Statyba ir architektūra (2013/8)

2013/8

KONSTRUKCIJŲ STIPRINIMAS ANGLIES PLUOŠTO TEKSTILĖMis IR LAMINATAIS

Gaisrinė sauga stipriausia popieriuose Daugiabučių modernizavimas: mokysimės tik iš savo klaidų?

www.deltanova.lt

Verslas skaičiuoja kilovatvalandes

Kaina 8,60 Lt

V. Mazuronis: energinis efektyvumas – ne šventa karvė

Pirmą kartą Latvijoje buvo panaudota konstrukcijų stiprinimo įtempiamais anglies pluošto laminatais technologija.

(Lietuvoje ši technologija dar nebuvo pritaikyta) Tiltas per Ogrės upę kelyje E22.

Viadukas per A8 kelią Ryga–Jelgava Rygos aplinkkelyje A5. Tilto perdanga sustiprinta anglies pluošto laminatais S&P CFK 200/2000.

Užupio g. 30

LT-01203 Vilnius Tel. +370 5 272 5308 Faks. +370 5 272 1062

R

2013 Nr. 8 redakcijos skiltis

turinys 2013 Nr. 8

STAT Y B A

tema 4 V. Mazuronis: energinis efektyvumas – ne šventa karvė

Žurnalas „Statyba ir architektūra“

situacija 8

Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

technologijos 12

Redakcijos adresas Ukmergės g. 222 LT-07129 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt

Daugiabučių modernizavimas: mokysimės tik iš savo klaidų?

Prabanga ar būtinybė?

sprendimas 16

Verslas skaičiuoja kilovatvalandes

iš arčiau 19

Svarbiau tvarkingi dokumentai nei realus saugumas

mokslas 38 Patalpų mikroklimatas tampa vis svarbesnis

u r banistika

Gyventi reikia pagal išgales – tai pastaruoju metu neretai kartoja aplinkos ministras, teisindamas kuklius valstybės tikslus modernizuojant pagerinti energinį senų daugiabučių efektyvumą. Oponentai ministrui turbūt atsakytų kitu sparnuotu posakiu: nesu tiek turtingas, kad pirkčiau prastus daiktus. Specialistai įspėja, kad pusiniai sprendimai – patys brangiausi, o atsikalbinėjimas „gyventojai neturi pinigų“ reiškia, kad daugiabučių modernizacija Lietuvoje bus daug brangesnė, negu galėtų būti.

žvilgsnis 44

Šimtametė miesto sodo ideologija vis dar aktuali

ARCHITEKTŪRA paveldas 52

Už mūro sienų – kompromisų paieškos

Redakcinė kolegija: Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas; prof. dr. Donatas Čygas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas; dr. doc. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas; Pranas Rimvydas Pranaitis, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius; doc. dr. Žymantas Rudžionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius; Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė; Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.

Bendrovės direktorė Jūratė Babickienė Redaktoriai: Darius Babickas Rusnė Marčėnaitė Korespondentė Lina Sabaitytė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Jurgita Volungevičiūtė Reklamos skyrius Tel. 370 5 246 1518 Darius Baužys Lina Krasauskienė Liudmila Michalkevičienė Prenumeratos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Milda Vyšniauskaitė Vyr. finansininkė Violeta Darulytė © „Statyba ir architektūra“, 2013 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino AB „Spauda“ Tiražas 4300 egz.

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

ISSN 0131-9183

Ir iš tiesų – kaip rasti aukso vidurį? Šiandieniai teisės aktai numato, kad atnaujinti daugiabučiai turėtų pasiekti ne mažesnę nei D energinio naudingumo klasę. Ar tokia turėtų būti Lietuvos siekiamybė? Ministras, atrodytų, aiškina logiškai – šiuo metu atnaujinami namai yra ypač prastos būklės, energiškai patys neefektyviausi, kartais nenusipelnantys net G energinio efektyvumo klasės. Tad jeigu po modernizacijos pavyksta palypėti bent per du laiptelius energinio efektyvumo skalėje, tai jau laikytina nemažu pasiekimu.

Bet diena, kai įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyvos ir ne tik naujai statyti, bet ir atnaujinti namus reikės visiškai pagal kitokius standartus, jau ne už kalnų. Ką darysime tuomet? Modernizuosime modernizuotus ar kursime priežastis lengvatoms gauti?

Taigi – kaip ruošiamės 2020-iesiems? Ar iš viso ruošiamės? Energiškai efektyvaus būsto statybas propaguojantys specialistai nebetvirtina, kad stoviniuojame vietoje ir tiesiog laukiame, kaip bus ateityje. Matomas progresas. Pripažįstama, kad keičiasi valdininkų nuostatos. Šie nebeignoruoja efektyvaus energijos taupymo ir nesako, kad yra dar marios laiko iki naujų reikalavimų įsiteisėjimo. ES direktyvos, nurodančios, kad visi namai turės būti energiškai efektyvūs, adaptuojamos pagal lietuviškus teisės aktus, jau šiandien svarstoma ir analizuojama, kaip nauji reikalavimai turės būti įgyvendinami.

Nereikia nė sakyti, kad energiškai efektyvaus būsto projektai pareikalaus papildomų investicijų. Investuoti pirmiausia teks į inžinerines sistemas, kurios šiandien daugeliui statytojų nerūpi. Tiksliau pasakius, gal ir rūpi, bet jų nenorima diegti vengiant papildomų investicijų, kurios neišvengiamai išaugintų ir būsto pardavimo kainą. Nekilnojamojo turto pardavėjai teigia, kad nors pirkėjai vis dažniau teiraujasi apie naujoves inžinerinių sistemų srityje, nėra linkę už jas mokėti.

Aplinkos ministras ir čia nuramina – neskubėkime gyventi, palaukime: gal Europos Taryba apsigalvos, gal pakeis ambicingus planus. Juk negalime gyventi ne pagal išgales.

Ir vėl nežinomybė. Teoriškai turime judėti į priekį ir turime galvoti apie energijos taupymą. Praktiškai į tai nenorime investuoti. Bent jau didžioji dauguma nenori. Kaip gyvensime? Norisi tikėti, kad laiku suvoksime dar vieną auksinę taisyklę – laimi tas, kuris pirmasis nepabijo rizikuoti ir imtis naujovių. Pirmųjų kregždžių energiškai efektyvių daugiabučių danguje jau pasirodė.

Tačiau pastatų modernizavimo specialistai įspėja, kad taip trumparegiškai kaip šiandien planuojant atnaujinimo darbus keisti nuostatas gali tekti nė nesulaukus „baisiųjų“ 2020 metų – daugiabučiai patys parodys, kad jų gyvenimą gali pratęsti tik kapitalinė kompleksinė renovacija.

tema 2013 Nr. 8

2013 Nr. 8

V. Mazuronis: energinis efektyvumas – ne šventa karvė

tema

Valentinas MAZURONIS Aplinkos ministras

„Turime būti ambicingi, turime siekti užsibrėžtų tikslų, bet kartu privalome išlikti konkurencingi, išlaikyti ekonominės plėtros augimo tempus.“

Aplinkos ministras sutinka, kad reikia siekti ES užsibrėžtų tikslų, bet siūlo įvertinti ir galimybes

Darius BABICKAS

Turime siekti energinio efektyvumo pastatuose, tačiau privalome viską racionaliai pamatuoti. Net jeigu Europos Sąjunga (ES) įpareigoja vykdyti jos direktyvas, mes galime turėti argumentų, kad tai daryti nelabai būtina. Tokią poziciją iš Lietuvos gali išgirsti ES artėjant 2018 ar 2020 metams, kai bus reikalaujama, kad pastatai būtų nulinės energijos naudojimo.

Klausimas: kas už viską mokės?

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kalbėdamas prieš kelis mėnesius Seime vykusioje konferencijoje, kiek suglumino verslininkus, mokslininkus ir efektyvių pastatų statybos propaguotojus pareiškęs, kad ES direktyvų

tema

vykdymas gali būti pristabdytas, jeigu tam nebus pinigų. „Statybai ir architektūrai“ ministras pakartojo bemaž tą patį. V. Mazuronis teigė nesąs tikras, kaip realiame gyvenime bus plėtojami energinio pastatų efektyvumo rodikliai ir ES numatyti tikslai, apie kuriuos pastaruoju metu vis garsiau kalbama.

„Kai mes kalbame apie energinį efektyvumą, nepamirštame, kad jis glaudžiai susijęs su klimato kaita, mažesniais energijos poreikiais. Tačiau Europoje jau kyla labai rimta diskusija apie ES poziciją ir ambicijų lygmenį šioje bei kitose srityse – anglies dvideginio išmetimo į atmosferą mažinimo, energinio efektyvumo didinimo.

Visi šie dalykai susiję su pinigais ir ES (taip pat Lietuvos) konkurencingumu. Iki šiol ES vyravo nuomonė, kad jai priklausančios šalys yra ambicingiausios, pažangiausios, rodančios kitoms pavyzdį, tvirtai žengiančios į priekį“, – kalbėjo ministras.

Tačiau, anot jo, šiandien šios diskusijos virsta į tai, ar tokia pozicija iš tiesų tikslinga. Antai Europos valstybės į atmosferą išmeta tik 12 proc. viso pasaulyje išskiriamo anglies dvideginio.

O kitos pasaulio šalys, tokios kaip Kinija, Indija, Rusija ar Jungtinės Amerikos Valstijos, mažiau paiso aplinkos taršos reikalavimų. Tad išeitų, kad ES valstybės spaudžia pačios save ir taps nebekonkurencingos. „Pažiūrėkime, kur šiandien keliasi pramonės įmonės – į trečiąsias pasaulio šalis, nes ten nuolankiau žiūrima į visus reikalavimus. Ir kai Europoje dar bus sugriežtinti reikalavimai, dėl kurių, be abejo, kils produkcijos kaina, tapsime visiškai nekonkurencingi. Pakėlę energinio efektyvumo ir atmosferos taršos mažinimo kartelę, finansuosime trečiąsias pasaulio šalis

diegiamomis technologijomis“, – samprotavo V. Mazuronis.

Aplinkos ministrui neseniai teko dalyvauti pasauliniame klimato kaitos forume. Vienas gvildentų klausimų – energinis pastatų efektyvumas.

Visiems įstrigo tiesmukas Kinijos atstovų pasisakymas: šioje šalyje milijonai žmonių iš viso neturi stogo virš galvos, tad kol kas net nerealu galvoti apie energinio pastatų efektyvumo didinimą ir panašius klausimus. „Europos užmojai, mano manymu, yra pernelyg ambicingi ir nelengvai įgyvendinami. Viena vertus, pasiekti, kad visi pastatai nuo 2020 metų turės būti nulinio energijos naudojimo – nerealu. Per mažai liko laiko. Kita vertus, jeigu bus statomi tokie pastatai, jų kaina, be abejo, kils, galbūt dukart. Žinoma, tokiems tikslams pritariu, reikia eiti šiuo keliu ir mūsų teisės aktus bei reikalavimus pamažu keisti ta linkme.

Tačiau kartu būtina nepamiršti įvertinti realią ekonominę galimybę – ar mes įpirksime tokį būstą? O kas bus, jeigu neįpirksime? Vadinasi, statybos sustos“, – įsitikinęs V. Mazuronis.

ES gali keisti kryptis Apie tai, kad ES užsibrėžti tikslai yra pernelyg ambicingi ir galbūt vertėtų juos peržiūrėti, keisti kryptis, vis dažniau kalba ir atsakingi ES šalių pareigūnai. V. Mazuronis teigė, kad šiuos klausimus kelia ir lenkai, ir Didžiosios Britanijos, ir kitų Vakarų Europos valstybių atstovai. Žinoma, yra ir vadinamosios žaliosios valstybės, tokios

kaip Skandinavijos šalys, kurios nuolat pasisako už energinį efektyvumą ir atmosferos taršos mažinimą. „Plėtojama diskusija, ir tai labai gerai. Dabar ji pakrypo ta linkme, kad turime būti ambicingi, turime siekti užsibrėžtų tikslų, bet kartu privalome išlikti konkurencingi, išlaikyti ekonominės plėtros augimo tempus. Žvelgiant į situaciją Lietuvoje, energiškai efektyvius pastatus turbūt būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Ir tai bemaž visi jie yra pilotiniai projektai. Sutinku, kad turime judėti ta kryptimi, bet reikia nepamiršti savo galimybių“, – sakė aplinkos ministras.

Kaip pavyzdį jis pateikė Birštone pradėtą, bet nebaigtą demonstracinį projektą „ECO-life“. Tai mokslinis tiriamasis ir demonstracinis kvartalinės pastatų modernizacijos projektas. Juo siekta ypač efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, gaminant energiją įdiegti atsinaujinančių energijos šaltinių sistemas, modernizuoti viešuosius ir daugiabučius pastatus iki aukštesnio negu standartinis efektyvumo lygio.

V. Mazuronis teigė suprantantis tokio projekto prasmę. Tačiau jis negali nepažiūrėti ir į jo sąnaudas. Todėl norint įgyvendinti parodomąjį projektą keliose savivaldybėse neišeitų nieko daryti, nes tam paprasčiausiai nebebūtų pinigų.

Ministrui tenka bendrauti su nekilnojamojo turto plėtotojais, kurie domisi naujovėmis, įgyvendinamuose projektuose mėgina diegti novatoriškas sistemas. Tačiau tokių yra dar labai nedaug.

„Jei kalbėtume apie būsto įsigijimą ir energinį efektyvumą, susidarytų savotiškas trikampis. Vienoje pusėje būtų energinio efektyvumo siekiamybė, kitoje – investicijos į energinį efektyvumą, trečioje – galimybės įsigyti tokį būstą.

Puikiai žinome, kad šiandien tai galėtų padaryti tikrai nedidelė dalis žmonių.

Tad dar kartą galima patikinti, kad energinio efektyvumo sieksime, bet nedarysime iš jo šventos karvės“, – tvirtino V. Mazuronis.

Mato nemažą įdirbį ES iki 2050 metų užsibrėžusi tikslus taupyti energiją visur. Įgyvendinant atskiras direktyvas, susijusias su energiniu pastatų efektyvumu, numatyta skatinti novatoriškų inžinerinių sistemų diegimą, naujas technologijas, kad būtų einama nulinio energijos naudojimo pastatų link.

Siekiant nulinio energijos naudojimo, pastatai turėtų naudoti labai mažai energijos. O tai, kas sunaudojama, turi būti pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Žinoma, nebūtinai kiekvienas pastatas turėtų būti nuklotas saulės kolektoriais ar vėjo jėgainėmis. Besisukantys vėjo jėgainės sparnai Skuodo rajone gali gaminti energiją, kuri bus įtraukta į bendrą namo Vilniuje balansą. Žodžiu, reikia paisyti bendro energijos pagaminimo ir naudojimo balanso.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis šiandienę valdžios poziciją, susijusią su energiškai efektyviais pastatais,

tema

R

2013 Nr. Nr. 88 tema 2013 tema

Novatoriškos technologijos suteikia galimybę kurti tvarius projektus

Aidas Vaičiulis Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius

„Šiuo metu tikrai niekas nebeignoruoja mūsų keliamų idėjų, siūlymų mažinti energijos naudojimą ir didinti energinį pastatų efektyvumą.“

nevadina skeptiška. „Reikėtų prisiminti, kokia ta pozicija buvo prieš keletą metų – dabar situacija tikrai pasikeitusi. Šiuo metu tikrai niekas nebeignoruoja mūsų keliamų idėjų, siūlymų mažinti energijos naudojimą ir didinti energinį pastatų efektyvumą“, – sakė A. Vaičiulis.

Jo teigimu, labai svarbu žinoti galimybes ir idėjų įgyvendinimo sąnaudas. Daug kas manipuliuoja šiais skaičiais ir nesėkmingais pavyzdžiais.

Nuosekliai ir laiku atliekant veiksmus, kainos padidėjimas statant nulinės energijos naudojimo pastatus neviršija 10–15 proc.

Paklaustas, kaip mato ėjimą nulinio energijos naudojimo pastatų link, A. Vaičiulis įžvelgia nemažą progresą, ES direktyvos adaptuojamos pagal mūsų šalyje galiojančius teisės aktus.

Džiugina ir tai, kad jos ne išverčia-

Dr. Audronė Endriukaitytė Bendrovės „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims

mos aklai, bet išanalizuojamos specialistų, svarstoma, kaip direktyvos galėtų būti įgyvendinamos Lietuvoje.

Jeigu laikytumės tų ES nuostatų, kurie adaptuoti pagal mūsų teisės aktus, be abejo, turėtume gerus rezultatus. „Esmė yra tai, kad savivaldybės ketina dalyvauti įvairiose programose, tačiau viskas vyksta dar tik planavimo lygmeniu. Antai Vilniaus miesto savivaldybė bendrajame plane yra numačiusi atsižvelgti į tokį energijos paskirstymą, kuris galėtų subalansuoti pastatų energijos naudojimą. Tačiau kaip tai bus įgyvendinama, dar neaišku, nes nėra nė vienos konkrečios programos, konkrečių veiksmų, kaip visa tai plėtoti“, – kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas.

Tačiau šnekėdamas apie energinio efektyvumo skatinimą A. Vaičiulis įžvelgė ir neigiamų aspektų. Prieš ke-

letą metų priimtas Atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo įstatymas įvedus pakeitimų pervadintas į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir liaudyje vadinamas ne skatinimo, bet draudimo. Visos programos, kurios buvo numatytos atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimui skatinti, nuėjo draudimo ir ribojimo keliu. „Viską siekiama apriboti, drausti, sumažinti, kad tik nebūtų išplėtotas šis procesas. Manau, tai yra interesų kova, tačiau dėl to kenčia progresyvių sprendimų norintys gyventojai. Norima išlaikyti stambius energijos tiekimo tinklus. Tačiau nebūtume gavę programos JESSICA pinigų pastatų renovacijai, jeigu nebūtume išlaikę centralizuoto šildymo. Viena vertus, privalumas, kita vertus – trūkumas“, – svarstė A. Vaičiulis.

Energinį pastatų efektyvumą didinančius sprendimus ir technologijas atskiros įmonės plėtoja jau ne vienus metus.

Antai bendrovės „Paroc“ specialistai šiuo klausimu dirba jau gerą dešimtmetį. Tad pasirengti ambicingoms permainoms nesudėtinga. Kasmet tobulinami izoliaciniai akmens vatos gaminiai, pristatomos kitose šalyse diegiamos naujovės: „Paroc“ pasyvieji namai Švedijoje ir Suomijoje. Bendrovė nuolat dalyvauja novatoriškuose, energiją tausojančiuose projektuose. Lietuvoje „Paroc“ inicijavo ir savo sprendimais prisidėjo prie pirmojo lietuviško pasyviojo namo statybos 2008 metais. Didelio susidomėjimo ir palankaus mokslininkų įvertinimo sulaukė „Paroc“ sukurtas energiškai efektyvios, pasyvios renovacijos projektas „Innova“,

kurio sprendinius siūloma taikyti ir renovuojant daugiabučius Lietuvoje. Šiemet bendrovė „Paroc“ pirmoji Lietuvoje parengė ir išleido pagalbinę priemonę architektams, projektuotojams ir konstruktoriams – mazgų ir detalių katalogą (CAD brėžinius) su sprendiniais energiškai efektyvių namų statybai. Brėžiniai visiems besidomintiesiems yra laisvai prieinami tinklalapyje www.paroc.lt. Naujausi konstrukciniai sprendiniai, tikiuosi, bus naudingi visiems statybų sektoriaus dalyviams: ir nekilnojamojo turto plėtotojams, ir statybų organizacijoms, ir privatiems statytojams, kuriems jau nuo 2016 metų vadovaujantis STR bus privaloma statyti tik A energinio efektyvumo klasės pastatus.

Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir darbo procesai bei metodikos. Norint kurti išties novatoriškus ir kokybiškus projektus, būtina naudoti pažangiausius metodus. Šiandien dažniausiai pasitelkiama priemonė – naujos kartos programinė įranga. Be jos turbūt neįsivaizduojamas joks darbas, ypač susijęs su pastatų, inžinerinių vidaus ir išorės tinklų projektavimu, projektų rengimu. Tik šių dienų poreikius atitinkančią programinę įrangą turintys specialistai gali konkuruoti dinamiškoje rinkoje, kurti tvarius projektus.

Statistika liudija, kad informacinis pastatų modeliavimas (ang. Building Information Modeling – BIM) sulaukia aukščiausių ekspertų įvertinimų. Net keturi iš penkių ekspertų tvirtina, kad informacinis pastatų modeliavimas duoda labai didelę naudą. Architektai ir konstruktoriai irgi seniai neabejoja šiuolaikinės programinės įrangos naudojimo prasmingumu – laiko ją reikalinga, greitą grąžą duodančia investicija. Inžinieriai BIM vertina kaip didelę pridėtinę vertę kuriančią priemonę, dėl kurios projektų koregavimas statybų metu, jei kartais to prireikia, atliekamas kur kas lengviau ir greičiau. Net ir sunkiausiai įtikinama grandis – investuotojai – šiandien jau

BIM TECHNOLOGIJOS PRIVALUMAI BIM technologijos naudą aukščiausiai vertina statybos vadovai ir rangovai, taip pat – pastato vidaus sistemų inžinieriai, konstruktoriai, gamintojai.

mato, kad informacinis pastatų modeliavimas, kuriame atsispindi visas projektas nuo vizijos iki eksploatavimo, taupo laiką, pinigus ir suteikia galimybę kurti ambicingus projektus.

Projektuojant pastatus ypač svarbi dalis yra pastato vidaus ir išorės inžinerija, jos sistemos. Naudojant informacinį pastatų modeliavimą optimizuojama darbų eiga, išvengiama inžinerinių sistemų nesuderinamumo, paspartinamas ne vienas etapas, pavyzdžiui: • brėžinių apsikeitimas dirbant komandoje; • automatinis kiekių skaičiavimas; • automatinis objektų anotavimas; • darbas su realiais gaminiais ir jų techninėmis charakteristikomis; • brėžinių ruošimo kokybė ir greitis; • automatiškai atliekami specifiniai skaičiavimai; • planų, pjūvių projekcijų susiejimas – pakeitimai viename vaizde automatiškai perkeliami į kitus planus; • įmonės įvaizdžio gerinimas – juk dirbama naudojant naujas technologijas; • didesnė tikimybė laimėti projektavimo konkursus.

Lietuvos rinkoje plačiausiai naudojama kompanijos „Autodesk“ inžinerinių sistemų projektavimo platforma. „Autodesk“ kuria įvairaus pobūdžio kompiuterines programas ir kitus produktus, skirtus beveik visų sričių projektuotojams, ypač reikalingus pastatų ir statinių specialistams.

Viena pažangiųjų programų – „Autodesk Revit MEP“. Tai inžinerinių sistemų projektavimo platforma, kuri optimizuoja jau minėtus veiksmus: operatyvų projekto dalyvių (architektų, statybų projektuotojų, pastato inžinerinių komunikacijų projektuotojų, rangovų ir kt.) apsikeitimą brėžiniais ir darbą komandoje, automatinį kiekių skaičiavimą, pagreitina brėžinių ren-

gimą ir svarbiausia – kokybę, viename vaizde padarytus pakeitimus automatiškai susieja su kitais vaizdais. „MagiCAD“ programinė įranga – priedas prie „Autodesk Revit MEP“ ar „AutoCAD“ įvairių profilių inžinerinių sistemų projektuotojams. Be jau minėtų privalumų, „MagiCAD“ gerokai palengvina darbą su realiais gaminiais ir jų techninėmis charakteristikomis leisdama iš karto parinkti reikalingus gaminius ir subalansuoti projektuojamą sistemą. „MagiCAD“ renkasi tie, kuriems reikia galimybės greitai atlikti daug specifinių skaičiavimų – to nesiūlo, tarkime, „Autodesk Revit MEP“. „MagiCAD“ išskirtinė ir savo virtualia biblioteka – ji siūlo didžiausią Europoje produktų duomenų bazę, apimančią šimtus tūkstančių gaminių, kuriuos parduoda gamintojai iš viso pasaulio.

Apskaičiuoti pažangiausios programinės įrangos atsiperkamumą nesunku. Tiesa, čia ne visai tinka standartinė investicijų grąžos (ang. Return on Investment – ROI) formulė: ROI = pelnas/investicija. Mat reikia įvertinti ne tik investicijas į kompiuterio ir programinę įrangą, bet ir tam tikrą našumo bei pelno praradimą mokymų naudotis programomis metu. Tiesa, praradimas trumpalaikis, ir maždaug 12–16 mėnesių laikotarpiu investicijos atsiperka. Statistika rodo, kad nuo tada darbuotojų produktyvumo ir investicijų grąžos kreivė nuolat kyla aukštyn, trečiaisiais naudojimo metais produktyvumas auga net 40 procentų, o investicijų grąža gali siekti 280 procentų.

UAB „InfoEra“ S. Žukausko g. 17, LT-08234 Vilnius Tel. (8 5) 278 8456 El. paštas info@infoera.lt www.infoera.lt

situacija 2013 Nr. 8 situacija 2013 Nr. 8

2013 Nr. 8 situacija

Valius SERBENTA Būsto energijos taupymo agentūros vadovas

„Diskusija, kas yra tikra modernizacija, galėtų būti plati. Mes Lietuvoje bent jau šiame etape, įsivaizduoju, daugiau orientuosimės į energinio efektyvumo didinimą, nes tai yra socialiai jautriausia, pirmaeilė dalis. Ir neabejoju, kad aprengdami nauju apdaru pastatą, užsandarindami, apsaugodami nuo vandens ir šalčio patekimo į vis blogėjančias betonines ar plytų konstrukcijas jį užkonservuojame ilgam gyvenimui.“

Daugiabučių modernizavimas: mokysimės tik iš savo klaidų?

Rusnė MARČĖNAITĖ

Šalyje, kur daugiabučių modernizacijos etalonas keičiasi kas kelerius metus, potencialiems jos dalyviams priimti sprendimus nėra paprasta. Kodėl gyventojai, užvakar pagaliau patikėję, kad jų senutėlį namą išgelbės kruopštus apšiltinimas, vakar sužinoję, kad jame vis dėlto reikėjo palikti „skylių“, šiandien turėtų sutikti, kad kartu būtina tvarkyti ir visus inžinerinius tinklus? Juolab kad ir valstybės parama skiriama tik energiją taupančioms priemonėms.

Klausimas ne „ar“, o „kada“ Tiesa, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta atkreipė dėmesį, kad 3 proc. paskola, kurią galima gauti į modernizavimo projektą įtraukus papildomus darbus, irgi vadintina parama. Iki 40 proc. siekiančią paramą šiandien galima gauti stogui, durims, sienoms, langams, liftams, karšto vandens vamzdynams ir visai

šildymo sistemai – nuo radiatorių iki šilumos punktų – modernizuoti. Inžinerinėms sistemoms – šalto vandens vamzdynų, kondicionavimo, elektros įrangos, lietaus nuotekų ir pan. – atnaujinti galima gauti minėtą 3 proc. paskolą.

Energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras, daugiabučių namų modernizacijos ekspertas Ramūnas Gatautis neabejoja, kad modernizacija turėtų būti laikomas kapi-

s tat y b a

talinis viso namo remontas. „Šiltinimas yra tik priedas prie visų kitų darbų.

Būtina kapitališkai sutvarkyti ir pastato konstruktyvą, ir visas inžinerines sistemas. Renovuoti namus netvarkant inžinerinių sistemų – tai lyg perdažyti seno žigulio šonus ir tikėtis, kad jis ilgai važiuos. Jeigu numatyta, kad iki kapitalinio remonto namas gali būti eksploatuojamas 25–30 metų, po tiek laiko ir reikia tai daryti. O, tarkime, Kauno daugiabučių namų amžiaus vidurkis yra 44 metai. Nematau alternatyvos renovacijai. Namų bendrijų nariams sakau, kad klausimas yra ne „ar jūs renovuosite“, o „kada tai pagaliau padarysite, kaip kokybiškai tai įgyvendinsite ir kiek gausite valdiškos paramos“, – sakė R. Gatautis. Specialisto skaičiavimu, visi papildomi darbai tvarkant inžinerines sistemas daugiabučio dėžutėje įprastai neviršija 20 proc. viso projekto vertės.

bučių modernizavimas gali reikšti, kad naujo modernizavimo jam reikės dar nebaigus mokėti pirmajam paimtos paskolos. O kiek daugiabučio gyvenimą pailgintų kompleksiškas, visapusiškas atnaujinimas? R. Gatautis patikino, kad tai jam leistų sėkmingai tarnauti kitus 25 metus. V. Serbenta atsakė klausimu: „O ką laikysime visapusišku atnaujinimu? Juk, pavyzdžiui, vokiečiai renovuodami daugiabučius namus net pertvaras griovė, erdves didino. Diskusija, kas yra tikra modernizacija, galėtų būti plati. O mes Lietuvoje bent jau šiame etape, įsivaizduoju, daugiau orientuosimės į energinio efektyvumo didinimą, nes tai yra socialiai jautriausia, pirmaeilė dalis. Ir neabejoju, kad aprengdami

pastatą nauju apdaru, užsandarindami, apsaugodami nuo vandens ir šalčio patekimo į vis blogėjančias betonines ar plytų konstrukcijas jį užkonservuojame ilgam gyvenimui.“ R. Gatautis pastatų modernizavimo etapais nesupranta: „Tai trumparegiška – pusiniai sprendimai labai brangiai kainuoja ateityje. Nenoras elementariai skaičiuoti ir atsikalbinėjimas „gyventojai neturi pinigų“ reiškia, kad daugiabučių modernizacija Lietuvoje bus daug brangesnė, negu galėtų būti, ir už tai turės susimokėti ne kas kitas, o tų pačių namų gyventojai. Kodėl nenorime mokytis iš svetimų klaidų?“ Pavyzdys, anot R. Gataučio, nacionalinė bėda – langų angokraščiai.

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų plastikinius langus susidėjo nelaukdami, kol bus modernizuojamas visas namas. Užtat dabar apšiltinant namus laukia sunkus apsisprendimas – ar šiltinti angokraščius ir montuoti naujus langus siauresniais rėmais, ar palikti kelerių metų senumo langus ir nešiltinti angokraščių (tai gresia šalčio tilteliu, peršalusios sienos rasojimu ir pelėsiu). „Pirmu atveju tenka išmesti dar gerus langus, antru – laukia šalčio skylės modernizuoto namo sienose. Tad tie, kurie tvirtina, kad dabar svarbu tik užvilkti kailinius namui, turi iškart atsakingai pasakyti – kas, kada, kokiomis organizacinėmis ir paramos schemomis užtikrins daugiabučių

Prioritetas – energinio efektyvumo didinimas Skeptikai kalba, kad dalinis – toks, kokį šiandien remia valstybė, daugia-

s tat y b a

situacija 2013 Nr. 8

namų inžinerinių sistemų modernizaciją“, – ragino daugiabučių namų modernizacijos ekspertas.

BETA direktorius V. Serbenta tepabrėžė, kad inžinerinės įrangos atnaujinimas vis dažniau numatomas modernizacijos projektuose – gyventojai pageidauja pasikeisti ir šalto bei karšto vandens vamzdynus, pasirūpina sutvarkyti elektros įrangą. „Ir tikrai reikėtų daryti kuo daugiau – jei jau ryžtamės statybininkų invazijai į mūsų namą, darykime viską rimtai. Žinoma, tai kainuos šiek tiek daugiau, negu sutaupysime energijos investicijų grąžai, užtat turėsime padorų namą. Ir jo ilgaamžiškumas bus visai kitas“, – pripažino V. Serbenta.

Be teisės kvėpuoti?

Sprendimo vienai pirmųjų Lietuvoje išryškėjusių daugiabučių renovacijos problemų – nepakankamo užsandarintų namų vėdinimo keliamoms komplikacijoms – BETA direktorius neturi. „Gal pasirodysiu pesimistas, bet pasa-

2013 Nr. 8 situacija

Ramūnas GATAUTIS Daugiabučių namų modernizavimo ekspertas

Juozas MARČIULAITIS Lietuvos santechnikų asociacijos prezidentas

„Jeigu numatyta, kad iki kapitalinio remonto namas gali būti eksploatuojamas 25–30 metų, po tiek laiko ir reikia tai daryti. O, tarkime, Kauno daugiabučių namų amžiaus vidurkis yra 44 metai.

Nematau alternatyvos renovacijai. Namų bendrijų nariams sakau, kad klausimas yra ne „ar jūs renovuosite“, o „kada tai pagaliau padarysite.“

„Būtų tobula, jeigu ant stogų pastatytume rekuperatorius ir į kiekvieną butą suvedžiotume ortakius, bet tokių investicijų nebus, tad ieškokime taupesnių išeičių.“

kysiu, kad vargu ar artimiausioje ateityje Lietuvoje turėsime atnaujintą daugiabutį su rekuperacine sistema, – kalbėjo V. Serbenta. – Nors Vakarų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Austrijoje, tokie projektai, kur pastatas po atnaujinimo nepasiekia mažai energiją naudojančių pastatų standartų, nė neremiami. O be rekuperacinės sistemos pasiekti tokius standartus neįmanoma. Bet mums tai – brangi investicija. Komfortą ir sveikatą žmonės įprastai perka, kai turi pinigų.“ BETA vadovas gina šiandien Lietuvoje rastą išeitį – apšiltinant sienas ir keičiant langus keliamą reikalavimą atnaujinti, tiksliau – išvalyti, natūralią, bet per dešimtis namo eksploatavimo metų dažniausiai užsikemšančią ir nebefunkcionuojančią daugiabučių vėdinimo sistemą. Pasak V. Serbentos, to turėtų pakakti.

R. Gatautis paprieštaravo – vėdinimo kanalų išvalymas yra būtinas, bet tai tik pusė darbo, kuris nieko vertas be kitos pusės – oro pritekėjimo užtikrinimo. Pristatydamas daugiabučių modernizavimo priemones savinin-

kams jis siūlo tik tokias alternatyvas: arba statyti naujus langus su specialiomis grotelėmis orui į patalpą pritekėti, arba gręžti sienas ir montuoti specialias sklendes su difuzoriais. Trečio varianto – netvarkyti vėdinimo – tiesiog nėra. „Užsidėkite ant galvos polietileninį maišelį ir pabandykite pakvėpuoti.

Bus aiškiau, kas laukia“, – juokaudamas siūlo Lietuvos santechnikų asociacijos vadovas Juozas Marčiulaitis tiems, kurie gal nė neįsivaizduoja, koks yra gyvenimas tikrai sandariame name. Ir siūlo nepuoselėti vilčių, kad problemas galima išspręsti tiesiog atidarant langus. J. Marčiulaitis sutiko – daugiabučiuose namuose įdiegti tokią vėdinimo sistemą kaip rekuperacinė išties nėra paprasta. „Būtų tobula, jeigu ant stogų pastatytume rekuperatorius ir į kiekvieną butą suvedžiotume ortakius, bet tokių investicijų nebus, tad ieškokime taupesnių išeičių, – sakė Lietuvos santechnikų asociacijos vadovas. – Pavyzdžiui, prancūzai po karo, kai pradėjus renovuoti namus ir stokojant pinigų

kilo tų pačių drėgmės ir pelėsio problemų, nusprendė įrengti orlaides.

Juk yra sistemų, kur orlaidės pačios atsidaro, kai drėgmės patalpose yra per daug. Tokios įrangos sąnaudos sąlygiškai nėra didelės, o oro judėjimas ir žmonių gyvenimo kokybės klausimai išsprendžiami. O mes nedarome nieko – patys save pasmerkiame problemoms.“

Inžinerinės sistemos nesibaigia namo sienomis R. Gatautis atkreipė dėmesį į dar vieną kompleksiško modernizavimo aspektą – būtinybę tvarkyti ne tik namo dėžutę. „Namo sistemos nesibaigia išorinėmis sienomis, pastatą prižiūrintys inžineriniai tinklai (šilumos, vandens, elektros, dujų etc.) juk irgi yra sudė-

Audrius MERKYS Bendrovės „Wilo Lietuva“ inžinierius

Vienas daugiausia elektros energijos naudojančių įrengimų daugiabučiame pastate yra šilumos punktas.

Didžioji sunaudotos energijos dalis tenka cirkuliaciniams siurbliams: visą šildymo sezoną dirbančiam cirkuliaciniam šildymo sistemos siurbliui ir ištisus metus veikiančiam recirkuliaciniam karšto vandens siurbliui. Kaip ir kiti elektrą naudojantys įrenginiai,

10

tinė sistemos dalis. Ir jeigu namui yra 40 metų, tai panašaus amžiaus ir vamzdynai, kabeliai. Tad kapitališkai reikia tvarkyti visą kvartalą: ir pastatus, ir požeminius inžinerinius tinklus, ir kiemų aplinką. Tada keliasdešimčiai metų problema bus išspręsta“, – kalbėjo specialistas, nemažai prisidėjęs prie planų Kauną renovuoti kvartalais kūrimo, tiesa, tebelaukiantis jų realizavimo. Inžinerinių tinklų savininkams – vandentiekininkams, dujininkams, elektrikams, šilumininkams – galimybė planingai daugiabučių modernizavimo darbų metu atnaujinti nusidėvėjusius tinklus yra patraukli, patikino R. Gatautis. Tada lieka planuoti trečią etapą – namo aplinkos tvarkymą, kuris kol kas dažniausiai irgi atidedamas neapibrėžtai ateičiai.

Kol šalies valdžia ir toliau nenori nei girdėti, nei skatinti ką nors dau-

giau nei sienų šiltinimas ir šildymo sistemų modernizavimas, darbų apimtys ir toliau daugiausia priklauso nuo namų bendrijų pirmininkų ir rangovų požiūrio bei entuziazmo. „Čia jau kaip kam pasisekė, – komentavo R. Gatautis. – Jeigu bendrijos pirmininkas – statybininkas, tai jis paprastai supranta, kad reikia tvarkyti viską.

Išties labiausiai ir trūksta, kad kas nors namo dalininkams ramiai, profesionaliai, kokybiškai išdėstytų būtent jų daugiabučio modernizavimo galimybes, vieno ar kito pasirinkimo techninius, finansinius, gyvenimo kokybės padarinius. Vien minimalistinis kailinukų apvilkimas nuo senatvės jau byrantiems daugiabučiams pridarys ilgalaikių sunkiai sprendžiamų nacionalinio masto bėdų. Čia kaip sprendimas apendicito ištiktus ligonius įsupti į šiltą antklodę ir tikėtis, kad to pakaks.“

skirtingų gamintojų bei gamybos technologijų siurbliai gali sunaudoti labai nevienodą elektros energijos kiekį tam pačiam darbui atlikti, kitaip sakant, jų naudingo veikimo koeficientas gali skirtis net kelis kartus.

Naujausių šiuolaikinių technologijų serijos „Wilo Stratos“ siurbliai elektros energijos sunaudoja net iki 80 proc. mažiau. Palyginimas: standartinio daugiabučio šilumos punkto siurbliai per metus sunaudoja apie 3000 kWh (maždaug už 1500 litų) elektros energijos, o juos pakeitus ekonomiškais siurbliais sunaudojimas būtų tik apie 1500 kWh

(maždaug už 750 litų). Be to, jeigu šildymo sistema pastate renovuota, o siurbliai šilumos punkte nereguliuojami, tai jų elektros energijos naudojimas beveik nekinta. O didelio efektyvumo siurblių sumažėja dukart, t. y. jeigu turėsime omenyje tą patį palyginimą, tai siurbliai naudotų tik apie 800 kWh (maždaug už 400 litų) per metus.

Dėl to Europos Sąjunga (ES) ir išleido direktyvą, skirtą šlapio rotoriaus siurblių efektyvumui, ir nuo šių metų į ES rinką galima pateikti tik didelio efektyvumo siurblius.

11

technologijos 2013 Nr. 8

2013 Nr. 8 technologijos

Prabanga ar būtinybė?

Būsto pirkėjai pageidauja novatoriškų inžinerinių sistemų, bet mokėti už jas dar nenori Lina SABAITYTĖ

Šiuolaikinė architektūra pasižymi moderniais sprendimais, interjero ir estetikos subtilybėmis, erdviomis ir šviesiomis patalpomis. Nevengiama investuoti į patrauklią prekės išvaizdą. Vis dėlto ne veltui sakoma: nespręsk apie knygą iš jos viršelio. Tai galioja ir pastatams, juk architektūriškai šedevrui prilygstantis statinys viduje gali nesuteikti tiek komforto, kiek žada jo išorė. Kiek projektuotojai bei architektai turi įtakos kuriant ne tik estetiką, bet ir komfortišką pastato aplinką?

Pasigendama bendradarbiavimo Projektuojant inžinerines objekto sistemas pirminė investicija kartais atrodo pakankama. Vis dėlto pasitaiko ir tokių atvejų, kai jau naudojamame pastate atsiranda poreikis diegti naujas inžinerines sistemas. Tada piniginės apimtis sumažėja šiek tiek daugiau nei tuomet, jeigu apie tai būtų pagalvota dar projekto stadijoje. „Įžvalgumo reikia dar sumanymo pradžioje, prieš projektuojant pastatą.

Architektūrinė idėja galėtų būti svarbiausias dalykas, bet ji neturėtų tapti galutine, sumanymas turi būti derinamas su inžinerija – kiek ir ko reikia inžinerinei daliai, ką daryti, kad statinys veiksmingai tarnautų, ypač šiame, energetinių problemų, amžiuje“, – mano Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius.

Tam, kad būtų pasiektas geras rezultatas, būtinas įvairių sričių specialistų

12

bendradarbiavimas. J. Mulevičiaus manymu, subalansuotas įvairių sričių specialistų bendravimas rengiant projektą tampa labai reikšmingas.

Tačiau šiandien matoma atskirtis tarp architektų ir inžinerinių sistemų projektuotojų, trūksta bendradarbiavimo iniciatyvos. „Didesnę patirtį turintys architektai, besidomintys šiandienos praktika, užsakovams pasiūlo kompleksiškiau žiūrėti į statinių projektus, bet tokių nėra labai daug. Žinoma, investuotojui reikėtų ir pačiam nuo pat pradžių turėti idėjos viziją, ją gerai suprasti ir siekti, kad ji būtų tinkamai įgyvendinama. Šiandien Lietuvoje yra tik dalis tokių įžvalgių užsakovų, kurie turi praktikos, bet dažnai klaidų daroma vien per neišmanymą. Tokiu atveju geriausia savo komandoje turėti ar pasisamdyti patyrusių konsultantų, kurie padėtų protingai plėtoti projektą iki galo“, – įsitikinęs J. Mulevičius.

Patyrusių projektuotojų pagalba gali būti vertinga statant energiškai efektyvius namus, ne tik diegiant brangias inžinerines sistemas, bet ir atsižvelgiant į kitus būsimo pastato kriterijus. „Energiškai efektyvius A klasės statinius galima pastatyti ir labai daug investuojant – pasitelkiant visas naujausias bei brangiausiais technologijas.

Tačiau aukštą energinį efektyvumą galima pasiekti ir protingai projektuojant pastatus, atsižvelgiant į pasaulio šalių kryptis, pastato tūrį, langų išdėstymą.

Statant pastatus būtina ieškoti balanso tarp kainos, investicijų ir energinio efektyvumo“, – mano nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonės „Eika“ plėtros direktorius Domas Dargis.

Klampus naujovių kelias Diegiant brangesnes sistemas svarbus jų efektyvumas, kad atsipirkimas pasijustų kuo greičiau. Tai pabrėžia ir įmonės „Eika“ plėtros direktorius D. Dargis. Jo manymu, tobulinti ir gerinti produktą niekada nėra per anksti, svarbu, kad naujovė būtų efektyvi, kurtų realią naudą. „Antai per natūralų vėdinimą prarandama iki 30 proc. pastato šilumos, o vėdinimo sistema su rekuperacija padeda dalį šilumos atgauti, ji neišmetama veltui. Gyventojai kol kas atsargiai vertina rekuperacijos privalumus, tačiau pamažu pradeda naudoti ir vertina rezultatus“, – sakė D. Dargis.

Nevienodo tipo pastatams reikalingos skirtingos inžinerinės sistemos, tai priklauso nuo projektuojamo objekto paskirties, todėl šiuo atveju negalima taikyti vienodų sistemų skirtingiems statiniams. Rengiant projektą reikia apgalvoti viską, kas bus svarbu galutiniame variante, kai pastate pradės dirbti ar gyventi žmonės. „Specifinės paskirties statiniuose diegiamos skirtingos inžinerinės sistemos. Šiais laikais yra įvairių programuojamų ventiliacijos, vėsinimo technologijų, sistemų, reguliuojančių oro švarumą, o tai ypač svarbu medicinos įstaigose. Dar kitos sistemos skirtos vandeniui paminkštinti, kad jo su-

dedamosios dalys, minkštumas būtų geresnės kokybės. Sistemų yra labai daug, kiekvieną galima derinti, kad atitiktų reikiamus patalpose esančios įstaigos standartus“, – teigė projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas J. Mulevičius.

Kai kurios inžinerinės sistemos, apie kurias neseniai buvo kalbama mito lygmeniu, po truputį tampa realybe, atsiranda pasitikėjimas ir, žinoma, viską atperkantis komfortas. Architektas, įmonės „Jungtinės pajėgos“ direktorius Algirdas Kaušpėdas kalbėdamas apie konkrečias šildymo sistemas tikino, kad butuose jau pradedama masiškai projektuoti grindinį šildymą, o to anksčiau nebūdavo. „Šiuo atveju sutaupoma, nes šildomo paviršiaus plotas yra didesnis, žinoma, ir estetinis vaizdas visai kitoks. Ši naujovė jau stipriai skinasi kelią, bet vėdinimo, rekuperacijos sistemas renkasi tik vienetai. Individualiuosiuose namuose tai pasitaiko dažniau. Taip pat individualiuosiuose namuose jau gana plačiai naudojami šilumos siurbliai, alternatyva jiems yra biokuro arba dujiniai kondensaciniai katilai.

Mano manymu, pažangiausi ir tikrai ištobulinti yra šilumos siurbliai „vanduo–vanduo“, jie labai gerai veikia sistemoje su grindiniu šildymu. Tokią įrangą taip pat galima naudoti vasarą patalpoms vėsinti. Jeigu tokia sistema gerai subalansuota, ji veikia puikiai ir nereikalauja daugiau dėmesio nei šaldytuvas“, – pasakojo A. Kaušpėdas.

Dviprasmiška investicija A. Kaušpėdas pastebi, kad investuotojai dar atsargiai žiūri į energiškai efektyvius pastatus, investicijas į juos. „Nekilnojamojo turto plėtotojai investuodami į geresnę kokybę šiek tiek rizikuoja, nes būsto pirkėjai gali to neįvertinti. Todėl dažnas ir nenori investuoti per daug.

Lietuvoje ypač jautriai žiūrima į kainą, dėl to lietuviška nekilnojamojo turto rinka yra labai konservatyvi, naujovės sunkiai skinasi kelią. Kalbant apie mūsų darbą daugiabučiuose namuose, priimtinos tik tos naujos inžinerinės sistemos, dėl kurių realiai sutaupoma sąnaudų. O tos, kurios atsiperka per ilgą laiką, kol kas priimtinos tik teoriškai“, – kalbėjo A. Kaušpėdas. Įmonės „Eika“ plėtros direktorius D. Dargis irgi sakė, kad projektuojant pastatus svarbus eksploatacinių są-

13

technologijos 2013 Nr. 8

2013 Nr. 8 technologijos

Jonas Mulevičius Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas

Domas Dargis Įmonės „Eika“ plėtros direktorius

„Statinio sumanymas turi būti derinamas su inžinerija – kiek ir ko reikia inžinerinei daliai, ką daryti, kad statinys veiksmingai tarnautų, ypač šiame, energetinių problemų, amžiuje.“ naudų mažinimo ir gyvenimo kokybės gerinimo klausimas: „Ieškome tokių sprendimų ir technologijų, kurios kurtų realią naudą galutiniam vartotojui – gyventojui. Vien šiuolaikinės inžinerinės sistemos nepadės pasiekti aukštesnę energinę pastato klasę. Reikia atsižvelgti ir į kitus techninius parametrus: pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ploto ir tūrio santykį, sandarumą, langų dydį ir šilumos pra-

energinei pastato klasei pasiekti būtini atsinaujinantys energijos šaltiniai, pavyzdžiui, saulės kolektoriai ar geotermija. Šiuo metu tai neatsiperka, nes investicijos nemažos, o pirkėjai papildomai nemoka. Tikėtina, kad ateityje bus sudėtingiau rinkai pasiūlyti nebrangų būstą, nes nauji butai bus nekonkurencingi savo kaina palyginti su senais ar renovuotais butais“, – įsitikinęs D. Dargis.

„Prieš diegiant šiuolaikines sistemas svarbu įvertinti investicijos kainą, sistemos priežiūros sąnaudas ir tai palyginti su šios technologijos sukuriama nauda.“

Lemiamas faktorius – kaina Žurnalo „Statyba ir architektūra“ kalbinti specialistai beveik vienbalsiai sutarė, kad kol kas Lietuvoje vyrauja pigesnio būsto pasirinkimas, o energinis efektyvumas – antraeilis dalykas. „Svarstant, kurį variantą rinktis statytojui – energiškai efektyvų A, A+ klasės ar B klasės pastatą – šiandien bus pasirinktas pigesnis vari-

Algirdas Kaušpėdas Architektas

„Lietuvoje ypač jautriai žiūrima į kainą, dėl to lietuviška nekilnojamojo turto rinka yra labai konservatyvi, naujovės sunkiai skinasi kelią.“

radimą pro juos, šiltinimo medžiagas.

Taip pat prieš diegiant šiuolaikines sistemas svarbu įvertinti investicijos kainą, sistemos priežiūros sąnaudas ir tai palyginti su šios technologijos sukuriama nauda.“ Ar energinis efektyvumas yra pagrindinė prekė Lietuvoje? Tuo tenka stipriai abejoti, nes A+ ir A++ klasės pastatuose įrengtos inžinerinės sistemos kol kas nėra greitai atsiperkanti investicija. „Rekuperatorius šiandien montuojame tik aukštesnės klasės projektuose.

A klasės gyvenamuosiuose pastatuose turi būti sumontuoti ne mažiau kaip 65 proc. efektyvumo rekuperatoriai, taip pat ribojamas rekuperatorių elektros energijos naudojimas. A+ ir A++

14

Žinoma, kuo daugiau inžinerinių sistemų įdiegta pastate, tuo bus didesnės ir energijos sąnaudos, tačiau šiuo atveju padeda taupyti automatinio valdymo sistemos. Projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininko J. Mulevičiaus manymu, nors ir turi būti personalas ar prižiūrėtojas, kuris padėtų teisingai eksploatuoti įrengtas sistemas, jos dažnai būna valdomos automatiškai, užprogramuojamos. „Pavyzdžiui, jeigu sistemos įrengtos tarnybinėse patalpose, galima užprogramuoti, kad sistema pasibaigus darbui užmigtų, o prieš prasidedant jam iš anksto automatiškai įsijungtų, būtų paruoštas tinkamas oras patalpose iki darbo pradžios. Tokiu būdu galima nemažai sutaupyti“, – aiškino specialistas.

antas. Pirkėjai kol kas renkasi atsižvelgdami į mažos kainos pasiūlymą.

Mažesnės eksploatacinės išlaidos dar yra antraeilis dalykas naujos statybos būsto pirkėjams“, – įsitikinęs statybų bendrovės „Veikmė“ direktorius Eugenijus Zaremba.

Jo manymu, ateis laikas, kai pamažu didės naujai statomų daugiabučių energinio naudingumo klasė. „Mūsų įmonės projektuotojai iš individualiųjų namų užsakovų jau nesulaukia prašymų projektuoti B ar A energinio naudingumo klasės namus. Pageidaujama ne mažesnės nei A+. Žinoma, butų pirkėjams to dar nereikia. Be to, būstas – ne ta prekė ar paslauga, kad situacija pasikeistų taip greitai ir visi

norėtų tik energiškai efektyvaus stogo virš galvos“, – sakė E. Zaremba.

Architektas A. Kaušpėdas, projektavęs namus Skandinavijos šalyse, mano, kad lietuvių ir skandinavų požiūris į namus skiriasi. „Lietuviams būstas – labai svarbus, dažnai net paprasto buto interjerui sukurti samdomas architektas, o norvegai to nedaro. Jie gauna standartinį butą su standartine balta virtuve, baltomis sienomis, paklotu kokio nors medžio parketu ir būna patenkinti. Jiems svarbu, kad viskas būtų tvarkinga, gerai padaryta ir nereikėtų daug papildomų investicijų. Lietuviai linkę daugiau investuoti į formą, kad interjeras būtų individualus, autentiškas ir atitiktų jų emocinį ar dvasinį kriterijų“, – pasakojo architektas.

Tad apskaičiuokime, kam atiduodame didžiausią dalį savo būstui sukaupto biudžeto. A. Kaušpėdas mano, kad

Lina Vasiliauskienė Bendrovės „Hörmann Lietuva“ prekių grupės vadovė Paprastiems vartotojams kartais atrodančios nereikšmingos detalės iš tikrųjų būna labai svarbios kalbant apie energijos taupymą. Antai Lietuvoje įprasta, kad įėjimo durys būtų atidaromos į lauko pusę. O štai vokiečiai jau suprato, kad atidarant duris į vidų išsaugoma šiluma. Todėl ten ir durys montuojamos taip, kad atsivertų į vidų.

Reiškinys paprastas – nuo šalčio durų lauko pusė traukiasi, tad jos ir ypač durų kampai linksta į lauko pusę. Todėl durys gali pradėti defor-

Lietuvoje labiau vertinamas išorinis komfortas, pavyzdžiui, geri baldai. O klimato komfortui, kuris nėra akivaizdžiai matomas, žmonės pradeda taupyti. „Pavyzdžiui, Norvegijoje kone visuose butuose, kuriuos statėme, yra rekuperacinės sistemos, o Lietuvoje tokių – vienetai. Labai sunku įrodyti, kad esant tokiai sistemai būste bus pasiektas labai aukštas komforto lygis, bus kokybiškas oras, nes vertinant ekonomiškai tai tikrai labai ilgalaikė investicija, kuri vargu ar atsiperka. Galbūt ekonominės naudos šiuo atveju nėra, užtat yra komfortas, sveika aplinka, gaivu, niekur nėra pelėsio – galima aiškiai pajausti, kad bute – visai kitoks oras. Vis dėlto tai daugiau higienos ir kultūros dalykai, kurie pas mus dar sunkiai skinasi kelią“, – įsitikinęs A. Kaušpėdas. Įmonės „Eika“ plėtros direktorius D. Dargis jau įžvelgia, kad laikui bė-

gant pirkėjai tampa vis labiau suinteresuoti gauti ilgalaikę naudą – tai rodo ir jų susidomėjimas naujausiomis technologijomis, galimybe taupyti energiją. Būsto pirkėjai tampa reiklesni kokybei, domisi, iš kokių medžiagų pastatytas pastatas, aktualios ir eksploatacinės būsto sąnaudos. „Svarbu, kad pirkėjai suprastų, jog aukštesnė energinė pastato klasė nėra vienintelė sąlyga gauti mažesnes šildymo sąskaitas ir mėgautis geresniu komfortu. Labai svarbūs ir pačių gyventojų įpročiai: kokia temperatūra palaikoma patalpose, kaip dažnai jos vėdinamos, kokia buitinė technika naudojama, kiek žmonių gyvena patalpoje. Šie dalykai lemia ir šildymo sąskaitos dydį, kuris, žinoma, dar priklauso ir nuo kitų aplinkybių“, – teigė D. Dargis.

muotis. Jei jos atsiveria į vidų, besitraukianti šaltoji jų pusė durų užlaidas dar labiau prispaudžia prie staktos – tokiu būdu mažėja šilumos nuostoliai.

Kalbant apie konkrečius produktus šiltam namui, jam bene labiausiai tinka lauko durys „TermoPro Plus“, kurių 65 milimetrų pločio varčia užpildyta kietosiomis putomis su sąvaros rėmo profiliu iš kompozito. Triguba sandarinimo tarpinių sistema, ištisinė apsauginė juosta ir keliagubas užraktas užtikrina terminį atskyrimą ir didesnį varčios stabilumą.

Aliumininis trijų kamerų 80 milimetrų pločio varčios rėmas sumontuotas su specialiu termoprofiliu ir šilumos izoliacijos sluoksniu.

Garažo vartai – irgi vienas gaminių, kurį renkantis nedažnai pagalvojama, kaip būtų galima taupyti energiją.

Ypač kai garažas sujungtas su namu, mat garažo vartai gali būti silpnoji pastato pusė, vėjais paleidžianti nemažą kiekį šilumos energijos.

Labai svarbu tinkamai suprojektuoti garažo aukštį ir plotį. Per aukšti ar per platūs garažo vartai gali išleisti į lauką per daug šilumos. Nors kartais klientai pageidauja aukštesnių vartų tik dėl estetinio vaizdo, paaiškinus apie galimus nuostolius dažnas susimąsto. Garažo vartus tenka atidaryti po kelis kartus per dieną. Didesnis jų plotas ir ilgesnis atidarymo laikas lemia didesnius šilumos nuostolius.

O iš tiesų visas vartų aukštis net neišnaudojamas. Aukštesniems ar platesniems vartams reikia galingesnės pavaros. O tai jau reiškia ir didesnes išlaidas elektros energijai.

15

sprendimas spren dimas 2013 Nr. 8

2013 Nr. 8 sprendimas

Netenkina tarifas

Verslas skaičiuoja kilovatvalandes Gamybos metu susidarančios perteklinės energijos nebenorima leisti vėjais Inga LUKŠYTĖ

Nepaliaujamai augant šildymo sąskaitoms, pašokus elektros energijos kainai, gamybininkai ieško būdų, kaip patiems apsirūpinti pigesne elektros energija ar šiluma. Tai neretai tampa gelbėjimosi šiaudu sudėtingomis rinkos sąlygomis. O kiti tiesiog laiko savo pareiga prisidėti prie aplinkos taršos ir klimato atšilimo mažinimo.

16

Įmonės jau kelerius metus aktyviai investuoja į energijos taupymą, ypač į energijos, atliekamos iš technologinių procesų, naudojimą kituose technologiniuose procesuose arba patalpoms šildyti. Pavyzdžiui, naudojant šilumos siurblius ar šilumogrąžos šilumokaičius šiluma išskiriama iš nuotekų.

Lietuvoje jokia naujiena ir gamybos atliekų naudojimas energijai gaminti. Pasak mineralinių trąšų gamintojo bendrovės „Lifosa“ generalinio direktoriaus Jono Dastiko, vos Lietuvai atgavus nepriklausomybę aiškiai suvokta, kad energiniai ištekliai neišvengiamai brangs ir įmonėms, naudojančioms daug energijos, kils sunkumų. „Lifosa“ suplanavo, kaip protingai panaudoti gamybos procesuose daugelio cheminių reakcijų metu išsiskiriančią šilumą. Suprojektavus ir nutiesus trasą, dar nuo 1998-ųjų Kėdainių miestui kasmet tiekiama 90–120 tūkst.

MWh šilumos energijos.

2001 metais paleidus naują 25 MW galios turbogeneratorių, iki 2008-ųjų elektros gamyba išaugo nuo 66 mln. iki 238 mln. kWh. Patobulinus technologinius sieros rūgšties cecho sprendimus, įdiegus šilumos regeneravimo sistemą (ang. HRS, Heat recovery system), atsirado galimybė išgauti dar daugiau atliekinės šilumos energijos. Metinė elektros gamyba išaugo ir dėl trečio 6 MW galios turbogeneratoriaus. Šiandien bendrovė ne tik pati apsirūpina elektros energija, bet ir likusią jos dalį (apie 20–25 proc.) tiekia į šalies elektros energijos tinklą, parduoda elektros perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid“.

Bendrovės direktorius J. Dastikas apgailestavo, kad įmonių pastangos panaudoti atliekinę energiją nevertinamos valstybės. „Atliekinė energija, susidaranti chemijos gamybos procese, juridiškai nėra prilyginta žaliajai energijai kaip saulės ar vėjo, nors jai pagaminti nereikia brangaus atvežtinio kuro, be to, į aplinką papildomai neišmetama anglies dvideginio. Vadinasi, netaikomos ir jokios lengvatos“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Šiluma – antrinė nauda Didžioji dalis medienos apdirbimo pramonės įmonių šildosi savo gamybos atliekomis. Kai kurios maisto pramonės įmonės, nuotekų valymo bendrovės, šiukšlynai gamina ir degina biodujas. „Atliekų deginimas yra vienas modernių atliekų apdorojimo būdų, kur šiluma – tik antrinė nauda. Ir tokia veikla ekonomiškai neapsimoka be valdžios meduolio ar botago“, – sakė Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotojas Dalius Tarvydas. Šiukšlių deginimas Lietuvoje subsidijuojamas pasitelkiant šiukšlių supirkimo tarifą, kuris yra įtrauktas į šiukšlių išvežimo mokestį.

Vakarinėje Europos dalyje, pasak D. Tarvydo, dažnos biodujų jėgainės, gaminančios šilumą ir elektrą iš gyvulių mėšlo. Lietuvoje panašioms populiarumo stinga dėl per mažos paramos ar nepakankamai griežtų reikalavimų taršai, nors taršos problema aktualiausia būtent deginant šiukšles, o ne gaminant biodujas. „Iš esmės viską, kas dega arba pūva, galima panaudoti energijai gaminti. Pagrindinė problema – be papildomų paskatų šis procesas nėra ekonomiškai gyvybingas“, – komentavo D. Tarvydas.

Susidomėjimas auga Vokietijos įmonės „GEA group AG“ gaminamą vėdinimo, šildymo ir kondicionavimo įrangą Lietuvoje pristatančios bendrovės „GEA Klimatechnik“ direktorius Gintaras Gvazdauskas pasakojo, kad gamybos procese susidarančiai perteklinei energijai panaudoti vis dažniau pasitelkiami pramoniniai šilumos rekuperatoriai – ekonomaizeriai. Panaudojant juos, šildomas vanduo arba pats oras. Mat iš patalpų šalinamas oras šilumos energiją gali

17

sprendimas

2013 Nr. 8

perduoti į patalpas tiekiamam orui.

Atliekinę energiją panaudoti, anot G. Gvazdausko, gali ir mažos gamyklos, ir atominės elektrinės. „Ir atominę elektrinę reikia aušinti, tik klausimas, ar tą šilumą atiduoti į ežerą, ar butams šildyti“, – komentavo pašnekovas.

Nors norinčiųjų gamybos metu susidarančią perteklinę šilumą panaudoti vandeniui ar patalpoms šildyti, anot G. Gvazdausko, yra, kol kas jie į eilę nesirikiuoja, mat tam reikalingos nemažos investicijos. Tad šiuo metu didesnė ar mažesnė perteklinės energijos dalis panaudojama daugiausia naujai statomuose komerciniuose ar pramonės objektuose. „Jeigu gamyboje išskiriama šiluma, jeigu ją galima nesunkiai atgauti ir ji nekenksminga, nesusidaro agresyvių priemaišų, kurių neįmanoma atskirti, jau dabar 90 proc. naujai statomų gamybos įmonių panaudoja perteklinę šilumą“, – sakė G. Gvazdauskas.

Pašnekovo aiškinimu, senesnėse gamybos įmonėse perteklinė energija naudojama vangiai: didžioji dalis gamybininkų nesiryžta vien dėl šilumogrąžos stabdyti gamybos ir diegti naujų technologijų. „Gamykloje „Phillips Morris“ perteklinė šiluma grąžinama rekuperatoriais per orą. Bendrovėje „Klaipėdos

2013 Nr. 8 iš arčiau

kartonas“ antrinei šilumai išskirti naudojamas stiklinis šilumokaitis. Naujai pastatytuose verslo centruose irgi įrengiamos modernios šilumogrąžos sistemos. Pavyzdžiui, verslo parke „Gariūnai“, – pavyzdines įmones vardijo pašnekovas.

Nauda akivaizdi Pati įmonė „GEA Klimatechnik“ bendrovės „Brolis Semiconductors“ laboratorijoje įrengė modernias sistemas, kurios turės atlikti daug funkcijų: šildyti, kondicionuoti, vėdinti, sausinti (vasarą) ir drėkinti (žiemą).

Kadangi reikės aušinti technologinę įrangą, pastatytos dvi vandens šaldymo mašinos, viena jų (GEA HeaMo AIR) vandenį ir šildo. „Kitaip sakant, sistema sukonstruota taip, kad šiluma, absorbuojama iš įrangos, atiduodama šildymui, tad investuotojui šildymas nekainuos“, – komentavo G. Gvazdauskas. Šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo įranga prekiaujančios įmonės direktorius Marius Zubkevičius taip pat paminėjo aplinkosaugai ir energijos taupymui neabejingą įmonę „Grigiškių kartonas“. Čia gamyboje įkaitęs tepalas aušinamas naudojant plokštelinį šilumokaitį „tepalas–vanduo“. Vasarą atliekama šilumos ener-

gija panaudojama karštam vandeniui ruošti, o žiemą visa šiluma sunaudojama patalpoms šildyti.

Sistemos atsiperkamumas, anot M. Zubkevičiaus, priklauso nuo investicijos ir sutaupymo: „Jei perteklinė šiluma – 1 kWh, o reikia įrengti tarpinį šilumokaitį, kuris kainuoja 5 tūkst. litų, atsiperkamumas gana ilgas, bet jei perteklinės energijos gauname 100 kWh, atsiperkamumas – vienas ar pusantro sezono.“ Lietuvoje savo vietą randa ir kogeneracinės elektrinės. Lietuvos biomasės asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas „Statybai ir architektūrai“ yra sakęs, kad tai yra labiausiai pirminę energiją taupanti technologija. „Kadangi kogeneracinėse jėgainėse į elektrą nepaverčiama energija panaudojama šilumai gaminti, jos yra kur kas efektyvesnės nei tradiciniai elektros energijos gamybos metodai“, – kalbėjo asociacijos prezidentas. Kogeneracijos proceso metu paprastai 7–50 proc. energijos sunaudojama elektros energijai gaminti, 8–20 proc. virsta nuostoliais, o likusi kure esančios energijos dalis kaip garas ar karštas vanduo sunaudojama pastatams šildyti, karštam vandeniui ruošti, kai kuriems technologiniams procesams.

Svarbiau tvarkingi dokumentai nei realus saugumas Gaisrinės saugos reikalavimai – gana griežti, tačiau statytojai mėgina juos apeiti

Lina SABAITYTĖ

Tinkama ir efektyvi apsauga nuo gaisro, regis, turėtų būti savaime suprantamas dalykas kiekvienam projektuotojui ir statytojui. Galų gale juk turėtų veikti ir savisaugos instinktas, juolab kad yra galimybė prevencinėmis priemonėmis išvengti nelaimės. Vis dėlto gal elgiamės visai kitaip nei mūsų protėviai, kurie visomis įmanomomis priemonėmis stengdavosi apsisaugoti nuo bet kokios grėsmės gyvybei ir stogui virš galvos. Kokia situacija susiklosčiusi šiandien?

Ar gaisrinės saugos reikalavimai skatina pasirūpinti realia apsauga, ar tėra formalumas?

Viską apibendrina STR

IEŠKOKIME NAUJŲ RINKŲ DRAUGE! 18

Esminiuose Statybos techninio reglamento (STR) statinio reikalavimuose nurodyta, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, jog kilus gaisrui laikomosios statinio konstruk-

cijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas, būtų ribojamas ugnies ir dūmų plitimas statinyje, gaisro plitimas į gretimus statinius. Taip pat reikalaujama užtikrinti, kad žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio arba būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis, suveik-

tų gaisrinės saugos, gaisro aptikimo, gesinimo sistemos ir ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti. Visa tai reikia apgalvoti statinio projekto stadijoje.

Minima ir tai, kad gaisrinės saugos reikalavimai yra susiję su statinių išdėstymu teritorijose, projektiniais statinio sprendiniais, statybos produktų (medžiagų, konstrukcijų, komunikacijų, statinio inžinerinės, gaisrinės įrangos) funkcionalumu, naudojimo ypatybėmis. Tokie reikalavimai paprastai nustatomi atskirai patalpų grupei, atsižvelgiant į specifinį pavojų, galintį kilti ten esantiems žmonėms, ir specifinę gaisro riziką.

Visi šie nuostatai ir reikalavimai turi būti derinami, privalu jų paisyti norint efektyviai apsisaugoti iškilus nelaimei.

Nesilaikant reikalavimų arba netinkamai vykdant nustatytus teisinius aktus, efektyvumo tikriausiai neverta tikėtis.

Pastačius pastatą gaisrinės saugos rūpesčiai nesibaigia. Veiksminga gaisrinė sauga priklauso ne tik nuo įdiegtų priešgaisrinių sistemų, bet ir nuo to, ar jos bus teisingai eksploatuojamos pastačius pastatą. Reikia nuolat jas prižiūrėti ir tikrinti. „Nuolatinė įrengtų aktyviųjų ir pasyviųjų gaisrinės saugos priemonių priežiūra ypač svarbi eksploatuojant

19

iš arčiau 2013 Nr. 8

2013 Nr. 8 iš arčiau

Dr. Kęstutis LUKOŠIUS Gaisrinės saugos ekspertas

Vytas KAZILIŪNAS Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas

„Gal kartais teisės aktuose ir būna trūkumų ar nesusipratimų, tačiau visada yra galimybė juos pakoreguoti. Šiuo atveju pasyvesni yra tiesioginiai normatyvinių aktų naudotojai: projektuotojai, ekspertai, statybos specialistai ir plėtotojai. Jie neinicijuoja šių teisės aktų tobulinimo, tik tarpusavyje pasiskundžia, kad normos – nelabai teisingos.“

„Ypatingą dėmesį derėtų atkreipti ir į techninę projekto įgyvendinimo priežiūrą, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal projektą, normatyvinių techninių statybos dokumentų, taip pat normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus.“

statinius, kitaip gaisrinė tokio statinio ir jame esančių žmonių sauga, kurios jau pradinėje stadijoje rengdami projektus siekė projektuotojai, nebus užtikrinta, tam be reikalo bus išeikvotos nemažos užsakovų lėšos.

Gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja pastatų savininkus, valdytojus ar naudotojus organizuoti ir atlikti techninę aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių priežiūrą užtikrinant nepriekaištingą šių sistemų darbą“, – „Statybai ir architektūrai“ aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas.

Reikalavimai – dar ne viskas STR kaskart keičiasi, atsiranda naujų reikalavimų, taikomų prie Europos Sąjungos (ES) normų. Kokia ateitis laukia šioje srityje? Gal kartu su energinio efektyvumo klasės reikalavimų kaita kitokie taps ir apsisaugojimo nuo grėsmingo ugnies pavojaus reikalavimai? Pasak V. Kaziliūno, didesnių gaisrinės saugos reikalavimų pokyčių nenumatyta, STR pakeitimai bet kuriuo atveju turės tenkinti gaisrinės saugos nuostatus. „Statiniai privalės būti projektuojami atsižvelgiant ir į sąlygas, kuriomis bus naudojami, tačiau turės tenkinti ir gaisrinės saugos – atsparumo ugniai, parenkamų medžiagų degumo – rodiklius, nemažinant dabartinio gaisrinės saugos lygio, kuris yra pakankamas palyginti su kitų ES šalių reikalavimais“, – sakė V. Kaziliūnas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas iškelia dar vieną šiuo metu opų

20

klausimą – projektai koreguojami jau statant statinį, kai būna gautas statybos leidimas, o ypatingų statinių atveju pakeitimų daroma atlikus projekto ekspertizę. „Situacija kartais būna paradoksali, nes leidimas atlikti statybos darbus išduodamas pagal pirminį projektą, o statinys statomas ir baigiamas jau pagal pakeistą projektą, nors tokio ypatingo statinio projekto sprendiniai nebuvo pakartotinai pateikti projektų ekspertizių įmonėms. Nežinoma, ar pakeisti projekto sprendiniai atitinka esminius gaisrinės saugos reikalavimus. Projektų pakeitimai statant statinį dažniausiai atliekami turint tikslą supaprastinti arba visiškai atsisakyti pirminiame projekte numatytų sprendinių“, – teigė V. Kaziliūnas.

Teisės aktuose nustatyti gaisrinės saugos reikalavimai vieniems kelia abejonių, kiti mano, kad reikalavimai yra gana griežti, tik ne visada tinkamai įgyvendinami. Treti įsitikinę, kad jie tinkami, bet būtų gerai įtraukti keletą patobulinimų. Žinoma, nepakenktų ir aktyviau bausti pažeidėjus. Gaisrinės saugos eksperto dr. Kęstučio Lukošiaus manymu, reikalavimai yra gana griežti, klausimas, ar tinkamai yra įgyvendinami. „Kad ir kiek griežtintume gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus, medžiagos nuo to nesikeičia. Ir jei nėra tinkamos jų kontrolės, tai ir griežčiausių reikalavimų nustatymas nepadės išvengti nelaimių. Šioje vietoje turėtume atkreipti dėmesį į išsamesnį gaisrų tyrimą, kai dėl jų patiriami didesni nei numatyta nuostoliai. Taip pat reikia tirti panaudotas medžiagas, o nustačius pažeidimų imtis numatytų nuobaudų. Pageidautina įtartinas me-

džiagas bandyti pastatų statybos baigimo procedūros metu“, – įsitikinęs K. Lukošius.

Reglamentuoti reikalavimai ir jų griežtumas kartais neturi nieko bendra su tuo, kaip pačią gaisrinę saugą vertina žmonės. „Gal kartais teisės aktuose ir būna trūkumų ar nesusipratimų, tačiau visada yra galimybė juos pakoreguoti. Šiuo atveju pasyvesni yra tiesioginiai normatyvinių aktų naudotojai: projektuotojai, ekspertai, statybos specialistai ir plėtotojai. Jie neinicijuoja šių teisės aktų tobulinimo, tik tarpusavyje pasiskundžia, kad normos – nelabai teisingos“, – kalbėjo gaisrinės saugos ekspertas K. Lukošius.

Neseniai jam teko lyginti mūsų teisės aktų reikalavimus su vienos užsienio kompanijos standartų reikalavimais. Pasirodo, mūsiškiai atitiko aukščiausius šios įmonės reikalavimus, tad griežtumas yra pakankamas.

Vis dėlto K. Lukošius įvardijo kelias esmines problemas. Pirma, nėra kontroliuojama įrengtų medžiagų kokybė statybos vietoje, yra visos sąlygos naudoti nekokybiškas, o mūsų atveju – degesnes, medžiagas, negu reglamentuojama. Visos medžiagų ypatybės yra įrodomos deklaracijomis ir sertifikatais, tačiau tai yra ir tiekėjų sąžinės reikalas, nes Valstybinė ne maisto produktų inspekcija šios kontrolės nevykdo.

Kita problema – pastatų eksploatacija. Statinių ekspertizės metu dažnai paaiškėja, kad nėra jokios projektinės jų dokumentacijos, pagal kurią būtų galima identifikuoti gaisrinės saugos sprendinius. Lieka spėti, yra gaisrinė siena ar ne, kokia vienos ar kitos patalpos paskirtis buvo projekte ir kokia

yra dabar. Nuo su tuo susijusio pavojingumo priklauso ir saugaus naudojimo priemonių skaičius. Todėl siūloma įteisinti eksploatacinius gaisrinės saugos dokumentus, pagal kuriuos būtų galima inspektuoti ir tinkamai prižiūrėti pastatus.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas V. Kaziliūnas mano, kad Lietuvoje galiojantys gaisrinę saugą reglamentuojantys techniniai statybos dokumentai, kurie rengiami ir tobulinami atsižvelgiant ir į tarptautinių Europos organizacijų bei užsienio valstybių reikalavimus, sukauptą patirtį, užtikrina pakankamą gaisrinę saugą. „Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas gali pasirašyti statybos baigimo aktą arba pritarti parengtam projektui tik tuomet, kai statybų procedūrose nenustatoma neatitikčių gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. O jei jų nustatoma, visos neatitiktys yra pašalinamos. Jau naudojamuose statiniuose, galvojant apie gaisro riziką, ypač svarbus vaidmuo tenka žmogiškajam veiksniui, pačių žmonių savisaugai, taip pat statiniuose taikomoms prevencinėms priemonėms“, – patikino V. Kaziliūnas.

Konsultacija niekam nepakenkė Gaisrinės saugos specialistų priežiūra, konsultacija ir kontrolė – itin svarbus veiksnys rengiant ir įgyvendinant statinio projektą. V. Kaziliūno manymu, specialistų konsultacija yra ypač svarbi rengiant statybos projektus. „Ypatingą dėmesį derėtų atkreipti ir į techninę projekto įgyvendinimo priežiūrą, ku-

rios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal projektą, normatyvinių techninių statybos dokumentų, taip pat normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, kitų teisės aktų reikalavimus“, – patikino V. Kaziliūnas.

K. Lukošiaus manymu, itin svarbus specialistų dalyvavimas nuo pat pastato projektavimo pradžios, nes tuo metu priimami įvairūs sprendimai.

Todėl jie turi būti teisingi.

Individualūs statybų projektai reikalauja atskiro dėmesio, todėl projektuotojo ir gaisrinės saugos specialistų bendradarbiavimas yra svarbi sėkmingo darbo bei kokybiško rezultato dalis. „Projektuojant konkretų statinį statinio projektuotojas sprendžia, kokius būtina parinkti aktyviųjų gaisrinės saugos sistemų įrengimus. Manome, kad rengiant statinio projektą būtina pateikti pagrįstus sprendinius, susijusius su gaisrine sauga, juolab kad techninių projektų sprendiniai turi neprieštarauti gaisrinę saugą reglamentuojančių normatyvinių techninių statybos dokumentų reikalavimams. Visais atvejais statytojas, statinio projektuotojas ir gaisrinės saugos dalies projektuotojas nuolat turi glaudžiai bendradarbiauti rengdami statinio projektą, nes tik taip bus užtikrintas saugus statinio naudojimas“, – mano V. Kaziliūnas.

Netikslingas taupymas Galima sakyti, kad kiekvienas investuotojas gaisro tikimybę skaičiuoja savo naudai, yra įsitikinęs, kad nelaimė jį aplenks. Taupoma ne tik projektuojant, bet ir eksploatuojant priešgaisrines sistemas statinyje. Kartais toks taupymas atneša daug nuostolių,

bet tikriausiai dar reikia laiko ir neigiamos patirties, kad žmonės taptų sąmoningi. Pasak K. Lukošiaus, tai nėra tik Lietuvos gyventojų problema – to pasitaiko ir užsienio šalyse. „Visame pasaulyje žmonės linkę pataupyti gaisrinės saugos sričiai, tik taupoma arba racionaliai, arba nelabai racionaliai, kai bandoma atsisakyti visų priemonių, nes kažkas tai jau padarė, tad to nė nereikia. Neseniai bendravau su gaisrinės saugos specialistu iš Vokietijos – ten yra analogiškų problemų, irgi siekiama sutaupyti“, – pasakojo K. Lukošius.

Pasitaiko atvejų, kai patys užsakovai nori itin didelės apsaugos nuo gaisro. Specialistai pastebi, dažniausiai to reikalauja užsienio investuotojai. „Užsienio šalių kapitalo investuotojai paprastai papildomai įrengia stacionariąsias gaisro gesinimo sistemas, aukštesnio saugos lygio gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas, vietos nepriklausomus inžinerinius lauko gaisrinio vandentiekio tinklus, nors pagal normatyvinius dokumentus to daryti neprivalo. Žinoma, šie statytojai papildomai investuoja į gaisrinę saugą, nes taip demonstruoja atsakingą požiūrį į jos užtikrinimą statinyje, taip pat vykdo užsienio draudimo kompanijų iškeltas sąlygas. Vis dėlto manome, kad ir Lietuvos gyventojų sąmoningumas didėja, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai statytojai suvokia gaisrinės saugos svarbą, kad kilus gaisrui būtų apsaugoti žmonės ir patirti kuo mažesni nuostoliai“, – patikino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas V. Kaziliūnas.

21

sprendimas sprendimas 2013 2013 Nr. Nr.88

Gaisro rizikai ir nuostoliams mažinti – inžineriniai sprendimai Specialistai vieningai sutaria: apie gaisro grėsmę ir sprendimus, užkertančius kelią tokiai nelaimei, būtina galvoti vos pradėjus projektuoti pastatą. Svarbu gerai įvertinti objekto specifiką, rizikas bei turto pobūdį ne tik parenkant architektūrinį statinio sprendimą, konstrukcijas bei medžiagas, bet ir projektuojant gaisro signalizacijos bei gesinimo sprendinius.

Pasak intelektinių inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ gaisro gesinimo ir signalizacijos sprendimų eksperto Arvydo Ratės, technologijų ir sprendimų gausa leidžia parinkti tinkamiausius sprendimus, tačiau reikalauja ir didelio išmanymo, kompetentingų konsultacijų, nes kiekvienas sprendimas turi savo privalumų ir trūkumų. „Priešgaisrinės saugos sistemos efektyviausios tuomet, kai sukuriamas specialiai konkrečiam objektui tinkamas jų kompleksas“, – pabrėžė A. Ratė.

Integruoti sprendimai – didesnis saugumas Pagrindinis priešgaisrinių sistemų uždavinys – kuo anksčiau aptikti gaisro židinį ir jį neutralizuoti kuo mažesnėmis sąnaudomis, kad gaisro ar gesinimo žala būtų kuo mažesnė pastate dirbantiems darbuotojams, jame esantiems įrenginiams ir kitam turtui. Šiuolaikinės inžinerinės galimybės jau leidžia identifikuoti galimą gaisro grėsmę jam dar neįsiliepsnojus arba vos kilus.

Parenkant gaisro aptikimo sprendimus, priklausomai nuo objekto

22

2013 Nr. 8 sprendimas

„Fortum“ elektrinėje sumontuotos infraraudonųjų spindulių kameros nuolat skenuoja biokuro ir atliekų paviršių.

specifikos gali būti pritaikyta įvairiausia įranga – nuo įprastų dūminių ar optinių daviklių iki specialių termovizorių, atliekančių ir apsaugos sistemų funkcijas. „Aukštus saugumo arba specialius technologinius

„

cijas atliekančių sistemų darbą – taip užtikrinamas didžiausias saugumas. „Gaisro signalizacijos sistemą integravus ne tik su evakuacinių pranešimų sistemomis, bet ir su pastato valdymo bei gaisro gesinimo sistemomis, būtų

Parenkant gaisro aptikimo sprendimus, priklausomai nuo objekto specifikos gali būti pritaikyta įvairiausia įranga: nuo įprastų dūminių ar optinių daviklių iki specialių termovizorių, aspiracinių detekcijos sistemų, specialių temperatūrai jautrių kabelių ir kt.

“

reikalavimus keliantiems klientams potencialiose gaisro židinių vietose rekomenduojame vadinamąsias dūmų detekcijos nosis, t. y. aspiracines detekcijos sistemas, aptinkančias gaisrą ankstyvoje stadijoje pagal dūmų molekules, įvairių technologijų specialius temperatūrai jautrius kabelius ir kitas priemones. Taip gaisro nuostoliai gali būti sumažinti iki minimumo“, – sakė A. Ratė.

Kalbant apie gaisro gesinimo sprendimus, jų pasirinkimas irgi platus: nuo įprastų gesinimo vandeniu sistemų iki gesinimo vandens rūku, putokšlio ir įvairių dujinių sistemų. „Pavyzdžiui, dujinės sistemos yra nepamainomos tuose objektuose, kuriuose yra veikianti elektroninė įranga ir vandens žala jai būtų nebeatitaisoma. Todėl šias sistemas diegiame duomenų centruose, kontrolės ir valdymo skyriuose“, – pavyzdį pateikė A. Ratė.

Vis dėlto pagrindinė „Fimos“ eksperto rekomendacija – suderinti atskiras funk-

garantuojamas operatyvus gaisro neutralizavimas ir darbuotojų bei lankytojų saugumas“, – pabrėžė A. Ratė.

Kokį gaisro gesinimo sprendimą rinktis?

Renkantis vieną ar kitą gaisro gesinimo sprendimą svarbu atsižvelgti į pastate vykstančių darbų ir procesų specifiką.

Pavyzdžiui, nuo nepertraukiamo duomenų centrų darbo priklauso tokios institucijos kaip bankai, oro uostai, telekomunikacijų operatoriai. Vadinasi, nuo to, kaip būtų gesinamas gaisras duomenų centre, realiai priklauso ir sklandus kitų įstaigų darbas. „Gana įprasta praktika šiandien, deja, yra tokia, kad kilus gaisro pavojui duomenų centre, prieš pradedant gaisro gesinimą išjungiamas visas duomenų centras arba serverių šaldymo oro cirkuliacijos sistema. Pirmu atveju blogai yra tai, kad duomenų

ar valdymo centro neveikimas net ir trumpą laiką gali labai daug kainuoti toms įmonėms, kurios jame saugo savo duomenis. Antru atveju – IT įranga gali sugesti vien nuo darbinio perkaitimo išjungus aušinimą. Todėl, kaip minėjau, duomenų centrams visada rekomenduojame dujines gesinimo sistemas. Jas galima naudoti neišjungus elektroninės įrangos, esančios serverinėje“, – paaiškino „Fimos“ ekspertas.

Vis dėlto specialistas atkreipė dėmesį, kad šiandien dar daug kas inertiškai diegia dujines gesinimo sistemas, naudojančias fluorintas dujas (FM200). „Tai šiltnamio efektą sukeliančios dujos, jų nutekėjimas yra kenksmingas aplinkai, todėl šias dujas naudojančias sistemas pagal Europos Sąjungos reikalavimus reikia reguliariai tikrinti, apskaityti. Ne paslaptis, kad ne visi tai sąžiningai daro“, – pažymėjo A. Ratė. Tokias dujas naudo-

„

„Fimos“ gaisro gesinimo ir signalizacijos sprendimų ekspertas Arvydas Ratė. duojama diegti sistemas, kurios nėra jautrios patalpų sandarumo praradimui gesinimo metu.

Pavyzdžiui, įrengiant Vilniaus universiteto Nacionalinį mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą

Šiandien jau egzistuoja puiki alternatyva aplinkai kenksmingoms fluorintoms dujoms – tai skystis „Novec 1230“, kuris išpurškiamas virsta dujomis. Jos neturi poveikio ozono sluoksniui, beveik nesukelia šiltnamio efekto, tad sistemoms, naudojančioms šias dujas, nereikia specialios dujų apskaitos ir patikros gamtosauginiu požiūriu.

jančioms gesinimo sistemoms jau senokai yra alternatyva – skystis „Novec 1230“, kuris išpurškiamas virsta dujomis. Jos neturi poveikio ozono sluoksniui, beveik nesukelia šiltnamio efekto (globalinio atšilimo potencialas GWP = 1, o, pavyzdžiui, FM200 GWP = 3500), tad šioms sistemoms nereikia specialios dujų apskaitos. „Novec 1230“ – itin ekologiškos dujos. FM200 dujų gyvavimo laikas atmosferoje – 33 metai, o „Novec 1230“ – 0,014 metų.

Archyvams, saugykloms, bibliotekoms priklausomai nuo patalpų dydžio rekomenduojamos dujinės arba vandens rūko gesinimo sistemos, kurios nepadaro žalos arba minimizuoja galimą žalą gesinamam turtui. Dujinės sistemos gali būti diegiamos mažesnėse patalpose, kuriose dirba įstaigos darbuotojai, susipažinę su sistemos veikimo ypatybėmis. Gesinimo dujomis metu negalima atidarinėti gesinamų patalpų durų, siekiant išvengti į patalpą išleistų dujų nutekėjimo ir gesinimui reikalingos dujų koncentracijos praradimo. Didesnėms ir viešosios paskirties patalpoms, kuriose visada gali būti lankytojų, rekomen-

“

bendrovė „Fima“ komplekse įdiegė Lietuvai tuo metu dar naują sprendimą – aukšto slėgio gaisro gesinimo vandens rūku sistemą. Tokia sistema naudoja iki 80 proc. mažiau vandens nei standartinė sprinklerinė sistema, be to, gerokai sumažina riziką sugadinti bibliotekoje saugomus leidinius. Šiandien net ir Europos mastu savo dydžiu ir kompleksiškumu ši sistema yra išskirtinė.

Patalpose, kur yra medžiagų, kurių užgesinti vandeniu neįmanoma, tokių kaip skystasis kuras, tepalai, alkoholio turintys skysčiai, dažnai naudojamas gesinimas putokšliu. Puikus tokio sprendimo pavyzdys – gamykla „Intersurgical“. Šioje medicininiams tikslams skirtų kvėpavimo sistemų gamykloje „Fimos“ specialistai suprojektavo ir įdiegė automatinę gaisro gesinimo putomis sistemą. Išpurkštas į aplinką putokšlis padengia visus gesinamuosius paviršius putų burbuliukų sluoksniu, šis neleidžia deguoniui patekti prie ugnies šaltinio, drėkina ir vėsina gesinamus paviršius. Tokiu būdu sustabdomas ugnies plitimas ir, žinoma, degimo procesas.

Novatoriškiausi „Fimos“ sprendimai Lietuvos įmonėse Novatoriškus sprendimus gaisro pavojui aptikti „Fima“ pritaikė „Fortum“ termofikacinėje elektrinėje Klaipėdoje. Čia sumontuotos infraraudonųjų spindulių kameros, kurios nuolat skenuoja biokuro, atliekų paviršių ir operatoriui pateikia termovizinį vaizdą su pažymėtais karščiausiais taškais bei jų temperatūra.

Kol kas tai vienintelis pramoninis objektas, kuriame sumontuota tokia gaisro aptikimo sistema Lietuvoje.

Kitas unikalus bendrovės „Fima“ projektas buvo įgyvendintas Lietuvos elektrinės kombinuotojo ciklo bloke. Jame įdiegtas visapusiškas gaisro saugos sistemų kompleksas – gaisro signalizacijos, dujų nuotėkio aptikimo, gaisro gesinimo sistemos. Elektrinėje galimų gaisro šaltinių yra daug – čia naudojamos įvairios dujos, tepalai, alyvos, taip pat aukštos įtampos elektros kabeliai, elektros varikliai. Todėl čia įdiegtas automatinis dujų nuotėkio aptikimas, didžioji dalis gaisro gesinimo sistemų yra integruotos su gaisro signalizacijos sistemomis.

Unikalu tai, kad objekte pritaikytos net kelios gaisro aptikimo ir gesinimo metodikos. Pavyzdžiui, tepalo filtravimo sistemos kilus gaisrui būtų gesinamos specialiomis putomis, transformatoriai, dyzelinis generatorius, turbinos guolių sistema ir kabelių patalpų konstrukcijos – išpurškiant vandenį, imamą iš šalia esančių Elektrėnų marių, o kabeliai po pakeliamomis grindimis valdymo patalpoje – FM200 dujomis.

23

mokslas 2013 Nr. 8

2013 Nr. 8 mokslas

Energijos poliai leidžia panaudoti Žemės šilumą žmonių patogumui

Doc. dr. Rimantas MACKEVIČIUS VGTU Statybos fakulteto Geotechnikos katedra

Mūsų nuostabiajai planetai Žemei, teigia mokslininkai, jau daugiau kaip 4 mlrd. metų. Gražus amžius. Didžiąją dalį šio laiko Žemė tvarkingai sandėliavo augalų ir gyvūnų liekanas, kurios per milijonus metų virto dideliu turtu – biogeninėmis nuosėdinėmis uolienomis arba kaustobiolitais, pagrindiniais šių dienų energijos šaltiniais. Tai gamtinės dujos, nafta, anglis, degieji skalūnai.

Džiugu, kad Žemėje turime šitą turtą. Tačiau liūdna suvokti, kad jis nėra begalinis. Tai, kas kaupta šimtus milijonų metų, gali būti sunaudota per kelis šimtmečius. Paskui liks tik tuščios ertmės uolienose. Reikės gyventi be kaustobiolitų. Rusų roko grupė DDT jau sukūrė dainą „Kai pasibaigs nafta“.

Sustabdyti naftos, dujų ir kitų natūralių angliavandenilių eksploataciją neįmanoma. Visi norime gyventi gražiai, patogiai, šiltai, naudotis technologijų naujovėmis. Galima šiek tiek sumažinti eksploatavimo tempą, jeigu bus naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai.

Kitaip sakant, pasitelkus technologiškai ir ekologiškai protingus sprendimus galima pailginti patogaus žmonijos gyvenimo su nafta ir dujomis laiką.

24

Vienas alternatyviosios energijos šaltinių – pačios Žemės gelmių šiluma, tai, ką vadiname geotermine energija. Kai kur ji ranka pasiekiama (pavyzdžiui, Islandijoje, kur vandens pirčiai šildyti nereikia, nes geizeriai jį patiekia beveik verdantį), kai kur sunkiau prieinama. Vis dėlto visur ji yra, ir žmonija pasiryžusi tuo naudotis.

Geotechnikai, įrengdami giliuosius pamatus, juos tokius gilius visų pirma daro ne dėl šilumos paėmimo, o dėl pastatų ir statinių konstrukcijų stabilumo bei ilgaamžiškumo. Šiuo metu giliausi poliniai pamatai, kuriuos įrengė beveik visame pasaulyje dirbanti prancūzų bendrovė „Soletanche Bachy“, siekia 125 metrų gylį (po 450 metrų aukščio dangoraižiais – bokš-

tais „Petronas“ Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre).

Atėjo mintis: jei polio ar tranšėjinės sienos gylis siekia dešimtis metrų, kur yra pastovi teigiama temperatūra (vidutiniškai apie 10 laipsnių), gal būtų galima tuose poliuose ar tose požeminėse sienose įrengti šilumos paėmimo iš gelmių ir perdavimo į paviršių sistemą? Tegu poliai ne tik laiko namą, bet ir šildo jį, kai žiema lauke, ar vėsina, kai vasarą už lango spigina saulė.

Pasakyta – padaryta. Pirmiausia Austrijoje ir Vokietijoje, vėliau kai kuriose kitose šalyse buvo pradėta tirti visiškai nauja gręžtinių polių naudojimo sritis: pritaikyti juos ne tik pastatui atremti, bet ir šildyti arba vėsinti. Tam greta gręžtinio polio armatūros karkaso strypų pritvirtinami specialūs šilumos perdavimo vamzdeliai. Jais vanduo arba kitas šilumos pernešimo skystis nugabenamas iki polio pado, kur žiemą temperatūra yra aukštesnė nei paviršiuje, jau pašildytas atgabenamas iki polio viršaus ir toliau iki namo šildymo sistemos.

Karštą vasarą pastovi neaukšta giliųjų grunto sluoksnių temperatūra leidžia vėsinti pastato vidų, nes namo šilumos perteklius gali būti išsklaidomas grunte. Vadinasi, šildymas arba vėsinimas gali būti naudojamas priklausomai nuo sezono.

Energijos poliai yra veiksminga sistema, priskiriama atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Juos įrengus nereikia rūpintis brangiu išlaikymu, tereikia atidžiai stebėti ir kruopščiai prižiūrėti. Jeigu sistema suprojektuota kokybiškai, energijos poliai ilgainiui nepraranda efektyvumo. Imdami šilumą iš gilesniųjų grunto sluoksnių (arba ją atiduodami karštuoju metų laiku), jie neardo aplinkos, nedaro jai neigiamo poveikio, todėl yra ekologiški.

Energijos polių sistema susideda iš uždaro šilumos rato: geoterminės šilumos siurblio, sujungto su vertikaliais polietileno vamzdžiais, įstatytais į suarmuotą gręžtinį gelžbetonio polį.

Cirkuliuojant tokiam šilumos srautui polietileniniais vamzdynais, šiluma

gali būti išgaunama iš po pastatu esančio grunto.

Stengiantis suprasti, kaip veikia energijos poliai, kaip šiluma keliauja iš gilumos poliais, atlikdama šildymo arba vėsinimo funkciją, buvo atlikta daugybė tyrimų. Geoterminė energija gaunama iš žemės gelmių dėl nuolatinio magmos ir tektoninių plokščių judėjimo litosferoje. Vietų su dideliais geoterminės šilumos ištekliais yra ten, kur liečiasi tektoninės plokštės, taigi tokios energijos gavimo ir naudojimo galimybės toliau nuo plokščių sandūrų yra mažesnės.

Projektuojant energijos polius pirmiausia rūpinamasi tuo, kad jie atlaikytų pastato konstrukcijas ir patikimai paskirstytų jų apkrovą pagrindo gruntui – kaip kad įprasti poliai. Šilumos vamzdynai ir plieninės armatūros strypynai, prieš juos įstatant į paruoštą gręžinį ir užpilant betonu, yra sujungiami.

Kai gręžtiniai energijos poliai pagaminami, vamzdynai sujungiami su šilumos siurbliu, kuris perduoda šilumą. Šilumos perdavimo skystis yra pumpuojamas žemyn. Polio apačioje tą skystį pašildo grunto šiluma, tada jis pumpuojamas atgal į pastatą ir paskleidžiamas visose patalpose.

Energijos polių privalumas yra tai, kad jie leidžia patenkinti konstrukcinius ir šildymo (vėsinimo) reikalavimus vienoje sistemoje. Kadangi energijos poliai gauna energiją iš aplinkos, jie sumažina kuro naudojimą ir CO2 emisiją apie 50 proc., palyginti su kitomis šildymo ir vėsinimo sistemomis. Šios sistemos trūkumas yra tai, kad šilumos siurbliui veikti būtina elektros energija. Be to, yra šiokia tokia rizika, kad šilumą pernešantis skystis stichinei nelaimei sukėlus avariją gali pratekėti į gruntą ir gruntinį vandenį.

Kadangi ši technologija dar nauja, informacijos apie tai, koks šilumos ir vėsinimo ciklų poveikis energijos polio konstrukcijai, yra mažai. Kai vyksta šilumos ir vėsinimo ciklai, konstrukcija yra veikiama kontrastiškai: kai šilta – išsiplečia, kai šalta – susitraukia.

Toks nuolatinis kitimas galėtų daryti įtaką polio ilgaamžiškumui. Inžinieriai turi nepamiršti šių niuansų ir ieškoti galimybių energijos polio konstrukcijai patobulinti.

Geoterminis skystis (vanduo ar vanduo su antifrizu), cirkuliuojantis energijos polyje, teka šilumos siurbliu. Žiemą terminė energija yra šilumos siurblio iš-

Rinkiklis

Energijos polių sistemos po pastatu ir atskiro polio sandara.

Nuotr. iš www.geoforum.com. traukiama iš grunto, o vasarą šis siurblys naudojamas kaip šaldymo įrenginys. Jis tiekia šaltą vandenį į pastato sienas ar grindis – ten, kur įrengta sistema. Atsiradęs kondensatas išsklaidomas grunte.

Siekiant užtikrinti kokybę statybos metu, apatinė vamzdyno kilpa energijos polyje yra užpildoma vandeniu. Tai leidžia kilpai saugiai atlaikyti skystą betoną, pilamą į polio galą. Gali būti atlie-

kamas bandymas prieš ir po energijos polio armatūros su vamzdynu įstatymo, vėliau atlikus betonavimo darbus – taip sužinoma, ar sistema veikia.

Technologijos eiliškumas: gręžiamas gręžinys; polietileniniai vamzdžiai įstatomi į armatūros strypyno vidų; energijos polio armatūra su šilumos vamzdeliais įstatoma į gręžinį; energijos polis betonuojamas; ener-

Geotechnikos mokslininkai iš Hiustono (JAV) nustatė energijos polių, tame mieste dažniausiai naudojamų vėsinimui, ilgalaikį poveikį grunto temperatūrai.

Per 30 metų ši pakilo maždaug 5 laipsniais.

Nuotr. iš http://www.olgun.cee.vt.edu/energygeo.

25

RR mokslas mokslas 2013 2013Nr. Nr.88

gijos polis prijungiamas prie pastato ĹĄildymo ir vÄ—sinimo sistemos.

Austrijoje energijos poliai įrengiami nuo 1984 metų, o nuo 2002-ųjų – ir energijos tranťėjinės sienos grunte.

Nuo 2005 metĹł ĹĄioje ĹĄalyje kasmet sumontuojama daugiau kaip 7000 energijos poliĹł, iĹĄ viso jĹł ÄŻrengta jau daugiau kaip 100 tĹŤkst. Visos naujosios Vienos metro stotys aprĹŤpintos tranĹĄÄ—jinÄ—mis energijos sienomis, kuriĹł ekonominÄ— nauda ir paÄ?ioms metro stotims, ir virĹĄ jĹł esantiems pastatams ĹĄildyti ir vÄ—sinti yra akivaizdi.

Nuo 2000 metĹł Austrijoje maŞėja energijos naudojimas ĹĄildymui, bet didÄ—ja jos poreikis pastatams vÄ—sinti ir vÄ—dinti daugiausia dÄ—l ĹĄiuolaikiniĹł daugiaaukĹĄÄ?iĹł pastatĹł dideliĹł stikliniĹł fasadĹł, kur nÄ—ra galimybÄ—s atidaryti langĹł. Ĺ ioje ĹĄalyje apskaiÄ?iuota, kad jeigu nebus imtasi specialiĹł energijÄ… taupanÄ?iĹł priemoniĹł, per 50 metĹł moderniems daugiaaukĹĄÄ?iams pastatams ĹĄildyti ir vÄ—dinti bus iĹĄleista daugiau pinigĹł, negu kainuoja tĹł pastatĹł statyba. Energijos poliai ir tranĹĄÄ—jinÄ—s sienos – viena taupanÄ?iĹł priemoniĹł.

Alternatyviosios ar papildanÄ?ios geoterminÄ—s energijos ÄŻdarbinimas, jÄ… naudojant ir ĹĄildymui, ir vÄ—sinimui, Lietuvoje yra aktualus. TaÄ?iau tam reikia atlikti galimybiĹł studijÄ…, vertinant ir technines galimybes, ir ekonomines atsiperkamumo sÄ…naudas. Ĺ iame etape tai mokslo tyrÄ—jĹł darbas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Geotechnikos katedra ir kiti mokslo padaliniai aktyviai dirba ĹĄioje srityje. VGTU partneriai Europoje ĹĄioje geotechniniĹł tyrimĹł srityje darbuojasi jau deĹĄimtmeÄ?ius, jiems padedant realizuota daug projektĹł, kuriĹł efektyvumas ir nauda patvirtinti praktikoje. IĹĄ mĹŤsĹł partneriĹł paminÄ—Ä?iau profesoriĹł HeinzÄ… BrandlÄŻ, ilgametÄŻ Austrijos Vienos technologijos universiteto GruntĹł mechanikos ir geotechnikos inĹžinerijos instituto vadovÄ…, ir profesoriĹł RolfÄ… KatzenbachÄ…, Vokietijos DarmĹĄtato universiteto Ener-

â&#x20AC;&#x17E;Wilo yra mano pasirinkimas numeris vienas, net ir SDSUDVĂźLDXVLRVH VLVtemose.â&#x20AC;&#x153; 6WLSUÄťV YLVRVH VULW\VH :LOR VLÄťOR DXNÄľWR HIHNW\YXPR VLXUEOLXV YLVRPV FLUNXOLDFLQÄ&#x201E;PV VLVWHPRPV 6WDQGDUWLQÄ&#x201E;V NODVÄ&#x201E;V VLXUEOLDL <RQRV 0$;2 \UD SDWLNLPDV LU SDSUDVWDV VSUHQGLPDV MÄťVĹ ÄľLOXPRV SXQNWXL

gijos centro direktoriĹł ir Geotechnikos instituto bei laboratorijos vadovÄ&#x2026;. Ĺ iemet geguĹžÄ&#x2014;s mÄ&#x2014;nesÄŻ juodu dalyvavo VGTU Statybos fakulteto organizuotoje tarptautinÄ&#x2014;je 11-ojoje konferencijoje â&#x20AC;&#x17E;Naujos statybinÄ&#x2014;s medĹžiagos, konstrukcijos ir technologijosâ&#x20AC;&#x153;, Ä?ia skaitÄ&#x2014; praneĹĄimus apie geoterminÄ&#x2014;s energijos naudojimÄ&#x2026; ir pasiekimus pasitelkiant geotechnines konstrukcijas (polius, atramines sienas ir kt.).

ApsilankÄ&#x2122; ir susipaĹžinÄ&#x2122; su VGTU Geotechnikos katedros tyrÄ&#x2014;jais bei mokslo tyrimĹł potencialu, sveÄ?iai pripaĹžino aukĹĄÄ?iausiÄ&#x2026; jĹł lygÄŻ. Su ĹĄiais Europoje pripaĹžintais ekspertais buvo sutarta inicijuoti bendrus tyrimus geoterminÄ&#x2014;s energijos naudojimo srityje geotechnikos inĹžinerijos ir gretutinÄ&#x2014;mis priemonÄ&#x2014;mis, tarp kitĹł â&#x20AC;&#x201C; ir teikiant bendras paraiĹĄkas finansavimui iĹĄ Europos struktĹŤriniĹł fondĹł.

:LOR <RQRV 0$;2 VWDQGDUWLQÄ&#x201E; NODVÄ&#x201E; Ć&#x2019; /(' GLVSOÄ&#x201E;MXV VOÄ&#x201E;JLR QXVWDW\PXL LU NODLGĹ NRGĹ LÄľYHGLPXL Ć&#x2019; 9DOG\PR ĂĄLQJVQLV NDV P Y VW Ć&#x2019; 3ODWXV SXPSXRMDPR VN\VĂźLR WHPSHUDWÄťURV GLDSD]RQDV QXR o& LNL o& Ć&#x2019; *DOLPD PRQWXRWL QHW QHÄľLOGRPRVH SDWDOSRVH GÄ&#x201E;O SODWDXV GDUELQLR DSOLQNRV WHPSHUDWÄťURV GLDSD]RQR QXR o& LNL o&

Ć&#x2019; 6LXUEOLR VXWULNLPR NRQWDNWDL 660 Ć&#x2019; ,U VDYDLPH DLÄľNX DWLWLQND (U3 GLUHNW\YĂś Tel.: +370 5 213 64 95 | www.wilo.lt 6NDPEXĂźLR NDLQD NDLS Ä&#x201D; 7(2 WLQNOĂś

0000000872.indd 1

26

Tai ÄŻmanoma: taupus ĹĄildymas, vÄ&#x2014;sinimas ir komfortas PagrÄŻstai dĹžiaugdamiesi nuosaikiu Lietuvos klimatu vis dÄ&#x2014;lto turime pripaĹžinti, kad apsieiti ĹĄiandien negalime ne tik be patalpĹł ĹĄildymo, bet ir be vÄ&#x2014;sinimo. Ir reikalavimai aplinkos komfortui, nuo kurio, be abejo, priklauso ir kokybiĹĄkas poilsis, ir darbo produktyvumas, auga kasdien. â&#x20AC;&#x17E;Komforto suvokimas susideda iĹĄ daugiau kaip 5 elementĹł, â&#x20AC;&#x201C; atkreipÄ&#x2014; dÄ&#x2014;mesÄŻ bendrovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;TENKO Balticâ&#x20AC;&#x153; technikos direktorius Laimonas Bugenis. â&#x20AC;&#x201C; MĹŤsĹł pojĹŤÄ?iams svarbu santykinis oro drÄ&#x2014;gnumas ir temperatĹŤra, supanÄ?iĹł pavirĹĄiĹł temperatĹŤra, temperatĹŤros pasiskirstymas nuo virĹĄaus iki apaÄ?ios, oro judÄ&#x2014;jimas ir kokybÄ&#x2014;, triukĹĄmo lygis.â&#x20AC;&#x153; Suprojektuoti visus ĹĄiuos faktorius tenkinanÄ?ias ĹĄildymo ir kondicionavimo sistemas nÄ&#x2014;ra paprasta. YpaÄ? jeigu norime racionalios ÄŻrengimo, eksploatavimo kainos ir paprasto naudojimo.

TodÄ&#x2014;l bendrovÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;TENKO Balticâ&#x20AC;&#x153; specialistai siĹŤlo naujÄ&#x2026; ir Lietuvos vartotojĹł jau pamÄ&#x2014;gtÄ&#x2026; sprendimÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄildymÄ&#x2026; ir vÄ&#x2014;sinimÄ&#x2026; lubose ar sienose ÄŻrengiamais konstrukcijĹł neapsunkinanÄ?iais kapiliariniais kilimÄ&#x2014;liais. Ĺ iltas ar ĹĄaltas vanduo teka vos 3,5 milimetro storio plastikiniĹł vamzdeliĹł labirintais ir atitinkamai veikia patalpas. â&#x20AC;&#x17E;MĹŤsĹł taikoma sistema paprasta: lubose ĹĄildymas projektuojamas ten, kur reikia ne tik ĹĄildymo, bet ir komfortinio vÄ&#x2014;sinimo. Tai efektyvu pirmiausia dÄ&#x2014;l to, kad viena sistema iĹĄsprendĹžia dvi problemasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; komentavo L. Bugenis.

IĹĄkÄ&#x2014;lus ĹĄildymo ir vÄ&#x2014;sinimo funkcijÄ&#x2026; ÄŻ lubas, architektams, skirtingai negu projektuojant grindĹł ĹĄildymÄ&#x2026;, nuo peÄ?iĹł nukrinta didelis rĹŤpestis â&#x20AC;&#x201C; apskaiÄ?iuoti ĹĄildymo efekty-

vumÄ&#x2026; atsiĹžvelgiant ÄŻ numatomÄ&#x2026; patalpĹł apstatymÄ&#x2026;, interjero dizaineriams netenka derintis prie jau ÄŻrengtĹł ĹĄildymo zonĹł planuojant baldĹł iĹĄdÄ&#x2014;stymÄ&#x2026;. KÄ&#x2026; jau kalbÄ&#x2014;ti apie problemas, kylanÄ?ias taikantis prie radiatoriĹł iĹĄdÄ&#x2014;stymo.

Vartotojams patrauklĹŤs kiti ĹĄio sprendimo privalumai â&#x20AC;&#x201C; kapiliarinÄ&#x2014; ĹĄildymo ir vÄ&#x2014;sinimo sistema nekelia jokio triukĹĄmo ir pasiĹžymi nereiklumu prieĹžiĹŤrai. â&#x20AC;&#x17E;Viskas projektuojama ir ÄŻgyvendinama taip, kad 50 ir daugiau metĹł sistema veiktĹł netrikdoma, be kasmeÄ?iĹł apĹžiĹŤrĹł, filtrĹł, varikliĹł keitimo. Ä&#x152;ia nÄ&#x2014;ra net koroduoti galinÄ?iĹł medĹžiagĹł â&#x20AC;&#x201C; naudojama tik plastmasÄ&#x2014; ir Ĺžalvarisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄkino L. Bugenis. Taigi pradinÄ&#x2014;s investicijos ÄŻ technologinÄ&#x2122; ÄŻrangÄ&#x2026;, kurios gali bĹŤti apie 10 procentĹł didesnÄ&#x2014;s nei tradiciniĹł sistemĹł atveju, atsiperka jau po metĹł.

Naujausioje Vokietijos patvirtintoje energijos taupymo direktyvoje EnEV 2009 reikalaujama, kad ÄŻ pastato pirminÄ&#x2014;s energijos naudojimo balansÄ&#x2026; bĹŤtĹł ÄŻtraukiamas ne tik energijos poreikis ĹĄildymui ir karĹĄto vandens gamybai, bet ir vÄ&#x2014;sinimui sunaudojama energija. TodÄ&#x2014;l ĹĄiandien galiojanÄ?ius grieĹžtus energijos taupymo reikalavimus daug vÄ&#x2014;sinimo reikalaujanÄ?iuose pastatuose su ÄŻprastinÄ&#x2014;mis vÄ&#x2014;sinimo sistemomis â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaldymo maĹĄinomis (vadinamaisiais â&#x20AC;&#x17E;Ä?ileriaisâ&#x20AC;&#x153;) ir ventiliatoriniais konvektoriais (â&#x20AC;&#x17E;fankoilaisâ&#x20AC;&#x153;) â&#x20AC;&#x201C; iĹĄpildyti sunku, tokios sistemos sunaudoja per daug energijos.

DÄ&#x2014;l ĹĄios prieĹžasties statant naujus biurus Vokietijoje daugeliu atvejĹł ÄŻrengiamos maĹžai energijos naudojanÄ?ios vÄ&#x2014;sinimo sistemos, ĹĄiuo atveju bĹŤtent lubĹł vÄ&#x2014;sinimas, o tuo paÄ?iu â&#x20AC;&#x201C; ir ĹĄildymas nuo lubĹł, turint omenyje, kad atskiras sistemas

ÄŻrengti neracionalu. DidĹžiausias objektas, kur tokiÄ&#x2026; sistemÄ&#x2026; ÄŻrengÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;TENKO Balticâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; pernai Druskininkuose atidarytas tinklo â&#x20AC;&#x17E;Grand Spa Lietuvaâ&#x20AC;&#x153; vieĹĄbutis â&#x20AC;&#x17E;DzĹŤkijaâ&#x20AC;&#x153;.

Pasak L. Bugenio, jau ĹĄiandien netrĹŤksta argumentĹł ÄŻrengti kapiliarinÄ&#x2122; sistemÄ&#x2026; lubose net tais atvejais, kai patalpas reikia tik ĹĄildyti. Tai higieniĹĄka, patogu ir efektyvu. Sistema greitai reaguoja: po maĹžiau nei 15 minuÄ?iĹł pasiekiama darbinÄ&#x2014; pavirĹĄiaus temperatĹŤra, dÄ&#x2014;l ĹĄios ypatybÄ&#x2014;s patalpĹł temperatĹŤra reguliuojama ypaÄ? tiksliai. KapiliarinÄ&#x2014; sistema nominalĹł naĹĄumÄ&#x2026; pasiekia esant labai Ĺžemai vandens temperatĹŤrai â&#x20AC;&#x201C; daĹžniausiai pakanka 28â&#x20AC;&#x201C;30°C, todÄ&#x2014;l galima labai efektyviai panaudoti atsinaujinanÄ?ius energijos ĹĄaltinius, pavyzdĹžiui, sekliÄ&#x2026;jÄ&#x2026; geotermijÄ&#x2026; arba termines saulÄ&#x2014;s sistemas.

Vienas svarbiausiĹł lubĹł ĹĄildymo privalumĹł â&#x20AC;&#x201C; tolygus temperatĹŤros pasiskirstymas patalpoje. Taip yra todÄ&#x2014;l, kad kapiliariniĹł kilimÄ&#x2014;liĹł spinduliuojamos ĹĄilumos bangos pirmiausia ÄŻĹĄildo visus pavirĹĄius, o jau nuo jĹł pakyla ir patalpĹł temperatĹŤra. Specialistai atkreipia dÄ&#x2014;mesÄŻ, kad tai leidĹžia taupyti energijÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; patalpos oro temperatĹŤra, palyginti su konvekciniu ĹĄildymu, be jokios ÄŻtakos komforto pojĹŤÄ?iui gali bĹŤti sumaĹžinta 2â&#x20AC;&#x201C;3 laipsniais. Daugumos ĹĄiĹł privalumĹł neturi grindinio ĹĄildymo sistema. â&#x20AC;&#x17E;TENKO Balticâ&#x20AC;&#x153; technikos direktorius ĹĄypsodamasis pacitavo kapiliarinius kilimÄ&#x2014;lius gaminanÄ?ios ÄŻmonÄ&#x2014;s vadovÄ&#x2026;: â&#x20AC;&#x17E;Kas gali bĹŤti natĹŤraliau uĹž ĹĄildymÄ&#x2026; iĹĄ virĹĄaus? Ĺ˝mogus juk tik taip ir pratÄ&#x2122;s â&#x20AC;&#x201C; gauti ĹĄilumÄ&#x2026; iĹĄ saulÄ&#x2014;s.â&#x20AC;&#x153; Pasak L. Bugenio, kapiliarinÄ&#x2122; ĹĄildymo ir vÄ&#x2014;sinimo sistemÄ&#x2026; efektyviausia sieti su atsinaujinanÄ?iais energijos ĹĄaltiniais. Tai atitinka ir bendrovÄ&#x2014;s nuostatas â&#x20AC;&#x201C; pavadinimas â&#x20AC;&#x17E;Tenkoâ&#x20AC;&#x153; kaip tik ir reiĹĄkia â&#x20AC;&#x17E;taupi energija ir komfortasâ&#x20AC;&#x153;.

UAB â&#x20AC;&#x17E;Tenko Balticâ&#x20AC;&#x153; www.tenko.lt

30.07.2013 11:55:10

27

R

R

Sprendimus palengvina greitai kietėjantys mišiniai Kaip ir kitos statybinės medžiagos, betonas yra veikiamas korozijos. Šį procesą sukelia įvairios priežastys: dinaminė apkrova, temperatūros svyravimai, cheminių medžiagų poveikis. Gelžbetonio konstrukcijos irimo procesas palyginti yra lėtas. Gana ilgą laiką ant betono paviršiaus nebūna matyti nieko įtartina.

Tačiau viduje jau vyksta karbonatizacijos procesas, o neutrali zona skverbiasi vis gilyn, kol pasiekia armatūrą. Pirminis šio proceso padarinys – įtrūkimų susidarymas betono paviršiuje. Po tam tikro laiko atitrūksta betoninė armatūros danga. Atsidengus armuojamajam plienui, korozijos procesas tampa greitesnis, sumažėja tikrasis strypų skerspjūvis.

Tokia konstrukcija yra avarinės būklės, o tai gali baigtis nelaime.

Veiksminga sistema Veiksmingas korozijos paveiktos betoninės konstrukcijos taisymas pailgina jos tarnavimo laiką. Statybos praktikoje vyrauja betono konstrukcijų ir paviršiaus taisymo medžiagų sistemos (rinkiniai), kurių pagrindas yra polimerais modifikuotas cemento rišiklis, trumpai vadinamas PCC (polimercementiniu betonu).

Daugelis senų betoninių konstrukcijų buvo statomos iš žemos klasės betono, o daugelio prieinamų taisymo medžiagų sistemų techniniuose lapuose kaip mažiausia pagrindo patvarumo klasė nurodoma B25. Todėl kompanija „Henkel“ sukūrė betoninių PCC tipo konstrukcijų taisymo sistemą, pritaikytą aukštesnės kaip B15 klasės betonui. Šią sistemą sudaro: • nuo korozijos sauganti mineralinė apsauga „Ceresit CD 30“, kuri taip pat yra kontaktinis sluoksnis; • stambiagrūdis mišinys betonui tai-

28

syti „Ceresit CD 26“, esant nuo 30 iki 100 mm storio sluoksniams; • smulkiagrūdis mišinys betonui taisyti „Ceresit CD 25“, esant nuo 5 iki 30 mm storio sluoksniams; • išlyginamasis betono taisymo glaistas „Ceresit CD 24“, esant nuo 1 iki 5 mm storio sluoksniams.

Sistema „Ceresit PCC“ naudojama ertmėms užpildyti, balkonams perprofiliuoti ir įvairaus tipo betoninėms bei gelžbetonio konstrukcijoms taisyti kompleksiniu būdu. Sistema suteikia galimybę taisyti konstrukcijas esant dideliems giliems pažeidimams (mechaniniams, korozijai) tokiuose elementuose kaip balkonai, gembės, konstrukcijų stulpai, sijos, perdangos ir kt., tokiuose statybos objektuose kaip betoniniai ir gelžbetonio rezervuarai (vandens nuotekų valyklos, uosto molai), karkasinės konstrukcijos (prekybos centrai, blokiniai daugiabučiai), salės, didelių plokščių monolitinės ir gelžbetonio konstrukcijos: dūmtraukiai, šaldyklos, monolitiniai namai ir kt.

Sistemos „Ceresit PCC“ produktai yra atsparūs oro sąlygoms, sūriam vandeniui ir tiesioginiam kelių barstymo medžiagų poveikiui, įskaitant druską.

Armuojamojo plieno apsauga Jeigu korozija pasiekia konstrukcijos armatūrą, nuo paveiktų armuojamųjų strypų reikia pašalinti betono dangą iki korozijos nepaveiktų vietų. Ant paruošto armatūros plieno paviršiaus reikia paskleisti nuo korozijos saugančią mineralinę dangą „Ceresit CD 30“.

Naudojant mišinį CD 30 plienas gali būti drėgnas. Nuo korozijos saugantį mišinį vėliausiai galima tepti praėjus 3 valandoms po armatūros strypų valymo arba papildomai, nuo korozijos

saugančiai smėliu apibarstytai dažų dangai išdžiūvus.

Apsaugojus armuojamąjį plieną, prieš pradedant betono ertmių užpildymą (taip pat taisant ne konstrukciją), paruoštą seno betono paviršių reikia gerai sudrėkinti vandeniu, kol taps matinis ir drėgnas. Ant paruošto paviršiaus tepamas kontaktinis sluoksnis – mineralinis apsauginis mišinys „Ceresit CD 30“. Kiti sistemos „Ceresit PCC“ sluoksniai tepami kontaktiniam sluoksniui apdžiūvus, kai mišinys tampa matiškai pilkas, t. y. praėjus 30–60 minučių.

Jeigu praeis daugiau laiko, kontaktinį sluoksnį reikia paskleisti dar kartą, bet tik prieš tai esančiam sluoksniui visiškai sukietėjus. Kontaktinio sluoksnio paskirtis – pagerinti sukibimą tarp seno betono bei ertmes užpildančios medžiagos ir išlyginti neišvengiamus nedidelius valkšnumo koeficiento, tamprumo modulio ir terminio deformavimosi koeficiento skirtumus.

Atsižvelgiant į betono ertmės gylį, joms užpildyti reikia naudoti vieną šių mišinių: „Ceresit CD 25“ arba „Ceresit CD 26“. Tai betono ir gelžbetonio paviršiams išlyginti, ertmėms ir pažeistoms vietoms užpildyti skirti vienkomponenčiai mišiniai.

Betono ertmes užpildant mišiniu CD 25 arba CD 26, dėl jų grūdelių dydžio nepatogu suformuoti lygų betono paviršių.

Norint gauti lygų paviršių, kuris bus dengiamas dažais, arba taisant ne betono konstrukciją, pavyzdžiui, atliekant nedidelį paviršiaus taisymą išmontavus klojinį, būtina užpildyti iki 5 milimetrų gylio ertmes. Tokiu atveju galima naudoti taisymo glaistą „Ceresit CD 24“, kuris irgi yra sistemos „Ceresit PCC“ dalis. „Ceresit CD 24“ – tai betoniniams ir gelžbetonio paviršiams išlyginti,

ertmėms ir pažeistoms vietoms užpildyti skirtas smulkiagrūdis glaistas. Tinka poroms ir įtrūkimams užpildyti, pavyzdžiui, prieš užtepant dažų sluoksnį. „Ceresit CD 24“ gali būti naudojamas ant horizontalių ir vertikalių paviršių, pastatų viduje ir išorėje.

Betono taisymo produktų ypatybės Suderinamumas su ne tokiu patvariu betonu. Betono taisymo produktų sistema „Ceresit“ yra suderinama su ne tokiu patvariu betonu. Ji pasižymi patvarumo ypatybėmis, kurios suteikia galimybę produktus naudoti ant žemesnės klasės betono.

Labai geri darbiniai parametrai. „Ceresit CD 25“ ir„Ceresit CD 26“ galima naudoti rankiniu ir mechaniniu būdu ant vertikalių ir horizontalių paviršių.

Paskleisti ir išlyginti mišinį galima jau po 1–15 minučių. Glaistą „Ceresit CD 24“ galima lyginti metaline mente arba įtrinti vos paskleistą.

Sutaupoma laiko. „Ceresit“ produktai tepami tiesiai ant šviežio kontaktinio sluoksnio CD 30, o kiti sluoksniai – po trumpo laiko arba be technologinių pertraukų. Sistema „Ceresit PCC“ taisytais paviršiais vaikščioti leidžiama praėjus vienai parai, o transporto priemonių judėjimas galimas po 3 parų. Apsauginė danga ant „Ceresit“ produktais taisyto paviršiaus gali būti tepama po 3 parų.

Greitai kietėjantys mišiniai Būna situacijų, kai kokybišką rezultatą reikia pasiekti per labai trumpą laiką.

Pavyzdžiui, būtina skubiai suremontuoti betono grindis, laiptų turėklus ar net geležinkelio tilto atramas. O ką daryti, kai prie pagrindo reikia pritvirtinti kelias dešimtis tonų sveriantį mechanizmą?

Tokiais atvejais rekomenduojama naudoti greitai džiūvančių cemento mišinių „Ceresit CX“ seriją. Šiuo metu Baltijos šalių rinkai siūlomi trijų rūšių mišiniai, kurių ypatybės ir naudojimo galimybės atitinka daugelį šiuolaikinių reikalavimų. Įprasti cemento mišiniai gaminami maišant cementą su vandeniu, o grei-

tai kietėjantys džiūva kur kas greičiau dėl jų sudėtyje esančių cheminių medžiagų reakcijos. Reakcija vyksta taip greitai, kad išskiriama šiluma jaučiama vos palietus mišinį ranka.

Greitai kietėjančiais vadinami mišiniai, priklausomai nuo mišinio rūšies sukietėjantys per 3–60 min. Per šį laiką mišinys išlieka skystas, jį galima formuoti, lyginti. Statybininkai, pamėgę dirbti su greitai kietėjančiais mišiniais „Ceresit“, mano, kad daugelio darbų su įprastais mišiniais jie nebemokėtų atlikti. Sutaupytas laikas ir kokybė teikia malonių emocijų – darbas vyksta greitai ir sklandžiai.

Didelis cemento pagrindu pagamintų mišinių privalumas yra tai, kad juos galima taikyti labai plačiai. Juos tinka naudoti ir sausose, ir drėgnose patalpose, ir net lauke nesibaiminant, kad dėl drėgmės poveikio mišinys pradės pelyti ar skeldėti.

Greitai kietėjantis cementas „Ceresit CX 1“. Tai greičiausiai kietėjantis šios serijos mišinys. Įpylus vandens jis pradeda kietėti po minutės, o po trijų minučių sukietėja visiškai. Sukietėjęs mišinys yra atsparus vandeniui, todėl rekomenduojamas naudoti įvairių mineralinių paviršių kiaurymėms užtaisyti. Tokių defektų gali pasitaikyti privačių namų rūsiuose arba didelių vandens talpyklų sienose. Šį gaminį tinka naudoti ir prakiurusių vandentiekio vamzdžių jungtims užtaisyti. Norint užtaisyti nedideles kiaurymes, prie vandenį praleidžiančios vietos pakanka pridėti tik saują sauso mišinio.

Greitai kietėjantis montažinis mišinys „Ceresit CX 5“. Jis naudojamas dviejose pagrindinėse srityse – atliekant ankeravimo ir remonto darbus.

Prie mineralinių paviršių montuojant laikiklius, inkarus, tinklus, laiptų atramas arba grotas didžiausią rūpestį kelia ilgai kietėjantis fiksavimo mišinys arba netinkamos oro sąlygos. Įpylus vandens, montažinis mišinys CX 5 pradeda kietėti po penkių minučių, o po 15–20 minučių detalė arba daiktas tvirtai prisiklijuoja.

Atliekant remonto darbus greitai kietėjantys mišiniai ypač tinka nedideliems sienų ar lubų plyšiams užtaisyti.

Galima nesibaiminti, kad mišinys ištekės, be to, neprireikia specialių laikiklių.

Klojant grindis netrukus galima pereiti prie kito darbų etapo, nes lyginamasis mišinys sukietėja per ketvirtį valandos.

Daugiabučių ir privačių namų gyventojams dažnai tenka greitai pataisyti pažeistą sieną arba tinką. Didesnę nei vieno centimetro kiaurymę ar įbrėžimą galima užtaisyti mišiniu CX 5, o estetinį vaizdą atkurti naudojant tinkamas paviršiaus apdailos medžiagas.

Montažinis mišinys „Ceresit CX 15“.

Statybose montuojant sunkias didelių matmenų dalis (blokus, atramas, gelžbetonio ir betono detales) svarbu jas greitai ir patikimai sutvirtinti, nes dažnai jau po paros jos turi išlaikyti didelę apkrovą ir vibraciją. Prie tokių darbų galima priskirti geležinkelio tilto atramų keitimą, strėlinio krano bėgių klojimo darbus, generatorių montavimą, pamato liejimą šulinio žiedams. Išlietas mišinys 40 MPa atsparumą spaudimui pasiekia per pirmas 24 valandas. Mišinys yra takus, todėl tinka lieto betono sluoksnių defektams ištaisyti, sunkių mašinų, atraminių stulpų ir atramų pamatams lieti. Tokias ypatybes turinčio mišinio naudojimo laikas yra ilgesnis nei kitų šios serijos gaminių – paruoštą mišinį tinka naudoti 60 minučių. Dar viena svarbi mišinio CX 15 ypatybė yra tai, kad jis beveik nedulka, todėl liejimo darbus galima atlikti ir tokiomis sąlygomis, kai dėl dulkių gali kilti problemų.

Informacijos apie techninius sprendimus suteiks Arūnas Mingaila, „Ceresit“ atstovas Lietuvoje Tel. + 370 616 20 960 El. p. arunas.mingaila@henkel.com www.ceresit.net www.ceresit-visage.com

29

R

R

Pokyčių Mažeikiuose kasmet vis daugiau Įgyvendinusi vieną ar kitą projektą Mažeikių rajono valdžia neužmiega ant laurų – tuoj imasi kito. Važiuojant per miestą susidaro įspūdis, kad Mažeikiuose šiuo metu vykdoma bene daugiausia statybų Lietuvoje.

Modernizuojama arba artimiausiu metu planuojama modernizuoti 41 seną daugiabutį, atnaujinami visuomeninės paskirties pastatai, tvarkomos viešosios erdvės. Kiek anksčiau sutvarkyta centrinė miesto aikštė, renovuota Merkelio Račkausko gimnazija, įgyvendinta ir daugiau svarbių projektų.

Leido rinktis sprendimus Mažeikių miesto Senamiesčio parkas – mažeikiškiams svarbi poilsio ir visuomeninių renginių vieta. Teikdama projektą parko atnaujinimo finansavimui gauti miesto valdžia pažymėjo, kad dėl nepakankamos parko infrastruktūros ir nesutvarkytos aplinkos neužtikrinamas šios erdvės patrauklumas, neišnaudojamas jos potencialas. Planuojama, kad sutvarkius parką jame padidės lankytojų srautas, bus sukurtos palankesnės sąlygos gyventojų poilsiui ir prisidedama prie patrauklesnės investicinės aplinkos kūrimo.

Pradėti Mažeikių miesto Senamiesčio parko sutvarkymo projektą nebuvo paprasta. Kadangi teritorija yra miško paskirties, atsiranda tam tikrų ribojimų. Be to, daug klausimų teko derinti ir su gyventojais. „Mūsų žmonės myli miškus, jiems reikia daug medžių, ir kažkodėl į poilsio parkus nenorima įsileisti saulės.

Pagal pirminį projektą buvo numatyta iškirsti kelis šimtus medžių, tarp kurių yra ir savaiminio užžėlimo, ir padaryti didesnę erdvę renginiams, tačiau tam buvo nepritarta. Teko apsiriboti mažesne erdve, derintis prie susiklosčiusių aplinkybių“, – pasakojo Mažeikių rajono savivaldybės Ar-

30

parko teritorija. Žinoma, yra 4 hektarų teritorija, kurios pertvarkyti negalima – tai karių kapinės. Tvarkomos teritorijos darbus planuojama baigti iki šių metų gruodžio 3 dienos. „Manome, kad vaizdas parke smarkiai pasikeis. Anksčiau čia tebuvo miško flora su jam būdingu gruntu. Baigus darbus bus pasėta ir veja, įrengti apšviesti takai, o to nebuvo. Žodžiu, teritorija bus gražiai sutvarkyta, bus aiškiai matyti, kad tai jau ne miškas, o parkas“, – teigė A. Knystautas.

Pažvelgė kompleksiškai Mažeikių rajono meras Antanas Tenys pasidžiaugė, kad senamiesčio teritorijų tvarkymą galima vykdyti kompleksiškai – tvarkomas ne tik parkas, bet ir jo apylinkėse esančios gatvės, visuomeniniai bei gyvenamieji pastatai. Atskirais projektais bus tvarkomos Laisvės, Laižuvos, Birutės, Mindaugo gatvės. Netoli esantys muziejaus ir muzikos mokyklos pastatai irgi bus tvarkomi. „Liks nesutvarkyta gal tik viena gatvė, tačiau visa dalis senamiesčio

chitektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Štakonaitė.

Iš viso Senamiesčio parkas užima 12 hektarų teritoriją. Jau anksčiau čia buvo įrengtas stadionas su tribūnomis, pasivaikščiojimų takas, teniso kortai, kadaise buvo vasaros estrada. „Anksčiau parko stadione irgi vykdavo miesto šventės, bet viskas jau buvo smarkiai pasenę, susidėvėję, tad reikėjo pertvarkyti. Planavome suformuoti aikštę medžių apsupty, įtraukiant ir buvusio stadiono teritoriją. Bet gyventojams toks siūlymas buvo nepriimtinas. Nors kažkiek medžių iškirtome, tai nepadėjo smarkiai padidinti vietos“, – aiškino Statybos ir remonto skyriaus vedėjas Arūnas Knystautas. Į atnaujintą parką bus galima patekti pro keturis pagrindinius įėjimus. Pačiame parke yra suprojektuoti įvairių dangų takai: klinkerio, betono trinkelių, skaldos.

A. Knystautas, pristatydamas projektą, sakė, kad parkas turės atskiras zonas – ramaus ir aktyvaus poilsio.

Vienoje bus įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, krepšinio aikštelė. Ramaus

poilsio zonoje bus galima prisėsti ant suoliukų, pažaisti šachmatais, pasivaikščioti takais.

Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Štakonaitė priminė, kad buvo pateiktos dvi parko atnaujinimo koncepcijos. Jos buvo detalizuojamos pagal gyventojų poreikius. Žinoma, atsižvelgta ir į tai, kas buvo įrengta anksčiau ir ką buvo privalu atnaujinti. Bet kokiu atveju stengtasi, kad užsiėmimą rastų įvairaus amžiaus žmonės – nuo vaikų iki pagyvenusių. Šiuo metu parke įrengiama inžinerinė infrastruktūra: apšvietimo sistema, lietaus kanalizacija. Projektuotojai iš pradžių siūlė lietaus vandenį rinkti į rezervuarą, kad šis vėliau būtų naudojamas gėlynams laistyti.

Tačiau projektas buvo koreguojamas atsisakant aptvėrimo, o kartu ir gėlynų bei lietaus vandens naudojimo.

Parko prieigose nenorėta ir automobilių stovėjimo aikštelės.

Kol projektas nebuvo koreguotas, jį planuota įgyvendinti keliais etapais. Tačiau supaprastėjus sprendiniams dabar tvarkoma bemaž visa

savo eilės. Kai kurie jų jau sulaukė statybininkų, kitiems atnaujinti renkami rangovai.

Mažeikių rajono savivaldybės Statybos ir remonto skyriaus vedėjas A. Knystautas sakė, kad buvo planuojama atnaujinti visus daugiabučius senamiestyje – bemaž visi čia esantys namai turėjo galimybę būti renovuojami vienu metu. „Nesutikusiųjų atsinaujinti atsirado, nors ir nedaug. Pagal šią programą skiriama parama buvo didelė. Pamatę, kad namus modernizavę kaimynai turi nemažai naudos, sujudo ir tie, kurie anksčiau priešinosi renovacijai. Šiaip prioritetas renkant renovuotinus namus buvo skiriamas tiems, kurie pateko į atnaujinamų gatvių zonas, o siekiant ir estetikos – prie gatvių esantiems namams išilginiais fasadais“, – pasakojo A. Knystautas.

Kiekvienam modernizuojamam namui buvo rengiamas individualus projektas, rangovai irgi buvo parenkami atskirai kiekvienam namui.

Siekiant vientisumo, architektūriniai projektų sprendiniai buvo derinami

Mažeikių vadovai pasidžiaugė, kad jų mieste vienas atnaujintas daugiabutis tapo visos šalies rekordininku pagal mažiausius mokėjimus už šilumą. Pastebėtina, kad gyventojai stengiasi maksimaliai pasinaudoti valstybės skiriama parama ir pasirenka bemaž visus darbus, kuriems skiriama parama: šiltinami fasadai, stogai, rūsio perdangos, keičiami langai bei šilumos punktai. Tenka tik apgailestauti, kad nėra finansuojami vėdinimo sistemos įrengimo darbai, galimas tik senų ventiliacijos šachtų išvalymas.

Baigus modernizuoti namus pagal Probleminių teritorijų plėtros programą, renovacija Mažeikiuose tęsis pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių atnaujinimo programą.

Tam atrinkta dar 16 daugiabučių. Iš viso iki 2015 metų pabaigos mieste bus renovuoti 57 daugiabučiai namai. O ateities planuose – atrinkti daugiausia šilumos energijos sunaudojantį maždaug 35 gyvenamųjų namų kvartalą ir jį kompleksiškai

Mažeikiuose teritorijos tvarkomos kompleksiškai – atnaujinami ne tik seni daugiabučiai, bet ir aplinka šalia jų. bus atnaujinta. Čia tvarkomi ir seni daugiabučiai, ir erdvės palei šiuos pastatus. Prieš keletą metų buvo atnaujinamas vos vienas kitas pastatas, gatvių irgi nedaug buvo tvarkoma.

Dabar pokyčiai akivaizdūs“, – kalbėjo meras A. Tenys.

Modernizacija sparčiai juda Mažeikių veidą keičia ir gražėjantys seni daugiabučiai, sulaukę modernizavimo. Šiuo metu pagal Probleminių teritorijų plėtros programą baigti atnaujinimo darbai 16 daugiabučių namų, dar 25 namai laukia

su miesto architektais. Žinoma, savo nuomonę pareikšdavo ir gyventojai, jie galėjo rinktis medžiagiškumą, spalvinius sprendinius. „Mes neturime urbanistinio pastatų vientisumo, todėl ir galimi įvairūs sprendimai. Žinoma, vengiame itin ryškių fasadų, kad šie neužgožtų gamtoje dominuojančių spalvų.

Detalių yra įvairių, tačiau vyrauja švelnios pastelinės spalvos. Be to, ryškios spalvos laikui bėgant išblunka ir nebepuošia namo“, – pastebėjo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Štakonaitė.

modernizuoti. Iš viso mieste yra 384 daugiabučiai namai. Miesto vadovai mano, kad jau dabar reikėtų atnaujinti bemaž visus. „Gyventojų požiūris į modernizavimą per pastaruosius metus smarkiai pasikeitė. Anksčiau reikėdavo įtikinėti, kad būtina modernizuoti namus, kad nereikės už šildymą tiek daug mokėti.

Dauguma numodavo ranka. O dabar procesas atvirkštinis – piktinasi, kodėl jų namas neįtraukiamas į modernizuojamųjų sąrašą. Toks progresas džiugina“, – sakė Mažeikių rajono meras A. Tenys.

31

technologijos 2013 Nr. 8

2013 Nr. 8 technologijos

Inžineriniai vėdinimo sistemų sprendimai modernizuojamiems daugiabučiams pastatams Dr. Giedrius ŠIUPŠINSKAS VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos vedėjas

Kalbant apie esamų pastatų modernizavimą daugiausia diskutuojama apie ekonominį siūlomų priemonių efektyvumą, kuris dažniausiai tampa pagrindiniu siūlomų priemonių vertinimo kriterijumi. Tai nulemia, kad renovuojant įgyvendinamos tik standartinės, dažniausiai tik minimalius norminius reikalavimus užtikrinančios energijos taupymo priemonės. Tik labai retai užsimenama, kad pastato modernizavimas turi pagerinti fizinę atskirų pastato elementų būklę, patalpų vidaus mikroklimatą, pakelti turto vertę.

Gyvenimo kokybei renovuojamuose pastatuose užtikrinti ir maksimaliam energiniam efektyvumui pasiekti būtina pagalvoti ir apie galimus optimalius vėdinimo sistemų sprendimus.

Pastato šilumos poreikį sudaro trys pagrindinės dalys: nuostoliai dėl temperatūros skirtumo per pastato apvalkalą (sienos, langai, durys, stogas, grindys), nuostoliai dėl vėdinimo (šalto oro, patenkančio į patalpas, pašildymas iki norminės temperatūros), karšto vandentiekio sistemos poreikis (karšto vandens pašildymas ir cirkuliacijos užtikrinimas). Siekiant mažai energijos naudojančio pastato rodiklių, reikėtų mažinti visų šių trijų dalių energijos poreikį. Apie tai, kaip sumažinti šilumos nuostolius, patiriamus per pastato konstrukcijas, kalbama dažnai. Šiame straipsnyje plačiau pristatomi galimi vėdinimo sistemų modernizavimo sprendiniai, kurie padeda užtikrinti normines mikroklimato sąlygas patalpose.

Galimi pastato apvalkalo modernizavimo sutaupymai apskaičiuojami nesudėtingai, tačiau inžinerinių sistemų modernizavimo įtaką įvertinti

32

sunku, nes kaskart ji gali būti kitokia.

Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, kad vien renovuojant pastato apvalkalą ir atsisakant inžinerinių sistemų modernizavimo energijos taupymo efektas nebus pasiektas.

Vėdinimo sistemos Lietuvoje beveik visuose daugiabučiuose įrengta natūrali oro tiekimo ir šalinimo sistema. Oras į patalpas patenka neorganizuotai – pro įvairius plyšius ir nesandarumus, o šalinamas organizuotai iš virtuvių, vonios ir tualeto patalpų pro įrengtas vėdinimo šachtas. Tačiau toks vėdinimo būdas nėra energiškai efektyvus. Pakeitus senus langus naujais sandariais, patenkančio į patalpas šviežio oro kiekis smarkiai sumažėja, o organizuoto oro ištraukimo kanalai nebuvo valomi per visą eksploatavimo laikotarpį, todėl dažnai yra užteršti ir nebeužtikrina reikiamos traukos. Ne-

pakankama oro kaita patalpose didina įvairiausių alergenų, teršalų ir CO2 koncentraciją, o didesnis drėgmės kiekis patalpose – pelėsio atsiradimo tikimybę šaltesnėse konstrukcijų vietose.

Ilgą laiką gyvenant tokiose patalpose išryškėja neigiamas poveikis žmonių sveikatai, auga rizika susirgti kvėpavimo takų ligomis. Su šiomis problemomis jau susiduria tos šalys, kuriose daugiabučių modernizacija jau stipriai įsibėgėjusi, todėl verta pasimokyti iš svetimų klaidų ir spręsti vėdinimo klausimą kompleksiškai renovuojant daugiabučius namus.

Norint pasiekti reikalaujamas pastato šilumos naudojimo normas ar net dar labiau jas sumažinti, neužtenka atnaujinamą namą apvilkti šiltinamosiomis medžiagomis. Sumažinus nuostolių pro atitvaras dydį, likusi dalis – nuostoliai dėl vėdinimo – nenusižengiant norminiams šviežio oro kiekio reikalavimams, gali būti mažinami tik atgaunant kuo didesnę šilumos dalį, skirtą jam pašildyti. Šiuo atveju logiškiausias sprendimas būtų įrengti organizuotą oro padavimą ir ištraukimą iš butų – rekuperacinę (atgaunančią šilumą) sistemą. Jos veikimo principas gana paprastas: naudojant iš patalpos ištraukiamo šilto užteršto oro energiją pro papildomą įrenginį dalis jo šilumos perduodama šaltam šviežiam lauko orui pašildyti. Dažniausiai tokiose sistemose tiekiamo ir ištraukiamo oro srautai nesimaišo, šiluma perduodama įrenginiu – rekuperatoriumi.

Techninius sprendimus, kurie apimtų esamų daugiabučių vėdinimo sistemos modernizavimą, galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: centrinės mechaninės oro tiekimo ir ištraukimo sistemos su šilumos atgavimu arba atskiros individualios sistemos su šilumos atgavimu. Pigiausias ir populiariausias alternatyvus sprendimas – naujuose languose įrengti orlaides arba tiesiog dažniau atverti langus ir vėdinti. Ta-

čiau šis sprendimas ne tik neužtikrina tinkamos oro kaitos, bet ir švaisto šilumą.

Galimos modernizavimo priemonės I. Paliekama esama neorganizuota oro vėdinimo sistema, užtikrinant norminį šviežio oro kiekį.

Tai pigiausias ir paprasčiausias sprendimas – patalpos vėdinamos pro orlaides languose arba išorinėje sienoje montuojamus orlaidžius, kurie savaime užsiveria, kai oro temperatūra lauke nukrinta žemiau 5 laipsnių šalčio. O šalinamas oras pro virtuvės, tualeto ir vonios patalpose esančius natūralios traukos kanalus arba periodinio veikimo oro šalinimo ventiliatoriais. Tokiu atveju būtina numatyti, kad pastato šildymo sistemos prietaisų galia būtų parenkama įvertinus papildomus nuostolius, patiriamus dėl vėdinimo.

Privalumai: • Sprendimas reikalauja nedidelių investicijų.

• Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.

Trūkumai: • Padidinamas šilumos poreikis šviežiam orui pašildyti ir elektros poreikis oro ištraukimo ventiliatoriams.

• Šis sprendimas neleidžia pasiekti kur kas mažesnių pastatų šilumos poreikių, negu to reikalauja dabartiniai norminiai dokumentai.

• Sudėtinga patenkančio ir ištraukiamo oro kiekio kontrolė.

II. Neorganizuota oro vėdinimo sistema keičiama centrine mechanine rekuperacine vėdinimo sistema.

Norint daugiabučiuose pastatuose maksimaliai sumažinti šilumos poreikius vėdinimui, turi būti įrengiamos centrinės mechaninės oro tiekimo ir oro šalinimo sistemos su šilumos rekuperacija. Šiuo atveju siūloma įrengti centrinę priverstinę mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą su kintamo dažnio ventiliatoriais.

Centrinės oro sistemos ortakiai (stačiakampio profilio) gali būti įrengiami ant išorinių pastato konstrukcijų, išorines sienas izoliuojant šilumos izoliacija. Toks sprendimas sumažina darbų apimtis kiekviename bute, juolab kad daugiabučiuose namuose lubos yra gana žemos, todėl išdėsty-

Dr. G. Šiupšinskas apgailestauja, kad modernizuojant daugiabučius pastatus dažniausiai įgyvendinamos tik minimalios energijos taupymo priemonės, pamirštama, jog modernizavimas turi pagerinti fizinę atskirų pastato elementų būklę, patalpų vidaus mikroklimatą. ti ortakius patalpų viduje tiesiog gali nepakakti vietos. Tačiau įrengiant sistemą pastato išorėje, būtina užtikrinti, kad šilumos izoliacijos storis atitiktų bent minimalius ortakių izoliavimo reikalavimus. Šviežias lauko oras paimamas pro ant stogo įrengtą centrinį oro vėdinimo įrenginį, ten iš dalies pašildomas pro plokštinį šilumos rekuperatorių ištraukiamu oru. Kiek pašildytas šviežias oras išoriniais ortakiais tiekiamas į patalpą pro tarp lango ir šildymo prietaiso įrengtą angą (orlaidį). Radiatoriaus galia parenkama taip, kad

tiekiamas oras būtų pašildomas iki norminės temperatūros.

Užterštas oras mechaniškai šalinamas pro jau esamus vėdinimo kanalus tualete, vonioje ir virtuvėje. Prieš projektuojant ir įdiegiant šią sistemą būtina įvertinti oro ištraukimo kanalų būklę, užterštumo lygį ir juos išvalyti.

Taip pat dar projektuojant naują sistemą būtina apgalvoti, kokiu būdu bus užtikrinta, kad iš vieno buto pašalintas oras nepateks į kitą.

Galimas alternatyvus sprendimas – ortakius, jei yra techninių galimybių (1 pav.), išvedžioti pastato viduje, o

Kuriam laikui renovuojame?

2010 metais priimta nauja Direktyvos dėl pastatų energetinio naudingumo (2002/91/EB) redakcija, kurios pagrindinis tikslas – pastatų energinio naudingumo didinimas. Direktyvoje nurodoma: būtina imtis priemonių, kad kuo daugiau pastatų ne tik atitiktų galiojančius minimalius energinio naudingumo reikalavimus, bet ir efektyviau naudotų energiją. Taip pat nurodomas siekis, kad būtų kuo daugiau beveik nulinės energijos pastatų.

Nors direktyvoje pateikiamas beveik nulinės energijos pastato apibrėžimas, nenurodytos konkrečios tokio pastato sunaudojamos energijos reikšmės. Valstybės narės rengia nacionalinius planus, kuriuose turi būti

išsamus beveik nulinės energijos pastatų apibrėžimas ir planų taikymas atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos sąlygas. Turi būti numatytas skaitinis sunaudojamos pirminės energijos rodiklis, išreikštas pirminės energijos poreikiu per metus.

Aišku viena – nuo 2020 metų visi nauji ir modernizuojami seni pastatai turės atitikti griežtus energinio efektyvumo reikalavimus. Todėl visai tikėtina, kad šiuo metu tik pagal minimalius reikalavimus modernizuoti pastatai po 7 metų neatitiks norminių reikalavimų.

Tad apsisprendus renovuoti daugiabutį namą galbūt vis dėlto verta investuoti kiek daugiau ir atnaujinti jį taikant ne tik minimalias būtinas priemones.

33

R technologijos 2013 Nr. 8

Užterštas oras atidavęs šilumą išmetamas į aplinką

Ortakiai gali būti vedami ir pastato viduje, jeigu tam yra techninių galimybių; išorėje tiesiamus ortakius būtina izoliuoti

Šviežias pašildytas oras į kambarius patenka pro izoliuotus ortakius, atvestus už išorinės sienos

Polipropileno vamzdžių privalumai – akivaizdūs

Tiekiamas oras patenka į vėdinimo įrenginį, atgauna šilumą iš šalinamo oro, papildomai pašildomas ir tiekiamas į butus Natūralaus ištraukimo grotelės

Užterštas oras šalinamas pro mechaninę ištraukimo sistemą (ventiliatorius oro paruošimo įrenginyje ant stogo)

1 pav. Centrinė mechaninė oro vėdinimo sistema su rekuperacija. orui paskirstyti – butuose. Tačiau toks sprendimas reikalauja dar didesnių investicijų ir statybos darbų kiekviename bute. Vertinant esamą butų nuosavybės situaciją, toks sprendimas sudėtingas ar beveik neįmanomas.

Privalumai: • Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.

• Sumažėja alergenų ir CO2 koncentracijos didėjimo, pelėsių atsiradimo tikimybė.

• Mažėja šilumos poreikis vėdinimui.

• Tokias sistemas galima komplektuoti atskirai kiekvienoje laiptinėje.

Trūkumai: • Sprendimai reikalauja didelių investicijų, eksploatacinių išlaidų (filtrų keitimas ir pan.) ir papildomų energijos sąnaudų: elektros ventiliatoriams, kartais – šilumos (jei ankstesnis šviežio oro kiekis buvo bent dukart mažesnis nei norminis).

• Pastate atsiranda nauja inžinerinė infrastruktūra, kuriai reikalingas techninis ir teisinis šeimininkas bei prižiūrėtojas.

• Sudėtinga tiksliai apskaityti šilumos sąnaudas vėdinimui atskirai kiekvienam butui.

• Šilumos atgavimo sistemos efektyvumas priklauso nuo įvairių faktorių, todėl tikėtinas sezoninis energinis tokių įrenginių efektyvumas yra kur kas mažesnis nei projektinis.

34

• Duomenų eksploatuojant tokias sistemas trūkumas, todėl išlieka sistemos dydžio, triukšmo lygio ir reguliavimo galimybių klausimai.

III. Esama neorganizuota oro vėdinimo sistema keičiama įrengiant decentralizuotą mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą atskirai kiekviename bute.

Jei renovuojant daugiabutį namą nepavyksta gauti gyventojų sutikimo centrinei mechaninei vėdinimo sistemai įrengti, galima sumontuoti decentralizuotą mechaninę rekuperacinę vėdinimo sistemą (2 pav.). Galimi du variantai: pirmu atveju atskiri įrenginiai montuojami kiekviename kambaryje, kitu – viena mechaninė vėdinimo sistema su šilumos atgavimu montuojama atskirai kiekviename bute. Šiųdviejų sistemų skirtumas yra tai, kad pirmu atveju nereikia įrengti ortakių bute. Ir vienu, ir kitu atveju šie įrenginiai apsaugo patalpą nuo tiesioginio šalto oro srovių įtekėjimo. Ventiliatoriams reikalinga elektros galia yra nedidelė, o skleidžiamo triukšmo lygis neviršija normos.

Tualeto ir vonios patalpoms vėdinti įrengiami periodinio veikimo oro šalinimo ventiliatoriai.

2 pav. Decentralizuoto vėdinimo įrenginiai su šilumos rekuperatoriais.

Privalumai: • Užtikrinamas norminis šviežio oro kiekis patalpose.

• Tiekiamo oro kiekis gali būti individualiai reguliuojamas ne tik bute, bet ir kiekvienoje jo patalpoje.

• Mažėja pelėsių atsiradimo tikimybė.

• Dėl šios sistemos atsiranda galimybė mažinti šilumos poreikį vėdinimui.

Trūkumai: • Sprendimas reikalauja ypač didelių investicijų (dar didesnių, negu įrengiant centrinę sistemą).

• Šilumos atgavimo sistemos efektyvumas priklauso nuo įvairių faktorių, todėl tikėtinas sezoninis energinis tokių įrenginių efektyvumas yra kur kas mažesnis nei projektinis.

Išsamesnių žinių apie pastatų energijos naudojimo efektyvumą, atsinaujinančius energijos išteklius ir mikroklimato sistemas galima gauti studijuojant VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros rengiamose bakalauro bei magistrantūros studijose.

Nuo šių metų jau siūlomos išlyginamosios studijos kolegijų studentams ir nuotolinės bakalauro studijos.

Iš pažiūros vidaus nuotekų vamzdžiai yra labai panašūs – forma, medžiagiškumu. Tačiau specialistai turėtų skirti sistemas ir patarti galutiniams vartotojams, kurie vidaus nuotekų vamzdžiai pasižymi geresnėmis ypatybėmis, kurie yra saugesni, patikimesni ir būtent kuriuos vertėtų rinktis.

Ne vienoje pasaulio šalyje vidaus nuotekų sistemoms nebenaudojami PVC vamzdynai, Europoje jų atsisakė Skandinavijos šalys, Vokietija. PVC vamzdynus vidaus nuotekų sistemose pakeitė polipropileno vamzdžiai. Šie vamzdžiai ir fasoninės dalys yra vieno sluoksnio, vientiso sienelių skerspjūvio.

Vidaus nuotekų vamzdžiai iš polipropileno pasižymi ypač dideliu atsparumu įvairiam poveikiui, įskaitant agresyvių cheminių medžiagų ir aukštos bei žemos temperatūros nuotekų poveikį.

Jie gali atlaikyti ilgalaikį karšto vandens srautą, todėl yra naudojami buityje ir visur, kur reikia pašalinti aukštos temperatūros nuotekas.

Dar viena iš ypatybių, kuria pasižymi vidaus nuotekoms skirti vamzdžiai iš polipropileno – labai mažas triukšmo lygis. Triukšmo slopinimo ypatybių atsiranda į polipropileną įmaišant specialios formulės mineralinių priedų. Tokiu atveju garso lygis gerėja palyginti ir su kitomis polipropileno sistemomis, neturinčiomis šių priedų. Tokių sistemų triukšmingumas gali smarkiai viršyti 30 dB esant 4 l/s debitui.

Vamzdynai iš PVC esant neigiamai aplinkos temperatūrai tarsi sušąla ir tampa neatsparūs suspaudimams, dūžiams. „Polipropileno vamzdžiams neigiama aplinkos temperatūra neturi didelės įtakos, jie yra atsparesni mechaniniam poveikiui, dūžiams, todėl sistemas galima montuoti ir šaltyje“, – sakė kompanijos „Magnaplast SP. Z O. O.“ Kauno filialo direktorius Vytautas Mažeika. Šios kompanijos gaminami vamzdžiai turi ir daugiau pranašumų, vienas jų – ilgio skalė, pažymėta ant kiekvieno gaminio. Dėl to nereikia papildomai matuoti ir žymėti pjovimo vietos. Palyginti su PVC vamzdžiais, polipropileno vamzdžiai ir fasoninės dalys yra lengvesni. Jų svoris yra apie 95 g/cm3, o PVC sistemų – 1,38–1,45 g/cm3. Be to, polipropileno sistemos yra maždaug 10–20 proc. pigesnės, palyginti su PVC sistemomis.

Kompanijos „Magnaplast SP. Z O. O.“ Kauno filialo direktorius V. Mažeika sakė, kad išoriškai atskirti vamzdynų sistemas gal nėra paprasta, tačiau vartotojai turėtų skaityti techninę informaciją. Kiekvienam gaminiui privalomas ženklinimas, nurodantis, iš kokios medžiagos jis pagamintas.

Užrašas įprastai būna ant vamzdžio arba fasoninės dalies.

Kalbant apie ekologiją, polipropileno vamzdžiai yra perdirbami 100 proc. Antai PVC perdirbamas praranda savo ypatybes. Taip pat gaminiuose iš PVC yra didelis kiekis papildomų medžiagų, tokių kaip stabilizatoriai su švinu ar pan.

Naujos kartos sistema Kompanijos „Magnaplast SP. Z O. O.“ vidaus nuotekų sistema „HTplus“ – tai naujos kartos nuotekų vamzdžių sistema, skirta buitinėms nuotekoms ir lietaus vandeniui šalinti pastato viduje. Sistema gaminama iš patobulintos formulės plastiko, naudojant polipropileną ir natūralias sudėtines dalis. Stabilizuotas, karščiui atsparus plastikas, iš kurio yra gaminama sistema, pasižymi ypač dideliu atsparu-

mu įvairiam poveikiui, įskaitant agresyvių cheminių medžiagų ir aukštos bei žemos temperatūros nuotekų poveikį. Vamzdžiai ir fasoninės dalys gali atlaikyti ilgalaikį karšto vandens srautą, todėl yra naudojami buityje ir visur, kur reikia pašalinti aukštos temperatūros nuotekas. „HTplus“ sistemos ypatybės • Vamzdžiai ir fasoninės dalys yra vieno sluoksnio, vientiso sienelių skerspjūvio, pagaminti naudojant patobulintos sudėties žaliavas.

• Mažesnis triukšmingumas – bandymas, atliktas pagal standartų DIN 12056 ir DIN EN 1986-100 reikalavimus Vokietijoje, Štutgarto „Fraunhofer“ statybos fizikos institute, patvirtino, kad triukšmo lygis siekia ne daugiau kaip 26 dB (A).

• Didelis tikslumas – lygus vamzdžių ir fasoninių dalių paviršius leidžia išvengti nuosėdų kaupimosi ant vamzdžių sienelių.

• 100 proc. perdirbami vamzdžiai ir fasoninės dalys.

• Paprastos ir patikimos vamzdžių ir fasoninių dalių jungtys yra su gamykloje sumontuotomis tarpinėmis.

• Paprastas ir greitas surinkimas – mažas svoris ir ilgio skalė ant vamzdžių.

• Tvirtinimas laikikliais su gumine tarpine arba standartiniais plastikiniais laikikliais.

• Platus vamzdžių ir fasoninių dalių pasirinkimas: skersmuo – nuo DN 32mm iki DN 160 mm, įskaitant specialių formų detales, tokias kaip pravalos, keturšakiai, jungtys su ketaus vamzdžiais.

• Suderinamumas su kitomis vidaus nuotekų sistemomis.

„Magnaplast SP. Z O. O.“ Kauno filialas Kalvarijos g. 38, 46346 Kaunas Tel. +370 37 43 59 50 El. p. info@magnaplast.lt www.magnaplast.lt

35

R R

R

pirkėjais, kompanijomis „Lex wood“, „Miško švara“, „Dzūkijos mediena“. „Visos kirtimo atliekos, kurias pasiūlome per trumpalaikius ar pusmetinius aukcionus, yra išperkamos. 2013 metų antrą pusmetį esame suplanavę parduoti 1700 kietmetrių kirtimo atliekų – 900 kietmetrių kirtavietėje ir 800 kietmetrių miško sandėlyje. Iš viso per metus planuojame parduoti 4300 kietmetrių kirtimo atliekų“, – vardijo T. Bazevičius.

Surinktas biokuras kaupiamas įrengtuose sandėliuose. Varėnos miškų urėdo 2013 metų kovo 21 d. įsakymu Nr. V-35 patvirtintas Biokuro žaliavos iš miško kirtimo atliekų ir nelikvidinės medienos iš jaunuolynų ugdymo kirtimų biokuro žaliavai gaminti paruošimo, sandėliavimo

Dzūkijos nacionalinį parką patenkančius miškus (Marcinkonių girininkija, dalis Perlojos girininkijos).

Vadovaujantis Miško kirtimo taisyklėmis, ten kirtimai ir veikla nuo kovo 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos draudžiama.

2012 metais Varėnos miškų urėdija pardavė 4100 kietmetrių kirtimo atliekų. 2013 metų pirmą pusmetį parduota 2583 kietmetriai kirtimo atliekų. Biokuro gamybos apimtys apskaičiuotos ir suprojektuotos vidiniame miškotvarkos projekte.

Pagaminti didelį kiekį biokuro Varėnos miškų urėdija neturi daug rezervo. Nemažai miškų auga nederlingose augavietėse, taip pat nemažai šlaituose, kuriuose kirtimo atliekų tiesiog negalima paimti.

Kokį kiekį biokuro paruošti, numa-

Varėnos miškininkai nesiskundžia biokuro paklausa Lygiai prieš trejus metus, 2010 metų rugpjūčio 8 dieną, Varėnos miškų urėdijos teritorijoje praūžė galingas škvalas. Jis miškų urėdijoje sunaikino 473 hektarus valstybinio miško. Dėl stichijos siautėjimo urėdija patyrė didelių materialinių nuostolių. Šiandien, pasitelkus ir Europos Sąjungos fondų lėšas, škvalo padarinių jau nebematyti, juos primena nebent properšos miškuose, kuriose naujai užsodinta medžių.

Nuostoliai po škvalo – milžiniški Varėnos miškų urėdijos urėdas Tomas Bazevičius prieš kelerius metus patirtas netektis vadina labai didelėmis. „Pirma, daugiausia nukentėjo pusamžiai pušynai, kurie dar galėjo produktyviai augti kelis dešimtmečius. Antra, vėtra sulaužė daug medžių, sugadino medieną, dėl to ji neteko apie 30 proc. savo vertės, medienos biokurui buvo parduota daugiau nei įprasta. Trečia, miškams atkurti ir vėlesnei želdynų priežiūrai

36

reikės išleisti apie 2 mln. litų“, – kalbėjo miškų urėdas. Anot T. Bazevičiaus, vieno hektaro pušyno atkūrimas – dirvos paruošimas, sodinukai ir jų pasodinimas – vidutiniškai kainuoja apie 3290 litų.

Visi škvalo nuniokoti Varėnos miškų urėdijos miškai šių metų pavasarį buvo baigti atkurti. Tačiau medžių sodinukų pasodinimas dar nereiškia miško atkūrimo. Gamtai padaryta didžiulė žala, nes nuniokoti pušynai buvo panašesni į mūšio lauką, o ne į

mišką. Tad miško želdiniams grėsmę kelia įvairūs kenkėjai, žvėrys, žolės ir krūmai, galintys nustelbti gležnus sodinukus. „Miškininkų, kaip ir žemdirbių, veiklos rezultatai labai priklauso nuo gamtos reiškinių, kuriems negalime daryti jokios įtakos“, – aiškino T. Bazevičius.

Ilgai kaupti neprireikia Nelikvidinė mediena ir kirtimų atliekos dažniausiai parduodamos biokurui. Tikėtina, kad įgyvendinant Vyriausybės programą dėl platesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo biokuro paklausa tik didės. Varėnos miškų urėdijos urėdas patikino, kad ir šiuo metu negali skųstis biokuro paklausa.

2013 metų pirmą pusmetį Varėnos miškų urėdija turėjo sudarytas dvi pusmetines ir vieną trumpalaikę sutartį 2600 kietmetrių kirtimo atliekoms: 1500 kietmetrių kirtavietėje ir 600 kietmetrių miško sandėlyje.

Sutartys sudarytos su skirtingais

Urėdas T. Bazevičius teigė, kad visos kirtimo atliekos parduodamos labai greitai. kamos“, – sakė Varėnos miškų urėdijos urėdas T. Bazevičius.

Varėnos miškų urėdijoje sąlygos biokurui ruošti yra gana dėkingos – miškai sausi, jais galima lengvai privažiuoti įvairias vietas. Todėl ir finansiškai tai daryti apsimoka, nes biokuro rinkimo sąnaudos yra mažesnės palyginti su sunkiau prieinamomis vietovėmis.

Pirkėjams irgi nereikia važiuoti iš toli – netoli yra Varėnos ir Alytaus katilinės, kuriose deginamas biokuras. Biokuro pirkėjai atvažiuoja ir iš Vilniaus.

Biokuro paklausą Varėnos miškų urėdija pajuto maždaug prieš trejetą metų. Kaip tik tuomet ir praūžė škvalas. Tad laimė, kad nemaža dalis suniokoto turto nenuėjo perniek.

Skaičiai ir faktai

ir priešgaisrinės apsaugos tvarkos aprašas. Jame nurodyta, kad biokuro žaliava gali būti sandėliuojama ne ilgiau kaip 3 mėnesius, o dengta specialiu popieriumi – ne ilgiau kaip 7 mėnesius. Sandėliuojant biokurą labai svarbu imtis visų atsargumo priemonių norint išvengti gaisro. „Šiuo metu mūsų urėdijoje biokuro atliekos dideliais kiekiais nekaupiamos, nes esant paklausai nedelsiant realizuojamos“, – teigė miškų urėdas.

Gerėja sanitarinė būklė Varėnos miškų urėdijoje pagrindiniai kirtimai vykdomi ištisus metus, kirtimo atliekos kirtimuose ruošiamos irgi ištisus metus, išskyrus į

toma miškotvarkos projektuose – daugiau jo paruošti nėra galimybių.

Mat negalima skurdžių augaviečių palikti visiškai plikų, o jose paliktos šakos supūva ir virsta trąša. „Ten, kur biokuras ruošiamas, miškas gauna naudos. Surinkus šakas ir kirtimo liekanas tolygiau apželdinamos iškirstos biržės, gerėja sanitarinė ir priešgaisrinė miškų būklė.

Anksčiau visos medienos atliekos tiesiog likdavo sukrautos valksmuose ir ten supūdavo. Žinoma, tai nebuvo geriausia išeitis, bet kitos tiesiog nebuvo. Valksmuose sukrautos medienos atliekos keldavo ir gaisro riziką. Be to, ir miško kenkėjams tai būdavo palanki terpė veistis. Tad geriau, kai dabar šios atliekos suren-

2012 metais Varėnos miškų urėdijos valstybiniuose miškuose pagaminta 71,4 tūkst. m3 likvidinės medienos, 54,8 tūkst. m3 padarinės ir 16,6 tūkst. m3 malkinės medienos, iš jų 2,5 tūkst. m3 nenukirstu mišku parduota vietos gyventojams.

2013 metų pirmą pusmetį pagaminta 40,5 tūkst. m3 likvidinės medienos, 34,1 tūkst. m3 padarinės ir 6,4 tūkst. m3 malkinės medienos, iš jų 1000 m3 nenukirstu mišku parduota vietos gyventojams.

Vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, kirtavietėse vykdomi miško atkūrimo darbai.

Mišką privaloma atkurti per trejus metus nuo iškirtimo. Pagrindiniai miško atkūrimo darbai atliekami pavasarį, o kai apimtys didelės – ir rudenį.

37

mokslas mokslas 2013 2013 Nr. Nr. 88

2013 Nr. 8 mokslas

Patalpų mikroklimatas tampa vis svarbesnis Rokas VALANČIUS, doc. dr. Andrius JURELIONIS Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Geoinžinerijos katedra

Šiuolaikinių pastatų paskirtis – ne tik apsaugoti žmones nuo išorinio poveikio, bet ir sudaryti jiems kuo geresnes gyvenimo, darbo ar poilsio sąlygas. Išsivysčiusiose šalyse žmonės daugiau kaip 90 proc. savo gyvenimo praleidžia uždarose erdvėse: namuose, transporte, darbe. Todėl vidaus patalpų aplinka tampa daug svarbesnė sveikatai ir komfortui nei išorės aplinka.

Energijos taupymas pastatuose – irgi labai svarbus uždavinys. Nustatyta, kad ir Europos Sąjungos, ir kitose pasaulio šalyse net 40 proc. visos energijos naudojama pastatuose, o daugiau kaip pusė jos sudaro šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų poreikiai.

38

Žmonių darbingumas yra vienas svarbiausių bet kurios organizacijos rezultatams įtaką darančių veiksnių.

Pastaraisiais metais atliekamų tyrimų rezultatai rodo tiesioginį priklausymą tarp aplinkos mikroklimato parametrų ir žmonių darbingumo. Be abejo, kiekvienas žmogus yra individualus,

tačiau kiekvieno darbingumui įtaką daro socialinė aplinka (santykiai su bendradarbiais, vadovais, gaunamas atlyginimas ir kt.), individualūs charakterio bruožai, patalpų aplinka (interjeras, triukšmo lygis, mikroklimato parametrai, vaizdas pro langą, apšviestumo lygis ir kt.).

Danijoje atlikta 42 tyrimų analizė parodė, kad šilumos komfortas žmonėms yra daug svarbesnis palyginti su kitais parametrais, pavyzdžiui, vizualiniu, akustiniu komfortu ar oro kokybe.

Geresni mikroklimato parametrai biure: • didesnis darbingumas, • mažesnis praleistų darbo dienų dėl ligos skaičius, • mažesnės medicinos išlaidos, • mažesnės išlaidos darbuotojų kvalifikacijai išlaikyti, • mažesnės pastato priežiūros išlaidos, susijusios su galimų nusiskundimų atsiradimu.

Lietuvos higienos normose (HN 69:2003) nurodoma, kad dirbant sėdimąjį darbą patalpų temperatūra turėtų būti nuo 22 iki 24°C šaltuoju metų laikotarpiu ir nuo 23 iki 25°C šiltuoju.

Santykinis oro drėgnumas turėtų būti 40–60 proc., oro judėjimo greitis neturėtų viršyti 0,1–0,15 m/s. Reglamentuojamas minimalus šviežio tiekiamo oro kiekis – 10 l/s žmogui. Tačiau higienos normose nenurodoma, kaip ir kas kiek laiko šie parametrai gali kisti.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad maksimalus darbingumas biuruose pasiekiamas oro temperatūrai esant artimai 22°C, o temperatūrai didėjant arba mažėjant 1°C nuo artimos optimaliai (21–23°C) darbingumas vidutiniškai smunka 1–2 proc. Pavyzdžiui, temperatūrai biure esant artimai 30°C, tikėtinas žmonių darbingumas bus tik apie 91 proc. Kauno technologijos universitete atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad trumpalaikis temperatūros mažėjimas nuo 22 iki 18°C teigiamai veikia žmonių savijautą ir darbingumą.

Tinkamas vėdinimas patalpose yra ypač svarbus uždavinys, nes suaugęs žmogus per parą vidutiniškai įkvepia ir iškvepia 30 kilogramų, arba 25 tūkst. litrų, oro. Oras patalpose beveik visada būna užterštas daugybe įvairiausių priemaišų. Kenksmingų medžiagų išskiria statybos produktai, baldai, techninė biuro įranga ir kt. Nesant tinkamam vėdinimui ne tik mažėja žmonių

Žmonių darbingumui biuruose įtaką darantys veiksniai. darbingumas, bet ir didėja sergančiojo pastato sindromu simptomų radimosi tikimybė. Gerai paskirstyti orą ir nesukelti skersvėjų ypač svarbu tiekiant atvėsintą orą šiltuoju metų laiku.

Nustatyta, kad biuruose dirbančių žmonių darbo užmokestis Jungtinių Amerikos Valstijų įmonėse didesnis už tipinio pastato energijos ir eksploatavimo išlaidas apytiksliai 100 kartų.

Tyrimai, atlikti Norvegijoje, rodo, kad galima nauda padidėjus darbuotojų darbingumui pagerinus mikroklimatą biuruose yra nuo 10 iki 100 kartų didesnė nei pastato energijos ir eksploatavimo išlaidos. Eilė tyrimų, atliktų visame pasaulyje, rodo, kad net sąlygiškai mažos investicijos į patalpų mikroklimato gerinimą yra labai naudingos, o atsipirkimo laikas svyruoja nuo kelių mėnesių iki kelerių metų.

Nepaisant šilumos komforto įtakos darbingumui, biurų savininkai, nuomininkai, architektai ir inžinieriai daugiau dėmesio skiria pastato dizainui, statybos ir eksploatavimo sąnaudoms mažinti, energijos sąnaudoms taupyti.

Konstrukciniai, ekonominiai, dizaino ir kiti reikalavimai ne visada padeda sukurti optimalų patalpų mikroklimatą ir taupyti energiją. Dar projektavimo stadijoje tinkamai parinkus pastato formą, orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, įstiklinimo lygį, apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemones ir pastato atitvarų medžiagas galima sumažinti energijos poreikius pastatui šildyti ar vėsinti.

Dažnai pastato vertinimo ir pasirinkimo kriterijai nėra pakankamai pagrįsti. Pavyzdžiui, biuruose su di-

Gerų šilumos komforto sąlygų palaikymo nauda pastato savininkui.

deliais įstiklintais fasadais, nesant pakankamai galingai vėsinimo sistemai, vasarą temperatūra gali siekti 30 ir daugiau laipsnių. Lietuvoje atlikti tyrimai parodė, kad net 43 proc. iš analizuotų pastatų su dideliais įstiklintais fasadais temperatūra neatitiko komforto reikalavimų. Tokiuose objektuose darbo sąlygos dažnai yra prastos ir žiemą, nes nuo didelių įstiklintų paviršių leidžiasi šaltos konvekcinės srovės, jos juntamos kaip skersvėjai iki 2 metrų ir toliau nuo įstiklintų paviršių, nors patys langai atitinka norminius reikalavimus. Be abejo, gerų mikroklimato sąlygų palaikymas tokiuose biuruose reikalauja papildomų investicijų į ŠVOK sistemas ir didesnių energijos sąnaudų.

Pastaraisiais metais ir Lietuvoje, ir kaimyninėse valstybėse ne tik inten-

syviai statomi nauji biurai, bet ir vis labiau įsibėgėja esamų biurų paskirties pastatų renovacija. Ir mokslinėje, ir populiariojoje spaudoje pasiūlyta įvairių metodikų, aprašyta nemažai pavyzdžių apie renovacijos naudą, jos tikslingumą. Tačiau daugumoje jų labai mažai dėmesio skiriama žmonių savijautai ir darbingumui gerinti. Kauno technologijos universitete sukurta metodika EP-OP ir pagal ją atlikti skaičiavimai tipiniame senos statybos (iki 1990 metų) iš dalies renovuotame biure parodė, kad greičiausiai atsiperkanti investicija yra vėdinimo sistemos su rekuperatoriumi ir vėsinimu įrengimas. Antra pagal naudingumą investicija yra esamos šildymo sistemos suderinimas. Tik po to rikiuojasi pastato šildymo sistemos atnaujinimas ir pastato šiltinimas.

Darbingumo ir oro temperatūros sąryšis patalpoje.

39

R

R

pridaryti žalos – drėgmė kaupsis konstrukcijose, dėl to gali įsimesti pelėsis. Vykstant oro mainams perteklinis vandens garų kiekis gali būti išventiliuojamas, ir taip išvengiama tokio pobūdžio problemų.

Kiek dažnai reikia vėdinti patalpas nuo per didelės drėgmės, priklauso ir nuo išorės temperatūros. Tačiau oro drėgnumas patalpoje neturėtų viršyti 55 proc.

Galiausiai didelę įtaką patalpos mikroklimato kokybei daro anglies dvideginio kiekis. Vokietijos inžinierių sąjungos direktyvoje VDI 6022-3 apibrėžta, kad 1000 anglies dvideginio dalelių (ppm) koncentracija yra laikoma viršutine patalpos oro kokybės vertinimo riba, kuri dar vadinama Pettenkoferio riba, nes ją dar 1858 metais rekomendavo vokiečių mokslininkas Maksas von Pettenkoferis. Jeigu anglies dvideginio dalelių koncentracija viršija šią ribą, reikia gerinti patalpų ventiliaciją pasitelkiant atitinkamas priemones.

Gerą patalpų mikroklimatą galima užtikrinti ir be didelių investicijų Vidaus patalpų klimatas turi teigiamai veikti mūsų sveikatą ir darbingumą. Įtaką patalpų mikroklimatui pirmiausia daro oro temperatūra, santykinė drėgmė ir anglies dvideginio kiekis. Tinkamą patalpų mikroklimatą galima užtikrinti pasitelkus ir didelių investicijų nereikalaujančias priemones, leidžiančias nenaudoti daug energijos.

Smarkiai veikia savijautą Patalpos temperatūra – rodiklis, didele dalimi lemiantis mūsų savijautą. Tad svarbu, kad temperatūra būtų tinkamai sureguliuota ir atitiktų komforto bei mažų energijos sąnaudų reikalavimus. O tai padaryti galima pasitelkus reguliatorių, derinant jį, pavyzdžiui, su hidrauliškai suregu-

40

liuotais šildymo prietaisais ir paviršių šildymo ar vėsinimo sistemomis.

Nuo temperatūros taip pat priklauso ir patalpos oro drėgmė, kuri irgi daro įtaką mūsų savijautai. Oro drėgmės dydis nusako, kiek patalpos oras gali prisisotinti vandens garų. Per didelis oro drėgnumas, viršijantis normas, ilgainiui gali

Nuostoliai gali būti nedideli Šilumos nuostolius būtina mažinti.

Tačiau kai kurie gyventojai dėl to ima nevėdinti patalpų, o tai jau nėra gerai – patalpos negali būti vėdinamos mažiau, negu reikalauja normos. Šilumos nuostoliai, atsirandantys dėl gyvenamųjų patalpų vėdinimo, negali būti mažinami neribotai, nes negalima vėdinti mažiau nei minimaliai.

Antai Vokietijos Energijos taupymo reglamentas (EnEV) numato, kad minimali oro apykaita turi būti 0,6–0,7 karto per valandą.

Norėdamas ją pasiekti vartotojas gali imtis įvairių vėdinimo priemonių. Viena paprasčiausių – vėdinimas atidarant langą. Taip oro apykaita gali padidėti iki 15 kartų per valandą, o pagerėjimas pajuntamas vos per kelias minutes. Tačiau akcentuojama, kad ilgam atidarant langus patiriami šilumos energijos nuostoliai, todėl patalpas reikia vėdinti kuo labiau taupant energiją.

Optimalius anglies dvideginio kiekio ir patalpos oro drėgmės rodiklius padeda nustatyti specialūs indikatoriai. Jie nuolat pateikia rodmenis, pagal kuriuos galima orientuotis, kada reikia praverti ir kada uždaryti langą, kad nebūtų patiriami pernelyg dideli

šilumos nuostoliai. Būtina atkreipti dėmesį, kad prieš atidarant langą radiatorių termostatus reikia užsukti – kam skleisti šilumą į vėdinamą patalpą? Kai langas uždaromas, termostatą vėl galima atsukti. Šilumos taupymo efektas tikrai bus didesnis.

Priemonės, padedančios pagerinti mikroklimatą Patalpos klimatą galima pagerinti daug investicijų nereikalaujančiomis priemonėmis, tuo pat metu taupiai naudojant energiją. Viena tokių priemonių yra nauja patalpos temperatūros valdymo sistema „RTronic“. Ją naudodamas vartotojas gauna tikslius patalpos oro kokybės rodmenis ir nurodymus, kaip kryptingai reguliuoti oro kokybę.

Indikatorius „R-Tronic i“. Šis bazinio komplektavimo prietaisas matuoja patalpos temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir anglies dvideginio koncentraciją. Šie rodikliai ir papildomas simbolis ekrane informuoja, kada reikia vėdinti patalpas ir kada baigti šį procesą, pavyzdžiui, atidarant ir uždarant langą. Indikatorius

„R-Tronic i“ – tai ypač paprasta, taupanti energiją ir didelių investicijų nereikalaujanti priemonė geram patalpos mikroklimatui sukurti.

Indikatorius „R-Tronic TFC“ su integruotu patalpos temperatūros reguliatoriumi. „R-Tronic TFC“ atlieka tokias pat funkcijas, kaip ir „R-Tronic i“. Papildomai yra integruotas patalpos temperatūros reguliatorius. Šis prietaisas komunikuoja su elektronine šildymo prietaiso pavara „Aktor M CON B“ belaide technologija „EnOcean“ paremtu radijo ryšiu.

Kadangi ši pavara automatiškai fiksuoja atvirą langą, vėdinant patalpą automatiškai sumažinama jos nustatytoji temperatūra. Taip pat papildomai pasitelkus laiko programavimo funkciją galima nustatyti keletą temperatūros mažinimo ciklų per parą. „R-Tronic TFC“ suderina laiko atžvilgiu programuojamą patalpos temperatūros reguliatorių su anglies dvideginio ir patalpos oro drėgmės indikacija. Atsižvelgiant į šiuos mikroklimato parametrus galima optimaliai pagerinti vėdinimo priemones ir išvengti nereikalingų

Supaprastintas patalpos drėgmės ir patalpos temperatūros apsprendžiamos komforto srities vaizdavimas

Patalpos valdymo pultas „R-Tronic TFC“ ir elektroninė šildymo prietaisui skirta radijo bangų pavara „Aktor M CON B“ su integruota valdymo funkcija

šilumos nuostolių vėdinant patalpas pro atidarytus langus. „R-Tronic TFC“ leidžia pastebimai taupyti šildymo energiją – taip šiuolaikiniuose mažai energijos naudojančiuose pastatuose galima sutaupyti iki 20 proc. energijos, išeikvojamos bendram šilumos poreikiui per metus.

Jei vartotojui svarbu tik patalpos temperatūra ir drėgmė, jis gali pasinaudoti kita „R-Tronic“ sistemos versija – „R-Tronic TF“.

Ji neturi anglies dvideginio jutiklio, bet matuoja ir rodo santykinę drėgmę. Taip pat šiame indikatoriuje yra integruotas patalpos temperatūros reguliatorius, kurį pasitelkdamas vartotojas gauna nurodymus, kada reikia vėdinti patalpas.

Patalpos temperatūros reguliatorius “R-Tronic T” reguliuoja tik temperatūrą. Tai yra tik patalpos temperatūros reguliatorius. Dėl belaidžio ryšio su šildymo prietaiso pavara „Aktor M CON B“ ši versija labai gerai tinka šildymo sistemoms modernizuoti.

Išsamesnę informaciją teikia: Oventrop GmbH & Co. KG atstovas Baltijos šalyse Mob. (8 687) 27 817 El. p. milaknis@post.omnitel.net www.oventrop.lt

41

R

R

Nauji seni keliai Ekologiška ir racionalu: byrančių kelių atnaujinimas vietoje permalant nusidėvėjusią dangą Laikas, kai lietuviai prieš kaimynines valstybes galėjo didžiuotis kelių infrastruktūros pranašumais – jau praeityje. Regioninių kelių įmonių vadovai skundžiasi: lėšų pastaraisiais metais stinga net kelių paviršiaus apdarui atnaujinti. O lėšų poreikis kelių tvarkybai tik auga – po krizės didėjant ir krovinių pervežimo srautams, ir transporto apkrovoms, kelių priežiūros institucijos priverstos žūtbūt rasti būdų ir pinigų keliams modernizuoti. Viršutiniam dangos sluoksniui atnaujinti lėšų dažniausiai nebeužtenka, problemos neretai siekia kelio pagrindą, kuris dėl per didelių apkrovų ilgainiui tiesiog suyra.

Procesas ir trumpesnis, ir pigesnis Renkantis problemos sprendimo būdus, planuojant darbus, kainos ir darbų trukmės faktoriai, suprantama, yra tokie pat svarbūs, kaip ir kokybės. Bendrovės „KTD group“ vadovas Giedrius Jocius neabejoja, kad penktus metus įmonės atliekami kelio tvirtinimo darbai naudojant susidėvėjusią dangą ir ją antram gyvenimui prikeliančius priedus yra vienas racionaliausių pasirinkimų. Senoji danga čia pat kelyje sumalama specialiu įrenginiu, įterpiant jonų mainus gerinančių priedų, ir netrukus jau gali būti dengiama pasirinkta danga – pavyzdžiui, asfaltu. Beje, kaimyninėje Lenkijoje šią iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusią technologiją pradėta taikyti dar prieš 15 metų.

Pasak G. Jociaus, šis sprendimas ypač tinka ištrupėjusioms miestų ir miestelių gatvėms, kurias renovuojant reikėtų iškasti lovius, išvalyti, išvežti senosios dangos likučius ir tada iš naujo įrengti visą dangos konstrukciją. Nors tai nėra

42

sudėtinga techniškai, gadinamos gatvės, kuriomis transportuojamos medžiagos. Tai nėra patrauklu ir dėl kylančių organizacinių problemų – investuotojo, projektuotojo ir rangovo laukia ne tik galybė dokumentų, specifikacijų rengimų bei derinimų, bet ir gyventojų nepasitenkinimo keliamu triukšmu ir kitais nepatogumais malšinimas.

Maksimaliai sutrumpėjantis procesas naudojant „KTD group“ siūlomą technologiją leidžia daugelio problemų išvengti.

Darbai atliekami naudojantis šalto regeneravimo įrenginiu, kuris vienu kartu gali permalti net 45 centimetrų sluoksnį. Tiesa, optimalus gylis, skaičiuojant sąnaudas ir efektą, pasak G. Jociaus, yra 35 centimetrai. Maždaug tokio gylio sluoksnis Lietuvoje nuardomas, kai remontuojant valstybinės reikšmės kelius nuimtas asfalto ir skaldos laužas atnaujinti gabenamas į mobiliąją šaltųjų mišinių gamyklą. Ten daromas mišinys iš nufrezuotos seno asfaltbetonio dangos (60 proc.), pridedant smė-

lio ir žvyro (iki 40 proc.), bitumo bei cemento.

Permalant asfaltą čia pat vietoje grunto stabilizavimo freza, kitaip dar vadinamu šaltojo regeneravimo įrenginiu, sutaupoma ir laiko, ir medžiagų – asfaltbetoniui atnaujinti nereikia naudoti jokių papildomų medžiagų, išskyrus jį minkštinantį priedą. Išlaidos sumažėja apie 30 proc.

Tikslas – tas pat, metodas kitas „Kelias geras tada, kai jis sausas, nes tai reiškia, kad danga neskilinės šąlant ar šylant orui. Yra du būdai, kaip tai pasiekti: pirmas – gera filtracija, kuri pasiekiama tipinėje konstrukcijoje pasitelkiant smėlio ir žvyro sluoksnius – vanduo išteka iš sankasos, o antras – neįgerti vandens. Šį būdą mes ir naudojame“, – komentavo G. Jocius. Keliai, atnaujinti antrąkart panaudojant susidėvėjusį asfaltą, šiai technologijai būtinų priedų gamintojų teigimu, yra net ilgaamžiškesni nei sutvirtintieji naudojant tradicinius metodus. Mat cheminiai procesai stabilizavus kelio dangą nenutrūksta, druskos toliau auga, kietėja ir galiausiai virsta kone smiltainiu.

Antrinio asfaltbetonio dangų naudojimo technologiją bendrovė „KTD group“ iki šiol daugiausia taikė verslo ar privačių klientų užsakymu. Neseniai „Juta NT“ techninių apžiūrų centre, esančiame Raudondvario plente Kaune, tokiu būdu atnaujinta visiškai subyrėjusi 6000 kvadratinių metrų ploto aikštelė, patogiai eksploatacijai pritaikyta 3500 kvadratinių metrų ploto popierinių pakuočių, taros gamyklos Garliavoje aikštelė. „KTD group“ sėkmingai taiko ir dar vieną technologiją – kai kelio pagrin-

das įrengiamas ant molingo grunto jį stabilizuojant cementu ir specialiu cheminiu preparatu. Parko keliuką ar privažiavimą prie namo galima įrengti per dieną, bet šis metodas tinka ir didesniems projektams. Neseniai „KTD group“ sostinės savivaldybės prašymu šiuo būdu sutvirtino vieną kelio ruožą Rokantiškių gatvėje.

Darbų kokybė tikrinama laboratorijų G. Jocius neslepia: nors ir įsitvirtinusios daugelyje užsienio valstybių, Lietuvoje bendrovės „KTD group“ taikomos technologijos savo vartotojo ieško lėtai: „Mes konservatyvūs. Jei žmogus išmokęs, kad sausa gali būti tik iš smėlio, žvyro ir skaldos padaryta konstrukcija, jam sunku patikėti, kad sausa gali būti ir tokia konstrukcija, kuri tiesiog neįgeria vandens.“ Kai prieš kelerius metus kelio atnaujinimo permalant senąjį asfaltą technologija buvo pristatyta Kauno verslininkams ir valdžios atstovams, šie pareiškė išvadas padarysiantys praėjus žiemai. Po to nusprendė, kad reikia dar vienos žiemos. Ir taip praėjo jau keturios. „Kai tik pradėjome vežti cheminius preparatus į Lietuvą, aš

piktinausi: kodėl valdžia neskuba griebti puikios naujovės? – pripažino G. Jocius. – O dabar suprantu – žmonės tiesiog atsargūs. Koks valdininkas ryšis inicijuoti, tarkime, projektą už milijoną litų, neįsitikinęs jo perspektyvumu? Bet mums svarbu, kad vis dažniau esame kviečiami dirbti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prižiūrimuose objektuose. Vadinasi, direkcijos specialistai pritaria mūsų technologijos naudojimui.“ Įvairiausius tyrimus solidžiose laboratorijose, tarp kurių – Vilniaus Gedimino technikos universiteto laboratorija, „Problematika“ ir kitos – atliekanti bendrovė „KTD group“ neabejoja savo taikomomis technologijomis. „Kad ir toks pavyzdys: autostradoms taikomas 180 megapaskalių laikomosios gebos reikalavimas, o laikomoji pirmojo mūsų sutvarkyto šunkelio geba dabar yra 460 megapaskalių.

Jis tinka net miškavežiams važiuoti ir tikrai kasmet tvirtėja“, – pasakojo G. Jocius.

UAB „KTD group“ Jorupės g. 6, Smiltynų I kaimas, LT-54066 Kauno r.

Mob. +370 699 39 399 www.keliutiesimas.lt

43

žvilgsnis 2013 Nr. 8 žvilgsnis 2013 Nr. 8

2013 Nr. 8 žvilgsnis

Šimtametė miesto sodo ideologija vis dar aktuali Dr. Dalia BARDAUSKIENĖ

Urbanistinės plėtros modeliavimo ir darnių bendruomenių plėtros srityje Jungtinė Karalystė (JK) yra sukaupusi didelę patirtį. Pažangi šalies patirtis daugiausia siejama su Ebenezerio Howardo miesto sodo koncepcija. Jos autorius siekė spręsti gyventojų sveikatos ir pramonės taršos augimo Anglijos miestuose uždavinius, žaliame lauke, pigioje užmiesčių žemėje įkurdamas humaniškus apie 32 tūkst. gyventojų talpinančius miestus.

Didžiausia statybų aikštelė Pagal E. Howardo siūlomą modelį XX amžiaus pradžioje pastatyti Velviko ir Letčverto miestai. Miesto sodo koncepcija, o tai pasitaiko retai, tapo visuotinai pripažinta pasaulyje. Daugelyje šalių šios idėjos, paremtos augančia ekonomika, gyventojų skaičiumi ir būsto poreikiu, tapo naujų miestų kūrimo valstybės programų dalimi. Tokios programos buvo sėkmingai įgyvendinamos Anglijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse, pasiekė Ameriką, Australiją. 1976 metais Paryžiuje buvo sukurta tarptautinė naujų miestų asociacija INTA (International New Town Association). Lietuvoje toks miestas buvo pastatytas Elektrėnuose (generalinio plano autorė – architektė Birutė Kasparavičienė).

Tarptautinės būsto ir planavimo federacijos (IFHP), įkurtos 1913 metais ir vienijančios narius iš 60 pasaulio valstybių, pirmasis prezidentas buvo būtent miesto sodo koncepcijos autorius E. Howardas.

Todėl ir konferencija, skirta miesto sodo idėjos šimtmečiui, neatsitiktinai surengta Londone. Šįkart miestas pasirodė augantis, skubantis, triukšmingas ir kontrastingas.

Londoną su daugybe kranų centre (Viktorijos gatvėje), rytinėje dalyje (Doklande, Stratforde), pietuose (Kings Kroso stoties rajone) ir kitose vietose galima drąsiai vadinti

didžiausia Europos statybų aikštele, kuri, beje, praryja ir Lietuvos statybininkus. Miesto teritorija tokia didelė, kad net nuo 310 metrų aukščio dangoraižio „Shard“ (architektas Renzo Piano) stogo neįžvelgi miesto ribų, jame tilptų Baltijos šalių ir dar kelių valstybių gyventojai.

Miestas labai smarkiai auga ir pasiekė didžiausią gyventojų skaičių. Čia reikia naujų darbo vietų, naujo būsto, naujos viešosios infrastruktūros, poilsio teritorijų. Didžiausias miesto plėtros rezervas – užterštų pramoninių, uosto teritorijų valymas, konversija ar atnaujinimas.

Kokios temos buvo nagrinėjamos? Švenčiant miesto sodo koncepcijos gyvavimo 100-ąsias metines IFHP konferencijoje pripažinta, kad šios idėjos tebėra aktualios ir įgauna naujų krypčių. Daugiausia jos siejamos su ekomiestų, ekokvartalų ir miesto parkų kūrimu, agroveikla mieste. Taip pat buvo kalbama apie protingojo miesto modelius. Miestų planuotojai ir projektuotojai buvo raginami naujai atrasti miestą ir jo viešąsias erdves, deguonį ir vietos išteklius generuojančias ar naikinančias veiklas, atsižvelgti į gyventojų vertybes ir keisti vis labiau įsigalintį vartotojišką gyvenimo būdą.

Anglijos miestų ir regionų planuotojų asociacija, įkurta 1899 metais, pa-

rengė rekomendacijas, kaip kurti šiuolaikinius miestus sodus ir priemiesčius.

Jose pripažįstama, kad miesto sodo principai yra aktualūs ir šiandien, plėtojant priemiesčius, miesto struktūras.

Tam reikalinga aiški vizija ir lyderyste pagrįstas visuomenės dalyvavimas, žemės vertės didinimas bendruomenių naudai, savivaldybių žemės ir ilgalaikio turto nuosavybė, mišrus būsto ir apgyvendinimo tipas, prieinamas gyventojams. Taip pat estetiškas ir kūrybiškai suprojektuotas būstas su sodais, skirtas sveikata besirūpinančioms bendruomenėms, darbo vietos, galimybė lengvai patekti į darbą, auginti maistą, taip pat bendruose sklypuose, bendri žalieji plotai, vadinamasis žaliasis žiedas urbanistiniam sprogimui užkirsti, lengvai pasiekiami parkai, pasižymintys biologine įvairove. Galiausiai – aukštos kokybės sodai ir daržai, medžiais apsodintos gatvės. Vietos kultūros, poilsio ir prekybos infrastruktūra turi būti pasiekiama pėsčiomis, taip pat reikalinga integruota ir prieinama transporto infrastruktūra.

Galima sakyti, kad šie humaniški ir socialiai orientuoti miesto principai bei jų interpretavimo klausimai ir buvo IFHP konferencijos esmė. Svarbiausias mintis išsakė prof. Peteris Hallas. Anot jo, geriausių darnios miestų plėtros pavyzdžių yra Skandinavijoje aplinkosaugos srityje, Vokietijoje – pramoninių teritorijų konversijos, Prancūzijoje – viešojo transporto, o Nyderlanduose yra daugiausia prieinamo nuomojamo kokybiško būsto. Freiburgo mieste Vokietijoje galima rasti visus minėtus miestų plėtros pasiekimus.

Kas aktualu Lietuvai? Įžvalgūs ir greiti sprendimai. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad miesto sodo principai žinomi, tačiau dar neįgyvendinti. Situaciją aštrina greiti ir netolygūs pasikeitimai socialinėje, aplinkos bei ekonomikos srityse, urbanistikos

urbanistika

44

Demonstracinis projektas Londone „The Crystal“. Tai daugiau nei šiuolaikiškos estetikos, pasyvusis, vienas darniausių pastatų pasaulyje, kuriame panaudotos visos įmanomos energijos taupymo technologijos. tendencijos, kylančios dėl ekologinių klausimų neišmanymo ar ignoravimo.

Kitos mūsų problemos yra susijusios su teritorijų planavimo sistemos virtimu leidimų gavimo procesu ir teisės aktų rinkiniu, skirtingai nupieštų ir neaiškių ženklų pančiojamais žemėlapiais, kuriuos žmonės ir politikai menkai skaito, nevienodai traktuoja.

Vietų kūrimas yra kur kas daugiau nei planas, jis pirmiausia turi būti skirtas vietos žmonėms, kurie turi suprasti, kaip šie margi planai paveiks jų gyvenimą, matyti aiškią ateities perspektyvą ir pasikeitimus aplinkoje. Siekiant šio tikslo pasaulyje ima įsivyrauti protingųjų miestų (smart cities) kryptis. XXI amžiuje turime galimybę panaudoti IT technologijas. Miestų gyvenimo kokybės valdymas ateityje bus glaudžiai susijęs su aukštos kokybės informacinių srautų valdymu aplinkos taršos, transporto, energijos naudojimo, projektavimo ir sprendimų priėmimo srityse, visuomenės informavimo ir komunikacijos sektoriuose.

Konferencijoje pristatyta Bristolio (JK), kuris siekia tapti pirmaujančiu Europoje protinguoju miestu, patirtis.

2011 metais šis miestas sutelkė žinomų ekspertų grupę ir atliko pasaulinę 46

miestų patirties analizę („Smart City Bristol Study“). Daugiausia patirties sukaupta San Franciske, Seule, Helsinkyje, Malagoje, Amsterdame. Remiantis gerąja praktika parengta Bristolio, kaip protingojo miesto, programa, kurią parėmė Energijos ir klimato kaitos departamentas (JK), o 2012 metais gautas finansavimas iš Europos Tarybos.

Visuomenės dalyvavimas. Konferencijoje akcentuota visuomenės įtraukimo ir darnių bendruomenių ugdymo reikšmė. Pateikta Londono patirtis.

Mieste darnių bendruomenių ugdymu rūpinasi darnios plėtros komisija.

Jos užduotis – sekti Londono darnios plėtros indikatorius ir informuoti visuomenę apie gyvenimo kokybės pasikeitimus. Komisija taip pat atrenka ir paremia bendruomenių lyderius per vykdomą lyderių programą. Remiami žmonės, kurie turi idėjų, konkrečių pasiūlymų, kaip įgyvendinti pozityvius pasikeitimus bendruomenėje, darbo vietoje ar apskritai visuomenėje.

Miesto uždavinių ir sprendimų demonstravimas. Kitas pozityvus ir vis populiarėjantis visuomenės švietimo pavyzdys yra demonstracinių objektų įrengimas. Lietuvoje valstybės lygiu yra iškelti darnios plėtros, būsto atnaujini-

„Queen Elizabeth Olympic Park“ teritorijos Londone konversija. Tolumoje – architektės Zahos Hadid projektuotas olimpinis plaukimo baseinas „Aquatic Centre“, kuris yra tarsi nukritęs į aplinką.

mo uždaviniai. Tačiau visuomenė juos dar ne iki galo supranta, iš dalies dėl to, kad neturi aiškaus pavyzdžio. Čia praverstų projekto Londone „The Crystal“ (www.thecrystal.org) pavyzdys. „The Crystal“ yra daugiau nei šiuolaikiškos estetikos, pasyvusis, vienas darniausių pastatų pasaulyje, kuriame panaudotos visos įmanomos energijos taupymo technologijos. Tai viešoji erdvė, žinių ir informavimo centras, konferencijų, seminarų, kitų renginių vieta, didžiausia veikianti paroda, skirta miesto darnumui. Žmonės gali stebėti, kaip urbanizacija ir klimato kaita paveiks visus, kokie yra holistiniai urbanistinio planavimo modeliai ir kaip jie sekami, kokie yra žaliųjų ir darnių pastatų sprendimai, kaip galima pagerinti gyvenimo kokybę miestuose, kokie pažangūs transporto ir susisiekimo sprendimai. Taip pat galima matyti, kokie pasitelkti sumanūs technologiniai sprendimai, kaip miestai sensta ir kaip atnaujinami, pasižvalgyti po savo miesto ateitį.

Vietoj išvadų Svarbiausia mintis, kuri nuskambėjo konferencijoje – ekomiestai ir protingieji miestai taps tikrove, kai žmonės supras, kokią miesto ateitį jiems siūlo urbanistai, ir taps atsakingi už gyvenamąją aplinką, gatvę, kiemą, laiptinę. Galvodami apie ateitį turėsime keisti strategijas – vietoj deklaruojamo augimo, naujų teritorijų ekspansijos turėsime taikyti sutarimo su esamu miestu ir pastatų naudojimo įvairovės strategijas. Turėsime pagaliau atsižvelgti į tai, kad kiekviena mieste gyvenanti karta turi savo vertybes, kurios veikia miesto plėtrą.

Kita kryptis, kuri kiek glumina – urbanistai vis labiau mato poreikį mieste auginti sveiką maistą, siūlo, kad žalieji plotai ne tik džiugintų, bet ir dirbtų miestiečiams. Mes beveik nurašėme kolektyvinius sodus miestuose, jie virsta keistais gyvenamaisiais rajonais, tačiau pasaulyje dėmesys sveikatai ir švaraus miesto poreikis auga. Be to, tai – bendravimo vieta. Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos ir nematant šiandienos trukdžių turėtume didžiuotis, kad Lietuvoje beveik visi miestai yra miestai sodai, kuriuos aplenkė didelių statybų buldozeriai. O žmonės, kitaip nei pasaulio didmiesčiuose, turi puikias sąlygas gyventi, dirbti ir ilsėtis.

45

RR

R

Argumentai renkantis vandentiekio vamzdynus krypsta plastiko pusėn Projektuojant ir įrengiant geriamojo vandentiekio sistemas labai svarbus jų sandarumas, patikimumas, atsparumas korozijai, mat dėl to gali būti padarytas neigiamas poveikis vandens kokybei. Šildymo sistemose šie niuansai ne tokie aktualūs, nes šios sistemos yra uždaros, jose mažesnis slėgis, cirkuliuojantis vanduo nesąveikauja su aplinka. O geriamojo vandens tiekimo sistemos yra atviros, nuolat gauna deguonies, jas gali greičiau paveikti korozija. Joms keliami aukštesni higienos reikalavimai, o statybos techniniame reglamente numatyta, kad tokios sistemos turi tarnauti ne mažiau kaip 50 metų.

Keitė netrukus po įrengimo Lietuvoje dar paplitusi praktika geriamojo vandens sistemas įrengti

46

naudojant cinkuoto metalo vamzdžius. Tokie vamzdžiai, kai jais cirkuliuoja šaltas vanduo, korozijos paveikiami kiek lėčiau. Tačiau cirkuliuojant karštam vandeniui jie netrunka ir užakti.

Lietuvoje yra pavyzdžių, kai, atrodytų, neseniai pradėjusiuose veikti objektuose buvo rekonstruojamas vandentiekis. Antai cinkuoto metalo vamzdžiai prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ šalia Panevėžio buvo keičiami jau po dvejų metų.

Tas pat nutiko ir Klaipėdos „Akropolyje“.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai atliko mokslinius vamzdžių korodavimo tyrimus.

Vienas jų buvo atliktas sostinės prekybos centre „Europa“. Tirtos karšto vandens tiekimo sistemos iš cinkuotų vamzdžių po dvejų metų eksplo-

atavimo. Mokslininkai nustatė, kad cinkuoto vamzdžio karšto vandens sistemoje korozijos priežastis buvo per aukšta vandens temperatūra.

Kai tiekiamo vandens temperatūra būna ne žemesnė kaip 60 laipsnių, cinko danga veikia kaip katodinė plieno apsauga. Todėl yra cinkas, o ne plienas. O kai temperatūra būna aukštesnė kaip 60 laipsnių, vyksta elektrocheminė plieno korozija.

Tuomet jau yra plienas.

Mokslininkai nustatė, kad korozija prasidėjo vidiniame vamzdžio paviršiuje, paveiktame išplitusios židinių korozijos. Vieni židiniai buvo tik pradėję susidaryti, kiti – intensyvesni, treti – kiaurai pažeidę vamzdžio sienelę. Panašių atsitikimų įvyko ne viename gerai žinomame prekybos centre ar biurų pastate. Bemaž visuose prireikė keisti cinkuotus vamzdžius plastikiniais, vos pradėjus eksploatuoti pastatus siekiant išvengti avarijų ir patalpų užliejimo.

Kokybė reikalauja investicijų Vanduo tiekiamas vandentiekio sistemomis, kurios turi ne tik atitikti techninius parametrus, bet ir neleisti kisti vandens sudėčiai. Tai pri-

klauso ir nuo pasirinkto vamzdyno kokybės, kuri neturi ilgainiui keistis.

Kad ir kaip būtų išvalytas geriamasis vanduo, jo kokybę gali sugadinti vamzdynų sistemos, kuriomis jis tiekiamas. Netinkamai parinkti vamzdžiai irdami papildo vandenyje esančių žalingų medžiagų kiekį ir įvairovę. Švarus vanduo tarnauja žmonių sveikatai, todėl reikia pasirūpinti, kad geriamojo vandens kokybė išliktų nepakitusi, kol pasiekia vartotojus.

Pastaraisiais metais vis dažniau pastatų vandentiekio ir šildymo sistemoms naudojami plastikiniai vamzdynai. Nors jie jautrūs aukštai temperatūrai ir slėgiui, tačiau atsparūs chemikalams, tokių vamzdynų neveikia korozija, jie yra lankstūs, todėl montuojant nenaudojama daug jungčių. Taip sistema tampa patikimesnė, be to, ją galima slėpti konstrukcijose.

Senose vandentiekio sistemose dažniausiai būdavo naudojami didesnio skersmens vamzdžiai, nes metams bėgant juose susikaupusios nuosėdos mažindavo vamzdžio skersmenį, o kartu ir vandens tekėjimo greitį bei kitus parametrus. Vi-

dinės plastikinių vamzdžių sienelės yra lygios, glotnios, todėl nereikia bijoti, kad susidarys kalkių nuosėdų sluoksnis, kuris gali užkimšti vamzdžius.

Atlikus bandymus įsitikinta, kad vamzdžiai, pagaminti iš modifikuoto polietileno (PEX), kone neturi įtakos vandens sudėčiai ir kokybei. Tai pasakytina ir apie gryno plastiko, ir apie daugiasluoksnius metalopolimerinius vamzdžius.

Plastikiniai vamzdžiai kaip tinkami geriamajam vandeniui tiekti yra oficialiai patvirtinti Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Italijoje ir JAV. Vis dėlto vamzdynų kokybė susijusi ir su investicijomis. Dėl to įrengiant vamzdyną dažnai pasirenkamos pigesnės, nors ne visada kokybiškos vandens tiekimo sistemos, kurios po kelerių metų gali paveikti ne tik santechnikos prietaisus ar buitinę techniką, bet ir vandenį naudojančiųjų sveikatą. Todėl prieš renkantis vandentiekio sistemą vertėtų prisiminti, kad tai investicija ir į gerą savijautą.

Garantija – 10 metų Šiandien nėra patvirtinto bendro Europos standarto daugiasluoksniams vamzdžiams – skirtingų šalių gamintojai naudoja įvairias bazines polimerines medžiagas. Populiariausios – aukšto tankumo polietilenas (PE-HD), modifikuotas polietilenas (PE-X), naujoviškas aukštai temperatūrai atsparus polietilenas (PE-RT). Skirtingomis technologijomis formuojamas ir aliuminio (Al) sluoksnis, skirtas sumažinti plastikinio vamzdžio šilumos plėtimosi koeficientą kelis kartus. Kartu jis yra ir deguonies difuzijos barjeras, būtinas plastikiniam šildymo sistemų vamzdynui.

Pagrindiniai plastikinių vamzdynų parametrai – temperatūra, slėgis ir tarnavimo laikas – tarpusavyje susiję. Pagaminti kokybišką vamzdį, kurio eksploatavimo laikas būtų ilgesnis kaip 50 metų ir kuris būtų atsparus 95°C vandens temperatūrai, o jo darbinis slėgis siektų

10 Bar, yra sudėtinga. Montuojami šie vamzdžiai lankstomi rankomis ar specialiais įrankiais, o atsiskyrus plastiko ir aliuminio sluoksniams prarandamos pagrindinės vamzdžio ypatybės ir net vandens cirkuliacija. Be to, slėginėse karšto vandens ir šildymo sistemose vyksta nemažų temperatūros pokyčių, o plastikas ir aliuminis labai skirtingai plečiasi ar traukiasi. Todėl itin svarbu, kad šie sluoksniai patikimai sukibtų.

Bendrovės „Uponor“ techninių sprendimų vadovas Artūras Laukys teigė, kad plastikas vis dažniau keičia metalą dėl mažesnio svorio, geresnių ypatybių (priklausomai nuo to, kas aktualu atskirai produktų grupei), mažesnių žaliavos kainų ir energijos sąnaudų gamybai, taip pat didesnių perdirbimo galimybių, griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų.

Vamzdynų technikoje plastikas metalą keičia dėl ilgesnės eksploatacijos (pagal EN ISO standartus

Pastato vamzdynai – metalas ar plastikas?

Kokie turi būti pasirinkimo kriterijai: • korozija, erozija; • eksploatacijos laikas; • vandens kokybė; • šiurkštumas; • vandens greitis; • jungčių technika; • patikimumas.

Metaliniai vamzdynai ir jų problemos: • pratekėjimas; • užkalkėjimas; • nėra reikiamo vandens kiekio; • bėga tik šiltas vanduo (ir gyvatukai); • triukšmas vamzdžiuose; • blogos kokybės vanduo.

Argumentai, kodėl verta rinktis plastikinius vamzdynus: • gerokai didesnis patikimumas ir kokybė; • galimas didesnis vandens greitis; • mažesni šilumos nuostoliai; • mažiau problemų, susijusių su hidrauliniais smūgiais; • greitesni, lengvesni, pigesni įrengimo darbai.

47

R

R

vamzdynai turi tarnauti ne mažiau kaip 50 metų) ir patikimesnės jungčių technikos (MLC presuojamos jungtys yra kur kas patikimesnės palyginti su virinamomis).

„Didžiausia metalinių vamzdynų problema – jų korozija. Uždarose šildymo sistemose vidinė vamzdžių korozija nėra tokia aktuali, bet ji iš dalies išlieka – deguonies į vamz-

dynus pakliūva pro nesandarius išsiplėtimo indus, išleidžiant ar papildant sistemą vandeniu remonto metu. Dėl išorinės korozijos metalinius vamzdynus privaloma gruntuoti ir izoliuoti. O jungiant skirtingus metalus, pavyzdžiui, cinką su variu, atsiranda elektrocheminės korozijos galimybė“, – aiškino A. Laukys.

Kompanijos „Uponor“ gaminami MLC vamzdynai (vamzdžiai ir jungtys) atitinka standartus EN ISO 21003 ir DWGV. Šiai sistemai suteikiama gamintojo garantija 10 metų, įtraukiant galimybę padengti nuostolius. MLC vamzdynuose galimas didesnis vandens tekėjimo greitis, vis dėlto triukšmas ir problemos, susijusios su hidrauliniais smūgiais, būna mažesni.

Ką sako statybos techninis reglamentas?

STR 2.07.01:2003 II skyrius: atsparumas ir pastovumas 27.1. Vandentiekio statybos produktai turi būti parinkti iš tokių medžiagų ir suprojektuoti taip, kad būtų pakankamai atsparūs galimiems išoriniams ir vidiniams mechaniniams, cheminiams bei mikrobiologiniams procesams.

IV skyrius: higiena, sveikata, aplinkos apsauga 30.1. Vandens tinkamumas gerti [7.2.1 nustatomas Lietuvos higienos norma HN 24:1998 [7.4.2].

30.3.1. Jei tiekiamas tik geriamasis vanduo – 200 litrų žmogui; 30.3.2 Jei tiekiamas ir negeriamasis vanduo – geriamojo kiekis gali būti sumažintas iki 100 litrų žmogui.

3.5.2. Vamzdžiams, armatūrai, jungliams – atsparumas korozijai, dilimui, pralaidumui.

VI skyrius: apsauga nuo triukšmo 37. Apsaugos nuo pastato vandentiekio sukeliamo triukšmo projekto sprendiniai priimami vadovaujantis

48

STR 2.01.05:2003 [7.3.8] ir HN [7.4.2].

38. Tiesiant stovus montažinėse šachtose, būtina numatyti priemones, neleidžiančias garsui plisti jomis.

VII skyrius: energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas 39.4. Kad vandentiekis neužšaltų, reikia vengti jį tiesti: lauke virš grunto; nešildomoje pastogėje; nešildomame rūsyje arba pogrindyje; bet kokioje nešildomoje pastato dalyje, nešildomoje laiptinėje, ūkiniame pastate ar garaže; prie langų, vėdinimo angų, laukujų durų ir kitų vietų, kuriose tikėtina šalčio grėsmė; išorės sienų kanaluose kitapus šiltalo. Kai negalima išvengti vamzdyno tiesimo lauke virš grunto, vamzdžiai turi būti apšiltinti ir apdengti hidroizoliacija.

VIII skyrius: bendrieji reikalavimai 42. Pagal vandens paskirtį pastatų vandentiekiai skirstomi į geriamuosius, gamybinius, gaisrinius ir specialiuosius.

Jie gali būti savarankiški arba, kai įmanoma pagal tiekiamo vandens savybes, jungtiniai (tiekiantieji vandenį kelioms reikmėms).

47. Vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad įranga būtų prieinama ir galima būtų atlikti eksploatacinius veiksmus. Vandentiekis turi būti suprojektuotas taip, kad būtų išvengta vandens eikvojimo ir neracionalaus vartojimo, pernelyg didelio vandens greičio, oro kaupimosi pripildant ar oro kamščių eksploatuojant, gedimo (pvz., kalkėjimo, korodavimo, irimo).

49. Vandentiekis turi būti taip suprojektuotas ir padarytas, kad vanduo jame neužsistovėtų. Reikia numatyti galimybę ištuštinti ir išplauti retai naudojamus ar trumpam įjungiamus vamzdžius. Ilgą laiką nenaudojami vamzdynai turi būti atjungti nuo geriamojo vandens vandentiekio.

59. Parenkant vamzdžius specialiesiems vandentiekiams įrengti būtina atsižvelgti į tiekiamo vandens cheminę sudėtį ir naudoti tik atsparius konkrečiam cheminiam poveikiui.

62. Vamzdžiai ir jungliai turi būti parenkami tokie, kad projektuojamas vandentiekis galėtų veikti 50 metų, atsižvelgiant į tinkamą priežiūrą ir savitas veikimo sąlygas.

49

R R

R

Iš vagonėlių – modernus biuras Tvarkingos statybvietės jau neįsivaizduojamos be tinkamai įrengtų mobiliųjų biurų ir patalpų darbininkams. Seni sovietiniai vagonėliai, kurie geriausiu atveju tinkami medžiagoms sandėliuoti – jau atgyvena. Šiandieniai statybininkų, kaip ir pramonininkų bei prekybininkų, poreikiai yra visai kitokie – jiems tenkinti reikia šiuolaikiškų sprendimų.

Suplanuoja pagal pageidavimus Vaikštant laikinajame biure, pastatytame iš statybinių vagonėlių, net nepastebima, kad tai iš atskirų modulių suręstas statinys. Koridorius, laiptinė, atskiri darbo kabinetai, didelė posėdžių salė, valgomasis ir tualetas – viskas, ko reikia konstruktyviam darbui ir trumpam poilsiui.

Bendrovės „Ramirent“ komercijos direktorius Eligijus Baikauskas pasidžiaugė, kad vis dažniau įmonės laikinųjų patalpų klausimą patiki spręsti įrangos nuomos kompanijų specialistams. „Pirmiausia sužinome viską, ko pageidauja klientai, kokie jų poreikiai patalpoms. Pasitaiko, kad klientai labai tiksliai apibūdina, ko nori, bet būna ir tokių, kurie neturi patirties. Tuomet

50

tokiems padedame“, – pasakojo E. Baikauskas.

Planuojant laikinąsias patalpas, kurios bus montuojamos iš statybinių vagonėlių, pirmiausia reikia žinoti, kiek žmonių dirbs, kiek jų reikės sutalpinti vienoje ar kitoje patalpoje.

Išsiaiškinamas darbo pobūdis, įvairių patalpų poreikis: ar reikia posėdžių salės, kokio dydžio ji turi būti, ar reikalingos poilsio patalpos, kuriose būtų galima papietauti, išsivirti kavos, arbatos, ar reikia tualetų. „Ramirent“ komercijos direktorius E. Baikauskas pastebėjo, kad įprastam žmonių komfortui taupyti nebūna linkusios užsienio kompanijos. Su jų atstovais net nediskutuojama, pavyzdžiui, reikia tualeto ar ne – užsakomos

įmonės dažniausiai pasirenka objektų apsaugininkams įkurdinti arba atskiroms tualeto patalpoms įrengti.

Trečias tipas – mediniai 8 metrų ilgio ir 3 metrų pločio vagonėliai. Juose geresnis komfortas, jų šiluminė varža didesnė. Žinoma, tokio tipo vagonėliai brangesni. Būtent tokius laikinajam biurui įrengti pasirinko verslo centro „Quadrum“ Vilniuje statytojai.

Nors laikinasis biuras buvo įrengtas iš standartinių vagonėlių, tačiau pagal individualius užsakovo pageidavimus – pertvaros buvo sumontuotos taip, kad būtų galima gauti norimas erdves.

Puikus pavyzdys, kaip iš statybinių vagonėlių galima suformuoti reikiamas patalpas – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu Nacionalinėje dailės galerijoje įrengtas žiniasklaidos informacijos centras. Čia paruošta 260 darbo vietų, spaudos konferencijų salė, du pasitarimo kambariai, 20 montažinių kabinų, iš kurių 6 pritaikytos ne tik televizijos, bet ir radijo žurnalistų darbui, taip pat įrengta centrinė montažinė. Centre yra IT pagalbos centras, poilsio zona, kavos pertraukų bei pietų zona, dra-

bužinė, tualetai, rakinamos spintelės asmeniniams daiktams. Čia įrengtas interneto bei telefono ryšys, centras aprūpintas reikiama biurų įranga.

Dar vienas šio centro išskirtinumas – į bendrą visumą sumontuoti vagonėliai iš išorės uždengti medinių dailylenčių apdaila, spalvą derinant prie Nacionalinės dailės galerijos pastatų spalvos.

Skandinaviškas racionalumas Statybinius vagonėlius galima naudoti ir kitoms reikmėms, kai prireikia patalpų. Antai vaikų darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos ar biurų patalpos įrengiamos be didesnių investicijų, labai greitai, išvengiant ilgai trunkančių procedūrų gaunant leidimus statybai.

Visuomeninės paskirties objektų statyba iš statybinių vagonėlių labai paplitusi Norvegijoje. Čia, kaip ir kitose Skandinavijos šalyse, žemė yra gana brangi, todėl stengiamasi ieškoti racionalių sprendimų laisvuose plotuose įkurti švietimo ar sveikatos įstaigas, tačiau paliekant galimybę po kurio laiko žemės sklypus panaudoti ir kitoms reikmėms. Laikini pastatai tam puikiai pasitarnauja.

Naujovę įrengti vaikų darželius neinvestuojant milijonų Lietuvoje pirmoji pasiūlė kompanija „Ramirent“.

Jos atstovas E. Baikauskas mano, kad toks sprendimas būtų ypač racionalus šiandien, kai nuolat kalbama apie vietų vaikų darželiuose stygių.

Prieš kurį laiką viešėdamas Švedijoje E. Baikauskas gyveno netoli vaikų darželio, pastatyto iš vagonėlių. Tokia įstaiga niekuo nesiskiria nuo mums įprasto vaikų darželio. Skandinavai į tokius sprendimus žiūri racionaliai, laikinais pastatais greitai sprendžia socialinės infrastruktūros klausimus.

Be to, gyvenamuosius namus statančioms įmonėms gali atsiverti dar vieno verslo galimybė – privačios vaikų ugdymo įstaigos. Turint žemės sklypą su reikiamomis komunikacijomis, vaikų darželis iš vagonėlių gali iškilti per du tris mėnesius. O jeigu investuotojai pamato, kad atėjo laikas sklypą panaudoti kitai paskirčiai, vagonėliai išmontuojami ir paliekama tuščia erdvė kitiems projektams įgyvendinti.

tokios patalpos atskirai vyrams, atskirai moterims.

Išsiaiškinus patalpų poreikį numatoma, per kelis aukštus jos bus paskirstytos. Tuomet pasitelkus projektavimo programas parengiamas patalpų planas, pasirūpinama inžineriniais tinklais: elektra, vandentiekiu, kanalizacija. Ir galiausiai lieka sumontuoti pačias patalpas. „Klientų poreikiai tikrai skiriasi.

Būta atvejų, kai pageidauta patalpų su visais baldais ir net visa biuro technika.

Suprantama, viskuo pasirūpinome, žmonėms teliko ateiti į darbą“, – pasakojo E. Baikauskas.

Galima ir išorės apdaila Bendrovė „Ramirent“ statybinius vagonėlius, iš kurių montuojamos laikinosios biurų ar kitos paskirties patalpos, siūlo trijų tipų. Pirmas tipas – metaliniai 6 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio vagonėliai. Jie daugiausia naudojami laikiniesiems biurams ir buities patalpoms įrengti. Taip pat gali būti dubliuojami bendrosiose salėse.

Antras tipas – metaliniai 3 metrų ilgio ir 2,5 metro pločio vagonėliai. Tokius

51

Raudonės pilis.

G. Bartuškos nuotr.

paveldas 2013 2013 Nr. Nr. 88 paveldas

Už mūro sienų – kompromisų paieškos Tirdami regeneruojamas Panemunės pilis, mokslininkai kuria metodologiją kitų panašaus tipo paveldo objektų tvarkybai Rusnė MARČĖNAITĖ

Istorinių, nekilnojamajam kultūros paveldui priskiriamų pastatų pritaikymas šių dienų poreikiams įprastai nevadinamas nei renovacija, nei juolab modernizacija, kaip įprasta kalbant apie analogišką senų daugiabučių tvarkybą. Paveldo objektų tvarkyba vadinama nuosaikesniu terminu – regeneravimu ar restauravimu, bet ir vienu, ir kitu atveju keliama ta pati užduotis – parinkti racionalias priemones, leidžiančias pratęsti pastatų tarnavimą, išpildyti naudotojų lūkesčius, susijusius su patogiu jų eksploatavimu, ir maksimaliai taupyti energiją.

Ateities restauravimo darbų gairės Pirmu atveju – atnaujinant paveldo objektus – priemonės būna net brangesnės ir novatoriškesnės, o atitinkamų darbų planavimas ir įgyvendinimas tampa iššūkiu ne tik privačių, bet ir valstybei priklausančių objektų naudotojams. Specialistams tenka ieškoti atsakymų į sudėtingus technologinius, metodologinius, paveldosaugos klausimus, ir neretai tai daroma

apgraibomis. Pavyzdžiui, net nežinant būsimo objekto pritaikymo.

Projektas, kurį laimėję Lietuvos mokslo tarybos nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ konkursą įgyvendina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, turi kiek kitokią užduotį – įsipareigoję pateikti novatoriškus plytų mūrų architektūros paveldo objektų regeneravimo metodus, mokslininkai tyrinėja tris

didžiąja dalimi jau regeneruotas pilis Panemunėje. Tai rezidencinės Panemunės (Vytėnų), Raudonės ir Raudondvario pilys, kurios, būdamos išskirtinės kultūrinės reikšmės objektai, ne vieno specialisto nuomone, galėtų ir turėtų geriau nei šiandien tarnauti ir vietos bendruomenėms, ir turizmo plėtrai.

2012 metų rudenį prasidėjęs ir 27 mėnesius truksiantis projektas „Inovatyvūs architektūros paveldo regeneravimo metodai: raudonų plytų mūro Panemunės pilys“ skirtas ne tik įvertinti šių pilių kompleksų būklę, bet ir surinkti duomenis apie jau įdiegtų technologinių sprendimų efektyvumą, taip pat, jeigu reikalinga, rasti būdų juos pakoreguoti, galbūt – pasiūlyti naujų pilių pritaikymo visuomenės poreikiams galimybių.

Bene svarbiausias VGTU mokslo kolektyvo tikslas – parengti gaires ar modelį, numatantį ir paveldosauginius, ir inžinerinius žingsnius, kurie turi būti atliekami norint regeneruoti panašaus tipo mūrinius objektus.

Vietos korektūroms dar yra Kodėl darbo objektu pasirinkti ne apleisti ir atnaujinimo tebelaukiantys, o bent iš pažiūros jau aptvarkyti objektai? „Specialiai rinkomės tokius objektus, kurių vienuose apsimetama, kad viskas labai efektyviai ir puikiai sutvarkyta, tad čia priimami preziden-

architektūra 52

2013 Nr. 8 paveldas

tai, o kituose tebėra visiškai neliestų pastatų dalių, kur tvarkant dar reikės ieškoti sprendimų“, – sakė projekto vadovė – VGTU Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedros profesorė Jūratė Jurevičienė.

Vytėnų pilyje specialistų laukia vienas dar visiškai netvarkytas korpusas, dėmesio reikia ir Raudonės piliai, kurioje jau daug dešimtmečių veikia mokykla. Nors, pasak profesorės, pagrindinis pastatas esminių trūkumų neturi, šalia yra nenaudojamas malūnas. Nesutvarkytų ūkinių pastatų yra visų projekto autorių tiriamų pilių kompleksuose. Projektu apsidžiaugė Panemunių regioninio parko direkcija, kuri įsikūrusi Vytėnų pilies kompleksui priklausančiame mediniame pastate – buvusioje Šilinės smuklėje. Parko direkcijos vadovai tikisi, kad specialistai padės išspręsti ir šio pastato problemas, atsiradusias dėl neveiksmingos šildymo sistemos ir nepakankamo rąstų sienų atsparumo šalčiui. Daugumoje stebimų pastatų Panemunės pilių kompleksuose aktuali besikaupiančios drėgmės problema. „Tai yra vienas mūsų projekto tikslų – pasiūlyti problemų sprendimus formaliai jau sutvarkytiems objektams, rasti būdų, kaip nenusikalstant

architektūrai ir paveldosaugai kuo labiau sumažinti energijos naudojimą, sukurti reikiamą mikroklimatą“, – aiškino J. Jurevičienė ir sykiu atkreipė dėmesį, kad pastatų naudotojai nebus įpareigoti pildyti specialistų rekomendacijas. Tai savininkų – savivaldybių ar ministerijų – apsisprendimo klausimas. Užtat tikimasi, kad mokslininkų susisteminta medžiaga ir išvados bus naudingos restauruojant ne vieną XIX amžiaus viduryje–XX amžiaus pradžioje statytą dvarų sodybą.

Tenka atsakingai įvertinti prioritetus Drauge su VGTU Aplinkos inžinerijos Miestų statybos katedros vedėja prof.

Marija Burinskiene prof. J. Jurevičienė nagrinėja Panemunės pilių teritoriją, kraštovaizdį, susisiekimo galimybes ir kitus investiciniam potencialui nustatyti svarbius faktorius. Pastatus, jų architektūrą ir pokyčius nagrinėja Dailės akademiją baigusi Paminklų restauravimo institute dirbanti architektė Inga Genytė. Pasak J. Jurevičienės, projekto autoriai nespręs estetinių problemų, nors kai kuriais atvejais ir tenka pamatyti kičo apraiškų. Vis dėlto svarbesni nei estetiniai šiuokart tyrėjams yra techniniai uždaviniai. „Kadangi norime sukurti principus, kuriuos būtų galima pritaikyti panašaus tipo statiniams, mūsų tyrimai turės būti išreikšti tam tikrais kiekybiniais inžineriniais rodikliais“, – sakė projekto vadovė. Už tai bus atsakingi VGTU Statybos fakulteto Statybos technologijos ir vadybos katedros docentas dr.

Darius Kalibatas ir Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas, Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos vedėjas dr. doc. Giedrius Šiupšinskas.

Inžinerinė projekto dalis neatsiejama nuo paveldosauginės. „Dažnai pasitaiko, kad reikalavimai paveldo vertybėms išsaugoti konfliktuoja su vartotojų poreikiais, – pripažino G. Šiupšinskas. – Mikroklimato sukūrimo sprendimai, įrangos ir temperatūros ar drėgmės režimo pasirinkimas priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių – pastato naudojimo paskirties ir nuo paties pastato ypatybių. Esama nuomonės, kad jei norime išsaugoti paveldą, turime palikti tuos pastatus nekeisdami jų mikroklimato – jei patalpa, kurioje yra freska, keletą šimtų metų buvo nešildoma, tai taip ją reikia ir palikti. Faktas tai, kad kai pastatą pritaikome lankytojams, net jei nesiekiame maksimalaus jų komforto, režimas išsibalansuoja. Tad mūsų mokslinio darbo uždavinys yra rasti kompromisą, ir tai tikrai gana sudėtinga. Įprastai pirmoje vietoje yra architektūrinė, istorinė vertė, o inžinerijos sprendimai turi būti pritaikyti.“ Pasak pastatų energetikos specialisto, pasirūpinti tik paveldo objektų lankytojų komfortu yra vienas paprastesnių uždavinių – tiesiog projektuojama 20–22 laipsnių Celsijaus temperatūra, atitinkama santykinė drėgmė ir oro judrumas. Bet jei, pavyzdžiui, kurioje nors patalpoje yra vertingi mediniai vargonai, tampa svarbu ypač tiksliai apskaičiuoti drėgmės režimą, kad jie neperdžiūtų ir nesutrūkinėtų. Apskaičiuoti šiuos dalykus, atsižvelgiant ir į storas mūro sienas (inertiškumą), ir į jų drėgmės režimą, aplinkos poveikį, lauko temperatūrą, ir pan., kartu – išsaugant autentišką interjerą, yra kur kas sudėtingiau, negu tai būtų projektuojant, pavyzdžiui, naują muziejaus pastatą. Be to, tai labai imlu energijai.

Išlaidos naujovėms – ne paskutinėje vietoje Visus minėtus uždavinius tenka spręsti nepamirštant dar dviejų itin svarbių detalių – šių naujovių įrengimo kainos ir būsimos eksploatacijos sąnaudų. Šiuo atveju projekto autoriai gali analizuoti jau veikiančias sistemas.

Visi trys objektai, pasak G. Šiupšins-

Raudondvario pilies šiaurinis fasadas.

53

R

paveldas paveldas 2013 2013 Nr. Nr. 88

Panemunės (kitaip – Vytėnų, Gelgaudų) pilis.

Ingos Genytės nuotr.

ko, įdomūs ekonomiškais, protingais sprendimais. „Pavyzdžiui, Panemunės pilyje šilumos šaltinis yra šilumos siurbliai.

Tai tikrai vienas geriausių sprendimų šiuo konkrečiu atveju – ten yra tvenkiniai, iš kurių vandens galima pasiimti šilumą, tad tokia sistema ekonomiškesnė, negu daryti gręžinius ar po žeme išvedžioti kolektorius, – komentavo inžinierius. – Kitas ten įgyvendintas protingas ir efektyvus sprendimas – grindinis šildymas. Jis geras ne tik tuo, kad yra energiškai efektyvus, bet ir tuo, kad estetinis vaizdas negadinamas jokiais kaminais ar radiatoriais (šildymo prietaisų nematyti).“ Raudonės pilyje šilumos šaltinis yra akmens anglies katilinė, čia veikia vietos centrinė radiatorinė šildymo sistema. Pasak G. Šiupšinsko, šios pilies naudotojai kai kuriose patalpose turi problemų dėl drėgmės.

Specialistų rekomendacijų jiems teks palūkėti – inžinieriams dar

54

trūksta duomenų išvadoms padaryti: per trumpai fiksuojami temperatūros režimų pokyčius rodantys prietaisai – sukaupti tik dalies šildymo sezono duomenys.

Mūriniams istoriniams pastatams, pasak G. Šiupšinsko, iš esmės gali tikti viskas, kas ir įprastiems statiniams: radiatorių, grindų, sienų šildymo sistemos, orinis šildymas, šildymas infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Svarbu atliekant skaičiavimus atsižvelgti į tai, kad masyvios sienos yra inertiškos temperatūros pokyčiams, į pastatų paskirtį ir į tai, kad bet kuris sprendimas turi derėti su estetiniais sprendimais bei paveldosaugos reikalavimais. „Pavyzdžiui, jei bažnyčia šildoma tik per pamaldas įjungiant galingus elektrinius ar dujinius šildytuvus, periodiniai šilto oro srautai, žinoma, darys įtaką freskų, medinių dirbinių būklei. Tačiau tokiu būdu šildant bažnyčią sunku išlaikyti pageidaujamas mikroklimato sąlygas, nes oro tūris

didelis, aukštos lubos – šiluma kyla į viršų“, – komentavo G. Šiupšinskas.

Problema – energijos naudojimo mažinimas Pagerinti šilumines istorinių mūrinių pastatų charakteristikas, tiki specialistai – irgi įveikiamas iššūkis.

Bet tikrai ne paprastas dėl savaime suprantamo draudimo šiltinti juos iš išorės ir kartais – iš vidaus. Šie pastatai įprastai itin imlūs energijai, o vartotojui blogiausia tai, kad jam niekas neleis šiltinti pastato išorės. „Lieka ieškoti sprendimų viduje, – sakė G. Šiupšinskas. – Bet čia stebuklų nėra – reikia mažinti energijos poreikį, šilumos nuostolius, patiriamus pro atitvaras, dažniausias sprendimas iš vidaus šiltinti sienas – Danijoje esu matęs ne vieną tokį atvejį – ir inžinerines sistemas pritaikyti taip, kad leistų taupyti. Bet ir tai nėra paprasta – yra pavojus į vidų įsikelti rasos tašką, t. y. sienos paviršiuje ims kondensuotis ore esanti drėgmė. Tada tik susirgę sužinosime, kad, tarkime, už netinkamai pritaisytos termoizoliacijos patekus orui pelija siena. Tačiau šiltinant iš vidaus tikrai neįmanoma pasiekti tokių rodiklių kaip renovuojant senus daugiabučius iš išorės – šilumos nuostolių tokiu būdu smarkiai nesumažinsime.“ Sprendimų, kaip įveikti šią problemą, kuri, kaip ir Lietuvoje, aktuali toli gražu ne vien planuojant pilių ar dvarų atgaivinimą, ieško visas pasaulis. „Statyba ir architektūra“ jau publikavo VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Miestų statybos katedros docento dr.

Jurgio Zagorsko straipsnį apie Europos Sąjungos (ES) mastu šiuo metu įgyvendinamą projektą „Co2olBricks“, kurio tikslai – padėti pritaikyti šiuolaikines technologijas istoriniuose pastatuose nemažinant statinių vertės, autentiškumo, sukurti teisinę ir norminę bazę ar rekomendacijų istoriniams pastatams atnaujinti ir energiniam efektyvumui didinti. „Mūsų tikrai laukia dar daug neatsakytų klausimų, susijusių su 2018 ir 2020 metais ES įsigaliosiančiais naujais energiniais reikalavimais. Manau, permainos turėtų padaryti įtaką ir paveldo objektų tvarkybai“, – sakė G. Šiupšinskas.

ŠILDYMO PRIETAISAS – INTERJERO DALIS Šildymo prietaisai mūsų klimato zonoje – neišvengiamybė, kurią šiandien dera vertinti kaip galimybę išradingai papildyti ir interjerą, ir eksterjerą. Svarbiausia – rasti specialistą, kuris parinktų kiekvienam būstui techniškai ir estetiškai tinkamiausią šildymo sprendimą.

Naujo ir renovuojamo būsto savininkams, statybininkams bei architektams neretai dar pritrūksta šios srities kompetencijos, tad, pavyzdžiui, įgrisusio modelio baltais plieniniais radiatoriais sudarkyti stikliniai fasadai – vis dar ne retenybė. Grindų šildymas irgi turi trūkumų ir negali visiškai užtikrinti efektyvaus komfortiško šildymo. Jei būtų kitaip, radiatorių gamintojų pasaulyje tiesiog neliktų.

Jau žinome, kad pastatų vertė ateityje priklausys ir nuo energijos naudojimą apibūdinančių rodiklių (jau priimtos atitinkamos direktyvos 2010/31/ES ir 2012/27/ES), šildymo prietaisai turės būti pritaikyti darbui su atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tad teisingai pasirinkti šildymo prietaisus tiesiog būtina.

Gamintojas JAGA jau seniai Lietuvos rinkai siūlo plačią gamą konvekciniu principu veikiančių, bet kokiam architekto ar interjero dizainerio sprendimui pritaikomų prietaisų. Šie modernūs įvairaus dizaino radiatoriai ne tik išpildo taupaus energijos naudojimo bei nematomų sprendimų reikalavimus, bet ir tampa estetiniu interjero akcentu ar meno elementu. Tai į grindis įleidžiami konvektoriai su įvairiomis grotelėmis, taip pat ypač žemi, ties vitrininiais langais pastatomi ar ant sienų kabinami prietaisai, kurie gali būti interjero puošmena. Plati spalvų paletė bei įvairių medžio rūšių korpusai leidžia juos sėkmingai priderinti interjere.

Tokie radiatoriai yra brangesni už įprastinius baltus plieninius, todėl vis dar pasitaiko, kad klientams jie net nesiūlomi. Bet praktika rodo, kad užsakovai linkę įvertinti estetinius ir techninius šildymo prietaisų privalumus, taip pat šildymo sąnaudų ekonomiją, tad sulaukę profesionalios konsultacijos renkasi racionalų sprendimą. Tokie įmanomi įrengiant gamintojo JAGA šildymo prietaisus.

www.vilterma.lt Jūratė Spėčienė UAB „Vilterma“, JAGA N.V. atstovas Lietuvoje

55

RR

R

Patikimos ir ilgaamžės pastato vamzdynų sistemos – investicija į kokybišką gyvenimą Pastato vamzdynai – dažniausiai nematoma, tačiau didelę reikšmę turinti namų infrastruktūros dalis.

Labai svarbu, kad sumontuoti sienose, grindyse ar lubose jie būtų patikimi ir ilgaamžiai, nes nekokybiškų vamzdynų remonto ar keitimo darbai vėliau gali labai brangiai kainuoti. Didesnės nenumatytos išlaidos gali prislėgti, jei dėl nekokybiškų vamzdynų įvykus avarijai atsirastų pastato vidaus apdailos pažeidimų.

Pastaruoju metu rinkoje yra įvairiausių rūšių plastikinių nuotekų ar šildymo ir vandentiekio sistemų vamzdžių bei jų sistemų. Renkantis bet kokio tipo vamzdynus, aklai pasikliauti gaminio kaina nėra geriausia išeitis. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kas juos pagamino, ar gamintojo prekės ženklas rinkoje yra gerai žinomas, ar gamintojas gali pasiūlyti visą gaminių asortimentą, ar gaminiai atitinka standartų keliamus reikalavimus.

56

Pastato nuotekų vamzdžių sistemos Pastato nuotekų sistemos vamzdžiai dažniausiai gaminami iš monolitinės sienelės polivinilchlorido (PVC) ir atitinka standartą LST EN 1329 arba iš polipropileno (PP) ir atitinka standartą LST EN 1451. Taip pat pastato nuotekų sistemos vamzdžiai gali būti iš naujos kartos struktūrinės sienelės ML (ang. Multilayer), tokie turi tris sluoksnius: išorinį, vidinį, gaminamą iš PVC, ir tarp jųdviejų esantį putų sluoksnį. Struktūriniai trisluoksniai nuotekų vamzdžiai atitinka standarto LST EN 1453 reikalavimus ir išlaiko geriausias technines PVC vamzdžių charakteristikas, tačiau tuo pat metu jie yra tylesni, net ir palyginti su monolitiniais tokio pat sienelės storio PVC vamzdžiais.

Tais atvejais, kai turi būti užtikrintos ypatingos triukšmo izoliavimo ypatybės, siūlomi mineralizuoto plastiko vamzdynai, t. y. plastiko, sumaišyto su mineraline garsą slopinančia medžiaga. Tokie vamzdynai vadinami

betriukšmiais. Betriukšmių vamzdžių gamintojai naudoja skirtingas medžiagų kombinacijas, todėl vieningo tokių vamzdžių standarto nėra.

Išvados: PVC vamzdžių sienelės storis yra kur kas didesnis nei standartinių PP sistemų vamzdžių (ø 50 mm skersmens 65 %, o ø 110 mm 20 %). Linijinis PVC vamzdžių šilumos plėtimosi koeficientas yra net 2,5 karto mažesnis nei PP vamzdžių, t. y. plastikas PVC net 2,5 karto mažiau pailgėja ar susitraukia dėl šilumos poveikio, o tai garantuoja, kad ilgainiui eksploatuojamas vamzdis neišsiners iš movos. Ir PVC, ir PP vamzdžiai vienodai atsparūs maksimaliai jais transportuojamo skysčio temperatūrai. Plastiko PVC atsparumo ugniai klasė yra aukštesnė negu plastiko PP. Plastikas PVC priklauso nepalaikančių degimą medžiagų grupei, kitaip nei PP, kuris yra degus.

Svarbu! Rinkoje taip pat galima rasti gausybę pigesnių vamzdžių, kurie išoriškai panašūs arba identiški nuotekų sistemos vamzdžiams, tačiau yra skirti tik lietaus vandeniui nuvesti nuo stogų pastato išorėje.

Tokie vamzdžiai žymimi standartu EN 12200. Būtina atkreipti dėmesį, kad vamzdžių, pažymėtų šiuo standartu, sienelė yra kur kas plonesnė (pavyzdžiui, Ø 110 mm tik 2,2 mm), taigi jie neatitinka nuotekų vamzdynams keliamų reikalavimų.

Prekyboje tokie lietaus vandens nuvedimo vamzdžiai, skirti naudoti pastato išorėje, dažnai įmaišomi kartu su nuotekų sistemų vamzdžiais ir vilioja mažesne kaina. Suprantama,

PP (polipropilenas)

PVC (polivinilchloridas)

PVC ML (polivinilchloridas, struktūrinis)

Atitikimas standartui

LST EN 1451

LST EN 1329

LST EN 1453

Skersmuo ir sienelės storis, mm (min.)

ø 50 x 1,8 ø 110 x 2,7

ø 50 x 3,0 ø 110 x 3,2

ø 50 x 3,0 ø 110 x 3,2

0,15

0,06

0,06

95

95

95

Palaikantis degimą

Nepalaikantis degimo

Nepalaikantis degimo

Standartinis

Standartinis

Mažatriukšmis

Linijinis šilumos plėtimosi koeficientas, mm/mC Maksimali trumpalaikė leistina temperatūra, oC Degumo ypatybės Atitikimas pagal garso slopinimo charakteristikas

įsirengus tokius vamzdynus pastato viduje, bus girdimas ypač didelis triukšmas iš vamzdyno. Taip pat į nuotekų sistemą išpilant aukštos temperatūros skysčius, vamzdynai plonesne sienele gali pradėti deformuotis, gali atsirasti pratekėjimų (lietvamzdžių movos dažniausiai neatitinka pastato vamzdynams keliamo reikalavimo atlaikyti išorinį ir vidinį 0,5 bar arba 5 m vandens stulpo slėgį).

Pastato šildymo ir vandentiekio vamzdžių sistemos Montuojant pastato šildymo ir vandentiekio sistemas, populiariausias sprendimas – daugiasluoksniai vamzdžiai, t. y. sudaryti iš kelių skirtingų medžiagų ir sluoksnių (pavyzdžiui, PE-Xc/AL/PE, PB/EVOH/PB ir pan.). Ilgą laiką tokie vamzdynai nebuvo aprašomi jokiame standarte, ir tik 2008 metų pabaigoje buvo išleistas ilgai lauktas daugiasluoksnių vamzdynų sistemų standartas EN ISO 21003. Jį įteisino ir Lietuvos standartizacijos departamentas (LST EN ISO 21003). Šis standartas tapo privalomas visiems daugiasluoksniams vamzdynams, tačiau prekyboje iki šiol vis dar dauguma siūlomų daugiasluoksnių vamzdžių neatitinka jo reikalavimų, yra pagaminti iš neaiškių medžiagų, arba nėra aiškūs gamintojai.

Išoriškai ir žinomų, ir nežinomų gamintojų vamzdžiai atrodo taip pat. Kaip tuomet iš daugybės siūlomų vamzdžių atskirti kokybišką nuo neaiškios kokybės (ar bent tokį, kuris atitinka standarto keliamus reikalavimus)? Vartotojams tai padės išsi-

aiškinti standarte LST EN ISO 21003 aprašytas minimalus reikalaujamas vamzdžio žymėjimas. Pagal jį ant bet kokių daugiasluoksnių pastato šildymo ir vandentiekio vamzdžių privalo būti pažymėta: • šio standarto numeris, t. y. EN ISO 21003; • gamintojo pavadinimas arba kodas; • išorinis vamzdžio skersmuo ir sienelės storis; • medžiagos, iš kurių sudarytas vamzdis; • vamzdžio pritaikymo klasė (1 klasė – vamzdžiai karštam vandeniui tiekti, 2 – aukštesnės temperatūros karštam vandeniui tiekti, 3 – žematemperatūriam šildymui, 4 – žematemperatūriam radiatoriniam šildymui, 5 – aukštatemperatūriam radiatoriniam šildymui); • pagaminimo data ir laikas.

Visa kita informacija, pažymėta ant vamzdžių, yra neprivaloma, tačiau žymesni gamintojai vamzdžius dar paženklina nepriklausomų tikrintojų ir sertifikavimo įstaigų tikrinimo ženklais bei sertifikatų numeriais (pavyzdžiui, DVGW, KIWA, SKZ, CSTBat ir kt.). Nesiskelbiantys vamzdynų gamintojai dažniausiai apsiriboja minimalia informacija, tačiau daugeliu atvejų jie prideda vartotojų akiai patrauklius įrašus, pavyzdžiui, „Made By German Technology“ („Pagaminta pagal vokišką technologiją“) ar pan.

Patarimas vartotojams: rinkdamiesi daugiasluoksnius vamzdžius visų pirma įsitikinkite, ar yra nurodytas gamintojas (neaiškūs gamintojai rizikuodami vamzdžius gali

paženklinti visais standarto reikalaujamais žymenimis). Įsitikinę, kad gamintojas yra nurodytas, atkreipkite dėmesį, iš kokių medžiagų pagamintas vamzdis (visais atvejais rekomenduojamas susiūtasis polietilenas PEX, kuris palyginti su kitomis plastikų rūšimis, naudojamomis daugiasluoksniuose vamzdžiuose, yra atspariausias aukštai temperatūrai ir slėgiui). Taip pat atkreipkite dėmesį, kokiai klasei priskiriamas vamzdis, pavyzdžiui, jei bus pažymėta tik pirma klasė, jis nebus skirtas radiatoriniam šildymui ir pan.

Daugiasluoksnių vamzdžių jungimas Prekyboje siūloma daugybė įvairiausių plastikinių ir metalinių daugiasluoksnių vamzdžių jungčių (presuojamos, įstumiamos, suveržiamos ir pan.). Labai svarbu žinoti, kad patikimas ir ilgaamžis vamzdyno sistemos eksploatavimas bus garantuojamas tik jungiant to paties gamintojo vamzdžius bei jungiamąsias dalis (laikantis to gamintojo montavimo nurodymų).

Nesilaikant šių nurodymų ar jungiant skirtingų gamintojų gaminius, visa atsakomybė už sistemos funkcionavimą ir kokybę teks montuotojui.

Specialistai tikina, kad vartotojai, norėdami atsirinkti kokybišką produkciją, turėtų bent trumpai susipažinti su pagrindinėmis populiariausių vamzdynų, naudojamų nuotekų ar šildymo ir vandentiekio sistemose, ypatybėmis. Kokybiškai pagaminti vamzdžiai tarnaus ir nesukels papildomų rūpesčių ilgiau nei keliasdešimt metų.

57

jaukus namas

2013 Nr. 8

2013 Nr. 8 jaukus namas

Karmina

Autorius: Robert Wójciak

Namo aprašymas Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, skirtas 4 asmenų šeimai. Su vienviečiu garažu. Pirmame aukšte yra virtuvė, svetainė su valgomuoju ir kambarys. Taip pat čia yra katilinė ir vonia. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje yra trys miegamieji, vonios kambarys, dvi drabužinės, skalbykla. Patogus patalpų planavimas. Labai jauki vieta – terasa. Namas klasikinis, prašmatnus. Fasado apdaila – tinkas. Namas labai elegantiškas.

Namo aprašymas Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, skirtas 3–5 asmenų šeimai. Su vienviečiu garažu. Pirmame aukšte yra virtuvė, svetainė su valgomuoju. Taip pat čia yra didelė katilinė ir vonia. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje yra trys miegamieji, vonios kambarys. Dėl patogaus ir aiškaus patalpų planavimo užtikrinamas komfortiškas jų naudojimas. Namas klasikinis ir gražus. Fasado apdaila – tinkas ir klinkeris.

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogo konstrukcija medinė. Vidiniai laiptai mediniai. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku.

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogo konstrukcija medinė. Vidiniai laiptai mediniai. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku ir klinkeriu.

Preliminari statybos kaina Lt *

Preliminari statybos kaina Lt *:

Namas be vidaus apdailos

389 000

Namas be vidaus apdailos

405 400

Vidaus įranga

38 900

Vidaus įranga

40 540

Visa kaina be PVM:

427 900

Visa kaina be PVM

445 940

Ūkio būdu

276 000

Ūkio būdu

282 000

* Namas be apdailos:

Vidaus įranga: Visa kaina: Ūkio būdu:

nedažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į mansardą ir nėra vidaus įrangos. elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statybas organizuojant pačiam.

PROJEKTO PARTNERIS

58

Aina

Autorius: Robert Wójciak

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

* Namas be apdailos:

Vidaus įranga: Visa kaina: Ūkio būdu:

nedažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į mansardą ir nėra vidaus įrangos. elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statybas organizuojant pačiam.

Naudingas plotas ........................................ 151,32 m² Garažas .................................................................... 18,86 m² Katilinė ....................................................................... 3,38 m² Bendras plotas ................................................. 235,64 m² Užstatymo plotas ............................................144,22 m² Statinio aukštis ...................................................... 9,24 m Stogo nuolydis ............................................................. 40°

Naudingas plotas .........................................147,77 m² Garažas .....................................................................19,30 m² Katilinė .........................................................................4,30 m² Bendras plotas ...................................................240,45 m² Užstatymo plotas .............................................143,03 m² Statinio aukštis ........................................................ 8,66 m Stogo nuolydis ................................................................ 40°

Pirmas aukštas ..............................................102,33 m² 1. Tambūras .............................................................3,82 m² 2. Holas ......................................................................8,58 m² 3. Virtuvė ................................................................11,76 m² 4. Sandėliukas ........................................................4,06 m² 5. Bendras kambarys, valgomasis ...........34,94 m² 6. Kabinetas .............................................................8,22 m² 7. Drabužinė ............................................................3,36 m² 8. Vonia .......................................................................2,68 m² 9. Katilinė ..................................................................3,38 m² 10. Ūkinė patalpa ................................................2,67 m² 11. Garažas ...........................................................18,86 m²

Pirmas aukštas ................................................108,50 m² 1. Tambūras ...............................................................6,45 m² 2. Holas ......................................................................17,18 m² 3. Virtuvė ..................................................................13,54 m² 4. Bendras kambarys, valgomasis .............44,22 m² 5. Vonia ........................................................................3,51 m² 6. Katilinė ....................................................................4,30 m² 7. Garažas ................................................................19,30 m²

Pastogė .................................................................73,30 m² 1. Koridorius .........................................................16,85 m² 2. Miegamasis .....................................................13,16 m² 3. Miegamasis .....................................................14,20 m² 4. Miegamasis .....................................................11,79 m² 5. Drabužinė ...........................................................3,02 m² 6. Vonia ......................................................................8,78 m² 7. Skalbykla .............................................................3,34 m² 8. Ūkinė patalpa ...................................................2,16 m²

Pastogė ...................................................................58,57 m² 1. Koridorius ..............................................................4,46 m² 2. Miegamasis .......................................................18,22 m² 3. Miegamasis .......................................................15,39 m² 4. Miegamasis .......................................................11,67 m² 5. Vonia ........................................................................8,83 m²

PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

59

nau jiena 2013 Nr. 8

60