, esantys mūsų telefonuose. Jie gali išsiųsti el. laiškus, juos užrašyti mums diktuojant ir buitį padaryti lengvesne. Dirbtinis intelektas (DI) šiandien yra viena pagrindinių technologijų ir kūrybiškumo konferencijų temų. Panašu, kad egzistuoja dvi vyraujančios nuomonės šiuo klausimu: dirbtinis intelektas kaip ateitis arba kaip grėsmė mūsų visų saugumui. Jeigu Tau būtų pasiūlyta prisidėti prie tokios technologijos kūrimo, kokią problemą sprendžianti technika tai būtų ir kaip įtikintum visus, kad dirbtinis intelektas vieną dieną neatsisuks prieš mus pačius? Čia galime grįžti prie etikos ir programuotojo vertybių. Kas yra svarbiausia gyvenime programuotojui? Tai svarbu, nes dirbtinis intelektas yra matematika: daugybė formulių specifine seka, kurios gali keisti savo koeficientus ir dėl to priimti sprendimus, pamatyti šablonus, struktūras. Jeigu mes norime, kad dirbtinis intelektas išspręstų pasirinktą problemą, svarbu tai, kad ji aiškiai būtų formuluojama, koks pagrindinis tikslas ir į ką atsižvelgiama šio tikslo siekiant. Jei yra aiškiai iškelti tikslai, kur atsižvelgta į svarbiausius komponentus, laikomasi vertybių ir žmogaus gyvybė vertinama, tada visi rezultatai bus pakankamai neblogi ir robotai nenorės sunaikinti žmonių (šypsosi – aut. past.). Ar jie išsivystytų tiek, kad galėtų apie tai galvoti? Reikia žinoti būdų, kaip juos išjungti. Kurdami sistemą, mes, programuotojai, galvojame apie tai, koks yra tos sistemos tikslas, kokią funkciją ji turi atlikti ir kokiu būdu visa tai galima pakeisti, išjungti, koordinuoti. Dirbtinis intelektas – didžiuliai skaičiavimai, atsižvelgimai ir pagalvojimai: „O, kas jeigu...“ Dirbtinis intelektas jau dabar pakeitė nemažai nekvalifikuoto darbo, o žmonės gali sukurti daug įdomesnių dalykų. Dėl to, kad žmonės neteks darbo, nereikėtų bijoti, nes vis atsiranda naujų specialybių. Jeigu manote, kad jūsų

vą ir čia ieško specialistų, kuriais mes šiandien tikrai galime didžiuotis. Pačios technologijos plėsis ten, kur žmonės investuos ir kokia bus ekonominė bei politinė situacija šalyje. Elektroninių automobilių pardavimai didėja, įdomu, kada mūsų teisinė sistema leis naudotis autonominiais automobiliais, bet tai jau priklausys nuo politinės valios. Jau dabar matome, kokie populiarūs elektriniai paspirtukai. Artimiausiu metu turėtų dar labiau paplisti virtuali, papildyta ir mišri realybė. Bendra tendencija, kad greičiausiai plinta tai, kas susiję su mobilumu, sveikata, pavyzdžiui, žingsnių skaičiuokliai, širdies ritmo matuokliai ir pan. Galiausiai virtualūs asistentai padės pasiekti daug didesnį asmeninį efektyvumą ne tik treniruočių metu ar reguliuojant apšvietimą, temperatūrą namuose. specialybė išnyks, pasiruoškite tam iš anksto. Dabar itin aktualus mokymasis visą gyvenimą. Mokymosi metodai kinta, todėl kuo toliau, tuo lengviau bus persikvalifikuoti, naujos technologijos reikalauja naujų sprendimų. Planuojama, kad iki 2050 metų nebeliks 60 proc. dabar esančių specializacijų. Bet prisiminkime, kiek specializacijų, kurios dabar yra itin populiarios, atsirado per pastaruosius 5 metus... Kaip informacinės technologijos, Tavo nuomone, keis Lietuvą per artimiausią penkmetį? Ko galime tikėtis ir kokias įmones verta stebėti laukiant pokyčių? Labai smagu, kad užsienio kapitalo įmonės ateina į Lietu-

Ruošdamasi šiam interviu supratau, kad gana retai skaitau žurnalus apie technologijas. Gal turėtum ką nors man ir skaitytojams parekomenduoti? Kokiuose žurnaluose, podkastuose ar Youtube kanaluose galima rasti kokybiškos informacijos apie technologijas? O gal galvoje sukasi knygos pavadinimas? Na, visų pirma, pasirinkus vieną ar kitą kanalą, svarbu išsiaiškinti, šaltinio kvalifikaciją kalbėti tuo klausimu. Klausyti ir žiūrėti reikia tuos šaltinius, kuriuose turinį kuria patys mokslininkai ar savo srities profesionalai. Vienas iš tokių pavyzdžių yra IEEE. Užėję į oficialų asociacijos interneto puslapį galite rasti tiek mokslinę duomenų bazę, tiek ir mokslo populiarinimo straipsnių.

151

INŽINERIJA

Daiktų internetas – jau dabartis

Dažniausiai daiktų internetas yra aptariamas kaip technologija, pakeisianti dar tik rytojaus kasdienybę. Tačiau jau šiandien informacija tarpusavyje besikeičiančių įrenginių pasaulyje yra per 11 milijardų, o kai kurie jų atrodo lyg iš fantastinių filmų. Būtent apie tai ir kalba ekspertas Arnoldas Lukošius, pristatydamas 4 stebinančius daiktų interneto pavyzdžius, egzistuojančius ir veikiančius jau dabar. ANDRIUS BARANAUSKAS

152

1. „Veidrodėli veidrodėli, pasakyk...“ Įsivaizduokite, pažvelgiate į veidrodį, o jis pataria kokį veido kremą rinktis ir primena apie artėjantį susitikimą. Tai jau realybė – specialiomis programėlėmis su išmaniaisiais susietų ir valdomų veidrodžių rinkoje yra ne vienas. Šie įrenginiai atrodo lyg sieniniai kompiuteriai ir stebina savo funkcijomis. Vieni atvaizduoja kalendorių, laiką, oro temperatūrą ir turi jutiklinį ekraną (angl. Touchscreen). Kiti, valdomi balsu, gali išsiųsti el. laišką, naršyti internete ar rodyti vaizdo įrašus. Kai kuriuose yra net integruotos kameros, kurios skenuoja veido odą ir atlieka jos būklės analizę.

153

INŽINERIJA

2. „Kalbantys“ drabužiai Drabužiai, kurie renka informaciją apie juos dėvinčiojo judesius, sveikatos būklę ir dalija patarimus? Juos jau šiandien galima įsigyti internetu ir naudoti kartu su programėlėmis telefone. Norintys pasiekti geresnių rezultatų jogoje gali įsigyti „Bluetooth“ ryšiu veikiančias „Nadi X“ tampres, kurios suvibruoja ties klubais, keliais ar čiurnomis, kai reikia pakeisti kūno poziciją. Bėgiojantiems bendrovė „Lumo Bodytech“ siūlo šortus, kuriuose įmontuoti jutikliai matuoja širdies ritmą, bėgimo ir stabdymo greitį. Saugiu įdegiu pasirūpino prancūzų gamintojai „Neviano“ – jų sukurtas maudymosi kostiumėlis tikrina kenksmingų UV spindulių kiekį ir pranešimu į telefoną informuoja, kai saulės vonias reikėtų nutraukti.

3. Išmanus miestas: gudrios šiukliadėžės ir tvarus apšvietimas Daiktų internetas gali palengvinti ne tik atskirų žmonių kasdienybę, bet ir pagerinti miestų funkcionavimą. Tyrimų ir rinkos analizės bendrovės „Navigant Research“ statistika rodo, kad šiuo metu pasaulyje yra vykdomi net 355 išmanaus miesto projektai. Pavyzdžiui, Barselonoje jau dabar gatvių žibintai įsijungia tik miestiečiams einant pro šalį, o išmanios šiukšliadėžės valymo bendrovei išsiunčia pranešimą, kuomet užsipildo. Londono automobilių stovėjimo aikštelėse įmontuoti davikliai informuoja vairuotojus apie laisvas vietas, o Kopenhagos šviesoforų sistema buvo papildyta dviratininkams palankesniu automobilių srauto skirstymu. Prognozuojama, kad panašiems sprendimams miestai iki 2025-ųjų išleis daugiau nei 88 mlrd. JAV dolerių. 4. Kitokia sveikatos priežiūra Medicinos ateitis – taip pat siejama su daiktų internetu. Jau dabar daugelis nešioja sveikatos būklę fiksuojančias apyrankes, kurių sukaupta informacija praverčia gydytojams, o ateityje sveikatos priežiūra turėtų tapti vis labiau nuotolinė. Vienas naujausių pasiekimų – gliukozės matuoklis, kuris tikrina paciento gliukozės kiekį kraujyje, nuskaitydamas jutiklį dėvimą ant rankos. Šis prietaisas leis 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams išvengti nuolatinių dūrių ir visuomet žinoti savo būklę. Be to, daiktų internetas jau naudomas ir pačiose gydymo įstaigose. Pavyzdžiui, „Philips“ sukurtas sprendimas „e-Alert“ realiu laiku stebi ligoninėse veikiančią techniką bei gyvybės palaikymo aparatus ir iš anksto pastebi galimą gedimą. Daugiau informacijos "Tele2"

154

155

KINIJOS LAS VEGASAS –

Makao GRETA LOPETKAITĖ, NUOTR. „BALTIC TOURS“

Į tankiausiai pasaulyje apgyvendintą vietovę – Makao plūsta ne tik azartiški azijiečiai, bet ir užkietėję lošėjai iš viso pasaulio. Būtent turizmas ir azartiniai žaidimai regionui „atneša“ daugiausia pajamų – vien praėjusiais metais lošimai Makao sugeneravo net 33,13 mlrd. JAV dolerių. Tačiau kelionių ekspertai tikina, kad Kinijos Las Vegasu pramintas regionas – patraukli kryptis ne tik azartinių žaidimų mėgėjams. Neįprasti butaforiškos architektūros sprendimai bei netikėta azijietiškos ir portugališkos kultūros samplaika – tai, kas skatina Honkonge viešinčius poilsiautojus atvykti į Makao bent dienai.

Kinija, kurioje neprireiks vizų Pasak neseniai iš Honkongo sugrįžusių kelionių ekspertų Rasos Levickaitės ir Norberto Kazlausko, vos kiek daugiau nei 30 kv. km plote išsidėstęs ir per 650 tūkst. gyventojų turintis Makao yra itin parankus pasirinkimas kelionei po Honkongą paįvairinti. „Viešintieji Honkonge neretai leidžiasi į vienos dienos išvyką po Makao – būtent tokį keliones scenarijų pasirinkome ir mes. Makao nuo Honkongo yra nutolęs kiek daugiau nei 60 km, todėl greituoju keltu jį patogiai pasiekėme greičiau nei per valandą. O štai norintieji sutaupyti laiko,

bet ne pinigų iš Honkongo į Makao gali nuskristi sraigtasparniu. Įspūdžių kupina maždaug 15 minučių kelionė atsieis 450 eurų“, – pasakoja R. Levickaitė. Situaciją lengvina tai, kad norint apsilankyti Makao, kaip ir Honkonge, Europos Sąjungos piliečiams nereikalingos vizos. „Honkonge ir Makao galioja Europos Sąjungos piliečiams kelionę supaprastinantis bevizis režimas. Tuo tarpu patį Honkongą nesunkiai pasieksite oro linijomis „Aeroflot – Russian Airlines“, kurios 7 kartus per savaitę siūlo laiko ir kokybės prasme itin patogius jungiamuosius skrydžius iš Vilniaus į Honkongą su vienu persėdimu Maskvoje. Skrydžiai vykdomi „Boeing – B777“ ir verta paminėti, kad 2018 m. juose siūlomas „Comfort“ aptarnavimo klasės maistas buvo įvertintas geriausiu pasaulyje, taigi į Azijos nuotaiką jau galima įsilieti skrydžio metu“, – patarimais dalijasi N. Kazlauskas. Itin patogu ir tai, jog Makao galima atsiskaityti tiek Makao, tiek Honkongo, tiek Kinijos valiuta, kuri keičiama turistams palankiu santykiu vienas su vienu. Butaforinė architektūra ir pramogos, vertos Gineso rekordo Kaip pasakoja kelionių ekspertai, vos tik atvykus į Makao iš Honkongo dangoraižių masyvo patenkama į visai kitokį, butaforijos kupiną pasaulį, kur gyvenimas ne tik virte

verda, bet ir žėri. Pagrindiniai Makao atributai: besidriekiantys lošimų kurortai, auksu ir marmuru žibančios, bet iš tiesų plastikinės pastatų sienos, išskirtinė ir netgi keistoka architektūra. „Makao architektūra – nebūtinai graži, tačiau įdomūs pastatų dizaino sprendimai įspūdį palieka ir atmintyje įsirėžia ilgai. Pavyzdžiui, Grand Lisboa viešbutis su auksiniu kupolu primena milžinišką veidrodinę gėlę, o Venecijos viešbutis (angl. The Venetian Macao Resort Hotel) su Rialto tiltu, kanalų ir gondolų motyvais atkuria Venecijos paveikslą. Būtent akį traukiantys, savotiškus meno kūrinius primenantys kazino viešbučiai sudaro didžiąją dalį Makao architektūros – jei ekskursijos metu aplankysite 15 objektų, tai greičiausiai 10 iš jų bus kazino viešbučiai“, – tikina R. Levickaitė. Tie, kas lošti nemėgsta ir nori aštresnių pojūčių, Makao gali išbandyti ekstremalią pramogą – šokimą su guma nuo 233 metrų aukščio bokšto atbrailos. Pastaroji yra aukščiausia vieta pasaulyje, nuo kurios galima atlikti šuolį, todėl ši pramoga verta Gineso rekordo. „Ekstremalaus skrydžio stebėtojų ir palaikytojų bokšto apžvalgos aikštelėje susirenka ne ką mažiau nei pačių šuolininkų. Vieniems adrenalino suteikia vien klykiančių, išbalusių, kartais ir panikos priepuolių ištiktų arba avantiūristiško polėkio pagautų ekstremalų stebėjimas, kiti, kaip ir aš pats, gailisi tokia proga nepasinaudoję patys“, – atvirauja N. Kazlauskas.

157

INFRASTRUKTŪRA

O jei šokti su guma atrodo pernelyg baisu, bet vis tiek norisi kilstelėti adrenalino lygį, galima rinktis kiek „saugesnę“ pramogą Sky walk – pasivaikščiojimą aplink Makao bokšto žiedą gryname ore prisirišus karabinais. Viešint Azijoje pabuvoti Portugalijoje? Misija įmanoma! Nuvykus į Makao poilsiautojus dažnai stebina portugališki gatvių, reklaminių iškabų pavadinimai ar portugalų kalba bendraujantys vietos gyventojai. Mat istorinės aplinkybės lėmė, kad nuo 1557 metų iki pat 1999-ųjų Makao priklausė Portugalijai. „Šis regionas yra ilgiausiai Europos kolonija išlikusi Kinijos dalis, todėl tiek portugalų kalbos, kuri šalia kinų kalbos yra dar viena valstybinė, tiek kultūros palikimas Makao ir šiomis dienomis juntamas palyginti ryškus“, – teigia R. Levickaitė. Portugališkos kultūros pėdsakai geriausiai atsiskleidžia istoriniame regiono centre – UNESCO saugomame Makao senamiestyje. „Tai portugališka bei kiniška dvasia persmelktų šventyklų, siaurų gatvelių, žavingų skverų ir bažnyčių kolekcija, išskirtinė Vakarų bei Azijos pasaulių asimiliacija. Tik čia vaikštinėdamas vienu metu gali pasijusti esąs dvejose vietose: aprūkę žvejų namukai, jūros kvapas, alėjų ir statinių motyvai, portugališka muzika dvelkia Europa, tačiau viso to fone išnyrančios kelios kinų šventyklos primena, kad

158

čia vis dėlto esama Azijos“, – pasakoja „Baltic Tours“ kelionių ekspertė. Beje, jei Honkonge skanios, natūralios kavos gauti sunku, tai Makao pačios šviežiausios, pagal portugališkas tradicijas paruoštos kavos galima atsigerti ir pirmoje pasitaikiusioje stoties kavinukėje. Argi tai – ne dar viena priežastis, kodėl verta apsilankyti Makao? Daugiau informacijos „Vipcommunications“ ir „Baltic Tours“

159

INFRASTRUKTŪRA

Trakų kultūros rūmų rekonstrukcijos projektas Trakai užsimojo atnaujinti savo veidą: ketina rekonstruoti prieš daugiau nei 30 metų statytus kultūros rūmus. SIGITA NEMEIKAITĖ

160

Trakų kultūros rūmų rekonstravimo architektūrinio projekto konkursui pateikti 4 konkursiniai darbai. Konkursą organizavo Trakų rajono savivaldybė kartu su Lietuvos architektų sąjunga. Tikimasi, kad 1985 metais statyti Trakų kultūros rūmai bus atnaujinti per keletą pastarųjų metų. „Rėmėmės gerąja pasaulio praktika skelbti viešąjį konkursą tokio svarbaus objekto kaip Trakų kultūros rūmų rekonstrukcijai. Dar 2016 metais organizavome atviras architektūrines dirbtuves, kuriose buvo išgryninti miesto poreikiai ir architektūrinės kryptys. Siekiame, kad atnaujinti kultūros rūmai būtų ne tik svarbus bendruomenės centras, bet ir pastatas, kuris puoš Trakų miestą ir išryškins unikalią erdvę į Totoriškių ežerą. Džiaugiamės konkursui pateiktų darbų kokybe ir, žinoma, nekantraujame pradėti projekto įgyvendinimo darbus“, – komentuoja Trakų rajono savivaldybės merė Edita Rudelienė. Konkursui darbus pateikė keturios architektų kūrybinės grupės, kurių tapatybė iki konkurso rezultatų paskelbimo neatskleidžiama. Architektūros konkurso laimėtojams savivaldybė skirs prizus: 1 vietos laimėtojams bus įteiktas 8 tūkst., antros – 4,5 tūkst., trečios vietos – 2,5 tūkst. eurų prizai. „Viešas architektūros konkursas leidžia statytojui, šiuo atveju Trakų rajono savivaldybės administracijai, išsi-

rinkti geriausiai lūkesčius atitinkančią viziją, kokybiškiausią architektūrinį ir urbanistinį sprendinį, įtraukti visuomenę. Be to, tai atsiperka vėlesniuose projektavimo ir statybos etapuose. 2017 metais įsigaliojęs Architektūros įstatymas taip pat sako, kad architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo ar projektavimo atvejais turi būti rengiami architektūriniai konkursai. Taigi, džiaugiuosi vykstančiu konkursu, pateiktų darbų kokybe ir tikiuosi, kad geriausia idėja bus įgyvendinta“, – sako savivaldybės vyriausiasis architektas Povilas Montvila. Kultūros rūmų rekonstrukcijos projektai eksponuojami Trakų rajono savivaldybės Didžiojoje salėje. Viešas projektų aptarimas vyks lapkričio 20 dieną, 17.30 val., komisija projektus vertins lapkričio 23 d. Vertinimo komisijos nariai: Povilas Montvila, Trakų r. savivaldybės vyriausiasis architektas, Darius Kvedaravičius, Trakų r. savivaldybės administracijos direktorius, Saulius Leinartas, Trakų r. savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas, Lietuvos architektų sąjungos (LAS) atstovės architektės Giedrė Filipavičienė, Asta Prikockienė, Gilma Gylytė. Komisijai vadovauja LAS atstovas, architektas Mindaugas Pakalnis. Komisijai išrinkus geriausią architektūrinį projektą, bus rengiamas techninis projektas, po kurio prasidės projekto įgyvendinimo etapai.

161

INFRASTRUKTŪRA

Prie Baltojo tilto atsiras naujas sporto aikštynas Aktyvaus laisvalaikio ir sporto erdvė Vilniuje prie Baltojo tilto greit pasikeis neatpažįstamai – taps patrauklesnė, saugesnė ir kur kas įdomesnė aktyviems, prie upės mėgstantiems poilsiauti vilniečiams ir miesto svečiams. Sostinės savivaldybė jau pradėjo atnaujinimo darbus buvusių aikštynų teritorijoje: išmontuoti pasenę įrenginiai, buvę lauko tinklinio aikštynai, riedlenčių parkas bei krepšinio aikštelės. Bendras visos teritorijos tvarkomos teritorijos plotas – apie 8,36 ha, tai tolygu 20 krepšinio aikštelių! Įdomu, kaip atrodys atsinaujinusios erdvės prie Baltojo tilto jau kitą vasarą? Dabartinė viešoji erdvė Baltojo tilto funkciškai bus padalinta į dvi dalis: pirmoji, miestiečių jau pamėgta, aktyvi, sportiška laisvalaikio praleidimo zona su aikštynais, antroji – natūraliai susiformavusi rekreacinė laisvalaikio praleidimo vieta. Aktyviojoje zonoje atsiras visiškai naujas modernus sporto aikštynas. Aktyvi zona Vilniečiai galės sportuoti lauko gimnastikos, lauko treniruoklių aikštelėse, atsiras ir atnaujintos net 9 paplūdimio tinklinio aikštelės. Visos sporto zonos orientuotos arčiau

162

Upės gatvės, atitraukiant jas nuo šlaito – sportuojantiems labiau atsivers Neries vaizdas. Smėliu padengtos tinklinio aikštelės bus aptvertos apsauginiu tinklu, taip pat numatytos ir laisvalaikio bei poilsio zonos šalia aikštelių. Viena iš būsimų aikštelių šiaurinėje dalyje bus apjuosta tribūnomis ir skirta rengti profesionalius tarptautinius lauko tinklinio turnyrus. Bus persirengimo kambariai su spintelėmis, dušais.

Šalia būsimų lauko tinklinio aikštelių atsiras 3 dvipusės krepšinio aikštelės. Šalia aikštelių, išnaudojant esamą reljefą, atsiras ir žiūrovams skirtos vietos bei laiptai. Greta bus suoliukų, šiukšliadėžių. Tarp tinklinio bei krepšinio aikštelių, arčiau Baltojo tilto atsiras ir visiškai atnaujintas riedutininkų parkas, skirtas įvairaus amžiaus riedutininkų grupėms. Šalia tilto bus įrengtos ir dvi vaikų žaidimų aikštelės, padengtos saugia gumos danga. Greta įrengiami suoliukai prižiūrintiems mažylius. Centrinėje sporto ir rekreacijos zonos šalia Baltojo tilto, iš abiejų pusių atskiriant medžių juosta, bus įrengtos lauko gimnastikos ir treniruoklių aikštelės. Greta bus ir suoliukai, dviračių stovai. Šioje krantinės terasos dalyje bus atnaujinta ir apie 1,4 km ilgio dviračių ir apie 3,6 km pėsčiųjų takų. Atkarpoje tarp Žaliojo ir Baltojo tilto, visai šalia Baltojo tilto atsiras ir naujai suformuota terasa su apviešimu bei nauja saugi nuovaža į krantinę. Šioje vietoje atsiras ir pontoninė prieplauka. Poilsio zona Miestiečių jau pamėgtoje „ramiojoje“ zonoje pirmenybė bus teikiama natūraliai susiformavusiai žaliajai erdvei. Slėnis prie Baltoji tilto – viena iš gyvybingiausių Vilniaus

viešųjų erdvių per pastaruosius ketverius metus čia ėmė dažniau rinktis miestiečiai, oro balionų entuziastai, baidarių, irklenčių sporto mėgėjai, organizuojama daug koncertų. Palaikant laisvos ir atviros erdvės idėją, šioje Baltojo tilto pusėje bus įrengta baidarių įlanka, lauko kavinė su 40 sėdimų vietų.

Kur sportuoti dabar? Kol vyksta darbai prie Baltojo tilto, miestiečiai gali aktyviai sportuoti atvirose aktyvaus laisvalaikio zonose. Keturiose riedlenčių parkuose Lazdynuose (Architektų g. 152), Pašilaičiuose (Medeinos g. 80), Fabijoniškėse (S. Stanevičiaus g. 55) bei Pilaitėje (Įsrūties g. prie M. Mažvydo progimnazijos), taip pat viešosiose erdvėse bei mokyklose, kuriose įrengtos krepšinio aikštelės ir futbolo aikštynai. Aktyvaus laisvalaikio ir poilsio naujų erdvių įrengimas yra vienas iš dešiniosios Neries krantinės rekonstrukcijos etapų, kurio metu iki 2019 m. pabaigos suplanuota visiškai atnaujinti krantinę nuo Tuskulėnų dvaro iki pat Žaliojo tilto. Šiame etape visas dėmesys skiriamas Baltojo tilto laisvalaikio zonoms. Čia darbai virs iki pat kitų metų birželio. Dešiniosios Neries krantinės rekonstrukcijos projektas finansuojamas iš sostinės savivaldybės biudžeto ir ES lėšų. Darbų vertė daugiau kaip 6,5 mln. Eur.

163

PROJEKTUOJAME IR GAMINAME PAGAL PATEIKTĄ ESKIZĄ, NUOTRAUKĄ AR BRĖŽINĮ. IŠSAKYKITE MUMS SAVO IDĖJĄ, O MES PAVERSIME JĄ BALDU! www.mbi.lt I Mob. +370 670 93222 I Mob. +370 657 97281

ŠVIESOS KONTROLĖ ĮNORINGAM SKONIUI UAB „Barema rytai“ Lietuvos rinkos lyderė žaliuzių srityje. Įmonė taip pat siūlo įvairių tipų ir modifikacijų susukamas grotas, ventiliacines groteles, pavėsines, aliumininius fasado profilius, aliuminius fasado dangtelius. www.baremarytai.lt