objektas

KRAUSTOSI Į NAUJAS PATALPAS:

MOLĖTŲ PLENTE TARSI SOSTINĖS VERSLO RAJONE

Objektas: KGCG gamykla ir administracinis korpusas

Metai: 2021–2022

Projekto vadovas, projekto architektūrinės dalies

vadovas: Aurimas Daunoravičius

Projekto architektai: Aurimas Daunoravičius, Ugnė Petrevičiūtė

Generalinis rangovas: UAB „Conresta“

Interjero autorės: „DVI Design“

KGCG, pastatų fasadinių stiklo ir aliuminio konstrukcijų projektavimo, gamybos, transportavimo ir montavimo lyderė, pernai atidariusi naujus biurus Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje, dar prieš porą metų priėmė pribrendusį sprendimą plėsti gamybą ir perkelti administraciją į naujas, modernias patalpas.

L. Karžinauskas tvirtina, kad šiandien tai didžiausia ir naujausia šio segmento gamykla Šiaurės Europoje.

Vilniaus rajone, maždaug 15 kilometrų nuo miesto centro, per pusantrų metų iškilo moderni „KG Constructions Group“ (KGCG) gamykla ir administracinis korpusas. Sėkmingų Lietuvos verslo grupių užsakomi pastatai tiek savo suplanavimu, tiek įrengimu atliepia pasaulines tendencijas, kur ypatingas dėmesys kreipiamas į verslo poreikius ir darbuotojų patogumą. Naujoji aliuminio ir stiklo fasadais blizganti statybinių medžiagų gamintojos būstinė – ne išimtis.

Solidžiai atrodanti gamykla

Naujasis pastatas tinkamai reprezentuos KGCG įvaizdį. „Daug investavome į pastato architektūrą dėl reprezentacijos, tai nėra vien gamybai skirtas objektas. Gamybai skirta pastato dalis atkartoja administracinės dalies architektūrą“, – pasakoja grupės vadovas Linas Karžinauskas. Komplekse biuro dalis nuo gamybos patalpų atskirta stiklu, taigi darbuotojai galės vieni kitus matyti.

Užsakant pastato projektą, norėta įgyvendinti funkcinę programą: įrengti numatytą darbo vietų skaičių, efektyviai išdėstyti gamybinę įrangą, sukurti patogius vidaus logistinius ryšius. KGCG architektui davė daug kūrybinės laisvės, tik pageidavo, kad pastato architektūrinė raiška atspindėtų įmonės pagrindines vertybes – veržlumą, skaidrumą, natūralumą, draugiškumą aplinkai.

Nors įmonė gamina fasadinius elementus ir galimybės pasireikšti pastato fasaduose buvo faktiškai neribotos, bendru užsakovo ir architekto sutarimu pasirinktos kelios aukštos kokybės ir puikių šiluminių savybių, tačiau santūrios išvaizdos fasadinės sistemos. Jos leido išlaikyti skirtingų pastato dalių fasadų tarpusavio ryšį ir vientisumą.

Nuotr. A. Daunoravičiaus

Patrauklesnės darbo vietos

Šiuolaikinių biurų planai paklūsta uždaro arba atviro darbo koncepcijai, kur dera individualiosios ir bendrosios erdvės ir itin vertinamas darbuotojų komfortas. Komforto sąvoka čia apima ir triukšmo lygį, ir optimalų erdvių apšvietimą bei mikroklimatą, valdomus automatizuotomis pastato sistemomis. Taigi biurai skiriasi daugiau dėl pasirenkamų medžiagų bei statybininkų profesionalumo. Biuras, gamybos erdvės ir poilsio zonos kuria teigiamas patirtis ir tampa ne tik įvaizdžio dalimi, bet ir masalu naujiems talentams pritraukti.

Darbuotojų poilsiui ir patogumui naujame objekte įrengtas sporto aikštynas, kur bus teniso kortai ir krepšinio aikštelė, sporto salė, daug poilsio zonų, valgyklos, persirengimo kambariai. „Ypač geros sąlygos bus meistrams. Jų patalpos nors ir kitoje vietoje, bet tiek interjeru, tiek įrengimu identiškos biuro darbuotojų patalpoms. Mūsų grupėje yra labai daug jaunų žmonių, matančių, kad jų draugai, dirbantys miesto centre, gali eiti į įmonės sporto salę ar valgyklą. Mes taip pat kuriame konkurencingą darbo aplinką“, – aiškina vadovas.

Darbuotojai į naujas patalpas galutinai persikels rudens pabaigoje. „Iš senosios gamyklos persikels beveik visa administracija. Dalis darbuotojų mielai persikelia, kitus, atvykstančius iš kitos miesto pusės, turbūt reikės paskatinti. Iš viso čia bus 400 darbuotojų – 200 administracijos ir 200 darbininkų“, – skaičiuoja L. Karžinauskas.

Antroji, už pirmąją Parapijoniškėse dvigubai didesnė įmonės gamykla leis atsisakyti darbo dviem pamainomis, taip tikimasi tiek didesnio efektyvumo, tiek geresnės motyvacijos. Darbo laiko neskaičiuos tik robotai ir įrenginiai. Ceche darbuosis 3 robotai, kurie pjauna, gręžia ir frezuoja profilius. Paruošti profiliai keliauja į surinkimo linijas, kurių gamybinėse patalpose suprojektuotos aštuonios. „Manau, kad šiandien mūsų gamykla didžiausia ir naujausia Šiaurės Europoje, tokių resursų tikrai nėra kelių tūkstančių kilometrų spinduliu“, – teigia L. Karžinauskas.

Gamybinio ir administracinio pastato projektas siekia patenkinti estetiškos architektūros ir tvarios statybos bei eksploatavimo reikalavimus. Projektuojant bei statant buvo ieškoma galimybių tausoti energiją: pastatas yra A+ klasės energinio naudingumo.

A+ energinio naudingumo klasę leido pasiekti gerų šiluminių savybių fasadinės sistemos ir tradiciškai tokio tipo pastatuose naudojamos sumuštinio tipo daugiasluoksnės plokštės. Stogai apšiltinti poliuretano (PIR) izoliacinėmis plokštėmis. Siekiant kiek įmanoma padidinti pastato efektyvumą ir kartu sumažinti jo poveikį aplinkai, ant pastato stogo numatyta įrengti 500 kW galios saulės elektrinę su galimybe energiją iš karto panaudoti gamybos reikmėms, nepatiriant nuostolių dėl perdavimo. Saulės kolektoriai turėtų sugeneruoti tiek elektros energijos, jog jos užteks padengti nuo 80 iki 100 proc. gamyboje naudojamos elektros energijos.

Statinys pastatytas iš surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų. Perdangoms naudotos surenkamosios kiaurymėtosios gelžbetonio plokštės ant „Deltabeam“ sijų, o stogo konstrukcijoms – profiliuotas paklotas ant metalinių sijų. Gamybinę pastato dalį taip pat sudaro gelžbetonio kolonos ir sienos, o perdangoms naudotos gelžbetonio plokštės guli ant metalinių santvarų. Stogo konstrukcija – metalinių santvarų tinklas su metalinio profiliuoto pakloto denginiu.

Didžiąją dalį savo gaminamos produkcijos KGCG eksportuoja į Skandinavijos šalis, todėl šių šalių kultūroms būdingi estetiniai principai atspindėti ir jos

Nuotr. A. Daunoravičiaus Naujosios patalpos – tiek gamybinės, tiek biuro – kuria konkurencingą darbo aplinką.

projekto sprendimai

Langai. Durys. Fasadai.

Statant šią modernią „KG Constructions Group“ gamyklą ir administracinį pastatą panaudotos naujausios „Schüco“ aliuminio langų, durų ir fasadų bei stogų sistemos. Gamykloje instaliuotas ir visas įmanomas naujausias bei moderniausias šiai dienai Schüco staklynas. Jo pasididžiavimas – analogų rinkoje neturintis unikalus automatizuotas profilių apdirbimo centras Schüco AS 100, kuris net visą pamainą gali dirbti visiškai autonomiškai be jokio operatoriaus įsikišimo.

www.schueco.lt

projekto sprendimai

Gamybinis KG Constructions Group pastatas suprojektuotas taip, kad būtų įgyvendintos pagrindinės jo funkcijos: abiejose pastato korpusuose dirbs maždaug keturi šimtai žmonių, veiks aštuonios surinkimo linijos ir trys robotai. Statant šį objektą buvo panadota daug metalo konstrukcijų: metalines sijas ir santvaras „KGC“ projektui pagamino ir sumontavo UAB „ALDEVA”. Stogo konstruktyvui įmonė pagamino ir sumontavo apie 395 tonas santvarų. Darbų apimtis nuo gamybos pradžios iki montažo pabaigos užtruko šešias savaites.

Pastato projekte dera estetiška architektūra ir tvari statyba bei eksploatavimas.

pagrindinės būstinės pastato architektūriniuose sprendiniuose. Pagrindinė pastato kompozicinė ašis ir jungiamasis elementas yra atrijus – atvira erdvė ties pagrindiniu pastato įėjimu. Ji tarsi fiziškai išreikštas skaidrumo elementas jungia visas pastato dalis – gamybinę dalį (simboline prasme – veržlumą) kairėje ir dešinėje atrijaus pusėse esančius administracinių patalpų blokus (simboliškai – natūralumą ir draugiškumą aplinkai), užtikrindama funkcinius ir vizualinius ryšius tarp jų.

Techniniu aspektu ši pastato dalis ypatinga tuo, kad jos išorinėms atitvaroms panaudoti didelio gabarito (6 m aukščio) stiklo paketai, leidžiantys vizualiai tarytum ištrinti ribas tarp pastato vidaus ir išorės bei atrijaus ir gamybinio cecho. Atrijuje esančios tiltelių, lifto ir laiptų konstrukcijos aptaisytos nerūdijančiojo plieno lakštais, savo veidrodiniais paviršiais optiškai užmaskuojančiais konstrukcijų tikruosius dydžius ir suteikiančiais papildomo lengvumo įspūdį.

projekto sprendimai

Pastatų fasadinių konstrukcijų projektuotoja ir gamintoja „KG Constructions Group“ dar 2020-aisiais priėmė pribrendusį sprendimą plėsti gamybą ir perkelti administraciją į naujas, modernias patalpas.

Naujame pastate, reprezentuojančiame skaidrumą, natūralumą ir draugiškumą aplinkai, sumontuota 360 kv. m. ištisinių stoglangių, keliolika vienetinių stoglangių dūmams išleisti ir keli išlipimo liukai. Tai – UAB „Keraplast“ indėlis į šią gamyklą.

Projekto vystytojas daug investavo į pastato architektūrą: tai ne tik gamybai, bet ir reprezentacijai skirtas objektas. Per švieslangius į gamyklą patenka daug natūralios šviesos, tai lemia didesnį darbuotojų komfortą. Per šviesos takus šviesos gali patekti net tris kartus daugiau nei pro tokio pat dydžio sienoje esančius langus. „Švieslangių šviesa gali prasiskverbti į bet kurią vietą, o didelio ploto patalpose tai gali būti vienintelė galimybė apšviesti patalpas dienos šviesa. Be to, toks apšvietimas neerzina, suteikia jaukumo, tausoja sveikatą, aplinką ir, žinoma, taupo elektrą“, – pažymėjo Ugnė Stadnikė, UAB „Keraplast“ pardavimų ir marketingo atstovė dukterinėje Suomijos koncerno „Kera Group“ įmonėje. Bendrovės meistrams objekte teko dirbti itin žvarbų ir snieguotą gruodžio mėnesį. „Toks jau mūsų kraštas. Kita vertus, dėl to gaminame stoglangių konstrukcijas, tinkamas atšiauriausiomis klimato sąlygomis“, – pabrėžė U. Stadnikė. Pasirinkus puikias šilumines savybes turinčias statybines medžiagas, pastate pavyko pasiekti A+ energinę klasę.

Apie UAB „Keraplast“

Esame Suomijos koncerno „Kera Group“ dukterinė įmonė bei pirmieji dūmų ir šilumos šalinimo liukų gamintojai Baltijos šalyse. Koncernas sėkmingai veikia nuo 1971 m. ir yra vienas iš stoglangių gamintojų lyderių Europoje.

Daugiau informacijos: https://keraplast.lt/.

ELEKTROMOBILIO ĮKROVOS STOTELĖ –

NEATSIEJAMA PASTATO DALIS

Elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių vystytoja ir gamintoja „Elinta Charge“ dirba visoje Europoje ir už jos ribų – daugiau nei 30-yje rinkų nuo Islandijos iki Australijos elektromobilius įkrauna „Elinta Charge“ eksportuojamos stotelės. Neseniai 7 mln. eurų investiciją gavusi įmonė ir toliau siekia būti tarp dešimties lyderiaujančių ES stotelių gamintojų Europoje. Apie šio sektoriaus perspektyvas pasakoja bendrovės „Elinta Charge“ vadovas Ignas Mikutis.

Pokyčiai viena kryptimi

„Daugelis automobilių gamintojų jau yra paskelbę, nuo kada nebegamins automobilių su vidaus degimo varikliais, taip rinkai siunčiama žinia, kad ateis laikas, kai salonuose bus tik elektriniai automobiliai. Įvairių šalių vyriausybės irgi siunčia panašias žinias. Statybų sektorius taip pat patiria pokyčius – statant įvairios paskirties pastatus, automobilių aikštelėse turi būti atitinkamas įkrovimo stotelių arba bent paruoštų vietų tokioms stotelėms atsirasti skaičius. Objektų vystytojai jau nebekelia klausimo, reikės ar nereikės elektromobilių įkrovos stotelių. Pokyčiai vyksta viena kryptimi – daugės elektromobilių, daugės įkrovos stotelių, daugės reikalavimų jas įrengti. Elektromobilumas – neišvengiamas, todėl į elektromobilio įkrovos stotelę reikia žiūrėti ne kaip į atskirą įrenginį, o kaip į neatsiejamą pastato dalį. Kaip neatsiejama nuo pastato jo vėsinimo sistema, taip neatsiejama turi būti į pastato energetikos sistemą integruota išmanioji įkrovos stotelė“, – pasakoja I. Mikutis.

Svarbu prieigos pasiekiamumas

Tradicinio automobilio degalų baką pildome greitai. Elektromobilio atveju pats baterijos įkrovimas vyksta lėčiau, tačiau ne įkrovimo greitis yra svarbiausia, o prieigos prie įkrovimo turėjimas. „Žmonės tarsi žino atsakymą, kiek automobilis praleidžia laiko stovėdamas ir kiek laiko važiuoja, bet išgirdę skaičius vis tiek gerokai nustemba ir susimąsto, o faktas tas, kad vidutiniškai 22–23 valandas per parą automobilis tiesiog stovi. Dažniausios jos stovėjimo vietos – ten, kur gyvename, ir ten, kur dirbame. Europoje vidutinis nuvažiuojamas atstumas per dieną – 50 km“, – pažymi I. Mikutis.Idealu, jeigu tuo metu, kai automobilis nevažiuoja (namie, darbe, lankantis mieste), jis yra įkraunamas. Tokios įkrovimo sesijos sudaro kone 90 proc. visų įkrovimo sesijų ir tik apie dešimtadalis įkrovimo sesijų vyksta greitojo įkrovimo (DC) stotelėse, kurios aktualios užmiesčio keliuose, autostradose. „Vairuotojams daug svarbesnis įkrovimo prieigos pasiekiamumas, nei kad prieiga būtų maksimalios galios. Jei prie darbovietės yra keliolika, nors ir nedidelės galios, prieigų, visi automobiliai darbo metu gali krautis, ir net labai mažos galios prieiga juos visus per darbo valandas įkraus tiek, kad galės nuvažiuoti daugiau nei 100 kilometrų. Kitokia situacija būtų, jei toje vietoje stovėtų tik viena, bet labai didelės galios prieiga. Kaip darbuotojai ja turėtų dalytis, kad kiekvienas gautų savo pusvalandį automobiliui įkrauti? Taigi daug geriau, kai prisijungia visi ir nekvaršina vienas kitam galvos. Tokiu atveju ir elektros tinklas nepatiria didelių perkrovų“, – sako I. Mikutis.

Dabar labai palankus metas įsirengti nuosavą automobilio įkrovimo prieigą, nes Lietuvos energetikos agentūra įgyvendina projektą „Privačių elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas“, kuriuo siekiama iki 2026 m. Lietuvoje įrengti 53,2 tūkst. elektromobilių privačių įkrovimo prieigų namų ūkiuose, daugiabučių namų kiemuose ir atskirose įmonėse. Tam skirta 45 mln. eurų, paramos intensyvumas siekia iki 80 procentų.

Ne vienam, norinčiam turėti įkrovos stotelę, kyla klausimas, kokios galios turėtų būti namų stotelė? O gal galima tiesiog naudoti elektros lizdą? Į elektromobilio įkrovimą naudojant buitinį kroviklį iš namų lizdo bendrovės „Elinta Charge“ vadovas I. Mikutis siūlo žiūrėti kaip į avarinį arba atsarginį būdą: „Panašiai kaip į atsarginį ratą – ar įmanoma automobiliui važiuoti naudojant jį – taip, ar saugu – iki tam tikro lygio taip, bet iš esmės nelabai, ar patogu – tik iš dalies, kai geresnio pasirinkimo nėra.“

Įkrovos stotelė elektromobilį įkrauna iki 10 kartų greičiau ir saugiai, o „Elinta Charge“ gaminamos stotelės leidžia naudotis išmaniomis funkcijomis. Renkantis įkrovos stotelės galią, reikia žinoti elektromobilio vidinio įkroviklio galią. Jei jūsų automobilis „Nissan Leaf“, ji bus 7,4 kW, jei europietiškoji „Tesla S“ – 22 kW. Šis parametras rodo, kiek galios elektromobilis galės paimti iš stotelės. Pavyzdžiui, turėdami 11 kW galios stotelę, elektromobilį „Audi e-tron“ su 11 kW vidiniu įkrovikliu įkrausime per porą valandų 22 kWh (apie 100 km atstumui). Turint 22 kW stotelę, greičiau įkrauti „Audi e-tron“ nepavyks, nes elektromobilis gali paimti tik 11 kW. Tačiau tokia stotelė per tą patį laiką daugiau kWh (44 kWh, daugiau nei 200 km) įkraus į „Tesla“, automobilį, kurio vidinis kroviklis 22 kW.

Stotelės galia yra svarbus veiksnys, bet jos išmanumas dar svarbesnis. Išmanios elektros galios balansavimo funkcijos leidžia optimaliai paskirstyti energiją tarp pastato ir įkrovos stotelės. Naujai įsigijus elektromobilį dažnai kyla pagunda maksimaliai pasididinti namų ar kito pastato elektros įvado galią, o tai gana brangu ir ne visada įmanoma. Tačiau tai nėra būtina, kai galima pasinaudoti išmaniuoju dinaminiu apkrovos valdymu (DLM). Išmanusis skaitiklis analizuoja, kiek pastatas suvartoja galios, ir jos likutį nukreipia į įkrovos stotelę, todėl dieną, kai naudojame įvairius elektros prietaisus, įkrovimas bus lėtesnis ir net galingai stotelei bus tiekiama mažiau galios. Tačiau naktį įkrovimas gali būti daug greitesnis, nes buitiniai prietaisai elektros naudoja mažiau, tad laisvos galios stotelei liks daugiau. „Manau, kad greitas ar ypač greitas įkrovimas bus tam tikra prasme prabanga, nors, žinoma, prieinama. Palyginčiau su valgymu namie ir ėjimu į restoraną. Visų pirma, pati greitojo įkrovimo įranga yra brangi, antra, įvado galios didinimas – irgi gan didelė investicija, trečia, galingoms stotelėms reikia gerokai brangesnės infrastruktūros, ir ketvirta, momentinis didelių galių naudojimas yra nepalankus elektros tinklų balansavimui. Todėl miestų ateitis – daug išmanių, galios balansavimą (DLM) turinčių, nedidelės galios įkrovimo stotelių. Greitojo įkrovimo stotelės bus reikalingos tik automagistralėse, plentuose, kuriais važiuojami nemaži atstumai. Lietuva nėra didelė šalis, pas mus atstumai tokie, kad kone visi naujos kartos elektromobiliai gali nuvažiuoti iš vienos šalies galo į kitą“, – sako „Elinta Charge“ vadovas I. Mikutis.

Nuotolinė pagalba, galimybė apmokestinti krovimo paslaugą

Tik išmaniosios stotelės palaiko nuotolinės pagalbos ir diagnostikos funkciją. Administracinė ir valdymo sistema (back-end) leidžia ne tik operatyviai atlikti krovimo įrenginio diagnostiką, bet ir prireikus padeda be elektrikų pagalbos išspręsti įkraunant kilusius klausimus. Dažnai paaiškėja, kad įkrovimas neveikia ne dėl stotelės gedimo, o dėl kitų veiksnių: nestabilaus energijos tiekimo, problemų su įvadu ar kt. Kadangi „Elinta Charge“ yra Lietuvos įmonė, techninė priežiūra mūsų šalyje vykdoma ypač greitai.

Jei jūsų išmanioji stotelė bus vietoje, prie kurios lengvai gali privažiuoti kaimynai, stotelę galite apmokestinti su mobiliąja aplikacija arba banko kortelių skaitytuvu bei šitaip gauti papildomų pajamų. Galite nustatyti skirtingus įkainius, taip pat nustatyti, kad tam tikromis valandomis galėtumėte krautis tik jūs, o kitomis ir kaimynai.

Kai išmanioji įkrovos stotelė dirba kartu su ant stogo esančia saulės elektrine, tuomet naudojant išmanųjį DLM valdymą galima padidinti krovimo galią tuo metu, kai saulė generuoja elektros energiją.

Apie ką reikia pagalvoti nusprendus įsigyti elektromobilio įkrovos stotelę?

Planuoti iš anksto (sutaupysite laiko ir pinigų). Svarbūs etapai:

• atvesti kabelius visoms automobilių statymo vietoms; • pasitikrinti, ar reikės didinti įvado galią; • išsirinkti vietą, kurioje montuosite stotelę; • išsiaiškinti poreikius, t. y. kokio tipo elektromobilis krausis, ar reikia universalaus (įvairiems elektromobiliams tinkamo) sprendimo; • pasirinkti įkrovimo stoteles ir programinius sprendimus.