Parodos 2015

P A R O D O S

ÄŒerpiniai stogai www.monier.lt

AUKŠČIAUSIOS KLASĖS

PAGAMINTA AUSTRIJOJE

modernios technologijos OCHSNER šilumos siurbliai

iki 99,5 kW

iki 13,8 kW

iki 37,3 kW

GOLF MIDI PLUS

GOLF MAXI PLUS

STANDARD AND R

Šilumos siurblys pastatams su nedidele šilumos apkrova

Šildyti ir vėdinti skirtas šilumos siurblys pastatams su vidutine šilumos apkrova

Šildyti ir vėdinti skirtas šilumos siurblys pastatams su didele šilumos apkrova

iki 1000 kW

HORIZONTALIOS KONSTRUKCIJOS „SPLIT“ SISTEMOS GARINTUVAS „VHS-M“ „Split“ sistemos lauko įrenginys GMLW serijos oro / vandens šilumos siurbliams.

Itin tylus veikimas, didžiausias efektyvumas ir aukščiausios kokybės medžiagos.

Atsižvelgiant į šilumos apkrovą, galima rinktis vieno arba dviejų blokų baltos arba antracito spalvos garintuvą. Montuojamas kartu su GOLF MIDI arba MAXI šilumos siurbliais.

DIDELIO GALINGUMO ŠILUMOS SIURBLYS Šildyti, aktyviai vėdinti ir ruošti karštą vandenį skirtas šilumos siurblys stambiems komerciniams, pramoniniams, dideliems gyvenamiesiems pastatams ir komunaliniam sektoriui.

Dviejų tipų: užtikrina iki 75°C arba 95°C srauto temperatūrą.

Oficialusis „OCHSNER Wärmepumpen GmbH” atstovas Lietuvoje yra UAB „VEO ENERGIJA“.

UAB „VEO ENERGIJA” Pilaitės prospektas 28, LT-06264 Vilnius Tel. +370 5 230 7160 Mob. +370 694 94390 Elektroninis paštas: info@ochsnerlt.lt Daugiau informacijos: www.ochsnerlt.lt

TURINYS

URBANISTIKA

Žurnalo „Statyba ir architektūra“ specialus leidinys Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

Redakcijos adresas Ukmergės g. 222 LT-07129 Vilniu Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt Viršelyje – bendrovės „Paroc“ nuotr.

temos

4–10 p.

•Ar jau išmokome energiškai efektyvaus namo abėcėlę?

•Ekologijos temai interpretacijų nestinga •Išmanieji namai mažina rūpesčius ir išlaidas

pamatai 12 sienų konstrukcijos perdangos

16

30

energinis efektyvumas fasadų apdaila stogai

34

44

46

langai ir durys šildymas

54

62

inžinerinės sistemos

72

alternatyvioji energija vidaus apdaila

82

aplinkos tvarkymas © „Statyba ir architektūra“, 2015 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

90

78

www.sa.lt

LT

EN

Nuo 1922 metų (dabartiniu pavadinimu nuo 1957 metų) leidžiamas žurnalas „Statyba ir architektūra“ rašo apie statybą, architektūrą, urbanistiką ir su jomis susijusias verslo šakas. Kas mėnesį pasirodančiame žurnale nagrinėjamos aktualios statybos, inžinerijos, urbanistikos, architektūros, nekilnojamojo turto, infrastruktūros, energetikos, aplinkosaugos, aplinkotvarkos, paveldosaugos, renovacijos temos.

The magazine “Statyba ir architektūra” (Building and Architecture), which has been published since 1922 (under the current name – since 1957), writes about the construction, architecture, urban planning and related business sectors. Monthly magazine analyses relevant issues, such as construction, engineering, urban planning, architecture, real estate, infrastructure, energy, environmental, landscaping, heritage, and renovation.

Mes tikime, kad žurnalo „Statyba ir architektūra“ teikiama naujausia statybų pramonės informacija, nuveiktų ir planuojamų darbų, projektų pristatymai galėtų būti įdomūs ir naudingi ne tik mūsų šalies įmonėms, bet ir partnerių ieškančioms užsienio bendrovėms.

Norėdami užsiprenumeruoti mėnesinį žurnalą „Statyba ir architektūra“ prašom skambinti tel. (8 5) 210 1656.

Dėl reklamos teiraukitės tel. (8 5) 246 1518.

El. p. info@sa.lt.

We believe that the newest information on the construction industry provided in the magazine “Statyba ir architektūra” as well as presentation of accomplished and planned work or projects can be both interesting and useful not only for the companies located in our country but also for the foreign companies searching for the partners.

To subscribe to the monthly magazine “Statyba ir architektūra”, please call: +370 5 210 1656.

For advertising, please call: +370 5 246 1518.

E-mail info@sa.lt.

AR JAU IŠMOKOME ENERGIŠKAI EFEKTYVAUS NAMO ABĖCĖLĘ?

Tema

6

Bedrovės „Rockwool“ nuotr.

Statyti didelio energinio efektyvumo namus Lietuvoje nėra misija neįmanoma – architekto Ryčio Kaminsko teigimu, nestokojame nei profesionalių specialistų, nei norinčiųjų gyventi šiltame, taupiame būste. Pirmojo Lietuvoje pasyviojo sertifikuoto dvibučio namo projekto autorius vis dėlto pripažino, kad pasigirstančios nesėkmių istorijos liudija, jog statybų sektoriaus atstovams dar yra kur pasitempti.

Kas buvo nereikšminga, tampa svarbu

R. Kaminsko žodžiais, siekiant pastatyti energiškai efektyvų, šiuolaikinį namą, strateginiai sprendimai turi būti priimami jau projektuojant statinį. Juolab kad ir didžiausio sutaupymo galimybės taip pat įmanomos būtent pirminėje projektavimo stadijoje. „Kalbant apie individualiąją statybą, projektai neretai pateikiami ne visos apimties – įprastai nedetalizuojama, kaip išspręsti konstrukcijų mazgų klausimus, kaip mazgai turėtų būti kokybiškai apšiltinti, kaip turėtų būti išvengta šilumos tiltų ir pan. Vadinasi, techniniai prižiūrėtojai negali patikrinti, ar statybininkai viską padarė taip, kaip priklauso. Neturėdami detalizuotų projek-

tų statybininkai dirba taip, kaip supranta, kaip galbūt dirbo ir prieš dešimt metų. Tačiau niuansai, kurie buvo nesvarbūs prieš dešimtmetį, šiandien įgauna kitą svorį.

Pavyzdžiui, anksčiau nuostoliai, kurių būdavo patiriama pro langus, bendroje namo energinių nuostolių dalyje sudarydavo gana mažą procentą. Dabar, kai statome sandarų namą, jį gerai apšiltiname, izoliuojame, tad net ir nedidelis plyšys, nesandarumas tampa gana ženkliu trūkumu“, – aiškino specialistas.

Anot architekto R. Kaminsko, vertėtų neužmiršti ir svarbaus kompleksinės naudojamų medžiagų, technologijų visumos kriterijaus. „Atskirai savaime kiekviena statybinė medžiaga yra gera, nes nesertifikuotų produktų į rinką patekti negali. Tačiau neprofesionaliai sudėjus tam tikras medžiagas į krūvą bus sudėtinga tinkamai įgyvendinti konstruktyvo sprendimus, suvaldyti visumą, ir galutinis rezultatas gali neatitikti lūkesčių“, – įspėjo R. Kaminskas.

Įdarbinti saulę nesudėtinga

Vienas kertinių dalykų projektuojant energiškai efektyvų namą yra jo orientacija. „Jau rinkdamiesi sklypą žmonės turėtų įvertinti, kad labai svarbi yra jo pietinė pusė. Žinoma, gali nutikti taip, kad jūsų svajonių sklypo pašonėje tekanti upė ar augantis pušynas yra šiaurinėje pusėje. Tokiu atveju galbūt įmanoma pritaikyti tam tikras planines alternatyvas, kad tas vaizdas būtų matomas. Tačiau idealiu atveju pagrindiniai gyvena-

Reputaciją gadina neišmanymas

Retas paneigs, kad langai – labai svarbus pastato energinio efektyvumo komponentas. Tačiau, anot R. Kaminsko, renkantis kokybiškus produktus silpniausia lango vieta yra nebe stiklo paketas, o būtent rėmas ir jo įstatymas pačioje konstrukcijoje. „Jei patys šilčiausi, brangiausi langai bus sumontuoti nesandariai, pinigai bus išmesti į balą“, – teigė architektas.

Vienas Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos steigėjų R. Kaminskas prisipažino girdėjęs ir nemažai nesėkmės istorijų, susijusių su vėdinimo sistemos įrengimu. „Jei namas yra sandarus, gerai apšiltintas, vadinasi, į jį turi būti užtikrintas ir šviežio oro tiekimas. To neįmanoma kontroliuoti tiesiog pravėrus langą. Šiuolaikiniai rekuperatoriai garantuoja puikų komfortą ir tuo pačiu taupo energijos sąnaudas, naujai į patalpas patenkančiam orui atiduodami šalinamo oro šilumą. Tačiau turbūt 8 iš 10 žmonių turi labai prastos patirties ir sako, kad rekuperatorius sunaudoja daug elektros energijos, skleidžia didelį garsą, pučia. Tokios istorijos byloja, kad dar nemažai įmonių, projektuotojų nežino, kaip tinkamai suprojektuoti vėdinimą, kaip teisingai apskaičiuoti oro kiekius ir pan.“, – pripažino šiuolaikinės architektūros ekspertas.

Energiniam namo efektyvumui užtikrinti svarbus įrankis yra ir pati statinio architektūra, išplanavimas. „Jeigu pastato tūris optimalus, būstas turės mažiau kampų, visokių išlindimų, tokių sudėtingų konstrukcijų kaip balkonai, lodžijos ir pan., tokiu atveju bus lengviau pasiekti norimą rezultatą. Ne veltui vokiečiai sako, kad pats lengviausias šilumos tilto sprendimo būdas yra tiesiog jo nesukurti projektuojant“, – aiškino architektas R. Kaminskas.

Remiasi pasyviųjų namų principais

Vertindamas pastarųjų penkerių metų laikotarpį specialistas pripažino, kad energiškai efektyvių namų poreikis auga. „Tik vienu atveju žmonės yra suvokę, kas yra pasyvusis namas, ir konkrečiai tokio nori, o kita dalis tiesiog pageidauja energiškai efektyvių namų. Tarkime, mūsų įmonėje populiariausia A+ energinė klasė.

Prekės ženklą „Pasyvusis namas“ (vok. Passivhaus) sukūrė privatus vokiečių institutas, o Lietuvoje tai tapo bendrine sąvoka, kuri tiesiog siejasi su energiškai efektyviu namu.

Pasyvųjį namą turi projektuoti atestuotas projektuotojas, projektas turi būti tikrinamas Vokietijoje, turi būti reikalaujama griežtesnės statybos priežiūros, o pastačius statinį reikia atlikti sandarumo testą. Visa tai, žinoma, lemia papildomas sąnaudas. Projektuodami A+ klasės pastatus remiamės tokiais pat pasyviųjų namų principais ir pasiekiame labai gerų rezultatų, kurie yra artimi pasyviųjų namų rezultatams, o kartais būna ir tokie pat“, – teigė specialistas.

Architekto R. Kaminsko manymu, gerų energinio efektyvumo rezultatų pirmiausia reikėtų siekti tradicinėmis priemonėmis, o jau po to orientuotis į atsinaujinantiems energijos šaltiniams naudoti skirtas sistemas: saulės kolektorius, baterijas ir pan. „Šie dalykai turėtų būti dar vienas etapas, kuris ateityje padės mažinti sąnaudas. Tačiau tam tikrus momentus, kaip kas bus prijungta, kad po to nereikėtų gadinti stogo dangos, keisti interjero sprendimus, derėtų numatyti jau dabar. Įranga, susijusi su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, kasmet tampa vis pažangesnė, patrauklesnė ir greičiau atsiperkanti. Manau, po dvejų trejų metų šios technologijos jau bus naudojamos kiekviename naujai pastatytame ar renovuotame name“, – prognozavo R. Kaminskas.

7

Tema

mieji kambariai ir didieji langai turėtų būti nukreipti į pietų pusę, kad įleistų kuo daugiau saulės žiemą. Ši aplinkybė leidžia smarkiai pagerinti energinį namo rezultatą“, – teigė architektas R. Kaminskas.

Naudojant tinkamas priemones problema netaps ir patalpų perkaitimas šiltuoju metų laiku. „Tai pirmiausia gali būti vadinamosios pasyviosios priemonės – tam tikri stogeliai, kurie žiemos metu, kai saulė žemai, jos neužstoja, o vasarą, kai saulė aukštai, meta šešėlį. Tačiau viena veiksmingiausių priemonių – lauko žaliuzės su automatiniu valdymu, kurios saulės šilumą sustabdo jau pastato išorėje. Pavyzdžiui, galima nustatyti, kad patalpų temperatūrai pakilus iki 24 ar 25 laipsnių šilumos žaliuzės automatiškai nusileistų, taip namą apsaugodamos nuo perkaitimo. Šiuo atveju patalpoms vėsinti nebereikia papildomų oro kondicionierių“, – aiškino specialistas.

EKOLOGIJOS TEMAI INTERPRETACIJŲ NESTINGA Ar galima sukurti ekologiškesnę aplinką vietoj plastikinių langų rėmų pasirinkus medinius, o tradicinius tirpiklinius dažus pakeitus skiedžiamais vandeniu? Bet koks žingsnis tvaresnės, sveikesnės gyvensenos link yra sveikintinas, vis dėlto specialistai sako, kad ekologijos samprata yra kur kas platesnė ir aprėpia ne tik pačias medžiagas, produktus, bet ir jų gamybos procesus.

Tema

8

Neturi nepriklausomos informacijos

Šiuo metu pasigirsta skeptiškų replikų, esą žodis „ekologija“ tapo mados reikalu. Architektas Arūnas Kilišauskas teigė negalįs išskirti kokių nors ryškesnių tendencijų – tiesiog vieniems tai aktualesnis veiksnys, kitiems – ne toks aktualus. „Gal anksčiau pasitaikydavo daugiau besižavinčiųjų moline statyba, tačiau paprastai šis žavėjimasis buvo paremtas tuo, kad neva pasistatyti tokį namą yra pigiau. Tačiau ir tada sakydavau, ir dabar sakau, kad pigiau gali būti tada, kai tai darai pats – įdedi savo, artimųjų pastangų. Sutaupyti galima tik darbo sąskaita“, – aiškino architektas.

A. Kilišausko pastebėjimu, būstą statančių žmonių pasirinkimą tarp ekologiškų ir neekologiškų sprendimų lemia veikiau psichologinis faktorius. „Racionalumo šiuo atveju būna nedaug, nes žmonės neturi nepriklausomos informacijos, ir tai, be abejo, yra blogai. Pavyzdžiui, Vokietijoje tuo užsiima universitetai, iš kurių galima gauti nepriklausomą ataskaitą apie tam tikras medžiagas, produktus. Pas mus tokia informacija sunkiai prieinama, žmonės kol kas nėra labai apsišvietę“, – kalbėjo architektūros studijos „Ekotektonika“ vadovas.

Didesnis dėmesys – interjerui

Architektas A. Kilišauskas pastebi, kad ir pati ekologijos sąvoka interpretuojama nevienareikšmiškai. Viena vertus, ekologiškumas statyboje suvokiamas kaip absoliučiai natūralių medžiagų, tokių kaip šiaudai, molis ir pan., naudojimas. Kita vertus, tiesiog kalbama apie tai, kad vienos medžiagos yra sveikesnės už kitas. „Tačiau paimkime kad ir molio blokelį – jis kenksmingo radono išskiria daugiau nei silikatinė plyta. O žmonių sąmonėje ekologiškas atrodo būtent molio blokelis ar molinė plyta. Taigi yra visokių niuansų, o jei dar labiau pasigilintume, kiltų globalesnių klausimų: kiek medžiagai buvo išnaudota pirminės energijos, kiek gamtai padaryta žalos?

Apie tokius dalykus retas kuris pamąsto“, – pripažino specialistas.

Architektas Vaidotas Dapkevičius linkęs manyti, kad ekologiškumas šiandien ryškiau matomas renkantis apdailos, interjero sprendimus. „Dalis interjero kūrėjų iš principo naudoja ekologiškas, natūralias medžiagas.

Tačiau jei kalbėsime apie paties pastato statybą ir su ekologija susijusias technologijas, čia jau reikėtų daugiau ieškojimų, didesnio įdirbio, nes statybinės medžiagos yra standartizuotos“, – kalbėjo V. Dapkevičius.

Takoskyra tarp „sau“ ir „pardavimui“

Architektūros studijos „Ekotektonika“ vadovo A. Kilišausko patirtis byloja, kad jei žmogus nori susikurti sveiką gyvenamosios aplinkos mikroklimatą, jis mąsto plačiau, negalvoja vien apie tai, kad reikėtų susidėti langus ne plastikiniais, bet mediniais rėmais. „Besidomintieji ekologija dažniausiai gilinasi ir į tam tikrus dvasinius dalykus. Tie, kuriems ši tema nėra

9

Tema

labai svarbi, įprastai daugiau dėmesio skiria funkcijai, išvaizdai“, – tikino architektas.

Anot jo, nemažai priklauso ir nuo paties objekto paskirties: „Kai žmonės stato gyvenamąjį namą sau, įprastai stengiasi, kad statyba būtų ekologiškesnė, žinoma, jeigu išmano ją. Jeigu statomas visuomeninis objektas, dažnai pasirinkimą lemia kaina – nors procesai atliekami pagal nustatytas normas, dažniausiai šiuo atveju ekologiškumas nėra labai akcentuojamas.“ Anot architekto, bet kokie pastatai jau savaime turi būti sveiki. Tačiau tiems žmonėms, kuriuos kamuoja alergija, specialistas pataria atsigręžti į statybą iš natūralaus molio. „Molinius namus matau kaip vieną alternatyvių statybos sistemų. Tačiau bet kokia kita sistema irgi nėra bloga, jei viskas padaroma kokybiškai, paisant sveikos aplinkos kūrimo principų“, – kalbėjo architektas A. Kilišauskas.

A klasės pastatų mikroklimato ekspertai Rekuperatorius RECOM 4.

Efektyvumas iki 96 %.

Tinka A klasės pastatams.

Pastatų apsaugos nuo saulės sistema GRIESSER.

Centrinė dulkių siurbimo sistema ALLAWAY.

Vėdinimo sistema „REC Flex HDPEA“ su vidiniu antibakteriniu sluoksniu.

UAB „REC Balticvent“ Metalistų g. 2A, LT-78107 Šiauliai Tel. +370 41 54 06 70 El. p. info@rec-balticvent.lt www.rec-indovent.se

IŠMANIEJI NAMAI MAŽINA RŪPESČIUS IR IŠLAIDAS

Nepaliks degančios lemputės

Didžiulis išmaniųjų namų privalumas, kuris leidžia taupyti, yra automatinis apšvietimo valdymas. Judesio jutikliai įjungs šviesas, kai esate patalpoje, ir išjungs jums pasišalinus. Tokiu būdu nei vonioje, nei garaže ar katilinėje neliks per naktį degančios šviesos. Tai ypač pravartu auginant vaikus, kuriems ne visuomet rūpi patikrinti, ar nepaliko kur įjungtos lempos. Jei naktį sumanysite pasivaikščioti, užsidegs tik 10 proc. apšvietimo – kad nebūtų budinami namiškiai, o jūs vonios kambarį ar virtuvę pasiektumėte saugiai.

Išmaniuosiuose namuose įdiegta klimato kontrolė užtikrins, kad oras būtų tinkamos temperatūros ir pernelyg neišsausėtų, o patalpos būtų gerai vėdinamos – automatizuoti namai net moka suskaičiuoti, kiek žmonių yra patalpoje ir kokio klimato reikia, kad visi jaustųsi komfortiškai.

Išmaniųjų sistemų kūrėjai pastebi, kad keičiasi pats požiūris į inžinerines namo sistemas. Naujai būstą įsirengiantys gyventojai supranta, kad investuoja ne į ateities, bet į dabarties sistemas. Protingame name visos sistemos suderintos tarpusavyje, valdomos vienoje bendroje terpėje. Jų parametrus galima dinamiškai keisti, greitai perkonfigūruoti ir išplėsti.

Investuoti į išmaniojo namo sistemas apsimoka – tai netrunka atsipirkti. Antai patalpose, kuriose ilgesnį laiką nėra žmonių, šildymo arba vėdinimo pajėgumai priklausomai nuo metų laiko yra sumažinami. Išvykus iš namų ir įjungus signalizaciją, visas namas persijungia dirbti energijos taupymo režimu. Be to, visi budėjimo režimu veikiantys elektros prietaisai išjungiami gyventojams nesant namie.

Tema

10

Pasirūpina vaikų saugumu

Ateities namai – ne tik pasyvieji, aktyvieji, bet ir išmanieji. Naujų technologijų kūrėjai teigia, kad gyvenimas išmaniuosiuose namuose – vienas malonumas. Būstas pats rūpinasi energijos taupymu, saugumo užtikrinimu, pagal aplinkos sąlygas reguliuoja šilumą ir gaivą viduje, atitraukia ir užtraukia užuolaidas, įjungia ir išjungia šviesas, o apie bet kokius sutrikimus operatyviai atsiunčia pranešimą į būsto šeimininkų mobilųjį telefoną ar kompiuterį.

Išmaniosios sistemos pagelbėja tėvams, kai vaikai lieka namuose vieni. Nereikia nerimauti, kad vaikas gali pamiršti įjungtą buities prietaisą ar tiesiog, užuot ruošęs pamokas, visą dieną žiūrėti televizorių. Išmaniosios sistemos tiesiog neleis vaikams įjungti lygintuvo ar kitų buities prietaisų, kurie, tėvų manymu, yra nesaugūs. Jei vaikas žiūri per daug televizoriaus, išmanųjį namą galima suprogramuoti veikti taip, kad po valandos televizorius ar kompiuteris tiesiog išsijungtų.

Kas atėjo į namus – vaikas ar suaugusysis, ir kokias namų funkcijas jam priskirti, sistema atpažįsta iš įėjimo kodo – skaičių kombinacijos ar net piršto atspaudo. Šis būdas ypač tinka mažesniems vaikams, kurie skaičius gali pamiršti.

Galimybė skirtingiems žmonėms priskirti skirtingas funkcijas ypač patogi tuomet, kai į namus ateina pašaliniai – auklė ar valytoja. Pavyzdžiui, namų tvarkytojai skirtas kodas leis įjungti dulkių siurblį, bet gali neleisti įjungti kompiuterio, televizoriaus ar apskritai užrakinti kai kurias namų patalpas.

Išmaniosios sistemos pasirūpina ne tik vaikų saugumu, bet ir augintiniais. Ilgiau užsibuvus darbe išmanusis namas gali jūsų augintinį pavedžioti ir pašerti, o jūs galėsite ramiai užbaigti savo darbus. Nustatytu paros metu prie gyvūnui skirtos angos duryse nuskamba skambutis, kuris po šiek tiek treniruočių gyvūnui ima sietis su galimybe išeiti į lauką.

O specialus jūsų šuns ar katės antkaklis, kurį atpažins išmanusis namas, gyvūną įleis atgal. Kartais keturkojai į namus nori pareiti ne vieni, o su kompanija. Išmanusis namas apsaugo nuo nepageidaujamų svečių – į patalpas jis įleis tik tą gyvūną, kurį atpažins.

Galimybė pasirūpinti jūsų keturkoju nuotoliniu būdu itin pravarti planuojant atostogas. Išmanusis namas gali pašerti augintinį tuomet, kai jūsų nėra namuose. Maitinimas vyksta dozėmis, kartą ar kelis kartus per dieną – priklausomai nuo jūsų augintinio mitybos įpročių ar net dietos. O tai reiškia, kad, šeimininkams kelioms dienoms išvykstant iš namų, gyvūnui nereikės palikti per daug maisto, jis nepersiės, netuks ir nebadaus. Jei namuose yra kameros, augintinį galima

Tema

11

stebėti ir net pakalbinti jį, paguosti ar nuotoliniu būdu pakelti jam nuotaiką papildomu skanėstu – pakaks paspausti mygtuką savo telefone.

Lietuvoje tai – dar tik ateitis, tačiau labiau pažengusiose Europos šalyse automatizuotos namų valdymo sistemos padeda prižiūrint senyvo amžiaus žmones, kurie dėl tam tikrų aplinkybių yra priversti ar patys renkasi gyventi vieni. Filmuoti žmones jų namuose yra draudžiama, tai – jų privatumo pažeidimas, tačiau namų sistemas galima sureguliuoti pagal žmogaus gyvenimo algoritmus. Pavyzdžiui, jei asmuo namuose ir tam tikru metu, kaip jam yra įprasta, nesiverda kavos ar nebesijungia šviesa tualete, išmanusis namas siunčia šią informaciją kaip įspėjimą socialiniams darbuotojams, kurie gali paskambinti ir paklausti namo gyventojo, ar viskas gerai, taip niekam nesukeldami didesnių nepatogumų. Ir tik jei žmogus kelis kartus neatsiliepia į skambutį, vykstama į namus.

Ar brangus malonumas?

Tema

12

Paprastai tariant, išmaniosios sistemos – tai elektros laidai ir keli atskiri nepriklausomai vienas nuo kito funkcionuojantys valdymo blokai. Statant namą, butą ar kitokias patalpas, elektros įrangai tenka apie 5–7 proc. visų statybos ir įrangos išlaidų. Pasak sistemų diegėjų, pasirinkus įvesti automatizuotas namų valdymo sistemas, elektros įrangai skirtos sąnaudos, pavyzdžiui, brangesniame, didesniame name, padidėja 2–3 proc.

Priklausomai nuo patalpų ploto ir energijos naudojimo racionalumo, automatinės namų valdymo sistemos leidžia energijos naudojimą sumažinti nuo 25 iki 40 proc., tad į griežtą taupymą orientuota sistema atsipirks per kelerius

metus. Vis dėlto žmonių poreikiai yra skirtingi, ir jei sistema orientuota į didesnį komfortą, ji gali ir neatsipirkti.

Didelis išmaniųjų sistemų privalumas – statant būstą galima įdiegti tik bazinę įrangą, o vėliau ją galima papildyti.

Taigi jums nereikia disponuoti milžiniškais pinigais, kad galėtumėte mėgautis išmaniojo namo komfortu. Sistemą papildomomis funkcijomis galima pagerinti ir vėliau, sulig besikeičiančiais jūsų poreikiais bei finansinėmis galimybėmis. Įsirengusieji išmaniuosius namus ir kartą sureguliavusieji juos pagal savo poreikius labai greitai pamiršta, kas ką daro už juos. Pamirštama net tai, kad namas taupus ir mažina išlaidas – tiesiog gyvenama taupiai ir nė neįsivaizduojama, kad galėtų būti kitaip. Protingas namas leidžia visus išteklius naudoti tik tada, kai jų reikia.

Galvojama, kad išmaniojo namo kaina siekia mažiausiai keliolika tūkstančių eurų. Tačiau ji gali prasidėti ir nuo kelių šimtų eurų. Kartais kaina nėra didesnė už geros saugos arba vaizdo stebėjimo sistemos kainą, tačiau žmonės į šią sistemą žiūri kaip į prabangos prekę, o ne būtinybę. Taip pat kartais bijoma, kad bus sudėtinga valdyti būstą ar kas nors neveiks. Tačiau protingo namo sistema veikia tokiu režimu, kurį pats vartotojas nustato, o sistemos valdymas iš tiesų yra paprastas.

Išmaniojo namo sistemų technologijas būtų galima suskirstyti į dvi grupes: sistemas, kurioms įdiegti reikalingi laidai, ir belaides sistemas. Dažniausiai naujai įrengiant ar renovuojant namus naudojamos laidinės sistemos, mat jų santykinė kaina yra mažesnė, o automatizuojant jau įrengtus namus paprasčiau yra diegti bevielio valdymo sprendimus. Tad galvojantiesiems apie išmaniojo namo sistemas didesnių galimybių atsiveria tada, kai sistema diegiama dar statant namą.

Raimundas SKURDENIS Automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo ir techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Išmanusis namas – ne žaislas. Viena vertus, eksperimentuoti pasirenkant mažai kam žinomas ir pigias sistemas yra labai rizikinga. Po kelerių metų tokioms sistemoms gali prireikti pagalbos, kurios nebus kam suteikti. Kita vertus, jokia technika neapsaugota nuo nekvalifikuotų darbuotojų. Todėl labai svarbu ir tai, kas įdiegs išmaniojo namo sistemas, ar suteiks garantijas.

Kalbant apie pačias išmaniųjų namų sistemas, jos pirmiausia ir buvo kuriamos energiniam būsto efektyvumui didinti, tik vėliau pasipildė kitomis funkcijomis. Energinis efektyvumas įprastai pasiekiamas dviem būdais. Pirmasis – tai visomis įmanomomis priemonėmis mažinti energijos, reikalingos šildymui, vėdinimui, vėsinimui, poreikį. Tos priemonės yra geresnės termoizoliacinės sienų, langų, stogų ypatybės. Kuo mažiau energijos iššvaistoma tuščiai, tuo energinis pastato efektyvumas didėja.

Antras kelias siekti energinio efektyvumo – racionaliai naudoti energiją. Tai yra tikroji išmaniųjų namų paskirtis. Net ir labai gerai apšiltintam būstui reikia šildymo, vėdinimo bei vėsinimo sistemų. O jos tarnaus gerai tuomet, jeigu veiks tik tada, kai reikia, ir tik tiek, kiek reikia.

Jei mūsų nėra namie, kam tuo metu būstą vėdinti ar šildyti?

Užtenka prieš grįžtant į namus pasitelkus automatiką juos pašildyti ar atvėsinti iki nustatytos temperatūros. Išmaniojo namo davikliai (apšviestumo, temperatūros, drėgmės, oro kokybės, judesio) nuolat seka patalpas, fiksuoja, ar jose yra žmonių, kiek jų.

Priklausomai nuo gautų duomenų iš daviklių ir valdymo elementų patalpos šildomos, vėdinamos, vėsinamos, apšviečiamos.

Būtent racionalus energijos naudojimas – tik tada, kai reikia, tik ten, kur reikia, ir tik tiek, kiek reikia – duoda didelį efektą. Tai, žinoma, individualu kiekviename pastate, tačiau realu sutaupyti iki 30 ar net 40 proc. išlaidų energijai. Žinoma, greičiausiai viskas atsiperka ten, kur energija brangi. Tad išmaniųjų namo sistemų atsipirkimo laikas, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Rusijoje, gali labai skirtis.

Išmaniosios technologijos šiuo metu nėra prabangos dalykas, jos pamažu tampa būtinybė. Tačiau labai svarbu protingai

pasirinkti įrangą. Galima sukomplektuoti labai racionalią sistemą, kuri po 3–4 metų jau bus atsipirkusi – tokią turėtų įsigyti bet kurio namo ar buto savininkas.

Reikia paminėti, kad išmaniųjų namų sistemų funkcija nėra vien taupyti. Jos daro gyvenimą kur kas patogesnį, ilgiau išlaiko didesnę pastato vertę. O už prabangą ir papildomą komfortą visada tenka sumokėti papildomai. Ir čia nekalbama apie atsipirkimą, tai – racionalus energijos naudojimas, kartu gaunant ir komfortą.

Skirtingų poreikių klientams projektuojamos įvairios sistemos.

Ar sudėtingas sistemų valdymas? Profesionaliai suprojektuota ir įdiegta sistema yra valdoma labai paprastai, intuityviai, dauguma procesų vyksta automatiškai – be būsto šeimininko įsikišimo. Tiesiog jaučiatės patogiai, esate tikri, kad energija naudojama racionaliai, ir mėgaujatės teikiamais privalumais.

Sistemų projektavimas ir diegimas – profesionalų reikalas.

Jie turi patirties, yra apmokyti gamintojų (Lietuvoje veikia oficialus mokymo centras, kur mokomi sistemų diegėjai, jie gauna diplomus) ir atsako už savo darbą. Žinoma, rinkoje yra ir kitokių sistemų – entuziastams, „pasidaryk pats“ principo. Tokių sistemų elementus bet kuris žmogus gali įsigyti tiesiogiai ir naudodamasis nesudėtinga instrukcija pats susiprogramuoti.

Tačiau tokiu atveju už sistemų patikimumą, valdymo paprastumą atsakingas pats savarankiškai jas įsidiegęs žmogus. Tad ne viskas, kas vadinama išmaniuoju namu, yra vienoda. Racionalu rinktis tokias sistemas, kurios yra suderinamos su kitų gamintojų sistemomis pagal vieningą valdymo standartą. Tada nekyla bėdų prijungti vieno gamintojo oro kondicionierių prie kito tiekėjo šildymo sistemos.

Bet kuris gamintojas neapdraustas nuo nesėkmių ir bankroto. Kas bus išsirinkus vieno gamintojo sistemą, kuri suderinama tik su jo paties gaminiais? Jam bankrutavus, galima sakyti, tas pats gali nutikti ir jūsų namui. Kas kita, jei pasirenkama suderinama standartinė sistema – tuomet vieno gamintojo sistemą lengva pakeisti kita, nes viskas programuojama taip pat. Europoje toks vieningas standartas vadinamas KNX – jį yra priėmę daugiau kaip 300 gamintojų. Visi jie garantuoja didžiausią patikimumą.

Pamatai

14

PAMATAI – NAMO PAGRINDAS Klausantis savamokslių statybininkų galima pagalvoti, kad namo pamatams išlieti užtenka iškasti kiek gilesnį nei pusės metro griovį, nes esą giliau įšalas retai kada pasiekia, tad ir pamatų neiškilnosiąs. Akivaizdu, tokių patarimų nelabai verta klausytis. Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausias detales, ką reikia žinoti apie pamatus. Nors galbūt patys ir nesiimsite atlikti darbų, tai pravartu žinoti tam, kad būtų galima reikalauti iš statybininkų nepridaryti neatitaisomų klaidų.

Būtina ištirti gruntą

Vis dar paplitusi nuomonė, kad pamatai turi būti gilūs ir masyvūs – neva tai garantuos, kad namas stovės stabiliai, nesės. Tačiau iš tikrųjų pamatų įrengimą vertėtų pradėti nuo grunto tyrimų. Būtent jo pobūdis leis apsispręsti, kokio tipo pamatus rinktis.

Skirtingos sudėties gruntas skirtingai įšąla, tam įtakos turi ir gruntinių vandenų lygis. Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, spustelėjus šalčiui drėgnas gruntas peršąla. Į ledą sušalęs vanduo išsiplečia maždaug 10 proc., todėl plečiasi ir gruntas. Žiemą jis tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės. Ir atvirkščiai – mėgina juos įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose šis procesas vyksta nevienodai, gali pradėti deformuotis pamatai ar net atsirasti įskilimų.

Besiplečiantis gruntas gali pakelti net ir visą pastatą, tačiau skirtingose sklypo vietose skirtingu intensyvumu. Todėl būtina pasirinkti tinkamo tipo pamatus ir juos kokybiškai išlieti.

Jeigu gruntiniai vandenys aukštai ar natūralus gruntas yra silpnas, specialistai rekomenduoja supiltinį gruntą iš žvyringo smėlio, kuriame nėra molio priemaišų. Nors Lietuvoje gruntas įšąla apie 1,2 metro, tai ne visada kelia pavojų pamatų stabilumui – grunto kilsnumo priežastis yra užšąlantis ir besiplečiantis vanduo, kuris žvyro grunte tiesiog neužsilaiko.

Pamatų tipai

Pagal konstrukciją pamatai skirstomi į juostinius, stulpinius, polinius, gręžtinius ir plokštinius. Lietuvoje kol kas populiariausi juostiniai ir poliniai gręžtiniai pamatai.

Juostinius dažniausiai renkasi rūsio patalpų pageidaujantys individualiųjų namų statytojai, antruosius – siekiantieji turėti mažiau kasimo darbų, sunaudoti mažiau betono ir sutaupyti laiko. Poliniai pamatai laikomi geresniu pasirinkimu kainos ir kokybės požiūriu nei juostiniai. Polių ilgis priklauso nuo to, kokiame gylyje jie galės atsiremti į laikomąjį gruntą, gylis gali siekti nuo 2,5 iki 12 metrų. Į vieną konstrukciją, paskirstančią pastato apkrovas, poliai sujungiami rostverku.

Juostiniai pamatai – patikimi, bet brangūs. Jei gruntas smarkiai plečiasi, galima naudoti tik monolitinį gelžbetonį arba tarpusavyje sujungtus jo blokus. Jei gruntas plečiasi vidutiniškai, pamatams naudojamas monolitinis betonas arba pamatams mūryti skirti betoniniai blokeliai. O jeigu gruntas plečiasi silpnai – pamatams galima naudoti monolitinį betoną, laisvai sudėtus blokus.

Geriausias, tačiau kartu ir brangiausias būdas – išlieti ištisinę gelžbetonio plokštę po visu namu, kuri tampa ir rūsio pagrindu. Prieš liejant betoninę plokštę patiesiamas armatūrinis tinklas. Sienų storis neturėtų būti mažesnis nei 25 centimetrai.

Jei rūsys nereikalingas, geriau rinktis polinius pamatus. Šiems reikia gerokai mažiau betono nei juosti-

Šiuo metu reikėtų paminėti ir plokštuminius pamatus.

Jie išsiskiria šiltumu ir yra skirti energiškai ypač efektyviems pastatams. Plokštuminiai pamatai tinka ir stiprių pamatų reikalaujantiems namams, smėlio ar priesmėlio gruntui. Esant reikalui tiesiog suformuojamas dirbtinis sluoksnis iš sutankinto smėlio ir žvyro. Plokštuminiai pamatai patrauklūs ir dėl palyginti nedidelės žemės darbų apimties. Tiesa, pasirinkus šio tipo pamatus teks apsieiti be rūsio. Bet svarbiausia – šio tipo pamatai leidžia išvengti vadinamųjų šilumos tiltų: specialioje polistireninio putplasčio konstrukcijoje išlieti pamatai neturi jokio kontakto su gruntu.

Pamatų termoizoliacija

Dažniausiai termoizoliuojama pamatų plokštuma iš išorės. Tačiau čia ypač svarbus maksimalus sandarumas – jei jo nebus, beprasmis taps net pats storiausias šiltinimo medžiagos sluoksnis. Reikia labai atidžiai išnagrinėti termoizoliacinių medžiagų gamintojų pateikiamas šiltinimo instrukcijas kiekvienam mazgui.

Kiek sudėtingesnis, bet veiksmingas šiltinimo sprendimas – termoizoliacinės medžiagos įterpimas į liejamą monolitinį pamatą, šį padarant trisluoksniu.

Poliniai pamatai įprastai šiltinami horizontaliai paklojant termoizoliacinę medžiagą tarp polių ir rostverko, o jei reikia – taikomi ir papildomi šiltinimo būdai.

Tinkamai termoizoliuoti pamatai neleis skverbtis drėgmei ir šalčiui. Pamatams šiltinti tinkamiausias yra eks-

15

Pamatai

niams, nereikia atlikti viso namo ploto žemės kasybos darbų. Taip pat nebūtina įrengti drenažo. Poliniai pamatai yra iki 20 proc. pigesni už juostinius.

Poliai viršuje sujungiami monolitiniu gelžbetoniu.

Tokio tipo pamatai yra efektyvūs ir tinka, kai yra didelės apkrovos, aukštas gruntinis vanduo. Jiems įrengti reikia ir mažiau laiko. Tačiau kai pamatus projektuoja neprofesionalai, dažna klaida – netinkamas polių išdėstymas. Kartais jis perteklinis, dėl to šio tipo pamatai praranda vieną pagrindinių savo privalumų – sutaupyti betono, taigi ir lėšų.

Kartais poliai išdėstomi ydingose vietose, tarkime, po langų ertmėmis. Priklausomai nuo projekto polių gali prireikti nuo 20 iki 40-ies. Apibendrinant galima pasakyti, kad norint turėti tikrai kokybiškus ir efektyvius polinius gręžtinius pamatus verta paprašyti profesionalų pagalbos.

Dar vienas pamatų tipas – stulpiniai. Jie suformuojami įkalus į gruntą stulpus, tačiau stulpinius pamatus geriausia naudoti tik mediniams namams. Toks pamatų variantas pigiausias ir paprasčiausias, tačiau konstrukcinę pamato schemą reikia sudaryti tik išnagrinėjus galimas grunto deformacijas. Jei jos atitinka reikalavimus, tuomet galima įsirengti namą ir su tokiais pamatais.

Jei gruntas plečiasi smarkiai, sienos gali būti tik karkasinės, o jei jis – gana stabilus, galima ir kitokia sienų konstrukcija. Vis dėlto tokie pamatai tinka, kai namo pagrindo dydis nėra didesnis nei 80 kvadratinių metrų.

truzinis polistireninis putplastis. Ši medžiaga yra brangi, tad statybininkai dažnai naudoja paprastą polistireninį putplastį. Klaidinga manyti, kad visas putų polistirenas turi vienodas ypatybes ir visos jo rūšys tinkamos pamatams termoizoliuoti. Jei bus pasirinktos ne tam skirtos medžiagos, po kelerių metų vizualių pokyčių galima ir nepastebėti, tačiau medžiagų ypatybės gali būti smarkiai pakitusios, o į pamatus gali pradėti skverbtis šaltis bei drėgmė.

Ekstruzinis polistireninis putplastis gerai apsaugo pamatus nuo drėgmės ir išlaiko šilumą. Rekomenduojamas termoizoliacijos storis – ne mažiau kaip 10 centimetrų. Jei pamatai yra vientisi – į juos reikia vertikaliai įterpti 5 centimetrų storio izoliacinės medžiagos lakštą.

Lauko sienos ir pamato šiltinimo sluoksniai turi būti be tarpų, kruopščiai sujungti.

Pamatai

16

Pamatų hidroizoliacija

Pamatai sudaro apie 20 proc. namo kainos, o hidroizoliacijos išlaidos siekia tik 1–3 proc., tačiau klaidos ar nekokybiškas darbas ateityje gali pareikalauti gerokai daugiau, todėl vertėtų iškart pasirinkti tinkamą hidroizoliaciją.

Pagal klojimo būdą ir veikimo principą hidroizoliacija skirstoma į tepamąją, klijuojamąją, įsiskverbiančiąją, montuojamąją.

Viena seniausiai naudojamų medžiagų pamatams hidroizoliuoti – bitumas. Ši tepamoji hidroizoliacija yra

paprasta ir nebrangi medžiaga. Tačiau vienas didžiausių jos trūkumų – trumpas eksploatacijos laikas, neviršijantis 6 metų. Bitumas praranda elastingumą ir tampa trapus esant nulinei temperatūrai, o prasidėjusios deformacijos baigiasi įtrūkimais.

Kur kas patvaresnė yra polimerinė hidroizoliacija. Taip pat naudojama bitumo ir gumos, bitumo ir polimerinė tepamoji hidroizoliacija. Tokia pasitelkiama siekiant apsaugoti pamatus nuo kapiliarinio ir gruntinio vandens.

Nuo gruntinio vandens gerai saugo ilgalaikė klijuojamoji hidroizoliacija iš elasto, izoplasto, mostoplasto.

Tačiau su tokia dirbti nėra paprasta – reikia labai gerai paruošti pagrindą, kad nebūtų didesnių kaip 2 milimetrų nelygumų, pagrindas turi būti sausas.

Rečiau naudojama įsiskverbiančioji hidroizoliacija, gaminama iš cemento, chemiškai aktyvių priedų ir specialaus smėlio. Ši apsauga pro betono poras patenka į pamatus, juos uždengia ir sumažina galimybes prasiskverbti vandeniui. Šias medžiagas galima naudoti ir iš išorės, ir iš vidaus.

Montuojamoji hidroizoliacija – tai apsauginių ekranų sukūrimas. Jų privalumai yra ilgaamžiškumas, atsparumas deformacijoms, tačiau tokiai hidroizoliacijai būtina drenažo sistema.

Drenažo sistemą rekomenduojama įrengti klojant pamatus. Tam naudojami perforuoti vamzdžiai su geotekstile, surenkantys gruntinį vandenį ir neleidžiantys jam kauptis palei pamatus.

MARIJAMPOLĖS REGIONUI – MODERNUS PRAKTINIO MOKYMO CENTRAS Marijampolės profesinio rengimo centras (Marijampolės PRC) vienintelis ne tik Marijampolės apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje rengia melioracijos transporto sektoriaus specialistus. Taip pat paklausios šioje mokykloje automechanikų, kelių statybos ir priežiūros darbuotojų mokymo programos. Šią mokymo programą ir jos standartus parengė patys Marijampolės PRC darbuotojai – irgi pirmieji šalyje.

Kelių statybos ir priežiūros darbuotojai bei melioratoriai Marijampolės apskrityje itin paklausūs dėl šalia tiesiamo geležinkelio „Rail Baltica“ ir nuolat rekonstruojamos magistralės „Via Baltica“. Įgyvendinus Europos Sąjungos lėšomis remiamą projektą „Žemės ūkio technologijų ir melioracijos (kelių statybos / remonto) transporto darbuotojų sektorinių praktinio mokymo centrų sukūrimas bei praktinio mokymo plėtra Marijampolės profesinio rengimo centre“, Marijampolės PRC atidaryti du modernūs sektoriniai praktinio mokymo centrai: Žemės

ūkio technologijų darbuotojų rengimo ir Melioracijos (kelių statybos, remonto) transporto darbuotojų rengimo. Įgyvendinant projektą renovuotas mokomųjų dirbtuvių pastatas (pakeisti langai, lauko durys, elektros įranga, įrengtos šildymo, vėdinimo sistemos), sutvarkyta aplinka, taip pat nupirkta būsimiesiems specialistams ruošti reikalinga įranga: lengvieji ir krovininiai automobiliai, autobusai, kita naujausia žemės ūkio bei melioracijos darbams atlikti skirta technika: žemės ūkio technologijų specialistams ruošti įsigyti du traktoriai, kombainas. Kelių statybos ir priežiūros darbuotojams bei melioratoriams mokyti Marijampolės PRC įsigijo ekskavatorių, plentvolį, krautuvą „Bobcat“.

Marijampoliečiai pirmieji Lietuvoje nusipirko Anglijoje pagamintą daugiakaušį ekskavatorių, kurio vertė – daugiau kaip 1 mln. litų, taip pat įsigyta kompiuterinės įrangos, baldų.

Taigi Marijampolės PRC galima įgyti A, B, C, D, CE kategorijų vairuotojo, traktorininko ir kitus kvalifikacinius pažymėjimus.

Regioninis Marijampolės PRC įsteigtas 2000 metais. Šiuo metu čia – daugiau kaip 1600 mokinių. Marijampolės PRC yra parengęs 28 pirminio profesinio mokymo ir 40 tęstinio mokymo programų.

Pamatai

17

Sienų konstrukcijos

18

NAMO SIENOS: TVIRTOS, ŠILTOS, EKOLOGIŠKOS Tradiciškai lietuviai labiausiai linkę rinktis mūrinius namus. Tokie atrodo patikimiausi, tvirčiausi. Tradicijų puoselėtojai neatsuka nugaros ir mediniams namams. Iš rąstų suręstas būstas tapatinamas su natūralumu, ekologiškumu. Panašiai, kaip ir moliniai namai.

• šilumos laidumą – kuo mažesnis šilumos laidumo koeficientas λ, tuo geresnės termoizoliacinės medžiagos ypatybės; • atsparumą šalčiui – šis rodiklis atspindi blokelių tarnavimo laiką, parodo, kiek sušaldymo ir atšildymo ciklų jie išlaiko; • vandens įgeriamumą – didesnio įgeriamumo blokelius reikėtų geriau izoliuoti nuo drėgmės.

„Ekologiškiausias – mūsų namas“, – nesidrovėdami teigia ir šiaudinių namų statytojai. O kuris būstas energiškai efektyviausias, tiksliau, kurios konstrukcijos leidžia lengviausiai pasiekti didžiausią energinį efektyvumą? Pristatome kelių tipų namus ir pateikiame specialistų vertinimą, kiek kuriuo atveju reikia įdėti pastangų siekiant energinio efektyvumo.

Akytojo betono blokeliai. Jie dar vadinami dujų silikatiniais blokeliais ir yra gaminami iš smulkiai sumalto kvarcinio smėlio, surišto rišikliu, o poros gaunamos naudojant suslėgtus garus. Pastaruoju metu tai bene dažniausiai statybose naudojami mūro blokeliai.

Kadangi akytojo betono blokeliai turi poras, jie neblogai izoliuoja šilumą ir garsą, yra patvarūs. Taip pat jie yra nedidelio svorio, yra lengvai montuojami ir apdorojami – gali būti gręžiami, frezuojami, pjaunami bet kokiu kampu. Dujų silikato blokeliai pasižymi dideliu atsparumu ugniai, yra nedegūs, gaisro metu neišskiria toksinių komponentų.

Akytojo betono blokeliai yra mažiausiai radioaktyvūs palyginti su kitais (kaip ir silikatiniai) ir priskiriami žemo savitojo aktyvumo klasei. Palyginti su keraminiais blokeliais, akytojo betono yra atsparesni šalčio ciklams, tačiau juos reikia saugoti nuo tiesioginių kritulių, nes šie blokeliai gana gerai įgeria drėgmę. Dujų silikato blokeliai nelaiko pernelyg didelių apkrovų, tad iš jų sumūrytuose namuose geriau montuoti medines arba kitas lengvesnes perdangas – ne gelžbetonio plokštes. Žinoma, galima naudoti ir gelžbetonio perdangas, tačiau reikės papildomų sienų sutvirtinimo.

Mūrui dažniausiai renkasi blokelius

Būsto statybai pastaraisiais metais dažniausiai naudojami statybiniai blokeliai. Lietuvos rinkoje yra apie 25 pavadinimų įvairiomis technologijomis pagamintų blokelių, kurie skiriasi ne tik matmenimis bei ypatybėmis, bet ir pritaikymo, montavimo būdais. Be abejonės, mūrui gaminamos ir plytos, tačiau pagal darbo spartą bei kitus kriterijus viršų ima blokeliai.

Nors renkantis medžiagas neretai pirmiausia atsižvelgiama į kainą, mūro blokeliams šis kriterijus neturėtų būti svarbiausias. Pirmiausia reikia atsižvelgti į technines blokelių charakteristikas: • atsparumą gniuždymui – šis rodiklis parodo, kokias apkrovas blokeliai gali atlaikyti; • tankį – šis rodiklis svarbus vertinant medžiagos garso izoliavimą ir šiluminę inerciją, t. y. ar medžiaga ilgai išlaiko pastovią patalpos temperatūrą;

Keramzitbetonio blokeliai. Jie gaminami vibracinio presavimo būdu iš keramzito granulių, šias maišant su

Keraminiai blokeliai. Jie laikomi bene ekologiškiausiais ir ilgaamžiais, nes gaminami iš natūralaus krosnyje degto molio. Pagal kietumą keraminiai blokeliai nedaug atsilieka nuo silikatinių, pagal šilumos izoliacines ypatybes – nuo keramzitbetonio blokelių, nes yra akyti, o oro tarpai juose padeda išsaugoti šilumą. Blokeliai pasižymi geromis garso izoliavimo ypatybėmis ir atsparumu ugniai. Juos galima naudoti ir išorinėms, ir vidinėms sienoms mūryti, tačiau išorinės sienos turėtų būti gerai apsaugotos nuo drėgmės, nes moliui būdingas didesnis vandens įgeriamumas, o tai gali sumažinti izoliacines šilumos ypatybes.

Keraminių blokelių atsparumas gniuždymui – gana geras, nors, palyginti su silikatinių, jis yra mažesnis. Iš šių blokelių galima statyti ne tik vienaaukščius, bet ir kur kas didesnius namus.

Kalbant apie keraminių blokelių atsparumą šalčio ciklams paminėtinas vienas trūkumas – 25 ciklai yra palyginti nedaug. Ilgainiui blokeliai gali pradėti trupėti, skilinėti. Pažymėtinas ir ne idealus šio tipo blokelių matmenų tikslumas. Keraminių blokelių matmenų nukrypimai yra didesni nei, pavyzdžiui, silikatinių, tad jų horizontalioji siūlė turi būti storesnė, o tai reiškia, kad bus sunaudojama daugiau skiedinio mūrijant. Ir nors atliekant mūrijimo darbus laiko sąnaudos būna mažos, vis dėlto pakankamai daug būna atliekų.

Silikatiniai blokeliai. Jie gaminami iš smėlio, cemento ir priedų. Gamybos metu, suformuoti galingais presais, veikiami prisotintų vandens garų, aukšto slėgio ir 200°C temperatūros, šie blokeliai visiškai suakmenėja. Pagal užpildą jie skirstomi į tankaus ir porėto užpildo. Silikatiniai blokeliai, palyginti su kitų tipų blokeliais, pasižymi aukštu patvarumu ir atsparumu gniuždymui, mažu drėgmės įgeriamumu, itin mažais nuokrypiais nuo standartinio dydžio, gali būti skirtingų spalvų ir faktūrų. Vis dėlto silikatiniai blokeliai – laidžiausi šilumai, nes jų tankis didžiausias.

Silikatiniai blokeliai yra populiarūs, nes patalpoje palaiko optimalų mikroklimatą, kaupia šilumą, padidėjus oro drėgmei lengvai sugeria vandens garus. Jie taip pat yra atspariausi šalčio ciklams, nes gali atlaiky-

Rytis KRIPAS Pasyviųjų namų projektuotojas Energiniam pastato balansui didelę reikšmę turi konstrukcijų masė. Mūriniai namai, kaip ir gelžbetonio, yra didelės masės, todėl jų konstrukcijos sukaupia ir ilgiau išlaiko šilumą. Dažniausiai namai mūrijami iš blokelių, o šie yra labai skirtingi. Iš vienų blokelių sumūrytas sienas reikia labiau termoizoliuoti, iš kitų – mažiau. Sprendimai energiniam efektyvumui pasiekti naudojant įvairius blokelius yra skirtingi. Reikia išnagrinėti fizikines blokelių ypatybes, kaip bus užpildytos siūlės, koks bus sandarumas. Vien termoizoliacinių ypatybių neužtenka – reikia vertinti kompleksiškumą. Kiek vengiu keraminių blokelių, nes jie yra kiaurymėti. Norint užtikrinti namų, sumūrytų iš keraminių blokelių, sandarumą, reikia parinkti sudėtingesnius sprendimus. O tai gali papildomai kainuoti.

ti 50–100 šalčio ciklų, taigi kartu yra ir itin ilgaamžiai.

Gali būti naudojami pamatams, apatiniams aukštams, pramoniniams ir žemės ūkio pastatams, gyvenamajai mažaaukštei ir daugiaaukštei statybai.

Medžio drožlių blokeliai. Jie gaminami iš medžio drožlių, rišamoji medžiaga – cementas. Dažniausiai būna tuščiaviduriai, o į ertmes supilamas betonas. Medžio drožlės maišomos su mineralinėmis medžiagomis, todėl impregnuojamos ir nebijo drėgmės, nedega. Medžio drožlių blokelių geros ir šilumos izoliacinės ypatybės.

Norint papildomai sustiprinti izoliacines išorinių sienų šilumos ypatybes blokelių ertmės užpildomos polistireniniu putplasčiu. Reikia atkreipti dėmesį, kad tai – bene jautriausi blokeliai gamybos technologijai, ypač medienos impregnavimui ir mineralizuojamojo mišinio sudėčiai. Tinkamai neimpregnavus medžio drožlių blokelių vandens įgeriamumo koeficientas gali būti didelis, o tai gerokai mažina izoliacines šilumos ypatybes ir tarnavimo amžių. Parinkus netinkamą mineralizuojamąjį mišinį, medienos išskiriamos medžiagos (polisacharidai, ekstraktai) silpnina blokelio struktūrą ir mažina atsparumą gniuždymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į kiek specifinį darbą užpildant blokelių ertmes betonu.

Betoniniai blokeliai. Jų gamybai naudojamas cementas, smėlis, vanduo, smulkus žvirgždas. Vibracinio presavimo būdu gaminami pilnaviduriai ar tuščiaviduriai blokeliai. Betono blokeliai atsparūs gniuždymui, todėl gali būti naudojami ir aukštuminių pastatų statybai.

Dažniausiai jie pasitelkiami pamatų, laikomųjų gyvenamųjų, pramoninių ir žemės ūkio pastatų statybai. Blokeliai yra tikslių geometrinių matmenų, lengvai montuojami, pasižymi geromis izoliacinėmis garso ypatybėmis, bet turi prastesnes izoliacines šilumos ypatybes.

19 Sienų konstrukcijos

cemento smėlio ir priedų mišiniu bei vandeniu. Keramzitas – tai aukštoje temperatūroje degto molio granulės.

Cementas – rišamoji medžiaga, nebijanti vandens ir turinti puikų sukibimą su tinku. Keramzitbetonio blokeliai du kartus blogiau izoliuoja šilumą negu akytojo betono, tačiau yra kur kas atsparesni smūgiams.

Keramzitbetonio blokeliai pasižymi dideliu atsparumu gniuždymui, geromis garso izoliavimo ypatybėmis. Dar vienas jų ypatumas – mažas vandens įgeriamumas, todėl jie tinkami drėgnoms patalpoms. Blokelius galima naudoti konstrukciniam mūrijimui: laikomosioms sienoms mažaaukštėje ir daugiaaukštėje statyboje, pertvaroms, pamatams. Keramzito blokelių siena pasižymi geromis priešgaisrinėmis ypatybėmis. Vertinant keramzitbetonio blokelių atsparumą šalčio ciklams ar gniuždymui, juos galima įvardyti kaip vidutinio stiprio ir atsparumo. Šie blokeliai turi itin geras savitojo aktyvumo ypatybes ir yra priskiriami didžiausio radioaktyvumo klasei.

SENIAUSIA STATYBINĖ MEDŽIAGA POPULIARUMO NEPRARANDA Sveika gyvenamoji aplinka, kurią sukuria natūrali statybinė medžiaga, jaukumas – taip pirmiausia apibūdinami namai iš rąstų. Bene seniausias žinomas statybos būdas populiarus ir šiandien, netgi laikomas prestižiniu.

Pagrindiniai privalumai

Sienų konstrukcijos

20

Rąstinius namus dažniausiai renkasi propaguojantieji sveiką gyvenimo būdą, ekologiją. Medis – natūrali medžiaga, kuri nekenkia aplinkai ir teigiamai veikia žmogaus organizmą. Spygliuočių rąstuose likę sakai palankiai veikia rąstiniame name gyvenančių asmenų kvėpavimo takus ir plaučius. Nustatyta, kad šilta natūralios medienos spalva daro teigiamą įtaką psichinei žmogaus būklei, ramina nervų sistemą ir sukuria palankias sąlygas visaverčiam poilsiui.

Rąstiniai namai palaiko natūralų drėgmės balansą namo viduje. Jei patalpose padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją sugeria. Patalpai pradžiūvus, medis drėgmę grąžina atgal. Tokiu būdu drėgmė rąstinio namo viduje visada bus tokia pati, kaip ir lauke. Rąstiniame name, kitaip nei kitų tipų pastatuose, oras neišsausėja. Rąstų ypatybė akumuliuoti drėgmės perteklių ir jį atiduoti padeda palaikyti optimalią kambario temperatūrą.

Medis yra ilgaamžė statybinė medžiaga. Teisingai suręstas ir prižiūrimas namas gali stovėti šimtmečius. Šiuolaikinėmis technologijomis pastatytas rąstinis namas bus patikimas ir ilgaamžis.

Medinės sienos pasižymi gera šilumos izoliacija. Medinės sienos iš 24–26 centimetrų skersmens rąstų saugo šilumą taip pat, kaip ir 1,2 metro storio plytų sienos.

Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto ją visoje patalpoje. Todėl rąstiniame name bus šilta net per didžiausius šalčius. Tokie namai pasižymi ir maža šilumos apykaita.

Sausas medis yra geras garso izoliatorius. Dėl savo fizinių ypatybių medis gerai sugeria garsą ir neleidžia jam sklisti aplinkoje. Todėl vidinės rąstinės pertvaros tarp kambarių užtikrina garso slopinimą. Medis pasižymi ir tuo, kad sugeria ir mažina vibraciją.

Statant rąstinį pastatą, kuriame neplanuojama nuolat gyventi, nebūtina įrengti nei vidaus, nei išorės apdai-

los. Vis dėlto jeigu planuojama gyventi ilgiau, vertėtų papildomai apšiltinti namo sienas – patartina iš išorinės pusės, paliekant rąstus viduje.

Skirtingi tipai

Rąstiniai namai paprastai būna trijų tipų: rankiniu būdu apdirbtų rąstų, tekintų rąstų ir klijuotos medienos. Rankiniu būdu apdirbta mediena – tai tradiciniai apvalūs rąstai. Nukirsti ir išdžiovinti jie apipjaunami, tuomet pašalinama žievė. Norint išvengti nepatogumų dėl skirtingų diametrų rąstų, juos galima iš šonų apipjauti.

Ant viršaus dedamame rąste pažymėjus apatiniojo formą, ši išskaptuojama, tuomet ant viršaus dedamas viršutinis rąstas, ir procesas kartojamas tol, kol pasiekiamas reikiamas sienos aukštis.

Tekintų rąstų namai statomi iš vienodos formos rąstų. Mediena specialiomis staklėmis frezuojama gamykloje, apdirbama, ir suformuojami taisyklingos formos apvalūs arba stačiakampiai rąstai. Ruošiant klijuotos medienos rąstus, paprastas rąstas supjaustomas į lentas, šios išdžiovinamos ir specialiu presu klijuojamos į vieną rąstą. Dėl tokiu būdu išdžiovintos medienos sienojai mažiau plyšinėja, nesėda, nesikraipo. Tiesa, tokių namų kvadratinio metro kaina yra apie 20–30 proc. didesnė nei neklijuotų rąstų namų.

Tarpai tarp rąstų užpildomi šiltinamąja medžiaga ir maždaug kas 2 metrus sujungiami, kad sienos būtų tvirtos. Sandarinimui tarp rąstų dažniausiai naudojama natūrali vilna, lino pluoštas ar mineralinė vata. Medieną taip pat būtina padengti priemonėmis, saugančiomis nuo atmosferos poveikio, kenkėjų, puvimo.

Priklausomai nuo medienos drėgnumo, rąstinis namas per visą eksploatavimo laiką gali susėsti nuo 5 iki

Rąstinių namų gamintojų asociacijos nuotr.

Energinis efektyvumas

Rąstai veikia kaip terminės baterijos ir esant tinkamoms sąlygoms gali kaupti, saugoti šilumą dienos metu ir laipsniškai atiduoti ją patalpoms naktį. Vis dėlto dažnai užduodamas klausimas – kokio storio turi būti rąstai, kad namas būtų gana šiltas ir žiemą nereikėtų jausti nepatogumo dėl žemos vidaus temperatūros.

Kad medinis namas būtų tikrai šiltas ir energiškai efektyvus, gali būti montuojama dviguba rąstų siena, kurios viduje būtų termoizoliacinis sluoksnis. Tokiu atveju galima naudoti mažesnio skersmens rąstus, pavyzdžiui, 7–9 centimetrų. Paliktas maždaug 10 centimetrų tarpas tarp rąstų užpildomas mineraline vata. Bene geriausiai tam tinka purškiamoji ekologiška vata iš celiuliozės, gerai užpildanti visą tarpą nepalikdama nesandarumų. Ši vata laikoma tinkamiausia ir dėl ekologinių ypatybių.

Statantiesiems namus iš viengubų rąstų reikia žinoti, kad didžiausi šilumos tilteliai sienoje susidaro tarp rąstų siūlių. Todėl reikia parinkti tinkamas sandarinimo medžiagas, kad šilumos tilteliai būtų eliminuoti. Žinoma, svarbi ir atliekamų darbų kokybė, būtina kruopščiai kloti izoliacines medžiagas, nepalikti plyšių.

Rytis KRIPAS Pasyviųjų namų projektuotojas Medžio rąstai – šilta medžiaga, bet norint turėti energiškai efektyvų namą jų vienų neužtenka, reikia papildomos termoizoliacijos. Tuomet jau tenka užduoti filosofinį klausimą – kas yra natūralus ir ekologiškas namas? Jeigu rąstinis namas siekiant ekologiškumo neturės priverstinės ventiliacijos, vėdinsis pro sienas, jis nebus energiškai efektyvus ir sandarus. Kai norima sandaraus rąstinio namo, pasirenkami kitokie sprendimai: naudojami klijuoti rąstai, viduje paklojamas termoizoliacijos sluoksnis ir pan. Iš išorės toks namas atrodys kaip natūralių rąstų, tačiau iš tikrųjų toks nebus. Todėl statantis būstą iš rąstų reikia įvertinti siekius – norima tikrojo natūralumo ar energiškai efektyvesnio namo.

21 Sienų konstrukcijos

25 centimetrų. Statant namą paliekami specialūs tarpai tarp langų ir durų, pagal namo sėdimą juos reikės kartkartėmis reguliuoti norint, kad nesideformuotų langai.

Didžiausias sėdimas vyksta pirmus metus.

MOLINIAI NAMAI VERTINAMI DVIPRASMIŠKAI

Sienų konstrukcijos

22

Istorijos apie namų statybą iš molio Lietuvoje kelia gana prieštaringų minčių. Vieniems toks namas tapo jaukiu, sveiku ir nedaug kainavusiu būstu, kitiems svajonė apie ekologišką namą ir liko svajone. Mūsų šalyje nėra daug tokios statybos puoselėtojų, o nemokšos statybininkai gali sugadinti ir labai geras idėjas.

Dažnai statosi patys

Susidomėjimas nedegto molio namais Lietuvoje buvo padidėjęs tarpukario laikotarpiu, kai miško medžiagos brango. Tuomet buvo ieškoma alternatyvių statybos variantų.

Buvo susisteminti statybos iš molio būdai, išspausdintos rekomendacijos, daugiausia orientuojantis į kaimo žmogų.

Skaitant šiuolaikines istorijas apie molinių gyvenamųjų namų statybą, galima pastebėti vieną tendenciją – tokius būstus dažniausiai susirenčia patys savininkai, užsidegę idėjomis turėti sveikus namus už nedidelę kainą. Pagrindinė statybinė medžiaga – molis – nebūna brangi, tiksliau, dažniausiai kainuoja tik jos prisikasti ir atsivežti į statybvietę.

Vertinant medžiagos ypatybes, kai kurie namų statytojai molinius būstus laiko ekologiškiausiais. Žinoma, verta panagrinėti ir šios medžiagos sudėtį, nes gryno molio nėra daug, dažniausiai jis būna su priemaišomis. Molis be priedų statyboje gali būti naudojamas pačiu paprasčiausiu būdu: imamas iš statybvietėje iškastos duobės ir sluoksniais krečiamas į sienas formuojančius klojinius arba drebiamas sluoksniais tiesiai ant pamato.

Iškastas molis retai tinka statybai, nes dėl nevienalytės sudėties molinė siena džiūvant ima pleišėti, todėl masę reikia paruošti. Atsižvelgiant į statybos būdą koreguojama molio sudėtis, jis minkomas. Minkymui anksčiau naudodavo arklius, dabar pasitelkiama technika. Būtų labai gerai iškastą molį supilti į krūvas ir palikti per žiemą, kad peršaltų. Tokį molį pavasarį lengviau apdirbti. Paruoštą molio masę galima krėsti į klojinius 10 centimetrų storio sluoksniais. Taip sluoksnis po sluoksnio keliamos sienos, paliekant tik durų angas. Būsimų langų vietose sudedamos medžio tašų ar įprastos gelžbetonio sąramos. Angos išpjaunamos tada, kai sienos nusėda. Ties sienos viduriu dedamas platus tašas perdangos sijoms atremti ar pusrąstis sijų apkrovai paskirstyti. Iš pradžių negalima apkrauti perdangos ir formuoti stogo konstrukcijų. Reikia palaukti mažiausiai mėnesį, kol sutvirtės sienos. Tuo metu, kaip, beje, ir visu statybos laikotarpiu, būtina apsaugoti sienų viršų nuo lietaus ar sniego.

Gyvenamajam namui tokia lauko siena netiks, nes ją reikės papildomai šiltinti. Pagal molio masės paruošimą galima išskirti molio be priedų ir molio su organiniais ar mineraliniais priedais technologijas. Organiniai priedai – tai šiaudai, nendrės, spaliai, spygliai, pelai, medžio pjuvenos, skiedros, šakos. Mineraliniai užpildai – tai smėlis, žvyras, skalda, keramzitas ir kt. Priedai padidina termoizoliacines ypatybes, tvirtumą, sukibimą, mažina molio masės nusėdimą, eižėjimą, ištižimą. Statant 55 centimetrų storio sieną, šiluminė varža būtų 3,47 m2K/W. Kaip priedas dažniausiai naudojami šiaudai. Iš pradžių molis maišomas su šiaudais maišyklėse arba tiesiog mindomas kojomis, po to suverčiamas į klojinius ir suslegiamas. Molio ir šiaudų mišiniu galima užpildyti lubų bei stogo konstrukciją. Vertėtų atkreipti dėmesį į molio ir pjuvenų technologiją. Molis maišomas su pjuvenomis ar skiedromis (be medžio žievės priemaišų), supilamas į klojinius ir lengvai spaudžiamas. Tuoj po suspaudimo klojinius galima perkelti. Mišinys tinka išorės atitvarų ir lubų stogo konstrukcijų užpildui. Medinis karkasas, užpildytas tokiu mišiniu, pasižymi molinio namo ypatybėmis. Jei dirbant laikomasi technologijos, namas beveik nesėda, džiūvimo laikas gana trumpas.

Geras mikroklimatas

Molinių namų propaguotojai teigia, kad molis kaip statybinė medžiaga yra labai dėkinga. Be to, žmonės labiausiai vertina natūralumą, ekologiškumą, molis nesukelia šalutinio poveikio sveikatai, nėra agresyvus ir kvėpavimo takams nedaro šalutinio poveikio. Molio sienos patalpos viduje užtikrina tinkamą santykinį drėgnumą. Žmogui idealus drėgnumas yra apie 50 proc. pastato viduje, ir molis tokį pasiekia. Dėl stabilios drėgnumo pusiausvyros molis gerai apsaugo name esančias medines konstrukcijas, jų nereikia chemiškai apdoroti. Molis akumuliuoja šilumą, neutralizuoja kvapus. Taip sukuriamas geras patalpų mikroklimatas.

Gyvenantieji namuose iš molio pažymi, kad nedegtas molis gali įgerti daug daugiau šilumos negu degtas molis, taip pat daugiau vandens garų, neprarasdamas būdingų ypatybių – nesuminkštėdamas, nekeisdamas savo formos. Molis į save absorbuoja ore tvyrančius vandens garus. Taip pat jis sugeria perteklinę drėgmę, vėliau pamažu ją atiduodamas.

Moliniai namai ekologiškais laikomi ir dėl to, kad išgaunant ir apdorojant medžiagą sunaudojama nedaug energijos, todėl į atmosferą patenka mažesnis teršalų kiekis.

Klausimas dėl kainos

Žmonės, užsimanę gyventi namuose iš molio, pirmiausia akcentuoja ekologiją ir pigią statybą. Teigiama, kad pasistatyti maždaug 100 kvadratinių metrų ploto molinį namą kainuoja apie 15 tūkst. eurų. Tačiau statybų specialistai šį teiginį vertina dviprasmiškai.

Anot jų, savamoksliškai statantis molinį namą statybų kaina galbūt ir nebus didelė. Tačiau tuomet gali kilti rizika dėl tokio būsto saugumo, patikimumo, ilgaamžiškumo.

Samdantis profesionalus reikia įvertinti ir darbo laiką, ir medžiagų transportavimo bei kitas išlaidas – jų įprastai neskaičiuoja patys besistatantieji namus.

Taip pat kyla abejonių, ar šiandien esant tokiai gausai įvairių statybinių medžiagų racionalu drėbti sienas iš molio. Šiuolaikinės medžiagos gali kur kas geriau užtikrinti kokybę, šiluminę sienų varžą, ilgaamžiškumą ir statybos proceso paprastumą.

Be to, statant molinį namą ir siekiant užtikrinti ilgaamžiškumą, sandarumą, gerą šiluminę sienų varžą, sąnaudos vargu ar bus mažesnės palyginti su namų, statytų iš kitų medžiagų.

Rytis KRIPAS Pasyviųjų namų projektuotojas Molinių namų sienos įprastai būna storos, tad ir jų masė didelė. Vadinasi, konstrukcijos gali kaupti ir ilgiau išlaikyti šilumą. Esant staigiems temperatūros pasikeitimams išorėje ar namą gerai išvėdinus patalpose vis tiek bus šilta, nes konstrukcijos bus įšilusios ir akumuliuos sukauptą energiją. Statant molinius namus lengviau užtikrinti sandarumą, nes sienose nėra daug sujungimų, konstrukcinių siūlių. Jeigu technologiškai viskas padaroma gerai, tokie namai gali pasižymėti energiniu efektyvumu.

Statantis tokį būstą įprastai išliejamos ir masyvios grindys, pastatoma krosnis – visa tai stambios konstrukcijos, padedančios kaupti ir akumuliuoti šilumą.

Populiarumą slopina dvejonės

Molinių namų gyventojai išvardija daug tokio būsto privalumų, tad kyla klausimas, kodėl tokie namai nėra statomi masiškai, kodėl pasirenkamos brangios technologijos, kurios netgi ne visuomet pasiteisina. Priežasčių yra ne tik technologinių, bet ir psichologinių.

Pirmiausia molis konstrukcijose atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir cementinis ar kalkinis skiedinys mūre, tačiau molio daleles jungia elektromagnetinė trauka, o ne cheminė reakcija. Tuo molis skiriasi nuo cemento ir kalkių. Jeigu tarp dalelių patenka vanduo, trauka susilpnėja, ir jos išsiskiria. Kai vanduo išdžiūva, dalelės vėl sukimba. Dėl šios priežasties molinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo vandens.

Pabrėžiama ir psichologinė priežastis. Lietuvoje nėra molinių namų statybų tradicijų. Kitose šalyse būstas iš molio laikomas ypač prabangiu. Lietuvoje šios idėjos kol kas dar tik skinasi kelią. Informacijos trūkumas irgi neprideda populiarumo. Moliniai namai dažnai tapatinami su priešistorinių statybos laikų būstu.

Galiausiai neparduodami jokie nedegto molio gaminiai ar ruošiniai, išskyrus molio miltus židiniams mūryti. Pavyzdžiui, Vokietijos gamintojai siūlo įvairiausių molio gaminių: masyvias molio plytas, plytas su medžio armatūra, molio plytas su įvairiais užpildais, įvairius molio mišinius su organiniais ir mineraliniais priedais. Yra firmų, statančių molinius namus ir suteikiančių visas garantijas. Lietuvoje šis darbas tik pradedamas.

PADARYK GYVENIMĄ ŠILTESNĮ SU „UFO“ • Dėl šildymo per atstumą technologijos ir šilumos akumuliacijos aplinkiniuose daiktuose energijos galima sutaupyti iki 82 proc.

• Išsaugomas natūralus drėgmės lygis.

• Šiluma pajuntama po 27 sekundžių.

• Automatiškai palaikoma norima temperatūra – termostatas Jums nedalyvaujant įjungia ir išjungia šildytuvą.

• Nesudeginama deguonies, neišskiriamas kvapas, nedžiovinamas oras.

• Dirba be garso ir vibracijos.

• Ekologiškas ir naudingas sveikatai – stimuliuoja kraujotaką ir neleidžia daugintis bakterijoms bei virusams.

UAB „Litaiva“ Pušų g. 23, Aukštuolės k., LT-15250 Vilniaus r.

Tel. +370 648 53 561 El. paštas info@litaiva.lt www.litaiva.lt

23 Sienų konstrukcijos

Labai svarbu, kad molinius namus statytų darbą išmanantys meistrai. Yra pavyzdžių, kai ekologiško būsto užsimaniusios šeimos liko nieko nepešusios, mat namą statyti patikėjo technologijos nesuprantantiems savamoksliams statybininkams.

Sienų konstrukcijos

24

Bendrovės „Paroc“ nuotr.

ALTERNATYVA MŪRUI Karkasiniai namai labiau tapatinami su skandinaviškomis madomis. Lietuvoje tokia statyba irgi propaguojama, tačiau negalima teigti, kad užima lyderio pozicijas. Palyginti su mūriniais namais, karkasiniai turi savų privalumų ir jie nėra jau tokie maži. Mažesnė sąmata, mažesnės laiko sąnaudos – šie kriterijai gali patraukti ne vieno namą besiruošiančio statyti žmogaus dėmesį.

Greitesnė ir pigesnė statyba

Skandinavai, akcentuojantys energinį efektyvumą, karkasinius namus išskiria pirmiausia dėl šios ypatybės – konstrukcijos leidžia pasiekti labai gerų energinio naudingumo rezultatų.

Karkasiniai namai yra dvejopi: karkasiniai ir karkasiniai bei skydiniai. Pirmieji statomi statybvietėje, o antrųjų konstrukcijos paruošiamos gamykloje, atvežamos į statybvietę ir čia sumontuojamos. Patobulinus statybos technologiją, visi skydinių namų elementai gali būti pro-

jektuojami specialia kompiuterine programa, kuri užtikrina gerą ir tikslų montavimą. Kiekvienas elementas ceche detaliai patikrinamas. Kadangi sienos gaminamos horizontalioje padėtyje ir spaudžiamos presais, namas eksploatacijos metu nesideformuoja. Skydinės sienos, denginiai ir perdangos gaminami uždarose patalpose, todėl šis procesas nepriklauso nuo oro sąlygų. Taip pasiekiama aukšta kokybė, nes yra daugiau galimybių naudoti specialią įrangą, kontroliuoti gamybos ir gaminių laikymo sąlygas.

Pasirinkus karkasinius ir skydinius namus, darbo laikas statybvietėje sutrumpėja, mat su sienomis susijusių darbų yra nedaug. Vis dėlto Lietuvoje dar populiaresni statybvietėje statomi karkasiniai namai. Palyginti su mūrinių namų pamatais, karkasiniams nereikia masyvaus pagrindo, o tai reiškia, kad pamatus išlieti yra kur kas pigiau. Karkasiniai namai yra labai lengvi, pamatai yra mažesnių matmenų, jiems įrengti reikia mažiau medžiagų. Taip pat vienas iš privalumų yra lankstumas įgyvendinant įvairius architektūrinius poreikius.

Namo karkasas gaminamas iš džiovintos kalibruotos medienos. Dėl gerų ypatybių tam tinkamiausia spygliuočių mediena – eglės arba pušies. Eglės yra elastingesnė, pušies – kiek trapesnė. Mediena turi ypatybę šiek tiek

Dėmesys – garso izoliacijai

Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienas galimų karkasinių namų trūkumų – prastesnės akustinės ypatybės.

Todėl statant karkasinius namus paprastai montuojamos specialios tarpinės, kurios veikia kaip garso izoliacija. Su triukšmo izoliacija irgi galima susidurti, jeigu statomas dviejų aukštų karkasinis namas, mat nepageidaujamas garsas gali sklisti per perdangą, pirmame aukšte gali girdėtis antrame aukšte vaikščiojančių žmonių žingsniai.

Tačiau šios problemos sprendimų yra keli. Vienas tokių – tankiau sudėti medines perdangos sijas ir ant jos išlieti betono grindis. Kitas sprendimas – vadinamosios plaukiojančios grindys. Jos turi keramzito užpildą, kuris slopina triukšmą. Tokia grindų konstrukcija karkasiniuose namuose yra tinkamesnė dėl mažesnių apkrovų.

Su tarpaukštiniu triukšmu karkasiniuose namuose susiduriama rečiau, nes dažniausiai pasirenkamas vieno aukšto namo projektas. Žinoma, tai nereiškia, kad technologiškai sudėtingiau statyti dviejų aukštų būstą. Tai daugiau lemia susiformavusios tradicijos, nors karkasinės konstrukcijos namai gali būti ir penkių aukštų.

Tokių namų pigumą, palyginti su mūrinių statinių kaina, lemia kelios detalės. Pirmiausia ta pati siena savaime yra ir termoizoliacijos sluoksnis, nes karkasas užpildomas šiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai būna mineralinė vata.

Mūrinių namų vidaus sienas reikia tinkuoti, glaistyti, ir tik tuomet atliekama apdaila. Arba prie mūro montuojamos gipso kartono plokštės, kurios glaistomos ir dažomos ar tapetuojamos. Karkasiniuose namuose vidinė sienos pusė iš karto montuojama iš gipso kartono (arba vienas sluoksnis būna medžio drožlių plokštės, kitas – gipso kartono). Vadinasi, mažiau sunaudojama medžiagų.

Namo statybos etapai

Karkasą iki stogo sudaro trys dalys – apatinė sija (ilginis), einanti išilgai pamato, kraštiniai ir viduriniai statramsčiai bei vainikas. Sutvirtinus sienų konstrukciją, montuojamos stogo konstrukcijos.

Tarp pamato ir apatinio ilginio visu perimetru per sienos plotį dedama guminė tarpinė, kuri tarnauja ir kaip hidroizoliacija, ir kaip sandarumą užtikrinanti medžiaga.

Tuomet prie pamato per patiestą tarpinę inkariniais varžtais tvirtinamas ilginis.

Vėliau tvirtinami karkaso elementai, jie išdėstomi maždaug kas 60 centimetrų (dažnai dėl patogumo pasirenkamas termoizoliacinės medžiagos plokščių plotis).

Kampuose ir kitose pagal statybos projektą reikalingose vietose įrengiami storesni medienos tašai. Karkaso medžiagos jungiamos vinimis arba medvaržčiais, arba naudojamos specialios dygliuotos metalinės plokštelės.

Maždaug 10 milimetrų ilgio šių plokštelių dygliai ne šiaip susminga į tašus, bet savotiškai įsisuka – tokiu būdu sudaromi gana standūs mazgai.

Prie karkaso elementų tvirtinamas vainikas, montuojama perdanga. Jos storis gali būti nuo 195 iki 245 milimetrų – priklausomai nuo to, ar ant jos bus liejamos betoninės grindys, ar daug yra pertvarų, į kurias plokštė galėtų atsiremti pirmame aukšte, svarbus ir tarpatramio ilgis. Jeigu namas yra vieno aukšto, reikia atsižvelgti ir į būsimo stogo konstrukcijas. Geriausia naudoti medines santvaras, kurios tarnauja ir kaip laikomoji lubų, ir kaip stogo konstrukcija. Santvaros eliminuoja skėtimo jėgas ir sienas veikia tik vertikaliai – gniuždo.

Prie įrengto karkaso tvirtinamos plokštės arba kitos izoliacinės medžiagos. Jos dedamos ir iš vidaus, ir iš išorės. Nors karkasiniams namams gali būti naudojamos įvairios plokštės (fanerinės, medienos dalelių, medžio plaušo, gipskartonio), populiariausios yra orientuotų medžio drožlių OSB plokštės. Kokias plokštes rinktis, priklauso ir nuo namo specifikacijų – jeigu būstas dviejų aukštų, geriausia dėti OSB plokštes, jeigu vieno – galima naudoti ir gipskartonį. OSB plokštės suteikia sienoms standumo, stabilumo. Parenkant plokščių storį reikia atsižvelgti į karkasą: jei šis platus – galima naudoti plonesnes plokštes.

Prieš pritvirtinant vidines plokštes, į karkaso ertmę sudedama termoizoliacinė medžiaga. Vėliau montuojama polietileno plėvelė, kuri veikia kaip garų izoliacija. Šiame etape sienose reikėtų įrengti elektros ir kitus inžinerinius tinklus. Ir tik tuomet iš vidinės sienos pusės prisukamos medžio drožlių ar gipskartonio plokštės. Kaip jau minėta, kai kuriais atvejais jos dedamos kartu.

Išorinėje karkasinio namo pusėje po būsima apdaila tvirtinama priešvėjinė plėvelė arba plokštė. Iš skirtingų medžiagų suformavus kelis sluoksnius, namo sienos praleidžia mažiau šilumos. Namų išorės apdailai dažniausiai pasirenkamos medžio dailylentės arba apdailos plokštės. Apdailai gali būti naudojamas ir apdailinis mūras. Rečiau karkasiniai namai tinkuojami.

Rytis KRIPAS Pasyviųjų namų projektuotojas Karkasiniai namai pasižymi tuo, kad labai greitai prišyla, tačiau taip pat sėkmingai greitai ir atvėsta, nes juose visa šiluma laikosi ore, nėra didelės masės konstrukcijų. Tokie namai neturi šilumos inertiškumo. Beje, pavyzdžiui, skandinavai energiškai efektyvius namus pirmiausia pastatė karkasinius, nes tokia statyba pas juos gerai išplėtota. Vienas pagrindinių dalykų statant energiškai efektyvius namus – sandarumas. Karkasiniuose namuose pasiekti gerą sandarumo lygį kiek sudėtingiau, nes juose yra daug konstrukcinių siūlių. Reikia labai gerai izoliuoti sujungimus, kampus. Statant karkasinius namus stengiamasi įterpti kokią nors masyvią konstrukciją, pavyzdžiui, išlieti betonines grindis ar sumūryti iš plytų pertvarą. Tai daroma siekiant subalansuoti vidaus klimatą.

25 Sienų konstrukcijos

deformuotis, pasisukti. Tačiau teisingai įrengus konstrukcijas, apdaila dėl to neturėtų nukentėti, sienos neims skilinėti. Vadovaujantis šiuolaikinėmis technologijomis pastatytame name mediena yra tinkamai apsaugoma nuo nepageidaujamo poveikio.

„HAUS“ SISTEMA – VISOMS NAMO KONSTRUKCIJOMS „Haus“ statybinė sistema leidžia pastatyti visą namo konstrukciją ir sutvarkyti jo aplinką nenaudojant kėlimo technikos bei klojinių. Statybos darbai tampa paprastesni, pigesni, o kartu ir patikimi.

„Haus“ pamatų klojiniai

Reklama

26

„Haus“ pamatų ir sienų klojiniai HAUS P6-20 bei HAUS P6-30 yra geriausias sprendimas gyvenamųjų namų pamatams įrengti. Tai pigiausias ir lengviausias būdas atlikti pamatų įrengimo darbus. „Haus“ pamatų klojiniai naudojami ne tik pamatams, bet ir laikomosioms, atraminėms, hidroizoliacinėms, didelės garso izoliacijos, didelio gaisro atsparumo sienoms.

„Haus“ mūro blokeliai

Jų naudojimas yra labai įvairiapusis: daugiaaukščių gyvenamųjų, pramoninių pastatų sienoms, sienoms tarp butų ir laiptinių, išorinėms laikomosioms gyvenamųjų namų sienoms, mažaaukščių pastatų pamatams ir cokoliams, pertvaroms, kaminams, ventiliacijos angoms, liftų angoms, tvoroms, gaisrui atsparioms ir garsą izoliuojančioms sienoms.

„Haus“ perdanga

Surenkama gelžbetonio perdanga – tai armuotų sijų ir tuščiavidurių „Haus“ blokelių perdangos. Jos susideda iš lengvų gelžbetonio sijų su erdvine plieno santvara, tuščiavidurių blokelių ir monolitinio betono, liejamo statybos aikštelėje.

Perdanga, užpildyta tuščiaviduriais „Haus“ blokeliais, yra lengvesnė, bet kartu ir patvari. Toks sprendimas gali būti naudojamas daugiaaukščių ir mažaaukščių gyvenamųjų namų, pramoninių pastatų perdangoms, perdangų rekonstrukcijai.

„Haus“ kolonos

Jas patogu formuoti naudojant betoninius „Haus“ kolonų blokus. Kolonoms įrengti nereikia klojinių, nes patys blokeliai tarnauja kaip klojinys, kuris užpilamas armuotu betonu. Taip gaunamos labai tvirtos kolonos. Kiti privalumai – greitas surinkimas, nesudėtingas montavimas.

„Haus“ tvoros

Betoniniai pamatiniai „Haus“ blokeliai – novatoriškas būdas greitai, pigiai ir tvirtai pastatyti tvorą, naudojant blokelius kaip tvoros pamato elementus. Pamato konstrukciją sutvirtina ir į vientisą elementą sujungia armuotas betonas. Naudojant pamatinius „Haus“ blokelius išvengiama klojinių surinkimo ir išrinkimo darbų. Taupomas laikas ir pinigai, gaunama estetinė betoninė konstrukcija.

„Haus“ blokeliai – 100 proc. natūralus produktas. Jų gamybai naudojamos žaliavos neturi žmogaus sveikatai kenkiančių medžiagų. Visos gamybai reikalingos sudėtinės dalys yra kilusios iš gamtos. Tai – žvyras, smėlis, cementas, vanduo. „Haus“ betono blokeliuose, palyginti su kitomis mūrijimo medžiagomis, kapiliarumas yra minimalus. O tai labai svarbu vertinant medžiagos drėgmės sugėrimo ir perėjimo ypatybes. Net panardinus blokelį į vandenį, drėgmė neprasiskverbia aukščiau nei ketvirtis blokelio. Taip vyksta dėl to, nes kapiliarines jėgas nugali gravitacija. „Haus“ blokeliai atsparūs drėgmei, lietui ir sniegui – jie transportuojami, sandėliuojami, mūrijami ištisus metus. Taip pat pasižymi puikiomis garso ir šilumos izoliacijos ypatybėmis. Naudojant „Haus“ blokelius su izoliaciniu šilumos sluoksniu šildymo išlaidos mažėja 20–30 proc. Taip pat tai yra viena geriausiai garsą izoliuojančių medžiagų. „Haus“ betono blokeliai yra nedegus, neužšąlantis, nepūvantis, neyrantis, neskylantis ir netrupantis, atsparus atplėšimui, tinkamas visų tipų tinkui, leidžiantis įžeminimą nenaudojant tinko gaminys. Net lauko sienas iš „Haus“ blokelių galima palikti netinkuotas ir nedažytas, nes bėgant metams fizinės ir mechaninės betono ypatybės mažai kinta. Betono blokeliai ilgainiui tampa dar tvirtesni!

Europoje ir Amerikoje mūro sistema iš plonasienių tuščiavidurių betoninių blokelių, pagamintų šiuolaikiniais presais ir kombinuojamų su izoliaciniu kompleksu, naudojama jau dešimtmečius. Šios statybų rinkose dominuojančios mūrijimo medžiagos populiarėja ir Lietuvoje. Sistema tobulinama jau pusę amžiaus ir šiuo metu neturi prilygstančio konkurento. Nė viena kita mūro sistema negali atstoti betono blokelių pagal svarbiausius rodiklius: patvarumą, ilgaamžiškumą, izoliacines garso ypatybes, atsparumą drėgmei ir statybinės medžiagos ekologiškumą.

UAB „Vilniaus betono gaminiai“ Žalgirio g. 88-212, LT-09303 Vilnius Tel. +370 5 212 5981 Faks. +370 5 275 2366 El. p. haus@vbg.lt www.vbg.lt

Reklama

27

Sienų konstrukcijos

28

ŠIAUDAI – NE TIK KURUI, BET IR STATYBAI Šiaudiniai namai pirmiausia apibūdinami kaip ekologiški, dvelkiantys natūralumu ir šiltumu. Tai – lengvos konstrukcijos statiniai, pastatyti naudojant presuotų šiaudų ryšulius, molį ir medį. Gyvenant iš tokių medžiagų pastatytame būste mažiau teršiama aplinka ir atmosfera. Statybos technologijos leidžia sumažinti statinio šiltinimo ir šildymo išlaidas, energijos poreikį.

Naudojami keli statybos būdai

Šiaudinių namų statyba skirstoma į kelias rūšis. Pirmoji – pati paprasčiausia ir pigiausia, tinkama mažiems namams statyti (ilgiausia siena – 6 metrai). Presuoti šiaudų ryšuliai laikomi visos statybos pagrindu, juos panašiai kaip plytas sudėjus vieną ant kito ir sutvirtinus specialiomis medinėmis jungtimis pastatomos namo sienos, laikomosios konstrukcijos. Šiaudų ryšuliais galima apšiltinti ir pastogę bei grindis.

Antras būdas taikomas didesniems ir aukštesniems namams statyti, kai reikia tvirtesnių laikomųjų konstrukcijų, kad statinys neįgriūtų, išlaikytų didesnes apkrovas.

Tada karkasas gaminamas iš tvirtų medžiagų – medžio ir metalo, o šiaudų ryšuliais užpildomos ertmės. Tokiems namams statyti naudojami ir gamyklose paruošti skydiniai blokai, kurių šiltinamoji medžiaga – presuoti šiaudai.

Paprastai šie skydai pasitelkiami dideliems fasadams, sienoms statyti. Šiaudiniuose karkasiniuose namuose suspausti šiaudų ryšuliai iš medinio karkaso pastatytose sienose naudojami kaip šilumos izoliacinė medžiaga. Šiaudų ryšuliai įspraudžiami tarp medinių karkasinių konstrukcijų. Karkasinio namo sienos storis paprastai būna nuo 60–80

centimetrų, tiesa, kitaip nei įprastuose karkasiniuose namuose, šiaudų sluoksnis atlieka net kelias kitų izoliacinių medžiagų funkcijas. Tokio sienos storio pakanka šiltoms sienoms įrengti.

Kai statoma iš gamykloje pagamintų skydų, šie varžtais tvirtinami prie pamato ir tarpusavyje. Toks darbas paprastai atliekamas per vieną dieną. Šie skydai yra laikomoji konstrukcija. Vidinės, apkrovų nelaikančios, sienos statomos iš kitų medžiagų – plytų, blokelių, medinio karkaso.

Pastačius šiaudinį namą, jo sienas reikia tinkuoti, iškloti grindis. Paprastai tam naudojamas molis, kuriuo neretai padengiamas visas pastato fasadas.

Ekonomiškas ir ekologiškas

Teigiama, kad pagrindiniai šiaudinio statinio pranašumai – pigesnė statyba, šiluma, geras mikroklimatas, patikima garso izoliacija, nedidelės energijos sąnaudos, atsparumas ugniai. O gyvenant tokiame name mažėja aplinkos, atmosferos tarša. Šiaudinių namų statytojų teigimu, tokio būsto pastatymas ir jo įrengimas vidutiniškai leidžia sutaupyti iki 10– 20 proc. lėšų, negu statant namą tradiciniais metodais.

Namo kaina paprastai priklauso nuo individualių statytojo poreikių – būsto ploto, apdailai naudojamų medžiagų.

Todėl labai sudėtinga iš anksto nurodyti tikslią kainą. Bet kuriuo atveju pastatyti būstą iš šiaudų yra pigiau, negu suręsti medinį ar sumūryti plytinį statinį. Šiaudiniai pastatai yra šilti, nes šiaudai pasižymi geromis šiluminėmis ypatybėmis ir leidžia sutaupyti. Apskaičiuota, kad per metus kokybiškai pastatyto tokio būsto energijos sąnaudos neviršija 40 kWh/m². Pačios sienos turi didelę šiluminę varžą, tad statinio termoizoliavimas nereikalauja didelių investicijų. Be to, šiaudinės sienos sugeria dalį išorinio triukšmo – tai dar vienas jų privalumas.

Ekologiška statyba susidomėję gyventojai turi atminti, kad šiaudiniai namai turi ir keletą trūkumų. Vienas jų yra tai, kad būsto negalima statyti lyjant, būtina saugoti šiaudų ryšulius, kad jie nesušlaptų. Kadangi šiaudai yra presuoti, sušlapę jie nebeišdžius. O iš drėgnų šiaudų pastatytame name ilgainiui įsiveis pelėsis, nebus šilta.

Ilgaamžiškumas – kaip ir kitų namų

Statant šiaudinius namus svarbu parinkti tokias medžiagas, kad pastatytoje sienoje nesikondensuotų

Rytis KRIPAS Pasyviųjų namų projektuotojas Šiaudiniai namai yra lengvų konstrukcijų, tad jos neturi ypatybės kaupti ir ilgai išlaikyti šilumą. Šiaudai yra šilta medžiaga, ir jos papildomai termoizoliuoti nereikia.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad šiaudinių namų sienų storis siekia pusę metro – tam, kad būtų gauta gera šiluminė varža, kaip, pavyzdžiui, mūro sienų su termoizoliacijos sluoksniu. Visi sprendimai veda energiškai efektyvaus būsto link, tik reikia rasti tinkamą kelią. Šiaudinis namas galėtų būti vienas jų. Pagrindinis energinio efektyvumo tikslas – būste žmogus turi jaustis patogiai. Jeigu šiaudinės konstrukcijos suteikia komfortą, vadinasi, einama teisinga kryptimi. Žinoma, nereikia pamiršti, kad tokio būsto eksploatacija neturėtų būti brangi, kitaip nebus patogu gyventi mokant didžiules sąskaitas už šildymą. apdailai, irgi yra nedegūs. Grynų šiaudų sieną nuo užsidegimo saugo ir supresavimas. Jei 100 kilogramų šiaudų suspausta į kubinį metrą tankio, nudega tik atplaišos, mat viduje oro kiekis yra per mažas, kad medžiaga įsidegtų.

Vienas aktualiausių klausimų – šiaudinių namų ilgaamžiškumas. Jis labiausiai priklauso ne nuo pasirinktų medžiagų, o nuo tinkamos statybos ir eksploatacijos. Kokybiškai pastatytų šiaudinių namų konstrukcija yra tvirta, todėl toks būstas gali stovėti tiek, kiek bet kokie kiti gyvenamieji pastatai.

29 Sienų konstrukcijos

drėgmė. Tarp supresuotų šiaudų yra mikrotarpų, kuriais juda garai. Iš netinkamų medžiagų įrengus kitus sienos sluoksnius, gali atsirasti didesnė garų kondensacija, o tai mažintų šiaudų sienų šiluminės varžos ypatybes. Be abejo, tai labai ilgas procesas – natūraliai sienoje nesusikaups tiek garų, kiek būtų, jeigu tiesiogiai būtų liejamas vanduo ant šiaudinės konstrukcijos. Šiaudai, kaip šilumos izoliacinė medžiaga, sulaiko karštį iš lauko, šie namai yra vėsūs vasarą ir šilti žiemą. Šiaudų, kaip izoliacinės medžiagos, šilumos postūmio koeficientas yra aukštas. Laikotarpis, per kurį siena įšyla, perkaista ir tik tada atiduoda šilumą į vidų, yra 12–14 valandų. Kadangi saulė į vieną tašką tiek laiko nešviečia, karštą vasaros dieną lauke gali būti 30 laipsnių, o viduje laikysis apie 20 laipsnių temperatūra.

Nerimą gali kelti klausimas dėl parazitų veisimosi šiaudų sienose. Tačiau statytojai dėl to nuramina. Šiaudai turi natūralaus antiseptiko, todėl nėra palanki terpė skruzdėlėms ar kitokiems vabzdžiams veistis. O įvairūs graužikai, pavyzdžiui, pelės, gyvena tose vietose, kuriose gali įsikurti. Šiaudai namo sienoje yra supresuoti labai dideliu tankiu (apie 100 kg/m3), todėl graužikai sienoje guolio neįsirengs. Tam, kad sumažintų spaudimą, jie turėtų atsikratyti maždaug trečdalio šiaudų kiekio, o tai nėra paprasta.

Nors šiaudai yra degi medžiaga, sienų konstrukcijos leidžia šią problemą sumažinti. Šiaudiniuose namuose sienos yra uždengiamos moliu, kuris nėra degus.

Fasadinė plaušo plokštė ar kalkių tinkas, naudojamas

SRAIGTINIAI POLIŲ PAMATAI: TINKAMI NET VANDENYJE

Pelkėtame ar kitame nestabiliame grunte pastatytas rąstinis ar iš blokelių, karkasinis ar modulinis namas, nuolatiniai ar laikinieji tilteliai ir kiti statiniai vandenyje arba sunkiai prieinamose vietose – visus šiuos objektus vienija vienas racionalus sprendimas – sraigtinių polių pamatai. Šiuolaikiška jų įrengimo technologija, bendrovės „Ksaks“ atstovų teigimu, leidžia ne tik padidinti pastato konstrukcijų patikimumą, stabilumą, bet ir paspartinti statybos darbus, sutaupyti. Įrengiant sraigtinių polių pamatus nereikia atlikti žemės kasimo darbų, naudoti sunkiosios technikos, todėl be tokių polių sunku išsiversti, kai norima statyti pastatą ant šlaito ar įkomponuoti jį tarp medžių, nepadarant žalos kraštovaizdžiui, nepažeidžiant viršutinio dirvos sluoksnio.

Prireikus statyti sklype, kur aukštas gruntinio vandens lygis, juostinių pamatų įrengimas gali kainuoti daugiau nei viso namo statyba. Sraigtinių polių pamatai tokiu atveju – tikrai tinkamesnis variantas. Šio tipo pamatai itin tinkami ir statant ant vandens – taip greitai ir patikimai įrengiami pirčių, pavėsinių, kavinių ar apžvalgos takų kur nors draustinyje pamatai. Šiuo metu sraigtiniai poliai populiariausi tarp mažaaukščių namų statytojų – tokiems sumontuoti net žiemą užtenka vienos dienos. Montuoti polius galima ir rankomis, ir naudojant specialią mažų matmenų techniką – bet kuriuo atveju šie pamatai tarnaus šimtą ir daugiau metų. Statytojai vertina ir tai, kad vos pabaigus nulinio ciklo darbus iš karto galima pradėti montuoti sienas bei perdangas.

Bandymais įrodyta, kad sraigtiniai polių pamatai apkrovoms atsparesni dėl dviejų priežasčių: pirma, jie įsukami, o ne įgręžiami, antra, dirvožemis tarp sriegių ne supurenamas, o sutankinamas. Įsriegti į žemę poliai sujungiami atsižvelgiant į statinio konstrukcijos tipą: po mediniais ir karkasiniais namais aptaisomi vainiku iš tašų, po blokiniais ar mūriniais – betonuojamos rostverko jungtys.

Poliai iš gamyklos tiekiami su antikorozine danga, todėl jų neveikia aplinkos drėgmė. Taip pat jie nesideformuoja net esant labai žemai temperatūrai.

Bendrovės „Ksaks“ specialistai neabejoja – jų užsakovai gali būti visiškai tikri, kad visi darbai, naudojant jų siūlomus kokybiškus sraigtinius polius, bus atlikti greitai ir laiku, o rezultatai nenuvils.

UAB KSAKS Tel.:+370 614 11 212, +370 656 19 196 El. p. info@xax-group.com http://lv.xax-group.com

Sien킬 konstrukcijos

30

Taupymo garantija su URSA mineraline vata

Kiek SUTAUPYSITE, priklauso nuo izoliacijos LAMBDA koeficiento ir STORIO

Rinkdamiesi žemesnio lambda koeficiento gaminius, mažinate izoliacijos storį ir šilumos nuostolius, atitikdami statybos reikalavimus.

Daugiau informacijos www.ursa-lt.com

PERDANGOS NETURI TAPTI TRIUKŠMO IR ŠILUMOS TILTU Šio tipo perdangoms įrengti nereikalingas kranas ar sudėtingos klojinių sistemos. Blokeliai nėra sunkūs, todėl perdangos konstrukcija montuojama rankomis.

Medinės perdangos. Jos dažniausiai montuojamos medinių arba medžio karkaso konstrukcijų namuose. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai statant mūrinį namą į statybvietę nebūna galimybės privažiuoti gelžbetonio plokštes gabenančiai technikai, o monolitinių perdangų lieti nenorima. Tuomet irgi pasirenkamos medinės perdangos. Montuojant tokias perdangas labai svarbu parinkti tinkamą atstumą tarp sijų, kad šios nebūtų pernelyg apkrautos, nesulinktų ir nelūžtų.

32

Perdangos

Betono grindys

Besistatantiesiems dviejų aukštų namus arba namus su rūsiu svarbus klausimas – kokią tinkamiausią išsirinkti perdangą ir kaip ją tinkamai izoliuoti, kad nesklistų triukšmas ir nesiskverbtų šaltis. Įvairūs tipai

Gelžbetonio plokščių perdangos. Toks perdangų įrengimo būdas mūriniuose namuose yra vienas paprasčiausių ir patogiausių. Perdangos iš gamyklose pagamintų gelžbetonio plokščių montuojamos labai sparčiai. Tačiau pasirenkant tokias perdangas reikia įvertinti, ar į statybvietę plokštes bus patogu atgabenti, ar bus galimybė privažiuoti kranui, be kurio perdangas iš plokščių vargu ar įmanoma sumontuoti.

Monolitinės gelžbetonio perdangos. Jos yra bene tvirčiausios, tačiau ir imliausios darbui. Patogu tai, kad liejant monolitines perdangas galima palikti norimos formos laiptines, nereikia papildomai montuoti atramų.

Tačiau monolitinių perdangų įrengimas užima nemažai laiko: reikia paruošti klojinius, pakloti armatūrą, išlieti betoną ir laukti, kol jis sutvirtės. Tad kiti darbai kurį laiką stoja. Be to, monolitinių perdangų montavimas reikalauja papildomų žinių, įgūdžių, ir šį darbą gali atlikti tik patyrę darbininkai.

Surenkamosios perdangos. Šios perdangos susideda iš lengvų gelžbetonio sijų su erdvine plieno santvara ir tuščiavidurių blokelių. Sumontuota konstrukcija užliejama betono sluoksniu. Perdangos, užpildytos tuščiaviduriais blokeliais, yra lengvesnės už tradicines.

Sumontavus perdangą įrengiamas grindų sluoksnis. Įprasta konstrukcija – betono grindys. Ant perdangos paklojus termoizoliacinį sluoksnį, hidroizoliacinę plėvelę ir armuojamąjį plieno tinklą, pilamas betono sluoksnis, kurio storis – ne mažiau kaip 6 centimetrai. Betonas išlyginamas elektrine glaistykle, ir tuomet laukiama, kada jis išdžius. Žinia, laikui bėgant pastatą veikia įvairios apkrovos, ir dažniausiai jos būna nukreiptos į grindis. Kad šios būtų tvirtos ir atsparios, daug priklauso nuo betono sudėties ir liejimo metodo. Dėl to šį darbą reikia patikėti patirties turintiems darbininkams.

Nors betono grindys yra bene populiariausios, jos turi ir kai kurių trūkumų. Pirmiausia – didelis svoris, palyginti su kitomis alternatyvomis. Antra – betonavimo procesas šlapias, ir reikia laiko, kol betono grindys visiškai išdžius. Patalpas reikia gerai vėdinti, kad pasišalintų susikaupusi drėgmė. Tad reikia gerai pasverti, kada grindis betonuoti. Jeigu lauke temperatūra nukrinta žemiau 5 laipsnių šilumos, langų atidaryti, kad pasišalintų drėgmė, nerekomenduojama.

Gipso masės grindys

Gipso masės grindis pavadinus alternatyva įprastoms betono grindims, kai kurie specialistai gali paprieštarauti – o gal atvirkščiai? Vardijant priežastis, kodėl vertėtų rinktis gipso grindis, tokių yra nemažai. Pirmiausia – jos greičiau kietėja, ir paviršiumi galima vaikščioti jau po 24 valandų. Pats paviršius susiformuoja ypač kietas, nors sluoksnis būna plonesnis, negu įrengiant cementines grindis. Cementines grindis, kad šios nesutrūkinėtų, būtina armuoti, o gipso grindų armuoti nereikia. Visa tai įvertinus, perdangos apkraunamos kur kas mažiau.

Liejamosios gipso masės grindys išsilygina savaime ir suformuoja ypač lygų paviršių, skiedinys pasiskirsto tolygiai. Tokias grindis galima įrengti be siūlių – tai didelis pranašumas įrengiant šildomąsias grindis. Pilama masė apgaubia šildomuosius vamzdžius arba kabelius, todėl grindys įšyla greičiau, o šildomųjų grindų sistemos veikia efektyviau. Ir, žinoma, gipsas yra viena ekologiškiausių statybinių medžiagų.

Tik reikia atkreipti dėmesį, kad patalpose, kuriose gali būti ypač drėgna ir ant grindų bus nuolat pilamas vanduo, patikimiau lieti cementines grindis. O jeigu vis tiek pasirenkama gipso masė, būtina pasirūpinti gera hidroizoliacija.

Vadinamosios sausosios grindys – vienos praktiškiausių ir patogiausių. Naudojant tokią technologiją naujos statybos arba renovuojamame būste galima greitai ir be didesnių nesklandumų sudėti aukštos kokybės, lygias grindis. Tokios bus patvarios, padidins patalpose komfortą, be to, dar ir leis sutaupyti jų aukščio.

Sausosios grindys klojamos gana greitai, nes darbo metu neatsiranda priverstinių prastovų – nereikia skirti laiko skiediniui džiūti. Nereikia galvoti ir apie vandens tiekimą. Galutinę dangą dažniausiai galima pradėti tiesti jau kitą dieną, kai sumontuojamos sausosios grindys.

Atliekant darbus į konstrukcijas nepatenka drėgmės, nes nėra šlapiųjų procesų. Kitaip nei liejamąsias, sausąsias grindis galima kloti patalpose, kurių oro temperatūra nėra aukštesnė nei 5 laipsniai šilumos – darbams oro temperatūra neturi įtakos.

Dėl palyginti nedidelio konstrukcijos svorio šią sistemą galima naudoti objektuose, kuriuose negalimos didelės perdangų apkrovos. Konstrukcija montuojama slankiųjų grindų principu. Tokios grindys užtikrina ypač gerą izoliaciją nuo smūgių sukeliamo triukšmo, nes yra atskiriamos nuo visų pastato konstrukcijų.

Perdangos pagrindui uždengti naudojama 0,2 milimetro storio polietileno plėvelė, o jei perdanga medinė – specialus garams laidus popierius. Perimetrinė juosta tvirtinama prie visų vertikalių konstrukcijų, su kuriomis ribojasi grindų konstrukcija. Išlyginamasis izoliacinis birus sluoksnis formuojamas iš specialaus sauso grindų barstalo. Galima naudoti ir keramzitą, kurio frakcija yra nuo 2 iki 4 milimetrų, o drėgmė – ne didesnė kaip 1 proc.

Kaip izoliacinis sluoksnis gali būti naudojamas putų polistirenas ar grindinė mineralinė vata.

Ant paruošto visiškai sulyginto barstalo iš pradžių išilgai greta viena kitos sandariai vienu sluoksniu klojamos specialios gipskartonio plokštės. Antrąjį plokščių sluoksnį rekomenduojama dėti skersai ant pirmo. Abu plokščių sluoksniai tarpusavyje suklijuojami klijais.

Šalčiui ir triukšmui pažaboti

Perdangos yra ta konstrukcija, kurios triukšmo izoliacija reikia pasirūpinti bene labiausiai. Kuo sunkesnė perdanga, tuo didesnė jos smūgio garso izoliacija. Medinės perdangos dėl naudojamos medžiagos ir konstrukcinių ypatybių ne itin palankios užtikrinti smūgio garso izoliaciją. Gelžbetonio, kompozitinės perdangos yra gerokai sunkesnės ir pranašesnės už medines smūgio garso izoliacijos aspektu.

Garso izoliacijos problemos dažniausiai sprendžiamos įrengiant grindų konstrukcijos sluoksnius. Būtent čia labai svarbu parinkti tinkamas izoliacines medžiagas ir teisingai panaudoti sprendimus, leidžiančius neutralizuoti garso sklidimą nuo perdangos per sienas.

Tam reikia nepamiršti naudoti tarpines.

Nors įrengiant grindų konstrukcijos sluoksnį klojama termoizoliacija, perdangoje su rūsiu jo gali neužtekti norint, kad nesiskverbtų šaltis. Ypač jeigu rūsys nešildomas.

Todėl rekomenduojama perdangas iš apačios izoliuoti specialiomis akmens vatos plokštėmis, kurios klijuojamos tiesiog prie perdangos. Plokštės ne tik skatina energinį efektyvumą, bet ir pagerina estetinį vaizdą, mat viršutinis jų sluoksnis jau gamykloje būna padengiamas dažais.

UAB „OMNISTATA“ Kolektyvo g. 175-2, Vilnius Tel. +370 5 241 5172 Mob. +370 686 20 888 El. p. info@omnistata.lt

www.omnistata.lt

MŪSŲ PAGRINDINĖS SPECIALIZACIJOS KRYPTYS

• Liejamosios grindų dangos • Betoninių grindų įrengimas • Monolitinių konstrukcijų įrengimas

33

Perdangos

Sausosios grindys

VINILINĖS GRINDŲ DANGOS – SĖKMINGA PAMAINA MEDIENOS GAMINIAMS Didžiulė sprendinių, įkvėptų gamtos ir šiuolaikinių dizaino tendencijų, pasiūla – naujausios koncerno „Tarkett“ pristatomos vinilinių grindų dangų kolekcijos pasižymi puikiomis eksploatacinėmis ypatybėmis, plačiomis naudojimo galimybėmis ir prabangiu dizainu. Produktai, gaminami plytelių ar lentų forma, puikiai tinka visuomeninės paskirties patalpoms, pavyzdžiui, parduotuvėms, viešbučiams, biurams, pramonės objektams, maitinimo įstaigoms, taip pat gyvenamosioms patalpoms.

Panašių privalumų turi ir naujos kolekcijos „iD Loose Lay“ gaminiai – laisvai klojamos vinilinės plytelės ir lentelės. Šiems produktams irgi nereikia nei klijų, nei karšto suvirinimo. Kaip ir TILT plyteles, šias lenteles galima pakeisti nepažeidžiant pagrindo ar juodgrindžių. Dėl to šis produktas rekomenduojamas įrengti ant pakeliamųjų grindų – patalpose, kuriose nuolat reikia prieiti prie laidų ir vamzdžių.

Koncerno vadovai pabrėžia – „Tarkett“ yra ekologiškai atsakingos gamybos ir tvarios gaminių plėtros lyderis – vadovaudamasis šiais principais savo gaminius jis kuria jau kelis dešimtmečius.

Veiklos rezultatai čia nuolat stebimi analizuojant penkis rodiklius: vandens ir energijos naudojimą, atliekų, perdirbimo ir emisijų apimtis. Rezultatai skelbiami viešai ir leidžia vartotojams pamatyti kiekvienam šiandien svarbią gamintojo nuostatą – siekį mažinti išteklių naudojimą.

Gamybos metu stengiamasi naudoti kuo daugiau atsinaujinančių ir natūralių medžiagų.„Tarkett“ vinilinių grindų dangų gamyboje naudojami plastifikatoriai be ftalatų.

Platus asortimentas suteikia koncernui galimybę siūlyti apgalvotą pasirinkimą – individualizuotus sprendinius biudžeto, gaminių funkcionalumo ir tvarumo aspektais. Užsakovai gali rinktis skirtingam dėvėjimo intensyvumui tinkamą, įvairaus atsparumo dangą. Jų poreikiams – dešimtys ir šimtai dangų atspalvių, piešinių – tai produktai, leidžiantys atskleisti individualų skonį ir kūrybiškumą, kurti unikalius interjerus, pabrėžiančius vartotojo simpatiją klasikiniam ar itin moderniam stiliui.

Viena naujausių „Tarkett“ pristatomų kolekcijų – modulinei kategorijai priklausanti „iD Inspiration 55/70“. Ji siūlo sunkiai įsivaizduojamą pasirinkimo spektrą – net 75 tūkst. skirtingų derinių, galimybę kurti įvairias dangos paviršiaus struktūras, erdves, apšvietimą ir išgauti kitus efektus. Kaip ir kiti vinilinių grindų dangų gaminiai, šios kolekcijos produktai yra ilgalaikiai, atsparūs, lengvai prižiūrimi ir ekonomiški.

Komercinėms patalpoms idealus sprendinys – kolekcija „iD Inspiration Click“. „Click“ sujungimo sistema leidžia optimizuoti grindų dangos įrengimo trukmę – palyginti su klijuojamomis prie pagrindo dangomis, įrengimo laikas yra 20 proc. trumpesnis. Visi 22 „iD Inspiration Click“ dizaino tipai turi idealiai atitinkančių spalvų PVC grindjuostes ir garso izoliaciją didinantį, tiesiog ant grindų įrengiamą paklotą „Tarkomfort Premium“.

Naujausių komercinės paskirties kolekcijų sąraše – pirmosios „Tarkett“ gaminamos sujungiamosios plytelės TILT. Tai produktas, sukurtas komercinei arba pramoninei paskirčiai ir naujos statybos, ir renovuojamuose projektuose, tinkamas didelio ir mažo ploto patalpoms. Kadangi plytelių nereikia klijuoti prie pagrindo, sutaupoma ne tik klijų, bet ir lengvo bei greito įrengimo sąskaita.

Galimybė eksploatuoti grindis vos baigus darbą padeda išvengti veiklos nuostolių.

www.tarkett.lt

ŠILTINIMAS – SVARBIAUSIAS ENERGINIAM EFEKTYVUMUI PASIEKTI Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie energinį pastatų efektyvumą, šilumos nuostolių mažinimą, apie seno būsto modernizavimo ir energiškai efektyvių naujų namų statybos sprendimus. Kad pasiektume norimą rezultatą ir gyventume šiltuose, jaukiuose namuose, reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą būsto šiltinimą.

Būtina laikytis taisyklių

Norėdami ne tik gyventi jaukiuose, šiltuose namuose, bet ir nemažai sutaupyti, pirmiausia, ką kiekvienas turime padaryti, tai užduoti sau klausimą – ar mano namai pasižymi pakankamomis izoliacinėmis ypatybėmis?

Taigi tam, kad mūsų pinigai neišeitų lauk pro prastai apšiltinto namo plyšius, privalome tinkamai įvertinti energinį pastato naudingumą ir skirti tam dalį savo investicijų – jos greitai ir akivaizdžiai atsipirks.

Optimizuoti naudojamos šilumos energijos efektyvumą – pagrindinis fasadų šiltinimo sistemos uždavinys. Be abejo, geriausia ir efektyviausia apie namo šiltinimą pagalvoti dar prieš jį statant, tačiau net ir tuomet, kai apie tai nesusimąstome iš anksto arba apsigyvename jau pastatytame bute ar name, išeitis yra. Šiluma iš namo gali išeiti ne tik pro kiauras sienas, bet ir stogą ar nesandarius langus, todėl prieš imantis šiltinimo darbų reikia rasti tikslią problemos vietą. Sužinoti, pro kur iš jūsų namo dingsta šiluma, galima pasitelkus termovizorių, tačiau tokiu prietaisu atlikti pastato energinio naudingumo sertifikavimą turi teisę tik ekspertas, kuris turi galiojantį pastatų energinio naudingumo sertifikavimo kvalifikacijos atestatą.

Visi fasadų šiltinimo darbai turi būti atliekami griežtai pagal taisykles. Darbai prasideda nuo tinkamo ir profesionalaus šilumos laidumo koeficiento apskaičiavimo ir sienų būklės įvertinimo. Ir tik tuomet jau galima parinkti tokį šiltinimo būdą, kuris kuo labiau minimizuos šilumos nuostolius ir užtikrins, kad atitvarų medžiagos bei visi konstrukciniai elementai atlaikytų oro sąlygų

pokyčius ir tarnautų ilgą laikotarpį. Taigi būtent griežti reikalavimai ir profesionalus darbas užtikrina investicijų į šiltinimą atsiperkamumą.

Termoizoliavimo būdai

Energinis efektyvumas

38

Kiekvienas statytojas turi žinoti, kad: • šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus; • šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumiamos viena kitos atžvilgiu; • įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles; • plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti); • kai šilumos izoliacijos sluoksnis vėdinamosiose sienose įrengiamas iš universalių plokščių, būtina įrengti apsaugą nuo vėjo.

Trisluoksnio mūro sienos šiltinimas. Dažnas sprendimas naujai statomiems mažaaukščiams pastatams šiltinti yra šilumos izoliacijos įrengimas mūro sienos viduje. Laikomoji sienos dalis gali būti mūrijama iš įvairių plytų ar blokelių. Šilumos izoliacijos storis priklauso ir nuo mūrinės dalies šiluminės varžos, tačiau dažniausiai yra ne mažesnis kaip 15 centimetrų. Šilumos izoliacija gali būti įrengiama vienu sluoksniu, jei yra naudojama speciali trisluoksnio mūro sienoms šiltinti skirta plokštė, kuriai nereikalinga papildoma apsauga nuo vėjo. Šis būdas tinka, kai iš karto mūrijami vidinis ir išorinis mūro sluoksniai, tačiau jis gali būti pasitelkiamas ir tais atvejais, kai apdailos mūro sluoksnis įrengiamas vėliau. Šilumos izoliacija gali būti įrengiama iš dviejų skirtingų universalių apsaugos nuo vėjo plokščių. Šį būdą rekomenduojama taikyti tik tada, kai iš pradžių mūrijamas vidinis sluoksnis, tada siena šiltinama, po to įrengiamas apdailos mūras. Labai svarbu nepamiršti įrengti vėdinamą 30–40 milimetrų pločio oro tarpą ir užtikrinti oro judėjimą jame, t. y. sienos

apačioje reikia įrengti angas orui patekti, o viršuje – angas jam išeiti.

Mūro arba gelžbetonio sieną šiltinant iš išorės, reikėtų atskirti du pagrindinius sienų tipus: vėdinamąsias ir nevėdinamąsias sienas. Abu sprendimai naudojami ir renovuojant senus pastatus, ir statant naujus.

Vėdinamosios sienos. Vėdinamajai sienai šiltinti naudojamos specialios tokioms sienoms šiltinti skirtos plokštės, kurios prie sienos tvirtinamos tvirtinimo elementais, o fasado apdailos plokštės tvirtinamos prie karkaso. Klojamas vienas mineralinės vatos plokštės sluoksnis – papildoma apsauga nuo vėjo nereikalinga.

Kitas vėdinamosios sienos įrengimo variantas – mineralinės vatos universalios šilumos izoliacijos plokštės montuojamos metaliniame karkase, o ant viršaus įrengiama apsauga nuo vėjo iš specialių mineralinės vatos plokščių, kurios tvirtinamos ant karkaso. Taip sumažinami šilumos nuostoliai, patiriami pro metalines jungtis. Individualiesiems mūriniams namams šiltinti naudojamas panašus sprendimas. Skirtumas yra tik tai, kad šiuo atveju naudojamas ne metalinis, bet medinis karkasas.

Nevėdinamosios sienos. Ypač populiarus sienų šiltinimo būdas yra tinkuojamųjų fasadų įrengimas. Šis metodas plačiai naudojamas ir šiltinant naujus, ir renovuojant senus pastatus. Šiuo atveju šilumos izoliacija klijuojama prie sienos ir tvirtinama mechaniškai, įrengiamas armavimo ir apdailos sluoksnis iš tinko. Labai svarbu pasirinkti tinkamą sistemą. Šios sistemos ženklinamos CE ženklu, ir parduodamas visos sistemos kompleksas.

Lietuvoje ypač trūksta kompleksinio požiūrio: dėl neišmanymo ar taupumo dažnai perkame vienos sistemos klijus, kitos – tinklelius ir armavimo sluoksnį, o trečios – apdailos sluoksnį. Vis dėlto visi sistemos komponentai turi būti kruopščiai derinami tarpusavyje. Į vieną šiltinimo sistemą sudėję įvairių sistemų elementus, veikiau patirsime nuostolių, negu sutaupysime.

Laminuota skarda su RENOLIT medžio imitacijos plėvele vizualiai mažai skiriasi nuo medienos, be to, yra ilgaamžė.

Laminuota skarda apsaugota nuo UV spindulių. Laminavimo technologija prižiūrima ir tiriama laboratorijose Vokietijoje. Todėl gamintojas garantuoja aukščiausią siūlomų gaminių kokybę. Mūsų rekomenduojamas produktas yra pagamintas naujausia gamybos linija, naudojant aukščiausios kokybės vokiškus produktus.

UAB „Naujinta“ Butrimonių g. 7-132, LT-50218 Kaunas Įmonės kodas 133885289 PVM kodas LT338852811 Komercijos skyrius Mob. +370 630 08 820, +370 611 66 006 El. paštas info@naujinta.lt www.naujinta.lt

LAMINUOTA SKARDA, SKIRTA GAMINTI: • Vidaus durims • Lauko durims • Garažo vartams • Palangėms • Fasadams • Tvoroms • Apdailos elementams • Kitiems gaminiams

ENERGINIO EFEKTYVUMO LINK – SU EKOVATA pakeisti amonio sulfatu, galinčiu turėti lengvą amonio kvapą.

Todėl patartina rinktis Lietuvoje pagamintą produkciją.

Teisingai eksploatuojant pastatą, ekovata nepraranda termoizoliacinių ypatybių visą statinio tarnavimo laiką.

Reikia rinktis patyrusius specialistus

Termoizoliuoti pastatus ekovata galima keletu būdų. Šiltinant sausuoju būdu pastato perdangas ir grindis medžiagą galima supilti tiesiog rankomis arba naudoti specialią ekovatos pūtimo įrangą. Ekovata lengva ir biri, todėl šiuo būdu patogu apšiltinti oro tarpus sienose, grindyse, pastogėse, taip pat sunkiai prieinamas konstrukcijų tuštumas. Naudo-

Vis aukščiau keliama pastatų energinio naudingumo kartelė namų statytojus skatina atsakingiau rinktis statybos būdus ir termoizoliacines medžiagas. Labai svarbu, kad šiltinimo medžiaga ne tik pasižymėtų geromis termoizoliacinėmis ypatybėmis, bet ir padėtų užtikrinti sandarumą, būtų ekologiška. Visa tai vertinant derėtų atkreipti dėmesį į ekovatą.

Reklama

39

Užpildo sunkiai prieinamas vietas

Termoizoliacinė medžiaga ekovata – biri celiuliozės plaušo medžiaga, impregnuota bekvapiais, nelakiais boro junginiais, kurie apsaugo ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo, pelėsių ir sudaro nepalankias sąlygas veistis vabzdžiams ar graužikams. Lietuvoje ekovatą gamina ir ja naudodamasi šiltinimo darbus atlieka bendrovė „Ekorema“.

Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad ši medžiaga ne tik tinkamai sulaiko šilumą, bet ir turi gerus akustinius ypatumus bei aukštą garso izoliavimo koeficientą, o tai leidžia ekovatą naudoti įrengiant tokias patalpas kaip garso įrašų studijos.

Biri smulkiapluoštė ekovata, pučiama pasitelkiant specialią pūtimo įrangą, puikiai užpildo net mažiausias konstrukcijų ertmes ir sunkiai pasiekiamas vietas, o tai dažnai neįmanoma naudojant kai kurias kitas termoizoliacines medžiagas. Sandarus šiltinimas aktualus visoms pastato konstrukcijoms, ypač rąstinėms, nelygioms sienoms ar oro tarpams. Kvalifikuoti UAB „Ekorema“ specialistai, naudodami ekovatai skirtą specialią pūtimo įrangą, gali garantuoti kokybišką šios medžiagos įrengimą įvairiose pastato konstrukcijose.

Ekovata – vertinantiesiems ekologiškumą

Termoizoliacinė celiuliozės plaušo medžiaga ekovata pasižymi medžio plaušo ypatybėmis. Ji ypač tinka mediniams, rąstiniams pastatams šiltinti.

Ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei. Dėl sudėtyje esančių boro junginių ji ne tik pati sunkiai dega, bet ir apsunkina ugnies prasiskverbimą prie pastato konstrukcijų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje siūloma ir kitose šalyse pagamintos ekovatos, kurios sudėtyje boro junginiai

jant ekovatos pūtimo įrenginius, medžiaga supresuojama iki reikiamo tankio, todėl net po daugelio metų nenusėda.

Drėgnasis šiltinimo būdas patogiausias, kai pastato konstrukcijose nėra uždarų ertmių, pavyzdžiui, norint apšiltinti sienas iš išorės arba iš vidaus. Sudrėkintai ekovatai, atlikus šiltinimo darbus, reikia leisti išdžiūti. Paprastai šis procesas užtrunka keletą dienų. Galima pasirinkti užpučiamos ekovatos sluoksnio storį nuo 5 iki 50 centimetrų. Šiltinti sienas ekovata Lietuvoje pradėta daugiau kaip prieš dvidešimt metų. Tačiau nereikia pamiršti, kad siekiant gero rezultato darbus patikėti bet kam nederėtų. „Per du dešimtmečius įgavome tikrai daug patirties, išmokome tinkamai panaudoti medžiagą įvairios paskirties objektuose, įgudome pateikti sprendimų įvairiausioms situacijoms. Įgyta patirtis leidžia vertinti ir kitų atliktus darbus. Reikia pastebėti, kad ne visi jie padaromi tinkamai, naudojant reikiamą įrangą, laikantis technologinių reikalavimų. Todėl derėtų atkreipti dėmesį, kad rinkdamiesi įmonę klientai įvertintų jos patirtį, veiklos ilgaamžiškumą, atliktus darbus“, – patarė bendrovės „Ekorema“ vadovas Egidijus Kryževičius.

NAMŲ ŠILTINIMO SĖKMĖ – PATIKRINTI SPRENDIMAI Statybų srities specialistai sako, kad daugiabučių atnaujinimo ar naujų namų šiltinimo sėkmė priklauso nuo medžiagų pasirinkimo ir darbų kokybės. Didesnį dėmesį patariama skirti projektuotojų darbui, o renkantis šiltinamąsias medžiagas – pasikliauti ne susiformavusiais mitais, bet ekspertų patarimais, taip sutaupant ir laiko, ir lėšų.

Reklama

40

Daugiau dėmesio projektavimui

Bendrovės „Renovacijos konsultacijos“ direktorius Renatas Zinkevičius teigė pastebintis besikeičiantį gyventojų požiūrį į atnaujinamą būstą – vis dažniau pirmenybė teikiama medžiagų ir atliekamų darbų kokybei, taigi įsiklausoma į kvalifikuotų specialistų patarimus ir rekomendacijas.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos prezidentas Kęstutis Kurlys sakė, kad daugiabučių modernizavimo procese būtina naudoti Lietuvoje įteisintas ir sertifikuotas medžiagas, laikytis gamintojų parengtų rekomendacijų bei taisyklių.

K. Kurlio teigimu, Lietuvoje daugiabučių namų fasadams šiltinti ir apdailai pasirenkamos vėdinamosios arba tinkuojamosios fasadų šiltinimo sistemos. Polistireninis putplastis dėl gerų mechaninių ir termoizoliacinių ypatybių ilgą laiką naudotas įrengiant būtent tinkuojamąją fasadų šiltinimo sistemą. Pastaruoju metu polistireninis putplastis, atlikus reikiamus bandymus ir laikantis gamintojų rekomendacijų, pradėtas naudoti ir ventiliuojamajai fasadų šiltinimo sistemai.

Taip patiriamos kur kas mažesnės laiko sąnaudos, nes išvengiama vadinamųjų šlapiųjų procesų, todėl nereikia laukti, kol išdžius šiltinimo medžiagos klijai ir armuojamasis sluoksnis.

Bendrovės „A-Z Projektai“ direktorė architektė Jolita Sarpaliūtė sakė, kad polistireninio putplasčio naudojimas neriboja techninių sprendinių įvairovės: „Ši medžiaga sėkmingai naudojama ir įrengiant tinkuojamųjų fasadų šiltinimo sistemas, ir projektuojant individualius gyvenamuosius namus.

Polistireninį putplastį galima puikiai pritaikyti ir dekoruojant įmantriausius fasadus, pavyzdžiui, gaminant sudė-

tingų formų karnizus, fasadų dekoro elementus.“ Pagrindiniai termoizoliacinių medžiagų reikalavimai, pabrėžia specialistai – ilgaamžiškumas, per visą pastato eksploatavimo laiką nesikeičiančios termoizoliacinės ir mechaninės ypatybės, saugumas ir ekologiškumas, atsparumas drėgmei, pakankamas mechaninis stipris veikiant apkrovai.

Skirtingoms pastato zonoms apšiltinti naudojamos atitinkamos polistireninio putplasčio rūšys. Pavyzdžiui, polistireninis putplastis EPS 70 tinkamas išorinėms sienoms šiltinti, EPS 80 – stogams, EPS 100 – pamatams ir

cokoliui. Beje, kai kurie specialistai cokolinei daliai šiltinti dėl mažo vandens įgeriamumo rekomenduoja naudoti tik polistireninį putplastį.

Be geros kainos – ir kiti privalumai

Vienas sėkmingos modernizacijos pavyzdžių – daugiabutis namas Druskininkuose, M. K. Čiurlionio g. 66.

Pagrindinis motyvas naudoti polistireninį putplastį yra mažesnė jo kaina. „Tačiau ne visuomet įvertinami kiti jo privalumai: polistireninis putplastis – ilgaamžė, sandari medžiaga, kurios neprapučia vėjas, o jos techninės charakteristikos išlieka nepakitusios visą eksploatavimo laikotarpį“, – komentavo dr. R. Volvačiovas.

Didėjantis polistireninio putplasčio populiarumas Lietuvoje neturėtų stebinti. 2013 metais Europos išorinių šilumos izoliavimo sistemų asociacija paskelbė suskaičiavusi, kad fasadams šiltinti daugiausia naudojamas polistireninis putplastis – 82–83 proc. visoje Europoje ir maždaug 84 proc.

Centrinėje Europoje. Mineralinė vata Europoje yra antra pagal populiarumą izoliacinė medžiaga – 11–12 proc.

ma, kad netinkamas patalpų eksploatavimas ir yra pagrindinė pelėsio atsiradimo priežastis“, – sakė architektė.

R. Volvačiovas prisipažino girdėjęs kalbų, kad polistireninis putplastis yra labai degi medžiaga. Statybose, pašnekovo teigimu, naudojama daug degių medžiagų, tačiau svarbu, kad gaisrinės saugos reikalavimus atitiktų visa sistema. Polistireninis putplastis uždengiamas armavimo mišiniu, tinku ar fasadinėmis plytelėmis. Tokia sistema visiškai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.

Inžinierius Vytautas Rimkus, pastaruoju metu užsiimantis tik technine modernizuojamų namų priežiūra, sakė, kad polistireninis putplastis dabar saugiai naudojamas net devynaukščiams ar dvylikaaukščiams namams šiltinti, nes tai leidžia naujausios statybos normos.

Mitus sklaido realūs darbai

Statybose užsitarnavo gerą vardą

Pastaruoju metu daugiausia diskusijų sulaukia pelėsio atsiradimas modernizuotuose daugiabučiuose. Specialistai sutaria: pelėsio atsiradimo priežastis – ne šiltinamoji medžiaga, bet vėdinimo stoka.

K. Kurlys praktikoje susiduria su atvejais, kai apšiltinus pastatus vidinėje išorinių atitvarų dalyje atsiranda pelėsis. Tačiau, specialisto teigimu, polistireninis putplastis yra atsparus pelėsinių grybų ir kitų bakterijų poveikiui. Polistireninį putplastį sudaro oras (98 proc.) ir stirenas (2 proc.). Oro poros yra uždaros, todėl polistireninio putplasčio neperpučia vėjas, į poras neprasiskverbia teršalų ir drėgmės, įmirkis dėl aplinkos drėgmės yra minimalus, todėl šiltinamoji medžiaga negali būti pelėsio priežastis.

Architektė J. Sarpaliūtė pritaria, kad atnaujintų daugiabučių gyventojai pamiršta patalpų vėdinimą ar tam neskiria tinkamo dėmesio. „Dažnai nesusimąsto-

Jau 15-os modernizuotų gyvenamųjų namų techninę priežiūrą Klaipėdoje atlikęs V. Rimkus atkreipė dėmesį, kad polistireniniu putplasčiu šiltinant pastatus pasiekiami geresni sandarumo rezultatai, yra patogiau dirbti. Užklijuotas polistireninio putplasčio plokštes galima lyginti, šlifuoti statybine trintuve ar šlifavimo popieriumi, o tokie darbai neįmanomi kreivus sovietmečiu statytų daugiabučių fasadus apklijavus mineralinės vatos plokštėmis.

Pradedant šiltinimo darbus V. Rimkus darbininkus neretai pats papildomai moko, kaip tinkamai įrengti fasadų šiltinimo sistemas. Bene pagrindinė statybininkų klaida – netinkamai paklotas šiltinimo sistemos tvirtumą lemiantis armavimo sluoksnis. Jei jis būna pernelyg plonas, gali sutrūkinėti, vanduo gali imti skverbtis į naujai įrengtą sluoksnį vis didindamas plyšius, ir po kelerių metų viską teks perdaryti.

41

Reklama

Nekilnojamojo turto plėtros ir statybų bendrovės „Eika“ statybos projektų vadovas dr. Robertas Volvačiovas pabrėžė, kad polistireninis putplastis statybų aikštelėse – vis dažnesnis, mat šios termoizoliacinės medžiagos techninės charakteristikos labai panašios į mineralinės vatos, o pilkojo polistireninio putplasčio neoporo yra net 10–15 proc. geresnės.

PASTATO SANDARUMAS – GYVYBIŠKAI SVARBUS tus, o pastatuose su priverstine ventiliacija turi būti užtikrintas 1,5 karto per valandą rezultatas. Energiškai efektyviuose namuose šis reikalavimas dar griežtesnis – per valandą oro tūris gali pasišalinti 0,6 karto.

Atlikti patalpų sandarumo tyrimus geriausia tuomet, kai dar neįrengta vidaus apdaila. Medinių konstrukcijų namuose tai patartina daryti įrengus oro ir garų barjero plėvelę, išvedžiojus visas komunikacijas, bet dar nesumontavus galutinio vidaus apdailos sluoksnio. Tada yra patogiausia pastebėti ir užsandarinti esamus plyšius, kitas ertmes.

Atlikti sandarumo tyrimus nėra brangu. Investicijos atsiperka su kaupu: pirmiausia ištaisomos statybų klaidos, antra – nereikia nuolat kūrenti katilo ir mokėti daugiau už kurą, galiausiai – išvengiama nepageidaujamų vidaus skersvėjų, užtikrinama pastovi paviršių temperatūra, o tai garantuoja puikų šiluminį patalpų komfortą.

Užtikrinamas komfortas

Energinis efektyvumas

42

Statant šiuolaikinius energiškai efektyvius būstus atsiranda gana nauja procedūra, tai – kruopštus namo sandarinimas.

Susiję daug veiksnių

Labai dažnai vienokios sandarinimo medžiagos ir sandarinimo sprendimai taikomi įrengiant stogą, kiti – montuojant langus ir duris, dar kiti – įrengiant vamzdynų ar ortakių sistemas.

Tik sandariame name galima užtikrinti patikimą šilumos izoliaciją, efektyvų priverstinį oro pasikeitimą, komfortišką ir sveiką mikroklimatą patalpose. Todėl statydami energiškai efektyvius namus užsakovai kelia didesnio sandarumo reikalavimus. Šildymo sezono metu pro nesandarumus į išorę besiskverbiantis šiltas oras kondensuojasi, pradeda kauptis drėgmė. Sudrėkusioje konstrukcijoje sumažėja šilumos izoliacijos efektyvumas, gali pradėti formuotis pelėsis. Apie sveiką gyvenamąją aplinką tuomet kalbėti nebeverta. Atitvarų nesandarumas kenkia ir pačioms pastato konstrukcijoms. Drėgmė jas gadina ir turi įtakos statinio ilgaamžiškumui.

Nustatyta, kad dažniausiai nesandarumų aptinkama nekokybiškuose languose ir duryse, plyšiuose palei angokraščius. Kiaurymių paliekama ir sienų bei stogo jungtyse, klojant elektros komunikacijas bei kitų inžinerinių tinklų įvadus. Pastato sienos irgi būna laidžios orui, netinkamai užsandarintos ir izoliuotos.

Patikrinti galima bandymu

Geriausias būdas nustatyti, ar pastatas sandarus – atlikti slėgio skirtumo bandymą, kitaip dar vadinamą pučiančių durų bandymu. Šio tyrimo metu pastate laikinai užsandarinamos ventiliacijos kanalų nišos, uždaromi langai, patalpos durų angoje sumontuojama speciali konstrukcija su ventiliatoriumi – jis dirbtinai sukuria 50 paskalių slėgį tarp pastato vidaus ir išorės. Šis tyrimas parodo, kiek kartų per valandą pastato oro tūrio pasišalina pro nesandarumus.

Statiniuose be priverstinės ventiliacijos per valandą esant 50 paskalių skirtumui pastato oro tūris gali pasišalinti 3 kar-

Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, nuo 2020 metų visi naujai statomi pastatai turės būti beveik nulinės energijos sąnaudų. Tam, kad tai būtų galima pasiekti, vienas svarbiausių kriterijų – pastato ir jo atitvarinių konstrukcijų sandarumas. Šią ypatybę vertėtų numatyti pradiniame projektavimo etape. Reikia įvertinti, kuris paviršius bus sandarus apvalkalas, kokios medžiagos formuos sandarų paviršių. Būtina kruopščiai nubraižyti, kaip turi būti įrengti sandarumo požiūriu problemiškiausi mazgai, ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas vientisas sluoksnis. Derėtų išspręsti ir mazgų montavimą skirtingų plokštumų sandūrose. Rekomenduojama vengti vadinamųjų šilumos tiltų – šiltinimo sluoksnis turi juosti visą pastatą nenutrūkstamai.

Tam, kad patalpos sandarumas nenukentėtų dėl kištukinių lizdų ar kitų elektros įrangos dalių, rekomenduojama vidinėje stogo ar sienos konstrukcijos pusėje sumontuoti izoliacinę garų bei oro plėvelę ir už jos, prie pat vidaus apdailos, įrengti šilumos izoliacijos sluoksnį elektros įrangai montuoti. Įrengiant šiluminį ir izoliacinį garų bei oro sluoksnį reikia naudoti tam skirtas sistemas. Pagrindinė sudedamoji tokių sistemų dalis yra speciali garų ir oro barjero plėvelė. Įprastinė garų izoliacija (pavyzdžiui, polietileno plėvelė) ištisus metus turi pastovią vandens garų varžą. Dėl to konstrukcijų džiūvimo procesas šiltuoju metų laiku sulėtėja. Speciali garų ir oro barjero plėvelė veikia kaip garų izoliacija, kurios vandens garų laidumas kinta priklausomai nuo santykinės aplinkos drėgmės. Šildymo sezono metu santykinis oro drėgnis patalposeĮrengiant atitvarines pastato konstrukcijas svarbu užtikrinti vientisą orui nelaidų vidinį apvalkalą. Todėl visos siūlės plėvelės sujungimo vietose, ties kampais, plėvelės ir vamzdynų sandūros turi būti kruopščiai užsandarintos.

Tam naudojami kiti sandarinimo sistemos komponentai: sandarumą užtikrinančios lipniosios juostos, plėvelės pastatų konstrukcijų sujungimams suklijuoti, stiklo vatos juostos, skirtos ertmėms aplink langus sandarinti, elastinga lipni sandarinimo mastika ir netgi iš plėvelės pagaminti ruošiniai ventiliacijos kanalams, medinių konstrukcijų išsikišimams, kaminams, kolonoms ar langų angokraščių kampams sandarinti.

Naudojant šiuos komponentus suformuojamas tinkamas izoliacinis apvalkalas iš vidaus, konstrukcijos saugomos nuo galimo drėgmės, pelėsio poveikio, užtikrinamas pastato ilgaamžiškumas ir gyvenimo komfortas.

ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATAS – NE VIEN FORMALUMAS

Energinis efektyvumas

44

Prieš daugiau kaip aštuonerius metus įsigaliojusi energinio naudingumo sertifikavimo prievolė paveikė ir statytojus, ir būstų ar pastatų savininkus. Nors ekspertai pripažįsta, kad dėl šio reikalavimo tikslingumo ir procedūrų klausimų iškyla vis mažiau, dažnai neatsižvelgiama į aspektus, kurie ne tik užtikrintų sklandesnį sertifikavimą, bet ir leistų pasiekti geresnius energinio naudingumo rodiklius.

Reikalavimai griežtėja

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas užbaigus naujų pastatų statybą, juos rekonstravus, atnaujinus ar po kapitalinio remonto, parduodant, išnuomojant, taip pat didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (o nuo liepos 9 dienos – didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus ploto visuomeninės paskirties objektams.

Vienu tokio sertifikavimo privalumų įvardijama tiesioginė nauda vartotojams – jie galės įvertinti įsigyjamo nekilnojamojo turto galimybes, tačiau siekiama ir globalesnių tikslų – iki 2020 metų 20 proc. padidinti energinį pastatų efektyvumą ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką. Šiuo metu energinis pastatų naudingumas išreiškiamas devynių klasių (nuo A++ iki G) sistema. Jei statybų leidimas išduotas po 2006 metų sausio 4 dienos, toks pastatas turi pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę, ne žemesnė kaip B klasė privaloma statiniams, kuriems statyti leidimas išduotas po 2014 metų sausio 1 dienos, o po 2016-ųjų naujai statomiems objektams įsigalios ne žemesnės kaip A klasės reikalavimas.

Verta rinkti dokumentus

Akustinių tyrimų centro specialistė Rasa Rupšytė pripažino, kad retas šiuo metu sertifikuojamas naujas namas nepasiekia B energinio naudingumo klasės.

Tai rodo didėjantį žmonių sąmoningumą ir supratimą, kad svarbu ne šiaip formalus pasiekimas, o galimybė

sunaudoti kuo mažiau energijos, atitinkamai – ir kuo daugiau sutaupyti.

Orientuojantis į A energinio naudingumo klasę labai svarbu jau projektuojant pastatą įvertinti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientų vertes. „Šiuo metu tai daro retas. Nors vėliau, jau baigus statybos darbus ir energinio naudingumo sertifikavimo metu skaičiuojant šilumos tiltelių reikšmes, parametrai daugeliu atvejų atitinka reikalavimus, tačiau jei būtų kokių nors neatitikimų, juos pakoreguoti būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga“, – įspėjo R. Rupšytė.

Sertifikuojant A energinio naudingumo klasės pastatą taip pat reikia išmatuoti jo sandarumą, o tai nebūtina B klasei.

Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertės R. Rupšytės teigimu, kalbant apie B klasę, kartais nebeužtenka tik norminių parametrų. „Reikia ir atitinkamų dokumentų, pavyzdžiui, statybinių medžiagų, langų atitikties deklaracijų, kurios leistų ekspertui tiksliai įvertinti išorinių atitvarų varžą, šiluminį laidumą ir pan. Ne kartą yra pasitaikę, kad gauti atitikties deklaracijas nebeįmanoma, nes įmonė bankrutavo ar nutraukė veiklą, todėl labai svarbu tuo pasirūpinti iš karto“, – patarė specialistė.

Leis išvengti rimtų klaidų

R. Rupšytės pastebėjimu, į energinio naudingumo sertifikavimo ekspertus pastaruoju metu vis dažniau kreipiamasi jau projektavimo stadijoje, ir tai, be abejo, yra sveikintina praktika. Ji leidžia išvengti šiurkštesnių klaidų ir panaudoti veiksmingas priemones, kurios parametrus pakreiptų taip, kaip pageidauja statytojas.

Planuojantiesiems statybas vertėtų atkreipti dėmesį ir į detalų projekto parengimą, nes tai gerokai palengvina ir statybų, ir energinio sertifikavimo procesą. „Neretai brėžiniai – primityvūs, standartiniai, nėra numatyta konstruktyvinių mazgų, pjūvių. Tenka pastebėti, kad dažnai vienbučiai pastatai neatitinka projekto, o to, galima sakyti, nepasitaiko kalbant apie daugiabučius namus“, – pripažino ekspertė.

FASADŲ APDAILOS PASIRINKIMO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Fasadų apdaila

46

Lietuvoje dažniausiai pasitaikanti namų fasadų apdaila – dekoratyvinis tinkas, ventiliuojamieji fasadai ir trisluoksnis mūras apdailai naudojant dekoratyvines plytas. Vienos medžiagos yra brangesnės, kitos – atsparesnės atmosferos poveikiui, smūgiams, trečias – lengviau prižiūrėti. Pateikiame keletą detalių, kurios gali būti svarbios renkantis tinkuojamuosius ar ventiliuojamuosius fasadus.

Pigesni, bet su pretenzija

Vertinant tinkuojamuosius fasadus, pirmiausia pažymima, kad tokia apdaila yra pigesnė, ją paprasta naudoti ir su mineraline vata, ir su polistireniniu putplasčiu.

Pagrindinis tokios apdailos trūkumas – darbas priklauso nuo oro sąlygų. Tinkuoti fasadus dekoratyviniu tinku negalima ne tik tuomet, kai temperatūra minusinė, bet ir tada, kai termometro stulpelis pakyla aukščiau 25 laipsnių šilumos. Saulė nutinkuotą fasadą gali neigiamai paveikti ir esant tinkamoms sąlygoms, ypač jeigu namo šeimininkai pasirinko tamsesnę spalvą – dėl temperatūros svyravimo toks tinkas gali imti skilinėti.

Dar vienas akmenėlis į tinkuojamųjų fasadų daržą – jie ne tokie atsparūs smūgiams. O jeigu fasadas sugadinamas, jį sutvarkyti sudėtingiau, negu naudojant apdailos plokštes.

Arba pataisyta vieta skirsis nuo bendro vaizdo. Panašiai ir su broko, atsiradusio atliekant darbus, pataisymu.

Didelio ploto tinkuojamuosiuose fasaduose būtinos deformacinės siūlės. Tačiau statybininkai retai kada tokias įrengia, o vėliau dėl to kyla daug problemų.

Tinkuojamuosius fasadus nerekomenduojama rinktis tamsios spalvos, nes tokie sugeria daugiau saulės spindulių. Dėl to gali atsirasti papildomų su temperatūra susiju-

VARTAI • DURYS •ŽALIUZĖS • ŽIDINIAI • KAMINAI• TVOROS

• Garažo ir pramoniniai vartai • Kiemo vartai ir varteliai • Vartų automatika • Priešgaisriniai vartai ir durys • Vidaus ir lauko durys • Apsauginės žaliuzės ir grotos • Markizės • Židiniai, jų apdailos ir kaminai • Tvoros privačioms valdoms ir pramoniniams objektams • Kelio užtvarai • Rampų išlyginimo aikštelės UAB „TERMOLIUKSAS“ Atestato Nr. 6080 Ozo g. 20, LT-07151 Vilnius Tel. +370 5 240 4351 El. p. info@termoliuksas.lt www.termoliuksas.lt

Vėdinamieji fasadai: pranašumai ir trūkumai

Ventiliuojamuosiuose fasaduose vyksta natūrali ventiliacija.

Siena geriau vėdinasi, geriau džiūva, bet tai nereiškia, kad tokie fasadai atstoja kondicionierių. Verta prisiminti, kad pastato atitvaros neatlieka vidaus ventiliacijos funkcijų. Šiltinimo medžiaga vėdinamajame fasade nekaupia drėgmės ir nepraranda šilumos išsaugojimo ypatybių. Dėl natūralios ventiliacijos drėgmė iš termoizoliacinės medžiagos, pavyzdžiui, mineralinės vatos, išgaruoja greičiau. Tik svarbu, kad izoliacinė medžiaga būtų tinkamai pritvirtinama ir kad būtų užtikrinamas teisingas ventiliacijos tarpas.

Vienas didžiausių ventiliuojamųjų fasadų pranašumų yra tai, kad montavimo darbus galima atlikti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Kitaip tariant, šaltis ar karštis nedaro įtakos apdailos sluoksnio įrengimui. Atliekant sienų termoizoliavimo darbus svarbu, kad medžiagų nepaveiktų krituliai.

Vėdinamuosius fasadus nesudėtinga įrengti ir ant labai kreivų, nekokybiškų sienų. Bet tokiu atveju labai svarbu teisingai parinkti tvirtinimo elementus. Montuojant vėdinamosios sistemos karkasą patogu išlyginti ganėtinai didelius renovuojamų fasadų nelygumus.

Dar vienas ventiliuojamųjų fasadų privalumas – atsparumas smūgiams. Apdailai naudojamos plokštės dažniausiai yra atsparios jiems. O jeigu atsiranda plokščių pažeidimų, pavyzdžiui, jos subraižomos ar ištepamos dažais – paprasta pakeisti tik vieną ar kitą plokštę. Kartais netgi nebūtina keisti, nes abi plokštės pusės būna vienodos, tad užtenka tik apsukti. Taigi vėdinamieji fasadai yra ilgaamžiai.

Fasado plokštės kartu su šiltinimo sluoksniu sukuria dvigubą garso izoliacijos barjerą. Kaip minėta, fasadų šiltinimo sistemoms nekeliamas uždavinys užtikrinti garso izoliaciją.

Kalbant apie ventiliuojamųjų fasadų trūkumus, pirmiausia paminėtina didesnė jų kaina. Kadangi plokštės sveria daugiau, reikalingas tvirtas karkasas, kokybiški ir nepigūs tvirtinimo elementai. Montuoti tokias sistemas irgi gali ne bet kas – būtini kvalifikuoti darbuotojai.

Energinio efektyvumo rodikliai

Lyginant tinkuojamuosius fasadus su ventiliuojamaisiais energinio efektyvumo aspektu, pastarieji surinktų daugiau minusų.

Bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska sakė, kad tinkuojamieji fasadai yra energiškai efektyvesni, nes tokius naudojant patiriama mažiau šilumos nuostolių dėl konstrukcijos. Ventiliuojamuosiuose fasaduose šie nuostoliai didesni dėl jungčių, prie kurių montuojamas karkasas. Vis dėlto vėdinamuosiuose fasaduose termoizoliacinės medžiagos sąlygos yra palankesnės, vertinant pagal galimą drėgmės kaupimąsi, nes dėl vėdinamojo oro tarpo užtikrinama sausa būklė.

47 Fasadų apdaila

sių deformacijų armuojamajame ir apdailos sluoksniuose.

Dekoratyvinis tinkas pagal ypatybes ir sudėtį skirstomas į mineralinį, akrilinį, silikatinį, silikoninį bei mozaikinį.

Ilgainiui reikia atnaujinti tinkuojamųjų fasadų spalvą, mat ji patamsėja nuo dulkių, kitokių nuosėdų. Svarbu, kad tinkuotas fasado paviršius iki pirmo dažymo tarnautų gana ilgai. Praktika rodo, kad laikotarpis nuo tinkuojamojo fasado įrengimo iki pirmojo jo perdažymo – mažiausiai 10–15 metų.

Tinkuojamąją sistemą nesudėtinga montuoti, jos svoris nedidelis. Tačiau, kaip minėta, montavimui labai didelę įtaką turi oro sąlygos. Todėl prireikia papildomų darbo priemonių: pastolius reikia dengti plėvelėmis, kad krituliai ar tiesioginiai saulės spinduliai nepakenktų fasado apdailai.

NAMO KEPUREI GERIAU NETAUPYTI

Stogai

48

Sakoma, kad stogas išduoda socialinį ir materialinį namo šeimininkų statusą, taip pat supratimą apie gaminių kokybę bei ilgaamžiškumą. Teko girdėti vokiečio nusistebėjimą kai kurių lietuvių pasirinkimu – neva namo sienas renčia tokias, kad laikytų šimtmečius, o stogą dengia pigiomis, vos dešimt metų tarnaujančiomis medžiagomis. Čerpės – klasikos mėgėjams

Klinkerio čerpės – tai klasikinė stogo danga. Jos pirmiausia vertinamos dėl ilgaamžiškumo, didelio patvarumo, unikalios formos ir spalvos. Pagrindinės tokios dangos ypatybės – nedegumas, atsparumas šalčiui ir karščiui, stiprioms cheminėms priemonėms, mechaninei trinčiai, ultravioletiniams spinduliams, šiai dangai nereikia papildomos priežiūros. Čerpės būna ne tik keraminės, bet ir betoninės. Tokias dėl gamybos principų ir gamybai naudojamų medžiagų paprasčiau pagaminti. Betoninių čerpių nereikia degti, dėl to jos yra pigesnės. Tačiau ir vienos, ir kitos rūšies čerpės pagal reikalavimus turi atlaikyti 150 šalčio ciklų, o patikimi gamintojai tikrina ir keliskart didesnį šalčio ciklų skaičių.

Vidutiniškai čerpių dangos svoris siekia 40 kilogramų vienam kvadratiniam metrui. Esminių skirtumų tarp betoninių ir keraminių čerpių svorio nėra. Kai kuriais atvejais keraminės čerpės gali būti sunkesnės už betonines ir sverti iki 50 kilogramų vienam kvadratiniam metrui.

Nors čerpės yra sunkiausia stogo danga, jų svoris stogo konstrukcijai įtakos beveik nedaro. Statant rąstinį namą čerpių svoris yra privalumas, nes jos vienodai suslegia rąstus ir pagreitina namo susėdimą. Nors manoma, kad čerpiniam stogui reikia kur kas tvirtesnės konstrukcijos, negu pasirinkus kitą dangą, taip nėra. Vadovaujantis patvirtintomis europinėmis taisyklėmis, vienas kvadratinis metras stogo turi atlaikyti 160 kilogramų sniego, o jei stogas mažo nuolydžio – sniego apkrovos padidėja. Prie to pridėjus dar ir vėjo jėgą, pačios konstrukcijos svorį, skirtumas tarp dangų, kiek, pavyzdžiui, turi atlaikyti stogas su skarda arba čerpėmis, yra minimalus.

Keraminės čerpės gali būti natūralios spalvos, angobuotos ir glazūruotos, o betoninės paprastai dažomos.

Pasitaiko, kad laikui bėgant keraminės čerpės kiek patamsėja nuo dulkių, kitokių apnašų. Glazūruotos, angobuotos čerpės savo spalvos nekeičia. Dažytos betoninės čerpės, veikiamos ultravioletinių spindulių, ilgainiui gali šiek tiek nublukti, bet tokie pakitimai būna bemaž nepastebimi.

Patartina neapsigauti dėl kainos

Viena populiariausių stogo dangų – plieninė. Tačiau tokią rinktis reikia labai atidžiai. Pirmiausia būtina įvertinti

Bendrovės „Monier“ nuotr.

KAD ŠILUMA NEIŠKELIAUTŲ

ne kainą, bet produkto parametrus. Pastaruoju metu Lietuvos rinką užplūdo nekokybiška plieninė stogo danga iš Kinijos ir kitų Rytų šalių. Pirkėjai užkimba ant mažos kainos meškerės, tačiau paskui graužia nagus pasirinkę netinkamus sprendimus.

Bemaž visi stogo dangos gamintojai žaliavą gauna iš tų pačių tiekėjų. Esminis dalykas – kaip gaminamas galutinis produktas: kokio storio yra plienas, kaip cinkuojamas, padengiamas paviršius. Plieninės stogo dangos pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad kokybiškos plieninės stogo dangos skardos storis turėtų būti ne mažesnis nei 0,5 milimetro, o cinko padengimo kiekis turėtų būti ne mažiau kaip 120 gramų vienam kvadratiniam metrui (idealus variantas – 175 gramai).

Poliesterio padengimo storis turi būti ne mažiau kaip 25 mikronai (jei poliesteris matinis – 35 mikronai).

Už kvadratinį metrą stogo dangos mokant keliasdešimt centų mažiau sutaupoma neženkli suma. Tačiau labai daug prarandama vertinant kokybę. Pigesnė skarda tarnauja penkerius, daugiausia septynerius metus, o kokybiška danga namą patikimai saugo penkiolika, dvidešimt ir daugiau metų.

Vienas didžiausių plieninės dangos privalumų – patogus montavimas. Skardą galima pjaustyti taip, kaip patogu, be to, ją galima tvirtinti ir ant nedidelio nuožulnumo stogo. Kadangi skarda neįgeria drėgmės, jos svoris nekinta.

Saugos elementai – būtini

Stogas – tai ne tik danga ir lietaus vandens nuvedimo sistema. Saugos elementai – irgi privalomi.

Deja, liūdna statistika byloja, kad apie pastato stogo

49

Stogai

Apskaičiuota, kad bene didžiausi šilumos nuostoliai patiriami per netinkamai termoizoliuotą stogą. Energiškai efektyviems namams šiltinti naudojamas mažiausiai 50 centimetrų storio termoizoliacijos sluoksnis. Tačiau ne vien storis svarbu. Būtina užtikrinti ir sandarumą.

Vienos medžiagos stogui termoizoliuoti yra tinkamesnės, o kitos reikalauja kruopštesnio darbo ir daugiau pastangų. Vienos medžiagos padengiamos labai plonu sluoksniu, o kitoms gali tekti papildomai didinti gegnių aukštį. Vis labiau populiarėja purškiamosios medžiagos, kurios nepalieka ertmių, nesandarių vietų. Tačiau kai kurie purškiamas, ypač poliuretanines, dangas vertina kaip ne tokias ekologiškas ir jų atsisako.

Stogai dažnai termoizoliuojami mineraline ritinine vata. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju patekus drėgmei pablogėja arba visai sumenksta medžiagos techninės charakteristikos.

Mineralinė vata taip pat nėra atspari aukštai temperatūrai, kilus gaisrui ima lydytis. Akmens vata tam yra tinkamesnė, nes yra nedegi ir nekeičia formos.

Atspari ugniai bei drėgmei yra ir ekovata, pagaminta iš celiuliozės. Vienintelis jos trūkumas – purkšti būtina speciali technika ir gerai darbą išmanantys darbininkai. Tokie pat yra ir termoputų reikalavimai. Termoputos gerai užsandarina ertmes, tačiau yra laidžios vandens garams. Tokios medžiagos trūkumas – žema degumo klasė. Be to, termoputas rečiau renkasi ekologijai pirmenybę teikiantys žmonės.

Jiems priimtinesnė medžio ar kanapių plaušo vata. Ji nekeičia formos, yra atspari drėgmei, parazitams, vis dėlto irgi yra žemos degumo klasės. Be to, medžio ar kanapių plaušo vata – gana brangi.

Stogai

50

saugos elementus neretai prisimenama tik tada, kai įvyksta skaudi nelaimė ar patiriama didelių nuostolių dėl suniokoto turto. Stogo saugos elementai – tai būtini priedai, užtikrinantys saugumą laipiojant ant stogo ir apsaugantys žmones, dekoratyvinius kiemo augalus, automobilius, kitą turtą nuo sniego ar ledo nuošliaužų. Be to, reikia nepamiršti, kad tokie elementai apsaugo ir patį stogą, lietaus nuvedimo sistemą, ventiliacijos kaminėlius, antenas, saulės kolektorius ar kitas konstrukcijas nuo sulankstymo ar sulaužymo, tad stogas išliks gražus, sandarus ir tarnaus gerokai ilgiau.

Populiariausios yra keturios stogo elementų grupės: sieninės ir stogo kopėtėlės, horizontalumą užtikrinantys stogo tilteliai, sniego užtvaros, o aukštesniems pastatams – apsauginės tvorelės.

Sieninės ir stogo kopėtėlės siūlomos su patogiu turėklu, jų tvirtinimas bei kojelės parenkami ir pritaikomi pagal konkrečią stogo dangą, kad vaikštant ant jo ši nesusibraižytų, nesusilankstytų, nebūtų laužoma ir kitaip gadinama.

Sniego užtvaros gali būti pagamintos iš storos skardos, vis dėlto gerokai efektyvesnės ir tvirtesnės yra vamzdinės. Tokiose sniegas greičiau ištirpsta ir patenka į lietaus nuotekų sistemą. Sniego užtvaras būtina įrengti bent ties įėjimais į patalpas, įvažomis į garažą, ties terasomis – tai yra ten, kur įprastai vaikšto žmonės, taip pat tose vietose, kur sniego nuošliaužų gali užkristi ant kito žemiau esančio stogo.

Stogo tilteliai – tai tvirti, horizontalūs takeliai, užtikrinantys saugų ir patogų priėjimą prie reikiamos vietos stačiomis. Jų konstrukcija itin tvirta, prie stogo tiltelių galima segti saugos diržą.

Skatina keisti asbestinę dangą

Informacija apie stogus šiuo metu turėtų būti aktuali ne tik naujus namus besistatantiems gyventojams, bet ir tiems, virš kurių galvų tebėra seni asbestinio šiferio lakštai. Iki 2015 metų balandžio 30 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra rinks paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“.

Pagal šią programą remiamas kaimiškosiose vietovėse esančių individualiųjų gyvenamųjų namų asbestinės stogo dangos keitimas. Paraiškos teikėjai, norintys gauti paramą asbestiniams stogams pasikeisti, turi gyventi individualiuosiuose namuose kaimiškosiose vietovėse.

Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui įgyvendinti negali viršyti 2 tūkst. eurų. Senam stogui pakeisti turi būti naudojamos naujos medžiagos: izoliacinė stogo plėvelė, grebėstai, vėjalentės, kraigai, karnizai – laštakiai, lietaus nuvedimo sistema, saugos elementai, kamino apdailos medžiagos. Žinoma, ir pati stogo danga.

Patvirtinti projektai turi būti įgyvendinti per 12 mėnesių nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

GERARD stogo dangos – plieno tvirtybės, akmens grožio ir ilgaamžiškumo derinys Plienines stogo dangas pirmoji pasaulyje dar 1957-aisiais pradėjo gaminti kompanija „AHI Roofing“. Dangos „Gerard“ tvirtybės simboliu tapo cinko aliuminiu dengtas plienas su natūralaus akmens skaldos paviršiumi. Dėl unikalių ypatybių „AHI Roofing“ produktas netruko plačiai paplisti visame pasaulyje. Šiandien prekės ženklas „Gerard“ puikiai žinomas daugiau kaip 120-yje šalių, ne išimtis – ir Lietuvos rinka. Mūsų šalyje oficialus „Gerard“ stogo dangų atstovas yra UAB „Klinkeris visiems“.

58 metų gamybos patirtį turinti kompanija „AHI Roofing“ savo stogo dangoms suteikia net 50 metų garantiją. Dangos „Gerard“ vertinamos kaip aukščiausios kokybės ir optimalios kainos santykio produktas, kurio aukšti gamybos standartai garantuoja ilgaamžę kokybę.

Stogo dangos „Gerard“ sistema išrasta Naujojoje Zelandijoje.

Jos išskirtinumas – dangos paviršiui naudojamas Naujojoje Zelandijoje išgaunamas natūralus skaldytas akmuo, kuris visiškai sugeria lietaus sukeliamą triukšmą, todėl nereikalinga papildoma garso izoliacija. Tokia medžiaga atrodo prabangiai, suteikia pastatui didesnę vertę, net per daugelį metų ši danga nenublunka, be to, yra atspari ugniai, korozijai, vėtroms ir audroms.

Dar vienas iš „Gerard“ stogo dangų privalumų – atsparumas samanojimui. Tai užtikrina paviršinis skaidrus akrilano sluoksnis. Stogo dangą „Gerard“ galima rinktis iš 25 spalvų ir 6 faktūrų. Ji idealiai atkartoja klinkerio čerpių, akmens, skiedrų stogų faktūrą ir spalvas, tačiau nereikalauja tvirtų bei brangių stogo konstrukcijų, nes 1 m² – tai tik 6–6,7 kilogramo, dangai įrengti nereikalingos OSB plokštės.

UAB „Klinkeris visiems“ Kareivių g. 19-130, LT-09133 Vilnius Tel. / faks. +370 5 277 9382 Mob. +370 610 66 665 El. paštas info@klinkerisvisiems.lt www.klinkerisvisiems.lt

Taip pat tokiam stogui nebūtinos sniego, paukščių užtvaros ar kitos papildomos apsaugos detalės. Siūlome visą stogo dangos komplektaciją (kraigo čerpes, vėjalentes, laštakius, įlajas, kaminėlius ir kt.). Kloti stogo dangas „Gerard“ – nesudėtinga, todėl darbas labai spartus. Tai galima atlikti patiems ar patikėti profesionalams.

Naujiena – prie stogo dangų „Gerard“ prisijungė naujas, 6-asis, profilis „Gerard Diamant“. Jis apima 10 proc. daugiau ploto, palyginti su kitais stogo dangos „Gerard“ profiliais.

Vadinasi, 10 proc. mažiau laiko stogo dangai montuoti, 10 proc. mažiau darbo jėgos, 10 proc. mažiau grebėstavimo, kartu paėmus 10 proc. mažiau išlaidų. Šio naujojo profilio kokybė išlieka tokia pat aukšta, kaip ir kitų „Gerard“ faktūrų, nes gaminama pasitelkiant tas pačias technologijas ir iš tų pačių medžiagų. Profiliui „Gerard Diamant“ irgi suteikiama 50 metų garantija. Galimos šio profilio spalvos: kaštoninė (Chestnut), raudonmedžio (Redwood), anglies (Charcoal), bordo (Burgundy) ir ispaniška raudona (Spanish red). „Gerard“ stogo dangos – puiki, ilgaamžė investicija visiems, norintiems gyventi saugiai, patogiai, gražiai ir be rūpesčių.

Klinkeris visiems 1/2

... basomis kojomis per žolę STOGAIS !

51

Stogai

Projektavimas, kompozicija

Augalų, komponentų parinkimas

Įrengimas, montavimas

Priežiūra, palaikymas

Stogų terasos - sodai www.zalistogai.lt

Reklama

52

ČERPIŲ STOGAS – ESTETIŠKAS IR NEREIKALAUJANTIS PRIEŽIŪROS Stogo dangų pasiūlos šiandien milžiniška gal ir nepavadinsi, bet gausybė išties stebina. Kaip tinkamai susiorientuoti ir priimti geriausią sprendimą? Pateikiame keletą bene labiausiai patyrusio čerpių gamintojo Europoje – „Monier“ – specialistų patarimų.

– Į ką dera atkreipti dėmesį renkantis stogo dangą? Kokiais atvejais kurią dangą rinktis? Kokia tinkamiausia mūsų klimatui?

– Pirmiausia būtina atsižvelgti į produkto ilgaamžiškumą ir bendrą sprendimą. Tvirtinimo medžiagos, hidroizoliacija, sandarinimo priedai – visi elementai tarpusavyje turi derėti ir būtų rekomenduojami taip naudoti pagal paskirtį. Ilgaamžė patirtis parodė, kad Lietuvos klimatui tinkamiausia stogo danga yra keraminės arba beto-

ninės čerpės. To įrodymas – pamario ir pajūrio kraštas, kur čerpių stogai tarnauja šimtmečius. O štai Aukštaitijoje nuo tarpukario išlikę daug betoninių čerpių stogų – jie vis dar patikimi ir sandarūs.

– Kiek dangos pasirinkimui įtakos turi stogo konstrukcijos? Kokiems nuolydžiams esant kurią dangą rinktis?

– Čerpių stogo dangą reikia rinktis tuomet, kai stogo nuolydis yra

didesnis negu 14 laipsnių. Stogo konstrukcija skirta sniego ir vėjo apkrovoms, nuosavam svoriui ir tik tada dangai laikyti. Dangos įtaka konstrukcijai yra minimali, o sniego apkrova – didžiausia. Tad naujojoje statyboje dangos svoris turi mažai įtakos. Įprastai čerpių, banguotųjų lakštų ar skardos stogų konstrukcija yra vienoda. Dažniausiai šlaitiniams stogams naudojamos 20 centimetrų aukščio gegnės, kurių stipris viršija bet kokių naudojamų stogui apkrovų galimybes, tad esant bet kokiai stogo dangai lieka stiprio atsargos.

20 centimetrų gegnės kas 60 centimetrų dažniausiai naudojamos dėl šiltinamojo sluoksnio storio, mažesnes gegnes reikėtų aukštinti (kitaip tariant – priauginti), retesniam žingsniui būtų daugiau medžiagų atliekų.

– Ką reikia žinoti prieš klojant stogą? Koks dangos poveikis stogo konstrukcijai? Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės dengdami stogą?

– Dažniausiai daroma klaida yra taupymas kokybės sąskaita. Jokia stogo danga nebus visiškai sandari, jeigu bus naudojamos netinkamos medžiagos kraigui, įlajai, kaminui ir kitoms stogo konstrukcijoms sandarinti. Tad pasirinkus kad ir sandarų bei patikimą čerpių stogą, bet naudojant nepati-

kimas sandarinimo medžiagas, visas darbas nueis perniek.

Renovuojant seną stogą būtina įvertinti medinės konstrukcijos būklę nepriklausomai nuo planuojamos stogo dangos. Be to, svarbu, kad darbus atliktų geras stogdengys, kuris gali parodyti jau dengtus stogus ar turi gamintojo rekomendaciją.

– Kokias stogo dangas dažniausiai renkasi lietuviai?

– Neretai renkantis stogo dangą vadovaujamasi pigiausiu pasiūlymu, nepaisoma kokybės ir racionalumo kriterijų. Vieni dangą renkasi iš įpročio, užsilikusio nuo sovietmečio, kitiems ją rekomenduoja stogdengiai – tokia montuojama greičiau ir lengviau, nesvarbu, kad žmonėms tai visai nenaudinga. Bet paklausus, kokio stogo norėtų ar su kokiu stogu namas atrodo gražiau, dažniausiai atsakoma, kad čerpių.

– Ar egzistuoja modernios technologijos čerpių rinkoje?

– Čerpės – klasikinė stogo danga, kurios formos ir net gamybos technologijos yra gana nusistovėjusios ir patikimos. Bet ir čia naudojamos šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, čerpės su specialiu padengimu, kuris atspindi infraraudonuosius spindulius ir taip dar labiau sumažina stogo perkaitimą.

Todėl vasaros metu gyvenamojoje palėpėje po čerpėmis temperatūra gali būti net 2 laipsniais žemesnė negu po kitokia stogo danga.

– Ar čerpės yra pigi, ar brangi stogo danga?

– Betoninės čerpės „Monier Zanda Lux“ yra viena pigiausių stogo dangų, prieinama kiekvienam statančiajam ar renovuojančiajam namą. Tai patikima ir labai ilgaamžė stogo danga, turinti didelę spalvų įvairovę. Keraminių čerpių kaina priklausomai nuo gamybos būdo gali būti vidutinė arba aukšta, žinoma, viską lemia kokybė. Kokybiškų keraminių čerpių stogui net ir 100 metų nėra riba, stogas atrodys estetiškai, bus sandarus, tarnaus patikimai, nepraras savo vertės ir priežiūros reikalaus mažiausiai.

53

Reklama

– Kokie yra čerpių stogų privalumai?

– Ilgaamžiškumas, svoris, spalvos stabilumas, vientisumas, sandarumas, ekologiškumas.

Pirmiausia – apie ilgaamžiškumą.

Keraminių čerpių ilgaamžiškumo įrodinėti niekam nebereikia, tai patvirtina ir daugelio Europos šalių čerpių stogų tradicijos. Lietuvoje šias tradicijas buvo bandoma sunaikinti sovietmečiu, bet dabar vis daugiau žmonių renkasi čerpių stogą ne tik naujai statybai, bet ir renovacijai.

Betoninės čerpės yra keraminių čerpių alternatyva, vos dėlto didesnis yra keraminių čerpių formų, spalvų ir blizgesio pasirinkimas.

Stogo dangos svoris užtikrina jos atsparumą kritinėms sąlygoms, tokioms kaip vėtros, audros. Be to, kuo sunkesnė danga, tuo stogas atsparesnis garsui ir mažiau perkaista vasaros metu.

Kalbant apie spalvos stabilumą ir vientisumą, keraminių čerpių spalva padengiama prieš jas degant. Po išdegimo spalva tampa čerpių paviršiaus dalimi, todėl jis nesilupa ir neblunka. Kokybiškų betoninių čerpių spalva laikui bėgant kinta minimaliai, tolygiai, todėl toks spalvos pokytis nepastebimas.

Toliau – sandarumas. Kiek žmogus norėtų turėti skylių savo stoge? Skarda ir banguotieji lakštai tvirtinami varžtais, kurių tarpinės laikui bėgant tampa nefunkcionalios. Čerpės tvirtinamos specialiais laikikliais, todėl stogas skylių neturi. Bet kokio stogo svarbūs ir jo priedai, tad sandarumui užtikrinti reikia rinktis ir tinkamas sandarinimo medžiagas. Geriausia naudoti gamintojo rekomenduojamus sprendimus: hidroizoliaciją, kraigų ar kamino sandarinimo juostas. Čerpės yra ekologiškos, nes gaminamos iš natūralių medžiagų, naudojamų jau šimtmečius. Cheminių rišiklių jų sudėtyje nėra.

Civilinės atsakomybės draudimas padeda išvengti netikėtumų Statybos įstatyme šiuo metu įteisintas statinio projektuotojų, statinio statybos techninių prižiūrėtojų ir rangovų privalomasis civilinės atsakomybės draudimas.

Jis Lietuvoje galioja nuo 2002 metų (nuo 2012ųjų privalomas draudimas ir projektuotojams bei rangovams). Statinio statybos techniniams pri„BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje BCA ir aviacinių rizikų draudimo žiūrėtojams ir statinio proprodukto vadovas Eugenijus BULAVAS. jektuotojams civilinės atsakomybės draudimas privalomas tapo 2012 Projektuotojams Latvijoje civilinės atsakomybės draudimas įgyvendinant Latvijos investicijų ir plėtros agentūros metais. Šiems statybos proceso dalyviams būtinas administruojamus projektus, kuriems vykdyti skiriamos EuLietuvoje numatytos atskiros, specializuotos ropos Sąjungos (ES) lėšos. Estijoje įgyvendinant ES remiamus projektus laikomasi FIDIC reikalavimų, todėl papildomo civilicivilinės atsakomybės draudimo taisyklės. nės atsakomybės draudimo nėra.

Latvijoje ir Estijoje atskirų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių nėra, tačiau bendri reikalavimai aprašomi statybų įstatyme. Latvijoje privalu draustis ir projektuotojams, ir rangovams, visų pirma – specialistams, atliekantiems pastato renovacijos darbus, susijusius su pastatų energinio efektyvumo gerinimu (nuo 2013 metų sausio 1 dienos). Prievolė draustis užkraunama visiems šiame procese dalyvaujantiems specialistams: statybos darbų vadovams, projektuotojams, statybos specialistams, ekspertams ir kitiems. „Įdomu, kad ir Latvijoje, ir Estijoje specializuotų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, kuriose būtų numatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai, draudimo sutarčių sudarymo tvarka, šalių teisės ir pareigos, nėra. Įstatymais reglamentuoti minimalūs reikalavimai, įvardijama žala ir tai, kas atlyginama, taip pat minimali draudimo suma, kuri priklauso nuo profesijos ir sudaro 100 proc. statybos darbų sąmatos vertės, bet ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų“, – paaiškino kompanijos „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje BCA ir aviacinių rizikų draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas.

Lietuvoje rangovas civilinę atsakomybę atskirai turi apdrausti kiekvieno statomo statinio, dėl kurio sudaryta rangos sutartis, atveju. Draudimo suma Lietuvoje negali būti mažesnė kaip 43,4 tūkst. eurų.

Kalbant apie rangovų civilinės atsakomybės draudimą, Latvijoje apsidrausti privalu ir organizuojantiems, ir atliekantiems statybos darbus asmenims (visuomeninės paskirties statiniuose minimali draudimo suma – 100 proc. sąmatos vertės, bet ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų), taip pat fiziniams asmenims, statybos darbus atliekantiems ūkio būdu (tokiu atveju minimali draudimo suma – 7,5 tūkst. eurų). Nesudėtingų statinių atveju minimali draudimo suma sudaro 10 proc. sąmatos vertės, bet yra ne mažesnė kaip 15 tūkst. eurų.

Lietuvoje draudimo sutarties terminas apima laikotarpį nuo statinio statybos darbų pradžios iki pabaigos. O baigus objekto statybos darbus ir jį atidavus vertinti, draudimo apsauga dėl atliktų darbų galioja dar dvejus metus. Projektuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas galioja 5 metus. Latvijoje ir Estijoje – ne mažiau kaip trejus metus. Ilgesnis draudimo galiojimo laikotarpis (net iki 10 metų) Latvijoje ir Estijoje galimas tik šalių sutarimu. Kalbant apie garantinį laikotarpį, Estijoje taikomas dvejų metų garantinis statinių laikotarpis, kelių atveju – 5 metų. Lietuvoje garantinis statinių terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai atvirų konstrukcijų atveju, paslėptų konstrukcijų – 10 metų, tyčia paslėptų defektų atveju – 20 metų.

Kalbėdamas apie daugiabučių modernizaciją Lietuvoje, E. Bulavas pabrėžė – dalyvaujantieji šiame procese palyginti sklandžiai rūpinasi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad nenukentėtų atnaujinamo daugiabučio ar aplinkinių namų gyventojai. Šis draudimas, anot „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje atstovo, ypač aktualus tuomet, kai, pavyzdžiui, vykdant pastato stogo remonto darbus, nuėmus senąją stogo dangą, prasidėjęs lietus užpila viršutinio aukšto gyventojų būstus arba keičiant langus į butus pradeda bėgti vanduo. Rangovui netinkamai atlikus darbus, pavyzdžiui, sumontavus fasadų šiltinimo sistemą, gyventojų patirtą žalą irgi atlygina draudimas.

Anot E. Bulavo, labai dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai dažant tiltus ar fasadus, pasikeitus vėjo krypčiai, dažais aptaškomi greta stovintys automobiliai ar kaimyniniai pastatai. Draudimo bendrovės praktikoje yra buvę, kad dažais buvo aptaškyta 60 automobilių. Tuomet žala siekė keliasdešimt tūkstančių eurų.

Skaudesnis pavyzdys – netinkamai įrengta atliekų saugojimo aikštelė užteršė gruntą, tuomet žala siekė kelis šimtus tūkstančių eurų.

Langai ir durys

56

Bendrovės „Gealan Baltic“ nuotr.

LANGŲ PASIRINKIMO SUBTILYBĖS Sutaupytus eurus pigesniems langams galima labai greitai išleisti mokant už vėjais paleistą šilumą. Tai turbūt patyrė ne vienas, pagalvojęs, kad langai – ne tas gaminys, į kurį vertėtų investuoti daugiau. Vėliau tampa aišku, kad šykštus moka du kartus, nes netinkamus langus anksčiau ar vėliau tenka keisti. Tad į kokius dar kriterijus, išskyrus kainą, reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vadinamąsias namo akis? Kokie turi būti langai, kad užtikrintų energinį namo efektyvumą ir nekeltų rūpesčių?

Medis, plastikas, aliuminis

Šiandien langų gamintojai siūlo trijų rūšių gaminius: medinius, plastikinius ir aliumininius. Pasirinkimą lemia kelios aplinkybės: pastato paskirtis, kaina, požiūris į medžiagas, ekologiją ir, žinoma, energinį efektyvumą.

Nuo sena priimta, kad viena ekologiškiausių medžiagų – mediena. Iš šios žaliavos pagaminti langai sukuria

sveiką namų aplinką. Mediniai langai turi geras akustines ir šilumos izoliacines ypatybes. Plastiška žaliava leidžia dizaineriams ir konstruktoriams įgyvendinti pačius įvairiausius langų bei durų sprendimus. Tačiau specialistai sutinka, kad mediniai langai turi ir trūkumų.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tokių langų eksploatacijos sąnaudas. Tyrimais nustatyta, kad per 25 metus išlaidos medinių langų priežiūrai ir remontui yra šimtus procentų didesnės nei, pavyzdžiui, plastikinių.

Gamintojai, norėdami kuo labiau pagerinti eksploatacines medinių langų ypatybes ir sumažinti galimas deformacijas dėl klimato poveikio, išorinėje pusėje profilius dengia aliuminiu. Tokie langai tampa kur kas ilgaamžiškesni ir daug lengviau prižiūrimi. Tačiau ir medinių, ir aliuminiu dengtų medinių langų kaina lemia, kad juos įsigyti įstengia ne kiekvienas, toks gaminys laikomas prestižiniu.

Aliuminio langai pirmiausia vertinami dėl ilgaamžiškumo, nors ši medžiaga yra laidesnė šilumai. Aliuminis – nuolatinės, intensyvios priežiūros nereikalaujanti medžiaga, todėl iš jos pagamintus langus, duris ir fasadus dažniausiai renkasi komercinių bei visuomeninių projektų plėtotojai. Skandinavijoje aliuminio konstrukcijų gaminiai montuojami mokyklose, darželiuose, universitetuose, nes tai yra ilgai tarnaujanti investicija.

Privačiuose namuose aliuminio konstrukcijos nėra tokios populiarios dėl vizualaus pačios medžiagos šaltumo.

Varstymo mechanizmai

Langų kaina priklauso ne tik nuo to, iš kokios medžiagos pagaminti jų profiliai. Nemažai įtakos turi langų forma, rėmų spalvos, stiklo paketai ir apkaustai bei varstymo mechanizmai. Šie turi didelę įtaką langų kokybei ir patvarumui. Iš nežinomų medžiagų nežinomų įmonių pagaminti apkaustai ir varstymo mechanizmai nors ir bus pigesni, tačiau negarantuos kokybės. Pavyzdžių, kai varstymo mechanizmai išsiderina jau po antro ar trečio lango atidarymo – ne vienas.

Dar svarbesnis yra saugumo klausimas. Gyventojai kartais nesuvokia, kokiu svoriu apkraunami vyriai. Įprastai varčios svoris siekia 60–80 kilogramų, o kartais – dar daugiau. Kokybiški apkaustai išlaiko tokio svorio varčias ir užtikrina, kad varstymas bus sklandus, varčia neišsikraipys, neatsiras tarpų, nesumažės sandarumas. Tačiau nekokybiški apkaustai kelia ne tik išsikraipymo bei nesandarumo problemų, bet ir pavojų neišlaikyti varčios, kuri gali paprasčiausiai nukristi.

Energinis efektyvumas ir montavimas

Ruošiantis įsigyti langus būtina pasidomėti, koks jų šilumos laidumo koeficientas. Šiuo metu galima įsigyti ypač šiltų langų, kurių šilumos laidumas – 0,6–0,8 W/m2K. Tokie rezultatai pasiekiami komplektuojant 70–90 milimetrų profilio sistemą su ne plonesniu nei 44 milimetrų trijų stiklų stiklo paketu, kur du stiklai yra selektyviniai.

Tokie langai tinka pasyviesiems namams, todėl sparčiai populiarėja tarp individualiųjų namų statytojų. Jie ne tik atitinka energiškai efektyviems namams keliamus reikalavimus, bet ir padeda mažinti šildymui naudojamą energijos kiekį, užtikrina aukščiausius garso izoliacijos, įsilaužimo prevencijos reikalavimus.

Norint išsirinkti kokybiškus langus, svarbu atkreipti dėmesį į profilio gamintoją, stiklo paketą, metalo profilyje storį, profilio konfigūraciją, varstymo mechanizmus. Taip pat – į profilio plotį, kamerų skaičių ir įstiklinimo ypatybes. Esminiai langų parametrai, lemiantys jų energinį efektyvumą, yra stiklo paketo ir rėmo šilumos laidumas bei lango sandarumas – atsparumas vėjui, lietui, gera garso izoliacija.

Svarbu nepamiršti, kad langai, pagaminti net iš geriausių medžiagų, nebus sandarūs ir kokybiški, jei bus sumontuoti naudojant nepatikrintas medžiagas bei technologijas. Norint išvengti nesusipratimų ir įsigyti kokybišką gaminį, rekomenduojama rinktis ilgametę langų gamybos patirtį turinčią bendrovę, kuri gaminiams ir atliktiems montavimo darbams suteikia garantiją, o jų kokybę patvirtina sertifikavimo dokumentais.

Tinkamas langų montavimas išlieka vienas sudėtingesnių klausimų siekiant kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės ir norint name išvengti šilumos nuostolių. Specialistų daromos termovizinės nuotraukos labai aiškiai parodo vadinamuosius šilumos tiltelius – tai langų angokraščiai. Nepakankamai termoizoliuotos langų rėmų ir fasadinių sienų sandūros lemia ir pastatų nesandarumą.

Langų tvirtinimas ne laikomosiose pastato konstrukcijose, bet termoizoliaciniame sluoksnyje – tai sprendimas, leidžiantis išvengti šilumos tiltų, o kartu – ir nuostolių. Apskaičiuota, kad šilumos nuostoliai, langus

Screma 1/3

57 Langai ir durys

Prie medžio ar plastiko prisiliesti maloniau ir jaukiau nei prie aliuminio. Tačiau naujoviškos aliuminio sistemos gali pakeisti požiūrį į šias konstrukcijas. Pats produktas yra šiltas, nereikalauja priežiūros, yra ilgaamžis, visiškai perdirbamas, o jo paviršiaus padengimas gali būti toks, kokio pageidauja klientai – nuo tradicinių spalvų iki medžio imitacijų, įvairių faktūrų. Aliumininių profilių langai neturi architektūrinių dydžio ir formos apribojimų. Tačiau jie yra brangesni už medinių ir plastikinių profilių langus.

Populiariausi ir individualioje statyboje, ir daugiabučiuose bei visuomeniniuose objektuose – plastiko langai. Jų privalumų yra išties daug, ir ne tik dėl mažesnės kainos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į paprastą eksploataciją, geras garso ir šilumos izoliacijos ypatybes. Yra galimybė pasirinkti plastikinius įvairių spalvų ir stiklo paketų langus. Kokybiškas plastikas, iš kurio gaminami langai, yra visiškai perdirbamas, jame nėra švino stabilizatorių, tad šis produktas yra ekologiškas.

Langai ir durys

58

sumontavus termoizoliaciniame sluoksnyje, gali būti iki 7 kartų mažesni už tuos, kurių susidaro lango rėmą tvirtinant vidinėje laikomosios sienos konstrukcijos dalyje.

Lietuvoje toks montavimo būdas žinomas, tačiau naudojamas dar nedažnai. Pirmiausia todėl, kad trūksta patirties ir reglamentuotų sprendimų.

Statybų praktikoje tam pasitelkiami keli konstrukciniai sprendimai. Pavyzdžiui, dažniausiai langų rėmai pakabinami ant išsikišusių ir prie laikomųjų sienos konstrukcijų pritvirtintų plieninių ar aliumininių laikiklių (kronšteinų). Taip pat gali būti naudojami šilumai mažai laidūs armuoto plastiko ar anglies pluošto laikikliai. Ne-

retai langai montuojami į ištisinius, už neapšiltintos sienos plokštumos iškištus rėmus, pagamintus iš metalo profilių, medinių tašelių, armuoto plastiko elementų. Individualiųjų namų statyboje naudojami iš OSB plokščių sukalti ir apšiltinti į dėžes panašūs korpusai, ieškoma ir kitokių sprendimų.

Efektyvius variantus, kaip langus montuoti termoizoliaciniame sluoksnyje, siūlo patys šiltinimo medžiagų gamintojai. Vienas naujausių originalių sprendimų – universalus, visiškai sukomplektuotas ir anksčiau įvardytus įprastų langų rėmų tvirtinimo būdų trūkumus eliminuojantis, iš didesnio tankio akmens vatos plokščių bei pagalbinių elementų surenkamas langų rėmų tvirtinimo korpusas. Šią sistemą sudaro šilumos tiltelius beveik eliminuojančios 32 ar 48 milimetrų storio akmens vatos plokštės, langų rėmo ir korpuso laikikliai (kronšteinai), inkariniai ir jungiamieji varžtai.

Lango rėmo korpusui pasirenkamų standžių akmens vatos plokščių storis priklauso nuo rėmo montavimo vietos (sienos šiltinimo sluoksnio storio). Į šį korpusą iš didesnio tankio (475 kg/m3, šilumos laidumas 0,057 W/mK) ir didelio stiprio (7 MPa lenkiant) akmens vatos plokščių bei plieninių laikiklių įstatomas ir įtvirtinamas bet kokių matmenų ir varčios konstrukcijos lango ar nevarstomos vitrinos rėmas. Tokio lango tvirtinimo rėmo – apvado iš akmens vatos – šilumos ypatybės beveik nesiskirs nuo pagrindinio sienos šiltinimo sluoksnio ypatybių. Be to, fasaduose su ventiliuojamąja termoizoliacine sistema jis leis užtikrinti atitvaros sandarumą.

IDEALUS LANGAS – ŠILUMA, ŠVIESA IR ENERGIJOS TAUSOJIMAS JŪSŲ NAMUOSE! Pagrindinis namų renovacijos tikslas – sutaupyti kuo daugiau šilumos energijos. Nors daugeliu atvejų didžiausi energijos nuostoliai tenka pastato langams (30–40 %), tačiau investavimas į efektyviausiai energiją taupančius langus neretai buvo atidėliojamas. Brangstanti energija verčia keisti ankstesnes nuostatas ir ieškoti efektyvių taupymo sprendimų.

0.7 A++ 0.8 A+

Šiuo metu daugelis namų statytojų ir renovuotojų investuoja į idealiai šiltus (A++ ir A+ energetinio efektyvumo klasės) langus norėdami sutaupyti ne tik juos pirkdami, bet ir eksploatuodami.

„Ne kiekvienas didelio energetinio efektyvumo langas gali būti vadinamas idealiu, – teigia „TIKS langai“ prekybos tinklo direktorius Vilius Eidukevičius. Idealaus lango energetinio efektyvumo negalima siekti nepateisinamai brangiomis priemonėmis.“ Energinio efektyvumo klasių lentelė

„TIKS langai“ pristato idealų langą

Langai ir durys

Pagrindinis langų energetinio efektyvumo klasės nustatymo kriterijus yra šilumos perdavimo koeficientas UW. Pagal langų energetinio efektyvumo klasifikavimo skalę reitinguojami visi langai: paprasčiausių savybių langai, kurių UW ≥ 1,5 W/m2K, yra priskiriami G klasei, o energetiškai efektyviausi langai, kurių UW > 0,7 W/m2K, priskiriami aukščiausiai A++ klasei.

59

Aukščiausios A++ energetinio efektyvumo klasės langai, o jų kaina artima dviem klasėmis žemesnio efektyvumo langams.

Idealaus lango UW ‒ 0,7 W/m2K, o šviesos laidumo koeficientas – 71 %. Geriausias šių langų termoizoliacines ir šviesos laidumo savybes užtikrina 48–52 mm storio trijų stiklų paketai, kurių šilumos perdavimo koeficientas UG ‒ tik 0,5 W/m2K. Stiklo paketuose naudojami termoizoliaciniai plastikiniai rėmeliai, dar labiau pagerinantys lango šilumos ir sandarumo ypatybes.

Lango stiklo paketas įgilintas į rėmus net 22 mm ir užsandarintas papildoma tarpine visu lango perimetru. Šis technologinis sprendimas užkerta kelią kondensatui susidaryti įstiklinimo pakraščiuose net ir esant labai žemai lauko temperatūrai.

Ypač rekomenduojamas aukštybiniams pastatams ir pajūryje, kur dažni stiprūs vėjai, liūtys ar audros, nes staktos centre papildomai įrengta trečia tarpinė pagerina lango termoizoliacines ir triukšmo slopinimo savybes, padidina atsparumą lietui ir vėjui.

Lango rėmai išsiskiria itin balta spalva ir lengvai nuvalomu lygiu paviršiumi.

SUSISIEKIME!

Nemokamu telefonu 8 800 22 225, el. paštu info@tikslangai.lt Daugiau informacijos www.tikslangai.lt

IDEALUS KOKYBĖS IR KAINOS SANTYKIS!

-55%

VISIEMS O U LANGAMS N NUOLAIDOS

Langai ir durys

60

Langai ir durys

61

Su

Reklama

62

– neribotų sprendimų laisvė

Architektūrinė ir technologinė pažanga reikalauja vis modernesnių sprendimų. Langų, fasadų ar stiklo stogų sistemų kūrėjai irgi susiduria su šiais iššūkiais. Kompanija „Reynaers“ juos įveikė – jos pagaminta sistema „Curtain Wall 50“ (CW 50) suteikia neribotą dizaino laisvę, užtikrina didžiausią įmanomą stiklo skaidrumą ir neprilygstamą stiklintų dalių šilumos izoliacijos lygį.

Sistema CW 50 yra keleto tipų, ji turi kelis įstiklinimo variantus. Įvairios techninės galimybės leidžia įgyvendinti specialius atsparumo ugniai ir šilumos izoliacijos reikalavimus. Dizaino įvairovės požiūriu siūlomi įvairiausi profiliai, kuriuos panaudojus galima sukurti gausybę skirtingų ir pastato interjero, ir eksterjero konstrukcijų. Nuolat atnaujinant ir patobulinant sistemą, vis pasiūloma naujoviškų sprendimų tais atvejais, kai reikia panaudoti sunkesnį stiklą ar sudėtingesnes profilių jungtis.

Didesnis svoris ir trigubas įstiklinimas

Dar labiau patobulinus fasadų sistemą CW 50, atsirado galimybė ją pasitelkti net ir ten, kur naudojami itin sunkūs stiklai arba reikia trigubo stiklo paketo. „Reynaers“ aliuminio profiliai gali išlaikyti net 700 kilogramų stiklo apkrovas, o stiklo sto-

ris gali siekti iki 62 milimetrų. Beje, tai – jau standartiniai sprendimai. Žinoma, galimi ir nestandartiniai, tačiau tokius reikia įvertinti ir apskaičiuoti atskirai. Štai, pavyzdžiui, statant Nacionalinį fizinių ir mokslo technologijų centrą Vilniuje, Saulėtekio al. 9, buvo naudojami net 950 kilogramų svorio stiklo paketai.

Atidarymo būdų įvairovė

Į sistemą CW 50 galima nepastebimai integruoti įvairius langų atidarymo būdus, paslėptus elementus. Pavyzdžiui, iš viršaus pakabinamą langą (THW), lygiagrečiai atveriamus ir išstumiamus langus (POW), dvigubo varstymo langus su iš lauko pusės nematomomis varčiomis (HV-TUTI), plokščiuosius stoglangius (FRV), kai stoglangio stiklo plokštuma beveik sutampa su viso stogo stiklo plokštuma (įprastai stiklo stoglangiai yra šiek tiek atsikišę nuo stogo).

Paprasta surinkti, greita sumontuoti

Dar viena „Reynaers“ naujovė – fasadas CW 50-TT (vieno profilio sistema „Transom-Transom“), kurį galima sukonstruoti neatliekant sudėtingų veiksmų ir pasitelkiant vieną profilį ir vertikaliam, ir horizontaliam naudojimui. Pasirinkus šį fasadą galima atlikti daugiau su gamyba ir surinkimu susijusių operacijų langų gamyklose, todėl stiklinį fasadą galima įrengti dar sparčiau ir pigiau, o jo izoliacinės ypatybės išlieka tokios pat, kaip ir standartinių sistemų CW 50 bei CW 50-HI. Sistema CW 50-TT yra suderinama su visomis kitomis CW 50 grupės sistemomis. Be to, šie standartiniai sprendiniai atlaiko didžiausią 700 kilogramų svorį.

Nejuntamas praėjimas iš vidaus į išorę

Naujausi „Reynaers“ stumdomųjų durų ir langų sistemų CP 130 bei CP 155 patobulinimai suteikia architektams galimybę suformuoti beveik nepastebimą praėjimą iš pastato vidaus į išorę.

Praėjusių metų rudenį vienas didžiausių Europos architektūrinių aliuminio sprendimų tiekėjų – kompanija „Reynaers“ – pristatė naujausius savo gerai žinomų stumdomųjų durų ir langų sistemų CP 130 bei CP 155 patobulinimus. Naujovė skirta sudėtingiems statybų rinkos poreikiams ir suteikia galimybę architektams bei projektuotojams suformuoti kur kas didesnes atviras erdves pastato išorėje. Begalinėje stiklo sienoje galima įrengti, rodos, nepastebimą praėjimą iš pastato vidaus į išorę, kone pakviečiant aplinką užeiti vidun.

Stumdomosios aliuminio durys ir langai statybų sektoriuje – gerai žinomi ir įsitvirtinę. Beje, „Reynaers“ panaikino paskutines vaizdines kliūtis visiškam skaidrumui išgauti. Taigi šių sistemų naudotojai gali mėgautis didesnės erdvės pojūčiu, be to, į pastatą patenka daugiau šviesos. Tai užtikrina trys pagrindinės naujovės, kurias galima panaudoti atliekant izoliacijos darbus ar įvairiai derinant ir jungiant vieną sistemą su kita.

Daug slankiojamųjų varčių

Pritaikius novatoriškus sprendimus, išoriniai slankiojamųjų durų rėmai gali turėti nuo dviejų iki aštuonių bėgių. Tai leidžia mėgautis labai didelėmis angomis, kuriose gali slankioti iki aštuonių varčių. Dėl specialių jungčių išoriniai rėmai gali būti ištęsiami net iki septynių metrų ilgio, o pritaikius išmanųjį kampų suformavimo sprendimą gali-

Naujausi „Reynaers“ stumdomųjų durų ir langų sistemų CP 130 bei CP 155 patobulinimai suteikia architektams galimybę suformuoti beveik nepastebimą praėjimą iš pastato vidaus į išorę.

Kišenės tipo variantas

Sistemas CP 130 ir CP 155 nuo šiol galima lengvai derinti su vidaus ir lauko dizaino elementais. Minėtos visos aštuonios varčios gali būti nustumiamos tiesiog į sienoje padarytą angą (vadinamąją „kišenę“) ir neužimti vietos interjere. Tuomet galima mėgautis gamta sėdint namuose, net nenujaučiant, kad prieš akis – stumdomosios durys. Pritaikius slankiųjų durų variantą, kai slenkstis paslepiamas po grindų danga, grindys atrodys vientisos. Savaime suprantama, net ir pasitelkus tokį paslėptą sprendinį, numatytos slankiosios drenažo ir vėdinimo sistemos (jos irgi yra nematomos, t. y. įrengtos profilių viduje).

Kad atidarytos durys kuo mažiau išsiskirtų iš interjero, nustumtų į sieną varčių uždengimo profilius, jas galima nudažyti spalva, kuri vyrauja interjere, ar net uždengti tokia pat sienos danga. Toks sprendimas gali būti taikomas pakeliamosioms ir nustumiamosioms sistemoms.

Optimaliai pagerintos konstrukcijos galimybės

Sistema CP 130 yra optimaliai pagerinta vertinant ir konstrukcijos variantus, ir garso bei šilumos izoliavimo ypatybes, ir galimybę panaudoti storesnį stiklą (iki 42 milimetrų storio, 300 kilogramų svorio ir 2,7 metro aukščio). Vertinant pagal tai, sistema atitinka griežčiausius šiuolaikinės statybų praktikos reikalavimus.

Kadangi stumdomosios sistemos dažniau naudojamos daugiabučiuose, „Reynaers“ sukūrė patobulintą sistemos CP 130 variantą, skirtą naudoti reiklesnėmis sąlygomis, pavyzdžiui,

aukštuminėms konstrukcijoms ar pajūrio pakrančių zonose statomiems pastatams. Pasiūlius naujus elementus, nelaidumas vandeniui pagerėjo iki 750 Pa, o atsparumas vėjo jėgai padidėjo iki 1600 Pa. Šį sprendimą galima įgyvendinti pasirinkus ir pakeliamąsias, ir stumdomąsias sistemas.

Geresnės ypatybės

Stumdomoji sistema CP 155 yra itin gerai izoliuota, jai būdingos ir kitos patobulintos ypatybės. Klientai, kurie tikisi optimalios kokybės, geros izoliacijos ir paprastumo naudotis, visa tai gaus pasirinkę sistemą CP 155. Ji suteikia didelę projektavimo sprendimų laisvę, mat užtikrina galimybę varijuoti itin didelių matmenų – iki 3 metrų aukščio ir 400 kilogramų svorio – stiklo elementais.

Patobulinti izoliaciniai šilumos sprendimai sistemoje CP 155 užtikrina Uf reikšmę, lygią 1,07 W/m²K. Šitaip suformuojamas įstiklintas elementas, kurio izoliacijos reikšmė yra mažesnė nei 1,0 W/m²K, ir sukuriama galimybė mažai energijos naudojančiuose pastatuose rinktis „Minergie“ ženklu pažymėtą sistemą CP 155-HI. Išgaunamas net iki 900 Pa nelaidumas vandeniui.

Visų tipų sistemos CP 155 stumdomosios durys gaminamos su nerūdijančiojo plieno ratukais ir bėgeliais, kad būtų užtikrintas optimalus ir patvarus atvėrimas. Pasirinkus pakeliamąsias ir stumdomąsias sistemas, durys kiek pakeliamos prieš stumiant jas bėgeliu.

Durys uždaromos jas nuleidžiant ir užfiksuojant. Toks sprendimas leidžia ne tik pagerinti izoliacines ypatybes, bet ir padidinti vagysčių prevenciją. Abi sistemos (stumdomoji ir pakeliamoji bei stumdomoji) – atsparios vėjui, vandeniui, yra hermetiškai sandarios.

Bendrovės „Reynaers Vilnius“ vadovas Linas Kėvelaitis pabrėžia kompanijos ryžtą toliau tyrinėti naujoviškų aliuminio sprendimų įvairovę.

Anot L. Kėvelaičio, sistemos CP 130 ir CP 155 atitinka visus medžiagų išskirtinumo, šilumos izoliacijos ir funkcijų kokybės reikalavimus. Taip pat būtina paminėti ir neprilygstamas projektavimo bei išdėstymo galimybes, leidžiančias išgauti išskirtinį estetinį vaizdą. „Pasiūlydama naujuosius patobulinimus, kompanija „Reynaers“ dar labiau patvirtino savo, kaip patikimo partnerio, vardą. Galime teikti naujoviškus, vartotojams naudingus sprendimus, patenkinti naujausias architektūrines idėjas. Be to, greitai žadame rinkai pateikti naujovių, kurios padės sutaupyti daugiau šilumos energijos“, – paminėjo L. Kėvelaitis.

63

Reklama

ma išgauti dar daugiau atvirumo ir sustiprinti beribiškumo pojūtį – įrengiant duris pastato kampe, galima nenaudoti kampinio profilio, t. y. atidarius duris lieka švarus praėjimas. Šis sprendimas – irgi jau standartas.

Sistema „Curtain Wall 50“ (CW 50) suteikia neribotą dizaino laisvę, užtikrina didžiausią įmanomą stiklo skaidrumą ir neprilygstamą stiklintų dalių šilumos izoliacijos lygį.

RACIONALUS BŪSTO ŠILDYMAS – KOKS JIS?

Šildymas

64

Mažiausiai apie būsto šildymą galvoja pasyviųjų namų šeimininkai – čia jiems užtenka ir buitinių prietaisų skleidžiamos šilumos ar degančios žvakės. Žinoma, toks būstas nepaliekamas visiškai be šilumos šaltinio – dujinio katilo, židinio ar spindulinio šildymo. Tačiau pasyviųjų namų Lietuvoje nedaug, tad pasirinkti racionalų šilumos šaltinį ir sistemą aktualu daugeliui gyventojų.

Dujos – nebe tokios brangios

Jeigu žinotum, kada ir kur krisi – pasidėtum pagalvę. Ši liaudies išmintis gali būti savaip perfrazuojama ir kalbant apie šilumos šaltinio pasirinkimą statantis naują namą ar atnaujinant katilinę. Labai sunku nuspėti, kada kuris kuras pigs, o kurio kaina žaibiškai šaus į viršų.

Prieš keletą metų brangstant gamtinėms dujoms visų žvilgsniai krypo į kietojo kuro ar granulinius katilus, nors specialistai siūlė kruopščiai pasverti investicijas – galbūt geresnį efektą duotų didesnio naudingumo koeficiento kondensacinis dujinis katilas? Tie, kurie pasinaudojo šiuo patarimu, šiandien džiaugiasi, nes gamtinių dujų kaina sumažėjo ženkliai, o dar ir katilas jų nedaug sunaudoja. Reikia nepamiršti ir patogumo – nereikia vaikščioti į katilinę kurstyti katilo.

Nesipiktina ir įsirengusieji granulinius katilus – kuras nėra pats brangiausias, priežiūra irgi mažesnė, palyginti su kietojo kuro katilų. Tik investicija nemaža.

Specialistai pirmiausia naujakuriams siūlo apskaičiuoti, kokių yra galimybių rinktis kuro rūšį. Įsirengti katilinę su kietojo kuro katilu gali, ko gero, visi. Kietasis kuras pigiausias. Katilai irgi nėra brangiausi. Tačiau gerai katilinei reikia akumuliacinės talpos, nuo lauko ir vidaus temperatūros priklausomos reguliavimo automatikos, keleto pamaišymo vožtuvų su pavaromis ir kelių cirkuliacinių siurblių. Todėl pradinė investicija į kietojo kuro katilinę kartais būna ne mažiausia.

Granuliniai katilai – gerokai brangesni. Investicija į visiškai automatizuotą granulinį katilą, kurio optimalus naudingumas – 96 proc., su kuro talpa savaitei ir rankiniu kuro pakrovimu siekia maždaug 8 tūkst. eurų. Norint viską kuo labiau automatizuoti ir mažinti priežiūrą, teks papildomai investuoti keletą tūkstančių eurų. Paprastesnių granulinių katilų trūkumu laikoma tai, kad jų efektyvumas siekia 85 proc., juos reikia dažnai valyti, pakrauti kuro bunkerį. Šilumos siurbliai laikomi mažiausiai aplinką teršiančiais šilumos energijos šaltiniais, jų eksploatacija – irgi nebrangi, nors atpigus dujoms pateikiami įvairūs skaičiavimai.

Bet kokiu atveju didžiausias trūkumas – didelė pradinė investicija, siekianti dešimt tūkstančių eurų ir daugiau.

Dujiniam šildymui įsirengti būtina sąlyga – dujotiekis arba suskystintųjų dujų rezervuaras. Tokias sąlygas turi ne visi naujakuriai. Tačiau jau įsirengusiesiems dujinį šildymą vienas paprastesnių būdų sutaupyti ir pajusti

Daug ilgesnė eksploatacija

Reikia įvertinti ne tik paties šilumos šaltinio, bet ir šildymo sistemos racionalumą. Čia susiremia du priešininkai: radiatorinė ir grindinio šildymo sistemos. Lygindami radiatorinę ir grindų šildymo sistemas, specialistai kur kas daugiau privalumų teikia pastarajai.

Grindinio šildymo sistemos privalumų, palyginti su radiatorine, yra ne vienas. Pirmiausia – didesnis komfortas, nes šiluma tolygiai pasiskirsto visame plote. Toks šildymas yra higieniškas, nes nėra oro turbulencijos, nebūna dulkių, alergenų, erkučių. Be to, sutaupoma būsto ploto, nes nereikia prie radiatorių palikti vietos, kad vyktų oro konvekcija.

Vis dėlto specialistai labiau dėmesį atkreipia į kitus privalumus: galimybę sutaupyti energijos, o kartu ir pinigų.

Mat veikiant grindiniam šildymui komfortas bute nenukentės, jeigu patalpoje bus iki 2 laipsnių mažesnė temperatūra. Vadinasi, galima sutaupyti iki 12 proc. energijos.

Grindų šildymo sistemą nesudėtinga montuoti, nėra daug jungčių. Ši sistema, palyginti su radiatorine – kur kas ilgaamžiškesnė, ją galima naudoti iki 50 metų, kur kas ilgiau nei radiatorinę.

Tokia sistema – gera perspektyva ateičiai. Atsiranda galimybė efektyviai panaudoti alternatyvią žemos temperatūros energiją, pavyzdžiui, iš žemės arba saulės. O ir prižiūrėti grindų šildymo sistemą paprasčiau – nereikia valyti prietaisų.

Efektyvaus valdymo svarba

Šildymo įrangos valdymo prietaisai gali gerokai pasitarnauti ne tik siekiant komforto, bet ir norint taupyti teisingai paskirstant šilumą patalpose. Antai kiekvienoje patalpoje įrengus elektroninį termostatą, jis reguliuos konkrečios patalpos temperatūrą, todėl bus išvengiama patalpų peršildymo, o tai yra pagrindinė neracionalių eksploatavimo išlaidų priežastis. Šią kontrolės sistemą galima naudoti ir su grindiniu šildymu ar kolektorinėmis radiatorinėmis sistemomis.

Atskirų patalpų temperatūros kontrolės sistemos turi automatinio balansavimo funkciją, kuri eliminuoja rankinio hidraulinio sistemos balansavimo problemas. Jei namuose kyla šildymo bėdų dėl nesubalansuoto grindinio šildymo, autobalansavimo funkcija jas išspręs.

Visi termostatai su valdymo bloku komunikuoja radijo bangomis. Todėl nereikia iš anksto numatyti vietų termostatams ir ten nuvesti jungimo laidų. Atnaujinant šildymo sistemą namo apdaila yra nepaliečiama. Vienintelis pokytis – modernūs patalpų termostatai kiekvienoje valdomoje patalpoje. Įdiegus modernią ir visavertišką kontrolės sistemą sąnaudas galima sumažinti apie 25 proc.

Kontrolės sistemos privalumai: valdoma kiekviena patalpa atskirai, taupomos eksploatavimo išlaidos, programuojamas savaitinis temperatūros valdymo laikmatis, temperatūros apribojimo galimybė.

65

Šildymas

ekonominį efektą – anksčiau įrengtą paprastą dujinį katilą pakeisti kondensaciniu. Toks sudegina iki 30 proc. mažiau dujų ir pasiekia maksimalų naudingumo koeficientą. Židinys ar krosnelė daugeliu atvejų įsirengiami kaip papildomi šilumos šaltiniai, norint didesnio jaukumo namuose. Atskirais atvejais jie būna ir pagrindiniai šilumos skleidimo įrenginiai, tačiau gyvenant nedideliame arba pasyviajame name.

Grindinis šildymas miegamajame

Reklama

68

Kuriant būstą šiandien galvojama ne tik apie jo estetiką, bet ir fizinį komfortą, ekonomiškumą. Visus šiuos tris ypatumus gali užtikrinti grindinė šildymo sistema, jau tapusi įprastiniu buities patogumu.

Grindinis šildymas – labai universalus: jis suderinamas su įvairiomis grindų dangomis, tinka visoms patalpoms, tai puikus sprendimas renovacijos projektams. Tinkamai suprojektuota sistema gali atlikti ir vėsinimo funkciją, gali būti valdoma per nuotolį, pavyzdžiui, esant darbe ar atostogaujant.

Sveikatai palankus klimatas

Sklando mitas, kad grindų šildymas nėra tinkamas miegamojo zonai. Vienas pagrindinių motyvų, paneigiančių šį mitą – tolygus šilumos pasiskirstymas. Pavyzdžiui, renkantis radiatorinį šildymą tektų iš anksto planuoti kambario apstatymą ir radiatoriaus kabinimo vietą.

Didesnio ploto kambaryje gali tekti kabinti net kelis radiatorius – visa tai apriboja interjero laisvę, ypač turint omenyje tai, kad lovos nerekomenduojama statyti prie radiatoriaus.

Tokiu atveju išsausėjęs oras trikdytų žmonių sveikatą ir miegą. Šių problemų nekils įsirengus grindinį šildymą. Neteks sukti galvos, kurioje kambario vietoje naudingiausia įrengti šildymo šaltinį norint užtikrinti reikiamą šilumą ir jutiminį komfortą, nes spindulinio šildymo metodu šiluma paskirstoma tolygiai.

Dėl mažo oro maišymosi patalpoje nekyla dulkių, todėl mikroklimatas tampa patrauklus ir alergiškiems asmenims. Be to, bėgant laikui už radiatorių ir po jais ima kauptis nešvarumai, kuriuos yra gana problemiška išvalyti.

Valant patalpas, kuriose įrengtas grindinis šildymas, tokių sunkumų nekyla.

Dėl tolygaus šilumos pasiskirstymo nesusidaro palankių sąlygų pelėsiui atsirasti, nes patalpoje nebūna šaltų, drėgnų, nešildomų kampų.

Tinkamas sistemos reguliavimas

Visiems gerai žinoma, kad grindinis šildymas pasižymi didesniu efektyvumu nei kitos įprastinės šildymo sistemos, tad žmonės, įsirengę spindulinio šildymo sistemas namuose, gali mažinti sunaudojamos energijos kiekį ir tam skiriamas išlaidas.

Gera žinia ir tai, kad dėl pažangaus sistemos valdymo energijos sąnaudas galima sumažinti iki 12 proc.

Eksploatacijos sąnaudų mažinimą padeda užtikrinti tinkamas šilumos reguliavimas. Lietuvos ir Europos hi-

gienos normose nurodyta, kad optimali oro temperatūra gyvenamosiose patalpose yra 22 laipsniai. Tyrimais įrodyta, kad įrengus grindinio šildymo sistemą galima palaikyti 2 laipsniais mažesnę temperatūrą, negu šildant radiatoriais, tačiau patalpose bus juntama tokia pat šiluma. Verta pastebėti, kad temperatūros sumažinimas vos vienu laipsniu tuomet, kai namie nieko nėra, ar nakties metu irgi padeda mažinti eksploatacijos sąnaudas.

Grindinio šildymo sistema miegamajame sukurs tinkamą komforto lygį tuomet, kai ji bus tinkamai parinkta, subalansuota ir reguliuojama. Kontrolės mechanizmai su termostatais seka, analizuoja ir prisiderina prie atskirų patalpų šilumos reikmių tam, kad maksimaliai patenkintų individualius žmonių poreikius. Racionaliai reguliuojant patalpos temperatūrą eliminuojami valdymo nuostoliai.

Kalbant apie grindinį šildymą miegamajame svarbu pabrėžti ir tai, kad šioje patalpoje rekomenduojama žemesnė temperatūra nei kitur būste. Sveikatos specialistų teigimu, ten, kur miegama, temperatūra vidutiniškai turėtų būti 16–18 laipsnių. Akivaizdu, temperatūros kontrolės funkcija šiuo atveju tampa itin svarbi. Tokiu būdu galima dar labiau sumažinti šildymo sistemos išlaidas.

Grindų šildymo sistemos komponentai tarpusavyje turi būti sistemiškai suderinti. Vamzdžiai, tvirtinimo elementai, jungtys, kolektoriai, patalpų valdymo automatika, vandens temperatūros ir cirkuliacijos mazgas turi būti planuojami kaip vientisa sistema. „Uponor“ grindinio šildymo sistemos – kokybiškos, laiko patikrintos, patikimos. Žiūrint į ateitį investicijos į išbandytą ir pasiteisinusią šildymo sistemą – tai investicijos, dėl kurių jūsų namas taps vertingesnis.

„Uponor “ – 20 metų patikimų sprendimų Lietuvoje kuriant sveiką, komfortišką ir energiją taupančią aplinką.

Reklama

69

71

PRIEVOLĖ – NURODYTI PRIETAISŲ ENERGINĮ NAUDINGUMĄ

Reklama

72

Jau šių metų rugsėjo 26 dieną įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyva, taikoma šildymo katilams, kombinuotiems katilams ir vandens šildytuvams – su šilumos energijos naudojimu susijusiems gaminiams.

Naujoje ES direktyvoje reglamentuojamas šildymo įrangos energinio efektyvumo ženklinimas. Iki šiol jis nebuvo apibrėžtas teisiškai, tačiau įsigaliojus naujai ES direktyvai įrangos montavimo darbus atliekantis asmuo bus įpareigotas pateikti klientui etiketę, rodančią, kurią energinio efektyvumo klasę atitinka sistema. Tai bus privalu daryti ir keičiant šildymo katilus, vandens šildytuvus ar kitą su šildymu susijusią įrangą, pavyzdžiui, saulės kolektorius.

Naujoje ES direktyvoje teigiama, kad reikia tobulinti daugelį su šilumos energija susijusių gaminių, tokiu būdu mažės jų poveikis aplinkai, bus taupoma energija, o dėl to galiausiai sutaupys ir įmonės, ir gyventojai. Padėti taupyti energiją gali ir gaminių, kurie tiesiogiai naudoja, gamina, perduoda arba matuoja energiją, bei visos šildymo sistemos ženklini-

mas etikete, rodančia energinio efektyvumo klasę.

Citata iš ErP direktyvos 4 skyriaus: „Pasitelkiant geresnį projektavimą, būtų galima gerokai patobulinti daugumą su energija susijusių gaminių, siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir sutaupyti energijos, o tai taip pat sudarytų sąlygas taupyti verslo subjektų ir galutinių naudotojų lėšas. Be gaminių, kurie naudoja, gamina, perduoda ar matuoja energiją, taip pat būtų galima sutaupyti daug energijos naudojant tam tikrus su energija susijusius gaminius, įskaitant statybose naudojamus gaminius (pvz., langus ar izoliacines medžiagas) ar tam tikrus vandenį naudojančius gaminius (pvz., dušo galvutes ar čiaupus).“ Atskiros šios naujos ES direktyvos dalys yra skirtos pavieniams produktams ir sistemoms (kombinuotiems įrenginiams) ženklinti.

Kombinuotus įrenginius sudaro komponentai, tokie kaip šildymo katilas (šilumos šaltinis), saulės energijos įrenginys, šilumos kaupimo įrenginys, temperatūros reguliatorius ir galimas papildomas šilumos šaltinis.

ES direktyva įrengimo darbus atliekantiems specialistams suteiks laisvę

montuoti šildymo sistemą iš daugybės komponentų, pagamintų skirtingų gamintojų.

Tokiu būdu galima laisvai montuoti šildymo sistemą iš tam tinkamiausių, aukštos energinės klasės dalių. Parenkant įrangą bus galima atsižvelgti ir į konkrečius pastato parametrus, finansines klientų galimybes, suplanuotas investicijas. Tai tam tikras privalumas palyginti su tuo, kai sistemą turi sudaryti tik konkretaus gamintojo siūlomi įrangos paketai, be kurių neįmanomas energinės klasės žymėjimas.

Naujojoje ES direktyvoje pateikiama skaičiavimo metodika, skirta kombinuotiems įrenginiams. Ji padeda nustatyti bendrą energinį sistemos efektyvumą.

Komponentai, kurių techninės ypatybės yra labai geros, suteikia galimybę pasiekti aukštesnę energinio efektyvumo klasę.

Vokietijos kompanijos „Oventrop“ gaminamos įrangos privalumai pasirenkant kombinuotas sistemas: • „Oventrop“ produktai turi labai geras technines charakteristikas (akumuliacinių talpų izoliavimas, kolektorių naudingumo koeficientas ir t. t.).

• Yra galimybė paprastai ir optimaliai integruoti atskirus komponentus į bendrą sistemą.

Termostatas „Uni XH“.

Uždarymo reguliavimo vožtuvai „Hycocon VTZ“ ir „Hycocon DTZ“.

ErP – skaičiavimo pavyzdys

73

Reklama

• Pagalba rengiant energinę klasę rodantį ženklinimą – kompanija „Oventrop“ turi reikiamą programinę įrangą. Šildymo sistemą turi sudaryti tarpusavyje suderinti komponentai. ES direktyvoje nėra nagrinėjama visų šildymo sistemos komponentų sąveika, tačiau viskas turi veikti taip, kad būtų pasiektas bendras maksimalus energinis sistemos efektyvumas. Neužtenka tik to, kad sistemoje efektyviai veiktų vien A energinio naudingumo klase paženklintas šildymo katilas. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad sistema būtų gerai subalansuota, turėtų modernų valdiklį. Daugeliu atvejų šios nedaug investicijų reikalaujančios priemonės gali padėti sutaupyti nemažai energijos. Kitas žingsnis gali būti jau daugiau išlaidų reikalaujantis katilo modernizavimas. „Oventrop“ produktai ir sistemos leidžia pasiekti didesnį energijos naudojimo efektyvumą pastatuose. Energijos naudojimo efektyvumo didinimas ne visada reiškia pastato šiltinimą ar šildymo sistemos modernizavimą.

Energinio efektyvumo gali būti siekiama ir mažais žingsneliais, pasitelkiant mažesnes investicijas. Pavyzdžiui, daug sutaupyti gali padėti ir vieno kurio nors sistemos komponento atnaujinimas. Štai priemonės, kurios gali padėti taupyti energiją neskiriant didelių investicijų: • Hidraulinis balansavimas prie radiatorių arba stovuose. Jis naudingas ne tik tuomet, kai kalbama apie energijos taupymą – dėl hidraulinio balansavimo didėja komfortas.

Daugelis atliktų studijų tai patvirtina. Ši daug investicijų nereikalaujanti priemonė suteikia galimybę sutaupyti iki 21 proc.

• Termostato galvučių keitimas. Pakeičiant termostato galvutes moderniomis gali būti sutaupoma beveik 10 proc. šildymo energijos.

• Prie energijos taupymo taip pat prisideda uždarymo reguliavimo vožtuvų, diferencinio slėgio reguliatorių ir didelio efektyvumo siurblių montavimas sistemoje. Kadangi šios investicijos palyginti su kitomis yra nedidelės, galima kalbėti apie gerą išlaidų ir gaunamos naudos santykį. Šių priemonių atsipirkimo laikas – nuo trejų iki ketverių metų.

*arba kito gamintojo Skaičiavimo pavyzdys su parengtiniais duomenimis kombinuotam įrenginiui: A energinio naudingumo klasės katilas; vardinė galia – 10 kW.

Termostato vožtuvas.

Katilo prijungimo sistema „Regumat M3“.

VANDENS MINKŠTINIMAS

Inžinerinės sistemos

74

Vanduo – gyvybės šaltinis, taigi labai svarbu centralizuotai nėra minkštinamas – tai pernelyg brangu.

Todėl kalkėtas vanduo yra pačių vartotojų reikalas. užtikrinti tinkamą jo kokybę. Vandens kokybei pagerinti siūloma įvairių jo apdorojimo Kas yra kietas vanduo? būdų – filtrai nitratams ir kitoms kenksmin- Kalkėtas, arba kietas, vanduo – viena dažniausiai minimų gosioms dalelėms pašalinti, taip pat minkš- vandens problemų. Daugiau kaip 60 proc. Žemėje esančio vandens sudaro požeminis vanduo, kuris skverbdatinti. Šiame straipsnyje daugiau dėmesio masis gilyn iš grunto prisisotina įvairiausių mineralų, tarp skiriama buityje naudojamam vandeniui, jų – ir kalcio bei magnio. Šių kietųjų mineralų kiekis vandenyje ir lemia vadinat. y. vandeniui, kurį šildome ir naudojame mąjį vandens kietumą. Vandens kietumas reiškiamas mg kasdien duše, skalbdami drabužius, plauda- ekv/dm³. Galima palyginti: 1 galone vandens (apie 3,8 litro) jo kietumas yra 5 greinai vienam galonui (1,7 mg mi indus, namų ruošoje, minkštinti.

Reikia specialaus apdorojimo

Vandens filtravimo sąvoka apima kur kas daugiau negu vien mechaninį smulkių dalelių pašalinimą iš tiekiamo vandens. Mechaninių priemaišų – smėlio, molio dalelių, iškritusios geležies, vamzdyno sankaupų – šalinimas yra tik pirmoji grandis vandens gerinimo procese. Vanduo yra ypač imlus, hidrologiniame cikle galintis prisisotinti kone visų egzistuojančių cheminių elementų. Į vandentiekio sistemą vanduo patenka iš gamtinių rezervuarų: ežerų, upių, požeminių vandens telkinių. Deja, jis dažnai būna kalkėtas, geležingas, turi kitokių nuosėdų.

Kad būtų tinkamas vartoti, toks vanduo reikalauja specialaus apdorojimo. Pirmiausia tikslinga vandens filtravimą skirstyti pagal naudojimo paskirtį. Tada, atsižvelgus į naudojimo ypatybes, galima pasirinkti ekonomiškai efektyviausią būdą vandeniui valyti.

Centralizuotai tiekiamas vanduo yra daugiau ar mažiau filtruojamas, dažniausiai sprendžiamas mechaninių priemaišų, geležies šalinimas. Tačiau niekur pasaulyje vanduo

ekv/dm³), o faktiškai vandenyje esančių kietųjų mineralų kiekis prilygsta vienai įprastai aspirino tabletei. Jei tame pačiame galone vandens kietumas yra 25 greinai vienam galonui (8,5 mg ekv/dm³), tai teršalai vandenyje prilygsta penkioms aspirino tabletėms.

Kodėl vandens kietumas turėtų rūpėti?

Daugeliu atvejų vandens kietumas, galima sakyti, neturi reikšmės, jeigu jis naudojamas laistymui, techniniams poreikiams. Tačiau vanduo, kurį naudojame buityje maudydamiesi vonioje, plaudami indus ir skalbdami drabužius, yra kur kas efektyvesnis, jei turi mažiau kietųjų mineralų.

Stebėtina, tačiau vandens kietumas tiesiogiai veikia mūsų gyvenimo būdą ir įpročius. Antai minkštas vanduo padeda taupyti energiją ir mažina eksploatavimo išlaidas. Vandenyje esantys kalcis ir magnis kaitinami ima keistis, dėl to susidaro nuosėdų, kurios padengia kaitinimo elementus ir talpos paviršių. Nuosėdos atrodo kaip kalkakmenis ir pasižymi izoliacinėmis ypatybė-

vanduo teigiamai veikia mūsų odą – atveria poras, kad putojantis muilas švariau nuplautų kūną, nepažeisdamas natūralaus apsauginio odos sluoksnio. Nuo seno žinome, kad sveika plaukus trinkti lietaus vandeniu, kuris yra minkštas – jie tampa purūs ir žvilgantys. Savo organizmu patyrę minkšto vandens teikiamą malonumą, nenorėsite naudoti jokio kito vandens.

Ką reikėtų žinoti apie filtrus?

Svarbiausi veiksniai yra vandens kokybė ir vandens naudojimas, reikia orientuotis į vandens poreikį piko metu. Taip pat svarbu, kokiuose prietaisuose bus naudojamas filtruotas vanduo ir kiek tų prietaisų bus. Kaip ir perkant bet kokią kitą įrangą, reikia žinoti, ko iš jos norėti – ar sumontuoti ir pamiršti, ar nuolatos rūpintis priežiūra. Nuo to priklausys ir vandens filtro valdymo pobūdis, operacijų sudėtingumo lygis, papildomų funkcijų sąrašas. Tik įvertinus visas aplinkybes galima parinkti konkretų vandens filtro tipą ir modelį.

Automatiniai filtrai gaminami taip, kad kartą juos sumontavus nebereikėtų keisti. Galima sakyti, kad filtras perkamas visam gyvenimui, todėl ypač svarbu išsirinkti kuo modernesnį gaminį, kuriame būtų panaudotos pažangiausios technologijos. Vandeniu naudojamės kasdien ir, be abejo, tikimės, tad filtras dirbs patikimai, o eksploatavimo išlaidos bus minimalios.

Kiti aspektai – sistemos kaina, gamintojo reputacija, pardavėjo patrauklumas, suteikiamos garantijos, galų gale filtro dizainas – gana subjektyvūs, kiekvieno specialisto, kaip ir pirkėjo, vertinami savaip.

75 Inžinerinės sistemos

mis. Tai trukdo šilumokaitai, gerokai sumažina vandens šildytuvo efektyvumą ir skatina šildymo elementų susidėvėjimą. Vandens pašildymo efektyvumas naudojant minkštą vandenį išauga 29 proc. šildant dujiniais prietaisais ir 22 proc. šildant elektriniais prietaisais. Šildant kietą vandenį susiformavusios kalkių apnašos gadina ne tik kaitinimo elementus. Kietas vanduo gali sukelti vamzdžių, katilų, kitų tokį vandenį naudojančių buitinių prietaisų užsikimšimą, įvairius gedimus ir pirmalaikį susidėvėjimą. Dėl kieto vandens greičiau dyla tarpinės, kemšasi filtrai, sklendės, siurbliai, mažėja vandens spaudimas, trūkinėja vamzdžiai.

Susijungęs su muilu kietas vanduo formuoja baltas apnašas ant veidrodžių, indų, santechnikos paviršių.

Kovodami su šiomis dėmėmis esame priversti papildomai pirkti įvairias buitinės chemijos priemones, o naudojant minkštą vandenį namų ruoša sutrumpėja ir tampa lengvesnė. Naudojant minkštą vandenį reikia kur kas mažiau muilo, buitinės chemijos: skalbimo miltelių, valiklių, pastų, šampūno. Pinigai šioms priemonėms sudaro nemenką kasdienių išlaidų dalį.

Skalbiant minkštu vandeniu, muilas nesukimba su kietaisiais mineralais, todėl skalavimo kokybė pagerėja keletą kartų, ir skalbiniai būna šviesesni, minkštesni, ilgiau tarnauja. Pavyzdžiui, lininis audinys, skalbiamas minkštu vandeniu, tarnauja net 30 proc. ilgiau nei skalbiamas kietame vandenyje.

Prausiantis kietu vandeniu, muilo apnašų likučių lieka ant viso kūno, jie užkemša odos poras. Tai gali sukelti įvairių odos uždegimų, nemalonų niežulį, be to, tai puikiausia terpė kauptis įvairioms bakterijoms. Minkštas

VISI BŪSTO VANDENTVARKOS SPRENDIMAI – IŠ VIENŲ RANKŲ Lietaus vandens nuvedimo nuo stogų sistema

Norint, kad stogas namą saugotų ir puoštų ilgai, svarbu įsirengti patikimą lietaus vandens nuvedimo sistemą.

Stogloviai ir lietvamzdžiai KANION neišblunka net ir po daugybės eksploatacijos metų, todėl drąsiai galima rinktis rudos, baltos, juodos, raudonos, grafitinės ar varinės spalvos gaminius. Jie patvarūs, atsparūs smūgiams, lietaus, sniego apkrovoms, todėl nekelia rūpesčių net ir esant permainingiems žiemos orams.

Radiatorinio šildymo vamzdžiai ir jungtys

Šildymo sistemai įrengti puikiai tinka daugiasluoksnių vamzdžių ir presuojamųjų jungčių sistema TIGRIS K1.

Vidinis vamzdžių sluoksnis PE-Xc – atspariausia įvairiai temperatūrai ir slėgiui plastiko rūšis, naudojama daugiasluoksnių vamzdžių gamyboje, todėl tokie vamzdžiai idealiai tinka net ir radiatoriniam šildymui montuoti.

Jungtys pagamintos iš PPSU (polifenilsulfono), pasižyminčio ypatingu atsparumu smūgiams – ši medžiaga neskyla ir nedūžta.

Grindinio šildymo sistema

Žemos temperatūros grindinio šildymo sistemas galima montuoti bet kuriuo metu – joms skirti PB FLEXIUS (polibutileno) vamzdžiai lankstūs išlieka net tada, kai dirbti tenka nešildomose patalpose, net ir esant žemai aplinkos temperatūrai. Kompozitinis kolektorius yra surenkamas iš atskirų modulių, jį galima plėsti tiek, kiek reikia. Reikalinga konfigūracija surenkama per kelias sekundes prie viršutinio ir apatinio kolektoriaus įvadų prisukant atskirus vienos ir (arba) trijų atšakų modulius.

Jie tarpusavyje sujungiami rankomis (nereikia naudoti jokių papildomų sandarinimo priemonių ir įrankių), o unikalūs „atminties“ žiedai leidžia lengvai subalansuoti sistemą.

Galima pasirinkti laidinius ar belaidžius sistemos valdymo kontrolės prietaisus. Naujasis valdymo blokas turi LCD ekraną su lietuvišku meniu, kuris leidžia centralizuotai valdyti visus pastato termostatus iš vieno taško.

Valdymo kontrolės prietaisai suteikia galimybę susikurti individualius šildymo režimus, kurie padeda taupyti energiją (pavyzdžiui, gali būti sumažinamas šilumos tiekimas nustatytu paros metu).

Užsakant visą TEMPOWER grindinio šildymo sistemą namui, „Wavin Baltic“ projektuotojai šildymo projektą, parengtą pasitelkus profesionalią programą, pateiks nemokamai.

Pastato drenažo sistema

Trijų rūšių banguoti drenažiniai vamzdžiai iš PVC pritaikyti kiekvienam grunto tipui: paprastasis drenažo vamzdis naudojamas neutralios sudėties grunte, vamzdis su geotekstilės filtru – smėlingoje, o su kokosų plaušų filtru – molingoje žemėje. Pastarasis Lietuvoje pagamintas produktas 2005 metais buvo pripažintas metų gaminiu.

Vandens infiltravimo į gruntą kasetės

Infiltracinės kasetės naudojamos lietaus vandeniui nuvesti (infiltruoti) į gruntą. Lyjant vanduo surenkamas į kasetes, iš kurių vėliau per tam tikrą laiką susigeria į aplinkinį gruntą. Šios infiltracinės kasetės yra įprastų gelžbetonio žiedų alternatyva.

Lengvas kasečių montavimas ir galimybė išvalyti sistemą padeda sutaupyti laiko bei pinigų. Vienos kasetės skirtos vietoms, kuriose nėra didelių dirvožemio ar eismo apkrovų (pavyzdžiui, po veja), kitos – intensyviai eksploatuojamoms teritorijoms (pavyzdžiui, po stovėjimo aikštelėmis ar keliais).

Vamzdynų sistemos – nematoma, tačiau labai svarbi gyvenamojo namo dalis. Prastos kokybės vamzdžiai gali pridaryti nemažai žalos ir vidaus bei išorės apdailai, buitinei technikai ar baldams, ir statinio konstrukcijoms. Didžioji dalis vamzdynų paslepiama konstrukcijose arba įkasama grunte, tad jie turi būti ilgaamžiai, hermetiški, tvirti, atsparūs vidinėms ir išorinėms apkrovoms, turi atitikti pagal individualią paskirtį keliamus reikalavimus.

Plati „Wavin“ produktų gama – vidaus ir lauko vamzdynas, jungtys, nuotekų valymo įrenginiai, infiltraciniai bei drenažo sistemų produk-

tai – užtikrina patikimą ir ilgalaikį pastato vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo sistemų funkcionavimą.

Labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į technines vamzdžių charakteristikas ar eksploatacines ypatybes, bet ir į gamintojo patikimumą, teikiamas garantijas. „Wavin“ specialistai padeda išspręsti visus su vandentiekio, šildymo, nuotekų sistemų vamzdynais susijusius klausimus – nuo projektavimo iki priežiūros darbų.

Karšto ir šalto vandentiekio vamzdžiai bei jungtys

Kaip ir šildymo, taip ir šilto bei šalto vandens tiekimo sistemoms įrengti puikiai tinka TIGRIS K1 – daugiasluoksnių vamzdžių ir presuojamųjų jungčių sistema. „Wavin“ vamzdžių PE-Xc, AL, PE plastikas, su kuriuo kontaktuoja tekantis vanduo, neišskiria jokių pavojingų dalelių ar kitų medžiagų, todėl šis plastikas yra puikus sprendimas geriamojo vandens tiekimo sistemoms įrengti. Vamzdžių šiurkštumo koeficientas yra toks, kad prie vidinių sienelių nesikaupia apnašos.

Pastato nuotekų sistema

Montuojant buitinių nuotekų sistemas, siūlomi du sprendimai: storasieniai PVC OPTIMA arba betriukšmiai mineralizuoto plastiko ASTO vamzdynai. „Wavin“ plastikinės nuotekų sistemos puikiai izoliuoja triukšmą, yra tvirtos ir sandarios – tai ilgalaikis sprendimas.

Vandentiekio vamzdžiai

Polietileniniai vandentiekio vamzdžiai, skirti geriamajam vandeniui tiekti, atpažįstami iš mėlynos juostelės ant vamzdžio paviršiaus, kuri žymi vamzdžio tinkamumą geriamajam vandeniui transportuoti. Tai lengvi, lankstūs, ilgaamžiai, atsparūs difuzijai, cheminiams junginiams ir grunto spaudimui vamzdžiai. Jie gerai prisitaiko prie grunto, jų neveikia korozija.

Nuotekų apžiūros šulinėliai

Naujoviški 315 milimetrų nuotekų apžiūros šuliniai pakeičia įprastus betoninius. Dėl vadinamųjų „armonikos“ ypatybių vamzdis prisitaiko prie grunto, todėl ilgiau ir patikimiau tarnauja.

Nuotekų valymo įrenginiai

Garantija „Wavin“ koncernas – vienas didžiausių Europoje: 35 gamyklos 24 šalyse. Viena jų įkurta Lietuvoje, Vilniuje. Čia gaminami plastikiniai vidaus nuotekų, požeminės kanalizacijos, drenažo ir vandentiekio vamzdžiai.

Visa produkcija atitinka europinį standartą, jai naudojamos tik pirminės žaliavos. Vandentiekio vamzdžiai gaminami iš polietileno, tačiau svarbu, kad geriamojo vandens tiekimo vamzdžių sudėtyje nebūtų perdirbtos žaliavos (puikiai tinkančios techniniams vamzdžiams), kuri prieš tai galėjo būti naudojama, pavyzdžiui, kaip pesticidų tara. „Wavin“ vamzdynų sistemos patikimos ir saugios – visus reikiamus komponentus tiekia vienas gamintojas, turintis atstovybę Lietuvoje.

Ilgaamžiai, iš polietileno ir stiklaplasčio pagaminti „BioKem“ įrenginiai yra montuojami į gruntą ir gali apdoroti 6–90 žmonių nuotekas. Išskirtinis „BioKem“ privalumas – galimybė stebėti ir valdyti įrenginio veikimą valdymo bloke ar nuotoliniu būdu. Šis novatoriškas CE ženklu pažymėtas įrenginys beveik perpus iš nuotekų pašalina azoto, fosforo junginius ir net iki 90 proc. sumažina organinių medžiagų kiekį.

Artimiausią prekybos vietą, kur galite įsigyti „Wavin“ vamzdžių, rasite www.wavin.lt

BŪTINYBĖ BET KURIAM BŪSTUI ore. Tačiau dažniausiai apsnūdę jie jaučiasi dėl to, kad patalpos blogai vėdinamos, jose nėra šviežio oro. Šviežią orą patalpose sunaudoja kvėpuodami žmonės, nemažai jo ištraukiama pro ventiliacijos angas.

Jeigu svetainėje dega židinys, kol sudega užkrauta pakura, patalpoje gali nelikti iki 300 kubinių metrų oro. Jo nemažai ištraukiama ir virtuvėje, įjungus gartraukį.

Padariniai gali būti skaudūs

Inžinerinės sistemos

78

Butas, namas ar biuras – kad ir kokios patalpos būtų, švaraus ir šviežio oro poreikis išlieka toks pat. Suprantama, patalpose, kuriose gyvenama, miegama, leidžiamas laisvalaikis su draugais, reikia didesnio komforto ir tinkamo klimato.

Oro kaita – kas dvi valandas

Išimties dėl tinkamo klimato nereikia daryti nė vienose patalpose. Stilingai įrengtame name šviežias ir gaivus oras yra būtinybė, parodanti kokybės standartą. Kitaip viskas gali panėšėti į nepriekaištingai atrodantį drabužį, kurį gėda nusivilkti dėl to, kad pamušalas yra visai skylėtas.

Gyvenamosiose patalpose žmogus praleidžia mažiausiai trečdalį paros. Vienas paprasčiausių būdų turėti viduje šviežią ir gaivų orą – atverti langą. Žinoma, nėra garantijos, kad į patalpą iš lauko pateks tikrai gaivus ir švarus oras. Tad toks vėdinimas turi kelis trūkumus. Pirma, iš lauko patenkantis oras yra nevalomas, jis būna su dulkėmis. Antra, pravėrus langą iš gatvės sklinda triukšmas. Galiausiai šitaip patalpas vėdinant žiemą patiriami didžiuliai šilumos nuostoliai, o vasarą iš lauko patenka karštis.

Nereikia pamiršti ir saugumo, ypač gyvenant pirmame aukšte. Praviri langai visuomet masina ilgapirščius.

Tad norint turėti komfortišką ir modernų būstą priverstinė vėdinimo sistema su rekuperacija yra būtina.

Dėl susikaupusių alergenų, mikrobų, bakterijų ir kitų sveikatai kenksmingų veiksnių oras patalpoje turi būti visiškai pakeičiamas kas 2 valandas. Jei šios rekomendacijos nesilaikoma, neretai žmonės ima skųstis mieguistumu, ieškoti tokios savijautos priežasčių apniukusiame

Blogai vėdinamos gyvenamosios patalpos ne tik gali sukelti nemalonių padarinių žmogaus organizmui, bet ir pakenkti pačiam būstui.

Problemų, su kuriomis susiduria prastai vėdinamose patalpose gyvenantys žmonės – daugybė. Bene pačios opiausios jų – kvėpavimo takų ligos, astma ar alergija.

Tai sukelia nepatogumų, diskomfortą.

Kita problema – rasojantys langai. Pirmiausia tai vyksta dėl fizinių priežasčių. Esant tam tikram patalpos oro temperatūros, drėgmės ir langų paviršiaus temperatūros santykiui, susidaro vadinamasis rasos taškas, ir ore esantys vandens garai ant to paviršiaus ima kondensuotis.

Gyventojai, įsistatę sandarius naujus langus, dažnai pamiršta vėdinti patalpas. Nauji langai, ypač plastikiniai, yra sandarūs, nepraleidžia oro, ant jų kaupiasi drėgmė.

Būstas, kaip ir žmogus, gali susirgti. Blogai vėdinamą patalpą gali užpulti grybelis. Ilgą laiką nevėdinamose, prastai kondicionuojamose patalpose ant sienų, lubų, langų ima kauptis drėgmė. O tai yra priežastis atsirasti grybeliams, liaudyje vadinamiems pelėsiais. Įsiveisę jie gadina statybines medžiagas, pastatų konstrukcijas, kenkia apdailai, sukuria nepatrauklų būsto vaizdą.

Patiriama šilumos nuostolių

Vėdinti patalpas ir prisotinti jas šviežio oro galima keletu būdų. Vienas paprasčiausių ir dažniausiai naudojamų – įrengti ventiliacijos angas orui ištraukti, o šviežias oras į patalpas patenka atidarius langus ar orlaides. Tačiau tokia išeitis – ne geriausia. Atidarius langus prarandama šiluma. Be to, galima susirgti peršalimo ligomis, ypač žiemą.

Jeigu norima neprarasti šilumos, tinkamiausias sprendimas yra įsirengti rekuperacinę sistemą. Ją naudojant iš namo išleidžiamas užterštas oras, ir iš jo paimama šiluma į patalpą paduodamam šviežiam orui pašildyti. Šildymo ir patalpų vėdinimo negalima atskirti, tai – bendri dalykai. Todėl reikia galvoti, kaip efektyviau taupyti šilumos energiją ir pasigerinti gyvenimo kokybę.

Gyventojai kartais iš anksto nepagalvoja įsirengti šiuolaikines energiją, sveikatą taupančias sistemas ir moka už šildymą nemažus pinigus. Statistiniais duomenimis, lietuviai už išeikvotą energiją per metus sumoka 10–15 proc. savo pajamų, o Vakarų valstybių gyventojų energijos išlaidos siekia vos 3–4 proc. jų metinių pajamų.

Nors rekuperacinės sistemos įsirengimas reikalauja papildomų išlaidų, jos laikui bėgant atsiperka. Mat rekuperacinės sistemos padeda sulaikyti net iki 95 proc. šilumos keičiantis patalpose orui.

Patartina numatyti projektuojant

Nors tokią sistemą įrengti namuose nepigu, tai – ekonomiškas, daugiau komforto suteikiantis ir ilgainiui atsiperkantis sprendimas. Kiek kainuoja įsirengti rekuperacinę sistemą individualiajame būste, priklauso nuo įrangos gamintojo, įrenginių galingumo, patalpos ploto. Bet kokiu atveju kaina gali siekti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Turinčiųjų rekuperacinę sistemą namuose patirtis rodo, kad jos įrengimas paprastai atsiperka per 4–5 metus.

Rekuperacinės sistemos įrengimą rekomenduojama numatyti dar būsto projektavimo stadijoje. Jau pastatytuose ar įsirengtuose namuose ją sumontuoti kainuoja brangiau ir užtrunka ilgiau.

Nesukelia diskomforto

Įsirengus šiuolaikinius, kompaktiškus rekuperatorius nebus patiriamos didelės energijos sąnaudos. Kokybiškuose rekuperatoriuose yra sumontuoti energiją taupantys varikliai, didelio efektyvumo šilumokaičiai.

Maži slėgio nuostoliai lemia nedidelį sunaudojamos energijos kiekį ir efektyviai grąžina šilumą į patalpas.

Tinkamai pagaminti įrenginiai veikia itin tyliai, todėl nesukelia jokio diskomforto. Vėdinimo įrangos gamintojai rekuperatorius pateikia suprojektuotus taip, kad būtų paprasta išrinkti konkrečiam būstui, nesudėtinga montuoti ir prižiūrėti. Rekuperatorių galima suprojektuoti pakabinamą ant sienos skalbykloje, virtuvėje virš gartraukio arba pagalbinėse patalpose.

Rekuperatoriai įprastai būna nudažyti baltai, tačiau gali būti gaminami ir iš nerūdijančiojo plieno – kiekvienam pagal poreikį, kad neišsiskirtų iš aplinkos ir suteiktų prabangesnį vaizdą. Šiuolaikiniai vėdinimo įrenginiai turi apeinamąją iš patalpų ištraukiamo oro funkciją, todėl juos galima jungti prie virtuvės gartraukio ar ortakių tualete. Užterštas oras iš gartraukio ar tualeto būna nukreipiamas tiesiogiai į šalinimo ventiliatorių, aplenkdamas sukamąjį šilumokaitį. Tokiu būdu užtikrinama, kad nešvarus oras nepateks į tiekiamą šviežiai. Specialistai teigia, kad įsirengus rekuperatorių bus išvengta ne vienos problemos: alergijos, pelėsių, langų rasojimo.

79 Inžinerinės sistemos

Dažnai naujakuriai, taupydami pinigus, apsiriboja paprasta ventiliacijos sistema, kuri iš patalpų tik ištraukia orą, nepaduodama šviežio. Rekuperacinių sistemų negalima lyginti su paprastomis ventiliacijos sistemomis. Vėdinti patalpas atidarius langus ne visuomet būna patogu.

Rekuperacinės sistemos orą patalpoje sugeba visiškai pakeisti per dvi valandas, o tai užtikrina sveiką gyvenamąją aplinką.

Rekuperacinė sistema veikia taip, kad kiek iš patalpos oro ištraukiama, tiek pat paduodama ir šviežio. Žiemą iš patalpos pasišalindamas šiltas oras savo šilumą atiduoda šilumokaičiams. O patenkantį į patalpą šviežią orą pašildo tie patys šilumokaičiai. Tad šiluma tuščiai neišeikvojama.

MES ATSIŽVELGIAME Į KLIENTO POREIKIUS IR PADEDAME ĮGYVENDINTI KIEKVIENĄ PATEIKTĄ IDĖJĄ!

UAB „Leovira“ įmonės veikla orientuota į vėdinimo ir pneumotransporto bei aspiracijos sistemų elementų gamybą. Gaminame ir parduodame ortakius, fasonines dalis, oro įsiurbimo, šalinimo, reguliavimo ir uždarymo įrangą, vamzdynus pneumotransporto bei aspiracijos įrangai. Produkciją gaminame ir iš cinkuoto, nerūdijančiojo, ir iš juodojo plieno.

Vienas šilumos energiją taupančių gaminių – „Lesstro“ oro tiekimo, ištraukimo kameros ir rekuperatoriai. „Lesstro“ įrenginių ypatybė – visada į patalpą tiekiamas gaivus oras ir iš jos šalinamas slogus, taip suteikiant maksimalaus komforto pojūtį Jums. Projektuojame skirtingų parametrų rekuperatorius atsižvelgdami į kiekvieno kliento poreikius – pasiūlysime individualių sprendimų kiekvienam.

Dėl savo ilgametės patirties vėdinimo sistemų elementų gamybos srityje esame pelnę patikimo ir kokybę užtikrinančio gamintojo vardą.

UAB „Leovira“ Žarijų g. 4, LT-02300 Vilnius www.leovira.lt Įmonės kodas 124921964 PVM mokėtojo kodas LT249219610 Tel. +370 5 264 0954 Faks. +370 5 264 0379 El. paštas: info@leovira.lt, gamyba@leovira.lt

Kauno skyrius: Raudondvario pl. 141, LT-47192 Kaunas Tel. / faks. +370 37 26 03 56 El. paštas kaunas@leovira.lt Panevėžio skyrius: Tiekimo g. 2A, LT-35289 Panevėžys Tel. / faks. +370 45 46 55 35 El. paštas panevezys@leovira.lt

SAULĖS ENERGIJA – VIS POPULIARESNĖ

superkama už nustatytą fiksuotą tarifą. Pertekline elektros energija pripažįstama ne daugiau kaip 50 proc. vartotojo elektros tinkle įrengtose elektrinėse, kuriose elektros energijai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, pagamintos elektros energijos per kalendorinius metus.

Perteklinė elektros energija superkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais fiksuotais tarifais ne ilgiau kaip 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.

Pagaminto ir savo ūkinėms ar buitinėms reikmėms nesunaudoto elektros energijos kiekio apskaita vykdoma pagal dvipusės elektros energijos apskaitos prietaisų, užtikrinančių galimybę nustatyti per kalendorinius metus elektros energijos vartotojo į elektros tinklus patiekto ir iš elektros energijos tinklų sunaudoto elektros energijos skirtumą, duomenis.

Pasibaigus kalendoriniams metams, elektros tinklų operatorius ir elektros energijos naudotojas sudaro pagamintos ir išeikvotos elektros energijos balansą. Tais atvejais, kai pagal sudaryto elektros energijos gamybos ir naudojimo balanso duomenis paaiškėja, kad naudotojas elektros išeikvojo daugiau, negu jos pagamino, jis elektros tinklų operatoriui turi apmokėti susidariusį skirtumą.

Manoma, kad įstatymo pataisos paskatins gyventojus įsirengti saulės baterijas ir jų pagamintą energiją naudoti ir buitiniams prietaisams, ir šildymui. Gali atsirasti didesnis šilumos siurblių, šilumą gaminančių naudodami elektros energiją, poreikis. Toks modelis suteiktų galimybę šilumą gamintis beveik nemokamai.

Šildymas Alternatyvioji energija

80

Alternatyviosios energijos propaguotojai laukia proveržio. Startas jam gali būti duotas netrukus, valdžiai patvirtinus tvarką dėl dvipusės apskaitos naudojant fotovoltinius saulės elementus, kitaip tariant – saulės ba- Daugiau naudoja vandeniui šildyti terijas. Iki šiol parduoti į tinklus saulės paga- Šiuo metu saulės energija privačių namų gyventojų labiau vandeniui šildyti, įsirengus saulės kolektorius. mintą elektros energiją galėjo tik įsirengusieji naudojama Kokie būna saulės kolektoriai? Kokie yra jų pranašumai ir ne mažesnes nei 30 kW galios jėgaines. Tu- trūkumai?

Pagrindinis privalumas – nemokama energija. Žinoma, rintieji iki 10 kW galingumo saulės jėgaines investicija į sistemą yra nemaža, tačiau vėliau džiaugiamasi energiją galėjo naudoti tik savo reikmėms. nemokamai sušildytu vandeniu. Teisingai suprojektuotos ir saulės kolektorių sistemos pagamina net iki Įsigaliojus naujai tvarkai, ir mažųjų saulės sumontuotos 90 proc. karšto vandens poreikio nuo balandžio pradžios jėgainių savininkai galės parduoti energiją į iki rugsėjo pabaigos. Čia galima paminėti saulės kolektorių sistemos trūkumą – ji veikia nepastoviai, priklausomai nuo tinklus. oro sąlygų – kai šviečia saulė. Įstatymo pataisos

Mažas saulės jėgaines ant pastatų stogų įsirengę gyventojai į skirstomuosius tinklus energiją galėjo parduoti

jau praėjusią vasarą, kai Seimas pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms. Tačiau buvo paprašyta Vyriausybės išvados dėl projekto, tad įstatymo priėmimas užtruko. Įstatyme numatyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta perteklinė elektros energija privalomai

Lietuvoje saulė nešviečia 360 dienų per metus, tad kolektoriai šiltą vandenį ruošia tik saulėtomis dienomis ir tuo metu leidžia taupyti dujas, kitokį kurą ar elektros energiją. Daugiamečiai saulės spinduliuotės duomenys rodo, kad nuo gegužės iki spalio pasitelkus saulės kolektorius vandenį buitiniams poreikiams galima sušildyti iki 50–60 laipsnių. Likusiais mėnesiais saulės spinduliuotė nėra tokia intensyvi.

Vandens temperatūra akumuliacinėje talpoje priklauso ne tik nuo saulės intensyvumo, bet ir talpos tūrio, karšto vandens naudojimo.

Saulės kolektorių sistemos tarnavimo laikas yra ne mažiau kaip 10 metų, daugelis Europos gamintojų deklaruoja 30 metų laikotarpį. Ar reikalingas saulės kolektorius, svarstytina tik tuo atveju, jeigu sunaudojama labai mažai karšto vandens.

Ypač svarbu gerai suprojektuoti sistemą ir parinkti įrangą. Suprojektuota sistema turi būti ne per maža, nes tuomet gaunamas mažas efektyvumas. Taip pat svarbu, kad ji būtų ir ne per didelė. Skaičiuojant saulės kolektorių plotą, pagrindinis kriterijus turi būti karšto vandens poreikis per parą. Taip pat būtina įvertinti termines ir hidrodinamines saulės kolektoriaus charakteristikas, kolektoriaus orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, jo polinkio į horizontą kampą ir kitas charakteristikas.

Sistemai reikalingą saulės kolektorių plotą apytiksliai galima apskaičiuoti taip: 1 kvadratinis metras plokščiojo kolektoriaus efektyvaus paviršiaus ploto saulėtą vasaros dieną iki 55 laipsnių prišildo 50–70 litrų vandens šildytuvą, o 1 kvadratinis metras vakuuminio kolektoriaus efektyvaus paviršiaus ploto – 100 litrų vandens šildytuvą.

Skaičiuojama, kad individualiajam namui (3–5 gyventojams) buitiniam karštam vandeniui ruošti kolektorių plotas turėtų siekti nuo 6 iki 8 kvadratinių metrų.

Saulės kolektoriai dažniausiai būna plokštieji ir vakuuminiai. Plokštieji saulės kolektoriai sudaryti iš aliuminio profilio rėmo, varinių absorberio plokštelių, dengtų selektyvine danga, apsauginės dangos, specialaus grūdinto stiklo ir šiluminės korpuso izoliacijos.

Svarbiausia vakuuminių saulės kolektorių ypatybė yra tai, kad vamzdelis, kuriame cirkuliuoja šilumos skleidimo

šaltinis, yra vakuume, t. y. pagrindinis šilumos izoliatorius yra vakuumas.

Dėl sudėtingesnės gamybos technologijos kokybiški vakuuminiai kolektoriai yra brangesni už plokščiuosius. Taip pat vakuuminių saulės kolektorių sistema reikalauja daugiau priežiūros negu plokščiųjų. Vis dėlto vakuuminiai kolektoriai gali dalį atsispindėjusių spindulių paversti šiluma, o plokštieji kolektoriai pasiima tik tiesioginius spindulius.

Taigi efektyvesni yra vakuuminiai kolektoriai. Tai galima paaiškinti tuo, kad vakuumas gerai izoliuoja šilumos absorberį, esantį vamzdelio viduje.

Neužšąlantį saulės kolektorių sistemos skystį rekomenduojama keisti kas 5 metus. Vakuuminį kolektorių reikia nuvalyti bent kartą per sezoną, o ten, kur daug dulkių – ir dažniau. Plokščiųjų kolektorių stiklas, kaip ir namo lango stiklas, ilgainiui užsiteršia ir turi būti valomas. Labai nešvarus stiklas saulės spinduliuotės laidumą sumažina apie 10 proc.

Investicijos atsiperkamumas

Vienas dažniausiai saulės energijos sistemų pardavėjams pateikiamų klausimų – per kiek laiko atsipirks investicija?

Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą sudėtinga. Sistemos įranga vidutiniškai gali kainuoti 3–5 tūkst. eurų.

Kaip greitai atsipirks tokia investicija, priklauso nuo kelių veiksnių: sistemos eksploatacijos intensyvumo ir periodo, įrangos ir montavimo kainos, įrangos tarnavimo laiko, infliacijos. Praktika rodo, kad maždaug 5 kvadratinių metrų ploto saulės šildymo sistemos atsipirkimo laikas yra nuo 5 iki 12 metų, jei karšto vandens ruošimas naudojant saulės energiją lyginamas su vandens šildymu pasitelkiant elektrą.

81 Alternatyvioji energija Šildymas

Tarnauja dešimtmečius

UAB „METALO PREKYBA“ UAB „Metalo prekyba“ ištakos siekia 1980–1990 metus ir prasidėjo tuomet veikusioje Lietuvos metalo produkcijos tiekimo susivienijimo Šiaulių bazėje. 1992-aisiais ši įmonė buvo įregistruota Šiauliuose UAB „Metalo prekyba“ pavadinimu.

Pagrindinėje bazėje Šiauliuose yra ne tik dengti sandėliai, kurių bendras plotas yra 17 200 kvadratinių metrų, bet ir visa reikalinga produkcijos krovimo bei iškrovimo technika. Dvi geležinkelio atšakos, jungiančios 4,5 hektaro ploto bazės teritoriją su pagrindiniu šalies geležinkelio tinklu, leidžia greitai ir patogiai aptarnauti pirkėjus, sparčiai iškrauti tiekėjų transportą. Klientams produkciją „Metalo prekyba“ pristato savo autotransportu. Nuo 1995 metų įmonės bazėje veikia firminė parduotuvė, prekiaujanti visomis bendrovės sandėliuose turimomis prekėmis, taip pat darbo įrankiais, priemonėmis ir medžiagomis metalui apdirbti. Šiuo metu įmonė įsikūrusi ne tik Šiauliuose, bet ir Klaipėdoje, Vilniuje bei Kaune. 2004 metų spalį duris atvėrė naujas Klaipėdos prekybos skyrius, turintis dengtą 2500 kvadratinių metrų ploto sandėlį. Skyrius įsikūręs labai patogioje susisiekimo požiūriu vietoje, greta didžiųjų prekybos centrų.

UAB „Metalo prekyba“ Vilniaus prekybos skyrius turi dengtą 6000 kvadratinių metrų ploto sandėlį, kuris yra strategiškai patogioje, lengvai privažiuojamoje vietoje, greta pagrindinių prekybos taškų. Įmonėje dirba apie 80 žmonių kolektyvas. Pagrindinė didelę patirtį turinčios įmonės veikla yra didmeninė ir mažmeninė prekyba: • metalu (lakštinis plienas, vamzdžiai, armatūra, sijos, kampuočiai ir kiti metalo profiliai); • metalo gaminiais (viela, lynai, virinti armatūriniai tinklai); • aptvėrimo sistemomis (pinti, austi, virinti tinklai, segmentinės tvoros, vartai, varteliai, tvorų stulpai, plastikiniai ir metaliniai tvorų tvirtinimo elementai); • tvirtinimo elementais (vinys, varžtai, veržlės, poveržlės, strypai, sraigtai, medsraigčiai, savisriegiai, kaiščiai, inkarai, medžio tvirtinimo detalės, lynų tvirtinimo detalės).

Metalas ir jo gaminiai į bazės sandėlius atvežami tiesiogiai bendradarbiaujant su NVS šalių, daugelio Europos bei Azijos valstybių įmonėmis.

UAB „Metalo prekyba“ klientai – gamyba iš metalo užsiimančios įmonės, statybininkai, stambūs prekybos centrai, privatusis sektorius.

ŠIAULIAI V. Bielskio g. 32A Metalas: tel. / faks.: +370 41 59 19 62, +370 41 59 19 65, +370 41 59 19 56 Tvirtinimo elementai ir vielos: tel. / faks. +370 41 59 19 60 Tvoros: tel. / faks. +370 41 59 19 61 El. paštas info@metaloprekyba.lt

KAUNAS R. Kalantos g. 83 Tel. +370 37 49 05 23 Faks. +370 37 49 05 23 El. paštas tautvydas@metaloprekyba.lt Vinys, vielos, tvoros: tel. +370 698 70 949, el. paštas tautvydas@metaloprekyba.lt Metalas: tel. +370 612 25 776, el. paštas gertruda@metaloprekyba.lt

VILNIUS Kareivių g. 2C Tel. +370 5 263 8814 Faks. +370 5 265 3307 El. paštas vilnius@metaloprekyba.lt Metalas: tel. +370 612 25 776, el. paštas arturas.u@metaloprekyba.lt Tvirtinimo elementai, tvoros: tel. +370 614 40 969, el. paštas vaidotas@metaloprekyba.lt

KLAIPĖDA Šilutės pl. 13 Tel. / faks.: +370 46 34 53 44, +370 46 34 53 43 El. paštas klaipeda@metaloprekyba.lt Metalas: tel. +370 614 09 086, el. paštas kazimieras@metaloprekyba.lt Tvirtinimo elementai, tvoros: tel. +370 612 25 774, el. paštas andrius@metaloprekyba.lt

TIESIOGINIO GARINIMO ŠILUMOS SIURBLIAI NUSTATO NAUJUS STANDARTUS

atstovas ir klientas – tuo metu patikrinamos visos sistemos funkcijos ir vartotojas išsamiai supažindinamas su šilumos siurblio eksploatavimo bei priežiūros tvarka.

Šiuolaikinės technologijos ir svarbus praktinių žinių poreikis

Reklama

82

Šildymo rinkoje jaučiamas sujudimas.

Dėl didėjančių šildymo išlaidų ir aplinkos apsaugos poreikio vis dažniau nusprendžiama naudoti šilumos siurblius. Ši technologija, naudojanti aplinkos šilumą iš vandens, žemės ar oro, pasiteisina jau dešimtmečius ir yra nuolat tobulinama. Ypač dažnai pasirenkama žemės šiluma, kurią galima naudoti įdiegus dviejų šilumos siurblių sistemas: vandens ir gliukolio tirpalo sistemą ar sistemą su tiesioginiu garinimu.

Vandens ir gliukolio tirpalo sistemos lenkia kitas pardavimų skaičiumi, tačiau vertinant efektyvumą jos nusileidžia sistemoms su tiesioginiu garinimu.

Tiesioginio garinimo sistemų eksploatavimo sąnaudos yra mažesnės dėl aukštesnių našumo rodiklių

Palyginti su vandens ir gliukolio tirpalo sistemomis, tiesioginio garinimo sistemos leidžia sutaupyti apie 15 proc. eksploatavimo išlaidų. Aukštesni našumo rodikliai pasiekiami atsisakius vandens ir gliukolio tirpalo, cirkuliacinio siurblio bei papildomo šilumokaičio. „Ochsner“ sistemos pasižymi nepriklausomų ekspertų pa-

„Ochsner“ šilumos siurblys, serija „Golf“.

tvirtintais aukštais našumo rodikliais, kuriuos lemia mažesnis garinio siurblio energijos naudojimas.

Kolektorius kloti – paprasta

Našumo rodiklis yra ne vienintelis tiesioginio garinimo sistemų privalumas.

Praktinis skirtumas juntamas vos pradėjus kloti horizontaliuosius kolektorius. Pakloti vandens ir gliukolio tirpalo kolektorius iš PVC vamzdžių, kurių ilgis siekia nuo 100 iki 200 metrų, dėl nesilankstančios medžiagos užtrunka ilgai, nes vamzdžius reikia prispausti akmenimis arba žemėmis, be to, vamzdžių posūkio kampas yra didelis. Plastiku dengti tiesioginio garinimo sistemos vario kolektoriai yra elastingi, t. y. išlaiko suteiktą formą, kurią galima keisti esant bet kokiai temperatūrai. Toks klojimas trunka trumpiau ir gali būti atliekamas be papildomų pagalbininkų.

Norėdama išvengti netolygaus šilumos perdavimo, susidarančio dėl nevienodo slėgio nuostolio, iš atskirų kolektoriaus žiedų sistemoje bendrovė „Ochsner“ papildomai įdiegė „Venturin“ skirstytuvą.

Šaldymo technikos pridavimą eksploatuoti atlieka specialistai

Dažnai girdime argumentų, kad pakloti tiesioginio išgarinimo sistemą gali tik įmonės, kurios turi šaldymo įrangos montavimo sertifikatą ir naudoja specialią techniką. Tai – netiesa. Varinius kolektoriaus vamzdžius gali pakloti kiekvienas specialistas, nes tai padaryti yra paprasta, o šaldymo įrangos pridavimą eksploatuoti vykdo specializuotos įmonės, kurios tai atlieka greitai ir profesionaliai. Pridavimo eksploatuoti metu dalyvauja klientų aptarnavimo

Tiesioginio garinimo sistema yra moderni technologija, kuriai keliami ypač aukšti kokybės reikalavimai, dėl to ją rekomenduoja geriausi gamintojai, turintys ilgametę praktiką šilumos siurblių srityje.

Tačiau vien dėl šios priežasties tiesioginio garinimo sistemoms tenkanti rinkos dalis niekada neprilygs vandens ir gliukolio tirpalo šilumos siurblių rinkos daliai. Be to, vandens ir gliukolio tirpalo sistemoms tenkanti rinkos dalis yra tokia didelė todėl, kad šios sistemos dažnai naudojamos giluminiuose gręžiniuose.

„Ochsner“ siūlo individualiems poreikiams pritaikytas sistemas

„Ochsner“ yra vienas iš nedaugelio tiekėjų, siūlančių visą spektrą sistemų, todėl atsižvelgdamas į kliento pageidavimus gali pasiūlyti tinkamiausią sistemą. Žinoma, tai nereiškia, kad bus rekomenduojama tik tiesioginio garinimo sistema. Atsižvelgiant į padėtį konkrečioje vietovėje klientui bus siūloma tinkamiausia šildymo sistema, t. y. naudojanti vandenį, orą ar žemės šilumą, vandens ir gliukolio tirpalą ar tiesioginį garinimą. Jei klientas pageidauja naudotis šaldymo funkcija, jam bus pasiūlyta vandens ir gliukolio tirpalo šilumos siurblių sistema.

Galutinis sprendimas priimamas vietoje atsižvelgus į kliento poreikius ir parinkus tinkamiausią sistemą: esminių pranašumų turinčią tiesioginio garinimo sistemą arba vandens ir gliukolio tirpalo siurblį, kurį įrengti kainuoja šiek tiek pigiau.

UAB „VEO ENERGIJA” Pilaitės pr. 28, LT-06264 Vilnius Tel. +370 5 230 7160 Mob. +370 694 94 390 El. paštas info@ochsnerlt.lt

• Klojinių sistemos • Inžineriniai sprendimai • Nuoma ir pardavimas

Linkmenų g. 25, Vilnius, +370 626 37 364 / Tilžės g. 60, Klaipėda, +370 665 19 700 / www.formus.lt / info@formus.lt

Vidaus apdaila

84

DAŽAI + EKOLOGIJA = DARNA? Ekologiškas cheminis produktas. Toks apibūdinimas – kiek keistas. Ekologiški dažai skamba įprasčiau, tačiau tai esmės nekeičia. Nors yra dažų, kurie traktuojami kaip ypač tausojantys aplinką, nedarantys jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui, specialistai pripažįsta, kad tai daugeliu atvejų vis viena yra cheminis produktas, turintis lakiųjų organinių junginių.

Reikalavimai nuolat griežtėja

Europos Sąjungoje (ES) dažų reikalavimai vis griežtinami, norima, kad dažai turėtų kuo mažiau lakiųjų medžiagų, būtų ekologiškesni. Specialistai sutinka, kad ekologija dažų pramonėje yra santykinis apibrėžimas.

Netgi vandeniu skiedžiamuose dažuose yra lakiųjų medžiagų. Suprantama, garuojančių medžiagų reikalavimai nuolat griežtėja.

Yra kompanijų, kurios gamina ypač ekologiškus produktus iš aliejų. Kartais norėdami įrodyti, kad jų kuriami produktai yra išties šimtu procentų ekologiški, gamintojų atstovai pristatymuose netgi išgeria stiklinę dažų. Žinoma, tai būna šimtaprocentinis linų aliejus, antiseptinių ypatybių įgaunantis priklausomai nuo technologinio proceso – kokiu metu, kokioje temperatūroje išspaudžiamas. Aliejus jau nėra cheminis produktas, bet jo negalima pavadinti ir dažais. Tai yra riboto naudojimo vienetinis gaminys.

Europos Komisija reglamentais nuolat mažina lakiųjų organinių junginių kiekį dažuose. Viena kenksmingiausių medžiagų, naudotų dažų gamyboje, yra chloras. Patys dažų gamintojai susivokė, kad naudodami šią medžia-

gą gali padaryti savotiškų nusikaltimų. Antai kilus gaisrui ir degant paviršiams, nudažytiems chloro turinčiais dažais, išsiskiria nuodingų dūmų, nuo kurių žmonės gali mirti vietoje. Lietuvoje būdavo atvejų, kai dažytojai susidurdavo su alerginėmis organizmo reakcijomis arba tiesiog prarasdavo sąmonę. Paaiškėjo, kad jie paviršius dažė dažais, kurių sudėtyje yra chloro.

Nepagalvoja apie sąvokas

Kalbant apie dviejų komponentų dangas, pavyzdžiui, poliuretaną, naudojamą paviršiniam, baigiamajam, dažymui, Lietuva ir kitos posovietinės šalys yra vienos didžiausių jo naudotojų. O Vakaruose poliuretano atsisakoma, pereinama prie modernesnių technologijų – modifikuotų skiediklinių akrilų, izociano neturinčių medžiagų. Izocianas yra kancerogeninė medžiaga, išsiskirianti produktui degant. Šios medžiagos gali išsiskirti ir šlifuojant, pjaunant arba virinant paviršius, padengtus poliuretanine danga. Jeigu patalpa nebus gerai ventiliuojama, žmogus kvėpuos kancerogenais.

Anksčiau dažų pramonėje būdavo naudojamas formaldehidas – jis veikdavo kaip konservantas akriliniuose dažuose. Pažangūs Vakarų gamintojai šios medžiagos atsisakė, nes formaldehido į aplinką išsiskiria ilgą laiką. Tačiau trečiųjų šalių gamintojai, ypač Azijos, formaldehidą dar naudoja.

Toluenas ir benzenas – cheminiai junginiai, kurių kiekį griežtai reglamentuoja Lietuvos teisės aktai. Šių medžiagų dažų sudėtyje turi būti mažiau kaip 0,1 proc.

Tačiau Rusijoje, Baltarusijoje, Azijos šalyse ar net Lenkijoje pagamintuose dažuose tolueno ir benzeno kiekis dažnai viršija leistinas normas.

Dažų pramonėje kaip antikoroziniai elementai buvo naudojami švinas ir chromas, kuriuos ES jau yra uždraudusi. Šias medžiagas pakeitė cinkas, cinko ar kalcio fosfatas, žėrutinis geležies oksidas. Kiekvienas

Kvapas būna apgaulingas

Kai kuriose valstybėse vartotojai buriasi į asociacijas ir siekia, kad dažų gamintojai pateiktų kuo ekologiškesnius produktus. Antai Švedijos dažų vartotojų asociacija privertė šalies vyriausybę priimti teisės aktus, draudžiančius vidaus patalpose naudoti skiediklinius dažus.

Tad buityje (ne pramonėje) vidaus patalpose Švedijoje galima naudoti tik vandeniu skiedžiamus dažus.

Bet ir čia veikia stereotipas – dažoma tik ekologiškais vandeniniais dažais. Be abejo, toks požiūris sveikintinas. Tačiau visi be išimties vandeniniai dažai sudėtyje turi lakiųjų organinių junginių. Kas kartą techniniame dažų aprašyme reikia žiūrėti, kiek jų yra sudėtyje.

Dar vienas stereotipas – jeigu dažai skleidžia nemalonų kvapą, jie nėra ekologiški. O ekologiški yra tie, kurie tokio kvapo neišskiria. Tokia nuomonė klaidinga. Yra daug pavyzdžių, kai nemalonų kvapą skleidžiantys dažai yra ekologiškesni. Kai kurie lakieji organiniai junginiai beveik neturi kvapo, ir žmonėms atrodo, kad tokie dažai yra ekologiški. Patartina bet kokiu atveju skaityti technines charakteristikas.

Sudedamoji dažų dalis yra pigmentai. Praėjusiame dešimtmetyje ES uždrausta naudoti šviną, alavą ir chromą. Švino nenaudojantys gamintojai dabar negali išgauti idealios raudonos spalvos. O iš Azijos ar kitų trečiųjų šalių atkeliavę raudoni dažai idealiai atitinka

vartotojų lūkesčius. Jie džiaugiasi, kad tokiais dažais paviršiaus nereikia dažyti trimis sluoksniais, o naudojant vakarietiškus dažus tai daryti tenka. Kiniškais ar turkiškais dažais užtenka padengti ir vieną sluoksnį.

Tačiau panagrinėjus tokių dažų sudėtį greitai tampa aišku, kodėl taip įvyksta – raudoni dažai sudėtyje turi švino, geltoni – chromo. Žmonės neturėtų apsigauti, jiems derėtų žiūrėti dažų sudėtį, atkreipti dėmesį, ar jie yra sertifikuoti.

Koją kiša netobuli įstatymai

Dažų pramonė nuo skiediklinių dažų jau bemaž visiškai perėjo prie vandeninių. Kitas žingsnis – gaminti dažus, sudėtyje visiškai neturinčius lakiųjų organinių junginių.

Vadinasi – šimtaprocentinius ekologiškus dažus. Kai dažuose neliks lakiųjų organinių medžiagų, nekils klausimų, ar jie gali pakenkti sveikatai. Dabar svarbu dažyti taip, kad lakiųjų medžiagų aplinkoje neliktų, kad jos kuo greičiau išgaruotų.

Svarbu, kaip paruošiami paviršiai, kaip jie bus dažomi laikantis naudojimo instrukcijų. Vienais atvejais galima sumažinti riziką, kitais – netgi padidinti. Jeigu bus dažoma žemoje temperatūroje, artimoje nuliui, skiedikliai bus savotiškai uždaromi. Ant paviršiaus užsitrauks plėvelė, ir skiedikliai liks po ja. Kai taip nudažytos konstrukcijos bus pradėtos eksploatuoti šiltoje patalpoje, skiediklių likučiai nuo šilumos ims plėstis, danga įtrūks, ir skiedikliai ims garuoti.

Laikytis technologijų privalu. Jeigu būna parašyta, kad paviršių reikia dengti nurodyto storio dažų sluoksniu, vadinasi, storesniu negalima. Taip nurodoma dažniausiai ne dėl to, kad dažai gali nutekėti, bet dėl to, kad iš storesnio sluoksnio sunkiau išgaruoja skiedikliai.

Nesilaikant reikalavimų tokias konstrukcijas eksploatuoti bus pavojinga.

85 Vidaus apdaila

gamintojas priklausomai nuo vidaus politikos naudoja mažiau ar daugiau aplinką tausojančias medžiagas.

Antai tam, kad būtų išgaunamas cinkas, pasitelkiamas chromas. Tad kai kurie gamintojai yra užsibrėžę tikslą gaminti tokius antikorozinius dažus, kurių sudėtyje nebūtų daugiau kaip 0,01 proc. cinko chromato. Tačiau dažnas gamintojas dažų sudėtyje nevengia naudoti gana didelį kiekį cinko chromato – iki 0,1 proc.

Kalcio fosfatas ir žėrutinis geležies oksidas – tokie antikorozinių dažų užpildai, kurie neturi jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai. Šių užpildų turintys dažai pasižymi geresnėmis antikorozinėmis ypatybėmis. Dėl to ir dėl ekologiškumo tokie dažai yra brangesni.

Aplinką tausojančios technologijos kainuoja daugiau.

Tačiau dažnai žmonės vadovaujasi stereotipais – kam pirkti brangesnį produktą, jeigu tokias pat ypatybes turi ir pigesnis? Negalvojama, kad pigesni dažai turi kenksmingų medžiagų. Juk paviršiai eksploatuojami, galbūt po kurio laiko bus šveičiami. Dažų dalelės, turinčios kenksmingųjų medžiagų, su dulkėmis patenka į organizmą, nusėda į gruntą ar vandenį.

Antai dervos dažai pasižymi geriausiomis antikorozinėmis ypatybėmis, tačiau sudėtyje turi ypač daug kancerogeninių medžiagų, sukeliančių genetinių nukrypimų, impotenciją, kitų negalių. ES buitiniam naudojimui tokie dažai uždrausti, palikta tik profesionalaus jų naudojimo galimybė. Kai kurie gamintojai vadovaujasi nuostata, kad nedera gaminti dažų, kai sunku sukontroliuoti galimą žalą žmogaus sveikatai.

Žymi specialiais ženklais

Skandinavijoje įprasta žymėti aplinką tausojančius produktus. Ekoženklas pradėtas naudoti 1992 metais. Nuo 2002-ųjų jis tapo „gėle“ ir yra naudojamas 30 prekių kategorijų, išskyrus farmacijos gaminius, maistą ir gėrimus. Ženklas gaminiui suteikiamas trejiems metams, po to produktas yra peržiūrimas pakartotinai.

Suomijos alergijos ir astmos federacija savo ženklu žymi ekologiškus dažus. Tokiais dažais padengtos patalpos yra saugios ir alergiškiems žmonėms. Ši produkcija atitinka Suomijos alergijos ir astmos federacijos naujo būsto rekomendacijas.

Ekologinis Šiaurės šalių ženklas – „Baltoji gulbė“. Jį 1989 metais patvirtino Šiaurės šalių ministrų taryba.

Tikslas – produktams ir paslaugoms nustatyti vienodą aplinkosaugos ženklinimą Šiaurės šalyse. Griežti aplinkosaugos reikalavimai numato visą produkto gyvavimo ciklą – nuo žaliavų kūrimo iki produkto sunaikinimo.

Prisijungusios šalys – Švedija, Norvegija, Suomija, Islandija ir Danija.

85

12 metų dirbdami su profesionalais ir vartotojais, nuolat įsiklausydami į jų poreikius ir tobulindami technologijas, sukūrėme novatorišką CERAMIC INNOVATION produktų liniją.

CERAMIC ULTRA MAT yra visiškai matiniai dažai, todėl tokie idealiai tinka luboms. Dėl specialios sudėties galima daryti pataisymus ant visiškai išdžiūvusių dažų.

Vidaus apdaila

86

CERAMIC MAT – ypatingi matiniai dažai, kurie puikiai dengia paviršių ir yra atsparūs nešvarumams. Jums patiks, kad švarios sienos išliks ilgai, o dėl CERAMIC MAT technologijos nešvarumus bus lengva nuvalyti.

Įprastinių matinių dažų paviršius yra porėtas ir šiurkštus, dėl to purvas ir nešvarumai lengvai ir giliai įsigeria į paviršių. CERAMIC MAT dažų formulėje yra keraminių mikrosferų, kurios paviršių padaro lygų, atsparų valymui ir sulaiko nešvarumus paviršiuje. Be to, šie yra lengvai nuvalomi.

Kodėl verta rinktis CERAMIC dažus?

• Labai geras padengimas ir gera išeiga • Tausoja aplinką (LOJ yra mažiau nei 10 g/l) • Beveik bekvapiai • Lengva dažyti • Dėl CERAMIC technologijos paviršių padengsite ypač tolygiai

Išmanioji šviesa „Osram Lightify“ – šiuolaikiška ir praktiška

87

tinėje architektūros ir technologijų parodoje „Light and Building“. Sistema nuolat atnaujinama, įdiegiama papildomų funkcijų. Pasirinkus tiesioginio prisijungimo versiją yra galimybė apšvietimą reguliuoti nuotoliniu būdu, per atstumą stebėti, kurioje iš patalpų palikta šviesa. Apšvietimui valdyti galima naudoti nuo vieno iki penkių išmaniųjų įrenginių, susietų su tinklo sąsaja (angl. gateway).

sos išjungimas ar žadintuvo funkcija.

Visas „Osram Lightify“ šviesos diodų lemputes galima valdyti ir jungikliu.

Bendrovės EPTS prekybos vadovas K. Kasperaitis pasidžiaugė, kad „Osram Lightify“ pardavimai Europoje, Skandinavijoje palyginti dideli. Jie auga ir Lietuvoje. Pagrindiniai „Osram Lightify“ sistemos naudotojai – norintieji išbandyti rinkos naujoves.

Nerimas, kad apšvietimą namuose ilgainiui gali imti reguliuoti kaimynai, anot bendrovės EPTS, prekiaujančios elektrotechnikos prekėmis, prekybos vadovo Kęstučio Kasperaičio, nepagrįstas, mat įdiegiant programėlę naudojamas slaptažodis.

Dar vienas slaptažodis būtinas tinklų sąsajai (ang. gateway).

Sistemą „Osram Lightify“ galima valdyti ir nesant interneto, tik tokiu atveju neįmanomas nuotolinis švie-

UAB „EPTS“ Dzūkų g. 1-47, LT-02161 Vilnius Tel. / faks. (8 5) 272 3309 Mob. 8 679 96 655 El. paštas kestutis@epts.lt www.epts.lt

Reklama

Šviesos šaltinių valdymas mobiliąja programėle – tokią naujovę pasiūlė vienas didžiausių apšvietimo įrangos gamintojų – kompanija „Osram“. Klientams siūloma įsigyti sistemos „Osram Lightify“ pradinį rinkinį (ang. starter kit), kurį sudaro viena šviesos diodų lemputė (10W RGBW) ir tinklo sąsaja (ang. gateway). Spalvą keičiančias arba baltas „Lightify“ šviesos diodų lemputes galima naudoti ir kaip standartines 60 vatų lemputes (cokolis E27). Įsigijusieji „Osram Lightify“ sistemą vienu metu gali valdyti iki 50 šviesos šaltinių (šviesos diodų lempučių arba šviestuvų) – juos įmanoma grupuoti arba valdyti individualiai. Apšvietimo valdymo sistemai reikalingas belaidis internetas, mat įrenginiai susiejami „ZigBee“ signalu. Šiuo metu „Osram Lightify“ sistemai sukurta nemokama programėle „Lightify Home“ gali naudotis operacinių sistemų „Android“ ir iOS naudotojai.

Programėlę įdiegus į išmanųjį įrenginį galima keisti apšvietimo spektrą – pasirinkti spalvotą arba skirtingo atspalvio baltą šviesą, t. y. reguliuoti šviesos temperatūrą, didinti ar mažinti šviesos srautą. Apšvietimo valdymo sistemoje įdiegta papildoma žadintuvo ir savaiminio išsijungimo funkcijos.

Individualus šviesos valdymas išmaniąja programėle „Osram Lightify“ praėjusiais metais pristatytas tarptau-

IRIS nuotr.

Vidaus apdaila

88

PRAKTIŠKIAUSIA DANGA Plytelės – danga, padedanti sukurti jaukią, skoningą ir menišką namų aplinką. Ši danga laikoma viena praktiškiausių, ją lengva prižiūrėti. Tačiau renkantis plyteles reikia žinoti keletą svarbių dalykų: kokioje patalpoje, kokiomis sąlygomis jos bus naudojamos, kokios bus rūšies. Įvairovė

Keraminės plytelės. Tai populiariausia ir labai praktiška grindų danga. Šiuolaikinės plytelės dizainu ir spalvų įvairove gerokai lenkia kitas dangas – galima rinktis nuo švelnių pastelinių iki labai intensyvių spalvų.

Keraminės plytelės daugiausia gaminamos iš raudonojo molio, glazūruojamos. Glazūra suteikia plytelėms spalvą, raštus, atsparumą dilumui. Keraminės plytelės nepakeičiamos virtuvėje ir vonioje, kur reikalinga ilgaamžė, nebijanti drėgmės ir lengvai prižiūrima danga. Lauke kloti keramines plyteles nepatariama, nes jos sugeria vandenį ir žiemos metu gali imti aižėti. Šildomoms grindims tinka įvairios keraminės plytelės.

Akmens masės plytelės. Kaip ir keraminės plytelės, jos gaminamos iš molio, tik labai smulkios frakcijos, todėl yra labai patvarios. Tokios plytelės išdegtos aukštoje temperatūroje ir tinka intensyvaus naudojimo patalpoms. Akmens masės plytelės ilgaamžės, atsparios trinčiai ir temperatūros pokyčiams, jų įmirkis yra labai mažas. Būtent dėl to jas galima naudoti ir lauke.

Plytelių paviršiai gali būti lygūs, gruoblėti, glazūruoti, raštuoti ar visiškai poliruoti. Kadangi smulkus molis stipriai supresuotas, plytelės yra itin laidžios šilumai – nesunkiai įšyla. Akmens masės plytelės atsparios mechaniniam poveikiui ir yra lengvai prižiūrimos.

Klinkerio plytelės. Jos yra porėtos, todėl kaupia ir ilgai išlaiko šilumą – tai itin aktualu esant šildomoms grindims.

Klinkerio plytelės labai tvirtos ir atsparios šalčiui – jose puikiai suderinti akmens masės ir paprastos keramikos privalumai. Klinkerio plytelės gali būti glazūruotos arba ne.

Neglazūruotoms plytelėms reikalingi impregnantai. Grindų klinkerio plytelės yra kiek storesnės nei akmens masės ar keramikos. Klinkerio plytelės – viena natūraliausių dangų, tinkančių ir vidaus, ir lauko apdailai.

Marmuro plytelės. Marmuras – įvairiaspalvė kristalinė uoliena, išsiskirianti puikiomis dekoratyviomis ypatybėmis.

Iš jo pagamintos plytelės suteikia namams prabangos, tačiau tai gana minkšta danga. Marmuro plytelių negalima valyti šveičiamaisiais valikliais ar šepečiais, todėl paprastai jos naudojamos palangėms, atbrailoms ar sienoms.

Terakotos plytelės. Kaip ir klinkerio plytelės, jos yra porėtos, todėl tokias būtina impregnuoti, kad būtų apsaugotos nuo drėgmės ir nešvarumų. Dažniausiai šios rūšies plyteles renkasi tie, kurie namuose nori sukurti senovinę aplinką. Laikui bėgant terakotos plytelės patamsėja, gali atsirasti įtrūkimų. Tačiau tai dar labiau sustiprina senųjų laikų įspūdį.

Mozaikinės plytelės. Jos gaminamos iš stiklo silikato, molio ar marmuro. Mažyčiai gabalėliai įspaudžiami į keraminių plytelių paviršių, ir jos klijuojamos ant lankstaus pagrindo. Mozaikos technika puikiai tinka išskirtiniam interjerui sukurti. Kadangi pagrindas yra lankstus, mozaikos plytelėmis galima padengti ne tik lygius, bet ir įvairiomis formomis išgaubtus paviršius. Mozaika galima dekoruoti beveik kiekvienos patalpos plokštumas – sienas, grindis, lubas. Tokios plytelės ypač tinka virtuvėje, vonioje ar baseine. Mozaikos plytelėmis išklijuota siena atrodo moderniai, be to, sukuriamas optiškai erdvesnės patalpos įspūdis.

Mozaikinės plytelės būna ir kvadratinės, ir apvalios.

Renkantis bet kurias plyteles reikia atkreipti dėmesį į jų rūšį. Antros ir trečios rūšies plytelės nuo pirmosios skiriasi paviršiaus kokybe: antros rūšies plytelių paviršiuje matomi nedideli, paprastai tik iš arčiau pastebimi defektai. Trečios rūšies plytelių defektai gana ryškūs – tai įvairūs paviršiaus pakitimai, atsiradę kitos spalvos taškai, duobutės, subraižymai. Skiriasi ir vienoje dėžutėje esančių plytelių matmenys: pirmos rūšies plytelės vienoje dėžutėje būna tik vieno

Dangos lauko apdailai

Lauke galima klijuoti tik šalčiui atsparias plyteles. Gamybos metu šalčiui atsparios plytelės suslegiamos stipriau, todėl sugeria mažiau drėgmės nei vidaus apdailai skirtos plytelės.

Lauko terasos grindims tinka visos šalčiui atsparios plytelės. Tai gali būti neglazūruotos arba glazūruotos akmens masės ir klinkerio plytelės. Naujos plytelių gamybos technologijos leidžia pagaminti įvairių matmenų, paviršių ir atspalvių akmens masės plyteles. Rekomenduotina rinktis plyteles šiurkščiu paviršiumi, kad būtų neslidžios.

Parametrai

Vienai patalpai kloti turi būti perkamos vieno kodo, atspalvio ir kalibro plytelės. Vieni svarbiausių kriterijų renkantis plyteles yra atsparumas įbrėžimams, dilumui, slidumo klasė, įgeriamumas. Pagal atsparumą dilumui glazūruotos plytelės skirstomos į penkias klases. Svetainėse, virtuvėse ar prieškambariuose patartina kloti ne žemesnės kaip trečios dilumo klasės plyteles. Penktos dilumo klasės plytelės skirtos gyvenamosioms, gamybinėms ir visuomeninės paskirties patalpoms, kuriose intensyviai vaikštoma.

Patalpose, kuriose ypač daug judama, rekomenduojama naudoti neglazūruotas ar akmens masės plyteles. Neglazūruotos plytelės turi būti atsparios giliajam dilumui.

Plytelių slidumas basai kojai žymimas A, B, arba C klase, o avalynei – R klase nuo 9 iki 13. Tai svarbu įrengiant plyteles vonios kambariuose, baseinuose. Kuo aukštesnė kategorija, tuo paviršius ne toks slidus: A klasės reikalavimai yra ma-

žiausi, C klasės danga vaikštant basomis yra neslidžiausia.

Tas pat galioja ir R klasei – R9 yra slidžiausia danga.

Kiekviena plytelių partija išdegama atskirai, todėl įvairių partijų plytelės gali skirtis. Jeigu nusipirkote skirtingų partijų plyteles, klijuoti jas reikėtų imant iš skirtingų dėžučių.

Tokiu būdu bus išgaunamas tolygesnis bendras vaizdas, bus išvengta atspalvio kontrastų.

Nedidelės gudrybės

Yra niuansų, kuriuos pasitelkus renkantis plyteles galima keisti erdvės suvokimo pojūtį. Jei stačiakampės plytelės bus klijuojamos horizontaliai, ilgąja kraštine, patalpa atrodys didesnė, jei vertikaliai – aukštesnė. Taip pat jei klijuojamos didesnio formato plytelės, mažesnė patalpa atrodys didesnė, ir priešingai – jeigu klijuojamos mažesnio formato plytelės – didesnė erdvė atrodys mažesnė.

Optiškai keisti patalpos dydį galima ir derinant tamsesnių bei šviesesnių tonų plyteles. Ilga ir siaura patalpa atrodys trumpesnė ir platesnė, jei plačiosios sienos bus išklijuojamos tamsesnio tono plytelėmis, o siaurosios – šviesesnio. Šiltos spalvos optiškai mažina patalpą, o šalti tonai tolina plokštumą. Tamsios spalvos atrodo sunkios, todėl grindis patartina klijuoti tamsesnėmis plytelėmis nei sienas. Glazūruotomis plytelėmis išklijuota patalpa atrodys šviesesnė, nes žvilgantis paviršius gerai atspindi šviesą.

Taip pat reikėtų tinkamai parinkti plytelių piešinį ir faktūrą.

Maža patalpa atrodys erdvesnė, jei sienos bus išklijuotos neryškaus piešinio plytelėmis, ir atvirkščiai – stambaus piešinio plytelės optiškai mažina patalpą. Aukštesnės patalpos įspūdį sudarys siena, išklijuota plytelėmis iki pat lubų, atvirkštinis rezultatas bus gautas suskaidžius sieną horizontaliomis juostomis, derinant skirtingos spalvos ar tono plyteles, panaudojant dekoro juosteles.

89 Vidaus apdaila

dydžio, o antros ir trečios rūšies plytelių matmenys gali skirtis keliais milimetrais.

VONIA SKIRTA NAUDOTIS, O NE GROŽĖTIS

Vidaus apdaila

90

Galioja nerašyta taisyklė – kuo įmantresnės išvaizdos gaminys, tuo jis nepatogesnis naudotis.

Tą patį galima pasakyti ir apie vonią. Kas galėtų pagalvoti, kad vonios paieškos gali pareikalauti tiek daug pastangų ir žinojimo? Pasirodo, įrengiant vonios kambarį ir ieškant vonios dėmesį reikia atkreipti ne tik į matmenis, bet ir į formą bei medžiagą, iš kurios vonia yra pagaminta.

Įrengiant vonios kambarį pirmiausia derėtų išsirinkti pačią vonią bei baldus su aksesuarais ir tik tada tiesti kanalizacijos, vandentiekio vamzdžius. Jei pirmiausia pasirūpinama inžinerinėmis detalėmis, viską reikės derinti su jomis – tuomet apie vonios kambario patogumą ir grožį teks pamiršti.

Dėl patogumo verta šalia vonios įrengti vietą, kur būtų galima laikyti maudynėms reikalingas smulkmenas – tam pasitarnauti gali ir vonios apvadas. Tuomet jis turėtų būtų šiek tiek platesnis.

Dizainas svarbus, bet ne svarbiausias

Dar pora vonių atrankos kriterijų – kaina ir medžiaga. Dažniausiai žmonės renkasi akrilines vonias.

Tokios puikiai prisitaiko prie kūno formos, jų paviršius yra šiltas. Be to, akrilinės vonios ne tokios slidžios kaip pagamintos iš kitų medžiagų. Tokiomis ypatybėmis pasižymi vonios, kurių akrilo sluoksnis yra storesnis.

Akrilinės vonios patraukliausios ir dėl kainos – gana gera akrilinė vonia kainuoja apie 180–200 eurų. Pigesnės vonios ne visada geros kokybės – akrilas gali imti skilinėti.

Vienas didesnių akrilo vonių trūkumų yra tai, kad ši medžiaga yra minkštesnė ir greičiau braižosi, tačiau vonia, naudojama pagal taisykles, tarnaus ilgai. Be to, akrilinės vonios išties lengvai restauruojamos.

Reikėtų įsidėmėti, kad akrilinės vonios ne visada patogios, ypač jei jos sumontuotos be sutvirtinimų. Veikiant karštam

Renkantis vonią reikia įvertinti savo poreikius ir pomėgius, kaip mėgstama maudytis – ar mirkti vonioje kiekvieną dieną, ar ji naudojama tik praustis po dušu ir išsimaudyti kartkartėmis. Tad funkcinis aspektas prieš išskirtinį dizainą ar grožį gali nublankti.

Vonios paieškos gali baigtis nesėkmingai, jeigu nebus atsižvelgta ir į daugelį inžinerinių dalykų. Patys svarbiausi – kanalizacijos ypatybės ir šildomo vandens tūris. Kanalizacijos vamzdynų parametrai lemia vandens ištekėjimo iš vonios greitį, o šildomo vandens tūris – vonios dydį. Žmonės individualiuosiuose namuose dažnai šildo mažiau vandens, negu reikia pripildyti didelei voniai. Tam, kad nereikėtų maudytis drungname vandenyje, pernelyg žavėtis didelėmis voniomis nevertėtų.

Patogiausios – akrilinės vonios

Ištikimi senoms tradicijoms

Metalinės, ketaus vonios išlikusios nuo senų laikų. Kai kurie jas užsidegę naudoti ir dabar, taigi ieško tik tokių. Yra žmonių, kurie ketaus vonias laiko patikimiausiomis, manoma, kad vanduo jose ilgai išlieka šiltas. Kai kurie gamintojai neslepia, kad ketaus vonios gaminamos tik dėl tradicijų. Jų paklausa maža. Tačiau tokios vonios dažnai yra išskirtinio dizaino. Jos išlaiko senąsias formas: neretai yra apvalios ir su kojelėmis, grakščios.

Ir ketaus, ir plieno vonių pastaruoju metu siūloma vis mažiau, nes gamintojai nebeteikia joms pirmenybės. Metalinių vonių modelių gausa irgi nedžiugina.

Be to, metalinės vonios nėra patogios. Lygindami jų kokybės ir patogumo santykį su kaina, teigiamo rezultato negausime. Metalą apdirbti sunkiau. Iš plieno pagamintos vonios yra šaltos, neišlaiko šilumos taip ilgai kaip akrilinės.

Specialistai sutinka, kad iš plieno pagamintos vonios patogios dėl nedidelio svorio. Suprantama, to negalima pasakyti apie ketaus vonias. Patariama pirkti storesnes nei 3,5 milimetro skardos storio plienines vonias. Yra būdų apšiltinti ir sutvirtinti plienines vonias, tuomet jos šilumą išlaikys geriau.

Dar vienas metalinių vonių trūkumas yra tai, kad jas sudėtinga valyti. Akrilo vonios valomos švelniai, o metalinės yra kitokios, jas valyti sunkiau.

Ieškantieji išskirtinių medžiagų ir dizaino gali pasidairyti į stiklines vonias. Yra ir iš tikros akmens masės išlietų vonių.

Tačiau tokių, kaip ir stiklinių, vonių modelių yra labai mažai, jie – vienetiniai. Perkantieji tokias vonias gali iš anksto nusiteikti, kad jos kainuos kelis ar keliolika tūkstančių eurų.

Prilygsta svetainei

Anksčiau Lietuvoje laikytasi nuostatos, kad vonios kambaryje gali stovėti tik vonia ir praustuvė, šalia kurios kabo veidrodis. Tačiau šiuo metu tendencijos keičiasi. Į vonios kambarį atkeliauja ir svetainės, ir miegamojo, ir prieškambario baldai.

Turėti didelę spintą vonioje – patogu, taip pat keletą stalčių rankšluosčiams ar higienos priemonėms susidėti.

Pačią vonią specialistai rekomenduoja rinktis baltos spalvos. Įvairiomis spalvomis padengtų vonių dažai nublunka, pakeičia spalvą, ant paviršiaus atsiranda ryškiai matomų dėmių. Be to, tokių vonių kainos yra daug didesnės. Tad noras turėti išskirtinės spalvos vonią gali nepasitvirtinti.

Kitas patarimas – išvaizdai dėmesio reikia teikti mažiau nei praktiškumui ir patogumui. Dažnai vonios dizaino išskirtinumas nublanksta prieš tai.

91 Vidaus apdaila

vandeniui akrilinės vonios tampa paslankios, gali imti šiek tiek judėti ir kelti diskomfortą.

Vonių specialistai pataria neapsigauti perkant akmens masės vonias. Masiškai parduodamos akmens masės vonios iš tikrųjų nėra išskaptuotos iš akmens. Tai – iš betono masės išlietos vonios, dengtos akrilu.

Kaip vienas geriausių, tačiau gana brangių sprendimų įvardijamos lieto marmuro vonios. Bene pigiausios lietuviškos lieto marmuro vonios kainuoja apie 800–1000 eurų, o geresnės kokybės tokia vonia, pagaminta, pavyzdžiui, Švedijoje, gali atsieiti ir apie 2 tūkst. eurų.

Lieto marmuro vonios yra išties geros kokybės, puikiai išlaiko šilumą. Be to, jas lengva restauruoti – įskilimų vietas galima užlyginti specialia priemone ir nušlifuoti.

Bene vienintelis lieto marmuro vonių trūkumas yra tai, kad jos yra sunkios. Vis dėlto jas lengva valyti. Taip, kaip ir akrilinės, tokios vonios valomos neambrazyviniais valikliais, švelnia kempinėle. Siūloma bent kartą per metus pasinaudoti liaudišku patarimu – ištepti lieto marmuro vonią mašinine alyva. Taip prie paviršiaus nelips suodžiai.

ŠVIESTUVŲ SALONO „MURINA“ SPECIALISTŲ PATARIMAI – Kokius paruošiamuosius darbus reikėtų atlikti?

– Individualaus būsto – nesvarbu, ar namo, ar buto, apšvietimo parinkimą reikėtų pradėti nuo stiliaus pasirinkimo. Įprastai šviestuvų stilių diktuoja baldų pobūdis, nors būna atvejų, kad patikęs įspūdingas šviestuvas nuperkamas pirmiausia, o visa kita interjerui įsigyjama būtent pagal jį.

Svarbu atsižvelgti į metalines detales – priklausomai nuo to, kokios spalvos yra metalinė baldų furnitūra, durų rankenos, užuolaidų karnizai, derinama ir šviestuvo spalva. Jo pasirinkimui didelę įtaką daro ir lubų aukštis. Būtina įvertinti, kad praėjimui reikia palikti 210 centimetrų nuo grindų. Visada gražiai atrodo šviestuvas virš valgomojo stalo, toks įprastai kabinamas 180 centimetrų nuo grindų aukštyje.

Lietuvoje labai mažai dėmesio skiriama staliniams šviestuvams bei toršerams, kurie ir duoda papildomos šviesos ir sukuria jaukią aplinką.

Medžiaginiai stalinių šviestuvų gaubtai paprastai derinami ne prie stiklinių lubų šviestuvų, o prie detalių iš tekstilės: užuolaidų, tapetų, baldų gobeleno.

– Į ką reikėtų pirmiausia atkreipti dėmesį renkantis šviestuvus skirtingoms patalpoms?

– Visų pirma reikia įvertinti patalpų paskirtį. Brangiausius šviestuvus patartina kabinti svetainėje ir virš valgomojo stalo. Vaikų kambariuose praktiškas sprendimas būtų pakabinti nedūžtančius didelio galingumo šviestuvus. Miegamuosiuose nereikalingi galingi lubų šviestuvai, – Nuo ko priklauso apšvietimo kokybė: nuo šviestuvų, jų iš- čia labiau tinka aukštesni ir daug šviesos išspinduliuojantys staliniai šviestuvai. dėstymo patalpoje ar kitų detalių?

– Apšvietimo kokybę galima apibūdinti pojūčiu, kai namuose būna – Kokios šiandien vyrauja šviestuvų mados tendencijos? jauku, o darbo zonose, kur skaitoma ar dirbama kompiuteriu, yra pa- – Daug klientų interjerui šiandien renkasi modernios klasikos stilių, kai kankamai šviesos. Jaukumui sukurti labiausiai tinka geros kokybės šviestuvų forma yra klasikinė, o medžiagos ar spalvos modernios: balstiklo (paprastai tai Venecijos stiklas) šviestuvai, su kuriais naudojami ta, pilka, skaidri. Metalinės dalys jau pasirenkamos ne aukso spalvos, o šviesos srauto reguliatoriai (vadinamieji dimeriai). Juos pasitelkus sidabro. Dažnai prie modernių baldų derinami keli klasikiniai akcentai: komodos, veidrodžiai. Be abejonės, šviestuvai – irgi. priklausomai nuo šviesos srauto stiprumo keičiasi stiklo spalva.

Mūsų salonus rasite: VILNIUJE, P. Lukšio g. 32 PC DOMUS GALERIJA, tel. +370 683 93 799, el. p. info@murina.lt KAUNE, Savanorių pr. 178, PC ARTIS, tel. + 370 671 99 006, el. p. kaunas@murina.lt

www.murina.lt

LAIKAS NAUJIEMS SPRENDIMAMS

Madingais aplinkos tvarkymo atributais verti tapti daugybė kultūros paveldo elementų

Liūdna pagalvoti, tačiau neturėdami išplėtoto šiuolaikinio tradicinio aplinkos tvarkymo stiliaus jį ne itin ir siekiame atrasti, nuvertiname save ir savo paveldą, bandome kopijuoti užsienio kaimynus. Kopijuodami stengiamės neatitolti nuo gamtos ir vengiame didelių naujovių, perimame tik tai, kas atrodo saugu, ir galiausiai liekame beveidžiai. Beveidžiai todėl, kad savo sodybos aplinkoje vengiame griežtesnių geometrinių figūrų, ryškių bruožų ir spalvų, netikėtų žaismingų elementų.

Gėlynai įgavo paskirtį sušvelninti ir užapvalinti aštrius kampus, nuglaistyti nepageidaujamas formas ir būti nereikalaujantys priežiūros. Augalai turi būti kompaktiški ir atsparūs, mažosios architektūros elementai – tikslingi, funkcionalūs, lengvai prieinami – vien dekoratyvinė paskirtis nepateisinama. Augti tikrai turime kur.

Aplinkotvarka

92

Padeda optinės gudrybės

„Monier“ nuotr.

Pavargę nuo miesto šurmulio ir dirbtinės aplinkos neretai siekiame save apsupti natūralios gamtos akcentais: auginame gėles ant palangių, laikome naminius gyvūnus, sienas puošiame gamtos peizažų vaizdais. Idealiu būstu tampa nuosavas namas su žemės lopinėliu kur nors miesto pakrašty – čia galime perkelti visą natūralaus kraštovaizdžio modelį ir padaryti jį asmeninės erdvės dalimi. Pripratome ir siekiame gyventi patogiai, nepriklausomai nuo gamtos diktuojamų sąlygų. Natūralią aplinką stengiamės kuo labiau pritaikyti savo poreikiams, kontroliuoti, tačiau norime jaustis tarytum laukinėje gamtoje. Deja, tai, kas yra natūralu, dažniausiai nėra labai patogu. Nėra lengva rasti tinkamą ir, žinoma, estetišką sprendimą.

Kopijuoti nevertėtų

Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje itin išpopuliarėjo japoniški sodai – japonai atrado sprendimą: bandymai atkartoti kompaktišką, subtilų ir filosofišką aplinkos planavimą sulaukė nemažai susidomėjimo, ir tai komerciškai pasiteisino. Dar daugiau – tapo ryškiausia aplinkos tvarkymo tendencija. Istorinės aplinkybės lėmė, kad lietuviai neturėjo daug galimybių plėtoti sodų estetiką ar mažosios architektūros tradicijas. Kartais nelieka nieko kita, kaip žvelgti į teigiamus užsienio šalių pavyzdžius.

Bijoti griežtos geometrijos tikrai nėra reikalo: nejaugi mus slegia stačiakampės langų ar durų formos? Apsidairykime interjere – juk mums nėra sunku gyventi su stiklo, metalo ar plastmasės gaminiais. Ryški raudona sofa, sodriai rožinės sienos, tamsiai mėlynos vonios plytelės ar kitas ryškesnis su saiku panaudotas fragmentas mūsų nevargina. Atvirkščiai – praskaidrina nuotaiką. Kažin ar apskritai gerai jaustumėmės netekę ryškių spalvų ir gyvendami tik rusvų bei žalsvų atspalvių supami.

Taisyklė laikytis saiko kuriant natūralumą turėtų galioti lygiai taip pat, kaip ir kuriant dirbtinę aplinką. Būkime drąsūs ir pasitelkime šią patirtį planuodami savo žaliąją erdvę.

Daugiausia išradingumo reikalauja mažų urbanistinių erdvių projektavimas. Jose itin glaudžiai siejasi tai, kas yra namo viduje, ir tai, kas išorėje. Sodas turėtų būti tarytum namo vidaus tąsa. Kuo sodo plotas mažesnis, tuo labiau tai išryškėja. Mažuose soduose taip pat yra aktualu apgalvotai panaudoti kiekvieną plotelį ir imtis optinių gudrybių.

Nedideles erdves, kaip ir dideles, skirstome į funkcines zonas. Patartina vengti aukštų, visiškai vaizdą uždengiančių elementų, kad nekiltų atskirumo jausmo. O optiškai padalytas sklypas gali dar labiau sumažėti.

Kartais pakanka panaudoti įvairias geometrines funkcinių zonų formas, skirtingos faktūros dangas, nedideles terasas ar neaukštų augalų saleles. Stambūs raštai, ypač ovalių formų, dideli objektai turi ypatybę optiškai išplėsti: asimetriškai padaliję sodą į kelias aiškiai matomas erdves, apibrėžtas griežtomis ribomis ir atskirtas stambialapiais augalais, galime likti maloniai nustebinti, kad sklypas atrodo gerokai didesnis.

Augalų atspalviai ir faktūra taip pat gali daug pagelbėti: šiltos ir šviesios spalvos objektą optiškai padidina ir priartina, o šaltos ir tamsios – sumažina ir atitolina. Lygiai taip pat kaip veidrodžius naudojame interjere mažoms patalpoms praplėsti, galime juos taikyti ir sode – pasitelkti vandens motyvus, krioklius.

Vertikalusis želdinimas – dar vienas būdas sutaupyti vietos. Vijokliais apželdintos arkos, pergolės ir atraminės sienelės šiuo atveju nuostabiai tinka. Augalai, pasodinti vertikaliai išdėstytuose konteineriuose, nors ir reikalauja

Labirintas – įdomus ir paslaptingas

Reikėtų priminti visiems žinomus, tačiau Lietuvoje mažai praktikuojamus labirintus. Juk tai būtent tas kraštovaizdžio objektas, kuriam reikia tikrai didelio ploto. Labirintas, kaip meno rūšis ir ritualų vieta, jau buvo naudojamas daugiau nei prieš keturis tūkstantmečius. Šiandien jis irgi yra ne mažiau įdomus ir paslaptingas.

Skirtingos šalys turi savo koncepcijų, tačiau galime rasti ir bendrumų. Pirmieji labirintai turėjo apeiginę paskirtį. Jie buvo sudaryti taip, kad turėtų vieną įėjimą ir tikslą – judėjimą centro link. Tai simbolizavo gimimą ir ėjimą, tikrosios esmės ieškojimą. Klaidinantys keliai atspindėjo sunkumus ir painiavą. Įcentriniai labirinto ornamentai nurodė pasiektą savęs suvokimo lygmenį. Šiandien irgi atliekamos meditacijos praktikos, kurių metu kuo labiau artėjama prie kompozicijos centro, tuo daugiau siekiama atsiriboti nuo išorinio pasaulio ir įsigilinti į save. Ši sakralinio meno rūšis ilgainiui įgavo ir pramoginę paskirtį, transformavosi. Atsirado daugiau įėjimų ir išėjimų, keitėsi forma, struktūra. Anglijoje klasikiniais tapo labirintai iš gyvatvorių, Japonijoje – iš medžio, Amerika garsi savo labirintais javų laukuose. Neretai šios kompozicijos pagrindu kuriamos vaikų žaidimų aikštelės ar pramogos suaugusiesiems parkuose.

Norėdami pagyvinti didelę erdvę, galime ne tik sodinti gyvatvores, bet ir įrengti labirinto formos takus, vandens telkinius, akmenų kompozicijas ar tiesiog spalvotomis trinkelėmis išgrįsti didelį vidinį kiemą.

Nustebintų utopinės idėjos

Paminėtinas ir etnografinis lietuvių liaudies želdynų stilius. Galima teigti, kad gėlių darželis po langu, diemedžiai, jazminai ar stogastulpis prie vartų yra nuobodu, nepraktiška, menkai apibūdina stilių. Tačiau ar neverta ieškoti? Ne mažiau aktualūs ir pagoniški senovės baltų simboliai. Be jokių religinių poteksčių vietoj golfo laukų galima įrengti ąžuolų giraitę su stilizuotais aukurais ar kitais apeiginiais elementais – tai būtų puiki draugų ar šeimos susibūrimo vieta.

Kaimo turizmo paslaugos galėtų neapsiriboti rąstiniais nameliais, pirtimis, tradiciniais patiekalais ar vandens pramogomis. Senovės baltų gyvenvietės tema gali tikti ir pramogų bei poilsio kompleksui gamtoje, ir individualiai sodybai stilizuoti. Tokios idėjos gali atrodyti utopiškai, tačiau mąstydami lanksčiai ir kūrybiškai tikrai rastume, kuo nustebinti užsienio svečius ir pačius save.

Kyla klausimas, kiek praktiškomis sąlygomis pavyktų atkurti savo aplinkos kultūros autentiškumą. Svarbu paminėti, kad atgaivinti visišką autentiką šiandien nepavyks jau vien dėl to, jog negalime gyventi be daugybės patogių buities įrengimų: šaldytuvas interjere ar mašinų stovėjimo aikštelė neleis pamiršti, kuriame amžiuje esame. Be to, tiksliai atkurtos istorinės detalės daugiau tinka muziejui, o ne individualios ar kaimo turizmo sodybos aplinkai.

Galime kūrybiškai pritaikyti savo nacionalinius simbolius, augalus ir jų kompozicijas, parodyti juos kitaip, negu esame įpratę. Turime ką parodyti, ir visa tai gali būti subtilu, kontempliatyvu ar paslaptinga, palyginti su itin pamėgtais tradiciniais bei šiuolaikiniais japonų sodais.

Saulės ir mėnulio simbolika liaudies darželių kompozicijose ir eksterjerų apdailoje, nuostabūs vaistingųjų naminių augalų rinkiniai, neįtikimai susipynę pagonybės bei krikščionybės atributai mažojoje architektūroje ir daugybė kitų kultūros paveldo elementų yra verti tapti madingais nacionalinio aplinkos tvarkymo elementais. Lieka tikėtis, kad galiausiai pradėsime vertinti tai, ką turime savita, ir su pasididžiavimu tai galėsime pristatyti užsienio šalims. Įsirengę namus esame tikri, kad jie tokie ir liks daugybę metų. To paties tikimės ir iš sodo. Deja, tai, kas gyva, nuolat keičiasi, deformuojasi, auga nepriklausomai nuo mūsų troškimų, o norint šį procesą kontroliuoti, reikia nemažai pastangų. Norime turėti gyvą, natūralią aplinką, tačiau neturime tam laiko ir nenorime skirti pastangų. Vaikščiojimą per nuosavą žalią veją ar sodininkystę įsivaizdavę kaip malonų atsipalaidavimą po darbų, įgyjame ir pareigą.

Nepamirškime, kodėl vis dėlto taip trokštame nuosavo žemės lopinėlio. Investuotas laikas, pastangos, domėjimasis atsiperka su kaupu – žalioji aplinka atsidėkoja grožiu, jaukumu, mus gydo, saugo ir praturtina.

93 Aplinkotvarka

nemažai priežiūros, atrodo tikrai įspūdingai. Nepripažįstantiesiems tradicinių daržo lysvių kuo puikiausiai galima auginti vertikalią daržovių ir kvapiųjų žolelių kompoziciją.

Palmečių menas padės įgyvendinti svajonę turėti vaismedžių sodą: vaismedžių ar vaiskrūmių šakelės, suformuotos į visiškai plokščią ir žemą vainiką, pasižymi didesniu ir paprasčiau nurenkamu derliumi.

Mažoje erdvėje kartais sutaupome, todėl galime sau leisti daugiau. Įprastus takus čia įmanoma pakeisti jaukiais mediniais takeliais, besitęsiančiais nuo terasos ir sudarančiais įvairių pakopų kompozicijas, o šiems sutrūnijus nesibaiminant galima įrengti naujus. Galbūt nedidelę aikštelę suoleliui visai nebrangu išgrįsti granito plokštėmis arba užberti pačių atsivežtu smėliu. Šie ir kiti akcentai, pranykstantys dideliame plote, mažų erdvių sode gali rasti deramą vietą ir būti pastebėti.

Didelių erdvių galimybės ir problematika yra priešingos – kuo užpildyti ir į ką sutelkti dėmesį. Dėl natūralaus kraštovaizdžio grožio abejonių nekyla, tačiau kartais to tiesiog nebepakanka.

Aplinkotvarka

94

Aplinkotvarka

95

ĮNORINGA KIEMO PUOŠMENA

Aplinkotvarka

96

Vaidybiniuose filmuose apie prabangiai Priežiūrą galima ir automatizuoti skaidraus, žydro vandens baseine nebus, gyvenančius turtuolius dažnai parodomas Švaraus, jeigu jis nebus filtruojamas, prižiūrimas, jeigu sienos ir siužetas – maudynės kieme įrengtame dugnas nebus nuolat valomi. Pats paprasčiausias autobaseine. Dažnas lietuvis irgi svajoja apie matizuotos įrangos neturintis baseinas reikalauja daugiausia priežiūros. Pirmiausia reikia nuolat palaikyti tam tokį priedą prie būsto. Tačiau prieš prii- tikrą cheminę vandens sudėtį. Visa tai turi daryti pats mant sprendimą įsirengti baseiną reikia šeimininkas – specialiu bandiniu nustatyti vandens kogerai susumuoti visus privalumus ir trū- kybę ir įdėti tam tikrą kiekį reikiamų vandens priežiūros priemonių. kumus. Stacionarūs baseinai reikalauja ne Baseino savininkas taip pat turi prižiūrėti vandens vien pradinių investicijų, bet ir nuolatinės filtravimo įrangą. Dažniausiai baseinuose naudojami filtrai – jie turi būti reguliariai plaunami, pašalipriežiūros. Prieš įsigyjant baseiną verta smėlio nant nešvarumus į kanalizaciją. Privačiame baseine tai pagalvoti apie tai, kad jis neišnyks iš kie- dažniausiai padaroma keičiant vienos sklendės padėtį. mo pamojus burtų lazdele, o jeigu nebus Išvalius vandenį, reikia išvalyti ir pagrindą: apie 6 proc. nešvarumų nusėda ant dugno, 4 proc. – ant tinkamai prižiūrimas – kenks estetiniam sienų. Dugnui valyti naudojami specialūs šepečiai, kurie panašiai, kaip ir dulkių siurblys namuose, baseine kiemo vaizdui. siurbia nešvarumus.

Sudėtingos formos nėra praktiškos

Sunkiau išvalomi sudėtingų formų baseinai. Kuo daugiau sunkiai prieinamų vietų, tuo kebliau jas išvalyti.

Nepatartina baseiną įrengti medžių apsuptyje – jame kaupsis nukritę lapai, žiedai, nebent baseinas bus dengiamas specialiu stogu. Nereikėtų baseino vietos numatyti ir arti kelio, nes į vandenį pateks daug dulkių, jos nusės dugne.

Kad vanduo liktų švaresnis ir reikėtų mažiau chemikalų, prieš lipant į baseiną derėtų nusiprausti po dušu.

Yra specializuotų baseinų priežiūros įmonių, kurios gali išmokyti, kaip tai daryti, arba pačios jį nuolat prižiūrėti. Vis dėlto kasdienę baseino priežiūrą dažniausiai atlieka patys šeimininkai.

Kitokia išeitis

Neįperkantieji baseino su brangia įranga ir nenorintieji metų metus plušėti rankomis blizgindami šią kiemo puošmeną turi išeitį – vos per kelias valandas galima sumontuoti ir išmontuoti pripučiamus guminius bei surenkamus baseinus. Tačiau tokie baseinai tarnauja trumpiausiai – kelis sezonus.

Nesudėtinga sumontuoti ir plastikinius baseinus – jau pagaminta talpa atvežama į montavimo vietą ir įkasama.

Plastikinį baseiną įmanoma perkelti į kitą vietą, o jeigu jis nebereikalingas – ir parduoti. Įrengti betoninius baseinus užtrunka ilgiausiai ir kainuoja brangiausiai. Išmontavus perkelti juos į kitą vietą neįmanoma. Vis dėlto nusprendus, kad baseinas nebebus naudojamas, galima išmontuoti visą įrangą ir ją panaudoti kitam baseinui.

Pasirinkimo galimybės

Baseinai būna skardiniai ir guminiai, pastatomi ant žemės. Tokie kainuoja mažiausiai, tačiau ir tarnauja trumpiausiai – kelerius metus.

Plastikiniai ir iš stiklo plastiko pagaminti baseinai – vieni populiariausių. Jie atsieina brangiau nei skardiniai, tačiau yra nepalyginamai kokybiškesni ir tarnauja mažiausiai 10 metų. Tokiam baseinui įrengti tereikia iškasti duobę ir išbetonuoti pagrindą, nebereikės rūpintis hidroizoliacija bei vidaus apdaila.

Betoniniai baseinai populiariausi patalpose, tačiau galintieji skirti tam daug pinigų tokius baseinus įsirengia ir lauke. Jų privalumas – formų ir apdailos įvairovė, patvarumas. Baseino vidus gali būti išklijuojamas specialiomis plytelėmis, ypač mėgstamos mozaikos. Tačiau užtikrinti tokio baseino hidroizoliaciją yra sunkiau.

Taupesnieji vietoj plytelių gali rinktis specialiai baseinams skirtą armuotą 1,5 milimetro storio plėvelę. Ji visiškai užtikrina baseino hidroizoliaciją, ja vaikščioti – minkščiau ir šilčiau.

Pageidaujantieji gali įsirengti ir vandens šildytuvą, povandeninį apšvietimą, masažines sroves.

Kad vanduo būtų skaidrus ir jame nesiveistų bakterijos, dugnas ir sienos netaptų glitūs, į baseino vandenį taip pat būtina įpilti specialių dezinfekavimo priemonių.

Pigiausia naudoti chlorą, kitas variantas – brangiau kainuojančios deguonies tabletės, nepaliekančios nemalonaus kvapo.

97 Aplinkotvarka

Baseino priežiūros sudėtingumas pirmiausia priklauso nuo to, ar profesionaliai jis įrengtas. Daug kas įsivaizduoja, kad baseinas yra labai lengvai pastatomas statinys. Tačiau neįvertinus menkiausių detalių gali nutikti taip, kad viename kampe dugnas ims žaliuoti, atsiras dumblių ar kils kitų problemų.

Baseino priežiūrą galima ir visiškai automatizuoti.

Pavyzdžiui, vandens kokybę gali prižiūrėti kompiuterizuota dozavimo sistema, kuri šeimininkui gali pranešti apie problemas trumpąja žinute. Automatiškai gali būti valomi ir filtrai, o dugną ir sienas gali nušveisti robotai. Nebenaudojamą baseiną reikėtų uždengti specialia plėvele ar gaubtu.

Produktnutzen: Icons: Kein Bruch

Icons: Innovatives Produkt

RECYFIX®PRO LATAKAI Icons: Leichtes Produkt

TTOA N A R U HAPAGA M I N

OJE J I T E I VOK 56

E 19 Icons: SINC Einfacher Einbau

® Icons:

+

ypač atsparūs latakai ir grotelės

Icons: Langlebige Entwässerungslösung

+ +

patvari ir ilgaamžiška kompozito medžiaga

Icons: optimalus kainos ir kokybės santykis Leichtes Lagerhandling

HAURATON Lietuva A. Goštauto g. 8-0418, 01108 Vilnius www.hauraton.lt info@hauraton.lt

Icons:

IRMA G1 Energo

Autorius: Artur Wójciak

PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

Aplinkotvarka

98

Namo aprašymas

Technologija

Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis arba skarda. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku ir klinkeriu.

Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku ir akmeniu.

Vienaukštis namas, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Klasikinių formų, moderniai apdailintas, gražus. Dienos zona – svetainė, valgomasis, patogi didelė virtuvė su sandėliuku, tualetas ir katilinė. Poilsio zona suprojektuota kompaktiškai. Ją sudaro du maži miegamieji, vonia ir vienas didelis miegamasis su drabužine bei vonia. Namas labai proporcingas.

Svetainėje suprojektuotas dvipusis židinys. Dengta terasa su židiniu – jauki vieta poilsiui. Yra kitas šio projekto variantas – „Irma II“.

PRELIMINARI STATYBOS KAINA, Eur*:

Namas be vidaus apdailos

96 000 53 100

Ūkio būdu

*Namas be vidaus apdailos: nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga. Namo pastatymo kaina be PVM statant su rangovu. Ūkio būdu: namo pastatymo kaina be PVM statybas organizuojant pačiam.

I aukštas

Naudingas plotas: .........................126,03 m² Bendras plotas: ........................................174,61 m² Užstatymo plotas: ...................................209,35 m² Statinio aukštis: ..............................................7,00 m Stogo nuolydis: .....................................................25° Pirmas aukštas ...................................153,15 m² 1. Tambūras ....................................................4,58 m² 2. Holas ............................................................5,90 m² 3. Virtuvė .......................................................13,49 m² 4. Sandėliukas ...............................................3,38 m² 5. Valgomasis ...............................................13,74 m² 6. Bendras kambarys ................................29,54 m² 7. Tualetas .......................................................1,73 m² 8. Koridorius ...................................................4,82 m² 9. Miegamasis .............................................10,98 m² 10. Drabužinė ................................................3,75 m² 11. Vonia ..........................................................4,20 m² 12. Miegamasis ...........................................12,29 m² 13. Miegamasis ...........................................12,29 m² 14. Vonia ..........................................................5,29 m² 15. Katilinė ......................................................6,71 m² 16. Garažas ...................................................20,41 m²

Aplinkotvarka

99

Aplinkotvarka

100

Naujoviškas neribotomis dizaino galimybėmis pasižymintis oro skirstytuvas Išbandykite įvairius dizaino variantus ir pasirinkite tinkamiausią, apsilankę interneto svetainėje www.lindab.com/airy.

UAB Lindab I Mokslininkų g. 20 I Vilnius LT-08410 I Tel. +370 5 2729 729 I El. p. lindab@lindab.lt