1
2
„PAROC® CORTEX™“ – IDEALI APSAUGA DAUGIAAUKŠČIAMS Statybinės izoliacijos iš akmens vatos gamintojas UAB „Paroc“ Lietuvos rinkoje pristatė naują itin efektyvią priešvėjinę akmens vatos plokštę „PAROC Cortex“. „Naujai sukurta akmens vatos plokštė su specialia nedegia danga yra skirta vėdinamų fasadų apsaugai nuo vėjo bei papildomai šilumos izoliacijai. Efektyviausia ją naudoti daugiaaukščių pastatų vėdinamų fasadų konstrukcijose. Ji tinka net ir labai intensyviai vėdinamų sienų šilumos izoliacijos apsaugai nuo vėjo“, – sakė UAB „Paroc“ rinkodaros vadovė dr. Audronė Endriukaitytė. Be apsaugos nuo vėjo ir papildomos šilumos izoliacijos, „PAROC Cortex“ plokštė dar apsaugo ir nuo triukšmo. Taip pat ši plokštė puikiai praleidžia vandens garus ir taip užtikrina sienų konstrukcijų ilgaamžiškumą bei geriausias jų šilumos charakteristikas. Šių plokščių šilumos laidumo koeficiento deklaruojamoji vertė λd lygi 0,033 W/mK.
„Šios plokštės oro laidumo koeficientas (lk < 10 x 10-6 m3/m2sPa) yra kelis šimtus kartų geresnis už įprastų, tradicinių priešvėjinių plokščių. „PAROC Cortex“ plokštė yra nedegi (degumo klasė A2, s1-d0), tad ji gali būti naudojama visų pastatų vėdinamų sienų konstrukcijose be jokių apribojimų ir užtikrina patikimą apsaugą gaisro metu.
„PAROC® Cortex™“ montavimas „PAROC Cortex“ plokštės gali būti naudojamos visų tipų vėdinamuose fasaduose (net ypač intensyviai vėdinamuose): vėdinamose sienose su mūro arba įvairių lakštinių medžiagų apdaila, su viengubu arba dvigubu karkasu. Montuojant „PAROC Cortex“ plokštes reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jų siūlės bei pastato kampai ir angokraščiai aplink duris arba langus turi būti kruopščiai užklijuoti specialiomis lipniomis juostomis. Įrengiant vėdinamo fasado šiltinimą pirmiausia sumontuojamas ter-
„PAROC® CORTEX™“ SIŪLIŲ IR KAMPŲ SANDARINIMAS, APSAUGOS NUO VĖJO SUSTIPRINIMAS PASTATO KAMPUOSE IR APLINK LANGUS
moizoliacinis sluoksnis iš universalių, nedegių akmens vatos plokščių „PAROC Cortex“. Vėliau ant šių plokščių montuojamos apsaugos nuo vėjo plokštės „PAROC Cortex“. Tokiu būdu „PAROC Cortex“ plokštės sudaro ištisinį apsaugos nuo vėjo ir šilumos izoliacijos sluoksnį. Tada plokščių sandūros užklijuojamos specialia juosta, ir termoizoliacinis sluoksnis sandariai prispaudžiamas prie šiltinamo paviršiaus. Pastatų kampai yra kritinės vėdinamų fasadų vietos, todėl jie turi būti itin kruopščiai užsandarinti. Sumontavus apsaugos nuo vėjo sluoksnį iš „PAROC Cortex“ plokščių, pastato kampams sandarinti naudojama lipni kampų sandarinimo juosta. Taip sudaromas ištisinis šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo sluoksnis. Juosta naudojama ir durų bei langų angokraščiams sandarinti. Galiausiai suformuojamas vėdinamas oro tarpas, įrengiamas išorinis fasado apdailos sluoksnis – ir konstrukcija baigta.
VĖDINAMŲ SIENŲ KONSTRUKCIJA, KAI APDAILA ĮRENGIAMA IŠ PLYTŲ MŪRO
3
NUO JAPONIŠKO SODO IKI SKAITMENINĖS STATYBOS Kaip šiandien statyti, įrengti, kaip apželdinti aplinką? Kaip valdyti ir apsaugoti namus? Kur susirasti verslo partnerių? Ieškantiesiems atsakymų į šiuos ir pa4
našius klausimus statybų parodų lydere tituluojama „Resta“ šiemet pasiūlys daugybę naujų idėjų ir efektyvių sprendimų.
VANDENS GRĘŽINIŲ ĮRENGIMAS Įrengiame gręžinius vandeniui, šiluminei energijai, įžeminimams. Remontuojame gręžinius vandeniui. Montuojame siurblius ir jų valdymo aparatūrą. Montuojame vandens filtrus. Statome nuotekų valymo įrenginius. Klojame vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Parengiame techninių projektų aplinkos apsaugos, vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis.
Šiemet parodos „Resta“ žemėlapis bus gerokai margesnis ir įvairesnis – statybų tematiką papildė keletas naujų temų: nekilnojamojo turto, vadinamųjų protingųjų namų, gyvenamosios aplinkos tvarkymo ir apželdinimo. Tad, pasak parodos projekto vadovės Miros Kajackienės, dabar „Resta“ apima visas su būstu susijusias temas – nuo jo įsigijimo, statybos, renovavimo, įrengimo iki aplinkos puoselėjimo ir namų saugumo užtikrinimo. „Todėl nenuostabu, kad paroda šiemet bus didesnė ir užims visą parodų centro „Litexpo“ turimą ekspozicinį plotą. Savo naujienas čia demonstruos apie 500 dalyvių iš 12 pasaulio šalių“, – sakė parodos projekto vadovė. Nors didžioji dalyvių dalis – Lietuvos kompanijos, šioje parodoje noriai dalyvauja keliasdešimt bendrovių iš užsienio, ypač iš kaimyninių šalių. „Išžvalgyti Lietuvos rinkos savo produktams vis aktyviau skverbiasi kaimyninių šalių: Lenkijos, Latvijos, Estijos, Čekijos – verslininkai. Šiemet iš šių šalių bus po keliolika bendrovių. Po vieną kitą įmonę atvyksta ne tik iš daugelio Europos valstybių, Rusijos, Baltarusijos, bet ir iš tolimesnių pasaulio kraštų, šiemet, pavyzdžiui, iš Argentinos“, – pastebėjo M. Kajackienė. Didžiausia parodos ekspozicijos dalis tradiciškai bus skirta statybinėms bei apdailos medžiagoms, naujoms technologijoms, šildymo, vėdinimo, san-
Atliekame požeminių vandenų išteklių aprobavimą ir gręžinių sanitarinės apsaugos zonų nustatymą.
UAB „Artva“, Eišiškių pl. 26, LT-02184 Vilnius Tel.: +370 213 38 19, +370 213 35 68, +370 216 72 76 El. p.: algirdas@artva.lt, artva@iti.lt
w w w.ar tva.lt 5
ATSINAUJINUSI PARODA „RESTA“ VYKS Š. M. BALANDŽIO 12–15 DIENOMIS LIETUVOS PARODŲ IR KONGRESŲ CENTRE „LITEXPO“.
technikos įrangai, elektros instaliacijai. Išsiplėtusiose lauko aikštelėse bus eksponuojami mediniai ir rąstiniai namai, pirmą kartą bus pristatytas net ekologiškas namukas iš šiaudų, lankytojai čia ras statybinės technikos, įrangos, priemonių. Parodoje plečiasi alternatyviojo šildymo, energiškai efektyvios statybos temos. Šiemet lankytojai ras ypač daug saulės kolektorių, energiškai efektyvios statybos pavyzdžių. Šių temų plėtra susijusi ne tik su bendra ekonomine Lietuvos situacija, didėjančiomis sąskaitomis už pastatų šildymą ir eksploatavimą, bet ir su pasaulinėmis tendencijomis, nes brangstant tradiciniams energetikos ištekliams vis didesnis dėmesys skiriamas žaliajai energetikai ar pastatams, atitinkantiems nulinės energijos reikalavimus. Šiųmetėje parodoje lankytojų laukia nemažai nekilnojamojo turto pasiūlymų: būstai sostinės dangoraižyje su įspūdinga panorama, butai energiškai efektyviuose daugiabučiuose namuose, kuriuose šildymo išlaidos – 33 proc. mažesnės už įprastinių namų, erdvūs apartamentai išskirtinėje aplinkoje ir kt. Čia pat bus galima susipažinti su namų valdymo ir saugumo sistemomis – jas parodoje pristatys daugiau kaip 20 bendrovių. Ypač turtinga ekspozicija laukia besidominčiųjų aplinkos tvarkymo tema, lauko baldais, apželdinimu. Čia bus galima rasti pirčių, pavėsinių, lauko baseinų, sodo baldų, želdinukų, lauko apšvietimo ir laistymo sistemų, net ekologiškų šiltnamių ir japoniško sodo, kuris bus kuriamas Vilniuje, fragmentą. Pasak japoniško sodo idėjos autoriaus Kęstučio Ptakausko, planuojamas Vilniuje japoniškas sodas bus didžiausias Baltijos šalyse ir užims apie 5 hektarų teritoriją, jame bus ne tik japoniškų augalų, bet ir vandens telkinių su japoniškomis koi žuvimis, salomis, japonų architektūros elementų. Dalį šio sodo ir pamatys parodos „Resta“ lankytojai. Antrą kartą parodoje vyks Verslo kontaktų mugė, kurioje dalyvaus daugiau kaip 60 statybų verslo bendrovių iš įvairių šalių. Tarptautinį verslo kontaktų renginį parodoje „Resta“ organizuoja Europos verslo ir inovacijų tinklas (angl. Enterprise Europe Network), veikiantis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmuose. Parodos projekto vadovė M. Kajackienė teigė, kad šis verslo renginys sieks supažindinti užsienio verslo visuomenę su Lietuvos statybų verslo potencialu, pasiekimais, verslo aplin-
6
,,
Parodoje plečiasi alternatyviojo šildymo, energiškai efektyvios statybos temos. Šiemet lankytojai ras ypač daug saulės kolektorių, energiškai efektyvios statybos pavyzdžių. ka ir padėti mūsų šalies įmonėms rasti naujų verslo partnerių. Lietuvos statybininkų asociacijos kvietimu, į parodą atvyks ir Baltarusijos statybos verslo atstovų delegacija. Ypač didelė naujiena parodoje, o ir Lietuvoje – skaitmeninė statyba ir jos diegimo galimybės. Lietuvos statybininkų asociacijos duomenimis, įdiegus skaitmeninę statybą statybų sąnaudos sumažėtų net 30 proc., padidėtų statybų pelningumas bei konkurencingumas, efektyvumas ir kokybė. Šia tema parodoje organizuojama konferencija, kurioje pranešimus skaitys ir diskutuos ne tik Lietuvos, bet ir Danijos specialistai.
7
SUPROJEKTUOTI PASYVŲJĮ NAMĄ – IR PAPRASTA, IR SUNKU
Energiškai efektyvus namas – ši frazė šiandien bene dažniausiai skamba su statybomis susijusių specialistų lūpose. Daug žmonių turi slaptą mintį gyventi tokiame name, tačiau jos atsisako iš anksto išsigandę didelių statybos sąnaudų. Tačiau statybos – jau antras etapas. Pirmiausia reikia turėti projektą. Galime lažintis, maža kas nė nemirktelėjęs pasakys, kas galėtų suprojektuoti pasyvųjį namą. Turi suvokti poreikius Apie Vokietijoje veikiančią tarptautinę organizaciją Pasyviojo namo institutą (Passive House Institute), be abejo, yra girdėjęs bet kuris, nors kiek domėjęsis energiškai ypač efektyviais
8
pastatais. Reikia atkreipti dėmesį, kad ši organizacija ne tik vertina jau pastatytų namų rezultatus ir sėkmės atveju suteikia atitinkamus kokybę įrodančius dokumentus. Pasyviojo namo institutas turi standartizuotą sistemą,
kaip turi būti organizuojamas visas procesas, pradedant pastato projektavimu, baigiant kokybės tikrinimu ir sertifikato suteikimu. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis atkreipė dėmesį į tai, kad sistemos kūrėjai rekomenduoja ir tokį savaime suprantamą dalyką, kaip dar prieš pradedant projektuoti privalomą atlikti savo poreikių ir lūkesčių analizę. Dar reikia įvertinti ir galimybes. „Užsakovas pirmiausia turi suvokti, ko jis nori. Tai – visa ko pagrindas. Nes nežinant, ar norima kokybiško, pigaus, prabangaus, ar taupiai sumodeliuoto namo, bus neaišku, kokį projektuoti. Taip pat vienas svarbiausių žingsnių
Aidas VAIČIULIS Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas
,,
Užsakovas pirmiausia turi suvokti, ko jis nori. Tai – visa ko pagrindas. Nes nežinant, ar norima kokybiško, pigaus, prabangaus, ar taupiai sumodeliuoto namo, bus neaišku, kokį projektuoti. yra nusistatyti pastato energijos naudojimą“, – kalbėjo A. Vaičiulis. Anot jo, užsakovas jokiu būdu neturi padaryti klaidos. Jeigu jis nori pasiekti aukštą energinio efektyvumo klasę, neturėtų klausyti patarimų rengti projektą, tenkinantį minimalius reikalavimus. Neva taip bus paprasčiau suderinti, o paskui bus galima gauti aukštesnę energinio efektyvumo klasę. Toks projektas bus iš anksto pasmerktas žemai energinio efektyvumo klasei.
Mąstymas dar išvirkščias Didelis pasiekimas Lietuvoje – oficialiai patvirtintos A, A+ ir A++ pastatų energinio efektyvumo klasės. Tačiau problema yra tai, kad valstybės nustatytas ir reikalaujamas minimumas – projektuoti ir statyti pastatus, kurie turi pasiekti ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę. Toks reikalavimas traktuojamas kaip aukščiausia riba, kurios reikia siekti projektuo-
jant ir statant pastatus. Žinoma, jei nereikalaujama, tai ir nesiekiama, tad daugeliu atvejų statytojai ir nesiekia didesnės energinio efektyvumo klasės, pasiteisindami nenorintys turėti papildomų išlaidų. Pagal pasyviojo namo standartą yra nustatytas vienas pastato energinio naudojimo dydis (15 KWh/m2/per metus), kurio siekiama projektuojant, modeliuojant ir statant pastatą. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovo A. Vaičiulio nuomone, tai, ką mūsų valdžia yra nustačiusi kaip aukštą siekiamybę, iš tikrųjų yra juokingai maži reikalavimai vertinant europines tendencijas ir mūsų šalies Vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus. „Užtenka prisiminti, kad jau po šešerių metų naujai statomi ir atnaujinami visuomeniniai pastatai turės būti net ne pasyvieji, o nulinės energijos naudojimo. O nuo 2020 metų visi be išimties naujai statomi bei atnaujinami
pastatai turės atitikti nulinės energijos naudojimo klasę. Jeigu dabar tebesieksime vos C energinio efektyvumo klasės, greitai prieisime liepto galą“, – neabejoja A. Vaičiulis.
Kontrolė – dviguba Kaip rengiami pasyviųjų namų projektai? Iš pirmo žvilgsnio viskas neatrodo sudėtinga, netgi paprasta. Projektams rengti Pasyviojo namo institutas yra paruošęs ir ištobulinęs kompiuterinę programą PHPP, kuri naudojama kaip visa ko bazė. Pagal programą nustatomi parametrai, kuriuos norima pasiekti, juos suvedus pateikiamos reikšmės. Jomis remiantis vyksta projektavimas. Pasyviojo namo instituto specialistai parengtą projektą patikrina ir nustato, kokius pastato parametrus galima pagal jį pasiekti, ar bus pasiekta A+ energinio efektyvumo klasė – pasyviojo namo standartas. Pagal jį namas per metus turėtų naudoti ne daugiau
9
kaip 15 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti. Parengtas projektas tikrinamas Pasyviojo namo institute du kartus. Taip siekiama išvengti galimų netyčia padarytų klaidų tikrinant. Jeigu ir vienas, ir kitas projektą tikrinęs specialistas patvirtina, kad jis atitinka pasyviojo namo kriterijus, žengiamas kitas žingsnis – statybos darbų link.
Labai svarbi techninė priežiūra Tiems, kurie linkę gudrauti arba nenori griežtai laikytis numatytų standartų, geriau net nepradėti pasyviojo namo statybos procedūros. O jeigu jau priimtas sprendimas statyti energiškai efektyvų pastatą, jis turi būti statomas tiksliai taip kaip suprojektuotas.
10
„Pas mus dar paplitęs įprotis pirma pastatyti namą, o paskui parengti projektą jau pagal faktą. Žodžiu, viskas padaroma atvirkščiai. Dėl to Lietuvoje yra šitiek daug energiškai neefektyvių namų“, – sakė A. Vaičiulis. Statant pasyviuosius namus turi būti užtikrinta griežta techninė priežiūra. Pastatyti namai tikrinami naudojantis Pasyviojo namo instituto PHPP programa. Atliekant statomų pastatų įvertinimą, į programą suvedami atitinkami duomenys. Tik kitaip negu projektuojant, čia suvedami realiai panaudotų techninių sprendimų, naudojamų medžiagos ir inžinerinių įrenginių, energijos naudojimo bei kiti duomenys. Ir tuomet matyti, ar pastatas pasiekė suprojektuotą energinę vertę ir yra
pasyvusis, ar ne. Kitokios mažesnės energinio efektyvumo klasės nenustatomos. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas pažymėjo, kad teikti dokumentus namui įvertinti galima tik vieną kartą. Nėra taip, kad vieną kartą negavus norimo rezultato, po mėnesio būtų galima iš naujo prašyti įvertinti pastatą tvirtinant, kad pavyko šį bei tą pakoreguoti. „Jeigu negaunamas patvirtinimas, kad pastatas atitinka pasyviojo namo kriterijus, galima rengti tik to namo renovacijos projektą. Tuomet jis teikiamas vertinti jau ne kaip naujas, bet kaip renovuotas pastatas“, – teigė A. Vaičiulis. Įvertinęs ir nustatęs, kad pastatas atitinka pasyviojo namo kriterijus,
Pasyviojo namo institutas išduoda sertifikatą ir lentelę. Pamačius namą, padabintą šia lentele, jį galima drąsiai pirkti – kokybe abejoti net nevertėtų. Antai Vokietijos mieste Hanoveryje 2010 metais pastatytas visas pasyviųjų namų kvartalas buvo parduotas per vieną dieną, nors aplinkui buvo apstu parduodamų įprastų ir trečdaliu pigesnių namų.
Savamoksliams irgi atviras kelias Lietuvoje šiuo metu yra 18 projektuotojų, gavusių pasyviojo namo planuotojo sertifikatus, kurie patvirtina, kad šie asmenys gali parengti energiškai ypač efektyvaus namo projektą ir atlikti techninę statybos darbų priežiūrą. Kursus pasyviojo namo projektuotojams rengti organizuoja Nacionalinė pasyvaus namo asociacija kartu su Pasyviojo namo institutu. Tokie kursai rengiami jau ne pirmus metus. Šių metų rudenį taip pat numatyta organizuoti tokius kursus norintiesiems gauti pasyviojo namo projektuotojo sertifikatą. Kursai įprastai vyksta dešimt dienų. Po to specialistai turi išlaikyti egzaminą. Jį išlaikę gauna tai patvirtinančius sertifikatus. Duomenys apie projektuotojus, gavusius pasyviojo namo projektuotojo sertifikatą, pateikiami Pasyviojo namo instituto duomenų bazėje, ir apie šiuos specialistus informacija teikiama visam pasauliui. A. Vaičiulis apgailestavo, kad Lietuvoje dar nėra Pasyviojo namo instituto sertifikuotų pastatų, o
lietuvių kompanijos sėkmingai stato ir sertifikuoja pasyviuosius namus užsienyje: Austrijoje, Danijoje, Norvegijoje, kitose šalyse. Pasyviojo namo institutas neužkerta kelio būti įvertintiems ir savamoksliams, neturintiems pasyviųjų namų projektuotojo sertifikatų. Jeigu žmogus nagingas ir imlus naujovėms, kruopštus ir atkaklus – jis net nebaigęs specialių mokslų gali pastatyti energiškai ypač efektyvų namą ir gauti tai patvirtinančius Pasyviojo namo instituto dokumentus. Tačiau tokio specialisto pastatytas namas bus ver-
Renovuojant pastatus, keičiant langus ir duris itin svarbu pasirūpinti tinkamu jų sandarinimu – tai turi didžiulę įtaką ne tik energijos taupymui, bet ir sveikam gyvenimui. Kai pastatas gerai apšiltintas, tačiau nepakankamai ventiliuojamas, patalpose kaupiasi drėgmė, kurios prisigeria ir poliuretaninės montavimo putos, taip prarasdamos savo izoliacines savybes. Dėl to lango rėmo prijungimo vietose sumažėja paviršiaus temperatūra ir susidaro terminis tiltelis, tad gali pradėti kauptis rasos lašai ir atsirasti pelėsis. „Soudal“ gaminamos izoliacinės ar hidroizoliacinės garų langų montavimo juostos apsaugo montavimo putas nuo drėgmės iš pastato vidaus ir nuo atmosferos poveikio iš išorės.
tinamas atidžiau pagal visas jau minėtas procedūras. „Rengti specialistus tikrai aktualu galvojant apie jau artimą ateitį. Tačiau žinoti – dar nėra viskas. Reikia dar mokėti daryti ir, žinoma, daryti. Nes teorija be praktikos mažai ko verta. Ir svarbiausia – visada reikia siekti didesnio energinio naudingumo“, – teigė A. Vaičiulis. Daugiau informacijos specialistams, norintiems gauti pasyviųjų namų projektuotojų sertifikatus, galima gauti kreipiantis į Nacionalinę pasyvaus namo asociaciją.
UAB „SOUDAL“, Verkių g. 29, LT-09108 Vilnius, tel. + 370 5 272 2702, faks. + 370 5 230 0190.
www.soudal.lt 11
SAVAMOKSLIAI LŪKESČIŲ NEIŠPILDYS
Specialistai nepataria tikėti apsišaukėliais, siūlančiais pastatyti pasyvųjį namą
Vladas ŠERELIS
Jeigu ant arkliu tempiamo vežimo būtų sumontuotas galingo visureigio variklis, vis tiek būtų akivaizdu, kad tokia transporto priemone bekelės neįveiksi. Toks sprendimas visiems tik sukeltų juoką. Panašiai būtų galima apibūdinti ir savamokslių statybininkų siūlymus statyti pasyviuosius namus apsiribojant vieninteliu sprendimu – didesniu šilumos izoliacijos sluoksniu ant išorės sienų. 12
Priimtinesnis – vokiečių standartas Vokiečių skaičiavimais, pasyvusis namas per metus neturėtų sunaudoti daugiau kaip 15 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti. Standartinis gerai įrengtas pastatas vienam kvadratiniam metrui šildyti sunaudoja apie 120 kWh energijos. Taigi – 10 kartų daugiau. Žinoma, nėra vieningos nuomonės, koks turėtų būti energijos naudojimas pasyviuosiuose namuose, mat klimato sąlygos skirtingose šalyse skiriasi.
Antai, vadovaujantis suomių standartais, pietinėje šios šalies dalyje pasyviajam namui šildyti energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui per metus neturi viršyti 20 kWh. Centrinėje Suomijos dalyje leistinas rodiklis yra 25 kWh per metus vienam kvadratiniam metrui, o Suomijos šiaurėje leistina norma – 30 kWh. Bendro sutarimo dėl vieningo standarto statant pasyviuosius namus nėra, o dėl to, kad projektai turi būti pagrįsti ekonomiškai, sutariama. Pastatyti energiškai ypač efektyvų namą įmanoma netgi prie poliarinio rato. Tačiau tokio projekto sąnaudos bus labai didelės ir tikrai kils klausimas, ar jį apsimoka įgyvendinti. Lietuvoje pasyviųjų namų statytojai siektinus rezultatus sieja ne su suomiais, bet su Vokietijoje veikiančio Pasyviojo namo instituto siekiu – 15 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti. Pirmojo mūsų šalyje bendrovės „Veikmė“ pastatyto pasyviojo namo šiluminė sienų varža siekia net 9,01 m2K/W – beveik dukart daugiau, negu reikalaujama statant standartinius namus. Sienos apšiltintos 35 centimetrų storio akmens vata. Šiluminė stogo varža – 12,98 m2K/W – dukart didesnė, negu nurodoma norminiuose reikalavimuose. Čia sukloti trys akmens vatos sluoksniai, kurių bendras storis siekia 50 centimetrų.
Svarbios visos smulkmenos Energiškai ypač efektyvus, arba pasyvusis, namas nėra technologijų stebuklas. Visa esmė – kvalifikuotų specialistų tinkamai parengtas projektas, kruopščiai ir technologiškai tiksliai atlikti darbai. Negalima numoti ranka netgi į, atrodytų, smulkmenas.
Įmonės „Veikmės projektai“ architektas Rytis Kripas, suprojektavęs ir pirmąjį Lietuvoje pasyvųjį namą, teigia, kad labai svarbu suprojektuoti namą tinkamai, kad jis kuo daugiau energijos gautų iš išorės ir kuo mažiau jos netektų. Antai didesni ar vitrininiai langai montuojami į pietų pusę, o šiaurinėje jie minimalūs. Pastato sandarumas – svarbus rodiklis, nuo kurio priklauso ir galimi šilumos nuostoliai. Šis rodiklis nustatomas bandymu, kai namo viduje sudaromas 50 Pa slėgis ir stebimas jo kritimas per tam tikrą laiką. Pasyviajame name oras neturi pasikeisti daugiau nei 0,6 karto per valandą. Užtikrinus gerą šilumos izoliaciją pasyviuosiuose namuose neturi būti jokių skersvėjo zonų, kuriose temperatūra skiriasi nuo bendros namo vidaus temperatūros. Įprastame objekte tokie skirtumai juntami prie langų ar laukujų durų. Pasyviuosiuose namuose daugiau komforto – oras būna šiltas ir švarus. Be to, tokiame name ideali triukšmo izoliacija. „Per tokias, atrodytų, smulkmenas sumažinami energijos nuostoliai. Svarbu įvertinti atskirų pastato elementų efektyvumą ir įtaką energiniam namo taupumui. Tam naudojama speciali kompiuterinė pasyviojo namo skaičiavimo programa. Ji leidžia įvertinti namo padėtį pasaulio šalių atžvilgiu, miško ar ežero, jeigu jų yra, įtaką. Programa leidžia įskaičiuoti bet kurio architektūrinio elemento – stogelio, prieangio, pergolių ar žaliuzių – įtaką energiniam pastato taupumui“, – pasakojo R. Kripas. Itin karštomis vasaros dienomis pasyvusis namas gali perkaisti. Tačiau perkaitimo problemą racionaliausia
,,
Rytis KRIPAS Įmonės „Veikmės projektai“ architektas
Mūsų šalies ekonomikos lygis dar nėra toks, kad daug žmonių galėtų įpirkti energiškai efektyvų būstą. spręsti ne montuojant oro kondicionierius, kurių energijos sąnaudos gali būti nemažos – tinkamiausia montuoti žaliuzes, sodinti augalus prieš langus ar įrengti pergoles.
Pabrangimas ne toks jau ženklus Skandinavų skaičiavimu, pastatyti pasyvųjį namą jiems kainuoja apie 30 proc. brangiau. „Veikmės“ direktorius Eugenijus Zaremba teigė, kad pirmasis
13
lietuviškas pasyvusis namas, palyginti su analogišku standartinio namo projektu toje pačioje vietoje, įskaičiuojant vidaus apdailą, santechniką, elektros prietaisus, pabrango vos 11 proc.
14
Kitų dviejų „Veikmės“ pastatytų pasyviųjų namų savikaina dar mažiau skiriasi nuo įprastos statybos namų – apie 6 proc. Įtakos tam turėjo tai, kad buvo panaudota daugiau lietuviškų
medžiagų, pirmiausia – langai. Pirmame energiškai efektyviame name sumontuoti Vokietijoje gaminti langai buvo gana brangūs, nes mūsų šalyje tokių dar nebuvo gaminama. Be to, statytojų įgūdžiai leido mėnesiu greičiau baigti statybos darbus. Didžiausia santykinė pabrangimo dalis tenka langams. Statant pasyvųjį namą sunaudojama ir daugiau šiltinimo medžiagų. Taip pat prireikia daugiau kruopštaus darbo, didesnės techninės priežiūros, daugiau išsamaus projektavimo. Vakariečiams namai, pažymėti pasyviojo namo ženklu, yra garantija, kad jie gyvens išties kokybiškame būste ir nesuks galvos dėl didelių jo išlaikymo sąnaudų. Tokie namai turi didelę paklausą ir nuperkami vos pastatyti. Architektas R. Kripas teigė, kad mūsų šalies ekonomikos lygis dar nėra toks, kad daug žmonių galėtų įpirkti energiškai efektyvų būstą. Todėl kartais pageidaujama pakoreguoti pasyviųjų namų projektus – prašoma beveik pasyviojo, atsisakant kai kurių technologiškai būtinų sprendimų. Architektas sakė, kad sprendimai, būtini energiniam efekty-
Eugenijus ZAREMBA Įmonės „Veikmė“ direktorius
,,
Pirmasis lietuviškas pasyvusis namas, palyginti su analogišku standartinio namo projektu toje pačioje vietoje, įskaičiuojant vidaus apdailą, santechniką, elektros prietaisus, pabrango vos 11 proc. vumui pasiekti, būna kur kas pigesni nei įmantrios architektūros detalės, kurių dažnai įsigeidžia užsakovai.
Nuo pasyviojo prie aktyviojo Šiandien energiškai efektyvus pastatas nebeįsivaizduojamas be alternatyvių energijos šaltinių: saulės kolektorių ar baterijų, vėjo jėgainių. Specialistų teigimu, alternatyvius energijos šaltinius būtų galima naudoti visuose energiš-
kai efektyviuose pastatuose. Tačiau būtina tiksliai viską apskaičiuoti, kad nesusidarytų perteklinės šilumos. Žiemą saulės kolektorių sukaupta šiluma, be jokių abejonių, bus sunaudota, jos netgi trūks. Tačiau vasarą gali susidaryti šilumos perteklius. Perteklinę energiją būtų galima nukreipti į šildymo sistemą, tačiau pasyviuosiuose namuose tos šilumos irgi gali būti per daug. Todėl vertėtų sumontuoti kiek
mažiau saulės kolektorių, negu rekomenduojama įprastame name. Perteklinę energiją patariama nukreipti į grindinį vonios kambarių šildymą. Ten temperatūra gali būti keliais laipsniais didesnė nei gyvenamuosiuose kambariuose. Bet jeigu bus naudojama daugiau karšto vandens, perteklinės šilumos gali ir nesusidaryti. Kitas galimas sprendimas – sumontuoti apsaugines saulės kolektorių žaliuzes. Vos tik automatiniai prietaisai nustatys šilumos perteklių, apsauginės žaliuzės uždengs saulės kolektorius, ir jie nebegamins šilumos. Kartais savamoksliai specialistai klaidingai supranta saulės kolektorių darbo principus ir pateikia gyventojams netinkamų sprendimų. Įsivaizduojama, kad žiemą šie įrenginiai namą turi aprūpinti šiluma, todėl jų sumontuojama daugiau, negu reikėtų tik karštam vandeniui ruošti. O vasarą iškyla problema: jeigu nėra lauko baseino, į kurį būtų galima nukreipti saulės kolektorių gaminamą šilumą, susidaro šilumos perteklius.
15
,, Dr. Audronė ENDRIUKAITYTĖ Bendrovės „Paroc“ rinkodaros direktorė
Šilumos izoliavimas, pastato sandarumas ir vėdinimas yra pagrindiniai pasyviojo namo elementai, lemiantys ir jo savybes. Energiškai efektyvūs, pasyvieji ar net ir nulinės energijos naudojimo pastatai vis labiau domina daugelį statytojų. Tai džiugina. Tačiau ši tendencija neturėtų tapti paika mada. Tokius namus projektuoti ir statyti turėtų tik energiškai efektyvių namų projektavimo bei statybos subtilybes išmanantys specialistai. Energiškai efektyvių namų projektavimas ir statyba yra atsakingas, kruopštus darbas. Projektuojant pasyviuosius namus jokių su kūryba susijusių apribojimų nėra. Tačiau pasyviųjų namų sprendimai turi savo niuansų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti ir įvertinti tokio namo specifiką. Gera šilumos izoliacija, išorinių konstrukcijų sandarumas, ypač sandarūs ir energiškai efektyvūs langai bei išorinės durys, efektyviai veikianti rekuperacinė vėdinimo
16
SVARBU IŠMANYTI VISAS SUBTILYBES sistema – visa tai sudaro pasyviojo namo projektavimo pagrindą. Netgi tinkama pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu sukuria papildomą energijos kiekį, kurį galima panaudoti pastatui šildyti. Konstrukcinių pasyviųjų namų sprendimų neriboja ir konkrečios medžiagos. Laikomoji pastato sienų konstrukcija gali būti iš medinio, metalinio, gelžbetonio karkaso, surenkamųjų konstrukcinių elementų ar mūro. Svarbu tik tai, kad medžiagos leistų įrengti pakankamą izoliacinį sienų šilumos sluoksnį. Pasyviojo namo sienos turi būti sandarios ir gerai apšiltintos. Leistinas išorės kiauto konstrukcijų oro skverbties dydis yra nustatytas pasyviojo namo apibrėžime, tai yra esant 50 Pa viršslėgiui oras neturi pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą (n50 = 0,6 1/h). Energijos taupymas yra tiesiogiai susijęs su šilumą izoliuojančiu sluoksniu. Pasyviojo namo sienų storis gali būti nuo 400 iki 600 milimetrų ir daugiau – priklausomai nuo to, kokia konstrukcija ir statybinės medžiagos pasirinktos. Lubų šiltinimo storis gali būti net iki 700 milimetrų. Vėdinamose grindų konstrukcijose storis gali siekti ir 500 milimetrų, o grindų ant grunto šilumos izoliacijos storis gali svyruoti apie 250–350 milimetrų ir dar papildomai apie 200 milimetrų visu perimetru. Jau pati pasyviojo namo koncepcija nustato tam tikrus kokybinius konstrukcijų ir inžinerinės dalies sistemų projektavimo reikalavimus. Pagrindinis tikslas – suprojektuoti mažai energijos naudojantį pastatą ir jame užtikrinti tolygų bei komfortišką mikroklimatą.
Galutinis pasyviojo namo projektavimo tikslas yra suprojektuoti energiškai efektyvias konstrukcijas, sukonstruoti sandarius konstrukcinių jungčių mazgus. Projektuojant pastato atitvaras turi būti apskaičiuojamas jų šilumos perdavimo koeficientas, įvertinant ilginius šilumos tiltelius ir jų daromą įtaką. Pastato tinkamumas apibrėžiamas ir tokiais kokybiniais parametrais kaip vidaus patalpų funkcionalumas, mikroklimatas, išvaizda ir išorinė erdvė. Šilumos izoliavimas, pastato sandarumas ir vėdinimas yra pagrindiniai pasyviojo namo elementai, lemiantys ir jo savybes. Visų šių elementų sąveika užtikrinama, kad žiemą vidaus patalpose nebūtų jaučiamas skersvėjis, atitvarų vidaus paviršiai būtų šilti, o šviežias oras – nuolat tiekiamas. Įprastame tradiciniame name žema išorės sienų vidinių paviršių temperatūra ir prasti langai sukuria skersvėjų pojūtį. Jam kompensuoti vidaus oro temperatūra yra pakeliama keliais laipsniais aukščiau, negu reikėtų. O vidiniai pasyviojo namo išorės konstrukcijų paviršiai visuomet yra šilti. Taigi šilumos pojūtis pasyviajame name sukuriamas iš dalies žemesne vidaus patalpų temperatūra – taip pastato viduje užtikrinamas kokybiškesnis mikroklimatas. Projektuojant konstrukcines pastato jungtis tarp skirtingų jo atitvarų, tai yra grindų ant grunto, stogo, išorės sienų ir vidinių kampų, durų ir langų, reikia atkreipti dėmesį į neigiamą šilumos tiltelių įtaką ir stengtis jų išvengti. Taip pat reikia įvertinti ir drėgmės poveikį konstrukcijai. Didėjant izoliacinio šilumos sluoksnio storiui, santykinė šilumos tiltelio įtaka irgi didėja. Atskirais atvejais šilumos tiltelių poveikis konstrukcijoms gali būti kritinis net visam pasyviojo pastato funkcionalumui.
Pasyviojo pastato išorės kiauto, ar išorinių atitvarų, sandarumas turi tenkinti minimalius reikalavimus, kurie, atlikus natūrinius matavimus, neturi būti didesni už nustatytą vertę. Maksimali skaitinė oro prasiskverbimo vertė gali būti n50 = 0,6 1/h. Paprastai oro pratekėjimo pro konstrukcinius plyšius vertė senos statybos namuose yra 1,5–5. Pastato sandarumas turi didelę įtaką statinio šilumos energijos naudojimui, konstrukcijų funkcionalumui ir atsparumui drėgmei. Kai statinio sandarumo reikšmė yra maža, objekto padėtis pasaulio šalių ir vyraujančių vėjų atžvilgiu nedaro didelės įtakos energijos naudojimui. Taigi sandarų namą galima laisviau įkomponuoti parenkant jam vietą sklype. Bet kuriuo atveju statant energiškai efektyvų, pasyvųjį namą labai svarbu ne tik naudoti kokybiškas ir efektyvias statybines medžiagas, bet ir užtikrinti nepriekaištingą statybos darbų kokybę, kompetentingą statybos priežiūrą.
Tinkamas pasyviojo namo projektavimas ir atitvarų konstrukcijų įrengimas paremti tokiais pagrindiniais nuostatais ir reikalavimais: Būtinas visų projekto dalyvių bendradarbiavimas iškeliant ir sprendžiant konstrukcinės dalies projektavimo problemas. Pastato erdvių poreikių nustatymas skirtingoms komunikacijoms ir sistemoms. Konstruktoriaus ir architekto bendradarbiavimas projektavimo stadijoje siekiant išvengti šilumos tiltelių konstrukcijose ir jungtyse. Konstrukcinių sprendinių optimizavimas kuo labiau mažinant karkaso statramsčių skaičių karkasinėse konstrukcijose. Pastato sandarumo ar oro barjero sluoksnio projektavimas. Techninių angų sandarinimo detalės. Apsaugos nuo vėjo sluoksnio planavimas.
Darbų eiliškumo projektuojant konstrukcinę pastato dalį nustatymas. Medžiagų džiūvimo laiko, reikalingo statybų drėgmei pasišalinti nstatymas. Dvigubų garų izoliacijos sluoksnių vengimas. Išorinės pasyviojo namo sienos turi būti sandarios ir gerai apšiltintos. Sandariame name būtina įrengti funkcionalią ir tinkamai suprojektuotą ventiliacinę sistemą. Geras visų vėdinimo sistemų (natūralių, mechaninių arba hibridinių) veikimas priklauso nuo išorinių pastato atitvarų sandarumo. Vėdinimo sistemos pajėgumas neturi būti mažinamas siekiant didinti energinį efektyvumą. Vadovaujantis statybų reglamentų reikalavimais, minimalus vėdinimo sistemos pajėgumas turi būti toks, kad per valandą patalpose pasikeistų maždaug pusė oro tūrio. Vėdinimo lygis priklauso nuo patalpos paskirties.
17
UŽSLĖPTĄ BROKĄ IRGI GALIMA PAMATYTI Termovizinės nuotraukos parodo pastato nesandarumus, būna matyti vietos, pro kurias šiluma iš statinio keliauja lauk, o į vidų patenka šaltis.
Pirkti būstą – tolygu pirkti katę maiše. Neseniai ši tiesa dar buvo akivaizdi, nes nebuvo priemonių įlįsti į pastato sienas, pažiūrėti, ar jis sandarus, ar gerai sumontuoti langai. Buvo galima tik spėlioti, kiek namas naudoja šilumos energijos. Arba kitas variantas – pasikliauti pardavėjo pasakojimais ir tikėti, kad jis nėra šlamštą įkišti bandantis apsukruolis.
18
Šiandien priemonių norint išsiaiškinti perkamo namo ar buto būklę yra. Akustinių tyrimų centro pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė Rasa Rupšytė teigė, kad yra įvairių būdų sužinoti, ar pastatas yra energiškai efektyvus, kiek jis naudoja šilumos energijos. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimus atliekamas pastato energinio naudingumo sertifikavimas. Tačiau skaičiavimo metodika nesiremia faktiniais energijos naudojimo duomenimis, nesvarbu, ar sertifikuojamas jau pastatytas ir eksploatuojamas pastatas. Sertifikavimas pagrįstas standartiniais parametrais ir projektiniais duomenimis bei eksperto įvertintais kiekiais pagal projektą (vietoje patikrinus, ar taip pastatytas pastatas).
„Gyventojai neturėtų suprasti klaidingai. Sertifikuojant pastatą negalima įvertinti statybos broko, tai turėtų būti daroma kitais būdais, kurie šiandien yra patikimi ir gali parodyti tikrąją pastato būklę“, – sakė R. Rupšytė. Vienas dažniausiai naudojamų metodų – padaromos termovizinės nuotraukos baigus statybos darbus. Jos parodo nesandarumus, būna matyti vietos, pro kurias šiluma iš statinio keliauja lauk, o į vidų patenka šaltis. Taip pat, jeigu pageidaujama, gali būti išmatuojama šiluminė sienos varža. Po sertifikavimo reglamento pakeitimo nuo šių metų vasario 1 dienos pastatams, kurie yra didesnės energi-
jos klasės (A, A+ ir A++), būtinas pastato sandarumo vertinimas. Sandarumą reikia patikrinti norint išvengti šilumos nuostolių pastate. Sandarumas tikrinamas vadinamųjų pučiančių durų bandymu. Šio tyrimo metu pastate laikinai užsandarinamos ventiliacijos kanalų nišos, uždaromi langai, durų angoje sumontuojama speciali konstrukcija su ventiliatoriumi, kuris dirbtinai sukuria 50 Pa slėgį tarp pastato vidaus ir išorės. Šis tyrimas parodo, kiek kartų per valandą pastato oro tūrio pasišalina pro nesandarumus. Jei pastatas nepakankamai sandarus, jaučiama šalto oro infiltracija pro
nesandarius ar blogai sumontuotus langus bei duris ir prarandama šilumos energija. „Kai pastatas sertifikuojamas remiantis projektine dokumentacija, tikslinga sertifikavimą atlikti nebaigus statybų ir pasitikrinti, kokia bus energinė pastato klasė. Dažnai architektūriniai sprendiniai, tokie kaip stikliniai fasadai ar sudėtinga pastato konfigūracija, daro didžiulę įtaką energinėms pastato sąnaudoms. Jis turi būti ne tik estetiškai gražus, bet ir energiškai efektyvus bei taupus“, – teigė Akustinių tyrimų centro pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė R. Rupšytė.
19
SERTIFIKAVIMO METODIKA KLAIDINA Vladas ŠERELIS
Teorija ir praktika kartais gerokai skiriasi. Savo kailiu tai patyrė ir daugiabučius renovuojančios bendrijos. Yra pavyzdžių, kai pagal realų energijos naudojimą atnaujintas namas patenka į A energinio naudingumo klasę. Tačiau skaičiuojant pagal nustatytą 20
energinio sertifikavimo metodiką tas pats namas vos siekia B energinio naudingumo klasę. Todėl aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros bei kitiems atsakingiems asmenims pateiktas prašymas peržiūrėti energinio sertifikavimo metodiką.
Liko nusivylę Laišką aplinkos ministrui bei kitiems atsakingiems valdžios atstovams parašė Panevėžio Marijonų g. 31 ir 31A namų savininkų bendrijos valdybos pirmininkė Birutė Valkiūnienė. Anot jos, išskirtinai atnaujintas namas sulaukė daug susidomėjimo dėl pasiektų ypač gerų energijos taupymo rezultatų. „Deja, turime rimtą mus labai skaudinančią problemą. Pastato energijos naudingumo sertifikatas po renovacijos atliekamas pagal ydingą metodiką, kuri nurodo, kad skaičiuojant turi būti remiamasi tik teoriniais duomenimis, o ne faktiniais rezultatais, rodikliais. Tai sukuria paradoksalią situaciją“, – rašte valdžiai rašė moteris. B. Valkiūnienės teigimu, kai nesiremiama norminiu dokumentu – energiniu sertifikatu, kai atsižvelgiama tik į realiai gaunamus rezultatus, tada atnaujinti namai Panevėžio Marijonų gatvėje tenkina ir netgi viršija energinio efektyvumo A klasei keliamus reikalavimus. Pagal A klasei nustatytus reikalavimus energijos turi būti sunaudojama ne daugiau kaip 120 kW kvadratiniam metrui per metus. Šių atnaujintų pastatų energijos naudojimas – 90,3 kW kvadratiniam metrui per metus. „Toks rezultatas traktuojamas ne tik kaip regioninis, bet ir pasaulinis etalonas, kurį stebi ir iš kurio mokosi aukštesnio ekonominio lygio šalys“, – rašė B. Valkiūnienė. Renovacijos darbus organizavusiai bendrijai apmaudu, kad pagal baigiamą rengti energinio naudingumo
mės, kad vasarą kolektorių pakaks karštam vandeniui ruošti, vadinasi, nebereikės kūrenti dujų katilo, gyvatuku tekanti šiluma irgi nebekainuos. Konsultantų iš Vokietijos atlikti skaičiavimai rodo, kad saulės kolektoriai per metus leis pagaminti apie 30 tūkst. kW/h energijos, tai yra sutaupyti 4 tūkst. kubinių metrų dujų arba 7 tūkst. litų.
Dabar turime itin modernią sistemą pastatų viduje, ant stogo – saulės kolektorius. Jie efektyviausi pavasarį, vasarą, ankstyvą rudenį. Tiki-
Ar pasiteisino šildymo modelis? Mūsų mažus mokesčius lemia du dalykai: naudojame mažiau energijos, o ir ji pati mums mažiau kainuoja. Žinoma, esame realistai ir neabejojame, kad dujos brangs. Kai montavome dujų katilus, žinojome, kad jie laikini ir skirti pereinamajam etapui. Todėl domimės naujovėmis. Jau yra sukurti šilumos siurblių prototipai, jais siekiama keleriopai padidinti kuro naudojimo efektyvumą. Jau ir Lietuvoje yra tos srities išradėjų bei entuziastų. Būtų šaunu, jei po septynerių ar dešimties metų, kai pasens mūsų katilai, galėtume pasitelkti kitokį, dar efektyvesnį šildymo modelį – taupesnį mums ir draugiškesnį aplinkai.
sertifikatą nėra galimybės vertinti realios padėties, kiek iš tikrųjų energijos sunaudojama, o atnaujinti namai Marijonų gatvėje vos tenkina energinio efektyvumo B klasės reikalavimus
ir tampa vidutiniai tarp atnaujintų daugiabučių. Valdžios atstovams skirtame rašte tvirtinama, kad susidaro protu nesuvokiama paklaida: iš tikrųjų sunaudo-
BIRUTĖ VALKIŪNIENĖ
DAUGIABUČIŲ SAVININKŲ BENDRIJOS PIRMININKĖ
Buvome tikrai pavargę nuo senos šildymo sistemos bėdų, nepraprastai didelių mokėjimų už šildymą ir šaltų butų. Todėl gyventojų nereikėjo ilgai įkalbinėti. Priešingai – tapome ta bendrija, kuri ragino valstybės institucijas kuo greičiau pradėti renovavimo programą. Patį renovavimą siejome su šildymo sistemos pertvarka.
21
jama 90,3 kW kvadratiniam metrui per metus, o sertifikate bus įrašyta, kad energijos naudojimas – 149 kW kvadratiniam metrui per metus. Vadinasi, skirtumas tarp teorijos ir realybės siekia net 59 proc.
Siūlo keisti tvarką Pateikdama skaičiavimus B. Valkiūnienė tikisi, kad valdžios atstovai atras suvoks, situacijos absurdiškumą ir ras galimybių padėti tiems, kurie iš tiesų žvelgia į ateitį ir nori atnaujinti namus pasitelkdami naujas, šiuolaikiškas technologijas. Daugiabučius renovavusi bendrija nori, kad būtų pakeista energinio sertifikavimo metodika, kad būtų galima atsižvelgti į realius duomenis, kad dokumentai būtų parengti pagal realiai gaunamus duomenis. Marijonų gatvėje namus pradėta atnaujinti 2010 metais, tad surinkta visa reikiama informacija, kiek per kalendorinius metus sunaudota šilumos energijos. Gyventojai mano, kad nauja metodika ateityje turėtų didelę reikšmę skaičiuojant visų atnaujintų pastatų vertę, tad tai svarbu visiems renovacijos dalyviams. „Jeigu nepasikeistų energinio sertifikavimo metodika, juokaujame, kad naujos renovacijos galime imtis nors ir šiandien. Tik šiuokart nedarytume visiškai nieko, tik užpildytume dokumentus, kurie ir šiaip parodytų, kad pasiekėme daugiau nei visų trokštamą 40 proc. energijos sutaupymą“, – kalbėjo B. Valkiūnienė.
22
METINIS ENERGIJOS NAUDOJIMAS MARIJONŲ G. 31 (pagal įvado į šildymo sistemą rodmenis)
Μėnuo
Vidutinė oro temperatūra
Energijos rodmuo NUO, kW/h
Energijos rodmuo IKI, kW/h
Sunaudota energijos, kW/h
Pastabos
2011 m. gegužė
+12,9
192300
202978
10678
Namai neapšiltinti
2011 m. birželis 2011 m. liepa 2011 m. rugpjūtis 2011 m. rugsėjis
+17,5 +19,3 +17,3 +14,1
202978 208526 214013 218449
208526 214013 218449 223754
5548 5487 4436 5305
2011 m. spalis
+8,2
223754
235754
12000
2011 m. lapkritis
+4,3
235754
256852
21098
Vienas namas apšiltintas Abu namai apšiltinti
Energija m2 per Energija m2 per metus metus skaičiuojant skaičiuojant pagal pagal šildomą plotą butų plotą (2137 m2***), kW/h (1953 m2), kW/h 4,996724
5,467486
2,596163 2,567618 2,075807 2,482452
2,840758 2,809524 2,271377 2,716334
5,615349
6,144393
9,872719
10,80287
10,53018
11,52227
2011 m. gruodis
+1,9
256852
279355
22503
2012 m. sausis 2012 m. vasaris 2012 m. kovas (17 dienų) 2012 m. kovas (14 dienų) 2012 m. balandis
-3,2 -9,5
279355 305865
305865 347835
26510 41970
12,40524 19,63968
13,57399 21,49002
347835
362752
14917
6,980346
7,637993
362752
*
3,548432
3,8827445
7,019186
7,680492
90,3299
98,84025
IŠ VISO PER METUS
**
+7583* (=22500) 15000** 195,535
* Skaičiuota pagal 2011 m. gruodžio analogiją (2012 m. vidutinė kovo temperatūra nebus žemesnė už 2011 m. gruodžio). ** Skaičiuota pagal 2011 m. spalio analogiją (vienas namas apšiltintas) ir prie spalio poreikio dar papildomai pridėta 20 proc. *** 1953,11 m2 butų plotas + 153,26 m2 šildomų laiptinių plotas + 30,41 m2 šildomos katilinės plotas = 2137 m2 (2136,78 m2). Energinio naudingumo A klasė – 120 kW/h/m2 per metus ir mažiau.
Sulaukia daug susidomėjimo Panevėžio Marijonų gatvėje įsikūrusi daugiabučių savininkų bendrija 2010 metais pirmoji ėmėsi atnaujinti pastatus pagal programą „Jessica“. Projektas jau baigtas įgyvendinti, ir gyventojai
džiaugiasi iš esmės pakeitę savo gyvenimo kokybę. 1958 metais statyti namai jau buvo avarinės būklės. Tai vieni pirmųjų daugiabučių Panevėžyje, statyti dar tuomet, kai miete nebuvo centralizuoto šildymo
trasų. Statybos kokybė nebuvo pati geriausia. Kalbama, kad dalis namo pastatyta iš naujų medžiagų, kitai daliai teko kitų statybų likučiai. Nors medžiagos nebuvo pačios prasčiausios, didžiausią įtaką padarė atsainus statybininkų darbas.
23
APŠILTINKIME JŪSŲ BŪSTĄ ITIN KOKYBIŠKU „DRYVIT“ TINKU
Atsparumas korozijai Atsparumas įbrėžimams bei smūgiams Itin elastingas
Atsparumas purvo kaupimuisi Įrodytas atsparumas pelėsiui Ryškių spalvų atsparumas blukimui
BEI KITOS STATYBINĖS MEDŽIAGOS DIDMENINĖMIS KAINOMIS:
Kaunas: Elektrėnų g. 10, tel. +370 656 08400, el. p. sarunas@roner.lt Kaunas: Draugystės g. 21, tel. +370 655 98855, el. p. giniotas@roner.lt Druskininkai: Gardino g. 57, tel. +370 655 72277, el. p. donatasroner.lt Plungė: Rietavo g. 55, tel. +370 618 46101, el. p. darijus@roner.lt
24
Pastate buvo daug kaminų, ventiliacinių kanalų. Šildymo vamzdynas iškeltas į palėpę, jo izoliacija buvo visai sutrūnijusi. Todėl gyventojams net nebuvo minčių renovuoti esamos šildymo sistemos. Reikėjo ieškoti naujų sprendimų. Pirmiausia nutarta pertvarkyti šildymo sistemą, vėliau imtasi kitų namo atnaujinimo etapų – stogo, fasado šiltinimo. Dabar namuose sumontuota šiuolaikinė šildymo sistema su naujoviškais terminiais saulės kolektoriais, autonominiai šilumos mazgai kiekviename bute, kuriuose akimirksniu ruošiamas karštas vanduo. Taip pat buvo sumontuoti nauji komfortiškai reguliuojami radiatoriai bei individuali šilumos apskaita butuose. Iki renovacijos butuose būdavo vos 13–15 laipsnių šilumos, nors energijos namai sunaudodavo tikrai daug – 250 kW kvadratiniam metrui per metus. Po renovacijos situacija pasikeitė kardinaliai, gyventojai džiaugiasi komfortišku gyvenimu bei šiluma, mažomis energijos sąnaudomis, mažais mokėjimais ir visai kita namo išvaizda. Namai Panevėžyje vertinami kaip modernios renovacijos pavyzdys bei etalonas. Juos analizuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, bendrija pasirašė partnerystės sutartį su Panevėžio kolegija, kuri namų katiline naudosis kaip šilumos procesų stebėsenos laboratorija. Šiuo metu tvarkomi dokumentai, kad namai būtų įtraukti į Europos pavyzdinės statybos registrą. Jie dabar naudoja vos 36 proc. buvusio poreikio – energinis sutaupymas siekia 64 proc.
25
LIETUVOS LANGŲ GAMINTOJAMS PASAULINĖS MADOS NESVETIMOS Langų sektoriuje mūsų šalyje susiklosčiusi gana įdomi situacija. Lietuvoje yra ne viena ir ne dvi patikimus aukščiausios kokybės langus gaminančios įmonės, suteikiančios visas reikiamas garantijas. Tačiau vartotojų teises ginančios institucijos vis dar sulaukia daug skundų būtent dėl langų kokybės, juos pardavusių ar montavusių įmonių garantinių įsipareigojimų nevykdymo. 26
Langas – ne vienkartinis daiktas „Nusiskundimų nekokybiškais langais yra iš tiesų daug, mūsų asociacija irgi sulaukia nemažai gyventojų prašymų padėti. Esmė yra tai, kad vis dar susigundoma maža kaina. O kokybė prisimenama tik tuomet, kai iškyla problemų. Džiugu, kad padėtis pamažu taisosi į gerąją pusę. Žmonės ima suprasti, kad langas nėra vienkartinis in-
das, kuriuo vieną dieną pasinaudojus kitą galima ieškotis naujo“, – kalbėjo Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos prezidentas Juozas Magelinskas. Anot jo, Europos šalyse langų kokybei keliami vis didesni reikalavimai. Ypač šiluminėms langų ypatybėms. Ieškoma sprendimų, kaip būtų galima pagaminti kuo šiltesnius langus, padedančius mažinti šildymui naudojamą energiją, o kartu ir turinčius geriausias garso izoliavimo ypatybes. Šiais metais Vokietijos mieste Niurnberge vykusioje langų gamybos technologijų parodoje „Fensterbau Frontale“ buvo daug kalbama apie šiltą langą ir energijos taupymą, o tai ypač aktualu dabartinėje situacijoje, kai nafta ir jos produktai nuolat brangsta. J. Magelinskas tvirtino, kad ir Europoje, ir Lietuvoje gamintojai eina keliu, vedančiu langų, tinkančių energiškai ypač efektyviems vadinamiesiems pasyviesiems namams, link. „Pigūs gaminiai tikrai nepateisina žmonių lūkesčių taupyti šilumą, tik kelia jiems galvos skausmą dėl prastos kokybės. Žinoma, nereikia manyti, kad langas turi atstoti radiatorių – būsto jis nesušildys. Tačiau turi atlikti vieną svarbiausių savo funkcijų neišleisti šilumos vėjais iš namų. Pigūs, nekokybiški langai šios funkcijos neatlieka“, – tvirtino Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos prezidentas. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje tikrai yra įmonių, gaminančių kokybiškus, šiltus Europos standartus atitinkančius langus. Gamyboje naudojami šilumos nuostolius mažinantys platesni langų profiliai. O didesnis profilio plotis leidžia stiklinti 3 stiklų stiklo paketus – tokie langai maksimaliai izoliuoja šilumą, nepraleidžia triukšmo.
Siūlo nepasiduoti vilionėms Kaip šiandien sužinoti, kuri įmonė gali nenuvilti ir pagaminti tikrai kokybiškus langus? Patikimos įmonės statusą visų pirma teikia faktas, kad ji priklauso Respublikinei langų ir durų gamintojų asociacijai. Taip tvirtina šios asociacijos direktorius Arvydas Klimkevičius, jai vadovaujantis jau trylika metų. Asociacijai priklausančios bendrovės ir medinių, ir plastikinių langų gamyba užsiima jau antrą dešimtmetį. „Mūsų asociacijos įmonės produkciją gamina tik iš patikimų langų
profilių, gaminius komplektuoja naudodamos tik patikimas sudedamąsias dalis. Ir jos niekada nevilioja gyventojų didesniu, negu numatyta Statybos techniniame reglamente, garantiniu laikotarpiu“, – teigė A. Klimkevičius ir priminė, kad visiems statybos procesams bei gaminiams statybos reglamente numatytas garantinis 5 metų laikotarpis, o uždaromajai langų armatūrai suteikiama vienų metų garantija. Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktorius A. Klimkevičius išvardijo keturias pagrindines taisykles, padėsiančias vartotojams priimti teisingus sprendimus ir išvengti galimo ilgo ginčų proceso su nesąžiningais langų gamintojais. Pirmoji taisyklė. Jei gamintojas užsakovą vilioja didesniu negu numatyta garantiniu laikotarpiu (labai dažnai reklamos lapeliuose tenka matyti siūlomą garantinį 8–10 metų laikotarpį), tai akivaizdu, kad čia kvepia apgavyste. Dažniausiai tokios įmonės jau po pusės metų dingsta iš rinkos arba keičia pavadinimus. Jeigu gamintojas reklamuoja, kad suteikia savo gaminiams 10 metų garantiją, visa tai jis privalo patvirtinti ir gaminių teikimo sutartyje. Antroji taisyklė. Jei plastikiniai ar mediniai langai, pagaminti iš gerų medžiagų, be problemų (jei kaskart po žiemos nereikia reguliuoti) išstovėjo penkerius metus, patikimai tarnaus dar tiek, kiek ir pats pastatas, kuriame yra sumontuoti. Trečioji taisyklė. Užsakovas (tai ypač aktualu pavienių daugiabučių arba individualiųjų namų langų užsakovams) pateikiant gaminius galėtų reikalauti sutarties originalo, kuriame būtų įvardytas užsakytų langų skaičius, tikslūs jų matmenys, langų gamybai naudojamų profilių tipas ir matmenys, langų stiklo paketo stiklų skaičius, stiklo storis, ar turi būti selektyvinis (šilumą atspindintis) stiklas, lango montavimo tipas. Taip pat užsakovas turėtų reikalauti sutartyje nurodyti, kurioje vietoje gaminys bus paženklintas. Dabar visi gamintojai žino, kad tinkamas atitikties deklaracijos įforminimas ir gaminių ženklinimas yra privalomi pagal galiojantį normatyvinį dokumentą LST EN 14351_1:2006+A1:2010 „Langai ir durys. Gaminio standartas ir eksploatacinės charakteristikos, 1 dalis“ ir Europos Parlamento bei Europos
Tarybos reglamentą (ES) Nr.305/2011 (2011-03-09d.), 9 skyrius, 1 punktas, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos. Šie dokumentai numato, kad statybos produktas arba jo etiketė ženklinama CE ženklu taip, kad šis būtų matomas, įskaitomas ir negalėtų būti panaikintas. Tačiau kalbant apie langus, normatyviniuose dokumentuose nėra tiksliai nurodoma, kurioje lango vietoje privalo būti ženklinimas, ir tuo apsukruoliai naudojasi išvis neženklindami gaminių. O sumontavę juos teigia, kad reikiamas ženklinimas atsidūrė po apdailos medžiagomis. Ketvirtoji taisyklė. Prie sutarties pateikiami įvardyti dokumentai – gaminio atitikties deklaracija arba sertifikatai (šiuo metu sertifikatai nėra privalomi), turi būti pateikti valstybine kalba, patvirtinti originaliais spaudais ir originaliais gamintojo atsakingų asmenų parašais. „Tik įvertinę visa tai, kilus ginčams dėl langų kokybės užsakovai turės galimybę apginti savo teises“, – sakė A. Klimkevičius.
Montuotojai turi būti patikimi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros inžinerijos katedros vedėjas Josifas Parasonis net neabejoja Lietuvoje gaminamų langų kokybe. Tačiau, jo nuomone, šlubuoja montavimo kokybė, ypač kai šiuos darbus atlieka mažai žinomų įmonių darbininkai. Tada jau namo šilumos nuostoliai smarkiai padidėja. „Mūsų klimato sąlygomis, atsižvelgiant į tai, kad pagamintų langų kokybė gera, pietinėje pastatų pusėje langus turėti pravarčiau negu akliną sieną. Net žiemos metu balansas būna teigiamas. Nesu stiklo fasadų šalininkas, tačiau per sienas galima skaičiuoti tik šilumos nuostolius, o pro langus į patalpas patenka ir šviesa, ir šiluma“, – sakė J. Parasonis. Jo teigimu, į langus, jeigu jie gerai sumontuojami, nebereikia žiūrėti kaip į elementą, pro kurį patiriami tik šilumos nuostoliai. Žinoma, apie senus langus nėra ir kalbos. „Vokiečiai langus keičia vidutiniškai kas dvylika metų. Laikui bėgant viskas dėvisi, be to, atsiranda naujos technologijos. Žinoma, šiuo metu pagamintų langų ypatybės tokios, kad vargu ar juos reikėtų keisti ir po dvylikos metų“, – kalbėjo J. Parasonis.
27
RINKTIS REIKIA KOKYBĘ, O NE MAŽĄ KAINĄ ir Lietuvoje – poreikį suformavo rinka.
ŠARŪNAS MAGELINSKAS
BENDROVĖS „MEGRAME LANGAI“ GENERALINIS DIREKTORIUS
Langų gamintojai į priekį žengia tikrai dideliais žingsniais. Užtenka prisiminti, kaip buvo įgyvendinamas pirmasis Lietuvoje pasyviojo namo projektas. Tuomet langų, atitinkančių tokiems pastatams keliamus kriterijus, mūsų šalies įmonės negamino. Tiesiog nebuvo poreikio. Tačiau dabar langai, tinkami pasyviesiems namams, sėkmingai gaminami
Mes bendradarbiaujame su žymiu pasaulyje langų profilių gamintoju, tad jau prieš kurį laiką žinojome, į kurią pusę krypsta rinka. Akivaizdu, kad į ekologiškumą ir energijos taupymą. Neatsitiktinai kitiems Lietuvoje statytiems pasyviesiems namams langus jau gamino mūsų įmonė. Energiją taupantys langai nėra stebuklas. Tačiau gyventojai turi suprasti, kad pigius ir energijos netaupančius langus vis viena reikės keisti. Ir ne dėl to, kad šie neatitinka nustatytų reikalavimų. Tokius langus gyventojai bus priversti mesti lauk dėl to, kad jie paprasčiausiai neatlieka savo funkcijų. Per pastaruosius kelerius metus vienadieniai verslininkai visuomenėje bando suformuoti nuomonę, kad bemaž visi plastikiniai langai
Čia – standartinių gaminių, ką ir kalbėti apie specialius produktus, kurių kaina, žinoma, ne visiems lietuviams įkandama.
KĘSTUTIS GRIGAITIS
BENDROVĖS „ETNA“ GENERALINIS DIREKTORIUS
Šiandien mūsų įmonė yra seniausiai Lietuvoje gaminanti stiklo paketus. Per septyniolika mūsų veiklos metų stiklo paketų šilumos varža sumažėjo tris kartus.
28
Žymūs pasaulio stiklo paketų gamintojai siūlo įvairius papildomus elementus, pavyzdžiui, grūdintus stiklus. Kai kuriose šalyse tokie elementai jau yra ne išskirtinumas, o standartas. Pas mus langai su tokiais stiklo paketais dar būtų pernelyg brangūs. Dėl to gamintojai masiškai jų nenaudoja. Tai nereiškia, kad Lietuvoje tokie stiklo paketai negali būti gaminami. Mes irgi gauname užsakymų pagaminti stiklo paketus su grūdintais stiklais, reguliuojamomis sistemomis ir kitais elementais.
yra vienodi, nesvarbu, kaip ir iš kokios žaliavos pagaminti, svarbu, kad būtų balti ir plastikiniai. Taip peršama mintis, kad svarbi tik maža kaina. Toli gražu taip nėra. Maža kaina vienareikšmiškai atsiranda tik kokybės sąskaita. Ypač kai deklaruojama viena, o parduodama visai kas kita – klientai juk nepatikrins. Mes niekada nesiorientavome į tokį antrarūšį produktą ir visada teigiame: klientai, įsigiję langą, turi gauti naudą ir garantijas, o ne išlaidas ir papildomą galvos skausmą. Svarbu, kad žmogus po metų ar penkerių galėtų gauti iš mūsų visas paslaugas ir priežiūrą, žinotų, kad mokėdamas pinigus perka gerus langus bei kokybiškas paslaugas. Mūsų užduotis yra šviesti visuomenę nebetikėti apsukruoliais, siūlančiais šiltus, bet labai pigius langus. Tai nesuderinami dalykai ir paprasčiausia apgavystė.
Tačiau langai su tokiais stiklo paketais dažniausiai būna skirti eksportui. Žinoma, galima pasidžiaugti, kad lietuviška produkcija vertinama Skandinavijoje, kitose Vakarų Europos šalyse. Kalbant apie kokybę, stiklo paketus, Lietuvoje gaminančių įmonių produkcija vargu ar kas galėtų skųstis. Tokių įmonių, kurių produkcija būdavo gaminama primityviausiomis priemonėmis, kurios neinvestavo į naujas technologijas ir pateikdavo prastos kokybės gaminius, jau nebeliko. Tos, kurios šiandien išliko rinkoje, kokybės kontrolei skiria didelį dėmesį, turi įsidiegusios kokybės standartus, daug investuoja į technologijas.
Visi komponentai, iš kurių susideda langai, be abejo, turi būti kokybiški. Profiliai, stiklo paketai, apkaustai ir tarpinės – pagrindinės lango dalys. Reikėtų nepamiršti ir tvirtinimo elementų. Jeigu kuri nors dalis bus nekokybiška, visas langas bus prastas.
GIEDRĖ STANKEVIČIŪTĖ
„ROTO FRANK“ ATSTOVYBĖS LIETUVOJE VADOVĖ
Kalbant apie langų kokybę ir energijos taupymą, vieną svarbesnių vaidmenų langų sistemose atlieka ir apkaustai. Jie turi įtakos kalbant ir apie langų atsparumą vėjo apkrovai, nelaidumą vandeniui, oro skverbčiai bei mechaniniam patvarumui.
Kaip galėtų vartotojai patikrinti, ar visos dalys kokybiškos? Kalbant apie apkaustus, pirmiausia reikia pamėginti langą atidaryti ir uždaryti. Bus jaučiama, ar langas užsidaro lengvai, ar nekyla kokių pašalinių garsų uždarant, ar nėra kokio pasipriešinimo. Apkaustų kokybę galima įvertinti ir vizualiai, pažvelgus į jų paviršiaus padengimą. Jeigu langų apkaustai kokybiški ir tinkamai sumontuoti, jei tinkamai sumontuoti ir patys langai, apkaustų nereikia reguliuoti po kiekvieno sezono. Bū-
REHAU, spręsdami energijos naudojimo mažinimo, klimato kaitos ir oro taršos problemas pirmiausia pažymi, kad langas dar tebėra silpniausia konstrukcinė namo dalis. Todėl ieškoma sprendimų, kaip pagerinti šilumines langų ypatybes.
ARŪNAS BARKAUSKAS BENDROVĖS „REHAU“ VADYBININKAS
Lango šilumos laidumo koeficientas priklauso nuo dviejų pagrindinių parametrų: profilio šilumos laidumo koeficiento ir stiklo paketo šilumos laidumo koeficiento. Nuo to, kiek šiltas yra rėmas ir stiklo paketas, koks yra stiklo paketo rėmelis (metalinis ar plastikinis), ir priklauso viso lango izoliacinės šilumos ypatybės. Pasaulyje žinomi langų profilių gamintojai, tarp kurių – ir koncernas
PVC profilių gamintojai dabar dažniausiai storina rėmo profilius, kad būtų patiriami kuo mažesni šilumos nuostoliai. Langų gamybos metu išorinės profilio kameros dar gali būti užpildomos specialiais užpildais – termomoduliais, kurie pagerina lango šilumos izoliacijos ypatybes. Bet įprasti PVC langų profiliai dėl stabilumo ir statikos reikalavimų turi būti armuojami metalo profiliais – taip susidaro vadinamieji šalčio tiltai, kurie padidina šilumos nuostolius. REHAU šiandien siūlo langų gamybai šiuolaikišką profilių sistemą GENEO – visiškai armuotą langų profilių sistemą, pagamintą iš pažangiausios technologijos medžiagos „Rau-Fipro“. GENEO langų
tina tik kartą per metus sutepti slankiąsias detales, patikrinti, ar neatsilaisvino varžtai, rankenos. Jeigu viskas padaryta pagal reikalavimus, apkaustai kels mažiausiai rūpesčių. Lietuvos langų gamintojus tikrai vertėtų pagirti – jie eina koja kojon su Europoje diktuojamomis madomis ir netgi pirmi prašo naujausių gaminių. Žinoma, negalime garantuoti, kad nupirkęs pažangiausius apkaustus ir sumontavęs juos į langus gamintojas produkciją skirs Lietuvos rinkai. Dažniausiai tokia produkcija eksportuojama. Tačiau yra ir lietuvių, kurie pageidauja statomuose namuose matyti langus su pačiomis naujausiomis apkaustų sistemomis. Taip elgiasi tie, kuriems reikia saugumo, patikimumo.
profiliai metalo armavimo profiliais armuojami tik iš dalies arba išvis nearmuojami. Pageidaujama lango šalčio izoliacijos vertė pasiekiama ir be jau minėtų termomodulių. Taip langų konstrukcijoje yra panaikinami šilumos tiltai, per kuriuos veltui eikvojama šiluma. Langai iš GENEO profilių yra ypač šilti, turi puikias garso izoliacijos, nuo įsilaužimo apsaugančias ypatybes ir yra patikima ilgalaikė investicija į nekilnojamąjį turtą. Šiandien tikrai negalima tvirtinti, kad į Lietuvą naujos technologijos ateina vėliau nei Vakaruose. Antai jei Europos gamintojas pristato naujovę, mūsų šalyje ji pritaikoma jau po mėnesio ar dar greičiau. Tikrai nesame atsilikėliai langų technologijų srityje. Kitas klausimas – kaip rinka priima naujoves. Nors Lietuvoje didesnė dalis jos imli pigesniems produktams, per sunkmetį išsilaikė būtent tie langų gamintojai, kurie galėjo pasiūlyti naujoviškus ir kokybiškus gaminius.
29
ATSAKINGI UŽ SAVO KLIENTUS
Darbų atlikimas nuo projekto iki rakto – tokias paslaugas interneto svetainėje žada Marijampolės bendrovė „Ignara“. Išties pasirūpinti ji gali ne tik namo raktais, bet ir dėžute jiems susidėti: nestandartinių, išskirtinių baldų gamyba – dar viena bendrovės veiklos sritis. kus švęsianti „Ignaros“ komanda savo sferoje tikrai ne pirmokė: čia susibūrė patyrę, už savo darbus norintys būti atsakingi specialistai. Bendrovės klientai – ne tik privataus būsto savininkai, bet ir stambūs nekilnojamojo turto plėtotojai bei gyventojų ūkį administruojančios įmonės. Kompanija siūlo
platų statybos darbų spektrą: nuo gyvenamosios iki komercinės paskirties pastatų statybos, nuo mūrijimo iki renovacijos. „Naudojame šiuolaikines statybos technologijas, aukštos kokybės medžiagas bei techniką, todėl mums nėra problema bet kokios apimties ar sudėtingumo darbai, – patikino bendrovės vadovas. – Mūsų užduotis – užtikrinti, kad statybos darbai būtų baigti anksčiau, negu numatyta pagal grafiką, o kiekvieno kliento investicijos į apdailą ar renovaciją duotų didžiausią įmanomą naudą ir atitiktų aukščiausius kokybės standartų normatyvus.“
UAB „Ignara“, Sporto g. 9, Marijampolė. Telefonas +370 621 59559.
www.ignara.lt
Pasak bendrovės direktoriaus Igno Andriukaičio, užsakovui „Ignara“ gali pagaminti visus namo baldus. Taip pat įmonė atlieka visus statybos, apdailos, remonto darbus, siūlo lauko inžinerinių tinklų įrengimo bei aplinkos tvarkymo paslaugas. Pirmąjį įmonės gimtadienį netru-
30
31
KOKYBIŠKI IR ŠILTI LANGAI. KAIP TOKIUS IŠSIRINKTI? Langai – tai ilgalaikė investicija, jie privalo patikimai tarnauti daugelį metų. Renkantis langus nereikėtų susigundyti tik maža produkcijos kaina. Dažniausiai tokiems gaminiams naudojamos pigios, nekokybiškos, neaiškios kilmės žaliavos, kurios dažniausiai netinka Lietuvos klimatui. Iš tokių žaliavų pagaminti langai po kelerių metų ar net greičiau gali deformuotis, praranda sandarumą, tampa sunkiai varstomi ir reikalauja remonto.
Greitai įsisavina naujoves Jau dvidešimt metų dirbanti bendrovė „Megrame langai“ gali drąsiai save vadinti plastikinių langų gamybos Lietuvoje metraštininke. Mat pirmoji pradėjusi gaminti tokius langus puikiausiai prisimena per tą laiką įsisavintas technologijas. „Šiandienos vertinimu, prieš dvidešimt metų gaminti langai dabar neatlaikytų kritikos. Tačiau anuomet tai buvo išties pažangu, palyginti su sovietmečio mediniais iškrypusiais, sunkiai besivarstančiais ir šilumą vėjais paleidžiančiais langais. Kaip ir
nizmus. Renkantis plastikinius langus rekomenduojama atsižvelgti į profilio plotį, kamerų skaičių bei įstiklinimo ypatybes. „Kokybiški langai taip pat turi būti ekologiški, nekenksmingi aplinkai, jų profiliai turi būti pagaminti nenaudojant švino. Nereikėtų pamiršti, kad šilti ir efektyvūs langai turi atitikti šilumos laidumo, stabilumo, ilgaamžiškumo kriterijus. Būtina pasidomėti, koks yra siūlomų langų šilumos laidumo koeficientas“, – patarė „Megrame langai“ vadovas. Jis rekomendavo atkreipti dėmesį į gaminius, kurių U vertė mažesnė nei 0,8 W/m2k. Tokie langai atitinka energiškai efektyviems pastatams keliamus reikalavimus, padeda mažinti šildymui naudojamą energijos kiekį ir atitinka aukščiausius garso izoliacijos, įsilaužimo prevencijos reikalavimus. Vadovaujantis patvirtintomis statybos normomis lango šilumos laidumo koeficientas negali būti didesnis kaip 1,4 (W/m2K). Tokį laidumą užtikrina paketai su selektyviniu stiklu arba trijų stiklų paketai.
visose srityse, taip ir langų gamyboje viskas tobulėjo. Dabar langų šilumos varža yra 5 kartus geresnė, negu buvo prieš dvidešimt metų“, – pasakojo „Megrame langai“ vadovas Šarūnas Magelinskas. Jo teigimu, pasaulinės langų gamybos mados Lietuvos neaplenkia. Naujų technologijų jau nebereikia ilgai laukti, jos tuo pat metu pristatomos ir Vakarų valstybėse, ir Lietuvoje. Š. Magelinskas pažymėjo, kad pagaliau pavyko pakeisti visuomenės nuomonę nesirinkti langų vadovaujantis tik mažos kainos kriterijumi ir netikėti vienadieniais verslininkais. Šie parduoda ne tik pigius langus – kartu parduodama begalė problemų, kurių vienintelis sprendimas yra greitai keisti nekokybišką gaminį.
Svarbios įvairios detalės Gyventojams, norintiems išsirinkti kokybiškus plastikinius langus, „Megrame langai“ vadovas Š. Magelinskas pataria pirmiausia ne žiūrėti į kainą, bet atkreipti dėmesį į daugelį svarbių detalių: lango profilį, stiklo paketą, metalo profilyje storį, varstymo mecha-
Iki 1990 m. Tarybinio laikotarpio langai
1992 m. S 2000
1995 m. S 3000
Pirmasis plastikinis langas su stiklo paketu Lietuvoje. Stiklo paketai gaminami iš 2 stiklų, be itin šilto – selektyvinio stiklo. Nėra galimybės pagaminti nevarstomų langų.
Universalus 3 kamerų plastikinis langas. Galimybė naudoti kietą selektyvinį stiklą 3 stiklų stiklo paketuose. Taip užtikrinama gera plastikinių langų šilumos ir garso izoliacija.
U=1,5
„MEGRAME LANGAI“ GAMYBOS EVOLIUCIJA Seno tipo medinio lango rėmas ir varčia, sujungti vyriu, 2 atskiri stiklai. Langai nesandarūs, išsikraipę ir fiziškai nusidėvėję. Pagrindiniai trūkumai - prastos šilumos ir garso izoliacijos savybės, nepakankamas šviesos pralaidumas, neracionalus šilumos energijos naudojimas, patiriami dideli šilumos nuostoliai. Sudėtinga priežiūra, norint, kad langai išliktų balti, dažomi buitinėmis sąlygomis.
Aprašymas
U=3
Šilumos laidumo koeficientas
U=2,4
-
Kamerų skaičius
2
3
95 mm
Profilio montavimo gylis
62 mm
62 mm
Du paprasti stiklai
Stiklo paketas
32 mm
32 mm
-
Gamyba
-
-
-
Profiliai, dengti akrilo sluoksniu
-
+
-
Profiliai, dengti medžio rievių faktūra
-
+
32
Platesni plastikiniai langai, komplektuojant su naujovišku stiklo paketu, užtikrina itin gerą šilumos ir garso izoliaciją. Rekomenduojama rinktis plastikinius langus su trijų stiklų paketu, kuris padengtas specialiu sidabro oksido sluoksniu, dar labiau sulaikančiu šilumą (U vertė lygi 0,5 W/m2K). Taip pat langas pasižymės papildomu funkcionalumu, jeigu turės keletą atidarymo fazių, leidžiančių į patalpas patekti šviežiam orui nepatiriant šilumos nuostolių. „Plastikinis langas, pagamintas net ir iš geriausio profilio, nebus sandarus ir kokybiškas, jei jis bus sumontuotas naudojant nekokybiškas medžiagas ir technologijas. Norint išvengti nesusipratimų ir įsigyti kokybišką gaminį, rekomenduojama rinktis ilgametę langų gamybos patirtį turinčią įmonę, kuri gaminiams ir atliktiems darbams suteiks garantijas, o jų kokybę patvirtins sertifikavimo dokumentais. Derėtų pasidomėti, kiek metų gyvuoja langus gaminanti ir parduodanti bendrovė, ar užtikrinama kokybės sistema, kokiam laikotarpiui suteikiama garantija. Būtina išsiaiškinti, ar langas bus pagamintas iš to paties profilio, kuris nurodytas sertifikate“, – priminė Š. Magelinskas. Pastaruoju metu buvo užfiksuota atvejų, kai įmonės sukuriamos trumpam laikui, t. y. tik gaminiams perparduoti. Vėliau jos uždaromos, kad nereikėtų suteikti 5 metų garantijos ir atlikti
techninės gaminių priežiūros. Beje, įmones naujai įkuria, o senas uždaro tie patys asmenys.
Dar vienas žingsnis taupant energiją Ieškantiesiems naujovių ir ypač šiltų langų bendrovė „Megrame langai“ netrukus pasiūlys išties dėmesio vertą naujieną. Šių langų gamyboje bus naudojama statinės įklijos technologija STV. Tai naujoviška statinės stiklo paketo įklijos į varčią technologija. Stiklo paketas, įklijuotas į varčią pagal STV technologiją, tampa lango konstrukcijos įtvirtinimo elementu, o tokia konstrukcija toleruoja didesnį statinį apkrovimą palyginti su standartiniais langais. Pagrindinė naujoviškų profilių kamera užpildyta specialiai sukurtu poliuretano užpildu, kuris suteikia labai aukštą lango atsparumo šilumos laidumui vertę: U = 0,67 W/m²K. Gaminant įprastų dydžių elementus pagal STV technologiją varčioje galima nebenaudoti plieno armatūros. Tokiu būdu iki 0,2 W/m²K (priklausomai nuo profilių kombinacijos) gerėja lango šilumos laidumo rodikliai. Staktoje plieno armatūra naudojama, kad būtų užtikrintas prisukamų apkaustų tvirtumas ir lango stabilumas montuojant gaminius. Tačiau poliuretano užpildas staktos profilyje neleidžia susidaryti vadinamiesiems šalčio tiltams ir patirti šilumos nuostolių.
Visiškas stiklo paketo ir varčios suklijavimas bei kieto užpildo naudojimas didina ir apsaugą nuo įsilaužimo. O technologinės statinės STV įklijos kombinacija su armatūros intarpu leidžia gaminti anksčiau neįmanomų dydžių elementus ir suteikia akivaizdžių funkcinių privalumų.
NAUJIENOS PRIVALUMAI 83 mm profilio plotis. Galimas akrilinės spalvos užliejimas 1 mm sluoksniu. Galimybė montuoti trijų stiklų stiklo paketus iki 54 mm storio. Dėl STV technologijos standartinių matmenų elementuose galima atsisakyti armatūros varčioje. Atsilaisvinusi kamera gali būti užpildyta puikiomis terminėmis savybėmis pasižyminčiomis poliuretano putomis. Užpildo technologija užtikrina puikią šilumos ir garso izoliaciją; Kombinacijos Uf mažesnė nei 0,7 W/(m²•K). Tai – pasyviosios energijos statinio vertė.
www.megrame.lt
2005 m. S 8000 langai. Gamybos technologija be švino
2010 m. S 8000 PLUS MEGRAME ŠILTAS LANGAS
2012 m. S 8000 STW/IKD. NAUJIENA!
Aukštos kokybės, apvalaus dizaino plastikinis langas, pasižymintis geromis garso ir šilumos izoliacijos savybėmis. 74 mm profilio montavimo gylis leidžia naudoti tvirtą ne mažiau kaip 1,5 mm storio cinkuoto plieno armatūrą, o tai užtikrina puikų plastikinių langų stabilumą ir patvarumą. Stiklo paketų gamyboje naudojama naujas, minkštas, itin šiltas selektyvinis stiklas. Visi profiliai, naudojami langų gamybai, gaminami be švino, naudojamas kalcis ar cinkas.
Energiją taupantis inovatyvus MEGRAME sprendimas. Šiltas, saugus ir ilgaamžis gaminys, kuris padeda sumažinti šildymui naudojamą energijos kiekį ir atitinka aukščiausius garso izoliacijos, įsilaužimo prevencijos reikalavimus. Atitinka pasyviesiems namams keliamus reikalavimus.
Ateities vizija – sisteminė MEGRAME inovacija. Pagal STW technologiją, įklijuotas stiklo paketas tampa lango konstrukcijos įtvirtinimo elementu. IKD užpildas didžiosiose profilio vidinėse kamerose padidina šilumos ir garso izoliacijos rodiklius. Naudojami naujos kartos 3 stiklų stiklo paketai, užpildyti kriptono dujomis. Idealus variantas pasyviųjų namų statytojams.
U=1,3 – 1,0
U=0,81
U= 0,67
6
6
6
74 mm
83 mm
83 mm
40 mm
44 mm
54 mm
+
+
Jau greitai!
+
+
Jau greitai!
+
+
Jau greitai!
33
GIPSINIO TINKO PRIVALUMŲ SĄRAŠAS – LABAI ILGAS Gipsas naudojamas tūkstančius metų, tačiau vis dar yra šiuolaikiškas. Žmonės labai seniai pastebėjo, kad šios medžiagos ypatybės itin tinkamos statybai. Senovės egiptiečiai gipsą naudojo savo būsto sienoms apdailinti, akmenims sulipdyti ir kitoms reikmėms. O baroko amžiuje gipsas tapo nepakeičiama medžiaga lipdiniams, puošybai ir kitokiai apdailai. Šiandien medžiagos iš gipso naudojamos ne tik būste, bet ir patalpose, kur reikia ekologiškos, sveikos ir sterilios aplinkos. Ši statybinė medžiaga atitinka įvairius reikalavimus: reguliuoja patalpų mikroklimatą, gali būti naudojama įvairiais tikslais, atrodo ypač estetiškai ir yra lengvai formuojama.
Naudojimas itin platus „Knauf“ gipsinis tinkas – idealiai visiems namų vidaus darbams tinkantis ekonomiškas gaminys. Jis tepamas vienu sluoksniu tinkavimo mašinomis arba rankomis. Gipsinis tinkas pasižymi mažu šilumos laidumu ir veikia kaip papildomas izoliacijos sluoksnis, džiūdamas labai mažai traukiasi, todėl neskilinėja. Kilus gaisrui 10 centimetrų gipsinio tinko sluoksnis atstoja 10 centimetrų betono sluoksnį. Gipsinis tinkas dėl savo ypatybių labai greitai išdžiūva. Maždaug po ketu-
34
riolikos dienų gipsinio tinko pagrindo paviršių jau galima dažyti arba ant jo klijuoti tapetus. Vadinasi, greičiau galima įsikelti į naują ar naujai suremontuotą būstą. Šis tinkas reguliuoja patalpų mikroklimatą – esant dideliam santykiniam oro drėgnumui sugeria drėgmę, o kai patalpose per sausa, ją atiduoda, be to, gipsinio tinko pH vertė tokia pat, kaip ir žmogaus odos.
Patalpoms suteikia jaukumo Gipsinį tinką galima apibūdinti terminu „šiltas tinkas“. Sienos, nutinkuotos šiuo tinku, kelia jaukumo ir komforto pojūtį. Galima atlikti paprastą eksperimentą – keletą valandų praleisti patalpoje, kurios apdailai naudotas akmuo. Paskui pabūti patalpoje, nutinkuotoje gipsiniu tinku. Šioje, be abejo, apims jaukumo ir komforto pojūtis. Norite rūsyje įsirengti pagalbinę patalpą, skirtą meistrauti arba sportuoti, o gal dar vieną gyvenamąjį kambarį? „Knauf “ gipsinis tinkas tikrai tam tiks. Jis gerai prikimba prie bet kokio pagrindo, todėl juo dengtas paviršius atrodo estetiškai. Naudojant šį tinką prieškambaris ar laiptų aikštelė atrodys jaukiai ir originaliai, o dėl didelio jo atsparumo ir patvarumo nesusibraižys šių dažnai
KODĖL VERTA RINKTIS „KNAUF“ GIPSINĮ TINKĄ? 1. Patikimas ir visada puikiai atrodo. Gipsas – viena seniausiai naudojamų statybinių medžiagų. Jo ypatybės vertinamos jau tūkstančius metų. „Knauf“ – vienas labiausiai patyrusių gipsinio tinko gamintojų. 2. Galima įvairiai naudoti. Gipsinis tinkas – labai universalus. Tinka bet kokioms patalpoms: nuo rūsio iki stogo, virtuvei ir voniai, remontui ir apdailai. 3. Atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Kilus gaisrui nuo karščio iš gipso išsiskiria vanduo – susidaro ugnį stabdanti garų uždanga. 4. Suteikia jaukumo. Liečiant gipsiniu tinku dengtą paviršių jaučiama šiluma, nes tinko temperatūra atitinka patalpos temperatūrą. Be to, dėl mažo šio tinko laidumo šilumai nepatiriama jos nuostolių. Šios gipsinio tinko ypatybės užtikrina jaukumą ir leidžia taupyti šildymui naudojamą energiją.
naudojamų patalpų sienos. Gipsiniam tinkui būdingas plastiškumas ir stabilumas, todėl juo ištinkuoti paviršiai gali atlaikyti dideles apkrovas ir užtikrina gerą garso izoliaciją.
JEI JUMS REIKIA KONSULTACIJOS – VISADA GALITE KREIPTIS Į „KNAUF“ SPECIALISTUS TELEFONU +370 5 213 2222 5.
Reguliuoja patalpų mikroklimatą. Kadangi gipsas yra labai poringas, jis puikiai reguliuoja patalpų mikroklimatą – sugeria ir sulaiko perteklinę drėgmę, o prireikus vėl ją išskiria (taip pat drėgmę, susidariusią prausiantis po dušu, gaminant valgį, skalbiant arba kvėpuojant). 6. Greičiau išdžiūs – anksčiau įsikelsite. Gipsinis tinkas išdžiūva per 10–14 dienų (priklauso nuo patalpų drėgmės ir vėdinimo), jį galima iš karto dažyti arba ant jo klijuoti tapetus. Sutaupyti laiko jums padės patikimas „Knauf“ medžiagų tiekimas ir tinkavimo technika. 7. Malonus liesti. Gipsinio tinko pH toks pat, kaip ir žmogaus odos, todėl juo dengtą paviršių malonu liesti. 8. Dailiai atrodo. „Knauf“ gipsinis tinkas yra įvairios tekstūros, todėl juo tinkuotas paviršius gali būti nuostabiai lygus arba išraiškingai grublėtas. Šis gipsinis tinkas – puikus dažų, tapetų ir plytelių pagrindas.
9. Labai tvirtas. Į „Knauf“ gipsiniu tinku (pavyzdžiui, MP 75, „Rotband“) padengtą sieną galite drąsiai kalti vinį – jis neskilinės ir netrupės. 10. Jo visada yra. Tereikia kreiptis į savo statybinių medžiagų pardavėją. „Knauf“ gipsinis tinkas parduodamas maišais (5, 10, 16, 30, 40 kilogramų), atmosferos poveikiui atspariais konteineriais. Šiuolaikiška tinkavimo technika ir logistika statybvietėje užtikrina nenutrūkstamą darbų eigą. Baigus darbus, konteineriai išgabenami, todėl nelieka jokių statybinių šiukšlių.
MP 75 gipsinis tinkas, skirtas dirbti mašina. Įpakavimas: 40 kg maišai, silosai arba konteineriai. MP 75L lengvas gipsinis tinkas, skirtas dirbti mašina. Įpakavimas: 30 kg maišai. ROTBAND universalus remontui skirtas mišinys. Pritaikytas dirbti rankomis. Įpakavimas: latviškas: 5 kg, 10 kg, 16 kg, 30 kg, vokiškas: 10 kg, 30 kg.
Labai praktiškas produktas Gipsinis tinkas suteikia beveik neribotas galimybes kuriant patrauklų ir savitą patalpų interjerą. Išlaisvinkite savo kūrybiškumą! Lygus arba grublėtas, įprastos arba ypač išraiškingos faktūros „Knauf“ gipsinis tinkas padės sukurti kiekvienai patalpai tinkamą interjerą. Gipsinis tinkas bus idealus pagrindas tapetams klijuoti arba dažyti, ir nesvarbu, koks bus kitas sluoksnis – kietas ar minkštas. „Knauf“ gipsinis tinkas yra ypač tvirtas ir netrupės net tada, kai į sienas arba lubas prireiks įkalti vinį. Geras pagrindas plytelėms Geriausios „Knauf“ gipsinio tinko ypatybės ypač puikiai atsiskleidžia būtent drėgnose patalpose. Nesvarbu, kokia paviršiaus danga naudojama – plytelės ar kitokia. Gipso poros sugeria perteklinę drėgmę ir išskiria ją tada, kai jos ima trūkti – taip natūraliai reguliuojamas ir palaikomas visų patalpų (net ir vonios) mikroklimatas. Gipsinis tinkas leidžia įsirengti naujas jaukias gyvenamąsias patalpas „Knauf“ gipsinis tinkas idealiai tinkamas naudoti įrengiant mansardas. Šiuolaikiškomis tinkavimo mašinomis šį tinką lengva ir paprasta užkelti į viršutinį pastato aukštą. Nedideliems darbams (pavyzdžiui, tinkuojant rankomis) tinkas pakuojamas praktiškais 30 arba 40 kilogramų maišais. Jau po dviejų savaičių galima tinką dažyti arba ant jo klijuoti tapetus.
35
TECHNOLOGIJOS APLENKIA REIKALAVIMUS Atliekant senų sovietinių daugiabučių modernizavimo darbus viena pirmiausia tvarkomų namo dalių yra langai. Sovietmečio statybos namuose jie tarsi vos pridengtos skylės, pro kurias upe laukan teka šiluma. Tačiau namų bendrijos per nežinojimą ar smulkmenišką taupymą dar dažnai įsigyja, technologiškai pasenusius langus, kurie nesuteikia laukiamo efekto.
Nereikia žiūrėti abejingai Svarbiausi langų parametrai, lemiantys jų energinį efektyvumą, yra šiluminis stiklo paketo ir rėmo laidumas bei lango sandarumas – atsparumas vėjui ir lietui. Statybų
36
reglamente šiuo metu yra nustatyti gana griežti didžiausi leistini šiluminio langų laidumo parametrai – 1,4 W/mK. Be jokios abejonės, vidinis lango paketo stiklas turi būti padengtas ši-
lumą sulaikančia – selektyvia – plėvele, o minimalus stiklo paketo plotis – 24 milimetrai. Vadinasi, naudojant du 4 milimetrų storio stiklus oro tarpas tarp jųdviejų yra 16 milimetrų. Tokiam paketui sumontuoti lango
rėmas turi būti ne mažiau negu 70 milimetrų storio. Vadovaujantis statybų reglamento reikalavimais, šiluminė apšiltintos namo sienos varža turėtų būti 4,2 m2K/W. Tai 4 kartus didesnė negu reglamentuojama minimali lango varža, kuri siekia vos 1 m2K/W. Taigi akivaizdu, kad langai iš esmės yra skylės namo sienoje, todėl jiems reikėtų skirti kur kas didesnį dėmesį.
Populiarėja dvikameriai paketai Populiarėja langai su trijų stiklų arba dviejų kamerų stiklo paketais, kurių šiluminis laidumas yra šiek tiek mažesnis negu standartinio dviejų stiklų paketo ir siekia 1,2 W/mK. Tai pasiekiama į vieną paketą montuojant tris 4 milimetrų storio stiklus su 16 milimetrų tarpais. Tad bendras paketo storis išauga iki 44 milimetrų. Tokie langai yra brangesni, todėl jie daugiausia montuojami individualiuosiuose namuose, kur gerai apšiltintos sienos. Langai su dviem kameromis tarnauja ilgiau negu vienkameriai. Taip yra todėl, kad dviejų kamerų stiklo paketas yra stabilesnis, mažiau reaguoja į šalčio ir šilumos pokyčius, daug ilgiau išlaiko pirminį sandarumą, nesideformuoja dėl aplinkos poveikio. Kamerų skaičius – triukas Lango rėmas vidutiniškai sudaro apie 20–30 proc. lango ploto, todėl šiluminis paties rėmo laidumas irgi yra reikšmingas. Pagrindinis parametras,
37
nuo kurio priklauso šiluminė rėmo varža – rėmo plotis. Kaip minėta, mažiausias leistinas plotis yra 70 milimetrų, labai šilto lango rėmas – 80 milimetrų pločio. Šiluminės rėmo ypatybės priklauso nuo to, kokia medžiaga naudota jo standumui didinti. Tradicinis metalo profilis ar naujoviška kompozicinė medžiaga su sti-
38
klo audiniu vietoj metalinių profilių. Lango rėmo kamerų skaičius kartais būna tiesiog reklamos triukas, mitas naiviems pirkėjams suvilioti. Bandymais įrodyta, kad rėmo kamerų skaičius beveik neturi jokios įtakos jo šiluminėms ypatybėms. Dar vienas mitas – esą mediniai rėmai yra gerokai šiltesni už plasti-
kinius. Bandymai patvirtina, kad šiluminė medinių rėmų varža yra tokia pat, kaip ir plastikinių. Tik medinius langus labiau linkę užsakyti tie, kurie vertina natūralumą.
Kokybė gerinama etapais Dar vienas svarbus techninis lango rodiklis, lemiantis šilumines jo ypa-
,, Pinigų taupymas ne ten, kur reikėtų, yra pagrindinė kliūtis, dėl kurios renovuojamuose namuose nemontuojami aukštesnės klasės dukart šiltesni langai. Taip pat pamirštama, kad brangstantys energijos ištekliai anksčiau ar vėliau privers taupyti protingai.
tybes – varčios tvirtinimo taškų skaičius staktoje. Kuo šių taškų daugiau, tuo geriau rėmas prispaudžiamas prie varčios ir tuo patiriami mažesni šilumos nuostoliai. Kuo didesnis varstomas langas – tuo daugiau tvirtinimo taškų turėtų būti, tačiau kalbant apie standartinį vidutinį langą, kurio dydis – 1230 x 1480 milimetrų, jam
pakanka trijų tvirtinimo taškų. Jei tvirtinimo vietų mažiau, rėmas prastai prispaudžiamas, atsiranda plyšių, netenkama reikiamo sandarumo. Norint pasiekti dar geresnių šiluminių parametrų, į stiklo paketus vietoj aliuminio rėmelių dedami šilti kompozicinio plastiko rėmeliai. Juos panaudojus lango šiluminis laidumas sumažėja dar viena dešimtąja dalimi – iki 1,1 arba 1 W/mK. Dar gerinant šilumines lango ypatybes galima sumontuoti antrą selektyvinį stiklą į tristiklį paketą. Tuomet šiluminis lango laidumas sumažės dar 0,1–0,2 dalimi ir jau gali siekti 0,9–0,8 W/mK. Standartinis langas yra dukart šaltesnis negu naudojamas pasyviuosiuose namuose, kurių šilumos laidumo koeficientas nesiekia 0,8 W/mK. Renkantis langą pardavėjas turėtų pateikti lango aprašą, kuriame būtų nurodytos techninės jo ypatybės, jų atitikimas standarto reikalavimams, apibūdintos langui pagaminti naudotos medžiagos.
Kol kas nedaugelis skaičiuoja Tobulėjant langų gamybos technologijoms ir kylant šilumos laidumo reikalavimams, ateina metas keisti ne tik sovietmečio langus, bet ir plastikinius, kurie buvo sudėti prieš dešimtmetį ar kiek anksčiau. Gamintojai siūlo rinkai naujus profilius, naujus stiklo paketus – viskas keičiasi ir tobulėja, todėl anksčiau ar vėliau naujesni geresni langai nurungia senesnius. Šiuo metu pradėti gaminti ypač šilti langai, kurių šiluminis laidumas beveik prilygsta apšiltintai sienai. Tokius langus daugiausia užsako individualiųjų namų statytojai. Šiluminis šiuolai-
kinių geriausių langų laidumas yra 0,8–0,7 W/mK. Kalbant apie atnaujinamus namus, lemiamas kriterijus tebėra mažiausia kaina, už kurią perkami langai, turintys standartinį šilumos laidumo koeficientą – 1,3–1,4 W/mK. Tokius duomenis šiandien turi senesnių technologijų langai, naujoviškų ypatybės gerokai skiriasi. Tam tikras tarpinis, kompromiso, variantas – dėti dvigubą stiklo paketą į standartinį 70 milimetrų pločio rėmą. Tai pavyksta sumažinus standartinius 16 milimetrų tarpus tarp stiklų iki 12 milimetrų. Žinoma, tokio lango šilumos laidumas bus prastesnis. Pinigų taupymas ne ten, kur reikėtų, yra pagrindinė kliūtis, dėl kurios renovuojamuose namuose nemontuojami aukštesnės klasės dukart šiltesni langai. Taip pat pamirštama, kad brangstantys energijos ištekliai anksčiau ar vėliau privers taupyti protingai. Gerai apskaičiavus aiškėja, kad montuoti labai geros kokybės langus – ne tik komfortiška, bet ir apsimoka.
Sandarumas – esminis rodiklis Renkantis langus neretai pamirštami dar du labai svarbūs rodikliai – atsparumas vandeniui, t. y. lietui, ir atsparumas vėjui – oro laidumas. Yra devynios lietaus atsparumo klasės. Aukščiausios devintos atsparumo klasės langas turi atlaikyti 600 Pa lietaus spaudimą. Medinių langų rodiklis yra 200–300 Pa. Atsparumas vėjui suskirstytas į keturias klases. Didelis oro nelaidumas reikalingas langams, kurie montuojami pajūryje arba viršutiniuose aukštybinių pastatų aukštuose.
39
MŪRO SIENOS TURI BŪTI TVIRTOS, ATSPARIOS, ILGAAMŽĖS Dažnas klausimas – iš kokių medžiagų geriau statyti namą, kokią sienų konstrukciją rinktis? Pasiūlymų daug, tačiau šiandien statybinių medžiagų techninių charakteristikų svarbą jau vertina ne tik didelės statybų bendrovės, bet ir individualiųjų namų statytojai.
Galimybė sutaupyti akivaizdi Kompetentingi statybų srities specialistai visada pataria medžiagas rinktis atsižvelgiant į būsimo pastato sienų konstrukcijos vertę bei vieno kvadratinio metro išorinei sienai apšiltinti reikalingų medžiagų kainą. Neretai konstrukcinės medžiagos pasirenkamos pagal jų kubinio metro kainą – gal tai patogiau statybininkams, bet jokiu būdu ne privatiems asmenims. Pasirinkus storesnius išorinės sienos blokus, reikės gerokai daugiau statybinių medžiagų (blokai, skiedinys, klijai), negu statant tokių pačių matmenų pastatą iš plonesnių blokų. Pavyzdžiui, nutarus namą statyti iš akytojo betono blokų, rekomenduojama rinktis 30 centimetrų storio blokus, o statant namą iš silikatinių blokų – užtenka ir 18 centimetrų storio. Taigi akytojo betono blokų reikės apie 1,7 karto daugiau negu silikatinių blokų. Taip pat būtina įvertinti mechaninį blokų atsparumą gniuždymui, matmenų tikslumą, termoizoliacines ypatybes, atsparumą šalčiui, drėgmei ir kt.
40
Silikatinius blokus Lietuvoje gamina AB „Silikatas“, kuri dirba jau pusę amžiaus. Silikatinių blokų gamybai naudojamos tik natūralios ir ekologiškai švarios gamtinės žaliavos: smėlis, vanduo, kalkės. Jie neturi jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir sukuria palankiausią gyvenamąją aplinką. Bendrovėje veikia kokybės valdymo sistema, atitinkanti ISO 9001:2000 reikalavimus. Tai pirmoji tarptautiniu lygmeniu įvertinta statybinių medžiagų gamybos įmonė. Silikatiniai blokai Lietuvos rinkoje išties paklausūs. Tyrimų duomenimis, pastaraisiais metais jų prekyba labai išaugo. Iš ARKO silikatinių blokų pastatyti namai yra tvirti, jaukūs ir ilgaamžiai.
Sąnaudos gerokai mažesnės Statant namus iš silikatinių blokų galima sumažinti montavimo laiką, statybos darbų ir kitas sąnaudas. Gaminių matmenys tikslūs, todėl horizontaliosios siūlės būna plonesnės, vadinasi, sumažėja joms bei apdailai reikalingų medžiagų sąnaudos. O kuo plonesnės siūlės, tuo stipresnis mūras. Blokai turi specialias įlaidas ir iškišas. Mūrijama be vertikaliųjų siūlių, tik su horizontaliosiomis mūro siūlėmis. Dėl vertikalių ARKO blokų tuštymių sienų svoris yra mažesnis, o šiluminė varža didesnė – taip sutaupoma ir termoizoliacinių medžiagų.
Renkantis konstrukcinę medžiagą svarbu įvertinti pagrindines technines blokų charakteristikas: mechaninį stiprumą, atsparumą šalčiui, vandens įgertį. Tvirtumas – tai pagrindinis mūro sienoms keliamas reikalavimas. Šią ypatybę kaip svarbiausią nurodo daugelis statybininkų. Būtent todėl sienoms mūryti reikėtų rinktis ARKO mūro blokus. Tyrimais įrodyta, kad pagal tvirtumą jie rinkoje užima pirmaujančias pozicijas. Nuo sienos tvirtumo priklauso papildomų mūrijimo medžiagų ir darbų sąnaudos. Pasirinkus tvirtus ARKO mūro blokus, šios sąnaudos sumažėja nuo 50 iki 5–10 proc., palyginti su keraminiais, keramzitbetonio, akytojo betono blokais. Tradiciniame iš tvirtų mūro blokų pastatytame gyvenamajame name remiant įprastą stogą, montuojant patogius laiptus, kabinant ant sienų sunkesnius daiktus (pavyzdžiui, praustuvę, radiatorius) nebūtina papildomai stiprinti sienas. Gniuždomasis ARKO mūro blokų stipris yra 10–20 MPa. Jie yra 1,5–2 kartus tvirtesni už keraminius blokus ir 3–5 kartus už keramzitbetonio bei akytojo betono blokus. Atsparumo šalčiui klasės nustatymo bandymų metu vandens prisotinti silikatiniai blokai be jokių irimo požymių atlaiko iki 50 šaldymo ir šildymo ciklų. Todėl mūras iš ARKO silikatinių blokų yra atsparus šalčiui ir ilgaamžis, palyginti su mūru iš kitų blokų. Silikatiniai blokai ypač atsparūs vandens įmirkiui. Blokų vandens įmirkis yra 14–17 proc. Tiek vandens per 48 valandas įgeria pamerktas sausas gaminys. Pagal LST 1167-91 standarto reikalavimus įmirkis negali būti mažesnis nei 6 proc. Kitaip tinkas neprikibtų prie sienos, nes blokas per greitai sugertų drėgmę ir tinkas imtų trūkinėti. Statybininkai dažnai susiduria su šia problema neįvertinę blokų įmirkio. Antai akytojo betono blokų įmirkis yra apie 54–63 proc. (LST 1428.18:1997). O kuo medžiagos įmirkis didesnis (daugiau kaip 50 proc.), tuo ją labiau reikia saugoti statybų metu. Po darbo ar lietingomis
dienomis būtina mūrą uždengti hidroizoliacine medžiaga. Žiemos metu blokai turi būti sandėliuojami taip, kad būtų apsaugoti nuo sniego ir ledo. Apsaugotas nuo tiesioginės drėgmės poveikio, akytojo betono gaminys tik po 150 parų išgarina perteklinę drėgmę. Pastačius namą reikia uždengti stogą ir 5 mėnesius laukti, kol bus galima šiltinti išorės sienas ar atlikti vidaus apdailos darbus.
Bandymais įrodytas ilgaamžiškumas Namų sienų konstrukcijos skirstomos į vienasluoksnio, dvisluoksnio ir trisluoksnio mūro. Vienasluoksnės mūro sienos – tai tokios, kurioms nebūtina didelė šiluminė varža arba kurių konstrukcinės medžiagos varža yra pakankama. Konstrukcinė medžiaga yra tiesiogiai veikiama išorinės aplinkos, temperatūros pokyčių, tad konstrukcijoje gali atsirasti defektų. Šiuo atveju renkantis konstrukciją reikėtų ypač atsižvelgti į medžiagos atsparumą šalčiui, įvertinti, ar konstrukcinė medžiaga yra išbandyta, ir kiek šalčio ciklų ji atlaiko – tai turi patvirtinti gamintojas ar pardavėjas. ARKO silikatiniai blokai atlaiko 50 šaldymo ir šildymo ciklų, o keraminiai ir akytojo betono blokai – 25 šaldymo ir šildymo ciklus. Tad ARKO blokai užtikrina pastato ilgaamžiškumą. Jeigu blokų atsparumo šalčiui klasė F yra 50 (tokia yra ARKO blokų), namo sienų konstrukcijos išliks nepakitusios 100 metų. Dvisluoksnės mūro sienos – tai tokios sienos, kurių konstrukcija apšiltinta termoizoliacine medžiaga (mineralinė vata, putų polistirenas), tvirtinama prie laikomojo mūro ir tinkuojama įvairiu šalčiui, drėgmei, aplinkos poveikiui atspariu tinku. Trisluoksnės mūro sienos – tai tokios konstrukcijos, kai termoizoliacinė medžiaga (mineralinė vata, putų polistirenas) yra tarp dviejų
mūro sluoksnių. Tokios sienos patikimos ir kokybiškos būna tuomet, jei tarp termoizoliacinės medžiagos ir išorės sienos yra vėdinamasis oro tarpas. Išorinis tokių sienų apdailos sluoksnis vėdinamas iš dviejų pusių, todėl iš jo greičiau pasišalina atmosferos drėgmė, be to, sumažėja iš patalpų besiskverbiančios drėgmės (garų) kiekis, nes ji išgaruoja ventiliuojamame oro tarpe. Taip pat drėgmė lengviau pasišalina iš termoizoliacinio sluoksnio, šiluminė varža nesumažėja. Nors vandens garų judėjimas statybinėse medžiagose vyksta palyginti lėtai, bendras per atitvaras pereinančios drėgmės kiekis būna didelis, ir susikaupusi drėgmė gali pakenkti konstrukcijai arba patalpų mikroklimatui. Drėgmė kondensuojasi (vandens garai virsta skysčiu) vandens garų koncentracijai medžiagos porose ir kapiliaruose pasiekus maksimalią ribą. Kai naudojamos termoizoliacinės medžiagos gerai praleidžia vandens garus (pavyzdžiui, mineralinė vata), išorinėje šilumos izoliacinio sluoksnio dalyje tikėtina vandens garų kondensacija. Tokiu atveju oro tarpai pagerina drėgminę atitvaros būklę, nes tarpsluoksniuose dėl temperatūros skirtumo (nevėdinamuose oro tarpuose) arba išorės oro poveikio (vėdinamuose oro tarpuose) susidaro sąlygos orui judėti. Trisluoksnės konstrukcijos vidinei laikomajai sienai rekomenduojama rinktis ARKO M18 silikatinius blokus, o išoriniam mūrui – ARKO M12. Tokios sienos tinka dviejų, trijų aukštų individualiesiems namams, kotedžams, pramoniniams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems pastatams. Silikatiniai blokai, palyginti su kitais sienų blokais, yra sunkesni. Būdami tokie jie užtikrina sienos stabilumą ir tvirtumą. Blokų tankis – irgi didelis, jie yra atsparūs šalčiui, tvirti ir ilgaamžiai.
Karališka konstrukcija Statyboje, be techninių medžiagų charakteristikų, ne mažiau svarbi ir pastato kaina. Skaičiavimai rodo, kad vidutinė kvadratinio metro trisluoksnės mūro sienos medžiagų kaina (neskaičiuojant statybos darbų) naudojant ARKO M18 blokus yra mažiausia, palyginti su kitais mūro blokais. Lietuvos statytojams apdailos mūrui siūlomi ir tinkuoti ar kitaip apdailinti ARKO M12 blokai. Jie pasižymi dideliu mechaniniu atsparumu gniuždymui (7,3–12,5 MPa) ir šalčiui (atlaiko daugiau kaip 50 šaldymo ir šildymo ciklų). Atsparumas šalčiui ir gniuždymo stipris yra svarbiausi ARKO M12 blokų ilgaamžiškumo rodikliai. Įvertinus techninius parametrus ir kainą galima konstatuoti, kad trisluoksnio mūro iš ARKO M18 ir ARKO M12 blokų pranašumai neabejotini. Tai vertėtų prisiminti renkantis trisluoksnio mūro konstrukciją. Tokia mūro konstrukcija bus tvirta, atspari šalčiui ir ilgaamžė, taip pat gerai saugos nuo aplinkos triukšmo. Šią konstrukciją galima vadinti karališka, nes siena stovės labai ilgai. Ateityje užteks tik perdažyti, pakeisti spalvą ar kitą apdailą, o pati konstrukcija liks nepažeista. Tokios sienos rekomenduojamos visiems, kurie pastatytame name planuoja įsikurti tikrai ilgai. Dėl ARKO silikatinių blokų galima pasiūlyti originalius projektinius sprendimus rengiant ir tradicinių, ir modernių pastatų projektus. Doc. dr. Džigita Nagrockienė, VGTU Statybinių medžiagų katedra AB Specializuota komplektavimo valdyba Biuras: Savanorių pr. 191A, LT-02300 Vilnius Parduotuvė: Savanorių pr. 124, LT-03153 Vilnius Tel. +370 5 232 2498, el. paštas info@arko.lt Daugiau ir išsamesnės informacijos rasite
www.arko.lt
41
GRĘŽINIAI – VANDENIUI IR ŠILUMAI Įsibėgėjant pavasariui vis daugiau žmonių planuoja įsirengti nuosavus vandens gręžinius. Šis įrenginys ne tik aprūpina gėlu vandeniu, bet ir mažina išlaidas, nes elektros išlaidos giluminio siurblio darbui yra labai nedidelės, o gamtos išteklių mokestis vandens sunaudojant iki 100 kubinių metrų per parą neskaičiuojamas. Nemaža dalis besikreipiančiųjų – ūkininkai, kurie pasinaudodami Europos Sąjungos parama atnaujina savo ūkius, sumažina gaminamos produkcijos savikainą, pagerina produkcijos ir savo gyvenimo kokybę. Kita dalis – individualiųjų namų statytojai. UAB „Kauno hidrogeologija“ gręžinius įrengia jau nuo 1969 metų. Įmonėje dirba daug patyrusių darbuotojų. Nuo 1995-ųjų bendrovė montuoja švediškas vandens tiekimo sistemas, kurias patikimumu kol kas niekas nepralenkė. Šiuo metu Lietuvoje visiškai patenkindamos naudotojų vandens poreikius sėkmingai veikia daugiau kaip 3300 tokių sistemų. UAB „Kauno hidrogeologija“ ne tik įrengia naujus gręžinius, bet ir regeneruoja senus. Dažnai tenka regeneruoti
arba naujai pergręžti naujų, nepatyrusių gręžimo įmonių nekokybiškai įrengtus gręžinius. Šioje situacijoje pralaimi klientai, ieškoję mažiausios kainos, o ne tinkamo kainos ir kokybės santykio. Išgręžti gręžinį – tai ne šaldytuvą įsigyti. Defektuotą šaldytuvą gali grąžinti pardavėjui, o blogo gręžinio neišmontuosi ir pinigus vargu ar atgausi. Tinkamai likviduoti netinkamą naudoti gręžinį kainuoja, nes būtina parengti tamponavimo projektą ir atlikti jame numatytus darbus laikantis visų galiojančių reikalavimų. Rinkdamiesi darbus atliksiančią įmonę klientai turėtų pagalvoti ir apie gręžinio dokumentaciją. Visi legaliai išgręžti gręžiniai yra registruojami Lietuvos geologijos tarnyboje, jiems išduodami pasai. Gręžinio pasą turintis klientas yra teisėtas jo savininkas. Jei pastatas vandeniu aprūpinamas iš gręžinio, įrenginio pasas būtinas norint pripažinti pastatą tinkamą naudoti. Pastaruoju metu daugėja klientų, kuriuos domina senų gręžinių, ypač įrengtų su metaline konstrukcija, atnaujinimo galimybės. Bendrovė „Kauno
hidrogeologija“ jau seniai naudoja efektyvų pneumoimpulsį gręžinių vandens debito atstatymo metodą, kuris padeda pratęsti senų gręžinių tarnavimo laiką be didelių investicijų. Įmonė nuolat plečia savo teikiamų paslaugų asortimentą, kad klientai galėtų rinktis daugiau negu vieno rangovo teikiamas paslaugas – taip sutaupoma nemažai brangaus laiko ir nervų. Nuo 2010 metų bendrovė pradėjo įrengti biologinius nuotekų valymo įrenginius bei nuotekų kaupyklas. Bendradarbiaujama su tokiais nuotekų valymo įrenginių gamintojais kaip „August ir KO“, „Traidenis“, „Feliksnavis“. Biologinius nuotekų valymo įrenginius dažniausiai renkasi neturintieji galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų. Biologinių valymo įrenginių išvalytas vanduo gali būti išleidžiamas į atvirus vandens telkinius. Verta priminti, kad nuo šiol įmonė gali pasiūlyti vandens gręžinių įrengimo, vandens gerinimo, nuotekų valymo, geoterminio pastatų šildymo sistemų ir grunto tyrimų pastatų statybai paslaugas.
VANDENS GRĘŽINIAI GEOTERMINIS ŠILDYMAS VANDENS FILTRAI INŽINERINIAI TYRINĖJIMAI NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGIMAI PROJEKTAVIMAS UAB „Kauno hidrogeologija“ Rinkūnų k., Garliavos apyl. sen., LT-53280 Kauno r. Tel. +370 37 39 33 53, faks. +370 37 55 87 20, el. p. kaunas@hidrogeol.lt, www.hidrogeol.lt
VILNIUJE: +370 698 08 904, +370 699 86 804 42
KLAIPĖDOJE: +370 687 17 672
RINKOJE – DIDESNIS PAKUOTO CEMENTO ASORTIMENTAS Didėjanti konkurencija rinkoje gamintojams pakužda naujų idėjų, kaip patogiau pateikti produkciją vartotojams. Akcinė bendrovė „Akmenės cementas“ įžvelgė klientų poreikius ir savo produkciją pateikė naujomis pakuotėmis. „Šitaip išplėtėme pakuotų gaminių asortimentą. Nors ir anksčiau gaminome įvairias cemento rūšis, ne visas jas pakuodavome. Atsižvelgėme į klientų poreikį – jie nuo šiol galės įsigyti įvairesnių rūšių cemento pakuotėmis pagal poreikį, o ir pačios pakuotės yra patogesnės. Jos yra mažesnio svorio, tad bus lengviau įsikelti į prekybos vežimėlį, automobilį“, – pasakojo „Akmenės cemento“ gamybos direktorius Edmundas Montvila. Pateikiamos trys naujos cemento pakuotės. E. Montvila patikslino, kad vienoje jų yra klasikinis be priedų, tačiau greitai kietėjantis cementas. Kitose dviejose – cementas su priedais. CEM II/A-LL 42,5 N (STANDARD) cementas skirtas įvairių betonų ir skiedinių bei konstrukcijų gamybai šiltuoju metų laiku patalpų viduje ir išorėje, taip pat masyvių konstrukcijų betonavimui. Geriausiai tinka vidaus apdailos darbams, perdangoms, laiptams, grindims, mūro ir tinko skiediniams. Su šiuo cementu užmaišyti skiediniai ir betonai nesisluoksniuoja, pasižymi dideliu plastiškumu, iš jų ne-
atsiskiria vanduo, todėl tinka naudoti ilgesnį laiką. CEM II/A-LL 42,5 R (STANDARD PLUS) cementas skirtas įvairių betonų ir skiedinių bei konstrukcijų gamybai šaltuoju metų laiku patalpų viduje ir išorėje. Šis greitai kietėjantis cementas pasiekia didelį stiprumą per trumpesnį laiką, todėl ypač tinka darbams žiemos metu lauke ir nešildomose patalpose. CEM I 42,5 R (EXTRA) skirtas betonų ir skiedinių bei konstrukcijų, neapsaugotų nuo aplinkos poveikio, taip pat stipriųjų betonų gamybai ir šiltuoju, ir šaltuoju metų laiku lauke. Konstrukcijoms su šiuo cementu būdingas ilgaamžiškumas. Geriausiai tinka pamatų, aikštelių, atraminių sienučių, lauko baseinų bei rezervuarų betonavimui, apdailinio mūro ir fasadinio tinko skiediniams. „Su betonu yra daug susijusių darbų, tad renkantis cementą, kaip vieną pagrindinių sudedamųjų betono dalių, reikia atsižvelgti į tai, kam skiedinys bus naudojamas. Rekomenduotina, jei nėra naudojami specialūs priedai, betonavimo darbus atlikti esant aukštesnei nei 5 laipsniai aplinkos temperatūrai“, – sakė E. Montvila. Ant naujų pakuočių pateikiamos instrukcijos, kad vartotojai galėtų atidžiau susipažinti su gaminių paskirtimi. Pasak „Akmenės cemento“ ga-
mybos direktoriaus, dabar vartotojai nelinkę atidžiai skaityti instrukcijų, tad naujos cemento pakuotės iliustruotos simboliais – jie vaizdžiai pateikia, kam geriausia naudoti produktą. Vadovaujantis Europos Sąjungos reikalavimais, Lietuvoje biriųjų statybinių medžiagų pakuotės po kurio laiko turės būti ne sunkesnės nei 25 kilogramų. „Akmenės cementas“ jau žengia žingsnį reikalavimų vykdymo link: CEM I 42,5R (EXTRA) cementas pakuojamas po 25 kilogramus, o CEM II/A-LL 42,5N (STANDARD) ir CEM II/A-LL 42,5R (STANDARD PLUS) – po 35 kilogramus. „Istoriškai Lietuvoje cementas buvo pakuojamas po 50 kilogramų, vėliau pereita prie 45 ir 40 kilogramų sveriančių pakuočių. Žinoma, skaičiuojant kiekius patogiausios turbūt yra 50 ir 25 kilogramų pakuotės. Tačiau sveikatos požiūriu 35 ar 30 kilogramų pakuotės yra optimalios“, – mano E. Montvila.
AB „Akmenės cementas“, J. Dalinkevičiaus g. 2, LT-85118 Naujoji Akmenė, tel. +370 425 58 323, faks. +370 425 56 198, el. p. info@cementas.lt, www.cementas.lt
43
RSP VAKUUMINIS EKSKAVATORIUS – UNIVERSALU IR GENIALU Beveik aštuoniolikos metų intensyvi vakuuminių ekskavatorių technologijos plėtra ir tobulinimas Vokietijoje davė puikių vaisių. Sėkmės paslaptis yra ne tik ilgus metus gyvuojanti „RSP GmbH“ Zafelde, Tiuringijos žemėje, bet ir tai, kad įmonė sugebėjo įrodyti, jog RSP vakuuminiai ekskavatoriai pasižymi išskirtiniais techniniais parametrais bei sumania konstrukcija. Galia ir efektyvumas RSP vakuuminiai ekskavatoriai gali būti sėkmingai naudojami įvairiose statybvietėse. Jais galima siurbti žemes, žvyrą, dumblą, skaldą, vandenį, statybines atliekas ir netgi akmenis. Įrenginiais nepadarant žalos galima atkasti medžių šaknis, požeminius tinklus, pamatus. RSP vakuuminiai ekskavatoriai ne tik itin funkcionalūs, bet ir labai ekonomiški. Naudojant juos darbai atliekami ypač sparčiai.
44
Naudojant vakuuminius ekskavatorius, palyginti su rankų darbu, per tą patį laiką galima atlikti 12 kartų daugiau darbų. Tokiu būdu sutaupoma per 60 proc. laiko bei lėšų. Šiuos įrenginius naudojant sunkiai prieinamose statybvietėse nebereikės rankomis kasti šulinių, o tai brangiai kainuoja ir reikalauja daug laiko. Netgi ekologiniu požiūriu vakuuminių ekskavatorių naudojimas turi privalumų. Dėl mažesnės kenks-
mingųjų medžiagų emisijos tai yra geriausias sprendimas, skirtas naudoti miestuose atliekant požeminius darbus. Keturi skirtingos konstrukcijos įrangos modeliai, montuojami ant įvairių važiuoklių, patenkins ne tik specialius reikalavimus požeminius darbus atliekančioms įmonėms, bet ir kelių, tunelių statyboje bei municipalinių technologijų srityje. Priklausomai nuo modelio skiriasi jų parametrai: siurbimo galia, nuotolis, talpos dydis ir jos kombinacija. „RSP GmbH“ montuoja siurbimo antstatus ant 7,5–40 tonų rėminių važiuoklių, stacionarių siurbimo įrenginių ir siūlo individualiems klientų poreikiams pritaikytus sprendimus. Įrenginyje ESE 32/8, kuriame įdiegta dvigubo ventiliatoriaus technologija ir patentuota ventiliacinė sistema, yra galingas išskirtinės klasės siurblys.
Kuo ypatingi vakuuminiai ekskavatoriai? Jie panašūs į įprastus buitinius dulkių siurblius, tik yra labai didelio galingumo ir montuojami ant sunkvežimio važiuoklės. Siurbimo žarnos skersmuo siekia 250 milimetrų. Siurbti galima bet kokią medžiagą – ir kietąją, ir skystąją. Svarbu tik tai, kad frakcijos dydis neviršytų siurbimo žarnos skersmens. Žinoma, įrenginio palyginimas su dulkių siurbliu yra labai supaprastintas. Vakuuminiai ekskavatoriai yra išmanios sistemos, kurios galingu oro srautu įsiurbia medžiagas į mašiną. Nors sukuriamas galingas oro srautas, oras ir medžiaga efektyviai atskiriami. Šis įrenginys buvo kuriamas po žeme tiesiamoms linijoms, vamzdynams atkasti – tokia buvo pirminė jo paskirtis. „RSP GmbH“ 2000 metais patobulino kombinuotųjų ventiliatorių technologiją. Taip buvo atrastos visiškai naujos šios įrangos rinkos. Naudojant pavienių ventiliatorių technologiją siurbimo atstumas buvo labai ribotas, o naudojant kombinuotuosius ventiliatorius siurbimo atstumas siekė iki 50 metrų vertikaliai ir 200 metrų horizontaliai. Dėl šių naujų charakteristikų technika tapo gerokai įdomesnė atliekų rinkimo rinkai. Užpildytos talpos ištuštinimas paverčiant ją šonu iš 2 metrų aukščio užtikrina spartų susiurbtos medžiagos perdavimą į konteinerį ir ekonomišką išvežimą. Dėl modernios proporcingos technologijos siurbimo antvamzdis valdomas labai tiksliai.
Svarbiausios technikos naudojimo sritys Pramonės sektoriuje vakuuminė technika irgi sėkmingai integruota į rinką. Srityse, kuriose taikomi labai griežti saugumo reikalavimai, nekenksminga, ekonomiška siurbimo technika yra ypač paklausi:
Žemės iškėlimas požeminių vamzdynų vietose. Operatyvi pagalba nutikus avarijai, kai išsilieja bet kokios medžiagos. Požeminiai darbai saugant medžius ir jų šaknis. Žvirgždo nusiurbimas nuo plokščių stogų. Griuvėsių nusiurbimas rekonstruojant namus. Geležinkelio priežiūros ir remonto darbai.
Pamatų atkasimas sandarinant namus. Lietaus kanalizacijos kanalų, kanalizacijos šulinių ir nusodintuvų valymas. Medžiagų susiurbimas nutikus nelaimingiems atsitikimams, avarijoms ir katastrofoms. Bentonito susiurbimas horizontaliuose gręžiniuose. Naudojimas pramonės sektoriuje, valymo ir chemijos pramonės įmonėse. Kiti išskirtiniai atvejai. Nuo „RSP GmbH“ įsikūrimo ir įsiskverbimo į rinką 1993 metais visoje Europoje buvo parduota 480 mašinų. Šie siurbimo įrenginiai naudojami Europoje statant tunelius, valant kanalus Venecijoje arba kaip dvikelis įrenginys bėgių remonto darbams.
UAB „Hidora“, Ateities g. 10B, LT-08303 Vilnius, telefonas +370 5 260 0296, faksas +370 5 260 0293, el. paštas info@hidora.lt, www.hidora.lt.
45
ESTETIŠKAS SPRENDIMAS PATIKIMAI TVORAI Didžiausias aptvėrimo sistemų gamintojas visame pasaulyje „Betafence“ turi plačiausią tvorų ir prieigos kontrolės produkcijos pasiūlą. Vienas gaminių tarp daugybės kitų – „Pantanet“. Tai išbaigta sistema, kurią sudaro suvirintas, cinkuotas bei plastiku padengtas vielos tinklas ritiniais ir tvirtinimo stulpeliai. Sistema idealiai tinkama privačiuose soduose ir parkuose.
Sistemos privalumai Estetiška ir diskretiška. Tai žalios spalvos tvora. „Pantanet Family“ virintos vielos tinklai gali būti tiekiami ir metalo antracito spalvos. Ilgaamžiškumas. Viela cinkuota, suvirinta kontaktiniu būdu ir padengta maksimaliai sukimbančiu plastiko sluoksniu. Metaliniai iš vidaus ir išorės cinkuoti, rišamuoju sluoksniu bei plastiku dengti stulpai pristatomi su plastiko kepurėlėmis. „P“ stulpeliai pagaminti iš polivinilchlorido, sutvirtinto alyvoje grūdinto plieno viela. Greitas ir tikslus įrengimas. „Bekaclip“ stulpeliai su tvirtinimo juostomis užtikrina greitą ir profesionalų optimaliai įtempto tinklo įrengimą. Darbams atlikti reikalinga minimali įranga. Norint įsirengti patiems, galima įsigyti dviejų specialių rūšių stulpelius. Išbaigta sistema. „Pantanet“ yra visiškai išbaigta sistema iš įvairaus aukščio tvoros ritinių bei „Bekaclip“ stulpelių. Galima derinti su įvairiais naujoviškais atveriamais ir slenkamais vartais. Naudojimo galimybės „Pantanet“ sistema idealiai tinka tverti privačius sodus. Ja taip pat galima aptverti parkus, stadionus, mokyklų, pramoninės paskirties pastatų, viešosios paskirties objektų teritorijas.
Spalvos Tvora: žalia RAL 6073, metalo antracito spalva BF7016M. Stulpeliai: žalia RAL 6005, metalo antracito spalva BF7016M. Stulpeliai „Pantanet“ sistemai naudojami „Bekaclip“ žalios ir antracito spalvos stulpeliai. Apskrito skerspjūvio stulpelis yra su vielos tinklo tvirtinimo juosta ir antgaliu, pažymėtu firminiu „Betafence“ ženklu. Tvirtinimo spaustukai pagaminti iš nerūdijančiojo plieno. „Bekaclip“ antracito spalvos stulpeliai yra skirti tvorai įrengti „pasidaryk pats“ metodu. Jie tiekiami su antracito poliamido sąvaržomis. Apskriti plieno stulpeliai iš vidaus ir iš išorės yra padengti mažiausiai 275 g/m2 storio (sudėjus kartu abi puses) cinko sluoksniu pagal Europos standartą 10326. Jie cinkuoti ir padengti plastiko sluoksniu su poliesteriu, kuris yra mažiausiai 60 mikronų storio. „Bekaclip-P“ stulpeliai (tik žaliai tvorai) – tai apskrito profilio stulpeliai, padengti spalvotu PVC sluoksniu, sutvirtinti viela, pagaminta iš tvirto grūdinto plieno. Jie yra su tinklo tvirtinimo spaustukais ir antgaliu, ant kurio yra „Betafence“ ženklas. „Bekarond-P“ stulpeliai (tik žaliai tvorai) irgi yra apskrito skerspjūvio stulpeliai, padengti spalvotu PVC sluoksniu, sutvirtinti viela, pagaminta iš tvirto grūdinto plieno. Jie yra su vienu vielos laikikliu, esančiu antgalyje, pažymėtu „Betafence“ ženklu.
Tinklas „Pantanet“ sistemos tinklas pagamintas iš cinkuotos vielos, suvirintas kontaktiniu būdu ir padengtas plastiko sluoksniu. Horizontaliose vielose ties kiekviena akute yra išlinkimas. 25,4 milimetro atstumu nuo tinklų viršaus ir apačios yra dar viena sustiprinanti kraštinė viela (išskyrus „Pantanet Light“). Dėl pirminio apdorojimo proceso PVC danga puikiai sukimba su gaminio paviršiumi. Vartai „Pantanet“ sistema yra visiškai išbaigta, suteikiant galimybę komplektuoti ir įrengti saugius aukštos technologijos „Fortinet“ arba „Robusta“ tipo vartus – viengubus ir dvigubus atveriamus bei slenkamus vartus.
46
www.betafence-tvoros.lt
47
KOMBINUOTOJI ŠILDYMO SISTEMA – ŽVILGSNIS Į ATEITĮ Alternatyvių energijos šaltinių naudos tikrai niekas negalėtų paneigti. Diskusijų gali sukelti nebent klausimas dėl priemonių racionalumo ir investicijų grąžos. O tradicinius šildymo prietaisus, naudojančius iškastinį kurą ar biokurą, kai kurie nepagrįstai nuvertina kaip atgyvenas. Galima daryti išvadą, kad geriausias sprendimas – kombinuotoji šildymo sistema, kurią sudaro ir tradiciniai, ir alternatyvūs šildymo prietaisai. Šie, beje, šiuo metu yra ypač ištobulinti.
Paprasta, bet brangu Šildymas ir karšto vandens ruošimas. Kalbant apie šildymo sistemos pasirinkimą, pirmiausia reikėtų išskirti šiuodu aspektus. Mat neretai sistema, kuri puikiausiai tinka namams šildyti speiguotomis viduržiemio naktimis, pasirodo, nėra labai racionali karštomis vasaros dienomis, kai reikia pašildyti nedidelį kiekį vandens indams plauti. Vienas paprasčiausių sprendimų – karštam vandeniui gaminti įrengti elek-
48
trinį šildytuvą, o patalpas šildyti teno principu veikiančiais elektriniais radiatoriais. Tačiau reikia iš anksto susitaikyti su mintimi, kad tokios šildymo priemonės gerokai padidins sąskaitas. Elektriniai prietaisai vienai kilovatvalandei šilumos pagaminti naudoja maždaug vieną kilovatvalandę brangios elektros energijos. Šiuolaikinė šildymo sistemų pramonė yra sukūrusi įvairių modernių ir racionalių prietaisų, kurie leidžia apšildyti individualiuosius gyvenamuosius namus gerokai pigiau.
mina atitinkamą kiekį deguonies. Be to, tai atsinaujinantis energijos šaltinis. Tačiau šildant namą kietojo kuro katilu dažniausiai bus tokių akimirkų, kai šeimininkai išvažiuos ir namą reikės palikti be priežiūros. Tuomet namuose galėtų įsijungti nedidelio pajėgumo skystuoju kuru kūrenamas katilas. Kaip rezervinį variantą galima įsirengti nedidelį dujinį katilą ir keturių dujų balionų stotelę – tokio kiekio dujų užteks ilgiau nei dviem mėnesiams. Paprastai šildymo sistema įrengiama ilgam laikui, tad bet kokiu atveju tai savotiška loterija. Juk šiandien niekas negali pasakyti, kiek kainuos dujos, malkos ar elektra po dešimties metų. Vis dėlto, vertindami pagal šiandienos pozicijas, specialistai siūlo pasvarstyti galimybę investuoti į šilumos siurblį. Šis prietaisas leidžia šildyti namus maždaug tris kartus pigiau nei iškastiniais energijos ištekliais. O jeigu tai vasarnamis, kuriame žiemą reikia palaikyti tik minimalią temperatūrą, šis santykis išauga iki 3,8 karto.
Geriau pasirūpinti rezervu Labai dažnai įrengiant šildymo sistemą pasiteisina kelių kuro rūšių kombinavimas. Tarkime, šeima gyvena name užmiestyje. Gamtinių dujų įvado greičiausiai nebus, tad bene racionaliausias sprendimas – įsirengti kietojo kuro katilą. Šildymas malkomis pripažįstamas ir vienu ekologiškiausių šildymosi būdų. Nors malkos degdamos ir išskiria anglies dvideginį, augdami medžiai paga-
Akumuliacinė talpa tikrai atsipirks Daugelis nusprendusiųjų namuose įsirengti kietojo kuro katilą pamiršta labai svarbų dalyką – akumuliacinę talpą. Tai lyg maža Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė individualiajame name. Ji leidžia sukaupti perteklinę šilumą gerą šiluminę izoliaciją turinčioje talpoje, užuot išmetus ją pro kaminą. Reikiamu momentu, pavyzdžiui, kai malkos baigia degti, ši šiluma atiduodama į radiatorius.
Naudojant akumuliacinę talpą gerokai mažesnes apkrovas patirs ir todėl ilgiau tarnaus katilas. Be to, akumuliacinė talpa padeda išvengti staigių temperatūros svyravimų – į sistemą paduodama tolygi nustatyta temperatūra. Parenkant akumuliacinę talpą reikia atsižvelgti į katilo galingumą – šio vienam kilovatui reikia 40 litrų akumuliacinės talpos. Jeigu katilinėje nėra daug vietos, akumuliacinę talpą galima išskaidyti į dvi talpas, kurių vieną įmanoma įkurdinti katilinėje, kitą – pavyzdžiui, garaže.
Nuotoliniu būdu valdoma šildymo sistema Duoti vienareikšmį atsakymą, kokia šildymo sistema yra geriausia – vargu ar įmanoma. Konkrečiam namui pritaikomas individualus sprendimas. Būtina atsižvelgti į daugelį detalių: koks namo plotas, kokia jo šiluminė sienų varža, kokią kuro rūšį patogu naudoti, ar namas skirtas tik vasaroti bei savaitgaliams leisti, ar jame gyvenama nuolat. Kalbant apie vasarnamius ar tik poilsiui skirtus namus, ypač rekomenduojama įsidiegti nuotolinio valdymo sistemą. Pasitelkiant ją iš mobiliojo telefono išsiunčiamas nurodymas į skystojo kuro katilo kompiuterį. Sistema automatiškai pereina iš budinčio bei ekonominio režimo (kai palaikoma tik teigiama temperatūra) į darbinį. Po kelių valandų atvykus į sodybą nebereikės sukti galvos, kaip greičiau įžiebti židinį – kambariai jau bus sušilę iki nurodytos temperatūros. Tokią sistemą galima įdiegti pasirinkus skystojo kuro ar granulinį katilą bei šilumos siurblį. Deja, ji netiks kietojo kuro katilui, nes šį užkrauti kuru ilgesniam laikui nelabai pavyks. Nuotolinio valdymo sistemai yra būtinas interneto ryšys. Šiek tiek paprastesnės sistemos, veikiančios GSM principu, patikimai informuoja šeimininką apie sistemų gedimus.
dydžio ir įpročių) galima pasirinkti reikiamos galios prietaisą. Renkantis jį reikia atsižvelgti į tai, kad šilumos siurbliai yra gana inertiški prietaisai, šildantys vandenį pamažu. Jeigu reikia greitai prišildyti didelius kiekius vandens, būtų geriau rinktis skystojo kuro katilą. Nedidelio galingumo šilumos siurbliai namuose užima labai nedaug vietos, neskleidžia specifinių kvapų ir garsų, yra ilgaamžiai ir ekologiški. Vienas tokių šiuo metu rinkoje siūlomų produktų yra kompanijos „Viessmann“ gaminami 1,5 kW galios oro šilumos siurbliai „Vitocal 160-A“. Toks įrenginys tiesiog iš aplinkos oro prišildys 300 litrų talpą vandens 3,5 karto pigiau, negu tai padarytų paprastas elektrinis šildytuvas. Jeigu namuose per karšta, prietaisas gali atlikti ir vėsinimo funkciją. Puikus papildomas šilumos šaltinis gali būti vis labiau populiarėjantys saulės kolektoriai. Kartą investavus į prietaiso įrengimą, ilgą laiką galima naudotis nemokama saulės energija. Mūsų klimato juostoje nuo gegužės iki rugsėjo saulė tiekia tiek energijos, kad jos visiškai užtenka karštam vandeniui ruošti. Per metus tai leidžia sutaupyti 50–60 proc. karštam vandeniui ruošti skiriamų lėšų. Saulės energijos naudojimas ne tik leidžia sutaupyti lėšų, bet ir nedaro neigiamo poveikio aplinkai – taupomi riboti iškasamieji ištekliai ir gerokai sumažinamas į atmosferą išmetamų kenksmingųjų medžiagų kiekis. Ant stogo esantis saulės energiją naudojantis įrenginys byloja apie sąmonin-
gą namo šeimininkų požiūrį į aplinkosaugą ir didina namo vertę. Individualiajam gyvenamajam namui ar užmiesčio sodybai puikiai tiktų plokštieji „Viessmann“ kolektoriai „Vitosol 200-F“. Jų absorbavimo plotas yra 2,3 arba 4,76 kvadratinio metro. Titano danga efektyviai išnaudoja saulės spinduliavimą ir užtikrina aukštą efektyvumo lygį bei prietaiso ilgaamžiškumą. Kolektoriai montuojami vertikaliai arba horizontaliai. Nedidelis (45 kilogramų) kolektoriaus svoris bei novatoriška kištukinė grynojo plieno sujungimo sistema palengvina užkėlimą ant stogo bei montavimo darbus.
Visi sprendimai – vienose rankose Rinktis šildymo prietaisus specializuotose parduotuvėse nėra blogai. Tačiau ten gali būti ribotos pasirinkimo galimybės. Tik šilumos siurblius parduodančios įmonės atstovai mėgins įtikinti, kad tinkamiausias sprendimas – šildymo siurblys. Savus privalumus dėstys ir įmonėje, prekiaujančioje kietojo kuro katilais – tikriausiai teks išklausyti ilgą litaniją apie tai, kaip pigu šildytis malkomis. Deja, kiekvienas girdamas savo prekę užmiršta paminėti jos trūkumus, o tiesa dažnai slypi kažkur per vidurį. Geriausias pasirinkimas – kreiptis į kompaniją, galinčią pasiūlyti visų energijos šaltinių šildymo sistemų variantus ir daugybę galimų jų kombinacijų. „Viessmann“ – būtent tokia įmonė. Jos atstovai tikrai neproteguos vieno ar kito įrenginio – pateiks sprendimą, geriausiai atitinkantį kliento poreikius.
Vis populiariau išnaudoti saulės spindulius Kaip papildomi įrenginiai šalia pagrindinės šildymo sistemos karštam vandeniui ruošti gali būti naudojami nedidelio galingumo šilumos siurbliai. Tokie „oras–vanduo“ šilumos siurbliai naudoja sušilusį patalpos orą iš tualeto, vonios, virtuvės patalpų ir tokiu būdu sušildo karšto vandens talpą. Priklausomai nuo poreikių (šeimos
49
AR PRAVARTU RINKTIS GRINDŲ ŠILDYMĄ? Kalbant apie efektyvias šildymo sistemas galima teigti, kad radiatorių era artėja prie pabaigos. Griežtinant reikalavimus, susijusius su energijos naudojimu, vis dažniau taikomi šiuolaikiniai žematemperatūriai šilumos šaltiniai. Tad ateityje grindinis šildymas neišvengiamai turėtų dominuoti. Tolygiai pasiskirsto temperatūra Kas yra efektyvi šildymo sistema ir kokios yra sudedamosios šios sistemos dalys? Bendrovės „Uponor“ specialistai nedvejodami tvirtina, kad efektyviausia sistema – grindų šildymo. Tinkamai ir naudojant kokybiškas medžiagas įrengtas grindų šildymas taupo energiją, bet komforto suteikia daugiau palyginti su radiatorine šildymo sistema. Tyrimais įrodyta, kad įrengus grindų šildymą patalpose galima palaikyti 2 laipsniais mažesnę temperatūrą, tačiau savijauta bus tokia pati, lyg būtų 2 laipsniais šilčiau palyginti su radiatoriniu šildymu. Kylant aukštyn kas metrą temperatūra mažėja tik 0–0,3 laipsnio. Įrengus grindų šildymą nėra per daug šildomi nereikalingi didžiuliai tūriai pastatų viršuje. Vienu laipsniu žemesnė temperatūra patalpoje reiškia 6 proc. mažesnes šildymo sąnaudas. Taigi įrengus grindų šildymą galima sutaupyti 12 proc. šildymo sąnaudų palyginti su radiatoriniu šildymu, tačiau komforto lygį išlaikyti tokį pat. Išlaidas mažintų ir su grindų šildymu naudojami efektyvūs energijos šaltiniai: šilumos siurbliai, kondensaciniai dujiniai katilai. Tačiau pinigus taupytų ir prie grindų šildymo sumontuota patalpų temperatūros kontrolės sistema. Tokia sistema sutaupo 15 proc. šildymo sąnaudų palyginti su sistema be temperatūros kontrolės. Aukštesnėse patalpose ypač pastebimi energinių sąnaudų skirtumai tarp grindų ir radiatorinio šildymo. Tinka-
50
,,
mai parinkus ir sumontavus sistemą, grindų šildymas gali būti 40 proc. ekonomiškesnis už šildymą radiatoriais. Tokį skirtumą lemia keli dalykai.
Tyrimais įrodyta, kad įrengus grindų šildymą patalpose galima palaikyti 2 laipsniais mažesnę temperatūrą, tačiau savijauta bus tokia pati, lyg būtų 2 laipsniais šilčiau palyginti su radiatoriniu šildymu. Įrengus grindų šildymą vertikalus temperatūros pasiskirstymas yra artimas idealiam, t. y. prie grindų yra šilčiau nei prie lubų. Kai patalpose sumontuoti radiatoriai, nuo jų sušilęs oras kyla į viršų prie lubų, atvėsta ir tik tada leidžiasi žemyn į gyvenamąją erdvę. Tokiu atveju patiriami šilumos energijos nuostoliai dėl perkaitinto oro palubėje, nuo grindų keliamos dulkės, jaučiama nemaloni oro cirkuliacija.
Projektas – svarbi dalis Kiekvienos įrangos montavimas turėtų būti pradedamas nuo projekto. Grindų šildymo sistema – ne išimtis. Tad pirmiausia reikia turėti pastato planą su šildomų patalpų plotais. Turi būti aiški kiekvienos patalpos paskirtis, kokią grindų dangą planuojama kloti. Taip pat reikia žinoti, kokios yra pastato sienų, langų, grindų ir stogo konstrukcijos, koks fasadas, kokie yra visų matmenys. Verta atkreipti dėmesį ir į planuojamą šilumos šaltinį, ventiliacijos sistemą, pastato vietą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Kokių bėdų gali kilti, jei sistema paklojama neparengus projekto? Pirmiausia, nežinant nuostolių, bus sudėtinga parinkti reikiamus atstumus tarp vamzdžių, magistralių diametrus, subalansuoti sistemą, parinkti cirkuliacijos siurblį. Jeigu įranga bus parinkta ir sumontuota netinkamai, netolygiai šils grindys, patalpose nebus galima pasiekti norimos temperatūros. Dėl to grindys bus perkaitinamos, viršys leidžiamas normas. Lietuvoje vyrauja klaidinga nuomonė, kad grindų šildymo sistemos yra labai brangios. „Uponor“ specialistai pabrėžia, kad investicijas reikia skaičiuoti kompleksiškai. Prie projekto sąnaudų reikia pridėti įrangos, montavimo kainą, priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas. Reikėtų vengti klaidų Viena dažniausių klaidų montuojant grindų šildymo sistemą – netinkamai paruošiamas pagrindas, paklojamas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis. Dar viena dažnai daroma klaida – blogai įrengiamos kraštinės ir temperatūrinės kompensavimo juostos. Neapskaičiuojamas vamzdžių atstumas nuo konstrukcijų, atstumai tarp vamzdžių nustatomi iš akies. Galiausiai vamzdžiai netinkamai pritvirtinami, pasitaiko vertikalių ir horizontalių nukrypimų.
Tarp dažnai pasitaikančių klaidų – nefiksuojami realūs kontūrų ilgiai, nebalansuojami kontūrai. Reikia atkreipti dėmesį, kad būtini hidrauliniai bandymai sistemos sandarumui patikrinti, juos reikia protokoluoti. Tik tuomet galima lieti skiedinius. Grindims šildyti „Uponor“ rekomenduoja naudoti specialius vamzdžius pe-PEX. Pagrindiniai šių vamzdžių pranašumai yra tai, kad jie turi deguonies difuzijos barjero mechaninio pažeidimo apsaugą. Gamintojai deklaruoja, kad vamzdžio sieneles galima pažeisti iki 20 proc., jo ypatybėms tai įtakos neturės. Šie vamzdžiai yra lankstesni už standartinius šildymui skirtus PEX vamzdžius. Dėl savo elastingumo PEX vamzdžiai yra atsparesni užšalimui – tik negalima tuo piktnaudžiauti. Jie patikimesni už kitus plastiko vamzdžius esant ir aukštesnei, avarinei vandens temperatūrai. Tai ypač aktualu katilinėse, kuriose sumontuoti kietojo kuro katilai – dingus elektrai pakyla temperatūra, ir šildymo įrenginiai perkaista.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtina rinktis ne atskirus komponentus – vamzdžius, jungtis, kolektorius, patalpų temperatūros kontrolės sistemą, bet visą gamintojo rekomenduojamą sistemą. Nes tik tokiu atveju galima garantija, kad viskas veiks kaip turėtų.
Privalumai išsklaido visus mitus Grindų šildymo sistemos Lietuvoje pradėtos naudoti ne taip seniai. Tad apie jas atsirado ne vienas mitas. Dažniausiai girdimi šie: Dėl dangų – neva ne visos tinka, ne per visas prasiskverbia šiluma. Taip pasitaiko tik tuomet, kai yra blogai įrengiama sistema, kai ji netinkamai subalansuojama. Suprantama, geriau šyla tos dangos, kurių varža mažesnė, pavyzdžiui, keraminės.
Dėl dulkių, rasojančių peršąlančių langų, inercijos, neigiamo poveikio sveikatai. Dulkes kelia temperatūros skirtumas tarp patalpos ir šilumos šaltinio. Esant grindų šildymui oro konvekcija – apie du kartus mažesnė. Atlikti tyrimai rodo, kad alergiški ar astma sergantys žmonės patalpose, kuriose įrengtas grindų šildymas, jaučiasi geriau. Nėra jokio rašytinio šaltinio apie tai, kad grindų šildymas nesveikas – yra rekomendacijų tokias sistemas naudoti ikimokyklinėse įstaigose, medicinos patalpose. O tai, kad langų rasojimo problema sprendžiama įrengiant po jais radiatorius – tik jos užglaistymas, bet ne sprendimas. Jeigu sienose ar langų angokraščiuose nebus skylių, bus išspręstas ventiliacijos klausimas, tokių problemų nebus. UAB „UPONOR“ Ukmergės g. 280, LT-06115 Vilnius Tel. +370 5 238 3381, faks. +370 5 213 2337 www.uponor.lt
51
52
53
Saugumas ir komfortas
„ICOPAL“ PAMATŲ HIDROIZOLIACIJA
„Foundation Speed Profile“ – ilgalaikė pamatų ir jūsų namo apsauga.
Jau pats žodis „pamatas“ reiškia pagrindą, ant kurio daug metų stovės jūsų pastatas. Vadinasi, jo hidroizoliacijai turi būti naudojamos pačios geriausios medžiagos, nes vėliau kokybiškai suremontuoti – beveik neįmanoma arba labai brangu. Tik profesionali apsauga gali užtikrinti pamatų saugumą. Tai tokia apsauga, kai naudojami gaminiai sukurti ir skirti pamatams hidroizoliuoti. Deja, Lietuvoje pamatams dažniau-
siai naudojama danga, skirta stogų hidroizoliacijai, ir ji nėra aukščiausios kokybės. „Icopal“ koncerne sukurta bituminė danga pamatų apsaugai – „Foundation Speed Profile SBS“. Ši danga, kaip ir kitos ICOPAL dangos, gaminama pagal greitojo profilio technologiją. Bituminė danga, gaminama pagal šią technologiją, išsiskiria savo struktūra. Apatinė dalis profiliuota, o ne lygi kaip įprastinių dangų. Profiliuotu paviršiu-
Stogų sistemos profesionalams Bituminė tiltų ir kelių hidroizoliacija Bituminės čerpelės Statybinės membranos Švieslangiai ir dūmų šalinimo sistemos Lietaus nuvedimo sistemos „Wulkan“ 54 moduliniai kaminai
mi ypač greitai sklinda šiluma, todėl greičiau lydosi bitumas. Nustatyta, kad net 30 proc. daugiau dangos prilydoma per tą patį laiką. Lydant greitojo profilio dangą dujų sunaudojama 25 proc. mažiau, negu lydant dangą plokščiu paviršiumi. Greitojo profilio technologija 100 proc. užtikrina prilydymą prie betoninio pagrindo, todėl vanduo ir drėgmė neprasiskverbia į pamatus. „Foundation Speed Profile SBS“ danga skirta pamatų hidroizoliacijai įrengti. Ji atitinka Europos normų standartą PN-EN 13969:2006, skirtą požeminėms pastato dalims hidroizoliuoti (nepainioti su stogo dangų hidroizoliacijos standartu). Danga suprojektuota būtent taip, kad saugotų požemines pastato dalis nuo gruntinio vandens. Jos gamybos procesas yra kitoks nei ritininių stogo dangų. Pagrindinis hidroizoliacinis stogo dangų sluoksnis yra virš armuojamojo audinio, nes vanduo plūsta iš viršaus, o šios dangos – atvirkščiai. Visas hidroizoliacinio bitumo sluoksnis yra po armuojamuoju sluoksniu. Bituminė danga gaminama iš trijų specialiųjų SBS gumos bitumo rūšių: dviejų rūšių angliavandenilinių dervų ir antikorozinių priedų, todėl yra atspari biologinei korozijai: samanoms, augalams, kerpėms. Santykinis pailgėjimas – 60 proc., todėl danga ypač atspari pamatų nusėdimui ir dinaminei jėgai. Viršutinė šios bituminės dangos dalis apsaugota PP plėvele, kuri atlaiko UV spindulius iki 6 mėnesių ir papildomai sustiprina hidroizoliacines dangos ypatybes.
UAB „ICOPAL“, Ukmergės g. 427 LT-14185 Vilnius Tel. +370 5 261 2513 Faks. +370 5 261 5486 El. p. ltdao@icopal.com Kviečiame aplankyti atnaujintą interneto puslapį www.icopal.lt
ATEITIS – ŠILTI NAMAI elektra – iš saulės elementų pagamintos elektros bei rekuperacinė vėdinimo sistema. Planuojama, kad šildymas 140 kvadratinių metrų ploto A++ klasės name kainuos apie 800 litų per metus. Rūpindamasi skirtingais žmonių poreikiais „Ecovizija“ rengia dar du projektus: Klaipėdos centre iškils Liepų namai – didžiulė gyvenvietė su vaikų darželiu, komerciniais objektais ir kita infrastruktūra. Rengiamasi statyti ir sublokuotų namų kvartalą Žaliojo Slėnio gyvenvietėje. Praėjusi žiema darkart įrodė: tikėtis sąskaitų už šildymą mažėjimo neverta. Tad VšĮ „Ecovizija“ pernai pradėtas įgyvendinti projektas – energijos beveik nenaudojančių pastatų gyvenvietė – rinkoje atsirado pačiu laiku. Juolab kad šiemet vasarį įsigaliojo ir Statybos techninio reglamento (STR) papildymas, įtvirtinęs mūsų šalyje negirdėtą pastatų tipą – A++ energinio efektyvumo klasės pastatus, o Europos Sąjungos (ES) parlamentas yra patvirtinęs Namų energinio efektyvumo direktyvą 2010/31/EU, pagal kurią jau nuo 2018 metų ES, vadinasi, ir Lietuvoje, bus leidžiama statyti tik pasyviuosius, tai yra energiškai efektyvius namus. A++ klasė yra pati aukščiausia – jos nusipelno tik visiškai minimaliai ir tai daugiausia atsinaujinančių išteklių energiją naudojantys pastatai. Prognozuojama, kad „Ecovizijos“ drauge su partneriais – bendrovėmis „Statybos projektų sprendimai“, „Pastatų diagnostika ir statyba“, „Kauno šilas“, „Norvedas“, „Rūdupis“, „Aeroc“, „REC Balticvent“, „Sinovada“, „Klemiškės prekyba“ – statomi Žaliųjų Lelių gyvenvietės namai šią klasę atitiks. Pagal kai kuriuos parametrus jie jau dabar viršija A+ klasės normatyvus. Plėtotojai Žaliuosius Lelius iš pradžių pristatė kaip pasyviųjų namų gyvenvietę, bet įvertinę papildytą STR pamatė, kad namai atitinka ir labai aukštą energinio naudingumo klasę. „Projekto vertinimais, energijos sąnaudos šildymui yra 14,72 kWh kvadratiniam metrui, o suminės energijos sąnaudos – 60,76 kWh kvadratiniam metrui per metus. Įprastinio tokio dydžio namo energijos
sąnaudos pastatui šildyti per metus yra 220 kWh kvadratiniam metrui“, – sakė VšĮ „Ecovizija“ vadovė Vilma Butkuvienė. Tokius rezultatus padėjo gauti geras projektas, atestuoti statybininkai ir griežta techninė priežiūra. V. Butkuvienė įsitikinusi, kad nekilnojamojo turto rinkos netrukus laukia dideli pokyčiai – nekris tik tų pastatų, kurie atitiks aukštą energinio naudingumo klasę, kaina. Todėl sumanūs nekilnojamojo turto plėtotojai bei į ateitį žiūrintys namų savininkai investuoja į modernią ir energijos naudojimo požiūriu efektyvią statybą. Žaliųjų Lelių gyvenvietė statoma greta Klaipėdos, vos 6 minutės kelio nuo Klaipėdos centro. Šį pavasarį baigtas pirmasis iš 6 namų. Gyvenamieji namai skirti 4–5 asmenų šeimoms, namų plotas – 120–140 kvadratinių metrų, sklypų – 8–14 arų. Gyvenvietę projektavo įmonė, turinti pasyviųjų namų projektavimo sertifikatą. Juos statant vykdoma griežta techninė priežiūra pasitelkiant aukštųjų technologijų prietaisus, naudojamos kokybiškos, sertifikuotos statybinės medžiagos, o darbus atlieka kvalifikuoti statybininkai. Namų sienos mūrytos iš akytbetonio blokelių, šiltintos polistireniniu putplasčiu. Fasadų apdaila – dailylentės ir tinkas. Sandarumo testai parodė, kad pastatuose beveik nėra šalčio tiltelių. Siekiant energijos beveik nenaudojančių pastatų statuso, Žaliuosiuose Leliuose ant kiekvieno namo stogo numatyti saulės elementai elektrai gaminti ir vakuuminiai saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti. Numatytas šildymas
www.ecovizija.lt, el. p. info@ecovizija.lt, mob. +370 620 16 012.
55
MAŽA ERDVĖ SKATINA KURTI Populiariausios Lietuvoje santechninės įrangos JIKA gamintojas Čekijos įmonė „Laufen CZ s r.o.“ turi ką pasiūlyti kompaktiškos įrangos ieškantiems pirkėjams. Naujoje JIKA vonios kambario kolekcijoje „Tigo“ nedidelei erdvei pritaikyti visi įrangos elementai: kriauklės, vonios, klozetai ir baldai. „Tigo“ kūrėjas, pagrindinis JIKA dizaineris Michalas Janků meistriškai
56
pasinaudojo asimetrijos teikiamomis galimybėmis. Kolekcijoje nėra butaforinių detalių – čia tiesiog atsisakyta nefunkcionalių pagražinimų. Bet M. Janků sukurta kolekcija įrodo, kad būtinybė skaičiuoti kiekvieną centimetrą gali paskatinti patrauklius dizaino sprendimus. „Tigo“ serijoje išties nedaug taisyklingos formos gaminių, ir jie žavi ne tik ge-
bėjimu ištirpti minimalioje erdvėje, bet ir praktiškumu. Tarkime, vos 45 x 24 centimetrų gylio kriauklė ne tik visiškai pakankama nusiplauti rankas, bet ir gali turėti spintelę būtiniausioms higienos priemonėms paslėpti. Platesnių baldinių praustuvų (55, 60 ir 70 centimetrų) gylis – irgi neįprastai mažas: vos 37,5 centimetro. Tokius matmenis, galvojant apie tai, kad praustis vis dėlto būtų patogu, pavyko pasiekti tik perkėlus maišytuvą iš centro į šoną. Taip laimėta erdvės ne tik aplink praustuvą, bet ir spintelėje po juo, nes praustuvo sifonas irgi paslinktas į šoną. Šios serijos baldai išsiskiria patogiai atsiveriančiais stalčiais ir nepastebimomis rankenėlėmis – norint atsidaryti stalčių ar spintelę, nereikės atsitraukti per pusmetrį. Gamintojas siūlo rinktis iš kelių baldų spalvų: žaismingos žalios, šokoladinės kavos, kreminės ir blizgios baltos. Mažų vonios kambarių savininkai neretai tikina nemėgstantys mirkti vonioje, todėl esą renkasi dušo kabiną. Bet asimetriška „Tigo“ kolekcijos vonia yra būdas išvengti klausimo „mėgstu– nemėgstu“ ar to, kas bus, jei šeimoje vieną dieną atsiras kas nors, mėgstantis šildytis vonioje: plati ties maudymosi po dušu zona, kur siekia 80 centimetrų, likusioje dalyje susiaurėja net dešimčia centimetrų. Siauresniame vonios gale yra padarytas specialus išlinkimas nugarai juosmens dalyje – smulkmena, tačiau komforto ir malonumo prideda. „Tigo“ kolekcijoje JIKA pirmąkart pristato tokį ekonomišką klozetą – kompaktiškas 62 centimetrų ilgio gaminys su dvigubu nuleidimu naudoja tik 3–4,5 litro vandens. Pakabinamas klozetas dar trumpesnis – vos 49 centimetrų. Bet tai nereiškia, kad šie sprendimai įgyvendinti Jūsų patogumo sąskaita. Anaiptol – „Tigo“ vonios kambaryje jausite dvigubą malonumą: ir dėl patogumo naudotis, ir dėl patrauklios jaunatviškos estetikos.
„LEOVIRA“ VERTINAMA IR LIETUVOJE, IR UŽSIENYJE Pasiūlyti kokybišką produktą, kuris būtų patogus naudoti – tokio darbo principo laikosi bendrovė „Leovira“. Jos direktorius Vinantas LEGAS kiek pasikuklino, paklaustas apie įmonės išskirtinumus. Tačiau objektai, kuriuose sumontuota „Leoviros“ produkcija, savaime pasako, kad bendrovė yra patyrusi ir vertinama. – Kada įsikūrė įmonė ir kokia pagrindinė jos veikla? – Uždaroji akcinė bendrovė „Leovira“, įkurta 1999 metais, gamina vėdinimo sistemų elementus: ortakius, fasonines dalis bei oro įsiurbimo, šalinimo, reguliavimo ir uždarymo įrangą. Gaminame vamzdynus bei įrangą pneumotransportui. Įmonė palaiko nuolatinius partnerystės ryšius su daugeliu Lietuvos bei užsienio firmų (Baltarusijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje), montuojančių vėdinimo ir pneumotransporto sistemas, ir tiekia joms savo produkciją. Siekdami užtikrinti aukštą gaminių kokybę, nuolat tobuliname gaminių konstrukcijas ir gamybos technologijas. 2011 metais įsisavinome rekuperatorių LESSTRO gamybą, taip pat betono konstrukcijų
(viadukų, tiltų, perdangų, estakadų) tuštumas formuojančių vamzdžių technologiją. – Kuo išsiskiriate iš kitų Lietuvos ventiliacijos sistemų gamintojų ir tiekėjų? – Išskirtinumų gal ir nėra, tačiau esame įsisavinę vėdinimo sistemų iš nerūdijančiojo plieno AISI 304, 316 (EN-1.4301; 1.4404) gamybos technologiją. Spiralinius apvalius ortakius gaminame iki 2000 milimetrų skersmens. Standartinis gaminamų stačiakampių ortakių ilgis yra 1500 milimetrų. Tai turėtų būti aktualu montavimo firmoms. Mažesnės ir montavimo sąnaudos. Apvalius ortakius nuo 100 iki 630 milimetrų skersmens gamina-
me praplėstais galais. Montuojant vamzdynus nereikalingos sujungimo movos. Taip pat prekiaujame ugnies vožtuvais, kurių atsparumas ugniai – EI 120. Kitaip nei šiuo metu Lietuvoje gaminami rekuperatoriai, LESSTRO naudojamas entalpinis šilumokaitis, kuriame pritekamojo ir šalinamojo oro srautai perduoda ne tik šilumą, bet ir drėgmę. Išorinis oras, paduodamas į patalpas, vasarą atvėsinamas ir sausinamas, o žiemą – šildomas ir drėkinamas. Kartu patalpose palaikomos optimalios komforto sąlygos, taupoma šiluma. – Kur sumontuota Jūsų įmonės produkcija? – Mūsų įmonės produkcija sumontuota Vilniaus Šiaurės miestelio, Perkūnkiemio gyvenamųjų namų kompleksuose, Gedimino prospekte esančiuose požeminiuose garažuose, įmonėje „Vilniaus baldai“ ir įvairiuose visuomeniniuose pastatuose. Kaune – VšĮ Kauno klinikose, Vytauto Didžiojo universitete, „Žalgirio“ arenoje, Klaipėdoje – „Švyturio“ arenoje, taip pat kitų Lietuvos miestų gamybos įmonėse bei pastatuose.
UAB „Leovira“ galima rasti adresu: Žarijų g. 4, LT-02300 Vilnius. Informaciją apie įmonę bei jos gaminamą produkciją galima rasti atnaujintame interneto tinklalapyje www.leovira.lt. Tel. +370 5 264 0954, faks. +370 5 264 0379, el. paštas info@leovira.lt.
57
PAŽANGIOS TECHNOLOGIJOS NAMAMS ŠILTINTI Moderniausią Lietuvoje polistireninio putplasčio gamybos liniją turinti bendrovė „Baltijos polistirenas“ gamina polistireninio putplasčio blokelius ir plokštes, taip pat formuotas plokštes. Visas medžiagas „Baltijos polistirenas“ gamina iš baltojo polistireno ir pilkojo, kuris vadinamas neoporu. Tai naujesnė ir tobulesnė medžiaga, kurios šilumos laidumo koeficientas yra kur kas mažesnis nei baltojo polistireno. Tad šiltinimo darbams naudojant neoporą galima pasiekti net 25 proc. geresnį šiluminį efektą. Polistireninio putplasčio blokeliai (bpicf liktinių klojinių sistema) – tai detalių, tarpusavyje jungiamų tarsi vaikiškos kaladėlės ir užpilamų betonu, kompleksas. Blokeliai naudojami šiltų ir sandarių gyvenamųjų namų bei gamybinės paskirties pastatų (iki 25 metrų aukščio) statyboje. Putų polistireno blokai atlieka dvejopą funkciją – yra klojinys betonui, kuriam sustingus tampa vidaus ir išorės sienos šiltinamuoju sluoksniu. Šiluminė varža R > 8,07. Sistema susideda iš trijų elementų: pagrindinio blokelio, sąraminio blokelio ir priešperdanginio blokelio (25, 30, 35 ir 40 cm bendrojo pločio su 10, 15, 20 ir 25 cm šiltinamuoju polistireno sluoksniu), taip pat trijų rūšių užsklandos (naudojama kampiniams ir angokraščių blokeliams sandarinti pagrindinio blokelio gale).
58
UAB „Baltijos polistirenas“, S. Lozoraičio g. 15A, Garliava, Kauno r., tel.: +370 37 55 15 18, +370 656 39 360, +370 656 39 387, el. p. info@balpol.lt, www.balpol.lt.
Formuotos polistireninio putplasčio plokštės yra skirtos šildomoms grindims, pamatams, fasadams, rūsiams, perdangoms šiltinti. Jos gaminamos iš EPS 150–EPS 200 markės polistireninio putplasčio. Kokios teigiamos savybės? Jos idealiai sukimba, tad betonuojant plokštės neatsiskiria. Šildomoms grindims skirtos plokštės turi iškilimus, tarp kurių įspraudžiami vamzdeliai. Kitų plokščių viena pusė yra su vertikaliais grioveliais kondensatui nubėgti, kita pusė – su besikryžminančiais grioveliais armavimui stiprinti. Visi „Baltijos polistireno“ produktai atitinka griežtus Europos Sąjungos standartus.
MES ŽINOME, KAIP TAUPYTI ŠILUMĄ Daugeliui žiemos sezonas asocijuojasi su sniegu ir šildymo sąskaitomis. Jos visus verčia plačiau atverti pinigines. Ieškantiesiems, kaip sutaupyti ir gauti mažesnes sąskaitas už šilumą, siūlomas pastatų renovacijos sprendimas, kurio esmė – apšiltinti išorės sienas taip sumažinant šilumos nuostolius pro atitvaras, liaudiškai tariant, neatiduoti šilumos kiemo orui šildyti. Tačiau pamirštama svarbiausia – pati šildymo sistema ir efektyvus jos reguliavimas. Protingai šiluma pradedama taupyti, kai suvaldomas jos poreikis atskirose patalpose ir tik vėliau imamasi pastato renovacijos. Šiuo metu senos statybos namuose tolygus šilumos pasiskirstymas nepriklauso nuo šildomų patalpų savininkų. Šilumos kiekis paduodamas atsižvelgiant tik į vieną temperatūros parametrą už lango, o asmeniniai žmogaus poreikiai yra visiškai pamirštami. Iš jų paminėtini: individualus poreikis miegoti aukštesnės ar žemesnės temperatūros kambaryje; noras atjungti šilumos padavimą į patalpas, kurios mažai naudojamos naktį (virtuvė, svetainė ar prieškambaris); galimybė visai užsukti šilumos padavimą į patalpas, pavyzdžiui, išvykus atostogų; kiti žmogaus poreikiai, sukuriantys asmeninį komfortą. Gyvenantieji senos statybos butuose yra pastebėję, kad šiluma paskirstoma skirtingai: viršutiniuose aukštuose gyvenantys kaimynai giriasi, kad dėl šilumos sunkiai gali išbūti kambaryje be pravertų orlaidžių, o kaimynai žemiau šąla. Taip yra todėl, kad namo šildymo sistemoje nėra įrengta reguliavimo technologija. Protingai sureguliavus šilumos poreikius, galima sutaupyti nuo 10 iki 30 proc. šilumos kiekio kasmet, ir šiluma visam daugiabučiui bus tiekiama tolygiai.
Panaši ir individualiojo namo sistemos situacija – šiluma paskirstoma vienodai visose patalpose, kuriose to poreikio nė nereikia. Paimkime 150 kvadratinių metrų ploto namą, kuriame gyvena vyras su žmona, vaikai dirba užsienyje. Tad norėdami šiltai miegoti, jie turi apšildyti ir kitus kambarius, nes nėra įsirengę šilumos valdymo sistemos. Taip susidaro didelės išlaidos už šilumą, kurią dovanojame savo augalams, kilimui, sienoms. Protingai sutvarkyta automatinė šildymo sistema padeda užprogramuoti sistemą, kad nakties metu rečiau naudojamose patalpose (virtuvėje, svetainėje, prieškambaryje) būtų atjungtas šildymas ir vėl įjungtas prieš atsikeliant rytą. Tokia pat situacija – ir biuruose, visuomeniniuose ar pramoniniuose pastatuose. Jų perspektyva – panaudoti perteklinę šilumą, kuri išmetama lauk kaip garai ar vanduo. Kodėl gi Lietuva atsilieka diegiant šiuolaikines technologijas? Turbūt to-
dėl, kad lietuviai yra gana konservatyvi tauta ir diegia tik laiko patikrintas technologijas, ypač atsižvelgdami į kainos veiksnį. Tad nenuostabu, kad nuo sovietinių laikų kokios sistemos buvo pastatuose, tokios yra ir dabar. Laikas keisti situaciją ir pradėti protingai atnaujinti šilumos sistemą. Papildomos technologijos, palaikančios efektyvias šildymo sistemas – tai saulės kolektoriai, kurie sparčiai skinasi kelią. Jų principas – pasitelkiant šilumokaitį pašildyti vandenį, kuris naudojamas praustis ar iš dalies prijungiamas prie šildymo sistemos (pritaikoma ir daugiabučiams). Žinoma, galima teigti, kad Lietuvoje saulės daugiausia, kai mums jos mažiausiai reikia, tačiau pažiūrėję į technologijų lyderių Vokietijos ir Airijos pavyzdžius, kur saulėtų dienų yra tiek pat, kiek ir pas mus, vis dėlto kur saulės technologijos plėtojamos progresyviai – suprantame, kad turbūt reikia mažiau analizuoti ir daugiau remtis novatoriškų Europos šalių patirtimi, tai yra diegti aplinkai draugiškas sistemas gyvenamosiose mūsų ir kaimynų patalpose. UAB „Energijos taupymo projektai“ darbuotojai turi ilgametę patirtį ir žinių, kaip sureguliavus šildymo sistemą sąskaitas būtų galima sumažinti nuo 10 iki 30 proc. Taikoma aukščiausios kokybės vokiečių sistema, suteikianti galimybę daugiabutyje ar name patiems reguliuoti šilumos temperatūrą atskirose patalpose, kai reikia atsukti – paduoti daugiau šilumos, kai reikia užsukti – paduoti jos mažiau. Mes žinome, kaip taupyti šilumą, ir galime Jums padėti.
Daugiau informacijos: A. Kojelavičiaus g. 29, Vilnius Mob. +370 652 19 044 Tel. +370 5 246 1587 El. p. m.dambrauskas@entt.lt www.entt.lt
59
KAIP LED APŠVIETIMAS GALI PAKEISTI MŪSŲ GYVENIMĄ? Turbūt sutiksite, kad artimiausia apšvietimo ateitis, priklauso LED technologijai. Ir ne tik ateitis – jau dabar visose pažangesnėse valstybėse ji plinta sparčiai ir su vis didesniu pagreičiu. LED apšvietimo pavyzdžių gausu ne tik biuruose, prekybos centruose, gamybos įmonėse. LED technologija užkariauja parkus, aikštes ir gatves, ji naudojama tiltams, viadukams, automobilių stovėjimo aikštelėms, stadionams apšviesti. Dėl efektyvumo ir išskirtinių ypatybių LED apšvietimas jau seniai naudojamas elektronikos ir automobilių pramonėje, o kai kuriose srityse sprendžia ne tik energijos taupymo, bet ir daugybę kitų problemų. Sakysite, jei jau ši technologija tokia ypatinga, tai kodėl ji dar vis masiškai nenaudojama? Brangu? Ir taip, ir ne. LED šviestuvų pagrindas – šviesos diodai, o jų technologinis gamybos procesas kol kas yra gana brangus ir reikalauja didelių investicijų. Tačiau šviesos diodas yra puslaidininkis, o juos tyrinėja daugybė mokslininkų, taigi techninė šios srities pažanga yra kaip niekad sparti: kuriami vis efektyvesni produktai, o jų savikaina kasmet mažėja. Jau dabar turime pavyzdžių ir Lietuvoje, kai investicija į LED apšvietimą daug energijos tam naudojančiuose objektuose atsiperka labai greitai, kai kuriais atvejais vos per keliolika mėnesių. O tuomet ji investuotojams tampa
Dekoratyvinis bažnyčios Turgeliuose (Šalčininkų r.) apšvietimas.
60
labai naudinga – juk mažėjant veiklos sąnaudoms įgyjamas ir konkurencinis pranašumas.
Lietuvoje gimęs tarptautinis prekių ženklas „LUMO Advanced Lighting“ prekių ženklo pradininkai yra grupė Lietuvos mokslininkų, fizikos mokslo daktarų, paskyrusių savo karjerą LED apšvietimo technologijoms tobulinti. Dešimtmetį eksperimentavę su didžiųjų pasaulio gamintojų šviesos diodais, jie susitelkė ties elektronikos milžino „Philips“ padalinio „Philips Lumileds“ produktais ir projektuoja ypač efektyvius šviestuvus. Visi gaminiai yra sertifikuoti Europos Sąjungoje. Lietuvoje gaminamus šviestuvus jau atrado pirkėjai iš įvairių pasaulio šalių. Įmonė turi savo atstovų Rusijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Padalinį „Philips Lumileds“ kompanija „LUMO Advanced Lighting“ pripažino savo oficialiu partneriu. Kokybiškai apšviestos gatvės Dažnai svarbu ne vien tai, kad bus pasiekta tam tikra ekonomija. Dažnai gaunamas ir šalutinis teigiamas poveikis. Pavyzdžiui, vienoje Kauno gatvių sumontavus LUMO LED šviestuvus su programuojama valdymo funkcija, elektros energijos sąnaudos sumažėjo 4 kartus. Ne mažiau svarbu tai, kad naudojant šiuos LUMO STR
šviestuvus pasiektas geresnis gatvės apšviestumas. Be to, naujieji šviestuvai skleidžia daug tolygesnę šviesą, dėl to smarkiai pagerėjo pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumas.
Saugūs viešieji objektai Maždaug prieš metus LUMO LED šviestuvai buvo panaudoti modernizuojant apšvietimo sistemą Vilniaus geležinkelio stotyje: koridoriuose, požeminiame tunelyje, saugojimo kamerų patalpose ir peronuose. Bendras projekto efektas: daugiau kaip 4 kartus mažesnės elektros energijos sąnaudos, mažesnės eksploatavimo (priežiūros) sąnaudos ir didesnis apšviestumas. Koridoriuose įdiegus apšvietimo valdymo sistemą, elektros energijos sąnaudas pavyko sumažinti net 9 kartus. Meno vertybių apsauga ir dekoratyvinis apšvietimas LED šviestuvų skleidžiamos šviesos spektras nekenkia meno kūriniams, nes neardo dažų ir nekeičia jų struktūros. Be to, panaudojus spalvotus šviestuvus galima išgauti ypatingą nuotaiką, o tai itin svarbu tokiuose objektuose kaip meno galerijos, muziejai ar bažnyčios. Nereikalinga nuolatinė priežiūra LUMO LED šviestuvų tarnavimo laikas, išlaikant tam tikrą šviestuvų darbo režimą, siekia 70 tūkst. valan-
Gėlių gatvės Kaune apšvietimas. Nuotraukos priekyje – gatvės plotas, tolygiai apšviestas LUMO LED STR šviestuvais, o toliau matoma gatvės atkarpa, kurioje šviestuvai dar nepakeisti.
dų. Taigi šviestuvų keitimą galima pamiršti ilgam. Apšviečiant gatvę tai reiškia, kad gerokai sumažinamos šviestuvų eksploatavimo sąnaudos: smarkiai mažėja specialios technikos poreikis bei techninio personalo išlaikymo kaštai. Tokiuose objektuose kaip bažnyčios tai irgi labai aktualu, nes paprastai šiuose pastatuose daugelis šviestuvų būna įrengta labai sunkiai pasiekiamose vietose. Arba, pavyzdžiui, gamybinėse patalpose, kurių aukštis – 12–16 metrų. Be specialių keltuvų, kurių nuoma paprastai labai brangi, taip aukštai esančių šviestuvų nepasieksi.
Sveika šviesa mūsų akims ir odai Daugelyje biurų populiarios liuminescencinės lempos (šiai grupei priklauso ir taupiosios lemputės) mirga mums to net nepastebint ir taip kenkia akims. Ar žinote, kad šiose lempose yra žmogaus sveikatai pavojingo gyvsidabrio? Ir kad halogeninės lempos gali skleisti ultravioletinius spindulius? Ilgai dirbant tokioje patalpoje žmogaus oda nuolat yra švitinama. LED šviestuvai neturi tokio poveikio, o jų skleidžiama šviesa maloni akiai, tik svarbu pasirinkti tinkamos spalvinės temperatūros šviestuvus su deramai pritaikyta optika. Kad ir kokia pažangi būtų LED apšvietimo technologija, net ir šviesos diodai turi skirtingas charakteristikas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į apšvietimo prietaisų gamintoją, bet ir į tai, kokie šviesos diodai įdiegti jo gaminiuose. Pagal gamybos procese naudojamų technologijų pažangumą šiuo metu vertėtų išskirti šiuos diodų gamintojus: „Philips Lumileds“, „Nichia“, „Cree“ ir „Osram“. Parengė Vaida Balčiūnienė
Techninė vagonų gamyklos Baltarusijoje patalpa.
tai ir reiškia, kad ši yra 100 vatų kaitrinės lemputės ekvivalentas, t. y. gali ją efektyviai pakeisti.
„LUMO PAŽANGI ŠVIESA“ PATARIA Pastaruoju metui dažnai visai greta matome senąsias ir moderniąsias apšvietimo technologijas, o jos labai stipriai skiriasi savo galimybėmis bei techninėmis charakteristikomis. Yra keletas šioje srityje naudojamų terminų, kuriuos vertėtų žinoti kiekvienam, norinčiam suprasti, kaip tarpusavyje vertintini skirtingų technologijų apšvietimo prietaisai. LIUMENAI (lm). Tai šviesos kiekis, kurį paskleidžia apšvietimo prietaisas, kitaip sakant, kiek šviestuvas pagamina šviesos. Pavyzdžiui, standartinė kaitrinė 100 vatų lemputė skleidžia apie 1300 liumenų šviesos srautą. VATAI (W). Tai jokiu būdu nereiškia šviesos kiekio. Atvirkščiai, tai reiškia, kiek energijos sunaudoja apšvietimo prietaisas, kad pasiektų deklaruojamą šviesos kiekį. VATŲ EKVIVALENTAS. Jei 100 vatų kaitrinė lemputė skleidžia apie 1300 liumenų šviesos, o su ja lyginama LED lemputė atitinkamą kiekį šviesos išgauna sunaudodama vos 10 vatų elektros energijos,
EFEKTYVUMAS (lm/W). Tai yra išvestinis matas, kuris leidžia suprasti, kokį kiekį šviesos (liumenais) pagamina lemputė iš kiekvieno sunaudoto vato energijos. Kuo didesnis efektyvumo skaičius, tuo efektyvesnis apšvietimo prietaisas. Pavyzdžiui, kaitrinės lemputės efektyvumas yra apie 13 lm/W, LED lempučių efektyvumas – keletą kartų didesnis. TARNAVIMO LAIKAS. Per tam tikrą laiką LED skleidžiamas šviesos kiekis mažėja. Patikimi LED šviestuvų gamintojai skelbia informaciją, kiek valandų gali šviesti šviesos diodas, kol jo projektinė galia nukrinta iki 70 proc. Tai normalus darbinis LED laikas. Reikėtų rinktis prietaisus, kurie iki šios nustatytos ribos gali šviesti ne mažiau kaip 50 tūkst. valandų. SPALVINĖ TEMPERATŪRA (K). Spalvinė apšvietimo prietaisų temperatūra matuojama kelvinais (K). Mūsų akiai įprasta šilta dienos šviesos spalva žymima 3000–3500 K. Tačiau tam tikrais atvejais, ypač kai reikia tiksliau skirti spalvas ar detales kokioje nors specializuotoje darbo vietoje, reikalinga baltesnė šalta šviesa, panaši į vidurdienio saulės skleidžiamą šviesą. Spalvinė neutralaus atspalvio šviesos temperatūra yra 3500–4500 K, šalto – 4500–5500 K. Dar aukštesnės temperatūros šviesa jau tampa melsva.
Vilniaus geležinkelio stoties praėjimas į peroną modernizavus apšvietimo sistemą.
61
www.inowood.eu Lietuviško kapitalo įmonė „InterVilža“, švęsdama savo veiklos dvidešimtmetį, ne laukė dovanų, o pati pateikė dovaną klientams. Bendrovė pasiūlė novatoriškos technologijos gaminių iš medienos ir plastiko kompozito (WPC), turinčių bendrą prekių ženklą „InoWood“, kurie pagrįstai vadinami amžinuoju medžiu.
Naudojimas – įvairiapusis Medienos ir polimerų kompozito perdirbimą naudojant ekstruziją (išspaudimą) pirmieji pradėjo taikyti amerikiečiai apie 1990-uosius. Šie produktai greitai tapo populiarūs, ypač atšiauresnio klimato šalyse, nes išskirtinės jų ypatybės atsiskleidžia būtent lauko sąlygomis. Medienos ir polimerų perdirbimas naudojant ekstruziją (išspaudimą) lemia ilgaamžę profilių tvermę ir draugiškumą aplinkai. Natūralia mediena dvelkiantys gaminiai daugiausia taikomi išorės darbams. Plati profilių įvairovė skirta terasoms, sienų apkaloms, tvoroms, pastogių pakalimams, lieptams, baseinams, prieplaukų prieigoms tvarkyti, žaidimų aikštelėms įrengti, pavėsinių statybai. Atsparūs aplinkos poveikiui „InoWood“ medžio ir plastiko kompozito žaliava, kaip skelbia ir pats pavadinimas, susideda iš dviejų dalių – plastiko ir medienos (dažniausiai medžio miltų) bei įvairių žaliavos ypatybes lemiančių priedų. Todėl WPC ga-
62
AMŽINOJO MEDŽIO GAMINIAI PATEISINA SAVO VARDĄ miniai yra nedegūs, atsparūs laikui, drėgmei, šalčiui, pelėsiui, grybams, neblunka saulėje, jų negraužia medienos kenkėjai. Net ir šlapios lentos nėra slidžios, neišsikraipo, netrūkinėja, paviršius lieka lygus, neskilinėja. Ant tokios terasos drąsiai galima vaikščioti basomis – pėdų nesužeis medienos atplaišos, paviršiuje nebus matyti jokių tvirtinimo elementų: vinių ar medsraigčių. Būtent šios ypatybės ir pateisina, kompensuoja kiek aukštesnę už medienos WPC gaminių kainą. „Dažnai mūsų teiraujasi, ar WPC gaminiai brangesni už įprastus medinius gaminius. Visada atsakau, kad lyginti WPC ir medienos gaminių kainą derėtų žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos. Reikėtų įvertinti impregnavimo, perdažymo ir net permontavimo ateityje darbo sąnaudas. Štai tuomet ir paaiškės, kas yra iš tikro pigiau“, – sakė bendrovės „InterVilža“ vadovas Aurelijus Rudys.
Patraukli išvaizda Švelnaus ir glotnaus paviršiaus medžiu kvepiantys gaminiai iš medžio ir plastiko kompozito išvaizda beveik nesiskiria nuo natūralios medienos. Terasinės lentos ir dailylentės yra homogeniškos visu savo storiu, todėl net ir intensyviai jas eksploatuojant neatsiranda jokių spalvos pokyčių. Šiuo metu gaminami įvairių spalvų produktai: tamsiai pilkos (antracito), tamsiai rudos (kedro), šviesiai rudos (muskato) ir kitokių spalvų.
Lengvas montavimas Medžio ir plastiko kompozito gaminių matmenys yra itin tikslūs, todėl galima naudoti visus be išimčių gaminius. Jie paprastai ir greitai montuojami, jų nereikia papildomai impregnuoti. Tvirtinimo elementai lengvai įveržiami, angos vieta neskyla, nereikia iš anksto gręžti skylių. WPC gaminiai vertinami ne tik dėl paprasto montavimo, bet ir nesudėtingos priežiūros. Didelis šių produktų pranašumas – į medžiagą neįsigeria purvo, gaminius galima valyti aukšto slėgio plovimo įrenginiais. Kuriant namo eksterjerą WPC vis dažniau tampa sėkmingu egzotinės medienos gaminių – iš tolimųjų kraštų kietmedžio, sibirinio maumedžio, taip pat ąžuolo, uosio ar kitokios medienos, kurią būtina specialiai paruošti – pakaitalu. Skirtingų spalvų lentos sunkiai atskiriamos nuo natūralios medienos, skleidžia jai būdingą aromatą ir pasižymi švelniu paviršumi, todėl visiškai pateisina amžinojo medžio pavadinimą.
UAB „InterVilža“ Savanorių pr. 151 LT-03150 Vilnius Tel. +370 5 231 1829 Faks. +370 5 231 1814 El. p. mail@intervilza.lt
STATYBINĖS ATLIEKOS – TEISĖS AKTŲ UŽRIBYJE Ką daryti norint atsikratyti statybinių atliekų? Vežti jas į nežinia kur esantį sąvartyną, mokėti pinigus už priėmimą, transportavimo paslaugas? Daugelis atsakytų „ne“ ir pasielgtų paprasčiau – paliktų atliekas kur papuola, nes šiandien jomis atsikratyti civilizuotai yra nepatogu, trūksta ne tik informacijos, bet ir rinkimo vietų. Antai Vilniaus mieste veikia tik viena didelių atliekų rinkimo aikštelė, o tokių sostinėje turėtų būti mažiausiai 10–11. Atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius Sigitas Ašmonas teigė, kad atliekų tvarkymas, turintis būti reglamentuotas kaip sąnaudų reikalaujanti veikla, mūsų šalyje yra gana naujas dalykas, apraizgytas problemų voratinkliu. Pasak jo, bene sudėtingiausia situacija yra su pavojingosiomis statybinėmis atliekomis, kurios šiandien paliktos teisės aktų užribyje ir, siekiant išvengti papildomų išlaidų, savavališkai priskiriamos prie statybinių ar komunalinių atliekų. „Pavojingosios atliekos tvarkomos pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, kuris leidžia jas susidarymo vietoje laikyti ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Mes, atliekų rinkėjai ir tvarkytojai, sakome, kad šioje srityje – per mažai kontrolės ir atsakomybės. Į statybinių atliekų sąvartynus važiuoja naudotos dažų, lakų, glaistų, impregnantų pakuotės, sandarinimo putų balionėliai, kitos medžiagos. Be to, baudos juokingos, gerokai mažesnės, negu atliekų tvarkytojams reikia mokėti už atliekų utilizavimą“, – kalbėjo S. Ašmonas. Jo nuomone, nei pavieniai statytojai, nei statybų organizacijos neišmano įstatymų, o jei ir išmano – jų nesilaiko. „Į mus dažniausiai kreipiasi įmonės, kurios turi įsidiegusios ISO standartus ir ateina atlikti metinį ISO auditą. Auditui reikia parodyti, kad priduotas tam tikras kiekis tam tikrų atliekų. Tuomet bendrovės pristato juokingus kiekius pavojingųjų statybinių atliekų – 200–500 kilogramų per metus. Jei statybų vyktų tik tiek, įmonės būtų seniai bankrutavusios“, – atliekų tvarkymo Lietuvoje ypatumus vardijo
bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius. Išaiškinti ir nubausti statybines atliekas į bendrus šiukšlių konteinerius ar pamiškes metančius asmenis – užduotis ne iš lengviausiųjų. Mat įrodyti, kad vieną ar kitą šiukšlių krūvą paliko konkretus asmuo – dažniausiai neįmanoma. Aplinkosaugininkai įsitikinę, kad kovoti su šiukšlintojais baudomis ir griežtomis sankcijomis nėra pats geriausias problemos sprendimo būdas. Būtų efektyvu, jeigu savivaldybės, užsakovai ar techninę statybų priežiūrą atliekantys specialistai oficialiai neįformintų statybos rangos
darbų atlikimo pabaigos tol, kol rangovas nepateiks atliekų perdavimo tvarkytojams deklaracijų. Tai turėtų būti taikoma ir juridiniams, ir fiziniams asmenims. Bendrovės „Žalvaris“ komercijos direktorius S. Ašmonas neabejoja, kad, be jau išvardytų priemonių, būtų veiksmingos ir prevencinės inspektorių akcijos. „Jei inspektoriai atėję pirmą kartą pamato, kad nesitvarkoma, jie turėtų išaiškinti, kokie yra su tuo susiję įstatymai, kaip viską reikia rūšiuoti, tvarkytis. Jei antrą kartą atėję randa, kad tvarkomasi, yra sudaryta sutartis su pavojingųjų atliekų rinkėju bei tvarkytoju, bet vis tiek netinkamai ženklinama ar pakuojama pavojingąsias atliekas, turėtų suteikti konsultaciją. Bausti turėtų būti pradedama nuo 3–4 apsilankymo. Būtina leisti pasitaisyti, suvokti, kas daroma blogai. O baudos turėtų būti tokios, kad neskatintų pavojingąsias atliekas mesti kur papuolė“, – dėstė S. Ašmonas.
63
PAŽANGIOS SURENKAMOJO GELŽBETONIO KONSTRUKCIJOS UAB „Betonika“ veiklos koncepcija – užsakovui teikti visą paslaugų kompleksą Kartu su užsakovu parengiame koncepciją, geriausiai atitinkančią jo poreikius. Atliekame pasirinkto sprendimo projektavimą – parengiame techninį ir darbo projektus, klojininius bei armavimo brėžinius. Gaminame aukščiausios kokybės gaminius. Gaminius transportuojame į statybos aikštelę. Atliekame montavimo darbus pasitelkdami subrangovus. Užtikriname kvalifikuotą techninę priežiūrą. Išduodame gaminių deklaracijas. Garantuojame gaminių atitikimą LR Statybos reglamentui. Suteikiame 5 metų garantiją gaminiams ir 10 metų garantiją galimiems paslėptiems defektams.
Prekybos centras Minske.
„DSV Transport“ logistikos terminalas („Bashallen®“). UAB „Betonika“, gelžbetonio konstrukcijų lyderis Lietuvoje, užsakovams siūlo optimalius konstrukcinius įvairių pastatų ir infrastruktūros objektų iš surenkamojo gelžbetonio sprendimus bei su tuo susijusias paslaugas. UAB „Betonika“ priklauso tarptautiniam koncernui „Consolis“, valdančiam 130 gamyklų 20-yje valstybių ir Suomijoje įkurtą technologijų centrą, kuriame yra kuriami pažangiausi gelžbetonio naudojimo sprendimai ir technologijos. Gelžbetonio gaminiai projektuojami pagal individualius užsakovo poreikius, įvertinant pastato paskirtį ir reikalingas apkrovas. Konkrečiam statiniui skirti gelžbetonio gaminiai – įvairių geometrinių formų, su reikiamomis įdėtinėmis detalėmis ar išėmomis, yra gaminami įmonėje įdiegtomis pažangiomis technologinėmis linijomis.
64
Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų pastatų pranašumai Optimalus kokybės ir kainos santykis. Mažos eksploatavimo išlaidos. Didelis energinis efektyvumas. Galimybė statyti šaltuoju metų laiku (esant iki -20oC temperatūrai). Iki 2 kartų trumpesnis statybos laikas. Galimybė įvairinti architektūrinius sprendimus. Lankstus erdvių planavimas. Betono ekologiškumas. Ilgaamžiškumas. Prekybiniai, administraciniai, pramoniniai pastatai, automobilių stovėjimo aikštelės UAB „Betonika“ projektuotojai gali pasiūlyti konstrukcinį pastato sprendimą, kuriame tarpas tarp atramų siekia 32 metrus. Tai leidžia pastato viduje suformuoti dideles erdves, todėl suteikia didesnių galimybių planuojant vidaus patalpų išdėstymą, leidžia įrengti laiptinės angas be papildomų atramų. Be to, eksploatuojant pastatą nepažeidžiant atraminių laikomųjų konstrukcijų galima laisvai perplanuoti vidaus erdves. Taip tenkindamas kintančius poreikius pastatas funkcionalus išlieka ilgą laiką. 2005 metais UAB „Betonika“ pristatyta „Bashallen“ statybos sistema buvo apdovanota konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medaliu. Ši sistema sėkmingai pritaikyta statant „DSV Transport“ logistikos terminalą Vilniuje. UAB „Betonika“ yra parengusi kelių aukštų automobilių aikštelių koncepciją, kuri irgi yra pagrįsta surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų naudojimu. Puikiai šios koncepcijos pritaikymą iliustruoja Kauno „Akropolio“ automobilių aikštelė, kurios trys aukštai pastatyti virš judraus Karaliaus Mindaugo prospekto. UAB „Betonika“ projektavo ir tiekė gelžbetonio konstrukcijas tokiems objektams kaip prekybos ir pramogų centrai „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje bei Kaune, prekybos ir pramogų centras „Mega“ Kaune, prekybos centras ir automobilių stovėjimo aikštelė Minske, gamybinis „Thermo Fisher Scientific“ pastatas bei kita.
Gyvenamieji namai Pilaitėje.
Individualusis namas Kaune.
Daugiabučiai gyvenamieji namai UAB „Betonika“ pirmoji Lietuvoje, remdamasi skandinaviška technologija, pasiūlė visą konstrukcinių sprendimų sistemą daugiaaukštei gyvenamajai statybai. UAB „Betonika“ siūlo ne atskirus gaminius, bet visą sistemą, kurią sudaro gelžbetonio perdangos, apšiltintos trisluoksnės išorės sienos, vidaus sienos, laiptai ir laiptų aikštelės, liftų šachtos bei balkonai. Mūsų specialistai pateikia konstrukcinius šių elementų jungimo sprendimus, o užsakovui pageidaujant atlieka viso daugiaaukščio gyvenamojo namo konstruktyvo projektavimo darbus. Be to, kiekvienas gelžbetonio gaminys yra suprojektuojamas atskirai, numatant reikalingas apkrovas, armavimą, jungiamuosius ryšius ir kt. Nors gyvenamųjų namų statybos rinkoje UAB „Betonika“ tik nuo 2003 metų, per šį laikotarpį pastatyta nemažai surenkamųjų daugiabučių gyvenamųjų namų. Vilniaus mieste UAB „Betonika“ gaminius naudojo tokios statybos bendrovės kaip UAB „Liunetė“ (9 aukštų daugiabučiai Pilaitės ir Pašilaičių mikrorajonuose), UAB „Ranga IV“ (12 aukštų daugiabutis „Perkūnkiemis“ Pašilaičiuose), UAB „Merko statyba“ (8 aukštų daugiabutis Pašilaičiuose), UAB „Eika“ (7 ir 9 aukštų daugiabučiai Pilaitėje) ir kt.
Individualieji namai Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų sistema be apribojimų tinka ir individualiųjų namų statybai – projektas atliekamas pritaikant prie architektūros, kiekvienam individualiam projektui randamas optimalus sprendimas. Individualiems užsakovo poreikiams gali būti pritaikyti ir kartotiniai namų projektai. Projektuotojai gali pasiūlyti įvairius apdailos sprendimus: klinkerį, „Reckli“, grafinį, atidengtą, spalvotą betoną.
Esant -20oC temperatūrai padarytos termovizinės namo nuotraukos rodo, kad visiškai nesimato siūlių, o trisluoksnių sienų varža yra ypač aukšta. Žemiausia fasado paviršiaus temperatūra yra apie -18,5oC. Tai yra labai geras rezultatas, nes skirtumas nuo lauko temperatūros yra tik 1,5oC, vadinasi, šilumos nuostoliai itin maži – pastato vidaus šildymui naudojama energija beveik visiškai nešildo pastato sienos išorinio paviršiaus.
Pagrindiniai individualiųjų namų iš surenkamojo gelžbetonio privalumai Inertiškas vidinis betono sluoksnis žiemą kaupia šiluminę energiją, kurią atvėsus išspinduliuoja atgal, o vasarą sugeria šilumos perteklių. Visus metus Jūsų namuose bus pastovus ir komfortiškas mikroklimatas. Naudojant specialius sujungimo mazgus visos konstrukcijos optimaliai sujungiamos tarpusavyje, taip užtikrinamas namo sandarumas ir išvengiama šalčio tiltų. Trisluoksnės sienos šiluminė varža siekia 6,64 m2K/W (minimali leistina reikšmė yra 3,33 m2K/W, o rekomenduojama – 5,00 m2K/W). Išorinės gelžbetonio sienos užtikrina ne mažesnę kaip C akustinę klasę, kai pagal normas individualiesiems namams reikalaujama E klasė. Atsparumas ugniai nuo 1 iki 3 valandų užtikrina pastato saugumą ir stabilumą kilus gaisrui. Mechaninis atsparumas apsaugo nuo atsitiktinio apgadinimo, neleidžia įgertai kritulių drėgmei ardyti konstrukcijos iš vidaus. Namo konstrukcijų gamybai naudojamos ekologiškos žaliavos. Laikui bėgant gelžbetonio sudėtis lieka nepakitusi, nereikalauja apdorojimo cheminėmis medžiagomis, neišskiria į gyvenamąją aplinką jokių kenksmingų medžiagų – Jūsų šeima gyvena sveikoje namų aplinkoje.
UAB „Betonika“ Naglio g. 4A, Kaunas Tel.: +370 37 40 01 17 +370 37 40 01 07 El. paštas sales@betonika.lt www.betonika.lt
65
VANDENS FILTRAI – PRABANGA AR BŪTINYBĖ? Kiek žmonių – tiek ir nuomonių. Turbūt šitaip galima apibūdinti ir pasisakymus apie geriamąjį vandenį. Vieni teigia, kad Lietuva yra unikalus kraštas, kur žmonės gali gauti ypač geros kokybės geriamąjį vandenį iš žemės gelmių. Kitų nuomone, vanduo, nors ir iš giliai išgaunamas, vis tiek yra su įvairiais teršalais ir jį būtina valyti. Treti vandeniui mėgina įpūsti kone mistinių ypatybių ir tvirtina, kad be jų priemonių jis nebus sveikas. Kaipgi yra iš tikrųjų? Gelmių vanduo nekenksmingas Centralizuotai vandenį tiekiančios įmonės gyventojus tikina, kad vanduo mūsų šalies miestuose yra tikrai
66
geras, tinkamas naudoti. Geležis ir manganas – elementai, esantys iš artezinių gręžinių išgaunamame vandenyje, sveikatai tikrai nekenks-
mingi. Iš gelmių išgaunamame vandenyje nėra nitratų, nitritų ir kitų medžiagų, kurių pasitaiko paviršiniame vandenyje ir kurios gali būti žalingos žmogaus organizmui. Vandenyje esanti geležis, sureagavusi su deguonimi, jį nudažo rudai. Sovietmečiu dėl to maža kas suko galvą ir netinkamos kokybės vandeniu nesiskųsdavo. Paprasčiausiai būdavo atsukami visi bute esantys čiaupai laukiant, kol į kanalizaciją nubėgs netinkamos spalvos vanduo. Tuo metu jis beveik nekainuodavo, todėl ir taupyti netekdavo. Žinia, anuomet valstybės politika buvo žalinga. Investicijos būdavo nukreipiamos tik į naujų vandenviečių statybą. O išsivysčiusios šalys
investuodavo į vandens kokybės gerinimo įrangą, taupią santechniką, gerus vamzdynus. Šiuo metu beveik visos vandens tiekimo įmonės Lietuvoje turi geležį šalinančią įrangą, tad rudas vanduo iš čiaupo jau nebėga. Nebent namuose dar yra seni metaliniai vamzdžiai, kuriuose užsistovėjęs vanduo gali kiek pakeisti spalvą.
Galiojantys stereotipai Šiuo metu iš centralizuotų vamzdynų vandenį gaunantys gyventojai dažnai skundžiasi dėl jo kietumo. Toks jis būna dėl kalcio junginių, ir jį gyventojai minkština įsirengdami filtrus, kurie kalcio junginius keičia natrio junginiais. Buitiniams prietaisams tokie mainai naudingi, tačiau kyla klausimas, ar jie naudingi žmonių organizmui. Specialistai teigia, kad iš čiaupo bėgančiame vandenyje, išgaunamame iš giluminių gręžinių, kalcio junginiai tikrai neviršija leistinų normų. Be to, kalcis žmogaus organizmui yra reikalingas, o to negalima pasakyti apie natrį. Medikai nuolat primena apie neigiamą druskos poveikį kraujagyslėms. Kartais patariama geriau į skalbykles ar indų plovimo mašinas įdėti rekomenduojamų chemikalų vandeniui minkštinti, negu naudoti organizmui žalingą minkštintą vandenį. Iš čiaupo bėgantį vandenį būtina filtruoti buitiniais filtrais – tai vienas iš sovietmečio išlikusių stereotipų. Galioja įsitikinimas, kad pratekėjusio
buitiniu filtru vandens kokybė bus geresnė. O vandentvarkos specialistai buitinius filtrus vadina bakterijų fermomis. Taip gal nebūtų, jeigu buitiniai vandens filtrai būtų laikomi šaldytuve, kur sąlygos bakterijoms veistis nėra palankios.
,,
Pirkti vandenį plastikine tara ar naudoti bėgantį iš čiaupo – kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Tačiau tyrimai rodo, kad ir vilniečiams, ir kitų šalies miestų gyventojams nėra būtinybės pirkti vandenį prekybos centruose – bėgančio iš čiaupo kokybė tikrai nėra prastesnė.
Kitas stereotipas – pirkti gėlą vandenį plastikine tara. Geriamojo vandens pilstymo ir pardavimo prekybos centruose mada atkeliavo iš Vakarų valstybių, negalinčių džiaugtis požeminio vandens lobiais. Antai Varšuvos gyventojams tiekiamas Vyslos upės vanduo, Berlyno gyventojai jį gauna iš Šprė upės. Net ir kaimyninės Latvijos sostinės Rygos gyventojams tiekiamas ne požeminis vanduo, bet iš Dauguvos upės. Nors upių vanduo atitinkamai apdorojamas, maistui ruošti jis nerekomenduojamas. Dėl to verslininkai rado nišą prekiauti gėlu vandeniu, tinkamu maistui ruošti ir gerti. Pirkti vandenį plastikine tara ar naudoti bėgantį iš čiaupo – kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Tačiau tyrimai rodo, kad ir vilniečiams, ir kitų šalies miestų gyventojams nėra būtinybės pirkti vandenį prekybos centruose – bėgančio iš čiaupo kokybė tikrai nėra prastesnė. Žinoma, jeigu devintame ar dvyliktame aukšte gyvenantis žmogus rytą pats pirmas iš visų gyventojų name atsuks čiaupą, vanduo bėgs šiltesnis, gali būti ir kiek su kvapu. Bet tik dėl to, kad jis bus kurį laiką pastovėjęs vamzdžiuose. Išimtimis galima laikyti Klaipėdą ar Kuršių neriją, kur iš centralizuoto vandentiekio tiekiamas vanduo turi specifinį skonį, kvapą, netgi atspalvį. Specialistai aiškina, kad pajūryje gėlo vandens horizontai aukšti ir čia vandens sudėtis kiek kitokia. Tačiau jis nėra kenksmingas žmonių sveikatai.
67
SKAIČIAI IR FAKTAI Gėlo požeminio vandens atliekos Lietuvoje – didelės. Vien Vilniaus regione per parą galima išgauti iki 500 tūkst. kubinių metrų vandens nepadarant žalos. Šiuo metu sostinės gyventojai per parą sunaudoja apie 100 tūkst. kubinių metrų vandens. Pats saugiausias – požeminis vanduo. Paviršiniame vandenyje būna nitratų ir nitritų, kenkiančių sveikatai. Pats nesaugiausias vanduo – šachtiniuose šuliniuose, į kuriuos patenka gruntinis vanduo. Požeminiais laikomi tie gręžiniai, kurių gylis – ne mažiau kaip 40 metrų. Mažesni nei 40 metrų gylio gręžiniai yra paviršinio vandens. Žinoma, daug priklauso ir nuo vietovės. Pagrindinės vandenvietės Vilniaus regione yra Neries upės baseine. Hidrologai nustatė, kad vanduo iš upės infiltruojasi į požeminius vandenis. Šiuo metu Neris yra švari ir jokio pavojaus požeminiam vandeniui negresia. Tačiau jeigu bus pastatyta atominė elektrinė Baltarusijoje ir reaktoriams aušinti, kaip užsimenama, bus naudojamas Neries vanduo, be abejo, iškyla grėsmė į požeminius vandenis patekti radioaktyviosioms medžiagoms.
Kokie filtrai ir kada reikalingi? Kaip jau minėta, kone didžiausia vandens problema – jo kietumas. Daugeliui, ko gero, yra tekę matyti, kaip intensyviai naudotas atrodo apkalkėjęs virdulio ar skalbyklės kaitinimo elementas. Dėl to kaltas per kietas buities reikmėms
Vandens filtravimo sąvoka – tai kur kas daugiau negu vien mechaninis smulkių dalelių šalinimas iš tiekiamo vandens. Mat smėlio, molio dalelių, geležies ir kitokių sankaupų šalinimas iš vamzdynų tėra tik pirmoji grandis vandens gerinimo procese.
,,
Kuo vanduo prastesnis, tuo brangiau kainuoja jį išvalyti, o kuo daugiau vandens reikia išvalyti, tuo reikalingas brangesnis filtras.
naudojamas vanduo. Kad jis būtų tinkamas, kartais patariama vandenį specialiai apdoroti chemiškai. Žinoma, daugiausia tokius metodus siūlo vandens filtrų pardavėjai. Negalima tvirtinti, kad jų siūlymai paremti tik nauda verslui. Atsižvelgiant į vandens naudojimo ypatybes, privalu rinktis ekonomiškai efektyviausią būdą jį išvalyti. Kuo vanduo prastesnis, tuo brangiau kainuoja jį išvalyti, o kuo daugiau vandens reikia išvalyti, tuo reikalingas brangesnis filtras. Kokybiškas vandens filtras užtikrina, kad iš čiaupo tekės ne tik švarus, bet ir minkštas vanduo.
Diodinių LED lempų pirkėjai žino – sutaupydamos iki 80 proc. energijos, jos atsiperka jau pirmaisiais naudojimo metais. „Elvesa“ siūlo įvairių tipų lubinius, sieninius šviestuvus, LED juosteles, įvairias girliandas. Elektroleriai, vadinamieji elektriniai dviračiai – patraukli transporto priemonė galvojantiesiems apie ekologiją ar bent jau norintiesiems sutaupyti ir išvengti transporto kamščių. „Elvesoje“ parduodami įvairių modelių 50 kilogramų sveriantys ir 50–60 km/h greitį pasiekiantys elektroleriai vienu įkrovimu gali nuvažiuoti 50–70 kilometrų. Įkrovimo laikas – 4–7 valandos. Baterijoms suteikiama 150–200 įkrovimo ciklų garantija, tiek užtenka įveikti apie 12 000 kilometrų. Kainos – nuo 2200 litų.
Vanduo yra ypač imlus – hidrologinio ciklo metu galintis prisisotinti kone visų egzistuojančių cheminių elementų. Nors buityje naudojamas vanduo yra daugiau ar mažiau filtruojamas, niekur pasaulyje centralizuotai jis nėra minkštinamas – tai pernelyg brangu. Vanduo, naudojamas kasdien buityje, yra kur kas geresnis ir efektyvesnis, jeigu jame yra mažiau kietųjų metalų. Be to, minkštas vanduo kai kuriais atvejais padeda taupyti elektros energijos sąnaudas ir mažinti eksploatavimo išlaidas. Teigiama, kad naudojant minkštą vandenį jo pašildymo efektyvumas, šildant dujiniais prietaisais, išauga iki 29 proc., o šildant elektriniais
„Elvesa“ parduoda saulės kolektorius ir jų sistemas karštam vandeniui ruošti. Kolektoriai su vakuuminiais stikliniais boro silikato vamzdžiais atsparūs net krušai. Jų sistemoje cirkuliuoja neužšąlantis skystis, todėl kolektoriai veikia ir žiemą, o šyla ir debesuotą dieną, mat sugeria ne tik matomąją šviesą, bet ir infraraudonuosius spindulius.
Tel. +370 40058, el. p. vytautas@elvesa.lt, www.elvesa.lt
68
prietaisais – iki 22 proc. (New Mexico State University, JAV, tyrimų duomenys). Pasak specialistų, šildant kietą vandenį kalkių apnašos gadina ne tik kaitinimo elementus. Dėl kieto vandens užsikemša vamzdynai, šildytuvai ir genda kiti kietą vandenį naudojantys buitiniai prietaisai.
Vienos funkcijos nepakanka Nereikia skubėti pirkti vandens filtrą. Pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar iš viso jo reikia. O jeigu reikia – kokio. Konkrečiu atveju specialistai pataria naudoti konkretų filtrą. Šiuo metu Lietuvoje iš naudojamų populiariausi yra keturi skirtingų
tipų vandens filtrai. Rinkoje paklausą turi geležies šalinimo, minkštinimo, mechaniniai bei membraniniai vandens filtrai. Jie skiriasi ne tik veikimo principu, bet ir kaina, eksploatavimo išlaidomis. Renkantis vandens filtrą pravartu žinoti, kokiomis ligomis serga iš konkretaus čiaupo bėgantis vanduo. Norint ištirti jį, reikia kreiptis į Visuomeninio higienos centro filialą arba į vandens filtrais prekiaujančias bendroves. Kai kurios jų nemokamai tiria bendrą geležies ir nitratų kiekį bei vandens kietumą. Sparčiai dygstančiuose individualiuosiuose namuose didžiausias geriamojo vandens priešas – didelis
ištirpusios geležies kiekis. Taigi šiuo atveju būtina sumontuoti bent jau geležies šalinimo ar vandens minkštinimo filtrus. Tiesa, vienintelė sąlyga – šiuos filtrus rekomenduojama montuoti dar nebaigus statyti namo. Daugiabučiams namams tiekiamame vandenyje dažniausiai jau būna pašalinta ištirpusi geležis. Tačiau dėl kalcio ir magnio druskų jis būna kiek per kietas. Šiuo atveju daugiabučių namų gyventojams praverstų vandens minkštinimo filtras. Nors jie yra gana dideli, juos galima pritaikyti ir naudoti mažose patalpose. Mat tokių filtrų gamintojai siūlo ne tik gremėzdiškus, bet ir kompaktiškus minkštinimo filtrus.
69
Praverčia ir membraninis filtras Ne visuose būstuose įmanoma sumontuoti vandens minkštinimo filtrus. Ypač senos statybos butuose. Tokio būsto gyventojams praverstų mechaniniai filtrai, žinoma, jeigu jų reikia. Tokie yra nedideli, neužima daug vietos ir montuojami tiesiog ant vamzdžių. Mechaninių vandens filtrų šalyje parduodama daugiausia. Jie nėra brangūs, išvalo vandenyje neištirpusias nuosėdas, speciali kasetė praskaidrina vandenį ir pašalina chlorą. Sumontavus tokį filtrą, svarbiausia kartą ar du kartus per metus pakeisti kasetę.
70
Vis dėlto pastaruoju metu į populiarumo olimpą sparčiai kopia membraniniai geriamojo vandens filtrai. Membraninio vandens filtro veikimo principas yra toks: atbulinė osmozė dėl pusiau pralaidžios membranos atskiria vandenį nuo kitų jame esančių teršalų. Užterštas vanduo patenka ant membranos paviršiaus, kur vandens dalelės praeina pro mikroskopines membranos poras, o ištirpę teršalai nukreipiami į kanalizaciją.
Montuoti nėra sudėtinga Vienos vandens valymo sistemos montuojamos įvado vietoje – ten, kur vanduo patenka į namą. Kiti
filtrai – tiesiog naudojimo vietoje, kaip antai virtuvėje. Pirmos sistemos pritaiko vandenį ūkiniams bei buitiniams poreikiams, kitos gerina geriamąjį vandenį. Ir vandens minkštinimo, ir geležį šalinantys filtrai montuojami iškart po vandens skaitikliu, prieš vandens šildymo katilą – dažniausiai katilinėje. Geriamojo vandens filtras įrengiamas virtuvėje po plautuve, nes sistema turi atskirą čiaupą geriamajam vandeniui. Nesunku prijungti ir membraninį vandens filtrą. Paprastai ši sistema montuojama po virtuvine spintele ir jungiama prie vandentiekio sistemos.
71
72