STRUCTUM 2021 birželis by STRUCTUM

PLYTELĖS JŪSŲ SVAJONIŲ NAMAMS Aukščiausios kokybės plytelės kiekvieno skoniui

www.artfiksa.lt Laisvės pr. 60, Vilnius +370 698 33230

www.franke.lt/ks

JUNG Showroom Vienintelis toks demonstracinis protingo namo sistemų salonas Lietuvoje. Vieno apsilankymo metu patirkite, ką iš tikrųjų reiškia gyvenimas išmaniame viešbutyje ir bute. Apsilankykite JUNG Showroom adresu Senasis Ukmergės kelias 12, Užubaliai, Vilniaus raj.

JUNG.LT

IŠSIRINKS NET IŠRANKIAUSIEJI

ĮVAIRIOS TEKSTŪROS RAŠTAI IR SPALVOS GREITAS IR PAPRASTAS MONTAVIMAS JAPONŲ GAMINTOJO „NICHIHA“ VENTILIUOJAMŲ FASADŲ FIBROCEMENTINĖ APDAILOS PLOKŠTĖ UŽTIKRINAMA AUKŠTA FASADŲ KOKYBĖ IR ILGAAMŽIŠKUMAS

www.jpfasadai.lt +370 612 31014 info@jpfasadai.lt S. Daukanto g. 4, LT-77172, Šiauliai www.facebook.com/JPFasadai

REDAKCIJOS ŽODIS

2021 M. NR. 6 I ŽURNALAS PLATINAMAS NEMOKAMAI ISSN 2335-2108

Kiekvienas Lietuvos kampelis nusipelno būti patrauklus ir šiuolaikiškas. Drąsiausios svajonės gali ir turi tapti realiais, šalies veidą keičiančiais ir rytojaus gyvenimą kuriančiais projektais. Septintus metus žurnalo STRUCTUM organizuojamas nacionalinis architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursas „Išmanusis miestas“ birželio 16-ąją pasiekė kulminaciją. LDK Valdovų rūmuose įvyko įspūdinga apdovanojimų ceremonija, kurios metu įvertinti geriausi konkurso dalyviai, pateikę projekte dalyvavusioms septynioms savivaldybėms net 49 pažangių, tvaresnei ateičiai pritaikytų miestų erdvių vizijas. Jauni, talentingi žmonės su meile gimtajam kraštui siūlo drąsius sprendimus, kurie padrąsina ir politikus, o naujos idėjos įkvepia gyvybės apleistoms miestų teritorijoms. Kertinė ašis ateities projektuose – gamtos ir architektūros sinergija. Gamta tampa neatsiejama modernios architektūros ir tvarios statybos dalis Europos ir viso pasaulio miestuose. Skandinavijos gyventojai jau po dešimties metų gali tikėtis statybos aikštelių be CO2 teršalų išmetimų. Jose dirbanti galinga technika nenaudos taršių iškastinių degalų, o naujiems pastatams statyti bus naudojamos tik natūralios ir ekologiškos medžiagos. Europos Sąjunga užsibrėžė per pusę sumažinti pastatų keliamą taršą iki 2030-ųjų. Azijos ir kitų pasaulio kraštų didieji megapoliai prisiima įsipareigojimus, žadančius jų gyventojams, kad po dvidešimties metų gyventi šalia grandiozinių šiuolaikinių statybų aikštelių nebebus nepakeliama dėl taršos ir triukšmo. Inžinieriai ir mokslas turės praktiškai įgyvendinti naujas žaliosios statybos idėjas: reikia laiko sukurti švarius energijos šaltinius naudojančią pakankamai galingą techniką ir įrangą. Tokių miestų kaip Honkongas gyventojams pokyčiai negali įvykti greitai. Kaip ne kiekviena svajonė virsta realybe, taip ne kiekvienas, net puikiausias projektas bus įgyvendintas. Bet drąsiai svajokime, nes be svajonių nebus ateities.

REDAKTORĖ

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė

TURINYS 12

5 GRAŽIAUSI VIEŠBUČIAI JAV NACIONALINIUOSE PARKUOSE

IŠRINKTI GERIAUSI KONKURSO „IŠMANI KLINIKA: FUTURIZMAS ŠIANDIEN“ PROJEKTAI

DRUSKININKUOSE DURIS ATVĖRĖ PIRMOJI KURORTINĖ DARBO ERDVĖ „TECH SPA“

SEPTINTĄ KARTĄ APDOVANOTI „IŠMANIOJO MIESTO“ KŪRĖJAI

ŽALIOJI STATYBOS KRYPTIS: BE TARŠOS IR BE TRIUKŠMO

PRISTATĖ REKONSTRUKCIJOS NAUJOVES: ATEITIES SPRENDIMAI, PRITAIKOMI JAU ŠIANDIE

ISTORINĖSE SENAMIESČIO ERDVĖSE ATGIMĖ PRAEITIES VIZIJOS

IEŠKANTIEMS SENAMIESČIO BOHEMIJOS DVASIOS KAUNE – VIEŠBUTIS „BŌHEME HOUSE“

ŠVIESOS SPRENDIMAI MUZIEJUOSE: IŠŠŪKIAI IR DIENOS ŠVIESOS PRITAIKYMAS

„HESBURGER“ PADAŽAI KAIMYNAMS – IŠ KAUNIEČIŲ RANKŲ

100

JAPONIJA PASKRAIDINS OLIMPIADOS SVEČIUS YPAČ GREITAIS TRAUKINIAIS

PLAUKIMO BASEINAS PREKYBOS CENTRE – RIMTAS IŠŠŪKIS NE TIK PROJEKTUOTOJAMS

106

INŽINERIJOS STEBUKLAI: 11 NUOSTABIAUSIŲ VANDENS TILTŲ PASAULYJE

LEIDĖJAS

DIZAINERĖ

PARDAVIMŲ VADOVĖ

UAB „Structum projektai“ A. Juozapavičiaus g. 9A-68, LT-09311 Vilnius, +370 5 208 03 35 +370 620 55 199 administracija@structum.lt

Dovilė Dalmantaitė dizainere@structum.lt

Audronė Dausevičienė +370 610 04 066 audrone@structum.lt

TEKSTŲ AUTORIAI Giedrė Linden, Vaiva Didžiulytė NUOTRAUKŲ AUTORIAI Laimonas Ciūnys, Norbert Tukaj, Vytenis Rudokas, ©unsplash.com, ©freepik.com

DIREKTORĖ Ignė Dutova info@structum.lt

Perspausdinti straipsnius ir iliustracijas be leidėjo sutikimo griežtai draudžiama. Redakcija neatsako už reklaminių skelbimų turinį ir kalbą.

FINANSININKĖ Ona Aleksiūnaitė KALBOS STILIUS IR KOREKTŪRA UAB Kalbos ir komunikacijų centras www.kkc.lt

REDAKTORĖ

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė vida@structum.lt

STRUCTUM PROGRAMĖLĖ:

@structum_magazine

STRUCTUM žurnalas

@eSTRUCTUM

STRUCTUM PROJEKTAI

TECEvelvet - MAGIŠKAS PRISILIETIMAS

STRUCTUM SHOWROOM pristato TECE naujienas, kurios šiais metais buvo pristatytos tarptautinėje santechnikos, ventiliacijos, kondicionavimo ir šildymo įrangos parodoje ISH. Kas dvejus metus Frankfurte prie Maino rengiama paroda kiekvieną kartą tampa įvykiu, sukrečiančiu namų inžinerijos pasaulį. Joje pristatomos naujovės atspindi mokslo, dizaino, funkcionalumo ir gamybos pažangą, diktuoja gyvenimo standarto pokyčius.

TECEvelvet vilioja magišku prisilietimo pojūčiu, kurį kviečiame patirti ekspozicijoje, veiksiančioje iki liepos 28 d., adresu Raitininkų g. 4,

Šių metų TECE žvaigždė – garsaus dizainerio Konstantino Grcic sukurta vandens nuleidimo plokštelė TECEvelvet. Visai neseniai atvežta į Lietuvą ji žavi inovatyviu medžiagiškumu ir dizainu. Matinė, menkai atspindinti šviesą plokštelė minkšta ir maloni tiek vizualiai, tiek prisilietus. Ji pagaminta iš daugybę dizaino apdovanojimų pelniusios medžiagos FENIX NTM®.

Daugiau informacijos: paulina@structum.lt, tel. +370 626 36 493

Tobulumas Jūsų namuose. Aiškios, lakoniškos formos.

Beola UAB Aušros Vartų g. 5 / Pasažo skg. 01304 Vilnius Tel. +370 5 212 2800 info@beola.lt www.bulthaup.com

ARCHITEKTŪRA

5 GRAŽIAUSI VIEŠBUČIAI

JAV NACIONALINIUOSE PARKUOSE

AMANGIRI, Braiso Kanjono ir Zajono nacionaliniai parkai, Juta

ARCHITEKTŪRA

Rašytojas Walteris Steigneris yra sakęs, kad nacionaliniai parkai yra vienas geriausių dalykų Jungtinėse Amerikos Valstijose. O štai Franklinas D. Rooseveltas teigė, kad nėra nieko labiau amerikietiško už šiuos gražius nacionalinius lobynus. Likimas taip sudėliojo, kad šiuose kvapą gniaužiančiuose gamtos plotuose įsikūrė ir ne vienas viešbutis, kuriuose keliautojai gali stabtelėti pailsėti ar pasilikti ilgesniam atokvėpiui.

Vaiva Didžiulytė

ARCHITEKTŪRA

EL TOVAR, DIDYSIS KANJONAS, ARIZONA Didysis Kanjonas – turbūt net nereikia sakyti, koks ypatingas ir didingas yra šis gamtos stebuklas. Dauguma atsistoję prie kanjono krašto pradeda suvokti, kokios neapsakomos didybės yra šis kraštas. Norint pajusti paties kanjono dvasią, galima leistis į žygius jo takais. Gana ekstremalu, bet vaizdai ir potyriai išlieka visam gyvenimui. Beveik ant paties kanjono skardžio įsikūręs viešbutis „El Tovar“, įtrauktas į nacionalinį registrą. Šioje šveicariško stiliaus viloje „Mission Revival“, duris atvėrusioje dar 1905 m., lankėsi tokie šviesuoliai kaip Theodore’as Rooseveltas, Albertas Einsteinas ir Oprah Winfrey. „Mission Revival“ buvo žinomas kaip elegantiškiausias viešbutis į vakarus nuo Misisipės.

Architektas Charlesas Whittlesey’is gavo užduotį suprojektuoti viešbučius naujai traukiniu pasiekiamose vietose. Būtent jis pasistengė, kad šiame viešbutyje jaustųsi vietos dvasia. Tam pasitelkė čiabuvių amerikiečių motyvus, rankų darbo meno kūrinius ir baldus, vietines medžiagas – kalkakmenį ir pušį.

ARCHITEKTŪRA

AMANGIRI, BRAISO KANJONO IR ZAJONO NACIONALINIAI PARKAI, JUTA Sakoma, kad galima pasiklysti pietų Jutos begalybėje – vietovėje, kur žemėje ir toliau randama senovinių dinozaurų kaulų, fosilijų ir artefaktų, kur tarp žmogaus ir horizonto nėra nieko kito – tik atvira erdvė. Čia žvaigždės blizga kaip žvilgantys dangaus žibintai naktį.

Tie, kas ieško ramybės, laikiną prieglobstį randa „Amangiri“ – oazėje netoli Pauelio ežero ir Arizonos valstijos riboženklio. Stebuklingas smailių peizažas, mistiniai iškyšuliai ir viršūnės – šis neįprastas reljefas, esantis vos keturios valandos nuo Las Vegaso, įkvėpė kurorto architektūrą ir dizainerių komandą sukurti išskirtinį projektą. Žvelgiant iš tolo, į kubą panašus poilsio kompleksas harmoningai ir nepastebimai įsilieja į peizažą tarsi miražas. Komplekse „Amangiri“ išlaikomas minimalistinis dekoras, pritaikyti didžiuliai langai, kad lauke matomi vaizdai susilietų su vidumi. Šį unikalų projektą sukūrė gerai žinomi architektai: Marwanas Al-Sayedas, Wendellis Burnette’as ir Rickas Joy.

ARCHITEKTŪRA

TRIPLE CREEK RANCH, LEDYNŲ NACIONALINIS PARKAS, MONTANA Besiribojantis su Kanados siena Ledynų nacionalinis parkas įkurtas 1910 m. ir kartais dar vadinamas „Amerikos Šveicarija“. Kvapą gniaužiantis snieguotų viršūnių, smaragdo slėnių ir miškų derinys vilioja sporto ir gamtos gerbėjus su daugiau nei 1 000 km besitęsiančiais pėsčiųjų takais. Pirmuosiuose poilsio nameliuose vyravo šveicariškojo stiliaus interjeras. Jis išliko ir iki šių dienų. Projekto kūrėjai architektai: Johnas Carney, Kevinas Burke’as, Ericas Loganas, Andy’is Ankeny ir Steve’as Jakubas.

Šveicariškojo stiliaus interjeras nameliuose išliko iki šių dienų.

ARCHITEKTŪRA

19 THE STANLEY HOTEL, UOLINIŲ KALNŲ NACIONALINIS PARKAS, KOLORADAS „Wendy, aš namuose“, – pašaipiai tarstelėjo pamišęs veikėjas Jackas Torrance’as filme „Švytėjimas“, kuris ir buvo sukurtas šiame istoriniame Kolorado viešbutyje. Nors Jackas tėra išgalvotas, dauguma svečių, vaikščiojančių baltojo dvaro salėse, juokaudami cituoja populiariausias filmo eilutes. Atnaujintas viešbutis siūlo svečių kambarius, kurie aprėpia spektrą nuo šiuolaikinių apartamentų stiliaus iki senoviškų išlikusių klasikinių liukso numerių. Pro viršutinius viešbučio „Stanley“ langus galima matyti įspūdingus 4,5 km aukščio viršukalnės vaizdus.

THE OASIS AT DEATH VALLEY, MIRTIES SLĖNIO NACIONALINIS PARKAS, KALIFORNIJA

Viešbutis „The Oasis at Death Valley“ iškilo 1926 m. ir ilgainiui išpopuliarėjo tarp Holivudo įžymybių, tokių kaip Clarkas Gable’as, vėliau George’as Lucasas, Mirties slėnyje filmavęs legendinius „Žvaigždžių karus“. Tiesa, pačioje pradžioje jis vadinosi „Inn at Death Valley“. Viešbutis taip išsiplėtė, kad tapo pramogų ir poilsio kompleksu, galinčiu apgyvendinti daugybę poilsiautojų, su šaltinio vandens baseinu, teniso ir golfo aikštynais, laikomu žemiausiai pasaulyje – net 214 pėdų žemiau jūros lygio. Galų gale buvo pastatytas dar vienas statinys, kuriame įkurta šeimų komfortiškam poilsiui pritaikytą ranča. Taip mažytė poilsio vieta virto visaverčiu kurortu, besidriekiančiu didžiuliame plote.

Atgimęs Vilniaus vienuolynas tapo išskirtine vieta renginiams Vilniaus senamiestyje naujam gyvenimui prikeliama vis daugiau paveldo objektų. Vienas jų – konferencijų ir meno centras „Arkangelo“, įkurdintas buvusioje Šv. Arkangelo Mykolo bernardinių vienuolyno teritorijoje, Maironio gatvėje. Vienuolyno bažnyčioje veikia Bažnytinio paveldo muziejus, kuriame saugomas ir eksponuojamas sakralaus meno lobynas, o pačiame vienuolyne įsikūrė „Arkangelo“ centras, tapęs populiaria įvairių švenčių, konferencijų ir kitų renginių organizavimo vieta.

„Arkangelo“ centras veikia ypatingos renesansinės architektūros vienuolyno rūmuose. Klestėjimo laikotarpiu tai buvo turtingiausias bernardinių vienuolynas Abiejų Tautų Respublikoje. Pastate atsispindi praeinančios gotikos ir Lietuvą pasiekusio manierizmo įtaka. Rytinio korpuso pietiniame kampe yra didžiausia ir puošniausia vienuolyno salė – 158 m2 ploto išraiškingus skliautus turintis Refektoriumas, arba valgomasis, kadaise didele arka sujungtas su virtuve, kad maistas būtų kuo greičiau patiektas ant stalo ir neatauštų. Dabar Refektoriumas idealiai tinka vestuvėms švęsti. Čia gali linksmintis iki 150 žmonių. Salėje reguliuojamu apšvietimu galima sukurti labiausiai tinkamą nuotaiką. Pastato istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikais Sapiegomis – valgomojo skliautą, net ir praėjus šimtmečiui po fundatoriaus Leono Sapiegos mirties, puošė jo herbu su inicialais pažymėti išlikę XVIII a. ornamentiniai lipdiniai.

Uždaras žalios vejos ploteliais pagyvintas kiemelis gali būti pritaikytas šventėms šiltuoju metų laiku arba jaunavedžiams pasitikti, pasveikinti po santuokos, fotosesijai ar tiesiog pasivaikščioti. Verslo vakarienei ar išskirtiniam priėmimui idealiai tinka jauki Virenė, kurioje išlaikyta XVI a. autentika ir didžiausias Lietuvoje kaminas – net 17 m aukščio. Renginiai gali vykti ir erdviuose vienuolyno koridoriuose bei hole. Čia galima pastatyti fotosieneles, įkurdinti gėrimų barą ir pan. Taigi konferencijų ir meno centras „Arkangelo“ yra idealus pavyzdys, kaip paveldo objektai gali atgimti naujam gyvenimui, būti sėkmingai sutvarkyti ir įveiklinti. KONTAKTAI: www.arkangelo.lt | +370 671 88422

„OLYMPIC CASINO“ – VIENAS DIDŽIAUSIŲ 2020 M. ĮGYVENDINTŲ PROJEKTŲ Atnaujintas „Olympic Casino“ interjeras šviečia. Darbus atlikę UAB „Arsenalo“ gamybos cecho meistrai įspūdingai interjero apdailai panaudojo natūralų oniksą „Ivory Onyx“. Grindų, sienų ir laiptų apdailai naudotos didelio formato „Ariostea“, „Onice Grigio“, „Blue Zinc“ ir kitos plytelės.

bei montavimo darbai. Didelis asortimentas akmens plokščių ruošinių gamybai bei jau pagamintų produktų stalviršių, laiptų pakopų, palangių ir kitų natūralaus akmens gaminių, kurių detalės preciziškai pagaminamos pagal kiekvieno kliento poreikius.

„Arsenalas“ siūlo išskirtinio dizaino apdailos medžiagą, kuri atitiks net patį subtiliausią skonį. Įmonės parduotuvėse rasite pačių įvairiausių plytelių, akmens rūšių ir jų gaminių asortimentą.

UAB „Arsenalas“ prekiauja marmuro ir granito plokštėmis bei plytelėmis.

Pagrindinės UAB „Arsenalas“ veiklos sritys – prekyba granitu, marmuru, oniksu, plytelėmis bei natūralaus akmens apdirbimas, stalviršių, židinių gamyba.

Terasinės lauko grindinio plytelės yra 20 mm storio, atsparios didžiulėms apkrovoms ir išsiskiria aukšta neslidumo klase. Tai puikus pasirinkimas terasoms, sodo takams, pavėsinėms ar įvažiavimams į garažus įrengti. Jos montuojamos tiesiai ant žolės, žvyro ar smėlio arba ant specialių atramų.

Naudodami pažangią kompiuterizuotą gamybos liniją, įmonės meistrai kokybiškai gamina įvairius natūralaus akmens produktus. Visoje Lietuvoje profesionaliai atliekami granito, marmuro, plytelių klijavimo, granito, marmuro, stalviršių, palangių ir laiptų gamybos

INTERJERO DIZAINERIAI IR ARCHITEKTAI ARSENALO PREKYBOS CENTRUOSE RAS SPRENDIMUS VISIEMS PROJEKTAMS, KURIEMS REIKIA IŠSKIRTINUMO IR KOKYBĖS.

UAB „Arsenalas“ kviečia užsukti į salonus Klaipėdoje, Vilniuje ir Šiauliuose | www.arsenalas.lt

AKMENS RAŠTAI PADĖS JUMS IŠREIKŠTI SAVO STILIŲ IR SUKURTI SVAJONIŲ NAMUS

„Ariostea“ naujiena – plytelės „FULL Body“ gaminamos naudojant kruopščiai pasirinktas ir apdorotas žaliavas, iš kurių išgaunamas itin kompaktiškas ir vienalytis produktas. Plytelių gamybai taikomų technologijų lankstumas leidžia

produktą pritaikyti įvairiems projektams. Spalvų įvairovė. Tvirtas akmuo išlaiko savo išvaizdą net ir labai nusidėvėjęs bei sugadintas. Atsparus rūgščiai, lengvai valomas, nedega ir neišskiria kenksmingų medžiagų.

ORO FOTOGRAFIJA –

NUOTYKIS, IŠ KURIO GIMSTA MENAS XXI a. fotografija tapo populiariu užsiėmimu, pomėgiu, profesija ir būdu realizuoti save. „Fotografija – tai menas“, – šią frazę galime išgirsti bene iš kiekvieno fotografo lupų. Ir tai visiška tiesa. Bet kokia ypatinga akimirka šiandien gali būti įamžinta, naudojantis moderniausia įranga – fotoaparatais, dronais. Kelionių akimirkos, praeivių veidai, gėlės žiedelis, suaugusiojo poza, vaiko veido išraiška nesunkiai gali mus grąžinti į praeitį, priminti išgyventus jausmus, sukelti šiltus prisiminimus, kurie buvo trumpam prarasti nesustabdomai bėgančio laiko sūkuryje. Štai oro fotografiją pamėgęs Marius Jovaiša dalijasi idėjomis, pasakoja apie oro fotografiją, jos peripetijas ir kartu piešia tobulos nuotraukos viziją.

Fotografijų albumais „Neregėta Lietuva“ išgarsėjęs, ordinu už nuopelnus Lietuvai apdovanotas fotografas ir leidėjas taip pat žinomas kaip sveikos, aktyvios gyvensenos propaguotojas, motyvatorius, keliautojas, gyvenimo koučeris, vedantis vertingus seminarus apie saviugdą, tikslų radimą, motyvaciją, drąsą ir pasitikėjimą. M. Jovaiša sakosi visuomet buvęs nenuorama, kurį vilioja naujų idėjų paieškos. Po pirmojo fotoalbumo sekė antrasis – „Heavenly Belize“ („Dangiškasis Belizas“), „Magic Cancun & Riviera Maya“ ir

kiti. Visuomenės dėmesio sulaukė ir kitas M. Jovaišos parengtas didelio formato albumas apie Kubą. Menininkui šis albumas svarbus ir dėl to, kad jam vieninteliam iš fotografų pirmą kartą Kubos istorijoje buvo suteiktas leidimas iš oro fotografuoti ir išleisti albumą apie šią paslaptingą šalį. Daugiau nei 40 šalių surengtos Lietuvą iki šiol garsinančio ir analogų neturinčio fotoalbumo „Neregėta Lietuva“ parodos tebevyksta. Šiemet pirmą kartą paroda bus rengiama Izraelyje, Tel Avivo mieste.

GERIAUSI KADRAI GIMSTA RIZIKUOJANT 100 metrų aukštis ir skraidyklės, orlaiviai, helikopteriai, oro balionai, dirižabliai, parašiutai – pasak pašnekovo, jis išbandė bene viską – visą techniką, kuria tik įmanoma skristi. Vos tik pakilus į orą, visa kelionė virsta nuotykių kupinu žygiu, kuris atneša netikėtų, o kartais ir lauktų atradimų. Be abejonės, kiekvienai kelionei reikia įgūdžių, patirties, žinių, kartais – ryžto ir drąsos rizikuoti. Kalbėdamas apie fotografiją, M. Jovaiša akcentavo, kad jo kūrybos vizija – skleisti žinią pasauliui apie Lietuvos grožį, parodyti šalies unikalumą ir pristatyti ją užsieniečiams. Visos nuotraukos darytos iš paukščio skrydžio. Taip fotografuojant reikia įdėti daug pastangų. Norint padaryti gerą kadrą, būtina išmanyti fotografavimo ore subtilybes, žinoti, kokiu kampu pakreipti fotoaparato objektyvą, kokį rakursą parinkti, kad vaizdas būtų išskirtinis ir nepakartojamas. Visų svarbiausia – atsidurti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku.

FOTOGRAFIJA – AKCENTAS, SVEČIUI PASAKOJANTIS ISTORIJĄ Meninė fotografija tapo pripažintu ir itin vertinamu interjero puošybos elementu. Labai dažnai į M. Jovaišą kreipiasi architektai, interjero dizaineriai, norėdami nuotraukomis dekoruoti savo objektus – holus, darbo kabinetus, biurus, kavines ir ypač viešbučio erdves. Privalu pabrėžti, kad viešbutis yra erdvė, kurioje suteikta galimybė pristatyti savo šalį, miestą, jo istoriją, apylinkių ir gamtos išskirtinumą. Tapo įprasta, kad geriausių viešbučių apartamentų sienas puošia miesto svečių bei gyventojų pamėgti žymių fotomenininkų užfiksuoti fragmentai. Šiuo atveju meniškos M. Jovaišos Lietuvos gamtos vaizdų fotografijos kviečia pažinti šalį artimiau ir daugiau laisvo laiko skirti judėjimui. M. Jovaišos fotografijos papuošė tokias puikiai žinomas vietas, kaip viešbučiai „Kempinski“ ir „Park Inn“, Fizikos technologijų ir gyvybės mokslų centras, Verslo centras 2000 ir kt.

ATSKLEIDĖ NETOLIMOS ATEITIES TIKSLUS M. Jovaiša visuomet nuotykių troškulį malšina naujomis idėjomis ir iš jų gimstančiais naujais projektais, todėl jų paieška tęsiasi iki šiol. „Fotografija ore tapo labai lengvai prieinama, todėl pradėjau ieškoti naujų krypčių. Pradėjau eksperimentuoti su virtualios realybės technologijomis. Galbūt vieną dieną galėsime išvysti ir virtualią „Neregėtos Lietuvos“ versiją“, – atskleidžia ateities planus pašnekovas.

7 TAIP keraminėms plautuvėms Keraminė plautuvė virtuvėje? Dažnas, išgirdęs tokį pasiūlymą, turbūt dar kartą perklaustų, ar teisingai suprato. Tačiau šiandien tai – ne ekscentriškas pasirinkimas ar dizainerio užgaida. Ir ne naujovė: pirmosios montuojamos keraminės plautuvės atsirado dar šeštajame dešimtmetyje! O šiandien jų pranašumams išvardyti neužtektų rankos pirštų. Taigi kodėl keramikai virtuvėje verta tarti „taip“?

NATŪRALUMAS

Dėl keramikos natūralumo, draugiškumo aplinkai abejonių nekyla. Keraminių plautuvių gamybos procese, kuris nesikeičia jau kelis šimtmečius, naudojama tik skysta natūrali keraminė masė. Supilta į formą, ji džiovinama, rankiniu būdu glazūruojama, beveik parą deginama 1200 °C temperatūroje, kol galiausiai atvėsinama ir nušlifuojama.

ir kalkės nesikaupia, greičiau nubėga. Toks paviršius nusivalo paprastai ir greitai – tarsi reklaminiame klipe. Keramika apskritai laikoma viena higieniškiausių medžiagų, nes nesugeria jokių skysčių ir kvapų – tai dar viena priežasčių, kodėl ji sėkmingai pritapo vonios kambaryje ir virtuvėje.

PRIEŽIŪRA IR HIGIENA

ATSPARUMAS

Keraminės, kaip ir nerūdijančiojo plieno, plautuvės tinka visoms maisto ruošimo funkcijoms. Jos atsparios karščiui, šalčiui, įvairių medžiagų poveikiui, o jų valymas ir priežiūra – paprasta ir nepretenzinga. „Villeroy & Boch“, kuri savo gaminius dengia „Ceramic Plus“ sluoksniu, apibrėžė visiškai naujus keraminių plautuvių priežiūros standartus. Keramikos paviršius padengiamas specialiu apsauginiu sluoksniu, ant jo vanduo formuojasi į lašelius, todėl purvas

Keraminėms plautuvėms nepelnytai prikišamas menkas atsparumas įbrėžimams ir smūgiams. Tačiau dažniausiai nesigilinama į įvairius tyrimus, kurie pateikia netikėtą išvadą: keramikos atsparumas smūgiams, įbrėžimams yra itin aukštas ir prilygsta nerūdijančiojo plieno. Net jei ir įbrėžimų nuo metalinių puodų ar įrankių ilgainiui gali likti, tai jokiu būdu nereiškia, jog keramika savaime suskils. Be to, įbrėžimus nuo emalio nesunku pašalinti.

MONTAVIMAS

Keraminės plautuvės pagal montavimo būdą gali būti kelių tipų, formų, o jų dydis svyruoja nuo 45 iki 116 cm. Montuojant ant stalviršio, plautuvė statoma į jau išpjautą skylę, o stabilumas užtikrinamas specialia lipniąja juosta. Modulinės plautuvės montuojamos ant baldo arba specialaus pagrindo. Keraminę plautuvę galima statyti ir po stalviršiu. Su stalviršio paviršiumi susiliejusią plautuvę itin patogu valyti ir prižiūrėti.

STILIUS IR DIZAINAS

Virtuvės keramika dažniausiai renkamasi balta, tačiau tVirtuvės keramiką dažniausiai renkamasi baltą, tačiau techninės galimybės leidžia ją gaminti įvairių spalvų – net juodą. Ypač originaliai atrodo baltos plautuvės su elegantiškais dekoratyviniais raštais. Tokius gaminius, prieš keletą metų užėjus neobarokinės stilistikos madai, vieni pirmųjų pristatė „Villeroy & Boch“. Interjero, architektūros profesionalai pabrėžia ne keraminių plautuvių gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų interjero stilių, bet gebėjimą kurti ir pabrėžti išskirtinį virtuvės charakterį. Vertinantiesiems nuosaikesnį interjero stilių ir virtuvėje geriau rinktis ramią, kasdienišką atmosferą sukuriančius pilkus atspalvius. Ypač subtilu, kai plautuvės, maišytuvai ir kiti elementai susilieja į vientisą visumą. „Villeroy & Boch“ plautuvių kolekcijoje galima rasti ne vieną pilką (akmens, antracito, grafito atspalvių) gaminį, kurį nesunku pritaikyti prie pasirinkto stalviršio ir mėgstamos interjero stilistikos. „Villeroy & Boch“ pristatė ir du naujus virtuvės plautuvės modelius – „Siluet 50 S“ (50 cm skersmens) ir „Siluet 60 S“ (60 cm skersmens) iš inovatyvios patentuotos keramikos

„TitanCeram“. Ši keramika yra ypač tvirta, iš jos galima išgauti itin plonas gaminio sieneles, todėl plautuvės būna itin elegantiško dizaino. „TitanCeram“ medžiaga – tarsi sukurta plautuvėms ir dėl savo išskirtinių savybių: tvirtumo, atsparumo įbrėžimams ir smūgiams, temperatūros svyravimams bei itin paprastos priežiūros. „Siluet“ plautuvės išsiskiria ir spalvų įvairove – jų gali būti net 13, todėl šios linijos modelius itin paprasta pritaikyti prie norimo virtuvės stiliaus.

FORMŲ ĮVAIROVĖ

Nors dėl funkcionalumo ir patogumo populiariausios stačiakampio ir kvadrato formos plautuvės su keliais skirtingų dydžių dubenimis, gamintojai siūlo ir kampinių. Kokybiškų keraminių plautuvių gamintoją galima atpažinti ir iš to, ar prie plautuvių siūlomi kokybiški virtuviniai maišytuvai ir aksesuarai: nerūdijančiojo plieno sieteliai, krepšiai, universalios pjaustymo lentos, muilo dozatoriai. Aksesuarai ne tik gerokai palengvina maisto ruošimo procesą, bet ir išlaiko stilistinę dermę su plautuve bei virtuvės interjeru. 2021 m. keraminių plautuvių aksesuarų spalvinį spektrą papildė naujos madingos spalvos – aukso, antracito, bronzos, interjere galinčios tapti subtiliais stiliaus akcentais.

ARGUMENTUOTA KAINA

Dažniausiai keraminėms plautuvėms prikaišiojama aukštesnė kaina. Tačiau savęs apgaudinėti neverta: pigių bei kokybiškų nebūna ir įprastų nerūdijančiojo plieno virtuvės plautuvių. Faktas, kad ne kaina turi lemti virtuvės plautuvės pasirinkimą, o tokie kriterijai kaip higiena, praktiškumas, ilgaamžiškumas, galų gale stilius.

„Villeroy & Boch“ virtuvės plautuvių ieškokite salonuose „Celsis“, „Iris“, „Komfortas“, „Muresta“, „Sanistal“, „Tavydas“, „Valbra“ ir kt. Taip pat elektroninėse parduotuvėse ir www.villeroy-boch.eu.

IŠRINKTI GERIAUSI

KONKURSO „IŠMANI KLINIKA: FUTURIZMAS ŠIANDIEN“ PROJEKTAI Sveikatos priežiūros įstaigos koja kojon žengia su pažangiausiomis šių laikų technologijomis. Ne mažiau svarbią vietą užima ir komfortabilumą suteikiantys dizaino sprendimai. Kaip jau artimiausiu metu galėtų atrodyti tokios įstaigos, įsivaizdavo projekto „Išmani klinika: futurizmas šiandien“ dalyviai. „Structum projektai“ vykdytame konkurse buvo pateiktos 26 novatoriškos idėjos ir išskirtiniai klinikų projektai. Dalyviai turėjo sukurti tokią ateities klinikos koncepciją, kuri atspindėtų ne tik technologines inovacijas, bet kartu ir šiuolaikišką bei modernų dizainą. Iki 400 m2 plote turėjo tilpti registratūra (pacientų laukiamasis), specialisto darbo kabinetas, vonios kambarys ir kitos pasirinktos erdvės. Tam, kad išmanių klinikų koncepcijos atitiktų aukščiausius kokybės standartus, konkurso dalyviai savo projektuose pritaikė „Jung“ jungiklius ir išmanaus pastato valdymo sistemas, bendrovės „Narbutas“ baldus bei akustikos sprendimus, „Alucobond“ fasadų sprendimus, „Laufen“ vonios keramiką, vonios baldus ir potinkines sistemas.

Projektuose kuriamą dizainą pagyvino „Gaja Decor“ stabilizuoti augalai. Interjerui panaudotos „Artfiksa“ plytelės, „Vilniaus Ejotra“ dienos apšvietimo sistemos, „Domus Lumina“ žaliuzės bei romanetės, įmonės „Interjero linija“ sukurtos sienų ir grindų dangos. Klinikų funkcionalumui užtikrinti panaudoti bendrovės „E-durys“ produktai, taip pat „Corian“ stalviršiai ir paviršių dangos, „Salda“ vėdinimo sistemos. Iš 26 darbų kompetentinga ekspertų komisija išrinko šešis geriausius, kurie labiausiai atitiko pasirinktus vertinimo kriterijus: universalų dizainą, inovatyvumą, energijos pusiausvyrą, estetiškumą, praktiškumą, efektyvumą, funkcionalumą, valdymo patogumą ir pažangių technologijų panaudojimą. Komisijos, kurią sudarė architektas Vidmantas Kančiauskas, neurologė ir estetinės medicinos gydytoja Hilda Ivanauskienė, architektė Skirmantė Kubiliūtė-Deniušienė, architektas Vilius Adomavičius, architektas Ignas Kalinauskas bei architektė, urbanistė Audronė Paulauskienė sprendimu išrinkti šie šeši geriausi konkurso „Išmani klinika: futurizmas šiandien“ projektai.

ARCHITEKTĖS EDITA URBANAVIČIŪTĖ IR UGNĖ GUDIŠKĖ Architektės teigia, kad pagrindinė jų „ateities klinikos“ idėja yra sukurti miesto centre oazę, kurioje pacientas jaustųsi tarsi atitrūkęs nuo realybės, galėtų atsipalaiduoti ir atrasti save. Bandydamos pakeisti nusistovėjusį požiūrį į kliniką, jos pagrindine interjero koncepcija pasirinko centrinėje klinikos dalyje sukurtą sodą po atviru dangumi. Likusios erdvės planuojamos aplink šį centrinį stiklinį akcentą. Lenktos formos bei natūralių tonų medžiagos suteikia interjerui jaukią, estetišką ir komfortišką atmosferą. Pasitelkiant inovatyvius interjero sprendimus – vamzdinius reflektorius, nematomas duris, modernius dizainerių baldus ir žalias sienas – „klinikos“ paskirtis įgavo naują bei modernų įvaizdį. Klinikoje numatytos specialisto patalpos, bendra zona su registratūra bei jogos ir grupinių užsiėmimų patalpa. Ypatingas dėmesys skiriamas kliento patogumui. Jis sukuriamas pritaikius modernias planšetes ir galimybę pacientams prisiregistruoti bekontakčiu būdu.

INTERJERO DIZAINERĖ EIVINA LAZICKAITĖ Ateities klinika „Water spa’ce“ projektuojama kitoje planetoje. Vystoma utopinė idėja, kai žmonės turės galimybę perkelti savo poilsį į dar neapgyvendintas vietas. Ši dienos klinika orientuota į žmogaus vidinį pasaulį, kūno ir minčių reabilitaciją, pasitelkiant tylos, šviesos ir vandens terapiją. Pandeminis laikotarpis išryškino stiprėjantį visuomenės poreikį rasti įvairių galimybių izoliuotis, ugdyti savęs pažinimą ir harmoningą buvimą su savimi. Todėl sukurta pabėgimo vieta, kurioje kuo daugiau erdvės skiriama vienam asmeniui – didesni atstumai ir skirtingi patalpų lygiai padeda išlaikyti atskirtį. Interjero erdvė kuriama pasitelkiant architektūrines pastato formas, švieslangius, įvedami natūralaus akmens (meteoritų) luitai. Taip naikinama riba tarp vidaus ir išorės. Kiekvienas interjero kampas apgalvotas remiantis simetrijos ir kompozicijos taisyklėmis, bandant išgauti įdomesnius, netikėtus kinematografinius vaizdus.

„AIAI ARCHITECTS“ Ateitis neatsiejama ne tik nuo inovacijų, bet ir nuo naujų iššūkių. Vienas jų – nuolat auganti sausumos urbanizacija. Būtent ši globalinė problema ir padiktavo pagrindinę „AIAI Architects“ projekto koncepciją – kliniką ant vandens. „Aqua Clinic“ – mobili, modulinė, plūduriuojanti erdvinė sistema, kuri, atsižvelgiant į poreikį, gali prisijungti arba atsiskirti nuo kitų segmentų. „Y“ raidės tipo struktūrinis elementas gali būti ir visiškai savarankiškas vienetas, ir bendra klinikos dalis. Tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, nes kiekvienas blokas gali būti izoliuotas. Projektuojamas objektas autonomiškas, naudojantis atsinaujinančius energijos šaltinius. Ant stogų numatytos saulės plokščių elektrinės ir vėjo jėgos varomi energijos generatoriai. Objekte diegiama kruizinių laivų vandens valymo ir filtravimo technologija. Objekto valdymas visiškai automatizuotas, naudojant autopiloto ir dirbtinio intelekto funkcijas. Pastato viduje veikia „vidinio valdymo wi-fi“ sistema, todėl mobiliosiomis programėlėmis galima valdyti šviesą, garso aparatūrą, saulės patekimą ir kt. Interjero koncepcija paremta siekiu išryškinti ir akcentuoti objektą supančią bei pro vitrinas atsiveriančią aplinką – vandenį. Taip raminantis vanduo tampa neatskiriama interjero dalimi. Jame išmanumas grindžiamas ne tik naujausiomis technologijomis, bet ir tvariomis, ekologiškomis medžiagomis, ergonomiškais sprendimais bei baldais.

STUDIJA „KAI DSGN&ARCH“ Kuriant išmanią, modernią ir unikalią ateities klinikos architektūrą, jos interjerą, į galvą natūraliai ateina geometrinės formos, ženklo įvaizdžio pastatas. Paprastų formų kombinacija sukuria grafiką. Visa tai virsta į vieną lengvą, aiškų bendros koncepcijos pavadinimą – „yu“. Žodis „yu“ yra angliškojo „you“ atitiktis, reiškiantis „Tu“. Tiesiog TU ir viskas apie TAVE. Buvimas su savimi, savyje – laikas, skirtas sau. Tai pagrindinė sukurtos klinikos architektūros ir interjero sąveikos mintis. Todėl suprojektuotas paprastas ir patogus klinikos scenarijus, leidžiantis mėgautis reikiama procedūra, turėti savo atskirą erdvę (kambarį), užsiimti meditacija, joga, ilsėtis ir, kai norisi – pabendrauti. Pasirinkta pastato projektavimo vieta – ant vandens, vandenyno pakrantėje, saloje – neatsitiktinė. Vandens apsuptis ramina, salos vaizdinys leidžia pajausti, kad tikrai esi tik su SAVIMI – negyvenamoje Žemės vietoje. Taip sukuriamas futuristinis klinikos įvaizdis, iš pirmo žvilgsnio nesuvokiamas, apčiuopiamas pritaikius išmaniąsias technologijas.

INTERJERO DIZAINO STUDIJA „BLOOM HOUSE“ Emocinės sveikatos centras „Uždara visata“ Visiems reikalinga tinkama aplinka, kurioje būtų galima nurimti, atsipalaiduoti, nors trumpam užmiršti kasdienius rūpesčius ir sugrįžti į save. Gamta, tekantis vanduo, medžiai, paukščių čiulbėjimas ir gaivus kvapas – tai vieta, kurioje sustoja laikas ir galima lengviau stebėti savo jausmus ir mintis. Tokioje vietoje įsikūrusi išmani klinika padės mums pasirūpinti savo emocine sveikata. Emocinės sveikatos centras „Uždara visata“ suvienija „futurizmą“ – išmaniąsias technologijas ir „šiandieną“ – žmogų. Atskirų kupolų (planetų) išsidėstymas aplink pagrindinį registratūros pastatą („Saulę“) leidžia klientams jaustis saugiai ir turėti savo privačią uždarą erdvę, bet kartu dėl didelių stiklinių konstrukcijų ir atveriamų terasinių durų susilieti su gamta. Kiekvienas kupolas – tai atskiros planetos su savo individualiu interjero išpildymu, kuriame įrengta mažytė SPA zona su burbuline vonia ir masažo stalu. Sveikatingumo centras sudarytas iš septynių atskirų patalpų. „Saulė“ – pagrindinis didžiausias kupolas – sudarytas iš dviejų dalių: viršutinė stiklinė ir vidinė uždaroji dalis. Šiame pastate įsikūrusi registratūra, sanitarinis mazgas, specialistų kabinetas ir ramybės oazė. Iš „Saulės“ pro atskirus išėjimus galima patekti į individualius apartamentus. Apartamentai realizuoti kaip atskiros planetos: Merkurijus, Venera, Marsas, Saturnas, Jupiteris, Neptūnas. Visa tai įsikūrė gyvybingoje Žemėje.

STUDIJA „ARCHIHAUZAS“: LINA BALBATUNOVA IR PAVELAS BALBATUNOVAS Europoje įsivyraujant naujojo bauhauso nuotaikoms ir idėjomis, studijos „Archihauzas“ atstovai siekė atkreipti dėmesį į žmogaus poveikį gamtai. Jų koncepcija orientuojasi į gamtos arealų susmulkinimo problemą. Šia išmanios klinikos koncepcija siekiama sujungti žmogaus ir gyvūnijos poreikius, sukurti saugią zoną laukiniams žvėrims judėti ir būti netrukdomiems žmonių. Gydomi pacientai tampa nepastebimais stebėtojais terapijos kabinetuose, taip atrasdami didesni ryšį su gamta ir jos teikiamais pojūčiais. Klinikos koncepcija siekiama sugrąžinti žmogaus ryšį su savimi, pajusti savo kūną ir jį suprasti. Didelė dalis žmogaus ligų kyla iš užgniaužtų emocijų ir savo kūno nesiklausymo. Išjausti savo kūną padeda penki pojūčiai – skonis, kvapas, rega, klausa, lytėjimas – ir šalčio / karščio terapija, meditacija. Žmogui susikoncentruoti į vieną pojūtį padeda sukurta atmosfera, todėl dalis terapinių užsiėmimų vyksta tamsoje, esant tam tikrai temperatūrai. Užtikrinti šiuos pojūčius padeda išmaniosios technologijos ir kokybiški produktai.

GEOTEC, AVENIDA, TIOGA Betonas jau tapo įprasta medžiaga mūsų butų, biurų, viešbučių, restoranų ir pasažų interjeruose. Pilki sienų ir grindų atspalviai prikausto dėmesį industrinėse erdvėse, loftuose ir yra tapę sprendimu, kurį dievina minimalistai bei vertina interjerų dizaineriai.

Ištisinės pigmentacijos akmens masės plytelės, imituojančios betoną ir akmenį, leidžia sukurti įdomų ir madingą interjerą, o taip dekoruotos sienos tampa idealiu fonu paprastoms baldų formoms, įdomiems įrangos elementams ir spalvingiems priedams. Naujausiose kolekcijose siūlomos trijų formatų plytelės (30 x 60 cm, 60 x 60 cm, 120 x 60 cm) ir trys pilkos spalvos, pastaraisiais sezonais vienos madingiausių interjero dizaine, atspalviai. Kolekcijos GEOTEC, AVENIDA ir TIOGA, visos masės pigmentacijos plytelės, yra puikus pasirinkimas įvairiausioms erdvėms ir patalpų dalims. Jas galima naudoti

GEOTEC

Paviršiaus tipas: natura, lappato mat Technologija: glazūruota akmens masė Visos masės pigmentacija Paskirtis: vidus, laukas, virtuvė, vonia, svetainė, miegamasis, holas, prieškambaris, koridorius, laiptai, balkonas, terasa, fasadas, viešojo naudojimo objektas, prekybos objektas, baseinas Kolekcijoje taip pat yra pakopos 30 x 120 cm, 30 x 60 cm ir grindjuostės 8 x 60 cm.

Pamatykite daugiau: www.nowa-gala.com.pl ir www.cerrad.com

ant sienų, grindų, labai drėgnose vietose, patalpų viduje ar išorėje. Išskirtinis jų atsparumas ir puikios eksploatacinės savybės leis džiaugtis nepakartojamu stiliumi bet kurioje erdvėje. Inovatyvus gamybos būdas suteikė GEOTEC, AVENIDA ir TIOGA kolekcijų plytelėms, palyginti su kitomis, vieną didelį pranašumą – aukščiausią atsparumo trinčiai klasę PEI V. Ką tai reiškia? Reiškia, kad jos idealiai atitinka statybinių investicijų rinkos poreikius, visur, kur numatomas intensyvus pėsčiųjų eismas: prekybos pasažuose, geležinkelio stotyse, gyvenamuosiuose pastatuose, viešojo naudojimo vietose.

AVENIDA, TIOGA

Paviršiaus tipas: natura, lappato Technologija: glazūruota akmens masė Visos masės pigmentacija Paskirtis: vidus, laukas, virtuvė, vonia, svetainė, miegamasis, holas, prieškambaris, koridorius, laiptai, balkonas, terasa, fasadas, viešojo naudojimo objektas, prekybos objektas, baseinas Kolekcijoje taip pat yra pakopos 30 x 120 cm, 30 x 60 cm ir grindjuostės 8 x 60 cm.

ARCHITEKTŪRA

DRUSKININKUOSE DURIS ATVĖRĖ

PIRMOJI KURORTINĖ DARBO ERDVĖ „TECH SPA“

Druskininkai jau seniai yra įgavę kurorto ir tobulos vietos poilsiui statusą, tačiau dabar į šį miestą jau galima perkelti ir savo darbo vietą. Čia duris atvėrė unikali „co-working“ ir „co-living“ erdvė „Tech Spa“. „Tech Spa“ įsikūrė prie pat Druskonio ežero. 1000 m2 ploto pastate jau įrengti viešbučio ir hostel tipo kambariai, kuriuose gali apsigyventi iki 52 svečių. Dalis viešbučio tipo kambarių suprojektuoti su balkonais, vaizdu į Druskonio ežerą, kita dalis – hostel tipo kambariai – pritaikyti didesnėms kompanijoms, šeimoms ar draugų būriams, kur įsikurti galima 8-viečiuose, 6-vietietyje arba 4-vietyje kambariuose. Apatinėje pastato dalyje įsikūrė jauki bendradarbystės erdvė, kurioje vienu metu gali dirbti iki 47 žmonių. Be to, joje įrengti net penki susitikimų kambariai. Taip pat vietą rado didelė, erdvi virtuvė, kurioje po darbo galės burtis ir laiką leisti bendruomenės nariai. Pastatas turi didelę terasą ant stogo, kuris skirtas „Tech Spa“ bendruomenei.

i PAVADINIMAS: „co-working“ ir „co-living“ erdvė „Tech Spa“

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Artstata“

ADRESAS: V. Kudirkos g. 33, Druskininkai

AUKŠTŲ SKAIČIUS: 3

VYSTYTOJAS: UAB „Techzity“

STATYBŲ PRADŽIA: 2020 m. II ketvirtis

ARCHITEKTAI: UAB „A2SM“ (Aurimas Sasnauskas, Greta Frišmantaitė-Gudaitienė, Greta Dailydaitė)

STATYBŲ PABAIGA: 2021 m. II ketvirtis

ARCHITEKTŪRA

TOBULAS BALANSAS TARP DARBO IR POILSIO „Tech Spa“ Druskininkuose yra pirma tokio pobūdžio funkcionali bendradarbiavimo erdvė kurortiniame Lietuvos mieste. „Šio projekto sumanymas – ne tik pasiūlyti kitokių erdvių, kuriose gyvename ir dirbame, koncepciją, bet tuo pačiu kviesti pasižiūrėti į Druskininkus kitaip. Kaip į kurortinį miestą, kuriame ne tik galima praleisti savaitgalį, bet ir suderinti poilsį su darbu“, – pasakoja „Tech Spa“ projekto vystytojas D. Žakaitis. Kad buvo įdomu dirbti su tokios tipologijos pastatu, projekto vystytojui antrina ir bendradarbiavimo erdvės architektai. „Užsakovo noras buvo sukurti naujo tipo funkciją – viešbutį su darbo erdve. Tokia funkcija populiarėja Vakaruose, tačiau Lietuvoje ji dar nauja“, – pasakoja projektui vadovavęs architektas Aurimas Sasnauskas.

Apatiniame „Tech Spa“ aukšte sukurtoje bendradarbystės erdvėje ir poilsio zonoje kurortinę nuotaiką skleidžia apšvietimo sprendimų bendrovės „Gaudrė“ parinkti skandinavų gamintojo „Wästberg“ pakabinami šviestuvai „w171 Alma“, staliniai šviestuvai „w127 Winkel“ bei „Vindo“ serijos šviestuvai „Linea“, o bendro gyvenimo erdvėms žaismingumo teikia rankų darbo stiklo šviestuvai „Flos Mini Glo-Ball“, taip pat miegamuosiuose parinkti skaitymui skirti sieniniai „Wästberg“ šviestuvai „w182 Pastille“ ir „Helestra Place“.

„Tech Spa“ projektas nuo šiol leidžia pasimėgauti idealiu balansu tarp darbo ir poilsio – dirbti bendradarbystės erdvėje ir gyventi patogiuose apartamentuose miesto centre. Neabejotinai, ši erdvė taps dar neatrasta ir unikalia vieta darbo išvykoms Lietuvoje. „Vienas didžiausių iššūkių – tokio tipo pastato rekonstrukcija. Turėjome užmojų patalpas iš pagrindų atnaujinti, tačiau stengėmės neignoruoti esamo pastato estetikos: viduje ten, kur galėjome, palikome senas terasines grindis, seną granitinio tinko apdailą, minimaliai keisdami pastato fasado išraišką, išsaugojome jo estetiką“, – atskleidžia darbo specifiką architektas. A. Sasnauskas akcentuoja, kad, vykstat projektui, užsakovas pageidavo ne tik išnaudoti esamus pastato sutapdintuosius stogus terasoms, bet ir sutvarkyti vidinį kiemą: vietoje garažo įrengti kavinę, o visą kiemą paversti gyva erdve. Pastatas išsiskiria unikaliomis detalėmis, kurios daro erdves dar jaukesnes ir pritaikytas darbui, poilsiui bei kūrybai. Jo sienas papuošė garsių Lietuvos menininkų darbai, erdvėms suteikdami savitumo ir bendrystės jausmo.

ARCHITEKTŪRA

38 PASTATAS PROFESIONALIAI REKONSTRUOTAS IŠSAUGANT AUTENTIKĄ Kad būtų įgyvendintas „Tech Spa“ konceptas ir sukurtos modernios erdvės darbui bei gyvenimui patogiuose apartamentuose, miesto centre, prie Druskonio ežero, stovinčio apleisto 1000 m2 ploto pastato rekonstrukcija buvo patikėta profesionalams. Sėkmingą projekto įgyvendinimą užtikrino UAB „Artstata“ komanda. Vienas pagrindinių užsakovo pageidavimų rangovams buvo maksimaliai išsaugoti seno pastato autentiškumą, jo vertingiausias detales. Tačiau kartu buvo svarbu išlaikyti seno bei naujo stiliaus vientisumą. Tokia užduotis kėlė iššūkių pagrindiniam statybų rangovui, bet bendrovės „Artstata“ komanda rado būdų, kaip sėkmingai įgyvendinti modernius architektūrinius, konstrukcinius ar inžinerinius sprendimus ir kartu išsaugoti autentiškas pastato detales. Pavyzdžiui, išsaugota ir atnaujinta dalis senos grindų dangos „Terrazza“ dabar traukia akį sentimentus keliančia estetika, o naujai tinkuotas ir dažytas patalpų sienas kai kuriose vietose moderniai paįvairina ir puošia išsaugoti tekstūrinio tinko bei atviro mūro plotai. Prie šių architektūrinių detalių puikiai dera modernus sprendimas: užtikrinant gerą akustiką, patalpose panaudota gana nauja Lietuvoje architektų pasirinkta medžiaga – purškiamos akustinės lubos. Sename statinyje iššūkių kėlė naujos elektros bei santechnikos įrangos montavimas. Siekiant viską padaryti kokybiškai ir sukurti estetišką vaizdą, teko visą seną įrangą demontuoti ir kokybiškai bei patikimai sumontuoti visiškai naują. Įdomios užduotys pagrindinio rangovo komandai teko keičiant senų patalpų paskirtį. Pavyzdžiui, ketvirtajame pastato aukšte buvusi nenaudojama vėdinimo ir serverių patalpa paversta itin jaukiu VIP kambariu. Kitos senojo pastato patalpos tapo moderniomis erdvėmis. Pastate įrengti viešbučio tipo kambariai, dalis kurių turi erdvius balkonus – iš jų atsiveria vaizdas į Druskonio ežerą. Kiti kambariai

tapo erdvesni. Apatinėje pastato dalyje įkurdinti susitikimų kambariai ir jauki bendradarbystės erdvė. Išskirtinis atnaujinto pastatas bruožas – terasa ant stogo. Apleistas statinio stogas buvo profesionaliai rekonstruotas ir paverstas viena geriausių ir didžiausių terasų Druskininkuose, dovanojančių įspūdingą vaizdą į Druskonio ežerą. Projektas buvo įgyvendinamas sudėtingu metu, tad rangovo UAB „Artstata“ darbų eigą koregavo pandemija. Dėl karantino netgi teko stabdyti rangos darbus, vėliau susidurti su vėluojančiu medžiagų tiekimu. Tačiau profesionaliai ir moderniai organizuojant darbus tiek vietoje, tiek dirbant nuotoliniu būdu, sudėtinga situacija sėkmingai įveikta ir darbai atlikti laiku. Galutinis projekto įgyvendinimo rezultatas džiugina bendrovės „Artstata“ komandą: iš beveik nenaudojamo pastato sukurtos modernios ir įspūdingos erdvės, kurių gyventojai gali mėgautis tobulu darbo ir poilsio balansu.

ARCHITEKTŪRA

YPATINGO KOMFORTO BALDAI Druskininkuose įrengiant bendradarbystės ir bendruomeniško gyvenimo erdves „Tech Spa“, iš dalies prisidėjo UAB „Narbutas Lietuva“. Modernios paskirties darbo ir poilsio erdvėse įmonės „Narbutas Lietuva“ komanda rūpinosi komfortiškų darbo vietų įrengimu susitikimų kambariuose bei gyventojų patogumu ilsintis valgomojo zonoje. Darbo vietoms įrengti susitikimų kambariuose pasirinktos gamykloje „Narbutas“ Ukmergėje pagamintos labai patogios, ergonomiškos, ilgai sėdėti pritaikytos kėdės „Eva II“. Nuspręsta rinktis būtent šį kėdžių dizainą, nes jis maksimaliai atitiko užsakovo keltus ergonomiškumo ir patogumo reikalavimus. Kai kurioms darbo vietoms įrengti pasirinktos italų gamintojo „Diemme“ modernaus dizaino ir švarių linijų kėdės „Clop“ su ratukais. Valgomojo zonoje bendruomeniškų erdvių gyventojus džiugina italų gamintojo „Zilio A&C“ stilingos natūralios medienos kėdės „Seleri“, taip pat ir ispanų gamintojo „Enea“ plastikinės kėdės „Ema 4L“, kurios yra tvirtos ir lengvos, puikiai tinka visų tipų patalpoms ir taupo erdvę – jas galima sukrauti vieną ant kitos. „Šį projektą pavyko įgyvendinti itin sėkmingai. Džiaugiamės besitęsiančia partneryste, nes taip pat dalyvavome Vilniuje įgyvendinant „Tech Loft“ projektą. Jame irgi buvo panaudoti mūsų baldų sprendimai. Po jo iš karto prisidėjome prie bendradarbystės ir bendruomeniško gyvenimo erdvės projekto įgyvendinimo Druskininkuose“, – džiaugiasi bendrovės „Narbutas Lietuva“ rinkodaros vadovė Gabrielė Vaitonytė-Galdikienė.

LIEJAMOS GRINDYS – PAPRASTA PRIEŽIŪRA IR SAVITAS DIZAINAS Įrengiant ar atnaujinant įvairaus pobūdžio ar paskirties pastatus, svarbiausia praktiškumas ir estetika. Dažnai galvojama, kad šiuos du dalykus suderinti labai sunku, o kiekvienas komponentas atskirai, nors ir geras, tačiau kartu – geriausias tandemas. Šią taisyklę galima pritaikyti kiekvienam namų kampeliui, ne išimtis ir grindys. „Grindys turi būti atsparios dėvėjimuisi, tačiau tai nereiškia, kad jos negali būti originalios. Pasitelkę kurią nors kompanijos siūlomą grindų dizaino techniką, galite įsirengti spalvingas individualaus dizaino grindis, neaukodami atsparumo dilimui“, – teigia įmonės „Tikkurila“ rinkodaros vadovė Rūta Labeikienė. Prie Druskininkų „Tech Spa“ bendradarbystės erdvės interjero prisidėjusi UAB „Tikkurila“ tiekė tvarią ir ilgalaikę grindų dengimo sistemą. Įgyvendinant projektą buvo panaudotas epoksidinis gruntinis lakas „Tikkurila Temafloor 220W“, išsiskiriantis geru atsparumu riebalams ir tepalams. Šis produktas dažniausiai pasirenkamas drėgnam betonui dengti, nes spartina kietėjimo procesą. Tai leidžia greičiau pradėti statybos darbus. Viršutiniam grindų sluoksniui buvo panaudota epoksidinė danga „Tikkurila Temafloor P300“, kuriai būdingas itin didelis atsparumas dilimui ir plati spalvų paletė. „Ne mažiau svarbu, kad grindų dengimo sistema būtų besiūlė. Nes, kai nėra nei siūlių, nei sandūrų, nešvarumams tiesiog nėra kur kauptis. Tai ypač aktualu kalbant apie bendrąsias patalpas, kuriose gausu lankytojų. Šios grindų dangos – puikus pasirinkimas, nes jos yra ilgalaikės, patogios, estetiškai gražiai atrodo ir lengvai prižiūrimos“, – akcentuoja R. Labeikienė.

VIENAS DIDŽIAUSIŲ INDIJOS AKMENS MASĖS PLYTELIŲ GAMINTOJŲ „VARMORA GRANITO“ VILNIUJE ATIDARĖ PIRMĄJĮ EUROPOJE SAVO BIURĄ SU PREKIŲ SANDĖLIU 2021 m. sausį Vilniuje duris atvėrė Indijoje, Morbi regione, įsikūrusio akmens masės plytelių gamintojo biuras „Varmora Granito“, kuris vykdo aktyvią įmonės plėtrą Europos žemyne. „Varmora“ jungia skirtingas kultūras, požiūrius bei vertybes: du skirtingi pasauliai susilieja viename ypatingame produkte – „Varmora“ akmens masės gaminiuose. Geriausi Europos technologiniai sprendimai ir tūkstančius metų puoselėtas indiško amato meistriškumas kartu sukūrė unikalų produktą. „Varmora“ – tai šeimyninis verslas, kurio pradžia siekia 1981 m., kai didelių molio išteklių regione Morbi šeima pradėjo molinių čerpių gamybą. Trokštantis naujovių šeimos galva Ramanas Varmora išvažiavo į Europą ieškoti naujų verslo krypčių ir susižavėjo keramikinių plytelių gamyba, o išsiaiškinęs techninius procesus, vienas pirmųjų Indijoje pradėjo akmens masės plytelių gamybą. Praėjus 25 metams, devyniose didelėse „Varmora“ gamyklose gaminamos įvairių formatų akmens masės plokštės, įskaitant 120x240, 120x280 ir 160x320 cm formatus. „Varmora Granito“ yra akmens masės plytelių eksporto lyderis Indijoje. „Varmora“ gaminių dizainas atspindi indiško marmuro, brangiųjų ir pusbrangių akmenų žavesį, unikalią Indijos gamtą ir vietines spalvas. Dideli brangiųjų ir pusbrangių akmens telkiniai Indijoje tapo begaliniu įkvėpimo šaltiniu. Įmonės dizaino skyriaus darbuotojai dažnai keliauja į Radžastano valstiją, kuri yra žinoma dėl unikalaus žalio indiško marmuro išteklių, pasižyminčių ryškumu, sodrumu, spalvų ir tekstūros unikalumu. Kokybė patvirtinta Europos ISO sertifikatu „Varmora Granito“ darbo procesai ir produktai yra sertifikuoti pagal Europos (ISO) standartus. Gamyboje naudojama moderniausia Italijos staklių gamintojo „Sacmi and System“ įranga. Tai leidžia gaminti produktus nuo standartinių iki ypač didelių formatų –120x240, 120x280 ir 160x320 cm. Siekdama pateikti įvairias apdailos galimybes, „Varmora“ naudoja garsaus Ispanijos gamintojo „Vidres“ glazūrą, kurie yra lyderiai savo srityje – aukštųjų technologijų akmens masės dangose.

Susipažinti su „Varmora“ produkcija galite centriniame salone Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 42A.

UŽSAKOVŲ SVAJONIŲ IŠPILDYMAS IR GEROS EMOCIJOS JŲ VEIDUOSE – TAI, DĖL KO VERTA DIRBTI IR TOBULĖTI

REJBEN yra vienas didžiausių nestandartinių baldų gamintojų Lietuvoje. 70 proc. gaminamos produkcijos eksportuojame į Latviją, Skandinavijos šalis, Didžiąją Britaniją ir kt. Baldų gamybai naudojama laminuota medžio drožlių plokštė (LMDP) iš Vokietijos, Austrijos, Italijos, Čekijos, Lenkijos ir vidutinio tankio medžio plaušų plokštė (MDF), kurios dažomos matiniais ar blizgiais dažais, dengiama natūraliu medžio lukštu. Galima rinktis įvairią tekstūrą, o viena populiariausių – lakuotu paviršiumi dengta mediena. Naudojamos ir kitos medžiagos – dažytas stiklas, veidrodžiai, aliuminis, įvairios dekoratyvinės detalės bei gerai žinomų gamintojų furnitūra – „Blum“ (Austrija), „Hettich“ (Vokietija), „Hafele“ (Vokietija). Be išvardintų medžiagų baldams naudojame ir kitas, pagal poreikius pritaikytas, aukštos kokybės medžiagas. Individualiai suprojektuojame ir gaminame spintas, virtuvės, vonios ir kitus baldus, įvertinę patalpų matmenis, finansines galimybes ir pageidaujamą stilių – nuo klasikinių iki modernių baldų, nuo ekonominių iki sudėtingų, unikalių gaminių.

KONTAKTAI: Tel.: 861138333 | El. p.: info@rejben.eu | www.rejben.lt | www.instagram.com/rejbenfurniture

REJBEN – DAUGIAU NEI 17 METŲ AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS BALDŲ GAMYBOS PATIRTIS

I Š M A N U S I S M I E S TA S

SEPTINTĄ KARTĄ APDOVANOTI „IŠMANIOJO MIESTO“ KŪRĖJAI

I Š M A N U S I S M I E S TA S

Septintus metus žurnalo „Structum“ organizuojamas nacionalinis architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursas „Išmanusis miestas“ pasiekė kulminaciją. Birželio 16-ąją įvyko įspūdinga apdovanojimų ceremonija, kurios metu įvertinti geriausi konkurso dalyviai.

Marius Salys

ATEITIES MIESTŲ VIZIJOS – YPATINGOJE VIETOJE Konkurso apdovanojimų renginys nebe pirmą kartą vyko istorinėje ir ypatingoje vietoje – Valdovų rūmuose. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai, kadangi tai visuomet būdavo Vilniaus centras, aplink kurį formavosi Lietuvos sostinė. Renginyje, kuris vyko tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalavimų, svečiai pasitikti įspūdingu vaizdu – Valdovų rūmų kiemas virto miestu mieste. Sukurti neeilinę aplinką prireikė daugybės valandų. Specialiai šiam su „Eventum Group“ pagalba suorganizuotam renginiui iš Radviliškio buvo atvežta net 13 tonų „Klojamojiveja. lt“ išpuoselėtos natūralios žolės. Ją per dvi dienas kieme paklojo devynių žmonių UAB „Traida“ komanda. Sukurti dar egzotiškesnę ir niekada Valdovų rūmuose neregėtą aplinką padėjo UAB „Palmės Lietuvoje“ atvežti palmių medžiai, o iš UAB „Ponas Balionas“ atkeliavę milžiniški veidrodiniai balionai atspindėjo gamtos ir modernios architektūros sinergiją. „Išmaniojo miesto sąvoka plečiasi ir kinta – kasmet vis labiau atsigręžiame į gamtą, ne tik šiuolaikiškus, bet ir aplinkai bei žmogui draugiškus sprendimus. Esu įsitikinusi, kad pastatai ir technologiniai sprendimai turi prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, tvarumo, gyvenimo kokybės, o kartu ir ilgaamžiškumo didinimo. Ateities miestas neatsiejamas nuo modernių dangoraižių, tačiau pirmiausia jis pilnas gyvybės – gamtos, kurioje jaučiamės geriausiai. Jos svarba urbanistinėse erdvėse aiškiai atsispindi ir Lietuvos bei pasaulio miestų plėtros planuose. Įkvėpti šių idėjų ir simbolinės progos, svečius norėjome pasitikti kuo ypatingesnėje atmosferoje, atitinkančioje ir konkurso esmę – kurti pažangius, tvaresnei ateičiai pritaikytus sprendimus, kurie įkvėptų gyvybės miestams“, – įspūdingos apdovanojimų ceremonijos idėjos esmę atskleidė projekto „Išmanusis miestas“ sumanytoja, „Structum projektai“ vadovė Ignė Dutova.

ĮVERTINO IR PREZIDENTĖ Renginio svečiai galėjo mėgautis ne tik išskirtine atmosfera Valdovų rūmuose, bet ir sulaukė Lietuvos lyderių dėmesio. Konkurso dalyvius sveikino kadenciją baigusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad sujungiant technologijas su fantazija, keliant ambicingus ir aktualius tikslus galima sulaukti puikaus rezultato. „Taip formuojasi būsimas Lietuvos veidas, patrauklus ir šiuolaikiškas, pritaikant naujausias architektūros, inžinerijos, urbanistikos idėjas ir sprendžiant praktines užduotis. Kitaip tariant, jungiant dangų su žeme. Sveikinu ir tas septynias savivaldybes, kurių probleminės teritorijos sulaukė tiek išskirtinio dėmesio: jums neabejotinai pasisekė. Tegul visa tai virs didele paskata spręsti ir kitų panašių teritorijų problemas, galvojant apie tai, kaip šie aplinkos pokyčiai lems vietos žmonių gyvenimą, savivertę – požiūrį į save, į savo šalį“, – dalyvius sveikino prezidentė D. Grybauskaitė. Į konkurso dalyvius taip pat kreipėsi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis klausė susirinkusiųjų, kokią Lietuvą jie paliks ateities kartoms. „Dažnai norisi greičiau nueiti nuo taško A iki B. Tačiau mūsų neprisimins dėl spartos, mus prisimins dėl kokybės. Visi norės skelbti apie tokius projektus, kurie kuria epochos jausmą. Šiandien miestai turi ypatingą iššūkį. Pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvoje klestėjo priemiesčių kultūra. Labai sunku grąžinti gyvenimą į miestų centrus. Bet mums tai sekasi. Miestai vėl pildosi gyventojų, mes augame kaip valstybė. Tai bendras mūsų rezultatas. Tačiau, žvelgiant į ateitį, reikia spręsti įvairius iššūkius. Esame užsibrėžę tikslą per dešimtmetį trečdaliu sumažinti taršą miestuose, iš esmės pagerinti oro kokybę. Ir tai yra užduotis šiai kartai, kuri kuria“, – sakė ministras S. Gentvilas. Keisti Lietuvos ateitį renginio dalyviams palinkėjo ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.

„Noriu visiems palinkėti vertinti tai, ką turime“, – sakė I. Dutova

„Visais laikais nebūtinai dideliuose urbanistiniuose centruose gimdavo ir būdavo įgyvendinamos pačios įdomiausios ir inovatyvios idėjos. Noriu palinkėti, kad ir Lietuvos savivaldybės, kurios dalyvauja šiame puikiame projekte, taptų ateityje pavyzdžiu visai Lietuvai keičiant mūsų aplinką“, – sakė V. Dolinskas. Projekte dalyvavusių savivaldybių merai ne tik džiaugėsi pristatytomis ateities vizijomis, bet ir atskleidė ieškantys būdų, kaip pasiūlytas idėjas paversti realybe. „Praėjusiais metais, kai Ignalinos savivaldybė nusprendė dalyvauti „Structum“ organizuotame projekte, priėmėme tai kaip didelį iššūkį. Labai džiaugiuosi, kad visi profesionalūs ir būsimieji architektai išgirdo mūsų viltis, pamatė mūsų drąsą ir užsidegimą dalyvauti šiame projekte ne tik formaliai. Mums tai yra labai svarbu. Toms savivaldybėms, kurios dar tik svarsto, ar dalyvauti tokiame projekte, ar būti išmaniems ir kurti ateitį, galiu pasakyti – tikrai verta. Mes matome čia prasmę, todėl Ignalinos tikslas – įgyvendinti nugalėtojo projektą. Apie tai jau kalbame ir su projekto autoriumi, ir su investuotojais. Manau, kad ateitis yra puiki“, – džiaugėsi Ignalinos rajono meras Justas Rasikas. Jam antrino ir Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius. „Anykščiai žinomi kaip literatūros miestas, kultūros ir turizmo centras. Dabar galiu pasakyti, kad Anykščiai yra ir išmanus miestas. Iš dalyvių gavome net vienuolika koncepcijų. Manau, kad mes jau laimėjome, nes mūsų miestas išnagrinėtas įvairiais pjūviais tiek istoriškai, tiek urbanistiškai, architektūriškai, ekologiškai. Dabar žinome kryptį, kur turime eiti“, – sakė Anykščių rajono meras S. Obelevičius.

KONKURSE – DALYVIŲ GAUSA Jau septintajame projekto „Išmanusis miestas“ konkurse dalyvavo gausus būrys universitetų, aukštųjų mokyklų atstovų ir architektūros profesionalų – 41 komanda sukūrė net 49 projektus.

Kiti politikos atstovai džiaugėsi, kad jaunųjų architektų ir profesionalų idėjos suteikia institucijoms laisvės ne ieškoti sprendimų, o juos įgyvendinti.

Jos kūrė šiemet dalyvavusių Palangos, Anykščių, Ignalinos, Zarasų, Kauno rajono, Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybių teritorijų vizijas. Konkurso dalyviai rengė projektus taip, kad pasiūlymų sprendiniai ilgalaikėje perspektyvoje generuotų pajamas, prisidėtų prie ekonominės aplinkos gerinimo, užimtumo didinimo, socialinių problemų sprendimo.

„Parodžius, kaip viskas gali atrodyti ateityje, tie žmonės, kurie neturi laiko fantazijoms, padės idėją įgyvendinti. Būkite kantrūs. Neabejoju, kad pakeisite mūsų miestus, rajonus, o galbūt padarysite ir pokytį visame pasaulyje“, – dalyvius drąsino „Išmaniojo miesto“ vertinimo komisijos narys ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.

Konkursas sulaukė didelio stipriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų dėmesio. Jame dalyvavo komandos iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Vilniaus dailės akademijos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos.

„Kartais politikams atrodo, kad tai, ką padarė jauni ir profesionalūs architektai, yra šiek tiek pašėlę projektai, bet reikia priimti drąsius sprendimus ir laikytis tam tikros krypties. Savivaldybės keičiasi, ypač mažosios. Ir rezultatai vėliau bus akivaizdūs. Tad būkime drąsūs, bet išlikime ir savotiški, kitokie“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.

Savo vizijas pateikė ir stiprios profesionalų komandos – „DNA Studio“, kūrybinė grupė „M-pjūvis“, interjero ir architektūros studija „Šilta šiaurė“, Viktorija Gričenaitė, Viktoras Jonutis, Vaida Adomaitienė, Inga Sakauskaitė.

Projekto iniciatorė ir „Structum projektai“ vadovė I. Dutova pasidžiaugė, kad šiemetinio konkurso dalyvių darbai atspindėjo ir pasirinktą renginio koncepciją.

Kaip ir ankstesniais metais, ateities vizijų projektus palaikė architektų pasaulio ir politikos lyderiai – Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir vidaus reikalų ministerija.

„Šio „Išmaniojo miesto“ koncepciją mes pasirinkome atsisukdami į gamtą. Viskas prasidėjo iš gamtos. Taip pat ir architektai bei urbanistai vis labiau atsigręžia į gamtą. Todėl ir sukūrėme tokią sintezę, kuri sujungia praeitį – šią istorinę vietą, dabartį – architektus ir ateitį – šio renginio aplinką. Kiekviena Lietuvos savivaldybė yra apdovanota nuostabia gamta, todėl susipažinusi su visais studentų ir profesionalų darbais labai nudžiugau, kad visuose juose buvo įtraukta bei įveiklinta gamta. Todėl noriu visiems palinkėti vertinti tai, ką turime“, – sakė I. Dutova.

Konkurso partneriai savo technologijomis ir kompetencijomis padėjo paruošti ne tik teoriškai stiprius, bet ir praktiškai įgyvendinamus projektus. Prie to prisidėjo „Specializuota komplektavimo valdyba“ (ARKO), „VELUX Lietuva“, „Geopartneris“, „Traida“, „STS“, „YIT Lietuva“, „Eternit Baltic“, „PP Baltic“, „Schneider Electric“, „Projektai ir Co“, „Thermoflex izoliacija“ („Thermaflex“), „Barema rytai“, „Betono mozaika”, „Foamglas“, „Schomburg Baltic“, „Selteka“, „Samsung Climate Solutions“, „Hydro Building Systems WICONA“, „Technonicol“.

APDOVANOJO GERIAUSIUS Pateikti projektai buvo vertinami už geriausią architektūrinę koncepciją, geriausią urbanistinę koncepciją, geriausią inžinerinį sprendimą ir geriausią architekto ambiciją. Kiekvienoje kategorijoje buvo išrinktas nugalėtojas, išsiskiriantis savo idėjų originalumu, atlikimo kokybe ir sprendimų pagrįstumu. Geriausi studentų darbai buvo įvertinti trimis prizinėmis vietomis. Atskiroje kategorijoje įvertinti profesionalų darbai. Pateiktus darbus šiemet vertino itin kompetentinga komisija. Ją sudarė Artūras Blotnys (UAB „Miesto plėtra“ vyriausiasis architektas), Dovydas Kaminskas (Tauragės rajono meras), Edita Meškauskienė (Mineralinės vatos gamintojų asociacijos (MVGA) prezidentė), Gintaras Čaikauskas (architektas, profesorius), Kęstutis Vanagas (darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas), Mindaugas Skrupskelis (architektas, „Zhoyu“ Šanchajuje dizaino vadovas), Tomas Gudaitis (UAB „Projektai ir Co“ vadovas), Jūratė Paragytė (Utenos r. savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė), Asta Rokickienė (architektė, urbanistė), Živilė Šimkutė (urbanistikos ir strateginio planavimo biuro „Mash Studio“ partnerė), Agneta Ladek (Vidaus reikalų ministrės patarėja) ir Mindaugas Statulevičius (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas). Iškilmingos ceremonijos metu atskleisti didžiausio įvertinimo sulaukę geriausi projekto darbai. I VIETA STUDENTŲ KATEGORIJOJE Geriausios koncepcijos apdovanojimas studentų kategorijoje atiteko VGTU auklėtiniui Aisčiui Stalaučinskui. Jis, vadovaujamas Lino Naujokaičio, suprojektavo Ignalinos r. Lietuvos žiemos sporto centro kompleksą ir gretimas teritorijas. Būtent šios teritorijos atgimimas suvokiamas kaip pirmasis žingsnis Ignalinai tampant tarptautinės reikšmės kurortu, galinčiu pasiūlyti ne tik gražią gamtą, bet ir išskirtinės kokybės paslaugas. Todėl ir į šį projektą žvelgta ne lokaliai, o globaliai analizuojant teritorijos problematiką. Už šį darbą A. Stalaučinskas apdovanotas „Stuctum“ įsteigtu 3 tūkst. eurų vertės piniginiu prizu. II VIETA STUDENTŲ KATEGORIJOJE Antroji vieta studentų kategorijoje ir „KESKO Senukai“ įsteigtas 2 tūkst. eurų vertės piniginis prizas atiteko VGTU komandai – Audronei Pakalniškytei, Skaidrai Petkevičiūtei, Augustinai Račkovskytei ir Matui Štrėmui. Jie, vadovaujami Sauliaus Motiekos, Raimund Stupak, Rolando Paleko ir Arnoldo Gabrėno, suprojektavo Palangos Rąžės upelio prieigas nuo Baltijos jūros iki Žirgų tako. Šis projektas išsiskiria tuo, kad siekiant sustiprinti ryšį tarp Rąžės upės šiaurinio ir pietinio kranto yra projektuojami nauji vertikalūs ryšiai

tarp gyvenamųjų kvartalų ir Rąžės upelio prieigų. Tokiu būdu siekiama gamtinį potencialą turinčiam Rąžės ruožui suteikti aukštesnį lygmenį bendroje erdvių sistemoje. III VIETA STUDENTŲ KATEGORIJOJE Trečioji vieta ir „KESKO Senukai“ įsteigtas 1 tūkst. eurų vertės piniginis prizas atiteko kitai VGTU komandai – Vytautui Jaručiui, Dovydui Sirvydžiui ir Taly Meytin. Ši komanda, kartu su vadovų Dalios Dijokienės, Dianos Poškienės, Audriaus Ambraso ir Donaldo Trainausko pagalba, taip pat projektavo minėtąsias Palangos Rąžės upelio prieigas nuo Baltijos jūros iki Žirgų tako. Jų projektas išsiskyrė pasiūlytomis teritorijos įveiklinimo idėjomis. Pagal projekto koncepciją prie to prisidėtų miesto svečiams atviras bendruomenės centras, informacinis centras „Miesto vartai“ bei vilų kvartalas „Kultūros sala“. I VIETA PROFESIONALŲ KATEGORIJOJE Ekspertų vertinimu, iš visų dalyvavusių profesionalų komandų geriausią darbą sukūrė „DNA Studio“. Antanas Dominas, Goda Žukaitė ir Algirdas Rasimavičius pasiūlė ateities viziją Anykščių r. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus teritorijai ir už tai buvo apdovanoti „Structum projektai“ įsteigtu 4 tūkst. eurų vertės piniginiu prizu. Kokybiškas teritorijos sutvarkymas pateiktas kaip pagrindinis prioritetas. Projekte pasiūlyta atnaujinti pagrindinius patekimus į muziejaus teritoriją iš Muziejaus gatvės bei nuo miesto centro pusės, taip pat demontuoti teritoriją juosiančią tvorą, taip formuojant atviresnės miestui erdvės įvaizdį. Projekto autoriai taip pat pasiūlė planą, kaip sutvarkyti renginiams skirtą vietą bei apžvalgos aikštelę. PORTALO „STRUCTUM.LT“ NOMINACIJA UŽ DAUGIAUSIA ŽIŪROVŲ BALSŲ Geriausią darbą galėjo išrinkti ir portalo „Structum.lt“ skaitytojai. Jie po įtempto ir permainingo balsavimo labiausiai patikusiu darbu išrinko VGTU studentų Jovitos Brinkevičiūtės ir Karolio Petrušio projektą. Jų pasiūlyta idėja, kaip renovuoti buvusio spirito fabriko teritoriją Vilkaviškio mieste, surinko daugiau kaip 4 tūkst. skaitytojų balsų – kone tūkstančiu balsų daugiau už artimiausius varžovus. VGTU atstovai pasiūlė paversti buvusio spirito fabriko teritoriją daugiafunkce, aktyvesne bei labiau naudojama vieta tiek turistams, tiek vietiniams miesto gyventojams. Pagal projektą naujos gyvybės minimai teritorijai įpūstų Lietuvoje retas objektas – oranžerija. Už šį darbą VGTU komandai įteiktas įspūdingai atrodantis „Gaja Decor“ terariumas su užmigdytu bonso medžiu ir kitos partnerių įsteigtos dovanos.

GERIAUSIAS INŽINERINIS SPRENDIMAS Iš daugybės darbų išrinktas ir geriausias inžinerinis sprendimas. Jį šiemet parengė studentų komanda iš VGTU – Vytautas Jarutis, Konstantin Sergijenkov, Dovydas Sirvydis ir Taly Meytin – užėmusi ir trečią vietą studentų kategorijoje už Palangos Rąžės upelio prieigų projektą. IŠRAIŠKINGIAUSIA ARCHITEKTO AMBICIJA Išraiškingiausia architekto ambicija šiemet pripažintas VGTU studentės Karolinos Martinkėnaitės darbas. Ji parengė buvusio gamybinio-administracinio pastato vakarinėje Ignalinos dalyje prie Gavio ir Gavaičio ežerų projektą. Jos projektuojama teritorija išnaudoja joje augančius medžius ir reljefą, o pasiūlytas sprendimas išsiskiria ne tik savo architektūra, bet ir papildo aplinką – virsta takų bei reljefo tąsa. GERIAUSIA URBANISTINĖ KONCEPCIJA Apdovanojimas už geriausią urbanistinę koncepciją atiteko KTU komandai – Karoliui Lasiui, Gediminui Viliūnui, Modestui Petkui, Kristinai Marcinkutei ir Adrijai Vilkauskaitei. Jie, kuruojami Odetos Viliūnienės, parengė Kačerginės ir Zapyškio susisiekimo tąsos vystymo projektą. Kompetentingos komisijos narius sužavėjo projekto idėja sujungti Kulautuvą ir Zapyškį pastovia jungtimi į pilną Kaunas – Kulautuva – Zapyškis (arba atvirkščiai) grandinę, taip suteikiant žmonėms galimybę lengvai cirkuliuoti tarp šių teritorijų.

PARTNERIŲ APDOVANOJIMAI Specialiuosius prizus už geriausią produktų integraciją į projektą įsteigė ir konkurso partneriai. „YIT Lietuva“ įvertino VGTU atstovų Agnės Antanavičiūtės, Ievos Augustinaitės, Gretos Kišiūnaitės ir Indrės Meidutės darbą. Merginų komanda pateikė sprendimą senosios Anykščių ligoninės ir buvusios gaisrinės teritorijai. Projektuojant atsižvelgta į žmonių gerovę ir gamtinę aplinką: pasiūlyta naujų viešųjų erdvių, taip pat architektūra, kuri pritrauktų gyventojus ir pagerintų miesto ekonominę ir socialinę situaciją. Apdovanojimą įsteigę „Schneider Electric“ savo simpatijas išreiškė KTU auklėtiniams Tautvydui Zykevičiui, Gintarei Pociūtei, Marijai Gaidukevičiūtei, Martynui Stakvilevičiui, Dominykui Bartaškai ir Kornelijai Valuckaitei. Ši komanda pasiūlė koncepciją Lietuvos žiemos sporto centro kompleksui ir gretimoms teritorijoms Ignalinoje.

Teritorijos tvarkymo koncepcija yra grindžiama saugomomis ir naujai kuriamomis zonomis. Projekte kuriami trys nauji pagrindiniai ryšiai. Pirmasis ir pats svarbiausias – jungiamoji aikštė tarp pagrindinės šiaurinės sklypo gatvės ir pietuose esančio ežero. Antrasis ryšys yra tarp naujojo ir senojo žiemos sporto centrų, o trečiasis takas projektuojamas vakarinės kalvos papėdėje. Renginio dalyviai galėjo susipažinti su visais konkurso darbais – jie buvo pateikti ant tam specialiai įrengtų molbertų. Konkurso dalyviai džiaugėsi ne tik skirtomis nominacijomis, bet ir renginio partnerių įsteigtomis dovanomis. Tuo pasirūpino „Huawei“, „Ginalas interjeras“ („Iitala“), „Inesos gėlės“, „Kavos sinergija“, „Senukai“, „Smiltynės jachtklubas“, „Gaja Décor“, vandenlenčių parkas „Elev8 Cable Park“, „Kvapai verslui“, „Neregėta Lietuva“, „Smells like Spells“, „Ehusk“, STS, „Schneider Electric“ ir UAB „Virkida“. Po apdovanojimų ceremonijos svečiai mėgavosi gyva muzika – Valdovų rūmuose jautrų pasirodymą surengė Linas Adomaitis su grupe. Tuo, kad scenos technika veiktų nepriekaištingai, o garsas ir šviesa būtų aukščiausios kokybės, pasirūpino UAB „Scenos techninis servisas“. Šventiniu dekoru ir puokštėmis konkurso nugalėtojams pasirūpino UAB „Inesos gėlės“, ypatingas vaišes paruošė „Kavos energija“ ir „Skonio slėnis“, o gėrimus tiekė „Henkell“. Kad šventė būtų ne tik įspūdinga, bet ir patogi, užtikrino ant natūralios žolės pastatyti UAB „Liramta“ baldai.

Nors septintą kartą vykęs projektas „Išmanusis miestas“ pasibaigė, jau šį rudenį jis pakvies jaunuosius talentus ir užgrūdintus architektūros vilkus į naują konkursą ateities miestų vizijoms kurti.

I Š M A N U S I S M I E S TA S

www.baremarytai.lt

S TAT Y B A

ŽALIOJI STATYBOS KRYPTIS: BE TARŠOS IR BE TRIUKŠMO

S TAT Y B A

Pasaulio miestai dramatiškai auga, o jų plėtra kelia klimato kaitos problemų. Statybų aikštelėse dirbanti triukšminga technika degina taršius iškastinius degalus, statybinių medžiagų pramonės gamyklos išmeta į aplinką daug anglies dvideginio (CO2), o eksploatuojami pastatai eikvoja per daug energijos. Statybų pramonei tenka apie 39 % viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Europos, Skandinavijos, JAV ir viso pasaulio pažangiausi miestai žengia prie ekologiškos statybų pramonės, kuriai būdingos aplinkai nekenksmingos medžiagos, statybų aikštelės be išmetamųjų teršalų ir išmanūs, tvarūs, energiją taupantys pastatai.

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė

GATVĖSE – ORAS, PAVOJINGAS SVEIKATAI Vieno sparčiausiai augančių pasaulio miestų Honkongo gyventojai kenčia dėl daugybės triukšmingų ir miesto orą teršiančių statybviečių. Dulkės, blogas kvapas ir triukšmas, sklindantis iš Honkongo statybos aikštelių dažnai yra nepakeliama daugumai miesto gyventojų – ypač karštą, tvankią vasarą. Žiemą ir vasarą ore tvyro statybų dulkės ir dvokia dyzelinu. Triukšmas toks, kad pėstieji dažniausiai turi naudoti ausų kamštelius, ne tik užsidengti burnas kaukėmis. Honkonge nėra lengva išvengti statybų rajonų, nes miestas sausakimšas. Statybų technika, naudojanti iškastinius degalus statybvietėse, ne tik kelia nepatogumų miesto gyventojams, bet didelė oro tarša azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis kelia pavojų jų sveikatai.

Honkongas daug vilčių deda į energetikos naujoves. Pavyzdžiui, siekiama statybos aikštelėse visiškai atsisakyti dyzelino. Pagrindinis Honkongo statybos rangovas „Gammon Construction“ pradėjo bandyti techniką su ličio jonų baterijomis. Energetikos įmonė „Ampd Energy“ kuria ir gamina energijos kaupimo sistemas. Jos akumuliatorių sistema „Each Enertainer“ yra ličio jonų baterija ir pirmoji pasaulyje energijos kaupimo sistema (ESS), sukurta specialiai darbui statybose. Ji gali „maitinti“ energija sunkiąją techniką, pavyzdžiui, bokštinius kranus. Šis elektrinis energijos šaltinis nenaudoja iškastinio kuro, o tai sumažina CO2 išmetimą statybvietėje daugiau nei 80 %. Kompaktiška akumuliatorių sistema nekelia triukšmo ir vibracijos.

Honkongo vyriausybė pernai įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją, dekarbonizuodama energetikos sektorių, pagerindama pastatų energinį efektyvumą ir sumažindama transporto taršą.

S TAT Y B A

MIESTAI RENKASI EKOLOGIŠKAS STATYBAS 22019 m. Norvegijos sostinė Oslas pirmoji pasaulyje pademonstravo statybų aikšteles be oro taršos, naudodama elektrines mašinas. Atsisakius iškastiniu kuru varomos įrangos viename projekte, sutaupyta 35 000 litrų dyzelino ir CO2 išmetimas sumažintas 92 500 kilogramų. Apskaičiuota, kad Norvegijoje technika, išskyrus automobilių kelių transportą, per metus išmeta 1 mln. tonų CO2 , Europoje – 100 mln. tonų. Osle ši emisija sudaro 7 % visų miesto išmetamųjų teršalų

Norvegijoje viešasis sektorius yra didžiausias šalies statybų užsakovas, todėl daro didelę įtaką rinkai, keldamas griežtus reikalavimus projektuotojams, rangovams ir tiekėjams. Valstybės parama netaršiai technikai įsigyti ir žaliosios elektros energijos infrastruktūros plėtrai bei viešųjų pirkimų nuostatos skatina įmones prisiimti dalį finansinės rizikos, susijusios su aplinkosauga ir mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų kūrimu, jų bandymu ir įvedimu į rinką.

Norvegijos miestų savivaldybės iškėlė griežtus aplinkosaugos ir taršos mažinimo reikalavimus statybvietėms – pasiekti nulinę CO2 emisiją per 10 metų. Septyni didieji šalies miestai, kuriuose gyvena daugiau kaip 1,4 mln. gyventojų (27 % Norvegijos gyventojų), nusprendė, kad nuo 2030 m. visose statybvietėse bus draudžiamas teršalų išmetimas. Prie Oslo prisijungė Bergenas, Trondheimas, Stavangeris, Dramenas, Trumsė ir Kristiansandas, siekiantys dekarbonizuoti statybvietes. Jau nuo 2021 m. savivaldybių vystomuose statybos projektuose atsisakoma iškastinio kuro: statybvietėse turi būti naudojama tik elektra arba biodyzelinu varoma technika. Iki 2025 m. savivaldybių finansuojami statybos darbai turi pasiekti nulinę CO2 emisiją, o nuo 2030 m. tiek viešosios, tiek privačios statybos aikštelėse bus leidžiama naudoti tik vandeniliu arba elektra varomą techniką. Norvegijos miestų savivaldybės iškėlė griežtus aplinkosaugos ir taršos mažinimo reikalavimus statybvietėms – pasiekti nulinę CO2 emisiją per 10 metų.

S TAT Y B A

ŠVARIOS TECHNOLOGIJOS: GALINGUMO IR KAINOS IŠŠŪKIAI Norvegija žavi ateities ekologiškos statybos pramone, bet Oslo perėjimas prie jos yra šiek tiek lengvesnis, palyginti su kitais miestais, nes jis 98 % elektros energijos pasigamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, hidroenergijos. Griežti Oslo ekologiniai reikalavimai rangovams atvėrė kelią technikos gamintojams ir tiekėjams kurti elektrinius ekskavatorius, maišytuvo būgnus betonvežiams sunkvežimiams ir kitą su elektros baterijomis veikiančią techniką.

Kiti Europos miestai irgi imasi lyderio vaidmens, mažindami taršą statybų sektoriuje. Suomijos miestų tikslas – nuo 2025 m. 100 % statybų aikštelių be CO2 teršalų išmetimų. Šalis siekia, kad nuo 2030 m. bent 50 % naudojamo kuro sudarytų elektra, biodujos ar vandenilis. Stokholmas ir Amsterdamas taip pat remia bandomuosius projektus ir įtraukia ekologijos kriterijus į savo viešųjų pirkimų strategiją.

Tačiau, norint patenkinti didelį energijos poreikį, reikia naujų technologijų. Turi būti sukurta pakankamai galinga elektrinė technika ir jai energiją tiekiantys šaltiniai, o tai – nemenkas iššūkis, kuriam įveikti reikia laiko. Jau atsiranda inovatyvių energijos kaupimo baterijų ir mobiliųjų įkrovų sprendimų, tačiau kai kurios technologijos dar tik bandomos. Be to, kyla iššūkių ir dėl papildomų išlaidų. Vokietijos įmonė „Wacker Neuson“ gamina elektrinę statybinę įrangą, įskaitant ekskavatorius, ratinius krautuvus ir jų akumuliatorius. Nuo 2020 m. rugsėjo iki 2021 m. vasario šią techniką statybų aikštelėse išbandė Danijos sostinė Kopenhaga. Per tą laikotarpį statybinės technikos išmetamo CO2 kiekis sumažėjo 85 %. Kopenhaga išsiskiria savo pastangomis siekiant tvaraus judumo ir propaguoja ekologišką statybą. Tačiau pakeisti visą statybinę techniką į netaršią pasirodė itin brangu. Pavyzdžiui, hidrinto augalinio aliejaus (HVO) dyzelinas yra 50 % brangesnis nei tradicinis dyzelinas. Naudoti galingas elektrifikuotas mašinas – taip pat yra daug brangiau.

59 TVARIOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS Bet statybos aikštelės yra tik vienas iš statybų sektoriaus CO2 emisijos šaltinių. Gaminant cementą, pagrindinę pasaulyje statybinę medžiagą, reikia daug energijos išteklių, tad susidaro apie 8 % viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio. Ypač daug energijos sunaudojama ir gaminant tokias medžiagas kaip plienas, armatūra ir kitos metalo konstrukcijos. Gaminant kitas statybines medžiagas taip pat išsiskiria didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Skaičiuojama, kad pagrindinėms statybų medžiagoms tenka iki 35 % visos statybinių medžiagų sukeltos CO2 emisijos. Todėl svarbu pakeisti statybose naudojamas medžiagas. Daugiausia CO2 emisijos tenka pastatų betoninėms konstrukcijoms, tad vis dažniau tam naudojamos tvaresnės medžiagos, pavyzdžiui, mediena. Norvegija ir čia yra pavyzdys: šalis labai miškinga ir pirmauja vietoje plieno kaip statybinę medžiagą naudodama medieną. 2019 m. Norvegijoje pastatytas aukščiausias pasaulyje 85,4 m medinis pastatas „Mjøstårnet“. Gamykloje iš anksto pagamintas 18 aukštų pastato medienos karkasas buvo montuojamas iš karto po keturis aukštus, naudojant klijuotą laminuotą medieną. Tačiau visiškai atsisakyti betono dar ilgą laiką gali būti neįmanoma, todėl siekiama tobulinti jo ir kitų statybinių medžiagų gamybos procesus. Kuriamos CO2 surinkimo, izoliavimo ir pritaikymo technologijos, kurios išspręs taršių pramonės gamybos įmonių emisijos problemą. Norvegijos vyriausybė jau įgyvendina didelio masto CO2 surinkimo (CCS) projektą „Longship“. Pagrindinis šalies cemento tiekėjas „Norcem“ savo cemento gamykloje Brevike pastatys CO2 surinkimo gamyklą. Nors CO2 surinkimo technologijos kuriamos nuo JAV iki Islandijos ir Šveicarijos, bet dauguma jų dar tobulinamos, iš esmės neįgyvendinamos arba tiesiog labai brangios.

DRAUGIŠKAS APLINKAI STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS Šiuo metu labiausiai prieinamas taršos problemos sprendimo būdas – tvarūs statiniai. Pastatų eksploatavimas, t. y. jų apšvietimas, šildymas ir vėsinimas, sukelia apie 28 % visos pasaulio taršos. Todėl svarbu ne tik ekologiška statyba, bet ir pastatų tvarumas. Skaičiuojama, kad 85 % viso emisijos kiekio išsiskiria dėl pastato eksploatavimo, 13 % tenka statybinių medžiagų gamybai bei tiekimui ir tik 2 % emisijos sukelia statybos darbai. Pirmiausia CO2 emisiją siekiama mažinti ieškant efektyvesnių projektinių sprendinių, kurie lemia mažesnę teršalų emisiją tolesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Nekilnojamojo turto vystytojai renkasi įgyvendinti tvarius projektus. Pastatai turi būti ne tik statomi ekologiškai ir taupant energiją, bet ir eksploatuojami jie turi sunaudoti mažiau energijos ir išteklių. Norvegija yra pradininkė nulinės energijos pastatų, kurių grynasis atsinaujinančios energijos suvartojimas yra nulinis, ir teigiamai energiją naudojančių pastatų, kurie gamina daugiau energijos, nei sunaudoja, ir grąžina ją į tinklą. Osle artėja prie pabaigos naujo nacionalinio muziejaus statyba – tai bus nulinės energijos pastatas, be kitų atsinaujinančių šaltinių šildymui naudosiantis Oslo fiordo vandenį. Biurų pastatas „Powerhouse Brattørkaia“ Trondheime pagamina dvigubai daugiau elektros energijos, nei pats sunaudoja kasdien, nes ant jo stogo sumontuota beveik 3000 kv. metrų saulės baterijų. Naujų pastatų energijos vartojimo efektyvumas svarbus ne tik dideliems komerciniams ir kultūriniams pastatams. Nebrangūs, moduliniai, energiją taupantys šeimų namai taip pat turi sunaudoti mažiau išteklių ir gali padėti sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Pastatai lemia maždaug trečdalį visos pasaulio šiltnamio dujų emisijos. Europos žaliajame kurse iškelti tikslai iki 2030 m. grynąjį šiltnamio dujų efektą, lyginant su 1990 m., ES valstybėse sumažinti ne mažiau kaip 55 %, o iki 2050 m. ES siekia tapti klimato požiūriu neutralia. Bet tokių miestų kaip Honkongas gyventojams pokyčiai negali įvykti greitai. Būtų idealu nuosekliai mažinti taršos emisiją ir dulkes statybų aikštelėse, kad statybos be išmetamųjų teršalų taptų varomąja ekologijos jėga visame pasaulyje.

KOKYBIŠKI SPRENDIMAI AMBICINGIEMS POREIKIAMS • Lauko baldai, gultai, skėčiai nuo saulės • Kėdės ir stalai, skirti pobūviams ir konferencijoms • Stalų kojos ir stalviršiai • Led baldai ir dekoracijos

www.liramta.lt | www.liramtabaldai.lt | info@liramta.lt

REVIZINĖS DURELĖS – BŪTINAS ŠIUOLAIKINIO INTERJERO ELEMENTAS Inžinerinės įrangos mazgus įprastai slepiame sienose ar lubose. Prie šių mazgų dažnai reikalingas patogus priėjimas. Nepamainomas sprendimas yra revizinės durelės. ESEM siūlo patikimos kokybės, Vokietijoje ir Lenkijoje pagamintas įvairių matmenų ir tipų revizines dureles. Jos gali būti dažomos ir apklijuojamos plytelėmis, su rėmeliu ir berėmės – didelis pasirinkimas unikaliam Jūsų interjero dizainui. Revizinės durelės gaminamos iš metalo, gipso kartono ar plastiko. Jos skirtos montuoti į sieną ir į lubas, gali būti atidaromos į dešinę arba į kairę, į viršų arba į apačią, gali būti visiškai išimamos, daugumos tipų durelės gali būti pagamintos pagal individualius matmenis. Jas paprasta montuoti, naudojant skiedinį ar klijus. Didžioji dalis ESEM siūlomos produkcijos yra sandėlyje Kaune, todėl greitai pristatoma klientui.

Metalinės revizinės durelės gaminamos cinkuotos, padengtos korozijai atsparia epoksidine danga, arba cinkuotos ir dažytos, taip pat – iš nerūdijančiojo plieno ir skirtos montuoti drėgnose, chemiškai agresyvios aplinkos patalpose. Šios durelės gali būti įvairių matmenų, taip pat ir itin didelių. Revizinės durelės gipso kartonui gaminamos iš impregnuotos, drėgmei atsparios GKBI gipso kartono plokštės H2, o rėmas – iš aliuminio profilio. Tokios durelės atitinka standartų DIN EN520, DIN 18180 ir Q4 reikalavimus. Jos gali būti didelių matmenų, stačiakampio formos arba apskritos. Priešgaisrinės revizinės durelės skirtos montuoti į EI3060-90-120 sienas, atitinka I30/I90:DIN EN 4102-11; 198512, EI30/EI90: DIN EN 1364-1:1999-10 / DIN EN 135012; 2010-02 reikalavimus. Šios durelės gaminamos iš galvanizuoto plieno, dažomos milteliniu būdu ir nudažytos pasirinkta spalva pagal RAL paletę, arba viengubo ar dvigubo gipso kartono. Gali būti pagamintos ir individualių matmenų. Revizinės durelės plytelėms išsiskiria tuo, kad yra nematomos ir puikiai pritaikomos interjere. Magnetinės revizinės durelės su PVC plastiko rėmeliu skirtos plytelei klijuoti. Plokštelė plytelei klijuoti pagaminta iš cinkuoto plieno. Galima klijuoti vieną arba kelias plyteles. METALINĖS (1) „Primus“: į lubas ar sieną montuojamos didelių matmenų revizinės durelės su spyruokliniais fiksatoriais arba kvadratine spynele, pagamintos iš cinkuoto plieno, milteliniu būdu nudažytos antikoroziniais dažais balta spalva RAL9016. Ypač tvirta konstrukcija. Gali būti pagamintos pagal individualius matmenis ir nudažytos pageidaujama spalva pagal RAL paletę.

GIPSO KARTONO (2) „AluEco Flex“: revizinės durelės su gumine tarpine, skirtos montuoti į sieną ar lubas, pagamintos iš impregnuotos, drėgmei atsparios gipso kartono plokštės H2, atitinkančios DIN EN 520, GKBI - DIN 18180, su aukštos kokybės gumine tarpine, apsaugančia tarpus tarp durelių ir rėmelio nuo apnašų. Rėmas pagamintas iš aliuminio profilio. Durelės gali būti išimtos iš rėmelio. Dėl itin patikimų fiksatorių lengvai atidaromos ir uždaromos truputį spustelėjus. „AluStar Mega“, 12,5 cm storio, „AluStar D“, 25 mm storio: itin tvirtos, didelių matmenų revizinės durelės, pagamintos iš impregnuotos, drėgmei atsparios GKBI gipso kartono plokštės, skirtos montuoti į sieną ar lubas. Rėmas pagamintas iš aliuminio profilio. Durelės gali būti išimtos iš rėmelio. Dėl itin patikimų fiksatorių lengvai atidaromos ir uždaromos truputį spustelėjus. Yra galimybė pagaminti pagal individualius matmenis. PLYTELĖMS KLIJUOTI (3) „Magna“: nematomos magnetinės revizinės durelės, skirtos plytelėms klijuoti, su PVC plastiko tvirtinimo rėmeliu ir su reguliuojamais magnetukais. Galima klijuoti vieną arba daug mažų plytelių, minimalus plytelės storis – 3 mm, maksimalus – 10 mm. Plokštelė plytelėms klijuoti pagaminta iš cinkuoto plieno. PRIEŠGAISRINĖS (4) „Fire Star SW“: skirtos montuoti į EI60 sienas, atitinka DIN EN 1364-1:1999-10 reikalavimus, dažytos milteliniu būdu RAL9016 spalva, kitos spalvos ir matmenys galimi pagal specialų užsakymą. Durelės pagamintos iš galvanizuoto plieno su kvadratine spynele ir apsauga nuo ugnies. „Fire Star SW SOLID“ atsparumo ugniai klasė EI90. „AluStar Fire W“: priešgaisrinės revizinės durelės, pagamintos iš aliuminio profilio ir savisriegiais pritvirtinto gipso kartono DFH2 pagal DIN EN 520, GKFI - DIN 18180. F30, F90 atitinka DIN EN DIN EN 4102-2, 197709. Pertvarų testai atlikti iš abiejų durelių pusių pagal DIN EN 1364-1:1999-10, F30/EI30, F60/EI60, F90/EI90, F120/ EI120. Skirtos montuoti į sieną. Dėl itin patikimų fiksatorių lengvai atidaromos ir uždaromos vos spustelėjus. Yra galimybė pagaminti pagal individualius matmenis. 2

ĮSIGYKITE: specializuotoje ESEM parduotuvėje R. Kalantos g. 53, Kaune arba užsisakykite internetu – pristatysime iki durų | www.el-vent.com | +370 684 19 956 | UAB „ESEM“

PRISTATĖ REKONSTRUKCIJOS NAUJOVES: ATEITIES SPRENDIMAI,

PRITAIKOMI JAU ŠIANDIEN

Nuolat tobulėjant technologijoms, turi tobulėti ir pastatai. Net jeigu jie stūkso jau ne vieną dešimtmetį. Rekonstrukcijos poreikis ir pritaikomos naujovės buvo aptartos „Structum“ surengtoje konferencijoje.

Marius Salys

KONFERENCIJA

ATEITIES SPRENDIMAI PASTATAMS IR JŲ INFRASTRUKTŪRAI ATNAUJINTI Pirmoji Lietuvos architektų sąjungos kūrybinio vadovo Mariaus Dirgėlos moderuojamoje konferencijoje kalbėjo UAB „Inoline Group“ direktorė Rasa Klumbienė. Ji papasakojo, kokie bus ateities sprendimai, skirti pastatams ir jų infrastruktūrai atnaujinti. „Mūsų šalyje vis dar dominuoja sovietinės architektūros statiniai, kurie ne tik nepuošia aplinkos, bet ir sukelia problemų jų savininkams. Šie dažniausiai problemas sprendžia tik iš dalies – šalindami gedimus. Praktika rodo, kad vienus pastatus reikia jau gelbėti, o kitiems galima padėti veikti efektyviau“, – sakė R. Klumbienė. UAB „Inoline Group“ direktorė teigė, kad, norint ilgalaikės grąžos ir naudos, pastato atnaujinimas turi būti atliekamas profesionaliai nuo pat darbų pradžios ir išskyrė dažniausiai daromas klaidas: netinkamą priemonių parinkimą, neteisingai apskaičiuotą ir per mažą biudžetą, taip pat paslaugų pirkimą vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi. R. Klumbienė pabrėžė, kad renovuojant pastatą verta investuoti į technologijas, nes taip galima gerokai sumažinti pastato energijos suvartojimą šildymo ir apšvietimo sritims, subalansuoti karšto vandens parengimą visų aukštų butams ir sumažinti pastato eksploatacijos bei priežiūros išlaidas. „Dažnai juntama iniciatyvos ir informacijos stoka, kodėl atnaujinant pastatą verta pritaikyti inovacijas. Svarbu pabrėžti, kad ir senos statybos namai gali būti išmanūs bei patogūs“, – pranešimą apibendrino R. Klumbienė.

PASTATŲ RENOVACIJOS SPRENDINIAI GLOBALINIO ATŠILIMO KONTEKSTE Europos Sąjunga pastaraisiais metais ėmėsi intensyviai spręsti globalinio atšilimo problemą. Tam patvirtintas planas iki 2050-ųjų visiškai atsisakyti emisijų. Nors Europa sparčiu žingsniu kulniuoja tvarios ir švarios aplinkos link, „Projektai ir Co“ statybos projektų grupės vadovas Justinas Laurinavičius sakė, kad Lietuvoje dar reikia nemažai nuveikti atnaujinant pastatus taip, kad jie suvartotų mažiau energijos ir būtų draugiški aplinkai. Skaičiuojama, kad pagal išskiriamas emisijas pastatų ir statybos pramonės sektorius užima trečiąją vietą. Nusileidžiama tik antroje pozicijoje esančiam transporto sektoriui ir taršiausiai dirbančiam energetikos bei gamybos sektoriui. Vis dėlto pastato renovacija galėtų svariai prisidėti prie aplinkos tausojimo. J. Laurinavičius papasakojo, kad pastatas po renovacijos suvartoja vidutiniškai 40 % mažiau energijos nei prieš renovaciją. Pasak jo, svarbu įvertinti renovacijos poreikį ir atlikti energinį auditą, prieš statybos darbus parengti investicijų planą ir protingą projektą. J. Laurinavičiaus teigimu, dažnai renovacijos darbus riboja investicijų trūkumas, tik dalinės atnaujinimo priemonės ar ribotas atsinaujinančių energijos šaltinių efektyvus taikymas. Dėl to vėliau sukuriami netvarūs sprendimai, atliekamas ribinis energinis planavimas, o energinės klasės siekiama neoptimaliomis priemonėmis. Ypač dažnai neišnaudojami saulės ir vėjo energijos ištekliai, kurie galėtų būti geriau pritaikomi Lietuvos klimato sąlygomis, kai dažnai trūksta saulės arba dėl sniego gausos neefektyviai panaudojami saulės energijos kolektoriai. Labiau galėtų būti išnaudojami ir geoterminiai ištekliai. „Progresas jaučiamas, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad procesas vyksta per lėtai ir reikėtų agresyvesnių priemonių, norint daugiau pritaikyti atsinaujinančius energijos šaltinius“, – sakė J. Laurinavičius.

KONFERENCIJA

NAUJAS LIFTAS RENOVUOJAMAME NAME: KAIP GAUTI DAUGIAU UŽ MAŽIAU? UAB „Baltijos liftai“ direktorius Matas Romaška, kalbėdamas apie lifto keitimą, papasakojo, kad dažnai nežinoma, jog renovacijos laikotarpis yra puiki galimybė pakeisti seną liftą. Tai gali sumažinti ir energijos suvartojimą, ir padidinti gyventojų komfortą. Skaičiuojama, kad daugiau nei 60 % UAB „Baltijos liftai“ prižiūrimų liftų yra net 41–50 metų amžiaus, nors saugaus naudojimo resursas – 25 metai. Liftu daugiabučiuose naudojamasi itin dažnai. Vienas gyventojas per mėnesį juo važiuoja maždaug 200 kartų. Liftas – sudėtingas ir pavojingas inžinerinis įrenginys, jo būklė turi būti reguliariai įvertinama. Kalbėdamas apie priežastis, kodėl verta pakeisti senąjį liftą nauju, M. Romaška pabrėžė, kad naujas liftas veikia žymiai tyliau nei senas, o jo sąnaudos sumažinamos maždaug 56 %. Naujos technologijos tausoja ir stabdžių sistemą, todėl užtikrinamas didesnis ir ilgaamžiškesnis saugumas lifto keleiviams. Naujas liftas – daugiau vietos keleiviams. Lifto kabina padidėja ne mažiau nei 15 %, o tai ypač pravartu šeimoms su mažais vaikais, nes per platesnį įėjimą lengviau pervežti, pavyzdžiui, vaiko vežimėlį. Naujos technologijos leidžia liftui važiuoti ir sustoti tolygiau, keleiviams dėl specialių jutiklių neteks būti prispaustiems lifto durų. Daug malonesnis ir estetinis vaizdas. Net 85 % NT ekspertų teigia, kad butas su nauju liftu tampa brangesnis (maždaug 5 %) ir parduodamas greičiau nei butas pastate su senu liftu. Pakeisti liftą namo renovacijos metu verta ir dėl to, kad jo keitimo kaina sujungiama su bendromis renovacijos išlaidomis, taip pat tam suteikiama valstybės parama. Pakeisti liftą galima ne tik renovacijos metu. Tai ypač rekomenduojama, jei lifto būklė kritinė.

PAŽANGIŲ TECHNOLOGIJŲ TAIKYMAS RENOVUOJANT INŽINERINIUS STATINIUS Renovuoti reikia ne tik pastatus, bet ir inžinerinius objektus. Apie tai papasakojo UAB „Požeminės linijos“ vykdomasis direktorius Andrius Kazickas. „Dažnai užmirštama, kad po keliais yra inžineriniai įrenginiai ir juos taip pat reikia renovuoti. Net nepagalvojama, kad dėl to gali atsirasti duobių ar įgriuvų visiškai naujai pertiestame kelyje“, – sakė A. Kazickas ir papasakojo apie kelis renovacijos srityje naudojamus metodus. Priverstinis įtraukimas naudojamas tada, kai vamzdynas nebeatitinka poreikių. Jo metu padidinimas esamo vamzdžio skersmuo, senas vamzdis suardomas į jį įtraukiant naują vamzdį. Tai ilgaamžiškas sprendimas, kurį vėliau galima pakartoti iš naujo, neardant grunto. Taikant CIPP metodą, nereikia gilių iškasų ir atnaujinimas atliekamas iš vidaus. Atnaujinus pagal šį metodą, vamzdynas tampa daug stipresnis ir atlaiko didesnes apkrovas. Pasitelkus robotus, pašalinamos apnašos vamzdynuose, atliekami statybinio broko remonto darbai, vamzdynas paruošiamas prieš ir po renovacijos CIPP metodu. Šulinių vidinio padengimo metu pašalinama gruntinio vandens infiltracija, sutvirtinama šulinio konstrukcija, sustabdoma korozija.

KONFERENCIJA

BOKŠTO SKVERO RESTAURAVIMAS Antroje konferencijos dalyje pranešėjai papasakojo apie vykdomus ar jau įvykdytus projektus. UAB „Archinova“ projektų vadovas Antanas Gvildys pristatė Bokšto skvero restauravimo procesą, papasakojo, kad, prieš imantis darbų, teko atlikti daug tyrimų – tiek archeologinių, tiek istorinių. Nuo 2010 m. atlikti projektavimo ir tvarkybos darbai. Remiantis 1834 m. architekto K. Gregotovičiaus brėžiniais nustatyta, kuriose vietose bus atlikti restauracijos, o kuriuose – atkūrimo darbai. Pirminė idėja buvo komplekse įrengti viešbutį, bet nuspręsta, kad tai sugriautų komplekso struktūrą. Todėl imtasi viską projektuoti taip, kad objekte būtų įkurtas ir administracinis pastatas, ir dalis gyvenamųjų patalpų. Butai pritaikyti nekeičiant istorinės pastato konstrukcijos. Rūsiuose įrengtos stovėjimo aikštelės, SPA kompleksas, 25 m ilgio baseinas ir restoranas. A. Gvildys atskleidė, kad teko suprojektuoti evakuacinę laiptinę ir liftą. Jie įrengti pastato išorėje, kad nebūtų pažeista istorinė struktūra.

SENATORIŲ PASAŽAS: NAUJA VILNIAUS VIEŠOJI ERDVĖ Viena studijos „Do Architects“ įkūrėjų, architektė Gilma Teodora Gylytė pristatė Senatorių pasažo projektą. Šis objektas anksčiau priklausė trims įtakingoms Vilniaus šeimoms, tad dabar pradėjo ketvirtąjį savo gyvavimo etapą. G. T. Gylytė teigė, kad, nors šis projektas buvo didelis ir sudėtingas, objektas įrengtas itin greitai: pavyzdžiui, pirmasis statybų etapas užtruko vos metus.

Padaryta išvada, kad vidinis kiemas turėtų virsti vieša, o ne uždara erdve, užtverta vartais. Pirmas aukštas skirtas viešajam gyvenimui – parduotuvėms ir t. t., antrasis – biurams, trečiasis – gyvenamajai paskirčiai. Pastato stilius perimtas iš senos Vilniaus Vainų giminės: tamsios spalvos sienos, stipriai akcentuojamas Venecijos raudonis. Visame komplekse gausu įvairaus dydžio langų ir vitrinų, taip išplėsta objekto erdvė, išgauta daugiau šviesos.

ŠV. PRANCIŠKAUS BAŽNYČIA IR KITI ŠIUOLAIKINIAI INTARPAI Į PAVELDO OBJEKTUS KATALONIJOJE Konferencijoje dalyvavo ir svečias iš Ispanijos. Architektas Davidas Closesas papasakojo apie jį išgarsinusį projektą – Santpedoro mieste, Katalonijoje, esančios XVIII a. pranciškonų vienuolių pastatytos Šv. Pranciškaus bažnyčios pritaikymą kultūrinėms reikmėms. Kai ėmėsi šio projekto, iš bažnyčios buvo likę tik griuvėsiai. Bet D. Closeso architektų biuro „David Closes Arquitecte“ komanda 2011 m. sugebėjo ją prikelti naujam gyvenimui, paversdama kultūrinės paskirties statiniu. Architektas papasakojo nesistengęs atkurti komplekso taip, kaip jis atrodė senovėje, o paruošti jį šiuolaikiškai, pridedant dar vieną sluoksnį prie pastato. „Nenoriu atkartoti ateityje to, kas buvo, noriu sukurti tai, kas galėtų parodyti ateitį“, – sakė D. Closesas. Dabar ispanas dirba su senosios Šv. Ignoto kolegijos Manresoje, Katalonijoje, pritaikymo projektu. Tai buvo religinis kompleksas, pastatytas vienuolyno stiliumi, kurio barokinė bažnyčia buvo nugriauta – liko tik aplink vienuolyną buvusios šios senos jėzuitų mokyklos dalys. Dabar senoji kolegija turėtų tapti Manresos istorijos muziejumi. Kviečiame skaityti išskirtinį „Structum“ interviu su D. Closesu portale www.structum.lt

KONFERENCIJA

S TAT Y B A

Nuotr.: Laimonas Ciūnys

ISTORINĖSE SENAMIESČIO ERDVĖSE ATGIMĖ PRAEITIES VIZIJOS

Nuo Vilniaus centrinės stoties skubėdami Sodų gatve žemyn Halės turgaus link, prasilenkdami su Gėlių gatve, grįžtelėkite į dešinę – nustebsite, kaip maloniai akims pasikeitė ši Stoties rajono vieta. O jeigu eisite pėsčiomis, toje vietoje pasukite į Sodų g. 6 pažymėto, modernaus ir tarsi pusiau perlenkto namo vartų arką – netrukus jau žingsniuosite apželdinta alėja, aukštyn terasomis kylančia tarp naujų mažaaukščių namų šlaitiniais stogais, puikiai įsiliejančių į senamiesčio architektūrą.

S TAT Y B A

i OBJEKTAS: daugiabučių namų kvartalas „Renesanso“ ADRESAS: Sodų g. 6, Vilnius VYSTYTOJAS: UAB „Hanner“ UAB "Releven Project Management" PROJEKTO AUTORIAI: UAB "Aketuri Architektai" (projekto vadovas Lukas Rekevičius) KONSTRUKCIJŲ PROJEKTO AUTORIAI: UAB "Menkov ir Savickas" ARCHITEKTAI: UAB „Aketuri architektai“ (Lukas Rekevičius, Edita Serapinaitė) BŪTŲ SKAIČIUS: 141, (svečių apartamentų – 18 bei 4 komercinės patalpos) AUKŠTŲ SKAIČIUS: 2-3 (su mansarda) ir 2 požeminiai STATYBŲ PABAIGA: 2021 m.

Šio projekto vystymas užtruko šiek tiek ilgiau nei planuota, taip pat ir dėl archeologinių tyrimų. Sklypo su pastatais Sodų g. 6, Vilniuje, formavimosi pradžia siekia XVII a.: tuo metu tai buvo dalis didžiulės valdos sostinės istoriniame Rūdininkų priemiestyje, kuris visas sudegė XVIII a. gaisrų metu. Mūrinio pastato prie Sodų gatvės statyba vyko keliais etapais – nuo XIX a. vidurio iki XX a. pirmos pusės. Seniausiai pastatytų statinių paskirtis buvo ūkinė, vėliau imta juos versti gyvenamaisiais pastatais, o dar vėliau čia atsirado ir komercinės paskirties patalpų. Nors būta įvairių projektų, bet jie neįgyvendinti, tad šis sklypas taip ir liko užstatytas nedideliais utilitarios architektūros statiniais, o seniausias valdos pastatas, stovintis prie gatvės, dėl rekonstrukcijų metu pakeistų fasado proporcijų nebeturėjo pirminės architektūrinės išraiškos. BŪDINGA ARCHITEKTŪRA AUTENTIŠKOJE VIETOJE Kaip pasakojo viena projekto autorių, UAB „Aketuri architektai“ architektė Edita Serapinaitė, prasidedant rekonstrukcijos projektui „Renesanso“, sklype dar buvo keletas mūrinių pastatų bei garažų, tačiau šios teritorijos užstatymas niekada nebuvo išskirtinis nei savo mastais, nei paskirtimi, nei architektūros išraiška, tad nebuvo būtinybės išsaugoti didesnės dalies teritorijos statinių ar laikytis susiklosčiusių jos užstatymo principų. Pasak architektės, naujasis daugiabučių namų kvartalas suplanuotas kylančiame reljefe, todėl skyla į dvi terasas – apatinę ir žemutinę, kurių jungtis – platūs laiptai. Simboliška, kad būtent šioje vietoje yra istorinė kadaise buvusių dviejų sklypų jungtis: išlikusi kultūros paveldo vertybė – posesijų tvoros liekanos fragmentas, kuris moderniai įkomponuotas į laiptų dizaino sprendinį.

Šioje atsinaujinančioje, traukos centru tampančioje Vilniaus senamiesčio dalyje, kur sparčiai kuriasi nauji verslai, restoranai, barai ir vyksta įvairūs renginiai, NT vystymo bendrovė „Hanner“ pastatė devynis gyvenamuosius 2–3 aukštų namus su mansardomis. Daugiabučių namų kvartale „Renesanso“ suplanuoti 141 butas ir 18 svečių apartamentų, dauguma – su balkonais, lodžijomis arba terasomis, kurios suteikia išskirtinumą gyvenant senamiestyje. Viršutiniuose aukštuose erdvūs mansardiniai butai įrengti per 2 aukštus. Komfortiškas sąlygas užtikrina namų vidinių kiemų ramybė ir 2 aukštų požeminė parkavimo aikštelė su sandėliukais. „Matydami didelį šios miesto dalies potencialą, esame tikri, kad projektas dar labiau prisidės prie aplinkinio rajono virsmo į kultūros ir miesto gyvenimo centrą. Vilniaus būsto rinka yra labai dinamiška, greitai besikeičianti ir sunkiai prognozuojama. Turbūt visus rinkos žaidėjus nustebino būstų pardavimų rekordai šių metų pradžioje, tačiau vystytojams peržiūrėjus kainodaras, pardavimų tempas stabilizavosi ir dabar kelis mėnesius stebime nuosaikesnius būsto pardavimus Vilniaus mieste“, sako UAB „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.

„Renesanso“ namai su mansardomis dera prie Vilniaus senamiesčiui būdingų pastatų su šlaitiniais stogais ir vidiniais kiemeliais. Būtent šį sostinės senamiesčio architektūros bruožą siekė pratęsti kvartalo projektuotojai. Perimetrinis namų išdėstymas pagal sklypo ribą suformavo alėją, jungiančią apatinę ir viršutinę terasas. Tarp namų suformuoti vidiniai kiemeliai sukuria lokalias erdves ir kyla per dvi reljefo terasas. Didžiausiame kiemelyje numatoma įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kita dalis jų bus apželdintos. Svarbus projektinis kvartalo struktūros aspektas – išsaugota buvusi įvažiavimo į teritoriją vieta iš Sodų g., ties sankryža su Gėlių gatve: būtent toje vietoje pastate įrengta arka, pro kurią automobiliai gali nusileisti į požeminę aikštelę, suprojektuotą po visu naujuoju kvartalu, o pėstieji pro šią arką patenka į vidinius kvartalo gyvenamuosius pastatus ir alėją tarp namų. Šiuo įgilintu įėjimu architektūriškai pabrėžiamas patekimas į kvartalo vidų, būdingas senamiesčiui. Pastatui prie Sodų gatvės skirtas ypatingas dėmesys, siekiant išlaikyti būdingas charakteristikas bei architektūrines detales ir kartu kurti modernią architektūrą. Jis suprojektuotas kaip vientisas tūris, skaidomas į dvi plokštumas, kurios perspektyvoje sukuria kintantį vaizdą, dar labiau sustiprinamą pasirinktomis fasado apdailos priemonėmis. Kairioji pastato dalis atrodo aukštesnė, masyvesnė, o dešinioji dalis – su pirmo aukšto įtraukimu ir įgilinimu atrodo lengvesnė. Pastato fasado išskirtinumas – prakištų plytų mūras, jis ne tik modernios išraiškos, bet ir dera su šiai senamiesčio zonai būdingais istoriniais pastatų tūriais, bene vienintelis toks Vilniuje.

S TAT Y B A

FASADO PUOŠMENA – SENDINTO TIPO APDAILOS PLYTOS Pagrindinio „Renesanso“ kvartalo pastato prie Sodų gatvės fasadas papuoštas koncerno „Wienerberger“ pagamintų belgiškų sendinto tipo apdailos plytų „Terca Pagus Grijs WFD“ ažūru. Kaip pasakojo „Wienerberger AB“ atstovybės vadovas Vilmantas Pališkis, objektui tiektos pjautos plytos ir plytelės – tokios, kokių pageidavo pastatoarchitektai. „Šios apdailos plytos buvo pasirinktos visų pirma dėl estetinės išvaizdos. Be to, jas galima pjauti į dvi dalis, o perpjovus visos pusės yra gerosios. Taip pat užsakovus tenkino kainos ir estetikos santykis“, – pasakojo pašnekovas. Plytos objektui parinktos ypač kruopščiai: architektai ne kartą lankėsi ekspozicijų salėje, buvo siųsti pavyzdžiai, norint pritaikyti patį tinkamiausią pustonį. „Specialiai gaminti fragmentai buvo klijuojami objekte, parenkant produktui tinkamiausias mūro siūles – viskas tam, kad išgautume būtent tokį vaizdą, kokį norėjo matyti tiek investuotojai, tiek architektai“, – sakė pasiektu rezultatu besidžiaugiantis V. Pališkis. Be to, su pasirinktu produktu buvo atlikti specialūs bandymai, siekiant išsiaiškinti, ar konkreti klijavimo sistema atlaikytų naudojamų plytų svorį. Bandymų rezultatai buvo teigiami. pastato dalis atrodo aukštesnė, masyvesnė, o dešinioji dalis – su pirmo aukšto įtraukimu ir įgilinimu atrodo lengvesnė. Pastato fasado išskirtinumas – prakištų plytų mūras, jis ne tik modernios išraiškos, bet ir dera su šiai senamiesčio zonai būdingais istoriniais pastatų tūriais, bene vienintelis toks Vilniuje.

ŽVELGIA KOKYBIŠKAIS LANGAIS Kokybiški langai papuošia kiekvieną pastatą. „Renesanso“ projekto pastatuose sumontuoti aukščiausios kokybės sertifikuoti IV92 profilio mediniai langai, pagaminti pagal naujausias gamybos technologijas, turintys išskirtinių šilumos izoliacijos savybių, sandarūs, ypatingos akustikos ir saugūs. UAB „Sumeda“ projektui pagamino 440 vnt. langų, kurių bendras plotas sudaro 1850 m2. Bendrovės gamybos direktorius Egidijus Pudžemis sakė, kad dauguma langų yra panašių gabaritų: jų plotis – 1800 cm, aukštis – 2600 cm, bet pasitaikė ir keletas dar didesnių, kurių plotis 7000 cm, aukštis – 2100 cm. Langai pagaminti iš FSC sertifikuotos klijuotos pušies ir iš abiejų pusių padengti matiniais pilkais RAL7016 spalvos dažais. Įmonės produkcija atitinka medinių langų CE ženklinimo reikalavimus, skirtus šiluminėms savybėms, vėjo apkrovoms bei vandens nepralaidumui įvertinti, ir yra išbandyta bei sertifikuota akredituotose bandymų laboratorijose. Projektui „Renesanso“ pagaminti A+ klasės langai. Vidutinė deklaruojama Uw vertė – 0,75. Visi langai, kaip reikalauta, atitinka oru sklindančio garso izoliavimo rodiklį Rw-38dB, o į Sodų gatvę žvelgiantys langai – Rw44dB, kad būtų užtikrintas maksimalus akustinis komfortas, leidžiantis butuose mėgautis tyla. Bendrovės „Sumeda“ gaminiai sumontuoti visuose korpusuose, visose patalpose, išskyrus laiptines ir namo AB administracinę dalį. Kaip teigė E. Pudžemis, dėl išskirtinio namo AB fasado, iššūkiu tapo gaminių matmenys – prireikė nemažai laiko, priimant su jais susijusius sprendimus, juos derinant prie klinkerio plytelių žingsnio ir dirbant drauge su kitais rangovais. Tačiau įmonės ilgametė langų gamybos bei projektavimo patirtis ir glaudus bendradarbiavimas su užsakovais ir architektais leido sėkmingai įgyvendinti projekto sumanymus.

S TAT Y B A

PASIRŪPINTA YPATINGA DETALE – DIENOS ŠVIESA UAB „VELUX Lietuva“ pardavimų vadovas Marius Vinclovas atkreipia dėmesį, kad natūrali šviesa yra labai svarbi, todėl, vykdant statybos ar renovacijos darbus, privalu atkreipti dėmesį į šį esminį aspektą. Per mažas šviesos kiekis daro kambarius vizualiai mažesnius, o kai erdvėje šviesos užtektinai – ji atrodo didesnė ir komfortiškesnė. Kartu saulės šviesa yra laikoma ir natūraliu antidepresantu. Stoglangiai – puikus sprendimas, norint išgauti daugiau dienos šviesos. Jiems esant, į erdves patenka du kartus daugiau natūralios šviesos, palyginti su įprastais vertikaliais langais. Be jokios abejonės, natūrali šviesa turi ypatingą reikšmę gyventojų komfortui, todėl nieko keista, kad daugiabučių kvartalo „Renesanso“ projekto užsakovai išsirinko gerai žinomą langų ir stoglangių gamintoją UAB „VELUX Lietuva“. „Buvo kelti aukšti reikalavimai šiluminėms ir garso izoliacijos savybėms“, – apie projekto detales pasakoja M. Vinclovas. Vadovaudamasi architektų nurodymais, UAB „VELUX Lietuva“ naudojo aukštos kokybės, didelių matmenų langų kombinacijas su specialiomis dekoratyvinėmis gegnėmis tarp jų.

Pasirinktas modelis VELUX GGU 0066 – poliuretanu dengti stogo langai. „Poliuretanu dengtiems stogo langams nereikia jokios priežiūros, jie ypač tinka vonios kambariams ir virtuvėms. Langas varstomas naudojant viršutinę rankeną, todėl po juo galima statyti baldus“, – teigia M. Vinclovas. Baltas poliuretanas puikiai tinka šiuolaikiniam interjerui. Idealu drėgnoms patalpoms – tokioms kaip vonia ar virtuvė. Vientisa poliuretano danga neturi matomų sujungimo siūlių, todėl paviršius atsparus drėgmei. Pasak M. Vinclovo, įgyvendinant šį projektą teko susidurti ir su didesniais iššūkiais, kai ieškota išskirtinių nestandartinių sprendimų. Pavyzdžiui, labai didelių stogo langų kombinacijų. „Renesanso“ projektą vertiname labai gerai, džiaugiamės rezultatais ir jo įgyvendinimu. Kartu su visa komanda sklandžiai pavyko įgyvendinti tiek architektų, tiek vystytojo norus“, – sako M. Vinclovas.

UAB "Velansta" įrengė aliuminio-stiklo konstrukcijas, laiptinių duris-vitrinas, komercinių patalpų vitrinas, panaudojant patikimą aliuminio sistemą „Sapa Building system“ SFB 4150 / SFB 086.

PATIKIMOS MONOLITINIO GELŽBETONIO KONSTRUKCIJOS Projektui „Renesanso“ įgauti formą tiesiogine prasme padėjo UAB „Fortesta LT“. Ji atliko projekto požeminės automobilių aikštelės ir visų aštuonių gyvenamųjų namų monolitinio gelžbetonio konstrukcijų įrengimo darbus. Bendrai šiems darbams prireikė daugiau nei 4 600 m3 betono. Patyrusiai įmonei „Fortesta LT“ toks projekto dydis ir sudėtingumas buvo įprastas ir darbai vyko sklandžiai. Bet iššūkių kilo dėl darbų organizavimo ir sudėtingos logistikos. Sklypo planas ir aplinkinių namų išsidėstymas lėmė gana sudėtingą projekto architektūrą, o darbus sunkino sudėtingos medžiagų pristatymo į objektą Lietuvos sostinės senamiestyje sąlygos. Objekte „Fortesta LT“ įgyvendino ne vieną sudėtingą sprendimą, o betoninių lauko laiptų su gėlynais gyvenamųjų namų komplekso vidaus kieme įrengimas betonavimo įmonei buvo vienas įdomiausių šio projekto akcentų. Anot įmonės, viską numatyti tokiomis sąlygomis ir tokiame sudėtingo plano projekte buvo nelengva, todėl užsakovui ir projektuotojams teko tikslinti kai kuriuos sprendinius darbų vykdymo metu, o rangovai turėjo lanksčiai reaguoti į projekto pakeitimus. Tai didino didelių betonavimo darbų sudėtingumą. Kaip teigė įmonės vadovas, visas projektas buvo ir įdomus, ir išskirtinis: „Vykdyti didelės apimties betonavimo darbus sostinės senamiestyje visada nelengvas iššūkis, bet kartu ir įdomus, nes leidžia gyvai pamatyti miesto kultūrinius sluoksnius, o komandos profesionalūs sprendimai ir patirtis padeda sėkmingai susidoroti su iššūkiais.“

Po pagrindiniu kvartalo „Renesanso“ pastatu išsaugota nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė – išlikęs nepakitęs nuo XVIII a. pastato rūsys, turintis cilindrinį skliautą. Jis yra vienintelis toks šioje teritorijoje. Gyventojai galės dairytis į sostinės paveldo vertybes ir iš savo būstų: mansardiniuose aukštuose atsiveria vaizdai į Vilniaus senamiestį.

S TAT Y B A

IEŠKANTIEMS SENAMIESČIO BOHEMIJOS DVASIOS KAUNE – VIEŠBUTIS „BŌHEME HOUSE“

Kauno senamiestyje duris atvėrė „BōHEME HOUSE“ – išskirtinis bohemiškas viešbutis, kuris svečiui žada išskirtinę emocijų paletę. Kiekviena detalė preciziškai apgalvota, kad svečias pasijustų lyg namuose, į kuriuos norėsis sugrįžti vėl. Viešbutyje rasite tris skirtingus restoranus, aštuonis apartamentus ir kino teatrą. Vaiva Didžiulytė

i PAVADINIMAS: „BōHEME HOUSE“ ADRESAS: Muitinės g. 9, Kaunas VYSTYTOJAS: Vaiva Andriušytė ARCHITEKTAI: Vaiva Andriušytė AUKŠTŲ SKAIČIUS: 2 + mansarda MIEGAMŲJŲ VIETŲ SKAIČIUS: iki 23 STATYBŲ PRADŽIA: 2019 m. I ketvirtis

STATYBŲ PABAIGA: 2021 m. I ketvirtis

TARPUKARIO DVASIOS ĮKVĖPTA Kauno senamiestyje įsikūrusio viešbučio „BōHEME HOUSE“ pagrindinė idėja – vietoje įprasto pilkų keturių sienų viešbučio kambario sukurti monumentalius įspūdžius tiek per architektūrą ir dizainą, tiek per kultūrinį turinį, o vienas geriausių būdų pažinti miestą yra pažinti vietos žmonių istorijas. „Tarpukariu datuojamame name nusprendėme atkurti laikinosios sostinės gyvenimo būdą, kai per 20 kultūrinės ekstazės kupinų Nepriklausomybės metų Kaunas buvo vadinamas Mažuoju Paryžiumi. Aštuoniuose skirtingo dizaino apartamentuose architektūriniais sprendimais perteikėme aštuonias skirtingas tarpukario menininkų istorijas“, – projekto užkulisiais dalijasi viešbučio koncepciją kūrusi architektė Vaida Andriušytė.

PASIRINKTA „EITI“ KITOKIA KRYPTIMI Nors tarpukario laikotarpis išgyvena tam tikrą renesansą, šio projekto autoriai nenuėjo lengviausiu keliu: „BōHEME HOUSE“ nerasite muziejinių ir tarpukario artdeco interjerų, čia pamatysite modernias ir inspiruojančias tarpukario ir modernizmo alegorijas per formas, medžiagas ir objektus. Originali interpretacija architektei ir interjero kūrėjai leido sukurti unikalius sprendimus. „Kitoks požiūris leido suformuoti analogų neturinčias erdves ir įdomias patirtis svečiui. Netikėti medžiagų deriniai, natūralus žalvario naudojimas virtuvės stalviršiui ir fasadams, onikso plytelėmis pridengti kondicionieriai ir kiti nestandartiniai sprendimai kuria unikalų interjerą“, – tikina architektė V. Andriušytė.

S TAT Y B A

PRITAIKYTI KŪRYBIŠKI IR IŠMANŪS SPRENDIMAI Taip pat šiam projektui būdingas bruožas – skirtingų funkcijų dualumas ir apjungimas vienoje erdvėje. „Į netikėčiausias rūsio ar sandėlio erdves žiūrėjome kaip į galimybę sukurti naujas funkcijas. Taip gimė baseino kopėčiomis pasiekiamas vaiko kambarys bei privatus kino teatras rūsyje įrengtoje skalbykloje. Raudonų plytų pusrūsiuose korpusiniame balde integravome skalbimo ir džiovinimo mašinas, kurios sukūrė amfiteatrinį grindų peraukštėjimą. Tokia struktūra inspiravo įrengti analogų neturintį privatų kino teatrą“, – apie realizuotas kūrybiškas ir nestandartines idėjas pasakoja V. Andriušytė.

nas CELESTINA, dirbantis tiesiogiai su audinių gamintojais iš Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Anglijos ir kitų šalių, galėjo pasiūlyti aukščiausios kokybės Itališko, Graikiško aksomo užuolaidas, kurios interjerui suteikia minkštumo ir jaukumo. Audiniai ypač lengvai ir minkštai krinta, todėl, neabejotinai, padeda sukurti nepakartojamą atmosferą.

Planuojant nebuvo pamiršta ir skaitmenizacija, palengvinanti tiek kliento, tiek personalo patirtį. „Skaitmenizavome įdiegę elektronines spynas bei išmaniąsias raktų paėmimo sistemas. Svečias, gavęs jam skirtus kodus, gali patogiai ir greitai įsiregistruoti ir išsiregistruoti bet kuriuo paros metu“, – kliento patirtį gerinančiais sprendimais dalijasi architektė.

SENAMIESČIO SPECIFIKA PAŽĖRĖ IŠŠŪKIŲ Natūralu, kad objektas, esantis Kauno senamiestyje, susiduria su dideliais iššūkiais. Senamiesčiuose yra tankus įvairios paskirties pastatų tinklas, kur kyla problemų dėl įvairių klausimų. Tokių problemų neišvengė ir projektą įgyvendinusi komanda. „Sudėtinga senamiesčio lokacija, sena pastato struktūra bei siauri praėjimai neleido sukurti prieigos žmonėms su negalia. Gaila, kad neturėjome galimybės šių unikalių erdvių padaryti prieinamų visiems, tačiau ateityje tikimės sukurti bent jau Brailio rašto navigaciją“, – apie iškilusius sunkumus pasakoja architektė V. Andriušytė. Kiekvienas rekonstrukcijos projektas yra didelis iššūkis tiek architektams, tiek visai statybų komandai. Tačiau, nepaisant įprastų techninių sunkumų, šiame projekte iškeltas siekis visose erdvėse sukurti skirtingas temas ir skirtingus jų dizainus sukėlė ypač didelius iššūkius. Architektė atvirauja, kad daugiau nei metus teko skirti pačiai pažinčiai su tarpukario kultūra. Siekiant kiekvienoje erdvėje perteikti skirtingas istorijas ir atmosferą, santykinai nedideliam projektui prireikė daugiau laiko, finansų ir dėmesio nei tikėtasi. Kad ir kaip būtų, projekto sumanytojai jau dabar džiaugiasi sulaukę geriausių įvertinimų iš pirmųjų svečių lūpų.

YPATINGI REIKALAVIMAI AUDINIAMS Kiekvieno pastato interjerui jaukumą sukurti padeda detalės. Šiame etape, formuojant interjerą, svarbų vaidmenį atlieka užuolaidų pasirinkimas, nes jomis galima sumažinti arba padidinti erdves, koreguoti apšvietimą, reguliuojant į patalpas patenkančią šviesą. Tinkamai pasirinktos užuolaidos gali pasitarnauti ir akustiniams sprendimams. Viešbučio „Bōheme House“ jaukumą ir komfortą svečiams padėjo sukurti užuolaidų salonas CELESTINA, siūlantis išskirtinio dizaino ir aukštos kokybės medžiagas. „Užsakovai buvo ypatingi, jų kelti reikalavimai - patys aukščiausi. Juk objektui reikėjo išskirtinai apgalvotų, nestandartinių sprendimų, – teigia salono vadovė Neringa. – Šis projektas buvo kupinas iššūkių ir vertė mus tobulėti: teko ieškoti įdomių išpildymų, kurie padėtų pasiekti maksimaliai gerus rezultatus. Užuolaidų kompozicijos sukurtos pasitelkiant nestandartinius sprendimus.“ Pasak pašnekovės, kiekvienam viešbučio numeriui buvo numatyta skirtinga nuotaika ir stilius, tačiau galutinis rezultatas, turėjo susilieti į bendrą visumą: „Visi produktai pagaminti pagal individualų užsakymą. Objekte durų vietoje panaudotos nestandartinės dvipusės užuolaidos, stoglangių užuolaidos/uždengimo sprendimai, pagalvėlės – pufai, nestandartinės formos ir funkcijos pagalvės, baldakimai, lauko terasos užuolaidos,.“ Įgyvendinant šiuos sprendimus buvo naudotos kruopščiai atrinktos geriausios kokybės medžiagos. Užuolaidų salo-

S TAT Y B A

KOKYBIŠKI STOGO REMONTO DARBAI Įmonės „Statija“ direktorė Vaida Pėstininkė pripažįsta, kad, įgyvendinant „Bōheme House“ projektą, vienas didžiausių iššūkių buvo užtikrinti, kad atliekami darbai atitiktų įvairius reikalavimus, kurių, rekonstruojant pastatą Kauno senamiestyje, pasitaikė tikrai daug. Reikėjo ieškoti originalių sprendimų ne vien dėl pastato vietovės, bet ir dėl esamos konstrukcijos. „Pastato stogas nėra didelis, bet sudėtingos konfigūracijos. Be to, prie pastato keblu privažiuoti statybinei technikai, o apačioje – veikiančios patalpos“, – apie projekte pasitaikiusius sunkumus pasakoja V. Pėstininkė. „Sunkiausia užduotis buvo įrengti stogo konstrukcijas taip, kad ne visos apkrovos tektų esamoms medinėms perdangos konstrukcijoms. Dėl to reikėjo įrengti papildomas metalines sijas perdangoje ir ant jų paremti metalines kolonas bei sijas. Tad sumontavome metalines sijas, skirtas karkasinėms sienoms ir stogo kolonoms atremti. Šis darbas turėjo būti atliktas itin tiksliai, nes nuo jo priklausė būsimų palėpės pertvarų – sienų – įrengimas. Kadangi palėpės erdvė nėra didelė, buvo svarbus kiekvienas centimetras, kad kitame etape gerai pavyktų realizuoti architektūrinius tikslus, įrengti sanitarinius mazgus ir kambarius“, – sako pašnekovė. Nestandartinio požiūrio prireikė ir sprendžiant patekimą į terasą įrengimo metu, bet kartu su komanda rastas tiek funkcionalus, tiek estetiškas sprendimas. Nors šis projektas buvo sudėtingas, jam reikėjo ieškoti preciziškai apgalvotų sprendimų, UAB „Statija“ komanda džiaugiasi pasiektais rezultatais ir tuo, kad pavyko pateisinti visus užsakovo poreikius ir pasiekti išsikeltus tikslus.

IŠMANŪS IR JAUKUMĄ KURIANTYS APŠVIETIMO SPRENDIMAI Gana dažnai galima išgirsti nuomonę, kad išmanieji sprendimai yra brangūs, o jais naudotis sudėtinga.

Tačiau, kaip teigia UAB „Pažangi namų automatika“ pardavimų vadovas Darius Krasinskas, tenka ieškoti balanso tarp produkto dizaino ir kainos, nors tam reikia skirti nemažai laiko. Anot jo, projektas išsiskiria koncepcija, dizainu ir ypatingu architektės V. Andriušytės įsitraukimu. Įgyvendinant jį, didelis dėmesys skirtas produktų dizainui ir medžiagiškumui. Tinkamas apšvietimas gali sukurti jaukumą ir paryškinti interjero subtilybes. Renkantis šviestuvus, reikia atsižvelgti, ar jie dera prie esamo pastato stiliaus, ar yra funkcionalūs, ar atliepia kiekvieno besinaudojančiojo lūkesius. Viešbutyje „Bōheme House“ buvo pritaikyta dalis vidaus ir lauko šviestuvų bei praėjimo sistemos sprendimai, įgyvendinti bendrai darbuojantis įmonei „Pažangi namų automatika“ ir vystytojams. „Projekte pritaikyti dažnai svetingumo (angl. hospitality) projektuose naudojami olandiški „Karizma Luce“ akcentiniai šviestuvai, o terasose – įtalų gamintojo lauko toršerai. Ypatingai viešbučio numerių nuotaikai išlaikyti, dalyje jų, pagal bendrą koncepciją, buvo parinkti subtilaus dizaino sieniniai šviestuvai“, – apie projekto detales pasakoja D. Krasinskas. Kiekvienas viešbutis siekia teikti savo lankytojams kuo daugiau komforto ir geros savijautos, maksimaliai gerą patirtį. Vis labiau juose populiarėja ir valdymo sistemos, padedančios taupyti tiek personalo, tiek svečių laiką. Todėl ir išmaniųjų sistemų įrangos pritaikymu viešbutyje rūpinosi UAB „Pažangi namų automatika“. „Kadangi galime pasiūlyti įvairių sprendimų ir įrangos viešbučiams, šiame projekte parinkome įrangą, kuri lauko kodinę spyną apjungia su kambarių rezervavimo sistema, – pasakoja D. Krasinskas. – Klientas, rezervavęs numerį, priskirtu laikinu kodu gali atsirakinti pagrindines duris. Tai iki minimumo supaprastina administravimą, o ir klientui labai patogu.“ D. Krasinskas džiaugiasi projektu ir nekantrauja apsilankyti šiame objekte dar kartą – tik šį kartą kaip klientas.

UAB STATIJA

NATŪRALAUS APŠVIETIMO SISTEMOS – NE TIK MUZIEJAMS Natūralus apšvietimas muziejaus informacijos centre

Natūralaus apšvietimo sistemos „Solatube®“ perduoda visą dienos šviesos spektrą į reikiamą patalpą. Tai sprendimas apšviesti tamsias patalpas, kur kiti natūralios šviesos patekimo būdai negalimi ar neracionalūs.

„Solatube®“ sistemos yra lengvos, užima mažą stogo plotą, efektyviai šviečia, gali būti naudojamos bet kokio dydžio ir paskirties patalpoms apšviesti.

MŪSŲ KONTAKTAI: UAB „Vilniaus Ejotra“, Kirtimų 11A, LT-2300 Vilnius Tel. +370 5 264 9060 Daugiau informacijos galite rasti: www.ejotra.lt

ŠVIESOS SPRENDIMAI MUZIEJUOSE: IŠŠŪKIAI IR DIENOS ŠVIESOS PRITAIKYMAS Apšvietimas muziejuje turi lemiamą reikšmę, kai norima tinkamai pristatyti eksponatus. Taip pat jis kuria nuotaiką ir klimatą viduje, leidžia sukaupti dėmesį į žiūrimus daiktus. Šviesa ne tik eksponuoja objektą, bet ir veda lankytoją per parodą, padidina jo pasiruošimą estetiniams išgyvenimams ir pabrėžia vidaus architektūrą. Anksčiau muziejai ir paveikslų galerijos buvo praktiškai visada apšviečiami natūralia šviesa. Kurį laiką dirbtinis apšvietimas sudarė žymiai geresnes ekspozicijos sąlygas ir suteikė didesnę galimybę išnaudoti turimą erdvę. Šiandien – vėl atsigręžiama į dienos šviesos privalumus.

Vaiva Didžiulytė

APŠVIETIMAS UŽTIKRINA IŠSKIRTINĘ PATIRTĮ Apšvietimo dizaino sprendimai eksponatų erdvėms muziejuose gali būti gana sudėtingi, nes šviesa turi vienu metu pagerinti erdvę, išsaugoti meno kūrinių vientisumą ir pabrėžti juos taip, kad būtų užtikrintos geriausios sąlygos lankytojams mėgautis eksponuojamais objektais.

INŽINERIJA

ALTERNATYVA NATŪRALIAI DIENOS ŠVIESAI Be to, kad dienos šviesa turi aukščiausią CRI (spalvų perteikimo indeksą), ji sukuria jaukumo ir gerovės jausmą konkrečioje aplinkoje. Parodų erdvėse natūralus apšvietimas svarbus, norint tiksliai atskleisti eksponuojamų objektų spalvas, kas labai svarbu meno kūriniams. Taip pat suteikia daugiau vizualinio patogumo lankytojams ir leidžia aiškiau suvokti eksponatus. Žinoma, dauguma muziejų negali pasikliauti dienos šviesa kaip vieninteliu šviesos šaltiniu. Parodų erdvėms paprastai reikalingas dirbtinis apšvietimas su tinkamais sprendimais,

„JUMEX“ MUZIEJUS, MEKSIKAS, MEKSIKA Meksike, „Jumex“ muziejuje, eksponuojama viena didžiausių privačių šiuolaikinio meno kolekcijų Lotynų Amerikoje. Muziejaus apšvietimą projektavo Davido Chipperfieldo architektai. Išskirtinis pjūklo stogas su į vakarus nukreiptais stoglangiais ir horizontaliu difuzoriaus sluoksniu tolygiai paskirsto šviesą, kad ši apšviestų meno kūrinius ir sukurtų šviesos srautą viršutinei galerijai. Šviesą galima reguliuoti ir pritaikyti pagal specialius kuratoriaus reikalavimus.

tad prožektoriai ir difuzinis apšvietimas integruoti numatytose vietose. LED lempos – puiki alternatyva. Jos gali atkartoti natūralią dienos šviesą, nes turi panašių savybių, tokių kaip CRI ir spalvų temperatūra. Taigi dirbtinio ir valdomo natūralaus apšvietimo sprendimų derinimas muziejams yra puikus būdas, norint pagerinti ne tik eksponuojamų objektų, bet ir lankytojų erdvių kokybę. Tai galime matyti iš daugelio projektų visame pasaulyje.

INŽINERIJA

„KULT“ MUZIEJUS, FRĖDENAS, VOKIETIJA „Kult“ muziejuje, architektų „Pool Leber Architekten“ ir „Bleckmann Krys Architekten“ atrijuje ir kieme suprojektuotas subalansuotas natūralus apšvietimas. Be to, išskiriamos įvairios muziejaus zonos ir palengvinama orientacija centre. Pirmame aukšte, kuriame yra pasaulietinė parodos dalis, pro kampinius langus atsiveria viduramžių uosto vaizdai. Antrame aukšte, raštinės muziejaus dalyje, dviejuose languose matyti dvi miestelio bažnyčios.

INŽINERIJA

„YINGLIANG“ AKMENS GAMTOS ISTORIJOS MUZIEJUS, SIAMENAS, KINIJA Natūrali saulės šviesa taip pat atlieka svarbų vaidmenį „Yingliang“ akmens gamtos istorijos muziejuje, kurį suprojektavo „Atelier Alter Architects“. Muziejaus įsikūrimas Kinijos kasybos įmonės būstinėje Siamene reikštų natūralios dienos šviesos sumažėjimą biurams, todėl apšvietimas buvo pagrindinis klausimas nuo pat projekto vystymo pradžios. Architektūrinė koncepcija pristatė vertikalius ir horizontalius kristaloidus, kurie susikerta atrijuje, sutelkdami ir atspindėdami saulės šviesą iš jau esančių stoglangių į eksponatams skirtas erdves.

INŽINERIJA

KANTONIJOS DAILĖS MUZIEJUS, LOZANA, ŠVEICARIJA Lozanoje, Šveicarijoje, Kantonijos dailės muziejaus „Barozzi Veiga“ projekte buvo tiriamas pakaitinių išorės angų ritmas. Pastatas turi uždarą, introvertišką fasadą pietuose, kad apsaugotų muziejaus kolekcijas ir išvengtų traukinių keliamų trukdžių, o šiaurėje esantis atviresnis, pralaidesnis fasadas suteikia natūralią saulės šviesą ir kuria dialogą su naująja aikšte. Gilios vertikalios plokštės tarp aukštų ir didelių langų buvo suprojektuoti taip, kad tiesioginiai saulės spinduliai niekada nepatektų į šviesai jautrias pastato zonas. Viršutinis aukštas taip pat natūraliai apšviečiamas į šiaurę nukreiptomis modulinėmis angomis su vidine žaliuzių sistema, leidžiančia kruopščiai kontroliuoti į kambarius patenkančios šviesos kiekį.

85 Apšvietimas turi papildyti muziejaus vidaus architektūrą taip, kad nebūtų jaučiamas jos dominavimas. Geras muziejaus arba galerijos apšvietimas turi būti suprojektuotas galvojant apie lankytojų patogumą ir eksponatų saugumą.

Daugiau informacijos apie MUTE SYSTEM efektyvumą, montavimą ir savybes rasite: www.segmentum.eu

Mute system – plonasluoksnė garso izoliacijos sistema esamoms sienoms ir luboms Didžioji dalis gyvenamųjų pastatų vis dar projektuojami ir statomi visiškai neatsižvelgiant į garso izoliaciją tarp butų ir tarp bendrųjų erdvių. Įsirengę būstus naujakuriai nuolatos susiduria su didelėmis garso izoliacijos problemomis – girdimi kaimynai ir jų keliamas triukšmas, girdimas triukšmas iš koridorių. Poilsis ir ramaus miego poreikis yra vienas iš egzistencinių žmogaus poreikių, todėl labai svarbu sukurti tinkamą garso aplinką, kitaip tariant – tylą. Rinkos siūlomų garsą izoliuojančių medžiagų sąrašas ilgas ir visos jos žada vienokius ar kitokius triukšmo sumažinimo rodiklius (dB). Nors, atrodytų, kai kurie sprendimai gali stipriai pagerinti garso izoliaciją, bet jiems įrengti dažnai prireikia ilgo, sudėtingo ir brangaus remonto, be to, kas yra labai aktualu, – jie stipriai sumažina patalpos plotą. Dažnai kambariai būna kompaktiški ir bet koks papildomas centimetras sumažina svarbų gyvenamąjį plotą. Iki šiol nebuvo sistemos, kurioje būtų galima suderinti technines savybes ir mažą storį. Iki šiol.

į MUTE SYSTEM perduodamą vibraciją. Galiausiai visos jungtys ir neuždengtos mažos skylutės užpildomos elastingu garsą izoliuojančiu užpildu „DClant“.

MUTE SYSTEM yra garso izoliacijai pagerinti skirta sistema, sukurta pagal esminį akustinį principą „masė + spyruoklė + masė“. Sistemą sudaro didelio tankio gipso ir celiuliozės plaušo plokštė ir iš vidinės pusės jau gamybos metu priklijuota aukštos kokybės garsą izoliuojanti membrana. Esminiu proveržiu tapo naujoviška taškinė jungtis „DClox“. Tai elastingas tvirtinimo elementas, išsiskiriantis itin geromis garso slopinimo savybėmis ir užtikrinantis minimalų sąlyti su esama siena ar lubomis. Bendras MUTE SYSTEM ir esamų konstrukcijų sąlyčio plotas yra mažesnis nei 1 %. Nėra jokios kitos sistemos, galinčios užtikrinti tokį nedidelį sąlyčio plotą. Tai garantuoja minimalų vibracijos perdavimą iš esamos konstrukcijos į MUTE SYSTEM ir galiausiai į patalpą.

Atsižvelgiant į konkrečius garso izoliavimo poreikius, MUTE SYSTEM gali būti trijų skirtingų kategorijų: MUTE SYSTEM 23, MUTE SYSTEM 33 ir MUTE SYSTEM 63.

MUTE SYSTEM plokščių išorinės kraštinės pagamintos principu „liežuvėlis–griovelis“ ir tai yra dar vienas privalumas tiek greito įrengimo, tiek garso izoliacijos efektyvumo požiūriu. Tobulą plokščių sujungimą taip pat užtikrina sistemoje esantys „DCscrew“ varžtai. Jie pašalina garso nutekėjimo per sandūras galimybę. Aplink sistemos perimetrą montuojama speciali „DCstrip“ juosta, kuri atskiria MUTE SYSTEM nuo grindų, šoninių sienų ir esamų lubų. Tai garantuoja elastingą garso jungtį, kuri sumažina iš kitų pastato elementų

Atsižvelgiant į esamą konstrukciją, įrengus MUTE SYSTEM 23 sistemą, garso izoliacija tarp patalpų pagerinama nuo 9 dB, o MUTE SYSTEM 63 garso izoliacijos pasiekia net 21 dB padidėjimą. Garso izoliacijoje 6 dB skirtumas žmogaus klausai jau jaučiamas kaip 100 % pagerėjimas. Taigi 21 dB turės 350 % pagerėjimo efektą. Svarbu paminėti, kad visi MUTE SYSTEM deklaruojami garso izoliaciniai rodikliai yra pagrįsti laboratoriniais bandymais.

+370 5 232 93 63 +370 620 81 009

info@keraplast.lt www.keraplast.lt

TINKAMAI PARINKTI STOGLANGIAI LEIDŽIA NATŪRALIA ŠVIESA MĖGAUTIS BE PAPILDOMŲ RŪPESČIŲ Pastaruoju metu stipriai pabrėžiama natūralios dienos šviesos svarba. Ji esminis veiksnys mūsų kasdieniam gyvenimui, nes daug laiko praleidžiame patalpose. Dienos šviesos trūkumas turi didelę įtaką žmogaus nuotaikai ir darbingumui. Todėl nieko keista, kad vis labiau populiarėja ir stoglangiai, kurie yra bemaž tris kartus efektyvesnis dienos šviesos šaltinis nei vertikalūs langai. Stoglangiai populiarėja visur: tiek privačiuose, tiek komerciniuose, tiek visuomeninės paskirties pastatuose, tokiuose kaip muziejai. Pavyzdžiui, gerai Lietuvoje žinoma UAB „Keraplast“ prieš kelerius metus stoglangius sumontavo tuomet naujai pastatytame Vilniaus MO muziejuje. Ten jie buvo susieti su priešgaisrine sauga – dūmų šalinimu. Kiek anksčiau tos pačios įmonės specialistai įrenginėjo stoglangius ir Nacionalinėje dailės galerijoje, Zoologijos muziejuje, Kėdainių ir Panevėžio kultūros namuose. Apie tai, kas svarbu įrengiant stoglangius tokiuose pastatuose, kaip muziejai ar galerijos, kalbėjomės su UAB „Keraplast“ direktoriumi Ričardu Stadniku.

„Stoglangis – labai efektyvus šviesos šaltinis, bet akinanti saulė, ypač jei po stoglangiu dirba žmonės, gali būti kenksminga. Todėl svarbus tinkamas šviesos pralaidumas – kad langas užtikrintų dienos šviesą, bet netaptų kliūtimi darbui. Muziejuose labai svarbu, kad stoglangių medžiagos saugotų nuo ultravioletinių spindulių (UV), nepakenktų eksponatams – juk UV spinduliai suardo labai daug

medžiagų. Todėl muziejuose, rūbų sandėliuose kaip skaidri medžiaga naudojamos polikarbonatinės plokštės, kurios puikiai praleidžia dienos šviesą, bet 99,9 % sulaiko UV ir didžiąją dalį infraraudonųjų spindulių“, – paaiškino R. Stadnikas. Jeigu aktualu kaip įmanoma labiau sumažinti kritulių, ypač krušos, keliamą triukšmą, geriau rinktis sunkesnius stoglangius su stiklu. Neretai muziejai išsiskiria savo architektūra, tad itin svarbi ir jų stoglangių išvaizda. Anot R. Stadniko, jų įmonė gali pasiūlyti didžiulį stoglangių asortimentą, kad architektams nereikėtų riboti vaizduotės. Stoglangiai gali būti kupoliniai arba ištisiniai juostiniai šviesos takai. Pastarieji būna patys įvairiausi: arkiniai, trikampiai, vienašlaičiai ar piramidės formos. „Esame lankstūs ir galime pasiūlyti įvairių formų stoglangių. Galime parinkti ir skaidriosios medžiagos atspalvius. Pavyzdžiui, stoglangiai gali turėti atspalvį viduje ar išoriškai“, – vardijo pašnekovas. Maža to, stoglangiai gali būti valdomi ne tik automatiškai ar mechaniniu būdu, bet ir išmaniai: juose sumontuoti davikliai gali reaguoti į temperatūros, CO2 ar kitokius aplinkos pokyčius, arba atsidarinėti ir užsidarinėti, kaip yra užprogramuoti. Taigi šiuolaikiniai stoglangiai gali į vidų įleisti daug dienos šviesos, pagyvinti architektūrą ir palengvinti pastate esančių žmonių buvimą, nesukeldami jokių nepatogumų.

INŽINERIJA

Nuotr.: Norbert Tukaj

„HESBURGER“ PADAŽAI KAIMYNAMS – IŠ KAUNIEČIŲ RANKŲ Kauniečių pagamintų padažų jau visai netrukus „Hesburger“ restoranuose paragaus gretimų Baltijos šalių ir Bulgarijos gyventojai. Iki šiol visi „Hesburger“ padažai buvo gaminami Suomijoje, bet greitai šio tinklo restoranus gretimose šalyse padažais padės aprūpinti naujoji gamykla, iškilusi Lietuvoje. Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ Kauno rajone, Tirkiliškių kaime, pastatė padažų gamyklą ir logistikos centrą, į kurį investuota 15 mln. eurų. Pagrindiniame apie 5 600 m2 ploto pastate jau greitai pradės veikti automatizuota gamykla – diegiama gamybinė įranga. Logistikos centras pradėjo dirbti pavasarį.

i OBJEKTAS: „Hesburger“ padažų gamykla ir logistikos centras ADRESAS: Tirkiliškių k., Kauno r. PLĖTOTOJAS: tarptautinė kompanija „Hesburger“ PROJEKTUOTOJAI: UAB „2L Architects“ GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Lighthouse Contracting“ PLOTAS: 5 600 m2 ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖ: A+ STATYBOS PRADŽIA: 2020 m.

Kaip sakė „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela, greitojo maisto restoranų tinklas labai sparčiai auga ir plečiasi esamose rinkose, taip pat žvalgomasi ir į naujas potencialias rinkas: „Turime užtikrinti stabilų ir pakankamą produktų tiekimą gerokai išaugusiam tinklui, todėl esamus gamybos pajėgumus papildys nauja gamykla Lietuvoje, Kauno rajone. Joje bus gaminamas majonezas ir kiti padažai mūsų tinklo restoranams – apie 1000 tonų per metus.“ Visą „Hesburger“ tinklą sudaro 500 restoranų. Lietuvoje dabar veikia 57, Latvijoje – 50, Estijoje – 48 restoranai. Tinklas taip pat dirba Bulgarijoje (19), Ukrainoje (6), Vokietijoje (2), Rusijoje (36) ir Baltarusijoje (2). Rinkdamas vietą gamyklai ir logistikos centrui, „Hesburger“ ieškojo logistinei veiklai ir jos plėtrai geografiškai patogios lokacijos. Tarptautinio investuotojo pasirinkimą lėmė tai, kad Kaunas yra Lietuvos geografiniame centre, todėl iš čia patogu pristatyti produkciją į visus Lietuvos restoranus. Gerai išvystyta tarptautinių kelių infrastruktūra leidžia sėkmingai vykdyti logistiką iš Kauno į kitas šalis, pavyzdžiui, kelias „Via Baltica“ leidžia patogiai paskirstyti produkciją kitų Baltijos šalių restoranams. Iš šio logistikos centro produktai jau gabenami ir į „Hesburger“ Bulgarijos sandėlį. Naujasis logistikos centras Lietuvoje leido užtikrinti sėkmingą logistikos veiklą ir jos plėtrą, patenkinti išaugusius restoranų tinklo padažų gamybos poreikius.

STATYBOS PABAIGA: 2021 m. INVESTICIJOS: 15 mln. eurų

Naujame fabrike ir logistikos centre sukurta 20 naujų darbo vietų. Jų skaičių per penkerius metus ketinama padidinti dvigubai. Logistikos centro ir gamyklos darbuotojams suteiktos patogios darbo ir poilsio sąlygos. Pastato antresolėje įrengti poilsio kambariai su virtuvėlėmis, modernios persirengimo patalpos su dušais, pasitarimų ir darbo kabinetai su automatiniais šviesos reguliavimo jutikliais. Koridoriuose naudotos tamsios spalvos aliuminio vitrinos ir ažūrinės lubos suteikia industrinio dizaino nuotaiką. Administracijos darbo patalpas vėsina ir šildo vandeniniai konvektoriai, prijungti prie bendros pastato šaldymo sistemos. Darbuotojų poilsio zona įrengta ir lauke, kur taip pat patogu pietauti.

INŽINERIJA

vėdinimo bei šaldymo, vandens ir oro tiekimo, kitas sistemas. Beje, jų susikirtimų padėjo išvengti erdvinis statinio modelis. Logistikos centro pastato dalis susideda iš kelių sandėlių su skirtingais temperatūriniais režimais. Architekto teigimu, specifiniai reikalavimai buvo keliami itin šaltoms patalpoms (šaldikliams), kur turi būti užtikrintas šalčio tiekimas bei gaisrinė sauga. Kitas projektuotojų įveiktas iššūkis buvo nuotėkų valykla: sukurtas tarsi pastatas pastate – sudėtingas inžinerinis mechanizmas, jungiantis lauko ir vidaus įrenginius, kuriame yra ir jį aptarnaujančios valdymo, vėdinimo bei kitos sistemos. Itin pažangi nuotekų valykla užtikrina labai aukštą nuotekų išvalymo efektyvumą ir atitinka aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus. Esminius projekto pastatų sprendinius, pasak J. Lapinsko, padiktavo padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, įvažiavimo keliai ir pastato technologijos ypatumai. Statinys projektuotas kaip vienas L raidės formos tūris, su atskiru nuotekų valyklos priestatu juos sieja stoginė ir rampa. Naujojo statinio raiška saikinga, utilitari, didelis dėmesys skirtas matomumui iš Kauno Baltijos prospekto pusės. Pastatą derinant prie konteksto ir atsižvelgiant į tarptautinio „Hesburger“ prekių ženklo stilių, numatytas tamsesnių spalvų fasadas. Ant daugiasluoksnių plokščių panaudota HPL apdailos plokštė, taip pabrėžiant rampos ir langų horizontalumą. Tai vizualiai pasmulkino pastato tūrį, jo mastelį priartino prie netoli esančių gyvenamųjų namų. Aplink pirmąjį aukštą suprojektuota rampos zona iš dalies uždengta tamsiomis plokštėmis, siekiant pabrėžti pastato horizontalumą ir paslėpti technologinius procesus. Pastato laikančiosios konstrukcijos suprojektuotos gelžbetoninės, dėl didelių apkrovų numatytos didelių gabaritų sijos ir perdangos. Metalinės stogo konstrukcijos pritaikytos saulės jėgainės ir technologinio aušinimo sistemos apkrovoms. Viršutinis stogo sluoksnis pasirinktas baltos spalvos, kad į saulės kolektorius atsispindėtų dar daugiau šviesos, o stogas neperkaistų.

ENERGINIS EFEKTYVUMAS IR EKOLOGIJA – PRIORITETINIAI ASPEKTAI Praėjusį rudenį pradėtos statybos nesustojo net ir pandemijos sąlygomis. Įgyvendinti projektą per karantiną, sėkmingai planuoti, dalintis užduotimis, nenukrypti nuo statybos darbų grafiko ir stebėti projekto progresą realiuoju laiku internetu leido informacinės technologijos, kurias pritaikė projekto valdymo partneriai UAB „Incorpus“. Nuo projektavimo pradžios pastatas modeliuotas BIM aplinkoje. Buvo sukurtas erdvinis 3D visų sistemų modelis. „Dalux“ statybos valdymo platformoje projektą ir jo įgyvendinimą realiuoju laiku stebėjo visa projekto komanda. Tai leido nevėluoti ir išvengti nuostolių. Naujoje gamykloje Lietuvoje naudojama analogiška technologija, kaip ir „Hesburger“ gamyklose Suomijoje. Projekto vadovas, architektas Julius Lapinskas sako, kad „2L Architects“ komandai šis projektas buvo vienas tvariausių ir technologiškai sudėtingiausių. Vienas svarbiausių projektavimo uždavinių, pasak J. Lapinsko, buvo pastato energinio efektyvumo, šilumogrąžos, pastato valdymo ir aplinkosauginiai aspektai. Turėjo būti užtikrintas pastato sandarumas, tinkamas vėdinimas, drėgnumas ir temperatūrinis režimas. Projektuotojams teko užduotis suprojektuoti ne tik pastato architektūrą, konstrukcijas, visas pastato inžinerines sistemas, bet ir technologinę įrangą, buvo sukurti inžinerijų valdymo algoritmai. Kita užduotis – šalčio, šilumos gamybos ir šilumos atgavimo ūkio projektavimas. Šiame objekte numatytas antrinis šilumos panaudojimas. Tai padeda užtikrinti pastato valdymo sistema. Projekte panaudotas vienas ekologiškiausių sprendimų sandėliams ir gamybai – efektyvi 2 MW šaldymo sistema su šaldymo agentu – angliarūgšte (CO2). Iš šalčio sistemos aušyklių atgaunama šiluma panaudojama gamybos ir buities srityse. Ant statinio plokščio stogo suprojektuota daugiau nei 300 kW saulės jėgainė, be to, sumontuoti generatoriai, kurie gali gamyklai užtikrinti nepriklausomą elektros tiekimą. J. Lapinskas pasakojo, kad projektuotojams buvo nelengva objekte tinkamai rasti vietą ir sujungti sudėtingas inžinerines

„Hesburger“ logistikos centro ir gamyklos projekte panaudotos „Balex Metal“ daugiasluoksnės „sumuštinio“ tipo plokštės PIR ir su nedegios mineralinės vatos užpildu. Didžioji dalis šių plokščių padengtos nerūdijančiuoju plienu.

INŽINERIJA

SĖKMĘ UŽTIKRINO SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS REALIUOJU LAIKU Nors generalinės rangos bei projektų valdymo įmonei „Lighthouse contracting“ atlikus pirminę projekto analizę, standartinės 5520 m²pastato konstrukcijos nekėlė jokių iššūkių, generalinis rangovas didžiausią dėmesį sutelkė į pagrindinių dviejų sričių suvaldymą – projekto statybos ir korekcijos valdymą realiuoju laiku bei kompleksinių inžinerinių sistemų kūrimą ir įrengimą. Statant gamyklą, generalinis rangovas „Lighthouse contracting“ vienu metu valdė ir prisiėmė atsakomybę už 20 subrangovų įmonių kokybišką bei laiku atliktą darbą. Visos projekto šalys vykdė komunikaciją ir priėminėjo svarbius sprendimus pasitelkdamos profesionalią statybos valdymo platformą „Delux“. Ji leido stebėti projekto eigą, dokumentacijas, procesus, kilusias rizikas, teikiamus pasiūlymus bei priimamus sprendimus realiuoju laiku. Dėl nuolat atnaujinamų statinio sprendimų pagal gamybos ir technologijos liniją, vienas sudėtingesnių uždavinių buvo šalių įsitraukimo suvaldymas bei statinio planavimo, inžinerinių sistemų pakeitimai, darbų vykdymo eiga ir terminai. „Lighthouse conracting“ pavyko ne tik suvaldyti visus šiuos iššūkius ir patenkinti užsakovo lūkesčius, bet ir atlikti tai maksimaliai skaidriai, taikant „open book“ principą.

Objekte sumodeliuota ir integruota inovatyvi 2MW galios CO2 pramoninio šaldymo sistema, kuriai veikiant ir gaminant vėsą išskiriama šiluma surenkama ir panaudojama pastato technologinėms bei buitinėms reikmėms. Taip pat įdiegta moderni vėdinimo sistema su oro vėsinimo, drėkinimo ir sausinimo funkcijomis bei mikroklimato reguliavimu. Sumontuoti dujiniai katilai vandens bei patalpų šildymui ir galingi garo katilai, skirti gamybos technologijai. Visos šios inžinerinės sistemos sujungtos, kad perteklinė energija būtų generuojama akumuliacinėse talpose ir sistemos kompensuotų viena kitos energijos išteklius. Sistemos junginį valdo bendra pastato valdymo sistema, leidžianti stebėti energijos suvartojimą ir jį reguliuoti. Įgyvendinus projekto sprendinius, pasiekta pastato energinio naudingumo klasė A+. Vienu metu kokybiškas, laiku įvykdytas 20 subrangovų įmonių darbas yra gero planavimo, visų sistemų koordinavimo rezultatas. „Nors projektas buvo sudėtingas, bet dėka tokios komandos ir reiklaus, į kokybę orientuoto užsakovo tokius projektus norėtumėme kartoti ir kartoti“, – pabrėžė „Lighthouse contractig“ generalinis direktorius Andrius Velutis.

INŽINERIJA

VISKĄ MATO IR IDENTIFIKUOJA PASTATO VALDYMO SISTEMA „Hesburger“ naujojo pastato valdymo automatizavimo projektas patikėtas vienai labiausiai patyrusių šios srities bendrovių UAB „ELTKO“. Automatizuotų pastato valdymo sistemų profesionalai buvo pasirinkti ne be reikalo,, kadangi „Hesburger“ pastatas santykinai nėra labai didelio ploto, tačiau jame integruotas įspūdingas įvairių inžinerinių sistemų kiekis, UAB „ELTKO“ ekspertinė patirtis čia vaidino svarbią rolę. Sumanus Užsakovas pasirinko gerus sprendinius, tad iššūkių kupiną automatizavimo projektą buvo įdomu rengti, diegti bei įgyvendinti. Objekte panaudota gamintojo „Schneider Electric“ pastatų valdymo sistemos programinė įranga, kuri dirba atvirais komunikacijos protokolais, todėl ją paprasta suderinti su įvairių kitų gamintojų įranga. Įdiegta sistema yra tarsi pastato smegenys – ji leidžia reguliuoti ir stebėti pastato vėdinimo, vėsinimo, šildymo, kondicionavimo technologijas, drėgmės, temperatūros, energijos suvartojimo parametrus, kaupia, saugo ir analizuoja duomenis. Taupomas statinio eksploatavimo laikas – reikia mažiau sistemų priežiūros,

nes viską realiuoju laiku mato ir identifikuoja pastato valdymo sistema. Debesų kompiuterija paremtos analitinės programos nuotoliniu būdu siunčia ataskaitas apie elektros, šilumos energijos sąnaudas, parametrų nukrypimą, įrangos nusidėvėjimą ir įspėja apie galimus gedimus. Projekte pasirinktas aukštas pastato valdymo automatizavimo lygis, lyginant su kitais Lietuvoje vykdytais projektais. Inžinerinės sistemos buvo suprojektuotos taip, kad būtų galimybė automatizuotoje pastato valdymo sistemoje integruoti ne tik šildymo ir vėdinimo, bet ir priešgaisrinę signalizaciją bei apsaugos sistemą. Tokio aukšto lygio automatizavimas šiandien dar retai pasitaiko objektuose Lietuvoje, bet tai yra ateitis: kuo toliau, tuo dažniau ir šios sistemos bus integruojamos į vieningą pastato valdymą, nes tai patogu pastato valdytojui, taupo resursus ir užtikrina saugumą. UAB „ELTKO“ didžiuojasi prisidėjusi prie tokio lygio išmanaus pastato projekto ir auginanti kompetencijas būsimiems iššūkiams.

INŽINERIJA

DRĖGMĖS KONTROLĖ – BE KOMPROMISŲ „Hesburger“ padažų gamyklai ir logistikos centrui Kauno rajone NIT tiekė pripažinto pasaulyje gamintojo „Seibu Giken DST“ (Švedija) įvairių galingumų adsorbcinius sausintuvus, kurie gali sausinti orą, esant žemesnei nei 0 °C temperatūrai. Nuo 1993 m. „Seibu Giken DST AB“ yra japonų kompanijos „Seibu Giken Co Ltd.“ dalis. Ši kompanija pirmoji pasaulyje pagamino silikagelio rotorius ir nuo pat 1984 m. iki šių dienų išlieka šios technologijos lydere. Bendrovė kuria ir vysto naujas sausinimo (drėgmės surinkimo) technologijas, tarp kurių adsorbcinių sausintuvų rotoriai, VOC rotoriai, šilumokaičiai, „medaus korio“ rotoriai ir t. t. Įmonės gaminių asortimentas specialiai sukurtas siekiant išspręsti drėgmės problemas komercinės ir pramoninės paskirties objektuose. Adsorbciniai sausintuvai su automatikos komplektais panaudoti gamybinių patalpų drėgmės kontrolei, nes jie labai tinka, kai reikalingas „gilesnis“ sausinimas, t. y., kai reikia gauti labai sausą orą. Pagrindinis tokio drėgmės rinktuvo elementas – cilindro formos akytas rotorius, kurio vidinis paviršius, padengtas desikanto sluoksniu, gali sugerti didelį kiekį drėgmės. Drėgmės rinktuvai RL, sausinantys pagal „Recusorb“ principą su įmontuotu šilumos atgavimu, naudojami vidutinio dydžio arba dideliuose (atsižvelgiant į modelio galią) sandėliuose, šaldančiose patalpose, ledo arenose, taip pat cheminių, farmacinių ir gamybinių procesų metu santykinio oro drėgnumo kontrolei. Drėgmės rinktuvai CZ sausina pagal „Consorb“ principą, kuris labai tinka, jei yra didelis drėgmės kiekio skirtumas

tarp technologinio proceso ir regeneruojamo oro. Jie taip pat regeneracijai gali naudoti tik karštą vandenį arba karštą vandenį kartu su elektriniu šildytuvu. Visuose RL (angl. Recusorb LIGHT) blokuose sumontuoti naujos kartos aukštos kokybės D-MAX rotoriai (iš „Seibu Giken Co“), padengti higroskopine substancija (silikageliu). Silikagelis vis dar yra chemiškai sujungtas su struktūra, o tai reiškia, kad nėra desikanto pernešimo į orą. Tai taip pat užtikrina puikų eksploatavimo laiką. D-MAX rotorių galima nuplauti, jei jis užterštas. Korpusas pagamintas iš „Aluzink“, dažytas milteliniu būdu, sienelės izoliuotos akmens vatos izoliacija. Reaktyvacijos šilumokaitis garinis arba elektrinis, atsižvelgiant į modelį. Ventiliatoriai su efektyviais EC varikliais. Apsaugos klasė IP44. Darbinės temperatūros: nuo -30 iki +40 °C Adsorbciniai oro sausintuvai – vienintelis sprendimas, tinkamas, kai yra didelė drėgmė (iki 100 % RH) ir žema temperatūra (iki 3 °C). Efektyviausi tuomet, kai temperatūra yra nuo 3 iki 35 °C, o drėgmė mažėja nuo 100 iki 40 % RH. Gali sausinti net neigiamosios temperatūros orą, be to, yra lengvesni ir dirba tyliau nei kondensaciniai, kuriuose dažniausiai naudojamas kompresorius. Adsorbciniai sausintuvai dirbdami išskiria daug šilumos, todėl sausinamo oro temperatūra kyla. Džiovinant patalpas po apdailos ar užliejimo, tai gali būti naudinga, tačiau vėsinant reikia papildomų energijos sąnaudų, nes nusausintą orą reikia vėsinti.

INŽINERIJA

SPRENDIMAI UŽTIKRINA ENERGINĮ EFEKTYVUMĄ Naujojoje „Hesburger“ gamykloje vieną svarbiausių inžinerinių elementų – aukšto efektyvumo dujinę katilinę – suprojektavo ir įrengė įmonė UAB „Filter“. Katilinę sudaro du modernūs garo katilai, kurių kiekvieno našumas - po 1 toną per valandą. Garas naudojamas oro sausinimui, karšto vandens šildymui ir gamybos technologiniams procesams. Taip pat įrengtas 1 megavato (MW) šilumos galios vandens šildymo katilas. Kvalifikuoti UAB „Filter“ specialistai ne tik suprojektavo, bet ir sumontavo šią katilinę, sakė įmonės projektų skyriaus vadovas Aleksandr Kuznecov. Anot jo, dujinis vandens šildymo katilas numatytas labiau kaip rezervinis įrenginys – jis įsijungia prireikus, bet pirmiausia gamykloje bus naudojama atgauta šiluma iš modernios CO2 pramoninio šaldymo sistemos bei kompresorinės, kuriai veikiant išskiriama šiluma surenkama ir panaudojama pastato technologinėms bei buitinėms reikmėms. A. Kuznecov teigė, kad naujosios „Hesburger“ gamyklos projekto užsakovo priimti sprendimai investuoti į modernias šilumos atgavimo sistemas leis ateityje mažinti dujų suvartojimą, išlaidas ir taršą. „Gamykloje įdiegėme sudėtingą sistemą, kuri veikia efektyviai ir leidžia taupyti energijos išteklius. Panaudota kokybiška įranga tarnaus ilgai. Investicijos į efektyvius katilus ir kelių pakopų vandens paruošimo sistemą ateityje gamyklai bus itin ekonomiškai naudingos“, – sako A. Kuznecov. Viena iš UAB „Filter“ veiklos sričių – dujinių katilinių projektavimas ir įrengimas, bet šiame projekte gana sudėtinga šilumos atgavimo sistema su daug elementų buvo savotiškas iššūkis, kurį įveikti padėjo sukauptos žinios ir ilgametė patirtis. BALDAI, PATOGŪS IR DIRBTI, IR PAILSĖTI Tarptautinio investuotojo „Hesburger“ naujosios gamyklos administracinėse patalpose komfortiškų biuro darbo vietų įrengimu ir darbuotojų patogumu ilsintis rūpinosi UAB „Narbutas Lietuva“ komanda. Biure ir poilsio kambariuose

ergonomiškas bei komfortiškas sąlygas kuria lietuviški baldai, pagaminti gamykloje „Narbutas“, Ukmergėje, taip pat pasiūlyta užsienio gamintojų baldų. Biuro darbuotojams itin svarbu užtikrinti ergonomiškas sąlygas. Darbo vietoms įrengti pasirinktos gamykloje „Narbutas“, Ukmergėje, pagamintos labai patogios, ergonomiškos, ilgai sėdėti pritaikytos kėdės „Eva II“. Jų dizainas ir ergonomika puikiai dera prie darbo stalų iš trijų bendrovės „Narbutas“ kolekcijų: T-EASY ir NOVA A bei itin komfortiškų reguliuojamo aukščio stalų ACTIVE. Patogios NOVA stalčių spintelės po stalais ir įvairios kolekcijos CHOICE spintos užtikrina, kad darbo priemonės visada būtų po ranka. UAB „Narbutas Lietuva“ komanda taip pat rūpinosi komfortiškų darbo vietų įrengimu pasitarimų kambariuose, kur pasiūlyti modernaus dizaino, patogūs ir estetiški baldai: ilgos pasitarimų valandos neprailgs sėdint patogiose „Narbutas“ kėdėse TWIST&SIT, kurias sukūrė danų dizainerių duetas Christina Strand ir Nielsas Hvassas. Jos puikiai dera prie patogių italų gamintojo SCAB pasitarimų stalų „Metropolis XL“. Poilsio zonoje įrengtoje virtuvėje papietauti, išgerti kavos ir pabendrauti susiburiantiems įmonės darbuotojams patogu įsitaisyti ant medinių grakštaus silueto, minimalistinio stiliaus valgomojo kėdžių MOON ir prie jaukią atmosferą kuriančių valgomojo stalų NOVA U. UAB „Narbutas Lietuva“ komanda pasirūpino kiekviena detale poilsio zonose ir pasiūlė nemažai įdomių nestandartinių baldų sprendimų maksimaliam darbuotojų patogumui. Suprojektuotos ir pagamintos nestandartinės virtuvės ir persirengimo spintelės, kuriose patogu pasidėti daiktus. „Įmonės komanda džiaugiasi „Hesburger“ gamyklos projektu ir sklandžiu jo įgyvendinimu, kurį užtikrino puikus visų šalių bendradarbiavimas. Labai sklandžiai derinome projektą tiek su užsakovu, tiek su projekto architektais „2L Architects“, – sako UAB „Narbutas Lietuva“ rinkodaros vadovė Gabrielė Vaitonytė-Galdikienė.

Tokio aukšto lygio automatizavimas šiandien dar retai pasitaiko objektuose Lietuvoje, bet tai yra ateitis: kuo toliau, tuo dažniau ir šios sistemos bus integruojamos į vieningą pastato valdymą, nes tai patogu pastato valdytojui, taupo resursus ir užtikrina saugumą.

JAPONIJA PASKRAIDINS OLIMPIADOS SVEČIUS YPAČ GREITAIS TRAUKINIAIS

Nuotraukoje:„Shanghai Transrapid“

Japonija Olimpinių žaidynių svečius tikrai norėtų pavėžinti magnetinės levitacijos traukiniais („maglev“), kurie skrieja milžinišku greičiu neliesdami žemės. Pirmoji pasaulyje pradėjusi naudoti greituosius traukinius komerciniam keleivių pervežimui dabar Japonija kovoja, kad išliktų šios srities lydere.

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė

INFRASTRUKTŪRA

Japonijos greitųjų traukinių geležinkelių tinklas Šinkansenas (jap. shinkansen) jungia pagrindinius miestus Honšiū ir Kiūšiū salose, tiesiama greitųjų traukinių linija į Hokaido salą. Bendras jų bėgių ilgis – beveik 2 400 kilometrų. Šiomis linijomis kursuojantys traukiniai pasiekia 240–300 km/val. greitį. Šinkanseno geležinkelių tinklas plečiamas ir tobulinamas: norima maksimalų komercinių kelionių greitį padidinti net iki 320 km/val. Tačiau japonai nenustoja ir toliau didinti greičio – kuria ir išbando ypač greitus magnetinės levitacijos principu varomus traukinius, kurių greitis gali siekti net 500 km/ val. Komercines tokių „skriejančių“ traukinių keliones tarp miestų planuojama pradėti 2027 metais. PATOBULINTAS „MAGLEV“ PROTOTIPAS 2020 m. rudenį Centrinė Japonijos geležinkelių kompanija „JR Central“ 42,8 km eksperimentinėje trasoje Jamanašio prefektūroje pademonstravo naujausią „maglev“ tipo „Shinkansen L0“ serijos traukinį, kuris tarp Uenoharos ir Fuefukio miestų pasiekė 500 km/val. greitį. Eksperimentinis traukinys įsibėgėjo didindamas greitį. Kaip rodė monitoriai, jis pasiekė 300 km/val., tada 350 km/val., 400 km/val. ir per kiek mažiau nei tris minutes – 500 km/val. greitį. Tai didžiausias komercinio traukinio greitis. Apie 80 % eksperimentinės trasos eina tuneliais. Artėjant trasos pabaigai, traukinio greitis sulėtėjo iki maždaug 150 km/val. Buvo juntama didelė vibracija, kai traukinys perėjo nuo „plaukimo“, kai jis varomas galingų magnetų, prie važiavimo ratais. Kelionė užtruko 8 minutes. Parodomąjį važiavimą atliko septynių vagonų traukinys. Šio L0 serijos traukinio naujausio modelio nosis yra apvalesnė, todėl vėjo pasipriešinimas sumažėja maždaug 13 %, palyginti su ankstesniais modeliais, taip taupant galią ir sumažinant triukšmą. Vagonų lubos padengtos akustinėmis plokštėmis, kad sumažėtų triukšmas viduje. Tačiau vis dar neaišku, ar komercines keliones šiuo traukiniu bus galima pradėti 2027 m., kaip planuoja „JR Central“, nes projektui kyla ir aplinkosauginių, ir finansinių kliūčių.

INFRASTRUKTŪRA

RUNGIASI DĖL INFRASTUKTŪROS EKSPORTO Magnetinės levitacijos, arba „maglev“, tipo traukiniai naudoja galingus magnetus, kad slystų įkrautomis trasomis itin dideliu greičiu, kurį lemia maža trintis. Trumpus atstumus įveikiantys eksperimentiniai traukiniai „maglev“ jau važinėja geležinkelio trasomis, o dabar svarbiausia – kada jie išvažiuos į kasdienius tarpmiestinius reisus. Dvi didžiausios Azijos ekonomikos – Kinija ir Japonija – varžosi dėl to, kuri pirmoji paleis pirmąsias pasaulyje tarpmiestines linijas, kuriomis kaip kulka lėks greitieji traukiniai. Centrinė Japonijos geležinkelio kompanija „JR Central“ investavo per 80 mlrd. JAV dolerių į traukinių „maglev“ tipo liniją, kuri sujungs Tokiją ir Osaką iki 2037-ųjų. Kinijai 15 mlrd. JAV dolerių kainuos jos ypač greito „maglev“ traukinio linijos tarp Šanchajaus ir rytinio uostamiesčio Ningbo projektas. Prognozuojama, kad šis bus baigtas maždaug iki 2035 metų. Japonijos projektas daug brangesnis iš esmės dėl to, kad reikia kasti tunelį per kalnuotą kraštovaizdį. Jei Japonija ir Kinija iki numatyto laiko sėkmingai pristatys savo tolimųjų reisų projektus, tai turėtų suteikti joms pirmenybę eksportuoti naujos kartos technologijas. Kalbama apie maždaug 2 trilijonų dolerių vertės pasaulinės geležinkelių infrastruktūros projektų rinkos dalį. „Maglev“ technologija turi didžiulį eksporto potencialą, o Kinijos ir Japonijos vidaus projektai yra tarsi vitrinos, kaip technologiją būtų galima sėkmingai įgyvendinti užsienyje. Japonija – pirmojo pasaulyje ypač greito traukinio, arba Šinkanseno, kūrėja ilgą laiką buvo svarbiausia pasaulinių greitojo geležinkelio projektų tiekėja ir nenori užleisti šių pozicijų. Infrastruktūros eksportas, įskaitant greitųjų geležinkelių technologijas, yra viena pagrindinių jos ekonomikos augimo krypčių. Viena tų šalių, į kurias Japonijos kompanija „JR Central“ nori eksportuoti savo „maglev“ technologiją,

yra JAV. Čia „maglev“ tipo linija sujungtų Vašingtoną, Niujorką ir Baltimorę: greitasis traukinys kelionės tarp centrų laiką sutrumpintų iki vienos valandos nuo dabartinių trijų, tad traukiniu keliauti būtų greičiau nei lėktuvu. Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį ant kulnų japonams lipa konkurentė Kinija, dažnai laiminti dėl to, kad siūlo pigesnius projektus ir paslaugas. 2015 m. Japonijos tiekėjai jau pralaimėjo konkurentams iš Kinijos, siekdami pastatyti pirmąjį Indonezijos greitąjį geležinkelį nuo sostinės Džakartos iki Bandungo Vakarų Javoje. Tiesa, vėliau Japonijos buvo paprašyta prisijungti prie projekto, kai jis pradėjo gerokai vėluoti. „Maglev“ tipo traukinių linija, sujungsianti finansinį centrą Šanchajų ir Ningbo per Hangdžou, yra Kinijos vyriausybės plano dalis. Šioje šalyje skelbiama, kad technologijų pasaulyje Japonija vis labiau atsilieka nuo Kinijos, taigi, esą realizuoti naują geležinkelių technologiją greičiau nei japonai yra kinų nacionalinio pasididžiavimo klausimas. Rungtynės įsibėgėja. Daugiausia čia lems infrastruktūros projektų finansavimas, nes pandemija paveikė ir keliones traukiniais. Geležinkelių operatoriai prognozuoja milijardinius veiklos nuostolius šiais finansiniais metais. O investicijų poreikis į „maglev“ traukinių linijų statybas gali būti dvigubai arba net trigubai didesnis, palyginti su įprastomis greitųjų geležinkelių linijomis, dėl reikalingų energijos rūšių ir pastočių. Be to, koronaviruso pandemijos pasekmės gali visam laikui pakeisti verslo kelionių tarp pagrindinių centrų poreikį, taigi ir keleivių srautus. Tad „maglev“ tipo traukiniams pasiekti Kinijos ir Japonijos tarpmiestinius kelius jau yra gyvybiškai svarbus klausimas. Tai svarbiau, nei kas ten pateks pirmas.

INFRASTRUKTŪRA

VIENAS UŽ KITĄ GREITESNIS, BET DAR BANDOMI Oficialiai pirmuoju greituoju traukiniu laikomas Japonijoje sukurtas „Kawasaki“ kompanijos traukinys, 1964 m. pradėjęs komercinius maršrutus, pasiekdamas 200 km/ val. greitį. Ilgą laiką greičiausiais traukiniais, važinėjančiais komerciniais maršrutais, buvo laikomi prancūzų TGV kompanijos greitieji traukiniai, pasiekę 320 km/val. greitį. Šiuo metu Japonijos traukiniai skrieja iki 360 km/val. greičiu, o japonų testuojamas naujo tipo traukinys „Alfa-X“ galės pasiekti 400 km/val. – jį planuojama pradėti naudoti reisuose 2030 metais. Šiemet sausį Pietvakarių Kinijos Sičuano provincijos sostinėje Čengdu nuo gamybos linijos nuriedėjo supergreitojo

„maglev“ traukinio prototipas, pavadintas „Super Bullet Maglev“, kurio maksimalus greitis yra 620 km/val. Kinijos geležinkelio kompanijos „CRRC Corporation“ traukinys yra pirmasis tokio tipo, nes jam naudojama aukštos temperatūros superlaidumo „maglev“ technologija, kuri skiriasi nuo žemos temperatūros superlaidumo technologijos, arba įprastos laidžios magnetinės levitacijos. Pakeitimas leis tolygiau važiuoti traukiniui, kuris turi lengvą anglies pluošto kėbulą, kulkos formos nosį ir yra greičiausias iš visų transporto priemonių Žemėje. Tai jau antrasis kinų „maglev“ traukinio bandomasis modelis, kurio greitis bandymų metu viršija 600 km/val.

GREIČIAUSI PASAULYJE TRAUKINIAI

„Shinkansen L0“ serijos „maglev“: 603 km/val.

100

Mašinisto valdomas septynių vagonų serijos magnetinės levitacijos „Shinkansen L0“ serijos traukinys gali išvystyti maksimalų 603 km/val. greitį. Jį šiuo metu toliau tobulina ir išbando Centrinė Japonijos geležinkelio įmonė „JR Central“. Būtent šiam traukiniui priklauso geležinkelio transporto priemonių sausumos greičio rekordas. Traukinys kuriamas komerciniais tikslais ir turėtų kursuoti reguliariais tarpmiestiniais maršrutais. Pirmasis jo linijos segmentas (nuo Tokijo iki Nagojos) turėtų būti atidarytas 2027 m., vėliau – iki Osakos. Su keleiviais jis važiuos maksimaliu 500 km/val.

TGV POS: 574,536 km/val.

Prancūzija daug metų plėtoja greitųjų traukinių keliones. Traukinys TGV POS pasiekė įspūdingą 574,536 km/val. greičio rekordą dar 2007 m. ir jį tik 2015 m. pagerino Japonijos L0 serija. Traukinys, kurį valdo Prancūzijos geležinkelio įmonė SNCF, važinėja maršrutu „LGV Est“ tarp Paryžiaus, rytinės Prancūzijos ir pietinės Vokietijos. Reguliariai važiuodamas maršrutu su keleiviais jis pasiekia maksimalų 321,9 km/val. greitį. Tai vis tiek šokiruojantis greitis keleiviams vežti.

CRH380A „Hexie“: 486 km/val. Kinijos „CRH380A Hexie“ (arba „Harmony“) komercinių kelionių maršrutais gali lėkti maksimaliu 379,8 km/val. greičiu, o bandymų metu pasiekė milžinišką 486 km/val. greitį. Dar įspūdingiau tai, kad greitasis elektrinis traukinys yra tik viena iš keturių Kinijos traukinių serijų, sukurtų skrieti naujai pastatytomis greitosiomis pagrindinėmis geležinkelio linijomis. CRH380A iš jų greičiausias, kiti trys – CRH380B, CRH380C ir CRH380D.

INFRASTRUKTŪRA

Šanchajaus „Maglev“: 431,3 km/val.

Šanchajaus „maglev“, arba vadinamasis „Shanghai Transrapid“, yra magnetinės levitacijos tipo traukinys, važinėjantis Kinijoje. Ir, nors jis yra šio sąrašo ketvirtoje vietoje, nes jo didžiausias greitis siekia 431,3 km/val., tai iš tikrųjų seniausias vis dar eksploatuojamas komercinis „maglev“ tipo traukinys. Iš Šanchajaus Pudongo tarptautinio oro uosto juo galima nuvažiuoti iki Pudongo pakraščio, kur baigiasi jo linija.

HEMU-430X: 421 km/val. Pietų Korėjos HEMU-430X traukinys lekia maksimaliu 421,4 km/val. greičiu, kurį pasiekė tik 2013 m. kovą. Nors traukinys galbūt ir neatitiko lūkesčių, suteikė Pietų Korėjai galimybę pasigirti: dabar ji yra ketvirtoji pasaulyje šalis (po Prancūzijos, Japonijos ir Kinijos), kurianti traukinį, kuris važiuoja viršydamas 420 km/val. greitį.

101

„Fuxing Hao“ CR400AF / BF“: 419 km/val.

Kinijos traukinys „Fuxing Hao“ (arba „Fuxing“, arba „CR“ serijos EMU) reguliariais maršrutais važinėja iki 354 km/ val. greičiu, tačiau bandymų metu jis pasiekė įspūdingą 419 km/val. greitį ir tai jam suteikė pelnytą vietą šiame sąraše. Kinijoje „Fuxing Hao“ važiuoja keliomis greitųjų traukinių linijomis, įskaitant populiarų maršrutą tarp Pekino ir Šanchajaus.

„Frecciarossa 1000“: 394 km/val.

Italijos traukinys „Frecciarossa 1000“ (arba ETR 400) įspūdingu greičiu keliauja per tokias ypatingas vietas kaip Milanas, Florencija, Roma ir Venecija. Nors Italija riboja traukinių greitį iki 305 km/val., „Frecciarossa 1000“ pranešė, kad didžiausias jo pasiektas greitis – 394 km/val.

Rungtynės dėl greitųjų traukinių rinkos ateities didina pagreitį. Ekspertai „maglev“ tipo greituosius traukinius vertina kaip priemonę užpildyti greičio spragą tarp aviacijos ir dabartinės greitųjų geležinkelių sistemos, kurios traukiniai važiuoja 350 km/val. greičiu.

INFRASTRUKTŪRA

102

PLAUKIMO BASEINAS PREKYBOS CENTRE –

RIMTAS IŠŠŪKIS NE TIK PROJEKTUOTOJAMS Kiekvienas naujas traukos centras po ilgo karantino džiugina ir vaikus, ir suaugusius. Vilniuje, rekonstravus nenaudojamas prekybos ir pramogų centro “Ozas” rūsio patalpas, įrengtas baseinų kompleksas, kuriame įsikūrė plaukimo mokykla „Plaukimo šeima“. Naująjį plaukimo baseinų kompleksą sudaro trys vonios: pirmoji – 25 metrų ilgio, 4 takelių, 1,3-1,5 m kintamo gylio; antroji – 25 metrų ilgio, 3 takelių ir 1,5 m gylio; trečioji – 12,5 metrų ilgio, 2 takelių, 0,7-1,2 m kintamo gylio. Trečiasis baseinas skirtas mažylių grupėms – jame plaukti bus mokomi 3-4 metų vaikai. Patalpose įrengti dušai, persirengimo patalpos, drabužių saugyklos, recepcija. Plaukimo mokykla skelbia, kad „Oze“ įrengti baseinai pritaikyti skirtingoms mokymosi grupėms, todėl vienu metu gali mokytis plaukti visi šeimos nariai – įvairaus amžiaus vaikai ir patys tėvai, o plaukimo pamokas juose gali vesti net 9 profesionalūs treneriai, kurie ruošia būsimuosius sportininkus. „Ozą“ valdančios bendrovės „NEPI Rockcastle Lithuania“ pranešime spaudai teigė, kad šis prekybos ir pramogų centras yra pirmasis Lietuvoje, kuriame įgyvendintas toks projektas. Rimtas iššūkis projekte, kurį užsakovo pasirinkimu įgyvendino generalinis rangovas UAB „Imstata“, buvo papildomas šilumos poreikis, tekęs esamai prekybos centro šilumos tiekimo sistemai. Sprendimą pavyko rasti perprogramavus „Ozo“ vėdinimo ir šilumos ūkį, kad įrengus baseiną, nereikėtų rekonstruoti miesto šilumos trasos dėl nepakankamo jos pajėgumo. Siekiant užtikrinti nepriekaištingą vandens valymą, baseine sumontuota šiuolaikiška vandens ruošimo įranga – tai

i OBJEKTAS: plaukimo baseinas ADRESAS: Ozo g. 18, Vilnius (PPC „Ozas“) UŽSAKOVAI: PPC „Ozas“ ir „Plaukimo šeima“ PROJEKTO VALDYTOJAI: UAB „CONTESTUS“ ir UAB „Statybos procesų valdymas“ ARCHITEKTŪRA IR INTERJERO PROJEKTAS: UAB P.A.R.Y.Ž.I.U.S INŽINERINIS PROJEKTAS: UAB „Unitectus“ STATYBOS PABAIGA: 2021 m.

moderniausia technologija, kurioje naudojama aktyvi filtravimo terpė (AFM). Papildomai vandens dezinfekcijai sumontuoti UV spindulių įrenginiai. Visi pagrindiniai baseino priežiūros procesai – vandens papildymas, filtrų plovimas, temperatūros palaikymas, reagentų dozavimas yra visiškai automatizuoti.

INFRASTRUKTŪRA

TEKO PRITAIKYTI BASEINĄ PRIE PATALPŲ „Oze“ įgyvendintas projektas unikalus dėl to, kad plaukimo baseinas įrengtas netradicinėje erdvėje. Kaip teigė idėjos autorių ir interjero projekto architektų UAB P.A.R.Y.Ž.I.U.S. vadovas Dalius Dainys, didelis iššūkis buvo baseino kompleksą projektuoti jau veikiančiame prekybos centre: teko prisitaikyti prie planinių sprendinių, esamų pastato konstrukcijų ir inžinerinių komunikacijų. Galimai tai pirmasis toks plaukimo baseinas, architekto žodžiais, „įdėtas į rūsį“, nors įprastai pastatai būna pritaikomi prie projektuojamų baseinų. Tuo labiau, kad projektuotas ir statytas ne pramogų, o plaukimo baseinas, kuriam reikalingi standartais nustatyto ilgio ir pločio takai, kad galėtų vykti sportininkų varžybos. Pritaikant projektą prie esamų patalpų, iššūkių kilo visose projekto dalyse. Tokiuose objektuose itin svarbu vėdinimas. Baseino konstrukcijas ir inžinerines instaliacijas projektavusiai UAB „Unitectus“ atstovavęs architektas Povilas Čepaitis sako, kad baseino komplekso infrastruktūra inovatyvi dėl galingos ir pažangios patalpų vėdinimo sistemos. Pasak jo, prekybos centrams 8–9 mėnesius per metus aktualus vėsinimas. Tuo tarpu baseine turi būti palaikoma pastovi aukšta 28–29 °C temperatūra. Be to, patalpose susidaro daug drėgmės, o dėl chloro garų – agresyvi aplinka, tad reikėjo išskirtinių sprendimų. Vėdinimo sistemos įrengimas buvo komplikuotas, be to, pasak P. Čepaičio, buvo didelis iššūkis patalpose sutalpinti visą inžinerinį ūkį, trūko erdvės, tad skaičiuotas kiekvienas centimetras ir priimtas ne vienas nestandartinis techninis sprendimas. Patalpos šildomos ir per grindinį šildymą, ir naudojant vėdinimo sistemos šilumą. Perteklinė drėgmė šalinama per vėdinimo sistemą. Tiek ventiliaciniai ortakiai, tiek kitos medžiagos ir įranga baseino projekte naudoti atsparūs agresyviems chloro garams.

TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR PROJEKTO VALDYMAS PATIKĖTAS PATYRUSIAI KOMANDAI PPC „Ozas“ baseino projektas išsiskiria nestandartiniais sprendimais. Techninės priežiūros atstovams UAB „CONTESTUS“ buvo patikėtas projektavimo ir statybos valdytojo vaidmuo bei PPC „Ozas“ interesų atstovavimas, taip pat atlikti statybos darbų techninę priežiūrą. Pagrindinis užsakovo reikalavimas buvo kokybiškai įgyvendinti projekto statybos darbus per penkis mėnesius, kas ir tapo vienu didžiausių iššūkių rangovui – trumpi statybos terminai. Vis dėlto profesionalūs ir laiku priimti sprendimai leido projektą įgyvendinti iki numatyto termino. Pasak UAB „CONTESTUS“ atstovų, patys svarbiausi techniniai kriterijai bei iššūkiai projekto vykdymo metu buvo statybos darbų organizavimas, kurį reikėjo derinti prie veikiančio prekybos centro ir statybinių medžiagų tiekimo į statybvietę. „Šie procesai turėjo būti iš anksto technologiškai apgalvoti ir įgyvendinti taip, kad nebūtų trukdoma veikiančiam prekybos centrui. Be to, įvykdyti per kiek įmanomą trumpesnį terminą“, – akcentuoja UAB „CONTESTUS“ projekto vadovė Milda Butkevičienė. M. Butkevičienė pasakoja, kad išskirtinis ir didelis dėmesys buvo skirtas inžinerinių dalių suderinimui bei suvestiniam inžineriniam planui parengti, siekiant išvengti netikslumų ir klaidų. „Šią užduotį įgyvendinę visi statybos proceso dalyviai skyrė ypatingą dėmesį inžinerijos ir baseino technologijos susiderinimui. Dirbdami kaip komanda, bendradarbiaudami išvengėme didelių netikslumų ir klaidų, kurioms spręsti būtų prireikę papildomų lėšų bei laiko“, – tikina pašnekovė.

103

INŽINERIJA

PUIKIAI SUVALDYTI STATYBOS PROCESAI

MĖLYNAS VANDENS PASAULIS

Tam, kad PPC „Ozas“ įrengto naujo ir modernaus plaukimo baseinas projektas būtų įgyvendintas sklandžiai, pasirinkta projekto valdymo paslaugas teikianti įmonė UAB „Statybos procesų valdymas“. Pagrindinis išskirtinumas tas, kad statybų darbai prasidėjo jau suformuotoje ir veikiančioje infrastruktūroje.

Architektas D. Dainys pasakoja, kad baseinų komplekso interjerui UAB P.A.R.Y.Ž.I.U.S. architektai naudojo plaukimo mokyklos ženklo spalvas – tamsiai ir šviesiai mėlyną, o stilius pasirinktas sportiškai asketiškas – sukurtas griežtų formų, lakoniškas interjeras. Komplekso vestibiulyje, kur įrengta registratūra, lubas dengiančios lamelės nudažytos iš tamsios į šviesiai mėlyną pereinančiomis spalvomis. Taip vestibiulio interjere virš galvos atsirado vandens motyvas ir tarsi jo atspindžiai – mėlynos praėjimo kontrolės vartelių švieselės. Kai kur baseino patalpose mėlyna pereina į neutralią pilką spalvą. Pasak architekto, siekiant įnešti šilumos į mėlynuojantį vandens pasaulį, interjere pasirinkta natūralaus medžio fanera: ji naudojama drabužinėse spintų apdailai ir vestibiulio bei registratūros sienų ir baldų apdailai.

„Baseino įrengimas prekybos centre diktavo tai, kad reikėjo prisitaikyti prie jau esamos situacijos – pastato konstrukcijų, planinių sprendinių, esamų inžinerinių komunikacijų. Suprantama, kad planiniai ir konstrukciniai sprendiniai PPC „Ozas“ nebuvo palankūs baseinui projektuoti ir statyti – juk pirminiame pastato projekte jis nebuvo numatytas, tad šis projektas buvo kupinas iššūkių ir tinkamų sprendimų paieškų“, – pasakoja UAB „Statybos procesų valdymas“ direktorius Erikas Lenkevičius. Be to, UAB „Statybų procesų valdymas“ dirbančiai komandai reikėjo ieškoti ir gerai apgalvoti sprendimus, susijusius su universalaus dizaino bei saugumo klausimais. „Kadangi vieno baseino takelio plotis yra kiek didesnis nei 2 m, atsižvelgiant į papildomai iš šonų įrengiamus vandens nubėgimo latakus, maksimaliai galimas takelių skaičius – keturi. Tačiau, projektuojant greta esančią baseino vonią ir formuojant praėjimų plotį, atsižvelgta į gaisrinės saugos bei žmonių su negalia infrastruktūros reikalavimus, tad baseiną reikėjo siaurinti iki trijų takelių“, – apie projekte iškilusius klausimus pasakoja E. Lenkevičius.

104

Vienas svarbių su projektu susijusių iššūkių – ortakių įrengimas, neprarandant patalpų aukščio. Tam buvo priimtas nestandartinis sprendimas: siekiant nežeminti lubų, magistraliniai ortakiai buvo nutiesti po baseino erdvės grindimis, patalpos perimetru po grindų konstrukcija. Kadangi patalpose numatyta daug vandens taškų (baseinai, dušai, WC), baseino patalpos buvo įrengtos ant pakeliamųjų grindų. Papildomai suprojektuotas pogrindžio vėdinimas, kad būtų palaikoma nuolatinė oro cirkuliacija, sauganti nuo pelėsio susidarymo ir drėgmės ardomojo poveikio ateityje. Nepaisant to, kad šis projektas buvo gana sudėtingas, jam prireikė preciziškai apgalvotų nestandartinių sprendimų, UAB „Statybos procesų valdymas“ džiaugiasi pasiektais rezultatais ir tuo, kad pavyko pateisinti visus užsakovo poreikius ir pasiekti išsikeltus tikslus.

Kadangi patalpoms trūko aukščio, tai buvo iššūkis ir interjerui. Siekiant vizualiai padidinti erdvę papildomais atspindžiais, naudotos įtempiamosios atspindinčios lubos: jose virš galvos atsispindintis mėlynas baseino dugnas atrodo lyg atvira dangaus mėlynė. Baseino apšvietimo sprendimas taip pat tapo interjero akcentu – šviestuvai, sumontuoti prie baseino kolonų, taip pat atsispindi vandenyje ir lubose virš baseinų vonių. Griežtesnių linijų štrichais išsprendus interjerą, jo pagyvinimui pasiūlyta išnaudoti grafikos dizaino vizualiką – fotoplakatus ir didelio formato nuotraukas iš plaukimo mokyklos gyvenimo.

Bendromis užsakovų, architektų ir rangovų pastangomis sėkmingai įgyvendintas Lietuvoje pirmas ir vienintelis toks projektas, kai baseino patalpos įrengtos veikiančiame prekybos centre, o ne atskirame pastate.

INŽINERIJA

105

GATVĖS ŠVIESTUVAI – GATVĖS ARCHITEKTŪROS DALIS Intensyvėjantis gyvenimo tempas akivaizdžiai mažina mūsų dėmesį smulkmenoms. Atsisakoma paprastų, bet labai svarbių dalykų, kurie kartais lemia visumą. Deja, architekto profesinėje veikloje tai yra kasdienybė. Realizuojant Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo sprendinius, šiuo klausimu buvo nusivylimų, bet buvo ir malonių atradimų. Kalbu apie gatvės architektūrą, kuri dažnai nepelnytai užmirštama. Architektai dėl kompetencijos stokos neskiria dėmesio arba iš viso nedalyvauja priimant gatvių rekonstravimo sprendimus. Mažosios architektūros arba inžinerinės gatvės įrangos elementus parenka gatvių projektuotojai, savivaldos valdininkai arba gatvių apšvietimą eksploatuojančios bendrovės darbuotojai.

Architektas Vytenis Rudokas

Gatvės architektūra yra visuma elementų, kurie sudaro ir užpildo gatvės trakto erdvę. Tai – gatvės erdvės formantai (pastatai), dangos, želdiniai, šviestuvai, saugos tvorelės, medžių kamienų apsaugos, kelio ženklai ir kiti elementai. Jų tarpusavio darna puošia miestą arba ne. Vienas reikšmingiausių elementų yra gatvės šviestuvai. Jie visada įrengiami ir labiausiai matomi, nes užpildo viršutinę gatvės erdvės dalį. Tamsiu paros metu jie tampa dominuojančiais gatvės elementais. Savo esme gatvės šviestuvai yra utilitari priemonė ir jų gausa miestų centrinėse gatvėse bei aikštėse gali būti problema. Įmantrios, su aplinka nederančios formos ar spalvos gali konkuruoti su vietos identitetu. Tradiciškai tai sprendžiama dviem būdais – gatvės šviestuvai dera ir papildo gatvės architektūrą arba yra „nematomi“.

Nuotr.: Vytenis Rudokas

Atsižvelgiant į Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų architektūrinę urbanistinę struktūrą, buvo pasirinkta idėja aiškiai atskirti žmonėms skirtas erdves nuo transporto srautų. Tam naudoti ir gatvės šviestuvai. Pėsčiųjų zonose panaudoti kelių rūšių jaukūs ovalo formą turintys, vizualiai išsiskiriantys šilto šviesos spektro šviestuvai. O gatvėse numatyti lakoniški, asketiški, stačiakampių formų, mažiau matomi, neutraliai baltos šviesos spektro šviestuvai. Toks kontrastingas skirtumas veikia kaip estetinis įvaizdis ir kaip saugos priemonė, intuityviai identifikuojant pavojaus zoną tarpusavyje persidengiančiose aikštės erdvėse. Deja, tenka konstatuoti, kad neutraliai baltos šviesos spektro buvo atsisakyta. To priežastis – savivaldos klerkų ir gatvių apšvietimą eksploatuojančios įmonės atstovų, kuriems deleguota derinimo teisė, subjektyvi nuomonė. Projektuojant bendradarbiauta su įmone UAB „SID apšvietimas“, kuri atliko reikiamus skaičiavimus ir pasiūlė tinkamus gatvių šviestuvus, šviesoforų atramas bei aikštės vėliavos stiebą. Gatvės apšvietimui įrengti aiškios stačiakampės formos šviestuvai organiškai dera su esama ir naujai projektuojama gatvės pastatų tektonika. Maloniai nustebinęs aliuminio atramų anodavimas CI-63 prisitaiko prie bet kokio apšvietimo sąlygų. Tiesiogiai atspindėdamas saulės šviesą tampa santykinai bespalvis, o niūrią apsiniaukusią dieną susilieja su pilku dangumi. Nekontrastuojanti su aplinka forma ir chameleoniškas spalvos kitimas šviestuvus ištirpdo aplinkoje. Panaudoti LED šviestuvai sukonstruoti taip, kad kryptingai skleistų šviesą žemyn reikiama kryptimi. Tamsiu paros metu toliau esantys šviestuvai ne tik neakina, bet ir tampa nematomi. Vizualiai nesuvokiama, iš kur sklinda šviesa. Numatytas šventinis apšvietimas irgi pritaikytas bendrai gatvės architektūros koncepcijai. Pagal autoriaus pateiktą idėją gamintojas sutiko pagaminti konkretiems šviestuvams pritaikytą atraktyvų apšvietimą. Šviestuvų atramų galai tamsiojoje šviesos zonoje užbaigiami skaisčiai spindinčia žalia taškine šviesa. Šiais laikais, kai miesto fasadai švyti nuo reklamų ar kalėdini ų instaliacijų, šis sprendimas ne konkuruoja su aplinka, o sukuria atskirą gatvės erdvės traktą pabrėžiantį šviesos ritmą. Pėsčiųjų perėjų kryptiniam apšvietimui įrengti pasirinkti šviestuvai, kurių dizainas stebina vieningu išbaigtumu. Kartu su minėtu aliuminio anodavimu jie irgi turi nematomo šviestuvo efektą. Retas kuris mano paklaustas žmogus galėjo apibūdinti šį šviestuvą, kaip jis atrodo. Manau, šiuo atveju tai dizaino kokybės ženklas. Nuoširdus bendradarbiavimas su UAB „SID apšvietimas“, projektuojant apšvietimo sistemas ir parenkant tinkamus gaminius, suponavo galimybę realizuoti sumanytus Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstravimo sprendinius ir idėjas. Belieka tikėtis, kad laikas patvirtins mūsų bendradarbiavimo rezultato kokybę.

KONTAKTAI

Apšvietimo sprendiniai: UAB „SID apšvietimas“

„Gatvės architektūra yra visuma elementų, kurie sudaro ir užpildo gatvės trakto erdvę.“

www.sidapsvietimas.lt

INŽINERIJOS STEBUKLAI:

11 NUOSTABIAUSIŲ VANDENS TILTŲ PASAULYJE

Vandens tiltai, arba kitaip – akvedukai, yra nuostabūs civilinės inžinerijos kūriniai, panašūs į įprastus tiltus, tačiau leidžiantys tekėti vandeniui virš upių, slėnių, geležinkelių ir kelių. Vienas akvedukas yra ir Lietuvoje. Tai – į Kultūros vertybių sąrašą įtrauktas Vilniaus savivaldybėje esantis Grigiškių akvedukas, kurį dar 1930 m. pastatė Grigiškių popieriaus fabriko savininkas inžinierius Grigas Kurecas. Pirminė jo paskirtis buvo tiekti Neries vandenį į popieriaus fabriką, kad srovė suktų hidroturbinas. Šis akvedukas – vienintelis Lietuvoje, tačiau pasaulyje jų esti daug ir vienas už kitą įspūdingesnių tiek savo konstrukcija, tiek dydžiu, tiek išvaizda. Pateikiame jums 11 įspūdingų akvedukų, išsiskiriančiu savo dydžiu ir ilga istorija. Kai kurie jų buvo pastatyti dar XVII amžiuje.

Giedrė Linden

INFRASTRUKTŪRA

EDSTOUNO AKVEDUKAS Tai ilgiausias ketaus akvedukas Jungtinėje Karalystėje ir vienas iš trijų akvedukų, priklausančių Stratfordo prie Eivono kanalui Vorikšyre. Pastatytas 1812–1816 m., jo ilgis – 114 metrų.

Akveduką pastatė Hughas Bairdas ir Thomasas Telfordas. Tuo metu jis laikytas inovatyviausiu projektu. Dabar, keliaujant šiuo kanalu, galima tyrinėti Mjureivonsaido kaimo parką ir nuostabią supančią gamtą.

Iš esmės Edstouno akvedukas yra didelis geležinis lovys, kurį laiko 13 daugiau nei 6 metrų aukščio smailėjančių atramų, o jo viršus padengtas apdirbtu akmeniu. Įdomu tai, kad anksčiau kanalo šone buvo vamzdis, kuriuo lokomotyvai į bakus prisipildavo vandens.

PONTKISILTĖS AKVEDUKAS Reksame, Velso grafystėje, esančiu Pontkisiltės akveduku virš Di upės slėnio teka Langoleno kanalo vanduo. Šis vandens kelias baigtas statyti 1805 m. ir yra ilgiausias akvedukas Didžiojoje Britanijoje bei aukščiausias vandens kelias pasaulyje. Akveduko aukštis – 304 metrai, plotis – 3,3 metro, gylis – 1,6 metro. Pontkisiltės akvedukas ant jį laikančių stulpų pakyla 38 metrus virš upės ir yra architektūrinio paveldo objektas. Panašiai kaip kiti aprašomi akvedukai šis 18 akmeninių arkų ir ketaus statinys yra skirtas trumposioms įlankos valtims. Pontkisiltės akveduką suprojektavo civilinės statybos inžinieriai Thomasas Telfordas ir Williamas Jessopas. Jis buvo įrengtas netoli XVIII a. buvusios Pontkisiltės kryžkelės – iš čia ir kilo šio vandens kelio pavadinimas.

EIVONO AKVEDUKAS

110

1821 m. baigtas statyti Eivono akvedukas yra ilgiausias ir aukščiausias tokio tipo statinys Škotijoje bei antras pagal ilgį Jungtinėje Karalystėje. Jo ilgis – 246 metrai, plotis – 15 metrų, aukštis – 26 metrai. Akvedukas yra Škotijos mieste Linlitgou ir veda per Eivono upę. Juo teka Uniono kanalo vanduo.

PONTKISILTĖS AKVEDUKAS

EIVONO AKVEDUKAS

INFRASTRUKTŪRA

BESISUKANTIS BARTONO AKVEDUKAS Akvedukas pastatytas 1894 m. ir yra vienintelis toks statinys pasaulyje. Beje, karalienės Viktorijos laikais jis laikytas sudėtingiausiu inžinerijos sprendimu. Šis vandens kelias yra Didžiajame Mančesteryje ir sujungia Bridžvoterio kanalą su Mančesterio laivų kanalu. Modernus jo dizainas leidžia dideliems laivams praplaukti po juo, o mažiems plaukti vandens tiltu. Akveduko ilgis – 59 metrai, plotis – 5 metrai. Jį suprojektavo seras Edwardas Leaderas Williamsas, pastatė Derbio bendrovė „Andrew Handyside and Company“. Besisukantis akvedukas atidarytas 1894 m. ir vis dar yra naudojamas.

BRIARO AKVEDUKAS Šis akvedukas yra Briare, Prancūzijoje, ir kerta Luaros upę. Juo teka Luaros šoninio kanalo vanduo. Tai – antras ilgiausias naviguojamas akvedukas pasaulyje, pradėtas naudoti 1896 metais. Jo ilgis – 662 metrai, plotis – 5,4 metro, gylis – 2,1 metro. Vandens tiltas buvo skirtas išspręsti pavojingai vandens lygio problemai, nukreipiant vandenį į Briaro kanalą. Akvedukas pastatytas ant 14 atramų, kurias sujungia viena plieninė sija. Visame statinyje telpa daugiau nei 13 tūkst. tonų vandens.

MAGDEBURGO VANDENS TILTAS

BRIARO AKVEDUKAS

Magdeburgo vandens tiltą Vokietijoje galima laikyti inžinerinio meistriškumo viršūne. 2003 m. per Elbės upę šalia Magdeburgo miesto nutiestas akvedukas yra ilgiausias vandens tiltas pasaulyje. Jo ilgis – 918 metrų, plotis – 34 metrai, o vandens gylis ant tilto – 4,25 metro. Virš sausumos šis tiltas iškilęs beveik 700 metrų ir kiek daugiau nei 200 metrų virš vandens. Betoninis statinys buvo įrengtas, siekiant sujungti du svarbius Vokietijai laivybos kanalus. Juo laivai gali nuplaukti iš Vidurio Vokietijos kanalo į Elbės–Havelio kanalą. Anksčiau, norint patekti iš vieno į kitą, tekdavo daryti net 12 km lankstą ir įveikti du šliužus. Įdomu tai, kad šio akveduko statyba planuota daugiau kaip 80 metų. Pirmąkart inžinieriai pradėjo galvoti, kaip sujungti du vandens kelius, dar 1919-aisiais. Tilto statyba prie Magdeburgo pradėta XX a. 4 deš., bet buvo pristabdyta Antrojo pasaulinio karo 1942 metais. Vėliau Vokietiją padalijus į Rytų ir Vakarų, projektas sustabdytas neribotam laikui ir prie jo grįžta tik 1990 m., kai šalis vėl buvo suvienyta. Pastatyti tiltą užtruko šešerius metus, šios statybos kainavo apie pusę milijardo eurų. Joms sunaudota 24 tūkst. metrinių tonų plieno ir 68 tūkst. kubinių metrų betono.

HÅVERUDO AKVEDUKAS Håverudo naviguojamas akvedukas Švedijoje šiandien laikomas vienu nuostabiausių inžinerijos laimėjimų. Jis buvo užbaigtas XIX a. 7 dešimtmetyje. Užbaigti akveduką tradiciniu šliuzu dėl vietinio dirvožemio ypatumų nebuvo galimybės, todėl panaudotas 30 metrų ilgio metalinis latakas, kertantis Dalslando krioklį.

ŽIEDINIO KANALO AKVEDUKAS Hofdorpo savivaldybėje esantis Žiedinio kanalo (ol. Ringvaart) akvedukas yra seniausias Nyderlanduose. Jis pastatytas 1961 m., o dvi jo naujos dalys baigtos 2006 metais. Dabar akveduko ilgis yra 1799 metrai. Ratu einantis kanalas apsupa Olandijos Hofdorpo savivaldybės teritoriją.

ŽIEDINIO KANALO AKVEDUKAS

111

VELIUVĖS EŽERO AKVEDUKAS Šis akvedukas sujungia žemyne esantį Harderveiką su Flevolandu – didžiausia dirbtine sala pasaulyje. Akveduko ilgis – 24 metrai, plotis – 18,8 metro, gylis – 3 metrai. Jis buvo baigtas statyti 2002 metais. Šiuo vandens keliu gali keliauti maži laivai. Taip pat abejose pusėse yra įrengti šaligatviai pėstiesiems. Po akveduku kasdien pravažiuoja 28 tūkst. automobilių.

KRABERSGATO NAVIGACINIS AKVEDUKAS Olandijoje, šalia Enkheizeno, esantis Krabersgatas yra unikalus navigacinis akvedukas, iš abiejų galų uždaromas šliuzais. Jis sukonstruotas specialiame dambomis atitvertame 500 metrų ilgio ir 160 metrų pločio polderyje. Abiejuose šio navigacinio akveduko galuose esantys šliuzai yra 125 metrų ilgio ir 12,5 metro pločio. Jie pagaminti iš vandeniui atsparaus cemento ir sukonstruoti taip, kad jų nereikėtų prižiūrėti. Navigacinis akvedukas buvo atidarytas 2003 metais. Jo statybos kainavo 55 mln. eurų. Tai – vienintelis toks statinys pasaulyje.

UAB "Viadukas" stato, rekonstruoja ypatingos svarbos statinius: • geležinkelio ir automobilių kelių tiltus; • tunelius; • pontoninius tiltus (perkėlas); • kabančius ir vantinius tiltus, viadukus; • pėsčiųjų požemines ir virš žemės paviršiaus iškeltas perėjas; • hidrotechninius statinius (IV sudėtingumo klasės); •nuotekų valomuosius įrenginius

Tel. (8-5) 213 89 31 MAGDEBURGO VANDENS TILTAS El. paštas:! info@viadukas.lt

www.celestinatekstil.lt

renversa@gmail.com

užuolaidų salonas

Savanorių pr. 214, LT-50194 Kaunas

Mob. +370 698 48901

IŠMANUS UŽUOLAIDŲ VALDYMAS JŪSŲ NAMAMS

Su hansgrohe FinishPlus spalvotais paviršiais vanduo dabar teka madingai.