Statyba ir architektūra 2014/1 by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Kaina 8,60 Lt

2014/1

TEMA STATYBA

Ar išmoksime dirbti išvien?

situacija 8 Projektavimo sąlygos – ne formalumas statybų aikštelė 12

Susikalbėti trukdo ne visada sutampantys interesai

žvilgsnis 16 Kur gimsta brokas? inovacijos 18 Laukia ilgas kelias iš arčiau iš arčiau

ARCHITEKTŪRA

BIM: įrankis, vertas išlaidų

Kas apsaugos nuo projektavimo klaidų?

projektas 44 Šiuolaikinis biurų pastatas: orientacija – funkcionalumas projektas iš arčiau

48 Istorinės vilos renesansas

Nesutarimų priežastis – keliai

Turinys

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“ Redakcijos adresas Ukmergės g. 222 LT-07129 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt

Redakcinė kolegija: Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas; prof. dr. Donatas Čygas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas; dr. doc. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas; Rimvydas Pranaitis, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius; doc. dr. Žymantas Rudžionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas;

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius; Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė; Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.

Viskas prasideda nuo idėjos. Šiai įgyvendinti jau reikalingas projektas. Nuo to, kaip jis parengiamas, didele dalimi priklauso viso projekto sėkmė. Ar mūsų projektuotojai moka dirbti? Klausimas gali skambėti įžeidžiai, nes specialistai galėtų įvardyti begalę Lietuvos projektuotojų sėkmingai parengtų ir įgyvendintų projektų ne tik mūsų šalyje, bet ir reiklumu pasižyminčiose užsienio rinkose. Viešojoje erdvėje ima ir išlenda pranešimas, kad Lietuvoje 90 proc. projektų parengiama su defektais. Skaičius, jeigu jis būtų tikslus, atrodytų grėsmingai, nesvarbu, kad šiuo atveju kalbama ne apie naują statybą, o apie daugiabučių modernizaciją. Faktas ir tai, kad Aplinkos ministerijai džiaugiantis įsibėgėjančiu modernizacijos procesu, žiniasklaidoje, ypač rajonų, pasirodo vis daugiau kritiškų straipsnių. Juose nuogąstaujama net ne dėl atskirų projektuotojų daromų ar padarytų klaidų, o dėl ydingų modernizavimo strategų nuostatų – susitvarkyti tam kartui, nes modernizuoti būstą taip, kaip turi būti, neva nėra iš ko... Kaip būtų galima išvengti projektavimo klaidų, o vėliau – broko statybose ir galbūt skaudžių avarijų? Projektų vadovai juokauja: policininko prie kiekvieno statybininko nepastatysi, o ir pastačius vargu ar tai būtų efektyvu. Pirmiausia broko turėtų nenorėti užsakovai. Nuo jų požiūrio į projektavimą daugiausia ir priklauso projekto kokybė. Bet kaip ne kartą tvirtinta – lietuviai yra gana konservatyvūs, ypač kalbant apie statybų sektorių. Technologinės naujovės priimamos nepatikliai, mėginama verstis tuo, kas jau senokai išbandyta. Statinio informacinis modeliavimas (ang. Building information modeling, BIM) yra viena tų priemonių, kuri gali padėti kokybiškai parengti projektą, sumodeliuoti galimas situacijas, sutaupyti nemažai laiko ir pinigų, kurie išleidžiami koreguojant įprastai parengtus projektus. Bėda ta, kad į BIM netgi patyrę specialistai žvelgia kaip į „bim bam“ pokštą. Dar visai neseniai panašus požiūris buvo ir į projektavimą trimačiu formatu. Projektuotojai tiesiog nesuprato, kam tai reikalinga. Tie, kurie išmoko dirbti naujoviškai, pamatė, kad toks projektavimas garantuoja kur kas didesnį tikslumą ir aiškumą: projekto įgyvendintojams bus akivaizdu, kur ir kaip kirsis sienos, kaip reikės kloti inžinerinius tinklus, kur turi būti padarytos jiems reikalingos ertmės. „Anksčiau tiek avarijų nebuvo, dabar nebėra tokių gerų specialistų – tai matote, kas vyksta“, – filosofavimų šia tema turbūt yra girdėję daugelis. Dalis tiesos čia yra. Ne dėl to, kad dabar prasčiau paruošiami specialistai, bet dėl to, kad patys geriausi iš tiesų kažkur dingsta. Kur – lieka spėlioti. Atsakymą pasufleruoti gali faktas, kad bakalauro studijas bebaigiantys pažangūs būsimi statybos inžinieriai apipilami siūlymais tęsti studijas užsienio technikos universitetuose. Žodžiu, problemų projektavimo sferoje yra. Jeigu į jas bus atkreiptas kad ir mažiausias dėmesys, jausimės pakylėtai ir mes, šiame numeryje gvildenantys projektuotojams aktualius klausimus.

Redakcijos skiltis Bendrovės direktorė Jūratė Babickienė

Dizainerė Jurgita Volungevičiūtė

Vyr. finansininkė Violeta Darulytė

Spausdino AB „Spauda“

Redaktoriai: Darius Babickas Rusnė Marčėnaitė

Reklamos skyrius Tel. 370 5 246 1518 Darius Baužys Daiva Karnylienė Lina Krasauskienė Liudmila Michalkevičienė

Tiražas 4300 egz.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

ISSN 0131-9183

Korespondentė Lina Bieliauskaitė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė

Prenumeratos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Laima Lašaitė

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

TEMA

AR IŠMOKSIME DIRBTI IŠVIEN? Sugriuvęs prekybos centras: klaida ar skaudus statybos proceso dalyvių susiskaldymo pavyzdys?

Inga LUKŠYTĖ

Ekspertai, prabilę apie prekybos centro „Maxima“ Rygoje griūties aplinkybes, įvardijo keletą galimų priežasčių, tarp kurių yra nekokybiškos statybinės medžiagos, netinkami inžineriniai sprendimai, prasta statybos darbų techninė priežiūra, pastato eksploatacija statybos darbų metu. Analizuojant tragedijos priežastis, ne vieną karčią piliulę teko nuryti architektams, projektuotojams, techniniams prižiūrėtojams, ypač statybininkams. Ar šioje situacijoje – vienas kaltininkas? Nepakankamas statybos proceso dalyvių dėmesys statinio kokybei ir bendradarbiavimo stoka, nesuderinti statybos veiklą reglamentuojantys įstatymai – būtent įstatymų spragos ir ydinga viešųjų pirkimų sistema, sutaria „Statybos ir architektūros“ kalbinti

specialistai, ir išmokė taupyti kokybės sąskaita.

Glaudesnio bendradarbiavimo trūksta Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vadovo Artūro Abromavičiaus įsitikinimu, neforma-

tema 2014 Nr. 1

lus statybos proceso dalyvių reitingavimas – per kelis dešimtmečius susiformavusi praktika. „Dažnai galima išgirsti komentarą, kad projektuotojai reikalingi tik popieriams sutvarkyti, o svarbiausius darbus esą atlieka statybininkai. Geras pastatas iškyla tuomet, kai viena komanda – profesionalūs ir kūrybingi architektai, inžinieriai, konstruktoriai, statytojai – dirba užsakovui. Kai kiekvienas komandos narys atlieka savo darbą ir prisiima atsakomybę. Statytojas turi aiškiai žinoti, ko jis nori, būti atsakingas už profesionalios komandos suformavimą ir finansus“, – sakė A. Abromavičius. Projektuotojų tikslas, anot pašnekovo – rasti optimalius, efektyvius, estetiškus ir su aplinka derančius sprendimus, kuriuos vėliau kokybiškai

Artūras ABROMAVIČIUS Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vadovas „Nesėkmių ar net tragedijų paprastai įvyksta tada, kai kuris nors iš komandos narių ignoruojamas, nuvertinamas ar neprofesionaliai atlieka savo darbą.“

įgyvendintų rangovas. „Nesėkmių ar net tragedijų paprastai įvyksta tada, kai kuris nors iš šios komandos narių ignoruojamas, nuvertinamas ar neprofesionaliai atlieka savo darbą. Krepšinio komanda, kurioje gynėjai nesutaria tarpusavyje ar ginčijasi su puolėjais, niekada nelaimi. Tai geriausia statybos proceso analogija. Diskusijos apie išskirtinį vieno ar kito specialisto, statybos proceso dalyvio vaidmenį keistos ir nesuprantamos. Įvairios paskirties pastatai patys savaime be inžinerinių sistemų yra nieko verti. Prasmę jie įgauna tik tuomet, kai randami optimalūs architektūriniai ir inžineriniai sprendimai. Niekam nereikalingas estetiškas, tačiau nefunkcionalus ir neekonomiškas pastatas, kaip ir niekam nepriimtinas bjaurus, su aplinka nederantis, tačiau gerą ventiliacinę ar kitą inžinerinę sistemą turintis pastatas. Galiausiai nieko vertas geras sprendimas, kurio neįmanoma realizuoti, pavyzdžiui, dėl pernelyg didelės kainos. Taip pat nepriimtinas ir gerai sumąstytas, tačiau nekokybiškai pastatytas pastatas. Lietuvoje akivaizdžiai trūksta visų statybos proceso dalyvių pagarbos vienas kitam, vienas kito žinioms ir kompetencijai“, – situaciją komentavo „Sweco Lietuva“ vadovas. Vis dėlto statybų aikštelėje, pripažino A. Abromavičius, architektai ir inžinieriai neretai atsiduria statytojų šešėlyje, nors be parengto statinio projekto statybininkai neturėtų ką veikti statybų aikštelėje. „Statinio atidarymo ceremonijoje labai retais atvejais paminimi projektuotojai ir architektai – skelbiami tik užsakovai ir rangovai. Galbūt architektai ir inžinieriai per daug ginčijasi tarpusavyje, ne viską padaro, kad bendrai apgintų savo statusą gerąja prasme“, – svarstė įmonės vadovas. Vis dėlto, A. Abromavičiaus įsitikinimu, yra ir tokių užsakovų bei statytojų, kurie supranta inžinerinio, architektūrinio darbo prasmę ir jį vertina. Jokia paslaptis – kokybiškas inžinieriaus darbas gali sutaupyti lėšų statytojui ir rangovui statybos bei vėlesnės eksploatacijos metu ir taip garantuoti gerą rezultatą visiems statybos proceso dalyviams.

Problemų pradžia – viešieji pirkimai A. Abromavičius pripažino, kad viešuosiuose pirkimuose dominuojantis mažiausios kainos kriterijus tik dar labiau apsunkina ir taip trapius statybos proceso dalyvių santykius. „Mažiausios kainos kriterijus ir panaikinta

metų. Versdamas projektuotojus ir statybininkus beatodairiškai taupyti savo darbo verte, inžinerinių sprendinių kokybe, jis, anot A. Abromavičiaus, vis tiek taps savo sprendimų įkaitu: per 20 metų už pastato išlaikymą galima permokėti keliolika kartų.

Skuboti sprendimai kokybės neužtikrins

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas MULEVIČIUS. projektavimo įmonių atestacija neretai lemia situaciją, kai konkursuose laimi vienadienės ar mažai patirties turinčios kompanijos. Todėl bendrovės, keliolika metų kaupusios patirtį, investavusios į darbuotojus ir legalią programinę įrangą, galima sakyti, lieka prie suskilusios geldos. Tų pačių darbų kainos gali skirtis net keletą kartų, nes ne visi projektuotojai suvokia, ką ruošiasi projektuoti, arba naudojasi nelegalia programine įranga – tokia praktika ypač dažna nedidelėse įmonėse“, – sektoriaus problemas vardijo pašnekovas. Tad bendrovėms, kurios investuoja į specialistus, šiuolaikinę programinę įrangą, dažnu atveju telieka griebtis šiaudo – siūlyti kainas, kurios vos padengtų atliekamo darbo sąnaudas, arba visai nedalyvauti konkursuose. Kur link veda dabartinė situacija? Atsakymas, anot A. Abromavičiaus, vienareikšmis: jeigu situacija nesikeis, tapsime amatininkais. Šiandien įmonių planai dažnai siekia mėnesį ar keletą į priekį, kol bus laimėtas konkursas, todėl, pašnekovo teigimu, dingsta pagrindas strateginiam veiklos ir investicijų planavimui. Taip šalis ima prarasti inžinerinę kompetenciją. „Mums, tapus amatininkais, ateityje tikrai pagelbės projektuotojai iš kitų šalių, tik už kur kas didesnę kainą, negu šiandien yra mokama“, – prognozavo pašnekovas. Už klaidas, nekokybiškus sprendimus daugiausia mokėti bet kokiu atveju teks statytojui (žinoma, jei objektas statomas ne parduoti, o savo reikmėms), kuris statinį eksploatuos keliasdešimt

Lietuvos architektų sąjungos vadovo Gintauto Blažiūno įsitikinimu, statybos proceso dalyvių bendradarbiavimas – pagrindinė projekto sėkmės sąlyga. „Kiekvienas statybų procese atsako už savo sritį. Jeigu aš atsakingas už architektūrą, o konstruktorius – už konstrukcijas, vadinasi, aš negaliu jam aiškinti, kaip skaičiuoti konstrukcijas. Statybų procese dalyvaujantys specialistai tariasi, kaip būtų galima realizuoti tam tikrus sprendinius, kitaip projektas nepavyktų“, – komentavo G. Blažiūnas. Architekto teigimu, turint omenyje bet kurį realizuojamą objektą, galima kalbėti tik apie aukščiausią atliekamų darbų kokybę. Ar pakankamos sąlygos pasiekti tokią kokybę? „Niekas apie tai nekalba. Dar sovietmečiu buvo nustatytas normatyvas, per kiek laiko turi būti suprojektuotas tam tikras statinys. Ir dabar mes turime dirbti greičiau, kokybiškiau, efektyviau. Visą laiką jaučiame užsakovų spaudimą – laiko sąskaita turime aukoti kokybę. Tada kas nors pamirštama, bet taip neturi būti“, – pabrėžė Architektų sąjungos vadovas.

Kada pradėsime veikti? Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius pabrėžė, kad nors apie lygiavertį statybos proceso dalyvių bendradarbiavimą kalbama jau seniai, apčiuopiamo rezultato iki šiol nėra. Viena priežasčių – pati valstybė nėra suinteresuota tokiu bendradarbiavimu. Situacija, J. Mulevičiaus teigimu, nepasikeis tol, kol statybos proceso dalyvius vienys asmeniniai interesai, o ne užsakovo, kuris investuoja lėšas, siekiamas tikslas. Projektuotojai pasigenda pačių užsakovų dėmesio statomiems objektams, taip pat nešabloniško architektų požiūrio. Architektai, prieš pradėdami rengti statinio projektą ir priimdami konkrečius architektūrinius sprendinius, pašnekovo nuomone, turėtų atsižvelgti į visų būsimų projekto dalyvių nuomonę ir siektinus įgyvendinti rezultatus. Tačiau kol kas, pastebi aso-

tema 2014 Nr. 1

ciacijos atstovas, to nėra – specialybės tik tolinamos viena nuo kitos, o ne skatinama bendradarbiauti.

Sprendimai efektyvesniam darbui – ne naujiena Vienas pagrindinių įrankių statybos proceso dalyvių bendradarbiavimo procese ir pačių statybų efektyvumui – informacinis statinio modeliavimas (BIM). Jis parankus visiems statybos proceso dalyviams: jie gali ne tik dirbti kartu, bet ir keistis, derinti konkrečią statinio informaciją. Užsakovai, siekiantys geriausių rezultatų ir aukšto „Breeam“ įvertinimo, vis aktyviau imasi vadovautis ir integruoto projektavimo metodu, t. y. jau į pastato koncepcijos kūrimo procesą įtraukia „Breeam“ vertintoją, o projektuodami naudoja objekto simuliavimo metodiką, prijungdami skirtingų sričių specialistus: konstruktorius, apšvietimo, vėdinimo ir šildymo sistemų projektuotojus, sąmatininkus. „Darnus skirtingų sričių specialistų darbas racionaliausiomis priemonėmis leidžia pasiekti užsibrėžtus kokybinius ir kiekybinius rodiklius, sumažinti galimas projektavimo bei statybos klaidas, sutrumpinti projektavimo ir statybų procesą. Praktika rodo, kad į kompleksinį pastato projektavimą investuotas vienas litas sutaupo dešimt litų pastato eksploatacinių ir priežiūros išlaidų“, – „Statybai ir architektūrai“ yra sakęs vienas „Breeam“ tarptautinių vertintojų Evaldas Savickis.

Vieno kaltininko nėra? Ar lapkričio pabaigoje Rygoje sugriuvęs prekybos centras gali tapti chrestomatiniu statybų proceso dalyvių susiskaldymo pavyzdžiu? Savo versijas, kas galėjo lemti prekybos centro „Maxima“ griūtį, spėjo pateikti ir mokslininkai, ir statybų ekspertai. Projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas J. Mulevičius iškėlė versiją, kad pradiniame statinio projekte žaliosios erdvės įrengimas ant stogo ir papildomos apkrovos nebuvo numatyti. Todėl nusprendus įgyvendinti šią idėją buvo privalu patikrinti, ar tai apskritai įmanoma. J. Mulevičius pasakojo bendravęs su ekspertais, kurie tik patvirtino radę neatitikimų įgyvendinant projektą. Dar viena iš karto po nelaimės pradėta aptarinėti pastato griūties versija – ant pastato stogo sukrautos statybinės medžiagos. Nors nėra visiškai aiški jų laikymo vieta, kiekis ir svoris, tačiau, neatmetė pašneko-

Projektavimo ir statybos klaidos, netinkamas statybinių medžiagų laikymas – tokias galimas prekybos centro pastato griūties priežastis įvardijo statybų specialistai.

vas, tai irgi galėjo tapti perkrovos priežastimi. „Kad panašios nelaimės nepasikartotų, būtina sugriežtinti ekspertų atsakomybę, įvesti privalo-

mąjį draudimą“, – įsitikinęs J. Mulevičius. Bendrovės „Sweco Lietuva“ vadovas A. Abromavičius nesiryžo pla-

čiau komentuoti „Maximos“ griūties atvejo. Tačiau, jo nuomone, galėjo būti padaryta ir projektavimo bei statybos klaidų. Ir nors pats statinys nėra labai sudėtingas, skaičiuojant konstrukcijas galėjo būti suklysta. „Be to, dėl didelio tarpatramio tarp kolonų gamykloje pagamintos santvaros buvo dalijamos į dvi dalis, kad šias būtų lengviau transportuoti į statybvietę. Čia jos vėl buvo sujungtos varžtais, ir šie neatlaikė. Mažiausia kaina ar suspausti terminai irgi galėjo turėti įtakos“, – svarstė A. Abromavičius. Dešimtis žmonių palaidojęs prekybos centro pastatas buvo gavęs net keletą apdovanojimų, tarp kurių – Latvijos metų architektūros premija, Geriausio naujo Latvijos metų statinio apdovanojimai, taip pat Latvijos statybininkų asociacijos skirta „Sidabrinė premija“. „Skiriant architektūros premiją vertinama, kaip statinys įsipina į miesto audinį, jo svarba miestui ir visuomenei. Jo pastatymo būdas nekontroliuojamas ir nevertinamas. Visi darbai privalo būti atlikti kokybiškai ir profesionaliai. Tiesiog įvyko klaida“, – reziumavo Architektų sąjungos vadovas G. Blažiūnas.

STATYBA

PROJEKTAVIMO SĄLYGOS – NE FORMALUMAS

Statinio projektavimo užduoties rengimas dar daugeliui užsakovų Lietuvoje atrodo laiko gaišimas

Bitė RIMKUTĖ

Užsakovo pasirengimas statybos projektui, pirmiausia – statinio projektavimo (techninės) užduoties suformulavimo profesionalumas, yra tiesiogiai susijęs su galutiniu projekto rezultatu. Tuo neabejoja net tie, kurie privačiuose pokalbiuose juokauja, kad užsakovui užtenka paruošti didelį kapšą pinigų, o visa kita projektuotojas padarys pats. Trūksta atidos formuluojant užduotį Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos (LPĮA) valdybos pirmininkas Juozas Mulevičius ir vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis šiais klausimais nejuokauja – juodu kasdien mato, kiek kainuoja ir užsakovų, ir projektuotojų neatlikti namų darbai, detalios projekto vizijos nebuvimas. Tą kainą ypač dažnai moka už viešąsias lėšas objektus užsakančios rajonų savivaldybės.

„Jų pasirengimas projektui dažnai būna tiesiog mėgėjiškas, – pastebėjo R. Pranaitis. – O čia galioja taisyklė: gerą prekę gausi tik tada, kai žinosi, ką nori nusipirkti. Todėl būtina apdairiai apibrėžti būsimą santykį su projektuotoju.“ Didžiausių problemų kyla, kai projektavimo užduotį rengia nekvalifikuoti, tiksliau – ne tos kvalifikacijos, savivaldybių specialistai. Išeitis galėtų būti samdyti profesionalus, bet ir toks spren-

situacija 2014 Nr. 1

dimas nėra dažnas, apgailestavo LPĮA vykdomasis direktorius: „O juk toks specialistas galėtų būti naudingas ne tik pradiniame etape, bet ir vėliau – prižiūrint visą projekto eigą, ginant užsakovo interesus.“ Privačius projektus plėtojantys užsakovai irgi ne visada gali būti pavyzdys. Pavyzdys daugeliui Lietuvos užsakovų, teigė J. Mulevičius, galėtų būti čia dir-

bančios tarptautinės kompanijos, kurių pateikiamos projektavimo užduotys kartais sudaro ištisus foliantus. „Ir tokius padėję ant stalo jie dar sako: pažiūrėkime, ką papildyti ar ko atsisakyti. O mūsų užsakovai suformuluoja užduotis 3 ar 5 lapuose ir galvoja viską pasakę. O vėliau prasideda pildymai“, – lygino LPĮA valdybos pirmininkas. Yra ir kita šios problemos pusė: projektuotojai taip pat dažnai nėra pakankamai profesionalūs, nemoka dirbti su užsakovais, nežino, kokį klausimyną jiems privalo pateikti, kokius atsakymus gauti. „Didžioji dalis pasitenkina tuo, ką pasako užsakovas, – pripažino J. Mulevičius. – Net džiaugiasi, kad turėdami mažiau nuorodų galės laisviau priimti sprendimus ir taip praslysti.“ Dažniausiai toks požiūris lemia dėl begalinių pildymų ir korekcijų išsitęsusį statybos procesą, išaugusias jo sąnaudas ir nė vienos pusės netenkinantį rezultatą.

Metodinė priemonė projektavimo užduočiai rengti Siekiant pakeisti šią situaciją Lietuvos projektavimo įmonių asociacijoje 2013 metų pabaigoje buvo parengta pavyzdinė statinio projektavimo (techninė) užduotis techniniam pro-

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis neabejoja – užsakovas gerą projektą gaus tik tada, jei tiksliai žinos, ką nori pastatyti. G. Bartuškos nuotr. jektui rengti. Rengėjai orientavosi į tai, kad ją būtų galima taikyti įvairių – ne tik gyvenamųjų, bet ir negyvenamųjų: susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir pan., statinių techniniams projektams rengti. Taigi projektavimo užduoties sudėtis konkretaus statinio atveju, kai jau įvertinta statinio paskirtis, statybos rūšis, projekto sudėtingumas, specifika, gali būti tikslinama, kai kurie reikalavimai gali būti pripažinti

nereikalingi, bet gali atsirasti ir papildomų, specialių reikalavimų, ypač jei užsakovas turi savą statinio viziją. R. Pranaitis atkreipė dėmesį, kad statinio projektavimo užduotyje turi būti nepamiršti ir reikalavimai, išvardyti 2011 metais Europos Sąjungos patvirtintame reglamente „Esminiai statinių reikalavimai“. Čia akcentuojami septyni elementai, kuriuos turi užtikrinti projektas: mechaninis pastato atspa-

Nuo 2010 metų į Marijampolės centrinės dalies tvarkymą (nuotraukose – Gedimino g.) investuota beveik 80 mln. litų. Nuo 2010 metų į Marijampolės centrinės dalies tvarkymą (nuotraukose – Gedimino g.) investuota beveik 80 mln. litų. Savivaldybė siekė atkurti istorinių gatvių ribas, pakeisti susidėvėjusias gatvių dangas, sutvarkyti apšvietimą taip, kad jis ir Savivaldybė siekė atkurti istorinių gatvių ribas, pakeisti susidėvėjusias gatvių dangas, sutvarkyti apšvietimą taip, kad jis ir garantuotų saugumą, ir būtų patrauklus, šiltas, akcentuotas į išskirtinius pastatus. garantuotų saugumą, ir būtų patrauklus, šiltas, akcentuotas į išskirtinius pastatus. A. Burbos ir A. Marcinkevičiaus nuotr. A. Burbos ir A. Marcinkevičiaus nuotr. rumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; rumas ir pastovumas; gaisrinė sauhigiena, sveikata ir aplinka; sauga ir ga; higiena, sveikata ir aplinka; sauga galimybė patekti į statinį naudojimo ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu; apsauga nuo triukšmo; energimetu; apsauga nuo triukšmo; energijos jos taupymas ir šilumos išsaugojimas; taupymas ir šilumos išsaugojimas; tvatvarus gamtos išteklių naudojimas. rus gamtos išteklių naudojimas. Pavyzdinę statinio projektavimo Pavyzdinę statinio projektavimo užduotį techniniam projektui rengti užduotį techniniam projektui rengti LPĮA tikisi matyti įtrauktą į statybos LPĮA tikisi matyti įtrauktą į statybos techninį reglamentą „Statinio projektechninį reglamentą „Statinio projektavimas“, kuris ir numato techninės tavimas“, kuris ir numato techninės užduoties sudėtį bei apimtį. užduoties sudėtį bei apimtį.

Ar bus atsisakyta darbo projekto? Ar bus atsisakyta darbo projekto?

Specialiai suformuotai Aplinkos minisSpecialiai suformuotai Aplinkos ministerijos darbo grupei po tragiškų Latvijos terijos darbo grupei po tragiškų Latvijos

įvykių užsiėmus teisinių aktų peržiūra, įvykių užsiėmus teisinių aktų peržiūra, gimė LPĮA atstovų susirūpinimą sukėgimė LPĮA atstovų susirūpinimą sukėlusi idėja: atsisakyti vienos projektavimo lusi idėja: atsisakyti vienos projektavimo stadijos – darbo projekto. Tai yra techstadijos – darbo projekto. Tai yra techninis projektas būtų naudojamas ir kaip ninis projektas būtų naudojamas ir kaip techninis darbo projektas. techninis darbo projektas. „Mūsų asociacijos nariai tokiais pla„Mūsų asociacijos nariai tokiais planais labai nepatenkinti, – komentavo nais labai nepatenkinti, – komentavo R. Pranaitis. – Nors vienos projektaviR. Pranaitis. – Nors vienos projektamo stadijos galėtų užtekti paprastų provimo stadijos galėtų užtekti paprastų jektų – tarkime, gyvenamojo namo reprojektų – tarkime, gyvenamojo namo novacijos – atveju, kitaip įsivaizduojame renovacijos – atveju, kitaip įsivaizduojasituaciją, kai projektuojami ypatingieji me situaciją, kai projektuojami ypatinpastatai, pavyzdžiui, ligoninės – dėl būgieji pastatai, pavyzdžiui, ligoninės – dėl tinos įrangos bei technologijų sudėtinbūtinos įrangos bei technologijų sudėgi projektai. Yra daugybė variantų, kai tingi projektai. Yra daugybė variantų, tik įgyvendinant projektą išryškėja tam kai tik įgyvendinant projektą išryškėja

situacija 2014 Nr. 1

tikrų elementų būtinybė, ne viską gali tam tikrų elementų būtinybė, ne viską iš anksto numatyti užsakovas, ne viską gali iš anksto numatyti užsakovas, ne gali įsivaizduoti ir nurodyti užsakovui viską gali įsivaizduoti ir nurodyti užprojektuotojas. Kartais bandymas išsakovui projektuotojas. Kartais bandyvengti darbo projekto stadijos gali būti mas išvengti darbo projekto stadijos tiesiog pavojingas.“ gali būti tiesiog pavojingas.“ Per diskusijas specialiosios darbo Per diskusijas specialiosios darbo grupės posėdyje, pasak R. Pranaičio, grupės posėdyje, pasak R. Pranaičio, paaiškėjo, kad nėra lengva sutarti, kas paaiškėjo, kad nėra lengva sutarti, kas yra paprasti ir kas – sudėtingi projektai: yra paprasti ir kas – sudėtingi projektai: „Dar bandysime atskirti šias dvi statinių „Dar bandysime atskirti šias dvi statinių grupes. Bet jokiu būdu nenorime sutikti, grupes. Bet jokiu būdu nenorime sutikti, kad būtų atsisakyta dviejų projekto stakad būtų atsisakyta dviejų projekto stadijų – tai trūktelėtų labai ilgą grandinę, dijų – tai trūktelėtų labai ilgą grandinę, nes turbūt reikėtų keisti ir Viešųjų pirkines turbūt reikėtų keisti ir Viešųjų pirkimų įstatymą, peržiūrėti kitus su abiem mų įstatymą, peržiūrėti kitus su abiem projektais susijusius dokumentus.“ projektais susijusius dokumentus.“

KAS NESUDEDAMA Į PROJEKTAVIMO SĄLYGAS

Už kompleksinius Marijampolės centrinės dalies viešųjų erdvių projektus architektai Reda Marcinkevičienė ir Algirdas Marcinkevičius (pora dešinėje) pelnė Aplinkos ministerijos apdovanojimus. G. Bartuškos nuotr. Būrys Marijampolės architektų praėjusių metų pabaigoje savo kūrybines biografijas papildė apdovanojimais, Aplinkos ministerijos skirtais už geriausią architektūros ar urbanistikos kūrinį, realizuotą per pastaruosius dvejus metus. Tarp 13 ministerijos apdovanojimui nominuotų darbų buvo net du Marijampolės centrinės dalies viešųjų erdvių projektai. Nuo 2010 metų Suvalkijos sostinėje su Europos Sąjungos parama įgyvendinti net penki iš viso beveik 80 mln. litų vertės projektai: didžiuliai darbai atlikti tvarkant J. Basanavičiaus aikštę, senamiestį, Poezijos parką, Vytauto gatvę ir Vytauto parką, dabar baigiami tvarkyti Rygiškių Jono parkas, Kauno gatvės atkarpa ir teritorija prie Rygiškių Jono gimnazijos. Ir tai, kaip tų projektų užsakovė Marijampolės savivaldybė koordinavo visus procesus, pasak projektų bendraautorės architektės Redos Marcinkevičienės, gali būti geras užsakovo ir projektuotojo bendradarbiavimo pavyzdys. Marijampolės valdžia, anot Architektūros ir urbanistikos departamento direktoriaus, miesto vyriausiojo architekto Arūno Lukoševičiaus, prieš pradėdama darbus aiškiai žinojo pagrindinius tikslus. Norėta atkurti istorinių gatvių ribas, aktualus buvo ir gatvių dangos keitimas, tuo pačiu siekta paakinti prie miesto tvarkymosi vajaus prisidėti tvarkomose gatvėse esančių statinių savininkus – atnaujinti objektų fasadus ar bent jau cokolinę jų dalį. Kita svarbi užduotis buvo sutvarkyti centrinės Marijampolės dalies apšvietimą taip, kad jis ir garantuotų saugumą, ir būtų patrauklus, šiltas, akcentuotas į išskirtinius pastatus – kad kiltų noras užeiti ar bent jau apžiūrėti iš arčiau. Rengdamasi senamiesčio tvarkybos projektui Marijampolės savivaldybė pirmiausia kreipėsi į miesto architektus, kad šie parengtų priešprojektinius siūlymus. „Pateikėme, galima sakyti, vizijas, po to vyko ir viešų, ir uždarų diskusijų, tada savivaldybė suformulavo, kokia ta vizija galėtų būti, tada rengė konkurso sąlygas, ir vyko

viešas konkursas“, – prisiminė projektavimo įmonei vadovaujanti architektė R. Marcinkevičienė. Laimėjus R. Marcinkevičienės įmonei, ji kooperavosi darbams su kitais savo miesto kolegomis. Pasiruošimas kompleksiniam Poezijos parko tvarkymui vyko kiek kitaip jau vien dėl to, kad tąkart savivaldybė skelbė konkursą rangai su projektavimu. Rangovų pateiktas projektas netenkino Nacionalinės mokėjimo agentūros, jai paprašius daugiau projektinių variantų, pateikti alternatyvių architektūrinių sprendimų variantų buvo pakviesti ankstesniuose projektuose dalyvavę architektai. Taip R. Marcinkevičienės projektavimo įmonė gavo galimybę atnaujinti ir Poezijos parko veidą. Architektė teigė, kad ir tada vyko daug viešų diskusijų dėl projekto, savivaldybė iki pradedant projektavimo darbus pasirūpino, kad idėjos būtų maksimaliai išgrynintos. Marijampolės vyriausiojo architekto A. Lukoševičiaus nuomone, minėtų projektų sėkmę pirmiausia lėmė tiesioginio užsakovų bendradarbiavimo su projektuotojais galimybė. „Viena yra bendravimas su projektuotoju elektroninėje erdvėje, o kita – kai gali kasdien pasitikrinti, ar projektas vykdomas teisingai, – sakė A. Lukoševičius. – Priėmęs sprendinius architektas gali bet kada užeiti pas mane, ir susėdę prie stalo galime juos iškart išsinagrinėti. Žinoma, vietos architektas geriau išmanys miesto problematiką, kitokia – prieš savus – ir jo atsakomybė.“ Lygindamas Architektūros ir urbanistikos departamento vadovas minėjo naujausią patirtį – darbą su centralizuotai parinktais kelių Marijampolės daugiabučių modernizavimo konkurso laimėtojais – keliomis Kauno įmonėmis. „Kad ir kaip išsamiai suformuluosi projektavimo sąlygas, negali būti tikras, kad tave supras teisingai. Kai projektuotojas kitame mieste, darbas vyksta lėčiau ir sugedusio telefono procesuose daugiau“, – apgailestavo A. Lukoševičius.

SUSIKALBĖTI TRUKDO NE VISADA SUTAMPANTYS INTERESAI Kokybiški architektūriniai sprendimai ir mažiausia kaina statybų aikštelėje – nesuderinami

Inga LUKŠYTĖ

Projektuotojai nuogąstauja – statybų procesuose pastebimas vis ryškesnis statybininkų dominavimas. To nebūtų, jeigu ne atitinkamas užsakovų suinteresuotumas – noras maksimaliai sutaupyti. O ši užduotis gerokai palengvėja vadovavimo projektui vadžias statybininkams perdavus jau techninio darbo projekto rengimo stadijoje. Trūksta gerosios praktikos Lietuvoje populiarėja vakarietiška tradicija, kai užsakovas iškart perka ir generalinės rangos, ir projektavimo paslaugą. „Valstybėse, turinčiose aukštą santykių ir darbo kultūrą, tai normalu, – pastebėjo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direk-

torius Rimvydas Pranaitis. – Bet ir užsienyje pasitikima ne visomis, o tik didelėmis, savo reputaciją vertinančiomis įmonėmis. Pas mus su tuo susijusi schema sulaužyta, iškraipyta, ir dažnai išeina šnipštas – tiesiog statybininkai ima be kompromiso vadovauti projektuotojams.“

statybų aikštelė 2014 Nr. 1

Lietuvos patirtis ne pati geriausia: rangovai laisviau atlieka projekto korekcijas, mažiau dvejoja paprašius naudoti pigesnes medžiagas arba net daro tai savo iniciatyva, mat kitaip neišsitektų biudžeto rėmuose, ne visada rūpinasi, ar pakeitimai bus naudingi idėjai, projektui, pagaliau – pačiam užsakovui. Su projektuotojais dažnai nė nesudaromos sutartys projekto autoriaus priežiūrai.

Parankesni standartiniai sprendimai Diplomatiškas tarpininkas tarp užsakovo, rangovo ir architektūrinio sprendinio – taip projektuotojo vaidmenį statybos procese apibūdino įmonės R. Paleko ARCH studijos architektas Bartas Puzonas. „Siekdami užsibrėžtų tikslų, užsakovai būna reiklūs ir pro-

jektuotojams, ir statybininkams. Projektuotojai pristato objekto viziją, o statybininkų užduotis – tą viziją realizuoti. Ne visada architekto, užsakovo ir rangovo požiūris į tam tikrus projekto įgyvendinimo aspektus sutampa. Tuomet būtina ieškoti racionalių, visiems proceso dalyviams priimtinų kompromisų. Šiandien nesutarimai dažniausiai susiję su statybos darbų ar gaminių sąnaudomis, kurios visada yra kiek didesnės, jeigu siekiama aukščiausios pastato kokybės architektūriniu ir kitais aspektais“, – projektavimo darbų užkulisius komentavo architektas B. Puzonas. Įtikinti užsakovus ir rangovus nesirinkti standartinių, tai yra – pigiausių, sprendimų yra viena sunkiausių architektų užduočių. „Kiekvienas pastatas yra

unikalus, o pasiekti savitą architektūrinę išraišką standartiniais sprendimais neretai yra tiesiog neįmanoma“, – komentavo B. Puzonas. Kainos kriterijus ypač aktualus viešuosiuose pirkimuose, tuomet koreguoti projektą – itin skausminga, juolab jeigu jis įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Būdų taupyti – ne vienas Šiuo metu vis dažnesni atvejai, kai parengus techninį statinio projektą darbo projektą jau rengia ne projektuotojai, o rangovai. Darbo projektas privalomas ypatingųjų statinių kategorijos sąraše esantiems objektams, tiesa, įstatymuose numatyta rangovams patogi lengvata – darbo projektas gali būti rengiamas etapais, jau

SKLANDESNIS PROJEKTUOTOJŲ IR STATYBININKŲ BENDRADARBIAVIMAS – NETOLIMOJE ATEITYJE? Dalius GEDVILAS Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Projektuotojų ir statybininkų bendradarbiavimo pagrindu galima laikyti atsakomybės pasidalijimą. Paprastai tariant, projektuotojai turi būti atsakingi už kokybišką projektą, o statybininkai – už tai, kad būtų pastatyta remiantis projektu. Kuo sudėtingesnis statinys, tuo svarbesnė tampa jo autoriaus priežiūra. Nesudėtingiems projektams ji galbūt nėra būtina. Tik kartais gali būti sunku nustatyti tą ribą. Aktualumą autoriaus priežiūra įgauna ir tuomet, kai statybininkai turi detalizuoti darbo projektą. Statyba yra ilgas procesas, čia daug dalyvių, todėl vienoje ar kitoje stadijoje gali atsirasti nukrypimų. Efektyvi priežiūra gali optimizuoti proceso valdymą, sutaupyti laiko, sumažinti konfliktų skaičių. Ypatingųjų statinių statybos užbaigimo deklaracijoje pasirašo ir projekto vadovas, ir techninis prižiūrėtojas. Mano nuomone, kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šių parašų pakanka atsakomybei patvirtinti. Neypatingųjų statinių kategorijoje šie parašai neprivalomi. Neprivalomas yra ir informacijos teikimas apie projekto vadovą bei techninį prižiūrėtoją. Šiuo atveju garantijų, kad visi darbai atlikti pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus, yra mažiau. Dėl to atskirais atvejais gali būti ir piktnaudžiavimo atvejų. Blogiausias variantas, jei nekilnojamojo turto pirkėjas, įsigijęs turto iš nekilnojamojo turto plėtotojo, pastebi problemų, o šis jau būna bankrutavęs ir nebegali už jas atsakyti. Pagrindinių statybininkų ir projektuotojų bendradarbiavimo sunkumų kyla dėl projekto detalumo ir su tuo susijusių kokybės problemų. Atsitinka taip, kad reikia tikslinti projektą, o užsakovai nebūna tam numatę lėšų, projektuotojai – šių darbų neįsitraukę į sąmatas. Kai nėra projekto detalių, patys statybininkai priversti tapti projektuotojais ir dirbti ne savo darbą ne pagal savo kompetenciją. Projekto tikslinimas stabdo visą statybos procesą. Projektuotojai taip pat nėra patenkinti, jei statybininkai savavališkai keičia projekto sprendimus. Kai prie šios problemos prisideda pirkimai, vykdomi už mažiausią kainą, galiausiai nukenčia užsakovas. Problemos sprendimas neišvengiamai yra lankstus pakeitimų valdymo procesas, kuriam numatytos tam tikros lėšos. Būtinas ir integruotų statybos proceso dalyvių komandų, kurios kompleksiškai išnagrinėtų visas projekto dalis, formavimas. Tik atlikus šį procesą, gali būti pradėti statybos darbai. Statybininkų ir projektuotojų bendradarbiavimą į naują kokybės lygį turi pakelti ir Lietuvos statybininkų asociacijos siūlomas skaitmeninės statybos modelis. Tyrimai rodo, kad projektuojant dvimatėje erdvėje netikslumų procentas siekia apie 25 proc., o naudojant skaitmeninės statybos BIM metodologiją – vos apie 5 proc.

Juozas VAŠKEVIČIUS Lietuvos architektų rūmų pirmininkas „Institucijoms, įgaliotoms formuoti ir įgyvendinti architektūros politiką, autorių teisės ir jų laikymasis mažai rūpi.“

vykdant darbus. Statytojas ar rangovas turi teisę pats nuspręsti, kokios detalės būtinos projektui įgyvendinti. Ir, atkreipė dėmesį architektas B. Puzonas, gali savo nuožiūra pasirinkti architektus darbo projektui parengti, galbūt tikėdamasis, kad jie jam bus parankesni nei projekto autoriai: statinio darbo projekte pateiks standartinius sprendinius, nepaisydami ar tiesiog nesuprasdami pirminės projekto idėjos. Būtent darbo projekte pateikiami išsamūs sprendiniai. Jie, anot pašnekovo, didele dalimi lemia architektūrinę pastato kokybę. „Detalės sprendžiamos ir koreguojamos visos statybos metu. Jei statybos procese dalyvaujame nuo projektavimo pradžios iki statybos pabaigos, stengiamės jas sužiūrėti iki smulkmenų. Mat statybininkas, nesuprasdamas architektūrinės idėjos, detalių svarbos gali tinkamai neįvertinti“, – įspėjo architektas. R. Paleko ARCH studijos architektai savo darbe vadovaujasi taisykle: dar techniniame projekte, ypač dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, pateikti kuo daugiau išsamios informacijos, kad rangovai galėtų kuo konkrečiau apskaičiuoti statybų kainą. Kol kas, teigė architektas, nebuvo atvejo, kad R. Paleko ARCH studijos architektai

KLAIPĖDOJE NET TRYS RENGINIAI VIENU METU Balandžio 10–13 dienomis Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyks paroda „Individuali statyba 2014“. Išskirtinis ir ilgas gyvavimo tradicijas turintis renginys, kasmet tampantis įvykiu visos Vakarų Lietuvos statybų versle, šiemet vyks drauge su paroda „Inter Deco 2014“ bei muge „Mano sodas 2014“. Paroda „Individuali statyba“ vyks jau 22-ą kartą. Vieninteliai parodų ir mugių organizatoriai Vakarų Lietuvoje „Expo Vakarai“ užaugino ilgiausiai Lietuvoje rengiamą parodą ir patikimu bendradarbiavimu įgijo lojalių klientų – dalyvių. Kuo toliau, tuo labiau įmonės įvertina parodos teikiamą naudą, kaip puikią progą vienoje vietoje parodyti ir supažindinti su statybų verslo naujienomis bei aktualijomis. Šis renginys – tarsi barometras, parodantis statybų sektoriaus būklę ir naujas interesų kryptis. Parodoje didžiausias dėmesys bus skiriamas atsakingai energetikai, būsto renovacijai ir naujovėms statybų sektoriuje. Parodos temos: alternatyvi energetika; statybinės medžiagos ir įrenginiai; langai, durys, vartai; šildymas, vėdinimas, santechnika; rąstiniai ir kitokių konstrukcijų pastatai; statybinė technika. Šiais metais parodą „Individuali statyba 2014“ lydės trečius metus vyksianti paroda „Inter Deco 2014“. Pagrindinė parodos tema – namų aplinkos atnaujinimas. Renginio metu bus skatinama suprasti interjero vaidmenį namuose – kokių reikia pokyčių norint namų terpėje užtikrinti gerą savijautą. Numatomos parodos temos: būsto interjeras; interjero ir dekoro detalės; grindų ir sienų danga; apšvietimas, įgarsinimas.

Individualusis namas neįsivaizduojamas be sodo, daržo ar gėlyno, todėl kartu su statybų paroda jau penktus metus iš eilės organizuojama sodo idėjų mugė „Mano sodas 2014“. Mugė skirta turintiesiems sodą, daržą ar norintiesiems sutvarkyti aplinką. Tai puiki vieta pristatyti sodo, daržo ir aplinkos tvarkymo tendencijas. Čia didelis dėmesys skiriamas namų ir aplinkos ekologinei darnai. Renginio temos: sodo technika, inventorius; apželdinimas; gerovė; sodo architektūra; lauko baldai, šiltnamiai; sėklos, sodinukai, augalai. Planuojama, kad iš viso parodose „Individuali statyba 2014“, „Inter Deco 2014“ ir mugėje „Mano sodas 2014“ dalyvaus apie 270 įmonių iš Lietuvos bei užsienio. Bendras renginių ekspozicijų plotas – 4100 m². Atsižvelgiant į lankytojų augimo tendencijas, renginius turėtų aplankyti daugiau kaip 20 tūkst. susidomėjusiųjų.

Renginių darbo laikas: balandžio 10–12 d. nuo 10 iki 19 val., balandžio 13 d. nuo 10 iki 17 val.

Informacija ir registracija: Tel. +370 686 56 446 El. p. statyba@expo-vakarai.lt www.expo-vakarai.lt

Informacija ir registracija: Tel. +370 655 36 556 El. p. interdeco@expo-vakarai.lt statybų aikštelė 2014 Nr. 1 www.expo-vakarai.lt

Informacija ir registracija: Tel. +370 686 56 450 El. p. manosodas@expo-vakarai.lt www.expo-vakarai.lt

nedalyvautų visame projekte. „Paprastai statytojas kitą architektą renkasi nepavykus susitarti dėl antros projektavimo stadijos arba norėdamas daugiau sutaupyti“, – neabejoja pašnekovas. Vienas naujausių R. Paleko ARCH studijos įgyvendintų projektų – Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Šiame projekte Rolando Paleko vadovaujama architektų komanda dalyvavo nuo pirminės idėjos iki pat darbų pabaigos. MKIC projektas finansuotas iš ES lėšų, projektavimo darbai pradėti dar 2006–2007 metais, statybos – 2011-aisiais. MKIC techniniame projekte, B. Puzono teigimu, buvo pateikta daug informacijos, kuria remdamiesi statytojai gana tiksliai apskaičiavo rangos darbų kainą. Projekto keitimai, kurie vis dėlto buvo atlikti, architekto teigimu, buvo racionalūs, turėję įtakos geresnei pastato kokybei. „Gyvenimas parodo, kad tam tikri sprendimai bėgant laikui pasensta, tad suprantama, jog į techninį projektą nežiūrima aklai, statoma taip, kaip reikia šiandien“, – apibendrino architektas.

Autoriaus priežiūra – tik popieriuje? Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius atkreipė dėmesį, kad Statybų įstatymo reglamentuojama projekto vykdymo priežiūra maža kuo susijusi su autorių teisėmis. „Institucijoms, įgaliotoms formuoti ir įgyvendinti architektūros politiką, autorių teisės ir jų laikymasis mažai rūpi. Statybą reglamentuojančiuose įstatymų aktuose kalbama apie projekto įgyvendinimą, o ne kūrėjo teisių apsaugą“, – sakė J. Vaškevičius. Autoriaus priežiūra gali būti vykdoma šiam pageidaujant, jeigu autorius nori geresnės darbų kokybės arba jeigu numatomą statybų veiklą nereglamentuoja Statybos įstatymas ar jo poįstatyminiai aktai, pavyzdžiui, įrengiant interjerą. Kartais, kai autorius nėra objekto projekto vadovas, į projekto priežiūrą būna įtraukiamas sutartimi. Parengti statinio darbo projektą įsipareigojantys rangovai, anot pašnekovo, ne tik pažeidžia autoriaus teises. „Kyla pagrįstas klausimas, kas tokiu atveju turi būti laikomas projekto autoriumi. Ar projektuotoją, parengusį statinio darbo projektą, galima laikyti bendraautoriumi? Kas tada privalo atlikti projekto vykdymo priežiūrą? Ar autorius, kuris kūrė pirminį techninį projektą, ar parengusieji techninį darbo projektą?“ – replikavo Architektų rūmų pirmininkas.

J. Vaškevičius įžvelgia ir dar vieną problemą: nekokybiškai parengtose projektavimo darbų sutartyse apie projekto vykdymo priežiūrą dažnai apskritai neužsimenama. Galbūt iš statybininkų per mažai reikalaujama kokybės ir atsakomybės? „Anksčiau statytojai girdavosi galintys bet kokį pastatą pastatyti geriausios kokybės, šiandien jie irgi gali pastatyti bet kokį objektą, tik visai nepaisydami kokybės, nes už mažiausią kainą“, – ironizavo Architektų rūmų pirmininkas. Sovietmečiu statybininkų darbas buvo akylai stebimas ir vertinamas kitaip. Tuomet, pabrėžė J. Vaškevičius, kildavo mažiau nesutarimų tarp jų ir architektų. Vis dėlto kai vienų tikslas – kokybiškai realizuoti kūrybą, o kitų – kepti kvadratinius metrus siekiant išlikti statybų versle, konfliktas užprogramuotas. „Statybų sektoriuje kalbama, kad architektai turėtų būti vertinami pagal tai, ar kokybiškai užpildo specifikacijų lentelę. O tai daug ką parodo“, – sakė architektas.

Komisija – be svarbiausių atstovų? Paskutinį parašą prieš pradedant eksploatuoti statinį padeda statinio statybos užbaigimo komisija. Jau nuo 2010 metų joje neprivalo būti techninis prižiūrėtojas, nuo šių metų sausio 1-osios komisijoje neprivalomas tapo ir projektuotojo dalyvavimas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės ryšiams su visuomene Vidos Aliukonienės aiškinimu, šiuo metu nustatyta, kad komisijoje privalo dalyvauti subjektų, tikrinusių statinio projektą prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą, atstovai. Kurių kitų subjektų atstovai irgi turi dalyvauti statybos užbaigimo komisijoje – kiekvieno konkretaus statinio atveju nusprendžia komisijos pirmininkas. „Nors projektuotojo ir techninio prižiūrėtojo veikla statybos procese tikrai labai svarbi, juos įtraukti į statybos užbaigimo komisijos darbą nelogiška, nes jie tikrintų, ar patys nepriekaištingai vykdė jiems priskirtas funkcijas“, – paaiškino V. Aliukonienė. Vis dėlto Statybos techniniame reglamente (STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“) išliko nuostatas, kad prireikus statybos užbaigimo komisijai reikalingus paaiškinimus privalo teikti statytojo pakviesti statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kiti statybos dalyviai ir susiję asmenys.

Tarptautinė architektūros ir pastatų technologijų paroda

Light up Life. Šviesa atveria naujų galimybių, suteikia komforto ir saugumo jausmą. Svarbiausioje pasaulyje apšvietimo parodoje pristatomas didžiausias šviestuvų dizaino ir technologijų pasirinkimas. Tik čia būsite pirmieji, pamatę naujausias apšvietimo tendencijas. Atraskite dizaino naujoves su energiją taupančiais šviesos šaltiniais. Frankfurtas prie Maino 2014 03 30 – 2014 04 04 www.light-building.com info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 5 213 55 34

KUR GIMSTA BROKAS? Blogai atlikti darbai gali diskredituoti daugiabučių renovacijos procesą – tokią nuomonę yra pareiškęs ne vienas procese dalyvaujantis ar dalyvavęs žmogus. Aplinkos ministerijos vadovai teigia, kad daug pastangų telkta techninei priežiūrai užtikrinti, o tai turėtų bemaž eliminuoti broką. Kitas argumentas, dėl ko atsiranda galimas brokas – netinkamai parengti projektai. Pastatų defektologas, Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius tikino girdėjęs nuomonę, kad Lietuvoje net 90 proc. parengiamų projektų yra defektuoti. Todėl yra rimtas pagrindas įvertinti, ar iš tiesų taip yra ir kokių priemonių būtina imtis norint to išvengti.

Analizuojant broko atsiradimą statybose užsienio šalyse, projektavimo stadijoje padarytos klaidos lemia apie 18 proc. defektų, 55 proc. defektų atsiranda statybos metu, apie 11 proc. – eksploatuojant pastatą. Brokui dar įtakos turi medžiagų parinkimas, kiti kompleksiniai sprendimai.

žvilgsnis 2014 Nr. 1

„Nemanau, kad mes labai daug kuo skiriamės nuo lenkų, slovakų, rusų, čekų, kurių klaidos projektuojant lemia tikrai ne didžiausią dalį broko. Nenorėčiau tikėti, kad mūsų projektuotojai viską dirba atžagariai, kad bemaž visi projektai būna su defektais“, – stebėjosi Č. Ignatavičius. Jo nuomone, reikia pirmiausia išsiaiškinti tipinius projektų defektus ir nuspręsti, kaip juos reikia taisyti ir ateityje nebekartoti. Negalima atmesti, kad broko statybose iš viso neliks. Tačiau taisyklės, normatyvai, dokumentai ir kiti reikalingi teisės aktai kuriami tam, kad visi darbai būtų atliekami tinkamai ir nebūtų broko. „Pasitaiko ir brokuotų projektų, tačiau tikrai ne tiek daug. Tiesa, dažniausiai ne

Č. Ignatavičiaus įsitikinimu, norint, kad broko būtų mažiau, reikia stiprinti ne techninę darbų priežiūrą, bet specialistų rengimą.

DEFEKTAI PASTATUOSE PASISKIRSTO MAŽDAUG TAIP:

• išorinėse sienose – 25–35 proc.; • stoguose, terasose, balkonuose – 11–33 proc.; • žemėje įgilintose konstrukcijose – 15–17 proc. Daugiau kaip 90 proc. defektų pasitaiko atitvarų konstrukcijose, laikomosiose konstrukcijose – mažiau kaip 10 proc. Daugiau nei 50 proc. defektų atsiradimo priežastis lemia drėgmė.

projektavimo klaidos lemia defektus. Daugiau įtakos turi netinkamas darbų atlikimas, visiškas jų neišmanymas, skubotumas, užsakovų netinkamų pageidavimų vykdymas, nekokybiškų medžiagų parinkimas. Darbų kultūros mums dar labai trūksta“, – apgailestavo Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas. Č. Ignatavičius ne sykį yra kartojęs frazę, kad neturint vairuotojo pažymėjimo vairuoti automobilį draudžiama. Tas pats turėtų būti taikoma ir statybose: jeigu žmogus nėra mokęsis amato, neturi atestato, jam neturėtų būti leidžiama atlikti darbus. Juk atsakomybė statybose didelė, atsilupusi nuo sienos šiltinimo medžiaga su visu tinku gali nukristi žmonėms ant galvų. Kas tokiu atveju prisiimtų atsakomybę? Diskusijų, kad reikia spręsti defektų atsiradimo priežasčių klausimą,

jau vyksta. Tačiau ne taip efektyviai, kaip galėtų. Č. Ignatavičius norėtų inicijuoti įvairių atsakingų grandžių pasitarimus ir aiškintis, ko trūksta, kad defektų nepasitaikytų. „Reikia aktyvinti komunikaciją, jos trūksta. Aplinkos ministerijos, Lietuvos statybininkų asociacijos atstovams, už renovacijos procesą atsakingiems žmonėms reikia priimti bendrus sprendimus, ką ir kaip daryti. Reikia sutarti, kaip turi būti atliekamas projektavimas, statybos darbai, kad broko liktų kuo mažiau“, – kalbėjo Č. Ignatavičius. Jis pabrėžė, kad būtina stiprinti ne techninę darbų priežiūrą, bet specialistų rengimą. Mat žmonės dažnai broko padaro vien dėl to, kad nemoka teisingai dirbti. Jeigu mokėtų – tikėtina, kad broko nedarytų ir šis klausimas neberūpėtų.

LAUKIA ILGAS KELIAS

Statinio informacinis modeliavimas Vakaruose – norma, pas mus – mažai girdėta naujiena

Darius BABICKAS

Lietuvos statybų sektorius pratinasi prie naujo termino – statinio informacinio modeliavimo (ang. Building information modeling, BIM). Tiesa, dar labai pamažu – BIM pavadinimas nors ir girdėtas, tačiau mažai suprantančiųjų, kas tai yra. Sąvoka – tarsi pokštas Inžinerijos ir projektavimo bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius įsitikinęs, kad praeis dar daug laiko, kol mūsų šalyje projektų rengimas pasitelkus statinio informacinį modeliavimą taps įprasta praktika. „Kalbančiųjų apie BIM yra labai nedaug, suprantančiųjų, kas tai yra – dar mažiau. Tad pas mus pati pradžių pradžia. Užsienyje statinio informacinį modeliavimą pirmiausia pasitelkia nekilnojamąjį turtą valdančios valstybės institucijos, tarsi parodydamos kelią privačiam sektoriui. Mūsų valdžios įstaigos irgi turi rodyti daugiau iniciatyvos. Projektavimo ir statybos klausimus kuruojanti Aplinkos ministerija supranta būsimas kryptis, Lietuvos statybininkų asociacija apie tai kalba, tačiau aišku, kad kelias tikslo link bus ilgas“, – mano A. Abromavičius. Anot jo, inžinieriai apie BIM taikymą tarpusavyje diskutuoja vis dažniau, nes jie yra bemaž pirmieji statybų proceso grandinėje. Tarp statybininkų suprantančiųjų, kas yra statinio informacinis modeliavimas – vienetai. O politikams ir valdininkams BIM paminėjimas dar skamba kaip „bim bam“. Supratimas apie galimybę naudoti BIM, A. Abromavičiaus vertinimu, Lietuvoje yra bemaž embriono stadijoje. Todėl būtina rengti strategiją, numatyti konkrečius veiksmus, kad statinių informacinis modeliavimas būtų visiems suprantamas. Valdžios politika turėtų būti nukreipta į pažangą, tad rengiant projektus, kuriuos numatoma įgyvendinti naudojant biudžeto lėšas, projektavimas privalo būti atliekamas naudojant BIM. „Modeliu naudojasi visi, kurie dalyvauja ne tik rengiant projektą, statant, bet ir eksploatuojant turtą. Visa dokumentacija, susijusi su projektavimu, projekto koregavimu ar statinio tobulinimu, būna aiškiai sudėliota. BIM aktyvina ir optimizuoja

kiekvienos projekte dalyvaujančios grandies veiklą“, – sakė A. Abromavičius. Kalbant apie statinio informacinį modeliavimą, tarptautiniame lygmenyje esame gana atsilikę – daugiau kaip 5 metus. Jeigu ir toliau bus delsiama žengti pažangius žingsnius, atotrūkis tik didės. Atėjus laikui įgyvendinti didelius tarptautinius projektus, gali kilti labai daug nesklandumų. „Užsieniečiams BIM yra tas pats, kas mums dabar projektavimo programa „Autocad“. Prarandame konkurencinį pranašumą nedirbdami pažangiausiai“, – kalbėjo A. Abromavičius.

Pasigendama visumos Blogiausia, anot specialistų, yra tai, kad projektą įgyvendinančios kompanijos dirba kiekviena sau, nėra visumos. Ir dažnai susiduriama su visišku chaosu, kai mėginama procesus sujungti. Bendrovės „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Mindaugas Ivanavičius prisiminė, kai projektuotojams vietoj 2D formato buvo pasiūlytas 3D. Ir tuomet nedaugelis suprato, kam visa to reikia. Tie, kurie išmoko dirbti nauju formatu, pamatė, kad galima viską numatyti kuo tiksliau: kur ir kaip kirsis sienos, kaip bus klojami inžineriniai tinklai, kur bus daromos jiems reikalingos ertmės. 2D formato brėžinyje to negalima numatyti ir kartais paliekama situacijų spėliojimams. Kai vykdant statybos darbus paaiškėja, kad ne viskas projekte tiksliai numatyta ir atlikti darbus pagal pateiktus brėžinius praktiškai neįmanoma, projekto įgyvendinimas stabdomas, kol viskas išsiaiškinama, randami tinkami sprendimai. „Naudojantis BIM modeliu bemaž visus klausimus galima išspręsti projektavimo metu. Neaiškumų nelieka nei užsakovui, nei projektuotojui, nei rangovui“, – privalumus vardijo M. Ivanavičius.

inovacijos 2014 Nr. 1

Kalbant apie realias BIM taikymo galimybes, reikia atsakingai įvertinti formalius projektavimo standartų, principų užsienyje ir Lietuvoje skirtumus. Užsienio kompanijos dažnai skatina vienos stadijos projektavimą ir visa tai vadina „inžineringu“ (ang. Engineering). O Lietuvoje teisės aktais įtvirtintas projekto skaidymas į techninį ir darbo projektus, todėl neretai įgyvendinus pirmąją dalį medžiaga išdalijama skirtingiems projektuotojams ir kartais nebelieka ryšio tarp skirtingų projekto sprendinių – tenka vėl tikrinti, atlikti naujus skaičiavimus, įsitikinti, ar viskas parengta gerai, arba taisyti trūkumus. Vis dėlto toks skaidymas turi logikos ir prasmės, todėl reikalingos idėjos, kaip efektyviai harmonizuoti gerąją BIM praktiką ir normatyvinius vietos reikalavimus. Užsienyje pirmoje stadijoje, turint galimybių studijas ir projektinius siūlymus, tvirtinama koncepcija. Projektuotojams pateikiant medžiagą šiems jau nekyla klausimų, koks turi būti projektas, kokius kriterijus jis turi atitikti. „Mūsų rinkoje darbas vyksta visai kitaip. Užsakovas pateikia pageidavimų, kokios paskirties ir kokio ploto nori pastato. Tuomet prasideda kūryba. Ja remiantis gaunamas statybos leidimas, o tada užsakovo norai pasikeičia ir vėl pradedama kurti iš naujo. Nėra

planavimo, nėra sisteminio mąstymo apie galutinį variantą“, – apgailestavo „Sweco Lietuva“ viceprezidentas Valdas Babaliauskas.

Eliminuojama daug klaidų Projektuotojai, gavę užduotį, dažnai susitaiko su tuo, kad projektą reikės koreguoti kelis kartus. Todėl numato laiko rezervą. Rangovai irgi įverti-

na tam tikras papildomas sąnaudas, iš anksto galvodami, kad vienus ar kitus darbus teks perdaryti projekto metu keičiant projektinius sprendimus. V. Babaliausko manymu, statybos procese vargu ar kada pavyks viską numatyti iš anksto ir vėliau nieko nekoreguoti, netaisyti. Tačiau gavęs kuo išsamesnius brėžinius rangovas galėtų tiksliau įvertinti kainą, ir ji būtų mažesnė. Taigi tiesiogiai tau-

pomas laikas ir pinigai. Skandinavai yra pateikę pavyzdį: projektuojant 2D formatu numatoma mažiausiai tūkstantis įvairių mazgų ir susikirtimų, dėl kurių sprendimus tenka priimti statybos aikštelėje. Projektuojant 3D formatu arba pasitelkus BIM modelį, tokių kritinių taškų sumažėja mažiausiai dešimt kartų. O tai – galimų klaidų eliminavimas.

Specialistų nuomone, reikia pakeisti tvarką, kai reikalingas ir techninis, ir darbo projektas. Tam tikrais atvejais techniniam projektui pateikiami dideli reikalavimai, tačiau rengiant darbo projektą daug kas būna daroma iš naujo. Būtina mažinti techninio projekto apimtis ir viską išsamiau numatyti darbo projekte. Bet norint žengti šiuos žingsnius reikia koreguoti teisės aktus. „Vienas trukdžių įtvirtinti BIM modelį – teisės aktų sistema. Užsienio kompanijos, atvykusios į Lietuvą įgyvendinti projektus, tiesiog nesupranta, kaip turi būti rengiami žiniaraščiai, kas yra skaičiuojamosios

statybos kainos. Parengus projektą naudojantis BIM modeliu, suformuoti žiniaraščius praktiškai neįmanoma, nors jų reikalaujama. Manyčiau, mūsų teisės aktai turėtų būti koreguojami atsižvelgiant į naujas technologijas, į labiau patyrusių Vakarų Europos šalių praktiką“, – teigė „Sweco Lietuva“ projektų direktorius M. Ivanavičius.

Piratai kenkia rinkai Kalbant apie konkurencinį pranašumą, Lietuvoje, kitaip nei pažangesnėse valstybėse, didelės įmonės, dirbančios legaliai pirktomis programomis, atsiduria žemesnėje pozicijoje nei tos, kurios naudojasi piratine programine įranga. „Sweco Lietuva“ prezidentas A. Abromavičius tvirtino, kad inžineriniame versle paplitęs piratinės programinės įrangos naudojimas, mat perkant oficialią tenka investuoti dešimtis tūkstančių litų į vieną darbo vietą. Piratavimo auglys smarkiai išplitęs, jis iškreipia konkurencijos sąlygas: oficialiai dirbančios kompanijos negali sau leisti naudotis piratine įranga ir skaičiuodamos projektų vertes privalo įtraukti į sąmatas investicijas. O dirbantieji nelegaliomis programomis nepatiria sąnaudų ir tą patį projektą siūlo parengti kur kas pigiau. „Jeigu projektas yra atitinkamos vertės, jis turi būti rengiamas profesionaliai, naudojant pažangiausius modelius. Jeigu įmonės tvirtina negalinčios legaliai įsigyti informacinio modeliavimo priemonių, gal joms neverta patikėti tokių projektų? Projektavimo įmonių asociacija jau kelia klausimą, kad rengdamos projektus bendrovės turėtų deklaruoti, kokią programinę įrangą naudojo, nurodyti jos įsigijimo licencijas. Programinės įrangos platintojai tuomet galėtų matyti, ar tikrai viskas pirkta legaliai“, – sakė A. Abromavičius.

BIM: ĮRANKIS, VERTAS IŠLAIDŲ Rusnė MARČĖNAITĖ

Rezoliucija, skatinančia spartinti procesus, susijusius su skaitmenine viso statybų sektoriaus reforma, baigėsi prieš du mėnesius Vilniuje vykęs Skaitmeninės statybos forumas. Pasaulinė patirtis rodo, kad technologinės naujovės, susijusios su statinio informaciniu modeliavimu, leidžia pasiekti aukštesnį statybos procesų efektyvumo ir kokybės lygį. Forumo dalyviai sutarė, kad norint turėti konkurencingą statybos pramonę skaitmeninės statybos diegimas neišvengiamas ir Lietuvoje. Reformos bus pradėtos nuo nacionalinio statybos klasifikatoriaus kūrimo. Visiems statybos projekto dalyviams bendraujant standartizuota skaitmeninės statybos kalba smarkiai padidėja galimybės statybos projekto metu išvengti nesusipratimų, defektų ir vėlavimų. Toli gražu ne visiems potencialiai suinteresuotiems statybų proceso dalyviams žinomas statinio informacinio modeliavimo teikiamas galimybes (ang. Building information modeling, BIM) Skaitmeninės statybos forume atskleidęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros lektorius, Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius dr. Virgaudas JUOCEVIČIUS pasidalijo žiniomis ir su „Statyba ir architektūra“.

– Esate sakęs, kad kol kas statybų proceso dalyviai dar nesutaria net dėl to, kas vadintina statinio informaciniu modeliu. – Daugelis įsivaizduoja, kad BIM – tai „Revit“, „Bentley“ ar dar kita programinė įranga arba tos įrangos tiekėjas. Išties BIM yra viso statybų proceso informacijos modeliavimas, instrumentas, padedantis lengviau ir efektyviau valdyti informaciją. Programinių įrangų čia gali būti kaip ir statyboje subrangovų – nors ir 100. – Kokias problemas padeda spręsti BIM? – Problemas sprendžia žmonės, o programinė įranga tėra įrankis. Galima sakyti, kad BIM veikė ir antikos laikais – juk tai tiesiog modelis, kaip tvarkyti ir naudoti turimą informaciją. Tik

dabar turime kompiuterius, leidžiančius tai daryti efektyviau, neprarasti informacijos ir sklandžiai perduoti. Fiksuoti šiuo būdu galima viską: pastato idėją, priešprojektinius siūlymus, techninį projektą, darbo projektą, detaliąją dokumentaciją, statybos ir eksploatacijos duomenis. Visa ši informacija buvo kaupiama ir iki šiol. Bet nebuvo susitarimo ir priemonių, kaip padaryti, kad ji būtų sudėta į tam tikras lentynėles ir sklandžiai keliautų iš rankų į rankas, kad net nieko apie objektą nežinantis žmogus maksimaliai greitai gautų rūpimą tikslią informaciją. Pavyzdžiui, kad nereikėtų perskaityti 3000 puslapių, norint rasti vieno susitikimo protokolą. Informacinės technologijos leidžia tai padaryti – parengti ir grafinį, trimatį, projektą, ir kitokius dokumentus. Projektuotojai jau suvokia, kad skaitmeniniuose modeliuose korekcijas atlikti patogiau. Nes, nors paišyti dvimačius modelius yra greičiau, sugaišus trimačio modelio braižymui visapusiškai išlošiama tolesniuose etapuose (procesuose), nes nebereikia kartoti to, kas padaryta, nereikia rūpintis, kad kitai grandžiai bus perduota ne visa informacija ir kita grandis turės iš naujo susirinkti trūkstamą, o tai jau reiškia ir papildomą laiką, ir sąnaudas. Labai svarbu tai, kad čia ne tik nieko nereikia perduoti, bet ir visos projekto grandys gali dirbti vienu metu, visų procesų metu bendradarbiauti. Kurios nors

Daugiausia BIM naudojasi stambios kompanijos, korporacijos, kurios turi visas grandis: plėtros, nekilnojamojo turto departamentus, statybos, inžinerines kompanijas ir turto valdytojus. Joms lengviausia įvertinti gaunamą naudą, nes gali matyti visą bendrą vaizdą – kur kuri grandis patiria išlaidų, kas be reikalo prarandama. 22

iš arčiau 2014 Nr. 1

Dr. Virgaudas JUOCEVIČIUS Civilinės inžinerijos mokslo centro direktorius „Lietuvoje kiek nestandartiškai suprantame,kas yra sėkmingas projekto įgyvendinimas. Juk statant svarbu ne sutaupyti, o tilpti į numatytą biudžetą. Sėkmė – suprojektuoti tiksliai, kaip reikėjo, pastatyti tai, ko norėjo užsakovas,nepadidinus kainos ir laiku. O naudojant BIM įrankius tai įmanoma.“

grandies pakoreguotą informaciją iš karto mato visi projekto dalyviai. Tad šis įrankis keičia visą proceso tvarką. Statinio informacinis modeliavimas suteikia daugybę papildomų pozityvių įrankių, kuriuos galima panaudoti prieš pradedant realius statybos darbus. Tarkime, virtualiame modelyje galima pasitikrinti, ar teisingai sujungtos konstrukcijos, simuliuoti kranų pasirinkimą, palyginti medžiagas ir jų kainas, patikrinti kiekius, modeliuoti apkrovas bei jų poveikį, ištaisyti žmonių klaidas – išspręsti konfliktus, jei vienas nupiešė siją, o kitas ją kertantį vamzdį. Žodžiu, skaitmeniniame modelyje kaupiama visa informacija – ir grafinė, ir tekstinė (taip pat pasitarimai) vienoje aplinkoje. O kiek tuo pasinaudosime, priklauso nuo poreikio. Gal vienam objektui tereikės trimačio projekto, kitam – trimačio vaizdo su visomis simuliacijomis: garso, triukšmo ir kt. Simuliacijos, pavyzdžiui, gali padėti išvengti bėdos, jei užsakovas garantuoja, kad bus pasiekta tam tikra garso izoliacijos klasė, o kur nors garso izoliacijos plane paliekama klaida, ir visos pastangos nueina veltui. Naudinga tai ir priimant energinius sprendimus ar planuojant, kiek šviežio oro turi patekti į pastatą. Simuliacijos gali padėti išsiaiškinti, ar reikia investuoti į mechaninę sistemą, ar poreikius galima patenkinti natūralia ventiliacija, kuri, beje, šiandien tampa vis populiaresnė, konkuruoja su priverstine ventiliacija – rekuperacija. Bet natūralią reikia sugebėti įrengti – sumodeliuoti oro srautus, šilumokaitą. Čia neapsieisi be trimačio modelio. Taip pat ir projektuojant pastato konstrukcijas simuliacijos padeda

išvengti neracionalaus, perteklinio medžiagų naudojimo, projektavimo klaidų. Jos suteikia galimybę pamatyti, kaip pastatas funkcionuoja konkrečioje erdvėje. Nes net turint patikrintą – įgyvendintą – statinio projektą reikia suvokti, kad statant objektą kitoje vietoje, kitokiame grunte, šalia kitokio eismo, gali tekti keisti daugelį sprendimų. Statinio informacinį modelį sudaro visas modelių kompleksas: architektūros, konstrukcijų, elektros etc. Ir visi jie sukomponuoti taip, kad būtų galima vieną su kitu lyginti ar padaryti vieną bendrą. Toliau jau reikia atsakyti į klausimą, kurioje statybų fazėje kokio projekto detalumo reikia. Nes pastato idėjos pristatymo metu gal nereikia braižyti rankenos, tad verta susitarti, kad nebūtų gaištamas laikas. Svarbu ir tai, kad pasitelkiant BIM galima valdyti medžiagų tiekimą. Juk didžiausi nuostoliai projektuose patiriami dėl to, kad kas nors ko nors laiku nepateikė, todėl kuris nors darbininkas padarė mažiau darbo. O nepadarė ne todėl, kad blogai dirbo – jis tiesiog neturėjo kokio nors varžtelio – nepagaminto ar neatvežto. Tada ilgėja projekto trukmė ir atitinkamai auga sąnaudos. BIM naudinga planuojant net medžiagų pakrovimo ar iškrovimo tvarką. Visos šios

technologijos yra mūsų galimybė padidinti statybų sektoriaus našumą. – Bet jei viename projekte tenka naudotis, sakykime vaizdžiai, šimtu programų, ar tai tikrai palengvina BIM naudotojų dalią? – Išties nėra paprasta, kai įrankių daug, o programų kūrėjai dirba su skirtingais formatais ir standartais. Jeigu statybininkui ar statytojui teks dirbti su paslaugų teikėjais, kurių kiekvienas naudojasi skirtingais produktais, jis turės sumodeliuoti, kaip su ta informacija tvarkytis. Ir tai yra iššūkis. Taigi BIM tikrai reikia papildomo dėmesio, netgi specialios pareigybės – informacinio modelio koordinatoriaus ar net dviejų, kurie surinktų visą informaciją ir ją suvestų į vieną sistemą. Ši pareigybė tokia pat reikalinga, kaip ir projekto vadovo, ji tikrai atsipirks – be tokios pagalbos neįmanoma išsiversti, kol nėra galutinai parengto tarptautinio standarto formato. Noriu pabrėžti, kad įmonėms reikia atlikti daug veiksmų iki pradedant naudotis BIM įrankiais. Reikia turėti savo klasifikatorių, apsispręsti, kas kokiais vardais vadinama, kur laikoma tam tikra informacija, kad dirbti atėjusio žmogaus nereikėtų sudėtingai mokyti.

– Patyrę vairuotojai pradedančiuosius ragina pirmiausia išmokti vairuoti automobilį su mechanine pavarų dėže, o tik tada pereiti prie automatinio valdymo. Ar planuodami mokytis dirbti su BIM įrankiais galime tikėtis išvengti braižymo pieštuku etapo? – Čia tinka tas pats mokymosi eiliškumas. Statybos arba konstrukcijų mokslas paremtas patirtimi, taip pat inžinerine intuicija. Visa kita yra įrankiai. Ir jeigu įrankis pateiks informaciją, o projektuotojas nežinos, kodėl ji vienokia ar kitokia, galima pridaryti baisių klaidų. Mistifikuoti nevalia jokių įrankių, reikia suvokti, ką modeliuoji. Projektavimas nėra fundamentinis griežtų taisyklių mokslas, kur žinotum, kad teisingai išpildęs sąlygas gausi teisingą atsakymą. Čia mokslas, paremtas empirika, ir modeliuoti turi pats. BIM siūlo labai daug prielaidų, daug pasirinkimų, privalai žinoti visą abėcėlę, išmanyti, kaip sumodeliuoti, kad gautum tokį atsakymą, pagal kurį suprastum, ar gerai, ar blogai veikia konstrukcija. Be žmogaus patirties neapsieisime. Nereikėtų galvoti, kad nusipirkus programą užteks turėti technikos specialistą, kuris

spaudys mygtukus. Čia ne tas produktas, čia ne konvejeris. Čia kaip automatizuotos staklės, kurios leidžia efektyviau atlikti tam tikrus procesus, bet ruošinį ar prototipą vis vien tenka pasidaryti. – Programinė įranga, reikalinga statinio informaciniam modeliavimui, yra brangus įrankis. Gal užsakovui pasirodys, kad BIM naudojantis projektuotojas ar rangovas jam per brangus? – Išties didžiausią naudą BIM ir teikia statytojui. Jis turi laiku ar ne laiku pastatytą objektą, jam dėl to gali grėsti teismai. Tik ne visada suvokiama, kokios tų problemų priežastys, ne visada pasistengiama jas išanalizuoti. Bet nuo pradžios iki pabaigos peržiūrėjus BIM įrankiais valdyto projekto istoriją, palyginus ją su projektu, kuris įgyvendintas be tokio įrankio, bus akivaizdu, kad šis viršijo biudžetą, nes jame buvo kur kas daugiau klaidų, kurių taisymas kainavo. Bet dažniausiai, jei turime reikalą su pirmą projektą pradedančiu statytoju, jam bus sunku patikėti, kad daugiau sumokėjęs už projektavimą sutaupys statydamas, nes nereikės taisyti klaidų. Juk galbūt statytojas ir nesumokės

medienos plaušo šiltinimo plokštės idealiai tinka ir jau esamiems, ir naujiems pastatams. Ši šiltinimo sistema ne tik puikiai apšiltina, bet ir atlieka kitas svarbias funkcijas: didina apsaugą nuo karščio, šalčio, pasižymi didele garso izoliacija, mažu šilumos laidumu, puikia šilumine varža, kontroliuoja oro drėgmę patalpose. „Gutex“ plokštės atitinka priešgaisrinius reikalavimus.

Platus „Gutex“ produktų asortimentas leis išsirinkti geriausią šiltinimo sprendimą: • Stogui • Sienoms • Grindims

iš arčiau 2014 Nr. 1

už tą taupymą – gal nukentės ne jis, o subrangovas, jei, pavyzdžiui, kas nors blogai apskaičiavo medžiagų kiekius. Lietuvoje kiek nestandartiškai suprantame, kas yra sėkmingas projekto įgyvendinimas. Juk statant svarbu ne sutaupyti, o tilpti į numatytą biudžetą. Sėkmė – suprojektuoti tiksliai, kaip reikėjo, pastatyti tai, ko norėjo užsakovas, nepadidinus kainos ir laiku. O naudojant BIM įrankius tai įmanoma. Šiandien, kai planuojama objektą pastatyti už 100 vienetų, galiausiai tai kainuoja 130–150 vienetų. Lietuvoje gal ir daugiau, nes tikslinė kaina sumažinama dėl viešųjų konkursų. – BIM propaguotojai pabrėžia, kad šis įrankis naudingas nuo pat pradinės idėjos fiksavimo iki statinio utilizavimo. Kaip šie įrankiai veikia pastato eksploatacijos periodu? – Lietuvoje jau yra įgyvendintų projektų, kur naudotojai gavo trimačiu modeliu pateiktą pastato priežiūros instrukciją, bet ja nesinaudoja, nes neturi reikiamos kompetencijos... O šiaip statinio informacinis modeliavimas naudingas ir eksploatuojant, ir keičiant, rekonstruojant pastatą. Juk gali užprogramuoti sistemą taip, kad, pavyzdžiui, gautum informaciją, jog kokias nors detales turėsi pakeisti po mėnesio ar pan. Kalbant apie išmaniuosius pastatus (o išmanusis yra tas, kuris yra patogus, komfortiškas ir saugus namas), kur įdiegiami tam tikri stebėjimo jutikliai, tai sistema čia gali net įspėti apie galimus pavojus – užliejimą ar pan. – Ar verta BIM įrankiais naudotis įgyvendinant nedidelio masto projektus? – Darbo tiek pat yra ir darant didelį, ir mažą projektą. – Bet kokią projekto kainos dalį tada sudarys projektavimas? – Jei bus paslaugų teikėjas dideliems objektams, atsiras ir paslaugų teikėjas mažiems objektams. Net jei statysi nedidelį namą neišanalizavęs, iš ko ir kaip reikia statyti, pridarysi klaidų. Klausimas tik dėl detalumo modeliuojant statinio informaciją. – Kokia pasaulio patirtis naudojantis BIM teikiamomis galimybėmis? – Tos pačios problemos visame pasaulyje. Daugiausia BIM naudojasi stambios kompanijos, korporacijos, kurios turi visas grandis: plėtros, nekilnojamojo turto departamentus, statybos, inžinerines kompanijas ir turto valdytojus. Joms lengviausia įvertinti gaunamą naudą, nes gali matyti visą bendrą vaizdą – kur kuri grandis patiria išlaidų, kas be reikalo prarandama.

„ADA instruments“ – naujiena Lietuvoje Norime Jums pristatyti naują matavimo prietaisų ir nivelyrų prekės ženklą „ADA instruments“. ADA – „Additional Accuracy“ – išvertus iš anglų kalbos reiškia „papildomas tikslumas“. Būtent šiuo šūkiu vadovaujamasi visų prietaisų, siūlomų „ADA instruments“, gamyboje. „ADA instruments“ – tai matavimo, diagnostikos ir kitos įrangos prekės ženklas, skirtas statybai, geodezijai bei požeminių komunikacijų paieškai. „ADA instruments“ tiekia profesionalią įrangą, kuriamą Europoje ir Azijoje. Kompanija didžiuojasi, kad jos prekės ženklas yra tarptautinis, o tai leidžia naudoti visų pasaulio kampelių patirtį, pranašumus ir resursus. Tokiu būdu vartotojams pateikiama geriausia šiuolaikinė įranga.

„ADA instruments“ – tai aukščiausios kokybės šiuolaikiniai lazeriniai, optiniai nivelyrai, lazeriniai atstumo matuokliai, teodolitai, pirometrai, kampų matuokliai, įvairūs detektoriai ir daugelis kitų matavimo bei diagnostikos įrankių. „ADA instruments“ siūlo pačius įvairiausius lazerinius nivelyrus, skirtus darbui ir patalpoje, ir lauko sąlygomis. Vidutinis ADA lazerinių nivelyrų veikimo atstumas yra 50 metrų lauko sąlygomis ir 30 metrų patalpoje. Visi siūlomi lazeriniai nivelyrai veikia naudojant lazerinį imtuvą. Lazeriniai nivelyrai ADA pasižymi tikslumu – daugelio modelių tikslumas yra 0,3 milimetro vienam metrui, o kai kurių – net 0,1 milimetro. Unikalus lazerinis nivelyras ADA 6D SERVOLINER turi servokontrolės sistemą, kuri leidžia dirbti labai tiksliai (paklaida – tik ±1 milimetras 10 metrų atstumu). Servopavara veikia ir kaip kompensatoriaus užraktas transportavimo metu: kai nivelyras išjungtas, kompensatorius būna tvirtai užfiksuotas korpuso viduje. ARMO ir ROBOT serijos lazeriniai nivelyrai bei atstumo matuokliai turi apsaugą nuo dulkių ir drėgmės IP54. Dvi-

gubas plastikinis korpusas padengtas guma išorėje ir viduje, o tai leidžia prietaisui nesulūžti net užvažiavus lengvajam automobiliui. Lazeriniai atstumo matuokliai ADA matuoja atstumą iki 80 metrų, pasižymi ±1,5 milimetro tikslumu, atminties efektu, veikia ir patalpoje, ir lauko sąlygomis. Atstumo matuokliai atlieka sudėtį, atimtį, skaičiuoja plotą ir tūrį. 2014 metais „ADA instruments“ pasiūlys Lietuvos rinkai ADA SHOOTER 400 lazerinį atstumo matuoklį, kuris galės išmatuoti atstumą iki 400 metrų, taip pat apskaičiuoti judančio objekto greitį. „ADA instruments“ siūlomi aukštos kokybės pirometrai turi kintamą šiluminio spinduliavimo koeficientą, USB jungtį duomenims perduoti į kompiuterį ir lentelėms sudaryti. „ADA instruments“ siūlo pirometrus, skirtus matuoti iki +2200°C. Pirometrai pasižymi tikslumu, patogiu naudojimu, greitu reagavimu, turi atminties efektą. „ADA instruments“ taip pat siūlo platų optinių nivelyrų, teodolitų, įvairių detektorių, kampų matuoklių, lazerinių gulsčiukų, geodezinių ir teleskopinių stovų bei lazerinės įrangos priedų asortimentą.

SA 2014 Nr. 1 / reklama

Architekt큰rinio BIM projektavimo sunkiasvoris

SA 2014 Nr. 1 / reklama

â&#x20AC;&#x17E;ArchiCADâ&#x20AC;&#x153; virtualaus pastato modelis panaudojamas visai reikiamai dokumentacijai rengti.

KAS APSAUGOS NUO PROJEKTAVIMO KLAIDŲ? Specialistai tvirtina, kad projekto ekspertizė ir projektuotojo civilinis draudimas – veiksmingos prevencinės priemonės

Lina BIELIAUSKAITĖ

Projektavimo reikšme statybų procese neabejojama – sakoma, kad prastai suprojektuoto statinio neišgelbės joks statybininkas, o projektuotojų klaidos gali kainuoti ne tik milžiniškus pinigus, bet ir žmonių gyvybes. Saugumo, kokybės garantijas turėtų teikti projektų ekspertizė ir privalomasis projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau ar visada šios priemonės veiksmingos? Į reikalavimą žiūrėjo atsainiai Statybos įstatyme šiandien įteisintas statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir

proceso normavimo skyriaus vedėjas Dangyras Žukauskas teigė, kad ši prievolė turėtų būti ir prevencinė, ir drausminamoji priemonė. „Ji turėtų pasitarnauti užsakovui atsitikus draudiminiam įvykiui, bet tuo pačiu draudimo įmokomis skatinti ir

pačius projektuotojus atsakingiau žiūrėti į savo darbą. Jeigu projektuotojas, kaip ir bet kuris statybų dalyvis, dirba nekokybiškai, jo projektuotuose objektuose kilo problemų, veikiausiai turėtų ūgtelėti ir draudimo įmokos“, – svarstė D. Žukauskas. Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, ir projektuotojų, ir rangovų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Statybos įstatymas numato jau nuo 2002-ųjų, tačiau daugelį metų į šią prievolę buvo žiūrima atsainiai. „Stambiosios įmonės, be abejo, paisė šio reikalavimo, tačiau, kaip paaiškėjo prieš porą metų, daugeliui projektuotojų, rangovų tai buvo naujiena. Tiesiog tuo metu, atsiradus statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimui, buvo sugriežtinta ir kontrolė. Draudimo polisų buvo pradėta reikalauti ir išduodant statybos leidimus, ir atliekant statinių užbaigimo procedūras. Situacija pagerėjo“, – konstatavo D. Žukauskas.

Netenkina dabartinės sąlygos Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas pripažino, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse yra taisytinų dalykų.

K b

s d p d n i

išžvilgsnis arčiau 2014 2014Nr. Nr.11

„Draudimas neapima visko, ko norėtume. Šiuo metu diskutuojama su Lietuvos draudikų asociacija, kokias draudimo formas dar galėtume pasiūlyti, kad statybų srityje būtų daugiau garantijų užsakovui. Bet tai nėra taip paprasta. Draudimo sferoje egzistuoja perdraudimas, Lietuvoje draudimo paslaugas teikiančios įmonės atitinkamą polisą perdraudžia kur nors užsienyje“, – kalbėjo D. Žukauskas. Advokatė Vita Kilišauskaitė Statybos įstatyme išskiria keistas išlygas. „Įstatyme įteisintas statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo privalomasis civilinės atsakomybės draudimas. Įdomu, kad statybos darbus atliekant ūkio būdu – statant pačiam statytojui ir nesamdant rangovo – draustis rangovo civilinės atsakomybės draudimu neprivaloma. Tačiau jeigu projektuojama ūkio būdu, projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas privalomas“, – komentavo teisininkė. Anot V. Kilišauskaitės, praktika rodo, kad dažnai žmonės nesupranta statinio projektuotojo ar kitų statybos dalyvių civilinės atsakomybės draudimo paskirties, manydami, kad esant privalomajam civilinės atsakomybės draudimui draudikas privalo atlyginti ir galimą žalą dėl

Jūrinio slėnio geotechninės įrangos naudojimas uosto teritorijos tyrimuose

Sertifikuota kompanijos „Geomil“ kabelinė statinio zondavimo sistema (spaudimo jėga – 200 kN), atitinkanti EN ISO 22476-1 reikalavimus.

SA 2014 Nr. 1 / reklama

Klaipėdos uosto teritorija pasižymi sudėtingomis ir specifinėmis geologinėmis sąlygomis, todėl inžineriniai geologiniai bei geotechniniai (IGG) tyrimai čia turi būti atliekami ypač kruopščiai ir naudojant modernią įrangą. „Pajūrio geotechnikos firmos savo jėgomis stengiasi atlikti vis sudėtingesnius darbus. Inžinieriams geologams labai svarbu išmanyti ir mokėti dirbti su naujos technologijos įranga, naudoti šiuolaikinius geotechninio zondavimo metodus, kurie daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių gerai žinomi ir plačiai taikomi. Deja, Lietuvoje jie nenaudojami arba pradėti taikyti neseniai“, – sakė UAB „InGeo“ direktorius Saulius Anilionis. Jūrinio slėnio įranga (statinio ir ypač sunkaus dinaminio zondavimo sistemos) yra sertifikuota Europos Sąjungoje – tai mūsų šalyje yra didelis išskirtinumas. Ši įranga naudojama atliekant IGG tyrimus naujai statomų ir rekonstruojamų kranto bei akvatorijos hidrotechnikos statinių, kitų infrastruktūros objektų, statomų uosto teritorijoje, projektams rengti, akvatorijai gilinti, statybos žemės darbams projektuoti, taip pat kitoms hidrotechnikos statinių statybos reikmėms. Geotechninis zondavimas atliekamas uosto teritorijoje gruntų storymių sandarai, gruntų tankumui ir kitoms geotechninėms ypatybėms įvertinti. Be to, naudojamas bandant laikomąsias polių ypatybes rengiant konstrukcinę statinio techninio projekto dalį – siekiant įvertinti nuosėdžių mastą.

Dėl uosto teritorijos inžinerinės geologinės sandaros ir grunto ypatumų statinio zondavimo bandymai (CPT) atliekami tik tokio zondavimo galimybių gylyje – iki Bendrovės direktorius S. Anilionis moksliniams kietos konsistencijos moreninių arba labai tankių tarpmoreninių gruntų sluoksnio tyrimams neabejingas dar nuo studijų kraigo. Geotechninį giliau slūgsančių moreninių gruntų zondavimą įmanoma Vilniaus universitete laikų ir nuolat stengiasi atlikti tik ypač sunkaus dinaminio zondavimo būdu (DPSH). Šis zondavimo būdas juose dalyvauti. labai aktualus lakštinių polių įlaidų ar polių pamatų įrengimo technologijos reikmėms, gruntų storymių prakalumui įvertinti. Šios įrangos (CPT, DPSH) naudojimas užtikrina IGG tyrimų duomenų pakankamumą ir kokybę uosto statinių projektams rengti ir statybos žemės darbams bei akvatorijai gilinti. „InGeo“ atliko įrangos testavimą ir įvykdė keletą didesnių projektų rekonstruojamoms krantinėms Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste – projektinius IGG tyrimus krantinėms Nr. 43–45, papildomus kontroSertifikuota kompanijos „Geotool“ ypač sunkaus dinaminio zondavimo sistema (plakto linius IGG tyrimus krantinėms Nr. 101–104, projektinius IGG tyrimus dokų duobei kasti, naujai dokų inkaravimo sistemai įrengti ties krantinėmis Nr. 137–139. Įrangos naudojimo metu gautos tyrimų medžiagos pagrindu rengiamos mokslinės publikacijos. masė – 63,5 kg, kritimo aukštis – 750 mm), 29 Inžinierių geologų kvalifikacija nuolat keliama ugdant mokslininkus ir tyrėjus jūrinės aplinkos bei kranto zonos srityse, atliekant atitinkanti EN ISO 22476-2 reikalavimus. mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros darbus.

DRAUDIMAS – NE PRABANGA, O BŪTINYBĖ Eugenijus BULAVAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje draudimo rizikos ekspertas

Statinio projektuotojo privalomojo draudimo esmė yra projektuotojo civilinė atsakomybė dėl žalos, padarytos tretiesiems asmenims. Žala gali atsirasti ir galiojant draudimo sutarčiai, ir ne trumpesniu nei penkerių metų laikotarpiu baigus jai galioti. Taisyklės apibrėžia, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe už žalą, padarytą tretiesiems asmenims, kuri atsirado galiojant draudimo sutarčiai ar kitu šalių nustatytu laikotarpiu. Laikotarpis negali būti trumpesnis už Civiliniame kodekse nustatytą garantinį terminą. Civilinė atsakomybė prisiimama už žalą dėl draudimo sutarties galiojimo metu netinkamai suprojektuoto statinio, kai draudimo sutartis sudaryta pagal atskirą statinio projektą, arba dėl netinkamai suprojektuoto statinio, kurio projektai ar jų dalys buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos, kai draudimo sutartis sudaryta atsižvelgus į projektavimo įmonės atliktų projektavimo darbų mastą per metus. Manyčiau, Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės yra gana geros ir užtikrina trečiųjų šalių interesus. Palyginti su kitomis draudimo rūšimis, projektavimo priežiūros civilinės atsakomybės draudimo žalų užfiksuojama mažiau. BTA draudimo kompanija daugiausia fiksavo atvejų, kai projektuojant buvo neapgalvota ar tiesiog praleista kokia nors smulkmena. Projektavimo klaidų pasitaiko gana retai, tačiau net dėl menkiausios gali būti patiriami šimtatūkstantiniai ar net milijoniniai nuostoliai. Užsakovo ir trečiųjų asmenų interesams apginti projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas, be abejo, yra būtinas. Be to, kiekvienas draudikas, gavęs užklausą dėl siūlymo pateikimo ir išsiaiškinęs, kad projektuotojas turėjo žalų, tikrai susilaikys. Tad toks požiūris prevenciškai formuoja draudėjo atidumą ir rūpestingumą, o tai sudaro prielaidas ir projektuotojų paslaugų kokybei augti.

projektavimo įmonės netinkamo sutarties sąlygų vykdymo – praleistų terminų ir panašiai. O projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas apima tik žalą turtui ir sveikatai dėl netinkamai suprojektuoto statinio. Pašnekovės teigimu, Lietuvoje bylų, kuriose būtų konstatuota statinio projektuotojo kaltė dėl žalos, patirtos jam netinkamai suprojektavus statinį, faktiškai nėra. Įprastai nustatoma dalinė kaltė – tai yra kartu su kitais statybos dalyviais.

Susizgrimba iškilus ginčams Veiksmingiausia prevencinė priemonė ir vienintelė galimybė išvengti šiurkščių klaidų projekte – ekspertizė, teigė bendrovės Gaisro inžinierių grupės direktorius, buvęs Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas Almantas Indriliūnas. Pagal įstatymo raidę ekspertizė privaloma ypatingųjų statinių ir iš valstybės investicijų programų finansuojamų objektų projektams. A. Indriliūnas neneigė, kad savanoriška ekspertizė

nepopuliari, nes susijusi su papildomomis išlaidomis. „Kitais atvejais projekto ekspertizė dažniausiai atliekama kilus ginčams tarp projektuotojo, rangovo ar užsakovo. Rangovas, nenorėdamas statyti pagal nekokybiškai parengtą projektą, prašo užsakovo ekspertų vertinimo, juk rangovas statybos kainą pasiskaičiuoja pagal techninį projektą, o jei jame daug klaidų, tai lemia statybos sąnaudų didėjimą – čia geriausias atvejis. Kitais atvejais išvengiama statinio griūties“, – kalbėjo ekspertas. Tačiau ir privalomąsias statybų projektų ekspertizes atliekantys specialistai skelbia nelinksmą žinią – pastaruoju metu projektų kokybė gerokai sušlubavo. Pašnekovo teigimu, neretai klaidas projektuose lemia blogai parinkta konstrukcijų apskaičiuojamoji schema, neįvertinamos visos apkrovos. „Prieinama iki absurdo. Vienoje savivaldybėje projektuotojas gavo užsakymą suprojektuoti socialinių būstų pastatą. Projektavo taip, kad nebeišsiteko savame sklype ir užgriebė gretimą“, – prisiminė buvęs Projektų ekspertizės ir

iš arčiau 2014 Nr. 1

gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas A. Indriliūnas.

Stebina sušlubavusi kokybė Specialistas neabejoja, kad naują projektuotojų atsakomybės mažėjimo tendenciją užprogramavo 2012-aisiais pasikeitę teisės aktai, kai buvo panaikintas projektavimo įmonių atestavimas. „Nuo 2012 metų ekspertų įvertintų projektų klaidų skaičius padidėjo, be to, ėmė rastis visiškai elementarių projektavimo klaidų, kokių kelerius metus iki tol beveik nebūdavo. Tad nuo to laiko kiekviena proga konstatuojame, kad projektavimo įmonių atestavimo panaikinimas labai pablogino projektų kokybę, nes projektuotojai ieško ir randa, jų supratimu, lengvų kelių. Pavyzdžiui, ekspertams pareiškus rimtų pastabų dėl projektų, jų autoriai pasirenka kitus specialistus, kurių reiklumas arba kvalifikacija mažesni“, – kalbėjo A. Indriliūnas. Aplinkos ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas D. Žukauskas teigė, kad šiuo metu kaip tik nemažai diskutuojama apie ekspertizės atsakomybę. „Kiek žinau, formuojasi tokia teismų praktika, kad dažniausiai atsakomybę dalijasi ir projektuotojas, ir ekspertas. Ekspertizę atliekančių įmonių nėra labai daug, dažniausiai jos turi savanoriškąjį draudimą ir stengiasi dirbti gerai, bet pasitaiko visko. Šiuo metu pasisakoma už tai, kad reikėtų labiau detalizuoti ekspertų atsakomybę ir ją griežtinti“, – aiškino D. Žukauskas. Buvęs Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos prezidentas A. Indriliūnas teigė, kad rimtai į savo veiklą žiūrinčios ekspertizės įmonės pritaria, kad reiklumas ir atsakomybė ekspertizių specialistams būtų didinami. „Viena vertus, solidus ir patikimas ekspertų darbas turi būti atsvara suprastėjusiai projektų kokybei, kita vertus, tam tikri protingi reikalavimai padėtų ir ekspertizės sektoriui apsivalyti nuo ekspertų, kurie neva spėja rimtai ir atsakingai dirbti keliose įmonėse iš karto. Be to, siekiame, kad Statybos įstatymo pataisose būtų įvestas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas ekspertizės rangovui. Kiekviena save gerbianti įmonė įprastai yra apsidraudusi savanoriškuoju draudimu, bet jei, neduokdie, kas nors atsitiktų, ar jis galiotų ir ar draudikas negalėtų išsisukti – kitas klausimas“, – pripažino A. Indriliūnas.

Galutinis projektas

BIM technologijos išlaisvina kūrybiškumą

Pasaulyje BIM technologijos pradėtos taikyti jau prieš gerą dešimtmetį, bet Lietuvoje projektavimo ir rangos įmonių, kurios išnaudoja visas BIM proceso galimybes, kol kas tėra vienetai. Nedaug ir BIM technologijomis sukurtų ir įgyvendintų projektų. Kad rinkoje įvyktų lūžis, turi būti aiškus BIM proceso naudos supratimas ir taikymo poreikis, kurį įprastai pademonstruoja užsakovai. Tačiau Lietuvoje kol kas vis dar trūksta suvokimo apie BIM teikiamą naudą. Informacinę spragą siekia užpildyti įmonė AGA CAD, kuri jau ne vienus metus diegia pažangiausias BIM technologijas ir rūpinasi informacijos apie BIM procesą sklaida. AGA CAD projektų vadovai Dainius Gudavičius ir Jokūbas Vaišvila yra įsitikinę, kad būtent projektuotojas yra tas asmuo, kuris visame BIM procese labiausiai pajunta BIM technologijų teikiamą naudą ir ją gali geriausiai perteikti užsakovui. Juk naudojimasis moderniausia programine įranga leidžia parengti kokybiškesnį projektą, kontroliuoti ir sutrumpinti jo įgyvendinimo laiką, sumažinti statybos savikainą ir kt. „Projektavimo įmonėms pirmiausia padedame susitvarkyti darbo procesus taip, kad būtų galima sukurti kuo didesnę naudą užsakovams. Tuo pačiu jos gauna naudos dėl didesnio darbo efektyvumo. Vis dėlto suvokimas, kad dėl BIM proceso diegimo verta keisti įprastas projektavimo technologijas ir darbo metodus, neateina labai lengvai, – pripažino projektų vadovas, BIM ekspertas D. Gudavičius. – Reikia kitokio – holistinio – požiūrio į projektą.“ BIM technologijų naudojimas leidžia išvengti rūpesčių dėl projekto pakeitimų – projekto korekcijas ir perskaičiavimus atlieka kompiuterinės programos, o pakitusi informacija iš karto pasiekia visus projekto dalyvius. Kitas neabejotinas BIM technologijų privalumas – galimybė atlikti energinę projekto analizę jau ankstyvose projektavimo stadijose. Tai ypač svarbu mūsų klimato zonoje, kur itin didelę statinio eksploatavimo sąnaudų dalį sudaro išlaidos energijai. Skirtingų energinių sprendimų taikymo simuliavimą leidžian-

čios BIM technologijos suteikia galimybę išvengti didesnių nei būtina išlaidų statiniui šildyti, vėdinti ar apšviesti. Pasak AGA CAD energinių sprendimų specialisto J. Vaišvilos, galimybė rasti energiškai optimalų architektūrinį sprendimą ypač patraukli tiems užsakovams, kurie ketina ne parduoti, o patys eksploatuoti pastatą. Be to, nekilnojamojo turto projektų plėtotojus saisto Europos Sąjungos įpareigojimai iki 2020-ųjų gerokai sumažinti energijos naudojimą pastatuose. Energiškai efektyviausius sprendimus pavyksta rasti tuomet, kai komandoje dirba energijos planavimo specialistas ir architektas, kuriems BIM technologijos leidžia kartu planuoti pastato orientavimą, geometriją, tūrius, plotus, vėliau – atitvarų ir langų išdėstymą. Kiekvieną sprendimo variantą paprasta papildyti sąnaudų skaičiavimais, tad iškilus dilemai dėl architektūrinių ir inžinerinių sprendimų užsakovas turi aiškius apsisprendimo kriterijus. Informacinis statinio modeliavimas gali būti pritaikytas ir vėlesniame projektavimo etape, atliekant jau baigto statinio projekto simuliacijas. „Kartais užtenka minimalių korekcijų – tarkime, pasukti pastato modulį 6 laipsniais, kad būtų galima sutaupyti 10–20 proc. energijos dėl tinkamesnio šviesos kampo kritimo“, – komentavo J. Vaišvila. AGA CAD specialistai padeda įdiegti BIM procesus, moko ir pataria, kaip patobulinti projektavimo eigą ir kokiomis priemonėmis tai padaryti. Nors visas statinio gyvavimo fazes (nuo planavimo iki utilizavimo) efektyviai planuoti ir valdyti padedanti BIM programinė įranga nėra pigi, ji atsiperka įgyvendinus du ar tris projektus.

Žalgirio g. 112A, LT-09300 Vilnius Tel. +370 5 239 8111 SA 2014 Nr. 1 / reklama

Darnus komandinis darbas, paprasta projekto dalyvių – užsakovų, projektuotojų ir rangovų – komunikacija, galimybė greitai ir be papildomų sąnaudų parengti tiek projekto variantų, kiek jų reikia siekiant rasti optimalų sprendimą, taip pat – efektyvus statybų procesas ir racionalus pastato eksploatavimas. Visa tai – neginčytini statinio informacinio modeliavimo (ang. Building information modeling, BIM) privalumai.

ŠIUOLAIKIŠKOS PROJEKTŲ METODIKOS IR BIM TECHNOLOGIJOS SUKURIA NAUJĄ KOKYBĘ BEI VERTĘ Kodėl projekto rezultatai neatitinka pirminių užsakovo lūkesčių? „To priežastys – pirmiausia projektavimo procese: Lietuvoje jis neužtikrina kokybės ir projekto efektyvumo. Viešuosiuose pirkimuose projektavimo ir statybos procesas iš esmės iškreiptas“, – įsitikinęs bendrovės „Intelligent BIM Solutions“ direktorius Ernestas Beržanskis. Įmonės klientų sąraše – projektuotojai ir rangovai, kuriems rūpi projektavimo ir statybų proceso efektyvumas, taikant naujus metodus bei BIM (ang. Building information modeling) technologijas. Projekto kokybės problematika E. Beržanskio įsitikinimu, labai svarbu parengti išbaigtą projekto koncepciją, kuri iš esmės turi atsakyti, kas ir kodėl turi būti padaryta. Konceptualūs sprendimai yra tolesnės projekto eigos ir efektyvumo pagrindas. Įprastai Lietuvoje priešprojektinius siūlymus, skirtus architektūriniam statinio vaizdui ir funkcionalumui, teikia architektai. Paprastai šis darbas atliekamas

nemokamai. O energetika, inžinerija dažnai atsiduria antrame plane ir į koncepciją rimtai neįtraukiamos. Dėl to, E. Beržanskio teigimu, techniniame projekte architektūriniai sprendimai dažniausiai keičiami dėl inžinerinių. Ar nevertėtų pasitelkti Vakaruose taikomą praktiką ir parengti išsamią koncepciją, įtraukiant inžinierius? Kuriant koncepciją taip pat turėtų būti įvertinti esminiai inžineriniai energi-

žvilgsnis 2014 Nr. 1

niai sprendimai, orientuojantis į mažiausias eksploatacijos sąnaudas bei komfortą. „Paprastai užsakovas, įvertinęs techniniame projekte pateiktą biudžetą, reikalauja supaprastinti dalį sprendinių, tuomet techninis projektas nutolsta nuo pirminės koncepcijos. Dažnas užsakovas pirmiausia vertina statybos, o ne eksploatacijos sąnaudas. Taigi eksploatacijos ir patogumo kokybė aukojama dėl pigesnių statybų“, – replikavo pašnekovas. O projektuotojai, įsitikinęs E. Beržanskis, tokią situaciją toleruoja. Visapusiška ir išbaigta koncepcija, įmonės vadovo teigimu, turi būti nepajudinamas pagrindas tolesniems techniniams projektavimo darbams. Kita E. Beržanskio įžvelgiama kokybės problema – projekto dalių darna, kurią turi užtikrinti projekto vadovas. Įprastai Lietuvoje projekto vadovais skiriami architektai, nors projektams būtina iš esmės kitokia projekto valdymo kompetencija. Be to, įprastai naudojamos projektavimo ir komunikavimo priemonės neužtikrina skirtingų

projekto dalių sprendimų koordinavimo. Pavyzdžiui, inžinerinių sistemų projektavimas dvimatėje aplinkoje neatspindi realių statinio matmenų ir altitudžių, ir tai vėliau, statybos metu, lemia daug problemų: gaišatį, pakeitimus ir papildomas medžiagų sąnaudas. BIM modelyje integruojamos visos projekto dalys užtikrina sprendimų darną – tuomet prireikia mažiau pakeitimų. Ne mažiau svarbi problema, pašnekovo teigimu – atotrūkis tarp projektavimo stadijų: projekto koncepcijos, statinio techninio ir darbo projektų. Dažnai statinio darbo projektą vykdo konkurso būdu parinkti rangovai, kurie yra atsakingi ne tik už patį statinio darbo projekto rengimą, bet ir detaliąją informaciją. Įprastai rangos darbų sutartyse nurodomos fiksuotos darbų kainos, nors rangovai, prieš įvertindami galimą rangos darbų kainą, negauna pakankamai projektinių duomenų. Ta informacija, kuri juos pasiekia, dažnai būna neišbaigta, sprendimai tarpusavyje nesuderinti. Dėl šios priežasties jiems sudėtinga pateikti pagrįstą kainą. Daugelis sprendimų priimami jau pradėjus statybos darbus, tai turi įtakos projekto įgyvendinimo efektyvumui, trukmei ir laikui. Rangovai, bandydami išsiversti su sutartu biudžetu, bando koreguoti projektinius sprendinius.

tas. E. Beržanskio teigimu, rangovai viena pagrindinių problemų statybose įvardija dažniausiai neišbaigtus, nekokybiškus projektus, dėl kurių statybos metu prireikia projektuoti iš naujo, o tai, be abejo, turi įtakos statybos darbų atlikimo terminams ir biudžetui. Rangovai ne visada turi galimybių panaudoti projekto metu sukurtą skaitmeninę informaciją ir dokumentaciją statybos reikmėms. Mat įstatymai neįpareigoja projektuotojus pateikti skaitmeninę, modeliuojamą informaciją, o dvimačiai, plokštuminiai brėžiniai nėra parankūs naudoti kaip statybos instrukcija. Tinkamai interpretuoti sprendinius, pateiktus brėžinyje, gali tik aukštesnės kvalifikacijos specialistai. Vakarų šalyse sėkmingai naudojami išbaigti ir sukoordinuoti trimačiai skirtingų projekto dalių modeliai, kurie pasitelkiami kaip montavimo instrukcija. Jie taupo laiką ir užtikrina paprastą kontrolę.

Kokybiška detalioji informacija ir jos tęstinumas Lietuvoje detaliųjų brėžinių, dokumentacijos rengimas, anot pašnekovo, dažnai – tik formalus procesas. Kai kuriais atvejais kontroliniai brėžiniai ir dokumentacija neatitinka realybės, o tai kelia nemažai problemų eksploatuojant statinį ir prižiūrint sistemas. Dėl popierine forma pateiktų dokumentų gausos sudėtinga greitai rasti reikiamą informaciją, o tai labai svar-

bu eksploatacijos, sistemų priežiūros metu, pavyzdžiui, nutikus gedimui. Vėluojančios statybos, keičiami sprendimai, išaugęs biudžetas, taupymas kokybės sąskaita – šios problemos, įmonės „Intelligent BIM Solutions“ vadovo E. Beržanskio teigimu, nebus išspręstos tol, kol bus taikomi seni darbo metodai. Mat noras projektus įgyvendinti mažiausiomis statybos sąnaudomis gresia nekokybiškais sprendimais ir neoptimaliomis statinio eksploatacijos išlaidomis. „Turime keisti procesą, o užsakovai – kelti naujus reikalavimus projekto procesams. Deja, daugelis projektavimo ir rangos įmonių nesiima iniciatyvos užsakovui to nepareikalavus“, – apgailestavo pašnekovas. Esminė problema, E. Beržanskio teigimu, yra tai, kad visi dirba sau, trūksta bendrų pastangų, komandinio darbo siekiant galutinio tikslo. Vakaruose taikoma integruotos projekto komandos metodika (ang. Integrated project delivery) naudojant BIM technologijas. Tokios metodikos esmė – suformuota vieninga projekto komanda: projektuotojai, rangovai, priežiūros ar eksploatacijos įmonės. „Būtent projektuotojas turėtų būti suinteresuotas, kad statybininkas savo darbą atliktų gerai ir laiku, o statybininkas – gautų kokybišką projektą. Statybos procese turėtų dirbti viena komanda, kurios atsakomybė – bendra“, – neabejoja įmonės „Intelligent BIM Solutions“ vadovas.

Problemos statyboje Didžiausias iššūkis statytojams – statybos darbų atlikimo terminai ir biudže-

DEMOKRATIJOS APRAIŠKOS PLANUOJANT MIESTŲ ATEITĮ Architektus ir miestų planavimo praktikus, akademinę bendruomenę, valdžios institucijų atstovus bei miestų plėtros problematika besidominčią plačiąją visuomenę 2013 metų pabaigoje pasiekė architekto, urbanisto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Dizaino katedros vedėjo, Miestų statybos katedros docento dr. Jono Jakaičio monografija „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaikinės demokratijos sąlygomis“ (VGTU leidykla „Technika“, 220 p.). Kauno technologijos universiteto emerito prof. habil. dr. Jurgio Bučo vertinimu, šis daugiakryptis tarpdalykinis mokslinis darbas išskirtinis ne tik kaip vienintelis tokios krypties veikalas, sprendžiantis miestų architektūros politikos ir visuomenės sąveikos problemas mūsų šalyje, bet ir dėl tyrimų išsamumo bei praktinio taikymo galimybių. Leidinio autorius dr. J. Jakaitis pabrėžė, kad monografijos tikslas – suteikti išsamesnių žinių apie miesto architektūrinės aplinkos ir visuomenės kaip miesto erdvinio formavimo dalyvio sąveikos raidą, skleisti tarpdalykinę mokslo patirtį kuriant ir įgyvendinant darnios erdvinės miestų plėtros ideologiją teritorinėje, ekonominėje bei socialinėje sanglaudoje.

VGTU doc. dr. Jonas JAKAITIS.

SIEKIANT SĄVEIKOS TARP VISUOMENĖS IR MIESTŲ FORMUOTOJŲ Prof. dr. Rimantas BUIVYDAS

Harmoningos miestų plėtros, jų gyvenimo sąlygų humanizavimo, visų lygių miestų bendruomenių dalyvavimo urbanistinio formavimo klausimai Lietuvoje, kitaip nei išsivysčiusiose užsienio šalyse, visaverčių mokslinių tyrimų sulaukia retai. Todėl VGTU docento dr. Jono Jakaičio parengta mokslinė monografija „Miesto erdvinio formavimo dalyvių diskursas šiuolaikinės demokratijos sąlygomis“ yra ne tik aktualus, bet ir labai prasmingas leidinys. Knygoje autorius nuosekliai nagrinėja bendruomenių dalyvavimo miestų erdvinio formavimo metu ypatumus, šiuolaikines urbanistinio planavimo procesų administravimo sąlygas. Monografijoje įtaigiai atskleisti miestų ir jų bendruomenių sąveikos padariniai išryškinant ekonominių, sociokultūrinių, ekologinių, technologinių bei estetinių aspektų integralumo svarbą. Plačiai problemą aprėpiančiame tyrime autorius apžvelgia istorinę visuomenės dalyvavimo formuojant miestus raidą, analizuoja miestiečių vaidmenį optimizuojant šiuolaikinės urbanizacijos tendencijų eigą ir padarinius, nusako teisingumo bei demokratijos įtaką modernaus miesto plėtros metu. Tarp monografijoje pateiktų įžvalgų ypač aktualūs praktinių visuomenės įtraukimo į miestų formavimą būdai ir prielaidos, viešosios bei privačiosios partnerystės tarp miesto valdžios ir visuomenės atskleidimas, miestų formavimo partnerių veiklos stebėsenos metodinių principų nustatymas. Knygoje pateikta atliktų tyrimų medžiaga pasižymi temos nagrinėjimo kompleksiškumu ir šiuolaikišku jos suvokimu. Tai iš esmės kitoks požiūris į miestų formavimą nei pastaruoju metu pasigirstantys „sektantiški“ svaičiojimai, neva urbanistinis planavimas nėra urbanistikos sritis, o gamtosauginiai ir paveldosauginiai reikalavimai kenkia miestų plėtrai. Todėl neabejotina, kad knyga sulauks rimto, plataus ir įvairių sričių specialistų, ir atsakingai į mūsų miestų būtį žiūrinčios visuomenės atstovų dėmesio. Svarbūs šio leidinio ypatumai yra aiškus minčių dėstymas, išsamus konkrečių duomenų spektras, panaudotų šaltinių gausa, vaizdinės medžiagos įtaigumas ir geras knygos dizaino lygis (čia privalu tarti komplimentą VGTU leidyklos „Technika“ kolektyvui). Beje, monografijos viršelio fotografijos ir metaforiškos kompozicijos idėjos autorius yra J. Jakaitis.

naujiena 2014 Nr. 1

Vasario II kasmetė LNTPA konferencija 6 d.

NT rinka 2014: naujos galimybės

organizatorius

pagrindinis partneris

Tai kasmetė LNTPA ir partnerių konferencija, kurioje savo srities lyderiai apžvelgs pasibaigusių metų rinką, rekordinę sandorių skaičiumi. Kokių reikia tikėtis 2014-ųjų? Investicinių fondų ir bankų vadovai papasakos, koks bus finansuotojų apetitas artimiausiais metais. Lietuvos bankas pristatys rinkai aktualias naujienas apie euro įvedimą. Kas laimėjo ir pralošė įvedus naują Teritorijų planavimo įstatymą? Tą pačią dieną vyks seminaras privatiems investuotojams „Investicijos į NT privatiems 2014: naujos galimybės“. NT rinka 2014: naujos galimybės 09.00–09.30

Registracija.

09.30–09.45

LR Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimo žodis (derinama).

09.45–10.10

„Euras Lietuvoje: galimybės ir lūkesčiai“. Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko vadovas.

10.10–11.30

„NT rinka Baltijos šalyse: dabartis ir perspektyvos“. Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo departamento ir rinkotyros skyriaus vadovas.

10.30–10.50

KAVOS PERTRAUKA.

10.50–11.10

„Lietuvos NT rinka: pokyčiai, tendencijos, perspektyvos“. Arnoldas Antanavičius, „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas.

11.10–11.30

„2012 metų naujos statybos butų rinkos apžvalga ir tendencijos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda“. Tomas Žiaugra, NT plėtros bendrovės „Eika“ projektų vadovas.

11.30–11.50

Pirmą kartą pristatomas Lietuvos NT lūkesčių indeksas. LNTPA ir BNS, diskusija.

11.50–12.20

„Naujos galimybės NT sektoriui“. Dalyvauja visi sekcijos dalyviai. Moderuoja Andrius Tapinas.

12.20–13.30

PIETŪS.

13.30–14.00

„Teritorijų planavimo įstatymas: kas laimėjo ir kas pralošė šioje reformoje?“ Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ Nekilnojamojo turto ir statybos praktikos grupės vadovė.

14.00–14.30

Diskusija „Įstatymų bazės NT rinkai naujienos ir perspektyvos“. Kaip naujas TPĮ keičia eilinio žemės savininko ar norinčiųjų plėtoti NT priemiestinėse, urbanizuotose vietovėse padėtį? Kaip keisis visuomenės įtaka? Rangovų draudimo aktualijos, žemės mokestis ir kitos naujienos – kas laukia NT rinkos šiais metais? Dalyvauja: Valentinas Mazuronis, aplinkos ministras, Aušra Mudėnaitė. Kiti dalyviai derinami. Moderuoja Andrius Tapinas.

14.30–14.40

KAVOS PERTRAUKA.

14.40–15.10

„NT rinka investuotojo akimis: finansuotojo apetitas“. Antanas Danys, „DDS kapitalas“ vadovas ir vienas įkūrėjų, „Lietuvos energijos“ tarybos narys.

15.10–15.25

„Informacinis pastatų modeliavimas (BIM – Building information modeling). BIM reikšmė NT plėtotojams“. Donatas Aksomitas, UAB „AGA CAD“ direktorius, partneris, CAD/BIM ekspertas.

15.25–16.55

„Tuščiaviduris miestas. Kokios galimybės nepastebėtos ir kokios – apleistos?“ Audrys Karalius, architektas, architektūros kritikas, Mindaugas Pakalnis, „Sweco Lietuva“ vyr. architektas, urbanistas.

16.55–17.25

Diskusija apie investicijų galimybes. Dalyvauja: Audrys Karalius, Mindaugas Pakalnis, Egidijus Damulis, norvegų investicijų UAB „Selvaag“ vadovas, LNTPA valdybos narys, Antanas Danys. Moderuoja Andrius Tapinas.

17.25

Pokalbiai prie vyno taurės.

Investicijos į NT privatiems 2014: naujos galimybės 13.00–13.30

Registracija.

13.30–14.10

1. „NT rinkos apžvalga. Nuomos investicijų grąža“. Marius Čiulada, „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas, Sigita Jokšienė, „Inreal valdymas“ pardavimų vadovė.

14.10–14.30

2. „Investavimo į bendrai vykdomus NT projektus teisinės formos“. Giedrė Frolenkienė, advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė. • Projektinė jungtinė veikla. • Korporatyvinės bendros veiklos formos. • Reguliuojami NT fondai.

14.30–14.50

KAVOS PERTRAUKA.

14.50–15.15

3. „Kaip veikia NT fondas? Kas gali ir kada verta dalyvauti?“ Pranešėjas derinamas.

15.15–15.35

4. „Bendrai plėtojamų NT projektų mokestiniai aspektai“. Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė, Mokesčių ir muitų praktikos grupės vadovė. • Projektinė jungtinė veikla. • Korporatyvinės bendros veiklos formos. • Reguliuojami NT fondai.

15.35–16.00

5. „Investuotojų apsauga“. Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.

16.00–16.30

Diskusija su pranešėjais ir dalyviais.

partneriai

SA 2014 Nr. 1 / reklama

„PAROC BUILT-ON™“ – NAUJAS SPRENDIMAS FASADAMS PAROC kompanija pateikė naujų sprendimų fasadams iš daugiasluoksnių, vadinamųjų kompozicinių „sandwich“ tipo plokščių. „PAROC Built-on™“ – tai toks fasadų įrengimo būdas, kai ant kompozicinių plokščių montuojama pasirinkta apdailos danga. „PAROC Built-on™“ sistemoje galima naudoti įvairiausias apdailos medžiagas: nuo keraminių plytelių, stiklo, medienos iki plieno lakštų ar plytų. Kompozicinės PAROC plokštės yra itin tvirtos. Jos gali išlaikyti iki 45 kilogramų svorį vienam kvadratiniam metrui, kai apdaila montuojama fiksuojant tiesiogiai prie kompozicinės plokštės paviršiaus. Šios plokštės yra nedegios, tad užtikrina ne tik pastato atitvarų tvirtumą, ilgaamžiškumą, bet ir priešgaisrinį saugumą. Atlikus tam tikrus skaičiavimus, „PAROC Built-on™“ sistemą galima pritaikyti ir senų pastatų renovacijai. Ši unikali sistema gali būti naudojama ir mažaaukštėje statyboje, statant individualiuosius gyvenamuosius namus ar visuomeninės paskirties pastatus. Naudojant PAROC kompozicines plokštes suprojektuoti karkasiniai statiniai statomi itin greitai ir racionaliai. Vienas pirmųjų objektų, kur buvo pritaikyta „PAROC Built-on™“ sistema – automobilių nuomos kompanijos„Europcar“ pastatas netoli Suomijos sostinės Helsinkio. „Projektuodami šį pastatą siekėme išskirti jį iš šioje teritorijoje dominuojančių tradicinių statinių. PAROC kompozicinės plokštės leido mums kokybiškai įrengti ilgą ir gana aukštą fasadą. Plokščių sujungimai beveik nematomi“, – sakė „Europcar“ pastatą projektavęs architektas Pave Mikkonenas iš architektų biuro „Archeus LTD“. Anot architekto, PAROC kompozicinių plokščių sistema tinka dideliems paviršiams, o didesnis jų tvirtumas leidžia prie plokščių montuoti papildomus apdailos elementus. Išvaizdą ar spalvų paletę, kad ir vėliau, atsiradus poreikiui, galima lengvai pakeisti.

Modernaus pastato užsakovas, „Inerrent Oy – Europcar“ valdybos pirmininkas Matti Holopainenas, pasakojo, kad architektams buvo suformuluota užduotis ne tik siekti pastato energinio efektyvumo, racionalaus planavimo, bet ir atspindėti „Europcar“ kompanijai būdingą estetiką. „Norėjome planavimo proceso metu įtraukti savo ilgametę patirtį automobilių nuomos srityje ir tipiškus poreikius. Mūsų tikslas – sukurti vizualiai įdomų pastatą, kuris būtų lengvai atpažįstamas. Manau, mums pasisekė, nes iš klientų išgirdome nemažai palankių atsiliepimų“, – sakė M. Holopainenas. „Europcar“ pastatą Helsinkyje statė kompanija „YIT Rakennus Ltd“. Šios bendrovės darbuotojai su PAROC kompozicinėmis plokštėmis yra susidūrę ne vienoje statybvietėje, iš tokių plokščių yra statę visuomeninės, prekybinės ir pramoninės paskirties pastatus. Vienas pagrindinių privalumų dirbant su kompozicinėmis PAROC plokštėmis yra statybų sparta ir trumpas statybos laikas. „YIT Rakennus Ltd“ statybos darbų vadovas Veikko Kokko pastebi, kad statyba naudojant surenkamas, kruopščiai pagamintas ir idealių matmenų kompozicines plokštes vyksta greitai bei preciziškai. „Atsižvelgiant į greitą montavimą, oro sąlygos neturėjo jokios įtakos statybos procesams. Nors grafikas buvo įtemptas, nebuvo jokių vėlavimų – statybos darbus sugebėjome baigti laiku“, – sakė jis.

UNIVERSALUS DIZAINAS – VARTOTOJO GALIMYBĖS

Visame pasaulyje universalaus dizaino idėja sparčiai plinta. Didelę įtaką tam daro besikeičianti demografinė, socialinė ir ekonominė situacija: pasaulyje daugėja žmonių, turinčių specialiųjų poreikių arba įvairių lėtinių sveikatos sutrikimų, ilgėja gyvenimo trukmė – žmonės senėja. Vis dėlto jie siekia aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Viešoji įstaiga „Ypatingi žmonės“ sujungia įvairias negalias turinčius asmenis su specialistais, kurie žino, kokia turi būti visiems prieinama aplinka. Siekiant, kad ji būtų prieinama visiems, VšĮ „Ypatingi žmonės“ komanda specializuojasi pritaikydama aplinką asmenims, turintiems regos sutrikimų, kitų su sensorinėmis funkcijomis susijusių problemų. UAB „Biomedika“ – vienas pagrindinių VšĮ „Ypatingi žmonės“ partnerių ir rėmėjų. Bendrovė Lietuvoje padeda plėtoti universalaus dizaino strategiją. Šios partnerystės tikslas – sumažinti įvairių rizikos grupių žmonių skirtybes ne tik kuriant specialiuosius poreikius tenkinančius produktus, bet ir suteikiant priemonėms estetinę išvaizdą, užtikrinant paprastą naudojimąsi. Kitaip tariant, teikiant priemones ir paslaugas, atitinkančias universalaus dizaino principus. Bendradarbiaudama su užsienio partneriais, VšĮ „Ypatingi žmonės“ siekia perimti gerąją patirtį ir suteikti visiems prieinamas paslaugas. Tuo tikslu „Ypatingi žmonės“ teikia konsultacijas ir organizuoja seminarus universalaus dizaino tema.

UNIVERSALAUS DIZAINO AKTUALUMAS

Universalus dizainas – tai strategija, kurią įgyvendinant siekiama, kad projektuojant aplinką ir produktus būtų atsižvelgiama į platesnį pritaikomumą. Be to, rūpinamasi, kad paprastesni ir visiems prieinami sprendimai kuriant interjerą, eksterjerą ar kitus produktus nebūtų specialaus pritaikymo ar specializuoto dizaino sprendimas. Universaliu dizainu siekiama supaprastinti aplinką, t. y. palengvinti gyvenimą visiems. Ar mūsų aplinka pasiruošusi priimti negalią turinčius žmones? Nesutvarkyti takeliai, liftų nebuvimas įstaigose, įvairūs laipteliai ir kita daro neįgalių žmonių integraciją bei socializaciją beveik neįmanomas. Lietuvoje visuomeninių paslaugų teikimas visiškai nepritaikytas regos ir klausos negalią turinčių asmenų poreikiams tenkinti. Mobilumo sąlygas, neįgaliųjų savarankiškumą skatina gerinti ir LR Seimo 2010 metais ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.

Aplinka, pritaikyta visiems, turi būti saugi ir prieinama ne tik žmonėms su negalia, bet ir asmenims su vaikais, vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, žmonėms su kelioniniais krepšiais, moterims su aukštakulniais, dviratininkams, turistams, alergiškiems žmonėms, turintiesiems netipines fizines savybes, t. y. labai aukšto ar žemo ūgio asmenims, turintiesiems antsvorį ir pan. Prieinamumas neįgaliesiems gali būti užtikrintas specialiais sprendimais. Universaliu dizainu siekiama, kad pritaikyta aplinka patenkintų visus vartotojo poreikius. Dizainas čia suprantamas kaip bendras visų darbo procesų, įeinančių į aplinkos kūrimą, pavadinimas. Jis apima visuomenės plėtros planavimą, disponavimą žeme, architektūrą, konstravimą, gaminių kūrimą ir kita.

PROJEKTAVIMO ĮMONIŲ ATESTAVIMAS: ŽINGSNIS ATGAL AR NEIŠVENGIAMYBĖ? Lina BIELIAUSKAITĖ

Lietuvoje vis garsiau diskutuojant pastatų saugumo tema, nuošalyje neliko ir sprendimas, įnešęs naujų vėjų į vienos svarbiausių statybų grandžių atstovų veiklą: Statybos įstatymo pakeitimu prieš dvejus metus įteisintas nuostatas atsisakyti projektavimo įmonių atestavimo iškart sulaukė nemenkos kritikos, prieštaringai dalies specialistų jis vertinamas ir šiandien. Skambina pavojaus varpais Aplinkos ministro, tuomet – Seimo nario Valentino Mazuronio prieš keletą metų inicijuoti pakeitimai buvo itin palankiai sutikti architektų bendruomenės, nes atrišo rankas ir fiziniams asmenims būti ypatingųjų statinių projektuotojais. Iki tol galiojusi įmonių atestavimo procedūra buvo vertinama kaip perteklinė ir nedaranti jokios įtakos projektų kokybei. Esą ypatingos svarbos projektus šiaip ar taip galėdavo rengti tik atestuoti specialistai, kurie ir atsako už projekto kokybę, tad tai tik įtvirtino dvigubą atestavimo mechanizmą. Tačiau Lietuvos projektavimo įmonių, statybininkų asociacijos, taip pat Lietuvos statybos inžinierių sąjunga vieningai pasisako už tai, kad projektavimo įmonių atestavimas būtų grąžintas. Statybų sektoriaus atstovai tvirtina negalį sutikti, kad būtų sudaromos sąlygos nevaldomai blogėti ypatingųjų statinių projektų kokybei. „Esame įsitikinę, kad tai lemia vis didėjantis projektų konkursuose dalyvaujančių ir, kad juos laimėtų, paslaugų kainas dempinguojančių, tačiau menkai kvalifikuotų projektavimo įmonių skaičius. Jos siekia tik uždirb-

ti, bet neužtikrina projektų sprendinių kokybės“, – bendrą poziciją išdėstė Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis. Anot pašnekovo, pasaulyje vieningai pripažįstama, kad nuo ypatingojo statinio projekto kokybės didele dalimi priklauso statinio kokybė, įskaitant ir jo eksploatavimo išlaidas. Tai yra ne mažesnės svarbos etapas nei pats statybų procesas, o, anot R. Pranaičio, statinio statybos rangovų įmonės atestavimo atsisakyti vis dėlto nesiūloma. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad neseniai Tarptautinė konsultuojančių inžinierių federacija (FIDIC) išleido Metodinių rekomendacijų projektuotojui parinkti konkursų taisykles, numatančias tikrinti nuolatinę kiekvieno siūlymą teikiančio kolektyvo sudėtį, interesų konfliktus, atsakomybės ribas, prisiimamas pridedamųjų bei suminių sąnaudų paklaidas ir panašiai. „Vadinasi, vietoj periodiško, kas penkerius metus atliekamo bendrovės atestavimo tenka kiekvienam statinio konkursui atlikti panašų, išsamų projektuoti pretenduojančios įmonės, kaip juridinio asmens ir jos specialistų visumos, vertinimą“, – aiškino LPĮA vadovas R. Pranaitis.

situacija 2014 Nr. 1

Atestavimas – it kokybės garantas Projektavimo įmonių atestavimą siekiantys grąžinti statybų sektoriaus atstovai įvardija dešimtis argumentų. Tarp jų – ne laikinai surinktų projektuotojų darbas skirtinguose objektuose ir kolektyvuose, o atestavimu objektyviai įvertinama visos stabilios projektavimo įmonės komandos kvalifikacija, daugiametė patirtis, suprojektuotų statinių kompleksinė – architektūrinė ir inžinerinė – kokybė. Taip pat pabrėžiama, kad tik nuolat veikianti projektavimo įmonė gali apsidrausti ženklia suma patirtai žalai atlyginti, o atskiro, kad ir atestuoto, fizinio asmens draudimas yra problemiškas, ypač priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Be to, esą tik stabili projektavimo įmonė gali investuoti į brangiai kainuojančias naujoves, palaikyti, taikyti Europos standartų, normatyvų sistemą ir skiria ypatingą dėmesį projektų kokybei, nes siekia išsaugoti savo reputaciją, o tai nebūdinga laikinai surinktai ir baigus projektą išsiskirstančiai projektuotojų grupei. LPĮA vykdomasis direktorius R. Pranaitis pripažino, kad atestavimo procese esama perteklinių procedūrų, kurių būtina atsisakyti. „Siūlymus šiuo klausimu galėtų parengti specia-

Architektė, projektavimo įmonės vadovė Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ. D. Grikšaitės nuotr. li asociacijų darbo grupė. Kartu neprieštaraujame, kad architektūrinės idėjos konkursuose galėtų dalyvauti ir neatestuoti kolektyvai bei fiziniai asmenys – tai spręstų užsakovai“, – teigė pašnekovas. Siūloma, kad projektuotojų bendroves (juridinius asmenis) ir projektų vadovus (fizinius asmenis) pagal vieningą programą atestuotų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir pagal jos numatytus reikalavimus patvirtinta komisija, o specialistų – Architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga arba kitų inžinerinių profesijų sąjungos, asociacijos.

Kolektyvinės atsakomybės nėra Projektų kokybė ir projektavimo įmonių atestavimas neturi nieko bendra, įsitikinusi architektė, uostamiesčio projektavimo firmos „Pilis“ vadovė, buvusi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė Staševi-

čiūtė. Pašnekovės teigimu, bet kuriuo atveju projektuoti gali tik atestuoti specialistai, juolab kai kalbama apie ypatinguosius statinius, o projektavime galioja ne kolektyvinė, o fizinio asmens atsakomybė. „Jeigu ir projektuotojui, ir projekto dalies vadovui reikalingas atestatas ir už visą projektą pagal mūsų įstatymų bazę atsako ne įmonė, o projekto vadovas, kokia prasmė turėti įmonės atestatą? Ypatingieji objektai apskritai turi būti tikrinami ekspertų, nėra taip, kad padarei ir paleidai. Be to, ši veikla turi būti drausta“, – argumentus dėstė R. Staševičiūtė. Architektės teigimu, sprendimas atsisakyti projektavimo įmonių atestavimo ne tik išvadavo nuo beprasmių formalumų, bet ir liberalizavo rinką, suteikė užsakovams didesnių pasirinkimo galimybių. Juolab kad ir anksčiau būdavo griebiamasi įvairių fiktyvių būdų apeiti formalumus – įmonėse daliai etato būdavo įdarbinami reikiami specialistai, šie netrukus būdavo atleidžiami, arba su atestuotomis įmonėmis būdavo sudaroma jungtinės veiklos sutartis, ir šalis gaudavo tam tikrą procentą nė nedalyvaudama procese. „Projektavimo įmonių atestavimas buvo formalus dalykas, ir kažkam, kas užsiima atestavimo veikla – geras pasipinigavimas. Jo atsisakius, išsiplėtė projektuotojų ratas, krito kainos, iš projektavimo didelio verslo nėra, ir tokiomis rinkos sąlygomis kažkam labai nepatogu dirbti“, – interesų įžvelgė R. Staševičiūtė. Projektavimo įmonės vadovė linkusi manyti, kad apskritai atestatai yra sovietmečio palikimas. „Niekur taip pasaulyje nėra – specialybės mokslus baigusiam architektui nereikia jokių atestatų. Tam ir baigi aukštąją mokyklą, kad taptum specialistu. Ar gydytojai kas penkerius metus eina laikyti egzamino?“ – retoriškai klausė architektė.

Senoji tvarka – ydinga Buvęs vienos projektavimo įmonės vadovas Leonas Rimantas Butkus, bemaž 15 metų dirbęs ir projektavimo įmonių atestavimo komisijoje, teigia, kad iš esmės toks procesas būtų reikalingas, tačiau bent jau ankstesnio reglamentavimo tvarkos grąžinti nereikėtų. „Įmonių atestavimo reglamentas buvo sukurtas bene 1994 metais, dar žiūrint pro sovietinės planinės ekonomikos prizmę. Tuo laiku ir projektavimo įmonių nebuvo daug – didžiosios likusios nuo sovietmečio, o mažosios tik steigėsi. O visi tie reikalavimai buvo labiau pritaikyti stambioms organizacijoms. Pavyzdžiui, kad projektavimo įmonė kiekvienai projekto daliai privalo turėti bent po vieną atestuotą specialistą. Gerai, jei vienos projekto dalies apimtis ir kaina sudaro maždaug 20–30 procentų, bet yra bent penkios gerokai smulkesnės dalys, kurių apimtys siekia po 5 procentus. Kaip išlaikyti specialistus, kuriems nėra darbo? Siekiant atestato buvo ir apgaudinėjama, kad įmonė turi visų projekto dalių projektuotojus“, – prisiminė L. R. Butkus. Pašnekovo nuomone, kraštutinumų buvo galima išvengti, jei atestavimo reikalavimai būtų buvę pritaikyti rinkos ekonomikos sąlygoms. „Prieš kelerius metus, prieš atsisakant projektavimo įmonių atestavimo, siūliau pakeisti reglamento reikalavimus, parengiau lentelę, kurioje pagal statinius, jų paskirtį kiekvienai klasei buvo numatytas privalomas atestuotų specialistų skaičius. Tačiau sertifikavimo centras su šiais siūlymais kažkodėl nesutiko“, – apgailestavo L. R. Butkus. „Kompromiso tikrai buvo galima ieškoti, – paantrino L. R. Butkui R. Pranaitis. – Vis dėlto sprendimas priimtas buldozerio principu.“

Daugelis klaidų projektuose susijusios su tuo, kad projektuotojai iki šiol nesusipažinę su standartais, taikytinais projektuojant potencialiai pavojingus įrenginius. G. Bartuškos nuotr.

TECHNINIUOSE PROJEKTUOSE – NEBEGALIOJANTYS STANDARTAI „Vamzdžių jungimo suvirinant siūlės turi būti lengvai išgaubtos. Katilas turi būti aprobuotas pagal Lietuvos valdžios institucijų nustatytus reikalavimus. Vamzdynai turi būti sumontuoti taip, kad būtų kompensuojamas jų šiluminis plėtimasis, o jei tokios galimybės nėra, tada turi būti montuojami specialūs kompensatoriai.“ Tai citatos iš viešosios įstaigos Technikos priežiūros tarnybos specialistų vertintų techninių projektų. Daugelį metų vykdydami potencialiai pavojingų įrenginių (PPĮ) techninės būklės tikrinimą, dalyvaudami Statybos produkcijos sertifikavimo centro organizuojamose įmonių atestavimo komisijose (2013 metais Technikos priežiūros tarnybos specialistai iš jų buvo eliminuoti ir dėl to, kaip patys juokauja, turbūt turėtų kaltinti savo reiklumą) ir vertindami statinių techninius projektus, Technikos priežiūros tarnybos specialistai nuolat fiksuoja problemas, aktualias projektuojant ir statant statinius su PPĮ. Dauguma problemų, klaidų ir netikslumų projektuose susiję su tuo, kad projektavimo ir ekspertizės įstaigų atstovai iki šiol nėra susipažinę su Europos Sąjungos (ES) direktyvomis bei standartais (Lietuvoje ES direktyvos yra perimtos techniniais reglamentais). Didelėje dalyje techninių projektų nepateikiamos nuorodos į techninius reglamentus, standartus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius projektavimo gamybos, įrengimo bei priežiūros reikalavimus. Techniniuose projektuose dažnai vis dar minimos buvusios nebegaliojančios sovietinės statybos normos ir taisyklės (SN ir T), standartai (GOST) bei kiti teisės aktai. Dauguma projektuotojų nepakankamai susipažinę su suvirinimo technologijos, suvirintojų kvalifikacijos, suvirinimo

medžiagų, suvirinimo kokybės, kontrolės ir vertinimo reikalavimais. Dėl visų šių priežasčių techniniuose projektuose ir randamos bevertės įžangoje cituotos pastabos. Nors aplinkos ministro 2008 metų gegužės 30 dienos įsakymu „Dėl statybos inžinierių, siekiančių teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo pareigas ar vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimo profesinių žinių tikrinimo įvertinimui“

teisė tikrinti ir vertinti profesines žinias suteikta dešimčiai organizacijų, tačiau į organizacijų komisijas, net jei statiniuose projektuojami ir montuojami PPĮ, nekviečiami įgaliotų įstaigų techninės būklės vertinimo specialistai. Komisijų nariai labai menkai supranta apie reikalavimus, keliamus PPĮ. Projektavimo, ekspertizės, statybos įmonės ir bendrovės, vykdančios specialiųjų statybos darbų techninę priežiūrą statiniuose, kuriuose montuojami PPĮ ir atliekami suvirinimo darbai, turėtų turėti kvalifikuotus atestuotus suvirinimo specialistus – suvirinimo darbų koordinatorius (tarptautinius suvirinimo inžinierius, Europos suvirinimo inžinierius ar kt.), taip pat tokių specialistų turėtų būti ir Aplinkos ministerijos paskirtų įmonių komisijose, atkreipia dėmesį Technikos priežiūros tarnybos atstovai. Technikos priežiūros tarnybos nuomone, įmonės, atliekančios ekspertizės ir techninės priežiūros funkcijas, turėtų būti nepriklausomos ir akredituotos pagal standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ – tai padėtų užtikrinti tinkamą atliekamų paslaugų kokybę.

ŽAIBOSAUGOS NEVALIA PROJEKTUOTI APČIUOPOMIS Jonas PRANSKAITIS Bendrovės „Energosfera“ technikos direktorius

Labai svarbu, kad projektuotojas domėtųsi ir sektų vis besikeičiančias žaibosaugos normas. Lietuvoje didesnė problema yra ne projektuotojų kompetencija, o tai, kad nėra į lietuvių kalbą išverstų europinių standartų (LST EN 62305). Statybos techninis reglamentas labiau primena nuorodų į Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (ang. International Electrotechnical Commission – IEC) patvirtintų standartų rinkinį. Todėl projektuotojams tenka savo jėgomis ir užsienio kalbomis aiškintis, ką tam tikru klausimu nurodo europinės normos. Nenuostabu, kad ginčytinus sprendimus kiekvienas supranta savaip. O žaibosaugos srityje kaip reta kur apstu subtilybių, kurias nelengva išspręsti ir sava kalba, turint aukštą kvalifikaciją. Rūpestį kelia ir tai, kad lietuvių kalba nėra net programos, kuria galima apskaičiuoti esminį žaibosaugos elementą – rizikos valdymą. Į tai įeina tokie rodikliai kaip gaisro rizika, žmonių gyvybių praradimo rizika, paslaugų netekimo rizika ir t. t. Gal kaip tik dėl šių problemų projektuotojai kartais padaro esminių klaidų spręsdami žaibosaugos klausimus. Projektuojama ir atgyvenusiais metodais, ir su ne tos paskirties medžiagomis. Bendrovė „Energosfera“ projektuotojams gali pasiūlyti Vokietijos įmonės „Dehn“ rizikos valdymo skaičiavimo programą ir didelį šiuolaikinių universalių medžiagų pasirinkimą. Pasisemti daugiau šios srities žinių projektuotojams galėtų padėti „Energosferos“ išleista knyga lietuvių kalba „Apsauga nuo žaibo ir viršįtampių“, parengta pagal Tarptautinės elektrotechnikos komisijos patvirtintas normas. Pagaliau bendrovės specialistai gali projektuotojams tiesiog padėti suprojektuoti žaibosaugą sudėtinguose objektuose.

iš arčiau 2014 Nr. 1

IDEALUS LANGAS – PASYVUS KOMFORTAS Langai – tai ne vienkartinė prekė, kurią panaudoję išmetame, o ilgalaikė investicija, kuri gali pagerinti kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę, sumažinti šildymo išlaidas ir užtikrinti komfortą namuose. Pastaruoju metu dėl nuolat brangstančios energijos ieškoma vis racionalesnių taupymo sprendimų, todėl daugelis butų gyventojų, namų statytojų ir renovuotojų investuoja į idealiai šiltus langus, norėdami sutaupyti ne langų pirkimo, o jų eksploatavimo metu. Pagrindinis langų enernauja karta ginio efektyvumo klasės nustatymo kriterijus – šilumos perdavimo koeficientas Uw. Langų energinio efektyvumo klasifikavimo skalėje reitinguojami visi langai – paprasčiausių ypatybių langai, kurių Uw yra 1,5 W/m2K W/m2K ir didesnis, yra priskiriami G klasei, o energiškai efektyviausi 48–52 mm storio tristikliai paketai su dviem selektyviniais stiklais langai, kurių Uw yra iki 0,7 W/m2K, yra priskiriami aukščiausiai A++ Termoizoliaciniai TGI įstiklinimo rėmeliai klasei. Idealiai šiltais galima vadinti A++ ir A+ energinio efektyvumo Papildoma paketo sandarinimo tarpinė langus, kurie statybų pramonėje Įstiklinimo įgilinimas – 22 mm dažnai vadinami pasyviaisiais. „Ne visi langai, pasižymintys Trigubas sandarinimas aukštu energiniu efektyvumu, gali Rėmų storis – 82 mm būti vadinami idealiais, – atkreipė dėmesį UAB „Aveplast“, valdančios prekės ženklą „TIKS langai“, direk- davimo koeficientas Ug – tik 0,5 „FutureART+“ langai yra torius Vilius Eidukevičius. – Idealių W/m2K. „FutureART+“ langų mo- ypač rekomenduojami naudolangų energinio efektyvumo negali- delyje gali būti įrengti ir 52 mm ti aukštuminiuose pastatuose ir ma siekti nepateisinamai brangio- storio stiklo paketai, dėl kurių vie- pajūryje, kur dažni stiprūs vėjai, mis priemonėmis.“ nu metu įvykdomi ir ypač griežti liūtys ar audros, nes staktos „TIKS langai“ prista- patalpų akustinio komforto, ir jų centre įrengta papildoma 3-ioji to novatorišką 2014 m. IDEALŲ energinio efektyvumo reikalavimai. tarpinė ne tik pagerina langų terLANGĄ – modelį „FutureART+“, Termoizoliacinių „TGI/Swisspacer“ moizoliacines ir triukšmo slokuris pasižymi geriausiomis rėmelių panaudojimas stiklo pake- pinimo savybes, bet ir padidina termoizoliacinėmis charakteris- tuose tik dar labiau pagerina šių langų nelaidumą lietui bei vėjui. tikomis, ypač dideliu sandarumu langų eksploatacines ypatybes. Neretai langai pasirenkami bei šiuolaikišku rėmų dizainu. Išskirtinis „FutureART+“ ne vien pagal technines charakNaujoviški techniniai sprendimai langų techninis sprendimas – net teristikas, bet ir pagal estetinę užtikrina geriausias įmanomas 22 mm į rėmus įgilintas įstiklinimas išvaizdą. „FutureART+“ langų rėmai langų savybes nenaudojant ypač ir papildomas stiklo paketo išsiskiria skaisčiai balta spalva, lybrangių medžiagų, o tai leidžia užsandarinimas visu jo perimet- giu ir lengvai valomu paviršiumi. pasiekti idealų energinio efektyvu- ru. Dėl šios įstiklinimo įrengimo Visos „TIKS langų“ ypatybės mo bei langų kainos santykį. naujovės „FutureART+“ languose yra patvirtintos Europos Sąjungos „FutureART+“ langų modelį išvengiama kondensato susidarymo notifikuotų laboratorijų atlikpagrįstai galima vadinti 2014 m. įstiklinimo pakraščiuose net ir esant tais tyrimais, visa produkcija yra IDEALIU LANGU, nes toks lan- labai žemai lauko temperatūrai. žymima visuotinai pripažintu CE gas klasifikuojamas aukščiausioje ženklu. Gaminių kokybę užtikrina A++ energinio efektyvumo klasėje, UAB „Aveplast“ įdiegta kokybės nors savo kaina yra artimas dviem vadybos sistema ISO 9001, kuri klasėmis žemesnio efektyvumo lanapima visą klientų aptarnavimo gams. procesą: langų projektavimą, „FutureART+“ langų šilumos pardavimą, gamybą, tiekimą, perdavimo koeficientas Uw yra 0,7 montavimą ir garantinę priežiūrą. W/m2K, o jų šviesos laidumo koefiIšsamesnę informaciją cientas – net 71 %. Geriausias langų apie 2014 m. IDEALŲ LANGĄ šviesos laidumo ir termoizoliacines rasite www.tikslangai.lt arba ypatybes užtikrina 48 mm storio pasiteiravę apie tai artimiausiame stikliniai paketai, kurių šilumos per„TIKS langai“ prekybos salone.

IDEALUS LANGAS

2014

A++ 0,7

SUSISIEKIME! Nemokamu telefonu 8 800 222 25 ar el. paštu info@aveplast.lt. Daugiau informacijos www.tikslangai.lt

Ar tikrai efektyviai eksploatuojame šildymo ir vėsinimo sistemas? Sprendimai šildymo ir

SA 2014 Nr. 1 / reklama

vėsinimo sistemų energijos sąnaudoms mažinti

Energijos naudojimo efektyvumo klausimai jau daugelį metų – pasaulinė problema. „Visi supranta, kad turime ką nors daryti, norėdami mažinti energijos naudojimą ir taip stabdyti klimato kaitą. Kompanija „TA Hydronics“ – viena tų, kurios gali didžiuotis siūlančios ir įgyvendinančios konkrečius sprendimus, padedančius taupyti energiją“, – sakė bendrovės „TA Hydronics“ technikos direktorius Liutauras Rimkūnas. Jis įsitikinęs – labai nedaugelis žino, kad 40 proc. pasaulio energijos sunaudojama pastatuose. Ir tai dar ne viskas – bent 50 proc. čia išeikvojamos energijos praryja inžinerinės šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemos. „Taigi ŠVOK sistemos išeikvoja iki 20 proc. visos pasaulio mastu sunaudojamos energijos. Tai pakankama priežastis įvertinti, ar tikrai efektyviai eksploatuojame inžinerines pastatų sistemas, net jei nekreiptume dėmesio į kylančias energijos kainas“, – komentavo L. Rimkūnas. Lietuvoje šiandien daugiausia kalbama apie tai, kad pastatų energijos sąnaudas galima smarkiai sumažinti gerinant pastato infrastruktūrą – apšiltinant konstrukcijas. Tačiau tam reikia labai didelių investicijų, ir laukia ilgas atsipirkimo laikas. Teisingai pertvarkius vandens ŠVOK sistemas, pasiekiamas labai artimas namo „su kailiniais“ energijos taupymo rezultatas ir gaunama greita investicijų grąža. „Poveikis yra tiesioginis ir esminis. Optimizuojant sistemas, energijos sąnaudas vidutiniškai galima sumažinti iki 30 proc.“, – užtikrino L. Rimkūnas. Bendrovė „TA Hydronics“ siūlo pertvarkyti esamas vandens ŠVOK sistemas, naujais pakeisti neteisingai veikiančius elementus ar tiesiog deramai sureguliuoti sistemas. Be to, atsižvelgiant į augančius patalpų mikroklimato reikalavimus, pagerinti reguliavimo kokybės ir komforto (temperatūros, drėgmės, triukšmo slopinimo ir t. t.) lygį. Svarbiausia, atkreipė dėmesį „TA Hydronics“ specialistas, sistemą reikia

parengti eksploatuoti taip, kad vartotojams nebekiltų minčių tvarkytis savarankiškai: „Žmonėms galima aiškinti, kaip reikia eksploatuoti sistemą, bet jeigu ji neužtikrina komforto sąlygų, jie mėgina ją reguliuoti savaip.“ Ir tai dažnai sukelia neįsivaizduojamų temperatūros svyravimų – patalpų perkaitinimą ar per didelį atvėsinimą, o tai reiškia nereikalingą energijos švaistymą. Tik teisingai suprojektavus, sumontavus ir suderinus šildymo bei vėsinimo sistemas, nereikės pašalinio žmonių įsikišimo, ir tik taip įmanoma smarkiai pagerinti pastato energijos naudojimo lygį. FAKTAI: Jei šildymo sistemose patalpų temperatūra būna bent 1°C didesnė už nustatytąją ar priimtą projekte, tai energijos sąnaudos išauga nuo 6 iki 11 proc., palyginti su metiniu pastato sunaudojamos energijos kiekiu. O jeigu šildomose patalpose temperatūra būna jau 2°C didesnė, negu numatyta projekte ar norima palaikyti, tai šildymo sistemos energijos sąnaudos gali padidėti ir iki 22 proc., palyginti su metiniu pastato sunaudojamos energijos kiekiu (beveik PVM dydis!). Nedaugelis žmonių jaučia ±1°C temperatūros pokyčius, taigi... Kokybiškas sistemų balansavimas itin aktualus ne tik gyvenamuosiuose pastatuose, bet ir gamyklose ar komerciniuose objektuose, kuriuose įrengtos šaldymo (vėsinimo) sistemos: • Kuo žemesnės temperatūros vanduo grįžta į šalčio gamybos įrenginį, tuo didesnę įtaką tai turi šaldymo agregato darbo efektyvumo koeficientui (COP) – jis gali sumažėti vidutiniškai iki 15 proc. • Teisingai subalansavus sistemas, siurblių išeikvojamą elektros energijos kiekį galima sumažinti iki 40 proc. • Kiekviena papildoma valanda, šildymo ar vėsinimo sistemą paleidžiant anksčiau nei būtina, visos ŠVOK sistemos sunaudojamos energijos kiekį padidina 1,5 proc. „Galima teigti, kad siurblių sunaudojamos energijos kaina proporcinga siurblio galingumui, įvertinus sistemos srautą ir siurblio sukuriamą slėgį. Nesubalansuotose sistemose bendras srautas paprastai būna per didelis – taip siekiama išspręsti dėl ydingų projektų ar nekokybiškų montavimo ir paleidimo derinimo darbų blogai šylančių (ar vėsinamų) patalpų problemą“, – aiškino pašnekovas. Už neteisingą eksploataciją, deja, dažnai būna atsakingi inžinerines sistemas prižiūrintys nepakankamai kvalifikuoti, tačiau gerai save vertinantys specialistai.

Slėgio palaikymas ir vandens kokybė, balansavimas ir reguliavimas, termostatinis reguliavimas

ENGINEERING ADVANTAGE

Nauja „TA Hydronics“ produktų serija – dar didesnis energijos taupymas

Bendrovės „TA Hydronics“ specialistų optimizuotos ŠVOK sistemos:„Hammarplast • Consumer“ gamykla, Švedija – siurblio galingumas sumažintas 61 proc. • Minas Gerais miesto savivaldybės pastatas, Brazilija – siurblio galingumas sumažintas 21 proc. • „Pfizer“ gamykla, Prancūzija – siurblio galingumas sumažintas 31 proc. • Tampa įmanoma teisingai suderinti srautus tarp sistemos gamybos ir vartotojo dalių. • Galima suprojektuoti sistemas įvertinant nevienalaikiškumo faktorių (ang. diversity factor). • Pasiekiama, kad temperatūra grįžtamosiose šildymo sistemų linijose būtų kuo mažesnė, o šaldymo (vėsinimo) – kuo aukštesnė. Nuo to ir priklauso šilumos bei šalčio gamybos agregatų efektyvumas ir energijos sąnaudos. „Kintamo srauto sistemų efektyvumas toks didelis, kad senos pastovaus srauto sistemos visame pasaulyje jau pertvarkomos į kintamo debito. Solidūs gamintojai net šilumos ir šalčio gamybos įrenginius kuria tokius, kad šie būtų pritaikyti dirbti kintamo srauto sistemose“, – pasakojo L. Rimkūnas. Nenuostabu – teisinės normos Europoje atspindi ypatingą dėmesį globaliniam atšilimui ir klimato kaitai. Jau šiandien projektuojamų statinių sistemos turi optimaliai taupyti energiją ir šiuos ypatumus išlaikyti visą eksploatavimo laiką. Daugiau kaip 70 proc. esamų gyvenamųjų pastatų Lietuvoje buvo pastatyti iki 1979 metų, 80 proc. jų bus eksploatuojami iki 2050 metų. 90 proc. visų šildymo sistemų nėra optimaliai suderintos, taigi išlieka didelis potencialas taupyti energiją rekonstruojant ar pertvarkant ir teisingai sureguliuojant vandens ŠVOK sistemas. „TA Hydronics“ šiam tikslui įgyvendinti sukūrė novatoriškus specialios konstrukcijos vožtuvus su analogų neturinčia automatinio srauto reguliavimo (ASR) funkcija. Sausio 27–31 dienomis Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose vyks nemokami įmonės „TA Hydronics“ rengiami seminarai apie hidraulinių inžinerinių sistemų balansavimą ir reguliavimą naudojant novatoriškus analogų neturinčius vožtuvus.

SA 2014 Nr. 1 / reklama

„Atrodo keista, tačiau Lietuvos statistika rodo, kad gana įprasta, jog srautas sistemose yra apie 50 proc. didesnis, negu to reikėtų įvertinus sistemų duomenis ar projektinius skaičiavimus“, – sakė L. Rimkūnas. Teisingai subalansavus šildymo ar vėsinimo sistemas visada yra galimybė nustatyti teisingą, tai yra minimalų reikalingą, elektroninio siurblio darbo greitį arba seno tipo siurblius perjungti dirbti mažesniu greičiu – dėl to sumažėtų siurblių sunaudojamos energijos kiekis. Statistika liudija, kad siurbliai dažniausiai parenkami mažiausiai su 10 proc. rezervu. „Pagalvokite, kiek energijos išeikvojama, jei projektuotojas dėl „ramaus miego“ faktoriaus skaičiuodamas siurblio galingumą prideda 20 proc., montuotojas, prisiminęs, kad kadaise dirbant su tuo projektuotoju pritrūko siurblio galingumo, rezervui prideda dar tiek pat... O juk siurblio galingumo „montuotojui“ pritrūko dėl to, kad eksploatuojamos tinkamai nesubalansuotos sistemos, – pabrėžė bendrovės „TA Hydronics“ technikos direktorius. – Kai tai padaroma, paaiškėja, kad siurblio galingumas gerokai didesnis, negu sistemai reikia.“ Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje sistemų bendras srautas yra apie 30 proc. didesnis, negu reikalinga pagal skaičiavimus, o siurbliai bent 10 proc. galingesni negu būtina, teisingai subalansavus sistemas (pagal metodikas, standartas LST EN 14336) siurblių elektros energijos naudojimą galima sumažinti iki 40 proc. (tyrimas atliktas Prancūzijos ŠVOK mokslinių tyrimų ir mokymo centre „Costic“). Užtikrinti komfortą patalpose – palaikyti pastovią kambario temperatūrą nepriklausomai nuo kintančių aplinkos sąlygų – ir tuo pačiu sumažinti energijos naudojimą dažnai atrodo neįmanoma užduotis. Ypač jei patalpas šildo ar vėsina pastovaus srauto sistemos, kurios yra seno tipo, neekonomiškos – netaupančios energijos. Juk pastovaus srauto sistemose siurbliai VISĄ LAIKĄ dirba MAKSIMALIU GALINGUMU. „Pastovaus srauto sistemos nepakeičiamos atrodo tik tiems projektuotojams ir montuotojams, kurie skelbia dirbantys pagal „patikrintus“ modelius, o išties tiesiog bijo imtis naujovių ir modernių sprendimų, – ironizavo L. Rimkūnas. – Blogai, kad taip klaidinami užsakovai, kurie pasikliauna jais kaip atestuotais specialistais.“ Šiuolaikinėmis tendencijomis besidomintys specialistai žino, kad patenkinti augančius komforto reikalavimus ir sumažinti energijos naudojimą gali padėti KINTAMO SRAUTO sistemos. Nors jų projektavimas, montavimas ir paleidimas yra sudėtingesnis, jos tikrai TAUPO ENERGIJĄ: • Įrodyta, kad sistemą pertvarkius iš pastovaus srauto į kintamo ir teisingai subalansavus siurblio sunaudojamos energijos taupymas gali siekti 43 proc.

Informacija apie šį ir būsimus seminarus:

www.tahydronics.com Iškilus klausimams prašom kreiptis tel. +370 37 39 22 48, el. paštu info.lt@tahydronics.com.

Slėgio palaikymas ir vandens kokybė, balansavimas ir reguliavimas, termostatinis reguliavimas

ENGINEERING ADVANTAGE

ARCHITEKTŪRA

ŠIUOLAIKINIS BIURŲ PASTATAS: ORIENTACIJA – FUNKCIONALUMAS Rusnė MARČĖNAITĖ

Prieš du mėnesius atidarytame Visorių informacinių technologijų parko (VITP) administraciniame pastate dar galima išsinuomoti vieną 42 kvadratinių metrų ploto biuro patalpą. Likusios penkių aukštų, dviejų korpusų, 7300 kvadratinių metrų ploto biurų patalpos užpildytos – čia jau įsikūrė 22 informacinių technologijų (IT) verslo įmonės, kuriose dirba beveik 500 darbuotojų.

Prašė racionalių sprendimų Centro, kuriame galėtų susitelkti IT srities įmonės, poreikį VšĮ Visorių informacinių technologijų parko kūrėjams patvirtino dar 2007 metais atliktas tyrimas. Šios srities įmonėms patraukli ir verslo bei akademinę bendruomenes jungiančio klasterio idėja. Kaip tik todėl, pasak VšĮ Visorių informacinių technologijų parko plėtros direktoriaus Sauliaus Arelio, įmonėms parke plėtojant savo gamybines, tiriamąsias linijas, VITP apsisprendė kurti inkubatorių ir infrastruktūrą informacinių technologijų verslui. Formuluodami statinio projektavimo užduotį biurų pastatui užsakovai pagrindinį reikalavimą kėlė infrastruktūrai – kad ji tiktų veikti IT įmonėms, turėtų reikiamus tinklus, patogų darbo vietų išdėstymą. Parko plėtotojai siekė ir to, kad statinio architektūra pritaptų ir prie viso rajono stilistikos, tiesa, nepuoselėjo planų pastatydinti architektūros konkursų premijų vertą objektą. „Projektas turėjo būti be įmantrybių, logiškas, asketiškas, orientuotas į funkcionalumą, maksimaliai išnaudojantis erdvę biurų patalpoms“, – aiškino S. Arelis.

46 46

„Maksimaliai gerai už mažiausią kainą, – taip užduotį apibūdino viešąjį konkursą laimėjusios Vilniaus architektūros studij os architektas, projekto vadovas Vytautas Lukoševičius. – Tai nėra paprasta šiais laikais, kai visi užsakovai žino, kas yra gerai, kai visi nori kokybiškų ir pačių moderniausių sprendinių, o biudžetas ribotas. Projektas buvo pradėtas ne pačiu palankiausiu laikotarpiu – 2010 metais.“

Komandinio darbo pamokos VITP administracinio centro užsakovai, pasak V. Lukoševičiaus, gerai pasiruošė projektui – konkrečiai suformuluotos projektavimo užduotys padėjo racionaliai panaudoti turimas lėšas ir rasti galimybių ne tik šabloniniams architektūriniams sprendimams. Parengti technines sąlygas VITP padėjo bendrovės „Sweco Lietuva“ specialistai, atstovauti užsakovo interesams viso statybos proceso metu VITP vadovai pasisamdė konsultantą. „Konsultantas Rimgaudas Žaliauskas ir šiandien dirba, sprendžia vis dar iškylančius pastato rangos klausimus“, – pasakojo VITP

projektas 2014 Nr. 1 projektas 2014 Nr. 1

plėtros direktorius S. Arelis. Pasitelkti konsultantą buvo nuspręsta dar tada, kai nebuvo įvykęs konkursas techninei priežiūrai parinkti. „Konkursą vėliau laimėjo atsakinga įmonė – „Sweco Lietuva“, bet mes, iki tol neturėję darbo su ja patirties ir išvis nepatyrę statybų versle, neįsivaizdavome, kiek pagalbos vykdant projektą gausime iš techninio prižiūrėtojo. Mums administracinio centro statyba yra vienkartinis verslas – nesame profesionalūs nekilnojamojo turto plėtotojai, esame konsultantai, dirbantys su IT įmonėmis. Prireikė, tai ir pasistatėme, reikės, ir dar pasistatysime (šiuo metu svarstomi planai dėl naujos infrastruktūros, skirtos technologiniam verslui, plėtros – red.), bet tai nėra mūsų nuolatinė veikla, – aiškino S. Arelis. – Reikėjo rengti paraišką dėl finansavimo, planuoti statybas, spręsti reikalus su profesionaliais projektuotojais, rangovais, techniniais prižiūrėtojais. Suprantama, su jais esame priešingose sutarties pusėse, todėl ir norėjome turėti kompetencijos saugiklį – šias temas išmanantį savo darbuotoją.“

G. Bartuškos nuotr.

Atsakymas į klausimą, koks užsakovas architektui parankesnis – reiklus ar nė nežinantis, ko nori, matyt, nėra paprastas. Iš pirmo žvilgsnio idealios aplinkybės – laisvos rankos kūrybai – neretai radikaliai pakinta, kai užsakovas įgyvendinant projektą susivokia, kiek gali kainuoti atsainus požiūris į projektavimą. Anot architekto V. Lukoševičiaus, vykdant VITP projektą dar viena išties kompetentingo specialisto nuomonė sprendžiant projektavimo klausimus buvo naudinga: „Galėčiau sakyti, kad šiuo atveju rankos buvo surištos, bet jeigu užsakovo atstovą vertinsi kaip kolegą, su kuriuo gali pasitarti, kurio klausimai priverčia dar kartą pergalvoti sprendimus ir pasitikrinti, ar buvai teisus gindamas savo nuomonę, bendro darbo rezultatas bus teigiamas. Tada ir projektuotojai galės tik ramiau

miegoti. Galiu pasakyti, kad dėl VITP administracinio pastato aš ramus.“

Apšiltinimo sprendimai – su dviguba apsauga Viena pagrindinių užsakovų užduočių projekto autoriams (projekto vadovas V. Lukoševičius, architektas Emilis Petkevičius, idėjos autoriai architektai Vidmantas Kančiauskas, Juozas Vaškevičius, konstruktorius Audrius Rinkevičius) buvo užtikrinti mažas energijos sąnaudas eksploatacijos metu, taigi pirmiausia – pastato sandarumą. Į architektų siūlymą fasadui naudoti daugiasluoksnes cinkuotos skardos plokštes su termoizoliaciniu sluoksniu užsakovai iš pradžių sureagavo šiek tiek skeptiškai. „Standartiškai kompozicinės plokštės dažniau naudojamos prekybos, gamy-

bos patalpų, sandėlių fasadams, – pripažino V. Lukoševičius. – Bet mes turėjome idėją, kaip padaryti, kad fasadas būtų ne tik nebrangus, bet ir efektyvus bei maksimaliai estetiškas. Visoriai nėra miesto centras, aplinka čia lyg ir nekelia ypatingų reikalavimų, bet vis vien norėjosi, kad statinys nebūtų visai eilinis, turėtų savo veidą.“ Dėl fasado medžiagos pasirinkimo efektyvumo problemų neturėjo kilti – pagal daugiasluoksnių, vadinamųjų kompozicinių, plokščių „Kingspan“ gamintojų skaičiavimus, tam, kad būtų pasiekta norima sienų varža – užsakovai norėjo, kad pastatas pasiektų energinio naudingumo B klasę – objektui turėjo užtekti viso labo 80 mm storio plokštės. Bet tai neįtikimai atrodė net patiems architektams, tad apsidrausdami jie nusprendė dėti 100 mm storio plokštes KS1000 AWP – iš išorės cinkuota ir poliesteriu dengta skarda (0,4–0,6 mm storio), viduryje – ne akmens vatos, o uždarų putų poliuretano (IPN) termoizoliacinis užpildas. Šios plokštės šilumos perdavimo koeficientas U = 0,223 W/m2K. „Gamintojai atsako už pačios plokštės šiluminę varžą, bet jei pastačius paaiškės, kad šilumos maža, jie gali mums pasakyti, tarkime, kad tai dėl to, jog pastate kokios nors durys tinkamai neuždaromos. Ir galbūt tai ir bus priežastis. Taigi mums svarbi visuma – viso pastato sandarumas ir šiluma, todėl turime turėti rezervą“, – aiškino architektas V. Lukoševičius. Patalpos papildomai apšiltintos ir iš vidaus. Tiesa, ne tiek siekiant dar padidinti šilumos varžą, kiek norint apsisaugoti nuo kondensato kaupimosi ant metalinių vidaus sienų grėsmės. Taigi „Kingspan“ plokštės apdailintos gipso kartonu, o tarpas dar ir užpildytas akmens vatos sluoksniu – iš viso tai sudaro 50 mm storio sluoksnį. Apeliuodamas į tai, kad daugiausia šilumos pastatai praranda dėl vėjo, VITP atstovas pageidavo ir dvigubo sandarinimo „Kingspan“ plokščių jungčių vietose.

Rinkoje populiarėja putų poliuretanas Galimybę naudoti nedidelio, todėl ir abejonių užsakovams neretai keliančio storio kompozicines plokštes sukuria IPN užpildas, kitaip vadinamas priešgaisriniu poliuretanu.

S 47

nas.

VITP

Pasak bendrovės „Kingspan“ atstovų, norint pasiekti tokią pat varžą naudojant akmens vatos užpildą, tektų montuoti beveik dukart storesnes – 150 mm storio – plokštes. „Kingspan“ gamina plokštes ir su šia termoizoliacine medžiaga. Šiuo metu priešgaisrinio poliuretano naudojama vis daugiau. Augantį priešgaisrinio poliuretano populiarumą, „Kingspan“ atstovų nuomone, lemia šios medžiagos praktiškumas. Jos naudojimas leidžia sumažinti ir plokščių storį, ir svorį, medžiaga turi puikias mechanines ypatybes, neįgeria vandens, pagaliau – ji pigesnė: norint gauti tokią pat šilumos varžą naudojant akmens vatą teks mokėti daugiau. Tiesa, akmens vata atsparesnė ugniai, tad objektuose, kur itin svarbus prieš-

lpų pla kšto pata u a io in p ti

gaisrinis saugumas, naudojama turi būti tik akmens vata. V. Lukoševičius pažymėjo, kad nors užsakovai siekė tik B energinio naudingumo klasės, bendras visų jų pageidautų sprendinių rezultatas lėmė, kad pastatas sertifikuotas A klase. „Būtų buvę galima gauti ir A+ klasę, bet tam būtų reikėję atlikti sandarumo testus. Užsakovams to nereikėjo“, – komentavo architektas.

Pastangos dėl nestandartinio montavimo Siekdami neįprasto vizualinio efekto Vilniaus architektų studijos architektai „Kingspan“ plokštes nusprendė montuoti vertikaliai. Gamintojų duomenimis, Lietuvoje šios plokštės taip montuojamos rečiau, užsienyje – maždaug 30 proc. statinių. „Projektuodami langų įstatymo mazgus kūrėme lankstinius, papildomus įdėjimus, tarpines. Generalinio rangovo – bendrovės „Veikmės statyba“ – atstovai, sužinoję, kad teks įgyvendinti nestandartinius sprendimus, primygtinai siūlė paversti

projektas 2014 Nr. 1

plokštes taip, kaip daro visi, – nusijuokė V. Lukoševičius. – Sprendimo nekeitėme, užtat turime nesudurstytą iš gabaliukų plokštę, tai kuria solidesnį pastato įvaizdį.“ Bendrovės „Kingspan“ atstovai džiaugiasi, kad architektai nusprendė projekte panaudoti gamykloje sulenktas kampines fasado plokštes. Įprastai kampuose plokščių jungčių vietos uždengiamos skardos kampuočiu. Čia pasirinkta 90 laipsnių kampu sulenkta plokštė ir gautas išskirtinis estetinis vaizdas. „Kingspan“ gamina ne tik kampu, bet ir pageidaujamu spinduliu išlenktas plokštes – tokios panaudotos greta esančiame bendrovės „BOD group“ pastate.

Svarbiausia – patogi eksploatacija Ir Vilniaus architektūros studijos architektai, ir užsakovai patenkinti verslo inkubatoriaus pastatų planu. „Tai skandinaviškas planas: išilgai korpuso – du koridoriai, centre – pagalbinės patalpos (virtuvėlės, pasitarimų patalpos), o kraštuose – biurų patalpos“, – aiškino V. Lukoševičius. Kai vyko projektavimo darbai, nuomininkų dar nebuvo, užsakovas tebuvo pateikęs planą, kiek procentų įmonių verslo inkubatoriuje galėtų turėti vieną kabinetą, kiek – po du ar tris kabinetus. Ta informacija buvo svarbi ir inžinieriams – jie turėjo parengti planą, kaip bus atliekama energijos naudojimo apskaita, pasirūpinti galimybe kiekvienai įmonei atskirai įjungti signalizaciją ir panašiai. V. Lukoševičius patvirtino – specialių interjero pageidavimų užsakovas neturėjo, interjeras tiesiog turėjo atitikti šiuolaikinių biurų standartus, tad pasirinktas neutralus patalpų koloritas. Interjero bandymams, ir tai kukliems, vietos atsirado tik hole, kuris jungia pastato korpusus. „Taip, šiame pastate yra rekuperacija, automatinis valdymas, viskas programuojama, bet šiais laikais tai nebėra stebuklas, kuriuo ga-

Siekdami ekonominėmis priemonėmis sukurti išskirtinį fasado vaizdą projektuotojai ieškojo nestandartinių sprendimų. Vilniaus architektūros studijos archyvo nuotr.

GENERALINIS RANGOVAS

FASADO SPRENDIMAI

ELEKTROS TINKLAI

MEDINĖS DURYS

www.dorvila.lt

DURYS, VARTAI, SPYNOS

SILPNOS SROVĖS lima girtis, – sakė architektas. – Kaip IT įmonių verslo inkubatorius jis turi vieną esminį išskirtinumą – ypatingo galingumo internetą. Kito tokio Vilniuje nėra.“ Kompiuterinę tinklo sistemą ir silpnų srovių (apsaugos, priešgaisrinės signalizacijos, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo, garso, multimedijos) sistemas įrengusios bendrovės „Pristis“

generalinis direktorius Giedrius Eidimtas patvirtino, kad 7 kategorijos kompiuterinis tinklas, kuris įdiegtas VITP administraciniame pastate, Lietuvoje šiandien nėra standartas: „Ši kategorija suteikia iki 10 gigabitų per sekundę laidumo galimybę. Tai rezervas, kuris leis išvengti infrastruktūros pertvarkymo ateityje – duomenų perdavimo poreikis kasmet didėja.“

VIDAUS ATITVAROS

91 metus skaičiuojantis ir lietuviškas kokybės bei sunkaus darbo tradicijas palaikantis žurnalas „Statyba ir architektūra“ dėkoja nuolatiniams skaitytojams. Norime Jums priminti, kad prenumeruoti yra PIGIAU ir PATOGIAU. Kviečiame visus skaitančius ir mąstančius, besidominčius statybų pramonės sektoriumi prisijungti prie mūsų prenumeratorių gretų:

12 mėn. – 96 Lt; 6 mėn. – 48 Lt; 3 mėn. – 24 Lt; El. versija (PDF formatu) 12 mėn. – 50 Lt.

ISTORINĖS VILOS RENESANSAS Legendinis Palangos „Anapilis“ susigrąžins autentišką vaizdą

Lina BIELIAUSKAITĖ

Didžiausiame šalies kurorte naujam gyvenimui pamažu atgimsta istoriniai pastatai. Per porą metų tiesiogine prasme iš pelenų prikeltas Palangos kurhauzas dabar estafetę perduoda vienai gražiausių ir garsiausių medinių pajūrio vilų – grafų Tiškevičių laikus menančiam „Anapiliui“. Tikimasi, kad pastato restauracijos startas neužtruks. Prireiks kelių milijonų Palangos savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas teigė, kad darbus būtų galima pradėti kad ir rytoj – ne tik parengtas „Anapilio“ restauravimo bei pritaikymo kultūros poreikiams projektas, bet ir gautas statybos leidimas.

Kurorto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Broniaus Martinkaus žodžiais, konkrečiau kalbėti apie kokius nors veiksmus ar rangovus bus galima tik paaiškėjus finansavimo galimybėms. Įvertinus panašių objektų restauravimo praktiką, kiek anksčiau preliminariai skaičiuota,

projektas 2014 Nr. 1

kad projektui įgyvendinti prireiks apie 5,5 mln. litų. Tačiau parengus techninį projektą paaiškėjo, kad „Anapilio“ restauracija ir pritaikymas naujoms reikmėms turėtų kainuoti maždaug 3 mln. litų. Šiuo metu kaip tik laukiama žinių, kokio dydžio Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos šis projektas galėtų tikėtis.

Pasitelkė retronuotraukas „Anapilis“ – viena pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų – pastatytas XIX amžiaus pabaigoje. Kokiais konkrečiai metais jis iškilo, nežinoma, tačiau pastato nuotrauka jau puikuojasi 1898-aisiais išleistame pirmajame Palangos at-

Taip garsioji kurorto vila atrodė 1903-iaisiais užfiksuotoje nuotraukoje. Palangos savivaldybės archyvo nuotr.

virukų albume. Specialistų teigimu, tuo metu kurorte statomų vilų architektūra turėjo nemažai Šveicarijoje paplitusių užmiesčio statinių bruožų, kaip antai įvairios formos bokšteliai, erkeriai ar aukšti stogai ant kronšteino. Sovietmečiu „Anapilis“ buvo gerokai pakeistas, tad specialistams teko nelengva užduotis atkurti autentišką jo veidą. Kadangi senieji pastato brėžiniai neišlikę (spėjama, kad kadaise jie sudegė), nežinoma, ir kas buvo statybos projektų autorius, teko pasitelkti senuosius atvirukus bei nuotraukas, kuriuose užfiksuotas šis pastatas. Po kruopščių tyrimų paaiškėjo, kurios „Anapilio“

interjero detalės yra autentiškos, koks buvo senasis pastato išplanavimas, ir net nustatyta buvusioji vilos sienų spalva. Remiantis pateiktomis specialistų išvadomis ir bus atkuriamas pirmykštis „Anapilio“ vaizdas.

Analogų – vienetai „Pastatas fiziškai susidėvėjęs, tad norint jį toliau eksploatuoti būtina kapitališkai remontuoti – naudojant autentiškas medžiagas ir technologijas bus stiprinamos vilos konstrukcijos, o susidėvėjusios keičiamos naujomis“, – nekilnojamosios kultūros vertybės laukiančius procesus vardijo vyriausiasis Palangos architektas S. Bradūnas. Valdininko žodžiais, nors „Anapilis“ po restauracijos ir remonto taps tokiu, koks gimė, veikiausiai šiuos pokyčius plika akimi pastebės ne visi, nes jie nebus itin

radikalūs. „Bus atkuriamos kai kurios autentiškos detalės, elementai, kurie neišliko: balkonai, keičiami kaminai, kurie buvo ilgainiui pristatyti ir yra nebūdingi šiam statiniui, perstatomi laiptai, verandos ir kita. Štai kadaise stoge buvo įrengtas švieslangis, tad jis irgi bus demontuotas“, – pasakojo S. Bradūnas. Pašnekovo teigimu, per pastaruosius maždaug 10 metų tai bus antras iš esmės restauruotas Palangos senosios medinės architektūros objektas po vilos „Jūros akis“. „Nėra tikslo atstatyti „Anapilį“ tiesiog kaip kultūros paminklą, svarbu, kad jis būtų gyvas, naudojamas, nes tai irgi yra vertybės atkūrimas. Tad atgimęs pastatas bus įdomus ir edukacine, ir pažintine funkcija“, – kalbėjo vyriausiasis Palangos architektas.

Įsileis muziejų ir renginius Daugeliui Palangos „Anapilis“ iki šiol asocijuojasi su

muzikos klubu, kuriame mėgo koncertuoti garsūs Lietuvos atlikėjai, čia vykdavo kameriniai koncertai – visa tai kūrė šios vietos išskirtinumą, ypatingą jos aurą. Pastaruoju metu pastate vykdavo kurorto meno ansamblių repeticijos, nedideli koncertai, čia taip pat įrengtos Palangos kultūros centro administracinės patalpos. Numatyta, kad po restauracijos ir remonto darbų „Anapilyje“ įsikurs Palangos kurorto muziejus. Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas S. Bradūnas teigė, kad įstaigos veikla neturėtų apsiriboti vien stacionaria, nekintama ekspozicija – čia planuojama organizuoti ir įvairius kultūros, pramoginius renginius. „Savivaldybei šioje vietoje, be „Anapilio“, taip pat priklauso vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“. Manyčiau, visa ši teritorija su trimis pastatais ir galėtų tapti Palangos muziejaus kompleksu“, – teigė S. Bradūnas.

SA 2014 Nr. 1 / reklama

Šio daugiabučio pusrūsyje veikiantis muzikos klubas gyventojams ramybės netrikdo dėl gerai įrengtos garso izoliacijos.

Pažabotas triukšmas Gyvenamųjų daugiabučių pusrūsiuose veikiančios kavinės – standartinė situacija tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje ar kitose šalyse. Ir problemos, kylančios dėl triukšmo iš šių patalpų, čia būna bemaž vienodos. Kartais skiriasi tik patalpų savininkų požiūris į šį klausimą. Pas mus gana dažnai kariaujama su triukšmu besiskundžiančiais kaimynais ir raštais mėginama įrodyti, kad pašalinių garsų į aplinką nesklinda. O Vakaruose pasistengiama patalpas izoliuoti, kad triukšmas iš tiesų netrikdytų kaimynų ramybės. Įrengė patalpą patalpoje Vieną pavyzdžių, kaip izoliuoti patalpoje sklindantį triukšmą, kad šis nesklistų į kitas patalpas, galima pamatyti viename Vokietijos Miuncheno miesto daugiabučio namo pusrūsyje. 28 metrų ilgio, 4 metrų pločio ir apie 4 metrų aukščio patalpa tapo muzikinio klubo „Charluie“ namais, kur muzika netyla iki pat paryčių. Baras aplinkiniams gyventojams dabar nekelia jokio galvos skausmo, policija nesulaukia kaimynų skundų dėl ramybės trikdymo. Penkiaaukščio pusrūsyje įrengiant barą iš karto buvo nuspręsta, kad patalpoje skambanti muzika ar lankytojų balsai neturi išplisti į aplinką, name gyvenantys žmonės neturi girdėti pašalinių garsų. Paprastai tokiais atvejais naudojama sistema su esamų sienų apkala netiko dėl susidarančių vadinamųjų garso tiltų. Todėl buvo pasirinkta patalpos patalpoje sistema „Knauf Cubo“. Vienintelis likęs kelias garsui sklisti – 30 cm pločio oro tarpas tarp sienos ir sistemos – buvo izoliuotas mineraline vata. Apkala sudaryta iš trijų gipso plokščių sluoksnių: vienas sluoksnis – 18 mm storio „Knauf Blue“ plokščių, du

Garsą slopinanti konstrukcija – sprendimas bet kokios paskirties patalpoms

sluoksniai – 12,5 mm storio „Knauf Silentboard“ plokščių. Visų trijų sluoksnių svoris sudarė 53 kilogramus kvadratiniam metrui. Kitaip nei įprastos „Knauf Cubo“ sistemos, ši buvo apkalta tik iš vidaus. Sistemos karkasas sumontuotas iš „Knauf Cubo“ sistemos atramų, kurių viršutiniai galai sujungti UA tipo profiliais. Karkasas sumontuotas iš CW100 tipo profilių prie sienų ir UA125 tipo profilių prie lubų. Tarp profilių konstrukcija prie lubų užpildyta dviem mineralinės vatos sluoksniais, kurių kiekvieno storis yra 100 mm. Prie sienų karkaso užpildui naudotas 100 mm storio mineralinės vatos sluoksnis. Pradėjus eksploatuoti klubą, akustiniai matavimai parodė, kad garso izoliacija tarp klubo patalpos ir esančio buto siekia 88 dB. Patalpa patalpoje – taip galima pavadinti vieną efektyviausių sprendimų norint izoliuoti triukšmo sklidimą iš vienos patalpos į kitą. Šis Vokietijoje įgyvendintas projektas yra tik vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kaip tinkamai suvaldyti triukšmą. Kartais pasirenkamas sprendimas garsą slopinančią konstrukciją montuoti tik prie sienų, paliekant lubas neizoliuotas. Tokio varianto minėtame pavyzdyje atsisakyta, nes garsas per lubas persiduotų į viršutinius pastato aukštus. Kokybės klausimai – vis aktualesni Įrengiant barus, kavines ar naktinius klubus bemaž visuomet susiduriama su garso izoliavimo klausimu. Statant naujus pastatus garso izoliavimo problemos sprendimai dažniausiai jau būna numatyti. Šis klausimas kur kas aktualesnis senos statybos pastatuose, ypač daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Pirkdami būstą naujakuriai ne visuomet turi galimybę tinkamai įvertinti triukšmo izoliavimo ypatybes. Problemų gali išryškėti tik po kurio laiko. „Vartotojai dabar yra tikrai išprusę. Pirkdami būstą žmonės domisi informacija, kokius reikalavimus jis turi atitikti, ar pastatytas kokybiškai. Todėl nebebijoma kel-

Probleminiai seni daugiabučiai Pasiūlytu sprendimu izoliuoti patalpas, kad iš jų nesklistų triukšmas, labai patenkinti architektai. Anksčiau spręsti šį klausimą buvo mėginama taikant pačių sugalvotus būdus, dabar lieka pasinaudoti kompanijos „Knauf“ patirtimi. „Kasdien sulaukiame daug skambučių iš gyventojų, besikreipiančių į mus patarimų. Prašoma sprendimų būtent triukšmui izoliuoti. Ši problema labai dažna senos statybos daugiabučiuose, tačiau pasitaiko ir naujai pastatytuose namuose. Daugiausia nusiskundimų – dėl tarpbutinių pertvarų garso izoliacijos. Klausiama, kaip padaryti, kad patalpos plotas sumažėtų kuo mažiau“, – sakė V. Kiršytė. Esamų atitvarų garso izoliacijai idealiai tinka nepriklausomai nuo esamos sienos stovinčios gipso kartono konstrukcijos. Esamos sienos garso virpesiai susilpnėję ertmės ore, perduodami plokščių apkalai. Rezultatas yra tuo geresnis, kuo yra didesnis oro tarpas ir kuo didesne mase gipso plokščių sluoksnis priešinasi sklindančiai garso energijai. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad esant dukart didesniam gipso kartono sluoksnio tankiui ertmės gylį galima sumažinti per pusę, išlaikant tokią pat garso izoliaciją. Todėl „Knauf Silentboard“ plokštės, kurių tankis yra dukart didesnis palyginti su standartine gipso kartono plokšte, tinka geriausiai siekiant sumažinti apkalos storį ir įrengti ypač didelio efektyvumo sistemą. Triukšmo izoliavimo problemos sprendimas – patalpa patalpoje – šiek tiek sumažina erdvės plotą. Tačiau savininkai turi tinkamai sudėlioti prioritetus: spręsti problemą ir patirti nežymius patalpos ploto nuostolius ar palikti viską kaip yra ir toliau bandyti susitarti su kaimynais.

SA 2014 Nr. 1 / reklama

ti su kokybe susijusių klausimų, kurių anksčiau žmonės neužduodavo tik per nežinojimą. O jeigu nusipirkus būstą išryškėja problemų dėl garso izoliavimo, ieškoma sprendimų, vis rečiau paliekama taip, kaip yra“, – pastebėjo kompanijos „Knauf“ projektų koordinatorė Vilda Kiršytė.

Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į „Knauf“ informacijos centrą tel. (8 5) 213 2222. 53

NESUTARIMŲ PRIEŽASTIS – KELIAI Miško keliams prižiūrėti trūksta ne tik lėšų, bet ir sąmoningumo

Kalbos apie solidarumą prižiūrint miško kelius vėl supriešino privačių miškų savininkus ir urėdijas. Šios iki šiol savo lėšomis rūpinosi miško keliais, kuriais naudojasi ne tik pačios, bet ir privačių miškų savininkai, medienos vežėjai bei gyventojai. Sunkiasvore technika sugadinus miško kelius paprastai pradedama ieškoti kaltųjų. Ar bendras mokestis, skirtas miško kelių priežiūrai, iš tiesų pagerintų situaciją? Skiriamų lėšų nepakanka Nors pagrindinis miškų urėdijų darbuotojų rūpestis – miškų atkūrimas ir priežiūra, nemažai lėšų bei dėmesio miškininkams tenka skirti ne miškams, bet kelių remontui ir priežiūrai. Kauno miškų urėdija miško kelių priežiūrai ir remontui kasmet atseikėja maždaug 350 tūkst. litų. Jos teritorijoje – 278 kilometrai vietos reikšmės vidaus miško kelių. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) urėdijos teritorijoje esantiems miško keliams tiesti kasmet papildomai skiriama tik apie 100 tūkst. litų. 2014 metais, prognozavo Kauno miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Saulius Lazauskas, miško kelių remontui gali prireikti iki pusės milijono litų. Mat šiųmetė žiema miško keliams – ypač nepalanki. KPPP teikiamas lėšas Kauno miškų urėdija jau kelerius metus skiria naujam 3,8 kilometro miško keliui tiesti Vytėnų girininkijoje. Šiais metais, jei bus užtikrintas reikiamas finansavimas, šį kelią planuojama baigti. „Keliams tiesti ir prižiūrėti skiriamų lėšų toli gražu nepakanka, juolab miško keliais naudojasi ne tik urėdija, bet ir gyventojai, ūkininkai, privačių miškų savininkai. Mes vieni privalome juos prižiūrėti, remontuoti, saugoti“, – sakė S. Lazauskas. Pavasario polaidžio metu, esant nepalankioms sąlygoms, kai kuriuose urėdijos prižiūrimuose miško keliuose apribojamas sunkiasvorių krovininių automobilių eismas, tačiau, anot vyr. inžinieriaus, toks draudimas daliai privačių miškų vežėjų – nė motais.

miško kirtimo darbams miškininkai visų pirma skuba išsiaiškinti, kas tuos darbus atlieka, susisiekia su atsakingais asmenimis ir jiems pateikia garantinį raštą, kuriame numatyta atsakomybė už sugadintus miško kelius. „Kuo anksčiau surasi, kas dirba privačiame miške, tuo didesnė tikimybė, kad sugadinus kelią pavyks išvengti kaltininkų ieškojimo. Mat dažnai miško savininkas vienas, medieną kerta nusamdytas rangovas, ją išveža dar kita įmonė. Mes paprašome patvirtinti raštu, kas vykdo miško ruošos darbus, o miško ruošėjas, pasirašydamas garantinį raštą, įsipareigoja sugadinęs kelią jį suremontuoti arba apmokėti urėdijos pateiktą sąskaitą už atliktus kelio remonto darbus“, – paaiškino S. Lazauskas. Apie būsimus privataus miško kirtimo darbus urėdiją informuoja ir Valstybinė miškų tarnyba, išduodanti urėdijos teritorijoje leidimus kirsti mišką.

Miško keliais rūpintis įpareigotos urėdijos, nors privačių miškų savininkams, medienos vežėjams ir gyventojams jie ne mažiau reikalingi. G. Bartuškos nuotr.

Patys ieško kaltininkų Ar urėdijoje pasitaiko atvejų, kai miško kelias sugadinamas, o kaltininko rasti nepavyksta? „Mes keliais rūpinamės, juos saugome ir neleidžiame, kad Kauno miškų urėdijos prižiūrimi miško keliai būtų gadinami. Potencialų gadintoją stengiamės nustatyti tik pradėjus vykdyti miško ruošos darbus“, – komentavo S. Lazauskas. Mat kai kuriems medienos supirkėjams atrodo, kad medieną vežti galima tada, kai norisi, ir kad kelių saugoti jiems nereikia. Pagrindinis tokių vežėjų motyvas, esą miško keliai – valstybės nuosavybė, todėl jais gali naudotis visi norintieji. Urėdijos darbuotojai vadovaujasi principu: „Padarei žalą – atlygink“, todėl privačiuose miškuose prasidėjus

iš arčiau 2014 Nr. 1

Keliai – gyvybiškai svarbūs „Mums keliai labai svarbūs, nes apie 70 proc. urėdijos teritorijos – perteklinio drėgnumo, laikinai užmirkusiose, užmirkusiose ir pelkinėse augavietėse esantys miškai. Šiuo metu aktyviai vykdoma ir biokuro ruoša, todėl ir bet kuriuo metu pravažiuojami keliai, ir kirtimo atliekų, skirtų biokurui ruošti, sandėliavimo aikštelė – būtinybė“, – komentavo miškininkas. Dalį miško kelių priežiūros ir remonto darbų urėdijos atlieka pačios. Tačiau naujiems keliams tiesti ar rekonstruoti rengiami viešieji pirkimai ir samdomos specializuotos įmonės. Apsisprendus tiesti naują miško kelią, pirmiausia atliekami projektavimo darbai, mat urėdijos teritorijoje keliai paprastai tiesiami per pelkes, užmirkusius miškus, todėl dedamos pralaidos, įrengiamos sankasos, grioviai, būtinai atliekama projekto ekspertizė, vykdoma jo kontrolė, techninė priežiūra, atliekamas KPPP lėšų panaudojimo auditas.

Planuose – naujas karjeras Kauno miškų urėdijoje aktuali kokybiško žvyro trūkumo problema. Miško keliams tiesti privaloma naudoti žvyrą,

kuris atitiktų statybos reikalavimus, būtų atitinkamos frakcijos. Taigi rangovams pradėjus darbus, pirmiausia atliekami bandymai, ar žvyras atitinka reikalavimus. Tik tuomet jis pilamas ant tiesiamo kelio. Kauno miškų urėdija tokį žvyrą turi pirkti. Urėdijos teritorijoje veikia mažasis karjeras, tačiau jis, anot S. Lazausko, baigia išsekti, be to, šiame karjere esantis smulkus žvyras su priesmėliu nėra labai tinkamas keliams. Jau dabar miškininkai suka galvą, iš kur apskritai ateityje reikės gauti žvyro. „Jei žvyrą reikės nuolat pirkti, išlaidos kelių priežiūrai ir remontui dar padidės. Mums svarbu atidaryti didįjį karjerą, kuris užtikrintų reikiamą žvyro kiekį, tačiau jau spėjome sulaukti priekaištų, esą neracionaliai naudotume žvyrą. Galbūt tokios pozicijos laikomasi dėl konkurencijos su statybininkais?“ – svarstė miškininkas.

Mokesčio nauda neabejoja Miško kelių priežiūros problemą, tikimasi, bent iš dalies išspręstų planuojamas įvesti naujas 5 proc. pajamų mokestis privačių miškų savininkams už parduotą medieną ir nukirstą mišką. S. Lazauskas sakė pritariantis nuomo-

G. Bartuškos nuotr. nei, kad ir miškų urėdijos, ir privačios įmonės, užsiimančios ūkine miškų veikla, dirbtų vienodomis sąlygomis. Nustatytas mokestis, jo nuomone, galėtų padėti bent iš dalies spręsti miškų urėdijas diskriminuojančio apmokestinimo problemą, taip pat miško kelių tvarkymo sunkumus. „Mes dirbame daug sudėtingesnėmis sąlygomis nei privačių miškų savininkai – nuo gautų pajamų į valstybės biudžetą sumokame 44 proc. mokesčių. Dėl ant pečių vis didesniu svoriu užgulančių mokesčių negalime pakankamai lėšų skirti miško keliams tvarkyti, prižiūrėti, ir situacija tik blogėja“, – komentavo miškininkas. Urėdijos nuo šių metų aktyviai įsitraukė į biokuro gamybos rinką – organizuoja skiedrų gamybą iš miško kirtimo atliekų. Tuomet pagamintas skiedras tieks energijos išteklių biržai BALTPOOL. Kauno urėdija, kaip ir kitos, irgi privalo sukaupti tam tikrą medienos rezervą skiedros gamybai. Kelias, norint pasiekti medienos skiedras, bet kuriuo metu turi būti pravažiuojamas, taigi labai tvirtas. „O mūsų keliai tokie nėra. Jiems reikalinga daugiau priežiūros“, – argumentavo miškininkas. Nepalankią miškininkams žiemą uždaryti visus miško kelius ir taip apsaugoti nuo sugadinimo irgi neįmanoma – urėdija privalo vykdyti įsipareigojimus medienos pirkėjams. Kartais šią tenka paimti iš kirtaviečių, kur apskritai nėra jokio privažiavimo, o tai, S. Lazausko teigimu, dar labiau apsunkina ir taip nelengvą miškininkų darbą. „Kai žiemą nepašąla, keliai tampa sunkiai pravažiuojami, todėl laiku įvykdyti sutartis labai sunku. Jose išimčių dėl nepalankių gamtinių sąlygų nenumatyta“, – apgailestavo S. Lazauskas.

Būtina suvienodinti sąlygas

Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamų lėšų urėdijai užtenka nutiesti mažiau nei kilometrą naujo kelio.

Medieną privačių miškų savininkai ir urėdijos parduoda nelygiavertėmis sąlygomis. Jas, miškininko teigimu, būtina suvienodinti. „Jei vienas sumoka 15 proc. mokesčių daugiau nei kitas, kaip galima lygiomis sąlygomis konkuruoti rinkoje, medieną parduodant vienodomis kainomis?“ – svarstė pašnekovas. Kauno miškų urėdijos urėdas Edmundas Kovalčikas urėdijos teritorijoje esančių kelių būklę apibūdino trumpai: keliai, kuriems tiesti naudotas geros kokybės žvyras, yra normalios būklės, ir tokie ypač saugomi. Tokių kelių yra Vilkijos, Padauguvos, Vytėnų girininkijose. „Miško keliams, tiesiamiems per klampynes, pelkėtas vietas, reikia kur kas daugiau statybinių medžiagų nei įprastai. Kad turėtum gerus kelius, juos reikia nuolat atnaujinti, naudoti gerą žvyrą“, – aiškino E. Kovalčikas. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, miškų urėdijų valstybiniuose miškuose yra apie 24 tūkst. kilometrų vietos reikšmės vidaus miško kelių, kurie naudojami miško sodinimo, priežiūros, sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos, aplinkosaugos ir rekreacinių objektų įrengimo bei tvarkymo darbams atlikti, taip pat miškų ūkio gamybinei veiklai organizuoti, vietos gyventojų susisiekimui ir kitoms reikmėms. 2012 metais miškų urėdijos savo lėšomis nutiesė ir rekonstravo 18,4 kilometro, suremontavo daugiau kaip 347 tūkst. kilometrų, atliko priežiūros darbus 13,5 tūkst. kilometrų miško kelių, suremontavo 4 tiltus. Miško keliams tiesti, taisyti ir tiltų remontui iš viso panaudota 21,8 mln. litų miškų urėdijų lėšų. 2012 metais KPPP lėšomis – 5 mln. litų – miškų urėdijose nutiesta 14,9 kilometro, rekonstruota 13,9, suremontuota 125 kilometrai miško kelių.

iš arčiau 2014 Nr. 1

Novatoriškas aplinkosaugos projektas įvertintas auksu Ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių šalies miestų statybos kompanijos pajėgios sėkmingai realizuoti technologiškai sudėtingus, atsakingus projektus. Viena jų – alytiškių bendrovė„Kortas“, kurios įgyvendintą Alytaus dumblo apdorojimo įrenginių komplekso rekonstrukciją vainikavo konkurse „Lietuvos metų gaminys 2013“ pelnytas aukso medalis. Įmonės darbas buvo įvertintas už sudėtingus kompleksinius, konstruktyvinius sprendimus, kokybę, operatyvumą, svarbą ekologijai ir visam Alytaus regionui.

aplinkosauginis objektas, kuriame sugebėta suderinti ir sudėtingus technologinius, ir patrauklius vizualinius sprendimus. „Nors po viešojo pirkimo mums, kaip užsakovams, buvo abejonių, ar rangovai sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus, projektą pavyko įgyvendinti netgi už mažesnę nei sąmatos vertė kainą“, – pridūrė pašnekovas. Anot R. Žako, džiugu ir tai, kad įgyvendinant projektą dalis jam skirtų Europos ir valstybės lėšų atiteko patiems alytiškiams.

SA 2014 Nr. 1 / reklama

2010–2013 metais bendrovės „Kortas“ įgyvendintas projektas apėmė ir senų pastatų rekonstrukciją, ir naujų objektų statybas. Dumblo apdorojimo įrenginiai, pastatyti šiaurės rytinėje Alytaus dalyje, šalia Nemuno, efektyviai apsaugo upės pakrantes nuo taršos. Įmonės įdiegtas technologinis įrenginys suprojektuotas kaip nuotekų valymo įrenginiuose susidarančio dumblo utilizavimo sistema. Dumblą galima apdoroti anaerobiniu būdu, perdirbtą išdžiovinti ir naudoti kaip trąšą arba deginti kietojo kuro katiluose. Anaerobinio dumblo apdorojimo metu susidariusios biodujos panaudojamos elektrai ir šilumos energijai gaminti kogeneratoriuje. Pūdytuvuose iš dumblo išgaunamų biodujų pakanka pagaminti iki 400 kWh elektros energijos per valandą. Trūkstamas šilumos energijos kiekis gaunamas deginant gamtines dujas. Pagaminta elektros energija bus naudojama Alytaus valymo įrenginių reikmėms tenkinti. Sudegintas dumblas taip pat gali būti naudojamas kaip šlakas keliams tiesti. Bendrovės „Kortas“ įdiegtos technologijos užtikrina sklandžią sudėtingų procesų eigą: dumblas tankinamas, apdorojamas maišymo ir homogenizavimo įrenginiais, pūdomas, sausinamas. Visuose rezervuaruose dumblą galima kaupti net iki 5 dienų, o faktiškai visų procesų elementai suprojektuoti taip, kad įrenginiai galėtų nepertraukiamai dirbti ir nutikus gedimui. Modernūs Alytaus dumblo apdorojimo įrenginiai nuo šiol leis ne tik mažinti dumblo tūrį, šiltnamio dujų, nemalonių kvapų išsiskyrimą, bet ir apdorotą dumblą panaudoti kaip vertingą medžiagą. „Korto“ jungtinės veiklos partneriams teko ne mažiau atsakinga užduotis – bendrovės „Manfula“ specialistai sukūrė ir sukomplektavo visą įrenginių komplekso technologiją. „Projektas – sudėtingas, tad iššūkių netrūko kiekvienoje grandyje, tačiau pavyko išspręsti visas problemas ir pasiekti numatytus rodiklius“, – kalbėjo „Manfulos“ vadovas Virginijus Štiormeris. Kompanija turi nemažai patirties tokio pobūdžio darbuose – panašų projektą „Manfula“ yra įgyvendinusi Mažeikiuose ir Kėdainiuose. Bendrovės „Dzūkijos vandenys“ direktorius Rolandas Žakas teigė, kad naujieji dumblo apdorojimo įrenginiai – ilgai lauktas ir visam Alytaus regionui svarbus

Užupio g. 30 LT-01203 Vilnius Tel. +370 5 272 5308 Faks. +370 5 272 1062

KAIP UŽTIKRINTI KONSTRUKCINIŲ PASTATO SIŪLIŲ ATSPARUMĄ UGNIAI Kilus gaisrui, labai svarbus veiksnys žmonėms gelbėjantis iš pastato, taip pat gelbėjant patį pastatą ir jame esantį turtą – maksimalus ugnies plitimo apribojimas ir sulėtinimas. Todėl pastatai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad kilus gaisrui būtų galima išvengti žmonių aukų ir sumažinti nuostolius. Normos reglamentuoja, kaip ugnies plitimas iš gaisro židinio turi būti ribojamas specialiomis priešgaisrinėmis atitvaromis, užtikrinančiomis (priklausomai nuo pastato paskirties ir patalpų specifikos) vienos, dviejų, trijų, o atskirais atvejais – net keturių valandų atsparumą ugniai. Priešgaisrinėms pertvaroms įrengti projektuotojai ir statybininkai turi nemažą skirtingų sprendimų bei medžiagų pasirinkimą, o konstrukcijų siūlės tebėra vienos šiuo atžvilgiu jautriausių pastato vietų. Konstrukcinės, ypač deformacinės, pastatų siūlės yra didesnio pavojaus vietos, pro jas liepsna iš vienos patalpos gali greitai persimesti į kitą. Įmonė „Delta Nova“ siūlo ekonomiškai efektyvų lengvai montuojamą ugnies barjerą ESOFLAM (gamintojas – „Esope Continental“, Prancūzija), užtikrinantį net 4-ių valandų atsparumą ugniai (EI240). Iš bazalto mineralų pluošto gaminama ESOFLAM tarpinė yra atspari ir vandeniui. Ji gali būti naudojama visų tipų konstrukcinėms ir deformacinėms pastato siūlėms bei ertmėms (pavyzdžiui, tarp sienos ir vamzdžio) izoliuoti, taip pat surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų atraminių guolių, atskirų gelžbetonio elementų jungimo ar kitų įdėtinių detalių apsaugai nuo ugnies.

naujiena 2014 Nr. 1

Naujas mokestis atvėrė senas žaizdas Valstybė susirūpino privačių miškų savininkų ir urėdijų bendradarbiavimu prižiūrint miškų infrastruktūrą

Privačių miškų savininkų, kurių šalyje priskaičiuojama daugiau kaip 247 tūkst., ir valstybinių miškų urėdijų tikslas bendras – kokybiški ateities miškai. Todėl miškų savininkai, planuodami įveisti naują ar atkurti iškirstą mišką, beldžiasi į urėdijų duris – jose gali įgyti ne tik kokybiškų miškui atkurti reikalingų sodmenų, bet ir specifinių žinių organizuojamuose miškininkystės srities kursuose. Būtent jų, įsitikinęs Jonavos miškų urėdijos urėdas Rolandas Skuja, privačių miškų savininkams labiausiai trūksta. Siūlo kokybiškus sodmenis Jonavos miškų urėdija privačių miškų savininkams siūlo sodmenis, atitinkančius kokybės reikalavimus ir turinčius kilmės dokumentus. Miškininko teigimu, medžių kilmė geriausiai užtikrina sodinamo miško kokybę. Be to, medžių kilmės dokumentai privalomi privačių miškų savininkams, miškus įveisiantiems už Europos Sąjungos (ES) lėšas. Jonavos miškų urėdijoje įveistos pušies ir juodalksnio sėklinės plantacijos. Urėdijoje iš sėklinių plantacijų šiuo metu surenkama maždaug 90 proc. spygliuočių medžių sėklų, lapuočių medžių sėklos renkamos selekciniuose

iš arčiau 2014 Nr. 1

arba sėkliniuose medynuose. Urėdija yra įveisusi miškinės obels, mažalapės liepos, juodalksnio plantacijas, kurios yra dar jaunos ir nedera. Tad aukštesnės kategorijos sėklas urėdija perka iš kitų urėdijų. Visi Jonavos miškų urėdijos miškai – 20,9 tūkst. hektarų – yra sertifikuoti FSC sertifikatu, kuris patvirtina, kad miškai tvarkomi ir naudojami griežtai laikantis darnios plėtros principų.

Į užsienio rinkas nesižvalgo Prieš 6–7 metus dalis Jonavos miškų urėdijoje išaugintų sodinukų dar iškeliaudavo į Švediją, šiuo metu, anot miškų urėdo, jie auginami savo reikmėms, dalį įsigyja privačių miškų savininkai, susiruošę atkurti nukirstą mišką arba įveisti naują, taip pat privačius miškus valdančios įmonės, kai kurios miškų urėdijos. Prireikus urėdijos specialistai turima technika kirtavietėse arba žemės plotuose gali paruošti dirvą miškui atkurti. Tam urėdija turi įsigijusi traktorių, frezas, miško plūgus. Šių paslaugų paklausa, patikino R. Skuja, nėra didelė, mat tenka konkuruoti su privačiomis įmonėmis, kurios, neretai irgi ES lėšomis, turi įsigijusios visą tokiems miško darbams reikiamą techniką. „Mes dažniau teikiame paslaugas miškų savininkams mėgėjams, kurie, turėdami nedidelį plotą miško, ieško, kas tinkamai paruoštų dirvą miškui apželdinti, rūpinasi kokybiškų sodmenų įsigijimu, konsultuojasi, kaip ir kada juos tinkamai pasodinti“, – paaiškino Jonavos miškų urėdijos vadovas. 59

Moko rūpintis miškais Urėdijoje privačių miškų savininkams organizuojami miškininkystės srities mokslo kursai. Kai kurie, ypač rūpestingi miškų savininkai, juose, urėdo teigimu, dalyvauja po keletą kartų. Kursų metu savininkai supažindinami su miško ir medienos rinkos, miško atkūrimo ir įveisimo, miško priešgaisrinės saugos, medynų formavimo ir kirtimo, biržių atrėžimo pagrindais. Išklausęs kursus ir išlaikęs egzaminą miško savininkas įgyja teisę savo miške ženklinti kirstinus medžius. Urėdijos, atkurdamos ar įveisdamos naujus miškus, vykdydamos ugdomuosius kirtimus, prižiūrėdamos įveistus ar atsodintus miškų plotus, laikosi griežtų reikalavimų. Miško kirtimo taisyklėse privačių miškų savininkams numatyta keletas palengvinimų, tačiau esminiai reikalavimai – kirtimo amžius, laiko apribojimai ir paukščių lizdaviečių apsauga – galioja visiems. 2013 metais Generalinė miškų urėdija įvertino miškų urėdijas, geriausiai teikusias paslaugas privačių miškų savininkams – tas, kurios suteikė daugiausia paslaugų ir pardavė sodmenų.

Nesutarimų priežastis – keliai

Jonavos miškų urėdija privačių miškų savininkams siūlo sodmenis, atitinkančius kokybės reikalavimus.

Jonavos miškų urėdijos miškų urėdo teigimu, nesutarimų su privačių miškų savininkais ar įmonėmis kyla tik dėl miško kelių, kuriais įprastai naudojasi ir privačių miškų savininkai bei kiti gyventojai. Būtent šie dažniausiai skundžiasi sugadintais keliais. Pasitaiko atvejų, kad neišsiaiškinę, kas iškirtę mišką nesutvarkė sugadinto kelio, gyventojai, ieškodami kaltininkų, mina urėdijos slenkstį. Problema dėl privačių miško vežėjų, gadinančių ne tik miško, bet ir seniūnijų prižiūrimus kelius, opi dažnoje urėdijoje. Tačiau miškininkai randa įvairių būdų sudrausminti keliais tinkamai nepasirūpinančius vežėjus. Jonavos miškų urėdijoje galioja tam tikra taisyklė – su privačiais miško kirtėjais ir vežėjais, valstybinio miško pakraštyje sandėliuojančiais medieną, sudaromos sutartys, kuriomis vežėjai įpareigojami medienos nevežti pavasarinio polaidžio metu ar lyjant, rudenį. Prieš pradedant darbus įvertinama kelio būklė, sutariama, kad baigus darbus ji bus ne prastesnė. Urėdo teigimu, vykdomais kirtimais domisi seniūnijos, mat ir jos ne mažiau suinteresuotos savo prižiūrimų kelių kokybe. Daugiau nesutarimų, anot R. Skujos, kyla su privačių miškų savininkų teises turinčia ginti Lietuvos miško savininkų asociacija, o ne su tais, kurie dirba ir tinkamai rūpinasi mišku.

Situacijai švelninti – naujas mokestis Aplinkos ministerijos Miškų departamento pateiktais duomenimis, privačių miškų savininkai 2012 metais sumokėjo 13,9 mln. litų mokesčių. Miškų urėdijos kasmet į valstybės biudžetą sumoka tiek mokesčių, kiek nesumoka nė viena valstybės ar privati įmonė – daugiau kaip 220 mln. litų. Seimas privačių miškų savininkams parengė naują daug diskusijų sukėlusį 5 proc. pajamų mokestį už parduotą žaliavinę medieną ir nukirstą mišką. Surinktus pinigus žadama skirti miško keliams tvarkyti, priešgaisriniams įrenginiams, sausinimo sistemoms prižiūrėti. Jonavos miškų urėdijos urėdas linkęs tokiai iniciatyvai pritarti. Juolab tokį mokestį į Bendrų-

Urėdija savo lėšomis tobulina kelių, privažiavimų ir pažintinių takų tinklą, kad gyventojai galėtų aplankyti Jonavos miškų urėdijos teritorijose iš arčiau 2014 Nr. 1 60 esančius miškus.

iš arčiau 2014 Nr. 1

jų miškų ūkio reikmių finansavimo programą jau seniai moka ir pačios miškų urėdijos – dalis sumokėtų pinigų kasmet grįžta tvarkant ir prižiūrint miško kelius. „Savų pinigų visada gaila. Tačiau prie miško infrastruktūros turi prisidėti visi jos naudotojai. Miško keliai reikalingi ne tik mums vieniems, bet ir privačių miškų savininkams, miškų lankytojams. Kelių priežiūrą užkrauti ant vienų pečių, kai jais naudojasi visi, tačiau moka vieni – neteisinga“, – komentavo R. Skuja. Įgyvendinant žemės reformą valstybiniai ir privatūs miškai suskaldyti, išmėtyti. „Jau dabar tie keliai margi kaip gyvatė: per valstybinį mišką einančius kelius prižiūrime, per privatų mišką – minimaliai taisome, per valstybinį – vėl prižiūrime. O kaip kitaip – su malūnsparniu juk neperskrisime nepravažiuojamo ruožo“, – ironizavo miškininkas. Prisidėdami prie miško kelių priežiūros, neabejoja R. Skuja, privačių miškų savininkai jais atsakingiau naudotųsi. Kol kas urėdija savo lėšomis tobulindama kelių, privažiavimų ir pažintinių takų tinklą miškuose gyventojams sudaro geresnes sąlygas aplankyti Jonavos miškų urėdijos teritorijose esančius miškus.

Keliams skirs daugiau dėmesio 2012 metais Jonavos miškų urėdija miško kelių priežiūrai išleido 306 tūkst. litų, 2013-aisiais – 294 tūkst. litų įmonės lėšų. Nuo 2012 metų urėdija įgyvendina ES projektą – rekonstruoja 6,7 kilometro miško kelio atkarpą. Tam skirta 600 tūkst. litų ES paramos. Lietuvos automobilių kelių direkcija kelių rekonstrukcijai 2013 metais suteikė 95 tūkst. litų. Urėdijos kasdienių darbų sąraše ne tik visi miško apsaugos priežiūros darbai, bet ir melioracijos įrenginių, gaisrų stebėjimo sistemos, priešgaisrinių įrenginių priežiūra. Nors priešgaisrinės mineralizuotos juostos, priešgaisriniai barjerai, vandens paėmimo vietos įrengiami tik valstybiniuose miškuose, priešgaisrine apsauga, stebėjimu ir gaisrų gesinimu miškų urėdijos rūpinasi ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose. Už miškų stebėjimą ar gaisrų gesinimą, R. Skujos teigimu, sąskaitų privačių miškų savininkai nesulaukia.

Mokomasis takas „Kopa“ veda per buvusiame kariniame poligone įveistą pušyną.

Miškų gaisringumui, anot R. Skujos, daugiausia įtakos turi sausringi metai, taip pat gėrybių miške gausa: jei yra gėrybių, vadinasi, miškuose netrūks lankytojų, taigi ir gaisrų. Jonavos miškų urėdijos prižiūrimuose miškuose įdiegta moderni gaisrų stebėjimo sistema. Panaši įranga veikia daugelyje urėdijų, kurių miškai pasižymi didesniu gamtiniu degumu. Ši sistema, R. Skujos teigimu, veikia nepriekaištingai, o tokios įrangos būtinybę geriausiai supranta tie, kurie vasaras leisdavo budėdami priešgaisriniuose bokštuose. Miškų stebėjimo sistema ne tik efektyviai veikia, bet ir taupo lėšas, nes įdiegus ją atsisakoma senųjų bokštų, nebereikia jų atnaujinti, taupomas darbuotojų, kurie įtempto sezono metu gali atlikti būtinus miško priežiūros darbus, laikas. Miškininkų darbą atkuriant ir tausojant Lietuvos miškus įvertino visas pasaulis. Jeilio (JAV) universiteto mokslininkams paskelbus kasmetinį Aplinkos gerovės indeksą paaiškėjo, kad Lietuva – geriausiai miškus sauganti valstybė pasaulyje. 61

SA 2014 Nr. 1 / reklama

Sistemai priekaištų neturi

Urėdijoje privačių miškų savininkai ne tik įsigyja kokybiškų sodmenų, bet ir mokosi, kaip tinkamai juos sodinti, prižiūrėti.

jaukus namas / 2014 Nr. 1