Statyba ir architektūra (2011/8)

redakcijos skiltis

statyba

Mažiausi naujausios šalies mokyklos – sostinės Balsių pagrindinės – mokiniai turbūt jau stumia arčiau namų durų savo kuprines, ir kaip tik jų laukiančia ypatinga rugsėjo 1-ąja labiausiai norisi pasidžiaugti. Nors džiaugtis turėtų visa Lietuva – norisi tikėti, kad šiuolaikiškas šios mokyklos projektas taps standartu būsimoms švietimo įstaigoms.

tema I 04

Verslo liudijimai: daugiau naudos ar žalos?

situacija I 10

Žurnalas „Statyba ir architektūra“

Mokyklose – ilgai laukti pokyčiai

technologijos I 15

Reikalavimai – tik popieriuje?

pjūvis I 18

Balsių mokyklos pamokos – visai Lietuvai

technologijos I 26 Nauja medžiaga atvers naujų galimybių

pažintis I 34

Sėkmę lėmė patirtis ir išskirtinumas

pažintis I 35

ISSN 0131-9183 Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“ Redakcijos adresas Kareivių g. 19, biuro Nr. 141 LT-09133 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt Bendrovės l. e. p. direktorius, vyr. redaktorius Darius Babickas Vyr. finansininkė Valda Valečkienė

naujienos I 36

Bendraautoriai: Ingrida Vičiulytė, Kotryna Valiukevičiūtė, Kristina Vaznonytė, Kristina Buidovaitė

architektūra I 38

u t ir ys n

Senos asociacijos nauja tema

pasaulis I 42

Londonas jau pasirengė olimpiniams startams

aplinka I 48 To dar nebuvo

paveldas I 56

Paveldo lobius randa ne kiekvienas

NT GIDAS

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

Konkurencinį pranašumą teikia informacinės sistemos Prie projekto grįš po 30 metų

architektūra

iš arčiau I 60

Siūlys kitokį gyvenimą

eksperto zona I 73 Pasyviojo būsto kreditavimo sąlygas lems rinka

Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Vilija Bernotienė Fotografas Paulius Lileikis Reklamos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Ignė Dausevičiūtė, Laura Biekšaitė © „Statyba ir architektūra“, 2011 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“

Balsių pagrindinės mokyklos administracijos, kitaip nei daugelį mūsų, negąsdina artėjantis šildymo sezonas: sava katilinė ir šiuolaikinius šilumos bei sandarumo reikalavimus atitinkanti statyba garantuoja minimalias išlaidas.

Kaip tik nedidelių šildymo sąskaitų pirmiausia tikisi ir apie gyvenimą pasyviuosiuose namuose svajojantys žmonės. Žinia apie Lietuvoje projektuojamą pirmąjį pasyvųjį daugiabutį namą daugelį nustebino – juk ir individualiųjų tokio tipo pastatų dar nėra daug. Pasyviojo daugiabučio kūrėjai neslepia, kad jų projekte dar nesudėti visi taškai, bet neabejoja išpildysiantys visus būsimų gyventojų lūkesčius dėl patogaus ir ekonomiško būsto.

Tiesa, pasyvųjį daugiabutį statyti pasišovusios bendrovės „Veikmė“ vadovai pasigenda bent jau moralinio, tiksliau informacinio, valstybės palaikymo energiškai efektyvaus būsto propaguotojams.

Lietuvoje, jų nuomone, akcentuojama tik būtinybė taupyti dujų, naftos ar elektros naudojimą, o apie energijos taupymą statant energiškai efektyvius namus nekalbama išvis.

k a d e r ijos is c kilt Bet prieš prasidedant pinigines išsunksiančiai žiemai lietuviai tikisi prisigaudyti teigiamų emocijų – šalyje prasideda Europos vyrų krepšinio čempionatas. Tik jo organizatoriai turbūt tebešokinėja iš miegų susapnavę, kad kurią nors iš čempionatui statytų arenų taip ir nebuvo spėta baigti. O čia dar kaip tyčia išsišoko britai – kur tai matyta: olimpinius statinius atidaryti likus metams iki Londono vasaros olimpiados pradžios. Iš komentarų buvo galima suprasti, kad tokie pasirengimo tempai buvo negirdėti neregėti visam pasauliui. Laimė, kad tie įspūdingi sporto statiniai nenukentėjo per baisiąsias Londono riaušes.

Pagal verslo liudijimus dirbantys Lietuvos statybininkai kelti riaušes neplanuoja, bet pakovoti už teisę mokėti mažesnius mokesčius žada.

Vyriausybės pozicija kol kas bekompromisė: pagal patentus dirbantys statybininkai iškraipo konkurenciją, ir jų turi nelikti. Smulkieji verslininkai šiuos planus vadina stambiojo verslo protegavimu, jie ne tik išmuš iš po kojų žemę tūkstančiams oriai išgyventi besistengiančių žmonių, bet ir padidins statybų įkainius.

Vadinamųjų patentininkų interesus ginančios organizacijos pasirengusios tam tikroms nuolaidoms, pavyzdžiui, panaikinti kai kuriuos veiklos porūšius, leidžiančius dirbti pagal verslo liudijimus. Bet radikalūs sprendimai, jų įsitikinimu, tik paskatintų šešėlinės ekonomikos augimą ir pailgintų bedarbių eiles darbo biržoje. Tad televizijos reportažus iš turgaviečių artimiausiu laiku turėtų pakeisti interviu iš statybviečių. 

2011 Nr. 8

tema

tema

,,

Adakras Šeštakauskas Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas

Visi turi dirbti vienodomis sąlygomis.

Kodėl vieni registruoja įmones, susitvarko dokumentus ir moka visus mokesčius, o kiti nori būti už juos gudresni?

Verslo liudijimai:

daugiau naudos ar žalos?

Didžiosios įmonės džiaugiasi, kad galbūt neliks patentininkų, smulkieji statybininkai skundžiasi rinkos monopolizavimu 2011 Nr. 8

a m e Akvilė MARTINAITYTĖ

Pagal verslo liudijimus dirbantys statybininkai iškraipo konkurenciją ir jų turi nelikti – tokią poziciją suformulavo Vyriausybė. Smulkieji verslininkai šiuos planus vadina stambiojo verslo protegavimu. Anot jų, tokie sprendimai prives prie to, kad už sienos perdažymą reikės mokėti tūkstančius litų.

Skirtinga mokesčių našta Dešimties ar penkiolikos žmonių komanda atlieka statybos darbus nuo projektavimo iki statymo 30–40 proc. pigiau, nes dirba pagal verslo liudijimus. Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento Adakro Šeštakausko nuomone, mačiusiesiems tokių skelbimų, kurių pilna internete, nebeturėtų

kilti klausimas, ar reikia atimti iš statybininkų galimybę dirbti pagal verslo liudijimus, dažniau vadinamus tiesiog patentais. „Idėja labai paprasta: visi turi dirbti vienodomis sąlygomis. Kodėl vieni registruoja įmones, susitvarko dokumentus ir moka visus mokesčius, o kiti nori būti už juos gudresni?“ –

kėlė klausimą A. Šeštakauskas ir patikino žinantis, kad ši idėja sulauks didžiulio pasipriešinimo.

Jam antrino LSA vykdomasis direktorius dr. Vaidotas Šarka: „Logika labai paprasta: jei yra galimybė mokėti mažesnius mokesčius, žmonės visuomet rinksis, kas lengviau ir paprasčiau. O verslo liudijimai kaip tik tokią galimybę ir sudaro. Klausimas: ką į tai gali atsakyti nuo vieno iki dešimties ar kiek daugiau darbuotojų turinčios smulkios įmonės? O vidutinėms ir didelėms lieka tik didinti atlyginimus kas kartą, kai dirbantieji pagal verslo liudijimus kilstelėja savo įkainius.“ Taip, pašnekovų nuomone, įsisuka užburtas įkainių didėjimo ratas, kurį gali sustabdyti tik krizė ar bankrotas, nes, kad ir ką darytų įmonė, ji tampa nekonkurencinga rinkoje. Dr. V. Šarka

2011 Nr. 8

,, tema

tema

Vaidotas ŠARKA LSA vykdomasis direktorius

Ar 10 tūkst. litų atlyginimas statybininkui buvo realybė, ar mitas?

Darbuotojui pagal verslo liudijimą – realybė, o darbuotojui įmonėje – mitas.

įsitikinęs: jei tvarka nesikeis, galimybių išgyventi turės tik dirbantieji pagal verslo liudijimus. „Juk faktas, kad dirbantieji pagal verslo liudijimus kuria naudą tik sau. Žinoma, svarbu, kad jiems nereikia mokėti išmokų, tačiau pridėtinės vertės valstybei beveik nesukuriama, stabdomos technologijos ir naujovės“, – sistemą kritikavo LSA vykdomasis direktorius.

Dr. V. Šarka pažymėjo, kad verslo liudijimų panaikinimas turėtų būti tik pirmas žingsnis, nes palikus galimybę gauti pažymą individualiai veiklai žmonės vėl suskubs ieškoti įstatymų spragų: „Prieš tai nemokėję didelės dalies mokesčių, jie greitai persiorientuos į individualią veiklą pagal verslo pažymas ir galės mokėti tik 5 proc. mokesčių. Tačiau mažoms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms tai vis tiek bus didelis peilis, nes mokesčių skirtumas darbuotojui įmonėje ir besidarbuojančiajam individualiai išliks didelis.“ Pašnekovo nuomone, pradės formuotis kitas modelis, iš esmės žlugdysiantis smulkias statybos įmones, tad būtina priimti kompleksinį sprendimą – vadovaujantis verslo laiptų koncepcija, smulkioms ir mažoms įmonėms būtų sukurtos tokios pat sąlygos, kaip ir pasirenkantiesiems individualios veiklos su pažyma verslo modelį. „Taip būtų skatinamas smulkusis ir vidutinis verslas, statybų versle būtų pradėta kurti ir plėtoti smulkias bei vidutines specializuotas įmones“, – aiškino dr. V. Šarka.

Užburtas ratas Dėl kylančio pasipriešinimo A. Šeštakauskas teisus. Įmonėms nepriklausantys statybininkai planuojamą

2011 Nr. 8

pertvarką laiko smūgiu į paširdžius – jiems, vos pradedantiems stotis ant kojų, vėl uždaromi visi keliai. Todėl jie žada kiek galėdami priešintis šio sprendimo priėmimui. „Tokie pakeitimai yra smulkiojo verslo žlugdymas, naudingas tik stambiajam verslui“, – piktinosi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Z. Sorokienė tvirtino, kad tai, jog daug statybininkų šiandien dirba pagal verslo liudijimus, iš dalies yra pačių statybos įmonių savininkų kaltė. „Prieš kelerius metus, kai statybų verslas klestėjo, kai kurie statybos įmonių savininkai savo darbuotojams vis tiek mokėdavo labai mažus atlyginimus ar net visai jų nemokėdavo.

Neapsikentę žmonės išeidavo iš tokių įmonių ir pradėdavo dirbti pagal verslo liudijimus. Dabar trūksta statybų sektoriaus darbuotojų, tad įmonės nori priversti tuos žmones grįžti ir dirbti už minimalius pinigus“, – ji įžvelgė dar vieną stambiojo verslo motyvą inicijuoti tvarkos pakeitimus.

Dr. V. Šarka į šią situaciją siūlo pažiūrėti kitaip. „Dėl verslo liudijimų statybų sektoriuje įsisuko užburtas ratas. 2008 metais, kai dar buvo pakilimas, pagal verslo liudijimus statybų sektoriuje dirbo apie 15 tūkst. žmonių – maždaug 10 proc. visų statybų sektoriaus darbuotojų. Vidutiniškai kiekvienas jų per metus sumokėjo apie 400 litų mokesčių, o pajamų per metus gavo vidutiniškai po 27 tūkst. litų. Mokesčiai čia sudaro tik apie 1–2 proc. Gavus daugiau pajamų, šis santykis tik gerėja“, – skaičiavo jis.

Dr. V. Šarka nesistebi, kad žmonės nenori dirbti turėdami individualios

veiklos pažymą – juk tada atsiranda prievolė vykdyti apskaitą, mokėti 5–15 proc. mokesčius nuo gautų pajamų ir taip toliau. Todėl radę galimybę mokesčių nemokėti, specialistai pamažu perėmė verslo liudijimų modelį, o įmonės, ypač mažos, smulkios ir vidutinės, neteko dalies savo specialistų. Norėdamos išlaikyti likusius, įmonės buvo priverstos kelti darbuotojams atlyginimus. „Įsisuko karuselė. Įmonės pakelia darbuotojams atlyginimus 20 proc., dirbantieji pagal verslo liudijimus sureaguoja ir taip pat padidina įkainius – juk nedirbsi už pusę kainos. Įmonės vėl kilstelėja, smulkieji verslininkai atsako tuo pačiu. Na o rezultatus – kaip 2007–2008 metais kilo darbų kainos, už kiek buvo galima pasisamdyti mūrininką, tinkuotoją, plytelių klojėją ar santechniką – atsimena visi, – kalbėjo dr. V. Šarka. – Ar 10 tūkst. litų atlyginimas statybininkui tuo metu buvo realybė, ar mitas? Darbuotojui pagal verslo liudijimą – realybė, o darbuotojui įmonėje – mitas. Visi keiksnojo statybininkus, esą šie plėšikauja, bet niekas nesirūpino, kad pati valstybė yra sukūrusi idealias ekonomines sąlygas tam vykti.“ Pašnekovo nuomone, svarbiausia šioje istorijoje yra tai, kad tokia situacija ir toliau sėkmingai tęsiasi. Ir net plėtojama toliau. „Specializuotų statybos įmonių (stogdengių, apdailininkų, santechnikos, elektros ir t. t.) Lietuvoje yra vienetai arba jų visai nėra. Realiai jų ir negali būti, kai valstybės finansiškai remiama tik viena – verslo pagal verslo liudijimus – veikla“, – sakė jis.

Gąsdina augsiančiu šešėliu Z. Sorokienė pripažino: problemų verslo liudijimų srityje yra, ir jas reikia spręsti. Tačiau ne taip – lengva ranka atimant iš tūkstančių žmonių pragyvenimo šaltinį. „Mes sutinkame: reikia panaikinti kai kuriuos veiklos porūšius, leidžiančius dirbti pagal verslo liudijimus. Iš viso statyboje tų porūšių yra apie pusantro šimto, ir tą sąrašą reikia peržiūrėti.

Bet tikrai ne viską išbraukti“, – kalbėjo ji ir stebėjosi, kodėl tokius svarbius smulkiajam verslui pokyčius Vyriausybė pasiūlė nepasitarusi su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija.

A. Šeštakauskas tikino, kad žmonėms pakeisti spyną ar perdažyti sieną niekas netrukdys ir dėl to steigti įmonę nevers. „Suprantama, iš visų patentai nebus atimti, tai būtų absurdas. Čia kalbame apie statybą ir rangą“, – pabrėžė jis. Tik tvarka, kokiais kriterijais vadovaujantis atskirti vienus nuo kitų – kol kas dar nėra sukurta.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys, bendrovės „Panevėžio bičiulis“ direktorius Jonas Gvazdauskas įsitikinęs, kad tokie pakeitimai gali dar labiau paskatinti šešėlinės ekonomikos augimą. „Uždrauskime žmonėms dirbti pagal verslo liudijimus ir ką turėsime?

Naujų klientų darbo biržoje ir dar didesnį šešėlį valstybės ekonomikoje. Žmonėms reikia suteikti galimybę dirbti, uždirbti ir prisidėti prie valstybės gerovės“, – sakė jis ir siūlė: užuot naikinus verslo liudijimus statybininkams, geriau didinti jų kainą.

Asociacijos pirmininkė Z. Sorokienė irgi baiminasi, kad negalėdami samdyti statybininkų, dirbančių pagal verslo liudijimus, žmonės, užuot ieškoję darbus galinčių atlikti įmonių, tiesiog pasirinks mokėti juodus pinigus. „Visi žinome, kaip būna.

Sakys: nebegaliu dirbti, neturiu patento. O tada pasiūlys kaip nors susitarti.“ J. Gvazdauskas įsitikinęs, kad ten, kur vyksta didelių statybos darbų, kur pasirengusios važiuoti visos brigados, darbo pagal verslo liudijimus neturėtų būti, tačiau smulkesniems darbams atlikti tai yra labai geras variantas.

Z. Sorokienė atkreipė dėmesį, kad statybos įmonėms šiaip ar taip įstatymai neleidžia samdyti ta pačia veikla užsiimančių, bet pagal verslo liudijimus dirbančių darbuotojų: „Jei žmonės priima dirbti brigadas, tai yra ne verslo liudijimų turėtojai, o paprasčiausi nelegalūs darbuoto-

jai, kuriais turėtų rūpintis kontroliuojančios institucijos. Tačiau jei vienas žmogus tau sudėjo grindis, o tu jo paklausei, gal jis žino, kas gali uždengti stogą ar pakeisti langus, visi jie dirba ir tvarkingai moka mokesčius, nesuprantu, kas čia mato ką bloga.“

Gresia rinkos monopolija Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba pareiškė nuomonę, kad prieš reformuojant verslo leidimų bei individualios veiklos pagal pažymėjimus sistemą būtina piliečiams, užsiimantiems šia veikla, sudaryti galimybių veikti pasinaudojant kita verslo organizavimo forma. Pavyzdžiui, šiuo metu diskutuojama dėl galimybės kurti šeimos įmones arba mažąsias bendrijas. „Puikiai suprantama, kad statybų sektoriuje ši problema yra skaudi.

Tačiau būtų neteisinga pamiršti, kad statybų sektoriaus stambiųjų įmonių atliekamų viešųjų statybos darbų pridėtinės išlaidos nemaža dalimi finansuoja ir partijų veiklą. Taip yra ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Lieka padaryti išvadą, kad statybos verslo liudijimų panaikinimu yra suinteresuotos neskaidriai finansavimą gaunančios politinės partijos“, – tokia tarybos pirmininko Aldo Kikučio nuomonė.

Smulkiojo verslo atstovai pabrėžia: neleidus dirbti pagal verslo liudijimus, nukentės ne tik pagal juos dirbantys statybininkai, bet ir klientai – šie neišvengiamai bus priversti mokėti didesnę kainą. Be to, apskritai neaišku, ar bus įmanoma prireikus išsikviesti meistrą, jei užsakymas nebus gana stambus. „Įsivaizduokite, kad jums reikia perdažyti sieną ar perklijuoti plyteles.

Kokia rimta įmonė imsis tokio darbo?

Pradės skaičiuoti, ar verta su tokiomis smulkmenomis žaisti“, – prognozavo J. Gvazdauskas.

,,

Zita SOROKIENĖ Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė

Negalėdami samdyti statybininkų, dirbančių pagal verslo liudijimus, žmonės, užuot ieškoję darbus galinčių atlikti įmonių, tiesiog pasirinks mokėti juodus pinigus.

Z. Sorokienė spėja, kad panaikinus verslo liudijimus statybos įmonėse nusistovės maždaug vienodos kainos.

Būtų naivu tikėtis, kad jos bus mažesnės nei dabar. „Tai yra akivaizdus rinkos monopolizavimas, nuo kurio pirmiausia nukentės vartotojai“, – įsitikinusi Z. Sorokienė.



2011 Nr. 8

statyba

situacija I 10

Mokyklose – ilgai laukti pokyčiai

technologijos I 15 Reikalavimai – tik popieriuje?

pjūvis I 18

Balsių mokyklos pamokos – visai Lietuvai

technologijos I 26 Nauja medžiaga atvers naujų galimybių

pažintis I 34

Sėkmę lėmė patirtis ir išskirtinumas

pažintis I 35

Konkurencinį pranašumą teikia informacinės sistemos

naujienos I 36 Prie projekto grįš po 30 metų

10

situacija

Mokyklose – ilgai laukti pokyčiai

Ugdymo įstaigos po renovacijos džiaugiasi patogumais, kurių nematė dešimtmečius

Kristina BUIDOVAITĖ

Ne tik sovietmečiu statytų daugiabučių gyventojai, bet ir ugdymo įstaigos lieka su sausa duonos kriaukšle brangstant energijos ištekliams, o pinigams išlekiant pro kiaurus stogus ar skylėtas sienas. Dešimtmečiais nelopyti pastatai praryja didžiules sumas. Praėjusiais metais mokyklų renovacija sulaukė kritikos, tad proceso organizatoriai šiemet stengiasi nekartoti klaidų.

2011 Nr. 8

V. Kuprevičiaus vidurinėje mokykloje apšiltintas fasadas, cokolis ir pirmojo aukšto grindys, rekonstruotos šildymo bei apšvietimo sistemos, aktų ir sporto salėse įdiegta rekuperacinė sistema. Šioms dienoms nebetiko Įsibėgėjant energijos taupymo vajui ugdymo įstaigos neliko nuošaly. Pirmiausia dėl Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos: kaip tik iš jų skirta didžioji dalis lėšų viešosios paskirties pastatams renovuoti. Tikimasi, kad po renovacijos ugdymo įstaigose bus šilčiau ir sumažės šildymo sąnaudos.

Didelės išlaidos mokyklos pastatui šildyti buvo viena pagrindinių Platelių gimnazijos problemų. Mokykla nemaža ją sudaro keturi korpusai: senasis, naujasis, valgyklos ir sporto salės.

Arba, kaip direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Stasys Jakštas juokauja – dvi mokyklos. Senasis korpusas pastatytas 1964 metais. Naujasis tokiu vadinamas irgi gali būti tik sąlygiškai – jis statytas 1978-aisiais. Tiesa, tada įrengtos patalpos neatsiliko nuo to meto standartų: buvo įrengtas centrinis šildymas, sporto salė.

Visas šis kelių kartų moksleivių nutryptas, jau penktą dešimtį metų įpusėjęs mokyklos kompleksas tėra matęs kelis kosmetinius remontus. Kiek galėdama ją ramstė, lopė ir miestelio bendruomenė, bet apie kapitalinį remontą ir mokyklos vadovai, ir moksleiviai tik svajojo.

S. Jakštas, pats buvęs Platelių gimnazijos mokinys, vis dar prisimena, kaip prieš žiemą kartu su mokytojais bei tėvais kamšydavo ir klijuodavo senus langus, kad nebūtų taip šalta. Plastikiniai langai abiejuose mokyklos pastatuose buvo sudėti tik 1993 metais.

,,

Ir šaldavo, ir kaisdavo Pagrindinė gimnazijos problema buvo tai, kad komfortiškos temperatūros didžiojoje patalpų dalyje nebūdavo nei vasarą, nei žiemą. „Senojoje mokyklos dalyje dar buvo įmanoma dirbti, klasėse nebuvo labai vėsu, o naujojoje, ypač viršutiniame aukšte, vasarą būdavo labai karšta, žiemą atvirkščiai – labai šalta“, – pasakojo pavaduotojas ūkio reikalams.

3 mln. litų, kurie Platelių gimnazijai buvo skirti iš ES struktūrinių fondų ir savivaldybės biudžeto, didelė suma atrodo tik nežinant reikalingų darbų apimties. Gimnazijoje buvo atnaujintos vėdinimo ir šildymo sistemos, pakeisti radiatoriai ir vamzdynai, visa elektros instaliacija – ši senajame pastate nebuvo keista nuo pat 1964 metų.

Visur pakabinti nauji šviestuvai – senieji, tarnybą pradėję dar 1978-aisiais, buvo nebetinkami naudoti.

Sutvarkytas ir pastato vidus. Klasėse atnaujintos grindys – pakeista visiškai susidėvėjusi, išpuvusi ir nuolat lopyta danga, sutvarkytos ir lubos bei sienos.

Naujajame mokyklos pastate Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos reikalavimu įrengtas šlaitinis stogas.

Senojo pastato stogas buvo šlaitinis, pakako jį rekonstruoti ir apšiltinti.

Fasado sienos apšiltintos, padengtos struktūriniu tinku ir perdažytos.

Renovacijos darbai jau baigti.

Atostogaujantys moksleiviai dar neturėjo galimybės praktiškai įvertinti pokyčius, bet mokytojai mano, kad didžiausių pagyrimų turėtų sulaukti

situacija

11

neatpažįstamai pasikeitusi, šildoma ir vėdinama gimnazijos sporto salė.

Visus darbus atliko konkursą Platelių gimnazijai renovuoti laimėjusi bendrovė „Sauslaukio statyba“.

Be remonto – 29 metus Molėtų mieste esantis vaikų lopšelisdarželis „Saulutė“ pradėjo veikti 1982 metais. 1993-iaisiais jis buvo reorganizuotas į darželį-mokyklą, o 2003 metais, kai mokyklai skirtos kitos patalpos, vėl atgavo darželio statusą.

Taigi lopšelis-darželis „Saulutė“ kitąmet švęs trisdešimtmetį, bet nedaug trūko, kad solidžią sukaktį būtų sutikęs dar nesužinojęs, kas yra kapitalinis remontas. Nenuostabu, kad per tiek metų išklypo langai, durys, problemų ėmė kelti stogas. Lėšos, kurias pedagogai mieliausiai būtų skyrę vaikų ugdymo kokybei gerinti, keliaudavo šildymo sąskaitoms apmokėti.

Lopšelio-darželio direktorė Gražina Pelakauskienė gyrė miestelio bendruomenę: tėvai visą laiką stengėsi, kad vaikams būtų kuo šilčiau ir patogiau. Bet pastatas buvo toks susidėvėjęs, kad kosmetinės priemonės nebegalėjo padėti. Šios ugdymo įstaigos renovacijai skirta daugiau kaip 1 mln. litų iš ES struktūrinės paramos ir savivaldybės lėšų. G. Pelakauskienė tikisi, kad atlikus renovacijos darbus pagerės estetinis vaizdas, atnaujinus pastato fasadus pailgės sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laikas, mažiau kainuos patalpų šildymas, bus sudarytos geresnės ugdymo sąlygos.

a u t i s ja i c 2011 Nr. 8

12

situacija

Stasys JAKŠTAS Platelių gimnazijos direktoriaus pavaduotojas

,,

situacija

13

Senojoje mokyklos dalyje dar buvo įmanoma dirbti, klasėse nebuvo labai vėsu, o naujojoje, ypač viršutiniame aukšte, vasarą būdavo labai karšta, žiemą atvirkščiai – labai šalta.

Atostogaujantys Platelių gimnazijos moksleiviai dar neturėjo galimybės praktiškai įvertinti permainų, bet mokytojai mano, kad didžiausių pagyrimų turėtų sulaukti neatpažįstamai pasikeitusi, šildoma ir vėdinama gimnazijos sporto salė.

Sutvarkytos ir kitos erdvės: klasėse atnaujintos grindys, lubos bei sienos, taip pat koridoriai.

2011 Nr. 8

Darželyje modernizuojamos šildymo sistemos, keičiami radiatoriai.

Nuo stogo įvado iki rūsio sutvarkytas lietaus vamzdynas. Apšiltinti pastato pamatai ir lauko sienos. Keičiamos visos lauko ir tambūrų durys.

Keturios pačių mažiausių auklėtinių – lopšelio – grupės anksčiau turėjo galimybę ropinėti ant šildomųjų grindų, tačiau ir šios pastaruoju metu nebeatliko savo funkcijos.

Dabar po grindimis atnaujintas visas šildymo mazgas, patiestas vamzdynas, išlietas betonas ir paklota PVC grindų danga.

Generalinis rangovas – „Dauniškis ir Ko“, subrangovai – bendrovės „Lakaja“, „Elesanta“, „Duventa“, P. Leišio IĮ.

a u t i s ja i c

Bėdos dėl inžinerinių tinklų Kauno Viktoro Kuprevičiaus vidurinė mokykla 1972 metais iškilo buvusios pelkės vietoje.

Remiantis tipiniu projektu, viena šalia kitos buvo pastatytos dvi dvynukės mokyklos ir įrengtas vienas stadionas. Dėl pelkinio grunto V. Kuprevičiaus vidurinėje mokykloje atsisakyta net rūsių.

Prieš renovaciją daugiausia rūpesčių kėlė inžineriniai mokyklos tinklai. Nors pirmojo aukšto magistraliniai inžineriniai tinklai buvo įrengti kanaluose, aukšti gruntiniai vandenys juos pažeisdavo, todėl virinimo, lenkimo vietose vamzdžiai tiesiog puvo.

Įvykus inžinerinių tinklų avarijai, mokyklos gelbėjimą apsunkindavo dar ir tai, kad kanalai buvo dengti betono plytomis, todėl nebuvo paprasta rasti vamzdžio įtrūkimo vietą. Juos buvo bandoma lopyti visomis įmanomomis priemonėmis, tačiau mokyklos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams Arūnas Urbonavičius pripažino, kad savomis jėgomis pakeisti vamzdyną – neįmanoma. Reikia arba viską keisti, arba nieko nejudinti. Tiesa, sėdėti sudėjus rankas irgi nebuvo galima, nes bėgant metams avarijos kartodavosi. Taigi ne kartą teko daužyti grindis ir ieškoti trūkusio vamzdžio.

2011 Nr. 8

14

situacija

Per šalčius – nuolatinė įtampa „Kadangi buvo sugedęs uždaromosios sklendės mechanizmas, įvykus avarijai buvo galima užsukti tik įvadinę šalto vandens sklendę. Nebuvo ir techninių galimybių išpjauti ir sumontuoti sklendes tose vietose, kur dar buvo galima pasiekti. Galimybės ieškoti vietos sklendėms įrengti po gruntu, kad įvykus avarijai daliai mokyklos būtų galima palikti vandenį, irgi neturėjome“, – galvos skausmą ilgus metus kėlusias problemas vardijo A. Urbonavičius.

Mokyklos direktorės pavaduotojas ūkio reikalams prisiminė atvejį, kai prieš dešimt metų keliose vietose

technologijos

buvo užšalęs magistralinis šildymo vamzdynas. Žiemos viduryje, atostogų metu, užšalusią vamzdžio dalį teko nupjauti, o kad šaltis vėl nepridarytų žalos, šildymo vamzdžiai buvo išvedžioti pastato pirmojo aukšto patalpose. Tie vamzdžiai taip ir buvo palikti matomose vietose. Iš dalies jie pakeitė radiatorius, tačiau trukdė prižiūrėti pastato patalpas.

Dabar viskas sutvarkyta, patalpose atsirado papildomo ploto.

V. Kuprevičiaus vidurinėje mokykloje apšiltintas fasadas, cokolis ir pirmojo aukšto grindys, rekonstruotos šildymo bei apšvietimo sistemos, aktų ir sporto salėse įdiegta rekupe-

Lopšelis-darželis „Saulutė“ kitąmet švęs trisdešimtmetį, bet nedaug trūko, kad solidžią sukaktį būtų sutikęs dar nesužinojęs, kas yra kapitalinis remontas.

,,

2011 Nr. 8

racinė sistema. Pastato rekonstravimo darbus, kuriems skirta beveik 2,9 mln. litų iš ES struktūrinių fondų, atliko bendrovė „Getstata“. Tuo pat metu iš savivaldybės skirtų lėšų pakeistas šalto vandens vamzdynas ir lietaus nuotekų sistemos.

A. Urbonavičius pasidžiaugė, kad šiek tiek anksčiau pavyko gauti lėšų langams pakeisti ir stogui apšiltinti – taip tikimasi išspręsti pastato sandarumo problemą.



15

Reikalavimai – tik popieriuje?

Kristina BUIDOVAITĖ

Teorija ir praktika glaudžiai susijusios, tačiau net statybų srityje teorines žinias ne visuomet paprasta pritaikyti. Kartais reikalavimai tiesiog sugula dokumente ir lieka neaišku, ar juos išvis įmanoma įgyvendinti. Taip yra, pavyzdžiui, su pastatų šiltinimu.

Reglamente – tik dalis tiesos Kiekvieną statybos sritį apibūdina vis kitas techninis reglamentas. Kalbant apie pastato šiltinimą, aktualus 2005 metais tuomečio Lietuvos aplinkos ministro Arūno Kundroto įsakymu Nr. D1-156 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“. Šis dokumentas nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti.

Pastatų šiltinimo konsultantas Robertas Karvauskas šiam reglamentui turi pastabų – jo nuomone, dokumento rengėjų įrašytas reikalavimas didinti šiluminę varžą yra nepagrįstas. Pašnekovas trumpai pristatė naujausius tyrimus, kuriuose teigiama, kad jei pastatas yra sandarus, atitvaros varža neturėtų būti didesnė nei 4 m2K/W. „Amerikos kompanija „Architectural Energy Corporation“ atliko praktinius tyrimus ir patvirtino, kad ekonomiškiausias šiltinimo medžiagos sluoksnis stogui – 15 centimetrų. Tokio šiltinamosios medžiagos sluoksnio varža – 3,95 m2K/W. Varža, viršijanti 4, bet kokioje konstrukcijoje – tik pinigų švaistymas, – teigė R. Karvauskas. – Priimtame reglamente nepagrįstai reikalaujama 6,25 m2K/W. Šis reikalavimas neteisingas.“ Specialistams jau seniai aišku, o tyrimai tai patvirtina, kad šilumos taupymo pagrindas – pastato atitvarų sandarumas. Aiškūs ir konkretūs pastatų sandarumo reikalavimai STR išdėstyti, tačiau jis nekontroliuojamas. Pastatų savininkai įspeisti į kampą, nes tradicinė staty-

ba remiasi šiluminės varžos normų didinimu ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimu. Deklaruojamas tokios statybos tikslas – šilumos taupymo efektas.

Tačiau ar tikrai taupu dėl nesandaraus pastato leisti šilumai pabėgti, retoriškai klausė R. Karvauskas.

Vykdymas nekontroliuojamas Pastatų šiltinimo konsultantas atkreipė dėmesį į techninio reglamento 5 dalį, kuri vadinasi „Pastatų atitvarų projektavimo reikalavimai“. 10.3 punkte teigiama, kad „kai tarp pastato vidaus ir išorės slėgių skirtumas yra 50 Pa, oro apykaita pastate, nustatyta pagal [4.10] ar [4.11], turi būti ne didesnė už: 3 kartus per valandą patalpose, kuriose nėra vėdinimo įtaisų; 1,5 karto per valandą patalpose, kuriose įrengti vėdinimo įtaisai. Šie reikalavimai netaikomi gamybos ir pramonės paskirties pastatams [4.2].“ „Vadinasi, visuose kituose pastatuose šį reikalavimą būtina vykdyti“, – komentavo pašnekovas. Bet realybė tokia, kad projektuojant ir atiduodant naudoti pastatą tėra kontroliuojama, ar nepažeisti šilumos laidumo duomenys, kurie lemia tik apie 20 proc. šilumos išsaugojimo efektyvumo. O oro kitimas patalpose nekontroliuojamas. R. Karvauskas pabrėžė, kad kontroliuoti oro apykaitą patalpose ir užtikrinti, kad ji nebūtų per didelė – būtina. Specialistas pateikė neginčijamą argumentą: „Jei išleidžiame šiltą orą, paleidžiame ir didelį kiekį šilumos.“ Pasak pastatų šiltinimo specialisto, pastatų sandarumas nėra tikrinamas pirmiausia dėl reikalingų prietaisų sty-

Pastatų šiltinimo konsultantas Robertas Karvauskas.

giaus. Nors šie nėra nei brangūs, nei itin sudėtingi, jų trūksta arba jais nemokama naudotis. „Tie, kurie kūrė STR, įrašė teisingą reikalavimą, bet neatsižvelgė į tai, kokių yra galimybių jį įgyvendinti, – dėstė R. Karvauskas. – Paaiškėjo, kad šis sandarumo reikalavimas realiai neįgyvendinamas dėl technologijų neturėjimo ir neišmanymo. O STR net ir nepaaiškinama, kokią naudą teikia šio reikalavimo įvykdymas. Mokslininkams, rašiusiems reglamentą, viskas aišku, tačiau tiems, kurie sandarina pastatus, reikia atramos, kodėl tai darome ir ką norime pasiekti.“

Ateitis – sandarus būstas R. Karvauskas primygtinai siūlo dėti visas pastangas ir įgyvendinti reglamente išdėstytą reikalavimą, nes jis lemia namų ekonomiškumą ir galimybę gyventi šiltai. Pirmiausia svarbu nustatyti, ar pastatas sandarus, o jei ne – išsiaiškinti šilumos nutekėjimo vietas ir sandariai jas apšiltinti. Toks termovizinis pastato sandarumo tyrimas atliekamas bet kuriuo metų laiku. Jis susideda iš dviejų etapų: pirmiausia patalpoje sudaromas neigiamas oro slėgis (siurbiamas oras iš vidaus) ir termovizine kamera patalpoje fiksuojami iš lauko įeinančio kitokios temperatūros oro srautai. Po to į patalpą pripučiama oro ir paleidžiami nekenksmingi dūmai. Iš išorės fiksuojami plyšiai, pro kuriuos veržiasi dūmai.

Taip nustatomi nesandarumai, pro kuriuos naudojant pastatą nuolat išeina šiltas oras – kartu su mūsų į šildymą investuotais pinigais. 

2011 Nr. 8

16

naujienos

naujienos

Baimė dėl ateinančio šildymo sezono verčia žmones vis labiau domėtis daugiabučių renovacija. Juolab kad modernizavimo programos siūlomos sąlygos – patrauklios ir prieinamos daugeliui gyventojų.

niam visuomeninių pastatų efektyvumui didinti (renovacijai) ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams naudoti.

Lėšas daugiabučių renovacijai Aplinkos ministerija planuoja skirti pardavusi kitų taršos leidimų – apyvartinių taršos leidimų, arba ATL – perteklių. Šiais taršos leidimais prekiaujama Europos Sąjungoje.

Planuojama, kad pardavus jų perteklių daugiabučių namų renovacijai bus skirta apie 100 mln. litų.

Lėšos už taršos leidimus – ir renovacijai Kotryna VALIUKAITYTĖ

Už parduotus taršos leidimus gautas lėšas ketinama skirti ir visuomeninių pastatų bei daugiabučių renovacijai. Planuojama, kad šioms sritims atiteks maždaug 150 mln. litų.

Pirmasis pardavimas Aplinkos ministerija jau pardavė dalį turimų taršos leidimų – vadinamųjų nustatytosios normos vienetų, arba NNV. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė keturias sutartis: su Liuksemburgu, Ispanija ir Japonijos bei Šveicarijos įmonėmis. Taip baigtas pirmasis daugiau

2011 Nr. 8

nei dvejus metus trukęs NNV, priklausančių Lietuvai, pardavimas. Bendra sandorių vertė siekia 476 mln. litų. „Lietuvoje 2009–2010 metais sukurta ŽIS teisinė ir administracinė bazė numato, kaip už NNV gautos lėšos skirstomos subsidijų, minkštųjų paskolų ir investicijų į kapitalą formomis. Už jas numatoma didinti energinį šalies efektyvumą ir skatinti atsinaujinančią energetiką, – sakė ministras G. Kazlauskas. – Tarp labiausiai tikėtinų lėšų naudojimo būdų gali būti minimi viešųjų pastatų, mokyklų modernizavimo projektai, atsinaujinančios energijos šaltinių finansavimas, aplinkai ne taip smarkiai kenkiantis transportas.“ Jau numatyta, kad dalis surinktų lėšų bus skirta ekologiškam viešajam transportui (autobusams) įsigyti, kita dalis – biokuro katilinėms, o apie 50 mln. litų – energi-

Planai vykdomi Neseniai surengtoje spaudos konferencijoje aplinkos ministras G. Kazlauskas tvirtino, kad daugiabučių renovacijos srityje jaučiamas pagyvėjimas. Tai iliustruoja ir skaičiai: kas savaitę norą dalyvauti naujojoje modernizavimo programoje pareiškia po 5–7 daugiabučių bendrijas.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu norą atnaujinti savo daugiabučius yra pareiškusios 116 bendrijų. 45 jau rengia techninius projektus, 22 vykdo rangos konkursus, 5 jau atlieka darbus. Planuojama, kad jie bus baigti dar šiemet.

Vis dėlto aplinkos ministras šiuos skaičius vertina atsargiai. „Nesu nepataisomas optimistas ir nesitikiu, kad įvyks renovacijos sprogimas ir visi bėgs renovuoti būstą. Kad ir kaip būtų, planai vykdomi: per šiuos metus planavome pritraukti apie 200 naujų dalyvių, šis skaičius turėtų būti pasiektas“, – sakė G. Kazlauskas.

Anksčiau jis yra ne kartą minėjęs, kad yra prieš prievartinį renovacijos mechanizmą: būtent tokį siūlo kai kurie ekspertai, tvirtindami, kad tai gerokai paspartintų patį procesą. Aplinkos ministras tikino dėl to nesiginčijantis, tačiau taip pat pabrėžė: tvirtai laikausi nuostatos, kad renovacija negali būti prievartinė – tik savanoriška.

Prognozės – niūrios Ekspertai prognozuoja, kad artėjant šių metų šildymo sezonui norinčiųjų renovuoti būstą išties padaugės.

Ir bene labiausiai dėl šilumininkų prognozių, esą šis šildymo sezonas Lietuvai gali būti pats brangiausias.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas tai aiškina labai paprastai: gamtinių dujų kaina Lietuvai pastaraisiais metais tik didėja. „Jei jų kaina ir toliau kils, o ateinančios žiemos šalčiai bus tokie patys kaip praėjusios, situacija kitą šildymo sezoną taps katastrofiška. Lietuvos laukia pats brangiausias šildymo sezonas“, – sakė V. Stasiūnas.

Anot jo, daugiabučių renovacija – viena esminių išeičių norint mažinti sąskaitas už šildymą. Praktika jau įrodė, kad atnaujinus daugiabutį šildymo išlaidos sumažėja 40–50 proc. ar net dar daugiau. Ekspertai spėja, kad būtent šie duomenys ir suvokimas, jog žiemą gali tekti gerokai patuštinti piniginę, ir verčia vis daugiau žmonių domėtis modernizavimo galimybėmis, ryžtis renovacijai.

17

AR TURITE SERTIFIKUOTŲ PASYViojo NAMO SPECIALISTŲ?

Vokietijos pasyviojo namo institutas (Passivhaus Institut) ir Nacionalinė pasyvaus namo asociacija antrą kartą Lietuvoje organizuoja pasyviųjų namų planuotojų mokymus, kurie prasidės rugsėjo 20 dieną ir vyks anglų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių bei rusų kalbas.  Vokietijos pasyviojo namo institutas (Passivhaus Institut) kartu su Nacionaline pasyvaus namo asociacija siūlo unikalią galimybę įgyti kvalifikaciją pasyviųjų namų statymo srityje. Vokiečių specialistai, turėdami didelę patirtį šioje srityje, profesionaliai bei atsakingai žiūri į šį procesą ir suteikia galimybę Jums Lietuvoje dalyvauti Vokietijos pasyviojo namo instituto organizuojamuose kursuose.  Sertifikuotų pasyviųjų namų planuotojų kursai – tai puiki galimybė architektams, konstruktoriams, inžinieriams bei planuotojams įgyti žinių energiškai efektyvių namų statymo srityje, aukštą kvalifikaciją, išskirtinumą rinkoje ir išmokti dirbti su specialiai pasyviesiems namams sukurta projektavimo/skaičiavimo programa. Tai yra kursai, kurių metu kiekvienas pasyviojo namo komponentas yra kruopščiai išnagrinėjamas, aptariamas ir galiausiai išduodamas sertifikatas.  Kursus veda ilgametę patirtį turintys specialistai, kurie su pasyviųjų namų projektais dirba daugiau nei penkiolika metų.

Tam, kad išsamiau susipažintumėte su vyksiančiais mokymais, jų turiniu ir privalumais, kviečiame į pristatymą, kurio metu pateiksime visą Jus dominsiančią informaciją.

Daugiau informacijos: www.pasyvuspastatai.lt, el. paštu info@pasyvuspastatai.lt, telefonu +370 5 210 1390.

2011 Nr. 8

18

pjūvis

Tipinės ugdymo įstaigos neprimena ir interjeras. Ypač jei lankytojai tikisi išvysti ilgus, lengvai plaunamais dažais išdažytus koridorius ar paršelių gardus primenančias tualetų patalpas.

Balsių mokyklos

pamokos – visai Lietuvai Šiuolaikiška švietimo įstaiga nuo pirmų dienų lankoma kaip muziejus

2011 Nr. 8

,,

Bitė RIMKUTĖ

Balsių pagrindinės mokyklos administracijai reikės stipriai pasistengti, kad kartu su moksleiviais netaptų savotiško realybės šou dalyviais – nėra jokių abejonių, kad norinčiuosius savo akimis pamatyti analogų Lietuvos švietimo sistemoje neturintį statinį reikės rikiuoti į eilę.

Užkrečiamas pavyzdys?

Rugsėjo 1-ąją savo istoriją pradedanti mokykla gal ir nepasirodys išskirtinė, jei ją lyginsime su didžiuosiuose miestuose pastarąjį dešimtmetį iškilusiais visuomeninės paskirties pastatais. Bet lyginti ją dera su kitomis mokyklomis, o tai padarę jų vadovai turi teisę apsiverkti arba surengti piketą po švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus langais. Na ir kas, kad nepadės.

Vis dėlto negali žinoti – įvairiausio rango ir, matyt, įvairiausių intencijų turintys ekskursantai iš visos Lietuvos Balsių pagrindinės mokyklos duris pradėjo varstyti iš jos dar neišsikrausčius statybininkams.

Tądien, kai čia lankėsi „Statybos ir architektūros“ žurnalistai, į Balsius kaip tik buvo atkakęs vienas Kauno vicemeras. O kas nežino, kokia galinga jėga yra didžiųjų šalies miestų konkurencija?

Beje, per pastarąjį dešimtmetį šalyje naujų mokyklų pastatyta vos kelios ir bene visais atvejais labiau džiaugtasi pačiu faktu nei turiniu.

Tupyklos tapo tualetais Taigi kuo Lietuvą nustebins architektas Sigitas Kuncevičius? Daugiau

pjūvis

19

nei prieš 20 metų pirmąkart laimėjęs galimybę kurti pavyzdinį mokyklos projektą (tada iškilo dabartinė Vilniaus Gabijos gimnazija), tokią pat užduotį iš sostinės savivaldybės jis gavo ir šįkart.

Tad architekto S. Kuncevičiaus projektavimo firma suprojektavo, o generalinis rangovas – bendrovė „Merko statyba“ – vos per metus išbūrė statinį, kurio eksterjeras toks neįprastas lietuviškame kontekste, kad iš pirmo žvilgsnio galėtų būti ir neatpažintas kaip mokykla, jei ne pro langus matomi moksleiviški suolai.

Tipinės ugdymo įstaigos neprimena ir pastato interjeras. Ypač jei lankytojai tiki-

2011 Nr. 8

20

pjūvis

pjūvis

si išvysti ilgus, lengvai plaunamais dažais išdažytus koridorius, lygiais intervalais juos sudalijusias klasių duris ar paršelių gardus primenančias tualetų patalpas.

Nuo šių norisi pradėti pagyras naujajai mokyklai: pagaliau kažkas ryžosi atsisakyti kareiviškų tupyklų ir suprojektuoti žmogiškojo orumo nežeminančius sanitarinius mazgus.

Kiekvienas tualetas čia – individualus, santechnikos įranga pritaikyta lankytojų ūgiui. Ir, žinoma, jie yra rakinami.

Bet moksleivį ištikus kokiai bėdai, išardyti spynas iš lauko neužtruktų.

j p

išėjus apšvietimas automatiškai išsijungs. Elektros energiją padės taupyti ir koridoriuose įrengta kompiuterizuota pakopinė apšvietimo valdymo sistema.

Bendrovė „Vekada“ ne tik įrengė šią sistemą, bet ir atliko beveik visus kitus elektros instaliacijos montavimo darbus. Tai yra lauko elektros tinklų montavimo darbus: teritorijos ir gatvių apšvietimą, įvadines linijas, įžeminimą; vidaus elektros instaliacijos montavimo darbus: apšvietimą, kabelių ir skydų montavimą, žaibosaugą. Ši įmonė buvo atsakinga ir už saugos bei gaisro signalizaciją, vaizdo stebėjimo sistemą, telekomunikacinių tinklų ir televizijos sistemas, įgarsinimo sistemą.

mams taikomais saugumo, tvirtumo ir panašiais reikalavimais. „Laikėmės tų pačių Statybos techninio reglamento reikalavimų, kaip ir visos ugdymo įstaigos, – šyptelėjo Balsių pagrindinės mokyklos statinio statybos vadovas Žilvinas Pakutinskas. – Yra tam tikros higienos normos, medžiagų atsparumo, garso izoliacijos ir kiti reikalavimai. Žodžiu, konkretūs skaičiai kiekvienam segmentui.“ Juokas juokais, bet durų tvirtumui, saugumui, patvarumui ir garso izoliavimo parametrams šiame objekte buvo skirtas tikrai ypatingas dėmesys. Visos įmonės „Vauksa“ šiam objektui pagamintos durys yra sustiprintos konstrukcijos. Durų varčioje sumontuotas specialus medžio drožlių užpildas, durų staktos ir apvadai pagaminti iš medžio masyvo. Durys komplektuojamos su specialiai sustiprintais plieniniais vyriais. Visa tai, tikina „Vauksa“, užtikrina durų patvarumą bei ilgaamžiškumą.

Pirmą kartą mokykloje, klasių patalpose, buvo panaudotos garsą izo-

s i v ū

Šviesa rūpintis nereikės Čia, kaip ir visoje mokykloje, niekam neteks jaudintis dėl neišjungtos šviesos – viską reguliuos protingi šviesos jutikliai. Klasėse įrengta moderni jutiklinė apšvietimo valdymo sistema esant nepakankamam apšvietimo lygiui automatiškai įjungs reikiamą skaičių šviestuvų, kad būtų užtikrintas higienos normomis reikalaujamas apšvietos lygis. Žmonėms iš patalpos

Svarbiausia – saugumas ir patvarumas Statistinio moksleivio disponuojamą griaunamąją jėgą nebūtų paprasta išreikšti kokiu nors matavimo vienetu.

Bet dauguma pedagogų ir tėvų turbūt pasirašytų po rekomendacija mokyklas projektuoti vadovaujantis kalėji-

UAB „Business Development Enterprise“ – tai novatoriška statybos įmonė, galinti atlikti įvairaus profilio bendrastatybos darbus. Ypatingą patirtį įmonė yra sukaupusi tinkavimo, fasadų šiltinimo, grindų betonavimo bei apdailos darbuose. Taip pat galime atlikti mūro, stogų dengimo, pamatų įrengimo darbus. Įmonė turi atestatą, kuris suteikia teisę atlikti darbus ypatingos svarbos bei kultūros paveldo objektuose. Esame pasiruošę padėti įgyvendinti 2011 Nr.Jūsų 8 projektus.

j p

UAB „Business Development Enterprise“ Pelesos g. 1/2-411, LT-02161 Vilnius Telefonas +370 655 31 117 El. paštas bde@bde.lt, www.bde.lt

liuojančios durys. Jos pagamintos iš specialių garso nelaidumą užtikrinančių medžiagų. Garsą izoliuojančiose duryse privalu komplektuoti sandarinimo tarpinę ir slenkstį. Pirmą kartą klasių patalpose buvo panaudoti mechaniškai nusileidžiantys slenksčiai, dėl kurių eksploatuoti duris yra patogiau, nekliūva už jų ir kojos. Durų akustiką patvirtino Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Visose duryse dėl saugumo sumontuotos ne kampuotos, bet aptakios U raidės formos rankenos. Durų furnitūra ne šiaip sau pagaminta iš nerūdijančiojo plieno: šis metalas dažnai naudojamas visuomeninės paskirties patalpose, nes turi antibakterinį poveikį.

s i v ū Stiklo daug, bet jis saugus Klasėse šalia durų sumontuotos įstiklintos vitrinos, jos suteiks galimybę nevarstant durų matyti, kas vyksta viduje. Be to, taip į koridorius pateks daugiau šviesos. Vitrinoms stiklinti panaudotas, žinoma, irgi specialus garsą izoliuojantis ir saugus stiklas – jo viduje įklijuota speciali plėvelė, kuri dūžtančiam stiklui neleidžia subyrėti į šipulius.

Stiklo paviršių, kurie visi tokie pat saugūs, Balsių pagrindinėje mokykloje išties daug. Stiklo fasadai užima apie 2,8 tūkst. kvadratinių metrų (likusių ventiliuojamųjų fasadų iš kompozicinių plokščių plotas – 3,75 tūkst. kvadratinių metrų).

Vaikų saugumui užtikrinti skirta ir visoje mokykloje įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Bet vaikams tai turbūt rūpės mažiau nei kitos čia

2011 Nr. 8

21

22

pjūvis

Įmonės pavadinimas: UAB „Dailesta“ Įmonės veikla:  Nauja statyba.  Vidaus ir lauko apdaila.  Fasadų šiltinimas. Įmonės kontaktai: Gerosios Vilties g. 5A-97, Vilnius, tel.: +370 650 59 069, +370 650 33 183, tel. / faks. +370 5 213 0842, el. p. dailesta@gmail.com.

Įmonės pavadinimas: UAB „Batera“ Įmonės veikla:  Statyba.  Apdaila.  Remontas.  Reklamos paslaugos. Įmonės kontaktai: Kareivių g. 6-507, LT-09117 Vilnius, tel. +370 5 205 4644, el. p. info@batera.lt, www.batera.lt.

Įmonės pavadinimas: UAB „Omnistata“ Įmonės veikla:  Pramoninių grindų betonavimas.  Epoksidinės grindų dangos.  Individualiųjų namų statyba. Įmonės kontaktai: Tel. +370 5 241 51 72, mob. +370 686 20 888.

2011 Nr. 8

s i v ū

įdiegtos technologijos bei patogūs interjero sprendimai, kuriais jie galės naudotis kas dieną per pamokas ar pertraukas.

Jie turės atskirus medžio ir metalo darbų kabinetus, laboratoriniams darbams parengtą amfiteatrinį chemijos kabinetą, per tris aukštus išdėstytą biblioteką, dvi sporto sales (viena pritaikyta pradinukams, kita – vyresniesiems) ir vieną choreografijos, dirbtinės dangos stadioną. Mokyklos centre – jaukus uždaras kiemelis.

j p

Ir fizinis, ir dvasinis penas Bene didžiausią įspūdį daro paprastas ir sykiu labai racionalus architekto sprendimas vieną erdvę skirti dviem funkcinėms zonoms: valgyklai ir aktų salei. „Kiek gi renginių salėje vyksta įprastai? Ne daugiau kaip vieną per savaitę. O žiemą ją reikėtų šildyti“, – S. Kuncevičiaus sumanymą aiškino Ž. Pakutinskas.

Tad dabar valgyklos aptarnavimo linija ir aktų salės scena žiūri viena į kitą iš skirtingų salės pusių. Kai vienos užuolaidos atsitrauks, kitos užsitrauks. Valgykloje suplanuota apie 270 vietų, o prieš renginį sulanksčius stalus ir išrikiavus daugiau kėdžių čia tilps bent 500 žiūrovų. Beje, visi stalai ir kėdės patogiai sandėliuojami po scena įrengtuose didžiuliuose išvažiuojamuosiuose stalčiuose.

Balsių pagrindinės mokyklos auklėtiniams gresia atprasti ne tik nuo naudojimosi šviesos jungikliais. Mokykloje jiems nereikės ir varstyti langų: visos patalpos bus vėdinamos mechaninėmis oro tiekimo ir šalinimo sistemomis. Atskiros vėdinimo sistemos buvo suprojektuotos mokymo klasių ir kabinetų kompleksams, aktų, sporto salėms, sveikatos kabinetams, maisto tvarkymo patalpoms, tualetams bei dušinėms. Klasių ir kabinetų patalpų kompleksus vėdins pritekamoji–ištraukiamoji ventiliacija.

Naujakuriams Balsių pagrindinėje mokykloje neteks kartu su kitais vilniečiais laukti šildymo sezono pradžios, mokykla turi nuosavą dujų katilinę. Čia suprojektuotas automatizuotas šilumos punktas, kuriame šilumnešio temperatūra reguliuojama pagal tuo metu esančią išorės temperatūrą. Architektai nusprendė, kad geriausiai šiai mokyklai tiks kombinuota radiatorinė šildymo sistema. Sanitariniuose mazguose įrengtas grindų šildymas, o keliose didelėse erdvėse, tokiose kaip sporto salė, įvesta orinio šildymo sistema – radiatoriais šildyti tokią erdvę būtų neracionalu.

Statybas gelbėjo technologijos Per metus įgyvendinusi tokio lygio projektą bendrovės „Merko statyba“ komanda išties gali jaustis esantys stebukladariai. „Pastatyti mokyklą per dar trumpesnį laiką reikštų pažeisti technologijas“, – pripažino statinio statybos vadovas Ž. Pakutinskas. Bet ir šiuo atveju stengtasi ieškoti galimybių pagreitinti ir paprastinti visus įmanomus procesus.

Bendrovės „Simpras“ pasiūlytas grindų betonavimas sausojo betono technologija, be abejo, buvo vienas veiksnių, padėjusių statybos darbams neįstrigti, kai žiemą temperatūra nukrito bene iki minus 20 laipsnių. „Esant tokiems šalčiams maišyti betoną rankomis, kai į maišyklę metama smėlio, cemento, pilama vandens – būtų tiesiog neišėję: smėlis būtų sustingęs, ir

j

Bene didžiausią įspūdį daro paprastas ir sykiu labai racionalus architekto sprendimas vieną erdvę skirti dviem funkcinėms zonoms: valgyklai ir aktų salei.

,,

pjūvis

viskas, – aiškino bendrovės vadybininkas Egidijus Čėpla. – O išlieti reikėjo apie 6 tūkst. kvadratinių metrų grindų.“ Taigi įmonėje specialiai dėl Balsių mokyklos statybos pirmą kartą nuspręsta pabandyti gaminti sausojo betono mišinį. Į objektą jis buvo transportuojamas specialiose talpyklose.

Darbininkams tereikėjo atidaryti sklendę, įpilti reikiamą sausojo betono kiekį į maišyklę, tuomet atitinkamą kiekį vandens, ir medžiaga paruošta darbui – galima lieti grindis. Taip ir darbas paspartėja, ir darbo rankų sutaupoma, ir transportavimo sąnaudos mažėja, ir krovimo darbų mažiau. „Svarbiausia – ši technologija garantuoja, kad visame grindų plote išgaunamas toks pat betono stiprumas – nebeveikia žmogiškasis faktorius, – technologiją gyrė E. Čėpla. – Juk kai smėlis metamas kastuvais, vietoj vieno maišo įmanoma įmesti ir pusantro. Vadinasi, kur nors grindys bus silpnesnės.“

s i v ū 

P. S. Mokytis Balsių pagrindinėje mokykloje gali 828 moksleiviai. Jei tiek mokyklinio amžiaus vaikų pirmaisiais metais nesusirinks iš Balsių rajono, turbūt atsiras aplinkiniuose, kuriuose iki šiol teko ieškoti mokyklų balsiškiams. Nes mokykla atrodo verta atvažiuoti net keliolika kilometrų. „Kai pasidairai čia, ir pačiam norisi grįžti į mokyklą“, – sakė Balsių pagrindinės mokyklos statybos vadovas Žilvinas Pakutinskas.

2011 Nr. 8

23

Sukaupta patirtis leidžia įgyvendinti visas klientų užduotis Uždaroji akcinė bendrovė „Vekada“, iki 1994 metų žinoma kaip Elektros montavimo valdyba Nr. 8, jau gali pasigirti beveik 50 metų patirtimi atliekant elektros įrangos montavimo darbus.

UAB „Vekada“ Marijonų g. 36, LT-35138 Panevėžys, tel. / faks. +370 45 46 13 11, el. p. info@vekada.lt, www.vekada.lt.

2011 Nr. 8

Pastaruosius keletą metų bendrovė nuosekliai plėtė savo veiklos sritis ir šiandien, be tradicinių lauko elektros ir vidaus instaliacijos tinklų montavimo darbų, savo klientams gali pasiūlyti platų spektrą kitų paslaugų. Tai pastatų valdymo, vaizdo stebėjimo, įeigos kontrolės sistemos, kompiuteriniai ir telekomunikaciniai tinklai, technologinių įrenginių automatizavimas, gaisro ir saugos signalizacija.

Bendrovė „Vekada“ pastaraisiais metais įgijo patirties įgyvendindama šiuolaikiškus didelės apimties projektus.

Vienas tokių – Vilniuje A klasės biurų pastate atlikti banko „Barclays“ elektros įrangos ir apšvietimo programinio valdymo sistemų montavimo darbai. Įmonė sumontavo elektros įrangą ir prijungė technologinius įrenginius „Megrame“ langų gamykloje, vienoje didžiausių pastaraisiais metais statytų gamyklų šalyje. „Vekada“ taip pat montavo lauko ir vidaus elektros tinklus kombinuoto ciklo termofikacinėje elektrinėje Panevėžyje. Tai buvo pirmoji tokio tipo elektrinė šalyje. Tarp įsimintinesnių objektų, kuriuose dirbo „Vekada“ – prekybos ir pramogų centras „Panorama“ Vilniuje. Čia įmonė atliko vidaus elektros montavimo darbus, įrengė apšvietimą tuo metu didžiausioje požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje Baltijos šalyse. „Užsakovams galime pasiūlyti projektavimo paslaugas. Kvalifikuoti projektuotojai atliks projektus pagal kiekvieno kliento pateiktas užduotis“, – garantavo bendrovės „Vekada“ direktorius Gintautas Jurgelėnas. Šiuo metu jo vadovaujama bendrovė yra suprojektavusi saulės energijos 30 kilovatų galingumo fotovoltinę elektrinę pagal bendrovės „Panevėžio statybos tresto“ užduotį. Jau pradėti ir šios elektrinės montavimo darbai Panevėžyje. Generuojama elektros energija bus parduodama įmonei LESTO. „Tai mūsų nauja praktika, kuriai skiriame didelį dėmesį. Esame užmezgę tiesioginius ryšius su saulės elementų gamintojais, domimės šios srities naujovėmis. Ir juridiniams, ir fiziniams asmenims, nusprendusiems investuoti į saulės energijos jėgaines, padėsime visuose etapuose – pradedant konsultacijomis, baigiant montavimu bei atidavimu eksploatuoti“, – teigė bendrovės „Vekada“ direktorius G. Jurgelėnas.

2011 Nr. 8

26

technologijos

technologijos

Nauja medžiaga

atvers naujų galimybių

Lietuvoje dažnai nenaudojami arba neefektyviai naudojami vietos žaliavų resursai – ir statybose, ir kitose srityse. Šiuo metu pasaulyje ir pas mus viena aktualiausių ekologinių problemų yra antrinių žaliavų naudojimas. Jos ir taptų ištekliais naujiems produktams kurti ir gaminti.

Kaune veikianti UAB „Granitas“ yra viena tų, kuri atliekamais moksliniais tyrimais prisidėtų prie ekologinių šalies problemų sprendimo ir gamybos atliekų naudojimo naujoms medžiagoms kurti. Granitinės skaldos gamybos proceso metu lieka apie 5–10 proc. smulkiųjų dalelių – granitmilčių. Šiuo metu jie mažai kur naudojami, tačiau tikimasi, kad atliekami moksliniai bandymai leis tarsi iš naujo pažinti šią medžiagą ir ją panaudoti. Granitmilčių naudojimo galimybės sudomins ne tik vartotojus, laukiančius pigesnių produktų, bet ir projektuotojus bei gamintojus – šiems atsivers naujų galimybių.

Nuo 2010 metų lapkričio 1 dienos bendrovė „Granitas“ pradėjo įgyvendinti projektą „Produktų iš granitmilčių sukūrimas“, finansuojamą pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ įgyvendinimo priemonę VP21.3-ŪM-02-K „Intelektas LT“ iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.

Bendrovės „Granitas“ generalinis direktorius Vytautas Lunskus pripažino, kad granitmilčiai yra neištirta medžiaga, nes jos atsiradimą sąlygoja granitinės skaldos gamybos procesas. Įmonėje dėl granitinės skaldos plovimo atsiradusios gamybos atliekos kaupiamos teritorijoje, ir tai jau tapo problema.

2011 Nr. 8

Bendrovės vadovas minėjo, kad pradiniai tyrimų rezultatai parodė, jog betono mišiniuose cementą keisti granitmilčiais galima nuo 8 iki 18 proc. Nereikia pamiršti ir galimybės šią medžiagą naudoti savaime sutankėjančiame betone. Tai betonas, kuris dėl savo sudėties veikiamas tik savo sunkio jėgos tolygiai pasiskirsto užpildomoje formoje. Jame neatsiskiria užpildai ir vanduo. Parinkus tinkamą savaime sutankėjančio betono sudėtį, betono mišinys nesisluoksniuoja, tolygiai užpildo formą, o medžiagų sąnaudos būna mažesnės. „Dabar medžiaga tik tiriama, bandoma laboratorijose, kuriami statybinių mišinių receptai. Rinkai naujovė bus pasiūlyta po dvejų trejų metų, nes bandymai – tai ne viskas, medžiagas dar reikia sertifikuoti“, – aiškino V. Lunskus.

Šiuo metu bendrovėje sukaupta 60 tūkst. tonų granitmilčių, metinis šių atliekų prieaugis siekia iki 10 tūkst. tonų. Granitmilčiai į atvirus sandėlius patenka šlapi, todėl yra ne tokie lakūs ir mažiau kenkia aplinkai. Tačiau vasaros metu, kai ilgiau būna saulėta ir sausa, padidėja taršos galimybė. „Kai atliekos bus naudojamos kaip žaliava, jos bus sandėliuojamos ir džiovinamos patalpose. Statybinių medžiagų gamyboje naudojamos medžiagos kiekiai nebus tokie dideli, tad ir poveikis aplinkai dėl keliamų dulkių bus mažesnis“, – sakė „Granito“ vadovas V. Lunskus.

Projektą „Produktų iš granitmilčių sukūrimas“ V. Lunskus vertina kaip vieną naujų įmonės produktų kūrimo etapų. „Esame tikrai patenkinti, kad pradėjome šį projektą. Mums

tai iš tiesų naujas iššūkis. Tokie projektai brandina kolektyvą, plečia dar rimtesnių darbų galimybes“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Iki šiol bendrovei „Granitas“ neteko dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Projektui „Produktų iš granitmilčių sukūrimas“ gauta Europos Sąjungos fondų parama pagerins jo kokybę, apimtį, paspartins įgyvendinimą.

V. Lunskus pasidžiaugė suteiktomis galimybėmis: moksliniai tyrimai daug kainuoja, ir tikrai ne visos bendrovės pajėgios juos atlikti. UAB „Granitas“ darbuotojų kvalifikacija – gana aukšta, tad ateityje jie galėtų imtis kitų panašių projektų.

Bendra projekto vertė – 1,2 mln. litų. Projekto vykdytojas įsipareigoja projekto įgyvendinimui skirti ne mažiau kaip 52,05 proc. lėšų.

Bendrovės „Granitas“ generalinis direktorius Vytautas Lunskus.



Granitmilčiai – tai smulkios 0–0,125 milimetro dydžio granito akmens dalelės, kurias įmanoma dar labiau susmulkinti, kad būtų galima panaudoti kaip rišamąsias medžiagas statybos pramonėje. „Šiuo metu mūsų atliekami moksliniai tyrimai nukreipti į tris skirtingas gaminių pozicijas: betono mišinius, asfaltbetonio ir sausuosius statybinius mišinius. Nagrinėjama, kokių ypatybių šiems produktams gali suteikti granitmilčiai, kokiomis proporcijomis juos galima panaudoti mišiniuose“, – pasakojo V. Lunskus.

Bendrovė „Granitas“ turi sukaupusi nemažai patirties gaminant produkciją iš granito žaliavos. Įmonė bendradarbiauja su mokslo bei studijų institucijomis: Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų katedra ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedros Automobilinių kelių mokslo laboratorija – priimant naujus technologinius sprendimus.

Nuo 2002 metų „Granitas“ atlieka bandymus, kaip efektyviau panaudoti žaliavą granitinei skaldai gaminti ir diegti gamybines technologijas, kurios užtikrintų beatliekės granitinės skaldos gamybą, o to rezultatas būtų toks: iki šiol kaupiami granitmilčiai taptų nebe atliekomis, o žaliava, todėl būtų labiau tausojami gamtos ištekliai ir mažiau teršiama aplinka.

2011 Nr. 8

27

Priklausomai nuo kokybės ir paviršiaus reikalavimų pasirenkamos skirtingos siūlių ir paviršiaus glaistymo sistemos: Q1 – techninis siūlių glaistymas; Q2 – siūlių glaistymas su užlyginimu; Q3 – įprastas paviršiaus paruošimas apdailai; Q4 – aukščiausios kokybės paviršiaus paruošimas dažyti.

Glaistyti siūles – atsakingas darbas Įtrūkimai gipso kartono atitvarų siūlėse – ne vien estetinio vaizdo problema. Tiesą sakant, ji kelia bene mažiausiai rūpesčių. Tiems, kurie galvoja kitaip, pirmiausia reikėtų pasiklausyti specialistų patarimų, kokios žalos gali padaryti nemokšiškai užglaistytos siūlės tarp gipso kartono plokščių.

Kompanijos „Knauf“ atstovas Kęstutis Janeika sakė, kad viena didžiausių klaidų yra tai, kad siūlių glaistymas paliekamas dažytojams, neva tai yra apdailą atliekančių darbuotojų darbas. „Glaistyti siūles nėra apdaila, tai – konstrukcinė dalis. Ir labai svarbi. Nuo to, ar kokybiškai bus užglaistytos siūlės tarp plokščių, priklauso, ar vėliau tose vietose neatsiras įtrūkimų“, – kalbėjo K. Janeika.

Glaistydami siūles atitvarų montuotojai tarsi sujungia dvi plokštumas. Jeigu darbas atliekamas ne

2011 Nr. 8

pagal technologinius reikalavimus, gero rezultato nereikia tikėtis. Kokios galimos problemos?

Pirma, ką turi žinoti montuotojai – siūlių tarp plokščių glaistymas yra baigiamoji sienos montavimo dalis. Su ja yra susijusi gaisrinė sauga, garso izoliacija, konstrukcijos atsparumas apkrovoms. Net jei montuojamos dvigubo gipso kartono pertvaros, sumontavus pirmąjį sluoksnį ertmes tarp plokščių reikia užglaistyti, o to dažnai nepadaro montuotojai.

„Manoma, jeigu bus dengiamas antras gipso kartono sluoksnis, pirmame nereikia glaistyti siūlių. Bet čia ir kyla gaisrinės saugos, garso izoliacijos problemų. Armuoti siūles pirmame gipso kartono sluoksnyje nebūtina, tačiau užglaistyti jas privalu“, – tvirtino K. Janeika.

Trūkimų siūlėse pirmiausia atsiranda dėl to, kad pasirenkamos ne tos medžiagos ar nesilaikoma technologinių reikalavimų. Būtina atminti, kad glaistas – tai ne tik užpildas, bet ir klijai, jungiantys plokštes. Kuo didesnė ertmė padengiama glaistu, tuo tvirčiau jis laikysis. Kompanijos „Knauf“ gaminamo gipso kartono plokščių pranašumas prieš kitų gamintojų plokštes yra tai, kad šios turi plačiau užsklembtus kampus, sudarančius platesnį griovelį glaistui.

Siūlių armavimas – dar vienas darbų etapas, kuris ne visuomet atliekamas deramai. Armuoti siūles galima trimis

medžiagomis: stiklo audinio tinkleliu, stiklo pluošto juosta bei popierine juosta. Gali pasirodyti, kad popierius yra silpniausia medžiaga armuoti, bet yra priešingai. Būtent stiklo audinio tinklelis yra silpniausias, o popierinė juosta – stipriausia. Tačiau dirbti naudojant popierines juostas rekomenduojama profesionalams, nes yra tam tikros darbų specifikos.

Siūles glaistantiems darbuotojams reikia dažnai priminti ir apie teisingą armavimą. Vis dar pasitaiko, kad glaistytojai pirma mėgina priklijuoti armavimo juostą, o paskui tik tepa glaistą.

Teisingas armavimas yra tuomet, kai ertmė tarp plokščių užglaistoma, o armavimo juosta panardinama į glaistą.

Reikia atminti dar vieną taisyklę – sumontavus pertvarą rekomenduojama ne tuoj pat glaistyti siūles, bet palaukti vieną dieną. Tuomet gipso kartono plokštės adaptuojasi prie sąvaržų.

Prieš glaistant siūles jas rekomenduojama gruntuoti giliai įsiskverbiančiu gruntu. Giluminio grunto kokybė priklauso nuo jo koncentracijos – kuo didesnė, tuo geriau,

žinoma – ir brangiau. Kuo daugiau atskiestas giluminis gruntas, tuo jo poveikis silpnesnis ir skvarba į pagrindą mažesnė. Puikus pasirinkimas – gruntas „Tiefengrund“.

Siūlėms tarp gipso kartono plokščių glaistyti turi būti naudojamas gipso pagrindu pagamintas glaistas, nes tik tuomet sutaps medžiagų ypatybės. Polimerinis glaistas negarantuoja, kad siūlės tarnaus kokybiškai ir ilgai. Tikrai kokybiškas

glaistas, skirtas siūlėms tarp plokščių glaistyti – „Knauf Uniflott“. Tai parodė ne tik atlikti tyrimai, bet ir ilgalaikė naudojimo patirtis. Šiuo glaistu sienas iki 3 metrų aukščio netgi galima glaistyti nearmuojant – tvirtumas nuo to nenukentės.

2011 Nr. 8

iškiltų Garliavoje, pateikė Kauno rajono savivaldybės vadovai. Kauno rajono merui Valerijui Makūnui Garliavos miesto infrastruktūra pasirodė esanti gera, todėl jis ją siekė tinkamai išnaudoti. Be to, gyventojų skaičius jau šaukėsi šiuolaikiško centro sportuoti ir laisvalaikiui leisti.

Oficialiai Garliavoje ir šalia jos šiuo metu gyvena apie 15 tūkst. gyventojų, tačiau manoma, kad iš tiesų jų yra daugiau. Miesto apylinkių gyvenvietės sparčiai plečiasi, bemaž visos laisvos teritorijos greitai užstatomos, tad jų ribos beveik susijungė su Kauno miesto ribomis. O inžineriniais tinklais abi teritorijos jau yra susijungusios.

Garliaviečiams –

solidi dovana

Kitą mėnesį Kauno priemiestyje duris atvers šiuolaikiškas sporto ir sveikatingumo kompleksas Vladas ŠERELIS

Garliavos miesteliui naujasis kompleksas neabejotinai suteiks gyvybės. Sportuoti čia rinksis ne tik šalia besimokantys jaunuoliai, bet ir kiti vietos gyventojai, galbūt atvyks varžytis ir Europoje žinomi krepšinio bei kitų sporto šakų klubai. Gyvenimas čia tikrai virs.

Džiaugiasi kokybe Žmogus, atsitiktinai užsukęs į Garliavą ir pamatęs naują statinį, liko sužavėtas. Jau iš pažiūros matyti, kad tai – šiuolaikiškas, kokybiškas pastatas, projektuotas ir įgyvendintas žvel-

2011 Nr. 8

giant ne tik į šios dienos perspektyvas, bet ir ateitį.

Generalinis objekto rangovas – UAB „Rūdupis“. „Statytojams priekaištų neturime. Pastato kokybė gera, darbai atlikti profesionaliai. Rangovas iš tiesų

Pritaikyta ir neįgaliesiems Garliavoje veikia viena gimnazija ir dvi vidurinės mokyklos. Būtent šalia vienos jų – Jonučių vidurinės mokyklos – ir iškilo naujas pastatas. Neatsitiktinai maždaug pusę dienos sporto ir sveikatingumo kompleksu naudosis moksleiviai. Likusį laiką čia treniruosis įvairių sporto šakų sportininkai, tarp jų ir tokios aukšto meistriškumo komandos kaip Kauno rajono moterų rankinio komanda „HC Garliava“, laimėjusi Lietuvos taurę ir dalyvausianti Europos taurės turnyre, moterų krepšinio komanda „Laisvė“.

Pageidavimą treniruotis ir rengti čia varžybas yra pareiškusi Prienų „Rūdupio“ vyrų krepšinio komanda, praėjusį sezoną Lietuvos krepšinio lygoje laimėjusi trečią vietą ir įgijusi teisę dalyvauti Europos taurės turnyre. Tad „Rūdupio“ namų aikštelė ir būtų Garliavoje.

Įgyvendinus projektą sporto bazę turi ir Kauno rajono sporto mokykla – jai atsiveria naujų galimybių organizuoti savo veiklą.

Be krepšinio bei rankinio, salėje galės treniruotis ir žaisti tinklininkai.

Komplekse taip pat įrengta bokso salė, stalo teniso salės, treniruoklių salė. Taip pat yra administracinės, teisėjų, apsaugos darbuotojų, inžinerinės patalpos, trenerių persirengimo kambariai, poilsio bei pasitarimų kambariai, pirtis su priepirčiu. Yra ir kitokių papildomų patalpų, kuriose bus galima rengti kitokius užsiėmimus.

Patalpos pritaikytos ir neįgaliesiems, čia jie gali sportuoti, rengti varžybas. Pagal jų poreikius pritaikytos ir pagalbinės patalpos: dušai, tualetai. Į viršutinius aukštus neįgalieji galės pakilti specialiu keltuvu. Šiuo metu baigiamas komplektuoti inventorius. Tiesa, dauguma įrangos jau yra sumontuota, trūksta labai nedaug.

Sporto ir sveikatingumo kompleksas Garliavoje užima daugiau kaip 3,2 tūkst. kvadratinių metrų ploto.

Krepšinio rungtynes salės tribūnose galės stebėti 1,3 tūkst. žiūrovų. Tinklinio varžybas – kiek mažiau, nes šioms reikia didesnės aikštelės. Daugiausia žiūrovų tilps ne sporto varžybų metu.

Antai koncertų rengėjai į renginį galės parduoti 1,8 tūkst. bilietų. „Jau yra pageidavimų čia rengti ne tik sporto varžybas, bet ir kitokius pramoginius renginius. Šis kompleksas tikrai pagyvins kultūrinį miestelio gyvenimą“, – neabejoja Kauno rajono savivaldybės atstovas A. Žukauskas.

Didžiausias indėlis – savivaldybės Projekto vertė – apie 15,8 mln. litų.

Valstybės investicijos iš jų buvo 2,6 mln. litų, likusius pinigus – 13,2 mln. litų – skyrė Kauno rajono savivaldybė. A. Žukauskas teigė, kad iš pradžių tikėtasi didesnio indėlio iš valstybės biudžeto, jis buvo žadėtas, tačiau pažadai ir liko pažadais.

Garliavos sporto ir sveikatingumo komplekso valdymu rūpinsis savivaldybė, nors tam bus sukurta atskira struktūra. Skaičiuojama, kad išlaikyti objektą per metus kainuos apie 600 tūkst. litų. Suprantama, visos išlaidos nenukris ant Kauno rajono savivaldybės pečių, nemažai lėšų ketinama surinkti ir organizuojant renginius. Iš pradžių planuojama iš to gauti apie 150–200 tūkst. litų per metus, vėliau – dar daugiau.

Kauno rajono savivaldybės vadovai teigia, kad tokio objekto paskirtis – visų pirma ne gauti pajamų iš komercinių renginių, bet suteikti naują gyvenimo kokybę garliaviečiams. „Jau dabar gauname neįtikimai daug prašymų pasinaudoti sale, ją išnuomoti – tai rodo, kad bendruomenės, sportininkų susidomėjimas ir tokio tipo paslaugos poreikis yra didžiulis“, – teigė Kauno rajono meras V. Makūnas.

Beje, beveik tuo pačiu metu – rugsėjo 1 dieną – be sporto ir sveikatingumo centro, Garliavoje duris atvers ir visiškai nauja, šiuolaikiškai įrengta sporto salė Ringaudų pradinėje mokykloje. Tai dar viena dovana Kauno rajono gyventojams.

buvo patikimas, jeigu prireikdavo daryti korekcijų, viskas buvo sprendžiama akimirksniu. Kai pastatą tikrino valstybinė komisija, pastabas specialistai pareiškė tik tokias, kad reikia patikslinti kai kuriuos užrašus ant kabinetų durų.

Nei dėl inžinerinių tinklų, nei dėl įrangos ar atliktų darbų kokybės pastabų nebuvo pareikšta“, – vykusiai pasirinktais statytojais džiaugiasi Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrėjus Žukauskas.

Projektas imtas įgyvendinti 2008 metų spalį, tuo metu kompleksas buvo pradėtas projektuoti, o statybos darbai prasidėjo 2009 metais. Idėją, kad sporto ir sveikatingumo centras

2011 Nr. 8

Statybiniai vagonėliai – ne tik statyboms Dažnas reiškinys Lietuvos didmiesčiuose: pastatomi gyvenamųjų namų kvartalai, tačiau beveik nepasirūpinama socialine infrastruktūra, ypač vaikų darželiais, mokymo įstaigomis.

Savivaldybės teisinasi neturinčios pinigų didelėms investicijoms, privačios kompanijos irgi nesiryžta rizikuoti savo lėšomis įgyvendinti tokius projektus, kol dar gerai neveikia viešosios ir privačios partnerystės modelis.

Tačiau užsienio praktika rodo, kad išeitį visuomet galima rasti ir be didelių investicijų. Vaikų darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos ar biurų patalpos – pasirodo, visa tai galima

2011 Nr. 8

pastatyti greitai, be ilgai trunkančių procedūrų gaunant leidimus statybai, taip pat milijoninių investicijų į statybas, pasitelkus daugiausia statybose naudojamus vagonėlius.

Norvegijoje, kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, žemė yra gana brangi.

Todėl čia stengiamasi rasti racionalių sprendimų laisvuose plotuose įkurti švietimo ar sveikatos įstaigas, tačiau paliekant galimybę po kurio laiko žemės sklypus panaudoti ir kitoms reikmėms. Laikini pastatai tam puikiai pasitarnauja.

Naujovę įrengti vaikų darželius neinvestuojant milijonų Lietuvoje pirmoji pasiūlė kompanija „Ramirent“ , kuri yra statybinės įrangos ir klojinių nuomos lyderis mūsų šalyje. Kompanijos atstovai teigia, kad tokiam projektui įgyvendinti užtenka išlyginti žemės sklypą, žinoma, prieš tai jame įrengus reikiamas komunikacijas: elektros, vandentiekio bei nuotekų tinklų įvadus. „Vilniuje yra ne vienas naujai pastatytas daugiabučių kvartalas, kur įsikuria tūkstančiai gyventojų. Valdžia sutinka, kad tokiuose rajonuose reikia vaikų darželių bei kitokių įstaigų, tačiau šias problemas spręsti paliekama patiems gyventojams.

O juk galima bet kuriame kvartale rasti laisvo ploto ir pastatyti laikinas vaikų ugdymo įstaigas“, – siūlė bendrovės „Ramirent “ pardavimų vadovas Eligijus Baikauskas.

Būdamas Švedijoje jis gyveno netoli iš vagonėlių pastatytame vaikų darželyje. Tokia įstaiga niekuo nesiskiria nuo mums įprasto vaikų darželio.

E. Baikausko nuomone, skandinavai į tokius sprendimus žiūri racionaliai, laikinais pastatais greitai sprendžia socialinės infrastruktūros klausimus.

Gyvenamuosius namus statančioms įmonėms gali atsiverti dar vieno verslo galimybė – privačios vaikų ugdymo įstaigos. Turint žemės sklypą su reikiamomis komunikacijomis, vaikų darželis iš vagonėlių gali iškilti per du ar tris mėnesius. O jei investuotojai pamato, kad pribrendo laikas sklypą panaudoti kitai paskirčiai, vagonėliai išmontuojami ir paliekama tuščia erdvė kitiems projektams įgyvendinti.

Sąlygos tokiuose statiniuose nesiskiria nuo sukuriamų stacionariuose.

Kadangi naudojamų vagonėlių skydai išmontuojami, galima sumontuoti įvairaus ploto patalpas. Atsiradus poreikiui, patalpos gali būti praplečiamos. Nereikia baimintis, kad žiemą čia bus šalta – šiluminė sienų varža yra tikrai puiki. Tiesa, šildytis tokiose patalpose tenka elektra, įrengti atskirą katilinę ar jungtis prie centralizuotų šilumos tinklų būtų neracionalu. „Ramirent“ jau turi patirties įgyvendinant panašius projektus. Tai Lietuvos elektrinės projektas Elektrėnuose, kur iš statybinių vagonėlių pastatytas ir jau daugiau kaip metus tebestovi pastatas su biurų patalpomis, posėdžių salėmis, sanitarinėmis patalpomis. Čia įrengta virtuvė, pastatyti reikiami baldai, prijungti reikiami inžineriniai tinklai, sumontuota kondicionavimo sistema. Įgyvendinant termofikacinės elektrinės projektą Klaipėdoje statybiniai vagonėliai irgi tarnauja kaip biurų patalpos, posėdžių salės, valgomieji ir kitos būtiniausios patalpos.

Apie „Ramirent“

„Ramirent“ yra didžiausios Suomijos statybinių įrenginių nuomos kompanijos „Ramirent OY“ padalinys Lietuvoje. Mūsų šalyje įmonė veiklą pradėjo prieš dvylika metų – 1999-aisiais. Savo veiklos srityje ji yra viena lyderių visoje Europoje. Pernai asociacija „European rental awards“ šią kompaniją pripažino ir apdovanojo kaip geriausią metų nuomos įmonę.

Beje, „Ramirent“ dirba net trylikoje Europos šalių. Be Suomijos ir Lietuvos, veikla dar plėtojama Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Ukrainoje.

Pagrindinė įmonės veiklos sritis – statybų įrangos nuoma. Be to, bendrovės užsiima ir tos pačios įrangos pardavimu, konsultuoja klientus, atlieka pastolių montavimo darbus, projektuoja klojinius ir teikia techninės priežiūros paslaugas.

2011 Nr. 8

34

pažintis

pažintis

Sėkmę lėmė patirtis ir išskirtinumas

Bendrovės „Agava“ generalinis direktorius Vygantas Vanagas.

Kristina BUIDOVAITĖ „Visa sistema: nuo projekto iki rakto“, – taip trumpai bendrovės „Agava“ veiklą apibūdino jos generalinis direktorius Vygantas Vanagas. Pradėjus aiškintis konkrečiau, tampa akivaizdu, kad per 18 veiklos metų šios bendrovės specialistams nebeliko nežinomų klausimų automatizuojant pramoninius procesus ar projektuojant inžinerines pastatų sistemas.

Daug paslaugų iš vienų rankų Vardijant šios įmonės veiklos sritis, sunku ko nors nepraleisti. Ji buvo kuriama vakarietišku principu vienose rankose sutelkiant paslaugas, kurios sovietmečiu laikytos atskiromis veiklos sritimis.

Taigi „Agava“ siūlo kompleksines–projektavimo, tiekimo, montavimo, programavimo, paleidimo ir derinimo – paslaugas. Visa ši veikla glaudžiai susijusi su moksliniais inžinerijos tyrimais.

Bendrovės vadovai gali nesikuklindami teigti, kad yra sukaupę didelę darbo patirtį tokiose srityse kaip pieno perdirbimo technologinių procesų, alaus gamybos technologinių procesų, vandentvarkos objektų automatizavimas, šildymo–vėdinimo ir kondicionavimo, distancinio valdymo sistemos ir kt.

Patirtis – ne tik Lietuvoje Užsakymai Kaune įsikūrusiai bendrovei keliauja ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Jau įgyvendinta projektų

2011 Nr. 8

Suomijoje, Latvijoje, dar keliose valstybėse. Šiuo metu įmonė „Agava“ bando įsitvirtinti perspektyviose Kaliningrado srities ir Ukrainos rinkose. „Kadangi viena įmonės veiklos sričių – automatizavimo sistemos – yra pastato ar proceso dalis, dažniausiai atliekame subrangovų vaidmenį.

Mums teko dirbti su generaliniais lietuvių, suomių, švedų, latvių ir rusų rangovais, todėl galime įvardyti tam tikrus skirtumus“, – pasakojo „Agavos“ vadovas V. Vanagas.

Palyginimas, teigė jis, ne visada pats palankiausias savos šalies specialistams – nors Lietuvoje generaliniai rangovai per pastaruosius 15 metų patobulėjo, šios sferos lyderiais „Agavos“ generalinis direktorius laiko Suomijos generalinius rangovus. Po kelių bendrų darbų būtent jie Lietuvos įmonei tapo pavyzdžiu, kaip sklandžiai ir profesionaliai įgyvendinti projektus.

Ugdo būsimus darbuotojus Nuo pat įsikūrimo „Agava“ bendradarbiauja su Kauno technologijos universitetu (KTU) – čia išugdoma net 98 proc. būsimų įmonės inžinierių.

Tad bendrovės įsteigta KTU Technologinių procesų laboratorija naudinga ir pačiam mecenatui – šioje laboratorijoje studentai mokosi dirbti prietaisais, kurie naudojami ir „Agavos“ specialistų.

V. Vanagas pripažino, kad išugdyti darbuotoją nėra lengva, nes projektavimo, kaip proceso, universitete nemokoma, tad studentams trūksta praktikos. Tuo maloniau stebėti, kokią didžiulę pažangą kartais per trumpą laiką sugeba padaryti universiteto absolventai.

Renkasi kokybę Bendrovė „Agava“ dirba tik su patikimais partneriais, naudoja kokybišką įrangą, todėl garantuoja, kad jos kuriamos, projektuojamos ir diegiamos sistemos yra patikimos.

Principingai laikydamiesi nuostatos nebendradarbiauti su nekokybišką arba vidutinės kokybės produkciją tiekian-

čiais gamintojais, įmonės „Agava“ vadovai niekada nesigailėjo – tai leidžia išsaugoti solidaus partnerio vardą ir Lietuvoje, ir už jos ribų. Įgyti gerą vardą užsienio rinkose nėra paprasta. Čia geriausia rekomendacija – jau įgyvendinti projektai, kuriuos turėjo galimybę įvertinti ne vienas potencialus užsakovas iš užsienio. Kitas kelias į sėkmingą sandorį – asmeniniai santykiai. V. Vanagas neslepia: tai ypač reikalinga ieškant verslo galimybių Kaliningrado srityje.

Planuoja tolesnę plėtrą Siekdama didinti produktyvumą, liepos mėnesį bendrovė „Agava“ pasirašė sutartį su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, kad gautų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto finansinę paramą Projektinės veiklos valdymo sistemai sukurti ir įdiegti. Projekto vertė – 260 tūkst. litų, ES fondų ir valstybės biudžeto parama sieks 50 proc.

Be to, pernai buvo įgyvendintas projektas „UAB „Agava“ produktų ir paslaugų eksporto didinimas“, kuriuo siekta pagal įmonės pateiktą techninę užduotį atlikti technologinių procesų automatizavimo rinkos tyrimus Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir įmonės konkurencingumo Kaliningrado srities rinkoje analizę. ES struktūrinių fondų lėšomis padengta daugiau nei pusė šio projekto sąnaudų – 70 tūkst. litų.

Pasidžiaugęs išgyventu sunkmečiu ir gerėjančiomis veiklos tendencijomis, V. Vanagas nesikuklina: dabartinė strategija, kurios laikosi „Agava“, yra rinkos plėtimas: „Pagal savo veiklos pobūdį, pajėgumus ir žmonių skaičių dabar Lietuvos rinkai esame per dideli, todėl dairomės į užsienį.“ 

35

Konkurencinį pranašumą teikia informacinės sistemos Bendrovė „Aveplast“, pasinaudojusi Europos Sąjungos parama pagal veiksmų programos prioriteto priemonę „E-verslas LT“, įsidiegė unikalią ir analogų rinkoje neturinčią verslo valdymo sistemą, skirtą langų gamybos paslaugų procesui ir susijusiems įmonės veiklos valdymo procesams optimizuoti. Apie naująją sistemą pasakojo bendrovės „Aveplast“, valdančios prekių ženklą „TIKS langai“, direktorius Vilius EIDUKEVIČIUS. – Kokiu tikslu buvo įdiegta e. verslo valdymo sistema?

– Bendrovė „Aveplast“, valdanti prekių ženklą „TIKS langai“, veikia jau daugiau nei 16 metų. Per tą laiką įmonė išaugo: praplėtė nuolatinių partnerių ratą, gerokai padidino gamybos apimtis, įsitvirtino naujose rinkose. Pasiekėme tokį lygį, kai tapo būtina diegti moderniausius informacinių technologijų sprendimus, siekiant optimizuoti įmonėje vykstančius vidinius bei išorinius procesus.

Verslo valdymo sistema įmonėje padeda valdyti pagrindinius veiklos procesus, į visumą susieja gamybos procesą ir įmonėje vykstančius vidinius procesus: finansų valdymą, informacijos ir klientų valdymą, bei išorinius: pardavimų ir tiekimo valdymą.

– Kokią naudą ši sistema duoda įmonei?

– Verslo valdymo sistema leidžia efektyviau aptarnauti „TIKS langų“ klientus. Akivaizdžią naudą jaučia ne

tik „Aveplast“ įmonės darbuotojai, bet ir ilgamečiai prekybos partneriai. Nors šiandien negalime pasigirti, kad verslo valdymo sistema veikia kaip šveicariškas laikrodis, nuolatos investuojame ir tobuliname ją taip, kad visi procesai būtų valdomi šveicarišku tikslumu.

planą nenustumia įprastų užsakymų gamybos terminų – viskas gaminama vienu metu.

– Ar įdiegus verslo valdymo sistemą pasijuto konkurencinis pranašumas prieš kitas įmones?

– Sistema, be jokios abejonės, pirmiausia naudinga vidiniam įmonės darbui. Bet kai įmonėje gerai valdomi vidiniai procesai, naudą pajunta ir klientai. Nes bendrovė gali garantuoti gerą aptarnavimą, įsipareigojimų, susijusių su terminais, laikymąsi ir, žinoma, kokybišką produkciją. Tikimės, kad verslo valdymo sistema, leisianti mums optimaliai dirbti, pelnys dar didesnį klientų pasitikėjimą.

Išskirtinė galimybė naudotis mūsų įdiegta verslo valdymo sistema siūloma ir nuolatiniams partneriams: jie gali patys valdyti savo prekybos procesus. Įsijungęs į bendrą sistemą, kiekvienas mūsų partneris galės valdyti vidinius savo įmonės procesus, t. y. klientų aptarnavimą, finansus, prekių judėjimą.

– Jis akivaizdus. Pirmiausia – klientų aptarnavimo srityje: su jais visada susisiekiama laiku, o vieną kartą išsiaiškinęs užsakovų poreikius vėliau personalas aiškiai žino jų keliamus uždavinius. Be to, fiksuojame klientų nepasitenkinimo ir atsisakymo pirkti priežastis, žinome, kur ir kaip jie mus rado.

Kalbant apie gamybos procesų optimizavimą, savo klientams visuomet galime nurodyti aiškius gamybos terminus bei paslaugų teikimo datas.

Klientai gali gauti užsakytus langus itin skubiai – juos galima pagaminti vos per 5 dienas. Beje, dėl optimizuotų procesų skubūs užsakymai į antrą

– Taigi galima teigti, kad sistema vienodai naudinga ir įmonės vidaus darbui, ir klientams?



UAB „Agava“ Gedimino / K. Donelaičio g. 47/24, LT-44242 Kaunas, tel. +370 37 20 24 10, faks. +370 37 20 74 14, el. p. agava@agava.lt, www.agava.lt

2011 Nr. 8

36

naujienos

Prie projekto grįš po 30 metų Profesionalų pripažįstamas kaip vienas geriausių sovietmečio architektūros Vilniaus senamiestyje pavyzdžių, Ryšių kompleksas akivaizdžiai nusipelnė atnaujinimo. Ir ne kosmetinio remonto, o rekonstrukcijos, kurių, beje, per 30 gyvavimo metų jis atlaikė jau kelias, kompleksą pritaikant vis naujoms funkcijoms.

1981 metais Vilniaus, Palangos ir Islandijos gatvių sankirtoje iškilo trys savarankiški architekto Justino Šeiboko projektuotų Ryšių rūmų pastatai. Šiandien čia, šalia LR Sveikatos ministerijos, įsikūrusios daugybė įvairių įmonių, o tada atskiruose pastatuose veikė trys institucijos: Ryšių ministerija, Ryšių skyrius ir Centrinė automatinė telefonų stotis. Šio pastato slenkstį bent po kartą yra peržengę turbūt visi vilniečiai. Tuomet čia įrengtų skoningų visuomeninių erdvių per visas buvusias rekonstrukcijas nebeliko nė užuominos, bet šiandien architektūros ekspertams jos atrodo vertos būti atkurtos.

Miesto centre stūksančio komplekso būklė seniai nebeatitinka jo savininkų, bendrovės „Invalda“, lūkesčių. Taip kilo mintis paskelbti konkursą urbanistinei architektūrinei idėjai generuoti.

2011 Nr. 8

Bet planai apsivertė aukštyn kojomis Vilniaus architektūros bei urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje, kur buvo susirinkta aptarti pastato rekonstrukcijos atvirojo 2 etapų architektūrinio konkurso pirmosios konkurso sąlygų redakcijos. Diskutuojant prieita prie paprastos išvados: geriausiai kūrinį suvokia kūrėjas. Tad pagaliau suformuluota idėja, kuri galėjo gimti dar iki sušaukiant į posėdį garbiuosius ekspertus: nuspręsta pasiūlyti parengti rekonstrukcijos projektą komplekso projekto autoriui J. Šeibokui. Užsakovams pritarus, šio veiksmų plano nuspręsta ir laikytis.

Dabar jau neįvykusio konkurso rengėjai – Lietuvos architektų sąjunga – akcentavo, kad pastatas išties susidėvėjęs, jo vidaus struktūra nėra patogi verslui, todėl jį būtina atnaujinti ir pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms.

Vis dėlto rekomenduota išsaugoti pastato charakterį bei istorinę reikšmę, nes šio komplekso erdvės – neatsiejama miesto identiteto dalis.

Ryšių rūmų kompleksas įtrauktas į kultūros vertybių registrą, nors, paradoksas, iki šiol oficialiai nėra nustatyta ir patvirtinta nė viena vertingoji jo ypatybė. Taigi neaišku ir tai, ką ir kiek reikėtų saugoti. Ekspertų tarybos vertinimu, pirmas darbas, kurį būtina padaryti, ir yra nustatyti bei formaliai patvirtinti vertingąsias pastato ypatybes.

Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas nagrinėjamoje teritorijoje leidžia remonto, griovimo, rekonstravimo darbus, taip pat statyti naujus statinius, komplekse numatant gyvenamąją, visuomeninę, komercinę, smulkiojo verslo funkcijas. Remiantis tuo pačiu reglamentu, užstatymo tankumas neturi būti didesnis nei 80 proc. Morfologinis užstatymo tipas – perimetrinis–posesijinis. Aukštingumas neturėtų viršyti esamo. Visiems minėtiems reikalavimams pritaria ir retą galimybę – grįžti prie seniai įgyvendinto projekto – gavęs architektas J. Šeibokas. Jo nuomone, būtina išsaugoti esamą užstatymą ties Palangos, Vilniaus gatvėmis, o štai užstatymo plotas gali augti ieškant tam vietos sklypo ribose. Ryšių rūmų architektas įsitikinęs ir tuo, kad reikia išsaugoti pastatų plastiką, erdves, tūrius, jis nenusiteikęs keisti ir korpusų fasadų architektūros.

architektūra

architektūra I 38

Senos asociacijos nauja tema

pasaulis I 42

Londonas jau pasirengė olimpiniams startams

aplinka I 48 To dar nebuvo

paveldas I 56

Paveldo lobius randa ne kiekvienas



2011 Nr. 8

38

architektūra

Senos asociacijos nauja tema 2012 metų ekonomikos, mokslo ir technologijų olimpinėse žaidynėse Lietuva prisistatys kaip gintaro šalis

i h c r a ek- a t r ,, tū architektūra

Kotryna VALIUKEVIČIŪTĖ

Jei neiškils formalių kliūčių, Pietų Korėjoje rengiamoje pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Lietuvos paviljonas pavirs didžiuliu gintaro gabalu, o jo lankytojai galės pasijusti inkliuzais.

Akcentavo pakrančių apsaugą Tokia „Expo 2012“ organizatorių pasiūlytos temos interpretacija ir jos plėtotė projektinius siūlymus vertinusiai komisijai pasirodė patraukliausia.

Pietų Korėjos Josu mieste vyksiančios parodos pagrindinę temą „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“ rengėjai suskirstė į tris smulkesnes potemes: „Pakrančių plėtra ir apsauga“, „Naujų išteklių tech-

nologijos“ bei „Jūra ir žmonijos kultūra“.

Lietuvos paviljono projektavimą ir įrengimą organizuojanti Aplinkos ministerija skelbdama koncepcijos konkursą rekomendavo dalyviams orientuotis į pirmąją potemę. Tarptautinę bendruomenę ji turėtų įkvėpti naujam bendradarbiavimui kovojant su klimato kaita ir ieškant galimybių rasti didesnę pusiausvyrą tarp plėtros ir apsaugos.

39

daugelį potencialių dalyvių akivaizdžiai stabdė laikas, per kurį reikėjo sukurti paviljono koncepciją – mažiau nei trys savaitės.

Prieš komisijai išrenkant geriausią darbą, konkurso dalyvių idėjos viešai pristatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Nidoje ir Palangoje. Šio turo organizatoriai suskaičiavo, kad nuomones aptarimuose pareiškė apie 30 ekspertų. Kartais – tikrai aistringai.

Visi vertinimai buvo užfiksuoti. Lietuvos ekspozicijos „Expo 2012“ generalinis komisaras ir komisijos pirmininkas Romas Jankauskas užtikrino, kad į juos atsižvelgta renkant nugalėtoją. Komisijos argumentus Aplinkos ministerija visuomenei žada pateikti pasibaigus visoms konkurso procedūroms.

Pirmąja vieta komisijos įvertintame bendrovės „Klasikinis portikas“ projekte „Gintaras“ visą ekspozicijos erdvę siūloma apdailinti šviečiančiomis plokštumomis su gintaro tekstūra primenančia puošyba.

Dalyvių – tik penki Visi projektiniai siūlymai turėjo būti ne kuriami kartu su autonomišku paviljonu, bet pritaikyti konkretaus dydžio – 322 kvadratinių metrų ploto neskaičiuojant antresolės – erdvei dideliame komplekse. Beje, visi šalių paviljonai skirsis savo forma ir matmenimis – tai turėtų priminti skirtingas Pietų Korėjos archipelago saleles.

Komisija, suburta įvertinti projektinius siūlymus Lietuvos ekspozicijai įrengti, veikla užversta nebuvo: darbus konkursui pristatė tik penki kūrybiniai kolektyvai.

Galima tik spėlioti tokio kuklaus dalyvių skaičiaus priežastis. Tiesa, tiek pat projektinių siūlymų pateikta ir rengiantis pasaulinei parodai Šanchajuje 2010-aisiais, bet tąkart Konkurso dalyvių vizualizacijos. 2011 Nr. 8

Simbolis – lengvai numanomas Jau ne pirmą kartą Lietuvos paviljoną „Expo“ parodoje puoš gintaras. Pirmąja vieta komisijos įvertintame bendrovės „Klasikinis portikas“ projekte „Gintaras“ visą ekspozicijos erdvę (lubas, sienas ir grindis) siūloma apdailinti šviečiančiomis plokštumomis su gintaro tekstūrą primenančia puošyba. Plokštumos skleistų monochrominę geltoną šviesą, o informaciją apie šalį lankytojai matytų įkišę galvą į apskritas erdves lubose. Ir taip dar geriau įsijaustų į gintare įstrigusių vabzdžių vaidmenį.

Antrą vietą pelniusi bendrovių „Mart Pro“ bei Kauno projektavimo ir konsultavimo biuro komanda savo projektiniuose siūlymuose irgi numatė kelias su gintaru susijusias ekspozicijas. Jų projektas „Lietuvos paslaptis“ mūsų šalį sutalpina į pašto siuntinių dėžę ir kviečia

2011 Nr. 8

40

architektūra

architektūra

Antrą vietą pelnė projektas „Lietuvos paslaptis“. lankytojus išpakuoti šią informaciją. Paviljono logotipu pasirinktas QR kodas, kuris nuveda į puslapį apie Lietuvą.

Suabejota dėl įvaizdžio Projekto „Gintaras“ sėkmė ne vienam vertintojui buvo eilinė proga grįžti prie klausimo, ar šis mineralas iš tikrųjų yra svarbiausias Lietuvą reprezentuojantis pajūrio turtas. Juk didžiausios Baltijos gintaro kasyklos dabar yra Kaliningrade, Jantarne (Palmininkuose) – ten išgaunama apie 90 proc. pasaulio gintaro. O didžiausią pasaulyje tarptautinę gintaro juvelyrikos mugę „Amberif“ organizuoja lenkai Gdanske.

Be to, ir kai kurie istorikai reiškia abejonių, ar gintaras, kaip mėgstama pasakoti, nuo neatmenamų laikų buvo vertinamas kaip Lietuvos auksas. Jie gina versiją, esą gintarą, kaip vieną iš lietuvių moterų įvaizdžio elementų, tik XX amžiaus pirmojoje pusėje išpopuliarino dainų šventės. „Reikia pabrėžti, kad šis Lietuvos aukso įvaizdis iš dalies yra nenatūralus, – dėstė mokslininkas tekstologas Paulius Subačius. – Paprastai moterys nesipuošia tuo, kas voliojasi ant žemės.

Gintaras Lietuvoje nebuvo brangus.

Taigi Lietuva jį eksportuodavo, tarkime, į Romą, o lietuvės rinkdavosi nešioti tai, kas reta, brangu.“

(Ne)matytos idėjos Dalyvaudamos „Expo“ parodose valstybės sau kelia įvairių tikslų: mažesnės ar ne tokios išsivysčiusios siekia prisistatyti, pritraukti užsienio investicijų, turistų, didžiosios – pristatyti savo pasiekimus, technologijas, kultūrą. Vertinant pasiūlytas paviljonų idėjas kyla nuojauta, kad kai kurios kartojasi.

Gintaras kaip vienas esminių Lietuvos atributų buvo pristatomas nuo pat pirmosios parodos atgavus nepriklausomybę. Lietuvos pajūrio smėlis ir Kuršių nerijos eksponatai irgi ne kartą keliavo aplink pasaulį.

1992 metais Sevilijoje Ispanijos Baltijos šalims padovanotame paviljone lankytojams buvo rodomos gintaro kolekcijos, mediniai rūpintojėliai ir senieji Lietuvos žemėlapiai. Taejone (Pietų Korėja) 1993 metais lietuviai rodė Kuršių nerijos grožį: ant smėlio, atgabento iš Neringos, puikavosi juodoji keramika, medžio skulptūros, ant sienų buvo iškabinti „Lentvario“ kilimai, „Audėjo“ gobelenai, Plungėje gamintos dirbtinės odos pavyzdžiai, stiklo vitrinose eksponuoti gintaro ir kaulinio porceliano dirbiniai, kuršių kalvystės pavyzdžiai – pagoniškosios saulutės.

Lietuva kaip jūrinė valstybė buvo pristatoma Lisabonoje (Portugalija) 1998 metais vykusioje pasaulinėje parodoje. Į Portugaliją buvo nuvežta daug eksponatų iš Kuršių nerijos muziejų: įvairių senovinių namų apyvokos daiktų, dirbinių, drabužių ir audinių iš lino, gintaro skulptūrų, vėtrungių.

i h c r a ek- a t ūr

Gelmių paieškos Trečią vietą laimėjęs projektas „Lietuvos gelmių kodai“ (UAB „Ekspobalta“) informaciją apie šalį siūlė paslėpti po QR kodais (QR kodas yra tobulesnis brūkšninio kodo pakaitalas, kurį 1994 metais sukūrė kompanija „Denso Wave“.) Nu-

2011 Nr. 8

fotografavus kodą išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu (turi būti įdiegta tam tikra atpažinimo sistema), telefono ekrane atsiranda informacija.

Pavadinimo gelmės lyg ir žada povandeninio pasaulio paslaptis, tačiau autorių suprojektuota paviljono erdvė su daugybe QR kodų labiau primena skaičiavimų ar tyrimų centrą. O gelmės ar vandens efektą kuria tik kabančios skaidrių burbulų kolonijos.

Trečią vietą laimėjo projektas „Lietuvos gelmių kodai“.

Vėl surūdijęs vamzdis...

Ketvirtoje vietoje likęs bendrovės Ekspozicijų centro projektas „Naujoji Baltijos banga“ vizualiai komunikuoja vilniečių diskusiją apie surūdijusį vamzdį.

Per visą paviljoną vedamas surūdijęs „Nord Stream“ gamtinių dujų dujotiekio vamzdis, kuris turėtų sujungti Vokietiją su Rusija, bet yra prieštaringai vertinamas ir aplinkosauginiu, ir valstybinio saugumo požiūriu. Lyginant penkias pasiūlytas idėjas, aprūdijusio vamzdžio atsiradimas gamtos ir vandenų fone greičiausiai keltų daugiausia diskusijų Lietuvos pasirinktoje potemėje „Pakrančių plėtra ir apsauga“. ...ir Lietuvos disneilendas Turbūt net lietuviai, užėję į paskutinę, penktą, vietą konkurse užėmusio bendrovės „Urban architects“ sukurtą paviljoną „Lietuva – gyvybės medis“, rastų netikėtos informacijos. Lietuviškų pasakų motyvais ir tradiciniais pajūrio įvaizdžiais paremtas projektas apima daug elementų, kurie paviljoną paverčia lietuvišku disneilendu.

Pristatymo ašis – pajūryje stūksantis „Gyvybės medžio“ kamienas.

41

Ketvirtoje vietoje liko projektas „Naujoji Baltijos banga“.

Lėšos – itin kuklios

„Expo 2012“ parodai planuojama išleisti apie 4 mln. litų. Paviljonui įrengti iš šios sumos bus skirta apie 1 min. litų, tiek pat numatoma išleisti įrangai bei programoms, susijusioms su ekspozicija. Likę 2 mln. litų numatyti kultūrinei programai bei informaciniams leidiniams, eksploatacijai, logistikai bei personalui.

Projektas „Lietuva – gyvybės medis“ pripažintas mažiausiai pasisekusiu konkurso darbu.

Liūdnas paviljono galas Hanoveryje (Vokietija) vykusi „Expo 2000“ tapo vienu sėkmingiausių ir brangiausių (parodai išleista apie 20 mln. litų) Lietuvos pasirodymų pasaulinėse parodose. Šiai parodai statytas atskiras modernus paviljonas, kuris netrukus žmonių buvo pramintas geltonuoju televizoriumi. Išraiškingą statinį sukūrė kūrybinės grupės „Privati ideologija“ nariai: Audrius Bučas, Marija Bučienė, Valdas Ozarinskas, Aida Čeponytė ir Gintaras Kuginis. Geltonasis statinys ir parodos akcentu tapęs Audriaus Stonio kartu su Arūnu Mateliu sukurtas filmas „Skrydis per Lietuvą, arba 510 sekundžių tylos“ ne tik sulaukė didelio pripažinimo pasaulinėje auditorijoje, bet ir liko lietuvių atmintyje. Deja, pasibaigus parodai geltonasis paviljonas

taip ir liko dūlėti Vokietijos padangėje.

Parodoms statomi paviljonai, šioms pasibaigus, dažnai panaudojami įvairioms funkcijoms: paverčiami studentų bendrabučiais, mokyklų priestatais.

Lietuvišką paviljoną galvota panaudoti kruizinių laivų terminalui ar kitai veiklai vykdyti. Vis dėlto išmontuoti paviljoną ir jį pervežti į Lietuvą būtų kainavę tiek pat, kiek ir pats paviljonas. Tad gražios idėjos taip ir liko neįgyvendintos.

Po kelių parodų, kuriose Lietuvos ekspozicijos buvo įrengtos bendruose paviljonuose, šiandien jau svarstoma galimybė Milane vyksiančioje parodoje „Expo 2015“ statyti atskirą paviljoną.

Laukia dar vienas konkursas Lietuvos ekspozicijos patalpas Josu mieste tikimasi pradėti įrengti jau

lapkričio mėnesį. Iki tol vyks techninio projekto rengimo darbai ir bus renkamas rangovas. Lietuvos ekspozicijos „Expo 2012“ generalinio komisaro R. Jankausko teigimu, greičiausiai bus einama ekonominio naudingumo keliu – skelbiamas mažiausios kainos konkursas.

Korėjiečiai Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, yra pateikę 29 vietos kompanijų, galinčių atlikti visus reikalingus darbus, sąrašą. Tad neatmetama galimybė darbams samdyti Pietų Korėjos kompaniją. Ypač prisimenant ankstesnių parodų patirtį, kai konkursą laimėję Lietuvos rangovai vėliau kaip subrangovus samdė vietos įmones. Tarkime, Šanchajuje 2010 metais vykusioje parodoje didžiąją darbų dalį atliko subrangovai.



2011 Nr. 8

42

pasaulis

Londonas

jau pasirengė olimpiniams startams

Projektuoti vandens centrą buvo pakviesta pasaulinio garso britų architektė Zaha Hadid. Iš Irako kilusios architektės vardas gerai žinomas ir Lietuvoje – jos kurtas Guggenheimo muziejaus projektas guli padengtas jau kelerių metų dulkių sluoksniu.

,,

pasaulis

43

Trečią kartą olimpiadą rengiantys britai neserga paskutinės nakties sindromu

Ingrida VIČIULYTĖ

Per visą Lietuvą jau gaudžia tuoj prasidėsiančio Europos vyrų krepšinio čempionato būgnai, o dviejose iš penkių jam statytų arenų dar tebešluostomos statybų dulkės. Čempionato organizatoriams dėl to, ko gero, pražilo vienas kitas plaukas, sirgaliai turėjo progą pasmailinti liežuvius, bet iš esmės ši situacija niekieno pernelyg nenustebino. Toks lietuviškas standartas. Daugeliui didesnę nuostabą sukėlė britiškas standartas – 2012 metų Londono vasaros olimpiados statiniai baigti likus metams iki žaidynių atidarymo.

Vartai atverti Žinoma, galima diskutuoti apie skirtingą žaidynių mastą, turėtus finansinius išteklius ir panašiai, tačiau apsiribokime faktu: XXX Londono vasaros olimpinių žaidynių vandens centras „Aquatics Centre“ buvo pristatytas prieš mėnesį – liepos 27-ąją, likus lygiai metams iki šios sporto šventės atidarymo. Organizacinis žaidynių komitetas oficialiai paskelbė, kad baigti statyti visi pagrindiniai olimpiniai statiniai.

Paskutinę iš šešių pagrindinių Londono olimpinio parko varžybų vietų – vandens centrą – šuoliu nuo dešimties metrų tramplino pašventino olimpinė britų viltis 17-metis Tomas Daley.

Kiek anksčiau šiais metais baigti kiti penki didieji olimpiniai statiniai: stadionas, velodromas, rankinio arena, krepšinio arena ir tarptautinis žiniasklaidos centras.

Nr.2012.

8 Nuotraukos: ©2011 London

muziejaus projektas guli padengtas jau kelerių metų dulkių sluoksniu.

Architektūrinę Londono vandens centro koncepciją įkvėpė skysta judančio vandens geometrija, kuria remiantis kurtos erdvės ir aplinka pritariamai sinchronizuojasi su olimpinio parko upės kraštovaizdžiu. Pastato stogas nusirita pažeme tarsi banga, po savimi grakščiai apgaubianti baseinus, ir kartu pabrėžia šių plaukimo ir šuolių į vandenį baseinų dydį. Vandens centro dydis bei talpumas buvo planuojami taip, kad centras patenkintų olimpinių žaidynių poreikius ir būtų praktiškas eksploatuoti vėliau.

Numatyta, kad olimpiados metu centre galės susėsti 17,5 tūkst. žiūrovų, stebėsiančių plaukimo, šuolių į vandenį, sinchroninio plaukimo ir penkiakovės plaukimo dalies varžybas. Po žaidynių vietų bus sumažinta iki 2,5 tūkst. (bus galimybė didesniems renginiams pridėti tūkstantį vietų), veiks du 50 metrų ilgio baseinai, šuolių nuo tramplino baseinas ir nardymo su naro kostiumais erdvė. Po olimpiados, žinoma, viskuo galės naudotis miesto bendruomenė.

Z. Hadid projektuotas statinys iškilo pietrytiniame olimpinio parko pakraštyje. Nuo čia tiltu, vedančiu virš vandens centro treniruočių baseino, bus galima pėsčiomis nueiti iki netolimo Stratfordsičio rajono. Keletas mažesnių pėsčiųjų tiltų, kertančių greta esantį vandens kanalą, sujungs šią varžybų vietą su visu olimpiniu parku.

Grakščiai išlenktas vandens centro stogas (160 metrų ilgio ir 90 metrų pločio plačiausioje vietoje) sumontuotas ant daugiau nei 3000 tonų sveriančios plieno konstrukcijos, dengtas įspūdin-

a p sau s i l

Dar 2006 metų liepos mėnesį Olimpinė aprūpinimo tarnyba (Olympic Delivery Authority) lakoniškai išdėstė savo planus: išvalyti olimpinio parko teritoriją (t. y. nugriauti kai kuriuos čia esančius pastatus), iki 2011 metų pastatyti naujus objektus, išplėtoti infrastruktūrą ir viską padaryti taip, kad liktų pakankamai laiko bandomiesiems renginiams. Viskas buvo padaryta laiku pagal nustatytą biudžetą, taikant daug geresnes nei vidutinis pramoninis standartas saugumo charakteristikas, naujus tvarumo bei dizaino standartus.

Įspūdingas vandens centras Projektuoti vandens centrą buvo pakviesta pasaulinio garso britų architektė Zaha Hadid. Iš Irako kilusios architektės vardas gerai žinomas ir Lietuvoje – jos kurtas Guggenheimo

2011 Nr. 8

44

pasaulis

pasaulis

45

Olimpinio vandens centro atidarymą šuoliu nuo dešimties metrų tramplino pašventino olimpinė britų viltis 17-metis Tomas Daley.

,,

Po grakščiai išlenktu vandens centro stogu olimpiados metu vandens sporto rungtis galės stebėti 17,5 tūkst. žiūrovų. ga ir tvirta aliuminio danga (beje, pusė čia panaudotų medžiagų yra perdirbtos), patupdyta ant trijų atramų.

Iš viso vandens centro statybai buvo sunaudota 9000 tonų plieno, o kietmedžio lubos sumontuotos iš 37 tūkst. atskirų lentelių. Baseinams, takeliams prie baseinų, persirengimo kambariams iškloti prireikė 850 tūkst. keraminių plytelių. Visuose baseinuose telpa 10 mln. litrų vandens. Prieš pradedant statybas čia buvo nugriauta 11 pramoninių statinių ir nukasta 160 tūkst. tonų užterštu pripažinto grunto.

Daugiau kaip 40 tūkst. žmonių bus statę ir įrenginę olimpinį Londono parką, kurio plotas siekia 2,5 kv. km.

2011 Nr. 8

Londoniečiams liks solidi bazė Skaičiuojama, kad nuo statybų olimpiniame parke pradžios 2008 metų balandį iki žaidynių pradžios šiame projekte bus dirbę daugiau kaip 40 tūkst. žmonių. Su tūkstančiais kompanijų visoje Jungtinėje Karalystėje sudaryta per 1500 tiesioginių sutarčių, kurių bendra vertė siekia 6 mlrd. svarų sterlingų (apie 23,75 mlrd. litų). Viso olimpinio parko statybų biudžetas siekia apie 7,25 mlrd. svarų sterlingų (apie 28,70 mlrd. litų). 75 proc. kiekvieno svaro sterlingo, išleisto statyboms ir infrastruktūrai plėtoti, po olimpiados liks Londono gyventojams, svečiams, sportininkams, jaunimui: tai visa jų reikmėms atiteksianti žaidynių bazė.

Olimpinio parko teritorija užima 2,5 kvadratinio kilometro ploto. Parke ir aplink jį eina 8,35 kilometro ilgio vandens keliai. Parką aptarnaus 10 traukinių linijų, čia iškils 30 naujų tiltų.

Tarptautinis olimpinis komitetas prieš prasidedant pasirengimo 2012 metų Londono olimpiadai darbams

gana kritiškai įvertino viešąjį Anglijos sostinės transportą, todėl Olimpinė aprūpinimo tarnyba šiai projekto daliai: pėsčiųjų, dviračių takams, traukinių linijoms, vandens keliams, maršrutinių autobusų infrastruktūrai ir automobilių aikštelėms – skyrė ypatingą dėmesį. Dabar yra pagrindo tikėtis, kad žmonių srautai judės tikrai sklandžiai.

Vanduo. Didžiuliai kiekiai vandens iš centro baseinų pasitarnaus antriniam panaudojimui – tualetams nuleiti.

Visuose baseinuose telpa 10 mln. litrų vandens. Prieš pradedant statybas čia buvo nugriauta 11 pramoninių statinių ir nukasta 160 tūkst. tonų užterštu pripažinto grunto.

2011 Nr. 8

46

pasaulis

Velodromas jau apdovanotas Šių metų vasarį atidarytas Londono velodromas tapo pirmuoju baigtu olimpinio parko objektu. 6 tūkst. žiūrovų talpinsiančiame velodrome vyks olimpinės ir parolimpinės dviračių varžybos. Po olimpiados čia veiks kavinė ir 360 laipsnių vestibiulis, iš kurio atsiveria olimpinio parko bei Londono horizontų panorama. Šį 250 metrų treką dengė 26 medžio meistrai, jie treko dangai sunaudojo 56 kilometrus medienos ir daugiau kaip 300 tūkst. vinių.

Dvigubu išlenkimu išsiskiriančio velodromo stogo dizainas (jis jau žaismingai pramintas „the Pringle“ – su užuomina į panašios formos bulvių traškučius „Pringles“) atspindi dviračių treko geometriją.

Architektų biuro „Hopkins Architects“ suprojektuotas olimpinis velodromas šiemet pelnė vieną geidžiamiausių Didžiojoje Britanijoje įvertinimų – Geriausio metų pastato apdovanojimą, kurį suteikė Karališkasis britų architektų institutas (Royal Institute of British Architects).

Pasibaigus žaidynėms čia toliau veiks BMX – mažųjų dviračių kroso – trekas,

1,6 kilometro ilgio plento dviračių lenktynių trasa, 6 kilometrų visureigių kalnų dviračių trekai ir daugiau kaip 300 dviračių talpinanti saugykla.

Itin lengva konstrukcija Kitas svarbus žaidynių objektas – olimpinis stadionas – buvo pradėtas statyti 2008 metų gegužę ir baigtas greičiau nei per trejus metus. Čia vyks visi pagrindiniai 2012 metų vasaros olimpinių Londono žaidynių sporto renginiai, tarp jų – atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Olimpiados metu 80 tūkst. žiūrovų talpinsiantis stadionas irgi bus pertvarkytas jai pasibaigus: vietų skaičius liks gerokai mažesnis, ši vieta bus pritaikyta mažesnio masto sporto bei pramoginiams renginiams.

Iš 10 tūkst. tonų plieno pagaminta stadiono konstrukcija šiam statiniui pelnė iki šiol lengviausio olimpinio stadiono vardą. Ant 14 apšvietimo stulpų, sumontuotų 60 metrų aukštyje virš varžybų aikštės (jie yra 28 metrų aukščio ir sveria po 34 tonas), galima sutalpinti po 44 prožektorius. Panašu, kad čia ir tam-

siausią naktį bus šviesu kaip dieną. Be aikštės, įrengta 700 kambarių, 8 persirengimo patalpos ir 4 maldos kambariai.

Penki tiltai stadioną sujungia su likusia olimpinio parko dalimi.

Geriausia – natūrali šviesa Trečioji olimpinio parko žaidynių vieta – rankinio arena – buvo baigta statyti šių metų gegužę. Spalvingose jos tribūnose telpa 6,5 tūkst. žiūrovų. Šioje arenoje vyks ne tik rankinio, bet ir šiuolaikinės penkiakovės fechtavimosi rungtys, taip pat parolimpinių žaidynių golbolo (aklųjų riedulio) varžybos.

Po olimpiados tūkstančiu žiūrovų vietų papildyta arena taps daugiafunkce bendruomenės renginių ir atletų treniruočių vieta. Arena išsiskiria varine stogo danga ir 88 ant stogo įrengtais saulės vamzdžiais, kuriais į žaidimo aikštę patenka natūrali dienos šviesa.

Architektų biuro „Hopkins Architects“ suprojektuotas olimpinis velodromas šiemet pelnė vieną geidžiamiausių Didžiojoje Britanijoje įvertinimų – Geriausio metų pastato apdovanojimą, kurį suteikė Karališkasis britų architektų institutas.

2011 Nr. 8

metu čia bus įsikūręs olimpinio kaimelio aptarnavimo centras.

Apie 23 tūkst. atletų apgyvendinsiantis olimpinis kaimelis po žaidynių virs gyvenamuoju rajonu su 2818 naujų būstų.

Krepšinio arena – lyg „Lego“ konstruktorius Trumpiausiai trukusios ketvirto olimpinio parko objekto – krepšinio arenos – statybos irgi buvo baigtos šių metų vasarą. Žaidynių metu ši 12 tūkst. žiūrovų talpinsianti arena gali būti laikoma vienu didžiausių kada nors olimpinėms žaidynėms skirtų laikinųjų statinių – po olimpiados ji bus išardyta iki kito naudojimo kitoje vietoje. Galbūt – kitoje olimpiadoje.

Tarptautinis transliacijų ir žiniasklaidos centras įsikurs plieniniame

1000 tonų sveriančiame 35 metrų aukščio statinyje. Iš čia maždaug 20 tūkst. komentatorių, fotografų ir žurnalistų transliuos olimpines žaidynes 4 mlrd. auditorijai. Transliuotojams skirta dviejų aukštų 52 tūkst. kvadratinių metrų ploto studija ir 8000 kvadratinių metrų ploto penkiuose aukštuose įrengtų biurų patalpų. Žiniasklaidos centras įsikurs per keturis aukštus įrengtoje 29 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų erdvėje. Atskirai įrengtoje 800 vietų konferencijų salėje bus galima rengti spaudos konferencijas. Verslui šiame pastate skirta erdvė siekia apie 247 tūkst. kvadratinių metrų – nesunkiai tilptų 5 dideli keleiviniai reaktyviniai lėktuvai.

Aplinką tausojantis projektas Rengdamiesi olimpiadai organizatoriai galvojo ne tik apie sportinę bazę. Žaliosios olimpiados vizija virs ilgalaikiu palikimu, po žaidynių padovanosiančiu didžiausią per visą šimtmetį Jungtinėje Karalystėje suprojektuotą miesto parką – 45 hektarus laukinės gyvūnijos ir augalijos: miškelius, pievas, tvenkinius, nendrynus, 525 paukščių inkilus, 150 šikšnosparnių inkilų ir dirbtinius ūdrų urvus.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į aplinką tausojantį statybų procesą – net 98 proc. statybinių atliekų buvo perdirbta. Čia taip pat būtina paminėti didžiausią Jungtinės Karalystės istorijoje įgyvendintą grunto plovimo operaciją – beveik 2 mln. tonų užteršto dirvožemio buvo išvalyta tolesnei olimpinio parko plėtrai.

Kadangi aplinkos tausojimas buvo vienas projekto plėtros plano punktų, objektų projektavimas ir statybos buvo atliekami remiantis tvariosios plėtros principais. Pavyzdžiui, olimpinio stadiono stogo konstrukcija buvo pagaminta iš nebenaudojamų dujų vamzdžių, o perdirbtas granitas iš karaliaus Džordžo V dokų nukeliavo į stadiono upės kratines.

Paminėtinas ir velodromo stogas, kuris sveria kaip pusė bet kurio kito velodromo stogo, nes čia vėdinimas yra beveik 100 proc. natūralus. Dėl natūralaus apšvietimo sumažintas energijos naudojimas, o nuo stogo surenkamas lietaus vanduo pasitarnautų laistymui ir tualetams nuleisti. Kadangi bene daugiausia vandens naudos vandens centras, taupymo programa bus įjungta ir čia: vanduo iš baseinų irgi bus naudojamas tualetams nuleisti. Taupumu nenusileidžia ir rankinio arena, kurią natūraliai apšvies 88 ant stogo sumontuoti saulės vamzdžiai, o lietaus vandens rinkimo sistema padės 40 proc. sumažinti negeriamo vandens naudojimą. Ir galiausiai olimpinis kaimelis, pastatytas pagal Ketvirto lygio tvariųjų namų kodeksą, net 44 proc. sumažins anglies dvideginio išmetimą ir 30 proc. vandens naudojimą.

Londono 2012 metų olimpiados objektų statybą ir infrastruktūros plėtrą remia Nacionalinė loterija, Kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamentas, Londono meras bei Londono plėtros agentūra. 

a p sau is Miestiečiams – tūkstančiai butų Olimpinis kaimelis apgyvendins apie 23 tūkst. atletų ir juos lydinčių asmenų. Be gyvenamųjų pastatų, čia pastatyta moderni keturių aukštų poliklinika, sporto bendruomenei teiksianti visas naujausias sveikatos priežiūros paslaugas.

Pasibaigus žaidynėms olimpinio kaimelio teritorijoje įsikurs londoniečiai: po nedidelių pertvarkymų sportininkams skirti gyvenamieji namai virs 2818 naujų būstų. 10 hektarų ploto parko apsuptyje išsidėstys universitetinis „Chobham“ akademijos miestelis, priimsiantis 1800 moksleivių nuo 3 iki 19 metų. Jo infrastruktūrą ketinama baigti 2012 metų pradžioje, akademinė veikla prasidės tik 2013 metų rugsėjį, o žaidynių

Kiek daug dalykų buvo laikomi neįmanomais, kol nebuvo įvykdyti...

Specialioji

purvo naikinimo komanda

UAB BSS grupė Mindaugo g. 42 LT-03210 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 204 1574 Faks. +370 5 204 1575 www.bssgrupe.lt

48

aplinka

To dar nebuvo

Druskininkuose duris atveria vienintelis Baltijos šalyse žiemos pramogų kompleksas „SNORAS Snow Arena“ Vladas ŠERELIS

Pagal parametrus naujausias Druskininkų traukos centras patenka į geriausių pasaulio uždarųjų slidinėjimo trasų penketuką. Lygiaverčių konkurentų kompleksas neturi mažiausiai tūkstančio kilometrų spinduliu. Įkurtuvės čia bus švenčiamos rugpjūčio 26 dieną.

2011 Nr. 8

Įdiegė visas įmanomas naujoves Žiemos pramogomis naujajame žiemos pramogų komplekse galės džiaugtis ir slidininkai, ir snieglentininkai. Be abejo, laukiami ir tie, kurie dar nesubrendo ekstremalioms pramogoms, kurie nori tiesiog puikiai praleisti laiką išskirtinėse slidinėjimo centro kavinėse, originaliuose baruo-

Ričardas MALINAUSKAS Druskininkų meras

,,

aplinka

49

Gal ir gerai, kad žūtbūt neskubėjome kuo greičiau pastatyti objektą. Dabar galime džiaugtis, kad jis yra net geresnis, nei buvo planuota. Kol statėme, atsirado naujų technologijų, pažangesnių įrangos sprendimų, ir jie buvo pritaikyti.

se ir pasigrožėti kvapą gniaužiančia gražiausių Dzūkijos miškų bei klonių panorama, atsiveriančia pro panoraminio restorano, įsikūrusio 47 metrų aukštyje, langus.

Ištisus metus Druskininkuose veiksiantis slidinėjimo trasų kompleksas – unikalus savo architektūriniais ir konstrukciniais sprendimais. Šiuo metu pasaulyje tai vienintelis žiemos pramogų kompleksas, kuriame galima čiuožti ir atvirąja, ir uždarąja slidinėjimo trasomis. Dėl objekto sudėtingumo statytojams teko kelis kartus nukelti pabaigtuvių datą, bet tai tik išėjo

į naudą – objektas įrengtas net geriau, negu buvo planuota. „Šį kartą atidarymo tikrai nebeatidėsime – kvietimai jau išsiųsti svečiams“, – juokėsi Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Pasak jo, statytojai buvo labai užsidegę kompleksą baigti kuo greičiau. „Tačiau reikia įvertinti, kad tai – nepaprastas projektas. Atsirado niuansų, kuriuos reikėjo labai gerai apgalvoti, apsvarstyti prieš priimant teisingus sprendimus. Statytojai tiesiog negalėjo visko iš anksto numatyti“, – kalbėjo Druskininkų meras.

Jis prisiminė projekto pradžią, kai dar prieš dešimtmetį buvo svarstoma, kuo Druskininkai galėtų būti pranašesni už kitus šalies kurortus. Norėta tokių pramogų, kurios lankytojus masintų ištisus metus. Vasarą jau pavyko sulaikyti visus vandens pramogų parke, liko supančioti žiemą.

Tuomet meras ėmė ieškoti žiemos pramogų kompleksų pavyzdžių, kurie tiktų būtent Druskininkų kurortui. „Gal ir gerai, kad žūtbūt neskubėjome kuo greičiau pastatyti objektą.

Dabar galime džiaugtis, kad jis yra net geresnis, negu buvo planuota.

Kol statėme, atsirado naujų technologijų, pažangesnių įrangos sprendimų, ir jie buvo pritaikyti“, – teigė R. Malinauskas.

Svarbiausias darbas prieš pat atidarymą – padengti slidinėjimo trasas kokybiška sniego danga. Sniego gaminimo generatorius šiuo metu dirba 20 valandų per parą ir išjungiamas vos 4 valandoms atvėsti. Sniegas gaminamas pagal naujausią technologiją iš suspausto oro ir šalto vandens. Jis ant tako krinta tarsi rūkas, pudros konsistencijos. Dirbtinis sniegas maža kuo skiriasi nuo natūralaus. Tokį rasite ti-

krai ne kiekviename žiemos pramogų komplekse. Dažniausiai trasos būna padengtos grublėtu ledu. Druskininkų slidinėjimo trasas dengiančio sniego storis sieks nuo 30 iki 50 centimetrų.

Užima įspūdingą plotą Visas kompleksas užima 8 hektarų teritoriją. Tiesa, tai kartu su automobilių stovėjimo aikštelėmis, kuriose įrengta 380 vietų. Uždarosios slidinėjimo trasos ilgis siekia 460 metrų. Atviroji trasa, prasidedanti lauke ir užsibaigianti po stogu, siekia 640 metrų, o pradedančiųjų – 150 metrų. Įžengus pro komplekso duris pirmiausia atsiduriama registratūroje.

Nusipirkus bilietus keliaujama į įrangos nuomos punktą, paskui – į persirengimo patalpas.

Vasarą išties keista, kai marškinėlius trumpomis rankovėmis siūloma pakeisti striukėmis. Užsigrūdinusieji gal nenorės to daryti, tačiau nereikia pamiršti, kad slidinėjimo trasose laukia tikra žiema – ne mažiau kaip 2–3 laipsniai šalčio.

Pradedantys slidinėtojai teneišsigąsta palyginti stataus pagrindinio kalno. Išmokti slidinėti jie galės ant ne tokio stataus, skirto būtent pradedantiesiems, kurie ant kalnų slidžių stovi pirmą ar antrą kartą gyvenime. Be to, trasoje dirbs kvalifikuoti instruktoriai, kurie visuomet bus pasiruošę padėti.

Snieglentininkai galės džiaugtis atskirai jiems įrengta trasa.

Nusileidusieji kalnu aukštyn bus pakeliami naujausiais šveicariškais keltuvais. Kilti galima arba sėdint keturviečiame keltuve, arba kitu keltuvu – stovint. Keltuvai sumontuoti trasos šonuose, kad netrukdytų besileidžiantiesiems žemyn.

p al i n a k 2011 Nr. 8

50

aplinka

aplinka

konstrukcijoms – šimtai tonų metalo

Generalinis žiemos pramogų komplekso statybos rangovas – UAB „Stamita“. Kartu su ja objekte dirbo daug rangovų, jie tiekė ir statė konstrukcijas, įrangą, technologijas.

Ričardas MALINAUSKAS, Druskininkų meras

,,

Kad ir su kuo susitikčiau, pirmas klausimas būna, kaip gyvenu, antras – kada bus atidarytas žiemos pramogų kompleksas.

2011 Nr. 8

Savaitgaliais slidinėjimo trasų komplekse bus organizuojami išskirtiniai teminiai vakarai, tad čia kviečiami apsilankyti ne tik slidžių mėgėjai, bet ir visi kiti, mėgstantys pasilinksminti ar, pavyzdžiui, norintys sutikti naujus metus ankstyvą rudenį ar karštą vasaros vakarą.

Metalo konstrukcijos padengtos antikorozine danga – tokios reikalaujama lauko sąlygomis eksploatuojamoms konstrukcijoms.

51

pritaikyti šaldytuvams montuoti.

Bendras šių konstrukcijų plotas siekė 17 tūkst. kvadratinių metrų.

Atvykus į kompleksą pasitinka įspūdingos metalo konstrukcijos. Didžioji dalis jų – bendrovės „Ruukki Lietuva“ produkcija. Kompanija pateikė metalo konstrukcijų, kurių bendras svoris yra apie 900 tonų.

Kitos „Ruukki Lietuva“ projektui tiektos medžiagos – laikomieji metalo paklotai stogui (26 tūkst. kvadratinių metrų), laikomasis paklotas aukštesniame lygyje montuojamai slidinėjimo trasai (13 tūkst. kvadratinių metrų) ir paklotas likusiai slidinėjimo dangai, kur bus montuojami šaldymo vamzdžiai (30 tūkst. kvadratinių. metrų). Iš viso – 69 tūkst. kvadratinių metrų.

Konstrukcijos buvo gana sudėtingos ir didelių matmenų. Santvarų elementų aukštis siekia daugiau kaip 4 metrus, todėl reikėjo specialių vilkikų joms gabenti į objektą.

Komplekso sienų konstrukcijas irgi tiekė „Ruukki“. Tai 120 milimetrų storio vadinamieji „sumuštiniai“: iš abiejų pusių plieno skarda, viduje – poliuretano užpildas. Elementai specialiai

„Prie šito projekto dirbo daug „Ruukki“ gamyklų. Metalo karkasai buvo gaminami Gargžduose, laikomieji paklotai pristatyti iš Lenkijoje ir Estijoje veikiančių gamyklų, sienų konstrukcijos gamintos kitoje gamykloje Lenkijoje. Suvaldyti procesą nebuvo paprasta. Reikėjo laikytis medžiagų tiekimo grafikų. Prisidėjome ne tik tiekdami medžiagas, bet ir projektuodami paklotus: skaičiavome jų stiprumą, rinkome pagal tinkamumą. Vėliau viską suderinome su objekto projektuotojais“, – pasakojo bendrovės „Ruukki Lietuva“ atstovas Georgijus Bučelis.

Infrastruktūra dar plėsis Bendra objekto vertė – per 100 mln. litų. Iš jų 40 mln. litų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, likusi suma – bendrovės „Stamita“ lėšos.

Mero R. Malinausko nuomone, pagal Lietuvos standartus suma galbūt

ir nemaža, tačiau tokiam objektui ji nėra didelė. Palyginkime – Maskvoje veikiantis panašus kompleksas atsiėjo apie 150 mln. eurų (maždaug 510 mln. litų), nors ten naudojama sniego gaminimo technologija yra kur kas prastesnė už mūsiškę.

Komplekso valdymu ir išlaikymu rūpinsis bendrovė „Stamita“ – su ja, laimėjus konkursą, buvo sudaryta koncesijos sutartis 25 metams. „Žiemos pramogų kompleksas – savivaldybės turtas. Kad ir kas nutiktų, niekas iš miesto jo kitur neišneš.

,,

Sniegas gaminamas pagal naujausią technologiją iš suspausto oro ir šalto vandens.

Jis ant tako krinta tarsi rūkas, pudros konsistencijos.

Dirbtinis sniegas maža kuo skiriasi nuo natūralaus.

2011 Nr. 8

52

aplinka

Žinoma, kol kas ir atsiperkamumą, ir lankytojų skaičių sunku nuspėti. Panašiai buvo ir su vandens parku, bet dabar matome, kad jis sulaukia tris kartus daugiau lankytojų, negu buvome planavę. Manau, panašiai bus ir su slidinėjimo trasomis. Jau kurį laiką jaučiu didžiulį susidomėjimą: kad

2011 Nr. 8

aplinka

ir su kuo susitikčiau, pirmas klausimas būna, kaip gyvenu, antras – kada bus atidarytas žiemos pramogų kompleksas“, – pasakojo R. Malinauskas.

Vienu metu komplekse galės pramogauti apie tūkstantį žiemos pramogų mėgėjų. Tačiau iš pradžių jų skaičių

ketinama kiek riboti. Mat nuogąstaujama, kad ne visi lankytojai mokės tinkamai elgtis.

Meras R. Malinauskas patikino, kad ateityje nebus apsiribota vien slidinėjimo trasų kompleksu. Planuojama plėsti infrastruktūrą, pirmiausia sukuriant įvairių pramogų bazę.



2011 Nr. 8

53

Druskininkų slidinėjimo trasose panaudoti UAB „Delta Nova“ siūlomi atraminių konstrukcijų mazgų sprendimai konstrukcijos karkasą: naudojant fiksuotus deformacinius atraminius guolius vienam (fiksuotam) sijos galui ir slystamuosius – paslankiam sijos galui atremti, galima eliminuoti dėl sijų temperatūros deformacijų ar jas veikiančių apkrovų atsirandančias papildomas skersines jėgas ir dėl šių susidarančius papildomus lenkimo momentus kolonose, minimizuoti galimybę atsirasti vieno konstrukcinio elemento kitam perduodamos jėgos ekscentricitetui, vadinasi – turėti liaunesnes mažesnio skerspjūvio kolonas, sumažinti reikalingą kolonų armavimą, apkrovas pamatams ir t. t.

Mes stengiamės savo klientams priminti, kad mažos detalės statybose dažnai lemia didelius rezultatus.

UAB „Delta Nova“ konsultavo projektuotojus ir statybininkus, parenkant pagrindinės dengtos nusileidimo trasos Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų komplekse atraminius stogo santvarų guolius. Čia buvo sumontuotos 36-ios CALENBERG „Sandwich Bearing“ (fiksuotam santvaros galui) ir „Ciparall Sliding Bearing“ (paslankiam santvaros galui) atraminių guolių poros. Kiekvienas šių guolių atlaiko 1200 kN apkrovą, o „Ciparall Sliding Bearing“ paslankiam santvaros galui leidžia pasislinkti iki ± 25 milimetrų.

Elastomeriniai atraminiai guoliai padeda apsaugoti pastatų konstrukcijas nuo pažeidimų tose vietose, kur atskiri standūs konstrukciniai elementai remiasi vienas į kitą ir ne tik turi atlaikyti didelę gniuždymo jėgą, bet ir veikiami temperatūros ar statinių bei dinaminių apkrovų gali pasislinkti ar pasisukti vienas kito atžvilgiu (tarkime, tiesioginis gelžbetonio elementų kontaktas tokiu atveju reikštų plyšių atsiradimą).

Teisingai parinkti atraminiai guoliai leidžia optimizuoti visą laikomosios

2011 Nr. 8

UAB „Delta Nova“, Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 272 5308, faks. +370 5 272 1062, mob. +370 615 13 669, el. p. info@deltanova.lt

geras rezultatas priklauso nuo darbo kokybės Vienas atsakingiausių darbų Druskininkų slidinėjimo arenoje – įrengti šaldymo sistemas. Nuo kokybiško darbų atlikimo priklauso, ar slidinėjimo mėgėjai galės džiaugtis gera sniego danga. Grindų šaldymo sistemą įrengusi bendrovė „Vėsa ir partneriai“ su šia užduotimi susitvarkė: sniegas padengė visas trasas uždarose patalpose ir puikiai laikosi.

Bendrovės „Vėsa ir partneriai“ direktorius Juozas Marčiulaitis sakė, kad įrengti grindų šaldymo sistemą vidaus ir lauko slidinėjimo trasose nebuvo labai paprastas darbas.

Tokioms sistemoms įrengti sumontuota apie 150 kilometrų vamzdynų.

Tiesa, lauko trasoje darbai dar tik pradedami. Ši sistema čia reikalinga tam, kad būtų palaikoma reikiama sniego kokybė ir lauko trasą būtų galima eksploatuoti esant teigiamai oro temperatūrai.

Manoma, kad lauke bus galima slidinėti net esant 10 laipsnių šilumos.

Mat sistemoje cirkuliuoja -8 laipsnių temperatūros etilengliukolio tirpalas.

Jeigu sistemos vamzdžiai būtų pažeisti, įvykus avarijai ją būtų galima

iš dalies atjungti ir dalimis uždaryti, kad neištekėtų visas etilengliukolis. „Projektas parengtas labai kvalifikuotai, numatant aukšto efektyvumo įrangą. Sprendimai parinkti optimalūs, tokie, kokius galima pritaikyti unikaliam statiniui“, – sakė J. Marčiulaitis.

Įmonės „Vėsa ir partneriai“ specialistai Druskininkų slidinėjimo komplekse, be grindų šaldymo įrangos, įrengė šildymo, vėdinimo sistemas, paklojo vidaus vandentiekio, nuotekų vamzdynus. Taip pat įrengtos oro kondicionavimo, automatinė gaisro gesinimo sistemos, sumontuota jų automatika.

Vėdinimo sistemas darbuotojams teko montuoti labai dideliame aukštyje. Įrengta unikali sausinimo sistema su absorbciniu drėgmės rinkikliu, kuris palaiko pastovią trasos drėgmę.

Tokio našumo įrenginių Lietuvoje dar nebuvo sumontuota.

UAB „Vėsa ir partneriai“, Zietelos g. 4, LT-03202 Vilnius, Lietuva, tel.: +370 5 233 0424, 233 7083, faks. +370 5 233 9866, el. p. info@vesa.lt, www.vesa.lt

2011 Nr. 8

56

paveldas

Paveldo lobius randa ne kiekvienas Bendrovės „Restauracija“ specialistų nuopelnas – žymiausių Lietuvos kultūros paminklų atnaujinimas

Vladas ŠERELIS

Tinkamai restauruoti paveldo objektus, prikelti juos antram gyvenimui seksis tik tuomet, jei rankoms ir protui vadovaus širdis. Bent jau taip atrodo klausantis Kauno bendrovės „Restauracija“ specialistų. Šių profesionalų darbų sąraše – patys žinomiausi ir iškiliausi kultūros objektai pradedant bažnyčiomis, baigiant pilimis.

2011 Nr. 8

Restauruoti tokio garbingo amžiaus sienų tapybą reikia ypatingo kruopštumo ir, žinoma – pasirengimo.

Atlikti tai gali tik aukščiausios kategorijos restauratoriai.

paveldas

,,

Archyvų ieško ir užsienyje Užrištomis akimis restauravimo darbų niekas nepradeda. Pirmiausia ne tik rengiamas projektas, bet ir atliekami kruopštūs objekto tyrimai. „Juk negalima tiesiog nuskusti visus dažų sluoksnius iki mūro – kiekvieną reikia atsargiai valyti, žiūrėti, ar po juo kas neslypi“, – aiškino Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto direktorė Eglė Čiurlienė.

Institute dirbantys atestuoti istorikai projekto rengimą įprastai pradeda nuo archyvinės medžiagos paieškų. Kartais dėl informacijos tenka važiuoti į užsienio: Lenkijos, Švedijos ar kitų istoriškai su Lietuva susijusių šalių – archyvus.

Surinktos medžiagos pagrindu atliekami tyrimai, tuomet gimsta ir projektas.

Restauravimo darbus koordinuoja Restauravimo taryba, kurią sudaro bene labiausiai patyrę šalies restauratoriai, įvairių sričių: tapybos, lipdybos, medienos, chemijos – ekspertai.

Kai jie pateikia projekto vertinimą, patvirtina užduotį ir darbų atlikimo metodiką, įrankių gali imtis restauratoriai.

Vienas objektų, kuriame šiuo metu pluša „Restauracijos“ auksarankiai – XVII–XVIII amžiuje statytas Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ansamblis Kelmės rajone. Čia darbas irgi pirmiausia

prasidėjo nuo tyrimų. Istoriniams ir polichrominiams tyrimams reikia nemažai laiko, o Tytuvėnų vienuolyno restauravimo projekto rengėjai jo turėjo vos du mėnesius. Anot „Restauracijos“ direktoriaus Kęstučio Vaikšnoro, projektas parengtas gerai, todėl ir darbai vyksta sėkmingai. „Žinoma, diskusijų visuomet kyla: ar tikrai buvo taip, o ne kitaip, ar čia buvo praėjimas, ar kitoje vietoje, ar anga buvo sienoje, ar užmūryta naujomis plytomis.

Tyrimais turime atsakyti į kuo daugiau klausimų“, – sakė E. Čiurlienė.

57

unikalūs – bemaž kiekviename sekasi rasti tai, ko kituose nėra“, – pasidžiaugė A. Striūna. Žinoma, ir šiuo atveju darbus vienuolyne restauratoriai pradėjo rimtai pasiruošę. Buvo surinkta informacija, kas kokiose vietose galėjo būti, rasta ir rašytinių šaltinių, kuriuose paminėta, kad vienuolyno celės buvo ištapytos.

Tačiau restauratoriai nesitikėjo, kad freskų bus tokia gausa. „Kiekviena celė buvo vienaip ar kitaip dekoruota. Suprantama, vyrauja religinė tematika. Tik meninis darbų lygis nėra labai aukštas, mat vienuoliai patys tapydavo kuris kaip mokėdavo“, – pasakojo A. Striūna.

Kur kas vertingesnės freskos atidengtos pirmojo aukšto koridoriuose.

Vieną po kito nuimant sienų dažų ir tinko sluoksnius pasiektas pats pirmasis, kur rastos XVII amžiumi datuojamos freskos. Restauruoti tokio garbingo amžiaus sienų tapybą reikia ypatingo kruopštumo ir, žinoma – pasirengimo. Atlikti tai gali tik aukščiausios kategorijos restauratoriai.

Restauravimo technologija buvo sudėtinga, nes freskos šiame vienuolyne tapytos gana minkštais dažais. Restauratoriai daro prielaidą, kad tuomet vienuoliai nebuvo labai turtingi ir nepirkdavo kokybiškesnių, taigi ir brangių,

a pvel s a d

Daug darbų liko ateičiai Iki įžengiant restauratoriams, Tytuvėnų bernardinų vienuolynas ištvėrė daugybę įvairių remonto darbų, pertvarkymų, per kuriuos turbūt nedaugeliui rūpėjo išsaugoti autentiškas šio statinio detales.

Ypač daug remontų būta sovietmečiu.

Vis dėlto bendrovės „Restauracija“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Striūna situacijos nedramatizuoja. „Negalima sakyti, kad neberadome autentikos. Atradome net daugiau, negu tikėjomės, ypač sieninės tapybos darbų. Tai ir yra pats įdomiausias momentas restauratoriaus darbe, kai atidengęs dažų ir tinko sluoksnius po jais ką nors randi. Mūsų darbe dviejų vienodų objektų nebūna, visi yra

2011 Nr. 8

58

paveldas

naujienos

59

bai daug pagelbėjo atkuriant neišlikusias duris“, – sakė metalo restauravimo meistras.

a pvel s a d dažų, tiesiog jų pasigamindavo patys.

Todėl dabar atidengus tokius piešinius pirmiausia skubama sutvirtinti dažus, kad šie nenutrupėtų. „Dar prieš pradedant darbus buvo matyti vienas kitas simbolis, o kai ėmėme dirbti, išvydome tikrai labai daug įvairių piešinių. Buvo atvejų, kai atidengus tinką rasdavome tapybos darbą, o netrukus paaiškėdavo, kad po juo yra dar ankstyvesnių. Tuomet tekdavo diskutuoti, kuris vertingesnis, kurį palikti. Atsižvelgėme į bendrą koncepciją – kokį laikotarpį norima labiau pabrėžti. Aklai nesilaikėme taisyklės, kad vertingiausia yra tai, kas seniausia, nors bemaž 90 proc. ši tiesa pasitvirtina. Pasitaiko ir išimčių, kai seniausias darbas būna visiškai sunykęs ir jį atkurti praktiškai neįmanoma.

Tuomet paliekami vėlyvesnio laikotarpio darbai“, – aiškino A. Striūna.

Panašiai nutiko ir su krosnimi, kurią restauruoti nebebuvo iš ko – teko tiesiog statyti iš naujo. Pagal archeologų rastus autentiškų koklių likučius, kurie iš pradžių buvo atiduoti muziejui, pagaminti nauji. Stengtasi atkurti faktūrą, spalvą, ornamentiką. Tiesa, pirmiausia teko nemažai diskutuoti dėl krosnies vietos, nes kur ji stovėjo anksčiau – tiksliai nežinota.

Restauratoriai apgailestavo, kad darbų apimtis varžė pinigų stygius. Anot bendrovės „Restauracija“ direktoriaus pavaduotojo, rasta ir atidengta gal tik pusė visų piešinių, daug darbų teko palikti ateičiai.

2011 Nr. 8

Patys pasigamina detalių Medžiagų, tinkamų restauruoti ne vieną šimtmetį skaičiuojantį paveldą, Lietuvoje nėra sudėtinga rasti. Anuomet pagrindinės statybinės medžiagos buvo molis, upės žvyras, kalkės. Tiesa, su šiomis kiek sudėtingiau, nes geros kokybės kalkių rasti yra sunkiau. Anksčiau buvo net specialiai apmokomi kalkių gesintojai, dabar tokių specialistų nebėra. Dažnai kalkių tenka atsivežti iš užsienio.

Bendrovė „Restauracija“ turi cechą, kuriame veikia kalvė, yra medžio ir metalo apdirbimo staklės. Tad nemažai detalių, reikalingų unikaliems pastatų fragmentams restauruoti, įmonė pasigamina pati. Tarp tokių – ir durų apkaustai, langų užraktai. „Restauracijos“ metalo restauravimo meistras Raimondas Bridikis pripažino, kad tokias detales gaminti ypač sunku, tačiau ir labai įdomu. Jis gamino ir Tytuvėnų vienuolyno durų apkaustus, kitas detales. „Kai įstatėme duris, daugelis klausinėjo, kas jas pagamino – atrodė tikrai autentiškos. Man įdomiausia būna tuomet, kai istoriniuose statiniuose randama dar visiškai nesudūlėjusių detalių, kai dar matyti, kaip pagaminta, kiek kartų vinį ar apkaustą palietė kalvio kūjis“, – kalbėjo R. Bridikis.

Taip buvo ir Tytuvėnų vienuolyne, kur vienas duris užteko atnaujinti, o kitas – pagaminti visiškai naujas, bet pagal išlikusių pavyzdį. „Vienos durys buvo nuostabios, pagamintos kirviu, su tapybos elementais. Kai jas pamačiau, net šiurpuliukai per kūną nuėjo. Jos la-

Sparta priklauso nuo finansavimo Darbai vienuolyne prasidėjo 2009 metų rugpjūtį. Finansavimas buvo numatytas visam objektui restauruoti, tačiau pradėjus darbą meno vertybių rasta tiek daug, kad joms visoms atkurti lėšų neužteko. Kiti projekte suplanuoti darbai atlikti: sutvarkytos sienos, nutiesti inžineriniai tinklai. Tad vienuolynas jau gali funkcionuoti, o restauravimo darbus planuojama baigti šių metų rugsėjį. „Sulaukiame priekaištų, kad ilgai užtrunkame su tyrimais, bet jų negalime pradėti nepatvirtinus finansavimo. Restauravimas nėra paprasti statybos ar remonto darbai, o finansuojant tokius projektus restauravimas atskirai nė neišskiriamas“, – apgailestavo E. Čiurlienė.

Specialistams ydingiausia atrodo lietuviška lėšų kultūros paveldo objektams skirstymo tradicija: visiems po truputį, bet nė vienam tiek, kad užtektų. Restauruojamiems objektams tai visiškai netinka – geriau tvarkyti mažiau objektų, bet iki galo.

Restauratoriai galėtų papasakoti daugybę istorijų, kaip statiniai nukenčia finansavimui nutrūkus jau įpusėjus darbus. Tada viską tenka užkonservuoti, ir neretai praeina ne vieni metai, kol restauravimas pratęsiamas. Laikas negailestingas net ir užkonservuotoms vertybėms, tad atsiradus lėšų dažnai tenka pirmiausia pulti taisyti anksčiau atliktus darbus.

a pvels a Gausus patirties bagažas Bendrovė „Restauracija“ gali išties pasigirti atlikusi darbus daugelyje pačių žymiausių kultūros paveldo objektų.

Kultūros paveldo departamente prie Kultūros ministerijos atestuoti aukštą kvalifikaciją turintys specialistai atliko itin atsakingus restauravimo darbus tokiuose objektuose kaip Kauno arkikatedra bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bazilika, Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis, Kauno rotušė, Kauno kunigų seminarija, Kauno ryšių muziejus, Kauno IX fortas, Kražių bažnyčia, Tenenių bažnyčia, Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, Laukuvos bažnyčia, Zapyškio bažnyčia, Čekiškės bažnyčia, Raudonės pilis, Tauragės pilis, administracinis Kauno miesto savivaldybės pastatas. 

NT GIDAS

iš arčiau I 60

Siūlys kitokį gyvenimą

eksperto zona I 73 Pasyviojo būsto kreditavimo sąlygas lems rinka

2011 Nr. 8

60

,,

iš arčiau

iš arčiau

61

Eugenijus Zaremba Bendrovės „Veikmė“ generalinis direktorius

Žmonės gaus paketą, kurio pavadinimas bus gyvenimo kokybė.

Jį sudarys daugybė parametrų.

Vienus galima pamatuoti materialiai, kitus – nelabai.

Saulės kolektorių sistemos nuo 1998 metų!

Mes siūlome:  konsultavimo ir projektavimo paslaugas;

Siūlys

 komponentų gamybą ir tiekimą;

kitokį gyvenimą

 sistemas iki rakto.

Pirmasis Lietuvoje pasyvusis daugiabutis baigiamas projektuoti, bet statybų pradžia dar neskelbiama

Vladas ŠERELIS

Užteko užsiminti, kad baigiami projektavimo darbai, ir žmogus tuoj pat panoro rezervuoti konkretų butą. Tai pasakojo pirmojo lietuviško pasyviojo daugiabučio architektas Rytis Kripas. Skamba kiek neįtikimai, bet tie, kurie domisi ir žino tokio būsto privalumus, iš tiesų ilgai nedvejoja.

Tačiau kada bus galima apsigyventi pirmajame pasyviajame daugiabutyje – statytojai pasakyti dar negali.

2011 Nr. 8

Medžiagos dar renkamos Dabar statomi nauji daugiabučiai dažniausiai yra išties geros kokybės, broko juose pasitaiko vis mažiau, statytojai renkasi kokybiškesnes medžiagas. Tačiau pasyviojo daugiabučio statytojai žada, kad jų įgyvendintą projektą nebus galima nė lyginti su įprastais, tebūnie ir naujos statybos, daugiabučiais. „Nuo dabar statomų tradicinių daugiabučių namų mūsiškis pirmiausia

skirsis mažomis šilumos energijos sąnaudomis. Šildymo išlaidos turėtų skirtis keturis ar penkis kartus“, – tikino bendrovės „Veikmė“ generalinis direktorius Eugenijus Zaremba.

Vardydamas kitus būsimo pasyviojo daugiabučio privalumus E. Zaremba pirmiausia paminėjo gerą mikroklimatą butuose – švarų orą, kurį tieks rekuperacinė, taigi šilumą sauganti, sistema. Dar vienas labai svarbus veiksnys – gera garso izoliacija. Gyventojai galės migdyti vaikus nesibaimindami, kad juos pažadins iš lauko sklindantis triukšmas. Ir patys galės bendrauti žinodami, kad kaimynų tikrai netrikdys garsūs pokalbiai. „Žmonės gaus paketą, kurio pavadinimas bus gyvenimo kokybė.

Jį sudarys daugybė parametrų. Vie-

r a

nus galima pamatuoti materialiai, kitus – nelabai. Turbūt neįmanoma pinigais įvertinti geros vietos, vaizdo pro langą. O tai, kad reikės mokėti už šildymą gerokai mažiau – garantuojame. Šildymo sąnaudoms vis didėjant energiškai efektyvus būstas, be abejo, turės paklausą“, – įsitikinęs E. Zaremba.

Architektas R. Kripas pasyviojo daugiabučio projekto jau nebevadina žaliuoju, vis dėlto pripažino, kad dar reikės laiko jį baigti. Diskutuojama dėl konstrukcijų, medžiagų – ar jis turi būti monolitinis, ar surenkamų konstrukcijų, ar mūrinis.

Vienur kontūrai ryškesni, kitur – dar blanku. Dėl to negalima sakyti, kiek, palyginti su įprastais daugiabučiais, bus brangiau įgyvendinti tokį projektą.

u a i č

UAB „TERMA“ siūlo tik sertifikuotas aukščiausios kokybės plokščiųjų ir apvaliųjų vakuuminių saulės kolektorių sistemas, kurios naudojamos saulės energijai transformuoti į šilumą.

UAB „Terma“ Europos pr. 110, LT-46351 Kaunas, Lietuva, tel. +370 37 392 311, faks. +370 37 392 096, el. paštas info@terma.lt, www.terma.lt

2011 Nr. 8

62

iš arčiau

iš arčiau

minami ir Lietuvoje – poreikį suformavo rinka. Bendradarbiaujame su Vokietijos langų profilių gamintoju „Gealan“, tad jau prieš kurį laiką žinojome, į kurią pusę krypsta rinka. Akivaizdu – į ekologiškumą ir energijos taupymą. Neatsitiktinai kitiems Lietuvoje statytiems pasyviesiems namams langus gamino mūsų įmonė.

Šarūnas Magelinskas Bendrovės „Megrame langai“ generalinis direktorius

Kai buvo įgyvendinamas pirmasis Lietuvoje pasyviojo namo projektas, langų, atitinkančių tokiems pastatams keliamus kriterijus, mūsų šalies įmonės negamino. Tiesiog nebuvo poreikio. Tačiau dabar langai, tinkami pasyviesiems namams, sėkmingai ga-

Kalbant apie rinkos tendencijas, energiją taupantys langai nebėra stebuklas.

Tačiau tai lieka statytojų ir gyventojų pasirinkimo reikalas: ar jiems užteks langų, tenkinančių minimalius reikalavimus, ar jie rinksis tokius, kurie taupys energiją, ir kartu mažins priklausymą nuo augančių kuro bei elektros kainų.

Kai diskutuojama, kokių langų ypatybės geresnės – medinių ar plastikinių – visada sakau, kad vienareikšmio atsakymo negali būti. Pagaminti langus, tinkamus pasyviajam namui, galima iš abiejų žaliavų. Suprantama,

mediniai kainuos daugiau. Mat natūralus medis yra brangi žaliava.

Svarbūs ne tik patys langai, bet ir tai, kaip jie sumontuojami. Statant juos pasyviuosiuose namuose neužtenka ertmes tarp lango ir sienos užpildyti sandarinimo putomis – naudojamos specialios technologijos. Geriausias rezultatas pasiekiamas tuomet, kai darbas būna kompleksiškas, t. y. ne tik pasirenkami kokybiški langai, bet ir kokybiškai sumontuojami.

Ar gali būti skirtumų tarp langų individualiajam pasyviajam namui ir skirtų daugiabučiui – kol kas sunku spręsti: pasyviųjų daugiabučių Lietuvoje dar nėra. Tačiau, manyčiau, svarbiausią vaidmenį atliks ne langai, o vėdinimo sistema. Sandarinti pastatus jau pasistengiame, o tinkamai juos vėdinti, kad neatsirastų pelėsio, nebūtų patiriama šilumos nuostolių, dar reikia išmokti.

Kosminių technologijų nebus Individualiesiems pasyviesiems namams keliami trys pagrindiniai reikalavimai: pastatas turi būti sandarus, jo langai turi būti ypač aukštos kokybės ir gerų ypatybių, taip pat turi būti įrengta aukšto lygio rekuperacinė sistema. Šie reikalavimai taikomi ir būsimiems daugiabučiams jų broliams.

Bene didžiausias dėmesys bus skiriamas vėdinimo sistemai. Svarstyta galimybė įrengti bendrą rekuperacinę sistemą visam namui, tačiau gali būti, kad rekuperatoriai stovės kiekviename bute. R. Kripo nuomone, gyventojų poreikiai skiriasi – galėdami individualiai reguliuoti vėdinimo sistemą jie jaustųsi patogiau.

Projekto autorius svarsto ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimo galimybę. Analizuojama viskas, kas padėtų garantuoti energinį statinio efektyvumą. Kartu vertinama, kad eksploatuojamos technologijos netaptų našta gyventojams. „Visos sistemos turėtų būti valdomos labai paprastai. Nebus kosminių technologijų, kurios gyventojams keltų daugiau galvos skausmo negu teiktų patogumo. Bus pasiūlytos tos pačios priemonės, jau naudojamos ir įprastuose namuose. Esmė – ne visi statytojai sugeba iki galo

2011 Nr. 8

Valdas Kordušas Bendrovės „Baumit Lit“ technikos direktorius

Skirtumo tarp pasyviojo daugiabučio ar individualiojo namo neįžvelgiame – skiriasi tik plotas, kurį reikia apšiltinti. Kadangi pasyvusis daugiabutis yra ilgalaikė investicija į ateitį, komplektuojamosios medžiagos turi būti parenkamos tokios, kad kuo ilgiau tarnautų visa sistema.

Atsižvelgdami į visus segmentus, daugiabučio namo fasadui rekomenduotume „Star“ sistemą, kurios sudedamosios dalys suderintos taip, kad turėtų geriausius fizinius, ilgaamžiškumo parametrus. „Star“ sistemos ilgaamžiškumas – nuo 15 metų. Šiltinimo sistema nėra iš vienos medžiagos. Tai kompozicija, daugiau kaip dešimties skirtingų ypatybių

Aleksandras Nazarovas Bendrovės „Sigmentas“ konsultantas

Džiugu, kad pasyviųjų namų statytojai Lietuvoje ir kitose šalyse vis dažniau naudoja naujoviškus produktus. Šilumos izoliacijai pasitelkiama ne tik tradicinė mineralinė vata, bet ir ypač plona šilumos izoliacija, turinti nanotechnologijos struktūrą. Tokios medžiagos itin tinkamos sunkiai prieinamose vietose, jos padeda išvengti vadinamųjų šalčio

63

medžiagų derinys. Čia ypatingą dėmesį reikia skirti mechaniniam sistemos tvirtinimui, kad ši būtų stabili, taip pat kad būtų kuo mažiau ilginių šalčio tiltelių. Labai svarbu, kad tokia sistema būtų sveika ir mums – difuziška, kitaip tariant, kvėpuotų.

lime žingsniu pralenkti konkurentus. Žinoma, tai atima daug laiko ir pastangų tobulinantis, domintis naujovėmis, semiantis pirmaujančių šalių tokiuose projektuose patirties. Ar tai sunkumai? Manome, tai tik požiūrio klausimas.

Kadangi statant pasyvųjį daugiabutį laukia didesnės apimties darbai, svarbu, kad statybos aikštelėje kiekviename etape būtų skiriamas didesnis dėmesys darbų atlikimo kokybei. Mat kiekvienas mažas nukrypimas nuo technologijos gali turėti neigiamų padarinių galutiniam rezultatui.

Techniniai klausimai čia nėra lengvai sprendžiami, bet džiugu, kad turime galimybę naudotis mūsų kolegų iš kitų šalių patirtimi ir ją pritaikyti čia.

Energiškai efektyvių pastatų statyba – nemažas iššūkis, kuris reiškia, kad ga-

Kokią reikšmę projekto sėkmei turi medžiagos? Labai didelę. Jų visumos derinys sudarys neatsiejamą sistemą, kuri daugelį metų tarnaus kaip sistema, užtikrinanti pasyviojo namo reikalavimus. Teisingas kiekvienos medžiagos naudojimas turėtų būti savaime suprantamas dalykas. O jei kalbame apie iš dalies vienodų medžiagų naudojimą, vertėtų susimąstyti, kad Lietuvoje konkurencija yra labai didelė ir kiekvienas nori parduoti savo prekę.

Turime suprasti, kad produkto kaina – signalas, apibūdinantis ir medžiagos kokybę.

tiltelių, kondensato, grybelio, korozijos susidarymo, apsaugo nuo temperatūros svyravimų.

minės šilumos izoliacijos gali atstoti 50–60 milimetrų mineralinės vatos sluoksnį.

Lietuvoje yra privačių objektų, kuriuose naudota mūsų siūloma skystoji šilumos izoliacija „Korund“. Užsienyje ji naudojama jau daugiau kaip 10 metų.

Vieni naujausių objektų – statiniai olimpinių žaidynių miestelyje Sočyje.

Skystoji šiluminė izoliacija turi daug privalumų palyginti su įprastomis izoliacinėmis šilumos medžiagomis. Pavyzdžiui, 1 milimetras skystosios kera-

Dažnas klausimas apie skystąją šilumos izoliaciją: ar iš tikrųjų viskas taip, kaip parašyta apie šią medžiagą? Žinoma, ir Lietuvos statybininkai iš pradžių atsargiai žiūri į naujus produktus, aiškinasi, bando ir tik po to naudoja. Bet malonu, kad vis daugiau susidomėjimo sulaukiame iš projektuotojų, architektų, statybininkų.

2011 Nr. 8

64

iš arčiau

iš arčiau

Kokia ta sistema galėtų būti, kokia veikia ypač efektyviai ir yra tinkamiausia tokiems pastatams? Pirmiausia reikia žiūrėti, ko siekiama, kaip vertinamas efektyvumas. Jeigu vertintume pagal pradinės investicijos dydį, geriausia būtų rinktis elektrinius radiatorius. Šildymo sąnaudos priklauso nuo šilumos šaltinio, bet turbūt jos mažiausios būtų naudojant malkomis kūrenamą krosnelę, geoterminę energiją kartu su saulės energiją naudojančia technika.

Kęstutis Balčiūnas Bendrovės „Uponor“ generalinis direktorius

Mano nuomone, pasyvusis daugiabutis namas Lietuvoje kol kas sunkiai įsivaizduojamas. Kad ir kiek pastatas būtų apšiltintas, šildymo sistema vis tiek būtina, nes mūsų klimato sąlygos to reikalauja. Būna ir 20 laipsnių šalčio, ir daugiau. Pasyviuosiuose namuose šildymo sezonas gal bus kiek trumpesnis, tad, suprantama, šildymo išlaidos bus mažesnės.

2011 Nr. 8

apie pasyvųjį namą statytojai siūlo tik šiltą būstą, atitinkantį aukštus reikalavimus. Norėdami pasiūlyti patrauklią kainą jie daugiausia dėmesio skiria konstrukciniams sprendimams. Šildymo ir vėsinimo sprendimai paliekami paskutinėje vietoje. Šiuo požiūriu čia nelabai kas keičiasi palyginti su šaltesniais namais – šilumos poreikis šiltame ir dideliame ar šaltesniame, bet mažesniame pastate bus panašus.

Taigi nėra vienintelio idealaus visiems atvejams atsakymo, juolab kad pas mus pagrindinis kriterijus tebėra kaina. Dviračio čia neišrasi – kalbėdami

Grindų šildymo sistema neturi apatinės pusės apribojimo dėl galios. Kai reikia nedidelės šildymo galios, grindų paviršiaus temperatūra ilgesnį laiką bus artima idealiai (24 laipsniams šilumos). Kai nereikia didelės šildymo galios, užtenka minimalaus vamzdžių skaičiaus grindyse. Taigi sistemos kaina – optimali palyginti su šaltesniais namais. Kadangi gerai izoliuotame name nereikia didesnės šildymo galios, jame ne taip greitai keičiasi patalpų temperatūra, dingsta mitai apie perkaitinimą, inerciją.

Dr. Audronė Endriukaitytė Bendrovės „Paroc“ rinkodaros direktorė

sudėtinga, ir, ko gero, pasyviajame daugiabučiame viskas bus taip pat, kaip ir individualiajame name.

Daugiabučio pasyviojo namo projektavimo principai tokie patys, kaip ir individualiuosiuose namuose. Tokiuose projektuose yra trys svarbiausios grandys: pastato sandarumas, ypač kokybiški langai ir gera vėdinimo sistema. Projektuoti atitvaras jau nėra

Mano nuomone, pats rimčiausias iššūkis – vėdinimo sistemos projektavimas ir įrengimas. Tokios praktikos Lietuvoje dar trūksta ne tik įrengiant, bet ir projektuojant. Tad manau, kad tai bus lemiamas veiksnys daugiabučiame pasyviajame name.

Norint patogios eksploatacijos geriausias sprendimas būtų orinis ir konvekcinis šildymas. Tačiau tokiu atveju bus daugiau dulkių ir oro judėjimo. Vertinant šilumos šaltinio priežiūros sudėtingumą, lyderio pozicijas užimtų kietojo kuro katilai. Geriausias sveikatos ir higienos bei komforto ir dizaino lygis pasiekiamas įsirengus grindų šildymą.

65

atlikti užduotis, – aiškino architektas R. Kripas. – Įrengia rekuperatorius, bet neskiria dėmesio pastato sandarumui. Arba sumontuoja storas sienas, o langus sudeda prastai. Kitur pasirenkamos pigesnės medžiagos negalvojant apie galimus nuostolius. Mes turime patirties, tad stengiamės įvertinti visas smulkmenas.“

Turi gerų pavyzdžių Planuojama, kad pasyvusis daugiabutis bus 5 aukštų. Šalia bus prišlietas 8 aukštų korpusas, tačiau šis energiškai

nebus toks efektyvus ir nepretenduos būti vertinamas kaip pasyvusis. Pasyviųjų butų bus 39. Po namu planuojama įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Architektas R. Kripas teigė jau žinantis sprendimų, kaip izoliuoti tokias patalpas nuo gyvenamųjų, kad būtų išvengta šilumos nuostolių. „Turime patirties, vokiečių patentuotų programų. Žinoma, lengva nebus, bet kad pasieksime visai kitą kategoriją – neabejoju“, – užtikrino R. Kripas.

Butai nebus prabangūs, tačiau aukštesnės nei ekonominės klasės. Dėl jų ap-

dailos dar neapsispręsta, tačiau manoma, kad gyventojams bus palikta kuo mažiau veiklos – nuogąstaujama, kad įsirengdami patys jie gali ką nors sugadinti, pavyzdžiui, pažeisti pastato sandarumą.

Sertifikavimas kelia abejonių Bendrovės „Veikmė“ vadovas E. Zaremba norėtų, kad gyventojai apie pastatų klasifikavimą pagal energijos naudojimą žinotų bent jau tiek, kiek apie buities prietaisų klases. „Trūksta valstybės pozicijos šiuo klausimu, nėra viešinimo programos.

2011 Nr. 8

66

iš arčiau

iš arčiau

Kai buvo vertinamas pirmas pasyvusis individualusis namas Lietuvoje, jam buvo išduoti du sertifikatai: energinio pastatų naudingumo sertifikatas pagal Lietuvoje galiojančią tvarką bei metodiką ir sertifikatas pagal „Passivhaus“ instituto parengtą metodiką. Tokiu pat būdu vertinti pasyvųjį daugiabutį irgi niekas netrukdo, jei tik jis projektuojamas pagal šio instituto metodiką. Manau, iki to laiko, kol bus pastatytas pirmasis pasyvusis daugiabutis, bus patvirtinta lietuviška programa, pagal kurią pastatai galės būti klasifikuojami į A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases.

mokymų vargu ar būtų galima ja naudotis – būtų privelta daug netikslumų. Vadovaujantis lietuviška programa, kuri dabar rengiama, dauguma formulių bus supaprastintos, ji bus labiau pritaikyta vartotojams. Pirmo pasyviojo individualiojo namo sertifikavimas truko tris mėnesius. Ši procedūra gali būti ir trumpesnė, jeigu projekte viskas bus išdėstyta aiškiau.

Robertas Encius Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius

Vertinti pasyviuosius namus nėra paprasta, ypač taikant „Passive House“ metodiką. Ji yra labai išsami, be specialių

Vertinant statybiškai nėra didelių problemų pastatyti pasyvųjį namą.

Keblesnis klausimas: ar rinka tam pasirengusi? Pastebėjau, kad pirmieji pasyvieji namai rinką prie kokybiško būsto priartino išties per didelį žingsnį. Reikia tikėtis, kad judėti nebus sustota.

Kai kalbama apie dujų, naftos, kitokio kuro ar elektros naudojimą, akcentuojama, kad jį reikia efektyvinti. O kad reikia mažinti energijos naudojimą statant energiškai efektyvius pastatus – nekalbama, tokia politika neskatinama, – apgailestavo pašnekovas. – Paramos Lietuvoje gali sulaukti tik įsirengiantieji saulės kolektorius ar kitokias alternatyviosios energijos priemones.“ Vokietijoje, E. Zarembos teigimu, paramą gauna ne tik pasyviųjų namų statytojai. Skatinami ir įsigyjantie-

ji tokį būstą. O Lietuvos statytojams lieka džiaugtis tuo, kad pagaliau sukurti energinį pastatų naudingumą klasifikuojantys reglamentai, papildyti A, A+ ir A++ energinio pastatų naudingumo klasėmis.

Nauja tvarka įsigalios nuo kitų metų vasario 1-osios. Tikimasi, kad Lietuvoje pastatai bus klasifikuojami ne taip atsainiai kaip dabar: bus atliekami matavimai, taikomos skaičiavimo metodikos ir tik tuomet išduodami sertifikatai.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus Aido Vaičiulio nuomone, tokia tvarka – galbūt kiek priverstinė, tačiau būtina, nes išlaikyti neefektyvų nekilnojamąjį turtą yra labai brangu. „Lietuvoje iki šiol deklaracijos apie energinį pastatų naudingumą buvo suprantamos ne taip, kaip reikėtų. Viskas skaičiuojama pagal popieriuose pateiktus duomenis, laikomasi nuostatos, kad atlikti fizinius matavimus nėra būtina. Galbūt nuo kitų metų tvarka pa-

sikeis ir pastatai bus sertifikuojami pagal tvarką, kuria vadovaujasi išsivysčiusios šalys“, – sakė A. Vaičiulis.

Nėra valstybės politikos Bendradarbiaudama su Vokietijoje veikiančiu Pasyviojo namo institutu (Passivhaus Institut), Nacionalinė pasyvaus namo asociacija gauna daug žinių apie energiškai efektyvių namų vertinimo metodiką. Anot A. Vaičiulio, lyginti mūsiškį vertinimą su tenykščiu kol kas negalima. „Visų pirma jeigu ten deklaruojama, kad namas pastatytas pagal pasyviojo reikalavimus, vadinasi, jis tikrai toks ir yra. Jeigu tikrinant pa-

PERIMAMA PASAULINĖ PATIRTIS „Pasyvus, energiškai efektyvus daugiabutis, visuomeninis pastatas, individualusis namas – tai jau seniai įgyvendinta ir patikrinta Europoje, todėl jokių abejonių mums nekelia“, – sakė Mindaugas Čepulis, UAB „Projektų rengimo centro“ direktorius.

Tuo įmonės atstovai dar labiau įsitikino lankydami parodas ir seminarus užsienyje, dalyvaudami pasyviųjų namų planuotojų mokymuose, bendraudami su „Passive House“ instituto specialistais, patys

67

aiškėja, kad buvo mėginimų gudrauti, kenčia projekto įgyvendintojų reputacija, nes informacija apie tai paskelbiama plačiai. Pirkėjai sužino, kad statytojas yra nesąžiningas, o tai bemaž lygu bankrotui“, – pasakojo A. Vaičiulis.

Pats namas tikrinimo metu radus kokių nors neatitikimų paprasčiausiai nepripažįstamas pasyviuoju. O Lietuvoje tokiam tiesiog suteikiama žemesnė kategorija. Taip, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus nuomone, neturėtų būti.

A. Vaičiulis svarstė: galbūt mums tiktų Švedijos modelis, kai energiškai efektyvių namų statyba skatinama

taikant mokestį už aplinkos taršą. Nustatyta riba, kiek pastatas per metus gali sunaudoti energijos. Jeigu ji viršijama, tenka mokėti nustatytą mokestį už aplinkos taršą, jeigu sunaudojama mažiau – valdytojai gauna mokestinių lengvatų. „Bet kokiu atveju didžiausias įstatymas yra pirkėjas. Vokietijoje ar JAV pasyvieji namai yra žymimi specialiu ženklu. Tokia žyma garantuoja pastato vertės didėjimą maždaug 30 proc. Štai kodėl pasyvieji namai nuperkami labai greitai“, – tvirtino A. Vaičiulis.

Be to, aiškino pašnekovas, valstybės įvairiais būdais skatina tokių namų sta-

projektuodami ir planuodami energiškai efektyvius pastatus. Šiuo metu ekspertai vertina UAB „Projektų rengimo centro“ rengtą Alytaus kolegijos garažo ir šaudyklos rekonstrukcijos projektą, kuriame užtikrinami kriterijai artimi pasyviojo pastato reikalavimams. Pastate bus įrengti saulės kolektoriai, fotoelementų sistema, vėjo jėgainė ir geoterminis šildymas. Toks objekte taikytų priemonių kompleksas užtikrina šio projekto išskirtinumą.

Taip pat šiuo metu „Projektų rengimo centras“ konsultuoja kelis privačius užsakovus, vykdančius statybas pagal mažai energijos naudojančių pastatų principus: individualiojo namo Vilniuje ir viešbučio Palangoje. Šiųdviejų pastatų statybai

parinkti ir Lietuvai adaptuoti sprendiniai siekiant maksimalaus rezultato ekonomiškai racionaliomis sąnaudomis.

Iš daugiabučių namų bendrijų atstovų Projektų rengimo centras dažnai sulaukia prašymų pakonsultuoti apie energiškai efektyvius pastato atnaujinimo sprendinius, tačiau dažnai geras jų iniciatyvas prislopina kolektyvinio susitarimo poreikis. „Neabejojame, geri pavyzdžiai užkrečia, todėl tik laiko klausimas, kada jų atsiras pakankamai daug, kad pakeistų skeptiškai nusiteikusių piliečių nuostatas. O mes dirbsime su nekilnojamojo turto plėtotojais, prekybos centrais, individualiųjų namų užsakovais ir visuomeniniu sektoriumi, kur susidomėjimas energiškai efektyviais pastatais yra didelis“, – teigė M. Čepulis.

Veiklos kryptys:  Projektavimas  Energiniai auditai ir sertifikatai  Termovizija ir energiniai matavimai  Atsinaujinančių energijos šaltinių projektai  Pasyvių – energiškai efektyvių pastatų projektai  Investiciniai projektai ir galimybių studijos  Paraiškos ES ir kitoms paramos programoms  Projektų administravimas

2011 Nr. 8

2011 Nr. 8

UAB „Projektų rengimo centras“, Žirmūnų g. 27, LT-09105 Vilnius, tel. (8 5) 231 4672, faks. (8 5) 276 0037, el. p. info@prc.lt

68

iš arčiau

tybą: mokoma projektuoti tokius pastatus, statytojams suteikiama mokestinių lengvatų, jie gauna palankesnes kreditavimo sąlygas tokiems projektams

įgyvendinti. Pirkėjai irgi gauna lengvatines paskolas tokiam būstui pirkti.

Nacionalinė pasyvaus namo asociacija yra rašiusi raštus Ūkio, Sociali-

nės aplinkos ir darbo ministerijoms teiraudamasi, kodėl pas mus neremiama energiškai efektyvių namų statyba. Atsakymų negavo.

Kai buvo vertinamas pirmas pasyvusis individualusis namas Lietuvoje, jam buvo išduoti du sertifikatai: energinio pastatų naudingumo sertifikatas pagal Lietuvoje galiojančią tvarką bei metodiką ir sertifikatas pagal „Passivhaus“ instituto parengtą metodiką. Tokiu pat būdu vertinti pasyvųjį daugiabutį irgi niekas netrukdo, jei tik jis projektuojamas pagal šio instituto metodiką.

Manau, iki to laiko, kol bus pastatytas pirmasis pasyvusis daugiabutis, bus patvirtinta lietuviška programa, pagal kurią pastatai galės būti klasifikuojami į A, A+ ir A++ energinio naudingumo klases.

Vertinti pasyviuosius namus nėra paprasta, ypač taikant „Passivhouse“ metodiką. Ji yra labai išsami, be specialių mokymų vargu ar būtų galima ja naudotis – būtų privelta daug netikslumų. Vadovaujantis lietuviška programa, kuri dabar rengiama, dauguma formulių bus supaprastintos, ji bus labiau pritaikyta vartotojams.

Pirmo pasyviojo individualiojo namo sertifikavimas truko tris mėnesius. Ši procedūra gali būti ir trumpesnė, jeigu projekte viskas bus išdėstyta aiškiau.

Vertinant statybiškai nėra didelių problemų pastatyti pasyvųjį namą.

Keblesnis klausimas: ar rinka tam pasirengusi? Pastebėjau, kad pirmieji pasyvieji namai rinką prie kokybiško būsto priartino išties per didelį žingsnį. Reikia tikėtis, kad judėti nebus sustota.



2011 Nr. 8

2011 Nr. 8

pasaulis

71

Pasyvusis daugiabutis:

geriausia alternatyva – tinkuojamoji šiltinimo sistema

Vėdinamoji šiltinimo sistema.

Tinkuojamoji šiltinimo sistema su šiloporu.

Vienos ar kelių šeimų gyvenamieji pasyvieji namai – nebe naujiena ir Lietuvoje. Šiandien vis dažniau įsižiebia diskusija: ar įmanomas pasyvusis daugiabutis? Jei taip, kokias šiltinimo sistemas geriausia taikyti?

Pasyvusis daugiabutis – visiškai įmanomas dalykas. Jau kone klasikinis pavyzdys yra prieš keletą metų iki nulinių šildymo išlaidų BASF koncerno renovuotas senas daugiabutis namas Liudvigshafene, Vokietijoje.

Toks namas yra tolesnė pasyviojo namo plėtotės pakopa: pastatas ne tik tenkina pasyviojo namo reikalavimus, bet ir nedidelį šildymui reikalingą energijos kiekį pasigamina pats.

Nedidelis energijos kiekis, reikalingas butams šildyti, gaunamas iš ant namo stogo įrengtų fotovoltinių baterijų. Karštam vandeniui ruošti reikalingą energiją tiekia ant pietinės namo sienos įrengti saulės kolektoriai. Gerą oro kokybę laiduoja rekuperacinė vėdinimo sistema. Šildymo sistema integruota į langus. Vidinis trisluoksnio lango stiklas padengtas nematomu, nepaprastai plonu elektrai laidžiu metalo sluoksniu. Veikiamas žemos įtampos, šis sluoksnis įšyla ir skleidžia malonią šilumą. Siekiant išvengti šilumos praradimo lauko kryptimi, išorinis

2011 Nr. 8

lango stiklas padengtas spinduliavimą atspindinčiu sluoksniu. Komfortiška patalpos temperatūra taip pasiekiama greičiau ir mažesnėmis energijos sąnaudomis, palyginti su tradicine šildymo sistema. Šildyti langus tokiame name teprireikia epizodiškai, kai lauke nusistovi ypač žema temperatūra.

BASF daugiabutis namas apšiltintas išorine sudėtine termoizoliacine tinkuojamąja sistema su pilkšvuoju polistireniniu putplasčiu, atitinkančiu UAB „Kauno šilas“ gaminamą ypač efektyvią termoizoliaciją „Šiloporas Neo“. Palyginti su vėdinamąja, tokia sistema daug pranašesnė ir kaina, ir kokybe. Tai liudija ir masinis tokios sistemos taikymas, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur ji pasiteisino kaip optimali kainos ir kokybės santykio aspektu. Vertinant kainą, tinkuojamoji sistema kone per pusę pigesnė už vėdinamąją. Negana to, kaip rodo, pavyzdžiui, VšĮ „Ecovizija“ atlikti termoviziniai tyrimai, taikant tinkuojamąją sistemą su polistireni-

niu putplasčiu pasiekiami daug geresni šilumos taupymo rezultatai už vėdinamąją.

Ar Lietuvoje dabar prasminga renovuoti arba statyti daugiabučius namus, tenkinančius pasyviojo namo standarto reikalavimus? Štai Alytuje UAB „Alkesta“ neseniai renovuoto daugiabučio efektyvumas siekia 67 proc. Pasak „Alkestos“ Statybinių medžiagų gamybos padalinio vadovo Giedriaus Raškausko, toks rezultatas gautas taikant palyginti nesudėtingas priemones, tarp jų – tinkuojamąją sistemą „Šiloporas Neo“ termoizoliacijos pagrindu, o rezultatas nedaug atsilieka nuo pasyviesiems namams taikomų reikalavimų. Gyventojų vertinimu, investicija turėtų atsipirkti per aštuonerius metus.

UAB „Kauno šilas“ pardavimų vadovas Tomas Čerauskas

UAB „Kauno šilas“, Energetikų g. 25B, LT-52482 Kaunas, tel. +370 37 35 01 39, faks. +370 37 45 21 34, el. p. info@kaunosilas.lt, www.kaunosilas.lt

Šiltas langas suteikia daugiau galimybių taupyti Dar neseniai ypač šiltų ir energiją taupančių langų Lietuvoje nebuvo galima įsigyti. Dabar tokių langų užjūriuose ieškoti nebereikia. Bendrovė „Megrame langai“ įgyvendina naują ambicingą pasiūlos plėtros etapą ir pristato šiltą langą – energiją taupantį, aukštos kokybės, ekologišką ir ilgaamžį gaminį „Megrame šiltas langas“.

Žvelgia į priekį Bendrovės „Megrame langai“ generalinio direktoriaus Šarūno Magelinsko teigimu, „Megrame“, būdamas didžiausias langų ir durų gamintojas Lietuvoje, diktuoja naujus gamybos standartus langų gamybos rinkoje ir kelia naujoviškos, kokybiškos ir sertifikuotos produkcijos kartelę. Kiti Lietuvos gamintojai vis dar yra priversti mažinti ne tik gamybos apkrovas bei veiklos sąnaudas, bet ir produkcijos kainą kokybės sąskaita. „Mes elgiamės priešingai: investuojame į naujas technologijas, plečiame gaminių pasiūlą, ieškome naujų iššūkių ir stipriname bendrovės konkurencingumą. Nenorime stovėti vietoje – visada būtina judėti į priekį“, – kalbėjo Š. Magelinskas.

„Megrame“, pristatydama plastikinių langų naujieną – „Megrame šiltą langą“ – tikisi patenkinti tų pirkėjų poreikius, kurie vertina energiją taupančius, aukštos kokybės ir ilgaamžius gaminius. Naujovė tęsia ekologiškų langų gamybos tendencijas – profiliuose nenaudojami švino stabilizatoriai. Langai be švino yra patvaresni, stabilesni, atsparesni išorės poveikiui, ilgiau išlieka balti ir blizgūs. Bendrovė teikia prioritetą ekologiškai švarioms medžiagoms ir užtikrina ekologiškai švarią plastikinių langų bei durų gamybą.

Tinka pasyviesiems namams Pasitelkus pažangias technologijas, plastikiniai naujo tipo 6 kamerų langai gaminami iš S8000 IQ PLUS sistemos 83 milimetrų pločio profilių. 6 kamerų išdėstymas ir forma leidžia pasiekti ypač gerus profilio šilumos ir garso izoliacijos rodiklius. Didesnis profilio plotis leidžia langus stiklinti 3 stiklų, 44 milimetrų storio stiklo paketais, kurie maksimaliai nepraleidžia garso ir puikiai izoliuoja šilumą.

Didesnis profilio montavimo gylis leidžia sustiprinti suvirinamų kampų

kietumą ir armavimui naudoti stambius plieno profilius. Visa tai lango konstrukcijai suteikia stabilumo ir tvirtumo. Languose dedama ypač saugi ir patvari vokiška varstymo furnitūra. „Rinkoje jaučiamas vis didesnis susidomėjimas pasyviaisiais namais ir kitais produktais, leidžiančiais ypač taupyti energiją. Tai ir buvo paskata plėsti gaminių pasiūlą. Mūsų plastikinių langų naujiena yra ypač šiltas, saugus ir ilgaamžis gaminys, kuris padeda mažinti šildymui naudojamą energijos kiekį ir atitinka aukščiausius garso izoliacijos, įsilaužimo prevencijos reikalavimus“, – naujovę apibūdino „Megrame langai“ generalinis direktorius Š. Magelinskas.

Verta atkreipti dėmesį, kad „Megrame šilto lango“ U vertė lygi 0,8 W/m2K. Tokie gaminiai atitinka energiškai efektyviems pastatams keliamus reikalavimus. „Megrame šiltas langas“ gaminamas su naujovišku selektyviniu stiklo paketu, kuris padengtas specialiu sidabro oksido sluoksniu, dar labiau sulaikančiu šilumą. Stiklo paketo U vertė lygi 0,5 W/m2K.

2011 Nr. 8

eksperto zona

Efektyvūs šilumą taupantys pastatai Besiūlė pastatų šiltinimo sistema skirta statomiems bei renovuojamiems gyvenamiesiems namams ir kitos paskirties pastatams šiltinti. Tai sistema, padėsianti gerinti gyvenimo kokybę ir racionaliau naudoti energijos išteklius.  Šiltinimas be siūlių ir tarpų. Užpurškus šiltinamąją uždarų porų medžiagą susidaro ištisinis besiūlis izoliacinis sluoksnis be energiją švaistančių šilumos tiltelių.  Maksimalus šiltinimo efektyvumas ir nedidelis izoliacinės medžiagos storis. Uždarų porų poliuretanas pasižymi ypač mažu šilumos laidumu, kurio nepasiekia jokia kita įprasta izoliacinė medžiaga. Tai leidžia taupyti brangią energiją.  Sunkiai pasiekiamų statybinių konstrukcijų šiltinimas.

Skystojo įrengimo būdas leidžia be problemų apšiltinti kritines, nepasiekiamas arba išgaubtas vietas.  Puikus sukibimas su pagrindu. Uždarų porų poliuretanas prilimpa lyg antra oda ir tinka beveik visiems įprastiems statybiniams paviršiams šiltinti. Kietos, stabilios, uždarų porų struktūros ypač pagerina statinio konstrukciją ir ilgina statinių tarnavimo amžių.  Greitas padengimas. Šiltinimo darbus atlieka specializuotos įmonės ir apmokyti specialistai – tai užtikrina

aukštą darbų kokybę. Palankiomis sąlygomis putų išpurškimo proporcionavimo įrenginiu per dieną galima padengti didesnį kaip 300 m2 šiltinamą plotą.  Gerina gyvenimo kokybę. Šia sistema izoliuotų pastatų gyventojai liudija apie geresnes mikroklimato sąlygas ir didesnį komfortą. Dėl nedidelio uždarų porų poliuretano svorio susidaro tik nežymi papildoma apkrova statybinėms konstrukcijoms, todėl tai užtikrina didesnį saugumą.

Uždarų porų poliuretano sistemai išduotas nacionalinis techninis liudijimas. Degumas atitinka Lietuvos Respublikos reglamentus. Stogams šiltinti – (Broof t1) sertifikatas. Su gipso kartono plokštėmis naudojama sistema atitinka B-s1,d0 degumo klasę.

Uždarų porų poliuretano sistema izoliuotas pastatas išlaikys savo ypatybes ilgus metus. Tyrimą atlikęs Vokietijos statybos technologijų institutas patvirtino, kad po 28 metų iš šlaitinio stogo paimtas kietojo poliuretano šiltinimo medžiagos mėginys buvo visiškai funkcionalus ir atitiko visas deklaruojamas vertes.

Projektuotojams bei architektams turime parengę visą reikiamą informaciją apie sistemos pritaikymą. Atsakysime į visus Jus dominančius klausimus.

Pasyviojo būsto kreditavimo sąlygas lems rinka Lietuvoje rengiamasi statyti pirmąjį pasyvųjį daugiabutį. Projekto autoriai potencialiems pirkėjams žada naują gyvenimo kokybę, bet neslepia ir to, kad už ją reikės sumokėti. Susidomėjusiųjų galimybe įsikurti progresyviame name netrūksta, tik ar jie gali tikėtis, kad šį būstą optimistiškai įvertins ir kreditus dalijantys bankai?

Vienas bankų neseniai užsiminė apie žaliąsias, tai yra palankesnes, palūkanas energiškai efektyviam būstui. Pagal kokius kriterijus galėtų būti vertinami naujoviški namai? Ar jau sukurti kitokie nei standartiniai tokio būsto vertinimo metodai, kalkuliuojantys atstumą iki viešojo transporto stotelės ar mokyklos, vandentiekį ar kanalizaciją?

Atsakyti į šiuos klausimus sutiko SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Finansuojant būsto įsigijimą svarbi nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų nustatoma būsto vertė – tai yra vienas kriterijų, apibrėžiančių galima paskolos dydį, turto likvidumą rinkoje. Taip pat įvertiname kliento galimybes grąžinti kreditą. Jeigu nekilnojamojo turto vertintojai pasyviuosius namus įvertintų kaip turinčius didesnę vertę rinkoje, į tai atsižvelgtume ir teikdami paskolą.

Kalbant apie pasyviuosius namus arba energiškai efektyvų būstą, jų privalumas yra mažesnės šildymo sąnaudos, tačiau tokio pastato kaina – di-

nes sąnaudas, taigi daro ir teigiamą įtaką pastato vertei. Žinoma, šis metodas taikomas objektams, kurie gali būti nuomojami: įvairioms gamybinėms, komercinėms, administracinės paskirties patalpoms ar pastatams.

Straipsnį parengė IĮ „GAMONA“ pastatų inžinerinės sistemos inžinierius Antanas Karbauskas

Turto vertinimo metodas pasirenkamas priklausomai nuo vertinimo tikslo ir turto tipo. Naudojimo pajamų vertės metodas taikomas tada, kai turtas vertinamas kaip verslo objektas, duodantis pelną.

Kiek kitaip su gyvenamuoju būstu.

Jam vertinti taikomas lyginamosios vertės metodas, kurio esmė yra palyginti panašių turto objektų sandorių kainas su vertinamu objektu. Šiuo atveju situacija sudėtingesnė, nes pagauti rinkos kainą, kai pardavimai tokie skirtingi – sunku. Be to, skaičiuojant įvedami ir tam tikri pataisos koeficientai. Gali būti nustatyti laiko, vietovės, finansavimo sąlygų ir kiti pataisos koeficientai, parodantys vertinamo objekto ir lyginamojo analogo fizinių ypatybių ir naudojimo sąlygų skirtumus.

Viena sudedamųjų dalių, turinčių įtaką naudojimo pajamoms, yra sąnaudos. O energetika ir yra sąnaudos.

Energinis efektyvumas lemia mažes-

Energinio efektyvumo koeficientas – vienas galimų pataisos koeficientų. Beje, turto vertintojai patys energinio efektyvumo nenustato.

Kęstutis Kristinaitis Korporacijos „Matininkai“ prezidentas

2011 Nr. 8

73

V. Doveikos teigimu, jei turtas turi paklausą, bankas jį tikrai finansuos. desnė. Kadangi toks būstas – dar gana naujas reiškinys Lietuvoje, kol kas sunku pasakyti, kaip jį vertins pirkėjai ir nekilnojamojo turto vertintojai.

Mes, kaip minėjau, vadovaujamės šių profesionalų vertinimu: jeigu turtas turi paklausą rinkoje, esame atviri galimybėms jį finansuoti.

Palankesnės kreditavimo sąlygos taikomos ir imant paskolą būstui iš SEB partnerių nekilnojamojo turto plėtotojų įsigyti.

Kalbant apie būsto paskolas privatiems klientams, prioritetas teikiamas tiems, kurie prašo finansavimo pagrindiniam ir vieninteliam šeimos būstui įsigyti, rekonstruoti ar statyti.

Finansuodamas tokias būsto paskolas, bankas suteikia kreditą iki 85 proc. būsto vertės. Vadinasi, bent 15 proc. dalis turi būti nuosavos kliento lėšos.

Nustatydamas paskolų teikimo sąlygas privatiems klientams bankas taip pat vertina šalies ekonomikos tendencijas, rinkų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, pokyčius, tarpbankinės pinigų rinkos situaciją. Apsibrėždamas verslo finansavimo sąlygas, be minėtų veiksnių, bankas kiekvienu atveju atidžiai vertina ir daugelį kitų aspektų, pavyzdžiui, analizuoja įmonės veiklos sritį ir jos konkurencinę aplinką, ekonominę projekto ar investicijų naudą, kliento galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus bei kitus aspektus. Bankas turi labai atsakingai rinktis projektus, kuriuos finansuoja, nes mūsų veikla lemia ir ekonomikos tvarumą. SEB bankas taip pat palaiko Lietuvos banko iniciatyvą įtvirtinti atsakingo skolinimosi principus rinkoje.



2011 Nr. 8

74

summary

summary

Topic I Business Licences: more Good or Ravage?

The builders who work under business licence mutilate the competition, and, as the Government has proposed that there should not be left any of those. Small businessmen call such intentions the protection of large business. According to them, this kind of decisions will lead to the situation when one has to pay thousands of Litas for simply painting a wall new.

The team of ten or fifteen people do constructional works from design to building cheaper by 30-40 percent, because they work under business licences. In the opinion of Adakras Šeštakauskas, the Chairman of the Lithuanian Builders Association, those who have seen such adverts – and there are plenty of such on internet – should not be questioning anymore whether builders must be deprived of the possibility to work under business licences, most often simply referred to as permits.

Therefore the idea of Builders Association is very simple – everybody must work under equal conditions. Why some do set up companies in the ordinary way, settle all documents and pay all taxes, and meanwhile others what to play wilier game.

The independently working builders consider the target reform to be a blow right into the pit of the stomach when their attempts to get slowly back to their feet are again are barrierred off. Therefore they give their word to resist the enactment of such decision as much as possible. “Such changes mean the disruption of small business and is of use only to the large business,” was resentful on that Zita Sorokienė, the Chairman of the Lithuanian Association of Small Bussinessmen and Tradesmen.

m y u smar

SECTION I Balsiai School: Lessons for Lithuania The administration of Balsiai lower secondary school will have to make strong efforts not to become, along with its students, part of some kind of reality show. There are no doubts that those willing to see themselves the building having no analogue in the Lithuanian system of eduction will have to wait in the queue.

About to start its history on 1st September, the school might not seem any exceptional at all to compare it other buildings of public purpose built in the big cities in the last decade. Yet it is worthwhile comparing it other schools, and having done that, their heads have the right for crying or organising a picket in front of the windows of the Minister of Education Gintaras Steponavičius. And it even doesn’t matter whether it helps of not.

Quite another thing is that you never know – “excursionists” of different ranks and, apparently, with very different intentions from all over Lithuania have started knocking on the door of Balsiai lower secondary even before the builders have moved out. That day, when the journalists from “Statyba ir architektūra” were visiting the school, just then there had come one Vice-mayor from Kaunas. And who doesn’t know what a mighty power is competition among the big cities of the country?

The project firm of architect Sigitas Kuncevičius has designed, and in nearly one year, the general contractor, the company “Merko statyba” has conjured up a building, the exterior of which is so unusual in the Lithuanian context that at first glance it might be even not be recognized as a school at, if not for the school desks seen behind the windows.

The interior of the building does not remind of a typical education institution either. Especially, if visitors expect to see long corridors lightly painted with washable wall paint, divided into equal intervals by classroom doors, or lavatory premises that remind of piglet stalls.

ENVIRONMENT I Planned One Way, Turned out Better The builders of all-weather ski complex in Druskininkai have already several times announced the completion date, yet the opening date would still be postponed. And it’s only for better – the object was outfitted even better than planned. And it seems that attendance plan is to be realized too, because people in Druskininkai are already unable to manage the multitude of questions about the centre’s opening.

The entire complex occupies the territory of 8 hectares. True, it is including car parking lots with 380 places. The length of closed ski track is almost 500 metres. The open track which starts outside and ends under the roof reaches up to 700 metres.

The total value of the object is nearly 100 million Litas. This includes the support of the EU Structural Funds in the amount of 40 million Litas. In the opinion of Druskininkai mayor Ričardas Malinauskas, this might seem a fair amount

2011 Nr. 8

75

m y u smar

compared to the Lithuanian standards, yet for such an object it is not so big. For comparison – the cost of a similar complex opened in Moscow reached 150 million Litas. Meanwhile, they are quite behind with the quality of services.

WORLD I London Ready for Olympic Starts The drums of the soon-to-begin European men’s basketball championship are already beating across the entire Lithuania, yet the two out of five arenas built for it still need to finish cleaning the construction dust. It is very likely that after this the championship organizers will have one or two gray hairs, fans had just one more opportunity for sharpening their tongues, however, in principle, the situation did not surprise anyone too much. Such is the Lithuanian standard. Meanwhile, many were surprised with the British standard – the buildings of the London 2012 Summer Olympic Games have been completed a year before the opening of the event.

Of course, one might discuss a lot about a different scale of the games, available financial resources and the like, yet let’s stick to the fact: the Aquatics Centre of the XXX London Summer Olympic Games was completed a month ago, on 27 July, exactly one year to go to the opening of the sports festival. At the same time, the Olympic steering committee officially announced that all main Olympic buildings have been completed The last of the six main London Olympic Park contest venues, the Aquatics Centre was officially “opened” by a ten metre jump of a 17 year old Thomas Daley, the Olympic hope of Britain. A little earlier this year, other five biggest Olympic venues have been completed: the stadium, velodrome, handball arena, basketball arena and the international media centre.

As far back as in July 2006, the Olympic Delivery Authority neatly presented its plan: to clean the territory of the Olympic Park (i.e. to demolish some of the buildings there) and until the year 2011 to build new objects, develop the infrastructure, and to finish everything leaving enough time for test events. Everything was indeed finished in time, and within the budget limits (!), and with even better, than the average industrial standard, safety records, as well as new durability and design standards.

CLOSE-UP I Will Offer a New Life It was enough to drop a hint that the project works were to be finished, and the person immediately asked to book the specific apartment – assured Rytis Kripas, the architect of the first passive multi-family block house. It might sound a little incredibly, yet those who are interested into and do know the advantages of such housing, in very truth, do not linger for too long. However, builders cannot yet tell when exactly such kind of housing is offered to buyers. Currently built new multi-family block houses are indeed of high quality, with less spoilage, and builders start choosing the material of better quality. But the builders of passive multi-family block house promise that their project, after it has been completed, will not be comparable to ordinary, even those of new construction, multi-family block houses.

“From the currently built traditional multi-family block houses, our object will be first and foremost different in low heat energy consumption. Heating costs should be different by four or five times”, was assuring Eugenijus Zaremba, the Director General of the company Veikmė.

While lsting other advantages of the future passive multi-family block house, Mr. Zaremba also mentioned a good microclimate inside due to the fresh air supplied via the recuperation system, without losing heat. Another important factor is good noise isolation. People will be able to put their kids to bed without thinking about them waking up from the outside noise, and will be able to socialize themselves knowing that their loud talks will not disturb the neighbours.

“People will get a package the name of which will be the quality of life. It will consist of many parameters. It will be able to rate some on a more material basis, and some not. It is probably impossible to tell what is the money value of good location or the view outside the window. And we do guarantee that the heating costs will be significantly lower. Heating costs are gradually becoming of more importance, and housing with energy efficiency will definitely be on demand”, stated Mr. Zaremba. 

m y u smar 2011 Nr. 8