Statyba ir architektūra (2011/5) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2011/5

6,80 Lt

www.arlanga.lt „ARLANGA pvc“ GAMINA Langus ir duris iš aukštos kokybės REHAU profilių sistemų:  EURO 60,  Brillant Design,  EURO 70,  GENEO,  NORDIC DESIGN. „ARLANGA pvc“ REKOMENDUOJA Langų profilių sistemą „GENEO“  geriausią savo klasėje, nustumiančią ligšiolines sistemas į antrąjį planą,  profilių sistemą tobuliems langams su „RAU-FIPRO“ – naujoviška, pažangiausių technologijų medžiaga,  geriausią būdą taupyti Jūsų namų šilumos energiją.

„ARLANGA pvc“ NAUDOJA  pažangias vokiškas technologijas, leidžiančias užtikrinti aukštą gaminių kokybę. „ARLANGA pvc“ SIŪLO  kokybišką gaminį reikliam vartotojui,  gerą servisą,  trumpus gamybos terminus,  priimtiną kainą. UAB „ARLANGA pvc“ Šviesos g. 3, LT-92317 Klaipėda, tel. +370 46 497151, mob. tel. +370 687 846 80, faks. +370 46 497 993, el. p. pvc@arlanga.lt.

Nutarę įsigyti aukštos kokybės medinius langus, kreipkitės UAB „ARLANGA wood“, Jankiškių g. 13 C, LT-02300 Vilnius, tel. +370 5 2311 621, el. p. wood@arlanga.lt.

redakcijos skiltis

statyba

Gegužės viduryje Vyriausybės patvirtintas sprendimas 15 proc. didinti kompensacijas daugiabučių renovacijai yra pats akivaizdžiausias liudijimas: procesas buksuoja. Ir valstybė pasirengusi išpurtyti net dulkes iš savo tuščių kišenių, kad tik ta situacija pasikeistų.

tema I 04

Lūkuriuoti nebėra ko

situacija I 8

Po sudūlėjusia apdaila – tvirti griaučiai

Žurnalas „Statyba ir architektūra“

technologijos I 14

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

Neišnaudotos galimybės

ISSN 0131-9183

technologijos I 26

Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

Pigiai ir gerai nebūna

technologijos I 34

Balkonai – ne tik šlamštui sandėliuoti

naujienos I 40

Lietuvoje vis dažniau naudojamos pažangiausios statybų technologijos

technologijos I 42

Šilumos punkto renovacija – pagal poreikį ir piniginės storį

architektūra

aplinka I 46

u t ir ys n

Namą renovavo, aplinką pamiršo

paveldas I 52

Medininkų pilis – nebylus istorijos sargybinis

naujienos I 56

Reviziniai liukai – individualūs ir tiksliai pritaikyti

sprendimas I 58

Saliamoniško sprendimo nėra

nt gidas

įspūdis I 62

Alytiškiai pažvelgė į ateitį

eksperto zona I 68

Pasikeitusi išvaizda – didesnė vertė

projektai I 70 Jaukus namas

Redakcijos adresas Kareivių g. 19, biuro Nr. 141 LT-09133 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt Bendrovės l. e. p. direktorius, vyr. redaktorius Darius Babickas Vyr. finansininkė Valda Valečkienė Bendraautoriai: Ingrida Vičiulytė, Kotryna Valiukevičiūtė, Milda Levandraitytė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Vilija Bernotienė Fotografas Paulius Lileikis Reklamos skyrius Tel. +370 5 210 1656 © „Statyba ir architektūra“, 2011 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Petro ofsetas“

Bet ar tie papildomi procentai gyventojams bus pakankama motyvacija apsispręsti modernizuoti savo nugyventą būstą? Ir ar tą paramą jiems tikrai pavyks gauti? Juk nutarime yra sąlyga: papildoma kompensacija bus skiriama tik tuo atveju, jei po renovacijos pastatai bus įvertinti ne mažesne nei D energinio naudingumo klase, o šilumos energijos sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40 proc. Tai rodikliai, kuriuos pavyksta pasiekti toli gražu ne visiems renovuotiems pastatams. Vieni specialistai dėl to kaltina nekokybišką darbų atlikimą, kiti – beatodairiškas pastangas sutaupyti: gyventojai linkę rinktis pigiausius renovavimo metodus ir pigiausias medžiagas. Jų sprendimai – dažnai stulbinamai neracionalūs. Todėl neva modernizuoti namai dar labiau nei iki renovacijos gąsdina nesuremontuotais balkonais. Todėl ir toliau gresia už kelių žingsnių nuo laiptinės išsisukti koją ant išsiklaipiusio šaligatvio, o automobiliai ir toliau ropščiasi per kelkraščius užkariauti žaliųjų zonų. Ir svarbiausia – todėl kartais po renovacijos už šildymą tenka mokėti tiek pat, kiek iki jos. Teigiamas pavyzdys galėtų būti alytiškiai. Vėl turime progą rašyti apie šiuolaikiškuosius dzūkus: vieno praėjusį rudenį modernizuoto daugiabučio gyventojai šiandien sutaupo tiek, kiek nei patys svajojo, nei saldžialiežuviai projekto rengėjai drįso jiems žadėti. Viskas dėl to, kad specialistai sugebėjo juos įtikinti renovuoti namą pagal kokybinius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigaliosiančius dar beveik po dešimties metų. Alytiškiai pagal praėjusios žiemos rezultatus jau suskaičiavo: renovacijos išlaidos jiems atsipirks per aštuonerius metus. O po tų dešimties metų neteks lupti nuo sienų šiltinimo medžiagų ir keisti jas kokybiškesnėmis.

k a d e s r ijo i c kilt Miestų planavimo specialistai įspėja, kad nesutvarkius ne tik fiziškai, bet ir morališkai nusidėvėjusių kvartalų kompleksiškai, tam tikros miesto dalys taip ir liks nepatrauklios reikliai šiuolaikinei kartai. Vadinasi, jų laukia tolesnė degradacija. Užsienio patirtis rodo, kad jaunimui patraukliausi tie projektai, kuriuose renovacija suprantama pirmiausia kaip socialinė pertvarka. Jauni žmonės ieško ne tik patogaus gyvenimo. Vienas svarbiausių veiksnių renkantis gyvenamąją vietą – aktyvus bendruomeninis gyvenimas. Lietuvoje geriausios kaimynystės tradicijos išmirė su senuoju kaimu, o naujos dar tik kuriamos. Ir čia geriausios perspektyvos laukia įsikūrusiųjų individualiųjų namų kvartaluose – jiems bent jau nesunku rasti, kur susiburti. Susispaudusiesiems vis mažėjančiuose daugiabučių kiemuose architektai irgi turėtų ką pasiūlyti. Reikia tik noro, fantazijos, trupučio pinigų ir didelio entuziazmo įveikti biurokratines kliūtis, ir jūsų namo stogas gali tapti bendra kaimynų poilsio vieta. Verta pasvajoti. 

2011 Nr. 5

tema

Arūnas Remigijus ZABULĖNAS Aplinkos viceministras

tema

Manau, po šio šildymo sezono žmonės tikrai labai rimtai susimąstys apie renovacijos galimybę. Vieni – po jo, kiti – artėjant naujam sezonui, kuris tikrai nežada mažesnių kainų, tikriausiai priešingai.

Apie šiltesnį būstą ir mažesnes komunalines sąskaitas svajojantys gyventojai šiuo metu pritilę – laukia, kol Vyriausybė nuspręs, kokią finansinę paramą valstybė pajėgi skirti renovuojantiesiems senus daugiabučius. Ko galima tikėtis ir ar tikrai verta delsti apsisprendžiant – renovuoti ar ne? Į „Statybos ir architektūros“ klausimus atsako aplinkos viceministras Arūnas Remigijus ZABULĖNAS.

Lūkuriuoti nebėra ko

Suskubusieji pasinaudoti valstybės parama išloš daugiausia 2011 Nr. 5

– Ar reali galimybė, kad bus priimtas sprendimas valstybės biudžeto paramą renovacijai didinti iki 50 proc.? – Šis aplinkos ministro Gedimino Kazlausko siūlymas – ne populistinis. Medžiagoje, kurią ministras pateikė Vyriausybei ir kuri dabar yra svarstoma, aiškiai išdėstyta, iš kur būtų galima gauti papildomų lėšų. Numatytos kelios alternatyvos. Tai ekonomiškai pagrįstas siūlymas, paremtas skaičiavimais, o ne pasakymas „Aš pasiūliau, o kaip įgyvendinti – nežinau.“ Todėl tikrai nemanau, kad Vyriausybei ir Seimui pritarus valstybės paramos modelis sulauktų tokio pat likimo, kokio sulaukė ankstesnis,

parengtas Gedimino Kirkilo ministrų kabineto. Naujausios žinios yra tokios: sudaryta darbo grupė – ji iki gegužės vidurio turi išnagrinėti visus galimus papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto variantus ir pateikti juos Vyriausybei. Tuomet turėtų būti galutinai apsispręsta dėl finansavimo šaltinio ir patvirtinta didesnė parama. – Statybų sezonas jau prasideda. Kokį jį prognozuotumėte senų daugiabučių atnaujinimo sektoriui? – Kapitalinė statyba ir renovacija visame statybos sektoriuje užima maždaug trečdalį viso segmento. Daugiabučių renovacija – tik dalis minėto

trečdalio. Todėl ypatingų permainų neturėtų būti. Ir mes, ir statybų srities specialistai pastebi, kad viešajame sektoriuje statybos atsigauna. Pagreitį įgis ir daugiabučių modernizavimas. Manau, po šio šildymo sezono žmonės tikrai labai rimtai susimąstys apie renovacijos galimybę. Vieni – po jo, kiti – artėjant naujam sezonui, kuris tikrai nežada mažesnių kainų, tikriausiai priešingai. Tad tikiuosi, kad renovacijos traukinys pagaliau pajudės tokiu tempu, kokiu jis gali ir turi judėti. Ypač jei bus patvirtinta didesnė valstybės parama. – Kokių klaidų padaryta ar ko nepadaryta, kad praėjusiais metais renovacijos procesas vyko vangiai? – Renovacija tikrai aktyviai vyko viešajame sektoriuje. Kalbant apie daugiabučius namus irgi nebuvo taip blogai. Darbų vyko probleminėse teritorijose, be to, buvo tęsiami anksčiau pagal senąjį finansavimo modelį pradėti projektai. Žinoma, procesas nebuvo toks spartus, kaip norėtųsi. Kodėl? Viena esminių priežasčių, sakyčiau, yra ta, kad Vyriausybė pasirinko savanoriškos renovacijos modelį. Būtent tokį modelį –

2011 Nr. 5

tema

ne prievartinį, o savanorišką – remia ir Aplinkos ministerija. Žmonės turi patys apsispręsti, ką daryti su savo turtu ir kur investuoti lėšas. Ne kas nors kitas, ne valstybė šiuo atveju turi nuspręsti, atnaujinti namus ir paskui siųsti sąskaitas. Ne, tai turi būti pačių gyventojų sprendimas. O jis, žinoma, ne taip paprastai ir greitai priimamas. Žinoma, prisidėjo ir bendra ekonominė situacija – dalis žmonių tiesiog neturi pinigų ir bijo net pagalvoti apie renovaciją. Nors galutiniam rezultatui ji neprideda papildomų išlaidų. Kalbant apie tai, kas padaryta ar ko nepadaryta iki galo, išskirčiau viešinimą. Dėl priežasčių, kurios, deja, priklauso ne nuo ministerijos ir Vyriausybės, iki šiol nestartavo renovacijos viešinimo programa. Kitaip tariant, žmonės iki šiol beveik neturi patikimos ir faktais paremtos informacijos apie modernizavimo galimybes, naudą. Jiems tenka tenkintis tuo, kas pateikiama žiniasklaidos, o šioje informacijoje – deja, nemažai spekuliacijų, nutylėjimų, neigiamų vertinimų ir net noro viską nuspalvinti tik juodai. Neretai net nesivarginant išklausyti antrąją pusę. Manyčiau, visu pajėgumu startavęs viešinimo procesas bent iš dalies tokią situaciją pakeistų. Tikimės, jis prasidės artimiausiu metu. – Ar teko diskutuoti su verslininkais apie galimybę iškeldinti gyventojus iš senų daugiabučių, šiuos nugriauti ir vietoj jų statyti naujus? Gal teko išsamiau analizuoti užsienio pavyzdžius – ar jie būtų veiksnūs Lietuvoje? – Taip, tokių diskusijų buvo ne viena ir ne dvi. Toks scenarijus įmanomas, tačiau pirmiausia turime atsižvelgti į mūsų teisinę bazę. Teisingumo ministerija išaiškino, kad priimant sprendimus dėl daugiabučių valdymo užtenka balsų daugumos. Vadinasi, aktyvi dauguma gali nuspręsti, kaip pastatą naudoti, kaip remontuoti ir pan. Tačiau jei sprendžiama dėl rekonstrukcijos (ar naujų tūrių įrengimo – pavyzdžiui, sumanius įrengti palėpę ar pastatyti antstatą ir atiduoti juos naudoti rangovams) ar juolab iškeldinimo – reikalingas bendras sutarimas. Tam turi pritarti visi iki vieno. Kitas svarbus dalykas: reikia turėti vietos, kur laikinai apgyvendinti žmones. O rasti nėra paprasta. Tai pakankamai sudėtingas klausimas ne tik

Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Vis dėlto pavyzdžių yra, taigi toks scenarijus yra įmanomas. – Daug diskutuojama ir dėl valstybės paramos seniems daugiabučiams atnaujinti skyrimo. Štai estai ir lenkai skelbia įsukę renovacijos ratą be valstybės paramos. Ar pas mus tai būtų įmanoma? O gal sprendimas sumažinti valstybės finansavimą sužlugdytų prasidėjusį procesą? – Savaime suprantama, daug kas priklauso nuo visuomenės požiūrio. Pavyzdžiui, šiuo metu norą renovuoti namus pagal naująją programą yra pareiškusios 77 bendrijos. Kaip mes tai vertiname – tik 77 ar net 77? Pagrindinis mūsų tikslas – tai visuomet pabrėžia ir ministras – ne renovuoti konkretų namų skaičių (skaičių nustatė renovacijos programos kūrėjai), o sutaupyti energijos. Tai turėtų būti atspirties taškas, esminis tikslas. Žmogus pasikeitė langus, ir efektas jau pasiektas: gyventojas sutaupo, namas naudoja mažiau energijos, nors renovacija nėra atlikta iki galo. Kai kam tiek ir užtenka, o tie, kurie nori sutaupyti daugiau, gali imtis kompleksinio atnaujinimo ir dalyvauti renovacijos programoje pagal JESSICA modelį. Taip ne tik dar daugiau sutaupys (vidutiniškai nuo 40 iki 60 ar net 70 proc.), bet ir gaus valstybės paramą arba kompensaciją už pasiektus rodiklius.

tikrai sveikintinas dalykas. Ne tik paties daugiabučio, bet ir aplinkos šalia jo tvarkymas, taip pat kiemų platinimas. Palaikyčiau tokią idėją, beje, panašiai jau kalba ir Vilniaus miesto savivaldybė. – Turbūt neretai tenka išgirsti klausimą dėl individualiųjų namų įtraukimo į būsto modernizavimo programą. Ar šis klausimas svarstytinas, ar kol kas anksti jį kelti? – Klausimas girdimas ir svarstomas dažnai. Tačiau renovacijos programa pirmiausia nukreipta į daugiabučių atnaujinimą. Ne tik dėl organizacinių, bet ir socialinių priežasčių. Kartais pasigirstanti nuomonė, kad individualiuosiuose namuose gyvena pasiturintys asmenys, kurie ir be valstybės pagalbos gali pasirūpinti renovacija, nėra teisinga. Kai kurie gal ir gali, tačiau tikrai nemažai individualiųjų namų savininkų gyvena taip pat, kaip ir butų. Dabartinė renovacijos programa skatina būtent daugiabučių modernizavimą. Mat kaip tik šiame sektoriuje sunaudojama daugiausia energijos. Čia, sumažinus energijos sąnaudas, būtų galima sutaupyti daugiausia. Sutvarkę vieną daugiabutį pasiekiame kur kas daugiau, negu sutvarkę kelis privačius namus. Kad ir kaip būtų, manau, valstybės paramos ateityje gali tikėtis ir individualieji namai. Tačiau tai tikrai nebus parama iš programos JESSICA.

a m e 2011 Nr. 5

– Daug kalbama apie kvartalinę renovaciją. Kaip manote, ar tokiems planams įgyvendinti trūksta valdžios sprendimų, ar tik gyventojų valios? – Kvartalinė renovacija – kompleksinis dalykas, todėl yra pakankamai sudėtingas. Ypač didelę reikšmę čia turi savivalda: jos aktyvumas, iniciatyvumas, darbas su gyventojais. Yra aktyvių savivaldybių, jos jau juda šia kryptimi. Vargu ar kvartalinė renovacija Lietuvoje taps masiniu reiškiniu, bet kad vyks – tai tikrai. – Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė daugiabučių gyventojams galimybę praplatinti kiemus. Ar nevertėtų mažų kiemų problemos spręsti renovacijos metu? Kokie, Jūsų nuomone, galėtų būti sprendimai? – Čia irgi būtų tarsi kvartalinės renovacijos etapas ar elementas – tai

– Ar šiais metais žadama dar kokių nors naujovių būsto renovacijos programoje? – Esminių naujovių – be minėto ir svarstomo paramos didinimo iki 50 proc. – vargu ar bus. Renovacijos modelis sukurtas, pradėtas taikyti, veikia – tereikia pačių gyventojų pasiryžimo ir apsisprendimo renovuoti. Lūkuriuoti nebėra ko. Net jei Vyriausybė apsispręs didinti paramą iki 50 proc., instrumentas liks toks pats. Beje, parama bus didinama ne visą laiką. Taigi suskubusieji tuo pasinaudoti išloš labiausiai. Tai, kad instrumentas yra geras, manau, neverta abejoti. Ne kartą ir Europoje jį teko pristatyti kaip gerą praktinį pavyzdį. Gaila, kad iki šiol taip negalvojama pas mus. Tačiau esu optimistas ir manau, kad situacija keisis.



statyba

situacija I 8

Po sudūlėjusia apdaila – tvirti griaučiai

technologijos I 14 Neišnaudotos galimybės

technologijos I 26 Pigiai ir gerai nebūna

technologijos I 34

Balkonai – ne tik šlamštui sandėliuoti

naujienos I 40

Lietuvoje vis dažniau naudojamos pažangiausios statybų technologijos

technologijos I 42

Šilumos punkto renovacija – pagal poreikį ir piniginės storį

situacija

Po sudūlėjusia apdaila – tvirti griaučiai Specialistai nesiūlo griauti senų daugiabučių, verčiau – skubiai juos atnaujinti

Dr. Česlovas Ignatavičius Statybų ekspertas defektologas

Jei kas nors siūlėmis išmargintus fasadus vadins meno kūriniu, pasakysiu, kad žodyne parašyta, jog menas turi teikti gerų emocijų. Bent jau man tokie fasadai gerų emocijų neteikia. Vladas ŠERELIS

Statybų ir miesto planavimo specialistai retai įsilieja į chorą tvirtinančiųjų, kad senų daugiabučių renovacija neverta nei pastangų, nei jai išleidžiamų milijonų. Radikaliausią sprendimą – nugriauti – dauguma siūlytų taikyti tik nedidelei daliai beviltiškai visomis prasmėmis nusidėvėjusių pastatų. Viską išgriovus reikėtų galvoti, ką daryti su krūva betono atliekų ir antra tiek socialinių problemų, įsitikinę nuosaikios pozicijos gynėjai. Konstrukcijos – vis dar stiprios „Net jeigu namo sienos išsiskyrusios, nereiškia, kad reikia kuo skubiau krautis daiktus ir nešdintis pro duris. Tiesiog reikia imtis priemonių stabilizuoti pastato būklę, sutvirtinti konstrukcijas ir namą renovuoti. Kai manęs teiraujasi, ar verta renovuoti namus, klausimą perfrazuoju: ar mums verta gyventi griuvenose, ar griuvenas paliksime vaikams bei vaikaičiams?“ – tokį požiūrį gina statybų ekspertas defektologas dr. Česlovas Ignatavičius. Jis pabrėžia, kad nors prieš kelis dešimtmečius statyti daugiabučiai yra bemaž kiauri, pralaidūs šilumai, negalima tvirtinti, esą jie montuoti atsainiai ir sugrius per artimiausią didesnę audrą. Visos laikomosios sovietmečiu iškilusių daugiabučių konstrukcijos yra gelžbetonio, o jų kokybė specialistams abejonių nekelia. Mat gelžbetonio konstrukcijos buvo montuojamos su atsarga – armatūros jose net daugiau negu reikia. Projektuotojai žinojo, kad gamybos procese ne visuomet pavyksta pasiekti maksimalų tikslumą, tad tiesiog padidindavo normatyvus. „Žinoma, seni daugiabučiai –

2011 Nr. 5

situacija

morališkai pasenę, ne visi suplanuoti patogiai. Tačiau čia jau kita problema. Tam ir rengiami projektai, siūlantys galimybę perplanuoti, padidinti erdves, kad būtų patogiau gyventi“, – sakė mokslininkas.

Susidėvėjusius elementus dera keisti Statybų ekspertą defektologą glumina naivus žmonių požiūris į problemos sprendimo būdus. „Teko dalyvauti televizijos laidose apie daugiabučių modernizavimą. Mane nemaloniai nustebino gyventojų nuomonė, kad nereikia atnaujinti pastatus. Esą už-

sovietmečiu nustatyta konstrukcijų eksploatacijos trukmė Konstrukcijų, jų apdailos ir inžinerinių tinklų pavadinimas

Trukmė metais

Betoniniai ir gelžbetonio pamatai

125

Surenkamosios gelžbetonio sienos

125

Surenkamosios gelžbetonio perdangos

125

Langai ir durys mediniais rėmais

Medinės durys patalpose

Lentų grindų danga

Linoleumo grindų danga

Keraminių plytelių grindų danga

Stogo danga iš 2–3-ų sluoksnių ruberoido ir 1-o sluoksnio pergamino

Sandūrų hermetizavimas

Dažyta fasadų apdaila

Terazitinis fasadų tinkas

Cinkuotas šalto vandentiekio vamzdynas

Cinkuotas karšto vandentiekio vamzdynas

Dujotiekis

2011 Nr. 5

situacija

Sąskaitų dydžiui įtakos turi ir įpročiai tenka už radiatoriaus užkišti folijos lakštą, kuris atspindėtų šilumą, ir temperatūra bute pakils. Net sunku komentuoti tokias idėjas“, – sakė Č. Ignatavičius. Jis nuolat stebi ir atnaujintų, ir neatnaujintų daugiabučių būklę – šiuose mato labai daug problemų. Kai kurių kyla tik dėl to, kad gyventojai pamiršta, jog nieko nėra amžina, ir nė nesidomi pastato elementų eksploatavimo terminais, nepasirūpina susidėvėjusius elementus atnaujinti ar pakeisti. Taip, kaip įpratę keisti susidėvėjusias automobilių detales. Pavyzdžiui, stambiaplokščių namų siūles sovietiniuose normatyvuose buvo numatyta eksploatuoti aštuonerius metus. Dažytus fasadus planuota atnaujinti kas šešerius metus. Dabartiniai tyrimai, anot Č. Ignatavičiaus, rodo, kad senų daugiabučių fasadų apdaila yra sudūlėjusi, per ją į konstrukcijas prasiskverbia daug vandens. Įmirkusios sienos šilumos išleidžia gerokai daugiau negu būdamos sausos. Kita blogybė – su vandeniu į sienas prasiskverbia įvairių teršalų, šie virsta pelė-

siais, grybais. Kai vanduo nuolat veikia konstrukcijas, joms gali iškilti rimta grėsmė. Yra ne vienas daugiabutis, kurio būklė – jau avarinė, nes drėgmė ir šaltis tiesiog išskyrė sienas. Jei tokie namai nebus tvarkomi, po kurio laiko nebereikės rūpintis jų nugriovimu.

ratinkliu. Anksčiau galiojęs Statybos techninis reglamentas reikalavo, kad tvarkant pastatus būtų užtikrinami jų termoizoliaciniai rodikliai bei estetinis vaizdas. Po šio dokumento korekcijos praėjusiais metais nebeliko reikalavimo užtikrinti estetinį namų vaizdą. Kas gali imtis auklėjamųjų priemonių? Teisininkai teigia, kad kaimynai. Jei kurio nors namo gyventojai nepaiso elementarios estetikos ir leidžia siūlių taisytojams pastato fasadą išmarginti labiau nei grafičių tepliotojai, kaimynai gali pasibelsti į teismo duris nešini pareiškimu. Skundo motyvas – pažeistas viešasis kaimynų interesas, nes neestetiška aplinka menkina ir jų turto vertę. „Jei kas nors man įrodinės, kad taip išmarginti fasadai yra meno kūrinys, pasakysiu, jog net pasivarčiau žodyną! Ten parašyta, kad menas turi teikti gerų emocijų. Bent jau man tvarkant siūles išmarginti fasadai gerų emocijų neteikia, taigi menu to negaliu pavadinti!“ – juokavo statybų ekspertas defektologas Č. Ignatavičius.

a u t i s cija

Nepaiso nei kokybės, nei estetikos Viena pastebimiausių fasadų apdailos problemų – siūlės tarp plokščių. Nereikia būti specialistu, kad pastebėtum suaižėjusias sienas, kai kur negrabiai užteptas neaiškia statybine medžiaga. Č. Ignatavičius įsitikinęs, kad dažnai siūlių sandarinimo darbus atlieka jų neišmanantys darbininkai, nepaisantys nei technologinių reikalavimų, nei estetikos. „Blogiausia, kai siūlės visiškai užaklinamos. Jeigu į tarpus atsitiktinai patenka vandens, jis nebeturi galimybių ištekėti lauk. Yra atvejų, kai po tokio remonto sienos peršąla, o dėl neišgaravusios drėgmės atsiranda pelėsis“, – pasakojo Č. Ignatavičius. Fasadai po nemokšiško remonto lieka išmarginti, tarsi apraizgyti vo-



Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija renka duomenis apie daugiausia ir mažiausia šilumos naudojančius daugiabučius. Skirtumas tarp senos statybos atnaujintų ir neatnaujintų daugiabučių yra akivaizdus. Tačiau skaičiai rodo, kad skiriasi ir renovuotų namų šilumos energijos naudojimas.

Svarbiausia – šilumos izoliacija Praėjusių metų vasarį Jonavos Chemikų gatvėje esančio atnaujinto daugiabučio gyventojai už 1 kvadratinio metro šildymą vidutiniškai mokėjo po 1,89 lito, o to paties miesto atnaujinto namo Birutės gatvėje gyventojams 1 kvadratinio metro šildymas vidutiniškai kainavo 2,43 lito. Panašių skirtumų yra ir kituose miestuose. „Yra ne viena priežastis, kodėl skiriasi šilumos naudojimas renovuotuose namuose: ar renovacija atlikta kokybiškai, ar šildymo bei karšto vandens sistemos atnaujintos ir subalansuotos, ar šiluma neišleidžiama pro ventiliacijos šachtas. Atsakymai į šiuos klausimus parodytų, kodėl skiriasi, regis, tokių pačių namų išlaidos“, – aiškino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Svarbiausias veiksnys, anot V. Stasiūno – tai, kaip namas izoliuotas nuo šalčio. Jei atlikta kompleksinė renovacija: apšiltintos išorės sienos, stogas, rūsio lubos, pakeisti langai – vėjas iš patalpų šilumos neišpūs. Jeigu pakeičiami tik langai, o sienos ir stogas paliekami kokie buvę, gero rezultato nereikia tikėtis. Geriau mažiau negu nieko LŠTA prezidentas sveikina net dalinį namų atnaujinimą. Teigiamą efektą duoda kiekvienas renovacijos elementas: net jei nebus šiltinamos pastato išorės sienos, tik bus sutvarkytos šilumos bei karšto vandens sistemos, pakeisti suskilinėję laiptinių langai – šilumos naudojimą įmanoma sumažinti iki 30 proc. Jei kartais po renovacijos skundžiamasi dėl to, kad nesumažėjo šildymo sąskaitos ar kad dviejų renovuotų namų gyventojai jas gauna

2011 Nr. 5

skirtingo dydžio, nereikėtų iškart kaltinti darbų ar medžiagų kokybės. „Gal vieno namo gyventojai sutaria, kad jų butuose temperatūra bus 20 laipsnių šilumos, o kiti pageidauja 23 laipsnių. Dėl to ir mokama skirtingai“, – aiškino V. Stasiūnas. Kompleksinio modernizavimo pavyzdžiu dažniausiai teikiamas sostinės Žirmūnų gatvėje 3 numeriu pažymėtas daugiabutis. Apskaičiuota, kad šiame name šilumos energijos naudojama 2,21 karto mažiau negu šalia esančiuose nerenovuotuose pastatuose. Abejonių nekelia ir jo eksterjeras, nors pastaruoju metu atnaujinant daugiabučius pasiekta ir kur kas geresnių rezultatų.

Priemonės skiriasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai 2007 metais atliko daugiabučių namų modernizavimo programos stebėseną. Siekta nustatyti programos įgyvendinimo rezultatus, pateikti išvadas, ar programą reikia koreguoti, kuria linkme labiau pakreipti. Analizuojant renovacijos pavyzdžius buvo skaičiuojama, kokius darbus daugiabučių bendrijos dažniausiai atlieka. Labiausiai paplitusi modernizavimo priemonė – langų ir balkono durų keitimas. Šie darbai atliekami 92 proc. renovuojamų namų. Antra iš populiariausių priemonių – pastatų išorės sienų šiltinimas. Tokie darbai atliekami 66 proc. visų renovuojamų namų. Toliau pagal populiarumą – stogo, šildymo sistemų renovavimas (apskaičiuota, kad šilumos punktų modernizavimas bendroje pastato renovacijos sąmatoje sudaro vidutiniškai 5 proc.), laiptinių remontas, lauko durų keitimas, balkonų stiklinimas. Vangiausiai atnaujinami liftai. Šie darbai atliekami vos 2 proc. visų renovuojamų namų. Liftininkai dėl to labai stebisi – juk atnaujintas liftas ne tik didina saugumą, bet ir gerokai sutaupo elektros energijos. 

Kylant kainoms už šilumą, keičiantis požiūriui į estetinius bei architektūrinius sprendimus didėja susidomėjimas individualiųjų namų kapitalinio remonto, perplanavimo, išorės apdailos klausimais. Galimybių čia tikrai daug ir labai įvairių. Beveik kiekvienas atliktas modernizavimo projektas sulaukia kaimynų, miestelėnų dėmesio. Norime pristatyti nedidelio individualiojo namo Kuršėnų miestelyje atnaujinimo eigą, kurią drąsiai galima vadinti tipiniu atnaujinimo projektu – juo galėtų remtis ir kiti panašaus išplanavimo namų savininkai.

Pavyzdys dvejojantiems

atnaujinti būstą

Kuršėnuose greitai, taupiai ir efektyviai modernizuotas namas

Vygintas Čeikauskas

Pastatų modernizavimo traukinys juda neatleistinai lėtai. Juk gyvenamųjų namų masyvo vaizdas – tai modernios Lietuvos veidas. Kol kas priešakinėse namų atnaujinimo judėjimo linijose yra pavienių didmiesčių daugiabučių namų savininkų. 2011 Nr. 5

Tačiau Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra ne vienas tūkstantis individualiųjų namų kvartalų, kurie buvo pastatyti po Antrojo pasaulinio karo, juose užaugo dvi kartos. Apie tokių pastatų modernizavimą – kol kas beveik jokių žinių. Tad kokių yra galimybių sutvarkyti senuosius individualiuosius namus?

Tipinis gyvenamasis namas Pirmiausia apie patį pastatą – tai pagal tipinį projektą sovietmečiu, 1970 metais, statytas individualusis namas. Panašūs silikatinių plytų mūro namai buvo statomi visoje Lietuvoje. Ypač jų gausu didelių pramoninių gamyklų zonose esančiuose miestuose. Šie namai buvo skirti nedidelei šeimai ir pasižymėjo tiesiog beveide išorės apdaila bei paprastu vidiniu išplanavimu: trys kambariai, virtuvė, veranda. Sumaningesni šeimininkai įsirengdavo antrą aukštą, kuriame dėl menkos šilumos izoliacijos buvo galima gyventi tik vasarą. Taigi namo Kuršėnuose rekonstrukcijos istorija. Šio individualiojo namo šeimininkai ieškojo optimalaus modernizavimo sprendimo, kuriuo būtų išspręsti trys pagrindiniai klausimai: namas turėtų sutaupyti šilumos, architektūrinis sprendimas derėtų prie aplinkinių namų, panaudotos medžiagos pasižymėtų tvirtumu ir ilgaamžiškumu. Po metus trukusių statybų šeimininkai gali pasigirti šiltu ir išvaizdžiu namu. Fasadas pagražintas cementinėmis dailylentėmis Šio namo fasadų plotas sudaro 190 kv. m, o cokoline jį papildo dar 26 kv. m. Fasado apdailos sistema buvo rinktasi iš kelių variantų, tačiau galutinai apsistota ties kompanijos „Eternit“ gaminamomis „Cedral“ cementinėmis dailylentėmis fasadui ir „Eter-Color“ plokštėmis, skirtomis cokoliui. Šeimininkams šių medžiagų gamintojų argumentai pasirodė įtikinami. Pirmiausia pluoštinis cemen-

tas – ilgaamžė medžiaga, kurios tarnavimo laikas yra 40–50 metų. Fasadas iš šių dailylenčių atsparus atmosferos poveikiui: šalčiui, drėgmei, temperatūros svyravimams, jį lengva prižiūrėti – nereikia perdažyti, valyti ar plauti. Cementinės dailylentės „Cedral“ tinka pastatų fasadams, kai montuojama ant medinio karkaso. Dailylentes tvirtinti labai paprasta varžtais arba vinimis prie laikomosios medinės konstrukcijos. Dailylentės, kurių ilgis yra 3600 mm, montuojamos labai sparčiai. Cementines dailylentes galima tvirtinti horizontaliu užleidimu arba vertikaliai. Statybinės medžiagos – įprastinės Pastato fasadui atnaujinti buvo pasirinktos pačios prieinamiausios statybinės medžiagos. Pirminiame etape prie mūro pritvirtinti horizontalūs 50 x 50 mm tašai. Namo termoizoliacinėms ypatybėms pagerinti panaudota 5 cm storio „Paroc“ akmens vata. Pritvirtinus priešvėjinę plėvelę, tvirtinti 25 x 100 mm (susikirtimo vietose) ir 25 x 40 mm (įprastinio jungimo vietose) tašai. Norint apsaugoti medieną nuo drėgmės, ant jų sumontuojama EPDM juosta. Langokraščiui apdirbti naudotos pluoštinio cemento plokštelės. Šio namo darbų apimtis gali iliustruoti šie skaičiai: tašai horizontaliai ir vertikaliam uždėjimui – apie 250 metrų, šiltinamoji medžiaga – 5 cm storio akmens vata – 200 kv. m, priešvėjinė plėvelė – 200 metrų, „Cedral“ cementinės dailylentės – apie 380 vnt. Nesudėtingas darbo procesas Cementines dailylentes tvirtinti labai paprasta – jas galima prisriegti varžtais arba prikalti vinimis prie laikomosios medinės konstrukcijos. Kaip sakė UAB „Eternit Baltic“ fasado ir statybos plokščių vadybininkas Linas Kriščiūnas, dirbti su „Cedral“ cementinėmis dailylentėmis nėra sudėtinga, svarbiausia – tinkamai išmanyti specifines žinias apie produktą ir jo montavimą. Išsami informacija pateikta montavimo instrukcijoje, taigi viską buvo galima pasidaryti pačiam. Prie Kuršėnų namo fasado dirbo vos du žmonės – neprofesionalūs montuotojai.

„Cedral“ fasadinėms dailylentėms apdirbti tinka visos apdirbimo mašinos su detalėmis ir įrankiais iš kietųjų metalų. Pjaustyti rekomenduojama naudojant pjūklelį iš metalo bei gaubtą greitų apsisukimų pjūklelį su universaliais pjovimo dantukais. Taip pat galima naudoti ir deimantinius pjūklelius. Fasado įrengimo klausimai spręsti vietoje Darbuojantis su cementinėmis dailylentėmis statybininkams iškilo kai kurių klausimų – jie buvo išspręsti vietoje su kompanijos „Eternit“ specialistų pagalba. Komplikuota vieta buvo langų angokraščiai. Dauguma privačių namų savininkų jau yra įsidėję naujus plastikinius langus, neatsižvelgę į tai, kad ateityje reikės šiltinti angokraštį. Rastas racionalus sprendimas: angokraštis apšiltintas pakankamai, o į likusią siaurą vietą nuspręsta tvirtinti pluoštinio cemento plokšteles, kurios yra vos 0,4 cm storio. Taigi panaudojus šias detales gautas įdomus estetinis vaizdas. Palankūs termoviziniai tyrimų rezultatai Prieš ir po fasado modernizavimo darbų buvo atlikti išsamūs šilumos nuostolių tyrimai. Bendrovė „Pastatų diagnostika ir statyba“ atliko pastato termografiją (termoviziją). Tai vienas perspektyviausių ir pažangiausių šilumos nuostolių nustatymo būdų – pastatų skleidžiamų infraraudonųjų spindulių matavimas per atstumą. Termoviziniam tyrimui naudojamas termovizorius fiksuoja infraraudonųjų spindulių intensyvumą, jį performuoja į elektrinius signalus ir lygina su temperatūrų etalonu. Termografinis tyrimas atliktas 2011 metų vasario 24 dieną, kai aplinkos temperatūra buvo 16 laipsnių šalčio, o santykinė atmosferos drėgmė – 85 proc. Išsamią termovizijos fotografijų analizę pateikusi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ teigia, kad atskirose fasado vietose šilumos nuostolius pavyko sumažinti net du kartus. Kadangi prieš tai pastatas jau buvo šiltintas į pastato sienos tarpą įpurškiant putų, toks šilumos sutaupymas atrodo įspūdingai.

2011 Nr. 5

technologijos

Juozas VAŠKEVIČIUS Lietuvos architektų rūmų pirmininkas

Lietuvoje išvis nėra tradicijos kurti bendruomenines erdves, racionaliai ir intensyviai jas naudoti – visuomenė dar nesuprato, koks privalumas yra turėti galimybę naudotis tegu ir bendru papildomu plotu.

Visiems atvira banko „Swedbank“ terasa populiari tarp išskirtines atokvėpio vietas vertinančių vilniečių.

Neišnaudotos galimybės

Norą įrengti ant stogų poilsio zonas ar vaikų žaidimų aikšteles žlugdo ir griežti reikalavimai 2011 Nr. 5

Bitė RIMKUTĖ

Pro jūsų langus atsivers romantiškiausias vaizdas – miesto stogai. Tokiais pažadais vilioja butus viršutiniuose daugiabučių aukštuose pardavinėjantys nekilnojamojo turto agentai. Tik jei butas yra ne prie Vilniaus senamiesčio, galima spėti, kad geriausiu atveju po langais blizgės žemesnių daugiabučių stogų dangą subadžiusios antenos ir kaminai. Bet gal galėtų būti kitaip?

Sunkiausia gauti leidimus Galbūt ant Vilniaus stogų galėtų žaliuoti medžiai? O jei ne medžiai, gal bent veja? O jei ne veja, tai vazonuose žydinčios gėlės ar dekoratyvūs medeliai galėtų džiuginti šalia gulimąją kėdę ar stalo teniso stalą pasistačiusius gyventojus? Technologiškai sudėtinga, brangu ir vargu ar Lietuvai tikrai aktualu – tokių abejonių, svarstydami poilsio zonų ant stogų įrengimo galimybes, dažniausiai išsako architektai. Tos kelios įmonės,

2011 Nr. 5

technologijos

Pievą primenantys stogai dažniausiai byloja, kad šeimininkai neturi ambicijų savo statiniu nukonkuruoti gamtą.

kurios Lietuvoje siūlo stogų apželdinimo paslaugą, pirmiausia vardija tokio sprendimo privalumus: dėl mažesnio saulės ir cheminio poveikio, mažesnių temperatūros svyravimų ilgėjantį stogo eksploatavimo laiką; geresnę šilumos izoliaciją – vasarą apželdintas stogas vėsina, žiemą šildo; geresnę garso izoliaciją; papildomą apsaugą kilus gaisrui; poveikį ekologijai ir pan. Tiesa, specialistai neįtikinėja, kad paversti stogus žaliosiomis zonomis – paprasta kaip dukart du. Jei taip būtų, daržininkystę garbinantys lietuviai turbūt jau ne vieno daugiabučio stogą būtų suraižę lygiomis salotų ar burokėlių lysvėmis. Užsidegusieji stogo pritaikymo relaksacijai idėja turi žinoti, kad tai rimtas išbandymas stogo konstrukcijoms.

2011 Nr. 5

Ypač jei kiltų noras apželdinti visą stogo perimetrą. Viena vertus, šią paslaugą siūlantys specialistai pabrėžia naudojantys lengvą specialios struktūros substratą. Kita vertus, prižiūrėti veją ant stogo – tikrai sudėtingiau nei ant žemės. Ir problema čia – ne tik užkelti žoliapjovę. Pradžių pradžia ir pats sudėtingiausias dalykas yra gauti atitinkamus leidimus.

Kai kur reikia tik apsitvarkyti Renovacijai besiruošiantys senų daugiabučių gyventojai turi puikią progą pageidauti, kad projekte būtų numatytas ne tik stogo dangos keitimas, bet ir apželdinimas ar kitoks pritaikymas bendruomenės tikslams. Bet vargu ar kas to panorės, kai sužinos, kad valstybės paramos šiems darbams negaus.

„Problema yra tai, kad renovacijos programoje nėra numatytas kompleksinis namo tvarkymas, – situaciją aiškino Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius. – Finansuojami tik atskiri renovacijos darbai. Jei projekte bus parašyta, kad numatomas ne paprastas stogo šiltinimas, o šis tas daugiau – gyventojai paramos nebegaus. Čia tokia pati problema kaip ir tai, kad nėra finansuojamas namo aplinkos tvarkymas. Nors specialistai įsitikinę, kad parama kompleksiniam – namo ir jo aplinkos – tvarkymui daugeliui būtų stiprus papildomas motyvas ryžtis renovacijai.“ J. Vaškevičius santūriai vertintų norą veja apželdinti visą stogo perimetrą ar sodinti ant jo daug priežiūros reikalaujančius augalus, medžius: „Apkrova

stogui didelė, eksploatavimas brangus, priežiūra sudėtinga. Augalams vasarą gresia perdžiūti, žiemą – nušalti. Bet jei kalbame apie bendruomeninę erdvę, kur būtų apželdintos tik atskiros zonos ar tiesiog vazonuose susodinti augalai, kuriuos prireikus būtų galima nesunkiai pakeisti, o žiemą – išnešti, kur šilčiau, kodėl gi ne?! Pasaulyje tai jokia naujiena, yra iš ko pasimokyti. Žmonės nė neįsivaizduoja, kiek yra būdų išnaudoti vadinamąjį penktą fasadą – stogą.“ Kitas dalykas – Lietuvoje daug kam iki šiol priimtiniausia poilsio zonas įrengti rūsyje. Ten žaidžiamas stalo tenisas, maudomasi baseinuose, kaitinamasi pirtyje. Net pokyliai rengiami po žeme įrengtose salėse. J. Vaškevičius neakivaizdžiai oponavo kolegai architektui Audriui Ambrasui, abejojančiam, ar jau laikas lipti ant stogų – esą Lietuvos miestams dar toli gražu iki didžiųjų pasaulio megapolių, kur ši plokštuma kartais – vienintelė galimybė susikurti žaliąją kelių kvadratinių metrų oazę. „Žirmūnuose ar Antakalnyje vietos žaliosioms zonoms netrūksta ir ant žemės. Tik reikia apsitvarkyti. Išvis jokių problemų nekyla ten, kur statomi nauji kvartalai, automobilių stovėjimo aikštelės įrengiamos

h c e t olos n ijo g

po žeme, o virš jų užželdinama veja. O lipti ant stogo – ne taip paprasta“, – tikino A. Ambrasas, beje, visuomenės reikmėms įrengdamas terasas pritaikęs kelių savo projektuotų pastatų stogus. Viena A. Ambraso projektuota terasa nuo sostinės Konstitucijos prospekte iškilusio banko „Swedbank“ administracinio pastato stogo lankytojams atveria vaizdą į žalią Neries slėnį. Ir pati yra iš dalies apželdinta. Antra – kitapus to paties prospekto iškilusio „Europos“ verslo centro 33 aukštus vainikuojanti terasa. Kaip tik čia finišuoja kasmet vykstančių populiarių varžybų – bėgimo laiptais – dalyviai. Jei tik įveikia per 1000 laiptelių. Lietuvos architektų rūmų pirmininkas J. Vaškevičius nemano, kad žaliosios zonos prie senųjų daugiabučių Antakalnyje ar Žirmūnuose tenkina visapusiškus bendruomenės poreikius. Juolab kad jos vis mažėja, legaliai ar nelegaliai naikinamos ratuotųjų gyventojų. Bet taip – planinės ūkio struktūros laikais, kai iškilo tie pastatai, daugiabučių namų teritorijos buvo pakankamai didelės. Namai buvo projektuojami kvartalais, daug vietos buvo skiriama vaikų žaidimų aikštelėms, žaliosioms bei atliekų tvarkymo zonoms.

Vaikams vieta – saugi Didžiausia blogybė, J. Vaškevičiaus nuomone, yra tai, kad visa anų laikų įstatymų bazė nedaug tepakitusi persikėlė į šiuos laikus. O gyvenimas pasikeitė. „Miesto plėtra dabar remiasi ne naujų kvartalų formavimu, o esamų sklypų tankinimu. Taigi dabar sklypai – jau mažesni ir juose tiesiog neįmanoma įvykdyti visų reikalavimų, susijusių su automobilių statymu, vaikų žaidimų aikštelių ir žaliųjų zonų plotu“, – sakė J. Vaškevičius. Vadovaujantis įstatymais, 25 proc. neužstatytos sklypo dalies prie daugiabučio turi būti skiriama želdiniams. Ir tame apželdintame plote dar turi būti vaikų žaidimų aikštelė. Norint įvykdyti tokius normatyvus, užsakovams ir projektuotojams tenka ieškoti visų įmanomų alternatyvių galimybių. Natūralu, bandymų panaudoti stogo plokštumas irgi jau būta. Vienas variantų – pasitelkti užsienio pavyzdį, ten populiaru viršutinius aukštus atiduoti vaikų poreikiams: vaikų darželiams, kitoms jų priežiūros įstaigoms, o stogus pritaikyti kaip mažųjų lauko erdvę. Nereikia gąsdintis – yra daugybė techninių priemonių užtikrinti, kad tai būtų maksimaliai saugi žaidimų vieta. „Užsienyje vaikų saugumo rei-

Norvegijoje žaliuoja ne tik etnografinių, bet ir šiuolaikinių individualių bei visuomeninės paskirties pastatų stogai. Vasarą ant jų pražysta įvairiausios vėjo ar paukščių pasėtos gėlės. L. Bartkienės nuotr.

2011 Nr. 5

technologijos

teks taikytis prie tos pačios neparankios įstatymų bazės. „Lietuvoje išvis nėra tradicijos kurti bendruomenines erdves, racionaliai ir intensyviai jas naudoti – visuomenė dar nesuprato, koks privalumas yra turėti galimybę naudotis tegu ir bendru papildomu plotu“, – kalbėjo J. Vaškevičius. Kaip pavyzdį jis minėjo Olandiją, kur bendrojo naudojimo erdvių prie daugiabučių – itin daug, jų įrengiama ir pirmuose, ir viršutiniuose pastato aukštuose, šalia namų esančiose terasose. Svarbiausia – tos erdvės ne tik sumaniai projektuojamos, bet ir labai intensyviai naudojamos. Ten rengiamos bendros šventės, žmonės net pusryčiauti lipa ant stogų. „Pas mus bendruomeninėmis erdvėmis laikomos tik mašinų stovėjimo aikštelės, geriausiu atveju dar –

Žmonės nė neįsivaizduoja, kiek yra būdų išnaudoti vadinamąjį penktą fasadą – stogą. Lietuvoje daug kam iki šiol priimtiniausia poilsio zonas įrengti rūsyje. Ten žaidžiamas stalo tenisas, maudomasi baseinuose, kaitinamasi pirtyje. Net pokyliai rengiami po žeme įrengtose salėse.

kalavimai – neretai didesni nei Lietuvoje, – pastebėjo J. Vaškevičius. – Ten kaip tik privalumu laikoma galimybė atskirti vaikus nuo aktyvios antžeminės dalies: transporto, triukšmo ir dulkių. Bet tai daryti Lietuvoje neleidžia įstatymai. Yra labai keistų reikalavimų. Pavyzdžiui, kad žaidimų aikštelė matytųsi iš visų butų bent pro vieno kambario langą. Dar turi būti ir tam tikras atstumas nuo šiukšlių konteinerių, nuo langų. Logikos gal ir yra, bet, pavyzdžiui, įrengiant vaikų žaidimų aikštelę ant stogo reikalavimas atitraukti ją dešimt metrų nuo langų yra neįvykdomas. To ir užtenka, kad projektas būtų nepatvirtintas.“ Į apribojimus dėl atstumo nuo langų, triukšmo ir kita tektų atsižvelgti ir sugal-

2011 Nr. 5

vojus ant stogo kelti sporto aikšteles – tai irgi įprasta užsienyje, čia galima pamatyti ir baseinų, ir lauko teniso aikščių. Nors tai turbūt reikėtų laikyti ne racionalaus kiekvieno laisvo metro panaudojimo, o prabangos pavyzdžiais. „Statybos techninio reglamento normatyvuose gal ir yra logikos, bet jie tinka tik tada, kai planuojama neužstatyta teritorija, didelis kvartalas“, – sakė J. Vaškevičius.

Labiausiai trūksta fantazijos Lietuvos architektų rūmų vadovas įsitikinęs, kad stogų pritaikymą bendruomeniniams poreikiams net ne galimybe, o būtinybe turėtų laikyti loftus pramoniniuose pastatuose įsirengiantys verslininkai.

„Daugiausia tai mažaaukščiai pastatai, ir beveik visų jų trūkumas – labai didelis stogų plotas, kuris niekada niekam nerūpėjo. Dabar renovuojant ir gyvenamajam būstui pritaikant buvusias gamyklas keičiasi ir kvartalo struktūra, ir socialinė aplinka, ir visa kita. O iš visų aplinkinių nors kiek aukštesnių pastatų matomas stogas lieka pramoninis“, – aiškino J. Vaškevičius. Nenuostabu – gamyklų, fabrikų teritorijose retai kada atsirasdavo vietos žaliosioms poilsio zonoms. Bet turbūt būtų neteisinga teigti, kad buvusias gamybines patalpas gyventojai jaukinasi kaip tik todėl, kad neturi jokio poreikio žalumai. Dideli stogų plotai leistų įsisiūbuoti fantazijai – kaip jį panaudoti pačioms įvairiausioms funkcijoms. Bet

Saulius Šalna

„HL Baltic Technical Center“ vadovas

Lietuvoje yra apie 20 tūkst. senos statybos daugiabučių namų, daugybė senų gamybinių pastatų bei kitos paskirties pastatų plokščiaisiais stogais. Daugelio jų stogai tiesiog prašosi renovacijos. Tačiau lietaus nuvedimo įlajos, kurios buvo naudojamos prieš 30 metų ir anksčiau, jau neatlieka savo funkcijos. Taip pat daugelio stogų termoizoliacija nebeatitinka šiluminių pastato reikalavimų. Senuose pastatuose buvo naudojami įvairaus tipo lietaus nuotekų

vaikų žaidimų aikštelės, – apgailestavo Lietuvos architektų rūmų pirmininkas. – Dar kokią šarvojimo salę rūsyje gyventojai kartais bendrai įsirengia. O sovietmečiu Žirmūnuose buvo namų su ant stogų įrengtomis džiovyklomis. Štai toks vienintelis bendruomenės interesas – išsidžiovinti skalbinius.“

Antstatai – beveik neįmanomi Daugelį po kiūrančiais stogais susigūžusių tautiečių, ko gera, lengviausia būtų sugundyti idėja prasiplėsti į viršų. Tai yra įrengti dar vieną aukštą su gyvenamosiomis patalpomis, jas parduoti ir taip, pavyzdžiui, kompensuoti dalį renovacijos išlaidų. Pirma problema, kuri galėtų kilti realizuojant šią idėją, yra tai, kad namai įprastai jau yra tokio aukščio, kokį maksimaliai leidžia teritorijos planavimas. Tad leidimą

vamzdynai (metaliniai, ketiniai, plastikiniai). Jų diametrai visais atvejais yra skirtingi. Todėl panaudoję standartines stogo įlajas, kurios neatitinka senų vamzdynų diametro, vėl galime turėti didelių problemų, susijusių su stogo konstrukcijos sandarumu. Dėl šių priežasčių senas lietaus vandens surinkimo sistemas labai sudėtinga kokybiškai suremontuoti. Sprendimų, kaip susidoroti su šia problema, tikrai yra. Seniems stogams renovuoti siūlome renovacines įlajas. Jos pritaikytos prijungti prie senų įvairaus diametro vamzdynų. Tai specialios įlajos su lapų gaudykle, užspaudžiamu nerūdijančiojo plieno žiedu, lanksčia

įmanoma gauti nebent įrengti aukštą techniniams įrenginiams eksploatuoti. Be to, dauguma atvejų kyla lifto problema – jis privalomas, kai namas yra aukštesnis nei penkių aukštų, priminė architektas. Tankiai užstatytuose kvartaluose beveik neįmanoma išspręsti ir automobilių statymo klausimo – papildomo aukšto projektuotojai turi įrodyti, kad ne tik senieji, bet ir naujieji gyventojai turės, kur statyti mašinas. „Nepamirškime, kad dauguma tų senų penkiaaukščių nė neturi savo žemės ar ji baigiasi už metro nuo namo sienų. Taigi užpiešti dar vieną aukštą tampa tiesiog neįmanoma“, – konstatavo pašnekovas. Beje, užsienyje dabar populiarėja mada stogus naudoti kaip tik automobiliams statyti – jie ten užkeliami liftais. Tiesa, tai labai brangu.



sandarinimo tarpine, kuri leidžia įlają sujungti su senu vamzdynu iš ketaus, plastiko ar metalo. Jeigu naudojama hidroizoliacinė medžiaga – bituminė stogo danga, rekomenduojama naudoti įlają su įlieta bituminės hidroizoliacijos junge. Jeigu stogas yra papildomai apšiltinamas, tada įlaja dėl savo ilgos jungiamosios dalies (460 milimetrų) tiesiog įleidžiama į seną vamzdyną, paliekant vietos termoizoliaciniam sluoksniui. Panaudojus renovacinę įlają, neeksploatuojamą stogą galima paversti puikia terasa ar apželdintu stogu.

2011 Nr. 5

technologijos

Žaliuojančio

stogo magija

Stogų apželdinimu užsiimančios įmonės vilniečiams Gitanai Videikaitei ir Augustinui Liatukui turėtų mokėti algą už aistringą jų paslaugos populiarinimą. Šeštus metus nesibaigia smalsuolių, traukiančių į jųdviejų namo kiemą pasidomėti stogo apželdinimo patirtimi, srautas. Vieni atvažiuoja specialiai, kiti stabtelėja spontaniškai, suvilioti vaizdo nuo netoliese vingiuojančio dviračių tako. „Ateina pritūpdami, iš tolo sveikindamiesi, – nusijuokė žymiojo stogo puoselėtoja G. Videikaitė. – Niekada neatsisakome papasakoti ar patarti – patys labai ilgai ieškojome reikalingos informacijos. Ir viską darėme patys.“ Žvaigždžių valanda vilniečių šeimai – visada gegužės pabaiga ir birželis, kai visomis spalvomis sumirguliuoja jų stogo augalai: šilokai, čiobreliai ir perkūnropės. Iš pradžių planavę stogą apželdinti veja, šeimininkai persigalvojo, kad galėtų kloti plonesnį žemės sluoksnį. Vejai jo būtų reikėję 10–15 centimetrų, o poros pasirinktiems žemaūgiams augalams užtenka perpus mažiau. Tiesa, iš plonesnio žemės sluoksnio greičiau išgaruoja drėgmė, bet palais-

2011 Nr. 5

tyti jį – joks vargas. Tai galėtų padaryti ir poros vaikai, bet šeimininkė linkusi šį malonumą pasilikti sau: rūpinimasis stogu – jos prerogatyva. Grožėtis nuo stogo atsiveriančia panorama ir mėgautis šiltais vakarais augalų skleidžiamu aromatu kone kasdien lipa visa šeima. Beje, laistyti stogą dabar, kai išsiplėtė be kvietimo iš aplinkinių miškų atkeliavusių samanų plotai, reikia tik per didžiuosius karščius – samanos sulaiko drėgmę. Kelis kartus per vasarą G. Videikaitė užsiima stogo depiliavimu: išrauna šaknis įleisti suskubusias pušų ar berželių sėklas.

Kai nunyko dalis iš pradžių pasėtų dekoratyvių šilokų rūšių, naujų augalų šeimininkai prisirinko pievose, tarp geležinkelio bėgių, vadovaudamiesi paprasta logika: jei auga tokiose vietose, augs bet kur. Ir auga. Šeimininkai didžiuojasi, kad augalų pasirinkimas jiems leido gerokai sutaupyti. „Vienas kvadratinis metras specialios ritiniais pardavinėjamos velėnos kainuoja 150 litų. Apskaičiuokite, kiek kainuotų 145 kvadratai, – siūlė Gitana. – O mudu už visus augalus sumokėjome 2000 litų.“ Žaliojo namo šeimininkai gali galvą guldyti, kad teiginiai apie geresnę šilumos izoliaciją – ne tuščia reklama. Mat turi su kuo palyginti – pasistatę namą juodu dvejus metus kaupė pinigus stogui apželdinti. Pridengę jį žaliuoju sluoksniu, pasijuto lyg įsirengę kondicionierių: vasarą namuose 3–4 laipsniais vėsiau, žiemą – šilčiau. Vienaaukštį rąstų namą šeima projektavo jau žinodama, kad norės apželdinti stogą, tad architektas jį iškart papildomai sutvirtino. Tad vėliau kainavo tik specialių sluoksnių, skirtų drenuoti, saugoti nuo augalų šaknų ir pan., klojimas. „Dėl sprendimo apželdinti stogą nesigailėjome nė vienos dienos. Ir nepadarėme nė vienos klaidos!“ – pasidžiaugė G. Videikaitė.



2011 Nr. 5

Geros medžiagos

leidžia ilgam pamiršti bėdas gias sistemas, kurios apima visą stogo dangos renovavimo medžiagų spektrą šlaitiniams, horizontaliems, metaliniams, šiferiniams stogams. „Dacfill“ – tai profesionalus produktas, skirtas stogo dangai nuo drėgmės, UV apsaugoti. Ši danga idealiai tinka asbestiniams bei vertikaliems lakštiniams stogams renovuoti. „Dacfill“ visiškai izoliuoja asbesto dulkes ir padaro stogą dekoratyvų. Gers.lt komanda konsultuoja, sprendžia įvairias statybos problemas, įvertina renovacijos sąnaudas, atlieka kokybiškus renovacijos bei remonto darbus, teikia ilgalaikę garantiją. Fasadas ir stogas – tai lyg vizitinė namo kortelė, atspindinti statinio estetiką. Tačiau kartu šios dalys yra labiausiai veikiamos oro sąlygų. Ilgainiui ir stogas, ir fasadas ima kentėti nuo įvairių klimato veiksnių. Norėdami nuo to apsaugoti ir atnaujinti šias namo dalis, žmonės išbando begalę įvairių gamintojų medžiagų. Bet daugelis lieka nusivylę, nes po keleto metų rezultatas lieka toks pats – suskilinėjęs ir nublukęs fasadas, nusilupę stogo dažai. Sunkiausia užduotis – teisingai pasirinkti iš gausios statybinių medžiagų pasiūlos. Gers.lt komanda padės išvengti visų šių problemų, pasiekti maksimalų renovacijos efektyvumą, gerą ir ilgalaikį rezultatą, sutaupyti pinigų bei laiko, naudodama Belgijos ir amerikiečių gamintojo „Rust-Oleum Mathys“ produkciją įvairiai fasado bei stogo dangų renovacijai, ilgalaikei apsaugai.

Gers.lt darbai atliekami naudojant išbandytą ir patikimą šiuolaikišką produkciją pastatų išorei renovuoti. Sistema teikia gausią produktų pasiūlą, leidžiančią pasiekti norimus rezultatus, atsižvelgiant į esamas klimato sąlygas. 1975 metais kompanija „Mathys“ sukūrė fasadų apsaugos produktą „Murfill“ – jis padarė perversmą fasadinių dažų rinkoje. Šis produktas jau daugiau kaip 30 metų patikimai saugo namų sienas. „Murfill“ – tai elastinga sienų danga, sauganti nuo įtrūkimų, vandens ir galinti pratęsti pastato eksploatavimą ilgam laikui. Mikroporų struktūra užtikrina, kad fasado danga nuolat kvėpuotų. Todėl kompanija „Mathys“ suteikia net 10 metų garantiją fasadams, apsaugotiems „Murfill“ danga. Gers.lt komanda išspręs stogo remonto problemas pasitelkdama pažan-

    

„Murfill“ ypatybės 100 proc. vandens apsauga: fasadas, nuklotas „Murfill®“ vandens apsaugos danga, visada išlieka sausas. 500 proc. elastinga: ilgaamžis elastingumas optimaliai saugo Jūsų fasadą nuo visų blogų aplinkos sąlygų, net esant žemai oro temperatūrai. Pralaidi vandens garams. Padengia įtrūkimus. Neblunka: unikali „Murfill®“ sudėtis neleidžia blukti tamsioms spalvoms, net jei fasadą nuolat veikia saulės šviesa. „Dacfill“ ypatybės Sukurta vandens pagrindu, elastinga, nelaidi vandeniui. Atspari UV spinduliams, rūgščiam lietui, karščiui, šalčiui ir taršai. Lengvai dengiama teptuku, voleliu arba purkštuvu. Beveik nedegi, savaime gesinanti ugnį. Gali būti papildomai sutvirtinta „Dacfill“ paklotu.

Gers.lt – geriausi remonto sprendimai

Kėlimasis liftu neturėtų kelti streso Renovacija Gamintojų apskaičiuotas liftų tarnavimo laikas yra 25 metai. Tačiau senesnės statybos namuose daugeliui mūsų tenka keltis rusiškais ar baltarusiškais liftais, kuriems – 25, 30 ir net daugiau metų. Turbūt visi atkreipiame dėmesį į šachtos ar kabinos duris, liftų kabinų apdailą, valdymo sistemas, ką ir kalbėti apie pašalinius trikdančius garsus, kurių pasigirsta kylant ar leidžiantis, netolygų lifto sustojimą. Skubėdamas į oro uostą ar svarbų susitikimą gal irgi ne vienas susimąsto: leistis liftu ar geriau senu patikrintu keliu – laiptais? Norint užtikrinti nepriekaištingą lifto darbą, deja, neužtenka atnaujinti tik jo kabiną ar pakeisti šachtos ir kabinos duris. Siekiant pagerinti lifto darbą ir pratęsti tarnavimo laiką, būtina keisti variklį, reduktorių, lifto valdymo sistemą. Įvertinę finansines galimybes gyventojai gali rinktis vieną iš mūsų siūlomų renovavimo sistemų. Pirma galimybė – iškart keisti visą liftą, jei įmanoma, paliekant kreipiamąsias ir atsvarą. Tačiau reikėtų žino-

ti, kad kartais esamose šachtose galima sumontuoti didesnės keliamosios galios liftus – tokiu atveju gali tekti keisti ir kreipiamąsias, ir atsvarą. Antra galimybė – lifto renovaciją atlikti etapais. Iš pradžių keičiama pavara, reduktorius, po to valdymo sistema, kabina, šachtos durys ir t. t. Atlikus pastarųjų metų analizę paaiškėjo, kad dauguma namų bendrijų pasirenka pirmą variantą – sumontuojamas naujas modernus liftas su mechanizmų patalpa ar be jos. Toks tarnaus 25 ir daugiau metų. Priežiūra Ar seną, ar naujai sumontuotą, ar renovuotą liftą reikia nuolat prižiūrėti, tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos normatyviniai aktai, Liftų naudojimo taisyklės. Priežiūrą atlieka specialiai apmokyti liftų elektromechanikai, vadovaujami liftų priežiūros meistro. Gelbėti įstrigusius keleivius esame pasirengę 24 valandas per parą, 365 dienas per metus. Nors taisyklės reikalauja lifte įstrigusius keleivius išlaisvinti per valandą, mūsų avarinė tarnyba skuba tai padaryti dar greičiau –

juk lifte gali būti užstrigęs vaikas ar besilaukianti moteris, pagyvenęs ar klaustrofobija sergantis žmogus. Liftai yra apsaugoti nuo vagysčių – juose įdiegta moderniausia dispečerizavimo įranga leidžia stebėti visa, kas vyksta lifte bei mašinų patalpoje – jei kartais būtų mėginama juos apiplėšti. Taigi įmonė siūlo ne tik gerą priežiūrą už protingą kainą, bet ir nemokamą apsaugą. Seni nerenovuoti liftai dažnai genda dėl morališkai pasenusių ir susidėvėjusių detalių, net jei yra nuolat prižiūrimi. Kartais jie nukenčia ir per chuliganišką namo gyventojų ar svečių elgesį. Tokiais atvejais liftų elektromechanikai atlieka smulkų ar didesnį remontą, prieš tai lifto priežiūros meistrui suderinus remonto sąmatą su atsakingais asmenimis. Mes stengiamės sumažinti remonto bei priežiūros sąnaudas, kas kartą diskutuodami su klientais, pateikdami kelis reikalingų darbų atlikimo būdus ar priemones. Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į arčiausią bendrovės „Paradis“ atstovą.

www.paradis.lt Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas, tel. (8 37) 45 29 42, faks. (8 37) 35 40 78. Graičiūno g. 32, LT-02244 Vilnius, tel. (8 5) 264 0813, faks. (8 5) 264 0873. Vilniaus pl. 8, LT-94105 Klaipėda, tel. (8 46) 34 11 22, faks. (8 46) 34 11 24. El. paštas paradis@paradis.lt.

UAB „Geri židiniai“ Gluosnių skg. 2, LT-91001 Klaipėda, tel. +370 611 221 30, el. p. prekyba@gers.lt, www.gers.lt

2011 Nr. 5

technologijos

Investuotojai

pažaidė

politiką

Martynas Jakubonis Suomių kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Olinda“ apkaltino aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską proteguojant savo buvusios darbovietės – UAB „Merko statyba“ – interesus. Tačiau kaltinimai subliūško: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) neįžvelgė nieko panašaus, o teismas nustatė, kad Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga elgėsi pagal įstatymus. Kilo grėsmė Informacija žiniasklaidai apie tariamus aplinkos ministro interesus buvo pateikta likus vos kelioms dienoms iki teismo posėdžio. Jame nagrinėtas „Olindos“ skundas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) prie Aplinkos ministerijos sprendimo panaikinti „Olindai“ išduotą statybos leidimą statyti prekybos paskirties pastatą sostinės Pašilaičių rajone. Nei VTPSI, nei Aplinkos ministerijos darbuotojai nenorėjo vertinti tokių „Olindos“ veiksmų, tačiau neatmetė, kad tai – ne kas kita, o investuotojų spaudimas ir G. Kazlauskui, ir teismui. „Olinda“ taip pat kreipėsi į VTEK prašydama ištirti aplinkos ministro veiksmus. Žinant, kad tai padaryta dar nenurimus aistroms dėl neigiamo VTEK sprendimo buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio atžvilgiu, šiam kainavusio postą, G. Kazlauskui tuomet kilo reali grėsmė sulaukti analogiško likimo. Tačiau VTEK neįžvelgė aplinkos ministro kaltės, tik nutarė ištirti, ar Aplinkos ministerijoje buvo siekiama UAB „Merko statyba“ palankių sprendimų. Atkreiptinas dėmesys – nutarta tirti ne ministro, o ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų veiksmus.

prielaidomis. Juo labiau kad tie, kurie žeria kaltinimų, patys prisipažįsta neturintys jokių įrodymų“, – teigė G. Kazlauskas. Jis paaiškino, kad apie dviejų bendrovių, vienoje kurių anksčiau dirbo pats, konfliktą sužinojo tik pasitarimų Vyriausybės kanceliarijoje metu. Teiginiai – netikslūs VTPSI vadovybė viešai pareiškė, kad žiniasklaidoje paskelbti „Olindos“ atstovo teiginiai – netikslūs. Šis teigė, esą VTPSI Vilniaus skyrius, nustatęs pažeidimų išduodant statybos leidimą, „labai greitai“, vos per 10 dienų, kreipėsi į teismą dėl leidimo panaikinimo. „Nelabai suprantu, ką reiškia „labai greitai“, nes teisės aktais ir pačių teismų praktika yra nustatytas 30 dienų terminas. Kreipėmės į teismą tada, kai nustatėme pažeidimų – laukti neturėjome ko“, – sakė VTPSI viršininkė Laura Nalivaikienė. „Olindos“ atstovas taip pat sakė, esą VTPSI pažeidė įstatymus, nes skundai dėl statybos leidimų teisėtumo turi būti nagrinėjami tik praėjus ne daugiau kaip metams nuo jų išdavimo dienos, o šiuo atveju praėjo daugiau laiko. „Tai tiesa, tačiau gavome ne skundą, o kreipimąsi, kurio pagrindu ir atlikome patikrinimą. Gavę pranešimą privalome tikrinti statybos leidimų išdavimo teisėtumą, tam negalioja jokie senaties terminai. Nustatę pažeidimų privalome kreiptis į teismą – tai ir padarėme“, – sakė VTPSI vadovė. Teismas sudėliojo taškus Galiausiai savo žodį šioje istorijoje tarė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kovo pabaigoje jis patenkino VTPSI prašymą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Jono Urbanavičiaus 2009 metų birželio 23 dieną bendrovei „Olinda“ išduotą statybos leidimą. VTPSI tada priminė, kad kreipėsi po to, kai inspekcijos pareigūnai, gavę informacijos ir savo iniciatyva ją patikrinę, nustatė šiurkščių pažeidimų išduodant šias statybas leidžiančius dokumentus. Pažeidimų buvo nustatyta praėjusių metų lapkričio 18 dieną. Iš karto po to teismo prašyta panaikinti statybos leidimą. Teismas nutarė, kad statybų inspektoriai pagrįstai paprašė panaikinti statybos leidimą, kuris išduotas padarius šiurkščių pažeidimų.

Jokio spaudimo nebuvo Aplinkos ministras kategoriškai atmetė kaltinimus buvusios darbovietės protegavimu. „Niekada to nedariau ir nedarysiu. Neproteguoju nė vieno fizinio ar juridinio asmens. Todėl kaltinimai, kuriuos reiškia vienos suinteresuotos pusės atstovas, neturi absoliučiai jokio pagrindo ir yra nepagrįsti. Vertinčiau tai kaip eilinę sąmokslo teoriją, pagrįstą

BFL nuotr.

2011 Nr. 5

technologijos

pigiai ir gerai

nebūna

Taupydami šiltinimo medžiagoms, gyventojai turi susimąstyti ir apie rezultatus

Aleksas GIRA

Kuo geriausia šiltinti senų renovuojamų daugiabučių namų sienas – klausimas ne lengviausias. Net jei vieno atsakymo nėra, gamintojai siūlo aibę pasirinkimo galimybių. Tad kaip nepasimesti ir rasti aukso vidurį tarp kainos ir kokybės? Kokias medžiagas ir sprendimus pataria rinktis mokslininkai, o ką rekomenduoja gamintojai?

2011 Nr. 5

Dr. Audronė Endriukaitytė Bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovė

Gaisrines šiltinimo medžiagos ypatybes laikau bene svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi, nes šiluminės šiuolaikinių medžiagų ypatybės skiriasi palyginti nedaug.

Geriausias ekspertas – laikas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros profesorius Josifas Parasonis įsitikinęs: renovuojamo namo gyventojai neturėtų sukti galvos dėl šiltinimo medžiagų. Ne dėl to, kad nereikia rūpintis savo turtu, o todėl, kad šią užduotį būtina patikėti specialistams. Kalbėdamas apie termoizoliacinių medžiagų pasirinkimą J. Parasonis nebuvo kategoriškas. „Sprendimas, kuo šiltinti senus daugiabučius, pirmiausia priklauso nuo renovacijai skirtų pinigų kiekio. Galima bandyti taupyti ir naudoti pigiausias šiltinimo medžiagas, bet to nerekomenduočiau, nes pigiai ir gerai nebūna. Siūlyčiau rinktis kokybiškas, patikrintas ir svarbiausia – sertifikuotas medžiagas. Be to, reikia įvertinti konkretų daugiabutį“, – kalbėjo profesorius. J. Parasonis nesiėmė vertinti, ar teisingai buvo parinktos fasadų šiltinimo ir apdailos medžiagos iki šiol renovuotiems pastatams: „Nėra atlikta jokių

h c e t olos n ijo

analizių ir tyrimų, tad tik praėjus tam tikram laikui bus galima daryti išvadas, ar seni daugiabučiai buvo teisingai apšiltinti, ar pasirinktos apdailos medžiagos tinka mūsų klimatui.“

Esminiai pasirinkimo kriterijai Bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovė dr. Audronė Endriukaitytė pripažino, kad renovuojant senus daugiabučius itin svarbu pasirinkti teisingą šiltinimo būdą, kitaip – konstrukcinį sprendinį, ir šiltinimo medžiagą. Renkantis šiltinimo medžiagą pašnekovė siūlė esminiais laikyti du dalykus – jos degumą, kuris yra reiškiamas klasėmis nuo A (nedegi) iki F (degi), ir šilumos ypatybes – gamintojų deklaruojamą šilumos laidumo koeficiento vertę. „Gaisrines šiltinimo medžiagos ypatybes laikau bene svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi, nes šiluminės šiuolaikinių medžiagų ypatybės skiriasi palyginti nedaug. Nereikia pamiršti, kad net blokiniai daugiabučiai dėl degaus fasado gali

tapti didžiule gaisraviete“, – akcentavo dr. A. Endriukaitytė. Didelė šiltinimo medžiagų įvairovė, įvairūs rinkodaros triukai apsunkina žmonėms sprendimų paiešką. Todėl dr. A. Endriukaitytė pataria pirmiausia apsispręsti, kaip turi atrodyti namo fasadas, pasirinkti vėdinamą ar tinkuojamą sieną, įvardyti, kokio fasado ilgaamžiškumo tikimasi. Nuo visa to priklausys, kokios medžiagos gali būti naudojamos. „Nepamirškite pasidomėti, ar medžiagos yra sertifikuotos Europos Sąjungoje kaip šilumos izoliacija – pasitaiko atvejų, kai žmonėms įperšamos tokios, kurios iš tiesų nėra šilumos izoliacija. Tokiu atveju norimo efekto tikrai nebus. Noriu pabrėžti, kad ir geriausia medžiaga nebus efektyvi, jei šiltinimas bus atliktas nekokybiškai, tad geriau pasisamdyti kompetentingą techninį prižiūrėtoją, negu bandyti tai daryti patiems“, – patarė bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovė dr. A. Endriukaitytė.

2011 Nr. 5

technologijos

Josifas Parasonis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros profesorius

Sprendimas, kuo šiltinti senus daugiabučius, pirmiausia priklauso nuo renovacijai skirtų pinigų kiekio.

Ragina žvelgti į ateitį Bendrovės BASF projektų vadovas Skandinavijos ir Baltijos šalims Arturas Indičianskis įsitikinęs, kad šiltinant senus daugiabučius vien kokybiškos medžiagos sėkmės negarantuoja. Kad būtų pasiektas maksimalus efektas, būtina preciziškai atlikti paruošiamuosius darbus, svarbu apšiltinti ne tik pastato sienas, bet ir

2011 Nr. 5

stogą bei grindis. „Manau, reikia ne atsižvelgti į dabar galiojančio Statybos techninio reglamento reikalavimus, o žiūrėti į ateitį – rinktis tokias šiltinimo medžiagas, kurios viršytų normas. Kitaip sakant, reikia numatyti, kokie normatyvai bus 2020 metais“, – kalbėjo A. Indičianskis. Maždaug prieš 10 metų buvo išrastas geresnių ypatybių putų polistirenas.

Vizualiai nuo įprasto jis skiriasi pilka spalva – gaminyje yra grafito, kuris pasiskirsto putų polistireno granulėje ir atspindi ultravioletinius spindulius. Tačiau svarbiausias pilkojo ir įprasto putų polistireno skirtumas – maždaug 20–25 proc. geresnės termoizoliacinės naujojo gaminio ypatybės. A. Indičianskio nuomone, tai turėtų įvertinti besiruošiantieji renovuoti daugiabu-

Arturas Indičianskis Bendrovės BASF projektų vadovas Skandinavijos ir Baltijos šalims

technologijos

Reikia laikytis ne dabar galiojančių Statybos techninio reglamento reikalavimų, o žiūrėti į ateitį – rinktis tokias šiltinimo medžiagas, kurios viršytų normas. čius, nes šiltinant sienas galima naudoti penktadaliu plonesnį termoizoliacinės medžiagos sluoksnį. Jei atitinkamai bus naudojamas toks pat kaip įprasto putų polistireno sluoksnis, šiluminė sienų varža bus 20 proc. didesnė. Bendrovės BASF atstovas atkreipė dėmesį, kad renovuojamiems seniems daugiabučiams plonesnis termoizoliacinės medžiagos sluoksnis svarbus

ir dėl kitų priežasčių. Pirmiausia – dėl angokraščių. „Kuo didesnis termoizoliacinis sluoksnis, tuo storesnės sienos. Kartais apšiltinus pastatą langai tarsi lieka sienos viduryje. Stori angokraščiai trukdo į patalpą patekti saulės šviesai. Be to, jų apdailai sunaudojama daugiau statybinių medžiagų, taigi patiriama daugiau išlaidų“, – aiškino A. Indičianskis.

Investicija – ne vieniems metams Bendrovės „Baltijos polistirenas“ technikos direktorius Mindaugas Velička taip pat tvirtino, kad atnaujinant senų daugiabučių fasadus būtina itin atsakingai rinktis medžiagas. Bet svarbu ir tai, kaip atrodys renovuotas fasadas. Pašnekovas neabejoja dėl renovuojamų daugiabučių gyventojų lūkesčių – visi tikisi rasti šiltą, bet ekonominį variantą.

2011 Nr. 5

technologijos

„Būtų neetiška kalbėti apie kitų medžiagų gamintojų siūlomą pasirinkimą, bet esu tvirtai įsitikinęs, kad pastatų fasadams šiltinti puikiausiai tinka polistireninio putplasčio plokštės. Jų techninės ypatybės atitinka visus tokiems objektams keliamus reikalavimus, o kaina – kokybę. Žinoma, būtina įvertinti namo būklę, pasverti visus „už“ ir „prieš“ ir tik tada rinktis konkrečią šiltinimo medžiagą“, – aiškino M. Velička. Ketinantiesiems renovuoti daugiabučius pašnekovas pataria pasidomėti ne tik medžiagų pasiūla, kainomis ar montavimo ypatumais, bet ir jų ištverme. „Yra medžiagų, kurios pirmaisiais metais pasižymi tikrai puikiomis ypatybėmis, tačiau ilgainiui šios pradeda šlubuoti. Taigi svarbus ne tik pirmas įspūdis, bet ir tai, kaip konkreti šiltinimo medžiaga atlaikys metų naštą, aplinkos poveikį. Fasadų šiltinimas yra ilgalaikė investicija, tad būtina viską racionaliai apskaičiuoti“, – „Statybai ir architektūrai“ kalbėjo bendrovės „Baltijos polistirenas“ technikos direktorius M. Velička.



2011 Nr. 5

Tradicines

pamatų

technologijas

keičia

pažangesnės

Namo statyba prasideda nuo pamatų. Jeigu šie bus įrengti netinkamai, gali atsirasti plyšių, pro kuriuos skverbsis šaltis, drėgmė. Laikui bėgant drėgmė pradės ardyti ne tik patį pamatą, bet ir mūrą. Padariniai – grėsmė namo ilgaamžiškumui, brangios remonto išlaidos, padidėjusios būsto šildymo sąnaudos. Neišvengiama klaidų Pamatiniai „Fibo“ blokai – tai dar viena kompanijos „Saint-Gobain“ pristatoma naujiena. Šie blokai yra sukurti specialiai pamatų ir cokolių statybai, bet gali būti naudojami

monolitinėms sienoms, atraminėms sienoms, kurioms keliami didesni reikalavimai apkrovoms, arba izoliacinėms garso sienoms statyti. Ši produkcija turi labai plačių naudojimo galimybių.

Blokai pritaikyti ir gyvenamųjų pastatų pamatams bei cokoliams įrengti, ir kitų konstrukcijų, tokių kaip tvoros, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, pamatams formuoti. Šie blokai buvo kuriami orientuojantis į privačius statytojus, kurie nori turėti patikimą ir nebrangų pamatą. Jie sutaupo daug kliento lėšų, nes montavimo darbams nereikalingi brangūs klojiniai, viskas gali būti daroma nenaudojant kėlimo įrangos. Montuojama paprastai ir greitai. Viena dažniausių klaidų įrengiant pamatus padaroma dar projektuojant – kartais projektuotojai juos numato per silpnus. Projekte pa-

„fibo“ pamatinių blokelių ypatybės Blokelio tipas Pamatinis blokas, 200 mm Pamatinis blokas, 365 mm

Geometriniai Blokelių skaičius matmenys (plotis/ viename sienos m2 aukštis/ ilgis) (mm) (vnt.)

Sienos plotas iš vieno blokelio m3 (m3)

Betono kiekis vienam blokeliui (m3)

Betono kiekis vienam blokelių padėklui (m3)

200 x 200 x 496

10,1

4,85

0,011

0,88

365 x 200 x 496

10,1

2,66

0,028

1,34

2011 Nr. 5

teikiama per mažai informacijos, nubraižomos tik koordinatės, nurodančios betono stiprumą, tačiau nepateikiami pamatų pjūviai. Dažniausiai taip nutinka projektuojant mažesnius pastatus: pirtis, garažus, sodo namus. Tvirtiems šių pastatų pamatams įrengti rekomenduojama naudoti „Fibo“ 200 milimetrų pločio blokus. Naudojant šiuos blokelius bus užtikrintas tinkamas pamatų plotis, nepriekaištingas lygumas. Montavimas greitas, paprastas bei patogus, tačiau konstrukcija – tvirta ir patikima. Klaidų daroma ir atliekant pamatų statybos darbus. Taip nutinka dėl žinių stygiaus, mėginant taupyti laiką bei medžiagas, nesilaikant technologinių reikalavimų. Įprasta matyti, kai grioviai pamatams lieti iškasami traktoriaus kaušu, o vėliau užpilami betonu. Būtina atkreipti dėmesį, kad traktoriumi neiškasamas idealiai lygus griovys ir pilant betoną žemė gali įgriūti. Kai išpiltas betonas priglunda prie griovio kraštų, pamato kraštai lieka gumbuoti. Žiemą žemė palei pamatus įšąla, o įšalas nelygius kraštus užkabina ir išjudina. Taip pamatuose atsiranda plyšių, o kartais ir deformuojamos mūro sienos. Kad tokių problemų nekiltų, pamatus rekomenduojama įrengti naudojant 365 milimetrų pločio pamatinius „Fibo“ blokus. Monolitinių pamatų įrengimas Naudojant „Fibo“ blokus galima įrengti ir monolitinius pamatus. Pirmiausia reikia iškasti reikiamo gylio ir pločio griovius. Jeigu šiam darbui naudojama technika, patį pagrindo dugną vis tiek rekomenduojama nuimti kastuvu ir pamatą kloti ant nejudinto grunto. Dugnas turėtų būti nuklojamas 15–20 centimetrų sutankinto smėlio sluoksniu, prieš tai, jei reikalinga, įrengiant drenažą. Paskui dedami 365 milimetrų pločio pamatiniai„Fibo“ blokai, sudedama armatūra blokelių įrąžose ir užpilamas betonas. Taip gaunami lygūs pamatai, kuriuos galima padengti hidroizoliacine medžiaga, apšiltinti ir užpilti smėliu. Pamatinius 365 milimetrų pločio „Fibo“ blokus galima naudoti mon-

tuojant gyvenamųjų namų ir be rūsio, ir su rūsiu pamatus. Gręžtiniai pamatai Taupant laiką bei medžiagas ir statant lengvesnių konstrukcijų pastatus, pavyzdžiui, karkasinius namus, dažniausiai naudojami gręžtiniai pamatai. Juos įrengti – paprasčiau ir pigiau. Kai paruošiamas sklypas ir išgręžiamos reikalingo skersmens duobės, jų tankumas pasiskirsto pamato juostą padalijus į lygias dalis. Toliau sudedami pamatiniai „Fibo“ blokai, suklojama armatūra blokų įrąžose ir užpilamas betonas. Taip gaunamas armuotas vainikas, sujungiantis visą pamatą. Minimalus vainiko aukštis būna apie 40 centimetrų (dviejų blokelių aukščio). Tokio tipo pamatai yra ekonomiškiausi. Pamatiniai blokai tvoroms Vienas paprasčiausių būdų greitai ir kokybiškai įrengti tvoros pamatus – pasitelkti pamatinius „Fibo“ blokus. Jų paviršius lygus, jį galima lengvai tinkuoti, dažyti. Blokai nebijo požeminės korozijos. Tad tvoros pamatus galima pasistatyti labai greitai, nebrangiai. Produkciją atveš nemokamai Įrengdami pamatą su pamatiniais „Fibo“ blokais, galite naudoti betoną, kurio stiprio klasė yra C16/20. Toks pamatas būtų optimalus gyvenamajam vieno ar dviejų aukštų namui. Skiedinys gali būti gaminamas tiesiogiai statybų aikštelėje – tai ypač aktualu, kai statoma už miesto ribų ir transportavimas yra brangus. Takus betonas supilamas į klojinį, suformuotą iš pamatinių blokų, užpildo jį, sukimba su bloko sienelėmis, ir taip gaunama monolitinė konstrukcija, kuri vėliau gali atlaikyti dideles apkrovas. Pamatiniai blokai, kaip ir kita „Fibo“ produkcija, į statybų aikštelę atvežami nemokamai, jei yra užsakomas pilnas automobilvežis. Krovinys gali būti formuojamas ne tik iš vienos rūšies blokelių, bet ir kitos produkcijos, kurią gamina kompanija „SaintGobain statybos gaminiai“: pamatų blokų, „Fibo PLIUS“ mūro blokų, keramzito ar statybinių mišinių.

pamatinių blokų privalumai

 Greitas ir patogus montavimas.  Ypač tvirta ir patikima konstrukcija.  Mažos sąnaudos.  Blokai lengvi – nereikalinga pa    

  

pildoma sunkiasvorė kėlimo technika. Nereikalingi klojiniai, klojinių saugojimas, transportavimas. Geresnės šiluminės pamato ypatybės. Plačios pritaikymo galimybės. Gali būti formuojama bet kokių matmenų konstrukcija – nebūtina vadovautis tik tam tikrų standartinių konstrukcijų matmenimis. Skiedinys gali būti gaminamas tiesiog statybų aikštelėje, tai ypač aktualu, kai yra statoma už miesto ribų – sutaupoma transportavimo sąnaudų. Statybose blokai gali būti naudojami bet kuriuo metų laiku. Galimybė formuoti lenktas konstrukcijas, lyginti pamatą. Pateikiami galimi konstrukciniai pamatų sprendimai.

montavimas

 Rekomenduojama  



naudoti C16/20 stiprio klasės betoną, kai statomi 1–2 aukštų namo pamatai. Geras betono pasiskirstymas užtikrinamas, kai užpilama iki trijų eilių blokelių vienu metu. Betonas užpildo visą tuštumą blokelių viduje, stipriai sukimba su vidiniu jos paviršiumi – tokiu būdu gaunamas vientisas betoninis pastato pamatas. Pagal apskaičiuotas apkrovas mūras gali būti pastiprintas atitinkama armatūra (armatūros kiekį ir naudojimą skaičiuoja konstruktorius ar architektas).

2011 Nr. 5

technologijos

Vytautas JONAITIS Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas

technologijos

Viena vertus, balkonas susietas su konkrečiu butu, tad laikytinas jam priklausančiu daiktu. Kita vertus, balkonas yra fasado, kuris yra bendrojo naudojimo konstrukcija, elementas. Vadinasi, technine jo priežiūra turėtų rūpintis pastato administratorius.

Balkonai –

ne tik šlamštui sandėliuoti Kyla diskusijų, kas turėtų rūpintis šia būsto dalimi 2011 Nr. 5

Aleksas GIRA

statybos reglamentus ir balkonus sujungia su kambariu.

Būtų sunku ginčytis: balkonai namo fasadą gali ir pagražinti, ir sudarkyti. Turbūt niekas nediskutuotų ir dėl to, kad renovacijos laukiančių sovietinių daugiabučių balkonai akivaizdžiai išduoda graudžią pastatų būklę. Vis dėlto ne visiems renovacijai pasiryžusiems gyventojams būtinybė gelbėti balkonus atrodo savaime suprantama. Juk balkonai gali smarkiai pagerinti gyvenimo bute kokybę.

Tampa lodžijomis Inžinierius statybininkas Gediminas Černiauskas tvirtina, kad, protingai viską apgalvojus ir suderinus, renovuojant nedidelius senų namų balkonus galima paversti net dukart didesnėmis lodžijomis, kuriose tilptų ne tik arbatos staliukas, bet ir minkštasuoliai. Beveik viskas priklauso nuo gyventojų norų ir to, kiek pinigų tam jie gali skirti. „Senus daugiabučių balkonus sujungti su kambariais į vieną patalpą neleidžia taisyklės. Vis dėlto sutvarkyti juos taip, kad pagerėtų komfortas, gyvenimo sąlygos – galima, tokių pavyzdžių jau yra. Antai sostinės Žirmūnų mikrorajone keli renovuoti sovietmečio namai dabar turi dukart erdvesnius balkonus – jų plotis po remonto padidėjo nuo 80 centimetrų iki, regis, pusantro metro“, – „Statybai ir architektūrai“ tvirtino G. Černiauskas.

Ardo laikas ir aplinka Balkonus senuose daugiabučiuose remontuojantys meistrai patvirtintų, kad ši konstrukcija per kelis dešimtmečius bene labiausiai nukentėjo dėl aplinkos poveikio: drėgmės, didelių temperatūros svyravimų, anglies dvideginio. Specialistai įspėja, kad pakeisti suirusias balkono konstrukcijas beveik neįmanoma dėl konstrukcinės statinių sandaros. Žodžiu, nenorintie-

ji likti gyventi be balkono turi nepraleisti progos įtraukti jo remontą į kitų namo renovavimo darbų sąrašą. Lietuviai balkonų jau seniai nelaiko tik vieta skalbiniams džiovinti. Tie porą kvadratinių metrų būste dažniausiai atlieka krūvą funkcijų: tai ir pagalbinė patalpa ūkio darbams atlikti, ir rūkomasis, ir oranžerija ar tiesiog nereikalingų daiktų sandėlis. O drąsesni butų savininkai net spjauna į

2011 Nr. 5

technologijos

Gediminas Černiauskas Inžinierius statybininkas

Renovuoti balkonai gyventi tinkama patalpa nevirs, bet bent jau taps didesni, estetiškesni bei komfortiškesni. Toks malonumas nėra nepasiekiamas – atnaujinti balkoną labai daug nekainuoja.

Inžinierius statybininkas aiškino, kad galimi du renovuojamų daugiabučių balkonų atnaujinimo būdai – šaltasis ir šiltasis. Pirmu atveju balkonas tik suremontuojamas ir įstiklinamas, antru – dar ir apšiltinamas. Tiesa, net ir paslėpus po konstrukcijos plokštėmis termoizoliacines medžiagas, šaltą žiemą balkone gurkšnoti kavą ar arbatą nebus itin malonu. „Taigi renovuoti balkonai gyventi tinkama patalpa nevirs, bet bent jau taps didesni, estetiškesni bei komfortiškesni. Toks malonumas nėra nepasiekiamas – atnaujinti balkoną labai daug nekainuoja“, – apšiltinti ar bent suremontuoti balkonus ragino G. Černiauskas.

Renovuoti būtina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas „Statybai ir architektūrai“ tvirtino, kad renovuojant senus daugiabučius būtina dėmesio skirti ne tik išorės sienoms ar vidaus šilumos punktams, bet ir balkonams. Jis įsitikinęs, kad sutvarkyti šias patalpas suteikiant joms ne tik estetinį vaizdą, bet ir komfortines sąlygas, turi būti prioritetinis dalykas. V. Stasiūnui antrino ir Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktorius Arvydas Klimkevičius. Jo nuomone, jei gyventojai pasiryžo kompleksinei renovacijai, turi nepamiršti ir balkonų – juos ne tik įstiklinti, bet ir apšiltinti.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis priminė, kad renovuojamų daugiabučių gyventojai gali pasirinkti, ar atnaujinti balkonus pagal vieningą projektą, ar remontuoti individualiai. Pasak pašnekovo, iki šiol dauguma renovuojamų namų gyventojų pageidavo, kad visi namo balkonai būtų tvarkomi pagal tą patį projektą. Galbūt todėl, kad pasirinkus tokį renovavimo modelį projektas automatiškai įtraukiamas į remiamų sąrašą.

Netobulų įstatymų įkaitai Nors valstybė ragina gyventojus ryžtis renovacijai, šie iki šiol nesulaukia tvar-

Vis daugiau gyventojų nusprendžia renovuoti savo būstą, apšiltinti išorės sienas, pasikeisti langus. Reikia nepamiršti, kad teisingas langų ir durų sandarinimas iš vidaus ir išorės turi labai didelę įtaką energijos taupymui ir sveikam gyvenimui. Kai pastatas gerai izoliuotas, tačiau nepakankama ventiliacija ir oro kaita, patalpoje kaupiasi drėgmė. Montavimo putos prisisotina vandens garų, dėl to pablogėja putų šiluminės izoliacijos ypatybės. Sumažėja paviršiaus temperatūra lango rėmo prijungimo vietose ir susidaro terminis tiltelis. Šiose vietose gali kauptis rasos lašų, atsirasti pelėsis ant angokraščio vidinės dalies. Norint išvengti šių pasekmių būtina apsaugoti sujungimo vietą (sandarinimo putas) iš pastato vidaus nuo drėgmės sudarant garų barjerą garų izoliacinėmis medžiagomis. Keičiant langus naujais, jiems sandarinti reikia naudoti garų/ hidroizoliacines medžiagas. Jeigu tai nėra padaryta, galima klaidas ištaisyti. Apšiltinant pastatą keičiama išorinė apdaila, palangė. Atsiranda galimybė pamatyti sandarinimo putų būklę, reikalui esant užsandarinti iš naujo ir apklijuoti hidroizoliacine juosta. Vidinė putų apsauga nuo drėgmės gali būti atliekama pašalinus angokraščio apdailą ir padengus 3–5 mm specialiu hermetiko sluoksniu.

www.soudal.lt 2011 Nr. 5

UAB „SOUDAL“, Verkių g. 29, LT-09108 Vilnius, tel. + 370 5 272 2702, faks. + 370 5 230 0190.

kos teisinėje bazėje. Aplinkos ministerijos atstovas V. Jonaitis pripažino, kad jau dvejus metus įstatymų leidėjų dėmesio laukia ir balkonus renovuoti pasiryžę gyventojai. Mat jau seniai kyla vis tų pačių ginčų dėl to, kas turi mokėti už balkonų renovaciją – visi namo gyventojai bendrai ar kiekvienas balkono savininkas individualiai. Neturintieji balkonų neslepia nenorintys mokėti už orą. Vis dėlto kol kas dažniausiai suderama balkonų renovavimą apmokėti bendrai lygiomis dalimis. „Nuomonės šiuo klausimu – labai prieštaringos. Viena vertus, balkonas susietas su konkrečiu butu, naudojamas vieno savininko, tad laikytinas jam priklausančiu daiktu. Kita vertus, balkonas yra fasado elementas, konstruktyviai susietas su išorine namo siena, kuri yra bendrojo naudojimo konstrukcija. Vadinasi, technine jo priežiūra turėtų rūpintis bendrojo naudojimo objektų administratorius“, – dėstė V. Jonaitis. Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas priminė, kad vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų įstatymu laikomosios balkonų konstrukcijos priskirtos bendrojo naudojimo objektams, o kiti balkono elementai – buto savininkui. „Mano nuomone, toks prievolių, susijusių su balkonų naudojimu ir remontu, paskirstymas socialiniu požiūriu nėra teisingas. Seimui sykį jau buvo pateiktas Bendrijų įstatymo redakcijos projekto pakeitimas, susijęs su balkonais, tačiau dienos šviesos jis taip ir neišvydo“, – apgailestavo V. Jonaitis.



Presuojamosios sistemos turi daug pranašumų Šildymo sistemų vamzdynus renovuoti yra kur kas paprasčiau, negu gali atrodyti

Plieną sunku pažeisti Uždaroms šildymo sistemoms skirta presuojamoji sistema „Sanha® Therm“ yra viena tų, kurios tinka renovuojant senų daugiabučių šilumos sistemų vamzdynus. Ši cinkuoto plieno sistema sukurta kaip alternatyva varinėms „Sanha“ sistemoms, mat šios tapo pernelyg brangios – daugiabučių gyventojai retai kada gali į tokias investuoti. „Sanha® Therm“ sistema naudojama ne tik uždarose šildymo, bet ir uždarose vandeniu aušinamose sistemose (ledinio vandens sistemose), suslėgto oro sistemose ir daugelyje pramonei skirtų įrenginių. Kai kurių renovuojamų daugiabučių gyventojai pasirenka plastiko vamzdynus, tačiau tokių nėra daug. Baltijos šalyse renovuojant šildymo sistemų vamzdynus net apie 80 proc. bendrijų renkasi cinkuoto plieno sistemas. Specialistai teigia, kad didžiausias tokių sistemų privalumas – patikimumas. Plienas yra tvirta medžiaga, jo išsiplėtimo koeficientas – nedidelis, atlaiko didelį slėgį, darbas yra paprastas. Šiuolaikinės presuojamosios sistemos nereikalauja virinimo darbų, vadinasi, tikrai neteks papildomai remontuoti butą. Pasirinkus plastiko vamzdynus iškyla pavojus, kad šie gali būti lengvai pažeidžiami. Pavyzdžiui, vaikai aštriais daiktais gali pradurti vamzdžius ir padaryti nepataisomą žalą. Suteikiama garantija Kuriant sistemą „Sanha® Therm“ buvo atsižvelgta į supresuojamųjų sujungimų „Sanha®“ ypatybes – jų konstrukcijas ir panaudojimo galimybes. Tai ypač

Taikymo sritis

Tyrimai, atlikti renovuotuose daugiabučiuose, rodo, kad šildymo sistemos ir jų vamzdynai keičiami ne itin dažnai. Tam įtakos turi kelios priežastys, viena jų – gyventojams nepatinka invazija į jų butus, vamzdžių pjaustymas, virinimas, po kurio tenka ilgai tvarkyti ir vėdinti būstą. Tačiau sprendimas virinti vamzdžius butuose pasirenkamas vis rečiau, nes alternatyvios sistemos ir jų montavimo būdai leidžia darbą atlikti švariai bei sparčiai. 2011 Nr. 5

Atstovas Lietuvoje – tel. +370 5 210 5253, mob. +370 614 21 165, el. p. sanha@sanha.lt, lomovskij@sanha.com.pl. www.sanha.lt

Centrinis šildymas (uždarosios sistemos) – aušinimas (ledinio vandens sistemos) – suslėgtas oras (sausas arba toks, kuriame ribojamas alyvos lašelių kiekis) – pramonė

svarbu deklaruojant sistemos patikimumą – įmonė „Sanha®“ garantuoja, kad rinkai pateikiami kokybės standartus atitinkantys produktai, sistemos montuojamos tik specialiais įrankiais. Visi šie veiksniai turi lemiamą reikšmę tam, kad sistema„Sanha® Therm“, kurią sudaro sisteminiai vamzdžiai „Sanha® Therm“ ir supresuojamosios jungtys „Sanha® Therm“, montuojama tik specialiais įrankiais, būtų sandari, nekeltų avarijos rizikos, nekenktų aplinkai. Gamintojai tam suteikia garantiją. Sistemą „Sanha® Therm“ rekomenduojama įsigyti tiems, kurie numatę naudoti populiariausio skersmens – nuo 12 iki 108 milimetrų – vamzdžius. Vamzdžiai gaminami iš nelegiruoto plieno, kurio medžiagos numeris pagal EN 10305 standartą yra 1.0034 (E 195). Išorinė vamzdžių dalis galvaniniu būdu yra padengta apsauginiu antikoroziniu cinko sluoksniu. Išorinis supresuojamųjų jungčių „Sanha® Therm“ paviršius papildomai paženklintas raudonos spalvos dažais. Patikimas partneris Statybų srityje įmonė „Sanha®“ jau daug metų yra pripažintas bei pasitikėjimo vertas sistemų montuotojų, projektuotojų ir prekybos partneris. Iš nerūdijančiojo plieno gaminamą presuojamąją sistemą „NiroSan®Press“ ir iš vario bei jo lydinių gaminamas supresuojamąsias jungtis „Sanha®-Press“ labai gerai įvertino visi santechnikos specialistai – ir vandentiekio, ir šiluminio ūkio. Be presuojamųjų sistemų, įmonė „Sanha®“ jau daugiau kaip 40 metų gamina

Matmenys/vardinis slėgis

Svarbiausi techniniai sistemos „Sanha® Therm“ parametrai „Sanha® Therm“ vamzdžiai ir jungiamieji sistemų elementai – iš anglies plieno. „Sanha® Therm“ sistemų vamzdžiai gaminami iš nelegiruoto plieno (medžiagos Nr. 1.0034 (E 195) pagal EN 10305), iš išorės cinkuojami galvaniniu būdu ir tiekiami 6 arba 3 metrų ilgio atkarpomis. Vamzdžiai pasižymi maksimaliu patvarumu, kad būtų sukurtos optimalios sąlygos saugiai juos presuoti. Presuojamieji jungiamieji „Sanha® Therm“ elementai gaminami iš nelegiruoto plieno (medžiagos Nr. 1.0034 (E 195) ir iš išorės cinkuojami galvaniniu būdu (pagal EN 1254-1). Presuojamieji jungiamieji „Sanha® Therm“ elementai dar gaminami iš vario lydinio CuSn5Zn5Pb5-C (medžiagos Nr. CC491) pagal EN1282. Sandarinti naudojami EPDM sandarikliai.

daug produktų, skirtų tradicinėms metalinių vamzdynų sistemoms, tokioms kaip susukamos, lituojamos ir virinamos. Presuojamoji sistema „Sanha® Therm“ puikiai papildo esamą „Sanha®“ produktų asortimentą. Svarbiausi techniniai sistemos „Sanha® Therm“ parametrai pateikti lentelėje.

Sandarinimas

d = 15–35 mm PN 16 d = 42–108 mm PN10

EPDM spalva: juoda

Jungtys su raudonu ženklinimu

Darbinės temperatūros intervalas: nuo -30 ik i 120°C (trumpą laiką iki 150°C)

Įrankis Konvencinėms presuojamosioms mašinoms (iki 54 mm) ir elektroninėms presuojamosioms mašinoms (12–108 mm) tinka visi spaustuvai ir presuojamos grandinės, skirtos metaliniams suveržiamiesiems sujungimams, kurių tipas yra M-MM su profiliu SA, V, M arba tik iki 54 mm.

Medžiagos

Vamzdžiai

Medžiaga Nr.1.0034 (E 195) pagal EN 10305. Vamzdžių matmenys pagal EN 10312. Išorėje cinkuoti galvaniniu būdu, dangos storis – nuo 7 iki 15 mm.

2011 Nr. 5

naujienos

Lietuvoje vis dažniau naudojamos pažangiausios statybų technologijos Šiuolaikinės technologijos net ir sudėtingus darbus leidžia atlikti maksimaliai greitai. Antai Šiaulių miesto nuotekų valykloje 15 metrų aukščio ir 16 metrų skersmens cilindrinio statinio sienos iškilo vos per keturias dienas. Šitaip š. m. balandžio 30-osios dienos vakarą buvo baigtas jau antrojo dumblo pūdymo rezervuaro betonavimas. Šiuose dumblo apdorojimo įrenginiuose bus perdirbamas nuotekų dumblas, ne tik susidaręs Šiaulių miesto nuotekų valykloje, bet ir atvežtas iš regioninių Joniškio, Baisogalos, Šeduvos, Kuršėnų, Linkuvos, Pakruojo bei Radviliškio nuotekų valyklų. Skaidantis organinėms medžiagoms išsiskiriančios biodujos bus naudojamos elektros ir šilumos gamybai. 2011 Nr. 5

Betonavimo darbai buvo pradėti iš karto po Velykų – balandžio 26 d. Buvo betonuojama naudojant ypatingą darbų spartą užtikrinančią nepertraukiamo betonavimo slenkamaisiais klojiniais (slipform) technologiją. Darbai be sustojimo buvo atliekami 24 val. per parą. Kiekvieno bokšto sienų statybai buvo sunaudota po 440 kub. metrų betono. Vidutinis dumblo pūdytuvų sienų betonavimo greitis šiame objekte buvo apie 3,5 m aukščio per parą (antrojo – net kiek didesnis), arba apie 102 kub. metrų betono per parą. Nepertraukiamo betonavimo slenkamaisiais klojiniais technologija leidžia ne tik taupyti statybos darbų atlikimo laiką. Tokiems statiniams, koks yra nuotekų dumblo rezervuaras, yra labai svarbus statinio sandarumas. Be-

tonuojant rezervuarą pasitelkus slenkamųjų klojinių sistemą, gaunamas vienalytis betonas, išvengiama vadinamųjų technologinių betono siūlių sienose, kurios kartu su deformacinėmis siūlėmis, žinia, yra jautriausios konstrukcijų vietos. Projekto generalinis statybų rangovas – Vokietijos kompanija „WTE Wassertechnik GmbH“, o pūdytuvų betonavimo darbus atliko bendrovė „Dzūkijos statyba“ iš Alytaus. Alytiškiai nepertraukiamo betonavimo darbus atliko pirmą kartą. Tačiau ypač kruopštus ir smulkmeniškas pasiruošimas šiai naujovei lėmė, kad pirmasis blynas tikrai neprisvilo. Reikėtų paminėti ir įmonės „Betono centras“ tinkamų parametrų betono gamybą ir laiku atliktą tiekimą į aikštelę, o tai tokiems darbams yra labai svarbi ir būtina sąlyga. Technologiškai sudėtingiausius šio projekto darbus statybininkai patikėjo atlikti Austrijos kompanijai „Gleitbau GmbH“, kuri yra ir viena šios technologijos pradininkių, nuo 1961 m. įgyvendinanti didžiąją dalį visų slenkamaisiais klojiniais betonuojamų projektų visame pasaulyje (vidutiniškai 100 projektų apie 30 pasaulio šalių visuose žemynuose kasmet). Be slenkamųjų klojinių technologijos, ši kompanija dar speci-

alizuojasi vadinamųjų lipamųjų (jump form) ir specialių nestandartinių klojinių projektavimo bei gamybos darbų, taip pat ypač sunkių svorių kėlimo ir/ ar perstūmimo, naudojant hidraulinę įrangą, srityse. Šiandien tai yra vienintelė šios srities kompanija pasaulyje, turinti gamybos kokybės kontrolės ISO 9001:2000 ir darbų saugos SCC sertifikatus. Lietuvoje „Gleitbau GmbH“ atstovauja bendrovė „Delta Nova“. Su austrais pirmą kartą mūsų įmonė susidūrė 2007 metais, kai Latvijos Brocėnų mieste buvo statoma nauja cemento gamykla, kur irgi buvo naudojama „Gleitbau GmbH“ klojinių sistema, o bendrovė „Delta Nova“ atliko siloso bokšto įtempto armavimo darbus. Statybininkus konsultavęs ir nepertraukiamo betonavimo technologijos rekomendacijas parengęs Kauno technologijos universiteto Statybos technologijų katedros doc. dr. Vigantas Žiogas minėjo, kad pirmą kartą ši technologija panaudota Lietuvoje 1994 m., statant Kauno vandens nuotekų valyklos metano dujų rezervuarus (metantankus). Tuo metu lietuviai statybininkai rezervuarų betonavimo darbus pasikvietė atlikti tokios patirties jau turėjusius suomius. Nuo to laiko iki ką tik užbaigto projekto Šiauliuose pritaikyti šią

technologiją mūsų statybininkai neturėjo progos. Arba nesiryžo. Kad ir kaip būtų, šiais metais, panašu, tokių progų užderėjo: be jau minėtų dumblo pūdytuvų, tokiu būdu bus statomas cemento siloso bokštas AB „Akmenės cementas“ gamykloje, atliekų bunkeris ir pagrindinė laiptinė Klaipėdoje pradedamoje statyti įmonės „Fortum Klaipėda“ atliekų deginimo – kogeneracinėje jėgainėje. Minėtą laiptinę (kurioje už slenkamųjų klojinių darbus irgi bus atsakinga „Delta Nova“ ir „Gleitbau GmbH“) teks be sustojimo betonuoti jau ne iki 15 m, bet iki beveik 60 m aukščio. Tai nėra kas nors ypatinga, kalbant apie tokius projektus pasaulyje: „Gleitbau GmbH“ yra betonavusi ne vieną statinį, kurio aukštis matuojamas šimtais metrų. Tarp tokių yra ir vienas aukščiausių – apie 370 m „Troll Olje“ jūrinė platforma Norvegijoje. Planuojama, kad kylant vidutiniškai 3,5 m per parą greičiu, „Fortum Klaipėda“ pastato betonavimas bus baigtas per 18 dienų. Galima suskaičiuoti, kiek laiko užimtų išbetonuoti 60 m aukščio pastatą tradiciniais klojiniais.



Saulius Pilka UAB „Delta Nova“ direktorius

2011 Nr. 5

technologijos

Šilumos punkto

renovacija –

pagal poreikį ir piniginės storį

Prof. Vytautas Martinaitis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjas

Pirma siūlyčiau išanalizuoti kiekvieno namo šilumos punkto būklę, kiek šildymo sistema yra deformuota.

Aleksas GIRA

Pirmųjų renovuotų daugiabučių namų gyventojai paliudys: norint mažinti sąskaitas už būsto šildymą, nepakanka vien apšiltinti sienas ir pakeisti langus. Būtina pastatą renovuoti kompleksiškai, taip pat atnaujinti ar net pakeisti šildymo sistemas. Vis dėlto gal tik mitas, kad visa tai atlikus gyventojų piniginės žiemą nustoja taip smarkiai tuštėti? Pirmiausia – išsami analizė Brangstantys energiniai ištekliai skatina uoliai ieškoti pigesnių alternatyvų būstui šildyti. Tai itin aktualu senų daugiabučių namų gyventojams, kurie jau praėjusią žiemą pajuto negailestingą brangios šilumos įtaką. Energetikai neslepia, kad kitąmet šildymas brangs dar labiau, o specialistai prideda, kad labiausiai dėl to kentės nerenovuotų namų savininkai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros vedėjas profesorius Vytautas Martinaitis neabejoja: sovietmečiu statytų daugiabučių namų šilumos punktus būtina renovuoti. Svarbiausia nesitikėti rasti vieną modelį visiems pastatams atnaujinti. „Yra įvairių nuomonių, kaip mažinti šilumos naudojimą. Yra ir daug priemonių, kaip tai įgyvendinti. Tačiau pirma siūlyčiau išanalizuoti kiekvieno namo šilumos punkto būklę, kiek šildymo

2011 Nr. 5

technologijos

„Dabar pigiausia, žinoma, šildytis malkomis, bet nemanau, kad toks variantas yra priimtinas daugeliui. Taip, techniškai tai įmanoma. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai daugiabutis šildomas kietuoju kuru. Tačiau man toks šildymo būdas neatrodo labai patogus: juk kažkam teks būti kūriku, rūpintis, kad nepritrūktų malkų“, – pigiausio pastatų šildymo būdo trūkumus vardijo M. Nagevičius. Anot jo, daugiabučiuose, susietuose su centralizuoto šildymo tinklais, didelių stebuklų nepadarysi. Norint bent šiek kiek sumažinti šilumos naudojimą ir sąskaitas už šildymą, racionaliausia būtų atnaujinti šilumos punktus ir sumontuoti termostatinius ventilius. Galimybę kiekviename renovuoto daugiabučio namo bute sumontuoti po dujinį katilą M. Nagevičius vertina skeptiškai. Nors techniškai toks sprendimas ir įmanomas, „Statybos ir architektūros“ pašnekovo nuomone, tai tikrai nėra panacėja kovojant dėl mažesnių šildymo sąskaitų. „Ši kuro rūšis nėra pigi, be to, ateityje prognozuojamas dar didesnis dujų kainų augimas. Nemažai kainuos ir pati įranga, jos montavimas“, – įspėjo M. Nagevičius.

h c e t olos n ijo

sistema yra deformuota. Kitaip sakant, į šį reikalą reikia žiūrėti kompleksiškai, atlikti išsamią reviziją“, – neskubėti priimti sprendimą ragino V. Martinaitis. Ekspertai rekomenduoja ne vieną šildymo sistemą, esą puikiai tinkančią renovuojamiems daugiabučiams. Vieni pasisako už centrinį šildymą su individualia apskaita, kiti perša kietąjį kurą, treti seniems namams siūlo alternatyvių galimybių: grindinį ar net geoterminį šildymą. Bendrovės „Cowi Lietuva“ Aplinkosaugos ir energetikos padalinio direktorius Martynas Nagevičius tvirtino, kad daugiabučiuose įmanoma įdiegti bene visas minėtas šildymo sistemas. Tik suabejojo, ar visos jos patiks naudotojams. Šildymo sistemos paieškas specialistas pataria pradėti nuo pinigų skaičiavimo, mat nuo finansinių galimybių nemaža dalimi priklauso, kokia sistema bus pasirinkta.

Patogu, bet neracionalu Bendrovės „Cowi Lietuva“ Aplinkosaugos ir energetikos padalinio direktoriui nerealus atrodo ir siūlymas senuose, bet atnaujintuose namuose montuoti šiuolaikišką geoterminio šildymo sistemą. Nors ji efektyvi ir

2011 Nr. 5

technologijos

,, ,,

Martynas Nagevičius Bendrovės „Cowi Lietuva“ Aplinkosaugos ir energetikos padalinio direktorius

Daugiabučiuose didelių stebuklų nepadarysi. Norint bent šiek kiek sumažinti šilumos naudojimą, racionaliausia būtų atnaujinti šilumos punktus. Valdas LUKOŠEVIČIUS Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas

Po renovacijos kai kuriuose namuose nesumažėja šilumos kilovatvalandžių skaičius. Tai susiję su namų bendrijų kompetencija – joms per sudėtinga valdyti milijonų vertės renovacijos procesus.

h c e t olos n ijo g

gamina pigią šilumą, vargu ar kada nors atsipirks sistemos įrengimas. „Geoterminį šildymą galima palyginti su prabangiu automobiliu – tai komfortiškas, šiuolaikiškas, bet, galima sakyti, niekada neatsiperkantis dalykas“, – dėstė M. Nagevičius. Kai kurie specialistai renovuotiems daugiabučiams šildyti primygtinai rekomenduoja įrengti grindinį šildymą. Nors ši sistema tikrai eikvoja mažiau šilumos energijos, ji turi trūkumų. VGTU Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. V. Martinaitis atkreipia dėmesį, kad šią šildymo sistemą itin sudėtinga įrengti ir tai kelia nemažai nepatogumų renovuojamų namų gyventojams. Jam antrino ir bendrovės „Uponor“ techninių sprendimų vadovas Artūras Laukys – jis idėją renovuotuose daugiabučiuose įrengti grindinį šildymą skambiai pavadino utopija. „Tektų ne vienai dienai, net ne vienai savaitei iškeldinti visus gyventojus, nes po visomis grindimis sumontuoti šildymo sistemą užtrunka. Jau vien dėl to mažai tikėtina, kad žmonės rinksis šį variantą. Be to, tai brangi

2011 Nr. 5

sistema. Vienintelė galimybė – į visus butus atvesti po vamzdį, nuo kurio kiekvienas galėtų prisijungti grindinį šildymą“, – įsitikinęs pašnekovas. A. Laukys siūlo apsvarstyti dar vieną Lietuvoje jau išbandytą šildymo sistemą – orinius šilumos siurblius. Tik šie, pasak specialisto, nelabai tinka lietuviškoms žiemoms: temperatūrai lauke nukritus žemiau 15 laipsnių, oriniai siurbliai ima dirbti ne taip efektyviai. „Uponor“ techninių sprendimų vadovas yra vienas tų specialistų, kurie renovuojamų daugiabučių gyventojams pataria pirmiausia įvertinti galimybę atnaujinti šilumos punktus ir subalansuoti sistemas – tai, jo nuomone, yra ekonomiškiausias būdas mažinti šildymo sąskaitas. Jei daugiabučio gyventojai šildymo sistemai pertvarkyti gali skirti daugiau lėšų, derėtų rinktis centrinį šildymą su individualia apskaita.

Pirmenybė individualiai apskaitai Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius įsitikinęs, kad renovuojamiems daugiabučiams idealiausiai tiktų individualaus šildymo reguliavi-

mo sistema. Demonstracinė jos versija jau įrengta keliuose namuose – gyventojai gali patys nustatyti, kiek nori šildytis. Vis dėlto ši šildymo sistema kol kas sunkiai skinasi kelią renovuojamuose namuose. „Senų daugiabučių, kuriuose tokia sistema jau veikia – vienetai. Kodėl tokios galimybės nesirenka renovuojamų namų gyventojai? Nes trūksta organizuotumo, valstybės įsikišimo, – nepasitenkinimą esama situacija reiškė pašnekovas. – Kiek namų jau renovuota? Vos vienas procentas!“ V. Lukoševičius neabejoja, kodėl po renovacijos kai kuriuose namuose nesumažėja šilumos kilovatvalandžių skaičius. Esą pirmiausia tai susiję su namų bendrijų kompetencija – joms per sudėtinga valdyti milijonų vertės renovacijos procesus, reikalauti kokybės. „Statistika rodo, kad dalis projektų nepavyko – nesutaupoma energijos. Toks rezultatas gaunamas, kai valstybė nuo renovacijos proceso bando nusišalinti ir visa atsakomybė užkraunama dažnai neorganizuotiems, nekvalifikuotiems gyventojams“, – aiškino V. Lukoševičius.



architektūra

aplinka I 46

Namą renovavo, aplinką pamiršo

paveldas I 52

Medininkų pilis – nebylus istorijos sargybinis

naujienos I 56

Reviziniai liukai – individualūs ir tiksliai pritaikyti

sprendimas I 58

Saliamoniško sprendimo nėra

aplinka

Giedrė Čeponytė Vilniaus savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė

p a in la k

Net tada, kai gyventojai prieina bendrą susitarimą, aplinką tvarkantys darbininkai nėra tikri, kad paskutinę akimirką neatsiras bandančiųjų kūnu uždengti medžio kamieną nuo pjūklo.

Namą renovavo, aplinką pamiršo Laura Kačkutė

Lietuviams renovacija pirmiausia asocijuojasi su mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Estetiniai ir kokybiniai namo aplinkos pokyčiai rūpi nedaugeliui. Maždaug tiek, kiek įmantriai įpakuoti dovaną – gerai, kai gražu, bet galima ir apsieiti. 2011 Nr. 5

Reikalavimų nėra Iš pirmo žvilgsnio namas – lyg naujas. Butas – šiltesnis. Jei renovacija buvo sėkminga, mažesnės ir sąskaitos. O už kelių metrų nuo namo – tie patys išbyrėję šaligatviai, automobilių išvažinėta veja ir ant skalbinių džiovyklių besikarstantys vaikai. Erdvesnės auto-

mobilių aikštelės, suoliukai, ant kurių galėtų ilsėtis senukai ar mamos su mažyliais, vaikų žaidimų aikštelės, kiemo želdiniai – visi šie klausimai paliekami tolimam neapibrėžtam „kažkada“. Tiesa, tai gali niekada ir neateiti. Kodėl taip yra? Kodėl renovuojant namus nėra privaloma tvarkyti ir jų aplinką? Statybos techniniame reglamente tenurodoma, kad renovuojant pastatus reikėtų siekti kuo labiau išsaugoti želdinius, sandėliuoti gruntą ir vėl jį panaudoti buvusioje teritorijoje. Klaipėdos universiteto Kraštovaizdžio architektūros ir aplinkos planavimo katedros vedėjas prof. Petras Grecevičius nesutiko, kad aplinkos tvarkymas iš prioritetinių darbų sąrašo renovuojant senus daugiabučius iš-

braukiamas tik iš noro sutaupyti lėšų. „Mums išvis stinga supratimo, kaip turi atrodyti aplinka, – apgailestavo profesorius. – Pernai buvau Kinijoje, prieš tai Vokietijoje – tokio jovalo kaip Lietuvoje niekur nėra.“ „Statybos ir architektūros“ pašnekovas pripažino, kad negebėjimas efektyviai panaudoti renovacijai turimas lėšas – didelė problema. „Kiekvienas namas kitoks, kiekvieną reikia atidžiai ištirti. Tikrai ne visada būtina visą namą aprengti nuo galvos iki kojų – apšiltinti visas jo dalis. Kartais tai daryti nėra prasmės. O sutaupytus pinigus būtų galima skirti aplinkai tvarkyti“, – siūlė P. Grecevičius. Vilniaus savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė

Giedrė Čeponytė nesistebi, kad teritorijos aplink namą tvarkymas dažnai lieka našlaitės vietoje – renovacija ir taip gerokai patuština kišenes: „Nors valstybė dalį išlaidų kompensuoja, žmonėms vis tiek reikia sukaupti nemažai pinigų. Turės praeiti laiko, kol gyventojams pigesnė šiluma pradės duoti grąžą.“

Kuklūs užmojai Pasak G. Čeponytės, renovacijos projektuose dažniausiai apsiribojama nuogrindos pakeitimu. Ir tai – vos metro pločio nuo namo sienos. Kartais pakeičiami arba rekonstruojami laiptinių stogeliai, danga prie įėjimų į laiptines. Jei arti namo auga medžiai, trukdantys darbams, patikrinama, ar

2011 Nr. 5

aplinka

jie nėra vertingi. Jei nevertingi – prašoma leidimo kirsti. Tokiu atveju kartais gaunama dvejopa nauda: ne tik statybininkams dirbti paprasčiau, bet ir butuose tampa šviesiau. „Žmonės sodindami medelį įsivaizduoja, kad jis visada bus dviejų metrų aukščio. O šis išauga iki trisdešimties, ir tada kyla problemų. Rengiant renovacijos projektus į tokius dalykus atkreipiamas dėmesys, tačiau projektuose dažnai nesuplanuojama, ką daryti su didesne kiemo teritorija, – sakė Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė. – Juk namo grįžtantis žmogus savo teritoriją pradeda suvokti jau nuo viešojo transporto stotelės ar kieme išlipęs iš automobilio.“ G. Čeponytė viliasi, kad ilgainiui padidės daugiabučių gyventojų reikalavimai savo gyvenamojo būsto aplinkai ir tai skatins užsakyti aplinkos pertvarkymo projektų. Pirmųjų bandymų kartu su namu tvarkyti ir aplinką Lietuvoje jau užfiksuota. Sostinės Žirmūnų rajone renovuojant grupę namų buvo ne tik atnaujintos išorinės senų daugiabučių sienos, langai, laiptai, išorinės durys,

2011 Nr. 5

aplinka

stogas, įrengti balkonai-lodžijos, modernizuoti inžineriniai vidaus ir išorės tinklai, bet ir pertvarkyta šalia namo esanti teritorija: pėsčiųjų takai, žaidimų aikštelės, atnaujinti želdiniai. Specialistai džiūgautų, jei gyventojai patys suprastų išlošiantys, jei tame pačiame kvartale esantys namai bus nudažyti panašiomis spalvomis, bet to reikalauti neturi teisės. Prof. P. Grecevičius atkreipė dėmesį: daugelyje užsienio šalių įprasta mažesnius gyvenamuosius kvartalus aptverti, kad čia nepatektų pašalinių. O Lietuvoje tokie kvartalai suprojektuoti taip, kad to padaryti tiesiog neįmanoma: kiekvienas prašalaitis gali eiti ten, kur nori. Daugiabučių gyventojai nuo nepageidaujamų svečių gali saugotis nebent įsirengdami duris su kodiniais užraktais.

Didžiausia problema – automobiliai „Statybos ir architektūros“ kalbinti specialistai sutaria kaip vienas: sunkiausias uždavinys renovuojant senų daugiabučių aplinką – išspręsti automobilių statymo problemą. „Turbūt visi be išimties sovietiniai kvartalai

buvo planuojami negalvojant, kad kada nors prie namų stovės automobiliai. Vietos buvo paliekama tik privažiuoti per laidotuves ar vestuves. Tuo pat metu Kanadoje ar JAV nė nebūdavo galima pradėti eksploatuoti pastatą neišsprendus automobilių stovėjimo problemos“, – lygino P. Grecevičius. Architektui paliko įspūdį, kaip Kinijos miestuose sprendžiama ši problema. Ten prie kvartalų įrengiamos didžiulės daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, į kurias mašinos keliamos liftais. „Automobilių statymas – tik vienas klausimas, bet tinkamai neišspręstas jis gali viską komplikuoti. Jei nebelieka vietos vaikų žaidimų aikštelėms, žmonėms nebėra kur išeiti pailsėti, interjeras yra atskirtas nuo eksterjero – tai jau principinė problema“, – sakė P. Grecevičius. Lietuvoje tvarkant renovuojamų namų aplinką lemiamą žodį taria bendrijos. Vilniaus savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji specialistė G. Čeponytė žino atvejų, kai amžinų grūsčių kiemuose išvarginti gyventojai nusprendė išplėsti automo-

bilių statymo teritoriją žaliosios zonos sąskaita. Jeigu tokie planai įgyvendinami bendru sutarimu, savivaldybė jiems paprastai neprieštarauja.

Konsultuotis vis dar nepopuliaru Iškirsti menkaverčius, saulę užstojančius medžius – paprasta tik planuose. Net tada, kai gyventojai prieina bendrą susitarimą, aplinką tvarkantys darbininkai nėra tikri, kad paskutinę akimirką neatsiras bandančiųjų kūnu uždengti medžio kamieną nuo pjūklo. Nenuostabu – žmonėms gaila visą gyvenimą matytų medžių ar žolės lopinėlio. „Taip, želdinių turi būti. Bet reikia būti praktiškiems: ar bus kam jais rūpintis? – klausė kraštovaizdžio architektė Malgožata Koševska. – Dažnai žmonės pyksta, jei naikinamas koks gėlynas, tačiau norinčiųjų juo rūpintis neatsiranda.“ Žalos kartais pridaro ir savamoksliai želdinimo entuziastai. Viena dažniausių klaidų – pasirenkami Lietuvos klimatui netinkami augalai, jie greitai sunyksta. „Reikia apgalvoti ir tai, kur augs augalai, kokią naudą

duos. Pavyzdžiui, Lenkijoje vijokliais apsodinami specialūs nuo triukšmo saugantys ekranai, statomi prie kelio. Tai estetiška ir praktiška“, – kaimynų patirtį gyrė pašnekovė. Kultūrinio kraštovaizdžio ekspertas Kęstutis Labanauskas siūlo ne tik nepersistengti ieškant egzotikos, bet ir išsiaiškinti, kur kokius augalus tinka sodinti. „Medžiai, kaip ir žmonės, kartais vieni su kitais negali sugyventi. Be to, reikia ne tik susodinti augalus, bet ir nuolat jais rūpintis. Tačiau viskam reikia žinių“, – problemas minėjo K. Labanauskas. Jis apgailestavo, kad lietuviai labai nenoriai konsultuojasi su specialistais.

Lenkija lenkia požiūriu Varšuvos Žemės ūkio universitete kraštovaizdžio architektūros studijas baigusi M. Koševska pastebėjo, kad kaimyninėje šalyje renovuojant namus į aplinkos tvarkymą kreipiama daugiau dėmesio – tai tampa tarsi privaloma renovacijos projektų dalimi. „Lietuvoje tik dabar pradedama suprasti, kad sutvarkius aplinką ne tik pačiam bus maloniau grįžti į na-

mus, tai bus ir investicija – būstą su tvarkinga teritorija galima brangiau parduoti“, – papildomų argumentų abejojantiesiems, ar verta kreipti dėmesį į tai, kas yra už namo durų, siūlė architektė. Gyvendama Varšuvoje M. Koševska pastebėjo, kad ir renovuotų namų, ir kitų daugiabučių gyventojai labiau nei Lietuvoje įpratę tvarkyti ne tik savo butus, bet ir teritoriją. „Viena mano draugė iš Lenkijos sukūrė šeimą su lietuviu ir čia atsikrausčiusi turėdama laisvo laiko išėjo į lauką su grėbliu kiek apsitvarkyti. Kaimynai žiūrėjo į ją kaip į keistuolę. Turėdami laiko jie geriau važiuos ir tvarkys savo sodybas, esančias už miesto, o ne kelią, kuriuo kasdien eina į namus“, – ją stebinantį lietuvių požiūrį į savo artimiausią aplinką atskleidė M. Koševska. Tiesa, architektė suskubo pridėti, kad jau ir Lietuvoje yra teigiamų pokyčių, vis dėlto jiems įsigalėti reikia laiko.

Gal neverta stengtis? Tolesnę ateitį prognozuojantys ekspertai kelia dar vieną klausimą: ar nenutiks taip, kad visos pastangos tęsti

2011 Nr. 5

aplinka

senų daugiabučių gyvenimą nueis šuniui ant uodegos, kai renovuotuose namuose niekas nebenorės gyventi? „Tokie kvartalai kaip Lazdynuose, Karoliniškėse, Žirmūnuose ir į juos panašūs nėra tinkami normaliai gyventi – jie yra laikini, bendrabučio tipo. Jei virtuvėje susitinka du žmonės, trečiam jau tenka eiti valgyti į kambarį“, – ironizavo P. Grecevičius. Jis pranašavo, kad ekonomikai kylant jaunos šeimos iš tokių namų, tegu ir renovuotų, skubės pabėgti. Studentams profesorius visuomet pateikia Dublino modelį: ten aplink senamiestį nusidriekęs naujamiesčio žiedas su įvairiais kelių aukštų namais, o aplink jį ima kilti individualieji namai. „Šiukšliname, netvarkingame naujamiestyje vakare lankytis nerekomenduojama – ten gyvena beveik vien juodaodžiai. Nesu rasistas, bet žmonės stengiasi iš ten pabėgti. Galima sakyti, tai yra miręs kvartalas. Ar taip nenutiks Lietuvoje, sunku pasakyti, nes nebeturime realiai dirbančių urbanistų, kurie atliktų tokius tyrimus“, – atkreipė dėmesį prof. P. Grecevičius.



Pirmasis

pasyvusis

daugiabutis

Energiškai efektyvių pastatų technologiją plėtojančios bendrovės „Veikmė“ specialistai individualiųjų pasyviųjų namų statybos patirtį pradės taikyti daugiabučiams. Šiemet bendrovė planuoja suprojektuoti ir pradėti Vilniuje (Č. Sugiharos g. 2) statyti pirmąjį Lietuvoje pasyvųjį daugiabutį. Naujų daugiabučių statytojai aplinkai skiria kur kas daugiau dėmesio nei renovuojamų namų gyventojai.

Pasak projekto vadovo architekto Ryčio Kripo, energiškai efektyvaus daugiabučio ir individualiojo pasyviojo namo projektavimas skiriasi nemažai. „Individualiajame name gyvena vienas šeimininkas, o daugiabutyje visos sistemos, inžineriniai tinklai yra bendri. Taigi reikės tam tikrų inžinerinių sprendimų, leisiančių pasiekti norimą energinį pastato efektyvumą“, – sakė architektas. Pasyviajame daugiabutyje skaičiuojamas energinis viso pastato, o ne atskiro buto efektyvumas. „Jeigu mano butas yra pietinėje pusėje ir aš gaunu daugiau energijos, o kaimyno – šiau-

rinėje ir jis gauna mažiau, tai mano gaunama perteklinė energija turi būti paskirstoma visiems bendrijos nariams. Vadinasi, visi gyventojai mokės vienodus komunalinius mokesčius, jei jų gyvenimo būdas ir įpročiai nesiskirs“, – aiškino R. Kripas. Daugiabutyje yra lengviau pasiekti energiškai efektyvaus pastato parametrus. Kadangi fasado ploto, tenkančio grindų plotui, palyginti su individualiuoju namu, čia yra kur kas mažiau, mažesni ir energijos nuostoliai per išorines atitvaras. Rengiant projektinę pirmojo pasyviojo daugiabučio dokumentaciją aktyviai dalyvaus sertifikuoti vokiečių ins-

titute „Passivhaus Institut“ bendrovės „Veikmės projektai“ projektuotojai. Daugiabutyje Č. Sugiharos gatvėje planuojama įrengti 100 butų, kurių bendras gyvenamųjų patalpų plotas turėtų būti apie 6000 kvadratinių metrų. „Užsienio patirtis rodo, kad gyvenimas energiškai efektyvaus pasyviojo daugiabučio bute nuo gyvenimo tradiciniame bute skirsis ne tik mažesnėmis eksploatavimo sąnaudomis, bet ir didesniu akustiniu bei mikroklimato komfortu“, – būsimą statinį gyrė UAB „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba. Pasyvieji namai šilumos komfortu pasižymi ir žiemą, ir vasarą. Jie itin kruopščiai šiltinami, o konstrukcijos elementai ir jungtys – užsandarinami. Grynas oras čia tiekiamas nuolatos, jis filtruojamas. Pirmojo Lietuvoje pasyviojo daugiabučio statytojai pabrėžia, kad tipinio šios rūšies pastato projekto parengti neįmanoma, nes energijai taupyti įtakos turi ne tik šiluminės pertvarų ar išorinių sienų ypatybės, bet ir aplinka, kurioje statomas namas.



Veiklos kryptys:         2011 Nr. 5

Projektavimas Energiniai auditai ir sertifikatai Termovizija ir energiniai matavimai Atsinaujinančių energijos šaltinių projektai Pasyvių – energiškai efektyvių pastatų projektai Investiciniai projektai ir galimybių studijos Paraiškos ES ir kitoms paramos programoms Projektų administravimas 2011 Nr. 5

UAB „Projektų rengimo centras“, Žirmūnų g. 27, LT-09105 Vilnius, tel. (8 5) 231 4672, faks. (8 5) 276 0037, el. p. info@prc.lt

paveldas

Istoriniai faktai

 Medininkų pilis – vienas seniausių 

išlikusių mūrinių statinių dabartinėje Lietuvos teritorijoje ir didžiausia aptvarinė pilis Rytų Europoje. Tai yra pirmasis objektas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žiede, pastatyta pelkėtoje vietoje, lygumos pakraštyje. Šį gynybinį statinį architektūros istorikai laiko analogišku netoli Medininkų esančioms Lydos ir Krėvos pilims, tik jis mažiau perstatinėtas. Tokio tipo pilys buvo statomos kovų su kryžiuočių ordinu metu. Tuomet flanginei gy-

 

nybai stiprinti aplink medines pilis slėniuose pradėta statyti mūrines sienas. Gynybinis kompleksas su grioviais ir pylimais užima 6,5 hektaro plotą, o pilies kiemas – 1,85 hektaro. Pilies forma – netaisyklingas keturkampis, šiaurinė siena – 128,7 metro ilgio, rytinė – 161,2, pietinė – 127,7, o vakarinė – 147,9 metro. Kiautinės konstrukcijos siena ir bokštai mūryti iš lauko akmenų bei plytų. Pilis turėjo keturis bokštus ir ketverius vartus.

 Istoriniuose



metraščiuose Medininkų pilis minima nuo 1311– 1313 metų, kai jos apylinkėse gyventojai slėpėsi nuo totorių bei Vokiečių ordino antpuolių. 1402 metais pilį sudegino kryžiuočiai. Vėliau ji buvo atstatyta – 1415 metais Vytautas Didysis Medininkų pilyje rašė laišką Didžiajam Magistrui. Nuo XV amžiaus pabaigos pilis gynybai nenaudota, o po XVI amžiuje kilusio gaisro ji buvo visiškai apleista.

R. Zilinsko nuotr.

Milda Levandraitytė

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldo lankytinų objektų sąrašą netrukus papildys dar vienas įspūdingas statinys. Muziejų metais Lietuvoje paskelbtų 2012-ųjų gegužę vartus atvers restauruota Medininkų pilis. Trakų istorijos muziejui priklausantis istorinis paminklas taps nauju kultūros ir istorijos traukos centru pietrytinėje šalies dalyje. Naujas pilies istorijos puslapis Vos už 30 kilometrų nuo Vilniaus stūksanti viduramžių pilis – vienas seniausių išlikusių mūrinių statinių Lietuvoje. Didingus LDK laikus menantis, XIII amžiaus pabaigoje–XIV amžiaus pradžioje iškilęs gynybinis objektas tik dabar sulaukė tikrosios atgimimo valandos, nors per pastaruosius 50 metų buvo konservuotas ar restauruotas ne vienas mūrinis pilies fragmentas. 1961–1963 metais Medininkų pilis buvo tiriama ir tvarkoma pagal architekto Sigito Benjamino Lasavicko projektą. Iki 1979-ųjų ji buvo konservuota, restauruotos trejų vartų angos ir dalis vakarinės sienos. 1974 metais viduje įrengta pilies istorijos ekspozicija. Vėliau, 1987-aisiais, istorinį paminklą pradėta tvarkyti pagal architekto Stanislovo Mikulionio projektą. Paminklosaugos departamento

Medininkų pilis – nebylus istorijos sargybinis 2011 Nr. 5

R. Zilinsko nuotr.

ir Lietuvos kultūros fondo iniciatyva 1992 metais pradėtas dar vienas pilies gelbėjimo etapas, kuriam vadovavo architektas Jonas Rimantas Glemža. Tąkart tikėtasi atstatyti šiaurės rytų bokštą – donžoną, tačiau 2002 metais darbai nutrūko donžonui iškilus tik iki antro aukšto. Daug kartų šeimininkus keitusios Medininkų pilies visišku atstatymu ir galimybe pritaikyti turizmui susirūpinta tik 2004 metais, kai ją, tuomet išvis beglobę, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pavedė valdyti Trakų istorijos muziejui. Muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas pripažino, kad imtis tvarkyti Medininkų pilį buvo nemenkas iššūkis. Teko pradėti nuo nulio – teisinio žemės bei statinių įregistravimo ir rekonstrukcijos projekto. O sėkme tikėjo nedaugelis.

„Nors skeptikai mums sakė, kad pilies atkūrimas – žlugti pasmerktas reikalas, parengėme rekonstrukcijos programą ir 2010 metais jai atstatyti gavome 8 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų“, – pasidžiaugė muziejaus, kuris valdo tris: Trakų salos, Pusiasalio bei Medininkų – pilis, direktorius. Šiuo metu pagal įmonės „Senojo miesto architektai“ architekto Roberto Zilinsko parengtą Medininkų pilies tvarkymo ir pritaikymo turizmui projektą įgyvendinamas pirmasis rekonstrukcijos etapas. Generalinis projekto rangovas – bendrovė „Ekstra statyba“. Nuveikta jau išties nemažai: sutvirtintos gynybinės pilies sienos, atnaujinti jas dengiantys čerpių stogeliai (tik šiaurės rytų sienos atkarpa palikta be jų – taip buvo sumanyta ankstesnio projekto autorių), paaukštintos pietinio bokšto sienos. V. Poviliūnas pasakojo, kad pilies teritoriją juosusių sienų aukštis siekė per 14–15 metrų, tačiau laikui bėgant jos apgriuvo, tad dabar tekyla iki 12 metrų ir tik vietomis yra aukštesnės. Gynybinių sienų storis ties pamatais siekia 1,8–1,9, viršuje – 1,6 metro. Šaudymo angos įrengtos beveik 11 metrų aukštyje. Viena jų buvo restauruota 2002 metais, tad dabar dar penkios atkurtos pagal ją. Rengiant Medininkų pilies tvarkymo projektą nemažai prisidėjo anksčiau pilį tyri-

2011 Nr. 5

paveldas

Viršutinė donžono perdanga – plokščias sutapdintasis stogas. R. Zilinsko nuotr. Gynybiniame penkių aukštų bokšte įsikurs muziejus. R. Zilinsko nuotr.

Pilies teritoriją juosusių sienų aukštis siekė 14–15 metrų, tačiau jos dabar tekyla iki 12 metrų ir tik vietomis yra aukštesnės. Trakų istorijos muziejaus archyvo nuotr.

2011 Nr. 5

nėję ir projektus rengę specialistai: J. R. Glemža ir konservatorius Jakovas Mendelevičius. Dabartinės rekonstrukcijos autoriai neslėps pirmtakų darbų pėdsakų: sienose liks žymių, iki kokios ribos pilis buvo sugriauta ir kiek kartų buvo bandoma ją reanimuoti. Netrukus žadama baigti tvarkyti įvažiavimo vartus, kurie liko ankstesnėje vietoje, ir tęsti archeologinius tyrinėjimus bokšto prieigose. Tuo pačiu ten bus atkurtas pirminis žemės lygis. Atliekant archeologinius tyrimus pilies kieme (be jų negalėjo būti pradėti piliavietės tvarkymo darbai) išskirtinių radinių neaptikta. O tai, ką pavyko iškasti iš žemės gilumos: strėlių antgalius, keramikos duženas ir pan. – bus galima išvysti ekspozicijoje.

Į bokštą kels liftas Baigiama svarbiausio Medininkų pilies akcento – šiaurės rytų bokšto donžono – rekonstrukcija. 27 metrų aukščio bokšte įsikurs muziejus. Donžone veiks ir stiklinis minimalių matmenų liftas, vyresnio amžiaus ar neįgalius lankytojus kelsiantis iki pat penkto bokšto aukšto. Suprojektuoti ir įrengti liftą projekto autoriui ir vadovui architektui R. Zilinskui buvo bene sudėtingiausia problema. Iki antro aukšto donžonas jau buvo atstatytas anksčiau restauruojant pilį, tad teko ieškoti vietos, kurioje montuoti liftą netrukdytų nei langai, nei storose bokšto sienose įrengti išėjimai į laiptines. Donžono sienos – dar storesnės negu pilį juosiančios sienos: gynybinės paskirties objektas turėjo atlaikyti griovimo mašinų smūgius. Sienų storis bokšto apačioje siekia 3,3, viršuje – 2,7 metro. Tad pasinaudota galimybe sienose įrengti technines patalpas, ventiliacijos vamzdžius, čia sumontuotas sanitarinis mazgas, skirtas žmonėms su negalia. Rekonstruojamas labai masyvus, bet ant negilių pamatų pastatytas donžonas buvo sutvirtintas ir iš vidaus. „Tuo metu statomų objektų pamatai nebuvo giliai įkasami į žemę, tad teko montuoti bokšto perdangas dviem kryptimis ir taip statinį sutvirtinti“, – aiškino architektas R. Zilinskas. Tiksliai atkartojant geometriją į buvusių medinių sijų lizdus, kurių yra išlikę visuose

aukštuose, įmontuotos gelžbetonio sijos. Atkurti medžiagiškumą nebuvo galimybės dėl išaugusių stiprumo, pastovumo ir priešgaisrinių reikalavimų. R. Zilinskas pabrėžia, kad architektūrinius jo projekto sprendinius diktavo ne tik autentiškos liekanos, jau įgyvendintos anksčiau pradėto atkūrimo struktūros, bet ir pastarąjį dešimtmetį griežtintos statybos normos. Muziejaus direktorius V. Poviliūnas priminė, kad donžono atstatymu pirmieji susirūpino Amerikos lietuviai. Medininkų pilies likimo klausimas kilo po skaudžių 1991 metų įvykių – žudynių Medininkų poste. Gynybinio bokšto atstatymą finansavo Amerikos inžinierių ir architektų sąjungos Medininkų pilies fondas. Tačiau už fondo surinktas lėšas buvo atlikta pusė numatytų bokšto atstatymo darbų. Donžonas ramybėje buvo paliktas beveik dešimčiai metų. Šiuo metu jame teliko atlikti vidaus apdailą, ir bus galima pradėti rengti ekspozicijas. Jau numatyta, kad pirmame aukšte bus eksponuojami pilies kieme rasti archeologiniai radiniai, antrame veiks Lietuvos karybai skirta ekspozicija, o trečiame planuojama įrengti Lietuvos sidabro dirbinių ekspoziciją.

Nekantrauja priimti lankytojus Medininkų pilies teritorijoje atkurtame vėlesnės statybos mūriniame pastate tilps administracija ir konferencijų salė. Statinys bus naudojamas edukacijai, konferencijoms ir turistams aptarnauti. Sostinės pašonėje esanti pilis, tikimasi, galėtų vilioti ne tik istorijos, bet ir įvairių renginių, švenčių mėgėjus. Trakų muziejaus direktorius V. Poviliūnas neabejoja, kad smalsuolius į Medininkus trauks išskirtinės pilies technologijos. „Čia bus naujovių, kurių dar neturi nė vienas šalies muziejus, – žada V. Poviliūnas. – Lankytojams bus smalsu apsilankyti muziejinėse suvenyrų parduotuvėlėse, veiks pilies paštas.“ Ir tai dar ne pabaiga: jei pavyks gauti finansavimą ir antram Medininkų pilies tvarkymo etapui, bus įgyvendinami kiti ambicingi muziejininkų planai. Tai beveik 20 hektarų teritorijos su visais gynybiniais grioviais tvarkymas, viduramžių miestelio pilies kieme įkūrimas. Čia galėtų atsirasti puodžių cechas, kalvių, juvelyrų dirbtuvės – visa, kas lankytojus galėtų nukelti į intriguojančią praeitį. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė įsitikinusi, kad restauruota Medininkų pilis bus itin svarbi turizmui. Juk pakeliui į vi-

duramžius menančius Medininkus, šalia Vilniaus–Minsko automagistralės, yra įsikūręs irgi LDK laikus menantis klasicistinis Pacų, Radvilų, Sapiegų, Chodkevičių, Oginskių, Platerių, Tiškevičių valdytas Nemėžio dvaras. Tiesa, kol kad jis – apleistas. „Manoma, kad šioje vietoje Vytautas Didysis turėjo pilį. Netoliese, Nemėžyje, išlikusios senos musulmonų kapinės, stovi viena iš keturių Lietuvos mečečių. Turistai taip pat galėtų aplankyti Medininkų muitinės posto memorialą, skirtą 1991 metais nužudytų septynių Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnų garbei. Vos už kilometro nuo Medininkų gyvenvietės yra 293,6 metro virš jūros lygio iškilęs Juozapinės kalnas. Ilgai aukščiausia šalies žemės paviršiaus laikyta vieta pažymėta rieduliu pirmajam Lietuvos karaliui Mindaugui atminti“, – lankytinus turistinius Pietryčių Lietuvos objektus vardijo D. Varnaitė. Numatyti tolesni Medininkų pilies atkūrimo darbai kvies pažinti savo šalies istoriją ir kultūrą.



Gynybinių sienų storis ties pamatais siekia 1,8–1,9, viršuje – 1,6 metro. R. Zilinsko nuotr.

2011 Nr. 5

naujienos

Stilingame ir brangiame interjere visos detalės turi derėti. Tačiau kartais estetinį vaizdą sudarko privalomi techniniai reikalavimai, tokie kaip būtinybė sienose bei lubose įrengti revizinius liukus.

Šiai problemai spręsti kompanija „Knauf“ siūlo revizinius gipso kartono liukus. Įmontuoti lubose ar sienose jie beveik nematomi, nes pritaikomi prie interjero: dažomi, klijuojami tapetais ar plytelėmis. „Knauf“ reviziniai liukai atitinka visus šiuolaikinio dizaino reikalavimus. Jie sumontuojami greitai, yra stabilūs, atsparūs apkrovoms. Yra standartinių matmenų revizinių liukų: 200 x 200, 300 x 300, 400 x 400, 500 x 500 milimetrų ir kitokių iki 1200 x 1200 milimetrų. Tačiau dažnai, atsižvelgiant į patalpų

2011 Nr. 5

naujienos

Reviziniai liukai –

individualūs ir tiksliai pritaikyti ypatumus, užsakomi ir individualūs reviziniai liukai. Gipso kartono liukai gali būti montuojami ne tik šios medžiagos sistemose, bet ir mūro sienose. „Būna atvejų, kai užsakovai nenori palaukti keletą dienų arba tiesiog tuo metu pagaili papildomų šimto litų ir sumontuoja plastiko ar metalinius revizinius liukus. O vėliau ieško sprendimų, kaip paslėpti interjerą darkančius įrengimus: dengia juos paveikslais ar mėgina kitaip dekoruoti“, – stebėjosi bendrovės „Knauf“ atstovas Kęstutis Janeika.

Reviziniai „Knauf“ liukai gaminami iš aliuminio rėmo ir smūgiams bei ugniai atsparaus gipso kartono. Kitaip nei metaliniuose ar plastiko liukuose, rėmas ne montuojamas išorėje, bet paslepiamas vidinėje konstrukcijos pusėje. Liukai gali būti ir sandarūs, nepraleidžiantys dulkių, būna priešgaisrinių. Jie pritaikomi ir prie akustinių lubų, sumontuotų iš perforuoto gipso kartono plokščių. Gamykloje specialiai perforuotoms plokštėms paruošti reviziniai liukai suformuoja vientisą vaizdą.

Montuoti revizinius liukus – išties paprasta. Gaminio pakuotė – trafaretas, kur pažymėti liuko matmenys ir vietos savisriegiams sukti. Pridėjus trafaretą prie būsimos liuko vietos ir pažymėjus reikiamas vietas, išpjaunama anga. Ant susuktų savisriegių užmaunami guminiai antgaliai, saugantys nuo galimų sužeidimų naudojantis liukais. Jeigu liukas didelis ir masyvus, montuojamas papildomas konstruktyvas iš įprastų gipso kartono profilių. Reviziniai liukai laikosi ant vyrių, nuo kurių lengvai nuimami, o atsidaro spustelėjus ranka. „Knauf“ REVO linija – universalūs reviziniai liukai, skirti montuoti į sieną ir lubas, kai apkalos storis – nuo 12,5 iki 25 milimetrų. Taip pat šios serijos liukai gali būti gaminami pagal specialų užsakymą plytelėms klijuoti – pagal individualų plytelių dydį ar raštą. „Knauf“ F-TEC linija – reviziniai priešgaisriniai liukai, kurie gali būti naudojami bet kokiam apkalos storiui iki 50 milimetrų. Jie yra universalūs, skirti montuoti į lubas, šachtos sieną arba monolitinę sieną, laiko apkrovas. „Knauf“ sisteminė linija – liukai, skirti montuoti į specialias „Knauf“ sistemas, tokias kaip pakabinamosios lubos arba saugančios nuo radiacijos sistemos.



2011 Nr. 5

sprendimas

Saliamoniško sprendimo

nėra

Visi žino, kad daugiabučius reikia atnaujinti kvartalais, bet nepasiūloma geriausio būdo tai padaryti Kotryna VALIUKEVIČIŪTĖ

Daugiabučių atnaujinimo programa – laikinas problemos sprendimas. Taip mano sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Jis įsitikinęs, kad renovuojant pavienius pastatus, o ne kompleksiškai kvartalus, senųjų mikrorajonų degradacija sustabdyta nebus.

Mindaugas PAKALNIS „Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas

sprendimas

Architektūra nėra vien pastatas, o gyvenimas nėra vien stalčius name. Svarbi ir aplinka.

Klaida – būsto privatizavimas „Vilniaus plano“ vyriausiojo architekto M. Pakalnio nuomone, vienas esminių dalykų, lėmusių didžiausias dabartinės renovacijos nesėkmes, buvo sprendimas leisti privatizuoti susidėvėjusius ir nerenovuotus namus. Dabar ir lieka žygiuoti vadinamosios taškinės – pavienių namų – renovacijos keliu tik pasvajojant apie kompleksinį kvartalų modernizavimą. „Kompleksinės kvartalinės renovacijos sprendimų gimė ten, kur nuosavybė išliko vienose rankose“, – sakė M. Pakalnis. Kaip palyginimą jis pateikė Rytų Vokietijos patirtį, kur po socialinės santvarkos pasikeitimo būstas liko neprivatizuotas. Vėliau ten buvo sėkmingai įgyvendinami kompleksinės kvartalų renovacijos projektai. O Latvijoje ir Estijoje situacija panaši į Lietuvos – ten susiduriama su tokiomis pačiomis problemomis. Renovacija – kaip socialinis projektas Buvusioje Rytų Vokietijoje irgi yra pavienės renovacijos pavyzdžių. Bet tie tiesiog apšiltinti namai, M. Pakalnio teigimu, degradavo ir toliau. Jie neviliojo jaunų žmonių, jaunų šeimų. Socialiniai tyrimai parodė, kad didžiausius rezultatus davė projektai, kuriuose renovacija buvo suprantama pirmiausia kaip socialinis projektas. Patrauklūs buvo tie projektai, kurie pasiūlė perplanuotą teritoriją, kompleksinį automobilių statymo sprendimą, būdų pritraukti privačių investici-

2011 Nr. 5

sprendimas

jų, kur ryžtasi daliniam perstatymui ir struktūrų, kurios neskatino bendruomenės kūrimosi, keitimui. Miestų savivaldybės tvarkėsi pagal koncentruotos renovacijos modelį. Buvo skelbiamas konkrečios teritorijos atnaujinimas, gyventojams buvo sudaroma galimybė tam tikrą laikotarpį pasinaudoti tikslinėmis lėšomis planuotojų konkrečiai numatytiems renovacijos darbams. M. Pakalnis patikino, kad šiuo atveju sinergija didesnė, nei dabar gaunama Lietuvoje, kai renovacijai skirti finansai yra paskirstomi plačiai teritorijai. Rajonų atnaujinimo ciklas skaičiuojamas kas 25–27 metus. M. Pakalnis svarsto, kad galbūt per tokį laikotarpį pavyktų apsukti renovacijos ratą per visus miesto rajonus ir pasiekti norimą rezultatą. Vokietijos Hale Neuštato (HalleNeustadt) miesto pavyzdys įrodo, kad galima miesto dalį prikelti iš mirusiųjų. Atsivėrus sienai daugelis šio miesto gyventojų persikraustė į vakarinę šalies dalį, todėl didelė dalis savivaldybei priklausiusio būsto liko tuščia. Buvo nuspręsta, kad pigiau yra tuos namus nugriauti ar rekonstruoti, o ne laikyti tuščius. Investicijos pakeitė rajonų vertę, jų erdvės tapo patrauklios ir patogios gyventi.

Vyksta kvartalų degradacija M. Pakalnis mano, kad Lietuvos miestuose vyksta panašus kvartalų degradavimo procesas kaip anksčiau Rytų Vokietijoje, tik jis lėtesnis. Nors kol

2011 Nr. 5

sprendimas

Vilniečiams buvo siūlyta daugiabučius atnaujinti pagal tipinius projektus, bet šie kol kas užsigulėjo stalčiuose. kas nėra daryta tikslinių sociologinių tyrimų, esą galima nujausti, kad po kurio laiko susidursime su tokiomis pačiomis problemomis. „Apklijuok sostinės Naujininkus vata, nudažyk. Bet Naujininkai vis tiek liks Naujininkai. Klausimas, ar į Naujininkus užsimanys keltis naujų gyventojų. Architektūra nėra vien pastatas, o gyvenimas nėra vien stalčius name. Svarbi ir aplinka“, – kalbėjo M. Pakalnis. „Vilniaus plano“ vyriausiasis architektas seniesiems sostinės rajonams

Mindaugas Čepulis Projektų rengimo centro direktorius

Parengtų tipinių projektų seniems daugiabučiams atnaujinti nėra daug. Yra parengtų projektų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus ir panevėžio kelių tipų daugiabučiams modernizuoti. Tačiau į mus kol kas nesikreipė nė viena daugiabučių bendrija reikiamiems dokumentams parengti ir renovacijai pagal tipinius projektus atlikti. Manau, ateityje tokių bus. Tipiniame projekte numatyta, kaip renovuoti bendrus mazgus neatsižvelgiant į konkretų namą. Kai norima renovuoti konkretų namą, vis tiek reikia jį individualiai įvertinti, atlikti konstrukcinius tyrimus. Tuomet matyti, kokie tipinių projektų sprendiniai yra tinkami.

2011 Nr. 5

linki kompleksinės renovacijos, kuri neįmanoma be kvartalų tankinimo, be griovimo, kur naudotini kiti patys įvairiausi metodai. „Žvelgiant į Vilniaus rajonus jau dabar matyti, kur kokį metodą būtų galima taikyti. Čia jau prasidėtų tikroji kūryba, architektūra, urbanistika“, – M. Pakalnio vizijos kol kas, regis, liks nerealizuotos.

Galėtų tapti pavyzdžiu Žirmūnai – seniausias Vilniaus rajonas, pirmasis Sovietų Sąjungoje masiDaugeliu atvejų rengiami individualūs projektai. Juo labiau kad mažesniuose miesteliuose stovintys daugiabučiai nėra tipiniai, kokių, pavyzdžiui, yra atskiruose Vilniaus rajonuose. Parengti tipinius projektus nėra blogai. Bet kartais jų neįmanoma panaudoti arba tenka koreguoti atsižvelgiant į namų būklę. Antai būna sujungtų namų, skirtingai išdėstytų balkonų, skirtingose vietose sumontuotų šilumos punktų. Anksčiau nebuvo labai griežtai žiūrima, kad statant būtų laikomasi tipinių projektų, o dabar renovuojant reikia vėl spręsti šiuos klausimus. Mums irgi tenka konsultuoti rengiant tipinius renovacijos projektus. Būtent kiekvieno namo individualumas pateikia daugiausia klausimų. Vieno pama-

nės gyvenamosios statybos pavyzdys, pastatytas 1962–1969 metais. Kadangi čia yra seniausių pastatų, šis rajonas galėtų būti pavyzdžiu judant koncentruotos renovacijos modelio keliu. Atskirų namų renovacija Žirmūnuose jau yra įgavusi pagreitį, o Vilniaus savivaldybė padėjo inicijuoti dalies Žirmūnų kompleksinį atnaujinimo projektą, parengti visiems namams tipinius projektus, kuriuos būtų galima adaptuoti pagal poreikius.



tai būna labiau pasėdę nei kitų, kitur stogo konstrukcijos būna labiau susidėvėjusios. Dažnai sulaukiame paklausimų konsultuoti dėl balkonų. Kai sienos šiltinamos, mažėja balkonų plotas, o gyventojai jų nori erdvesnių. Tuomet statomos kolonos ir balkonai platinami. Kartais beveik nebelieka senųjų balkonų konstrukcijų. Pageidavimų parengti projektą būsto erdvėms didinti nesulaukiame. Jeigu gyventojai vieningai sutartų imtis tokių permainų, būtų paprasčiau. Tačiau daugiabučių gyventojai yra labai skirtingi, daugeliu klausimų nesutaria. Parengti vieningą būsto erdvių praplėtimo projektą galima, tačiau ar jis būtų įgyvendintas – lieka tik spėlioti.

nt gidas

įspūdis I 62

Alytiškiai pažvelgė į ateitį

eksperto zona I 68

Pasikeitusi išvaizda – didesnė vertė

projektai I 70 Jaukus namas

įspūdis

Arturas Indičianskis Kompanijos BASF projektų vadovas Skandinavijos ir Baltijos šalims

Diskutuodami apie renovaciją nuolat pabrėžiame, kad keli papildomi šiltinimo medžiagos centimetrai didelės reikšmės bendrai sąmatai neturi. Skaičiuojama, kad vienas papildomas šiltinimo medžiagos centimetras bendrą sąmatą padidina vos vienu procentu.

Gyventojai įsitikino, kad geriau renovuoti namą laikantis didesnių parametrų, negu po kelerių metų viską keisti

Alytiškiai pažvelgė į ateitį

Vladas ŠERELIS

Lietuvoje šia diena gyvena ne visi. Ne visi užsakovai ir rangovai linkę reikalavimų renovavimui didinimą atidėlioti iki 2020 metų, kai įsigalios Europos Sąjungos direktyvos, kore2011 Nr. 5

guosiančios statybų kokybę. Vieno Alytaus daugiabučio gyventojai praėjusį rudenį savo namą atnaujino taip, kad jau dabar sutaupo daugiau nei 65 proc. šilumos energijos.

Siūlo keisti standartus Vokietijos mieste Liudvigshafene prieš kurį laiką buvo atnaujintas keturių aukštų gyvenamasis namas. Atlikus visus renovacijos darbus jis ne tik tapo energiškai ypač efektyvus, bet ir pats pasigamina reikiamą kiekį šilumos bei elektros energijos. Pastatas buvo apšiltintas naudojant šiuolaikišką termoizoliacinę medžiagą – pilkąjį putų polistireną, turintį geresnes ypatybes nei įprastas baltasis potų polistirenas. Lietuviai nusprendė sekti vokiečių pavyzdžiu. Bendrovė „Alkesta“ Alytuje renovavo daugiabutį namą laikydamasi ne šios dienos reikalavimų, bet tų, kurių bus privalu paisyti nuo 2020 metų. Šiltinimo medžiagas, pagamintas pagal vokiečių koncerno BASF technologijas, objektui tiekė bendrovė „Kauno šilas“. Iki renovacijos Alytaus daugiabutyje 1 kvadratiniam metrui šildyti per metus būdavo sunaudojama apie 200 kilovatvalandžių šilumos energijos. Po atnaujinimo sunaudojama vos 30 kilovatvalandžių. „Diskutuodami apie renovaciją nuolat pabrėžiame, kad keli papildomi šiltinimo medžiagos centimetrai didelės reikšmės bendrai sąmatai neturi. Skaičiuojama, kad vienas papildomas šiltinimo medžiagos centimetras bendrą sąmatą padidina vos vienu procentu. Tad laikantis ne dabar galiojančių reglamentų, galvojant apie ateitį ir darbus atliekant pagal netrukus įsigaliosiančius reikalavimus, sąmata padi-

dėtų vos 3–4 proc. Tai esame pasiūlę ir teisės aktų kūrėjams, bet palaikymo nesulaukėme“, – aiškino kompanijos BASF projektų vadovas Skandinavijos ir Baltijos šalims Arturas Indičianskis. Specialisto nuomone, reglamentus reikėtų keisti jau dabar, kitaip vėliau gyventojai turės daug išlaidų renovuodami namus pagal naujus standartus. Tiems, kurie atnaujina daugiabučius paisydami dabar galiojančių minimalių kokybės reikalavimų, vėliau teks ardyti apdailą, rūpintis papildomu šiltinimo sluoksniu, tvirtinimo elementais ir iš naujo daryti apdailą. Sąmatos bus įspūdingos.

Naudą pajuto iškart Kai atsirado entuziastų, pasiūliusių daugiabutį Alytuje šiltinti storesniu putų polistireno sluoksniu, netruko atsirasti ir tam prieštaraujančiųjų. Diskusijos, kiek tai papildomai kainuos ir kokį efektą galėtų duoti, truko bemaž dvejus metus. „Laimė, skeptikus pavyko įtikinti gyventi ne vien šia diena. Gyventojai labai greitai pajuto teigiamą efektą, ir dabar jau daugelis sako, kad tai ir jų nuopelnas, jog pasiektas būtent toks rezultatas“, – juokėsi A. Indičianskis. Pastato sienos buvo apšiltintos 20 centimetrų pilkojo putų polistireno sluoksniu. Cokolis irgi apšiltintas, bet pamatai – ne. Pasirinktas kitas, anot specialistų – efektyvesnis sprendimas: apšiltintos rūsio lubos, kad pirmojo aukšto gyventojai nesiskųstų žemesne temperatūra.

Vytautas Adomavičius Bendrovės „Kauno šilas“ direktorius

Polistireninis putplastis „Šiloporas Neo“ – Lietuvoje palyginti nauja medžiaga, ir nėra dar itin daug įgyvendintų renovacijos projektų, kur buvo panaudota ši termoizoliacija. Tačiau statybininkai pastebi medžiagos privalumus, tad jos perspektyvas vertinčiau labai palankiai. Ypač artėjant 2020 metams, kai įsigalios griežtesni šilumos naudojimo reikalavimai. „Šiloporas Neo“ yra tikrai tinkama priemonė įsigaliosiančioms Europos Sąjungos direktyvoms pasiekti. Daugiabučio Alytuje sėkmę lėmė tai, kad buvo pasirinktos tinkamos medžiagos ir daug dėmesio skirta darbų kokybei. Tai pačios svarbiausios priemonės, kurios ne visuomet įvertinamos. Būna atvejų, kad, vaizdžiai tariant, neužlopomas kiauras kibiras, bet postringaujama apie auksinį indą. Tad ir daugiabučiuose pirmiausia reikia sutvarkyti tas vietas, per kurias netenkama daugiausia šilumos, o vėliau jau galima galvoti ir apie tai, kaip diegti alternatyvias energijos priemones. Termoizoliacijos sluoksnio pasirinkimą lemia tai, kokia šiluminė išorinių atitvarų varža, kokia jų konstrukcija. Kad būtų gautas geras rezultatas, langus galima montuoti į šiltinimo medžiagą – putų polistireno struktūra leidžia įgyvendinti tokius sprendimus. Galiojantys pastatų šiltinimo reglamentai jau nebeatitinka realijų. Žmonės, galvojantys apie ateitį, vadovaujasi didesniais normatyvais negu reikalaujama. Pažangesnių medžiagų kaina – kiek didesnė nei įprastų, tačiau gautas rezultatas jas panaudojus tikrai pateisina investicijas.

2011 Nr. 5

įspūdis

Giedrius Raškauskas Bendrovės „Alkesta“ Statybinių medžiagų gamybos padalinio vadovas

Kad rezultatas pateisintų lūkesčius, visi mazgai turėjo būti apšiltinti nepaprastai kruopščiai. Itin atsakinga buvo ir techninė renovacijos priežiūra. Darbus atlikusios bendrovės „Alkesta“ Statybinių medžiagų gamybos padalinio vadovas Giedrius Raškauskas teigė, kad apšiltinti rūsio lubas – vienas efektyviausių sprendimų siekiant taupyti šilumos energiją. Tai ne tas pats, kas šiltinti namo pamatus. Skaičiai kalba patys: iš pradžių buvo apskaičiuota, kad atnaujinto namo gyventojai sutaupė 64 proc. šilumos energijos. Remiantis naujausiais skaičiavimais, efektyvumas jau siekia 67 proc. „Toks rezultatas gautas pasitelkus palyginti nesudėtingas priemones: apšiltintos sienos, stogas, rūsio perdanga ir sutvarkyta šildymo sistema. Šiluminė sienų varža – dabar beveik dukart geresnė, negu reikalauja normatyvai, ir tik nedaug atsilieka nuo pasyviesiems namams taikomų reikalavimų“, – sakė G. Raškauskas. Pasyviojo namo reikalavimus šiluminė išorės atitvarų varža tenkintų, jeigu sienų izoliacinė šilumos medžiaga būtų storesnė dar bent 5 centimetrais. Tačiau tada, sakė BASF atstovas A. Indičianskis, nebeužtektų natūralaus vėdinimo – tektų montuoti rekuperacinę sistemą. „Alkestos“ darbuotojams pirmą kartą teko pastatą šiltinti tokio storio termoizoliaciniu sluoksniu naudojant „Pro Thermo Wall BPS“ fasadų šiltinimo sistemą. Nors sudėtingų mazgų nebuvo, meistrams kiek neįprastai atrodė didžiuliai angokraščiai, tvirtinimo elementai. Kad rezultatas pateisintų lūkesčius, visi mazgai turėjo būti apšiltinti nepaprastai kruopščiai. Itin atsakinga buvo ir techninė renovacijos priežiūra.

Tiksliai apskaičiavo atsipirkimą Namo stogas buvo šiltinamas dvigubu sluoksniu – 20 centimetrų putų po-

2011 Nr. 5

listireno ir 10 centimetrų mineralinės vatos. Langų gyventojai nusprendė nekeisti, nes daugelis senus išklypusius

medinius langus jau buvo pasikeitę į plastikinius. Nors kai kurių butų langams – jau dešimt metų, jie nebuvo didžiausia šilumos švaistymo priežastis. „Tai dar vienas įrodymas, kad būtina šiltinti fasadą: sienų šilumos varža – labai bloga, per jas netenkama daugiausia šilumos“, – patikino „Alkestos“ atstovas G. Raškauskas. Diskutuodami su statybininkais gyventojai neslėpė, kad nesitiki sutaupyti daugiau nei 30 proc. šilumos. Ir tokiu rezultatu jau būtų buvę patenkinti. Tačiau statybininkai neabejojo, kad efektas sieks ne mažiau 50 proc. G. Raškauskas jau sulaukė šalia esančių namų gyventojų susidomėjimo – geras pavyzdys užkrečia renovacijos virusu.

„Tikrai negalvojome, kad gali būti pasiektas toks efektas – pateisino visus lūkesčius. Sakoma, kad kai kuriais atvejais, žvelgiant iš verslo pusės per šilumos sutaupymo prizmę, renovacijos darbai neatsiperka. Nebent padidėja turto vertė. Mūsų atvejis kitoks. Vadovaudamiesi praėjusio šildymo sezono rezultatais tiksliai apskaičiavome, kad mūsų investicija atsipirks per aštuonerius metus“, – pasigyrė namo bendrijos pirmininkas Marius Grišmanauskas. Didesnė pusė gyventojų – apie 60 proc. – į namo atnaujinimą investavo santaupas, kitiems prireikė banko paskolų. „Tie gyventojai, kurie skolinosi pinigų iš banko, tikrai neužsiveržė

kilpos ant kaklo. Dabar mokestis už šildymą ir įmoka bankui yra tokio paties dydžio, kiek prieš renovaciją tekdavo mokėti vien už šildymą“, – sakė M. Grišmanauskas. Be to, alytiškiai neturi pagrindo nuogąstauti, kad, kaip nutinka kai kuriais atvejais, renovacijai panaudotos priemonės taps nebeveiksmingos vos spėjusios atsipirkti – apskaičiuota, kad jų namo renovacijai panaudotų medžiagų bei sistemų keisti nereikės mažiausiai 30 metų. Viso projekto sąmata siekė kiek daugiau nei 400 tūkst. litų. Kadangi projektas buvo patvirtintas pagal anksčiau galiojusią valstybės paramos programą, bendrijai buvo kompensuota 50 proc. visų išlaidų.

Kiek daug dalykų buvo laikomi neįmanomais, kol nebuvo įvykdyti...



Specialioji

purvo naikinimo komanda

UAB BSS grupė Mindaugo g. 42 LT-03210 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 204 1574 Faks. +370 5 204 1575 www.bssgrupe.lt

įspūdis

Peikti seną šildymo sistemą nebeverta Daugelio daugiabučių gyventojų svajonė – galimybė individualiai reguliuoti šildymą butuose. Ji nėra nepasiekiama – reikia tik modernizuoti šildymo sistemą. Vienas sėkmingiausių pavyzdžių Lietuvoje – Alytaus Birutės gatvėje 14 numeriu pažymėto daugiabučio renovacija. Kol nebuvo atnaujintas, pastatas laikytas vienu daugiausia naudojančių šilumos energijos. Kompleksinė renovacija, kai, be sienų, stogo bei rūsio perdangos šiltinimo, buvo renovuota ir šildymo sistema, davė bemaž neįtikimų rezultatų. Gyventojai dabar sutaupo daugiau kaip 65 proc. šilumos. Šildymo ir karšto vandens sistemas name automatizavo bendrovė „Danfoss“. Įmonės pardavimo vadovas Darius Gagys sakė, kad buvo pasirinktas novatoriškas sprendimas automatizuoti vienvamzdę šildymo sistemą. Šios technologijos sąnaudos sudarė vos penktadalį išlaidų,

2011 Nr. 5

reikalingų vienvamzdę sistemą pakeisti dvivamzde. O efektyvumas yra bemaž toks pats. Automatiniais balansiniais ventiliais reguliuojamas grįžtamas šilumnešio srautas ir temperatūra, taip pat galima individualiai reguliuoti temperatūrą atskiruose kambariuose, šiluma tolygiai paskirstoma visame pastate. Be to, visuose butuose iš čiaupų teka vienodos temperatūros karštas vanduo, nebelieka srauto perviršio ir nereikalingo šilumos švaistymo.

„Atliekant šildymo sistemos atnaujinimo darbus Alytuje esančiame daugiabutyje, nereikėjo didelės intervencijos į gyventojų butus, darbai buvo atlikti sparčiai“, – pasakojo D. Gagys. Jis patikino, kad progresas nestovi vietoje: „Danfoss“ specialistai šiuo metu atlieka naujus tyrimus, susijusius su sistemos termoreguliavimu stovuose, naudojant elektros pavaras ir valdiklius. Tai sudarys galimybę programuoti sistemą dirbti skirtingais temperatūros režimais ir valdyti ją per nuotolį. Viliamasi, kad netrukus neliks ginčų, kuri sistema turi daugiau privalumų – vienvamzdė ar dvivamzdė. „Danfoss“ specialistai pasiryžę tiesiog nepalikti problemų vienvamzdėse sistemose. 

2011 Nr. 5

eksperto zona

Skaičiuojantieji renovacijos atsiperkamumą gali remtis labai paprastais matematiniais skaičiavimais: namo atnaujinimo darbams išleidžiama 10–15 tūkst. litų, o turto pardavimo kaina išauga maždaug 50 tūkst. litų. Bent jau Vilniuje.

Pasikeitusi išvaizda –

didesnė vertė 2011 Nr. 5

Banko „Swedbank“ Nekilnojamojo turto vertinimo skyriaus vadovas Andrius Marčiulionis, paklaustas, kokią įtaką turto vertei turi renovacija, pirmiausia paminėjo vieną didžiausių privalumų – mažesnes būsto išlaikymo išlaidas. „Remiantis renovuoto būsto savininkų atsiliepimais, daugiausia sutaupoma prasidėjus šildymo sezonui. Be to, jeigu renovacijos metu atnaujinami pastato išorės fasadų elementai: langai, sienos, stogas, o taip tvarkoma pastato aplinka, tai gali turėti teigiamos įtakos būsto vertei“, – kalbėjo A. Marčiulionis. Jis nesiryžo pasakyti, kiek šiandien konkrečiai gali pakilti renovuoto būsto vertė, palyginti su analogišku nerenovuotu, nes rinkoje pastebimi tik pirmieji žingsniai būsto modernizavimo srityje. Todėl nustatyti, koks realus renovuoto būsto vertės prieaugis – dar nėra galimybės. Tiesiog rinkoje per mažai sandorių, kad būtų galima atlikti rimtus palyginimus. Vertės prieaugio dydis turėtų tiesiogiai priklausyti ir nuo to, kokie renovacijos darbai atlikti. Pavyzdžiui, vienuose namuose gali būti modernizuojama tik šildymo sistema, o kitur pastatai atnaujinami kompleksiškai, sutvarkant ne tik šildymo sistemą, bet ir fasadus, stogą, netgi aplinką. „Ar patrauklesnis būstas atnaujintuose daugiabučiuose? Žinoma, toks būstas patrauklesnis, nes reikia mažiau mokėti už šildymą, atnaujintos konstrukcijos suteikia ilgaamžiškumo, estetinis vaizdas – irgi kitas. Tačiau verta nepamiršti, kad perkant tokį būstą už jį teks ir daugiau sumokėti“, – priešpriešą pateikė banko turto vertintojas. A. Marčiulionis nenorėjo spėlioti, ar renovuoti butai ateityje turės didelį pranašumą rinkoje. Anot jo, tokią prognozę pateikti sudėtinga. „Mano nuomone, tai daugiau priklausys nuo to, kokie bus renovacijos mastai, kokios kainos nusistovės renovuoto būsto segmente. Čia svarbi dedamoji yra naujos statybos būsto pasiūla ir kainos, nes visiškai renovuotas būstas rinkoje turėtų labiau konkuruoti su naujos statybos, o ne su senos statybos nerenovuotu būstu. Taigi pranašumo svertai priklausys nuo to, kokia formuosis visiškai renovuoto ir naujos statybos būsto pasiūla, kokios bus šių segmentų kainos. Pagal tai ir bus galima spręsti apie renovuoto būsto pranašumą rinkoje“, – aiškino „Swedbanko“ atstovas.



jaukus namas

ANDRIUS G1

Autorius: Robert Wójciak

Namo aprašymas Vienaaukštis namas, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 3–4 asmenų šeimai. Dienos zona – tai didelė svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku. Vonia ir didelė katilinė suprojektuotos iš sodo pusės. Namo priekyje – poilsio zona. Tai trys miegamieji. Šis namo išplanavimas skirtas sklypui, į kurį įvažiuojama iš šiaurinės pusės. Yra kitas šio projekto variantas („Marlonas II“), skirtas sklypui su įvažiavimu iš pietinės pusės.

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis. Vidiniai laiptai mediniai. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku.

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas akmeniu ir medžiu.

Preliminari statybos kaina, Lt *

Namas be apdailos

175 400

Namas be apdailos

159 200

Vidaus instaliacija

28 000

Vidaus instaliacija

25 400

Kiti darbai

201 700

Kiti darbai

127 300

Visa kaina

405 100

Visa kaina

311 900

Ūkio būdu

271 000

Ūkio būdu

209 000

pamatai, betoninės grindys, sienos, perdanga, šiltintas stogas (be langų, durų ir garažo vartų). elektros laidai, santechnikos vamzdžiai ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be PVM statybas organizuojant ir statant pačiam. Naudingas plotas..........................................145,82 m² Garažas.......................................................................25,52 m² Bendras plotas....................................................229,10 m² Užstatymo plotas..............................................139,93 m² Statinio aukštis.......................................................... 8,70 m Stogo nuolydis . ...............................................................43° Pirmas aukštas.................................................106,18 m² 1. Tambūras .............................................................. 4,70 m² 2. Holas .....................................................................10,35 m² 3. Virtuvė .................................................................... 8,98 m² 4. Sandėliukas ......................................................... 1,97 m² 5. Bendrasis kambarys-valgomasis .........35,11 m² 6. Kabinetas ............................................................. 8,27 m² 7. Vonia ....................................................................... 2,87 m² 8. Ūkinė patalpa .................................................... 8,41 m² 9. Garažas ................................................................25,52 m² Pastogė.....................................................................79,30 m² 1. Koridorius . ........................................................... 5,06 m² 2. Miegamasis .......................................................15,26 m² 3. Drabužinė ............................................................ 2,83 m² 4. Miegamasis .......................................................13,39 m² 5. Drabužinė ............................................................ 2,83 m² 6. Miegamasis .......................................................14,12 m² 7. Drabužinė ............................................................ 2,53 m² 8. Vonia ....................................................................... 9,14 m² 9. Palėpė ..................................................................14,14 m²

2011 Nr. 5

MARLONAS

Autorius: Artur Wójciak

Namo aprašymas Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, skirtas 4–5 asmenų šeimai. Su vienviečiu garažu. Pirmame aukšte yra virtuvė, didelė svetainė su valgomuoju ir darbo kambarys. Taip pat čia yra erdvi katilinė ir vonia. Svetainėje suprojektuotas židinys. Pastogėje yra trys miegamieji su drabužinėmis, vonia bei palėpė. Drabužinės – labai funkcionalus sprendinys. Dėl patogaus ir aiškaus išplanavimo patalpas naudoti komfortiška. Namas tradicinis, aiškios formos ir labai elegantiškas.

* Namas be apdailos: Vidaus instaliacija: Visa kaina: Ūkio būdu:

Naudingas plotas..........................................125,21 m² Garažas .....................................................................21,33 m² Bendras plotas....................................................180,93 m² Užstatymo plotas..............................................183,77 m² Statinio aukštis...........................................................6,08 m Stogo nuolydis..................................................................20° Pirmas aukštas.................................................106,18 m² 1. Tambūras .............................................................. 3,41 m² 2. Holas .....................................................................11,69 m² 3. Virtuvė ..................................................................11,97 m² 4. Sandėliukas ......................................................... 2,40 m² 5. Bendrasis kambarys-valgomasis .........34,23 m² 6. Vonia ....................................................................... 2,46 m² 7. Koridorius . ........................................................... 4,74 m² 8. Miegamasis .......................................................14,81 m² 9. Kambarys ...........................................................11,14 m² 10. Kambarys ........................................................11,17 m² 11. Vonia .................................................................... 6,93 m² 12. Ūkinė patalpa ...............................................10,26 m² 9. Garažas ................................................................21,33 m²

PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

2011 Nr. 5

summary

Topic I Not the occasion for hanging about Daydreaming of warmer housing and smaller bills for public utilities, the inhabitants who are more silent recently are waiting for the Government to decide what financial support it is able to allocate for those renovating the old multi-family block houses. What can be anticipated and is it really worth delaying with decisions, whether to renovate or not? Officials state that the possibility is real to increase the state support for renovations up to 50 percent, and that such suggestions are not populist. As it is said that it has been clearly planned where the additional funds could be found. There are several alternatives have been provided for. This is an economically justified proposal, based on calculations, not a mere saying that „I have proposed, but do not know how to do this“. Major constructions and renovation in the entire constructions sector account for nearly one third of the overall segment. Renovation of multi-family block houses – only one third of the above mentioned. After the latter heating season, people will surely give a serious though to the possibility of renovation. Particularly, if greater state support is to be approved. SITUATION I Under the rotten decor – firm shell Construction and city planning experts rarely join the chorus of those stating that the renovation of old multi-family block houses deserves neither effort, nor the millions spent. The radical decision – demolition – is the solution that most would suggest to apply only to a narrow segment of buildings that have hopelessly worn down in all senses. Having demolished all, what to do with the pile of concrete waste and with double as much of social problems – so are convinced the advocates of the moderate position. Even if the walls of the house have cracked, it doesn‘t mean that one should pack up and get out as quickly as possible. One should assume measures in order to stabilise the house condition, to reinforce the construction and to renovate the house. When the question is whether it is worth renovating the houses, this question could be rephrased as to whether it is worth living in the ruins, or we shall leave the ruins for our children and grandchildren? solution I No Solomon-like solution The multi-family housing renovation programme is only a temporary solution to the problem. There are those convinced that renovation of separate buildings and not complexes of quarters will not prevent the old housing estates from degrading. One of the essential factors leading to the greatest failures of current renovation was the solution to permit privatization of shabby buildings that are no longer fit for renovation. Meanwhile, the currently remaining solution that is feasible is to stick to the socalled spot – of separate buildings – renovation plan, only dreaming of complex modernization of entire quarters. The complex housing estate renovation solutions emerged where property remained in one hands. For comparison he gave the experience of East Germany where following the change in the social regime, housing remained non-privatized. Later, complex housing estate renovation projects have been successfully implemented there. Meanwhile, the situation in Latvia and Estonia is similar to that in Lithuania – similar problems are faced there.

m y u smar

HERITATE I The Castle of Medininkai – a Silent Sentinel of History The list of the heritage objects of the Grand Duchy of Lithuania open for visitors will soon include one more impressive building. In May of the year 2012 – announced to be the year of museums in Lithuania – the renewed castle of Medininkai will open its gates to the public. The historical monument supervised the History museum of Trakai will become a new attraction centre of culture and history in the south-eastern part of the country. After the change of its many owners, the complete restoration of the Medininkai castle and its adjustment for tourism became the issues of concern only in 2004 when, it being completely unsupervised then, the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania assigned its management to the History museum of Trakai. It was quite a challenge to start the management of the Medininkai castle. One had to start from zero – from legal incorporation of land and buildings, and the reconstruction project. And only few believed in its success. 

2011 Nr. 5