IŠMANUSIS MIESTAS 9
VENTOS UPĖS SLĖNIO SUTVARKYMAS
Rekreacijos organizavimo ir kraštovaizdžio formavimo
Mažeikių miesto Ventos upės slėnyje projektas
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Planavimo organizatorius: Mažeikių rajono savivaldybės administracija
Projekto rengėjas/kūrybinė grupė: Jonas Abromas & Petras Grecevičius
Klaipėda-Mažeikiai, 2023
Įvadas.
1. Projekto tikslas, uždaviniai, darbo sudėtis.
2. Darbo metodika, literatūros analizė.
3. Esamos būklės analizė ir vertinimas.
4. Teisinės bazės ir galiojančių reglamentų analizė.
5. Funkcinė, erdvinė ir architektūrinė idėja, darnios ir tvarios koncepcijos aprašymas
6. Ekologiniai poreikiai ir reikalavimai, stiprinantys teritorijos estetinį ir rekreacinį potencialą.
7. Teritorijos kraštovaizdžio formavimo sprendiniai.
8. Projekto partneriai.
9. Summary.
ĮVADAS
TRUMPA PLANUOJAMOS TERITORIJOS CHARAKTERISTIKA
Planuojama tvarkyti teritorija yra Mažeikių mieste, Ventos upės slėnyje. Tai dalis subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (NRn), išskirtos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų
Ventos upės slėnio (LTAKMB002) ir Ventos upės (LTAKM002)
tvarkymo plane (Mažeikių rajono ribose). Planuojamą tvarkyti teritoriją sudaro pėsčiųjų takai prie Ventos upės (7 trasos, kurių bendras ilgis apie 2096 m, trasų plotis apie 2 m) ir apie 30 ha teritorija prie pėsčiųjų takų.
1 pav. Planuojama teritorija Mažeikių miesto plane: A – STRUCTUM projektui pasiūlyta teritorija; B – faktiškai nagrinėjama projekto vystymo teritorija
2 pav. Planuojama teritorija Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų – Ventos upės slėnio (LTAKMB002) ir Ventos upės (LTAKM002) schemoje
Planavimo pagrindas
Projektuojami ir numatomi atlikti darbai turi atitikti 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.D1-209 „Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-019 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo“ reikalavimus ir vėlesnius aprašo patikslinimus. Siekiant sukurti patrauklią teritoriją gamtos pažinimui ir rekreacijai Mažeikių miesto Ventos upės slėnio teritorijoje numatoma: vadovaujantis anksčiau parengtu techniniu projektu „Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymo statybos projektas“, patvirtintu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-2217 (toliau
Techninis projektas)
1. PROJEKTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, DARBO SUDĖTIS
Projektu siekiama spręsti vietovės ekologinės būklės problemą, nes teritorijoje yra saugomų augalų rūšių, kurių radaviečių plotai mažėja (šalmuotosios gegužraibės, vaistinio kietagrūdžio), taip pat saugomų nykstančių gyvūnų rūšių (didysis auksinukas, juodasis apolonas, griežlė, tulžys), taigi reikia pagerinti šių rūšių išlikimo sąlygas (pvz., kraštovaizdžio elementų, svarbių konkrečių rūšių migracijai, suformavimas ar atnaujinimas, esamų želdynų, želdinių grupių tvarkymas, želdinių sveikumo išsaugojimas). Taip pat reikalinga gerinti kraštovaizdžio vertybių būklę, įskaitant estetinės vietovės būklės gerinimą, atveriant vaizdingas Ventos upės pakrantes Mažeikių miesto gyventojams Tuo pačiu būtina sudaryti galimybę visuomenei pažinti ir naudoti kraštovaizdį, pateikti informaciją apie vertybes vietovėje.
Planuojamos Ventos upės slėnio teritorijos Mažeikių mieste tvarkymo tikslas yra vietovės ekologinės būklės gerinimas, jos funkcijų ir vertybių atkūrimas, išryškinimas.
Pagrindiniai teritorijos tvarkymo uždaviniai nagrinėjamoje Ventos upės slėnio teritorijoje yra:
1. Ventos upės slėnio teritorijos Mažeikių mieste rekreacinės funkcijos sustiprinimas;
2. Gamtinės aplinkos išryškinimas, užtikrinant ekologiškai svarbios vietovės apsaugą. Siekiant išsaugoti teritorijos vertybes, veiklos uždaviniams įgyvendinti bus vykdomos tokiais būdais, kad nebūtų bloginamos fizinės rekreacinės kraštovaizdžio savybės, nebūtų naikinamas kraštovaizdžio estetinis potencialas, tvarkomoje teritorijoje nebus statomi su rekreacija
nesusiję pastatai ir įrenginiai, bus formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį. Planuojami įrengti tik pėsčiųjų ir dviračių eismui skirti takai, iš kurių daugiausia bus gruntinė danga.
Šiuo projektu pateikiami konceptualūs sprendiniai, t.y. savotiška teritorijos erdvinio planavimo vizija. Detalesni kraštovaizdžio tyrimai teritorijoje turi būti atliekami vykdant detalius atskirų segmentų projektus. O taip pat ir nustatyti priemones, skirtas išsaugoti teritorijos gamtines bei kultūrines vertybes
2. DARBO METODIKA, LITERATŪROS ANALIZĖ
Projekto tikslams pasiekti naudojamas sisteminės analizės metodas.
Atlikti vizualiniai ir kameraliniai teritorijos esamos būklės tyrimai ir panaudojimo rekreacijai galimybių vertinimas. Įvertinta teritorijos insoliacija, želdinių tipas ir būklė, mikroklimato charakteris. Nustatant atskirų teritorijos vietovių tinkamumą atitinkamoms rekreacinėms veikloms, vertintas reljefas, gruntinio ir paviršinio vandenų lygis, užmirkimas.
Atidžiai stebėta žmonių veikla jau anksčiau įrengto šiaurinio tako trasoje bei veikiančio paplūdimio zonoje. Naujos veiklos planuotos naudojant originalią modeliavimo metodiką (3 pav.).
Dirvožemio kokybė vertinta fragmentiškai, nustatytos eroduojančios vietos.
Nustatant rekreacinių veiklų prioritetus, analizuotos kitos Mažeikų miesto viešosios erdvės, jų plėtros potencialas, bendruoju planu numatyti sprendiniai.
Atkreiptas dėmesys į miesto intelektualųjį potencialą, baltų kultūrą puoselėjančius menininkus, kurie gali būti geru pagrindu kultūrinio kraštovaizdžio identiteto stiprinimui.
3. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR VERTINIMAS
Planuojama teritorija žymia dalimi turi „Natura 2000“ teritorijos statusą. Joje yra griežlės (Crex crex) ir tulžių (Alcedo atthis) paukščių natūralios perėjimo vietos. Todėl planuojant veiklą šioje teritorijoje draudžiama bloginti esamų gamtinių buveinių ekologinę būklę.
Ventos upės slėnio teritorija šiuo metu tik dalinai pritaikyta gyventojų poilsio, rekreaciniams poreikiams – trūksta pėsčiųjų ir dviračių takų, neišnaudojamas vaizdingų Ventos upės pakrančių potencialas.
Esamos būklės tyrimas parodė, kad dabartinis teritorijos naudojimas, ekologinė būklė paukščių gyvavimo kokybei nėra palanki. Teritorijoje gausu stichiškai išmintų takų, degraduotų plotų. Natūralių pievų sąžalynai neestetiški, dalinai šienaujami. Todėl pirmiausia teritorijos naudojimo koncepcija orientuojama į kraštovaizdžio ekologinės būklės pagerinimą ir ilgalaikį stabilumą. To siekiama vykdant rekreacinių srautų lokalizavimą, teritorijos tvarkymą, užtikrinantį saugomoms paukščių rūšims geresnes ilgalaikes gyvavimo sąlygas. Tuo pačiu pagerinamos lankytojų rekreacijos sąlygos. Kadangi šių tikslų pasiekti vien elementariomis teritorijos sanitarinio valymo priemonėmis neužtenka, siūlomas visas kompleksas kraštovaizdžio sisteminio formavimo priemonių. Atsižvelgiant į tai kad miesto turimų lėšų kiekis ribotas, Siūlome priemones paskirstyti etapais. Prioritetiniu projekto elementu turėtų būti pėsčiųjų ir dviračių tilto projektavimas ir statyba.
Kraštovaizdžio pobūdis ir būklė
Nagrinėjamos Mažeikių miesto Ventos slėnio teritorijos bendras kraštovaizdžio pobūdis pagal natūralumo ir sukultūrinimo santykį yra agrarinis urbanizuotas, kraštovaizdžio gamtinis pobūdis pagal gamtinio komplekso tipą – molinga lyguma, kraštovaizdžio naudojimo pobūdis pagal naudojimo intensyvumą – intensyvus (Šaltinis: Lietuvos Respublikos Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703, 1 brėžinys „Kraštovaizdžio tvarkymo zonos“).
Pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius teritorija patenka į Vidurio Pabaltijo žemumų ruožą, Ventos vidurupio žemumos sritį, Ventos vidurupio miškingą agrarinę lygumą. Detalesni kraštovaizdžio tyrimai teritorijoje neatlikti, juos planuojama atlikti Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo Mažeikių miesto Ventos upės slėnyje projektą metu. Šie tyrimai labai svarbūs siekiant pagrįsti sprendinių poreikį, jų suderinamumą su kraštovaizdžio gamtiniu pobūdžiu. Ši informacija bus reikalinga ruošiant vietovėje informacinius stendus, pristatančius teritorijos kraštovaizdį ir vertybes.
Konkrečiai Tvarkymo plane nagrinėjama Ventos upės slėnio teritorija patenka į subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną (NRn).
Rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų teritorijose tvarkymą lemia numatytų rekreacinių funkcijų poreikis. Turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių, galima formuoti tik minimalią rekreacinę infrastruktūrą, išsaugant gamtinę aplinką, natūralų kraštovaizdį.
Šiuo metu nagrinėjama Ventos upės slėnio teritorija Mažeikių miesto ribose yra apleista, praradusi natūralią kraštovaizdžio struktūrą, neužtikrinamas ekologinės sistemos vientisumas, teritorija nepritaikyta poilsiui ir laisvalaikio praleidimui, neišnaudojamas Ventos upės rekreacinis potencialas. Rekreacijai pritaikyta Mažeikių miesto Ventos upės slėnio teritorija padėtų spręsti ir
įvairias socialines–ekonomines problemas: padidintų vietovės patrauklumą gyventi ir kurti verslą, skatintų bendruomeniškumą ir mažintų socialinę atskirtį, mažintų visuomenės sveikatos sutrikimų apimtis.
Ekologinė vietovės svarba
Nagrinėjama Ventos upės slėnio teritorija yra ekologiškai svarbi vietovė, nes patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos
Ventos upės slėnio (LTAKMB002) ribas.
„Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas „Ventos upės slėniui“ buvo suteiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399. Ventos upės slėnis yra skirtas griežlės (Crex crex) ir tulžio (Alcedo atthis) apsaugai. Griežlė ir tulžys yra įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą ir Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 79/409/EEC dėl laukinių paukščių apsaugos (vadinamosios „Paukščių direktyvos“) I priedą. Svarbiausia griežlių buveinė yra drėgnos vešlios pievos. Pasaulinė griežlių populiacija nyksta labiausiai dėl ankstyvo mechanizuoto šienavimo, kai žūva daug suaugusių paukščių ir jų lizdų. Tulžiai aptinkami išimtinai prie vandens telkinių, dažniausiai pakrantėse, Europoje šie paukščiai yra sparčiai nykstantys.
Ventos upė yra viena iš didžiausių per Lietuvos teritoriją tekančių upių. Savo ilgiu Ventą lenkia tik Nemunas ir Neris. Slėnyje vyrauja įvairios pievos, dirbama žemė, krūmynai, miškai, kuriuose vyrauja lapuočiai medžiai. Pievos ir lapuočių miškai pasižymi didele biologine įvairove, todėl upės slėnis formuoja regioninės reikšmės migracijos koridorių. Upės aplinka formuoja ir Mažeikių miesto žaliųjų plotų karkasą, teigiamai įtakoja miesto mikroklimatą, urbanizuotoje aplinkoje suteikia prieglobstį biologinei įvairovei, rekreacinę erdvę gyventojams. Teritorijose esančiose drėgnose, nereguliariai šienaujamose pievose aptinkama saugomų gyvūnų rūšių: didysis auksinukas, juodasis apolonas. Mozaikinėse paupio pievose su stepinių, mezofitinių pievų fragmentais identifikuota šalmuotosios gegužraibės radavietė, kurių plotai mažėja ir būtina išsaugoti šiems augalams tinkamas augimo sąlygas. Šlaituose, lapuočių medynų pakraščiuose aptiktos vaistinio kietagrūdžio radavietės. Tvarkoma teritorija ribojasi su Europinės svarbos buveine – griovių ir šlaitų miškais (duomenys iš www.sris.am.lt sistemos, saugomų teritorijų kadastro).
Vietovės kraštovaizdžio vertybės
Planuojama tvarkyti teritorija turi ir estetinę vertę – pagal Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano sprendinius visas Ventos upės slėnis priskirtas V2H2 kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipui ir pasižymi ypač raiškios ir vidutinės vertikalios sąskaidos atvirų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdžiu.
Miesto bendruomenėms ši teritorija svarbi kaip potenciali rekreacinė vietovė, kuri šiuo metu nėra prieinama arba praradusi estetinį patrauklumą.
Tvarkant Ventos upės slėnio teritoriją Mažeikių miesto ribose būtina išlaikyti gamtinės aplinkos kokybę Ventos upės, kaip svarbios gamtinio karkaso sudėtinės dalies – migracinio koridoriaus, ir priekrantės teritorijose, užtikrinti „Natura 2000“ teritorijų stabilumą. Tuo pačiu svarbu integruoti teritoriją į bendrą Mažeikių miesto struktūrą, sudarant sąlygas visuomenei tenkinti rekreacinius poreikius bei įsitraukti į kraštovaizdžio pažinimą.
Vizualinių teritorijos tyrimų metu nustatyta, kad Ventos upės vaizdai labai menkai veikia lankytojus. Žmonių priėjima prie upės vandens labai ribotas. Savaiminiai krantų želdiniai vietomis visiškai dengia vaizdus į upės vandenis. Pietiniame krante apsunkintas net praėjimas palei upę. Vietomis patogiausių pėsčiųjų takų jungčių įrengimą apriboja privatūs sklypai.
4. TEISINĖS BAZĖS IR GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ ANALIZĖ
Teisės aktai reglamentuojantys projektuojamas veiklas planuojamoje teritorijoje:
Europos kraštovaizdžio konvencija
Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijos CM/Rec (2008 m. vasario 6 d.) 3 dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas.
2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-R-19 priemonės „Kraštovaizdžio apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-209.
Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015−2020 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015−2020 metų veiksmų plano patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktai:
Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 „Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1719 „Dėl Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62 „Dėl Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo“.
Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 „Dėl Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.
Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673.
Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“.
Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktai
Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo“.
Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“.
Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai. 2018 m.
Mažeikių miesto želdinių ir jų tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-79, sprendiniais.
Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų
Ventos upės slėnio (LTAKMB002) ir Ventos upės (LTAKM002) – tvarkymo plano (Mažeikių rajono ribose), patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T1-238, sprendiniais.
Techninio projekto „Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymo statybos projektas“, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-2217, sprendiniais dėl inžinerinių statinių nagrinėjamoje teritorijoje.
Bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, kuriuose pateikiamos būtinos rūšių apsaugos priemonės, reglamentuota blogėjimo ir rūšių reikšmingo trikdymo prevencija.
Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038.
Rekomendacijų paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašui, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. AV-83; 22);
Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433.
Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352.
5. FUNKCINĖ, ERDVINĖ IR ARCHITEKTŪRINĖ IDĖJA. TERITORIJOS TVARKYMO BENDRA KONCEPCIJA
Ventos upės slėnio teritorijoje veikla plėtojama nuosekliai tęsiant šiaurinėje upės pusėje pradėtus aplinkos tvarkymo darbus, intensyvinant rekreacinį naudojimą, bet tuo pačiu užtikrinant Natura 2000 tikslų realizavimą. Projektu siekiama sukurti savito kultūrinio kraštovaizdžio kompleksą.
Formuojama penkių naujų rekreacinių paslaugų židinių sistema apjungiama tarpusavyje vizualiniais kraštovaizdžio koridoriais. Trasos tarp židinių užpildomos savitais terpės elementais. Šioje teritorijoje siūloma rekreacinių takų sistema palei Ventos upės šiaurinį ir pietinį krantus, numatomi nusileidimai prie upės, poilsio/apžvalgos aikštelės prie vandens. Planuojami rekreaciniai takai pietiniame Ventos upės krante, nuo numatomo pėsčiųjų/dviračių tilto iki piliakalnio.
Šiauriniame ir pietiniame krantuose prie takų numatoma suformuoti atviras, panoramines apžvalgos regyklas ir poilsio aikšteles Ventos upės šlaitų želdiniai tvarkomi landšaftinio kirtimo metodu, atveriant gražiausius, dabar nematomus vaizdus. Pėsčiųjų/dviračių tiltas projektuojamas kaip ekologiškai tvarus ir originalios formos statinys su išmaniosiomis vandens ir šviesos efektų technologijomis.
Planuojamų rekreacinių paslaugų židinių trumpa charakteristika:
1. Voverių zona. Tai ramaus poilsio gamtinės rekreacijos zona. Joje galėtų būti išplėtota baidarių sustojimo nakvynei vieta, su sezonine maitinimo įstaiga.
2. Pėsčiųjų tilto prieigų zona. Pagrindinis zonos akcentas – pėsčiųjų / dviračių žaliasis tiltas. Jame įrengiamas fontanas su šviesos ir muzikos efektais. Tiltas sujungiamas u virš vandens įrengiamomis mobiliomis platformomis. Ties pėsčiųjų tiltu pietiniame krante suformuojama lauko archeologijos ženklų ekspozicija (Lietuvos piliakalnių maketų lauko ekspozicija). Šiauriniame krante įrengiamas šeimyninių piknikų laukas.
4. Daubarių piliakalnio zona. Teritorija pritaikyta istoriniams renginiams, tradiciniams amatams...
5. Stulpino malūno zona. Įrengiamas pakabinamas pėsčiųjų tiltas.
6. Tirkšlių bendruomenės parkas. Esamame miške įrengiamos rekreacinės erdvės šeimoms.
7. „Durpyno“ vandens/pelkių pažintinis parkas. Projektuojami lentiniai ir gruntiniai takai skirti pėstiesiems.
Takų trasose vyrauja baltų kultūros ženklai! Visoje šiaurinėje trasoje išdėstomi tematiniai baltų kultūrą atspindintys įrenginiai, nuosekliai įjungiant pietinėje pusėje esančius kultūros paveldo objektus.
Planuojama teritorija turi „Natura 2000“ teritorijos statusą. Joje yra griežlės (Crex crex) ir tulžių (Alcedo atthis) paukščių natūralios perėjimo vietos. Todėl planuojant veiklą šioje teritorijoje draudžiama bloginti esamų gamtinių buveinių ekologinę būklę.
Nagrinėjama Ventos upės slėnio teritorija šiuo metu tik dalinai pritaikyta gyventojų poilsio, rekreaciniams poreikiams – trūksta pėsčiųjų takų, želdiniai netvarkingi, neišnaudojamas vaizdingų Ventos upės pakrančių potencialas.
Numatomas rekreacinis takas pietiniame Ventos upės krante, nuo planuojamo pėsčiųjų tilto iki piliakalnio įrengiamas pagrindinai esamų keliukų trasomis
6. EKOLOGINIAI POREIKIAI IR REIKALAVIMAI, STIPRINANTYS TERITORIJOS ESTETINĮ IR REKREACINĮ POTENCIALĄ
Ekologinės būklės gerinimo priemonėmis siekiama:
Mažinti Ventos upės vizualinio koridoriaus kraštovaizdžio fragmentaciją (darnus želdynų kūrimas, esamų pertvarkymas, želdinių grupių, juostų įveisimas).
Pagerinti rūšių išlikimo sąlygas (retų rūšių, vietinės augalijos ir gyvūnijos saugojimas, invazinių rūšių naikinimas (Sosnovskio barščio ir kt.), kraštovaizdžio elementų, svarbių konkrečių rūšių migracijai, suformavimas ar atnaujinimas, esamų želdynų, želdinių grupių tvarkymas, želdinių sveikumo išsaugojimas.
Teritorijoje esančių gamtinio karkaso teritorijų želdiniai turėtų būti gausinami didinant gamtinės aplinkos ekologinį, rekreacinį pilnavertiškumą ir estetinį patrauklumą. Ypatingas dėmesys skiriamas apsauginės ir ekologinės paskirties želdynų formavimui
Aprašomi sprendiniai turi būti pagrįsti žiniomis apie teritoriją, įvertinantys ekologinius poreikius ir reikalavimus, stiprinantys estetinį potencialą, ekonomiškai racionalūs, atspindintys vietovės svarbą urbanizuotos teritorijos erdvinėje struktūroje; suformuluojami pasiūlymai, sudarantys sąlygas visuomenei pažinti ir geriau suprasti vietovės gamtinę ir kultūrinę vertę; naudoti teritoriją gamtosauginio švietimo propagavimui.
Planuojamoje Ventos upės slėnio teritorijoje veikla turėtų būti planuojama laikantis tokių principų:
Prieinamumas ir supratimas. Kultūros paveldo interpretavimo paskirtis – padėti suprasti kultūros paveldo ženklų vertę, skatinti visuomenę suvokti, jog juos reikia saugoti ir įsitraukti į tokią veiklą.
Informacijos šaltiniai. Interpretuojamo ir įvairiems visuomenės sluoksniams pristatomo kultūros paveldo reikšmė, nustatoma remiantis moksliniais, taikomaisiais tyrimais arba gyva kultūrine tradicija, turi būti aiškiai apibrėžta ir kruopščiai dokumentuojama.
Dėmesys aplinkai ir kontekstui. Kultūros paveldo interpretavimas ir pristatymas turėtų skatinti materialiųjų ir nematerialiųjų verčių apsaugą jų natūralioje aplinkoje, kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose.
Autentiškumo išsaugojimas. Pagarba kultūros vietovių autentiškumui reiškiama atskleidžiant jų istorinio audinio reikšmę ir kultūrines vertybes, saugojant jas nuo neigiamo ardančios interpretuojamosios infrastruktūros poveikio, lankytojų spaudimo, netikslaus arba nepriimtino interpretavimo.
Tvarumo principas. Baltų kultūros paveldo interpretavimas ir pristatymas turi prisidėti prie Mažeikių miesto ir regiono kultūrinio identiteto stiprinimo, skatinant visuomenės supratimą ir dalyvavimą Ventos slėnio rekreacinio komplekso kūrimo ir priežiūros darbuose.
7. TERITORIJOS KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIMO SPRENDINIAI
Planuojamos Ventos upės slėnio teritorijos kraštovaizdžio formavimo konkretizuotus sprendinius įtakoja:
Gamtinio karkaso apsaugos reikalavimai.
„Natura 2000“ teritorijos statusas.
Gyventojų rekreacinių paslaugų atvirose erdvėse poreikiai.
Poreikis stiprinti vietovės kultūrinį identitetą.
Gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio savitumas ir unikalumas.
Želdynai praturtinami visžaliais sumedėjusiais augalais, t.t. ir dekoratyvesnėmis formomis.
“Natura 2000” vertybių apsaugos ir gerovės sąlygų užtikrinimo priemonės. Biologinės įvairovės apsaugos sprendiniai:
Periodiškai (ne rečiau kaip kas trys metai) atlikti tulžių ir griežlių buveinių teritorijoje monitoringą.
Negali būti keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, išskyrus keitimą į konservacinę paskirtį.
Siekiant išsaugoti teritorijos “Natura 2000” vertybes, tvarkomoje teritorijoje formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra, išsaugant gamtinės aplinkos prioritetą, natūralų kraštovaizdį. Planuojamoje teritorijoje negali būti stovyklaujama kovo – rugpjūčio mėnesiais, išskyrus pagrindiniame brėžinyje nurodytas vietas ir rekreacines zonas
Planuojami įrengti tik pėsčiųjų eismui skirti poilsio takai, kurių vyraujanti – grunto danga. Prie takų ir poilsio aikštelėse įrengiami atsinaujinančių energijos šaltinių pagrindu veikiantys šviestuvai.
Periodiškai atliekami pakrantėje arba prie kranto vandenyje augančių krūmų, medžių, makrofitų pjovimo ir (arba) šalinimo darbai.
Tulžių (Alcedo atthis) apsaugai teritorijoje specialios priemonės:
Saugoti esamą Ventos upės slėnio hidrologinį režimą, užtikrinant tinkamų buveinių kokybę.
Eroduojančių vandens telkinių krantų vietose augalų nesodinti. Pagal galimybes taikyti krantų tvarkymo priemones, kad ne mažiau kaip 50 procentų atodangų ir stačių krantų būtų atviri. Įrengti dirbtinius urvelius potencialiose tulžių veisimosi vietose.
Reguliuoti kanadinių audinių gausą
Griežlių (Crex crex) apsaugai svarbiose teritorijose specialios priemonės:
Ventos upės slėnio teritorijoje pievos negali būti paverčiamos ariama žeme;
Saugoti esamą Ventos upės slėnio hidrologinį režimą, užtikrinant tinkamų buveinių kokybę;
Želdinius formuoti grupėmis ir gojeliais paliekant brėžinyje pažymėtas atviras neapsodintas medžiais erdves;
Įrengti ekologinius lietaus tvenkinius atkuriant biotopų hidrologinį režimą;
Naudoti ekologiškas pievų prie takų ir poilsio aikštelėse šienavimo technologijas (šienavimas nuo lauko vidurio linijos, baidytuvų naudojimas);
Reguliuoti lapių, mangutų, šernų, kranklių, pilkųjų varnų gausą;
Šalinti sumedėjusią augaliją ir nendres;
Teritorijos tvarkyme nenaudoti pesticidų;
Kraštovaizdžio ekologijos sprendiniai Konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui teritorijoje formuoti lokalizuojant gamtinio karkaso teritorijas planuojamoje Mažeikių miesto teritorijoje, laikomasi Mažeikių miesto teritorijos bendrajame plane patvirtinto gamtinio karkaso modelio, nustatomos naujos gamtinio karkaso struktūros - vietinės svarbos gamtinio karkaso elementai, kurie dėl mastelio smulkimo negalėjo būti įvertinti miesto lygmens bendrajame plane.
Rengiant šį projektą, įvertintos ekologinės apsaugos zonos:
1. Miesto paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugą reglamentuoja paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialieji planai.
2. Fizinės apsaugos – inžinerinių tinklų bei kitų infrastruktūros objektų fizinės apsaugos zonos.
3. Sanitarinės apsaugos - gamybinių ir komunalinių objektų, ūkio ir infrastruktūros objektų sanitarinės apsaugos zonos. Rengiant šį planavimo dokumentą, siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai aplink esamus ar planuojamus stacionarius taršos šaltinius (gamybinius ir komunalinius objektus bei kitus ūkio ir infrastruktūros objektus), vadovaujantis „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis“ (2004-08-19 LR SAM įsakymas Nr. V-586, Žin., 2004, Nr.134-4878) turi būti tvirtinamos, nustatomos ar tikslinamos sanitarinės apsaugos zonos. Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, miesto bendrojo plano sprendiniai (funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros trasos) tikslinami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius.
Gamtinio kraštovaizdžio apsauga. Želdinių tvarkymo sprendiniai
Teritorija priklauso „Natura 2000“ teritorijų tinklui, todėl čia svarbu išlaikyti teritorijos natūralumą, išsaugoti ir sudaryti sąlygas šioje teritorijoje saugomų paukščių (tulžių ir griežlių) buveinėms.
Išsaugoti ir tinkamai tvarkyti esamus geros būklės želdinius jų augimo vietose, prioritetą teikiant jau susiformavusių augalų priežiūrai, atnaujinimui, o ne naujų kūrimui.
Pagrindinės taikomos tvarkymo priemonės – genėjimas ir brandžių medžių apsauga.
Šalinti žuvusius, pavojingai tako trasoje pasvirusius (žr. 9 pav.), ligų ir kenkėjų, puvinio stipriai pažeistus medžius. Esamus želdinius saugoti, iš jau esamų želdinių suformuoti želdinių juostą, vizualinį koridorių.
10 pav. Teritorijoje esantys pažeisti, smarkiai pasvirę ir mažai gyvybingi medžiai pašalinami
Medžių genėjimo darbai atliekami ne tik siekiant pagerinti jų estetinę būklę, bet ir siekiant apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. Lajų retinimas atliekamas išsaugant aukščiausias šakas ir viršūnę. Galima išskirti šiuos pagrindinius genėjimo tikslus: Pašalinti sausas, ligotas šakas; pakelti lają, kai palaipsniui nuo stiebo apačios išpjaunamos apatinės šakos; viršūnių pažeminimas, kai medžiai trukdo elektros laidams, ryšių oro linijoms, nudžiūvusi viršūnė. Geriausia genėti anksti pavasarį, kai augalas dar ramybės būsenos – tai pagrindinis genėjimas (kovo pradžioje), papildomas genėjimas galimas liepą.
Brandžių medžių apsauga – tai savo brandą pasiekusių medžių priežiūra ir saugojimas siekiant, pailginti jų gyvavimo amžių, skatinti jų gyvybingumą. Brandūs ir seni medžiai ne tik kultūros dalis, jie taip pat yra ir įvairios gyvūnijos buveinės. Atliekant įrengimo ir aplinkos tvarkymo darbus būtina apsaugoti medžių kamienus apjuosiant juos medine konstrukcija, suspaustą gruntą aplink medžių šaknis pakeičiant nauju arba augalo šaknis aeruoti, gerinant dirvožemio struktūrą ir kokybę.
Planuojamoje teritorijoje įrengiamas rekreacinis takas vedantis palei Ventos upės šiaurinį krantą, numatomi nusileidimai prie upės, poilsio - pikniko aikštelės prie vandens. Joms įrengti siūloma nenaudoti kietų medžiagų, praėjimus ir aikšteles formuoti tik reguliariai pjaunant žolę takuose ir aikštelėse, taip siekiant išsaugoti teritorijos natūralumą.
Želdiniai formuojami apie 3 m į šonus nuo projektuojamo tako.
Planuojamos teritorijos želdiniai įjungiami į urbanizuotų teritorijų želdinius žaliųjų linijinių ryšių pagalba.
Želdinių pertvarkymas – menkaverčių ir invazinių rūšių naikinimas, vertingų želdinių rūšių sodinimas, daugiamečių gėlynų, vejų įrengimas.
Teritorijos darnaus rekreacinio naudojimo sprendiniai
Takai ir kiti aplinkos elementai planuojamoje teritorijoje projektuojami taikant universaliojo dizaino principus, t.y. patogu ir saugu turi būti visiems teritorijos naudotojams.
Vietovės gamtinės ir kultūrinės vertės pažinimo sprendiniai. Teritorijos gamtosauginio švietimo propagavimo sprendiniai:
Vietovės gamtinės vertybės pristatomos žiniasklaidos priemonėmis ir informacinių stendų pagalba. Stenduose visuomenei pažinti ir geriau suprasti vietovės gamtinę ir kultūrinę vertę, naudoti teritoriją gamtosauginio švietimo, gamtos ir kultūros paveldo propagavimui.
- įkarpoje pavaizduojama, kaip teritorija jungiasi su tvarkomos teritorijos gretimybėje esančiais želdiniais, želdynais, takų sistemomis ir pan.
Įvertinami kiti specialieji reikalavimai kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo gamtinio karkaso teritorijose veiklos įgyvendinimui, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. D1-12 „Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metais veiksmų plano patvirtinimo“ 3 priede.
Teritorijos sanitarinio tvarkymo sprendiniai: Šalinamos nenaudojamos orinės elektros linijų atramos, likę statinių griuvėsiai (perspektyvoje).
Renatūralizacijos darbai: nereikalingos asfalto dangos buvusio tako vietoje demontavimas, surūdijusių atitvarų ir tvorų demontavimas, reljefo atstatymas, formavimas, šlaito tvirtinimas, erozijos pažeistų teritorijų tvarkymo natūraliomis, gamtinėmis priemonėmis darbai.
Įrengiamos paviršinio (požeminio) vandens pralaidos prie tako.
Inžinerinio aprūpinimo sprendiniai: Prie projektuojamo tako apšvietimas įrengiamas kitu projektu.
Teritorijos reljefas keičiamas tik pagal poreikį rekreaciniams įrenginiams ir saugiam judėjimui užtikrinti Konkretizuotų sprendinių brėžinyje nurodoma: charakteringi reljefo elementai (horizontalės, reljefo nulinis lygis), įrengtos vandens pralaidos, laiptų pakopos, projektuojami takai ir kiti elementai. Reljefas teritorijoje nekeičiamas, siekiama išsaugoti pamatinį kraštovaizdžio gamtinį pobūdį ir sklandų įsijungimą su gretimomis teritorijomis Rudenį/ pavasarį šlampančiose tako atkarpose lietaus vanduo įrengtomis pralaidomis nuvedamas į Ventos upę.
Atliekų tvarkymas:
Poilsio aikštelėse prie pėsčiųjų tako pastatomos šiukšliadėžės.
Teritorijos tvarkymo metu susidariusios atliekos išvežamos specialaus transporto priemonėmis.
Kraštovaizdžio estetinio vertingumo (potencialo) pagerinimo sprendiniai:
Atveriami vizualiniai ryšiai tarp atskirų svarbių kraštovaizdžio komponenčių, įrengiamos poilsio aikštelės, nuo kurių atsiveria panoraminiai vaizdai.
Visuomenės informavimas užtikrinamas informacinio stendo pagalba.
Smulkieji kraštovaizdžio architektūros objektai projektuojami pagal vieningą šiuolaikišką išgrynintų formų stilių.
Planuojamoje teritorijoje antruoju etapu (perspektyvoje) projektuojamas ir įrengiamas
edukacinis ekologinis takas. Dalis tako projektuojama virš Ventos vandens, suteikiant lankytojams galimybę susipažinti su vandens augalija ir gyvūnija.
Bendruomenių įtraukimas į veiklas, supažindinimas su Ventos upės slėniu: Natura 2000 gamtinių vertybių apsaugos priežastys ir poreikiai turi būti žinomi Mažeikių gyventojams ir ypatingai šalia esančioms gyventojų bendruomenėms. Todėl rekomenduojama vykdyti šias švietėjiškas priemone:
Bendravimą su žiniasklaida (dalyvavimas TV, radijo reportažuose, straipsnių publikavimas spaudoje).
Kitą visuomenės informavimo veiklą (paskaitos, seminarai, konferencijos, mokymai, pristatymai visuomenei).
Informacinių leidinių apie Natura 2000 vertybių apsaugos svarbą rengimas ir platinimas. Būtina propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus miesto bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Išvykstamosios pamokos, diskusijos vietoje.
Taip pat būtina:
Vykdyti saugomų rūšių ir jų buveinių, stebėseną (monitoringą), vykdyti mokslinius tyrimus, kaupti informaciją apie rūšių įvairovę. Šį darbą galėtų atlikti Mažeikių gimnazijos moksleiviai, padedant Ventos Regioninio parko administracijai ar Klaipėdos universiteto mokslininkams.
Atlikti gamtosaugos eksperimentus natūraliuose gamtiniuose kompleksuose ir jų aplinkinėse teritorijose.
Analizuoti žmogaus veiklos poveikį natūralioms Ventos upės ir planuojamos teritorijos ekosistemoms bei kultūriniams kraštovaizdžiams.
Propaguoti biologinės įvairovės išsaugojimo idėjas ir būdus.
Teritorijos prieigose pastatomi informaciniai stendai, kuriuose pristatomos vertybės: saugomos paukščių rūšys, smulkioji fauna, Ventos upėje sutinkamos žuvys, kraštovaizdžio vertybės, retesnės augalų rūšys. Visuose stenduose pateikiamos teritorijos lankymo taisyklės.
Planuojamoje teritorijoje dirbantys miesto želdynų priežiūros tarnybos darbuotojai turi
išmanyti:
NATURA 2000 teritorijos priežiūros priemones.
Biomasės kompostavimo priemones.
Rekomenduojamos rengti tyrimų programos, rekreacinio naudojimo darnios plėtros ir ekologinio stabilumo planai.
Siekiant užtikrinti projekto įgyvendintų sprendinių ilgalaikį stabilumą ateityje turi būti rengiamos priemonės, projektai. Rekomenduojamas toks teritorijos aktyvios priežiūros vystymo priemonių eiliškumas:
1. Naujų Ventos slėnio teritorijų įsisavinimo prioritetinių darbų pagrindimas ir projekto parengimas.
2. Pėsčiųjų ryšių abipus Ventos upės planas.
3. Pėsčiųjų tilto projektavimas ir statyba.
4. Rekreacinės infrastruktūros darnios plėtros programa.
5. Gretimų gyvenamųjų teritorijų modernizavimo strategija
6. Lietaus ir gruntinio vandens racionalaus panaudojimo įrengiant ekologinius lietaus tvenkinius
Planus rengti turi tik kvalifikuoti kraštovaizdžio architektai kartu su architektais.
Plano galimų sprendinių poveikio aplinkai vertinimas
Poveikis „Natura 2000“ saugomoms bioįvairovės rūšims:
Projekto sprendiniais bus sureguliuoti lankytojų rekreaciniai teritoriniai interesai užtikrinant geresnes sąlygas tulžių ir griežlių buveinėms, todėl galimas teigiamas poveikis.
Poveikis teritorijos gamtiniam karkasui:
vykdant teritorijos tvarkymo darbus, ypatingas dėmesys skiriamas svarbiausių miesto gamtinio karkaso (Ventos upės) migracinio koridoriaus vertybių išsaugojimui, pažeistų ruožų atstatymui, tiksliniam savito kraštovaizdžio ir rekreacijos koridoriaus suformavimui; tai ne tik užtikrins gamtinio karkaso stabilumą bet ir žymiai pagerins miestiečių gyvenimo ilgalaikę kokybę
Poveikis kraštovaizdžiui:
sprendinių realizavimas pakels Mažeikių miesto kraštovaizdžio indeksą, padidins lankytojų srautus; išplėtota želdynų infrastruktūra pagerins ir tiesioginės gyventojų ir rekreantų bei lankytojų aplinkos, ir viso miesto aplinkos biologines – higienines, rekreacines, bei estetines savybes, mažins akustinės ir oro taršos diskomforto zonas, skatindama gyventojų mobilumą keliaujant pėsčiomis ir dviračiais;
Ventos upės slėnio aukštutinių terasų apsaugos zonos želdinių tvarkymas pagerins unikalaus gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimą;
sutvarkytos Ventos upės krantinės, pritaikant rekreaciniam naudojimui, kaip vieną iš svarbiausių Mažeikių miesto centro aplinkos elementų, padės suformuoti europietiško aukštos kultūros miesto įvaizdį.
Poveikis Mažeikių miesto rekreacinei sistemai:
prioritetine veikla Mažeikių miesto prieigose esančių upių pakrantėse nustatytas rekreacinės, smulkiosios rekreacinės laivybos ir dviračių, pėsčiųjų takų tinklo sukūrimas teigiamai paveiks miestiečių rekreacijos galimybes;
dviračių turizmo infrastruktūros plėtra.
Rekreacinės jungtys su gretimomis teritorijomis (Tirkšliais,...).
Poveikis aplinkos apsaugos kokybei:
sprendiniai palei vandens telkinius suformuoti atsparius poveikiui, taršai bei gebančius taršą absorbuoti želdinius ir vejas, numatytus specialiajame želdynų plane ir tiksliai nustatyti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų ribas, nustatant tikslius kiekvienos teritorijos reglamentus teigiamai paveiks vandens kokybę atviruose telkiniuose;
sprendinys kuriuo siūloma suformuoti Ventos upės krantosaugos infrastruktūrą, leidžiančią užtikrinti krantų stabilumą bei antropogeninio poveikio stabilizavimą, turi iš esmės pagerinti svarbiausios upės reikšmę miestui.
