Structum 2019 liepa by STRUCTUM

2019 | Nr. 07

ŽURNALAS SĖKMINGAM VERSLUI

„Vaizduotė

svarbiau nei žinios. Žinios ribotos. Pasaulį varo vaizduotė.“ - Albert Einstein

www.structum.lt

tvora.com

isort.eu

QUATTRO JĖGA: REALI VIETA, KUR KONKURENCIJĄ PAKEIČIA SINERGIJA Miškinių g. 21, Vilnius

mazojiarchitektura.lt

joksita.lt

REDAKCIJOS ŽODIS

‘07

ISSN 2335-2108

2019 M. NR.7 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI

Lieti popieriaus lapą, vartai puslapius it pasaulius ir imi jausti kibirkštį – kažkas pažįstamo, suprantamo, norimo. Nejučia mintys pradeda sklaidytis ir tai, apie ką prieš sekundę galvojai, virsta vasaros lietuje tirpstančiomis dulkėmis, nuplautomis naujo troškimo, sukurto juodu rašalu išspausdintų žodžių, kurie pasakoja tūkstančio dienų istorijas, nukeliančias į neribotų galimybių visatas. Drįsti paklausti: „Ar žodžiai meluoja?“ Bet neturi drąsos ieškoti atsakymo, turinčio galią sugriauti mitus ir legendas. Nori, kad viskas, kas mintyse statyta, ir dar daugiau, liktų tvirtai pasitikti ateities, nes matai, kad šimto puslapių spalvose telpa milijonas siužetų apie varines vilties konstrukcijas ir netikėtus „šansus“ turėti viską. „Ir aš galiu čia būti“, – pasakai. Gali, jeigu nori. Į puslapius, kaip į pasaulį, telpa tiek, kiek reikia. Tiek, kiek manai, kad verta. VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

TURINYS

Protection has to be taken

personally. Efﬁcient equipment for protection, digital innovations, individual solutions, functional and fashionable clothing – as the world’s No. 1 show, A+A offers you an impressive range of the latest products and ideas. Come and see for yourself the best in functionality and comfort. Appropriate protection means an individual solution – because PEOPLE MATTER.

5 - 8 NOVEMBER 2019 DÜSSELDORF, GERMANY AplusA.de/safety

04 „HOUSE O“ – prabangos ir minimalizmo sintezė 08 Audrius Ambrasas: „Architektūra yra archajiškas menas“ 13 Kokią įtaką patalpų akustika daro mokinių rezultatams? 14 Menas kaip investicija 18 Kokią įtaką ateityje biologija turės architektūrai? 24 Ateities namai 26 „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ baldai – iš meistrų rankų 28 Vilniaus „Hilton Garden Inn“ ir „Live Square“ kompleksas – pirmasis ir vienintelis 50 Aukšto standarto pastato infrastruktūra - gerai klientų patirčiai 54 „Unideco“ centre – plytelių dėlionės subtilaus dizaino mėgėjams 56 Architektūriniai desertai – atgaiva esteto kūnui ir sielai 60 Miesto veidus keičia inovatyviausios vizijos 68 Ar statybų versle yra vietos kūrybiškumui? 74 Rygos „Akropolis“ – įspūdingas tarptautinės komandos kūrinys 84 Komplekso „M7 sport“ statybos – įveiktas iššūkis, kuriuo galima didžiuotis 86 Rekordiškai trumpos vokietijos automobilių elektronikos komponentų gamyklos „Hella“ statybos 92 Tebūnie šviesa! Kaip apšvietimas keičia mūsų kasdienybę 98 „City Light“ – kūrybinis šviesos sprogimas 100 Lietuvių išradimai: nuo mobilios palapinės iki miesto jūroje 103 Kelionės tikslas – kosmosas 106 3D tiltai – rytdienos stebuklas 110 Ratų blokavimo sistema gelbėja gyvybes

LEIDĖJAS

NUOTRAUKŲ AUTORIAI

UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199 DIREKTORĖ

Artūras Žukas, Tommaso Riva, Karolis Kiniulis, Paulius Čilinskas, Leonas Garbačiauskas, Norbert Tukaj, Audrius Ambrasas, K.Šatūnas, N. Willock, „Akropolis Group“ archyvas, „Eika“ archyvas, Pixebay, © istockphoto.com

Ignė Dutova info@structum.lt

REKLAMOS SKYRIUS

VYR. REDAKTORĖ

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

Vytautė Kazanavičiūtė vytaute@structum.lt

UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt

Jelena Grabovskaja jelena@structum.lt

VYR. FINANSININKĖ

DIZAINAS Dovilė Steniukynaitė dizainere@structum.lt ADMINISTRACIJA Aurelija Ruželienė administracija@structum.lt

German-Baltic Chamber of Commerce in Estonia, Latvia, Lithuania Vinco Kudirkos 6 _ LT-03105 Vilnius Tel. +370 5 264 7377 _ Fax +370 5 213 1013 duesseldorf.lt@ahk-balt.org _ www.ahk-balt.org

KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA

VYR. REDAKTORĖS PAVADUOTOJA

TEKSTŲ AUTORIAI Jelena Grabovskaja, Agnė Vilkišienė, Giedrė Linden, Justina Kaheen, Vytautė Kazanavičiūtė

Ona Afuvape Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą. Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. © UAB „STRUCTUM projektai“, 2019 © STRUCTUM, 2019 Elektroninę žurnalo versiją skaitykite www.structum.lt

K ONF ER E NC IJ A

DATA: 2019 m. rugsėjo 5 d. LAIKAS: 10 val. VIETA: kino teatras MULTIKINO PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius

TECHNOLOGIJOS IR INOVACIJOS ARCHITEKTŪROJE BEI STATYBOJE

„HOMES FOR INDOOR BUILDINGS FOR FUTURE WITH SMART TECHNOLOGIES.“

„ŠILTI, SIAURI, MODERNŪS. REYNAERS ALIUMINIO

„MIKROKLIMATO SISTEMŲ SINTEZĖ SU ARCHITEKTŪRA“

Dmitrijs Astašonoks UAB „Velux“ generalinis direktorius Baltijos šalims

Linas Kevelaitis UAB „Reynaers Aluminium“ direktorius

Ignas Jankauskas Inžinierius, įmonės įkūrėjas UAB „Šilumos namai“

„TENDENCIJOS, SĄLYGOJANČIOS GROHE INOVACIJAS VONIOS KAMBARYJE IR VIRTUVĖJE“

„TECHNOLOGIŠKA, BET POETIŠKA ARCHITEKTŪRA“

„NAUJA JUNGIKLIŲ KARTA“

Aistė Stankevičienė UAB „Grohe“ AG pardavimų atstovė Lietuvoje

Povilas Čepaitis UAB „Unitectus“ architektas

Eugenijus Maslauskas UAB „JUNG Vilnius“ produktų vadybininkas

Rėmėjai:

Dalyvavimas konferencijoje yra NEMOKAMAS, vietų skaičius ribotas! Daugiau informacijos ir registracija: www.structum.lt/konferencijos

ARCHITEKTŪRA

„HOUSE O“ – PRABANGOS IR MINIMALIZMO SINTEZĖ Nuotr. Tommaso Riva

Gamta ir menas, įsupti į prabangios, minimalizmo užuomazgas puoselėjančios elegancijos žaismą Indonezijos mieste Ubude stūkso it didingas monumentas. Architekto Alexis Dornier kūrinys – gyvenamasis namas – užburia natūralumo, aukštos kokybės ir jaukumo vientisumu, suteikiančiu objektui nepaprastą įspūdį.

ARCHITEKTŪRA

VIETA: Indonezija, Ubudas PLOTAS: 370 m2 ARCHITEKTAS: Alexis Dornier

GARSO BANGA, VIRTUSI ARCHITEKTŪRINIU GESTU Šis trijų miegamųjų namas suprojektuotas žmogui, kuris yra muzikantas ir kompozitorius. Išskirtinis objekto dizainas gimė iš noro įsivaizduojamą garso bangą paversti į konstrukciją, sukuriant įvairiapusį architektūrinį gestą, apibrėžiantį namo vidaus ir išorės erdvines savybes. Erdvus objektas apima net 370 m2 plotą (vien palėpės erdvė sudaro 150 m2 plotą). Antrame namo aukšte atsiveria įspūdingas vaizdas į sodriomis spalvomis nuspalvintą aplinką – žaliuojantį sodą ir aukštus kokosų medžius. Pastato konstrukcija ir pats korpusas suformuotas remiantis minimalizmo principais, kad tikslingai integruotųsi į vietovę ir nekonkuruotų su gamta, o tik ją papildytų, sukurdamas idealią panoramą.

ARCHITEKTŪRA

IŠSKIRTINIS INTERJERAS „House O“ namas išskirtinis ne tik unikaliomis kreivėmis, nuvingiuojančiomis stogu. Objektas stebina ir interjero sprendimais, o tiksliau – netikėta prabangos, minimalizmo ir gamtos žaismo sinteze, sukuriančią autentišką patirtį kiekvienam apsilankiusiajam. Šiltieji namo akcentai – medžio raštai – objektui suteikia gylio ir charakterio, priartina prie paprasto, nuosaikaus natūralumo. Tačiau, pavyzdžiui, išskirtiniai laiptai, tampantys ne tik praktiškumo elementu, bet ir skulptūriniu aspektu, pastatui suteikia prabangaus šaltumo. Pastate vyrauja ideali pusiausvyra tarp nuosaikumo ir prabangos, tobulai supinanti skirtingas vizijas į vientisą, originalų interjerą. ARCHITEKTO FILOSOFIJA Architekto Alexis Dornier architektūros filosofija – sujungti ir performuluoti kiekvieno architektūros projekto uždavinius. Anot kūrėjo, kiekviena architektūrinė užduotis yra unikali ir todėl ją sudaro anksčiau nematytas galimybių, problemų ir taisyklių rinkinys, turintis išskirtinę istoriją – dizaino koncepciją, vedančią į efektyvią kūrybą ir stabilią kuriamos aplinkos išraišką.

ARCHITEKTŪRA

AUDRIUS AMBRASAS:

„ARCHITEKTŪRA YRA ARCHAJIŠKAS MENAS“ Jelena Grabovskaja

Abejingais nepaliekančios meninės vizijos yra išpildytos kūrėjų, kurių darbai visuomet sukelia atsaką – stiprų ir sužadinantį jausmus, priverčiantį stabtelėti ir įsižiūrėti, įsiklausyti, o kartais netgi pasimokyti apie didingų kūrinių tikslą bei prasmę miestams ir žmonėms. Architektūra – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kuria galime didžiuotis dėl talentingų, kruopščių specialistų. Architektas Audrius Ambrasas, nuo 1991 m. vadovaujantis A. Ambraso architektų biurui, nepailstamai idėjas verčia realybe. Architektūra jam yra galvosūkis, supintas iš daugybės formulių, sistemų ir netgi ambicijų.

ARCHITEKTŪRA

Būtent apie tai – architekto misiją, architektūrą ir paveldą – šiandien ir kalbamės su Lietuvoje ir užsienyje apdovanotų bei nominuotų kūrinių autoriumi, architektu A. Ambrasu. Apie ką pirmiausia pagalvojate pradėdamas naują projektą? Architektūra iš esmės yra lėta. Nuo sumanymo iki jo įgyvendinimo kartais praeina ir dešimtmetis. Svarbiausias uždavinys architektui yra ne tie kasdien kylantys iššūkiai, bet visumos, bendros žmonijos vystymosi krypties suvokimas. Jeigu pavyksta užčiuopti tą esminę idėją, tai pastatas ir po dešimtmečio atrodo aktualus, jeigu ne – jau po atidarymo jis tampa pasenęs. Imdamasis kokio nors projekto, architektas pradžioje kaip kempinė turi sugerti visą informaciją apie vietą, kurioje numatoma statyba, apie visuomenės lūkesčius, apie užsakovo poreikius bei galimybes ir visa tai kūrybiškai išspausti architektūrinio projekto pavidalu. Architektūra ne tik lėtas procesas, bet ir gana archajiškas menas – pastatų tūrių ir erdvių proporcijos pirmiausia veikia žmogaus emocijas, o ne protą. Kokios architektūrinės problemos yra šiandien opiausios Lietuvoje ir kaip jas galima spręsti? Architektūrą mes kuriame vadovaudamiesi savo vertybėmis, o paskui jau architektūra toliau programuoja

mūsų gyvenimą – elgesį, emocijas. Greita ir pigi statyba sėja pigumo ir nuolaidų kultą visuomenėje. Didžiausias įvykis, sulaukiantis visuotinio žiniasklaidos dėmesio ir lankytojų antplūdžio, būna naujos parduotuvės atidarymas. Architektai taip pat yra visuomenės dalis ir jie taip pat pasiduoda bendroms tendencijoms – greitai ir nebrangiai padaryti ir suderinti projektą tampa kur kas svarbiau negu skirti daugiau laiko kūrybai, originalių sprendimų paieškai. Jeigu privačiajame sektoriuje tai jau po truputį keičiasi – užsakovai skiria daugiau laiko ir lėšų idėjų paieškai, tai viešajame sektoriuje techninis projektas vis dar yra svarbesnis už gerą idėją. Kūrybinio architektų rungtyniavimo skatinimas ir visuomenės švietimas yra svarbiausi geros architektūros atsiradimo veiksniai. Kaip architektai gali prisidėti prie palaikomo dialogo tarp paveldo ir modernaus miesto? Architektai privalo ne tik matyti, bet ir girdėti aplinką. Svarbiausias iššūkis dirbant istorinėje aplinkoje yra nepakenkti jai. Jeigu pavyksta aplinką dar ir paįvairinti, tai jau yra sėkmė. Architektas Algimantas Nasvytis kadaise yra sakęs, kad senamiestyje reikia dirbti „šiltomis rankomis“. Architektų pozicija yra svarbi ir modernios architektūros, šiandien jau virstančios paveldu, atžvilgiu – rekonstruoti ar restauruoti? Labai geras modernios architektūros restauravimo pavyzdys yra buvęs Ryšių kompleksas Vilniaus

Nuotr. K.Šatūnas 11

ARCHITEKTŪRA

gatvėje (arch. J. Šeibokas) – šiemet atnaujinus išorę, jis tapo tikra senamiesčio puošmena (restauracijos arch. I. Kliobavičiūtė).

dinė ašis būtų menama senosios Ukmergės gatvės trajektorijos tęsinys. Įdomu tai, kad praėjus 15 metų idėja vis dar aktuali – nauji pastatai statomi atsižvelgiant į šią pėsčiųjų promenadą, besitęsiančią nuo Žaliojo tilto.

Jūsų nuomone, kuria kryptimi turėtų vystytis Vilnius architektūrine prasme? Vilnius yra tapybiškas, daugiasluoksnis, daugiaplanis miestas. Tai yra jo identiteto dalis. Čia daugelyje vietų yra sumišę visi įmanomi užstatymo morfotipai: sodybinis, perimetrinis, miesto vilos, laisvo planavimo. Naują architektūrą tokiose vietose dažnai būna sunku reglamentuoti, todėl reikėtų skatinti architektus ieškoti netikėtų, originalių sprendimų. Kuris asmeninis projektas jums labiausiai atspindi architekto misiją? Iš kur sėmėtės įkvėpimo? Jau beveik 10 metų praėjo nuo „Swedbank“ pastato Konstitucijos prospekte atidarymo. Šis projektas man buvo kertinis savo, kaip architekto, misijos suvokimui. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, džiugina ne tik tai, kad pastato vidinė struktūra pasirodė esanti gyvybinga ir lengvai pritaikoma prie besikeičiančių organizacijos poreikių, bet ir tai, kad mūsų pasiūlyta vieša terasa tapo mėgstama vilniečių. 2005 m. vykusiame architektūriniame konkurse mes pasiūlėme idėją, kad naujo pastato pagrin-

Nuotr. N. Willock 12

2009 m. A. Ambraso architektų biuras (arch. A. Ambrasas, V. Adomonytė, T. Eidukevičius, D. Malinauskas) pirmą kartą laimėjo architektūros konkursą ir atvėrė savo naują kūrybinį puslapį. Pirmas projektas, kurtas vienai organizacijai, leido biurui plačiai atskleisti savo meninius gebėjimus, nes buvo patikėta išpildyti ir architektūrinę formą, ir vidaus erdves. Senosios Ukmergės gatvės ašį pratęsiantis atrijus, banguojanti terasa su vaizdu į Neries krantinę suteikė pastatui nepakartojamo architektūrinio žavesio. Architektams puikiai pavyko suderinti meninę idėją su banko pastato funkcionalumu ir parodyti, kad tradicinės monetarinės įstaigos ir jos lankytojų santykis gali būti visiškai kitoks nei anksčiau. Viešoji dalis integruota į privatų banko pastatą lyg in ir jang – komercinės ir socialinės erdvės, kurios įprasmina viena kitos buvimą. Originali estetika, laužytų linijų motyvai, neįprastos proporcijos atkreipė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio architektų dėmesį į „Swedbank“ būstinę ir suteikė neoficialų vieno svarbiausių nepriklausomos Lietuvos statinių vardą.

ARCHITEKTŪRA

Nuotr. A. Ambrasas

Kuris asmeninis projektas jums artimiausias savo atmosfera? Valakampių šile esantis kūrybinių industrijų centras „Pakrantė“. Tai gana nedidelio biudžeto projektas, kuriame labai paprastomis priemonėmis, rodos, pavyko sukurti geras erdves kūrybininkams. Ar turite profesinę svajonę, kurią norėtume įgyvendinti Lietuvoje? Didžiausia svajonė architektui yra turėti puikius užsakovus – architektūros entuziastus. Tuomet atsiranda geriausi pastatai. Tikiuosi, kad ir ateityje teks tokių sutikti.

2013 m. antrajame Valakampių paplūdimyje su didžiule pagarba Neries vingio gamtinei aplinkai buvo pastatytas kūrybinių industrijų centras. Medinėmis lentomis apkaltas ir paslaptingai pušyne užmaskuotas pastatas akliname pagrindiniame fasade turi vienintelę angą, kuri vilioja bent viena akimi, lyg pro rakto skylutę, atverti sau kūrėjų pasaulį. Pirmame pastato aukšte yra universali salė, skaitykla ir administracijos patalpos. Rūsyje, į kurį veda serpantininis pandusas, – kompiuterinio meno dirbtuvės. Antrame aukšte yra dviejų tipų menininkų rezidencijos: su lauko terasomis arba su antresolėmis viduje (arch. A. Ambrasas, V. Adomonytė, M. Reklaitis). Nuotr. A. Ambrasas 13

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

KOKIĄ ĮTAKĄ PATALPŲ AKUSTIKA DARO MOKINIŲ REZULTATAMS? Kalbėdami apie švietimo įstaigų renovaciją ir statybos projektus, dažniausiai akcentuojame komfortą, bet retai svarstome, kaip patalpų akustika ir interjeras galėtų prisidėti prie geresnio vaikų mokymosi. Manote, kad šis ryšys kelia abejonių?.. Klystate. Švedijos mokslininkai nustatė, kad puikiai akustiniu požiūriu įrengtoje klasėje pagerėja mokinių gebėjimai skaityti, sumažėja streso lygis, pagerėja darbinė atmintis, o mokytojams sumažėja balso stygų uždegimų atvejų, palyginti su standartine klase, kurioje nėra jokių garsą sugeriančių medžiagų. Tai gana radikalūs rezultatai, įkvepiantys prisiimti atsakomybę. DIDŽIAUSIA PROBLEMA – AIDĖJIMO TRUKMĖ PATALPOSE Naujai projektuojamos mokyklos turi atitikti Statybos techninio reglamento reikalavimus (STR) dėl triukšmo bendrosiose patalpose, sporto salėse, klasėse. Net ir puiki garso izoliacija tarp patalpų, nereiškia, kad patalpose užtikrintas akustinis komfortas. Vienas pavyzdžių – sporto salė. Garsas, kaip stalo teniso kamuoliukas, atsimuša į kietuosius paviršius ir skrieja tolyn. Kai tokių kamuoliukų labai daug ir triukšmas trunka ilgą laiką, jaučiame diskomfortą. STR numatytas minimalus rodiklis C garso klasei pasiekti yra 1,5 sekundės. Aidėjimo trukmė – tai laiko tarpas, per kurį, nutraukus garso šaltinį, garso slėgio laikas sumažėja 60 dB. Šis dydis išreiškiamas sekundėmis. Kaip pasakoja bendrovės „Saint-Gobain Ecophon“ pardavimų atstovė Raminta Sarapienė, mokyklose didžiausia problema yra ne tik garsas, sklindantis tarp patalpų, bet ir aidėjimo trukmė patalpose. Kita vertus, senos statybos mokyklose STR reikalavimai netaikomi, tačiau problema išlieka ta pati. Jose besimokantys vaikai ir juos mokantys mokytojai susiduria su akustinio komforto problemomis. SPRENDIMŲ YRA VISADA „Saint-Gobain Ecophon“ pardavimų atstovas Mindaugas Bogužas atkreipia dėmesį, kad daugeliu atvejų senos statybos švietimo įstaigose lubų aukštis nėra pakankamas. „Ecophon“ ir čia turi sprendimų – kabamosios akustinės lubų plokštės, tvirtinamos klijais tiesiogiai prie pagrindo. „Kuo anksčiau apgalvosime akustinio komforto sprendinius, tuo daugiau pasirinkimo variantų turėsime. Medžiagos ne tik atliks funkcinę paskirtį, bet ir sukurs patalpų interjerą. Pirmiausia triukšmo problemas sprendžiame įrengiant mineralinės vatos garsą sugeriančias lubų plokštes, nes tai didžiausias plotas. Jeigu to nepakaktų,

norint pagerinti kalbos aiškumą ir užkirsti kelią susidarančiam aidui, naudojamos sieninės plokštės“, – pasakoja R. Sarapienė. KITOKS POŽIŪRIS Į AKUSTIKĄ „Saint-Gobain Ecophon“ medžiagos pagamintos iš didelio tankio mineralinės vatos, kurios gamybai naudojama daugiau kaip 70 % perdirbto stiklo ir augalinės rišamosios medžiagos. Gaminiai atitinka vienus griežčiausių rinkos standartų ir sertifikatų. R. Sarapienė akcentuoja, kad kompanijos politika ekologijos atžvilgiu netaiko kompromisų: „Negalime naudoti kenksmingų medžiagų ypač ten, kur nuolat būna vaikai.“ Kita vertus, „Ecophon“ projektuotojams siūlo ne tik akustinius sprendinius, bet ir baigtinius interjero gaminius: kabamosios lubų bei sienų plokštės, klijuojamosios lubos, integruoti šviestuvai, įvairių spalvų ir formų laisvai kabantys akustiniai elementai („Solo“ plokštės yra drąsiausias gaminių pavyzdys). Užteks standartų. Išlaisvinkite idėjas. Išdrįskite būti kitokie. Nuo šiol akustinį komfortą galima kurti su originaliais akustiniais interjero elementais. UAB "SAINT-GOBAIN STATYBOS GAMINIAI" Mėnulio g. 7 https://www.ecophon.com/lt/ Telefonas: +370 698 35931 ir +370 615 59565

ARCHITEKTŪRA

MENAS KAIP INVESTICIJA Rusų filosofas, literatūros klasikas ir publicistas Fiodoras Dostojevskis teigė, kad „grožis išgelbės pasaulį“. Gali būti, kad klasikas teisus, bet šiandien meninis grožis – ne tik ir ne tiek sielos atgaiva, kiek investicija. 2016 m. dr. Lauryno Jonušausko Vilniuje atidaryta šiuolaikinio meno galerija „Arty Cube“ sparčiai keičia nusistovėjusią meno kūrinių suvokimo dinamiką ir įkvepia į meną pažvelgti iš naujo – kaip į subtilią, tačiau itin sumanią investiciją. Su ekspertu L. Jonušausku „Structum“ kalbasi apie meno rinką, jos dinamiką, perspektyvas pasaulyje ir Lietuvoje. Šiandien visuomenė vertina ne tik grožį, bet ir jo vertę, kurią puikiai reprezentuojate savo galerijoje. Tačiau ką iš tikrųjų slepia „Arty Cube“ pavadinimas? Meną ar komerciją? „Arty Cube“ veikla orientuota į tokį klientą, kuriam svarbi emocinė ir finansinė kūrinio vertė. Jau gana ilgai esu

Laurynas Jonušauskas

aktyvus globalios rinkos dalyvis, todėl sukauptą patirtį ir žinias siekiu perduoti ir Lietuvos meno gerbėjams. Tai viena iš galerijos atsiradimo priežasčių – kiek galima arčiau iki mūsų rinkos pritraukti pasaulines meno vertes, pasiūlyti klientams saugų investavimo į meno kūrinius būdą. Be menininkų ir jų kūrybos pristatymo, galerija taip pat konsultuoja meno klausimais, siūlo paskaitas apie globalią meno rinką. Meno kūrinys yra turto vienetas, todėl tai ir menas, ir komercija kartu.

ARCHITEKTŪRA

Kokias meno kryptis pristatote savo galerijoje? Ar tai Jūsų šiuolaikinio meno lauko paveikslas, ar daugiau mados tendencijų atspindys? Kokiu principu atrenkami kūriniai į Jūsų galeriją? Pagrindinis orientyras yra modernus ir šiuolaikinis menas. Tai pasaulinė tendencija, dar prijungus impresionistus, sutelkianti didžiausią meno rinkos dalyvių dėmesį. Mada siejama su laikinumu, nesaugumu ir rizika, todėl tai nėra mūsų pasirinkimas ir kelias. Esu stabilaus finansinio augimo ir saugaus investavimo šalininkas, tuo remdamiesi ir renkamės menininkus. Klientui labai svarbu, kad kūrinys būtų jam artimas, atitiktų jo pasaulėjautą, būtų vertingas ir gera investicija. Ar žvilgtelėjęs į meno galerijas, esančias užsienyje, pastebite skirtumų tarp to, kas yra ten, ir to, ką turime čia? Kuo skiriasi ir kuo panašios užsienio ir Lietuvos meno galerijos? Yra lokalių galerijų, yra galerijų, veikiančių globalioje rinkoje, yra komercinių ir nekomercinių galerijų. Meno galerijų paskirtis yra pristatyti savo atstovaujamus menininkus ir jų kūrybą. Tai ir būtų panašumas. Skirtumus atskleidžia veiksmai, t. y., kaip visa tai daroma. Jei orientuosimės į didžiąsias globalias galerijas, tai Lietuvos galerijos toli gražu negali joms prilygti dėl daugybės priežasčių. Užtenka vien paminėti skirtingus finansinius ir rinkodaros pajėgumus. Mes neturime didelių galerijų dėl savo mažos rinkos, o iš čia – ir visi iš to išplaukiantys aspektai. Tarki-

me, Vakarų Europoje vidutinės galerijos metinė apyvarta prasideda nuo milijono eurų, Lietuvoje – ji dešimt ar net dvidešimt kartų mažesnė. Galerija yra ne tik sienos ar patalpos, kuriose sukaupti meno kūriniai. Galerija yra ir žmonės: galerininkas, darbuotojai. Jie kuria galerijos politiką – turinį ir neša žinią už galerijos ribų, visuomenei. Dabar mūsų etapas transcendentinis, t. y., kai pardavėjo meno kūriniais mentalitetas formuojasi į galerininko. Šiai transformacijai teigiamą impulsą turi ir kartą per metus šiuolaikinio meno galerijas sutelkianti mugė „Art Vilnius“, taip pat galimybė galerijoms gauti finansavimą per projektus ir pristatyti savo kuruojamus menininkus kitose rinkose ar mugėse. Tai stipriai padeda augti pačioms galerijoms, įsilieti į globalios meno rinkos tėkmę. Ką manote apie meno kūrinių pirkimo situaciją? Ar mūsų šalyje meno kūriniai paklausus pirkinys? Pasaulyje meno kūrinių metiniai pardavimai siekia daugiau nei 60 mlrd. JAV dolerių. Vidutinė vieno šiuolaikinio meno kūrinio įsigijimo kaina yra 27 tūkst. JAV dolerių. Lietuvos meno rinką sudaro 1,5–2 mln. eurų. Vidutinė kūrinio įsigijimo suma 500–1000 eurų. Tokių, kas Lietuvoje perka brangesnius meno kūrinius, yra mažai. Tai iliustruoja iškalbingi skaičiai. Perkama mažai. Kol kas dar esame susilaikymo nuo meno fazėje. Kas tai sukelia? Kalbant rinkodaros terminais, neturime susiformavusio meno poreikio. Tam, kad jis būtų, yra per mažai instrumentų. Edukacija – vienas iš meno poreikio formavimo kertinių elementų, todėl švietėjiška veikla per parodas, tekstus ir

Jūratės Jarulytės darbai 17

ARCHITEKTŪRA

gyvą bendravimą būtina. Kita medalio pusė – tai, kokį turinį šiandien galime pasiūlyti vartotojui. Kalbu apie meno pasirinkimą, apie turinį. Esu iš menininkų šeimos, kuriai produktyviausias laikotarpis buvo sovietmetis ir jo suteiktos galimybės. Tuo metu meno pasaulio pažinimas turėjo aiškias horizonto ribas, baigdavosi kažkur ties lenkiškais ir vengriškais meno žurnalais. Tam tikra prasme tai buvo toliausi Vakarai. Ir visa tai atsispindėjo kūryboje. Kuo labiau į tai žiūrime retrospektyviai, tuo stipriau liūdesys sumyšta su nuoboduliu. Švarinimosi procesas vyksta, tačiau turbūt dar nemažai laiko turi praeiti, kad jaunoji karta to nesineštų iš praeities... Taigi vartotojas ne tik nėra išsiugdęs ar turintis poreikį būti glaudžiai susijęs su menu, būti aktyvus jo procesų rinkos dalyvis, vartotojas dėl gana skurdaus turinio neturi ir priežasties vidinei aistrai įsižiebti. Pereikite galerijas, muziejus, greitai pajusite ne tik nuobodulį, bet ir tuštumą, šaltį, sakyčiau, net liūdesį ar tiesiog beprasmiškus klaidžiojimus ir gilumos paieškas paviršiuje. Čia apie tai, kad nėra poreikio ir kodėl... Kas, Jūsų manymu, labiausiai skatina pirki meno kūrinius – ar estetinis noras turėti konkretų patikusį meno kūrinį, ar investicija ateičiai? Kokie yra Jūsų galerijos klientai? Galbūt paklausūs konkretūs siužetai? Investicinė meno kūrinio įsigijimo svarba yra pastarųjų 40 metų reiškinys, ypač stipriai aktualizuojamas pastaruosius du dešimtmečius. Iki tol stipriausias įsigijimo argumentas būdavo emocinis, gaudavai malonumo dividendus. Menas priskiriamas turto klasei ir yra viena

saugiausių investicijų į kilnojamąsias vertybes. Mano galerijos klientai gana gerai susipažinę su meno ir finansų pasauliu arba tik su antruoju, tačiau labai norintys pažinti pirmąjį. Viena vertus, renkamasi, kas artima paties kliento vertybėms ir suvokimui, tačiau, kita vertus, šis rinkimasis neatsiejamai susijęs su įsigyto meno kūrinio finansinės vertės augimu ir saugiu likvidumu ateityje. Taip, būna kolekcininkų, kurie ieško tam tikro autoriaus, laikotarpio ir siužeto kūrinių. Tarkim, A. Modigliani nuogų moterų siužetinė linija visada bus paklausesnė nei įprasti jo portretai. Be grožio, paveikumo, tai ir retumo faktorius, kas turi įtakos, renkantis kūrinius kaip investiciją. Kokius meno kūrinius šiandien daugiausia perka pasaulyje – paveikslus, nuotraukas ar objektus? Ar panašios tendencijos vyrauja ir Lietuvoje? Nuo konceptualumo iki ekspresyvios abstrakcijos, religinės tematikos ar performansų, pop, animė, gatvės, neodadaizmo ar absurdo meno. Gimsta naujos srovės ir judėjimai, kiekviena niša atranda savo vietą, vertintojus ir gerbėjus. Nesu gerai susipažinęs su fotografijos rinka, tačiau bendrame meno komerciniame pasaulyje, mano akimis, norėtųsi, kad fotografija užimtų stipresnes pozicijas. Šiandien ji daugiau yra dizainerių ir architektų akiratyje, o ne kolekcininkų. Pasaulinės tendencijos Lietuvą pasiekia gana lėtai, kažkiek kilometrų iki mūsų sulėtėja arba užsistovi geografinėse stotelėse. Būna, kad garsą girdime, bet reiškinio nejaučiame ir nematome.

ARCHITEKTŪRA

Lietuvoje be konkurencijos dominuoja naratyviniai meno kūriniai, turiu galvoje paveikslus, nes skulptūros buitinėje aplinkoje praktiškai neegzistuoja, o viešosiose erdvėse jų dar labai mažai.

Dažnai susiduriame su madomis, jų kaita ir įtaka įvairioms sritims. Kokią įtaka mada turi meno kūriniams ir jų paklausai Lietuvoje? Tai daugiau užsienio mados ar vietinio elito įtaka?

Tarp Jūsų galerijoje pristatomų kūrinių nemažai pripažintų tarptautiniu mastu menininkų, apie kuriuos šiandien daug kalbama: Yayoi Kusama, Takashi Murakami, Nick Georgiou ir kt. O kaip dėl atrastų Lietuvos talentų?

Madingas ar dabartinis menas Lietuvoje gajus, pretenduojantis į elitinį, vertybinę meno erdvę. Tai vartotojų neišprusimo ir rinkodaros padarinys. Su laiku visuomenės žinios, suvokimas ir pasirinkimas turtės. Šiandien Lietuvoje vartotojų meno rinkimosi būsena atitiktų prieš beveik tris dešimtmečius buvusį vyno kultūros mūsų šalyje lygį, kai vynas „Sangria“ būdavo priskiriamas gero vyno kategorijai. Šiuo metu jau visi puikiai žinome, kokioje lentynoje yra šis gėrimas. Labai noriu tikėti, kad ši nesveika tendencija transformuosis ir madingu menu taps ne dabartinis, o šiuolaikinis menas.

Lietuva – talentingų žmonių kraštas. Smagu, kad dabar yra gana daug galimybių mūsų menininkams pasirodyti, patikrinti savo ambicijas globalioje meno aplinkoje. Menininkų vardų, kuriuos girdime tarptautinėse meno platformose, yra vos keletas. Tikiu, kad tai tik pradžia. Akademinė ir profesinė aplinka, meno vadyba ir programos turi padėti menininkui susiformuoti ir atsiskleisti. Šiandien, be to, ankštoje meno rinkoje kilti ir būti pastebėtam labai sudėtinga. Todėl ir pastebėtas talentas dar ne viskas. Kūrybinis kelias grįstas juodu darbu ir sėkme... Kiek žinau, Lietuvos meno istorijoje turime tik vieną pasaulyje pripažintą menininką – vieną iš kubizmo skulptūros pradininkų Jacques’ą Lipchitzą. Tokio kalibro iki šiol daugiau nėra ir kol kas nematyti, kas galėtų būti antras bent panašus. Nebent M. K. Čiurlionio kūrinius paleistume į rinką. Ar mes turime panašių Lietuvoje, kurie galėtų kilti iki tokių aukštumų? Nesu orakulas ar viską numatanti akis, tačiau, mano subjektyviu vertinimu, kol kas tokių talentų, kurie virstų pirmo ryškumo žvaigždėmis, nelabai matau. Kaip kuriama meno kūrinio kainos politika? Kada kūriniai pradeda brangti?

Kai galvojate apie ateitį, kokią ją numatote Lietuvos meno kūrinių rinkai? Neišvengiamą augimą. Kaip ir minėjau, šiandien mūsų rinka yra gana maža – tarsi nedidelis Renoiro paveikslas – iki 2 mln. eurų. Tačiau jau galime turėti 10–20 mln. eurų rinką. Vis dėlto, kada ji tokia bus, priklauso nuo daugelio faktorių. Muziejai turi turėti gerokai didesnį finansinį krepšelį kultūrinėms ir meninėms vertybėms įsigyti, turi atsirasti vadinamoji meno bankininko (Art Banking) pareigybė bankinėse ir investicinėse struktūrose, augti meno vadybos politika ir didesnis meno gerbėjų bei kolekcininkų ratas. Didėjanti rinka teigiamai veikia visus šio proceso dalyvius.

Jei menininkas yra stabiliai funkcionuojančios rinkos dalyvis, tai jo kūrybinio kelio pradžioje kūrinių kainos yra žemiausio lygio, nes jis ateina su pasiūla, nežinodamas paklausos. Augant menininko kūrinių paklausai, kyla ir kūrinių kainos. Su metais didėjant menininko žinomumui, didėja ir jo kūrinių vertė. Kūrinių kainoms įtakos turi pardavimai pirminėje ar antrinėje rinkose, ypač kūrinio provenansas, t. y., kokiose parodose dalyvavo, kokioje literatūroje jis buvo paminėtas ir kokioms kolekcijoms priklausė. Tarkim, P. Picasso mėlynojo ar rausvojo periodo kūriniai yra gerokai brangesni nei jo vėlesnės kūrybos paveikslai. Arba už V. Kandinskio abstrakcijas mokama akivaizdžiai brangiau nei už šio menininko ankstyvojo laikotarpio kūrinius. Lyginant su pasauliniais meno kūriniais, Lietuvoje menas kol kas nėra brangus. Kalbant apie tai, kas veikia kūrinio kainas, yra ir „seklumų“, ant kurių gali užplaukti nepatyręs meno gerbėjas. Pats ne kartą esu susidūręs su aktyvia rinkodaros kampanija, kuria siekiama dirbtinai didinti kūrinio ar kolekcijos vertę, todėl, norint nepaslysti, geriau pasikonsultuoti su profesionalu. Koks Jūsų galerijos kainų diapazonas ir nuo ko jis priklauso? Kainos dažniausiai yra menininkų, t. y. autorių, kuriems atstovaujame, prerogatyva. Jie žino savo vertę rinkoje, taigi galerija atlieka tarpininko vaidmenį. Esminis dalykas yra ne kaina, o tai, kad turi galimybę dirbti su pripažintu menininku. Trumpai tariant, vertės turi įtakos kainoms, o ne atvirkščiai.

ARCHITEKTŪRA

KOKIĄ ĮTAKĄ ATEITYJE BIOLOGIJA TURĖS ARCHITEKTŪRAI? Jelena Grabovskaja

Nuo neatmenamų laikų architektus įkvėpė gamta, kurioje jie sėmėsi ornamentų vingių, kolonų kapitelių, langų formų ir daugelio kitų architektūros elementų idėjas. Nuo XX a. antrosios pusės atsirado naujų tendencijų ir krypčių, kurios daugelį dalykų perėmė iš biologijos. 20

ARCHITEKTŪRA

METABOLIZMAS IR ORGANINĖ ARCHITEKTŪRA Naujieji laikai į architektūrą atnešė naujų sampratų. Viena jų – metabolizmas – kaip biologijos koncepcija, tapo nauju pastatų kūrybos srities žodžiu. Išoriškai pastatas negalėjo būti lyginamas su jokiu gyvosios gamtos objektu, tačiau architektai sukūrė gyvo organizmo vidinę struktūrą, kurią sudaro ląstelės, t. y. atskiri blokai, kuriuose gali gyventi žmonės. Gyvybinės veiklos procese ląstelės miršta ir gimsta, o architektūros atveju buvo manoma, kad senąsias dalis galima lengvai pakeisti naujomis. Japonijoje metabolizmo architektūrinio stiliaus paliktas pagrindinis paminklas – Nakagino kapsulių bokštas Tokijuje. Vėliau daug architektų savo darbuose naudojo korio struktūrą, tačiau ne visos idėjos buvo realizuotos. Organinė architektūra atsirado kaip priešingybė funkcionalizmui. Jai būdingos natūralios medžiagos, siekis integruoti pastatą į natūralią aplinką ir natūralių formų imitacija, bet ne ląstelių lygmeniu, o taikant platesnę koncepciją. Asimetrija, kreivumas, lenkimai organinio pastato struktūrą priartina prie biomorfinių objektų. Organiniai pastatai primena tokius elementus, kaip medžių lapai, jūros bangos ir kt.

ARCHITEKTŪRA

BIONIKA XXI a. organinė architektūra išaugo į bioniką, kuri yra ne tik atskirų elementų imitacija, bet ir natūralių formų įsisavinimas. Kaip ir pirmiau minėti stiliai, bionika atstovauja pagrindinės tendencijos opozicijai. Šiuolaikinė aukštųjų technologijų architektūra, išsiskirianti nenatūraliomis miesto konstrukcijomis, pripažįstama „negyvąja“ architektūra. Dauguma autorių pradeda tolti nuo stiliaus, kuriuo jie dirbo anksčiau, į bionikos pusę. Jie vis dažniau bendradarbiauja su biologais ir inžinieriais, kad jų projektas kuo labiau atitiktų norimą rezultatą. Garsiausi bionikos stiliaus atstovai: Santiago Calatrava, Nicholas Grimshaw, Vincent Callebo. Ilgainiui bionikos stiliaus namas kelia vis daugiau specifinių reikalavimų ne tik namo konstrukciniam sprendimui, bet ir inžinerinei įrangai. Statybų metu naudojamos natūralios, prie gamtinės aplinkos derančios medžiagos, įrengiamos atsinaujinančių šaltinių šildymo sistemos. Idealus ateities bioninis namas vaizduojamas kaip savarankiška ekologinė sistema, kuri puikiai dera prie gamtos kraštovaizdžio.

Šiuo metu bioninis stilius savo turiniu yra ekologinės architektūros ekvivalentas. Būtina paminėti, kad įdomia architektūros tema tampa ne tik biomorfinės formos, bet ir apeliacija į gamtinį, natūralųjį gyvenimo būdą. „Shimizu TRY 2004 Mega-City“ piramidės projektas skirtas išspręsti Tokijo perpildymo problemą ir apsaugoti miestą nuo cunamio. Toks pastatas su išvystyta infrastruktūra leistų gyventojams nepalikti piramidės sienų, bet kol kas mokslininkai dar neišrado statybinės medžiagos, kuri būtų kartu ir labai lengva, ir galėtų išlaikyti tokios didžiulės konstrukcijos svorį. Prognozuojama, kad 2004 m. japonų architekto parengtą projektą galima bus įgyvendinti tik apie 2100 metus. Atsižvelgiant į jau aptartus architektūrinius stilius, akivaizdu, kad jie, kaip ir organizmai gamtoje, evoliucionavo nuo metabolizmo ląstelinių struktūrų iki bionikos vientiso organizmo formos. Visi trys stiliai priešinosi nenatūraliai funkcionalizmo, o vėliau aukštųjų technologijų geometrijai.

ARCHITEKTŪRA

EKOLOGINĖS ARCHITEKTŪROS PERSPEKTYVOS Šiandien vis didėjančios planetos ekologinės problemos verčia žmones domėtis ekologiniais produktais ir vis rimčiau svarstyti apie ekologinį būstą, kuris ne tik spręstų taršos problemą, bet ir leistų sutaupyti. Ekologinė architektūra numato stabilaus vystymosi principą ir mažina išteklių švaistymą. Tai apibrėžia natūralių medžiagų naudojimą, sveikos aplinkos kūrimą pastatuose ir aplink juos, aplinkos apsaugą architektūrinėmis priemonėmis, atsižvelgiant į architektūrinių objektų sąveiką ir gamtos bei gyventojų socialinius ir ekologinius poreikius. Kartu siekiama ne tik priartinti žmones prie gamtos, padėti jiems nebejausti miesto erdvės monotonijos ir hipodinamijos, bet ir sutaupyti 50 % miesto erdvės gamtinėms teritorijoms bei žaliosioms zonoms, atskiriant gyventojus nuo eismo kelių ir kitų taršos šaltinių. Gyvenant miestuose, kur oro, vandens ir žemės kokybė nuolat prastėja dėl užterštumo, esminiu šiuolaikinės ekologiškos architektūros elementu tampa želdiniai, kurie ateityje turės vis didesnės įtakos išorinei pastatų ir inžinerinių statinių išvaizdai. Jau šiandien mes galime grožėtis keliais šias tendencijas atspindinčiais objektais. 2014 m. Singapūre iškilo 24 aukštų dangoraižis „Tree House“ su 2,289 tūkst. m2 vertikaliu sodu, kuris buvo įrašytas į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausias pasaulyje. Daugiau nei 400 apartamentų pastatas yra kondominiume tarp Aukštutinio Bukit Timah ir Chestnut aveniu. Projektuotojai prognozavo, kad per metus 48 miegamųjų, esančių už vertikaliojo sodo, kondicionavimo sąnaudos dėl netradicinio apželdinimo sumažės nuo 15 iki 30 %.

ARCHITEKTŪRA

Be to, vertikalusis sodas filtruoja ir orą, kuris patenka į daugiamilijoniniame mieste esantį pastatą. Kasmet pastatų su vertikaliu apželdinimu vis daugėja, bet architektai nestovi vietoje ir eina dar toliau. 2018 m. Dubline (Airija) vykusiame Klimato inovacijų aukščiausiojo lygio susitikime architektūros biuras „EcoLogicStudio“ pristatė dumblių užuolaidą. Įrenginys „Photo.synth.etica“ buvo pristatytas ant pagrindinio Dublino pilies „Printworks Building“ fasado kaip vienas iš aplinkosaugos problemų sprendimo būdų. Projektas „Photo.synth.etica“ optimizuoja natūralų fotosintezės procesą. Per dieną užuolaida apdoroja apie 1 kg anglies dioksido – oras patenka į ją iš apačios, praeina per dumblius, kurie „sugeria“ anglies dioksido molekules, ir įrenginio viršuje išsiskiria deguonis. Anglies sulaikymo šalutinis produktas yra biomasė, kurią galima deginti energijai išgauti arba paversti gamtoje yrančiu bioplastiku. Tokio bioplastiko pavyzdys – pačios užuolaidos medžiaga. Dėl bioliuminescencinės savybės dumbliai tamsoje apšviečia pastatą. Projektas „Photo.synth.etica“ įdomus tuo, kad biologinę užuolaidą galima naudoti ir naujai statomiems pastatams, ir pritaikyti jau esamiems. Vis dėlto „Photo.synth.etica“ nebuvo toks pirmas bandymas. 2012 m. idėją naudoti dumblius architektūroje pasiūlė britų architektas Dave Edwards. Jis sukūrė dangoraižio, padengto dumbliais, modelį, kuris išvalo orą ir naudojamas bioenergijai išgauti. Kitaip nei vertikaliems

ARCHITEKTŪRA

sodams, čia nereikia sudėtingų atraminių struktūrų. Pati idėja pasiskolinta iš gamtos, kur dumbliai atlieka fotosintezę, valo vandenį, gali būti naudojami kaip biokuro pagrindas. 2013 m. tarptautinėje statybos parodoje Hamburge (Vokietija) inžinerinė įmonė „Arup“ pristatė pirmąjį pasaulyje pastatą, kuriame veikia dumbliai. Namo „bioadaptyvųjį fasadą“ sudaro stiklinės žaliuzės, kurios yra dumblių inkubatorius. Kuo daugiau saulės, tuo greičiau auga mikroorganizmai ir atlieka žaliuzių funkciją bei kondicionuoja orą. Tam tikru momentu dumbliai yra „nuimami“ – suspausta biomasė vamzdžiais perkeliama į techninę patalpą po namu ir naudojama pastatui šildyti. 2018 m. pavasarį Prancūzijos studija „XTU Architects“ pasiūlė bokštų koncepciją Hangdžou (Kinija). Kompleksiniai prancūzų svajonių bokštai kaip svarstyklės padengiami plokštėmis su dumbliais ir augalais. Pagal architektų planą auginami dumbliai taip pat gali būti naudojami medicinos ir kosmetikos srityse. Aukščiausių bokštų viršūnėse įrengti šiltnamiai su medžiais. Jie atlieka aplinkosauginę misiją ir puikiai tinka kaip poilsio zona. Architektūrinės formos padeda lietaus vandenį surinkti komplekso centre, kur įrengta akvaponikos sistema. Pasaulis negrįžtamai keičiasi, bet žmogui, kaip ir visada, reikia gyvenamosios erdvės, suteikiančios komfortą ir energiją, kurių ieškodami mes visada kreipiamės į gamtą. Ir ekologinė architektūra, kaip niekad anksčiau, pasiruošusi padėti ir suteikti jaukumą, nes jis yra grynoji gamtos dalis.

ARCHITEKTŪRA

ATEITIES NAMAI Areti Markopoulou ir Marco Ingrassia (IAAC)

Net 54 % pasaulio žmonių šiandien gyvena miestuose ir, manoma, kad šis skaičius artimiausiu metu išaugs iki 66 %. Urbanizacija iki 2050 m. padidins miesto gyventojų skaičių iki 2,5 milijardo, tad, tikėtina, kad ateinančius 20 metų žmonijai kasdien reikės po 150 tūkst. naujų namų. Tai reiškia, kad spartus naujų, tvarių ir prieinamų namų statymas taps būtinybe. 26

Tuo tarpu Jungtinių Tautų 2015 m. atlikta analizė atskleidė, kad pasaulyje net 1,6 mlrd. žmonių, t. y. 20 % pasaulio populiacijos, neturi tinkamo būsto. Naujų namų statybos yra pagrindinė statybų industrijos ašis ir jos ateitis, o naujos technologijos gali prisidėti sprendžiant klausimą, kaip tinkamu gyvenamuoju plotu aprūpinti ateities kartas. Didžiuliai gamtosauginiai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai kartu su informacinėmis technologijomis, mokslo naujovėmis, daiktų internetu, atvirojo kodo logika ir blokų grandinės (angl. blockchain) technologijomis paveiks ateities namų statybų dizainą ir pačius statinius, taip pat ir mūsų santykį su jais. Ateities namų paroda, kuruojama IAAC Barcelona – Katalonijos pažangios architektūros instituto, buvo dalis Barcelona Building Construmat – Tarptautinės statybų mugės bienalės, kuri 2019 m. gegužę vyko Barselonoje. Paroda subūrė tarptautinę akademikų ir tyrėjų bendruomenę, kurios tikslas buvo pristatyti modernius sprendimus ir technologijas, skirtas ateities namų statyboms. Tyrimas ir jo pristatymas buvo sutelktas apie penkias pagrindines grupes ir jų ryšius: bio- ir pažangių medžiagų, robotikos ir pažangių konstrukcijų, duomenų ir daiktų internetą, BIM, papildytąją ir virtualią realybę bei žiedinę ekonomiką.

ARCHITEKTŪRA

Bio- ir pažangių medžiagų dalis kvestionavo pastatų materialumą, tirdama, kaip pastatai gali egzistuoti lyg savarankiški gyvi organizmai, galintys jausti, filtruoti, prisitaikyti, būti perdirbti ar augti. Nuo kinetinių fasadų iki bioplytų ir grafito grindų plytelių, kurios „jaučia“ žmogaus buvimą, naujais projektais pristatytos inovatyvios tvarių ir išmanių statybų idėjos. Projektai nuo mikroskopinių iki didžiulių mastų statybų jungia dizainą su pažangiomis medžiagų technologijomis, sintetine biologija bei skaitmenine gamyba. Robotikos ir pažangių konstrukcijų skyrius pristatė automatizavimo ir robotikos įtaką statybų sektoriui, taip sudarant nebrangių tvarių namų statybų galimybes. Pristatytais projektais tirtos skirtingos robotikos gamybos technologijos ir jų priežiūra bei gamyba, mašinų ir žmonių sąveika ir automatizuoti amatai. Duomenų ir daiktų interneto skyrius pristatė naują programinę ir techninę įrangą, kuri padidina duomenų ir daiktų interneto galimybes, taikydama erdvines patirtis sujungia objektus, dizainerius ir vartotojus. Nuo dirbtinio intelekto stebėjimo įrenginių iki statinio informacinio modeliavimo programinės įrangos, sujungtos su skenavimo dronais, – projektai, pristatyti Statinių informacinio modeliavimo (BIM), papildytosios ir virtua-

lios realybės skyriuje, atskleidė programinę bei techninę įrangas, pritaikytas realiuoju laiku vykstančioms statyboms ir naudojamas vartotojų ir dizainerių sąveikai su statoma erdve sustiprinti. Interaktyvios sąsajos veikia tai, kaip mes sukuriame ir apipavidaliname jau pastatytą erdvę ir kaip ją jaučiame. Kartu BIM technologijomis pristatyti nauji dizaino būdai, atsirandantys bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims. Šiuolaikiškų statybinių medžiagų ir produktų industrija sukurta dirbti linijiniu būdu. Surinkimo linija padėjo sukurti masinės gamybos produktus, kurie priklauso nuo didelių kiekių pigių lengvai surenkamų medžiagų bei energijos, o tai formuoja daugybę atliekų. Žiedinė ekonomika tiria, kaip užverti šį ratą, bandant sukurti tvarią ir perspektyvią produktų grandinę. Nuo vietinės reikšmės plastiko perdirbimo mašinų, kurios perdirba lengvai surenkamus būsto vienetus, projektai, pristatyti šioje parodos dalyje, atskleidė žiedinės ekonomikos pritaikymo principus skirtingais statybų mastais. Ateities namų paroda pripažįsta inovacijų svarbą iššūkiams, kuriuos atneš ateities statybos, ir mato technologijas kaip priemonę, kuri suteiks vartotojams ir dizaineriams galimybes naudotis naujausiomis technologijomis ir drąsiai pasitikti ateityje jų laukiančius iššūkius.

ARCHITEKTŪRA

„HILTON GARDEN INN VILNIUS CITY CENTRE“ BALDAI – IŠ MEISTRŲ RANKŲ Baldams ir sienų dekoracijoms pagaminti „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ profesionalų ieškojo tarp 20 pretendentų. „Tai, kad buvome pasirinkti, lėmė ne žemiausia kaina, bet baldų kokybės ir kainos santykis“, – atskleidžia nestandartinius baldus „Horeca“ sektoriui gaminančios įmonės „RB Solutions“ direktorius Andrius Šorinas. Būtina pabrėžti, kad užsakovų pasirinkimas buvo gerai apgalvotas. „RB Solutions“ yra daugiau nei 25 metus veikiančios UAB „Riešės baldai“ antrinė įmonė, todėl savaime turi kokybės ženklą. Pati UAB „RB Solutions“ buvo įkurta 2016 m. sausio 26 d. ir tiesiogiai vykdo pardavimų, projektų valdymo ir projektavimo darbus, o „Riešės baldų“

ARCHITEKTŪRA

gamykloje realizuojami visi aukščiausios klasės baldų projektai, pasiekę įmonę tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Dar vienas aukštos kokybės ženklas – eksporto rodikliai. Pastaruosius trejus metus eksportas sudaro apie 70 % visų abiejų įmonių grupės užsakymų. „RB Solutions“ naudai suveikė ir sukaupta įvairi patirtis: per pastaruosius ketverius metus ji tiek Europoje, tiek Lietuvoje suvaldė ir įrengė per 30 viešbučių, tarp kurių: „Leonardo Hotel“, „Holiday Inn“, „Park Inn“, „Hilton“, „Radisson Blu“, „Moxy“, „Air Inn“, „Vilnius SPA“, „Vytautas Mineral SPA Birštonas“. Vienas jų ir didžiausias kompanijos objektas – Amsterdame, Olandijoje, įrengtas 500 kambarių viešbutis „Leonardo Hotel“. „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ dėmesį patraukė ir neribotas „RB Solutions“ produktų pasiūlymas: kompanija gamina nestandartinę produkciją, todėl gali pasiūlyti bet kokį, net patį sudėtingiausią ir originaliausią, išpildymo sprendimą. Dar daugiau – įmonės specialistai gali visiškai suprojektuoti ir baldą, ir bendrą viešą erdvę, taip pat viską pagaminti ir įrengti, t. y. suteikti visą paslaugų kompleksą – nuo baldų ar erdvės projektavimo iki pagaminimo ir montavimo. „RB Solutions“ aukštai kelia kartelę ne tik sau, bet ir savo partneriams – produkcijai gaminti naudojamos tik aukštos klasės, patikimų partnerių baldinės žaliavos. Pasak įmonės direktoriaus, sudalyvauti „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ projekte pavyko ne tik dėl kokybiškai teikiamų paslaugų, bet ir dėl turimos patirties, lankstaus bei universalaus požiūrio. Pirmajame Vilniuje „Hilton“ viešbutyje „RB Solutions“ įrengė 164

kambarių ir pirmojo aukšto bendrų erdvių baldus, taip pat pagamino ir sumontavo sienų dekoracijas – išpildytas baldinėmis plokštėmis. Šiame projekte kompanijos meistrams atlikti visus darbus laiku ir nė trupučio nesumažinti aukštų kokybės reikalavimų buvo gana sunku, nes bendri statybiniai darbai vėlavo, o laikas, skirtas patalpoms įrengti buvo nukeltas nuo planuoto darbų vykdymo grafiko. „Bet mes neišsigandome ir įveikėme projektą laiku, – apie profesinį laimėjimą pasakoja „RB Solutions“ direktorius A. Šorinas. – Būtina mokėti prisitaikyti prie projekto eigos ir įvairiausių situacijų, atliekant įrengimo darbus, operatyviai priimti teisingiausius sprendimus, kad nuo to nenukentėtų užsakovas, mūsų meistrų darbas, bei šalia dirbantys kiti subrangovai“. Lietuvoje kompanijai tai buvo pirmas tokio dydžio viešbučio, ir dar aukštus standartus keliančio ženklo „Hilton“, projektas. UAB „RB Solutions“ pavyko ne tik išpildyti visus dizaino ir kokybės reikalavimus, bet ir įveikti kilusius sunkumus. Pasak kompanijos atstovų, jie didžiuojasi „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ nepriekaištingai atliktais darbais ir laiko juos savo vizitine kortele, kuri geriau nei kiti įmonės objektai parodo „RB Solutions“ pajėgumus, galimybes, kokybės lygį ir patirtį, leidžiančius įveikti bet kokius netikėtumus. UAB „RB SOLUTIONS“ M. K. Čiurlionio g. 8, LT-03104 Vilnius www.rbsolutions.lt

ARCHITEKTŪRA

VILNIAUS „HILTON GARDEN INN“ IR „LIVE SQUARE“ KOMPLEKSAS –

PIRMASIS IR VIENINTELIS

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Nuotr. „Eika“ archyvas, Karolis Kiniulis, Paulius Čilinskas Nuo pat projekto pradžios užsakovas turėjo ambiciją statyti aukštesnės, nei reikalaujama pagal minimalius viešbučių tinklo padiktuotus standartus, klasės pastatą. Projekto vieta (pats miesto centras, greta pagrindinės gatvės) ir noras sukurti stiprų traukos centrą, įkvepiantį šiai miesto daliai gyvybės, tiesiogiai lėmė visus architektūrinius sprendinius. Solidūs ir išraiškingi pastatų fasadai, natūralios ir ilgalaikės apdailos medžiagos, elegantiški interjerai su subtiliais ir vos juntamais prabangos akcentais sukūrė patrauklią ir užsakovo ambiciją atitinkančią aplinką, kuri kartu yra atvira ir kviečianti užeiti.

OBJEKTO PAVADINIMAS, VIETA: viešbutis „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“, Gedimino pr. 44B, ir verslo centras „Live Square“, Gedimino pr. 44A UŽSAKOVAS / ŠEIMININKAS: UAB „Live Square LT“ („Eika“) ARCHITEKTŲ KOMANDA: Povilas Čepaitis, Dainius Čepurna, Valdemaras Bučys, Linda Šeženytė, Žilvinas Urbas ir kiti architektų grupės „Unitectus“ nariai INTERJERO ARCHITEKTAS (-AI): „Unitectus“, „Jurta architektai“ ĮGYVENDINIMO METAI: 2019 m.

UNIKALI KONCEPCIJA IR INTERJERAS „Live Square“ – tai tarsi miesto centro urbanistinio veido pokyčio simbolis. Šiandien čia kartu su visais Vilniaus gyventojais ir miesto svečiais esame naujos pradžios, užgimstančios modernios miesto erdvės liudininkai. Vilniaus miesto centras atsiveria nauja aplinka, nauja panorama nuo viešos terasos, naujomis kokybiškomis darbo vietomis, patogiu būstu ir nauja bendravimo, susitikimo ir atvirų minčių vieta. „Live Square“ – tai ambicingiausias, daugiausia iššūkių iškėlęs UAB „Eika“ projektas. Jis leido mums sutelkti ir panaudoti visą beveik kelis dešimtmečius kauptą patirtį ir kompetenciją. Pavadinime „Live Square“ dera keli elementai. Žodis „live“ reiškia gyvenimą „čia ir dabar“, o „square“ nurodo erdvės viešumą ir dinamiką, kuri turėtų atgaivinti apsnūdusią Gedimino prospekto dalį ties Lukiškių aikšte. Tikime, kad šis prekių ženklo pažadas bus įgyvendintas. Praėjo tik kelios savaitės, kai komplekse pradėjo virti gyvenimas, o gyvybės jau matome labai daug“, – sako UAB „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis. „Visas projektas „Live Square“ ypatingas savo kompleksiškumu. Jį sudaro daug įvairių funkcijų – ne tik viešbutis,

bet ir verslo centras, parduotuvės, restoranai, kavinės, gyvenamoji dalis, bendra komplekso požeminė automobilių aikštelė, dengtas pasažas, kitos viešosios erdvės. Sėkmingas visų funkcijų integravimas, užtikrinant atskirų dalių patogų funkcionavimą ir, kur būtina, privatumą arba, priešingai, – atvirumą, buvo tikrai nemenkas iššūkis architektų komandai. Taip pat, projektuojant istoriniame centre, keliami ypač griežti paveldosaugos reikalavimai, o tanki urbanistinė situacija lemia, kad daug sprendinių reikia derinti prie jau susiklosčiusio miesto audinio, užtikrinant, kad nebūtų pažeisti esamų pastatų insoliacijos ar gaisrinės saugos reikalavimai“, – sako „Unitectus“ architektas Povilas Čepaitis. Viešbučiai paprastai turi ypač griežtą struktūrą. Visos pastatą sudarančios dalys – viešoji su vestibiuliu, restoranu ir konferencijų centru, aptarnavimui skirtos ir personalo patalpos, svečių kambariai – viskas yra detaliai reglamentuojama. Nepaisant to, architektams pavyko kai kuriuos dalykus pakeisti. Pavyzdžiui, į viršutinį aukštą su įspūdingais panoraminiais vaizdais buvo perkeltas sporto klubas, numatyta terasa ant stogo, skirta svečių poilsiui ir įvairiems renginiams.

ARCHITEKTŪRA

Kompleksiškame projekte buvo panaudota daug įvairių konstrukcinių sistemų. Įprastas monolitinio gelžbetonio karkasas požeminėje dalyje ir administraciniame pastate, mišri monolitinio ir surenkamojo gelžbetonio schema viešbutyje, išraiškingos akcentinės plieno konstrukcijos ir klijuoto medžio sijos virš pasažo – visos konstrukcijos sklandžiai buvo surinktos į vientisą visumą. Išvengti daugybės netikslumų ir neatitikimų projekte ir statyboje labai pagelbėjo naudoti trimačio BIM projektavimo metodai. „Interjero projekto konkursui pateiktą viešbučio registratūros ir pirmo aukšto koncepciją apibūdinome taip: „Hiltonas“ – Vilniuje, Vilnius – „Hiltone“. Norėjome, kad viešbučio svečiai pajustų mūsų krašto ir miesto savitumus. Vilniaus veidas yra jo gatvelės, aikštės, parkų alėjos, turgus. Senamiesčio architektūra bei spalvos lėmė interjero sprendimą ir spalvinę gamą. Ilgo koridoriaus į konferencijų sales sprendimą įkvėpė Vilniaus universiteto arkados. Jas bandėme atkurti ritminiu apšvietimu. Santūrias konferencijų sales inspiravo monumentali ir monochrominė Vilniaus Katedros aikštė. Fojė yra tarsi žalia miesto alėja, atvedanti į aikštę su laisvai išmėtytomis pasisėdėjimo vietomis aplink židinį – aukurą“, – pasakoja „Jurtos architektų“ interjero dizainerė Rūta Goštautienė. Vilniaus „Hilton Garden Inn“ yra, ko gero, pirmasis ir vienintelis šio prekių ženklo viešbutis pasaulyje, kuris turi visiškai unikalų interjerą – nuo viešųjų erdvių iki svečių kambarių. Įprastai nemaža dalis interjerų būna standartizuoti, tačiau šiame projekte pavyko įtikinti viešbučių tinklo atstovus sukurti anksčiau nenaudotą ir netipinį dizainą visose erdvėse. Taip viešbučio interjere atsirado daug lietuviškų ir baltiškų akcentų – ąžuolo apdaila, žalvariniai elementai, stilizuotų sodų apšvietimo instaliacija

pagrindiniame hole, skudučių formos siena, granito girnapusės formos židinys ir kiti akcentai, tarptautinio prekių ženklo viešbutį susieję su vieta, kurioje jis atsirado. NAUJOVĖS VANDENTIEKIO SISTEMAI Inžinerines objektų „Hilton“ ir „Live Square“ sistemas įrengė daugiau nei 17 metų sėkmingai šioje srityje dirbanti UAB „Duventa“. Vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, drenažo sistemas įmonės komanda įrengė pagal aukštus užsakovo kokybės reikalavimus. Pasak UAB „Duventa“ direktoriaus Rimanto Šiaučiūno, visos įrengtos pastato sistemos plačiai taikomos naujuosiuose pastatuose ir jų montavimą įmonės darbuotojai išmano gerai. Vis dėlto įmonės specialistai visada atsižvelgia į pastato specifiką ir pasiūlo iš pažiūros paprastus, bet pagal pastato specifiką būtinus sprendinius. Vienas iš pavyzdžių – vandentiekio sistemoje sumontuoti papildomi elementai, kurie užtikrina vandens taupymą ir apsaugą nuo užliejimo. Sistemos ypatybė ta, kad sujungiamos pastato apšvietimo ir vandentiekio sistemos, o vanduo paleidžiamas į konkrečios biuro pastatų patalpos vamzdžių sistemą tik tada, kai joje užsidega šviesa. Iki tol vandentiekio sistemoje įrengtas ventilis lieka uždarytas. Tai leidžia sumažinti riziką, kad nesant žmogaus ir kilus avarijai bus užpilti žemiau esantys aukštai. „Visuose įmonės vykdomuose projektuose stengiamasi atsižvelgti į projekto specifiką ir pritaikyti būtent tam pastatui tinkamiausias sistemas ar jų veikimo būdus, o tai padaryti įmanoma tik turint stiprią projektuotojų, projektų vadovų ir darbininkų komandą, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant tiek su rangovu, tiek su kitais subrangovais objekte“, – sako UAB „Duventa“ direktorius R. Šiaučiūnas.

ARCHITEKTŪRA

BENDRA INŽINERINIŲ SISTEMŲ VALDYMO SISTEMA

PAŽANGIAUSIOS ORO KONDICIONAVIMO SISTEMOS

Elektrotechnikos projektavimo ir montavimo, procesų valdymo ir automatizavimo projektavimo bei montavimo darbus (BMS) viešbutyje „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ atliko UAB „APS grupė“ ir UAB „Eltalis“. Pastaroji turi 20 metų patirtį valdymo procesų automatizavimo srityje, o UAB „APS grupė“ branduolį sudaro daugiau nei dešimtmetį kartu dirbanti komanda. Abi kompanijos turi bendros patirties įgyvendinant sudėtingus projektus. Todėl kartu UAB „APS grupė“ ir UAB „Eltalis“ gali per trumpą laiką ir už konkurencingą kainą įrengti sudėtingas inžinerines sistemas, apjungti jas į vieną valdymo sistemą. Viešbučių „Hilton“ tinklas turi nemažai savo visuose tinklo viešbučiuose naudojamos įrangos prekių ženklų, kurie nepamiršti įrengiant ir viešbutį Vilniuje. Kita įranga ir medžiagos pasitelkti UAB „APS grupė“ ir UAB „Eltalis“ atstovaujamų prekių ženklų. Vienas svarbiausių užsakovo reikalavimų buvo laiku atlikti visus darbus ir būti lankstiems keičiantis projektiniams sprendiniams. UAB „Eltalis“ objektui pasiūlyta sistema unikali gebėjimu sujungti visus valdymo protokolus į bendrą PVS (BMS) sistemą. Taip pat objekte pritaikytas ir vienas netradicinis sprendimas – individualus viešbučio kambarių mikroklimato programavimas. Didžiausias iššūkis UAB „Eltalis“ specialistams buvo integruoti skirtingų gamintojų valdiklius į vieną sistemą ir sklandus specifinių „Hilton“ reikalavimų įvykdymas, apjungiant į viešbučio klientų valdymo sistemą. „Vis dėlto UAB „Eltalis“ dirbant vienoje komandoje su elektrotechnikos rangovu UAB „APS grupė“ pavyko sėkmingai įveikti visus šio sudėtingo objekto iššūkius“, – teigia abiejų įmonių vadovas Andžej Romančikas.

Aukšti produkcijos ir paslaugų standartai buvo keliami visiems objektų „Hilton“ ir „Live Square“ aspektams. Todėl UAB „AIRCS“, įrengusi oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo sistemas, panaudojo visame pasaulyje puikiai žinomo gamintojo „LG Electronics“ produkciją. Pagrindinis kliento tikslas buvo maksimalus komfortas, t. y. pageidaujama temperatūra, kuri turi būti pasiekta naudotojui nejaučiant oro srautų ir didelių temperatūros svyravimų, bei minimalus skleidžiamas sistemos triukšmas. Visa tai buvo įgyvendinta pasitelkus novatoriškiausius sprendimus bei unikalią valdymo sistemą. Sistemos suprojektuotos taip, kad triukšmo lygis nesiektų 30 dBA – vertės, kuri beveik negirdima ausimi ir yra prabangiausių viešbučių standartas. Viešbutyje „Hilton“ įdiegta VRF tipo (angl. variable refrigerant flow) oro kondicionavimo sistema su šilumos atgavimo funkcija. Toks sprendimas leis jos naudotojui turėti pageidaujamą mikroklimatą kiekvienoje patalpoje individualiai, o tai labai aktualu pereinamojo sezono metu ar netikėtai subjurus orams – naudotojas visada gali mėgautis tiek vėsa karštą dieną, tiek šiluma esant darganai ar atvėsus orams. „Live Square“ administraciniame pastate įrengtos analogiškos VRF sistemos, VRF sistemos su šilumos atgavimo funkcija, o oras patalpose recirkuliuojamas naudojant mažo greičio linijinius skirtytuvus, patalpose užtikrinančius maksimalų komforto lygį. Visų sistemų bendra šalčio galia siekia apie 1,4 MW. Pasak „AIRCS“ vadovo Andriaus Germanovič, pagrindinis įmonės tikslas – kartu su klientu rasti optimaliausią

ARCHITEKTŪRA

sprendimą, kuris užtikrintų pastatų naudotojui nepriekaištingą komfortą ir ne visada už mažiausią kainą. Juk pati komfortiškiausia sistema naudotojui yra ta, kurios jis nepastebi – nei naudodamas, nei mokėdamas sąskaitas. KOKYBIŠKAI APDAILAI – DIDESNI PAJĖGUMAI Bendrovė „Iki raktų“ taip pat prisidėjo prie „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ ir „Live Square“ sužibėjimo sostinės centre. Įmonės darbuotojai atliko apdailą 37-iuose viešbučio „Hilton“ kambariuose ir įrengė net 1000 m2 vieno administracinio pastato aukšto. Darbas objekte nebuvo lengvas, nes reikėjo ne tik laikytis aukštų standartų, kurių reikalavo užsakovas, bet ir sugebėti optimaliai organizuoti savo darbus, prisiderinti prie gausaus būrio kitų subrangovų darbų. UAB „Iki raktų“, kaip ir kitoms objekte besidarbavusioms įmonėms, visą darbų eigą apsunkino dėl vėluojančių statybų sutrumpėję darbų atlikimo terminai. Kadangi įmonė pradėjo apdailos darbus dviem mėnesiais vėliau, nei buvo suplanuota, jos darbuotojams teko dirbti ir savaitgaliais. Įvertinusi darbų apimtis UAB „Iki raktų“ vadovybė į „Hilton“ ir „Live Square“ perkėlė specialistus iš kitų objektų. Didelės pastangos ir viršvalandžiai atsipirko su kaupu – apdaila buvo baigta laiku, kad ir kokia buvo sudėtinga logistika.

ARCHITEKTŪRA

IŠTEKLIUS TAUSOJANTYS PRIETAISAI Kompanija „Grohe“ visuomet siekia dalyvauti prestižiniuose projektuose. „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ – ne išimtis. Viešbutyje pasirinkti tradiciniai, laiko patikrinti santechniniai prietaisai, nepriekaištingai atliekantys savo funkciją. „Grohe“ pardavimų atstovė Lietuvoje Aistė Stankevičienė akcentuoja, kad viešbutis „Hilton“ didelį dėmesį skiria vandens suvartojimui. Todėl pasirinkti vandenį taupantys maišytuvai ir dušai. „Sumontuotiems termostatiniams maišytuvams dėl technologijos „TurboStat“ būdingas itin greitas reakcijos į slėgio ir temperatūros pokyčius vandens tiekimo sistemoje laikas. Todėl prausiantis duše nejaučiamas temperatūros šuolis. Unikali maišytuvų chromavimo technologija „StarLight“ užtikrina, kad paviršius ilgus metus išliks blizgus, lygus ir gerai valomas. Technologija „SilkMove“ maišytuvų rankenėlei leidžia judėti lengvai, paprastai ir tiksliai fiksuoti pageidaujamą temperatūrą“, – techninius aspektus atskleidžia A. Stankevičienė. Beje, „Grohe“ produktų dizainas buvo specialiai parinktas pagal gretimas interjero detales (baldus, aksesuarus ir kt.), gaminiai tikslingai įsiliejo į bendrą visumą ir ją papildė. Todėl „Grohe“ specialistai džiaugiasi, kad objekte ypač sėkmingai suderintas funkcionalumas, dizainas ir efektyvus vandens suvartojimas.

UAB „Sanistal“ prie šio objekto prisidėjo tiekdama santechninę keramiką ir vandens maišytuvus, kuriuose puikiai dera estetinis modernumas ir tradicinis patvarumas. TIKSLUMAS IR KOKYBĖ Prestižinio viešbučio „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ dušo sprendimai buvo patikėti UAB „Baltijos Brasta“ specialistams. Įmonė daugiau nei 16 metų yra viena iš šio sektoriaus lyderių Lietuvoje, o jos asortimentas – išskirtinės kokybės lietuviškos dušo kabinos, atitinkančios griežčiausius Vokietijos ir Skandinavijos šalių keliamus reikalavimus. Objekto vonios kambariuose „Baltijos Brasta“ įrengė stacionarias dušo sieneles ir sieneles į nišą su durimis. Projektui pasirinktos minimalios nestandartinės dušo sienelės „Dija“ ir dušo durys su stabilia sienele „Irma“. Įmonės pardavimų vadovė Ona Vaitekūnienė pasakoja, kad viešbutyje buvo nuspręsta tvirtinant dušo sieneles naudoti tik stiklo ir furnitūros konstrukciją, nesirinkti jokių PVC tarpinių, kurias vėliau reikėtų keisti. Taip tvirtindami gaminius specialistai siekė išlaikyti vientisumą ir minimalizmą. „Visuomeniniuose objektuose dažnai reikia taikyti nestandartinius sprendimus, kad jie būtų naudojami ilgai ir nereikėtų grįžti su garantiniu taisymu. Tad tvirtinimai, stiklo storis, naudojamos medžiagos specialistų parenkamos tokios, kad patenkintų užsakovų reikalavimus, o mes, kaip

ARCHITEKTŪRA

gamintojai, būtume ramūs dėl savo produktų“, – pasakoja O. Vaitekūnienė. Kalbėdami apie dušo pertvarų techninius pranašumus, įmonės specialistai tikina, kad, turint ilgametę patirtį nestandartinių dušo sprendimų gamybos srityje, nėra sudėtinga užsakovams pasiūlyti techniškai patikimus gaminius, kuriems nereikėtų daug priežiūros (tai ypač svarbu viešbučiuose). Vienas efektyvių sprendimų, kuriuos realizavo „Baltijos Brasta“, – dušo sienelių tvirtinimas trijuose taškuose: prie grindų, lubų ir sienos. Taip išvengta dizainerių nemėgstamų laikiklių (specialistai pabrėžia: norint saugiai eksploatuoti stiklą duše, būtina, kad jis būtų įtvirtintas trijuose taškuose, taip garantuojamas gaminio stabilumas).

lių dangos dizainų pageidaujantys viešbučiai, kazino ar kino teatrai. Užsakovui atsiuntus norimą piešinį, ar jį pasirinkus iš milžiniško dizainų banko jis „spausdinamas“ ant nedidelio 1 m2 bandomojo kilimėlio. Jeigu vaizdas nesutampa su architektų ar užsakovų vizija, piešinys derinamas (koreguojamos spalvos ar dizainas) ir spausdinamas dar vienas kilimas. Kai rezultatas atitinka kliento lūkesčius – pasirinktas dizainas spausdinamas ant viso kilimo ir tampa vienu kertinių erdvės nuotaikos faktorių. Visus šiuos etapus įveikė ir viešbutį „Hilton“ puošianti kiliminė danga. Išlaikydama taip pat aukštai iškeltą kokybės kartelę, UAB „Kitoks požiūris“ verslo centre „Live Square“ išklojo apie 1 700 m2 kiliminių plytelių ir 700 m2 natūralaus linoleumo.

Didžiausias iššūkis, su kuriuo teko susidurti „Baltijos Brastos“ komandai, – tinkamų matmenų nustatymas, gaminant sieneles. Kadangi stiklas tvirtintas į nišą trijuose taškuose, jį reikėjo gaminti kiekvienam kambariui atskirai, išmatavus milimetrų tikslumu. Nebuvo įmanoma atvežti vienodų matmenų stiklo sienelių ir montuoti. Jei stiklas per mažas bent 5 mm, jo sandariai negalima sumontuoti, nes atsiranda per dideli tarpai, per kuriuos skverbiasi vanduo. Juk didžiausias reikalavimas, keliamas dušo kabinai ar sienelei, ir yra sandarumas. „Dauguma klientų mano, jei stiklas per didelis, galima jį pašlifuoti, nupjauti ir jis bus tinkamas. Gaila, bet grūdinto stiklo jokiais mechaniniais būdais negalime paveikti, nes jis tiesiog suduš (susprogs). Tad, jei gaminys būna per didelis bent 5 mm, privalome jį pergaminti. Šiame objekte kiekviena sienelė buvo gaminama milimetrų tikslumu, kad užtikrintume sandarumą ir tinkamą montavimą“, – darbus viešbutyje prisimena O. Vaitekūnienė. Taip pat ji pabrėžia, kad šiame projekte įsiminė ir puikūs objekto vykdytojai – „Eikos statyba“. „Darbai buvo kuruojami puikiai. Mums, kaip gamintojams ir gaminių rangovams, kelta daug reikalavimų, tačiau jie buvo realūs, o ne principiniai, kaip kartais pasitaiko, prisidedant prie didelių objektų. Tikiuosi, kad su šiais rangovais turėsime galimybių dirbti ir kituose objektuose“, – sako pardavimų vadovė džiaugdamasi rezultatais. UNIKALŪS KILIMAI PAGAL GRIEŽTUS REIKALAVIMUS Griežtus reikalavimus kiekvienai interjero detalei keliantis viešbutis „Hilton“ koridorių ir kambarių grindų jaukumą sukurti leido UAB „Kitoks požiūris“. Įmonė tiekė ir klojo aukštos kokybės kiliminę dangą. Reikalavimai buvo griežti: tiksli kiliminės dangos gramatūra, ir tankis, kambarių kilimus turi sudaryti 80 % vilnos ir 20 % poliamido pluošto, koridorių kilimai, kur juda didelis srautas žmonių, turi būti 100% sintetiniai, kas užtikrina aukštą atsparumą dėvėjimuisi . Visa kiliminė dangą buvo suklota ant specialaus elastinio pakloto, užtikrinančio ypatingą minkštumą ir komforto pojūtį. Kiliminės dangos dizainas patikėtas „Unitectus“ architektams, kurie ir parengė norimo kilimo rašto eskizą. UAB „Kitoks požiūris“ atstovaujami kiliminės dangos gamintojai gali pagaminti bet kokio storio, tankio ir bet kokio dizaino kiliminę dangą, todėl būtent šiuos kilimus renkasi individualių ir unika-

ARCHITEKTŪRA

UNIKALUS SIENŲ GROŽIS Sienų grožiu objekte „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ rūpinosi patyrę UAB „Interjero linija“ specialistai. Viešbučiui tiektos vinilinės sienų dangos „Vescom“ kambarių, koridorių, administracinių, sporto, bendrųjų erdvių interjerams. Tokį pasirinkimą lėmė aukšta medžiagų kokybė ir patikimumas, medžiagų ilgalaikiškumas ir puikus estetinis vaizdas visuomeninio sektoriaus pastatuose. „Interjero linijos“ siūlomos visuomeniniam sektoriui skirtos vinilinės sienų dangos „Vescom“ – tai inovatyvių dizainų, pagal naujausias tendencijas sukurti paviršiai, susidedantys iš vinilo sluoksnio (300–830 g/m2) ir medvilnės pagrindo. Dėl šios struktūros vinilinės sienų dangos „Vescom“ atitinka Bfl-s1 ar s2 ugnies plitimo bei dūmų emisijos klasę, yra ypač atsparios trinčiai, smūgiams, paviršiai estetinio vaizdo nepakeičia ilgus metus. Būtent dėl šių priežasčių „Vescom“ yra vienas prioritetinių pasirinkimų iš viešbučių tinklų apdailos medžiagų tiekėjų. Ieškant geriausių sprendimų projektui "Hilton Garden Inn Vilnius City Center", platus sienų dangų paviršių pasirinkimas su savita spalvų gama" leido užsakovams bei interjero specialistams surasti optimaliausius sprendimus viešbučio interjerui. Viešbučio kambariams pasirinkta vinilinių sienų dangų kolekcija „Onari“, papildanti nepriekaištingą kambario interjerą. Koridorių interjerui papildyti ir suteikti sienoms

ARCHITEKTŪRA

Subtilus dizainas, matinis dangos paviršius puikiai įsiliejo į bendrą interjero koncepciją. tvarumo pasirinkta jauki vinilinių sienų dangų kolekcija „Lakar“. Subtilus dizainas, matinis dangos paviršius puikiai įsiliejo į bendrą interjero koncepciją. O kur dar atsparus mechaniniam poveikiui paviršius, nekintantis estetiškumas ir eksploatacija ilgus metus, kuriai nereikia skirti papildomų lėšų. Administracinėse patalpose, konferencijų salėse, sporto salėje, holo erdvėse ir kt. naudotos išraiškingos struktūrinės vinilinių sienų dangų kolekcijos „Palena“, „Hauki“, „Tonga“ ir „Seneca“ puikiai pasitarnaus tiek estetinėmis, tiek techninėmis savybėmis. Objekte „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ pasirinktos visuomeniniam sektoriui skirtos medžiagos. Tai ilgalaikiai sprendimai, kurie tarnaus ilgus metus nepakeistami estetinės išvaizdos ir taupydami kliento išlaidas eksploatacijai.

„Iks Forma“ užuolaidos

ARCHITEKTŪRA

SAULĖS KONTROLĖ – IŠ PATIKIMŲ RANKŲ Įrengiant A energinės klasės verslo centro efektyvios saulės kontrolės sistemas, pasirinktas daugiau nei 20 metų patirtį turinčios UAB „Dextera“ komandos sprendimas, padedantis užtikrinti verslo centro darbuotojų ir svečių komfortą. UAB „Dextera“ saulės kontrolės sistemos atitiko aukštus verslo centro „Live Square“ keltus patvarumo ir ilgalaikiškumo reikalavimus. Patyrusi įmonės komanda projekto metu įrengė 260 vnt. mažo šviesos pralaidumo audinio „Screen“ roletų, kurios uždengė daugiau kaip 1 000 m2 langų. Jiems uždengti pasirinkti vieno prestižiškiausių Europoje gamintojų „Coulisse“ audiniai ir mechanizmai. Atsižvelgiant į pastato fasadų puses, buvo sumontuoti skirtingo saulės pralaidumo audiniai – 1 % ir 3 %. Nors ilgą laiką Lietuvoje vyravo 5 % pralaidumo „Screen“ audiniai, tačiau užsakovai pasitikėjo „Dexteros“ specialistų rekomendacijomis ir pasirinko mažesnio šviesos pralaidumo audinius. Šie aukščiausius standartus atitinkantys audiniai yra ne tik funkcionalūs, ilgalaikiai, bet ir universalaus bei stilingo dizaino. „Dexteros“ saulės kontrolės ekspertai verslo centre „Live Square“ pritaikė maksimalų olandišką saugumą ir patogumą garantuojančią, rankiniu būdu valdomą sistemą „Absolute“, kuriai būdingas vientisas modernus dizainas, lengvas ir patogus montavimas bei naudojimas. NESTANDARTINIS LANGŲ APIPAVIDALINIMAS Visų viešbučio „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ kambarių langus apipavidalino UAB „Iks Forma“. Įmonė montavo karnizus, siuvo ir kabino užuolaidas. Dalyvauti tokio dydžio ir svarbos projekte UAB „Iks Forma“ pavyko dėl ilgametės patirties ir nepriekaištingos reputacijos bei žinomumo, dirbant su dizainerių, architektų ir statybos kompanijomis. „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ projektas nebuvo lengvas dėl keliamų aukštų reikalavimų bei pasaulinio tinklo griežtai patvirtintų standartų, neleidžiančių jokių nukrypimų. Naudoti tik sertifikuoti, atitinkantys viešajam sektoriui keliamus reikalavimus bei „Hilton“ tinklo patvirtintų tiekėjų audiniai ir bėginės sistemos. Kaip ir daugelyje tokio lygio projektų, audiniai privalėjo turėti nedegumo ir 100 % užtamsinimo sertifikatus. Užuolaidų kabinimo bei karnizų montavimo tipas turėjo išspręsti šviesos nepraleidžiamumą pro šonus bei apačią. Kadangi pastatas buvo rekonstruojamas, dauguma sienų turėjo skirtingus kampus ir ilgius, tai lėmė, kad visi karnizai buvo ruošiami ir lankstomi jau pačiame objekte. Visi „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ UAB „Iks Forma“ siūlyti audiniai bei karnizų sistemos yra kruopščiai atrinkti, atitinka aukščiausius 4–5 žvaigždučių viešbučių ir jų tinklų reikalavimus. Dauguma įmonės audinių gaminami 2,80– 3,20 m aukščio, todėl leidžia išspręsti aukštesnių patalpų tekstilės apipavidalinimo problemas, nedarant papildomų sujungimų ir sunaudojant mažiau medžiagos. „Konkurso metu rangovas kėlė aukštus reikalavimus patikimam tiekėjui, kuris gebėtų kokybiškai apipavidalinti tiek daug kambarių per trumpą terminą, taikydamas nestandartinius sprendimus rekonstruojamose patalpose. Tam reikia,

„Dextera“ roletai

kad įmonė turėtų rekomendacijas, sėkmingą darbo patirtį, didelius pajėgumus, palaikytų glaudžius ryšius su gamintojais ir galėtų pasitelkti gausų kvalifikuotą personalą“, – sako UAB „Iks Forma“ vadovė Inga Šinkūnienė. SUBTILIOS INTERJERO DETALĖS EFEKTYVIAM REZULTATUI UAB „Domus Lumina“ buvo patikėtos viešbučio „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ pirmojo aukšto visuomeninės paskirties erdvės: restorano, baro, holo, poilsio bei kt. „Domus Lumina“ specialistai pasakoja, kad architektų komanda akcentavo dėmesį audinio kokybei, lengvumui, techninėms savybėms, todėl pasirinktas Vokietijos tiekėjo audinys, kuris atitiko visus šiuos keliamus reikalavimus. Audinys permatomas, neužgožia dienos šviesos, suteikia erdvėms lengvumo, elegancijos, jaukumo, o kartu harmoningai dera prie viso šių erdvių interjero. Tai – akcentas, kuris dera prie bendros visumos, bet nedominuoja – taip išryškindamas kitus šių erdvių interjero elementus. Daug dėmesio skirta pasiuvimo kokybei ir visiems siuvimo priedams, kad pakabintos užuolaidos atitiktų vizualizaciją ir, vos tik įžengus pro šio viešbučio duris, džiugintų lankytojų akis. Profesionalių „Domus Lumina“ siuvimo meistrių komanda išpildė šiuos reikalavimus. „Tai padaryti tikrai nebuvo sunku, nes rezultatas, atitinkantis užsakovo reika-

ARCHITEKTŪRA

lavimą, – didžiausias mūsų komandos siekis. Žinoma, kad užuolaidos gražiai susiklostuotų, lengvai trauktųsi, reikia ir tinkamų lubinių bėgelių, sumontuotų į specialiai padarytas nišas. Nors lubinių bėgelių nesimato, jų funkcija labai svarbi. Reikli architektų komanda pasirinko itin geros kokybės „Domus Lumina“ bėgelius. Jų vidus lakuotas, todėl užuolaidos traukiamos lengvai ir tyliai“, – pasakoja pardavimų vadovė Jurga Zuzevičienė, džiaugdamasi, kad „Domus Lumina“ galėjo prisidėti prie šio viešbučio interjero. MARMURAS – „DE LUXE“ VIZIJAI ĮGYVENDINTI Modernus verslo centras „Live Square“ unikalus ne tik inovatyviais sprendimais, bet ir subtiliu puošnumu bei prabanga, kurią pasiekti padėjo tikslingai pasirinkti interjero sumanymai, pavyzdžiui, marmuro danga. Vis labiau populiarėjančia apdailos medžiaga – marmuru – objekte „Live Square“ rūpinosi lietuviško kapitalo įmonė „Arsenalas“. „Vykdėme sudėtingus su apdaila susijusius darbus“, – atskleidžia UAB „Arsenalas“ savininkas Virginijus Rutkauskas, akcentuodamas, kad komandos užduočių sąrašas buvo ilgas: plytelių klijavimas aplink liftus, holuose, marmurinių laiptų gaminimas, rūpinimasis grindų danga kituose verslo centro aukštuose ir kt. Svarbiausia, kad šio projekto metu buvo naudojamos ypatingos plytelės. „Šiems darbams turėjome pasitelkti specialią įrangą, nes darbai buvo sudėtingi dėl plytelių dydžio – 6 mm storio plytelių aukštis siekė net 3 m, o plotis – 1,5 m“, – įspūdingus parametrus pabrėžia V.

Rutkauskas ir primena, kad terminai taip pat nebuvo dosnūs. Viską baigti reikėjo greitai, aktyviai bendradarbiaujant su generaliniu rangovu ir kitais subrangovais. Vis dėlto, nepaisant sunkumų, iššūkius įveikti pavyko ir rezultatas specialistą džiugina. „Šis verslo centras – vienas išskirtinių objektų visoje Lietuvoje, kuriame naudotos tokios keraminės marmuro imitacijos plytelės. Čia susipina ilgalaikis grožis ir prabangi estetika“, – teigia V. Rutkauskas.

ARCHITEKTŪRA

„Domus Lumina“ užuolaidos

ARCHITEKTŪRA

NESTANDARTINIS BALDŲ IR MAISTO GAMYBOS ĮRANGOS DERINYS Įgyvendinant projektą, užsakovams buvo ypač svarbu užtikrinti aukštą viešbučio „Hilton“ svečių komfortą. Todėl visą virtuvės įrangą, nerūdijančiojo plieno baldus, baro įrangą, šaldymo kameras, indų plovimo įrangą kiekviename viešbučio „Hilton“ aukšte pristatė ir sumontavo ilgametę patirtį turinti UAB „Arvitra Baltic“. Kadangi viešbučiai „Hilton“ turi ypatingus reikalavimus ne tik savo personalui, bet ir įrangai, baldams, darbo priemonėms, įmonė pasiūlė geriausių pasaulio gamintojų produktus: vokiečių konvekcines krosnis „Convotherm“, italų profesionalią indų plovimo techniką „Dihr“, vokiečių maisto gamybos įrangą „Virtus Group“, italų šaldymo įrangą „Zanotti“. Pagal „Hilton“ standartus „Arvitra Baltic“ ne tik kokybiškai sumontavo, bet ir su statybininkų pagalba atliko įrangos jungimo ir pastatymo vietų estetiškos apdailos darbus. Viešbutyje „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ UAB „Arvitra Baltic“ sumontavo dvi naujausios 4-osios kartos vokiečių konvekcines krosnis „Convotherm 4 Easy Dial“. „EasyDial“ valdymo koncepcija – greitas ir patogus maisto

ruošimo programos nustatymas. Pažangi uždara sistema ACS+ (angl. Advanced Closed System) visiems „Convotherm 4“ įrenginiams leidžia pasiekti geriausius kepimo rezultatus. Taip pat ACS+ užtikrina idealų garų padavimą, automatinį drėgmės reguliavimą kombinuoto kepimo režimu, greitą ir tolygų šilumos paskirstymą konvekcinio kepimo režimu. Pagerintoje ACS+ sistemoje papildomai įdiegta drėgmės ištraukimo sistema. Taip pat pagal užsakovo reikalavimus UAB „Arvitra Baltic“ specialistai – maisto technologė ir baldų konstruktorius – sukūrė nestandartinį nerūdijančiojo plieno integruotą baldų ir šaldymo stalo modulį bare. Šis objektas ne tik padėjo UAB „Arvitra Baltic“ eilinį kartą patvirtinti savo kompetenciją, bet ir praplėsti profesines žinias ir galimybes, nes prireikė ieškoti naujų sprendimų, kurie anksčiau Lietuvoje nebuvo žinomi arba naudojami. Pagrindiniu iššūkiu tokio tipo objektuose dažniausiai būna laikas ir „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ nebuvo išimtis. Jam įrengti prireikė daug pastangų, kad viskas būtų padaryta ne tik kokybiškai, bet ir laiku.

ARCHITEKTŪRA

„Realizuojant tokio tipo objektus, pirmiausia reikia tinkamai įvertinti savo pajėgumus, žinias ir patirtį. Mūsų įmonė atstovauja daugeliui žinomų pasaulio gamintojų, turime darbo su panašiais objektais patirties ir tai įvertino mūsų užsakovas, pasirinkęs mus kaip technologinės įrangos tiekėjus šiam projektui“, – sako UAB „Arvitra Baltic“ direktorius Andrzej Rawłuszewicz. NATŪRALUMĄ ATSPINDINTIS „SORAINEN“ BIURO IDENTITETAS Biurų pastatą „Live Square“ savo buveine pasirinko ir advokatų kontora „Sorainen“, išsinuomojusi 2 200 m2 ploto biurą. Net 140 darbo vietų erdvė pakeri skandinaviško stiliaus modernumo atmosfera – natūralios medžiagos, šiltos spalvos, minkšta šviesa. Interjero autoriai sukūrė kabinetinio tipo biurą, papildytą atvirų, alternatyvių darbo erdvių visuma. Interjero autorių Aurimo Sasnausko, Jorio Šykovo, Gretos Prialgauskaitės nuolatinis darbas su klientu, įsiklausymas į esamas biuro problemas ir pasiūlymai, kaip sukurti erdvę, kurioje tiek klientai, tiek darbuotojai jaustųsi jaukiai ir šiuolaikiškai, galų gale suformavo dabartinę „Sorainen“ biuro koncepciją. Naudojamos medžiagos atspindi įmonės „Sorainen“ identitetą. Medžiu apdailintos sienos ir medinės vitrinos simbolizuoja gamtą, žmogiškumą, natūralumą. Gausiai naudojamas stiklas perteikia įmonės atvirumą, skaidrumą. Žalsvos ir pilkšvos spalvos sukuria ramybės ir patikimumo jausmą.

ARCHITEKTŪRA

medžiagų, vis dar yra bene labiausiai mėgstama klientų. Ir ne tik dėl praktiškumo, bet ir dėl estetinių aspektų. Klasikinio JUNG jungiklio eskizas buvo nupieštas įtakingiausios modernizmo srovės lopšyje – Vokietijos menų mokykloje „Bauhaus“. Griežtos jo linijos buvo laikomos tikra modernumo apraiška, kuri lieka aktuali ir šiandien. Jungiklis siauru rėmeliu puikiai įkomponuojamas bet kurioje aplinkoje, be to, dera ir su skirtingo dizaino madų bangomis. Šios serijos jungikliai gaminami iš duroplasto arba kelių rūšių metalų. „Kolekcija didelė ir gali pasiūlyti tiek milžinišką spalvinę gamą, tiek funkcines galimybes. Jungiklių dizainas atitiko biuro koncepciją, o pasirinktos spalvos gerai atrodo tiek ant baltų sienų, tiek ant nestandartinio medžio apdailos“, – aiškina architektų komandos apsisprendimą A. Sasnauskas. Visam biurui pasirinkti klasikinės kvadrato formos „LS 990“ jungikliai. JUNG jungikliai derinami prie interjere dominuojančių žemės spalvų.

50 METŲ MADOJE „Sorainen“ biuro spalvų gamą padiktavo apsisprendimas naudoti medį kaip pagrindinę apdailos medžiagą. Natūrali mediena buvo beicuota ir nulakuota, išsaugant natūralią jos tekstūrą ir šiek tiek prigesinant ąžuolo spalvą. Prie ąžuolu dengtų sienų buvo derinami kiti miškui būdingi atspalviai. Interjere daug žalios, pilkšvos ir rusvos spalvų, itin dažnų Lietuvos miškuose ir pievose. Balta spalva dažomos lubos ir dalis sienų turėjo biurui suteikti daugiau šviesos. Vietomis naudojami mėlynos spalvos akcentai atkartoja „Sorainen“ prekių ženklo spalvinę gamą. Prie jos puikiai tiko aukščiausios kokybės jungiklių ir inžinerinių protingų namų sprendimų lyderio JUNG produkcija. Bendrovės vizitine kortele tapę elegantiški kvadratiniai jungikliai puikiai prisidėjo prie kuriamo „Sorainen“ biuro identiteto. „JUNG gaminių dizainas yra modernus ir estetiškas. Nestandartinių interjero sprendinių kupiname biure JUNG produkcija nuosaikiai įsilieja į bendrą estetinę gamą ir sukuria darnų, šiuolaikišką biurą“, – sako Aurimas Sasnauskas, biuro dizainą projektavusios studijos „A2SM Architects“ vadovas. Iš didelės JUNG produkcijos pasiūlos buvo pasirinkti klasikinio dizaino jungikliai „LS 990“. Daugiau nei 50 metų ši griežtų linijų jungiklių serija, pagaminta iš kokybiškų

ARCHITEKTŪRA

IDEALIĄ ATMOSFERĄ KURIANTYS BALDAI UAB „Narbutas Lietuva“ komanda kontoroje „Sorainen“ rūpinosi idealią atmosferą biure sukuriančiais baldais. „Nuosaikiame, natūralių gamtos spalvų tonų biure klientas bei architektai drąsiai rinkosi minkštųjų baldų spalvas, pagyvinančias interjerą. Posėdžių salėse, bendrose erdvėse ir poilsio zonose įkurdinome gamintojų „Inclass“, „Arper“, „Sitland“, „Quinti“, „Softline“ bei „+Halle“ baldus. Džiaugiamės, kad darbo vietoms įrengti „Sorainen“ pasirinko reguliuojamo aukščio stalus, atitinkančius individualius darbuotojų poreikius darbui tiek sėdint, tiek stovint. Darbuotojų pozicijos keitimas darbo metu turi teigiamą įtaką darbo efektyvumui ir darbuotojų sveikatai“, – akcentuoja UAB „Narbutas Lietuva“ direktorius Vilius Gudavičius.

po penkerių metų. Visuomeninės paskirties patalpų baldai yra naudojami daugelio žmonių, kasdien. Jiems keliami pagrindiniai reikalavimai – ergonomika, estetika, ilgaamźiškumas“, – sako UAB „Savero LT“ direktorė Kotryna Martinkėnė. JAUKŪS APŠVIETIMO SPRENDIMAI Atsakomybė už vieną svarbiausių erdvės atmosferos kūrimo aspektų – apšvietimą – „Sorainen“ biure teko UAB „Gaudrė“. Įmonė suprojektavo apšvietimą, kuriam buvo

VIENETINIAI BALDAI IŠ PROFESIONALŲ UAB „Savero“ prie komplekse „Live Square“ įsikūrusio „Sorainen“ biuro prisidėjo tiekdama nestandartinius baldus. Taip pat įmonės specialistai atliko biuro amfiteatro lubų apdailą. Nestandartiniai 140 darbo vietų baldai gaminti individualiai pagal architektų pateiktus brėžinius ir užsakovo išsakytus reikalavimus. Kiekviename žingsnyje UAB „Savero LT“ glaudžiai bendradarbiavo su advokatų kontoros erdvių architektais, todėl esamas „Sorainen“ biuro baldų dizainas ir jų kuriama atmosfera yra bendro – įmonės ir architektų – darbo rezultatas. „Norint sėkmingai įgyvendinti didesnius projektus, manau, yra būtina patirtis, nuoseklus, protingas projekto valdymas, lankstumas. Architektai turi viziją, o mūsų užduotis yra ją realizuoti. Konstrukcijos turi būti tvirtos ir tuo pačiu nematomos. Eksperimentams tikrai nėra laiko, todėl priimami tikslūs, greiti ir teisingi sprendimai. Visada galvojame, kaip gaminys atrodys mažiausiai

„Live Square“ – tai ambicingiausias, daugiausia iššūkių iškėlęs UAB „Eika“ projektas. Jis leido mums sutelkti ir panaudoti visą beveik kelis dešimtmečius kauptą patirtį ir kompetenciją.

ARCHITEKTŪRA

keliami aukšti kokybiniai reikalavimai ir kurio uždavinys buvo sukurti maksimalų vizualinį komfortą. „Šis projektas išskirtinis tuo, kad pirmiausia turėjome galimybę dirbti su ypatingu užsakovu, o ir pats objektas kitoks jau vien dėl vietos mieste, taip pat unikalių architektūrinių interjero sprendimų“, – sako UAB „Gaudrė“ pardavimų padalinio vadovas Darius Jankauskas. Apšvietimo sprendimais įmonei pavyko sukurti biure keletą išskirtinių zonų. Unikali amfiteatro zona turi originalias lubas, kuriose funkciniai šviestuvai tiesiog pranyksta ir lankytojai mato tik estetinį apšvietimo sprendinį – pakabinamus šviečiančius „burbulus“. Kita dėmesio verta erdvė – susitikimų kambariai klientų zonoje. Čia apšvietimui panaudoti siauri linijiniai šviestuvai su įgilintais LED šaltiniais. Pagrindinė erdvės idėja buvo ne tik džiaugtis geru bendru apšvietimu darbo zonoje, bet taip pat apšviesti vertikalius paviršius (sienas), siekiant vizualiai padidinti patalpas ir užtikrinti vizualų komfortą. „HILTON“ PUOŠMENA – GRAKŠTUS KLIJUOTOS MEDIENOS PASAŽO DENGINYS Lengvas medinis „tinklelis“ – tarsi pati gamta, į kurią gali atsiremti tik pradedantis savo kelią žalias vijoklis, drąsiai plevėsuojantis virš miesto centro. Toks pirmojo Lietuvoje viešbučio „Hilton“ architektų parinktas eksterjero akcentas buvo patikėtas įgyvendinti UAB „Jūrės medis“ specialistams.

„Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ projekto autoriai pastato vizitine kortele pasirinko dengtą pasažą, kurio stogui buvo suplanuota pasitelkti grakščiai lengvas konstrukcijas. Tokiai užduočiai puikiai tiko klijuotosios medienos konstrukcijos, nes mediena yra natūrali, ekologiška, atsinaujinanti ir gilias tradicijas mūsų šalyje turinti statybinė medžiaga. Ši koncepcija puikiai dera su viešbučio interjere naudotomis sąsajomis su mūsų šalies istorija ir kultūra. Kadangi įmonė „Jūrės medis“ yra didžiausias ir seniausias tradicijas turintis klijuotosios medienos konstrukcijų gamintojas Baltijos šalyse, nieko keista, kad buvo įvertinta jos patirtis ir būtent jai patikėta atlikti pasažo bei terasos stogo konstrukcijų projektavimo ir gamybos darbus. Projektui įgyvendinti naudotos klijuotosios eglės medienos sijos, kurių stiprumo klasė GL28h. Pagrindinis techninis reikalavimas, kurį UAB „Jūrės medis“ kėlė užsakovas – konstrukcijų atitiktis LST EN 14080:2013 standartui. Kiti reikalavimai buvo šie: operatyvi reakcija į kylančius klausimus ir konkurencingumas. „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ naudotos grakščios ir lengvos klijuotosios medienos konstrukcijos yra natūrali, ekologiška ir atsinaujinanti statybinė medžiaga. Ją puikia galima pritaikyti visų tipų pastatams. Nenuginčijamas ir tokio medienos panaudojimo ekologiškumas - jai augant susiurbtas milžiniškas CO2 kiekis ilgam „įkalinamas“ konstrukcijoje, o ne pūdant ar deginant išlaisvinamas atgal į

ARCHITEKTŪRA

atmosferą. Be ekologiškumo ir atsparumo aspektų, svarbus ir praktinis mito paneigimas, kad klijuotosios medienos konstrukcijos nėra saugios kilus gaisrui. Priešingai – jos ilgiau išsaugo laikomąją galią, palyginti su metalo konstrukcijomis. „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ projektas kompanijai „Jūrės medis“ ypatingas dėl vietos ir paskirties, nes tai – sostinės širdyje įsikūręs viešbutis. „Neabejojame, kad jis bus puikiai matomas tiek vietos gyventojams (pasažas / vieša terasa), tiek miesto ir viešbučio

svečiams, o ryškiai akcentuotos medinės konstrukcijos padės skleisti žinią, kad Lietuva žengia koja kojon su pasaulyje augančiomis tendencijomis ir idėjomis, kurios siejamos su ekologiniu sąmoningumu, kova su klimato kaita ir žaliąja statyba apskritai“, – pabrėžia UAB „Jūrės medis“ komercijos direktorius Egidijus Pečkys. Visas Hilton ir Live Square kompleksas jaukiai įrėmintas žaluma. Daugiau nei 20 metų patirtį turinti įmonė UAB“Herbela“subtiliai apsodino ne tik komplekso prieigas, bet ir terasas.

ARCHITEKTŪRA

AUKŠTO STANDARTO PASTATO INFRASTRUKTŪRA - GERAI KLIENTŲ PATIRČIAI Mūsų, pastatų infrastruktūros ekspertų, požiūriu, šis, EIKA plėtojamo viešbučio ir verslo centro įrengimo projektas, Lietuvoje buvo ypatingas, nes ne tik architektūriniams, interjero, bet ir visos technologijų infrastruktūros sprendiniams buvo keliami aukšti globalaus viešbučių tinklo „Hilton“ standartai. Projektuodami ir diegdami pastato sistemas viešbutyje „Hilton Garden Inn Vilnius City Center“ kartu su partneriais išsamiai išstudijavome visuose viešbučiuose „Hilton“ taikomo standarto (angl. brand book) reikalavimus ir įdiegėme juos atitinkančią infrastruktūrą. Tam, kad visos pastato sistemos veiktų patikimai, įdiegėme 6-os kategorijos varinio bei šviesolaidinio tinklo struktūrinio kabeliavimo sistemą, sertifikuotą pagal gamintojo 25 metų sisteminės garantijos programą bei tinklo įrangą (magistralinių duomenų perdavimo kanalų greitaveika – 10 Gbps). Viena esminių mūsų užduočių buvo kompiuterinio ir ryšių tinklo kokybė, nes „Hilton“, siekdamas aukšto klientų

DALIUS KIŠKIS Išmanios infrastruktūros sprendimų bendrovės FIMA projektų vadovas

pasitenkinimo, daug investuoja į klientų aptarnavimo skaitmenizavimą, siekia automatizuoti procesus ir taikyti naujausias išmanias technologijas, gerinančias klientų patirtį. FIMA įdiegta didelio saugumo ir patikimumo lygio bei didelės greitaveikos centralizuotai valdoma belaidžio duomenų perdavimo tinklo („Wi-Fi“) sistema tiek svečiams, tiek darbuotojams užtikrina stabilų, pagal standartus reikalaujamą ryšio „padengiamumą“ ir greitaveiką. Svečių kambariuose ir viešose zonose įrengėme belaides elektronines spynas, kurios gali būti integruotos su sistema „Hilton Digital Key“, leidžiančia išmanųjį telefoną naudoti kaip raktą. Belaidžio ryšio ir svečių įeigos kontrolės sistemas, taip pat telefonų stotį visiškai integravome su viešbučio valdymo ir apskaitos sistema pagal „Hilton“ reikalavimus. „Hilton“ ypatingą dėmesį skiria saugumui – viešbučių tinklo reikalavimai gaisro signalizacijos, evakuacinio įgarsinimo sistemai ir stebėsenos programinei įrangai, kurias mes įgyvendinome, yra aukštesni nei LR normatyviniuose dokumentuose užfiksuoti reikalavimai. Viešbučio ir svečių saugumui taip pat sumontavome didelės raiškos skaitmeninių IP vaizdo kamerų tinklą – dalis jų vaizdą stebi 360 laipsnių kampu.

FIMA projektų vadovas Dalius Kiškis: „Visų salių garso, vaizdo įranga ir apšvietimas valdomas centralizuotai – arba iš salėse įrengtų valdymo panelių, arba nešiojamais belaidžiais jutikliniais įrenginiais.“

Įrengiant konferencijų centrą, prioritetas buvo visos įrangos ir sistemų valdymo paprastumas. Viešbučio darbuotojai gali lengvai transformuoti ir klientų poreikiams pritaikyti konferencijų centro erdves. Trijose konferencijų salėse įrengėme modernias įgarsinimo, vaizdo ir įrangos valdymo sistemas. Sumontavome 3 m pločio aukštos raiškos vaizdo sieną, aukštos raiškos vaizdo projektorius, vaizdą dubliuojančius mobilius monitorius, belaidę vaizdo perdavimo, prezentacijų, radijo mikrofonų sistemą, garso matricą, informacinę sistemą (angl. Digital signage) ir visos įrangos centralizuoto valdymo sistemą. Visų salių garso, vaizdo įranga bei apšvietimas valdomas centralizuotai – arba salėse įrengtomis valdymo panelėmis arba nešiojamais bevieliais lietimui jautriais įrenginiais. Sukurtų algoritmų dėka visos salės gali būti lengvai apjungiamos į vieną didelę ar mažesnes erdves.

ARCHITEKTÅªRA

ARCHITEKTŪRA

Santechninė keramika ir vandens maišytuvai – aukštų standartų sprendimai estetikai ir kokybei!

KAUNO FILIALAS Raudondvario pl. 129 B Tel.: +370 37 400 397 54

KLAIPĖDOS FILIALAS Svajonės g. 38 Tel.: +370 46 343 464

VILNIAUS FILIALAS Linkmenų g. 15 Tel.: +370 52 461 592

www.sanistal.lt

PANEVĖŽIO FILIALAS Beržų g. 54 Tel.: +370 45 468 899

ŠIAULIŲ FILIALAS Metalistų g. 3 Tel.: +370 41 598 589

ARCHITEKTŪRA

What a Viu

Sveiki atvykę į rytojaus vonios kambarį! Minkštos organinės vidinės formos, atitinkančios tikslius išorinius kontūrus. Tobula keramikos, medienos, metalo bei stiklo sintezė. Visapusiškas tobulumas ir technologija maksimaliam patogumui. Viu. Sukurtas „sieger design” ir įgyvenditas „Duravit“. Daugiau informacijos rasite adresu www.duravit.com 55

ARCHITEKTŪRA

„UNIDECO“ CENTRE – PLYTELIŲ DĖLIONĖS SUBTILAUS DIZAINO MĖGĖJAMS Ne paslaptis, kad vonios kambarys yra mūsų namų poilsio meka. Todėl ypatingą dėmesį skiriame šios būsto vietos apdailai, t. y. plytelėms. Šiltos spalvos, primenančios jūros smėlį, arba didelė jūros vandens atspalvių gama, o gal tiesiog mielas širdžiai piešinys arba nuotrauka. Pasak „Unideco“ apdailos ir interjero prekybos centro salonų „Plytelės 1“ ir Plytelių galerija atstovų, šiandien įmanomas bet kuris sprendimas. PLYTELĖS PAGAL INDIVIDUALŲ UŽSAKYMĄ Pasitelkiant salono „Plytelės 1“ siūlomą produkciją, galima sukurti tiek privataus namo, tiek komercinių pastatų sanitarinio mazgo, virtuvės zonos ar net terasos ir pastato fasadų stilių arba atmosferą. Atsižvelgiant į zoną, interjerui parenkamos keramikos plytelės, o eksterjerui – akmens masės plytelės. Bet pastaraisiais metais stiprėja tendencija naudoti akmens masės plytelės ir savitam interjerui sukurti. Šios medžiagos universalumas ir patvarumas padidino jos paklausą, todėl salonas „Plytelės 1“ siūlo itin didelę ir keraminių, ir akmens masės plytelių spalvų bei formų gamą. Kiekvienai plytelei būdinga išskirtinė kokybė, nes salonas kruopščiai atsirenka tiekėjus, su kuriais

dirba. Dar vienas svarbus rodiklis, į kuri orientuojasi salono specialistai rinkdamiesi plytelių gamintojus, – laiko sąnaudos. Prioritetas teikiamas greitai dirbantiems, skubiai pristatantiems ir operatyviai iškilusius nesklandumus sprendžiantiems partneriams. Pasak salono „Plytelės 1“ vadovo Vaido Skačkovo, gamintojų, su kuriais galima kokybiškai dirbti, turėtų būti iki penkių, tada salonas gali išlaikyti ir aukštus kokybės standartus, ir laikytis užsakymų terminų. Šiuo metu salonas produkciją užsako iš Europos gamintojų, daugiausia Ispanijos. Tačiau didžiausias salono unikalumas – individuali plytelių gamyba. Bet kuris salono klientas gali pats pasirinkti norimą plytelių formą, spalvą ar piešinį ant jų ir užsisakyti. Net jei tai bus 1 m2 užsakymas – jis bus išpildytas kokybiškai ir laiku. „Turime saloną „Unideco“ centre tam, kad galėtume savo klientams parodyti galimybes ir įvairovę. Žmonėms pas mus patinka būtent tai, kad jie vieną plytelę gali pasirinkti iš vieno gamintojo, o kitą iš kito, suderinti jas tarpusavyje ir sukurti visiškai unikalaus dizaino vonios patalpą ar svetainę. Be to, teikiame kokybišką aptarnavimą už gerą kainą“, – pasakoja V. Skačkovas. Todėl visa salono ekspozicija gali būti kilnojama – plytelės nėra priklijuotos prie pagrindo. Kiekvienas atėjusysis įgyja dideles galimybes kurti, ieškodamas savo svajonių plytelių dėlionės.

ARCHITEKTŪRA

MODERNI KLASIKA IR IŠRAIŠKINGA MOZAIKA MENIŠKOJE PLYTELIŲ GALERIJOJE Daugiaspalvis ir ryškus Plytelių galerijos salonas visiškai pateisina savo pavadinimą ir siūlo klientams meniškai parinktą didžiulį keramikos ir akmens masės plytelių gamintojų asortimentą. Šiuolaikiškas dizainas iš gerai pasaulyje žinomų Čekijos gamintojų, moderni klasika iš stilingosios Italijos ir preciziškai sukurta vokiška mozaika – daugiau nei tūkstantis galimų variantų tikrai leidžia patenkinti išrankiausio kliento norus. Milžiniška ir siūlomos produkcijos tekstūrų, formų bei dydžių paletė – čia galima rasti savo interjerui ar eksterjerui tinkamas plytelės nuo 10 cm iki 1 m ilgio ir pločio. Sudarytas didelis ir išsamus katalogas leidžia neapsiriboti vien salone pristatomomis plytelėmis. Beje, plytelės atgabenamos tikrai žaibiškai, nes Plytelių galerija dirba tiesiogiai su gamintojais, o tai kartu leidžia pasiūlyti ir palankesnes kainas. Nemaža dalis produkcijos skirta industriniams objektams. Nors mes pratę, kad, pavyzdžiui, prekybos centrų grindų danga dažniausiai yra pilkų atspalvių, Plytelių galerija turi daugybę skirtingo dizaino, spalvų ir dydžių plytelių būtent industriniams objektams.

klausimais – apie vonios kambario vizualizacijas arba apšvietimo, santechnikos planus. Galimybės rinktis – praktiškai beribės, nes prekybos centre įsikūrė daugiau nei 33 skirtingi specializuoti apdailos bei interjero salonai. Taip pat „Unideco“ centre nuolat vyksta interjero konsultacijų vakarai, kurių metu profesionalūs architektai bei interjero dizaineriai konsultuoja žmones įvairiais namų įrengimo klausimais: pataria tiek išdėstymo, tiek apdailos medžiagų parinkimo, derinimo ar apšvietimo bei elektros klausimais. Todėl čia galima drąsiai patikėti savo svajones profesionalų rankoms.

Visos produkcijos kokybė – išskirtinė, nes „Unideco“ – specializuotas apdailos ir interjero prekybos centras – skirtas profesionaliems namų kūrėjams. Tai vienintelė vieta Vilniuje, kur namus įsirengiantys žmonės gali ne tik nusipirkti grindis, duris, plyteles, vonios įrangą ar šviestuvus, tačiau taip pat sulaukti profesionalų konsultacijų namų įrengimo

ARCHITEKTŪRA

ARCHITEKTŪRINIAI DESERTAI – ATGAIVA ESTETO KŪNUI IR SIELAI Architektūros menas per visą savo gyvavimo istoriją niekada neapsiribojo vien statiniais, bet drąsiai žengė ir į kitas žmogaus gyvenimo sritis. Šiandien, paplitus naujoms technologijoms, architektūros dėsnius ir formas bandoma atkurti ir konditerijos srityje. Šio fenomeno subtilybes atveria desertų meistrė Liucina Rimgailė. Kaip jums kilo mintis susieti konditeriją ir architektūrą? Idėjos nuopelnas nemaža dalimi priklauso žurnalo „Structum“ komandai, tačiau sąsajų galima atrasti tikrai nemažai! Taip, kaip architektai galvoja apie įdomias, bet ir praktiškas formas, apie medžiagas, iš kurių galima sukurti kuo neįprastesnį, bet kartu patvarų pastatą, taip ir konditeriai turi galvoti ne tik apie skonį, bet ir apie formą, apie patrauklų pateikimą, sutvirtinimo medžiagas ir technikas, kurios deserto nepaverstų kietu ar guminiu, išlaikytų jo formą, leistų transportuoti ir t. t. Konditeriai turi visą galybę pjovimo, formavimo, liejimo įrankių. Kai kurie jų primena net chirurgų naudojamus instrumentus. Nuo ko prasideda architektūrinio deserto kelias – nuo architektūrinės formos ar sudėties? Kiekvienam turbūt skirtingai, tačiau aš pradedu nuo formos. Šiuolaikinėje konditerijoje yra formelių, kurios leidžia išgauti kuo įvairiausias formas, 3D efektą ir pan. Todėl man

patogiau nusipiešti idėją, dizainą ir tik tada sugalvoti, kas bus viduje. Kokie keliami sudėties reikalavimai desertams, kuriems planuojate suteikti architektūrinę formą? Jei reikia suteikti įmantrią formą, iš išorės dažniausiai būna putėsiai arba kremas. Jie įpilami į silikoninę formelę ir tik tada į vidų sudedami visi kiti komponentai: biskvitas, įdaras ir t. t. Tokie desertai dažniausiai apipilami blizgančiais glajais, apipurškiami vadinamuoju „veliūru“ arba puošiami papildomais elementais. Esminis dalykas – kad forma rankomis nebekoreguojama. Kita vertus, nemažai galima sugalvoti dirbant su tais desertais, kurie patys yra tvirti, t. y. tankiai sluoksniuoti biskvitai, kremai ir įdarai, struktūra tvirtesnė arba kietesnė. Iš tokių taip pat galima sukurti įvairias formas ir konstrukcijas. Ar deserto skonis atspindi jo architektūrinę formą ir kaip? Visada galima stengtis, kad atspindėtų, bet tai nėra būtina. Jei desertas yra vyšnios ar obuolio formos, natūralu, kad į jo sudėtį norėsis įtraukti vyšnias ir (arba) obuolius. Na, o jei desertas vaizduoja grafito ar betono gabalą, kažin ar verta stengtis, kad tai atspindėtų ir skonis. Tiesa, esu sukūrusi „titano kubą“, kurio viduje buvo natūraliai juodas biskvitas, perteptas avietėmis ir

ARCHITEKTŪRA

gervuogėmis bei pistacijų ir maskarponės kremais. Jis atrodė įspūdingai tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Viskas tarpusavyje tikrai derėjo. Kas įkvepia kurti architektūrinius desertus: naujai pamatyti pastatai ar nauji skoniai, kurie jūsų vaizduotėje įgauna kažkokią formą? Sakyčiau, naujų iššūkių troškimas. Tokie desertai dažniausiai gimsta dirbant su įvairiais projektais, o tai reiškia, kad būna iškelta užduotis ar idėja, pagal kurią stengiesi sugalvoti kažką įdomaus, neįprasto. Natūralu, kad įkvėpimu tampa pats projektas, jo koncepcija, o konkretesnius sprendimus, be abejonės, inspiruoja architektūra, miestai, žurnalai ir šaltiniai internete. Kokius reikalavimus keliate produktams, iš kurių gaminate desertus? Kur randate tiekėjų? Savo kuriamiems desertams atsirenku natūralius produktus. Nekalbu apie ekologiškus, nes tokiais apskritai nelabai tikiu, bet esminis dalykas man tas, kad mūsų naudojami produktai būtų kuo natūralesni, kad jų sudedamųjų dalių sąrašas būtų kuo trumpesnis. Jei tai pienas, vadinasi, pienas, o ne vanduo ir neaiškios kilmės milteliai. Jei maskarponės kremas, tai vėlgi – grietinėlė ir citrinų rūgštis, kuri tiesiog leidžia prailginti galiojimo terminą. Beveik visas desertų dalis gaminame patys – verdame, kepame ir t. t. iš pasirinktų produktų. Taip yra paprasčiau sukontroliuoti, kas bus galutinėje desertų sudėtyje. Kur slypi jūsų desertų unikalumas? Mes savo desertams naudojame gerokai mažiau cukraus negu kiti. Jo dedame tiek, kiek reikia skoniams atskleisti. Ar žinojote, kad, sumaišius grietinėlę ir mėlynių tyrę, skonio beveik neliks? Bet užtenka vos šaukšto ar dviejų cukraus ir visi skoniai nuostabiai išryškėja.

Be to, gaminame iš suprantamų produktų, o mūsų skonių deriniai nesukelia neigiamų skrandžio reakcijų (kartais tikrai persistengiama kuriant kuo originalesnius skonius, dėl kurių skrandyje sukyla rūgštys ir pan.). Mūsų desertai yra šiuolaikiški, bet kartu aiškūs tiek mažiems, tiek vyresniems žmonėms. Koks, jūsų manymu, didžiausias iššūkis kuriant desertus? Manau, tai, kad dirbame itin mažoje, bet smarkiai perpildytoje rinkoje. Turi stengtis išsiskirti iš kolegų, bet nepersistengti. Derėtų prisiminti, kad desertas – tai pirmiausia maistas ir jis turi būti ne tik vizualiai patrauklus, originalus, bet ir labai skanus! Žmonės turi mėgautis jį valgydami ir patirti laimės akimirką, kurioje užsimirš kasdieniai rūpesčiai. Yra ir kitas momentas – kad ir kaip norėtųsi į jį sudėti visus geriausius, aukščiausios kokybės produktus, būtina skaičiuoti jų kiekius tam, kad tas tobulas, gardus kąsnelis būtų įperkamas ir juo galėtų pasidžiaugti ne tik labai maža išrinktųjų grupė. Bent jau mano asmeninis noras yra būtent toks. Ar dažnai reikia atnaujinti meniu, kad išlaikytumėte turimų ir potencialių klientų dėmesį? Nesu tikra, kaip dirba mūsų kolegos, tačiau mes savo asortimentą atnaujiname vidutiniškai kartą per tris mėnesius. Didžiausią įtaką tam turi sezonai ir įvairios šventės, kurios diktuoja ir formuoja poreikį. Kaip, jūsų manymu, ateityje galėtų keistis jūsų desertai architektūrine prasme? Architektūrine prasme būčiau linkusi kalbėti ir galvoti apie formas. Manau, kad su laiku jos taps vis įdomesnės, pavyzdžiui, kaip šios Kalėdų eglutės – iš burbulų ir judanti 3D.

IŠMANUSIS MIESTAS

Visuomet sužiūrėti namai Net ir būdami bet kuriame pasaulio taške galite turėti prieigą prie savo namų eNet prietaisų tinklo naudodamiesi programėle eNet SMART HOME. Mobiliaisiais prietaisais patogu valdyti namų įrangą naudojantis užkoduota prieiga per saugų serverį Vokietijoje. JUNG.LT 60

IŠMANUSIS MIESTAS

KVIEČIAME KURTI NAUJĄ IŠMANIŲJŲ MIESTŲ AMŽIŲ LIETUVOJE JEI ESI ARCHITEKTAS, URBANISTAS, MIESTŲ PLANUOTOJAS MES TAVĘS LAUKIAME!

PRIZINIS FONDAS - 10 000 eur

DAUGIAU INFORMACIJOS APIE KONKURSĄ: www.structum.lt/ismanusis-miestas, kotryna@structum.lt 61

IŠMANUSIS MIESTAS

Nuo ko pradedate kurti? Kokie pagrindiniai Jūsų kūrybinio proceso žingsniai? Visuomet pradedame nuo analizės. Tai yra tiek aplinkos vertinimas, tiek ir teorinės problematikos nagrinėjimas. Kas Jūsų nuomone architektūroje/miestų urbanistikoje yra išmanu? Kaip Jūs suprantate išmanumą?

MIESTO VEIDUS KEIČIA INOVATYVIAUSIOS VIZIJOS Išrinkti geriausi „Išmanusis miestas V“ dalyvių darbai tikslingai prisidės prie miestams ir rajonams svarbių, perspektyvių teritorijų pritaikymo šiandienos poreikiams. Prie regionų plėtros prisidedantis jaunimas turi daug progresyvių idėjų, dega noru puoselėti miestus ir didinti jų patrauklumą. Projektui „Išmanusis miestas V“ savo teritorijas patikėję net penkios šalies savivaldybės – Visagino, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono, jau džiaugiasi rezultatais – inovatyviais, progresyviais priešprojektiniais pasiūlymais. PIRMOJI VIETA „UŽ GERIAUSIĄ URBANISTINĮ SPRENDIMĄ“ Pirmąją vietą „Už geriausią urbanistinį sprendimą“ pelnė VGTU studentų komanda: Rūta Vitkutė ir Martynas Germanavičius, jų komandos vadovė doc. Dr. Dalia Dijokienė.

Išmanumas architektūroje yra mąstymo būdas, kai minimaliomis pastangomis ir resursais sugebi pasiekti maksimalų rezultatą. Galbūt dėl to jis turi panašumų su tvarumo ar efektyvumo sąvokomis. Tačiau pastarosios savybės yra labiau pasekmės, o ne kūrimo proceso dalis. Pavyzdžiui, pats efektyvumo tikslas gali pavirsti tiesiog optimizavimu. Tuo tarpu išmanumas yra gebėjimas, kai pasitelkus mąstymą vienu žingsniu gali pasiekti, rodos, tolimą tikslą. Nes galbūt eiti tiesiai toli nėra prasmės, o viskas, ko tereikia - tai pasisukti į teisingą pusę. Ar pasirinktoje srityje turite autoritetų, į kuriuos savo darbais siekiate lygiuotis? Visuomet įkvepia ankstyvieji OMA darbai, kurie, be to, kad yra labai išraiškingi architektūriškai, pirmiausia turi labai stiprų kultūrinį ir socialinį kontekstą. Jie visuomet siekia permąstyti tipologiją ir kurti erdvę keistiems susidūrimams ir netikėtiems scenarijams. Taip pat žavi „Alison and Peter Smithsons“ bei dauguma „teamX“ narių kūryba - sugebėjimu derinti modernistinio kanono monumentalumą ir socialinę architektūros dimensiją. Gilinantis konkrečiai į pokarinių daugiabučių temą, įkvepianti buvo šiuolaikinė „Lacton & Vassal“ kūryba bei jų minimalistinė filosofija. Savo manifeste jie vadovaujasi mintimi, jog šių daugiabučių likimas gali būti atrastas iš naujo kartu su modernizmo vertybėmis. Laisvas buto išplanavimas išlaisvina gyventoją kurti savo kasdienybės ritualus, kuria erdviškumo pojūtį, o paprasti mobilūs fasadai pasakoja apie juos esantiems išorėje. Šios vertybės iš naujo leidžia atrasti senstančių funkcionalistinių daugiabučių žavesį ir kurtį naują gyvenimo kokybę juose.

IŠMANUSIS MIESTAS

Kodėl būtent Visagino miesto teritorija ir šis miestas? Kuo sudomino ir kokie veiksniai įtakojo pasirinkimą? Martynas: Su Visagino miestu susipažinau vasaros mokyklos „Mapping Visaginas 2017“ metu. Tada teko patyrinėti miesto socialines problemas. Ten būdamas pastebėjau, jog miestas išskirtinis politiniu, socialiniu ir architektūriniu aspektais. Dėl savo unikalumo jis ir sužavėjo. Manau, kad jo dar laukia savas renesansas. O sužinojus, jog STRUCTUM rengia konkursą, kilo noras pagalvoti kokia ta ateitis galėtų būti. Rūta: Iki šių metų su Visaginu buvau beveik nepažįstama. Pasirinkti šią temą kartu su bakalauro baigiamuoju darbu pastūmėjo būtent STRUCTUM konkursas. Norėjosi savotiško iššūkio, o Visaginas būtent toks ir pasirodė - savotiškas, netradicinis, bet kažkuo ir labai traukiantis.

kartu juos sujungia. Kiekviename mikrorajone siūlome sukurti po lokalų centrą, o daugiausiai dėmesio skyrėme III-ojo mikrorajono, kuris nebuvo pilnai užbaigtas statyti, “širdžiai”. Šiuo metu čia yra apleistas stadionas ir mokykla. Stadioną mes siūlėmė prikelti antram gyvenimui - pristatyti modernias tribūnas, kurių nugarinėje dalyje būtų integruotos komercinės paskirties patalpos, pasiekiamos iš naujai kuriamos aikštės. Ant tribūnų taip pat siūlėme įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką, besijungiantį su Sedulinos alėja. Apleista mokykla būtų konvertuojama į bendruomenės centrą. Toks centras galėtų sutalpinti viešąją biblioteką bei siūlyti konferencijų patalpas mokslininkams ar menininkams, tyrinejantiems sovietmetį. Jis galėtų tapti pirmuoju sovietologijos tyrimų centru ir rezidencija Europoje.

Kokia projekto idėja/koncepcija?

Kaip pasikeistų urbanistinis Visagino portretas įgyvendinus projekte pateiktas idėjas?

Visaginas yra labai homogeniškas miestas, todėl bet kokia nauja intervencija labai krenta į akis. Mes savo koncepciją pradėjome iš toli - pasiūlėme bendrą miesto vystymo strategiją. Mūsų manymu, miestas turėtų telkti dėmesį ir resursus į Sedulinos alėjos aktyvavimą. Visaginą sudaro trys mikrorajonai, o ši alėja tarsi arterija –

Savo pasiūlyme negriauname nei vieno pastato, juos siūlome konvertuoti. Ten kur reikia intensyvumo - šalia Sedulinos alėjos siūlome mišrios paskirties užstatymą. Taigi savo minimalia intervencija mes siekiame kuo labiau įsilieti į esamą Visagino charakterį ir jį praturtinti šiuolaikinį gyvenimo būdą atitinkančiais sprendiniais.

IŠMANUSIS MIESTAS

teksto, istorijos analizę, kad būsimas projektas būtų ne tik gražus, bet ir tinkamai integruotas. Be to, kuo daugiau surinktos medžiagos, tuo daugiau atspirties taškų kūrybai pradėti. Esant žinių bazei galima pradėti kūrybiškiausią projektavimo dalį, kuri prasideda nuo abstrakčių, bet fundamentalių idėjų vystymo. Šis kūrybinis etapas tęsiasi iki kol bus rastas balansas tarp estetikos, aplinkos ir funkcionalumo. Paskutinis etapas yra pagrindinės idėjos detalizavimas. Kas Jūsų nuomone architektūroje/miestų urbanistikoje yra išmanu? Kaip Jūs suprantate išmanumą? Išmanumą suprantame kaip šiuolaikinių, aktualių laikui, efektyvių sprendimų panaudojimą architektūroje ir urbanistikoje, pasitelkiant naujas technologijas. Tai sprendiniai, kurie yra logiškai pagrįsti, kuriantys komfortiškesnes sąlygas žmogui bei prisidedantys prie aplinkos tausojimo. PIRMOJI VIETA „UŽ GERIAUSIĄ ARCHITEKTŪRINĮ PROJEKTAVIMĄ“ Pirmąją vietą „Už geriausią architektūrinį projektavimą“ pelnė KTU studentų komanda: Agnija Ponomariov, Ugnė Miškevičiūtė, Martynas Arbačauskas, Aurimas Dermauskas, Aistė Stulgytė, Paulius Janonis ir komandos vadovė Dr. Laura Stasiulienė. Nuo ko pradedate kurti? Kokie pagrindiniai Jūsų kūrybinio proceso žingsniai? Mūsų manymu, kūryba turi prasidėti nuo aiškaus tikslo ir norų apibrėžimo. Būtina atlikti detalią aplinkos, kon-

Ar pasirinktoje srityje turite autoritetų, į kuriuos savo darbais siekiate lygiuotis? Iš tikrųjų, yra daugybė architektų, kurie mus įkvepia. Visi jie yra skirtingi ir iš kiekvieno galima pasimokyti. Tai tokios architektų kompanijos, kurios yra neabejingos aplinkai, kurių tikslas yra ją pagerinti, o ne jai pakenkti. Tai taip pat apima tokius aspektus kaip harmoningas projekto integravimas, natūralių išteklių, šviesos panaudojimas. Viena iš tokių yra „Foster + partners“ britų architektūros ir statybos inžinerijos įmonė, kuri kuria ne tik pasaulyje žinomus pastatus, išsiskiriančius savo mastu, bet taip pat sutelkianti savo dėmesį į darnų vystymąsi ir atsakingumą ekologijai.

IŠMANUSIS MIESTAS

Kodėl būtent Tauragės miesto teritorija ir šis miestas? Kuo sudomino ir kokie veiksniai įtakojo pasirinkimą?

Kaip pasikeistų architektūrinis Tauragės portretas įgyvendinus projekte pateiktas idėjas?

Kaip mes visi žinome, šiais laikais ekologiškumas ir tvarumas yra svarbi bei jautri tema. Mes manome, jog ypač šiuo metu yra labai svarbu susitelkti ties ekologiškumu bei inovatyvumu. Tauragės miestas šiuo metu Lietuvoje yra vienas iš labiausiai pirmaujančių miestų dėl savo inovatyvių idėjų, ekologiškumo puoselėjimo bei modernių sprendimų vystymo. Mes norėjome susitelkti ties tuo miestu, kuriam yra svarbu naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, įvairias modernias bei aplinkos neteršiančias technologijas. Tai buvo vienas iš sprendimų kodėl norėjome projektuoti būtent Tauragėje. Antroji priežastis buvo ta, jog tai miestas pilnas jaunų bei veržlių žmonių, kuriems ledo arena būtų tikrai reikalinga. Šiuo metu Tauragės gyventojai važiuoja sportuoti į kitus miestus, o tai būtų puiki galimybė jiems sportuoti savo mieste.

Visų pirma, ši arena būtų skirta ne tik čiuožinėjimui ar varžyboms. Pastate galėtų vykti įvairios parodos, renginiai, kurie pritrauktų ne tik vietinius gyventojus, tačiau ir svečius iš kitų miestų ar netgi ir iš kitų šalių, kurie didintų ir gerintų miesto gerovę ekonominiu atžvilgiu. Taip pat, tai puikią strateginę vietą turintis miestas, įsikūręs tarp didžiųjų Lietuvos miestų, todėl susisiekimas yra patogus ir greitas. Pats Tauragės miesto portretas pasikeistų teigiamai, kadangi jame atsirastų dar vienas Tauragės traukos centras, kuris būtų pilnai sutvarkytas. Šiuo metu projekto vietoje vyrauja apleisti pastatai ir laukai, o įgyvendinus tokios arenos projektą pasikeistų nepatrauklios ir neestetiškos didelės teritorijos vaizdas. Projektuojant areną mes koncentravomės ne tik į pačią arenos architektūrą, tačiau ir į visą jos sklypą. Svečiai turės ką veikti ne tik arenos viduje, tačiau ir lauke, kur bus veiklos ir jauniems, ir vyresniems žmonėms. Taigi, projektas taptų erdve, kuriančia patrauklesnį, patogesnį miestą gyventi.

Kokia projekto idėja/koncepcija? Tauragės miesto pavadinimas yra kilęs iš dviejų sudurtinių žodžių - ,,tauras‘‘ ir ,,ragas‘‘. Pirmasis reiškia gyvūną - taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet vingį, lanką, todėl mūsų projekto pagrindinė idėja buvo atsižvelgti į miesto pavadinimą. Taip pat, nuo pat pradžių stengėmės laikytis apvalių formų, kurios nesukurtų barjerų, leistų laisvai judėti ir būtų malonios žmogaus akiai. Grupėje mes juokaujame, kad ledo arenos formą bandėme atkurti pagal ledo ritulio ,,šaibą‘‘. Tokia ledo arena buvo projektuota, žinoma, atsižvelgiant ir į pačią cirkuliaciją, ledo ritulio aikštelės formą bei kitas reikalingas patalpas. Architektūra sekė iš paskos. Viską sudėlioję į savas vietas nusprendėme, jog geriausia forma pastatui tikrai būtų apvali, šiaurinėje pusėje nukirsta dėl sklypo formos.

IŠMANUSIS MIESTAS

Kas Jūsų nuomone architektūroje/miestų urbanistikoje yra išmanu? Kaip Jūs suprantate išmanumą? Ateities miestas pirmiausia turi būti patogus žmogui. Ateities miestas – toks, kuris gręžiasi į žmogų. O žmogui patogumas, greitas judėjimas ir gyvenimo kokybė svarbiau nei įmantrios technologijos – tokiame mieste turi būti daugiau viešųjų ir žaliųjų erdvių, atnaujinta miesto infrastruktūra, patobulintas susisiekimo transportas. Šalia gyvenamųjų namų ateityje būtų dar daugiau žalumos. Poilsio erdvių poreikis tik didėja. Labai akivaizdžiai tai matomas Lietuvos miestų parkuose, kurie perpildyti žmonių. Svarbiausias ateities miesto akcentas – bendravimas ir artumas žmogui. Išmanusis miestas - kada ne žmogus tarnauja miestui, o miestas žmogui. Ar pasirinktoje srityje turite autoritetų, į kuriuos savo darbais siekiate lygiuotis?

ANTROSIOS VIETOS LAIMĖTOJAI KU komanda ir jos nariai: Nedas Stakutis, Linas Gedvilas, Mark Gargun, Juozas Zakarauskas, Arnas Žvinklys, Veronika Biveinytė, Dovilė Dirvonė, komandos vadovės: Jevgenija Rutė ir Viktorija Gricenaitė Nuo ko pradedate kurti? Kokie pagrindiniai Jūsų kūrybinio proceso žingsniai? Esame inovacijų karta, todėl norime eksperimentuoti. Kurdami šiandienai, nepamiršdami praeities ir galvodami apie ateities miestų viziją.

Taip, kraštovaizdžio architektūros projektuose dažnai imponuoja vienas iš pagrindinių šios srities puoselėtojų ir kūrėjų, olandų dizaineris Pietas Oudolfas. Kurio darbai išsiskiria besikeičiančiu daugiamečių augalų grožiu, o gerai apgalvotas natūralistinis apželdinimas reikalauja ypač mažai priežiūros. Pirmenybė skiriama ne retiems augalams su stambiais ryškiais žiedais, o bendrai kompozicijai, kurioje grožį sukuria visa augalų masė. Taip pat architektūroje dažnai įkvepia danų architektų studijos „BIG“ įkūrėjas Bjarke Ingels, kurio studija pasaulyje garsi ne kaip vieno architektūrinio stiliaus pripažintoja. Studijos „BIG“ kuriama architektūra yra permaininga. Bjarke Ingels tuomet dar jaunus praktikantus mokė, kad kiekvieno pastato gimimas prasideda nuo idėjos, o idėja yra gryna tik tuomet, kada ji be taisyklių ir logotipų.

IŠMANUSIS MIESTAS

Kodėl būtent Anykščių miesto teritorija ir šis miestas? Kuo sudomino ir kokie veiksniai įtakojo pasirinkimą?

Kaip pasikeistų urbanistinis/architektūrinis Anykščių portretas įgyvendinus projekte pateiktas idėjas?

Norėjosi vystyti kraštovaizdžio architektūros absolventės Viktorijos Gričenaitės magistro darbą apie kraštovaizdžio psichoemocinius pojūčius bei jį papildyti naujais pastatais. Anykščių miesto teritorija, kaip turistinis miestas, mums pasirodė tinkamas realizuoti šį sumanymą. Kadangi ši idėja neturi jokių analogų nei Lietuvoje, nei pasaulyje, tikėjome konkurso sėkme.

Vienas iš svarbiausių Anykščių miesto vystymo uždavinių yra sudaryti sąlygas miestui tapti Šiaurės rytų Lietuvos kurortu, pasižyminčiu aukštu gyvenimo lygiu ir kokybe, savita gamtine ir kultūrine aplinka, siūlančia kokybiškas gydymo bei sveikatos atstatymo, turizmo ir poilsio paslaugas, ištisus metus pritraukiančiu gausius lankytojų srautus. Įgyvendinus projekto idėją, Anykščiai taptų ne tik vienu iš pagrindinių Lietuvos kurortu, bet ir būtų pirmas miestas pasaulyje turintis unikalų objektą –„Sveikatingumo sodus“.

Kokia projekto idėja/koncepcija? Projekto idėja - pasitelkus psichoemocinius pojūčius per spalvas, garsus, kvapus sukurti „Sveikatingumo sodus“ tiek kraštovaizdyje, tiek pastatų viduje. Per pastaruosius 20 metų visuose pasaulyje esančiuose sveikatingumo kampeliuose dažniausiai naudojamas tik vienas iš psichoemocinių poveikių, o mūsų projekte visi – vaizdai, spalvos, garsai ir kvapai. Taip pat mūsų teritorija yra išskirtinė savo pastatų ir kraštovaizdžio išdėstymu, statinių įsiliejimu į kraštovaizdį. Pasaulyje dar nėra analogų, atitinkančių mūsų komandos idėją. Įgyvendinus šią koncepciją žmonės patirtų gamtos terapiją per garsus, vaizdus ir kvapus, atsiribodami nuo miesto šurmulio, triukšmo bei įtampos. Mūsų komandos projektas akcentuoja ne tik išorinę, bet ir vidinę ramybę.

IŠMANUSIS MIESTAS

Kas Jūsų nuomone architektūroje/miestų urbanistikoje yra išmanu? Kaip Jūs suprantate išmanumą? Išmanus miestas - tai miestas suplanuotas su darnia planavimo vizija. Nes kas iš to, jei mes turėsime modernius sprendinius, įrengimus, išmanias technologijas, bet bendra miesto vizija bus neišmani. Išmanieji miestai, išmanieji pastatai skirti maksimaliai tenkinti šiandienos žmonių poreikius, kuriami projektai, mano nuomone, turi daryti mažiausią neigiamą poveikį aplinkai. Ar pasirinktoje srityje turite autoritetų, į kuriuos savo darbais siekiate lygiuotis? TREČIOSIOS VIETOS LAIMĖTOJA

Architektė Zaza Hahid.

VDA studentė Austėja Jurčiukonytė. Jos Alytaus miesto dainų slėnio teritorijos sutvarkymo projektui vadovavo docentas Vytenis Gerliakas.

Kodėl būtent Alytaus miesto teritorija ir šis miestas? Kuo sudomino ir kokie veiksniai įtakojo pasirinkimą?

Nuo ko pradedate kurti? Kokie pagrindiniai Jūsų kūrybinio proceso žingsniai? Kūrybinis procesas prasideda nuo teigiamų emocijų, įkvėpimo, minčių apie projektą ir begalės idėjų galvoje. Kūrybinio proceso žingsniai: teritorijos analizės, analogų studija, idėjų ieškojimas, formos paieškos.

Teritoriją pasirinkau neatsitiktinai - mano gimtasis miestas yra Alytus ir buvau pastebėjusi, kad ši teritorija ilgą laiką neturi identiteto. Skatino noras sutvarkyti apleistą teritoriją, paversti ją patrauklią, puikų susisiekimą turinčią, pritaikytą šiandienos miesto poreikiams, multifunkcišką. Norėjau sukurti kompleksą, kuriame Dainų slėnis veiktų kiekvieną dieną ir būtų pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms.

IŠMANUSIS MIESTAS

Kokia projekto idėja/koncepcija? Projekto idėja - atgaivinti Dainų slėnį. Atkreipti dėmesį į apleistą miesto teritoriją, paversti teritoriją multifunkcišką, plačiu žvilgsniu apžvelgti teritoriją ir numatyti veiklos zonas, sukurti kompleksą pastatų, kuriuose Dainų slėnis dainuotų, veiktų kiekvieną dieną. Projektu siekiau, kad Alytaus miestas turėtų viziją Dainų slėnio vystymuisi, funkcionalių pastatų formavimuisi. Siekiau sukurti kompleksą, kurio funkcijos papildytų viena kitą. Taip pat stengiausi išsaugoti istorinę Alytaus Dainų slėnio paskirtį koncertams, renginiams, šventėms. Miesto teritorija, esanti netoli miesto centro paverčiama kultūros, edukacijos, rekreacijos centru, kuris trauktų miesto bendruomenės žmones burtis Dainų slėnyje ir skatintų bendruomeniškumą. Kaip pasikeistų architektūrinis Alytaus portretas įgyvendinus projekte pateiktas idėjas? Alytuje atsirastų multifunkciška teritorija, kuri pasižymėtų didelės teritorijos darnia planavimo vizija, žvelgiant plačiu masteliu, ne tik vizija, koks bus pastatas ir kas aplink jį. Pastatų kompleksas pasižymėtų savo energetinėmis savybėmis, ekologija, išmanumu, technologiniais sprendimais, moderniais architektūriniais sprendiniais, fasadų išraiška, pritaikyta pastatams gamtos apsuptyje. Idėja - tūris tūryje, eksterjero ir interjero persipynimas ir bendrystės kūrimas. Architektūrinis Alytaus miesto portretas taptų išmanesnis, išraiškingesnis, miestas vystytųsi su darnia vizija, multifunkciškomis teritorijomis, išmaniu požiūriu.

STATYBA

AR STATYBŲ VERSLE YRA VIETOS KŪRYBIŠKUMUI? Šiandien daug kalbama apie inovacijas ir kūrybiškumą, pritaikomą įvairiose srityse: pradedant automobilių pramone, kai kuriami net po kosmosą skraidantys automobiliai, baigiant informacinėmis technologijomis. Tik statybų pramonė dažnai laikoma gana konservatyvia sritimi, kur, atrodytų, gerokai mažiau vietos lieka virtualiosioms technologijoms, naujiems darbo metodams ir apskritai kūrybiškumui. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad statybų pramonė su kūrybiškumu turi mažai ką bendra. Priešingai – šioje pramonės šakoje dirbantys inžinieriai, architektai, medžiagų kūrėjai ir patys statybininkai kasdien kūrybiškai sprendžia

STATYBA

pačias įvairiausias problemas. Tiesą sakant, būtent kūrybiškas požiūris daliai su statybomis susijusių verslų ir padeda išlikti. Kad kūrybingų sprendimų šiuolaikinėje statybų pramonėje netrūksta, akivaizdu vien pažvelgus į naujausias statybines medžiagas: savaime įtrūkimus „užsigydantis“ betonas, ledą tirpdantis cementas ir pan. Mokslininkai nuolat nustebina, pristatydami naujausias statybines medžiagas, o jas kurdami neretai įkvėpimo semiasi iš gamtos, žvelgdami į mums įprastus gamtinius reiškinius kitaip. Kaip pasakytų anglai – „mąstydami už apsibrėžtų ribų“ (angl. thinking outside the box). Kūrybiškai žiūrima ir į pačius pastatus, kurie šiais laikais jau gali visiškai transformuotis, aukštoje temperatūroje keisti savo formą, įgyti skirtingą fasado išvaizdą arba suktis aplink savo ašį. Tokie architektūriniai sprendimai, populiariai sakant, „rauna stogą“ vien apie juos pagalvojus. Labiausiai kūrybiškumui statybų pramonėje, kaip ir, beje, visur kitur, padeda atsiskleisti išmaniosios technologijos ir įvairios kompiuterinės programos, pavyzdžiui, CAD (angl. Computer-aided design). Jos leidžia architektams ir inžinieriams sutaupyti marias laiko, atlikdamos aibę skaičiavimų, automatiškai įtraukdamos jau pasiteisinusius ankstesniuose projektuose dalykus. Tai ne tik sumažina klaidų tikimybę, galimas išlaidas, bet ir leidžia laiką, kurio lieka monotoniškas užduotis patikint kompiuteriui, skirti kūrybiškesnių sprendimų paieškai.

STATYBA

Kartais manoma, kad kūrybiškumui trukdo statybų pramonėje vis didėjantis skaičius taisyklių. Dabartiniai pastatai privalo atitikti griežtus saugumo, ekologiškumo ir kitus reikalavimus, ypač jeigu užsakovai reikalauja, kad pastatas įgytų įvairius sertifikatus. Tačiau net ir tokiu atveju statybų profesionalai sugeba rasti kūrybiškų sprendimų, o kartais būtent griežti reikalavimai ir paskatina į projektą bei jo įgyvendinimą pažvelgti kiek kitaip, ieškoti inovatyvesnių sprendimų ten, kur negalimi tradiciniai. Kūrybiškumą gali apriboti ir nelankstūs užsakovai ar labai ribotas biudžetas. Bet ir tada įmanoma pasiūlyti ir pritaikyti įdomių sprendimų, o mokant argumentuotai pristatyti savo sumanymus – į savo pusę palenkti net konservatyviausius užsakovus. Svarbu, kad kūrybiškas mąstymas būtų skatinamas dar universitete ir būsimi statybų sektoriaus specialistai jau savosios Alma Mater suole išmoktų kūrybiškai pristatyti savo idėjas. To jau moko ne viename pasaulio universitete, taip pat ir Lietuvoje. Štai Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Robertas Jucevičius sako, kad KTU dėstomoje tarptautinio verslo magistrantūros studijų programoje studentams nuolat siūlomi dalykai, savo turiniu atliepiantys šiuolaikines verslo realijas.

STATYBA

„Studijų metu studentams dėstomi tokie moduliai, kaip: kūrybiškų problemų sprendimas, verslo modelio inovacija ir kt. Būtent šiose paskaitose leidžiama susipažinti su kūrybinio mąstymo pagrindiniais principais, skatinama įgyti žinių ir įgūdžių, svarbių kuriant bei diegiant vertės inovacijas verslo organizacijose“, – KTU naujienose teigia R. Jucevičius, pabrėždamas, kad kūrybiškumas tampa viena pačių svarbiausių darbo rinkos dalyvių kompetencijų, todėl jai ugdyti turi būti skiriama vis daugiau dėmesio. Anot profesoriaus: „Naujajame verslo pasaulyje pats rizikingiausias dalykas – bandymas daryti tuos pačius dalykus ir tuo pačiu būdu, kokiu jie buvo daromi visą laiką. Naivu tikėtis, kad senieji metodai kažin kaip suteiks naujų rezultatų.“

Kūrybiškas požiūris daliai su statybomis susijusių verslų padeda išlikti.

STATYBA

RYGOS „AKROPOLIS“ – ĮSPŪDINGAS TARPTAUTINĖS KOMANDOS KŪRINYS

Nuotr. Akropolis Group Visiems gerai žinomas prekybos centro tinklas „Akropolis“ balandį atvėrė dar vienas duris. Šį kartą – Rygoje. Latvijos sostinėje iškilusio objekto statybai buvo suburta patyrusi tarptautinė komanda. Rygos „Akropolis“ tapo pirmuoju prekybos ir pramogų centru Latvijoje, pastatytu pagal BREEAM tvarių pastatų vertinimo standartą. ILGAI BRANDINTA VIZIJA „Sklypas prekybos ir pramogų centrui „Akropole“ Rygoje, buvusio Kuznecovo fabriko vietoje, buvo įsigytas dar praėjusiame dešimtmetyje. Tai patogi lankytojams atvykti vieta, esanti šalia vienų svarbiausių Rygos magistralių“, – pasakoja „Akropolis group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas. Projektavimo procesas buvo netrumpas – reikėjo reaguoti ir į kintančią pasaulio ekonomikos situaciją, ir į žmonių pirkimo įpročius, įvertinti tai, kad vis daugiau lankytojų į prekybos centrus ateina ne tik apsipirkti, bet ir pramogauti, leisti laisvalaikio, susitikti su draugais.

STATYBOS KOMPANIJOS „MITNIJA“ INFORMACIJA: • BREEAM tvarios plėtros sertifikatas. • IKO stogo danga, kuri mažina patalpų vėsinimo sąnaudas ir yra draugiška aplinkai. • Pagal specialų užsakymą panaudotas AGC koncerno stiklas. • Betonas: 11 000 kub. m. • Surenkamasis gelžbetonis: 12 000 kub. m. • Metalo konstrukcijos: 4 500 metrinių tonų. • Vėdinimo kameros: 72 vnt. • Projekte dirbo daugiau nei 150 įvairių subrangovų ir tiekėjų.

„Rinkos dydžiu Ryga šiek tiek didesnė už Vilnių, tačiau prekybos plotu, tenkančiu tūkstančiui gyventojų, Vilnius lenkia Latvijos sostinę. Be to, 10 metų Rygoje nebuvo atidarytas nė vienas naujas prekybos centras – nuo tada, kai pastatyta „Riga Plaza“. Ryga neturėjo tokio didelio, visiškai kitokio prekybos centro. Tad čia vietą „Akropoliui“ matėme“, – teigia D. Mertinas.

STATYBA

TARPTAUTINĖS KOMANDOS PASTANGOS Generaliniu rangovu tapo Latvijos bendrovė SIA „Merks“, priklausant „Merko Ehitus“ grupei. Įgyvendindama projektą, SIA „Merks“ nusprendė bendradarbiauti su Lietuvos įmone „Mitnija“, kuri buvo stačiusi prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ Kaune bei Klaipėdoje, taip pat antrąją Vilniaus „Akropolio“ dalį bei biurų pastatą. Šiuo metu „Mitnija“ taip pat vykdo „Akropolio“ Vilniuje atnaujinimo darbus. „Mitnijos“ užsakymo dalis šiame projekte sudarė 50 %. „Akropole“ pastato techninį projektą atliko viena Latvijos architektų lyderių „Sarma & Norde Arhitekti“. Techninė projekto priežiūra patikėta bendrovei SIA „Būvuzraugi LV“. Kuriant prekybos centro planinę struktūrą ir interjerą, bendradarbiauta su viena žinomiausių pasaulyje prekybos srities architektūros įmonių „Benoy“, kūrusia tokius prekybos centrus kaip „Westfield“ Londone ir „Mall of Scandinavia“ Stokholme. „Suburtos tarptautinės komandos patirtis leido vieną didžiausių Latvijoje pastarojo dešimtmečio nekilnojamojo turto projektų įgyvendinti laiku, neviršijant sąmatų ir išlaikant aukščiausią kokybę, kurios mes, kaip užsakovai, reikalavome“, – pasakoja komunikacijos vadovas. PAVELDO IR INOVACIJŲ SINERGIJA D. Mertinas akcentuoja, kad statant šį objektą buvo siekta sukurti projektą, kuris išsiskirtų ne tik pirmąja Latvijoje prekybos ir pramogų centre esančia ledo arena, įdomiu mados ir prekių ženklų rinkiniu, bet ir išskirtiniais architektūriniais sprendimais.

Vienas jų – Kuznecovo fabriko paveldo įtraukimas į prekybos ir pramogų centro interjerą. Buvo išsaugoti du senojo porceliano fabriko kaminai, o išsaugotos kitų pastatų plytos kruopščiai nuvalytos ir panaudotos „Akropolio“ interjere, taip išlaikant šios vietos istorijos dvasią. „Prekybos centre įrengėme interaktyvią ekspoziciją, kur žmonės gali susipažinti su buvusio fabriko istorija, pamatyti čia gamintų indų pavyzdžių. Manau, tai labai svarbu. „Akropolio“ atidarymo metu į prekybos centrą atėjo žmonės, kurie kadaise dirbo Kuznecovo fabrike, jie nuoširdžiai džiaugėsi tuo, ką pamatė“, – pasakoja „Akropolis group“ komunikacijos vadovas. SUDĖTINGI DARBAI – PUIKIAM REZULTATUI PASIEKTI Įspūdinga ledo arena, atitinkančia ledo ritulio aikštės standartus, didžiuojasi ir UAB „Mitnija“. Ypač dėl to, kad jos statyba tapo nemenku iššūkiu. Ji pastatyta beveik 8 400 m2 plote be kolonų, naudojant vadinamąsias erdvines santvaras, kurias reikėjo atgabenti į statybų vietą specialiomis transporto priemonėmis su policijos palyda. Ledo arena uždengta 77 skirtingo dydžio santvaromis, iš kurių didžiausia – 3,5 m aukščio ir 23 m ilgio. Statant „Akropole“, taip pat reikėjo sutvarkyti infrastruktūrą ir suformuoti kraštovaizdį. „Mitnijos“ komanda rekonstravo ir performavo Maskavas, Slavu ir Salaspils gatves, pastatė viaduką nuo Krasta gatvės ir įrengė daugiau kaip 2 300 automobilių stovėjimo vietų aikštelę. „Akropole“ teritorijoje pasodinta per 600 medžių ir 10 kitokių rūšių augalų.

STATYBA

PUIKIŲ REZULTATŲ SIEKIS UAB „Transrifus“ vaidmuo šiame projekte buvo pastolių statybos darbams tiekimo užtikrinimas. Didelis darbų mastas ir tempas privertė kreiptis į Lietuvos įmonę, turinčią didelį pastolių parką ir ilgametę patirtį. Vertindama UAB „Mitnija“ pasitikėjimą, „Transrifus“ komanda džiaugiasi galėjusi prisidėti prie tokio svarbaus ir įsiminto projekto ir bendradarbiaudama pasiekti puikų rezultatą. Rygos „Akropolio“ projektas iki šiol yra ir vienas didžiausių UAB „Pramoninės metalo konstrukcijos“ įgyvendintų projektų, kuriam įmonė gamino metalo konstrukcijas su sudėtingomis erdvinėmis daugiaatramėmis apvalių profilių santvaromis. Įmonės „Pramoninės metalo konstrukcijos“ specializacija – nestandartinės didžiagabaritės stambios plieno konstrukcijos. O pasiekimų sąraše, darbo su šiuo objektu metu, – pagamintų daugiau kaip 500 tonų metalo konstrukcijų per mėnesį bei, lygiagrečiai, pasiektas maksimalus įvertinimas EXC4 pagal EN 1090 standartą, leidžiantį gaminti aukščiausius reikalavimus atitinkančias konstrukcijas. UNIKALUMAS, SLYPINTIS FRAGMENTUOSE UAB „Bautopas“ komanda, dirbdama su Latvijos projektuotojais, rūpinosi objekto „Akropolis“ fasado grožiu ir tvirtumu. „Bautopo“ direktorius Jurij Oganian sako, kad,

nors iš pažiūros fasadas atrodo gana paprastas, tačiau, kad būtų pasiektas toks rezultatas, teko įdėti daug pastangų, nuolat prižiūrėti vykdomų darbų eigą ir sumaniai pasitelkti kūrybiškumą. Pagal numatytą plytinio fasado sprendimą reikėjo plytines sienas „padalinti“ į skirtingo dydžio stačiakampius fragmentus. Visi jie yra arba išsikišę, arba įgilinti. Toks architektūrinis sprendimas, akcentuotas apšvietimu, kuria nepakartojamą plastinį efektą. Tačiau šio architektūrinio sprendimo sudėtingumą lėmė tai, kad, esant 85 mm storio mūrui, fragmentai buvo perstumti 50 mm į vidų arba į išorę. Dėl šios priežasties buvo neįmanoma vieno mūro atremti ant kito. Rasti sprendimą padėjo skirtingų ilgių BAUT gembės (tradiciškai objekte naudojami vos keli jų tipai). Gembių eilės tvirtintos prie pastato gelžbetoninių laikančiųjų konstrukcijų ir ant jų remiami plytų mūro fragmentai. Kad gembinių pakabų nesimatytų, viena ar kelios mūro eilės, panaudojus BAUT elementus, buvo įrengiamos žemiau gembių lygio. Kitas iššūkis, su kuriuo „Bautopo“ komandai teko susidurti, buvo terminai. Viskas turėjo būti daroma nepriekaištingai, tačiau itin sparčiai. Vis dėlto rezultatas džiugina. „Esame patenkinti, kad galėjome prisidėti prie šio projekto, bendradarbiauti su „Mitnija“, kitais specialistais ir pasiekti puikų rezultatą“, – teigia J. Oganian.

Svarbiausias keltas reikalavimas – funkcionalumas, kad lankytojams čia būtų ne tik gražu, bet ir patogu.

STATYBA

MODERNIOS FASADO SISTEMOS Objekte panaudota modulinė fasadų sistema „Reynaers CW65 EF“. Ji išskirtinė tuo, kad į objektą tiekiami visiškai išbaigti sienų elementai (blokai) su visa lauko ir daline vidaus apdaila. Tokie išbaigti sienų elementai yra visiškai surenkami gamykloje. Taip užtikrinama kokybė – juk pastato fasadą kur kas lengviau montuoti šiltoje patalpoje ant stalo, o ne objekto 10-ame aukšte lyjant lietui. Palyginti su tradiciniu objekte surenkamu CW50 fasadu, modulinio fasado montavimas greitas ir ekonomiškas, jam nereikia didelių žmogiškųjų išteklių, brangios technikos ir pastolių. Taip sutrumpinamas fasado įrengimo ir net visos statybos laikas. Svarbus faktorius renkantis bet kokią modulinę sistemą – tai projektavimui iki statybos pradžios skirtas laikas. Dirbant su modulinėmis sistemomis, efektyvumas išgaunamas tik tinkamai suprojektavus visus pastato mazgus, sandūras ir tai reikia padaryti gerokai prieš pradedant gaminti ir montuoti fasadus. Dažnai tai daroma dar tada, kai neprasidėję žemės darbai. Kyla klausimas, kodėl? Anot „Reynaers Aluminium“ projektų vadovo Viliaus Jeruševičiaus: „Vis dar pasitaiko atvejų, kai apie įstiklintas plokštumas manoma, kad tai tiesiog langai. Kažkas ateis ir įstatys jas į paruoštą angą ir tiek. Su elementiniais fasadais tai neveikia. Elementiniai fasadai dažniausiai pritaikomi pagal projektinius reikalavimus, praktiškai visuose projektuose liejami nauji papildomi profiliai, skirti būtent tam pastatui. Tai daroma dėl daugybės priežasčių – veikiančių apkrovų, šilumos ir garso reikalavimų, architektūrinių sprendimų. Visas šias grandis reikia sujungti iš anksto, suderinti su kitomis pastato inžinerinėmis konstrukcijomis. Tai padarę galime išgauti efektyvumą. Jei

užsakovai ar projekto autoriai apie tai galvoja, reikia jau ankstyvojoje projekto stadijoje dirbti su tokiomis sistemomis ir tinkamai paruošti projektą.“ Atsižvelgdama į Rygos „Akropolio“ projekte numatytas sąlygas, „Reynaers“ šiam projektui suprojektavo ir pagamino naujus profilius, optimaliai atitinkančius visus keliamus reikalavimus. Buvo pasiekta 0,8 W/m2K šilumos izoliacija, o elementai iš gamyklos keliavo jau iš karto su 300 mm aukščio išorinėmis apdailomis. Kadangi buvo nuolat palaikomas ryšys su šio projekto fasadų rangovu UAB „Glasma Service“, atsižvelgta ir į jų pasiūlymus, kaip pagerinti gamybos bei montavimo specifiką. Pasitikėjimas vienas kitu yra itin svarbus momentas gaminant elementinius fasadus. Viso to padarinys – projektas buvo užbaigtas tiksliai pagal numatytus terminus. „Projektas unikalus dar ir tuo, kad procese dalyvavo ir kitos šalies specialistai. Nors darbai vyko kaimyninėje, bet kitoje šalyje. Architektai taip pat buvo broliai latviai. Esant tokio pobūdžio projektams, „Reynaers“ išsiskiria pagalbos universalumu, nes mūsų komanda Latvijoje dirbo su architektais bei užsakovu, o Lietuvoje – su gamintoju. Taip mes išlaikome savo šūkį: „Kartu galime geriau“ (TOGETHER FOR BETTER). Rygos „Akropolio“ projektas – tai vienas iš daugelio tokių sėkmingo bendradarbiavimo įrodymų. Panašiu koordinavimo ir techninio palaikymo iš „Reynaers“ būdu Lietuvos gamintojai sėkmingai vykdo projektus Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Mūsų rinka seniai išlipo iš Lietuvos rėmų ir nuolat plečiasi. Mes ieškome augančių ir norinčių daugiau“ – komentuoja „Reynaers Aluminium“ generalinis direktorius Linas Kėvelaitis.

STATYBA

KRITIŠKAI SVARBUS FAKTORIUS – ENERGINIS EFEKTYVUMAS Oro kondicionavimo sistemas objekte Rygos „Akropolis“ įrengė bendrovė AIRCS. Siekdami užtikrinti geriausius rezultatus pagal tvarumo, saugumo ir ilgalaikiškumo kriterijus, be to, pateisinti užsakovo lūkesčius, AIRCS specialistai projektui „Akropole“ pasirinko įmonės „LG Electronics“ produkciją, užtikrinančią komfortišką mikroklimatą prekybos centro lankytojams ir darbuotojams bei garantuojančią mažiausias sąskaitas už suvartotą energiją. Kompanija „LG Electronics“ išsiskiria tuo, kad gali greitai prisitaikyti prie inovacijų ir kintančių rinkos poreikių, todėl visuomet siūlo efektyviausius sprendimus. Vieni tokių produktyvių ir novatoriškų sprendimų buvo pasirinkti įmonės AIRCS ir objekte Rygos „Akropolis“. Bendra šalčio galia objekte siekia apie 6,5MW iš kurių daugiau nei 5,5MW buvo perprojektuoti iš vandeninių oro kondicionavimo į freonines oro kondicionavimo sistemas, kas leido sumažinti elektros energijos poreikį oro kondicionavimui beveik per pusę bei papildomai gauti labai efektyvaus šilumos siurblio funkciją. „Anksčiau pastatų orui kondicionuoti daugiausia buvo naudojamos vandeninės „chiller“ sistemos, bet per pastaraisiais metais stipriai išpopuliarėjo ir vis dažniau naudojamos freoninės kondicionavimo sistemos, kurioms būdingas didesnis energetinis efektyvumas bei mažesnis

triukšmas. Freoninės sistemos „oras–oras“ yra 30% ir daugiau energiškai efektyvesnės, o tai ypač svarbu Europos Sąjungos šalims, kurios yra deklaravusios būtinybę mažinti elektros energijos suvartojimą, efektyviau naudoti žaliąją energiją ir šilumos siurblius patalpoms šildyti bei vėsinti“, – pasakoja „LG Electronics“ direktorius Darius Lastauskas. Pasak AIRCS vadovo Andrej Germanovič, energinis efektyvumas ypač svarbus faktorius kiekviename objekte, todėl AIRCS ekspertų misija – visada rasti optimaliausią sprendimą, kuris atitiktų aukštus kokybės standartus ir tenkintų užsakovą. LAIKUI NEPAVALDŪS APŠVIETIMO SPRENDIMAI Objekto „Akropolis“ apšvietimas buvo patikėtas UAB „Šviesos technologijos“ specialistams. „Šiam projektui buvo gaminami šviestuvai pagal architektūrinę viziją, parenkant tinkamiausias technines charakteristikas kiekvienai erdvei. Projektas unikalus tiek apimtimi, tiek parinktais sprendiniais. Dauguma gaminių buvo gaminami specialiai tik šiam projektui, įgyvendinant sudėtingiausius uždavinius, gautus iš architektų ir užsakovo“, – atskleidžia „Šviesos technologijų“ komercijos direktorius Edgaras Gerdzevičius, pasakodamas, kad Rygos „Akropolyje“ turėjo galimybę dirbti su savo srities profesionalais – architektais, statybininkais ir elektros rangovais.

STATYBA

Pasak E. Gerdzevičiaus, parenkant ir įgyvendinant techninius sprendinius, buvo labai daug kūrybos, teko kurti tiek šviestuvų dizainą, tiek artimai bendraujant su gamintojais keisti šviestuvų technines charakteristikas, priderinti prie pastato erdvių. Gaminiai savo konstrukcija priderinti prie išskirtinių formų, naudotų interjere, taip pat, atkartojant istorinę pastato funkciją, gaminti kiniško porceliano šviestuvai, taip subtiliai užsimenant apie buvusios keramikos gamyklos laikus. „Akropolio“ interjeras yra funkcionalumo ir nepavaldžių laikui sprendinių derinys. Šviesa užtikrina aiškias kryptis žmonių srautams, akcentuoja senųjų pastatų liekanas, išryškina interjero detales ir poilsio zonas. Pasitelkti sprendiniai ypač ilgalaikiai, sukurti atsižvelgiant į interjero funkciją ir dekoratyvumą“, – akcentuoja komercijos direktorius. ILGALAIKIŠKUMUI IR NEBLĖSTANČIAI ELEGANCIJAI – GRANITAS Rygoje iškilusiam objektui „Akropolis“ realizuoti buvo pasitelktos tik geriausios, patvariausios ir kokybiškiausios medžiagos, siekiant užtikrinti pastato ilgalaikiškumą ir estetinę harmoniją. Vienu tokių sprendimų, sukuriančių idealią pusiausvyrą tarp modernumo bei tradicijų, tapo granitas. Šią ypatingą medžiagą grindims tiekė lietuviško kapitalo įmonė „Arsenalas“. UAB „Arsenalas“ komanda granito plyteles tiekia iš viso pasaulio, tačiau būtent šiam projektui buvo pasirinktos plytelės iš Brazilijos, Indijos ir Kinijos. „Granitas iš skirtingų šalių atkeliavo, nes buvo ieškoma tobuliausio estetinio išpildymo. Pavyzdžiui, iš Brazilijos atgabenome gelsvos

spalvos plyteles, iš Indijos – juodos“, – darbo niuansus atskleidžia įmonės savininkas Virginijus Rutkauskas. Pasak specialisto, granitas tampa vis populiaresnis dėl akivaizdžių priežasčių – jis ilgalaikis, patvarus ir gražus. „Akivaizdu, juk įprastos plytelės nusidėvi jau po penkerių metų, kartais net greičiau, o granitas ir po 30 metų išlieka tvirtas ir estetiškas“, – pasakoja V. Rutkauskas, pabrėždamas, kad pastaruoju metu, žmonėms įvertinus šios medžiagos pranašumą, granitas tampa paklausus ne tik komerciniuose projektuose, bet ir individualiuose objektuose.

STATYBA

NAUJOS TENDENCIJOS „Šiuolaikiniai pastatai projektuojami ir kuriami pasitelkiant visas išmaniąsias technologijas ir pritaikant įvairias naujoves, kurios užtikrina pastato ilgalaikiškumą, ergonomiškumą ir atspindi naujas dizaino kryptis. Įėjimo sistemos, kurias pasiūlėme montuoti Rygos „Akropolyje“ yra vienos tų, kurias architektai jau dažniau įtraukia kurdami verslo ar gyvenamuosius pastatus. Nes kokybiška ir tinkamai sumontuota įėjimo sistema padeda surinkti purvą ir nepatekti jam į pastato vidų. Taip apsaugomos grindys nuo pernelyg ankstyvo susidėvėjimo ir blogo vaizdo. Rygos „Akropolyje“ buvo pasirinkta įėjimo sistema „Abimat Duplomats Zebra“ su aliuminio ir gumos su tekstilės intarpais“, – pasakoja UAB „Ostas“ specialistai, akcentuodami, kad ilgalaikė ir išskirtinio dizaino sistema „Abimat Duplomats Zebra“ ypatinga gamybos technologijos unikalumu – tvirta ir išvaizdi gumos ir tekstilės kombinacija.

Rygos „Akropolis“ yra vienas didžiausių projektų Baltijos šalyse, kuriame panaudota per 300 m² kojų valymo sistemų. Projektas parodė, kad pasaulinės tendencijos atkeliauja ir į Baltijos šalis. „Projektuojant įvairios paskirties pastatus, daugelyje Vakarų Europos valstybių kojų valymo sistemos pasirenkamos ne tik dėl funkcionalumo, bet ir norint sukurti unikalų pastato eksterjerą ir interjerą. Šis projektas leido pasitikrinti savo galimybes įgyvendinant sudėtingus projektus. Džiaugiamės, kad viskas puikiai pavyko. Puikus galutinis atliktų darbų rezultatas – profesionaliai pagaminta ir sumontuota kojų valymo sistema. Tikimės, kad šis projektas bus pavyzdys kitiems panašios paskirties projektams“, – sako „Osto“ specialistai.

Su geriausių įėjimo sistemų gamintojais bendradarbiaujanti „Osto“ komanda teigia, kad svarbiausia šiame projekte buvo tikslumas. Didžiausias iššūkis – teisingai išmatuoti visus įėjimus. Ne tik „Ostas“ bet ir gamintojas „Abimat“ skyrė daug dėmesio šiam projektui, kad būtų išvengta klaidų. „Esame dėkingi gamintojui „Abimat“, kad skyrė daug dėmesio šiam projektui, patys atvyko į objektą su naujausia technika, kuri padėjo padaryti tikslius brėžinius ir išvengti klaidingų matavimų“, – džiaugiasi „Ostas“ komanda.

STATYBA

VIDINĖS IR IŠORINĖS INFRASTRUKTŪROS GERINIMAS Prekybos ir pramogų centro reikalavimai, kelti interjero sprendimams, yra specifiniai. Vienas svarbiausių jų – funkcionalumas, kad lankytojams čia būtų ne tik gražu, bet ir patogu. Rygos „Akropolio“ alėjų struktūra aiški ir paprasta orientuotis, tad daugiau nei 170 Rygos „Akropolyje“ įsikūrusių nuomininkų yra pakeliui pirkėjams. Anot D. Mertino, Rygos „Akropolio“ parduotuvių vitrinos yra aukštesnės nei daugumoje kitų prekybos centrų, į pastatą patenka daug natūralios šviesos, visa tai leido pasiekti, kad prekybos centras būtų labai šviesus.

Orientuojamasi į šeimas, tad Rygos „Akropolyje“ įrengti patogūs mamos ir vaiko kambariai. „Tam, kad prekybos ir pramogų centras sėkmingai funkcionuotų, reikia ne tik, kad žmonės gerai jame jaustųsi, bet ir galėtų patogiai jį pasiekti. Todėl daug dėmesio ir investicijų skyrėme infrastruktūrai prekybos centro kaimynystėje sutvarkyti: finansavome viaduko statybą, kartu su Rygos miesto savivaldybe įrengėme viešojo transporto stoteles, patogius pėsčiųjų ir dviračių takus“, – pasakoja „Akropolis group“ komunikacijos departamento vadovas.

STATYBA

KOMPLEKSO „М7 SPORT“ STATYBOS –

ĮVEIKTAS IŠŠŪKIS, KURIUO GALIMA DIDŽIUOTIS Šiandienis įtemptas gyvenimo ritmas skatina vis daugiau žmonių atsigręžti į sportą. Ši veikla tampa neatskiriama gyvenimo dalimi, padedančia ir atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, ir palaikyti gerą fizinę formą, ir susikaupti naujiems iššūkiams. Deja, aplinkinė infrastruktūra ne visada palanki sporto užsiėmimams. Būtent apie tai pirmiausia pagalvojo UAB „Minsko 7“ vadovybė, persikrausčiusi į naujai pastatytą pagrindinį biurą M7, esantį Minsko plente, ir pastatė visą sporto kompleksą. MAKSIMALUS PATOGUMAS Sprendimas nebuvo lengvas, nes reikėjo skirti ir investicijų, ir laiko naujoms statyboms. Bet pastebėjusi, kad Kalnėnuose, Pavilnyje ir Minsko plente nėra jokios sportui skirtos infrastruktūros, įmonė nedvejojo ir nusprendė šalia

pagrindinio pastato įkurti šiuolaikinį patrauklų sporto kompleksą. Projekto architektams iškelta užduotis – maksimalus klientų patogumas ir komplekso funkcionalumas. Ne paskutinėje vietoje liko ir estetiniai reikalavimai. Bet, svarbiausia, kad komplekso klientai gali rasti viską, ko reikia, po vienu stogu: teniso aikšteles, sporto klubą, kavinę ir pirčių zoną. AUKŠTINGUMO IŠŠŪKIAI Komplekso „М7 Sport“ statybos nuo pat pradžių, dar projektavimo stadijoje, susidūrė su rimtu iššūkiu – pagal šioje vietovėje galiojančias normas pastatui trūko aukštingumo. Todėl architektas kartu su konstruktoriais turėjo būti itin kūrybingi ir išradingi, kad pastatas paaukštėtų dar 7 metrais. Kaip visada, genialiausios idėjos yra pačios logiškiausios. Taigi architektai sugalvojo pastatą „įkasti“ į žemę 7 m ir taip jį „paaukštinti“. Įmonei pavyko įgyvendinti šią idėją, tad sporto komplekso pastatas atitinka visas esamas normas, o klubo lankytojai gali džiaugtis maksimaliu lubų aukščiu, kuris tiesiog būtinas žaidžiant tenisą.

STATYBA

MEDIS IR NATŪRALI ŠVIESA Dar vienas reikalavimas, kurį UAB „Minsko 7“ iškėlė „М7 Sport“ pastato architektui, – kuo daugiau natūralios šviesos. Architektas pasiūlė visą galinę sieną paversti viena didele vitrina. Taip pat jis įtikino užsakovus, kad būtina naudoti medines sijas. Taip buvo išvengta metalo, kuriančio šaltą atmosferą. Kadangi užsakovai pageidavo, kad klientai sporto komplekse jaustųsi jaukiai, patogiai ir šiltai, medis tapo puikiu ne tik estetiniu, bet ir ergonomiškai ekologišku sprendimu. Būtina paminėti, kad aukščiausi kokybės reikalavimai buvo keliami ne tik pastato sijoms – tiek statant pagrindinį UAB „Minsko 7“ biurą M7, tiek

įgyvendinant kompleksą „М7 Sport“, visoms naudojamoms medžiagoms buvo itin aukštai iškelta kokybės kartelė. Sporto komplekso interjerui parinktas tradicinis tokio tipo pastatams ir praktiškas spalvinis sprendimas. „М7 Sport“ viduje vyrauja architekto pasiūlyti pilki ir melsvi atspalviai. UAB „AVISMA“ www.avisma.lt

STATYBA

REKORDIŠKAI TRUMPOS VOKIETIJOS AUTOMOBILIŲ ELEKTRONIKOS KOMPONENTŲ GAMYKLOS „HELLA“ STATYBOS Nuotr. Artūras Žukas

11 tūkst. m2 ploto gamyklos „HELLA“ pastatas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje iškilo mažiau nei per dešimt mėnesių. Tai yra rekordiškai trumpas tokio dydžio specifinės gamyklos statybų laikas, nes paprastai joms planuojama bent 12 mėnesių. ORIGINALŪS KONSTRUKCINIAI SPRENDIMAI Automobilių elektronikos komponentų gamykla turėjo būti pastatyta ne tik greitai, bet ir kokybiškai, todėl „HELLA“ pamatai buvo patikėti aukšto lygio geotechnikos įmonei UAB „Projektana“. Patyrę kompanijos geotechnikai bei konstruktoriai pateikė racionaliausią pamatų įrengimo sprendimą. Vykstant statyboms didelis dėmesys buvo teikiamas galimybei erdves naudoti lanksčiai pagal ateityje kilsiančius rinkos pokyčius. Kadangi konstrukciniai sprendimai buvo formuojami atsižvelgiant į lankstų erdvių naudojimą bei plėtros galimybę, išsiskyrė maksimaliais denginių tarpatramiais bei ergonomišku planavimu su galimybe

TIKSLUS OBJEKTO PAVADINIMAS: Vokietijos automobilių elektronikos komponentų gamykla („HELLA“) UŽSAKOVAS: UAB „HELLA Lithuania“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „AXIS INDUSTRIES“ PROJEKTUOTOJAS: UAB „Kita kryptis“ ARCHITEKTAS: UAB „Kita kryptis“

įgyvendinti keitimus. Taip pat ypatingas dėmesys skirtas konstrukcijų apsaugai nuo drėgmės. Atsižvelgiant į tai, kad gamykloje darbas planuojamas nepertraukiamu režimu 24 val. per parą ir 7 dienas per savaitę, o gamybos sustabdymai dėl trūkumų sukeltų išskirtinai didelius nuostolius, naudojamoms medžiagoms teiktas ypatingas dėmesys, siekiant užtikrinti kokybinius reikalavimus. Buvo naudojami sisteminiai grindų dangos sprendiniai bei tvarumą užtikrinančios medžiagos.

STATYBA

Dar pradiniame pasiruošimo statyboms etape projekto rengėjai susidūrė su išskirtiniais gaisro saugos reikalavimais, kuriems įgyvendinti prireikė ne tik profesionalų žinių, bet ir išradingo požiūrio. Tuo tarpu konstrukciniai elementai, numatyti perspektyviniams gamyklos moduliams, buvo išradingai įkomponuoti kaip dizaino elementai. Tai suteikė statinio eksterjerui savitos ir išskirtinės estetikos. Inžinerinius tinklus šiame objekte tiesė UAB „Geovizija“, tam subūrusi patyrusių, atsakingų bei kvalifikuotų specialistų komandą. Kaip ir visuose projektuose, „HELLA“ statybų aikštelėje buvo naudojama moderniausia technika.

drovei padėjo susidoroti projektų vadovas Mindaugas Brazauskas. Įvykdžiusi visus užsakovo reikalavimus UAB „Domus inžinerija“ mano, kad dalyvavimas šiame projekte suteikė įmonei neįkainojamos patirties. Geriausių sprendimų buvo siekiama ir įrengiant gamyklą. Todėl liftus šiam objektui tiekė ir įrenginėjo UAB „Paradis“. Gamykloje „HELLA“ įmonės specialistai įrengė liftus „Orona“, kurių gamintojas, esantis Ispanijoje, užtikrina aukščiausią savo gaminių kokybę.

AUKŠTI GAISRŲ GESINIMO SISTEMOS STANDARTAI IR MODERNI REKUPERACINĖ SISTEMA UAB „Domus inžinerija“ objekte „HELLA“ atliko šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo darbus pastato administracinėje dalyje ir sudėtingiausią pastato SGGS (stacionarios gaisrų gesinimo sistemos) darbų dalį, vadovaudamasi Lietuvoje dar labai mažai naudojamu vokišku VDS standartu. Šiuo metu tokio tipo sistemos sumontuotos tik nedaugelyje Baltijos šalių pastatų. Atliekant darbus pagrindinis, bet ne vienintelis sunkumas buvo suspaustas darbų grafikas, kruopščiai tikslinamas objekte kiekvieną savaitę. Darbų pradžioje sužinojusi terminus įmonė nebuvo tikra, ar iš viso įmanoma atlikti tokio lygmens darbus per tokį trumpą laiką. Sudėtingumo laipsnį kėlė ir tai, kad pagal vokišką standartą UAB „Domus inžinerija“ SGGS darbus atliko pirmą kartą. Su šiais iššūkiais ben-

STATYBA

KOMPLEKSINIAI TEISINGO MIKROKLIMATO SPRENDIMAI

Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šaldymo, šildymo, filtravimo, automatikos produktus gamyklai „HELLA“ iš didelio savo partnerių asortimento tiekė UAB „NIT“, kurios tiekėjai ir partneriai – gerai pasaulyje žinomi ir patikimi gamintojai, o tai tikrai prisidėjo prie Vokietijos automobilių elektronikos komponentų gamintojos pasirinkimo. Su dauguma savo partnerių ir tiekėjų UAB „NIT“ bendradarbiauja jau antrą dešimtį ir yra vienintelis jų įgaliotasis atstovas Lietuvoje. Tai sudarė sąlygas UAB „NIT“ pasiūlyti gamyklai gerą kainą, palankias tiekimo ir įrangos automatizavimo ir pirmo paleidimo sąlygas iš pirmų rankų. Kadangi gamyklos „HELLA“ objektas labai didelis ir jame akcentuojami skirtingi poreikiai, reikėjo daug ir įvairios komplektacijos įrenginių. UAB „NIT“ įgyvendinant projektą prisidėjo tiekdama kompanijos „Euroclima“ (Austrija) gaminamus efektyvius oro tiekimo ir šalinimo įrenginius „ZHK 2000S“, kurie buvo adaptuoti pagal užsakovo poreikius. Visi „Euroclima“ įrenginiai yra sertifikuoti pagal Eurovent standartą. Patalpose, kuriose kelti didesni energinio efektyvumo reikalavimai, pasiūlyti įrenginiai su rotaciniais rekuperatoriais, kurie gali užtikrinti aukštą efektyvumo klasę. Na, o patalpoms, kurioms užteko mažesnio energinio efektyvumo, pasiūlyta įranga su atskirų srautų rekuperatoriais. Šie naudojami tada, kai nėra galimybės sujungti tiekiamo ir ištraukiamo oro srautų į vieną įrenginį. Dauguma oro tiekimo ir šalinimo sistemų buvo įrengtos su ekonomiškais EC tipo varikliais, t. y. pačiais pažangiausiais ir ekonomiškiausiais iš šiuo metu esamų rinkoje technologijų. Visuose „Euroclima“ įrenginiuose, taip pat ir

sumontuotose gamykloje „HELLA“, naudojami didžiausio pasaulyje filtrų gamintojo „Camfil“ oro filtrai, užtikrinantys švaraus oro tiekimą ir sumažinantys energijos vartojimą. Įrenginiams valdyti sumontuotos automatikos spintos su „Regin“ (Švedija) specializuotais vėdinimo sistemų valdikliais ir kitais reikalingais komponentais (pavyzdžiui: temperatūros jutikliai, dažnio keitikliai). Taip pat pristatyti keli „Aermec“ (Italija) tylesnės versijos šaldymo agregatai „NRL-F“ su sistema „Free-Cooling“. Tokia šaldymo mašina ne tik veikia tyliau nei įprasta, bet ir gali sutaupyti iki 45 % kompresoriuje suvartojamos elektros energijos. Tuo pačiu sistema su dviem kontūrais išlieka maksimaliai patikima ir efektyvi, net prie dalinių apkrovų ir užtikrina tolesnę veiklą, net jei vienas iš dviejų kontūrų nustotų veikti, tai nesukeltų gamyklai jokių didesnių nepatogumų.

STATYBA

APDAILA – IŠ GERIAUSIŲ UAB „Vaineta ir partneriai“, užimanti tvirtas pozicijas interjero ir eksterjero apdailos srityje, dėsningai tapo viena iš gamyklos „HELLA“ projektą įgyvendinančių įmonių. Daugiausia užsakovui padėjo apsispręsti UAB „Vaineta ir partneriai“ kainos, kokybės ir serviso santykis. Įmonė jau bendradarbiavimo pradžioje pasirodė itin profesionaliai, kai reikėjo operatyviai kartu su gamintojais išspręsti visus technologinius dangų specifikos klausimus. Įrengiant gamyklos pastatą, UAB „Vaineta ir partneriai“ tiekė gamintojo „Tarkett“ gamybinės zonos konduktyvinę dangą ir įrengė vinilines bei kilimines plyteles. Gamybinei zonai panaudota homogeninė danga „Toro SC“ išsiskiria nelaidumu ir yra apdorota „iQ“ PUR – puikiausioms atsparumo dėvėjimuisi ir valymo charakteristikoms pasiekti. Mažo laidumo ypatybės formuojamos visame gaminio tūryje naudojant anglies monoksido daleles ir grynos anglies pagrindą. Bendroms zonoms naudotos vinilinės ir modulinės kiliminės plytelės. Užsakovas apdailai pasirinko modulines plyteles dėl jų estetiškumo ir tvarumo, kas ypač svarbu didelio praeinamumo gamyklos pastatuose. Visai tiekiamai ir įrengiamai produkcijai kelti aukščiausi kokybės standartai. Gamyklos „HELLA“ aplinkos sutvarkymas buvo patikėtas atestuotai kelių tiesimo bendrovei UAB „Gevalda“. Kompanija, turinti didelių pramoninių projektų infrastruktūros įrengimo patirtį, sklandžiai įrengė apie 16 tūkst. m2 automobilių statymo aikštelių iš betoninių trinkelių dangos.

DIENOS ŠVIESA –

PILNAVERTIŠKUMO SIEKIAMYBĖ

APŠVIETIMAS – BUITYJE, BIURE, GAMYBOS IR MEDICINOS OBJEKTUOSE www.ejotra.lt | ejt@ejt.lt | Tel. (+370 5) 2 649 060 | Faks. (+370 5) 2 649 061 | Kirtimų g. 11A, Vilnius

APŠVIETIMO PROJEKTAVIMAS, GAMYBA, MONTAVIMAS BEI DIDMENINĖ IR MAŽMENINĖ PREKYBA UAB „ENERGY GREEN“ Algirdo g. 46, Vilnius, LT- 03209 | www.energygreen.lt | | projektai@energygreen.lt | +370 656 44823

TEBŪNIE ŠVIESA! KAIP APŠVIETIMAS KEIČIA MŪSŲ KASDIENYBĘ Giedrė Lindens

Dar neseniai vienintelė elektros lemputės paskirtis buvo tik apšviesti. Dabar viskas pasikeitė. Kone kas mėnesį rinka pasipildo naujomis elektros lemputėmis, kurios stebina savo galimybėmis. Išsiplėtė ir paties apšvietimo paskirtis. Dabar jis naudojamas ir sveikatai gerinti, ir net augalų augimui skatinti. Apšvietimo srityje drastiškai keičiasi viskas: pradedant valdymu, baigiant šviestuvų dizainu.

SUDIE SENOSIOS LEMPUTĖS, SVEIKAS LED! Apšvietimo ir jo kontroliavimo galimybių ribas labiausiai išplėtė suklestėjusi šviesos diodų (LED) technologija. Tai leido apšvietimą paversti išmaniu, kontroliuoti jį skirtingais būdais ir net sujungti su kitais prietaisais. LED vis labiau užkariauja pasaulio rinką. Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey & Company“ ataskaitoje prognozuojama, kad iki 2020 m. LED apšvietimas turėtų apimti beveik 70 % pasaulinės apšvietimo rinkos. Pasaulinės rinkos tyrimų kompanijos „TechNavio“ prognozės dar optimistiškesnės – anot jų, jau kitąmet LED sudarys net 75 % rinkos. LED atsiradimas ir įsigalėjimas apšvietimo srityje yra tikra revoliucija, lyginama su perėjimu nuo analoginės prie skaitmeninės sistemos. Kai kurių specialistų teigimu, LED gali sumažinti apšvietimo išlaidas per pusę. O

INŽINERIJA

juk apšvietimas sudaro kone 20 % viso pasaulyje suvartojamo elektros kiekio! Įdomu tai, kad suvartojamos apšvietimui elektros sumažės, nepaisant didėjančio lempų skaičiaus. Prognozuojama, kad 2020 m. jis išaugs net iki 59,3 mlrd. vienetų. Palyginkite: 2013 m. lempų būta 56,4 milijardo. LED lemputės yra gerokai energiškai efektyvesnės, palyginti su kaitrinėmis ar kompaktiškosiomis fluorescencinėmis elektros (CFL) lempomis. Tad nieko keista, kad vis daugiau miestų visame pasaulyje jas renkasi ir apšviesdami gatves, o gyventojai skatinami rinktis ekonomiškesnius šviesos šaltinius. LEMPOS TAMPA ŠIUO TUO DAUGIAU

garsiakalbiu. Jas taip pat galima valdyti išmaniajame telefone ar planšetėje įdiegta programėle. Kartu ši lemputė gali keisti apšvietimo spalvas. Telefonu įmanoma valdyti ir tokios lemputės skleidžiamą garsą, spalvas, keisti muziką, lemputę išjungti ar įjungti, nustatyti, kad ji išsijungtų automatiškai nurodytu laiku. VALDYMAS NE TIK JUNGIKLIU Apšvietimo sistemos jau seniai gali būti valdomos ne vien sienoje įmontuotu jungikliu ar nuotoliniu pulteliu, bet ir išmaniaisiais prietaisais. Jų valdymas gali būti sujungtas su išmaniąja namų sistema ar tokiais balso asistentais, kaip „Amazon Alexa“, „Google Assistant“ ar „Apple Siri“.

Suklestėjus LED technologijai išaugo ir elektros lempučių vaidmuo. Dabar jos gali ne tik apšviesti, bet ir padėti stebėti aplinką ar transliuoti garsus.

Apšvietimą galima užprogramuoti įsijungti ar užgesti tam tikru metu, susieti su judesio davikliais arba valdyti internetu ir užprogramuoti taip, kad automatiškai reaguotų į paros metą bei patalpoje kintantį natūralų apšviestumą.

Ne taip seniai rinkoje pasirodė lempučių su jose integruota vaizdo stebėjimo sistema ir garso įrašymu, turinčių lizdą atminties kortelėms, palaikančių belaidį („WiFi“) interneto ryšį. Įdiegus specialią programėlę, lempučių transliuojamus vaizdus galima stebėti išmaniuoju telefonu.

Be to, išmaniosios technologijos leidžia pagal poreikį keisti šviesos intensyvumą, spektrą ar spalvas. Visa tai padeda ne tik sutaupyti dar daugiau elektros energijos, o kartu ir pinigų, bet ir pagerinti mūsų savijautą bei sveikatą.

Taip pat prieš porą metų pasaulinėje rinkoje atsirado išmaniųjų belaidį ryšį („Bluetooth“) turinčių LED lempučių su

GERAI SVEIKATAI REIKIA GERO APŠVIETIMO Apšvietimas veikia mūsų produktyvumą darbe, galimybę susikaupti ir net padeda pasveikti po ligos. Tai, kad apšvietimas turi įtakos mūsų savijautai, įrodyta ne vienu tyrimu. Laimė, šiuolaikinės technologijos leidžia lengvai reguliuoti apšvietimo spektrą ir intensyvumą, kad jis taptų kuo palankesniu sveikatai. „Lightning Europe“ drauge su kitais atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad LED lemputės suteikia milžinišką naudą sveikatai. Daugiausia dėl to, kad LED labiau atspindi natūralios dienos šviesos bangų spektrą be šviesos blyksnių, būdingų fluorescencinių lempų skleidžiamai šviesai, kurie sutrikdo mūsų smegenų veiklą ir net sukelia galvos skausmus. Išnagrinėjus LED apšvietimo naudą suaugusiesiems, pastebėta padidėjusi jų motyvacija ir našumas, pagerėjęs užduočių atlikimas ir koncentracija, didesnis energingumas, sumažėjęs stresas ir nerimas, pagerėjusi nuotaika. Ligoniams tinkamai sureguliuotas LED apšvietimas pagerina vaistų poveikį ir net pagreitina sveikimą po ligų. Tinkamas apšvietimas gali sumažinti galvos skausmų tikimybę, o vyresniems žmonėms, turintiems geltonosios dėmės degeneraciją ir dėl to sunkiai skiriantiems spalvas, LED apšvietimas, turintis aukštesnį spalvų perteikimo indeksą, padeda pagerinti matomumą ir regimo vaizdo ryškumą, kas padidina saugumą ir suteikia laimės jausmą. Be to, tinkamai sureguliavus apšvietimą ir priderinus jį prie žmogaus cirkadinio ritmo, pagerėja jo miego kokybė, kas taip pat labai svarbu sveikatai. Geras apšvietimas padeda išvengti ir žiemą daugybę žmonių užklumpančio sezoninio afektinio sutrikimo ar tiesiog liūdesio. Dar daugiau: skelbiama, kad šviesa jau padeda diagnozuoti ir net gydyti daugybės formų vėžį!

INŽINERIJA

PADEDA AUGTI AUGALAMS LED šviesos šaltinių įsigalėjimas labai naudingas ne tik žmonėms, bet ir augalams. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje dirbantys mokslininkai, ištyrę, kaip augalus veikia skirtingas apšvietimas, konstatavo, kad šiuolaikinės lempos augalams yra net naudingesnės nei Saulės šviesa. Tokias išvadas mokslininkai padarė išmatavę skirtingo apšvietimo veikiamų augalų nitratų kiekį, fotosintezės veiklos rodiklius, antioksidacinės sistemos kaitą ir pan. Paaiškėjo, kad, vien tik keičiant apšvietimo spektrą, galima visiškai pakeisti auginamų daržovių formą, spalvą, dydį ir neprarasti nei kokybės, nei maistinių ar skonio savybių. KAS ŠIUO METU MADINGA? Taigi apšvietimo reikšmė ir teikiama nauda šiais laikais išaugo, peržengdama įprastas ribas. Kokios yra šių metų šviestuvų dizaino tendencijos interjere? Viena ryškesnių – industrinio ir retro stiliaus sugrįžimas. Jį atspindi ir šviestuvai, ir net pačios lemputės. Dabar ant bangos Edisono stiliaus vintažinės lemputės, skleidžiančios geltonesnę šviesą ir suteikiančios jaukumo. Taip pat sugrįžta art deco ir modernaus stiliaus šviestuvai. Prie žvilgsnio į praeitį turbūt galima priskirti ir žalvario sugrąžinimą į interjerą, ypač į šviestuvus. Tiesa, tai turi būti ne lakuotas, blizgantis, o tikras, natūralus varis, kuris su laiku sens ir pamažu pasidengs patina.

Greta vario reikėtų paminėti ir aukso spalvos šviestuvus, kurie puikiai pagyvina pastelinių spalvų, ypač pilkos ir smėlio pilkos, interjerą, išpopuliarėjusį pastaraisiais metais. LED apšvietimas keičia ne tik mūsų savijautą, išlaidas elektrai, bet ir interjerą. LED šviestuvai derinami su lubų ventiliatoriais ar lubose įmontuojamais garsiakalbiais. Be to, auga tendencija slėpti šviesos šaltinius: įmontuojant juos į spintelių apačią, už veidrodžių ar į sienas, kas padeda sukurti raminančią atmosferą. Norintiesiems jaukumo turėtų patikti ir dabar madingi šviestuvai su iš natūralių medžiagų – vytelių, virvelių – pintais gaubtais. Tai šiltas bohemiškas elementas, suteikiantis didesnį laisvės pojūtį. Dar viena tendencija – aiškesnių linijų minimalistiniai šviestuvai, turintys skulptūriškas formas. O štai kalbant apie grindinius ar stalinius pastatomus šviestuvus, verta paminėti, kad madingi yra tie, kurie turi prabangius marmurinius padus. Svarbu ir dydis. Dabar ypač populiarūs milžiniški šviestuvai – kuo didesni, tuo geriau. Namuose dažniausiai tokie šviestuvai kabinami virš valgomojo stalo, tačiau gali kabėti ir kitur: virš virtuvės salos, fojė ar pan. Taigi šiais laikais rinktis tikrai yra iš ko: pradedant šviestuvų formomis ir medžiagomis, iš kurių jie pagaminti, baigiant lemputėmis ir jų atliekamomis funkcijomis.

INŽINERIJA

„CITY LIGHT“ – KŪRYBINIS ŠVIESOS SPROGIMAS

Siekis nevaržomai realizuoti kūrybinį ir techninį potencialą, įgyvendinant net drąsiausias klientų vizijas, tapo pagrindine paskata, lėmusia inovatyvios komandos susibūrimą ir įmonės „City Light“ (UAB „Apšvietimo idėjos“) susikūrimą. Bendraminčiai ir įmonės bendrasavininkiai Donatas Čiulada bei Romas Perednikas – vienas kitą papildantis duetas, kurio vyraujanti dinamika sudaro milžinišką techninių niuansų išmanymo patirtį, o įgūdžiai galvoti „už ribų“ padeda rasti sprendimus, rodos, neįmanomiems projektams.

vidinius komponentus (korpusas, diodas, maitinimo šaltinis, aušinimas ir kt.)“, – informuoja įmonės bendrasavininkis R. Perednikas.

NESTANDARTINIAI PROJEKTAI – LAUKIAMAS IŠŠŪKIS

„Didelę dalį mūsų veiklos sudaro darbas su dizaineriais ir architektais. Ypač dažnai dirbame su architektu Linu Mackevičiumi, su kuriuo jau įgyvendinome ne vieną unikalų projektą, – akcentuoja D. Čiulada. – Atsižvelgdami į kūrėjų paruoštus planus, vizualizacijas, randame efektyviausius sprendimus. Matydami šviestuvų išdėstymą, iškart žinome, kokio stiprumo apšvietimas bus tinkamas pagal kliento pasiekti norimą rezultatą arba keliamus standartinius reikalavimus konkretiems objektams, pavyzdžiui, verslo centrams ar fabrikams.“ Specialistas pabrėžia, kad įmonės specialistai konsultuoja įvairiais klausimais – nuo tinkamiausios lemputės šviestuvui, iki apšvietos projekto sudarymo ir paties šviestuvo vizijos tapimo realiu objektu.

Greitai augančios komandos siūlomų paslaugų spektras ambicingas ir didelis. Siekdama tapti viena apšvietimo srities lyderių Lietuvoje, „City Light“ siūlo įvairias su apšvietimu susijusias paslaugas – nuo elektros instaliacijos darbų, iki nestandartinių šviestuvų gamybos, kurie, beje, ypač džiugina vieną iš bendrasavininkių D. Čiuladą. „Nestandartiniai, kūrybiški projektai ugdo, skatina tobulėti, lavina vaizduotę – jie lyg atgaiva sielai“, – nebijodamas iššūkių entuziastingai pasakoja apšvietimo ekspertas. Kita įmonės specializacija – šviesos diodų (LED) apšvietimo technologija, todėl įmonė gali padėti rasti geriausią įmanomą sprendimą individualiam ar komerciniam projektui. „Renkantis LED šviestuvą, svarbu atkreipti dėmesį į daugybę faktorių: šviestuvo efektyvumą, medžiagiškumą,

100

Svarbu paminėti, kad „City Light“ veiklos sąraše – ir parodų stendų gaminimas, ir statymas, taip pat su reklama susijusios atributikos – iškabų, šviesdėžių, švieslapių ir kt. – montavimas. BENDRADARBIAVIMAS SU ARCHITEKTAIS IR DIZAINERIAIS

„Nespaudžiame dizainerių nei į kūrybinius, nei į techninius rėmus, todėl jie su mumis noriai bendradarbiauja“, – sako

INŽINERIJA

R. Perednikas. Specialistai juokauja, kad nesvarbu, kaip sudėtingai kūrėjai „prisapnuoja“, „City Light“ komanda stengiasi rasti būdus, kaip tas svajones realizuoti. „Suteikiame vizijai „svorio“, susisteminame idėją, dažnai esame savotiškas techninis ramstis, duodame praktiškų patarimų – kaip ir kada montuoti, kaip užtikrinti, kad sprendimas būtų įgyvendintas laiku ir vietoje, kad vėliau nekiltų papildomų problemų nei dizaineriams, nei užsakovams“, – pasakoja D. Čiulada, primindamas, kad bendradarbiaujant su architektais bei dizaineriais, įmonės darbo specifika remiasi į lygiavertiškumą, visapusiškai dalinantis laimėjimais. KAS DŽIUGINA LABIAUSIAI? Paklausti apie projektus, palikusius didžiausią įspūdį, „City Light“ įkūrėjai sako, kad kiekvienas projektas ypatingas ir išmokantis kažko naujo. Vis dėlto netrukus ekspertams mintyse iškyla „Biovelos“ biuras, esantis verslo centre „Grand Office“. Čia specialistai įrengė biurų apšvietimą ir 16 aukšte sumontavo elipsės formos šviestuvą, kurio bendras ilgis – 5,40 m, plotis – 2,40 m, o pats jis negalėjo turėti daugiau nei vieno sudūrimo. Beje, įmonė šį darbą profesionaliai atliko, kai veikė vos keturis mėnesius. Atmintyje taip pat iškyla projektas „Senis ir jūra“, su kuriuo dirbant teko pasitelkti kūrybiškumą. „Juk geriausias įvertinimas – laimingas užsakovas. Kai sutinki buvusį klientą ir nereikia nuo jo bėgti į kitą kelio pusę, nes ir jis, ir tu žinai, kad viskas buvo daroma siekiant išgauti maksimalų rezultatą“, – pabrėžia D. Čiulada, teigdamas, kad įdomūs projektai bei pagalba vartotojui, ieškančiam sprendimo, – svarbiausia. Beje, atsakingai dirbanti komanda „City Light“ savo darbams suteikia ir 3–5 metų garantiją.

101

INŽINERIJA

LIETUVIŲ IŠRADIMAI: NUO MOBILIOS PALAPINĖS IKI MIESTO JŪROJE Irena Dirgėlienė

Lietuvių išradimai dažniausiai susiję su aktualiausiomis temomis – atsinaujinančios energijos ištekliais, šilumos išgavimu, maisto pramone, lazeriais ir optinėmis technologijomis bei biotechnologijomis. Straipsnyje aprašomi įdomiausi pastarųjų kelerių metų inžineriniai ir statybos išradimai. LIETUVOS IŠRADĖJŲ IDĖJOS ENERGIJAI PANAUDOTI Lietuvos išradėjų idėjos gali nustebinti ne vieną. Neretai mūsų šalies išradėjai patentuoja novatoriškus statybos būdus, kurie pastatuose užtikrina šilumos taupymą, ar įrenginius, kurie galėtų išgauti šilumą iš tamsos ir šalčio. Pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto išradėjai pagamino nedidelio galingumo bangų elektrinę. Tai pirmoji tokia elektrinė ne tik Baltijos šalyse, bet ir pasaulyje. Apie 80 kg sverianti konstrukcija išbandyta ant Palangos tilto. Bangų elektrinės kūrėjas klaipėdietis Aleksas Pašilis sukūrė plūdurą, kurį banga kilnoja, lynai stumdo magnetinį skersinį ir gaunama atsvara, o dėl šito judesio generatorius gamina elektros energiją. Šiauliečio Alfredo Dauliaus išradimas – įrenginys, patalpas šildantis vandeniliu. Šis išradėjas nekenksmingas dujas įsigudrino „įkinkyti“ į patalpų šildymo darbą. Jo sukurtam prietaiso prototipui reikia tik 0,4–0,7 kW galios, tad jis gali dirbti su vadinamaisiais žaliosios energijos šaltiniais: saulės baterijomis, nedidelėmis vėjo jėgainėmis. Šildymo būdas, naudojant vandenilį, unikalus tuo, kad degimo proceso metu nenaudojamas patalpoje esantis deguonis,

102

nes jis yra mišinio sudedamoji dalis. Deginant šį mišinį, nereikia ir kamino – juk neišskiriama jokių smalkių, suodžių, o tik tyro vandens garai. Dar vienas su ekologija susijęs lietuvių autorių sukurtas išradimas yra skirtas gyvenamųjų namų bei įvairios paskirties pastatams šildyti. Jis gali būti naudojamas mažo ir didelio ploto (iki 2 500 m²) patalpoms šildyti ir tinkamas grūdams džiovinti. Degioms dujoms susidaryti pasitelkiamos įvairios organinės medžiagos (sausos, šlapios malkos, durpės, anglis, guma, plastikas, medienos ir kitokios atliekos). Dujų generatorius susideda iš pakuros, degimo kamerų, degiklio, sumontuoto tarp pakuros ir dujų surinkimo kameros, kurioje kaitrai palaikyti įrengti metaliniai kolektoriai. Degios dujos, patekusios į degiklį ir susimaišiusios su oru iš aplinkos, dega aukštoje 900– 1 700 °C temperatūroje. Kauno technologijos universiteto Organinės chemijos katedros laboratorijose susintetinta medžiaga siūlo kelis kartus pigesnę alternatyvą už dabar naudojamą hibridiniuose saulės elementuose. Susintetinta medžiaga yra akivaizdžiai pigesnė, o jos sintezės procesas – daug paprastesnis už šiuo metu žinomos ir naudojamos analogiškos medžiagos. Be to, jos saulės energijos konvertavimo į elektrą efektyvumas labai panašus, t. y. savo savybėmis sukurta medžiaga nė kiek nenusileidžia šiandien žinomoms alternatyvoms. Sukurta medžiaga yra skirta ateities saulės elementams – šiandien pramoniniu būdu gaminami ir naudojami yra neorganinių puslaidininkių pagrindo. Hibridiniai, organinių medžiagų turintys naujosios kartos elementai dar tik kuriami pažangiausiose pasaulio laboratorijose.

INŽINERIJA

SUKURTI PASTATŲ JŪROJE PROJEKTAI Įdomus ir Rido Matonio išradimas – energiškai nepriklausomas pastatas-miestas jūroje. Jis susijęs su netoli kranto, atviroje jūroje ar vandenyne įrengiamais pastatais bei įrenginiais, skirtais elektrai iš vandens judėjimo gaminti. Konkrečiai šis išradimas susijęs su vandenyne stovinčiais pastatais, kurie dalį jų viduje suvartojamos energijos pasigamina sąveikaudami su aplinka – srovėmis, bangomis ir potvyniais. Kalėjimo jūroje projekto autorė taip pat yra lietuvė, kuri siekdama projektuoti tokį kalėjimą domėjosi naftos platformomis ir jų struktūra. Ji įsitikinusi, kad kalėjimo iškėlimas į vandenį išlaisvina nuo daugelio papildomų sąlygų, kurios būtinos projektuojant įkalinimo įstaigą sausumoje. Kalėjimų statybai keliama įvairių reikalavimų, pavyzdžiui, juos būtina aptverti, statyti tam tikru atstumu nuo gyvenviečių, namų, kelių, o statant kalėjimus jūroje visi šie ribojimai netektų prasmės. Tokiems kalėjimams statyti galima naudoti jau turimas senąsias naftos platformų struktūras, tik jas jau būtų sunkiau pritaikyti. Toks kalėjimas jūroje labai tiktų tankiai gyvenamoms nedidelėms šalims, kuriose yra aukštas nusikalstamumo lygis. AKTYVŪS JAUNIEJI IŠRADĖJAI Dvi lietuvės architektės sukūrė mobilios skaitmeninės palapinės koncepciją, kuri galėtų būti mobilus prieglobstis nuo saulės ir lietaus kartu su šaldytuvu, garso kolonėlėmis bei belaidžiu internetu.

Lietuvos inžinerinių sprendimų įrenginys „The Vinci“ buvo apdovanotas prestižiniuose pramoninių produktų dizaino apdovanojimuose. Šiam unikaliam, analogo Lietuvoje neturinčiam produktui dizainą kūrė studentas Denis Orlenok. Jaunuolio sukurto įrankio pagrindinė paskirtis – supaprastinti inžinierių darbą, leidžiant jiems nesinešioti begalės skirtingų antgalių ir kabelių, o turėti tik viena keitiklį su jo priedais. Šiame įrenginyje visi elementai išdėstyti taip, kad sudarytų ne tik ergonomišką prietaiso formą, bet ir pats įrenginys būtų patogus naudoti kiekvieną dieną.

103

INFRASTRUKTÅªRA

104

INFRASTRUKTŪRA

KELIONĖS TIKSLAS –

KOSMOSAS JUSTINA KAHEEN

Rodos, kad turizmo paslaugos plečiasi ir netgi įgauna naują pagreitį. Pasiekėme laiką, kai bus įmanomas net kosmoso turizmas. Pamirškite Maldyvus ar Tailandą. Kitas kelionės tikslas – kosmosas!

105

INFRASTRUKTŪRA

tė Helen Sharman, pasinaudodami privačių kompanijų lėšomis, tapo pirmaisiais komerciniais astronautais. Tai buvo erdvėlaivių „Soyuz“ skrydžiai į sovietinę kosminę stotį „Mir“. Vėliau kosmoso turizmas buvo pamažu plėtojamas. Nors NASA ilgą laiką priešinosi idėjai sujungti profesionalų skrydžius su kosmoso turizmo elementais, buvo įkurtos kosmoso turizmo grupės, tokios kaip „Virgin Galactic“, bei pradėtas „žygių“ į kosmosą planavimas. PIRMASIS VIEŠBUTIS KOSMOSE – JAU 2022 METAIS

KOSMOSO TURIZMAS – KAS TAI? Kosmoso turizmas yra privačiomis lėšomis finansuojami pramoginiai ar mokslo tiriamieji skrydžiai į kosmosą arba Žemės orbitą. Šiuo metu kosmoso turizmas daugiausia apsiriboja su mokslu susijusiais skrydžiais. Tam įtakos turėjo kai kurie istoriniai įvykiai. 1986 m. pirmąja kosmoso turiste turėjusi tapti amerikietė mokytoja Christa McAuliffe žuvo erdvėlaivio „Challenger“ katastrofoje, todėl po šio incidento JAV Vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį neprofesionalų skrydžius į kosmosą. Vis dėlto po penkerių metų japonų žurnalistas Toyohiro Akiyama ir pirmoji britė astronau-

106

Naujienų portalas „cnn.com“ liepos pradžioje informavo, kad Kalifornijoje, San Chozė, vykusiame susitikime „Space 2.0“ buvo paskelbta apie planuojamą kosmose statyti prabangų viešbutį „Aurora Station“. JAV pradedančioji technologijų kompanija „Orion Span“ pranešė, kad 2022 m. planuoja paleisti pirmą liukso klasės viešbutį į kosmosą. Tiesa, toks viešbutis tikrai nebus pigus – už 12 dienų nuotykį žmogui teks pakloti daugiau nei 9 mln. eurų. „Mes nepardavinėsime atostogų paplūdimyje atitikmens, – „Bloomberg“ sakė Frankas Bungeris, „Orion Span“ įkūrėjas ir generalinis direktorius. – Mes parduosime patirtį, galimybę pasijusti astronautu. Galima numanyti, kad jau yra žmonių, pasiryžusių sumokėti už tokias patirtis.“

INFRASTRUKTŪRA

Kosminėje stotyje vienu metu tilps šeši žmonės. Už išankstinę rezervaciją reikės sumokėti 80 tūkst. dolerių depozitą. Prieš skrydį svečiai turės įveikti trijų mėnesių trukmės mokymo kursus – dalį jų internetu, dalį – kompanijos biure Hjustone. Anot kompanijos atstovų, svečiai galės atlikti įvairius mokslinius eksperimentus, tokius kaip maisto auginimas kosmose, o su likusiaisiais Žemėje bendraus ypač greitu internetu. „Mūsų tikslas – padaryti kosmosą prieinamą visiems, – rašoma „Orion Span“ įkūrėjo, prezidento F. Bungerio pranešime spaudai. – Vos tik pastatyta „Aurora Station“ stotis iš karto pradės veiklą, keliautojai galės greičiau ir pigiau, nei kada anksčiau manyta, pasiekti kosmosą.“ Dvylika dienų trunkančioje kelionėje kosmoso turistai pakils į 320 km aukštį virš žemosios Žemės orbitos, iš kur atsivers įspūdingi planetos vaizdai. Viešbutis kas pusantros valandos apskries aplink Žemę, todėl svečiai per parą pamatys 16 saulėtekių ir saulėlydžių. Anksčiau išleistuose pranešimuose spaudai teigta, kad kosmoso turistai valgys Žemėje paruoštą maistą, kuris galės būti pašildytas mikrobangų krosnelėje. Deja, alkoholio teks atsisakyti – viešbutyje „Aurora Station“ jis bus draudžiamas. Tiesa, laikinieji kosmoso platybių gyventojai galės netikėtai sulaukti ir nekviestų svečių – tikėtina, kad viešbu-

čiu, kaip slėptuve pavojaus atveju, teisę naudotis turės astronautai. „AURORA STATION“ – NE VIENINTELĖ SIEKIAMYBĖ Keliones į kosmosą suorganizuoti siekia ne tik „Orion Span“. Kita Teksaso valstijoje įsikūrusi kompanija „Axiom Space“ planuoja iki 2024 m. į orbitą paleisti komercinę kosmoso stotį, o rusų kompanija „Orbital Technologies“ bei britų „Virgin Galactic“ turistus nori gabenti į trumpesnes ir galbūt net pigesnes keliones po kosmosą. Beje, kompanija „SpaceX“ paskelbė apie savo planus du kosmoso turistus nuskraidinti į Mėnulį.

Vos tik pastatyta „Aurora Station“ stotis iš karto pradės veiklą, keliautojai galės greičiau ir pigiau, nei kada anksčiau manyta, pasiekti kosmosą.

107

INFRASTRUKTÅªRA

3D TILTAI RYTDIENOS STEBUKLAS

Justina Kaheen

108

INFRASTRUKTŪRA

3D spausdinimo technologijos tobulėja žaibo greičiu. O naujas 3D spausdinimo būdu sukurtas tiltas Amsterdame yra dar vienas šios inovacijos svarumą statybos ir inžinerijos pramonės pokyčiams įrodantis stebuklas. PIRMASIS PASAULYJE 3D SPAUSDINTAS PLIENINIS TILTAS

Neįtikėtini kūriniai, kuriuos galbūt kartais matydavome per fantastinius filmus televizoriaus ekrane, tiesiasi (tikrąja šio žodžio prasme!) kelią į kasdienį žmonių gyvenimą. Tiesa, kad 3D spausdintuvai naujiena buvo prieš kelerius metus, tačiau jų kūrimo galimybės kasdien stebina vis labiau. Matėme daug 3D spausdintuvų, galinčių dirbti su įvairiomis, net ir sudėtingomis, medžiagomis. Matėme tokių 3D spausdintuvų, kurie ore „nupiešia“ objektus. Bet tai, kad pasitelkus šią inovaciją įmanoma sukurti tikrą funkcionalų tiltą, vis dar atrodo neįtikima.

109

INFRASTRUKTŪRA

Vis dėlto tai įmanoma. Ir tai įrodo naujas projektas Amsterdame, kuriuo rūpinasi sumanūs kūrėjai. Anot Olandijos 3D spausdinimo technologijų kompanijos MX3D dizainerio Joriso Laarmano, šis nerūdijančiojo plieno tilto projektas įrodys, kad 3D spausdinimas įžengia į didelių ir ilgalaikių objektų pasaulį, išlaikydamas neribotų formų galimybes, kuriant iš plastiko, metalo, betono ir kitų medžiagų. Inovatyvus plieno kūrinys yra sudėtingos formos, 12,5 m ilgio ir 6 m pločio. O svarbiausia – tai pirmas pasaulyje išspausdintas tiltas, kuriam buvo sunaudota apie 1,3 tūkst. km vielos. Šis bendrovės „Joris Laarman Lab“ konstruktorių suprojektuotas sudėtingos formos tiltas vieną iš Amsterdamo kanalų turėtų papuošti jau kitais metais (jeigu paskutiniai tilto bandymai bus sėkmingi). Tiltas spausdintas pasitelkus šešių ašių robotinę ranką. Dauguma 3D spausdintuvų, įskaitant ir tuos, kurie spausdina metalą, dažniausiai dirbti gali tik ribotoje erdvėje, bet MX3D robotas nėra ribojamas spausdinti

110

tik už save mažesnius objektus. MX3D atliko daugybę bandymų vidaus ir lauko sąlygomis. Užtikrintas tilto saugumas ir kokybė, tačiau dar planuojama atlikti daugiau bandymų. Modernaus 3D tilto projektą remia dizaino programinės įrangos kūrėja „Autodesk“. Kompanijos atstovas Jordanas Brandtas teigė, kad 3D spausdinimo technologijų plėtra gali įkvėpti naują industrinę revoliuciją. Bet ir tai dar ne viskas. Nerūdijančiojo plieno tiltas turės ir išmaniuosius jutiklius. Prie to prisidėjo Alano Turingo instituto inžinieriai ir matematikai, dirbę kartu su MX3D. Jutikliai skirti įrašyti tilto veikimui, renkant duomenis, pavyzdžiui, apie deformaciją, sukimąsi, apkrovą, poslinkį ir vibraciją. Duomenys taip pat bus naudojami parodyti, kiek daug žmonių kerta tiltą ir kokiu greičiu. „Šie duomenys leis mums tobulinti tiltą, suprasti, kas jame vyksta, kiek žmonių eina per jį ir kaip greitai“, – skelbė MX3D.

INFRASTRUKTŪRA

3D PĖSČIŲJŲ TILTAS Plieninis 3D tiltas nėra vienintelis toks kūrinys. Kiek paprastesnis, bet toks pat įspūdingas, 3D tiltas buvo sukurtas Madride. Katalonijos pažangiosios architektūros institutas (IAAC) buvo atsakingas už tilto architektūrinį projektą, kurio bendras ilgis – 12 m, o plotis – 1,75 metro. 3D tiltas, atspindintis gamtos formų sudėtingumą, buvo sukurtas naudojant parametrų planą, kuris leidžia optimizuoti medžiagų pasiskirstymą ir sumažinti atliekų kiekį perdirbant žaliavą gamybos metu. Kompiuterinis dizainas taip pat leido maksimaliai padidinti struktūrinius rezultatus, sugebėti disponuoti medžiaga tik tais atvejais, kai to reikia, išlaikant poringumą ir naudojant generuojamus algoritmus. 3D INOVACIJŲ PERSPEKTYVA 3D inovatyvi daikto gaminimo technologija, kurios metu kompiuterinis brėžinys paverčiamas realiu daiktu, sparčiai tobulėja bei populiarėja. Galime tikėtis, kad vis daugiau objektų ir detalių bus gaminama pasitelkus trimačio spausdinimo galimybes. „3D spausdinimo technologija vystosi milžinišku greičiu, todėl labai sunku prognozuoti net artimiausią pusmetį. Nežinau, ką ši technologija galės po 3–5 metų, bet galiu drąsiai sakyti, kad ji sukels labai didelę sumaištį absoliučiai visose žmogaus veiklos srityse“, – spaudai sakė Eugenijus Jurkonis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vadovas.

111

INFRASTRUKTŪRA

RATŲ BLOKAVIMO SISTEMA GELBĖJA GYVYBES Kiek būtina investuoti, kad darbe būtų apsaugota žmogaus gyvybė? Atsakymas vienareikšmis – tiek, kiek reikia, o saugos sistemos turi būti geriausios kokybės ir atitikti aukščiausio lygio patvarumą. Tokius reikalavimus sau išsikėlė pasaulinis krovimo sistemų lyderis „Rite-Hite“, kurdamas specialius sunkvežimių ratų blokavimo saugos įrenginius. Atrodo, iškrauti krovinį iš sunkvežimio iškrovimo aikštelėje nėra sudėtinga užduotis. Bet tai netiesa. Darbus stengiamasi atlikti greitai ir tvarkingai, vis dėlto net menkiausias sunkvežimio judesys gali tapti ir jau ne kartą yra tapęs krovėjo traumos ar net žūties priežastimi. Sunkvežimis, nors ir stovintis, rieda dėl svorio centro kaitos iškrovimo metu – dėl automobilinio krautuvo judesių, dėl krovinių svorio sumažėjimo arba didėjimo. Tam išvengti buvo sukurtas paprasčiausias ir efektyviausias sprendimas „Global

112

Wheel-Lok“, kuris padeda išvengti sunkvežimio net ir minimalaus judėjimo bei priekabų kilimo iškrovimo aikštelėje. Ratų blokavimo sistema skirta užtikrinti, kad bet kokio tipo priekaba nepajudėtų krovos darbų metu. Galinius sunkvežimio ratus patikimai ir tvirtai iš vairuotojo pusės blokuoja integruota 510 mm aukščio fiksavimo rankena. Ji leidžia apsaugoti personalą, krovinius ir įrangą, o, svarbiausia, garantuoja, kad kraunant sunkvežimį ar priekabą neiškris automobilinis krautuvas. Ištrūkti iš sistemos „Global Wheel-Lok“ stipraus apkabinimo praktiškai neįmanoma – jos tempiamoji jėga siekia 17 tonų. Kai sunkvežimis privažiuoja prie iškrovimo aikštelės, jis atsiduria tarp ratų kreipiančiųjų, kurios padeda nukreipti sunkvežimį į tinkamą poziciją prie rampos arba aikštelės vartų. Ratui pradėjus kontaktuoti su blokavimo mechanizmo jutikliu, blokavimo rankena ima judėti iškrovimo aikštelės link ir automatiškai matuoja ratų skersmenį nuo 700 iki 1200 mm, kad užtikrintų maksimalų blokavimą. Mažesnėms transporto priemonėms galima naudoti

INFRASTRUKTŪRA

375 mm ratų blokavimo rankeną. Kai sunkvežimis pasiekia reikiamą padėtį, operatorius aikštelės viduje paspaudžia ratų blokavimo sistemos jungiklį ir suaktyvina užraktą. Žalia šviesoforo šviesa aikštelės viduje ir raudona lauke rodo, kad sunkvežimis yra pakraunamas arba iškraunamas. Norėdamas atlaisvinti sunkvežimio ratus iš patikimų sistemos „Global Wheel-Lok“ gniaužtų, operatorius paspaudžia atrakinimo mygtuką – šviesos signalai keičiasi ir rodo, kad sunkvežimis yra laisvas ir gali judėti. Beje, netikėtai dingus elektros energijai, sistemoje „Global Wheel-Lok“ numatyta galimybė blokuojančią sunkvežimio ratų rankeną pakelti rankiniu būdu. Svarbus sistemos pranašumas – medžiaga. Sistema „Global Wheel-Lok“ pagaminta iš itin stipraus plieno. Siekiant apsaugoti nuo korozijos, visi konstrukciniai ratų blokavimo sistemos komponentai yra cinkuoti arba dažyti. Fiksavimo sistemą sudaro 230 V hidraulinio bloko hidraulinis cilindras. Ratų kreipiančiosios pagamintos iš cinkuoto plieno. Šią paprastą ir patikimą elektromechaninę konstrukciją iš kelių judamųjų dalių ne tik lengva sumontuoti, bet ir prižiūrėti. „Global Wheel-Lok“ puikiausiai veikia visomis oro sąlygomis. Ir, nors sistema yra gana dažna užsienyje, Lietuvoje tai kol kas naujovė. Todėl kompanijos „Kam-Bud“, kuri yra vienintelis sertifikuotas bendrovės „Rite-Hite“ atstovas Lietuvoje, pasiūlymas yra unikalus. www.rite-hite.com

113

JAUKUMO NIUANSAI TRADICIJŲ IR INOVACIJŲ RENESANSE Tradicinių vertybių atspindys, įsuptas į naujovių verpetą, įkvėptą didžiausių pasaulio parodų Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje ir sukurtą šių šalių, taip pat ir Ispanijos, Prancūzijos bei Turkijos audinių gamintojų, remiantis aukštais kokybės, estetikos ir elegancijos standartais užuolaidų salone „Celestina“. Šeimos verslo modeliu valdomas, 1997 metais įkurtas, salonas turi ilgametę darbo patirtį, rūpinantis stambių objektų dekoru ne tik Kaune, Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Salonas bendradarbiauja su architektais bei interjero dizaineriais įrengiant gyvenamuosius namus, butus, biurus, restoranus, viešbučius, ambasadas.

UŽUOLAIDŲ SALONAS „CELESTINA“, UAB „RENVERSA“ Savanorių pr. 214, LT–50001, Kaunas Tel. +370 37 777947 Mob. +370 698 48901 renversa@gmail.com

Naujiena

9 iš 10 vartotojų tvirtina, kad tai geriausias patyrimas duše!*

Atsiduokite pojūčiams su PowderRain Palepinkite savo odą tūkstančiais smulkių ir šilkinių mikrolašelių Sukurkite savo kasdienę dušo patirtį su PowderRain. Vietoj įprastos vienos skylutės purkštuke, PowderRain turi net šešias smulkias skylutes, kurios sukuria tūkstančius mikrolašelių.** Unikali vandens srovė pavers Jūsų vonios kambarį nuostabia atsipalaidavimo oaze, kur Jūs galėsite mėgautis savo pojūčiais. hansgrohe. Meet the beauty of water.

* Šaltinis: TRND tyrimas su 1,500 testavimo dalyvių – 2018 m. gruodis ** Raindance Select S 120 3jet dušo galvutė su PowderRain. Kiti galimi produktai su PowderRain: Raindance dušo galvos, dušo komplektai ir dušo sistemos kartu su potinkiniais ir virštinkiniais maišytuvais.