VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA AGRONOMIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS
Mantas Derevianko PAEŽERĖS EŽERO PAKRANTĖS TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTAS Structum išmanaus miesto projekto aiškinamasis raštas
Vadovas doc. Alvydas Žickis
Kaunas, 2021 Projekto tikslas Parengti Vilkaviškio Peažerės ežero pakrantės projektinį pasiūlymą panaudojant kraštovaizdžio planavimo ir želdynų įrengimo žiniomis. Projekto uždaviniai: 1. Atlikti išsamią projektuojamos teritorijos analizę geografiniu, gamtiniu, bei vietinių aplinkos sąlygų lygmeniu. 2. Suskirstyti projektuojamą ežero pakrantės teritoriją fukcinėmis zonomis. 3. Atradus tinkamą sprendimą suprojektuoti praėjimą užstatytos ežero pakrantės dalimi. 4. Parengti bandrą projektuojamos pakrantės planą su jį papildančiomis detalizacijomis.
Paežerių ežeras esantis apie 1 kilometro atstumu į vakarus nuo miesto centro, turi 12 kilimetrų vingiuotą kranto liniją, yra 4,44 kilometrų ilgio, bei 1,58 kilometrų pločio. Ežero vidutinis gylis 7-8 metrai. Aplinkui dirbami laukai, rytininė ežero pakrantė užstatyta gyvenamųjų namų kvartalu. Dėl šios priežasties rytinėje pakrantėje nėra praėjimo. Tai neigiamai veikia ežero pakrantės takų sistemą, izoliuoja nemažą dalį pakrantės nuo visuomenės naudojimo. Nors šiaurės rytų pakrantėje įrengtas paplūdimys, jis nėra pakankamai įveiklintas, bei patrauklus gyventojams. Pakrantė nėra integruota į miesto teritoriją, neprisideda prie įvairesnio gyventojų laisvalaikio praleidimo, aktyvaus ir pasyvaus poilsio funkcijų. Naujo traukos objekto atsiradimas ežero pakrantėje pritrauktų daugiau vietinių miesto gyventojų, taip pat prisidėtų prie vietinio turizmo skatinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos bendrojo plano, vienas iš kitų teritorijos raidos tikslų nurodoma intensyvinti turizmo, ypač pažintinio ir kultūrinio, plėtrą ir stiprinti potencialą (Lietuvos Respublikos Seimas, 2002)
1. Ežerai - reakreacinio kraštovaizdio dalis Lietuvos gamta ir tam tikrų regionų kraštovaizdžio kompleksai sudaro palankias sąlygas rekreacijai ir turizmui kryptingai plėtoti. Lietuva pagal savo rekreacinį potencialą lenkia daugelį Europos šalių, išsidėsčiusių palei šiaurinę Baltijos jūros pakrantę. Miškai, parkai, jūra, kiti vandens telkiniai, estetiškai vertingi kraštovaizdžio kompleksai, Lietuvoje sudaro apie trečdalį viso ploto. Vaizdingos vietovės, kurių kraštovaizdžio gamtiniai komponentai (vandenys, miškai, reljefas) tinka įvairiai rekreacijai, sudaro kraštovaizdžio vizualinės erdvės, labiausiai atskleidžiančios šalies kraštovaizdžio tipus, gamtą, kultūrą ir istoriją (Gurskienė ir Ivavičiūtė, 2008). Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, itin išaugo ežerų panaudojimas rekreacijai. Mūsų sąlygomis ši ežerų funkcija tapo ypač aktualia dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuva – gana ežeringa šalis, tačiau jos ežerai, vertinant tarptautiniu mastu, – santykinai maži, todėl jų vandens neverta naudoti stambiems pramonės ir energetikos objektams bei verslinei žvejybai. Antra, nemenka dalis šalies ežerų išsidėstę vaizdingo kraštovaizdžio zonoje, juos nesunku pasiekti, todėl būtent rekreacija laikytina prioritetine jų panaudojimo funkcija (Daubarienė, 2012). Ežerų pakrantės tampa vis labiau įveiklintos. Žmonės čia renkasi maudymąsi, mėgėjišką žvejybą, plaukiojimą nedideliais laivais, valtimis, o pastaruoju metu populiarėja vandenlenčių bei irklenčių užsiėmimai. Gan didelis šių užsiėmimų privalumas yra tas, jog jiems įgyvendinti dažnu atveju nereikia itin didelių investicijų.
2. Esamos būklės vertinimas Projektuojant buvo siekta išvystyti kuo sėkmingesnį projektuojamos teritorijos projektinį pasiūlymą. Todėl buvo būtina atlikti išsamų esamos būklės vertinimą. Pasitelkiant patikimus šaltinius buvo atliekami aktualiausių sričių vertinimai: dirvožemio bei reljefo, geografiniai, hidrologiniai, demografiniai, aplinkos sąlygų bei gretimybų, inžineriai ryšiai tyrimai.
2.1. Dirvožemio analizė Nagrinėjant išsamiau remtasi Geoportal duomenimis. Nustatyta, jog projektuojamoje teritorijoje yra trijų tipologinių grupių dirvožemiai. Šiaurinėje projektuojamos pakrantės dalyje vyrauja karbonatingieji išplautžemiai su glėjiškųjų išplautžemių, intarpais, o vakarinėje pakrantės dalyje durpiškieji salpžemiai. Vertinant pagal granuliometrinę sudėtį visoje teritorijoje dominuoja
sunkios granuliometrinės sudėties divožemis. Vyrauja derlingi priemoliai, vietomis priesmėliai, o vakarinės pakrantės pylimas sudarytas iš salpžemių.
Skirstant pagal geomorfologinius rajonus, Vilkaviškis patenka į Nemuno žemupio limnoglacialinę lygumą (A. Basalykas 1965). Lygumomis bei žemumomis nusėtas reljefas lėmė nuolatinę žemės ūkio plėtrą nagrinejamame regione. Vikaviškio miesto apylinkėse vyrauja dirbamų laukų vaizdai su protarpiais stovičiais gyvenamaisiais namai, o analizuajama teritoriją šiaurinėje pusėje taip pat ribojasi su žemės ūkio paskirties žeme. Projektuojamoje teritorijoje reljefo aukštingumas svyruoja nuo ≈ 55,5 m virš jūros lygio ties vakarinėje dalyje esančiu gyvenamųjų namų rajonu, iki ≈ 52 m pietinėje pakrantės pusėje, kurioje sukastas pylimas. Pylimas kaip buvo išsiaiškinta bendraujant su senai gyvenančiu vietiniu gyventoju, suformuotas tvenkiant ežerą, norint pakelti buvusį vandens lygį ir apsaugoti ežerą nuo pelkėjimo. Pylimo suformavimo metai nežinomi. Nuvykus į teritoriją ir atlikus visapusę analizę, buvo padaryta išvada, jog dabartinis pylimas, teritorijai suteikia žavesio ir yra vienas iš akcentų. Dėl šios priežasties tolimesniame projektavimo procese, stengtasi pylimą išsaugoti esamoje būklėje.
2.2. Ryšių analizė Paežerių ežeras nuo Vilkaviškio miesto centro nutolęs apytiksliai vieno kilometro atstumu. Į projektuojamą ežero pakrantės dalį patekti galima keliais skirtingais įėjimais. Atvykstant automobiliais į teritoriją patekti patogiausia dvejais įėjimais. Pirmasis: pasistačius automobilį Vytauto gatvės šalikelėje ties pylimo perlaida, tačiau Vytauto gatvė yra viena pagrindinių vedančių nuo magistralės A7 į miesto centrą, dėl šios priežasties parkavimas yra nepatogus ir pavojingas. Antrasis patogesnis įvažiavimas yra atvažiuojant Paupio gatve ir pasistatant automobilį Šilkaičių gatvėje esančioje stovėjimo aikstelėje. Šis įėjimas į pakrantės teritorija yra patogiausias tiek atvažiavus automobiliu, tiek pėstiesiems atėjusiems nuo miesto centro. Verta paminėti, jog Paupio, Šilkaičių ir Medžiotojų gatvių sankryžoje, norint užtikrinti atvykstančių sauguma reikia įrengti pėsčiųjų perėjas.
Į vakarinę pakrantės dalį patekimas galimas gyvenamųjų namų kvartale esančiomis Ežero, Serbertų, Sodininkų, Obelų, Pakrantės gatvėmis bei per Jachtklubo teritoriją. Deja vienintelis iš tiesų galimas priėjimo prie pakrantės būdas galimas būtent per Jachtklubo teritoriją. Minėtose keturiose gyvenamojo kvartalo gatvėse praėjimai yra negalimi, dėl gyventojų savavališko pakrantės užtvėrimo, tvoromis, bei įrengtais varteliais. Tai yra bene didžiausias teritorijos problematiškumas.
2.6. Aplinkiniai lankytini objektai Vilkaviškio mieste gausu aplinkinių lankytinų objektų. 2.1 Pav ir 2.2 lentelėje nurodomi pagrindiniai 10 km spinduliu esantys lankytini objektai.
2.1 Pav. Lankytini objektai 20 km spinduliu. 1.
2.1 Lentelė. Lankytini objektai 10 km spinduliu sąrašas Pežerių dvaro sodyba
2.
Senosios žydų kapinės
3. 4.
Buvęs Vilkaviškio spirito fabrikas Vilkaviškio buvusio dvaro sodybos rūmai
5.
Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedra
6.
Alvito dvaras
7.
Vinco Kudirkos klėtelė
8.
Vilkaviškio malūnas-aliejinė
9.
Klausučių „Atgimimo“ parkas
10.
Alpakų ūkis 2.7. Vietinės gamtinės ir klimatinės sąlygos
Nagrinėjamame regione vyrauja pietų, pietvakarių vėjas. Meteo.lt duomenimis vidutinis metinis vėjo greitis vyrauja tarp 3,5 – 4,0m/s. Geoportal duomenimis vėliausia vidutinė pavasario šalnų žemės paviršiuje data Vilkaviškio regione – gegužės 15 d. . Anstyviausios rudens šalnos vidutiniškai prasideda rugsėjo 30 d. . Pagal kraštovaizdžio potencialą regionas patenka į didesnę, nei vidutinię kraštovaizdžio vaizdingumo zoną. Geoportal.lt duomenimis vandens telkinių rekreacinio tinkamumo lentelėje Vilkaviškio vandens telkiniai pagal dydį yra priskiriami prie didelių, o pagal maudymosi sąlygas, prie vidutinių. Regione vyrauja bioprodukcinis, ekstensyvus ūkis. Marijampolės regiono rekreacijos poveiko koeficientas artimas vidutiniam (0,1 – 0,5) su pažymima intensyviausia rekreacinės apkrovos zona ties Vilkaviškio miestu.
3. PROJEKTINĖ DALIS IR REZULTATAI Atlikus išsamią esamos būklės analizę, projektuojama teritorija suskirstyta penkias funkcines zonas: 1. Vandens augalų ekspozicinė zona; 2. Ramaus poilsio zona; 3. Aktyvaus poilsio zona; 4. Daugiafunkcinė – lauko užsiėmimų zona; 5. Kempingo zona. Visoje teritorijoje sukuriamas pėsčiųjų takų tinklas, sujungiantis visas funkcines zonas ir suteikiantis galimybę lankytojams pasivaikščioti. 3.1 Vandens augalų ekspozicijos zona Projekte daug dėmesio skiriama pagrindinei teritorijos problemai išspręsti, tai rytinės pakrantės užstatytos gyvenamųjų namų kvartalu praėjimui ir įveiklinimui. Šioje pakrantės pusėje siūloma įrengti pantoninį lieptą ant vandens paviršiaus, kuris sugražintų rytinę pakrantę į bendrą ežero kontekstą, įgalintų praėjimą, bei taptų pagrindiniu teritorijos traukos objektu prisidedančiu prie vietinio turizmo skatinimo.
Projektuojant vandens taką siekta įsilieti į esamą kraštovaizdį. Išsaugota didžioji dalis natūraliai augančių paprastųjų nendrių (Phragmites australis), tako linija išlenkta pagal augančias nendrių grupes. Šis takas – pagrindinis projektuojamos teritorijos akcentas. Didžioji dalis tako ilgio, kuris yra 350 m. eksponuojami natūraliai Lietuvoje augantys vandens augalai. Prie kiekvieno jų liepto pakraštyje pritaisomos informacinės – edukacinės lentelės, kuriose praeinantys žmonės gali pasiskaityti apie pasodintą augalą, bei jo ypatybes. Eksponuojamų augalų sąrašas pateikiamas 3.1. lentelėje. Tako ilgis 350 m., plotis 3 m. Jame yra trys poilsio aikštelės su suolais, 6 vietų prieplauka nedidelėms valčių, vandenlenčių bei vandens dviračių nuomai. Dvi vidinės salelės, kiekvienoje iš jų yra projektuojamas modernus įtemtas tinklas skirtas atsisėsti jaunesnio amžiaus lankytojams, taip pat ekponuojami vandens augalai. Taką keturiose jo atkarpose iš abejų pusių supa aukšti eksponuojami vandens augalai. Tako kontrukcija – pantoninė. Surenkama iš kelių atskirų segmentų, montuojama vandens telkinio pavišiuje, į dugną tvirtinama inkarais, o į krantą grandinėmis. Betoniniai pontonai atsparūs aplinkos poveikiui. Naudojamas putų betonas kuris neleidžia esamam metalo karkasui pasiduoti korozijai. Taip pat su taku yra sujungiamas įęjimas į atnaujinamą ir padidinamą jachtklubą. Kurio priegose, želdiniais atsiribojant nuo Medžiotojų gatvės, sukuriama ramaus poilsio erdvė su suolais bei pavėsine. 3.1.1 Lentelė. Vandens ir pakrančių augalų ekspozicijos augalai Eil. Nr. Santrumpa
Pavadinimas lietuviškai ir lotyniškai
1.
Pha.
Nendrinis dryžutis (Phalaris arundinacea)
2.
Sch.
Ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris)
3.
Tan.
Siauralapis švendras (Typha angustifolia)
4.
Tla.
Plačialapis švendras (Typha latifolia)
5.
Phr.
Paprastoji nendrė (Phragmites australis)
6.
Sag.
Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagittifolia)
7.
Sal.
Svyruoklinis gluosnis (Salix babylonica)
8.
Ali.
Gyslotinis dumblialaiškis (Alisma plantago-aquatica)
9.
Gly.
Vandeninė monažolė (Glyceria maxima)
10.
Ele.
Pelkinis duonis (Eleocharis palustris)
11.
Equ.
Balinis asiūklis (Equisetum fluviatile)
12.
Aco.
Balinis ajeras (Acorus calamus)
13.
Siu.
Plačialapė drėgmenė (Sium latifolium)
14.
Spa.
Šakotasis šiurpis (Sparganium erectum)
15.
But.
Skėtinis bėžis (Butomus umbellatus)
3.1.2 Lentelė. Ramaus poilsio zonos prie jachtklubo augalai Eil.Nr
Pavadinimas lietuviškai ir lotyniškai
Veislė
1.
Paprastasis putinas (Viburnum opulus)
‘Roseum’
2. 3. 4. 5.
Europinis ožekšnis (Euonymus europaeus) Pūslenis putinalapis (Physocarpus opulifolius Miskantas kininis (Miskantus sinensis) Miskantas kininis (Miskantus sinensis)
‘Red cascade’ ‘Angel Gold’ ‘Flamingo’ ‘Digestif”
6. 7. 8. 9. 10.
Miskantas kininis (Miskantus sinensis) Miskantas kininis (Miskantus sinensis) Miskantas kininis (Miskantus sinensis) Miskantas kininis (Miskantus sinensis) Miskantas kininis (Miskantus sinensis)
‘Huron sanrise” ‘Goliath’ ‘Nipon’ ‘Gnome’ ‘Ferner osten’
11. 12. 13.
Miskantas kininis (Miskantus sinensis) Miskantas kininis (Miskantus sinensis) Miskantas kininis (Miskantus sinensis)
‘Adagio’ ‘Nana’ ‘Cute one’
3.2 Aktyvaus laisvalaikio zona Aktyvaus laisvalaikio zona yra didžiausia iš visų projektuojamų šioje teritorijoje. Į ją patenkama einant nuo jachtklubo naujai suprojektuotu taku ant sraigtinių pamatų, einančiu lygiagrečiai Šilkaičių gatvei, arba iš atnaujintos automobilių stovėjimo aikštelės. Naujai
projektuojama stovėjimo aikštelė padidinama, joje keičiama sena ir susidėvėjusi asfalto danga. Atnaujinta stovėjimo aikštelė talpina 80 automobilių. Siekiant, jog projektuojama zona būtų kuo racionaliau išdėstyta, buvusios dvi tinklinio aikštelės su papildomais suolais bei šiukšliadėžėmis, perkeliamos į priekinę zonos dalį. Greta aikštelių, paraleliai projektuojami du betoniai stalo teniso stalai su suolais. Centrinė daugiafunkcinė zonos dalis skiriama lauko treniruotėms, įvairiems lauko užsiėmimams. Centrinėje zonos dalyje taip pat projektuojami lauko treniruokliai, bei vaikų žaidimo aikštelė. Aktyvaus laisvalaikio zonoje projektuojami augalai pateikiami 3.3.1 lentelėje. 3.3 Ramaus poilsio zona Ši zona yra greta ežero. Pagrindinė poilsio erdvė - paplūdimys. Jis atnaujinamas, padidinama smėlio zona, projektuojami paplūdimio gultai. Ši erdvė tarsi apjungia visas tris: aktyvaus pasyvaus poilsio zonas, bei kempingą. Ežero pakrantė tampa nenutrūkstamai apeinama. Šioje zonoje taip pat įrengiama baidarių bei vandenlenčių nuoma. Ramaus poilsio zonos augalai pateikiame 3.3.1 lentelėje.
3.3.1 Lentelė. Aktyvaus ir ramaus poilsio zonų augalai Eil.Nr Pavadinimas lietuviškai ir lotyniškai 1. Raudonoji sedula (Cornus sanguinea) 2. Baltoji sedula (Cornus alba) 3. Puošnioji kolkvicija (Kolkwitzia amabilis) 4. Tunbergo raugeriškis(Berberis thunbergii) 5. Japoninė lanksva (Spiraea japonica) 6. Lelijažiedė magnolija (Magnolia liliiflora) 7. Magnolija sulanžo (Magnolia × soulangeana) 8. Magnolija japoninė (Magnolia kobus) 9. Varpinė medlieva (Amelanchier spicata) 10. Tarpinė forzitija (Forsythia x intermedia) 11. Paprastasis putinas (Viburnum opulus) 12. Lanksva niponinė (Spiraea nipponica) 13. Smailialapė lanksva (Spiraea arguta) 14. Kalninė pušis (Pinus mugo) 15. Pušis juodoji (Pinus nigra) 16. Lendrūnas smailiažiedis (Calamagrostis x acutiflora) 17. Nendrinė melvenė (Molinia arundinacea ) 18. Gojinis Šalavijas (Salvia nemorosa ) 19. Mėlesas paprastasis (Perovskia atriplicifolia)
Veislė 'Winter Beauty' 'Elegantissima' ‘Florence’ 'Albiflora' 'Nigra'
‘Roseum’ ‘Halward's Silver’ ‘Compacta’ ‘Pyramidalis’ ‘Karl Forerster’ 'Witches Broom' ‘Wesuwe‘ ‘Blue Spire’
20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27.
Rykštėtoji sora (Panicum virgatum) Beržas himalajinis (Betula utilis) Pūkenis europinis (Cotinus coggygria) Diemedis (Artemisia abrotanum) Gražiažiedė veigėlė (Weigele florida) Juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) Sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica) Paprastasis ligustras (Ligustrum vulgaris)
‘Northwind’ ‘Doorenbos' ‘Flame’ 'Red Prince'
3.4 Kempingo zona Projektuojamos kempingo zonos dydis ≈ 1.6 ha. Pasirinkta vieta sutampa su Vilkaviškio rajono savivaldybės numatytą kempingo įrengimo teritorija. Kempingas projektuojamas remiantis valstybės turizmo departmento įsakymu, dėl kempingų klasifikavimo reikalavimo patvirtinimo. Kempingo teritorijoje projektuojama 18 aikštelių kempingams. Vienos aikštelės dydis 100 m². Iš jų 50 m² sutankintos, nusausintos, kietos dangos kemperių stovėjimui, o likusi erdvė skiriama vejai. Teritorijoje yra 4 stacionarūs, nuolatiniai, kemperiai. Viename namelyje gali apsigyventi nuo 2 iki 6 asmenų. Kiekvienoje aikštelėje yra stalas su suolais, šiukšliadėžės. Aikštelės aptvertos neaukštomis tarpinio kukmedžio (Taxus × media) 'Hiksii' gyvatvorėmis. Visi kempingo zonos augalai pateikiami 3.4.1 lentelėje. Taip pat kempingo teritorijoje projektuojamos 10 aikštelių skirtų palapinėms. Kiekvienos jų dydis 60 m². Norintys lankytojai automobilį galės statyti prie palapinės. 30% palapinių aikštelių dangos yra drenuotos ir sutankintos automobilių stovėjimui. Kempingo adimistracijoje suteikiama galimybė išsinuomoti palapinę. Kempingo teritorijoje projektuojami visi privalomi aptarnaujantys pastatai. 1. Administracinis pastatas su registratūra, kuriame taip pat galima išsinuomoti palapinę, bei grilių kepimui. 2. Tualetai, dušo kabinos, šeimos vonios kambariai, vystyklų keitimo vietos. 3. Virtuvė su visa reikalinga buitine įranga ir virtuvės reikmenimis. 4. Valgykla ir indų plovykla. 5. Skalbykla su pramoninėmis skalbimo mašinomis, kriauklėmis ir rūbų džiovyklos patalpa.
Kiekvienoje iš kempingo namelių ir palapinių aikštelėje įgalintas prisijungimas prie elektros
(elektros
lizdai
džiovintuvams,
skustuvams,
prietaisų
krovimui),
šalia
administracinio/registratūros pastato galimas prisijungimas prie belaidžio interneto. Prie ežero kranto projektuojama pirtis, greta jos suolai ir pavėsinė. Paplūdimys bendras su aktyvaus laisvalaikio zona, jame išdėstyti paplūdimio gultai, galima baidarių, vandenlenčių ir vandens dviračių nuoma, galima ir žvejyba. Suprojektuota atskira aikštelė bio tualetų iš karavanų ištuštinimui. 4 atskirose vietose įrengtos geriamo vandens žarnos. Prie įvažiavimo įrengiama atskira 5 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, atvažiavusiems su palapinėmis. Visa kempingo infrastruktūra pritaikyta neįgaliesiems. Kempingo teritorija apjuosta segmentine tvora, išskyrus ežero pakrantės pusę, siekiant maksimaliai atriboti kempingo teritoriją nuo likusios projektuojamos teritorijos, nenutraukiant praėjimo pakrante. Įvažiavimas užtvertas užkarda. Visoje teritorijoje takai apšviesti šviestuvais. Suprojektuotas kempingas atitinka visas sanitarines ir higienines normas. 3.4.1 Lentelė. Kempingo zonos augalai Eil.Nr 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.
Pavadinimas lietuviškai ir lotyniškai Kukmedis tarpinis (Taxus x media)
Veislė ‘Hiksii‘
Paprastasis lazdynas (Corylus avellana)
Siauralapis žilakrūmis (Elaeagnus angustifolia) Darželinis jazminas (Philadelphus coronarius) Kininis kadagys (Juniperus chinensis) Gluosnialapė lanksva (Spiraea salicifolia) Puskiparisis žirniavaisis (Chamaecyparis pisifera) Pušis juodoji (Pinus Nigra) Veimutinė pušis (Pinus strobus) Paprastasis skroblas (Carpinus betulus) Pūkenis europinis (Cotinus coggygria) Pūkenis europinis (Cotinus coggygria) Paprastasis pūslenis (Physocarpus opulifolius) Katalpa paprastoji (Catalpa bignonioides)
‘Stricta‘ ‘Boulevard‘ ‘Nana‘ ‘Radiata‘ 'Monumentalis' ‘Flame’ ‘Golden lady‘ ‘Diabolo‘
3.5 Projekte integruoti partnerių produktai
Mažoji architektūra Stalo ir suolų komplektai kempingo aikštelėse: UAB TRAIDA
1. Komplektas Tivoli BSTIV1B150 - Komplektas pagamintas iš perdirbto plastiko, kuriam suteikiama 20 metų garantija. Atsparus orams, puvimui, drėgmei, riebalams, rūgštims. 2. Komplektas Alton BSALT1B200 - Komplektas pagamintas iš perdirbto plastiko, kuriam suteikiama 20 metų garantija. Atsparus orams, puvimui, drėgmei, riebalams, rūgštims. Stalo ir suolų komplektai prie projektuojamos pirties kempinge: 1. Calero BSCAL1G150 - Komplektas pagamintas iš perdirbto plastiko, kuriam suteikiama 20 metų garantija. Atsparus orams, puvimui, drėgmei, riebalams, rūgštims.
Dangos: Projekte naudojama UAB „Betono mozaika“ ROMPOX® - PROFI-DEKO profesionalus smėlio, skaldos bei žvyro surišėjas. Dviejų komponentų sintetinis dervos pagrindo surišėjas, skirtas plautam, džiovintam ir nedulkančiam žvyrui ar smėliui (frakcijos dydis 2-10mm). ROMPOX® PROFI-DEKO skirtas apkrovoms kurias sukuria pėstieji, todėl naudojamas visoms pėsčiųjų dangoms projekte, išskyrus pantoninį lieptą. Būdamas ypač pralaidus vandeniui ir atsparus jo poveikiui (potvymio atveju), surišėjas ypatingai gerai pritaikomas projekte.
Treniruokliai aktyvaus laisvalaikio zonoje: UAB TRAIDA 1. Gimnastikos kompleksas SM802 - Gimnasitkos kompleksą sudaro: horizontalios ir vertikalios kopetėlės, prisitraukimų skersinis, lygiagretės, rankų ir nugaros atrama pilvo preso mankštinimui, dviejų lygių laipiojimo platforma, keturių lygių atsispaudimų atramos, atsilenkimų suoliukas, treniruoklis apatinei nugaros daliai treniruoti. 2. Gatvės gimnastikos kompleksas S831.4 - Gimnastikos kompleksą sudaro: horizontalios ir vertikalios kopetėlės, lygiagretės, keturi prisitraukimų skersiniai, gimnastikos žiedai. 3. Treniruoklis SM101-102 - Treniruoklis skirtas krūtinės, pečių, nugaros ir rankų raumenims lavinti. 4. Treniruoklis SM125 - Treniruoklis skirtas pilvo raumenims stiprinti. 5. Treniruoklis SM144-T - Treniruoklis skirtas imituoja slidinėjimą, skirtas viso kūno raumenims stiprinti.
NAUDOTŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. ADAMONIS, R.; KNYVA. R.; ZANEVIČIUS. K.; Kur žuklauti?. Vilnius, 2002. 2. Aplinkos apsaugos agentūra. Ežerų ir tvenkinių būklė. [interaktyvus]. [žiūrėta 2021-04-29]. Prieiga per internetą: https://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=f47cc0ee-8e4f-4377-931b173c4c1be194 3. BASALYKAS, A.; 1965. Lietuvos TSR fizinė geografija II tomas. Vilnius: Mintis. 4. DAUBARIENĖ. J; VALIUŠKEVIČIUS. G; 2009. Lietuvoje naudojamos ežerų klasifikacijos: sistema ir pritaikymo galimybės. Lietuvos mokslų akademijos leidykla. 5. DAUBARIENĖ, J. 2012. Lietuvos ežerų funkcinis skirstymas. Daktaro disertacija. VU.. 6. Dėl atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir priklausomųjų želdinių apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo. 2008 m. sausio 29 d. Nr. D1-62 Valstybės žinios, 2008-02-05, Nr. 15-533 7. Dėl nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo 2015 m. spalio 2 d. Nr. D1-703 Vilnius. 8. Dėl kempingų klasifikavimo reikalavimų patvirtinimo 2018 m. rugpjūčio 10 d. Nr. V-138 Vilnius. 9. Geoportal žemėlapiai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. balandžio 25 d.]. Prieiga per internetą: < https://www.geoportal.lt/map/> 10. GURSKIENĖ, V.; IVAVIČIŪTĖ, G. 2008. Rekreacinė kraštotvarka [interaktyvus]. Kaunas: Ardiva. Prieiga per internetą: <https://zua.vdu.lt/wpcontent/uploads/2019/07/rekriacine_krastotvarka.pdf> 11. KILKUS, K. 2005. Ežerotyra. Vilnius: VU leidykla. 12. Landezine Kraštovaizdžio architektūros platforma [interaktyvus]. Žiūrėta 2021 m. gegužės 1 Prieiga per interneta: <http://landezine.com/> 13. Lietuvos Respublikos Seimas. 2002. Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano [Online]. Lietuva: Valstybės žinios, 2002-11-15, Nr. 110-4852. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.284909>
14. Lietuvos respublikos želdynų įstatymas 2007 m. birželio 28 d. Nr. X 1241, Vilnius < X-1241 Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (lrs.lt)> 15. MALIŠAUSKAS, V. 1985. Racionalus gamtos išteklių naudojimas. Vilnius. 16. maps.lt žemėlapiai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. balandžio 27 d.]. Prieiga per internetą: <https://maps.lt/map/> 17. meteo.lt klimato duomenys. [interaktyvus]. Internetinė prieiga: <http://www.meteo.lt/lt/klimato-rajonavimas> 18. MOTUZAITĖ – MATUZEVIČIŪTĖ, G. 2008. Living above the water or dryland? The application of soil analysis methods to investigate a submerged Bronze-Early Iron Age lake dwelling site in eastern Lithuania. Klaipėda University Press. Klaipėda. 19. NAVASAITIS, M. 2008. Medžiai ir krūmai parkams ir sodyboms. Lututė. 20. PILKAUSKAS, R., Lietuvos architektų darbai, Katalogas 2007 p. 14, Vilnius; 21. PILKAUSKAS, R., 2009, Pagrindiniai augalai Lietuvos želdynams, Metodinis leidinys, Vilnius ; 22. VOLUNGEVIČIUS, J.; KAVALIAUSKAS P. 2012. Lietuvos dirvožemiai (žemėlapio aprašas). Vilnius. p. 3-17 23. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius. 2006 [Interaktyvus]. [žiūrėta 2021-04-05]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/> 24. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2021 m. balandžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.vilkaviskisinfo.lt/> 25. UAB TRAIDA Mažosios architektūros katalogas 2020 m. 26. UAB TRAIDA Gimnastikos kompleksų katalogas. 27. UAB TRAIDA Treniruoklių katalogas. 28. https://www.betonomozaika.lt/get.php?f.1051