Statyba ir architektūra (2012/4) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

6,80 Lt

2012/04

turinys i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i redakcijos skiltis

tema I 4

STATYBA

Privačių pramonės teritorijų valdytojai Ūkio ministerijos praėjusių metų pabaigoje parengtomis taisyklėmis, leidžiančiomis paprastesnę teritorijų planavimo tvarką, nesidžiaugia. Palankesnes sąlygas ieškoti investuotojų jos sukuria tik valstybiniams pramonės parkams.

Vieša – gėris, privatu – blogis

transportas I 12

Visuomenė išsigelbėjimą regi metro

naujienos I 17

Skaitmeninė statyba – statybų sektoriaus ateitis

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m. ISSN 0131-9183 Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

ARCHITEKTŪRA

paveldas I 18

Tvarkytis geros visos progos

paveldas I 24

Parkuose – šimtmečių istorija

konkursas I 30

Įvertintas architektų triūsas

konkursas I 33

Konkurso nesumenkina net ir kuklus dalyvių skaičius

pasaulis I 36

Profesionalus mėgėjas

miestas. Nekilnojamasis turtas

u t ir ys

I 42 Ignalina siekia tapti kurortu I 44 Planų prasmingumu neabejoja I 45 Platelių ežerą apjuos turizmo trasos I 46 Pagėgiai siūlo investuoti I 47 Per žingsnį nuo finišo I 48 Ramygala laukia investuotojų I 50 Palanga rengiasi pokyčiams I 51 Paruošta dirva investicijoms I 52 Visaginas tiki savo ateitimi I 54 Menas pasinaudoti galimybėmis

Redakcijos adresas Ukmergės g. 222 LT-07129 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt Bendrovės l. e. p. direktorius Darius Babickas Vyr. finansininkė Valda Valečkienė Redaktorė Rusnė Marčėnaitė Bendraautoriai: Kristina Buidovaitė, Lina Ignotaitė, Ingrida Vičiulytė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Vilija Bernotienė Fotografas Paulius Lileikis Reklamos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Ignė Dausevičiūtė, Liudmila Michalkevičienė © „Statyba ir architektūra“, 2012 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Petro ofsetas“

Verslininkai dėl to nesišvaisto kaltinimais protegavimu ar diskriminacija, bet atkreipia dėmesį į akivaizdžius nepatogumus, kurių jiems kiltų norint pelnyti valstybei svarbaus objekto statusą – tam būtinų reikalavimų išpildymas kainuotų ne tik daug laiko, bet ir lėšų. Tokiame kontekste paradoksaliai atrodo faktas, kad nėra atsakingų dėl to, jog milijoninės valstybės investicijos į savivaldybių valdomus pramonės parkus neduoda nė menkiausios grąžos. Šalies savivaldybių vadovai turbūt su tuo nesutiktų. Šiame „Statybos ir architektūros“ numeryje jie dalijasi savo artimiausiais investiciniais planais. Jei girdėtume tik garsiausiai kalbančiuosius, galvotume, kad Lietuvoje tvarkosi tik viena – Vilniaus miesto savivaldybė. Bet išties tvarkomasi visuose šalies kampeliuose – gal su kuklesniais biudžetais, gal su atitinkamai mažesniais užmojais, bet iš visos širdies, stengiantis, kad žmonės turėtų darbo, o gyvenimas taptų patogesnis. Svarbiausias architektūros pasaulio apdovanojimas – Pritzkerio premija – šiemet keliauja į Kiniją. Premijos steigėjai pabrėžia, kad tai ir asmeninis architekto Wango Shu įvertinimas, ir šalies vaidmens plėtojant architektūros idealus pripažinimas. Kinijoje gimusio ir augusio kūrėjo architektūra yra pavyzdinė stipriu kultūrinio tęstinumo ir naujai atgaivintos tradicijos pojūčiu, kur šiuolaikinis dizainas persipina su tradicinėmis medžiagomis. Kartu su žmona kuriantis architektas suteikia praeičiai naują gyvenimą tikrąja to žodžio prasme.

k a d e s r ijo is c kilt s Lietuvoje daug, nors ir nerezultatyviai kalbama apie apleistų dvarų problemas, bet retai atkreipiamas dėmesys į tokią pat prastą jų neatsiejamos dalies – parkų – situaciją. Nors pastaruoju metu šie unikalūs dvarų gyvenimo, kultūros ir istorijos liudininkai sulaukia daugiau architektų ir parkotyrininkų dėmesio, jų tvarkymas reikalauja laiko ir tikrai didelių pastangų. Kartais pirmiausia reikia atkurti sovietmečiu, pristatant architektūriškai nepritaikytų pastatų, sugadintą erdvinę jų struktūrą. Specialistai pabrėžia, kad prieš pradedant restauruoti dvarų parkus būtina atlikti ne mažiau tyrimų, negu rengiantis restauruoti statinius. Ir apgailestauja, kad taip pat, kaip ir restauruodami pastatus, kai kurie naujieji dvarų savininkai ieško būdų, kaip išvengti brangių tyrimų.

Įprotis gražintis tik prieš svečius ir šventes turbūt paplitęs ne tik Lietuvoje. Bet ir tegyvuoja tas noras pasikedenti plunksnas, jei tai reiškia, kad kažkas dėl to lengviau padės parašą ant prašymo skirti lėšų neeiliniam kultūros paveldo objektui sutvarkyti. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra kaip tik tokios progos atsinaujinti ir sulaukė – visa Lietuva uoliai ruošiasi žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, kuris kitąmet bus minimas Telšiuose. Svarbiausia Žemaitijos šventovė žingsnis po žingsnio atnaujinama nuo pamatų iki stogo. 

tema i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i tema

Vieša – gėris, privatu – blogis

Privačių pramonės parkų valdytojai teigia susidūrę su nevienodomis konkurencijos sąlygomis

Vladas ŠERELIS

Visi lygūs, tačiau vieni lygesni už lygius. Taip Ūkio ministerijos praėjusių metų pabaigoje parengtas taisykles, leidžiančias paprastesnę ir trumpesnę teritorijų planavimo tvarką, apibūdina privačių pramonės teritorijų valdytojai. Jie apgailestauja, kad valstybiniams pramonės parkams plačiau atveriamos plėtros galimybės, nuo kurių privatininkai atstumiami įvairiais reikalavimais. Mokesčių lengvatos patrauklesnės Siekiant pritraukti investicijų į Lietuvą, didžiajai daliai savivaldybių valdomų pramonės parkų neseniai suteiktas dar palankesnis – laisvosios ekonominės zonos (LEZ) – statusas. Toks statusas leidžia investuotojams suteikti įvairių mokestinių lengvatų. Tai galimybė valstybiniams pramonės parkams turėti nemenką konkurencinį pranašumą prieš privačius. Ir nors privatūs vers-

lininkai visoje Lietuvoje turi pakankamai patrauklių pramoninių teritorijų, jomis rimtai besidomėję investuotojai dėl mokestinių lengvatų linksta į valstybinių pramonės parkų pusę. „Ūkio ministerijos parengtos taisyklės, kuriomis sudaromos prielaidos greitesnėms teritorijų planavimo procedūroms valstybiniuose pramonės parkuose, be abejo, būtų naudingos ir privačių parkų savinin-

kams, infrastruktūrą plėtojantiems privačiomis lėšomis. Tačiau norint tai pasiekti būtina turėti valstybei svarbaus objekto statusą. O šis suteikiamas tik tuomet, jei parkas atitinka tam tikrus kriterijus“, – sakė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius. Ūkio ministerijos atstovai „Statybai ir architektūrai“ tvirtino, kad taisyklės tikrai neproteguoja valstybinių darinių ir privatūs subjektai nenukenčia. Be to, Ūkio ministerija ragina privačius subjektus kreiptis dėl valstybei svarbaus ekonominio projekto statuso suteikimo jų įgyvendinamiems projektams. Ministerijos atstovai teigia, kad nuolat konsultuoja nekilnojamojo turto plėtotojus pramonės parkų klausimais. LNTPA duomenimis, kai kurie privatūs investuotojai, pasidomėję galimybėmis gauti LEZ, o kartu ir valstybei svarbaus objekto statusą, liko it

musę kandę. Iš Ūkio ministerijos gauti neapibrėžti atsakymai nepaskatino įmones imtis tolesnių veiksmų. Vienas tokių pavyzdžių – bendrovė TVF, Panevėžyje įsigijusi du didžiausius bankrutavusios „Ekrano“ gamyklos pastatus ir ieškanti investuotojų. Įmonės vadovai rašė raštus Ūkio ministerijai ir teiravosi galimybės gauti LEZ statusą. Ministerijos atstovai paaiškino, kad šiame pramonės parkų plėtros etape privačioms bendrovėms priklausantiems objektams toks statusas negali būti suteiktas, nes pirmenybė teikiama savivaldybių pramonės parkams. Tokių pavyzdžių žino ir LNTPA prezidentas, bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis. Verslininkas neteigė, kad privatus sektorius šiuo klausimu diskriminuojamas, jis paprasčiausiai neturi jokių lengvatų. Privatininkai dirba laisvos rinkos džiunglių sąlygomis, o valstybiniam sektoriui sudaromos kone šiltnamio sąlygos. Tad ateityje tokios nelygybės reikėtų vengti.

Robertas DARGIS Bendrovės „Eika“ vadovas

Privatus sektorius šiuo klausimu nediskriminuojamas, jis paprasčiausiai neturi jokių lengvatų.

Kiek daug dalykų buvo laikomi neįmanomais, kol nebuvo įvykdyti...

„Visuomenėje dabar viešojo sektoriaus kapitalas laikomas geru, o privačių investuotojų – tarsi koks blogis. O investicijų efektyvumas kur kas geresnis privačiame sektoriuje“, – sakė R. Dargis.

Reikalavimai – perdėti Anot M. Statulevičiaus, privačių parkų valdytojai neskuba kreiptis dėl valstybei svarbaus objekto statuso suteikimo, nes tam pasiekti būtina išpildyti daugybę reikalavimų ir procedūrų. Pirmiausia reikalaujama parengti galimybių studiją, kuri parodytų, kokia veikla yra racionaliausia konkrečioje teritorijoje, kodėl būtent tokia, o ne kitokia, kokios galimos alternatyvios veiklos. „Kai verslininkai perka vieną ar kitą objektą, žemės sklypą, pramoninę teritoriją, jie gerai pasveria investicijas ir numato, kokia veikla gali būti tinkamiausia. Tad tokios galimybių studijos jau būna atliktos. Reikalavimas iš nau-

Specialioji

purvo naikinimo komanda

UAB BSS grupė Mindaugo g. 42 LT-03210 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 204 1574 Faks. +370 5 204 1575 www.bssgrupe.lt

tema i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

skaičiai ir faktai Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi laisvosios ekonominės zonos: Klaipėdos LEZ ir Kauno LEZ, taip pat yra šeši savivaldybių valdomi pramoniniai parkai.

nevėžio, Šiaulių ir Marijampolės) steigimo. Galimybė steigti LEZ neseniai suteikta ir Kėdainių bei Panevėžio pramonės parkams.

Praėjusių metų rugpjūtį Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektą dėl keturių naujų laisvųjų ekonominių zonų (Akmenės, Pa-

LEZ steigiama 49 metams. Teritorijos valdytojui atrinkti skelbiamas tarptautinis konkursas. LEZ valdymo bendrovei išnuomojama teritorija, kuri subnuomojama investuotojams.

jo rengti tokią studiją tikrai netikslingas“, – įsitikinęs LNTPA direktorius. Parengus galimybių studiją, ją reikia pristatyti visuomenei, ji turi būti viešai apsvarstyta. Dar reikia dokumentą suderinti su daugybe valstybinių institucijų. Dėl visų šių darbų verslininkų veikla konkrečioje teritorijoje sustabdoma maždaug metus. Per tiek laiko situacija rinkoje gali smarkiai pasikeisti, ir nuveiktas darbas nueitų perniek. M. Statulevičiaus nuomone, paskata siekti LEZ statuso atsirastų tuomet, jei neliktų perdėtų reikalavimų, nereikėtų atlikti nereikalingų procedūrų.

kursus ir investuoti pinigus į jų steigimą. Toliau niekam nebeįdomu, kas tuose parkuose vyksta. Nėra atsakingo valdytojo – dėl to taip ir yra. Parkų valdytojų vaidmenį atliekančios savivaldybės nebemato jokio suinteresuotumo eikvoti energiją ieškant investuotojų“, – kalbėjo R. Dargis. Jo teigimu, Ūkio ministerija sutinka, kad geriausia išeitis būtų kooperuotis viešajam ir privačiam sektoriui. Sukurtos specialios paskirties įmonės ieškotų investuotojų, reklamuotų projektus įvairiose tarptautinėse nekilnojamojo turto parodose.

Valstybės investicijos – kaip į balą Privačių pramonės parkų yra Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Panevėžyje, taip pat Ukmergėje bei Tauragėje. LEZ statusas būtų aktualus bendrovei „Ogmios“ grupei, valdančiai teritorijas Vilniuje ir Panevėžyje, bendrovei „Eika“, norinčiai išplėtoti pramonės teritoriją prie Vilniaus, įmonei „Skirnuva“, valdančiai teritoriją Alytuje, bei kitoms bendrovėms, turinčioms planų pritraukti investuotojų. „Nelabai suprantamas ir reikalavimas investuoti milijonus litų į pramonės parkų technologijas, į aukštesnės pridėtinės vertės sukūrimą“, – kalbėjo M. Statulevičius. Valstybė į savivaldybių valdomų pramonės parkų infrastruktūrą iš biudžeto jau yra investavusi daugiau kaip 120 mln. litų. Tačiau milijoninės investicijos nesukūrė nė vienos naujos darbo vietos. R. Dargis teigė diskutavęs apie tai su Ūkio ministerijos vadovais. Jiems irgi yra iškilęs didelis galvosūkis: kaip elgtis su jau turimais valstybiniais pramonės parkais, į kuriuos investuoti pinigai neduoda jokios grąžos. „Bijau tvirtinti, tačiau gali būti, kad visa pramonės parkų steigimo esmė ir pasipelnymas – tik surengti kon-

Neketina nuleisti rankų LNTPA su Ūkio ministerija apie galimybes padėti privačiam verslui diskutuoja jau ne vienus metus. „Rezultatai kol kas nėra ypatingi. Kai kurie mūsų asociacijos nariai jau beveik prarado viltį ką nors pakeisti. Bet turime siūlymų ir sieksime, kad į juos būtų atsižvelgta“, – sakė M. Statulevičius. Esminis klausimas, kurį norėtų išspręsti privatus sektorius – suvienodinti sąlygas, neužkrauti investuotojų papildomomis procedūromis. Taip būtų sudaryta vienodesnė konkurencinė aplinka, kuri šiuo metu palankesnė valstybiniams pramonės parkams. „Privatus sektorius negauna lengvatų nei teritorijoms planuoti, nei infrastruktūrai plėtoti. Mes siūlytume nebeinvestuoti į valstybinius pramonės parkus. Geriau kompensuoti dalį išlaidų tiems, kurie sulaukia investuotojų, būna įgyvendinami atitinkami projektai, pastatomi pastatai, sutvarkoma infrastruktūra. Ir nesvarbu, ar tokių investicijų sulaukia valstybiniai, ar privatūs parkai. Valstybinis sektorius dabar tokių galimybių turi, privatus – ne. Taip būtų suvienodintos sąlygos“, – sakė R. Dargis. 

R i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Statybų versle – moderniausi sprendimai

Dalius Gesevičius PST generalinis direktorius

Dirbant užsienyje kartais tenka derinti skirtingus požiūrius į verslą, pasitaiko susidurti su pasikeitusiais užsakovų norais.

Lietuvoje susitraukus statybų verslui, įmonės ėmė žvalgytis į užsienio rinkas. Vienai didžiausių šalies bendrovių – Panevėžio statybos trestui (PST) – užsakymų netrūksta Kaliningrado srityje, įmonė įžengė ir į dar vieną – Švedijos statybų rinką. Vis dėlto ji turi kuo pasidžiaugti ir Lietuvoje. Į pripažinimą pelniusios bendrovės rankas šiuo metu atiduoti keli itin svarbūs šalies verslui statybų projektai. Svarbu geras vardas Į užsienio rinką PST įžengė dar 1990-aisiais – tuomet pradėjo dirbti Čerepovece, Rusijoje. Vakarų Europai prisistatė 2000 metais – PST buvo patikėta pastatyti ir įrengti Lietuvos paviljoną Vokietijoje, Hanoveryje vykusiai parodai „Expo 2000“. Vienas sėkmingiausių projektų Kaliningrado srityje – 40 tūkst. gyventojų turinčiame Sovetsko mieste pastatytas modernus sporto ir sveikatingumo kompleksas „Draugystė“, kuris, projekto vadovo Lino Drilingo nuomone, nepadarytų gėdos nė vienam Lietuvos didmiesčiui. Nors panašių kompleksų Rusijoje – keliasdešimt, naujasis Sovetsko statinys pripažįstamas vienu gražiausių visoje šalyje. Komplekso statybai naudotos

Lietuvoje gana įprastos, patikrintos ir žinomos medžiagos, tačiau Kaliningrado srityje kai kurios jų pritaikytos pirmąkart, pavyzdžiui, PVC stogo membrana, fasado apdaila „Alucobondo“ kompozicinėmis plokštėmis, ledo arenos „Icemat“ technologija. PST atliko komplekso betonavimo, konstrukcijų gamybos, montavimo, cokolio šiltinimo ir apdailos darbus, taip pat dalį vidaus apdailos darbų. Darbus apsunkino aukšti gruntiniai vandenys – reikėjo užtikrinti, kad vanduo negalėtų patekti į cokolinį aukštą. Šiame objekte panaudotas PST projektų grupės suprojektuotas plieninis 30 ir 36 metrų tarpatramio pusrėmis, leidžiantis sutaupyti metalo, palyginti su tokios pat angos perdengimu tradicinėmis santvaromis,

sumontuoti ir sudėtingos konfigūracijos baseinai, pakelti ant kolonų. 2011 metais už šį sporto ir sveikatingumo kompleksą PST apdovanotas „Lietuvos metų gaminio“ aukso medaliu. L. Drilingas pasidžiaugė, kad miesto administracija ir Kaliningrado vyriausybė PST rėmė ir palaikė. Bet būna ir išimčių. PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius atviras: užsienyje kartais tenka derinti skirtingus požiūrius į verslą, pasitaiko susidurti su pasikeitusiais užsakovų norais, spręsti problemas, kylančias dėl ne iki galo parengtų projektų ar prasto darbų organizavimo. Kokybę liudija darbai Aukščiausios kvalifikacijos specialistai, moderniausios Europoje naudojamos technologijos, ilgametė patirtis PST pelnė pripažinimą ir savo šalyje – ne vienas čia įgyvendintas projektas įvertintas aukso medaliu. Tarp jų – Panevėžio ir Šiaulių sporto arenos, Tauragės nuotekų valymo įrenginiai. PST ėmėsi ir sudėtingiausių darbų: pastatė pirmąją termofikacinę Lietuvoje kombinuoto ciklo elektrinę, vieną pirmųjų prekybos centro „Senukai“ pastatų, rekonstravo tokius svarbius objektus kaip prezidentūros pastatas ir Vilniaus geležinkelio stotis. Šiuo metu bendrovė atlieka Hilarijaus Raduškevičiaus rūmų rekonstrukciją, Klaipėdoje stato termofikacinę jėgainę, o „Akmenės cemento“ naujos technologinės linijos statybos – ne tik didžiausias, bet ir vienas sudėtingiausių Lietuvoje įgyvendinamų projektų. PST įprasta vienu metu įgyvendinti daug projektų ne tik Lietuvoje, bet ir svečiose šalyse. PST užsiima ne tik pramoninės ir gyvenamosios statybos, bet ir projektavimo darbais. Juos atlieka įmonė PST projektavimo biuras. Galimybė atiduoti projektavimo ir statybos darbus į vienas rankas ir taip sutrumpinti statybų laiką – ypač užsienio kompanijų vertinamas privalumas. PST projektavimo biuras įkurtas prieš dešimtmetį. Šiandien PST projektavimo biure – 25 darbuotojai, daugiausia – konstruktoriai ir statinio projekto vadovai. Projektavimo biuras paprastai rengia darbo projektus, tačiau, jei užsakovas pageidauja – ir techninį projektą. Per metus atliekama projektavimo darbų vidutiniškai už 3,3 mln. litų. Specialistai vienu metu darbuojasi 30–40 objektų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Bendrovės turimi sertifikatai leido įžengti į Kaliningrado sritį. Kaip tik PST

termofikacinės elektrinės statybai Panevėžio mieste. Bet objektai labai skirtingi. Panevėžyje buvo įrengta dujomis kūrenama termofikacinė elektrinė, kuri gamina elektros energiją ir tiekia šilumą miesto gyventojams. Klaipėdos termofikacinės elektrinės kuras – iš miesto pašalintos kietosios atliekos, nežalingos pramoninės atliekos ir biomasė, todėl čia būtina atliekų priėmimo zona, sudėtingesnė dūmų valymo sistema. Jėgainėje bus sumontuota įranga, kurioje naudojama naujausia atliekų deginimo technologija. PST dirba ir lygiagrečiai įgyvendinamame trečiame – pastatų apdailos – etape. Sporto ir sveikatingumo kompleksas „Draugystė“ Sovetske. projektavimo biuras projektavo ir minėtą Sovetsko sporto ir sveikatingumo kompleksą „Draugystė“, kuriam, pasak technikos direktoriaus Vido Šlivinsko, suteikta ir lietuviškos dvasios. Taip pat Sovetske suprojektuoti ir statomi nuotekų valymo įrenginiai. Panašių objektų PST teko statyti Kėdainiuose, Rokiškyje, Tauragėje. Privalumas – moderniausios technologijos Projekto koregavimas dėl pasikeitusių užsakovų norų – ne vienintelė problema, su kuria tenka susidurti statybų aikštelėje. Šiuo metu PST atlieka grandiozinius statybos darbus veikiančioje „Akmenės cemento“ bendrovėje, tad transportavimo, medžiagų iškrovimo bei sandėliavimo sunkumai jiems jau tapo kasdienybe. Juolab kad nedidelėje teritorijoje vienu metu statoma daug statinių, montuojama technologinė įranga. Darbus atlieka daugiau kaip 10 skirtingų įmonių, todėl būtinas ypač tikslus koordinavimas. Vienas sudėtingiausių darbų buvo cikloninių šilumokaičių pastato pamatų betonavimas. Pamatai be pertraukos buvo betonuojami 36 valandas, jiems sunaudota daugiau kaip 3 tūkst. kubinių metrų betono. Verta paminėti ir žaliavų siloso sienų betonavimą slenkamaisiais klojiniais – darbai nenutrūkstamai vyko 3 savaites, per parą pakylant maždaug tris metrus. „Darbas dideliame aukštyje ir įspūdingų charakteristikų metalo konstrukcijų montavimas reikalauja ne tik atskiro pasiruošimo, bet ir rimto techninio apsiginklavimo“, – aiškino projekto vadovas Egidijus Urbonas. Prie aukščiausio 105 metrų cikloninių šilumokaičių pastato ruošiamasi sumontuoti ir 125 metrų aukščio kaminą. „Visos

komandos pastangomis, derinant su „Akmenės cemento“ atsakingomis tarnybomis, pavyksta užtikrinti sklandų darbų organizavimą“, – patikino E. Urbonas. Vienodų objektų nebūna Ne mažiau ambicingas projektas – Klaipėdoje 2011 metais pradėta statyti termofikacinė elektrinė. PST čia – vienas statybos darbų rangovų. Darbai vyksta etapais. PST patikėti nulinio ciklo darbai: pamatų ir lauko inžinerinių tinklų bei kelio pagrindų įrengimas, taip pat biomasės ir atliekų bunkerio įrengimas. Sudėtingiausias šio etapo darbas – pamatų betonavimas: leidžiama paklaida čia – ne didesnė kaip 5 milimetrų. Projekto vadovas Albinas Jocius pripažino, kad tokios užduotys sudėtingos net ir itin patyrusiai bendrovei. Šiame objekte taip pat panaudotos pažangios slenkamųjų klojinių sistemos. Prieš kelerius metus PST pasirinktas generaliniu rangovu kombinuoto ciklo

Sunkumų nesukėlė Jau daugiau kaip šešerius metus PST bendradarbiauja su įmone „Amilina“, kuri visoje Europoje žinoma kaip kviečių krakmolo, glitimo ir kviečių glitimo pašarų gamintojas. 2010 metais gamykloje atlikti katijonizuoto krakmolo gamybos baro, saugojimo bei atkrovimo pastato, pakavimo cecho bei sandėliavimo korpuso statybos darbai. Pasak projekto vadovo Aurelijaus Mondeikio, šis objektas išskirtinis savo valdymu, nes nepriklausomai nuo darbų sudėtingumo visą laiką buvo dirbama veikiančioje įmonėje. Taip dirbant itin aktualus tikslus ir dažnas statybos bei gamybos procesų derinimas, planavimas ir pasiruošimas. Vienas sudėtingesnių statybos darbų šiame projekte – aukštybiniai pastatai. Tai ir daugiau kaip 38 metrų katijonizuoto krakmolo gamybos baro ir aukštesnio nei 20 metrų pakavimo cecho, skirto krakmolui pakuoti, statyba. Šiuo metu užsakovas atlieka naujos technologijos paleidimo ir derinimo darbus. Termofikacinė elektrinė Klaipėdoje.

naujienos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i R

Nauja traukos vieta ūkininkams Rokiškyje įsikūrusi bendrovė „Ivabaltė“ nuo šiol bus patogiai pasiekiama dar didesniam skaičiui žemdirbių: prieš mėnesį „Ivabaltės“ žemės ūkio technikos prekybos ir aptarnavimo centras atidarytas pačiame Lietuvos centre – Kėdainių rajono savivaldybėje, Saviečių kaime. Centro atidarymo iškilmėse dalyvavo per 700 kviestinių svečių: gausus būrys žemdirbių iš Lietuvos bei Latvijos (Latvijoje ir Baltarusijoje veikia dukterinės „Ivabaltės“ įmonės), verslo partnerių iš daugelio Europos šalių, agrarinio mokslo įstaigų atstovų. Technikos prekybos bei aptarnavimo centras Vidurio Lietuvoje leis daugiau dėmesio skirti nuo seno derlingomis žemėmis, stipriais ūkiais bei žemės ūkio tradicijomis garsėjančio regiono klientams, operatyviau jiems teikti profesionalias aukštos kokybės paslaugas. Šalia greitkelio „Via Baltica“ įsikūręs centras bus lengvai pasiekiamas ir ūkininkams bei agroverslo atstovams iš kitų šalies regionų. Įvertinus modernią jo aplinką ir teikiamas paslaugas, galima prognozuoti, kad technikos prekybos ir aptarnavimo centras pretenduoja tapti dar viena ūkininkų

Daugiabučių renovacijos procese tikimasi įpūsti naujų, šviežių vėjų bei idėjų.

Apie renovacijos problemas ir galimybes Karolina Markauskaitė

Simbolinis raktas – „YIT Kaustos“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago (kairėje) ir „Ivabaltės“ generalinio direktoriaus Irmanto Tarvydžio rankose. traukos vieta. Naujajame centre bus sukurta apie 70 darbo vietų. Prekybos ir aptarnavimo centro statybos pradėtos 2011 metų liepą. Per aštuonis mėnesius po stogu atsidūrė 5,8 tūkst. kvad. metrų plotas. Kompleksą sudaro du vizualiai atskirti statiniai, kurių viename įrengtos modernios žemės ūkio technikos ekspozicijos, šiuolaikiškos adminis-

tracinės ir erdvios mokymo patalpos, antrajame – technikos serviso salė ir atsarginių dalių sandėliai. Šiuolaikiškais architektūriniais sprendimais pasižyminčio statinio projekto autorius – architektas Gintautas Natkevičius. Statybos darbų rangovas – viena didžiausių statybos paslaugų grupių Lietuvoje – Suomijos koncernui priklausanti bendrovė „YIT Kausta“. 

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas susitiko su Klaipėdos daugiabučių namų bendrijų pirmininkais. Kalbėta apie renovacijos metu kylančias problemas ir būdus, kaip jas galima išspręsti, o patį procesą – supaprastinti ir paspartinti. Permainų esmė Susitikime taip pat dalyvavo Seimo narys Petras Gražulis, aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbėnas bei naujasis Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros (BUPA) direktorius Valentinas Petkūnas. Ministras informavo, kad pagrindinis šiuo metu BUPA vykdomų permainų tikslas – kuo labiau paspartinti daugiabučių modernizavimą. Norima, kad agentūros darbuotojai ne sėdėtų ir lauktų, kol kas nors į juos kreipsis, o patys aktyviai siektų sudominti žmones renovacija, aiškintų jos naudą ir privalumus, konsultuotų ir talkintų bet kuriuo proceso etapu. Dėl to stiprinamos informavimo ir konsultavimo pajėgos. Dar praėjusiais metais įkurto BUPA Kokybės kontrolės skyriaus darbuotojai vyksta į konkrečius objektus ir padeda spręsti darbų metu kylan-

čias problemas, taip pat kontroliuoja techninių prižiūrėtojų veiklą. Klaipėdos daugiabučių namų bendrijų pirmininkai tvirtino, kad nemažai problemų kyla dėl bankų reikalavimų, kurie, jų nuomone, yra per griežti. Pirmininkų teigimu, imant lengvatinius kreditus jų gavėjas turėtų būti bendrija, o ne atskiri gyventojai. Tai padėtų išvengti problemų įforminant dokumentus tais atvejais, kai butų savininkai yra išvykę, butai įregistruoti nepilnamečių vaikų vardu, priklauso užsieniečiams ir pan. Viceministras S. Šriūbėnas sakė, kad šis klausimas jau buvo aptartas su kreditus teikiančių bankų atstovais. Sutarta ieškoti būdų sudaryti galimybę gauti kreditus arba bendrijos, arba butų ir kitų patalpų savininkų vardu. Projektams – kuratoriai Ministras pritarė susitikimo metu išsakytam siūlymui siekti, kad bankai įvertintų bendrijos galimybes gauti kreditą ne tada, kai ji jau nusiperka rangos darbus, o tada, kai patvirtina investicijų projektą. Kitaip tariant, ankstesniu renovacijos etapu. Banko nuomonė labai svarbi prieš priimant galutinį sprendimą, ar dalyvauti modernizavimo programoje, ar ne. Pri-

eita prie vieningos išvados, kad net jei žmonės ir persigalvoja, atsisako planų atnaujinti daugiabutį, ateityje jiems būtų daug lengviau ir paprasčiau grįžti prie tos pačios idėjos. G. Kazlauskas taip pat minėjo, kad kiekvienam renovacijos projektui planuojama skirti kuratorius: žmones, kurie konsultuotų, informuotų ir kitaip talkintų nuo pat pradžios iki pabaigos. Jeigu jie patys negalės teikti informacijos ar kitaip padėti, nukreips pas atitinkamus specialistus, tačiau bet kokiu atveju kuruos projektą iki pat darbų pabaigos. Taip bus palengvinta ir gyventojų dalia, nes kuratorius seks ir žinos projekto eigą, prireikus imsis veiksmų iškilusioms problemoms, nesutarimams spręsti. Taip pat ministras pasiūlė BUPA steigti tarybą, kurią sudarytų agentūros atstovai ir ilgametę daugiabučių modernizavimo patirtį turintys bendrijų pirmininkai. Tokios tarybos nariai galėtų rinktis kartą per mėnesį ar ketvirtį, diskutuoti, aptarti procesus, spręsti kylančias problemas, o jeigu to negalėtų padaryti patys – operatyviai kreiptųsi į Aplinkos ministeriją ar kitas institucijas, kurios gali pašalinti kliūtis.

TRANSPORTAS i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

Visuomenė išsigelbėjimą regi metro Tačiau valdininkai nenori matyti modernios susisiekimo sistemos privalumų

Vladas ŠERELIS

Susisiekimo viešuoju transportu ateities klausimų svarstymas Vilniaus miesto savivaldybėje primena katės ir pelės žaidimą. Atrodytų, miesto taryba priima sprendimus, pasirenka koncepciją, tačiau matyti, kad įgyvendinti tuos sprendimus nesiruošiama. Progresyviai mąstantys visuomenininkai nori atkreipti miestiečių dėmesį, kad rengdami ateities planus valdininkai nemąstydami žengia didelį žingsnį atgal – proteguojamas ekonomiškai neefektyvus viešasis transportas.

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i transportas

Darbas – dėl akių Praėjusių metų lapkričio 23 dieną Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą dėl naujų transporto rūšių diegimo koncepcijos. Sostinės politikai tuomet nusprendė, kad ateityje pirmenybė turi būti teikiama ekologiško tramvajaus ir greitųjų autobusų tinklo plėtrai, numatant pagrindinę liniją Santariškės–Stoties aikštė. Tuo pačiu sprendimu numatyta, kad turi būti planuojama efektyvesnė ir reguliuojama atskirų perspektyvinių daugiafunkcių urbanistinių linijų darinių plėtra, taip užtikrinant efektyvų ir prasmingą didelio pajėgumo viešojo transporto rūšies (metropoliteno) įdiegimą ir eksploatavimą. Visas šis darbas patikėtas atlikti ūkio subjektų grupei (Vilniaus Gedimino technikos universitetui, „Vilniaus planui“, „Urbanistikai“, ASL) ir visuomenei kainuosiantis 827 tūkst. litų, turėtų atsispindėti bendrajame Vilniaus miesto plane. Ūkio subjektų grupė miesto tarybos sprendimą interpretuoja savaip – nuvalo dulkes nuo lentynose užsigulėjusio specialaus susisiekimo infrastruktūros plano, sukurto dar 2002 metais, tomų, kuriuose kalbama tik apie tramvajų. Sprendimai diegti metro nepateikiami.

„Iš tiesų keista, kad miesto tarybos sprendimas nevykdomas. Ir klausimas – ar jį iš viso ruošiamasi vykdyti? O visuomenei reikia būtent pažangių sprendimų vienai aktualiausių problemų spręsti. Prieš kurį laiką atlikta apklausa parodė, kad net 60 proc. gyventojų mano, jog susisiekimo problemas Vilniuje išspręstų tik metro“, – sakė asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus. Jis pridūrė, kad Europos miestų patirtis rodo, kad valdžios ir visuomenės dialogas dėl naujų viešojo transporto sistemų diegimo tęsiasi dešimtmečius. Tik vėliau įvyksta lūžis, ir valdžia realiai imasi radikalių sprendimų. J. Zykaus manymu, kuo anksčiau imsimės konkrečių veiksmų, tuo greičiau bus galima turėti pažangią susisiekimo priemonę. Bet nereikia pražiopsoti galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, kuri gali sudaryti daugiau kaip 50 proc. visam projektui finansuoti reikiamos sumos. „Manau, kokybinis Vilniaus susisiekimo plėtros šuolis įvyks tada, kai diskusija, susijusi su metropoliteno įrengimu, persikels į politinį lygį ir bus priimtas politinis sprendimas leisti verslo struktūroms šią idėją realizuoti“, – kalbėjo J. Zykus. Keletą metų veikiantis visuomeninis judėjimas „Metro sąjūdis“ jau seniai bando miesto valdžią įtikinti, kad reikia leisti privačiam sektoriui koncesijos principu pastatyti modernią susisiekimo sistemą – metropo-

liteną. Privatūs investuotojai galėtų eksploatuoti metro, kol atgautų investuotas lėšas.

Biudžeto pinigų nereikėtų Metro šalininkai tvirtina, kad tramvajus, prie kurio linksta sostinės valdžia, atneštų tik nuostolį. Pirma, dėl to, kad jam įrengti reikėtų biudžeto pinigų. Antra, keleivių pervežimo sąnaudos būtų nemažos. Galiausiai būtų sudaryta daug transporto trikdžių, nes įrengiant tramvajų reikėtų riboti eismą pagrindinėse didžiausius automobilių srautus praleidžiančiose gatvėse. Be to, tramvajus užimtų dalį tos pačios gatvės. Lieka tik įsivaizduoti, kokia sumaištis kils Vilniuje kurį laiką uždarius

Kalvarijų gatvę. Mat pirmiausia siūloma tramvajaus linija yra tarp geležinkelio stoties ir Santariškių. Metro šalininkai pripažįsta, kad metropolitenas yra brangi viešojo transporto priemonė, tačiau jo įrengimo sąnaudos mokesčių mokėtojų pečių tikrai neužgultų. Tokie projektai domina privačius investuotojus, juos palankiai vertina finansavimo institucijos. O svarbiausia – yra galimybė gauti ES struktūrinių fondų paramą. Susidomėjimas tokiu projektu tikrai yra. Metro idėjai pritaria dauguma Seimo narių. Tačiau trūksta politinio miesto tarybos apsisprendimo, o kol jo nėra, negalimos ir konkrečios derybos. Jeigu galiausiai būtų apsispręsta įgyvendinti metro projektą

TRANSPORTAS i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i transportas

Projektui įgyvendinti reikalingų investicijų pasiskirstymas Kaina (be PVM)

1 metai

2 metai

3 metai

4 metai

Dalyvavimas PPP/koncesijos projekte

LTL

7,000,000

Projektavimas (1 %)

LTL

3,427,000

Statyba

LTL

342,700,000

68,540,000

102,810,000

68,540,000

Metro sistemos įranga

LTL

280,000,000

56,000,000

84,000,000

56,000,000

Bėgiai

LTL

106,350,000

21,270,000

31,905,000

21,270,000

Nenumatytos išlaidos

LTL

42,540,000

8,508,000

12,762,000

8,508,000

Metro sąstatai (bėginė transporto priemonė)

LTL

210,000,000

Iš viso

LTL

992,017,000

164,745,000

231,477,000

364,318,000

koncesijos būdu, valstybė per 20 metų iš koncesininko gautų mokesčius, o pasibaigus sutarčiai valstybei atitektų ir pats metropolitenas. Prognozuojama, kad investicijos į metro duotų 9 proc. grąžą, o finansuotojai gautų fiksuotas 6 proc. palūkanas. Apskaičiuota, kad metropoliteno finansavimo schema galėtų būti tokia: 15 proc. reikiamų lėšų skiria investuotojai, 36 proc. lėšų skolinamasi iš bankų – Europos plėtros ir rekonstrukcijos, Europos investicinio ar Pasaulio. Likusius 49 proc. reikiamų lėšų tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų. Tiesa, metropoliteno projektus įgyvendinusių ES šalių miestai sulaukdavo iki 65 proc. ir didesnės struktūrinių fondų paramos.

Tačiau metro kritikai tvirtina, kad ši moderni ir greita viešojo transporto rūšis negali būti diegiama. Pagrindinis argumentas – metropolitenas yra per brangus. Jis būtų planuojamas, jei keleivių srautai padidėtų iki 10 tūkst. per valandą. Šiuo metu jie sudaro apie 5 tūkst., todėl neatsipirktų. „Tokie teiginiai prieštarauja patys sau. Jeigu būtų pasiūlyta patogi, šiuolaikiška, greita viešojo transporto susisiekimo priemonė, keleivių skaičius tikrai smarkiai išaugtų. Mažiausia kaina renkantis viešojo transporto rūšį tikrai nėra svarbiausias kriterijus. Pirmiausia reikia paisyti ekonominio efektyvumo“, – tvirtino asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas J. Zykus.

Įsivaizduokime darbininkus, kastuvais ruošiančius statybvietes naujajai atominei elektrinei. O jeigu paštininkai vaikščiotų pėsčiomis iš Vilniaus į Kauną ir atgal taupydami pinigus transportui? Tokie scenarijai šiandien vargu ar įmanomi. Niekas jau nenori dirbti primityviausiais būdais vien tam, kad sutaupytų pinigų. Nes ekonomiškai tai nėra efektyvu. „Metro sąjūdžio“ ekonomistų skaičiavimai rodo, kad, lyginant ekonominį metropoliteno ir tramvajaus efektyvumą, metropolitenas yra kur kas pranašesnis, todėl daugelis aplinkinių šalių miestų plečia ne tramvajaus, bet metropoliteno tinklus.

Parengė išsamią analizę Piliečių asociacija „Metro sąjūdis“, vienijanti mokslininkus, transporto specialistus, visuomenės veikėjus, jau aštuonerius metus dirba ieškodama susisiekimo Vilniaus mieste problemų sprendimo būdų ir nagrinėdama metro diegimo galimybes. Asociacija yra parengusi ne vieną išsamią analizę: transporto srautų mieste, metropoliteno įrengimo sąnaudų, galimo finansavimo, tarptautinių finansinių institucijų susidomėjimo projektu. Įmonės „Metroprojektas“ vadovas Vytautas Bajoras tvirtino, kad, remiantis statistiniais duomenimis, Vilniuje ir jo apylinkėse gyventojų nemažėja. Dėl to metro ateityje tikrai būtų racionalu įrengti. Atlikus išsamius transporto srautų skaičiavimus ir įvertinus tendencijas per artimiausius 50 metų matyti, kad Vilniaus gyventojų skaičius neturėtų mažėti, o prognozuojant imigraciją – turėtų netgi augti. Be transporto srautų skaičiavimo, „Metro sąjūdis“ atliko ir bendrą Vilniaus miesto geologinių bei hidrogeologinių sąlygų įvertinimą. Išvada: inžinerinės bei geologinės numatomų metropoliteno trasų sąlygos – tikrai palankios. Atliktas ir metropoliteno poveikio aplinkai vertinimas, analizuota, kokią įtaką metro darytų gyvenamajai žmonių aplinkai, gamtai, kitiems eismo dalyviams. Palyginti su kitomis transporto rūšimis, metro sistema yra perspektyviausia, o kruopščiai parinkus trasų ir stotelių išdėstymo vietas, jis atitiktų paveldo išsaugojimo ir visuomenės poreikius. „Metro sąjūdis“ daug dėmesio skyrė užsienio šalių, įdiegusių metropoliteno sistemą, patirčiai išanalizuoti. Palyginimai rodo, kad efektyviausiai metropoliteno sistema veikia Šveicarijos Lozanos mieste ir Prancūzijos Reno mieste. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuose miestuose gyventojų skaičius atitinkamai 2,5 ir 4 kartus mažesnis nei Vilniuje. Sąlygos tikrai palankios Siūloma pirmąją metro liniją nutiesti iš Vilniaus centro iki Pilaitės rajono. Jos ilgis būtų 7 kilometrai, projektui įgyvendinti prireiktų apie 987 mln. litų. Atliktas geologinių ir hidrogeologinių sąlygų įvertinimas, pateikta numatomų metropoliteno trasų geo-

Investicinio projekto grąža Iš viso projekto dabartinė grynoji vertė (NPV)

LTL

Projekto vidutinė grąžos norma (IRR) Skolintas kapitalas

224,966,668 12,66 %

LTL

Palūkanų norma

843,214,450 6%

Nuosavas kapitalas

LTL

148,802,550

NPV

LTL

224,966,668

IRR ES dotacija

loginės sandaros, požeminio vandens slūgsojimo sąlygų, geologinį pjūvį sudarančio grunto analizė ir įvertinimas leidžia teigti, kad didžioji Vilniaus miesto teritorijos dalis yra gana palanki metropoliteno statybai. Vertinant pagal geologinių sąlygų sudėtingumą, numatomų trasų vietas daugiausia galima priskirti vidutinio sudėtingumo kategorijai. Sudėtingoms inžinerinėms geologinėms sąlygoms priskiriamos tik atskiros trasų dalys, kertančios Neries upę ir besitęsiančios pirmąja Neries upės trasa, kurioje yra aukštas gruntinio vandens lygis. Pirmoji metro trasa būtų pastatyta per ketverius metus. Apskaičiuota, kad metro trasa Pilaitė–Centras vidutiniškai per parą naudotųsi 35 325 keleiviai. Paros parduotų metro bilietų skaičius būtų daugiau kaip 70 tūkst. Metro entuziastai neabejoja, kad iš visų keleivių, kurie dabar viešuoju transportu važiuoja visą trasą iš Pilaitės į centrą, 60 proc. persėstų į metro. Iš visų keleivių, kurie važiuoja tik dalį trasos Pilaitė–Centras, į metro

12,66 % LTL

481,723,455

persėstų 25 proc. Dar apie 20 proc. keleivių į metro persėstų iš nuosavų automobilių. „Dabar statistika rodo, kad gyventojų, besinaudojančių viešuoju transportu, mažėja. Taip yra todėl, kad jis nėra patogus. Pažiūrėkime į Suomijos ar Švedijos pavyzdžius. Ten plečiasi metro, gyventojams juo patogu naudotis, tad važinėtojų kitokiu transportu nuolatos mažėja. Jeigu ir vilniečiams bus pasiūlyta patogi, greita ir efektyvi viešojo transporto priemonė, ja besinaudojančiųjų akivaizdžiai padaugės“, – neabejoja J. Zykus. Todėl jis visuomenę, ypač statybų verslo atstovus, kviečia aktyviai reikšti savo nuomonę šia tema ir teikti siūlymų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, taip pat asociacijai „Metro sąjūdis“ pasinaudojus jos interneto svetaine. Specialiojo plano rengėjai šių metų balandžio 20 dieną ketina pristatyti šio plano sprendinius visuomenei, tad gyventojai kviečiami aktyviai reikšti savo nuomonę. 

TRANSPORTAS i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i naujienos

Skaitmeninė statyba – statybų sektoriaus ateitis Organizuojant statybos procesą galima išvengti klaidų, defektų bei statybos projektų vėlavimų, statybų sąnaudas sumažinti net apie 30 proc., padidinti ekonominį naujų statybos projektų potencialą, statybų pelningumą bei konkurencingumą ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu. Skamba neįtikimai? Bet visa tai įmanoma, lieka tik pasitelkti ir išnaudoti skaitmeninės statybos galimybes. Lietuviai gali ir turi iš ko pasimokyti. Vienas pavyzdžių – Danijoje naudojamas skaitmeninės statybos modelis. Lietuvos statybininkų asociacijos vykdomojo direktoriaus Vaidoto Šarkos teigimu, skaitmeninės statybos koncepcijos įdiegimas smarkiai pagerintų statybos efektyvumą ir kokybę. Pažangias informacines ir komunikacines technologijas būtų galima naudoti visose statybos proceso fazėse. Tai visiems statybos proceso dalyviams (užsakovams, plėtotojams, projektuotojams, statytojams, valdytojams) leistų kalbėti vieninga kalba – visi būtų įpareigoti naudoti vienodo tipo duomenis, brėžinius. Taip pat visiems būtų privalu vadovautis tarptautiniais standartais. V. Šarka sakė, kad skaitmeninei statybai diegti Lietuvoje reikalingas

glaudus visų statybos sektoriaus dalyvių ir mokslo bendradarbiavimas bei aktyvi Vyriausybės iniciatyva. Lietuvos statybininkų asociacija šiuo metu aktyviai dirba siekdama Lietuvoje įdiegti skaitmeninės statybos modelį, ji remiasi Danijos pavyzdžiu. Vadovaujantis Danijos patirtimi, skaitmeninės statybos įgyvendinimas valstybės mastu turi būti paremtas pirmiausia verslo bendruomenės ir valstybės valdžios iniciatyva skaitmeninti statybos procesus organizuojant viešuosius konkursus ir realizuojant statybos projektus, tam naudojant pažangias informacines ir komunikacijos technologijas, patvirtinant tarptautinius statybos klasifikatorius. Tokia valstybės valdžios iniciatyva sudarytų iki šiol Lietuvoje neturėtas sąlygas Lietuvos ūkio subjektams konkurencingai prisijungti prie tarptautinių statybos projektų.

Skaitmeninės statybos diegimas Lietuvoje turi nacionalinę reikšmę, nes tai darys teigiamą įtaką šalies finansams, ekonomikai ir verslui – atsiras didesnis konkurencingumas, efektyvumas ir pelningumas. Naudos gaus ir darbo rinka, nes bus kuriamos naujos darbo vietos. Viešieji pirkimai bus skaidresni, bus taupomos valstybės lėšos, padidintas ekonominis naujų statybos projektų potencialas. Skaitmeninė statyba turės įtakos ir naujovių diegimui bei daugeliui kitų viešųjų ir privačių sričių. Lietuvos statybininkų asociacija, bendradarbiaudama su Ūkio ministerija bei Danijos ambasada Lietuvoje, š. m. balandžio 13 dieną, parodos „Resta“ metu, organizuoja konferenciją bei apskritojo stalo diskusiją „Skaitmeninė statyba Lietuvoje. Pradžia 2012. Danijos modelis Lietuvai. Viešųjų pirkimų ateitis“. Tai ypatingos svarbos renginys, kuriuo bus žengtas pirmasis žingsnis skaitmeninės statybos Lietuvoje diegimo linkme. Ši konferencija skirta visiems Lietuvos statybų sektoriaus dalyviams. Renginys ypatingas tuo, kad jame dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir Danijos atstovai, kurie pateiks vyriausybės, verslo bei mokslo atstovų poziciją dėl skaitmeninės statybos diegimo. 

Daugiau informacijos apie konferenciją www.statybininkai.lt. 16

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

Tvarkytis geros visos progos Artėjant Žemaitijos krikšto jubiliejaus minėjimui rasta lėšų Telšių katedrai atnaujinti Kristina BUIDOVAITĖ

Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui, kuris kitąmet bus minimas Telšiuose, ruošiasi ne tik žemaičiai – šalies vyriausybė irgi pademonstravo dėmesį šiai sukakčiai skirdama lėšų svarbiausiems paveldo objektams tvarkyti. Savo valandos pelnytai sulaukė ir ant Insulos kalvos XVIII amžiuje iškilusi Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra. Tai ne tik svarbiausia Telšių bernardinų vienuolyno bei kunigų seminarijos statinių komplekso dalis. Tai ir svarbiausia Žemaitijos šventovė, įmonės „Lietuvos paminklai“ rūpinimusi pamažu prikeliama naujam gyvenimui. Stebina architektūra Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra – vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus pavyzdys. Mūrinė katedra yra bazilikinė, vienanavė, vienabokštė, monumentalių formų. Išsiskiria galerija, kurią remia masyvūs pilioriai ir arkos, dalijantys ją į du aukštus. Tai vienintelis sakralinis tokios erdvių struktūros pastatas Lietuvoje, tokių reta ir Europoje. Katedros planas – stačiakampis, joje įrengti septyni Tomo Podhaiskio ir Jurgio Mažeikos sukurti altoriai. Svarbiausi – du didieji, liudijantys vienuolių bernardinų pastangas ugdyti pamaldumą Švč. Mergelei Marijai ir puoselėti šv. Antano Paduviečio kultą. Šv. Antano paveikslą tikintieji laiko stebuklingu. Tikima, kad jis apsaugojo miestą nuo sugriovimo per karus ir kitų nelaimių. Rengiasi jubiliejui Ruošiantis reikšmingam žemaičių krikšto jubiliejui, suplanuoti viso komplekso – Šv. Antano Paduviečio katedros, Telšių bernardinų vienuo-

lyno bei kunigų seminarijos – tvarkybos darbai. Šventovėje dideli remonto darbai buvo atlikti 1897 metais. Tada pakeista grindų danga, įrengtos kalto metalo atitvaros, ištapytas interjeras, į naujus metalo rėmus įstatyti langai ir įrengtas labai modernus dujinis apšvietimas. Kitąkart bažnyčios išorės ir vidaus tvarkymo darbai vykdyti jau 1926-aisiais, Telšių bernardinų bažnyčiai tapus katedra. Telšių vyskupo Jono Borutos ir Žemaičių kultūros draugijos rūpinimusi, pasitinkant Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų, parengta Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009–2017 metų programa, kurioje numatyti pasirengimo jubiliejui darbai. Deja, dėl prasidėjusios krizės, trūkstant lėšų, programoje numatyti darbai finansuojami labai kukliai – daugiausia dėmesio skirta Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrai ir Vincento Borisevičiaus Telšių kunigų seminarijai. Katedroje imtasi būtiniausių tvarkybos darbų. Pirmiausia teko pasirūpinti avarinės būklės

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

katedros langais. Jie pakeisti naujais anoduoto aliuminio langais, išlaikant smulkų lango segmento dalijimą. 2010 metais perdengta ir avarinės būklės katedros stogo danga, nes cinkuota dažyta stogo skarda buvo skylėta, surūdijusi, tad jos nuspręsta nerestauruoti. Šiuokart nutarta stogą uždengti ilgaamže vario skarda. Katedros tvarkybos darbų projekto autorius architektas Algirdas Žebrauskas pasakojo, kad dažyta skarda bažnyčios stogas dengtas dar iki Telšių vyskupijos įkūrimo 1926-aisiais. Žinoma, kad tada danga buvo tiesiog apversta kita puse. Nė karto taip ir nepakeista ji išliko iki šių dienų. Vario skarda pasirinkta ne norint sutaupyti. Atsižvelgta ir į tai, kad mažėja aukštalipių. Naujoji danga, tikimasi, nekels rūpesčių daugiau nei 200 metų.

Varpai neeiliniai Vietoj sudegusios medinės 1762–1765 metais pastatyta mūrinė bernardinų bažnyčia buvo bebokštė. Katedros bokšto statybos istorija prasidėjo 1802 metais, tačiau tik 1862-aisiais iškilo stačiakampio plano bokšto priestatas su aukšta smailės viršūne. Vėliau ją teko rekonstruoti: gerokai sumažinti ir baigiamąją jos dalį pakeisti iš smailės į žibinto formą. Restauratoriai bokšto, kaip ir stogo, dangą pakeitė vario skardos danga, restauruota ir baigiamoji bokšto dalis. Dar 1996 metais pastoriaus Gerhardo Lange’o iš Arnsbergo rūpinimusi Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrai padovanoti penki varpai, iki tol kabėję vieno Vokietijos Šiaurės Reino–Vestfalijos regiono miestelio bažnyčioje. Tuomet rekonstruota Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros bokšto varpinė. Rekonstrukcijos metu išardyta senoji medinė varpų pakabinimo konstrukcija ir sumontuota nauja, cinkuoto metalo, specialiai pagaminta Vokietijoje. Sukabinus vokiečių dovanotus varpus, katedros bokšto langai pakeisti ąžuolinėmis žaliuzėmis. Šios, atliekant katedros tvarkybos darbus, irgi pakeistos naujomis. Kaip ir unikalios varpinės bokšto dalies langinės – jos prieš suskambant varpams atsidaro, o baigus skambėti užsidaro. Beje, katedros varpinėje eksponuojamas seniausias Telšių miesto varpas, vokiečių Pirmojo pasaulinio karo metu neišvežtas į Vokietiją perlydyti į pabūklus.

Gelbėti vitražai 2011 metais Telšių katedroje valstybės įmonės „Lietuvos paminklai“ užsakymu atlikti vidaus elektros tinklų tvarkybos ir vitražų tvarkybos darbai. Gelbėti vitražus buvo svarbiausias restauratorių uždavinys. Vilniaus dailės akademijos profesorius Algirdas Dovydėnas parengė vitražų tvarkybos projektą. Jų būklė tada buvo avarinė: rėmai deformuoti, išlinkę, trūko kai kurių stiklų. Prof. A. Dovydėnui teko domėtis vitražų

Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra – vienintelis sakralinis tokios erdvių struktūros pastatas Lietuvoje, tokių reta ir Europoje. Katedros planas – stačiakampis, joje įrengti septyni Tomo Podhaiskio ir Jurgio Mažeikos sukurti altoriai.

atsiradimo katedroje istorija. Pavyko išsiaiškinti, kad idėja bažnyčioje įkurdinti vitražus klebonui kilo dar prieš karą, tačiau įgyvendinta tik maždaug 1985 metais. „Atsižvelgiant į naudotus stiklus, jų montavimo lygį, stiklų pjovimą, galima spręsti, kad vitražus sumontavo koks nors vietos savamokslis meistras, matyt, nelabai išmanęs vitražo montavimo ir metalo apsaugos technologijas, – pasakojo A. Dovydėnas. – Vitražų būklė buvo tokia, kad šie galėjo bet kada nukristi tikintiesiems ant galvų.“

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

Telšių katedros vitražai dirbtuvėse buvo restauruojami: valomi, į juos buvo dedami trūkstami stiklai, pakeisti deformuoti metaliniai vitražų rėmai, jų vietoje įdėti stiklo paketai, skirti efektyvesnei šilumos izoliacijai užtikrinti. Restauruoti vitražai grąžinti į suprojektuotą specialiai jiems skirtą atskirą rėmą. Tokia racionaliausia ir moderniausia metodika sėkmingai taikoma Vakaruose.

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

Dėmesys apšvietimui Pakeista ir avarinės būklės elektros instaliacija. Katedroje paskirstymo dėžutės buvo išdegusios arba suirusios, tad toliau jas eksploatuoti buvo neįmanoma. Bažnyčios vidaus erdvę, nuėmus pokarinius menkaverčius šviestuvus, nuspręsta apšviesti moderniais, visiškai paslėptais šviestuvais, šviesos srautu akcentuojant cilindrinį katedros skliautą, balkono skliautą,

Dailininkas Romualdas Inčirauskas vario liejiniuose papasakojo Žemaitijos krikšto istoriją: pagoniškąją žemaičių praeitį iki krikšto, Žemaitijos krikšto bei Konstancos bažnytinio susirinkimo ir garsiojo žemaičių skundo istoriją, Žemaitijos vyskupystės, galiausiai Telšių vyskupijos istoriją. 22

altorius. Šiuos svarbius darbus atliko įmonės „Gaudrė“ specialistai. Pasak šios bendrovės apšvietimo projektų vadovo Antano Pocevičiaus, Telšių katedra ypatinga savo erdvėmis, kurias reikėjo subtiliai išryškinti. Siekiant šviesos akcentų išdėstymo vientisumo ir išbaigtumo, katedrai privatūs asmenys padovanojo dvi 1898 metais Varšuvos geležies dirbinių fabrike „Gostinis ir Ko“ pagamintų balkono šviestuvų-žvakidžių kopijas. Šviestuvai sumontuoti ant metalinės balkono atitvaros ties jo laiptais. Šviestuvai-žvakidės ir funkcinis apšvietimas suteikia katedrai šventiškumo. Be šviestuvų kopijų, katedrai parinkti paprasti, funkcionalūs modernūs šviestuvai. Pagrindiniu šviesos šaltiniu tapo halogeninės lempos, akcentinę šviesą kuria prožektoriai. Numatyti kasdienių ir sekmadienio pamaldų bei šventinių pamaldų apšvietimo scenarijai. Įmonės „Gaudrė“ veikla plati: apima viešbučių, biurų, parduotuvių apšvietimo sistemų projektavimą, ne kartą jos specialistams teko dirbti ir bažnyčiose. Tarp jų – Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, taip pat bažnyčiose Elektrėnuose, Panevėžyje.

Stabdo lėšų trūkumas 2011 metais „Lietuvos paminklų“ užsakymu parengti vienuolyno namo fasadų tvarkybos ir kunigų seminarijos tvarkybos darbų projektai. Mūrinis vienuolyno pastatas pradėtas statyti dar XVII amžiaus I pusėje, XVII amžiaus II pusėje po gaisro pristatytas naujas mūrinis dviejų aukštų korpusas, į kurį įjungta ir senoji mūrinė dalis. Per pastarąjį vienuolyno mūrų statybos etapą (1789–1791 metais) pastatytas trijų aukštų šiaurės vakarų korpusas, sujungtas su senąja dalimi ir bažnyčia, o 1928–1929 metais prie rytinio korpuso rytų fasado pristatytas kunigų seminarijos pastatas. 1926-aisiais, įkūrus Telšių vyskupiją, buvusio vienuolyno patalpose įsteigta kurija, vėliau – kunigų seminarija, 1944 metais didžioji vienuolyno dalis nacionalizuota, čia veikė redakcija, spaustuvė, internatinė kurčnebylių mokykla. Šiuo metu pastatai grąžinti Telšių kunigų seminarijai. Pirmiausia numatyta pakeisti vienuolyno namo stogo dangą. Sutvarkytą pastatą ketinama pritaikyti ne tik seminaristų mokslo reikmėms, bet ir su bažnyčia susijusiam visuomeniniam gyvenimui:

konferencijoms, įvairiems renginiams organizuoti. Suprojektuotas liftas, kad būtų galima iš pirmo aukšto pakilti į apžvalgos aikštelę, iš kur atsiveria nuostabi panorama. Pastate būtina pakeisti santechniką, elektros instaliaciją. Numatyta sutvarkyti ir kunigų seminarijos pastato, iškilusio XX amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje, fasadus. Kitiems darbams lėšų nėra. Seminarijos stogas laikinai uždengtas skardos čerpėmis, kad toliau neirtų. Tikimasi, ilgainiui bus rasta lėšų natūralioms molio čerpėms.

Puoselėjamas menas Telšių katedrai ypač svarbus Lietuvos tūkstantmetis – 2009 metai. Tuomet sutvarkyta apleista buvusi katedros kripta. Joje palaidoti Telšių vyskupai Justinas Staugaitis, Vincentas Borisevičius bei Pranciškus Ramanauskas. Restauruoti kriptos skliautai, sutvarkyta elektros instaliacija, paklotos naujos grindys. Atstatytas senasis įėjimas į vyskupų kriptą, nes iki tol į ją buvo galima patekti tik iš lauko. Šiuo metu, kaip ir dera, įeiti galima iš pačios katedros. Tais pačiais metais ąžuolinės katedros durys paverstos išliekamąją vertę turinčiu meno kūriniu, at-

spindinčiu krašto krikšto ir vyskupijos įsteigimo istoriją. Architektas A. Žebrauskas parengė architektūrinę objekto dalį, o dailininkas Romualdas Inčirauskas vario liejiniuose papasakojo Žemaitijos krikšto istoriją: pagoniškąją žemaičių praeitį iki krikšto, Žemaitijos krikšto bei Konstancos bažnytinio susirinkimo ir garsiojo žemaičių skundo istoriją, Žemaitijos vyskupystės, galiausiai Telšių vyskupijos istoriją. „Paskutiniai Europos pagonys – žemaičiai – pakrikštyti prieš 600 metų. Telšiai – Žemaitijos sostinė, todėl norėjosi šią datą įprasminti reikšmingu kūriniu“, – sakė R. Inčirauskas. Trejus metus bažnyčios duris kūręs menininkas juokauja, kad tai palyginti trumpas laikas, nes Lorencas Gibertis Florencijos baptisterijos trečiųjų bronzinių durų reljefus kūrė 27 metus. Kiek anksčiau, 2005-aisiais, dar vienas meno kūrinys papuošė Telšių katedros Garbės vartus. Skulptoriaus Arūno Sakalausko sukurtas Telšių miesto globėjo Šv. Stanislovo ir katedros globėjo Šv. Antano Paduviečio skulptūras telšiškiai padovanojo katedrai. Tradicija miestui kasmet padovanoti meno kūrinių puoselėjama jau 18 metų.

Užmojai dideli Nemažai svarbių bažnyčios tvarkybos darbų dar tik ruošiamasi atlikti. Paruoštas katedros šventoriaus tvarkybos projektas. Telšių katedros šventoriui numatyta skirti 814 tūkst. litų. Planuojama įrengti drenažą, pamatų apsaugą nuo drėgmės, vandentiekio bei nuotekų sistemas, modernų apšvietimą. Laukia ir katedros fasadų tvarkybos projektas. Iki šiol sutvarkytas tik bokšto fasadas. Taip pat baigiamas parengti interjero tvarkybos projektas. „Stengiamės tinkamai pasirengti jubiliejui. Norime sutvarkyti pasenusias klaupkas, altorius, restauruoti vargonus“, – laukiančius darbus vardijo architektas A. Žebrauskas. 1938 metais garsaus vargonininko ir kompozitoriaus Jesinausko rūpinimusi vietoj senųjų sumontuoti nauji meistro Otto Kratokvilo pagaminti puošnaus auksuoto neobarokinio ąžuolinio prospekto vargonai, tarnaujantys iki šiol.  Pagrindinis rėmėjas

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

Burbiškių dvaro parkas atgimsta – tai pamatys atvyksiantieji į tradicinę tulpių šventę.

Parkuose – šimtmečių istorija Architektai visuomenei atveria meno kūriniams prilygstančius dvarų parkus Kristina BUIDOVAITĖ

Ilgai buvę užmiršti dvarų sodybų parkai sulaukia vis daugiau architektų ir parkotyrininkų dėmesio. Profesionaliai restauruoti 24

ir prižiūrimi, vienas po kito jie virsta dvarų gyvenimo, kultūros ir istorijos liudininkais, populiariais lankytojų poilsio ir pramogų centrais.

Parkams – išskirtinis dėmesys Iki XX amžiaus pradžios dvarai buvo ekonominės ir techninės pažangos, modernaus ūkininkavimo, kultūros ir mokslo židiniai. Dvarų savininkai kaupė turtingas bibliotekas, meno vertybių kolekcijas, steigė mokyklas, rėmė mokslui ir menui gabius jaunus žmones. Dvaruose būdavo rengiami spektakliai, vykdavo klasikinės muzikos koncertai. Neatsiejama dvarų ansamblių dalis buvo išpuoselėti ir rūpestingai prižiūrimi parkai, kuriuos sudarė ne tik takų sistema, natūralūs ir dirbtinai suformuoti želdynai, bet ir sudėtingos vandens telkinių sistemos, protakos, tilteliai, fontanai, geoplastiniai elementai, mažosios architektūros statiniai. „Kai kurie dvarininkai parkus puoselėjo labiau nei rūmus“, – pasakojo įmonės Projektavimo ir restauravimo instituto (PRI) architektė, projektų vadovė Gražina Kirdeikienė, kuri kartu su dar šešiomis šio instituto Sodybų skyriaus specialistėmis jau ne vieną dešimtmetį tyrinėja

ir restauruoja Lietuvos dvarų pastatų ir parkų kompleksus (ansamblius). Dvarų sodybos dažniausiai įsikurdavo gražioje, unikalioje gamtinėje sudėtingo reljefo aplinkoje netoli natūralių vandens telkinių. Šalia jų nusidriekę parkai išsiskyrė gerai suplanuota takų sistema, tvenkinių veidrodžiais, išpuoselėtomis medžių alėjomis, vietos ir egzotinių medžių bei krūmų grupėmis. Dažną parką puošė romantiško stiliaus skulptūros, dekoratyvinės vazos, spalvingi gėlynai. Beveik visuose parkuose yra buvę sodų, vaistažolių plantacijų. Daugumos parkų autoriai nežinomi, tačiau galime didžiuotis, kad keturis garsiausius – Palangos, Lentvario, Užutrakio, Trakų Vokės – kūrė vienas žymiausių XIX amžiaus parkų kūrėjų – prancūzų kraštovaizdžio architektas Édouardas François André.

Situacija dviprasmiška Didelė dalis senųjų parkų Lietuvoje apleisti, gerokai apnykę. Sunkiai pa-

taisoma žala padaryta į meistriškai sukomponuotus dvarų statinių ir želdynų ansamblius įterpus naujų bevertės architektūros gyvenamųjų, ūkinių ar net gamybinių pastatų. Pavyzdžiui, XIX amžiuje kunigaikščio Platono Oginskio įkurtame Rietavo dvare iškilo daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų, Plungės dvare įrengtas stadionas, šalia jo pastatyti vartotojų kooperatyvo sandėliai, o pietinėje dalyje – estrada, centrinėje Kretingos parko dalyje – daugiaaukštis technikumo korpusas, Plinkšių dvaro parke – profilaktoriumas, šalia XVI amžiaus renesanso epochos Siesikų pilies – gyvenamasis silikatinių plytų namas. Retas kuris tokių Lietuvos dvarų ansamblių išvengė tūrinės ir erdvinės struktūrų sužalojimų. Ne vienas dvaro parkas buvo išvis sunaikintas. Sąmoningai ir nesąmoningai naikinami ir niokojami dvarai buvo sovietmečiu. Ir šiandien, praėjus dvidešimčiai nepriklausomybės metų, dar ne visi dvarų naudotojai ar nauji savininkai suvokia, kokį turtą jie turi ir kad yra atsakingi už jo apsaugą, tvarkymą, išsaugojimą ateities kartoms. Architektė G. Kirdeikienė prisiminė atvejį, kai rengdamiesi restauruoti dvarą savininkai kreipėsi į PRI specialistus, kad užsisakytų projektinę dvaro pastatų ir parko tvarkymo dokumentaciją. Tačiau išgirdę, kad rengiant dvaro komplekso restauravimo ir pritaikymo projektą būtina atlikti istorinius, architektūrinius, archeologinius, hidrologinius, dendrologinius ir kitus specialiuosius tyrimus, PRI paslaugų atsisakė neslėpdami planų ieškoti projektuotojų, kurie visus darbus atliktų be brangių ir laiko reikalaujančių tyrimų.

Sudėtingas procesas Parkai – gyvos nuolat kintančios struktūros, todėl, pasak G. Kirdeikienės, jų autentiškumo samprata sąlyginė. Restauruojant parką svarbu nustatyti jo evoliucijos eigą ir rezultatą, kaip išliko konkreti kultūros vertybė, kokia jos vertė dabar ir kokia tos vertės perspektyva. Atliekant visus išsaugojimo ir tvarkymo darbus būtina išmanyti objekto vertę ir ją įvertinti, o tai pasiekiama tik atlikus visapusiškus tyrimus. Tyrimų metu įvertinama parko želdinių būklė, analizuojama planinė parko struktūra, tiriama vandens telkinių

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

sistema, nustatomos sunykusių statinių vietos, parko takų dangos, ištiriami gruntiniai vandenys ir jų poveikis želdynams, ieškoma istorinių planų, aprašymų, nuotraukų. Jei pritrūksta ikonografinės medžiagos – ieškoma analogų. Štai pavykus gauti 1889 metais É. F. André Paryžiuje išleistą knygą „Parcs et Jardins“, specialistai rado neįkainojamą informaciją apie garsiojo architekto parkų projektavimo principus, takų, vejų, tvenkinių įrengimo bei priežiūros metodiką, gėlių ir kitų želdinių pasiūlą ir daugybę kitos vertingos informacijos, kuria ir buvo vadovautasi rengiant istorinės Palangos botanikos parko dalies renovacijos projektą. Vadovaujantis tyrimų medžiaga, rengiami projektiniai parko restauravimo siūlymai, kuriuos peržiūri ir aprobuoja užsakovas bei paveldosaugos institucijos. Projektinių siūlymų pagrindu rengiamas restauravimo projektas. Jis yra sudėtinė viso dvaro sodybos komplekso dalis, kurioje pateikiami parko takų ir kelių planavimo bei dangų įrengimo, želdynų, vandenų sistemos, mažųjų architektūros statinių tvarkymo sprendiniai.

Nesibaigianti evoliucija Pasak G. Kirdeikienės, dvarų ir parkų restauracijai reikia daug lėšų, nuolatinės profesionalios priežiūros, visuomenės dėmesio, paramos ir pagarbos paveldui. Gerai, kai dvaro sodybos statinių ir parko kompleksas yra pritaikomas šiuolaikiniams poreikiams, kai jame vyksta nuolatinė veikla, kai dvaras gyvena. Tai būtina sąlyga dvarų sodyboms išlikti. Tačiau neretai paveldo autentiškumo išsaugojimas tampa našta paveldo savininkui ar valstybei. Liūdna, kai restauravimo darbai nutrūksta iki galo neįgyvendinus projekto. Parkai ypatingi tuo, kad nuolat neatnaujinami ir neprižiūrimi bėgant laikui gerokai pasikeičia. Ištisa karta užaugo ir įprato matyti tą pasikeitusį parko vaizdą: ištįsusias ir peraugusias gyvatvores, drevėtus, apdžiūvusius ir apsamanojusius medžius, savaiminiais medžiais ir krūmais apžėlusias kadaise išpuoselėtas buvusias vejas. Svarbiausia, kad bet koks to įprastu tapusio vaizdo keitimas sukelia pasipriešinimo bangą. Be abejo, tiksliai atkurti dvaro laikų želdynų vaizdą neįmanoma. Rengiant projektus svarbiausias dėmesys skiriamas želdynų erdvinėms bei tūrinėms

Plungės dvaro sodybos teritorijoje darbavosi ir archeologai – jų tyrimai svarbūs dvaro istorijai pažinti.

struktūroms atkurti: liepų, klevų ir guobų alėjoms atnaujinti, sunykusioms alėjoms atkurti, medžių grupėms ir atviroms erdvėms išryškinti, seniems, ligotiems, estetinį vaizdą praradusiems medžiams pakeisti tos pačios rūšies jaunais egzemplioriais, išnykusiems medžiams atsodinti ir subrendusių bei senų pavienių medžių pamainai pasodinti. PRI Sodybų skyriaus specialistės yra parengusios ne vieną Lietuvoje garsių dvarų sodybų kompleksų, tarp jų ir parkų, restauravimo projektą. Jais remiantis atliekami parkų restauravimo darbai. Daugumos dvarų kompleksų restauravimo, pritaikymo projektai ir darbai yra finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

perkirstais vaizdingomis protakomis ir tilteliais, ūksmingomis alėjomis, plastiškais takais, karpomų liepų žaliatvorėmis įrėmintais bosketais, mažosios architektūros statiniais. XVIII amžiaus pabaigoje–XIX amžiaus pradžioje, Plungę įsigijus Platonui Zubovui, vaizdingame Babrungo slėnyje atsirado pirmųjų pastatų, pietrytinėje dalyje – takų sistema, iškasti septyni tvenkiniai, sujungti į vakarinę ir rytinę sistemas. 1873 metais, Plungėje įsikūrus Oginskiams, prasidėjo antras dvaro plėtros etapas. XIX amžiaus pradžia – peizažinių parkų klestėjimo laikotarpis, o XIX amžiaus antrojoje pusėje parkuose jau įsivyravo istorizmo tendencijos, pasireiškusios taisyklingų geometrinių parterių, bosketų planavimu, įjungtu į peizažinį takų tinklą. Tuo laiku reprezentacinėje Plungės dvaro dalyje įrengtas parteris su apvaliu vandens telkiniu ir skulptūra jo centre, suplanuota parko teritorija aplink rūmus. Prieš pagrindinį rūmų fasadą, į Babrungo pusę, įrengta ba-

liustrada apjuosta terasa su apžvalgos aikštele, parkas pasipuošė vazomis, ant apžvalgos kalnelių stovinčiomis pavėsinėmis, vaizdingomis protakomis ir tilteliais. Parkas aptvertas tvora, iš visų pusių pastatyti puošnūs vartai. Į vakarus nuo rūmų atsirado renesanso laikotarpiui būdingos geometriškai išdėstytos stačiakampės aikštelės – bosketai. Aikštelėse buvo auginamos rožių ir kitokių renesanso epochai būdingų gėlių kolekcijos. Bosketai buvo įrėminti tankiomis karpomų liepų žaliatvorėmis. Plungės dvaras garsėjo savo gėlėmis, daigynu ir vaistažolių kolekcijomis, kurios buvo puoselėjamos grafienės. Iš visų pusių parką juosė tvora su puošniais istorizmo architektūros vartais. Manoma, kad parko, kaip ir viso ansamblio, plėtros ir tvarkymo užmojai sustojo 1902 metais netikėtai mirus M. Oginskiui. Nors parko priežiūra rūpinosi jo žmona Marija Oginskienė, rimtesnių pertvarkymų nebuvo daroma. Plungės, kaip, beje, ir kitų Lietuvos dvarų, likimą pakoregavo Pirma-

sis pasaulinis karas, visoje Europoje ir Lietuvoje tuomet vykę politiniai įvykiai. Rengdami Plungės dvaro sodybos parko restauravimo projektą specialistai susipažino su anksčiau rengtais istoriniais tyrimais, muziejuose ir privačių asmenų rinkiniuose buvusia ikonografine medžiaga. 2007 metais Plungės dvaro sodybos teritorijoje buvo atlikti topografiniai matavimai, žvalgomieji archeologiniai, dendrologiniai, inžineriniai geologiniai ir hidrologiniai vandens sistemos tyrimai. Atliekant archeologinius tyrimus tyrėjų laukė netikėti radiniai: rasti fazaninės ir oranžerijų prie vakarinės oficinos ir pastato, vadinamo laikrodine, pamatai, lokalizuota ir buvusio medinio muzikantinės pastato vieta. Čia kartu su kitais gabiais jaunuoliais mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Didžiausiu atradimu tapo puikiai išsilaikę XVIII amžiaus senųjų Plungės rūmų mūrai, aptikti jau atliekant parko restauravimo darbus. Tyrimų pa-

Kurtuvėnų dvaro sodybos parke vyksta liaudies teatrų festivaliai.

Plungės dvaras atgimsta Didingą kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblį Plungėje supa reto grožio sudėtinės kompozicijos parkas. Jo išskirtinumą lėmė unikalios gamtos sąlygos: Babrungo upė ir jos senvagės, nuo seno šventu laikomas šimtametis ąžuolynas, kuriame iki XVII amžiaus dar vyko pagoniškos apeigos. Dvaro laikais parkas pasižymėjo terasomis kylančiu reljefu, žmogaus rankomis sukurtais kaskadiniais tvenkiniais,

paveldas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i paveldas

darbų, kuriuos reikia atlikti prikeliant Plungės dvarą naujam gyvenimui. Lieka tikėtis, kad atsiras lėšų tęsti pradėtus darbus.

Viename gražiausių Lietuvoje Palangos parke lankytojai gali pasivaikščioti atkurtais romantiškais tilteliais. grindu parengtame projekte numatyta restauruoti istorinė parko alėjų, kelių ir takų sistema, centrinis simetriškos planinės struktūros parteris su gėlynais, sunykusios terasos su dekoratyvinėmis vazomis, geometriniai bosketai su karpomų liepų žaliatvorėmis, rožynu ir gėlynais, vakariniai neogotinio stiliaus vartai, tvenkinių sistemos, sutvirtintos protakos. Plungės dvaras – neorenesanso stiliaus, todėl jo gėlynams augalai parinkti išanalizavus renesanso laikotarpio parkų gėlynų sudėčių sąrašus. Parko

restauravimo darbai pradėti 2008 metais. Pirmame darbų etape buvo atnaujinti inžineriniai parko tinklai, pastatyti šviestuvai, restauruoti istoriniai akmenų grindiniai, atkurtas centrinės dalies parteris, įrengtos takų ir kelių dangos apie rūmus, išvalyti tvenkiniai, restauruotos protakos ir jų turėklai. 2010–2011 metais, antrame darbų etape, restauruoti centrinės dalies laiptai, baliustrados, dekoratyvinės vazos, vadinamieji raudonieji parko vartai, įrengta tako, vedančio iš Plungės centro į rūmus, danga. Tai tik dalis

Lauks turistų Vienas gražiausių – Palangos parkas, kuriam neseniai suteiktas Birutės vardas, įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Tikslių duomenų, kada parkas įkurtas, nėra. Žinoma, kad garsios Lietuvos didikų Tiškevičių giminės atstovas Mykolas Tiškevičius Palangą įsigijo 1824 metais. Jam mirus Palangos dvaras atiteko sūnui – Juozapui Tiškevičiui, vėliau – jo sūnui Feliksui Tiškevičiui. 1893 metais grafas F. Tiškevičius pasikvietė vokiečių architektą Franzą Heinrichą Schwechteną projektuoti naujų dvaro rūmų. Tikriausiai F. Schwechtenas rekomendavo F. Tiškevičiui parko projektuotoją – prancūzų parkų specialistą É. F. André. Būtent jis kartu su sūnumi ir vadovavo parko kūrimo bei įgyvendinimo darbams. Sumaniai įkomponavus šimtametį pušyną, supantį Birutės kalną su koplyčia, bei pajūrio kopas, buvo suformuota peizažinė parko struktūra, pasodinta medžių ir krūmų, iškasta tvenkinių, pastatyta mažųjų architektūros formų. Istorinio Palangos parko kompozicijos centras – netoli nuo Birutės kalno pastatyti neorenesanso stiliaus rūmai. Formuojant jų terasą buvo

naudojamos žemės iš netoliese buvusios drėgnos žemumos – jos vietoje įrengti vaizdingi susisiekiantys tvenkiniai, o jų centre – sala. Ansamblį papildo priešais rūmus suprojektuotas didysis parteris su fontanu centre ir už rūmų, ant tos pačios kompozicijos ašies įrengtas pusapvalis rožynas. Į pietus nuo rūmų suprojektuotas netikėtai, tačiau organiškai į planinę parko struktūrą įsikomponuojantis mažasis parteris. Istorinės Palangos parko dalies restauravimo projektinės dokumentacijos pagrindas buvo É. F. André projektas, istorinės nuotraukos iš muziejų ir asmeninių archyvų, pasaulio parkų, kuriuos projektavo garsusis prancūzas, planai bei metodiniai aprašymai. Archeologinių tyrimų metu patikslintos takų, mažojo parterio planavimo ir fontano vietos. Remiantis senomis nuotraukomis nustatytos pavėsinių, prieplaukos ir ledainės vietos bei jų architektūriniai vaizdai, parterio vazos ir pilonai, atkurti romantiški tiltukai, senojo tvenkinio pakrantės. Parko puošmena – medžiai, jų grupės ir soliterai. Jie atnaujinami vadovaujantis É. F. André projektu ir Botanikos parko specialistų rekomendacijomis. Šiuo metu baigiami pirmojo tvarkymo etapo darbai. Renovuoti parko takai, atkurtas mažasis parteris su balto marmuro metų laikus vaizduojančiomis skulptūromis, renovuoti ąžuoliniai laiptai į Birutės kalną, res-

Burbiškio dvaro istorija prasidėjo XVII amžiuje. Čia buvo įkurtas peizažinio tipo dvaro parkas.

tauruoti tilteliai, įrengti laistymo vandentiekio ir parko apšvietimo tinklai. Jau parengta projektinė dokumentacija tolesniems Palangos parko restauravimo darbams. Šiais metais turėtų būti pradėtas antras etapas, kuriame numatyti didžiojo partero restauravimo darbai, tvenkinių išvalymas. Parką papuoš fontanai, prieplauka, puošnūs kalto metalo vartai ir tvora. Pasikeis parko vaizdas ir naktį: numatoma apšviesti takus, medžių grupes ir kitus svarbiausius objektus. Dar labiau parkas atjaunės po trečio etapo, iki kurio, tiesa, dar toli.

Duomenų neretai trūksta Šiaulių rajone įsikūrusiame Kurtuvėnų dvare sodas užveistas maždaug 1655 metais. Jis, manoma, buvo visiškai sunaikintas per Šiaurės karą ir XVIII amžiaus pradžioje vykusios suirutės metu. Naujas Kurtuvėnų sodo raidos etapas siejamas su 1796 metais suplanuota rekonstrukcija. Tais metais Jonas Nagurskis į Kurtuvėnus pakvietė garsų to meto parkų architektą Kazimierą Bolmaną. Spėjama, kad K. Bolmanas čia suformavo geometrinį parką, nes išliko tokiems parkams būdingos tiesios medžių alėjos. Vis dėlto konkrečios informacijos nerasta. 1884 metais tuometis Kurtuvėnų dvaro savininkas Liudvikas Pliateris sudarė dvaro sodybos planą, kuriame pavaizduotas ir parkas. Plane užfiksuotas mišriojo tipo parkas, bet jame išliko ir geometrinio parko akcentų. Nėra pakankamai istorinių duomenų, kurie padėtų nustatyti 1884 metų plane pavaizduoto parko įkūrimo datą ir įvardyti jo autorius. Gali būti, kad tai tęstinis kelių dvaro valdytojų kartų kūrinys. Rengiant projektą planinės parko struktūros atkūrimo sprendiniai paremti minėtu 1884 metų planu, 2005-ųjų archeologinių tyrimų duomenimis, topografinės medžiagos analize, ikonografine medžiaga, Janinos Pliater-Smolič – grafo Liudviko Pliaterio-Zyberko vaikaitės – prisiminimais. Atkuriama planinė parko struktūraatitinkaXIXamžiauspabaigos– XX amžiaus pradžios parkų struktūrą. 1828-ųjų, 1905-ųjų ir 1915-ųjų Kurtuvėnų planuose užfiksuota aikštė prieš bažnyčią. Atkuriant parką numatyta atkurti ir šį planinės miestelio struktūros elementą. Kurtuvėnų dvaro sodybos parko restauravimo darbai pradėti 2006

metais. Šiuo metu projekte numatyti pagrindiniai darbai yra atlikti, tęsiami želdinių restauravimo darbai. Parkas globojamas Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos, rūpestingai ir profesionaliai prižiūrimas. Jame vyksta tradiciniai liaudies teatrų festivaliai. Sodyboje švenčiamos Kurtuvėnų Užgavėnės, pripažintos viena gyvybingiausių tradicinių švenčių Lietuvoje.

Ypač lankomas – pavasarį Burbiškio dvaras (Radviliškio r.) minimas XVII amžiaus istoriniuose šaltiniuose. Kompleksiškai vertinant visą sodybos ansamblį, jis, be abejo, yra vienas vertingiausių ir gražiausių Lietuvoje. Parko ansambliškumo nesudarkė nauji statiniai. man irgiXVIII amžiuje susiformavo dvaro sodybos planas ir aplinka, iškastas tvenkinys. XIX amžiaus pabaigoje įrengtas parkas, pasodintas rytinis sodas. XX amžiaus pradžioje parkas rekonstruotas: padidintas tvenkinys įgavo dabartinę formą, buvo iškasti kanalai, praplėstas parkas, pasodinti pietinis ir vakarinis sodai. Senoji parko dalis – taisyklingo plano, išsidėsčiusi abipus įvažiavimo alėjos, tarp parko vartų ir rūmų. Į pietus nuo įvažiavimo alėjos ir į vakarus nuo rūmų suformuotas peizažinis parkas. Vakaruose parkas pamažu pereina į natūralų mišką. Centrinę parko dalį užima susisiekiantys vingiuotų krantų tvenkiniai su įvairaus dydžio salomis, pusiasaliais, sąsiauriais. Didesnės salos tarpusavyje sujungtos tilteliais, neįžengiamos – apželdintos. Tvenkiniai sujungti kanalais ir Liūlio upeliu. Sovietmečiu suniokoto Burbiškių dvaro ir vieno svarbiausių šio dvaro sodybos komponentų – mišrios kompozicijos parko – rekonstrukcijos darbai pradėti 2008 metais. Tvarkant parką atlikta inžinerinių tinklų rekonstrukcija, paklota naujų inžinerinių tinklų, renovuoti parko želdynai, parko takų ir vandenų sistemos, mažosios architektūros elementai. Nors darbai tebetęsiami, tradicinės Burbiškio dvare vykstančios tulpių šventės svečiams pokyčiai bus tikrai akivaizdūs. 

rėmėjas

konkursas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i konkursas

Įvertintas architektų triūsas Architektai praėjusiais metais darbo turėjo nemažai. To įrodymu gali būti kompanijos „Knauf“ tradicinis konkursas „Sausoji statyba architektūroje“. Šiais metais jis vyko jau tryliktą kartą. Vertinimui buvo pateikti praėjusiais metais visoje Lietuvoje įgyvendinti interjerų projektai. Nors tarp pateiktų 32 darbų dominavo privačių namų ir butų interjerai, netrūko ir visuomeninės paskirties bei komercinių patalpų sukurtų interjerų. Renginio organizatoriai juokavo, kad skaičius 13 dalyvių aktyvumui įtakos nepadarė, o komisijai teko nelengvas darbas išrinkti geriausiuosius. Pateiktus darbus vertino komisija, į kurią buvo pakviesti architektai Saulius Pamerneckis, Dalia Adomonienė, Artūras Asauskas, Donatas Dubulskis, Tomas Lapė ir Tumas Mazūras. Pirma vieta ir nominacija „Už ateitį!“ skirta architektams Justei Žibūdienei

ir Pauliui Petkui, pateikusiems vaikų darželio „Taškius“ interjero sprendimus. Antros vietos laureatai – Sigitas Kuncevičius, Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Aistė Kuncevičiūtė, Žygimantas Gudelis ir Viltautė Jurgaitienė. Už sukurtą Balsių mokyklos projektą jie nominuoti premija „Už matomą – nematomą!“ Trečia vieta atiteko Ramūnui Raslavičiui. Jo pateiktas darbas – bendrovės „Daistatus“ biuro patalpos – nominuotas premija „Susilaikymas dorybė!“ Kaip ir kasmet, skatindami architektus kurti ir neriboti savo idėjų, kompanijos „Knauf“ vadovai paprašė komisijos išrinkti dar tris darbus – jų autoriams buvo skirtos paskatinamosios premijos. Premija „Už subtilumą!“ atiteko Kauno Dainavos poliklini-

kos priimamojo interjero autoriams Linui Tuleikiui, Kęstučiui Vaikšnorui ir Pauliui Vaitiekūnui. Nominacijos „Tikimės, kad tai gipsas!“ laureatais tapo Dimitrijus Kudinas ir Laura Malcaitė. Komisijos dėmesį patraukė jųdviejų sukurtas buto senamiestyje interjeras. Trečia nominacija „Už ilgiausias komisijos diskusijas!“ skirta Vytautui Motiejūnui – buvo įvertintas jo sukurtas individualiojo gyvenamojo namo interjeras. Šiemet pirmą kartą buvo skirti du papildomi kompanijos „Knauf“ apdovanojimai. Šias premijas skyrė ne komisija, o asmeniškai konkurso organizatorius. Buvo įvertinta architektų S. Kuncevičiaus, L. Kuncevičienės, M. Dagio, A. Kuncevičiūtės, Ž. Gudelio ir V. Jurgaitienės komanda už Balsių mokyklos interjerą. Už delfinariumo rekonstrukciją premija skirta interjero autoriams Algirdui Stripiniui, Snieguolei Stripinienei, Ingridai Mendelson, Vyčiui Cibulskiui ir Gintautui Datkūnui. 

Architektai J. Žibudienė ir P. Petkus džiaugiasi įvertinimu.

Vaikų darželio „Taškius“ interjeras. Autoriai: Justė Žibudienė ir Paulius Petkus.

konkursas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i konkursas

Konkurso nesumenkina net ir kuklus dalyvių skaičius Sunkmečiu naujų projektų derlius gausiai neužderėjo. Tradicinis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkursas „Už darnią plėtrą“ sulaukė tik septynių dalyvių, nors vertinti per praėjusius dvejus metus įgyvendinti projektai. Balsių mokyklos interjeras. Autoriai: Sigitas Kuncevičius, Loreta Kuncevičienė, Martynas Dagys, Aistė Kuncevičiūtė, Žygimantas Gudelis, Viltautė Jurgaitienė.

UAB „Daistatus“ biuro patalpos. Autorius Ramūnas Raslavičius.

„Pagrindiniai konkurso tikslai – toliau puoselėti darnios plėtros idėjas, atkreipti dėmesį ir pristatyti visuomenei geriausius nekilnojamojo turto plėtotojų pavyzdžius šalyje, skatinti verslo, mokslo, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą. Taip pat norima šviesti visuomenę ir supažindinti su statybos sprendimais, kurie dominuos ateityje“, – sakė LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad besikeičiančios statybos ir įrengimo technologijos, populiarėjantys novatoriški taupumą ir efektyvumą pastatuose skatinantys sprendimai palieka žymę ir konkurso dalyvių projektuose. Konkursas „Už darnią plėtrą“ rengiamas nuo 2007 metų, tad jau galima daryti tam tikras išvadas ir stebėti ryškėjančias tendencijas, į ką projektų plėtotojai telkia dėmesį, kaip realiai įgyvendinami kintantys reikalavimai, susiję su statinių projektavimu ir statyba. M. Statulevičiaus teigimu, pastarojo konkurso darbuose pažymėtinas butų kompaktiškumas ir racionalus planavimas, dėmesys aplinkai, žaliosioms erdvėms, šildymo ir vėdinimo naujovių pastatuose taikymas, automobilių judėjimo, statymo kvartalų teritorijose prie namų ir po jais sprendimai.

„Konkursas ypatingas dar ir tuo, kad visi objektai yra komisijos narių įvertinti, aplankyti, vietoje išsamiai susipažinta su kiekvieno ypatybėmis. Tačiau liūdnoka, kad konkursui įtaką padarė ekonominis ir statybų sunkmetis – šiemet pateikta bemaž dukart mažiau projektų, negu būdavo įprasta ankstesniais metais. Tačiau stebint nuoseklų statybų apimčių augimą galima tikėtis, kad jau kitais metais konkurso dalyvių skaičius ir augs kiekybiškai, ir plėsis geografiškai“, – sakė M. Statulevičius. Pateikti projektai vertinti pagal kelis pagrindinius kriterijus. Pirmiausia žiūrėta, ar objekto koncepcija atitinka darnios urbanistinės plėtros tikslus: esamų gyvenamųjų vietovių teritorijų atnaujinimą, daugiafunkciškumą, prieigą prie visuomeninio transporto ir kitokios viešosios infrastruktūros, aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių uždavinių suderinimą, vertinta ir gyvenimo kokybė įgyvendintuose objektuose. Be abejonės, svarbi architektūrinė, urbanistinė objektų ir statybos kokybė, pagarba gamtos bei kultūros paveldo vertybėms. Komisija vertino ir tai, kaip pastatuose siekta mažų energijos sąnaudų, kokios pasitelktos šiuolaikinės inžinerinės sistemos, galiausiai – ar įgyvendinant projektus naudota lietuviška produkcija. 

konkursas i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

Daugiabutis gyvenamasis namas – Elniakampio namai

Projekto plėtotojas: UAB „Inreal valdymas“ Projektuotojas: UAB „Renova“ Architektas: Alvidas Songaila Užsakovas: UAB „Elniakampio namai“ Generalinis rangovas: UAB „Naresta“ Kategorija: gyvenamasis

Pastatas yra artimo stačiakampio tūrio, dviejų aukštų su mansarda, stogas sutapdintasis. Name suprojektuota 15 butų. Sklypas, kuriame pastatyti Elniakampio namai, yra sostinės Valakampių rajone. Prie namo įrengta ir gyvatvore apželdinta automobilių stovėjimo aikštelė. Su mišku besiribojančioje sklypo dalyje įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Lauko apšvietimas – prie įvažiavimo į teritoriją. Laikomosios pastato konstrukcijos – gelžbetonio kolonos ir gelžbetonio perdangos. Pastato šilumos laidumo rodikliai atitinka STR 2.05.01:2005. Norminis išorės atitvaros šilumos perdavimo koeficientas – 0,19 W/m2K, stogo – 0,15 W/m2K, langų – 0,7 W/m2K. Butų vėdinimas natūralus. Orą ištraukti numatyta iš virtuvių ir sanitarinių mazgų. Oras išmetamas virš stogo, o jo priteka pro lango rėmuose įrengtas orlaides. Vienas didžiausių socialinės infrastruktūros privalumų – prestižinis Valakampių rajonas, apsuptas pušynų. Netoli Valakampių – paplūdimiai, kuriuos patogu pasiekti pėsčiomis. Pernelyg nenutolusios – už 4–5 kilometrų – reikalingiausios įstaigos: švietimo, gydymo, prekybos centrai.

Mažaaukščiai gyvenamieji namai – kotedžai „Mėta“

Projekto plėtotojas: UAB „Santariškių namai“ Projektuotojas: „Eventus pro“ Architektas: Vytenis Gerliakas Užsakovas: UAB „Santariškių namai“ Generalinis rangovas: UAB „Santariškių namai“ Kategorija: gyvenamasis

Kotedžai „Mėta“ (antras Santariškių namų etapas) – tai naujoviški mažaaukščiai kotedžai, kuriuose įrengti butai su atskirais įėjimais, terasomis ir privačiais kiemeliais. Šeimos, įsikūrusios pirmo aukšto butuose, turi ne tik jaukią terasą, bet ir išpuoselėtą pievelę. Antro aukšto šeimininkai į butą patenka tik jiems priklausančia laiptine ir šiltus vakarus gali leisti didžiulėje terasoje ant stogo. Naujieji kotedžų „Mėta“ namai skirti tiems, kurie vertina ne tik kokybišką namų aplinką, bet ir energijos taupymą. Ją padeda taupyti kokybiški langai, butuose įrengtas grindinis šildymas vandeniu. Šildymo sistema – kolektorinė su individualia apskaita kiekviename bute. Šiluma ruošiama centralizuotoje dujinėje namo katilinėje, kurioje nepriklausomai nuo centralizuoto miesto šildymo galima kada panorėjus pradėti ir baigti šildymo sezoną. Ant namo stogo įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti – jie vasarą leis sutaupyti iki 65 proc. vandens šildymo sąnaudų. Name yra 10–12 butų, kurių plotas svyruoja nuo 50 iki 104 kvadratinių metrų. Statytojai „Mėtos“ kotedžus apibūdina kaip naują modernią gyvenvietę, turinčią puikiai išplėtotą infrastruktūrą, ramioje vietoje regioninio parko kaimynystėje.

„Veikmės“ pasyviųjų namų kvartalas prie Gulbino ežero

Projekto plėtotojas: UAB „Veikmė“ Projektuotojas: UAB „Veikmės projektai“ Architektai: Rytis Kripas ir Stanislava Narkevičiūtė Užsakovas: UAB „Veikmė“ Generalinis rangovas: UAB „Veikmė“ Kategorija: gyvenamasis

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad namų, sumūrytų iš plytų, sienos apšiltintos 35 centimetrų storio akmens vatos sluoksniu. Šiluminė izoliacinio sluoksnio varža R ~ 9 (m2K/W). Namų stogai vienšlaičiai, apšiltinti 50 centimetrų storio akmens vatos sluoksniu. Šiluminė stogo konstrukcijos varža R ~ 13 (m2K/W). Namų cokolis apklijuotas akmens masės plytelėmis. Fasadas tinkuotas spalvotu dekoratyviniu tinku, dalis fasado apdailinta klinkerio plytelėmis. Namuose įrengta kombinuotoji šildymo sistema. Dalis šilumos tiekiama oriniu šildymu, kita – rezerviniu grindiniu šildymu, sumontuotu vidaus patalpų perimetru prie išorės sienų, WC, vonios ir virtuvės patalpose. Šildymui sumontuotas kondensacinis dujinis katilas. Karštam vandeniui ruošti ant garažo stogo įrengti saulės kolektoriai. Esant nepakankamam saulės energijos kiekiui karštas vanduo 200 litrų talpos tūriniame šildytuve iki reikiamos temperatūros pašildomas pasitelkus dujinį katilą. Į gyvenamąsias patalpas šviežias oras tiekiamas tiesiogiai pro patalpose sumontuotus ortakius, o šalinamas pro atskirus ortakius virtuvės zonoje, sanitarinių mazgų ir pagalbinių patalpų zonose, nemaišant oro padavimo ir šalinimo srautų. Iš sanitarinių mazgų oras tik šalinamas, o jo priteka pro tarpus durų apačiose. Mechaninė vėdinimo sistema privalo veikti ištisus metus ir užtikrinti komfortiškas gyvenimo sąlygas. Vėdinimo sistemoje yra sumontuotas ypač našus rekuperatorius, mažinantis namo šildymo išlaidas. Projektas įgyvendinamas „Veikmės“ plėtojamoje individualiųjų namų gyvenvietėje, pasyviųjų namų kvartale prie Gulbino ežero, šalia Verkių regioninio parko. Didžiąją parko dalį užima natūralūs miškai, parko teritorija išraizgyta daugybės keliukų, todėl čia geros sąlygos išvykoms dviračiais ar tiesiog pasivaikščiojimams pėsčiomis.

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i konkursas

Daugiabučių kompleksas – „Eikos“ namai Pilaitėje

Projekto plėtotojas: UAB „Eika“. Projektuotojas: „Eventus pro“. Architektas: Vytenis Gerliakas. Užsakovas: UAB „Eika“. Generalinis rangovas: UAB „Eika“. Kategorija: gyvenamasis. „Eikos“ namai Pilaitėje – tai kokybiškų naujų namų gyvenvietė, turinti gerai išplėtotą infrastruktūrą. Antro gyvenvietės plėtros etapo metu pastatyti du 7 ir 9 aukštų daugiabučiai namai, kuriuose suprojektuoti butai su antžeminėmis automobilių stovėjimo vietomis, komercinės patalpos su atskiru įėjimu. Naujajame daugiabučių kvartale suprojektuoti 1–3 kambarių, 28–67 kvadratinių metrų ploto butai. Naujoji Pilaitė – racionaliai ir netankiai užstatytas gyvenamasis rajonas. Šalia yra mokymo įstaigos, prekybos ir paslaugų centrai. Patogus susisiekimas su miesto centru, o pati daugiabučių vieta – šalia miško, netoli ežero.

Valakampių apartamentai

Projekto plėtotojai: UAB „Karpis“ ir UAB „Real Trust“. Projektuotojas: UAB „Mibarsas“. Architektas: Gintautas Baranauskas. Užsakovas: UAB „Karpis“. Generalinis rangovas: K. Šilinio statybos firma „Šelstuva“. Kategorija: gyvenamasis. Pirkėjams siūlomas dar vienas projektas Nemenčinės plente. Tai mažaaukštės statybos daugiabutis miško apsuptyje. Pasirinkti architektūriniai sprendimai tarsi sutapatina pastatą su gamta. Pastate iš viso yra 16 butų ir 19 automobilių vietų požeminėje aikštelėje. Namo apdailai pasirinktos įvairios medžiagos: dekoratyvinis tinkas, klinkerio plytelės, stiklas bei armocementinės čerpelės. Didžioji dalis langų – mediniai, kaustyti aliuminiu. Laiptinių langai ir vitrinos – aliuminio profilio. Nors pastatas apšiltintas 15–17 centimetrų akmens vatos sluoksniu, tyrimai parodė, kad jo energinio efektyvumo klasė – tik C. Socialinė daugiabučio infrastruktūra patogi gyventojams: netoliese veikia lopšeliai-darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos, prekybos centrai, sporto klubai.

Trečias Bajorų kalvų etapas

Projekto plėtotojas: UAB „Bajorų kalvos“. Projektuotojas: UAB „Archidata“. Architektai: Gintautas Balkė ir Dalius Striukas. Užsakovas: AB „Hanner“. Generalinis rangovas: UAB „Hanner Development“. Kategorija: gyvenamasis. Bajorų kalvos – tai keturių ir šešių aukštų daugiabučių gyvenvietė sostinės Visorių rajone. Atsižvelgę į natūraliai kalvotą kraštovaizdį ir žaliuojančią augmeniją, architektai suprojektavo tris nedidelio aukštingumo daugiabučius namus su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis. Vidinis Bajorų kalvų trečiosios gyvenvietės kiemas suformuotas aptveriant tarp namų esančius tarpus dekoratyvine tvora su rakinamais varteliais. Vidinis kiemas skirtas tik gyventojų poilsiui ir laisvalaikiui: apželdintas veja ir augalais, įrengti pasivaikščiojimo takai, suoliukai bei vaikų žaidimų aikštelės. Kieme neleidžiama statyti automobilių. Pastatų energinio naudingumo klasė – B, akustinio komforto klasė – C. „Vilniaus energijos“ duomenimis, trečiame Bajorų kalvų etape pastatytų namų gyventojai už šildymą 2010–2011 metais šildymo sezono metu mokėjo vidutiniškai po 1,8 lito už kvadratinį metrą. Socialinė infrastruktūra išplėtota: už keliasdešimties metrų yra prekybos centras, vos už kilometro – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, už 2–4 kilometrų – vaikų ugdymo ir mokymo įstaigos.

Kvartalas Gudelių šilas

Projekto plėtotojas: AB „Hanner“. Projektuotojas: architektūros projektavimo firma „Grafo“. Architektas: Raimondas Pilkauskas. Užsakovas: AB „Hanner“ Generalinis rangovas: UAB „Hanner Development“. Kategorija: gyvenamasis. Gudelių šilo gyvenvietė yra unikalioje miško viduryje esančioje aikštelėje. Nuo miesto triukšmo ir dulkių gyventojus saugo visą gyvenvietę žiedu supantis pušynas. Dėl palankaus namų išdėstymo pagal sklypo ribas vidinėje gyvenvietės dalyje sukurtas erdvus vidinis kiemas, apželdintas veja ir augalais. Čia įrengti pasivaikščiojimo takai, suoliukai bei dekoratyvinis baseinėlis su fontanu. Kieme neleidžiama statyti automobilių, jiems skirta požeminė aikštelė, į kurią galima patekti tiesiai iš namo liftu. Gudelių šilo gyvenvietę sudaro septyni 6 aukštų namai, kurių kiekvienoje laiptinėje yra 17–30 butų. Iš viso gyvenvietėje yra tik 282 butai. Kuriant Gudelių šilo gyvenvietę ypatingas dėmesys buvo skiriamas šviesos patekimui į butus. Namai suprojektuoti taip, kad neužstotų saulės – vienas prieš kitą esantys namų fasadai nutolę daugiau kaip per 100 metrų. Tačiau akustinio pastatų komforto klasė – tik C, energinio naudingumo klasė – B.

pasaulis i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

Profesionalus

Šiųmetis Pritzkerio premijos laureatas pabrėžia kuriantis architektūrą kasdieniam gyvenimui

Ninbo istorijos muziejus (2003–2008 m.). Foto © Lv Hengzhong, „Amateur Architecture Studio“ sutikimu, 2008.

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i pasaulis

mėgėjas

Pritzkerio premijos laimėtojas teigia, kad būti meistru ar amatininku yra tas pat ar beveik tas pat, ką reiškia būti mėgėju.

2012 metų Pritzkerio premijos laureatas Wangas Shu. Foto © Zhu Chenzhou, 2012.

paveldas pasaulis i i STATYBA STATYBAIRIRARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA i i 2012 2012Nr. Nr.04 04

2012 2012Nr. Nr.04 04 i i STATYBA STATYBAIRIRARCHITEKTŪRA ARCHITEKTŪRA i i paveldas pasaulis

Svarbiausiu architektūros pasaulio apdovanojimu laikoma Pritzkerio premija šiemet keliauja į Kiniją. Visomis prasmėmis – gegužės 25 dieną Pekine įvyksiančioje ceremonijoje ji bus įteikta šios šalies architektui.

pat, ką reiškia būti mėgėju. Gilinantis į pastarojo žodžio prasmę aiškėja profesinė Wango Shu filosofija: „Mėgėjas – žmogus, užsiimantis studijomis, sportu ar kita veikla daugiau savo malonumui negu dėl finansinės naudos ar profesinių paskatų.“ Wangas Shu tai patvirtina savo paskaitomis ir bendra profesine filosofija bei darbais. Wangas Shu siekia pabrėžti spontanišką ir eksperimentinį savo darbo pobūdį, supriešindamas jį su oficialiąja ir monumentine architektūra. Paskaitose ir interviu Wangas Shu dažnai aiškina, kad jam architektūra – kasdienio gyvenimo dalykas: „Sakydamas, kad statau ne pastatą, o namą, galvoju apie ką nors artimesnio kasdieniam gyvenimui. Iki tapdamas architektu aš buvau literatas. Architektūra yra mano darbas ne visu etatu. Aišku tai, kad žmonija yra daug svarbesnė už architektūrą, kaip ir paprastas rankų darbas yra daug svarbesnis už technologiją.“

Pripažinimas visai Kinijai Hangdžou mieste gyvenantis ir dirbantis 48 metų architektas Wangas Shu tapo pirmuoju Kinijos architektu, laimėjusiu šį prestižinį apdovanojimą. Nuo šiol jo vardas bus rašomas greta tokių įžymybių kaip Frankas Gehry, Remas Koolhaasas ar Zaha Hadid. Tiesa, kinų kilmės laureatų sąraše jau būta – 1983 metais Pritzkerio apdovanojimas atiteko kinų kilmės Amerikos imigrantui I. M. Pei, suprojektavusiam garsiąją Luvro piramidę. Tačiau tuomet apdovanojimas iškeliavo į Ameriką. Šįkart tai ir asmeninis architekto nuopelnas, ir šalies pripažinimas tarptautiniame kontekste. Sprendimas įteikti apdovanojimą šiam architektui taip pat reiškia Kinijos vaidmens plėtojant architektūros idealus pripažinimą, komentavo premijos steigėjo fondo „Hyatt Foundation“ pirmininkas Thomas J. Pritzkeris. Vengia monumentalumo 1963 metais gimęs Wangas Shu yra baigęs Nankino technologijos institutą. Po studijų ilgai negaudamas užsakymų ir nenorėdamas imtis valdiško ar akademinio darbo, beveik 10 metų tęsė studijų laikais pradėtą aplinkos ir architektūros santykio su senų pastatų renovacija tyrimą. Dirbdamas su amatininkais tikėjosi išmokti pajausti medžiagas. Dabar sako, kad projektuodamas pastatus mėgina atgaivinti amato aspektą kaip priešingybę profesija paverstai besielei architektūrai, kuri įprasta šiandien. 1997 metais Wangas Shu drauge su žmona architekte Lu Wenyu Hangdžou mieste įkūrė savo biurą, kurį pavadino Mėgėjiškos architektūros studija („Amateur Architecture Studio“). Aiškindamas šio pavadinimo prasmę naujasis Pritzkerio premijos laimėtojas teigia, kad būti meistru ar amatininku yra tas pat ar beveik tas

Kitaip nei daugelis šiuolaikinių architektų, Wangas Shu įkvėpimo neieško Vakaruose, savo darbus jis grindžia Kinijos istorijos ir kultūros kontekstu.

Šeši 26 aukštų, beveik 100 metrų aukščio „vertikalių kiemų butų“ („Vertical Courtyard Apartments“) pastatai 2008 metais buvo nominuoti Vokietijos tarptautiniam daugiaaukščių pastatų apdovanojimui. Foto © Lu Wenyu, „Amateur Architecture Studio“ sutikimu, 2007.

Brangina tradicijas Wango Shu biuras kritiškai vertina architektūros dalyvavimą griaunant ir ardant ištisus miestų rajonus. 2006 metų Venecijos architektūros bienalėje Mėgėjiškos architektūros studija savo požiūrį apie vykdomus griovimus perteikė instaliacija „Tiled Garden“, kurią sukūrė iš 66 tūkst. čerpių, surinktų iš nugriautų pastatų. Kitaip nei daugelis šiuolaikinių architektų, Wangas Shu įkvėpimo neieško Vakaruose, savo darbus jis grindžia Kinijos istorijos ir kultūros kontekstu.

Keraminis namas Tzinhua mieste, 2003-2006 metų projektas. Foto © Lv Hengzhong, „Amateur Architecture Studio“ sutikimu, 2006.

2010 metais Šanchajuje vykusiai tarptautinei „Expo“ parodai suprojektuotas Tengtou (prie Ninbo miesto) ekologiško kaimo paviljonas. Foto © Lu Wenyu, „Amateur Architecture Studio“ sutikimu, 2010.

pasaulis i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

Pagal fengšui: harmonija. Kinijos dailės akademija, 2004–2007 metais, II etapas. Foto © Lu Wenyu, „Amateur Architecture Studio“ sutikimu, 2007.

Garbė visai Kinijai Tarptautinį Pritzkerio apdovanojimą, kasmet teikiamą gyvam architektui už jo gyvenimo nuopelnus, įsteigė Jay A. Pritzkeris su žmona Cindy, 1979 metais įkūrę fondą „Hyatt Foundation“. Dažnai vadinamas architektūros Nobeliu ir laikomas aukščiausiu šios profesijos pagerbimu, Pritzkerio apdovanojimas iki šiol yra atitekęs 37 architektams iš 12 šalių. Laureatams įteikiamas 100 tūkst. JAV

dolerių apdovanojimas ir bronzinis medalis. Tai, kad Pritzkerio premiją Wangas Shu galės atsiimti gimtojoje šalyje, yra visiškas atsitiktinumas, nes ceremonijos vieta kasmet renkama gerokai iki išrenkant kandidatą. Ir tai trečias kartas Pritzkerio apdovanojimų istorijoje, kai gimtoji laureato šalis sutampa su tarptautinio apdovanojimo įteikimo vieta. 1990 metais Venecijoje surengtos ceremonijos metu Pritzkerio apdovanojimas įteiktas architektui

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i pasaulis

Ir nors savo biurą Wangas Shu vadina Mėgėjiškos architektūros studija, jo projektai vadinami visus architektūros instrumentus: formą, mastą, medžiagą, erdvę ir šviesą – valdančio virtuozo darbais (Karen Stein, rašytoja, architektūros konsultantė, Pritzkerio komisijos narė). Pritzkerio premijos skyrimo komisijos nuomone, 2012 metų laureatas atveria naujų horizontų ir tuo pačiu rezonuoja su vieta ir atmintimi. Jo pastatai išsiskiria unikalia ypatybe pažadinti praeitį be tiesioginės užuominos į istoriją. Kinijoje gimusio ir augusio kūrėjo architektūra yra pavyzdinė stipriu kultūrinio tęstinumo ir naujai atgaivintos tradicijos pojūčiu, kur šiuolaikinis dizainas persipina su tradicinėmis medžiagomis. Jo ir žmonos darbuose, kuriuose mėginama tyrinėti praeities ir dabarties santykį, praeičiai tiesiogine prasme suteikiamas naujas gyvenimas. Šis tinkamo dabarties santykio Aldo Rossi iš Italijos, 2009-aisiais jį Londone atsiėmė britų architektas Richardas Rogersas. Dabartinis „Hyatt Foundation“ pirmininkas Thomas J. Pritzkeris pabrėžė, kad fondui garbė surengti ceremoniją Pekine: „Kinijos urbanizacijos procesas svarbus ne tik Kinijai, bet ir visai žmonijai. Pritzkerio architektūrinės premijos misija yra apibrėžti, ką reiškia meistriškumas, taip pat architektūros svarbą gyvenimo kokybei, ypač miesto aplinkoje.“

Išlaikytos ir fengšui, ir tvariosios architektūros tradicijos – energijos tekėjimo neužgožiantys neaukšti Sianšanio studentų miestelio pastatai dengti iš nugriautų senų namų išgelbėtomis čerpėmis. Foto © Lv Hengzhong, „Amateur Architecture Studio“ sutikimu, 2007.

su praeitimi klausimas yra ypač aktualus dabar ir Kinijoje, ir visame pasaulyje. Šiandienos urbanizacijos procesai kviečia diskutuoti, ar architektūra turėtų laikytis tradicijų kaip pamato, ar žiūrėti tik į ateitį. Komisijos narys, architektų biuro „Elemental“ Čilėje direktorius Alejandro Aravena akcentuoja: „Ir čia tik pasitvirtina Wango Shu talentas, gebėjimas pirmiau už šias diskusijas pateikti architektūrą, kuri nepasiduoda laikui, turi aiškų konteksto pamatą ir kartu lieka universali.“

Kuria savo šaliai Wangas Shu yra vienas nedaugelio architektų, tarptautiniu mastu įvertintų už darbus savo šaliai. Penki pagrindiniai Wango Shu projektai įgyvendinti Kinijoje, jo gimtajame Džedziango regione netoli Šanchajaus. Tarp jų – trys Kinijos dailės akademijos koledžų kompleksai (2004–2007 metai) ir 2008-aisiais pastatytas Ninbo istorijos muziejus. Ninbo mieste įgyvendintas penkių pavienių namų projektas pelnė „Holcim“ apdovanojimą už tvariąją statybą Azijos Ramiojo vandenyno regione. Surinkęs daugiau kaip 2 mln. čerpių iš nugriautų senų tradicinių namų, jomis padengė studentų miestelio namų stogus, taip šiuolaikiniuose pastatuose išlaikydamas kinų kultūros ir tradicijos kontekstą. Sianšanio universiteto studentų miestelis suprojektuotas atsižvelgiant į fengšui taisykles, kurios nerekomenduoja statyti aukštus objektus, jei jie užstoja energiją tarp kalnų ir vandens. Tais pačiais 2007-aisiais įgyvendintas dar vienas spontaniškas architekto eksperimentas – Hangdžou miesto prieigose, įvažiuojant nuo oro uosto, iškilo šeši 26 aukštų, beveik 100 metrų aukščio vertikalių butų su kiemais („Vertical Courtyard Apartments“) pastatai, 2008 metais buvo nominuoti Vokietijos tarptautiniam daugiaaukščių pastatų apdovanojimui. Ne mažiau dėmesio vertas ir 2006 metais iškilęs jo suprojektuotas keraminis namas Tzinhua mieste. O 2010-aisiais Šanchajuje vykusiai tarptautinei „Expo“ parodai architektas projektavo Tengtou ekologiško kaimo paviljoną. Įdomus pasauliui Be architekto praktikos, Wangas Shu dėsto ir vadovauja Kinijos meno akademijos architektūros mokyklai Hangdžou mieste. 2011 metais jis tapo pirmuoju Kinijos architektu, užėmusiu Kenzo Tange kviestinio profesoriaus vietą Harvardo dizaino mokykloje Kembridže. Kaip kviestinis dėstytojas Wangas Shu skaito paskaitas daugelyje universitetų visame pasaulyje, taip pat JAV. Jis dalyvavo ir ne vienoje didžiojoje tarptautinėje parodoje Venecijoje, Honkonge, Briuselyje, Berlyne, Paryžiuje. Praėjusiais metais Wangas Shu buvo apdovanotas Prancūzijos architektūros akademijos aukso medaliu. 2010-aisiais jis drauge su žmona Lu Wenyu gavo ir Vokietijos architektūrinę Ericho Schellingo premiją.  Parengė Ingrida Vičiulytė

mano savivaldybė i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i mano savivaldybė

Kėdainių krematoriumas.

Kompleksas „Dotnuvos projektai“.

Menas pasinaudoti galimybėmis Turbūt nedaugelis galvoja, kad Kėdainiuose ir jo apylinkėse statomi tik šiltnamiai. Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Vytautas Kundrotas teigė, kad išties kėdainiečiai išmoningai naudojasi sėkminga miesto dislokacija, vertinant ne tik šalies, bet ir Europos kontekste. Kompleksiški sprendiniai Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai parengti taip, kad ekonominės rajono plėtros teritorijos glaudžiai sietųsi su jau suformuotais tarptautinių susisiekimo sistemų elementais, kurie bendrajame šalies plane sudaro ekonominės plėtros karkaso jungtis bei koridorius. Pagrindiniame savivaldybės teritorijos planavimo dokumente nustatyti tvariosios ekonominės ir socialinės plėtros sprendimo būdai. Komercinės paskirties teritorijos sutelktos prie pagrindinių šalies urbanistinės integracijos ašių. Išnaudojant gamtinį karkasą ir nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sankaupas bei jų svarbą pažintiniam turizmui, parengtas Rekreacijos ir turizmo objektų išdėstymo rajono savivaldybės teritorijoje spe-

cialusis planas. Vienas savivaldybės ekonominės plėtros prioritetų išlieka intensyvioji žemdirbystė. Išnaudojant turimą mokslinį ir praktinį potencialą (stiprūs ūkininkai bei ūkio bendrovės), bendrajame plane numatytos intensyvios žemdirbystės palaikymo zonos. Taip pat numatyta modernizuoti susisiekimo su kaimyniniu Raseinių rajonu automobilių kelius, siekiant sudaryti geras sąlygas darbo jėgai bei žemės ūkio žaliavoms migruoti į Kėdainių miesto elevatorius bei žemės produkcijos perdirbimo įmones.

Visiems pakeliui Kėdainių padėtis išskirtinė tarp kitų analogiškų savivaldybių centrų dėl priklausymo pagrindinei šalies urbanistinės integracijos (IA kategorijos) ašiai. Tai svarbiausia metropolinė ša-

Kėdainių pramonės parkas.

lies gyventojų ir veiklos koncentracijos zona. Miesto plėtrai itin svarbus ir priklausymas IB kategorijos tarptautinės urbanistinės integracijos ašiai. Be to, miestą kerta transeuropinis I transporto koridorius Helsinkis– Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas– Varšuva–„Via Baltica“ bei transeuropinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, teikianti galimybių sustiprinti komunikaciją su Vidurio ir Vakarų Europa. Rengiamas geležinkelio atkarpos „Rail Baltica“ ir tiltų per Nevėžio, Obelies upes bei viaduko per Jono Basanavičiaus gatvę Kėdainių mieste bei rajone rekonstrukcijos projektas. Taip įgyvendinami šalies ir Kėdainių rajono teritorijos bendrųjų planų sprendiniai, kurie turės dar didesnę įtaką Kėdainių, kaip tranzitinio miesto, reikšmei. Šiuo metu Kėdainių rajone gyvena apie 60 tūkst. gyventojų. Kėdainių rajono savivaldybė didžiuojasi, kad gyventojai vis daugiau lėšų skiria būstui ir kitam materialiam turtui atnaujinti, todėl auga materialinių investicijų apimtys. Daroma labai daug rekonstrukcijos darbų (gatvės, šaligatviai, stadionas, biblioteka, mokyklos, kultūros centrai, ligoninė ir kt.), vykdoma vandens tie-

kimo bei nuotekų tvarkymo, viešosios infrastruktūros plėtra. Rajone daug turistams patrauklių gamtos išteklių ir kultūros vertybių (504 kultūros vertybės, iš jų 323 – nekilnojamosios). Kėdainiai laikomi fenomenu dėl unikalaus senosios miesto dalies plano ir architektūros, kur atsispindi įvairių epochų stiliai ir čia gyvenusių tautų tradicijos. Tolesnis rajono augimas siejamas ir su naujų technologijų pramonės įmonių veikla, ir su turizmo plėtra.

Kuria sąlygas investicijoms Įgyvendinant Kėdainių rajono ir Kėdainių miesto bendrųjų planų tikslus, parengtas ir įgyvendinamas Pramonės parko inžinerinės infrastruktūros projektas. Jo tikslas – pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Pagal jų dydį ir augimo tempus Kėdainiai nusileidžia tik keliems šalies miestams. Pramonės parko teritorijoje jau įrengti vandentiekio, buitinių ir paviršinių nuotekų tinklai, dujotiekis, kelių infrastruktūra, suformuoti sklypai pramonės įmonėms ir sandėliams statyti. Kol kas investuoti parengti 54 hektarai, infrastruktūros kūrimo darbai vyksta dar 74 hektarų plote. Iki metų pabaigos bus įrengti dar 6 sklypai. Šiemet iš viso planuojama investuoti apie 13,9 mln. Europos Sąjungos lėšų. Kėdainių rajono savivaldybės meras Rimantas Diliūnas įsitikinęs, kad atsigaunant ekonominei šalies situacijai, vykdant aktyvią rinkodarą ir plačiai pristatant pramonės parko galimybes

investicijų į pramonės parką ateis. LR Vyriausybė pasiūlė Kėdainių pramonės parko teritorijoje kurti laisvąją ekonominę zoną (LEZ) – Kėdainių LEZ užims 130,55 hektaro plotą. „LEZ įstatymas sudarys palankesnes sąlygas užsienio ir šalies investicijoms bei naujoms darbo vietoms kurti, bus taikoma įvairių mokesčių lengvatų, plėtojamos tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos veiklos“, – sakė rajono meras R. Diliūnas. Pastaraisiais metais Kėdainiuose gana sėkmingai vyksta prekybos tinklo „Norfa“ logistikos centro statybos plėtra. Tai padarė teigiamą poveikį ir prekybos centrų „Norfa“ plėtrai miesto centre, ir miegamuosiuose rajonuose. Pramonės parke pastatytas pirmasis šalyje „Sakret“ statybinių mišinių fabrikas. Dėl urbanistinės plėtros prioritetų ir jų teikiamų galimybių išaugo grūdų elevatorių pajėgumai mieste ir rajone. Per trejus metus pastatyti 4 nauji grūdų sandėliai mieste. Prieš metus priduoti eksploatuoti AB „Lifosa“ nauji trąšų sandėliai. Nelengvai kelią Lietuvoje skynęsis krematoriumas vietą pirmiausia rado Kėdainiuose – irgi Pramonės parko teritorijoje. Kėdainių krašto žmonės ir politikai, kitaip nei ne vieno kito miesto, neišsigando jo kaimynystės. Tad 2011 metų pabaigoje veiklą pradėjo unikalios architektūros krematoriumas (architektai Gintautas Natkevičius ir Adomas Rimšelis). Kėdainių krematoriumo savininkai įrodė, kad galima įveikti dažnai mūsų šalyje iškylančius trukdžius bei netobulus įstaty-

mus. Ir sugriauti daugybę su krematoriumo paslaugų teikimu susijusių mitų.

Paslaugos žemės ūkiui Kėdainių rajonas nori tapti didelę pridėtinę vertę kuriančios pramonės ir žinių pagrindu plėtojamos ekonomikos regioniniu Vidurio Lietuvos centru ir daro viską, kad taip būtų. Tuo tikslu sumaniai naudojamasi galimybėmis, kurias suteikė priklausymas svarbiausioms šalies urbanistinės integracijos ašims – čia vienas po kito kyla daugybė svarbių statinių ir net kompleksų. Kėdainių rajono siekį išsiskirti efektyviu ir moderniu žemės ūkiu simbolizuoja ir žemės ūkio paslaugų įmonės „Dotnuvos projektai“ komplekso Dotnuvos miestelyje augimas. 2007 metais pastatyto 1900 kvadratinių metrų ploto technikos priežiūros ir žemės ūkio paslaugų centro architektūrinės idėjos autorius – architektas Algimantas Kančas. „Dotnuvos projektai“ importuoja garsių Vakarų Europos gamintojų žemės ūkio techniką. Vienoje sparčiausiai plėtojamų žemės ūkio srities įmonių statybos vyksta ir toliau – pernai čia baigta 3500 kvadratinių metrų ploto sėklų ruošimo fabriko antros linijos statyba. Kitas žemės ūkiui reikšmingas statinys – vos prieš kelis mėnesius prie automagistralės „Via Baltica“, Saviečių kaime, duris atvėręs bendrovės „Ivabaltė“ žemės ūkio technikos prekybos bei priežiūros centras. Projektą parengė bendrovė „Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“. 

mano savivaldybė i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i mano savivaldybė

Planų prasmingumu neabejoja

Ignalina siekia tapti kurortu Ignalinos rajono valdžia tiki: kraštas vertas ne tik kurortinės teritorijos, bet ir kurorto statuso. Iki šio tikslo liko visai nedaug. Ignalinos rajone yra daugiau kaip 200 ežerų, keliasdešimt upių, didžioji Aukštaitijos nacionalinio parko dalis. Žvejyba, žygiai valtimis, dviračiais, žiemos sportas, SPA procedūros, skraidyba ar poilsis kaimo sodyboje – šios paslaugos siūlomos miesto svečiams, jomis naudojasi ir daugiau kaip 18 tūkst. rajono gyventojų. Ignalinos miestui, Strigailiškio ir Palūšės gyvenamosioms vietovėms, atsižvelgus į turimas išskirtines gamtos, klimato sąlygas, ir žiemą, ir vasarą kurortiniam poilsiui organizuoti tinkamus išteklius, suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Čia laukiama verslininkų, norinčių inicijuoti ir plėsti sanatorinio gydymo sritį, turizmo, pramogų ir sveikatinimo paslaugų verslą. Mieste suformuoti ir verslui siūlomi devyni sklypai, kurie skirti gyvenamosios paskirties, taip pat sveikatos, turizmo, poilsio ir pramogų objektų statybai. Rajono valdžia irgi imasi iniciatyvos – pastaraisiais metais įgyvendino ir šiuo metu tęsia keletą stambių sporto ir turizmo, inžinerinės infrastruktūros gerinimo projektų. Gražėja pastatai, gatvės, viešosios erdvės, renovuoti beveik visi viešųjų įstaigų pastatai, įrengtas modernus stadionas, aikštynai, teniso kortai, veikia puikus sporto ir pramogų centras, ruošiamasi atidaryti Ignalinos krašto muziejų.

Turizmo infrastruktūros atnaujinimo darbai atliekami ir Aukštaitijos nacionaliniame parke bei jo širdyje – Palūšėje. Čia jau veikia naujas lankytojų centras, pernai atidaryta moderni valtinė, tvarkoma turistinė bazė, renovuojamos poilsio vietos, sutvarkytas Ladakalnis, Ginučių piliakalnis, stovyklavietės. Rajono valdžios planuose – ir greitaeigis traukinys, kuris padėtų lengviau pasiekti Ignaliną. Sėkmingas privačios investicijos pavyzdys – netoli miesto savo veiklą plečiantis skraidybos mokymo centras. Parengtas dar vienas – parašiutininkų rengimo centro projektas, kurio vertė – apie 17 mln. litų. Šis projektas irgi sulaukė investuotojų dėmesio. Tikimasi, kad centras taps ir turistų traukos vieta. Čia bus galimybė paskraidyti oro šulinyje ant oro bangos. Taip pat gautas pasiūlymas Ignalinoje, prie Ilgio ežero šalia vasaros estrados, įkurti atrakcionų parką. Jau pradėti parengiamieji darbai. Parengtas naujas bendrasis Ignalinos ir kaimyninių gyvenviečių plėtros planas, tikimasi, palengvins gyvenamosios paskirties pastatų statybą mieste ar aplinkinėse teritorijose: Strigailiškyje, Bėčiūnuose, Girminiuose ar Antazavėje. Žiemos pramogų mėgėjus vilioja Lietuvos žiemos sporto centras, kur įrengtos keturios kalnų slidinėjimo trasos, veikia keltuvai, sniego gaminimo sistema, neseniai atidarytas vienas pažangiausių Baltijos šalyse snieglenčių parkas. Čia kasmet organizuojami

slidinėjimo, biatlono, kalnų slidinėjimo čempionatai ir varžybos. Šiuo metu įgyvendinamas šio centro modernizavimo projektas, kuris leis sportininkams ir turistams pasiūlyti dar daugiau geresnės kokybės paslaugų: gerinama jo techninė bazė, įrengiamas tarptautinius standartus atitinkantis biatlono ir slidinėjimo stadionas, be to, infrastruktūra pritaikoma vasaros sezonui. Kad taptų kurortu, Ignalinai trūksta gamtos išteklių naudojimo infrastruktūros. Šiuo metu baigiami geologų aptikto mineralinio vandens telkinio žvalgomojo gręžimo darbai. Šio vandens sūrymas – maždaug 20–40 gramų litrui. Projektinis gręžinio gylis – apie 450 metrų. Sūrymą planuojama panaudoti mineralinio vandens vonioms, o jį papildžius gėlu vandeniu – pilstyti į butelius. Savivaldybė skubės ištirti, kokių cheminių elementų yra mineraliniame vandenyje, kokioms ligoms gydyti jis tinkamas. Mineralinio vandens ir gydomojo purvo, kurio rasta viename Ignalinos ežerų, vonias ketinama įrengti laisvose ligoninės patalpose ir SPA centre – čia bus teikiamos sveikatinimo paslaugos. „Tikimės, kad verslininkus sudomins mineralinio vandens pilstymo bei sveikatos turizmo galimybės. Prie gręžinio jau numatyta vieta gamybinėms patalpoms, atliekami parengiamieji darbai, rengiami detalieji planai“, – sakė Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Jis pasidžiaugė, kad išskirtiniu tampantis Ignalinos kraštas nelieka neįvertintas – svečių čia daugėja ir vasarą, ir žiemą. 

Ne vieno rajono planus statyti sporto bazes pakoregavo ekonominė krizė. Bet Šilalėje savivaldybės iniciatyva sporto ir laisvalaikio kompleksui buvo uždegta žalia šviesa. Statybų pradžios laukia ir rajono valdžia, ir bendruomenė. Šio komplekso būtinumu Šilalės rajono valdžia neabejoja. Taip pat sportininkai, seniai svajojantys apie geresnes treniruočių sąlygas. Kol kas jiems tenka grūstis dviejose nuolat perpildytose mokyklų sporto salėse. Aerobikos ar jogos mėgėjams čia vietos dažniausiai nelieka – tenka prašytis į policijos komisariato, kultūros centro, visuomenės sveikatos biuro ar net lopšelio-darželio patalpas. Sporto ir laisvalaikio kompleksas padėtų spręsti dar vieną – gyventojų sveikatingumo bei užimtumo skatinimo – problemą. Tikimasi, kad numatyti sveikos gyvensenos, kūno kultūros užsiėmimai sudomins ir vaikus, ir senjorus. Kol kas projekto įgyvendinimą stabdo lėšų trūkumas. Priimtas racionalus sprendimas – sporto ir laisvalaikio komplekso statybos projektą įgyvendinti dviem etapais. Pirmame planuojama įrengti baseiną – jo šiuo metu labiausiai trūksta. Uždarius Kaltinėnų parapijos plaukimo baseiną, rajono gyventojams tenka rinktis esantį Tauragėje arba Rietavo Žemaitijos kolegijoje, kuriuos pasiekti kainuoja ir nemažai laiko, ir lėšų. Sporto komplekse planuojama įrengti 25 metrų ilgio keturių takelių baseiną, taip pat vandens atrakcionų zoną su kriokliu, masažinį baseiną, sūkurinę vonią, vaikų baseinėlį bei kelias pirtis. Antrame darbų etape bus įrengta universali sporto salė, kurią prireikus būtų galima transformuoti į keletą atskirų erdvių – jose vienu metu galėtų vykti krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos ir kitos varžybos. Apgalvota ir galimybė prireikus sutaupyti vietos – tam nuspręsta įrengti mobiliąsias sėdimąsias vietas, skirtas 500 žiūrovų. Projekte numatyta ne tik komplekso statyba, bet ir infrastruktūros įrengimas. Pirmo darbų etapo metu planuojama įrengti privažiavimą, automobilių

stovėjimo aikšteles, pasodinti medžių. Antro etapo metu būtų įrengtos ir lauko sporto aikštelės bei vaikų žaidimų aikštelė su sūpynėmis, čiuožyklomis. Galvota ir apie Šilalei labai reikalingą viešbutį, tačiau šiame komplekse viešbučio patalpų dėl lėšų trūkumo teko atsisakyti. Darbus planuojama pradėti šią vasarą. Pirmam etapui reikės 9 mln. litų, iš jų 1,2 mln. litų kainuos įrengti baseiną. Statyboms 2012-aisiais iš 2012–2014 metų Valstybės kapitalo investicijų programos numatyta skirti 700 tūkst. litų. Per trejus metus suma turėtų išaugti iki 8 mln. litų. „Savivaldybei tenka didžiulis iššūkis – pateisinti bendruomenės viltis, susietas su šiuo objektu. Šiuo metu svarbiausia, kad pakaktų lėšų ir statybos vyktų sklandžiai“, – kalbėjo Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas. Meras žvelgia ir į ateitį: pabrėžia, kad ne mažiau svarbus rajono valdžios laukiantis uždavinys – užtikrinti efektyvų sporto ir laisvalaikio komplekso funkcionavimą. Tam būtinas patrauklus laiko, kainos, kokybės santykis bei maloni atmosfera. Vis dėlto J. Gudauskas

Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas. neabejoja: naujuoju kompleksu rajono žmonės nenusivils. Tikimasi, kad jis pritrauks ir aplinkinių rajonų žmonių bei miesto svečių. 

Šilalės sporto ir laisvalaikio kompleksas.

mano savivaldybė i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i mano savivaldybė

Platelių ežerą apjuos turizmo trasos Platelių apylinkių grožio liaupsinti nereikia – ieškantieji poilsio ir pramogų Lietuvoje žino, kad čia yra visa, ko galima norėti: įspūdinga gamtinė aplinka, patrauklios rekreacinės paslaugos ir kultūros objektai. Pernai čia apsilankė 86 tūkst. svečių – keliasdešimt tūkstančių mažiau nei pastaraisiais metais, bet šis faktas sietinas su tuo, kad dėl remonto ar rekonstrukcijų lankyti buvo uždaryti keli svarbūs pažintiniai objektai. O Plungės rajono savivaldybės administracija įsitikinusi, kad lankytojų ši Žemaitijos nacionalinio parko teritorija gali sulaukti dar daugiau, jei čia bus teikiama kokybiškesnių ir įvairesnių paslaugų. Tam ir skirtas pradedamas įgyvendinti projektas – „Turizmo trasų aplink Platelių ežerą ir jų jungties iki Plungės miesto infrastruktūros plėtra“. Plungiškių idėja – skatinti aktyvų poilsį gamtoje, kompleksiškai panaudoti gamtinį ir rekreacinį Platelių

ežero apylinkių potencialą. Numatomos veiklos orientuotos į daugiapusišką teritorijos naudojimą atvykstančių lankytojų ir turistų poilsiui, turizmui ir kompleksinių turizmo paslaugų teikimą. Bus sukurta kompleksinė viešoji turizmo infrastruktūra, užtikrinanti sąlygas turistams keliauti pėsčiomis, dviračiais ar automobiliais aplink Platelių ežerą su jungtimi nuo Plungės miesto. Suplanuotą turizmo trasą sudaro žiedinis maršrutas (preliminarus ilgis – 37 kilometrai). Juo keliaujant galima atvykti nuo Mykolo Oginskio dvaro sodybos ir geležinkelio stoties, apsukti ratą aplink Platelių ežerą, aplankant Platelių miestelį, Šaltojo karo muziejų, privačią Leonardo Černiausko meno galeriją-kūrybines dirbtuves, Užpelkių piliakalnį, galima pamatyti Pakastu-

vos telmologinį, Laumalenkų hidrografinį, Paplatelės botaninį-zoologinį, Juodupio botaninį draustinius, Plokštinės gamtos rezervatą, užsukti į Žemaičių Kalvariją, Beržoro kaimą ir juose esančius sakralinius objektus. Taip pat bus sukurtas vandens turizmo maršrutas Platelių ežere su būtina viešąja infrastruktūra (lieptai, poilsiavietės, atokvėpio vietos). Savivaldybės administracija įsitikinusi, kad trasų trūkumas šiuo metu yra viena pagrindinių problemų, stabdančių turizmo plėtrą ir Plungės rajone, ir Žemaitijos nacionaliniame parke. Maršrutai vasaros metu ypač problemiški dėl žvyrkelių dulkėtumo bei lietaus vandens nuošliaužų ar griovų, susidėvėjusios kelio dangos, sutapdinimo su automobilių srautu ir aptarnavimo infrastruktūros trūkumo. Pasak Plungės rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistės Rasos Jonušienės, kaip tik tokios yra savivaldybės pradedamo tvarkyti maršruto problemos. Preliminari projekto vertė – 7 mln. 541 tūkst. litų, iš jų preliminari Europos Sąjungos fondų lėšų suma gali siekti 7 mln. litų, likusią reikalingų lėšų dalį, tikimasi, sudarys privačios investicijos. Labiausiai laukiama norinčiųjų įrengti privatų kempingą. Darbai bus pradėti nuo pėsčiųjų, dviračių bei vandens turizmo maršrutų gerinimo. Tikimasi, kad taip išaugs turizmo paslaugų įvairovė. Aktyvaus turizmo paslaugų, trumpų specializuotų ekskursijų ypač reikia užsienio turistams – ir atvykstantiems į Klaipėdą keltu ar kruiziniais laivais, ir keliaujantiems individualiu transportu. Planuojama, kad projektas sudarys prielaidas ir privačiam kapitalui pritraukti su turizmu susijusioms veikloms vykdyti (kelionių, ekskursijų, plenerų organizavimas, apgyvendinimas, maitinimas ir pan.), bus kuriamos naujos darbo vietos. 

Pagėgiai siūlo investuoti Pramonės parko Pagėgiuose steigėjams nepasisekė: pasaulinė ekonominė krizė prasidėjo kaip tik tada, kai čia buvo baigti infrastruktūros įrengimo darbai. 2008-aisiais, iki užspaudžiant krizei, miesto vadovai dar spėjo priimti keletą investavimo galimybėmis susidomėjusių verslo atstovų, bet derybos taip ir neįsibėgėjo. Iki šios dienos neužimtas nė vienas Pagėgių pramonės zonos sklypas. Praėjusį mėnesį pasklidusi žinia, kad Kėdainių ir Panevėžio savivaldybės gavo teisę pramonės parkų teritorijoje kurti laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), siekti patrauklesnio verslui pramonės parko statuso, įkvėpė ir pagėgiškius. Pasak Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus Vaido Bendaravičiaus, jau rengiami dokumentai, reikalingi norint pretenduoti kurti LEZ. Šio Vakarų Lietuvos miesto pramonės zona turi neabejotinų privalumų: pirmiausia tai – gerai išplėtoti transporto koridoriai, kuriais pasiekiami didžiausi šalies logistikos centrai: Kaunas, Klaipėda. Be to, pro Pagėgius eina geležinkelis Klaipėda–Pagėgiai– Sovetskas–Kaliningradas–Berlynas, miestas yra netoli Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Šalia pramoninės zonos yra įrengti Pagėgių miesto

buitinių nuotekų valymo įrenginiai, veikia kietųjų atliekų rinkimo aikštelė. Privalumu laikytina ir tai, kad Pagėgių savivaldybėje pramonės įmonių nėra daug, tad konkurencija šiame regione naujai besikuriančioms įmonėms yra minimali. Detaliajame Pagėgių miesto pramonės zonos plane teritorija suskaidyta į 7 sklypus: 3,22 ha, 3,74 ha, 2,96 ha, 2,77 ha, 4,67 ha, 4,02 ha, 1,66 ha. Sklypuose nėra jokių statinių. Yra įrengta pradinė infrastruktūra, kuri su apsaugine juosta sudaro apie 30 hektarų ploto: yra priežiūros kelias bei šaligatvis, įrengti ryšių, kanalizacijos, lietaus kanalizacijos, vandentiekio, elektros koridoriai. Visa infrastruktūra yra atvesta iki pramoninės zonos ribų. Jei pramonine zona susidomėtų stambus investuotojas, būtų rengiamas naujas detalusis planas vienam sklypui.

Už 100 metrų nuo pramonės zonos yra 0,4 kV transformatorinė pastotė, sklypą kerta 10 kV elektros linija. Prie priežiūros kelio įrengtos 10 ir 0,4 kV galingumo kabelinės elektros linijos, pastatytos elektros pastotės ir elektros energijos apskaitos skydai, įrengta priežiūros kelio apšvietimo linija. Aplink pramoninę zoną yra platus ir galingas elektros linijų tinklas, galintis patenkinti bet kokius pramonės objektų elektros energijos poreikius. Jei atsirastų tolesnės plėtros poreikis, būtų panaudoti laisvi plotai, esantys pietiniame teritorijos pakraštyje – taip galima zoną išplėsti iki 70 hektarų. Pagrindinė tikslinė projekto grupė yra privačios vietos (Pagėgių savivaldybės), šalies ar užsienio verslo įmonės. Nors investuotojų laukiantys miesto vadovai tikina, kad pramonės parko vartus atkeltų bet kokios rūšies verslui, tam tikrų apribojimų ir prioritetų projekte numatyta: kuriama pramonės įmonė negali kelti žalos šio regiono gamtai, be to, pirmenybė bus teikiama įmonėms, kurios savo gamybos procese esant galimybėms naudos atsinaujinančius vietos bioišteklius. Pagėgių valdžia tiki, kad minėti prioritetai apima gana platų investuotojų segmentą. Naujos darbo vietos pagėgiškių labai pageidaujamos. Nors nedarbo lygis, palyginti su apskritimi, Pagėgių savivaldybėje yra mažesnis, miesto valdžia ieško būdų kuo skubiau spręsti šią problemą. Išaugtų Pagėgių savivaldybėje sukuriamas bendrasis vidaus produktas, investicijos, t. y. augtų regiono ekonomika ir būtų sukurta geresnė ekonominė aplinka gyventojams. 

Pagėgių savivaldybė sieks pramonės parkui gauti LEZ statusą.

mano savivaldybė i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i mano savivaldybė

Per žingsnį nuo finišo Vilkaviškis ieško galimybių baigti beveik 20 metų besitęsiančias sporto komplekso statybas Vilkaviškiui verkiant reikia modernaus sporto komplekso. Poreikis akivaizdus jau daugiau nei kelis dešimtmečius, tiek laiko tęsiasi ir bandymai jį pastatyti. Bet darbų pabaigos nematyti, tad jau kelinta sportuojančiųjų karta, kaip juokauja vilkaviškiečiai, auga treniruodamasi pievose.

Algimantas Antanas Greimas Vilkaviškio rajono meras

Laukti – vadinasi, palikti vėl rūdyti ir dūlėti nebaigtą statinį. O nebaigti statiniai brangsta stovėdami: brangsta darbai, brangsta medžiagos. 48

Svajojo apie sporto salę 1988 metais Vilkaviškis dar nekalbėjo apie sporto kompleksą – tik apie 1061 kvadratinio metro bendrojo ploto miesto sporto mokyklos salę, kuri buvo pradėta statyti Vienybės gatvėje. Sporto mokykla tada neturėjo išvis jokios salės – nuomodavosi patalpas vidurinėse mokyklose. Taip verčiamasi ir šiandien, nes tuokart dėl lėšų trūkumo statyba nutrūko, nebaigta sporto salė buvo įrašyta į privatizuojamų objektų sąrašą ir 1995 metais privatizuota. Praėjo ne vieni metai, kol vilkaviškiečiai suprato, kad trūkstamos sporto bazės problema savaime nebus išspręsta. Nutarta ieškoti galimybių tęsti pradėtą statybą, bet dėl to teko pasiderėti su naujaisiais statinio savininkais. Rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2002 metais būsimoji sporto salė atpirkta už 99 tūkst. litų. 2006-aisiais joje atlikta kapitalinio remonto darbų už 500 tūkst. litų. Buvo suremontuotas betoninis sporto salės grindų pagrindas, apšiltintas stogas ir paklota nauja stogo danga, nudažytos visos surūdijusios metalo konstrukcijos, sumontuoti nauji plastikiniai langai, įrengtas naujas salės apšvietimas ir apsauginė priešgaisrinė signalizacija. Išlaidos apmokėtos iš rajono savivaldybei skirtų Valstybės investicijų programos lėšų. Tačiau baigti kitus darbus, reikalingus sporto salės priėmimui naudoti: apšiltinti išorės sie-

nas, įrengti vidaus patalpų šildymą ir ventiliaciją, pakloti viršutinę grindų dangą, atlikti apdailos darbus – lėšų pritrūko. 2007 metais vilkaviškiečiai laukė valstybės pažadėtų 8 mln. litų – tikėjosi, kad netrukus švęs pabaigtuves. Bet milijonai jų nepasiekė – juos it lengvą užkandį prarijo Europos krepšinio čempionatui statytos arenos. „Turbūt žinote – finansavimo dėl šios priežasties neteko ne tik vilkaviškiečiai“, – priminė Vilkaviškio rajono meras Algimantas Antanas Greimas.

Išaugo iki komplekso Vilkaviškiečiai sugalvojo naują planą – pasinaudoti tuo, kad Lietuvos sporto objektų 2007–2013 metų plėtros strategijoje buvo numatytas prioritetas plėsti rajonų sporto ir sveikatingumo kompleksus. Taigi, siekiant geriau patenkinti rajono gyventojų poreikius, 2007 metais savivaldybės biudžeto lėšomis už 150 tūkst. litų buvo parengtas techninis nebaigtos statyti Vilkaviškio sporto mokyklos sporto salės išplėtimo projektas. Jame numatyti nauji priestatai, kuriuose vietos jau būtų užtekę ne tik sporto mokyklos auklėtiniams – sporto salė tapo sporto kompleksu. Svarbiausia – būtų įrengtos specializuotos sporto salės Vilkaviškio rajone ypač mėgstamoms sporto šakoms – stalo tenisui ir imtynėms. Kol kas stalo tenisininkai, kurių ne vienas sėkmingą

sporto karjerą vėliau tęsia užsienio klubuose, treniruojasi Vilkaviškio kelių tarnybos sporto salėje. Naujajame projekte jau buvo numatytos ir patalpos nuolatinės darbo vietos neturinčiai sporto mokyklos administracijai, drabužinei, gamtinių dujų katilinei, persirengimo kambariams, dušams ir t. t. Techniniame projekte numatytas bendrasis sporto salės patalpų plotas padidėjo iki 4679,5 kvadratinio metro. Suprantama, išaugo ir sporto komplekso statybos kaina – ji pasiekė 17 676,75 tūkst. litų. Valstybės investicijų 2007–2009 metų programoje 2007-aisiais šio objekto statybai buvo skirta ir atlikta statybos darbų už 1300 tūkst. litų. Dar 795 tūkst. litų gauta iš Privatizavimo fondo lėšų. Už visa tai buvo įrengti priestatų pamatai ir karkasai iš metalo konstrukcijų (kolonos ir perdengimo sijos), atlikta dalis mūro darbų, iki pastato nutiestas gamtinių dujų įvadas (kiti inžineriniai lauko tinklai buvo pakloti anksčiau). Tačiau 2008–2011 metais sporto komplekso statybos darbai vėl nevyko dėl to paties finansavimo trūkumo. Naujausiais skaičiavimais, likusiems sporto komplekso statybos darbams baigti reikėtų apie 12 500 tūkst. litų.

Pasirengę kompromisams Skolintis Vilkaviškio rajono savivaldybė nebeturi iš kur. Žinoma, kitąmet

bus bandoma pretenduoti gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2014–2020 metų programoje. „Laukti – vadinasi, palikti vėl rūdyti ir dūlėti nebaigtą statinį. O nebaigti statiniai brangsta stovėdami: brangsta darbai, brangsta medžiagos“, – sakė rajono meras A. A. Greimas. Tad vilkaviškiečiai pradėjo dairytis investuotojų, kuriems galėtų būti įdomi galimybė dalyvauti sporto komplekso projekte – teikti paslaugas ar prekiauti. „Galbūt kūno rengybos centrams tai būtų proga išlįsti iš rūsių ir pusrūsių. Juk, pavyzdžiui, didžiausias tokios rūšies sporto klubas įsikūręs Vilkaviškio kultūros centro rūsyje. Gal koks stiprus didelių miestų futbolo ar krepšinio klubas sutiktų investuoti ir rengti Vilkaviškyje sau jaunąją pamainą. O gal pakeitus pastato paskirtį čia galėtų atsirasti vietos ir prekybininkams“, – svarstė rajono administracijos Vietos ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Grumadas. Rajono valdžia pabrėžia, kad yra pasirengusi dar kartą koreguoti projektą taikydamasi prie investuotojų poreikių. Bet jei parankaus investuotojo artimiausiu metu neatsirastų, rajono savivaldybė galvoja bandyti imtis atsarginio plano – tęsti statybas suskaidžius jas į du etapus. Pirmiausia būtų baigta įrengti sporto salę: čia reikia pakloti FIBA reikalavimus atitinkančią grindų dangą, atlikti kai kuriuos kitus darbus,

be kurių sporto salę neįmanoma eksploatuoti. Bet ir tam reikia 6 mln. litų.

Sporto reikia visiems Beje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje guli detalusis kone trijų hektarų plotą apimantis šios teritorijos planas. Jame numatyta ir uždaro plaukimo baseino, lauko teniso aikštelių, atsarginės futbolo aikštės, riedutininkų ir riedlentininkų aikštelių, šunų vedžiojimo aikštelės įrengimo galimybė. Bet apie šias svajones vilkaviškiečiai kol kas kalba patyliukais. Netoliese dar yra ir Antano Smetonos laikus menantis futbolo stadionas. Išspręsti šį galvos skausmą Vilkaviškio valdžia tikisi radusi partnerių. „Vilkaviškiui labai trūksta sporto renginių, bet nėra tinkamų statinių jiems rengti. Mieste nėra stiprių, solidžių sporto klubų ar garsių sportininkų, nes nėra tinkamos bazės juos auginti. Taip ir sukamės užburtame rate“, – apgailestavo A. Grumadas. Rajono valdžia neabejoja, kad sėkmingai užbaigus Vilkaviškio sporto komplekso statybos darbus pavyktų išspręsti didelės dalies miesto jaunimo užimtumo problemas, be to, būtų sudarytos sąlygos sportine įranga naudotis sveiką gyvenseną propaguojančiai visuomenės daliai, būtų skatinama sportinė neįgalių žmonių veikla ir pagaliau tinkamai organizuojamos rajono bei visos šalies varžybos. 

Rajono valdžia neabejoja, kad sėkmingai užbaigus Vilkaviškio sporto komplekso statybos darbus pavyktų išspręsti didelės dalies miesto jaunimo užimtumo problemas.

mano savivaldybė i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i mano savivaldybė

Ramygala laukia investuotojų Konkurencingas ir verslus rajonas, naujos darbo vietos, investicijoms ir gyventojams patraukti aplinka. Tokia Panevėžio rajono ateities vizija savivaldybės administraciją paskatino imtis novatoriško projekto – pustrečio tūkstančio gyventojų turinčiame Ramygalos mieste sukurti verslo ir pramonės centrą. Paprastai tokiems projektams įgyvendinti pasirenkami šalies didmiesčiai. Vienas didžiausių investicinių projektų Panevėžio rajone – „Plyno lauko infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“ – įgyvendintas 2006–2008 metais, jo vertė – daugiau kaip 15 mln. litų. Lėšos investuotos į Ramygalos miesto teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – jie paversti verslui patrauklia zona. Didžioji dalis reikalingų lėšų skirta iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, dalį skyrė Lietuvos vyriausybė, taip pat projekto vykdytojas – Panevėžio rajono savivaldybė. Ramygalos pramonės parkas suskirstytas į keturis pramonei, sandėliavimui ir komercinei veiklai tinkamus sklypus. Atsižvelgiant į investuotojo pageidavimus, suformuotus sklypus galima perplanuoti – padalyti į mažesnius ar

sujungti. Bendras jų plotas – daugiau kaip 12 hektarų. Tikimasi, kad ateityje pramonės parkas išaugs iki 20 hektarų. Plyno lauko investicijoms skirtuose žemės sklypuose rekonstruoti seni ir nutiesti nauji privažiavimo keliai, pastatyti du nedideli tiltai, nutiesti inžineriniai vandentiekio, buitinių bei paviršinių nuotekų tinklai, elektros perdavimo bei ryšių kabelinės linijos, vidutinio slėgio dujotiekis, sudaryti kanalizuojami grioviai – infrastruktūra visiškai pritaikyta verslui plėtoti. Šiuo metu laukiama Lietuvos bei užsienio įmonių, pasirengusių investuoti į pramonės parką ir sukurti naujų darbo vietų. Ramygalos miestas būsimus investuotojus turėtų sudominti patogia geografine padėtimi ir plėtros galimybėmis – miestas įsikūręs šalies viduryje netoli „Via Balticos“ magistralės, Panevėžio miesto geležinkelio stoties ir Kėdainių geležinkelio stoties krovinių terminalo, iš čia lengvai pasiekiami Kauno, Vilniaus ir Rygos oro uostai. „Lietuvą užgriuvusi ekonominė krizė pristabdė šias investicijas ir įmonių plėtrą, vis dėlto susidomėjimas, nors ir ne toks, kokio buvo tikėtasi, Ramyga-

los pramonės parku yra. Investuotojų laukia parengta infrastruktūra, tereikia laimėti aukcioną ir pradėti statyti įmonę“, – sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis. Pramonės parko žemės sklypai nuomojami aukcione. Šie skelbiami atsiradus susidomėjusiam investuotojui. Sklypai gali būti išnuomoti ilgam laikui – iki 99 metų. Nuomininkai, laimėję aukcioną, privalo atlikti namų darbus, pavyzdžiui, per šešis mėnesius parengti ir pateikti nuomotojui išsinuomoto žemės sklypo ir teritorijos plėtros verslo planą, per dvejus metus sukurti ne mažiau kaip penkias darbo vietas, investuoti į pramonės ir sandėliavimo bei sklypo infrastruktūros objekto statybą ne mažiau kaip milijoną litų. Šeimininką jau turi 1,82 hektaro žemės sklypas, investuotojų laukiama 5,11 hektaro, 5,03 ir 0,44 hektaro sklypuose. Beje, įgyvendinant projektą „Plyno lauko infrastruktūros Panevėžio rajone sukūrimas“, nutiesus 10 kilometrų vidutinio slėgio dujotiekio, atsirado galimybė gamtines dujas tiekti Ramygalos žmonėms, taip pat miesto ligoninei, mokyklai, vaikų darželiui. 

Ramygalos pramonės parke nutiesti nauji privažiavimo keliai, pakloti vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, sutvarkyta kita verslui plėtoti reikalinga infrastruktūra. G. Lukoševičiaus nuotr.

Palangos vasaros estrados rekonstrukcijos projektas.

Palanga rengiasi pokyčiams Nors gyvybingiausias pajūrio kurortas – Palanga – turistų skaičiumi nesiskundžia, miesto valdžia toliau rūpinasi didinti jo patrauklumą ir imasi ambicingų projektų. Vienas svarbiausių – kurorto centre esančio kurhauzo restauravimas. Praėjus beveik dešimtmečiui po niokojančio gaisro Palangos simbolis atgis. Jau netrukus miesto valdžios ir kitų atsakingų institucijų pastangomis prasidės pastato tūrio, fasadų ir interjero restauravimo darbai. Tiesa, kol kas bus restauruojama tik savivaldybei priklausanti mūrinė jo dalis. Tam atseikėta 1,4 mln. litų Privatizavimo fondo, savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento programos lėšų. Jau kitų metų pradžioje kurhauzą tikimasi atverti miestiečiams bei poilsiautojams. Atstatytas kurhauzas bus skirtas kultūros renginiams, koncertams, meno kolektyvų repeticijoms. Savivaldybė ypač atsakingai rūpinasi kurorto simbolio restauravimo darbais. Per mažiau nei pusmetį parengtas Palangos kurhauzo pastato mūrinės dalies restauravimo projektas, gautas leidimas imtis restauravimo darbų, jiems atlikti paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas. Tikimasi, kad medinė pastato dalis bendraturčių pastangomis laikui bėgant irgi bus atkurta. Netoli kurhauzo stovi rekonstruoti planuojama Palangos vasaros estrada, kuri dar 1971 metais iškilo grafų

Tiškevičių pastatyto ir Pirmojo pasaulinio karo metais sudegusio vasaros teatro vietoje. Šiuo metu rengiamas techninis projektas. Po rekonstrukcijos tai bus moderni puikių akustinių ypatybių koncertų salė, kurioje renginiai vyks visus metus. Čia bus organizuojami akustiniai, gyvo garso, kameriniai garsiausių atlikėjų koncertai, vyks ir teatro spektakliai, operos bei operetės. Salėje tilps apie 2,4 tūkst. žiūrovų – bene dukart daugiau nei dabartinėje estradoje. Geros žinios laukia ir sportininkų – Palanga jau turi techninį universalios sporto salės, kuri bus pritaikyta 1,5 tūkst. žiūrovų, projektą, paskelbtas statybos darbų konkursas. Nacionalinės Lietuvos bei užsienio šalių rinktinės, besirengdamos olimpinėms žaidynėms, Pasaulio ir Europos čempionatams, treniruočių stovykloms mielai renkasi Palangą. Pastačius naują salę, sportininkai Palangoje galės naudotis ne tik puikiais gamtiniais ištekliais, bet ir modernia sporto infrastruktūra. Sporto salę specialiu tinklu bus galima transformuoti į keletą skirtingų erdvių – jose vienu metu bus organizuojamos krepšinio, tinklinio, rankinio treniruotės ir varžybos. Projekte taip pat numatyta įrengti inventoriaus nuomos punktą, modernių treniruoklių sporto salę, persirengimo kambarius su sanitariniais mazgais, dušais ir

sauna. Salė bus pastatyta 2013 metų pabaigoje. Baigtas rengti ir techninis pajūrio kempingo Nemirsetoje projektas. Modernus Europos Sąjungos standartus atitinkantis kempingas svečiams vartus atkels jau kitąmet. Projektuojant Pajūrio regioninio parko apsuptyje įsikursiančio kempingo erdves siekta sukurti jaukią aplinką. Čia bus patogu ilsėtis su šeima ir draugais, sportuoti ar rengti posėdžius, seminarus. Kempingo teritorija, iš kurios atsiveria žalieji Pajūrio regioninio parko plotai ir matyti jūra, bus suskirstyta į tris dalis: kemperių, palapinių ir poilsio namelių aikšteles. Čia planuojama įrengti bendrojo naudojimo pastatą, skirtą svečiams priimti bei registruoti, daiktams saugoti, maisto gaminimo patalpas. Moderniame kempinge bus 12 poilsio namelių, taip pat 58 vietos autopriekaboms bei karavanams, 59 vietos palapinėms su automobilių vietomis. Poilsio nameliai pasižymės tradicine XX amžiaus pradžios architektūrine stilistika – etnografiniam Mažosios Lietuvos regionui būdingomis šviesaus molio spalvos sienomis bei šlaitiniais deginto molio čerpių stogais. Tikimasi, kad poilsiautojus vilios ne tik visai greta esanti jūra, bet ir netoliese esanti senoji XIX amžiaus pabaigos laivų gelbėjimo stotis, apžvalgos aikštelė. 

mano savivaldybė i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i mano savivaldybė

Paruošta dirva investicijoms

Alvydas KATINAS Utenos rajono meras

Mes siekiame sudaryti investuotojams kuo geresnes sąlygas, taikome jiems mokesčių ir kitokias lengvatas. Įgyvendinti projektai pasitarnautų ir verslo plėtrai.

Utena – vienas seniausių Lietuvos miestų, kurio vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 metais. Gražios Rytų Aukštaitijos apylinkės traukia poilsiautojus – ir mėgstančius aktyvų poilsį, ir norinčius tiesiog atsipūsti po kasdienių darbų. Utenos rajono savivaldybė dėl to stengiasi sudaryti kuo geresnes sąlygas ir plečia turizmo infrastruktūrą. Viešbutis – strateginis objektas Pagal turizmo išteklius Rytų Aukštaitija yra antroje vietoje po pajūrio. Pačioje šio regiono sostine dažnai vadinamoje Utenoje prieš kurį laiką atidaryta sporto arena, kurioje vyksta įvairių renginių. Minint miesto 750 metų jubiliejų Dauniškio ežere įrengtas grojantis, šviečiantis fontanas. Utenos apylinkėse rengiamas tarptautinis ralis irgi sutraukia dešimtis tūkstančių žiūrovų. Jų dar padaugės atnaujinus Utenio stadioną ir baigiamą rekonstruoti hipodromą. „Tačiau esame priversti trumpinti renginių sąrašą bei formatą dėl labai paprastos priežasties – negalime pa-

siūlyti atvykstantiems svečiams tinkamų apgyvendinimo paslaugų. Nors yra nemažai privačių viešbučių ir kaimo turizmo sodybų, juose gali apsistoti po kelis ar keliolika svečių. Todėl viešbučio statyba – gyvybiškai svarbus klausimas“, – teigė Utenos rajono meras Alvydas Katinas. Jis apgailestavo, kad į kai kuriuos tarptautinius renginius atvykstantys svečiai nakvynės ieškosi netgi Latvijos mieste Daugpilyje. Utenos mero nuomone, jeigu mieste iškiltų viešbutis, būtų galima rengti bendrus maršrutus turistams bendradarbiaujant su Anykščių, Ignalinos, Molėtų turizmo informacijos centrais.

„Manau, vaizdingas ir pramogų nestokojantis Utenos kraštas patiria nemažai nuostolių, nes negalime kol kas pasiūlyti geros kokybės apgyvendinimo paslaugų. Todėl šis projektas yra vienas strateginių“, – sakė A. Katinas. Utenos rajono savivaldybė jau nuveikė nemažai paruošiamųjų darbų kviesdama investuotojus viešbučio statyboms. Tame pačiame Utenos miesto centre, Jono Basanavičiaus ir Maironio gatvių sankryžoje, yra skirtas žemės sklypas, detalusis planas pastato statybai jau patvirtintas. Preliminariai numatyta, kad viešbutis galėtų būti 38 kambarių, kuriame būtų galima apgyvendinti daugiau kaip 100 žmonių. Būsimame viešbutyje numatytos ir komercinės patalpos, maitinimo įstaigos, parduotuvės. Taip pat suprojektuotos laisvalaikio leidimo paskirties patalpos: pirčių kompleksas ir kazino. Klientai ir lankytojai automobilius galės statyti požeminėse ir antžeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Utenos mero A. Katino teigimu, tai – tik preliminarūs pasiūlymai. Kadangi kviečiami privatūs investuotojai, jie pateiktų išsamesnį įsivaizdavimą dėl viešbučio dydžio, papildomų patalpų poreikio.

Planuojamas žiemos sporto kompleksas Nuo Utenos 19 kilometrų nutolusiame Viešeikių kaime planuojamas daugiafunkcis žiemos sporto kompleksas su slidinėjimo trasa. Iki šiol Utenos rajone nebuvo panašaus pobūdžio pramogų ir žiemos sporto kompleksų, todėl rajono meras A. Katinas įsitikinęs, kad toks projektas sulauktų nemažo dėmesio. „Lietuva negali būti kaip anksčiau skaidoma į atskiras kunigaikštystes. Ignalinoje yra žiemos sporto centras, Anykščiai pastatė vasaros rogučių trasas. Tačiau įgyvendinus pas mus tokį projektą nebūtų konkuruojama, kraštas dėl to taptų tik patrauklesnis“, – svarstė A. Katinas.

Utenos rajono savivaldybė ieško potencialių investuotojų projektui įgyvendinti. Jie gautų jau parengtą detalųjį žemės sklypo planą, kuriame nurodytos statybos zonos, sklypo užstatymo ir naudojimo bei tvarkymo rėžimai, numatytos automobilių statymo bei želdinių zonos, suplanuoti inžineriniai tinklai. Rajono meras tei-

gė, kad jau sulaukė pirmų pasiūlymų dėl galimybės plėtoti tokį projektą. Netoli numatomo komplekso yra vienas didžiausių Lietuvoje vandens telkinių – Alaušo ežeras. Kalno, ant kurio planuojama slidinėjimo trasa, papėdėje teka Alaušos upelis. Projektui plėtoti skirtame sklype turėtų atsirasti žiemos slidinėjimo, vasaros rogučių trasos, keltuvai ir sniego patrankos, slidinėjimo įrangos nuomos ir remonto punktai bei kavinė. Slidinėjimo trasos planuojamos dvi: suaugusiesiems ir vaikams. Suaugusiųjų trasos ilgis būtų 226 metrai, plotas – 12 077 kvadratiniai metrai. Vaikų trasos ilgis – 35 metrai, plotas – 809 kvadratiniai metrai. Vasaros rogučių trasą siūloma įrengti vakarinėje teritorijos dalyje. Slidinėjimo įrangos nuomos, remonto ir kavinės patalpoms numatomas 864 kvadratinių metrų plotas, personalo patalpoms – 36 kvadratinių metrų. Detaliajame plane siūloma statyti vieną sublokuotą pastatą iš trijų dalių arba atskirus pastatus. Įgyvendinus projektą būtų sukurta naujų darbo vietų. Kavinėje galė-

tų dirbti apie 20 žmonių, slidinėjimo įrangos remonto ir atnaujinimo punkte – 5–10, nuomos punkte – 10, prie suaugusiųjų ir vaikų slidinėjimo trasų – po vieną darbuotoją. Daugiafunkciame komplekse su slidinėjimo trasa vienu metu iš viso galėtų lankytis 300 pramogautojų.

Kempingas „Sudeikiai“ Daugiafunkcis žiemos sporto kompleksas būtų ne vienintelė vieta atvykusiesiems pramogauti prie Alaušo ežero. 10 kilometrų nuo Utenos nutolusiuose Sudeikiuose, 5,44 hektaro žemės sklype, yra įrengtas kempingas, kurio plėtrai Utenos rajono savivaldybė ieško investuotojų. Pačiame kempinge yra 12 nudrenuotų stovėjimo aikštelių su prisijungimu kemperiams, vaikų žaidimų aikštelė, žaidimų su kamuoliu aikštelės, vieta lauko tenisui. Mėgstantiesiems bėgioti įrengtas bėgiojimo takelis. Kempingas įrengtas ant ežero kranto, yra patogus paplūdimys maudynėms. Kempingas pritaikytas ir neįgaliesiems. Kempinge pramogų netrūksta. Čia galima žvejoti, buriuoti, nardyti, plaukioti valtimis, rengti ekskursijas po gamtos grožiu įspūdingas Sudeikių apylinkes. Investicijos į sporto objektus Prieš keturis dešimtmečius statyto Utenio stadiono rekonstrukcija pradėta praėjusių metų rudenį, o baigti

numatyta 2013-ųjų rugsėjį. Projektas įgyvendinamas Utenos regioninio centro kompleksinės plėtros 2008–2013 metų investicinės programos lėšomis. Po rekonstrukcijos bus atnaujinta pagrindinė futbolo aikštė, tribūnos, kuriose bendras sėdimųjų vietų skaičius bus padidintas iki 3 tūkst. Taip pat bus rekonstruoti stadiono teritorijoje

Preliminariai numatyta, kad viešbutis galėtų būti 38 kambarių, kuriame būtų galima apgyvendinti daugiau kaip 100 žmonių. Būsimame viešbutyje numatytos ir komercinės patalpos, maitinimo įstaigos, parduotuvės.

esantys pastatai, lengvosios atletikos sektorius, treniruočių aikštynas, taip pat treniruoklių, vaikų žaidimų aikštelės, bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Utena, anksčiau šalyje garsėjusi ristūnų žirgų lenktynėmis, netrukus vėl galės į jas kviesti žiūrovus. Utenos rajono savivaldybė su UAB Kasandros grupe 25 metams sudarė koncesijos sutartį. Ją įgyvendinant netrukus Rašėje veiks europinius reikalavimus atitinkantis hipodromas. Jame bus nutiestas lenktynių takas, įrengtas varžybų organizavimo centras, tribūnos, arklidės 150 žirgų, pastatyti svečių namai. Atgaivinti hipodromą padės ir planuojama įsteigti įmonė, kuri užsiims totalizatoriaus veikla. „Mes siekiame sudaryti investuotojams kuo geresnes sąlygas, taikome jiems mokesčių ir kitokias lengvatas. Įgyvendinti projektai pasitarnautų ir verslo plėtrai, ne vienu įspūdingu renginiu tikrai praturtintų kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą Utenoje“, – sakė Utenos rajono savivaldybės meras A. Katinas. 

Renovuoti Visagino visuomeninius pastatus pradėta nuo ligoninės.

mano savivaldybė i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

2012 Nr. 04 i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i mano savivaldybė

Visaginas tiki savo ateitimi

visaginiečius – į Visaginą, sulaukė atgarsio – merės ėmė ieškoti emigracijoje gyvenantis jaunimas. Miesto vadovė neišsižadėjo savo žodžių – dabar norinčiųjų grįžti įdarbinimu rūpinasi asmeniškai tardamasi su įmonių vadovais.

IAE, energijos kaina pakilo jau šešis kartus. Nors ji atitinka šalies vidurkį, ekonominis socialinis šokas savivaldybėje pasijuto. „Anksčiau miestas buvo šildomas atliekančia šiluma iš atominės elektrinės, ir tam buvo pritaikyta visa inžinerinė miesto infrastruktūra. Vienas problemos sprendimo būdų – skubiai apšiltinti pastatus, kad ta pabrangusi šiluma nebūtų švaistoma“, – sakė V. Abaravičienė. Pirmiausia buvo renovuota ligoninė, vaikų darželis ir gimnazija. Šiemet turi būti baigti dar trys objektai: Akrobatikos sporto mokykla, dar vienas vaikų darželis, atlikti baigiamieji gimnazijos renovavimo darbai. Bet eilėje dar nemažai pastatų – iš 20 visuomeninių pastatų apšiltinti tik trys. Miesto valdžia yra pritarusi energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose programos „Visagino EnerVizija“ įgyvendinimui, kuriuo grindžiamas siekis gauti 85 proc. kompensaciją būsto renovacijai. Pagrindinė programos idėja – renovuoti visus miesto pastatus, sukuriant vientisą energiškai taupaus bei estetiškai patrauklaus gyventi ir dirbti miesto įvaizdį.

Gerina verslo aplinką Vienas svarbiausių šių dienų uždavinių – rasti investuotojų kuriamam Visagino pramonės parkui. Miesto merė tikisi, kad artimiausiu metu pavyks gauti leidimą Visagino pramonės teritorijoje įkurti laisvąją ekonominę zoną (LEZ) ir pakviesti verslininkus atvykti dar palankesnėmis sąlygomis kurti savo verslą. Verslo aplinkos gerinimu šiame regione, pasak D. Štraupaitės, derėjo pasirūpinti kur kas anksčiau – kai rengiantis IAE uždarymui artėjo nedarbo grėsmė. Kitas neatidėliotinas visaginiečių rūpestis – apšiltinti pastatus. Pasak Visagino savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos Viktorijos Abaravičienės, nuo tada, kai buvo uždaryta

Tobulina infrastruktūrą Visagino ežero pakrantėje pradedama kurti moderni Aktyvaus poilsio ir sporto zona – viešosios infrastruktūros modernizavimas yra viena Visagino regioninio plėtros centro investicinės programos priemonių, turinčių ne tik pagerinti poilsio ir laisvalaikio leidimo sąlygas miestiečiams, tapti patrauklia vieta atvykstantiesiems, bet ir sukurti palankias sąlygas investicijoms pritraukti. Visaginiečiai ėmėsi rekonstruoti teniso kortus ir centrinį miesto stadioną, kuriame įprastai vyksta ir festivalis „Visagino country“. Stadione dabar yra 2970 vietų žiūrovams, po rekonstrukcijos jų bus per 3000 – taip bus pasiekta 2 kategorija, leidžianti rengti tarptautines varžybas.

Miesto šventės proga Visagino merę D. Štraupaitę sveikino strateginio investuotojo į VAE atstovas Tatsuro Ishizuka ir VĮ „Visagino atominė elektrinė“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.

Visagino bendruomenė susitelkusi laukia paskutinio parašo Visagino atominės elektrinės statybos planuose. Miestas tiki, kad jėgainė čia iškils. „Svarbu, kad politikai suprastų: energinė nepriklausomybė reiškia ir valstybės saugumą“,– šalies valdžiai linki Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Laukia sugrįžtančiųjų Visaginui atominės jėgainės projekto įgyvendinimas reikštų galimybę susigrąžinti bent dalį po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo svetur ieškoti darbo išvykusių gyventojų, sumažinti likusiųjų nedarbo lygį. Tiesa, nedarbas čia mažesnis nei šalies vidurkis, o ir miestas tikrai neatrodo mirti paliktas IAE palydovas, kaip kartais pasakojama apsižvalgius nuo sostinės bokštų. Visaginiečiai tvarkosi taip, kad gyventi čia gera būtų ir šiandien, ir kai gyventojų vėl pagausės. Miesto vadovei ypač rūpi susigrąžinti užsienyje išgyventi bandantį jaunimą. Keliuose renginiuose nuskambėjęs D. Štraupaitės šūkis, kad reikia grąžinti lietuvius į Lietuvą, o

„Siekiame, kad kompleksinis stadiono, futbolo treniruočių lauko ir aplinkinės teritorijos sutvarkymas sudarytų palankias sąlygas aktyviai sportuoti įvairaus amžiaus Visagino bendruomenei, leistų organizuoti tarptautinius renginius“,– sakė V. Abaravičienė. Stengiantis sudaryti kokybiškas sąlygas atvykstantiesiems, ežero pakrantės zonoje kuriamas šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis kempingas su šalia esančia ežero paplūdimio poilsio ir sporto infrastruktūra, pritaikyta ir suaugusiesiems, ir vaikams, ir smulkiajam bei vidutiniam verslui – steigtis prekybos ar paslaugų taškams. Miestas laukia ir privačių investicijų į šį objektą tęsiant pradėtus darbus. Visus darbus planuojama baigti iki 2014 metų. Per visą miestą einančios Sedulinos alėjos rekonstrukcija ir kompleksiškas jos aplinkos sutvarkymas – dar vienas solidus miesto pojektas.Valdžia tiki, kad alėja taps patraukli ne tik bendruomenei, kuri laukia sutvarkytų poilsio zonų, bet ir investuotojams: čia yra nebaigtų statyti namų, vietos smulkiajam ir vidutiniam verslui. Pradėta nuo atkarpos, kertančios 1-ąjį mikrorajoną, tvarkymo darbų, nebus pamiršta ir kitiems rajonams priklausanti alėjos dalis. Visi projektai įgyvendinami itin atsakingai saugant žaliąjį paveldą – Visaginas yra vienas žaliausių šalies miestų.

Svajoti nebijanti miesto valdžia kuria ir ledo arenos statybos planus. Idėja kilo gavus pasiūlymą statyti čiuožyklą vasaros laikotarpiui. „Apskaičiavome, kad už 250 tūkst. litų galime pasistatyti dengtą ledo areną, kuri veiktų visus metus. Ir nusprendėme ieškoti finansavimo“,– aiškino Visagino merė D. Štraupaitė. Miestiečiai pasigenda statinių pramogoms ir poilsiui. Vienas Visagino kultūros centras dabar rekonstruojamas – bus pritaikytas teatrinei ir koncertinei veiklai, čia atsiras kino salė, planuojama renovuoti planuojama antrą kultūros centrą. Galvojama ir apie vasaros estradą – kad „Visagino country“ ir panašių renginių nereikėtų rengti stadione. Artimiausiu metu Visagine atsiras dar du kultūros židiniai: Menų mokykla ir šio 37 metų amžiaus miesto muziejus. Vienas jų turėtų įsikurti Sedulinos mokyklos pastate – mokyklą savivaldybės tarybos sprendimu prijungus prie Atgimimo gimnazijos, jis liko laisvas. „Miestas turi stiprią muzikos mokyklą, nepaprastai talentingų vaikų mokosi ir Vaikų kūrybos namuose. Kūry-

bos namai gal ir liktų, o ant Muzikos mokyklos pamatų būtų pradėta kurti Menų mokykla“, – aiškino D. Štraupaitė. Galvojama čia įsteigti dramos, šokių ir dailės skyrius. „Trūksta lėšų, bet kursime ir Menų mokyklą, ir muziejų. Viską mieste darome neatidėliodami“, – sakė Visagino merė. Galbūt miesto valdžiai padeda tai, kad, kaip teigiama, garsiai išsakytos idėjos pradeda materializuotis. „Minčių tikrai turime daug, bet ieškome išskirtinių sprendimų, kurie išryškintų Visagino patrauklumą“, – komentavo savivaldybės administracijos poziciją V. Abaravičienė. „Kadaise Visaginui buvo užklijuota rusakalbių, atvažiavusiųjų miesto etiketė. O iš tikrųjų tai tikrai unikalus daugiatautis miestas, – gynė savo miestą D. Štraupaitė. – Čia gerbiamos visos tautos, kiekviena turi savo nišą, visi puikiausiai sugyvena, dalijasi savo kultūrine patirtimi. Ir aplinka mūsų išskirtinė – gyvename lyg parke. Visaginas gražesnis net už Druskininkus. Tiesa, jie patrauklesni – anksčiau pradėjo tvarkytis. Mes irgi būsime ne tik gražūs, bet ir patrauklūs!“ 

Dešimtis garsių sportininkų išauginusi Akrobatikos sporto mokykla bus baigta atnaujinti dar šiemet.

Žodis virsta kūnu Kitas neatidėliotinas miesto valdžios darbas – vaikų žaidimų miestelio įrengimas. Visaginiečiai svajoja apie kompaktišką, kompleksišką įvairaus amžiaus vaikams pritaikytą teritoriją. Suprantama – nemokamą. Projekto autoriai įsitikinę, kad projektas bus patrauklus ir paslaugų verslui. Šalia jau yra riedlenčių aikštelė, galvojama apie čiuožyklas, smėlio plotus, gal ir viešosios erdvės vaikų koncertams suformavimą. Viena dalis gali būti skirta sportui. Klausimas – tik finansavimas. Kol kas lėšų savivaldybė turi tik projekto pradžiai.

naujienos i STATYBA IR ARCHITEKTŪRA i 2012 Nr. 04

Kaltina bankus manipuliacijomis Pasklidusi informacija apie tai, kad už santaupas nekilnojamąjį turtą įsigiję gyventojai sulauks mokesčių inspektorių tikrinimų – komercinių bankų inicijuota akcija. Taip mano Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto įmonių asociacijos prezidentas Gediminas Bareika.

Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto įmonių asociacijos prezidentas Gediminas Bareika.

Jo teigimu, komerciniai šalies bankai pastaraisiais metais bemaž nekredituoja būsto. „Tiksliau pasakius, bankai diktuoja tokias sąlygas, kurias vargu ar galima įgyvendinti. Jie jaučiasi padėties šeimininkai. O kai žmonės ėmė pirkti būstą už grynuosius, ėmėsi šantažo. Manau, taip mėginama įbauginti žmones neinvestuoti santaupų į nekilnojamąjį turtą. O tie, kurie nori pirkti, savotiškai verčiami skolintis iš bankų, kad ir kokios būtų jų siūlomos sąlygos“, – kalbėjo G. Bareika. Registrų centro duomenimis, Vilniuje pernai apie 50 proc. visų gyvenamųjų patalpų buvo įsigyta be bankų paramos, o visos šalies mastu savo lėšomis įsigyta daugiau kaip 70 proc. būsto. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis irgi sutinka, kad viena priežasčių, kodėl būstui pirkti nebe-

sinaudojama bankų paskolomis – sugriežtėjusi jų politika. Griežtos sąlygos paskoloms gauti privertė žmones ieškoti alternatyvų. G. Bareika paaiškino, kad procentinė sandorių išraiška nereiškia, kad jų sudaryta šimtai ar tūkstančiai. „Pastaruoju metu nekilnojamojo turto pirkimo sandorių tikrai nėra daug. Tad ir atsiskaitančiųjų grynaisiais gali būti keliolika ar keliasdešimt visoje Lietuvoje“, – sakė nekilnojamojo turto ekspertas. Alternatyvą bankų teikiamoms būsto paskoloms šiuo metu siūlo kredito unijos. Privalumas – kur kas liberalesnės sąlygos ir mažiau reikalavimų. Tačiau trūkumas – du ar tris kartus didesnės palūkanos. Šiuo metu paklausiausias būstas sostinėje – iki 200 tūkst. litų kainuojantys butai. O jų pasiūla, G. Bareikos teigimu – milžiniška. 