Statyba ir architektūra. Parodos.

ne mažesnę kaip 2 metų profesinę patirtį projektavimo srityje.

Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų dokumentais, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis (jeigu planuojama jungtis prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų) ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais.

Vadovaujantis nuo 2014 metų sausio 1 dienos galiojančiu Teritorijų planavimo įstatymu, statytojui nebeliko rūpesčių ir nebereikia patirti išlaidų, susijusių su sklypo detaliojo plano rengimu. Parengti detalųjį kvartalo planą – savivaldybės administracijos pareiga. O kai bendrasis planas leidžia, statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas ir be detaliojo plano.

Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai atliekami siekiant įvertinti inžinerines geologines žemės sklypo sąlygas ir parengti konstrukcinę statinio projekto dalį – geotechninius statinio pamatų ar atraminių konstrukcijų sprendinius. Šiuos tyrimus gali atlikti ir tyrimų ataskaitą parengti juridiniai ar fiziniai asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotą leidimą šios rūšies tyrimams.

Statytojas turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją, kuris turi išduoti prisijungimo sąlygas per 15 darbo dienų nuo statytojo prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.

Privalu paskelbti „Infostatyboje“ Dėl specialiųjų architektūros sąlygų išdavimo reikia kreiptis į savivaldybės administraciją.

Specialieji architektūros reikalavimai, atsižvelgiant į statytojo pateiktus projektinius siūlymus ar pageidaKviečiame aplankyti mūsų stendą parodoje

balandžio 24–27 d. lauko ekspozicijoje

PASTOLIAI • Rėminiai pastoliai • Moduliniai pastoliai • Mobilūs bokšteliai • Pastoliai Plettac

Oficialus „Altrad“ atstovas Lietuvoje

KLOJINIAI • Sienų klojiniai: MIDI BOX, MIDI BOX PLUS • Perdangos klojiniai: ALUstrop, H-beam

STATYBVIETĖS PRIEDAI • Statybinio laužo latakai • Apsaugos nuo kritimo • Keltuvai

UAB „Transrifus“, Liepų g. 34A, Garliava, LT-53205 Lietuva Kauno r.

• +370 37 33 74 10 +370 618 66 000 • info@transrifus.lt • www.transrifus.lt

7

vimus, konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, nustatomi vadovaujantis Statybos įstatymo, kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų numatytais reikalavimais.

Norint gauti leidimą statyti naują statinį, savivaldybės administracijai kartu su prašymu pateikiamas statybos projektas ir kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais.

Jeigu projektas ir visi privalomi pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, savivaldybės administracijos tarnautojas jį užregistruoja Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ir paskelbia joje

subjektus, privalančius pagal kompetenciją patikrinti projekto atitiktį Statybos įstatyme nustatytiems reikalavimams.

Jeigu projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduodamas, paskelbiama informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Prieš pradėdamas statybą, statytojas turi atlikti dar vieną prievolę – informaciją apie statybos pradžią, rangovo pasamdymą, taip pat pagrindinių statybos sričių vadovų (statinio statybos vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo) pasamdymą ar paskyrimą per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo paskelbti informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

„ECOSERVICE“: DAR DAUGIAU PASLAUGŲ IŠ VIENŲ RANKŲ Beveik du dešimtmečius gyvuojanti bendrovė „Ecoservice“ šiandien yra didžiausia atliekų tvarkymo įmonė Lietuvoje, užsiimanti antrinių žaliavų ir komunalinių atliekų surinkimu, vežimu bei apdorojimu.

Kompanija nuosekliai plečia ne tik savo veiklos geografiją, bet ir teikiamų paslaugų spektrą. Šiandien „Ecoservice“ pristatoma karščiausia naujiena – biotualetų nuoma ir priežiūra. „Džiaugiamės galėdami lanksčiai reaguoti į savo klientų poreikius ir pasiūlyti kuo daugiau paslaugų, – teigė bendrovės „Ecoservice“ atstovas Paulius Staniulis. – Įmonė surenka komunalines šiukšles, antrines žaliavas, statybų atliekas, veža nuotekas iš individualiųjų namų.

Tad siekdami, kad užsakovai gautų visą paslaugų paketą iš vienų rankų, pristatome ir šią naujovę. Biotualetų nuomos ir priežiūros paslauga itin aktuali statybų įmonėms, nes statybvietėse būtini sanitariniai taškai, taip pat organizuojant renginius – ši sritis bus naujas mūsų įmonės veiklos segmentas.“ Kilnojamuosius biotualetus bendrovė „Ecoservice“ nuomoja įmonėms, organizacijoms ir privatiems asmenims. Lengvus, šiuolaikiškos išvaizdos ir stabilius įrenginius patogu naudoti ir įvairių renginių metu, ir namų

valdose ar vasarvietėse, taip pat statybvietėse, kur nėra stacionarių tualetų. Bendrovės siūlomi biotualetai atrodo estetiškai, yra apsaugoti nuo išorinio gamtos poveikio, lengvai prižiūrimi ir perkeliami iš vienos vietos į kitą.

Priežiūros paslaugos aptariamos pagal individualų kiekvieno kliento poreikį. Į biotualetų priežiūros kainą įskaičiuotas nešvarumų valymas, tualeto plovimas iš išorės ir vidaus aukšto slėgio vandens siurbliu, aromatizuojamojo skysčio pripylimas, taip pat tualetinio popieriaus atsargų papildymas.

Biotualetų nuomos ir priežiūros kaina priklauso nuo biotualetų skaičiaus, priežiūros dažnumo bei nuomos trukmės.

Jočionių g. 13, LT-02300 Vilnius Tel. +370 5 264 9253 www.ecoservice.lt

9

Vienas mūrinių namų trūkumų – iš dalies ilgas statybos laikas. Be to, betonavimo, tinkavimo darbams būdingas užsitęsęs džiūvimo procesas. Specialistų teigimu, pastatytas mūrinis namas visiškai išdžiūva per dvejus ar trejus metus, o tuo metu šaltuoju sezonu gerokai daugiau sąnaudų reikalauja ir pastato šildymas.

Mūriniai namai nerūdija, nebijo graužikų, nepūva, tačiau yra jautrūs išorės drėgmei. Ypač atkreiptinas dėmesys į tinkamą namo šiltinimą. Svarbu laikytis mūrijimo technologijų, kitaip drėgmė ims skverbtis į plytas, blokelius ir sumažins jų šiluminę varžą. Montuojant nestandartines perdangas ar kitas laikomąsias

konstrukcijas reikia papildomų gelžbetonio mazgų ir atramų, o tai turi įtakos namo statybos kainai.

Mūriniam namui statyti naudojamos sunkios medžiagos, todėl jų transportavimas į statybvietę gana komplikuotas ir brangus, tam būtina galinga technika. Tačiau tokiems pastatams siūloma plati ir nesunkiai prieinama statybinių bei apdailos medžiagų įvairovė, be to, galima pritaikyti ekologišką produkciją ir įgyvendinti nestandartinius projektus, o esamus statinius – rekonstruoti pasitelkus metalines sijas, kolonas ir panašiai.

Pasak specialistų, statant mūrinius namus svarbiausia laikytis nustatytų normų ir nepalikti nesandarių tarpų, plyšių.

PASTATAI LANDŠAFTAS INTERJERAS Projektavimo paslaugos www.atika.lt Verkių g. 30-3, Vilnius Tel.: +370 5 273 4490 +370 699 25 551

11

PUIKUS PASIRINKIMAS ŠIUOLAIKINEI STATYBAI Betoniniai „Haus“ blokeliai yra tvirti, juos paprasta montuoti, jie yra paklausūs ir dėl nedidelės kainos. Šiuos blokelius naudoja ir mažaaukščių individualiųjų namų, ir daugiaaukščių statytojai. Betoniniai blokeliai gaminami iš natūralių, aplinkai nekenksmingų medžiagų: smėlio, cemento ir vandens.

Daugiaaukščių pavyzdžių – ne vienas Betoniniai „Haus“ blokeliai yra puikus pasirinkimas montuojant išorės ir vidaus atitvaras daugiaaukščiuose pastatuose, kur jau yra išlietas gelžbetonio karkasas.

Kadangi šie blokeliai palyginti su kitais yra lengvesni, konstrukcijos neapkraunamos dideliu svoriu.

Pavyzdžių, kai statant daugiaaukščius pastatus panaudoti „Haus“ betoniniai blokeliai, yra ne vienas. Šiuo metu Rygoje statomas net 30 aukštų „Z-Towers“ pas-

Latvijos sostinėje Rygoje naudojant „Haus“ blokelius mūrijamos „Z-Towers“ dangoraižių tarpbutinės garsą izoliuojančios atitvaros.

tatas, kur atitvaros mūrijamos iš betoninių blokelių.

Daugiaaukščiai gyvenamieji namai naudojant „Haus“ blokelius kyla ir sostinės Kalvarijų bei Žalgirio gatvių sankirtoje. „Haus“ blokeliai taip pat panaudoti viename iš „Helios“ daugiaaukščių sostinės S. Konarskio gatvėje, taip pat pastatuose Antakalnyje, V. Grybo g. bei Justiniškėse.

Statant daugiabučius gyvenamuosius namus labai svarbu užtikrinti garso izoliaciją, ypač tarp butų. „Haus“ blokeliai tam ypač tinkami. Statytojams taip pat priimtini „Haus“ blokeliai sąramoms montuoti.

Puikus kainos ir kokybės derinys Europoje ir Amerikoje mūro sistema iš betoninių blokelių, pagamintų naujoviškais presais, naudojama jau dešimtmečius. Ši statybų rinkose dominuojanti mūrijimo medžiaga populiarėja ir Lietuvoje. Sistema tobulinama jau pusę amžiaus ir šiuo metu neturi prilygstančio konkurento. Nė viena kita mūro sistema negali atstoti betono blokelių, vertinant svarbiausius rodiklius: patvarumą, ilgaamžiškumą, izoliacines garso ypatybes, atsparumą drėgmei ir statybinės medžiagos ekologiškumą.

Kaina. „Haus“ betoniniai blokeliai yra viena pigiausių statybinių medžiagų, palyginti su kitomis mūrui naudojamomis medžiagomis.

Paprastas naudojimas. „Haus“ blokeliai yra labai patogi, tikslių matmenų ir paprastai pritaikoma mūrijimo medžiaga. Naudojant „Haus“ blokelius, statoma greitai ir tiksliai, nereikia derinti kelių skirtingų konstrukcinių medžiagų.

Ilgaamžiškumas ir atsparumas. „Haus“ blokeliai neyra, neskyla ir netrupa. Kuo betonas senesnis, tuo jis tvirtesnis. „Haus“ blokeliai pasižymi ypatingu mūro ir tinko sukibimu.

Atsparumas drėgmei. Palyginti su kitomis analogiškomis medžiagomis, „Haus“ betono blokelių kapiliarumas yra minimalus – jie neperšlampa, per juos nesiskverbia drėgmė. Blokeliai nebijo jokių oro sąlygų, puikiai tarnauja netinkuoti ir nedažyti. Gali būti sandėliuojami neuždengti.

Puiki garso ir šilumos izoliacija. Naudojant „Haus“ blokelius su šilumos izoliaciniu sluoksniu šildymo išlaidos mažėja 20–30 proc. Betonas yra ir viena geriausiai garsą izoliuojančių medžiagų.

Ekologiškumas. Gaminant „Haus“ blokelius naudojamos gamtinės žaliavos, todėl jie neturi jokio neigiamo poveikio sveikatai ir gyvenamajai aplinkai.

Naudojimo galimybės Betoniniai sienų blokeliai yra tuščiaviduriai, su įvairių formų ir dydžių ertmėmis, todėl esant poreikiui labai paprasta blokelius suskaldyti į mažesnius (100, 200, 250, 300, 400 milimetrų ilgio). Taip pat svarbu tai, kad, padėjus blokelį ant užtepto mūrijimo skiedinio sluoksnio, dalis mišinio užpildo apie 1,5 centimetro blokelio ertmės – tai užtikrina papildomą mūro sienos tvirtumą, didesnį atsparumą horizontalioms apkrovoms. Jeigu nėra specialių konstrukcinių reikalavimų, blokelių mūro nereikia papildomai sutvirtinti armatūra.

Betoniniai blokeliai yra 25 ir 20 centimetrų aukščio.

Dažniausiai mūryti naudojami aukštesni blokeliai, nes taip taupomas mūrijimo skiedinys ir mūrininko darbo laikas. Mažesni blokeliai naudojami tais atvejais, kai norimame aukštyje reikia padaryti angas ar derinant sienos aukštį pagal numatomus poreikius.

MEDINUKŲ STATYTOJAI LAUŽO STEREOTIPUS Senoji medinių pastatų tradicija randa vis daugiau šalininkų ir šiandienos visuomenėje. Šimtmečių patirtį ir pažangias technologijas suvieniję rąstinių namų statytojai laužo įsigalėjusius stereotipus, kurie nepelnytai sumenkina medinukus.

Mediena, iš kurios statomi rąstiniai namai – unikali medžiaga. Nukirstas medis nustoja augti, bet mediena tebekvėpuoja, sugeria ir vėl atiduoda drėgmę, skleidžia savo aromatą. Rąstiniai namai pasižymi sveika aplinka ir palaiko natūralų drėgmės balansą. Elektrostatinės medžio ypatybės neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, jose nesklando ir nesikaupia dulkės.

Mediena yra ilgaamžė statybinė medžiaga – teisingai suręstas ir prižiūrimas namas gali stovėti šimtmečius.

Skandinavijoje, Rusijoje iki šiol galima rasti namų, kuriems yra 600–700 metų. Didelę įtaką medinių konstrukcijų naudojimo laikui pailginti turi įvairios konstrukcinės priemonės: sausos medienos naudojimas, dažymas ir impregnavimas, pastatas turi būti projektuojamas taip, kad mediniai elementai gerai vėdintųsi, ir panašiai.

Rąstiniai namai pasižymi gera garso, šilumos izoliacija: skaičiuojama, kad medinė siena iš 24–26 centimetrų storio rąstų saugo šilumą taip pat kaip 1,2 metro storio plytų siena. Gana didelio skersmens rąstai yra at-

sparesni degumui nei plieno konstrukcijos: kad ir kaip neįtikimai skambėtų – veikiant ugniai rąstų paviršius ne liepsnoja, bet anglėja.

Maždaug prieš 50 metų pradėta plėtoti klijuoto tašo rąstų technologija šiandien rąstinio namo sėdimą leidžia sumažinti apie 10 kartų. Taip pat išlaikomi rąsto matmenys ir kitos ypatybės. Kadangi klijuoto tašo rąsto šerdis yra perpjauta, taip panaikinami jame buvę įtempimai. Be to, tokią medieną galima geriau išdžiovinti nei masyvų medžio rąstą – klijuoto tašo rąste lieka tik 10–15 proc. drėgmės. Rąstiniai klijuoto tašo namai pasižymi griežtomis taisyklingomis formomis. Tad jie itin tinka didmiesčių priemiesčiuose, kur vyrauja šiuolaikiniai mūriniai namai. Tokio namo sienos kvadrato kaina yra 20–30 proc. didesnė nei kitų tipų rąstinių namų, todėl klijuoto tašo rąstiniai namai Lietuvoje dažniau statomi gyventi nuolat, kaip pagrindinis būstas, o ne poilsiui.

Standartinis natūralaus rąsto ilgis siekia 6 metrus, o klijuojant medieną išilginėms sienoms galima pagaminti gerokai ilgesnius rąstus. Naudojant šią technologiją galima statyti sudėtingesnės architektūros namus.

Kaip medinių namų trūkumą statybų specialistai įvardija ribotą atstumą tarp tarpatramių, tad sudėtingiau keisti namo planą. Nors ir nežymiai, tačiau šie namai irgi sėda, tad paskutinius apdailos darbus, jei įmanoma, rekomenduojama atidėti metams. Taip pat svarbu, kad montuojant namą nelytų. Be to, medinius namus reikėtų perdažyti maždaug kas 5–8 metus.

„ECOROCK FF“ – TAI PIRMOJI VIENO GAMINTOJO SIŪLOMA KOMPLEKSINĖ PASTATŲ IŠORINIŲ SIENŲ ŠILTINIMO SISTEMA Nedegios akmens vatos gamintojas ROCKWOOL pristato kompleksinę pastatų išorinių sienų šiltinimo sistemą ECOROCK FF. Pirmą kartą vienas gamintojas siūlo visus šiltinimo sistemos elementus, taip užtikrindamas visišką jų tarpusavio suderinamumą ir ilgaamžiškumą. Sistemą sudaro termoizoliacinės akmens vatos plokštės FRONTROCK MAX E arba FASROCK LL ir aukštos kokybės mišiniai. Šiltinimo sistema ECOROCK FF skirta statomų ar renovuojamų pastatų išorinių sienų šilumos izoliacijai įrengiant tinkuojamuosius fasadus.

Visi sistemos komponentai parinkti taip, kad būtų kuo geriau išnaudotos geriausios akmens vatos ypatybės. Komponentų suderinamumas patikrintas bandymais, ir tai patvirtina išduotas Europos techninis liudijimas. Be to, sistemos tiekėjas šiltinimo sistemai ECOROCK FF suteikia dešimties metų garantiją.

ECOROCK FF – tai pirmoji vieno gamintojo siūloma kompleksinė pastatų išorinių sienų šiltinimo sistema, kurios pagrindą sudaro fasadinės termoizoliacinės ROCKWOOL akmens vatos plokštės. Tokios sistemos pasirinkimas užtikrina patikimą gaisrinę pastato saugą (akmens vata yra nedegi, turi aukščiausią (saugiausią) degumo klasę A1) ir aukštą energinį naudingumą (šilumos laidumo koeficientas – nuo 0,036 W/mK). Visa tai leidžia gerokai sumažinti šildymo išlaidas

ir jaustis saugiai. Be to, ši sistema yra laidi garams, t. y. apšiltintos sienos kvėpuoja, todėl pagerėja vidaus patalpų mikroklimatas.

ECOROCK FF sistemos apdailos sluoksnis gali būti įrengiamas pasirenkant norimos spalvos tonuotą silikoninį ar silikatinį tinką bei polimerinį–mineralinį tinką, kurį galima nudažyti. Spalvinę sistemos gamą

sudaro daugiau kaip 160 tinko ir (ar) dažų spalvų, o formuojant grūdėtą arba raižytą tinko paviršiaus struktūrą ir renkantis norimą užpildo dalelių dydį yra galimybė įgyvendinti visas – netgi drąsiausias – išsvajotojo namo fasado idėjas, neapsiribojant tik šviesių fasado atspalvių parinkimu ir nebijant fasado išorinės apdailos įtrūkimų dėl intensyvių spalvų, nes akmens vatos gaminiai nekeičia matmenų dėl temperatūros ar drėgmės poveikio.

ECOROCK FF – tai ne tik gerokai mažesnės šildymo išlaidos, užtikrinta gaisrinė sauga, komfortiška aplinka, bet ir plati tinko bei dažų spalvų paletė, tiksianti kiekvienai sienai ir atitiksianti kiekvieno kliento pageidavimus.

ROCKWOOL – tai dešimties metų garantija.

SPRENDIMAI SPARČIAM IR KOKYBIŠKAM DARBUI Didelė sparta ir kokybė yra tai, ko užsakovai šiandien reikalauja iš darbus atliekančių darbininkų. Todėl šiems, be abejo, reikia pagalbininkų – tinkamų įrankių. Bendrovės „BizeA“ ir B.PRO supranta darbo našumo ir patogumo svarbą, todėl siūlo tik aukštos kokybės, patikimus pneumatinius kalimo įtaisus bei jungiamąsias detales, kuriuos naudojant darbas taps spartesnis, tikslesnis ir ekonomiškesnis.

Ilgametę vertingą patirtį sukaupę bendrovės „BizeA“ profesionalūs konsultantai padės išspręsti visas reikiamos įrangos pirkimo detales, patars gamybos automatizavimo klausimais, suteiks žinių apie bet kurio siūlomo įrenginio našumo ar technines charakteristikas.

UAB „BizeA“ klientams siūlo kokybišką, šiuolaikišką ir efektyvią sujungimo techniką pramonei: profesionalius pneumatinius ir dujinius BEA bei BIZON įrankius, gamybos sąsagas, kaiščius, vinis. Taip pat čia galima įsigyti mechaninių sąsagų kalimo ir susegimo įrankių, italų gamintojo „Alfamacchine“ įrenginių pjauti ir jungti kampu.

UAB „B.PRO“ Marių g. 8, Paketuriai, LT-40103 Kupiškio r.

Tel. +370 459 35224 Mob.+370 682 60003

UAB „BizeA“ Marių g. 8, Paketuriai, LT-40103 Kupiškio r.

Tel. +370 459 35224 Atstovas Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Marijampolės apskrityse – Tadas Radzevičius Mob. +370 686 38 875, el. paštas tadas@bizea.lt Atstovas Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Tauragės, Telšių apskrityse – Naglis Jonaitis Mob. +370 616 25 521, el. paštas naglis@bizea.lt Priežiūros tarnybos vadovas Ričardas Jusius Mob. +370 620 15 257, el. paštas ricardas@bizea.lt www.bizea.lt

UAB „BizeA“ siūlo ir termoklijų HOTMELT įrankius bei klijus, skirtus pakuoti, gamybos pramonei, medienai remontuoti, floristikai.

Be to, galima įsigyti ir pneumatinės technikos aksesuarų: oro paruošimo blokų, oro žarnų, pneumatinių jungčių, balansavimo ir kitokių įrenginių, o įmonės specialistai atliks garantinį ir pogarantinį BEA bei BIZON įrankių remontą.

Ilgalaikę siūlomų sprendimų priežiūrą užtikrins ir bendrovė B.PRO – jos specialistai suteiks profesionalią pagalbą ir techninę priežiūrą. B.PRO – įmonė, kuri specializuojasi profesionalios sujungimo technikos statybai tiekimo srityje. Klientams siūlomi sprendimai stogo dangai kloti, stogo konstrukcijoms montuoti, medinių namų statybai, parketo grindims įrengti, armatūrai rišti, taip pat greitam gipso kartono plokščių montavimui.

B.PRO arsenale – aukštos kokybės kompresoriai, statybinės vinys, sąsagos, kaiščiai, medvaržčiai, rišimo viela, taip pat pneumatiniai, dujiniai, akumuliatoriniai, elektriniai ir rankiniai įrankiai.

19

nemažai laiko: reikia paruošti klojinius, pakloti armatūrą, išlieti betoną ir laukti, kol jis sutvirtės. Tad kiti darbai kurį laiką stoja. Be to, monolitinių perdangų montavimas reikalauja papildomų žinių, įgūdžių, ir šį darbą gali atlikti tik patyrę darbininkai.

Surenkamosios perdangos. Šios perdangos susideda iš lengvų gelžbetonio sijų su erdvine plieno santvara ir tuščiavidurių blokelių. Sumontuota konstrukcija užliejama betono sluoksniu. Perdangos, užpildytos tuščiaviduriais blokeliais, yra lengvesnės už tradicines. Šio tipo perdangoms įrengti nereikalingas kranas ar sudėtingos klojinių sistemos. Blokeliai nėra sunkūs, todėl perdangos konstrukcija montuojama rankomis.

Betono grindys Sumontavus perdangą įrengiamas grindų sluoksnis. Įprasta konstrukcija – betono grindys. Ant perdangos paklojus termoizoliacinį sluoksnį, hidroizoliacinę plėvelę ir armuojamąjį plieno tinklą, pilamas betono sluoksnis, kurio storis – ne mažiau kaip 6 centimetrai. Betonas išlyginamas elektrine glaistykle ir tuomet laukiama, kol jis išdžius. Akivaizdu, kad laikui bėgant pastatą veikia įvairios apkrovos ir dažniausiai jos būna nukreiptos į grindis. Kad šios būtų tvirtos ir atsparios, daug priklauso nuo betono sudėties ir liejimo metodo. Dėl to šį darbą reikia patikėti patirties turintiems darbininkams.

Nors betono grindys yra bene populiariausios, jos turi ir kai kurių trūkumų. Pirmiausia – didelis svoris, palyginti su kitomis alternatyvomis. Antra – betonavimo procesas šlapias, ir reikia laiko, kol betono grindys visiškai išdžius. Patalpas reikia gerai vėdinti, kad pasišalintų susikaupusi drėgmė. Tad reikia gerai pasverti, kada grindis betonuoti. Jeigu lauke temperatūra nukrinta žemiau 5 laipsnių šilumos, langų atidaryti, kad pasišalintų drėgmė, nerekomenduojama.

Gipso masės grindys Gipso masės grindis pavadinus alternatyva įprastoms betono grindims, kai kurie specialistai gali paprieštarauti – o gal atvirkščiai? Vardijant priežastis, kodėl vertėtų rinktis gipso grindis, tokių yra nemažai. Pirmiausia – jos greičiau kietėja, ir paviršiumi galima vaikščioti jau po 24 valandų. Pats paviršius susiformuoja ypač kietas, nors sluoksnis būna plonesnis, negu įrengiant cementines grindis. Cementines grindis, kad šios nesutrūkinėtų, būtina armuoti, o gipso grindų armuoti nereikia. Visa tai įvertinus, perdangos apkraunamos kur kas mažiau.

Liejamosios gipso masės grindys išsilygina savaime ir suformuoja ypač lygų paviršių, skiedinys pasiskirsto tolygiai. Tokias grindis galima įrengti be siūlių – tai didelis pranašumas įrengiant šildomąsias grindis. Pilama masė apgaubia šildomuosius vamzdžius arba kabelius, todėl grindys įšyla greičiau, o šildomųjų grindų sistemos veikia efektyviau. Ir, žinoma, gipsas yra viena ekologiškiausių statybinių medžiagų.

Tik reikia atkreipti dėmesį, kad patalpose, kur gali būti ypač drėgna ir ant grindų bus nuolat pilamas vanduo, patikimiau lieti cementines grindis. O jeigu vis tiek pasirenkama gipso masė, būtina pasirūpinti gera hidroizoliacija.

Sausosios grindys Vadinamosios sausosios grindys – viena praktiškiausių ir patogiausių naujovių. Naudojant tokią technologiją naujos statybos arba renovuojamame būste galima greitai ir be didesnių nesklandumų sudėti aukštos kokybės, lygias grindis. Tokios bus patvarios,

Sausąsias grindis galima kloti patalpose, kurių oro temperatūra nėra aukštesnė nei 5 laipsniai šilumos – darbams oro temperatūra neturi įtakos.

padidins patalpose komfortą, be to, dar ir leis sutaupyti patalpų aukščio.

Sausosios grindys klojamos gana greitai, nes darbo metu neatsiranda priverstinių prastovų – nereikia skirti laiko skiediniui džiūti. Nereikia galvoti apie vandens tiekimą. Galutinę dangą dažniausiai galima pradėti tiesti jau kitą dieną, kai sumontuojamos sausosios grindys. Atliekant darbus į konstrukcijas nepatenka drėgmės, nes nėra vadinamųjų šlapiųjų procesų.

Kitaip nei liejamąsias, sausąsias grindis galima kloti patalpose, kurių oro temperatūra nėra aukštesnė nei 5 laipsniai šilumos – darbams oro temperatūra neturi įtakos.

Dėl palyginti nedidelio konstrukcijos svorio šią sistemą galima naudoti objektuose, kur negalimos didelės perdangų apkrovos. Konstrukcija montuojama slankiųjų grindų principu. Tokios grindys užtikrina ypač gerą izoliaciją nuo smūgių sukeliamo triukšmo, nes yra atskiriamos nuo visų pastato konstrukcijų.

Perdangos pagrindui uždengti naudojama 0,2 milimetro storio polietileno plėvelė, o jei perdanga medinė – specialus garams laidus popierius. Perimetrinė juosta tvirtinama prie visų vertikalių konstrukcijų, su kuriomis ribojasi grindų konstrukcija. Išlyginamasis izoliacinis birus sluoksnis formuojamas iš specialaus sauso grindų barstalo. Galima naudoti ir keramzitą, kurio frakcija yra nuo 2 iki 4 milimetrų, o drėgnumas – ne didesnis kaip 1 proc. Kaip izoliacinis sluoksnis gali būti naudojamas putų polistirenas ar mineralinė grindų vata.

Ant paruošto visiškai sulyginto barstalo iš pradžių išilgai, greta viena kitos sandariai vienu sluoksniu klojamos specialios gipso kartono plokštės. Antrąjį plokščių sluoksnį rekomenduojama dėti skersai ant pirmo. Abu plokščių sluoksniai tarpusavyje suklijuojami klijais.

27

FASADAI

FASADO APDAILA: IŠSISKIRTI SPALVA AR KOKYBE? Dekoratyvinis tinkas, dažai, medinės ar plastikinės dailylentės, klinkerio plytelės, plytų ar net metalo plokščių apdaila – individualiųjų namų fasadai šalies miestuose ir gyvenvietėse pastaraisiais metais rodo ne tik atgijusį žmonių norą gražinti savo aplinką, bet ir pastangas išsiskirti estetiniais sprendimais.

Galimybių išties yra tiek, kad be specialistų patarimų susivokti sunku.

Priemonės – tik skirtos specialiai fasadams Pirmoji taisyklė, kurią individualiųjų namų savininkai kartais be reikalo ignoruoja, yra tai, kad norint turėti ilgaamžę fasado apdailą privalu naudoti būtent šiam tikslui skirtas medžiagas. Vienas ypatumų, kuriuo skiriasi vidaus ir išorės apdailos medžiagos, yra drėgmės įgeriamumas, kuris svarbus, pavyzdžiui, apklijuojant jomis ar tinkuojant šiltinamąjį sluoksnį. Vidaus apdailai skirti gaminiai visada viršija technologiniuose fasadų apdailos darbų aprašuose numatytą drėgmės įgeriamumo limitą.

Patyrusieji tvirtina, kad prasminga pasidomėti apdailos medžiagos pagaminimo vieta. Esą sukurtosios Pietų šalyse, beveik neabejotina, bus atsparios ultravioletiniams spinduliams, bet nebus tokios atsparios drėgmei ir dideliems temperatūros svyravimams kaip pagamintosios Skandinavijoje. Tiesa, visa ši informacija turi būti nurodyta medžiagos sertifikate – juo irgi dera pasidomėti, jei siekiate ne vienadienio efekto.

Sumanius tik atšviežinti pastato fasadą dažniausiai griebiamasi dažų. Ir tai tikrai paprasčiausias namo atnaujinimo būdas – tik svarbu nepamiršti tinkamai paruošti paviršius. Kad pinigai fasadams perdažyti nebūtų išleisti veltui, būtina nušveisti atsilupusių dažų sluoksnius. Tam tinka ir mechaninės, ir cheminės priemonės.

Jei dažyti ruošiamasi neseniai išdžiūvusį betoninį paviršių, ko gero, teks nuvalyti ne tik ant jo nusėdusias

dulkes ar purvą, bet ir išsiskyrusią kartais neestetiškų dėmių suformuojančią kalcio druską.

Taip pat dera patikrinti hidroizoliacijos tarp cokolio ir sienos konstrukcijos būklę, latakus, karnizus, užglaistyti sienose atsiradusius įtrūkimus.

Apdaila priklauso ir nuo šiltinimo sistemos Dažų rūšis pasirenkama atsižvelgiant į pageidaujamas eksploatacines dangos ypatybes: ilgaamžiškumą, dengimo ypatumus, atsparumą drėgmei ir kitokiam aplinkos poveikiui, atsparumą gatvės ar kitokiai taršai, galimybę fasadą plauti, garų laidumą, ekologiškumą ir, žinoma, spalvos patvarumą. Specialistų tvirtinimu, intensyvi, ryški spalva išbluks greičiau, tiesa, tai priklauso ir nuo dažams panaudoto pigmento kokybės.

Tamsesnė spalva labiau traukia saulės šilumą, o kaitra gali neigiamai veikti visos fasado sistemos būklę. Dažų spalvos, struktūros, blizgumo pasirinkimas, žinoma, yra skonio reikalas. Bet sklaidant spalvų paletes svarbu nepamiršti vienos taisyklės – dideliame plote spalva atrodo tamsesnė ir intensyvesnė. Šie dažų ypatybių reikalavimai turėtų būti siejami su fasadui šiltinti naudotų medžiagų ypatumais: su tuo, kiek jos sugeria drėgmės, kiek kvėpuoja ir pan. Atitinkamais ypatumais turėtų pasižymėti ir dažai. Verta žinoti, kad ne visi, skirti tinkuotiems paviršiams, tinka dažyti betono paviršius, ir atvirkščiai.

Paskutinė taisyklė renkantis dažus tinka kone visiems gaminiams – iš pigių dažų ilgaamžiškumo tikėtis neverta.

Ką slepia sendintos plytos?

Kitas populiarus pasirinkimas fasado apdailai – dekoratyvinis tinkas. Pagal savo ypatybes ir sudėtį į mineralinius, akrilinius, silikatinius, silikoninius ir mozaikinius skirstomi dekoratyviniai tinkai irgi leis išspręsti tam tikras problemas: neleis prilipti pravažiuojančių automobilių keliamoms dulkėms, apsaugos nuo kritulių ir permainingos temperatūros poveikio, pelėsio ar grybelio atsiradimo.

Atnaujinti mūriniai, geltonų ar raudonų plytų, senamiesčių fasadai, be abejo, skatina norą sukurti ką nors pana-

NAUJAS PRODUKTAS – GAMYBINĖS PASKIRTIES PASTATŲ STATYBAI SKIRTOS SIENŲ PLOKŠTĖS „AEROC“ 2013 metų pabaigoje AEROC prekių asortimentas papildytas nauju gaminiu – iki 6 m ilgio sienų plokštėmis iš akytojo betono, kurios naudojamos nelaikančioms apkrovos montuojamoms vidaus ir išorės pastatų sienoms statyti. Pagrindinės šių plokščių naudojimo sritys yra gamybos ir logistikos • paskirties pastatų paprastos priešgaisrinės sienos (EI), atsparios smūgiams ir priešgaisrinės sienos (EI-M nuo 200 milimetrų sienos storio).

UAB „Aeroc“ direktorius Alvidas Musius sakė, kad iki šiol AEROC produkcija dažniausiai buvo naudojama individualiesiems namams statyti. „Tai, kad AEROC asortimentas buvo papildytas sienų plokštėmis, reiškia dar vieną aprėpties sritį – gamybinių ir žemės ūkio paskirties pastatų statybą, įskaitant saugyklas, logistikos ir prekybos centrus. AEROC sienų plokštės tinka šildomų ir nešildomų pastatų išorės bei vidaus sienoms“, – aiškino įmonės vadovas.

Plokštės montuojamos specialiais laikikliais Plokštės dedamos horizontaliai. Ant klijuojamojo paviršiaus tepamas klijuojamasis AEROC mišinys, kuris sandarina horizontalias siūles. Iš galų plokštės tvirtinamos prie laikomosios konstrukcijos (betoninių ar plieninių atraminių stulpų). Montuojama naudojant specialų griebtuvą – šį, jeigu reikia, galima išsinuomoti AEROC atstovybėje.

Po apatine plokšte būtina įrengti hidroizoliaciją. Pirmoji plokštė montuojama ant pamato, cokolio plokštės ar betoninių grindų ant cemento skiedinio, kuris

išlygina pagrindo paviršiaus nelygumus. Kitos plokštės montuojamos AEROC blokų klijais. Plokščių galai tvirtinami prie betoninių ar plieninių stulpų.

Plokščių negalima sutrumpinti, nes taip pažeidžiamas armatūros tinklas, esantis plokštės viduje. Durų angoms formuoti būtina naudoti trumpesnes prie angos montuojamas plokštes. Iš viršaus durų anga perdengiama ilgesne plokšte. Projektuodami mažas angas pasitarkite su AEROC specialistais.

Plokščių konfigūracija ir matmenys Visi galiniai plokščių paviršiai lygūs, plokščių aukštis – 600, o plotis – 150, 200, 250, 300 arba 375 milimetrai.

Plokščių ilgis – nuo 1200 iki 6000 milimetrų (kinta 200 milimetrų žingsniu). Susitarus galima pagaminti projekte numatyto nestandartinio ilgio sienų plokštes.

Plokštės gaminamos iš akytojo betono, kurio sauso vidutinis tankis – 500 kg/m³ ± 30 kg/m³. Plokštėje yra du armatūros tinklai, užtikrinantys būtiną stiprumą ir patikimumą. Plokščių šilumos laidumas λ10dry = 0,13 W/mK. AEROC plokščių pranašumai Atsparios ugniai. Visos AEROC plokštės atitinka priešgaisrinės saugos standartus.

• Atsparios smūgiams. Dėl plokštėje esančio armatūros tinklo sienos, pastatytos iš plokščių, yra atsparios smūgiams.

• Lengvos. Montuojant vidaus sienas paprastai nereikalingas pamatas, ir sienas galima montuoti tiesiog ant betoninių grindų.

• AEROC plokštės neišsiplečia kaitinamos saulės spindulių.

• Geros AEROC plokščių triukšmo sugėrimo ypatybės. Akytas plokščių be apdailos paviršius mažai atspindi triukšmą – tai ypač svarbu pramoninėms patalpoms, kuriose veikia įrenginiai, skleidžiantys didelį triukšmą.

• Sienos iš AEROC plokščių gerai subalansuoja drėgmės režimą patalpoje.

• Sienoms iš AEROC plokščių nebūtina apdaila nei išorėje, nei viduje. Jei apdailos reikia dėl estetinių priežasčių, tinka kalkiniai dažai arba purškiamas tinkas. Vidaus apdailai gerai tinka latekso dažai.

• Dėl puikių šilumos izoliacijos rodiklių išorinėms pramoninių ir žemės ūkio pastatų sienoms iš 250 milimetrų ir storesnių AEROC plokščių nereikalingas papildomas šiltinimas (250 milimetrų storio sienos šilumos perdavimo koeficientas U = 0,57 W/m²K). Šaltinis: UAB „Aeroc“

„PAROC“ ATNAUJINO TINKUOJAMŲJŲ FASADŲ SPRENDIMUS UAB „Paroc“ optimizavo tinkuojamosioms sienoms skirtų šilumos izoliacijos medžiagų asortimentą taip, kad šis atitiktų didėjančius pastatų energinio efektyvumo reikalavimus. „Suprasdami rinkos poreikius turėti ilgaamžį, saugų ir energiją tausojantį fasadą, nuolat tobuliname savo gaminius ir sprendinius“, – sakė „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė. Šiais metais buvo atnaujinta tinkuojamųjų sienų gaminių grupė – sukurtos naujos plokštės „PAROC Linio 10“, „PAROC Linio 15“ ir vertikaliai orientuoto plaušo plokštės „PAROC Linio 80“. Tai nedegios, apkrovą laikančios, ypač efektyvios šilumos izoliacijos plokštės, skirtos ir renovuojamų, ir naujai statomų pastatų sienoms šiltinti, kai fasado apdaila yra plonasluoksnis tinkas.

Naujosios plokštės pasižymi puikiomis šilumą izoliuojančiomis ypatybėmis, yra atsparios šarmams. Jos yra laidžios vandens garams, todėl drėgmė šilumos izoliacijos sluoksnyje nesikaupia. Šių plokščių matmenys išlieka stabilūs veikiant drėgmei ir svyruojant temperatūrai. Tokiu būdu šiltinant sienas „PAROC Linio 10“, „PAROC Linio 15“ ir „PAROC Linio 80“ plokštėmis neatsiranda plyšių dėl šilumos izoliacijos deformacijų, fasadas išlaiko puikią formą, fasado apdailai galima naudoti net ir tamsias spalvas. Be to, šios plokštės yra nedegios ir atitinka degumo klasifikaciją A-1 (pagal Euroklases), todėl pastatai, apšiltinti PAROC akmens vatos plokštėmis, yra saugesni ir kilus gaisrui.

Plokštės gali būti įvairaus storio: „PAROC Linio 10“ – nuo 50 iki 250 milimetrų storio, o „PAROC Linio 15“ – nuo 20 iki 200 milimetrų. 250 milimetrų storio „PAROC Linio 10“ gali būti naudojamos A energinio naudingumo klasės pastatų sienoms įrengti. „PAROC Linio 15“ rekomen-

1

„PAROC“ Linio akmens vatos izoliacinės medžiagos tinka ir sudėtingų formų fasadams.

duojama naudoti tokiems fasadams, kuriems reikia užtikrinti didesnį mechaninį atsparumą. Be to, nedidelio storio šios plokštės gali būti naudojamos ir renovuojamų pastatų langų bei durų angokraščiams šiltinti. „PAROC Linio 80“ yra vertikaliai orientuoto plaušo plokštės, kurios populiarios tarp individualiųjų namų statytojų. Jas tinka naudoti ir mažaaukščių, ir daugiaaukščių pastatų statybai. Statant energiškai efektyvius pastatus, jų sienoms šiltinti rekomenduojama naudoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštes „PAROC Linio 80“, kurių storis gali būti iki 340 milimetrų, o tai tinka A, A+ ir A++ pastatų sienų šilumos izoliacijai.

1 2

2 3 11 Laikanti sienos konstrukcija

3

11 Laikanti sienos konstrukcija

4

(plytos, blokeliai, betonas ar pan. ir medinis/plieninis karkasas arba skydai)

(plytos, blokeliai, betonas ir kt.)

22 Klijų mišinys

22 Klijų mišinys

4 5

33 Šilumos izoliacija PAROC® Linio 80 44 Armavimo sluoksnis 55 Apdailos sluoksnis

5

33 Šilumos izoliacija PAROC® Linio 10, Paroc® Linio 15

44 Armavimo sluoksnis 55 Apdailos sluoksnis

39

net iš geriausio profilio, nebus sandarus ir kokybiškas, jei bus sumontuotas naudojant nekokybiškas medžiagas bei technologijas. Norint išvengti nesusipratimų ir įsigyti kokybišką gaminį, rekomenduojama rinktis ilgametę langų gamybos patirtį turinčią bendrovę, kuri gaminiams ir atliktiems montavimo darbams suteiks garantijas, o jų kokybę patvirtins sertifikavimo dokumentais.

Taigi renkantis langus svarbu ne tik gaminių kokybė ar kaina. Svarbu pasidomėti ir langus siūlančia įmone, pasiaiškinti, kur langai pagaminti. Šiuo metu netrūksta bendrovių, siūlančių iš Lenkijos atvežtų ar Lietuvoje nesilaikant gamybos technologijų gamintų pigių langų, kurie vizualiai beveik nesiskiria nuo pagamintų laikantis reikalavimų, tačiau tokių produktų kokybė abejotina, o garantijų tiesiog nėra.

Apskaičiuota, kad šiuolaikinių plastikinių langų tarnavimo laikas – apie 50 metų. Statybos reglamente numatyta 5 metų garantija gaminiui ir vienų metų garantija uždaromajai armatūrai. Visą tą laiką langus pardavusi ir sumontavusi įmonė garantinę priežiūrą paprastai įsipareigoja teikti nemokamai. Jei plastikiniam

langui suteikiama bent 10 metų garantija, visa tai turi būti patvirtinta gaminių teikimo sutartyje. Joje turėtų būti įvardyti ir langų matmenys, langų gamybai naudotų profilių tipas bei matmenys, stiklo storis, ar turi būti selektyvinis stiklas, lango montavimo tipas. Gaminys turi būti paženklintas CE ženklu, taip pat turi būti pateikiama gaminio atitikties deklaracija arba sertifikatai. Dokumentuose, pateikiamuose kartu su pagaminta produkcija, turėtų būti nurodyta, ar gaminiuose nėra sveikatai pavojingų švino junginių. Europos Sąjungos direktyvose numatyta, kad nuo 2015 metų visi plastikiniai langai turės būti gaminami nenaudojant jų.

Norintiesiems langų spalvotais rėmais labiau patartina rinktis profilio gamintojo laminuotus PVC langus.

Profilio gamintojo gamykloje padengti langų profiliai neblunka saulėje, spalva išsilaiko nepakitusi ilgus dešimtmečius. Galima rinktis norimą spalvą – nuo taurios baltos, raudonos, mėlynos iki prašmatnios sidabro. Profiliai laminuojami iš abiejų pusių, t. y. rėmas iš vidaus ir išorės gali būti skirtingų spalvų, o tai labai priimtina klientams. Tokie langai dažniausiai naudojami individualiuosiuose namuose.

LAIKAS TAISYTI LANGŲ MONTAVIMO YDAS

Oro sąlygos, kuriomis buvo atliekami prieš penkerius metus sumontuoto lango bandymai: lauko temperatūra pradedant matuoti buvo -1,5°C, vidutinė temperatūra viduje siekė +21,3°C, taigi vidutinis temperatūros skirtumas buvo +22,8°C. Lango paviršiaus temperatūra tesiekė +2,9°C.

Vertinant langų montavimo kokybę dera konstatuoti: augant nekilnojamojo turto projektų plėtotojų sąmoningumui ir pačių montuotojų profesionalumui, didėja ir teisingai, su būtinais izoliacijos sluoksniais, sumontuotų langų skaičius.

Bet tai neguodžia gyvenančiųjų seniau statytuose namuose, pagaliau – pasikeitusiųjų langus prieš penkerius ar daugiau metų, kai izoliacinių medžiagų naudojimas montuojant langus daugeliui atrodė tik pinigų švaistymas. Ar yra priemonių ištaisyti šias montavimo ydas? Kokios medžiagos ir remonto būdai galėtų būti taikomi? Geriausias kelias tai išsiaiškinti – pabandyti realizuoti įsivaizduojamą problemos sprendimą.

2013 metų žiemą atliktam eksperimentui buvo pasirinktas prieš penkerius metus individualiajame

Ardydami lango apdailą meistrai išvydo netikusį pleištą ir dėl neteisingo montavimo susidėvėjusią poliuretano putų izoliaciją.

name sumontuotas langas. Jis buvo ne geriausios kokybės, bet tai nebuvo šio eksperimento objektas – tikrinta tik montavimo kokybė. Žiemos sąlygomis termovizoriumi atlikus tyrimą paaiškėjo, kad langas sumontuotas tikrai blogai.

Termovizinė nuotrauka parodė šilumos nuostolius palangės nusėdimo vietose, taip pat ties lango angos kraštais.

Išmontavę palangę, pašalinę visą apdailą, garų ir hidroizoliacijos juostų specialistai nerado. Nelabai ir tikėjosi – tuo metu, kai buvo statomas šis namas, langų montavimas naudojant izoliacines juostas daugeliui atrodė ekstravagantiška idėja neturintiesiems kur dėti pinigų. Už remontą dabar jie moka kur kas daugiau, negu būtų sumokėję už šias medžiagas.

Toliau ardydami apdailą meistrai išvydo dar vieną standartinį to laikotarpio montavimo „sprendimą“: langas buvo įdėtas ant pleišto (vieno!), nors net pleištu tą rakštį pavadinti netikslu...

Lango montavimo brokas sukėlė negrįžtamą poliuretano putų susidėvėjimą – dėl jų deformacijos susidarė beveik kiaurymių. Taigi šiuo atveju langų montuotojai „įrengė“ neplanuotą buto vėdinimo sistemą.

Nustačius, kad infraraudonųjų spindulių kamera eksperimento vykdytojų nesuklaidino ir situacija yra išties bloga, liko pasirinkti remonto būdą. Specialistų laukė iššūkis: ištaisyti montavimo broką žiemos sąlygomis, pageidautina – neišimant lango.

Vienas svarbiausių klausimų buvo tinkamų medžiagų pasirinkimas. Šiuo atveju buvo aišku, kad kitos galimybės nebus – šeimininkai neleis daryti naujų skylių, tad ieškota patikrintų medžiagų. Nuspręsta naudoti didelę patirtį atliekant trijų sluoksnių montavimą turinčios bendrovės „Soudal“ siūlomas priemones. Buvo surinktas visas paketas specialioms užduotims, taigi – ir permontavimui žiemos sąlygomis, tinkamų produktų.

Kruopščiai išpurškus putas buvo pritvirtinta garų izoliacijos juosta.

Remontui ir šilumos nuostoliams kompensuoti panaudotas ir akrilinis glaistas.

Apdailiniai angokraščių kampai ir juostos buvo priklijuoti klijais „Soudal Fix All Classic“.

Pasiryžus ištaisyti montavimo klaidas neišimant lango, šis turėjo būti suremontuotas iš vidaus. Svarbiausia medžiaga remontuojant langą tapo izoliuojamosios poliuretano putos. Norint jas panaudoti pirmiausia reikėjo sudėti tinkamus pleištus. Kad ateityje vėl neatsirastų nepageidaujamos „vėdinimo“ vietos, izoliacijai pasirinktos ypač elastingos putos „Soudal Flexifoam“. Kruopščiai išpurškus putas buvo pritvirtinta garų izoliacijos juosta. „Soudal“ langų sistema numato, kad viduje turi būti sandariau nei išorėje.

Siekdami apšiltinti nuožulnų lango angos kraštą, palangę meistrai priklijavo šiltais poliuretano klijais „Soudabond Easy“. Remontui ir šilumos nuostoliams kompensuoti panaudotas ir akrilinis glaistas.

Apdailiniai angokraščių kampai ir juostos buvo priklijuoti klijais „Soudal Fix All Classic“.

Termografinis auditas po šio viduje atlikto remonto parodė, kad lango nusėdimo defektai buvo visiškai pašalinti. Ypač verta paminėti temperatūros pokyčius.

Prieš remontą lango paviršiaus temperatūra buvo +2,9°C esant -1,5°C lauko temperatūrai, o po remonto – +10,41°C esant -5°C lauko temperatūrai.

Eksperimentas parodė, kad yra priemonių, leidžiančių montavimo klaidas ištaisyti nė neišėmus lango.

UAB „Soudal“ Verkių g. 29 Vilnius, Tel. +370 5 272 2702 Tel. / faks. +370 5 230 0190 El. p. soudal@soudal.lt www.soudal.lt

47

„REYNAERS“ GRIAUNA MITUS APIE ALIUMINIO SISTEMAS Klausdami patarimo, kokius langus pirkti, žmonės dažniausiai renkasi iš dviejų variantų – medinių ir plastikinių. Aliuminio profilių langai lieka nepaminėti. Pasidomėjus, kodėl, galima išgirsti standartinių atsakymų: aliuminio sistemos turbūt neskirtos individualiajam namui, jos brangios, šaltos ir pan. Tačiau visa tai – suformuoti stereotipai, kuriuos nesunkiai galima paneigti.

Aliuminis – šaltas. Ko gero, tai dažniausiai minimas stereotipas. Tačiau aliuminio profilių sistemų gamintojas „Reynaers“ jau bemaž prieš dvejus metus gavo pasyviojo namo sertifikatus už dvi pažangias aliuminio sistemas. Sertifikatą CS 104 durims su termoizoliacine plokšte, skirtoms pasyviesiems namams, suteikė Darmštate (Vokietija) įsikūręs Pasyviųjų namų institutas (Passivhaus Institut).

Kai šilumos laidumo izoliacijos rodiklio Ud reikšmė yra 0,75 W/m²K, sumontavus tokias duris šilumos izoliacijos reikšmė buvo 0,80 W/m²K. Taip pat buvo pasiekta 4 oro laidumo klasė visais bandymų atvejais, nors pasyviojo namo sertifikatui gauti pakanka 3 oro laidumo klasės.

CS 104 sistema yra skirta langams, durims ir vitrinoms gaminti. Analogiškos šiluminės langų ar vitrinų charakteristikos visada būna geresnės nei durų.

Greta CS 104 langų ir durų sistemos, daug naujovių sulaukė ir „Reynaers“ fasadinė aliuminio bei stiklo sistema CW 50-HI. Ji sertifikuota Vokietijos įgaliotosios organizacijos Rozenheime kaip tinkama pasyviesiems namams. Šiam sertifikatui gauti bendroji šilumos izoliacijos rodiklio reikšmė turi būti ne didesnė kaip 0,7 W/ m²K, kai naudojamas Ug = 0,7 W/m²K stiklas ir Ug = 0,25 W/m²K plokštė. Fasadinės sistemos, kurioje buvo panaudoti kompanijos „Reynaers“ sistemos CW 50-HI profiliai, šilumos izoliacijos reikšmė buvo 0,66 W/m²K. CP 155-LS/HI yra itin gerai izoliuota stumdomųjų durų sistema, kurios Uw reikšmė lygi 1,0 W/m²K. Neprarasdamas slankumo, šis modelis išsiskiria dideliais ekspansyvaus stiklo paviršiais tvirtuose rėmuose, suteikdamas architektams ir gamintojams laisvę naudotis alternatyviais šio novatoriško, energiją taupančio ir tvaraus modelio variantais. Šio tipo standartinės slankiosios durys gali būti gaminamos net iki 400 kilogramų svorio ir iki 3000 milimetrų aukščio. Stiklo paketo storis šioje konstrukcijoje gali siekti iki 61 milimetro.

CS 86-HV – paslėptos varčios variantas su kelių kamerų sistema, skirtas langams ir durims, Uw = 1,0 W/ m²K. Paslėpta varčia – tai tokia langų konstrukcija, kai iš lauko pusės visur matomi vienodo pločio rėmai, o varčios profilio nesimato. Stiklinimo storis gali siekti iki 46 milimetrų.

CS 86-HI (aukštos izoliacijos variantas) su trijų stiklų stiklo paketu sertifikuotas MINERGIE-P®, Uw = 0,75 W/

m²K. CS 86-HI – tai puikus sprendimas aplinkosauga besirūpinantiems architektams, konstruktoriams ir statybininkams. Šios sistemos dizainas, energijos taupumas ir saugumo standartai suderinti taip, kad atitiktų naujausius techninius reikalavimus ir statybos tendencijas. Stiklinimo storis gali siekti iki 62 milimetrų.

Koks skirtumas, koks langas. Laikydamiesi tokios nuostatos gyventojai turbūt negalvoja apie patikimumą, ilgaamžiškumą, kokybę. Galiausiai – apie estetiką.

Grakšti išvaizda, puikios konstrukcinės ypatybės – tai privalumai, kuriais pasižymi langų ir durų sistemos iš aliuminio. Aliuminio rėmo plotis yra mažesnis palyginti su kitų sistemų, todėl stiklo plokštuma – kur kas didesnė, o tai reiškia į patalpas daugiau patenkančios šviesos, gražesnį vaizdą. Tokią didelę profilių spalvų gamą gali pasiūlyti tikrai ne kiekvienas tiekėjas.

Abejonės dėl ilgaamžiškumo ir sudėtingos priežiūros. Jas tikrai nesunku paneigti. Kompanija „Reynaers“ vienintelė Lietuvoje savo produkcijai suteikia 10 metų garantiją su banko draudimu. Profilių sistemoms gaminti naudojama žaliava nėra įprastas statybinis aliuminis, kuris gali oksiduotis. Naudojamas specialus lydinys, skirtas būtent langų sistemoms. Žinoma, rinkoje pasitaiko ir turkiškų ar pigesnių kitų šalių produktų, kurie dažniausiai nėra tinkami langų, durų ir fasadų sistemoms gaminti. „Reynaers“ sistemos nebijo atmosferos poveikio. Jeigu statomas objektas, kurį veiks grėsminga aplinka, pavyzdžiui, baseinas, jam rekomenduotina naudoti tik aliuminio langų ar fasadų sistemų konstrukcijas. Jos prieš dažant padengiamos specialia danga, t. y. profiliai specifiniu būdu anoduojami ir paruošiami naudoti agresyvioje aplinkoje. Antai rekonstruojant delfinariumą Klaipėdoje naudota „Reynaers“ slankioji sistema CP 155LS ir žaliuzių sistema BS 100.

Kartais baiminamasi, kad aliuminio paviršius greitai susibraižys. Norint gauti itin atsparų braižymams paviršių, naudojama danga COATEX. Ji atspari braižymui, turi antistatinių ypatybių, todėl ant paviršiaus mažiau kaupiasi dulkės, lyjant vanduo nubėga, džiūvant nelieka stambių lašų, nesikaupia nešvarumų.

Išsikraipo dėl temperatūros poveikio. Norint, kad aliuminio profilis būtų šiltas, jis izoliuojamas. Jeigu šis procesas atliekamas naudojant standartines izoliacines priemones, žiemos metu tokios konstrukcijos smarkiai deformuojasi, nes šildomas kūnas plečiasi (vidus), o šaldomas traukiasi (laukas). Tokiu būdu durys gali prarasti sandarumą. Mūsų klimato zonai „Reynaers“ siūlo naudoti itin šiltas sistemas su slankiaisiais izoliatoriais.

Tuomet akimi nematomi įtempimai nuo karščio ir šalčio sumažinami per pusę (iki 50 proc.). Tai leidžia sumažinti deformacijas tarp lauko ir vidaus paviršiaus, todėl profiliai nesikraipo. Vienas geriausiai šį stereotipą paneigiančių pavyzdžių – įėjimo durims skirtos aliuminio konstrukcijos. Didelius temperatūros skirtumus kitokių medžiagų konstrukcijos sunkiai atlaiko neišsikraipiusios.

Naudojama tik komerciniams ir visuomeniniams pastatams. Tai dar vienas nesunkiai paneigiamas stereotipas. Pažvelkime į laukujes duris. Šalia jų nuolat

šlapia, kaupiasi drėgmė, tvyro šaltis, durys dažnai varstomos ir netgi trankomos. Todėl ar gali būti tvirtesnės konstrukcijos už aliuminio? Lyginant su kitokių konstrukcijų durimis, kurios būtų tikrai kokybiškos, aliuminio durų kaina nėra didesnė. Be to, užsakant namo langus už keliolika tūkstančių litų, kelių šimtų litų skirtumas dėl kokybiškesnių durų vargu ar svarbus.

Didelė kaina. Vertinant, pavyzdžiui, medžio, plastiko ir aliuminio sistemas pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į komplektavimą ir lyginti identiškus produktus.

Tuomet paaiškėja, kad jeigu stiklinamos plokštumos yra didelės, tai plastiko ir aliuminio sistemų kaina beveik nesiskiria, brangesnės lieka tik medinės sistemos.

Kodėl tokiu atveju nepasirinkus aliuminio? Juk tokiems produktams kaip įėjimo durys, didelės vitrinos, slankiosios durys, stiklinis fasadas ar žiemos sodų konstrukcijos aliuminis tinkamiausias.

Bene mažiausias kainų skirtumas yra vitrininių langų, kurių stiklo plokštumos yra didelės. Neretai iš PVC profilio gaminamus langus reikia sudvigubinti, sumontuoti pastiprinimus, o aliuminis šiuo atveju išlaiko didesnes apkrovas ir tarpatramius, todėl naudojamų profilių skaičius lieka nepakitęs, o tai lemia mažesnį kainų skirtumą. Be to, ir žaliavų kainos, taip pat – aliuminio, pasaulio rinkose pastaraisiais metais pigo, tad ir aliuminio produktai pinga. Tiesa, yra aliuminio sistemų, kurioms nekeliami ypatingi reikalavimai šilumos varžai. Tokių sistemų kaina – kone dukart mažesnė nei to paties šilto lango iš aliuminio. Didelių vitrinų ar fasadų iš aliuminio kaina yra mažesnė, nes naudojama mažiau profilių nei kitų medžiagų konstrukcijose.

Neigiami praeities prisiminimai. Vaikštant po senus, neatnaujintus administracinius pastatus, matant langų sistemas iš aliuminio, daugeliui nekyla šiltų prisiminimų. Sovietmečiu naudotos sistemos tikrai neužtikrindavo sandarumo, tinkamos varžos. Tam nebuvo keliami ir aukšti reikalavimai. Todėl gali susidaryti įspūdis, kad aliuminio langai yra atgyvena. Iš tikrųjų taip nėra. Šiuolaikiškos aliuminio sistemos tinkamos energiškai ypač efektyviems, pasyviesiems namams.

Renovacijos projektuose aliuminio sistemos nepagrįstai pamirštamos. Tarkime sumontuojamos įėjimo durys iš plieno, ir šis po kelerių metų surūdija. O aliuminis eksploatuojamas keliasdešimt metų, po kurio

„Reynaers“ sistemose smulkmeniškai suderintos visos detalės.

laiko nebent reikia pakeisti tarpines. Atnaujinant daugiabučius laiptinių langai, kurie yra bemaž vientisos konstrukcijos, irgi gali būti aliuminio. Tokios sistemos kaina tikrai panaši į kitų medžiagų, o ilgaamžiškumas – garantuotas. Eksploatacija irgi paprastesnė. Antai daugiabučio laiptinėje kas nors ima ir užgesina nuorūką į lango rėmą: plastikiniame ar mediniame profilyje iš karto liks žymė, o aliuminio – ne.

Maža sprendimų įvairovė. Architektai turbūt neleis sumeluoti – aliuminio profilių galimybės yra kur kas didesnės nei kitų, nes jie tvirtesni, ilgaamžiškesni ir plačiau pritaikomi. Be to, konstrukcijoms reikia mažiau įvairių profilių, lieka didesnis stiklo paviršiaus plotas, pro kurį patenka daugiau šviesos.

Senamiesčiuose esančiuose daugiabučiuose sumontuotos aliuminio sistemos atrodys elegantiškai. Taikantis prie aplinkos galima išgauti sendintą paviršiaus vaizdą, o jeigu norima kitokio varianto, pritaikyto tam tikram epochos laikotarpiui, „Reynaers“ siūlo „Rennaissaince“ arba „Softline“ stiliaus langus, kurie atkartoja to meto architektūrą ir papuošia pastatus.

Kęstučio g. 47/4, LT-08124 Vilnius Tel. +370 5 249 7755 Mob. +370 686 64 545 www.reynaers.com

49

(MPP) pridėtas parafinas palengvina konstrukciją ir užtikrina jos stabilumą.

Svarbiausia taisyklė renkantis ir medžio masyvo, ir iš medienos plokščių pagamintas duris – patikimi gamintojai ir profesionalūs montuotojai. Prieš montuojant duris būtina įsitikinti, ar jos kokybiškos, ar nesuskeldėjusi, neapibraižyta durų stakta, varčia.

Rinkos senbuviai labiau suinteresuoti kokybe Rinkoje siūlomos metalinės, plieninės kompozicinės, šarvuotos, plastikinės lauko durys, skirtos individualiesiems namams, kotedžams. Tad dažniausiai namuose varstomos durys turi būti ne tik gražios, derėti prie namo išorės, bet ir ilgai tarnauti, todėl visų pirma turi būti atsparios nepastovioms oro sąlygoms, pasižymėti ypač geromis garso bei šilumos izoliacijos ypatybėmis.

Optimalus išorės durų šilumos perdavimo koeficientas – 1,9. Šį skaičių leidžiama padidinti, tačiau jis negali viršyti 2,7.

Perkant duris pirmiausia reikėtų išsiaiškinti durų charakteristiką. Pavyzdžiui, pagrindinė šarvuotų durų paskirtis – apsaugoti būstą nuo pašalinių žmonių patekimo. Tad jos turėtų atitikti ne žemesnę nei 3 saugumo klasę. Trečios saugumo klasės durys apsaugos nuo įgudusio įsilaužėlio, naudojančio sunkiuosius įsilaužimo įrankius. Būtina pasidomėti, ar atlikti mechaniniai durų bandymai, ar pateikiami būtent perkamo gaminio dokumentai.

Durys saugo ne tik nuo įsilaužimų, bet ir pašalinių garsų. Ant durų būna nurodyta, kiek decibelų jos gali atlaikyti. Šio pobūdžio būsto durų rodiklis turėtų būti ne mažesnis nei 30 decibelų. Geri akustiniai rodikliai užtikrina ir durų sandarumą. Šios ypatybės priklauso ne tik nuo pačių durų sandaros, bet ir nuo naudojamos tarpinės. Uždarant durų varčią tarpinė turi atlikti savo funkciją – prisispausti visu perimetru, todėl durų briauna turi būti nepriekaištingai tiesi, o staktos ir briaunos plokštumos – lygiagrečios. Šarvuotų apsauginių durų apdailai naudojama drėgmei atspari medžio dulkių plokštė, kuri dengiama dažais. Tokios durys gali būti su apsauginiais stiklo paketais, padengtos veidrodine plėvele. Garso izoliacija priklauso nuo to, kuo užpildytas durų vidus. Šarvuotos lauko durys gali turėti įvairių apdailos variantų, pavyzdžiui, jos gali būti laminuotos, dažytos ar su medine apdaila. Visais atvejais išorinė durų apdaila turi būti pritaikyta naudoti lauko sąlygomis.

Pagrindinis reikalavimas – funkcionalumas Dažniausi žmonių pageidavimai – lengvos ir funkcionalios vidaus durys. Būtent tokios – skydinės durys, pagamintos iš presuotų plokščių su kartono užpildu, arba tuštumėtosios – su medžio drožlių plokštės užpildu. Bene populiariausios ir pigiausios durys, tinkančios kambariams, virtuvei, voniai – skydinės durys su korinio tipo kartono užpildu. Sustiprintos durys (jų užpildas sustiprinamas rėmu iš medžio drožlės plokštės) tinka ne tik būstui, bet ir biurams. Galima rinktis ir sunkias bei tvirtas skydines duris, kurios turi ištisinį drožlių plokštės užpildą. Tokios durys

taip pat tinka patalpoms. Skydinės durys pasižymi patvarumu, higieniškumu, yra lengvai prižiūrimos. Pabodusią durų spalvą galima lengvai pakeisti.

Vidaus durys iš medžio masyvo tiks pasiryžusiesiems didesnei investicijai. Vonios kambariui rekomenduojama rinktis duris, kurių apačioje įstatytos ventiliacijos grotelės, užtikrinančios tinkamą vonios kambario vėdinimą. Individualiojo namo katilinėje turėtų būti įstatytos priešgaisrinės durys – šiam atvejui tinkamos metalinės, kurių išvaizda nuo kitų vidaus durų visiškai nesiskiria.

Stiklinės durys ne tik atrodo stilingai, bet ir gali tapti interjero puošmena. Stiklas, naudojamas tokioms durims, stiprus – tokias duris nėra paprasta sudaužyti.

Kokybiškų vidaus durų vyriai turi negirgždėti, spynos spragtukas gerai ir tyliai prisispausti, būtinos guminės tarpinės, dėl kurių tyliau užsidaro varčios, kartu jos sandarina duris. Vidaus durų apdaila neturėtų pernelyg skirtis nuo baldų apdailos. Skaičiuojama, kad durys turėtų atlaikyti pusę milijono varstymo ciklų per 35 metus. Kokybiškos durys turėtų nesideformuoti keičiantis oro drėgnumui, minimaliai judėti. Taip pat svarbu nepamiršti, kad pagamintos pagal užsakymą durys visada kainuoja brangiau nei standartinės.

Iš naujo atrasti privalumus Slankiosios sistemos, specialistų teigimu – puikus pasirinkimas siekiantiesiems patogumo, funkcionalumo, erdvės sutaupymo. Panaudojus atitinkamus stiklo paketus slankiųjų durų sistemų šilumos izoliacijos ypatybės nenusileidžia atitinkamoms atidaromų langų ar durų charakteristikoms.

Slankiosios durų sistemos – ypač tinkamas sprendimas privačių namų lodžijose ar daugiabučių namų balkonuose. Tai puikus pasirinkimas atskiriant erdvų išėjimą iš namo į terasą ar sodą. Pagrindiniai slankiųjų durų sistemų privalumai – nesudėtinga eksploatacija, maksimalus saulės ir dienos šviesos patekimas, puikios šilumos izoliacijos ypatybės, apsauga nuo įsilaužimo.

Terasoms, balkonams ir žiemos sodams tinkamos saugumu pasižyminčios plastikinės pakeliamosios stumdomosios durys. Pakeliamosios stumdomosios plastikinės durys varstomos lengvai ir tyliai. Galimi konstrukcijų tipai su viena judančia ir viena fiksuota varčia arba su dviem slankiojamaisiais elementais, įskaitant ir atvertimo funkciją.

Stumdomosios medinės durys – šiuolaikiškas medinių durų variantas. Tokios durys sudarytos iš dviejų ar daugiau segmentų, o jas atidarant vienas ar keli segmentai lygiagrečiai nustumiami į šoną. Stumdomosios medinės durys – puikus sprendimas nedidelėms patalpoms, nes atidarytos durys neužima papildomos vietos kambaryje. Jos taip pat gali būti didesnių nei įprasta matmenų, mat jų konstrukcija yra tvirtesnė. Klientui pageidaujant galima sumontuoti didesnius stiklo paketus. Stumdomosios durys puikiai tinka terasoms, balkonams, vidiniam išėjimui į kiemą. Stumdomąją medinių durų dalį galima sustabdyti ir užfiksuoti bet kuriame judėjimo taške.

“

.

ANDE

“

” ”

51

ŽIEMOS SODUOSE – VASARA IŠTISUS METUS patalpas apsaugoti nuo vėjo – tuomet žiemos sodui tinkama ir šiaurinė namo dalis.

Lietuvoje pastaruoju metu vis populiaresni tampa žiemos sodai, dėl stiklinių sienų ir stogo dar vadinami oranžerijomis, saulės verandomis arba šiltnamiais. Tačiau žiemos sodą, kitaip nei oranžeriją, kuri skirta tik augalams auginti, galima paversti mėgstamiausia poilsio ar svečių priėmimo zona. Žiemos sodo projektavimas – ne paskutinę minutę Oranžerija – speciali atskira patalpa augalams auginti.

Karštoje ir drėgnoje oranžerijoje puikiau jaučiasi augalai, bet žmogui joje nemalonu. Žiemos sodas – gyvenamojo namo dalis, kurią ne tik lengvai galima pritaikyti augalams auginti – čia galima drąsiai planuoti poilsio bei gyvenamąją erdvę ar darbo kabinetą. Tiesa, žiemos sode įrengtame poilsio kampelyje nepatariama statyti medinių baldų, nes jiems ši patalpa gali būti per drėgna. Įrengiant žiemos sodą iš anksto rekomenduojama apsvarstyti, kaip bus šildomos ir apšviečiamos patalpos, kaip jos bus vėdinamos ar drėkinamos. Žiemos sodą galima apšildyti šildytuvais, įrengti šildomąsias grindis arba prijungti prie bendros namo šildymo sistemos.

Racionaliausia būtų įsigyti bendrą mikroklimato palaikymo sistemą, kuri automatiškai šildytų, drėkintų ir vėdintų žiemos sodą. Mat vasarą žiemos sodo šeimininkams gali tekti visais įmanomais būdais slapstytis nuo saulės: stiklinės patalpos dažnai perkaista (temperatūra gali siekti net iki 60 laipsnių). Kad taip neatsitiktų, reikia įrengti apsaugą nuo saulės, pavyzdžiui, parinkti specialų stiklą, pakabinti žaliuzes, užuolaidas ir pan., įrengti gerą vėdinimo sistemą, kuri reguliuotų oro patekimą bei ištraukimą ir užtikrintų gerą mikroklimatą.

Populiariausi pietinėje namo pusėje įrengti žiemos sodai, tačiau jiems tinkama ir rytinė ar vakarinė pusė.

Specialistų teigimu, šiaurinėje namo pusėje žiemos sodą įsirengti nėra racionalu, nes jam gali pritrūkti saulės. Išimtis galėtų būtų šeimininkų noras gyvenamąsias

Patikimiausia – aliuminio konstrukcija Žiemos sodo konstrukcijos pobūdis priklauso nuo koncepcijos, patalpos ploto ir poreikių. Žiemos sodai gaminami iš aliuminio ar plastiko konstrukcijų, kombinuotos aliuminio ir plastiko sistemos arba kombinuotos aliuminio ir medžio langų sistemos. Aliuminis yra gana lengvai montuojama ir prižiūrima, atspari korozijai medžiaga.

Aliuminio rėmai pasižymi dideliu sandarumu ir yra lengvai formuojami. Papildomai galima naudoti aliuminio profilius su termoizoliaciniais intarpais – tai suteikia aukštą šilumos izoliacijos lygį. Šis sprendimas idealiai tinka žiemos sodams, kurie naudojami ištisus metus.

Verta nepamiršti, kad pasirinkta sodo konstrukcijų spalva turėtų derėti prie namo fasado ar langų ir durų spalvos. Žiemos soduose patariama įsirengti varstomus langus ir duris. Žiemos sodas gali būti statomas ant atskirų, naujai suformuotų pamatų. Kokie ir kurioje vietoje turėtų būti įrengiami pamatai, priklauso nuo žiemos sodo dydžio, norimos statinio konstrukcijos, jo funkcijos bei po sodu esančio grunto ypatybių. Žinoma, žiemos sodą galima įsirengti ir jau esamoje terasoje. Geriausia jo statybą planuoti kartu su namo statyba, tai leis išvengti papildomų išlaidų.

Sodo konstrukcija turi būti tvirta, bet lengva ir daili, o langai skaidrūs. Šiems naudojami poliruoto stiklo paketai, kuriuos galima papuošti metalinėmis ir plastikinėmis figūromis arba vitražais. Stogas dengiamas stiklo paketais arba polikarbonatu (PC). Įrengiamo stiklinio stogo stiklas turi būti dvigubas – toks net ir sudužęs nesubyrės į smulkias daleles. Konstruojant žiemos sodą būtina parinkti tam tikro kampo stogo nuolydį. Jei jis bus per mažas, vidinėje stogo pusėje pradės kauptis vandens lašai.

Augalus verta rinktis atsakingai Augalai žiemos soduose geriausiai jaučiasi, kai gauna pakankamai šilumos, šviesos ir drėgmės. Žiemos sode jie sodinami tiesiai į žemę arba vazonus. Vazonuose augalus paprasčiau prižiūrėti – genėti, laistyti ir tręšti, bet jie būna mažesni nei augantieji žemėje.

Dažniausiai žiemos soduose klojamos plytelės, nes jas paprasta valyti. Kartais grindyse paliekamos angos labai dideliems arba greitai augantiems augalams, kuriems net ir didžiausi vazonai per maži.

Jeigu žiemos sode planuojama įrengti svetainę, čia turi tilpti nedidelis stalas ir keletas kėdžių ar krėslų. Gėlės statomos grupėmis, nuo žemiausių iki aukštų, kad gražiai atrodytų ir jas tolygiai apšviestų saulė. Žiemos soduose galima pailginti brugmansijų, lantanų, bugenvilijų ir kitų lauke vasarą auginamų egzotinių gėlių vegetaciją, pratęsti jų žydėjimą. Kad ir kokius augalus apsispręsite pasirinkti, jiems svarbu užtikrinti tinkamas sąlygas: temperatūrą, oro drėgnumą. Kartais vertėtų pasitarti ir su specialistais, jie rekomenduos, kokius augalus rinktis, kaip juos prižiūrėti ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. Žiemos sodo įrengimas yra nepigus. Įprastai jam skiriama 10–12 kvadratinių metrų ploto, tačiau kokybiškai galima įrengti ir nedidelius žiemos sodus. Standartinio žiemos sodo įrengimas užtrunka 6–7 savaites.

ŠILTINTI PASTATĄ? KLAUSIMŲ NEKYLA Šiandien vargu ar reikia aiškinti, kad pastatai turi būti apšiltinti. Tai ne tik būdas taupyti šilumą, mažinti šildymo išlaidas, bet ir būtinybė norint gyventi komfortiškai. Apšiltinus pastatą sienos apsaugomos nuo temperatūros svyravimų, drėgmės, šalčio, sumažinami vidiniai namo įtempimai. Tačiau tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas, reikėtų atkreipti dėmesį į tinkamą būsto šiltinimą, pasirenkant vieną iš kelių sistemų.

Trisluoksnio mūro sienos šiltinimas Dažnas sprendimas naujai statomiems mažaaukščiams pastatams šiltinti yra šilumos izoliacijos įrengimas mūro sienos viduje. Laikomoji sienos dalis gali būti mūrijama iš įvairių plytų ar blokelių. Šilumos izoliacijos storis priklauso ir nuo mūrinės dalies šilumos varžos, tačiau dažniausiai yra ne mažesnis kaip 15 centimetrų.

Gali būti įrengiama ir vieno sluoksnio šilumos izoliacija, jeigu naudojama speciali trisluoksnio mūro sienoms šiltinti skirta plokštė, kuriai nereikalinga papildoma apsauga nuo vėjo. Šis būdas tinka, kai iš karto mūrijami vidaus ir išorės mūro sluoksniai, tačiau jis gali būti naudojamas ir tais atvejais, kai apdailos mūro sluoksnis įrengiamas vėliau. Šilumos izoliacija gali būti įrengiama iš dviejų skirtingų, t. y. universalių, ir apsaugos nuo vėjo plokščių. Šis būdas rekomenduojamas tik tada, kai iš pradžių mūrijamas vidaus sluoksnis, tada siena šiltinama, po to įrengiamas apdailos mūras. Labai svarbu nepamiršti įrengti

vėdinamą 30–40 milimetrų pločio oro tarpą ir užtikrinti oro judėjimą jame, t. y. sienos apačioje reikia įrengti angas orui patekti, o viršuje – jam išeiti.

Mūro ar gelžbetonio sieną šiltinant iš išorės reikėtų atskirti du pagrindinius sienų tipus: vėdinamas ir nevėdinamas sienas. Abu sprendimai naudojami ir statant naujus, ir renovuojant senus pastatus.

Ventiliuojamas fasadas Vėdinamai sienai šiltinti naudojamos specialios plokštės, kurios prie sienos tvirtinamos specialiais elementais, o fasado apdailos plokštės tvirtinamos prie karkaso. Klojamas vienas mineralinės vatos plokštės sluoksnis, o papildoma apsauga nuo vėjo nereikalinga. Kitas vėdinamos sienos įrengimo variantas, kai universalios mineralinės vatos šilumos izoliacijos plokštės montuojamos metaliniame karkase, o ant viršaus įrengiama apsauga nuo vėjo iš specialių mineralinės vatos plokščių, kurios tvirtinamos ant karkaso. Taip sumažinami šilumos nuostoliai, patiriami pro metalines jungtis.

Individualiesiems mūriniams namams šiltinti naudojamas panašus sprendimas. Skirtumas – tik tai, kad šiuo atveju naudojamas ne metalinis, bet medinis karkasas.

Nevėdinamos sienos Ypač populiarus sienų šiltinimo būdas yra netinkuojamų fasadų įrengimas. Šis būdas plačiai naudojamas ir šiltinant naujus, ir renovuojant senus pastatus. Šiuo atveju šilumos izoliacija klijuojama prie sienos ir tvirtinama mechaniškai, įrengiamas armavimo ir apdailos sluoksnis iš tinko.

Labai svarbu pasirinkti tinkamą sistemą. Šios sistemos žymimos CE ženklu, ir parduodamas visos sistemos kompleksas. Lietuvoje ypač trūksta kompleksinio

požiūrio: dėl neišmanymo ar taupumo dažnai perkami vienos sistemos klijai, kitos – tinklelis ir armavimo sluoksnis, o trečios – apdailos sluoksnis. Visi sistemos komponentai turi būti kruopščiai suderinti tarpusavyje. Į vieną šiltinimo sistemą sudėjus įvairių sistemų elementus, veikiau bus patirti nuostoliai, negu sutaupoma šiluma.

Būtina izoliuoti pamatus Šaltesnio klimato zonose pastatų pamatai yra izoliuojami izoliacinėmis šilumos medžiagomis ne tik vertikaliai, tvirtinant izoliaciją prie išorinės pamato plokštumos, bet ir horizontaliai. Kodėl tai daroma ir kam to reikia?

Pamatų izoliacijos gamintojai aiškina maždaug taip: horizontaliai pastato perimetru klojama šilumos izoliacija saugo nuo įšalo, neleidžia gruntui sušalti ir atsirasti jo pakilimams, kurie gali suskaldyti pamatus. Gera izoliacija nuo įšalo yra vienas svarbiausių darbų statant pastatus. Izoliacija nuo įšalo turėtų būti veiksminga mažiausiai 50 metų, nes vėliau ją bus brangu atnaujinti.

Rekomenduojama, kad horizontalioji pamatų izoliacija būtų uždarų porų struktūros ir nedrėktų.

Horizontaliai įrengtoje izoliacijoje be grunto spaudimo atsiranda ir kitų apkrovų. Paprastai tai būna taškinio spaudimo apkrovos, tokios kaip automobilių judėjimas, aplinkai puošti skirti akmenys ir pan. Ant izoliacijos beriamas apie 30 centimetrų storio grunto sluoksnis gali šiuos spaudimus paskirstyti, tačiau izoliaciją nuo įšalo rekomenduojama kloti kuo arčiau žemės paviršiaus.

Namo perimetru horizontaliai įrengti šilumos izoliacijos plokštes dažniausiai siūlo Skandinavijos šalių gamintojai, remdamiesi šiame regione susiformavusia projektavimo ir statybos praktika. Pasak statybos specialistų, esminis tokio sprendimo privalumas – horizontaliai įrengtas šilumos izoliacijos sluoksnis saugo gruntą po pamatu nuo peršalimo. Mūsų statybų praktikai teigia, kad Lietuvoje horizontalioji izoliacija nebūtina, jeigu pamatai įrengti taip, kad gruntas po jais natūraliomis sąlygomis vis vien neperšąla.

Suomijoje įrengiant perimetrinį horizontalųjį pamatų šiltinimą, ties pastato kampais termoizoliacijos plokštės dar yra pastorinamos. Statant energiškai efektyvų ar pasyvųjį namą Lietuvoje, toks šiltinimas tikrai nepakenktų, juolab kad tokio izoliacinio sluoksnio įrengimas statant naują būstą arba renovuojant pamatus yra gana nebrangus.

Parengta pagal www.pasyvusnamas.lt informaciją

NORINT IŠVENGTI KLAIDŲ Kiekvienas statytojas turi žinoti, kad: • šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo paviršiaus; • šilumos izoliacijos plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu; • įrengiant dviejų sluoksnių šilumos izoliaciją, antro sluoksnio gaminiai turi uždengti po jais esančių plokščių siūles; • plyšiai tarp šilumos izoliacijos plokščių turi būti užkamšyti (užpildyti); • kai šilumos izoliacijos sluoksnis vėdinamose sienose įrengiamas iš universalių plokščių, būtina įrengti apsaugą nuo vėjo.

POPULIARIAUSIOS MEDŽIAGOS PASTATAMS ŠILTINTI Akmens vata Akmens vatos plokštės naudojamos šiltinant pastatus ir su ventiliuojamais, ir su tinkuojamais fasadais.

Tinkuojamiems fasadams gali būti naudojamos ir vertikaliai orientuoto plaušo plokštės, vadinamosios lamelės. Ši izoliacija rekomenduojama naudoti sienoms, kurioms yra keliami aukšti šilumos perdavimo reikalavimai. Vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštės yra ypač atsparios tempimui, todėl tinka tais atvejais, kai reikia užtikrinti didelį mechaninį atsparumą, pavyzdžiui, aukštuose pastatuose.

Mineralinė stiklo vata Mineralinių vatų grupei priklauso ir stiklo vata. Pagrindinis jos skirtumas nuo akmens vatos – žaliavos ir gamybos technologija. Žvelgiant į technines charakteristikas, stiklo mineralinės vatos tankis yra mažesnis, todėl didesnių apkrovų veikiamoms vietoms geriau rinktis didesnio tankio medžiagą. Mineralinė stiklo vata naudojama ventiliuojamiems fasadams šiltinti.

Ekovata Ši medžiaga gaunama naudojant perdirbtą celiuliozės pluoštą. Ekovata purškiama į sienose esančius oro tarpus arba šlapiuoju būdu prie išorinių pastato konstrukcijų. Kadangi celiuliozinė medžiaga yra organinė, ji labiau rekomenduojama mediniams namams šiltinti. Žinoma, medžiaga tinkama ir kitokių konstrukcijų pastatams šiltinti.

Polistireninis putplastis Ši termoizoliacinė medžiaga iki šiol buvo naudojama daugiausia tinkuojamiems fasadams šiltinti.

Tačiau neseniai pristatyta sistema, kur polistireninis putplastis naudojamas ir ventiliuojamiems fasadams šiltinti. Pastaruoju metu populiarėja pilkasis polistireninis putplastis, vadinamasis neoporas. Nuo baltos spalvos polistireno jis skiriasi didesniu tankiu.

Palyginimui, 7 centimetrų storio neoporas ypatybėmis prilygsta 10 centimetrų storio įprasto polistireno plokštėms.

Ekstruzinis polistirenas Pamatams ir požeminėms konstrukcijoms šiltinti skirta medžiaga turi vientisą uždarų porų struktūrą.

Plokštės pasižymi dideliu atsparumu drėgmei, tvirtumu ir geromis izoliacinėmis šilumos ypatybėmis.

Termoizoliacinės ekstruzinio polistireno plokščių ypatybės beveik nepriklauso nuo naudojimo sąlygų. Šią medžiagą kompanija „Finnfoam“, turinti 30 metų patirtį Suomijoje, gamina ir Lietuvoje. Įmonės specialistai atkreipia dėmesį, kad statybininkai daro didelę klaidą pamatams ir požeminėms konstrukcijoms šiltinti pasirinkdami įprastą polistireninį putplastį. Suomijoje atlikti tyrimai parodė, kad įprastas polistireninis putplastis požeminėse konstrukcijose dėl užšalimo ir atšilimo ciklų laikui bėgant yra paveikiamas drėgmės, o tai stipriai pablogina izoliacines medžiagos ypatybes. O ekstruzinio polistireno struktūra ir ypatumai lieka nepakitę.

57

INŽINERINĖS SISTEMOS

KOMFORTĄ PAGERINA KIEKVIENAS IZOLIUOTAS DECIBELAS Triukšmo izoliavimas – vienas aktualiausių klausimų, kurį tenka spręsti gyvenamosiose patalpose. Todėl projektuojant ar statant naujus objektus būtina tinkamai įvertinti galimą triukšmo poveikį žmonėms eksploatuojant pastatą.

Būtinas kompleksinis sprendimas Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė klasifikuojama penkiomis garso klasėmis: A, B, C, D, E. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų namų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Statant pastatą labai svarbu, kad nebūtų padaryta konstrukcinių klaidų, dėl kurių gali pablogėti garso izoliacija. Šių klaidų galima išvengti projektuojant. Suprantama, daug dėmesio reikia skirti ne tik statyboms,

bet ir statybinėms medžiagoms. Vis dėlto statybininkų padarytos klaidos arba brokas yra viena didžiausių problemų. Jeigu nesilaikoma nustatytų technologijų, konstrukcijose paliekama plyšių, netinkamai sujungiamos sienos su grindimis, rezultatas nebus toks, kokio tikimasi.

Statant naują pastatą užtenka žinoti garso izoliacijos reikalavimus, t. y. kiek decibelų turi sulaikyti viena ar kita konstrukcija. Pagal tai parenkamos medžiagos pertvaroms, perdangoms ar kitoms konstrukcijoms.

Tokios medžiagos būna išbandytos laboratorijose, ten nustatomos jų garso izoliavimo galimybės. Tačiau laboratorijų duomenis kartais reikėtų vertinti atsargiai, nes galimi konstrukciniai garso izoliavimo nuostoliai.

Garsui izoliuoti skirtos konstrukcijos, ypač kai taikomi šiek tiek aukštesni reikalavimai, montuojamos naudojant produktus, suteikiančius sistemai reikiamas garso izoliacijos ypatybes. Todėl būtina atkreipti dėmesį, kokie produktai ir medžiagos yra naudojami.

Su triukšmu sudėtingiau kovoti, kai statybos jau būna baigtos. Tuomet reikia nustatyti, kuriomis konstrukcijomis sklinda garsas: perdangomis, sienomis, o gal įrangos kanalais. Nustačius triukšmo sklidimo šaltinį, šį reikia izoliuoti. Ne visuomet prie sienos, už kurios gyvena kaimynas, užtenka sumontuoti papildomą gipso kartono konstrukciją, nes garsas gali sklisti per perdangą ar kitas bendras atitvaras. Todėl dažnai geri garso izoliacijos rodikliai pasiekiami pasitelkus kompleksinį sprendimą, t. y. ne tik prie sienos sumontavus papildomą gipso kartono konstrukciją, bet ir pakabinus garsą sulaikančias lubas.

O gal dar įrengus sausąją grindų konstrukciją.

Luboms, kaip ir sienoms, montuoti naudojami du gipso kartono sluoksniai – dėl konstrukcijos stabilumo ir garso izoliacijos. Būna atvejų, kai siekiant dar labiau pagerinti garso izoliacijos ypatybes montuojami trys gipso kartono plokščių sluoksniai.

Sausosios grindys – bemaž atskira tema. Jos naudojamos tuomet, kai norima pagerinti perdangos garso izoliaciją. Sausosios grindys puikiai pagerina smūginio garso izoliaciją – žingsnių, trepsėjimo. Montuojant sausąsias grindis klojamas izoliacinis sluoksnis, ant kurio vadinamųjų plaukiojančių grindų principu dedamos gipsinės grindų plokštės.

Nereikia palikti įrangos skylių Statant prie sienų papildomas konstrukcijas labai svarbu tinkamai sumontuoti karkasą iš stabilių profilių, pagamintų iš 0,6 milimetro storio skardos. Standumas svarbus todėl, kad konstrukcija, specialistų žodžiais tariant, nebanguotų nuo graso. Metalinį karkasą būtina atskirti nuo šalia esančių kitų kietų paviršių: betono perdangos, mūro sienos. Tarp karkaso ir kietų paviršių reikia įterpti minkštas tarpines ar specialias sandarinimo priemones. Jei to nepadaroma – paliekami savotiški tiltai triukšmui sklisti per konstrukcijas.

Sumontuotą karkasą būtina užpildyti mineraline vata.

Konstrukcijoms reikėtų naudoti didesnio tankio gipso kartono plokštes. Specialistai atkreipia dėmesį, kad būtina montuoti du gipso kartono plokščių sluoksnius, nes vienguba ar dviguba konstrukcijos izoliavimo galia gali skirtis iki 10 decibelų.

Naudojant standartines sistemas ir medžiagas, nepakankamai apsisaugoma nuo buitinių įrenginių ar kaimynų keliamo triukšmo: šildymo ar vėdinimo įrenginių, buitinės technikos, garsios muzikos ir pan. Specialios triukšmą slopinančios plokštės izoliuoja garsą jau nuo 33 Hz – tai žmogaus žemųjų dažnių girdimumo riba. Pertvara su dviguba tokių plokščių apkala, kurios storis – tik 10 centimetrų, sulaiko garsą iki 65 dB, o montuojant dvigubą sistemą galima pasiekti visišką ramybę – garso iki 71 dB izoliaciją.

Maždaug 6 decibelų skirtumą žmogaus ausis priima kaip dukart didesnį ar mažesnį garsą. Todėl saugantis nuo triukšmo kiekvienas izoliuotas decibelas yra labai svarbus. Sienoje, kuri, manoma, bus gerai izoliuota nuo triukšmo, negali būti elektros lizdų ar kitokių skylių – šios tampa geriausia landa garsui sklisti.

Prasta akustika vargina Aidėjimas (reverberacija) yra akustinis patalpų kriterijus, parodantis patalpos skambėjimą. Turbūt visi yra pastebėję, kad kalba daug prasčiau suprantama atvirose erdvėse, kuriose nėra specialių akustinių sprendimų, pavyzdžiui, koridoriuose. Akustiniu požiūriu geriau įrengtose patalpose balsas sklinda kur kas aiškiau. Suprantama, kad prastos akustikos patalpose nėra komfortiška nei dirbti, nei gyventi.

Akustinių ypatybių patalpoms suteikia tam tikros medžiagos, kurios geba absorbuoti, o ne atspindėti garsą. Dažniausiai sutinkamas ir populiariausias apdailos sprendimas yra lygiai glaistytos ir dažytos sienos ar lubos. Tačiau tokia apdaila neturi nieko bendra su patalpų akustika. Tokie paviršiai dėl savo lygumo yra puikus garso atspindys.

Garsą gerai absorbuoja perforuotos (su įvairaus rašto skylutėmis) gipso kartono plokštės, įvairios minkštos, nelygaus paviršiaus dangos. Labai svarbu šias dangas teisingai išdėstyti patalpoje. Nereikia manyti, kad jeigu naudojamos specialios medžiagos (pavyzdžiui, perforuotos plokštės) ir jomis išklojama kuri nors siena, tai bus pasiektas aukščiausio lygio akustinis komfortas.

Visų pirma visos plokštės (ir kitos medžiagos) pasižymi skirtingais garso absorbcijos parametrais. Vienos veikia geriau, kitos prasčiau, todėl svarbu parinkti optimalų variantą, numatyti tinkamą plokščių tipą ir plotus, kuriuose jos reikalingiausios.

Rinkoje siūlomas platus spektras akustiką gerinančių medžiagų, sprendimų. Tai ir atskiri produktai, pavyzdžiui, įvairios perforuotos gipso kartono plokštės, ir specialios sausosios statybos sistemos – dvigubo gipso kartono sienos ar lubos, kurios gerai izoliuoja garsą ir suteikia patalpai akustinių ypatybių.

Siekiant pagerinti akustinius patalpų ypatumus, reikia įvertinti ir aibę skirtingų parametrų: sienų, perdangų konstrukcijų, patalpų paskirtį, langų skaičių ir jų uždengimą, būsimą žmonių skaičių patalpoje, baldus ir kt.

Įtrūkimai – kelias triukšmui Montuojant lubas būtina naudoti specialias pakabinimo detales su guminėmis tarpinėmis. Perimetrinius profilius reikia atskirti nuo esamų konstrukcijų. Montuojant reikia laikytis technologinių reikalavimų, kitaip gali atsirasti įtrūkimų. O kiekvienas įtrūkimas – tai kelias triukšmui sklisti.

65

VĖDINTI NAMUS PRIVALU BET KOKIU ATVEJU

Apie tai, kad pastatuose turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kalbama tikrai daug. Energiškai efektyviuose, pasyviuosiuose namuose vėdinimo sistema laikoma vienu svarbiausių įrenginių, be kurio neįmanoma pasiekti gerų energijos taupymo rezultatų. Kalbant apie senos statybos namus ne visur galima įrengti norimą mechaninio vėdinimo sistemą, tačiau sprendimų yra ir čia.

Kaip nepatirti nuostolių?

Nepakankamas šviežio oro kiekis gyvybei gal ir negresia, bet sveikatai tikrai kenkia. Norint užtikrinti pakankamą šviežio oro kiekį žmonių sveikatai, pašalinti drėgmės perteklių ore ir jos žalingą poveikį pastato konstrukcijoms, rekomenduojama, kad oras patalpoje šviežiu turėtų pasikeisti per vieną ar dvi valandas.

Skaičiavimai rodo, kad daugiau kaip 80 proc. šilumos atitenka jos nuostoliams, patiriamiems pro atitvaras.

Akivaizdu, kad siekiant sumažinti šilumos kiekį, skirtą komfortui patalpose palaikyti, reikia atkreipti dėmesį į šilumines atitvarų ypatybes. Žinoma, jas pagerinus išaugs vėdinimui skirta šilumos ir, be abejo, išlaidų dalis.

Svarbu atminti – kad ir kiek būstas bus šiltinamas ir šildomas, gyventojai turi gauti reikalingą šviežio oro kiekį. Natūraliai ar specialiai įrengus vėdinimą šviežias oras patenka iš lauko ir turi būti sušildomas iki reikiamos temperatūros. Tarkime, pasirinktame pastate pakeičiami langai, durys, apšiltinamos išorinės sienos, stogas, grindys. Skaičiavimai rodo, kad tokiu atveju pastato šilumos laidumas sumažėja apie 2 kartus. Šiuo atveju nebuvo pakeistas vėdinimo būdas. Norint į patalpą tiekti šviežią orą, tuo pat metu reikia šalinti joje esantį šiltą. Šiluma tokio proceso metu būtų taupoma, jeigu iš patalpos šalinamas oras esamą šilumą atiduotų

tiekiamam šviežiam orui. Tam visų pirma reikia įsirengti dalį šilumos iš šalinamo oro sugrąžinantį šilumokaitį.

Jo plyšiniais kanalais šiltas patalpos oras eina lauk, o priešinga kryptimi teka šviežias šaltesnis oras. Pro šiuos kanalus skiriančias sieneles šiluma iš šilto oro perduodama vėsiam. Tad šviežią orą jau reikia mažiau pašildyti.

Gyvenamieji pastatai vėdinami natūraliai, todėl atgauti šilumą nėra galimybės. Tai galima padaryti tik naudojant rekuperacines sistemas. Senuose daugiabučiuose namuose centralizuotą vėdinimą įrengti yra gana sudėtinga, nes reikia naujai sumontuoti ortakius. Rekuperacines sistemas kur kas paprasčiau įrengti vienbučiuose naujos statybos namuose. Tačiau duomenų, kiek gyventojų pasinaudoja galimybe atgauti šilumą įsirengdami mechanines vėdinimo sistemas – nėra.

Neabejojama, kad šiuolaikinės vėdinimo ir rekuperavimo sistemos praverstų visuose pastatuose. O energiškai efektyviuose namuose jos tiesiog būtinos, nes kitaip pastatai nebus energiškai efektyvūs.

Kai kurie skeptikai sako, kad rekuperavimo ar kitos mechaninio vėdinimo sistemos sunaudoja daug energijos, netgi daugiau, negu sutaupo. Specialistai tokias kalbas neigia: nėra jokių abejonių, kad rekuperatoriai energijos sutaupo.

Pradėti reikia nuo projekto Žmonės jau išmoko išgauti žaliąją energiją iš saulės, vėjo, vandens, žemės. Taip pat suprasta, kad reikia taupyti šilumą. Tačiau čia dažnai daroma klaida, nes pamirštama apie šviežio oro svarbą žmogaus sveikatai ir savijautai. Taupant energiją namas užsandarinamas, oro apykaita jame tampa minimali, sienos pradeda pelyti. Kiti padariniai: suprastėja miegas, nuotaika, nusilpsta imunitetas.

Tada galvojama, kad natūrali ventiliacija yra geriausias būdas spręsti šviežio oro problemą patalpose. Bet šis sprendimas toli gražu nėra geriausias ir ekonomiš-

PASAULINĖ PREMJERA – VOŽTUVAI SU AUTOMATINIO SRAUTO REGULIAVIMO TECHNOLOGIJA Energijos naudojimo efektyvumo klausimai jau daugelį metų – pasaulinė problema. „Visi supranta, kad turime ką nors daryti norėdami sumažinti energijos naudojimą ir taip pristabdyti klimato kaitą. Kompanija „TA Hydronics“ gali didžiuotis – ji siūlo ir įgyvendina konkrečius sprendimus, padedančius taupyti energiją šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemose“, – sakė bendrovės „TA Hydronics“ technikos direktorius Liutauras Rimkūnas. Šių sprendimų poveikis yra tiesioginis ir žymus. Nedaugelis žino, kad 40 proc. pasaulio energijos sunaudojama pastatuose. Ir tai dar ne viskas – bent 50 proc. čia išeikvojamos energijos sunaudoja ŠVOK inžinerinės sistemos. Taigi ŠVOK išeikvoja iki 20 proc. visos pasaulio mastu sunaudojamos energijos. Optimizuojant sistemas, energijos sąnaudas vidutiniškai galima sumažinti iki 30–35 proc. „Tai pakankama priežastis įvertinti, ar tikrai efektyviai eksploatuojame inžinerines pastatų sistemas“, – komentavo L. Rimkūnas.

Augantys reikalavimai patalpų mikroklimatui (temperatūros, drėgmės, triukšmo lygiui ir kt.) pagerinti, komforto lygiui patalpose palaikyti ir energijos sąnaudoms sumažinti irgi skatina pasirūpinti idealia sistemų reguliavimo kokybe bei sistemų veikimo stabilumu.

Statistika atskleidžia netoleruotiną energijos švaistymą – pasak L. Rimkūno, šiandien nėra retas atvejis, kai srautas ŠVOK sistemose yra ~50 proc. didesnis, negu to reikėtų pagal sistemų duomenis ar projektinius skaičiavimus. Nėra tinkamai sureguliuotos, genda ir papildomų eksploatacijos problemų kelia net apie 90 proc. esamų daugiabučių šildymo sistemų. Nesureguliuotų sistemų eikvojama energija šildymo sąskaitas padidina mažiausiai 30 proc., tad akivaizdu, kad pasiryžę rekonstruoti ar bent sureguliuoti vandens ŠVOK sistemas sutaupytume ir energijos, ir lėšų.

Dera atkreipti dėmesį, kad 70 proc. esamų daugiabučių ir kitų gyvenamųjų pastatų buvo pastatyti iki 1979 metų, kai sąvokos „šilumos taupymas“ ar „energinis statinių efektyvumas“ ne tik Lietuvoje dar buvo visiškai neaktualios, ir 80 proc. šiandien eksploatuojamų pastatų tebebus apgyvendinti ir 2050-aisiais.

„TA Hydronics“ siūlo plačiausią gamą produktų, skirtų šildymo bei vėsinimo sistemoms reguliuoti ir balansuoti, su automatinio srauto ribojimo funkcija „Visi šiuolaikiniai sprendimai turi padėti žmogui taupyti laiką, – įsitikinęs bendrovės „TA Hydronics“ technikos direktorius L. Rimkūnas. – Žmonės gyvena be galo intensyviai – reikia greitai projektuoti, greitai statyti, montuoti, paleisti ir suderinti sistemas, jas priduoti ir lėkti į kitą objektą. Mūsų sukurti specialios konstrukcijos vožtuvai su analogų neturinčia automatinio srauto reguliavimo (ASR, ang. AFC, Automatic Flow Technology) technologija kaip tik ir atlieka šias funkcijas.“ Dvivamzdėms šildymo ir vėsinimo sistemoms skirti modernūs reguliavimo vožtuvai su ASR technologija viduje turi unikalų indėklą su srauto balansavimo sistema. Vožtuvai su ASR technologija ne tik palengvina, bet ir visiškai eliminuoja teisingam sistemų projektavimui, montavimui, paleidimui, derinimui, eksploatavimui aktualius klausimus: koks vamzdynų hidraulinis pasipriešinimas; kur išvesti vamzdžiai ir trasos; kaip teisingai sureguliuoti ir subalansuoti srautus į ŠVOK prietaisus, kai vieni vožtuvai arčiau siurblio, kiti labiau nutolę; kodėl vožtuvai triukšmauja, ką daryti norint to išvengti etc.

Technologija leidžia iki 25–30 proc. sumažinti energijos sąnaudas užtikrinant kokybišką ir stabilų šildymo sistemose sureguliavimą. Pagaliau tai įmanoma – padaryti taip, kad srautas per radiatorius (šoninio ar apatinio jungimo), per vonios patalpų radiatorius ar grindinio šildymo kontūrus ir vėdinimo bei oro kondicionavimo sistemų reguliavimo vožtuvus standartinėmis sąlygomis negalėtų padidėti ir viršyti nustatytąją vertę. O kaip tik tai kelia vartotojams diskomfortą, švaisto energiją ir neleidžia užtikrinti stabilią sistemų veiklą.

iki 60 proc. šilumos, naudojamos karštam vandeniui ruošti. Dviejų plokščių saulės kolektorių, užpildytų inertinėmis dujomis, su siurblio stotele, automatika ir skysčiu komplekto kaina – apie 11 tūkst. litų, tūrinio 200–300 litrų dvigubo veikimo vandens šildytuvo – apie 2,8–3,9 tūkst. litų. Toks šildytuvas reikalingas galvojant apie perspektyvą, tuomet įrengiant saulės kolektorius neteks svarstyti, ką daryti su senu vandens šildytuvu.

Dujiniam šildymui įsirengti būtina sąlyga – dujotiekis arba suskystintųjų dujų rezervuaras. Tokias sąlygas turi ne visi naujakuriai. Tačiau jau įsirengusiesiems dujinį šildymą vienas paprastesnių būdų sutaupyti ir pajusti ekonominį efektą – anksčiau įrengtą paprastą dujinį katilą pakeisti kondensaciniu. Toks sudegina iki 30 proc. mažiau dujų ir pasiekia maksimalų naudingumo koeficientą, siekiantį ir per 109 proc. Šildymo įrangos pardavėjai žino, kad tokiam žingsniui bene sunkiausia ryžtis visai neseniai nusipirkus dujinį katilą, kuris dar gerai veikia, bet naudoja daugiau dujų. Skaičiuojant investiciją ir galimą sutaupymą, paprastas pakabinamas 20–24 kW galingumo dujų katilas, naudojantis apie 3500 kubinių metrų dujų per metus, pakeistas kondensaciniu, sutaupys apie 700 kubinių metrų dujų per metus, ir po 3–3,5 metų investicija į naują katilą atsipirks. O paliktas senas pakabinamas pereikvos dujų už sumą, lygią jo paties kainai.

Priklausomai nuo to, kokių parametrų katilas ir su kokia įranga pasirenkamas, paprasto pakabinamo 24 kW galios katilo keitimas kondensaciniu, skirtu vienai šildymo sistemai su srautiniu karšto vandens ruošimu, pasirenkant bazinę įrangą su visa automatika, gali kainuoti apie 5,5 tūkst. litų. Nereikia pamiršti, kad mokėti reikia ne tik už įrangą, bet ir montavimo darbus, o jų kaina – nuo 1,5 tūkst. litų.

Paramos teikimas užtruko Užsienyje gyventojams, nusprendusiems naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais – saulės, vėjo, biokuro ar geotermijos, valstybė skiria nemažą paramą, žmonės skatinami naudoti mažiau iškastinio kuro. Lietuvoje tokia parama irgi pamažu įsivažiuoja. Praėjusiais metais Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) rinko iš gyventojų paraiškas pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2013 metų sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“. Pagal šią programą gyventojai gali gauti iki 30 proc. paramą išlaidoms, susijusioms su saulės kolektorių, geoterminio šildymo sistemų, vėjo energijos jėgainių, biokuro katilų įsigijimu ir įsirengimu.

Norinčiųjų pasinaudoti valstybės parama ir įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius atsirado nemažai. LAAIF reikalavo pateikti visus reikiamus dokumentus iki 2013 metų gruodžio 1 dienos ir, atitikus visus reikalavimus, padėjo paramą išmokėti per keletą savaičių. Tačiau dokumentų ir įgyvendintų priemonių tikrinimas truko kelis mėnesius, o paramos gyventojams vietoj kelių savaičių reikėjo laukti bemaž pusmetį. Šiais metais vėl laukiama, kada LAAIF skelbs naują paraiškų teikimo etapą nusprendusiesiems įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius. Tačiau gyventojams specialistai pataria pirmiausia atsakyti į klausimą – ar siekiama sutaupyti ir greitai pajusti efektą, ar gauti kompensaciją? Norint sumažinti išlaidas už būsto šildymą nebūtina griauti katilinę ir investuoti į brangią alternatyvaus šildymo sistemą. Kompensacija gali ir nebūti tokia didelė, palyginti su bendromis išlaidomis šiai įrangai įsigyti ir sumontuoti. Apskaičiavus gali

73

paaiškėti, kad investuoti į kitas priemones reikės kur kas mažiau, o sutaupymas bus pajuntamas iš karto.

Alternatyva karštam vandeniui ruošti Saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti yra bene labiausiai paplitęs atsinaujinantis energijos šaltinis. Juos renkasi ne tik individualiųjų, bet ir daugiabučių gyventojai. Tiesa, šių dar nėra tiek daug, nors, specialistų skaičiavimu, alternatyvius energijos šaltinius daugiabučiuose namuose įrengti yra kur kas pigiau nei individualiuosiuose, skaičiuojant vienam žmogui tenkančią investicijų sumą.

Antai įrengiant saulės kolektorių sistemą karštam vandeniui ruošti yra daug sudėtinių dalių, kurios būtinos ir individualiajame name, ir daugiabutyje. Tik šiame pačių kolektorių reikės kiek daugiau nei individualiajame. O jų kaina nebesudarys didžiausios dalies. Skaičiuojant tą patį sunaudoto karšto vandens kiekį, daugiabučio gyventojui jis kainuos kur kas mažiau nei individualiojo namo.

Bene efektyviausiai alternatyvius energijos šaltinius senos statybos daugiabučiuose būtų galima panaudoti karštam vandeniui ruošti. Galima rinktis saulės kolektorius arba kitus šaltinius, pavyzdžiui, šilumos siurblius „oras–vanduo“.

Tam nereikia didelio galingumo šilumos siurblio, tad ir investicijos nebūtų gąsdinančios.

Tarkime, yra standartinis penkių aukštų dvidešimties butų gyvenamasis namas, kuriame iš viso gyvena 50 žmonių.

Vertinant patvirtintus normatyvus, vienas gyventojas per parą vidutiniškai sunaudoja 40 litrų karšto vandens. Visam namui per parą reikėtų 2 kubinių metrų karšto vandens, kuriam paruošti būtų sunaudojama 97,7 kilovatvalandės energijos.

Nagrinėjant šilumos siurblio variantą, tokiam daugiabučiui užtektų 9,8 kW galingumo įrenginio. Investicija į šilumos siurblio sistemą karštam vandeniui ruošti gali būti apie 26 tūkst. litų. Butui išeitų po 1,3 tūkst. litų. Pagal skaičiuotiną vidutinį metinį šilumos siurblio naudingojo veikimo koeficientą (3,5), jo pagaminamos kilovatvalandės kaina būtų 14 centų. Centralizuotai tiekiamos energijos kilovatvalandės kaina siekia 32 centus. Skirtumas būtų 2,3 karto. Per parą už centralizuotai tiekiamą karštą vandenį namo gyventojai sumokėtų 31 litą, o šilumos siurblys jiems tokį pat kiekį karšto vandens pagamintų už 13 litų. Skaičiuojant skirtumą, šilumos siurblys atsipirktų per 4 metus.

Saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti sistemos atsipirkimo laikotarpis pernelyg nesiskirtų nuo šilumos siurblio – maždaug 4,5 metų. Saulės kolektorių sistema vasaros sezono metu padėtų sutaupyti kur kas daugiau nei šilumos siurblys. Tačiau žvelgiant į investiciją – į saulės kolektorių sistemą reikėtų investuoti daugiau. Be to, daug kas priklauso nuo oro sąlygų, sezoniškumo. Žinoma, šilumos siurbliui „oras–vanduo“ oro sąlygos irgi daro įtaką.

Spustelėjus didesniam nei 15 laipsnių šalčiui, šilumos siurblio efektyvumas gerokai mažėja.

ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS ŠALTINIAI Lietuva yra pasiryžusi iki 2020 metų padidinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą – planuose numatyta, kad energija iš atsinaujinančių šaltinių turėtų sudaryti 23 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos energijos, apimant elektros energijos ir šilumos ūkius. Alternatyvi, atsinaujinančioji energija – tai tokia energija, kuri gaunama iš lengvai prieinamų ir aplinkai nekenksmingų šaltinių.

Saulės energija. Tai pats galingiausias atsinaujinantis energijos šaltinis. Teorinis metinis saulės energijos potencialas yra tūkstančius kartų didesnis už kitų rūšių energijos potencialą. Vis dėlto saulės energijos potencialas energijos gamybai kol kas pasitelkiamas mažiausiai. Saulės energija naudojama šilumos ir elektros energijos gamybai. Šiluma, kurią išspinduliuoja saulė, gali būti naudojama vandeniui ir patalpoms šildyti. Vandeniui šildyti reikalingi saulės kolektoriai, kurie saulės šilumą nukreipia į karšto vandens ruošimo sistemą. Patalpoms šildyti taip pat naudojami saulės kolektoriai, tiekiantys karštą vandenį į šildymo sistemą.

Vėjo energija. Ji šimtmečius buvo naudojama grūdams malti vėjo malūnuose ir vandeniui pumpuoti. Šiandien vėjo energija daugiausia pasitelkiama elektros energijos gamybai šiuolaikinėse vėjo jėgainėse. Vėjo energetika auga sparčiausiai iš visų energetikos rūšių. Vėjo jėgainių yra įvairių rūšių ir dydžių. Skirtingos jėgainės pritaikytos skirtingiems vėjo greičiams, tačiau daugiau elektros energijos pagamina aukštesnės vėjo jėgainės, nes kuo aukščiau, tuo vėjo greitis yra didesnis ir pastovesnis. Lietuvoje palankiausia vieta vėjo jėgainėms yra vakarinė šalies dalis. Deja, dėl ribotos perdavimo tinklų infrastruktūros bet kur vėjo jėgainę pastatyti dar yra sudėtinga.

Bioenergija. Biomasė yra vienas labiausiai paplitusių atsinaujinančių energijos šaltinių. Didžiąją dalį šiuo metu iš biomasės pagaminamos energijos sudaro šiluma, gaunama deginant medieną, šiaudus, energinius augalus, durpes, skiedras, komunalines ir kitas degias atliekas. Biomasė yra ekologiškai gana švarus kuras.

Geoterminė energija. Tai yra natūrali žemės gelmių šiluma. Yra trys pagrindiniai geoterminės energijos naudojimo būdai: tiesioginis naudojimas šildymo sistemose, elektros energijos gamyba ir šilumos gamyba šilumos siurbliais. Gyventojai, kurie statosi individualiuosius namus, vis aktyviau diegia geotermines šilumos sistemas. Nereikia pamiršti, kad yra ne tik geoterminiai šilumos siurbliai „žemė– vanduo“, bet ir „oras–vanduo“, „vanduo–vanduo“.

Patikimi elektros sistemų sprendimai pramoniniuose objektuose Skandinavijoje

TUNNEL SYSTEM

UAB „Eugensa“ patirtis Švedijoje: Norra Länken – 14 km tunelis po Stokholmu.

Profesionalumas. Patirtis. Vertė.

Ateities g. 2D, LT-08333 Vilnius, tel. +370 5 232 8333, faks. +370 5 232 8100, el. p. eugensa@eugensa.lt, www.eugensa.com

75

TAUPYTI ENERGIJĄ GALIMA IR BE DIDELIŲ INVESTICIJŲ

Energijos taupymas

Didesnį energinį efektyvumą galima pasiekti ne tik pastatą modernizavus kompleksiškai, kai apšiltinama namo išorė, atnaujinamos vidaus sistemos, bet ir pasitelkus mažesnes, tačiau labai efektyvias priemones. Joms įgyvendinti pakanka palyginti nedidelių investicijų. Tuo labiau kad valstybės parama teikiama ir modernizuojant pastatą etapais, tik svarbu, kad energinis sutaupymas siektų bent 20 proc. Be to, sulaukti valstybės paramos gali tikėtis ir vienbučiai bei dvibučiai namai, o tokių namų, Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra apie 400 tūkst.

Viena sričių, kuriose galima smarkiai sutaupyti – šildymo ir pastato aprūpinimo karštu vandeniu sistemos. Yra įvairių priemonių, leidžiančių pasiekti didesnį šių sistemų efektyvumą. Tačiau prieš jų imantis (net ir dalinių priemonių), reikia atlikti pastato šilumos nuostolių ir esamos situacijos analizę. Tik po to galima įgyvendinti tolesnius žingsnius.

Pagrindiniai žingsniai:

PRIEMONĖS VIDAUS SISTEMOMS MODERNIZUOTI

kaupiklis / aukšto efektyvumo siurblys

Hidraulinis balansavimas Tai šildymo prietaisų, pavyzdžiui, radiatorių ar šildomų paviršių (grindų), balansavimas ir vertikalių bei horizontalių šildymo stovų balansavimas.

Hidraulinis balansavimas ne tik suteikia galimybę sutaupyti, bet ir didina komfortą. Patirtis Lietuvoje ir kitose šalyse tai tik patvirtina. Pavyzdžiui, Vokietijoje atlikta studija parodė, kad vien atlikus hidraulinį balansavimą energijos sąnaudos pastate sumažėjo 21 proc., o investicijos palyginti su tokiomis priemonėmis kaip pastato išorės šiltinimas yra visai nežymios.

Dėl to pasiekiamas labai geras naudos ir išlaidų santykis, investicijos atsiperka per 3–4 metus.

šilumos nuostolių skaičiavimas

hidraulinis balansavimas

saulės šilumos technika

Pagrindiniai žingsniai modernizuojant šildymo sistemą.

arba išsijungdamas. Toks jo darbas yra neekonomiškas, ir neįmanoma pasiekti gamintojo deklaruojamo maksimalaus naudingumo koeficiento.

Tačiau ne visuomet reikia skubėti keisti esamą katilą nauju. Parinkus šiuolaikinį reikiamo tūrio šilumos kaupiklį (akumuliacinį indą), katilo darbą galima išlyginti ir energijos sąnaudas sumažinti iki 20 proc. Toks šilumos kaupiklių naudojimas neprieštarauja žemos temperatūros (kondensacinių) katilų naudojimui. Be to, naudojant kaupiklį į vieną sistemą galima sujungti įvairius šilumos šaltinius, o tai atveria papildomų galimybių tolesniam šildymo sistemos plėtojimui pasitelkiant alternatyvius energijos šaltinius (šilumos siurblį, kietojo kuro katilą, saulės šilumą).

Principinė centrinio šilumos kaupiklio „Regucor“ schema. Šiluminė saulės energija Papildomai panaudojus šiluminę saulės energiją karštam vandeniui šildyti ir šildymui palaikyti, galima padengti iki 15 proc. pastato energijos sąnaudų. Taip pat šiluminę saulės energiją galima derinti ir su iškastinio kuro (dujų, skystojo kuro), ir su atsinaujinančiosios energijos (kietojo kuro, šilumos siurblio) šildymo sistemomis.

Hidraulinis balansavimas naudojant „Oventrop“ balansavimo sistemą OV-DMPC. Šiuolaikinis šilumos akumuliavimas Daugelis namuose esančių šildymo katilų yra per galingi, ypač tai akivaizdu pereinamuoju laikotarpiu pavasarį ir rudenį arba sumažėjus šilumos nuostoliams apšiltinus pastatą. Dėl to katilas veikia dažnai įsijungdamas

Sudedamosios centrinio šilumos kaupiklio „Regucor WHS“ dalys.

Išsamensę informaciją teikia: Oventrop GmbH & Co. KG atstovas Baltijos šalyse Mob. 8 687 27 817 Faks. 8 458 31 244 El. p. milaknis@post.omnitel.net www.oventrop.lt

77

galima kaupti po žeme įrengtose talpyklose, rezervuaruose. Ilgą laiką vietos kanalizacija būdavo įrengiama paprastai – naudojant tik betoninius šulinio žiedus.

Tokiu atveju teks nuolat samdyti įmonę, kuri nuotekas išvežtų į atliekų utilizavimo vietas. Kaip dažnai tai reikės daryti, priklausys nuo nuotekų kiekio. Patogesnis sprendimas – įsirengti nuotekų valymo įrenginį.

Biologinių valymo įrenginių išvalytas vanduo gali būti išleidžiamas į pakelės, melioracijos griovius, atvirus vandens telkinius arba pakartotinai naudojamas, pavyzdžiui, vejai, gėlynams laistyti, automobiliui plauti.

Rinkoje esantys nuotekų valymo įrenginiai vienodi tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų jie skiriasi valymo technologijomis, išvalymo parametrais, dydžiais, forma, montavimo principu, eksploatacijos kaina. Įmonė, kurios siūlomą nuotekų valymo įrenginį pasirinksite, privalo pateikti deklaraciją, įrodančią jo kokybę (visi nuotekų valymo įrenginiai turi būti paženklinti CE ženklu).

Galbūt, apsisprendus investuoti į nuotekų valymo įrenginį, verta pasikalbėti ne tik su specialistais. Ne mažiau svarbu paklausti kaimynų, draugų ar pažįstamų, kurie jau turi tokį įrenginį, nuomonės.

Nuotekų valymo įrenginio montavimo kaina priklauso nuo sklypo ploto, nuo to, ar būtinas iškasto, nereikalingo grunto išvežimas ir pan. Eksploatacijos sąnaudas lemia įrenginio pajėgumas. Apskaičiuoti, kokio dydžio įrenginio reikia, geriausia patikėti specialistams. Renkantis valymo sistemos dydį, būtina pagalvoti ne tik apie šeimos narius, bet ir svečius. Rinktis mažesnį valymo įrenginį tik

VERTA ĮSIGYTI, NES: PAPRASTA PRIEŽIŪRA; NESKLEIDŽIA KVAPŲ; PIGI EKSPLOATACIJA; NEREIKIA ELEKTROS; ILGAAMŽIAI, TVIRTI, SANDARŪS; LABAI TINKA SODYBOMS; TINKAMI LENGVAM, VIDUTINIAM GRUNTUI; ĮRENGIAME GERIAUSIOMIS KAINOMIS

todėl, kad jis pigesnis, būtų neatsakinga – nepatogumai ir neplanuotos išlaidos gali viršyti įsigyjant įrenginį sutaupytą sumą. Įsirengus biologinį nuotekų valymo įrenginį, ilgam jo pamiršti nevalia. Dėl to galbūt patogiausia biologinių nuotekų valymo įrenginių priežiūrą patikėti specialistams. Geriausia – tiems, kurie valymo įrenginį ir pagamino – gamintojai žino visus niuansus ir gali tinkamai jį prižiūrėti.

Apsisprendus nuotekų valymo įrenginį prižiūrėti pačiam, pirmiausia derėtų susipažinti su gaminio eksploatacijos instrukcija, kad būtų galima tinkamai ir laiku juo pasirūpinti, išvengti avarijų ir gyventi patogiai. Bene svarbiausia užduotis – nepamiršti laiku pašalinti perteklinio dumblo, jį galima panaudoti kaip trąšą ar kompostą.

Lietaus vanduo sėkmingai panaudojamas Specialistai pataria individualiųjų namų savininkams įsirengti ir lietaus vandenį kaupiančias sistemas, vadinamąsias lietaus kanalizacijas. Jose kaupiamas nuo stogų, trinkelių, kelio, įvažiavimo į kiemą surinktas lietaus vanduo, o žiemą ir ištirpęs sniegas. Sukauptas vanduo irgi gali būti panaudojamas antrą kartą.

Lietaus kanalizacijos įrengimas, specialistų teigimu, palyginti su gaunama nauda, nėra brangus. Kanalizacija padeda išvengti tokių problemų kaip užlieti rūsiai, sugadintos trinkelės, pažeisti namo pamatai, reikalauja mažai priežiūros, ją galima sumontuoti ir trinkelėmis išklotame kieme.

IĮ E. GEDVILO FIRMA Vyčiaus g. 14, Patamulšėlis, LT-46001 Kauno r.

Tel. / faks. +370 686 33 331, +370 600 01 555 El. p. info@europlast.lt arba europlast.lt@gmail.com www.europlast.lt

83

ALTERNATYVIOJI ENERGIJA

ALTERNATYVIOJI ENERGIJA: KAINĄ ATPERKA KOKYBĖ Nuolat brangstantis iškastinis kuras ir gąsdinančios sąskaitos už šildymą privertė žmones ieškoti alternatyvių šildymo sistemų. Taip lietuviai atrado medienos drožles, pjuvenas, granules, šiaudus, biodujas, saulės baterijas. Vis daugiau individualiųjų namų savininkų, nepabūgę didelių pradinių investicijų, renkasi geoterminį šildymą. Ir nors entuziazmo šioje srityje – per nežinojimą, galbūt per valstybės abejingumą, dar trūksta, namai, šildomi atsinaujinančiais energijos šaltiniais – netolimos ateities realija.

Saulės energija pozicijų neužleidžia Kad ir kokios atsinaujinančiosios energijos rūšys būtų taikomos pastate, specialistų įsitikinimu, svarbiausia sėkmingo jų naudojimo sąlyga – gera pastato šilumos izoliacija ir energiją taupanti inžinerinių sistemų įranga. Tik tokiu atveju atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas gali būti taupus ir greitai atsiperkantis.

Individualiuosiuose namuose vis dažniau gamtinėmis dujomis kūrenamas katilines keičia biokurą naudojančios katilinės, taip pat sėkmingai derinamos kelios energijos rūšys. Pavyzdžiui, saulės energija, įprastai naudojama karštam vandeniui ruošti ne tik individualiuosiuose namuose, bet ir didesniuose visuomeniniuose objektuose, sėkmingai derinama su biokuro katilinėmis. Biokuro katilinė pastatą šilumos energija aprūpina šaltuoju metų laikotarpiu, o karštam vandeniui ruošti reikalingą energijos kiekį šiltuoju metų laiku pagamina saulės kolektoriai.

šlaitinių, plokščių stogų, integruoti į pastatą arba įsirengti ant žemės, ant sienų, virš langų. Jie gali būti montuojami ant bet kokio pastato: gyvenamojo, ūkinio, malkinės, pavėsinės, net ant daugiabučių sienų ar balkonų.

Kelerius metus ypač aktyviai domėtasi ir saulės elektrinėmis. Ne tik verslininkai, bet ir pavieniai gyventojai nedideles saulės elektrines montavo ant savo pastatų stogų. O tai tikrai įmanoma – jas galima pastatyti ir ant šlaitinių, ir ant plokščių stogų, integruoti į pastatą arba įsirengti ant žemės.

Pagrindiniu saulės kolektorių sistemų trūkumu įvardijamas saulės stygius vėlų rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Būtent šis įsitikinimas lemia, kad įprastai saulės kolektorių sistemos naudojamos tiesioginiam karšto vandens ruošimui arba daliniam patalpų šildymui.

Renkantis saulės kolektorius, svarbiausias kriterijus – karšto vandens poreikis skirtingais metų laikais, ne mažiau svarbi pastato stogo orientacija, posvyrio kampas ir pan.

Saulės elementų pritaikymo sritys ir įrengimo būdai gali būti patys įvairiausi: nuo skaidrių stogų suformavimo žiemos sodams iki ant žemės montuojamų galingų saulės elektrinių. Taigi juos galima pastatyti ant

Didelės investicijos – ilgalaikė nauda Namams aprūpinti šilumos energija vis dažniau naudojami ir šilumos siurbliai. Individualiuosiuose namuose dažniausiai įrengiami mažo galingumo 15–18 kilovatų šilumos siurbliai. Pagrindinis jų trūkumas yra gana didelis elektros energijos poreikis – apie 20–50 proc.

Tačiau likusi energijos dalis gaunama iš aplinkos: oro, grunto ar vandens telkinio. Šilumos siurbliams reikia sąlygiškai nedaug priežiūros, nes šildymas automatizuotas, lengvai valdomas ir programuojamas, be to, nereikia rūpintis kuru, pelenų šalinimu, o įranga veikia patikimai.

Geoterminis šildymas nėra pigus pasirinkimas: brangūs ir šiai sistemai reikalingi šilumos siurbliai, ir žemės darbai. Bet didesnės nei vidutinės pradinės investicijos vėliau garantuoja šios sistemos eksploatavimo komfortą ir sutaupytą laiką. O ir išlaidos už elektrą, kurią sunaudoja šilumos siurblys, daugiausia priklauso nuo šeimininkų poreikių: pageidaujamos temperatūros, namo ypatybių. Specialistai geoterminį šildymą rekomenduoja diegti sandariame name. Kitaip gali atsitikti taip, kad sumokėjus už nepigią šildymo sistemą nebus sulaukta norimo rezultato.

Ne vieną potencialų geoterminio šildymo sistemos naudotoją atbaido būtinybė perrausti namo sklypą, kad būtų galima išvedžioti lauko kolektorių. Kasamos 1,5–1,8 metro gylio tranšėjos, o jų užimama erdvė priklauso nuo namo ploto ir šilumos ypatybių. Tokie žemės darbai ypač nepatrauklūs, kai sklypas jau būna apželdintas. Geoterminio šildymo specialistai šiuo atveju rekomenduoja rinktis ne horizontaliuosius, o vertikaliuosius, tiesa, 10–15 proc. brangesnius, gręžinius. Šilumos šaltinis gali būti ne tik žemė, bet ir vanduo ar oras. Tiesa, šis variantas ne itin tinkamas Lietuvos klimatui. Nors gauti šilumos galima net iš neigiamos oro temperatūros, tai nėra ekonomiška – tenka sunaudoti dar daugiau elektros energijos.

85

ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ PASTATŲ APRŪPINIMU ENERGIJA TAIKYMO APRIBOJIMAI IR ATSIPIRKIMO LAIKAS

Energijos rūšis

Taikymo apribojimai, trūkumai

Atsipirkimo laikas, metais*

Biokuras

Biokuro katilinių neįmanoma įrengti kai kuriuose pastatuose, jos reikalauja palyginti daug priežiūros.

Nuo 2 metų

Saulės kolektoriai

Nerekomenduojama įrengti ten, kur ant saulės kolektorių krinta šešėliai, nėra energijos poreikio šiltuoju metų laiku.

Nuo 4 iki 12 metų

Šilumos siurbliai

Didelės pradinės investicijos.

Nuo 8 metų

Kogeneracinės biokuru varomos jėgainės

Taikymo apribojimai ir trūkumai panašūs kaip biokuro katilinių.

Nuo 7 metų

*Atsipirkimo laikas preliminarus ir priklauso nuo pastato vietos, esamų sistemų ir kt.

Vienas pagrindinių geoterminio šildymo sistemos pranašumų – ilgaamžiškumas. Joje nėra beveik nieko, kas gali gesti. Lauke pakloti polietileniniai kolektoriaus vamzdžiai sprogti negali: spaudimas juose – ne mažiau kaip devyniskart mažesnis negu leidžiamas. Beveik neįmanoma jų pažeisti ir mechaniškai. Pagrindinė ir didžiausias apkrovas gaunanti paties šilumos siurblio detalė – kompresorius.

Be to, šilumos siurbliai atlieka ne tik patalpų šildymo funkciją. Jie ir gamina karštą vandenį, ir vėsina būstą vasarą. Svarbiausia – transformuojant šilumą iš aplinkos į šildymo sistemą nevyksta jokio degimo proceso, neišskiriama kenksmingųjų medžiagų, taigi aplinka visiškai neteršiama.

Kogeneracija – ir individualiajam namui Lietuvoje veikia biodujų ir biokuro kogeneracinės jėgainės. Jos naudojamos šilumos ir iš dalies – elektros gamybai. Tokios jėgainės gali būti ir mažos galios, naudojamos atskiriems pastatams ar nedidelei jų grupei aprūpinti energija.

Kogeneracinę jėgainę, specialistų teigimu, galima įsirengti ir individualiojo namo rūsyje, ir daugiabutyje. Tik svarbu labai atidžiai apskaičiuoti tokių projektų atsipirkimo laiką. Be dotacijų įrangai ar specialių elektros supirkimo tarifų, kogeneracinių jėgainių atsipirkimas, anot specialistų, dėl didelės įrangos kainos sunkiai įmanomas. Vis dėlto šiuo metu rinkoje siūloma įsigyti nedidelės galios kogeneracinių jėgainių.

Vėją galima suvaldyti Vėjo energetika mūsų šalyje – irgi dar naujovė, tačiau ji gali būti vienas alternatyviosios energijos būdų, tinkamų pastatams šildyti. Galima ne tik ją pritaikyti elektrai gaminti, bet ir ta elektra šildyti namus. Pavyzdžiui, naudojant vėjo malūnėlius, kurie gali generuoti šilumą. Lietuvą pasiekia ir dėvėtos vėjo jėgainės iš Danijos ir Vokietijos. Dėvėtos, tačiau kokybe ir pagaminamu elektros kiekiu naujoms nenusileidžiančios vėjo jėgainės atvežamos, sumontuojamos ir paleidžiamos, taigi elektros energiją toliau gamina Lietuvoje.

Nuomokite Layher pastolius ir gaukite dovanų: Pastolių plotas

Dovana

> 200 m2 200-500 m2 500-1000 m2

Firminiai marškinėliai 2 šalmai ir 2 apsauginės liemenės Jūsų firmos reklaminis tentas Mokymai darbuotojams Gridin's Group mokymo centre (2 asm.)

Pastolių tvirtinimo prie sienos komplektas (diubeliai ir kilpos) 3 rulonai apsauginio pastolių tinklo

1000-2500 m2 2500-5000 m2 > 5000 m2

Daugiau informacijos nuomos punktuose ir Layher Baltic UAB Tel. +370 688 19612 E. p. info(@)layher.lt www.kurnuomotispastolius.lt

87

SAULĖS ENERGIJA – KOKYBIŠKESNIAM GYVENIMUI

„Dirbame, kad ateities kartos pasaulį turėtų tokį pat gražų kaip dabar“ – nedažna įmonė gali pasigirti tokiu siekiu. Šiandieniame skubančiame pasaulyje retas sugeba susimąstyti, kokių padarinių gali turėti masinė industrializacija, besaikis vartojimas, kalnai antrinių žaliavų ir į atmosferą išmetamas milžiniškas anglies dvideginio kiekis, darantis įtaką klimato kaitai visame pasaulyje.

Ryžto dirbti netrūksta „Išeitis yra“, – įsitikinęs Mažeikiuose įsikūrusios bendrovės „EV sprendimai“ direktorius Artūras Baltrušaitis. Šviesos ir šilumos energiją Žemė gauna iš Saulės – energijos šaltinio, kuris nuolat atsinaujina ir nieko nekainuoja.

Lietuviai, anot A. Baltrušaičio, ilgai svarsto, analizuoja, lygina, bet apsisprendę veikia ryžtingai ir į atsinaujinančiąją energetiką nevengia investuoti. Įmonės „EV sprendimai“ specialistai jau penkerius metus dirba šioje srityje: ne tik konsultuoja atsinaujinančiosios energetikos klausimais, rengia projektus valstybės paramai gauti pagal atsinaujinančiosios energijos rėmimo programas, montuoja saulės jėgaines, bet ir na-

grinėja saulės, vėjo, vandens bei kitų energijos šaltinių panaudojimo galimybių studijas, domisi naujausiomis technologijomis, Energetikos įstatymų pakeitimais. „Esame žmonės, privertę pažangias technologijas darbuotis savo naudai, prisidėję prie pačios saugiausios ir tikrai nepriklausomos energetikos plėtros. Lietuvos gyventojai jau įsitikino, kad mūsų šalyje galima efektyviai išnaudoti saulės energiją, įsirengti geoterminį šildymą, įsisavinant paviršiniuose žemės sluoksniuose susikaupusią saulės energiją, patiems gamintis elektros energiją. Be to, atsinaujinančioji energija nekeičia energinio planetos balanso, tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai“, – pasakojo A. Baltrušaitis.

Dėmesys alternatyviajai energijai – projektavimo stadijoje Bendrovės specialistai rekomenduoja galimybę įsirengti saulės jėgainę apsvarstyti dar namo projektavimo stadijoje. Tuomet galima parinkti energijos gamybai palankiausią kampo stogą, projektą parengti taip, kad niekas neužstotų saulės fotomodulių, iš anksto numatyti geoterminio šildymo tipą – vertikalųjį ar horizontalųjį – ir vietą.

Saulės elektrinę galima įrengti ir ant pastato stogo, ir ant žemės. Įmonės „EV sprendimai“ atstovas neslepia: stengiantis įgyvendinti menkiausią klientų pageidavimą, dažnai tenka ieškoti nestandartinių techninių sprendimų. Specialistai elektrines montuoja ant žemės, ūkinių pastatų, gyvenamųjų namų stogų, jomis dengia sienas. „Saulės fotomoduliai puikiausiai atlieka ir stogo dangos ar sienos apdailos funkciją, tačiau kur dar rasi stogą, kuris pats už save susimoka? – juokavo bendrovės direktorius. – Be to, saulės elektrinė paprastai montuojama gyvenamojoje aplinkoje, tad ji turi ne tik būti naudinga, bet ir gražiai atrodyti.“ Kiek didesnės nei vidutinės pradinės investicijos įsirengiant geoterminį šildymą vėliau garantuoja pinigais sunkiai įvertinamą sistemos eksploatavimo patogumą: nebereikia galvoti apie nuolatinę šildymo sistemos priežiūrą, kuro atsargas, jų sandėliavimą, pelenų šalinimą, kamino valymą, be to, galima ilgesniam laikui palikti patalpas be priežiūros. Kadangi šilumos siurbliui reikalinga elektros energija, „EV sprendimų“ specialistai klientams siūlo kartu su geoterminio šildymo sistema įsirengti ir saulės jėgainę. Kompleksinė sistema visiškai kompensuotų geoterminio šildymo eksploatavimo sąnaudas.

Kokybiška įranga – būtinybė „Atsinaujinančioji energetika – tikrasis energinis nepriklausymas kiekvienam. Pavargome nuo begalinių svarstymų, pažadų – norime būti saugūs“, – sakė A. Baltrušaitis.

Tad gyventojų, kurie išnaudoja saulės energiją savo poreikiams užtikrinti, sparčiai daugėja – jie vis aktyviau statosi mažas – iki 10 kilovatų galios – saulės elektrines, tikėdamiesi pagaminamos elektros perteklių parduoti rinkos kainomis. Vyriausybė, savo programose deklaruojanti atsinaujinančių išteklių energetikos rėmimą, palaiko šią iniciatyvą – jau rengiami dokumentai tokiems gamintojams įsilieti į bendrą elektros tinklą, mažesni reikalavimai tokių elektrinių įrengimo dokumentacijai. Atsinaujinančiąją energetiką finansuoja ir įvairios programos – 2013 metais atsinaujinančių išteklių jėgaines iš dalies finansavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas.

Savo reikmėms užtenka įsirengti 4–5 kilovatų galios fotovoltinę jėgainę, kuri pagamins 3800–5000 kilovatvalandžių elektros energijos per metus.

Bendrovės „EV sprendimai“ direktorius Artūras BALTRUŠAITIS. Ypač svarbu, anot įmonės vadovo, kokią įrangą įsigis investuotojas – saulės fotomoduliai turi ypatumą laikui bėgant nusėsti, t. y. pradeda generuoti mažesnį elektros energijos kiekį. Kokybiški saulės moduliai efektyviai veikia 25–30 metų.

Bendrovė „EV sprendimai“ yra oficialus Japonijos įmonės „Solar frontier Europe Gmbh“ atstovas Lietuvoje. Šios įmonės patirtis fotomodulių gamyboje – 30 metų. Šiuo metu bendrovė „EV sprendimai“ montuoja pažangiausios mikroamorfinio silicio ir kontaktinių vaizdo jutiklių (CIS) technologijos fotomodulius, kuriuose nėra švino, kadmio ir kurie yra atsparūs amoniako bei druskų korozijai, šešėliams (t. y. uždengus 35 proc. polikristalinio fotomodulio energijos gamyba neįmanoma, o vario indžio diselenido (CIS) fotomodulis išlaiko 45 proc. savo galingumo). Fotomodulių, montuojamų pietų kryptimi ant sienos statmenai, efektyvumas išlieka 70 proc., taip pat nėra jokių atspindžių, šie moduliai pasižymi puikia estetine išvaizda.

Veikiančių elektrinių duomenų analizė parodė, kad šių fotomodulių produktyvumas yra iki 10 proc. didesnis nei polikristalinių. Trumpesnis ir investicijos atsipirkimo laikas.

Saulės jėgainė – ilgaamžis projektas, todėl, A. Baltrušaičio teigimu, rimtas investuotojas paprastai ne svarsto pigiausius saulės jėgainių sprendimus, bet renkasi patikimą įrangą ir sąžiningą įrengimo specialistą. Šių metų gegužės 3-iąją sueis 20 metų, kai pasaulyje minima Saulės diena, skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Bendrovė „EV sprendimai“ pasiruošusi ir toliau savo darbu rodyti, kaip tas galimybes išnaudoti, siekiant susikurti kokybišką, patogų gyvenimą.

UAB „EV sprendimai“ Direktorius Artūras Baltrušaitis Tel. +370 657 58 043 El. p. arturas.balt@gmail.com Komercijos direktorius Artūras Pekauskas Tel. +370 603 35 552 El. p. pardavimai@energija-visiems.lt Pardavimų vadovas Mindaugas Venslavas Tel. +370 648 55 871 El. p. info@energija-visiems.lt

89

KAD GRINDŲ DANGOS NENUVILTŲ Grindų dangos skiriasi atsparumu trinčiai, drėgmei ir valymo priemonėms. Taigi renkantis grindų dangą savo namams specialistai pataria pasidomėti, ar ji atitinka patalpos paskirtį, ar yra lengvai valoma ir ilgaamžė. Rinka gali pasiūlyti įvairių sprendimų – ir išrankiausiems, ir ieškantiesiems pigesnių variantų.

Medis – natūralumo šalininkams Šiandien bene populiariausios – medinės arba iš dalies medinės grindys. Tokios būstui suteikia jaukumo ir elegancijos. Medinių grindų pasirinkimas labai įvairus: siūlomas parketas, plaušo ar drožlių plokštės, medinių lentų grindys. Tokios grindys turėtų būti klojamos patalpose, kuriose vaikšto nedaug žmonių, nes purvas ir drėgmė gali negrįžtamai sugadinti medinių grindų paviršių. Įprastai medinės arba iš dalies medinės grindys klojamos antrame individualiojo namo aukšte ar pastogėje.

Medienos parketo ir medinių lentų klojimas yra vienas sunkiausių ir kruopščiausių darbų. Juos verta patikėti įgudusiems meistrams. Medinės arba iš dalies medinės grindys klojamos tuomet, kai apdailos darbai baigti, o patalpa – tinkamai vėdinama ir nedrėgna.

Kadangi medinės grindys yra gana brangios, nemažai žmonių renkasi medį imituojančią grindų dangą. Tokia danga gaminama iš specialios drožlių plokštės, kurios paviršiuje priklijuojamas popierius, imituojantis natūralios medienos piešinį, spalvą ir tekstūrą. Tai gana pigus grindų dangos variantas, tačiau tokios grindys nėra atsparios dėvėjimuisi.

Medinių grindų kokybei ir naudojimo trukmei įtakos turi techninių rekomendacijų laikymasis ne tik grindis klojant, bet ir jas eksploatuojant, todėl labai svarbi tinkama jų priežiūra. Medinių grindų paviršius padengiamas laku arba alyva. Lakuojamas ar alyvuojamas paviršius turi būti visiškai švarus ir sausas.

Lietuvoje medieną vis dar įprasta lakuoti, tačiau pastaraisiais metais populiarėja alyvos naudojimas.

Alyvos būna sintetinės, natūralios arba maišytos.

Natūralios alyvos yra augalinės kilmės, tad jų džiūvimo laikas yra ilgesnis nei sintetinių, atsparumas mažesnis, o alyva padengtą grindų paviršių reikia periodiškai vaškuoti arba naudoti kitas specialias priemones. Tačiau natūrali alyva yra ekologiška: grindys padengiamos palmių ir sėmenų aliejumi, bičių vaško gaminiais.

Lakuotų grindų eksploatacija yra paprastesnė.

Tinkamai parinktas lakas padidina grindų atsparu-

INTERJERO SPRENDIMAI

IŠSIRINKTI BALDUS – NELENGVAS DARBAS Kuriant interjerą vienas pagrindinių vaidmenų tenka baldams. Viena vertus – tai reikšminga vizualinė dalis, tačiau ne mažiau svarbu, kad baldai būtų funkcionalūs, patogūs ir patvarūs, nes tai ne vienų metų investicija.

Būtina įvertinti patogumą Specialistai pataria rinktis tik tuos daiktus, kurie iš tiesų reikalingi – geriau mažiau nei daugiau. Juo labiau jei būstas – nedidelio ploto. Tokiame netiks gremėzdiškos spintos ir lovos ar rašomieji stalai. Vertas dėmesio sprendimas kompaktiškoms patalpoms – sudedamieji baldai. Pagal individualų eskizą suprojektuoti baldai yra puiki išeitis nestandartinėms erdvėms, tačiau neretai jie brangesni už serijinius gaminius.

Be abejo, ypatingą dėmesį derėtų atkreipti į pirkinio kokybę. Juk nesinorės gaminio remontuoti po pusmečio, metų, ar dar blogiau – paaiškės, kad reikia pirkti naują baldą.

Taip pat nereikėtų pirkti kėdės, fotelio, sofos ar lovos, prieš tai ant jų nepasėdėjus, neprigulus, kitaip tariant, neįvertinus patogumo. Tad užsakant gaminius iš katalogų išlieka rizika, kad į namus atkeliaus netinkamas daiktas.

Baldai turėtų atspindėti bendrą interjero stilistiką.

Nors šiuo metu madinga eklektika, derinti skirtingo stiliaus daiktus reikia sugebėjimų, kitaip būstas atrodys kaip neskoningas daiktų kratinys.

Kad būtų lengviau suprojektuoti, kur kokie baldai turėtų stovėti, reikėtų numatyti erdvės centrą. Tai gali būti židinys, didelis langas, pro kurį atsiveria nuostabus vaizdas, televizorius, akvariumas ir panašiai. Išsirinkus šį centrą baldai statomi taip, kad jį akcentuotų. Projektuoti baldų pozicijas erdvėje galima pasitelkus specialias kompiuterines programas ar paprasčiausiais brėžiniais ant popieriaus lapo.

Sąlygas diktuoja ir augintiniai Renkantis baldus prekybos salonuose dideli plotai gali apgaulingai veikti proporcingumo jausmą. Gaminys, kuris efektingai atrodo didelio ploto ir aukštų lubų prekybos centre, keliskart mažesnėje patalpoje bus milžiniškas. Nors dažniausiai informacija apie parduodamų baldų matmenis pateikiama, neprošal po ranka turėti metrą.

Derėtų įvertinti ir tai, ar įsigytą baldą bus įmanoma įtalpinti į liftą, užgabenti laiptais, įnešti pro duris. Todėl prieš priimant galutinį sprendimą reikėtų išmatuoti visas įmanomas daikto gabenimo į būstą vietas ir angas.

Taip pat dėl skirtingo apšvietimo parduotuvėje baldų

gobelenas gali atrodyti vienaip, o būste – kitaip. Jei yra galimybė, patartina apmušalo pavyzdį parsinešti namo ir patikrinti, kaip jis atrodys konkrečioje erdvėje, esant tam tikram apšvietimui, kaip derės prie kitų baldų, bendro spalvų kolorito.

Apmušalai – viena brangiausių minkštuosius baldus sudarančių medžiagų. Labai svarbu, kad jiems būtų naudojamas baldams skirtas audinys. Renkantis baldų apmušalus derėtų įvertinti ne tik gobeleno dizainą, bet ir ilgaamžiškumo, natūralumo, priežiūros santykį. Be to, apmušalų su austine tekstūra nerekomenduojama rinktis laikantiesiems šunis ir kates – tokio tipo audiniai itin lengvai pašosi, taip pat siūloma atsižvelgti į gyvūnų plaukų valymo patogumą.

Standartai – ne rodiklis Joks būstas neapsieina be virtuvės baldų. Vienas svarbiausių jiems keliamų uždavinių – ergonomiškumas ir patvarumas. Pagal naujausias gamintojų rekomendacijas virtuvės baldai turėtų būti tokie, kad žmogui reikėtų kuo mažiau lankstytis. Todėl apatinėse spintelėse atsisakoma atveriamų durelių, jos keičiamos stalčiais.

Patogiausia rinktis guolinius stalčiaus bėgelius.

Dideliuose stalčiuose patogu laikyti puodus ir didesnes maisto atsargų pakuotes, todėl svarbu, kad jie lengvai išsitrauktų ir išlaikytų didelį svorį.

Renkantis stalviršį reikėtų atkreipti dėmesį, ar paviršius atsparus drėgmei, ar lengvai valomas, ar ant jo nesikaups bakterijos ir nešvarumai. Vieni populiariausių Lietuvoje – medžio pluošto stalviršiai.

Renkantis ir darbastalio, ir kabinamų spintelių aukštį, vertėtų vadovautis ne standartais, o individualiais poreikiais, atsižvelgus į tai, kokio ūgio žmonės dažniausiai gamins maistą ir naudosis virtuve.

Nors ir dizaino, ir spalvų pasirinkimas – individualus dalykas, priklauso nuo bendro būsto kolorito, vis dėlto patariama vengti tamsių tonų – geriau rinktis ne tokią varginamą natūralesnę tekstūrą ar pastelinę paletę.

97

99

UŽUOLAIDOS VIS DAR MADINGOS

Net tie, kurių namuose langų uždangos ne itin pageidaujamos, tam tikrose erdvėse be jų neišsiverčia. Pagrindinė užuolaidų funkcija – slėpti patalpas nuo smalsių žvilgsnių, kaitrių saulės spindulių, ryškaus gatvių apšvietimo naktį. Sumaniai parinkti gaminiai taip pat jaukina aplinką, gali vizualiai sumažinti arba padidinti erdvę ir tapti išskirtiniu interjero akcentu.

Siūlo universalius variantus Audinių, skirtų užuolaidoms, gamintojai siūlo begalinį spalvų, raštų, faktūrų pasirinkimą. Vis dėlto retas Lietuvoje ryžtasi labai drąsiems ir drastiškiems tonams.

Skonis – individualus dalykas, tad, specialistų teigimu, madinga viskas, kas tinka konkrečiam interjerui. Kad ir kokios būtų mados tendencijos, svarbiausia, kad interjeras būtų harmoningas ir išbaigtas – nuo baldų, apdailos iki užuolaidų. Renkantis užuolaidas patariama atkreipti dėmesį į audinį, šviesos laidumą, vaizdą už lango, kambario, namo stilių, patalpos paskirtį ir interjero detales.

Greta pastaruoju metu dominavusio moderno vis labiau ima ryškėti klasikinio stiliaus tendencijos. Šiam būdingos subtilios klasikinių audinių ir spalvų kompozicijos, ramios spalvos bei detalės.

Anksčiau buvo populiaru kabinti ir dienines, ir naktines užuolaidas. Dabar kaip alternatyva dieninės užuolaidos neretai derinamos su ritininėmis.

Taip ir langas neperkraunamas, ir taupiau. Galimas ir atvirkštinis variantas – vietoj dieninių užuolaidų rinktis vien naktines arba iš užuolaidoms skirto audinio siūti naktines užuolaidas atstojančias romanetes.

Audinių gamintojai siūlo ir universalaus tankumo audinius, kurie yra nei pernelyg skaidrūs, nei per tankūs – tai patrauklus, be to, taupus variantas tiems, kurie nenori kabinti dieninių ir naktinių užuolaidų.

Nors užuolaidų audiniai gaminami iš įvairių pluoštų, populiariausi – sintetiniai. Jie pigesni, paprasčiau prižiūrimi. Be to, iš jų galima išgauti audinius, vizualiai beveik nesiskiriančius nuo natūralių medžiagų. Lino, šilko, medvilnės audiniai brangesni, tačiau jie irgi turi savo pirkėjus – vertinančius tik natūralumą. Vilnoniai užuolaidų audiniai nepageidaujami, nes traukiasi, veliasi.

Valdoma nuotoliniu būdu Verta atminti, kad nuo audinio kokybės priklauso, ar gaminys bus ilgaamžis, ar tarnaus tik iki pirmo plovimo. Išskalbtos nekokybiškos užuolaidos gali prarasti formą, susitraukti, išblukti, tapti neišlyginamos.

Užuolaidoms labai kenkia tiesioginiai saulės spinduliai.

Ypač lepus audinys – šilkas: jis ne tik išblunka, bet ir suaižėja.

Todėl ir šilkines, ir kitas užuolaidas, kurios kabės saulėtose patalpose, rekomenduojama apsaugoti specialiu pamušalu.

Užuolaidoms dekoruoti ir pakabinti siūloma įvairių būdų – jas galima drapiruoti klostėmis, akcentuoti viršulangius, kabinti užuolaidas ant žiedų, naudoti prilaikomąsias juostas, raištelius, petnešėles. Ar rinktis vadinamuosius bėgelius, ar karnizą – priklauso ir nuo interjero, ir nuo užuolaidų stiliaus, ir nuo techninių galimybių.

Pavyzdžiui, kaltiniai ar sendintos apdailos karnizai aplinkai suteikia puošnumo, jie itin tinka klasikinio stiliaus interjere. Vieni brangiausių šiuo metu – bėginiai karnizai, valdomi nuotoliniu būdu.

Prie pasirinktų užuolaidų galima kūrybiškai priderinti kutus, kaspinus, iš audinio suformuotas gėles, įvairias seges, virveles, karoliukus, žiedus, sieninius kablius ir gausybę kitų aksesuarų.

Papildo tradicinius gaminius Pastaruoju metu išpopuliarėjusi langų dekoravimo priemonė – romanetės. Grandinėle į viršų pakeliamos užuolaidos ypač tinka mažose erdvėse, jos neapsunkina lango, gerai matyti audinio raštas, nesikaupia dulkių. Romanetėms gali būti panaudojamas bet koks užuolaidų audinys.

Klasikinio stiliaus interjere ypač patraukliai atrodo austrijietės – drapiruotos pakeliamosios užuolaidos. Jos gali būti naudojamos vienos, tačiau šalia pakabinus papildomų storesnio ar lengvesnio audinio drapiruočių labiau išlaikomas norimas interjero stilius.

Didelio ploto langams tinka plokštinės žaliuzės. Jos gali būti kombinuojamos iš skirtingų faktūrų ar spalvų audinių. Plokštinėmis žaliuzėmis galima sukurti netikėtą atmosferą, nes slankiojami audiniai perdengia vienas kitą. Tokias žaliuzes galima naudoti ir įvairioms erdvėms, pavyzdžiui, svetainei nuo virtuvės, atskirti.

Renkantis žaliuzes svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kokiai erdvei jos skirtos, bet ir į patį mechanizmą, nes nuo to priklauso daugelis gaminio ypatybių. Ritinines žaliuzes patogiau valyti nei horizontaliąsias. Ritininių užuolaidų medžiagos gamybos metu yra išelektrinamos, kad netrauktų dulkių. Horizontaliųjų žaliuzių valymas reikalauja daugiau kantrybės, nes ant jų kaupiasi daugiau dulkių, jas sudėtingiau kruopščiai išvalyti.

Nors šiuo metu gyvenamosioms erdvėms populiariausia rinktis ritinines žaliuzes, kai kuriose zonose jas naudoti gali būti nepatogu. Vonioje neretai kyla problemų dėl ventiliacijos, tad ne itin orui laidžios ritininių užuolaidų medžiagos skatina kauptis kondensatą, taigi žaliuzes teks papildomai vėdinti.

ŠVIESTUVAS – NE VIEN ŠVIESOS ŠALTINIS

Šviestuvų parduotuvėse nuo pasiūlos neretam gali apsisukti galva. Išsirinkti tinkamą daiktą gali tapti tikru iššūkiu, juolab kad tai atsakingas pirkinys. Šviestuvas – ne tik svarbiausias patalpos šviesos šaltinis, bet ir vienas labiausiai į akis krintančių interjero elementų, tad jis turėtų harmoningai įsilieti į bendrą aplinkos visumą.

Vienas svarbiausių aspektų – kokios paskirties patalpoje kabės ar stovės šviestuvas. Pakabinamas įrenginys suteiks bendrą viso kambario apšvietimą, tačiau konkrečiai veiklai prireiks funkcinio apšvietimo.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į patalpos dydį. Didelėje erdvėje veikiausiai nepavyks apsieiti be keleto

šviesos šaltinių. Tai gali būti ir daugiau nei vienas lubų šviestuvas, skirtingose zonose galima statyti toršerus ar kabinti sieninius šviestuvus.

Renkantis šviestuvus derėtų atkreipti dėmesį į lubų aukštį – nuo jo priklausys ir gaminių kabinimo būdas, ir jų stilius. Pagal specialistų rekomendacijas šviestuvo nederėtų kabinti žemiau kaip 2,1 metro nuo grindų. O ant sienos montuojamus šviestuvus reikėtų kabinti ne žemiau nei 1,5 metro nuo grindų ir 1,8–2,4 metro vienas nuo kito. Be to, aukštesnėms luboms rekomenduojami masyvesni lubų arba pakabinami šviestuvai, žemesnėms – smulkesni.

Valgomojo zonoje patariama šviestuvą rinktis pagal stalo dydį – jis turėtų būti maždaug 50 procentų šio baldo pločio arba dar didesnis – per mažas šviestuvas atrodys komiškai. Šviestuvas turėtų kaboti apie 80 centimetrų virš stalo, jei kambario lubos siekia 2,5 metro. Jei jos aukštesnės, prie kiekvienų papildomų lubų 30 centimetrų rekomenduojama pridėti 8 centimetrus aukščio ir šviestuvui. Jei lubos siekia bent 2,7 metro, galima rinktis kelių aukštų šviestuvus.

Renkantis šviestuvą taip pat patariama atkreipti dėmesį į jo svorį, svarbu ir tai, ar lubos prietaisą išlaikys.

Kai kuriems šviestuvams galima naudoti riboto galingumo lemputes, todėl derėtų įvertinti, ar skleidžiamos šviesos pakaks konkrečioje patalpoje.

Verta žinoti, kad krištolinis šviestuvas ryškiau spindės apšviestas skaidrių lempučių, o medžiaginiams geriau tiks matinės lemputės, nemetančios šešėlių. Taip pat svarbu išsiaiškinti šviestuvų galimybę naudoti energiją taupančias lemputes.

Renkantis šviestuvo dizainą reikėtų atkreipti dėmesį į bendrą interjero stilistiką, dominuojančias faktūras, spalvų gamą ir erdvę, kuriai šviestuvas bus skirtas.

103

APLINKOTVARKA

TVORA – VIZITINĖ SODYBOS KORTELĖ Šis architektūrinis sodybos elementas yra pirmoji informacija ne tik apie patį namą, bet ir jo šeimininkus. Vieniems tvora viso labo reiškia atitvarą tarp skirtingų sklypų, kiti didžiausią prioritetą teikia saugumui, tretiems svarbiausia – jaukumas ir vizualiniai sprendimai. Specialistai neneigia, kad renkantis tvoros tipą funkciniai parametrai yra vieni svarbiausių, tačiau derėtų įvertinti ir investicijų, statinio patvarumo bei tolesnės eksploatacijos kriterijus.

Už mūro – kaip tvirtovėje Tvoros gali būti medinės, metalinės, vielinės, mūrinės, elektrinės, suformuotos iš želdinių, dekoratyvinės ir įvairių šių rūšių kombinacijų. Šiuo metu vienos populiariausių – medinių lentų ir segmentinės metalo tvoros.

Mūrinės ar gelžbetonio tvoros labiau paplito sovietmečiu, kai medžiagų ir technologijų pasirinkimo galimybės buvo gana skurdžios. Šie įrenginiai turi tvirtą

pamatą, atitinkantį grunto įšalimo lygį. Mūrinės ar gelžbetonio tvoros yra tvirtos, ilgaamžės, stabilios, dažniausiai jas renkamasi tuo atveju, kai norima gerai izoliuoti ir apsaugoti teritoriją.

Tokios tvoros konstrukcija dažniau parenkama vienuolynams, specialiosios paskirties statiniams ir gamybiniams pastatams aptverti, rečiau – gyvenamaijai statybai. Mūro tvora įprastai būna aklina ir aukšta. Individualūs statytojai retai kada renkasi šį tvorų variantą ne tik dėl to, kad tokia izoliacija nesuteikia teritorijai jaukumo ir dalis sklypo skendi nuolatiniame šešėlyje, bet ir dėl didelių tokio statinio sąnaudų.

Norintiesiems, kad jų kiemas, sodas būtų šviesūs ir atitvaros neužstotų saulės, rekomenduojama rinktis metalinę ažūrinę tvorą. Žinoma, tokiu atveju matysis ir sodybos teritorija. Šiuo metu rinka siūlo plačias pasirinkimo galimybes – nuo meniškų kalvio darbų iki standartinių, pramoninių gaminių.

Vilioja nesudėtinga priežiūra Segmentinės tvoros – palyginti nebrangios ir lengvai montuojamos, jas galima pagaminti per trumpą laiką.

Tokios atitvaros tinkamos ne tik gyvenamosios, bet ir visuomeninės paskirties objektams: parkams, sporto

aikštynams, vaikų darželiams, įvairioms aikštelėms ir pan.

Segmentinės tvoros tveriamos iš vienodų segmentų (plokščių), kurie suvirinami iš atskirų 4 arba 5 milimetrų plieninės vielos strypų ir pritvirtinami prie stulpų apkabomis. Stulpai betonuojami į gruntą. Karštuoju būdu cinkuoti ir norima spalva nudažyti segmentai bei stulpai yra apsaugoti nuo aplinkos poveikio, nerūdija. Tad šis aptvėrimo būdas yra ekonomiškas, estetiškas, ilgaamžis ir nereikalaujantis priežiūros.

Vienas pigiausių sprendimų – tinklinė tvora, kuri gali būti iš suvirintos vielos ar pinto tinklo.

Solidus ir ilgaamžis sprendimas – tvoros iš profiliuoto metalo tvoralenčių. Jis tiks ir tiems, kurie vertina savo gyvenamosios aplinkos privatumą. Ši tvora vizualiai primena medinę, tačiau pasižymi didesniu patvarumu, ilgaamžiškumu.

Tvoros modulis surenkamas gamykloje, prie skersinių pritvirtinant tvoralentes. Tarpelių dydžiais tarp jų galima modeliuoti norimą konstrukcijos tankumo lygį.

109

LAUKO APŠVIETIMAS: NUO FUNKCIJOS IKI ESTETIKOS Aplinkos apšvietimo sistema yra neatsiejamas kraštovaizdžio dizaino instrumentas, kuris leidžia varijuoti įvairiais vizualiniais teritorijos scenarijais tamsiuoju paros metu.

Projektuojant apšvietimą tenka įvertinti techninius, praktinius ir estetinius niuansus.

Lauko apšvietimo sprendimais reikėtų pradėti rūpintis dar namo statybos metu. Vienas svarbiausių uždavinių – teisingai numatyti apšvietimo scenarijus ir sudėlioti akcentus. Apšvietimas pagal kriterijus skirstomas į funkcinį (durys, vartai, takas iki durų, garažas, vandens telkiniai), dekoratyvųjį (fasadas, augalai, skulptūros), apsauginį (vietos, į kurias nukreiptos stebėjimo kameros).

Organizuojant funkcinį apšvietimą ties garažu, takeliais, laiptais, įėjimais svarbu teisingai parinkti ir sureguliuoti judesio, tamsos, laiko daviklius. Ekonomiškiausias sprendimas – kai šviesa grupėmis įsižiebia palaipsniui.

Specialistų teigimu, dekoratyvinis apšvietimas – sudėtingiausias aplinkos apšvietimo būdas. Pagrindinis jo tikslas – išryškinant aplinkos privalumus sukurti savitą namo, sodybos koloritą. Vis dėlto saiko prarasti nevertėtų, antraip įžiebus šviesas teritorija ims panėšėti į koncerto sceną. Rekomenduojama verčiau investuoti į kokybišką, patikimą įrangą nei į jos skaičių, taip pat į elektros energiją taupančius šviesos šaltinius.

Sumaniai suplanuotas funkcinis apšvietimas atliks ir dekoratyviojo funkcijas: apšviestas takelis išryškins šalia esančius augalus, o tinkamai į krūmą ar medį nukreiptas apšvietimas akcentuos ir artimiausią takelį.

Rengiant apšvietimo planą taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiltų ir šaltų spalvų balansą. Fasadus, takelius, terasas, augalus ir dekoracijas rekomenduojama apšviesti šiltomis spalvomis – tai švelniai paryškins aplinkos elementus. Skirtingiems augalams galima pritaikyti ir skirtingą apšvietimą – teigiama, kad tujoms labiau tinka šilti tonai, o eglėms, beržams – šalti. Be to, spygliuočiams apšviesti itin dera oranžinė šviesa. Vandeniui rekomenduojama rinktis šaltą apšvietimą – taip jis taps vizualiai skaidresnis, švaresnis, gilesnis. Taip pat galima numatyti skirtingus apšvietimo būdus įvairiems metų laikams.

111

ŠIMTAMETĖS AKMENŲ SKALDYMO TRADICIJOS TAIKOMOS IR ŠIANDIEN Akmuo ne be reikalo asocijuojasi su amžinybe ir stiprybe – akivaizdu, kad visame pasaulyje statiniai, kurių statyboje naudotas natūralus akmuo, išsilaiko geriausiai. Galimybe pritaikyti statyboje ar būsto puošyboje akmenis visada domėjosi ir lietuviai.

O pastaruoju metu ši tendencija tik ryškėja. Tiesa, gerokai paklausesni ir plačiau naudojami yra ne paprasti lauko rieduliai, o skaldyta produkcija.

Skaldyti akmenys Lietuvoje naudojami įvairiems aplinkotvarkos darbams: grindiniams, nuogrindoms, tvoroms, taip pat – pastatų apdailai: kolonoms, pamatams ir fasadams, dažnai – ir lauko bei vidaus židinių apdailai. Be šios natūralios statybinės medžiagos retai apsieina ir paveldo objektus atkuriantys specialistai. Skaldyti meistrams tenka nuo 20 iki 200 centimetrų skersmens riedulius. Tad įvairaus dydžio ir spalvų akmenys iš šalies ūkininkų

tvarkomų laukų, eksploatuojamų karjerų, statybos aikštelių keliauja į akmenskaldžių dirbtuves.

Darbo specifika paskatino šio amato atstovus pasiūlyti rinkai ir kitą sprendimą: išnagrinėję paklausą, prieš kelerius metus akmenskaldžiai sukūrė mobilią akmenų skaldymo liniją ir šiandien gali keliauti į bet kurį Lietuvos pakraštį – ten, kur reikia jų gebėjimų ir paslaugų. Taip tiesiog racionaliau: nei užsakovams, nei meistrams netenka rūpintis stambių matmenų ir sunkiasvorių riedulių pakrovimu, gabenimu į dirbtuves ir atgal, taigi sutaupomos pervežimo išlaidos.

Tai ypač tinkama tuo atveju, jei skaldyti akmenys bus panaudoti netoli riedulių radimvietės. „Mūsų tikslas – pagaminti kokybišką, nepriekaištingą produkciją, kuri kurtų autentišką koloritą ir garantuotų gaminiams bei statiniams ilgaamžiškumą“, – apibendrino akmenskaldys Pavelas Simanovičius.

Akmuo – stiprybė, amžinybė, grožis Mob. +370 699 31 958

tuo, kad jos ne liejamos ar klojamos, o supilamos. Tokios dangos atrodo natūraliai, o kuo smulkesnė medžiaga, tuo patogiau ja vaikščioti.

Natūralaus akmens skalda – viena paprasčiausių medžiagų, su kuria nesunku dirbti. Skalda gaminama iš įvairiausių uolienų, jai būdinga atspalvių įvairovė, tad skaldos danga neatrodo monotoniškai. Ji tinka ir didesniems plotams ar platesniems takams grįsti, ir siauriems takeliams nutiesti.

Mažame sklype tiks ir mediniai takeliai, pavyzdžiui, besitęsiantys nuo terasos ir sudarantys įvairių pakopų kompozicijas. Turint nedidelį sklypą, verta pagalvoti apie galimybę aikštelę suoleliui išgrįsti granito plokštėmis arba užberti smėliu. Tokie akcentai pranyktų dideliame plote, tačiau mažame sklype galėtų atrasti deramą vietą ir būti pastebėti.

Dar vienas kiek neįprastas specialistų siūlomas sprendimas įrengiant takus – pakloti paprastas šaligatvių plyteles, o tarpuose pasėti veją. Tokia danga ne tik puikiai dera prie želdinių, bet ir yra gana tvirta.

Pagrindinis reikalavimas – saikinga ir skoninga Ne vien takelius, bet ir mažuosius sodo statinius reikėtų įsirengti apgalvojus kiekvieną detalę: svarbus sklypo, namo dydis, šeimininkų poreikiai ir netgi gyvenimo būdas. Pasitelkus fantaziją, įvairiausiais mažosios architektūros elementais galima gražinti takelių susikirtimuose susidariusias nedideles aikšteles.

Kieme turėtų būti nors vienas suoliukas. Ir tikrai nebūtinai plastikinis. Galima rinktis dirbtinio ar natūralaus akmens suolelius arba praktiškus ir patogius medinius: medžio masyvo, impregnuotų rąstelių ar lentų, pintus, šakų ar kelmų – arba medžio ir metalo suoliukus. Svarbu įsigyti patvarų, pagamintą iš drėgmei ir saulės spinduliams atsparių medžiagų, derantį prie pasirinktos aplinkos stiliaus ir namo fasado.

Terasa – estetiška ir praktiška Turintieji kiemą dažnai svajoja apie poilsį terasoje. Ji paprastai įrengiama prie namo ar sode, prie pavėsinės ar nedidelio baseino. Svarbu terasą ne tik išgrįsti gražiomis trinkelėmis, akmenėliais, reikėtų pamąstyti ir apie užuovėją ar apsaugą nuo pašalinių akių. Tam puikiai pasitarnaus dailios metalinės ar medinės vijoklių grotelės, gyvatvorės, paravanai. Terasai reikėtų parinkti elegantiškus, grakščius baldus. Vieni tokių – metaliniai sodo baldai, atsparūs nepalankioms oro sąlygoms. Terasą papuoš ir daugelio mėgstami pinti sodo baldai.

Beje, terasa gali tapti puikiausiais antraisiais namais – čia įmanomi įvairūs patogumai: galima įsivesti vandentiekį, pastatyti kriauklę, įtaisyti indų lentynas ir t. t. Ypač patogu, jei terasa bus su langais ir durimis.

Vis dažniau kiemuose įrengiami ir lauko židiniai. Jie ne tik puošia aplinką – vėsų vakarą prie jų ypač jauku sėdėti. Lauko židinio konstrukcija yra visai kitokia nei sumūryto namo svetainėje. Lauko židinys turėtų būti įrengtas išgrįstoje aikštelėje ir būtinai derėti su aplinka.

Jaukumo kiemui gali suteikti ir skirtingų dydžių statulos, pergolės, obeliskai, netgi lesyklėlės.

Vandens telkinys – solidu, bet ar praktiška?

Norite tvenkinio kieme? Jį galima įsirengti keletu būdų: pigiausias ir paprasčiausias – į žemę įkastas

ARIZONA G1

Autorius: Robert Wójciak

Namo aprašymas Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 3–4 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra dienos zona: svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė, tualetas ir katilinė. Palėpėje suprojektuota poilsio zona. Tai du kambariai, miegamasis ir dvi erdvios vonios. Klasikinis namas su įdomiais moderniais elementais, labai elegantiškas.

PROJEKTO PARTNERIS

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

Technologija Namas mūrinis, perdanga surenkama gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis. Vidiniai laiptai mediniai. Langai mediniai arba plastikiniai.

Fasadas apdailintas tinku ir akmeniu.

PRELIMINARI STATYBOS KAINA LT *:

Namas be vidaus apdailos Naudingas plotas ......................................... 116,47 m² Bendras plotas ....................................................178,62 m² + garažas ..................................................................21,00 m² + katilinė ......................................................................7,11 m² Užstatymo plotas .............................................108,77 m² Statinio aukštis ......................................................... 7,90 m Stogo nuolydis ................................................................. 40° Pirmas aukštas ...................................................86,48 m² 1. Tambūras ................................................................4,17 m² 2. Holas ......................................................................12,86 m² 3. Virtuvė ...................................................................11,95 m² 4. Sandėliukas ...........................................................2,45 m² 5. Svetainė ir valgomasis .................................24,18 m² 6. Tualetas ...................................................................2,76 m² 7. Katilinė .....................................................................7,11 m² 8. Garažas ..................................................................21,00 m² Pastogė ....................................................................58,10 m² 1. Koridorius ...............................................................5,89 m² 2. Miegamasis ........................................................12,78 m² 3. Vonia .........................................................................3,97 m² 4. Drabužinė ..............................................................2,74 m² 5. Kambarys ............................................................12,40 m² 6. Kambarys ............................................................11,72 m² 7. Vonia .........................................................................8,60 m²

356 000

Vidaus įranga

35 600

Visa kaina be PVM

391 600

Ūkio būdu

245 800

* Namas be apdailos:

Vidaus įranga: Visa kaina: Ūkio būdu:

nedažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į mansardą ir nėra vidaus įrangos. elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be PVM statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be PVM statybas organizuojant pačiam.

I aukštas

II aukštas

Vilnius: J. Jasinskio g. 16B, verslo centras „Victoria“ Kaunas: Savanorių pr. 187A, verslo centras „Mona“ Klaipėda: Dubysos g. 10, „Švyturio“ arena, 8 vartai (nuo kovo 1 d.)

www.vadasiga.lt www.akmeja.lt

117