renovacija

RENOVACIJOS

BANGA EUROPOJE

Lukas TAMULYNAS

RUBRIKOS RĖMĖJAI:

Šiandien Europoje apie 75 proc. visų pastatų yra energiškai neefektyvūs, o pastatai bendrai sunaudoja apie 40 proc. visos energijos ir pagamina 36 proc. už klimato kaitą atsakingų išlakų (įtraukiant pastatų statybą, naudojimą, renovaciją ir griovimą). Efektyvi renovacija galėtų sumažinti bendrą Europos Sąjungos naudojamos energijos kiekį per 6 proc., o CO2 išmetimą 5 procentais.

Nuotr. „Caparol“

Tačiau renovacija Europoje neįsibėgėja, per metus Europoje renovuojama mažiau nei 1 proc. pastatų (nacionaliniai vidurkiai svyruoja nuo 0,4 iki 1,2 proc.). Lietuvoje 2021 m. renovuota vos 650 senų daugiabučių, kai viešai vyriausybės programinis rodiklis siekia bent 1000 daugiabučių per metus. Tiesa, Lietuva čia neišsiskiria iš europinio vidurkio ir fiksuoja kiek mažesnį nei 1 proc. prieaugį. Keldama ambicingus tikslus dėl klimato neutralumo ir aplinkos tvarumo, suprasdama stringančių tiekimo grandinių keliamus iššūkius, Europos Komisija dar 2020-aisiais, COVID-19 pandemijos įkarštyje, paskelbė dvi labai svarbias iniciatyvas – „Renovacijos bangą“ ir „Naująjį europinį bauhauzą“. Šios iniciatyvos turi ambicingą siekį iki 2035-ųjų dvigubai paspartinti renovaciją, įtraukiant ir naudojant tvarias, aplinkai draugiškas priemones. Iniciatyvos turėtų užtikrinti, kad iki 2050 m. Europos Sąjunga taps klimatui neutrali, o renovacija sieks net 3 proc. per metus.Tačiau 2021 m. prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje ir energetiniam karui prieš Europos Sąjungą, taip pat dar neatsigavus tiekimo grandinėms, Europa yra įstumta į labai keistą situaciją. Viena vertus, renovacija dabar yra būtinesnė nei kada nors anksčiau. Gresiant dujų trūkumui Europoje, elektros kainai šoktelint į visų laikų aukštumas, taupyti energiją tampa dar labiau būtina. Tačiau, kita vertus, kamuojant rinkos neužtikrintumui, smarkiai lėtėjant ekonomikai, o statybinių medžiagų kainai esant tokiai aukštai, renovacijos mastas kaip tik galėtų mažėti. Todėl šiame žurnalo numeryje pirmojoje interviu dalyje apie renovaciją, tiek europinę, tiek vykstančią Lietuvoje, kalbėsimės su Lietuvos deleguotu eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi, o antrojoje – su Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos komiteto nariu Tomu Tomilinu.

Renovacija Lietuvoje niekaip neįsibėgėja, kaip manote, kokios to priežastys?

V. S. Iš tiesų daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija kurį laiką buvo labai vangi, ypač sudėtinga buvo pradžia. Ir pirmiausia tai susiję ne su gyventojų noru ar nenoru renovuotis savo gyvenamuosius namus, o su gebėjimu rengti, administruoti ir įgyvendinti tokius projektus. Per daug metų ši problema išsisprendė.

Antras veiksnys, nuo kurio priklauso gyventojų apsisprendimas imtis pastatų renovacijos projektų, yra projekto vertės dalis, kurią reikia susimokėti pačiam. Lietuvoje skirtingu laikotarpiu matėme, kad kuo mažesnę dalį sumos turi susimokėti pats gyventojas, tuo noras imtis tokių projektų didesnis.

Tai yra visiškai normalu, tačiau nacionalinės institucijos turi rasti aukso viduriuką, koks kofinansavimas turi būti, kad tai taptų ir pakankama paskata gyventojams, ir kartu būtų užtikrinama, kad su turimomis lėšomis būtų padedama kuo didesnei visuomenės daliai.

2020-aisiais Europos Komisija paskelbė dvi dideles iniciatyvas – „Renovacijos bangą“ ir „Naująjį europinį bauhauzą“. Kiek šiandien, patiriant Rusijos energetinį šantažą, yra svarbūs šie projektai?

V. S. Kalbant apie šiandieninį geopolitinį kontekstą, energetinę situaciją Europoje ir Jūsų minimas iniciatyvas, būtina suvokti du dalykus, apie kuriuos dešimtmečiais net nesusimąstėme. Pirma, Europa gali susidurti su energijos trūkumu, todėl būtina taupyti energijos išteklius. Antra, sutaupyta energija yra pigiausia energija.

Todėl „Renovacijos banga“ dabartiniame kontekste dar svarbesnė. Todėl ketiname bent dvigubai padidinti renovacijos mastą. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje būtų galima renovuoti 35 mln. pastatų. Tai leistų sumažinti išteklių vartojimą, sąskaitas gyventojams ir viešųjų pastatų naudotojams, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kartu ir oro taršos įtaką mūsų sveikatai. „Naujasis europinis bauhauzas“, kaip kultūrinis judėjimas, skatinantis galvoti apie tvarumą gyvenamojoje aplinkoje, žinoma, įsilies į renovacijos procesą. Ši iniciatyva kalba ne tik apie inžinerinius sprendimus, bet ir kaip kurti gyvenamąją aplinką, kurioje žmonės norėtų būti ir kuri pagerintų jų gyvenimo kokybę.

„Renovacijos banga“ pristatyta, iniciatyva per 10 metų padvigubinti renovuojamų pastatų skaičių labai ambicinga. Kaip to siekiama?

V. S. Viena vertus, yra labai konkreti priemonė, kuri vadinasi Europos Sąjungos klimato įstatymas. Jame numatyta, kad iki 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas bent 55 procentais. Dėl šio tikslo yra sutarusios visos šalys narės ir visos jo siekia.

Pastatų šildymas ir vėsinimas lemia apie 36 proc. su energetikos sektoriumi siejamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Tad natūralu, kad „Renovacijos banga“ tampa viena tų iniciatyvų, galinčių tiek padėti pasiekti klimato tikslus, tiek sumažinti energijos sąskaitas gyventojams, galų gale sukurti patrauklesnę gyvenamąją aplinką.

Tačiau faktas tas, kad pastatų renovacija yra vienas iš sektorių, kur investicijų trūkumas didžiausias. Norint iki šio dešimtmečio pabaigos pasiekti klimato kaitos tikslus, kasmet į pastatų atnaujinimą reikia investuoti apie 275 mlrd. eurų. Komisija čia pasirengusi padėti visomis išgalėmis.

Renovacijos projektams galėtų būti panaudojamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, taip pat sanglaudos fondų finansavimas. Galų gale pagal programą „InvestEU“ ketinama teikti viešąsias garantijas ir taip pritraukti į renovaciją privačias investicijas, pagal programą „Europos horizontas“ bus remiamos inovacijos ir naujų technologijų kūrimas pastatų renovacijos sektoriui.

Tad finansinių priemonių išjudinti renovacijos bangą yra paruošta, dabar šalys narės turi atlikti savo namų darbus ir juos panaudoti.

Europoje per metus renovuojama tik apie 1 proc. pastatų, Lietuvoje labai panašiai, nuolat kalbama apie per mažas paskatas gyventojams. Ar renovacija neturėtų būti skatinama labiau prisidedant valstybėms?

V. S. Kaip ir minėjau, renovacijos projekto kofinansavimo dalis, tai yra, kiek valstybė prisideda prie renovacijos projekto sąskaitos biudžeto ar Europos Sąjungos fondų lėšomis, yra vienas esminių veiksnių.

Kiekvienas nori gyventi vizualiai gražiai atrodančiame name ir mokėti už energiją mažiau. Tačiau kai žmogus pamato, kiek reikės už renovaciją sumokėti iš savo kišenės, dažnai norai sudūžta į namų ūkio finansines galimybes. Nors visi puikiai supranta, kad ta investicija anksčiau ar vėliau atsipirks, tai stabdo gyventojus.

Šiuo atveju valstybė turi ieškoti galimybių, kaip padėti žmonėms. Nes puikiai matome, kad už nerenovuotus daugiabučius moka ne tik gyventojai, bet ir pati valstybė: šiandien gyventojams reikalingos kompensacijos, o ilguoju laikotarpiu dėl oro taršos atsiradusios sveikatos problemos kainuos sveikatos apsaugos sistemai.

Lietuvoje renovuojant daugiabučius vis dar nesistengiama jų daryti savarankiškų, vis dar nestatomi saulės kolektoriai, kurie leistų patiems gaminti elektrą, skirtą ne tik naudoti tiesiogiai, bet ir namui apšildyti. Kaip manote, kodėl?

V. S. Priežastis lygiai tokia pati, kaip ir kalbant apie renovaciją apskritai. Tai gyventojui tenkanti projekto

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Europos Sąjungoje būtų galima renovuoti 35 mln. pastatų. Tai leistų sumažinti išteklių vartojimą, sąskaitas gyventojams ir viešųjų pastatų naudotojams, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kartu ir oro taršos įtaką mūsų

sveikatai. / Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius /

Nuotr. pixabay.com kainos dalis. Elementari renovacija daliai žmonių yra finansinis iššūkis, o saulės kolektorių ar papildomų išmaniųjų sistemų įrengimas dar labiau išbrangina renovacijos kainą.

Kai kuriems tai gali atrodyti keista, nes juk tokia investicija ilgainiui atsiperka, bet mes turime matyti realią situaciją. O ji tokia, kad Lietuva yra viena Europos Sąjungos šalių narių, kur energetinis skurdas didžiausias. Jei Europos Sąjungoje pakankamai šildyti būsto negalėjo 7 proc. gyventojų, tai Lietuvoje šis skaičius siekė beveik 27 procentus. Tad, susimokėję šildymo sąskaitas, žmonės tiesiog nebegali galvoti apie tokius sprendimus – jie suvaržyti savo finansinių galimybių. Tai yra klasikinis vištos ir kiaušinio klausimas, kurį turėtų padėti spręsti valstybė.

„Naujojo europinio bauhauzo“ iniciatyva neatsiejama nuo medienos naudojimo pastatuose ir kartu renovacijoje. Ar tuomet nenukentės mūsų miškai?

V. S. Naudoti medieną pastatų statybai, dizainui ar renovacijai tikrai nieko blogo. Ir Jūs teisingai pastebėjote, kad „Naujasis europinis bauhauzas“ išskiria medieną kaip vieną svarbių šios iniciatyvos medžiagų.

Bet atkreipčiau dėmesį, kad iniciatyvai svarbu medžiagų tvarumas. Kalbant konkrečiai apie medienos produktus, šiam judėjimui svarbu, kad statybai naudojama mediena būtų tvari.Galų gale vienas bauhauzo tikslų yra stiprinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų kaip įmanoma efektyviau panaudojama prastos kokybės mediena, kad būtų skatinami žiedinės ekonomikos principai ir iš panaudotos medienos gaminami nauji inžineriniai produktai.

Medinė renovacija iš tikrųjų yra vienas veiksnių, galinčių paspartinti bendrą renovacijos bangą. Bandomieji projektai jau atlikti mums artimose šalyse – Estijoje, Lenkijoje. Skandinavijos valstybėse tai apskritai yra įprasta ir skatinama.

/ LRS Aplinkos komiteto narys Tomas Tomilinas /

Jūs buvote vienas smulkiosios renovacijos įstatymo pakeitimo teikėjų, tuomet teigėte, kad dalis savivaldybių niekaip nesugeba pasimokyti iš tų, kuriose renovacija vyksta sparčiai. Ką turėjote omenyje?

T. T. Viena didžiausių problemų – mažas savivaldybių aktyvumas. Jei gyventojai nesijaučia saugiai ir užtikrintai, jie nesirinks renovacijos. Savivaldybės turi aktyviai konsultuoti gyventojus, juos skatinti, taip pat ir atstovauti gyventojams tais atvejais, kai įmonės, atliekančios renovaciją, palieka broką. Tokiu atveju tiek sąžiningoms įmonėms, tiek gyventojams būtu paprasčiau pasitikėti renovacijos idėja.

Kokias dar priežastis, be vangaus savivaldybių įsitraukimo, matote kaip esmines, dėl kurių stringa renovacija?

T. T. Iš esmės dabartinė sistema dalinai ydinga, nes neteikia gyventojams pakankamai paskatų renovuoti savo daugiabučių. Valstybės prisidėjimas dabar yra nepakankamas ir atsiduriame paradoksalioje situacijoje – pastaruosius kelerius metus, kai pinigų renovacijai gyventojai gal ir turėjo, juos stabdė mažėjančios šildymo kainos. Dabar, kai šildymo kainos vienos aukščiausių per visus nepriklausomybės metus, gyventojai neturi renovacijai pinigų. Todėl būtina keisti renovacijos modelį ir valstybei prisiimti daugiau įsipareigojimų sau – tiek užtikrinant renovacijos kokybę, tiek ją finansuojant.

Kaip viena priežasčių, kodėl renovacija nevyksta, minimi ir ilgi procesai. Ar manote, kad tai yra problema?

T. T. Šiuo metu procesai tikrai yra gerokai per ilgi ir sudėtingi, tai labai gerai atskleidė ir ši energetikos krizė. Dalis suplanuotų renovacijos konkursų turėjo būti nutraukti ir skelbiami iš naujo, vien todėl, kad, kol perėjome per visus procesinius veiksmus, darbo medžiagos, atlyginimai ir kt. išbrango ne procentais, o kartais, tad įmonės tokiuose renovacijos konkursuose nedalyvavo. Tai viena krypčių, kurią turėtume spręsti keisdami renovacijos modelį ir kalbėdami apie jo patrauklumo kėlimą tiek gyventojams, tiek įmonėms, dalyvaujančioms renovacijos konkursuose.

Viena europinių renovacijos krypčių yra ir „Naujasis europinis bauhauzas“. Ši iniciatyva kalba apie medžiagų tvarumą, mokslinius tyrimus ir naujausias inovacijas didinant aplinkos ir pastatų teigiamą sąryšį. Viena pagrindinių iniciatyvoje aptariamų medžiagų yra medis. Pastaruoju metu Lietuvoje netyla kalbos ne tik apie medinę statybą, bet ir apie renovaciją. Tokios renovacijos kaina artėja prie įprastos, o greičiu ją lenkia. Kaip manote, ar medinė renovacija yra galimas katalizatorius?

T. T. Medinė renovacija iš tikrųjų yra vienas veiksnių, galinčių paspartinti bendrą renovacijos bangą.

KOKĮ FASADĄ,

VENTILIUOJAMĄ AR TINKUOTĄ, RINKTIS RENOVACIJAI?

Nutarus renovuoti daugiabutį, reikia apsispręsti, kokią fasadų šiltinimo sistemą rinktis. Statybininkai dažnai siūlo ventiliuojamą fasadą, kurio montavimas nėra toks priklausomas nuo oro sąlygų kaip tradicinio tinkuoto fasado. „Caparol“ techninis vadovas Edvardas Labakojis įspėja, kad esant šalčiams fasadų šiltinimo darbai neturėtų būti vykdomi, nesvarbu, ar tai ventiliuojamas, ar tinkuotas fasadas.

Žiema – netinkamas metas šiltinti fasadus

Fasado šiltinimo darbus reikėtų atlikti, kol oro temperatūra naktį nenusileidžia iki +5 °C. Žinoma, kartais pasitaiko ankstyvų šalnų, o darbus užbaigti reikia. Tinkuojamo fasado sistemai tokiais atvejais naudojami specialūs, greičiau drėgname ore džiūstantys produktai, tokie kaip serija „Caparol Sprinter“.

Klaidingai manoma, kad ventiliuojamą fasadą galima montuoti ištisus metus – metalinės ir plastikinės detalės dirbant šaltyje tampa trapesnės, todėl skilinėja arba net lūžta ir nebeatlieka savo funkcijų. Sumokama didesnė kaina, o problemos išlenda vėliau, todėl jas sudėtinga susieti su montavimo metu padarytomis klaidomis.

Svarbus veiksnys – saulės šviesa

Šiltinant fasadus dažniausiai vertinamas rodiklis – šilumos varža. Renovuojant senus namus, reikėtų įvertinti ir dar vieną veiksnį. Apšiltinus namo sienas, langai atsiduria 20–45 cm nišose. Dėl to per juos į patalpas patenka mažiau natūralios saulės šviesos ir suvartojama daugiau elektros energijos patalpoms apšviesti. „Kuo storesnė šiltinimo sistema, tuo šis efektas yra didesnis. Ventiliuojami fasadai užima daugiau vietos, nes juose paprastai naudojama mineralinė vata, be to, reikia palikti oro tarpą tarp apdailos plokštės ir šiltinimo medžiagos“, – sakė „Caparol“ techninis vadovas.

Renovuotas daugiabutis Klaipėdoje. Spalvinis sprendimas priderintas prie tradicinės Klaipėdos miesto architektūros.

Turime problemų, kai susiduriame su mūsų senaisiais pastatais, nes dauguma atvejų jie yra įtraukti į kultūros paveldo sąrašą, jų renovacija ne tokia paprasta.

/ LRS Aplinkos komiteto narys Tomas Tomilinas /

Nuotr. pixabay.com Bandomieji projektai jau atlikti mums artimose šalyse – Estijoje, Lenkijoje. Skandinavijos valstybėse tai apskritai yra įprasta ir skatinama. Tačiau sakyti, kad vien tik medinė renovacija išgelbės Lietuvą, tikrai negalime. Turime kalbėti apie visą komplektą priemonių, visų pirma, teisinę bazę, kuri, kalbant apie medinę renovaciją, yra dar sudėtingesnė, tada apie paskatas gyventojams, apie pagalbą iš savivaldybių ir panašiai. Viena krypčių, į kurią turėtumėme orientuotis, yra ir pastatų tvarumo bei galimybės patiems pasigaminti reikiamą šilumą ir elektrą užtikrinimas.

Lietuvoje dabar daug kalbama ir apie būtinybę taupyti viešuosiuose pastatuose – Vyriausybėje, ministerijose, Seime, Prezidentūroje. Ar valstybė neturėtų rūpintis ir viešųjų pastatų renovacija, ar tai neduotų gero impulso?

T. T. Nemaža dalis smulkesnių viešųjų pastatų yra renovuojami, ar tai būtų mokyklos, darželiai, savivaldybių pastatai. Tačiau turime problemų, kai susiduriame su mūsų senaisiais pastatais, nes dauguma atvejų jie yra įtraukti į kultūros paveldo sąrašą, jų renovacija ne tokia paprasta. Dabar girdime apie Operos ir baleto teatro pastato renovaciją, kurio dabartinis energinis naudingumas turbūt yra F lygio. Valstybė turi užtikrinti visų savo valdomų objektų renovaciją 100 proc., nes kitaip prašant iš gyventojų, tačiau patiems neatliekant, tai skamba kaip veidmainystė.

prekės ženklo PVC kvadratinių latakų sistema

PVC kvadratinių latakų sistema – tai sprendimas klientams, ieškantiems tvarių produktų savo ekologinėms ir kartu taupioms investicijoms. Jos lengva konstrukcija ir paprastas dizainas užtikrina puikų sandarumą bei didelį efektyvumą. „KROP“ komercinio pasiūlymo produktas buvo sukurtas bendradarbiaujant su stogų dengimo profesionalais ir remiantis „KROP SMART DESIGN“ filosofija. „Nusprendėme, kad jei galime kažką supaprastinti, kam reikėtų tai komplikuoti. Sutelkėme dėmesį į simetrišką latakų profilį, todėl visos jungiamosios detalės, tokios kaip santakos, jungtys, kampai ir dangteliai, įgijo universalų charakterį. Tai suteikė galimybę sumažinti sistemos elementų skaičių, bet visų pirma užtikrinti efektyvų ir intuityvų montavimą“, – sako Łukaszas Luberda, stogdengys, „Blachotrapez“ mokymų specialistas.

Tobula išorėje, žalia viduje!

„KROP“ kvadratinių latakų sistema tenkina poreikius tų, kuriems rūpi ekologija ir mažesnis atliekų kiekis. Žalias sistemos vidus atspindi jos kūrimo ir dizainerių darbo procesą. „Be to, kad galvojame apie lietaus vandens regeneravimą, mes pirmieji rinkoje naudojame ir gaminame medžiagas atsižvelgdami į aplinką. Paprastas dalykas, kuris ne tik taupo gamybos laiką, bet ir apriboja plėvelės naudojimą – nusprendėme savo elementų nepakuoti į maišelius, bet naudoti tik biologiškai suyrančius kartoninius ir popierinius tarpiklius, tačiau tai tik pavyzdys. Gamyba vadovaujantis atliekų mažinimo principu yra mūsų pagrindas“, – priduria Marekas Torbicki, „KROP“ pardavimų direktorius.

Kalbant apie latakų sistemą, negalima pamiršti ir ekologijos

Gamindami kvadratinių latakų sistemą stengėmės kuo labiau sumažinti poveikį aplinkai. Siekdami atliekų mažinimo, įdiegėme keletą principų, užtikrinančių, kad mūsų produktai bus idealus sprendimas ekologiškoms investicijoms. Atsisakome pirkti komponentus, kurių negalima naudoti pakartotinai. Ribojame jungiamųjų detalių skaičių mūsų latakų sistemose. Gamyboje pakartotinai panaudojame, be kita ko, vandenį. Perdirbame daugumą gamybos atliekų. Tai tik dalis sprendimų, kuriuos pritaikėme savo gamyklose, gaminančiose „KROP“ kvadratinių latakų sistemas.

Paprastas dizainas

Paprasta forma – atsakas į šiuolaikines tendencijas. Kvadratinės formos latakai puikiai dera prie minimalistinio stiliaus pastatų. Tai taip pat sprendimas, sujungiantis šiuo metu populiarius grafito ir juodos spalvos atspalvius su natūralia medžio spalva. Visiška namo ir jo aplinkos harmonija.

Efektyvus montavimas

Kiekviena latakų sistema susideda iš keleto elementų, kurie sudaro vieną visumą, todėl, kad palengvintume rangovų darbą, sukūrėme simetrišką latakų formą, dėl kurios elementai yra universalūs ir užtikrina intuityvų montavimą. Dėl savo paprastos formos ilgi elementai taip pat montuojami greitai ir efektyviai. „KROP“ kvadratinių latakų sistemos universalumas suteikia galimybę montuoti ją klasikiniuose namuose su karnizu, taip pat modernių konstrukcijų namuose be karnizo.

Puikus sandarumas

Pasirinkę kvadratinių latakų sistemą, apsaugosite savo namus nuo užliejimo. Čia svarbi klientų ramybė – latakų sistema yra tylusis kiekvienos lietingos dienos herojus. Taip pat siūloma ilgiausia rinkoje mechaninio patvarumo 30 metų garantija. „KROP“ kvadratinių latakų sistema– tai tvarumo principų besilaikanti, pirmoji taupi latakų sistema rinkoje.