Statyba ir architektūra 2014/5

2014/5

VERSLO CENTRŲ

PULSAS

NAUJASIS SOSTINĖS CENTRAS: DANGORAIŽIAI DEBESŲ NEDRASKYS KVARTALINĖ RENOVACIJA: LAUKIAMA VIZIJOS IR SPRENDIMŲ SAULĖS ENERGETIKA LIETUVOJE: POTENCIALAS DAR NEIŠNAUDOJAMAS

Kaina 8,60 Lt

3 metų garantija visiems profesionalams skirtiems mėlyniesiems elektriniams įrankiams.

2 metų techninė priežiūra "Akku Premium Service" visiems profesionalams skirtiems mėlyniesiems Bosch ličio jonų akumuliatoriams ir krovikliams. Registracija per 4 savaites nuo pirkimo datos internet o puslapyje www.bosch-professional.com/warranty

2 metų techninė priežiūra "Akku Premium Service" visiems profesionalams skirtiems mėlyniesiemsBosch ličio jonų akumuliatoriams ir krovikliams.

Registracija per 4 savaites nuo pirkimodatos internet o puslapyje www.bosch-professional.com/warranty

2

Turinys

4

TEMA STATYBA

Naujasis sostinės centras: dangoraižiai debesų nedraskys

8

Statybininkų tvoros slepia didelius užmojus

12

„Baltic Hearts“ pulsuoja šiandienos verslo ritmu

20

32

A klasės pastate svarbiausia – racionalumas

Kokybiškos statybos formulė

38

Saulės energetika Lietuvoje: potencialas dar neišnaudotas

42

Apnuogintos inžinerinės sistemos – minties ir formos išraiška

57

KRAŠTAS

Klaipėdoje – ilgai laukti projektai

70 76

Vizijos geros, reikia laukti veiksmų

Galimybių yra, sprendimų – ne

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“ Redakcijos adresas Ukmergės g. 222 LT-07129 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt

Redakcinė kolegija: Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas; prof. dr. Donatas Čygas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas; dr. doc. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas; Rimvydas Pranaitis, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius; doc. dr. Žymantas Rudžionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas;

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius; Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė; Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.

Redakcijos skiltis

3

Jau dešimtmetį dešiniajame Neries krante besiformuojantis naujasis sostinės centras daliai vertintojų vis dar atrodo kaip svetimkūnis. Aukštybiniams Konstitucijos prospekto pastatams kliūva ir dėl neva nepamatuotų ambicijų – paminto lietuviško santūrumo ir atitrūkimo nuo žemės – visomis prasmėmis, taip pat dėl įžeidaus konkuravimo su senamiesčiu. Dešinįjį krantą už ausų debesų link tįstelėję pastatai erzina ne tik eilinius vertintojus, bet ir architektus. Šiame numeryje kalbame apie tai, kokių iššūkių kėlė ir tebekelia naujasis sostinės centras, o kartu pristatome ir verslo centrus „k29“ bei „Quadrum“, kurie po kelerių metų stipriai pakeis Konstitucijos prospekto veidą.

Apie dar du A klasės verslo centrus galima kalbėti esamuoju laiku: nuomininkai jau rengiasi įkurtuvėms Viršuliškėse iškilusiame „Grand Office“ pastate, Šeškinės kalno papėdėje įrengiamas paskutinis iš trijų komplekso „Baltic Hearts“ pastatų. Šiandien pasakojame, kokių tikslų siekė šių projektų užsakovai ir architektai.

Architektai kartais padejuoja dirbantys darbą, kurio kokybės neįmanoma apskaičiuoti pagal objektyvius parametrus, ir norintiesiems veikti šioje srityje tenka tiesiog užsiauginti storą kritikų neprakandamą odą.

Atviras inžinerines komunikacijas Kauno „Žalgirio“ arenos interjere Apie daugiabučių renovavimą pastaraisiais metais suprojektavusiam architekto Eugeninebenorėjo kalbėti net potencialiais tokių darbų vykjaus Miliūno vadovaujamam kūrybidytojais galinčios tapti statybų įmonės – tai atrodė tieniam kolektyvui prieš kelerius metus siog beprasmis burnos aušinimas. Šiandien nuotaikos nebuvo staigmena kandžios pastaakivaizdžiai pakitusios, ir tai susiję ne tik su popieriuose bos, kad, ko gero, statytojai pritrūkę išrikiuotomis modernizuoti planuojamų daugiabučių lėšų baigti darbus. Nors pasaulyje į eilėmis. Dėmesį verta atkreipti į naujus daugiabučių modienos šviesą ištrauktos komunikacidernizavimo politikos niuansus – dar prieš metus tvirtijos jau seniai eksploatuojamos kaip nę, kad, atsižvelgiant į finansines daugelio daugiabučių ypatingą koloritą galintis suteikti ingyventojų galimybes, tiesiog nemoralu siūlyti jiems ką terjero modeliavimo instrumentas, nors daugiau nei susidėvėjusių pastatų šiltinimą ar šiluLietuvoje jis nėra naudojamas dažnai. mos mazgų atnaujinimą, šiandien Aplinkos ministerijos Ir, tiesą sakant, neretai išties pasirenvadovai pripažįsta, kad būtina ieškoti galimybių paskakamas norint sutaupyti. tinti ryškesnius kokybės pokyčius. O atskiros savivaldy Akustinį komfortą interjeruose užbės savo jėgomis bando atsiliepti į modernizuotų dautikrinantys sprendimai irgi gali padėti giabučių gyventojų lūkesčius, susijusius su artimiausios sutaupyti. Specialistai aiškina: nors aplinkos – vaikų žaidimų, automobilių stovėjimo aikštedažnai jie nėra pigūs, jų naudojimas lių bei žaliųjų zonų – įrengimu. leidžia sutaupyti kitur. Jei akustinių Nepraleiskite projekto „Kraštas“, kuriame nuo metų medžiagų pritaikymas, tarkime, leis pradžios aptariame ekonominę atskirų savivaldybių pasumažinti pertvarų skaičių, nereikės dėtį, investicinę aplinką ir perspektyvas. Šįkart jis skirtas investuoti ir į vėdinimo paskirstymo Klaipėdos apskričiai. sistemas.

Bendrovės direktorė Jūratė Babickienė

Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė

Svetainės www.sa.lt rinkodaros specialistas Darius Baužys

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Redaktoriai: Darius Babickas Rusnė Marčėnaitė

Dizainerė Jurgita Volungevičiūtė

Prenumeratos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Laima Lašaitė

Spausdino AB „Spauda“

Korespondentės Lina Bieliauskaitė Kristina Buidovaitė ISSN 0131-9183

Fotografas Gediminas Bartuška Reklamos skyrius Tel. +370 5 246 1518 Lina Krasauskienė Liudmila Michalkevičienė Laima Ščiglinskaitė

Tiražas 4300 egz.

Vyr. finansininkė Violeta Darulytė © „Statyba ir architektūra“, 2014 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

TEMA

NAUJASIS SOSTINĖS CENTRAS: DANGORAIŽIAI DEBESŲ NEDRASKYS Rusnė MARČĖNAITĖ

Šalies ekonominės galios simbolis ar valstietiškų kompleksų išraiška – stiklu blizgančiais daugiaaukščių verslo centrų fasadais lietuvišką kuklumą pamynęs naujasis sostinės centras dešiniajame Neries krante kontrastingų vertinimų sulaukia iki šios dienos. Diskusijose pasigirsta ir paveldo saugotojų balsų – įspėjama, kad sąlygiškai artima Konstitucijos prospekto aukštybinių pastatų kaimynystė, tam tikrose panoramose sostinės senamiesčio fone išnyrantys daugiaaukščiai gali kainuoti vietą UNESCO pasaulio paveldo sąraše.

Arabiško lenktyniavimo išvengta Idėja sukurti dešiniajame Neries krante architektūrinę kalvą sutelkiant didesnį skaičių aukštybinių pastatų svarstyta vos pastačius „Lietuvos“ viešbutį, bet taip ir nepradėta realizuoti. Dviejų pastatų Konstitucijos prospekte autorius architektas Audrius Ambrasas yra taikliai suformulavęs prieš gerą dešimtmetį pagaliau pradėtos plėtoti šios aukštybinės miesto dalies aplinkybes: sutapo verslo ir politikos interesai, architektūrinės ambicijos ir ekonominis pakilimas.

Vienas sėkmingas projektas masino verslą kurti naujus, ir per kelerius metus, juokauja architektai, prospektas virto nacionalinio grožio konkurso podiumu.

6

G. Bartuškos nuotr.

Ilgametis savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ragina nenuvertinti ryškia sostinės dalimi tapusio dešiniojo Neries kranto statinių. Nors bankrutavusios bendrovės „Vyrokas“ statytas pastatas primena, kad ne visi statybos sprendimai buvo sėkmingi, o ir „dantų“ šioje architektūrinėje bei urbanistinėje struktūroje dar akivaizdžiai trūksta, architektūrinės kakofonijos išvengti pavyko. „Kiekviena karta turi teisę palikti ką nors savo.

Kai studijavau, buvo labai kritikuojama stalinistinė architektūra, nors ji man bloga neatrodė. Šiandien Konstitucijos prospekte iškilusių objektų vertę pamatysime po 30 ar 50 metų, bet sakyčiau, kad pastarojo dešimtmečio užstatymas įrodo, jog atsakomybę plė-

2014 Nr. 5

todami šią teritoriją jautė visi: architektai, kurie apsiėjo be ekstravagantiškų bandymų statyti ką nors hipertrofuota, architektūrinės ir urbanistinės ekspertų tarybos, kurios reikliai vertino projektus, savivaldybės Miesto plėtros departamento specialistai, kurie irgi ypač atidžiai prižiūrėjo čia planuojamas statybas. Galiausiai buvo rastas instrumentas, kurio nepritaikius dešiniajam Neries krantui būtų grėsęs arabiškas variantas – kas kiek išspaus“, – komentavo M. Pakalnis.

Daugiaaukščių koncentracija miestovaizdžiui palankesnė Minėtasis instrumentas – 2009 metais parengtas, architektūros bei urbanistikos ekspertų taryboje

įvertintas ir Vilniaus miesto tarybos patvirtintas projektas – Teritorijos tarp Konstitucijos prospekto, Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija. Joje, M. Pakalnio vertinimu, profesionaliai, argumentuotai, pasiremiant gamtiniais motyvais ir nesikišant į architektūrinius dalykus aptarta, koks turi būti architektūrinės kalvos siluetas, apibrėžti urbanistiniai parametrai: statinių aukštis, tūris, užstatymo intensyvumas ir principas (kvartalais). Studijos sprendiniai apėmė didžiąją naujojo miesto centro dalį. „Pasaulis keičiasi, negalima uždrausti tam tikroje vietoje atsirasti vertikalios raiškos miestui.

Būtų buvę kur kas blogiau, jeigu tokie pastatai

būtų pasklidę po visą miestą, – svarstė architektas ir urbanistas. – Dabar jie sukoncentruoti vienoje vietoje, išskyrus gal vienišą daugiaaukštį Savanorių prospekte. Gerai, kad tokių – tik vienas kitas. Būtų blogai, jei daugiaaukščiais pastatais būtume apibadę visą senamiestį kaip Talinas. Naujojo miesto centro užstatymas yra gana atitrauktas ir nuo Šeškinės kalvų, ir nuo senamiesčio.“

„Teisėti“ lūkesčiai ėmė kelti pavojų Studijos rengimui vadovavęs architektas Saulius Motieka, tuomet – „Vilniaus plano“ specialistas, šiandien – bendrovės „TAEM urbanistai“

7

G. Bartuškos nuotr. projektų vyriausiasis architektas, prisimena, kad savivaldybė urbanistinės kalvos sukūrimo projektą inicijavo ieškodama moksliškai pagrįstų argumentų suvaldyti šioje miesto teritorijoje įsibėgėjančias statybas, sudaryti tinkamas projektavimo sąlygas. „Toje teritorijoje kilo nežmoniškas apetitas, remdamasis „teisėtais“ privačių savininkų lūkesčiais kiekvienas norėjo viršyti Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius. Pastatai stiebėsi į dangų, lyg tie keli kvadratiniai metrai išgelbėtų verslo reikalus.

Visi labai laisvai pradėjo interpretuoti, kur statyti ir kaip statyti, atsirado spekuliacijų: man patinka aukštesnis namas, kas įrodys, kad jis turi būti žemesnis? Teritorijų planavimo dokumentuose buvo ne reglamentuojama urbanistinė ir architektūrinė kokybė, bet tik užtikrinama maksimali esamos nuosavybės galimos realizacijos apimtis, tenkinanti privačius interesus. Reikėjo rasti priemonių tą situaciją pažaboti ir daryti tai argumentuotai, kad nebūtų galimybės operuoti kategorijomis „gražu–negražu“, „patinka–nepatinka“, – komentavo S. Motieka.

Tais pat metais Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidinyje „Urbanistika ir architektūra“ paskelbtame straipsnyje S. Motieka stebėjosi, kad ilgą laiką naujojo miesto centro urbanistinio kompleksiškumo samprata apsiribojo projektuojamų pastatų vizualinių rezultatų vertinimu vadinamųjų reikšmingų senamiesčio apžvalgos taškų aspektu.

Architektas pabrėžė, kad toks vertinimas nėra iki galo argumentuotas ir svarbus vertinant struktūrinius rezultatus: „Pavyzdžiui, žiūrint iš apatinės Subačiaus apžvalgos terasos aikštelės, besiformuojanti architektūrinė kalva prasideda vakariniame flange, mandagiai atsitraukusi nuo Gedimino kalno. O žvelgiant nuo aukštutinės Subačiaus terasos – naujasis užstatymas tarsi karūna užsirioglina ant Gedimino pilies bokšto. Taip jau yra su tuo vizualinių rezultatų vertinimo patikimumu. Žinoma, šis aspektas irgi labai svarbus, bet jis naudotinas tik struktūrinei darnai, jos galimiems padariniams identifikuoti, o ne atskirų pastatų integravimo grožiui demonstruoti esamo užstatymo kontekste.“

Žaidimo sąlygas diktuoja miestas Pristatydami savo projektą architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai, studijos autoriai pirmiausia konstatavo, kad iki tol neefektyviai valdytos šios miesto dalies urbanizacijos rezultatas – chaotiškas, bendra vertikalių kompozicija neturi urbanistinės motyvacijos. „Vertikalūs akcentai suardė komunikacinius, vizualinius teritorijos ryšius, deformavo urbanistinį audinį, hipertrofavo kvartalų dydžius, o kalvos įvaizdis nepasiektas“, – įvertino S. Motiekos vadovaujama „Vilniaus plano“ specialistų grupė.

S. Motieka reziumavo, kad tik turint aiškius naujojo centro plėtros ir formavimo principus įmanoma sukurti išbaigtą urbanistinį bei architektūrinį centro įvaizdį, pakelti aplinkos kokybės vertę, sureguliuoti konversijos mechanizmą, saugoti ir racionaliai naudoti kultūrinį bei gamtinį vietovės savitumą, užtikrinti visuomenės interesams svarbų planuojamos teritorijos daugiafunkciškumą, pagaliau – apibrėžti investicinę erdvę, nutraukti kalti-

8

2014 Nr. 5

nimų dėl nepagrįsto investicijų stabdymo laviną ir tokioje atmosferoje įsibėgėjantį architektūros anarchijos procesą.

Vilniaus miesto taryba „Vilniaus plano“ specialistų parengtą naujojo miesto centro urbanistinės kalvos formavimo reglamentą patvirtino be abejonių. „Tai – ne teritorijų planavimo, o sostinės lūkesčius atspindintis dokumentas, kuriuo aiškiai pasakoma: būk malonus – tvarkykis pagal miesto sąlygas. Dabar visi projektuojantieji aukštybines savo pastatų dalis jau žiūri į nubrėžtą kalvos kreivę, o savivaldybė, Miesto plėtros departamentas, išduodami projektavimo sąlygas, gali griežtai formuluoti reikalavimus“, – komentavo S. Motieka.

UNESCO dėl Vilniaus aukštybinių pastatų nebesijaudina Tolesnė naujojo miesto centro plėtra neapsiribos šiuo metu kylančiais verslo centrais „k29“ ir „Quadrum“. „Galimybės užpildyti šiandien retą užstatymą nustatytos. Visi gali matyti, kad iš vienų taškų architektūrinė kalva atrodo artipilnė, iš kitų – skylėta“, – sakė pašnekovas.

O štai diskusija dėl sostinės senamiesčio ir dešiniojo kranto prioriteto, pripažino S. Motieka, gali būti begalinė, ir aukso vidurį čia rasti keblu: „Mes nuolat gąsdinami baubu – ką darysime, jei senamiestį išbrauks iš UNESCO sąrašų? Austrijos sostinė Viena buvo atsidūrusi tokioje pat padėtyje, kai šalia senamiesčio plėtojo naujas statybas – paveldo saugotojams kliuvo ir objektų aukštingumas, ir tūriai. Austrai šiek tiek sumažino parametrus, bet esmės neatsisakė – gyvenimas turi tęstis.“ Lietuvoje konfliktinė situacija, įsiplieskusi, kai prieš šešerius metus UNESCO pasiekė iš Lietuvos siųsti skundai dėl naujų statybų keliamų grėsmių pasauliniu mastu įvertintam Vilniaus senamiesčiui, užgesinta. Pasak Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos direktoriaus Algimanto Degučio, UNESCO pernai informavo, kad saugikliai, kuriuos Lietuva patvirtino planuodama tolesnę dešiniojo Neries kranto plėtrą, yra pakankami. „Tai padaryta keliais teisės aktais – parengtas Vilniaus senamiesčio specialusis planas, numatyta apsaugos zona iki pat Šnipiškių, o valstybė garantavo, kad šioje zonoje bus laikomasi reglamento, kuris neleis čia kylantiems aukštybiniams pastatams viršyti tam tikrų parametrų“, – vardijo A. Degutis.

Vienas KPD vadovų svarstė – nors šiandien ir nebeturi prasmės, diskusijos dėl aukštybinio naujojo miesto centro formavimo niekada nesibaigs: „Vienas architektas neseniai man pasakojo, kad iš Japonijos atvažiavę kolegos klausė, ko mes čia kvailiojame statydami aukštybinius pastatus – ar mums žemės mažai?“ S. Motieka atrėmė: „Daugybė lietuvių patvirtintų, kad nori gyventi Vilniaus miesto centre, bet kad nebūtų kaimynų ir niekas neužstotų vaizdų. Žemės mes turime, bet apie miestą kaip reiškinį suvokimą praradome. Ne veltui garbusis Janas Bułhakas rašė, kad Vilnius – tai didelis kaimas. Ir nieko čia nepadarysi.“

Vaizdinė medžiaga iš 2009 metais savivaldybės patvirtinto įmonės „Vilniaus planas“ parengto naujojo miesto centro urbanistinės kalvos formavimo reglamento.

9

STATYBININKŲ TVOROS SLEPIA DIDELIUS UŽMOJUS KAIP SOSTINĖS NAUJOJO CENTRO VEIDĄ ARTIMIAUSIAIS METAIS PAKEIS ŠIANDIEN VYKDOMI PROJEKTAI?

Rusnė MARČĖNAITĖ

Dulkėtų pievų ir nebaigtų statybų apsupty ilgus metus stūksojęs Lietuvos vaikų ir jaunimo centras šiandien iš dviejų pusių supamas bokštinių kranų. Akivaizdu, kad dulkių šioje Konstitucijos prospekto dalyje nesumažėjo, bet netrukus situacija kardinaliai pasikeis: kitų metų pavasarį įkurtuves planuoja švęsti verslo centras „k29“, 2015-aisiais pirmieji nuomininkai galės įsikurti ir verslo centre „Quadrum“.

Naujojo miesto centro piešinyje – dar daug baltų dėmių Du pastatus – „Europos“ verslo centro ir banko „Swedbank“ – Konstitucijos prospekte suprojektavęs, taip pat konkurse verslo biurų pastatui „k29“ projektuoti su savo kolegomis dalyvavęs architektas Audrius Ambrasas šias permainas sveikina: „Faktas, kad naujasis miesto centras turi tankėti. Kai iškils tuodu pastatai, Konstitucijos prospekte atsiras daugiau miestiškų erdvių. To labai norisi...“ Ambicingo aukštybinio naujojo miesto centro plėtra nėra tokia greita, kaip norėtųsi jau esamų pastatų naudotojams ir paprastiems vilniečiams.

Besiformuojančios struktūros ydos – užstatymo skylės ir chaotiškumas – gali neatkreipti prospektu pralekiančių automobilių vairuotojų dėmesio,

10

TRUMPAI APIE „K29“ 29-uoju numeriu pažymėtas Konstitucijos prospekto pastatas bus 8 aukštų, 26 300 kvadratinių metrų ploto, turės iki 2100 kvadratinių metrų ploto kiekviename aukšte, 560 automobilių vietų, 2 hektarus žaliosios zonos.

A klasės verslo centrą „k29“ projektavo Danijos architektų studija „PLH Arkitekter“ kartu su Lietuvos kolegomis iš architektų biuro „Archinova“.

Projektą įgyvendina nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Baltic Fund II“.

Projekto įgyvendintojas, investicinis nekilnojamojo turto fondas „Lords LB Baltic Fund II“, į „k29“ planuoja investuoti 100 mln. litų. Dar apie 4 mln. litų bus investuota į viešąsias erdves – miesto parką su automobilių statymo vietomis tarp Konstitucijos pr.

29 ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro.

bet tikrai suerzins pėsčiuosius. Tiesa, platūs Konstitucijos prospekto šaligatviai šiandien galėtų tapti papildoma automobilių juosta – jais niekas nevaikšto. „Nevaikšto, nes čia nėra kur eiti, – replikavo kartu su norvegų architektais realizuojant „Quadrum“ verslo centro projektą dirbančios studijos „Arches“ architektas Edgaras Neniškis. – Galima pakartoti mūsų klasiko – architekto Vytauto Jurkšto – vadovėlių tiesas: kad žmogus būtų suinteresuotas eiti, jam prieš akis kas 15 sekundžių turi keistis kadras. 300 metrų – atstumas, kurį žmogus eina ramiai, nesidairydamas, kuo pavažiuoti. Kai Konstitucijos prospekte atsiras objektų, išsidėsčiusių miesto masteliui artimesniu dažniu, atsiras ir trauka. Šiandien prospektas kompoziciškai neišbaigtas.“ Ne vieną Konstitucijos prospekto ydą mato ir architektas Aleksandras Gvildys. „Naujausi įgyvendinti projektai – iškilęs „Swedbanko“ pastatas su kokybišku parteriu ir rekonstruota

2014 Nr. 5

Nacionalinė dailės galerija – praturtino urbanistinį prospekto audinį, bet jo išklotinės dar tuštokos, o dalis statinių – nusidėvėję“, – sakė vienas projekto „k29“ komandos narių – projekto architektūrinės dalies vadovas. A. Gvildžio atstovaujama bendrovė „Archinova“ kartu su Danijos architektų studija „PLH arkitekter“ laimėjo architektūrinį konkursą.

Nagrinėdami teritorijos problemas architektai konsta-

tavo, kad naujasis miesto centras turi tipišką problemą, būdingą netankiai apgyvendintuose rajonuose plėtojamiems administraciniams Europos miestų centrams: gyvybės juose ypač trūksta vakare – kai uždaromi administraciniai pastatai. Čia itin trūksta kraštovaizdžio architektūros elementų: grindinių, žaliųjų erdvių, mažosios architektūros.

Teritorijos patrauklumą mažina ir tai, kad plėtra pagal miesto planus tankiai užstatyti planuojamose Šnipiškėse vyksta vangokai.

TRUMPAI APIE „QUADRUM“ 21 Konstitucijos prospekto pastatas – 70 000 kvadratinių metrų ploto kompleksas, kurį sudaro trys 17, 12 ir 9 aukštų pastatai. Trijų aukštų požeminėje automobilių aikštelėje bus 700 vietų. Planuojama, kad statybos pritrauks 500 mln. litų investicijų, dar 100 mln. litų skirs Vilniaus savivaldybė infrastruktūrai plėtoti.

Verslo centro architektūrinės koncepcijos autoriai – norvegų ir danų architektų biurai „Schmidt Hammer Lassen Architects“, „Lund+Slaatto Arkitekter“, projekto bendradarbiai Lietuvoje – architektūros studija „Arches“.

Biurų centras „Quadrum“ – pirmasis verslo centras Baltijos šalyse, kuriame taupų energijos naudojimą, socialiai atsakingą aplinkos tausojimą ir aukšto lygio komfortą užtikrins „Breeam“ sertifikatas. Žaliosios architektūros konkurse „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas 2013“ „Quadrum“ nugalėjo geriausio daugiafunkcio projekto kategorijoje ir pelnė „Gyvybės medžio“ statulėlę.

Projekto plėtotojas – Norvegijos nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Schage Real Estate“.

Prestižinėje miesto dalyje trūksta gyvybės E. Neniškis neabejoja, kad verslo gatvės ar net rajono, simbolizuojančio miesto ir sykiu – ekonominę valstybės galią, Lietuvai reikia: „Tai formuoja kiekviena valstybė. Gedimino prospekto ministerijos apaugo kavinutėmis, jis virto pasivaikščiojimų promenada, o vidaus produkto kūrimas po truputį persikelia į Konstitucijos prospektą, čia atsiranda normalius lėšų srautus generuojančių objektų. Šie dalykai matyti architektūroje – jei yra galios, raumenis stengiamasi parodyti.“ Anot E. Neniškio, tam tikrą verslo centrų architektūros, teikiamų paslaugų lygį diktuoja ir tokios tipologijos užstatymo arealuose dirbančių specialistų poreikiai, kurie yra gerokai aukštesni nei vidutiniai. „Tokiems žmonėms neužtenka keturkampės dėžutės, kur nėra nei kur pavalgyti, nei kur apsipirkti. Darbuotojams reikia ir vaikų priežiūros centrų, ir treniruoklių salių, o į rinką dabar ateinantys verslo centrų plėtotojai nori būti arčiau žaliųjų sertifikatų. Stengiamasi, kad projektai skatintų judėjimą viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis“, – visos šios aplinkybės, studijos „Arches“ architekto nuomone, yra svarbus akstinas kurti viešąsias erdves, ryšius su Neries upe, su potencialiomis gyvenamosiomis teritorijomis. „Šnipiškių pavadinimas šiandien kelia ne pačių geriausių asociacijų, bet pokyčiai – tik laiko klausimas. O šių verslo centrų darbuotojams tai galimybė šalia ir tikrai patrauklioje vietoje turėti kokybišką būstą“, – sakė E. Neniškis.

Upės artumas, slėnis, senamiesčio matomumas – tai privalumai, kuriais nekilnojamojo turto projektų plėtotojai gali vilioti klientus į naująjį miesto centrą ir kurių niekas neplanuoja uzurpuoti tik verslo elito poreikiams. Problema tik tai, kad viešųjų erdvių, tokių, kuriose gyvenimas virtų taip, kaip prie Baltojo tilto, čia stinga. E. Neniškis linki, kad būtų nuosekliai vykdomi planai naujajame miesto centre stiprinti skersinius ryšius, kurie buvo numatyti ir miesto bendrajame, ir Šnipiškių detaliajame plane: „Net ir mūsų projekte per sklypą numatytas žaliasis praėjimas. Skersinių ryšių sistema kurtų susikirtimų vietose mazgus, ir tuose mazguose galėtų rastis išskirtinių objektų, kurie taptų traukos taškais.“

Naujieji verslo centrai jaukinsis miestiečius Projekto „Quadrum“ kūrimo pradžioje, drauge su partneriais norvegais pabandę paieškoti Konstitucijos prospekte vietų pavalgyti – kad išsiaiškintų, ar bent kur nors juntama žmonių buvimo sukuriama vibracija, „Arches“ architektai tokių

Schema iš 2009 metais savivaldybės patvirtinto įmonės „Vilniaus planas“ parengto naujojo miesto centro urbanistinės kalvos formavimo reglamento.

11

Bus ir ramioji zona – tėvams su mažais vaikais.

Pirmame pastato aukšte suprojektuotas restoranas su lauko terasa vidiniame kiemelyje, kuriame irgi bus laukiami miestiečiai. Numatyta, kad „k29“ parkas taps jungiamąja grandimi tarp Konstitucijos prospekto, Neries pakrantės ir būsimo Japoniško sodo, čia numatytos pėsčiųjų ir dviratininkų jungtys. Tikimasi, kad tai taps tikrai aktyviai naudojama infrastruktūra. Bernardinų sodo pavyzdys parodė, kad vilniečiai vertina mieste atsirandančias sutvarkytas žaliąsias erdves.

Verslo centre „k29“ suprojektuotas atriumas leis patekti į pastato vidų daugiau dienos šviesos.

Artimiausioje ateityje – nauji projektai „k29“ ir „Quadrum“ projektai – ne vieninteliai, apie kuriuos kalbama pastaraisiais metais, analizuojant naujojo miesto centro plėtrą. Laukiama „Forum Palace“ sporto centro išplėtimo projekto realizacija, dar vienas pastatas turėtų iškilti tarp „Quadrum“ komplekso ir didžiausio šiandien vizualinės taršos šaltinio Konstitucijos prospekto

rado vos dvi. Lietuvių architektų prioritetai sutapo su architektūrinę „Quadrum“ koncepciją kūrusių norvegų vizija: nesiveliant į grožio konkursus, nesinaudojant triukais dėmesiui pritraukti kurti aukšto lygio architektūrą, akcentuoti kokybiškas detales, komfortišką eksploataciją ir dermę su miesto aplinka – naujasis verslo centras sieks įsilieti į viešąsias erdves.

Todėl dabar daroma viskas, kad būsimasis daugiafunkcis kompleksas taptų ne tik jo naudotojams, bet ir svečiams patrauklia užuovėja, dar vienu traukos tašku naujajame miesto centre. Žodį „užuovėja“ galima suprasti ir tiesiogiai – projektuodami viešąją urbanistinę erdvę komplekso užstatymo centre, architektai atliko studiją analizuodami vėjo judėjimą. Tai – viena detalių, parodančių projekto autorių atidą kiekvienai smulkmenai. „Konstitucijos prospektas turi vėjosūkos problemų – dėl to Europos aikštėje ne visada labai komfortiška būti. Projektavome stengdamiesi tos problemos išvengti“, – sakė E. Neniškis.

Išraiškingo, parko supamo atriuminio tipo verslo centro „k29“ kūrėjai irgi neturėjo ambicijų sukurti efektingiausią Konstitucijos prospekto statinį. Labiau rūpėjo organiška šios teritorijos dalimi galintis tapti pastatas. Tuo tikslu architektams teko įvertinti ir esamą urbanistinį kontekstą, ir būsimą, numatytą „Vilniaus plano“ architektūrinės kalvos sprendiniuose. „Siekėme, kad pastatas darniai įsilietų į formuojamos architektūrinės kalvos papėdę – taptų jos akcentu. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į supantį gamtinį karkasą: Neries vingį bei žaliąsias erdves ties juo, Šeškinės ozą, būsimą Japonišką sodą kitoje Lvovo gatvės pusėje“, – komentavo A. Gvildys.

Projekto „k29“ architektūrinės dalies vadovas juokauja – tam tikra prasme grožio konkurse verslo centro kūrėjai dalyvavo – juk laimėtas tarptautinis architektūros konkursas. Bet architektūra nėra tik grožis.

12

70 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centras „Quadrum“ suprojektuotas kaip miestas mieste.

Projekto plėtotojų vizualizacijos „Tai veikiau menas kuo efektyviau į gražų apdarą įvilkti reikiamą turinį: funkciją, konstrukcijas, inžinerinius sprendimus, – kalbėjo A. Gvildys. – Paprastai visi architektūriniame konkurse dalyvaujantys architektai turi vieną bendrą tikslą – išpildyti konkurso sąlygas.

Mūsų tikslas ar net prioritetas buvo sukurti darniai į esamą ir būsimą miesto kontekstą įsiliejantį pastatą, komfortišką jo aplinką ir čia dirbantiems žmonėms, ir pro šalį migruojantiems miestiečiams. Bus puiku, jei pastatas taps vienu iš miesto akcentų.“ „Sukurtas žmonėms“ – pasirodo užrašas atsidarius projekto „k29“ interneto svetainę. Juo išreikšta projekto plėtotojų pozicija skirta ne tik būsimiems nuomininkams. Palanki lokacija leidžia spėti, kad parko supamas „k29“ bus ta vieta, kur norėsis išlipti iš automobilio. Ties Lietuvos vaikų ir jaunimo centru numatyta aktyvi zona jaunimui – su sporto inventoriumi.

2014 Nr. 5

pastato – minėto „Vyroko“ projekto. Pažadus dėti visas pastangas rasti investuotoją statybai baigti dalija ir naujieji šio nebaigto pastato savininkai.

Būsimų permainų planais verda ir margosios Šnipiškės, vis dar tarnaujančios fotomenininkams kaip didžiausių kontrastų miestovaizdis.

Buvęs savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis priminė, kad pirmoji kvartalų grupė tarp Konstitucijos prospekto ir Lvovo gatvės – tik fasadinė naujojo miesto centro dalis, toliau eilėje dar laukia statybos tarp Lvovo ir Krokuvos gatvių. „Bandymų judėti šia kryptimi yra, bet, kiek žinau, sunkiai sekasi konsoliduoti turtą. Mes neturime praktikos ir teisinių galimybių, kad tuo užsiimtų kokia nors vieša institucija, kuri tą turtą konsoliduotų. Tai padaryti bando nekilnojamojo turto projektų plėtotojai, ir kartais tai būna sudėtinga.

Ką gi – spekuliacija neuždrausta...“ – replikavo M. Pakalnis.

13

„BALTIC HEARTS“ PULSUOJA ŠIANDIENOS VERSLO RITMU Rusnė MARČĖNAITĖ

Verslo biurų kompleksas, kurio savininkai gali rinktis nuomininkus – taip apie baigiamą realizuoti A klasės biurų projektą „Baltic Hearts“ kalbama Vilniuje. Šio projekto plėtotojai atkreipia dėmesį į kitą tokios situacijos pusę – jiems dera atsižvelgti į jau esamų nuomininkų pageidavimus dėl būsimų kaimynų. Tiesa, tai netapo problema – sklandžiai išnuomoti du iš trijų Šeškinės kalvų papėdėje nutūpusių komplekso pastatų. Paskutiniojo vidaus darbai bus baigti rudenį.

Dėl ploto neaukojo įvaizdžio „Baltic Hearts“ projektą plėtojančios įmonės „Indeco“ vadovas Vaidas Barakauskas savo verslo sėkmę komentuoja lakoniškai: „Statau ne pirmą tokio pobūdžio pastatą, žinau, ko reikia miestui ir ko reikia klientams.“ Klientams, įsitikinęs V. Barakauskas, reikia A klasės komforto – nuo inžinerinių sistemų iki aptarnavimo kokybės, miestui – įprastų panoramų neužgožiančių, aukščiausios kokybės architektūros pastatų. Statybas trijų transporto arterijų – Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvių, Konstitucijos prospekto – sankirtoje esančiame sklype planuoti pradėjęs verslininkas jautė atsakomybę ne tik už verslo perspektyvas, bet ir emocijas, kurias būsimi statiniai kels tūkstančiams kasdien juos regėsiančių miestiečių.

Taip pat mąstė ir architektas Audrius Ambrasas, kurio, atsisakęs architektūrinio konkurso, V. Barakauskas paprašė parengti projektinius siūlymus pasikliaudamas ir jo profesionalumu, ir tuo, kad užteko vieno susitikimo suprasti, jog abu kalba ta pačia kalba. Architektų A. Ambraso bei Donato Malinausko projektiniai siūlymai V. Barakauskui tiko be abejonių. „Man patiko, kad architektas paisė ne tik pastatų architektūros, bet ir viso Vilniaus koncepcijos“, – pasakojo bendrovės „Indeco“ vadovas.

Abiem pusėms buvo aišku, kad kuriant tokios klasės verslo centrą kova už didesnį nuomojamą

1414

plotą neturi atimti sveiko proto. 75 arų sklype architektai išdėstė tris bendro 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų pastatus. V. Barakauskas atkreipė dėmesį – tokiame plote būtų galima prikišti kone dukart daugiau patalpų, bet tikslas buvo jautriai įkomponuoti pastatus į kraštovaizdį, todėl apsispręsta daryti juos žemesnius, negu rinktųsi dažnas nekilnojamojo turto projektų plėtotojas: „Kovojant už didesnį kvadratinių metrų skaičių vieną dieną suvokiama, kad nebėra kur įrengti reikalingų automobilių stovėjimo vietų ar ima trūkti erdvės takams.“ Beje, architektai siūlė dar žemesnį – trijų aukštų – pastatą, bet šiandien pripažįsta, kad dėl verslo interesų atsiradęs ketvirtas aukštas, kurio penktadalis atiduota atvirai terasai, leido net sėkmingiau suformuoti pastato siluetą. Architektų eskizuose trys širdies formos ant metalinių kojų nusileidę pastatai buvo vainikuoti kupoliniais stogais, atkartojančiais aplinkinių kalvų siluetus.

Identiškų objektų žaismė kilo architektams pasukus juos

2014Nr.Nr.5 5 2014

G. Bartuškos nuotr.

skirtingu kampu Ukmergės gatvės atžvilgiu. Atsirado viltis sujaukinti bent keletą šimtų metrų pėstiesiems nepatrauklios Šeškinės kalvos papėdės.

Pagarba architektūriniams sprendimams Prieš šešerius metus pradėtas projektas krizės metu turėjo stabtelėti. Kai statybą teko konservuoti, konstruktyvas buvo vos išlindęs iš žemės, taigi padaryti, anot A. Ambraso, patys sudėtingiausi – požeminės statinių dalies, kur įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, darbai.

Pauzė neužsitęsė – 2012 metų rudenį įkurtuves atšventęs „Baltic Hearts“ korpusas tapo pirmuoju po krizės pastatytu A klasės verslo centru.

Ką tik išleistoje svarbiausius A. Ambraso architektų biuro darbus pristatančioje knygoje „Baltic Hearts“ projektas – pirmuosiuose puslapiuose. „Baltic Hearts“ projekto plėtotojai tikisi, kad tai reiškia, jog autoriai didžiuojasi šiuo darbu taip pat, kaip ir jie.

A. Ambrasas neskuba reitinguoti savo darbų.

Bet pripažįsta, kad bendradarbiavimas su „Baltic Hearts“ užsakovais buvo toks, kuris leidžia pasiekti geriausius rezultatus. „Šiame projekte nebuvo drastiškai taupoma, mes siūlėme konstrukciškai sudėtingus sprendimus ir džiaugiamės, kad užsakovai jais patikėjo“, – prisiminė vienas garsiausių šalies architektų.

V. Barakauskas mano, kad pagarba architektūriniams sprendimams savaime suprantama: „Viena vertus, architektūrinės idėjos turint omenyje bendrą projekto kainą nesudaro didelės dalies, kita vertus, joms negalima taupyti, jeigu norima išskirtinio pastato. Kaip ir negalima taupyti daugiausia kainuojančiam dalykui – inžinerinėms sistemoms: geram vėdinimui, drėkinimui, šildymui, apšvietimui, jeigu ketinama sukurti A klasės verslo centrą.“

Kas prarandama taupant Ne itin svarbių galinčių atrodyti, bet projekto sąmatoje aiškiai išsiskiriančių architektūrinių detalių „Baltic Hearts“ projekte buvo ne viena. Ir diskusijų dėl jų būtinybės būta. Vis dėlto, pripažino V. Barakauskas, realizuojant tokius projektus svarbu nepasiduoti pagundai sumenkinti lyg ir neesmines detales.

Vienas pavyzdžių – lenkti fasadų kampai. „Dauguma atvejų, darant suapvalintus fasadus, kampai sudedami nelenkti. Bet profesionalui tai iškart matyti.

Mes norėjome viską padaryti gerai iki galo“, – sakė V. Barakauskas. Netaupyta ir viršutinio aukšto langų sąskaita – jų geometrija atkartoja stogo banguo-

1515

tumą, tad visi langai yra skirtingų parametrų. Jų kainai, suprantama, tai padarė nemenką įtaką. „Užsakovams tokiais atvejais įprastai būna sunku apsispręsti, nes ir ta riba, kiek ko galima atsisakyti, sunkiai apčiuopiama“, – pripažino A. Ambrasas. Dėl savo sprendimų turi būti tikras pats architektas. Nusileidęs ten, kur tai galima padaryti, turi kovoti už tikrai svarbius dalykus, komentavo pašnekovas.

Akivaizdu, šiam projektui pridedamąją vertę architektūrinė mintis ir raiškos priemonės sukūrė: jau pirmieji nuomininkai pasakojo, kad renkantis patalpas biurui iš trijų variantų jų apsisprendimą lėmė pastato architektūra.

Stogas – ne vieta inžineriniam sąvartynui Įkalnėje iškilę „Baltic Hearts“ pastatai kiekvienam pravažiuojančiajam suteikia galimybę apžiūrėti juos nuo cokolio iki stogo. Bendrovės „Baltic Hearts“ projekto vadovas Darius Migilinskas siūlo atkreipti dėmesį būtent į stogus, kurie pliki kaip Gedimino pilies kalnas – visa inžinerinė komunikacija yra paslėpta stogo konstrukcijoje. Ant stogo nėra jokių akis badančių dalykų: kondicionierių, ventiliatorinių konvektorių ir pan. – architektai matomus čia paliko tik žaibolaidžius – keli neišvengiami elementai paslėpti įgilintoje ertmėje.

Pirmuosius eskizus verslo centrui „Baltic Hearts“ architektai nupiešė prieš septynerius metus.

Daugumoje biurų pasistengta atkartoti lenktas pastato linijas.

„Tai padaroma ne už dyką, bet su meile“, – nusijuokė „Baltic Hearts“ direktorius Raimundas Mickūnas ir spėjo, kad kito tokio stogo Vilniuje nėra.

A. Ambrasas linkėtų Lietuvai kardinaliai pakeisti požiūrį į eksterjero kultūrą.

Tai, kad nepriklausomybės pradžioje prasidėjus statybų bumui visų statinių, ypač prekybos centrų, statytojai džiaugėsi atradę galimybę sutaupyti ploto visą inžinerinę įrangą sukeldami ant stogo, baigėsi blogai. „Dėl prasčiokiško pelno siekimo viską darome nevalyvai, – apgailestavo architektas. – Žinoma, galima įrenginius įtaisyti ir ant stogo, bet tai reikia suvaldyti. Tarkime, Rygoje derinant projektus būtina pateikti fasadų brėžinius su visa inžinerine įranga, kuri ten atsiras – nuo žemės turi nieko nesimatyti, arba turi būti randami sprendiniai, kad išorėje įrangos nebūtų.“ Bendrovės „Indeco“ vadovas V. Barakauskas tiki, kad „Baltic Hearts“ verslo centras pulsuos ir po 100 metų. Viskas daryta taip, kad jis gyvuotų ne mažiau.

Būtų sunku tikėtis, kad ilgainiui nereikės atnaujinti inžinerinių sistemų. Nors technologijos pasirinktos tokios, kad nenusidėvėtų po 10 metų, kad tarnautų bent 25–30 metų, pasirūpinta, kad prisitaikyti prie augančių poreikių ir galimybių, galbūt – prie atsiradusių specialių poreikių, nebūtų sudėtinga: pastato architektūra leidžia daryti korektūras – tam skirtose šachtose palikta vietos.

Įnoringa betoninė apdaila G. Bartuškos nuotr.

16

Pristatydama verslo centro projektą savo leidinyje, A. Ambraso architektų biuro komanda išskyrė dvi svarbias architektūrines detales – pirmo aukšto perdangos apdailą išorėje ir gaubto denginio parapetą, išlietus iš apdailinio monolitinio betono. Anot A. Ambraso, apatinę perdangą galima vadinti kabamosiomis lubomis.

Apatinis (išorinis) sluoksnis apdailinio betono, toliau – šiltinimas, tada – laikomoji perdanga. „Pirmiausia buvo daromas klojinys apdailiniam betonui, užbetonuotas jis buvo iškišant armatūrą, tada sudėtos šiltinimo medžiagos ir tik tada užbe-

16 2014 Nr. 5

2014 Nr. 5

tonuota laikomoji perdanga“, – aiškino sudėtingos užduoties autorius. Ieškant sprendimo, kaip užbetonuoti L raidės formą – kad visas betonas nesubėgtų į horizontaliąją formos dalį, statybininkams teko daryti bandymus. „Vargo ten buvo, vėliau buvo sudėtinga išlieti ir viršutinį – parapeto – mazgą. Rangovams pateikėme visus stogo geometrijos duomenis – taškus, aukščius iš erdvinio modelio, pagal kuriuos jie pasidarė klojinius“, – prisiminė A. Ambrasas. Pasakojimą jis palydėjo pastaba: „Lietuvoje išvis vargas su apdailiniu betonu. Tik kelios įmonės sugeba atlikti tokio sudėtingumo darbus.

Vien laikas ir daug praktikos tai gali pakeisti.“ Visas šias keblias užduotis sprendusios bendrovės „Vilsta“ komandą prižiūrėjo įmonės „Statybų techninė priežiūra“ specialistai. Pasak jos direktoriaus pavaduotojo Arvydo Šerno, tik po kelių bandymų naudojant specialų betoną buvo duotas leidimas darbams, taip pat atsakingai buvo rengiamasi ir stogo kupolo liejimui. „Nepasisekus tų lubų neperdarysi“, – komentavo A. Šernas. Tikrinti ir pertikrinti šiame projekte reikėjo kiekvieną žingsnį. „Padarę kupolą turėjome ir kokybiškai lenktai jį aprėminti, paskui tvarkingai sudėti stiklus, o jie visi skirtingi. Tik esant rimtai kontrolei tokius darbus įmanoma atlikti be priekaištų“, – įsitikinęs „Statybų techninės priežiūros“ direktoriaus pavaduotojas.

Dar vienu ypatingos atidos reikalaujančiu darbu tapo metalinių pastatų kojų įtvirtinimas. „Tai – ne paprastos vertikalios kolonos. Kiekviena jų turi skirtingą pokrypį. Atkreipiu dėmesį – nedaug Lietuvoje įmonių, galinčių tokias pagaminti – itin tiksliai nupjautas ir paruoštas patikimai įtvirtinti“, – kalbėjo A. Šernas.

Natūralus apšvietimas turi savo kainą Kone vien iš aliuminio profilių sunertiems fasadams reikėjo ypatingų produktų, kurie užtikrintų ir akustinį komfortą – maksimalią garso izoliaciją – ir energinį efektyvumą, ir saulės kontrolę. „Čia svarbi kiekviena detalė: stiklas, profiliai, sujungimai, tarpinės. Tokiu atveju neužtenka gerų architektų, reikia ir gerų rangovų, kurie žinotų konkrečius sprendimus, turėtų patirties ir nedėtų to, kas neefektyvu“, – komentavo V. Barakauskas.

A. Ambrasas pripažįsta, kad aliuminio ir stiklo konstrukcijų fasadai nėra pats paprasčiausias sprendimas užtikrinti energinį patalpų efektyvumą, vis dėlto jie yra labai parankūs norintiesiems natūralaus apšvietimo. Sugaudyti daugiau spindulių padeda ir lenktos pastato sienos, tad gana giliose patalpose saulės šviesos vidurdienį darbui pakanka net 6–7 metrų atstumu nuo lango. Dauguma taip ir planuoja savo biurus – darbo vietas įrengdami palei perimetrą – prie langų, o vidaus – konferencijų ar pagalbines – patalpas nukeldami į pastato gilumą.

Tiesa, natūralus apšvietimas turi ir nepageidaujamą poveikį – saulė prikaitina patalpas, tad čia itin svarbūs šią problemą sprendžiantys inžineriniai įrenginiai. V. Barakauskas paprašė suprojektuoti atskiras šildymo, šaldymo ir vėdi-

„Baltic Hearts“ architektas Audrius AMBRASAS linki Lietuvai kardinaliai pakeisti požiūrį į eksterjero kultūrą. nimo sistemas. „Verslo centruose įprasta įrengti universalias – šildymo ir šaldymo – sistemas, bet patirtis rodo, kad kai vienoje pastato pusėje šviečia saulė ir būna karšta, o kitoje – šalta, reguliuojant jas kas nors kur nors ima ir nesuveikia, išsibalansuoja. Tad sistemas įrengėme taip, kad nekiltų problemų“, – aiškino verslininkas.

Aklinas sienas keičia permatomos Vienas aukštas „Baltic Hearts“ pastatuose užima 1000 kvadratinių metrų (viršutiniai – mažesni, nes 200 kvadratinių metrų čia atiduota terasoms, kurios, pastebėjo A. Ambrasas, išnaudojamos net pasivaikščiojimams), didelės erdvės itin tinka improvizuoti patalpų plano tema. Ne vienai šiame verslo centre įsikūrusiai įmonei buvo svarbu išsaugoti natūralaus apšvietimo teikiamus privalumus, taip pat lengvumo įspūdį. Dauguma atvejų visą aukštą užima viena įmonė – projekto kūrėjai tiki, kad galimybė išvengti komandos išskirstymo po atskirus aukštus jų nuomininkams buvo vienas šio verslo centro privalumų.

Architektų buvo prašoma projektuoti atviro plano biurus, esant būtinybei įrengti atskiras patalpas daugelis rinkosi ne aklinas gipso kartono, bet aliuminio ir stiklo pertvaras. Tokias įrengė ir bendrovė „Glasma service“. Svarbiausias užsakovų reikalavimas stiklo pertvaroms, pasak bendrovės direktoriaus pavaduotojo Ramūno Venskaus, yra gera garso izoliacija. Ši užduotis sprendžiama kompleksiniu būdu: parenkant specialius, gamintojų laboratorijose testuotus aliuminio profilius, kurie montuojami prie paviršių garsui nelaidžiomis tarpinėmis, taip pat – atitinkamo storio stiklą (įprastai 10 milimetrų), kuris dar ir laminuojamas specialia akustine plėvele. Stiklas, žinoma, turi atitikti saugumo

reikalavimus – kad nesužeistų patalpų naudotojų įvykus nelaimei. „Šis stiklas yra specialiai grūdintas, kad būtų atsparesnis dūžiui – pertvarų praktiškai nė neįmanoma sudaužyti. Blogiausiu atveju stiklas subyra taip, kaip ir automobilių stiklai“, – sakė R. Venskus.

Bendrovės „Glasma service“ atstovas pripažino, kad aliuminio ir stiklo dermės sprendimas yra brangesnis nei įrengti gipso kartono ar panašios rūšies pertvaras, ypač jei užsakovai kelia didelių jų akustinių ypatybių reikalavimų. Vis dėlto šiuolaikiniuose biuruose aliuminio ir stiklo pertvaros pasirenkamos vis dažniau – sąnaudas atperka estetinis rezultatas.

Apdaila – kiekvieno poreikiams „Baltic Hearts“ biurų patalpos įrengiamos pagal nuomininkų pageidavimus. Projekto plėtotojams buvo svarbu, kad verslo biurai būtų įrengiami funkcionaliai ir iš ekologiškų medžiagų, tarnautų ne vieną dieną. Bet teisė rinktis biurų stilistiką palikta patiems nuomininkams, kurie čia įsikuria mažiausiai penkeriems metams. Kiekvienas, anot V. Barakausko, turi savus prioritetus: vienam svarbiausia – gera akustika, kitam – prabanga, trečiam malonu biuro interjeru paryškinti pastato architektūros detales, ketvirtas nori sukurti savo unikalią erdvę.

Bendrovės „Baltic Hearts“ direktorius R. Mickūnas juokavo – šis projektas padėjo paaugti ir apdailininkams. Bendrovės „Constra“ direktorius Slavomiras Volkovas neneigia – mokytis čia tenka kone kiekvieną dieną. Visuose trijuose korpusuose apdailos darbus atliekančios įmonės meistrams teko lankstyti sienas ir lubas atkartojant sienų linkius, įrengti, regis, kasdien vis sudėtingesnius mazgus.

17

Automobilių stovėjimo aikštelėje įrengti srautiniai dūmų ir dujų šalinimo ventiliatoriai.

Inžinieriams teko pasirūpinti, kad būtų surenkamas Šeškinės kalno papėdėje susikaupiantis vanduo. „To nepadarius pusė automobilių aikštelės būtų po vandeniu, – sakė bendrovės „Baltic Hearts“ projekto vadovas D. Migilinskas. – Reikėjo izoliuoti sienas, įrengti drenažo sistemas – po visa automobilių stovėjimo aikštele išvedžioti drenažo vamzdžiai su surinkimo siurbliais. Surinktas vanduo pašalinamas į lietaus rezervuarą, po to nukreipiamas į miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemą.“

Gaisrinės saugos sprendimų komplekse – novatoriškas įrankis

Viršutinio aukšto langų geometrija atkartoja stogo banguotumą, tad visi langai yra skirtingų parametrų. „Atrodo, pamatę, kad įveikėme sunkią užduotį, architektai specialiai sukuria naują“, – nusijuokė S. Volkovas. Tiesa, jis pripažino, kad įmonei darbas tokiuose neeiliniuose objektuose yra pavydėtina galimybė: „Kiekvienas supranta, kad tokių projektų įgyvendinimas kelia įmonės reitingus, pritraukia naujų užsakovų ir naujų projektų – tai pavyzdžiai, įrodantys, kad sugebi atlikti ypač sudėtingus darbus.“ Į „Baltic Hearts“ projektą „Constra“ irgi pateko neatsitiktinai – įmonė dirbo jau ne vienos V. Barakausko vadovaujamos bendrovės objektuose. Pastaruoju metu – gaivinant Ilzenbergo dvarą Rokiškio rajone. „Mes stengiamės prisirišti prie užsakovo, išpildyti jo lūkesčius, todėl, matyt, ir turime galimybę tęsti bendradarbiavimą“, – sakė S. Volkovas.

Bendradarbiavimą su architektais, su kuriais projekto pradžioje baudėsi derėtis, kad gal nebūtina viską daryti taip įmantriai, šiandien įmonės „Constra“ vadovas mini kaip vieną didžiausių šio projekto privalumų. „Su daugeliu architektų esame dirbę, bet geresnių nemačiau“, – patikino.

S. Volkovas džiaugiasi – vieną po kito statydama tris verslo centro pastatus, nuosekliai dirbdama su ateinančiais nuomininkais, įmonės „Constra“ komanda turėjo galimybę spėti atlikti visus užsakymus. O kai vienu metu, biurus įsirengiant iškart kelioms įmonėms, teko padidinti darbuotojų skaičių, S. Volkovas įsitikino ir tuo, kad gerų specialistų Lietuvoje nėra daug, ir tuo, kad daugiau – nebūtinai geriau.

Procesas talkinant nepatyrusiems, neapmokytiems darbuotojams nepaspartėjo. „Atsirado klaidų, nesusikalbėjimo, reikėjo perdaryti darbus, – neslėpė

18

S. Volkovas. – Akivaizdu, geriau dirbti su mažesne, bet patikima komanda.“

Automobilių aikštelei išnaudotas ir šlaitas Vietų automobiliams statyti požeminėje aikštelėje verslo centro nuomininkai turi tiek, kiek numato Statybos techninis reglamentas – po vietą 25 kvadratiniams metrams biurų ploto, taigi požeminėje aikštelėje jų – 400. „Galima užsiimti demagogija ir aiškinti, kad neįrengdamas automobilių vietų paskatinsi klientus važinėti viešuoju transportu. Bet taip apgaudinėsi save ar būsimus klientus“, – komentavo „Baltic Hearts“ direktorius R. Mickūnas.

Architektas A. Ambrasas ne šiaip sau požeminius darbus „Baltic Hearts“ projekte vadino pačiais sudėtingiausiais. „Aukščių perkritimas ten – 9 metrai, ir norint išnaudoti visą šlaitą buvo suprojektuoti trys automobilių aikštelių lygiai. Viršutinė yra tik po pirmu pastatu, vidurinė – po dviem, apatinė – po visais trimis, – aiškino architektas. – Nebuvo paprasta suvesti visus lygius, pasiekti, kad automobilių stovėjimo aikštelėse konstrukcijos būtų išdėstytos tiksliai, nes pastatai pasisuka vienas kito atžvilgiu. Be to, konstruktoriams reikėjo atsižvelgti į tai, kad antstatas bus įrengiamas ant šakotinių kolonų.“ Konstruktoriai, bendrovės „Konstrukcijų projektai“ specialistai, ne iš karto užsikrėtė architektų entuziazmu komponuoti pastatus taip sudėtingai, pripažino A. Ambrasas, bet vėliau dirbo uoliai, kad įgyvendintų visus jų sumanymus.

2014 Nr. 5

Gaisrinei saugai automobilių stovėjimo aikštelėje užtikrinti įdiegtas novatoriškas, Lietuvoje dar nenaudotas įrankis. Jis buvo sukurtas ieškant sprendimų dėl Europoje jau įvykusių skaudžių padarinių atnešusių gaisrų tuneliuose, pareikalavusių daugelio žmonių gyvybių.

Pasak priešgaisrinius inžinerinius sprendimus „Baltic Hearts“ komplekse projektavusios bendrovės „Poliprojektas“ direktoriaus Edvardo Charžausko, srautinė dūmų šalinimo sistema leidžia apsaugoti ne tik nuo gaisro, bet ir automobilių išmetamų CO dujų.

Davikliams užfiksavus, kad dėl kylančio CO lygio ir dūmingumo artėja žmogaus sveikatai pavojinga riba, įsijungia palubėje įrengti srautiniai dūmų ir dujų šalinimo ventiliatoriai. Vieni jų orą sugaudo, kiti jį šalina.

Kilus gaisrui dūmų šalinimo sistema neleidžia sklisti dūmams į vieną pusę ir riboja jų patekimą į kitą, kartu mažindama temperatūrą ties gaisro židiniu. Tai leidžia lengviau orientuotis žmonėms evakuacijos metu, o ugniagesiams gelbėtojams patogiau rasti gaisro židinį, greičiau pradėti gesinimo darbus ir išvengti didesnių gaisro nuostolių. Sistemoje numatytas ištraukiamasis ventiliatorius yra itin galingas, per valandą gali ištraukti apie 120 tūkst. kubinių metrų oro, pasakojo E. Charžauskas.

Nors nespecialistams neretai atrodo, kad oro gainiojimas gali tik sustiprinti gaisrą, E. Charžauskas atkreipė dėmesį, kad tokių objektų kaip automobilių stovėjimo aikštelės nereikėtų lyginti su mažo tūrio nameliais ar patalpomis, kur išdegus deguoniui ugnis gali nuslopti ir vėl įsisiautėti, tarkime, išdaužus langą. Daugelyje šalių srautiniai, įvairaus galingumo ventiliatoriai šiandien tampa standartiniu pasirinkimu uždarose automobilių saugyklose.

E. Charžauskas pabrėžė, kad ši kompleksinė sistema diegiama apskaičiuojant evakuacijos scenarijus. Remiamasi baigtinių elementų metodais pagrįstomis simuliacijomis, gaisro scenarijų modeliavimu. „Simuliacijos daromos ne tik dėl to, kad to reikia gaisrinę saugą kontroliuojančioms tarny-

Aukščių perkritimas „Baltic Hearts“ sklype – 9 metrai, ir norint išnaudoti visą šlaitą buvo suprojektuoti trys automobilių aikštelių lygiai.

boms. Projektuotojas pats turi pamatyti ir įsitikinti, ar oras tikrai juda taip, kad nudirbtų tai, ką reikia, o ne šiaip judėtų“, – komentavo bendrovės „Poliprojektas“ direktorius.

Gaisro saugos aspektu iššūkių kėlė visas pastatas. „Nestandartinių sprendimų dirbant unikalios architektūros pastate ieškoti teko kiekviename žingsnyje.

Tarkime, taikytis prie to, kad buvo laikomasi nuostatos išsaugoti švarius stogus. Sugalvoti ir suderinti gaisrosaugos įrankius šiomis sąlygomis buvo tikrai rimtas uždavinys. A. Ambrasas – labai preciziškai dirbantis specialistas. Ne tik požeminėje aikštelėje, bet ir antžeminėje pastato dalyje – biuruose – dūmų šalinimo sistemos su galimų evakuacijos scenarijų variantais buvo projektuojamos trimačio modeliavimo metodais, su simuliacijomis, buvo atskirai čiupinėjamas kiekvienas mazgas“, – sakė E. Charžauskas.

Optimalus inžinerinių sistemų valdymas Užsakovai automobilių stovėjimo aikštele džiaugiasi: vairuotojams čia nereikia sukinėtis tarp aukštų aukštyn žemyn – ties visais lygiais yra atskiri įvažiavimai, o prie jų – monitoriai, rodantys, kiek tame lygyje yra laisvų vietų.

Bendrovė „Fima“, kuri buvo atsakinga už automobilių stovėjimo aikštelių valdymo sistemos įdiegimą, čia pritaikė valstybinių automobilių numerių atpažinimo technologiją. „Moderni valdymo sistema palengvina saugos darbuotojų darbą ir paspartina verslo komplekso darbuotojų bei svečių aptarnavimą: kiekvienas nuomininkas gali pats administruoti savo darbuotojų ar svečių automobilių patekimą į stovėjimo aikštelę ir gauti ataskaitas. Be to, įdiegta sąsaja su įeigos kontrolės sistema – papildomai numatyta galimybė patekti į aikštelę ir su įeigos kontrolės kortele“, – aiškino bendrovės „Fima“ projektų vadovas Dalius Kiškis. „Fima“ šiame verslo komplekse įdiegė septynias inžinerines sistemas. Visus tris pastatus integravus į vieną sistemą, jas administruoti įmanoma ir iš atskirų saugos postų, ir iš konkretaus vieno, ir nuotoliniu būdu. Be automobilių stovėjimo aikštelių valdymo sistemos, „Fima“ rūpinosi ir telekomunikacinių tinklų, vaizdo stebėjimo, gaisro signalizacijos, integruotos saugos ir įeigos kontrolės, rezervinių maitinimo šaltinių, dyzelinio generatoriaus valdymo ARĮ skydų įdiegimu. Nepertraukiamą sistemų darbą užtikrina „Fimos“ įrengti rezerviniai didelės galios maitinimo šaltiniai (UPS).

Kompleksui stebėti ir saugoti buvo įdiegta aukštos raiškos megapikselinių IP vaizdo kamerų sistema. Iš

viso pastatų prieigas, jų bendrąsias patalpas ir automobilių aikšteles stebi daugiau kaip 60 kamerų. „Baltic Hearts“ komplekso saugos darbuotojai iš vieno stebėjimo centro galės stebėti trijų pastatų teritoriją ir esant reikalui operatyviai reaguoti. „Fimos“ specialistų įdiegta programinė įranga saugos darbuotojui leidžia patogioje vartotojo sąsajoje matyti, kuriose patalpose suveikė signalizacija, esant poreikiui nuotoliniu būdu ją atjungti ir pan.

roso, rankas. Į projektą T. Karosas įsijungė pernai, kai pradėjus pirmojo korpuso statybą iš projekto vadovo pareigų pasitraukė ankstesnis vadovas.

Pirmas T. Karoso rūpestis buvo išdalyti projektą etapais, pagal kuriuos biurų pastatai ir priduodami valstybinei komisijai. Šiandien jis dirba vizuodamas projektinius trečio korpuso dokumentus. „Nesikišu į projektinius architektų, konstruktorių ir inžinierių sprendinius. Mano užduotis – sukoordinuoti visų jų darbą – juk tai atskiros, nepriklausomos kompanijos, ir patikrinti, ar projektai atitinka statybų techninius reglamentus. Be projekto vadovo parašo ant darbo projekto sprendinių rangovai tiesiog negali pradėti darbų“, – savo įtakos sritį apibrėžė T. Karosas.

Iki paskutinės užduoties pradžios – paskutinio iš trijų verslo centro pastatų pridavimo darbų – teliko trys vasaros mėnesiai.

PROJEKTO UŽSAKOVAS

Užduotis – užtikrinti nepertraukiamą įrenginių darbą Mažoji bendrija „LZ statyba“ verslo centro „Baltic Hearts“ komplekse atlieka vidaus elektros tinklų įrengimo darbus. Šiandien darbai vyksta jau trečiame korpuse. Nors įmonės projektų vadovas Audrius Zakarevičius juokauja, kad kasdieniuose komandos darbuose, realizuojant kištuko, laido ir lemputės kombinaciją, poezijos ir naujovių nedaug, džiaugiasi, kad tenka įgyvendinti ir įdomių architekto A. Ambraso sprendimų. „Čia nemažai įdomių dizaino pavyzdžių. Kai kur šviestuvai paslėpti virš ažūrinių kabamųjų lubų, ir tai, kad jie yra, suprasi tik įjungęs apšvietimą.

Originalių rezultatų teikia šviesos diodų juostelių naudojimas, kai kur LED šviestuvai montuojami į įtempiamąsias lubas“, – pasakojo A. Zakarevičius.

Bendrosiose verslo centro patalpose daugiausia montuojami irgi LED šviestuvai, darbo vietas apšvies liuminescenciniai. Dirbantiesiems šiame verslo centre bus nesudėtinga pasirūpinti tuo, kad po darbo nebūtų eikvojama elektra – beveik kiekvienas biuras turi išskirtinio dizainio „Master“ jungiklį, kuriuo galima išjungti viso biuro apšvietimą.

Darbo vietoms prijungti šiame verslo centre, pasak A. Zakarevičiaus, naudojama gana daug grindinių dėžučių – po vieną dviem darbo vietoms, į jas sumontuojant 4–6 kištukinius lizdus.

Vien antrame – B – korpuse grindinių dėžučių įrengta apie 200.

Viename korpuse įsikūrusio banko pageidavimu, biuruose buvo įrengiami ir specialūs kištukiniai lizdai, prijungti prie nepertraukiamo maitinimo šaltinio ir dyzelinio generatoriaus. Taip saugus ir nepertraukiamas darbas užtikrinamas net dingus elektros įtampai.

Finišas – pasibaigus vasarai Visi ambicingi užsakovų ir architektų sumanymai kaip projektai patenka į statinio projekto vadovo, bendrovės „NIT projektai“ direktoriaus Tomo Ka-

PROJEKTO VADOVAS

GAISRINĖS SAUGOS PROJEKTAVIMAS

TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

FASADAI, LANGAI, DURYS

STIKLO PERTVAROS

LIFTAI

ELEKTRA

SILPNOS SROVĖS, AUTOMATIKOS IR VALDYMO SPRENDIMAI

APDAILA

19

SOSTINĖS CENTRUI – ŠIUOLAIKINIAI SPRENDIMAI „Kražių“ projektas– vienas pirmųjų Lietuvoje A energinio naudingumo klasės daugiabučių namų.

Inga LUKŠYTĖ

Naujai statomi biurų pastatai ar verslo centrai netoli sostinės centro – ne naujiena. O kokia situacija su daugiabučiais? Sostinės centre, J. Savickio ir Kražių gatvių sankirtoje, liepos pradžioje laukiama pirmųjų statybinių kranų – čia bus pradėta naujo daugiabučio gyvenamojo namo statyba.

Architektams patikėta užduotis – įkomponuoti šiuolaikinius pastatus šalia jaukaus XX amžiaus pradžioje pastatyto gyvenamųjų namų kvartalo, anuomet laikyto pažangios architektūros pavyzdžiu.

Projekto plėtotojas – statybų ir nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovė „Merko statyba“ – klientams naujamiestyje ketina pasiūlyti modernų ir ekonomišką būstą.

Įsikurs sostinės širdyje Dviejų atskirų korpusų, trijų aukštų su mansarda daugiabutis namas su patraukliu kiemu ir požemine automobilių stovėjimo aikštele pavadintas „Kražių“ projektu. Daugiabutis iškils Montvilos kolonija vadinamo namų kvartalo, Užsienio reikalų ministerijos ir Lukiškių kalėjimo pašonėje. Šiuo metu kaip tik pradedami parengiamieji darbai: gautas pritarimas nugriauti apleistą Lukiškių kalėjimo daržovių sandėlį – jo vietoje ir iškils naujasis daugiabutis.

20

Pakalbinome „Kražių“ projekto architektą Tadą Balčiūną. „Sprendimą rinktis mažaaukštį taškinį užstatymą ir projektuoti jaukų trijų aukštų su mansarda daugiabutį namą (tai nebūdinga daugiabučių namų projektams) padiktavo vieta. Šio projekto tikslas – Kražių gatvės kampo užstatymas. Miesto centre, kuriame verda gyvenimas, siekiame sukurti ramią, jaukią oazę“, – paaiškino T. Balčiūnas.

T. Balčiūno architektūros biuro vadovas pasakojo nė nemanęs imituoti senamiesčio ar aplinkinių pastatų. Visų pirma dėl to, kad šioje miesto dalyje nėra architektūrinio vientisumo.

Užsienio reikalų ministerijos pastatas – stalininio laikotarpio, greta esantis modernus verslo centras kontrastuoja savo masteliu ir tūriu, viena seniausių įkalinimo įstaigų – XX amžiaus pradžios statinys. Montvilos kolonijoje vyrauja secesinės architektūros, daugiausia trijų aukštų namai. „Būsimojo daugiabučio architektūra turi neišsišokti, bet būti išskirtinė – toks buvo už-

2014 Nr. 5

sakovo pageidavimas“, – patikino architektas.

Bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius Saulius Putrimas priminė didelio pirkėjų dėmesio sulaukusį projektą „Bajorų dominija“.

S. Putrimo teigimu, dalis besidominčiųjų Santariškėse įgyvendinamu projektu pagrindiniais privalumais įvardijo mažaaukštę statybą, vidinį kiemelį, terasas, bendrovės „Merko statyba“ suteikiamas garantijas ir kokybę, tačiau pageidavo įsigyti būstą miesto centre. „Atsižvelgdami į klientų poreikius, miesto centre ieškojome sklypo, kuriame galėtume klientams pasiūlyti išskirtinį būstą“, – komentavo pašnekovas.

Gyventojų privatumui – vidinis kiemas ir patogi požeminė automobilių aikštelė Sovietmečiu statytų daugiabučių gyventojai galėdavo džiaugtis didelėmis žaliosiomis erdvėmis, kuriose vietos pakako ir skalbinių džiovyklėms, ir žaidimų aikštelėms, ir medžiams. Naujos statybos daugiabučių gyventojai įprastai turi po vieną vietą automobiliui statyti, o medžiams erdvės dažniausiai nebeužtenka. „Kražių“ projekto plėtotojai išsprendė ir miesto centre ypač aktualią automobilių statymo, ir žaliųjų erdvių problemą. Požeminiame namo aukšte automobiliams laikyti suprojektuota 27 vietų požeminė aikštelė. Čia bus įrengtos ir techninės bei pagalbinės patalpos. Pirmojo aukšto gyventojams suplanuota įrengti terasas. Vieta numatyta ir 50 kvadratinių metrų ploto vaikų žaidimų aikštelei. Vidiniame kieme netrūks želdynų: jame suplanuota naudoti kuo mažiau kietųjų dangų.

Saugumui šiame projekte irgi bus skiriamas ypatingas dėmesys. Patekimas į pastatą suplanuotas iš J. Savickio gatvės pro vidinį rakinamą kiemą.

Prie bendro įėjimo į uždarą teritoriją ir prie kiekvieno korpuso įėjimo durų bus įrengtos vaizdo telefonspynės. Beje, kiekvienoje laiptinėje numatyti ne daugiau nei keturi butai. Į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bus galima patekti iš lauko pro pakeliamus vartus ir iš korpusuose įrengtų liftų. Nors keturių aukštų daugiabučiuose namuose liftai neprivalomi, projekto plėtotojai priėmė sprendimą investuoti lėšų jiems

įrengti, taip sukurdami didesnį komfortą namo gyventojams.

Plėtotojai nepamiršo ir važinėjimo dviračiais entuziastų. Kadangi suplanuoti nedidelio ploto butai ir kiekvienas kvadratinis metras brangus – dviračiams laikyti požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje suprojektuoti atskiri sandėliukai – dviračių saugyklos.

Nesibaimina šviesios spalvos Vienas daugiausia diskusijų sulaukusių architekto T. Balčiūno pasiūlymų – šviesi namo fasado spalva.

Ji suteikia statiniams lengvumo – toks sprendimas pasaulyje labai populiarus, bet Lietuvoje fasadų apdailai šviesi spalva pasirenkama retai. „Daugelis baiminasi, kaip pastatas atrodys po kelerių metų. Tačiau nereikia tikėtis, kad šimtmetį atrodys kaip naujas. Pastatas keičiasi, kaip ir žmogus“, – atkreipė dėmesį architektas.

A klasės energinio naudingumo pastatas Prestižinė vieta plėtotojus paskatino investuoti į energinio naudingumo A klasę. Ambicingas projektas – taip „Kražių“ projektą pavadino Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos pirmininkė Audronė Kučinskienė. „Kražių“ projektas – vienas pirmųjų Lietuvoje A energinio naudingumo klasės daugiabučių namų, nors kitos – negyvenamosios – paskirties A klasės pastatų, kuriems taikomi mažesni reikalavimai nei gyvenamosios paskirties objektams, registre jau yra apie dvidešimt.

A klasės pastatų kokybės kartelė, pašnekovės teigimu, yra gerokai aukštesnė nei šiuo metu privalomos B energinio naudingumo klasės pastatų.

Pavyzdžiui, reglamentuojama šiluminė sienų varža gyvenamosios paskirties B klasės pastatuose – 5,00 m² K/W (šiluminis laidumas – 0,20 W/(m2 K), o A klasės pastatuose jau daug didesnė – 8,33 m² K/W (šiluminis laidumas – 0,12 W/(m2 K). Stogo šiluminės varžos dydis B klasės pastatuose – 6,25 m² K/W (šiluminis laidumas – 0,16 W/(m2 K), o A klasės pastatuose – 10,00 m² K/W (šiluminis laidumas – 0,10 W/(m2 K).

Tarp A ir B klasės pastatų susidaro reikalavimų šuolis, kuris nemenkai iškelia statybų kainą, todėl ateityje, specialistės teigimu, Vyriausybei vertėtų persvarstyti keliamų reikalavimų optimizavimą, mažinant statybų sąnaudas.

Daugiabučių modernizavimo patirtis rodo, kad sienas apšiltinus 150 milimetrų storio termoizoliaciniu sluoksniu sutaupoma nemažai energijos.

A klasės pastatuose priklausomai nuo pasirinktos sienos konstrukcijos gali prireikti net 200–300 milimetrų termoizoliacinio sluoksnio. „Kol kas energinio naudingumo A klasė pastatams neprivaloma, bet žiūrint į ateitį tai – protingas sprendimas. Patalpos oro kokybė ir šiluminis komfortas – vieni pagrindinių gyvenimo kokybės rodiklių, ką ir kalbėti apie mažesnes eksploatavimo išlaidas bei estetiką“, – komentavo A. Kučinskienė.

Energinio naudingumo A klasė pasiekiama ne tik naudojant kokybiškas medžiagas, bet ir nepriekaištingu statybininkų darbu. Taigi „Kražių“ projekte, specialistės teigimu, ypač daug dėmesio reikės skirti statybininkų kvalifikacijai, atliekamų darbų kokybei, stipriai techninei priežiūrai.

Statybų bendrovės „Merko statyba“ generalinis direktorius S. Putrimas antrino pašnekovei, kad jokių su kokybe ir technologiniais, inžineriniais sprendimais susijusių kompromisų būti negali.

Komfortą užtikrins inžineriniai sprendimai Projektuojamas namas bus šildomas iš centralizuotų miesto tinklų, butuose ir numatomose pirmo aukšto komercinėse patalpose bus įrengtas grindinis šildymas. Toks šildymo principas pasirinktas dėl to, kad yra komfortiškiausias, palyginti su kitomis šildymo sistemomis.

Kiekviename bute numatytas atskiras paduodamos į grindinį šildymą vandens temperatūros reguliavimo mazgas, leisiantis kontroliuoti šilumnešio temperatūrą atsižvelgiant į individualius gyventojų poreikius. Numatyta atskira kiekvieno buto apskaita, ji bus įrengta visų namo aukštų holuose.

Butuose taip pat bus sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema: atskirame bute yra numatytas atskiras vėdinimo agregatas. Vėdinimo agregatai – automatizuoti, leisiantys programuoti įvairius vėdinimo darbo režimus darbo ir poilsio dienomis.

Gyventojams sudarytos galimybės ateityje įsirengti patalpų vėsinimo sistemą: siekiant išvengti jų montavimo ant daugiabučių korpusų fasadų, tam skirtos vietos ant stogų. Šie iš anksto numatyti sprendimai ateityje išsaugos namo fasado išvaizdą.

Mansardinis aukštas – išrankiausiems Mansardinio namo aukšto sienos pasvirusios 14 laipsnių kampu: tokį sumanymą, anot T. Balčiūno, padiktavo aplinkinių namų užstatymas. Mat panašūs sprendimai panaudoti ir Montvilos kolonijoje. Mansardiniame daugiabučio namo aukšte suprojektuoti didesnio ploto, prabangesni 80–120 kvadratinių metrų ploto butai. Butus bus įmanoma sujungti į dar didesnius 200–220 kvadratinių metrų ploto apartamentus.

Norint sukurti kuo daugiau jaukumo, medines šio aukšto išorės sienų ir stogo konstrukcijas apsispręsta palikti iš dalies atviras.

21

A KLASĖS PASTATE SVARBIAUSIA – RACIONALUMAS Darius BABICKAS

Ekonominė krizė ne visuomet atneša tik praradimų. Statybų bendrovei „YIT Kausta“ kurį laiką sustabdytas projektas suteikė progą permąstyti planus, po to nuspręsta tęsti aukštesnio kokybės lygio statybas, siekti didesnio energinio efektyvumo. Rezultatas – pirmasis Lietuvoje A energinio naudingumo biurų pastatas „Grand Office“.

G. Bartuškos nuotr.

22

2014 Nr. 5

Rizika pasiteisino Projektuojant objektą nebuvo užsimota siekti aukštos energinio naudingumo klasės. Architektas Gintaras Čaikauskas pripažino, kad tuomet dar nebuvo nei tokių reikalavimų, nei tokios mados vėjų.

Statant energiškai efektyvius pastatus pirmiausia paisoma statinio orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu. Ir nors „Grand Office“ neplanuota siekti A energinio naudingumo klasės, projektuotojai ir tuomet stengėsi teisingai pasukti statinį. „Pastato dizainas toks, tarsi jis žvelgia į tą pusę, kurioje saulės mažiau. Ten, kur jos daugiau – yra bemaž aklina siena. Juk čia nėra gyvenamasis namas, kur stiklo fasadai projektuojami pietinėje pusėje. Reikia suprasti, kad saulė ne tik skleidžia šviesą, bet ir prikaitina pastatus. O jiems vėsinti sunaudojama daug energijos. Todėl siekiant didesnio energinio efektyvumo reikia galvoti ne tik apie pastato šildymą, bet ir vėsinimą“, – kalbėjo G. Čaikauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir urbanistiškai pastatas tarsi žvelgia į miesto ateitį, galimą plėtrą – į pakraštį, o ne į urbanizuotą teritoriją. „Žinoma, jeigu iš viršutinių aukštų būtų matęsis Vilniaus centras ir senamiesčio vaizdai, stiklo fasadus būtų reikėję atsukti į juos. Tačiau tų vaizdų šioje vietoje nesimatė. Tiesa, buvo tam tikra rizika, nes atspėti teoriškai, ar iš 21 aukšto nesimatys senamiesčio, buvo sudėtinga. Bet grafiškai modeliuodami priėjome išvadą, kad vaizdas turi būti atvertas į priešingą pusę, ir mūsų rizika pasiteisino“, – sakė G. Čaikauskas.

Vieta, kurioje stovi „Grand Office“, pagal miesto planus skirta aukštybiniams pastatams, ji nedaro jokios įtakos senamiesčio siluetui.

REZULTATAS – GERESNIS NEI NUMATYTA Už aliuminio ir stiklo konstrukcijų projektavimą, gamybą bei montavimą buvo atsakinga bendrovė „Staticus“.

Konstrukcinis fasado sprendimas buvo pasirinktas dėl numatytos pastato architektūros, jo vietos, iškeltų techninių reikalavimų, montavimo terminų bei kitų niuansų. „Grand Office“ fasado konstrukcija pasižymi itin geromis šilumos izoliacijos ypatybėmis. Projekte buvo numatyta, kad bendras statinio fasadų šilumos laidumo koeficientas turi būti Ucw – 0,56 W/m2K, tačiau pasiektas geresnis rezultatas – Ucw – 0,53 W/m2K. Skaidrių fasado dalių šilumos laidumo koeficientas turėjo būti ne didesnis kaip 0,9 W/m2K, neskaidrių – ne didesnis kaip 0,15 W/m2K. Norint pasiekti tokius reikalavimus naudoti dviejų kamerų stiklo paketai, kurių šilumos laidumo koeficientas Ug – 0,5 W/m2K, net 344 milimetrų storio šiltinimo sluoksnis ir itin gerų šiluminių ypatybių aliuminio profilių sistema. Ypač daug dėmesio buvo skiriama fasado konstrukcijos sandarumui. Sandarumo bandymai buvo atliekami ir aikštelėje statybų metu, ir Kauno technologijos universiteto laboratorijose.

Sudedamosios paties fasado dalys buvo paruošiamos gamybos ceche ir vežamos į objektą, kur „Staticus“ cecho darbuotojai buvo įrengę bazę, kurioje buvo baigiami rinkti fasado elementai. Šiuos elementus montuotojai iškart keldavo į reikiamą montavimo poziciją. Taip buvo didinamas montavimo našumas, mažinamas mechanizmų poreikis ir užtikrinama aukščiausia kokybė.

Statybų aikštelėje surenkamos aliuminio ir stiklo fasadų konstrukcijos buvo montuojamos kaip elementiniai fasadai. Tuose pat fasaduose buvo integruotas 231 aliuminio profilio atidaromas langas. Skaidrios dalys buvo stiklinamos dviejų kamerų stiklo paketais, kurių išorinis ir vidinis stiklai buvo padengti selektyvine danga, užtikrinančia gerus šilumos izoliacijos rodiklius.

Speciali saulę kontroliuojanti danga nebuvo naudojama, nes buvo siekiama, kad saulės energijos praleisties koeficientas g būtų ne mažesnis už 0,5, kad kuo daugiau saulės šviesos sklistų pro stiklą ir kad žiemą būtų patiriamos mažesnės šildymo sąnaudos.

Architektūrinių sprendimų nekeitė Daugiaaukščio statytojo – kompanijos „YIT Kausta“ – filosofija paremta skandinaviškomis tradicijomis, pagal kurias statiniai turi derėti su aplinka.

Todėl priimant architektūrinius sprendimus į tai buvo žiūrima pirmiausia. Racionalumas irgi labai svarbu. Tad bokšto formos pastatas yra kompaktiškas, nėra erdvių vien tam, kad jų būtų, nedemonstruojama prabanga. Vadovautasi principu, kad pastato forma turi atspindėti racionalumą, aiškumą, kad ji turi būti estetiška. „Man kaip architektui šie principai labai priimtini, nes ir pats sėmiausi skandinaviškos patirties. Dar sovietmečiu, kai šildėme orą pro kiaurus namų langus, racionalūs skandinavai priimdavo taupius, ekologiškus sprendimus.

Tad viskas prasideda nuo pirmojo architekto brūkšnio. Jeigu nubraižysi tuščias dramatiškas formas, ar bus ekonomiška tokį pastatą šildyti?

Gerai, jeigu investuotojai turtingi, nekreipia į tai dėmesio ir jiems svarbu parodyti prabangą. Bet kai reikia siekti energinio naudingumo ir kartu laikytis estetikos, mums yra iššūkis sukurti tokių formų pastatą, kad jis būtų racionalus“, – svarstė G. Čaikauskas.

Projektuojant „Grand Office“ irgi kirbėjo mintis fasadui išpūsti žandus. Tačiau kai buvo

IŠŠŪKIŲ NETRŪKO Terasos virš požeminės stovėjimo aikštelės hidroizoliacijos įrengimo darbus atliko bendrovė „Ginstata“. Prieš pradedant juos aktyviai bendrauta su projektuotojais ir užsakovais dėl tinkamos hidroizoliacinės dangos parinkimo. Po ilgų diskusijų hidroizoliacijai buvo pasirinkti prancūzų kompanijos „Soprema“ du bituminės dangos sluoksniai. „Ne viename objekte esame dirbę su „YIT Kausta“, tad šioje srityje buvome pelnę užsakovo pasitikėjimą. Darbai pradėti vėlų rudenį ir baigti ankstyvą pavasarį. Žinoma, tai pats blogiausias metų laikas hidroizoliacijos įrengimo darbams atlikti, nes veikia daug neigiamų faktorių: lietus, sniegas, šaltis, žema temperatūra. Darbus vykdėme etapais, vis taikydamiesi prie oro sąlygų. Glaudžiai bendradarbiaudami ėmėmės visų priemonių, kad darbai būtų baigti laiku, o svarbiausia – kokybiškai“, – pasakojo bendrovės „Ginstata“ vadovas Stanislovas Arlinskas.

Suklijavus hidroizoliacinę dangą, sumontuoti drenažiniai lakštai bei šilumos izoliacinis sluoksnis ir terasa perduota gerovei sukurti. Anot S. Arlinsko, jeigu ne prastos oro sąlygos, negalima būtų sakyti, kad hidroizoliacijos įrengimo darbai buvo labai sunkūs. Vis dėlto „Ginstatos“ specialistams yra tekę dirbti ir daug sudėtingesniuose projektuose.

Kur kas didesnis iššūkis bendrovei „Ginstata“ buvo ventiliuojamojo fasado montavimo darbai. „Visų pirma tokia konstrukcija buvo pirmą kartą panaudota Lietuvos rinkoje. Antra – pastato aukštis. Darbus reikėjo atlikti irgi ne pačiu palankiausiu metų laiku. Galiausiai dirbti reikėjo etapais, dėl to buvo galima padaryti klaidų“, – pasakojo S. Arlinskas.

Jo teigimu, įpareigojo ir tai, kad šis pastatas yra pirmasis Lietuvoje biurų paskirties, atitinkantis A energinio efektyvumo klasę. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai, turėję panašių projektų įgyvendinimo patirties, su užduotimi susitvarkė, darbai vyko sklandžiai, be didesnių trukdžių ar nukrypimų. „Norėčiau paminėti, kad visi iškilę keblumai, kurių pasitaikė ne vienas, buvo sprendžiami operatyviai, buvo ieškoma būdų, kaip efektyviau išnaudoti turimus resursus, darbuotojus. Tikrai didžiuojamės savo komanda, dirbusia šiame objekte. Fasado įrengimo darbai buvo baigti trimis savaitėmis anksčiau, negu buvo numatyta“, – sakė S. Arlinskas.

23

apskaičiuota ekonominė nauda ir galimos eksploatacinės sąnaudos, nutarta likti prie bazinio varianto – stačiakampio formos. Ekonominė krizė irgi išėjo į naudą, nes per tą laiką, kol statybos buvo sustabdytos, smarkiai patobulėjo technologijos, medžiagos. Todėl sąmoningai pasirinkta strategija pastatyti pirmąjį A energinio naudingumo klasės biurų pastatą. Architektūrinių sprendimų keisti nereikėjo, užteko peržiūrėti technologinius sprendimus, mazgus.

Pastangas klientai įvertino

PROCESĄ PUIKIAI SUKOORDINAVO

Grindų betonavimui nekeliami energinio naudingumo reikalavimai. Tačiau betonuodama grindis bendrovė „WD Group“ turėjo užtikrinti, kad tarp aukštų nesklistų smūginis garsas. Tam po viršutiniu betono sluoksniu paklotos smūginį garsą izoliuojančios mineralinės vatos plokštės.

Bendrovės „WD Group“ direktorius Vilius Dručiūnas pasakojo, kad vienas sudėtingesnių uždavinių buvo gerai organizuoti darbo procesą. Kartu įmonės vadovas pasidžiaugė, kad dėl ilgalaikės „WD Group“ darbuotojų patirties ir profesionalių bendrovės „YIT Kausta“ darbų vadovų procesas buvo sukoordinuotas puikiai. Statybų aikštelė buvo palyginti nedidelė, todėl dėl vietos stokos medžiagos turėjo būti tiekiamos mažais kiekiais, koncentruotai. Ruošti betoną nebuvo įmanoma konkrečiame aukšte, viską reikėjo padaryti lauke prie pastato. Paruoštas smulkiagrūdis betonas siurbliais buvo patiekiamas į kiekvieną aukštą. Didžiausias aukštis – 86 metrai.

Anot V. Dručiūno, naujai technikai toks betono padavimo aukštis – ne riba, betonas gali būti pumpuojamas ir į 100 metrų aukštį.

Ypatingi betono markės reikalavimai nebuvo keliami. Tačiau išbetonuota danga neturėtų deformuotis – tam naudotas dvigubas armavimas: armatūrinio tinklo ir polipropileno plaušo. Atlikti bandymai parodė, kad tokių grindų stipris yra 26–30 Mpa. „Grand Office“ pastate išbetonuota daugiau kaip 10,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto betono grindų ir suformuota apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto nuolydžių virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės.

24

2014 Nr. 5

Statybų rinka, kaip ir bet kuri kita, eina į priekį, ieškoma naujų sprendimų, kurie optimizuotų aplinkos ir pastato darną. A klasės energinį efektyvumą lemia objekto sandarumas ir įdiegtos efektyvios inžinerinės sistemos: šildymo, vėdinimo, aukšto naudingumo rekuperatorinė. Bendrovės „YIT Kausta“ generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago teigimu, projektuojant pastatą atsižvelgta ir į akustikos klausimus – imtasi priemonių, kad inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs. Todėl erdvė sukurta šiuolaikiniams žmonėms. „A klasės energinis efektyvumas biurų pastatuose dar nėra privalomas mūsų šalyje. „Grand Office“ yra pirmasis tokios aukštos energinio efektyvumo klasės biurų pastatas Lietuvoje. Tai, kad pirmieji ėmėmės statyti A klasės energinio efektyvumo biurą, lėmė nuolatinis mūsų siekis būti žingsniu priekyje, taikyti pažangius sprendimus ir noras kurti geresnę gyvenamąją bei darbo aplinką. Tikime, kad mūsų pavyzdys įkvėps ir kitus plėtotojus“, – vylėsi K. Vanagas.

Anot jo, „YIT Kausta“ yra ta įmonė, kuri devynis kartus pamatuoja ir tik dešimtą kerpa, tad daug kartų neteko koreguoti sprendimus nutarus siekti aukštesnės energinio efektyvumo klasės. Vis dėlto detalus planavimas pareikalavo daug laiko.

Pastato statytojai dėkingi pasyviųjų namų projektuotojui Mindaugui Dagiui už profesionalias konsultacijas ir pasiūlytus efektyvius sprendimus, padėjusius padidinti energinį pastato efektyvumą.

Lietuviai smarkiai plečia savo akiratį, ieško naujų galimybių ir perima užsienyje matytas idėjas.

Tai ir lemia, kad susidomėjimo protingu, patogiu statiniu išties yra ir kad ateityje jis turėtų tik didėti. Vis dėlto, anot „YIT Kaustos“ vadovo, negalima sakyti, kad energinio efektyvumo klasė visiems yra svarbiausias veiksnys – didelę įtaką turi ir vieta. Šiuo požiūriu „Grand Office“ irgi turi pranašumų. 21 aukšto pastatas įsikūręs šalia Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio, todėl yra gerai matomas ir greitai pasiekiamas iš skirtingų sostinės vietų. Aplinkkelis užtikrina greitą išvažiavimą Kauno ir Ukmergės kryptimis. Patogus susisiekimas leidžia sutaupyti laiko ir verslo centro darbuotojams, ir partneriams ar klientams, aplenkiant automobilių spūstis. Atstumas iki miesto centro tėra 4 kilometrai, o iki oro uosto galima nuvykti per 10 minučių.

Didžioji pastato dalis jau yra išnuomota, todėl statytojai teigia, kad jų sprendimai yra įvertinti.

Esamų ir būsimų nuomininkų pagrindą sudaro užsienio kapitalo įmonės, kurios daug anksčiau

pradėjo galvoti apie energijos bei eksploatacijos sąnaudų taupymą. Su nuomininkais yra pasirašomos „Triple Net“ tipo sutartys, kurios šiandien Lietuvoje – naujovė.

Pritaikė šiuolaikines technologijas Racionalus, minimalistinės stilistikos, itin kompaktiškas planinis pastato sprendimas padėjo sukurti išskirtinį tvariosios architektūros objek-

tato sistemos yra labai efektyvios ir ekonomiškos.

Sumontuotos šildymo, vėdinimo ir aukšto naudingumo rekuperacinės sistemos, kurių šilumos atgavimas siekia 85 proc.

Didelis dėmesys skirtas akustiniams reikalavimams užtikrinti. Architektūrinis pastato sprendimas užtikrina pakankamą natūralią darbo vietų apšvietą. O nuleidžiami šviestuvai virš darbo vietų skleidžia racionalų dirbtinės šviesos srautą, taigi taupiai naudojama elektros energija. In-

G. Bartuškos nuotr.

GERA MEDŽIAGA – INVESTICIJA, O NE IŠLAIDOS

Renkantis termoizoliacines medžiagas labai svarbu žinoti ir suprasti, kokių rezultatų norima siekti – ar aukšto energinio efektyvumo, ar tik pažymėti, kad naudota šiltinimo medžiaga. Bendrovės „Šilputa“ direktorius Ježy Makovski atkreipė dėmesį, kad šiltinant „Grand Office“ pastato stogą pirmiausia buvo svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą, o ne mažą kainą. „Statytojų tikslas buvo pasiekti kuo aukštesnę energinio naudingumo klasę. Tai daug ką pasako. Žinau ne vieną atvejį, kai net nesidomima, kuri medžiaga tinkamesnė, prašoma pačios pigiausios.

Statant šį daugiaaukštį pasirinkta kiek brangesnė medžiaga, tačiau buvo aišku, kad ją naudojant energinio naudingumo tikslai bus pasiekti“, – pasakojo J. Makovski. „Grand Office“ stogui šiltinti buvo naudotas polistireninis putplastis EPS 100, turintis ypač geras fizines bei mechanines ypatybes. Ši medžiaga itin atspari gniuždymui, lenkimui, mechaninėms apkrovoms.

Anot J. Makovski, būtina suprasti, kad tinkama termoizoliacinė medžiaga nėra papildomos išlaidos, tai investicija į geresnės klasės energinį efektyvumą. „Galima tik pagirti „Grand Office“ statytojus, kad jie tiksliai įvardijo savo siekius ir investavo į tinkamas medžiagas“, – sakė „Šilputos“ vadovas.

PROJEKTO PLĖTOTOJAS

ALIUMINIO STIKLO FASADAI

TINKAVIMO DARBAI

LAUKO DANGŲ ĮRENGIMO DARBAI

TERMOIZOLIACINĖS MEDŽIAGOS tą. „Grand Office“ yra pirmasis aukštybinis sertifikuotas A energinio efektyvumo klasės biurų pastatas. Jį projektuojant ir statant pritaikyta daugelis moderniausių technologijų.

Pagal konceptualų sumanymą sukurti trys įstiklinti fasadai, o pietinė (nugarinė) pastato pusė yra uždara. Fasadų šilumos laidumo koeficientas viršija normatyvinius reikalavimus, stogo plokštumai formuoti buvo panaudotos itin efektyvios šiltinimo ir dangos medžiagos. Fasadų konstrukcijos sandarumas buvo testuojamas ir statybų aikštelėje, ir universiteto laboratorijose. Inžinerinės pas-

terjero apdailos medžiagos atitinka aukščiausius gaisrinės saugos reikalavimus.

Pastate sumontuota centralizuota valdymo sistema, leidžianti stebėti ir racionalizuoti eksploatacinius poreikius. Automatizuotas šiluminis mazgas reguliuoja paruošiamojo vandens temperatūrą pagal lauko šilumos pokyčius. Penki vėdinimo įrenginiai užtikrina gerą oro cirkuliaciją, ji reguliuojama automatiškai. Automobilių aikštelėje veikia anglies dvideginio išmetimo sistema.

Pastate yra dūmų šalinimo, viršslėgio palaikymo ir kitų modernių sistemų.

VENTILIUOJAMOJO FASADO ĮRENGIMO DARBAI

GRINDŲ BETONAVIMO DARBAI

25

DAUGIABUČIŲ ŠILTINIMAS – TIK DARBŲ PRADŽIA KVARTALINĖ RENOVACIJA SIŪLOMA KAIP VIENAS ĮRANKIŲ SENSTANČIŲ RAJONŲ PROBLEMOMS SPRĘSTI Jonavos rajono savivaldybės archyvo nuotr.

Kristina BUIDOVAITĖ

Kauno miesto savivaldybė pirmoji ryžosi ne renovuoti, o griauti avarinės būklės daugiabutį. Griovimas kai kuriais atvejais išties atrodo racionalesnė išeitis, negu bandyti prikelti tai, kas nebeprikeliama. Vis Aplinkos ministerija (AM) siūlo ne tokį radikalų būdą – kartu su daugiabučių šiltinimu planuoti ir šių dienų poreikių neatitinkančios aplinkos tvarkymą.

Po ilgų abejonių pripažinus kompleksiško senųjų rajonų tvarkymo būtinybę pagaliau susirūpinta ir tam reikalingų lėšų paieška – Europos Sąjungos (ES) parama siūloma tik pastatų energinį efektyvumą didinantiems projektams. Dauguma gyventojų mokėti už papildomus renovacijos darbus nenori ar tiesiog neišgali.

Prioritetas – kvartalams atnaujinti Šiuo metu įgyvendinamos daugiabučių namų atnaujinimo programos tikslas – pastatų energinio efektyvumo didinimas, o tai įprastai daroma šiltinant pastatus ir atnaujinant fasadus. Miestų plėtros specialistai nuogąstauja, kad šis pastatų modernizavimo modelis žadėtos naudos neatneš – išoriškai atnaujinti daugiabučiai, nerekonstravus jų vidaus, nesutvarkius aplinkos, netaps patrauklesni, ypač jaunoms šeimoms.

Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė neneigia, kad esamas daugiabučių renovacijos modelis visų pirma sprendžia energijos taupymo, o ne socialines ir gyvenimo kokybės gerinimo problemas.

AM pasiryžusi ieškoti finansinių galimybių kvartalinei renovacijai skatinti. „Kalbant apie daugiabučių

26

modernizavimą, reikia galvoti ne tik apie mažesnes sąskaitas už šildymą, bet ir aplinkos tvarkymą, vaikų žaidimų ar automobilių stovėjimo aikštelių bei žaliųjų zonų įrengimą. Tai platesnis požiūris į esamas gyvenamųjų rajonų problemas“, – pabrėžė D. Matonienė.

Nuogąstavimų, kad įsibėgėjus masinei daugiabučių renovacijai jų fasadai sužibs visomis įmanomomis spalvomis, pastaruoju metu išsakė ir specialistai, ir gyventojai, kurių kiemuose kyla pastoliai. D. Matonienė priminė, kad daugiabučių renovacijos projektai visų pirma derinami su savivaldybių architektais, todėl jokių improvizacijų būti negali.

Iniciatyvos ėmėsi savivaldybės Jonava – pirmoji savivaldybė, kurioje sėkmingai įgyvendintas kvartalinės renovacijos projektas.

Jos pėdomis seka Šiauliai. Čia baigtas projektas „Urban Energy“, kurio metu parengtas detalusis vieno kvartalo (Gegužių, Lieporių, Dariaus ir Girėno gatvių) modernizavimo panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius planas. Utena irgi pasiruošusi pradėti darbus: jau parengtas devy-

2014 Nr. 5

nių daugiabučių namų modernizavimo projektas.

Kaunas parengęs 120 mln. litų vertės kvartalinės renovacijos projektą.

Ko trūksta, kad perspektyviu laikomas kvartalinės renovacijos procesas įsibėgėtų? Visų pirma, anot D. Matonienės – gerųjų pavyzdžių ir finansinio mechanizmo. Itin svarbi ir pačių gyventojų iniciatyva.

Apsisprendė nedelsti Jonavos rajono savivaldybė metų pradžioje AM apdovanota už kvartalų renovacijos skatinimą.

Savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius turi įrodymą, kad savivaldybės noras neapsiriboti energijos taupymu ir renovuojant kvartalais išlaikyti vientisą architektūrinį bei estetinį gyvenamųjų rajonų vaizdą patiko gyventojams: Jonavoje šiuo metu daugiabučių modernizacijos procese pasiryžę dalyvauti 60 namų gyventojai – daugiau negu tikėtasi. „Kvartalinė renovacija – ne tik unifikuotas požiūris į kvartalą ir jo spalvų gamą. Svarbi ir mažoji architektūra, prisidedanti prie kvartalo patrauklumo“, – sakė M. Sinkevičius.

Jonavoje atnaujinti ne tik kvartalo daugiabučiai, bet ir apšvietimo stulpai, pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų, automobilių stovėjimo aikštelės. Pasak Jonavos rajono mero, įgyvendinant kvartalinės renovacijos projektą teko pasukti galvą, kaip išraizgyti pėsčiųjų takų tinklą, kur įrengti vaikų žaidimų aikštelę, kuri atitiktų kelių daugiabučių namų gyventojų poreikius.

Kadangi Jonava yra viena iš 14 probleminių Lietuvos teritorijų, šioje savivaldybėje kvartalinės

renovacijos projektas įgyvendintas ES ir valstybės lėšomis, finansavus 85 proc. šio projektų vertės.

Daugiabučio namo aplinkai sutvarkyti, anot M. Sinkevičiaus, reikėtų skirti maždaug 10 proc. namo vertės: „Gali atnaujinti tik daugiabutį, tačiau kiemas liks toks pat, menantis sovietmetį.

Būtų panašu, jei nusipirktum prabangų mersedesą ir, užuot važinėjęs, jį laikytum garaže“, – komentavo pašnekovas.

Jonavos rajono meras pastebėjo tendenciją, kad įprastai atnaujinus daugiabutį gyventojai netrukus imasi ir aplinkos tvarkymo darbų. Ar nebūtų racionaliau iš anksto pasirūpinti ne tik namų šiltinimu, bet ir gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimu, infrastruktūros objektų tvarkymu, visus darbus atlikti vienu metu?

Modernizuojant kvartalą sprendimus tenka derinti su kelių ar keliolikos namų gyventojais. Jonavoje procesą valdęs architektas, paaiškino Jonavos rajono meras, nesivadovavo principu, kad laimi tas, kuris garsiausiai rėkia. Pavyzdžiui, sprendžiant dėl daugiabučių namų fasadų spalvos, savivaldybės specialistas bendrijoms pasiūlydavo galimus fasadų spalvų variantus, o gyventojai išsirinkdavo priimtiniausią. Balkonus, anot pašnekovo, irgi stengtasi suvienodinti, nors teko išklausyti pačių įvairiausių įnorių: vieni pageidavo įstiklinto balkono, kiti – platesnio ir pan. „Stengėmės, kad nebūtų namų išsišokėlių. Žinoma, nenorime būti pilkas miestas, kuriame butų pristatyta vienodų „chruščiovkių“. Tiesiog norime, kad fasadų spalvos derėtų. Juk svarbu, kad žmogus nepasiklystų eidamas namo“, – juokavo M. Sinkevičius.

Pasigenda gyventojų iniciatyvos Sovietmečiu dvidešimčiai butų buvo skiriamos dvi automobilių stovėjimo vietos. Akivaizdu, tai nebeatitinka šiuolaikinio gyvenimo realybės. Tad automobiliai okupuoja ir kiemus, ir vaikų žaidimų aikšteles. Kai kurios bendrijos sprendimų ieško pačios: suformuoja sklypą, jį apsitveria ir tvarko-

„Ne daugiabučių namų fasadai, bet viešosios erdvės šiandien aktualesnė problema.“ si. Ar toks kelias tinkamiausias daugiabučiams? „Vieno namo bendrija per maža, kad spręstų globalias problemas. Reikėtų, kad susivienytų kelios bendrijos: viename kieme būtų galima įrengti bendruomenės poreikius atitinkančią vaikų žaidimų aikštelę, o kitas erdves skirti automobiliams ar želdynams“, – siūlė R. Matonienė.

Aplinkos viceministrė Daiva MATONIENĖ.

Parengus daugiabučių rajonų schemas, kuriose jų teritorijos suskirstytos galimais sklypais, bendrijos jau gali suformuoti sklypus ir tapti teisėtais aplink pastatus esančios žemės šeimininkais. Tuomet galimybė pirmuosiuose daugiabučių aukštuose įrengti nedidelius kiemelius taptų ne tik teorinė.

Neseniai vykusiame savivaldybės atstovų susitikime su Balsių bendruomene diskutuota apie jaunųjų architektų įtraukimą į daugiabučių renovacijos procesą. Jie galėtų tapti tarpininkais tarp savivaldybės atstovų ir gyventojų. „Mes negalime koncentruotis į vieną miesto teritoriją. Tačiau jei gyventojai ateitų į savivaldybę konkrečias idėjas išdėstę ant popieriaus, diskutuoti ir rasti palankiausią sprendimą būtų daug paprasčiau“, – pabrėžė Vilniaus miesto savivaldybės atstovė.

Ne daugiabučių namų fasadai, įsitikinusi R. Matonienė, o viešosios erdvės – šiandien aktualesnė problema. Minėtame Žirmūnų kvartale taip pat gausu apleistų želdynų: „Nėra jokios sistemos, želdynai nehierarchizuoti, trūksta susibūrimo vietų. Tuomet iškyla saugumo, socialinių ryšių, bendravimo problemų. Jei dėmesio būtų skiriama ne tik fasadams aprengti, bet ir aplinkai sutvarkyti, senieji daugiabučių kvartalai įgytų kitą vertę.“

LT PERI 13.259

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, Plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta MATONIENĖ.

Šiuo metu Žirmūnuose pradedamas įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo finansuojamas projektas „Re-Block“. Jo esmė – bendruomenės įtraukimas ieškant kompleksinio daugiabučių atnaujinimo sprendinių.

Dažniausiai šio mikrorajono gyventojų minimos problemos – viešųjų erdvių ir automobilių stovėjimo aikštelių trūkumas. „Mūsų – miesto planuotojų – interesas, kad mikrorajonuose esantys pastatai atrodytų vieningai ir nenukryptų nuo pirminio planavimo. Specialistai, siekdami išsaugoti bendrą estetinį miesto vaizdą, netgi parengė tipinių daugiabučių renovacijos projektų“, – paaiškino R. Matonienė.

Dėmesys vienam seniausių rajonų Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja, Plėtros planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė siūlo pripažinti, kad šiuo metu daugiabučių namų aplinkos tvarkymas paliktas nuošalyje. Nors minčių eiti kvartalinės renovacijos keliu būta ir Vilniuje. Tam buvo pasirinktas vienas seniausių sostinėje Žirmūnų gyvenamasis rajonas. Dar 2006-aisiais renovuotas stambiaplokštis gyvenamasis namas (Žirmūnų g. 3) ir sutvarkyta jo aplinka.

PERI UP T 72 Ypatingas dėmesys saugumui ir sparčiam montavimui

Klojiniai Pastoliai Inžinerija www.peri.lt

27

KVARTALINĖ RENOVACIJA: LAUKIAMA VIZIJOS IR SPRENDIMŲ Kristina BUIDOVAITĖ

Ne tik apšiltinto, visapusiškai atnaujinto būsto, bet ir šiandienos poreikius atitinkančios gyvenamosios aplinkos tikisi senųjų daugiabučių gyventojai iš kai kuriuose miestuose jau pradedamų plėtoti kvartalinės renovacijos projektų. Architektas urbanistas Vytautas BUINEVIČIUS, kartu su kolegomis pradedantis dirbti su viena bendrijų rengiant daugiabučio kiemo sutvarkymo projektą, interviu žurnalui „Statyba ir architektūra“ sakė įsitikinęs, kad kvartalinės renovacijos sėkmė visų pirma priklauso nuo savivaldybių ir gyventojų bendradarbiavimo bei kokybiškų sprendimų.

J. L. Valentin nuotr.

– Kodėl reikalinga kompleksinė renovacija?

Kaip ją pradėti?

– Kompleksinis planavimas būtinas norint efektyviai spręsti erdvinio planavimo, socialines ir inžinerines gyvenamųjų rajonų problemas.

Taip galima strategiškai numatyti investicijas, planuoti jų atsiperkamumą, sutaupyti, tarkime, infrastruktūros įrengimo sąnaudų ar netgi uždirbti įgyvendinant kokybiškus naujus projektus.

Kompleksinis planavimas būtinas ir tam, kad būtų užkirstas kelias chaotiškam kiemų privatizavimui, tvorų tvėrimui ne vietoje bei naujoms statyboms, menkinančioms aplinkos kokybę.

Pradėti reikėtų nuo konkrečių tikslinių teritorijų vizijų, pereiti prie skirtingų ir drąsių pilotinių projektų. Tokių projektų metu galima išbandyti

28

įvairias strategijas, taikyti novatoriškus planavimo ir projektavimo metodus, nes vieno paprasto, viskam tinkamo recepto paprasčiausiai nėra.

Kol kas pradžia sunki ir lėta. Tačiau visuomet taip būna, kai trūksta patirties ir žinių, sisteminių pokyčių bei politinių sprendimų. Vis dėlto džiugu, kad kvartalinės renovacijos projektai, nors ir iš lėto, pradedami įgyvendinti didžiuosiuose šalies miestuose. Bene labiausiai jie pasistūmėję Vilniuje, Žirmūnuose.

– Dabartinis daugiabučių modernizavimo modelis orientuotas į pastatų energinio efektyvumo didinimą. Iš esmės sutariama – to nepakanka, kad senieji mikrorajonai vėl taptų patrauklūs. Visų pirma – jaunoms šeimoms.

2014 Nr. 5

– Daugelis senųjų mikrorajonų jau dabar gana patrauklūs dėl sąlygiškai nedidelių nekilnojamojo turto (nuomos) kainų. Globaliau žiūrint, mikrorajonų patrauklumas, ypač jaunoms šeimoms, svarbus kaip alternatyva naujai statomiems priemiesčių kvartalams, kurie prisideda prie pavojingo, brangaus ir netvaraus miestų išskydimo (ang. urban sprawl).

Galimi keli gyvenamųjų rajonų gaivinimo scenarijai. Vienas jų – planavimo politika, kurios tikslas – transformuoti dalį mikrorajonuose esančio butų fondo į socialinį būstą, orientuotą į jaunas šeimas. Tam reikėtų išpirkti dalį privačių būstų.

Toks modelis atsipirktų greičiau, jeigu būstai būtų konsoliduojami, t. y. išperkami visi vieno pastato butai, namas kapitališkai renovuojamas ir per-

duodamas socialinį būstą administruojančiai savivaldybės įmonei. Kitas būdas – parama, pavyzdžiui, lengvatinių paskolų suteikimas jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį savo būstą senuose daugiabučiuose.

Kalbant apie erdvinį planavimą, svarbu užtikrinti greitą ir patogų susisiekimą su gyvenamaisiais rajonais ir viešuoju transportu, ir dviračiais, tokiu būdu sprendžiant automobilių statymo problemą. Taip pat svarbu gerinti kasdienių paslaugų tinklą ir kokybę, gyvenamuosiuose rajonuose integruoti naujas funkcijas, stiprinti infrastruktūros bei viešųjų erdvių kokybę.

Trūksta ir naujos būsto tipologijos. Yra keletas gerų pavyzdžių, tarkime, Vilniuje, Karoliniškėse, kur neužstatytose teritorijose greta senųjų daugiabučių statomos sublokuotų namų eilės ar kiti neaukšti naujų tipų daugiabučiai. Jų pirmuosiuose aukštuose įrengtos komercinės patalpos.

spręsti, kaip apskritai užtikrinti architektūros ir statybos sprendimų bei naudojamų medžiagų kokybę, jų ilgaamžiškumą, kokie kontrolės mechanizmai padėtų nuolat kelti kartelę.

Kalbant vien apie estetinį vientisumą, pasižiūrėkime į naujai plėtojamus sėkmingus daugiabučių kompleksų projektus, kuriuose kaip tik stengiamasi diferencijuoti architektūros išraišką.

Nors tokie sprendimai neretai padidina investicijas, projektai dėl savo išskirtinumo pirkėjams yra daug patrauklesni.

– Ar tipiniai kraštovaizdžio architektūros sprendimai padėtų išspręsti daugiabučių kiemų problemas?

– Numatant kompleksinę renovaciją svarbu turėti aiškią, preciziškai suprojektuotą struktūrą kvartalo lygiu. Būtina ir bendra, su suinteresuotomis šalimis suderinta, koordinuotai vykdoma vizija.

kur kas didesnio užstatymo tankumo, intensyvumo ir abejotinos statybos kokybės daugiabučių kvartalais.

Sutvarkyti daugiabučių kiemus nėra utopinis uždavinys. Tam netgi nereikia labai didelių investicijų, turint omenyje, kiek gyventojų jais naudojasi. Tereikia protingai, atsižvelgiant į šiandienos žmonių poreikius iš naujo pergalvoti galimas kiemų zonas, selektyviai sutvarkyti želdynus, prieigas prie pastatų, ten, kur įmanoma, labai apdairiai ir pamatuotai, neapkraunant kiemų praplėsti automobilių stovėjimo aikšteles, sužymėti stovėjimo vietas, įrengti apšvietimą.

Labai svarbu ne tik sutvarkyti esamus, bet ir įrengti naujų pėsčiųjų takų, vedančių į viešojo transporto stoteles ir naujai atsiradusius paslaugų centrus. Visa infrastruktūra turėtų būti pritaikyta dviratininkams ir neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms, taigi svarbu atsisakyti šaligatvių

Terasos ir kiemeliai – ne tik naujos statybos daugiabučių gyventojų privilegija (architektų biuro „Stefan Forster Architekten“ įgyvendintas renovacijos projektas).

J. L. Valentin nuotr.

– Pastaruoju metu pasigirdo specialistų nuogąstavimų, esą atnaujinant pavienius daugiabučius namus, o ne ištisus kvartalus gali tekti spręsti dar vieną – estetinę problemą.

– Vertinant įgyvendintus renovacijos projektus pasigirsta nuomonių, kad pastatų eksterjero sprendimai – pernelyg skirtingi, kad galbūt reikėtų juos unifikuoti ar kaip nors derinti. Mano nuomone, šiuo etapu neturėtume per daug dėl to nuogąstauti ir kaip nors komplikuoti tik pradedantį įsibėgėti renovacijos procesą. Normalu, kad pradėdami naują statybos sritį iš pradžių eksperimentuojame, taikome įvairius architektūrinius ir inžinerinius sprendimus. Tačiau iš tiesų turime

Vis dėlto į kiekvieną kiemą viešųjų erdvių projektuotojai, architektai ir kraštovaizdžio specialistai turėtų žvelgti atskirai. Technokratiškų unifikuotų sprendimų mes jau paveldėjome pakankamai.

Ir šiuo metu gyventojams didelį susirūpinimą kelia savivaldybių iniciatyva – naujų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas senuose mikrorajonų kiemuose. Nuogąstavimai visiškai pagrįsti, nes įgyvendinus šiuos planus tiesiog nebeliktų vietos žaliesiems plotams, esamiems želdynams ar vaikų žaidimų aikštelėms. Žaliosios erdvės, subrendę medžiai ar kiti želdynai senuosiuose gyvenamuosiuose rajonuose ypač vertingi – palyginkite su naujai pastatytais

Hidroizoliacinių medžiagų ir jų priedų pardavimas.

Hidroizoliacijos įrengimo darbai.

bortelių, laiptų, ne vietoje statomų automobilių, tampančių kliūtimis.

– Lietuvoje įprasta manyti, kad daugiabučių namais ir jų kiemais privalo rūpintis savivaldybė. Vis dėlto koks galėtų būti gyventojų vaidmuo rengiant daugiabučių aplinkos tvarkymo projektus?

– Rengiant daugiabučių kiemų tvarkymo projektus ypač svarbu, kad architektai, kraštovaizdžio specialistai dirbtų kartu su gyventojais, bendrijų atstovais, ieškotų ir rastų sprendimų, priimtinų didžiajai daugumai žmonių. Tai nelengva užduotis projektuotojams, ir šiuo metu mums trūksta tokiu principu gebančių dirbti specialistų. Galų gale

• Prilydoma ritininė bituminė danga (stogams, terasoms, pamatams, balkonams) • Savaime limpanti bituminė danga (pamatams, grindims) • Žaliųjų stogų dangos (bituminė danga, drenažiniai lakštai, geotekstilė) • Bituminės mastikos, hermetikai, gruntai • Vandens surinkimo įlajos (stogams, terasoms, balkonams) • Sandarinimo stovai (vamzdžiams, antenoms, vėdinimo sistemoms, stovams) • Cementinė hidroizoliacija (pamatams, grindims, vonios kambariams, geriamojo vandens rezervuarams, balkonams, rūsiams iš vidaus) • Hidroizoliacijos įrengimo darbai (pamatai, terasos, stogai, rezervuarai, požeminiai garažai, baseinai, dušo patalpos, liftų šachtos, vamzdynų įvadai, žalieji stogai) • Plokščių stogų įrengimas, renovacija ir priežiūra • Stogo išlipimo liukai • Apsauginė stogo tvorelė • Metalinės kopėčios • Statinio statybos darbų techninė priežiūra 29 • Statinių techninės apžiūros vykdymas (kasmetinės, neeilinės apžiūros)

Ne fasado grožis, o radikalus vidaus erdvių kokybės pokytis iš esmės keičia gyvenimo kokybę (architektų biuro „Druot, Lacaton & Vasall“ įgyvendintas renovacijos projektas). www.lacatonvassal.com nuotr. patiems gyventojams tai irgi yra iššūkis. Vis dėlto turime išmokti dirbti kartu, kitos išeities nėra. Gyventojai turi pasijusti savo kiemo šeimininkais ir dalyvauti priimant konkrečius sprendimus, kitaip bus sunku vėliau juos įtikinti prižiūrėti savo aplinką, o tai reikalauja didžiausių sąnaudų.

Kaip tik šiuo metu kartu su architektų komanda MAY Vilniuje pradedame dirbti su viena bendrijų.

Drauge su gyventojų atstovais rengiame vieno Karoliniškių gyvenamajame rajone esančio daugiabučio kiemo sutvarkymo viziją ir projektinius sprendinius. Šis projektas – vienas pirmųjų tokio tipo projektų Lietuvoje, tačiau reikia pasirengti ilgam, daug kantrybės reikalaujančiam, tiesa, įdomiam procesui.

– Ar kvartalinės renovacijos sėkmė iš anksto prognozuojama aktyviausiai procese dalyvausiančioms savivaldybėms?

– Tokiems projektams reikia aiškios miesto valdžios pozicijos, apibrėžiant savivaldybės ir lokalios bendrijos kompetencijos ribas. Turi būti visiškai aišku: už kurią kiemo, kvartalo, rajono dalį atsakinga savivaldybė, kokią paramą ji gali suteikti, kokias iniciatyvas skatina, kokius sprendimus gali priimti viena ar kelios susivienijusios bendrijos, koks rajonų gyventojų vaidmuo.

Savivaldybės jau perleido dalį atsakomybės bendrijoms ir leido pačioms tvarkyti teritoriją 20 metrų atstumu nuo pastato. Tai geras paskatinimas gyventojams imtis iniciatyvos, o savivaldybės kasmet sutaupys dešimtis milijonų litų.

Mano nuomone, būtent daugiabučių gyventojai turėtų tapti pokyčių iniciatoriais. Juk labiausiai trūksta suvokimo, kad aplinka didele dalimi lemia ne tik jų būsto vertę, bet ir gyvenimo kokybę.

Yra kiemų, kur gyventojai jau daugelį metų išties pavyzdingai tvarkosi. Galbūt jiems kartais tiesiog pritrūksta specialistų pagalbos ar finansinės paramos. Savivaldybės irgi pagal išgales jau

30

įrengė nemažai vaikų žaidimų aikštelių ir sporto priemonių. Žinoma, sertifikuoti įrenginiai dažnai neadekvačiai brangūs. Galbūt verta liberaliau į tai žiūrėti ir leisti pačioms bendrijoms įsirengti paprastesnius kiemo statinius, išvengiant sudėtingų reikalavimų ir specialių leidimų.

– Kol verda diskusijos, renovuoti ar griauti ypač susidėvėjusius daugiabučius, Kauno miesto savivaldybė apsisprendė nedelsti ir ėmėsi vieno avarinės būklės namo griovimo darbų.

– Vis dažniau kalbama, kad kai kurie pastatai yra pernelyg susidėvėję, neverti investicijų, tad reikėtų rimtai pagalvoti apie jų nugriovimą. Apie tai reikėtų kalbėti labai atsargiai ir pamatuotai, mat tokios šnekos gali visai be pagrindo išgąsdinti gyventojus ir atgrasyti nuo būsto renovacijos. Apskritai didelio masto griovimo darbai dažnai yra komplikuoti ir neatsiperka, daugiausia dėl to, kad kiekviename name didžioji dauguma butų – privati nuosavybė.

Galimybė nugriauti daugiabutį namą tampa kur kas realesnė, jeigu visas pastatas priklauso vienam šeimininkui. Kaune numatytas griauti objektas ir aplink jį esantis sklypas priklauso savivaldybei. Tačiau Lietuvoje tokie būstai sudaro maždaug 3 proc.

Taigi visiems likusiems 97 proc. būstų toks sprendimas negali būti laikomas precedentu.

Būtina skrupulingai ir profesionaliai įvertinti ilgalaikę tokių sprendimų perspektyvą, kompleksiškai išstudijuoti konkrečius įvairių abejonių keliančius atvejus ir numatyti galimus įgyvendinimo scenarijus bei finansinius kompensavimo mechanizmus. Turint omenyje dabartinę ekonominę šalies situaciją, griovimas būtų pateisinamas tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu pastato konstrukcijos kelia realų pavojų gyventojų saugumui, o alternatyvios kapitalinio remonto priemonės yra nepakankamos ar ekonomiškai nepagrįstos. Želvos gatvėje esančio daugiabučio atvejis – vienas tokių.

2014 Nr. 5

– Ko galime pasimokyti iš dabar vykstančio daugiabučių modernizacijos proceso?

– Kalbant apie senųjų daugiabučių modernizavimą, iš tiesų galima pasidžiaugti, kad procesas įgauna pagreitį. Jau mažai kam abejonių kelia renovacijos būtinumas ir atsiperkamumas. Spaudoje girdėti daug mažiau skandalingų istorijų ir skeptiškų pareiškimų. Mano nuomone, gyventojams ir administruojančioms institucijoms išmokus pirmąsias pamokas, modernizacijos sėkmei didelių kliūčių nėra.

Vis dėlto svarbu nuolatos įvertinti tai, ką padarėme, ir iš to pasimokyti. Pamatėme, kad sėkmingesni projektai yra tie, kuriuose problemos spręstos kompleksiškai, kur nebijota drąsesnių ir galbūt brangesnių architektūrinių sprendimų, kur naudotos kokybiškesnės statybos ir apdailos medžiagos.

Supratome, kad inžinerinis pastatų modernizavimas – labai svarbi ir reikalinga investicija netgi šalies energetinės strategijos požiūriu, tačiau pats laikas skirti dėmesio ir būsto erdvės kokybei gerinti. Tam pakanka nebrangių ir novatoriškų architektūrinių bei konstrukcinių sprendimų.

Galime pasimokyti iš sėkmingų užsienio pavyzdžių, tokių kaip, tarkime, architektų biurų „Stefan Forster Architekten“ ar „Druot, Lacaton & Vasall“ įgyvendintų renovacijos projektų. Reikia gerai išstudijuoti butų planavimo transformacijos galimybes, perskirstant vidaus patalpas ar net pergrupuojant butus, atsižvelgiant į pasikeitusius gyventojų poreikius.

Nauji ar rekonstruojami pastato elementai – balkonai, lodžijos ar erkeriai – vienas efektyvių būdų gerokai praplėsti butų plotą. Daug naujos kokybės pirmųjų aukštų gyventojams suteiktų kiemeliai ar terasos. Taigi daug ką galima padaryti, tiesiog reikia konkrečių sprendimų, reikalaujančių adekvačių investicijų.

31

KAIP PADIDINTI SENOS ŠILDYMO SISTEMOS EFEKTYVUMĄ?

SA 2014 Nr. 5 / reklama

Jeigu net šiltą žiemą išlaidos už šildymą nesumažėja, dera susirūpinti šildymo sistemos efektyvumu. Jeigu šilumos prietaisai kaista visu pajėgumu, o gyventojai šilumos nejaučia, tikėtina, kad šildymo sistema yra susidėvėjusi ar netinkamai prižiūrima.

32

Pasak šildymo sistemų ekspertų „TA Hydronics“, daugelyje daugiabučių šildymo sistema yra įrengta prieš 30–40 metų. Tuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose SSRS šalyse, buvo populiarios ne itin ekonomiškos vienvamzdės šildymo sistemos, ir tik nedaugelyje daugiabučių buvo montuojama dviejų vamzdžių šildymo sistema. „Iš dalies atnaujinti seną vienvamzdę šildymo sistemą galima, įdiegiant automatinius balansinius vožtuvus

Slėgio palaikymas ir vandens kokybė, balansavimas ir reguliavimas, termostatinis reguliavimas

Nauja šildymo sistema nepriekaištingai tarnaus 30 metų L. Rimkūnas patarė, kad esant galimybei rekomenduojama seną šildymo sistemą keisti nauja, juolab tam susiklostė puikios sąlygos – sutaupyti įrengiant naują šildymo sistemą padės Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. „Nauja dvivamzdė šildymo sistema padės ne tik sunaudoti mažiau energijos, bet ir efektyviau išnaudoti tiekiamą. Ši sistema yra lankstesnė, paprasčiau reguliuojama, reikalauja minimalios priežiūros, reguliuojama kiekvieno būsto savininko, tad šilumos naudojimą galima mažinti ar didinti atsižvelgiant į kiekvieno namo ūkio poreikius“, – pasakojo L. Rimkūnas.

Pašnekovas pridūrė, kad įrengiant naują dvivamzdę šildymo sistemą kur kas lengviau apskaičiuoti tikslius šilumos poreikius ir užtikrinti, kad naujasis šildymo sistemos sprendimas būtų pritaikytas kiekvieno namo gyventojų poreikiams. Netinkamai parinkus šildymo elementus gyventojų laukia šildymo sistemos problemos, pareikalausiančios pakartotinės renovacijos. Šiuo metu dvivamzdžių sistemų montavimas ir priežiūra – itin paprasti. „TA Hydronics“ pradėjus gaminti automatinio balansavimo funkcijas turinčius termostatus, šildymo sistemas galima sumontuoti iki 30 proc. greičiau, o sistemos reguliavimas bus itin paprastas ir patogus. „TA Hydronics“ skaičiavimais, šildymo sistemos renovacija gali atsipirkti per 1,5–4 metus. „Atsiperkamumo laikas priklauso nuo daugelio veiksnių: atnaujinimo apimties, senos šildymo sistemos būklės prieš pradedant renovaciją ir sistemos eksploatacijos po renovacijos. Vis dėlto mūsų kompanijos patirtis byloja, kad tinkamai atnaujinus šildymo sistemą patalpų šildymo kokybė pagerėja iškart ir paprastai sutaupoma apie trečdalį šilumos energijos, tad gyventojai kas mėnesį sutaupo apie trečdalį išlaidų šildymui“, – sakė L. Rimkūnas.

Itin daug energijos iššvaistoma dėl oro kamščių Iš dalies atnaujinant seną šildymo sistemą būtina nepamiršti šiuolaikinių orą, nešvarumus ir nuosėdas šalinančių prietaisų. Apskaičiuota, kad dėl oro kamščių sistemoje šilumos prietaisų efektyvumas gali sumažėti net iki 80 proc., o dėl nuosėdų ir rūdžių, nuolatos besikaupiančių sistemoje, sunaudojama energija gali padidėti iki 35 proc. pirmaisiais metais. Maža to, vienas milimetras korozijos produktų šildymo ir šaldymo prietaisų efektyvumą sumažina dešimtadaliu. „Atpažinti susidariusius oro kamščius šildymo sistemoje labai paprasta. Vienas indikatorių – skirtinguose

kambariuose esantys radiatoriai įkaista skirtingai. Viena dalis radiatorių būna karšta, kita – vėsi ar net šalta. Taip pat dėl sistemoje esančio oro girdimi įkyrūs pašaliniai garsai viršutinių daugiabučių aukštų radiatoriuose – vadinamasis gurgėjimas. Šie išoriniai neefektyvios šildymo sistemos požymiai byloja, kad reikalinga išsami sistemos diagnostika. Ji dažniausiai rodo, kad šildymo sistema veikia neefektyviai – vadinasi, švaistomi gyventojų pinigai šilumai, kurios jie nejaučia. Siekiant pašalinti šiuos padarinius, tereikia iš dalies atnaujinti šildymo sistemą: pasirūpinti automatiniais purvo ir oro atskirtuvais, sumontuoti kokybiškus minimalios priežiūros reikalaujančius išsiplėtimo indus teisingam slėgio palaikymui sistemoje. Jie užtikrins šildymo sistemos ilgaamžiškumą, sumažins išlaidas šildymo sistemos priežiūrai ir svarbiausia – gyventojų išlaidas“, – įvardijo L. Rimkūnas.

Modernius oro ir nuosėdų šalinimo prietaisus rekomenduojama montuoti ir naujose patalpų šildymo bei šaldymo sistemose. Naujuose namuose įrengtose dvivamzdėse šildymo sistemose nuosėdų dalelės ima kauptis jau po metų eksploatacijos, tad siekiant išvengti problemų, su kuriomis jau susiduria gyventojai, eksploatuojantys seną šildymo sistemą, reikėtų pasirūpinti reikiamais įrenginiais dabar.

Energijos švaistymo priežastis – išderinta šildymo sistema „TA Hydronics“ duomenimis, net apie 90 proc. visų tradicinių šildymo sistemų nėra tinkamai suderintos, dėl to patalpos apšildomos netolygiai, švaistomi energijos resursai, permokama už šildymo paslaugas. Šildymo sistemos derinimo klausimais jums gali patarti „TA Hydronics“ specialistai. „Šildymo sistemą reikia prižiūrėti kas 2–4 metus. Deja, šilumos tinklais besirūpinančios įmonės tokius darbus daugiabučiuose atlieka per retai. Kartais šildymo sistemos priežiūros imasi daugiabučių gyventojai ir netinkamai savavališkai sureguliuoja šildymo prietaisus, todėl šie veikia neefektyviai. Todėl itin svarbu vienvamzdę šildymo sistemą keičiant dvivamzde rinktis efektyviausią automatinio balansavimo sprendimą. Tik tada pasieksite norimą rezultatą atnaujindami sistemas ir minimalizuosite išlaidas sistemos priežiūrai“, – sakė L. Rimkūnas.

Jis priminė, kad visi gyventojai, prieš nuspręsdami, kokio pobūdžio daugiabučio renovaciją atlikti, gali kreiptis konsultacijos į tarptautinės šildymo ir vėdinimo sprendimus diegiančios kompanijos „TA Hydronics“ specialistus. „Siekdami kokybiškai konsultuoti gyventojus renovacijos sprendimų klausimais, atidarėme mokymų laboratoriją. Čia žmonės gali ne tik sužinoti, kokie prietaisai reikalingi šildymo sistemos renovacijai ar kuo skiriasi siūlomi sprendimai, tačiau ir pamatyti, išbandyti įvairių termostatikos, balansavimo, reguliavimo, slėgio kontrolės, oro bei nuosėdų šalinimo prietaisų veikimą, įsitikinti jų nauda“, – priminė L. Rimkūnas.

SA 2014 Nr. 5 / reklama

ir sumontuojant termostatines galvutes. Taip galime sistemą padaryti efektyvesnę ir namų ūkiams padėti sutaupyti iki 15 proc. dabar iššvaistomos energijos. Vis dėlto norint sumažinti išlaidas už šildymą ir jausti komfortą reikėtų ne iš dalies atnaujinti, bet pakeisti seną sistemą nauja modernia dvivamzde ir pasirūpinti tinkama jos priežiūra. Teisingai įrengus ir suderinus sistemą galima sutaupyti per 35 proc. energijos“, – sakė „TA Hydronics“ technikos direktorius Liutauras Rimkūnas.

ENGINEERING ADVANTAGE

Kituose žurnalo „Statyba ir architektūra“ numeriuose skaitykite patarimus, susijusius su privačių namų ir komercinių objektų renovacija.

Slėgio palaikymas ir vandens kokybė, balansavimas ir reguliavimas, termostatinis reguliavimas

ENGINEERING ADVANTAGE

33

KOKYBIŠKOS STATYBOS FORMULĖ

„Shutterstock“ nuotr.

AR TOBULĖJANČIOS MEDŽIAGOS, NOVATORIŠKOS TECHNOLOGIJOS IR PAŽANGŪS DARBO PROCESAI GARANTUOJA ŠIANDIEN KYLANČIŲ STATINIŲ ILGAAMŽIŠKUMĄ?

Lina BIELIAUSKAITĖ

Statyboje naudojamos medžiagos ir produktai – vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių pastato ilgaamžiškumą. Viena vertus, už savo darbų kokybę laiduojantys rangovai turėtų būti suinteresuoti, kad į statybų aikšteles patektų tik kokybiški gaminiai. Kita vertus, tokią prievolę numato ir teisės aktai. Dar vienas saugiklis – garantiniai pačių gamintojų įsipareigojimai. Tiesa, statybų sektoriaus atstovai pripažįsta, kad iškilus realiai problemai neretai sunku vienareikšmiškai įvertinti, ar statybų broką lėmė nekokybiškos statybinės medžiagos, ar vis dėlto buvo nepaisyta naudojimo instrukcijų.

34

2014 Nr. 5

Reputacija – ne tušti žodžiai Uostamiesčio gyvenamojo Dragūnų kvartalo projektą įgyvendinančios bendrovės „Pamario troba“ direktoriaus pavaduotojo statybai Nerijaus Levinsko teigimu, kaip ir daugelis nekilnojamojo turto plėtotojų, įmonė perka kompleksinę statybos paslaugą, tad kokios statybinės medžiagos bei produktai bus naudojami – samdomo generalinio rangovo ar subrangovo kompetencija. „Rangovų patikimumas – tikrai ne tušti žodžiai.

Savo partnerius pažįstame ilgus metus, žinome, kad jie laikosi ir sutartinių, ir garantinių įsipareigojimų. Pavyzdžiui, šiandien yra nemažai langų gamintojų, kurie atvažiavo, sustatė langus ir kuriems nebeįdomu, kas toliau. Šiandien dirba – rytoj jų gal jau nebebus. Jeigu statytojas yra vadinamasis feniksas, kuris po kiekvieno projekto susidegina – jokių problemų, gavo pelno ir išėjo, bet 15 metų veikiančiai įmonei panašūs variantai netinka. Patirtis išmokė iš anksto užkirsti kelią tokioms problemoms.

Kiekvienoje sutartyje numatome, kad firma, atlikusi darbus mūsų objektuose, garantiniam laikotarpiui pateikia ir draudimo garantą“, – pasakojo „Pamario trobos“ atstovas.

Pašnekovas pastebėjo, kad dažniausiai medžiagų kokybė nėra silpnoji statybų grandis. „Nesu girdėjęs apie rimtesnius atvejus, nebent kadaise pasitaikydavo tokių problemų su mūsų vietos gamintojais, kurie mėgdavo pataupyti medžiagoms, ko nors neįdėti. O iš esmės praktika rodo, kad statybų brokas dažniausiai susijęs ne tiek su medžiagų kokybe, kiek su statybų procesu.

Vis dėlto nemažai lemia žmogiškasis faktorius – gali būti kur nors paskubėta, kas nors nesužiūrėta. Ypač daug problemų išlindo vadinamosios greitosios statybos metu, kai nekilnojamojo turto rinka pasiekė piką“, – kalbėjo specialistas.

Stambiems statytojams lengviau N. Levinskas pripažino, kad net kilus rimtiems įtarimams dėl statybinių medžiagų kokybės veikiausiai lauktų ilgas ir sudėtingas procesas gamintojui įrodyti, jog produktas buvo naudojamas laikantis visų reikalavimų, ar net pagrįsti, kad apskritai buvo naudojamos ne kokio nors kito gamintojo medžiagos. „Nusiperki žmogus žiemą glaisto, nuglaistei, o jis atšoko. Gamintojas sako: o gal tu jį sušaldei?

Ir tokių niuansų gali atsirasti ne vienas“, – mano specialistas.

Pašnekovas svarstė, kad dėl šios priežasties į kai kuriuos defektus galbūt neretai tiesiog numojama ranka. „Čia užsisuka visa karuselė – terminų

nesilaikymas, baudos ir panašiai. Gal statybininkai kai ką ir nuslepia, kad nesiveltų į tuos ilgus, varginamus procesus. Tarkime, darbuotojai nuglaisto sieną, išlenda koks defektas – negi lauksi, kol kas nors ką nors išsiaiškins? Tad visai tikėtina, kad tokia situacija bus išspręsta paprastai – kur reikia, tą glaistą nuskus, nuvalys, užteps ką kita, kad tik nebūtų prastovų“, – galimą scenarijų dėliojo N. Levinskas.

Pašnekovas neneigė, kad garantinis statybos produktų terminas priklauso ne tik nuo konkretaus gaminio, bet ir nuo pasirinkto gamintojo bei to, kokias sąlygas su juo pavyks išsiderėti užsakovui: „Tarkime, taikomas vienoks garantinis lango stiklo paketo terminas ir kitoks profilio, lankstų, judančių detalių. Be to, kiekvienas atvejis – individualus, priklauso nuo to, kaip pavyksta susiderėti su gamintoju. Stambesniems statytojams – lengviau, nes kiekvienas gamintojas žino, kad didesnėmis apimtimis dirbančiai kompanijai pasiūlęs lankstesnes sąlygas gali tikėtis užsakymų ir ateityje.“ Be abejo, eksploatacinių sąlygų reikalavimais apsidraudžia ir patys statybinių produktų gamintojai. „Gal tai aktualu ne tiek mūro elementams, kiek vidaus apdailos medžiagoms. Pavyzdžiui, jeigu įrengtos medinės grindys, patalpoje svarbu užtikrinti ir tam tikrą drėgmės bei temperatūros režimą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų – juk jei po parketą vaikščiosi aukštakulniais, naivu tikėtis, kad jis ilgai atrodys pirminės išvaizdos“, – komentavo N. Levinskas.

Riziką prisiima statytojas Klaipėdos universiteto (KU) Jūrų technikos fakulteto Statybos katedros vedėjas Darius Narmontas teigė, kad kalbėti apie garantinius statinio kokybės dalykus pirmiausia reikėtų formaliai, vertinant įstatymus. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad 2013-aisiais įsigaliojo reglamentas, jog visi gaminiai, medžiagos, naudojami statyboje, turi turėti kokybės garantiją patvirtinantį CE ženklinimą. „Statytojas, naudodamas neaiškios kilmės gaminius, kurie neturi sertifikato, pirma, nusižengia įstatymams, antra, visą riziką prisiima sau. Jeigu dirbo su nesertifikuotais gaminiais, iškilus problemai neturės jokių argumentų nei prieš užsakovą, nei teisminiuose procesuose.

Tai būtų tolygu važinėjimui automobiliu be civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros pažymėjimo“, – palygino KU mokslininkas.

Anot D. Narmonto, sertifikuotų produktų gamintojus drausmina ir prievolė naudoti tik sertifikuotas, patikimas medžiagas. „Be sertifikato, gaminys turi turėti ir atitikties deklaraciją. Sertifikatas garantuoja produkto kokybę, o atitikties deklaracija yra dokumentas, kuris taip pat nurodo technines gaminio ypatybes, pavyzdžiui, tai, kad šis yra pagamintas iš reikiamos klasės medžiagos, atitinka tam tikras apkrovas, skirtas konkretaus agresyvumo aplinkai ir panašiai“, – dėstė KU atstovas.

Šiuolaikinis – nebūtinai ilgaamžis D. Narmonto nuomone, reikalavimas statyboje naudoti sertifikuotą produkciją – ne tik veiksminga prevencinė priemonė apsidrausti nuo nekokybiškų gaminių, medžiagų, bet ir svarbus statybos procesas. „Reikėtų įvertinti ir žmogiškąjį faktorių, kad ką nors galima praleisti, ko nors nepastebėti, užmiršti. Medžiagos turi būti naudojamos pagal paskirtį, laikantis temperatūros, drėgmės ir kitų režimų, nurodytų instrukcijoje. Tai ypač aktualu kalbant apie tokias medžiagas kaip dažai, klijai, gruntas, tinkas ir panašiai, – kalbėjo KU Jūrų technikos fakulteto Statybos katedros vedėjas D. Narmontas. – Kokybės ir garantijos grandinę sudaro užsakovas–projektuotojas–gamintojas–statytojas. Jei kyla problemų, susijusių su statinio kokybe, pirmiausia įvertinama, ar buvo naudojamos sertifikuotos medžiagos, ar buvo laikomasi privalomų darbų technologijų.

Tik tada leidžiamasi į projektuotojų aplinką, kur galbūt buvo padaryta klaidų, ne iki galo viskas įvertinta.“ Pašnekovas neneigė, kad technologijų ir darbo procesų pažanga, kasmet tobulinamos medžiagos, didėjanti jų įvairovė leidžia tikėtis ir atitinkamo statybos rezultato. Tačiau, anot D. Narmonto, tai neužtikrina vienareikšmiško šiandienos statinių kokybės pranašumo, palyginti, pavyzdžiui, su sovietmečiu iškilusiais objektais. „Šiuolaikiniai statiniai dar nestovėjo tiek, kiek stovi sovietiniai. Kai jie išgyvens tiek metų, bus galima kalbėti apie jų ilgaamžiškumą. Šiuolaikinės statybos kokybė iš esmės yra gera, juo labiau įvertinus statinių originalumą, įvairovę. Anuomet faktiškai buvo naudojami standartizuoti kartotiniai projektai, originalių statinių buvo vienetai. Šiuo metu kone kiekvienas objektas yra originalus. O kur gausybė smulkių sprendimų variacijų, kūrybos, randasi įvairių išlygų ir išlenda žmogiškųjų klaidų“, – pripažino mokslininkas.

35

SENŲJŲ DAUGIABUČIŲ VEIDAS: MANO BALKONAS – MANO TVIRTOVĖ „Džiugina“ sprendimų įvairovė

Lina BIELIAUSKAITĖ

Eklektiškai įstiklintų balkonų bjaurojamas gyvenamųjų namų veidas byloja, kad teisinė aplinka ir realybė kartais neturi nieko bendra. Atrodytų, realiausia viltis suvaldyti įsigalėjusį chaosą – daugiabučių modernizacija. Tačiau estetinis kriterijus, įskaitant ir vieningo balkonų vaizdo sprendimus, vis dar nėra įvardijamas prioritetiniu renovacijos procese.

36

2014 Nr. 5

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta atkreipė dėmesį, kad norint įstiklinti balkoną privalu suderinti supaprastintą projektą su miesto ar rajono savivaldybės architektu. „Tai aktualu ir senos, ir naujos statybos namuose. Šis reikalavimas galioja seniai, tačiau kaip jo laikytasi – nebuvo kontroliuojama.

Todėl šiandien matome gyventojų saviveiklos

rezultatus – „gražią“ daugiabučių balkonų įvairovę ir konstruktyviniu, ir spalviniu požiūriu, – kalbėjo pašnekovas. – Žinoma, ši problema opesnė senuosiuose namuose. Naujos statybos daugiabučiuose nėra tokių interpretacijų galimybių – balkonai jau yra įstiklinti, taip ir užtikrinant papildomą komforto sąlygą, ir sprendžiant energinio efektyvumo klausimą.“ V. Serbenta pripažino, kad senosios statybos namų renovacija galėtų būti veiksmingas įrankis sprendžiant šią seną problemą. Tačiau kol kas šis įrankis – pačių gyventojų rankose.

Tikslas – mažesnės šildymo sąskaitos Anot pašnekovo, renovuojant būstą prievolės pasirūpinti ir vieningu estetiniu balkonų vaizdu nėra, tad viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo.

„Visi projektai įgyvendinami bendru butų savininkų sutarimu. Pirma, jie nusprendžia, ar reikia atnaujinti pastatą, antra – kokias priemones rinktis.

Manau, būtų neteisinga užkrauti prievolę gyventojams. Šiuo metu taikomas geranoriškumo, pačių apsisprendimo principas pasiteisino“, – kalbėjo BETA vadovas V. Serbenta.

Pašnekovas teigė, kad galiausiai ir pati daugiabučių modernizavimo programa orientuota ne į estetinius sprendinius, bet į energinio efektyvumo didinimą. „Vyriausybės parama pirmiausia nukreipta į pirmaeilių uždavinių sprendimą, tai yra kaip sumažinti gyventojų išlaidas, patiriamas dėl būsto šildymo. Tačiau, be abejonės, daugiabučių modernizavimo rezultatas yra ir estetinis jų vaizdas.

Jeigu šiltinamos sienos, stogas, sutvarkomi fasadai, natūralu, kad palikus bet kaip įstiklintus balkonus vaizdas bus nekoks. Kad šios konstrukcijos atrodytų estetiškai, skatinama stiklinti balkonus pagal vieningą projektą. Juo labiau kad už tas priemones, kurios taupo energiją, valstybė skiria iki 40 proc. finansinę paramą. Tai dar viena svari paskata žmonėms tuo pačiu susitvarkyti ir balkonus“, – kalbėjo BETA direktorius.

Renovacija – ir už slenksčio Anot specialisto, nors apie estetinę išraišką renovuojant daugiabučius kalbėti ankstoka, žvelgiant į ateitį reikia galvoti ne tik apie šiuos siekius. „Daugiabučiuose gyvena apie du trečdalius Lietuvos žmonių, didžioji jų dalis – statytuose sovietmečiu. Kai bus atnaujinta masė šių namų, bus galima imtis kito žingsnio ir įgyvendinti kitas priemones, taikant kitokius mechanizmus“, – aiškino V. Serbenta.

Anot specialisto, palyginti su Vokietijos praktika modernizuojant senuosius daugiabučius, Lietuvoje pasigendama kompleksinio požiūrio.

BALKONŲ KONSTRUKCIJOS – BENDRAS TURTAS Gyvenamųjų namų administratoriai pripažįsta, kad didesnį nerimą kelia balkonų būklė nei estetinis jų vaizdas. Nemaža dalis prieš keliasdešimt metų statytų daugiabučių balkonų yra avarinės arba patenkinamos būklės.

Bendrą situaciją apsunkina tai, kad įprastai gyventojai nesutinka imtis būtinų remonto darbų. Kadangi balkonas įvardijamas kaip pagrindinė namo konstrukcija, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, už jo priežiūrą atsako visi namo bendraturčiai – net ir tie daugiabučio gyventojai, kurie balkonų neturi.

Vilniuje yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą. Nors namų administratoriai skambina pavojaus varpais, patys gyventojai į tai moja ranka ir susirūpina balkonais tik įvykus nelaimei, o jų pasitaiko vis dažniau.

Vilniaus miesto savivaldybė turi planų sudaryti daugiabučių namų fasadų, balkonų remonto darbų paramos fondą. Tačiau kol kas jis nesukurtas, o nuo griūvančių balkonų gyventojus stengiamasi apsaugoti tik balkonus aptraukiant tinklais. „Didžiausias dėmesys nukreiptas į pačius pastatus – gyventojai atsinaujina, susitvarko savo namą, gal net įsistiklina balkonus pagal vieningą projektą, tačiau kiemai lieka nesutvarkyti – nėra automobilių statymo aikštelių, žaliosios teritorijos apleistos, vaikų žaidimų aikštelės nesutvarkytos.

Todėl, be abejo, kitas renovacijos siekis – tvarkyti visą gyvenamąją aplinką“, – teigė BETA direktorius V. Serbenta.

37

SA 2014 Nr. 5 / reklama

SPRENDIMAI BALKONŲ TARNAVIMO AMŽIUI PAILGINTI

38

Neįstiklinti balkonai dažniausiai yra veikiami nepalankių oro sąlygų. Todėl labai svarbu, kad jų konstrukcijos būtų apsaugotos nuo vandens įsiskverbimo.

Kitaip bus pažeistas viršutinis sluoksnis, atšoks plytelės, balkono gelžbetonio konstrukcijos ims koroduoti.

Nereikia pamiršti ir šilumos nuostolių – drėgna medžiaga turi prastą šilumos laidumo koeficientą. O dar po kurio laiko ims veistis sveikatai žalingi grybeliai ir pelėsiai.

Būtina gera hidroizoliacija Tam, kad balkonai ilgai išlaikytų gražų estetinį vaizdą ir nebūtų pažeisti korozijos, juos įrengiant reikia pasirūpinti tinkama hidroizoliacija. Kompanija„Henkel“ turi įvairiausių produktų balkono hidroizoliacijai įrengti ir jau pažeistoms konstrukcijoms taisyti.

Hidroizoliacinės medžiagos „CR 90 Crystaliser“ apsaugos nuožulnias plokštes nuo vandens, o produktų sistemos linija su „Ceresit CD“ skirta pažeistam betonui taisyti. „CR 90 Crystaliser“ – tai triguba apsauga nuo vandens. Įrengus tinkamą nuolydį ant konstrukcinės balkono plokštės, „CR 90 Crystaliser“ hidroizoliaciją galima tepti tiesiai ant plokštės, atsisakant papildomo betono sluoksnio, kuris būtinas naudojant ritininę dangą. „CR 90 Crystaliser“ hidroizoliacija gali būti naudojama ir kaip apsauginis nuožulnusis sluoksnis apsaugai nuo vandens. Naudojant ritininę dangą, betono sluoksnis (nuožulnusis sluoksnis ant bitumo) nebūna apsaugotas nuo vandens. Medžiaga taip pat gali būti naudojama ant drėgno paviršiaus, o to negalima daryti klojant ritininę dangą.

Kiti „CR 90 Crystaliser“ privalumai: palengvina ir sutrumpina darbą, nebūtina naudoti specialios įrangos kaip prilydomajai dangai, atliekant hidroizoliacijos darbus nėra rizikos sugadinti medines pastato dalis (duris ar turėklus).

Vienalytis vientisas „CR 90 Crystaliser“ sluoksnis visiškai panaikina riziką, kad atsiras nesandarių sujungimo vietų ir

vanduo ims skverbtis į nuožulnųjį sluoksnį. Paskleidus ant pagrindo masę, plyteles galima kloti jau po 3 dienų, o ant įprastinių cementinių besiūlių pagrindų tai įmanoma daryti tik po 7–14 dienų. Įrengiant bituminę izoliaciją privaloma suformuoti storesnį nuožulnųjį sluoksnį. Dėl to gali skirtis vidaus ir išorės pagrindo aukščių lygis. O naudojant „CR 90 Crystaliser“ plyteles galima klijuoti tiesiai ant hidroizoliacijos.

Nedideli įtrūkimai užsisandarina savaime „CR 90 Crystaliser“ – daugiau negu įprastinė hidroizoliuojanti danga. Tai technologiškai pažangus, labai efektyvus produktas.

Jis ant betono paviršiaus suformuoja sandarinamąją dangą, kuri apsaugo betoną nuo vandens. Dėl to izoliuojamas paviršius tampa visiškai sandarus, o betono struktūra papildomai sustiprinama.

Po „CR 90 Crystaliser“ dangos sluoksniu vykstant kristalizacijos procesui, idealiai išnaudojama kapiliarinė betono struktūra. „CR 90 Crystaliser“ sudėtyje esantys mineraliniai komponentai, pavyzdžiui, druskos, įsiskverbia į betono poras ir jose sudaro netirpių kristalinių struktūrų. Jos ilgainiui didėja, kol uždaro kapiliarus, o tai sustabdo vandens judėjimą abiem kryptimis.

Kristalai tampa neatskiriama betono dalimi, dėl to danga išlieka sandari net esant nedideliems pažeidimams.

Kristalizacijos proceso poveikis išlieka ilgai. Dėl to iki 0,4 milimetro pločio įtrūkimai, susidarę panaudojus „CR 90 Crystaliser“, užsisandarina savaime. Taip betonas papildomai apsaugomas nuo pažeidimų, atsirandančių dėl statinių įtrūkimų.

Sistema pažeistoms vietoms taisyti Daug balkonų konstrukcijų yra pažeidžiamos dėl cheminių ir mechaninių veiksnių, tačiau pažeistos vietos gali būti veiksmingai pataisytos.

Veiksmingas korozijos paveiktos betoninės balkono konstrukcijos taisymas pailgina jos tarnavimo laiką. Statybos praktikoje vyrauja betono konstrukcijų ir paviršiaus taisymo medžiagų sistemos (rinkiniai), kurių pagrindas yra polimerais modifikuotas cemento rišiklis, trumpai vadinamas PCC (polimercementiniu betonu).

Daugelis senų konstrukcijų buvo statomos naudojant iš dalies žemos klasės betoną, o techniniuose daugelio prieinamų taisymo medžiagų sistemų lapuose mažiausia pagrindo patvarumo klase nurodoma B25. Todėl kompanija „Henkel“ sukūrė betoninių PCC tipo konstrukcijų taisymo sistemą, pritaikytą aukštesnės kaip B15 klasės betonui. Šią sistemą sudaro nuo korozijos sauganti mineralinė apsauga „Ceresit CD 30“, kuri taip pat yra kontaktinis sluoksnis, ir mišinys, kurį reikėtų rinktis atsižvelgus į reikiamo remontuoti paviršiaus pažeidimus: • stambiagrūdis mišinys betonui taisyti „Ceresit CD 26“, esant 30–100 milimetrų storio sluoksniams; • smulkiagrūdis mišinys betonui taisyti „Ceresit CD 25“, esant 5–30 milimetrų storio sluoksniams; • išlyginamasis betono taisymo glaistas „Ceresit CD 24“, esant 1–5 milimetrų storio sluoksniams.

Sistema „Ceresit PCC“ naudojama ertmėms užpildyti, balkonams perprofiliuoti ir įvairaus tipo betoninėms bei gelžbe-

Armuojamojo plieno apsauga Jeigu korozija pasiekia konstrukcijos armatūrą, nuo paveiktų armuojamųjų strypų reikia pašalinti betono dangą iki korozijos nepaveiktų vietų. Ant paruošto armatūros plieno paviršiaus reikia paskleisti nuo korozijos saugančią mineralinę dangą „Ceresit CD 30“. Naudojant mišinį CD 30 plienas gali būti drėgnas.

Nuo korozijos saugantį mišinį vėliausiai galima tepti praėjus 3 valandoms po armatūros strypų valymo arba papildomai, nuo korozijos saugančiai smėliu apibarstytai dažų dangai išdžiūvus.

Apsaugojus armuojamąjį plieną, prieš pradedant betono ertmių užpildymą (taip pat taisant ne konstrukciją), paruoštą seno betono paviršių reikia gerai sudrėkinti vandeniu, kol taps matinis ir drėgnas. Ant paruošto paviršiaus tepamas kontaktinis sluoksnis – mineralinis apsauginis mišinys „Ceresit CD 30“. Kiti sistemos „Ceresit PCC“ sluoksniai tepami kontaktiniam sluoksniui apdžiūvus, kai mišinys tampa matiškai pilkas, t. y. praėjus 30–60 minučių.

Jeigu praeis daugiau laiko, kontaktinį sluoksnį reikia paskleisti dar kartą, bet tik prieš tai esančiam sluoksniui visiškai sukietėjus. Kontaktinio sluoksnio paskirtis – pagerinti sukibimą tarp seno betono bei ertmes užpildančios medžiagos ir išlyginti neišvengiamus nedidelius valkšnumo koeficiento, tamprumo modulio ir terminio deformavimosi koeficiento skirtumus.

Atsižvelgiant į betono ertmių gylį, joms užpildyti reikia naudoti vieną šių mišinių: „Ceresit CD 25“ arba „Ceresit CD 26“. Tai betono ir gelžbetonio paviršiams išlyginti, ertmėms ir pažeistoms vietoms užpildyti skirti vienkomponenčiai mišiniai.

Betono ertmes užpildant mišiniu CD 25 arba CD 26, dėl grūdelių dydžio nepatogu suformuoti lygaus betono paviršiaus.

Norint gauti lygų paviršių, kuris bus dengiamas dažais, arba taisant ne betono konstrukciją, pavyzdžiui, atliekant nedidelį paviršiaus taisymą išmontavus klojinį, būtina užpildyti iki 5 milimetrų gylio ertmes. Tokiu atveju galima naudoti taisymo glaistą „Ceresit CD 24“, kuris irgi yra sistemos „Ceresit PCC“ dalis. „Ceresit CD 24“ – tai betoniniams ir gelžbetonio paviršiams išlyginti, ertmėms ir pažeistoms vietoms užpildyti skirtas smulkiagrūdis glaistas. Tinka poroms ir įtrūkimams užpildyti, pavyzdžiui, prieš užtepant dažų sluoksnį. „Ceresit CD 24“ gali būti naudojamas ant horizontalių ir vertikalių paviršių, pastatų viduje ir išorėje.

Betono taisymo produktų ypatybės Suderinamumas su ne tokiu patvariu betonu. Betono taisymo produktų sistema „Ceresit“ yra suderinama su ne tokiu patvariu betonu. Ji pasižymi patvarumo ypatybėmis, kurios suteikia galimybę produktus naudoti ant žemesnės klasės betono.

Labai geri darbiniai parametrai. „Ceresit CD 25“ ir „Ceresit CD 26“ galima naudoti rankomis ar mechaniniu būdu ant vertikalių bei horizontalių paviršių. Paskleisti ir išlyginti mišinį galima jau po 1–15 minučių. Glaistą „Ceresit CD 24“ galima lyginti metaline mente arba įtrinti iškart, kai jis paskleidžiamas.

Sutaupoma laiko. „Ceresit“ produktai tepami tiesiai ant šviežio kontaktinio sluoksnio CD 30, o kiti sluoksniai – po trumpo laiko arba be technologinių pertraukų. Sistema „Ceresit PCC“ taisytais paviršiais vaikščioti leidžiama praėjus vienai parai, o

transporto priemonių judėjimas galimas po 3 parų.

Apsauginė danga ant „Ceresit“ produktais taisyto paviršiaus gali būti tepama po 3 parų.

Apsauga nuo atmosferos poveikio Kai balkono konstrukcijai įtaką daro tik atmosferos poveikis ir pagrindiniai pavojingi veiksniai, yra šarmingumą mažinanti korozija bei karbonatizacija, apsaugai užtenka dažų „Ceresit CT 44“, kurių galima išsirinkti iš daugiau kaip 200 spalvų.

Dažai „Ceresit CT 44“ skirti ir fasadams, ir vidaus patalpoms apsaugoti nuo neigiamo poveikio. Jais galima dažyti mineralinius pagrindus: betoną, cemento, cemento ir kalkių, kalkių tinką. Dangos struktūra itin atspari anglies dvideginio difuzijai, o tai gerokai apriboja betono karbonatizacijos procesą.

Prieš dažant seną betono paviršių reikėtų padengti gruntu. Tam galima naudoti gruntą „Ceresit CT 17“. Šis preparatas tinkamas įgeriantiems paviršiams gruntuoti prieš klojant keramines plyteles, dažant arba tepant akrilinį tinką. Jis gali būti naudojamas ant sienų ir grindų, pastatų viduje ir išorėje.

Preparatas didina betono, tinko ir monolitinių grindų paviršiaus patvarumą, sumažina jų įgertį.

Norint išsaugoti betono faktūrą ir kartu apsaugoti jį nuo atmosferos poveikio, tepant preparatą „Ceresit CT 13“ ant pataisyto paviršiaus galima paskatinti hidrofobizaciją. „Ceresit CT 13“ skirtas mineraliniam tinkui, klinkerio mūrui, apdailos plytoms, smiltainio apdailai, mineralinių dažų dangoms ir čerpėms impregnuoti. Preparatas gali būti naudojamas ant itin šarmingų paviršių, tokių kaip šviežias tinkas, naujos siūlės, betonas, silikatinių plytų mūras, fibrolito plokštės ir kitų. „Ceresit CT 13“ apsaugo pastato fasadą nuo kritulių ir ore esančių agresyvių medžiagų, užkerta kelią apnašoms, šalčio sukeliamiems pažeidimams, dumblių ir grybelių plitimui fasade. Preparatas užtikrina hidrofobinį pagrindo impregnavimą net esant iki 0,2 milimetro pločio kapiliariniams įtrūkiams. Ši sistema atspari cheminių priemonių, naudojamų keliams barstyti, poveikiui.

SA 2014 Nr. 5 / reklama

tonio konstrukcijoms taisyti kompleksiniu būdu. Sistema suteikia galimybę taisyti konstrukcijas esant dideliems giliems pažeidimams (mechaniniams, korozijai) tokiuose elementuose kaip balkonai, gembės, konstrukcijų stulpai, sijos, perdangos ir kt., tokiuose statybos objektuose kaip betoniniai ir gelžbetonio rezervuarai (vandens nuotekų valyklos, uosto molai), karkasinės konstrukcijos (prekybos centrai, blokiniai daugiabučiai), salės, didelių plokščių monolitinės ir gelžbetonio konstrukcijos: dūmtraukiai, šaldyklos, monolitiniai namai ir kt.

Sistemos „Ceresit PCC“ produktai yra atsparūs oro sąlygoms, sūriam vandeniui ir tiesioginiam kelių barstymo medžiagų poveikiui, įskaitant druskos.

39

SAULĖS ENERGETIKA LIETUVOJE: POTENCIALAS DAR NEIŠNAUDOTAS TRADICINES FASADŲ APDAILOS MEDŽIAGAS GALI PAKEISTI SAULĖS ELEMENTAI

Kristina BUIDOVAITĖ

Vos prieš kelerius metus daugybė lietuvių džiaugėsi atradę naują greito pelno galimybę – nedidelės galios saulės jėgaines. Ir nors pernykštis elektros energijos supirkimo tarifo sumažinimas nuvylė saulėta verslo perspektyva patikėjusius žmones, sukrėsta rinka po truputį atsigauna, su saulės kolektoriais bei elektrinėmis vėl siejama šviesi ateitis: juos vis dažniau renkasi ieškantieji galimybių suderinti naudą su estetiniais poreikiais.

Technologija išpopuliarėjo JAV Atsinaujinantys energijos šaltiniai lėtai, bet užtikrintai išstumia tradicines šildymo sistemas. Tiesa, kol kas šis procesas aktyvesnis Vakaruose. Pavyzdžiui, vadinamąją saulės sieną (ang. SolarWall), specialistų laikomą ne tik ekonomišku, bet ir estetišku sprendimu, ieškantiesiems fasado apipavidalinimo sprendimo kol kas galima pamatyti tik Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje.

JAV ir Kanadoje išpopuliarėjusi saulės siena – šildymo ir vėdinimo sistema – naudojama įvairios paskirties pastatuose, tačiau, anot VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedriaus Šiupšinsko, pramonės pastatams ar angarams yra tinkamesnė nei daugiabučiams namams.

Naudojant pagal šią technologiją pagamintą šilumą galima užtikrinti dalinį patalpų vėdinimą ar ruošti karštą vandenį. Saulės siena įprastai įrengiama daugiausia saulės spindulių sugeriančioje pietinėje išorinėje pastato sienoje.

Saulės sienos gamintojai teigia, kad ji gali pagerinti izoliacines sienos charakteristikas. VGTU mokslininkai šiuo metu kaip tik analizuoja, kiek šilumos prarandama be saulės sienos ir su ja. Taip pat teigiama, kad saulės siena leidžia sutaupyti 20–30 proc. energijos.

VGTU mokslininkas įvardijo ir dar vieną galimą estetinį sprendimą – integruoti į langų stiklo paketą fotovoltinius elementus.

Laboratoriją šildo ir vėsina saulė Kovo mėnesį šviečiant saulei į VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijos patalpas pateko iki 35 laipsnių sušilęs oras. Žiemos metu, orui atšalus iki 20 laipsnių šalčio, pro vėdinimo sistemą į patalpas patenka iki 5 laipsnių įšilęs oras.

VGTU įrengtą saulės sieną sudaro skylėta tamsaus metalo danga. Tamsųjį apvalkalą skrodžianti saulės šviesa sušildo orą, kuris pro nedideles skylutes įtraukiamas į siaurus tarpus, esančius tarp pastato bei metalo sienos, ir nukreipiamas į įprastinę pastato vėdinimo sistemą. Jeigu tiekiamo oro temperatūra nepakankama, ji pakeliama įprastu būdu – šilumokaičiu, esančiu vėdinimo įrenginyje.

40

VGTU įrengta saulės siena – JAV ir Kanadoje išpopuliarėjusi šildymo bei vėdinimo sistema.

G. Bartuškos nuotr.

2014 Nr. 5

Saulės kolektorių renesansas Požiūris į saulės kolektorius, pastebi specialistai, irgi pamažu keičiasi. Prieš kelerius metus vienas po kito dygo naujos statybos namai su ragais – taip vaizdžiai vadinti ant stogų iškelti iš Kinijos atkeliavę vakuuminiai saulės kolektoriai. Mat estetinis namo vaizdas neretai būdavo paaukojamas dėl efektyvumo, parenkant optimalų saulės kolektorių diegimo kampą. Kai kurie gyventojai apskritai atsisakydavo saulės kolektorių dėl esą nesuderinamo dizaino.

Situacija, panašu, keičiasi: architektai atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimus vis dažniau parenka apgalvotai, derindami prie namo architektūros. Juolab kad saulės kolektorius prie projektuojamo namo priderinti yra lengviau nei prie jau pastatyto. Saulės kolektoriai gali būti montuojami įleidžiant juos į stogo dangą, montuojant kaip stiklinius fasadus, įmontuojant į šiltinimo sluoksnį ar panaudojant kaip pastoges bei užtvaras nuo vasaros saulės.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius ŠIUPŠINSKAS.

Įgyja papildomų funkcijų Lietuvoje populiarėja ir integruotos į pastatą saulės elektrinės. Specialistų teigimu, aiški saulės energijos pramonės kryptis – visiškas įrangos integravimas.

Integruotos į pastatą saulės elektrinės ne tik palengvina architektūrinius sprendimus, bet ir yra ekonomiškai naudingesnis sprendimas: integruotoms jėgainėms numatytas didesnis elektros energijos tarifas, nes tai – technologiškai sudėtingesnis ir daugiau investicijų reikalaujantis pasirinkimas.

Ne tik efektyvūs, bet ir stilingi, elegantiški integruotoms saulės elektrinėms skirti moduliai lengvai pritaikomi įvairios paskirties pastatuose: komerciniuose, pramoniniuose, ūkiniuose, administraciniuose ir biurų, individualiuosiuose ar daugiabučiuose. Moduliai gali būti integruojami visokio tipo stoguose, fasaduose, tarp jų – ir stiklo fasaduose, balkonuose.

Gamintojai siūlo atkreipti dėmesį ir į vadinamuoju piramidiniu, grublėtu stiklu dengtus saulės modulius, kurie ne tik yra ypač estetiški, bet ir itin tinka integruoti į fasadus. Gaudydamas spindulį šis stiklas jį daugybę kartų sulaužo, tad spindulys į saulės elemento celę patenka daug kartų, taip pa-

Saulės kolektoriai gali būti montuojami kaip stiklinis fasadas.

didindamas efektyvumą, kuris šiaip nukentėtų dėl nepalankaus saulės modulio įrengimo kampo.

Saulės kolektoriai į pastatų fasadus ar stogus integruojami ne tik statant naujus, bet ir atnaujinant pastatus. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Bylefelde, atnaujinant 14 gyvenamųjų namų į 100 milimetrų storio putų polistireno sluoksnį buvo įmontuota po 110 kvadratinių metrų saulės kolektorių (iš viso 660 kvadratinių metrų), kurie ne tik atlieka šiltinimo funkciją, bet ir padengia apie 50 proc. pastato šilumos poreikio.

Pagrindinis kriterijus – kaina VGTU doc. dr. G. Šiupšinskas įpratęs prie klausimų, per kiek laiko saulės kolektorius atsipirks arba kokia sistema individualiuosiuose namuose tinkamiausia. „Didžiajai daliai gyventojų pagrindinis prioritetas – kaina, o ne kokybė. Įsirengusieji pigiausius saulės kolektorius neretai pareiškia: atsinaujinantys energijos šaltiniai neveikia“, – komentavo pašnekovas.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Vytas Pikšrys antrino G. Šiupšinskui. Į pas-

Saulės kolektoriai, įleisti į stogo dangą – ekonomiškas ir estetiškas sprendimas. tatą integruotos saulės sistemos Lietuvoje šiandien yra dar gana retas sprendimas: „Šios technologijos eilinio lietuvio kišenei sunkiai prieinamos. Tačiau komfortą, estetinį vaizdą ir kitus privalumus pinigais sunku įvertinti.“

41

BIM – VIEŠAME BANDYMŲ POLIGONE Rusnė MARČĖNAITĖ

Vėluojantys darbai, informacijos apie esamą situaciją stygius, išaugančios statybų sąnaudos – tai dažno statybos projekto vadovo įvardijamos proceso problemos. Specialistai tvirtina, kad ne tik šias, bet ir daugelį kitų statybų ydų gali išspręsti skaitmeninė statyba – naudojimasis statinio informacinio modeliavimo (ang. Building information modeling, BIM) sukuriamomis galimybėmis. Bet paremti šiuos pažadus pavyzdžiais Lietuvoje itin keblu – projektų, įgyvendintų naudojantis visais BIM ginklais, čia dar nėra, yra tik pirmieji bandymai pasitelkti informacinį modeliavimą atskiroms statybos proceso užduotims atlikti.

Naujoves geriausiai pristato pavyzdžiai Keturiose valstybėse studijavęs, dviejų technikos universitetų diplomus turintis pastatų konstrukcijų ir statybos valdymo specialistas Mindaugas Gečas į Lietuvą po studijų grįžo pasiryžęs skleisti projektų valdymo patirtį, kurią jau sukaupė BIM naudą pripažinusios šalys. „Tos problemos – vėlavimo, neplanuotų išlaidų ir kitos – aktualios visur – ir Skandinavijoje, ir Australijoje, – komentavo M. Gečas. – Klausimas,

Neabejodamas, kad geriausia naujovių paskata yra pavyzdiniai darbai, specialistas tikėjosi rasti įmonę, kuri susidomėtų galimybe įsitikinti BIM patrauklumu įgyvendindama konkretų projektą ir nebijotų savo patirties viešinti. Ilgus mėnesius skyręs nevaisingiems pokalbiams su didžiosiomis statybų įmonėmis, inžinierius šiandien sako, kad turbūt ir nereikėtų stebėtis, jog nė viena nesiryžo paversti stambaus projekto bandymų poligonu –

Gyvenamojo namo saulės apšvietos analizė BIM modelyje (vasarą – šešėlis, žiemą – tiesioginiai spinduliai). kaip kuri šalis pasiryžusi jas spręsti, ar statybų sektorius nori mokytis. Lietuvos statybininkų asociacija dabar ragina kuo greičiau sukurti nacionalinį statybos klasifikatorių, kuris turėtų būti rimta paspirtis statybų sektoriaus procesams pereiti prie BIM technologijų panaudojimo. Tačiau yra daug abejonių, ar galima iš viršaus nuleisti standartus. Užsienio šalių patirtis rodo, kad geriausi standartai atsiranda iš daugiametės realios projektų praktikos, o sukurti teoretikų kabinetuose dažniausiai griūva pirmą dieną, kai tik pradedami naudoti.“

42

skaitmeninio projektų valdymo specialistai neslepia, kad mokymosi etapas nėra paprastas. Įmonių atstovai M. Gečui įprastai mandagiai paaiškindavo, kad jiems ir taip gerai sekasi valdyti projektus.

Kodėl išauga statybų sąnaudos?

M. Gečui teko ieškoti kito sprendimo. Šiandien jo suburta komanda pradeda projektą „Kodas“ – individualiojo gyvenamojo namo statybą. Jo savininkui pasirodė patrauklus projekto iniciatoriaus

2014 Nr. 5

pažadas įgyvendinti projektą tiksliai apskaičiuotą ir per tiksliai nustatytą laiką, maksimaliai išvengiant statybų metu išlendančių klaidų. Kaip tik tai užtikrina darbas pasitelkiant statinio informacinį modeliavimą.

Pažadas pastatyti namą už sutartą kainą, maksimaliai išvengiant statybos klaidų, atkreipė dėmesį pašnekovas, nuostabą kelia tik nežinantiesiems BIM galimybių. Čia iš anksto automatiškai, pagal numatytą kvadratūrą, tūrius apskaičiuojami visi statybai reikalingi medžiagų kiekiai. „Juk tai ne renovacija, o naujas statinys, kur staigmenų negali ir neturi būti. Net įvertinus tam tikras rizikas, tampa visiškai nereikalingas įprastai taikomas papildomų lėšų įtraukimas“, – komentavo M. Gečas.

M. Gečas apsiėmė projekto dalyvius konsultuoti, koordinuoti procesą, pasirūpinti galimybe projekto vykdymo metu nemokamai naudotis BIM projektavimo programomis. BIM specialistas pripažino – teko susitaikyti su tuo, kad tokio dydžio objekte visų skaitmeninio statybos modeliavimo privalumų atskleisti neįmanoma.

181 kvadratinio metro ploto namas iškils šalia kelio Klaipėda–Kretinga. Neįmantrios architektūros, vieno aukšto pastatas bus išskirtinis statybos ir projektavimo sprendinių kokybe – siekiama, kad energinis efektyvumas atitiktų mažiausiai

A klasę. Siekiant aukšto sandarumo lygio buvo nuspręsta naudoti plokštuminius pamatus, išorinės sienos bus mūrijamos iš liktinių klojinių – blokelių, suprojektuota novatoriška fasadų sistema, plastikiniai, pasyviojo namo reikalavimus atitinkantys langai, medinės sijos, bus panaudota Lietuvos rinkoje nauja teptinė stogo danga. Taip pat numatoma įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. „Nors sistemų yra nedaug – juk tai viso labo individualusis gyvenamasis namas, kiekvienas ortakis, vandentiekio vamzdis, nuotekų sistemos dalis yra kruopščiai dėliojami BIM modelyje. Taip pat statybų metu atliekamos įvairios optimizacijos.

Visa tai daroma siekiant maksimaliai optimizuoti statybos darbus“, – komentavo M. Gečas.

APIE PROJEKTO „KODAS“ VADOVĄ

Nematoma statybų pusė BIM programomis garantuojama tiksli medžiagų kiekių ir kainos apskaita – viena priežasčių, kodėl M. Gečui nebuvo paprasta suburti rangovų komandą. Projekto pradžia parodė, kad viešumas irgi nėra geidžiamas visų statybų sektoriaus įmonių – ir tiekėjų, ir rangovų. M. Gečo planas sukurti interneto svetainę (www.bimartec.lt/kodas), kurioje būtų pristatomas savaitinis projekto progresas – aptariamos patirtos problemos ir atradimai, skelbiamos nuotraukos iš statybų aikštelės, ne vienam potencialiam partneriui kėlė nerimą. Tai tapo savo-

Nuotekų sistemos detalizavimas. tišku filtru – šiandien, anot M. Gečo, projekte dalyvauja tik savo darbą puikiai išmanančios ir technologiškai pasirengusios statybų sektoriaus įmonės. „Atrodytų, jei esi savo srities profesionalas, neturėtų būti jokio skirtumo, ar projektas bus viešas. Net priešingai – juk tai proga parodyti rinkai, kad sugebi dirbti, bendradarbiauti, suvaldyti informaciją ir kt.

Bet buvo kitaip – tik užsimeni, kad statybų eiga bus viešinama, ir iškart reakcija: ar supranti, kaip dėl to projekto kaina išaugs? – derybų laikotarpį prisiminė statybų valdymo specialistas. – Galite patys spėlioti,

Statinio informacinis modeliavimas Mindaugui Gečui nėra nauja sritis – magistrinių statybos valdymo studijų metu jis sėkmingai dalyvavo įgyvendinant BIM projektą „Daugiabutis namas Kopenhagos centre“ – čia buvo atsakingas už statybos valdymo dalį (kainos sudarymą pasitelkiant BIM modelį ir laiko grafiko derinimus).

Vėliau Sidnėjaus technologijos universitete (Australija) aukščiausiu balu įvertintas M. Gečo magistrinis darbas, nagrinėjęs statybų rangovams BIM panaudojimo sukuriamas perspektyvas, buvo pripažintas duodančiu daug žinių statybų rinkai apie BIM technologijas. Studijuodamas Australijoje M. Gečas turėjo galimybę kaupti ne tik teorines, bet ir praktines žinias dirbdamas projektuose, kurie buvo realizuojami naudojant skaitmeninį statybų modeliavimą. ar čia turimos omenyje darbų saugos, ar kokios kitos įprastai išvengiamos sąnaudos. Pasirodė, kad visi turi savo nedidelių paslapčių. Džiugu, kad rangovų paieška jau eina į pabaigą ir galima pradėti dirbti.“ Ne visiems patiko ir stacionarios vaizdo kameros, kurios pagal projekto koncepciją realiu

projekto tikslų – parodyti, kad yra būdų sumažinti klaidų skaičių, lengviau jas išspręsti. Pats pirmas žadu papasakoti apie savąsias“, – komentavo M. Gečas.

Modeliavimas padeda išvengti staigmenų Projekto partnerius idėjos autorius rinkosi Lietuvoje, apsisprendęs, kad projekte, kuris turėtų tapti BIM pristatymu, svarbus kuo aktyvesnis jų dalyvavimas procese.

Statybos Klaipėdos rajone prasidės nuo visų projekto dalyvių – projektuotojų, gamintojų, rangovų – pažinties. „Svarbu jiems pristatyti projekto eigą, suteikti galimybę išsiaiškinti įtakos zonas ir jų susikirtimus. Kiekvienas proceso dalyvis turi išfiltruoti projektą – gal išsinagrinėjus trimatį modelį paaiškės, kad kurioje nors vietoje 10 centimetrų patraukus sieną projektas nenukentės, o kam nors bus lengviau įrengti vamzdyną, – aiškino pašnekovas. – Tokie išankstiniai aptarimai leidžia išvengti trukdžių statybos metu. Visi turi būti supažindinti su laiko grafiku – kad statybos metu kas nors nepraneštų, kad šią savaitę susitikti negalės, o statybinės medžiagos atkeliaus pavėluotai po savaitės.“ M. Gečas pabrėžė – darbų grafikas šiame projekte nebus braižomas A2 formato lape, kaip įprasta daugelyje statybos projektų. „Iš tokių grafikų dažniausiai aišku tai, kada projektą reikia pradėti ir kada baigti, – šyptelėjo BIM specialistas. – Tada viskas priklauso nuo projekto vadovo kompetencijos – kaip jis projektą ir pastatą suvokia, valdo.

Projekto klaidos išsprendžiamos dar prieš pradedant statybos darbus. laiku rodo statybų eigą. Tiesa, galimybė tiesiogiai prisijungti prie vaizdo transliacijų suteikiama tik projekto dalyviams. „Man atrodo, kad jiems turėtų būti patraukli galimybė bet kurią akimirką pamatyti, ką, tarkime, veikia tavo statybininkai, ar jau atkeliavo į aikštelę tavo medžiagos. Juolab kad tikrai nebus filmuojama kiekviena pakampė. Bet komentarų irgi buvo visokių – įmonėms baisu, kad apsijuoks pasitaikius klaidų. Net neabejoju, kad pirmųjų klaidų bus padaryta dar realiai nepradėjus darbų. Ir manau, kad tai vienas šio

BIM programos leidžia laiką, finansinius ir žmogiškuosius resursus planuoti visiškai tiksliai, taip palengvindamos dalią visiems projekto dalyviams.“ Šiandien statybų aikštelė Klaipėdos rajone jau pradeda įgauti darbinį vaizdą. Lyginamas sklypas, ruošiama statybos aikštelė, atliekami paskutiniai derinimai, projektas yra vis optimizuojamas bendraujant su kiekvienu projekto partneriu. „Darbo daug, tačiau viskas daroma tam, kad būsimos statybos vyktų be jokių nesklandumų“, – sakė M. Gečas.

43

APNUOGINTOS INŽINERINĖS SISTEMOS – MINTIES IR FORMOS IŠRAIŠKA Lina BIELIAUSKAITĖ

Vamzdžiai, laidai ir kitos inžinerinės sistemos – tai, kas įprastai traktuojama kaip statinio dalis, kuri nėra skirta viešumai, šiuolaikiniuose architektūriniuose sprendimuose įgavo visiškai kitą prasmę. Iš esmės apnuogintų komunikacijų estetika nėra naujas ir unikalus reiškinys, tačiau Lietuvoje, anot specialistų, šiuos principus drąsiau pradėta taikyti tik pastarąjį dešimtmetį.

44

2014 Nr. 5

Ištakos veda į Japoniją Kai prieš trejetą metų duris atvėrė Kauno „Žalgirio“ arena, tarp lankytojų daugiau diskusijų įžiebė veikiau ne pati architektūrinė pastato išraiška, o interjero sprendimai. Viešojoje erdvėje kryžiavosi prieštaringi vertinimai – nuo susižavėjimo iki ironiškų replikų, neva statytojai pristigo pinigų vamzdžiams paslėpti.

Vienas „Žalgirio“ arenos autorių architektas Eugenijus Miliūnas pripažino, kad visuomenės reakciją prognozuoti buvo nesunku – tiesiog tuo metu toks matymas ir mąstymas daugeliui Lietuvoje dar buvo naujiena. Tarp projektuotojų sprendimų bandyta įžvelgti ir minimalizmo, ir aukštųjų technologijų apraiškų, nors pats E. Miliūnas linkęs kalbėti apie Japonijoje užgimusią architektūrinę kryptį – metabolizmą, kurio ištakos siekia 5–6 praėjusio amžiaus dešimtmetį.

Iš medicinos pasiskolintas terminas, reiškiantis apykaitą, nusako esminius šios krypties principus. „Iki tol istoriškai buvo įsivaizduojama, kad architektūra – ilgaamžė, atspindinti kuo ilgesnį laikotarpį. Japonų architektai iškristalizavo mintį, kad architektūra turi būti ne stabili ir amžina, bet priešingai – besikeičianti, gyvybinga. Ši idėja paskatino ir kitokį požiūrį į estetinius įsitikinimus.

Atsirado dėmesys technologiniams dalykams, nebesibaiminama atvirų įvadų, komunikacijų.

Charakteringiausias tokią idėją skleidžiantis pastatas – Pompidou centras Paryžiuje, kuriame architektai pabrėžtinai demonstruoja inžinerines komunikacijas ir architektūrinės raiškos priemonėmis akcentuoja tą nuolatinį kitimo procesą“, – kalbėjo architektas E. Miliūnas.

Įvaizdį suformavo turinys Pašnekovas prisiminė, kad projektuojant „Žalgirio“ areną architektų komandai teko priimti nelengvą sprendimą, kuriuo keliu sukti. Tradicinė kryptis – amžinąsias vertybes deklaruojantis statinys, kuris pretenduotų tapti miesto, o gal net šalies architektūros simboliu.

„Turbūt žmonės to ir būtų norėję. Tačiau mums šis kelias neatrodė teisingas. Vis dėlto Kauno dominantė – senamiestis ir Prisikėlimo bažnyčia, nesinorėjo, kad ji būtų nuslopinta.

Mums atrodė, kad arena turi įaugti į esamą miesto audinį būtent kaip metabolistinis, metafizinis, besikeičiantis statinys, turintis savo gražų vidinį, o ne išorinį gyvenimą. Be to, tai turėjo tapti simboliu, kuris ne išreiškia pats save, bet suteikia galimybę naujai pamatyti Kauną, jo išklotinę“, – aiškino vienas „Žalgirio“ arenos projektuotojų E. Miliūnas.

Architektų pasirinkimas koncentruotis į arenoje vykstančių procesų turinį, be abejo, diktavo ir atitinkamus interjero sprendimus. „Žinoma, galėjome sukurti puošnesnį interjerą. Tačiau metabolistinė architektūra – atviras, nepompastiškas ir nepagražintas pasaulis.

Išdrįsę atvirai demonstruoti vamzdynus, konstrukcijas, tuos įsivaizduojamus neužbaigtumus, akcentuojame medžiagų natūralumą, kuklumą, ir būtent tas kuklumas ryškiai atspindi proceso gyvybingumą. Šiais sprendimais tarsi pateikiame idėjinę, dvasinę deklaraciją – žiūrėkite į gyvenimą tokį, koks jis yra“, – įvardijo architektas.

Pašnekovo vertinimu, pastaruoju metu metabolizmo kryptis kiek prarado aktualumą, tačiau E. Miliūnas neabejoja, kad ji turi ateitį. „Pasaulio architektūra turės prisitaikyti prie greitai besikeičiančių procesų ir kintančių žmogaus reikmių.

Gali būti, kad pastatus ims statyti robotai ir šie statiniai taps panašesni į mechanizmus nei į mums suprantamą klasikinę architektūrą. Žinoma, tai bus negreitai, tačiau savo darbu norime pratinti matyti šiuos būsimus procesus“, – kalbėjo architektas E. Miliūnas.

Atviri vamzdynai užkariauja ir būstus Architektas Dalius Striukas pripažino, kad atvirų komunikacijų tema Lietuvą pasiekė kiek pavėluotai ir išpopuliarėjo tik pastaraisiais metais, o industriniuose Vakarų šalių interjeruose šie

G. Bartuškos nuotr.

45

G. Bartuškos nuotr.

Interjero kūrėjo Dovo SERAPINO sumanymu paauksuotos inžinerinės sistemos tapo išryškintu erdvės akcentu.

A klasės rodiklius, butuose turės atsirasti rekuperacija, vadinasi, po kabinamosiomis lubomis drieksis vamzdynai. Dabar lubų aukštis geriausiu atveju siekia 2,7 metro, o netolimoje ateityje gali prireikti ir 3 metrų, taigi statyba stipriai keisis“, – prognozavo pašnekovas.

Architekto D. Striuko teigimu, atviros inžinerinės komunikacijos neturėtų žadinti neišbaigtumo įspūdžio, jei projektas įgyvendintas profesionaliai ir su saiku. „Apnuoginti komunikacijas yra didesnis iššūkis negu jas paslėpti. Svarbu, kad nesimatytų labai daug skirtingų medžiagų, nes tai ima erzinti. Architektas paprastai atsirenka tik svarbius fragmentus – kas estetiška, įdomu, gali likti, kas ne – turi būti paslėpta. Kai kur šie sprendimai gali ir visai netikti, o kai kur reikia ieškoti tam tikro derinio“, – įvardijo specialistas.

D. Striukas kaip pavyzdį minėjo ir sostinės Ulonų verslo centrą, kuriame buvo palikta mažiau atvirų inžinerinių sistemų, negu iš pradžių planuota. „Kai komunikacijos ima kirstis vienos su kitomis ir atsiveria ne itin estetiški tvirtinimo elementai, kiti matytis nepritaikyti pusgaminiai, tenka juos maskuoti – arba uždažyti, arba imtis kitokių sprendimų“, – aiškino Ulonų verslo centrą projektavęs architektas D. Striukas.

Netikėta dermė – daugiau intrigos

sprendimai seniai ir sėkmingai tiražuojami. Pašnekovo pastebėjimu, inžinerinių sistemų estetika tampa aktuali ne vien visuomeninės paskirties objektuose, bet ir gyvenamosiose erdvėse, juo labiau kad naujos statybos daugiabučiuose šias idėjas ilgainiui bus galima dar lengviau realizuoti.

Greitai ir kokybiškai atliekame: • atvirų komunikacijų dažymo darbus; • visus vidaus apdailos darbus; • visus fasado apdailos darbus.

„Technologiškai tai įmanoma padaryti ne kiekvienoje patalpoje. Viena svarbiausių prielaidų – erdvė turi būti nestandartinio, bent jau tikrai ne 2,5 metro aukščio. Kadangi netrukus naujai statomuose daugiabučiuose namuose bus privaloma pasiekti energinio naudingumo

Prieš

Anot pašnekovo, galbūt tokie interjero sprendimai ir būtų priimtini ne kiekvienoje erdvėje, pavyzdžiui, banke, tačiau iš esmės jų pritaikymas – platus ir universalus. „Atviros inžinerinės sistemos ir klasika? Kodėl gi ne? Kaip tik daugiau intrigos.

Manau, jei tik yra noro, tuo galima žaisti įvairiai ir įdomiai“, – teigė D. Striukas.

Interjero dizaineris Dovas Serapinas irgi pripažino, kad architektus ir interjero projektuotojus nepaliaujanti intriguoti atvirų inžinerinių sistemų stilistika akina ieškoti vis naujų interpretacijų. Estetizuota techninė forma aplinkai suteikia netikėtą koloritą, emocinį krūvį ir gyvybę. „Pavyzdžiui, gaisrinė žarna gali būti ne slepiama, maskuojama, bet priešingai – pateikiama labai drąsiai, eksponuojama net kaip savotiška skulptūrinė kompozicija, kuri suteikia aplinkai gyvybės ir žaismės“, – Vilniaus universiteto naujojoje bibliotekoje matytu pavyzdžiu iliustravo D. Serapinas.

Po

Atliekame kompleksinį gyvenamųjų, biuro ir prekybos patalpų įrengimą.

46

„FiniPro“ – puikus partneris Jūsų statomame name 2014 Nr. 5 ar įrengiamame bute, biure, prekybos patalpoje.

RACIONALUMAS – NE PASKUTINĖJE VIETOJE Apdailos darbais pramoniniuose ir privačiuose objektuose užsiimančios bendrovės „FiniPro“ vadovo Mindaugo Lidžiaus teigimu, atvirų inžinerinių komunikacijų sprendimai pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo prekybos objektuose. „Šią tendenciją pradėjome stebėti maždaug prieš septynerius metus. Atsisakius kabinamųjų lubų laidai, ventiliacijos ortakiai, kitos komunikacijos įprastai dažomi vientisa interjere dominuojančia spalva, kad akis už jų labai neužkliūtų, tik retesniais atvejais paliekamas pirmapradis technologinių elementų vaizdas. Kad darbas būtų atliktas kokybiškai ir būtų galima džiaugtis estetišku vaizdu, atviras komunikacijas dažome purkšdami, tam naudojamas beorio dažymo aparatas“, – komentavo specialistas.

Bendrovės „FiniPro“ savininkas M. Lidžius linkęs manyti, kad atviros komunikacijos interjere patrauklios ne vien kaip estetinis, bet ir kaip taupus sprendimas. „Įrengti lubas, jas nuglaistyti, nudažyti bus keliskart brangiau nei tiesiog nudažyti atviras komunikacijas, o vaizdas – tikrai ne prastesnis.

Be abejo, architektai, dizaineriai tai pirmiausia traktuoja kaip tam tikrą stiliaus, estetikos elementą, tačiau teko patirti, kad užsakovai šiuos sprendimus neretai vertina kaip pigesnį variantą“, – neneigė M. Lidžius.

„Žalgirio“ arenos projektuotojai, išdrįsę atvirai demonstruoti įsivaizduojamus neužbaigtumus, susitelkė į medžiagų pirmapradiškumą, natūralumą, kuklumą ir arenoje vykstančių procesų turinį.

R. Penkausko nuotr.

Atvirų komunikacijų sprendimus savo darbo aplinkoje – jungtinėje interjero projektavimo ir kostiumo dizaino studijoje – pasitelkęs kūrėjas irgi pasirinko savitą interpretaciją, nes teko ieškoti kompromiso tarp skirtingų erdvės funkcijų.

„Įvadus, ortakius ir komunikacijas pateikėme kaip estetinį akcentą, kuo labiau į tai atkreipdami dėmesį. Kadangi norėjosi lubas padaryti jaukesnes, pasirinkome tam tikrą dekoravimo būdą. Blizgiais dažais galima išgauti išraiškingesnę ir ryškesnę paviršių tekstūrą,

tad atviros komunikacijos buvo estetiškai nupurkštos auksu. Ortakiai tapo tarsi juvelyrikos dirbinys, tik daug kartų padidintas. Toks sprendimas jau nebedvelkia kiču – jis tampa drąsios idėjos iliustracija“, – tiki interjero kūrėjas D. Serapinas.

47

AKUSTINIAI SPRENDIMAI UŽTIKRINA NE VIEN KOMFORTO FUNKCIJĄ

Bendrovės „Uostamiesčio projektas“ vizualizacija

Lina BIELIAUSKAITĖ

Dėl to, kad gyvenamosios ir darbo aplinkos komfortas glaudžiai susijęs su akustiniais erdvės sprendimais, šiandien diskusijų nekyla. Nors projektuotojai pripažįsta, kad pirminė jų naudojamų priemonių funkcija – užtikrinti patalpų garso izoliaciją, subalansuoti vidaus akustiką, aktualūs yra ir estetiniai parametrai.

Projektuotojams – daugiau galimybių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto docentas architektas Sigitas Kuncevičius projektuodamas remiasi Vakarų

48

Europos praktika. Čia akustinių medžiagų naudojimo kultūra turi gilias šaknis. „Akustiniai sprendimai šiandien suvokiami ne kaip elementarios atitvaros. Platesnis akustinių medžiagų naudojimas architektams teikia ir daugiau projektavimo galimybių. Pavyzdžiui, Danijoje

2014 Nr. 5

teko matyti merijos pastatą, kur vienoje erdvėje per kelis aukštus dirba apie 200 žmonių, o patalpos nesudalytos į atskirus kabinetus. Be abejo, žmonės komunikuoja, kalbasi, tačiau sukurtas komforto lygis yra neįtikimai aukštas ir efektyvus“, – įspūdžiais dalijosi architektas S. Kuncevičius.

Anot pašnekovo, nors šiuolaikiniai akustiniai sprendimai ir nepigūs, jie leidžia sutaupyti kitur. „Kuo labiau struktūra suskaidyta į smulkias patalpas, tuo daugiau tenka investuoti į vėdinimo paskirstymą ir panašiai, galiausiai – statyti tas pačias pertvaras. Tad platesnis akustinių medžiagų naudojimas, galima daryti prielaidą, užtikrina racionalius rezultatus, leidžiančius sutaupyti kitų procesų sąskaita“, – komentavo VGTU docentas S. Kuncevičius.

Sąlygas diktuoja užsakovai Architekto teigimu, šiandienos pastatų vidaus patalpų apdaila neįsivaizduojama be šių medžiagų teikiamo vienokio ar kitokio estetinio vaizdo.

Vizualinei jų išraiškai nemažai dėmesio skiria ir gamintojai. „Akustinių medžiagų naudojimą lemia ne viena ypatybė. Akustika valdoma ne tik sienose ar lubose, bet ir kituose paviršiuose. Tokia prigimtinės kilmės grindų apdailos medžiaga kaip medis ir yra vizuali, ir turi geras izoliacines ypatybes. Įvairios PVC dangos rūšys, gal kiek mažiau naudojamos buityje, tačiau gana plačiai visuomeniniuose pastatuose, pasižymi faktūrų įvairove ir šiandien yra gerokai patobulintos. Jų sluoksniuose taip pat numatyti sprendiniai, kurie pagerina akustines ypatybes, kad triukšmas nepersiduotų per perdangas į apatinius aukštus ir panašiai“, – aiškino specialistas.

Pašnekovo teigimu, šiandien siūlomų medžiagų, pasižyminčių geromis absorbcinėmis ypatybėmis, paletė išties nemaža, nelygu kokių tikslų projektuotojams kelia užsakovai. „Pastebime, kad jie vis daugiau dėmesio kreipia į akustinius sprendimus ir siekia, kad pastatas turėtų kuo geresnes akustines ypatybes“, – teigė architektas S. Kuncevičius.

Vis dėlto specialistas pripažino, kad gyvenamosios paskirties pastatams šie reikalavimai yra tiesmukiški ir tiesioginiai. „Svarbiausias kriterijus – kad viename bute būtų kuo mažiau jaučiami garsai, sklindantys iš kitų butų. Tad akustiniai sprendimai orientuoti į garso izoliaciją, o ne į garso komforto sukūrimą. Tokiems parametrams užtikrinti tinkami sausosios statybos sprendiniai, kad ir gipso kartono plokštės, kurios gali efektyviai padėti mažinti garso sklidimą iš vienos namo dalies į kitą“, – kalbėjo S. Kuncevičius.

Įvertino ypatybių paketą Vilniaus Balsių mokyklos projekto vadovas S. Kuncevičius prisiminė, kad suvaldyti triukšmingiausius židinius šiame objekte skirtų medžiagų pasirinkimą taip pat lėmė funkcijų visuma. „Per pertraukas mokiniai pasklinda po koridorius, tad šios erdvės ir tampa didžiausiu triukšmo šaltiniu. Taip pat rengdami sporto salės sprendinius atsižvelgėme į tai, kad čia itin aktualios priemonės žemo dažnio smūginiams garsams,

kuriuos sukelia nuo paviršių atšokantys kamuoliai, slopinti. Todėl pasirinktos medžiagos turėjo atitikti ne tik akustinius reikalavimus. Kadangi visame objekte siekėme suformuoti ir bendrą vaizdą, vengėme naudoti daug įvairių medžiagų.

Tad pasirinkome vieną plokštę, kuri pasižymi ir puikiomis garso absorbcijos, žemo dažnio garsų slopinimo, ir fizinėmis atsparumo, ir labai geromis estetinėmis ypatybėmis“, – pasakojo projektavimo firmos „a.s.a.“ vadovas S. Kuncevičius.

Tvirto kompozito, kurio pagrindą sudaro medžio drožlės ir cementas, plokštės buvo panaudotos ir sienų, ir lubų apdailai. „Šis pasirinkimas buvo geras tuo, kad atitiko mūsų norimus sprendinius. Tas pačias plokštes dėl jų ypatybių galėjome panaudoti ne tik sporto salėje – jos kuo puikiausiai estetiškai įsikomponavo ir koridoriuose. O plokštėse panaudotos medžio drožlės kuria įdomią faktūrą“, – kalbėjo architektas.

Teko atsisakyti architektūrinio akcento Architektų studijos „Uostamiesčio projektas“ atstovas Algirdas Stripinis pripažino, kad kiekvieno projektuotojo siekiamybė – kad šiuolaikinių akustinių medžiagų naudojimas, sprendimai užtikrintų ir puikų dizainą, ir geras eksploatacijos sąlygas, ir akustinius ypatumus.

Tačiau šiuo metu jau kylančios Palangos vasaros estrados architektas patyrė, kad tokio pobūdžio paskirties objektuose ant funkcinių sprendimų aukuro tenka aukoti estetinę išraišką. Anot pašnekovo, pakoreguoti pirminį koncertų salės projektą teko būtent vadovaujantis akustikos specialistų iš Suomijos rekomendacijomis. „Palangos vasaros estrados pastate buvo numatytas didžiulis kupolinis stoglangis, kuris turėjo tapti ryškiausiu koncertų salės akcentu. Tačiau specialistai apskaičiavo, kad stiklas duos stiprų garso atspindį, o pati kupolinė konstrukcija koncentruos garsą į vieną vietą. Šio sprendimo teko atsisakyti, nors teoriškai toks stoglangis galėtų būti, tik muzikinių renginių metu jį tektų dangstyti, – aiškino bendrovės „Uostamiesčio projektas“ architektas A. Stripinis. – Kadangi salėje vyks renginiai nuo klasikos iki roko koncertų, nuo teatro pasirodymų iki konferencijų, akustiniai sprendimai čia – vieni svarbiausių. Senoji vasaros estrada

Sigitas KUNCEVIČIUS VGTU Architektūros fakulteto docentas

„Akustiniai sprendimai šiandien suvokiami ne kaip elementarios atitvaros. Platesnis akustinių medžiagų naudojimas architektams teikia ir daugiau projektavimo galimybių.“ šiuo požiūriu nepasižymėjo pačiomis geriausiomis ypatybėmis.“ Projektuotojo žodžiais, nors vietoj išraiškingo pastato akcento numatyta įrengti tiesiog įtempiamas akustines lubas, šiam variantui irgi siekta suteikti vizualiai išraiškingų elementų. „Kai teko atsisakyti stiklo kupolo, pakeitėme lubų konstrukciją. Kad vaizdas būtų efektingesnis, paaukštinome pačias lubas, bus parodyta daugiau klijuoto medžio sijų. Sienoms taip pat veikiausiai bus naudojamos akustinės medžio imitacijos plokštės“, – įvardijo Palangos vasaros estrados architektas A. Stripinis.

Kadangi statybos tik prasideda, interjero sprendiniai dar bus tikslinami ir derinami su akustiniais. „Gali būti, kad atsiras tam tikrų interjero akcentų, kurie tarnaus pirmiausia kaip akustiniai elementai“, – numato pašnekovas.

Balsių mokyklos fojė, rekreacijos erdvių ir koridorių luboms fragmentiškai panaudotos pilkos spalvos „AMF Fibrafutura“ akustinės medienos plaušo, surišto cementu, plokštės. Stambesniu formatu jos taip pat pritaikytos mažosios ir didžiosios sporto salių sienoms bei luboms.

49

MINIMALŪS REIKALAVIMAI – JAU ATGYVENA Teisės aktuose jau numatyta, kaip turime siekti energinio pastatų naudingumo, nuo kurių metų jie turės būti nulinio energijos naudojimo.

Vienas svarbiausių žingsnių siekiant gerų energijos ypatybių – tinkamai apšiltinti statinius. Specialistų skaičiavimais, derami sprendimai padeda sutaupyti daugiau kaip 60 proc. šilumos energijos.

Atliko išsamią studiją 2005 metais Vilniuje įgyvendinus pavyzdinį Žirmūnų gatvėje 3 numeriu pažymėto namo modernizavimo projektą, vokiečių kompanijos „Basf“ iniciatyva buvo atlikta ir šalia esančių analogiškų daugiabučių studija. „Basf“ atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Ukrainai Arturas Indičianskis sakė, kad atliekant studiją buvo įvertinta techninė analogiškų daugia-

50

bučių būklė, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.

Atsižvelgiant į Lietuvos klimato sąlygas ir namui reikalingos šilumos energijos kiekį per mėnesį, buvo parengti trys siektini variantai: kad pastatas po renovacijos naudotų 50 kWh, 40 kWh ir 30 kWh šilumos energijos vienam kvadratiniam metrui per metus. Taip pat buvo numatytos priemonės, kurių reikia imtis norint pasiekti tokius rezultatus.

2014 Nr. 5

Priemonėse numatyta, kad norint pasiekti, jog namas sunaudotų 50 ar 40 kWh šilumos energijos vienam kvadratiniam metrui per metus, reikia šiltinti fasadą, stogą, cokolį, keisti langus, modernizuoti šildymo sistemą. O siekiant dar mažesnio energijos kiekio būtina įrengti ir rekuperacinę vėdinimo sistemą.

Atsižvelgiant į siektinus rezultatus, stogo šiltinimo sluoksnis turėtų būti atitinkamai nuo 10 iki 25 centimetrų, pastato sienų – 10–20, cokolio – 8–15 centimetrų storio.

Studijoje atkreiptas dėmesys, kad labai svarbu sutvarkyti šildymo sistemą, izoliuoti vamzdynus, sureguliuoti hidraulinę sistemą. Užsiminta ir apie individualiąją apskaitą. „Individualioji šilumos apskaita – gana dažnai minimas dalykas. Tačiau tai nėra priemonė siekiant energinio efektyvumo, ji daugiau skirta norint taupyti šilumą individualiai ir žinoti,

kiek mokėti. Energinio efektyvumo reikia siekti stengiantis, kad namas būtų tinkamai apšiltintas, sandarus. Be abejo, įtakos turi ir žmonių elgsena. Gali būti identiškai renovuoti namai, bet energijos naudojimas juose gali skirtis 30 proc. Tenka pastebėti, kad dažnai paliekamos neuždarytos lauko durys, gyventojai šilumą išleidžia pro atidarytus langus“, – pasakojo A. Indičianskis.

Siekiant didesnio energinio efektyvumo, visi numatyti renovacijos etapai turi būti atliekami kompleksiškai. Nereikia galvoti, kad vienais metais užtenka atlikti vienus darbus, kitais – kitus. Ir tai, kas numatyta projekte, anot „Basf“ atstovo, turi būti realizuojama, negali būti improvizuojama. Tik tuomet bus pasiektas lauktas energinis efektyvumas.

Reikia žvelgti į ateitį Iki šių metų pradžios buvo reikalaujama, kad renovuoti daugiabučiai pasiektų ne mažesnę kaip D energinio naudingumo klasę. Nuo šių metų kartelė kilstelėta iki C energinio naudingumo klasės. „Todėl ir kyla klausimas, kada renovuosime renovuotus daugiabučius. Nes žvelgiant į ateitį jau dabar reikia iš naujo renovuoti tuos objektus, kurie atnaujinti siekiant C energinio efektyvumo klasės. Labai keista, kad valdžia kartelę kelia pamažu, juk galėtų žengti vieną didelį žingsnį. Praeis treji metais, ir pamatysime, kad renovuojant pagal dabartinius minimalius reikalavimus pinigai buvo tiesiog išmesti“, – tvirtino A. Indičianskis.

Anot jo, Europoje geros praktikos pavyzdžių yra sočiai, išrasti dviračio nebereikia. Galima tik įvertinti klaidas ir jų išvengti, padaryti geriau.

O svarbiausia – renovuoti ne pagal minimalius reikalavimus, bet žvelgiant toliau į ateitį, geriau užsandarinti mazgus, nepagailėti storesnio šiltinimo sluoksnio. Juk termoizoliacinės medžiagos kaina bendroje sąmatoje sudaro nuo 6 iki 10 proc., storinant sluoksnį nuo 12 iki 20 centimetrų. O sutaupyti galima kur kas daugiau.

Šiltinti atitvaras būtina Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius irgi sutiko, kad būtina žvelgti į ateitį ir neapsiriboti minimaliais reikalavimais. Anot jo, gerai apšiltinti išorines atitvaras vienu metu yra ekonomiškai naudingiau, negu vėliau jas dar kartą šiltinti papildomai. „Papildomos šiltinimo sistemos įrengimas ant modernizuotų pastatų išorinių atitvarų, siekiant pagerinti energinio naudingumo klasę, būtų kur kas sudėtingesnis, nepatogus ir brangesnis veiksmas už aukštesnės energinio naudingumo klasės pasiekimą, šiltinant storiau išorines atitvaras iš karto. Juo labiau gamintojai teigia, kad apšiltinus atitvaras polistireniniu putplasčiu jų izoliaciniai šilumos parametrai nekinta visą pastato eksploatavimo laikotarpį“, – pasakojo Č. Ignatavičius.

Lietuvos ir kitų šalių patirtis rodo, kad gerą pastatų šiltinimo kokybę galima nesunkiai pasiekti naudojant polistireninį putplastį. Modernizuojant Druskininkų, Ignalinos, Tauragės ir kitų miestų gyvenamuosius namus, kuriems šiltinti naudotas polistireninis putplastis, šilumos energijos sutaupoma 60 proc. ir daugiau. „Išlaidos už šilumos energiją gali būti sumažintos piginant kurą, tobulinant šildymo ir vėdinimo sistemas. Tačiau šie veiksmai nesumažina šilumos nuostolių, patiriamų pro išorines atitvaras. Jei jų kokybė bus bloga, šilumos nuostoliai visada bus dideli, o patalpose bus prastos higienos, komforto sąlygos“, – teigė Č. Ignatavičius.

Todėl modernizuojant pastatus būtina šiltinti išorines atitvaras. Pažymėtina, kad kokybiškai apšiltinus išorines atitvaras sunaudojama mažiau šilumos energijos, o kitų priemonių efektyvumas tampa mažesnis. Šildymo ir vėdinimo sistemų efektyvumas yra didesnis, kai išorinių atitvarų kokybė yra bloga.

Pastatų energinio naudingumo klasę gerina rekuperacinės sistemos, šildymo, vėdinimo ir kitų komforto sistemų valdymo automatizavimas, išorinių sienų ploto santykis su langų, durų, stogų bei kitų atitvarų plotu. Tačiau, anot Č. Ignatavičiaus, praktika rodo, kad didžiausią efektą duoda išorinių sienų šiltinimas.

Gerų pavyzdžių jau turime Lietuvoje irgi yra pavyzdžių, kai daugiabučiai buvo renovuoti ne paisant minimalių STR reikalavimų, bet vadovaujantis aukštesniais kokybės standartais. Antai prieš keletą metų Alytuje renovuotas daugiabutis namas paisant reikalavimų, kurių bus privalu laikytis nuo 2020 metų. Iki renovacijos Alytaus daugiabutyje kvadratiniam metrui šildyti per metus būdavo sunaudojama apie 200 kWh šilumos energijos. Po atnaujinimo – vos 30 kWh per metus.

Kai atsirado entuziastų, kurie pasiūlė daugiabutį Alytuje šiltinti storesniu putų polistireno sluoksniu, netruko ir tam prieštaraujančiųjų. Diskusijos, kokio rezultato ketinama siekti, kiek tai papildomai kainuos ir kokį duos efektą, truko bemaž dvejus metus. „Laimė, skeptikus pavyko įtikinti, kad nereikia gyventi šia diena. Gyventojai labai greitai pajuto teigiamą efektą, ir tuomet jau daugelis ėmė sakyti, esą tai ir jų nuopelnas, kad pasiektas būtent toks rezultatas“, – juokėsi A. Indičianskis.

Pastato sienos buvo šiltintos 20 centimetrų storio pilkojo putų polistireno sluoksniu. Cokolis irgi šiltintas, bet pamatai – ne. Pasirinktas kitas, anot specialistų – efektyvesnis sprendimas.

Buvo apšiltintos rūsio lubos, kad pirmojo aukšto gyventojai nesiskųstų žemesne temperatūra.

Jeigu izoliacinė sienų šilumos medžiaga būtų storesnė dar bent 5 centimetrais, šiluminė išorės atitvarų varža tenkintų pasyviojo namo reikalavimus. Tačiau tuomet būtų prireikę montuoti rekuperacinę sistemą, natūralaus vėdinimo nebūtų užtekę.

STATYBOS TAISYKLIŲ REKOMENDACIJOS Šiltinant išorines pastatų sienas ir tinkuojant plonasluoksniu tinku ar klojant apdailos plytelėmis, būtina laikytis STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ reikalavimų. Vadovaujantis šiais reikalavimais, tokios šiltinimo sistemos tam tikrose vietose turi atitikti konkrečią atsparumo smūgiams kategoriją.

Tinkuojamos sistemos atsparumo smūgiams kategoriją fasaduose nurodo projektuotojai. Šiltinimo sistemos apdailai naudojant plyteles, šių vandens įgertis – w ≤ 6 proc. Šiltinimo sistemoje, dekoruotoje apdailos plytelėmis, turi būti daromos vertikalios ir horizontalios deformacinės siūlės (iki 6 metrų atstumu).

Jos būtinai reikalingos ir ties deformacinėmis pastato siūlėmis.

Polistireninio putplasčio storis apskaičiuojamas pagal STR 2.05.01:2005 nuorodas.

Sienas rekomenduojama šiltinti uždėjus stogo dangą, nuo atmosferinių kritulių apsaugojus parapetus, karnizus ir kitas atviras horizontalias konstrukcijos virš šiltinamų sienų. Šios turi būti sausos ir švarios.

Stebėjimai rodo, kad yra daug atvejų, kai dažnai išorinių nuolajų galai yra netinkamai suformuojami ir neteisingai sujungiami su angokraščiais. Tokiose jungtyse susidaro plyšių, pro kuriuos į šiltinimo sistemą skverbiasi lietaus vanduo bei teršalai.

Siekiant išvengti išvardytų blogybių, turi būti tinkamai suformuoti išorinių nuolajų galai ir teisingai įterpti į angokraščius (≥ 20 milimetrų).

Tinkuojamos šiltinimo sistemos jungtys su langais, durimis ar kitais paviršiais darytinos paslankios, kad neatsirastų plonasluoksnio tinko bei polistireninio putplasčio pažeidimų ir į šiltinimo sistemą nesiskverbtų vanduo, teršalai.

Jungtyse su langais, durimis ir kitais paviršiais turi būti montuojamos sandarinimo tarpinės.

Langų gyventojai nusprendė nekeisti, nes daugelis senus išklypusius medinius langus jau buvo pasikeitę į plastikinius. Nors kai kurių butų langams jau dešimtmetis, jie nebuvo didžiausia šilumos švaistymo priežastis.

Tai dar vienas įrodymas, kad būtina šiltinti fasadą, nes senų daugiabučių sienų šilumos varža – labai bloga, per jas netenkama daugiausia šilumos.

51

NUO LIANŲ IKI PLIENO

Užduotis – išvengti kinematinės kilmės poslinkių

Giedrė SANDOVIČ, Algirdas JUOZAPAITIS Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedra

Vieni naujausių, tuo pačiu nuo seniausių laikų žinomi ir šiuo metu pradedami plačiai naudoti pėsčiųjų tiltai yra vienajuostės kabamosios konstrukcijos. Vienajuosčiai kabamieji tiltai turi senas tradicijas Azijoje, Amerikoje ir kai kuriose Europos vietovėse.

Privalumas – unikalus konstrukcijos lengvumas Seniausias išlikęs vienajuostis kabamasis tiltas yra „An-Lan“ (kin. „Vyro ir žmonos tiltas“) Pietvakarių Kinijoje. Šis aštuonių tarpatramių tiltas buvo pastatytas prieš 960 metų. Jo bendrasis 300 metrų ilgis tuo metu atrodė neįtikimas. Atsiradus didelio stiprumo plienui konstruktoriams buvo suteikta galimybė kurti itin lengvus ir novatoriškus vienajuosčius tiltus.

Ankstyvieji tokių modernių tiltų pavyzdžiai yra Birchervaido tiltas (Rene Waltheris, 1967 m.), Fraiburgo tiltas (Ulrichas Finsterwalderis, 1970 m.) ir Ženf-Linjono tiltas (Weiszas, Wenaweseris, Wolfensbergeris, 1971 m.).

52

Šiuolaikinė kabamoji vienajuostė konstrukcija yra ne tik viena grakščiausių, bet ir lengviausių pėsčiųjų tiltų konstrukcijų. Jos statybinis aukštis ir savasis konstrukcijų svoris, palyginti su kitų konstrukcinių tiltų, yra itin maži. Sklandžios kreivės formos vienajuostis tiltas puikiai įsilieja ir į miesto, ir į užmiesčio aplinką. Šios konstrukcijos privalumu galima laikyti ir mažą poveikį aplinkai, nes tokiam tiltui pastatyti reikalingas minimalus kiekis medžiagų. Vienajuostis tiltas gali būti įrengiamas nenaudojant klojinių ar kitų įtvirtinimų (pavyzdžiui, šlaito sutvirtinimo), kurie gali pakenkti natūraliai aplinkai. Kadangi vienajuosčio tilto konstrukcijos sandara yra paprasta, nėra deformacinių siūlių, jam reikia minimalios priežiūros.

2014 Nr. 5

Vienas pagrindinių tokių kabamųjų tiltų trūkumų yra didelis jų deformavimasis veikiant asimetrinėms ir lokalinėms apkrovoms. Siekiant sumažinti tokių tiltų kinematinės kilmės poslinkius ant pagrindinių laikomųjų lynų, įrengiami sunkūs, dažniausiai gelžbetonio paklotai, neretai naudojamos ir iš anksto įtemptos gelžbetonio konstrukcijos.

Pagrindinių laikomųjų lynų pradiniai įsvyriai įgauna iš dalies mažas reikšmes (1/50–1/40 tarpatramio ilgio). Būtina pažymėti, kad tai sukelia labai dideles tempimo jėgų reikšmes pagrindiniuose laikomuosiuose lynuose. Tai lemia šių elementų skerspjūvių matmenis ir tokių tiltų inkarinių pamatų masę.

Projektuojant tokius kabamuosius tiltus ypatingas dėmesys skiriamas jų dinaminei elgsenai. Vienajuostė konstrukcija dėl mažo lenkiamojo standžio ir nedidelės masės jautriai reaguoja į dinaminės ir aerodinaminės kilmės apkrovas. Todėl daugeliu atvejų būtina papildomai patikrinti dinaminę tokių tiltų elgseną.

Racionalūs tiltai iš plieninių juostų Yra trys pagrindiniai vienajuosčių kabamųjų tiltų tipai: surenkamosios betoninės plokštės palaikomos plieniniais lynais (ang. prefabricated concrete

Vienajuostis pėsčiųjų tiltas „Slinky Springs to Fame“ Vokietijoje. www.flickr.com.

lyje kabamasis vienajuostis Hodžio ežero (Lake Hodges) tiltas Kalifornijoje, San Diege, kurio bendras ilgis siekia 300 metrų (trys tarpatramiai po 100 metrų).

Metalinio vienajuosčio (ang. systems using steel bands) tilto paklotui gali būti naudojamos ne tik betoninės, bet ir akmeninės ar medinės nedidelio statybinio aukščio plokštės, kurios įprastinėmis jungėmis pritvirtinamos prie laikomųjų plieninių juostų. Tokią vienajuosčio tilto konstrukciją pasiūlė inžinieriai Jörgas Schlaichas ir Rudolfas Bergeris. Juodu 1992 metais Pforzhaimo vietovėje (Vokietija) suprojektavo 50 metrų tarpatramio vienajuostį kabamąjį pėsčiųjų tiltą. Pagrindiniai laikomieji elementai – dvi 480 milimetrų pločio ir 40 milimetrų storio plieninės juostos, ant kurių sumontuotos 10 centimetrų storio lengvojo betono plokštės. Šveicarijoje, Švaico vietovėje, 1999 metais pastatytas vieno tarpatramio vienajuostis kabamasis „Punt da Suransuns“ pėsčiųjų tiltas. Šio tilto tarpatramis – 40 metrų, naudingasis plotis – tik 0,85 metro, tilto atramų aukščių skirtumas – 4 metrai. Pagrindinis laikomasis elementas – plieninė juosta, ant kurios sumontuoti 60 milimetrų storio ir 250 milimetrų pločio akmens masės blokai.

Tarp akmens masės blokų vietoj kalkių skiedinio yra 3 milimetrų storio aliuminio juostos.

Naujiena – daugiaatramiai vienajuosčiai tiltai

slabs suspended on steel cables), įtemptojo gelžbetonio sistemos (ang. prestressed concrete systems) ir sistemos, kuriose naudojamos plieninės juostos (ang. systems using steel bands), atlaikančios tempimo jėgas.

Daugiausia pasaulyje yra sukonstruotų vienajuosčių pėsčiųjų tiltų iš surenkamųjų betoninių plokščių, palaikomų plieniniais lynais. Vienas tokių – 2009 metais pastatytas ilgiausias pasau-

Pastaruoju metu konstruojami ir daugiaatramiai vienajuosčiai tiltai. Tokių tiltų konstrukcijų elgsena – sudėtingesnė. Daugiaatramiai vienajuosčiai tiltai pagal konstrukcinę sandarą skirstomi į nekarpytuosius ir karpytuosius. Daugiaatramio nekarpytojo vienajuosčio tilto vidurinės atramos juostos balnas turi tenkinti bent minimalius atramos kreivio (spindulio) reikalavimus, kad būtų išvengta metalinės juostos ar lyno vietinio lenkimo.

Rostoko vienajuosčio tilto balno konstrukcijos problema buvo išspręsta naudojant lingių formos plieninių atramų galvenas. Šis įdomus metalinis vienajuostis kabamasis pėsčiųjų tiltas, pastatytas 2003 metais Vokietijoje, Rostoko

mieste (konstruktorius Mike’as Schlaichas), sudarytas iš trijų tarpatramių: 27 + 38 +27 metrai (bendras ilgis – 92 metrai). Laikomieji kabamieji tilto elementai suprojektuoti iš 600 milimetrų pločio ir 30 milimetrų storio plieninių lakštų. Ant šių lakštų sumontuotos 3,7 metro ilgio ir 120 milimetrų storio betoninės pakloto plokštės.

2010 metais Šveicarijoje pastatyti du daugiaatramiai karpytieji vienajuosčiai tiltai, kurie sujungia Auenštaino ir Rupersvilio bendruomenes.

Rupersvilio tilto sandara: 15,2 + 74 + 13,2 metro, Auenštaino: 14,8 + 53,33 + 14,8 metro. Dvi plieno juostos horizontaliai suramstytos ryšiais, kurie mažina vertikalias vibracijas ir daro konstrukciją atsparesnę vėjo poveikiui.

Elegantiškas pėsčiųjų tiltas „Slinky Springs to Fame“ (ang. „Grakšti spyruoklė šlovės link“) per Reino–Hernės kanalą Vokietijoje pastatytas 2011 metais. Šio tilto architektas – Tobiasas Rehbergeris. Vidurinis daugiaatramio vienajuosčio tilto tarpatramis yra 66 metrų ilgio, o kraštiniai – po 20 metrų. Tilto plotis – 2,67 metro, pradinis tarpatramio įsvyris – L/50 (kad būtų tinkamas neįgaliesiems). Dvi plieninės 460 milimetrų pločio ir 30 milimetrų storio juostos pagamintos iš didelio stiprumo konstrukcinio plieno. Paklotą sudaro 12 centimetrų storio surenkamosios betoninės plokštės, kurios prie juostų tvirtinamos varžtais. Šios plokštės padengtos sintetine danga. Prie pakloto plokščių yra tvirtinami turėklai ir spyruoklė.

Vokietijos Tiršenroito mieste 2013 metais pastatytas 85 metrų ilgio dviejų tarpatramių nekarpytasis vienajuostis tiltas per miesto tvenkinį.

Abu tarpatramiai – po 37,5 metro ilgio, plieninės vidurinės V formos atramos aukštis siekia 2,4 metro. Ant dviejų iš anksto įtemptų plieno juostų įrengtas originalus medinis paklotas.

Dar vienas originalus vienajuostis tiltas pastatytas taip pat Vokietijoje. Jis yra bendros su automobiliniu paspyriniu tiltu konstrukcinės sistemos dalis. Tai „Glacis“ tiltas. Šis vienajuostis pėsčiųjų dalies tiltas suprojektuotas siekiant atskirti automobilių ir pėsčiųjų eismą. Jis yra trijų tarpatramių (42 + 76 + 46 metrai), bendras ilgis siekia 164 metrus. 1998 metais šis tiltas

Vienajuostis pėsčiųjų tiltas Rostoke (Vokietija). www.sbp.de nuotr.

53

Vokietijoje buvo apdovanotas už konstrukcijos originalumą.

Vienajuosčiai tiltai – dažniausiai pėstiesiems Erdvinė vienajuostė tilto konstrukcija įdomi tuo, kad yra sudaryta iš trijų ar keturių dalių. Tokios tilto konstrukcijos įrengiamos dažniausiai kelių, upių sankirtose ar virš tvenkinio. Šios sandaros tiltas 1991 metais buvo pastatytas Japonijoje.

Tai „Kikko“ tiltas, kurį erdvėje sudaro trys dalys.

Plieniniai laikomieji lynai tokiose erdvinėse vienajuostėse tilto konstrukcijose yra iš anksto įtempiami ir inkaruojami ne tik kraštiniuose pamatuose, bet ir vidurinio žiedo konstrukcijoje ar vidurinėje atramoje. Galima tarpusavyje sujungti daugiau konstrukcijos atšakų ir taip sukurti sudėtingas erdvines vienajuosčio tilto konstrukcijas. Amerikos inžinieriai pasiūlė sumontuoti erdvinę vienajuostę konstrukciją, kuri sujungtų Danielio Burnhamso Granto parką su krantine Čikagos mieste (JAV).

Vienajuosčiai tiltai dažniausiai skirti pėsčiųjų eismui, nes pėstieji geriau prisitaiko prie kreivos (įlenktos) konstrukcijos formos, o į dideles judančias apkrovas (pavyzdžiui, automobilių) lanksti tiltų konstrukcija reaguoja jautriai. Tam, kad laikomosiose konstrukcijose veikiančios horizontalios tempimo jėgos neviršytų ribinių reikšmių, būtinas pradinis tilto konstrukcijų įlinkis. Tokia tilto konstrukcija nėra patogi greitai judančioms transporto priemonėms. Todėl dauguma šiuolaikinių vienajuosčių kabamųjų tiltų skirti pėstiesiems ir dviratininkams.

Ieškoma galimybių pritaikyti automobilių eismui 1950 metais vokiečių inžinierius Ulrichas Finsterwalderis pristatė vienajuosčio tilto konstrukcijos idėją. Jis pasiūlė trijų tarpatramių automobilinio vienajuosčio tilto konstrukciją per Bosforo sąsiaurį (Turkija). Šio trijų tarpatramių po 400 metrų tilto ilgis turėjo būti 1200 metrų, o gelžbetonio pakloto storis – tik 0,3 metro. Kadangi projektas pasirodė tuo metu esantis pernelyg drąsus, taip ir liko, deja, neįgyvendintas.

Vienas iš nedaugelio ir iki šiol sėkmingai naudojamų automobiliams važiuoti yra trijų tarpatra-

Vienajuostis pėsčiųjų tiltas „Punt da Suransuns“ Šveicarijoje. www.mimoa.eu nuotr.

Automobilinis vienajuostis tiltas per Maldonado upę Urugvajuje. en.wikipedia.org nuotr.

mių vienajuostis kabamasis tiltas per Maldonado upę Urugvajuje. Bendras šio tilto ilgis yra 150 metrų, plotis – 9,6 metro. Šis tiltas yra puikus pavyzdys, kad vienajuosčiai kabamieji tiltai gali būti veikiami ir didelių dinaminės kilmės apkrovų.

Pastaruoju metu vienajuosčių tiltų deformavimuisi sumažinti ir pradinei formai stabilizuoti taikomi įvairūs naujoviški konstrukciniai sprendimai.

Vienas jų – kabamųjų laikomųjų elementų, turinčių lenkiamąjį standumą, naudojimas. Kabamasis lenkiamo standumo elementas – tai toks laikomasis elementas, kuris veikiančias apkrovas perima ne tik tempimu, bet ir lenkimu. Tokie laikomieji

Tiltas Tiršenroite (Vokietija).

Courtesy of ANNABAU nuotr.

54

2014 Nr. 5

elementai, sujungiantys tempiamo ir lenkiamo elementų ypatybes, efektyviai stabilizuoja pradinę geometrinę tilto formą. Baigtinio lenkiamojo standumo laikomieji elementai – lynai – paprastai projektuojami iš valcuotų ar virintų profiliuočių.

Iššūkis inžinieriams konstruktoriams Šiuolaikinis vienajuostis kabamasis tiltas yra vienas efektyviausių tiltų. Deja, šiandien ne visi inžinieriai konstruktoriai yra sukaupę pakankamai žinių ir patirties tokiems tiltams projektuoti. Todėl projektuojant ne tik pėsčiųjų, bet ir kitos paskirties tiltus dažniau pasirenkama gerai žinoma standartinė (sijinė ar santvarinė) tilto konstrukcija.

Pasaulyje yra pastatyta daugiau kaip 50 įvairios sandaros vienajuosčių pėsčiųjų tiltų. Daugiausia jų suprojektuota Vokietijoje ir Čekijoje, būtent iš čia yra kilę žinomi tyrėjai ir konstruktoriai Jörgas Schlaichas bei Jiří Stráský.

Siekiant sukurti konstrukciniu požiūriu veiksmingesnes ir ekonomiškai efektyvesnes vienajuosčių kabamųjų tiltų konstrukcijas atliekami įvairūs moksliniai (teoriniai ir eksperimentiniai) tyrimai. Novatoriški vienajuosčiai tiltai tiriami ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedroje.

G. Bartuškos nuotr.

IŠKOVOTŲ LYDERIO POZICIJŲ NEKETINA APLEISTI „Doka Lietuva“ yra pasaulinio koncerno „Doka Group“, lyderiaujančio tarp didžiausių klojinių gamintojų Europoje, narė. Lietuvos statybų rinkoje „Doka Lietuva“ irgi užima lyderio pozicijas klojinių sistemų tiekimo srityje. Tačiau šių metų pradžioje statybų sektoriaus kompanijoms ir žiniasklaidai buvo išplatintas pranešimas apie vadovybės atleidimą. Šio mėnesio pradžioje buvo pristatytas naujasis vadovas Baltijos šalims, tačiau Lietuvoje veikiančioje bendrovėje „Doka Lietuva“ šiuo metu vadovo pareigas eina prokuristas Wolfgangas FRIESENEGGERIS. Jis pasidalijo mintimis apie pasikeitimus įmonėje, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas.

– Kiek Jums buvo žinoma Lietuvos statybų rinka prieš tampant kompanijos „Doka Lietuva“ vadovu? Kaip ji atrodė bendrame Europos kontekste ar lyginant su kitų Baltijos šalių rinkomis?

– Po pasaulinio ekonominio nuosmukio Baltijos regiono statybų rinka atsigavo anksčiau nei kitų Europos šalių statybų rinkos. Dėl ekonominės krizės pradžioje pradėtos įgyvendinti itin griežtos taupymo programos valstybė tapo pajėgi investuoti, ypač į infrastruktūros projektus. Žvelgiant iš kompanijos „Doka Group“ perspektyvos, žinoma, Lietuvos statybų rinkos augimo mastai yra gerokai mažesni nei, pavyzdžiui, Azijoje arba Pietų Ameri-

„Doka Lietuva“ vadovo pareigas einančio W. Frieseneggerio siekis - kuo geresnis klientų aptarnavimas.

koje. Tačiau analizuojant pastarųjų metų Lietuvos statybų rinkos rodiklių dinamiką galima teigti, kad kai kuriuose šalies regionuose jaučiamas gyvenamųjų namų statybų pagyvėjimas.

– Žvelgiant į įgyvendintų projektų apimtis „Doka Lietuva“ buvo lyderis tarp klojinių sistemų tiekėjų mūsų šalies rinkoje. Ar pavyko neapleisti šių pozicijų? Kaip vertinate dabartinę bendrovės „Doka Lietuva“ užimamos rinkos dalį?

– Šiuo metu dar anksti skelbti galutinį atsakymą, nes statybos – tai sezoninis verslas, kurio pagyvėjimas juntamas šiltuoju metų laiku. Kadangi pagrindinė bendrovės „Doka Lietuva“ komanda yra visos sudėties, ateities perspektyvas vertiname itin teigiamai.

– Neseniai Lietuvos statybų sektoriaus įmonės buvo informuotos apie pasikeitimus „Doka Lietuva“, t. y. apie vadovo ir kai kurių darbuotojų atleidimą. Daugeliui ši žinia buvo netikėta. Gal galėtumėte paaiškinti, kokios aplinkybės lėmė šiuos pasikeitimus?

– Vadovybės pasikeitimas įmonėje buvo reikalingas, nes jos valdymas buvo vykdomas neatsižvelgiant į kompanijos taisykles, aprašytas „Doka Group“ Korporaciniame elgesio kodekse (Corporate Code of Conduct), kuriuo vadovaujasi visos kompanijos „Doka“ atstovybės daugiau nei 60 šalių. Nors personalo pasikeitimai ir buvo gana nemaži, kasdienei įmonės veiklai tai įtakos beveik nepadarė. Ji ir toliau dirba įprastu sparčiu ritmu.

– Ar artimiausiu metu laukia dar kokie nors pasikeitimai kompanijoje „Doka Lietuva“, nebūtinai susiję su valdymu?

– Nors dabartinė įmonės „Doka Lietuva“ situacija kelia kompanijai tam tikrų iššūkių, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, bendrovės veikla yra visiškai fokusuota į klientus ir projektus. Mūsų partneriams statybų rinkoje ir toliau teikiamos technologinės, logistikos, pardavimų bei nuomos paslaugos. Taip pat džiaugiuosi, kad „Doka Group“ naujuoju „Doka Baltic“ generaliniu direktoriumi paskirtas Janis Pinnis.

– Kaip vertinate konkurenciją Lietuvos statybų rinkoje? Ar ji arši, ar sąžininga tarp klojinių sistemų tiekėjų?

– Kadangi Lietuvos rinka yra stipri, konkurencija yra ganėtinai intensyvi. Tokia situacija turi teigiamą poveikį klientams, nes tai suteikia galimybę palyginti ir išsirinkti geriausią partnerį. Mano manymu, konkurencija rinkoje yra būtina. „Doka“ į konkurenciją žvelgia kaip į teigiamą poveikį įmonei augti, būti plėtojamai.

– Kokių tikslų „Doka Lietuva“ kelia artimiausiems metams?

– Ir vidutinio, ir ilgojo laikotarpio perspektyvoje bendrovės „Doka Lietuva“ pagrindiniu tikslu išlieka geriausias įmanomas klientų aptarnavimas, siekiant užtikrinti jų sėkmę, ir „Doka Lietuva“, kaip patikimo ir stipraus partnerio, pozicija visame Lietuvos statybų sektoriuje.

55

LABORATORIJOJE ATSKLEIDŽIAMOS MŪRO YPATYBĖS Doc. dr. Bronius JONAITIS, dr. Robertas ZAVALIS Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra Doc. dr. Arnoldas ŠNEIDERIS Taikomoji statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorija

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Taikomoji statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorija kartu su Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros mokslininkais atlieka natūrinius mūro, jo gaminių ir konstrukcijų tyrimus bei laboratorinius bandymus.

Atliekami tyrimai nuo skiedinio stiprio bandymo iki eksperimentinių šiuolaikinių bei istorinių pastatų mūro, jo konstrukcijų tyrimų, bandymų ir skaitinio modeliavimo. Moksliniai ir taikomieji tyrimai atliekami bendradarbiaujant su gamintojais ir statytojais.

Keraminės plytos - viena populiariausių statybinių medžiagų Lietuvoje, pradėtos naudoti nuo XIII amžiaus. Beveik visuose architektūriniuose paminkluose randama keraminių mūro gaminių.

Tai liudija, kad jie yra patvari ir ilgalaikė statybinė medžiaga.

Pastaruoju metu mūrinių konstrukcijų statyboje naudojamos ne tik tradicinės keraminės plytos,

bet ir kiti mūro gaminiai: keraminiai, silikatiniai, betoniniai, keramzitbetonio, kiti blokai. Iš jų mūrijamos individualiųjų (mažaaukščių) pastatų sienos. Blokai naudojami išorinėms karkasinių pastatų sienoms, statomoms ant perdangų. Mūrinių konstrukcijų statyboje naudojami ir specialiosios paskirties mūro gaminiai: sąramų blokai, ventiliacijos kanalų blokai ir pan.

Dar senovės architektūriniuose paminkluose meistrai mūro fasadui puošti naudojo plytas. Lietuvos architektūroje vienas pavyzdžių yra Šv. Mikalojaus bažnyčia. Ji istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima 1387 metais. Bažnyčios fasadas papuoštas skirtingai dėtomis plytų eilėmis ir apvadais.

Visais laikais langų ir jų sąramų apipavidalinimas buvo svarbi architektūros sprendimo detalė.

Meistrai stengėsi išskirti langų sąramas iš bendro fasado konteksto, keisdami plytų dėjimus. Seni metodai išlieka labai svarbūs ir šiuolaikinėje architektūroje. Šiuo metu statant trisluoksnes mūro sienas vis plačiau naudojamas išorinis apdailinis klinkerinių plytų mūro sluoksnis, kabinamas ant karkaso ar laikomojo sluoksnio. Norint gauti vientisą mūro fasadą be gelžbetonio ar kitų intarpų (sąramų) naudojamos pakabinamos mūrinės sąramos. Tai leidžia išlaikyti senąsias mūro fasadų tradicijas.

Bandymai leidžia išvengti klaidų Bendradarbiaujant su bendrove „Bautopas“, VGTU Statybos fakulteto Taikomojoje statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijoje tirtos mūrinės kabančių sienų sąramos. Ištirta sąrama, sudaryta iš mažiausiai trijų skiediniu sutvirtintų plytų eilių (1 pav.). Tokia sistema tinka apdailos mūro sienai, kurios plotis yra ne mažesnis kaip 85 milimetrai.

1 pav. Eksperimentinis ir skaitinis mūrinės sąramos tyrimas.

56

2014 Nr. 5

2 pav. Eksperimentiniai ir skaitiniai mūro tyrimai.

Taikomojoje statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijoje bei Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedroje atlikti tyrimai parodė, kad sąramos be papildomų laikomųjų elementų (gelžbetonio ar kitokių sąramų) gali būti naudojamos iki 2 metrų angoms.

Mūrijant pastatus vis plačiau naudojami didelio tuštymėtumo silikatiniai ir betoniniai mūro gaminiai. Taikomojoje statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijoje bei Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedroje atliktais eksperimentiniais tokių gaminių mūro tyrimais (2 pav.) ir taikant skaitinį modeliavimą nustatytos mechaninės betoninių blokų HAUS (UAB „Vilniaus betono gaminiai“) ir silikatinių blokų (UAB „Simpras“) mūro ypatybės.

Laboratorijoje atlikti bandymai padeda išsiaiškinti kylančius klausimus gamybininkams ir

statybininkams dėl platesnių gaminių naudojimo galimybių. Kadangi tokie produktai kaip silikatiniai, keraminiai ar betoniniai blokeliai gaminami Lietuvos įmonių, jiems sertifikuoti reikalingi bandymai. Be to, laboratorijoje bandymo metu stebima ne atskirų elementų (sąramą laikančių komponentų, mūro blokelių), bet visos konstrukcijos elgsena. Tai leidžia sumodeliuoti konstrukciją skaitiniais metodais ir patikrinti modelio atitikimą realiai konstrukcijai.

Atlikti bandymai ir skaitinis modeliavimas parodo tiriamų elementų darbą konstrukcijoje, leidžia patikslinti konstrukcijų skaičiavimo metodus, palengvina darbą projektuotojams.

Taikomojoje statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijoje bei Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedroje atliekami ir istorinių pastatų

(3 pav.) mūro tyrimai – konstrukcijų būklė vertinama atliekant natūrinius tyrimus ir taikant skaitinį modeliavimą.

Laboratorija atitinka LST EN ISO/IEC 17025:2005 reikalavimus ir yra akredituota atrinkti ėminius, atlikti betono, betoninių ir gelžbetonio gaminių, armatūrinio plieno bei jo jungčių, mūro gaminių, pagalbinių mūro komponentų, natūralaus akmens gaminių bandymus.

Laboratorija yra atestuota LR Aplinkos ministerijos ir gali atlikti dalinę ypatingųjų statinių ekspertizę šiose grupėse: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijos (geležinkelio kelias, vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai); inžineriniai tinklai; kiti statiniai. Statinio ekspertizės darbų sritis – konstrukcijų.

3 pav. Eksperimentiniai ir skaitiniai istorinio pastato mūro tyrimai.

57

KRAŠTAS

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ tęsia straipsnių ciklą „Kraštas“. Tai projektas, skirtas atskirose apskrityse esančių savivaldybių ekonominei padėčiai, investicinei aplinkai, galimybėms apžvelgti. Projekte taip pat bus pristatyti įgyvendinami ir planuojami projektai, laukiamos investicijos.

Straipsnių ciklas rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacija ir Lietuvos laisvosios rinkos institutu. Būtent jų ekspertai pateikia vertinimų apie savivaldybių vadovų aktyvumą siekiant pritraukti investuotojų, savivaldybių patrauklumą investicijoms į nekilnojamąjį turtą, pramonės ir kitus objektus.

Šiame numeryje pateikiama informacija apie Klaipėdos apskrities savivaldybes, toliau laukite naujienų iš Šiaulių apskrities. Straipsnių ciklas bus tęsiamas ištisus metus, nepamirštant nė vienos apskrities, nė vienos savivaldybės.

58

2014 Nr. 5

KLAIPĖDOJE – ILGAI LAUKTI PROJEKTAI

Klaipėdos miestas įvardijamas kaip neabejotinas lyderis pritraukiant investicijų. Tačiau pastaruoju metu suklusta – uostamiestyje mažėja gyventojų, dėl to nerimauja ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Atvyksta vis daugiau kruizinių laivų, tačiau turistai nelabai turi ką čia veikti. Nepaisant visko, mieste įgyvendinama ar ketinama įgyvendinti ne vieną projektą, diskutuojama dėl prioritetų. „Statyba ir architektūra“ pateikia keletą projektų, dėl kurių pastaruoju metu suintensyvėjo diskusijos.

59

Pastaruoju metu suintensyvėjo diskusijos, kaip geriau patekti į Kuršių neriją – Smiltynės keltais ar statyti tiltą.

Tiltas į Kuršių neriją Uostininkai įrodinėjo, kad vis labiau intensyvėjant laivybai kitokio pasirinkimo nėra. Klaipėdiečiams tiltas lyg ir nebūtinas, Neringos gyventojams, kaip ir turistams, jo reikia. Aplinkosaugininkai prieš tokį projektą stojasi piestu.

Pastaruoju metu įvyko nemažai diskusijų tarp įvairių sričių specialistų, valdininkų. Tačiau konkretūs sprendimai nepriimami. Labiausiai už tiltą pasisako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Anot jos vadovų, laivų srautai uoste intensyvėja, o pradėjus veikti naujam keleivių ir krovinių terminalui skersai nuolat plaukiojantys keltai taps nemaža kliūtimi. Konteinervežių, keleivinių keltų ir automobilius plukdančių Smiltynės keltų maršrutai susikirs, gali iškilti įvairių grėsmių.

Neringos gyventojų apklausa parodė, kad tilto statybai pritaria daugelis.

Didžiausi šio galimo projekto kritikai – aplinkosaugininkai. Jų teigimu, toks objektas nenumatytas jokiuose strateginiuose miestų plėtros ir teritorinio planavimo dokumentuose. Gali būti, kad tiltas smarkiai padidintų žalingą antropogeninį poveikį visai Kuršių nerijai, į šią saugomą teritoriją nusidriektų didžiuliai autotransporto srautai.

Tilto šalininkai sako priešingai. Anot jų, kai jūrų uosto kanalu judės daugiau laivų, keltai stoviniuos ir prie jų susidarys milžiniškos spūstys. Bus sutrikdytas automobilių eismas, smarkiai padidės oro tarša. Per metus į Kuršių neriją perkeliama apie 600 tūkst. automobilių. Tiltu jie judėtų nekliudomai ir nekiltų išvardytų problemų. O įvažiuojančiųjų srautus reguliuotų mokestis už įvažiavimą į Kuršių neriją.

Valdininkų požiūris į tiltą irgi skiriasi. Neringos valdžia tokį projektą linkusi skatinti kaip tik įmanydama. O Klaipėdos miesto vadovai žiūri atsargiau ir norėtų, kad išliktų abi žmones per Kuršių marias plukdančios perkėlos.

Išvadą dėl tilto į Kuršių neriją statybos galimybių parengusių Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistų nuomone, tiltas gali būti pakeliamas arba pasukamas. Dar vienas variantas būtų statyti aukštą vantinį tiltą ant 14 metrų ilgio betono atramų. Viduryje irgi galima įrengti pakeliamą arba pasukamą konstrukciją, kad tilto nekliudytų jachtų stiebai.

Prieš dešimtmetį skaičiuota, kad lengvų konstrukcijų tiltas per Kuršių marias be projektavimo išlaidų ir infrastruktūros darbų būtų kainavęs 45–60 mln. litų. Dabar kaina gerokai šoktelėtų – iki 170–230 mln. litų. Apmokestinus tiltu riedančius automobilius, investicijos atsipirktų per 5–6 metus. Svarstoma ir galimybė projektą, jeigu jam būtų pritarta, įgyvendinti koncesijos būdu.

60

Piliavietė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas teritorijos tarp Pilies gatvės, Baltijos laivų statyklos, uosto akvatorijos ir Danės upės planas. Planuojamos teritorijos dydis yra maždaug 27 hektarai.

Didžiąją dalį teritorijos užima Klaipėdos miesto savivaldybės patikėjimo teise valdomi ir bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ nuomojami žemės sklypai.

Likusi dalis – laisva valstybinė žemė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos patikėjimo teise valdomos krantinės ir kitų savininkų žemės sklypai.

Planuojama teritorija yra svarbi senamiesčio vieta, kur Klaipėdos miestas turi priėjimą prie Kuršių marių ties Klaipėdos piliaviete. Plėtojant suplanuotą teritoriją siekiama atkurti pilies ir bastionų kompleksą, atverti Klaipėdos miesto gyventojams svarbią miesto dalį, kuri šiuo metu laivų remonto įmonės vis dar yra naudojama žvejybinių ir kitų laivų remontui. Ilgainiui visa teritorija būtų pritaikyta kultūros, turizmo, kitiems visuomenės poreikiams.

2014 Nr. 5

Galutinai dar nenuspręsta, ar klaipėdiečiai kada matys tokią atstatytą pilį.

Svarbiausias uždavinys plėtojant planuojamą teritoriją – Klaipėdos pilies ir bastionų komplekso atkūrimas ir jo aplinkos sutvarkymas.

Architektė Snieguolė Stripinienė „Statybai ir architektūrai“ teigė, kad ši istorinė vieta yra labai svarbi miestui. Todėl natūralu, kad postūmiai tvarkant ją nėra tokie akivaizdūs, kaip norėtųsi. Antai kai 2005 metais buvo pradėtas rengti teritorijos detalusis planas, apsižiūrėta, kad jo neužtenka – reikia specialaus plano, nes yra saugotinų objektų. Viskam išsiaiškinti prireikė dvejų metų. „Dabar turbūt jau praėjęs tas laikas, kai visi norėjo čia ką nors statyti, todėl komerciniai plotai kol kas neišnaudojami. Tačiau pilies atstatymo darbai juda į priekį. Archeologinės pilies atodangos dabar uždengtos stogine, siūlome pastatyti rimtesnį statinį, kad būtų saugomos pilies liekanos. Rekomenduojame atstatyti dalį gynybinių įtvirtinimų, jau yra suderintas techninis projektas, įvyko ir vienas konkursas rangos darbams. Kadangi pinigų nebuvo skirta daug, pradėta nuo kiemo tvarkymo“, – pasakojo S. Stripinienė. Šiuo metu vyksta antrasis konkursas, kurio laimėtojai restauruodami atkurs šiaurinę ir rytinę kurtinas. Po jomis bus muziejus, konferencijų salė.

O daugiausia diskusijų kyla dėl pačios pilies tūrio atstatymo. Anot S. Stripinienės, planuose pilies tūrį atkurti numatyta etapais. Iki kurio lygmens tai bus padaryta – galutinai neaišku. Tai priklausys nuo miestiečių valios ir tam skiriamų pinigų. „Viena vertus, Valdovų rūmų atstatymo pavyzdys parodė, kad tokie projektai labai brangiai atsieina. Kita vertus, tai jau būtų ne autentiškas, bet atstatytas objektas. Tačiau apklausos rodo, kad žmonės to nori. Netgi architektai, kurie dažniausiai pasisako tik už unikalius daiktus, šiuo atveju linkę pritarti pilies atstatymui. Tačiau jeigu ir bus galutinai nuspręsta pritarti šiems darbams, jie nebus atlikti greitai“, – sakė architektė.

Pagal patvirtintus planus, pilies atkūrimas numatomas trimis etapais.

Pirmame planuojama atstatyti šiaurinę kurtiną, sklandžiai sujungiant princų Fridricho ir Karlo bastionus, atkurti rytinę kurtiną, ją pratęsiant iki buvusio pietrytinio bastiono, suformuoti pilies kiemo aikštę ir sutvarkyti jos aplinką, įrengti naujas konstrukcijas, archeologines atodangas apsaugančias nuo kritulių ir neigiamo aplinkos poveikio.

Antrame etape numatoma atkurti pietrytinį ir pietvakarinį bastionus, pietinę ir vakarinę kurtinas, baigti atkurti fosą bei tiltą. Tokiu būdu antrame etape būtų visiškai suformuota pilies sala su bastionais. Trečiame etape numatoma galimybė atkurti pilies pastato tūrius. Visi trys pilies atkūrimo etapai grindžiami archeologinių tyrimų išvadomis. „Kol kas pamažu įgyvendinamas pirmas etapas. O iki trečio – dar tolimas kelias. Kas būtų atstatytoje pilyje, priklausys nuo to, kiek istorinės medžiagos bus surinkta. Žinoma, greičiausiai veiktų muziejus, o didžiausia vertė būtų ekspozicijos, ne pats pastatas“, – sakė S. Stripinienė.

Muzikinis teatras Dėl Klaipėdos muzikinio teatro rekonstrukcijos vyksta bemaž karas tarp centrinės šalies valdžios ir uostamiesčio vadovų. Mat teatro rekonstrukcijai

Prieš krizę verslininkai turėjo nemažai planų piliavietės teritorijoje įgyvendinti įvairius projektus.

reikiamas lėšas planavusi skirti Vyriausybė ėmė dvejoti – o gal pinigų labiau reikia Palangos vasaros estradą norint paversti koncertų sale?

Suprantama, Klaipėdos miesto valdžia liko labai sunerimusi, kad ilgus metus gvildentas Muzikinio teatro rekonstrukcijos projektas vėl gali būti atidėtas, nors šiemet jis jau įgavo apčiuopiamus kontūrus. Šiuo metu tikslinamas detalusis Muzikinio teatro sklypo planas, numatant esamo teatro pastato rekonstrukciją jį išplečiant. Darbai finansuojami iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto.

Rekonstrukcijos projektas planuotas įtraukti į valstybės investicinių projektų sąrašą rengiantis 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpiui. Atnaujinamą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatą siūloma kompleksiškai suremontuoti, pakeičiant ir seną scenos įrangą bei interjerą.

Uostamiesčio kultūros specialistai nuogąstauja, kad atsisakymas finansuoti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro modernizavimą iškeltų klausimą dėl tolesnio jo egzistavimo.

Baseinas Apie tai, kad Klaipėdoje reikia tarptautinius standartus atitinkančio baseino, kalbėta jau daugelį metų. Bet tik neseniai reikalai pasistūmėjo į priekį, kai buvo surengtas tarptautinis konkursas techniniam projektui ir architektūriniam sprendimui pateikti.

Siūlymus konkursui pristatė penkios architektų komandos, tačiau kvalifikacinius reikalavimus atitiko tik trys: dvi olandų įmonės ir viena vokiečių. Laimėtoja pripažinta Nyderlandų kompanija „Slangen + Koenis architects“.

Olandų siūlomame projekte numatyta, kad baseinas bus 50 metrų ilgio, jame – 10 plaukimo takelių. Kilnojamas baseino dugnas leis reguliuoti gylį nuo 5 metrų iki metro ar dar mažiau. Dugną bus galima kilnoti skirtingose vietose, tad vienu metu baseine bus galima ir nardyti, ir treniruoti vaikus. Šalia baseino numatytas pirčių kompleksas su treniruoklių sale, taip pat sale, kurioje tilps iki tūkstančio žiūrovų. Tai būtų pirmas 50 metrų ilgio visiškai naujas baseinas Klaipėdoje per Lietuvos nepriklausomybės istoriją. Atlikta galimybių studija parodė, kad uostamiestis yra pačioje blogiausioje situacijoje, palyginti su kitais Vakarų Lietuvos regiono miestais – čia nėra nė vieno 50 metrų baseino.

Preliminari baseino statybų vertė – apie 40 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų planuojama gauti iš 2014–2020 metų ES fondų, likusią turėtų investuoti valstybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Baseino operatoriumi turėtų tapti savivaldybės valdoma įstaiga.

Baseinas šalia „Švyturio“ arenos turėtų būti pastatytas iki 2016-ųjų pabaigos. Techninis projektas turėtų būti parengtas ir galutinai suderintas iki šių metų pabaigos.

Klaipėdos muzikinis teatras jau senokai laukia atnaujinimo, tačiau rekonstrukcijos klausimas vėl pakibo ant plauko.

G. Bartuškos nuotr.

61

EKSPERTO ŽVILGSNIS

NUSKAMBĖJO KAIP VIENI GERIAUSIŲ PASAULYJE Klaipėdos miesto savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė pirmą vietą iš septynių miesto savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas gerokai viršijo šalies vidurkį (49,1 balo) ir siekė 65,9 balo. Tai geriausias įvertinimas tarp visų miesto savivaldybių. Klaipėdos miestas pagal pritrauktas materialines (9501 litas 2011 metais) ir tiesiogines užsienio investicijas (15 184 litai 2011 metais), tenkančias vienam gyventojui, gerokai viršijo šalies vidurkį ir buvo tarp lyderių visoje šalyje. Prie gero įvertinimo prisidėjo ir tai, kad miestas iš anksto turi paruošęs investuotojams tinkamų sklypų. Verslo gyvybingumą parodo ir aukštas tūkstančiui gyventojų tenkantis veikiančių ūkio subjektų skaičius – 38.

Investicinį patrauklumą Klaipėdos miestui suteikia ne tik palanki geografinė padėtis, jūrų uostas, bet ir veikianti laisvoji ekonominė LIETUVOS zona, patrauklūs nekilnojamojo turto, žemės mokesčio tarifai. 2010 metais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ KlaiLAISVOSIOS RINKOS pėdos laisvąją ekonominę zoną pagal suteikiamas verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą įvertino kaip vieną iš 5 geriausių ekonominių INSTITUTO zonų pasaulyje. Taip pat savivaldybė gali pasigirti minimaliu, tačiau veikiančiu puslapiu anglų kalba, kuriame investuotojai gali rasti EKSPERTAS LAURYNAS REKAŠIUS būtiniausią informaciją. Visi šie aspektai sukuria viena palankiausių investicinių aplinkų šalyje.

IDEALIAI SUTVARKYTA LOGISTIKOS GRANDINĖ

LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS EKONOMIKOS IR FINANSŲ DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SIGITAS BESAGIRSKAS

Klaipėdos miestą būtų galima vertinti kaip patrauklų investicijoms. Pirmiausia reikia paminėti laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje galima greitai ir be jokių papildomų trukdžių pradėti veiklą. LEZ vadovybė dirba tikrai efektyviai, yra turbūt geriausiai veikianti Lietuvoje. Čia įsikūrusios įmonės yra patenkintos, ir kokybė tikrai nekrinta.

Kitas dalykas – Klaipėda yra daugiausia importuojamos darbo jėgos pritraukiantis miestas. Jeigu įmonėms trūksta kurios nors specialybės darbuotojų, galima pamatyti daugiau veiksmų norint išspręsti šią problemą nei betikslio verkšlenimo. Įdirbis pritraukiant specialistų iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių yra nemažas. Jeigu ateina specifinės darbo jėgos reikalaujantis investuotojas ir jeigu jos neįmanoma per trumpą laiką parūpinti Lietuvoje, ji tiesiog be didesnių problemų surandama užsienyje. Tuo Klaipėda yra išskirtinė.

Klaipėda yra logistikos centras. Įmonėms, kurioms reikia operatyviai įvežti žaliavą arba išgabenti produkciją, mūsų uostamiestis yra ypač palankus. Visa logistikos grandinė veikia idealiai. Žvelgiant politiniu aspektu, Klaipėda tradiciškai valdoma liberalų. O ši politinė jėga bene tinkamiausia verslui, yra susikoncentravusi į šį segmentą. Galima pažymėti, kad miesto savivaldybėje sprendimai priimami operatyviai.

Investuoti galima ne tik LEZ. Mieste yra dar nemažai apleistų buvusių įmonių, laisvų teritorijų, kurias būtų galima sutvarkyti. Čia būtų galima plėtoti paslaugų sektorių, vadinamąją žaliąją pramonę. Tačiau yra ir kai kurių trūkumų investuotojams. Vienas jų – apribojimai uosto teritorijoje: jeigu įmonės norėtų ten įsikurti, tai nebūtų labai paprasta.

RINKAI ĮTAKĄ DARO MAŽĖJANTYS POREIKIAI

„EIKOS“ PLĖTROS DIREKTORIUS DOMAS DARGIS

62

Šių metų pradžioje Klaipėdoje, kaip ir Kaune bei Vilniuje, būsto rinka augo. Nekilnojamojo turto plėtotojai pirmąjį metų ketvirtį Klaipėdoje pardavė apie 90 naujų butų, t. y. net dukart daugiau negu ankstesnį ketvirtį ir 40 proc. daugiau nei atitinkamą ketvirtį praėjusiais metais. Registrų centro duomenimis, uostamiestyje pirmąjį 2014 metų ketvirtį sudaryta apie 880 būsto pirkimo–pardavimo sandorių, t. y. 20 proc. daugiau nei paskutinį 2013 metų ketvirtį ir atitinkamai 70 proc. daugiau negu praėjusiais metais tuo pat metu.

Klaipėdoje naujų butų kaina per metus padidėjo apie 5 proc. ir šiuo metu siekia maždaug 4530 litų už kvadratinį metrą. Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos uostamiestyje naujų butų kainos turėtų dar šiek tiek ūgtelėti – iki 4600 litų už kvadratinį metrą.

Per pirmus tris šių metų mėnesius naujų butų pasiūla uostamiestyje sumažėjo apie 12 proc. ir šiuo metu sudaro apie 650 butų. Kol kas nejaučiama didesnio naujos statybos butų trūkumo, tačiau esant dabartinėms pardavimų apimtims naujų butų pasiūla Klaipėdoje išsektų po 1,5 metų. Vis dėlto spartesnes Klaipėdos būsto rinkos plėtros perspektyvas riboja mažėjantis gyventojų skaičius.

Biurų rinka Klaipėdoje irgi pamažu atsigauna, nors augimo tendencija – gana vangi. Per metus uostamiesčio biurų vakansija sumenko nuo 14 iki 11 proc., tačiau laisvų patalpų moderniuose verslo centruose vis dar yra apie 7 tūkst. kvadratinių metrų.

Didžiausia vakansija uostamiesčio A klasės verslo centruose – ji viršija 20 proc. ir siekia 3,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Pagrindinė didelės biurų vakansijos priežastis – stambių įmonių stoka Klaipėdoje. Uostamiestyje daugiausia nedidelių bendrovių, kurioms prestižas nėra svarbus kriterijus renkantis biuro patalpas. Čia svarbiausia – nuomos kaina, kuri A klasės verslo centruose siekia 30–35, B klasės – 18–26 litus už kvadratinį metrą. Įmonių poreikius labiausiai atitinka nedidelės, nuo keliasdešimties iki 200–300 kvadratinių metrų ploto patalpos, suskirstytos atskirais kabinetais. Didesnių nei 400 kvadratinių metrų ploto patalpų paklausa Klaipėdoje yra labai maža. Per pastaruosius dvejus metus uostamiestyje naujų verslo centrų nepastatyta, artimiausiu metu naujų biurų projektų neplanuojama.

2014 Nr. 5

UOSTO POZICIJAS STIPRINA REKORDINĖS INVESTICIJOS Net ir ekonominės krizės metu valstybei patikimu finansiniu garantu išliekantis Klaipėdos uostas pastarąjį dešimtmetį nuosekliai didina savo konkurencingumą. 2013-uosius uosto veikloje galima įvardyti proveržio metais – pernai įgyvendintos didžiausios istorijoje investicijos siekia 301 mln. litų.

Išsikovojo lyderio pozicijas Tai yra maždaug triskart didesnės lėšos, palyginti su 2012 metais. 2013-aisiais investicijoms panaudota ir rekordiškai didelė Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų suma – per 112 mln. litų, arba maždaug 50 kartų daugiau nei 2011 metais.

Praėjusius metus ženklina ne vienas įvertinimas „didžiausias“ ar „daugiausia“.

2013-aisiais buvo pasiekta didžiausia metinė Lietuvos krovinių apyvarta, prišvartuotas didžiausių parametrų kada nors į Malkų įlanką atplaukęs laivas, į Klaipėdą laivais atplaukė daugiausia keleivių. Ir tai tik menka dalis įspūdingų įmonės pasiekimų per vienus metus.

Investicijų požiūriu pasiektas visų laikų rekordas dar labiau stiprina Klaipėdos uosto pozicijas ir sudaro palankesnes sąlygas judėti krovinių srautams per vienintelį Baltijos šalyse neužšąlantį uostą.

2003–2006 metais pagal krovinių apimtis Rygos, Ventspilio ir jungtiniam Talino uostui nusileidęs Klaipėdos uostas jau 2007 metais lenkė Rygos, o 2008-aisiais tapo Baltijos valstybių uostų lyderiu.

Net globali ekonominė krizė nepadarė žymaus poveikio Klaipėdos uosto rezultatams – krovinių apyvarta 2009 metais sumenko vos 6,72 proc., o jau 2011-aisiais buvo beveik dukart didesnė nei 2002-aisiais ir pasiekė visų laikų uosto krovos rekordą – 36,6 mln. tonų.

Strategija investuoti pasiteisino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, šie rezultatai – akivaizdus įrodymas, kad 2002-aisiais priimta strategija maksimaliai investuoti į uosto infrastruktūrą pasiteisino.

Uosto vadovas atkreipė dėmesį, kad kitų šalies įmonių kontekste Klaipėdos uostas unikalus ne tik tuo, kad yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto. „Nė viename kitame sektoriuje įgyvendintos investicijos neduoda tokios sparčios grąžos kaip uoste – čia jos atsiperka per pustrečių metų. Vien šiuo metu uosto direkcija įgyvendina ir yra suplanavusi investicinių projektų už maždaug 1,149 mlrd. litų“, – pasakojo A. Vaitkus.

2014–2020 metų laikotarpis – itin reikšmingas uosto plėtrai. Jau netrukus veiklą pradės centrinis Klaipėdos terminalas, kuriame vienu metu galės švartuo-

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas VAITKUS. tis 3 laivai („ro-ro“, „ro-pax“ tipo, keleiviniai keltai bei kruiziniai laivai). Terminale kasmet planuojama perkrauti apie 6 mln. tonų „ro-ro“ krovinių ir aptarnauti apie 0,5 mln. keleivių.

Taip pat šiais metais „Klaipėdos Smeltė“ pradeda veikti kaip konteinerių paskirstymo centras (HUB), kuris galės aptarnauti okeaninius 6500–11 600 TEU talpos konteinerinius laivus. Metinis terminalo pajėgumas sieks 1 mln. TEU. Metų pabaigoje planuojama įgyvendinti ir šiuo metu svarbiausią Lietuvos strateginį projektą – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą. Skaičiuojama, kad per metus šio objekto pajėgumas sieks 2–3 mlrd. kubinių metrų ir visiškai patenkins šalies dujų poreikį.

Prioritetas – uostui gilinti Naujos uosto raidos etapą, galimybę priimti „Panamax“ tipo konteinerinius ir aptarnauti į SGD terminalą atplauksiančius laivus užtikrino centrinėje uosto akvatorijos dalyje 2013 metais pasiektas 14,5 metro gylis.

Kad Klaipėdos uostas išliktų konkurencingas, jį būtina toliau plėtoti, ypač didelį dėmesį skiriant uosto gilinimui ir pasiektiems projektiniams gyliams palaikyti, teigė uosto vadovas A. Vaitkus.

2014–2020 metais suplanuoti pagrindiniai uosto bendrosios infrastruktūros projektai, kuriuos siekiama finansuoti ES paramos lėšomis: Malkų įlankos gilinimo nuo 11 iki 14,5 metro darbai, molų rekonstrukcija ir Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas, įplaukos kanalo gilinimas iki 17 metrų, platinimas bei žemsiurbės įsigijimas.

KVJUD generalinis direktorius A. Vaitkus pabrėžė, kad valstybės investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą pritraukia du kartus didesnes privataus kapitalo investicijas į turtą, skirtą logistikos, laivų statybos ir remonto paslaugoms teikti.

Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais, siuntėjais ir konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią bei efektyvią uosto plėtrą, didina verslo konkurencingumą ir nacionalinėje, ir tarptautinėje verslo erdvėje, prisideda prie eksporto bei importo rodiklių gerinimo, skatina naujų darbo vietų kūrimą. Per metus valstybės biudžetas iš uosto veiklos pasipildo maždaug 0,5 mlrd. litų. Įmonių, susietų su uostu, pajamos per metus siekia apie 1,5 mlrd. litų, o jose dirba apie 185 tūkst. žmonių.

A. Pelakausko nuotr.

63

KLAIPĖDOS LEZ NELINKUSI UŽMIGTI ANT LAURŲ

Atsakymo į klausimą, kuri vieta Klaipėdoje tinkamiausia investicijoms į gamybą, ilgai ieškoti turbūt nereikėtų. Laisvoji ekonominė zona (LEZ) būtų neabejotina lyderė pateiktuose atsakymuose. Ir ne be reikalo. Gera geografinė padėtis, šalia nusidriekusi didžiausia šalies automagistralė, prie pat veikiantis jūrų uostas, geležinkelis, oro uostas.

Sutapo poreikiai Prieš metus atidarytai termofikacinei jėgainei „Fortum Klaipėda“ tinkamos vietos investuotojai neieškojo – buvo pasiūlytas tokiam objektui jau anksčiau numatytas sklypas, atitikęs poreikius. Bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos teigimu, vietos pasirinkimą tokiam objektui statyti lėmė du faktoriai. Pirma, mokesčių lengvatos pasirenkant LEZ. Antra, tai buvo vieta, kurioje buvo galima jungtis prie centralizuotų miesto šildymo tinklų. „Ši vieta turi ir kitų didelių privalumų. Ji yra gana saugiu atstumu nutolusi nuo miesto ir gyvenamųjų namų, o kartu yra netoli miesto su gerai išplėtota infrastruktūra. Tad sutapo mūsų norai ir galimybės pastatyti termofikacinę jėgainę toje vietoje, kur būtų jai tinkama inžinerinė infrastruktūra“, – kalbėjo V. Žuta.

Ne paskutinėje vietoje, vertinant LEZ privalumus, bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ vadovas V. Žuta linkęs paminėti ir LEZ administracijos siekius pritraukti investuotojų, lanksčiai žiūrėti į jų pageidavimus, sklandžiai organizuoti veiklą.

64

Nereikėjo tiesti ilgų trasų Termofikacinė jėgainė – gana specifinis objektas, kurio bet kurioje vietoje nepastatysi. Tiksliau pastatyti galima bet kur, tačiau iškiltų klausimas dėl prisijungimo prie reikiamų tinklų. „Net ir toje pačioje LEZ teritorijoje pastačius termofikacinę jėgainę kitur, būtų tekę kloti ilgas trasas norint prisijungti prie centralizuotų tinklų. O tai jau yra papildomos investicijos, jos nėra mažos, ir tuomet kiltų klausimas, kiek jos tikslingos. Mums pasisekė, kad LEZ buvo vieta, kur galėjome statyti jėgainę netiesdami ilgų prisijungimo prie centralizuotų tinklų trasų“, – džiaugėsi V. Žuta.

Gyrė administracijos veiklumą Į Klaipėdos LEZ yra investavusi ne viena Europoje ir pasaulyje garsi kompanija. „Fortum Heat Lietuva“ vadovas sakė, kad tokių įmonių kaimynystė neturėjo didelės įtakos renkantis vietą investicijoms. Be to, visada maloniau kurtis ten, kur jau veikia nemažos bendrovės, o ne plyname lauke. Kaimynystėje esančios gamyklos liudija apie gerai paruoštą infrastruktūrą, patogią logistiką, kitus objektui statyti reikiamus privalumus. „Žinoma, mūsų objekto specifika pirmenybę verčia skirti kitiems dalykams, tačiau viskas sutapo, ir mes pasirinkome Klaipėdos LEZ. Be abejo, reikia pagirti ir teritoriją valdančios įmonės administraciją, kurios darbuotojai veikia operatyviai, efektyviai, nori pritraukti investuotojų. Tai atsako į klausimą, kodėl Klaipėdos LEZ yra viena labiausiai išplėtotų ekonominių zonų ne tik Lietuvoje“, – sakė V. Žuta.

Planuose – geresnis susisiekimas Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas sakė, kad artimiausiuose įmonės veiklos planuose – pagerinti susisiekimą tarp LEZ ir Klaipėdos miesto.

2014 Nr. 5

Veiklos pradžia: 2002 metai Bendros įmonių investicijos: 515 mln. eurų Veikiančių įmonių skaičius: 17 Sukurta darbo vietų: 1800 Geografija: investuotojai iš 12 šalių

„Transporto, dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą reikia sujungti su miesto infrastruktūra. LEZ teritorijoje eismas tampa vis intensyvesnis, todėl klausimą reikia spręsti pernelyg neatidėliojant. Mūsų tikslas – rasti būdų, kaip pagerinti situaciją“, – sakė R. Bakas.

Dabar išvažiuojant iš miesto piko valandomis nusidriekia nemažos automobilių spūstys. Gyventojai patiria nemažų laiko ir degalų sąnaudų. Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė su Klaipėdos miesto savivaldybe pradeda įgyvendinti bendrą projektą susisiekimo infrastruktūrai gerinti. Jį įvykdžius būtų pratęstas Statybininkų prospektas iki Šilutės plento, ir ši jungtis ne tik pagerintų LEZ integraciją į miestą, bet ir sumažintų transporto spūstis. „LEZ teritorija taptų dar patrauklesnė, tikimės, kad padidėtų investuotojų skaičius. O tai būtų naudin-

ga ir miestui – sukuriama papildomai darbo vietų, mokami mokesčiai“, – pasakojo R. Bakas.

Anot jo, gerinti planuojama ne tik automobilių transporto infrastruktūrą.

Planuose – geležinkelio linijos nutiesimas iki LEZ teritorijos. Į dalį, kuri įeina į Klaipėdos rajono ribas, nutiesti geležinkelio liniją nebūtų keblumų. Techniškai sudėtingiau tai padaryti į teritoriją, kuri įeina į Klaipėdos miesto ribas.

Tačiau klausimas sprendžiamas ir tikimasi teigiamų rezultatų.

Tarp patraukliausių pasaulyje Klaipėdos LEZ artimiausiu metu tikisi pritraukti keliolika naujų investuotojų.

Tai inžinerijos, metalo produktų perdirbimo, elektronikos įmonės, kurios norėtų išnaudoti Klaipėdos jūrų uosto, sausumos ir oro logistikos galimybes tiekiant produkciją Europos Sąjungos (ES) rinkoms, dairantis pardavimų NVS rinkose galimybių.

Nuo LEZ veiklos pradžios teritorijoje jau investuota daugiau kaip 515 mln. eurų. Beveik padvigubėjo ir įmonių eksporto rodikliai: 2010 metais visų bendrovių eksportas siekė 336 mln. eurų, o 2013-aisiais – 726 mln. eurų, mokesčių lengvatos leido joms sutaupyti 29 mln. eurų. Šiuo metu Klaipėdos LEZ sukuriama apie 2,8 proc. visos Lietuvos nacionalinio produkto ir apie 5 proc. eksporto.

Visos Klaipėdos LEZ ir regione veikiančios tarptautinės korporacijos – „ Indorama“ (Tailandas), „Yazaki“ (Japonija), „Philip Morris“ (Šveicarija), „Mars Incorporated“ (JAV) – savo verslo grupėse pagal efektyvumą patenka į įmonių trejetuką. Užsienio investuotojai labiausiai vertina Lietuvos darbuotojų gebėjimą laikytis vakarietiškos darbo kultūros, lojalumą, geras anglų ir kitų užsienio kalbų žinias, gebėjimą greitai mokytis ir tobulėti.

Investuotojai vertina ir Klaipėdos LEZ darbuotojų kompetenciją, profesionalias paslaugas. Klientams uostamiesčio LEZ pateikia kompleksinį projekto įgyvendinimo paketą, kuris leidžia investuotojams paspartinti įsikūrimo procesą ir pagreitinti veiklos pradžią. Ilgalaikiai patikimi partneriai konsultuoja techniniais planavimo, architektūros, inžinerijos sprendimų ar statybų klausimais, taip pat teikiamos verslo konsultacijos, padedami spręsti logistikos, teisiniai, personalo atrankos, ES paramos gavimo ir kiti klausimai. Šiais privalumais gali naudotis visi LEZ klientai. Be to, potencialiems investuotojams Klaipėdos LEZ rengia veiklos sąnaudų analizę, verslo planus, padedančius greičiau priimti verslo plėtros sprendimus.

Apie Klaipėdos LEZ veiklos sėkmę liudija verslo įmonių atsiliepimai ir tarptautinis pripažinimas. 2010 metais „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „FDI Magazine“ Klaipėdos LEZ skyrė 5 vietą tarp visų pasaulio ekonominių zonų pagal verslo sąlygas ir sukurtą infrastruktūrą.

Bendrajame patraukliausių pasaulio ekonominių zonų reitinge Klaipėdai atiteko 19 vieta. Klaipėdos LEZ taip pat buvo nuominuota „European Business Awards 2012“ apdovanojimui už veiklos tvarumą ir aplinkos saugojimą. „Fortum Heat Lietuva“ investicijoms į termofikacinę jėgainę Klaipėdos LEZ rado visą tinkamą infrastruktūrą.

65

NESTOKOJA AMBICINGŲ PLANŲ Klaipėdos rajono vizija – subalansuotas kraštas Vakarų Lietuvoje, kuriame ekonominė nauda neužgožia socialinės, aplinkosauginės ir kultūrinės aplinkos. Panašu, ši vizija pamažu tampa realybe. Nors pagal kai kuriuos rodiklius kraštui reikėtų pasitempti, bendra rajono plėtros tendencija teikia gerų vilčių.

Parengė daug galimybių studijų Klaipėdos rajoną galima priskirti prie tų, kurie nemažą dėmesį skiria planavimo dokumentams ir galimybių studijoms rengti. Savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko teigimu, ir planavimo dokumentai, ir konkretūs techniniai projektai būtini, kad plėtra judėtų į priekį, kad būtų galima pasinaudoti finansine Europos Sąjungos (ES) fondų parama. „Dabar yra pasibaigęs 2007–2013 metų finansavimo laikotarpis, ir visi laukia, kada startuos naujasis. Mes jau turime parengę ir vandentvarkos, ir kelių infrastruktūros gerinimo projektų. Kai tik bus duotas startas, galėsime pajudėti su darbais. Žinoma, reikia laukti centrinės valdžios apsisprendimo ir pritarimo kai kurioms plėtros gairėms – kartais ne viskas nuo mūsų priklauso“, – kalbėjo meras V. Dačkauskas.

Studijos, anot mero, reikalingos ir tam, kad būtų numatytos teisingos kryptys ir kad pinigai nebūtų išmetami į balą. Visai neseniai parengta Klaipėdos rajono smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimo studija. Bendradarbiaujant su kitomis apskrities savivaldybėmis atsirado ir studija „Vakarų krantas“ transporto sistemai optimizuoti ir plėtoti.

2009 metais parengta vandens telkinių (karjerų) teritorijos pritaikymo rekreacinei veiklai plėtoti galimybių studija. Savivaldybė taip pat yra parengusi Gargždų parko teritorijos sutvarkymo galimybių studiją. Iki 2016 metų planuojama atlikti archeologinius šios teritorijos tyrimus ir parengti techninį plėtros projektą.

Kita galimybių studija – kempingų įrengimo pajūrio ir pamario zonose. Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė formuoja jos įgyvendinimo aspektus.

Planuojama parengti ir investicijų pritraukimo strategiją.

Mero Vaclovo DAČKAUSKO teigimu, Klaipėdos rajonas turi parengęs daug projektų ir laukia naujo ES fondų finansavimo etapo.

66

Nebenaudojami karjerai – pramogoms Vienas ambicingiausių Klaipėdos savivaldybės projektų – Gargždų pietinėje pusėje esančią 260 hektarų ploto teritoriją paversti pramogų parku. Šiuo metu čia tyvuliuoja dirbtiniai vandens telkiniai, likę baigus eksploatuoti karjerus. Šioje teritorijoje norima sujungti pavienius vandens telkinius į vieną, užpelkėjusius – išvalyti, sutvarkyti pakrantes. Taip pat būtų įrengti paplūdimiai su valčių prieplaukomis, liepteliais nardyti. Parke būtų nutiesti dviračių takai ir įrengta visa reikalinga infrastruktūra: apšvietimas, suoliukai ir pan.

Atvykstantieji į poilsio parką galėtų apsistoti kempinge, šalia kurio veiktų maitinimo ir inventoriaus nuomos paslaugų vietos.

Vieną karjero dalių numatoma skirti automobilių ir motociklų kroso trasai įrengti. Dar viena dalis, planuojama, bus skirta parkui, pažintiniam takui. Iš viso karjerų teritorija pagal geografinę padėtį, žemėnaudą ar funkcinį prioritetą būtų suskaidyta į penkias zonas ir 14 pazonių. „Tai būtų unikalus projektas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, parodantis, kaip efektyviai galima išnaudoti buvusius karjerus. Tikiu, kad mums pavyks tai įgyvendinti, nes tokių poilsio vietų rajone tikrai trūksta. Parkas būtų unikalioje, susisiekimui patogioje vietoje. Ši vietovė ir dabar jau yra labai populiari, ypač vasarą. Vanduo telkiniuose gėlas, tad vyksta žvejybos varžybos“, – pasakojo Klaipėdos rajono meras V. Dačkauskas.

Pagal 2009 metais rengtą galimybių studiją projektą atskirais etapais numatoma įgyvendinti iki 2020-ųjų. Tačiau jau svarstoma, kad darbai gali užtrukti ir ilgiau. Pirminiais skaičiavimais, bendras lėšų poreikis siektų 72,5 mln. litų.

Prioritetas – dviračių takams Vaizdingas Klaipėdos rajono vietoves gyventojai mielai apžiūrinėja keliaudami dviračiais. Tačiau dažnas jų susiduria su specialiai dviratininkams skirtų takų trūkumu. Todėl ne tik Klaipėdos rajono, bet ir kitos šalia esančios savivaldybės problemą mėgins spręsti bendrai.

Regiono savivaldybių parengtoje „Vakarų kranto“ studijoje prioritetas skiriamas kelių transportui optimizuoti ir jo ekologizacijai užtikrinti, susisiekimo dviračiais sąlygoms gerinti ir naujoms susisiekimo galimybėms sukurti, vidaus vandenų naudojimui susisiekimo ir turizmo reikmėms didinti.

Savivaldybės sutarė, kad dviračių transportui ir su juo susijusiai infrastruktūrai reikia skirti papildomą dėmesį, siekiant, kad būtų sukurtos sąlygos vietos gyventojams kasdien naudotis dviračiu ir padidintas turistinių išteklių pasiekiamumo potencialias. Tam reikalingas nuoseklus dviračių infrastruktūros planavimas, dviračių takų plėtra (ypač nuo pajūrio toliau esančiose teritorijose), dviračių saugojimo ir transportavimo viešuoju transportu sąlygų sudarymas visame regione.

Siūloma įdiegti pasaulyje aktyviai naudojamas „Park and Ride“ ir „Bike and Ride“ sistemas, kurios sudarytų sąlygas mažinti kasdienį individualių lengvųjų automobilių naudojimą, skatintų naudotis viešuoju transportu, o siūloma plėtoti elektromobiliams reikalinga infrastruktūra leistų regionui pereiti prie ekologiškesnių elektra varomų automobilių.

Klaipėdos rajono savivaldybė turi ir daugiau ambicingų planų. Vienas jų – palei Dariaus ir Girėno gatvę Gargžduose formuojamas 12 hektarų ploto sklypas, kuriame turėtų atsirasti daugiafunkcis Gargždų sporto centras su baseinu.

Nestovima vietoje ir su kempingų įrengimu pajūrio bei pamario zonose. Šiais metais identifikuojami sklypai ir jų paskirtis, esamos galimybės ir trukdžiai kempingams įrengti. Savivaldybės vizija – šiuolaikinių kempingų Gargždų karjerų teritorijoje ir Drevernoje atsiradimas. Dreverna kartu su Svencele patenka į nacionalinės reikšmės turizmo maršrutą „Pajūrio regionas“.

2014 Nr. 5

EKSPERTO ŽVILGSNIS

REIKĖTŲ DAUGIAU PARUOŠTŲ SKLYPŲ LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO EKSPERTAS LAURYNAS REKAŠIUS

Klaipėdos rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 6 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas tik šiek tiek viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 49,8 balo. Ši savivaldybė išsiskyrė labai sparčiu tiesioginių užsienio investicijų kiekio, tenkančio vienam gyventojui, augimu. Antai 2004 metais vienam gyventojui teko 8756 litai, o 2011-aisiais – jau 17 686 litai. Tačiau per tą patį laikotarpį materialinių investicijų kiekis sumažėjo, nors vis vien išliko didesnis nei šalies vidurkis – 7802 litai vienam gyventojui. Klaipėdos rajonas išsiskiria ir palankia mokesčių aplinka. Savivaldybėje galioja vieni mažesnių žemės mokesčio tarifų.

Siekdama geresnio įvertinimo savivaldybė turėtų paruošti investicinių sklypų, taip sutrumpindama laikotarpį tarp investuotojo pareikšto noro ir realios veiklos vykdymo pradžios. Tačiau pagrindinis konkurencinis Klaipėdos rajono pranašumas išliks jo geografinė padėtis. Buvimas šalia Klaipėdos jūrų uosto ir automagistralės Klaipėda–Vilnius leidžia savivaldybei įdėti mažiau pastangų pritraukiant investuotojų palyginti su kitomis apskrities savivaldybėmis. Vis dėlto savivaldybė privalėtų turėti interneto puslapį anglų kalba, ypač atsižvelgdama į tai, kad užsienio investuotojai labai aktyviai domisi galimybėmis investuoti būtent Klaipėdos rajone.

ĮSISUKO SNIEGO GNIŪŽTĖS EFEKTAS LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS EKONOMIKOS IR FINANSŲ DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SIGITAS BESAGIRSKAS

Klaipėdos rajono teritorijai priklauso dalis laisvosios ekonominės zonos, vienos patraukliausių investicijoms vietų. Žvelgiant į administracinį rajono centrą Gargždus, miestas yra geroje geografinėje padėtyje, šalia yra automagistralė.

Gargždai yra palanki investicijoms vieta, ir tie, kurie ten įsikūrė, džiaugiasi. Čia tarsi atsitraukta nuo didmiesčio šurmulio, o kartu šalia yra Klaipėda, jūrų uostas. Jaučiamas sniego gniūžtės efektas, kai impulsą suteikia kelios investavusios įmonės, o paskui jas patraukia ir kiti, pamatę krašto privalumus.

Klaipėdos rajonas turi nemažų perspektyvų plėstis dėl pigesnių žemės sklypų, gero susisiekimo, o kartu išvengiant miesto problemų – automobilių spūsčių ir pan. Žinoma, investicijos labiau susikoncentravusios aplink administracinį Klaipėdos rajono centrą Gargždus. Bet tai suprantama, nes iš čia iki, pavyzdžiui, jūrų uosto galima atvykti greičiau nei iš pačios Klaipėdos kitos miesto pusės.

Klaipėdos rajonas taip pat puikiai pasinaudojo susidariusia situacija, kai stambus investuotojas „Mars Lietuva“ susidūrė su problemomis įsikurti šalia esančiame Kretingos rajone ir pasiūlė priimtinas sąlygas Gargžduose. Dabar čia veikia viena didžiausių pasaulinio lygio gamyklų, kurioje dirba keli šimtai darbuotojų.

RAJONAS PAKLAUSUS, BET NORIMA ARČIAU MIESTO Investuoti pasiruošę verslininkai pirmiausia pasižvalgo į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną, kurios dalis yra ir Klaipėdos rajono teritorijoje. Čia gerai išplėtota infrastruktūra, patogi vieta susisiekimo požiūriu. Dar galima pasižvalgyti ir aplink Gargždus. Daugiau patrauklių vietų investicijoms į nekilnojamąjį turtą rajone lyg ir nėra.

Maža kam būtų naudinga statyti gamybinius ar logistikos pastatus už keliolikos ar keliasdešimties kilometrų, kai šalia yra tam paruoštų sklypų. Tegu ir pigiai galima įsigyti tuos sklypus, tačiau vėliau iškiltų rūpesčių, susijusių su infrastruktūra. Atrodytų, palei automagistralę Kaunas–Klaipėda esantys sklypai turėtų dominti investuotojus. Taip, arčiau miesto yra logistikos centrų, tačiau toliau jų nelabai kas nori statyti, nes patiems tektų pasirūpinti apvažiavimais, kita infrastruktūra. Taip pat jeigu sklypas nusiperkamas toliau nuo Klaipėdos ar Gargždų ir pastatoma gamykla, iškyla papildoma problema atsivežti darbuotojų.

Prieš krizę Klaipėdos rajonas buvo užpultas sklypų individualiesiems namams statyti pirkėjų. Ypač apie Gargždus ėmė dygti kvartalų, nes čia sklypai buvo pigesni nei Klaipėdos pakraštyje. Dabar sklypų individualiesiems namams statyti pirkimo vajus jau praėjęs. Tokių siūlymų daug užsilikę dar nuo 2006–2007 metų. Pasiūla yra gal keliolika kartų didesnė nei paklausa. Tam įtakos turi ir faktas, kad aplink Klaipėdą sklypų individualiesiems namams statyti niekada netrūko.

NEKILNOJAMOJO TURTO KOMPANIJOS „OBER-HAUS“ VAKARŲ LIETUVOS REGIONO VADOVAS LINAS JUOZAITIS

67

KRIZĖS PADARINIŲ TARSI NEMATYTI Poilsiautojus traukiantis unikalus Kuršių nerijos kampelis yra vienas iš nedaugelio, į kurį raginti investuotojus ateiti pernelyg nereikia. Veikiau priešingai – būtina akylai stebėti, kad urbanizacija nepakenktų gamtai. Neringos savivaldybė strateginiame plėtros plane iki 2020 metų irgi daugiau akcentuoja kokybinius, o ne kiekybinius aspektus. „Pasirinkome tris prioritetus: sukurti turizmo, verslo plėtrai palankią aplinką ir užtikrinti kurortinių paslaugų kokybę, plėtoti darnią aplinką, viešąsias paslaugas ir subalansuotą infrastruktūrą, užtikrinti pažangų viešąjį valdymą.

Norime didinti Neringos kurorto patrauklumą, mažinti sezoniškumą. Žinoma, reikia skatinti verslą, pritraukti investicijų, tačiau svarbu, kad jos būtų nukreiptos į kokybiškas, unikalias paslaugas, patogią ir patrauklią gyvenamąją aplinką“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Neringoje pastaruoju metu įgyvendinama daug projektų. Nemažai jų inicijavo savivaldybė. Tiesa, netrūksta ir privačios iniciatyvos. Meras D. Jasaitis tikisi, kad ateityje daugelis projektų bus įgyvendinta viešosios ir privačios partnerystės principu. Tokiu būdu planuojama pastatyti naują jūros terapijos centrą, naują daugiafunkcį kultūros centrą, naują Kuršių buities muziejų Pervalkoje. Projekte numatyta, kad šis būtų įrengtas kaip keturių dalių atviros erdvės muziejus. Viešosios ir privačios partnerystės principu

planuojama įrengti ir ekoturizmo kempingą, sukurti elektromobilių priežiūros paslaugas. Šiuo metu baigiami Nidos centrinės dalies sutvarkymo pirmojo etapo darbai. Bus sutvarkytas skveras prie restorano „Nida“ iki įvažiavimo greta kavinės „Kuršis“. Skvere pakeisti aštuoni buvę šviestuvai ir įrengta 14 naujų. Jie išdėstyti prie pėsčiųjų takų. Planuojama, kad tinkamai sureguliuoti šviestuvai išryškins ir pabrėš želdinių bei pastatų fasadų grožį. Skveras išklotas pilkai gelsva klinkerio trinkelių su kalkakmenio intarpais danga. Siekta, kad takų dangos būtų artimos pajūrio smėlio spalvai. Pirmo etapo darbai įvertinti 1,94 mln. litų. Neringos savivaldybės ateities planuose – sutvarkyti visą centrinę Nidos gyvenvietės dalį.

Kelio dalies Nida–Smiltynė rekonstrukcija. Po kelerius metus trukusių diskusijų ir derinimų praėjusiais metais pradėta rekonstruoti blogiausia kelio atkarpa tarp Nidos ir Preilos gyvenviečių. 1970 metais nutiestas kelias yra vienas prasčiausių krašto kelių šalyje, kuriam būdingas didžiulis avaringumas. Rekonstruojamo kelio dalis pasižymėjo ypač prasta danga – buvo daug skersinių ir išilginių plyšių, važiuojamoji dalis buvo duobėta, kraštai aptrupėję. Buvo matomi kelio sėdimai dėl galimų prastai įrengtų pagrindų.

Iš viso bus rekonstruota 9,63 kilometro kelio atkarpa. Bus įrengta nauja asfaltbetonio danga, pėsčiųjų takai, rekonstruotos nuovažos, esamos autobusų sustojimo aikštelės ir naujai pastatomi keleivių paviljonai. Birželio pradžioje bus nutiesta nauja asfalto danga visame rekonstruojamame kelio ruože. Likę darbai bus tęsiami šių metų rudenį. Darbus planuojama įgyvendinti iki 2014 metų gruodžio mėnesio.

Gyvenamojo būsto statyba. Neringos savivaldybės administracija šiuo metu įgyvendina gyvenamojo būsto Nidoje statybą. Darbai pradėti 2012

Neringos savivaldybės administracija šiuo metu įgyvendina gyvenamojo būsto Nidoje statybą.

68

2014 Nr. 5

Šiuo metu baigiami Nidos centrinės dalies sutvarkymo pirmojo etapo darbai.

metų gruodį, juos baigti planuojama šiais metais. Atsižvelgiant į griežtą Kuršių nerijos teritorijos reglamentavimą teritorijų planavimo atžvilgiu, suprojektuoti ir jau pastatyti penki tradicinių tūrių bei architektūros daugiabučiai gyvenamieji (4–6 butų) namai, formuojantys šiam kraštui būdingą siluetą.

Juose bus įrengti 24 butai, kurie bus nuomojami gyventojams savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Nuo 2002 metų savivaldybė negalėjo įgyvendinti nė vieno socialinio būsto fondo plėtros projekto Neringoje, per pastaruosius 10 metų nesuteikė nė vieno būsto sąrašuose įrašytiems asmenims. Žvejų pastatas. Nidoje pastatytas naujas prieplaukos aptarnavimo pastatas žvejų reikmėms. Ateityje toje pat teritorijoje numatyta įrengti prieplauką. Pastatas buvo reikalingas žvejų verslumui skatinti, norint pritraukti žuvies verslo įmones plėtoti veiklą Neringoje.

Kuršių buities muziejus. Netrukus bus baigta rengti Kuršių buities muziejaus po atviru dangumi Pervalkoje galimybių studija. Šiuo metu nepakankamai atspindima Kuršių nerijos praeitis, čia gyvenusių kuršių ir kuršininkų kultūra, formavusi šiandien į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytą kultūrinį pusiasalio kraštovaizdį.

Muziejuje būtų pristatomas senasis verslas, aplinkos tvarkymo būdai, senoji buitis. Čia vyktų edukaciniai užsiėmimai. Manome, kad geresnis pusiasalio praeities pažinimas paskatintų lankytojus bei gyventojus dar labiau vertinti ir saugoti Kuršių neriją. Muziejus prisidėtų ir prie sezoniškumo sprendimo problemų.

Jūros terapijos centras. Šiuo metu rengiama jūros terapijos centro sektorinė studija, kuria bus apibrėžta būsimo objekto vizija. Visus metus veiksiančio centro statyba numatyta rekreacinėje pajūrio zonoje, greta centrinio Nidos gyvenvietės paplūdimio. Čia planuojama rekonstruoti ir jūros terapijos reikmėms pritaikyti nebaigtą statyti valgyklą bei gretimą jai priklausantį sklypą.

Siekiama sukurti tarptautiniu mastu reikšmingą objektą, kurio veikla būtų grindžiama ypatingu pajūrio mikroklimatu ir išskirtiniais, tik Lietuvos Baltijos pajūriui būdingais kurortologiniais ištekliais. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad po Kuršių nerija glūdi mineralizuoti, gilėjant vis labiau sūrėjantys vandenys.

Tokie gydomųjų ypatybių turintys sūrymai, jūros vanduo, iškastinis vietos apropelis galėtų būti naudojami specialioms gydymo, profilaktikos, sveikatinimo procedūroms.

Ekoturizmo kempingas. Parengtuose planavimo dokumentuose Pervalkoje numatoma vaikų poilsio stovykla ir ekologinis kempingas. Šiuo metu pradedamas įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas projektas, kurio metu bus parengtas detalusis planas ekoturizmo kempingo ir vaikų stovyklos teritorijai.

Vandens turizmo plėtra. Parengtas Nidos tarptautinio keleivinio uosto kapitalinio remonto ir modernizavimo techninis projektas (pietinė akvatorijos dalis) ir dokumentacija Juodkrantės vidaus vandenų keleivinių laivų bei turistinių jachtų uosto statyboms. Šiuo metu ieškoma lėšų darbams įgyvendinti.

Nidos uosto modernizavimo projekte numatoma plaukiojanti degalų kolonėlė ir buitinės patalpos su dušais, sauna, skalbykla buriuotojams, taip pat laivų priežiūros kolonėlės su apšvietimu. Numatyta, kad apie 50 metrų molo bus remontuojama, pietinis molas prailginamas, kad uosto akvatoriją užtvertų nuo bangų iš šiaurės rytų.

Neseniai Nidoje pastatytas naujas prieplaukos aptarnavimo pastatas žvejų reikmėms.

Mero Dariaus JASAIČIO teigimu, investicijos Neringoje turi būti nukreiptos į kokybiškas, unikalias paslaugas, patogią ir patrauklią gyvenamąją aplinką.

Uostą Juodkrantėje planuojama statyti centrinėje gyvenvietės dalyje prie esamos keleivinių laivų prieplaukos. Juodkrantės jachtų uosto teritorija planuojama į šiaurę nuo esamos keleivinių laivų prieplaukos teritorijos. Naujoji jachtų uosto erdvė formuojama pagal šiam uostui būtiną infrastruktūrą.

Juodkrantės uosto talpa – 60 įvairaus dydžio jachtų ir kitų mažųjų laivų.

Planuojamoje jachtų uosto teritorijoje numatomas jachtų klubo pastatas, kuriame būtų įrengtos tarnybinės uosto patalpos, drabužinės, dušai, tualetai, virtuvėlė, skalbykla, pirmosios medicininės pagalbos punktas, remonto dirbtuvės.

Nidos aviacinė lauko aikštelė. Planuojama, kad jau rudenį Nidoje leisis mažieji orlaiviai. Planavimo dokumentuose esamame Nidos kilimo – tupimotake numatyta įrengti aviacinę lauko aikštelę. Nespėjus atlikti visų saugiai orlaivystei būtinų medžių šalinimo darbų ties kilimo–tūpimo taku, nebuvo sudarytos sąlygos orlaiviams leistis šios vasaros sezono metu. Medžių šalinimo darbai tūrėtų būti tęsiami rudenį.

Elektromobilių paslaugos. Neringoje vis didesnis dėmesys skiriamas alternatyviam susisiekimui: plėtojami vandens maršrutai, gerinama dviračių infrastruktūra. Vis dažniau kalbama ir apie planus Neringoje plėtoti elektromobilių infrastuktūrą, bet kol kas viskas – tik vizijos. Tiesa, praėjusiais metais buvo svarstoma įsigyti hibridinius automobilius pačiai Neringos savivaldybei.

Manoma, kad po Kuršių neriją būtų galima keliauti elektromobiliais. Taip Neringa galėtų tapti puikiu racionalaus gamtos išteklių naudojimo pavyzdžiu.

Siūloma, kad pagrindinis elektromobilių nuomos punktas būtų įrengtas Klaipėdos mieste. Čia turistai įprastus automobilius galėtų iškeisti į išsinuomotas ekologiškas transporto priemones, kuriomis keliautų po Neringą. Pirmoji įkrovimo stotelė galėtų būti įrengta Juodkrantėje, antroji – Nidoje.

Elektromobiliams galėtų būti netaikomas vietos rinkliavos mokestis už įvažiavimą į Neringą. Šių ekologiškų transporto priemonių nuomos punktas galėtų būti įrengtas ir ties pasieniu su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi.

Uostą Juodkrantėje planuojama statyti centrinėje gyvenvietės dalyje prie esamos keleivinių laivų prieplaukos.

69

EKSPERTO ŽVILGSNIS

IŠSISKIRIA AUKŠTU VERSLUMO LYGIU LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO EKSPERTAS LAURYNAS REKAŠIUS

Neringos rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 38 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas buvo mažesnis nei šalies vidurkis (48,6 balo) ir siekė 38,6 balo. Neringos savivaldybė išsiskiria ypač aukštu vienam gyventojui tenkančiu ūkio subjektų skaičiumi – 66. Tai geriausias rezultatas šalyje, kuris rodo aukštą verslumo lygį savivaldybėje. Pagal materialines (8392 litai) ir tiesiogines užsienio investicijas (6615 litų), tenkančias vienam gyventojui, viršytas šalies vidurkis atitinkamai siekia 100 ir 50 proc. Tačiau tai, kad nėra investuotojams paruoštų sklypų, ir prastas mokesčių aplinkos įvertinimas lėmė žemesnį investicinės aplinkos vertinimą.

Aukšta verslo liudijimų kaina yra vienas Neringos savivaldybės turimų rezervų siekiant gerinti verslo aplinką. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į kurortinį savivaldybės statusą, kur smulkusis verslas atlieka labai svarbų vaidmenį. 23 proc. registruotų įmonių teikia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, 13 proc. užsiima kita aptarnavimo veikla. Didelis privalumas savivaldybei tenka dėl lengvai prieinamos svarbiausios informacijos smulkiajam verslui. Tačiau savivaldybei trūksta puslapio anglų kalba, kuriame būtų informacijos ir užsienio investuotojams, ir atvykstantiems turistams.

REIKIA PAMATUOTŲ INVESTICIJŲ LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS EKONOMIKOS IR FINANSŲ DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SIGITAS BESAGIRSKAS

Kalbėti apie pramonę Neringoje galbūt net neverta. Tačiau nereiškia, kad šiam kraštui nereikia investicijų. Dabartinė Neringos valdžia yra gana aktyvi ir skatina verslą. Vienas to pavyzdžių – neseniai atidarytas aukščiausios klasės viešbutis.

Greitai pradės veikti aerodromas. Jis, tikėtina, irgi pagyvins gyvenimą. Žinoma, neišvengiami bus skrydžių, orlaivių dydžio apribojimai, tačiau gerai, kad toks infrastruktūros objektas bus atidarytas.

Neringa orientuodamasi į turizmą pritraukia investicijų, ji turi perspektyvą tapti elitiniu kurortu. Žinoma, yra trūkumų, pavyzdžiui, tokių kaip palyginti šaltas oras. Tačiau žmonės labai vertina ramybę ir dėl to linkę atvykti į Neringą. Tikėtina, kad ji turės savo išskirtinumą. Nors aplinkosaugininkai skelbiasi siekiantys kuo labiau išsaugoti krašto unikalumą, būtent perdėtas saugojimo uolumas atsigręžia kitu galu. Antai tie patys gaisrai galbūt nepadarytų tokios didelės žalos, jeigu būtų užtikrintos šiuolaikinės priemonės, būtų iškloti keliukai specialiajai technikai privažiuoti.

Neringa galėtų būti orientuota į labiau pasiturinčius turistus, kurie atskristų orlaiviais, atplauktų jachtomis. Tam reikia gerinti infrastruktūrą. Žinoma, didelės plėtros nereikia, kitaip miestas taps nebe poilsio vieta, o pseudokurortu. Užtektų sutvarkyti apleistus statinius, nepatrauklius būtų galima ir nugriauti, o jų vietoje pastatyti šiuolaikinius poreikius tenkinančius objektus. Neringoje labai tiktų plėtoti žaliąją statybą, nes tokie pastatai neterštų gamtos, patys apsirūpintų energijos resursais.

INVESTICINIŲ PROJEKTŲ NETRŪKSTA

„INREAL“ KONSULTACIJŲ IR ANALIZĖS DEPARTAMENTO VADOVAS ARNOLDAS ANTANAVIČIUS

70

Potencialių investicinių projektų Neringoje netrūksta. Jų įsigyti siūlo ir juridiniai asmenys, ir bankai ar jų antrinės bendrovės, ir valstybė per įvairių institucijų vykdomus aukcionus. Galima prognozuoti, kad ir toliau atsigaunant, plečiantis vadinamųjų antrųjų namų rinkai Neringoje bent keletas iš šiuo metu siūlomų investicinių projektų netrukus turės naujus savininkus ir bus pradėti plėtoti artimiausiais metais.

Vertinant būsto rinką galima įžvelgti antrųjų namų rinkos atsigavimo tendenciją. Registrų centro duomenimis, Neringoje 2014 metų pirmąjį ketvirtį buvo įregistruoti 34 būsto pirkimo–pardavimo sandoriai. Lyginant su atitinkamu 2013 metų laikotarpiu, užfiksuotas 13 proc. augimas. Naujų butų rinkoje 2014 metų pirmąjį ketvirtį Neringoje buvo parduotas vos 1 butas, ir tai buvo 9 kartus mažiau nei tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Neringoje kol kas nebuvo pasiūlyta nė vieno naujo projekto, tačiau prognozuojame, kad šiais metais jų atsiras bent keletas. Kovo pabaigoje Neringos pirminės rinkos pasiūloje buvo apie 110 neparduotų butų. Bendras kainų lygis 2014 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Neringoje siekė apie 9570 litų už kvadratinį metrą ir per metus padidėjo apie 10 proc.

Antrųjų namų rinkos atsigavimą čia stebintys plėtotojai 2014 metais taip pat ketina aktyviai investuoti į naujus gyvenamuosius projektus. Prognozuojama, kad šiais metais Neringoje tikėtina sulaukti dar bent kelių naujų projektų. Jų turėtų netrūkti ir 2015-aisiais – keli plėtotojai jau yra įsigiję investicinių projektų ir dar šiemet atliks paruošiamuosius darbus.

2014 Nr. 5

MARISA G1 ENERGO

Autorius: Artur Wójciak

Namo aprašymas Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4–5 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra virtuvė su sandėliuku, svetainė-valgomasis ir kambarys. Taip pat čia yra erdvi katilinė ir vonia. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje yra trys miegamieji ir vonios kambarys.

Didelė pastogė virš garažo įrengiama pagal poreikį. Namas klasikinis pagal formą ir apdailą, elegantiškas ir patogus.

PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

Naudingas plotas: ............................128,52 m²

Bendras plotas: .....................................221,76 m² Užstatymo plotas: .................................133,91 m² Statinio aukštis: ..........................................9,00 m Stogo nuolydis: .................................................42 Pirmas aukštas ..................................104,09 m²

1. Tambūras ..............................................3,13 m² 2. Holas .....................................................7,47 m² 3. Virtuvė ...................................................9,31 m² 4. Sandėliukas ...........................................1,51 m² 5. Svetainė, valgomasis ...........................26,35 m² 6. Kabinetas ............................................10,62 m² 7. Vonia .....................................................2,60 m² 8. Koridorius .............................................9,06 m² 9. Katilinė ................................................10,44 m² 10. Garažas .............................................23,60 m²

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis arba skarda. Vidiniai laiptai mediniai. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku ir akmeniu.

PRELIMINARI STATYBOS KAINA LT *:

Namas be vidaus apdailos

534 000

Vidaus įranga

53 400

Visa kaina be PVM

587 400

Ūkio būdu

374 000

* Namas be apdailos:

Vidaus įranga: Visa kaina: Ūkio būdu:

nedažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į mansardą ir nėra vidaus įrangos. elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be PVM statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be PVM statybas organizuojant pačiam.

I aukštas

II aukštas

Pastogė .................................................70,15 m² 1. Koridorius .............................................6,81 m² 2. Miegamasis ........................................18,05 m² 3. Drabužinė .............................................2,65 m² 4. Miegamasis ........................................11,06 m² 5. Miegamasis ........................................11,26 m² 6. Vonia .....................................................8,64 m² 7. Palėpė .................................................11,68 m²

71

G. Bartuškos nuotr.

VIZIJOS GEROS, REIKIA LAUKTI VEIKSMŲ Palangos valdžios vizija iki 2020 metų – ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išplėtota sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tai saugus ir švarus miestas, patogus gyventi, ilsėtis.

Ko šiandien trūksta iki šios vizijos? Kad tai tarptautinis kurortas – tiesa.

Palangiškiai verslininkai džiaugiasi atvykstančiais rusais, baltarusiais, rečiau – vakariečiais. Išplėtota sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra – tiesa iš dalies. Būtent dėl to Palangos negalima laikyti ištisus metus atviru kurortu, nes pasibaigus vasaros sezonui čia poilsiavę žmonės šaltesniu laiku mieliau laiką leidžia Druskininkuose.

Dažnas poilsiautojas pastebi, kad Palangoje trūksta vieno gero traukos objekto – vandens pramogų parko, kuris išties pagyvintų kurortą ir padarytų jį veikiantį ištisus metus. Apie tokius projektus Palangos valdžia gal ir pagalvoja, tačiau veiksmų jiems įgyvendinti nesiima. Apsiribojama tuo, kad šalia ošia jūra – didžiausias vandens pramogų šaltinis. Į sezoniškumą dėmesį atkreipia ir miesto valdžia. Ji yra parengusi strateginį miesto plėtros planą iki 2020 metų. Formuluojamoje vizijoje akcentuojama ambicinga kurorto plėtra, didinant kurorto žinomumą regione ir plečiant kurorto lankytojams siūlomas paslaugas. Vizijoje numatytų siekių įgyvendinimas užtikrintų mažesnį sezoniškumą, leistų geriau subalansuoti miesto veiklą. Įgyvendinant viziją, kad miestas taptų ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išplėtota sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu, pirmiausia numatyta siekti didinti Palangos žinomumą regione: kaimyninėse valstybėse, Skandinavijos šalyse, Rytų ir Centrinėje Europoje. Taip pat planuojama išplėsti sveikatinimo paslaugų infrastruktūrą, ištisus metus veikiančią poilsio paslaugų infrastruktūrą, pasiūlyti poilsiautojams didelį kultūrinių ir pramoginių renginių pasirinkimą. Žvelgiant į investicinę Palangos aplinką, privalumų yra nemažai: didelės investicijų apimtys kurorte per pastaruosius keletą metų, išplėtota

72

apgyvendinimo paslaugų infrastruktūra (veikia daugiausia apgyvendinimo įstaigų, palyginti su kitais Lietuvos kurortais), maitinimo paslaugų infrastruktūra. Mieste taip pat pastebimas didelis verslumo lygis, sezono metu čia vyksta daug įvairių renginių, siūloma nemažai pramogų.

Tačiau kartu galima išdėstyti ir nemažai trūkumų, kurių didžiausias – didelis sezoniškumas. Pagrindinis lankytojų srautas būna 2–3 vasaros mėnesius. Kiti trūkumai: nėra kurortų reikmes atitinkančių uždarų patalpų kultūros ir sporto renginiams, nedidelis turizmo paslaugų asortimentas ne sezono metu, nepakankamai išplėtota aktyvaus poilsio bei pramogų infrastruktūra ne sezono metu, pusiau legalus privatus apgyvendinimo paslaugų sektorius, darantis neigiamą įtaką bendram kurorto įvaizdžiui.

Palangoje akivaizdžiai trūksta visuomenės supratimo apie turizmo naudą miestui, o investicijų skatinimo veiklos apimtys neatitinka investicijų apimčių mieste. Taip pat neišnaudojamos kelionių automobiliu galimybės (nėra atitinkamo lygio kempingų), nepakankamai išplėtota vietos turizmo informacijos sistema, sezono metu nesutvarkyta miesto transporto sistema, neišplėtota automobilių statymo infrastruktūra, vidinio susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų, ypač lietaus vandens kanalizacijos, tinklų sistema.

Nemaža problema ir ribota kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Palangoje nėra aukštojo mokslo arba mokymo įstaigos, kuri galėtų padidinti jaunų bei aktyvių vartotojų skaičių, taip suteikdama miestui daugiau gyvybės.

2014 Nr. 5

TRUMPAI APIE PALANGOS MIESTĄ Administracinis centras – Palanga.

Rajono užimamas plotas – 79 kv. km (1,5 proc. apskrities ploto).

Gyventojų – 17,6 tūkst.

Užstatyta teritorija sudaro 12,9 proc., miškai – 39,9 proc., keliai – 2,6 proc., vandenys – 1,8 proc., žemės ūkio naudmenos – 20,5 proc., kita žemė – 22,2 proc. savivaldybės teritorijos.

EKSPERTO ŽVILGSNIS

TURĖTŲ SKATINTI SMULKŲJĮ VERSLĄ LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO EKSPERTAS LAURYNAS REKAŠIUS

Palangos miesto savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 6 vietą iš 7 miesto savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas šiek tiek viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 53,2 balo. Palanga išsiskiria gerais investicijų pritraukimo rodikliais. Šalies vidurkį viršija ir materialinės, ir tiesioginės užsienio investicijos.

2011 metais tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko 6923 litai, o materialinių – 7317 litų. Teigiamai įvertinta ir tai, kad savivaldybė turi investuotojams paruoštų žemės sklypų, o veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, šalies vidurkį viršija du kartus, t. y. tūkstančiui gyventojų tenka 42 įmonės.

Aukštesnį įvertinimą investicijų srityje sutrukdė pasiekti mokesčių aplinkos vertinimas. Labiausiai tai paveikė dideli nekilnojamojo turto tarifai – jie priskiriami tarp aukščiausių visoje šalyje. O žemės mokestis atitiko šalies vidurkį ir net jį viršijo. Atsižvelgdama į savo kurortinio miesto statusą savivaldybė turėtų ypač skatinti smulkųjį verslą. Vienas būdų tai pasiekti – mažinti verslo liudijimų kainas. Puikus to pavyzdys yra Klaipėdos miestas, kur dalies verslo liudijimų kaina siekia vos vieną litą.

JAUČIA INICIATYVOS STYGIŲ LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS EKONOMIKOS IR FINANSŲ DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SIGITAS BESAGIRSKAS

Palanga yra didžiausias šalies kurortas. Tačiau matyti, kad darnios plėtros klausimas čia neišpręstas, yra tam tikrų problemų. Šis pajūrio kurortas labiau orientuojasi į klientų pritraukimą iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Architektūra, pramogos, aplinka, aptarnavimas ir visa kita labiau pritaikyta Rytų turistams. Nevengiama kičo, tačiau tai yra sudėtinė vietos verslininkų pajamų dalis.

Jeigu Palangoje būtų pasiūlyta pramogų ne vasaros sezono metu, šis kurortas turėtų didesnių perspektyvų. Miestas galėtų labiau paanalizuoti analogiškų kurortų patirtį, pažiūrėti, kokie pramogų objektai ten veikia. Dviračio išradinėti neverta, tokių pakanka Šiaurės Vokietijoje, Danijoje, kitose Skandinavijos šalyse. Įvertinus, kokias pramogas galima siūlyti, kokias šventes organizuoti, visa tai galima realizuoti ir Palangoje, kad ši aktyvi būtų ištisus metus. Žinoma, naivu tikėtis, kad čia važiuos daugiau vakariečių, nes atostogauti Viduržemio jūros kurortuose yra pigiau.

Pramogų objektų statybos klausimas pirmiausia priklauso nuo iniciatyvos ir pinigų. Iš Lietuvos kurortų visi kaip pavyzdį mini Druskininkus, kur yra ne vienas ištisus metus lankytojus traukiantis pramogų parkas. Galbūt Palangoje užtektų ir vieno panašaus objekto, taip pat rengti įdomius renginius. Iniciatyvą turėtų rodyti savivaldybė – ji galėtų būti pramogų komplekso statytoja. Tuomet nekiltų klausimo, susijusio su statinio legalumu, teisėta statyba ir panašiai.

Palangos savivaldybei priklauso ir Šventoji, tačiau akivaizdu, kad šis miestelis valdžios yra visiškai pamirštas. Pabuvus čia apima neviltis, kurortas virtęs didžiuliu šiukšlynu. Paplūdimyje vaikščioti basam pavojinga, nes galima kojas susipjaustyti, palei poilsinius namelius sklando išmatų tvaikas. Turbūt neapsiriksiu Šventąją pavadinęs antruoju Didžiasaliu, tik prie jūros.

Valdžia galvoja tik apie Palangą, o kas vyksta pakraščiuose – jai neįdomu. Todėl nematyčiau kitos alternatyvos, kaip tik didžiąją dalį Šventosios nugriauti ir statyti iš naujo, nes dabartinėmis aplinkybėmis kalbėti apie investicijas net neverta.

RIZIKA – ATSIDURTI TEISME NEKILNOJAMOJO TURTO KOMPANIJOS „OBER-HAUS“ VAKARŲ LIETUVOS REGIONO VADOVAS LINAS JUOZAITIS

Palangos atskirai pristatyti turbūt nereikia. Nekilnojamojo turto plėtra čia vyksta sklandžiai, įgyvendinami įvairūs projektai. Žinoma, viskas susiję su poilsiu, pramogomis. Būstas čia irgi daugiausia perkamas turint tikslą nuomoti arba kurį laiką poilsiauti.

Investuoti į būsto statybą norinčiųjų netrūksta, šiuo metu vykdomi keli daugiabučių projektai. Kainos pastaruoju metu nusistovėjusios ir siekia 3–4,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą ekonominės klasės buto.

Kad ir kokie kartais prasti atgarsiai apie Palangą, ji traukia ir poilsiautojus, ir investuotojus į nekilnojamąjį turtą. Tačiau palyginus su kitais kurortais, pavyzdžiui, Druskininkais, Palangoje trūksta pramogoms skirtų objektų. Manau, čia vertėtų investuoti į vandens pramogų parką – lankytojų srautas tikrai būtų didelis. Vaikščioti poilsiautojams vien J. Basanavičiaus gatve greitai pabosta. Juo labiau ne vasaros sezono metu. Kitaip nei Druskininkuose, nemažai kitų miestų gyventojų atvykę į Palangą apsistoja ne viešbučiuose ir sanatorijose, o nuosavuose butuose. Ir pramogų centrų, veikiančių ištisus metus, kurorte labai reikėtų.

Tačiau pajūrio zona investuotojams yra ir rizikinga dėl nuolat besikeičiančių teisės aktų. Yra ne vienas atvejis, kai pradėtų ir bemaž užbaigtų objektų statybos buvo sustabdytos, vyksta ilgi bylinėjimosi procesai.

Tiesa, pačiame mieste žemės sklypų, tinkamų projektams plėtoti, pasiūla yra labai ribota. Sklypų daugiau vykstant iš Palangos į Šventają, tačiau jie ne tokie paklausūs.

73

NEĮSTENGIAMA PASINAUDOTI RESURSAIS

G. Bartuškos nuotr.

Šilutės rajonas visoje Lietuvoje pirmiausia žinomas dėl pavasarinių potvynių, kurių metu apsemiami ne tik laukai, bet ir sodybos, keliai. Rajonas dar garsėja unikaliu Ventės ragu, kuriame veikia ornitologinė stotis, pritraukianti nemažai lankytojų. Šalia esančios marios sudaro neblogas sąlygas turizmo plėtrai, tačiau į klausimą, ar visa tai palankiai išnaudojama, peršasi labiau neigiamas nei teigiamas atsakymas. Šilutės rajonas turi pasirengęs planavimo dokumentus – ir savivaldybės artimiausio laikotarpio strateginį veiklos planą, ir 2015–2024 metų strateginį plėtros planą.

Pati savivaldybė akcentuoja šiuos privalumus: palanki geografinė padėtis, patraukli aplinka verslui ir investicijoms, gerai išplėtota susisiekimo infrastruktūra, gera aplinka turizmo plėtrai. Tačiau strateginių planų rengėjai atkreipia dėmesį, kad privalumus reikia išnaudoti, o tai iki šiol nelabai daroma.

Kalbant apie turizmą, Šilutės rajonas priskiriamas prie geriausiai vertinamų šalies rajonų. Pagrindiniai privalumai – vaizdingas kraštovaizdis ir saugomų teritorijų gausa. Tačiau pagal turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrą Šilutės rajono savivaldybė priskiriama prie vidutinių, o pagal turizmo infrastruktūros objektų vertinimą, kuris atspindi įrengtų turistinių trasų, takų ir maudyklių skaičių bei investicijas – užima žemiausią vietą palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis.

Turizmo plėtrą Šilutės rajono savivaldybėje stabdo nedidelė turizmo paslaugų pasiūla. Daugelis gamtos ir kultūros objektų neparengti vietos ir užsienio turistams, trūksta sudarytų maršrutų, informacijos, menka laisvalaikio pramogų pasiūla.

Vertinant palankią investicinę aplinką, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į turtingus gamtinius Šilutės rajono išteklius. Tačiau palyginti su kaimyninėmis Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Kretingos savivaldybėmis investicinis Šilutės rajono patrauklumas yra gerokai mažesnis. Savivaldybė nepasižymi išplėtota pramone ir verslo rūšimis, inžinerinė infrastruktūra išplėtota nepakankamai, čia blogesnės ir

74

įsidarbinimo galimybės. Visa tai tiesiogiai daro įtaką menkai perkamajai gyventojų galiai ir neskatina vartojimo. Be to, ir ekonominė veikla Šilutės rajono savivaldybėje nėra visiškai pritaikyta prie vietos gamtos ir rinkos sąlygų.

Minėtos kaimyninės savivaldybės yra intensyviausiai besiplėtojančios šalyje, dėl to Šilutės rajonas irgi įgauna privalumų. Jų suteikia ir gera susisiekimo infrastruktūra. Rajone gana gerai išplėtotas krašto ir rajoninių kelių tinklas, yra geležinkelio atšaka Klaipėda–Šilutė.

Analizuojant verslo ir pramonės padėtį Šilutės rajone, ir privalumų, ir trūkumų yra bemaž vienodai. Kalbant apie privalumus galima pastebėti, kad čia palanki verslo sektoriaus struktūra, kai dominuoja didesnę pridėtinę vertę kuriančios veiklos (pramonė ir sparčią plėtrą demonstruojančios paslaugos), o prekybos dalis yra iš dalies mažesnė. Pridėtinę vertę sukuria ir savivaldybėje veikiantys keli stiprūs pramonės subjektai.

Trūkumai – maža rinka ir vartotojų perkamoji galia, o tai stabdo verslo plėtrą, žemas verslumo lygis, tarp kaimiškųjų Klaipėdos apskrities savivaldybių žemesnis verslumo lygis yra tik Skuodo rajono savivaldybėje. Nors paslaugos yra vienas sparčiausiai plečiamų verslo sektorių Šilutės rajone, dar nėra pasiektas šalies ar Klaipėdos apskrities paslaugų plėtros lygis.

2014 Nr. 5

TRUMPAI APIE ŠILUTĖS RAJONĄ Administracinis centras – Šilutė.

Rajono užimamas plotas – 1706 kv. km (32,7 proc. apskrities ploto).

Gyventojų – 44 tūkst.

Pietiniu pakraščiu teka Nemunas su intakais Jūra, Gėge, Veižu, Leite, Šyša. Į Miniją įteka Tenenys ir Veiviržas. Rajone yra 55 ežerai (didžiausias – Krokų Lanka) ir 8 tvenkiniai, didelė ir savita Aukštumalės pelkė.

Yra Rambyno kraštovaizdžio, Kintų ir Pleinės botaniniai, Meškinės pedologinis draustiniai, Nemuno deltos regioninis parkas. Žemės ūkio naudmenos užima 49,6 proc. bendro rajono ploto, miškai – 22,3 proc., keliai – 1,4 proc., užstatytos teritorijos – 1,7 proc., vandenys – 20,4 proc., kita žemė – 4,5 proc.

EKSPERTO ŽVILGSNIS

DĖMESĮ ATKREIPIA DIDELIS NEDARBAS LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO EKSPERTAS LAURYNAS REKAŠIUS

Šilutės rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 40 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas šiek tiek viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 57,6 balo. Tokį įvertinimą padėjo pasiekti palanki mokesčių aplinka, ypač maži verslo liudijimų tarifai – jų kaina dažniausiai neviršija 100 litų. Maži tarifai veiklai vykdyti ypač svarbūs pasienio savivaldybėse, kuriose egzistuoja didelė kontrabandos grėsmė. Teigiamas tokio sprendimo poveikis fiksuojamas ir pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, kuris viršija šalies vidurkį (21) ir siekia 22. Savivaldybėje taip pat taikomi maži nekilnojamojo turto mokesčiai. Be palankios mokesčių aplinkos, potencialiems investuotojams savivaldybė gali pasiūlyti ir žemės sklypų, skirtų veiklai vykdyti.

Analizuojant pritrauktų investicijų kiekį matoma, kad Šilutės rajone ypač trūksta tiesioginių užsienio investicijų. Vienam gyventojui tenka vos 959 litai (2011 metais), o šalies vidurkis siekia 4448 litus. Nuo šalies vidurkio atsiliekama ir pagal materialines investicijas, kurios siekia 3554 litus, palyginti su 4104 litais. Žemas investicijų lygis daro neigiamą įtaką socialiniams rodikliams. Nedarbo lygis gerokai viršija šalies vidurkį ir siekia 15 proc., socialinės pašalpos gavėjų skaičius irgi viršija šalies vidurkį. Efektyviausiai šias problemas padėtų spręsti didesni pritraukiamų investicijų srautai.

NORĖTŲ DAUGIAU VALDŽIOS AKTYVUMO LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS EKONOMIKOS IR FINANSŲ DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SIGITAS BESAGIRSKAS

Šilutės rajone veikia ne viena pramonės įmonė, yra ir gana stambių. Tačiau rajono centras yra labiau nutolęs nuo uostamiesčio, dėl to pirmenybė kartais teikiama kitiems rajonams.

Viena didesnių problemų – dažnai pasitaikantys potvyniai. O tai investuotojams – irgi papildoma kliūtis statant įvairius statinius, organizuojant veiklą. Taip pat susidaro įspūdis, kad Šilutės rajonas – pernelyg pasyvus. Pati Šilutė yra gražus ir patrauklus miestelis, galintis išnaudoti kaimynystės su Kaliningrado sritimi privalumus. Tačiau kalbant apie užsienio investicijas rajono valdžia žiūri apatiškai, ne didelio entuziazmo. Jeigu apie Klaipėdą ir Gargždus investuotojai kalba nuolat, tai Šilutės investicijų žemėlapyje tarsi nelieka. Jeigu atvyksta koks nors investuotojas, jam kliūčių nedaroma, tačiau netrykštama ir noru padėti, stengtis pritraukti kitų.

Teoriškai Šilutės rajonas turėtų neblogų perspektyvų. Čia galima sukurti ir nemažai pramogų, o tai labai svarbu atvykusiems dirbti užsieniečiams. Infrastruktūra tam sukurta, yra Kuršių marios, kuriose galima ne tik žvejoti, bet ir buriuoti, susigalvoti kitų pramogų. Įsikūrusios rajone užsienio įmonės atsidurtų vienoje geresnių oazių šalyje.

Savivaldybei užtektų skirti sklypą pramonei plėtoti, nutiesti komunikacijas, padėti sutvarkyti reikiamus dokumentus. Šilutėje galėtų būti gaminami tam tikri produktai, kurių galutinis surinkimas vyktų šalia esančioje Kaliningrado srityje, tų prekių kilmė būtų rusiška, be muitų ir kitokių apribojimų galėtų keliauti į Rusiją. Variantų yra įvairių, reikia tik vietos valdžios aktyvumo.

BESIVERŽIANČIŲJŲ INVESTUOTI – NE PER DAUGIAUSIA NEKILNOJAMOJO TURTO KOMPANIJOS „OBER-HAUS“ VAKARŲ LIETUVOS REGIONO VADOVAS LINAS JUOZAITIS

Šilutės rajonas būtų paklausesnis investicijoms į kaimo turizmo sodybas, ypač palei marias, Mingės kaime, kuris garsėja savo unikalumu. Tačiau klausimas, kiek tų kaimo sodybų reikia. Čia viską reguliuoja rinka, nors pertekliaus gal dar nėra.

Gyvenimo specifika šiapus marių yra kiek kitokia nei Neringoje ar Palangoje. Tikrai nėra daug besiveržiančiųjų pirkti būstą nuolatiniam gyvenimui Šilutės rajone, nebent atsiranda norinčiųjų statytis sodybas. Antai parduodami butai neseniai atnaujintame daugiabutyje, o norinčiųjų pirkti beveik nėra. Būtų tas pats daugiabutis perkeltas į Palangą – butų jame vargu ar liktų už tokią pat kainą.

Kitokiam nekilnojamajam turtui plėtoti, pavyzdžiui, gamybinėms patalpoms, Šilutės rajonas nėra pats parankiausias. Logistikos centrai irgi labiau susitelkę prie Klaipėdos. Apibendrinant galima pasakyti, kad ir geografinė, ir demografinė situacija Šilutės rajone nėra iš tų, kuri labai viliotų nekilnojamojo turto plėtotojus.

75

ŠILUTĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PRIORITETAI – TAUSOTI MIŠKUS

SA 2014 Nr. 5 / reklama

Saugoti miškus, juos atkurti ir tinkamai prižiūrėti – tai Šilutės miškų urėdijos prioritetai. Jiems negailima žmogiškųjų išteklių, tam skiriama ir nemažai lėšų. O prižiūrėti čia yra ką, nes urėdija užima didelę teritoriją, joje yra unikalių gamtos paminklų.

76

Reikalauja nemažai priežiūros Šilutės miškų urėdijos miškai nusidriekę per trijų savivaldybių – Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių – ir dviejų apskričių – Klaipėdos ir Tauragės – teritorijas. Urėdijos administruojamoje teritorijoje bendras miškų plotas sudaro 54 082 hektarus. Iš jų valstybinės reikšmės miškai – 34 685 hektarus, privatūs ir nuosavybės teisėms atkurti skirti plotai – 19 397 hektarus.

Urėdijos miškuose vyrauja spygliuočių medynai (66,9 proc.), tačiau yra ir įvairovės – girininkijų miškuose galima aptikti ir sausų Dzūkijai būdingų pušynų, ir užpelkėjusių žemaitiškų lapuotynų, o tai lemia sudėtingesnę planuotą medienos gamybą ir miškų atkūrimą. „Stiprūs vakarų vėjai kaskart pridaro žalos brandiems ir pribręstantiems medynams, o Kuršių marių kaimynystė lemia aukštus gruntinius vandenis, miško užpelkėjimą. Greta esančios Kuršių marios ir Ventės ragas taip pat pritraukia didžiulius miško lankytojų srautus, o tai skatina labiau prižiūrėti senus ir kurti naujus rekreacinius objektus. Į mūsų urėdijos teritoriją patenka Nemuno deltos ir Rambyno regioniniai parkai, kurių apsaugos ir tvarkymo ypatumai patvirtinti Vyriausybės nacionalinių ir regioninių parkų nuostatais, čia galimas tik specifinis ūkininkavimas. Be parkų, savo teritorijoje dar turime kompleksinės (Vainuto biosferos poligoną), koncervacinės (draustinius) ir ekologinės (pamario, vandens, laukų) apsaugos prioriteto saugomas teritorijas, kurios bendrame visų nuosavybių plote sudaro 51 proc. visos miško žemės“, – pasakojo Šilutės miškų urėdijos miškų urėdas Vaidas Bendaravičius. Šilutės kraštas savo išskirtine geografine padėtimi, unikaliu kraštovaizdžiu ir savita architektūra yra patrau-

klus turizmui. Pamarys, Nemuno delta, gamtos, kultūros ir paveldo paminklai traukia poilsiautojus ir iš Lietuvos, ir iš užsienio.

Praėjusiais metais Šilutės miškų urėdija 80 tūkst. litų skyrė rekreacinių objektų priežiūrai ir takui nuo Kintų miestelyje esančio Vydūno centro iki Kintų girininkijos didžiosios tujos įrengti. Kintų tuja yra gamtos paminklas. Pagal savo aukštį ji laikoma antra Europoje. Kuršių marių pakrantėje, nuo Kintų Ventės rago link, yra įrengtas 2,3 kilometro pažintinis ir rekreacinis takas. Šalia Kintų miestelio yra stovyklavietė, kur vietos bendruomenė rengia miestelio šventes. Kintų miške, per kurį eina Europos dviračių takų tinklo „EuroVelo“ maršruto EV10 trasa, įkurtos trys atokvėpio vietos su stoginėmis nuo lietaus. Tokių vietų yra ir kitose girininkijose siekiant suvaldyti lankytojų srautus, kurie vasarą ir rudenį ypač gausūs.

Savo teritorijoje Šilutės miškų urėdija turi tris pažintinius takus, dvi stovyklavietes, tris poilsiavietes ir 11 atokvėpio vietų, neskaičiuojant turimų šešių gamtos, kultūros bei paveldo objektų. Iš pastarųjų pažymėtini Rambyno 18-os kamienų eglė ir Hermano Zudermano ąžuolas.

Dėmesys – ąžuolynams 2013 metais pagrindinio naudojimo kirtimai Šilutės miškų urėdijoje vykdyti 289 hektarų plote, pagaminta 66,9 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos, iš jų 57,9 tūkst. kietmetrių padarinių sortimentų. Tarpinio naudojimo (ugdomieji ir sanitariniai) kirtimai atlikti 3770 hektarų plote, iš jų jaunuolynų ugdymo kirtimai – 352,7 hektaro plote. Šiais kirtimais pagaminta 25 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos, iš to kiekio 9,9 tūkst. kietmetrių parduota nenukirstu mišku vietos gyventojams. Šilutės miškų urėdas V. Bendaravičius sakė, kad urėdija pagrindinį dėmesį skiria miško atkūrimo, apsaugos ir miško tvarkymo darbams atlikti. Šiems darbams vykdyti ir administruoti kasmet suteikiama ne mažiau kaip 70 proc. lėšų nuo numatytos iškirsti ir parduoti pagrindinių bei tarpinių miško kirtimų apimčių vertės, apskaičiuotos nenukirsto valstybinio miško kainomis.

eglės sodinukų. Taip pat auginami kitų medžių rūšių sodinukai: paprastojo ir karpotojo beržo, mažalapės liepos, juodalksnio, buko ir ornitochorinių krūmų. Šį pavasarį Norkaičių medelyne išauginta 1,53 mln. vienetų sėjinukų ir 2,149 mln. sodinukų, tinkamų miškui sodinti.

„Kaip ir kiekvieną pavasarį, urėdijos miškininkai sutelkę visas jėgas į miško atkūrimą ir įveisimą. Vadovaujantis Miškų įstatymu, iškirstas kirtavietes būtina atkurti per trejus metus. Šio principo ir laikomės“, – teigė miškų urėdas. Šį pavasarį Šilutės miškių urėdijoje atkurta 249,5 hektaro ir įveista 29,5 hektaro miško. Rudenį dar planuojama įveisti 22,5 hektaro. 15 hektarų plote bus įveisiama 60 proc. ąžuolo priemaiša. Taip pat šį pavasarį Pagėgių girininkijoje pasodinta 5,2 hektaro paprastosios eglės plantacija. Urėdijos teritorijoje esančios augavietės nėra tinkamos ąžuolynams įveisti, tačiau dalyvaudami ąžuolynų atkūrimo programoje Šilutės miškų urėdijos miškininkai šį pavasarį įveisė 4,5 hektaro želdinių su 60 proc. ir 2,1 hektaro želdinių su 40 proc. ąžuolo priemaiša.

Rūpinasi miško atkūrimu Šilutės miškų urėdijos sėklinę bazę sudaro 36,3 hektaro genetinių draustinių, 18,2 hektaro sėklinių plantacijų, 21 hektaras sėklinių medynų, 6,4 hektaro palikuonių bandomųjų želdinių ir 102 vienetai rinktinių medžių.

Miškui atkurti reikalingi sodmenys išauginami Norkaičių medelyne, įkurtame dar 1954 metais. Medelynas užima 22 hektarų plotą, iš jų 18 hektarų – produkuojantis plotas. Pastaruoju metu priauginama per 3,6 mln. sodmenų, iš jų daugiausia paprastosios pušies ir paprastosios

SA 2014 Nr. 5 / reklama

Šilutės miškų urėdo Vaido BENDARAVIČIAUS – vienas iš prioritetų užtikrinti racionalų išteklių valdymą.

Numatė aiškius prioritetus Vienas prioritetinių Šilutės miškų urėdijos darbų yra miško kelių remontas ir priežiūra. Šiais metais numatyta skirti 700 tūkst. litų keliams remontuoti ir 332 tūkst. litų jiems prižiūrėti. Lėšos teikiamos atsižvelgiant į valstybinės reikšmės miškų plotą, t. y. 100 hektarų skiriama 3–5 tūkst. litų. Aplinkosauginiams ir rekreaciniams objektams įrengti, tvarkyti urėdija numato skirti 104 tūkst. litų. „Vienas valstybės prioritetų yra konkurencinga vietos atsinaujinančių išteklių energijos gamyba ir atsinaujinančių išteklių naudojimas elektros energijai bei šilumai gaminti. Todėl ir šiame segmente numatyta nemažai veiklos“, – sakė Šilutės miškų urėdas V. Bendaravičius.

Miško kirtimo atliekų ir smulkios nelikvidinės medienos naudojimo biokurui gaminti apimtys Šilutės miškų urėdijoje 2014–2015 metais turėtų siekti 8,8 tūkst. kietmetrių.

Urėdija organizavo skiedros gamybos iš miško kirtimo atliekų bei malkinės medienos konkursą rangos būdu ir užsiregistravo energijos išteklių biržoje „Baltpool“ prekiauti ja konkurencingomis kainomis. 2014 metų pirmąjį pusmetį pardavimui biržoje yra rezervuota 1000 kietmetrių malkų ir 0,2 tūkst. kietmetrių miško kirtimo atliekų. Šiltuoju metų laiku biokuro paklausa ir kaina biržoje yra mažesnė, todėl produkciją sunkiau parduoti urėdijos patvirtintomis konkurencingomis kainomis. „Kartu su visu urėdijos kolektyvu stengiamės efektyviai ir optimaliai organizuoti darbus, kokybiškai juos atlikti. Siekiame užtikrinti racionalų išteklių valdymą.

Esame nusimatę tinkamiausius veiklos prioritetus, kurie padės pasiekti gerus ekonominius ir finansinius įmonės rodiklius“, – kalbėjo urėdas.

Prioritetiniai urėdijos uždaviniai – užtikrinti kokybišką miškų atkūrimą, sanitarinę ir priešgaisrinę miškų apsaugą, tobulinti aplinką tausojančią miškų rekreaciją, didinti šalies miškingumą, diegti informacines sistemas, tobulinti valdymo sistemą, aktyviai skelbti apie urėdijos veiklą. „Didelis dėmesys bus skiriamas ir bendravimui, bendradarbiavimui su vietos savivalda, bendruomenėmis, kad būtų garsinamas miškininkų vardas ir jų nuveikti darbai“, – teigė V. Bendaravičius.

77

GALIMYBIŲ YRA, SPRENDIMŲ – NE Geografinė Kretingos rajono padėtis yra patogi, rajonas yra netoli magistralinių automobilių kelių, oro uosto, jūrų uosto. Vis dėlto šį rajoną kaimyninės savivaldybės linkusios nustumti į užribį. Palangą, Klaipėdą ar Klaipėdos rajoną investuotojai ir poilsiautojai renkasi kur kas mieliau, o Kretingos rajonui lieka tik galimybių strategijos.

O galimybių yra kur kas daugiau nei privalumų. Strateginiame plane iki 2020 metų tai irgi akcentuojama. Kokius tikslus Kretingos rajono valdžiai reikėtų įgyvendinti, kad būtų išnaudotos galimybės? Rajono ateities vizija – patraukliausias Klaipėdos regiono kraštas ir gyvenimui, ir verslo plėtrai bei investicijoms, ir pažintinėms kelionėms.

Tam, kad Kretingos rajone būtų patogu gyventi, žadama sukurti saugias ir sveikas mokymosi, socialinio aprūpinimo, kokybiškas sveikatos priežiūros, kitas viešąsias paslaugas, užtikrinti visą būtiną infrastruktūrą, puoselėti patrauklią gyvenamąją aplinką.

Patrauklus verslo plėtrai ir investicijoms rajonas numato būti nuolat informuodamas apie verslo sąlygas ir galimybes, užtikrindamas pagalbą pradedantiesiems verslą, investuotojams, teikdamas tik aktualias bei veiksmingas paslaugas, šitaip pritraukdamas ir investicijų. Vizijose taip pat numatyta kurti unikalius ir patrauklius kelionių maršrutus, teikti kokybiškas turizmo paslaugas, intensyviai plėtoti aktyvaus poilsio, kultūrinį ir sakralinį turizmą.

Ateities vizijai įgyvendinti Kretingos rajono valdžia suformulavo du prioritetus: didinti rajono patrauklumą ir tvariai jį plėtoti. Juos įgyvendinti, vertinant dabartinę situaciją, ko gero, nebus lengva. Žvelgiant į privalumus siekiant pagerinti ekonominę aplinką, jų tėra vienas – pradedamas plėtoti dialogas tarp vietos valdžios institucijų ir verslo atstovų.

Trūkumų sąrašas – kur kas ilgesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybė pasižymi mažiausia darbingo amžiaus gyventojų dalimi, vadinasi, čia iš dalies mažesnei darbingo amžiaus gyventojų daliai tenka didesnė našta išlaikyti didesnes jaunimo ir pensinio amžiaus gyventojų grupes.

Kretingos rajone žemas verslumo lygis, o mažėjant užimtųjų asmenų daugėja bedarbių. 2009–2012 metais darbo užmokesčio dydis Kretingos rajono savivaldybėje buvo bene mažiausias tarp visų apskrityje esančių savivaldybių.

Tiesioginių užsienio investicijų ir materialinių investicijų dinamika rodo stichiškumą, kiekvieno ūkio subjekto sprendimas investuoti daro didelę įtaką statistiniams rajono rodikliams.

Ekspertai pastebi, kad investicinis Kretingos rajono patrauklumas nuolat mažėja. Klaipėdos ir Palangos miestų poveikis pritraukiant investuotojų yra didelis, šiuose miestuose daugiausia telkiasi ir kvalifikuota darbo jėga. Dar

78

viena nemaža grėsmė – nepakankamos Kretingos rajono galimybės išlaikyti arba pritraukti jaunų specialistų, plėtoti aukštesnę pridėtinę vertę kuriantį verslą.

Vertinant turizmo sektorių, Kretingos rajonas yra patraukli vietovė ir gamtiniais, ir kultūriniais bei pažintiniais resursais. Privalumas yra ir tai, kad rajonas viešojoje erdvėje patenka tarp 30 reitinguojamų patraukliausių Lietuvos vietovių, savivaldybėje gausu kultūros paveldo objektų, aplinka yra mažai paveikta pramonės, gera oro kokybė.

Tačiau neigiamų aspektų irgi yra. Turizmo sektoriaus plėtrai blogą įtaką turi nepakankamas aktyvaus turizmo naudojimas: neišplėtoti ekologinio turizmo dviračių takai, iš dalies maža aktyvaus poilsio, pramogų, sporto rekreacijos pasiūla. Taip pat fiksuojamas nepakankamas turizmo verslo ir turizmo informacijos centrų bendradarbiavimas, per mažai dėmesio skiriama turizmo informacijos sklaidai, rajono turizmo ištekliams populiarinti.

Kokių galimybių Kretingos rajone turi verslas? Galima statybų sektoriaus plėtra, susijusi su gyvenamojo fondo plėtojimo galimybėmis. Geografinė Kretingos rajono padėtis sudaro palankias sąlygas logistikos, turizmo, aptarnavimo verslo plėtrai, o klimato sąlygos – energijos gamybai iš alternatyvių energijos išteklių.

Rajono valdžia turėtų pasistengti didindama rajono žinomumą, padėdama kurti naujas verslo rūšis ir struktūras, skatindama naujų darbo vietų steigimą.

2014 Nr. 5

STATISTIKA Kretingos rajonas negali pasigirti gausiomis tiesioginėmis užsienio investicijomis, kurios metams bėgant tik mažėja. 2009-aisiais vienam gyventojui teko 1888 litai tiesioginių užsienio investicijų. Tačiau 2011 metais jų buvo tik 908 litai.

Užimtųjų asmenų skaičius Kretingos rajone nuo 18 tūkst. 2009 metais sumažėjo iki 16,5 tūkst. 2012 metais. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis savivaldybėje 2012 metais siekė 1590 litų ir buvo vienas mažiausių Klaipėdos apskrityje.

Didžiausias bedarbių skaičius Kretingos rajone fiksuotas 2010 metais, kai jų buvo 4 tūkst. Pastaraisiais metais situacija gerėja, ir 2012 metais bedarbių buvo 2,3 tūkst. 2012-aisiais Kretingos rajono savivaldybės biudžeto išlaidos socialinėms pašalpoms mokėti siekė daugiau kaip 7,4 mln. litų.

2012 metais Kretingos rajono savivaldybėje išduoti 105 leidimai gyvenamųjų namų statybai ir 39 leidimai statyti negyvenamuosius pastatus. Tais pat metais savivaldybėje pastatyti 29 gyvenamieji vieno buto namai ir 20 naujų negyvenamųjų pastatų.

Vienam Kretingos rajono savivaldybės gyventojui 2012 metais vidutiniškai teko 26,5 kvadratinio metro naudingojo gyvenamojo ploto.

EKSPERTO ŽVILGSNIS

REIKĖTŲ DAUGIAU VALDŽIOS PASTANGŲ LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO EKSPERTAS LAURYNAS REKAŠIUS

Kretingos rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 20 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Tokį įvertinimą daugiausia lėmė žemas investicijų srities įvertinimas – 31,5 balo. O šalies vidurkis siekia 48,6 balo. Prie prasto rezultato prisidėjo faktas, kad savivaldybė neturi iš anksto investuotojams parengtų žemės sklypų. Žemas materialinių ir užsienio investicijų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, irgi neigiamai paveikė šios srities įvertinimą. Pagal materialinių investicijų kiekį, tenkantį vienam gyventojui (2105 litai), Kretingos rajono savivaldybė nuo šalies vidurkio atsiliko du kartus. O pagal tiesiogines užsienio investicijas – net penkis kartus (909 litai). Situaciją gerina tik palankesnė mokesčių aplinka. Kretingos rajono savivaldybėje nustatyti žemi verslo liudijimų tarifai, palankus žemės mokestis, tačiau nekilnojamojo turto mokesčio tarifas priskiriamas prie aukštesnių palyginti su kitomis savivaldybėmis.

Kretingos rajonas pritraukia mažiau investicijų ir dėl savo geografinės padėties. Neturint stipraus konkurencinio pranašumo sunku konkuruoti su Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėmis. Vienas būdų tai daryti – susitelkimas į pasirinktą sritį. Šiuo metu savivaldybėje daugiausia veikia statybos (28 proc.), karjerų kasybos (11 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (11 proc.) įmonių. Taip pat didelė dalis ūkio subjektų veikia meno, pramogų ir poilsio organizavimo srityje (15 proc.). Savivaldybė turėtų suteikti daugiau informacijos potencialiems investuotojams ir savo interneto puslapyje lietuvių bei anglų kalbomis, užtikrinti, kad į visus investuotojams kylančius klausimus būtų atsakoma kuo operatyviau, garantuoti kuo trumpesnį reikalingų administracinių procesų įvykdymą. Šių gairių paisymas ir aiškus strategijos komunikavimas leistų padidinti savivaldybės patrauklumą investuotojams.

VELKASI NEIGIAMAS ŠLEIFAS LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS EKONOMIKOS IR FINANSŲ DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SIGITAS BESAGIRSKAS

Kretingos rajonas prieš keletą metų nuskambėjo tarptautiniu lygiu ir ne iš gerosios pusės. Investuoti čia norėjusi kompanija „Mars Lietuva“ susidūrė su valdžios abejingumu, pagalių kaišiojimu į ratus. Užuot sudarę stambiems investuotojams geras aplinkybes, valdininkai ėmė diktuoti neaiškias sąlygas, pasamdė vietos konsultantus, kurie į vieną didžiausių pasaulyje gamintojų pažiūrėjo labai skeptiškai.

Nuskambėjusi istorija Kretingos rajoną pažymėjo neigiamu ženklu. Investuotojai, ieškodami vietos Klaipėdos krašte, šį rajoną mėgina aplenkti. Čia susidaręs įvaizdis, kad investuotojai nelaukiami. Valdžia yra abejinga, nepalaiko jų, elgiasi apatiškai ir netgi priešiškai.

Artimiausiu metu Kretingos rajonas vargu ar turi šansų sulaukti didelių investicijų. Investuotojas, prieš rinkdamasis vietą, visuomet pasidomi verslo istorija.

O pagrindinė žinutė apie Kretingos rajoną yra tai, kad iš čia buvo išvaryta gamykla „Mars Lietuva“ – dalis tarptautinės maisto pramonės korporacijos. Ši žinutė turbūt dar ilgai skambės, nors teritorija būtų patraukli visais atžvilgiais – netoli jūrų ir oro uostai, yra geležinkelis. Tačiau daug ką lemia miestų ir rajonų vadovai.

Jeigu Kretingoje būtų aktyvus meras, situacija galbūt pasikeistų.

KRETINGA ANTRAJAM BŪSTUI NESUBRENDUSI NEKILNOJAMOJO TURTO KOMPANIJOS „OBER-HAUS“ VAKARŲ LIETUVOS REGIONO VADOVAS LINAS JUOZAITIS

Jeigu vertintume nekilnojamojo turto kainas Kretingoje, jos labai panašios į kainas Gargžduose. Žinoma, kainos yra apie 30 proc. mažesnės nei Klaipėdos mieste, tačiau negalima sakyti, kad tokioje vietovėje jos mažos. Iš dalies aukštas kainas Kretingos rajone lemia tai, kad jis yra netoli pajūrio, netoli didmiesčio.

Nemaža dalis Kretingos rajono gyventojų dirba Klaipėdoje, ir jų pajamos nėra mažiausios.

Geras susisiekimas, šalia esanti Palanga – tai didina Kretingos rajono patrauklumą vertinant nekilnojamojo turto požiūriu. Tačiau jeigu galvotume, kad rajonas tiktų antrojo būsto statybai, galima apsigauti – antrajam būstui šis kraštas dar tikrai nesubrendęs. Toks būstas vienaip ar kitaip skirtas aktyviam poilsiui ir pramogoms. Palanga, Druskininkai, gal Šventoji ar Birštonas būtų kur kas tinkamesni antrajam būstui įsigyti. Kretinga – joks traukos centras, čia nėra nei sanatorijų, nei pramogų objektų. O pirkti būstą pigiai, tačiau nuolat važinėti iki pajūrio vargu ar kam patrauklu.

Nekilnojamojo turto bumo metu buvo atsiradę norinčiųjų investuoti į naujų daugiabučių statybą Kretingos rajone. Tačiau vargu ar toks sprendimas pasiteisino. Dešimt kilometrų iki jūros poilsiauti atvažiavusiam žmogui yra daug. Todėl Kretingos rajonas tinkamesnis gamybiniams objektams statyti. Reikia įvertinti ir tai, kad šalia yra Klaipėda, kur kvalifikuotų darbuotojų stygiaus nebūtų.

79

SKUODO RAJONAS – RAMUS, BE VEIKLOS KRAŠTAS Skuodo rajonas yra labiausiai nutolęs nuo sostinės Vilniaus ir kitų didesnių pramonės miestų. Juokaujant galima sakyti – Dievo ir žmonių primirštas kraštas. Vertinant ekonominę aplinką, šį posakį nesunkiai galima perfrazuoti į teiginį, kad Skuodo rajonas primirštas investuotojų ir yra vienas ekonomiškai silpniausių rajonų Klaipėdos apskrityje. Čia mažai pramonės, veikia tik smulkios ir vidutinės gamybos įmonės. Iš gamybos sektoriui priklausančių bendrovių populiarios medienos apdirbimo ir statybos. 20 proc. visų dirbančių asmenų darbuojasi būtent statybų sektoriuje – daugiausia palyginti su kitomis apskrities savivaldybėmis.

Tačiau 2009 metais rajone statybos darbų atlikta tik už 16,8 mln. litų, ir pagal šį rodiklį Skuodo savivaldybė apskrityje aplenkė tik Neringos miestą (atlikta darbų už 7,9 mln. litų).

2010 metais Skuodo rajone buvo pastatyta tik 900 kvadratinių metrų ploto būsto. Tiesa, čia žmonės gyvena erdviausiai palyginti su kitomis Klaipėdos apskrities savivaldybėmis – vidutinis naudingasis buto plotas siekia 80,3 kvadratinio metro. 2010 metais Skuodo rajone pastatytų negyvenamosios paskirties pastatų plotas irgi buvo nedidelis – tik 2,3 tūkst. kvadratinių metrų.

Analizuojant apskritį, Klaipėdoje ir ypač kurortiniuose miestuose verslumo lygis yra daug didesnis nei rajonų savivaldybėse. Skuodo rajone tūkstančiui gyventojų 2010 metais teko vos 8,2 įmonės. Tai – mažiausias rodiklis apskrityje.

Svarbus darbo rinkos indikatorius yra darbo užmokestis. Skuodo rajone 2009 metais mėnesio atlyginimas siekė 1712 litų ir buvo vienas mažesnių apskrityje. Palyginkime, Klaipėdos mieste tais metais mėnesio atlyginimas buvo 2224 litai.

80

Pagal materialinių investicijų vertę, tenkančią vienam gyventojui, Skuodo rajonas smarkiai atsilieka nuo bendro šalies rodiklio (4132 litai gyventojui), o apskrityje užima paskutinę vietą – 1097 litai gyventojui. Tiesioginių užsienio investicijų Skuodo rajonas pritraukia irgi mažiausiai palyginti su kitomis Klaipėdos apskrities savivaldybėmis. Antai bendras tiesioginių užsienio investicijų rodiklis Klaipėdos apskrityje – 8,4 tūkst. litų gyventojui. O Skuodo savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos siekė vos 300 litų gyventojui.

Išskirtinė Skuodo rajono vieta – Mosėdis, dar vadinama Žemaitijos turistų meka. Miestelyje yra Vaclovo Into įkurtas unikalus Akmenų muziejus. Parke nuoseklia geografine tvarka suguldyti Rytų, Vidurio ir Vakarų Suomijos, Suomių įlankos, Alandų salyno, Botnijos įlankos dugno, Pietų, Vidurio, Šiaurės Švedijos uolienų rieduliai. Akmenų muziejus bent jau vasaros metu pritraukia daugiau turistų.

Tačiau analizuojant turizmo sektorių atkreiptinas dėmesys, kad rajone silpnai išplėtota infrastruktūra, nepuoselėjamas kaimo turizmas, trūksta apgyvendinimo įstaigų, nėra gero paslaugų bei viešojo maitinimo tinklo. Prie trūkumų dar galima paminėti laisvalaikio leidimo vietų ir pramogų stygių, menką turizmo paslaugų vadybos bei rinkodaros lygį.

Savivaldybė turi ir daugiau trūkumų, susijusių su investicine aplinka: neišplėtota transporto infrastruktūra, labai mažas tranzitas, nėra turizmo informacijos tinklo ir kokybiškai įrengtų rekreacinių vietovių sistemos, savivaldybė mažai dėmesio skiria teritoriniam dėmesio planavimui. Veikiamos tokių faktorių gana pasyvios yra ir verslo struktūros.

Vis dėlto Skuodo rajonas turi nemažai galimybių būti plėtojamas. Turizmo sektoriaus plėtotojai turėtų atkreipti dėmesį, kad rajonas yra mažai paveiktas pramonės, yra netoli pajūrio. Todėl čia galima plėsti kaimo turizmo paslaugas, gerinti apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų tinklą, plėtoti pažintinio turizmo, vandens, dviračių ir pėsčiųjų maršrutus.

Verslas galimybių turi ne tik turizmo sektoriuje. Šiaurės Vakarų Lietuva yra gana vėjuota, tad Skuodo rajonas palankus vėjo jėgainių parkams steigti. Vis dėlto norint išjudinti kitas verslo šakas turėtų nemažai padirbėti savivaldybė.

Tinklalapyje publikuojami seni jos planavimo dokumentai turi būti atnaujinami. Valdininkai turi parengti galimybių studijas, atrinkti svarbiausias jų ir teikti paraiškas tarptautiniam finansavimui.

2014 Nr. 5

EKSPERTO ŽVILGSNIS

MAŽI MOKESČIAI LEMIA NE VISKĄ LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTO EKSPERTAS LAURYNAS REKAŠIUS

Skuodo rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 29 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas šiek tiek viršijo šalies vidurkį (48,6 balo) ir siekė 58,9 balo. Tokį įvertinimą daugiausia lėmė palanki mokesčių aplinka. Skuodo rajono savivaldybėje galioja vieni žemiausių verslo liudijimų tarifų, fiksuojamas mažas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Prie investicinės aplinkos patrauklumo prisideda ir investuotojams paruošti sklypai. Tačiau tai nėra pakankamas konkurencinis pranašumas, lyginant su Klaipėdos miesto ar rajono, kurortinėmis Palangos ir Nidos savivaldybėmis.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų kiekį vienam gyventojui Skuodo rajonas yra tarp blogiausią rezultatą turinčių savivaldybių – 262 litai vienam gyventojui (2011 metais.). Rezultatui gerėti nepadeda ir tai, kad savivaldybė neturi interneto svetainės anglų kalba, kurioje būtų pateikiama visa užsienio investuotojams, norintiems pradėti verslą šioje savivaldybėje, reikalinga informacija. Žvelgiant į materialines investicijas situacija šiek tiek geresnė – 1613 litų vienam gyventojui. Tačiau siekiant mažinti atotrūkį nuo šalies vidurkio (4104 litai) Skuodo rajonui būtina rasti savo konkurencinį pranašumą. Tai galima pasiekti analizuojant, kokios verslo rūšys jau sėkmingai veikia šioje savivaldybėje: 22 proc. įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, 10 proc. veikia apdirbamosios gamybos srityje, 10 proc. registruotų ūkio subjektų užsiima statyba. Šiuose sektoriuose Skuodo rajonas ir turėtų ieškoti konkurencinio pranašumo, siekdamas pritraukti daugiau investicijų, ir spręsti socialines problemas.

ATEITIES PERSPEKTYVOS – NELINKSMOS LIETUVOS PRAMONININKŲ KONFEDERACIJOS EKONOMIKOS IR FINANSŲ DEPARTAMENTO DIREKTORIUS SIGITAS BESAGIRSKAS

Vertinti Skuodo rajoną – iš tiesų sunki užduotis, nes čia veikla bemaž sustojusi. Pats miestas kone miręs, maža kas apie jį galvoja, darbo jėgos beveik nėra, o valdžia yra visiškai pasyvi. Jeigu būčiau investuotojas, šios vietos net nesvarstyčiau kaip potencialios investicijoms.

Pirma, Skuodo rajonas nenori pritraukti investicijų. Antra, čia nėra ir privalumų, kurių galėtų įžvelgti potencialūs investuotojai. Palyginti su kitais Klaipėdos apskrities rajonais, paminėjus Skuodo rajoną galima išgirsti nebent klausimą: o kodėl čia vertėtų investuoti?

Investuotojai pirmiausia vertina, ar krašte yra pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos, ar išplėtota infrastruktūra, ar gera logistika. Skuodo rajone viso to nėra, todėl nėra ir išskirtinumų. Žvelgiant iš šiandienės perspektyvos, Skuodas po keliasdešimties metų taps tiesiog balta dėme žemėlapyje.

Nors Skuodo rajonas yra šalia Latvijos pasienio, to irgi niekas nelaiko privalumu. Pati valdžia nerodo jokio susidomėjimo pritraukiant investicijų, ji tarsi miega. Rajone nėra didesnių pramonės įmonių, veikia tik vietos žmonių poreikiams tenkinti tinkamos bendrovės. Bene vienintelis nedidelis išskirtinumas – medinius žaislus gaminančios kelios įmonės.

NEJUDA IŠ MIRTIES TAŠKO NEKILNOJAMOJO TURTO KOMPANIJOS „OBER-HAUS“ VAKARŲ LIETUVOS REGIONO VADOVAS LINAS JUOZAITIS

Ieškant internete Skuodo rajone parduodamo nekilnojamojo turto, dažnai galima pamatyti atsakymą, kad pagal pasirinktus kriterijus nerandama nieko. Šis rajonas priskiriamas prie vieno skurdesnių Lietuvoje, todėl nieko keista, kad ir nekilnojamojo turto rinka čia gerokai apmirusi.

Prasta demografinė padėtis lemia, kad nėra nei būsto, nei komercinių patalpų paklausos. Antai parduodamos pabūvių patalpos, o pirkėjų nėra. Lyg ir suprantama – kas pirks patalpas pobūviams rengti, jeigu mieste nėra žmonių, kuriems to reikėtų? Iš Skuodo rajono daug emigravusiųjų į užsienį, nemažas nedarbas – tai pagrindinės priežastys, kodėl nekilnojamojo turto rinka nepajuda iš mirties taško.

Vertinant pozityviau, galbūt rajonas būtų tinkamas gamybinėms patalpoms. Sklypų ir kitokių nekilnojamojo turto objektų kainos čia nedidelės, o darbuotojų rasti galima, nes nemažai jų važinėja dirbti į Klaipėdą. Laikui bėgant tokios kelionės pabosta, ir gavę pasiūlymą dirbti vietoje tikrai daugelis sutinka tai džiaugsmingai.

81

82

2014 Nr. 5

83

84

2014 Nr. 5