BALTIC INDUSTRY (2018 pavasaris) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

BALTIC

ŽURNALAS PRAMONEI

INDUSTRY 2018 pavasaris

LIETUVA PRIEŠ 100 METŲ: TARPUKARIO PRAMONĖ

„TIPCheck“ – realios galimybės taupyti

Aktyvioji įrenginių techninė priežiūra pramonėje

BIM nauda pramonės objektuose www.bindustry.eu 1

ŽVILGSNIS Į LIETUVOS IR UŽSIENIO ŠALIŲ PRAMONĘ 2017 m. visos Lietuvos pramonės produkcijos apimtis buvo 7,6 proc. didesnė nei prieš metus. Atmetus „Orlen Lietuva“ rafinuotų naftos produktų gamybos įtaką, kurios svoris bendrojoje apdirbamosios pramonės produkcijoje yra reikšmingas ir iškraipo jos dinamiką, apdirbamoji pramonė gruodį, palyginti su atitinkamu mėnesiu prieš metus, išaugo net 8,3 proc. Bendras visų metų apdirbamosios gamybos augimo tempas be naftos produktų gamybos pernai buvo 7 procentai. Europos Komisijos duomenimis, pramonininkai tikisi gamybos augimo, o užsakymų kiekį tiek Lietuvoje, tiek svetur vertina geriausiai nuo 2011 metų. Analizuojant šio sektoriaus lūkesčių kreives matyti, kad rinkos dalyvių plėtrai trukdys gamybos išteklių ribotumas, darbo jėgos trūkumas. Darbo sąnaudų augimas išstumia darbui imlias šakas į konkurencingumo arenos užribį. Pramonės sektoriaus atstovai šią problemą sprendžia modernizuodami gamybos pajėgumus ir investuodami į mažiau darbui imlias technologijas. Investicijos šioje srityje neišvengiamai augs. Europos Komisijos skelbiamas sezoniškai išlygintas kapitalo panaudojimo lygis Lietuvoje 2017 m. paskutinį ketvirtį siekė 77,4 proc., gerokai daugiau nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos apdirbamosios gamybos raida neturėtų prarasti pagreičio ir šiemet. 64 proc. savo produkcijos ne Lietuvoje realizuojančiai veiklai gerus metus žada kertinė ES rinka. Europos centrinio banko pinigų politikos ekspansija pasiekė realųjį sektorių, regiono vidaus paklausa atsigauna: namų ūkiai noriau vartoja, o įmonės – atsinaujina, investuoja ir plečia gamybą. Mūsų pramonininkams tai reiškia talpesnę rinką ir stambesnius eksporto užsakymus. Tiesa, kertine nerimo ašimi išlieka darbo jėgos stygiaus ir kylančių jos sąnaudų problema, kurią galima spręsti tik investicijomis į veiklos modernizavimą. Žurnalo „Baltic Industry“ misija – prisidėti prie efektyvaus ir racionalaus Lietuvos pramonės modernizavimo. Redaktorė Kristina Buidovaitė

Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redaktorė Kristina Buidovaitė Tekstų autoriai Kristina Buidovaitė Lina Bieliauskaitė Darius Migilinskas Elena Paleckytė Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė

Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99, LT-07101 Vilnius Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Viršelyje – „Paroc“ nuotr. ISSN 2538-8282

Dizainerė Agnė Jagminaitė Reklamos skyrius Liudmila Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642

Spaudino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Tiražas 3000 egz. Projekto partneris –

Norėdami prenumeruoti žurnalą „Baltic industry“, tą galite padaryti www.bindustry.eu. 1

TURINYS TEMA 3 Anttis Peltomäkis. Pramonės iššūkiai gali tapti galimybėmis TECHNOLOGIJOS 8 Pramonės objektuose – technologijų proveržis 12 „Tipcheck“ – realios galimybės taupyti AUTOMATIZAVIMAS 16 Taupios eksploatacijos svarba šiandienos gamyboje 19 GRIGEO – projektas įgyvendintas savu laiku SKAITMENIZAVIMAS 22 BIM nauda pramonės objektuose 25 36 38 40

PRAMONINĖ STATYBA Energinis naudingumas – ne kliūtis Gyventojai ir pramonė = užprogramuotas konfliktas? Didžiausios užsienio investicijos Lietuvoje patikėtos „Baltic Engineers“ Pramonės pastatų architektūra tapo greitojo maisto analogu?

APLINKOSAUGA 28 Pramonės pastatai ir aplinkosauga: nuo sprendimų atbaido investicijos 31 Švarios patalpos pramonėje – projektavimo ir technologijų jungtis RETRO 42 Lietuva prieš 100 metų: tarpukario pramonė 46 Pramonės sektoriaus naujovės SITUACIJA 48 Centravimo duomenų tendencijų fiksavimas ir analizavimas

ANTTIS PELTOMÄKIS. PRAMONĖS IŠŠŪKIAI GALI TAPTI GALIMYBĖMIS Ketvirtoji pramonės revoliucija, robotizacija, nykstanti tradicinė sektorių samprata – tai tik dalis išbandymų, kurie laukia Europos Sąjungos šalių pramonės. Ar ES ir toliau demonstruos progresyvų požiūrį ir ar keičiantis technologijoms pramonėje nepritrūks vienos nakties prieš egzaminą? Visa tai interviu su Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoju Anttiu Peltomäkiu. Vertė Elena Paleckytė

Pramonė – pagrindinis produktyvumo ir inovacijų variklis bei ekonominės gerovės pagrindas Europoje. ES yra pasaulio lyderė daugelyje pramonės sektorių, pavyzdžiui, farmacijos, chemijos, mechanikos inžinerijos ir mados pramonės. ES pramonė sukuria du trečdalius ES eksporto ir suteikia darbo vietas 32 mln. žmonių. Vien nuo

Linkmenų fabriko nuotr.

2013 m. čia sukurta 1,5 mln. darbo vietų. Pirmaujanti Europos pozicija pramonėje paremta bend rąja rinka, turinčia 500 mln. vartotojų, stiprias vertės grandines, talentingus darbuotojus ir pasaulinio lygio mokslo bazę. Vis dėlto mūsų pramonė susiduria ir su naujais iššūkiais: sparčiu technologijų vystymusi, intensyvia pasauline konkurencija ir tvarumo poreikiu. Europa yra gerai pasirengusi atsakyti į šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujo industrinio amžiaus

Tema

Kokie iššūkiai ir galimybės laukia ES šalių pramonės šiemet ir artimiausioje perspektyvoje? Ko ES šalių pramonei tikėtis artimiausiu metu?

pavyzdžių yra perėjimas prie mažaanglės ir žiedinės ekonomikos. Nuo 2014 m. produktyvumas ES nuolat augo, taigi, jau panaikinome produktyvumo atotrūkį nuo JAV. ES taip pat lieka vienu patraukliausių regionų užsienio investicijoms, 2016 m. pritraukėme 424 mlrd. eurų tiesioginių užsienio investicijų. Naujausi duomenys patvirtina, kad Europos pramonė atsigavo po ekonominės krizės. Gamyba auga, vis daugiau įsteigiama įmonių, didėja investicijos į mokslinius tyrimus ir vystymąsi. 2017 m. pramoninės produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas rodo, kad gamybos sektoriaus klestėjimas pasiekė aukščiausią lygį per 20 metų.

ANTTIS PELTOMÄKIS yra atsakingas už pramonės pertvarkymą ir pridėtinės vertės grandines, taip pat vartotojų, aplinkos apsaugos ir sveikatos technologijas, inovacijas ir pažangiąją gamybą.

galimybėmis. Norėdama išlaikyti savo konkurencinį pranašumą, pramonė turi nuolat prisitaikyti, priimti inovacijas ir skaitmeninimą, judėti mažaanglės ekonomikos link. Pramonės politikos vaidmuo čia svarbus. Ji turi stiprinti pramonės gebėjimą prisitaikyti ir kurti naujoves. Toks yra atnaujintos ES pramonės politikos strategijos tikslas – sukurti sistemą, kuri leistų ES pramonei prisitaikyti prie šių iššūkių ir paverstų juos galimybėmis. Pavyzdžiui, nauja ES plastiko strategija sukurs naujų galimybių pramonei ir paskatins ES lyderystę plastiko perdirbimo srityje. Į mūsų gyvenimą ateina dirbtinis intelektas ir su juo susijęs automatizuotas susietasis automobilių vairavimas. Pramonė jau rengiasi, o mes norime suteikti privačiajam sektoriui ir piliečiams Europoje tinkamą pagrindą. Netrukus pristatysime strategijas abiem klausimais.

Tema

Kas, jei nei pati pramonė ir suinteresuotosios šalys galėtų geriau parodyti būsimas tendencijas! Todėl Europos Komisija sukūrė aukšto lygio darbo grupę „Pramonė 2030“, skirtą vidutinės truk mės bei ilgalaikėms problemoms ir galimybėms aptarti. Taip pat kasmet rengiame „Pramonės dienas“. Šiemet jos vyko Briuselyje vasario 22–23 dienomis. Tą pačią savaitę visoje Europoje įvyko dar 50 renginių.

Per pastarąjį dvidešimtmetį įmonės smarkiai pasikeitė. Labiau tarpusavyje susiję yra ne tik žmonės, bet ir įmonės. Pasaulinio masto pramonės sektoriaus bendrovės vis labiau integruojasi į tarpvalstybinę ekonominę veiklą ir pasaulines vertės grandines. Europos įmonės, bendrojoje rinkoje vykdančios tarpvalstybinę veiklą, taip pat lengviau konkuruoja pasaulyje. Šiandien gamybos įmonės daug dažniau savo produktus sieja su susijusiomis paslaugomis nei anksčiau. Pavyzdys – su produktu pateikiama taikomoji programa. Būtent čia Europos pramonė turi konkurencinių pranašumų. Paslaugų komponentas Europoje sudaro didesnę pramonės pridėtinės vertės dalį nei kituose regionuose. Derinantis prie pasaulinės konkurencijos ir sparčių technologinių pokyčių labai svarbu, kad ES pramonė skatintų naujoves. Pramonės įmonės turi pritaikyti savo verslo modelius ir investuoti į naująsias technologijas. Norint pasinaudoti pramonės kaitos pranašumais, reikia daug investuoti į žmonių įgūdžius ir talentus, pažangią gamybos įrangą ir nematerialųjį turtą. Taip pat reikia užtikrinti geresnį pagrindinės Europos pramonės konkurencingumo priemonės – bendrosios rinkos – funkcionalumą. Kaip vertinate Rytų Europos ir Baltijos šalių gamybos sektoriaus perspektyvas?

Kaip vertinate ES pramonės galimybes ir konkurencinius pranašumus globaliame pasaulyje?

Visų pirma, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šių šalių ekonomikos skiriasi viena nuo kitos, turi skirtingą potencialą ir perspektyvas. Žinoma, nemažai dalykų jas ir sieja, ypač Baltijos valstybes. Jos turi gerą progą toliau integruotis ir pakilti aukščiau Europos ir pasaulio vertės grandinėse.

ES pramonė ir toliau išlaiko pirmaujančią poziciją daugelyje pasaulio rinkos sektorių. Vienas

Iki šiol jų pramonėje dominuoja tradiciniai sektoriai su mažesniu mokslinių tyrimų ir vysty-

mosi intensyvumu bei daugeliu įmonių, užsiimančių užsakomąja gamyba. Didelis dėmesys gamybos sektoriaus skaitmeninimui ir stipri parama startuoliams pranašauja sėkmingą Baltijos šalių ekonomikos ateitį. Pirmininkaudama Tarybai, Estija parodė, kad politinė ir ekonominė Baltijos „tigrų“ įtaka Europoje padidėjo. Tačiau kai kurie iššūkiai išlieka. Šalys turės spręsti gebėjimų trūkumo ir investicijų į inovacijas klausimus, kurie yra svarbūs siekiant išlaikyti ir gerinti savo konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje. Pastaruoju metu daug kalbama apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, apie pramonės robotizaciją, skaitmeninimą, paslaugų pramonei dominavimą. Nyksta tradicinė sektorių samprata ir dėmesys labiau sutelkiamas į tarpsektorinį verslą. Kokios perspektyvos šioje srityje? Technologiniai laimėjimai tokiose srityse kaip robotika, daiktų internetas, dirbtinis intelektas, bioekonomika ir naujos energetikos sistemos yra naujo industrinio amžiaus bruožai. Informacinių technologijų vystymosi paskatinta automatizacija keičia tradicinius gamybos procesus ir darbo pobūdį. Paslaugų komponentas tampa vis svarbesnis. Todėl labai svarbu skatinti tokių pažangių technologijų naudojimą kartu su pramonės vertės grandinėmis. Tai ypač svarbu mažosioms įmonėms, nes MVĮ skaitmeninių technologijų naudojimas vis dar nepakankamas: pagal tyrimus daugiau nei 90 proc. MVĮ atsilieka nuo skaitmeninių naujovių. •

•

Ar bus užtikrinta tvari pramonės plėtra ir tvarus produktyvumas, gamybos procesus ėmus pertvarkyti taip, kad jie tiktų produkcijai, skirtai individualumo pageidaujantiems klientams ir tokiam individualizuotam asortimentui arba rinkoms, gaminti ir gamybos procesus ėmus tiesiogiai sieti su vartotojais? Inovacijos ir vertės kūrimas iš esmės keičiasi. Naujos kartos vartotojai tikisi bendradarbiavimo kuriant produktus ir tvarių produktų. Gamybos įmonės ir paslaugų teikėjai bendradarbiaus dar glaudžiau, ieškodami vartotojų poreikius labiau atitinkančių sprendimų, kurie leistų labiau suderinti produktus ir paslaugas. Regioninis ir vietinis pritaikymas taip pat turės didelę įtaką pramonės funkcionavimui. Įvairialypės pasaulio rinkos, paskirstyta gamyba ir vis geriau informuota klestinti pasaulio vidutinė klasė iškels daugiausia iššūkių pramonei. Nauja pasaulinė rinka sukurs vartotojų pasirinkimo regioninę įvairovę: skirtingiems regionams reikės skirtingų produktų, skirtingų funkcinių sprendimų ir skirtingos kainodaros politikos. Pramonė turės reaguoti ir žymiai pagerinti savo rinkos analizės gebėjimus, kad galėtų geriau suprasti vartotojų poreikius. Gamintojai ir paslaugų teikėjai turės spręsti masinio pritaikymo uždavinį, turės labiau derintis prie vietos vartotojų ir jungtis į tinklus, kad būtų arčiau vartotojų, geriau patenkintų vietinę paklausą ir sumažintų sąnaudas.

Pramonės modernizavimo skaitmeniniame amžiuje metodas grindžiamas trimis dalykais. Visų pirma, įmonėms reikia paramos, kad jos galėtų eksperimentuoti su šiomis technologijomis. Skaitmeninių naujovių centrai, eksperimentinės laboratorijos ir kiti technologijų centrai turi susisiekti su įmonėmis, kurios dar nėra įsitraukusios į skaitmeninę transformaciją, ir pasiūlyti pagalbą technologijų, procesų ir verslo modelių srityse. Antra, turime sukurti sistemą, kuri pašalintų kliūtis skaitmeninei transformacijai. Pavyzdžiui, reikia spręsti kibernetinės saugos problemas, užtikrinti sąveikumą ir laisvą duomenų judėjimą, palengvinti investicijas į modernią skaitmeninę infrastruktūrą. Trečia, turime mokyti ir perkvalifikuoti mūsų piliečius, kad jie galėtų prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus.

Linkmenų fabriko nuotr. 5

ROBERTAS DARGIS, LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS PREZIDENTAS

Gamyboje darbuotojus keičiantys robotai nepavargsta, tai leidžia įvykdyti didesnius užsakymus, gaminti daug tikslesnius ir geresnės kokybės produktus. Gamybos procesuose reikės vis mažiau darbuotojų, todėl jau dabar turime galvoti apie tai, kokia bus žmonių vieta ir ką jie darys. Kompleksinių problemų sprendimas, socialiniai ir sisteminiai įgūdžiai, gebėjimas prisitaikyti ir nuolat mokytis naujų įgūdžių bus esminiai ateityje. Todėl Lietuva turi spręsti svarbius klausimus: kaip pakeisti švietimo sistemą, kad į gyvenimą ateitų aktyviai kurti pasiruošę jauni žmonės? Kokias svarbias pertvarkas turėtų daryti viešasis sektorius, kad, pasinaudojęs technologijų teikiamomis galimybėmis, būtų efektyvesnis?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – ne ateitis, tai jau šių dienų realybė. Nuolat keliame klausimą: ar mes tam esame pasirengę? Diskutuodamas apie tai susitikimuose su visuomene supratau, kad turime atsakyti į kitą klausimą: ketvirtoji pramonės revoliucija – kas tai yra ir ar tikrai ji mane palies? Ši jau vykstanti revoliucija daro didžiulį poveikį visuomenei, valstybei, pasaulio vystymuisi. Jos įtaka visų mūsų gyvenimui ir šalies procesams bus dar akivaizdesnė nei pirmosios pramonės revoliucijos. Tai palies mus kiekvieną be išimties: švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas, darbo, bendravimo, saviraiškos, informacijos gavimo įpročius, gyvenimo įgūdžius ir keliavimo būdą. Svarbu suvokti, kad šio mūsų visų gyvenimo etapo išskirtinis bruožas – neįtikėtinas pokyčių greitis visose srityse, technologinės permainos neprognozuojamos savo apimtimi ir sudėtingumu.

Pramonė rengiasi permainoms, nes, kaip rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys, Lietuvos verslas vis daugiau dėmesio ir finansų skiria inovacijoms. Pavyzdžiui, naujausiais Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, Lietuvoje 2014–2016 m. inovacinę veiklą vykdė 46,6 proc. įmonių. Palyginti su 2012–2014 m., technologines naujoves diegusių įmonių dalis padidėjo 2,5 proc. punkto, o netechnologines inovacijas diegusių įmonių dalis išaugo 8,4 procento. 2018 m. valdžios laukia testas, parodysiantis jos pajėgumą įgyvendinti svarbias reformas. Šie metai yra paskutiniai, kai dar galime priimti esminius sprendimus ir įgyvendinti struktūrines reformas. Kitąmet stiprių pokyčių, darančių įtaką rinkėjų nuotaikoms, tikrai niekas nenorės, nes lauks savivaldybių, prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Turime susitelkti ir pradėti veikti. Būtina įgyvendinti esminius sisteminius pokyčius, garantuosiančius tvarų valstybės augimą 10–15 m. perspektyvoje.

Ekologija | Geologija | Monitoringas Sprendimai pramonei www.geoconsulting.lt 6

VIRGINIJUS SINKEVIČIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

Pagrindinis iššūkis ES pramonei yra nuoseklus jos produktyvumo augimas. Naujos gamybos technologijos keičia Europos pramonės sąlygas ir vis labiau lemia Europos įmonių gebėjimą konkuruoti pasauliniu mastu. Augant globaliam konkurenciniam spaudimui, ES pramonei itin svarbus tampa savo konkurencinio pranašumo stiprinimas efektyviau organizuojant savo veiklą visoje pridėtinės vertės grandinėje. Taigi, Europos pramonės ateitis priklausys nuo jos gebėjimo nuolat prisitaikyti ir diegti inovacijas investuojant į naujas technologijas. Tai – vienas didžiausių iššūkių, sykiu ir galimybių ES pramonės transformacijai į naują etapą, šiandien vadinamą „Pramonė 4.0“. Galimybės ES pramonei yra išties geros, tačiau ne mažiau svarbu jomis tinkamai pasinaudoti. Pramonės skaitmenizacijos ir robotizacijos laikotarpiu vis daugiau Vakarų Europos gamintojų Centrinės ir Rytų Europos regioną traktuoja kaip rimtą alternatyvą savo pramonės gamybos plėtrai Pietryčių Azijoje. Skaitmenizavimas ir gamybos procesų integracija sudaro papildomų galimybių ES pramonės plėtrai ES regione. Tas duoda nemažą papildomą postūmį ES investicijoms ir visos ES ekonomikos augimui. Šiame pasauliniame kontekste teigiamai vertinčiau tiek Rytų, tiek Baltijos šalių gamybos perspektyvas. Tą rodo ir augančios tiesioginės užsienio investicijos į apdirbamąją gamybą regione, kurios kartu su investicijomis į paslaugų centrus sudaro ženklią dalį į regioną keliaujančių investicinių projektų.

Svarbu suvokti, kad kertinė visų šių procesų dalis yra auganti ES gamybos, o ir kitų pridėtinės vertės grandžių integracija per skaitmenizaciją ir robotizaciją, taigi, labai svarbu, kaip Lietuvos pramonė rengiasi šiems procesams ir kaip valstybė gali šiame procese prisidėti. Tuo tikslu Lietuvoje įsteigėme platformą „Pramonė 4.0“. Jos veiklos tikslas – bendromis pramonės, verslo, akademinės bendruomenės ir valstybės institucijų pastangomis paskatinti skaitmeninių procesų diegimą pramonėje, užtikrinti Lietuvos pramonės konkurencingumą tarptautiniu mastu ir prisidėti prie spartesnio Lietuvos ekonomikos augimo. Taip pat esame sudarę Nacionalinę pramonės konkurencingumo komisiją, kurios vienas pagrindinių uždavinių yra koordinuoti pramonės skaitmeninimo iniciatyvos įgyvendinimą. Taip pat norime judėti toliau, formuodami ambicingus pramonės transformacijos tikslus. Vienas pagrindinių Ūkio ministerijos tikslų – užtikrinti, kad kiekviena Lietuvos įmonė, tiek didelė, tiek maža, galėtų pasinaudoti skaitmeninių inovacijų teikiamais pranašumais, tobulindama produktus, gerindama procesus ir pritaikydama esamus verslo modelius skaitmeninio amžiaus poreikiams, ir progresuoti dėl tokių inovacijų. Todėl pramonės skaitmeninimo sričiai skiriame didelį dėmesį. Ūkio ministerija pramonės modernizavimui ir produktyvumo augimo skatinimui ketina įgyvendinti ES investicijų lėšomis finansuojamą priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“. Pagal ją planuojama finansuoti technologinio audito įmonėse atlikimą ir gamybos procesų įrangos su integruotomis skaitmenizavimo technologijomis diegimą. Galimi pareiškėjai – mažosios ir vidutinės pramonės įmonės. Priemonei „Pramonės skaitmeninimas LT“ numatoma skirti 38,86 mln. Eur ES investicijų lėšų. Pirmąjį kvietimą teikti paraiškas planuojama skelbti 2018 m. pirmąjį ketvirtį. Abu tikslus įmanoma pasiekti ir tai rodo nemažai ES pramonės pavyzdžių. Tam reikalingas sisteminis požiūris į šią transformaciją, taip pat kryptingas darbas tokiais skaitmenizaciją spartinančiais klausimais kaip švietimas, inovacijos, žmogiškieji ištekliai, tinkamai parengtos ES paramos priemonės, skatinančios pramonės transformacijos procesą, aktyvi verslo ir valstybės partnerystė, siekiant ambicingų užsibrėžtų tikslų. Taip pat labai svarbu, kad ES lygmeniu turėtume daugiau ir geriau integruotas ES vidaus rinkas, mažiau kliūčių ES gamintojų ir visos pridėtinės vertės grandinių integracijai.

PRAMONĖS OBJEKTUOSE – TECHNOLOGIJŲ PROVERŽIS Ant slenksčio stovinti ketvirtoji pramonės revoliucija siunčia aiškią žinią: technologijų progreso ateitis – skaitmenizacija ir kuo platesnis lengvai apmokomų robotų panaudojimas. Mokslininkų žinią verslininkai suprato, tad šiuo metu įrengiami šiuolaikiniai gamybos cechai ir kiti pramonės pastatai jau nebeįsivaizduojami be modernių technologijų. Inga LUKŠYTĖ

ROBOTAI VIS PROTINGĖJA Anksčiau robotų pasitelkimas pramonėje kėlė nuostabą. Tačiau dabar, pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros profesoriaus dr. Audriaus Čereškos, jų naudojimas jau yra ne išmani naujovė, o laikmečio diktuojama būtinybė. „Nors pramonėje naudojami robotai yra brangi technologija, kai kurios įmonės juos taiko labai plačiai. Sparčiai daugėja sričių, kur žmonių darbą pakeičia robotai. Jei anksčiau roboto darbas buvo paimti kokį nors daiktą ir jį perkelti į kitą vietą, tai šiandieniai robotai jau aktyviai dalyvauja vi-

same gamybos procese. Jie naudojami ne tik tokiais atvejais, kai reikia gręžti kokias skyles, bet ir suvirinimo darbų, įvairioms siūlėms padaryti gamybos procese“, – sakė dr. A. Čereška. Vienas pagrindinių įdarbintų robotų pranašumų – puiki darbų kokybė. Anksčiau jie pavaduodavo žmones ten, kur turėjo būti atliekami darbai kenksmingomis sąlygomis ar kur tekdavo dirbti su itin dideliais svoriais. Šiandienės technologijos leidžia užtikrinti puikią automatizuoto proceso gaminių kokybę. Robotų atėjimas į pramonę reiškia ir tai, kad gali keistis gamybos ciklai – juk robotai nepavargsta, tad ir planuoti darbus galima intensyviau. „Robotinių technologijų pramonėje panaudojimo plėtrą dar stabdo jų kaina. Tad verslininkai dažnai renkasi savo įmonėse robotizuoti tik tam tikras gamybos linijas ar gamybines operacijas, o dalį darbo palieka žmogaus rankoms. Pavyzdžiui, vienoje degtinės daryklų robotizuota standartinio dydžio butelių pakavimo linija, o, kartais prireikus supakuoti mažesnius butelius, šį darbą atlieka žmonės. Ekonomiškai neapsimoka investuoti į roboto pritaikymą tokiam retai pasitaikančiam darbui“, – teigė A. Čereška.

A. Jauniaus nuotr. 8

Anksčiau itin didelė problema buvo robotų mokymo programų parengimas. Dabar situacija pasikeitė ir sudėtingus programavimo darbus pakeitė nauja tendencija. Šiandien robotai apmokomi

paprasčiau: jiems fiziškai, paėmus už antgalio, parodomos operacijos, kurias jie turi atlikti, ir jie puikiai „prisimena“, ką reikia daryti. Taigi, visi derinimo procesai pagreitėjo. Yra apskaičiuota, kad jei robotas dirbtų tik dvi dienas per savaitę, tai dėl programavimo sąnaudų to daryti nevertėtų. Pagreitėjus robotų apmokymui, jų pritaikymo galimybės tapo lankstesnės.

KARALIAUJA 3D Technologijų pažangai žygiuojant septynmyliais žingsniais, daugelis pramonės sektoriaus idėjų, anksčiau laikytų neįgyvendinamomis, dabar sėk mingai plėtojamos mokslininkų laboratorijose. Daug plačiau pramonėje imti naudoti ir lazeriai, vystomos tokios technologijos kaip pjaustymo darbai vandens čiurkšle. Kai kurios idėjos buvo labai senos, tačiau šiandien galime atlikti tam tikrus darbus dėl to, kad patobulėjo technologijos ir pasikeitė naudojamos medžiagos. Neseniai vandens čiurkšle buvo galima pjaustyti tik metalą, o dabar šveicarų mokslininkai šia technologija atlieka graviravimo darbus. Tai labai sudėtingi procesai. Tikimasi, kad ištobulintos šios technologijos kada nors pasieks ir Lietuvą. Kol kas populiarumu niekam nenusileidžia 3D technologijos. Vienas funkcionaliausių šios technologijos pritaikymo Lietuvoje pavyzdžių – įmonė „Intersugical“. Pabradėje veikianti bendrovė kuria ir gamina įvairias kvėpavimo sistemas. Ši įmonė sėkmingai pritaikė 3D pramoninį spausdintuvą liejimo formų gamybai. Šiuo spausdintuvu pagamintos liejimo formos toliau naudojamos realiame gamybos procese. Minėta įmonė savo patalpų suplanavimą puikiai pritaikė neįgaliesiems ir laikosi novatoriškų darbo principų: vadovybė dirba vienoje patalpoje su darbuotojais, vyrauja itin demokratiška darbo santykių atmosfera. „Šiuo metu beveik visos naujai besikuriančios įmonės taiko panašius darbo principus ir tai duoda puikių rezultatų. Tos įmonės, kurios turi prisitaikyti ir dirbti iš anksčiau paveldėtose patalpose bei negali įvesti minėtų naujovių, tam tikra prasme turi kęsti esamas sąlygas ir kenkia savo įvaizdžiui“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

REIKIA SPECIALISTŲ Paklaustas apie ateities tendencijas ir kokių naujovių reikėtų laukti Lietuvoje, A. Čereška teigė, kad vis dar didelį vystymosi potencialą turi elektronikos naujovės, padedančios skaitmeninti gamybos procesus. Pašnekovas juokavo, kad jau pamiršti tie laikai, kai brėžiniai pirmiausia gimdavo popieriuje, šiandien beveik viskas daroma kompiuteriais.

SA archyvo nuotr. 9

problema – žmogus turi mokėti jas valdyti. Akivaizdu, kad modernių technologijų sektoriui reikia su jomis dirbti gebančių aukštos kvalifikacijos specialistų“, – kalbėjo VGTU mokslininkas. Skaitmenizuotos informacijos naudojimas pagreitina ir gamybos procesus, mat anksčiau užduoties perkėlimas nuo popieriaus ant gamybos staklių užtrukdavo, o šiandien preciziškai tikslios užduotys kompiuteriu perduodamos gamybos įrangai vos per kelias sekundes.

Audrius ČEREŠKA

Robotinių technologijų pramonėje panaudojimo plėtrą dar stabdo jų kaina. Tad verslininkai dažnai renkasi savo įmonėse robotizuoti tik tam tikras gamybos linijas ar gamybines operacijas, o dalį darbo palieka žmogaus rankoms.

„Skaitmeninimas – informacijos vertimas elekt roniniu formatu – labai puikiai pasitarnauja norint vėliau šią informaciją valdyti. Pavyzdžiui, programinio valdymo staklės yra puikus rankinių frezavimo staklių pakaitalas. Bet atsiranda kita

„Suprojektuotas objektas labai greitai atiduodamas gaminti, o ir pats gamybos tempas labai greitas. Jei anksčiau automobilį projektuodavo dvejus metus, tai šiandien juos kepa kaip blynus – naujų modelių atsiranda kas kelis mėnesius. Brėžinį kompiuteryje galima pataisyti vos per porą minučių, o pabandykite tai padaryti popieriuje“, – šyptelėjo pašnekovas. Lietuvos įmonės ir tyrimų laboratorijos neretai atlieka savotišką pilkojo kardinolo vaidmenį. Mat čia gimusios pažangios idėjos įgyvendinamos pasaulio rinkoje pripažinimą pelniusių partnerių, o lietuvių inžinierių pasiūlyti išmanūs sprendimai pasislepia po pasaulyje žinomų prekės ženklų pavadinimais. Lietuvoje gausu įmonių, moderniomis technologijomis gaminančių įvairią produkciją užsienio užsakovams, tarp kurių ir garsūs elektronikos bei automobilių pramonės vardai. „Gyvename tokiu laiku, kai visko turime daug, bet nežinome, ką gausime jungdami skirtingus elementus, tad ateitis neabejotinai žada įdomių naujienų“, – sakė A. Čereška.

Gamybos valdymo ir planavimo sprendimai pramonei.

www.prototechnika.lt

„TIPCHECK“ –

REALIOS GALIMYBĖS TAUPYTI Pramonės įmonės turi nemenką potencialą taupyti lėšas, gamybiniuose procesuose mažindamos energijos nuostolius. Tam tereikia atlikti techninės izoliacijos auditą, parinkti efektyviausius izoliacinius sprendimus ir tinkamai juos sumontuoti. Patirtis rodo, kad investicijos į techninę izoliaciją gamyklose dažnai atsiperka vos per kelis mėnesius. Aurimas LUKŠTINSKAS

„Techninės izoliacijos auditas (angl. „Technical Insulation Performance Checks“, „TIPCheck“) suteikia papildomų galimybių pramonės įmonėms mažinti sąnaudas ir taupyti milžiniškas lėšas, skirtas įrenginių eksploatacijai ir priežiūrai, – pasakoja kompanijos „Paroc“ techninės izoliacijos ekspertas Liutauras Bajarskas. – „TIPCheck“ auditas yra sudėtinė energijos vadybos standarto ISO50001 dalis. O daugelyje Europos Sąjungos valstybių tai yra skatinama ir remiama per įvairiausias mokestines lengvatas.“ Vokietijos federalinės aplinkosaugos agentūros (vok. Umweltbundesamt) duomenimis, Vokietijos pramonės įmonėms, įdiegusioms standartą ISO50001 ir pritaikiusioms pramonės įrenginių energinio naudingumo priemones, yra taikomi mažesni atsinaujinančios energijos ir akcizo mokesčiai (Vokietijos elektros energijos ir energijos mokesčiai). Danijoje – sumažintas elektros energijos akcizo mokestis. Prancūzijoje taikomos 50 ir net 100 proc. nuolaida energijos taupymo sertifikatams („Baltiesiems sertifikatams“). Šveicarijoje taikomas sumažintas C02 taršos mokestis, tačiau organizacijos turi mokėti tam tikrą mokestį ENAW organizacijai (vok. Energie Agentur der Wirtschaft – Pramonės energijos agentūrai), kuri padeda jiems diegti energijos valdymo sistemas. Tas mokestis svyruoja nuo 6 iki 35 tūkst. eurų per metus. Lietuvos ūkio ministerija praneša, kad tam tikros skatinimo priemonės yra ir mūsų šalyje. „Yra kelios ES investicijų priemonės, kuriomis skatinamas pramonės įmonių energijos vartojimo efektyvumas“, – komentavo Ūkio ministerijos atstovė Aušra Ramoškaitė.

Užs.

1. „Auditas pramonei LT“ – finansavimas teikiamas energijos vartojimo auditui atlikti pramonės įmonėse. Kvietimą įmonėms teikti paraiškas planuojama skelbti 2018 m. antrąjį ketvirtį. 2. „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“ – finansavimas teikiamas atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems energijos gamybos pajėgumams įrengti, naujoms atsinaujinančių energijos išteklių efektyvesnio panaudojimo technologijoms kurti ir diegti pramonės įmonėse. Įmonė, teikianti paraišką projektui įgyvendinti, turi prieš tai būti atlikusi energijos vartojimo auditą. Kitą kvietimą teikti paraiškas planuojama skelbti 2019 m. trečiąjį ketvirtį.

Statistika rodo, kad Lietuvos pramonė kasmet energijos suvartoja vis daugiau. 2016 m., palyginti su 2015-aisiais, energijos vartojimas pramonėje padidėjo 1,7 procento. Pramonės sektoriaus dalis galutinio energijos suvartojimo struktūroje sudarė 18,8 proc., tai yra beveik penktadalį visos suvartojamos energijos.

TAUPYMO APIMTIS Kiek galima sutaupyti gamybos įmonėse pritaikius energinio naudingumo priemones ir techninės izoliacijos sprendimus? „Atsakyti į tokį klausimą labai sunku. Tai priklauso nuo pramonės įmonės specifikos, jos pobūdžio, gamybinių procesų ir technologijų, – sako L. Bajarskas. – Todėl universalių skaičių čia nėra. Reikia imti kiekvieną įmonę atskirai ir vertinti jos potencialą bei galimybes.“ Europos pramoninės izoliacijos fondo (angl. „European Industrial Insulation Foundation“, EIIF) ekspertai teigia, kad jei visų ES gamyklų vadovai įgyvendintų paprastus ekonomiškus sprendimus – izoliuotų pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius, sutvarkytų netvarkingą izoliaciją, kasmet būtų galima sutaupyti 620 PJ energijos ir sumažinti CO2 kiekį 49 mln. tonų. Toks metinis CO2 sumažėjimas prilygtų 18 mln. vidutinės klasės automobilių, kasmet nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km., išmetamam CO2 kiekiui. Energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

Liutauras BAJARSKAS, „PAROC“ techninės izoliacijos ekspertas. TIPCheck“ auditą atlieka sertifikuoti inžinieriai, baigę specialią EIIF programą. Tokių specialistų jau turime ir Lietuvoje. Jie gali padėti pramonės įmonėms įvertinti esamų, projektuojamų ar renovuojamų objektų izoliacijos sistemas ir parodyti, kokie yra galimi efektyviausi sprendimai.

„TIPCheck“ nauda: • padeda taupyti energiją; • mažina įrenginių priežiūros sąnaudas; • leidžia sumažinti CO2 išmetimą.

Pernai EIIF atliko 180 „TIPCheck“ auditus atlikusių pramonės įmonių apklausą ir nustatė, kad šiuo metu Europoje vykdomų techninės izoliacijos projektų metinis energijos taupymo potencialas siekia 750 000 MWh per metus (2,7 PJ per metus). Tokiu būdu išmetamo CO2 kiekis sumažės daugiau kaip 500 tūkst. tonų. Investicijų atsipirkimas į techninę izoliaciją vidutiniškai sieks nuo vienerių iki dvejų metų. Kai kuriais atvejais – net iki metų. O pramonės įmonės iš to sutaupys 23,5 mln. eurų. „TIPCheck“ auditą atlieka sertifikuoti inžinieriai, baigę specialią EIIF programą. Tokių specialistų jau turime ir Lietuvoje, – pažymi L. Bajarskas. – Tokie auditoriai gali padėti pramonės įmonei įvertinti esamų, projektuojamų ar renovuojamų objektų izoliacijos sistemas ir parodyti, kokie yra galimi efektyvesni izoliaciniai sprendimai.“

Technologijos

3. „Dalinis palūkanų kompensavimas“ – paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) sandorių, skirtų diegti įrangai ir technologijoms, didinančioms įmonių energijos vartojimo efektyvumą, dalinis palūkanų kompensavimas. Paraiškas dėl palūkanų kompensavimo galima teikti iki 2020 m. spalio 31 dienos.

Pramonės sektoriuje energijos taupymo potencialas yra lygus

X 100 000

15-os 500 MW galios anglimi kūrenamų elektrinių sąnaudoms.

10-ies milijonų namų ūkių energijos sąnaudoms.

Visos Nyderlandų pramonės sunaudojamai energijai.

Pramonės sektoriaus CO2 išmetimo sumažinimo potencialas yra lygus

X 250 000 18 milijonų vidutinės klasės ir vidutinės metinės ridos automobilių išmetamam CO2 kiekiui.

EIIF skaičiavimais, norint tai sutaupyti reikia investuoti 900 mln. eurų, o ši investicija atsipirktų per mažiau nei metus.

900 milijonų

Technologijos

INVESTUOJI KARTĄ, O TAUPAI KASMET

3,5 milijardo

Užs.

GERIAUSI „TIPCHECK“ PAVYZDŽIAI EUROPOJE

NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLA BELGIJOJE METINIS SUTAUPYMAS: 1370 000 KWH – 36 640 EURŲ. Inžinieriai iš „Bilfinger Berger Industrial Services Group“ atliko vienos Belgijos naftos perdirbimo gamyklos techninės izoliacijos auditą ir nustatė, kad šioje įmonėje kasmet galima sutaupyti po 36,6 tūkst. eurų. Didžiausias apskaičiuotas energijos taupymo potencialas užfiksuotas išmetamųjų dujų sistemose, garo sistemoje, vamzdynuose. Buvo suskaičiuota, kad, tinkamai izoliavus pramoninę įrangą, per metus bus taupoma per 180 000 m³ dujų.

PERDIRBIMO GAMYKLA, VOKIETIJA METINIS SUTAUPYMAS: 1 448 500 KWH – 47 800 EURŲ. „Thannhauser + Ulbricht“ asfalto gamyklos katilai Vokietijoje buvo naujai izoliuoti. Darbus atliko bendrovė „Kermann“. Investavus beveik 13 tūkst. eurų, buvo izoliuota 127,92 m² paviršių. Vidutinę šilumos kainą skaičiuojant 0,033 EUR/kWh, ekonominis efektas įmonei siekia 47 800 eurų per metus. Ši investicija atsipirko per 3 mėnesius.

PRAMONĖS ĮMONĖ NYDERLANDUOSE METINIS SUTAUPYMAS: 1 280 000 KWH – 33 530 EURŲ.

CHEMIJOS GAMYKLA PRANCŪZIJOJE: METINIS SUTAUPYMAS: 12 600 000 KWH – 505 TŪKST. EURŲ. Atlikus „TIPCheck“ auditą vienoje naftos perdirbimo gamykloje Prancūzijoje, kompanijos „KAEFER“ ekspertai nustatė, kad šios įmonės taupymo potencialias siekia net 0,5 mln. eurų per metus. Įžvelgta, jog didžiausias taupymo potencialas – izoliuojant talpyklų stogus ir vožtuvus. Audito metu taip pat buvo aptiktos vietos, kuriose buvo itin didelė nudegimo rizika darbuotojams. Tai, pavyzdžiui, katilų durelės, atviri, neizoliuoti vožtuvai ir sklendės, kurių temperatūra gamybos proceso metu viršija 100 °C. Izoliavus 30 vožtuvų, apytikriai bus sutaupoma 600 000 kWh per metus. Bendros investicijos į izoliaciją šioje įmonėje siekė 100 000 eurų, o investicija atsipirko per nepilnus 3 mėnesius. Paskui įmonė taupo po 0,5 mln. eurų kasmet.

NAFTOS PERDIRBIMO ĮMONĖ ITALIJOJE METINIS SUTAUPYMAS: 1 021 958 KWH – 75 TŪKST. EURŲ. Italijoje „Termisol Termica“ kompanija atliko techninės izoliacijos efektyvumo auditą vienos naftos perdirbimo įmonės bokštuose. Buvo nustatyta, kad geresnė izoliacija leidžia sumažinti šilumos nuostolius perpus. Parengta pagal www.eiif.org informaciją.

Šiame projekte, kurį įgyvendino EIIF įkūrėjas „Hertel“, buvo akivaizdžiai įsitikinta, kaip garo paskirstymo tinkle tarp izoliuotų ir neizoliuotų vamzdyno dalių šilumos nuostoliai skiriasi kelis kartus. Sumontavus techninės izoliacijos už 32 880 eurų, kompanijai ši investicija atsipirko per metus.

TAUPIOS EKSPLOATACIJOS SVARBA ŠIANDIENOS GAMYBOJE Ketvirtosios kartos industrija (angl. Industry 4.0) kelia aukštus reikalavimus gamybos pasauliui. Automatizacija, greitas keitimasis duomenimis, daiktų internetas (IoT) ir informacijos debesyse vykstantis kompiuterių darbas yra tik keletas priežasčių, kodėl gamyba spartėja ir tampa vis konkurencingesnė. Tai, kaip yra naudojama ir prižiūrima įranga, industrijoje nulemia labai daug. Tačiau ar įmanomas taupus gamybos procesas nepritaikius jokių taupios įrenginių priežiūros sprendimų? Ne. Elena PALECKYTĖ Iš japonų kalbos kilęs žodis „kaizen“, reiškiantis „tobulėti“, industrijos pasaulyje nėra naujas. Nuolatinis tobulėjimas, orientavimasis į ilgalaikius sprendimus gali būti pritaikytas bet kuriai gamybos proceso daliai.

Kaip pagrindinė gamyklos organizacinė sistema, naujos kartos CMMS (angl. „Computerized Maintenance Management System“) turi turėti visas privalomas charakteristikas tam, kad taptų pagrindiniu tobulėjimo įrankiu. Technologijų, kurios padeda nuspėti eksploatacijos problemas, progresas, industrinio daiktų interneto (angl. „Industrial Internet of things“) atsiradimas yra staigūs ir reikšmingi pokyčiai. CMMS turėtų būti įgalus į juos reaguoti, gebėti rinkti, analizuoti ir kontroliuoti visą valdos veikimo informaciją.

KAIP MAŽINTI EKSPLOATACIJOS IŠLAIDAS? Laikytis „kaizen“ filosofijos galima įvairiais būdais, todėl kiekviena kompanija gali pasirinkti būtent jai tinkamiausius įrankius ir suformuoti savą strategiją. Vis dėlto pagrindinis „kaizen“ tikslas yra palaipsniui ir tęstinai tobulinti organizacijos darbą, įtraukiant visus jos lygmenis. „Muda“, kitaip – nuostolių mažinimas, reiškia nuostolių sumažinimą iki nulio visose įmonės veiklose ir tai yra pagrindinis šio požiūrio aspektas. Pritaikius įrangos eksploatacijai, „kaizen“ politika apima išlaidų mažinimo siekį, tikslų atsarginių dalių valdymą, ateities prognozių 16

analizę, prevencinius veiksmus ir eksploataciją, defektų ir gedimų prevenciją, efektyvų operatorių ir techninių darbuotojų darbo tvarkaraštį. Tinkamas CMMS turėtų atitikti visus šiuos svarbius reikalavimus tam, kad bendras gamyklos veikimas būtų gerokai efektyvesnis. Jei CMMS trūksta bent vieno iš šių bruožų, naudotojams bus sunkiau natūraliai priimti šiuos pokyčius ir jo nebebus galima vadinti „kaizen“ įrankiu. Atsižvelgiant į faktą, kad „kaizen“ yra komandos darbu paremtas pasiekimas, sukoncent ruotas į konkretaus proceso ar vietos tobulinimą, gali būti pasiūlyti „kaizen“ renginiai, kurių metu būtų tobulinamas konkretus eksploatacijos procesas, pavyzdžiui, gedimų taisymo laikas MTTR (angl. „mean time to repair“) arba komandos būtų apmokomos efektyviai naudoti CMMS ir visas jo funkcijas. Šiandieniai naujos kartos CMMS ir pirmasis socialinis eksploatacijos tinklalapis „Mobility Work“ yra tokie paprasti naudoti ir intuityvūs, kad nereikalauja nei jokių apmokymų, nei sudėtingo įrengimo. Tokie CMMS buvo paremti „kaizen“ mąstymu nuo pat jų kūrimo pradžios.

PAGRINDINIAI TAUPIOS ĮRANGOS EKSPLOATACIJOS ĮRANKIAI Yra daugybė strategijų, kurias galima pritaikyti mažinant eksploatacijos nuostolius, lengvinant jų pašalinimą ir procesų saugumą, kokybės ir produktyvumo didinimą.

Priklausomai nuo įmonės strategijos, galutinė gamybos eksploatacija (angl. „total productive maintenance“, TPM) taip pat gali būti laikoma „kaizen“ įrankiu arba, žiūrint iš kitos pusės, „kaizen“ gali būti laikomas vienu iš pagrindinių TPM aspektų. Šiaip ar taip, stiprus ryšys tarp „kaizen“ ir TPM yra akivaizdus. Teisingai planuojant darbus, taupi eksploatacija išreiškia pagrindinį TPM konceptą, išmoko darbuotojų komandas 5s (penkių, s raide prasidedančių) principų. Penkios pagrindinės japoniškos sąvokos yra šios. „Seiri“ – nereikalingų dalykų atsisakymas, „seiton“ – tvarka, metodai, „seisso“ – kontrolė, „seiketsu“ – švara, „shitsuke“ – disciplina. TPM konceptas gali būti užbaigtas turto padėties stebėjimu ir iš jo kylančia ateities prognozių analize. Keli „kaizen“ pavyzdžiai galėtų būti SMED (greitas štampavimas (angl. „Single-Minute Exchange of Die“) ir OTED (štampų keitimas dažniau nei kas minutę (angl. „One-Touch Exchange of Die“).

KAIP TAPTI EFEKTYVIU „KAIZEN“ ĮRANKIU? Kad atitiktų „kaizen“ politiką, CMMS privalo atitikti tam tikrus reikalavimus. Šiuo metu rinkoje vis dar yra sprendimų, kurie yra pernelyg brangūs, sunkiai įrengiami, sudėtingi naudoti, reikalauja specialių darbuotojų mokymų ir patyrusios IT komandos. Išmanus šiandienos CMMS turėtų turėti intuityvų dizainą, gene-

ruoti darbo įsakymus ir būti lengvai integruojamas į kitas verslo sistemas, pavyzdžiui, buhalteriją ir pirkimus. „Mobility network“ eina dar toliau, nes siūlo techniniams darbuotojams socialinį tinklą ir ypač inovatyvius sprendimų priėmimo įrankius. Kaip yra žinoma, dauguma tos pačios srities industrinių kompanijų naudoja panašią įrangą, taigi, iškylančios problemos irgi gana panašios. Būtent todėl yra didžiulis realiu laiku vykstančio informacijos keitimosi ir bendruomene grįstos informacijos analizės poreikis.

PAGRINDINIAI „KAIZEN“ KRITERIJAI „Kaizen“ įtraukia kiekvieną organizacijos narį, todėl yra labai svarbu, kad CMMS visų pirma būtų paprastas ir juo be didelių pastangų sugebėtų naudotis visi darbuotojai. Nuo problemų prevencijos iki atsarginių dalių valdymo, geras CMMS supaprastina kiekvieną eksploatacijos operaciją.

Automatizavimas

Geriausiu atveju CMMS nereikalauja jokio sudėtingo įrenginio, žmonės išmoksta naudotis visomis funkcijomis per labai trumpą laiką ir geba patys atnaujinti greitai kintančią programinę įrangą. Geras CMMS užtikrina, kad komanda laiku gautų visą informaciją, kurios reikia norint tinkamai atlikti numatytas užduotis. Taip pat yra išsaugoma kiekvieno pakeitimo informacija.

Pranašumai: • nereikia sudėtingo įrenginio, nereikia apmokyti komandos; • lengva naudoti, galimas mobilusis ryšys; • lengvesnis eksploatacijos informacijos suvesties procesas; • kompiuterinė infrastruktūra, pagalba vartotojams, problemų pranešimai, tobulinimų istorija; • dokumentų ir atsarginių dalių paieška; • atsarginių dalių valdymas; • ERP ryšys.

ATEITIES PROGNOZĖS Kartu su ketvirtosios kartos industrija CMMS turėtų lengvai teikti informacijos analizės pranešimus, kuriuose būtų integruotas didelis informacijos kiekis ir įrankiai, kuriuos būtų galima pajungti į bet kurią kitą programą. Tai ypač svarbu norint prognozuoti būsimą eksploataciją. Tiesą sakant, prognozių analizė ir yra pag rįsta įrangos padėties stebėjimu: dėl jų galima numatyti likusį įrangos ar jos dalių veikimo laiką. Norint priimti veiksmingus sprendimus, neapdorota medžiaga turėtų būti laikoma patikimame CMMS ir įtraukta į platesnį įmonės turto padėties kontekstą. Naujausi CMMS gali tiesiogiai priimti ir apdoroti informaciją, gautą iš daviklių, esančių ant įrangos, ir iš karto generuoti nurodymus. Teisingai naudojant eksploatacijos prognozes ir CMMS, vienoje sistemoje sujungiant visą su įranga susijusią informaciją, galima neįtikėtinu tikslumu nuspėti ateities problemas ir šitaip užkirsti kelią katastrofiškiems gedimams ar pagerinti gamybos technologijų darbą, efektyviau skirstyti laiką ir užtikrinti ilgesnį įrangos gyvenimą. Taupus eksploatavimas yra viena iš pagrindinių sąlygų, nulemiančių ir sėkmingai taupią gamybą. Aktyviai taikomi „kaizen“ ir TPM įrankiai, taupus eksploatavimas pabrėžia eksploatavimo ir įmonės komandos darbo ryšio svarbą, norint užtikrinti įrangos patikimumą ir sumažinti gedimus, padidinti pelną. CMMS yra laikomas svarbiu „kaizen“ įrankiu ir yra pagrindinė taupaus eksploatavimo ašis, užtikrinanti daugybę eksploatavimo procesų: nuo darbo planavimo, išradingo valdymo iki pradinių problemų priežasčių analizės. www.maintworld.com

GRIGEO – PROJEKTAS, ĮGYVENDINTAS SAVU LAIKU

Kone prieš aštuonerius metus bendrovės „Grigeo“ kartu su inžinerinių sprendimų kompanija „SKF Lietuva“ pradėtas įgyvendinti įrenginių aktyviosios techninės priežiūros projektas, anot įmonės valdybos pirmininko Gintauto Pangonio, turėjo parodyti, kaip bus planuojami ir atliekami popieriaus pramonės gamybos įrenginių priežiūros darbai, išgryninti prioritetus ir iššūkius. Kristina BUIDOVAITĖ

ĮRODINĖJO POKYČIŲ NAUDĄ G. Pangonis pripažino – prieš pradedant diegti aktyviosios techninės įrenginių priežiūros programą, reta diena gamybos įmonėje praeidavo be įrenginių gedimų, reiškusių stringančią gamybą ir nemenkus nuostolius. Bendrovės specialistų pagrindinė užduotis buvo kuo greičiau pašalinti gedimus, nors darbai dažniausiai nebūdavo suplanuoti iš anksto, o atsarginės detalės neužsakytos.

Bendrovės „Grigeo“ vadovai visų pirma pradėjo nuo pasižvalgymo aplink: domėjosi gerąja užsienio šalių praktika, diegiant kompiuterizuotas įrenginių techninės priežiūros valdymo sistemas. Tuo metu pasaulyje vyravo dvi koncepcijos: įrenginių priežiūrą ir eksploataciją perleisti į kitos įmonės rankas arba turėti savo specialistus ir kreiptis į kitas įmones tik prireikus pagalbos ar sistemos patobulinimų.

Įmonė nusprendė įrenginių priežiūrą ir eksplotaciją patikėti savo specialistams, o ne perleisti į kitos įmonės rankas.

Bendrovės „Grigeo“ generalinis direktorius Robertas Krutikovas antrino, kad projekto pradžioje teko apsispręsti, ar įrenginių priežiūrą patikėti specialistams iš šalies, ar įmonėje išsaugoti inžinierius, sykiu savo praktinę patirtį (angl. „know-how“). Pasirinkus antrąjį variantą, darbuotojams teko išklausyti daugybę mokymų, kad galėtų dirbti su naujausiomis technologijomis. Įgyvendinant projektą, popieriaus pramonės gamyklos darbuotojus konsultavo specialistai iš Europos, Azijos, Pietų Korėjos. Tik užbaigus mokymus įdiegta įrenginių priežiūros programa. G. Pangonio žodžiais, projekto įgyvendinimo startas nebuvo lengvas – darbuotojus teko įkalbinėti patikėti atliekamų darbų nauda. Tik praėjus porai metų įmonės specialistai įvertino įdiegtos programos pranašumus, visų pirma tai, kad nebereikia kaskart skubėti remontuoti staiga iš rikiuotės išėjusios technikos.

DARBAI ĮMONĖJE – PAGAL NUOSEKLŲ GRAFIKĄ Vienas pirmųjų darbų, kurį atliko „SKF Lietuva“ specialistai, buvo Technikos padalinio struktūros peržiūrėjimas. Iki įgyvendinant projektą, įmonė neturėjo darbuotojo, atsakingo už planavimą, pagrindinė atsakomybė tekdavo grupių vadovams. Šie atsakė už atliekamų darbų kokybę, planavimą, žmogiškuosius išteklius. Peržiūrėjus padalinio struktūrą, atsirado Prevencijos grupės vadovas, darbų planuotojas, atsirado žmogus, atsakingas už įrenginių ir guolių tepimą, ko anksčiau taip pat nebuvo.

Įrenginių remonto darbai suplanuojami bent prieš savaitę, užsakomos atsarginės dalys. 20

Vėliau buvo įvertinta, kaip įmonėje vyksta remonto darbai, kaip prižiūrimi įrenginiai, planuojami darbai, užsakomos atsarginės detalės. Įvertinus visus procesus, įdiegta programinė įranga IBM „Maximo“. Kasdieniame darbe pradėtas naudoti analizės įrankis, gedimo priežasties nustatymo analizė, į programą sukeltos visos atsarginės dalys, valdomi atsarginių dalių sandėliai. Anot R. Krutikovo, keičiant susidėvėjusį guolį, senasis ištiriamas, nustatoma gedimo priežastis: dėl dulkių, patekusios drėgmės, netinkamo sumontavimo ar kt. Prieš montuojant naują detalę, atsižvelgiama į nustatytas priežastis, kad gedimas nesikartotų. Atsakingi darbuotojai kiekvieną įrenginį patikrina tam tikru laiku ir periodiškumu. Kompiuteryje pateikiama išsami informacija, kada, kokį įrenginį sutepti, kaip dažnai ir netgi kiek naudoti tepalo. Kone svarbiausias programos pranašumas, R. Krutikovo teigimu, darbų planavimas. Remonto darbai dabar suderinami bent prieš savaitę, užsakomos atsarginės dalys tiems darbams atlikti, parūpinami reikalingi įrankiai. Kiekvienas darbuotojas kasdien vadovaujasi darbų planu, kuriame surašyta, kurioje gamyklos vietoje kokį darbą privalu atlikti. „Iš pradžių darbuotojams atrodė, kad juos įspraudėme į rėmus, buvo pasipriešinimo, bet dabar visi žino, ką reikia atlikti ir kada. Viskas suplanuota, darbo vieta paruošta iš anksto, o darbai atliekami su garantija. Įvedėme terminą „su garantija“. Jei prie to paties mazgo grįžtame po labai trumpo

laiko, vadinasi, atliktas darbas neišlaikė garantinio laikotarpio, taigi, nustatoma priežastis, kas buvo atlikta negerai“, – pasakojo „Grigeo“ generalinis direktorius. Beje, kaip įrenginiai turėtų būti remontuojami, prižiūrimi, kokie kokybiniai reikalavimai jiems keliami, darbuotojai taip pat sužinojo mokymuose.

LŪKESTIS – TIK SUPLANUOTI DARBAI Įmonėje įrenginių – keletas tūkstančių, todėl būtina susidėlioti svarbiausius darbus. Prioritetams nustatyti įdiegtas įrankis „Kritiškumo analizė“. Kiekvienas įrenginys įvertinamas pagal tris kriterijus: jei jis sugestų, kokį nuostolį patirtų įmonė, kokius nuostolius reikštų prastova, kokią įtaką įrenginio gedimas gali turėti darbuotojų saugumui ir aplinkai. Įmonėje veikianti Prevencijos grupė iš anksto numato galimas rizikas ir gedimus. Pasitelkusi reikiamus įrankius, matuoja guolių vibracijas, kurioms nukrypus nuo nustatytų normų, įtariamas netrukus ištiksiantis gedimas. Sprendžiama, ar gali pakakti sutepti guolį ir pratęsti jo eksploataciją, ar konkretų įrenginį būtina įrašyti į sistemą, kad mechanikas pagal planą galėtų jį suremontuoti. G. Pangonio žodžiais, projektas nėra baigtinis. Darbuotojai į jį pasižiūrėjo kūrybiškai – nuolat svarsto, ką galima padaryti dar geriau. Skaičiuojama, kad prieš 10 m. gamykloje 80 proc. darbų buvo neplanuotų. Apsisprendus diegti aktyviosios techninės įrenginių priežiūros programą, viltasi, kad situacija apsivers – 80 proc. visų įrenginių remonto darbų bus suplanuoti iš anksto. Re-

zultatas pranoko lūkesčius – pernai neplaniniai darbai tesudarė 4 procentus. Beje, nors Prevencijos grupė įmonėje nėra didelė, jos uždavinys – į procesą įtraukti visus gamybos darbuotojus. Technikai netgi sukūrė mobiliąją aplikaciją, į kurią kiekvienas pamainos operatorius gauna užduotį, kokius įrenginius privalo patikrinti. Programėlėje sužymėjus atliktus darbus, visa informacija perduodama sistemai, o tai specialistams padeda iš anksto numatyti potencialias gedimų priežastis. Valdybos pirmininkas pasidžiaugė, kad darbuotojai prižiūri eksploatuojamus įrenginius, siūlo, kaip eksploataciją padaryti dar efektyvesnę. Pavyzdžiui, jei atlikdamas darbą darbuotojas užtruko, kažkas jam sutrukdė, atsirado nenumatytų darbų, visi trukdžiai fiksuojami, inžinieriai planuotojai vėliau svarsto, kaip tą patį darbą patobulinti, kad jį būtų galima atlikti dar efektyviau ir greičiau. Pašnekovas pripažįsta – svarstymų, ar vertėjo investuoti į programą, nekyla ne tik „Grigeo“ vadovams, bet ir darbuotojams, įvertinusiems šios naujovės potencialą: „Manau, kad mes palipome daug laiptelių į viršų. Pasikeitė darbuotojų mentalitetas, remonto kultūra ir įpročiai.“ Įmonė šiuo metu diegia papildomus įrankius, vertina jų potencialą. Artimiausių metų lūkesčiai ne mažiau ambicingi – neplanuotų įrenginių remonto darbų turi nelikti. Beje, pokyčius rodo ir skaičiai: efektyviau prižiūrint įrenginius, tinkamai juos eksploatuojant ir vykdant prevencinę stebėseną, gamykla pajėgumus padidino 15 procentų.

Įmonėje įrenginių keletas tūkstančių, todėl nuolat būtina susidėlioti prioritetinius darbus.

BIM NAUDA PRAMONĖS OBJEKTUOSE Didėjant projektų įgyvendinimo efektyvumui vis labiau matoma statinio informacinio modeliavimo (angl. „Building Information Modelling“, BIM) metodologijos taikymo nauda ne tik administracinių ar gyvenamųjų, bet ir pramoninių pastatų statyboje. Doc. dr. Darius MIGILINSKAS, VGTU Statybos fakultetas, Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedra

SUJUNGIA VISUS PROCESUS Paradoksalu, tačiau iš gamybos pramonės į statybos pramonę atėjusi produkto viso gyvavimo ciklo valdymo samprata (angl. „Product Lifecycle Management“, PLM) formuoja uždarą efektyvaus projekto informacijos valdymo ciklą ir susieja statinio statybos, inžinerinės infrastruktūros ir pramonės technologinius procesus per visą projekto gyvavimo laikotarpį. Tokiu atveju reikia suprasti, kad projekto informacija kaupiama nuosekliai nuo pat pradžių iki pat utilizavimo, t. y. kai suformuojama idėja, apibrėžiami užsakovo reikalavimai ir tikslai, parengiamas koncepcijos projektas, projektuojamas statinys ir jo inžine-

Skaitmenizavimas

Projekto idėja ir tikslai

Renovacija arba griovimas

Projekto koncepcija

PLM BIM = PRAMONĖJE STATYBOJE Statinio naudojimas

Statinio projektavimas Statybos darbai

1 pav. Statinio gyvavimo ciklas pagal PLM ir BIM metodologijas.

rinė infrastruktūra, atliekami statybos skaičiavimo ir planavimo darbai, įgyvendinami projekto statybos darbai, perduodamas pastatas naudoti, statinys naudojamas iki rekonstrukcijos arba griovimo ir medžiagų utilizavimo (1 pav.).

PRAMONINIŲ STATINIŲ PROJEKTAVIMO STADIJA Įgyvendinant pramoninių pastatų projektus, tokius kaip energetikos statiniai ir gamybiniai pastatai, pramoninių technologijos linijų pastatai, sandėliai ir logistikos centrai, pasitelkus statinių informacinį modelį, matyti, kad pagrindinis dėmesys yra teikiamas užsakovo technologinių reikalavimų ir tikslų pasiekimui. Dažnu atveju pramoninės technologinės linijos ir procesai kompleksiškai modeliuojami trimatėje (3D) erdvėje net neturint statinio konstrukcijų erdvinio modelio ir tik suderinus technologinius sprendinius ieškoma racionalių architektūrinių ir konstrukcinių sprendinių, o statinys modeliuojamas kaip apvalkalas. Tokiu atveju jungtinis (integruotas) statinio informacinis modelis padeda suderinti technologinės dalies ir statinio projektavimo dalių sprendinius bei lengviau koordinuoti pakeitimus tarpusavyje. Ypač efektyvus projektuotojų darbas pasiekiamas dirbant vieningoje statinio informacinio modelio erdvėje (3D modelyje), tuomet racionaliai suderinami architektūriniai ir konstrukciniai sprendiniai bei

2 pav. Logistikos pastato modelis. statinio inžinerinės sistemos. Taip dirbant išvengiama sankirtų, perdarymo, informacijos perdavimo ar konvertavimo klaidų bei sutaupoma projektavimo laiko derinant sprendinius. Statinio informacinio modeliavimo principai, naudojami projektavimo metu, palengvina parenkant laikančiųjų konstrukcijų, logistikos rampų, inžinerinių sistemų išdėstymo kartotinius sprendimus, ypač jei naudojamos įmonių arba tiekėjų gaminių bibliotekos (2 pav.). Tuo tarpu technologinės įrangos gamintojai naudoja savo inžinerines bibliotekas oro, skysčių ir technologinės žaliavos ar gaminių transportavimo skaičiavimams bei racionaliam elektros, ryšių sistemų ir valdymo ar gamybos procesų PLM modeliavimui.

PRAMONINIŲ STATINIŲ STATYBOS STADIJA Statinio informacinis modelis labai padeda statybos metu, nes leidžia virtualiai atvaizduoti projektinius sprendinius bei planuoti ir organizuoti statybos veiklą, t. y. 3D modelis sujungtas su laiko grafiku atvaizduojamas 4D modelyje (ketvirta dimensija yra laikas). Pramoninių pastatų atveju patikimas technologinės įrangos montavimas yra pagrindinis prioritetas, taigi, statinys ar jo dalis turi būti parengta prieš ją montuojant. Galimybė virtualiai modeliuoti statybos procesą padeda efektyviai priimti sprendimus ir išvengti galimų klaidų, kurios pasimatytų tik montavimo metu (3 pav.). Dažniausiai tai nėra daroma įgyvendinant gyvenamosios arba administracinės statybos projektus. Statinio informacinis modelis naudojamas ir pramoninio projekto kainos valdymui formuojant 5D modelį (penkta dimensija yra kaina).

PRAMONINIŲ STATINIŲ NAUDOJIMO STADIJA Didžiausi statinio informacinio modelio pranašumai išryškėja užsakovui statinį eksploatuojant (naudojimo stadijos metu). Šios ilgiausios statinio gyvavimo ciklo stadijos metu sukaupta informacija naudojama pastatų ūkio valdymui (angl. „Facility Management“, FM) bei efektyviai statinio inžinerinių ir technologinių sistemų priežiūrai. Naudojimo stadijos metu patartina atnaujinti BIM modelio informaciją ir išpildomąją projektinę dokumentaciją kiekvieno remonto, rekonstrukcijos atveju. Tuomet aktualus statinio informacinis modelis padės priimti efektyvius FM sprendimus ir sumažinti klaidų tikimybę. Tikslesniam esamų pramoninių statinių technologinių įrenginių ir inžinerinių sistemų erdviniam įvertinimui siūloma naudoti lazerinio skenavimo ir fotogrametrijos technologijas. Taip pat naudojimo stadijos pabaigoje aktualus statinio informacinis modelis bei visa sukaupta informacija gali būti sėkmingai naudojama griovimo ir utilizavimo metu.

3 pav. Virtualus statybos proceso modeliavimas.

Ekologija | Geologija | Monitoringas Sprendimai pramonei www.geoconsulting.lt 23

ENERGINIS NAUDINGUMAS – NE KLIŪTIS Energinio naudingumo A ir A+ klasės egzaminas, specialistų teigimu, lengviausiai įveikiamas pramonės paskirties pastatų statytojams, juolab kad jiems numatyta keletas palengvinimų. Visgi nemaža dalis statytojų nestokoja ambicijų, dar nė neįsigaliojus reikalavimams, gamyklos ar pramonės paskirties pastatus pažymėti ne vienu, o dviem pliusais. Kristina BUIDOVAITĖ

ĮVEIKIA NE VIENĄ SUNKUMĄ Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Edmundas Monstvilas patvirtina – sandėliavimo ir pramonės paskirties pastatuose A, o nuo kitų metų A+ klasę pasiekti lengviau. Visų pirma dėl to, jog reikalavimai šios paskirties pastatų sandarumui nekeliami įvertinus, kad juose įrengiama daug vartų. Šie įprastai būna nepakankamai sandarūs, taigi, pastato sandarumą užtikrinti ypač sudėtinga.

Nustatant pastato energinio naudingumo klasę skaičiuojamos energijos sąnaudos pastatui šildyti. Taip pat turi būti suskaičiuoti ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientai. Dar vienas kriterijus – energijos vartojimo naudingumo rodikliai (C1 < 0,5 ir C2 ≤ 0,85). C1 – teisės aktais nustatytas energijos vartojimo naudingumo rodiklis šildymui, vėsinimui, apšvietimui. C2 – karšto vandens ruošimo sistemai. Šis rodiklis, anot KTU mokslininko, ne toks griežtas. Ne

Edmundas MONSTVILAS

Siekiant aukštesnės energinio naudingumo klasės gamybos ir pramonės pastatuose, svarbus tinkamas apšiltinimas, kokybiška karšto vandens ruošimo sistema.

Pramoninė statyba

Dar vienas palengvinimas tokios paskirties pastatuose siekiant A, o netrukus ir A+ klasės – čia šildymo sezono metu nebūtina palaikyti 18 ar 20 laipsnių temperatūros. Pavyzdžiui, sandėliavimo patalpose gali būti palaikoma ne didesnė kaip 10 laipsnių temperatūra. Lyginant gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatus, pastariesiems kai kurių rodiklių vertės nustatytos taip pat mažesnės motyvuojant tuo, kad jų ekonominio gyvavimo ciklas trumpesnis.

visuomet yra techninių galimybių įrengti labai efektyvias karšto vandens ruošimo sistemas, ypač siekiant A klasės pramonės, prekybos paskirties pastatuose. E. Monstvilo teigimu, siekiant aukštesnės energinio naudingumo klasės gamybos ir pramonės pastatuose, svarbus tinkamas apšiltinimas, kokybiška karšto vandens ruošimo sistema. Pramonės paskirties pastatai dėl savo dydžio ir lokacijos parankesni ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams ar biokurui naudoti. Kodėl statytojams įdomu ir prasminga siekti netgi aukštesnės, nei reikalaujama, energinio naudingumo klasės? Pašnekovo įsitikinimu – dėl mažesnių eksploatacijos sąnaudų. Visgi, priminė KTU mokslininkas, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo tikslas kiek kitas – iki 2020 metų padidinti energijos naudojimo efektyvumą 20 proc., sumažinti bendrą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 20 proc., skatinti naudoti atsinaujinančių šaltinių energiją. „Ateityje statysime A++ energinio naudingumo klasės pastatus, ir tai susiję ne su finansine nauda, o su ES bendra strategija naudoti kuo mažiau neatsinaujinančių išteklių. A energinio naudingumo klasės reikalavimai – optimalūs. Ar A++ tokie bus? Gali būti, kad jie bus per daug aukšti“, – replikavo pašnekovas.

PALIKTA LAISVĖ PALENGVINIMAMS Aplinkos ministerijos (AM) Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas priminė, jog direktyva 2010/31/ ES dėl pastatų energinio naudingumo numato,

kad valstybės pačios gali nuspręsti nenustatyti ar netaikyti energinio naudingumo reikalavimų pramoniniams statiniams, dirbtuvėms ir negyvenamiems žemės ūkio pastatams, kuriuose suvartojama nedaug energijos. Tiesa, sąvoka „nedaug energijos suvartojantis“ tiksliai nenusako, kokie pastatai priskirtini tokiai grupei. T. Baranauskas paaiškino, kad, atsižvelgiant į Europos standartų, kuriais vadovautasi nustatant energinio naudingumo reikalavimus Lietuvoje, nuostatas, nedaug energijos suvartojantys gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirti negyvenamieji pastatai apibūdinti statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pačiuose pirmuose punktuose. Nedaug energijos suvartojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams (įskaitant pastatus gyvuliams ir augalams auginti) priskirtini pastatai, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų šildomas plotas, o likusi pastato šildomo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus. Taip pat tie, kurių šildymui naudojama tik technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma, ir tie, kuriuose šildymo sezono metu palaikoma ne aukštesnė kaip 10 laipsnių temperatūra. Šiuo metu skaičiuojama A energinio naudingumo klasės 20 sandėliavimo pastatų, 16 garažų, gamybos ir pramonės pastatų. A+ klasės kol kas po vieną sandėliavimo, garažų gamybos ir pramonės pastatą.

„PEIKKO“ nuotraukos 27

PRAMONĖS PASTATAI IR APLINKOSAUGA: NUO SPRENDIMŲ ATBAIDO INVESTICIJOS Globalių klimato kaitos procesų akivaizdoje tvarūs, aplinką tausojantys sprendimai vis aktualesni ir šiuolaikinei statybai. Vis dėlto specialistai pažymi, jog naivu tikėtis, kad efektyvių pažangiųjų technologijų diegimas gali būti gyvas vien entuziazmu. Juolab kalbant apie tokią specifinę ir didžiulių investicijų reikalaujančią sritį kaip pramonės objektų statyba. Lina BIELIAUSKAITĖ

GREITO VARTOJIMO PRODUKTAS

Aplinkosauga

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas architektas Dalius Šarakauskas pripažino, kad pramonės objektuose spręsti aplinkosaugos klausimus architektūrinėmis priemonėmis sudėtinga – šiuo atveju pagrindinis vaidmuo tenka inžineriniams sprendimams.

Antai pramonės pastatams itin aktuali vėsinimo, kuris atsieina net brangiau nei patalpų šildymas, problema. Tačiau karščio patekimui iš lauko į vidų apriboti įprastai sėkmingai taikomi tam tikri architektūriniai sprendimai čia vargiai pasiteisintų.

„Tarkime, gyvenamajame ar biurų pastate galėtume neprojektuoti langų į pietinę pusę, tačiau pramonės objektuose tokią užduotį sunku įgyvendinti, nes didžioji statinio dalis yra stogas, o jo nenusuksi nuo saulės“, – kalbėjo pašnekovas. Tiesa, tam tikra aplinkosaugos sprendimų paraiška, įvertinant pramonės pastatų trumpaamžiškumą, galėtų būti atitinkamų statybos medžiagų pasirinkimas. „Kiek yra tekę projektuoti pramonės pastatų, šiandien didžioji jų dalis jau pakeitė ir savininkus, ir technologijas, ir kitus dalykus. Nes kas yra šiuolaikinė gamykla? Ji statoma konkrečiam produktui pagaminti. Tai yra technologinė linija ir ant jos uždėta „dėžutė“. Technologija pasikeitė, reikia kitos linijos – pastatas pasidaro nebetinkamas ir jis tiesiog griaunamas, nes nugriauti, išvežti ir pastatyti naują objektą kainuoja pigiau nei pertvarkyti seną. Taigi, statybai atitinkamai galėtų būti naudojamos kokios nors perdirbamos, antrinės medžiagos, kita vertus, daugybės dalykų iš jų tiesiog nėra kaip padaryti. Be to, perdirbimas taip pat kainuoja – reikia tam tikrų mechanizmų, naudojama energija ir panašiai“, – įvertino KTU atstovas.

prasmė tokias įrengti, jei ant jų stovės griozdiški presai.“ Specialisto teigimu, net ir įvertinus tendencijas, kad šiuolaikinės gamtą tausojančios technologijos pamažu pinga, jos vis dar ganėtinai brangios ir juo labiau tokios investicijos sunkiai pagrindžiamos objektų su laikinumo atspalviu statyboje. „Negali tikėtis, kad kažkokia gamykla stovės šimtą metų ir visa tai atsipirks. Pastačius labai kokybišką ir labai ekologišką objektą jau gali nebeapsimokėti gaminti. Kad ir kaip ten būtų, atsiperkamumą vis tiek turi įskaičiuoti į savo sąnaudas. Ir tada, kai paskaičiuoji, ar labiau apsimoka šilumos siurblys, ar dujinė katilinė, paaiškėja, kad vis dėlto dujinė katilinė. Tas pats kalbant ir apie kitus dalykus. 10–20 tūkst.

GALI NEBEAPSIMOKĖTI GAMINTI Pramonės objektuose gali būti sėkmingai diegiamos įvairios atsinaujinančios energijos šaltinių technologijos. Architekto D. Šarakausko teigimu, kalbant apie tokio pobūdžio objektus, dėkinga medžiaga yra jų didžiulio ploto plokštieji stogai – esą ne veltui Vakarų šalyse šiandien turbūt būtų sunku surasti gamyklą, ant kurios stogo nebūtų įrengti saulės kolektoriai. „Žinoma, lygiai kaip ir bet kurioje kitoje statyboje, pramonės pastatuose galima įdarbinti ne tik saulės kolektorius, jėgaines, bet ir įvairius šilumos siurblius. Be to, tokie objektai neretai generuoja nemažai savo šilumos, kurią taip pat būtų protinga panaudoti. Teko lankytis viename pastate Austrijoje, kur aušinami serveriai, o sutaupyta energija naudojama pašildyti vandeniui, apšildančiam pagrindinės fojė grindis, – prisiminė pašnekovas. – Galima prisigalvoti įvairiausių dalykų – tarkime, surinktą lietaus vandenį panaudoti tualetuose, teritorijai laistyti. Taip pat būtų galima kalbėti apie žaliųjų stogų, sienų įrengimą. Kita vertus, tai yra labai specialūs sprendimai. Galiausiai ir situacijos skirtingos – vienas gamina sunkvežimius, kitas audžia medžiagas, trečias šaldo ledus. Tad ir, pavyzdžiui, šildomosios grindys tiks ne visoms pramonės šakoms – kokia 29

kv. metrų ploto stogo įrengimas pats savaime bus labai brangus, o ką jau kalbėti apie kokius nors saulės kolektorius – investicijos tampa milžiniškos“, – pripažino KTU dėstytojas D. Šarakauskas.

REIKIA IR BIZŪNO, IR MEDUOLIO Anot pašnekovo, akivaizdu, kad Lietuvoje ekologiškumas kol kas nėra pirmo aštrumo klausimas, o į tai investuojantieji faktiškai yra entuziastai. „Šalys, kurioms rūpi ekologija, remia, dotuoja tokius dalykus, jei mažiau terši – tau gali sumažinti mokesčius. Nes tikėtis, kad ekologija atsipirks ir laikysis ant entuziazmo, – sunku. Todėl paprastai, kad tavo entuziazmas neišblėstų, šiek tiek padeda valstybė“, – kalbėjo architektas. Pašnekovas retoriškai klausė, kodėl savo šalyse tiek daug dėmesio aplinkosaugai skiriantys vokiečiai, austrai ar danai pramonės objektus noriai stato Lietuvoje.

„Viena vertus, dėl to, kad pas mus pigesnė darbo jėga. Kita vertus, todėl, kad ekologiniai reikalavimai Lietuvoje yra gerokai mažesni ir pas mus teršti daug pigiau negu, pavyzdžiui, Danijoje, Austrijoje arba Vokietijoje. Lietuvoje kiaulidės gali dvokti, o Danijoje – negali. Pas mus iš katilinės į atmosferą galima išmesti kietąsias daleles, o ten – negalima. Iš tiesų teršti yra pigu, bet jei reikia susirinkti tuos teršalus – jau brangu. Juk ir automobilių katalizatoriuose naudojama platina, o ne šiaip koks plastilinas, – vaizdžiai palygino specialistas. – Pas mus gali įsirengti aukštą kaminą ir išmesti teršalus dideliame plote, kur jų koncentracija bus nedidelė. Tačiau globalia prasme tas teršimas vis tiek vyksta ir didina šiltnamio efektą.“ Pašnekovo žodžiais, altruizmas nėra masinis reiškinys – turi tiek neapsimokėti teršti, tiek apsimokėti investuoti į aplinką tausojančias technologijas. „Turi būti tam tikra valstybės politika – jei remia, vadinasi, ir spaudžia, reikalauja. Kol tai neveikia, vargu ar kažko labai daug galima tikėtis“, – pripažino KTU dėstytojas architektas D. Šarakauskas.

GROTA jau 25-erius metus: • ištiria statybos sklypų inžinerines geologines sąlygas;

Uždaroji akcinė bendrovė www.grota.lt | info@grota.lt | (+370 5) 216 7471

• ištiria žemės ir vandens užterštumą, įvertina jo pavojingumą aplinkai ir parengia užterštų teritorijų tvarkymo planus; • išvalo naftos produktais giliai užterštus žemės sluoksnius ir požeminį vandenį; • įvertina žemės gelmių išteklius – geriamojo ir natūralaus mineralinio vandens bei kitus; • atlieka ūkio subjektų aplinkos monitoringą ir poveikio aplinkai vertinimą; • laboratorijoje ištiria grunto ir vandens kokybę; • konsultuoja žemės išteklių naudojimo, užteršimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir kitais aplinkos apsaugos klausimais.

ŠVARIOS PATALPOS PRAMONĖJE – PROJEKTAVIMO IR TECHNOLOGIJŲ JUNGTIS Kad patalpos būtų švarios ir sterilios, nepakanka jų prikimšti technologinės įrangos. Daug svarbesnis pirmasis – kokybiško projektavimo – etapas, užtikrinantis ne tik keliamus švarumo reikalavimus produktui ar procesui, bet ir tai, kad suprojektuotos sistemos taptų patikimos, lengvai prižiūrimos, tvarios ir saugios. DĖMESYS – PROJEKTAVIMO KOKYBEI Projektavimo stadija visuomet prasideda nuo užsakovo (statytojo) užduoties. Kadangi skirtingose pramonės srityse (farmacijos, biotechnologijų, elektronikos ir pan.) vyrauja nevienodos gamybos technologijos, reikalavimai produktams ir jų aplinkai, todėl ir pačios švarios patalpos gali turėti skirtingų reikalavimų ir projektavimo niuansų. Pavyzdžiui, jeigu elektronikos srityje mikrobiologijos lygis ore ir paviršiuose nėra kontroliuojamas, tai biotechnologijų ar farmacijos pramonėje šis rodiklis – svarbiausias. Taigi, tokiais atvejais būtina užtikrinti kuo mažesnę riziką. Projektavimo etape labai svarbi technologinė užduotis, nes tik nuo jos išbaigtumo priklauso viso projekto sudėtingumas, dydis, kaina ir eksploatacijos per visą objekto gyvavimo ciklą sąnaudos. Užduotyje dažniausiai būna aprašyti tokie reikalavimai kaip patalpų koncepcinis išdėstymas, atsižvelgiant į produkto migraciją nuo jo gamybos proceso pradžios iki galutinės stadijos, personalo migracija, patalpų paskirtis ir jų švarumo klasė. Patalpų viršslėgiai ir tinkamų viršslėgio kaskadų tarp patalpų išdėstymas (tokiu būdu yra kontroliuojama oro judėjimo kryptis). Patalpų mikroklimato reikalavimai (temperatūra, santykinė drėgmė), nes kai kurie produktai gali būti jautrūs temperatūrai ir drėgmei. Reikalingos inžinerinės komunikacijos ir kiti reikalavimai (pavyzdžiui, apšvieta, paviršių medžiagų tipai, monitorinami patalpų mikroklimato parametrai arba įrangos parametrai, pastato valdymo sistemos (PVS) reikalavimai ir pan.). Kai kuriais atvejais svarbi švarių patalpų lokacija pastate: pavyzdžiui, biotechnologijų pramonėje dažniausiai vieni procesai ir produktai negali būti

arti kitokių procesų ar produktų, nes jie gali vienas kitą užteršti. Tuomet patalpos būna įrengiamos kaip įmanoma toliau viena nuo kitos, o joms vėdinti naudojami skirtingi įrenginiai, atsižvelgiama į kitus inžinerinius sprendimus, siekiant kiek įmanoma sumažinti riziką. Beje, Lietuvoje nėra populiarios modulinės švarios patalpos, nes čia reikia palaikyti visus mikroklimato parametrus, viršslėgius, galiausiai Lietuvoje įrengiamos švarios patalpos ilgalaikei eksploatacijai. Patrauklios modulinių švarių patalpų ypatybės galėtų būti mažesnė kaina, nesudėtingas įrengimas ir perkėlimas.

DAŽNIAUSIAS PASIRINKIMAS – NERŪDIJANTYSIS PLIENAS Lengviausiai valomos tuščios patalpos, kur visi paviršiai lengvai prieinami, todėl švariausios patalpos tos, kuriose mažiausiai daiktų ir lygiausi paviršiai. Švariose patalpose stengiamasi kuo daugiau stačių kampų suapvalinti, kad būtų galima lengviau prieiti prie reikiamų vietų ir jas išvalyti ar dezinfekuoti, o visos smulkios jungtys įprastai hermetizuojamos (patalpose kiek įmanoma mažiau projektuojama atvirų inžinerinių sistemų, esamų inžinerinių sistemų susikirtimo su pertvara vietos turi būti užsandarinamos). Tokie sprendimai sumažina tikimybę mikroorganizmams augti smulkiuose plyšiuose, sykiu padidina patalpų sandarumą. Visi patalpų paviršiai turi būti atsparūs cheminėms medžiagoms, kurios yra naudojamos patalpoms valyti ir dezinfekuoti. Biotechnologijų ar farmacijos pramonėje baldai ir jų paviršiai dažniausiai gaminami iš nerūdijančiojo plieno. 31

Projektuojant darbo paviršius, dažniausiai atsižvelgiama į pramonės šaką. Farmacijos ar biotechnologijų pramonėje vyrauja nerūdijančiojo plieno baldai dėl jų antibakterinių ypatybių. Čia paviršiai turi būti kuo lygesni ir turėti kuo mažiau sunkiai prieinamų vietų juos valyti ar dezinfekuoti. Elekt ronikos ar lazerių pramonėje darbo paviršiai dažniausiai gaminami iš MDP plokščių, tačiau vietose, kur yra bandomi lazeriai, galioja kiti reikalavimai, nes tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, plastikas, veikiamas lazerių, gali išsilydyti.

SKIRSTOMOS Į DEVYNIAS KLASES Švarios patalpos į klases dalijamos pagal didžiausią leistiną ore esančių dalelių koncentraciją (viename kubiniame metre oro. Ore esančių dalelių dydis atitinkamai lygus 0,5 μm, 5,0 μm arba didesnis.). Pagal ISO 14644-1:2015 standartą skiriamos devynios švarių patalpų klasės (ISO 1, ISO 2, ISO 5 ir t. t.). Griežčiausi oro švarumo reikalavimai keliami ISO 1 klasės patalpoms. ISO 5 ir aukštesnei klasei priskiriamoms patalpoms rekomenduojama įrengti vienakrypčio oro judėjimo sistemas (laminarinis oro srautas, kurio kryptis būna vertikali arba horizontali). Beje, nors ore esančių dalelių skaičius yra pagrindinis kriterijus nustatant švarios patalpos klasę, tačiau norimam oro grynumui patalpoje pasiekti reikia atlikti nemažai „namų darbų“: įrengti lengvai valomas sandarias patalpas, užtikrinti reikiamą oro apykaitą patalpose, įrengti oro filtravimo, valymo ar dezinfekavimo priemones (pavyzdžiui, papildomų filtrų vėdinimo įrenginyje, HEPA filtrų švariose patalpose, UV lempas). Įrengti oro paskirstymo sistemas (tiekimas ar ištraukimas) taip,

kad šios efektyviausiai pašalintų švariose patalpose atsirandančią oro taršą (žmonės, gamybos procesai, švariose patalpose naudojama įranga). Palaikyti reikiamus oro slėgio skirtumus tarp atskirų patalpų, t. y. užtikrinti tinkamas oro srautų kryptis švariose patalpose: oras turi judėti iš švaresnių zonų labiau užterštų link. Užtikrinti reikiamus mikroklimato parametrus patalpose (oro temperatūra, santykinė drėgmė). Švarios patalpos sertifikuojamos keliais etapais: tikrinama, ar švarių patalpų projektas atitinka užsakovo sudarytą užduotį įrengti švarias patalpas, ar sumontuota įranga (sistemos) atitinka patvirtintą projektą, nuotolinė PVS, reguliuojanti pagrindinių inžinerinių sistemų darbą švariose patalpose. Atliekami matavimai švariose patalpose: tiekiamo ar ištraukiamo oro kiekis, oro slėgių skirtumai (viršslėgiai) tarp švarių patalpų, HEPA filtrų sandarumo ar užterštumo patikra, oro judėjimo krypčių ar patalpos išsivalymo spartos tikrinimas, ore esančių dalelių patikra, bakterijų augimo matavimai (ore arba ant paviršių). Atliekami ir kiti matavimai: oro temperatūros, santykinės drėgmės, triukšmo, apšvietimo. Atlikus švarių patalpų sertifikavimą, periodiškai atliekama veikiančių inžinerinių sistemų ir svarbiausių oro parametrų patikra pagal su užsakovu suderintą darbų grafiką. Švarios patalpos įrengiamos, kai norima dirbti kontroliuojamoje aplinkoje, kur būtų užtikrintas pageidaujamas oro švarumas. Švarios patalpos gali būti įrengiamos įvairios paskirties laboratorijoms. Tokios patalpos aktualiausios biotechnologijų, elektronikos pramonei, IT sričiai,

Užs.

farmacijos pramonei, gydymo įstaigoms (operacinėms), optikos prietaisų gamybai, nanotechnologijų pramonei.

VĖDINIMO ĮTAKA PATALPŲ KOKYBEI Vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos – viena svarbiausių švarių patalpų sudedamųjų dalių, nes be tinkamos oro apykaitos ir oro filtravimo sistemos neįmanoma pasiekti švarioms patalpoms keliamų reikalavimų. Oro paruošimo (šildymo, vėsinimo, drėkinimo) sistemos negali būti taršos šaltinis, todėl į švarias patalpas tiekiamas jau apdorotas reikiamų parametrų oras. Tiekiamas ar ištraukiamas oras paruošiamas vėdinimo agregatuose. Vėdinimo įranga užtikrina reikiamą oro apykaitą, tiekia filtruotą orą, ištraukia vietinių taršos šaltinių paveiktą orą, palaiko nustatytus oro temperatūros, santykinės drėgmės parametrus švariose patalpose. Dėl santykinai didelių oro srautų (palyginti su įprastinėmis vėdinimo sistemomis) dažnai švarių patalpų vėdinimo įranga dirba su daliniu oro pamaišymu, t. y. šviežio lauko oro srautas sudaro 15–30 proc., o likusi dalis – iš patalpų ištraukiamas filtruotas oro srautas. Taip mažinamos energijos sąnaudos oro paruošimo procesams. Esant palankioms lauko oro sąlygoms (tinkama oro temperatūra ir drėgnis orui tiekti tiesiai į patalpas) oro pamaišymo santykis gali būti keičiamas. Kai švariose patalpose dirbama su potencialiai žmogui kenksmingais produktais, orui ištraukti naudojamos atskiros sistemos – traukos spintos. Šiuo atveju ištraukiamas oras negali tiesiogiai maišytis su į patalpas tiekiamu oro srautu.

PATALPŲ ŠVARUMAS PRIKLAUSO NUO: • darbuotojų aprangos ir jų darbo kultūros (procedūrų laikymosi); • patalpų ir šliuzų išdėstymo; • vėdinimo sistemos (oro apykaita, viršslėgių palaikymas tarp patalpų, filtrai ir skirstytuvų išdėstymas); • valymo ir dezinfekavimo paslaugų kokybės; • papildomų priemonių, pavyzdžiui, UV lempų; • vykstančių gamybos procesų; • patalpose esančių paviršių ir įrenginių medžiagiškumo, nes kai kurios medžiagos ar įrenginiai gali patys savaime generuoti daleles; • patalpose esančių komunikacijų, pavyzdžiui, nuotekų, suspausto oro ir pan. Jie taip pat gali būti taršos šaltiniai.

Šilutės 103 daugiafunkcį centrą Klaipėdoje sudarys konvertuojami industriniai statiniai su išsaugotu identitetu ir medžiagiškumu bei naujos architektūros objektai. DO ARCHITECTS vizual. 34

GYVENTOJAI IR PRAMONĖ = UŽPROGRAMUOTAS KONFLIKTAS? Ar gamyklos gali tapti patrauklia kaimynyste, nesutaria ir specialistai, ir gyventojai. Viešumoje dažniausiai nuskamba neigiami pavyzdžiai – pramonės pastatų statybą ar plėtrą iš visų jėgų stabdo potencialūs naujų objektų kaimynai. Miestų centruose ir jų prieigose esančių taršių ar neefektyvių pramonės pastatų antrinis panaudojimas vis dar spartus. Buvusios gamybinės erdvės noriai socializuojamos, paverčiant jas viliojančiu ir gyventojų aktyviai perkamu būstu. Kristina BUIDOVAITĖ

IR GIRIA, IR SKUNDŽIA Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ vyresnysis rinkos analitikas Raimondas Reginis patvirtino – besiplečiančios teritorijos, jų konversijos ir plėtojami objektai turi vienoką ar kitokią įtaką gretimai esantiems statiniams, tačiau ta įtaka kiekvieną kartą skirtinga. „Dažniausiai nekilnojamojo turto rinkoje naujienos apie naujai plėtojamus projektus ar apleistų teritorijų atgimimą priimamos teigiamai. Tačiau objektas nelygus objektui, tad vienu atveju nauji pastatai ar sukurtos teritorijos taps teigiamu veiksniu, kitu – neigiamu. Atskirais atvejais atsiras tiek savų pliusų, tiek minusų“, – kalbėjo R. Reginis. Specialisto žodžiais, prasčiausiai „sugyvena“ gyvenamosios ir pramoninės paskirties objektai ar teritorijos. Vienas galimų pavyzdžių – Jakų gyvenvietė šalia Klaipėdos, kur per pastaruosius 10–15 metų buvo pastatyta nemažai individualių namų. Gyvenvietė ribojasi su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona (LEZ), kurioje kyla naujos gamyklos ir kiti pramoniniai objektai. Būtent šių objektų kaimynystė kelia didelį susirūpinimą gyvenvietės bendruomenei, ji skundžiasi, kad tokių objektų plėtra šalia jų gyvenvietės sukelia papildomų rūpesčių: didėja sergamumas įvairiomis ligomis, jaučiami nemalonūs kvapai, smarkiai sumenko jų turto vertė. Atlikti tyrimai parodė, kad

taršos lygis neviršija leistinų normų, tačiau vien kalbos apie tokias problemas mažina turto patrauklumą šioje gyvenvietėje. Kitas „Ober-Haus“ atstovo paminėtas pavyzdys – 2016 metais nuskambėjęs atvejis, kuomet Vilniuje (Virbeliškių g.) naujus butus įsigiję gyventojai skundėsi, kad iš greta esančių sandėlių naktį sklinda triukšmas iškraunant ar pakraunant prekes, šalia gyvenamųjų namų važinėja vilkikai. „Šie konkretūs atvejai rodo, kad tokių objektų ar teritorijų gretimybė sukelia papildomą įtampą

Klaipėdos Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) urbanistinė koncepcija siekiama glaudžios integracijos į Klaipėdos miesto struktūrą. DO ARCHITECTS vizual.

tarp gyventojų ir verslo: žmonės trukdo tolesnei pramoninės teritorijos plėtrai ar jau vystomai veiklai, o jau esantys pramoniniai objektai sukelia įvairių rūpesčių gyventojams“, – reziumavo pašnekovas.

LAIMI PATRAUKLI VIETA Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žiulpa antrina kolegai – pramonė pramonei nelygi. Gyventojai vengia sunkiosios pramonės kaimynystės, kuri būna triukšminga ar tarši. Lengvoji pramonė ar logistikos centras vertinamas kitaip. „Pavyzdžiui, „Amber city“ kvartalas Pašilaičiuose yra greta „Pieno žvaigždžių“ paskirstymo centro ir kitų smulkesnių įmonių Virbeliškių gatvėje. Butų likvidumas buvo labai didelis, nors

Gyventojai vengia sunkiosios pramonės kaimynystės, kuri būna triukšminga ar tarši. Lengvoji pramonė ar logistikos centras vertinamas kitaip. Robertas ŽIULPA

kaimynystė neatrodo itin „gyvenamoji“. Taip pat Markučiai, kur vienoje gatvės pusėje – naujų loftų ir butų projektų juosta, kitoje – Markučių betono centras ir kitos mažesnės įmonės. Naujamiesčio naujos apgyvendintos zonos, kurios ribojasi su Smolensko, Kauno, Švitrigailos, Panerių gatvėmis, – ten loftų projektai įrengiami buvusiuose gamybiniuose pastatuose, o kaimynystėje tebeveikia įvairios įmonės, tarp kurių yra ir gamybininkų. Kaune Karaliaus Mindaugo apar tamentus supa pramoniniai objektai – „Volfo Engelmano“ gamykla, geležinkelio stotis, įvairūs sandėliai. Nepaisant to, loftai ir butai perkami, o gyventojų tokia kaimynystė negąsdina. Čia tik keletas pavyzdžių, o jų yra tikrai daugiau“, – kalbėjo specialistas.

PASIGENDAMA DAUGIAFUNKCIŠKUMO Architektų biuro „Pupa – strateginė urbanistika“ architektė Justina Muliuolytė taip pat priminė loftų pavyzdį – būdami potencialiais taršos šaltiniais loftai populiarumo vis dar nepraranda. Juos noriai renkasi apsisprendusieji apsigyventi išskirtinėse, neįprastose erdvėse. Kalbėdama apie naujos statybos industrinius pastatus, architektė pabrėžė, kad reikalavimai statytojams griežti, todėl pakanka saugiklių užtikrinti, jog aplinka bus saugi.

„Hansa Flex“ administracinės, gamybinės ir sandėliavimo paskirties pastatas Kaune. „Conrestos“ nuotr. 36

Pašnekovė pažymėjo, kad lietuviai retai pasidomi aplinka, kurioje planuoja gyventi, neįsitikina, ar bendrajame plane nėra numatytų industrinių pastatų statybų. Sužinoję, kokia kaimynystė jų laukia, ima piktintis, tačiau, architektės žodžiais, būtina nuodugniai pasidomėti būsima kaimynyste. Užsienio šalių didmiesčiuose buvusios industrinės teritorijos aktyviai pritaikomos naujai funkcijai, o pramonės įmonės kuriasi periferijoje. Smulkią ir netaršią pramonę bandoma susigrąžinti į miestą, palaikant miesto gyvybingumą ir ekonomiką. „Lietuvoje buvusių sovietmečio gamyklų vietose statomi daugiabučiai, prekybos centrai, įkuriami loftai, vengiant palikti senų pramoninių pastatų ženklų“, – apgailestavo architektė. Industrinės teritorijos, architektės įsitikinimu, turėtų būti plėtojamos patraukliai, įvertinant patogų darbuotojų ar klientų atvykimą, numatant viešąsias erdves, sutvarkant prieigas. „Antai Klaipėdos LEZ dirba daug žmonių, tačiau teritorijai stinga patrauklumo – galimybės dviračiu atvažiuoti į darbą ar rekreacijai. Tokios teritorijos bent kol kas monofunkcės. Miestų siekiamybė turėtų jas paversti mišriomis: suderinti gyvenamąją ar rekreacinę funkcijas, – komentavo J. Muliuolytė. – Pramoninės teritorijos turėtų įsilieti į miesto audinį. Jeigu pramonės pastatai statomi miesto aplinkoje, jie neturėtų būti tik metalinė dėžutė. Be to, galbūt pakaktų mažesnių automobilių stovėjimo aikštelių, o aktyviau būtų skatinamas viešasis transportas ar dviračiai.“

Žmonių neįtikina teiginiai, kad šiuolaikinė pramonė nebėra aukšti rūkstantys kaminai. Trakų Vokės gyventojams kelia nerimą faktas, kad teritorijose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra pramonė ir sandėliavimas, galimi žemės naudojimo būdai – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų priežiūros objektų teritorijos, atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos. Jų neįtikina ir galiojančios sanitarinės apsaugos zonos ar teisės aktai, įpareigojantys apsaugoti gyventojus nuo neigiamo poveikio. Trakų Vokės bendruomenė priminė Kauno r. Ramučių gyventojų patirtį, kai veikiančioje atliekų tvarkybos gamykloje nustatytos normos nebuvo viršijamos, tačiau per pūvančių atliekų dvoką gyventojai, įsikūrę už 2 km nuo gamyklos, negalėjo atsidaryti langų, skundėsi sveikatos problemomis. Tam, kad žmonės nebijotų pramonės, bendruomenė pirmiausia siūlo sutvarkyti teisinę bazę, sugriežtinti vystytojų atsakomybę, ištaisyti esamas bėdas, įrodyti, kad valdžia nėra bejėgė gindama gyventojų interesus. Planuojant pramonės zonas nedera pamiršti ir vietovės istorijos.

NETIKI SAVIVALDYBĖS PAŽADAIS Sostinės Trakų Vokės bendruomenė bene aktyviausiai jau dešimtmetį priešinasi valdžios planams čia įkurdinti pramonės zoną. Vilniaus miesto savivaldybė Trakų Vokę prisijungė 1996 metais, o 1997-aisiais čia suplanavo steigti pramonės zoną. Pramonės zona liko ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 metais patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015-ųjų. Greta numatytos pramonės teritorijos išdavus leidimus gyvenamųjų namų statybai 2015-aisiais gyvenamieji namai priartėjo prie pat Lentvario pramonės zonos. Dabar jau ne tik Lentvario, bet ir Trakų Vokės gyvenamuosius namus nuo planuojamos pramonės zonos teskiria kelias. Lentvario zonoje patvirtinti trys detalieji planai pramonės plėtrai, kurių bendras plotas apie 70 ha, o paskirtis – pramonė ir sandėliavimas.

Įmonės „Baltijos biogrūdai“ gamykla. „Conrestos“ nuotr. 37

DIDŽIAUSIOS UŽSIENIO INVESTICIJOS LIETUVOJE PATIKĖTOS „BALTIC ENGINEERS“ Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų pramonės kompanija „Continental“ patvirtino, kad inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo bendrovė iš Vilniaus „Baltic Engineers“ šiemet parengs ir pradės įgyvendinti naujausią „Continental“ gamyklos statybos projektą pakaunėje. Jis laikomas viena didžiausių investicijų Lietuvos istorijoje ir siekia 95 mln. eurų. „Continental“ dėmesio įmonė „Baltic Engineers“ sulaukė po to, kai ši tapo langų gamybos komplekso, kylančio Marijampolės LEZ, statybų projektuotoja ir valdytoja. Šio projekto vertė 100 mln. eurų. Anksčiau „Baltic Engineers“ išgarsėjo sėkmingais IKEA projektais Vilniuje ir Rygoje.

Pramoninė statyba

„Tarptautinės pramonės milžinų dėmesį patraukėme įgiję patirties vykdydami stambius tarptautinius projektus, be to, esame viena iš nedaugelio Baltijos šalių rinkoje dirbančių įmo-

nių, turinčių kompetencijų suteikti dvi pagrindines, projektų vystytojų itin vertinamas, projektavimo ir projektų valdymo paslaugas vienu metu“, – sako „Baltic Engineers“ generalinis direktorius Darius Kvedaras. „Baltic Engineers“ vadovas atskleidė, kad „Continental“, rinkdamasi partnerius Lietuvoje, kėlė jiems itin didelius reikalavimus ir ieškojo įmonių, profesionaliai naudojančių šiuolaikiškus projektavimo įrankius. Pasak ge-

Būsimasis gamyklos pastatas turės atitikti aukščiausius patikimumo standartus pagal „FM Global“ reikalavimus. „Baltic Engineers“ vizual. Užs.

neralinio direktoriaus, „Continental“ gamykla projektuojama pasitelkus pažangiausią 3D informacinio pastato modeliavimo – BIM (angl. „Building Information Modelling“) – programinę įrangą ir BIM projekto valdymo standartus. Naudojant minėtą šiuolaikišką projektų kūrimo ir valdymo metodiką, kiekviename etape gali būti kontroliuojama projekto kokybė, darbų terminai, ištekliai, būsimas statybų biudžetas, vėliau ir statybų eiga bei valdymas, pastato priežiūra ir jo eksploatacija. Be to, projektas rengiamas vadovaujantis JAV tvaraus projektavimo sistemos LEED (angl. „Leadership in Energy and Environmental Design“) reikalavimais. „Continental“ kuria novatoriškas technologijas ir paslaugas, skirtas tvariam ir sujungtam žmonių bei jų prekių judumui. Naujoms įmonėms, kaip ir Lietuvos gamyklai, keliami aukščiausi tvarumo ir gamtosaugos reikalavimai. Pakaunėje iškilsianti gamykla užims 22 tūkst. kv. m plotą ir turės atitikti A+ energinės klasės reikalavimus, o renkantis statybines medžiagas bus remiamasi ne tik įprastais techniniais duomenimis, bet ir jų gyvavimo trukmės analize. Be to, siekiant kuo efektyviau panaudoti energiją būsimame pastate, ketinama atlikti tiek pastato, tiek visų technologinių įrenginių dinaminį, energinį modeliavimą. Jis bus vykdomas gamyklą „pastačius“ virtualioje erdvėje ir imituojant pastato gyvavimą, fiksuojant konkrečius energijos sąnaudų pokyčius per visus metus. Energinis modeliavimas leis „Baltic Engineers“ projektuotojams itin tiksliai parinkti energiją taupančius sprendimus ir medžiagas, atsižvelgiant ne į teorinius skaičiavimus, o į realius, modeliavimo metu gautus duomenis. Būsimasis gamyklos pastatas turės atitikti aukščiausius patikimumo standartus pagal „FM Global“ reikalavimus, apimančius nuostolių prevencijos standartus, susijusius su kokybe, techniniu vientisumu ir našumu.

Darius KVEDARAS

Tarptautinės pramonės milžinų dėmesį patraukėme įgiję patirties vykdydami stambius tarptautinius projektus. Be to, esame viena iš nedaugelio Baltijos šalių rinkoje dirbančių įmonių, galinčių suteikti projektavimo ir projektų valdymo paslaugas vienu metu.

ryšiais ir griežtais verslo etikos standartais grįstas, teritorijų planavimo, projektavimo, projektų valdymo ir inžinerinio konsultavimo paslaugas. Įvykdžiusi kelis šimtus įvairių inžinerinių sričių projektų, bendrovė užsitarnavo patikimo ir profesionalaus partnerio vardą. Įmonė remiasi pasaulyje pripažintos nekilnojamojo turto ir statybos ekspertų organizacijos RICS principais ir tokiomis jos vertybėmis kaip veiksmų tikslingumas, skaidrumas, proporcingumas, atskaitomybė, tęstinumas ir stabilumas.

Planuojama, kad „Continental“ gamyklos statyba bus baigta 2019 m. antrojo ketvirčio pabaigoje. Čia dirbs apie 1000 specialistų. Projekto eigos koordinavimo kokybę užtikrins ne tik įmonėje įdiegti ISO, bet ir Vokietijos VDI standartas. Bendrovė „Baltic Engineers“ – solidžią patirtį sukaupusių profesionalių inžinierių komanda, teikianti aukštos kokybės, tvirtais pasitikėjimo 39

PRAMONĖS PASTATŲ ARCHITEKTŪRA TAPO GREITOJO MAISTO ANALOGU? Turbūt kiekvienas architektas patvirtintų, kad savo projektuojamuose objektuose siekia įprasminti idėjas, kurios leistų kalbėti apie savitą, išskirtinę, išliekamąją vertę turinčią architektūrą. Tam tikra prasme kūrėjui nuolatos tenka jaustis kompromisų gniaužtuose – pradedant biudžetu, užsakovų reikalavimais ir baigiant įstatymų reglamentais. Pramonės objektų statyba šiame kontekste – apskritai atskira tema. Lina BIELIAUSKAITĖ

ALFA IR OMEGA – LAIKO IR LĖŠŲ SĄNAUDOS Klausimą, kuo išsiskiria šiuolaikinių pramonės pastatų architektūra, šiandien veikiausiai derėtų keisti kitu – kiek tokiuose objektuose išvis yra architektūros? Bendrovės „Ugnius ir architektai“ vadovas, architektas Ugnius Vasiliauskas prisipažino, kad jam būtų sunku nurodyti bent vieną į atmintį įsirėžusį ryškesnį pastarojo meto pramoninį objektą.

Pramoninė statyba

Tačiau ar tokios tendencijos išties turėtų labai stebinti? Juk, pašnekovo žodžiais, šiuo atveju prioritetai ir kriterijai labai aiškūs: greita, pigi ir labai racionali statyba.

„Pastato savininkas žino savo technologinius gabaritus, jam reikia švaraus ploto, tokio ir ne kitokio, jam reikia tarp kolonų važinėjančio būtent tokio keltuvo ir pan. Tad nėra jokios prasmės kalbėti apie kažkokią lenktą, suktą ar dar kitokią formą, nebent tai verčia daryti sklypas“, – kalbėjo pašnekovas. Svarbus ir kitas aspektas – neretai tokie objektai statomi periferijoje, prie aplinkkelių, tad ir ekonominė logika paprasta – kam investuoti į brangius architektūrinius sprendimus, jei juos mažai kas matys, o verslas iš to daugiau neuždirbs. „Pirmiausia tokia statyba vertinama per atsiperkamumo prizmę. Nebent kalbėtume apie paveldo pastatus ar paveldo teritoriją, kai užsakovas jau priverstas derintis prie atitinkamos

medžiagos, sąlygų. Kita vertus, žmonės gana aiškiai atskyrę, kas yra reprezentacija. Jei įmonė kažkur senamiestyje ar miesto centre turi savo biurą, ten ji savo reprezentacija ir pasirūpina. O jei stato pramonės pastatą kažkur periferijoje, ar logiška vėl investuoti į kažkokius reprezentacinius dalykus?“ – retoriškai klausė architektas U. Vasiliauskas.

TENDENCIJOS PANAŠIOS IR SVETUR Specialistas linkęs sutikti, kad šiuolaikiniams pramoninės paskirties objektams didžiausio išskirtinumo suteikia nebent fasado apdailos sprendimai – vėlgi bent kiek labiau reprezentaciniais fasadais išsiskiria tie objektai, kurie stovi arčiau magistralinių kelių. Tačiau dažnu atveju ir šie sprendimai ganėtinai standartiniai. „Vieni mūsų užsakovai, kurie verčiasi dirbtiniais akmenimis, savo pramoninio-gamybinio pastato fasadui ryžosi panaudoti koriano apdailą. Tai būtų galima pavadinti išskirtiniu atveju, nes į tokius dalykus nei kas labai kreipia dėmesį, nei investuoja. Tačiau ir šiuo atveju kriterijus yra ne siekis kelti tą architektūrinę kartelę, o produkto, su kuriuo dirba užsakovas, reklama, pristatymas“, – pabrėžė architektas. U. Vasiliauskas pažymi, kad, kalbant apie pramonės pastatų architektūrinę išraišką, tenden-

cijos Lietuvoje vargu ar labai kuo skiriasi nuo užsienio. „Ir užsienyje tokiems objektams naudojamos tos pačios daugiasluoksnės plokštės arba įrengiamas ventiliuojamasis fasadas. Pastaruoju atveju galima kalbėti apie keramiką, kompozicines plokštes ir kitus sprendimus, tačiau jie, palyginti su minėtomis plokštėmis, brangesni“, – sakė specialistas. Išskirtiniai atvejai, pasak pašnekovo, yra pasaulinio garso prekės ženklų kaip „Apple“, „Tesla Motors“ ir kt. gamyklos. „Tokio lygio pasaulinės kompanijos projektuoja futuristinius gamybinius pastatus, veikiausiai ten įsikuria ir jų biurai. Joms rūpi ne kaip sutaupyti, o pažanga, inovacijos, atsinaujinantieji energijos šaltiniai, kurių technologijos fasadams taip pat suteikia modernumo. Šios kompanijos gali sau leisti gamybinį pastatą panaudoti savo reprezentacijai. Žinoma, tokiems dalykams reikia pribręsti“, – pripažino U. Vasiliauskas.

IŠSKIRTINIAM PROJEKTUI ĮPAREIGOJO KONTEKSTAS Kolegai antrinusi uostamiesčio studijos „Archbalt“ architektė Vida Mureikienė taip pat linkusi išskirti, kad architektūra labiausiai priklausoma nuo vietos ir užsakovų intencijų. „Švyturio“ alaus daryklos rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus kartu su architektu Vytautu Mureika rengusi specialistė pripažino, kad šiandien tokie projektai vienetiniai, vaizdžiai tariant, išimtys, patvirtinančios dabarties tendencijų taisykles. Po šios rekonstrukcijos sovietinės architektūros pastatą

pakeis istorinį paveldą ir modernų industrinį stilių sujungsiantis statinys, natūraliai įsiliesiantis į Klaipėdos senamiestį. „Ir anksčiau yra tekę projektuoti pramoninių objektų, tačiau tai buvo funkcionalūs pastatai, kuriems nereikėjo kažkokių architektūrinių įdomybių ar įmantrybių. Šiuo atveju pirmiausia mums pasisekė, kad objektas – arti senamiesčio ir užsakovui buvo svarbus šis kontekstas. Tačiau labai svarbu ir tai, kad užsakovas priėmė pasiūlytas idėjas ir nespaudė daryti kuo pigiau, kuo paprasčiau“, – teigė pašnekovė. Istorinį ir architektūrinį uostamiesčio paveldą reprezentuoja išskirtiniai naujojo pastato, primenančio XIX–XX a. pradžios pramoninės paskirties objektus, bruožai. „Statinys suprojektuotas vietoj nugriautų administracinės ir sandėlių paskirties pastatų, kurie buvo nebefunkcionalūs. Fasadų architektūrinės išraiškos sprendiniai parengti remiantis teritorijos istoriniais-urbanistiniais tyrimais ir užsakovo reikalavimais – raudonos plytos, dideli arkiniai langai, bokštas-švyturys, pramonės pastato įvaizdis. Naudojama daug apdailos elementų, kurie svarbūs įspūdžiui kurti“, – komentavo projektinių pasiūlymų autorė. Architektės V. Mureikienės teigimu, net pasikeitus aplinkybėms šį objektą dėl jo lokacijos ir išskirtinumo būtų nenuostolinga ir nesudėtinga transformuoti pritaikant kitokiai veiklai ar netgi pakeičiant paskirtį, pavyzdžiui, įrengti loftus.

LIETUVA PRIEŠ 100 METŲ: TARPUKARIO PRAMONĖ Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje pirmiausia pradėjo veikti nedidelės, vietines žaliavas naudojančios ir vietinei rinkai gaminančios įmonės. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais, nuo 1918 iki 1922-ųjų, šalyje veiklą pradėjo 247 naujos pramonės įmonės, kuriose dirbo 3200 darbuotojų. Aurimas Lukštinskas

Retro

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje buvo registruotos 3134 pramonės įmonės, o, 1924 m. duomenimis, Lietuvoje jau veikė 5800 tokių bendrovių. Įskaitant Klaipėdos kraštą, 1929 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 7976 pramonės įmonės, kuriose dirbo per 33 tūkst. darbininkų. Daugiausia tai buvo labai smulkios amatininkų dirbtuvės ir tik 12 proc. įmonių (1112) dirbo daugiau kaip 5 darbininkai.

Didžiausi pramonės centrai buvo Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys.

Pagal apimtį stipriausia Lietuvoje buvo maisto ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės šaka. Maisto ir gėrimų gamyba bei žemės ūkio produkcijos perdirbimu užsiėmė 1601 įmonė, arba 56 proc. visų 1921 m. registruotų įmonių. Maisto pramonės flagmanas – AB „Maistas“ buvo įkurta 1923 metais. Ji turėjo net 6 fabrikus: po vieną Kaune, Klaipėdoje, Tauragėje, Panevėžyje ir du Šiauliuose. Šių fabrikų gamybiniai pajėgumai buvo įspūdingi. Per dieną juose buvo galima paskersti net 5 tūkst. kiaulių. AB „Maistas“

į užsienį eksportuodavo bekonus, šviežią kiaulieną, gyvas kiaules, įvairius mėsos konservus. Kita stambiausia pramonės įmone laikytina AB „Lietūkis“, organizavusi maisto produktų perdirbimą. Ši bendrovė turėjo savo linų apdirbimo fabrikus Biržuose, Joniškyje, Panemunėlyje, Kudirkos Naumiestyje. 1927 metais Lietuvoje pradėjo veikti „Pienocentras“, sujungęs visas kooperatines pieno perdirbimo bendroves. Maisto pramonės sektoriui priskiriamos ir bendrovės „Valgis“, „Lietuvos cukrus“, „Parama“, „Linas“, „Sodyba“.

PRAMONININKAI Didžiausiais tarpukario pramonininkais laikomi broliai Juozas ir Jonas Vailokaičiai. Jų įkurtos ir valdomos įmonės turėjo nemenkos įtakos Lietuvos pramonės plėtrai. 1919 m. vasario 16 d. J. Vailokaitis kartu su Aleksandru Stulginskiu, Andriumi Dubinsku ir Pijumi Grajausku įsteigė Lietuvos ūkio banką (vėliau oficialiai pavadintą „Ūkio banku“). Nuo 1922 m. tai buvo didžiausias komercinis bankas, rimtas konkurentas užsienio kapitalo valdytiems bankams – Centraliniam žydų ir Lietuvos komercijos bankui. Bankas atidarė korespondentines sąskaitas Anglijoje, JAV, Šveicarijoje, Belgijoje ir kitose šalyse. Šio banko skyriai įsikūrė kone visose Lietuvos apskrityse. 1921 m. brolių Vailokaičių iniciatyva buvo įsteigta draudimo akcinė bendrovė „Lietuva“. Ne vienoje verslo srityje Vailokaičiai buvo pradininkai, gerai matę Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir nevengę rizikos. Jie pirmieji susirūpino šaldytuvų įranga, skerdyklų statyba, žemės ūkio gaminių eksportu, cukrinių runkelių auginimu ir kt. Broliai Vailokaičiai įsteigė maisto produktų eksporto akcinę bendrovę „Maistas“, padėjo įkurti žemės ūkio kooperatyvų susivienijimą „Lietūkis“, buvo AB „Eksportas ir importas“, AB „Cukrus“ steigėjai ir dalininkai. Broliams priklausė tekstilės importo ir eksporto įmonė „Urmas“. Vailokaičiai įsigijo žlungantį brolių Šmidtų metalo gaminių fabriką Šančiuose ir jį reorganizavo į AB „Metalas“. Šmidtų metalo pramonės įmonė buvo įkurta dar 1879 m. ir vadinosi „Vestfalia“. Vienu metu šis fabrikas buvo viena stambiausių metalo dirbinių gamyklų visoje Rusijos imperijoje. 1913 m. šioje įmonėje dirbo net 1300 darbininkų. Brolių Vailokaičių perimtas šis metalo fabrikas pradėjo gaminti atsikuriančios šalies ūkiui reikalingus ketaus, aliuminio, vario, bronzos, žalvario liejinius, įvairias žemės ūkio mašinas ir

AB „Maistas“ skerdyklose per parą buvo paskerdžiama 5000 kiaulių.

UŽSIENIO KAPITALAS Tarpukario Lietuvos pramonėje dalyvavo ir užsienio kapitalo įmonės. 1938 m. duomenimis, net 33 proc. visų Lietuvos bendrovių kapitalo priklausė užsieniečiams (apie 33,3 mln. litų). Didžiausi užsienio investuotojai Lietuvoje buvo belgai (19,8 mln. Lt), švedai (6,1 mln. Lt), vokiečiai (4 mln. Lt), latviai (1,8 mln. Lt). Belgams priklausė Kauno ir Petrašiūnų elektrinės, švedams – Petrašiūnų popieriaus ir degtukų fabrikas, Kauno lentpjūvė „Lietmedis“. Vokiečiai valdė brolių Tilmansų metalo fabriką Kaune ir kelias pramonės įmones Klaipėdoje. JAV piliečiams priklausė audinių fabrikas „Drobė“.

jų dalis. Pagal 1938 m. turėtą kapitalą (7,5 mln. Lt) AB „Metalas“ buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje. Carinės Rusijos laikais Kauno metalo pramonės įmonės gamino didelei Rusijos rinkai, o tarpukariu teko pertvarkyti gamybą taip, kad metalo pramonės gaminiai galėtų konkuruoti su įvežamais į Lietuvą iš užsienio ir būtų maksimaliai patenkinami šalies ūkio vietinės produkcijos poreikiai. Garsių įmonių vardai vis dar lėmė, kad nemažai žemės ūkio mašinų, įvairių įrenginių, net ir smulkių metalo dirbinių vis dar buvo įvežama iš užsienio, bet Lietuvos pramonė jau pajėgė visiškai aprūpinti Lietuvos žemės ūkį, gyventojus visais metalo gaminiais nuo vinių, varžtų iki žemės ūkio mašinų, lokomobilių, šildymo katilų. Fabrikas gamino tiek stambias ūkio mašinas, tiek smulkius metalo dirbinius, spynas, vinis, žąslus.

Plytų ir čerpių gamykla „Palemonas“.

Tarpukariu buvusio brolių Šmidtų metalo fabriko teritorijoje įsikūrė ir daugiau gamybinių įmonių, daugiausia tekstilės: „Audimas“, „Cotton“, „Delkla“, „Diana“, „Nerilit“, „Pluoštas“, „Tangora“, „Union Standart“, „Vatolit“, „Vebevid“.

ŠALTINIAI:

Retro

Petrašiūnų elektrinė

Dr. J. Purickis „Lietuvos pramonė 1919–1929“, Pirmasis nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis, 1990 m., Kaunas Prof. P. Jodelė „Kaip projektuojami ir statomi fabrikai“, žurnalas „Technika“, 1924 m. Nr. 1

POPIERIAUS GAMYBOS PRADŽIA LIETUVOJE – VILNIAUS PAŠONĖJE 1823 m. Lenkijos dvarininkas, tekstilės, popieriaus, terpentino ir alkoholio pramonės magnatas Wojciechas Puslowskis (1762– 1833) ant Vilnios upės kranto stovėjusiame viename iš savo dvarų įkūrė popieriaus manufaktūrą. Statybai ir administravimui vadovavo vokietis meistras Wilhelmas Langenbachas. Manufaktūrą sudarė iš lauko akmenų sumūrytas vienaaukštis gamybos korpusas su aukštu kaminu ir 10 pagalbinių pastatų. Iš užtvenktos Vilnios upės dviem kanalais į gamybos korpusą buvo atvestas vanduo. Tuo metu popierius buvo gaminamas iš skudurų, vėliau pradėta naudoti ir šiaudų celiuliozę bei mechaninę medienos masę. 1844 m. Kučkuriškių manufaktūra įsigijo anglišką ruloninę popieriaus gamybos mašiną, atsisakė rankinės popieriaus gamybos ir tapo pirmuoju Lietuvoje popieriaus fabriku. Tuometė Kučkuriškių palivarko popieriaus manufaktūra ilgainiui išaugo į didelį popieriaus fabriką, kuris aprūpindavo popieriumi ne tik Vilnių, bet ir kitas carinės Rusijos gubernijas. Kučkuriškių manufaktūros atsiradimas laikomas popieriaus pramonės Lietuvoje pradžia. 1915 m. Kučkuriškių fabrike dirbo 185 darbininkai. Lietuvoje tuo metu būdavo pagaminama 30 tūkst. tonų celiuliozės ir 10 tūkst. tonų

popieriaus. Po Pirmojo pasaulinio karo fabrikas buvo ilgai atstatomas ir pradėjo veikti tik 1925 metais. Lenkų laikais Vilniaus apylinkėse veikę popieriaus fabrikai prarado rinkas Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje. Kilus pasaulinei krizei Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas visai uždarytas. Tuo metu netoli Vilniaus veikė tik Kučkuriškių popieriaus fabrikas, gaminęs rašomąjį popierių. Tais metais fabriko produkcija per metus siekė apie 2 tūkst. tonų popieriaus. 1940 m. sovietai likvidavo Kučkuriškių dvarą, bet popieriaus fabriką paliko veikti. 1957 m. Kučkuriškių popieriaus fabrikas pradėjo naują savo veiklos etapą ir tapo pirmąja specializuota kartotinės taros gamybos įmone. 1970 m. Kučkuriškių fabrikas, pavadintas Naujosios Vilnios kartonažo cechu, pradėjo gaminti įvairius gofruotojo kartono gaminius. Jis veikė iki 2001 m. Šiuo metu Kučkuriškių popieriaus fabrike įsikūrusios kelios gamybos įmonės. Teritorija privati, kai kurie paveldu pripažinti statiniai paversti sandėliais. Parengė Vilniaus dailės akademijos Architektūros fakulteto bakalaurantė Ieva Viliūtė.

PRAMONĖS SEKTORIAUS NAUJOVĖS NAUJA AUTOMATINIO TEPIMO SISTEMA

Pramonės naujienos

SKF pristatė naują daugiataškio automatinio tepimo sistemą TLMP, skirtą pramonės įrenginiams, žemės ūkio ir statybos technikai. Šia sistema galima užtikrinti efektyvų tepimą nuo 1 iki 18 taškų. Tepimo sistema per nustatytą laiko intervalą automatiškai patiekia tinkamą kiekį tepalo į kiekvieną tašką. Sistema sukurta taip, kad to paties tipo tepalas vienu metu patektų į kelis tepimo taškus. TLMP didžiausias veikimo slėgis yra 1,740 psi (120 barų) ir gali būti naudojamas nuo minus 25 iki 70 °C temperatūroje.

NUOTĖKIUS APTINKA ULTRAGARSU Bavarijos inžinieriai iš kompanijos „Pruftechnik“ sukūrė prietaisą „Sonochek“, kuris, pasitelkus ultragarsą, padeda aptikti nuotėkius aukšto slėgio vamzdynuose ir įvertinti nuostolius. Šis rankinis prietaisas veikia gana plačiu 20–100 kHz dažnių diapazonu, o tai leidžia aptikti ir įvertinti nuotėkius beveik visose pramoninėse aukšto slėgio talpyklose arba vamzdynuose.

Ekologija | Geologija | Monitoringas Sprendimai pramonei www.geoconsulting.lt

MODERNESNIS PRIETAISAS ĮRENGINIŲ „SVEIKATAI“ STEBĖTI Belgijos startuoliai Dirkas Van den Brandenas ir Wimas Vereeckenas sukūrė inovatyvų skaitmeninį įrenginį „iQunet“, padedantį labai patogiai stebėti ir nustatyti galimus gedimus pramonės įrenginiuose. Šiam prietaisui pernai Antverpene vykusioje „Easy fair Maintenance 2017“ parodoje buvo įteiktas prestižinis Belgijos aptarnavimo asociacijos „BEMAS“ apdovanojimas.

ABB „EKIP UP“ ĮRENGINYS ABB inžinieriai sukūrė įrenginį, skirtą žemos įtampos sistemoms modernizuoti. ABB „Ekip UP“ – inovatyvus „plug-and-play“ skaitmeninis įrenginys, sujungiantis turimus žemos įtampos įrenginius į skaitmeninius mikrotinklus. Taip yra padidinamas duomenų valdymo našumas ir sumažinamos energijos sąnaudos. Skelbiama, kad „Ekip UP“ – pirmoji inovacija pramonei, kuri, panaudojant lengvai prijungiamus programinės įrangos pagrindu veikiančius priedus, leidžia turimus aparatus perdaryti į išmaniuosius.

„iQunet“ jutikliai matuoja tam tikrus įrenginio fizikinius parametrus, pavyzdžiui, vibraciją, temperatūrą, atstumą, sukimosi rodiklius ir kt. Tokiu būdu šie nedideli daikčiukai, sumontuoti tam tikrose vietose, padeda nuotoliniu būdu stebėti įrenginių būklę ir išvengti nenumatytų prastovų dėl vieno ar kito gedimo. Skirtingai nuo įprastų, tradicinių jutiklių, matuojančių panašius parametrus kaip ir „iQunet“, šie belaidžiai jutikliai yra sujungti į bendrą duomenų sistemą ir, padedant specialiai programinei įrangai, leidžia sekti jų teikiamus duomenis nuotoliniu būdu. Be to, jie yra kompaktiškesni ir naudoja mažiau energijos.

ĮVERTINS TERMINĮ POVEIKĮ PLIENUI Plieno kompanija „Ovako“ pristatė nemokamą skaitmeninį instrumentą „Heat Treatment Guide“ (terminio apdorojimo vadovą), leidžiantį klientams apskaičiuoti pasirinkto plieno mechanines savybes po terminio poveikio. Tai pirmasis tokio pobūdžio įrankis rinkoje. „Ovako“ skelbia, kad „Heat Treatment Guide“ padės sutaupyti klientų pinigus, kurie būtų išleisti brangiems tyrimams, jei tokio įrankio nebūtų.

CENTRAVIMO DUOMENŲ TENDENCIJŲ FIKSAVIMAS IR ANALIZAVIMAS KAIP NUSTATYTI PAGRINDINĘ DISBALANSO PRIEŽASTĮ? Puikiai žinoma, kad prastas centravimas yra viena pagrindinių besisukančių įrenginių gedimų priežasčių. Daugiau nei 50 proc. gedimų, tyrimo duomenimis, atsiranda būtent dėl to. Tiesa, įrenginio centravimas gali tapti tikru iššūkiu, juolab kad blogą centravimą gali lemti daug priežasčių. Kai įrenginys įšyla, centravimas gali išsikreipti dėl šiluminio detalių plėtimosi. Įrenginiui vibruojant, jo detalės gali judėti ir paveikti įrenginio centravimą. Pasikeitus nežymiems procesų rodikliams, tokiems kaip slėgis ar temperatūra, centravimas taip pat gali pakisti. Netgi toks paprastas ir natūralus procesas kaip sezonų kaita gali jį paveikti ir sukelti pavojų įrenginio būklei. Kovos su centravimui įtaką darančiais veiksniais efektyvumas priklauso nuo supratimo, kaip įrenginio centravimas keičiasi bėgant laikui ir naudojimo trukmei. Tai priklauso nuo tikslios ir dėmesingos įrenginių centravimo duomenų tendencijų analizės.

Situacija