Statyba ir architektūra (2011/1) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2011 / 01

Kaina 6,80 Lt

Kaindl BOARDS collection. Tokia įvairiapusė kaip Jūsų idėjos. Daugiau nei 240 dekorų bei medinių plokščių, beveik 20 skirtingų faktūrų ir visiškai jokio kompromiso: įvairovė bei kokybė – tai „Kaindl BOARDS“ kolekcijos prekių ženklai. Kodėl mūsų plokštės pranašesnės patvarumo bei ekologiškumo atžvilgiu, paskaitykite interneto puslapyje: www.kaindl.com

boards. floors. ideas.

tema 06 AE – planai nesikeičia diskusija 10 Ko trūksta, kad Lietuvoje pradėtume plačiai

naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius?

situacija 12 naujienos 15 rinka 16 pjūvis 18 naujienos 25 investicijos 26 aplinka 30 mano savivaldybė 34 renovacija 36 nuomonė 40 transportas 42 advokatas pataria 46 pasaulis 48 54

Didžiausias turgus keliasi po stogu Ministerija paneigė neveiklumą Prognozės nuteikia optimistiškai Vėl kvies „Pirklių klubas“ Kūrė valstybės remiamo būsto koncepciją Mažins technologijų deficitą Aukštaitijos kurortas pažers pramogų Projektų verdenė Ignalinoje Žada renovacijos ledlaužį Ar visus stambiaplokščius verta renovuoti? Varšuvos metro statybos istorija Darbo sutartyje svarbios visos detalės (II) Didžiausias pasaulyje bolidas Summary

redakcijos skiltis Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jaučiama stipri stambiųjų energijos tiekėjų įtaka. Ekologiškai nusiteikusios ir prieš gamtos teršimą kovojančios organizacijos propaguoja atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Pirmiausia tai – saulės, vėjo, žemės, vandens ir biomasės energija. Vakarų Europoje, ypač šiltesniuose kraštuose, saulės šiluma ir šviesa, kaip energijos šaltiniai, naudojamos jau seniai. Šimtamilijonines apyvartas generuojančios kompanijos, gaminančios atsinaujinančiai energetikai skirtą įrangą, siūlo gausų pasirinkimą. Vakarų šalių vyriausybės, jausdamos Europos Sąjungos spaudimą, teikia įvairių mokesčių lengvatų vartotojams, įsidiegusiems alternatyvių energijos šaltinių generatorius. Nesusiduriant su biurokratinėmis kliūtimis Lietuvoje kol kas galima kūrenti tik malkas. Mūsų šalyje naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius plačiau – problemiška, nes įstatymais dar nenumatytas gautos perteklinės energijos pardavimas į bendrą vartotojų tinklą. Ką jau kalbėti apie Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą, kurį po dvejų metų derinimo pagaliau numatyta priimti šį pavasarį. Tiesa, už lango dabar atšiauri žiema ir iki pavasario reikia išgyventi. Nepaisant ekologiškų tendencijų, kurių įgyvendinimas garantuotų energinį nepriklausymą, Lietuvoje neatsisakyta užmojų statyti atominę elektrinę (AE). Ją taip pat bandoma krikštyti energinio nepriklausymo saugikliu, tačiau pamirštama pridurti, kad kuras atominei jėgainei būtų gabenamas iš Rusijos, nuo kurios tarsi

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m. ISSN 0131-9183 Redakcijos adresas: Kareivių g. 19, biuro Nr. 141, LT-09133 Vilnius Tel. +370 5 249 6302, faks. +370 5 278 4551, el. p. info@sa.lt Reklamos skyrius: tel. +370 5 210 1656, el. p. reklama@sa.lt, www.sa.lt Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“ Bendrovės l. e. p. direktorius Darius Babickas

norime energiškai atsiriboti. Laikas nenumaldomai bėga. Kol lietuviai derina AE projekto konkursą, branduolinės jėgainės tuoj ims kilti Rusijos Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje. Pažvelkime į AE siauriau – kaip į statybų objektą, kuriame dirbs tūkstančiai statybininkų, inžinierių, technikų, tikimasi – iš Lietuvos. Problema ta, kad jei kaimyninės valstybės pasistatys savo jėgaines anksčiau – Lietuvai bus sunku parduoti perteklinę elektros energiją užsienio rinkoms. Tikėtina, kad dėl konkurencijos elektros energija gali gerokai atpigti ir mūsų šalyje, nes aplink bus keli stambūs elektros energijos gamintojai. Svarbiausia, kad vartotojai turėtų galimybę rinktis, nes jei rinkoje dominuoja monopolininkas, jis kaipmat ima didinti kainą rasdamas pačių įtikinamiausių motyvų, kodėl tai būtina daryti. Beje, moksliniai straipsniai apie tai, kad žemės gelmėse baigiasi iškastinis kuras, imti publikuoti jau prieš keliasdešimt metų. Tačiau šis kuras niekaip nesibaigia. Priešingai – jo naudojimas ir gavyba nuolat auga. Vadinasi, jis turėtų pigti, tačiau yra priešingai. Iškastinis kuras nuolat brangsta. Tad kas galėtų paneigti, kad šnekos apie jo išsekimą yra puikiai apgalvotas ir suplanuotas rinkodaros planas, siekiant pakelti dėl konkurencinės kovos krintančias iškastinio kuro kainas? Yra teorija, kad iškastinis kuras – nafta ir dujos – žemės gelmių substancijoje – magmoje – vykstančių cheminių procesų rezultatas. Jei taip, tuomet nafta ir dujos neišseks tol, kol neatšals žemės branduolys. O tai nutiks dar labai negreit. 

Redaktorius Tomas Srėbalius, tel. +370 5 246 1519 Bendraautoriai: Ingrida Vičiulytė Dizainerė Vilija Bernotienė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Fotografas Paulius Lileikis Reklamos skyrius: Rasa Jankeliūnienė, Nadia Matušova Vyr. finansininkė Valda Valečkienė © „Statyba ir architektūra“, 2011 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Petro ofsetas“.

6

tema

AE – PLANAI NESIKEIČIA  Mūsų šalies statybininkai gali pretenduoti į trečdalį darbų statant naują jėgainę

Vladas ŠERELIS

Strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę (AE) neliko. Tačiau ši žinia neturėtų nuliūdinti mūsų šalies staty2011/ 01

bų sektoriaus – pasiruošimas darbams vyksta, ir planai statyti reaktorių kol kas nesikeičia. Vadinasi, galimybės išlieka didžiulės.

tema

Planuojama, kad naujosios AE veiklos modelis nesiskirs nuo Vakaruose veikiančių jėgainių modelio. Todėl specializuotos bendrovės gali tikėtis turėti nuolatinį užsakovą įvairiems darbams.

Veiklos užteks šimtmečiui Nepaisant skeptiškų atsiliepimų, esą naujos AE statybos lieka pakibusios ore, susidomėjimas projektu nemažėja. Taip tvirtina bendrovės Visagino atominės elektrinės specialistai, organizavę kelis projekto pristatymus ir norėję supažindinti statybos sektoriaus atstovus su jų galimybėmis. „Projekto niekas nepadeda į stalčių. Žinoma, užsitęsusios strateginio investuotojo paieškos gali koreguoti jėgainės statybos terminus. Tačiau iš esmės niekas nesikeičia“, – pabrėžė bendrovės Visagino atominės elektrinės projekto valdymo direktorius Tadas Matulionis. Jis pasidžiaugė, kad susipažinti su galimybėmis statant naują AE panoro iš tiesų labai daug įmonių. Vyrauja įsitikinimas, kad kuo daugiau vietos įmonių dalyvaus įgyvendinant projektą, tuo jis bus efektyvesnis ir pigesnis. AE projektai unikalūs pirmiausia savo laikotarpiu. Vien statybos laikotarpio negalima palyginti su kitų industrinių projektų – jis kur kas ilgesnis. Toliau seka eksploatavimo laikotarpis, galiausiai – jėgainės uždarymo. Skaičiuojama, kad viso projekto etapai trunka šimtmetį. „Nereikia manyti, kad verslo įmonės darbo turėtų tik statybos metu. Eksploatuojant elektrinę irgi reikės viso būrio įmonių pagalbos. Naujoji jėgainė bus eksploatuojama visai kitaip, negu buvo eksploatuojama Ignalinos AE. Buvusiose sovietinio bloko valstybėse įprasta, kad tokiems objektams prižiūrėti sukuriama atskira struktūra. O Vakaruose daug paslaugų samdoma“, – pasakojo T. Matulionis. Antai Ignalinos AE piko metu, kai veikė du reaktoriai, dirbo apie

5 tūkst. darbuotojų. Analogišką darbą Suomijoje dirbo dešimt kartų mažiau darbuotojų – apie 500. Mat čia planiniams remonto, priežiūros ir kitiems darbams atlikti yra samdomos specializuotos įmonės. Suburti pačioje jėgainėje brigadas tokiems darbams yra labai neefektyvu. Planuojama, kad naujosios AE veiklos modelis nesiskirs nuo Vakaruose veikiančių jėgainių modelio. Todėl specializuotos bendrovės gali tikėtis turėti nuolatinį užsakovą įvairiems darbams. „Kodėl apie tai reikia galvoti jau dabar? Kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai yra labai aukšti, jiems pasiruošti reikia nemažai laiko. Natūralu, kad geriausiai bus pasiruošusios tos įmonės, kurios dalyvaus ir statybos procese“, – sakė T. Matulionis.

Be talkininkų neapsieis Žvelgiant į naujos jėgainės projekto įgyvendinimą, artimiausia perspek-



tyva jame dalyvauti Lietuvos įmonėms – statybos procesas. Tačiau apie ilgalaikę perspektyvą irgi vertėtų pamąstyti: pasirūpinti atitinkamomis investicijomis, burti didesnį specialistų ratą. Šitaip regione galėtų atsirasti įmonių, kurios galėtų teikti atominių elektrinių priežiūros paslaugas. Vos prasidėjus kalboms apie naujos jėgainės statybas, netgi didžiosios Lietuvos statybų įmonės abejojo savo galimybėmis ir pajėgumais dalyvauti jose. Manyta, kad neužteks ne tik technologinių, bet ir žmogiškųjų išteklių. Maždaug prieš metus statybininkai kalbėjo, kad geriausiu atveju būtų pajėgios dirbti į bendrą konsorciumą susibūrusios kelios didžiosios kompanijos. Lietuviai kuklinosi ir iš anksto buvo linkę galimas pozicijas užleisti skandinavams, vokiečiams arba prancūzams. T. Matulionis mano, kad išankstinė lietuvių nuomonė dėl savo galimybių turbūt pasikeitė. Sostinėje bei uostamiestyje vykusiose konferencijose, kuriose buvo pristatomos galimybės statybų sektoriui, Visagino atominės elektrinės atstovai sulaukė ypač gausaus dalyvių skaičiaus. Lietuvos įmonės, norinčios dalyvauti įgyvendinant projektą, jau dabar turėtų pareikšti apie tai norą. Reikėtų parodyti ne tik savo pajėgumus, bet ir tai, kiek dėmesio skiriama darbų kokybei užtikrinti. Tie, kurie atitiks pirminius kriterijus, bus kviečiami dalyvauti konkursuose. Bendrovė Visagino atominė elektrinė atliko analizę ir skaičiavimus, kokia

NUMATOMA MAKSIMALI AE STATYBOS KOMPONENTŲ IR DARBŲ VERTĖ Pavadinimas

Matavimo vnt.

Didžiausia vertė

420 000+

tona

70 000+

Elektros laidai

2 500

Vamzdžiai

210

Sklendės

vnt.

36 000+

Siurbliai

vnt.

870

Valdymo, stebėjimo ir technologinių apsaugų impulsiniai vamzdeliai

226

Darbininkai aikštelėje

vnt.

5 000

Dirbtos žmogaus darbo valandos

mln.

10+

Aukštos kokybės (armuotasis) betonas Plienas

2011/ 01

8

tema

dalimi atliekant vienokius ar kitokius darbus galėtų prisidėti vietos kompanijos, o kuriems darbams teks kviestis talkininkų iš užsienio. Preliminariai numatyta, kad Lietuvos įmonės atliks ketvirtadalį projektavimo darbų. Atrodytų nedaug, tačiau vertinant visas darbų apimtis, kurios siekia beveik 949 mln. litų (iš planuojamų visam projektui 17,25 mlrd. litų), lietuviai užsakymais neturėtų skųstis. Visi su projektavimu susiję darbai skaidomi į penkias dalis: mokslo ir tyrimų, eksperimentinės plėtros ir kitų tyrimų, architektūrinės ir inžinerinės veiklos, techninių konsultacijų bei techninės paramos veiklos. Manoma, lietuvių kompanijos darbų gali tikėtis visose dalyse. Dalis su projektavimu susijusių darbų jau atlikta. Daugiausia lietuviai prisidėtų prie statybos darbų, įskaitant ir medžiagų tiekimą – planuojama net 70 proc. „Natūralu, kad nemaža dalis vietos verslo tiesiog negali būti. Antai branduolinio garo tiekimu lietuviai tikrai negali pasirūpinti. Iš kokių šalių bus kitų statybos proceso dalyvių, daug įtakos turės tai, kas bus pagrindinės įrangos tiekėjai. Visi technologijų tiekėjai turi savo tiekimo grandines. Su technologijų tiekėjais bendraujama jau ne vienus metus, tačiau kieno įranga bus montuojama – didžiąja dalimi spręs strateginis investuotojas“, – sakė T. Matulionis.

Pavyzdys – Suomija Lietuvoje ruošiantis statyti naują atominę jėgainę, derėtų dažniau žvilgtelėti į Suomijos pavyzdį. Šalyje, gyventojų skaičiumi nedaug lenkiančioje mūsų valstybę, jau stovi keturi atominiai reaktoriai, baigiamas statyti penktas, dar dviem

statyti suteikti leidimai. Suomijos įmonės, dalyvaujančios atominių jėgainių statybos projektuose, yra susibūrusios į asociaciją. Kai buvo statomos pirmosios atominės elektrinės, suomių įmonių projektuose dalyvavo mažiau. Laikui bėgant vietos bendrovės įgavo daugiau patirties. Kai bus statomi nauji reaktoriai, tikimasi, kad bemaž visus darbus bus pajėgūs atlikti patys suomiai. „Suomiai yra suinteresuoti dalyvauti ir mūsų projekte. Statybų procesas ir ten, ir pas mus yra panašus – viskam vadovauja generalinis rangovas, kurio tikslas yra įtraukti kuo daugiau vietos įmonių. Tačiau su viena sąlyga – ne tik turi būti gerai ir už konkurencingą kainą atlikti darbai, bet ir pažiūrėta, kiek dėmesio skiriama darbų kokybei užtikrinti. Branduolinėje energetikoje tai labai aktualu: dokumentacijos tvarkymas, kokybės užtikrinimo programų diegimas“, – pasakojo T. Matulionis. Įgyvendinant įprastus projektus, pirma atliekami darbai, po to žiūrima ir tikrinama, ar jie atlikti kokybiškai, ar nepadaryta klaidų. Statant branduolinės energetikos projektus pirma dokumentais įrodoma, kad viskas bus atlikta teisingai, tik paskui suteikiama teisė dirbti. 2009 metų duomenimis, Suomijoje statant AE iš viso dalyvavo 2 tūkst. subrangos būdu dirbančių įmonių, iš kurių 770 – vietos bendrovės. Iš statybų aikštelėje dirbančių 4 tūkst. darbuotojų ketvirtadalis buvo suomiai. Bendrovės Visagino atominės elektrinės Bendrosios infrastruktūros kompetencijos centro vadovas Rimvydas Štilinis teigė, kad į panašias darbų apimtis galėtų orientuotis ir lietuviai. Apie 40 proc. vietos pajėgumų – išties daug įgyvendinant tokius projektus.

VAE STATYBOS PROJEKTUI ĮGYVENDINTI REIKALINGAS TIKĖTINAS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS Kategorija Vadovaujantis/ prižiūrėtojas Kvalifikuotas/ pusiau kvalifikuotas Nekvalifikuotas darbas Iš viso 2011/ 01

Žmonių skaičius

Darbo jėgos Vietinių žmonių dalis, proc. skaičius

900

300

3 300

2 200

800

5 000

100

3 300

Keliais jau reikia rūpintis Šiuo metu vienas svarbesnių klausimų – tinkamai paruošti transporto infrastruktūrą, reikiamą įrangai gabenti į statybvietę. Galvojant apie tai pirmiausia buvo įvertinta, ar iš viso į Lietuvą galima atgabenti įrangos komponentus. Gautas atsakymas, kad į Klaipėdos jūrų uostą atgabenti galima bet kokią įrangą. Kitas klausimas – kaip nugabenti krovinius iki Visagino? Komponentai, kuriuos gali tekti gabenti, ir svoriu, ir matmenimis yra tokie, kokių Lietuvos keliais dar nebuvo gabenta. R. Štilinis teigė, kad įvertinus maršrutą nuo Klaipėdos iki Visagino, esamais keliais gabenti specifinius krovinius šiuo metu nebūtų galimybės. Vienur krovinys strigtų viadukuose, kitur – svorio neatlaikytų tiltai. Dar kitur gali užkliūti už elektros laidų, nukarusių virš kelio. Jau dabar yra suprojektuota, kaip pasirinktame maršrute pašalinti kliūtis. „Daug dirbome kartu su Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Vidaus vandens kelių direkcija, bendrove „Lietuvos geležinkeliai“. Mūsų pasirinktas maršrutas yra įtrauktas į stambių matmenų krovinių gabenimo per Lietuvą iš Vakarų į Rytus transporto koridorių. Juo bus galima pasinaudoti ne tik statant naują AE mūsų šalyje, bet ir gabenant stambių matmenų krovinius į kitus pramonės objektus ir Lietuvoje, ir tranzitu į Baltarusiją“, – pasakojo R. Štilinis. Jis atkreipė dėmesį, kad per mūsų šalį nusidrieksiantis transporto koridorius bus pakankamai trumpas palyginti su tuo, kokių ambicingų planų turi kaimyninė Baltarusija. Šios šalies tikslas – sukurti transporto maršrutą nuo Skandinavijos iki Kinijos. Maršrute nuo Klaipėdos iki Visagino, kuriuo būtų gabenami kroviniai į naująją atominę jėgainę, yra 33 tiltai, kuriuos reikia sustiprinti. Šiuo metu Lietuvoje pastatoma nuo 1 iki 3 naujų tiltų ir rekonstruojama 5–7 tiltai per metus. Sutvarkyti visiems numatytiems tiltams prireiktų 6–7 metų. Todėl jau netrukus bus skelbiami konkursai kelių tiesimo ir transporto infrastruktūros įmonėms. „Planuojama, kad krovinius į statybvietę reikės gabenti 2013–2014 metais. Jau dabar pats laikas pradėti tiltų

tema



Planuojama, kad krovinius į statybvietę reikės gabenti 2013–2014 metais. Jau dabar pats laikas pradėti tiltų rekonstrukcijos darbus, kad kroviniams netektų laukti. – Rimvydas ŠTILINIS, Visagino atominės elektrinės Bendrosios infrastruktūros kompetencijos centro vadovas

rekonstrukcijos darbus, kad kroviniams netektų laukti“, – sakė R. Štilinis. Apskaičiuota, kad sunkiausias krovinys, kurį tektų atgabenti iki naujos AE statybvietės – 1033 tonų.

Kokybė ir dar kartą kokybė Remiantis atlikta analize, regiono, kuriame yra Lietuva, tiekėjai gali patenkinti bendruosius naujosios jėgainės statybos poreikius. Nemaža inžinerinių ir statybos darbų dalis nėra tiesiogiai susijusi su branduoline energetika. Tokius darbus įgyvendinant kitus didelius infrastruktūros projektus atlieka nemaža dalis bendrovių. Visiems stambiems daugiadiscipliniams infrastruktūros projek-

tams įgyvendinti reikalinga tam tikra kvalifikacija – ji bus reikalinga ir įgyvendinant naujos AE projektą. Kitaip negu kiti infrastruktūros projektai, šiame reikės specifinių su branduoline energetika susijusių įgūdžių saugos ir licencijavimo srityje. Tai specifinė sritis, apimanti saugos analizės ir atskirų saugos aspektų rengimą. Bendrą atominės jėgainės projektą galima išskaidyti iki 150 sutarčių paketų, kuriems bus skelbiami atskiri konkursai. Bendrovės, kurioms bus suteiktas konkretus paketas, turės teisę užsakyti dalį darbų pagal subrangos sutartis. Žinoma, jeigu sugebės užtikrinti tokios pačios aukštos

kokybės produktus ir jų pristatymo sąlygas. Kokybės reikalavimus turės užtikrinti ne tik pagrindiniai tiekėjai, bet ir smulkesni subrangovai, norintys dalyvauti projekte. Bendrovė Visagino atominė elektrinė yra sudariusi schemą, kokių jėgainės komponentų reikės statybos metu. Anot T. Matulionio, tai irgi labai naudinga informacija įmonėms, norinčioms tapti tiekėjais. Schemoje pakankamai išsamiai išvardyta, kokių komponentų ir subkomponentų reikės, pradedant kranais ir keltuvais, šildymo ir vėdinimo sistemų dalimis, saugos sistemų dalimis, baigiant sklendėmis, kopėčiomis ar telefonais. 

2011/ 01

10 

diskusija

KO TRŪKSTA, KAD LIETUVOJE PRADĖTUME PLAČIAI NAUDOTI ATSINAUJINANČIUS ENERGIJOS ŠALTINIUS? Atsinaujinančius energijos šaltinius žmonija naudojo nuo senų senovės. Saulės šilumą, vėjo jėgą, vandens tėkmę – visa tai žmonės pasikinkė prieš tūkstantmečius. Technikos revoliucijos metais natūralius energijos šaltinius pakeitė kaloringesni iškastiniai: anglis, nafta, dujos, radioaktyvusis uranas. Tačiau per du šimtus pramoninės revoliucijos metų, dėl žmogaus veiklos sparčiai padidėjus atmosferos taršai, imta ieškoti iškastinio kuro alternatyvų. Prisiminti seni geri atsinaujinantys energijos šaltiniai. Didžioji problema – kaip energijos gavybą iš jų padaryti efektyvesnę – šiuo metu sparčiai sprendžiama. Esminė kliūtis, trukdanti diegti alternatyviąją energiją naudojančius generatorius, yra ne techninė, o įstatymų bei poįstatyminių aktų trūkumas. Vienas svarbiausių juridinių aspektų – legali galimybė susidarančią perteklinę elektros energiją parduoti jos tiekėjams – elektros tinklų įmonėms. Tam reikia ir techninių priemonių – atbulinio elektros skaitliuko. Apie atsinaujinančius energijos šaltinius ir jų naudą kalbama jau senokai. Ne tik kalbama, nes jau kurį laiką yra parengtas įstatymas, reglamentuojantis jų naudojimą. Deja, reikalingo dokumento projektas antrus metus keliauja iš vieno valdininko stalčiaus į kitą, o dabar įstrigo Seime. Neilgai trukus alternatyvių energijos šaltinių generatoriai masiškai pasieks ir individualius, pramonės bei komercinius naudotojus. Vieni jų – šilumos siurbliai – jau senokai rado plačią nišą Lietuvos rinkoje, tačiau kiti – saulės, vėjo, vandens – sunkiai skinasi kelią, nes jiems jį pastoja biurokratiniai barjerai arba didelės rinkos kainos. Vėjo turbinos, kurios yra reali alternatyva tiekti elektros energiją dideliais kiekiais, sulaukia ir valdininkų opozicijos. Nepriklausomų tyrėjų duomenimis, augant naudojimui iškastinių energijos šaltinių užteks maždaug 50–100 metų. Nedideli ir radioaktyviųjų iškasenų ištekliai, naudojami atominių elektrinių kurui gaminti. Aišku viena – iškastinio kuro vartojimas vis labiau teršia gamtą, mažina ozono sluoksnį, didina šiluminį efektą, spartina klimato pokyčius.

FORUMAS 2011/ 01

Jurgis Vėgėlė

Bendrovės „Vilpra“ Atsinaujinančios energijos padalinio vadovas Šios labai komplikuotos problemos sprendimas yra itin paprastas – tai dvejus metus rengtas Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo projektas. Šis įstatymas yra pamatas, kuris suteiks Lietuvai galimybę sėkmingai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Deja, šis projektas įstrigo Seime. Įstatymą kūrė žinomi atsinaujinančios energetikos srities specialistai. Jis buvo rengiamas derinant visų suinteresuotų pusių ir valstybės interesus. Deja, kažkokiu mistiniu būdu nuolat pritrūksta politinės valios priimti įstatymą. Daugelis mano, kad alternatyviajai energetikai plėtoti pirmiausia reikalingos didelės subsidijos, tačiau net ir be subsidijų atsinaujinanti energetika Lietuvoje gyvuoja. Dėl valstybinių institucijų užkerpėjimo būna sudėtinga diegti alternatyvius energijos šaltinius, net turint parengtus projektus. Savivaldybės, remdamosi formaliais kriterijais, leidžia naudotis vien centralizuotu arba dujiniu šildymu. Pakaktų sutvarkyti įstatymų bazę ir aiškiai įvardyti valdininkams, kad atsinaujinanti energetika yra prioritetinė valstybės sritis. Po to labai pagreitėtų atsinaujinančios energetikos sistemų diegimas. Ilgalaikis valstybės tikslas turėtų būti perėjimas prie naujų atsinaujinančios energijos šaltinių, kurie nieko nekainuotų. Šiuo metu visi plačiausiai naudojami iškastiniai energijos šaltiniai yra įvežami, taigi pinigai už juos iškeliauja į užsienį. Alternatyvių šaltinių naudojimas – ekonomiškai gerokai efektyvesnis.

diskusija



Pijus Ralys

Mindaugas Kuklierius

Linas Panavas

Valstybė turėtų remti namų ūkius bei komunalinį sektorių, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai – saulė, vėjas ir geoterminė energija – būtų kuo daugiau naudojami saviems poreikiams tenkinti. Tai būtų didžiulis šuolis į priekį, kuris leistų valstybei paramos forma investuotus pinigus atsiimti ateityje. Vasaros metu, naudojant saulės energiją, Lietuvoje yra reali galimybė pasigaminti šilto vandens ar elektros. Naudojant geotermiją, galima pasišildyti arba kondicionuoti patalpas. Remdama šias sritis Vyriausybė sutaupytų nemažai biudžeto lėšų, kurias dabar naudoja importuojamam iškastiniam kurui pirkti. Tokiu atveju visi pinigai liktų mūsų valstybėje, o ne užsienyje. Tai labai rimta kryptis, kurioje šiuo metu niekas nedirba. Dabar daug kalbama apie namų kailinius – šiltinimą, tačiau problema yra energijos sąnaudos ir šaltiniai. Lietuvoje nuo sovietmečio yra labai prastai parengtas miestų planavimas, jų infrastruktūra – tuomet į energetiką nebuvo kreipiama jokio dėmesio. Todėl nemažai pinigų išleidžiama energijos nuostoliams padengti. Teoriškai centralizuotas šildymas yra efektyvus, tačiau jis turi būti išdėstytas kuo lokaliau. Dideliais atstumais perduoti šilumos energiją yra nuostolinga. Didmiesčiuose, kur šilumos tiekimas yra centralizuotas nuo seno, šilumos kaina – viena didžiausių. Taigi nepasitvirtina pigiausios centralizuotos šilumos versija. Atsinaujinančios energetikos rėmimas galėtų būti dvejopas – tiesiogiai subsidijuojamas valstybės ir taikant atitinkamus tarifus. Abiem atvejais valstybė išloštų ateityje.

Tam, kad atsinaujinanti energija būtų pradėta naudoti gerokai plačiau negu dabar, trūksta bendros valstybinės strategijos šiuo klausimu. Tai pasakytina ne tik apie žemiausią lygmenį – savivaldybes, bet ir apie Seimą bei Vyriausybę. Nėra sutarimo ir tarp atsakingų ministerijų. Be to, šiame procese dalyvauja keli Seimo komitetai, daug suinteresuotų žinybų, dėl to sunku suderinti nuomonę. Atsinaujinančios energetikos naudojimo klausimu yra įvairių argumentų – ir „už“, ir „prieš“. Žinoma, visas iškastinis kuras turi savo kainą ir yra baigtinis, be to, jį naudojant teršiama gamta. Kalbant apie biokurą – matau tik privalumus, tačiau vėjo ar saulės energijos naudojimas kelia nemažai klausimų. Viena esminių kliūčių yra Seime buksuojantis Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymas. Niekas neabejoja, kad jis yra labai reikalingas, nes taptų pagrindu vieningai valstybinės alternatyviosios energijos naudojimo politikai parengti. Dėl to padriki alternatyviosios energijos naudojimo projektai, kuriuos ketinama įgyvendinti, nebus gyvybingi, nes Lietuva, kaip valstybė, nėra pasiruošusi tokiems projektams. Jei būtų numatyta bendra strategija, bendri veiksmų planai, tuomet būtų galima tikėtis kokių nors pozityvių rezultatų. Šiuo metu nesame atlikę namų darbų. Čia tiktų prabangių automobilių, kuriais bandytume važiuoti siaurais, duobėtais miško keliukais, palyginimas. Tokio važiavimo rezultatas – sulaužytos transporto priemonės. Taip šiuo metu gali nutikti alternatyviosios energijos projektams. Tai gali pakenkti ir pačiai alternatyviosios energijos gamybos idėjai.

Remiantis tokia patirtimi, kokia yra susiformavusi Europoje, alternatyviosios energijos naudojimo projektai yra dotuojami valstybės. Įsigydamas kokį nors alternatyviąją energiją naudojantį prietaisą žmogus gauna materialią paramą iš valstybės. Taip valstybė rodo, kad rūpinasi aplinkos taršos mažinimu. Nes net degant sąlygiškai švariam kurui – dujoms – išsiskiria degimo produktų. Mūsų valstybėje šio skatinimo nėra. Alternatyviąją energiją naudojančios įrangos kaina yra prieinama kiekvienam, kuris stato individualųjį namą. Problema ta, kad ekonominis tokios įrangos efektas nėra didelis. Todėl atsipirkimas ganėtinai ilgas – 10–15 metų. Dėl šios priežasties Lietuvoje maža kas domisi alternatyviosios energijos naudojimu. Jei būtų taikoma valstybės parama – reikalai pajudėtų. Europos Sąjunga (ES) skiria dotacijų alternatyviosios energijos šaltinius naudojantiems projektams, tačiau individualių vartotojų Lietuvoje tai nepasiekia. Vokietijoje atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas skatinamas taikant vadinamąjį kamino mokestį, kurio dydis priklauso nuo taršos lygio. Taip įdiegus šilumos siurblį, vėjo jėgainę ar saulės energijos generatorių – jokios taršos nebus – nereikės ir mokesčio mokėti. Lietuvoje buitiniams vartotojams nėra taikomas nei taršos, nei vadinamojo kamino mokestis – žmonės namų ūkiuose montuoja tai, kas jiems prieinama pagal kišenę, o tarša niekas nesirūpina. 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas

Žemės ūkio viceministras

„Junkers Roberts Bosh“ atstovybės Lietuvoje vadovas

2011/ 01

12 

situacija

DIDŽIAUSIAS TURGUS KELIASI PO STOGU  Gariūnai nenori būti atsilikėliai – vienas po kito kyla šiuolaikiški prekybos pastatai Tomas SRĖBALIUS

Gariūnų verslo parke įpusėjo didžiosios statybos – per metus stambiausią Baltijos šalyse turgavietę valdančios įmonės įrengė dviejų aukštų, beveik 40 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos patalpų pirmąjį – A – korpusą. Šiemet ketinama pastatyti analogišką – antrąjį – korpusą. Abiejuose bus įrengta beveik 5 tūkst. darbo vietų. 2011/ 01

Idėjų sėmėsi svetur Lietuvos smulkiųjų prekybininkų meka neseniai atšventė savo gyvavimo dvidešimtmetį. Šiuo metu tai didžiausias Baltijos šalių regiono turgus. Kitų tokių panašių turgų yra Lenkijos miestuose Varšuvoje bei Lodzėje. Šie, nors ir kelis kartus didesni už Gariūnus, jau seniai nebėra atviro tipo – įkurdinti po stogu. Vizija pastatyti stacionarius, daugiaaukščius prekybos pastatus didžiausioje Lietuvos prekyvietėje valdytojams kilo jau senokai. Vis dėlto ši

situacija



Nuotraukos: Saulius Kulvietis, bendrovės „Posūkis“ statybų vadovas: „Didžiausias projekto sėkmės garantas yra tai, kad atsakingi darbuotojai asmeniškai domėjosi proceso detalėmis, rinkosi medžiagas bei technologijas, derėjosi su tiekėjais ir montuotojais dėl kainų.“ Gariūnų verslo parko A korpusas iškilo per rekordinį laiką – vienus metus. Vizualizacija:

teritorija tapo verslo bei miesto valdininkų nesutarimo objektu – leidimai statyboms buvo ilgai neišduodami. Gariūnų turgavietės darbą organizuoja ir koordinuoja bendrovės „Jurgena“, „Posūkis“ bei „Geruda“. Per visus gyvavimo metus įmonės telkė milžiniškas pastangas, kad darbas turgavietėse nebūtų traktuojamas kaip neprestižinis. Tikimasi, kad tam gerai pasitarnaus ir naujieji prekybos pastatai. Bendrovės „Posūkis“ statybos vadovas Saulius Kulvietis pasakojo, kad Gariūnų verslo parko Vilniuje projekto idėja kilo stebint, kaip panašios turgavietės gyvuoja užsienyje, kokios darbo sąlygos sudaromos smulkiausiems turgaus verslininkams kitose Europos valstybėse. Užsakovai, bandydami rasti savo idėjos sprendimą, išmaišė visą Europą domėdamiesi panašių statinių konstrukcijomis bei inžineriniais sprendiniais. Iš čia ir gimė siūlymas statyti dviejų aukštų prekybos paviljonų statinį su trečiu cokoliniu aukštu, kuriame geras darbo sąlygas galėtų turėti keletas tūkstančių turgaus prekiautojų.

Didžiausias projekto sėkmės garantas yra tai, kad atsakingi darbuotojai asmeniškai domėjosi proceso detalėmis, rinkosi medžiagas bei technologijas, derėjosi su tiekėjais ir montuotojais dėl kainų. – Saulius KULVIETIS, bendrovės „Posūkis“ statybos vadovas

Generalinio rangovo nesamdė Statyba prasidėjo per pačią krizę 2009 metų liepą. Todėl įvairiems darbams buvo galima rinktis įmones iš daugelio kandidatų. Tiesa, generalinio rangovo statytojai nesamdė – patys atliko šias funkcijas. Statybos vyko ūkio būdu. Statybos vadovas S. Kulvietis juokavo, kad techninio pastato projekto autorius yra pats gyvenimas ir susiklosčiusios ekonominės sąlygos. Vadovaujantis pradine sąmata, parengta dar prieš kelerius metus, į statinius buvo numatyta investuoti apie 240

mln. litų. Kadangi buvo statoma krizės metu, darbų kainos buvo gerokai mažesnės, o medžiagos pigo. Tai leido smarkiai sumažinti statybų savikainą. S. Kulvietis aiškino, kad pasirinkta statyba ūkio būdu pasiteisino. Be jokios abejonės, tam reikėjo turėti patyrusių statybų organizavimo ir valdymo specialistų. „Tik krizės sąlygomis už mažiausią kainą pavyko pasiekti aukščiausią kokybę“, – džiaugėsi S. Kulvietis ir pridūrė, kad skirtingiems darbams atlikti kaskart buvo skelbiami nauji konkursai. 2011/ 01

14 

situacija

Pasak statybų vadovo, šiandien Gariūnai yra rimtas mažmeninės rinkos dalyvis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse bei Baltarusijoje. Turgavietės valdytojai džiaugiasi, kad pirmas statybų etapas sėkmingai baigėsi, dabar įsibėgėja antras. Šiam pasibaigus po metų Gariūnuose bus du nauji prekybos paskirties pastatai, kurių bendras plotas sieks apie 80 tūkst. kvadratinių metrų. Ant abiejų pastatų stogų, kaip ir planuota, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės. Iš viso Gariūnų turgavietės teritorijoje planuojama įrengti 1200 automobilių stovėjimo vietų. „Gariūnai – tai turgus, tačiau šiuolaikinė prekyvietė turi atitikti dabartinį įvaizdį, nes į naujuosius pastatus planuojama pritraukti tokių pirkėjų, kurie nesilanko Gariūnuose esant prastoms oro sąlygoms. Be to, ir prekybininkams reikalingos padorios darbo sąlygos“, – sakė S. Kulvietis. Dabar šiokiadieniais Gariūnuose dirba maždaug 5 tūkst. prekybininkų, savaitgaliais šis skaičius išauga, o geru oru, vasarą – dvigubėja.

Naudotos modernios technologijos Bendrovės „Posūkis“ statybos vadovas pasakojo, kad statybose naudoti šiuolaikiškiausi techniniai įvairių sistemų sprendimai. Vienas svarbiausių – įrengta autonominė ūkio būdu konstruota šildymo sistema – šilumos siurblys „oras–oras“. Taip galima ne

tik pigiai šildyti patalpas, bet ir jas kondicionuoti vasarą. Šita šildymo sistema itin patogi tuo, kad prireikus ją galima bet kada išjungti arba sumažinti šildymą reikiamoje darbo vietoje, nepatiriant jokių nuostolių. Išlietų gelžbetonio perdangų apkrova pastate gali siekti net 750 kilogramų vienam kvadratiniam metrui. Dažniausiai prekybos centrų perdangos liejamos tokios, kad išlaikytų iki 500 kilogramų apkrovą vienam kvadratiniam metrui. Didesnė apkrovos galimybė suteikta išanalizavus daugelio Lietuvoje statytų prekybos centrų patirtį – didesnės apkrovos galimybės prireikia dažnai. Kolonų tarpatramis pirminiame plane buvo 6 metrai, vėliau jis padidintas iki 10 metrų – tam, kad prekybininkams būtų patogiau įrengti savo parduotuves. Naujajame pastate niekur nėra laiptų – visur sumontuoti judantys takai – eskalatoriai. Patikimai įrengtos vienos svarbiausių sistemų – pastato vėdinimo bei įgarsinimo. Statybų vadovas pabrėžė, kad visos durys, turint galvoje pastato išskirtinumą ir kokybę, sumontuotos iš aliuminio bei stiklo konstrukcijų. Išorinėms pastato sienoms konstruoti naudotos vadinamosios sumuštinių plokštės su poliuretano užpildu šilumai izoliuoti. Pasak S. Kulviečio, poliuretanas pasirinktas dėl geresnių

Gariūnų verslo parko A korpusas iškilo per rekordinį laiką – vienus metus.

2011/ 01

šilumos ypatybių. Vos 10 centimetrų storio plokštės šilumos varža yra 4,8 kvadratinio metro K/W. Visos vidinės Gariūnų verslo parko pastato pertvaros sumūrytos iš įmonėje „Haus“ pagamintų lietuviškų keramzitbetonio blokelių. Gaminant šiuos blokelius naudojama speciali novatoriška betono ruošimo ir vibravimo technologija. Blokeliai išliejami šaltuoju būdu ir natūraliai džiovinami. Administracijos kabinetų interjeras – be dizaino įmantrybių: sumūryti blokeliai tiesiog nudažyti. Rengiant projektą, investuotojai turėjo įpareigojimą jungtis prie centralizuotų šilumos tinklų, tačiau pavyko suderinti autonominį šildymo variantą, pasirenkant tik elektrą. Pasak S. Kulviečio, didžiausias viso projekto sėkmės garantas yra tai, kad už statybas atsakingi darbuotojai asmeniškai domėjosi proceso detalėmis, rinkosi medžiagas bei technologijas, derėjosi su tiekėjais ir montuotojais dėl kainų. „Jei šį darbą būtume palikę generaliniam rangovui, vargu ar būtume turėję tokį puikų rezultatą, kokiu dabar džiaugiamės“, – neslėpė pasitenkinimo S. Kulvietis. Integruojant naujuosius pastatus į miesto struktūrą, buvo atlikti visi infrastruktūros plėtros darbai. Beje, naujoms gatvėms tiesti, inžineriniams tinklams prisijungti prie miesto komunikacijų buvo skirta apie 8 mln. litų. 

naujienos



MINISTERIJA PANEIGĖ NEVEIKLUMĄ Pernai sumažėjo suvaržymų gyventojams ir verslo įmonėms rengiant teritorijų planavimo dokumentus bei statybos leidimus. Pajudėjo daugiabučių modernizavimo procesas pagal JESSICA finansinį mechanizmą. Buvo plečiama atliekų tvarkymo sistema, aktyviai naudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos. Taip praėjusių metų veiklą ir įgyvendintus strateginiame plane numatytus uždavinius apibendrino aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. „Kalbėdamas apie ES lėšų naudojimą galiu pasakyti, kad iškeltus tikslus įvykdėme daugiau nei šimtu procentų. Atliekų tvarkymo sistemoje reformuojamas gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principas, pagal planą sėkmingai baigiami pirmojo etapo – senųjų sąvartynų uždarymo ir naujųjų įrengimo – darbai. Ne mažiau svarbūs ir esminiai pakeitimai planuojant teritorijas – mažinami biurokratiniai suvaržymai gyventojams, verslui, gerokai spartinamas sprendimų priėmimo procesas“, – kalbėjo G. Kazlauskas. Valstybės biudžete įtvirtintą Valstybės investicijų programos dalį 2010 metais Aplinkos ministerija įvykdė 104,9 proc. Buvo planuota išmokėti 674 mln., o išmokėta 707 mln. litų ES paramos lėšų. Ministras atkreipė dėmesį, kad nuosekliai mažinami biurokratiniai suvar-

žymai gyventojams ir verslui: iš esmės pakeistas Statybos įstatymas, parengta visiškai nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija. Pirmuoju supaprastintas statybos procesas, išspręstas savavališkai statomų ar pastatytų statinių griovimo bei įteisinimo klausimas. Antruoju iš esmės keičiamas teritorijų planavimas, supaprastinti reikalavimai atskirais atvejais leidžia planavimo procedūrą sutrumpinti nuo 16 iki 3 mėnesių. Prognozuojama, kad 80 proc. atvejų iš viso išnyksta pareiga rengti detaliuosius planus, o valstybei svarbių objektų atveju taikoma speciali procedūra. Taip pat pašalintas dažnai pastebimas politinis teritorijų planavimo, ypač plėtojant komercinę veiklą, procedūrų aspektas, sprendimo teisę iš savivaldybių tarybų perduodant savivaldos tarnautojams. Daugiabučių namų modernizavimo srityje ministerija išplėtė programoje dalyvaujančių subjektų ratą, iki 100 proc. padidino kompensacijas už daugiabučių namų modernizavimo projektų rengimą, techninės priežiūros išlaidas, parengė pluoštą kitų teisės aktų, dėl kurių programa tapo patrauklesnė ir prieinamesnė visuomenei. Pasak ministro, Europoje teigiamai įvertintas JESSICA finansavimo mechanizmas iš esmės pradėjo veikti tik rudenį, kai ES lėšas daugiabučiams

modernizuoti pradėjo skirstyti Šiaulių bankas. Gruodžio pabaigoje jau 63 daugiabučių namų bendrijos buvo apsisprendusios dalyvauti naujojoje programoje, o Vyriausybės 2010 metų veiklos vertinimo rodikliuose planuotas rezultatas – 50 daugiabučių. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prognozės leidžia tikėtis, kad 2011 metų pabaigoje prisijungusius naujus dalyvius bus galima skaičiuoti ne dešimtimis, bet šimtais. „Objektyviais statistiniais skaičiais grįstas ministerijos 2010 metų darbų vertinimas didina aplinkosaugos srityje dirbančių žmonių motyvaciją ir skatina juos siekti dar geresnių rezultatų“, – sakė G. Kazlauskas. 2011 metais keliamas uždavinys – optimizuoti ministerijai pavaldžių įmonių, tarp jų ir miškų urėdijų, veiklą, siekiant, kad nuosekliai didėtų grąža iš valstybės įmonių valdomo turto naudojimo. Taip pat bus vertinamas saugomų teritorijų valdymo ir priežiūros efektyvumas, numatomos galimybės vietos savivaldai ir bendruomenėms aktyviau dalyvauti įgyvendinant saugomų teritorijų tikslus. Daugiabučių namų atnaujinimo programoje prioritetu bus siekis mažinti šilumos sąnaudas, tam kuo efektyviau naudojant gyventojų bei valstybės paramos lėšas.  2011/ 01

16 

rinka

PROGNOZĖS NUTEIKIA OPTIMISTIŠKAI  Pajutę paklausą, investuotojai ketina imtis daug naujų projektų. 2010 metais naujų butų Vilniuje parduota 50 proc. daugiau nei 2009-aisiais, kai vidutiniškai per mėnesį pirminėje rinkoje buvo realizuojama vos 70 butų. 2010 metais sostinėje tiesiogiai iš nekilnojamojo turto plėtotojų nupirkta apie 1300 butų – vidutiniškai apie 110 naujos statybos butų per mėnesį. Registrų centro duomenimis, 2009 metais Vilniuje iš viso buvo užregistruota apie 4 tūkst. butų pardavimo sandorių. Preliminariais 2010 metų duomenimis, butus Vilniuje iš viso įsigijo apie 5,3 tūkst. pirkėjų – net 30 proc. daugiau. 2011/ 01

„Didesnį pirkėjų aktyvumą pirminėje rinkoje pernai lėmė išaugęs pasitikėjimas nekilnojamojo turto plėtotojais, sumažėjęs plėtotojų ir statybos įmonių bankrotų skaičius. Neišsipildė ir pirkėjų lūkesčiai dėl smarkaus nekilnojamojo turto kainų kritimo“, –

svarstė bendrovės „Eika“ rinkos analitikas Tomas Žiaugra. Jo manymu, pirmąjį 2011-ųjų pusmetį, kol į rinką ateis nauji įgyvendinti projektai, pasiūlos stygius turėtų būti ypač jaučiamas. Rinką papildys tie nauji butai, kurių statytojai krizės metu nestabdė projektavimo darbų ir kranus statybų aikštelėse iškėlė dar pernai. „Norint išlaikyti dabartinį butų pardavimų tempą, esama naujo būsto pasiūlos injekcija gali būti nepakankama“, – vertino T. Žiaugra. Tikėtina, kad 2011 metų pirminės rinkos pardavimai bus 15–20 proc. mažesni nei 2010-aisiais. To priežastis visų pirma bus ne kritęs susidomėji-

rinka



Iki 2012 metų pabaigos rinką papildys daugiau kaip 2800 naujos statybos butų įvairiose Vilniaus vietose. Populiariausios ekonominės klasės butų per artimiausius dvejus metus bus pastatyta pusantro tūkstančio, vidutinės klasės – apie 1000, o vadinamųjų prestižinių butų rinka pasipildys apie 250 naujų projektų.

mas nauju būstu, o tai, kad rinkoje tiesiog nebus patrauklių, likvidžių butų. Ekspertas pridūrė, kad butų pasiūlos trūkumas turėtų būti jaučiamas tik pirmąjį šių metų pusmetį, kai nauji projektai dar nebus baigti, o rinkoje bus pardavinėjami daugiausia 2008–2009 metų plėtotų projektų likučiai. 2011 metų antrojoje pusėje rinką jau papildys šiuo metu projektuojami ar statomi butai, todėl pirkėjai turės daugiau galimybių pasirinkti ir patenkinti savo poreikius. Reikia nepamiršti butų, kurie dar tik bus suprojektuoti per ateinančius dvejus metus. Pasak T. Žiaugros, 2012 metų pabaigoje Vilniaus naujo būsto pasiūla turėtų padidėti iki 2400 butų. Tad praėjusių metų pasiūla bus viršyta beveik du kartus. Prognozuojama, kad šiemet perkamiausiais turėtų išlikti nedideli 1–2 kambarių butai. Tikėtina, kad sėkmingiausiai butus ir toliau pardavinės didžiausi, ilgesnę patirtį turintys nekilnojamojo turto plėtotojai, nes žinomas kompanijos vardas ir patirtis kelia pirkėjams didesnį pasitikėjimą. Manoma, kad 2011 metais didžiausio pirkėjų susidomėjimo Vilniuje turėtų sulaukti nauji butai Antakalnyje, Pilaitėje, Santariškėse ir Žirmūnuose. 

DOMAS DARGIS

BENDROVĖS „EIKA“ PLĖTROS DIREKTORIUS

Pagrindinė priežastis, kodėl nekilnojamojo turto plėtotojai pradeda naujus projektus – itin sumažėjusi naujų butų pasiūla. Dabartinis naujų butų pasirinkimas yra ribotas, neatitinka klientų poreikių, todėl naujai statomi butai yra paklausūs. Antra labai svarbi priežastis – gerėjančios bankų finansavimo sąlygos ir naujų butų pirkėjams, ir nekilnojamojo turto projektų plėtotojams.

Ar jau vėluojama su naujų butų pasiūla? Žinoma, naujų butų pasiūlos pasirinkimas yra ribotas, nes pirkėjai ne visada randa norimo ploto ir išplanavimo būstą patraukliuose gyvenamuosiuose miesto rajonuose: Antakalnyje, Santariškėse, Žirmūnuose. Nors statistiškai naujų butų pasiūla tenkina dabartinę paklausą, nedideli pardavimai rodo ir tai, kad pasiūla neatitinka paklausos poreikių. Mūsų vertinimu, pasiūla vėluoja pusmečiu. Pavasarį tikėtinas pasiūlos ir paklausos augimas. Vilniaus rinką papildys nauji projektai, tad klientai turės didesnių pasirinkimo galimybių.

2011/ 01

18 

pjūvis

VĖL KVIES „PIRKLIŲ KLUBAS“  Sostinėje atnaujinamam istoriniam pastatui rezervuojama vieta naujoviškiausiųjų penketuke Pastatas šalia sostinės Lukiškių aikštės, išsikrausčius miesto planuotojams, naujų šeimininkų laukė bemaž šešerius metus. Praėjusių metų pavasarį prasidėjusius rekonstrukcijos darbus Gedimino prospekto 35 numeriu pažymėtame name darbininkai ketina baigti šį pavasarį. Čia įsikurs „Pirklių klubas“ – A klasės biurai. 2011/ 01

Dėl paskirties neabejojo Kurį laiką stovėjusį tuščią pastatą 2008 metais įsigijo kompanija „BT Invest“. Įmonė kaip palikimą gavo parengtą detalųjį teritorijos planą, tačiau statinio rekonstrukcijos projekto nebuvo. Paskelbus architektūrinį konkursą priimtiniausią siūlymą pateikė architekto Alberto Trimonio darbo grupė.

pjūvis



Tai, kad čia reikia steigti ne paprastus biurus, bet aukščiausios klasės – abejonių nebūta. Prestižinė vieta miesto centre, senas pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, savotiškai įpareigoja įgyvendinti išskirtinius projektus. – Linas VADEIKIS, bendrovės „BT Invest“ nekilnojamojo turto ekspertas

Architektas pasiūlė prie istorinės pastato dalies prijungti naują šiuolaikiškos architektūros priestatą. Šis tapo jungtimi tarp XX amžiaus pradžioje statyto pastato Gedimino prospekte ir to paties amžiaus 6-ajame dešimtmetyje Juozo Tumo-Vaižganto gatvėje iškilusių paprastojo neoklasicizmo stilistikos rūmų, kur šiuo metu įsikūrusi Užsienio reikalų ministerija. Įmonės Linas Vadeikis prisiminė, kad įžengęs į kelerius metus tuščią stovėjusį pastatą išvydo ne patį maloniausią vaizdą. Patalpas jau buvo aptikę ir daug ką nuniokoję narkomanai. „Patalpose buvo sumontuotos pakabinamosios lubos, tačiau jų nebeliko, nes konstrukcijose buvo aliuminio. Šį metalą narkomanai lupo ir taip nuplėšė visas lubas“, – pasakojo L. Vadeikis. 2009 metais prasidėjo pastato projektavimo darbai, buvo gautas leidimas rekonstrukcijai. Išplėstinei rekonstrukcijai leidimas gautas tik

2010-ųjų pradžioje. Pagal parengtą naują projektą naujoji pastato dalis bus penkių aukštų, senoji – trijų su mansarda. Tiesa, jųdviejų aukštingumas nesiskirs – liks vienodo lygio. Atliekant rekonstrukcijos darbus kieme buvę garažai nugriauti ir jų vietoje pastatytas atskiras korpusas. Įmonės, įsigijusios senus pastatus ir ketindamos juos rekonstruoti, dažnai svarsto, kokios jie turėtų būti paskirties. Kompanijai „BT Invest“ tokio klausimo nekilo. Jai pačiai reikėjo biuro, todėl žinota, kad reikia įrengti A klasės biurų pastatą, nors ankstesni pastato savininkai rengė prekybos centro projektą. Prekybos patalpų bus ir rekonstruotame pastate – iš Gedimino prospekto pusės pirmajame aukšte planuojama įrengti prekybos salonus bei kavines. „Tai, kad čia reikia steigti ne paprastus biurus, bet aukščiausios klasės – abejonių nebūta. Prestižinė vieta mies-

to centre, senas pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, savotiškai įpareigoja įgyvendinti išskirtinius projektus“, – pasakojo L. Vadeikis.

Sugrąžins skulptūrą Po rekonstrukcijos bendras patalpų plotas išaugs iki 10 tūkst. kvadratinių metrų. Biurai užims apie 6 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Kita erdvė skirta trijų lygių požeminei automobilių stovėjimo aikštelei, komercinėms patalpoms. Daugiausia biurų bus įrengta naujajame priestate. Senojoje pastato dalyje bus restauruotos dvi didelės salės, užimsiančios apie 500 kvadratinių metrų plotą. Naująją dalį projektavęs architektas idėjų sėmėsi iš Gedimino prospekto pastatų fasadų, dekoratyvinių elementų bei ornamentų. Jų buvo gausu ir pagrindiniame pasato fasade. Paveldosaugininkai projekto įgyvendintojams kėlė nemažai reikalavimų ir sąlygų. 2011/ 01

20 

pjūvis

Biuruose kiekviena darbo vieta turės individualų šviestuvą, o bendras patalpų apšvietimas bus minimalus. Taip kur kas racionaliau naudojama apšvietimui skirta energija. L. Vadeikis sakė, kad visus juos stengtasi patenkinti, o kai kuriais atvejais padaryta daugiau negu reikalaujama. Šitaip ant pastato kampe esančio bokštelio vėl iškilo Atlanto skulptūra. Ją padėjo atkurti istorinės nuotraukos – 1952 metais Atlantas buvo sunaikintas.

Liftai ir eskalatoriai www.schindler.lt tel. +370 5 2106500

2011/ 01

Atgaivinti didingą bemaž 3 metrų aukščio skulptūrą patikėta skulptoriui Kęstučiui Balčiūnui – jis naujam gyvenimui prikėlė ir Šv. Jurgio skulptūrą, puošiančią Gedimino prospekto 20 numeriu pažymėtą pastatą – „Grand Duke Palace“.

Freską perkėlė į muziejų Kartu su Atlanto skulptūra restauruoti ir pastato viduje buvę skulptūriniai reljefai. Paveldosaugininkai reikalavo išsaugoti ir pastato vestibiulyje ant sienos buvusią freską. Nors ji tapyta sovietmečiu, nuspręsta, kad tai yra vertingas kūrinys. Tad investuotojams teko atlikti precedento neturintį darbą. Freska buvo nuimta nuo sienos ir bus perkelta į Energetikos muziejų. Prieš imantis rekonstrukcijos darbų buvo sudarytas pastate esančių vertybių sąrašas. Į jį patekusias detales privalu išsaugoti. „Tikrai ne visi daiktai bus atkurti ir panaudoti. Kai kurie tiesiog liks saugomi specialiose patalpose. Antai nebuvo įmanoma restauruoti sutrūnijusių durų – jos taip ir liks saugykloje“, – pasakojo L. Vadeikis. Kalbant apie istorines interjero detales, didžiojoje salėje bus atkurti bareljefai su prekybos, iškalbos, komercijos ir pelno dievo Merkurijaus simbolika.

Liftų darbo negirdės Investuotojai ilgai diskutavo su paveldosaugininkais dėl galimybės įrengti liftus. Paveldo saugotojai neprieštaravo, kad liftas būtų įrengtas naujajame priestate, tačiau abejojo dėl šios įrangos senojoje statinio dalyje. Galiausiai nuspręsta įrengti panoraminius liftus, kurie veiktų labai tyliai. Buvo pasirinkti hidrauliniai. Bendrovės „Schindler-liftas“ projektų vadovas Arūnas Krutulis patikslino, kad hidraulinio lifto kabinoje kyla kur kas mažiau triukšmo, nes darbiniai mechanizmai talpinami ne šachtoje, o atskiroje mechanizmų patalpoje. Standartinis hidraulinis liftas juda 0,63 m/s greičiu. „Pirklių klubo“ pastate pasitelkti specialūs techniniai sprendimai lifto judėjimo greitį leidžia padidinti iki 1 m/s. „Hidraulinio lifto kabina pradeda judėti ir sustoja švelniau. Standartinis hidraulinis liftas turi ribotą kėlimo aukštį. Šiame projekte trims iš penkių numatytų liftų šią ribą reikėjo peržengti – jų kėlimo aukštis apie 30 proc. viršija standartinių tokio tipo liftų galimybių ribas. Suprojektuoti ir parinkti patikimi visoje Europoje ir už jos ribų dėl savo gaminių kokybės gerai žinomi „Schindler“ liftai“, – sakė A. Krutulis. Anot jo, administraciniuose pastatuose tokie liftai Lietuvoje įrengiami ypač retai – statistiškai tai būna vienas iš šimto atvejų. Hidrauliniai liftai dažniau įrengiami ten, kur reikalinga didelė keliamoji galia, pavyzdžiui, automobiliams kelti. Eksploatuoti hidraulinius liftus yra brangiau už elektrinius. Dažyti fasado nenorėjo Daugelis senąjį pastatą atsimena dėl rausvos spalvos. Paklaustas, kaip bus perdažytas istorinio statinio fasadas, kompanijos „BT Invest“ nekilnojamojo turto ekspertas L. Vadeikis patikino, kad to nebus daroma. Fasadas bus atnaujinamas nuvalant viršutinius apdailos sluoksnius iki autentiško senojo tinko. „Paveldosaugininkai nereikalavo imtis tokių priemonių, tačiau mes norėjome išsaugoti autentiškumą. O juk galėjome paprasčiausiai nuimti visą tinko sluoksnį ir nutinkuoti naujai šiuolaikiškomis medžiagomis“, – pasakojo L. Vadeikis. Sukurti mišinį, kurio struktūra būtų lygiai tokia pati kaip autentiško senojo tinko, patikėta kompanijai „Remmers“. Bendrovės restauraci-

pjūvis jos ir fasadinių medžiagų vadybininkas Egidijus Panavas pasakojo, kad užsakovai norėjo atkurti autentišką pastato išvaizdą – nuimti senų dažų sluoksnį ir atkurti priminį fasadą. Norint tai padaryti, pirmiausia buvo paimtas autentiško tinko mėginys. Jis išsiųstas į „Remmers“ laboratoriją Vokietijoje. Ten, norint išgauti restauruojamo skiedinio struktūrą bei spalvą, kuo artimesnes originalui, buvo atlikti tyrimai ir bandymai. „Norint atkurti senovinio tinko struktūrą, atliekami atitinkami darbai. Viršutinius apdailos sluoksnius reikia kruopščiai nuvalyti, pagrindas turi būti švarus ir sausas. Restauruojama vieta gruntuojama ir padengiama restauravimo skiediniu. Tuomet mechaniniais įrankiais išgaunama tam tikra fasado struktūra. Restauruotas fasadas hidrofobizuojamas itin aukštos kokybės impregnavimo pasta „Fassadencreme“, dėl kurios paviršius įgauna difuzinių ypatybių ir tampa atsparus lietui bei šalčiui“, – aiškino E. Panavas. Jo teigimu, „Remmers“ nuolat susiduria su panašiais restauravimo darbais, tad turi labai didelę patirtį architektūrinių pastatų restauravimo srityje. Panašia specifika restauruota Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Klaipėdos universitetas,



Liejant perdangas jose sumontuoti patikimi polimeriniai PEX vamzdžiai, kuriais žiemą cirkuliuodamas šiltas vanduo patalpas šildys, o vasarą būdamas žemesnės temperatūros jas vėsins. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir kiti pastatai.

Šildys ir vėsins lubos Baigtas biurų pastatas, be abejonės, bus priskirtas naujoviškiausių pastatų, kuriuose įdiegti energiją taupan-

tys sprendimai, grupei. Jais patikėta rūpintis bendrovei „YIT Technika“. Įmonės vyresnysis projektų vadovas Svajūnas Raščiauskas atkreipė dėmesį į lubose sumontuotą šildymo ir vėsinimo sistemą. Liejant perdangas jose sumontuoti patikimi polimeriniai PEX vamzdžiai,

2011/ 01

22 

pjūvis

Po rekonstrukcijos bendras patalpų plotas išaugs iki 10 tūkst. kvadratinių metrų. Biurai užims apie 6 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Kita erdvė skirta trijų lygių požeminei automobilių stovėjimo aikštelei, komercinėms patalpoms.

kuriais žiemą cirkuliuodamas šiltas vanduo patalpas šildys, o vasarą būdamas žemesnės temperatūros jas vėsins. Lubose sumontuota sistema šilumą ar vėsą paskirstys tolygiai ir efektyviai. Naudojant žemos temperatūros šildymo sistemą, palyginti su tradiciniais sprendimais, eksploatacines šildymo bei vėsinimo energijos sąnaudas tikimasi sumažinti 10–15 proc. Kol mieste neprasidės šildymo sezonas ir nebus įjungtas centralizuotas šildymas, patalpas šildys šilumos siurblys, puikiausiai derantis prie minėtos šildymo ir vėsinimo sistemos. Kai pavasarį atsiras poreikis patalpas vėsin2011/ 01

ti, šilumos siurblys veiks atvirkštiniu principu – ruoš žemesnės temperatūros parametrus vėsinimo sistemai. Patalpų oro temperatūrą bus galima valdyti ir papildomais ventiliatoriniais konvektoriais. „Patalpų nuomininkai turės daug pasirinkimo galimybių ir jomis galės naudotis individualiai. Dalį sprendimų pasiūlėme užsakovams iš karto, dalis gimė diskusijų metu“, – pasakojo S. Raščiauskas.

Išnaudos natūralius gamtos procesus Taupyti energiją naujojoje pastato dalyje padės ir dvigubas stiklo fasa-

das. Jis leis kontroliuoti saulės šviesą ir šilumą, taip taupydamas energijos išteklius. Fasadus tiekiančios įmonės „Staticus“ projektų vadovas Saulius Dzimitravičius sakė, kad bus montuojami keturių skirtingų tipų elementai. Visų pirma atidaromi stoglangiai iš siaurų ilgų stiklo paketų juostų, vadinamieji lameliniai stoglangiai. Lietuvoje jie – dar naujovė. Kitas elementas yra dvigubas fasadas su vidinėmis stumdomosiomis durimis ir elektra valdomais atidaromais langais, numatomais naudoti kaip sudėtinė pastato šildymo bei vėdinimo sistemos dalis. Išorinis fasadas bus įstiklintas laminuotu stiklu su vadinamąja saulės kontrole. Dvigubas fasadas leis pastato šildymo ir vėdinimo sistemai racionaliai naudoti saulės šilumą bei nakties vėsą. Vasarą naktimis langai automatiškai atsidarys – žinoma, kiek tai leis padaryti saugumo sistema. Patalpos bus vėdinamos natūraliai, tad energijos bus sunaudojama mažiau. Dieną dvigubas fasadas saugos patalpas nuo įkaitimo. Žiemą toks fasadas leis sutaupyti energijos šildymui. Dar du elementai – jau įprastos fasadinės aliuminio ir stiklo konstrukcijos, taip pat aliuminio ir stiklo konstrukcijų stoglangiai su atidaromomis dalimis dūmams šalinti gaisro metu. S. Dzimitravičius sakė, kad išorinių laikomųjų pastato konstrukcijų apdailai numatoma naudoti šlifuotą anoduotą aliuminio skardą ar kompozitinius lakštus. „Pati idėja – nenauja, tik reikalavimai numatomai naudoti medžiagai – ypatingi“, – pabrėžė bendrovės „Staticus“ projektų vadovas.

Nenukrypo nė per milimetrą Kalbant apie naujosios pasato dalies fasadus negalima nepastebėti laikomųjų konstrukcijų, ant kurių jie montuojami. Už šios technologinės idėjos įgyvendinimą atsakinga kompanija „Ruukki Lietuva“. Jai buvo patikėta parengti projektą ir pasirūpinti reikiamomis medžiagomis. Įmonės projektinių pardavimų vadovas Georgijus Bučelis teigė, kad rengiant projektą reikėjo išspręsti, kokiais montažiniais elementais bus padalytas plieninis karkasas. Taip pat reikėjo numatyti jungiamuosius mazgus ir rasti atsakymus į daug kitų

pjūvis klausimų, kurių kildavo projektuojant. Be abejonės, kompanijos „Ruukki Lietuva“ specialistai buvo atsakingi ir už konstrukcijų montavimą. „Plieninės fasado sekcijos buvo pagamintos labai tiksliai iki milimetro. Viena vertus, kad ir kokios sudėtingos buvo konstrukcijos, jas pavyko sumontuoti nenukrypstant nuo pakankamai griežto grafiko. Kita vertus, du procesai buvo atliekami vienu metu: montuojamos plieninės konstrukcijos ir liejamos perdangos. Reikia atkreipti dėmesį į tikrai nestandartinę idėją naujosios pastato dalies perdangas atremti ant išorinių plieninių konstrukcijų“, – pasakojo G. Bučelis.

Priėmė kaip iššūkį Ypatingų reikalavimų sulaukė ir senajai pastato daliai medinius langus gaminanti bendrovė „Megrame medis“. Projektuojant ir gaminant langus buvo siekiama maksimalios darnos tarp autentiškumo ir šiuolaikiško funkcionalumo. Viename gaminyje turėjo atsispindėti ir senasis Vilniaus architektūros stilius, ir šiandienos gyvenimo ritmas. Langų gamintojai pasakojo, kad vienoje svarstyklių pusėje buvo dėliojamos šiuolaikinės gaminio ypatybės ir funkcionalumas: garso izoliacija, šilumos ypatybės, ilgaamžiškumas. Kitoje svarstyklių pusėje sudėtas autentiškumas – iš išorės gaminys turėjo būti identiškas senajam, turėjo nesimatyti jokių aliuminio detalių, turėjo būti išlaikyti skerspjūviai, kapiteliai. Iš vidinės lango pusės neturėjo matytis šiuolaikiškų apkaustų elementų. Langų padalijimai turėjo atitikti senuosius, o angokraščių apdaila turėjo būti iš medžio. Gamintojai pripažino, kad tai buvo tikras iššūkis. Mat gaminius, kurių varčios aukštis buvo daugiau kaip 3 metrai, o svoris – per 100 kilogramų, ne kiekvienas pajėgus pagaminti. Užsakovai gamintojams buvo surengę konkursą – šis truko net 8 mėnesius. Galiausiai nuspręsta, kad geriausių siūlymų pateikė „Megrame medis“ konstruktorių komanda. Visos komunikacijos – grindyse Bendrovės „YIT Technika“ vyresnysis projektų vadovas S. Raščiauskas pasakojo, kad energijos ištekliai pastate bus taupomi pasitelkiant technologi-

nius sprendimus. Antai apšvietimą valdys specialios programos, leisiančios naudoti energijos tik tiek, kiek jos reikia. Biuruose kiekviena darbo vieta turės individualų šviestuvą, o bendras patalpų apšvietimas bus minimalus. „Taip kur kas racionaliau naudojama apšvietimui skirta energija. Šviestuvai darbo zonose irgi įsijungs tik tuomet, kai žmonės dirbs. Planuojama montuoti būvio daviklius – ne judesio“, – kalbėjo S. Raščiauskas. Racionalus sprendimas ir visas komunikacijas montuoti po pakeliamosiomis grindimis. Šias grindis tiekusios bendrovės „Decorum Concept Group“ direktoriaus Ramūno Urbonavičiaus manymu, kitoks sprendimas būtų prilygęs žingsniui į praeitį. „Čia pasižiūrėta į ateitį. Jeigu kartais bus keičiamas patalpų išplanavimas, problemų dėl komunikacijų perkėlimo nekils – bet kurioje vietoje bus galima sumontuoti kištukinius lizdus, senąsias jų buvimo vietas panaikinant ir nepaliekant jokių žymių. Montuoti komunikacijas po pakeliamosiomis grindimis – kur kas patogiau negu po pakabinamosiomis lubomis“, – sakė R. Urbonavičius. Ant pakeliamųjų grindų, kaip ir ant liejamųjų, galima kloti bet kokią norimą grindų dangą. „Pirklių klube“ bus klojamas ąžuolo parketas ir natūralaus akmens plytelės. Kokias

1907–1914 metai Vilniuje pažymimi kaip kultūrinio ir ekonominio pakilimo metai. Mieste padaugėjo veiklių prekybininkų ir pramonininkų. Jie įkūrė savo bendriją Prekybos ir pramonės visuomeninį susirinkimą, kitaip dar vadintą Pirklių klubu. Tuomet Pirklių klubui priklausė turtingiausi, visuomenei gerai žinomi Vilniaus miesto gyventojai. Organizacijos nariai puoselėjo verslo tradicijas, kokybę ir rafinuotumą, siekė atstovauti savo krašto verslininkų interesams. Jie sėmėsi patirties iš solidžių klubų užsienyje, domėjosi jų veiklos principais. Tačiau vienas svarbiausių organizacijos tikslų kurį laiką buvo pasistatyti savo pastatą. Rūmus, šiuo metu esančius Gedimino pr. 35, Pirklių klubas pa-



apkrovas turi atlaikyti pakeliamosios grindys – skaičiuojama kiekvienoje patalpoje atskirai. R. Urbonavičius aiškino, kad yra du pakeliamųjų grindų tipai– išardomos ir neišardomos. Pirmosios daugiausia naudojamos ten, kur klojama daug komunikacijų ir reikia nuolatinio priėjimo prie jų. Kitur dažniausiai montuojamos neardomos pakeliamosios grindys. Visos pakeliamųjų grindų konstrukcijos klijuojamos: kojelės prie gelžbetonio perdangos, kalcio sulfato grindų plokštės – prie kojelių. Pačios kojelės yra su sriegiu norimam aukščiui nustatyti. Kai tai padaroma, sriegis irgi sulipdomas specialiais klijais, jo daugiau neįmanoma pajudinti. Perkėlus kištukinius komunikacijų lizdus, likusią ertmę irgi nesunku užlopyti – plokštės lopas tiesiog pastatomas ant atskiros kojelės. „Manyčiau, pasirinkusieji liejamąsias grindis nenori galvoti apie ateitį. Juk technologijos keičiasi sparčiai, dėl to prireikia keisti ir komunikacijas. Kai sumontuojamos pakeliamosios grindys, nekyla jokių problemų. Žinoma, ne visiems pavyksta tinkamai sumontuoti tokias grindis, ne visi išmano technologijas. Mes siunčiame visą projektinę dokumentaciją gamintojams, ir jie viską tinkamai apskaičiuoja“, – kalbėjo R. Urbonavičius. 

sistatė 1913 metais. Trijų aukštų pastatą suprojektavo architektas Michailas Prozorovas – kosmopolitinio modernizmo šalininkas. Tuo metu rūmai buvo labai originalūs, puošnūs, atspindintys naujausias technologijas. Juose buvo įrengtas tuomet dar itin retas Vilniuje centralizuotas šildymas, įdiegtas elektros apšvietimas, įvesta telefono linija. Pirklių klubo pirmajame aukšte veikė šešios parduotuvės, antrame aukšte įrengti darbo kabinetai, biblioteka, baras, bufetas, kortų kambariai. Trečiame aukšte buvo susirinkimų, koncertų, prabangių pokylių bei kino salės. Epochos dvasią atspindėjo veidrodžių gausa ir originalūs secesijos stiliaus baldai. 2011/ 01

EKSKAVATORIAUS KABINOJE – NET GĖRIMŲ APARATAS Nuolat stiprėjant konkurencijai rinkoje ir kylant degalų kainoms, gebėjimas dirbti efektyviau tapo verslo sėkmę lemiančiu veiksniu. Pasitelkdami novatoriškas technologijas, gamintojai stengiasi iš kiekvieno degalų lašo išspausti kuo daugiau naudos. Būtent dėl tokio dėmesingumo smulkmenoms ir dėl siekio didinti efektyvumą ekskavatorinių krautuvų gamintojas kompanija JCB statybų rinkai pasiūlė naujus ekskavatorius 3CX ir 4CX. Gamintojai tvirtina, kad naujieji ekskavatoriai daugiau darbo atliks mažesnėmis sąnaudomis. Viena didžiausių naujovių yra „EcoDig“ – hidraulinė trijų siurblių sistema, dėl kurios ekskavatorius gali kasti varikliui dirbant mažesniu greičiu. Taip net iki 15 proc. sumažinamos degalų sąnaudos bei anglies junginių emisijos iš variklio. Ši sistema montuojama visose „Manual Control“ ir „Easy Control“ mašinose kaip standartinė įranga, o „Advanced EasyControl“ mašinose

montuojamas hidraulinis kintamo pajėgumo siurblys, todėl ekskavatorius kasa nepaprastai našiai. „EcoRoad“ technologija padeda dar labiau mažinti degalų sąnaudas. Dėl unikalios JCB patentuotos sistemos „TorqueLock“ ekskavatoriniai krautuvai, važiuodami keliu, degalus naudoja 25 proc. taupiau, tuo pačiu važiuoja 10 proc. didesniu greičiu ir išdirba 20 proc. daugiau ploto. Papildomi privalumai – dviejų varomųjų ratų režimas ir hidraulinis atjungimas, įjungus aukščiausiąją pavarą. Taip pat naujieji stabdžiai – stabdžių trinkelės priverstinai visiškai atstumiamos nuo stabdžių disko, todėl pasipriešinimas sumažinamas iki minimumo, o tai ir vėl lemia didesnį efektyvumą. Reikia paminėti ir tai, kad „EcoLoad“ turi hidraulinį greičio valdymo jungiklį. Be to, varikliui veikiant nedideliu greičiu, sukimo momentas yra didelis. Dėl šių ypatybių traukimo ir stūmimo jėgos yra didesnės, ciklas vykdomas sparčiau, o pats ekskavatorius lengviau kopia į įkalnes. Visų šių naujovių rezultatas – įprastais važiavimo keliais, krovimo, kasi-

mo ir darbo tuščiąja eiga sąlygomis naujieji ekskavatoriniai krautuvai 3CX ir 4CX degalus naudoja vidutiniškai 16 proc. taupiau, išmeta mažiau deginių emisijų ir dirba tyliau. Kadangi rečiau teks papildyti degalų baką, bus galima dirbti ilgiau, diena bus produktyvesnė. JCB ekskavatoriniai krautuvai projektuojami ir gaminami orientuojantis į darbuotoją – šildoma ekskavatorinio krautuvo sėdynė ant amortizuojamojo mechanizmo pabrėžia kabinos patogumą, ergonomiškumą ir stilių. O triukšmo bei vibracijos lygis yra mažiausias, nes kabina yra išmušta guma ir gerai izoliuota. Išankstinio kabinos pašildymo funkcija yra skirta tam, kad, nepaleidus variklio, būtų galima automatiškai iš anksto pašildyti kabiną. Papildoma priekinio lango šildymo funkcija padeda greičiau atitirpinti apšalusį langą. Be to, kabinoje įrengtas gėrimų aparatas, kuris gamina gardžią arbatą arba kavą. 

naujienos



KŪRĖ VALSTYBĖS REMIAMO BŪSTO KONCEPCIJĄ

Kas yra socialinis būstas ir koks jis turėtų būti Lietuvoje – neseniai svarstė jaunieji Vilniaus architektai, sociologai, verslo ir valdžios atstovai, susibūrę į kūrybines dirbtuves Vilniuje, kultūros centre „Fluxus ministerija“. Viešosios įstaigos „Archicechas“ surengtos kūrybinės dirbtuvės „Kuriant socialinį būstą“ – tai visuomeninė iniciatyva, siekianti atkreipti dėmesį į šią architektūrinės ir sociologinės vaizduotės primirštą sritį. Mūsų šalyje socialinis būstas – tai viena valstybės paramos formų. Ji skirta mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Projekto „Kuriant socialinį būstą“ organizatorius, „Archicecho“ vadovas Jurgis Vėgėlė sakė, kad pagrindinis kū-

rybinių dirbtuvių tikslas – pradėti kritišką diskusiją apie socialinio būsto problemas Lietuvoje, architektūrines idėjas siejant su socialinės politikos, miesto planavimo sprendimais, siūlyti šiuolaikiškus socialinio būsto modelius, trumpai pamirštant tradicinio penkiaaukščio daugiabučio idėją. Šios kūrybinės dirbtuvės nebuvo architektūros konkursas, jos nėra susijusios su jokiu konkrečiu užsakymu. Jomis siekta paskatinti kūry-

binį socialinio būsto Lietuvoje modeliavimą. Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Šveikauskas sakė, šiuo metu socialinio būsto eilėse laukia apie 26 tūkst. gyventojų. Socialinis būstas, kurį perka savivaldybės, turi būti pigus, nedidelis (iki 14 kvadratinių metrų vienam žmogui), lengvai prižiūrimas ir nebrangiai išlaikomas. Šiuo metu mūsų šalyje socialinio būsto poreikis – apie 700–800 tūkst. kvadratinių metrų. Norint jį patenkinti, reikia investuoti apie 2,5–3 mlrd. litų. Todėl vienas socialinio būsto statybos būdų – privataus ir viešojo sektorių partnerystė, jau dabar leisianti sudaryti sąlygas naudotis privataus kapitalo sukurtu turtu, už kurį būtų mokama ateityje. Per keturias dienas trukusias kūrybines dirbtuves trys architektų ir sociologų grupės nagrinėjo socialinio būsto paskirtį bei funkciją Lietuvoje ir užsienyje, aiškinosi jo steigimo ir teikimo pagrindus, principus. Viena svarbiausių kūrybinių grupių, dalyvavusių dirbtuvėse, išvadų yra ta, kad socialinis būstas neturi tapti nepasiturinčių visuomenės piliečių getu. Visuose darbuose buvo pabrėžiama būtinybė integruoti socialiai nepasiturinčius piliečius į aktyvią kūrybinę veiklą, susietą su jų gerovės ar bendrabūvio kokybės gerinimu. Tam tikslui buvo siūlyta socialinius namus statyti miesto centre, tarp kitų gyvenamųjų namų. Įdomus siūlymas – statyti tokį būstą ant papildomai uždengto Geležinio Vilko gatvės tunelio šalia Seimo. Svarbiu dirbtuvių akcentu tapo siūlymas suteikti galimybę socialinio būsto gyventojams patiems plėstis ir gerinti gyvenimo kokybę, pristatant būsto modulius šalia esamo. „Į architektūrą pažvelgėme plačiau – ne tik kaip į pastato projektavimą, bet ir visą kompleksą, kuris apima ir socialinę infrastruktūrą“, – apibendrino J. Vėgėlė.  2011/ 01

26 

investicijos

MAŽINS TECHNOLOGIJŲ DEFICITĄ  Lietuvoje netrukus bus pastatytas saulės energijos technologijų tyrimų centras

Tomas SRĖBALIUS

Visorių informacinių technologijų parke sostinėje auga šiuolaikinių aukštųjų technologijų tyrimų centras. Šiuo metu čia renčiami pamatai „Baltic Optical Disc Group“ („BOD Group“) valdomų įmonių „Baltic Solar Energy“ ir „Baltic Solar Solutions“ fotoelektros modulių – saulės elementų iš silicio – eksperimentinės gamybos ir tyrimo centrui. 2011/ 01

Pranašauja milžinišką augimą Bendrovės „BOD Group“ generalinis direktorius Vidmantas Janulevičius silicio saulės elementams pranašauja šviesią ateitį, nes atsinaujinančios energijos šaltinių, ypač fotovoltinių elementų, naudojimas visose pasaulio šalyse per artimiausius 20 metų augs šimtus kartų. Pasak V. Janulevičiaus, energinių resursų naudojimo ateities studijos nedviprasmiškai rodo, kad iškas-

investicijos



Mūsų įmonėms pradėjus gamybą, saulės elementų įranga Lietuvoje ims pigti. Be to, šiai įrangai bus suteikiama 20–25 metų garantija. – Vidmantas JANULEVIČIUS, bendrovės „BOD Group“ generalinis direktorius

tinių energijos šaltinių – naftos, anglies, branduolinio kuro – naudojimas jau po dvidešimties metų stabilizuosis, o nuo 2030-ųjų – ims mažėti. Saulės, vėjo, geoterminių ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimas sparčiai didės. V. Janulevičiaus tikinimu, žvelgiant į verslo perspektyvą, tokio aukštųjų technologijų centro statyba – toliaregiška investicija. „Kol kas būsime vieninteliai saulės elementų gamintojai regione, nes artimiausi kaimynai – Norvegijoje“, – padėtį aiškino „BOD Group“ generalinis direktorius. Su europiniais stogais ir fotovoltinėmis technologijomis „BOD Group“ ketina žygiuoti į Rytus. Naujojoje įmonėje bus sumontuota pirmaujančios šioje srityje pasaulinės kompanijos „Centrotherm photovoltaics“ laboratorinė ir gamybinė įranga. Per metus būsimajame aukštųjų technologijų tyrimų centre planuojama pagaminti silicio elementų, kurių bendroji galia – 60 megavatų elektros energijos.

Investuos milijonus Naujojo gamybos ir tyrimo centro plotas – 26 tūkst. kvadratinių metrų, o sąmata sieks 26 mln. litų. V. Janulevičius pabrėžė, kad visos statybai skirtos lėšos yra nuosavos. Be to, technologiniams silicio elementų gamybos įrengimams bendrovių grupė užsitikrino 38,7 mln. litų Europos Sąjungos (ES) paramą. Bendros investicijos į fotoelektros technologijas Visoriuose iki 2012 metų sieks per 160 mln. litų. Prognozuojama, kad saulės elementų eksportas turėtų sudaryti apie 95 proc. visų aukštųjų technologijų tyrimo centro apimčių. V. Janulevičius sakė, kad išankstinės lietuviškų saulės elementų tiekimo sutartys jau yra pasirašytos su JAV Kalifornijos valstija, Vokietija, Ispanija. Siekiant, kad pirkimai būtų pakankami, svarstoma partnerystė su tarptautiniu koncernu „Siemens“. Silicio saulės elementai esti trijų rūšių: monokristaliniai, polikristaliniai ir amorfiniai. Visi turi skirtingas ypatybes, nevienodą energijos gamybos efektyvumą, jų savikaina irgi skiriasi. Lietuvoje

planuojama gaminti monokristalinius saulės elementus. „ES valstybėse yra didelis šių elementų poreikis. Nors jų savikaina didesnė, šios baterijos yra kompaktiškesnės ir našesnės už kitas“, – sakė V. Janulevičius. Iš amorfinių silicio kristalų pagaminti plonasieniai saulės elementai tinkamesni įrengti atvirose erdvėse – ten, kur plotas neribojamas. Jas geriausia statyti dykumose. Deja, šių baterijų našumas yra mažiausias, todėl jų reikia daugiau norint pagaminti tokį patį energijos kiekį. Viliamasi, kad aukštųjų technologijų tyrimo centro užsakovai bus ne tik įmonės, siekiančios būti nepriklausomos nuo elektros energijos tiekėjų, bet ir individualiųjų namų savininkai. Saulės baterijos energiją leidžia gaminti lokaliai, nenaudojant perdavimo linijų, kuriose patiriami dideli energijos nuostoliai.

Projektuoja ir stato vienu metu 1,2 hektaro plote statomo Saulės energijos technologijų tyrimo ir eksperimentinės gamybos centro pastato projekto autorius – architektas Tomas Rasiulis. 2011/ 01

28 

investicijos

Naujojo saulės energijos šiuolaikinių aukštųjų technologijų tyrimo centro plotas – 26 tūkst. kvadratinių metrų, o sąmata sieks 26 mln. litų. Techninį projektą rengia bendrovė „Sweco Lietuva“ . Statyboms vadovaujantis bendrovės „Baltic Solar Solutions“ direktorius Vytautas Sakalauskas sakė nesamdęs generalinio rangovo – šias funkcijas atlieka patys užsakovai. „Galima sakyti, statome ūkio būdu, nes statybų terminai yra labai glausti, nėra laiko užsiimti biurokratiniais žaidimais“, – aiškino V. Sakalauskas. Šio technologijų centro statyba unikali tuo, kad projektavimo procesas nedaug lenkia statybos darbus, o norint skelbti generalinio rangovo konkursą dalyviams reikia pateikti baigtą projektinę dokumentaciją. Generalinio rangovo mokestis yra 5–7 proc. projekto sąmatos – tai nemaži pinigai, kuriuos bendrovė sutaupys. Be to, Europos rinka produkcijos reikalauja jau dabar, tad statytojai neturi laiko laukti dvejus metus, todėl projektuojama ir statoma labai greitai, viską kruopščiai suderinus. Dabar statomi centro pastato pamatai. Šiuos darbus atlieka bendrovė „Vilniaus rentinys“ – ji pasiūlė pamatus išlieti, o ne kalti. 2011/ 01

investicijos Rinkosi optimalius sprendimus Pastato karkasas bus montuojamas iš surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų. „Šis sprendimas pasirinktas todėl, kad darbai vyksta žiemą, o esant neigiamai temperatūrai betonavimas lauke gerokai pabrangsta“, – sakė V. Sakalauskas. Viena sudėtingų techninių problemų, kurią reikėjo išspręsti – būsimos didelės perdangų apkrovos. Dėl to perdangų plokščių storis pasirinktas ne standartinis 18 centimetrų, bet 32. Be to, reikėjo įvertinti galimas konstrukcijų vibracijas dėl važinėjančių autokrautuvų ir veikiančios įrangos. Kadangi pamatai išlieti pagal grafiką ir nekilo kitokių problemų, jau sausio pabaigoje buvo pradėtos vežti pirmosios surenkamosios gelžbetonio kolonos. Kadangi pastatas didelis ir platus, kolonas bei perdangas teks montuoti šachmatų tvarka. Išorinės sienos bus konstruojamos iš vadinamųjų sumuštinio tipo plokščių. Pastato rūsyje bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Pasak V. Sakalausko, elektros energijos šis technologijų centras ims iš vidutinės įtampos linijų pigesniu tarifu. Ilgainiui tai leis gerokai sumažinti produkcijos, kurios gamybai naudojama daug elektros energijos, savikainą. Tiesa, tam reikės pasistatyti papildomus galingus transformatorius. Tik viena saulės elementų gamyklos linija sunaudos apie 26 mln. kilovatvalandžių elektros energijos per metus. V. Sakalauskas sakė, kad viena svarbiausių techninių užduočių statytojams – įrengti tokią vėdinimo sistemą, kuri perteklinę technologinę šilumą vasaros metu paverstų šalčiu. Žiemą pertekline šiluma bus šildoma požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat savo šilumą šaltuoju metų laiku naudos ir dalis gamybinių patalpų. Šie techniniai projekto sprendimai leis mažinti saulės elementų savikainą. „Be jokios abejonės, mūsų centro stogas bus nuklotas saulės elementais – jie padės taupyti elektros energiją“, – dėstė V. Sakalauskas. Jei statyba vyks sklandžiai, technologinė įranga bus pradėta vežti



ir montuoti gegužės mėnesį. Pasak V. Janulevičiaus, silicio elementus naujasis tyrimų centras pradės gaminti rugsėjį.

Saulėtų dienų netrūksta Šiuo metu saulės elementai tebėra brangus gaminys – 5 kilovatų galingumo įranga, skirta individualiajam namui, kainuotų apie 50 tūkst. litų. Jeigu energijos perteklių būtų galima parduoti elektros tinklams ir prireikus imti iš jų elektrą, tuomet visa sistema taptų pigesnė. „Mūsų įmonėms pradėjus gamybą, saulės elementų įranga Lietuvoje ims pigti. Be to, šiai įrangai bus suteikiama 20–25 metų garantija, o realiai ji veiktų dar ilgiau. Apskaičiuota, kad dabartinėmis kainomis investicijų grąža užtruktų 10–12 metų, tačiau elementams pingant Lietuvos klimato sąlygomis įranga atsipirks per 7–8 metus“, – tikino V. Janulevičius. Prognozuojama, kad po dešimtmečio mūsų šalyje saulės elektra kainuos tiek pat, kiek pagaminta naudojant iškastinį kurą. Skeptikai aiškina, kad Lietuvoje saulėtų dienų yra per mažai, kad apsimokėtų montuoti saulės elementus, tačiau Europos saulėtumo žemėlapyje mažiausiai saulės yra Vidurio Vokietijoje. Čia metinis šviesos energijos potencialas – apie 950 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui. Lietuvoje šis rodiklis – 1090 kilovatvalandžių vienam kvadratiniam metrui. Veiksmingiausiai saulės elementai energiją generuoja esant vidutinei oro temperatūrai, nes aukštoje jų našumas mažėja. Todėl tinkamiausios vietovės saulės elektrinėms eksploatuoti – ne ekvatoriaus valstybės, kur daugiausia saulės, bet Vokietijos pietūs, Austrija, Šiaurės Italija. Lietuvoje saulėčiausios – Skuodo apylinkės ir Neringa. Saulės energijos potencialas yra labai didelis. Apskaičiuota, kad viso pasaulio namų stogus uždengus saulės elementais per vieną dieną šios galėtų pagaminti tiek elektros energijos, kad jos užtektų patenkinti pasaulinį elektros poreikį ištisus metus – 12 teravatvalandžių. 

Kiek daug dalykų buvo laikomi neįmanomais, kol nebuvo įvykdyti...

Specialioji

purvo naikinimo komanda

UAB BSS grupė Mindaugo g. 42 LT-03210 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 204 1574 Faks. +370 5 204 1575 www.bssgrupe.lt

30 

aplinka

AUKŠTAITIJOS KURORTAS PAŽERS PRAMOGŲ  Zarasai turistams atvers sutvarkytas ežero pakrantes ir saloje įrengtą paplūdimį Tomas SRĖBALIUS

Rajono savivaldybė pernai rudenį surengė itin rezultatyvias kūrybines architektų dirbtuves Zaraso ežero Didžiosios salos paplūdimio architektūrinei koncepcijai parengti. Iš penkių pasiūlytų paplūdimio plėtros variantų Zarasų rajono savivaldybės taryba pritarė bendrovės „Archartelė ir partneriai“ (architektai Henrikas Štaudė, Aurelija Valkūnaitė, Karolis Radiūnas, Vytas Lukšas) siūlymui. 2011/ 01

Gyvenvietė ant polių Įgyvendinti pasirinkto projekto architektas, bendrovės „Archartelė ir partneriai“ vadovas H. Štaudė pasakojo, kad istorinė gyvenvietės ant polių ežere vizija tapo jų siūlymo koncepcijos pamatu. Kai kuriuose Lietuvos ežeruose, tarp jų ir netoli Zarasų esančiame Luokesos ežere, prieš kelis tūkstančius metų buvo statomos gyvenvietės ant polių. Tai buvo daroma norint apsisaugoti nuo laukinių žvėrių ir gynybos tikslais.

aplinka



Nustatyta, kad tuo metu ežerų vanduo buvo seklesnis. Vėliau jam pakilus gyvenviečių liekanos išliko po vandeniu iki mūsų dienų. Architektūrinį paplūdimio, valčių prieplaukos ir projektinio pastatų siūlymo sprendimą padiktavo ir gamtinė aplinka – ežeras bei kalvotos jo pakrantės.

Į Zarasų miesto pakrantės ir ežero salos paplūdimio tvarkymą investuosime 3–4 mln. litų Europos Sąjungos paramos ir savivaldybės lėšų. – Arnoldas ABRAMAVIČIUS, Zarasų meras

Lieptas ir stogas – išvien H. Štaudė pasakojo, kad sekant gyvenvietės ant vandens idėja buvo suprojektuotas platus netaisyklingo pusmėnulio formos apie šimto metrų skersmens maumedžio medienos lieptas, jungiantis ne tik sausumą su ežeru, bet ir visus projektuojamus pastatus: prieplaukas, nuomos punktus, kavines, takus ir poilsio aikšteles. Medinis prieplaukos takas virsta terasa, o terasa tampa eksploatuojamu pastato stogu. Stogas perauga į poilsio aikštelę, aikštelė – į tiltą su nuomojamomis pirtelėmis. Prieplaukos takas plastiškai kildamas suformuoja erdvę, kuri naudojama kavinei, nuomos punktui, gelbėtojų patalpoms, valčių ir kitiems paplūdimio statiniams įrengti. Lieptas su terasomis banguodamas ant pakrantės pastatų – medicinos punkto, baidarių ir valčių nuomos centro, kavinės, gelbėtojų patalpų – atkartoja kranto kalvų siluetą. Ant tako dangos įrengta apšvietimo sistema paplūdimį apšvies vakaro renginių metu.

Apdailai pasirinkta patvari maumedžio mediena. Statinių konstrukcija – rėminis medienos karkasas. Vietoj atskirų pakrantės objektų buvo sukurtas vientisas kraštovaizdžio objektas. Saloje nutiestą kelią numatyta perkelti atokiau nuo pakrantės. Automobilių stovėjimo vietos numatytos tik aptarnaujančiam transportui. Paplūdimyje ketinama įrengti žaidimų aikšteles poilsiautojų vaikams.

Nepretenduoja įsiamžinti Pasak architektų, numanomas šio naujojo statinio amžius – 20–30 metų. Vėliau, randantis naujiems poreikiams, keičiantis infrastruktūrai, statinys gali būti perstatomas. H. Štaudė pabrėžė, kad projekto konstruktyvui sąmoningai pasirinktas medžio karkasas, leidžiantis nesunkiai rekonstruoti ar tiesiog demontuoti statinį. „Neturime ambicijų ežere pastatyti monumentalų statinį – manome, kad ateityje viskas gali keistis, todėl projektuojame lengvai keičiamas konstrukcijas“, – aiškino H. Štaudė.

Anot projekto vadovo, panašaus tipo statinių galėtų atsirasti ir kitose Zaraso ežero vietose, kituose ežeruose, jei paaiškėtų, kad jie tam tinka, būtų toks poreikis. Anot architekto, liepto motyvas yra labai universalus ir gali būti keičiamas: trumpėti, platėti, čia gali atsirasti naujų pastatų su papildomomis funkcijomis pagal naują galbūt kito architekto parengtą projektą. Po vandeniu į Zaraso salą protėvių yra nutiesta kūlgrinda, o vėlesniais laikais čia pastatytas medinis tiltas. Sovietmečiu supylus dambą sala buvo sujungta su krantu. Projekte numatyta erdvės ir vietos verslui: baidarių, vandens dviračių ar valčių nuomai. Pasak H. Štaudės, šį projektą bus galima įgyvendinti etapais – nebūtinai visą iš karto. Beje, Zarasų savivaldybė siekia išsaugoti natūralų salos grožį, todėl čia numato įrengti tik šiuolaikiniam paplūdimiui būdingą infrastruktūrą ir mano, kad didesnių statybų plėtra saloje būtų pražūtinga. Žiemą ežere prie salos numatoma įrengti čiuožyklą su pačiūžų bei sli2011/ 01

32 

aplinka džių nuomos punktu. Šaltuoju metų laiku pastatų stogai virs vaikų slidinėjimo ir rogučių kalneliais. Pagal H. Štaudės parengtą ir tarybos patvirtintą architektūrinę paplūdimio plėtros koncepciją bus rengiamas techninis paplūdimio tvarkymo projektas. Planuojama, kad atnaujintas paplūdimys turistus pasitiks 2012 metų vasarą.

Zaraso ežero salos paplūdimio tvarkymo idėją paskatino senovės lietuvių gyvenvietės ant polių. – Henrikas ŠTAUDĖ, architektas

Dideli užmojai Zarasų meras Arnoldas Abramavičius džiaugėsi kūrybinių dirbtuvių rezultatu – jis tęsia jau įgyvendinamą miesto ežero pakrantės atnaujinimą. Savivaldybė rengdama kūrybines dirbtuves turėjo tikslą sukurti šiuolaikines poilsio sąlygas saloje, įrengti modernų paplūdimį, atitinkantį europinės mėlynosios vėliavos kategorijos reikalavimus. Paplūdimio ir salos tvarkymui finansuoti lėšų skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Planuojamos investicijos – 1,5–2 mln. litų. Pasak mero, šis projektas bus naudingas ir vietos gyventojams, ir atvykstantiems turistams – jų čia atvažiuotų gerokai daugiau, ypač vasarą. Nors Zarasai poilsiautojų nestokoja, turis-

tinių pramogų jiems mieste trūksta. Anot A. Abramavičiaus, įrengtuose paplūdimiuose būtų organizuojama valčių, burlaivių, baidarių ir vandens dviračių nuoma. Ketinama rengti įvairias vandens sporto varžybas. Statyti viešbučio saloje nenumatoma. Šiuolaikinis viešbutis, tikimasi, bus pastatytas miesto centre netoli įvažiavimo į salą. Tai verslo projektas, gavęs dalinį ES finansavimą. Manoma, viešbučio statybos prasidės šiemet. Zarasų savivaldybės vadovas pasakojo, kad salos paplūdimio tvarkymo projektas – tai Zarasų miesto centrą juosiančios ežero pakrantės tvarkymo tąsa. Visame 1,4 kilometro pakrantės ruože sparčiai vyksta darbai. Jau šiais metais bus įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai iki pat būsimo paplūdimio saloje. Ši pakrantės poilsio juosta jungs pagrindinius traukos taškus: salą, miesto centrą, biblioteką. Pakrantėje statomas dėmesio vertas objektas – architekto Šarūno Kiaunės projektuotas apžvalgos ratas, šalia kurio įsikurs konferencijų salė, kavinė. Meras tikisi, kad visi statybų ir aplinkos tvarkymo darbai bus baigti 2012 metais. 

Bendrovės „Archartelė ir partneriai“ architektūrinė Zaraso ežero salos paplūdimio tvarkymo koncepcija paremta ežero kranto silueto atkartojimu. 2011/ 01

pažintis

   



Jūsų patikimiausias partneris įsigyjant vandens valymo įrangą Optimalus sprendimas būtent jums Aukšta kokybė, konkurencinga kaina Užtikrintas prekių pristatymas sutartu laiku  Orpūtės  Nuotekų siurbliai  Proceso matavimo prietaisai  Dumblo apdorojimo įranga  Būgninės kompostavimo sistemos  NW geriamojo vandens filtravimo įrenginiai  Kompleksiniai nešmenų, smėlio, riebalų atskirtuvai

UAB „FinEco Ltd”, Verkių g. 34A, LT-08221 Vilnius, tel.: +370 5 277 3620, +370 611 5599, www.fineco.lt

2011/ 01

34 

mano savivaldybė

Po renovacijos Ignalinos rajono ligoninei šildyti sunaudojama 40 proc. mažiau lėšų negu anksčiau.

PROJEKTŲ VERDENĖ IGNALINOJE Viename vaizdingiausių Lietuvos kampelių per 2007–2013 metus, naudojant finansinę Europos Sąjungos (ES) paramą, bus įgyvendinta daugiau kaip 80 įvairių sričių projektų už maždaug 110 mln. litų.

sumažėjo mokesčių našta. Rajono mero Broniaus Ropės teigimu, per spalio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ligoninei šildyti energijos sunaudota 40 proc. mažiau.

Vandenį – kiekvienam namui Ignalinos meras Bronius Ropė pasakojo, kad pernai šiame mieste baigti pagrindiniai vandentvarkos darbai už bendrą 12,5 mln. litų sumą. Šiemet jie bus tęsiami ir pasieks visas rajono gyvenvietes. Maždaug 5 mln. litų vertės projektas apims Ignaliną, Palūšę ir Strigailiškį. Dabar mieste įgyvendinta ES direktyva, pagal kurią 95 proc. gyventojų gali naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais. Kaimo vietovėse bus pradėtas ir kitas itin stambus projektas, kuris numato vandens ir nuotekų tinklus bei kitus vandentvarkos darbus atlikti daugiau kaip 300 gyventojų turinčiose rajono gyvenvietėse ir kaimuose. Šio projekto vertė – 22 mln. litų.

Problemos suteikia privalumų Pasak mero, rajonas turi probleminės teritorijos statusą – jis suteiktas atsižvelgus į Vyriausybės nustatytus kriterijus (2006–2007 metų nedarbo lygį, socialines išmokas gaunančiųjų skaičių ir kt.). Šis statusas suteikia nemažai perspektyvų naudoti ES paramą gyvenamosios aplinkos, gyvenimo kokybės gerinimo, infrastruktūros plėtros srityse. Ignalinos rajono savivaldybė Probleminės teritorijos plėtros programoje numatė tris pagrindines kryptis: kompleksinį gyvenamosios aplinkos gerinimą, socialinio būsto plėtrą ir daugiabučių atnaujinimą. Šiuo metu Ignalinoje vyksta pirmieji Probleminės teritorijos plėtros programos projektai: „Aukštaičių gatvės Ignalinos mieste komplek-

2011/ 01

Šiemet Ignalina turės moderniai sutvarkytą šilumos ūkį. Visos rajono katilinės naudoja biokurą, Ignalinos katilinėje įrengtas ekonomaizeris, šiuo metu Ignalinos mieste ir Vidiškėse keičiamos šilumos trasos. Šildymo kaina Ignalinoje – viena mažiausių Lietuvoje. Ignalinoje atlikta rajono ligoninės pastato renovacija. Įgyvendinus apie 1,5 mln. litų vertės projektą, pastatas tapo gražesnis, jaukesnis ir svarbiausia – šiltesnis. Pakeisti langai, durys, apšiltintos sienos, rūsio lubos, stogas, trečiame ligoninės aukšte įrengta rekuperacinė šildymo bei vėdinimo sistema. Medikams ir ligoniams pagerintos buities sąlygos, o pačiai ligoninei

mano savivaldybė

Jau šiemet prasidės 13–14 daugiabučių namų Ignalinoje ir Didžiasalyje renovavimas. – Bronius ROPĖ, Ignalinos meras

sinis sutvarkymas“ ir „Ignalinos miesto urbanistinės infrastruktūros kompleksiškas plėtojimas“. Šiems projektams iš ES fondo bus panaudota apie 4,5 mln. litų. Atlikti darbai pakeis miesto veidą, bus sutvarkyta apie 4 kilometrus pagrindinių gatvių ir šaligatvių, geležinkelio pervažos teritorija, įrengta apšvietimo sistema, pagražės žaliosios zonos, sporto ir laisvalaikio teritorijos, reprezen-

Šiuolaikiškai rekonstruotas stadionas – pradėto kompleksinio Ignalinos miesto tvarkymo dalis.

tacinį vaizdą įgaus skverai, atsiras naujų aikštelių, informacinių vietų. Teikiama paraiška Budrių kvartalo ir centro gatvių asfalto dangai atnaujinti už 2,2 mln. litų. Probleminės teritorijos plėtros programoje didelis dėmesys skiriamas socialiniams gyventojų poreikiams. Jau šiemet prasidės 13–14 daugiabučių namų Ignalinoje ir Didžiasalyje renovavimas. Būtent dėl probleminės teritorijos statuso ignaliniečiai gali pasinaudoti išskirtinėmis lengvatinėmis paramos sąlygomis. Jiems tereikia prisidėti 15 proc. viso projekto vertės, o nacionalinėje programoje pati parama tesiekia 15 proc.



Sutarė su Birštonu Šiuo metu rengiamame strateginiame Ignalinos rajono plėtros plane numatoma ateities perspektyva – Ignalinos kraštas – gražiai sutvarkyta patogiam gyvenimui bei įdomiam užimtumui pritaikyta kurortinė turizmo ir poilsio vietovė. Kurortui, žinia, būtina teikti sanatorinio gydymo paslaugas. Šiuo metu vyksta derybos su Birštono savivaldybe, siekiama Ignalinos rajono ligoninės patalpose įsteigti vienos iš sanatorijų filialą. Meras sakė, kad iš pradžių būtų naudojamas iš Birštono atvežtas mineralinis vanduo ir purvas, tačiau kartu vyktų visi reikalingi gydomųjų medžiagų išgavimo darbai Ignalinos rajone, nes reikalingi tyrimai, susiję su jų naudingumu, jau atlikti. Svarbios ir privačios investicijos Dūkšto dvare, Skraidybos mokymo centre, taip pat stambūs projektai Lietuvos žiemos sporto centre, Aukštaitijos nacionaliniame parke, tvarkant lankočiausius objektus. Pagaliau iš vietos pajudėjo Palūšės kaimo problemų sprendimas. Ši turistams ypač patraukli vietovė tarsi iš naujo atgims. Čia bus rekonstruojami turistinės bazės statiniai, tvarkoma aplinka, vyks vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos darbai. Ignalinoje, prie Ilgio ežero, bus kuriamas atrakcionų parkas, šalia televizijos bokšto – parašiutininkų rengimo centras. Po įvairių taisymų ir derinimų Ūkio ministerijai pateikta paraiška dėl ledo arenos Ignalinoje statybos. 

2011/ 01

36 

renovacija

Iš tiesų jokių kliūčių nebuvo. Atrodė, viskas parengta, paduota – tik imk ir tvarkykis. Tačiau, kaip sakoma, nežinai, iš kurios pusės užgrius nesėkmė. Taip atsitiko ir su renovacija – netikėtai užklupo pasaulinė krizė, kuriai, deja, Lietuva nebuvo pasirengusi. Kitaip nei Estija, kur sunkmetis kardinaliai pakeitė žmonių mąstyseną. – Gediminas KAZLAUSKAS, aplinkos ministras

ŽADA RENOVACIJOS LEDLAUŽĮ  Tikimasi, kad atnaujintus namus šiemet bus galima skaičiuoti šimtais Daugiabučių atnaujinimo programos įgyvendintojai šiais metais turi didelių ambicijų. Ketinama paneigti skeptikų kalbas apie nevykstantį renovacijos procesą, nevaisingas pastangas jas išjudinti. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas „Statybai ir architektūrai“ pripažino, kad sunkmetis smarkiai sujaukė renovacijos planus, paskolos už būsto atnaujinimą žmonėms pasirodė lyg siaubo filmas. Vis dėlto šiemet ketinama atsitiesti. 2011/ 01

– Per 2010 metus buvo daug kalbėta apie tai, kad renovacijos programa įstrigusi, buksuoja, šlubuoja. Tačiau kartu buvo galima skaityti ir apie mėginimus įsiūbuoti programą, naujų sprendimų ieškojimą. Kokius svarbiausius sprendimus akcentuotumėte? – Nenorėčiau sutikti su teiginiais, kad programa įstrigusi ar šlubuoja, juolab kad kas nors bando ją įsiūbuoti.

renovacija Viskas nėra taip paprasta. Į problemą – tai tikrai problema daugeliu aspektų – siūlyčiau pažvelgti kiek strategiškiau, platesniu masteliu. Iš, atrodytų, gana elementarios situacijos, kai daugiabučiai labai neekonomiškai naudoja energiją, o gyventojai moka didžiulius mokesčius ne tik už buto, bet ir lauko šildymą, atsiradus pinigams šiltinti namus, reikalas visų nuostabai nepajudėjo. Tiesą sakant, iš dalies nepajudėjo, nes pastaraisiais mėnesiais stebime optimizmo teikiančių proveržio apraiškų. Pamažu namų renovacija iš ekonominės tapo socialine ir net politine problema. Kalbant apie sprendimus galima išvardyti daugybę įvairių techninių, organizacinių ir kitokių sprendimų. Apibendrindamas galiu pasakyti taip: stengiamės, kad teigiama, dabar ir sėkmingais praktiniais pavyzdžiais paremta informacija pasiektų žmones, bendrijas bei savivaldybes. Nes būtent ten priimami sprendimai šiltinti namus ar ne. Beje, jau turime labai džiuginančių bendradarbiavimo su savivaldybėmis rezultatų. Svarbu paminėti ir tai, kad sukurta administracinė struktūra, informuojanti, padedanti tvarkyti dokumentus, vykdyti darbų priežiūrą, tikrinti atliktų darbų kokybę. Konkrečių sprendimų išties būta – ir ne vienas. Iš svarbiausių – iki 100 proc. kompensuoti išlaidas techniniams projektams rengti, samdyti techninės priežiūros specialistus. Visa tai skatina bendrijas drąsiau imtis renovacijos, greičiau ieškoti sprendimų, leidžiančių taupiau naudoti energiją. Svarbūs ir sprendimai dėl galimų programos dalyvių rato išplėtimo, paskatų renovacija domėtis savival-

dybes bei namus administruojančias bendroves sukūrimo. Ne mažiau svarbu, kad dabar daugiabučių bendrijos renovaciją gali įgyvendinti etapais. Be to, net ir tokiais atvejais skiriama kompensacijų, o to anksčiau nebūdavo daroma. – Apžvelgiant metus, kokias įvardytumėte didžiausias kliūtis, trukdžiusias įgyvendinti renovacijos programą? – Iš tiesų jokių kliūčių nebuvo. Atrodė, viskas parengta, paduota – tik imk ir tvarkykis. Tačiau, kaip sakoma, nežinai, iš kurios pusės užgrius nesėkmė. Taip atsitiko ir su renovacija – netikėtai užklupo pasaulinė krizė, kuriai, deja, Lietuva nebuvo pasirengusi. Kitaip nei Estija, kur sunkmetis kardinaliai pakeitė žmonių mąstyseną. Iki krizės buvome viena optimistiškiausiai į ateitį žvelgiančių Europos šalių, o užgriuvus sunkmečiui, atsiradus masiniam nedarbui, kylant kainoms, žmonėms prioritetais tapo ne patogumai, ne ekonomija, o elementarus išgyvenimas, netgi egzistencija. Sutikime: 300 tūkst. registruotų bedarbių – didelė našta šeimoms, artimiesiems, giminėms ir, be jokios abejonės, valstybei. Žmonės puikiai suvokė pastatų šiltinimo naudą, žinojo, kad tai leistų taupyti pinigus, didintų finansinę butų vertę. Tačiau kai jie svarsto, ar galės rytoj nusipirkti pieno – mintis apie įsiskolinimus dvidešimčiai metų net už auksinį namą atrodo kaip iš siaubo filmo. Informacijos formuluotės, matyt, buvo neadekvačios krizės pakeistai



žmonių psichologijai. Informacijos buvo nemažai, tačiau ją reikėjo pateikti ne kaip elementarų ekonomikos gaivinimo projektą, o tai iš pradžių buvo energingai deklaruojama, bet kaip ekonominę pagalbą žmonėms krizės metu. Toks požiūris būtų pakeitęs situaciją iš esmės. Juolab kad tai yra tikra tiesa. Akivaizdu, didžiausia kliūtis – ekonomikos sunkmetis ir sumažėjusios finansinės gyventojų galimybės. Taip pat neigiamą įtaką daro nepamatuota renovacijos kaip proceso kritika. Būtų galima priimti argumentus prieš programą ir diskutuoti apie tai, tačiau kai renovacija kritikuojama iš esmės – diskusijai erdvės nelieka. Akivaizdu, renovacija yra naudinga ir reikalinga dėl daugelio priežasčių. Vis dėlto žmonėms svarbiausios perpus ar net daugiau mažesnės sąskaitos už šildymą, penktadaliu ar net trečdaliu išaugusi jų turto vertė, geresnė estetinė namo kokybė, o kartu – ir paties gyvenimo kokybė. Sumažėjus sąskaitoms sutaupytus pinigus žmonės gali panaudoti kitoms reikmėms. – Pastaruosius dvejus metus iš renovacijos labai daug tikėjosi statybos įmonės. Kai kurios daugiabučių atnaujinimo darbus matė tarsi gelbėjimosi ratą išlipant iš krizės ar bankroto liūno. Ar galima teigti, kad per šiuos metus daugiabučių atnaujinimas statybos įmonėms buvo svarbus pajamų šaltinis ar išgyvenimo galimybė? – Šiuo klausimu net nėra apie ką diskutuoti. Žinoma, bet kokios investicijos gyvina ekonomiką, kuria

2011/ 01

38 

renovacija

2010 metais buvo aktyviai renovuojama daugiau kaip 200 daugiabučių. Todėl statybų sektorius tikrai sulaukė beveik 200 mln. litų pajamų. darbo vietas, trumpina krizę. Vykstantys renovavimo darbai šį valstybei naudingą darbą ir atlieka. O kas atsitiko? Ši prasminga ir žmonių gerovę didinanti programa iš pat pradžių žmonėms buvo pateikta išvirkščiai arba žemyn galva – visaip tinka pasakyti. Reikalas tas, kad žmonėms programa buvo pateikta valstybinio mąstymo, tiksliau valstybinio antikrizinio planavimo, masteliu, suvokimu ir žodynu. Pasakė B, prieš tai nepaaiškinę apie A. Netrūko trimitavimo, kad bus gelbėjama valstybės ekonomika, kuriamos darbo vietos statybininkams. O paprasti žmonės, kuriems pirmiausia rūpi šeima ir tik po to valstybė, išgirdo, kad jiems per prievartą siūlomas įsiskolinimas dvidešimčiai metų. Štai kas atsitiko. Buvo visiškai pamiršta, kam tai daroma ir kam tai sakoma, kad renovacijos programa visų pirma skirta žmogui, kiekvienai šeimai, jos finansinei, fizinei ir netgi kultūrinei buičiai gerinti. Klaidinga manyti, kad renovacija pirmiausia yra ekonomikos skatinimo priemonė. Tai programa, orientuota į energijos taupymą arba visų mūsų šildymo išlaidų mažinimą, o statybų 2011/ 01

sektoriaus įtraukimas į šį procesą yra tik šalutinis šio reiškinio padarinys. 2010 metais buvo aktyviai renovuojama daugiau kaip 200 daugiabučių. Todėl statybų sektorius tikrai sulaukė beveik 200 mln. litų pajamų. Žinoma, tai nėra išsigelbėjimas. Tikrai norėtųsi suteikti kur kas daugiau to darbo statybininkams – o kartu ir dar mažiausiai penkių su jais susijusių profesijų atstovams. Juk šie žmonės – ne kokie kosmonautai, jie mūsų šeimų nariai: gauna darbo, pajamų ir išlaiko šeimas, daugybę Lietuvos šeimų. Čia kalbame apie paprastus žmones, paprastus darbininkus, o ne statybos magnatus. Labai tikiuosi, kad taip ir nutiks šiais metais. – Esate ne kartą minėjęs, kad gyventojams dar trūksta informacijos apie procesą, juos reikia šviesti, kad procesas įsibėgėtų. Ar per 2010 metus būta ženklių poslinkių šia kryptimi? – Čia vėlgi lazda su dviem galais. Viena vertus, spaudoje paskelbtus informacinius straipsnius skaičiuojame šimtais. Kita vertus, turint galvoje aptartas politines bei socialines situ-

acijas, informavimo tikrai nepakako. Juolab kad reikėjo sulaužyti tą neteisingai žemyn galva apverstą programos esmę ir nepagrįstą, dažnai politizuotą kritiką. Juk puikiai žinome, kad mūsų žmonės – pakankamai atsargūs. Ne šiaip sau yra patarlė: devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. Esamoje situacijoje ši patarlė ypač tiko žmonėms – jie visur įžiūrėjo potencialią valdžios apgavystę, be to, sunkmečio aplinka nelabai trukdė formuotis tokioms nuostatoms. Esame paskelbę didžiulį viešinimo konkursą, tačiau dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių jis šiuo metu įstrigęs teismuose – tai didžiulis nuostolis. Nuostolis ir žmonėms, ir valstybei, nes skleisti informaciją būtina nuolat ir ilgai. Daug kas keičiasi, tobulėja paslaugos, kaupiama ir teigiama, ir neigiama patirtis – apie viską būtina nuolat patogiai, aiškiai, paprastai teikti informaciją. Iš turėtų finansinių resursų, kurie, sakyčiau, buvo gana kuklūs, 2010 metais Aplinkos ir Finansų ministerijos paskelbė apie kelis šimtus straipsnių nacionalinėje bei regioninėje žiniasklaidoje. Buvo parengta ir keliolika

renovacija laidų televizijoje, lankstukų, organizuota seminarų gyventojams. Tačiau to nepakanka, kad žmonės būtų gerai informuoti apie renovacijos teikiamą naudą jiems ir jų piniginėms. Kur kas daugiau dėmesio reikia skirti televizijos eteriui, tiesioginiams susitikimams su gyventojais, lengvai, suprantamai publikuojamai informacijai – viso to trūksta, nes sunkmečio sąlygomis paskelbtas iš dalies didelis pagal numatytą finansavimo sumą renovacijos viešinimo konkursas vos prasidėjęs konkuruojančių ūkio subjektų buvo iš karto perkeltas į teismų sales. Ten jis yra iki šiol. – Ne kartą kalbėta, kad į renovacijos programą būtina įtraukti ir individualiuosius namus. Ar nemanote, kad buvo padaryta klaida neteikiant valstybės paramos individualiųjų namų savininkams, renovuojantiems savo būstą – galbūt jie būtų davę didesnį impulsą ir didesnių darbų galimybių statybininkams? – Pirma, renovacija įgyvendinama ne darbams statybininkams organizuoti. Apie tai jau sutarėme. Antra, vienas strateginių renovacijos tikslų yra energijos taupymas. Gal netgi vertėtų ateityje permąstyti programos efektyvumo vertinimą ne fiziniais renovuotų objektų vienetais, bet sutaupytos energijos kiekiu. Todėl iš pradžių didžiausias dėmesys ir buvo nukreiptas į tuos namus, kur energijos praradimas yra didžiausias. Individu-

aliųjų namų renovacijai asmeniškai pritarčiau. Manau, ateityje savo valandos sulauks ir tokie namai. – Kvartalinė renovacija – ir savivaldybių, ir statybos sektoriaus siekiamybė. Ko, Jūsų manymu, trūksta pradėti tokį procesą? Gal šiemet bus pradėtas įgyvendinti pirmasis kvartalinės renovacijos projektas? – Kelios savivaldybės imasi šių iniciatyvų, tačiau didžiausia kliūtis – bendro kompromiso paieškos. Patirtis rodo, kad problemų pakanka ir viename daugiabutyje, o rasti sutarimą visam kvartalui – itin sunku. Prasideda ginčų, o mūsų teisės aktai suteikia išties daug galių ginti atskiro buto savininko interesus prieš bendrą daugiabučio bendrijos sprendimą. Galime pagirti, pasidžiaugti ir kitiems pavyzdžiu pasiūlyti Birštono savivaldybę. Aktyvumą šioje srityje demonstruoja ir Vilniaus savivaldybė. Tikiuosi, pirmosios kregždės išpranašaus aktyvesnius, konstruktyvesnius kitų savivaldybių veiksmus. – 2010 metais buvo žengti pirmieji žingsniai skatinti renovacijos projektų įgyvendintojus diegti alternatyvius energijos šaltinius. Ar jie pasiteisino? Galbūt šiemet bus imtasi aktyvesnių veiksmų šia kryptimi? – Kol kas būtų per anksti kalbėti apie rezultatus, nes alternatyvius energijos šaltinius dar tik pradeda diegti



kelios namus renovuojančios bendrijos. Joms pradėjus naudoti naujoves ir turint konkrečius skaičius, bus galima daryti išvadas dėl tokios praktikos laikymo pavyzdine. – Kokie svarbiausi darbai, susiję su renovacijos programos įgyvendinimu, numatyti 2011 metais? Kokių rezultatų tikitės? Gal galėtumėte prognozuoti, kiek, palyginti su 2010 metais, išaugs renovacijos apimtys? – Renovacijos darbai jau plečiasi ir gana pastebimai. Matyt, žmonės ramiai apskaičiavo, sudėliojo poreikius, galimybes ir ateities prioritetus. Tikimės, kad nuo dešimčių renovuojamų namų šiemet skaičiavimas pereis prie šimtų. Tiksliau prognozuoti tikrai neįmanoma – juk tai ne dviratį pirkti. Tai sprendimai, kuriems reikia vieningos visos šeimos nuomonės, netgi, sakyčiau, bendro kelių kartų sutarimo. Stengsimės renovaciją kuo racionaliau integruoti į realizavimo procesus. Kursime naujų galimybių įvairinant paslaugos praktiškumą, naudingumą, universalumą, gal ir individualumą. Ir svarbiausia – stiprinsime bendravimą su žmonėmis, kad ir toliau būtų formuojamas bendras supratimas, jog kiekvienos šeimos gerovė yra valstybės gerovė. Juk tai yra tikrasis, ne lozunginis patriotizmas. Štai tokie nemenki mūsų ateities darbai ir uždaviniai. 

2011/ 01

40 

nuomonė

AR VISUS STAMBIAPLOKŠČIUS VERTA RENOVUOTI?  Neapsimoka renovuoti tragiškos būklės senų sovietinių stambiaplokščių namų – juos reikia griauti Albertas LAMAUSKAS Inžinierius architektas

Prieš pradedant renovuoti sovietinį daugiabutį, reikia viską gerai įvertinti ir pasverti: ar tikrai bus pasiektas norimas energijos taupymas?

Plytinių būklė – geresnė Gyvenamieji daugiabučiai priklausomai nuo statybos laiko, būdo ir statybai naudotų medžiagų gali būti skirtingo ilgaamžiškumo, įvairios fizinės būklės ir turėti skirtingas atitvarų konstrukcijų šilumos ypatybes. Taigi namams tvarkyti gali prireikti įvairių pastangų bei lėšų. Sovietmečiu iš plytų statyti namai turi patikimesnes laikomąsias konstrukcijas – tokius namus daugiausia statė kooperatyvai, 2011/ 01

Ar seną 40–50 metų automobilį tvarkytume kapitališkai? Surūdijusio, barškančio ir dūmijančio automobilio niekas nesiryžtų remontuoti iš esmės – išmestų į sąvartyną. Nebent tai būtų labai vertingas antikvarinis egzempliorius. O štai senus daugiabučius siūloma renovuoti neatsižvelgiant į ekonominį naudingumą.

todėl jų priežiūra buvo geresnė. Buvo atidžiau atliekami statybos darbai, parenkami kokybiškesni mediniai gaminiai, išorės apdaila. Kokybiškesnės medžiagos naudotos ir inžineriniams vidaus tinklams. Žinoma, plytinių namų išorės sienas irgi gali tekti šiltinti ir atlikti kitus smulkius remonto darbus. Tačiau plytinius namus reikia gerokai mažiau renovuoti, tam reikalingos iš dalies nedidelės investicijos. Tokią renovaciją daugeliu atvejų būtų galima vadinti paprastu remontu.

Blokiniai – apverktini Ypatingos atidos reikalauja daugiabučiai namai, statyti iš stambių gelžbetonio plokščių. Šie namai buvo statomi masiškai. Jų statybos kokybė – gerokai prastesnė. Eksploatacinis kapitalinių lauko sienų ir inžinerinės vidaus įrangos patikimumas – gerokai menkesnis, o susidėvėjimo laipsnis – didesnis. Stambiaplokščių namų tvarkymas rei-

kalauja gana sudėtingų darbų, kuriuos reikėtų vadinti kapitaliniu remontu. Todėl jie ir kiti seniai statyti daugiabučiai daugeliu atvejų nėra kokia nors vertybė. Jų vidaus kanalizacijos ir vandentiekio tinklai daug kur fiziškai susidėvėję, senos šildymo sistemos, ką ir kalbėti apie seną butų planavimą, mažas virtuves, prastą ventiliaciją, netikusią garso izoliaciją, kiaurus stogus ir sienas. Tų namų aplinka – vidiniai kiemai – pripakuoti automobilių, užimančių vaikų žaidimų aikšteles ir poilsiui skirtus žaliuosius plotus. Seniau statytų namų aplinką reikia iš esmės pertvarkyti.

Reikia gerai pasverti Prieš pradedant renovuoti minėtų „vertybių“ kompleksą – sovietinį daugiabutį, reikia viską gerai įvertinti ir pasverti: ar tikrai bus pasiektas norimas energijos taupymas? Prieš imantis renovacijos projekto reikia atsakyti į šiuos klausimus: ar at-

nuomonė likta renovacija padidins pertvarkyto seno būsto rinkos vertę tiek, kiek bus sunaudota lėšų būstui sutvarkyti kapitališkai? Kiek iš viso reikėtų lėšų senam būstui ir jo aplinkai tvarkyti kapitališkai, kad jo vertė prilygtų naujai pastatyto būsto vertei? Per kiek laiko renovuotam būstui šildyti bus sutaupyta lėšų, galinčių padengti šiltinimui ir sandarinimui sunaudotas lėšas? Ar Vyriausybė yra įsitikinusi, kad toks visuotinio seno būsto renovavimo planas, kuris dabar siūlomas, ekonominiu, socialiniu, taip pat perspektyvinės gyvenamojo fondo plėtros atžvilgiais apsimoka?

Renovuoti yra brangiau negu statyti Užsienio patirtis rodo, kad kapitalinis fiziškai ir morališkai senų pastatų pertvarkymas dėl įvairių priežasčių visada yra brangesnis ir ne taip apsimoka kaip nauja statyba. Renovacija: a) sudėtinga organizaciniu aspektu; b) reikalauja iš dalies daug lėšų; c) ilgai trunka; d) nepatogi renovuojamų butų gyventojams; e) atnaujinti namai bus nevisaverčiai dėl planavimo trūkumų; f ) gerinti senas nepatikimas laikomąsias konstrukcijas – sudėtinga ir brangu; g) susidėvėjusius bendrus vidaus vandentiekio, kanalizacijos bei šildymo sistemos vamzdynus pakeisti naujais – keblu ir gana brangu, nes tai susiję ir su vidaus patalpų remontu; h) senųjų gyvenamųjų kvartalų lauko tinklai jau yra seni, todėl renovavus namus juos reikės kapitališkai pertvarkyti; i) senų namų aplinka (šaligatvių ir privažiavimų danga, apželdinimas, poilsio bei vaikų žaidimų aikštelių įranga, kt.) irgi turi būti sutvarkyta kapitališkai. Vienus modernizuoti, kitus – griauti Būstų atnaujinimo ir modernizavimo programą reikėtų pakreipti visiškai kitokia linkme ir imtis gyvenamojo fondo kompleksinio atnaujinimo programos: vienus namus renovuoti, o kitus, kurių neapsimoka atnaujinti – griauti. Gyvenamojo fondo kompleksinio atnaujinimo programą turėtų sudaryti dvi dalys. Pirmoji programos dalis A – skubių šilumos taupymo priemonių įgyvendinimas didelių šilumos nuostolių patiriančiame senų namų būste – tų namų šiltinimas ir sandarinimas. Ši programos dalis turėtų apimti tuos senos statybos namus, kuriuose atlikti tvarkymo dar-

bai šilumai taupyti gali atsipirkti iki tol, kol namuose reikės atlikti brangų kapitalinį laikomųjų konstrukcijų, inžinerinių vidaus tinklų, teritorijos tvarkymo infrastruktūros ir inžinerinių lauko tinklų remontą. Antroji programos dalis B – laipsniškas seno gyvenamojo fondo, kurio neapsimoka renovuoti, keitimas nauju. Ši programos dalis turi būti įgyvendinama statant naujus gyvenamuosius namus ir lygia greta sprendžiant su visu tuo susijusį šeimų perkėlimą iš senų namų į naujuosius.

Atnaujinimo darbai ir finansavimas Įgyvendinant pirmąją programos dalį reikia apsiriboti nesudėtingomis priemonėmis, padedančiomis taupyti šilumą. Senus langus pakeisti turinčiais geresnes šilumos ypatybes, apšiltinti prastą šiluminę varžą turinčias sienas, įstiklinti lodžijas ir balkonus. Be to, reikia užsandarinti laiptinių ir rūsių duris arba pakeisti senas duris naujomis. Durys turi savaime užsidaryti. Reikia tinkamai apšiltinti nepakankamą šiluminę varžą turinčius sutapdintuosius namų stogus arba pastogėse esančius denginius. Būtina apšiltinti rūsiuose esančių patalpų perdangas, virš kurių yra gyvenamųjų patalpų, atlikti šilumos tiekimo sistemų įvadų renovaciją, kiekviename būste įrengti individualius šildymui naudotos šilumos apskaitos prietaisus. Visus darbus, išskyrus šilumos tiekimo sistemų ir šilumos apskaitos prietaisų montavimą, turėtų organizuoti tam tikslui suburtos būsto savininkų bendrijos (būsto savininkų grupės). Darbus turi atlikti pasirinkti licencijuoti gyvenamųjų namų remonto specialistai. Atnaujinti šilumos tiekimo sistemą privalo komercinės šilumos tiekimo įmonės savo lėšomis, sukauptomis iš gaunamo pelno. Gyventojų indėlis pirmai programos daliai įgyvendinti privalo būti apibrėžtas. Jos darbų atlikimą privalo skatinti valstybė, skirdama biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšų Šiltinimo ir sandarinimo darbų projektavimas ir specialieji būsto šiluminio efektyvumo matavimai turėtų būti atliekami už paramai skirtas lėšas. Projektavimo darbus turi organizuoti renovuojamų namų butų savininkų bendrijos. Atliktų darbų metu gauto būsto šiluminio efektyvumo matavi-



mus turi organizuoti paramos teikėjai, o juos atlikti – paramos teikėjų atrinkti rangovai.

Vietoj senų – naujus Seną gyvenamąjį fondą, kurio neapsimoka nei eksploatuoti, nei kapitališkai remontuoti, reikia pakeisti nauju. Todėl tikslinga naujai suplanuotuose kvartaluose, atitinkančiuose šiuolaikinius reikalavimus, statyti įvairaus tipo modernius gyvenamuosius namus, pritaikytus skirtingų socialinių poreikių šeimoms. Gyvenamųjų namų statybai skatinti reikia skirti specialius kreditus. Taip pat tikslinga skatinti baigti užšaldytas gyvenamųjų namų statybas. Turi būti sukurta speciali gyventojų skatinimo persikelti į naująjį būstą sistema. Gyventojams, norintiems persikelti iš senų namų į naują būstą, reikia skirti lengvatines bankų paskolas, teikti ES ir kitokią paramą, taikyti įvairias skatinimo priemones, kurios padėtų jiems įsigyti naują būstą ir atlaisvinti senus namus. Atlaisvintus senus namus reikia griauti. Senas konstrukcijas apsimokėtų perdirbti ir panaudoti statybai. Tam tikslui turi būti paruošti gamybiniai pajėgumai. Toks seno gyvenamojo fondo atnaujinimo planas tikslingiau panaudotų dabar planuojamai būsto renovacijai skiriamas lėšas. Būtų sukurta daugiau darbo vietų statybininkams. Svarbiausia, kad įgyvendinant šią programą iš tiesų būtų galima atnaujinti gyvenamąjį miestų fondą daugeliui metų. Pagyvėjusi statyba mokesčiais papildytų valstybės biudžetą. Šiai kompleksinės renovacijos programai turi būti gerai pasiruošta. Pirmiausia reikia inventorizuoti gyvenamųjų namų ir jų inžinerinių vidaus tinklų bei teritorijos infrastruktūrą, atlikti kokybės ir fizinės būklės tyrimus, išsiaiškinti realias gyvenamojo fondo kompleksinio atnaujinimo programos atskirų dalių apimtis. Turi būti apskaičiuoti naujo gyvenamojo fondo statyboms reikalingi ištekliai, pasiūlyta išsami gyvenamojo fondo kompleksinio atnaujinimo programa. Kompleksinis gyvenamojo fondo atnaujinimas – opi problema. Jos sprendimo atidėlioti negalima. Iš anksto pasiruošus darbams, šią ilgalaikę programą būtų galima sėkmingai įgyvendinti.  2011/ 01

42 

transportas

VARŠUVOS METRO STATYBOS ISTORIJA Kaimyninės Lenkijos sostinė Varšuva gali būti pavyzdžiu, kaip nutiesti metropoliteną šalį krečiant krizėms, niokojant karams. Čia nekilo dvejonių, kad reikia metro – buvo tik aišku, kad tam skirti pinigų iš miesto iždo nėra jokių galimybių. Žinoma, metropoliteno statybos nebuvo imtasi greitai – tam prireikė kelių dešimtmečių. Statybą numatė etapais Pirmieji planai statyti metro Varšuvoje gimė 1925 metais. Projektas numatė dviejų tarpusavyje susikertančių linijų 2011/ 01

statybą: pirmosios, labiausiai apkrautos kryptimi iš miesto šiaurės į pietus, ir antrosios – iš rytų į vakarus. 1927 metais buvo atlikti geologiniai tyrimai

ir parengtas tunelio projektas su metro stoties prijungimu prie Centrinės geležinkelio stoties. Tais pačiais metais buvo pradėtos derybos su Vakarų konsorciumo atstovais dėl finansinio dalyvavimo statybose. 1930 metais pasaulinė krizė sustabdė šią veiklą. Prie pradėto projekto grįžta tik 1938-aisiais. Tuometis miesto meras nurodė organizuoti Požeminio geležinkelio studijos biurą – šis atnaujino senus statybos planus. Parengus 46 kilometrų bendro ilgio metro linijų projektą, jį realizuoti buvo numatyta etapais per 35 metus. Priklausomai

transportas



nuo vietovės sąlygų metro linija turėjo driektis po žeme ir virš jos. Iki 1939 metų rugsėjo buvo detalizuoti bendrieji dviejų linijų planai ir pjūviai, susikirtimo taškai su vandentiekio bei kanalizacijos tinklais, atlikti pagrindiniai tunelio konstrukcijų skaičiavimai, apskaičiuota pradinė statybos sąmata. Tačiau didžioji šios medžiagos dalis pražuvo Varšuvos sukilimo metu (1944 metų rugpjūčio 1–spalio 3 dienomis). Karas pražudė 80 proc. Lenkijos sostinės pastatų, bet nesunaikino požeminio susisiekimo koncepcijos. Jau 1945 metais buvo atnaujinti greitojo miesto geležinkelio tinklo statybos planai. Tinklas turėjo sujungti periferines šiaurės–pietų ir rytų–vakarų miesto apylinkes su Varšuvos centru. Planuotas bendras tinklo ilgis turėjo siekti 64 kilometrus, iš kurių 26 kilometrai driekėsi negiliame tunelyje.

Militaristinis požiūris – svarbesnis 1950 metais Lenkijos vyriausybė priėmė sprendimą statyti požeminį metro. Organizuota valstybinė įmonė „Metroprojekt“ parengė metro linijų tinklą (kairiajame Vyslos krante). Militaristinis požiūris ir geopolitika buvo svarbesni negu komunikaciniai miesto poreikiai: pirmiausia buvo pradėti tunelio įrengimo darbai dideliame gylyje po Vyslos dugnu. Tunelio plotis turėjo atitikti krovininių vagonų plotį. Vis dėlto tunelio statyba po trejų metų (1953-iaisiais) buvo nutraukta, nes

Pasiruošimas eksploatuoti metro prasidėjo kartu su statybos darbais. Imta intensyviai ieškoti informacijos, analizuoti užsienio literatūrą, kitų šalių patirtį.

CHRONOLOGINĖ PIRMOSIOS METRO LINIJOS STATYBOS ISTORIJA 1925 metai 1927 metai 1939 metai 1950 metai 1951 metai 1957 metai 1982 metai 1983 metai 1983 metų

balandžio 15 d.

1985 metai 1995 metai

Varšuvos miesto valdžia priėmė rezoliuciją dėl požeminio geležinkelio projekto rengimo. Patvirtintas preliminarus metro linijų planas ir pradėti geologiniai tyrimai. Antrasis pasaulinis karas nutraukė projektavimo ir pasiruošimo darbus. Lenkijos vyriausybė priėmė rezoliuciją dėl Varšuvos metro statybos. Pradėti požeminio metro statybos darbai. Visi darbai nutraukti. Lenkijos ministrų taryba priėmė rezoliuciją dėl pirmosios metro linijos statybos. Organizuota generalinė metro statybos direkcija, atliekanti investuotojo ir generalinio rangovo funkcijas. Metro trasos vietoje į žemę įkaltas pirmasis plieninis polis. Pradėti tunelio statybos darbai po žeme, naudojant gręžimo mašiną. Pradėta eksploatuoti pirma 11 kilometrų ilgio metro linijos atkarpa tarp stočių „Kabaty“ ir „Politechnika“.

pasirodė per daug sudėtinga ir brangi. Spaudos kontrolės komisija uždraudė bet kokias publikacijas metro statybos tema. Viltį sugrįžti prie metro idėjos suteikė 1970 metais prasidėjęs investicijų bumas. Nuo projekto buvo nupūstos dulkės, parengti techniniai bei ekonominiai sprendimai. Deja, automobilių bei kelių tiesimo lobistai buvo stipresni, ir metro idėjai pritrūko pinigų. 1980 metų pradžioje miesto valdžia įsitikino, kad individuali automobilizacija ir intensyvus kelių tinklo plėtimas neišsprendžia Varšuvos transporto problemų. Pasiteisinti gali tik visapusiška viso transporto tinklo plėtra ir metro statyba. 1982 metų sausį Lenkijos vadovas Wojciechas Jaruzelskis Seime pasiūlė 2011/ 01

44 

transportas pačiais metais oficialiai pranešta, kad pirmosios linijos statybos ciklas prailginamas dvejiem metams, o pirmosios atkarpos statybos terminas – metams. Vėlesniais metais šalies ekonomika išgyveno sunkius laikus. Iš biudžeto statybai buvo skiriama nepakankamai lėšų, nereguliariai ir vėluojant. Tapo akivaizdu, kad pirmosios metro linijos statybos pabaiga nukeliama neribotam laikui.

pradėti pirmosios metro linijos statybą. 1983 metų balandžio 15-oji simbolizavo keliasdešimties metų Varšuvos metro idėjos įgyvendinimo pradžią ir į istoriją įėjo kaip simbolinė pirmojo poliaus įkalimo diena.

2011/ 01

Vėliau prasidėjo esminiai pasikeitimai politiniame ir visuomeniniame krašto gyvenime, metro tai buvo labai sudėtingas periodas. Nuo 1985 metų valstybės biudžete gerokai sumažėjo metro finansavimo kvotos. Dar tais

Neišvengė sunkumų Pokyčiai šalies ekonomikoje pagerino santykius ir statybos rinkoje. Buvo galima rengti subrangovų atranką, pasirinkti finansiškai bei technologiškai pažangias įmones. Taip pat atsirado galimybė panaudoti naujausias pasaulinio lygio technologijas. Atsirado sistemų, iki šiol nenaudotų Lenkijos rinkoje. Vadovaujantis tuomete politine situacija Sovietų Sąjungoje, Varšuvos metro linija turėjo būti įrengta ir pritaikyta sovietinei įrangai. Pirmajai linijai aptarnauti Maskva pažadėjo padovanoti 90 vagonų. 10 iš jų buvo perduoti 1989–1990 metais, tačiau likusi dovanos dalis buvo anuliuota žlugus Sovietų Sąjungai. Šioje situacijoje prasidėjo energingos traukinių ir vagonų gamintojų paieškos

transportas krašte bei užsienyje. Buvo gauti keli siūlymai, vis dėlto galutinai nuspręsta įsigyti 32 vagonus Sankt Peterburge. Miesto valdžia atsižvelgė į faktą, kad tik šį įmonė garantavo laiku pristatyti ir paleisti eksploatuoti reikiamą vagonų skaičių pirmai metro atkarpai. Be to, pasiūlyta kaina atitiko finansines miesto galimybes – vyriausybė iš centrinio biudžeto atsisakė skirti dotacijas vagonams pirkti. Galiausiai buvo įsigyti techniškai paprastesni vagonai. Jie gerokai atsiliko nuo pasaulyje naudotų analogiškų vagonų, tačiau buvo techniškai tvarkingi, pritaikyti prie Varšuvos keleivių srautų ir visiškai atitiko keleivių saugumo parametrus. Pasiruošimas eksploatuoti metro prasidėjo kartu su statybos darbais. Imta intensyviai ieškoti informacijos, analizuoti užsienio literatūrą, kitų šalių patirtį, organizuoti personalo mokymus, daugiausia tuomečiame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), Budapešte ir Prahoje. Įvertinus situaciją Varšuvos darbo rinkoje, nuspręsta organizuoti naujų specialybių, susijusių su metropoliteno diegimu, ruošimą profesinėse bei aukštosiose mokyklose. 1994 metų pabaigoje pirmasis metro etapas buvo parengtas eksploatuoti, o pirmasis oficialus traukinys išvažiavo į baigtą statyti metro atkarpą 1995 metų balandžio 7 dieną. 1996 metų birželio 17 dieną Varšuvos miesto taryba priėmė rezoliuciją dėl pirmosios metro linijos statybos atnaujinimo atkarpoje tarp stočių A-13 „Centrum“ ir A-23 „Mlociny“. Po metų Varšuvos miesto taryba patvirtino investicinį 1997–2010 metų miesto planą. Metro finansavimo plane buvo numatyta skirti lėšų ir iš valstybės biudžeto. Deja, valstybės įsipareigojimai finansuoti metro tik mažėjo, todėl dramatiška situacija finansuojant pirmąją metro liniją dėl sumažintos dotacijos iš valstybės biudžeto žlugdė statybos ritmą. Buvo vėluojama priduoti numatytas metro atkarpas. Metro atkarpa į šiaurę nuo stoties A-13 „Centrum“ iki stoties A-15 „Ratusz“ buvo statoma taikant šiuolaikišką technologiją. Tai leido gerokai sumažinti šios atkarpos kainą palyginti su jau pastatytomis atkarpomis. 2008 metais buvo atlikta eilinė keleivių apklausa apie metro teikiamų



PIRMOSIOS METRO LINIJOS SKAIČIAI

   

Bendras metro linijos ilgis – 22,7 kilometro. Stočių skaičius – 21. Vidutinis atstumas tarp stočių – 1083 metrai.

Traukinių kursavimo dažnis – kas 3–4 minutes piko valandomis, ne piko laiku – nuo 5 iki 10 minučių. Šeštadieniais ir sekmadieniais traukiniai kursuoja kas 5–6, naktimis – kas 15 minučių.  Vidutinis greitis – 36 km/val.

 Maksimalus leistinas traukinio greitis – 60 km/val.  Pervežamų keleivių skaičius per parą – apie 430 tūkst.

paslaugų kokybę. Panašiai kaip ir 2007-aisiais, beveik 92 proc. miestiečių metropoliteną įvertino labai gerai arba gerai. Varšuvos metro yra vienas populiariausių susisiekimo būdų sostinėje. Požeminį geležinkelį keleiviai vertina už greitį, patikimumą, punktualumą, saugumą ir susisiekimo komfortą.

Plėtra nesnaudžia Varšuvos planuose jau numatyta įrengti antrąją metro liniją, pradedant iš miesto vakarų pusės (Moro rajonas) į rytinę Vyslos pusę (Pragos rajonas), baigiant linija šiaurinėje rajono dalyje (Brodno rajonas) bei rajono pietinėje dalyje (Goclavas). 2006 metų balandžio 14 dieną Varšuvos meras Kazimierzas Marcinkiewiczius pranešė apie antrosios metro linijos statybos planus. Bendras planuojamos linijos ilgis turi siekti 31 kilometrą, stočių skaičius – 28. Linijai prižiūrėti bus pastatytos dvi techninio aptarnavimo stotys „Mory“ ir „Kozia Gorka“. Antrosios linijos statyba padalyta į keturis etapus: vakarinį, centrinį, šiaurinį ir pietinį. Pirmuoju etapu bus statoma centrinė linijos atkarpa tarp „Rondo Daszynskiego“ ir „Dworzec Wilenski“. Atkarpos ilgis – 6,1 kilometro, numatytos 7 stotelės. Metro linija turės kirsti Vyslą –

maždaug 600 metrų ilgio tunelis bus rausiamas po upės dugnu. Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz pažadėjo baigti šios atkarpos statybas iki Europos futbolo čempionato 2012 metais pradžios. 2009 metų vasario 9 dieną prasidėjo antrosios linijos centrinės atkarpos statybos ir projektavimo darbų konkursas. Konkurso dokumentaciją įsigijo 19 įmonių. Savo siūlymų pateikė 5 tarptautiniai konsorciumai, tarp jų lenkų, kinų, austrų, ispanų, vokiečių, italų, turkų įmonės. 2009 metų spalio 28 dieną buvo iškilmingai pasirašyta antrosios metro linijos centrinės atkarpos statybos sutartis. Jau po mėnesio prasidėjo projektavimo darbai bei susitikimų ciklas tarp sutartį laimėjusio italų, turkų ir lenkų konsorciumo bei Varšuvos metro ir miesto komunalinio ūkio atstovų. 2010 metų vasario mėnesį buvo patvirtintas požeminių tunelių įrengimo eiliškumas. Tuneliams įrengti bus panaudotos trys tunelių gręžimo mašinos. Stotys bus įrengiamos atvirai. Nuo 2010 metų balandžio mėnesio prasidėjo pasiruošimo ir papildomi geologinių tyrinėjimų darbai. Projektuojamų stočių vietoje atliekami archeologiniai tyrinėjimo darbai. Statybininkai ruošiasi įtemptam darbui.  2011/ 01

46 

advokatas pataria

DARBO SUTARTYJE SVARBIOS VISOS DETALĖS (II) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – LR DK) 95 str. 4 d., šalių susitarimu, be būtinųjų ir darbo užmokesčio sąlygų (sudarymo tvarka ir ypatumai aptarti lapkričio mėnesio „Statybos ir architektūros“ numeryje), gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jų nustatyti. Toliau aptarsime populiariausių papildomų darbo sutarties sąlygų nustatymą darbo sutartyje darbdavio ir darbuotojo susitarimu: išbandymo sąlyga, susitarimas dėl mokymosi išlaidų grąžinimo ir susitarimas dėl komercinių paslapčių apsaugos. 2011/ 01

Išbandymo sąlyga Vadovaujantis DK 105 str., sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Išbandymo sąlyga turi būti darbo sutartyje, t. y. jos nustatymas įmonės vidaus akte, patvirtintame darbdavio, ar kituose susitarimuose nėra galimas. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, tačiau į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojo nebuvo darbe. Išbandymas gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat pradedančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK numato dviejų rūšių išbandymą: pirma – norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui (išbandymas darbdavio iniciatyva), antra – norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui (darbuotojo iniciatyva). Jeigu nebūtų nurodyta išbandymo rūšis, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, būtų laikoma, kad jis nustatytas darbuotojo naudai (nebent darbdavys įrodytų priešingai). Šiuo atveju darbdavys negalėtų naudotis lengvatine atleidimo iš darbo procedūra (kai atleidžiama neišlaikius išbandymo), tačiau 2010 metų kovo 16 dienos nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė iki šiol susiformavusią praktiką nurodydamas, kad jei darbo sutartyje nėra nurodyta, kieno naudai nustatomas išbandymas, pripažintina, kad šalys susitarė dėl abiejų rūšių išbandymo. Taigi šiuo atveju abi darbo sutarties šalys turėtų teisę pasinaudoti lengvatine darbo sutarties nutraukimo procedūra, t. y. įspėjus darbdavį prieš 3 darbo dienas.

advokatas pataria Atsižvelgiant į besikeičiančią teismų praktiką, nustatant išbandymą rekomenduotina visuomet nurodyti jo rūšį, t. y. kad išbandymo laikotarpis nustatomas darbdavio iniciatyva.

Mokymosi išlaidas reikėtų grąžinti Vadovaujantis DK 96 str. 5 d., darbo sutartyje gali būti nustatyta, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per pastaruosius vienus darbo metus darbuotojui mokyti, kvalifikacijai kelti, stažuotis. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Atkreiptinas dėmesys, kad DK nurodytas baigtinis darbuotojo atlyginamų išlaidų rūšių sąrašas. Pagal įstatymą darbuotojas turi atlyginti tik trijų rūšių darbdavio patirtas išlaidas: pirma – išlaidas darbuotojui mokyti, antra – išlaidas darbuotojo kvalifikacijai kelti, trečia – išlaidas darbuotojo stažuotėms. Dėl to darbo sutartyje negalima numatyti sąlygos, nurodančios darbuotojo įsipareigojimą atlyginti darbdaviui visas su jo mokymu susijusias faktines išlaidas. Toks neapibrėžtumas prieštarauja įstatymui, todėl negalėtų būti pritaikytas. Galima išeitis būtų iš anksto su darbuotoju sutarti, kokios išlaidos šalių būtų laikomos mokymosi išlaidomis, kurios turėtų būti grąžinamos darbdaviui, DK nurodytų išlaidų rūšių ribose. Pažymėtina, kad mokymosi išlaidų grąžinimas galimas ne visais darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo atvejais – tik tuomet, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį pareiškimu be svarbios priežasties arba darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės. Šis apribojimas galioja ir nenurodytas sutartyje. Būtina nurodyti, kas yra paslaptis Dažnai darbo sutartyse numatoma, kad darbuotojas įsipareigoja saugoti komercines ir technologines įmonės paslaptis, laikytis konfidencialumo, susijusio su įmonės veikla. Kartu pasirašomas darbuotojo konfidencialumo pareiškimas ar susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Sąlygos, kuriomis darbuotojas įsipareigoja saugoti konfidencialią įmonės informaciją, yra veiksmingos tik tuomet, jei darbdavys yra ėmęsis tokios informacijos apsaugos priemo-

nių. Tai ne kartą pabrėžė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – jis nurodė, kad konfidencialios informacijos, ypač komercinių paslapčių, atskleidimas (ir atsakomybė už šiuos veiksmus) galimas tik tuomet, jei atitinkama informacija įmonėje yra pripažinta komercinėmis paslaptimis ir/ar konfidencialiais duomenimis ir darbuotojas yra supažindintas su tokiu informacijos sąrašu, taip pat įsipareigojęs tokios informacijos neatskleisti pašaliniams asmenims. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, informacija įmonėje laikoma apsaugota ne tik tada, kai yra susitarimas su darbuotoju, nurodantis jo įsipareigojimą neatskleisti tokios informacijos, bet ir tuomet, kai įmonėje papildomai yra patvirtinti šie dokumentai: komercinių paslapčių sąrašas, konfidencialios informacijos sąrašas ir tokios informacijos naudojimo tvarka. Taip pat darbuotojas turi būti supažindintas su šiais įmonės vidaus dokumentais ir patvirtinti tai parašu. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti konfidencialios įmonės informacijos apsaugą, rekomenduotina priimti ir patvirtinti šiuos dokumentus, supažindinti su jais darbuotojus, o šie turi tai patvirtinti parašu. Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, didžiausias terminas dėl konfidencialios informacijos apsaugos yra vieni metai, todėl konfidencialumo sutartyje gali būti įtraukta sąlyga, kad darbuotojas įsipareigoja neatskleisti informacijos, kuri yra pripažįstama konfidencialia įmonės informacija, vienus metus po teisinių darbo santykių pasibaigimo. 

Išvados ir rekomendacijos  Vertinant besikeičiančią Lietuvos teismų praktiką, nustatant išbandymo sąlygą darbo sutartyje, darbdaviui rekomenduotina nurodyti jo rūšį, t. y. kad išbandymo laikotarpis nustatomas darbdavio iniciatyva. Tai leistų užtikrinti galimybę pasinaudoti lengvatine darbo sutarties nutraukimo procedūra, jeigu darbuotojo išbandymo rezultatai būtų neigiami.  Siūlytina apibrėžti, kokios išlaidos darbo sutarties šalių yra laikomos mokymosi išlaidomis, kurios turėtų būti grąžinamos darbdaviui, nutraukiant sutartį



Mokymosi išlaidų grąžinimas galimas ne visais darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo atvejais – tik tuomet, kai darbuotojas nutraukia darbo sutartį pareiškimu be svarbios priežasties arba darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės. – Ieva AUŠKALNYTĖ, advokato padėjėja

su darbuotoju jo pareiškimu be svarbios priežasties arba dėl darbuotojo kaltės, nes sąlyga, kuria numatoma, jog grąžinamos visos darbdavio turėtos darbuotojo mokymo išlaidos, prieštarauja įstatymui ir nebūtų taikoma.  Siekiant užtikrinti konfidencialios įmonės informacijos apsaugą, įmonėje turėtų būti priimtas ir patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, konfidencialios informacijos sąrašas bei tokios informacijos naudojimo tvarka. Taip pat darbuotojai su jais turėtų būti supažindinami pasirašytinai. 2011/ 01

48 

pasaulis

DIDŽIAUSIAS PASAULYJE BOLIDAS

 Išskirtiniais projektais garsėjantys JAE pradėjo naujos sporto architektūros etapą

2011/ 01

pasaulis Ar egzistuoja dar kas nors, kuo negalėtų pasigirti Jungtiniai Arabų Emyratai? Greičiausiai ne, nebent savo aplinkosaugos politika. Naujausiu šalies megaprojektu tapo praėjusių metų spalio pabaigoje Abu Dabio šiaurės rytuose esančioje Yas saloje duris atvėręs teminis parkas „Ferrari pasaulis“, užtikrinęs dar didesnį pasaulio žiniasklaidos dėmesį lapkričio 14 dieną šalia vykusioms jau antrosioms „Formulės 1“ varžyboms. Atidavė duoklę kompanijai Kaip jau būdinga visiems Emyratuose įgyvendintiems projektams, šis kiek perkrautas, tačiau abejingųjų nepaliekantis prašmatnus, ekstravagantiškas parkas įsikūrė lenktynių trasos „Yas Marina Grand Prix“ kaimynystėje. Abu Dabio „Ferrari pasaulis“ – daugiau kaip 200 tūkst. kvadratinių metrų ploto užimanti „Disneylando“ variacija. Parkas, architektūra primenantis „Ferrari“ lenktyninio automobilio korpusą, įgyvendins net ir labiausiai pašėlusias „Formulės 1“ gerbėjų, automobilių mėgėjų ar bet kieno, nors kiek besidominčio daugiausia aistrų keliančiomis itališkomis sporto mašinomis, svajones. Pirmasis toks pasaulyje teminis Abu Dabio „Ferrari“ parkas tapo išskirtine Yas salos traukos vieta. Čia daugiau kaip 20 moderniausių pasivažinėjimo trasų ir kitų atrakcijų siūlo nepamirštamą patirtį atvykusiems sporto, ypač „Formulės 1“, entuziastams. Projektas atiduoda duoklę „Ferrari“ kompanijos per ilgus gyvavimo metus įtvirtintai aistrai, meistriškumui, techninei charakteristikai ir novatoriškumui – juos ji reprezentuoja iki pat šios dienos. Kurdama šiuolaikinį pramogų atrakcioną pasaulinio garso architektų firma „Benoy“ suprojektavo pastatą, atspindintį vingiuotas automobilio „Ferrari“ linijas, tiksliau raitytą klasikinio „Ferrari GT“ profilį. Atsižvelgiant į salos formą ir tai, kad parkas iškilęs labai arti oro uosto, kūrėjų užmanymas buvo pastatyti labai paprastos, žemę apglėbiančios formos pastatą, švelniomis linijomis iškylantį horizonte tarsi raudona smėlio kopa. Vizualiai išskirtinė jo forma ir kontūrai tarsi išbaigia greta esančią lenktynių trasą „Yas Marina“, o dėl dėkingos parko lokacijos jo glotnia forma bei grožiu



prie pagrindo susiaurėja iki 17 metrų. Centrinio piltuvėlio stogas paremtas 12 pagrindinių kolonų, suformuojančių dvylikakampės arabiškos žvaigždės modelį. Juo apibūdinama esminė bendrosios stogo erdvės geometrija, žvaigždė atitinka pagrindinio fasado skydo nuolydžio kampą. Projekto užsakovas – didžiausia Abu Dabio nekilnojamojo turto plėtros, valdymo ir investicijų kompanija „Aldar Properties PJSC“ – neabejo-

Iškalbingi skaičiai Parko kompleksas iškilęs 50 metrų virš jūros aukščio, o jo centrinė plokštuma siekia net 62,5 metro – tai aukščiausias leistinas statinys, virš kurio driekiasi lėktuvų kelias į oro uostą. Ant stogo, kurio bendras plotas siekia 200 tūkst. kvadratinių metrų, iš paukščio skrydžio aiškiai matosi 65 metrų ilgio, 3 tūkst. kvadratinių metrų dydžio „Ferrari“ logotipas, tapęs didžiausiu kada nors sukurtu „Ferrari“ ženklu. Abu Dabio „Ferrari pasaulio“ parko pastatas stovi 700 tūkst. kvadratinių metrų ploto siekiančiame žemės sklype. Ekspansyvų 48 metrų aukščio iš stiklo ir metalo pagamintą stogą pabrėžia milžiniškas, tarsi krištolas nupoliruotas piltuvėlis, kurio skersmuo viršuje siekia net iki 100 metrų, o

tinai nusiteikusi kokybe ir įvaizdžiu Abu Dabio „Ferrari“ pramogų parką prilyginti žinomam automobilių gamintojui. Reprezentuojantis didžiausią „Ferrari“ logotipą, parkas tapo ir didžiausiu pasaulyje uždaru parku, saugančiu lankytojus nuo svilinančių saulės spindulių.

Adrenalinas ir picos Kaip skelbia pats parko pavadinimas, lankytojams teminiame parke siūlomi unikalūs pasivažinėjimai, tokie kaip „Formula Rossa“ – greičiausi pasaulyje linksmieji kalneliai, važiuojantys iki 240 kilometrų per valandą greičiu. Pasivažinėjimas tikrai garantuos dosnią porciją adrenalino ir „Formulės 1“ potyrį viename lenktyninių „Ferrari“ automobilių. Žinoma, gaila, kad mašinose nebus akseleratoriaus, tačiau jos bus užprogramuotos taip, kad važiuodamos lenktų viena kitą. Gal ir ne visai tikros lenktynės, bet įspūdžių neturėtų stigti. 2011/ 01

50 

pasaulis

Kita ekstremali – „G-Force“ – patirtis parko svečius įtraukia į nepamirštamą kelionę tiesiai per patį teminio parko stogą – tai skrydis 62 metrus į viršų ir tokio paties ilgio nusileidimas žemyn. Po tokių oktaninių pasivažinėjimų parko svečiams pailsėti veikia daugybė maitinimo įstaigų, restoranų. Žinoma, nebuvo pamiršta ir apie picas, makaronų patiekalus bei kitus itališkos virtuvės ypatumus. Apsilankymą parke galima baigti dviejose erdviose parduotuvėse, siūlančiose „Ferrari“ ir Abu Dabio „Ferrari pasaulio“ prekes bei lenktynių atminimo dovanas. Po milžinišku „Ferrari“ kupolu lankytojų srautus pasirengęs priimti 2200 kambarius turintis viešbutis.

skirta jungtinė Abu Dabio valdžios ir nekilnojamojo turto plėtros kompanijos „ALDAR Properties PJSC“ (ta pati, kuri vėliau įgyvendino ir projektą „Ferrari pasaulis“) bendrovė „Abu Dabi Motorsports Management“. Trasoje „Yas Marina“ dirba apie 180 etatinių darbuotojų, jų gretas piko metu papildo dar apie 200 neetatinių darbuotojų bei savanorių. Trasą suprojektavo vokiečių architektas Hermannas Tilke – „Formulės 1“ lenktynių trasų autorius ir lenkty-

Marina“ viešbučiu, kurį suprojektavo Niujorke dirbančių architektų Hani Rashido ir Lise Anne Couture agentūra „Asymptote Architecture“. Galiausiai kelios ilgos trasos atkarpos ir staigūs posūkiai nubėga per smėlio kopas. Drauge su trasa ir viešbučiu čia buvo įrengta ir prabangi prieplauka, jachtų klubas, dar kiti šeši viešbučiai, Yas salos golfo aikštynai. „Yas Marina“ trasoje puikiai suderintas ir stilius, ir funkcionalumas.

Vienintelė „Formulės 1“ trasa pasaulyje, kur visos žiūrovų tribūnos yra dengtos.

Suderino stilių ir funkcionalumą Teminis Abu Dabio „Ferrari“ parkas čia išdygo neatsitiktinai – jis tarsi prabangus žaidimų kambarys papildo 2009 metais čia atidarytą lenktynių trasą „Yas Marina“, kurioje vyksta Abu Dabio „Grand Prix“ lenktynės, o 2009 metų lapkritį įvyko jau antrosios „Formulės 1“ varžybos. Trasa „Yas Marina“ priklauso Abu Dabio valdžios vykdomųjų reikalų administracijai. Jos operatoriumi pa2011/ 01

nininkas. „Yas Marina“ yra antroji F1 trasa Vidurio Rytuose. Pirmoji veikia Bahreine. Visas „Yas Marina“ lenktynių trasos ir infrastruktūros kompleksas nusidriekęs 161,9 hektaro siekiančioje erdvėje. Suprojektuota kaip arabiška Monako trasos versija, Abu Dabio 21 posūkį turinti trasa vingiuoja per visą dirbtinę salą, nuo Abu Dabio kranto, kirsdama įlanką, palįsdama po išskirtinio dizaino „Yas

„Formulės 1“ trasos ilgis siekia 5,55 kilometro. Ji gali būti padalyta į dvi mažesnes trasas – 3,1 ir 2,4 kilometro – kurios prireikus gali veikti vienu metu. Lenktynių trasoje įrengtose dengtose tribūnose ir kondicionuojamose VIP ložėse vykstantį veiksmą gali stebėti apie 50 tūkst. žiūrovų. Trasa „Yas Marina“ – vienintelė automobilių sporto vieta pasaulyje, kur visos žiūrovų tribūnos yra dengtos.

pasaulis

Skirtingose vietose – skirtingi vaizdai Novatoriškumas, grožis, komfortas – taip būtų galima trumpai apibūdinti lenktynių trasą „Yas Marina Grand Prix“ ir visą jos infrastruktūrą, kuri užtikrins nepamirštamą įspūdį ir dalyviams, ir žiūrovams. Visi svarbiausi renginiai, ypač „Formulės 1“ varžybos, pasauliui transliuojami iš čia veikiančio žiniasklaidos centro. Jis gali priimti iki 600 žurnalistų, galinčių naudotis čia esančia fotostudija, kavine ir ant stogo įrengtais svečių namais. Vakarinė tribūna, įrengta tiesiog virš trasos, skirta mecenatams, kurie galės mėgautis išskirtiniais lenktynių momentais. Nors, tiesą sakant, iš kiekvienos vietos atsiveria vis kitaip įkvepiantis reginys. Šiaurinėje tribūnoje esantys žiūrovai galės stebėti, kaip automobiliai išsiaiškina santykius staigiame kelio posūkyje, o iš pietinės tribūnos atsiveria viena geriausių panoramų automobilių sporte – tiesiai į Yas viešbutį, prieplauką bei jachtų klubą. O sėdintieji ant kvalifikacinių varžybų arenos pastato galės ne tik iš arti stebėti kvalifikacinių varžybų veiksmą, bet ir matyti visus kritinius trasos posūkius. Net jei visi žiūrovai gali jaustis tarsi sėdėdami VIP vietoje, 60 metrų saulės energija aprūpinamas Saulės bokštas yra rezervuotas tik VIP asmenims. Per šiaurinį įėjimą patenkama į visus metus veikiančios vairavimo mokyklos pastatą, traukos lenktynių centrą, techninio aptarnavimo pastatą, kartingų centrą bei verslo parką.

Tobula sąjunga ir harmoninga sąveika tarp elegancijos ir reginio – taip trasos „Yas Marina“ projekto idėją apibendrino architektas Hani Rashidas.



Šiame projekte atvertas naujas „Grand Prix“ architektūros etapas, į sportą integruojantis ir viešbučius, ir pramogą. Žiūrint į elegantiškas ir futuristines trasos „Yas Marina“ formas, iš tiesų galima patikėti, kad architektūroje beveik nėra ribų. „Yas Marina“ trasa panaši į skulptūrą, o naktį įjungtas spalvotas apšvietimas šį reginį paverčia dar įspūdingesniu. Trasoje „Yas Marina“ buvo įgyvendintas stambiausias pasaulyje sportinio komplekso apšvietimo projektas – iki tol didžiausias toks projektas buvo realizuotas Katare esančioje lenktynių trasoje „Losail“.

Palygino su poezija Trasos danga pagaminta iš pilkųjų uolienų, atvežtų į Abu Dabį iš Anglijoje esančių „Bayston Hil“ karjerų. Ir lenktynių trasų šeimininkai, ir „Formulės 1“ vairuotojai vieningai pripažįsta itin aukštos kokybės sukibimą, kurį užtikrina ši medžiaga. 2009 metų spalio 7 dieną Tarptautinė automobilių federacija (FIA) paskelbė galutinį pritarimą leisti trasoje rengti „Formulės 1“ lenktynes. Lenktynininkas Bruno Senna tapo pirmuoju, atlikusiu bandomąjį važiavimą. „Tobula sąjunga ir harmoninga sąveika tarp elegancijos ir reginio. Šią paiešką įkvėpė tai, ką būtų galima pavadinti automobilių lenktynių, ypač „Formulės 1“, menu ir poezija. Tai suderinta su vietos galimybėmis, pristatančiomis kultūrinę ir technologinę Abu Dabio jėgą“, – projekto idėją apibendrino architektas Hani Rashidas. 

2011/ 01

52 

jaukus namas

SANGAILĖ

Naudingas plotas: Bendras plotas: Užstatymo plotas:

Autorius: Robertas Wójciakas

Pirmas aukštas 1. Tambūras 2. Holas 3. Virtuvė 4. Valgomasis 5. Bendras kambarys 6. Kabinetas 7. Tualetas 8. Ūkinė patalpa

92,03 m² 4,70 m² 14,98 m² 9,03 m² 10,24 m² 34,89 m² 12,43 m² 2,32 m² 3,47 m²

Pastogė 1. Koridorius 2. Miegamasis 3. Drabužinė 4. Kambarys 5. Kambarys 6. Vonia 7. Skalbimo patalpa

63,69 m² 7,58 m² 13,62 m² 4,03 m² 13,00 m² 13,30 m² 8,76 m² 3,13 m²

Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, skirtas 4–5 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra virtuvė, valgomasis, didelė svetainė ir darbo kambarys. Palėpėje yra du kambariai, miegamasis su drabužine bei vonia su skalbimo patalpa. Funkcionalus ir aiškus patalpų išplanavimas užtikrina komfortišką jų naudojimą. Namas tradicinis, aiškios formos.

155,72 m² 198,15 m² 120,92 m²

Technologija Namas mūrinis, perdanga – surenkama gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis. Vidiniai laiptai – mediniai. Langai – mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku. Preliminari statybos kaina, Lt: Namas be apdailos: 151 600 Vidaus instaliacija: 24 200 Kiti darbai: 174 400 Visa kaina: 350 200 Ūkio būdu: 234 600 Vandens tiekimo įmonės specialistas J. Mikulskis šį namą apibūdino taip: derančių proporcijų, ramus, harmoningas. Naudotos tradicinės spalvos bei medžiagos. Akmeninė kampų apdaila ir langinės suteikia šiam namui kaimiško stiliaus atspalvių, nors namas kartu yra ir modernus. Paprastas stogas su aiškiais kraštais ne tik gerai saugo namą nuo destrukcinio kritulių poveikio, bet ir papildo lengvumo pojūtį. Gražiai atrodo uždengtas plotas prie atviro įėjimo. Beje, apie lietų. Ar žinote, kad visą lietaus vandenį galima lengvai surinkti ir panaudoti namo bei sodo reikmėms? Funkcionalus namo išplanavimas patvirtina architekto estetiškumą ir praktiškumą, o tai jau pastebėjome analizuodami namo išorę. PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. (8 5) 233 6360, mob. 8 616 21 263 2011/ 01

Statinio aukštis: Stogo nuolydis:

8,15 m 37°

jaukus namas Naudingas plotas: Garažas: Bendras plotas:

Pirmas aukštas 1. Tambūras 2. Holas 3. Virtuvė 4. Sandėliukas 5. Bendras kambarys 6. Vonia 7. Ūkinė patalpa 8. Garažas

156,05 m² 19,88 m² 207,28 m²

77,17 m² 5,80 m² 7,91 m² 12,59 m² 1,57 m² 34,45 m² 4,85 m² 10,00 m² 19,88 m²

Užstatymo plotas: Statinio aukštis: Stogo nuolydis:



JOVILĖ

122,15 m² 9,72 m 45°

Autorius: Robertas Wójciakas Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4–5 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra dienos zona: didelė svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku, vonia ir didelė katilinė. Palėpėje suprojektuota poilsio zona. Tai trys kambariai, miegamasis su drabužine ir erdvi vonia. Technologija Namas mūrinis, perdanga – surenkama gelžbetonio. Stogas medinis, uždengtas skarda. Vidiniai laiptai – mediniai. Langai – mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku. Preliminari statybos kaina, Lt: Namas be apdailos: 158 700 Vidaus instaliacija: 25 300 Kiti darbai: 182 400 Visa kaina: 366 400 Ūkio būdu: 245 400

Pastogė 1. Koridorius 2. Miegamasis 3. Drabužinė 4. Kambarys 5. Kambarys 6. Kambarys 7. Vonia

78,88 m² 6,69 m² 21,22 m² 4,84 m² 10,34 m² 13,29 m² 13,29 m² 9,21 m²

Architektas M. Javorskis šį namą apibūdino taip: ieškantiesiems tradicinio ir kompaktiško namo verta pasidomėti šiuo projektu. Namas proporcingas su klasikiniais balkonais. Namo vidus suprojektuotas taip, kad jame patogiai gali gyventi 4–5 asmenų šeima. Svetainėje suprojektuotas židinys. Bendrą svetainę su valgomuoju prireikus galima modifikuoti į didelę erdvę. Šis klasikinis kūrinys su patogiu vidaus išplanavimu turėtų sudominti ne tik individualius investuotojus.

PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. (8 5) 233 6360, mob. 8 616 21 263 2011/ 01

54 

summary topic

 NPP: the Plan Stays the Same The strategic investor into the Visaginas Power Plant is missing. But this news should not upset our constructions sector, because the preparation for works is continuing, and plans for building the reactor have not changed so far. This means that there are vast possibilities available. Despite sceptical responses that the construction of the new power plant is up in the air, the interest in the project has not decreased. This is what is stated by the experts of the enterprise “Visagino atominė elektrinė” who have organised several presentations of the project and were willing to introduce to the representatives of construction sector what the opportunities were. The Lithuanian companies that are willing to participate in the implementation of the project should immediately apply for this. They should display not only their potential, but also the level of attention spared to ensure the quality of works. The ones that meet the primary criteria will be called to participate in competitive tenders. It has been tentatively calculated that the Lithuanian enterprises will perform one fourth of designing works. It would seem like a small share, but the total volume of works reaches up to 275 million Euros, thus the Lithuanians should not complain about the shortage of orders. All the works related to designing are split into five sections, as follows: science and research, experimental development and other researches, architectural and engineering work, and also the activities of technical consultations and technical support. Supposedly, Lithuanian companies, too, can expect to receive works in all of these fields. Meanwhile, Lithuanians would mostly contribute to construction works, including the supply of materials – even up to 70 percent is planned.

situation

 The Biggest Market Moving Under Roof The big construction of the business park “Gariūnai” is halfway there. In one year, the companies running the largest marketplace in the Baltics outfitted the first (“A”) block of trading premises of two floors that reaches up to nearly 40 thousand square metres. This year, they are planning the analogous second block. The both blocks will provide nearly 5 thousand workplaces. The “mecca” of the small Lithuanian trade has recently celebrated its 20th anniversary. Currently, it is the largest market in the Baltic region. Other nearest comparable marketplaces are in Polish cities of Warsaw and Lodz. Though several times bigger than “Gariūnai”, the latter are no longer in the open air – both of them went under roofs quite a while ago. It was long ago that the market owners developed this vision to build stationary, multi-storey trade buildings in the biggest market in Lithuania. However, this territory has become the object of disagreement between the business and city officials, and planning permissions would not be issued for a long time. The idea of business park project in Vilnius was developed by observing parallel marketplaces abroad, and working conditions offered to the very smallest market businessmen in other European countries. In order to find a solution for their idea, the contractors have traversed all of Europe looking for similar constructions and engineering solutions. This is how one came up with a suggestion to build a two-storey construction of trading pavilions, with an additional base storey that could guarantee good working conditions for several thousand market merchants.

market

 Forecasts in Optimistic Mood There were 50 percent more flats sold in Vilnius last year than in 2009, when on average hardly 70 flats per month would be sold in the primary market. Meanwhile in 2010, about 1,300 flats were bought directly from real estate developers, what on average means about 110 newly built flats per month. Referring to the preliminary data of 2010, it was about 5.3 thousand buyers who purchased flats in Vilnius, and this is even 30 percent more. Good activity of vendees in the primary market this year was determined by the increased confidence in the real estate developers, and less cases of bankruptcy among developers and construction companies. Moreover, contrary to the expectations of buyers the real estate did not fall significantly in prices either. In the first half of 2011, until the market is filled with newly finished projects, the scarce supply will be particularly noticed. The market will count those new flats the builders of which did not suspend planning works during the crisis and raised the cranes on their constructions sites as early as last year. It is likely that this year the sales in the primary market will be 15-20 percent lower than in 2010. The main reason for this will be, first of all, not the less interest in new housing, but the fact that there simply will not be desirable, and realizable flats in the market. However, this shortage of supply should be felt only during the first half of 2011, when new objects will not be yet completed, and the market will be selling mostly the leftovers of projects developed in 2008-2009. In the second half of this year, the market will be already filled with the flats that are currently under development or construction, thus vendees will have more options to choose from and to meet their own demands. 2011/ 01

summary



Dar galite užsiprenumeruoti žurnalą

„STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“

2011 metams Kaip galite prenumeruoti?

• Skambinti į mūsų skyrių telefonais + 370 5 249 6302, + 370 5 210 1656. • Atsiųsti užsakymą (nurodant visus įmonės rekvizitus).

faksu +370 5 278 4551 arba el. p. prenumerata@sa.lt.

• Užsisakyti žurnalą interneto svetainėje adresu www.prenumerata.lt. 2011/ 01

UAB „Statyba ir architektūra“, Kareivių g. 19, biuro Nr. 141, LT-09133 Vilnius, tel. +370 5 249 6302, faks. +370 5 278 4551, el. p. prenumerata@sa.lt

Uponor

sistema

o s pastat ėsinima

paviršia

-v

Bankoko oro uostas – mūsų sistemos efektyvumas kasdien matomas žmonių veiduose Didžiausias vėsinimo pastato paviršiais projektas pasaulyje yra Bankoko oro uostas – jame sumontuota 150 000 m2 vėsinimo grindimis. Su šiuo Uponor sprendimu pasiektas efektyvus rezultatas – didžiulių plotų maloniai vėsios grindys kelis kartus sumažino įprastos orinės vėsinimo sistemos reikiamos galios poreikį.

Vėsinimo grindimis kombinacija su Membran tipo stogo konstrukcija, kuri kaip veidrodis atspindi saulės šilumą ir taip sumažina jos įtaką vidaus temperatūrai, suteikia įspūdingo dydžio patalpoms malonų mikroklimatą. Kasmet 100 milijonų keliautojų iš viso pasaulio patiria tai.

„Uponor“ UAB Ukmergės g. 280 LT-06115 Vilnius T (5) 213 2336 F (5) 213 2337 E info.lithuania@uponor.com W www.uponor.lt