Statyba ir architektūra (2012/3)

6,80 Lt

2012/03

turinys i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

STATYBA

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i redakcijos skiltis

tema I 4

Pavojaus varpai tyli

situacija I 12

Užmojai dideli, galimybės kuklios

Žurnalas „Statyba ir architektūra“

naujienos I 21

„Restoje“ – naujos idėjos ir sprendimai Dvi aukščiausio lygio parodos vienu metu

technologijosI 24

u t ir ys n

Į darbų saugą investuojama per mažai

ARCHITEKTŪRA

etnoarchitektūra I 44

Tradiciją kuria ir griauna žmonės

paveldas I 50

Tvarkybos darbai – be pabaigos

pasaulis I 56

20 metrų po vandeniu

NT GIDAS

iš arčiau I 60

Viešojo intereso kaina

diskusija I 66

Verslas ir vartotojai: taika neįmanoma?

naujienos I 68

Kranai – į dešinįjį Neries krantą

SANTECHNIKA

I 72 I 75 I 78

Grėsmė, apie kurią mažai susimąstoma Studentai kūrė novatorišką vonios kambarį Šiuolaikinis būdas lietaus nuotekoms tvarkyti Aplinkos apsauga nuo teršalų

I 80

ISSN 0131-9183 Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

Užbaigtuvės jau čia pat

darbų sauga I 36

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

Redakcijos adresas Ukmergės g. 222 LT-07129 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt Bendrovės l. e. p. direktorius Darius Babickas Vyr. finansininkė Valda Valečkienė Redaktorė Rusnė Marčėnaitė Bendraautoriai: Kristina Buidovaitė, Lina Ignotaitė, Ingrida Vičiulytė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Vilija Bernotienė Fotografas Paulius Lileikis Reklamos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Ignė Dausevičiūtė, Liudmila Michalkevičienė © „Statyba ir architektūra“, 2012 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino UAB „Petro ofsetas“

Smalsu sužinoti, kokia dalis siekiančiųjų pasikeisti asbestiniu šiferiu dengtus stogus daro tai rūpindamiesi sveikata, o kokia – dėl to, kad nenori praleisti puikios progos atnaujinti būstą su valstybės parama.

Vis dėlto kovo pabaigoje sužinosime tik tai, kiek kaimo gyventojų, į kuriuos orientuota Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) veikla „Asbestinių stogų dangos keitimas“, suskubo susitvarkyti paramai gauti reikalingus dokumentus.

60 mln. litų suma lietuviams daro įspūdį, kai ją kalifornietis pensininkas laimi loterijoje, bet dalijama po 10 tūkst. litų tik suerzina. Todėl ir ši asbestinių stogų dangai keisti skirta suma sukėlė įvairių reakcijų. Vienus suerzino faktas, kad norint laimėti valstybės loterijoje teks nusipirkti bilietą, tai yra įtikti priekabiai biurokratinei sistemai, kitus – kad kompensacija skiriama tik daliai stogo perdengimo išlaidų padengti. ŽŪM parengtos paramos skyrimo metodikos kritikai iš anksto spėlioja, kad lėšos nepasieks tų, kuriems labiausiai reikalingos, mat šie nesukrapštys, kaip numatyta, pusės sumos naujai stogo dangos medžiagai pirkti ar senajai utilizuoti.

Kad ir kaip būtų, ŽŪM projektas – gera proga dar kartą ištrimituoti kuo daugiau informacijos apie asbesto keliamas grėsmes. Nors šios kancerogeninės medžiagos uoliai stengiasi atsikratyti visa Europa, Lietuvoje apstu galvojančiųjų, kad tai – nuobodžiaujančių mokslininkų sugalvota problema. Bet statistika kategoriška: Europoje per metus užfiksuojama apie 30 tūkst. asbesto sukeltų mirčių. Tad besirengiantieji keisti stogus turėtų domėtis ne tik nauja danga, bet ir darbo su pavojingosiomis medžiagomis taisyklėmis.

k a d e s r ijo is c kilt s Darbo saugos specialistus atsainus tautiečių požiūris į asmens saugą kartais šokiruoja. Darbuotojų abejingumą savo sveikatai suvokti dar sunkiau negu darbdavių bandymus sutaupyti aprūpinant juos asmens saugos priemonėmis. Kokybiški darbo drabužiai, šalmai, respiratoriai ir kitos saugos priemonės neišgelbės, jei žmogui trūks sąmoningumo jomis tinkamai naudotis. Šiandien į darbuotojų mokymą investuojama mažiau nei į techniką ir įrangą – tokią problemą mato darbo saugos specialistai. Ir siūlo keisti prioritetus – investicijos į darbuotojus atsipirktų greičiau.

Gaisrinės saugos specialistai turi savų rūpesčių. Nors Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas naujus Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus patvirtino dar 2010 metais, diskusijos nesibaigia iki šiol. Ne tik todėl, kad gyvenimas kuria situacijų, kurių popieriuose iš anksto nenumatysi. Paradoksalu, kad su visomis suinteresuotomis pusėmis derintas dokumentas galiausiai visų pusių lūkesčius ir nuvylė.

Vienai atrodo per griežtas ir net nepritaikomas praktiškai, kitai pernelyg liberalus, trečiai – ginantis tik verslo interesus. Tiesa, visos pripažįsta, kad net tobulas reglamentas neišgelbės, jei jo nebus laikomasi. Įdomu, kokiu gaisrinės saugos reglamentu vadovavosi povandeninio viešbučio Dubajuje projektuotojai. Galima neabejoti, kad jis buvo kur kas griežtesnis nei sausumoje projektuojamiems objektams. Sumanymas kol kas buksuoja, bet autoriai nepraranda vilties įkūnyti Jules’io Verne’o fantazijų – įrodyti, kad gyvenimas po vandeniu visiškai įmanomas. 

statyba

,,

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i tema

Pavojaus varpai tyli

Gaisrų tikimybę didina ir netinkamai naudojamos medžiagos, ir atlaidūs teisės aktai

Vytas KAZILIŪNAS Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas

Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taisyklėse apibrėžtas degių izoliacinių medžiagų naudojimo saugumo lygis yra pakankamas, kai kuriais aspektais jis net griežtesnis nei kitose ES šalyse.

Kristina BUIDOVAITĖ

Gaisrinę saugą gyvenamosios paskirties pastatuose reglamentuoja teisės aktai. Bet dėl to gyvenimas netampa saugus, pripažįsta „Statybos ir architektūros“ kalbinti specialistai.

Be to, ne visuomet žiūrima, ar tie teisės aktai tinkamai įgyvendinami. Taigi kalbant apie teises, pareigas ir atsakomybę, tobulėti dar yra kur.

Pavyzdžiai gąsdina 2009 metais Vengrijoje, Miskolco mieste, užsidegė vos prieš kelerius metus renovuotas devynaukštis. Dar vienas gaisras 2005 metais įvyko Berlyne, kai antrame daugiabučio aukšte esančio buto svetainėje užsiliepsnojo televizorius. Per 20 minučių gaisras išplito į pastato fasadą.

Ekspertų tyrimai ir šiais, ir daugeliu kitų atvejų atskleidė, kad gaisro priežas-

tis – šiltinant pastatus padarytos klaidos: netinkamai parinktos medžiagos, gamintojo nurodymų dėl izoliacijos ant fasado tvirtinimo nesilaikymas. Jei medžiagos būtų buvusios panaudotos tinkamai, ugnis nebūtų plitusi taip greitai. „Statybos ir architektūros“ kalbinti specialistai vieningi – Lietuvoje nesame visiškai saugūs. Ypač dabar, kai senų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų renovacija atliekama tuo pat

,,

tema i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

metu, kai juose gyvena žmonės, slaugomi ligoniai, vedamos paskaitos, pamokos, prižiūrimi mažamečiai vaikai.

Problema, kurią įvardijo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius – darbuotojų, atliekančių techninę priežiūrą, atsakomybės stoka. „Jeigu darbai atlikti nekokybiškai, atsakomybę turėtų prisiimti ne tik rangovas, bet ir techninis prižiūrėtojas“, – įsitikinęs J. Mulevičius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti tinkamą į rinką tiekiamos statybos produkcijos priežiūrą.

Objektuose naudojami gaminiai privalo turėti atitikties deklaracijas, jose turėtų būti nurodyta tų gaminių taikymo sritis.

Todėl atitinkamų institucijų, tokių kaip Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, statybos techninės priežiūros darbuotojų kompetencija ir veikla – užtikrinti, kad statybose būtų naudojami tik saugūs, tinkamai deklaruoti gaminiai, konstrukciniai elementai, kitokios medžiagos.

t

ES valstybėse dabar galioja vienodi Europos Komisijos sprendimai ir direktyvos, reguliuojantys statybos produktų, taip pat degių bei nedegių termoizoliacinių gaminių patekimo į rinką ir deklaruojamųjų ypatybių tvarką.

tus, vien reikalavimai gaisrinės saugos neužtikrins.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas J. Mulevičius bemaž prieš metus įsigaliojusius Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus vertino kaip projektuotojas. Jo nuomone, ne visais atvejais juos įmanoma pritaikyti praktiškai. „Dalis reikalavimų daugumai projektus rengiančių specialistų yra suprantami, tačiau dalį jų pritaikyti labai sunku. Problema – ne visi reikalavimai tiksliai apibrėžti. Nors mūsų asociacija aktyviai domėjosi rengiamu dokumentu, rezultatas toli gražu ne toks, kokio tikėjomės“, – apgailestavo J. Mulevičius.

Situaciją, pašnekovo nuomone, pagerintų tik atskirų sričių specialistams – projektuotojams, statybininkams, techninės priežiūros specialistams – pateikti išsamesni atskirų gaisrinės saugos reikalavimų punktai, daugiau rekomendacijų. Realybėje specialistai susiduria su situacijomis, kurių popieriuose iš anksto nenumatysi. „Projektuojami gyvenamieji namai, visuomeniniai, daugiaaukščiai pastatai, prekybos centrai, kur ne tik gausu žmonių, bet ir degiųjų medžiagų. Gaisro plitimas ir gesinimas gali būti neprognozuojami“, – akcentavo J. Mulevičius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybinių medžiagų katedros profesorius Romualdas Mačiulaitis – dar griežtesnis. Jo vertinimu, reikalavimai ne tik sunkiai įgyvendinami. Jie ir sunkiai suprantami, nes nėra tinkamai suredaguoti, tad juos galima skirtingai interpretuoti.

Mineralinės vatos gamintojų asociacijos atstovas, bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas dr. Andrius Buska prisiminė, kad pirminiame projekte

a m e

Reglamentas – ne visagalis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2010 metais patvirtino Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, kurie nuo 2011 metų pradžios pakeitė statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“. Ar galime pasitikėti gaisrinę saugą reglamentuojančiais teisės aktais ir juos įgyvendinančiais specialistais? Praktiškai minėtus reikalavimus taikantys specialistai vienareikšmiškai atsakyti negali: viena vertus, pabrėžia, kad teisės aktuose yra trūkumų, kita ver-

,,

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i tema

Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai buvo gana griežti. „Parengtas projektas buvo išsiųstas suinteresuotas įmones bei specialistus vienijančioms asociacijoms, kad šios pareikštų savo pastabų. Tikrai tenka apgailestauti, kad į vienų siūlymus buvo atsižvelgta labiau, į kitų – numota ranka. Rezultatas toks, kad dabar gaisrinės saugos reikalavimai yra bemaž patys švelniausi visoje Europos Sąjungoje (ES)“, – tvirtino dr. A. Buska.

Visuomenės nepaisoma Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos prezidentas Kęstutis Lukošius pabrėžė, kad didžioji dalis gaisrinės saugos reikalavimų gali būti įgyvendinta, klausimas tik vienas – ar tai atliekama tinkamai. Pristatant esą nepakeičiamas medžiagas ar sprendimus, apsaugančius nuo gaisro, dažniausiai manipuliuojama tyrimų duomenimis nepagrįstais teiginiais. Nepakeičiamų, pasak K. Lukošiaus, tiesiog nėra: „Remdamasis tyrimų ir analizės metu surinkta informacija galiu atsakingai teigti, kad tobulos gaisro termoizoliacinės medžiagos šiandien nėra. Be to, gaisro sklidimą lemia ir kiti sistemos elementai, tad turi būti vertinama visa šiltinimo sistema.“ Statybos produktai vertinami dviem – degumo ir atsparumo ugniai – kriterijais.

K. Lukošius atkreipė dėmesį, kad gaisrų praktika, surinkti faktai ir atlikti bandymai parodė, kad reikalavimai užtikrina saugumą, todėl kilus gaisrui iškart nereikėtų pulti kaltinti medžiagų gamintojų. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar galiojančius reikalavimus tikrai atitinka konstrukcijos, ar pasiekiamos nurodytos degumo klasės. „Kartais nutinka, kad projekte matai nurodytą pakanka-

Kęstutis Lukošius Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos prezidentas

Remdamasis tyrimų ir analizės metu surinkta informacija galiu atsakingai teigti, kad tobulos gaisro termoizoliacinės medžiagos šiandien nėra. Be to, gaisro sklidimą lemia ir kiti sistemos elementai, tad turi būti vertinama visa šiltinimo sistema.

a m e

mą šiluminę pastato varžą, o išmatavus paaiškėja, kad ji perpus prastesnė“, – tikino K. Lukošius.

Projektuotojams nelengva įvykdyti reikalavimą nenaudoti degiųjų medžiagų šiltinant fasadą. „A1 ir A2 degumo klasę užtikrinti gana sunku, nes fasade naudojama plėvelė, tvirtinimo elementai, išorės apdaila – visa tai turi įtakos degumui. O ir informacijos apie gaisrą, kuris išplinta į fasadus, taip pat tai, ar naudotos medžiagos atitiko kriterijus, ar jos tirtos, trūksta.

Tai gana sudėtingas darbas, bet negalima neigti galimybės, kad daug gamintojų to vengia“, – kalbėjo K. Lukošius.

Vokietijoje buvo atlikti tyrimai naudojant nedegius ir sunkiai degius medžiagos barjerus. Buvo abejojama barjerų efekty-

t

vumu gaisro metu, nes liepsnos aukštis iš apatinės patalpos pro langą yra kur kas didesnis nei numatomo barjero, o gaisro padarytų pažeidimų dydis priklauso nuo gaisro dydžio arba, kitaip tariant, nuo patalpose esančių degiųjų medžiagų kiekio ir viršija atstumą iki kito aukšto lango.

Vienas pavyzdžių – 2007 metų kovo 11 dieną kilęs skaudus gaisras Vilniuje, Žirmūnuose, kai žuvo šeši žmonės: fasado medžiagos buvo visiškai nedegios, o gaisras išplito po pastatą.

K. Lukošius įsitikinęs, kad dar labiau sugriežtinus gaisrinės saugos reikalavimus nuo vilko užšoktume ant meškos. Praktika parodė: kuo sunkiau reikalavimus įgyvendinti, tuo labiau klesti korupcija.

Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų projekte buvo numatyti išties nesudėtingai įgyvendinami sprendimai, kurių galutiniame variante neliko. Mineralinės vatos gamintojų asociacijos atstovas dr. A. Buska minėjo, kad patys ugniagesių atstovai iš pradžių siūlė apatines pastatų dalis iki 2 metrų aukščio šiltinti tik nedegia termoizoliacine medžiaga. Kažkodėl šios minties atsisakyta. „Toks reikalavimas tikrai būtų logiškas.

Yra pavyzdžių, kai pastatai užsidegė užsiliepsnojus šalia stovintiems šiukšlių konteineriams, gaisrą gali sukelti ir neatsargiai su ugnimi žaidžiantys vaikai. Manau, priimant panašius teisės aktus reikia labiau paisyti visuomenės, o ne medžiagų gamintojų interesų“, – sakė dr. A. Buska.

tema i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

tema i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

Mokomasi iš klaidų Daugelyje Vakarų Europos valstybių degias izoliacines medžiagas draudžiama naudoti visuomeninės paskirties pastatams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams šiltinti. Pavyzdžiui, Vokietijoje žemesniems nei 22 metrų aukščio gyvenamiesiems pastatams yra privalomi ugnies barjerai, o aukštesnių namų fasadams šiltinti iš viso draudžiama naudoti degias izoliacines medžiagas.

Panašūs ribojimai taikomi Skandinavijos šalyse. Degių izoliacinių medžiagų naudojimas griežtinamas ne tik Vakarų Europoje, bet ir Rytų Europos valstybėse: Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir kitose šalyse.

Net Rusijoje šiltinant gyvenamųjų pastatų fasadus privaloma įrengti ugnies barjerus iš nedegių izoliacinių medžiagų aplink durų ir langų angokraščius. O ligoninėms, mokykloms ir darželiams šiltinti galima naudoti tik nedegias atitvarų šiltinimo medžiagas bei sistemas. „Kai kurios šalys tokius reikalavimus patvirtino po to, kai įvyko skaudžių nelaimių. Lietuvoje rengiant Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus irgi diskutuota apie ugnies barjerus. Bet ir jų neliko. Turbūt laukiama nelaimės“, – svarstė dr. A. Buska.

Diskusijų lauko sienų ir stogų degumo normavimo klausimais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos aktyviausiai vyko 2010 metais. Tada, įvertinus daugelio Europos šalių gaisrinės saugos normavimo praktiką, konstatuota, kad šalyje galiojantys lauko sienų ir stogų degumo reikalavimai yra gana griežti, tačiau turėtų būti tobulinami atsižvelgiant į galutinio statybos produktų (medžiagų, gaminių, sistemų, rinkinių) naudojimo statinyje principą.

Bet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Vyto Kaziliūno nuomone, Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų taisyklėse apibrėžtas degių izoliacinių medžiagų naudojimo saugumo lygis yra pakankamas, kai kuriais aspektais jis net griežtesnis nei kitose ES šalyse.

Laisvė rinktis Lietuvoje aukštesniuose nei trijų aukštų pastatuose pagal Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus lauko sienos turi atitikti B–s1, d0 degumo klasę. Griežčiausi – A2–s2, d0 degumo klasės – reikalavimai taikomi aukštesniems kaip 26,5 metro aukščio pastatams su ventiliuojamąja fasado šiltinimo sistema. „Kalbant apie lauko sienų degumo reikalavimus skirtingose šalyse verta pažymėti, kad daugelis gaisrinės saugos ekspertų pripažįsta, jog galiojanti EN 13501 serijos standartuose nustatyta statybos produktų degumo klasifikacija nėra tinkama lauko sienų degumui normuoti“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas V. Kaziliūnas.

Tai paaiškinama tuo, kad įprasto degumo bandymo metu vertinami sudegimo šilumos, išskiriamo šilumos kiekio, išskiriamo šilumos kiekio pagreičio ir kiti rodikliai tinka patalpoje degančio statybos produkto degumo klasifikacijai, tačiau jie netinka turint omenyje lauko sienos gaisrą. Todėl kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, Prancūzija ar Vokietija, gaisriniam lauko sienų pavojingumui tirti papildomai naudoja ISO 183785 serijos ir nacionalinius standartus, kurie reglamentuoja

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i tema

gaisrinio lauko sienų pavojingumo klasifikaciją priklausomai nuo lauko sienos pažeidimo matmenų, liepsnos išplitimo matmenų, liepsnos plitimo greičio.

Lietuva šio standarto taikyti nepuolė, nes ES greitai ruošiamasi patvirtinti vienodą lauko sienų degumo bandymą ir klasifikavimą. Tada atsiras galimybė pagal gautus bandymų rezultatus tobulinti nacionalinius lauko sienų degumo reikalavimus ir palyginti skirtingų Europos šalių reikalavimus lauko sienoms įrengti. ES teisės aktai neįpareigoja šalių narių nustatyti vienodus gaisrinės pastatų saugos reikalavimus.

Todėl patvirtinus darniajame standarte bandymų tvarką ir degumo klases, jos bus privalomos visoms ES šalims narėms. Tačiau sprendimai, kokias klases reglamentu leisti naudoti pastatuose, priklausys nuo kiekvienos šalies kompetencijos, sukauptos gaisrų gesinimo ir tyrimo patirties.

ES valstybėse dabar galioja vienodi Europos Komisijos sprendimai ir direktyvos, reguliuojantys statybos produktų, taip pat degių bei nedegių termoizoliacinių gaminių patekimo į rinką ir deklaruojamųjų ypatybių tvarką. Dėl šios priežasties bet kuri šalis narė negali papildomai riboti tokių produktų platinimo savo rinkose. „Kiekvienos šalies reikalas yra nustatyti ribines statybos produktų ar konstrukcijų charakteristikų vertes pagal pačios pasirinktą saugos lygį statinių mechaniniam patvarumui, gaisrinei saugai, higienai ar kitiems esminiams statinio reikalavimams, sukuriant aiškią, patvirtintiems teisės aktams neprieštaraujančią statybos produktų ar konstrukcijų projektavimo, naudojimo, priežiūros ir kitų taisyklių sistemą“, – akcentavo V. Kaziliūnas.

t

tais pavojingumo bandymais ir naudoti tokias pat medžiagas. Tačiau tokiu atveju statybinių medžiagų rinka būtų apribota. „Jei pasirinktume, tarkime, Vokietijoje taikomą metodą, visi medžiagų gamintojai, tiekiantys statybines medžiagas į Vokietiją, tiektų jas į Lietuvą. Bet jei gamintojai orientuojasi į Prancūziją ar Lenkiją, šios medžiagos mūsų nepasiektų, nes pirmiausia reikėtų atlikti bandymus. O tai papildomai kainuoja“, – aiškino K. Lukošius.

Mineralinės vatos gamintojų asociacijos atstovas dr. A. Buska atkreipė dėmesį į kitą problemą – daugelyje šalių medžiagų degumo klasė nustatoma atliekant laboratorinius nedidelio mastelio bandymus. „Per tokius bandymus medžiagos į ugnį reaguoja visai kitaip, negu kilus tikram gaisrui. Natūralioje aplinkoje susidaro kitokios, daug agresyvesnės sąlygos. Todėl ES institucijos rengia naujus standartus, pagal kuriuos gaisrinės saugos bandymai turės būti atliekami imituojant natūralias sąlygas“, – pasakojo dr. A. Buska. Vokietija, Čekija, Jungtinė Karalystė tokius bandymus jau seniai atlieka. Kitoms, Lietuvai irgi, turbūt reikia skaudžių pamokų, kad tvarka būtų pakeista.

a m e

Auga reikalavimai bandymams Lietuvos gaisrinės saugos inžinierių asociacijos prezidento K. Lukošiaus teigimu, normatyviniuose kitų Europos šalių teisės aktuose numatoma galimybė įrodyti šiltinimo sistemos saugumą nagrinėjant kitų šalių teisės aktus. Alternatyva – atlikti gaisrinius natūralaus dydžio fasado bandymus ir gavus teigiamus rezultatus neriboti šių sistemų naudojimo. ES lygmeniu nėra parengta vieningo vertinimo metodo, todėl Lietuva šiuo požiūriu neturi dokumento, kuriuo galėtų vadovautis.

Atrodytų, dvejoti nėra ko – užtenka remtis kurios nors ES valstybės atlik-

Pavojus – medžiagose Šiandien gyvenamųjų pastatų statybai naudojamos medžiagos, kurios bemaž visos aukštoje temperatūroje dega. Yra būdų ir priemonių, skirtų jų degumui mažinti, tačiau, pasak VGTU Statybinių medžiagų katedros profesoriaus R. Mačiulaičio, tai nėra paprasta. Pavyzdžiui, antipirenai, naudojami medienos apsaugai nuo užsidegimo, dėl atmosferos veiksnių jau po metų praranda apie 60 proc. savo ypatybių. „Pirmiausia reikėtų gerinti pačias apsaugos medžiagas, jos ne visuomet kokybiškos, nors sertifikuotos ir naudojamos Lietuvoje. Į statybose naudojamas izoliacines medžiagas įdedama tų pačių antipirenų, tad jų degtuku neuždegsi. Tačiau kilus gaisrui antipirenai negelbėja. Gaisro metu temperatūra siekia ir 1000 laipsnių karščio. Tad sprendimų reikia ieškoti gaminant medžiagas, o ne teisės aktuose“, – mano R. Mačiulaitis.

Profesorius, žinoma, neneigia, kad reikia laikytis teisės aktų. Pirmiausia – projektuotojams. Nes jei šie jų nesilaiko, ar galima to reikalauti iš statybininkų? 

ES institucijos rengia naujus standartus, pagal kuriuos gaisrinės saugos bandymai turės būti atliekami imituojant natūralias sąlygas.

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i naujienos

Lietuvos laboratorijoje patvirtintas Užtvarų atsparumas ugniai Užtikrinti priešgaisrinę saugą – vienas pagrindinių reikalavimų, keliamų užtvaroms. Gaisro metu užtvara negali staiga užsidegti, turi kuo ilgiau sulaikyti ugnies skverbimąsi į šalia esančias patalpas. Todėl užtvaroms naudojamos medžiagos turi pasižymėti tokiomis ypatybėmis, kurios leistų kuo ilgiau palaikyti atskiriamąją funkciją. Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose numatyta, kad priešgaisrinės užtvaros – statybinės nustatyto atsparumo ugniai ir degumo klasės konstrukcijos. Jos atskiria patalpas atsižvelgiant į šių paskirtį, gaisro apkrovos tankį, pastato atsparumo ugniai laipsnį ir skirtos gaisro bei degimo produktų plitimui iš patalpos arba gaisro skyriaus į kitas patalpas apriboti.

Bendrovė „Saint-Gobain statybos gaminiai“ rinkai pristato tris priešgaisrinių užtvarų sistemas, kurios gana gerai stabdo ugnies skverbimąsi į kitas patalpas. Gaisrinių tyrimų centro Atsparumo ugniai laboratorijoje atlikti bandymai patvirtino, kad sistemos atitinka atsparumo ugniai klases EI45, EI60 ir EI90. Vadinasi, užtvaros ugnies skverbimąsi

10

atitinkamai gali atlaikyti ir 45, ir 60, ir 90 minučių.

Bandymai buvo atlikti su užtvaros elementais, sumontuotais iš cinkuotos plieninės skardos „Ultrastil CW/UW“ profilio karkaso, vieno ir dviejų sluoksnių 12,5 milimetro storio A bei DF tipo (priklausomai nuo bandomos sistemos) gipso kartono plokščių „Rigips Rigimetr“, užtvarų vidus buvo užpildytas 75 milimetrų storio „Isover KT40“ mineraline vata. Gipso kartono plokščių sandūroms bei perimetro sandarinimui buvo naudotos sistemai skirtos medžiagos, tokios kaip „Rigips“ popierinė siūlių armavimo bei perimetrą sandarinanti putų polietileno juosta, „Rigips“ sraigtai, „Gyproc Vario“ glaistas.

Pagrindinis išbandytų užtvarų skirtumas nuo kitų gamintojų – šie ne visada gali dokumentais patvirtinti savo siūlomų užtvarų, nes jos dažniausiai montuojamos ne tiksliai iš tų komponentų, iš kurių buvo sudaryta bandomoji užtvara. Kai kurie gamintojai turi ataskaitas apie atliktus bandymus, tačiau skirtingose šalyse naudojamos skirtingos medžiagos. „Ir jeigu jų parametrai nors šiek tiek skirsis, rezultatams tai gali

turėti esminę įtaką“, – sakė bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ pardavimų koordinatorius Vygantas Stankevičius.

Anot jo, rezultatų, patvirtintų bandymų ataskaitose, galima tikėtis tik tuomet, jei sistema sumontuota tiksliai taip, kaip aprašyta, t. y. iš tokių pat medžiagų nemėginant vienos pakeisti kuria nors kita. Galima naudoti ir kitose šalyse bandymais patikrintas sistemas, tačiau neabejojama, kad atsivežti visas jų sudėtines dalis gali būti pernelyg brangu. „Saint-Gobain statybos gaminių“ pasiūlytos sistemos montuojamos iš medžiagų, kurias į Lietuvą tiekia pati bendrovė – nereikia ko nors specialiai užsakyti. „Statybininkai turės pasirinkimą. Žinoma, galima užtvaras mūryti, bet galima montuoti ir mažiau darbo reikalaujančias gipso kartono atitvaras. Visa esmė ta, kad turime bandymais patikrintą sistemą, tai patvirtinančius dokumentus ir galime suteikti garantijas montuotojams“, – sakė V. Stankevičius.

Visas atsparumo ugniai klasifikavimo ataskaitas galima atsisiųsti iš internetinio puslapio www.gyproc.lt

Parodoje – naujovės energijai taupyti Balandį Frankfurte prie Maino vyks didžiausia pasaulyje architektūros ir statybos technologijų paroda „Light + Building“.

Pastatuose naudojama iki 40 proc. visos pagaminamos elektros energijos.

Dėl to energinės pertvarkos procesuose jiems tenka išskirtinis dėmesys.

Didžiausioje tarptautinėje architektūros ir elektros technologijų parodoje „Light + Building“ bus galima susipažinti su naujausiomis elektros tinklų ir perdavimo technologijų galimybėmis.

Daugiau kaip 2100 kompanijų demonstruos naujausią apšvietimo įrangą, elektros įrangos prietaisus, pastatų automatizavimo sistemas, programinę statybų įrangą.

Parodos skyriuje „Pastatas kaip elektros perdavimo sistemos dalis“ bus pristatyta, kaip šiuolaikiniai autonomiški pastatai, priklausantys bendrai energinei sistemai, gali gaminti, saugoti, skirstyti ir naudoti elektros energiją. Todėl jie turi būti papildomai aprūpinti specialia įranga, kuri gamintų ir kauptų elektros energiją, juose turi būti įdiegtos apsaugos sistemos. Be to, elektros energiją naudojantys prietaisai ir įranga turi būti tarpusavyje susieti. Tam, kad gamintų ir transportuotų trūkstamą energijos kiekį, tokiu principu sukurtos energinės perdavimo sistemos turi atpažinti elektros energijos šaltinius ir mokėti įvertinti jų gamybos galimybes.

Pastatuose įdiegus tokias intelektualias elektros perdavimo sistemas svarbu ne tik mažinti elektros energijos naudojimą, bet ir planuoti optimalias elektros energijos gamybos, saugojimo, paskirstymo elektros tinklais sąnaudas. Kaip šiuos projektus planuojama įgyvendinti, bus galima sužinoti parodų centre „Messe Frankfurt“. Šis projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su Vokietijos elektrotechnikos ir elektros pramonės įmonių asociacija (ZVEI).

Parodoje bus galima susipažinti su naujausiais technologiniais elektros gamybos naudojant vėjo ir saulės energiją pasiekimais. Taip pat bus demonstruojamas elektros energiją gaminantis namo stogas, atlaikantis žmogaus svorį, elektros kolonėlės, skirtos elektromobiliams. Bus pristatytos – iš dalies darbiniu režimu – jau rinkoje esančios energinės sistemos: šilumos, šilumos elementų, energijos saugojimo sistemos, šilumokaičiai, skaitikliai, jungikliai, apsaugos ir montavimo prietaisai, tinklų integravimo, valdymo ir vizualizacijos įranga. Taip pat įranga, užtikrinanti pigiausius elektros energijos gamybos ir perdavimo būdus.

Parodoje „Light + Building“ vyks konferencija „Building Performance“.

Pagrindinė jos tema – automatizavimo sistemos ir optimalus intelektualiųjų pastatų valdymas, senų pastatų renovacija.

Didelio susidomėjimo parodoje turėtų sulaukti ekspozicija „E. pastatas – intelektualusis pastatas: energijos efektyvumas, komfortas ir saugumas“. Septyniose modulinio namo patalpose, kurių bendras plotas – 100 kvadratinių metrų, bus sumontuota šiuolaikinė pastato automatizavimo sistema, LED apšvietimas, taip pat pristatyta koncepcija, kaip autonomiškai pasigaminti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, pavyzdžiui, elektromobiliams, technologinės koncepcijos, padedančios pagyvenusiems žmonėms.

Išsamesnė informacija apie parodą, taip pat bilietai – „Messe Frankfurt“ atstovybėje Baltijos šalims ir Baltarusijai. Tel. +370 5 213 5534, el. paštas info@lithuania.messefrankfurt.com. 

11

renovacija i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

,,

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i renovacija

Mantas GRIGALIŪNAS Bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas

Tikrai nemėginsime pasinaudoti padėtimi ir padidinti produkcijos kainą.

Atvirkščiai – programos dalyviams netgi taikome išskirtines, didesnes nuolaidas visiems stogo gaminiams.

Bitė RIMKUTĖ

Pilka asbestinio šiferio spalva iš Lietuvos stogų žemėlapio artimiausiu laiku nepranyks – kelerius metus puoselėtos viltys šalies miestus ir kaimus ženkliai apvalyti nuo šios nuodingos statybinės medžiagos atidėtos geresniems laikams. Bet atsirado proga patikrinti žmonių suinteresuotumą švarinti savo gyvenamąją aplinką ir dar kartą priminti apie asbesto keliamus pavojus.

Užmojai dideli, galimybės kuklios Po asbestiniu šiferiu dengtais stogais visoje Lietuvoje verda aistros 12

Nuvilti lūkesčiai Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2011ųjų pabaigoje paskelbė pradedanti veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.

Planuojama paremti bent 6 tūkst. po asbestiniais stogais gyvenančių pareiškėjų – jie gali gauti iki 10 tūkst. litų siekiančią kompensaciją. Turėtų būti padalyta 60 mln. litų.

Lyg ir yra proga džiaugtis. Bet nuvilnijo ir pasipiktinimo banga. Ją sukėlė viena aplinkybė: ŽŪM parama bus skiriama tik kaimams ar miesteliams, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. O žinios apie skiriamą paramą laukė ir tūkstančiai miestų gyventojų, savanoriškai dalyvavusių Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) prie Aplinkos ministerijos administruotoje asbesto turinčių gaminių inventorizacijoje. Tarkime, vien Vilniuje suskaičiuota daugiau kaip 4400 pastatų, kurių konstrukcijose yra asbesto turinčių gaminių.

2008 metais Vyriausybės patvirtintoje Asbesto šalinimo programoje buvo numatyta, kad kompensavimo taisykles ministrų kabinetas nustatys, kai gaus BUPA surinktus duomenis.

Bet žinia atėjo ne iš Vyriausybės, o iš ŽŪM. Ir tada prasidėjo žmonių nepasitenkinimą sukėlusi painiava: raktinis žodis „asbestas“ tas pats, programos pavadinimas panašus, o dalis potencialių paramos gavėjų – miestiečiai – tarytum išbrokuoti. Niekas nepasirūpino paaiškinti, kodėl, nors atsakymas tikrai nesudėtingas: ŽŪM įgyvendina savo atskirą programą ir rūpinasi tik tais, kurie yra jos kompetencijoje – kaimo gyventojais. Lėšų šiai veiklai skirta iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.

Su Vyriausybės 2008 metais patvirtinta Asbesto šalinimo programa ŽŪM priemonė turi tik vieną bendrybę – teikti paraiškas ŽŪM paramai gauti gali tik dalyvavusieji BUPA administruotoje inventorizacijoje. Bet informacijos maža, ir žmonės jos ieško atakuodami tuos, kuriuos lengviausiai

pasiekia – savivaldybių tarnautojus ir net stogo dangos pardavėjus. Beje, ir tarp vienų, ir tarp kitų yra ne vienas, irgi įsitikinęs, kad 60 mln. litų ir yra visa suma, kurią Asbesto šalinimo programai skyrė Vyriausybė.

Tokia situacija net inspiravo gandus apie žlugusią ar bent jau įšaldytą Vyriausybės Asbesto šalinimo programą.

Prašnekinti su ja susijusių institucijų darbuotojus dabar nelengva – jiems, regis, nėra malonu pripažinti, kad projektas buksuoja. Štai Aplinkos ministerijoje niekas negalėjo patvirtinti ar paneigti žiniasklaidoje pasklidusią informaciją, kad lėšų programai iš Europos Sąjungos (ES) fondų tikimasi gauti ne anksčiau nei 2014–2020 metais. „Nėra žmogaus, kuris šiandien galėtų pasakyti, ko tikėtis. Gandų tikrai sklinda visokių, bet kol kas visiškai neaišku, iš kur ir kada lėšos Asbesto šalinimo programai galėtų būti paimtos – iš kokio fondo, pagal kokią biudžeto eilutę ar pan. Trumpai tariant, pinigų šiuo metu nėra“, – sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis.

Prieš kelis mėnesius duodamas interviu „Statybai ir architektūrai“ jis, regis, dar tikėjo, kad Vyriausybė ras galimybę paremti tuos, kurie stengiasi pašalinti iš aplinkos asbestinį šiferį.

Tiems, kurie nuspręs jo atsikratyti nelaukdami valstybės nustatytos kompensavimo tvarkos, specialistas net patarė saugoti visus su asbestinio šiferio nuėmimu susijusius dokumentus – tam, jei būtų priimtas sprendimas paramą skirti ir atgaline data.

Dabar A. Naktinis, kaip ir dauguma valdininkų, tesiūlo palaukti.

o n a e j i r ac v 13

renovacija i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

Grėsmė – ne teorinė Lietuvoje dar daugelis asbestinių gaminių mėgėjų šypsodamiesi klausosi įspėjimų apie šios medžiagos keliamą pavojų. Sunkiai pagydomos ar net mirtinos ligos atrodo tik teorinė galimybė. Bet išsigąsti pats laikas: nors mūsų šalyje tokios rūšies statistika neskelbiama, o galbūt ir nerenkama, Europoje kasmet užfiksuojama 30 tūkst. šios toksiškos kancerogeninės medžiagos asbesto sukeltų mirčių.

Dar neseniai dėl savo cheminio ir fizinio patvarumo asbestas buvo plačiai naudojamas daugelyje Europos šalių kaip šilumos izoliacinė medžiaga. Jis plačiai paplitęs ir dabar.

Bet naudoti asbestą uždrausta visose Europos Sąjungos šalyse bei daugelyje pasaulio valstybių. Visų rūšių veiklai su asbestu išduodamos specialios licencijos ir privalomi darbdavių bei darbuotojų mokymai.

Tiesa, Žemės ūkio ministerijos veiklos „Asbestinių stogų dangos šalinimas“ rengėjai asbestinės stogo dangos nuėmimo darbų neįtraukė į tinkamų kompensuoti išlaidų sąrašą. Tad galima spėti, kad daugybė paramos gavėjų šį darbą nuspręs atlikti patys. Jie turėtų bent jau laikytis ypatingų darbo saugos reikalavimų.

Rekomenduojama darbus atlikti naudojant individualias priemones, apsaugančias kvėpavimo takus, būtinai – drėkinant vandeniu (šlapiu būdu), atliekų nelaužyti, nemėtyti, pakuoti į sandarias pakuotes.

Asbestas yra pavojingas žmonėms, kai jo plaušeliai (skaidulos) patenka į aplinkos orą iš asbesto produktų. Tai gali atsitikti dėl įvairių veiksnių: asbesto produktų (plokščių, šiferio, vamzdžių ir kt.) korozijos; mechaninio asbesto produktų poveikio (daužymo, smulkinimo, šlifavimo, pjaustymo); atliekant katilinių, šiluminių tinklų izoliacijos remontą arba renovaciją. Į plaučius patekusios asbesto skaidulos gali sukelti tokias ligas kaip asbestozė (plaučių audinio randėjimas), plaučių vėžys ir mezotelioma (pleuros vėžys).

Parengta pagal Higienos instituto leidinį „Asbesto sukeltų ligų prevencija Lietuvoje“

14

o n a e j i r ac v 2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i renovacija

Prognozuoti keblu Beje, BUPA informavo, kad asbesto turinčių gaminių inventorizacija vis dar nebaigta, mat tai reikėtų laikyti tęstiniu procesu, apimančiu pirminės ir pakartotinės inventorizacijos atlikimą, taip pat pranešimų apie asbesto turinčių gaminių šalinimą iš aplinkos teikimą. Agentūros žiniomis, asbesto turinčių gaminių inventorizaciją tebeatlieka visos savivaldybės. Tik ne visos labai stropiai: nors pirminė inventorizacija baigėsi dar 2011 metų sausio 31 dieną, duomenis iki šiol tėra pateikusios 52 iš 60 savivaldybių.

BUPA kol kas nesidalija informacija, kokia dalis asbestinio šiferio turinčių produktų yra kaimo teritorijoje, o kokia – miesto. Žadama tai padaryti

po kovo 30-osios, kai į agentūrą, kaip ir kasmet, suplauks ir bus apdoroti savivaldybių atnaujinti inventorizacijos duomenys.

BUPA Projektų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Vaškevičius irgi nesiėmė prognozuoti Asbesto šalinimo programos perspektyvų, bet atkreipė dėmesį, kad jos įgyvendinimas pradėtas esant visai kitokioms finansinėms šalies galimybėms. „Krizė turėjo įtakos ir programos finansavimui. Kol neišspręstas finansavimo klausimas ir nepriimti sprendimai dėl programos, atsakyti, ar artimoje ateityje bus kompensuojamas asbestinių stogų dangos keitimas pagal Asbesto šalinimo programą visos šalies mastu, negalime“, – aiškino

ApŠiltinkime JŪsŲ bŪstĄ itin kokybiŠku „DRYVIT“ tinku

 Atsparumas korozijai  Atsparumas įbrėžimams bei smūgiams  Itin elastingas

 Atsparumas purvo kaupimuisi  Įrodytas atsparumas pelėsiui  Ryškių spalvų atsparumas blukimui

Bei kitos statybinės medžiagos didmeninėmis kainomis:

Kaunas: Elektrėnų g. 10, tel. +370 656 08400, el. p. sarunas@roner.lt Kaunas: Draugystės g. 21, tel. +370 655 98855, el. p. giniotas@roner.lt Druskininkai: Gardino g. 57, tel. +370 655 72277, el. p. donatasroner.lt Plungė: Rietavo g. 55, tel. +370 618 46101, el. p. darijus@roner.lt

BUPA atstovas ir priminė, kad miestų daugiabučių gyventojai turi galimybę gauti valstybės paramą suplanavę viso namo renovaciją. Todėl pastatų savininkai, kurie negali pretenduoti gauti paramą asbestiniam stogui pakeisti pagal Kaimo plėtros programą, gali teikti paraiškas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui. Individualiajam namui atnaujinti skiriama Klimato kaitos specialiosios programos lėšų.

Individualiųjų namų šeimininkams sužibo ir dar viena viltis. Neseniai Seime buvo įregistruotos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įtvirtinti nuostatą, kad gauti valstybės paramą –

siekiant didesnio energinio pastatų efektyvumo – galėtų pretenduoti ne tik daugiabučių, bet ir individualiųjų gyvenamųjų namų savininkai. Žinia, stogo atnaujinimas yra viena būtiniausių priemonių siekiant didesnio energinio efektyvumo.

Kritika dėl terminų Pagirtinus Vyriausybės planus 2008–2013 metais remti visuomenės sveikatai nesaugių asbesto turinčių gaminių šalinimą ir taip gerinti aplinkos būklę, užtikrinti sveikesnę aplinką kol kas bent iš dalies bandys įgyvendinti ŽŪM. Tiesa, ne visi valstybės loteriją laimėję gyventojai skuba džiaugtis – nedaugeliui kaimo žmonių šiandienė materialinė padėtis leidžia stogo perdengimą, ypač

jei jis nekiauras, laikyti prioritetiniu rūpesčiu. Net jei dalis išlaidų bus kompensuota. „Kaimo bobutė, kuri gauna kelis šimtus litų pensijos, tikrai neišgalės pasikeisti stogo. Tokiam projektui reikia rimtos paramos, kitaip bus taip pat, kaip ir su namų renovacija“, – mano Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Vadovaujantis taisyklėmis, bus finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti stogo keitimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 10 tūkst. litų. Tinkamais finansuoti pripažinti asbestinių atliekų transportavimo iki regioninės atliekų tvarkymo vietos ir galutinio jų šalinimo paslaugos pirkimas, naujos stogo dangos keitimo medžiagų (izoliacinis sluoksnis, stogo danga, kraigas, vėjalentės, karnizailaštakiai, lietaus nuvedimo sistema, sniego užtvara) įsigijimas, projekto viešinimo išlaidos. Asbestinio šiferio dangos nuėmimo, naujos dangos uždėjimo išlaidos nebus kompensuojamos. Skaičiuojama, kad gyventojams turėtų būti padengiama apie 20–25 proc. visų stogo keitimo išlaidų.

Niekas negalėtų teigti, kad kaimo žmonėms nereikia šios rūšies pagalbos – kaimiškosiose teritorijose senuoju šiferiu uždengta apie 80 proc. stogų. O kiek gyventojų ras galimybę pasinaudoti ŽŪM priemone, bus aišku jau netrukus – paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos reikia pateikti iki kovo 30 dienos. Kovo 12-ąją NMA teritoriniai paramos administravimo skyriai tebuvo gavę 3000 paraiškų, kuriose buvo prašoma 19 mln. litų, tai yra maždaug 30 proc. paramos fondo. ŽŪM priemonės kritikai svarsto, kad dalis potencialių paramos gavėjų tiesiog nespės surinkti visų reikiamų dokumentų – paraiškoms pateikti buvo skirta tik 2,5 mėnesio, tad visų 60 mln. litų įsisavinti nepavyks. ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius dėl to nemato jokios problemos. Nors dar nesudėliota tiksli schema, kaip bus elgiamasi, jei liks nepanaudotų lėšų, gali būti skelbiamas ir kitas veiklos „Asbestinių stogų dangos keitimas“ programos etapas, aiškino valdininkas. Naujam etapui gali būti paprašyta ir papildomų lėšų.

15

renovacija i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

Tikisi pelno Stogo danga prekiaujančios įmonės neslepia suinteresuotumo ŽŪM priemonės sėkme – jos tikisi išsidalyti didžiąją tų 60 mln. litų dalį. Įmonių darbuotojai naudojosi proga surinkti visą įmanomą informaciją per seminarus, tad dabar, sulaukę didesnio klientų srauto, sėkmingai konsultuoja potencialius paramos gavėjus.

„Iš pradžių aiškinamuosius seminarus rengę NMA specialistai ne visada turėdavo atsakymų į visus klausimus, gyventojai kartais nesulaukdavo kompetentingų paaiškinimų. Vėliau seminarų lygis kilo, NMA specialistai atliko namų darbus. Jie po seminarų išsinagrinėdavo painius klausimus ir parengdavo atsakymus.

Savivaldybėms, kuriose seminarai vyko vėliausiai, pasisekė labiausiai“, –

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i renovacija

pasakojo bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas Mantas Grigaliūnas, pats irgi aktyviai dalyvavęs seminaruose, susijusiuose su stogų keitimu.

Anot jo, tie kolegos, kurie sureagavo į atsiradusią galimybę pasinaudoti rinką aktyvinančia ES injekcija, sukosi greitai. „Nė vienas rinkos žaidėjas nebuvo iš anksto rimtai pasiruošęs šiai programai, visi iš pradžių turėjo vienodas sąlygas parodyti savo lankstumą. Tie, kurie galimybę įvertino teigiamai, ir rezultatą gaus teigiamą“, – įsitikinęs M. Grigaliūnas.

Stogų ir sienų danga prekiaujančios bendrovės „Borgalita“ direktorius Saulius Mačiuolis irgi nelinkęs kritikuoti metų pradžioje kaip iš dangaus nukritusio ŽŪM projekto – tikisi, kad jis pailgins įprastai šiltuoju metų laiku suaktyvėjantį prekybos sezoną. Nerimauja tik dėl trumpo paraiškoms pateikti skirto laiko – spėja, kad jei terminas nebus pratęstas, visa skirta suma nebus išnaudota.

„Borgalita“ nuo sausio pradžios irgi sulaukia kur kas daugiau klientų nei įprastai šiuo metų laiku. Vieni prašo paaiškinti programos taisykles, kiti – parengti komercinį pasiūlymą, kuris būtinas teikiant paraišką paramai, treti – padaryti paprasto remonto aprašą, kurio reikia daliai pretenduojančiųjų gauti paramą. O vyresnio amžiaus žmonės kartais net prašo užpildyti paraiškos anketą. „Padedame ir, beje, už dyką. Žinoma, tikimės, kad vėliau tie žmonės grįš kaip pirkėjai“, – sakė S. Mačiuolis.

Gauti minėtus dokumentus nemokamai pavyksta toli gražu ne visur.

Tai, kad parengti visus paramai gauti reikalingus dokumentus reikia ne vieno šimto litų, nes tenka susimokėti šias paslaugas galintiems teikti licencijuotiems specialistams, daugelis vadina vienu nepatraukliausių šios programos aspektų. Žmonės skundžiasi ir dėl gausių paramos skyrimo taisyklėse numatytų apribojimų. Daugybę nuvylė žinia, kad parama nebus teikiama savivaldybių centruose (net jei juose mažiau nei 6 tūkst. gyventojų) bei sodo bendrijose gyvenantiems žmonėms. „Kai kurie sodų bendrijų gyventojai, anksčiau savo gyvenamąją vietą pristatinėdavę kaip esančią netoli miesto centro, patogią ir t. t., staiga persigalvojo: dabar norėtų būti priskirti be paramos neišsiverčiančiai kaimo gyventojų kategorijai, – šypsojosi bendrovės „Ruukki Lietuva“ rinkodaros vadovas M. Grigaliūnas. – Būna ir tokių, kurie klausia, ar negalėtume paraiškos sutvarkyti taip,

Asbesto atliekas priimantys sąvartynai Asbestinio šiferio šalinimas regioniniuose sąvartynuose, stambių matmenų atliekų priėmimo aikštelėse ir atliekų priėmimo aikštelėse:  Vilniaus Kazokiškių regioninis sąvartynas leidimo priimti šias atliekas neturi ir jų nepriima.  Kauno Lapių regioninis sąvartynas (Kauno miesto, Kauno ir Kaišiadorių rajono) priima po 281,46 Lt/t. Iš gyventojų 6 aikštelės regione po 10 lapų šiferio priima nemokamai.  Zabieliškių regioninis sąvartynas Kėdainių rajone priima po 59,41 Lt/t (Kėdainių, Raseinių ir Jonavos rajonų).  Klaipėdoje, Dumpių kaime, esančiame regioniniame sąvartyne rengiant naują celę bus įrengta nauja sekcija, skirta šioms atliekoms. Leidimas planuojamas gauti gegužės pabaigoje. Orientacinė priėmimo kaina – 63,03 Lt/t.  Šiaulių regioninis sąvartynas Aukštrakių kaime iš gyventojų priima po 55,66 Lt/t, iš juridinių asmenų – po 363,00 Lt/t.  Alytaus regioninis sąvartynas Takniškių kaime iš gyventojų priima po 72,60 Lt/t, iš juridinių asmenų – 145,20 Lt/t.

 Panevėžio regioninis sąvartynas Dvarininkų kaime iš gyventojų priima po 58,08 Lt/t, iš juridinių – po 99,49 Lt/t. Regione 5 atliekų priėmimo aikštelės iš gyventojų asbesto atliekas priima nemokamai iki 300 kilogramų per metus.  Marijampolės regioninis atliekų sąvartynas šių atliekų nepriima.

Jas surenka UAB „Marijampolės švara“ iš 5 regione veikiančių DASA po 338,80 Lt/t ir išveža į Alytaus regioninį sąvartyną.  Utenos regioninis sąvartynas Mockėnuose asbesto turintį šiferį priima po 163,35 Lt/t. Į regione veikiančius 6 DASA gyventojai gali šių atliekų nemokamai pristatyti iki 200 kilogramų per metus.  Telšių regioninis sąvartynas Jarubaičių kaime priima po 74,29 Lt/t.

Regione veikiančiuose 4 APA iš gyventojų šių atliekų nemokamai priimama iki 200 kilogramų per metus.  Tauragės regioninis sąvartynas Leikiškių kaime priima asbesto turintį šiferį po 75,22 Lt/t. Regione veikiantys 4 DASA iš gyventojų nemokamai per metus priima po 200 kilogramų šių atliekų.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenys

Domisi, bet dvejoja Susidomėjimas galimybe gauti paramą – akivaizdus. „Ruukki Lietuva“ atstovas minėjo metų pradžioje net penkis kartus išaugus interneto svetainės lankytojų skaičių – jis stipriai viršija karščiausių sezono mėnesių rezultatus.

16

17

renovacija i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

o n a e j i r ac v

kad jiems nereikėtų iš savos kišenės įdėti nė cento. Kai kurie, gavę neigiamą atsakymą, pareiškia, kad tokiu atveju renovacijos nedarys ir nueidami dar murma „vagys politikai...“ Ne vieną asbestinio stogo savininką varžo ir terminas, per kurį reikia atlikti visus stogo perdengimo darbus – 12 mėnesių: netikėtai atsiradusios galimybės praleisti nenorintiems gyventojams ne taip paprasta per trumpą laiką surinkti ir pusę medžiagoms įsigyti reikalingos sumos, o ką jau kalbėti apie stogo dengimo išlaidas. Juolab kad ir kompensacija už medžiagas bus išmokama tik jau atlikus darbus – esą siekiant išvengti lėšų naudojimo kitoms reikmėms.

Kai kuriuos nustebino žinia, kad pagalba bus skiriama tik gyvenamosios paskirties pastatams perdengti.

Bet, pasak ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo V. Rekevičiaus, ir nebuvo minties paramą skirti visų sodybos statinių dangai pakeisti: „Kaimo plėtros programoje yra per 60 prie-

18

monių. Pagal kai kurias jų jau seniai galima modernizuoti gamybinius pastatus, statyti naujus ir t. t.“ Nemaloni staigmena kai kuriems buvo ir faktas, kad pretenduoti gauti paramą gali tik gyvenantieji po tuo asbestiniu šiferiu dengtu stogu ne mažiau kaip penkerius metus. Ir tai, kad pasinaudoję parama dar penkerius metus negalės savo būsto parduoti. „Žmonės, kurie jau yra naudojęsi ES parama, žino, kad reikia išpildyti įvairiausius reikalavimus. Čia ne labdaros, o paramos projektas“, – visas pretenzijas nukirto V. Rekevičius.

Žada nepiktnaudžiauti Ne vienas ŽŪM priemone, matyt, pasinaudos kaip retai pasitaikančia galimybe įsigyti kokybišką ir ilgaamžį žinomo gamintojo produktą su didele nuolaida. „Nors dauguma iš pradžių prašo sudaryti ekonomiškiausio stogo dangos su visais priedais ir lietaus nuvedimo sistema komplekto sąmatą, kai kurie, padaliję sumą perpus, vėl eina prie produkcijos pavyzdžių

stendo. Tikrai nemėginsime pasinaudoti padėtimi ir padidinti produkcijos kainą. Atvirkščiai – programos dalyviams netgi taikome išskirtines, didesnes nuolaidas visiems stogo gaminiams, tad sutaupyti perkant medžiagas bus galima kur kas daugiau nei 50 proc.“, – pasakojo M. Grigaliūnas.

Specialistai žada, kad nekils ir asbestinio šiferio utilizavimo tarifai.

Prieš mėnesį tai aptarta net jungtiniame Lietuvos savivaldybių asociacijos Aplinkos apsaugos komiteto bei Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. „Visų atliekų tvarkymo centrų steigimo dokumentuose įrašyta, kad tai – pelno nesiekiančios įstaigos. Beveik visų jų dalininkai – savivaldybės. Jūs net neįsivaizduojate, kokius kelius reikia nueiti, kad galėtum pakelti kokios nors paslaugos tarifą“, – kalbėjo Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Juozas Jankevičius. Tiesa, tarifai regioniniuose sąvartynuose nevienodi. 

„Ruukki Adamante“ – ieškantiesiems išskirtinio stiliaus Suomijos koncernas „Ruukki“ nuolat diktuoja madas kurdamas pažangiausius polimerinius stogo dangų padengimus bei unikalių raštų profilius. Ką tik rinkoje pasirodęs čerpinis naujos kartos profilis „Adamante“ bemat sulaukė didžiulio dėmesio ir pripažinimo tarp besistatančių ar renovuojančių stogus namų savininkų, stogdengių, dizainerių bei architektų.

Unikalus dizainas Naujas čerpinis profilis „Adamante“ yra sukurtas visiems, ieškantiems išskirtinio stiliaus. Ne tik pats profilio raštas išskirtinis – jis tapo dar išraiškingesnis, labiau žaidžiantis su šešėliais. Išskirtinės ir naujos spalvos – tai vyno raudona ir baklažano aksominė. Beje, būtent aksominėmis reikėtų vadinti ir visas kitas „Adamante“ spalvas (pavyzdžiui, raudonos plytos, šokolado, tamsiai pilką ar kt.), nes ši stogo danga gaminama tik su „Pural Matt“ – mati-

niu polimeriniu padengimu. Nors „Adamante“ puikiai dera daugeliui architektūros stilių, dažniausiai šią dangą renkasi mėgstantieji drąsų, šiuolaikišką dizainą.

Išskirtinis ilgaamžiškumas „Ruukki Adamante“ priskiriama aukščiausios klasės stogo dangoms ne vien dėl unikalaus dizaino, t. y. profilio raštų bei spalvų, bet ir dėl ilgaamžiškumo garantijos. Ji padengta specialiai plieniniams stogams sukurtu itin atspariu mechaniniam

poveikiui bei atšiaurioms klimato sąlygoms padengimu „Pural Matt“.

Laikui bėgant „Pural Matt“ padengimą turintys plieniniai stogai ilgiausiai išlaiko nepakitusią, ryškią spalvą. Šiai dangai „Ruukki“ suteikia 50 metų techninių ir 20 metų estetinių ypatybių garantiją.

Lengva priežiūra Visas originalias „Ruukki“ siūlomas stogo dangas lengva ne tik įsigyti, sumontuoti, bet ir prižiūrėti. Ant plieninių stogo dangų ilgai neužsilaiko lapai, spygliai, sniegas ar šakelių nuolaužos. Plienas nepelija, nekerpėja ir nesamanoja.

Daugiau informacijos apie šią naują stogo dangą rasite internete adresu www.ruukkistogas.lt.

19

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i naujienos

naujos idėjos ir sprendimai

Šiandien naujojoje daugiabučių renovacijos programoje jau dalyvauja beveik 200 bendrijų.

Sprendžiamos renovacijos metu kylančios problemos Tadas BAGDONAS Daugiabučių renovacijos proceso metu gyventojams gali iškilti netikėtų trukdžių ar problemų. Kartais žmonėms atrodo, kad jos niekam nerūpi, tačiau tai – netiesa. Aplinkos ministerijos specialistai tvirtina, kad visas ar beveik visas problemas tikrai galima išspręsti.

Kaip padėti gyventojams įveikti daugiabučių namų renovavimo problemas, rasti būdų joms spręsti, susidoroti su pasitaikančiais trikdžiais – šiems klausimams buvo skirtas neseniai ministerijos sukviestas pasitarimas. Jame, be Aplinkos ministerijos bei Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros atstovų, dalyvavo Klaipėdos daugiabučių namų bendrijų „Laukinėlis“, „Rumpiškės“, „Pamiškė“, „Viltė 2“, „Tilžė“ ir „Žara“, kurios dabar atnaujina savo namus, vadovai.

Pasak aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, atsižvelgus į išsakytą renovacijos projektus įgyvendinančių bendrijų patirtį, pastabas ir siūlymus, nutarta artimiausiu metu su-

20

rengti susitikimą su komercinių bankų atstovais. Mat vienas svarbiausių rūpesčių, pasitarime dalyvavusių bendrijų vadovų nuomone – gauti paskolą iš banko ir bankų keliami pernelyg griežti reikalavimai.

Pavyzdžiui, Daugiabučių namų modernizavimo programa numato, kad renovacijai pradėti reikia 51 proc. gyventojų pritarimo, o bankai reikalauja 60 ar net 70 proc. Taip pat bendrijų vadovai pageidavo, kad imant lengvatinius kreditus pagal naująją JESSICA finansavimo programą kredito ėmėjas būtų bendrija, kaip buvo pagal senąją programą.

Tai padėtų išvengti problemų įforminant dokumentus tais atvejais, kai butų savininkai yra išvykę, butai įregistruoti nepilnamečių vaikų vardu arba priklauso užsieniečiams.

Netrukus surengtas ir žadėtas susitikimas su Europos investicijų banko (EIB) bei SEB, „Swedbanko“ ir Šiaulių banko atstovais. Pasak aplinkos ministro, pokalbio metu sutarta, kad bus reikalaujama ne daugiau kaip 60 proc. bendrijos narių pritarimo.

G. Kazlausko teigimu, bus siekiama sudaryti galimybių lengvatinius kreditus daugiabučių namų savininkų bendrijoms, įgyvendinančioms modernizavimo projektus pagal finansinį JESSICA modelį, teikti dviem būdais – arba bendrijos, arba butų ir kitų patalpų savininkų vardu. Šiuo tikslu Aplinkos ministerija parengs patikslintų valstybės paramos teikimo daugiabučiams namams modernizuoti taisyklių projektą ir pateiks jį derinti suinteresuotoms institucijoms.

Su EIB atstovais sutarta, kad šis bankas parengs pavyzdines dokumentų (paraiškų) formas, kurios būtų taikomos visiems lengvatinius kreditus daugiabučių namų modernizavimo projektams įgyvendinti teikiantiems bankams. Parengtos unifikuotos formos bus skelbiamos Aplinkos ministerijos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros tinklalapyje. Beje, agentūra įpareigota išsamiau konsultuoti gyventojus, padėti įgyvendinant konkrečius renovavimo projektus.

Kaip šiandien statyti, įrengti, kaip apželdinti aplinką? Kaip valdyti ir apsaugoti namus? Kur susirasti verslo partnerių? Ieškantiesiems atsakymų į šiuos ir panašius klausimus statybų parodų lydere tituluojama „Resta“ šiemet pasiūlys daugybę naujų idėjų bei efektyvių sprendimų. Šiemet paroda „Resta“ bus kitokia.

Statybų tematiką papildė keletas naujų temų: nekilnojamojo turto, protingųjų namų, gyvenamosios aplinkos tvarkymo ir apželdinimo. Tad, pasak parodos projekto vadovės Miros Kajackienės, dabar „Resta“ apima visas su būstu susijusias temas – nuo jo įsigijimo, statybos, renovavimo, įrengimo iki aplinkos puoselėjimo ir namų saugu-

mo užtikrinimo. „Todėl nenuostabu, kad paroda šiemet bus didesnė ir užims visą „Litexpo“ turimą ekspozicijų plotą. Savo naujienas čia demonstruos apie 500 dalyvių iš 12 pasaulio šalių“, – sakė parodos projekto vadovė.

Didžiausia parodos ekspozicijos dalis tradiciškai bus skirta statybinėms bei apdailos medžiagoms. Lankytojų taip pat lauks ekspozicijos, kuriose bus demonstruojami naujausi langai, durys, vartai, grindų dangos, šildymo, vėdinimo, santechnikos įranga, elektros instaliacija, aplinkos tvarkymo idėjos ir naujausios technologijos, įranga, želdiniai, protingųjų namų valdymo ir saugos sistemos, savo naujienas pristatys nekilnojamojo turto

plėtotojai. Lauko aikštelėse vėl bus eksponuojama statybinė technika, kurios grįžimas į parodą rodo, kad statybų verslas atsigauna.

Parodoje plečiasi alternatyviojo šildymo tema. Šiemet lankytojai ras ypač daug saulės kolektorių. Šios temos plėtra susijusi ne tik su bendra ekonomine Lietuvos situacija, didėjančiomis sąskaitomis už pastatų šildymą ir eksploatavimą, bet ir su pasaulinėmis tendencijomis, nes brangstant tradiciniams energetikos ištekliams vis didesnis dėmesys skiriamas žaliajai energetikai.

Antrą kartą parodoje vyks Verslo kontaktų mugė, joje dalyvaus statybų verslo bendrovės iš daugelio pasaulio šalių. Tarptautinį verslo kontaktų renginį parodoje „Resta“ organizuoja Europos verslo ir inovacijų tinklas (angl.

Enterprise Europe Network), veikiantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. Pasak parodos projekto vadovės M. Kajackienės, šis verslo renginys sieks supažindinti užsienio verslo visuomenę su Lietuvos statybų verslo potencialu, pasiekimais, verslo aplinka, padėti mūsų šalies įmonėms susirasti naujų partnerių.

Atsinaujinusi paroda „Resta“ vyks š. m. balandžio 12–15 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Dvi aukščiausio lygio parodos vienu metu Šių metų kovo 26–30 dienomis Diuseldorfo (Vokietija) ekspozicijų centro salės dar kartą taps pasaulinio garso laidų, kabelių ir vamzdžių pramonių Meka – čia vyks „Wire 2012“ ir „Tube 2012“. Tikėtina, kad renginyje dalyvaus per 2000 dalyvių iš viso pasaulio (iš maždaug 50 šalių). Tarptautinės laidų, kabelių ir vamzdžių parodos dalyviai jau tryliktą kartą pristatys savo srities naujoves.

Parodos organizatoriai tvirtina, kad jaučiamas bendras atsigavimas po finansų ir ekonomikos krizės, tad laidų ir kabelių pramonės sąlygos šiuo metu akivaizdžiai pagerėjo. Iš viso per pen-

kias parodos dienas Diuseldorfo ekspozicijų centre tikimasi sulaukti apie 70 tūkst. lankytojų iš viso pasaulio. „Wire 2012“ – tradiciškai pasaulyje pirmaujanti paroda laidų gamintojams ar apdirbėjams. Čia demonstruojama įranga ir prietaisai, skirti laidų gamybai, apdailai, taip pat laidų apdirbimo prietaisai. Bus pristatomi ir specialūs prietaisai ploniems laidams gaminti, varinei vielai lakuoti arba vyniojimo prietaisai laidams į rites vynioti.

Pasiūlą papildys medžiagų formavimo technologijos, spyruoklių gamybos mašinos, inžineriniai prietaisai, specialūs laidai ir kabeliai. Taip pat

bus galima stebėti matavimo, kontrolės ir reguliavimo, testavimo technologijas. Išskirtinė mugės dalyvių tema – augalų inžinerija, saugioji inžinerija ir aplinkos apsauga.

Tikslinė parodos „Tube“ lankytojų grupė – vamzdžių gamybos pramonės specialistai. Parodoje bus galima pamatyti ir analizuoti automobilių, chemijos, elektronikos bei statybos pramonei skirtas naujoves. Vamzdynų montuotojai, šildymo, oro kondicionavimo, vėdinimo ir hidrotechninės inžinerijos profesionalai, matavimo ir reguliavimo technologijų ekspertai tikrai ras kuo pasidomėti.

21

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Sausosios grindys – praktiškas sprendimas Vadinamosios sausosios grindys – viena praktiškiausių ir patogiausių naujovių. Naudojant tokią technologiją naujos statybos arba remontuojamame būste galima greitai ir be didesnių nesklandumų pakloti lygias aukštos kokybės grindis. Jos bus patvarios, sutaupys patalpų aukščio, dėl jų patalpose bus komfortiškiau gyventi. Tokį sprendimą galima įgyvendinti naudojant sausųjų grindų plokštes „Knauf Brown“.

Turi daug pranašumų Sausosios grindys paklojamos gana greitai, nes darbo metu išvengiama priverstinių prastovų – nereikia skirti laiko skiediniui džiūti. Taip pat nereikia galvoti apie vandens tiekimą.

Galutinę dangą dažniausiai galima pradėti tiesti jau kitą dieną, kai tik sumontuojamos sausosios grindys. Taip sutrumpinamas statybos darbų laikas. Beje, ant šių grindų konstrukcijos galima kloti įvairią grindų dangą.

Atliekant darbus į konstrukcijas nepatenka drėgmės, nes nėra vadinamųjų šlapiųjų procesų. Kitaip negu liejamąsias, sausąsias grindis galima kloti patalpose, kuriose oro temperatūra nėra aukštesnė nei 5 laipsniai šilumos – darbams oro temperatūra neturi įtakos. Dėl palyginti nedidelio konstrukcijos svorio šią sistemą galima naudoti objektuose, kur negalimos didelės apkrovos perdangoms. Ši grindų konstrukcija tinkama ir naujos statybos, ir rekonstruojamuose objektuose.

Nustatomas būsimų grindų lygis, sureguliuojamas jų aukštis.

22

Sausųjų grindų sistema, kuriai naudojamos „Knauf Brown“ plokštės, montuojama slankiųjų grindų principu. Tokios grindys užtikrina ypač gerą izoliaciją nuo smūgių sukeliamo triukšmo, nes grindys atskiriamos nuo visų pastato konstrukcijų. Pasitelkus „Knauf Brown“ sausųjų grindų sistemą garso izoliacija gali pagerėti iki 22 dB. Laiko dideles apkrovas Sovietmečiu statytų daugiabučių butuose grindys yra nelygios, jos ne tik neslopina garso, nelaiko šilumos, bet ir girgžda. Todėl tokias grindis būtina perkloti. Paprastai tai darant nepageidaujami šlapieji procesai – grindų lyginimas cemento skiediniu. Pirmiausia toks sprendimas keltų riziką, nes dėl papildomos apkrovos perdangose gali atsirasti plyšių, skiedinio vandeniu gali būti užlieti apačioje gyvenantys kaimynai. Be to, toks darbas yra sunkus ir nemalonus.

Dažnai daugiabučiuose senos grindys renovuojamos naudojant medinius gulekšnius ir OSB plokštes. Toks būdas tinkamas, jeigu negalvojama pagerinti smūgio sukeliamo garso izoliaciją ir nekreipiama dėmesio, kad grindys girgždės. Jeigu planuojama jas išklijuoti plytelėmis, medžio skiedrų ar drožlių plokštės nėra pats tinkamiausias pagrindas.

Kad plytelės laikytųsi prie pagrindo, tarp OSB plokščių ir plytelių klijų būtinas „Knauf Brown“ tarpsluoksnis. Jis formuojamas ant OSB plokščių dantyta mentele užtepant PVA klijų, tada ant jų klojamos „Knauf Brown“ plokštės ir prisukamos atitinkamais medvaržčiais.

Vieno kvadratinio metro plote reikia įsukti maždaug šešis varžtus. Būtina stebėti, kad plokščių kampai nesueitų į vieną tašką. Kai tik klijai sukietėja, galima pradėti klijuoti plyteles.

Perdangose su medinėmis sijomis negalima formuoti sunkių betoninių grindų konstrukcijų. Čia geriausias sprendimas – sausosios grindys, kurių kvadratinis metras sveria tik apie 24 kilogramus. Nepaisant mažo svorio, tokios lengvos grindys atlaiko didelę taškinę apkrovą: 4 x 4 centimetrų spaudas iki 4,5 kN. Sistemos medžiagos Betoninės perdangos pagrindui uždengti naudojama 0,2 milimetro storio polietileno plėvelė, o jei perdanga medinė – specialus garams laidus popierius.

Išlyginamas keramzito sluoksnis.

Klojamas pirmasis „Knauf Brown“ gipskartonio sluoksnis.

Perimetrinė juosta tvirtinama prie visų vertikalių konstrukcijų, su kuriomis ribojasi grindų konstrukcija. Ši 8–10 milimetrų storio juosta turi būti elastinga. Pagrindinė jos funkcija – stabdyti triukšmo plitimą į gretimas patalpas ir kompensuoti grindų bei laikomųjų konstrukcijų deformacijų tarpusavio poveikį.

Išlyginamasis – izoliacinis birusis – sluoksnis formuojamas iš specialaus sausojo grindų barstalo „Knauf Trockenschuttung“. Galima naudoti ir keramzitą, kurio frakcija yra nuo 2 iki 4 milimetrų, o drėgmė – ne didesnė kaip 1 proc. Kaip izoliacinis sluoksnis gali būti naudojamas putų polistirenas ar mineralinė grindų vata.

Pagrindinį sausųjų grindų sluoksnį sudaro viršutinis ir apatinis „Knauf Brown“ plokščių sluoksniai. „Knauf Brown“ – specialaus gipskartonio plokštės, itin atsparios apkrovai. Abu plokščių sluoksniai tarpusavyje suklijuojami PVA klijais.

Montavimo ypatumai Sausąsias grindis patariama kloti sumontavus pertvaras, atlikus elektros ir santechnikos instaliavimo darbus.

Visų pirma reikia įvertinti ir paruošti esamą paviršių. Nuo grindų pagrindo surenkamos ir nuvalomos statybinių medžiagų atliekos. Betono ar cemento skiediniu kruopščiai užglaistomi plyšiai tarp perdangos plokščių bei perdangos ir sienų sujungimo vietos. Tada pažymimas grindų lygmens aukštis.

Prieš montuojant sausąsias grindis ant pagrindo reikia patiesti polietileno plėvelę – ji atlieka hidroizoliacijos funkciją. Vietose, kuriose sausosios grindys liečiasi su kitomis konstrukcijomis, plėvelę reikia kloti užlenkiant ją iki viršutinio grindų krašto.

Jei perdanga yra su medinėmis sijomis, vietoj plėvelės reikia kloti specialų hidroizoliacinį popierių. Iš-

Paruošiamas paviršius antrajam gipskartonio sluoksniui, pirmąjį ištepant klijais.

klojus pagrindą, prie sienų ir kolonų pritvirtinamos perimetrinės izoliacinės juostos, neleidžiančios garsui plisti į gretimas patalpas per besiribojančias konstrukcijas.

Perdangos nelygumams išlyginti naudojamas sausasis barstalo arba kitas izoliacinis sluoksnis. Jį reikia lyginti naudojant specialų liniuočių komplektą. Vamzdynai tvirtinami prie pagrindo, kad sausasis barstalas nejudėtų. Ant paruošto visiškai išlyginto barstalo iš pradžių išilgai greta viena kitos sandariai vienu sluoksniu klojamos „Knauf Brown“ gipskartonio plokštės. Siūlės turi būti perstumtos bent 40 centimetrų. Klijuoti briaunas ar glaistyti sandūras prieš dengiant viršutinį sluoksnį nebūtina. Pirmo sluoksnio plokštės dantyta 3 milimetrų mentele padengiamos PVA klijais.

Antrą „Knauf Brown“ plokščių sluoksnį rekomenduojama kloti skersai ant pirmo.

Viršutinio ir apatinio sluoksnių plokščių siūlės negali būti viena virš kitos. Paklotą viršutinį plokščių sluoksnį iš karto reikia tvirtai prispausti per visą plotą. Paviršiumi galima vaikščioti po 12 valandų, kai abu plokščių sluoksniai tolygiai susiklijuoja. Plokščių sluoksnius nebūtina sutvirtinti varžtais ar sąvaromis. Jeigu statinyje jau suformuotos deformacinės siūlės, reikia numatyti, kad ir deformacinės sausųjų grindų siūlės būtų tose pat vietose.

Slenksčių zonose abiejų plokščių sluoksnių sandūros sutvirtinamos (paremiamos) maždaug 10 centimetrų pločio klijuota fanera.

Tinka įvairi danga Prieš atliekant apdailą rekomenduojama gruntuoti viršutinį visų sausųjų grindų sluoksnį. Gruntas „Knauf Tiefengrund“ sutvirtina viršutinį grindų sluoksnį ir apsaugo jį nuo neigiamo

kitų darbų poveikio. Jeigu norima, kad grindys būtų atsparios trinčiai arba jai turi būti atspari galutinė danga, visą sausųjų grindų paviršių reikia glaistyti bent 5 milimetrų storio „Knauf Nivello“ sluoksniu.

Jeigu numatyta kloti kiliminę dangą, būtina glaistyti viršutinio plokščių sluoksnio siūles. Paprastai rekomenduojama glaistyti visą plokščių paviršių. Klojant polivinilchlorido, linoleumo ir panašią ploną grindų dangą, būtina glaistyti visą sausųjų grindų paviršių.

Kloti ant sausųjų grindų galima tik tokį parketą, kurį sudaro mažiau stumdomos dalys, t. y. paruoštą parketo dangą arba mozaikinio parketo dangą. Prieš klojant parketą būtina gruntuoti visą grindų paviršių. Glaistyti sausųjų grindų paviršiaus nereikia. Jeigu parketo danga yra storesnė nei 14 milimetrų, rekomenduojama rinktis slankųjį klojinį.

Ant sausųjų grindų galima klijuoti ir keramikos bei akmens keramikos plyteles. Negalima kloti fajansinių plytelių. Maksimalūs grindų plytelių matmenys – ne didesni kaip 330 x 330 milimetrų. Būtina užglaistyti siūles tarp plytelių. Gruntuotam paviršiui visiškai išdžiūvus, plytelės klijuojamos plytelių klijais.

Patalpose, kuriose drėgmė didesnė, pavyzdžiui, vonios kambariuose, prieš klijuojant grindų plyteles reikia pakloti hidroizoliacinį sluoksnį, kad į sausąsias grindis neįsigertų drėgmės. Šį hidroizoliacinį sluoksnį reikia kloti per visą patalpos plotą.

Drėgnose gamybinėse patalpose, kuriose nuolat būna labai drėgna, kloti sausąsias grindis nerekomenduojama.

Klojant bet kokią grindų dangą reikia suformuoti tokias pat deformacines siūles, kaip ir klojant sausąsias grindis.

Klojamas antrasis „Knauf Brown“ gipskartonio sluoksnis.

Jei Jums reikia konsultacijos – visada galite kreiptis į „Knauf“ specialistus telefonu +370 5 213 2222

23

technologijos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i technologijos

Užbaigtuvės jau čia pat Išskirtinė Lietuvoje Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija sulaukia ypatingo dėmesio

Vienas efektingiausių transporto infrastruktūros projektų Lietuvoje juda finišo tiesiosios link. Planuojama, kad lapkritį bus baigtas antras Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos etapas. Pirmas statybų etapas baigtas jau 2010 metais.

24

Seniai brendusi būtinybė Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija pradėta dar 2008-ųjų lapkritį. Pirmo rekonstrukcijos etapo metu pastatyta keturių eismo juostų 610 metrų ilgio estakada. Tai pati ilgiausia estakada Lietuvoje. Jos plotis siekia nuo 20 iki 30,5

metro. Estakados perdangos konstrukcija – nekarpyta monolitinė tuštuminė gelžbetonio perdanga su įtemptais vielos pluoštais ant gelžbetonio atramų.

Estakados perdanga buvo įrengiama keliais etapais, nes technologiškai negalima iš karto įtempti 610 metrų ilgio lynų,

kurių kiekvieną sudaro 22 vijos. Įtempimui buvo naudojama moderni specialiai tam pritaikyta įranga. Per pirmą sankryžos rekonstrukcijos darbų etapą taip pat buvo atnaujintas tunelinis viadukas, įrengtas estakados apšvietimas, rekonstruoti inžineriniai tinklai.

Antras sankryžos rekonstrukcijos statybų etapas pradėtas 2010 metų gruodį. Jo metu įrengiama abiejų krypčių kelio Kaunas–Liepoja estakada ir atliekama esamos žiedinės sankryžos, privažiavimo kelių bei nuovažų rekonstrukcija. Generalinis antro

25

technologijos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

,,

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i technologijos

Raimondas Ubis „Problematika“ techninės priežiūros grupės vadovas

„Jakų sankryžai dėl jos svarbos keliami aukščiausi reikalavimai – ir statybinėms medžiagoms, produktams, ir technologiniams procesams, ypač statybos darbų kokybei ir kontrolei. etapo darbų rangovas – bendrovė „Kauno tiltai“.

Automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos planuoja ir trečią etapą, tačiau jis – perspektyvoje. Jo

26

metu būtų rekonstruota kryptis Kaunas–Šilutė, Klaipėda–Liepoja, Klaipėda–Šilutė.

Automobilių kelių infrastruktūroje šis regionas yra vienas svarbiausių Lie-

tuvoje: čia yra vieni didžiausių vietos ir tranzitinio, krovininio bei keleivinio transporto srautai. Jakų sankryžoje susikerta magistraliniai keliai Vilnius– Kaunas–Klaipėda, Klaipėda–Liepoja,

krašto keliai Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Jakai–Dovilai–Laugaliai ir Klaipėdos miesto Tilžės gatvė. Todėl jau seniai brendo būtinybė Jakų žiedinę sankryžą rekonstruoti į trijų lygių san-

27

technologijos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

kryžą, galinčią užtikrinti nepertraukiamą automobilių transporto eismą ir nesukelti eismo laidumo problemų.

Priminsime, kad 2005 metais Lietuvos susisiekimo kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos paskelbė konkursą projektiniam Vilniaus–Kauno–Klaipėdos kelio Jakų sankryžos rekonstrukcijos siūlymui atlikti. Šį konkursą laimėjo įmonė „Kelprojektas“.

Iš devynių pateiktų sankryžos rekonstravimo variantų Lietuvos automobilių kelių direkcija išsirinko siūlymą, kuriame numatyta panaudoti esamą žiedą, pagrindinius sankryžos kelius Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei Kaunas–Liepoja abiem kryptimis ir kelius Klaipėda–Liepoja, Kaunas–Šilutė, Klaipėda–Šilutė nukreipti tiesioginėmis juostomis be konfliktinių taškų, derinant skirtingo lygio sankryžą su esama žiedine. Taip pat numatyta statybos metu nenutraukti eismo esamoje žiedinėje sankryžoje. Būtent dėl to ir buvo suteikta galimybė darbus atlikti keliais etapais.

Parametrai – įspūdingi Bendrovės „Kelprojektas“ generalinis direktorius Algimantas Medžiaušis „Statybai ir architektūrai“ sakė, kad techniniame antro Jakų transporto žiedo rekonstrukcijos etapo projekte, be minėtų estakados kryptimi Kaunas– Liepoja ir esamos žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbų, numatyta įrengti privažiavimo kelius, nuovažas, pėsčiųjų ir dviračių takus, sumontuoti estakados apšvietimą bei triukšmą slopinančias sieneles. Jau baigiama įrengti suprojektuotą vandens nuvedimo nuo sankryžos sistemą.

Estakados krypties Vilnius–Palanga plotis kinta nuo 10 iki 18,8 metro, ilgis – 317,24 metro. Estakadą sudaro 9 tarpatramiai, kurių ilgiausias – 37,8 metro. Konstrukcinis perdangos storis – 1,51 metro. Perdanga betonuojama ir apgniuždoma įtempiamos vielos pluoštais penkiais etapais.

Krypties Palanga–Vilnius estakada yra 10 metrų pločio ir 552 metrų ilgio.

Ji sudaryta iš 15 tarpatramių, kurių ilgiausias – 44 metrų. Konstrukcinis perdangos storis yra 1,51 metro, didžiausiuose tarpatramiuose ji sustorinta iki 1,91 metro. Perdanga betonuojama ir apgniuždoma įtempiamos vielos pluoštais devyniais etapais. „Kelprojekto“ vadovas A. Medžiaušis sakė, kad betonuojant ilgiui tarp

28

tarpatramių ir pačių tarpatramių skaičiui didžiausią įtaką turėjo įtempiamos vielos pluoštų trinties nuostolių dydžiai. Betonuojamo ir apgniuždomo etapo ilgis buvo parenkamas toks, kad trinties nuostoliai nebūtų per dideli.

Skirtingų etapų perdangos dalys buvo jungiamos sudėtingais mazgais, kurie garantuoja patikimą betono ir vielos pluoštų sujungimą. Šiam tikslui perdangos dalių jungimo zonos buvo formuojamos laiptais ir plane, ir profilyje, vielų pluoštai jungiami ir pratęsiami specialiomis jungtimis – inkarais.

Antrame darbų etape iš viso bus panaudota daugiau kaip 11 tūkst. kubinių metrų betono bei 942 tonos armatūros.

Poliai siektų keliolika kilometrų Atliekant pirmo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo darbus bendrovė „Projektana“ įgręžė 846 polius. Jiems išlieti panaudota 2300 kubinių metrų betono ir 220 tonų armatūros. Jeigu visi poliai būtų sujungti į vieną, jo ilgis siektų net 10 kilometrų.

Estakadų perdangoms įrengti prireikė 15 tūkst. kubinių metrų aukštos kokybės betono, 1200 tonų armatūros bei 730 tonų lynų. Perdangai lengvinti panaudota 2 kilometrai 1,1 metro diametro metalinių raukšlėtųjų vamzdžių. Taip pat paklota 13,6 tūkst. kvadratinių metrų klijuojamos hidroizoliacijos, o tai prilygsta dviejų futbolo aikščių plotui, įrengta 2 kilometrai apsauginių atitvarų.

Atliekant darbus dar buvo įrengti 42 rostverkai (pamatai), kuriems sunaudota 3300 kubinių metrų betono ir 160 tonų armatūros. 40 monolitinių gelžbetonio kolonų išlieti prireikė 2000 kubinių metrų betono, 100 tonų armatūros ir 180 kubinių metrų medienos klojiniams.

Antro rekonstrukcijos darbų etapo metu įgręžti 654 poliai, kurių bendras

UAB „Kelprojektas“, I. Kanto g. 25, LT-44296 Kaunas, tel. +370 37 22 31 86, faks. +370 37 20 52 27, el. p. info@kelprojektas.lt

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i technologijos

ilgis sujungus į vieną siektų beveik šešis kilometrus. Taip pat dar turi būti išlieta 20 pamatų bei 20 monolitinių gelžbetonio kolonų. Tam bus panaudota 1700 kubinių metrų aukštos kokybės betono, 350 tonų stiprios armatūros.

Abiejų estakadų, kurių bendras ilgis – 870 metrų, monolitinei perdangai išlieti prireiks 8 tūkst. kubinių metrų aukštos kokybės betono ir 650 tonų armatūros. Kadangi perdangos konstrukcija yra įtempto gelžbetonio, perdanga bus įtempiama didelio atsparumo lynais.

Antro Jakų sankryžos rekonstrukcijos statybų etapo metu iš viso panaudota 770 metrų lengvinimo vamzdžių, 380 tonų įtempimo linų, 8 tūkst. kvadratinių metrų prilydomosios dviejų sluoksnių hidroizoliacijos, 2 kilometrai metalinių atitvarų.

Dirbant įgyjama patirties Lynų pluoštų įtempimo darbus antrame statybų etape bendrovė „Kauno tiltai“ vėl patikėjo įmonei „Delta Nova“. Kaip ir pirmame etape, naudojama Vokietijos kompanijos „DYWIDAG Systems International“, kuriai atstovauja „Delta Nova“, 22-iejų septynvielių lynų sistema MA6822. Tiesa, antrame darbų etape lynų prireiks mažiau: estakadoms armuoti bus panaudota apie 370 tonų aukšto atsparumo plieno lynų. Pirmo darbų etapo metu prireikė beveik dukart daugiau ypač atsparių lynų – 730 tonų.

Paklaustas apie darbų eigą, „Delta Novos“ direktorius Saulius Pilka nebuvo linkęs sureikšminti jo vadovaujamos įmonės vaidmens šiame etape. „Atliekant pirmo Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos etapo statybos darbus buvome bendrovės „Kauno tiltai“ subrangovai. Mūsų darbuotojai daugiau ar mažiau dalyvavo visuose su įtemptu perdangos armavimu susijusiuose darbų eapuose: ir atliekant lynų kanalų bei inkarų montavimą, ir lynų prastūmimą į kanalus, žinoma, ir pluoštų įtempimo, ir galiausiai kanalų injektavimo cementiniu skiediniu darbus. Antro statybų etapo metu esame kviečiami tik įtempti pačius lynų pluoštus. Visus kitus darbus, pasisėmę patirties pirmame statybų etape, generaliniai rangovai atlieka savarankiškai“, – pasakojo S. Pilka.

Jis teigė iš pradžių skeptiškai vertinęs tokią generalinių rangovų ini-

ciatyvą, tačiau vėliau pripažinęs, kad bendrovės „Kauno tiltai“ darbininkai su viskuo puikiai susitvarko.

Iššūkius įveikė sėkmingai Didžiausi iššūkiai bendrovės „Kelprojektas“ specialistų laukė projektuojant perdangos išsišakojimus magistralės nuovažų vietose. Čia buvo privalu numatyti tokį armavimą paprastos armatūros karkasais ir įtemptais vielos pluoštais, kad būtų užtikrintas konstrukcijos vientisumas esant visoms galimoms transporto apkrovoms bei aplinkos poveikiui.

Perdangos išsišakojime dalis nuovažos zonoje esančių įtempiamų pluoštų nutraukiami. Nutrauktų pluoštų galams jungti pirmą kartą Lietuvoje buvo panaudoti išskleistų vijų inkarai, patikimumu nenusileidžiantys įprastiems pluoštų inkarams. Be to, jie yra gerokai pigesni ir geriau paskirsto įtempimo jėgą perdangoje.

Projektavimo darbuose sunkumų kilo ne tik dėl itin ilgų estakadų, bet ir jų formos. Didelis išlinkis, atsišakojimai, išplatėjimai ir susiaurėjimai, perdangos storio kitimas, daug betonavimo etapų – tai, anot A. Medžiaušio, tik dalis galvą pasukti vertusių aspektų.

Numatyti projektiniai sprendiniai sankryžoje pagerins eismo sąlygas bei saugumą ir sumažins oro taršą. Atlikus darbus abi Jakų žiedinės sankryžos estakados turės po dvi važiuojamąsias juostas į kiekvieną pusę.

Bendras jų ilgis sieks 869 metrus.

Baigus rekonstrukcijos darbus Jakų sankryža bus trijų lygių.

Abiejų estakadų plotis siekia nuo 20 iki 30,5 metro, perdangų konstrukciją sudaro nekarpyta monolitinė tuštuminė gelžbetonio perdanga su įtemptais vielos pluoštais ant gelžbetonio atramų.

Jautė didelę atsakomybę Neeiliniam objektui reikalingas ypatingas dėmesys. Todėl neatsitiktinai techniniams statinių prižiūrėtojams tenka didelė atsakomybė.

Pirmo ir antro Jakų žiedo rekonstrukcijos etapų techninę statybos darbų priežiūrą atliko bendrovė „Problematika“ su pasitelktais subrangovais – bendrovių Tiltų ekspertų centro ir „URS Scott Wilson Ltd“ specialistais. Įmonės „Problematika“ techninės priežiūros grupės vadovas Raimondas Ubis pasidžiaugė, kad

29

technologijos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

UAB Tiltų ekspertų centras (TEC) – 2003 metais įsteigta inžinerinė–konsultacinė firma. Įmonė specializuojasi transporto infrastruktūros projektavimo, konsultavimo, statybos priežiūros srityse.

Pagrindinė įmonės veikla  Transporto statinių (tiltai, viadukai, tuneliai) projektavimas, būklės tyrimai, statybos techninė priežiūra.  Kelių, gatvių, oro uostų, geležinkelių ir pėsčiųjų bei dviračių takų projektavimas, statybos techninė priežiūra.  Detaliųjų ir specialiųjų planų rengimas.  Inžinerinių tinklų, melioracijos, hidrotechninių statinių projektavimas, techninė statybos priežiūra.  Susisiekimo komunikacijų plėtros galimybių studijų bei investicinių projektų rengimas.  Ekonominiai skaičiavimai.  Geodeziniai ir žemėtvarkos darbai.  Papildoma įmonės veikla: kopijavimo, spausdinimo ir skenavimo paslaugos. Įmonė vykdo Kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemą, atitinkančią tarptautinių standartų ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 reikalavimus.

Pagrindiniai TEC užsakovai  Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.  Lietuvos Respublikos savivaldybės.  AB „Lietuvos geležinkeliai“.  VĮ Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija.  Statybos bendrovės.

UAB Tiltų ekspertų centras T. Ševčenkos g. 16A / Vytenio g. 14, LT-03111, Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 210 5319, faks. +370 5 234 3002, el. p. tec@tec.lt.

pavyko laimėti konkursą tokio objekto techninei priežiūrai atlikti. „Jakų sankryžai dėl jos svarbos keliami aukščiausi reikalavimai – ir statybinėms medžiagoms, produktams, ir technologiniams procesams, ypač statybos darbų kokybei ir kontrolei. Ypatingų statinių didelės apimties statybos darbai atliekami sparčiai, jie yra įvairaus pobūdžio: estakadų, triukšmą mažinančių sienučių, privažiavimo kelių, įvairių inžinerinių tinklų įrengimas bei kiti. Dėl to techninė statybos priežiūra – gana sudėtinga“, – pripažino R. Ubis.

Techniniams prižiūrėtojams ir medžiagų tyrimų laboratorijos darbuotojams tenka sparčiai suktis tiriant naudojamų statybinių medžiagų, produktų ypatybių atitikimą techninio projekto ir tiekiamų medžiagų atitikties dokumentų reikalavimams. Nemažas krūvis – ir priimant atliktus darbus.

Antrame Jakų sankryžos statybos etape techninės priežiūros darbai apima ne tik sudėtingų estakadų ir kelių statybos kontrolę, atliktų darbų skaičiaus matavimus, naudojamų statybinių medžiagų tyrimą ir darbų priėmimą. Reikia operatyviai spręsti iškylančias problemas, rasti sprendimo būdus, įforminti nenumatytus darbus, koordinuoti projektuotojų, rangovo, subrangovų bei techninės priežiūros darbus. Už visa tai reikia atsiskaityti užsakovui.

Didelės darbų apimtys, sutelktos sąlygiškai mažoje teritorijoje, saugaus ir nepertraukiamo didelio intensyvumo automobilių transporto eismo užtikrinimas rekonstruojamoje žiedinėje sankryžoje, vienu metu atliekami sudėtingi ir įvairaus pobūdžio darbai atskirose rekonstruojamos sankryžos vietose. Visa tai, anot bendrovės „Problematika“ atstovo R. Ubio, objektą daro išskirtinį, palyginti su kitais panašiais įgyvendintais projektais. „Esant tokioms sąlygoms techninės priežiūros darbai ir laboratoriniai statybos medžiagų tyrimai, darbų koordinavimas, problemų sprendimai turi būti atliekami greitai, nestabdant viso statybos darbų proceso.

Dėl to didėja darbo ir laiko sąnaudos, reikia didesnių darbuotojų pastangų“, – sakė R. Ubis.

Norint išvengti atliekamų darbų klaidų, kas mėnesį, o jei reikia – ir dažniau, objekte organizuojami pasitarimai darbų eigos klausimais, rengiami jų protokolai, kuriuose fiksuojamos iškilusios problemos ir jų sprendimo būdai. Taip pat aptariami atliktų darbų ir naudotų medžiagų kokybės klausimai, o jei aptinkama statybos defektų, nedelsiant išsiaiškinamos jų atsiradimo priežastys ir defektai pašalinami.

Vienas iš pirmo statybų etapo statinių techninės priežiūros vykdytojų buvo kompanijos „URS Scott Wilson Ltd“ atstovas Rolandas Strazdas. „Šis objektas – didelis iššūkis ir rangovams, ir techniniams prižiūrėtojams. Sulaukdavome daug dėmesio, nes susipažinti su charakteringu tokio pobūdžio statiniu atvykdavo ne tik atitinkamų Europos Sąjungos institucijų atstovų, bet ir įvairių studentų grupių“, – pasakojo specialistas.

Jis bemaž kasdien būdavo statybos aikštelėje ir stengėsi visapusiškai prižiūrėti atliekamus darbus.

30

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i technologijos

Techniniam prižiūrėtojui neteko baksnoti pirštu darbininkams – jų požiūris į darbą buvo išties profesionalus. Įvertindami objekto svarbą darbininkai net nebandė dirbti atsainiai, numodami ranka į kokybę.

Paklaustas, ar nesusidūrė su ypatingais sunkumais darbe, R. Strazdas pripažino, kad vienas didesnių buvo oro sąlygos. Laikantis įtempto darbų grafiko nebuvo paisoma lietaus ar vėjo, tekdavo dirbti ir ne itin palankiu oru.

Bendrovės Tiltų ekspertų centro specialistai irgi puikiai supranta estakadų, kitų objektų statybos svarbą ir jiems tenkančią atsakomybę. Techninis įmonės prižiūrėtojas Valentinas Šniras atidžiai išstudijuoja visus techninius ir darbo projektus, kontroliuoja atliekamus darbus, dalyvauja juos priimant, tikrina objekte naudojamas medžiagas bei jų kokybę.

Technine statybos priežiūra užsiimantis darbuotojas turi sutikrinti ir atliktų darbų skaičių. „Dirbant šiame objekte nėra kada atsipalaiduoti, nes darbų apimtys – didelės, jie atliekami visoje statybvietės teritorijoje vienu metu. Projektas iš tiesų išskirtinis, jo įgyvendinimas sudėtingas. Suprantama, didelė atsakomybė tenka ne tik rangos darbus atliekantiems žmonėms, bet ir techniniam statybos darbų prižiūrėtojui“, – sakė bendrovės Tiltų ekspertų centro direktorius Regimantas Valasevičius.

Paklaustas, kokius darbus atliekant reikėjo ypač susitelkti, R. Valasevičius pripažino, kad labai svarbu buvo tinkamai pagal projekto reikalavimus armuoti perdangą, įrengti ją laikančius lynus. Mat nuo jų priklauso laikomoji perdangos galia ir estakadų stiprumas. „Kai statybose pasitaiko nesklandumų, kritikos strėlės laidomos dėl to, kad nebuvo užtikrinta techninė statybos darbų priežiūra. Čia tokių pasakymų tikimės išvengti, nes objekte dirba specialistai, atsakingai žiūrintys į patikėtą darbą. Tačiau didelę atsakomybę turi jausti ne tik statybvietėje dirbantys žmonės, bet ir šiam unikaliam Lietuvoje statiniui statybines medžiagas tiekiantys gamintojai“, – sakė R. Valasevičius. 

UAB „Tiltų ekspertų centras“, T. Ševčenkos g. 16a/ Vytenio g. 14, Vilnius, LT-03111, Lietuva, tel. +370 5 210 5319, faks. +370 5 234 3002, el. p.tec@tec.lt.

31

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Joniškyje naujus tinklus įrengė UAB „Kamesta“

Kauno UAB „Kamesta“ rangos sutartį dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų Joniškyje plėtros darbų pasirašė 2010 metų rudenį. Prieš pradedant statybos darbus vadovaujantis techniniu užsakovo UAB „Joniškio vandenys“ projektu reikėjo parengti darbo projektą. Iš karto pradėti statybos darbus neleido atšiauri žiema, didelis speigas. Užsakovo pateiktas techninis projektas nebuvo išbaigtas, todėl užsakovas papildomai jį koregavo. Per UAB „Kamesta“ parengė darbo projektą, kartu atliko darbų technologijos projektą ir kokybės užtikrinimo sistemą. Statybos darbai pradėti pavasarį, vos leidus oro sąlygoms. Nustatytas darbų eiliškumas – objekto įgyvendinimas suskaidytas pagal gatves į keturis etapus.

Pasak statinio vadovo Edmundo Markuckio, objektas specifinis tuo, kad Joniškio mieste – palyginti aukštas gruntinis vanduo, dolomito sluoksnis slūgso 2–4 metrų gylyje.

Tam reikėjo atitinkamai pasirengti laikantis specialių technologijų.

Pradėjus statybos darbus, įrengiant vandentiekio ir nuotekų tinklus nuolat turėjo dirbti drenažiniai siur-

32

bliai – jie traukė vandenį iš tranšėjų, buvo sudėtinga ir sutankinti gruntą.

Kadangi statybos darbai atliekami važiuojamojoje gatvės dalyje, reikėjo nuolat statyti išramstymo skydus.

Be to, tik paklojus tinklus prieš užpilant tranšėjas gruntu reikėjo padaryti išpildomąsias geodezines nuotraukas, atlikti televizinę diagnostiką bei hidraulinius bandymus.

Kasant tranšėjas vandentiekio ir nuotekų tinklams įrengti, gruntas nebuvo sandėliuojamas vietoje. Jis buvo kraunamas į savivarčius ir išvežamas į sąvartą. Tik paklojus vamzdynų atkarpą, gruntas vėl buvo vežamas atgal į tranšėjas, užpilamas ir sutankinamas. Dėl to įgyvendinant projektą prireikė daugiau darbo laiko ir papildomų išlaidų. „Dėjome daug pastangų, kad darbų kokybė nenukentėtų, o gyventojai galėtų be didesnių problemų privažiuoti prie savo namų. Kitaip negalėjome dirbti, stengėmės nesutrikdyti įprasto miesto gyventojų ritmo. Todėl apie mūsų darbų eigą bei kokybę buvo atsiliepiama palankiai“, – sakė statinio vadovas E. Markuckis.

UAB „Kamesta“ techninis direktorius Edvardas Štuopis akcentavo, kad kiekvienas objektas yra savaip sudėtingas ir reikalauja atitinkamai pasirengti. „Jei iš anksto nusiteikiama, kad bus lengva, nebus sunkaus darbo – bus patirta nemažų nuostolių, daug daugiau materialinių sąnaudų, prarasta nemažai laiko, galiausiai nukentės ir kokybė“, – sakė E. Štuopis.

Anot jo, šis objektas – tikrai ne iš lengvųjų. Daug nenumatytų aplinkybių paaiškėjo tik pradėjus dirbti.

Tačiau sunkumus visada stengiamasi kuo labiau sumažinti, nesvarbu, kad tam prireikia papildomų išlaidų, svarbiausia darbus atlikti kokybiškai ir numatytu laiku.

Dar viena kliūtimi tapo sena lietaus vandens drenažo sistema.

Nors planuose ji buvo pažymėta, nebuvo aišku, kokiame gylyje paklota. Kiekvienoje gatvėje reikėjo nustatyti vandentiekio ir nuotekų tinklų susikirtimo taškus su veikiančiomis drenažo linijomis. Kai kurie gyventojai buvo pasikloję inžinerinius vietos tinklus, kurie nebuvo pažymėti topografinėse nuotraukose, dėl to atsirado papildomų keblumų atliekant darbus laiku ir kokybiškai. Įgyvendindama projektą UAB „Kamesta“ paklojo 4947 metrus vandentiekio bei 6199 metrus nuotekų vamzdynų. Vien kontrolinių šulinių įrengta 348. Buvo sumontuotos dvi nuotekų siurblinės.

Projektą „Joniškio miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra“ sudaro 2 etapai. Juos įgyvendinus bus sudarytos sąlygos kuo didesniam joniškiečių skaičiui prisijungti prie centralizuotos vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos – taip jie pagerins gyvenimo sąlygas. Prie viešojo vandens tiekimo sistemos planuojama prijungti 1109, o prie nuotekų šalinimo sistemos – 1216 naujų naudotojų.

IR MAŽOS ĮMONĖS INDĖLIS DIDELIAME PROJEKTE GALI BŪTI SVARBUS...

Projektai, prie kurių įgyvendinimo teko daugiau ar mažiau prisidėti ir mūsų įmonei:

Saulkrastės m. aplinkkelis, Latvija

Vilniaus m. pietinis aplinkkelis

Vilniaus m. vakarinis aplinkkelis

IAE panaudoto branduolinio kuro laikina saugykla B1

IAE kietųjų atliekų tvarkymo ir saugyklų kompleksas B2, 3, 4

Lietuvos elektrinės naujo (9-ojo) bloko statyba Elektrėnuose

Naujos CEMEX cemento gamyklos statyba Brocenyje, Latvija

AB „Akmenės cementas“ naujos linijos statyba

Naujos „Podilski cement“ cemento gamyklos statyba Kamenec Podolske, Ukraina

Dienvidu tilto estakados Rygoje, 1 etapas

Jakų transporto žiedo estakados Klaipėdoje

Dienvidu tilto estakados Rygoje, 2 etapas

...na apie šitokius kol kas tik svajojame...

UAB „Delta Nova“ Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius Telefonas + 370 5 272 5308, faksas + 370 5 272 1062 El. paštas info@deltanova.lt, www.deltanova.lt

33

technologijos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Kokybiška sistema nebūtinai brangi Didžiausias aptvėrimo sistemų gamintojas visame pasaulyje „Betafence“ turi didžiausią tvorų ir prieigos kontrolės produkcijos pasiūlą. Vienas gausaus pasirinkimo gaminių – „Nylofor 3D Pro“. Tai aukštos kokybės tvorų sistema, pasižyminti ilgaamžiškumu, greitu ir patogiu montavimu, puikiu kainos ir kokybės santykiu.

Privalumai „Nylofor 3D PRO“ yra aukštos kokybės tvorų sistema, kurią sudaro 2,5 metro pločio plokštės ir didelė stulpų pasiūla.

Tvirtumas. Preciziškai suvirintos plokštės su stačiakampio formos tvorų akutėmis ir horizontaliomis standumo briaunomis garantuoja ypatingą tvirtumą.

Ilgaamžiškumas. „Betafence“ padengimo technologija yra moderni ir užtikrina ypač ilgą tarnavimo laiką.

Tvoros segmentai pagaminti iš cinkuotos vielos, kuri padengiama specialiu sluoksniu, užtikrinančiu puikų sukibimą su viršutine PVC danga.

Puikus kainos ir kokybės santykis. „Nylofor 3D PRO“ sistema – tai už nedidelę kainą garantuota aukšta kokybė ir tvirtumas.

Užbaigta sistema. Sistemą sudaro įvairaus aukščio plokštės, turinčios specialią tvirtinimo sistemą. Tvoros elementai montuojami prie stačiakampių EL, kvadratinių, „Bekafix“ arba „Bekafast“ stulpelių. Su tvorų sistemomis galima įsigyti ir įvairiausių naujoviškų atveriamųjų bei slenkamųjų vartų.

Pritaikymas „Nylofor 3D PRO“ sistemos pritaikymo galimybės yra iš tiesų didelės. Ji tinkama aptverti:  gamyklas;  sandėlius;  logistikos terminalus;  karines bazes;  geležinkelio bėgius;  kelius;  greitkelius;  oro uostus;  jūrų uostus.

34

Plokštės Plokščių plotis siekia 2500 milimetrų, o aukštis labai įvairus – nuo 1030 iki 2430 milimetrų.

Vienoje plokščių pusėje yra vertikalūs 30 milimetrų strypų galiukai, kuriuos galima sumontuoti ir viršuje, ir apačioje. Horizontalios standumo briaunos plokštėms suteikia papildomo tvirtumo. Tvoros akučių dydis yra 200 x 50 milimetrų, ties standumo briaunomis – 100 x 50 milimetrų. Vielos skersmuo – 5 milimetrai.

Vartai „Nylofor 3D PRO“ sistema yra visiškai užbaigta. Galima įrengti saugius aukštos technologijos „Nylofor“, „Egidia“ arba „Robusta“ viengubus ir dvigubus atveriamuosius bei slenkamuosius vartus.

Stulpeliai Stačiakampių stulpelių sistema. Prie stulpelių plokštės tvirtinamos specialiais varžtais-kabliais ir veržlėmis su nulaužiamomis galvutėmis, o viena su kita sujungiamos metaliniais fiksatoriais. Tvirtinimo detalės pagamintos iš nerūdijančiojo plieno. Suvirintuose stačiakampio formos stulpeliuose (60 x 40 x 1,5 milimetro) yra varžtams skirtos angos. Stulpai komplektuojami su kepurėlėmis.

„Bekafix“ stulpelių sistema. Specialiais fiksatoriais, pagamintais iš poliamido arba metalo (didesnė apsauga), plokštės šonu tvirtinamos prie stulpelių. Ant H formos suvirintų vamzdinių stulpelių (70 x 44 milimetrai) uždėta plastikinė kepurėlė. „Bekafast“ stulpelių sistema. „Nylofor 3D PRO“ plokštės šonu tvirtinamos prie „Bekafast“ stulpelių. Priedai tvirtinant šiuo būdu nenaudojami. Pasitelkiant „Bekafast“ stulpelių sistemą plokščių standumo briaunos prie stulpelio profilio pritvirtinamos idealiai.„Bekafast“ stulpeliai (60 x 50 milimetrų) komplektuojami kartu su plastikinėmis kepurėlėmis. „Bekafix Super“ stulpų sistema.

Naudojama norint užtikrinti vidutinio ar aukšto lygio saugumą. Tvoros elementai tvirtinami iš šonų specialiomis apsauginėmis metalinėmis apkabomis su varžtais. Vamzdeliniai virinti H formos stulpai (100 x 54 milimetrai) su pragręžtomis angomis skirti elementams tvirtinti. Stulpai pristatomi su plastiko kepurėlėmis.

Tvoros elementus taip pat galima tvirtinti prie keturkampių 60 x 60 x 1,5 milimetro „Nylofor“ stulpų.

Padengimo technika Plokštės pagamintos iš cinkuotų vielų (mažiausiai 25 g/m2). Išankstinio apdorojimo procesas užtikrina idealų PVC dangos sukibimą su produkto paviršiumi. Stulpeliai cinkuoti ir iš vidaus, ir iš išorės (mažiausias sluoksnis sudėjus abi puses kartu – 275 g/m2) pagal Europos standartą EN 10326. Po to paklotas rišamasis sluoksnis, ir galiausiai stulpeliai padengti plastiku (mažiausiai 60 mikronų). Plokščių spalva – žalia RAL 6005 arba balta RAL 9010.

www.betafence-tvoros.lt 35

darbų sauga i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i darbų sauga

,, Vilius Mačiulaitis Valstybinės darbo inspekcijos vadovas

Ne visada sėkmingas investicijas galima vertinti vien pinigais. Galima investuoti milijoną ir neišvengti nelaimingų atsitikimų. O kartais ir nedidelės investicijos pasiteisina su kaupu.

Į darbų saugą investuojama per mažai Vladas ŠERELIS

Akivaizdu – statybose reikia dirbti saugiai.

O į saugų darbą užtikrinančias priemones reikia investuoti. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastebi, kad įmonėse, 36

kurios nepagaili lėšų darbo saugos priemonėms, nelaimingų atsitikimų išvengiama. Arba tie atsitikimai nebūna skaudūs.

VDI vadovas Vilius Mačiulaitis „Statybai ir architektūrai“ teigė, kad investicijos į darbo saugą turi būti ne formalumas, bet kasdienis rūpestis.

– Kaip reikėtų suprasti investicijas į darbo saugą – ar tai tik tokios priemonės kaip šalmai, diržai, ar ši sąvoka platesnė?

– Darbo saugą ir investicijas į ją reikėtų suprasti dvejopai. Pirma – tai techninė pusė. Darbuotojų naudojama techninė įranga turi atitikti tam tikrus standartus, ir kolektyvinės, ir

individualios saugos priemonės turi būti tvarkingos, periodiškai apžiūrimos.

Antra – tai investicijos į pačius darbuotojus. Gali būti saugi ir tvarkinga technika, apsirūpinta visomis saugos priemonėmis. Vis dėlto jei nėra pakankamai investuojama į darbuotojus, jų mokymą, sąmoningumo ugdymą, visi techniniai patobulinimai gali

būti beverčiai. Jei darbuotojas nedėvi saugos priemonių, nes nesupranta, kam to reikia, arba sąmoningai išjungia automatines saugos priemones, kad būtų paprasčiau prieiti prie įrenginių, vadinasi, jis nelabai įvertina riziką, pavojų. Taigi tokiu atveju turime rimtą investicijų spragą.

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų dėl žmogiškojo faktoriaus, kiekvienam darbdaviui aktualu puoselėti darbo saugos kultūrą. Turi būti nuolat tobulinama darbo aplinka skatinant pačius darbuotojus dalyvauti organizaciniuose procesuose, ugdyti atsakomybę ir už save, ir už visą kolektyvą.

Būtina įtvirtinti suvokimą, kad sauga yra vertybė, neatsiejama nuo pagrindinių žmogiškųjų prioritetų.

Beje, įmonėse, kuriose yra sudarytos kolektyvinės sutartys ir darbuotojai vertinami kaip lygiaverčiai partneriai ieškant bendrų sprendimų arba kur yra įdiegta darbuotojų saugos bei sveikatos vadybos sistema, nelaimingų atsitikimų darbe pasitaiko mažiau.

Mažiau ir problemų dėl darbo santykių reglamentavimo reikalavimų pažeidimų: darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, kitų dalykų.

– Ar yra tendencija, kad įmonėse, neinvestuojančiose į darbo saugą, nelaimingų atsitikimų pasitaiko kur kas daugiau? Ar tai tik atsitiktinumas?

– Savaime suprantama – kuo daugiau investuojama, tuo mažesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė. Tačiau ne visada sėkmingas investicijas galima vertinti vien pinigais. Galima investuoti milijoną ir neišvengti nelaimingų atsitikimų. O kartais ir nedidelės investicijos pasiteisina su kaupu.

Netgi, atrodytų, toks nereikšmingas indėlis kaip darbų vadovo paraginimas statybininkui užsidėti šalmą gali būti pats svarbiausias, jei kitą akimirką ant to statybininko, dėvinčio šalmą, galvos nukrinta plyta. Nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl įvairių priežasčių, o investicija į darbo saugą jų gerokai sumažina. Svarbiausia – išsiaiškinti darbo vietose kylančias didžiausias rizikas, nustatyti esmines saugumo spragas. Tuomet, atsižvelgiant į poreikius, spręsti – atnaujinti ar papildyti techninę bazę, geriau apmokyti darbuotojus, stiprinti darbo drausmę.

37

darbų sauga i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

Bet kuriuo atveju investicijos į darbo saugą ir jos kultūrą turėtų būti ne formalus lėšų naudojimas, bet realus kasdienis rūpestis ir pastangos įgyvendinant minėtus uždavinius. Formalus požiūris būtų tik įmonės lėšų švaistymas, kuris gal ir duotų tam tikrą efektą trumpuoju periodu, bet galų gale vis tiek viskas grįžtų į pradinę būklę.

– Ar mūsų šalies statybų įmonės pakankamai investuoja į darbo saugą?

– Į šį klausimą visuomet yra vienas atsakymas – nepakankamai. Netgi tokios išsivysčiusios Vakarų Europos valstybės kaip Didžioji Britanija, Olandija, kur 100 tūkst. darbuoto-

38

jų tenka mažiau nei vienas žuvusysis darbe, teigia, kad investicijos yra nepakankamos. Lietuvoje liūdnoji statistika, palyginti su minėtų šalių – keturis kartus didesnė.

Kitas klausimas – didelės, tačiau netinkamai orientuojamos investicijos, neduodančios reikiamo rezultato. Šiandien daugiau investuojama į techniką, įrangą ir per mažai – į pačius darbuotojus. Pirmiausia reikėtų investuoti į žmones, nes tai – greičiausiai atsiperkanti investicija.

Deja, ji dar nepakankamai vertinama. Žmonės gali saugiai dirbti ir su kiek prastesne technika, bet nemokantieji saugiai nedirbs ir turėdami ją pačią geriausią. Dažnai įmonės, kurios teikia prioritetą investicijoms į darbuotojus, jų mokymus, išlošia daugiau.

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i darbų sauga

Per pastaruosius 20 metų lyg ir turėjome DSS sistemą, bet situacija kardinaliai negerėja. Vertinant tik skaičius, nelaimingų atsitikimų darbe statistikos kreivė juda lyg ir optimistine linkme. Tačiau bendrame Europos valstybių kontekste ir toliau velkamės gale. Vadinasi, reikia geresnių, radikalesnių sprendimų.

Būtent atsižvelgdami į pastarųjų metų nelaimingų atsitikimų darbe statistiką šiemet savo veiklą orientuosime į pačius rizikingiausius sektorius: statybos, medienos apdirbimo, žemės ūkio, transporto.

Darbdavius daugiau konsultuosime, suteiksime galimybę smulkius pažeidimus ištaisyti netaikydami administracinių sankcijų. Be to, kai kurie darbdaviai jau turi galimybę pasitikrinti darbuotojų saugos bei sveikatos situaciją pagal VDI parengtus klausimynus ir pašalinti trūkumus dar iki apsilankant darbo inspektoriams. Kaip gana efektyvi priemonė pasiteisino įmonių tikrinimai pačių darbdavių prašymu. Jiems tai puiki proga profesionaliai įvertinti darbuotojų saugos ir sveikatos darbe situaciją, išvengiant administracinės atsakomybės net ir nustačius pažeidimų, gauti patarimų, kaip efektyviau užtikrinti darbo saugą. Tokia paslauga pernai pasinaudojo apie 200 įmonių.

Tikimės, kad šiais metais šis skaičius augs. Ilgainiui teigiamo efekto tikimasi ir dėl pasikeitusios atestavimo sistemos: nuo šių metų pradžios darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo įstaigose klausytojų atestavimas pradėtas vykdyti pagal VDI parengtus testus teorinėms žinioms tikrinti, sugriežtintas pats atestavimo procesas.

Nelaimingų atsitikimų atliekant statybos darbus prevencijai VDI parengė ilgalaikį 2012–2015 metų priemonių planą. Jis apima labai įvairias priemones: aktyvų VDI inspektorių dalyvavimą visuose statybos proceso etapuose, teminius statybviečių tikrinimus, gerosios ir blogosios praktikos apibendrinimų rengimą bei aptarimą įvairiais aspektais, bendradarbiavimą su profesinio rengimo bei darbo rinkos mokymo centrais, rengiančiais statybininkus, ir kitas priemones.

Kontroliuojant statybvietes numatoma filmuoti ir fotografuoti pavojingas situacijas, skirti laiko pokalbiams su darbdaviais ir darbuotojais aptariant situaciją darbo vietoje, darbuo-

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i darbų sauga

tojų saugos ir sveikatos pažeidimus, išaiškinant būdus, kaip saugiai dirbti. Už nustatytus šiurkščius darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus bus taikomos administracinio poveikio priemonės ir atsakingiems statybos proceso dalyviams, ir darbuotojams.

Tarp kitų priemonių numatyta kasmet organizuoti konkursus įmonėms, geriausiai besirūpinančioms darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėmis statybose, tarp jų – užsakovams, rangovams, koordinatoriams bei projektuotojams. Taigi statybų dalyviai tikrai sulauks įvairiapusio VDI inspektorių dėmesio.

Vilius Mačiulaitis Valstybinės darbo inspekcijos vadovas

,,

Šiandien daugiau investuojama į techniką, įrangą ir per mažai – į pačius darbuotojus.

Pirmiausia reikėtų investuoti į žmones, nes tai – greičiausiai atsiperkanti investicija.

– Kokia numatyta atsakomybė už darbo saugos reikalavimų nesilaikymą?

– Atsakomybė už darbo saugos reikalavimų pažeidimus numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse – bauda darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui gali siekti nuo 500 iki 5 tūkst. litų. Tačiau jei dėl darbo saugos pažeidimų darbe įvyksta nelaimingas atsitikimas, atsakingiems darbuotojams gali kilti ir baudžiamoji atsakomybė.

Darbuotojai, nesilaikantys darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, irgi gali būti baudžiami – jiems gali grėsti bauda iki 100 litų.

Tiesa, tokių baudų skirta nedaug. Tačiau jau šiemet darbo inspektoriai tikrindami kreips daugiau dėmesio į darbuotojų požiūrį, susijusį su jų pačių saugumu. Atsižvelgiant į situaciją, darbuotojams dėl jų pačių gerovės gali būti taikomos administracinės sankcijos. 

39

39

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Taupyti galima protingai

,,

Rytis ŠATKAUSKAS Įmonės „Sabelijos prekyba“ Plėtros departamento direktorius

Patys išmėginę geresnės kokybės darbo saugos priemones, įmonių vadovai dažniausiai nebedvejoja rinkdamiesi.

Ekonominė krizė ne vienos Lietuvos įmonės vadovą privertė ieškoti galimybių taupyti. Kuo pigesnių asmens saugos priemonių pasirinkimas ar net visiškas jų atsisakymas dažnam atrodo vienas nekalčiausių sprendimų.

Požiūris keičiasi lėtai 20 nepriklausomybės metų nepakeitė sovietmečiu darbuotojų saugos ir sveikatos srityje susiformavusios situ-

40

acijos – tai vis dar pačių skęstančiųjų reikalas. Lietuvoje sunkiai prigyja ir Vakarų Europoje įsitvirtinęs įmonės vadovų požiūris į darbuotojus kaip į kolegas. Taip darbuotojų saugos ir sveikatos padėtį apibūdino įmonės „Sabelijos prekyba“ Plėtros departamento direktorius Rytis Šatkauskas. „Darbuotojų aprūpinimas darbo saugos priemonėmis daliai darbdavių vis dar atrodo pinigų švaistymas“, – sakė pašnekovas.

Kai kurių darbdavių nuomone, darbo sauga yra našta, užgulanti jų pečius. Įstatymai darbdavius įpareigoja parinkti darbuotojams tinkamas saugos priemones ir sudaryti jiems palankias darbo sąlygas. Bet tai tik įpareigojimas. „Patys žmonės nesirūpina tuo, kokiomis sąlygomis jie dirba, – komentavo R. Šatkauskas. – Jiems bet koks drabužis tampa darbo drabužiu. Toks požiūris yra posovietinis palikimas.“ Daro įtaką našumui Akivaizdūs įrodymai, kad kokybiškos asmens saugos priemonės gali daryti įtaką darbo našumui, dažniausiai susidomėti šios rūšies prekėmis priverčia net abejingiausius darbdavius. „Pirštines mūvintis žmogus plytų perneš tikrai daugiau nei dirbantis be jų. Išlaidos atsiperka“, – paprastu pavyzdžiu argumentavo R. Šatkauskas. Be to, pabrėžia vienas įmonės „Sabelijos prekyba“ vadovų, tinkamai sukurta darbo aplinka yra savotiška reklama: „Juk renkasi ne tik darbdavys, bet ir darbuotojai. Ir dažniausiai tas įmones, kurios darbuotojais rūpinasi.“ Smulkmenų nėra Asmens saugos priemonės Europos Sąjungoje (ES) gaminamos laikantis

tam tikrų standartų, kurie, beje, tikrai nekelia galvos skausmo gamintojams. Kitas dalykas yra tai, kad tie kuklūs reikalavimai negarantuoja ir to, kad ES sertifikuotas gaminys bus tikrai ilgaamžis, ergonomiškas ir garantuos darbo našumą. „Prekybos centrų lentynose gausu standartus atitinkančių darbo pirštinių, kurios plytelių klojėjui suplyšta per 15 minučių. Pirštinės, kurios atlaikytų savaitę, žinoma, kainuos brangiau. Bet gal geriau pirkti brangesnes ir nesirūpinti, kaip kasdien užsakinėti, atvežti ar išdalyti reikiamas saugos priemones – juk tai irgi kainuoja. Bet tai įskaičiuoja ne visi“, – atkreipė dėmesį R. Šatkauskas.

Kaip jau minėta, minimalius standartus atitinkančiais gaminiais dažniausiai tenkinamasi tol, kol nepamatoma, kad darbo rezultatai proporcingai atitinka darbo priemonių kokybę. Patys išmėginę geresnės kokybės darbo saugos priemones, įmonių vadovai dažniausiai nebedvejoja rinkdamiesi. „O kai kurie vis dar nepasitiki darbuotojų sąžiningumu, todėl ryžtasi kelis kartus per metus pirkti pigesnes, prastesnės kokybės saugos priemones“, – aiškino R. Šatkauskas.

Yra ir darbdavių, kuriems tiesiog nelabai rūpi, kas perkama. Jei saugos priemonių pirkimas patikimas su gamyba nesusijusiam asmeniui, svarbiausiu pasirinkimo kriterijumi dažniausiai tampa kaina.

Asmens saugos priemonės nėra prabangos prekė. Tačiau kokybė visuomet reiškia patogumą ir darbo našumą. Netgi siaučiant ekonominei krizei dalis darbdavių, bandžiusių rinktis pigiausias rinkoje esančias asmens saugos priemones, netruko pamatyti, kad toks būdas nėra pats geriausias taupyti.

Bendruomenę vienys sportu Rekonstruojamas centrinis Telšių miesto stadionas, tikimasi, taps ne tik svarbiausia Žemaitijos regiono sporto baze, bet ir kultūros renginių vieta. Miesto bendruomenė, vieningai priėmusi sprendimą rekonstruoti visam regionui svarbų Telšių miesto stadioną, pasiryžusi įrodyti, kad gyvenimas verda ne tik didmiesčiuose.

Stadionui – antras gyvenimas Europos Sąjungos (ES) struktūrinės lėšos, kurias Žemaitijos sostinė sėkmingai įsisavina, skirtos sušvelninti Lietuvos regionų atotrūkį nuo pagrindinių šalies miestų, pagerinti žmonių gyvenimo bei verslo plėtros sąlygas. Telšiškiai neabejingi sportui, tačiau kasmet prastėjanti prieš pusšimtį metų statyto stadiono būklė neleido rengti didesnio – regiono ar šalies – masto sporto ar kultūros renginius.

Sportininkai neturėjo persirengimo kambarių, o nelygūs bėgimo takeliai ir prasta aikštės danga grėsė rimtomis traumomis. Be to, infrastruktūra nebuvo pritaikyta masiniams renginiams, tad telšiškiai buvo likę be erdvės, skirtos laisvalaikiui praleisti ar šventėms, mugėms, koncertams organizuoti.

Galimybė gauti ES paramą paskatino Telšių rajono savivaldybę kuo greičiau pradėti centrinio miesto stadiono rekonstravimo ir išplėtimo darbus.

Jiems prireiks beveik 17 mln. litų, ES

parama sudaro beveik 15 mln. litų. Likusią dalį skyrė rajono savivaldybė.

Nepamiršo aplinkos Stadiono rekonstrukcija atliekama dviem etapais. Pirmo etapo, prasidėjusio 2010-aisiais, darbus planuojama baigti iki birželio mėnesio. Jau įrengta Europos futbolo federacijų asociacijos standartus atitinkanti futbolo aikštė, nauji bėgimo takeliai, lengvosios atletikos varžybų zona. Nugriautos kelis dešimtmečius neremontuotos žiūrovų tribūnos. Naujai įrengta vakarų tribūna su 2000 sėdimųjų vietų ir rytų tribūna, talpinsianti 500 žiūrovų.

Kadangi atnaujintas stadionas bus skirtas visos bendruomenės reikmėms, daug dėmesio skirta aplinkai sutvarkyti. Ypač mažajai architektūrai: įrengti suoliukai, šiukšliadėžės, vėliavų stulpai. Pasirūpinta nugriauti rekonstruojamo stadiono teritorijoje buvusį apleistą pastatą. Mėgėjams ir profesionalams įrengtos atviros krepšinio, badmintono, tinklinio aikštelės,

riedlentininkų bei riedutininkų parkas, bus įkurta lauko kavinė. Kol kas rekonstruojamo stadiono teritorijoje įrengta tik terasa lauko kavinei – pačios kavinės įkūrimą ir infrastruktūros plėtrą parems privatus investuotojas.

Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva pasakojo, kad antrame etape bus rekonstruota dengta krepšinio aikštelė, kurioje žiūrovams numatyta maždaug 760 vietų. Taip pat bus įrengta automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelė, kurios čia ypač trūko, kokybiška apšvietimo sistema, vandentiekio ir nuotekų tinklai.

Numatytų darbų vertė – daugiau kaip 5 mln. litų. Šį etapą planuojama baigti iki 2013 metų rugsėjo.

Planuoja pergales Telšiškiai ne tik laukia nesulaukia rajoninių ar net tarptautinių varžybų rekonstruotame stadione, bet ir ambicingai planuoja aukštesnius savo futbolo komandos – „Masčio“ – pasiekimus. Ateityje komandai keliamas uždavinys patekti į futbolo A lygą.

Neabejojama, kad visiškai atnaujinta futbolo bazė padės tai padaryti.

Planuojama, kad rekonstruotu stadionu galės naudotis miesto ir rajono bendruomenė, bendrojo lavinimo, sporto mokyklų auklėtiniai. O meras V. Kleiva skuba atkreipti dėmesį, kad Žemaitijos sostinei dar trūksta ledo ritulio arenos.

41

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Rajoną garsina paveldas Bendruomenę vienija dėmesys praeičiai Kuklūs pastarojo laikotarpio biudžetai ne visoms savivaldybėms atrodo pateisinama priežastis užrakinti stalčiuose paveldo tvarkybos darbų projektus. Yra savivaldybių, kuriose dedamos visos pastangos, kad istoriniai statiniai būtų prikelti antram gyvenimui.

Neliko nepastebėti Šakių rajono savivaldybės pastangos restauruojant kultūros paveldo objektus neliko nepastebėtos paveldo sargų – Kultūros paveldo departamento. Paskelbta, kad ši pavyzdinė savivaldybė jų restauruoja daugiausia. O restauruoti tikrai yra ką. Šakių rajone gausu kultūros paveldo objektų – čia jų maždaug 300. Daugiausia archeologinio paveldo, statinių ir statinių kompleksų, laidojimo vietų.

Taip pat šis kraštas gali pasidžiaugti Zyplių dvaro sodybos rūmai.

Vido Venclovaičio nuotr.

42

dvarų gausa, nors vakarykštė jų būklė ir nedžiugino: vieni dvarai buvo labai sunykę, kiti – besunykstantys. Vis dėlto tai nemenkina jų architektūrinės ar istorinės vertės. Dvarų paveldas – bendruomenių turtas, pabrėžiantis krašto savitumą ir charakterį. „Rūpinimasis kultūros paveldo objektais mūsų savivaldybėje tapo prioritetine kultūros sritimi, nes tai veikla, turinti ne vienadienę, o išliekamąją vertę, – sakė Šakių rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius. – Be to, tai

mūsų veidas, kultūros tradicijų tęstinumas, praeitis, kuri turi būti gerbiama.“ Kultūros paveldo objektų tvarkybai rajono bendruomenė irgi neabejinga.

Rengiant strateginį Šakių rajono savivaldybės planą, jos atstovai lankėsi seniūnijose, tarėsi su bendruomenių atstovais ir niekur neišgirdo neigiamo atsakymo – visiems rūpėjo paveldo tvarkybos reikalai.

Darbai – ne popieriuje Šakių rajono savivaldybė jau gali pasigirti konkrečiais darbais. Praėjusiais metais restauruota kalbininko Jono Jablonskio tėviškė Rygiškiuose. Čia išlikęs gyvenamasis namas, pastatytas pagal XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios etniniam zanavykų regionui būdingus ūkininko namo bruožus. Viename namo gale įkurtas J. Jablonskio memorialinis muziejus, kuriame ekspo-

nuojami moksliniai kalbininko darbai, šeimos, giminės nuotraukos. Restauruotos ir lankyti pritaikytos savamokslio liaudies skulptoriaus Prano Sederevičiaus sukurtos 25 betono skulptūros, esančios jo sodyboje Kudirkos Naumiestyje. Tai bene vienintelis panašaus pobūdžio primityviojo liaudies meno pavyzdys Lietuvoje. „Kudirkos Naumiestis – „Tautiškos giesmės“ ir jos autoriaus Vinco Kudirkos žemė, todėl visas sovietmečio negandas atlaikęs skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Lietuvos himno autoriaus paminklas, puošiantis centrinę miesto aikštę, yra mūsų pasididžiavimas. Unikalios ir liaudies skulptoriaus P. Sederevičiaus sukurtos didžiulių arklių, elnių, žinomų žmonių skulptūros, prie kurių visada sustoja turistai ir miesto svečiai“, – pasakojo J. Bertašius.

Atgimsta dvarai Savo valandos sulaukė ir turistų gausiai lankomi Zyplių bei Gelgaudiškio dvarai. Panaikinus Marijampolės apskrities administraciją, Gelgaudiškio dvaro tvarkybos darbai buvo likę nežinioje, tačiau valdžios ir bendruomenės iniciatyva jie toliau sėkmingai tęsiami.

Tikimasi, kad baigus visus numatytus dvarų tvarkybos darbus atsiras dar daugiau ir turizmo, ir verslo galimybių.

Zyplių dvarą XIX amžiuje įkūrė Polocko gubernijos dvarininkas Jonas Barkovskis. Dvaro ansamblį sudaro rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė. Šiandien Zyplių dvare seniūno Vido Cikanos ir kultūros centro darbuotojų iniciatyva vyksta įvairių kultūros renginių: projektų pristatymai, konferencijos, parodos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai.

Buvusiose dvaro arklidėse įrengta Zyplių dvaro galerija, kur nuolat eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės.

Dvarą per metus aplanko maždaug 20 tūkst. turistų.

Kitas senovės dvarininkų gyvenimą menantis Gelgaudiškio dvaras pastatytas 1846 metais Prūsijos barono Gustavo Henriko Koidelio iniciatyva.

Dvaras turėjo savo vandentiekį, ledainę ir kitų pastatų. Šiandien Gelgaudiškio dvaras puoselėja savas tradicijas:

aktyvūs kultūros darbuotojai ir vietos bendruomenė rengia Dvaro dienas, įvairias konferencijas, teatralizuotas ekskursijas, parodas, kaupia medžiagą apie dvarų tradicijas ir t. t.

Tvarkys piliakalnius Pagal išgales rajono savivaldybė prisideda ir prie Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bei Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčių remonto, sakė Šakių rajono meras.

Ir šie darbai ne paskutiniai. Rengiami projektai Kidulių dvaro centrinių rūmų ir Svetošino dvaro rekonstrukcijos darbams, kuriuos numatyta pradėti šiemet. Penkių Sudargo piliakalnių komplekse prieš kelerius metus atlikti didelės apimties tvarkybos darbai. Šiemet numatyta sutvarkyti unikalių piliakalnių infrastruktūrą.

Sudargo piliakalniai tampa žinomi visoje Lietuvoje ne tik dėl savo unikalumo, bet ir dėl juose kasmet vykstančių renginių „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“.

Paklaustas apie iškylančius sunkumus imantis paveldo tvarkybos darbų, meras atsakė tiesiai šviesiai: „Sunkumų yra ne vienas.“ Daugiausia jų iškyla rengiant techninius projektus ir pagal juos atliekant rangos darbus: ne visada kokybiškai parengiama techninė dokumentacija, nelengva rasti bendrojo finansavimo lėšų. Vis dėlto tikimasi, kad rekonstruotuose kultūros paveldo objektuose vyks aktyvus kultūrinis ir bendruomeninis gyvenimas, savo nišų ras verslas, amatai. Šakių rajone yra nemažai kaimo turizmo sodybų, kurios teikia apgyvendinimo paslaugas, siūlo įvairių pramogų, todėl turistai čia visuomet laukiami.

Yra ką parodyti J. Bertašius pripažino, kad būtina kalbėti apie tai, kas skiria mūsų etnografinius regionus. „Pirmiausia Lietuvos turistai turi gerai pažinti savo kraštą, žinoti, kuo dzūkai ar aukštaičiai skiriasi, pavyzdžiui, nuo suvalkiečių. Kuo įdomiau turime savo kraštą pristatyti ir užsieniečiams, ypač tas vietoves, kurios neturi išskirtinių senamiesčių, jūros, kopų, ežerų, bet turi fantastiškas lygumas, restauruotų dvarų, švarią ir saugią aplinką, šiltus ir draugiškus žmones“, – įsitikinęs meras.

,,

Juozas Bertašius Šakių rajono savivaldybės meras

Rūpinimasis kultūros paveldo objektais mūsų savivaldybėje tapo prioritetine kultūros sritimi, nes tai veikla, turinti ne vienadienę, o išliekamąją vertę.

Iš viso savivaldybė įgyvendina 95 projektus: Europos Sąjungos parama jiems sudaro 127 mln. litų, savivaldybės bendrojo finansavimo lėšos – 11 mln. litų.

Be minėtų kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų, Šakių rajono savivaldybė įgyvendina nemažai vandenvalos ir nuotekų šalinimo, infrastruktūros projektų. Projekto „Mažųjų miestelių diversifikacijos galimybės“ lėšomis Sintautuose ir Gelgaudiškyje rekonstruojami kultūros centrai, tvarkoma aplinka, ruošiamasi Kidulių dvaro, Kudirkos Naumiesčio kultūros centro rekonstrukcijos ir aplinkos tvarkymo darbams. Praėjusiais metais buvo sutvarkyta 4,8 kilometro savivaldybės teritorijoje esančių gatvių ir kelių, tiek pat numatoma sutvarkyti šiemet ir 2013-aisiais.

Remtasi Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro informacija

43

ARCHITEKTŪRA

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i etnoarchitektūra

Tradiciją kuria ir griauna žmonės Sodybų nykimas Žemaitijoje siejamas su kolektyvizacija ir melioracija

Kristina BUIDOVAITĖ

Istorinės ir gamtinės sąlygos lėmė ryškesnę Žemaitijos skirtį nuo kitų etnografinių Lietuvos regionų, tik šiam kraštui būdingą sodybų išdėstymą ir architektūrą. Bet paveldo situacija visuose regionuose panaši – jis nyksta užleisdamas vietą naujiems moderniems statiniams. Tik saugomose teritorijose, muziejuose ir rūpestingų šeimininkų sodybose vis dar siekiama išsaugoti ar atkurti tai, kas pradėta griauti sovietmečiu, o kartais naikinama ir šiandien.

Arčiau naujovių Žemaitiją nuo Aukštaitijos ar Dzūkijos etnografinių regionų pirmiausia skiria senoji vienkiemių sodybų tradicija.

Be to, ir sodybos čia gerokai didesnės nei kituose kraštuose – stambesnio ir vidutinio ūkininko sodybose buvo priskaičiuojama iki dvidešimties pastatų.

Tų, kurie vertėsi amatais, ūkiuose pastatų buvo daugiausia: čia buvo galima pamatyti ir vandens ar vėjo malūną, kalvę, aliejaus spaudyklą ir pan.

Pagrindiniai žemaičių sodybos pastatai, kaip ir Aukštaitijoje – troba ir lygiagrečiai su ja esantis svirnas (klėtis).

Virš sienų išsikišęs trobos stogas apsaugo namo sienas nuo kenksmingo kritulių poveikio ir palaiko šilumą. Toks stogas dažniausiai lygus namo sienų aukščiui.

44

45

etnoarchitektūra i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i etnoarchitektūra

sienojais. Pagrindinėje numo patalpoje esančioje duobėje buvo įrengta atvira ugniavietė. Virš jos pakabinta pinta ir moliu apdrėbta keturkampė pakriautė, skirta stogui nuo žiežirbų apsaugoti. Dūmai išeidavo pro stogo pakraigėje esančią angą – čiukurą. Manoma, kad XIX amžiuje (kai kurie tyrinėtojai mano, jog dar XVII amžiuje) numo paskirtis pasikeitė: jis tapo karvių, arklių laikymo ar virtuvės vieta.

,, Tradiciniams žemaičių sodybos pastatams būdingas daugiausia masyvus, proporcingas tūris, neaukštos tašytų arba pjautų sienojų, dažnai iš lauko lentomis vertikaliai apkaltos sienos.

Sodyboje taip pat buvo statomas tvartas, jauja, žardinė, pirtis, taip pat tik Žemaitijai būdinga ubladė – nedidelis pastatas su duonkepe krosnimi.

Turtingo ūkininko sodybos pastatų gausa liudija, kad Žemaitijoje sodybos buvo laisvesnio plano nei Aukštaitijoje ar Suvalkijoje, o pastatai – įvairesnės paskirties. Žemaitijoje jie buvo statomi platesnėmis pastogėmis, kad apsaugotų sienas nuo lietaus ir smarkių šoninių pajūrio vėjų. Plačios pastogės darė pastatą tarsi prispaustą arčiau žemės ir nepaliko daug ploto jo puošybai. Žemaitiškos sodybos neretai statytos prie vandens: ežero, upės, kūdros, o nesant jų sodyboje būdavo du šuliniai – gyvuliams ir žmonių reikmėms.

46

Prie gerojo – žmonių šulinio – stovėdavo svirnas, gyvenamasis namas.

Taip pastatai sudarydavo tarsi gerąjį kiemą. Arčiau tvartų būdavo kitas šulinys. Toliausiai nuo visų pastatų sodyboje buvo statomi tie statiniai, kuriuose būdavo kuriama ugnis, t. y. pirtis, jauja.

Arčiau jūros, taigi ir arčiau prekybos kelių gyvenę žemaičiai buvo ne tik pasiturintys ūkininkai. Juos sparčiau pasiekdavo naujovės iš Vakarų Europos.

Net pastatų šildymas žemaičių sodybose buvo kitoks nei įprastas kituose Lietuvos regionuose. Aukštaičių krosnių dūmai iš dūmtraukio išeidavo įkaitę ir beveik neatidavę šilumos, o žemaičių troboje sumūrytas didysis kaminas

Pastogė prie gyvenamojo namo puošia namus, apsaugo duris ir priemenę nuo kritulių, patogios trumpai atsikvėpti.

atvėsindavo dūmus, ir šie per šiaudinį stogą išeidavo beveik visai atvėsę.

Numo centre – ugniavietė Tradicinė žemaičio troba pirmiausia išsiskyrė centrinę jos dalį užimančiu kaminu. Tai atskira patalpa, kurios centre – ugniavietė su virš jos ant kablio pakabintu katilu maistui gaminti.

Kaminas trobą dalijo į dvi dalis – gerąją ir blogąją. Tokia troba Žemaitijoje vyravo XIX amžiaus viduryje ir pabaigoje.

Tik istoriniuose šaltiniuose užfiksuotas pirminis žemaičių būstas – nedidelis, žemas pastatas, suręstas iš horizontalių rąstų nenaudojant pjūklo – numas (nums, noms, nams), kuriame valstiečiai laikė ir gyvulius.

Vienas Etninės kultūros globos tarybos rūpinimusi išleistos knygos „Žemaitijos tradicinė kaimo architektūra“ autorių architektas Jurgis Bomblauskas mano, kad skirtingi senojo žemaičių būsto pavadinimai susiję su patarmių skirtumais.

Numai neturėjo pamatų arba tik lauko akmenų pamatą, eile sudėtą po

Statyboms vadovavo profesionalai Ir trobas, ir ūkinius pastatus statė dailidės. Trobesius paprastai statydavo pavasarį ir vasarą. Lentas ir sienojus išpjaudavo lentų pjovėjai – dročiai.

Rąstus tašydavo specialiu plačių ašmenų kirviu – skliutu. Lentas pjaudavo dviese išilginiu pjūklu, pasidėję ant ožių. Kai pradėjo rastis daugiau lentpjūvių ir lentpjovių, dročiai tapo nebereikalingi.

Statant talkindavo kaimynai, samdyti neturtingesni valstiečiai. Pagrindinis žmogus statybose buvo meistras.

Jis paskirstydavo darbus, nurodydavo, ką ir kaip reikia daryti, nustatydavo trobesių pamatus, matuodavo konstrukcijas. Iškėlus gegnes būdavo kviečiamas meistras luboms, grindims

sudėti, durims, langams sustatyti, langinėms padaryti ir papuošti.

Tradiciniams žemaičių sodybos pastatams būdingas daugiausia masyvus, proporcingas tūris, neaukštos tašytų arba pjautų sienojų, dažnai iš lauko lentomis vertikaliai apkaltos sienos. Masyvus pusvalminės ar keturšlaitės formos stogas dengtas šiaudais, vėliau – skiedromis, prie vandens telkinių esančių sodybų stogai dengti nendrėmis, vėliau, iš Anglijos pradėjus vežti skardas, atsirado skardinių stogų. Stogą (šiaudų ar skiedrų) dengdavo stogdengys, o jų būdavo kiekviename kaime. Stogdengiui padėdavo vienas iš namiškių vyrų, paduodamas šiaudus ar skiedras. Šiaudais stogai būdavo dengiami iki XX amžiaus pradžios. Po Pirmojo pasaulinio karo paplito skiedrų stogai. Žemaičių trobos santūrios, tvarkingos. Saikingai puošti langų apvadai, viršlangiai, frontonų apačios, sijų ir gegnių galai. Stogų kraštų viršus puoštas žirgeliais. XIX amžiaus pabaigoje pradėta dažyti langų rėmus, apylangius, langines, visa kita palikta natūraliai senėti. Žemaičiai sodybas statė kelioms kartoms. Viename trobos gale buvo

įrengta patalpa – priešininkė, skirta nusenusiems tėvams, kurie, perdavę vaikams ūkį, likdavo kartu gyventi.

Kadangi žemaičiai vertėsi daržininkyste, gyvulininkyste, aplink sodybas ir tarp pastatų buvo apstu tvorų.

,,

Arčiau jūros, taigi ir arčiau prekybos kelių gyvenę žemaičiai buvo ne tik pasiturintys ūkininkai. Juos sparčiau pasiekdavo naujovės iš Vakarų Europos. Net pastatų šildymas žemaičių sodybose buvo kitoks nei įprastas kituose Lietuvos regionuose.

Senosiose žemaičių sodybose buvo gausu pastatų. Stambesnėse ir vidutinėse būdavo įvairaus dydžio bei paskirties statinių, neretai jų suskaičiuojama iki dvidešimties.

47

etnoarchitektūra i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

Raižiniais puošta veranda.

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i etnoarchitektūra

Negandos neaplenkė Sodybų nykimas Žemaitijoje siejamas su sovietmečiu vykdyta kolektyvizacija ir melioracija. Architektas J. Bomblauskas pasakojo, kad, prasidėjus naujojo gyvenimo bumui, ėmus stambinti žemes ir šluoti senąsias sodybas, nuo 1945 iki 1975 metų buvo sunaikinta kone visa kaimo architektūros tradicija. Prarastos jaukios, malonios žemaičių sodybos. „Jas mėginama atkurti, tačiau įterpiant modernių detalių, nes žmonės nebesupranta, kas yra tikra tradicinė sodyba, – apgailestavo architektas. – Vienur kitur dar išlikęs autentiškas svirnas ar baigianti sugriūti trobelė, kuriai atstatyti pirmiausia reikia daug lėšų.“

Iš akmenų sumūrytas tvartas – turtingųjų privilegija. Tokie tvartai priklausė dvarams.

Muziejaus vertybės Telšių mieste, pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje, įkurtas Žemaitijos kaimo muziejus – Telšių rajono savivaldybės žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys. „Žemaitijos kaimo ekspozicija ir savo kokybe, ir paskirtimi yra unikali ne tik Žemaitijos regione, bet

48

Liaudies dainose apdainuotas svirnas – pats gražiausias ir antras pagal svarbą pastatas žemaičių sodyboje. Čia vasarą miegodavo mergaitės, neretai būdavo apnakvindinami svečiai. Tai būdinga tik Žemaitijai.

ir visoje Lietuvoje“, – sakė „Alkos“ Etninės kultūros ir Žemaitijos kaimo skyriaus vedėja Ingrida Vaitiekienė.

Sumanymas Telšiuose įkurti Žemaitijos kaimo muziejų po atviru dangumi kilo prieš Antrąjį pasaulinį karą, tačiau įgyvendinti jis pradėtas tik 1963 metais. Žemaitijos kaimo muziejuje – 16 pastatų. Jie suskirstyti į tris sodybas ir visuomeninį sektorių, kurie atspindi XIX amžiaus pabaigos (XX amžiaus pradžios) Žemaitijos kaimo vaizdą. Čia pastatytos turtingo ūkininko, vidutinio valstiečio ir mažažemio, kitaip sakant – skurdžiaus, sodybos, taip pat vėjo malūnas, pirtis, kalvė, įvairios paskirties ūkiniai pastatai. Žemaitijos kaimo muziejuje eksponuojama turtingo ūkininko sodyba yra laisvojo tipo pastatų išdėstymo sodybos pavyzdys. Ją sudaro gyvenamasis namas ir L raidės formos tvartas. Tvarte viena dalis naudojama gyvuliams, kita – šienui. L arba U raidžių formų tvartai būdavo paplitę stambiuosiuose ūkiuose, jų forma leisdavo turėti vidinį kiemą – laidarą, į kurį buvo nukreiptos visų tvarto pastatų durys. Žiemą kartais į laidarą leisdavo gyvulius. Taip pat sodyboje būdavo svirnas, daržinė,

kiaulininkas, žardinė, pirtis, kitaip – perenė, jauja. Žemaičiai garsėjo ypač prižiūrimais gėlynais. Darželiuose prie namų Žemaitijoje labai mėgta auginti bijūnus. „Telšių miestas netgi bando įtvirtinti bijūno pumpurą kaip simbolinę miesto gėlę, nes bijūnai paprastai žydi birželio mėnesio pradžioje, kai švenčiama Magdeburgo teisių Telšiams suteikimo diena“, – sakė I. Vaitiekienė. Kadangi Žemaitijoje daug vienkiemių, tai sodybose dažnai sodindavo ir didelių lapuočių medžių: buvo mėgstami beržai, liepos, klevai, ąžuolai, šermukšniai. Spygliuočiai paplito tik XX amžiaus viduryje.

Nebėra ką saugoti Išskirtines savo forma ir architektūriniais sprendimais tradicines žemaičių sodybas šiandien galima pamatyti tik muziejuje, kitur, kaip minėjo architektas J. Bomblauskas, daugiausia išlikę tik tokių sodybų fragmentų – troba, jauja ar kitas statinys. Netgi Žemaitijos nacionaliniame parke saugoti, deja, beveik nebėra ką. Nors šis regionas mažiausiai paliestas praeityje Lietuvoje vykdytų valakų ir Stolypino reformų, po kolektyvizacijos Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje

,,

Žemaičiai sodybas statė kelioms kartoms.

Viename trobos gale buvo įrengta patalpa – priešininkė, skirta nusenusiems tėvams, kurie, perdavę vaikams ūkį, likdavo kartu gyventi.

daug senųjų sodybų ir kaimų sunyko.

Parko teritorijoje, Medsėdžių kaime, liko tik viena kultūros vertybės statusą turinti sodyba. Šis kaimas svarbus ir dar vienu paveldo objektu – senovine klėtimi. 

49

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

Tvarkybos darbai – be pabaigos

Kristina BUIDOVAITĖ

Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios tvarkybos darbai – istorija be galo. Dėl lėšų trūkumo darbų maratonas tęsiasi nuo 2008-ųjų. Ir kada viskas bus baigta, visiškai neaišku. Valstybės kišenės tuščios, o parapijai bažnyčios tvarkyba – irgi nelengva našta. Tad bažnyčioje dirbantys restauratoriai skaičiuoja, kaip racionaliai panaudoti kiekvieną šventovei atriektą gabalėlį lėšų.

Išsivaduoti iš pastolių Rietavo bažnyčiai vis trūksta lėšų

Iškilmingiausi parapijoje Šv. Arkangelo Mykolo atlaidai tikinčiuosius kasmet pasitinka vis gražesnėje šventovėje.

50

Garbinga istorija Rietavo Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios statybos darbai pradėti 1853 metais. Tuo rūpinosi kunigaikštis Irenėjus Oginskis. Dėl caro administracijos draudimo statyti katalikų šventoves statybos užsitęsė daugiau kaip 20 metų. Pasak bažnyčios tvarkybos darbų projekto autorės architektės Gražinos Jarmalienės, manoma, kad neoromantinės šventovės projektas parengtas Italijoje. Projekto autoriumi laikomas architektas Gąssowskis.

Tačiau Rietavo bažnyčios statyboms iki 1860 metų vadovavo Prūsijos karališkasis architektas Friedrichas Augustas Stüleris, nuo 1860-ųjų – architektas Ferdinandas Steinbartas. Tuo metu bažnyčių projektams parengti samdydami užsienio šalių architektus Lietuvos dvarininkai ignoravo Rusijos aukštosiose mokyklose mokslus baigusius ir rusiškąjį neoklasicizmą primesti mėginusius architektus.

Rietavą puošė ne tik neoromantinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, bet ir kunigaikščių Oginskių rūmai. Abu architektūros kūriniai įprasmino didikų ir kunigaikščių giminės turtą bei didybę. Tiesa, kunigaikščių Oginskių rūmai neišliko, šių dienų sulaukė tik juos juosęs parkas.

V. Rutkausko nuotraukos.

brėžia platus aštuoniakampis bokštas, dengtas žemu piramidiniu stogu, kurio viduryje yra aklinas kupolas. Bažnyčia trijų navų, kurias dengia kryžminiai skliautai, šoninės navos žemesnės už vidurinę, į kiekvieną veda atskiras įėjimas. Ties pagrindiniu fasadu prie šoninių navų šliejasi du aukšti, liekni kvadratinio skerspjūvio bokštai – kampanilės su smailėmis. Bažnyčios siluetas, tūrių ir fasadų kompozicija sudėtingi, daugiaplaniai.

Kunigaikščių Oginskių nuopelnas – ne tik įspūdinga Rietavo bažnyčia. Jų dėka čia pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje telefono linija ir pirmoji elektrinė.

Įspūdingi matmenys Architektūros istorijos tyrinėtojų Rietavo bažnyčia dėl silueto ir formų neretai lyginama su 1845–1854 metais Potsdame pagal F. A. Stülerio projektą statyta evangelikų Taikos bažnyčia. Abiejose remiamasi Lombardijos romaninių bazilikų su aukštomis kampanilėmis tradicija. Rietavo bažnyčia yra kryžminė, bazilikinė, jos presbiterija užbaigta trimis apsidėmis.

Navų dalies ir transepto sankirtą pa-

51

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią puošia didžiulis Bogdano Oginskio laikų sietynas.

Skubėta restauruoti Bažnyčios tvarkybos darbų projektas įmonės „Lietuvos paminklai“ pastangomis parengtas dar 2007 metais.

Tuomet skubėta gelbėti avarinės būklės šventovę: restauruoti fasadai ir vietomis suiręs plytų mūras, stogas, įrengtos lietaus vandens nuvedimo sistemos. Būtiniausiems darbams lėšų skyrė Kultūros paveldo departamentas, prisidėjo Rietavo savivaldybė bei Rietavo parapija.

52

2009-aisiais imtasi bažnyčios interjero restauravimo ir konservavimo darbų. Konkursą jiems atlikti laimėjo Klaipėdoje įsikūrusi bendrovė „Konsolė“. Tik darbai užsitęsė. Ne dėl rangovų kaltės – nemažą kultūros paveldo vertybių restauravimo patirtį sukaupę įmonės „Konsolė“ specialistai nebaigia jiems patikėtų bažnyčios interjero restauravimo darbų dėl finansavimo problemų. Darbams buvo numatyta skirti

daugiau kaip 2 mln. litų, o nuo 2008 metų gauta mažiau nei pusė šių lėšų.

Pasak valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ direktoriaus Vydmanto Drumstos, tai nėra atsitiktinė situacija, o darbų ir jų trukmės derinimas – restauratorių kasdienybė. „Paprastai kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų projektuose numatyti darbai – gerokai didesni nei tam skirtos lėšos, – sakė V. Drumsta. – Be to, restauravimo, konservavimo darbai yra specifi-

niai ir brangesni už paprastus statybos darbus. Juk mes dirbame kultūros paveldo objektuose. Bet koks neatsargus žingsnis gali negrįžtamai sunaikinti istorines vertybes.“ Vis dėlto džiugina ir tarpiniai rezultatai: jau restauruotos presbiterinės dalies sienos ir lubos, pagrindinis marmurinis altorius, kur buvo atstatyti prarasti elementai, o jis pats nupoliruotas, peršlifuotas. Pakeistos presbiterinės dalies grindys. Maldos salėje restauruotos dešinės ir kairės navos sienos bei lubos, perdažyti keturi altoriai. Sutvarkytos po presbiterine dalimi esančio rūsio sienos, grindys, čia paklotos plytelės, taip pat restauruotos pagrindinės šventovės durys. Atstatyti supuvę, nukritę medinių durų elementai, jos irgi perdažytos. Restauruotos ir zakristijos sienos, lubos, grindys.

Kadangi bažnyčiai, kaip ir daugeliui kultūros paveldo objektų, didžiausią pavojų kėlė drėgmė, pelėsis ir susikaupusios druskos, ilgalaikei restauravimo naudai užtikrinti ir sienoms nuo drėgmės apsaugoti naudotos restauracinės priemonės, neleidžiančios kristalizuotis visa ardančioms druskoms ir susidaryti pelėsiams.

Bendrovės „Konsolė“ direktoriaus pavaduotojas Romas Dikšas pabrėžė: visų restauravimo darbų iš anksto numatyti nepavyksta. Jau tvarkant centrinį altorių šalia jo rasta uždara patalpa. Manoma, kad per pamaldas ten sėdėdavusi kunigaikščių Oginskių šeima. Atvėrus ją pasikeitė patalpų planavimas – altoriaus dalyje teko pratęsti juodo ir balto marmuro plokštėmis išklotas grindis.

Pradžia – tyrimai Kaip ir įprasta kultūros paveldo objektuose, prieš pradedant restauravimo darbus buvo atlikti istoriniai, polichrominiai, architektūriniai tyrimai. Jie – kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų projekto pagrindas, todėl „Lietuvos paminklų“ specialistų rūpinimusi atliekami itin atsakingai.

Dailininkė architektė G. Jarmalienė pasakojo, kad istoriniuose šaltiniuose paminėta, jog bažnyčia nudažyta balta spalva – tokia ir parinkta šventovės sienoms bei luboms. Istoriniuose šaltiniuose neužsiminta apie sienų tapybą, tad sienų tapyba maldų salėje – netikėtas restauratorių radinys. Kadangi aptikti keli tapybos sluoksniai,

53

,,

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

apsispręsta atidengti, konservuoti, restauruoti ir dalį pirminės XIX amžiaus antrosios pusės tapybos, ir dalį vertinga pripažintos vėlesnio laikotarpio tapybos.

Tenka prisitaikyti Rietavo bažnyčios klebonas Antanas Gutkauskas nuolat rūpinasi ne tik mišiomis, bet ir bažnyčios tvarkybos darbais. Pasak kunigo, norisi, kad šventovė kuo greičiau išsivaduotų iš pastolių ir taptų namais, į kuriuos norisi grįžti ir ilgiau pabūti. Klebonas gyrė „Konsolės“ specialistus: jie dirbo tvarkingai ir stengėsi kuo mažiau kristi į akis maldos namuose besilankantiems tikintiesiems. Bet trukdžiai neišvengiami – restauruojant presbiterinę bažnyčios dalį apdulkėjo liturginiai indai, vėliavos, susirinkusiuosius į pamaldas trikdė nuo sienų gremžiami seni dažai.

Bažnyčios šeimininkai nusprendė, kad atsiradus trūkstamai tvarkybos lėšų daliai mišios laikinai galėtų būti perkeltos į greta bažnyčios esančius kultūros namus, taip sudarant galimybę darbus atlikti kuo greičiau. O jų liko ne tiek ir daug. Reikia restauruoti centrinę bei šoninę navas, kupolą, dalį vargonų, būsimus darbus vardijo klebonas. Tikintieji viliasi, kad visa tai bus atlikta iki artėjančio Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus.

Parapija prie atliekamų tvarkybos darbų prisideda kiek išgali. Patys parapijiečiai tvarko nepavydėtinos būklės šventoriaus tvorą. Klebono A. Gutkausko požiūriu, kultūros paveldo objektų tvarkybos reikalai pasistūmėtų į priekį, jei vienam objektui būtų iškart skiriama lėšų, kurių pakaktų jam visiškai sutvarkyti. „Lietuvos paminklų“ direktorius V. Drumsta pritarė, kad toks ūkiškas

Parapija prie atliekamų tvarkybos darbų prisideda kiek išgali. Patys parapijiečiai tvarko nepavydėtinos būklės šventoriaus tvorą.

Pagrindinis rėmėjas

požiūris – lėšas ne dalyti skirstant po trupinį, o sutelkti ir darbus atlikti viename objekte – būtų sveikintinas.

Tačiau kol kas apverktina kultūros paveldo objektų būklė neleidžia to daryti: dėl kiaurų stogų, griūvančių pamatų ir sienų darbus kai kur reikia pradėti nedelsiant. „Mes bandome gydyti tik skaudžiausias vietas, o nuosekliems kultūros paveldo objekto restauravimo darbams reikalingos daug didesnės lėšos, negu valstybės skiriama dabar“, – situaciją apibūdino „Lietuvos paminklų“ direktorius. 

rėmėjai:

Kunigaikščiai Oginskiai Rietavo istorijoje Pirmoji Rietavo bažnyčia rašytiniuose šaltiniuose minima XVI amžiaus pirmojoje pusėje. 1721 metais, padedant Rietavo seniūnui Mykolui Sapiegai ir visiems parapijiečiams, pastatyta nauja medinė bažnyčia, stovėjusi net 130 metų.

Daugiausia pasikeitimų Rietavo miestelio ir bažnyčios istorijoje susiję su kunigaikščiais Oginskiais.

1833 metais jie Rietave pradėjo formuoti savo giminės rezidenciją ir rūpintis naujos mūrinės bažnyčios statybomis. 1853 metais žemaičių vyskupas Motiejus Valančius pašventino kertinį naujosios Rietavo bažnyčios akmenį. Šventovės statybai vadovavo vienas garsiausių

54

to meto specialistų – karaliaus dvaro architektas Friedrichas Augustas Stüleris. Manoma, kad F. A. Stüleris yra didingų ir elegantiškų Oginskių rūmų Rietave projekto autorius.

Po 1854 metų Klaipėdos gaisro F. A. Stüleris daug dirbo uostamiestyje, kur reikėjo atstatyti Šv. Jokūbo, Šv. Jono bažnyčias, baigti statyti Reformatų bažnyčią, tuomet Rietavo bažnyčios darbų priežiūrą perėmė architekto pagalbininkai. 1860 metais iš Berlyno atvykęs architektas Ferdinandas Steinbartas pradėjo vadovauti bažnyčios apdailos darbams. Jos statyba vyko 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją išvakarėse. Visi šie įvykiai prisidėjo prie to, kad Rietavo šventovės įrengimo darbai užsitęsė iki pat 1873-iųjų.

Parengta pagal „Rietavo krašto bažnyčios, vargonai ir vargonininkai“, sud. Danutė Mukienė, 2008 m.

Teksto autorius – Vytas Rutkauskas.

55

pasaulis i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i pasaulis

20 metrų po vandeniu

© Hilton Worldwide, 2011.

© POSEIDON UNDERSEA RESORTS, LLC, 2006.

Išsipildžiusias svajones apie gyvenimą dangų siekiančiuose dangoraižiuose keičia bandymai prisijaukinti povandeninį pasaulį Gyvenimo po vandeniu galimybių paieškos: (kairėje) po vandeniu paniręs restoranas „Ithaa“ Maldyvuose (buvęs „Hiltono“ spa komplekso perlas) ir viešbučio „Poseidon“ (dešinėje) povandeninio kambario perspektyva.

Iš vandens išnyrančios ir vandens apsuptos koncertų bei šokių salės. © foto design.

Apie beprotiškus statybų užmojus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, milijonines šios srities investicijas rašoma nuolat ir daug. Šįkart yra proga papasakoti ne apie dar vieną debesis draskantį kilo56

Naktinis „Hidropolio“ spindesys. © Crescent Hydropolis.

metrinį dangoraižį, o apie gyvenimo po vandeniu galimybę, kuria tiki vieno čia kuriamo projekto plėtotojai. Net jei tai skamba kaip siūlymas paskaityti kapitono Nemo nuotykius...

Įkvėpė didysis prancūzas Miestas po vandeniu, arba hidropolis – suvedus šį pavadinimą paieškos sistemose galima rasti net keletą nuorodų į išties kvapą gniaužiančius povandeninio viešbučio „Hidropolis“ reklamos filmukus. Problema

,,

„Hidropolis“ – ne projektas, tai aistra, prisipažįsta jo autorius Joachimas Hauseris.

57

pasaulis i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i pasaulis

Atidengiamas šokių salės stogas leistų svečiams mėgautis renginiais po atviru dangumi ir tuo pačiu grožėtis Dubajaus panorama.

Bangą primenanti žemyninė „Hidropolio“ dalis. © Crescent Hydropolis.

Maldyvuose esančiame „Huvafen Fushi“ viešbutyje po vandeniu įrengtas terapinis spa kambarys. © Per AQUUM, 2011.

a p sau s i l tik tai, kad nėra jokių įrodymų, jog „Hidropolis“ perkopė projekto stadiją. Pirmasis pasaulyje prabangus povandeninis viešbutis turėjo iškilti, tiksliau – panirti, 20 metrų po vandeniu Persijos įlankoje prie Dubajuje esančio Džumeiros paplūdimio.

Nepaprastojo viešbučio projektą nuo idėjos pradžios lydėjo didelis ažiotažas ir gausybė spėlionių. Turbūt nenustebins informacija, kad idėjos autorių Joachimą Hauserį įkvėpė Jules’io Verne’o kūryba. Jei rašytojas būtų gyvas, neatsidžiaugtų matydamas, kad bandoma realizuoti jo fantazijas. „Hidropolį“ autorius sukonstravo iš trijų pagrindinių dalių: 30 tūkst. kvadratinių metrų ploto bangą primenančios žemyninės stoties, skaidraus į vandenį neriančio 515 metrų ilgio tunelio, kuriuo traukiniu patenkama į pagrindinį 75 tūkst. kvadratinių metrų ploto viešbutį. Be kitų neįprastų architektūrinių viešbučio detalių, čia išsiskiria du skaidrūs viešbučio skliautai. Po vienu jų – jau virš vandens iškylanti koncertų salė, po kitu – šokių salė, kurios atidengiamas stogas leistų svečiams mėgautis renginiais po atviru dangumi ir tuo pačiu grožėtis Dubajaus panorama.

Ateities vizija Žemyninėje komplekso dalyje numatyta erdvė įvairias paslaugas tei-

58

kiančioms įstaigoms – tokioms kaip plastinės chirurgijos klinika, jūrinė biologinių tyrimų laboratorija, konferencijų salės. „Bangoje“ suplanuoti ir personalo kambariai, prekių sandėliai, viešbutis ir automobilių aikštelės. Taip pat šioje dalyje numatyta įrengti restoraną ir itin modernų kino teatrą, kuriame būtų rodomi filmai apie vandenyno evoliuciją ir povandeninės architektūros istoriją.

Povandeninėje statinio dalyje numatyta įrengti apie 250–300 apartamentų, maitinimo erdvę, spa centrą ir dar vieną kino teatrą – nors kaži ar jis tikrai reikalingas, kai pro viešbučio langus galima stebėti gyvą kiną.

Viešbutį planuojama statyti iš grūdinto organinio „Plexiglas“ stiklo, sutvirtinto betonu ir plienu. Viešbutyje numatyta įrengti net autonominę gynybinę raketų sistemą – jei kartais jis taptų piktavalių taikiniu.

Projektą kūręs architektas J. Hauseris aiškino stengęsis išvengti aštrių kampų ir grubaus žemyniniams statiniams būdingo architektūrinio dizaino. Siekiamas efektas buvo sukurti daug ramesnę gyvenamąją aplinką, kur švelni architektūros tėkmė suderina natūralų mūsų bioritmą su gyvenamąja erdve. Beje, J. Hauseris yra dirbęs Vokietijos aerokosminėje administracijoje („Deutsche Aero Space Administration“), kuriai projektavo virš žemės atmosferos turėjusį pakibti viešbutį.

Nors aplinkosaugininkai ir turėjo nemažai abejonių dėl „Hidropolio“ saugumo aplinkoje, architektas įsitikinęs, kad šis projektas ne tik įrodo, kad žmonės ateityje galės gyventi po vandeniu, bet ir moko į šį dar nepažintą pasaulį žvelgti pagarbiai. „Hidropolis“ – ne projektas, tai aistra, entuziastingai prisipažįsta autorius.

Pradinis J. Hauserio planas atrodė gana fantastiškai – sukurti kiek kitaip atrodančią gyvenamąją erdvę pačiose jūros gelmėse, tačiau prisitaikyti prie esamos natūralios aplinkos realijų.

Architektas tiki, kad šis projektas gali būti pirmas žingsnis į jūros kolonizavimą ateityje – diena, kai jūroje bus pastatytas ištisas miestas, tikrai ateisianti. J. Hauseris svajoja, kad jo kūrinys taptų vieta, kur ne tik narai, bet ir nemokantieji plaukti galėtų patirti povandeninio pasaulio ramybę ir įkvėpimą. Projekto plėtotojai įsivaizdavo, kad viešbutį kasdien aplankys keli tūkstančiai lankytojų.

Informacijos siūlai – po vandeniu Atrodo, planas buvo pasmerktas nesėkmei nuo pat jo užuomazgų 2003 metais. Iš pradžių vis nesisekė pritraukti pakankamai investicijų, vėliau anaiptol nepadėjo nuvilnijusi ekonominė krizė ir aplinkosaugininkų nuogąstavimai dėl abejotino projekto poveikio jūros aplinkai. Su oficialiu palaiminimu dotacijas ir leidimus

ėmėsi koordinuoti Dubajaus plėtros ir investicijų institucija („Dubai Development & Investment Authority“). 2005 metais net pasklido gandas, kad gavus finansinį garantą ir atlikus jūros dugno tyrimą buvo nuleisti 7 tūkst. inkarų ir pradėti pirmieji statybos darbai. Tačiau ši informacija iki šiol nepatvirtinta oficialiai.

2006 metais planuotas baigti projektas iš pradžių buvo atidėtas iki 2008-ųjų, vėliau – iki 2009-ųjų. Tačiau nuo 2010 metų negirdėti žinių apie pradėtas statybas ar kitus veiksmus, patvirtinančius, kad „Hidropolis“ dar nenuskendo užmarštyje.

Tik vienoje svetainėje pavyko aptikti užuominą, kad realybėje unikalų projektą turėtume išvysti jau 2014 metais. Bet projekto autorius J. Hauseris ir pagrindinio projekto plėtotojo „Crescent Hydropolis Holdings LLC“ atstovai tyli jau keletą metų, o „Hidropolio“ puslapis internete vis dar prašo kantriai palaukti, kol esą atnaujinama svetainė.

Ką gi – jei ši svajonė kada nors taptų realybe, tai būtų neeilinė Dubajaus viešbučių plejados dalis. Su planuotu 300 mln. JAV dolerių biudžetu (kai kurie šaltiniai teigia, kad suma siekė dukart daugiau, net apie 550 mln.

JAV dolerių) „Hidropolis“ būtų vienas brangiausių viešbučių pasaulyje.

Pagal įvairias pastabas galima spėti, kad ir apsistoti čia vienai nakčiai kainuotų ne mažiau nei 1500 litų.

Idėja masina daugelį Pasaulyje šiuo metu yra tik kelios vietos, kur tokia didinga svajonė galėtų būti įgyvendinta. Didelė dalis šiandienių architektūros stebuklų materializuojasi tarsi nerealūs miražai smėlynų dykumose. „Projektas „Hidropolis“ galėjo gimti tik Dubajuje, – kalbėjo J. Hauseris. – Čia gyvena labai atvira tarptautinė plataus mąstymo bendruomenė, dėl to ši vieta yra tokia ypatinga.“

a p sau is

kostiumą. Arba užsisakyti kambarį, pavyzdžiui, povandeniniame bunkeryje „Jules’ Undersea Lodge“ – mini viešbučiu paverstoje buvusioje povandeninėje tyrimų stotyje Floridoje (norinčiųjų ten pernakvoti ar atšokti vestuves nestinga). Kažką panašaus mėgino sukurti ir Maldyvuose esančio viešbučio „Maldives Rangali Islands Resort’s“ vadovai, po vandeniu įrengtą restoraną kurį laiką pavertę miegamuoju jaunavedžiams.

,,

Architektas tiki, kad šis projektas gali būti pirmas žingsnis į jūros kolonizavimą ateityje – diena, kai jūroje bus pastatytas ištisas miestas, tikrai ateisianti.

Beje, žemė, kurioje turėjo panirti „Hidropolis“, priklauso Dubajaus princui šeichui Mohammedui bin Rashidui Al Maktoumui.

Projekto plėtotojai – kompanija „Crescent Hydropolis Holdings LLC“ – savo vizijose regėjo ir kitus prabangius povandeninius viešbučius: Čingdao jūriniame kurorte Rytų Kinijoje, Omane, Monake. Tačiau ir apie juos pastaruoju metu nieko negirdėti. Tad povandeninį gyvenimą kol kas galima patyrinėti nebent apsivilkus naro

Galbūt ateinančioms kartoms rezervuoti kambarį prabangiame viešbutyje po vandeniu (ar, tarkime, atviroje kosminėje erdvėje) bus toks pat įprastas dalykas, kaip dabar užsisakyti ištaigingas atostogas jaukioje Tailando saloje. Žinoma, jei žmonija nustos teršti plačiuosius vandenis. Kitaip tikrai teks įrengti povandeninius kino teatrus ir ten žiūrėti senus mokslo populiarinimo filmus.  Parengė Ingrida VIČIULYTĖ

59

NT GIDAS

2012 Nr. 02 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i iš arčiau

Viešojo intereso kaina Lietuva dar tik mokosi rasti kompromisus visuomenės poreikių gynėjų ir verslo atstovų santykiuose 60

Lina IGNOTAITĖ, Bitė RIMKUTĖ

Atrodo, lyg kalba būtų ne apie tą pačią „Lietuvą“: žinia, kad varžytynėse atsirado garsiojo sostinės kino teatro pirkėjas, viename didžiausių interneto portalų sulaukė penkių komentatorių dėmesio. Galbūt tai tyla prieš audrą – gal legendinio kultūros židinio gynėjai, prieš šešetą metų rinkęsi į protesto akcijas, laukia, kol naujieji šeimininkai pristatys savąją pastato ateities viziją, tad šios dramos epilogą rašyti dar anksti. Bet aptarti jos pamokas jau verta – mūšyje dėl „Lietuvos“ krito daug aukų.

Siekti naudos – ne nusikaltimas Nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą užtikrina aukščiausias šalies įstatymas – Konstitucija. Žinoma, ši garantija negali būti suabsoliutinta, ir kartais nekilnojamojo turto (NT) savininko teisės gali būti suvaržytos.

Viena tokių aplinkybių – visuomenės intereso gynimo atvejai. Tiesa, „Lietuvos“ kino teatro istorija įrodė, kad visuomenės interesą kartais apibrėžti keblu, teisųjį rasti sunku, o rezultatas gali nepradžiuginti nė vienos pusės. Šiuo atveju buvę pastato savininkai skaičiuoja milijoninius nuostolius dėl neįvykdytų verslo planų, nekomercinis kinas, dėl kurio taip atkakliai kovojo sostinės kultūros elitas, seniai rado kitų užuovėjų, o didžioji dalis tų 7 tūkst. peticijos „Už Lietuvą be kabučių“ signatarų šiandien, ko gero, pasirašytų peticiją dėl to, kad aptriušęs, apdergtas pastatas kuo greičiau išnyktų iš sostinės padangės.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys, Lietuvos turto ir verslo vertintojų asociacijos valdybos pirmininkas, korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis nesiginčija: niekas negali atimti visuomenės teisės kontroliuoti, kad fizinis ar juridinis asmuo, disponuodamas savo nuosavybe, nepažeistų viešojo intereso. Bet ragina nepamiršti ir to, kad nuosavybė gerbtina taip pat, kaip ir teisė gauti iš jos pajamų. „Privatus asmuo nuosavybę įsigyja ne tam, kad patirtų nuostolių, o turto naudojimas ekonominei naudai gauti pats savaime nėra nusikaltimas ar visuomenės intereso pažeidimas. Turi būti vadovaujamasi ekonomine logika, kurią nuosavybės atžvilgiu įpareigoja turėti ir Konstitucija. Dėl to, kad kam nors kas nors nepatinka, negali nukentėti kiti žmonės. Ir nereikia painioti – tam tikros grupės asmenų ar organizacijos nuomonė, lūkesčiai ir visuomenės interesas nėra tapatūs dalykai“, – komentavo K. Kristinaitis.

LNTPA prezidentas Robertas Dargis užsiminė, kad būta nemažai atvejų, kai viešojo intereso vėliava prisidengę žmonės bandė spausti investuotojus. „NT savininkui jiems sumokėjus tam tikrą pinigų sumą, interesą ginti nustota. Tad už viešojo intereso gynimo gali slypėti ir atskirų asmenų (kurie galbūt palenkė ir kitus, kad ir geranoriškai nusi-

61

iš arčiau i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

,,

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i iš arčiau

Kęstutis Kristinaitis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys

Privatus asmuo nuosavybę įsigyja ne tam, kad patirtų nuostolių, o turto naudojimas ekonominei naudai gauti pats savaime nėra nusikaltimas ar visuomenės intereso pažeidimas. teikusius) bandymas pasipelnyti ar koks kitas tikslas. Prisiminę tokius pavyzdžius suprantame, kad ne visada viskas vyksta skaidriai, švariai ir teisingai“, – sakė R. Dargis.

Kam turi tekti atsakomybė?

LNTPA valdybos narys K. Kristinaitis pabrėžia: suvaržius konstitucinę privatininko nuosavybės teisę, kažkas dėl to turi prisiimti atsakomybę, o sykiu – ir dėl paties objekto, žinoma, atsiskaitant su savininku. Jei NT projektui nepritariantys asmenys neturi tam finansinių resursų, jų iškeltus tikslus turi prisiimti valstybė. „Tai elementari teisinė ir ekonominė logika.

Nesuprantu, kodėl kartais dėl atskiros asmenų grupės įtakos priimami perspektyvų neturintys sprendimai?

Analizuojant viešojo intereso buvimo faktą, negalima suabsoliutinus drausti ar leisti vienos pusės poziciją“, – sakė pašnekovas.

Jis įsitikinęs – jeigu nustatoma, kad konkretus projektas pamina visuomenės interesus, vienintelis priimtinas sprendimas turėtų būti valstybės įsikišimas privačią nuosavybę perimant visuomenės poreikiams, sutvarkant ir atiduodant eksploatuoti. „Tuomet efektyvus turto naudojimas ir pelno gavimas taps antraeilis dalykas“, – ironizavo K. Kristinaitis.

Beje, šį sprendimą „Lietuvos“ epopėjos pradžioje valdžiai siūlė ir kino teatro gynėjai – ragino suteikti jam nacionalinės svarbos statusą ir išpirkti iš privatizavusios bendrovės. Vilniaus valdžia, į kurią viltis dėjo kultūros žmonės, tokios naštos užsikrauti nenorėjo – paskelbė, kad miestas neturi lėšų nei šiam NT objektui išpirkti, nei nuostolingai čia plėtojamam kino verslui dotuoti. Ir peticijoje „Už Lietuvą be kabučių“ buvo apkaltinta per menkai atstovaujanti viešajam interesui.

Kompromisams buvo pasirengę savininkai – investicijų įmonė „Rojaus apartamentai“, kuri kino teatrą nusipirko 2006 metais, kai valstybė nusprendė nuostolingą objektą privatizuoti.

Rengdamasi vietoj „Lietuvos“ statyti daugiafunkcį pastatą (trijų aukštų su mansarda pastate turėjo būti įrengiami butai ir komercinės patalpos) bendrovė įsipareigojo jame rasti vietos kelioms kino salėms ir eksploatuoti jas bent 25 metus. Už sutarties nesilaikymą savininkai būtų mokėję šimtatūkstantines baudas.

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas architektas Tadas Balčiūnas, prisimindamas visuomenės reakciją į daugiafunkcio pastato idėją, pavadino ją paranojiška: „Investuotojai buvo numatę įrengti dvi nedideles kino sales – tokias, kokios ir turi būti skirtos

išaru a i č 62

nekomerciniam filmui, apie kurį kalbėjo visuomenininkai. Kodėl jie manė, kad tai apgaulė?“ Pastatą projektavęs architektas Algimantas Nasvytis išvis nelinkęs viešai prisiminti liūdnai pasibaigusios istorijos.

O visuomenė kovojo ne tik dėl gero kino – ji nebuvo pasirengusi atsisveikinti su mėgstama susibūrimų vieta.

LNTPA prezidentas R. Dargis šypsosi: viešasis interesas buvusio kino teatro „Lietuva“ atveju buvo ginamas ir todėl, kad daliai žmonių šis objektas kėlė sentimentalių asociacijų – dėl to, kad stovėjo dar tada, kai jie buvo jauni, dėl to, kad jame įvyko pirmasis pasimatymas, ir pan. „Tai laikotarpio problema. Ilgainiui tokių prisirišimų neliks, ir žmonės supras, kad daug kas turi keistis natūraliai“, – komentavo R. Dargis.

Visuomenininkams tai buvo proga iškelti aktualių klausimų, susijusių su sostinės kultūros politikos formavimu.

Peticijoje suformuluota siekiamybė – demokratinio visuomenės dalyvavimo priimant esminius sostinės kultūros politikos sprendimus užtikrinimas, tariantis su visuomene, be kita ko, dėl viešųjų kultūros erdvių ateities vizijos.

Dėl vertingumo nesutariama Nuomonės dėl kino teatro pastato vertingumo nesutampa iki pat šios dienos.

Susidaro įspūdis, kad kartais pakaktų kibirkšties dideliam laužui įkurti. Pavyzdžiui, Kultūros paveldo departamentas jį vertina kaip Vilniaus senamiesčio svetimkūnį – dėl architektūros, tūrių, dydžių, urbanistinio išdėstymo.

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko Tado Balčiūno nuomone, tai – tipinis sovietmetį menantis pastatas, tikrai ilgą laiką buvęs kultūros židinys, bet turintis ir trūkumų: „Kino teatro architektūra nebloga, bet jis stovi netinkamoje vietoje ir neatitinka senamiesčio užstatymo principų.“ „Manau, kino teatras turėjo būti pripažintas kultūros paveldo objektu, nes tai – sovietmečio modernizmas“, – tai Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Vytenio Povilo Andriukaičio nuomonė. Parlamentaras neabejoja, kad kino teatrą buvo privalu išsaugoti. „Juk būtų didžiulė nelaimė likviduoti Lietuvos sporto rūmus, kuriuose vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Tai yra simboliai ir ženklai, kurie labai daug reiškia mūsų modernioje istorijoje.“ Kultūros ministras Arūnas Gelūnas, regis, irgi jaučia sentimentų senutei „Lietuvai“: „Viešojo intereso gynėjai, siekę išsaugoti kino teatro pastatą, ir didelis būrys juos palaikiusiųjų gynė per kelis dešimtmečius susiformavusią miesto kultūros tradiciją ir su ja susijusią vietą, pastatą, kuris architektūra ir aplink suformuota viešąja erdve, be jokios abejonės, atstovauja savo laikotarpiui. Vadovaujantis konvencionaliais UNESCO nuostatais, senamiestyje saugotina įvairių istorinių laikotarpių autentiškos architektūros visuma. Dėl to įrašant jį į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir nebūta nuorodų į kokias nors istorines korektūras.“

vi buvęs kino teatras „Lietuva“, plano.

Prašyta įpareigoti administraciją tinkamai juos išnagrinėti ir pateikti motyvuotus atsakymus.

Visuomenininkai taip pat reikalavo panaikinti patikrinimo išvadą, kuria pritarta šio detaliojo plano tvirtinimui, ir siekė, kad atsakovas tinkamai išnagrinėtų detaliojo plano spren-

išaru a i č Kova persikėlė į teismus Konfliktas dėl „Lietuvos“ greitai pasiekė teismus. Visuomenės intereso gynėjai bylinėjosi ir su Vilniaus miesto savivaldybe, ir su investuotojais. 2007 metais keturi visuomenės veikėjai: Vytautas Damaševičius, Tomas Jakučionis, Jūratė Markevičienė ir Gediminas Urbonas – kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) prašydami panaikinti tuomet dar gyvavusios Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti skundus dėl detaliojo žemės sklypo, kuriame sto-

dinių atitikimo įstatymams ir tarptautiniams teisės aktams klausimą.

Pareiškėjai prašė taikyti ir reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti patikrinimo išvados galiojimą.

Tai ir buvo padaryta.

Teismas pažymėjo, kad šis ginčas kilo dėl statybų visuomenei svarbioje vietoje, o byloje buvo keliami

Atvejai skirtingi

Plytinės kartodromas.

Lietuvoje visuomenė ne kartą bandė sukilti prieš abejonių kėlusius nekilnojamojo turto (NT) projektus. Dar Sovietų Sąjungos laikais, 1988-aisiais, mėginta rinkti parašus ir taip išreikšti nepritarimą naftos gręžinių statybai Baltijos jūroje. „Tačiau nuspręsta, kad tie gręžiniai turi būti, ir jie iškilo. Tiesa, dabar didelės grėsmės gręžiniai nekelia, nes jų nedaug, o ir jūra nėra audringa. Bet su visuomene vis viena derėjo tartis. O ji tuomet buvo išgąsdinta ir nutildyta“, – prisiminė Žvėryno bendruomenės pirmininko pavaduotojas Vytautas Damaševičius.

2003 metais į teismą kreipėsi grupė asmenų, pasipiktinusių aplink Žvėryno vandens malūną statomais objektais. Ieškinį jie grindė argumentu, kad kultūros paveldo objekto kaimynystė turi būti planuojama itin atsakingai – čia negali būti statoma bet kas. Pareiškėjai bylą pralaimėjo. V. Damaševičius atkreipia dėmesį į prieš ketverius metus priimtą nutarimą, kad mūsų šaliai reikalinga atominė elektrinė – jis įsitikinęs, kad apie tai diskutuota per mažai.

Trejus metus vykusi kova tarp Vilniuje, Algirdo gatvėje, esančio prekybos centro „Maxima“ atstovų ir aplinkinių gyventojų pernai baigėsi pastarųjų pralaimėjimu. „Gyventojai teigė, kad nuolatinis judėjimas sukelia didelių nepatogumų. Vyko diskusijų, bet galiausiai tiesiog pareikšta, kad didelio triukšmo nebus“, – dar vieną visuomenės pralaimėtą mūšį prisiminė V. Damaševičius.

Tiesa, būta ir atvejų, kai į gyventojų nuomonę atsižvelgta. Maždaug prieš dešimtmetį užblokuota golfo laukų statyba Pilaitėje. Būtent šiam tikslui pasiekti tada susibūrė Pilaitės bendruomenė. Kitas pavyzdys – šiuo metu tebevykstantis konfliktas dėl Plytinės kartodromo. Gyventojai skundžiasi sunkiai ištveriamu triukšmu, kartodromo savininkai pamokslauja, kad kaimynais reikėjo pasidomėti prieš atsikraustant gyventi. Ši istorija dabar pačiame įkarštyje, o svarstyklės krypsta vis į kitą pusę. Iš pradžių, kai miesto valdžia priėmė sprendimą apriboti kartodromo darbo laiką, rankomis plojo gyventojai, dabar smagiai krizena verslininkai, pasiekę, kad ta pati valdžia susidomėtų naujųjų gyventojų statybų leidimais.

63

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i iš arčiau

klausimai, susiję su kultūros paveldo apsauga. Todėl pirmiausia nutarta išspręsti kilusį ginčą ir tik po to svarstyti statybų klausimą. Teismas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymas suteikia teisę visuomenei dalyvauti teritorijų planavimo procese teikiant siūlymų, reiškiant prieštaravimų ir ginant savo interesus. Ši teisė reikšminga, todėl svarbu užtikrinti tinkamą jos realizavimą, kurio vienas aspektų yra visuomenei palankaus teismo sprendimo įvykdymo efektyvumo užtikrinimas. Tai ypač svarbu, kai kyla ginčų dėl statybų ar kitokios veiklos visuomenei reikšmingose vietose.

Nesigilindami į teismų nutartis norime atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) poziciją, išsakytą 2008 metų pabaigoje, kai pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą teigdami, kad siekia apginti viešąjį interesą.

LVAT patvirtino: visuomeninių organizacijų teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos srityje įgyvendinimą išsamiai apibūdina nacionaliniai teisės aktai.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėjai priskirtini suinteresuotai visuomenei – peticiją pasirašė apie 7 tūkst. žmonių. Vis dėlto teismas konstatavo: nors šis įstatymas suteikia teisę suinteresuotai visuomenei kreiptis dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nenumato galimybės ginčyti detaliojo planavimo procedūros dokumentų, prie kurių priskirtinas ir teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas. Dėl to pareiškėjų argumentų, susijusių su suinteresuotos visuomenės teise ginti viešąjį interesą, teismas nevertino.

dyta, tad neįmanoma įgyvendinti NT projekto.

Teismas nusprendė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau 2008 metais bendrovė to paprašė dar kartą ir patirtus nuostolius įvertino jau milijonine suma. Ir vėl nieko nepasiekė. Kol investuotojai skaičiavo vis augančius nuostolius, visuomenininkai atnaujino procesą dėl kino teatro – V. Damaševičius drauge su jau kitais trimis bendraminčiais dar kartą apskundė Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą, kuriuo patvirtintas minėtas detalusis planas, ir siekė įpareigoti ją surengti pakartotinį detaliojo plano svarstymą. Bet gavusi pareiškėjų atsisakymą nuo skundo VAAT šių metų sausio 12 dieną bylą nutraukė. Kino menininkas, Žvėryno bendruomenės valdybos pirmininko pavaduotojas V. Damaševičius visuomenės intereso gynėjų atsitraukimo šioje istorijoje nekomentuoja – sako, kad dar ne laikas.

Beje, prieš dvejus metus stipriai pasikeitė konfliktuojančių pusių situacija.

2010 metų vasario 12 dienos nutartimi VAAT bendrovei „Rojaus apartamentai“ iškėlė bankroto bylą, po pusmečio priimtas sprendimas įmonę likviduoti.

Bankroto administratorius Robertas Dumbliauskas patvirtino, kad buvusio investuotojo bankrotui turėjo įtakos ir aktyvus dalies visuomenės pasipriešinimas jo planams, nes šalys ilgai bylinėjosi teismuose.

Praėjus mėnesiui po to, kai visuomenininkai atsiėmė savo pretenziją, „Lietuva“ pagaliau buvo sėkmingai parduota. Varžytynėse už pradinę 9 mln. litų kainą kino teatro pastatą ir sklypą įsigijo SEB bankui priklausanti NT bendrovė „Litectus“. Kai bus pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, „Litectus“ bankrutavusiai bendrovės „Rojaus apartamentai“ administratorei „Admivita“ turės sumokėti beveik 11 mln. litų. „Litectus“ generalinis direktorius Edvinas Malevskis kol kas neatskleidžia jokių su „Lietuvos“ pirkiniu susijusių planų.

Ar naujieji „Lietuvos“ šeimininkai nebijo, kad pasikartos bendrovės „Rojaus apartamentai“ istorija? „Statybai ir architektūrai“ E. Malevskis sakė nenorintis apie tai kalbėti, kol „Litectus“ formaliai dar nėra kino teatro ir sklypo savininkė. Šis klausimas, aiškino E. Malevskis, bus svarstomas tik tada, kai bendrovė gaus galimybę išsamiau susipažinti su informacija apie buvusį savininką. 

išaru a i č

Investuotojai neatsilaikė „Lietuvos“ gynėjai sulaukė ir atsakomojo žingsnio: bendrovė „Rojaus apartamentai“ pareikalavo, kad teismas priteistų iš minėto ketverto daugiau kaip 200 tūkst. litų. Bendrovė nurodė, kad teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo ir sustabdė minėtos patikrinimo išvados galiojimą (to, anot ieškovo, prašyta nepagrįstai) ir dėl šių veiksmų ji patyrė nuostolių – detaliojo planavimo procedūra sustab-

65

Kiek daug dalykų buvo laikomi neįmanomais, kol nebuvo įvykdyti...

Specialioji

purvo naikinimo komanda

UAB BSS grupė Mindaugo g. 42 LT-03210 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 204 1574 Faks. +370 5 204 1575 www.bssgrupe.lt

diskusija i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i diskusija

Lina IGNOTAITĖ

Lietuvoje verslininkai ir viešojo intereso gynėjai vienoje barikadų pusėje atsiduria retai. Dažniausiai tarp jų – aukšta tvora, trukdanti rasti bendrą kalbą net tada, kai pašaliniam stebėtojui akivaizdu, jog tai būtų naudinga abiem pusėms. Ar verslo ir visuomenės santykiai tikrai užprogramuoti amžinam konfliktui?

Verslas ir vartotojai: taika neįmanoma?

ARŪNAS GELŪNAS KULTŪROS MINISTRAS

Apmaudu, kad neturime susiklosčiusios dialogo kultūros. Įstatymai numato tam tikras projektų derinimo procedūras, tačiau efektyviai jas įgyvendinti stinga noro, o kartu – ir patirties pagarbiai, girdint ir gerbiant vieniems kitus, tartis.

Visuomenės intereso apibrėžimas išlieka labai svarbus svarstytinas klausimas. Vis dėlto reikėtų atsakyti už tuos veiksmus, kurių įstatymai neleidžia.

Tačiau labai svarbu užtikrinti teisę laisvai reikšti savo požiūrį. O į nustatyta tvarka ir kvalifikuotai pateiktus reikalavimus ar pastebėjimus turi būti tinkamai atsakyta.

VYTAS ZABILIUS BENDROVĖS „OBER-HAUS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

66

Lietuvoje bet kuris asmuo gali apskųsti detalųjį planą. Tokia iniciatyva gali paskatinti net ilgesniam laikui sustabdyti projektą. Tai didžiulė problema: sudaromos prielaidos šantažui, reketavimui ir kitiems panašiems dalykams.

Gali būti, kad pirkėjas – fizinis asmuo, įsigijęs namų valdos žemės sklypą (šiam objektui nėra taikomi detaliojo plano reglamentai), vis tiek bus priverstas parengti detalųjį planą (nustatyti ribas ir t. t.). Bet kuris kaimynas jo suplanuotus darbus gali sustabdyti ilgam dėl to niekaip neatsakydamas. O juk dažnai turto savininkas yra pasiėmęs paskolą ir įsipareigojęs mokėti palūkanas. Gali būti, kad jis net netenka galimybės pasistatyti objektą, kaip planavo įsigydamas žemės sklypą. Į šiuos ir panašius aspektus būtina atsižvelgti. Mano nuomone, tokius ginčus turėtų spręsti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Ši tarnyba turėtų būti arbitras tarp visuomenės, verslininkų ir savivaldos. Kol ji tikrina visas procedūras, neturėtų būti jokios finansinės atsakomybės nė vienai ginčo pusei.

Jeigu ši tarnyba priima visuomenei palankų sprendimą (pavyzdžiui, nusprendžia, kad pažeisti normatyviniai dokumentai ar kad statinys netinkamai suprojektuotas), savivaldybė, investuotojai, projektuotojai ar užsakovas (priklausomai nuo to, kam tenka atsakomybė) turi į tai reaguoti – imtis priemonių trūkumams pašalinti ir tvarkingai atlikti tolesnius procesus.

Jeigu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustato, kad procesai vyko teisiškai ir tvarkingai (kaip, pavyzdžiui, „Lietuvos“ kino teatro atveju), toliau projekto plėtotojams reiškiamos pretenzijos nebus teisėtos. Tačiau visuomenė, bendruomenė ar bet kuris suinteresuotas asmuo gali tęsti ginčą, ir jis jau bus sprendžiamas vadovaujantis civiliniais teisiniais santykiais. Tada jau gali kilti ir finansinė atsakomybė.

S I D UK

Vienintelis kelias – ieškoti kompromiso diskutuojant apie tai, kas sukėlė žmonių nepasitenkinimą derinant interesus. Nekilnojamojo turto savininkas turėtų atsižvelgti į visuomenės nuomonę. Žinoma, sprendimuose turi atsispindėti ir tam tikra ekonominė logika, nes būtent ja investuotojai daugiausia ir remiasi, kiti aspektai jiems yra ne tokie svarbūs.

Būtina derinti investavimo galimybes ir grąžą, architektūrą (paprastai diskutuojama dėl jau suformuotoje architektūros aplinkoje rengiamų projektų), viešuosius interesus. Taip pat svarbu išspręsti susisiekimo infrastruktūros klausimus. Svarbu ir tai, ar projektas pritampa socialinėje infrastruktūroje. Jeigu norima statyti gyvenamosios paskirties objektus, reikia išsiaiškinti, ar greta netrūksta darželių, mokyklų, jaunimo užimtumo centrų ir pan.

Visuomenė dažnai turi fobijų, tam tikrų nusistatymų, tad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokios yra šių dalykų priežastys. Gaila, dar neturime aiškaus visuomenės intereso apibrėžimo – taip atsiranda sąlygų jį interpretuoti. Įsivaizduojamo viešojo intereso gynėjai turi suprasti, kad jų veiksmai suponuoja ir ekonominius sunkumus, jei, tarkime, kreipiamasi į teismą ir, kol nagrinėjama byla, taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Savininkas dar iki planavimo proceso būna investavęs nemažai pinigų, kurie dažnai būna pasiskolinti iš banko, tad yra įsipareigojęs mokėti palūkanas ir pan. Todėl reikia įsigilinti į konkrečią situaciją ir, prašant taikyti vienokias ar kitokias priemones, plačiau pažvelgti į lauką, kuriame veikiama.

Ar nekilnojamojo turto savininkas gali reikalauti viešojo intereso gynėjų atsakomybės, jei teismas nuspręstų atmesti pretenziją? Taip, ir gali, ir turi. Juk viską reikia daryti atsakingai, ir tai turi būti abipusiška. Būta nemažai atvejų, kai žmonės tokiu būdu bandė spausti investuotojus. Nekilnojamojo turto savininkui sumokėjus jiems tam tikrą pinigų sumą, interesą ginti nustota. Tad už viešojo intereso gynimo gali slypėti ir atskirų asmenų (kurie galbūt palenkė ir kitus, kad ir geranoriškai nusiteikusius) bandymas pasipelnyti ar koks nors kitas tikslas. Prisiminus tokius pavyzdžius suprantama, kad ne visada viskas vyksta skaidriai, švariai ir teisingai. Žinoma, būtina įvertinti kiekvieną atvejį, sunku apie tai kalbėti apibendrintai.

S I D UK jA I S robertas dargis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas

Siekiant išsiaiškinti, ar Lietuva yra demokratinė valstybė, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokią reikšmę šalyje turi viešasis interesas. Ir ne tik verslo, bet ir kituose santykiuose (pavyzdžiui, politikoje). Teritorijų planavimą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas. Jei tiksliai vadovautumės visais jo nuostatais, derinti interesus būtų kur kas paprasčiau. Tačiau įstatymo ne visada paisoma.

Visuomenė su aktualiais projektais turi būti supažindinta dar juos teikiant. Būtent tada ir reikėtų svarstyti, ar atitinkamas objektas tenkins jos interesus. Tai numato ir Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota Orhuso konvencija, užtikrinanti visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Lietuvoje informavimo procedūra dažnai pradedama tik tada, kai detalusis planas jau būna parengtas. Jeigu svarstymų vyktų dar teikiant projektą, daugelio problemų net nekiltų.

Užtektų elementarios apklausos, ir suinteresuotai visuomenės daliai būtų užtikrinta teisė gauti informaciją ir dalyvauti priimant sprendimus. Pavėluotai supažindinta su projektu, ji gali kreiptis į teismą. Šią teisę taip pat garantuoja minėta konvencija.

Deja, tokį kelią pasirinkę pareiškėjai, net ir akivaizdžiai pažeidžiant viešąjį interesą, dažnai kaltinami verslo trikdymu. Šio aspekto nereikėtų suabsoliutinti. Juk įmonė iškėlus bankrotą nusineša didžiules sumas – akcininkai atsako ne asmeniniu, o tik įneštu turtu. Tad galbūt ji šį kelią pasirinko prisidengdama nebūtais trikdžiais. O tai padaryti lengva.

Investuotojai neturėtų susitelkti tik į pelno, kurį uždirbs statinys, siekimą. Juk reikia numatyti ir viešąsias erdves. Jei jie vadovautųsi kvartalinio planavimo principais, taptų bendruomenės dalyviais parodydami, kad visų pirma atsižvelgia į miesto bendruomenės interesus.

Daugiausia problemų kelia taškinis miesto užstatymas, kai pastatai kyla jau suformuotose teritorijose. Teritorijų planavimo įstatymas nurodo, kad objektas turi pritapti aplinkinių statinių kontekste (atitikti aukščio reikalavimus ir pan.). Tai užtikrinti nelengva, ypač Vilniaus senamiestyje, kuriame reikia suderinti ir kultūros paveldo reglamentus, ir plėtrą.

S I DU K jA I S

VYTAUTAS DAMAŠEVIČIUS ŽVĖRYNO BENDRUOMENĖS VALDYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS, REŽISIERIUS

67

naujienos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 02 03

2012 Nr. 02 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i naujienos

Kranai – į dešinįjį Norvegijos nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Schage“ statys aukščiausios klasės daugiafunkcį verslo centrą „Quadrum“.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro sostinėje lankytojams artimiausiais metais teks patirti, ką reiškia gyvenimas apkasuose. Jei optimistiniai jų kaimynų planai nepasikeis, greitai sunkioji technika burgs bent dviejuose gretimuose sklypuose, kur kils solidūs verslo centrai.

68

Proceso pradžia prieš kelias savaites paženklinta ne pamatų duobės kasimu ar simbolinės kapsulės įbetonavimu, o sudūlėjusio statinio šalinimo darbais – Konstitucijos prospekte pradėtas griauti keliasdešimt metų čia riogsojęs nebaigto vadinamojo komjaunimo viešbučio karkasas. Žiniasklaidos dėmesio per tą laiką jis sulaukė, ko gero, daugiau nei daugybė kur kas laimingesnio likimo Vilniaus statinių.

Naujausios žinios tokios: Norvegijos nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Schage“ nugriauto viešbučio ir aplinkinėje teritorijoje, adresu Konstitucijos pr. 21, statys aukščiausios klasės daugiafunkcį verslo centrą „Quadrum“.

Objektą projektavo norvegų kompanija „Lund + Slaatto architekter“, techninį projektą rengia danai – bendrovė „SmidtHammerLassen“. Daugiafunk-

cio centro, kurio pastatai – 18, 12 ir 9 aukštų, plotas – apie 53 tūkst. kvadratinių metrų, čia planuojamos A+ klasės biurų patalpos, butai, prekybos ir maitinimo įstaigos, viešbutis. Manoma, tai bus pirmasis verslo centras Baltijos šalyse, kuris nusipelnys prestižinio tarptautinio BREAM sertifikato. Juo vertinamas pastatų konstrukcijų tvarumas, poveikis sveikatai, energijos taupymas, vandens kokybė, medžiagų, atliekų ir žemės naudojimas.

Kitas solidus objektas – devynių aukštų, apie 16 tūkst. kvadratinių metrų ploto A klasės biurų pastatas, iškils šiaurės vakarinėje to paties prospekto dalyje, ties sankirta su Geležinio Vilko gatve – Konstitucijos pr. 29. Jį irgi projektuos skandinavai – Danijos bendrovė „PLH Arkitekter“ drauge su Lietuvos įmone

Neries krantą Danijos bendrovės „PLH Arkitekter“ drauge su Lietuvos įmone „Archinova“ suprojektuotas biurų pastatas irgi iškils sostinės Konstitucijos prospekte.

„Archinova“. Jie laimėjo užsakovų investicijų valdymo įmonės „Lords LB“ ir Lietuvos architektų sąjungos organizuotą kviestinį architektūrinį konkursą, kuriame dalyvavo septynios architektų komandos.

,,

Sostinės meras Artūras Zuokas žada, kad dešiniojo Neries kranto plėtra neapsiribos verslo biurų statybomis. Savivaldybė nusiteikusi iš esmės atnaujinti Lvovo ir Krokuvos gatves.

Sostinės meras Artūras Zuokas žada, kad dešiniojo Neries kranto plėtra neapsiribos verslo biurų statybomis.

Savivaldybė nusiteikusi iš esmės atnaujinti Lvovo ir Krokuvos gatves.

Beje, 2004–2008 metais dešiniajame Neries krante buvo investuota 765 mln. litų, plėtrą sustabdė pasaulinė ekonomikos krizė, bet artimiausiu metu tikimasi sulaukti apie 500 mln. litų investicijų. 

69

jaukus namas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 03

2012 Nr. 03 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i jaukus namas

naomi

Autorius: Artur Wójciak Namo aprašymas Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, skirtas 4–5 asmenų šeimai. Su dviviečiu garažu. Pirmame aukšte yra virtuvė, didelė svetainė su valgomuoju ir du kambariai.

Taip pat čia yra katilinė ir nedidelė vonia. Svetainėje suprojektuotas židinys.

Palėpėje yra keturi miegamieji, du vonios kambariai. Iš didžiausio miegamojo kambario yra išėjimas į balkoną. Patogus ir aiškus patalpų planavimas užtikrina tai, kad patalpas naudoti yra komfortiška. Labai jauki vieta – dengta terasa. Namas klasikinis, labai elegantiškas su daugiašlaičiu stogu, fasado apdaila kombinuota, naudotos medžiagos gražiai dera tarpusavyje.

Namo aprašymas Vienaukštis namas, be rūsio, skirtas 3–4 asmenų šeimai. Puikus variantas vienaukščių namų entuziastams. Dienos zona – tai didelė svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku. Valgomasis didelis ir šviesus.

Didelė vonia suprojektuota prie miegamųjų. Kita vonia – dienos zonoje.

Katilinė namo viduje – tarp gyvenamosios dalies ir garažo. Poilsio zona suprojektuota dešinėje namo pusėje. Iš viso trys miegamieji. Funkcionalus ir aiškus patalpų planavimas. Namas tradicinis, aiškios formos. Yra kitas šio projekto variantas – „Alberta G2“.

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis.

Vidiniai laiptai mediniai. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku, medžiu ir akmeniu. Vidiniai laiptai mediniai. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku ir medžiu.

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis.

Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku, medžiu ir klinkeriu.

Preliminari statybos kaina, Lt *

Preliminari statybos kaina, Lt *

Namas be apdailos

471 217

Namas be apdailos

415 839

Vidaus instaliacija

47 121

Vidaus instaliacija

41 584

Visa kaina

518 338

Visa kaina

457 423

Ūkio būdu

332 480

Ūkio būdu

291 734

* Namas be apdailos:

Vidaus instaliacija: Visa kaina:

Ūkio būdu:

nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į mansardą ir nėra vidaus instaliacijų. elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statybas organizuojant ir statant pačiam.

* Namas be apdailos:

Vidaus instaliacija: Visa kaina:

Ūkio būdu:

nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į mansardą ir nėra vidaus instaliacijų. elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statybas organizuojant ir statant pačiam.

Naudingas plotas.................................................179,31 m² Garažas..............................................................................31,51 m² Bendras plotas...........................................................281,70 m² Užstatymo plotas.....................................................179,99 m² Statinio aukštis..................................................................8,10 m Stogo nuolydis........................................................................ 35°

Naudingas plotas.................................................126,92 m² Garažas ............................................................................21,70 m² Bendras plotas...........................................................165,86 m² Užstatymo plotas.....................................................184,51 m² Statinio aukštis..................................................................6,21 m Stogo nuolydis......................................................................... 25°

Pirmas aukštas........................................................112,56 m² 1. Tambūras ..................................................................... 5,08 m² 2. Holas ............................................................................14,25 m² 3. Virtuvė .........................................................................12,72 m² 4. Sandėliukas ................................................................ 2,39 m² 5. Valgomasis ...............................................................11,91 m² 6. Bendras kambarys ...............................................33,97 m² 7. Kabinetas .................................................................... 9,62 m² 8. Vonia .............................................................................. 3,63 m² 9. Kambarys ..................................................................12,87 m² 9. Ūkinė patalpa ........................................................... 6,12 m² 10. Garažas ....................................................................31,51 m²

Pirmas aukštas........................................................126,92 m² 1. Tambūras ..................................................................... 2,75 m² 2. Holas .............................................................................. 8,99 m² 3. Virtuvė .........................................................................10,60 m² 4. Sandėliukas ................................................................ 1,90 m² 5. Valgomasis ...............................................................14,37 m² 6. Bendras kambarys ...............................................28,50 m² 7. Vonia .............................................................................. 2,58 m² 8. Koridorius . .................................................................. 5,52 m² 9. Miegamasis ..............................................................16,73 m² 10. Miegamasis ............................................................. 9,51 m² 11. Miegamasis ...........................................................10,49 m² 12. Vonia ........................................................................... 7,75 m² 13. Ūkinė patalpa ........................................................ 7,23 m² 14. Garažas ....................................................................21,70 m²

Pastogė............................................................................66,75 m² 1. Koridorius . .................................................................. 6,42 m² 2. Miegamasis ..............................................................15,20 m² 3. Vonia .............................................................................. 4,56 m² 4. Miegamasis ..............................................................12,27 m² 5. Miegamasis ..............................................................10,95 m² 6. Miegamasis ..............................................................11,08 m² 7. Vonia .............................................................................. 6,27 m²

70

ALBERTA G1

Autorius: Artur Wójciak

PROJEKTO PARTNERIS

PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

71

SANTECHNIKA i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i specialusis priedas

Grėsmė, apie kurią mažai susimąstoma

Netinkama vandentiekio sistema tampa palankia terpe legionelių bakterijoms veistis

Nesena istorija, kai Vilniuje buvo uždarytas Lietuvos vaikų ir jaunimo centro baseinas, priminė opią problemą – legioneles. Gaila, kad apie šias sveikatai žalingas bakterijas prisimenama tik kritiniais atvejais.

Rizikingiausios – didelės sistemos Europos Sąjungos Geriamojo vandens potvarkis dėl saugos reikalavimų galioja nuo 1998 metų. Jo nurodymai nustato teisinę atsakomybę visoms šalims, dalyvaujančioms įrengiant vandentiekio sistemą ir ją eksploatuojant. Labai svarbu teisingai parinkti medžiagas, skirtas naujai sistemai įrengti. Vamzdžiai, jungtys ir kitos jungiamosios sistemos dalys turi būti parenkami atsižvelgiant į vandens kokybę.

Eksploatavimo sąlygos gali būti palankios sistemoje veistis mikroorganizmams. Šie gali ilgam sukelti didesnį neigiamą poveikį sveikatai negu įprasta medžiagų migracija praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po sistemos paleidimo.

Dažniausia ši problema pastatuose, kuriuose įrengtos didelės vandens tiekimo sistemos: ligoninėse, sporto klubuose, senelių globos namuose, viešbučiuose ar daugiabučiuose namuose. Dėl ilgų vamzdžių sekcijų ir nereguliaraus vandens naudojimo bakterijų veisimosi pavojus – ypač didelis.

Neigiamas poveikis yra didesnis, kai galutiniai naudotojai – ligoninių pacientai ir vyresnio amžiaus žmonės, kurių imuninė sistema silpnesnė.

72

specialusis priedas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i SANTECHNIKA

Vienkartinės priemonės – laikinos Vakarų Europos šalyse nuolatinė cheminė dezinfekcija yra standartinė procedūra saugant vandenį nuo bakterinės infekcijos. Tai labai svarbu šiltesniuose regionuose, kur stagnacijos temperatūra – didesnė kaip 25 laipsniai – tiesiog neišvengiama. Tačiau įmanoma pagerinti geriamojo vandens kokybę ir gerokai sumažinti techninės priežiūros išlaidas bei naudojimo sąnaudas.

Rekomendacijos, susijusios su temperatūra, gali būti įvykdytos, jeigu specifinėse taisyklėse, skirtose sistemos projektavimui, įrengimui ir eksploatavimui, būtų atsižvelgiama į vandens kokybę įvade į pastatą.

Bakterinės infekcijos pavojus ypač didelis, kai nuolatinė temperatūra yra nuo maždaug 30 iki 50 laipsnių ir jei geriamasis vanduo ilgą laiką stovi vamzdžiuose, kai šaltas vanduo yra šildomas, pavyzdžiui, šalia esančios šildymo sistemos vamzdžiais. Pavojus didžiulis ir tuomet, kai nuotekų patenka į vandentiekio sistemą dėl sistemos klaidos, tokios kaip atbulinis srautas.

Bakterijos Legionella pneumophila gali sukelti legionierių ligą įkvėpus garų, prausiantis po dušu. Nustatyti sistemos vietą, kurioje yra daugiausia bakterijų, galima tik reguliariai imant vandens mėginius. Ypatingą dėmesį reikia skirti toms atkarpoms, kur vanduo naudojamas rečiausiai. Cheminė arba terminė dezinfekcija yra tik trumpalaikis problemos sprendimas specifinėms bakterijų kolonijoms šalinti. Problema galutinai bus išspręsta tik nustačius ir likvidavus priežastis.

Būtina viską gerai apskaičiuoti Rizika susirgti legionelioze gerokai sumažėja, kai geriamojo vandens tiekimo sistema dar tik projektuojama, naudojant realiais vartotojų poreikiais pagrįstus vamzdynų matmenis bei realiai numatomą vandens naudojimo srautą, nepaliekant nereikalingos atsargos. Skaičiavimams turi būti naudojama techninė konkretaus gamintojo teikiama informacija. Negalima projektuoti sistemos vadovaujantis vien standartiniais vožtuvų, įrangos ar jungčių parametrais.

Dideli vandentiekio tinklai dažniausiai iš esmės skiriasi nuo projektinių. Iš tikrųjų sistemai įrengti naudojami vienu arba dviem skersmens dydžiais mažesni vamzdžiai, negu buvo numatyta projekte. Todėl visas sistemos vandens tūris keičiasi greičiau, ir vidutinė šalto vandens temperatūra gerokai sumažinama. Taip mikrobų au-

gimas sustabdomas natūraliai. Be to, jei dalyvauja galutiniai naudotojai, apibrėžiant naudojimo poreikius užtikrinama, kad vanduo nuolat keistųsi visuose sistemos taškuose.

Dėl tos pačios priežasties rečiausiai naudojamiems vandens ėmimo taškams turi būti pasitelkiami žiedai.

Atšakos turi būti atskiriamos nuo šios sistemos, jų laidumas neturėtų viršyti 1 litro vandens. Vadovaujantis higienos normomis, projektuojama šalto vandens tiekimo sistema turi būti kuo labiau apsaugota nuo sąlyčio su šilumos šaltiniais. Pavojus dažniausiai kyla, kai vamzdžiai tiesiami šachtose arba kai įrengiamos pakabinamosios lubos, virš kurių numatomi visi kiti inžineriniai tinklai – tokiu būdu stengiamasi sutaupyti vietos, mažinamos įrengimo sąnaudos.

Legionelių bakterijos dauginasi esant 30–50 laipsnių temperatūrai, todėl šaltą vandenį tiekiantys vamzdžiai turi būti įrengiami kuo toliau nuo visų šilumą skleidžiančių vamzdynų ir patikimai izoliuoti.

Cirkuliacinė sistema turi būti hidrauliškai subalansuota taip, kad pastovi 55–60 laipsnių temperatūra būtų užtikrinama bet kuriame sistemos taške. Tačiau net ir šio temperatūros lygio palaikymas greičiausiai neužtikrins norimų energijos taupymo ir anglies dvideginio kiekio mažinimo tikslų. Siekiami sistemos parametrai gali būti užtikrinami reguliuojant sistemą termostatiniais vožtuvais. Jie turi būti įrengiami kiekvienoje tiekiamojo vamzdyno atšakoje.

Skirstomieji vamzdžiai skirtinguose pastato aukštuose paprastai klojami grindyse arba sienose. Dėl statybos sąlygų dažniausiai paliekama nepakankamai vietos vamzdynų izoliacijai, pavyzdžiui, cirkuliacinėms sistemoms, jos įrengiamos šachtose arba virš pakabinamųjų lubų. Todėl skirstomieji vamzdynai turi būti projektuojami taip, kad vamzdžiuose būtų minimalus vandens kiekis.

Kuo trumpesni vamzdžiai sumontuojami iki skirstomojo vandentiekio ir kuo mažesnis jų skersmuo, tuo didesnis užtikrinamas komfortas. Karštas vanduo turėtų pasiekti sistemą per 10 sekundžių, o atsukus šalto vandens čiaupą sistemoje esantis vanduo greičiau atvėsta. Taip sparčiau sumažinamas kritinis temperatūros diapazonas užsukus čiaupą.

73

SANTECHNIKA i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i specialusis priedas

Norint kuo greičiau ir kokybiškai įrengti tokias sistemas atsižvelgiant į statybos sąlygas ir norimus pasiekti higienos reikalavimus, ypač svarbu naudoti tarpusavyje suderintus sistemos komponentus: vamzdžius, presuojamąsias jungiamąsias dalis bei uždaromąją armatūrą.

Vandenį svarbu reguliariai nuleisti Geriamojo vandens vandentiekio sistemos projektavimas, montavimas bei perdavimas eksploatuoti – štai trys pagrindiniai aspektai, užtikrinantys sklandų sistemos veikimą. Eksploatuoti sistemą laikantis higienos normų – labai svarbu. Todėl geriamojo vandentiekio sistema galutiniams naudotojams turi būti perduodama tvarkinga: pateikiant sistemos sandarumo bandymo aktus, visą techninę dokumentaciją, informaciją ir nurodymus, kokių priemonių reikia geriamojo vandens kokybei išsaugoti ir palaikyti.

Informacija ir instrukcijos turi būti parengtos taip, kad sistemą galėtų eksploatuoti ir prižiūrėti bet kuris paprastas žmogus, ne tik specialistas.

Tinkamas sistemos eksploatavimas – tai filtrų tikrinimas bei keitimas vadovaujantis nurodytais intervalais, cirkuliacinės temperatūros tikrinimas, įtartinų sistemos užteršimo mikrobais atvejų tyrimas ir atitinkamų atskirų

74

vamzdžių sekcijų arba jungiamųjų detalių (fitingų) bandymas.

Pastatuose, kur vandentiekio sistemos nėra nuolat naudojamos pagal suprojektuotus parametrus, reguliariai turi būti nuleidžiamas vanduo, kad jis pasikeistų netgi rečiausiai naudojamuose taškuose. Informacija turėtų būti derinama su higienos specialistais.

Turi įtakos ir jungtys Presuojamosios jungtys ir presuojamosios jungiamosios detalės, kurios yra sertifikuotos kaip saugios, įrengiant vandentiekio sistemas leidžia atsisakyti virinamų arba srieginių jungčių.

Presuojamųjų jungčių privalumai – nėra lydmetalio ir virinimo fliusų, dėl to neiškyla higienos problemų. Variniai vamzdžiai neapdorojami termiškai, todėl nekoroduoja. Jeigu kuri nors jungtis nebus gerai presuota, defektas tuoj pat bus pastebėtas sistemos bandymo metu. Taip pat palyginti su suvirinamosiomis jungtimis sutaupoma daug laiko.

Didelių pastatų skirstomųjų tinklų sandarumo bandymas turėtų būti atliekamas suspaustu oru arba inertinėmis dujomis. Hidraulinis sandarumo bandymas nėra priimtinas dėl to, kad statybiniai darbai vyksta jau įrengus inžinerines vidaus sistemas ir dažniausiai sistema paleidžiama tik

specialusis priedas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i SANTECHNIKA

praėjus keliems mėnesiams nuo įrengimo. Hidraulinio sandarumo bandymo metu sistema gali būti užteršta bandomuoju vandeniu. Jei po hidraulinio bandymo iš sistemos nebus visiškai išleistas vanduo, užsilikusiame ims veistis mikrobų, ypač jei aplinkos temperatūra – daugiau kaip 25 laipsniai.

Vanduo taip pat užsistovi horizontaliose vamzdžių atkarpose – ten irgi gali daugintis bakterijos. Jei sistemos sandarumo bandymas bus atliekamas vandeniu, svarbu išbandyti įvadinius pastato taškus. Bandymas turi būti atliekamas naudojant atitinkamą vandens kiekį ir užtikrinant reikiamą vandens srautą, prieš prijungiant sistemą prie tiekimo tinklo arba prieš sumontuojant vandens skaitiklį.

Priklausomai nuo vamzdyno ilgio ir stagnacijos laikotarpio – dažnai mėnesių ar metų – rekomenduojama atlikti mikrobiotinius bandymus. Tokiu būdu išvengiama bet kurių inžinerinių tinklų užteršimo, ir pastatas lieka higieniškai apsaugotas. Naujų gyvenamųjų namų ar didesnio masto statybos projektų statybų metu uždarosios vamzdynų sistemos ir atšakos gali būti nepakankamai laidžios vandeniui, todėl reikiamas vandens pasikeitimas nėra garantuojamas.  Parengta pagal „Viegos“ inf.

Studentai kūrė novatorišką vonios kambarį Kadaise seras Winstonas Churchillis, gavęs nemalonų laišką, ištarė: „Pone, esu mažiausioje namų patalpoje, o jūsų laiškas yra priešais mane. Labai greitai jis atsidurs po manimi.“ Mažiausia namų patalpa tuokart buvo pavadintas tualetas. Tai dažnai lankoma vieta, be kurios negalime išsiversti ir į kurią norime užsukti po vieną nestebimi pašalinių akių. Ir išties neseniai ši patalpa buvo laikoma mažiausia namuose. Nors šiandien apie žmogaus kūną kalbame atvirai ir laisvai, vis dėlto tualetas išlieka tabu – tema, kuri dažniausiai viešai neaptarinėjama. Tik

keletas drąsuolių, pavyzdžiui, žymusis režisierius Quentinas Tarantino arba pripažintas fotografas Helmutas Newtonas, ryžosi parodyti provokuojančias tualetu besinaudojančias Holivudo garsenybes, tokias kaip Johnas Travolta, arba elegantiškų damų scenas, nors ir pasitelkdami efektingas stilistines priemones. Vis dėlto tualetas yra privatus reikalas.

XX amžiui persiritus į antrąją pusę, tualetas bei vonios kambarys vis dar buvo laikomi tik funkciniu daiktu. Tačiau ši samprata pamažu keitėsi, ir žmonės galiausiai užsigeidė daugiau nei vien paprasto praktiškumo.

Vonios kambarys buvo atnaujintas ir performuotas į gyvenamąją patalpą.

Gerai žinomas dizaino pasaulyje Luigi Colani žengė pirmą žingsnį – dar 1975 metais kompanijos „Villeroy & Boch“ užsakymu jis sukūrė perversmą sukėlusią vonios kambario koncepciją. Pirmą kartą pramonės istorijoje dizainerio buvo paprašyta atsigręžti į vonios kambariui skirtus gaminius, taigi sykiu ir į tualetą.

75

SANTECHNIKA i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i specialusis priedas

specialusis priedas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i SANTECHNIKA

Atsižvelgdamas į individualius žmogaus poreikius L. Colani sukūrė ergonominius standartus atitinkančius sanitarinius gaminius. Į tualetą jis žvelgė kaip į pagrindinį elementą.

Dizaineriui ypač rūpėjo komfortas ir atsipalaidavimo jausmas, todėl savo kūriniams jis suteikė švelnias ergonomiškas formas. Šiandien naudotojams siūlomos įvairios formos, spalvos bei papildomi patogumai. Iš gausybės variantų jie gali rinktis pastatomus arba sieninius klozetus, derančius prie individualaus vonios kambario dizaino bei stiliaus.

Siūlomos ir įvairios klozetų, klozeto bakelių bei sieninių montavimo sistemų vandens nuleidimo prietaisui paslėpti kombinacijos.

Pastaraisiais metais pasirodė daugybė naujų sprendimų didesniam komfortui užtikrinti naudojantis vonios kambariu ir ypač tualetu. Ieškodama naujų idėjų ir naujovių visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje kompanija „Villeroy&Boch“ praėjusiais metais surengė konkursą Vilniaus dailės

,,

76

akademijos trečio ir ketvirto kurso interjero dizaino bei architektūros studentams. Jie turėjo galimybę pristatyti savo idėjas novatoriško vonios kambario tema, atsižvelgdami į šių dienų aktualijas išteklių tausojimo ir aplinkosaugos klausimais.

Studentai grupelėmis parengė darbus ir juos pristatė komisijai, sudarytai

iš Vilniaus dailės akademijos dėstytojų bei „Villeroy&Boch“ atstovų. Darbuose atsispindėjo šių dienų tendencijos ir problemos: pabrėžtas vandens taupymas, efektyvus erdvių naudojimas, technologijų pažanga ir komfortiškumas. Pirmos vietos nugalėtojai laimėjo kelionę į „Villeroy&Boch“ gamyklą Vokietijoje. 

Studentų darbuose atsispindėjo šių dienų tendencijos ir problemos: pabrėžtas vandens taupymas, efektyvus erdvių naudojimas, technologijų pažanga ir komfortiškumas.

77

SANTECHNIKA i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i specialusis priedas

specialusis priedas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i SANTECHNIKA

Šiuolaikinis būdas lietaus nuotekoms tvarkyti Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės turi tinkamai panaudoti gamtos išteklius. Lietaus vanduo – vienas tokių, ir jį galima pritaikyti mus supančioje aplinkoje. Žinoma, per didelis lietaus vandens kiekis tampa tikra stichija tam neparengtose miestų gatvėse, aikštėse, taip pat pridaro daug nemalonumų ir privačių namų gyventojams.

Dėl klimato kaitos iškrintančio lietaus kiekis vis didėja, todėl pats laikas pasirūpinti universaliomis nuotekų sistemomis. Vienas siūlomų sprendimų pasitelkiant „Intesio“ koncepciją – valdyti pikinį lietaus nuotekų srautą.

Dėl nepakankamo lietaus nuotakyno laidumo reikia didesnio diametro vamzdynų, patvinus gatvėms sutrinka eismas. Per potvynius pakilus gruntiniam vandeniui gadinami pastatai.

78

Mažėjant požeminio vandens kiekiui, didėja geriamojo vandens gavybos ir aplinkos priežiūros sąnaudos.

Europos Sąjunga jau priėmė keletą direktyvų, kuriomis reikia vadovautis siekiant mažinti nuotakyno apkrovą ir tausoti gamtos išteklius. „Wavin“ lietaus nuotekų tvarkymą suvokia ypatingai. Kompanijos specialistai sukūrė naują koncepciją „Intesio“ (lotyniškai tai reiškia „iš-

baigtas“) – unikalų gebėjimų vadovauti projektams ir šiuolaikinių lietaus nuotekų tvarkymo srities žinių derinį. Koncepcija apima visą lietaus nuotekų valdymo ciklą: rinkimą, transportavimą, valymą, infiltravimą į gruntą arba akumuliavimą, sureguliuoto srauto išleidimą į miesto tinklus ar į atvirus vandens telkinius.

RINKIMAS: „QuickStream“ – unikali sifoninė lietaus nuotekų nuvedimo nuo plokščiųjų stogų sistema.

Sifoninėje sistemoje sunkio jėgos sukurtas vakuumas pagreitina vandens nuvedimo nuo stogo procesą. Mažėja įlajų skaičius ir vamzdžių skersmuo.

Visus vamzdžius galima montuoti be nuolydžio. Didžioji dalis vamzdžių lieka išorėje, vadinasi, atliekama mažiau žemės darbų, paprastėja sistemos priežiūros ir remonto galimybės.

Vakuuminėje sistemoje yra savaiminio valymo funkcija. Sistema puikiai tinka ir naujiems, ir renovuojamiems statiniams.

TRANSPORTAVIMAS: „X-Stream“ – universali sistema. Ją sudaro visas kompleksas preciziškai suderintų vamzdžių ir jungčių. Todėl „X-Stream“ gaminius galima naudoti įvairiems projektams, lengvai pereinant prie kitų medžiagų sistemų. Visos jungtys ir vamzdžiai gaminami su movinėmis tos pačios unikalios „X-Stream“ konstrukcijos jungtimis, kurias galima greitai ir sandariai sujungti.

VALYMAS: „Labko Bypass“ – sistema lietaus nuotekoms valyti. Kad apsaugotume gamtą nuo kenksmingų teršalų, nuo kietųjų dangų surinktos lietaus nuotekos turi būti valomos.

Urbanizuotose teritorijose plotai, nuo kurių surenkamos lietaus nuotekos, yra palyginti dideli (pavyzdžiui, automobilių aikštelės, pramoninės, transporto zonos ir pan.). Aplinkos

Išradingi gyventojai ieško įvairių būdų tvarkytis su lietaus nuotekomis, tačiau sprendimai ne visuomet būna racionalūs.

apsaugos požiūriu ypač jautriose teritorijose būtina įrengti sistemą, apdorojančią visą kritulių kiekį. Įrengus apvedamojo kanalo sistemą „Labko Bypass“, normaliomis sąlygomis galima sumažinti investavimo sąnaudas.

Naudojant paviršinių nuotekų valymo sistemą „Labko Bypass“, smarkios liūties metu iš skirtuvų neišplaunami atsiskyrę teršalai. Tai ekonomiškas sprendimas lietaus nuotekoms valyti dideliuose plotuose.

INFILTRAVIMAS Į GRUNTĄ IR NUOTEKŲ AKUMULIAVIMAS. „AquaCell“ – tai palaipsnio lietaus nuotekų nuo stogų ir aikštelių infiltravimo į gruntą sistema. Ji ne tik leidžia išspręsti problemą esant per mažiems lietaus nuotekų tinklams, bet ir tuomet, kaip nėra galimybės prie jų prisijungti. Iš „AquaCell“ kasečių po žeme suformuojama talpa, į kurią suteka lietaus nuotekos.

Palaipsniui jos infiltruojamos į aplink esantį vandeniui laidų gruntą. Sistemą galima montuoti po automobilių stovėjimo aikštelėmis ar po važiuojamąja dalimi. „Q-Bic“ – tai palaipsnio lietaus nuotekų, surinktų nuo kietųjų dangų, infiltravimo arba kaupimo sistema. Su-

montuota ji gali būti inspektuojama ir plaunama. Talpa gali būti kaupiamoji (sandarus rezervuaras, į kurį kaupiamos lietaus nuotekos; atsilaisvinus lietaus nuotekų tinklams sukauptos nuotekos bus lėtai išleistos į lietaus tinklus) arba infiltruojamoji (nesandarus rezervuaras, kuriame kaupiamos lietaus nuotekos; palaipsniui jos išleidžiamos į vandeniui laidų gruntą). „Q-Bic“ sistema atlaiko iki 10 t/m2 apkrovą, todėl ją galima montuoti po automobilių stovėjimo aikštelėmis ar važiuojamąja dalimi.

Sistemas galima naudoti visų dydžių ir rūšių zonose – nuo individualiųjų namų iki didžiausių komercinių kompleksų – lietaus nuotekoms laikyti laikinai, apriboti ir infiltruoti.

SRAUTO REGULIAVIMAS. Lietaus srauto reguliavimo įrenginys lietaus nuotekų srautą nukreipia į kaupimo rezervuarą, kai lietaus nuotekų tinklas būna užpildytas ir kyla potvynio pavojus. Srauto reguliavimo įrenginiai iki tam tikro dydžio riboja iš kaupimo sistemos išleidžiamų lietaus nuotekų srautą. Lietaus nuotekų tinklams atsilaisvinus, vanduo iš kaupimo rezervuaro išleidžiamas į tinklus. 

79

SANTECHNIKA i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i specialusis priedas

Aplinkos apsauga nuo teršalų Komercine veikla užsiimančios įmonės, kurios išleidžia nuotekas, privalo imtis tam tikrų priemonių, kad nuodingus ir nemalonius kvapus išskiriančios kietosios medžiagos bei skysčiai nepažeistų statybinių medžiagų, drenažo sistemų, netrukdytų įmonės darbui ir nepatektų į bendras kanalizacijos sistemas. Kad taip nenutiktų, reikia naudoti kokybiškus išankstinio kenksmingųjų medžiagų apdorojimo įrenginius.

Kada naudoti riebalų atskirtuvus?

Riebaluotas nuotekas išleidžiančios įmonės privalo įrengti EN 1825 aprašyto tipo riebalų atskirtuvus, kurie užtikrintų, kad iš nuotekų būtų efektyviai pašalinti riebalai ir organinės alyvos.

Tokie reikalavimai galioja, pavyzdžiui, maitinimo ir mėsos perdirbimo įmonėse. Kiekviena pramonės ir komercijos įmonė riebalų atskirtuvų našumui, pakėlimo įrangai ir visiškai įrengtoms siurblinėms kelia įvairių reikalavimų. Kad būtų galima jų laikytis, reikia atitinkamų gaminių, kurie skiriasi dydžiais ir medžiagomis. Kompanija ACO turi sukaupusi kelių dešimtmečių patirtį ir gali pasiūlyti įvairiausių riebalų atskirtuvų, pakėlimo įrenginių ir visiškai įrengtų siurblinių.

Kada naudoti naftos produktų atskirtuvus?

Naudoti naftos produktų atskirtuvus įpareigoja paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente pateikti reikalavimai.

Vadovaujantis jais, jeigu į kanalizaciją gali patekti benzino arba lengvųjų alyvų ir ypač jeigu jos yra degios arba gali sukurti sprogią atmosferą, už išleidimo taškų turi būti naudojamos lengvosioms alyvoms pritaikytos atskirtuvų sistemos.

Benziną ir lengvąsias alyvas išleidus į miesto kanalizaciją ar atvirus van-

80

dens telkinius, gali būti užteršti gruntiniai vandenys bei geriamasis vanduo, padaryta didžiulė žala aplinkai. Šią problemą gali išspręsti lengvųjų alyvų atskirtuvas. Visos nuotekose esančios lengvosios alyvos surenkamos atskirtuvo rezervuare, ir joms neleidžiama ištekėti atgal. Kai talpykla maksimaliai prisipildo, išleidimo anga automatiškai užsidaro. Atskirtuve susikaupusias lengvąsias alyvas surenka sertifikuotos atliekų perdirbimo kompanijos.

Kokybės standartai ir bandymai Konstrukcinis gaminio stabilumas, atlikus sertifikuotus stabilumo skaičiavimus, užtikrinamas 50 metų. Naftos produktų atskirtuvai apsaugoti nuo aukšto gruntinio vandens, juos galima įrengti netgi ten, kur gruntinio vandens lygis siekia žemės paviršių. Montuojant nereikia naudoti priemonių, pavyzdžiui, inkaravimo, saugančių, kad gruntiniai vandenys įrenginių neiškeltų į paviršių.

ACO riebalų atskirtuvai gaminami laikantis EN 1825 reikalavimų, o ACO naftos produktų atskirtuvai – EN 858 reikalavimų. Visi šios serijos atskirtuvai yra hidrauliškai išbandyti ir turi tai patvirtinančius dokumentus, CE ženklinimą.

Turi daug privalumų Kompanija ACO yra viena pirmųjų įvedusi į rinką koalescencinius atskirtuvus su integruota vidine hidrauline cirkuliacijos sistema – apibėgimu. Peržengus minimalaus srauto ribą, ACO įrenginiuose naudojant specialią pertvarą įvyksta nuotekų srauto padalijimas. Įtekėjimo vamzdis minimalaus lygio nuotekų srautus nukreipia į atskirtuvo kamerą. Čia nuotekos išvalomos nuo naftos produktų dalelių. O maksimalaus srauto nuotekos nukreipiamos į

vidinę apibėgimo liniją, pro kurią išleidžiamos tiesiai į lietaus kanalizaciją.

Šios sistemos privalumai  Atitinka EN 858 normą ir privalomus nuostatus (efektyvumas ir produktyvumas patikrintas pagal laboratorinius LGA ir Aplinkos apsaugos instituto testus).  Optimalus techninis sprendimas (pavyzdžiui, su integruota nuosėdų talpykla ar be jos, su apibėgimu ar be jo.  Paprasta ir kompaktiška konstrukcija.  Srautai – 3–160 l/s.  Koalescencinis filtras.  Automatinis nuotekų išleidimo angos uždarymo plūduras.  Galimybė prijungti mėginių ėmimo įrenginį.  Galimybė prijungti signalizavimo įrenginį.

Pasinaudodami ACO kompanijos interneto svetainėje esančiu katalogu, galite lengvai atsisiųsti pagal mastelį nubraižytus brėžinius bei gaminių aprašymus. Gaminį lengvai pasirinksite pasinaudodami atitinkamais kriterijais. 

ACO Nordic, UAB Lukiškių g. 5-302, 01108 Vilnius Tel. +370 5 212 4898 El. paštas info@aco-nordic.lt www.aco.lt ACO. Patikimas ir saugus vandens nuvedimas

Uždėti žiedą

Išplėsti

PE-Xa sistema – puikus kokybės, patogumo ir paprastumo derinys Turėdami didesnę nei 35 metų patirtį statybų rinkoje, su pasididžiavimu siūlome aukščiausio lygio santechnikos sprendimus. Kadangi „Uponor PE-Xa“ vamzdžiai ir jungtys yra tobulai suderinti, o įrankiai bei priedai – labai paprasti, montavimo procesas yra greitas ir lengvas.

Sprendimą pasiūlysime susidūrus su bet kokiu iššūkiu santechnikos srityje.

Mes esame patikimi partneriai, o tai – Jūsų profesinio įvaizdžio ir sėkmės pagrindas.

Privalumai: • Stiprios, ilgai tarnaujančios jungtys – kokybės garantija.

• Unikali patentuota technologija, skirta profesionaliems montuotojams.

• Tarnavimo laikas – daugiau kaip 30 metų.

• Paprasti ir naudingi įrankiai bei priedai.

Daugiau informacijos rasite mūsų svetainėje www.uponor.lt.

Sujungti