Statyba ir architektūra (2016/1)

Kaina 2,49 Eur

2016/1

8 OBJEKTAI, ĮRODANTYS, KAD A ENERGINIO EFEKTYVUMO KLASĖ – PASIEKIAMAS STANDARTAS REKUPERACINĖS SISTEMOS: CENTRALIZUOTOS AR INDIVIDUALIOS? „AGILOS“ REKONSTRUKCIJOS DETEKTYVAS: DAR VIENAS EPIZODAS STATYBA IR RENOVACIJA – PAGAL SKIRTINGUS REIKALAVIMUS RĄSTINIAMS NAMAMS – ENERGINIO EFEKTYVUMO RĖMAI KOPLYČIA – SUJUNGTŲ GYVENIMŲ SIMBOLIS

„FinnFoam“ šiltinimas – patikimi ir ilgalaikiai eFektyvaus energijos išsaugojimo sprendimai • Trys pagrindinės termoizoliacinės medžiagos iš vieno gamintojo: EPS, XPS, PIR. • Kiekvienai konstrukcijai tinkamiausių medžiagų parinkimas.

• Kompleksinis požiūris į namo termoizoliacinį sluoksnį.

• Medžiagų komplektavimas ir gamintojo konsultacijos dėl viso namo šiltinimo.

• Sprendimai A, A+, A++ pastatams.

FF-PIR – itin efektyvios (λD = 0,023 W/mK) poliuretano plokštės. Naudojant jas sienoms ir stogams šiltinti, reikia gerokai plonesnio izoliacijos sluoksnio, palyginti su kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. FF-PIR plokštės taip pat užtikrina pastato sandarumą.

FF-EPS izoliacija naudojama sienų ir stogų konstrukcijoms kaip įprastas EPS, tačiau naujas gamybos metodas padeda geriau išsaugoti šilumą. Plokštės gaminamos formose, o ne pjaustomos iš blokų, todėl turi geresnes šilumos izoliacijos savybes, tikslesnius matmenis ir kitus kokybinius parametrus.

Dėl drėgmės neįgėrimo, atsparumo šaldymo ir šildymo ciklams, mechaninio tvirtumo plokštės „Finnfoam“, ko gero, yra pati geriausia izoliacinė medžiaga įrengiant pamatus, grindis ant grunto ir kitas konstrukcijas, kurias veikia įšalas, drėgmė ir apkrovos.

Praktiškai patikrinta Suomijoje daugiau kaip 30 metų!

UAB FINNFOAM I Kokybės g. 5, Biruliškių km. I LT-54469 Kauno r. (Kauno LEZ) I Tel. + 370 37 40 38 00 Daugiau informacijos, techninę dokumentaciją, CAD brėžinius ir montavimo instrukcijas rasite www.finnfoam.lt.

Turinys STATYBA

6 TEMA

Studentų sindromas

Arturas Indičianskis, Remigijus Simanavičius, Mindaugas Statulevičius, Eugenijus Zaremba

10 ŽVILGSNIS

Būsto evoliucija – vengiant revoliucijų Robertas Encius

14-34 ENERGIŠKAI EFEKTYVU A klasė: būtini pamatuoti sprendimai.

8 objektai

46 TECHNOLOGIJOS

Statinių energinis efektyvumas pasiekiamas skaitmeninio modeliavimo priemonėmis

Darius Migilinskas, Rasa Džiugaitė-Tumėnienė

50 FORUMAS

Statyba ir renovacija – pagal skirtingus reikalavimus

Ramūnas Gatautis, Vaidmantas Pabedinskas, Elvyra Radavičienė, Valius Serbenta

52 SITUACIJA

Rąstiniams namams – energinio efektyvumo rėmai

Antanas Baltrušaitis, Tomas Baranauskas, Rūta Leitanaitė, Aidas Vaičiulis

56 SPRENDIMAS

ARCHITEKTŪRA

Mediniai skydiniai namai – Lietuvoje neįvertinamas potencialas Martynas Ramonas

60 TECHNOLOGIJOS

Rekuperacinės sistemos: centralizuotos ar individualios?

Tomas Karosas, Sigitas Kuncevičius

62 OBJEKTAS

„Basanavičiaus 9A“: kalbėti klausantis Rolandas Palekas

68 KONKURSAS

Konkursas„Už darnią plėtrą“ išsiskyrė kokybiškais projektais

76 STUDIJOS

Atminimo ir kultūros centras – dialogui užmegzti Julija Musteikytė

88 ARCHITEKTŪRA

„Agilos“ rekonstrukcijos detektyvas: dar vienas epizodas

Gintaras Čaikauskas, Vaidotas Dapkevičius, Vitalijus Jankūnas, Darius Jasaitis, Andrius Ropolas

96 PASAULIS

Koplyčia – sujungtų gyvenimų simbolis

Šiame numeryje minimų įmonių ir įstaigų rodyklė 20 „Aeroc“ 13, 55 AHK – Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai III virš. Akustinių tyrimų centras 38 „Altitudė“ IV virš. ARX 40 „Atnaujinkime būstą“ 62 „Caverion Lietuva“ 15 „Daistatus“ 67 „Danfoss“ 24 „Eivuda LT“ 35, II virš. „Finnfoam“ 24 „Hota“ 34, 35 „Hörmann“ 9 „JS Baltic“ 12, 39, 92 „Knauf“ 95 „Layher“ 42, 44 Lietuvos statybininkų asociacija 86 Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija 53 „Mandelli“ 61 „NIT projektai“ 78 „Paroc“ 49 Polistireninio putplasčio asociacija 72 „Rockwool“ 21 „Rubisolis“ 34 „Ruukki“ 59 Scenos techninis servisas 75 SDC LT 18, 22 Statybos projektų sprendimai 5 „Stokker“ 27, 66 „Tenko Baltic“ 66 „Unikals“ 84 „Uponor“ 11 „Veikta“ 36 Viešųjų investicijų plėtros agentūra 82 „Vilniaus energija“ 29, 46 Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Redakcijos skiltis

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“ Redakcijos adresas Ukmergės g. 322 LT-12106 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt, www.sa.lt Redakcinė kolegija: Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos tarybos narys; prof. dr. Donatas Čygas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas; doc. dr. Liutauras Nekrošius, VGTU Architektūros fakulteto dekanas; doc. dr. Žymantas Rudžionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius; Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė; Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas. „Statyba ir architektūra“ yra Lietuvos statybininkų asociacijos, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų narys.

UAB „Statyba ir architektūra“ bendradarbiauja su VšĮ Statybos ir architektūros fondu.

Bendrovės direktorė Jūratė Babickienė Redaktoriai Darius Babickas, Rusnė Marčėnaitė Korespondentės Lina Bieliauskaitė, Kristina Buidovaitė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Jurgita Volungevičiūtė Fotografas Gediminas Bartuška Reklamos skyrius Tel. +370 5 246 1518 Liudmila Michalkevičienė, Vilius Baranauskas, Dalia Daujotienė, Goda Tauraitė Prenumeratos ir platinimo skyrius Regina Černiavskienė Tel. +370 5 246 1519 Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas © „Statyba ir architektūra“, 2015 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

„Geros žinios planuojantiesiems statybas: atidedamas reikalavimas pasiekti A klasę“, – su tokia optimistine nuotaika prieš metų virsmą Aplinkos ministerija paskelbė apie sprendimą atidėti reikalavimą nuo 2016 metų sausio mėnesio statyti tik A energinio naudingumo klasės pastatus. Toks pozityvus ministerijos, vykdžiusios aktyvią informacinę kampaniją aiškinant aukštesnių energinio naudingumo reikalavimų įsigaliojimo būtinybę, nusiteikimas stebina. Vis dėlto, panašu, ministerijai teko nusileisti naujiems kokybiniams iššūkiams dar nepasiruošusių įtakingų nekilnojamojo turto plėtotojų rinkos atstovų spaudimui. Ar galite įsivaizduoti, kokie mūšiai prasidės, kai ateis laikas laikytis dar aukštesnių – A+ ir A++ klasių – standartų?

O gal mūšių ir nebus, gal šalies valdžia dar kartą parodys nuolaidumą „vargstantiems“. Kaip daugiabučių renovacijos atveju, kur bijoma net pagalvoti apie galimybę reikalauti aukštesnės nei C energinio pastatų naudingumo klasės. Su dalimi valdininkų argumentų galima sutikti. Tačiau ar tų šiandien dažniausiai tik renovuojamų, o ne modernizuojamų namų gyventojai, neišvengiamai atėjus dienai, kai aplink pradės kilti energijos beveik nenaudojantys namai, vis dar bus patenkinti dabartine nuolaidų politika?

Augančių energinio efektyvumo reikalavimų nepavyks išvengti ir norintiesiems statytis rąstinius namus. Čia nepadės net apeliacijos į ilgaamžes Lietuvos medinės architektūros tradicijas. Tačiau pagudravimas tvarkant dokumentus padėti gali – jei namas bus įregistruotas kaip vasarnamis, problemos neliks.

Medinių skydinių namų verslą prieš dešimtmetį plėtojęs architektas Algirdas Kaušpėdas stebėjosi tautiečių konservatyvumu – skandinavų pripažintos statybos technologijos lietuviai prisijaukinti neskubėjo. Pasiaiškinome, kas pasikeitė šioje srityje iki šios dienos.

Pastatų, kurių statytojai ryžosi siekti bent kuklių tvarumo standartų BREEAM ar LEED įvertinimų, Lietuvoje dar vienetai.

Teigiama, kad viena to priežasčių – didelės vertinimo procedūrų išlaidos. Gera žinia tai, kad netrukus rinkai bus pasiūlyta ir nacionalinė – Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistema.

Jos kūrėjai tvirtina, kad ji ne mažiau ambicinga, bet racionalesnė.

Praėjus ketveriems metams po Nidos kultūros centro „Agila“ rekonstrukcijos projekto konkurso būtų galima tikėtis žurnale rasti realizuoto projekto pristatymą. Vis dėlto mums teko sugrįžti prie konkurso užkulisių narpliojimo.

Ant mūsų viršelio – Londone įvykusių kasmetinių LEAF (ang.

Leading European Architects Forum) apdovanojimų įvertinimą kaip geriausias 2015 metų statinys pelniusi jungtuvių koplyčia Japonijoje, Hirošimos prefektūroje.

Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Tiražas 4300 egz.

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

ISSN 0131-9183

Viršelyje – © Ken Lee nuotr.

5

6

STUDENTŲ SINDROMAS GRIEŽTESNIŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO REIKALAVIMŲ ĮSIGALIOJIMO IŠVAKARĖSE PLANAI ATIDĖTI ATEIČIAI

20

1

r 6N

.1

MA E T /

7

Viešų kaltinimų – apstu Darius BABICKAS

Viešai deklaravęs, kad būtina kelti energinio efektyvumo reikalavimus, paskutinėmis metų dienomis Lietuvos statybų sektorius susipriešino. Iškilo klausimų: ar tikrai jau reikia statyti ne mažesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatus, gal geriau terminą atidėti? Kita pusė ėmė įrodinėti, kad nevalia keisti arklius lenktynių metu – juk reikalavimai ne vakar patvirtinti. Galiausiai turbūt prisiminti buvusio aplinkos ministro žodžiai, kad energinis efektyvumas – ne šventa karvė. Griežtesni reikalavimai atidėti dar beveik metams.

BFL/T. Lukšio nuotr.

Reikalavimas nuo 2016 metų sausio 1 dienos visus naujai suprojektuotus pastatus statyti ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės atidėtas iki 2016 metų lapkričio 1 dienos. Taip pat buvo sumažintas pastatų sandarumo reikalavimas – jo rodiklis turės siekti ne 0,6, kaip buvo numatyta anksčiau, bet 1.

Labiausiai dėl pakeitimų ietis surėmė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) ir Nacionalinė pasyvaus namo asociacija (NPNA). Viena pusė tvirtina, kad reikalavimai įteisinti A energinio efektyvumo klasę yra pernelyg griežti, skuboti ir reikalingi nebent medžiagų pardavėjams.

Kita pusė atkerta, kad reikalavimus nori atitolinti tie, kurie laiku neužbaigė projektų pagal B energinio efektyvumo klasės reikalavimus ir nenori statyti kokybiškai, nenori taupyti energijos ir spjauna į pirkėjų pageidavimą jaustis būste komfortiškai. Svarbiausia – pastatyti kuo pigiau.

LNTPA nariai yra pastatę du trečdalius A energinio efektyvumo klasės daugiabučių Lietuvoje. Asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius tvirtino, kad plėtotojai tikrai neprieštarauja, jog įsigalėtų reikalavimas statyti didesnės energinio efektyvumo klasės pastatus. Jie tik nori, kad prieš žengiant šį žingsnį būtų viskas tinkamai pamatuota. „Kai kam gali pasirodyti, kad reikalavimų koregavimas ir jų vykdymo atidėjimas keliems mėnesiams įvyko staiga, nediskutuojant ir vos ne slapta.

Tai netiesa. LNTPA nuolat kėlė šį klausimą, kvietė diskutuoti, ar būsime pasiruošę 2016 metų sausio 1 dieną taikyti griežtesnius statybos reikalavimus, daugiau investuoti į tai, ar pirkėjai pasirengę daugiau mokėti. Tuomet į diskusijas daug kas numodavo ranka. Todėl šiuos klausimus garsiau uždavėme artėjant numatytam griežtesnių reikalavimų įsigaliojimo terminui“, – teigė M. Statulevičius.

Anot jo, nekilnojamojo turto plėtotojai yra praktikai – jie įgyvendina projektus, stato gyvenamuosius namus, parduoda butus. Todėl geriausiai jaučia ir žino poreikį. Didžioji dauguma naujų butų pirkėjų nenori mokėti 10–15 proc. daugiau už būstą, nesvarbu, kad jis yra energiškai efektyvesnis. Be to, stinga aiškumo, kaip kelios sertifikavimo įmonės spės per metus sertifikuoti šimtus ir tūkstančius pastatų. M. Statulevičius sakė, kad šie argumentai buvo išdėstyti Aplinkos ministerijai, kitoms institucijoms. „Noriu pabrėžti, kad priėmus šį sprendimą tikslas išlieka toks pat – pasyvieji namai. Tačiau pirmasis žingsnis to link bus kiek mažesnis vien tam, kad visa kelionė būtų sklandesnė. LNTPA tikrai nėra ta asociacija, kuri pasisako prieš siekius statyti energiškai efektyvesnius pastatus. Nemaža dalis jos narių yra pastatę ne tik A, bet ir A+ energinio efektyvumo klasės objektų. Tačiau matome, kad rinka dar nėra subrendusi pokyčiams ir ilgesnis pereinamasis laikotarpis bus labai naudingas“, – „Statybai ir architektūrai“ sakė M. Statulevičius.

NPNA valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius mano kitaip. Anot jo, tiems, kurie nėra nusiteikę projektuoti ir statyti energiškai efektyvius pastatus, vienuolikos mėnesių nutolinimas nuo reikalavimų įsigaliojimo mažai ką duos. „Dabar rinkoje tik daugiau sumaišties. Būsto pirkėjai nežino, ar tai buvo pertekliniai reikalavimai, ar kas nors buvo suinteresuotas, kad griežtesni energinio efektyvumo reikalavimai būtų atidėti. Žodžiu, priežastys lieka neaiškios. Matyt, suveikė studento sindromas, kai artėjant egzaminui, nesvarbu, kad tam ruoštasi ketverius metus, mėginama atidėti viską, nes jaučiamasi nepasiruošus.

Tie, kurie nesiruošė, nesiruoš ir tuos vienuolika mėnesių. Galbūt vėl bus mėginama atidėti reika-

8

PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO REGLAMENTAVIMO PERSPEKTYVOS VYKDANT ES ĮSIPAREIGOJIMUS 2002 metų gruodžio 16 dieną Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino direktyvą 2002/91/EB dėl energinio pastatų efektyvumo. Kadangi šią direktyvą reikėjo keisti iš esmės, siekiant aiškumo ji buvo išdėstyta nauja redakcija.

2010 metų gegužės 19 dieną buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl energinio pastatų naudingumo. 2012 metais direktyvos reikalavimai perkelti į Lietuvos teisinę bazę. Norint išvengti šoko dėl reikalavimų taikymo, buvo numatytas pereinamasis laikotarpis.

Mindaugas STATULEVIČIUS: „Matome, kad rinka dar nėra subrendusi pokyčiams ir ilgesnis pereinamasis laikotarpis bus labai naudingas.“

Bendrieji tikslai: • iki 2020 metų 20 proc. sumažinti energijos naudojimą; • iki 2020 metų 20 proc. energijos gamybos turi sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai; • iki 2020 metų 20 proc. sumažinti bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją (palyginti su 1990 metų lygiu) ir 30 proc., jei būtų sudarytas tarptautinis susitarimas; • kiekvienoje šalyje atsižvelgiant į vietos klimato sąlygas turi būti nustatyti ekonomiškai pagrįsti energijos taupymo reikalavimai. Šiuo metu jau yra apie 70 A ir aukštesnės klasės pastatų.

mažinti išmetamųjų dujų emisiją, parengti tam visus reikiamus dokumentus, viešinimo planą, plačiai išreklamuoti, o išvakarėse staiga viską pakeisti. „Kai buvo pasiūlyti sprendimai energiniam pastatų efektyvumui didinti, nebuvo diskutuojama, kad nereikia to daryti. Kai traukinys jau pajudėjo, tuomet imtas ir atkabintas vienas vagonas. Ir nesvarbu, kad jame pilna keleivių. Jeigu Vokietijoje ar kitose Vakarų Europos valstybėse iškeliami tikslai, dėl jų vyksta diskusijų. Kai priimami sprendimai ir numatomas laikotarpis, nuo kada jie bus vykdomi, niekas nieko nebekeičia. Negalimi jokie žingsniai atgal. Pas mus, pasirodo, įmanoma viskas“, – situaciją komentavo A. Indičianskis.

Nemato nieko sudėtinga Remigijus SIMANAVIČIUS: „Matyt, suveikė studento sindromas, kai artėjant egzaminui, nesvarbu, kad tam ruoštasi ketverius metus, mėginama atidėti viską, nes jaučiamasi nepasiruošus.“ lavimus. Visa tai – vartotojų nenaudai“, – samprotavo R. Simanavičius.

Vokietijoje toks posūkis neįmanomas

Vokietijos kompanijos BASF atstovas Arturas Indičianskis prisiminė, kad prieš dešimtmetį buvo įprasta, jog pasamdyti statybininkai, susipažinę su projektu ir kitais dokumentais, pirmiausia užsakovui pateikdavo klausimą: „Statote sau ar pardavimui?“ „Manau, sprendimas atitolinti pastatų energinio efektyvumo reikalavimus grąžina prie senosios sampratos, kai statysime ne tam, kad patiems būtų jauku gyventi, bet tik pardavimui. Čia nekalbama apie tai, kai žmogus pats statosi sau namą. Nekilnojamojo turto plėtotojai juk stato pardavimui, todėl mažesni kokybiškos statybos reikalavimai jiems leis gerokai sutaupyti. O kokybė tikrai nukentės, nes jie stato juk ne sau gyventi“, – įsitikinęs BASF atstovas.

Anot jo, vokiečiams yra skaudi „Volkswagen“ apgaulės istorija, tačiau mūsų pastatų energinio efektyvumo situaciją iš dalies galima su tuo palyginti. Čia tas pat, kas nusimatyti

20

1

r 6N

.1

MA E T /

Bendrovės „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba priminė, kad griežtesniems reikalavimams imta ruoštis nuo 2012 metų. Atrodė, kad viskas buvo aišku ir suprantama, tad nežinia, dėl ko reikėjo atidėti anksčiau pačių nusimatytus terminus. „Jeigu nebūtume statę įvairių A energinio naudingumo klasės pastatų, nebūtume darę ne atskirų patalpų, bet visų pastatų sandarumo bandymų, jeigu nebūtume atlikę skaičiavimų, ką duoda alternatyvūs energijos šaltiniai, rekuperacinės sistemos, jeigu nebūtume visų šių sprendimų pritaikę, sakyčiau, kad nežinau, ar įmanoma visa tai padaryti nepatiriant labai didelių išlaidų, arba sakyčiau, kad galbūt neįmanoma. Tačiau kai esame visa tai patyrę, galiu drąsiai teigti, kad A energinio efektyvumo klasę galima pasiekti nepatiriant didelių išlaidų“, – pripažino E. Zaremba.

Jis nesuprantamu laiko sprendimą mažinti sandarumo reikalavimus. Anot jo, užtikrinti gerą pastato sandarumą yra pats lengviausias ir paprasčiausias veiksmas iš visų, kurių reikalaujama siekiant aukštos energinio efektyvumo klasės. Gerokai sudėtingiau paruošti ir įrengti konstrukcinius mazgus, sunkiau išrinkti tinkamus langus, pritvirtinti storesnį šiltinimo sluoksnį. „Dėl to sprendimas mažinti pastatų sandarumo reikalavimus yra liūdinantis ir keistas. Galbūt yra argumentų, kurių nežinau, tačiau mūsų patirtis leidžia teigti, kad tai yra kažkoks nesusipratimas. Gaila, kad kolegos atidėjo problemų sprendimą vėlesniam laikui. Nežinau, kaip bus elgiamasi, kai ateis laikas statyti A+ ir A++ energinio naudingumo klasių pastatus“, – svarstė E. Zaremba.

Kaip pavyzdį jis paminėjo „Veikmės“ statytus daugiabučius sostinės Č. Sugiharos gatvėje. Vieno daugiabučio, kuris buvo

9

B energinio efektyvumo klasės, sandarumo matavimai parodė Architektas Algirdas Kaušpėdas teigė, kad kalbant apie enerrodiklį 1. Šalia pastačius kitą daugiabutį, šio sandarumo rodiklis ginį efektyvumą iškyla labai daug klausimų, į kuriuos aiškių atbuvo 0,4. Skirtumas – du kartai. Tačiau E. Zaremba tvirtino, kad sakymų nėra. naudotos tos pat medžiagos, darbus atliko tie patys rangovai, „Pirmiausia – ar architektai išliks kūrėjais? Architektai patik jų veiksmai truputį skyrėsi – darbai atlikti kiek atidžiau. geidauja kūrybinės laisvės ir nepriklausomybės. A energinio „Dabartinė situacija, atidėjus pastatų sandarumo reikalavimus, efektyvumo klasė gali skatinti ribojimą ir uniformiškumą. Juk labai palanki tiems plėtotojams, kurie ieško pigių medžiagų, pilengviausia energinį efektyvumą išgauti beformiuose kubuogiausios darbo jėgos, nereikalauja taisyti padaryse. Ar netaps visi pastatai ekonomiškomis dėtų klaidų, tiesiog nesumoka už prastą darbą“, – žėmis?“ – klausė architektas. stebėjosi bendrovės „Veikmė“ vadovas.

Anot jo, pirmasis tvarumo principas yra įvairoJeigu Vokietijoje ar kitose Vertinant energinį pastatų efektyvumą, į vė. O efektyvumą užtikrina mažesnė įvairovė, diVakarų Europos valstybėse programą suvedami įvairūs duomenys: kokia desnė įvairovė laiduoja tvarumą. Energinio nauturi būti šiluminė sienų varža, termoizoliacijos dingumo reikalavimai verčia darniai prisitaikyti iškeliami tikslai, dėl jų vyksta sluoksnis, langai ir pan. Jeigu kuris nors paraprie aplinkos, tinkamai integruoti pastatus į esadiskusijų. Kai priimami metras sumažinamas, tam, kad būtų pasiekta mą kontekstą. Bėda ta, kad norėdami tinkamai sprendimai, niekas nieko ta pati klasė, kitus parametrus reikia padidinti. palaikyti ir užtikrinti įvairovę turėsime investuoti Specialistai teigia, kad siekdami sumažinti pasdaug daugiau savo laiko ir pastangų. nebekeičia. tatų sandarumo reikalavimus nekilnojamojo Į klausimą, ar būsto pirkėjai yra pasirengę turto plėtotojai ir valdininkai smarkiai suklydo. mokėti plėtotojams daugiau už A klasę, galima Tam, kad būtų pasiekta reikiama klasė esant atsakyti, kad galbūt, tačiau į klausimą, ar plėtoprastesniam sandarumui, reikės kur kas brangesnių langų, tojai yra pasirengę architektams mokėti daugiau už A klasę, dar labiau termoizoliuoti atitvaras, pasitelkti kitus brangius A. Kaušpėdo nuomone, atsakymas yra „tvirtai ne“. sprendimus. Juk kuo nors reikės kompensuoti nesandarumus. „Šiandien plėtotojai projektuotojams už darbą moka 2,5–3 proc. projekto vertės. Už energiškai efektyvaus būsto projektaArchitektai bijo likti be užmokesčio vimo darbus turėtų būti mokama 5–6 proc. projekto vertės. GaSiekiant energinio efektyvumo, procese dalyvauja ne tik užlima tik spėti, kad įsigaliojus griežtesniems reikalavimams archisakovas ir rangovas. Dalyvauja ir architektai. Jie nebūtų prieš tektams dirbti reikės daugiau ir geriau, bet už tą patį honorarą. didesnius energinio pastatų efektyvumo reikalavimus. Jie neTad kas įvykdys numatytą revoliuciją? Projektuotojai ir archikelia klausimo, ar visuomenė pasiruošusi daugiau mokėti už tektai šiandien vos gali išgyventi. Jie dirba dempingo kainomis kokybiškesnį produktą. Architektams kyla kitas klausimas – ar ir yra priversti imtis vis naujų projektų, neskirdami pakankaužsakovai pasiruošę daugiau mokėti projektuotojams už kokymai dėmesio projektų kokybei. O būtent projekto kokybė lebiškesnius projektus? mia gerą, efektyvų rezultatą“, – sakė architektas A. Kaušpėdas.

10

BŪSTO EVOLIUCIJA – VENGIANT REVOLIUCIJŲ Nuo 2016 metų sausio 1 dienos numatyti griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai atidedami iki 2016 metų lapkričio 1 dienos. Nuspręsta, kad reikia ilgesnio laikotarpio norint, jog visi naujai pradedami statyti pastatai būtų ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Kas keisis nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos vartotojams, būsto pirkėjams, statytojams?

Apie tai sutiko papasakoti Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas ENCIUS. – Anksčiau numatyta data, po kurios turėjo įsigalioti reikalavimas statyti tik A energinio naudingumo klasės pastatus, atidėta keliems mėnesiams. Ar statybų sektorius nepasiruošęs tokioms revoliucingoms permainoms?

– Taip, išties Statybų techninio reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimas įsigalios nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos, ir tas laikas netruks prabėgti, todėl jau dabar labai svarbu kalbėti apie tai ir numatyti, įvertinti visas galimas aplinkybes.

Naujai statomų pastatų, kuriems leidimas statyti ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statyti išduotas po 2016 metų lapkričio 1 dienos, energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A. Tai yra dalis ilgalaikio pastatų energinio efektyvumo didinimo proceso, kuris Lietuvoje prasidėjo dar 2006 metais ir turėtų baigtis 2020-aisiais, kai įsigalios reikalavimas statyti A++ klasės pastatus.

Taigi pastatų energinio naudingumo reikalavimai Lietuvoje didinami laipsniškai, etapais, leidžiant rinkai pasiruošti, pasirengti prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Mano nuomone, toks laipsniškas pastatų energinis efektyvinimas yra racionalesnis ir praktiškesnis už drastišką pastatų energinio naudingumo sugriežtinimą nuo 2020 metų. Sakyčiau, kad tai yra labiau būsto evoliucija nei revoliucija.

– Kokia praktika yra kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse? Kaip jos ruošiasi energinio naudingumo reikalavimų griežtinimui?

1

20

/

.1

r 6N

– Kai kurios Europos šalys (pavyzdžiui, Belgija) leidžia priimti naudojimui nustatytų energinio naudingumo reikalavimų netenkinančius pastatus, tačiau statytojas turi mokėti baudą į specialų fondą, kurio lėšos vėliau naudojamos energiniam efektyvumui skatinti. Baudos dydis priklauso nuo to, kiek statinio naudingumas yra mažesnis už privalomą lygį. Dažnai tai būna apie 20 tūkst. eurų, tačiau pasitaiko ir 200 tūkst. eurų. Kartu atliekama gana brangi stebėsena, kokia dalis pastatų tenkina reikalavimus ir kokių dar priemonių reikėtų imtis.

Kai kuriose Europos šalyse pastatų energinio naudingumo reikalavimai nėra kol kas didinami. Tačiau kai ateis laikas, numatytas ES direktyvose, įsigalios maksimalūs energinio naudingumo parametrai. Tai gali sukelti šoką tų valstybių vartotojams ir statytojams. Tiesa, tokiose šalyse gana sėkmingai taikoma daug kitų nei teisės aktų reikalavimai statinių efektyvumo priemonių – finansinių, visuomenės sąmoningumo didinimo, vartotojų švietimo ir kitų. Reikia prisiminti, kad tokios priemonės pradėtos taikyti gerokai anksčiau, negu Lietuva rimtai susirūpino energijos IS taupymu pastatuose, o juk pastatai sunaudoja dauN S giausia energijos, kur kas daugiau nei transportas G L ar pramonė. ŽVI

– Kas konkrečiai keisis statytojams?

– Pokyčiai gali būti labai skirtingi priklausomai nuo to, kokius pastatus šiandien statytojai yra įpratę statyti. Statytojams, kurie stato pastatus B klasės viršuje, iš esmės niekas nesikeis. Tokie statytojai tik truputį pagerins sienų, stogų, grindų, langų šilumos ypatybes ir apsvarstys tobulesnės ventiliacijos sistemos naudojimo poreikį bei sąnaudas.

Statytojai, kurie stato C ar B klasės reikalavimus vos ne vos tenkinančius pastatus, turės atlikti daugiau namų darbų. Pakeisti požiūrį bus sunkiausia, bet tai daryti yra būtina. Reikia apsvarstyti komandos galimybes – projektuotojų, tiekėjų ir proceso valdytojų. Sandarumas priklauso būtent nuo paskutinės grandies, o ne nuo brangių naudojamų technologijų. Taip, reikės daugiau šilumos izoliacijos, geresnių langų ir durų, efektyvesnių sandūrų sprendimų. Dažnai tai jau yra tapę norma rinkoje, gal todėl senesni, vakarykščiai sprendimai ir gaminiai kainuoja gerokai pigiau – kaip riboto galiojimo produktai prekybos centre.

Statytojai, kurių statomų pastatų sandarumas realybėje netenkina B klasės reikalavimų, 2016 metais turės labai daug ką nuveikti. B klasės pastatams nustatytas 1,5 n50.N, (1/h) sandarumo reikalavimas, tačiau nėra prievolės atlikti užbaigtų pastatų matavimus. Sandarumą, t. y. visų sandūrų, mazgų, išorinių sienų, langų, durų kokybę, vizualiai tikrina techniniai prižiūrėtojai. Šie statytojai turi persvarstyti savo požiūrį į darbų kokybę ir atskirų darbų derinimą, o tai daro pagrindinę įtaką sandarumui.

Teks papildomai mokyti ir atnaujinti savo darbininkų (nepamirštant elektrikų, santechnikų, ventiliacijos sistemų montuotojų, langų montuotojų), subrangovų ir statybos vadovų žinias.

Pusės dienos mokymų visiškai pakanka – geriausia parodyti nesandaraus pastato sandarumo matavimą ir dūmų testą.

Gali tekti pakeisti iki šiol naudotus statybos produktus ar net projektuotojus. Žodžiu, pirmiausia reikia pasirengti statyti kokybiškus C arba B klasės pastatus. Jau tai gali gerokai pabranginti statybą.

– Pakoregavus anksčiau numatytus griežtesnius reikalavimus, statybų sektoriaus atstovai tarsi susipriešino.

Kaip galvojate atkurti dialogą, kad visos pusės liktų patenkintos?

– Nuolat bendraujame su projektuotojais, architektais, statybos organizacijų atstovais, statybinių medžiagų ir sistemų tiekėjais. Stebime situaciją, sekame nuotaikas, nuomones. Daugeliu atvejų pastatų energinio efektyvinimo procesas vertinamas palankiai, suprantama, kad tai yra neišvengiama ir būtina. Tai daryti mus įpareigoja ES direktyvos, o jos tokios priimtos siekiant mažinti CO2 išmetimą į atmosferą ir kuo labiau prisidėti prie visuotinio atšilimo priežasčių šalinimo.

Apskaičiuota, kad net 40 proc. visos sunaudojamos energijos išeikvojama pastatuose – statiniai, mūsų būstas, namai, darbovietės ir kiti objektai sunaudoja energijos daugiau nei transportas.

Kaip esame pasiruošę permainoms? Sakyčiau, statybinių medžiagų, statybos produktų tiekėjai, sistemų gamintojai pasiruošę puikiai. Jie turi ir gali pasiūlyti pačius efektyviausius sprendimus ir technologijas. Dauguma statybos organizacijų, bendrovių irgi jau yra įgudusios taikyti tokius sprendimus, kurie leidžia didinti energinį pastatų efektyvumą. Mūsų statybininkams tikrai pakanka kompetencijos ir įgūdžių šioje srityje, jiems nėra jokios problemos pastatyti tai, kas suprojektuota. Dažnai girdžiu rimtų statybos organizacijų atstovų pasisakymus, kad profesinės ambicijos neleidžia jiems statyti C klasės pastatų, nors tokius kol kas statyti leidžiama ir tai yra teisėta.

Rangovai, subrangovai su šypsena kalba apie naujuosius pastatų reikalavimus – gal dar ne visi yra pasirengę statyti naujai ir dirbti pagal informacinį pastato modelį, bet užtikrinti tvarkingai projekte numatytų sprendinių kokybę nėra problemų. Tiesa,

11 yra teigiančiųjų, kad taip kokybiškai dirbant reikės daugiau laiko, darbai gali šiek tiek brangti.

Tačiau silpnoji grandis vis dar yra projektavimo srityje. Tai – projektuotojai, kurie neturi techninio aprūpinimo. Daugeliui projektuotojų dar trūksta įgūdžių pastatų informacinio modeliavimo – BIM – srityje. Ne visi projektuotojai yra perpratę pastatų energinio naudingumo skaičiavimo subtilybes ir specifiką.

Mažiesiems projektuotojams šiuo atveju gali kilti daugiau sunkumų prisitaikyti prie griežtesnių pastatų energinio efektyvumo reikalavimų. Todėl labai svarbu tą pasirengimą pradėti jau dabar, nieko nelaukiant, nes 2016 metų lapkričio 1 diena netruks ateiti. Mes jiems padedame ir padėsime. Šiuo metu vykdome visą eilę mokymų, parengėme specializuotą programinę įrangą projektuotojams, supažindiname juos su įrangos funkcijomis ir galimybėmis. Visos sąlygos yra, tik reikia nebijoti pokyčių ir naujovių.

– Teigiate, kad kol kas silpnoji grandis yra projektuotojai. Kas daroma, kad pasitemptume ir sustiprintume kompetencijas šioje srityje?

– Projektuotojai ir architektai turėtų patys aktyviau domėtis ir kelti savo kvalifikaciją, nes energijos naudojimo pastatuose mažinimas yra pasaulinė tendencija bei kryptis.

Mes iki šiol mažai jiems padėjome. Prisidėsime prie to, kad jie sklandžiau prisitaikytų, rengsime išsamius mokymus projektuotojams šia tema. Taip pat yra perdaroma, projektuotojams adaptuojama pastatų energinio efektyvumo skaičiavimo programinė įranga NRG-3. Padėsime susivokti, kas ir kaip keičiasi, kaip veikia sistema, kaip atlikti atskirų pastato dalių, skirtingų tipų pastatų ir pan. skaičiavimus.

Dar pasakyčiau, kad silpnoji grandis yra ir vartotojai. Dauguma jų neįpratę, nemoka ir nežino, kaip gyventi efektyviuose pastatuose, neišmano, kaip pasinaudoti visais privalumas ir daugiau sutaupyti visiškai nemažinant, labai dažnai net padidinant gyvenimo komfortą. Todėl vartotojai, būsto pirkėjai nėra varomoji jėga, verčianti nekilnojamojo turto plėtotojus statyti tik A ir A+ klasių pastatus. Aplinka skatina pastatų naudotojus domėtis. Gera naujiena yra tai, kad mokymai yra paprasti, vis dėlto jie turi būti patrauklūs, trumpalaikiai.

Verslo, gamybos pastatams galioja kiek kitokios tendencijos. Savo tvarumu neįsitikinęs verslas neskuba investuoti į energinį pastatų efektyvumą. Mokymai tokiems vartotojams yra sudėtingi, reikalauja dėstytojų kompetencijos, gero naujų technologijų žinojimo, juk iš esmės kalbame apie išmaniuosius pastatus ir profesionalų didelių plotų eksploatavimą.

– O kokią nuomonę skelbia mokslininkai, statybinės fizikos specialistai?

– Statybinės fizikos specialistai, mokslininkai labai aiškiai išskiria dvi pastatų energinio efektyvinimo kryptis. Reikėtų suvokti, kad energinis pastatų efektyvumas – tai ne tik sandarios atitvaros, gerai apšiltintos sienos, stogai, šiltesni langai ar durys. Tam tikrais atvejais pastatas gali būti toks pat nesandarus ir plonasienis kaip iki šiol, jei nenaudoja energijos iš išorės ir pats visą reikiamą energiją pasigamina arba naudoja tik vadinamąją žaliąją energiją. Pavyzdžiui, visas Ukmergės miestelis 100 proc. naudoja bioenergiją. Čia naujos statybos pastatui gauti aukštesnę energinio naudingumo klasę yra kur kas lengviau nei tokiam pat pastatui, stovinčiam kitoje vietoje, kur naudojama energija gaminama išmetant daug teršalų.

Viena blogybė – nedaug turime mokslininkų ir specialistų, kurie išmano reikalavimus ir technologijas arba rinkoje siūlomus statybos produktus, technologijas, sprendinius. Dauguma mokslininkų nėra tokie lankstūs ir greitai persiorien-

Robertas ENCIUS. tuojantys kaip rangovai ar statybos produktų gamintojai.

Vis dėlto mokslininkai vienareikšmiškai palaiko pastatų energinio efektyvumo, energinio naudingumo didinimo programas ir visą šį judėjimą. Jie vienu balsu pritaria A klasės reikalavimų įgyvendinimui. Rinkoje yra ir produktų, ir technologijų, ir darbininkų, ir inžinierių, tad kompetencijos pakanka. Mokslininkų kritikos strėlės dažnai krinta į tuos projektuotojus, kurie naudoja per daug stiklo atitvarų ir nesigilina į mazgų detales.

– Kokie yra trys dalykai, dėl kurių gyvensime geriau įsikūrę energiškai efektyviame būste?

– Jei kalbame apie dabar privalomos B klasės ir nuo 2016 metų lapkričio įsigaliosiančios A klasės pastatus, skirtumų nedaug. Pagrindinis – 1,3–3 kartus mažesnės šildymo išlaidos. Jau B klasės pastatuose reikia skirti daugiau dėmesio ventiliacijos sistemos projektavimui ir įrengimui. Nostalgija gerai ventiliacijai pro uždarytus nesandarius langus ir plazdančioms nuo gaivaus oro užuolaidoms dar dažnai juntama pasisakymuose viešojoje erdvėje.

Tai galėtume lyginti su puikiu jausmu važiuoti karštą vasaros dieną automobiliu atidarytais langais. Geras jausmas – negaliu ginčytis, tačiau kai važiuojama toli ir dar 130 km/h greičiu, toks važiavimas, oro srautas, vibracija ir triukšmas vargina. Tokiu atveju juk mieliau automobilyje naudoti kondicionierių. Gera ventiliacijos sistema su šilumogrąža (rekuperacija) pastatuose teikia daug komforto, nebūna triukšmo, skersvėjo, patalpose oras šviežias būna nepriklausomai nuo vėjuotumo lauke. Tai dažnas, bet šiuo metu neprivalomas A klasės pastato atributas.

Naujuose energiškai efektyviuose pastatuose vartotojai patirs tokį pat kokybinį gyvenamosios aplinkos šuolį kaip persėdę iš sovietinio žiguliuko į vakarietišką vidutinės klasės automobilį su vairo stiprintuvu, ABS sistema, klimato kontrolės sistema arba kondicionieriumi, mygtukais langui praverti – nebereikės sukti rankenėlės.

– Nors reikalavimai kiek sušvelninti ir jų įsigaliojimas atidėtas, yra nepatenkintųjų tokiais pokyčiais.

Ar galite įvardyti, kas jie tokie ir kodėl tokiems asmenims nepriimtinas pastatų energinio naudingumo didinimo procesas?

– Taip, yra nepatenkintųjų. Pasitelksiu palyginimui auto-

13

mobilio pirkimo procesą – nemažai yra manančiųjų, kad naują mašiną pirkti yra brangu, nors garantiniu laikotarpiu nebus jokių remonto išlaidų, tačiau vis daugėja manančiųjų, kad gerai apskaičiavus naujas automobilis užtikrina saugesnes ir mažesnes išlaidas, suteikia daugiau patogumo, taupo laiką.

Dauguma projektuotojų, architektų nepatenkinti tokiais pokyčiais. Jų nuomone, skaičiavimo metodai yra sudėtingi, programinė skaitmeninio pastatų modeliavimo įranga – neįprasta ir brangi, paprastų programų nėra, net neaišku, kurios projekto dalies vadovas turėtų rūpintis energiniu efektyvumu, kartkartėmis samdomi konsultantai yra brangūs, mokytis nėra laiko, projektavimui statytojai skiria per mažai pinigų. Nepatenkintieji dažnai projektuoja nežinodami, koks pastato naudingumas bus užtikrintas, tačiau B klasę gauti kažkaip pavykdavo. Taip, yra nemažai objektyvių problemų, tačiau pirmiausia reikia pradėti nuo požiūrio keitimo ir geros komandos suformavimo, kompetencijų pasiskirstymo.

Pasigirsta skeptiškų nuomonių apie pastatų energinį naudingumą: kam to reikia, ar to reikia, gal čia tik laikina mada, kokia prasmė, juk šimtus metų gyvenome pagal nusistovėjusias tradicijas pastatytuose pastatuose, ir nieko tokio, ne viena karta užaugo žiūrėdama į gėles, šalčio išpieštas ant langų. Taip dažniausiai mano tie statybininkai, kurie stato pastatus ne sau, ne užsakovui, ne pagal konkrečiai suformuluotus reikalavimus, bet pardavimui. Tai yra tokius pastatus, kuriuos, siekiant didesnio pelno, reikia pastatyti kuo pigiau ir parduoti kuo brangiau.

Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad tokių skeptikų yra mažuma. Statistika rodo, kad energiškai efektyvesnių objektų statoma vis daugiau, ir jau ne vienus metus kyla ir A bei A+ klasių pasyvieji pastatai, nors Statybos techninis reglamentas to net nereikalauja.

Statytojai savanoriškai, savo iniciatyva stato energiškai naudingesnius pastatus, nes supranta tokios statybos naudą. Šių metų lapkričio viduryje Lietuvoje jau buvo 68 sertifikuoti A klasės pastatai, 18 iš jų – A+ klasės. Kas savaitę registruojama vis daugiau A ir A+ klasių pastatų. Pastaruoju metu jaučiamas itin ryškus su tuo susijęs pagreitis. Nemažai yra sertifikuotų vienbučių ir dvibučių A bei A+ klasių pastatų. Tai reiškia, kad sau statant būstą nemanoma, kad reikalavimai yra per dideli, o investicijos energiniam pastato efektyvumui didinti yra prasmingos.

– Kalbama, kad statyti A klasės būstą yra gerokai brangiau nei B energinio naudingumo.

Ar tikrai tas pabrangimas ženklus?

– Visai neseniai SPSC kartu su Kauno technologijos universiteto specialistais atliko skaičiavimus ir palygino dviejų A ir B klasių pastatų skirtumus. Plėtros ir statybos organizacijos, statančios kokybiškus, šiuolaikinius pastatus, jau pripažįsta, kad pabrangimas tarp B energinio naudingumo klasės ir A klasės yra neženklus, siekiantis vos kelis procentus. Kelių mums žinomų statytojų ir rangovų skaičiavimais, pabrangimas nuo vidutinio B klasės iki vidutinio A klasės pastato sudaro tik 2,3–4 proc., nevertinant žemės ir infrastruktūros kainų. Kalbant aiškiau, dviejų kambarių apie 56 kvadratinių metrų ploto butas pabrangsta 4,4–8,8 tūkst. eurų priklausomai nuo ventiliacijos sistemos komfortiškumo. Jei prisimintume, kad šildymo sąnaudos sumažėja 1,3–3 kartus, net ne procentais, lieka vienintelė problema – reikia papildomai mokėti šiandien, o sutaupymą pajusime ateityje. Žinoma, tie statytojai, kurie niekada nėra statę vadovaudamiesi energiškai efektyviems pastatams pritaikytais sprendimais, ko gero, pateiktų kitokius skaičiavimus. Bet laiko buvo pakankamai, tad lėtą perėjimą nuo nekokybiškos prie kokybiškos, aukštesnio energinio efektyvumo pastatų statybos reikėtų vertinti kaip statytojų apsileidimą.

14

A KLASĖ: BŪTINI PAMATUOTI SPRENDIMAI

Nedaugelis Lietuvos statybų rinkos dalyvių pasinaudojo proga įrodyti savo kvalifikaciją ir progresyvų požiūrį pradėdami statyti A energinio naudingumo klasės statinius dar neįsigaliojus tam įpareigojančiam Statybos techniniam reglamentui.

Priešingai – paskutiniais 2015 metų mėnesiais virusios diskusijos kartais priminė vienos nakties prieš egzaminą pritrūkusių studentų išsisukinėjimus. Egzaminas atidėtas, nekilnojamojo turto plėtotojai dar beveik metus galės statyti B energinio efektyvumo klasės pastatus. Žurnalas „Statyba ir architektūra“ šiame numeryje pristato ne vieną projektą, kurio įgyvendintojams atrodė įdomu ir prasminga siekti aukštesnės, negu reikalaujama, energinio efektyvumo klasės. Prieš pristatydami juos, specialistų paprašėme papasakoti, kuo skiriasi reikalavimai statant skirtingo tipo pastatus.

Siekiant A klasės – 7 reikalavimų sąrašas

AI

20

1

r 6N

.1

/EN

ER

K GIŠ

YVU

E

T FEK

Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo dr. Edmundo Monstvilo teigimu, A energinio efektyvumo klasę pasiekti nėra sudėtinga. Juolab kad rinkoje jau yra kone šimtas A klasės pastatų. „Pagrindinė problema – statytojų noras kuo daugiau sutaupyti projektavimo ir statybos metu.

Tuomet, žinoma, A klasei keliami reikalavimai atrodo sunkiai įgyvendinami. Palyginus su C energinio

15

efektyvumo klase, A klasės pastatams reikalingas du kartus storesnis šiltinimo sluoksnis, dukart didesnė šiluminė varža, tačiau šildymo išlaidos skiriasi maždaug 3 kartus“, – aiškino mokslininkas.

Vienas aspektų, nuo kurių priklauso, ar pastatas atitiks A klasei keliamus reikalavimus, yra tinkamas jo šiltinimas. Jei pastate įrengtas rekuperatorius, jo techniniai parametrai turi atitikti A energinio efektyvumo klasei keliamus reikalavimus. Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 0,65, o sunaudojamos elektros energijos kiekis – ne didesnis kaip 0,75 Wh/m³. Temperatūra žiemą pastate turi siekti 20, o vasarą – ne daugiau kaip 24 laipsnius šilumos.

Nustatant energinio naudingumo klasę, išbandomas pastato sandarumas. „Sandarumą pasiekti nėra paprasta, svarbu numatyti, kur gali būti nesandarios vietos. Statant B klasės pastatus pakanka apskaičiuoti jų sandarumą, o A klasės pastatuose sandarumas matuojamas“, – sakė E. Monstvilas.

Nustatant pastato energinio naudingumo klasę skaičiuojamos ir energijos sąnaudos objektui šildyti. Pastatas turėtų būti suprojektuotas vengiant pernelyg didelių stiklinimo plotų. Tiesa, patikino KTU mokslininkas, A klasei keliamus reikalavimus įmanoma pasiekti net tada, jei stiklo fasadai sudaro 50 ar 60 proc. ploto.

Galiausiai turi būti suskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientai. Didelė dalis įmonių jau turi parengtus gaminių katalogus, kuriuose numatyta, kokie ilginiai šilumos tilteliai turėtų būti, kaip reikia įrengti pastato sandūras, kad šios atitiktų reikalavimus.

Dar vienas kriterijus – energijos naudojimo efektyvumo rodikliai (C1 < 0,5 ir C2 ≤ 0,85). C1 – teisės aktais nustatytas energijos naudojimo efektyvumo rodiklis šildymui, vėsinimui, apšvietimui, C2 – karšto vandens ruošimo sistemai. Šis rodiklis, anot KTU mokslininko – ne toks griežtas, mat ne visuomet yra techninių galimybių įrengti labai efektyvias karšto vandens ruošimo sistemas, ypač siekiant A klasės pramonės, prekybos paskirties pastatuose.

Galiausiai, jei kiekviename daugiabučio bute įrengiama atskira autonominė šildymo sistema, pavyzdžiui, dujinis katilas, kiekvienas butas turi būti termiškai izoliuojamas – tam tikri reikalavimai keliami pertvarų ir tarpaukštinių perdangų šiltinimui.

Skirtingos paskirties pastatams – tam tikros išimtys

„Kalbant apie skirtingos paskirties pastatų reikalavimus, jie yra tokie pat – šiek tiek skiriasi tik kai kurių rodiklių vertės.

Nėra taip, kad kuris nors kriterijus yra lemiamas. Jeigu pastatas neatitinka nors vieno reikalavimo, energinio efektyvumo klasė mažinama“, – aiškino pašnekovas.

Siekiant A++ klasės atsiranda papildomas kriterijus – atsinaujinantis energijos šaltinis, kuris turi pagaminti daugiau kaip pusę energijos.

Sertifikuojamas tik baigtas statyti pastatas. Naudodamasis specialia energijos sąnaudų skaičiavimo programa projektuotojas gali tikrinti ir koreguoti architektūrinius sprendimus, turinčius įtakos namo energijos sąnaudoms.

Sandėliavimo ir pramonės paskirties pastatuose, atkreipė dėmesį KTU mokslininkas, A klasę pasiekti yra lengviau.

Reikalavimai šios paskirties pastatų sandarumui nekeliami, įvertinus, kad juose įrengiama daug vartų, kurių sandarumą užtikrinti yra ypač sudėtinga.

Dar vienas palengvinimas tokios paskirties pastatuose siekiant A klasės – čia nebūtina palaikyti 18 ar 20 laipsnių temperatūros. Pavyzdžiui, sandėliavimo patalpose gali būti

palaikoma ne didesnė kaip 10 laipsnių temperatūra. Lyginant gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatus, pastariesiems kai kurių rodiklių vertės nustatytos irgi mažesnės, motyvuojant tuo, kad jų ekonominio gyvavimo ciklas – trumpesnis.

Mažiausiai pasirengę – projektuotojai?

E. Monstvilo nuomone, rengiantis aukštesnei energinio naudingumo klasei kol kas silpniausia grandis lieka projektuotojai, iki šiol neturėję įrankio – skaičiavimo programos. Statybos produktų sertifikavimo centro (SPSC) organizuojamuose mokymuose projektuotojams sukurta energinio naudingumo skaičiavimo programa „NRGpro“.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) prezidentas Kęstutis Kurlys, kalbėdamas apie reikalavimą statyti aukštesnės energinio efektyvumo klasės pastatus, pirmiausia giria sprendimą atidėti aukštesnių energinio naudingumo reikalavimų įsigaliojimo pradžią. Jis įsitikinęs, kad papildomo laiko ruošiantis naujam kokybiniam statybos etapui dar reikia ir projektuotojams, ir statybininkams. Daugiau laiko turės ir statytojai, dabar skubantys gauti leidimus B klasės statiniams statyti.

K. Kurlio teigimu, statybininkams prievolė statyti A energinio efektyvumo klasės pastatus didesnių problemų neturėtų sukelti, mat jie vadovaujasi parengtu projektu. O suprojektuoti A klasės pastatą nėra lengva. „Neteisinga manyti, kad vien apšiltintos sienos ir storu termoizoliaciniu sluoksniu nuklotas stogas užtikrins mažas A energinio efektyvumo klasę atitinkančias išlaidas. Projektuojant tokius pastatus yra skaičiuojamos suminės energijos sąnaudos, reikalingos pastatui šildyti, vėdinti, vėsinti, apšviesti, karštam buitiniam vandeniui ruošti, vertinama energijos dalis iš atsinaujinančių šaltinių ir bandomas pastato sandarumas. Visa tai nepasitelkus šiuolaikinių projektavimo metodų sunku įvertinti, todėl LSIS ir SPSC pradėti pastatų energinio naudingumo projektavimo mokymai statybos inžinieriams bei architektams yra labai svarbūs. Projektų kokybė labai priklausys ir nuo atskirų konstrukcinių mazgų išbaigtumo, o jie yra ypač svarbūs A klasės pastatuose. Architektams rūpi teisingai orientuoti pastatus geografiškai, numatyti efektyvias medžiagas, suprojektuoti galimybę energiją gauti iš atsinaujinančių šaltinių“, – aiškino K. Kurlys.

Kadangi A energinio naudingumo klasės pastatuose atliekami sandarumo bandymai, visi statybiniai mazgai, ypač įvairių konstrukcijų ir šiltinimo medžiagų, turi būti ne tik energiškai efektyvūs, bet ir maksimaliai sandarūs, neišleidžiantys šilumos į išorę. Tokius mazgus nėra paprasta suprojektuoti, o statybininkams – juos įrengti.

Renovuojant A klasė neracionali?

Iki šiol tik vieno modernizuojamo daugiabučio gyventojai apsisprendė ne apsiriboti reikalaujama C energinio efektyvumo klase, bet pasiekti A klasę. Šiuos žmones konsultavusios Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininko Remigijaus Simanavičiaus įsitikinimu, bene didžiausia problema modernizuojamuose namuose siekti aukštesnės energinio efektyvumo klasės – priešiškas gyventojų nusiteikimas ir projektuotojų žinių trūkumas, todėl šiuo atveju vis dar įprasta praktika – pasirinkti ne optimalų variantą, bet mažesnę kainą.

Pašnekovas pripažįsta: sovietmečiu statytuose daugiabučiuose siekti A klasės – ne visada racionalu. Daug svarbiau atlikti objektyvų, bent jau minimalų galimų modernizavimui taikytinų priemonių palyginimą, skaičiavimus ir pasirinkti racionaliausią sprendimą.

16

A KLASĖS DAUGIABUČIO STATYTOJAI SULAUŽĖ STEREOTIPUS

Šis daugiabutis kol kas yra sandariausias Lietuvoje.

Atlikti bandymai parodė, kad namo, esančio sostinės Č. Sugiharos gatvėje, sandarumo rodiklis – 0,16. Anksčiau norminiuose dokumentuose buvo patvirtinta, kad A energinio efektyvumo klasės pastatams privalu pasiekti 0,6 sandarumo rodiklį, dabar šis reikalavimas sušvelnintas iki 1.

Rekordo specialiai nesiekė

r.

20

N 16

Bendrovės „Veikmė“, pastačiusios A energinio efektyvumo klasės daugiabutį, vadovas Eugenijus Zaremba pasakojo, kad prieš darant bandymus akreditavimui buvo atlikti trys kontroliniai sandarumo matavimai. „Viso pastato sandarumo matavimai mums nėra naujiena. Esame išmatavę anksčiau statyto B energinio efektyvuU mo klasės daugiabučio sandarumą – jo V Y T rezultatai yra geresni, negu minimaliai K E F reikalaujama A klasei. Tačiau vis tiek IA E būna neramu, ar kur nors neliko nesanK Š I darumų, ar darbininkai viską gerai paG R E darė. Todėl pasitikrinome viską keletą N E kartų“, – sakė E. Zaremba.

1/

Statytojus energinio efektyvumo klausimais konsultavęs Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius sakė, kad kontroliniai bandymai nebuvo atliekami tik tam, kad būtų pasiektas sandarumo rekordas. Tiesiog norėta įsitikinti, kad atliekant akredituotą matavimą viskas būtų įvykdyta pagal reikalavimus. Be to, paskutinis sandarumo bandymas buvo atliekamas dar ne visiškai užbaigtame pastate, kai, paaiškėjus kokiems nors trūkumams, šiuos dar buvo galima ištaisyti nepatiriant papildomų sąnaudų. „Šis daugiabutis šiuo metu yra gerokai sandaresnis už bet kurį kitą. Užteko tik įvertinti anksčiau taisytus trūkumus, parodyti statybininkams, ką jie turi padaryti atidžiau“, – sakė R. Simanavičius.

Alternatyva – geoterminis šildymas

Siekiant A energinio efektyvumo klasės privalu ne tik užtikrinti gerą šiluminę sienų varžą, sandarumą, bet ir įdiegti rekuperacinę sistemą arba alternatyviosios energijos šaltinius.

Daugiabutyje Č. Sugiharos gatvėje rekuperacinė sistema neįrengta, o kaip alternatyviosios energijos šaltinis pasirinktas geoterminis šildymas. „Galbūt kai kurie pagalvos, kad sandariame pastate neįrengus rekuperacinės sistemos gali trūkti oro. Nereikia į sandarumą žiūrėti kaip į baubą. Jo užtikrinimas – tik perteklinių skylių užtaisymas. Palyginimui – tai iširusių kailinių siūlių susiuvimas.

Projektinės skylės padaromos taip, kad pastatas būtų tinkamai vėdinamas. Tai reikia užtikrinti tvarkingai, o ne pro atsitiktinai paliktus plyšius“, – apibūdino R. Simanavičius.

17

Vieta: Č. Sugiharos g., Vilnius.

Statybos metai: 2015 m.

Butų skaičius: 160. Šildymas: miesto centralizuotas ir vietinis geoterminis.

Vėdinimui butuose užtikrinti įrengtos ventiliacijos angos, taip pat languose sumontuotos orlaidės. Kyla klausimas – kam tuomet reikalingas tokio lygio sandarumas neįrengiant rekuperacinės sistemos? Ar pro orlaides nebus patiriama šilumos nuostolių?

R. Simanavičius paaiškino, kad pagal A energinio efektyvumo klasės sampratą pirminės energijos nuostoliai turi būti kompensuojami alternatyviais šaltiniais. Šiuo atveju yra įrengtas geoterminis šilumos siurblys, kuris užtikrina mažas pirminės energijos sąnaudas.

Papildomų investicijų, palyginti su anksčiau statytu B energinio efektyvumo klasės namu, pareikalavo katilinė su šilumos siurbliu.

Kruopščiau atlikti statybos darbai nepatiriant papildomų išlaidų lėmė labai gerus pastato sandarumo rodiklius.

Daugiabučio statytojai pagalvojo ir apie gyventojus, kurie pageidautų papildomai įsirengti rekuperacinę sistemą. Jiems dėl to nekiltų problemų – visi inžineriniai tinklai paruošti taip, kad nereikėtų nieko papildomai griauti, ardyti.

Geoterminis šilumos siurblys bus papildomas šilumos šaltinis. Pagrindinis yra centralizuotas šildymas. Kai lauko temperatūra nebus labai žema, šilumos siurblio užteks šilumai gaminti, o tai užtikrins, kad gyventojams išlaidos už šildymą turėtų būti labai nedidelės. Spustelėjus didesniam nei 5 laipsnių šalčiui, automatiškai įsijungs centralizuoto miesto šildymo sistema.

Kainos padidėjimo beveik nepajuto

Energinio efektyvumo klausimais konsultacijas teikiantis R. Simanavičius pripažino, kad A energinio efektyvumo klasės galima siekti pasitelkiant Statybos techninio reglamento lentelę, daryti viską pagal ją neanalizuojant situacijos ir garsiai šaukti, kaip brangsta statybos. „Šio daugiabučio statytojai A energinio efektyvumo klasės siekė kitaip. Buvo svarstoma, analizuojama, ieškoma racionalių sprendimų beveik nepatiriant papildomų išlaidų. Įvertinant, kodėl atsiranda nesandarumų, ir eliminuojant šias problemas, tvarkingai pašalinant šilumos tiltus, teisingai sumontuojant šiltus langus galima pasiekti labai gerus rezultatus. Genialu tai, kas papras-

ta. Svarbu sąžiningai atlikti savo darbą. To užtenka norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą nepatiriant perteklinių sąnaudų“, – teigė R. Simanavičius. „Veikmės“ vadovas E. Zaremba teigė, kad apie sprendimų tikslingumą reikia pagalvoti statybų pasiruošimo stadijoje, numatyti racionaliausius. Tuomet tikrai nebus kalbama apie rinkai neįkandamai išaugusias statybų kainas siekiant energinio efektyvumo. Jeigu statybos bus planuojamos primityviai, žinant tik tai, kad reikia storo sienų ir stogo termoizoliacinio sluoksnio, šiltų langų, sąnaudos bus didesnės. „Reikia daug dėmesio skirti darbų priežiūrai, suvokti patiems ir mokėti parodyti darbininkams, kaip teisingai atlikti vieną ar kitą veiksmą. To tikrai pakanka. Ir šiame projekte nepanaudota ypač brangių medžiagų ar technologijų, tiesiog viskas atlikta teisingai“, – teigė E. Zaremba.

Palyginti su netoliese esančiu B energinio efektyvumo klasės pastatu, A klasės daugiabutis padengta 5 centimetrais storesniu termoizoliacijos sluoksniu, panaudoti truputį efektyvesni langai ir jiems sandarinti pasirinkta brangesnė sandarinimo juosta, taip pat įrengtas katilinė su šilumos siurbliu. „Tie, kurie kalba, kad A energinio efektyvumo klasei pasiekti reikia labai daug išlaidų, dar nėra susipažinę su elementaria darbo kultūra, jiems trūksta žinių statant ir valdant statybos procesą“, – kalbėjo R. Simanavičius.

18

ENERGIJOS TAUPYMAS NEPRIEŠTARAUJA ARCHITEKTŪRINEI RAIŠKAI

Rusnė MARČĖNAITĖ

Vienos žiemos išbandymą jau atlaikiusio individualiojo namo sostinės Santariškių rajone komanda – užsakovai, architektai, inžinerinės ir konstrukcinės dalies projektuotojai bei rangovai – sugebėjo išspręsti kol kas ne visiems pasisekantį uždavinį: pastatyti ne tik energiškai efektyvų – net A+ klasės, bet ir estetiškai patrauklų pastatą.

Mokytis iš svetimos patirties – racionaliau

Prieš pradedant projektuoti šeimos namą Vilniaus mieste, šio projekto vadovui – architektų studijos „Kūnas“ architektui Mariui Morkūnui – jau buvo tekę projektuoti kelis aukšto energinio naudingumo pastatus siekiant padėti užsakovams pamatyti, kuo tokios ambicijos gresia. Projektai netapo kūnu, bet architektas turėjo progą pasigilinti į tokios klasės pastatų projektavimo principus ir tendencijas. Neatsitiktinis buvo ir užsakovų pasiryžimas – prieš apsispręsdami statydintis A ar net aukštesnės klasės namus, pasak M. Morkūno, jie U konsultavosi su jau praėjusiaisiais tą kelią ir V Y T tikėjo, kad statybos sąnaudos labai stipriai FEK dėl to neišaugs. O architektas tikėjosi jų tiIA E kėjimo nesugriauti.

K Š I Apsisprendžiant dėl architektūrinės G R pastato raiškos irgi pradėta nuo apsižvalNE

/E

16

20

.1 Nr

gymo aplink. Projekto dalyviai norėjo mokytis ne iš savo klaidų, bet iš kitų patirties. Užsakovai ir architektas važinėjo po Lietuvą ir atskirai, ir kartu lankyti jau įgyvendintų projektų, tuo pačiu kėlė pasitikėjimą vienas kitu ir džiaugėsi, kad yra sutinkančiųjų atverti duris ir pasidalyti žiniomis.

Užsakovai – dvi dukteris auginanti pora – norėjo gana kompaktiško namo. Maždaug 140 kvadratinių metrų plote turėjo tilpti bendroji erdvė, atskiri kambariai dukterims, miegamasis, darbo kambarys ir techninė patalpa. Sudėti į namo stačiakampį visas tas patalpas, išvedžioti ventiliaciją ir kitas inžinerines sistemas buvo, anot architekto, reikalų. Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančiame name buvo itin svarbu suplanuoti techninę patalpą: ne tik parinkti tinkamiausią jai vietą, bet ir numatyti pakankamą visai įrangai plotą.

Tikslas – neafišuoti pastato inžinerinio išskirtinumo

Sklype turėjo išlikti maksimaliai daug laisvo ploto, taip pat reikėjo reaguoti į aplinką, išlaikyti reikiamus atstumus nuo kaimyninių pastatų, išspręsti automobilių vietos problemą ir kartu pasiekti, kad naujojo namo gyventojai jaustųsi komfortiškai. „Visi tie klausimai daro esminę įtaką ir tam tikriems architektūriniams sprendimams“, – pabrėžė M. Morkūnas.

Gana greitai buvo apsispręsta, kad namas turi būti dviaukštis, o konstruktyvas – iš akytbetonio blokelių (statyti karkasinio namo neleido būtinybė sklype išlaikyti tam tikrus atstumus tarp pastatų). Kaip įprasta projektuojant mažai energijos naudojančius pastatus, atsisakyta rūsių, naudoti plokštuminiai pamatai. Šiltinimui pasirinktas neoporas, viso namo perimetro apdailai – skalūno akmuo. Po juo, įrengus dvigubą fasadą, paslėpta lietaus surinkimo ir saulės patekimo į pastatą kontrolės sistemos.

Sprendimas išvalyti fasadą, anot M. Morkūno, buvo ne visai tradicinis: „Žiūrint į artimiausią namo aplinką tas sprendimas gal atrodo lyg iš ateities, vis dėlto architektūrinė švara yra neatsie-

19 Vieta: J. Tallat-Kelpšos g., Santariškių r., Vilnius.

Tipas: individualusis gyvenamasis namas.

Bendras namo plotas: 135 m2, sklypo – 900 m2.

Gyventojai: 4. Šildymas: krosninis, sieniniais ir grindiniais šildymo kilimėliais. Saulės kolektorines sistemas karštam vandeniui gaminti ir patalpoms šildyti tiekė ir montavo UAB „Sinovada“.

Konstruktyvas: akytbetonio blokeliai „Aeroc“.

Individualųjį namą Santariškių rajone projektavusi komanda siekė sukurti ne tik energiją taupantį, bet ir estetišką būstą.

M. Žičiaus nuotr.

jamas ateities elementas. Tiesa, energijos beveik nenaudojančių pastatų architektūra įprastai būna, jei galima taip pasakyti, keistoka, industrinė. Šiuo atveju norėjosi, kad namas būtų kaip estetinis dizaino elementas, kad fasadas liktų švarus, neapkrautas įvairiais energiją generuojančiais inžineriniais įrenginiais.“

Moteriško ir vyriško požiūrio sintezė

Reikiamiems inžineriniams įrenginiams, pirmiausia – saulės kolektoriams, skirtiems karštam vandeniui ruošti, atsirado vietos ant aštresnio silueto garažo – ta projekto dalis, anot M. Morkūno, labiau atspindi vyriškosios pusės poreikį. „Man buvo svarbus kitokios plastikos atsiradimas, atrodė, kad aštrios ir lenktos linijų sintezė atspindi tos šeimos gyvenimo būdą“, – sakė architektas.

Pirmiausia apsisprendę dėl tradicinio dvišlaičio namo stogo, vėliau užsakovai ir architektas rinkosi, koks jis bus: su iškištu ar su smailiu kraigu, ar koks kitas. Stogas suprojektuotas toks, kad atkartotų vidines lenktas konstrukcijas. Tam prireikė specialiai pjaustyti skalūno plokšteles.

Fasade nėra susikertančių kampų, jis aptakus, ir po apdaila tikrai nepaslėptas status kraigas. „Užlankstytas, užapvalintas visas antras aukštas – šiuose namuose gyvenančioms trims damoms artimesni plastiški tūriai, ir tai lėmė didžiojo tūrio idėją. Čia viskas taip, kaip mėgsta moterys, – pajuokavo architektas. – Todėl teko gaminti lenktą stogo konstrukciją iš klijuotos medienos. Lenkiuosi prieš užsakovų ryžtą, kurie, pamatę namo maketą, pasakė – norime taip. Pačioje pabaigoje, kai darbas jau buvo atliktas, sakė – gražu, bet labai sudėtinga.“

Užduotis – išvengti šalčio laidininkų

Toliau jau skaičiavo konstruktoriai, turėję patikrinti, ar šiltinimo medžiagos atlaikys architektūrinių sprendimų sąlygotas apkrovas.

„Buvo svarbu, kad įrengiant fasadą nereikėtų lieti didelį kiekį betono ar naudoti daug metalinių elementų, kurie galėtų tapti šalčio laidininkais“, – komentavo architektas.

M. Morkūnas nemato prasmės minėti, kokio storio šiltinimo medžiaga šiame projekte panaudota. „Jei žmonės skaičiuoja – ne taupo, o skaičiuoja pinigus – tvarkingai, jie apskaičiuos ir tai, kokio storio šiltinimo reikia jų namui“, – sakė architektas.

Optimalus langų dydis, atsižvelgiant į namo plotą, išplanavimą, siekiamą energinio efektyvumo klasę, buvo nustatytas specialiais skaičiavimais. Architektas atkreipė dėmesį – langus reikėtų vertinti žiūrint ne iš lauko, bet iš vidaus. Šis namas tikrai labai šviesus. Pietinėje jo pusėje įrengus didelius terasinius langus teko sugalvoti ir tai, kaip apsisaugoti nuo patalpų perkaitimo. Sprendimas – elektrinės žaliuzės, automatiškai reaguojančios į apšviestumo lygį ir patalpų temperatūrą – buvo rastas pasidairius į jau įgyvendintus projektus.

Šildymasis židiniais – ne tabu

Šildytis namus užsakovai panoro krosnimi. „Netiesa, kad mažai energijos naudojančiuose namuose negalima įrengti židinių, – užtikrino M. Morkūnas. – Tik reikia specialaus sprendimo – ugniakurai turi turėti atskirą oro pritekėjimą iš lauko, neimti jo iš patalpos. Toliau – tik šeimininkų nuostata – ar toks šildymosi būdas atitinka jų gyvenimo būdą. Taip pat nereikėtų galvoti, kad tokios energinio efektyvumo klasės namas dažnai tiek atšąla, kad kiltų klausimas, kaip čia akimirksniu jį pašildyti. Ir ta krosnelė užmetus malkų vieną kartą kūrenasi apie 10 valandų ir išlaiko šilumą ilgiau nei parą.“ Vis dėlto energijos skaičiavimai parodė, kad namui reikia ir papildomo šilumos šaltinio. Nuspręsta gyvenamosiose patalpose įdiegti sieninius, o sanitariniuose mazguose – grindinius šildymo tinklelius.

„Tačiau sieninio šildymo gali prireikti tais atvejais, kai šeimininkai yra išvykę, lauke – itin šalta ir nėra saulės. Nes net nuo saulės per kelias valandas patalpos komfortiškai prišyla“, – kalbėjo architektas.

Antrame namo aukšte, kitaip negu rekomenduojama energiškai efektyviuose namuose, įrengtos ne lygios, bet stogo aukščio lubos. Projektuotojams teko ieškoti, kaip padaryti, kad šiluma nesukiltų į viršų. „Tai buvo vienas sudėtingesnių projektavimo etapų: teko spręsti vėsinimo, šilumos ištraukimo klausimus, kad sistema oro neišpūtinėtų paviršiuje, leistų jį į apačią. Tam prireikė specialių architektūrinių sprendimų. Ir inžineriniai sprendimai šiuo atveju jau buvo taikomi prie architektūrinių. Čia buvo priimta daug smulkių, bet labai svarbių sprendimų“, – komentavo M. Morkūnas.

Būtinas kompleksiškas požiūris

Ypač svarbius inžinerinių sistemų projektavimo, konstrukcinių sprendimų paieškos ir bendruosius namo statybos darbus įgyvendino bendrovė „Statybos projektų sprendimai“ (SPS).

Energiškai efektyvių pastatų projektavimo ir jų statybos koordinavimo specializaciją pasirinkusios įmonės vadovas Darius Baitis pripažino – netradicinė tokios rūšies projektams architektūra lėmė ir nestandartinių konstrukcinių sprendimų kone kiekviename žingsnyje poreikį. Suapvalintų formų detalių išpildymas, tapęs iššūkiu ir stogininkams, ir fasadininkams, buvo tik viena iš daugelio užduočių. Tačiau įmonei tai buvo proga įrodyti, kad yra gana ambicinga padaryti taip, kad ne tik namas atrodytų gražiai, bet ir visi techniniai parametrai pasiektų aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. „Teko nuolat ieškoti specialių konstrukcinių ir techninių sprendinių, – pasakojo SPS direktorius. – Bene didžiausias iššūkis buvo įrengti lenktą stogo konstrukciją išvengiant šilumos

tiltelių, užtikrinant sandarumą. Tačiau mes domimės naujovėmis ir vertiname galimybę įgyti naujos patirties. Mūsų privalumas yra tai, kad esame ne vien konstruktoriai ir ne vien statybininkai. Nes kai konstruojama nežinant, kaip realybėje tai įgyvendinti, daromos klaidos, ir priešingai. Tokiais atvejais itin svarbu, kad klientas pasitikėtų rangovais, kad leistų viską daryti teisingai nuo pat pradžių, kad neišsigąstų pusiaukelėje ir nepultų stabdyti proceso. Nes tokie sprendimai reikalauja ir papildomų investicijų. Taigi pirmiausia čia reikia atitinkamo užsakovo išprusimo.“ Atskiras galvosūkis buvo fasado įrengimas. Apdaila skalūno plokštelėmis reikalauja tam tikro konstruktyvo – vėdinamojo fasado. Tačiau įrengiant jį tradiciniu būdu per laikomuosius kronšteinus, anot D. Baičio, patiriami labai dideli šilumos nuostoliai. „Džiaugiuosi, kad čia buvo vienas pirmųjų objektų, kuriame panaudoti stiklo pluošto laikikliai. Jie leido išvengti šilumos nuostolių. Ieškojome šio sprendimo patys dirbdami su įvairiais medžiagų tiekėjais. Šios detalės buvo suprojektuotos, apskaičiuotos konkrečiai šitam objektui ir pagamintos pagal SPS užsakymą“, – sakė įmonės direktorius.

Langai buvo montuojami šiltinimo sluoksnyje, stengiantis jų neįgilinti, kad būtų pakankamas saulės pritekėjimas. Pasak D. Baičio, konstruktoriams prireikė papildomų skaičiavimų sprendžiant, kaip iškelti į išorę klijuotos medienos gana didelių matmenų langų konstrukcijas ir užtikrinti, kad atliktas darbas būtų ilgaamžis.

Kodėl progresyvaus projekto užsakovai nesiryžo kurti dar didesnės energinio efektyvumo klasės namų, tarkime, A++ ar aktyviųjų namų standarto? „Manau, esminis jų tikslas buvo turėti namus, kurie naudotų kuo mažiau energijos. Siekta realių investicijų efektyvumo“, – sakė architektas M. Morkūnas.

Individualusis namas. A+ klasė AKYTBETONIO BLOKELIAI – PATIEMS ŠILČIAUSIEMS NAMAMS Tai, kad sostinės J. Tallat-Kelpšos gatvės individualiojo namo naudingumo klase pripažinta A+, yra dar vienas įrodymas, kad akytbetonio blokeliai yra vienas iš patikimų sprendimų norintiesiems turėti šiltus, sandarius namus.

Akytbetonio blokelius šiam objektui tiekusios bendrovės „Aeroc“ direktorius Alvidas Musius pabrėžia – įmonė apie energinius parametrus galvoja jau seniai, todėl išorinėms sienoms gaminami itin šilti blokeliai. Aukščiausi energinio efektyvumo reikalavimai gali būti pasiekti paklojus vos 15 centimetrų storio neoporo sluoksnį.

A. Musius atkreipia dėmesį – svarbu ne tik šiltinimo sluoksnis, bet ir šilumos tiltelių eliminavimas sienos jungties su pamatu vietoje, pastato sienų sandarumas. Prieš šiltinant „Aeroc“ blokelių konstrukciją nereikia sienos tinkuoti iš lauko, o langus galima montuoti į mūrą prieš tai apšiltinus angokraščius. Taigi nebūtina langus iškelti į šiltinimo sluoksnį (tai kainuoja apie 40–50 proc. gerųjų langų kainos), mažesnė tikimybė padaryti klaidų montuojant langus, lieka galimybė prabėgus laikui pasikeisti langus neardant fasado.

Specialistas ragina pamiršti fizikos dėsniams prieštaraujantį mitą, kad akytasis betonas, kuris drėgnuoju periodu gali sukaupti drėgmės ir vėliau, šildymo sezono metu, kai drėgmės trūksta, papildyti ja vidaus patalpas, kartu gali ir nepageidaujamai jas išsausinti.

Mitas ir tai, kad akytbetonis atlaiko nedaug gyvavimo ciklų. Pagal šį parametrą medžiaga nusileidžia tik silikatui. „Aeroc“ blokeliai pasižymi dideliu atsparumu šalčiui. Dėl porėtos struktūros medžiaga išsiskiria ir

gera garso izoliacija. O akytbetonio blokelių trūkumu laikomas silpnumas yra pakankamas statyti 3 ar net 5 aukštų namus, patikino „Aeroc“ vadovas. Blokelių atsparumas gniuždymui – nuo 1,8 iki 5 mPa. „Aeroc“ gamintojai atkreipia dėmesį: vienbučiui namui nereikia perteklinės laikomosios blokelių galios sienos. „Statybininkai gal ir nelabai mėgsta mūryti iš „Aeroc“, nes reikia papildomai užpilti vertikalias siūles, blokeliuose nėra paėmimo rankenų, bet siena pastatoma kokybiškesnė: sandari, lygi, šilta, taigi užsakovas gauna geresnį rezultatą“, – pabrėžė A. Musius.

UAB „Aeroc“ Tel. +370 5 274 7393 Мob. +370 699 45 061 www.aeroc.lt

Individualusis namas. A+ klasė EKOŠILDYMAS – ENERGIJĄ IR LĖŠAS TAUPANTIS SPRENDIMAS

Individualiajame A+ energinio naudingumo klasės name sostinės J. Tallat-Kelpšos gatvėje įdiegtas ne vienas didelę patirtį šildymo sistemų srityje turinčios bendrovės „Rubisolis“ pasiūlytas sprendimas. Užsakovams buvo patraukli ekošildymo idėja. Tai – tiesioginis elektrinis šildymas, kuris nuo tradicinio elektrinio skiriasi tuo, kad kaitinimo sistemoje naudojami ne įprasti kaitinimo elementai ar variniai kabeliai, bet elementai iš anglies pluošto.

Toks šildymas yra daug veiksmingesnis, patiriamos mažesnės sąnaudos, dėl žemos įkaitimo temperatūros užtikrinamas puikus patalpos mikroklimatas: šis šildymo būdas nedegina deguonies, nesausina oro, sukelia mažiau dulkių.

Tiesioginis sienų šildymas padeda išvengti pelėsio. Interjere ekošildymo sprendimai neužima vietos, jie gali būti visiškai nematomi arba priderinami prie interjero padarant jį prabangesnį, labiau individualizuotą.

Gyvenamosiose šio individualiojo namo patalpose buvo sumontuotas sieninis šildymo tinklelis „Genius Carbon“, sanitariniuose mazguose įrengti grindiniai „Genius Carbon“ anglies pluošto tinkleliai. Įvairios galimybės. Sudedamosios ekošildymo sistemos dalys – grindinis šildymas (kilimėliai ir tinkleliai po plytelėmis, laminatu ar parketu, kurie montuojami būstą įrengiant); lubinis šildymas (šildymo plėvelė, plokštės, kurios gali būti montuojamos ir būstą statant, ir jau atlikus apdailos darbus); sieninis šildymas (plokštės, akmeniniai radiatoriai, akumuliaciniai radiatoriai, infragyvatukai, kurie gali būti montuojami ir būstą statant, ir jau atlikus apdailos darbus – tai priklauso nuo įrenginio). Ekošildymo sistemos pakanka būstui apšildyti, tačiau ją galima derinti ir su, pavyzdžiui, kietojo kuro krosnelėmis ar pačių pasigaminama elektra iš saulės energijos.

Šildymas, vėsinimas, oro gerinimas, valdymas ir automatika, profesionalios konsultacijos, montavimo darbai, garantinė ir pogarantinė priežiūra Vilniuje: Paplaujos g. 3A, +370 5 279 6191 Kaune: Technikos g. 7, +370 37 26 34 88 Prekyba internetu www.rubisolis.lt.

Nemokamas pristatymas visoje Lietuvoje.

Mažos investicijos ir sąnaudos. Ekošildymui nereikia sudėtingų įrenginių, brangios santechnikos, kamino, atskiros patalpos katilinei ir kurui. Taip taupomi ne tik kvadratiniai metrai – pradinės ekošildymo sistemos įrengimo investicijos, palyginti su kitų šildymo sistemų, yra 2–4 kartus mažesnės. Ekošildymo įranga 100 kvadratinių metrų ploto būstui A energinio naudingumo klasės name apšildyti kainuoja nuo 1500 eurų.

Kaina už šildymą priklauso nuo patalpų izoliacijos ir kubatūros. Jei patalpų namuose aukštis yra standartinis – 2,5–3 metrai, tai atsakyti į klausimą galima įvertinus pastato tipą.

A klasės namo ar daugiabučio gyventojai vidutiniškai per šildymo sezono mėnesį mokės 0,4–0,7 cento už 1 m2 (kai temperatūra – 21 laipsnis).

Verta atkreipti dėmesį, kad dėl tiesioginio paviršių šildymo šilumos efektas būna maždaug dviem laipsniais didesnis, tad norint, kad patalpoje būtų 21 laipsnio temperatūra, termostatą pakaks nustatyti ties 19 laipsnių padala. Tai dar viena mažų šildymosi išlaidų priežastis.

Mažos pradinės investicijos ir mažos šildymosi sąnaudos garantuoja, suprantama, ir greitą sistemos atsipirkimą.

Paprastas montavimas. Gyvenamajame name ar bute keliais etapais ekošildymo sistema sumontuojama per vieną ar dvi dienas. Pirmiausia išvedžiojami elektros laidai.

Grindinis šildymas įrengiamas prieš paklojant grindis. Lubinis ir sieninis šildymas gali būti montuojamas ir būstą statant, ir jau atlikus visus apdailos darbus – nelygu kliento pasirinktas šildymo įrenginys.

Didelis efektyvumas. Ekošildymo sistema šildo paviršius, kurie šilumą akumuliuoja ir atsijungus sistemai. Šildant tokiu būdu susidaro mažesnis šilumos skirtumas tarp patalpos apačios ir viršaus, tai ne tik komfortiška, bet ir ekonomiška.

Ekošildymo sistemai nereikia daug lėšų įprastai atsieinančiam dalykui – priežiūrai. Sistemos nereikia nuolat valyti ar kitaip prižiūrėti. Tai sutaupo ir laiko.

Ekošildymo sistemoje naudojamas anglies pluoštas efektyviai veikia 120 000 valandų. Tai reiškia, kad Lietuvoje sistema tarnaus net 25–30 sezonų. Svarbu ir tai, kad šioje sistemoje nėra kam gesti. Nebent ilgainiui iš rikiuotės išeitų termostatas, tačiau jį lengva pakeisti, o garantija ilgalaikė – iki 10 metų.

Automatizuotas valdymas. Ekošildymas gali būti visiškai automatizuotas. Jį patogu reguliuoti, paskirstyti atskirose erdvėse, galima užprogramuoti prieš šildymo sezoną ir valdyti išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje įdiegta specialia programėle.

21

22

A+ ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖS IŠŠŪKIS – SUBLOKUOTIEMS KOTEDŽAMS Lina BIELIAUSKAITĖ

Klaipėdos priemiestyje, Ginduliuose, įgyvendintas A+ energinio naudingumo klasės kotedžų projektas tapo savotišku atsaku į viešai paplitusią nuomonę, kad aukšto energinio naudingumo klasės namų statyba yra neįperkamai brangi. Tokių statinių projektuotojai ir statytojai pripažįsta, kad optimalaus kokybės ir kainos santykio klausimas šiandien tampa vis aktualesnis.

Prioritetas – racionalūs sprendimai

Gindulių kotedžo projekto akcentas buvo ne architektūrinės išraiškos išskirtinumas, bet maksimaliai racionalūs sprendimai, turėję nulemti, kad galutinis produktas atitiktų aukštus energijos reikalavimus, žmogui būtų įperkamas ir kuo greičiau atsipirktų. Šį projektą įgyvendinusios energiškai efektyvių pastatų projektavimu ir jų statybos koordinavimu užsiimančios bendrovės „Statybos projektų sprendimai“ vadovas Darius Baitis pastebėjo, kad A energinio naudingumo klasės standartas šiandien yra pasiekiamas bet kuriam profesionaliai ir atsakingai dirbančiam statytojui.

Tik, siekiant aukšto energinio efektyvumo parametrų, kiekvieną projektą reikėtų vertinti kaip visumą, bendrą tam tikrų priemonių kompleksą ir jų sąveiką. „Svarbu ne tik gerų parametrų langai, bet ir jų orientacija į saulėtą pusę, ne tik šiltinimo medžiagos sluoksnio storis, pastato sandarumas, bet ir vėdinimo sistema. Be to, tokiuose objektuose didesnį dėmesį tenka skirti kokybiškam darbų atlikimui ir jų priežiūrai, šiek tiek skiriasi ir projektavimo niuansai.

Kai statybininkai susipažįsta su visais principais, A energinio naudingumo klasė jiems nebeatrodo neįveikiama užduotis, nebent tai yra labai nekvalifikuoti darbuotojai, vengiantys dirbti pagal nustatytus reikalavimus. Jei lygintume A+ ir A klasę, šiluminės izoliacijos storio skirtumas tarp šios klasės pastatų yra nedidelis, tačiau labiau akcentuojami inžineriniai sprendimai, atsinaujinantys energijos šaltiniai“, – įvardijo D. Baitis.

Kotedžų kompleksui – vienas šilumos punktas

Anot pašnekovo, Gindulių kotedžuose kai kurios pozicijos viršija ir A+ klasės reikalavimus. Antai iš silikatinių blokelių sumūryti

TAS

/O

K BJE

16

20

.1 Nr

23

Vieta: Pasimatymų g., Ginduliai, Klaipėdos r.

Statybos metai: 2014 m.

Pastatų skaičius: 6 sublokuotų kotedžų kompleksas.

Bendras plotas: apie 690 m2. Šildymas: geoterminis.

Vėdinimas: rekuperacija (96 proc. šilumos grąžinimas).

pastatai apšiltinti su rezervu, panaudojus net 32 centimetrų storio pilko fasadinio polistireno izoliaciją. Be to, šešių blokuotų kotedžų statiniui suprojektuoti plokštuminiai pamatai. Jie buvo apšiltinti vientisu šiluminės izoliacijos sluoksniu.

Aukštų šiluminių parametrų langams montuoti panaudota novatoriška šalčiui nelaidžių kronšteinų iš stiklo pluošto technologija, stogui įrengti pasirinktos patvarios ir greitai montuojamos santvarinės konstrukcijos, o fasado šiltinimo sistemai – universalios smeigės, kurios neturi šilumos tiltų ir kuriomis galima tvirtinti įvairaus storio šiluminę izoliaciją. D. Baičio teigimu, visi šie sprendimai padėjo ne tik užtikrinti aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, bet ir supaprastinti visus procesus, taigi optimizuoti ir laiko, ir finansines sąnaudas. „Kalbant apie inžinerines sistemas, vienas iš projekto išskirtinumų yra tai, kad pastate įdiegtas bendras šilumos punktas, tai yra viena geoterminė katilinė tiekia šilumą ir karštą vandenį visiems šešiems būstams. Standartiniuose, ypač senesniuose, namuose įprastai įrengiama galinga katilinė, į kurią investuojamos didelės lėšos. Kadangi šiuo atveju namai yra kompaktiški, iki 110 kvadratinių metrų ploto, ir dėl puikios šiluminės izoliacijos bei sandarumo jų energijos poreikis labai mažas, ir fiziškai, ir finansiškai neapsimokėjo kiekviename būste įrengti po atskirą katilinę“, – aiškino bendrovės „Statybos projektų sprendimai“ vadovas.

D. Baitis įsitikinęs, kad projektui pridėtinės vertės duoda ir jo atidavimas į vienas rankas: „Valdant procesą nuo projekto parengimo iki jo įgyvendinimo užtikrinama ne tik atsakomybė, kokybė, ilgalaikė garantija, bet ir galimybė pasiekti maksimalų rezultatą minimaliausiomis investicijomis.“

Prasminga realizacinė mankšta

Gindulių kotedžų architektas Tautvydas Rušinas pripažino, kad kūrėjo saviraiškos įrėminimas griežtais ekonominiais ir energiniais reikalavimais yra ir iššūkis, ir prasminga realizacinė mankšta. „Apskritai architektūra priklausoma nuo ekonominės aplinkos. Ir tokių variantų, kai architektui suteikiama neribota laisvė priimti sprendimus, parinkti medžiagas, pasitaiko labai retai. Tačiau šiame projekte racionalumas itin išreikštas. Kadangi kiekvienas metras turėjo būti pasvertas, teko spręsti sudėtingą užduotį, kaip pataikyti į bendrą kvadratūros vardiklį ir kaip suprojektuoti patalpas taip, kad jos būtų patogios žmogui gyventi, kad įvairios medžiagos, dėmenys būtų optimalūs ir statybiniu, ir šilumos sutaupymo sąnaudų požiūriu“, – kalbėjo pašnekovas. Šiame projekte architektas pasirinko unifikuotus, lakoniškus, vienas kitą jungiančius elementus. „Žaismingumas fasaduose dažnai maloniai sužaidžia, tačiau šiuo atveju, vertinant visą kontekstą, reikalavimus ir aplinkybes, to teko atsisakyti. Ieškojau sprendimų, kaip supaprastinti visus elementus ir sukurti vizualią švarą, proporcijas, bendrą darnią kompoziciją. Tarkime, projektuojant langus siekta, kad nebūtų daug skirtingų variantų. Šiek tiek žaismės tinko fasadui suteikia klijuojamo klinkerio fragmentai. Galbūt jo norėtųsi daugiau, arba, priešingai, buvo galima palikti vientisą, monumentalų fasadą, tačiau parinkus atitinkamus kompozicinius sprendinius šie klinkerio elementai, manau, suskambėjo tinkamai“, – komentavo kūrėjas.

Pagalbinės patalpos – stoginės automobiliams ir lauko sandėliukai – irgi pasitarnavo kaip išraiškingi vizualiniai elementai. „Stogelynai, įvairūs kampai, peraukštėjimai pagyvina bendrą pastato fasado vaizdą. Tad šie elementai – ir praktiški, ir vizualūs. Vėlgi rezultatas pasiekiamas labai paprastomis priemonėmis. Be to, ilgainiui gyventojai galės dar labiau pagyvinti šias stogines – apželdinti vijokliais, papuošti augalų vazonais ir pan.“, – sakė architektas T. Rušinas.

„Statybos projektų sprendimai“ archyvo nuotr.

24

Ginduliai. A+ klasė SANTVARINIŲ KONSTRUKCIJŲ STOGAI UŽTIKRINA GRIEŽČIAUSIUS REIKALAVIMUS Kotedžo Ginduliuose stogui įrengti buvo naudojamos santvarinės konstrukcijos, kurias suprojektavo, pagamino ir sumontavo bendrovės „Eivuda LT“ specialistai. Šios technologijos leidžia ir įgyvendinti griežtus A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus, ir užtikrinti formų įvairovę. Svarbiausia, kad užsakovas tinkamai pateiktų konstrukcijų reikalavimus. Nėra jokių santvarinių konstrukcijų stogų technologinių apribojimų, jų termoizoliacija, hidroizoliacija montuojamos kaip įprastiems stogams. Taip pat gali būti pasirinktas bet koks stogo dengimo būdas: nuo bituminių iki plieninių dangų, čerpių ir kt. Ši technologija tinka ir naujai statomuose, ir renovuojamuose pastatuose. Santvarinės konstrukcijos iš dalies surenkamos gamykloje

ir montuojamos statybvietėje. Tai ne tik užtikrina spartų statybos procesą, bet ir optimizuoja sąnaudas.

Kiekvienu konkrečiu atveju įmonės „Eivuda LT“ konstruktoriai gali pasiūlyti kelis santvarinių stogo konstrukcijų variantus. Tad galutinis gaminys bus maksimaliai patogus, estetiškas, šiuolaikinis ir atitiks skiriamą biudžetą.

UAB „Eivuda LT“ Tel. +370 600 07 027 E. paštas info@eivuda.lt www.stogukonstrukcijos.lt

Ginduliai. A+ klasė „STO-ECOTWIST“ – PATENTUOTOS UNIVERSALIOS FASADINĖS SMEIGĖS PASYVIESIEMS IR ENERGIŠKAI EFEKTYVIEMS NAMAMS Pasyviesiems namams skirtos ir patentuotos universalios „Sto-Ecotwist“ smeigės, kurios buvo naudojamos ir Gindulių kotedžo projekte, veiksmingai sprendžia visas problemas, susijusias su greitu montavimu bei efektyviu šiltinimu.

Beveik visiems pagrindams tinkančiomis universaliomis „Sto-Ecotwist“ fasadinėmis smeigėmis galima tvirtinti putų polistireną nuo 10 iki 40 centimetrų, jos neturi jokių šilumos tiltų. Be to, naudojant šias smeiges sutaupoma daug laiko, nes tuo pačiu darbo žingsniu smeigė ir įfrezuojama, ir įtvirtinama. Į įgręžtą skylę įsukama „Sto-Ecotwist“ smeigė pati užsifiksuoja reikiamu momentu.

TAS

/O

K BJE

16

20

.1 Nr

Tad nebereikia papildomų darbo žingsnių, kaip antai ant įfrezuotos smeigės uždėti polistireninę galvutę, gręžiama smeigė įfrezuojama nesugadinant polistireno paviršiaus. Specialus įrankis, ant kurio pažymėtas izoliacijos storis, neleidžia jos pergręžti per giliai.

Visi privalumai vienoje smeigėje – taip šį novatorišką produktą jau spėjo įvertinti ir pastatų šiltinimu užsiimantys specialistai.

www.hota.lt

25

PIRMASIS A+ VISUOMENINĖS PASKIRTIES OBJEKTAS Valstybė turėtų imtis iniciatyvos įgyvendinti daugiau tokių pavyzdinių projektų – šią nuomonę išsako statybų srities specialistai, kalbėdami apie pirmąjį nuo nepriklausomybės laikų vaikų darželį sostinės Santariškių rajone.

Pastatų sertifikavimo ekspertai šiam objektui yra suteikę A+ energinio naudingumo klasės sertifikatą.

Investicijos greitai atsipirks

2012 metais jau buvo parengtas objekto projektas, išduotas leidimas jo statybai, ir buvo likęs vos vienas mėnuo iki numatytos statybų darbų pradžios. Energinio efektyvumo požiūriu buvo pasirinkta tuo metu standartinė C energinio naudingumo klasė.

Tai reiškia, kad pagal pirminį projektą vaikų darželio energijos sąnaudos būtų siekusios apie 200 kWh/m2 per metus ar net dar daugiau. Įvertinti projektą pasisiūlė Nacionalinė pasyvaus namo asociacija. Jos specialistai konsultavo projekto rengėjus, ir buvo priimtas sprendimas siekti nebe C, bet A energinio naudingumo klasės. Projektiniai pakeitimai leido kelis kartus sumažinti energijos sąnaudas. Įdomiausia, kad objekto sąmata tuo metu nepadidėjo.

Kadangi pastatas energiškai efektyvus, nebereikėjo kai kurių perteklinių inžinerinių sprendimų, jų atsisakymas leido sutaupyti.

Pagal anksčiau numatytas energijos sąnaudas investicijos į vaikų darželį būtų atsipirkusios galbūt tik po 25 metų. Dabar jos grįš keturis kartus greičiau. Skaičiuojant teoriškai, už sutaupytus pinigus eksploatacijai galima pastatyti pusantro tokio darželio.

Be to, ir energinio naudingumo klasė aukštesnė, negu planuota – A+. Tai pirmasis visuomeninės paskirties objektas, atitinkantis tokią aukštą energinio efektyvumo klasę.

Vadovavosi aukštesniais standartais

Pastato termoizoliacijai, sandarumui, inžineriniams sprendimams buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Kokybės standartai šiame objekte buvo kur kas aukštesni, negu buvo įprasta prieš keletą metų. Užsibrėžtam rezultatui pasiekti įtakos turėjo ir griežta techninė darbų priežiūra.

Vaikų darželiui pasirinktas bemaž tradicinis statybos būdas – gręžtiniai pamatai, iš blokelių ir plytų sumūrytos sienos, surenkamosios perdangos ir sutapdintasis stogas. Didžiausias dėmesys skirtas tam, kad būtų užtikrinti tinkami termoizoliavimo ir sandarumo parametrai. Sandarumui garantuoti pirmiausia buvo tobulinami visų konstrukcijų sandūrų mazgai.

Tuomet buvo panaudotos įvairios lipnios izoliacinės garų plėvelės, hermetinės plėvelės, skysti elastingi hermetikai, įvairios silikoninės priemonės.

Dalis vaikų darželio fasadų yra stiklo konstrukcijų. Statytojui buvo ypač svarbu tinkamai

Vieta: Santariškių g. 27A, Vilnius.

Statybos metai: 2014 m.

Pastato plotas: 3524 m2.

Generalinis rangovas: UAB „Irdaiva“.

užsandarinti sujungimo mazgus. Šis darbas – vienas pagrindinių siekiant gerų energinio efektyvumo rezultatų.

Inžineriniai sprendimai

Pastatui termoizoliuoti naudotas ekstruzinis polistireninis putplastis, sienos šiltintos 20 centimetrų storio pilkuoju polistireniniu putplasčiu. Stogas šiltintas kombinuota sistema ir dengtas prilydoma bitumine danga.

Energiškai efektyvių pastatų vėdinimo sistemai skiriamas ypatingas dėmesys. Vaikų darželyje sumontuota rekuperacinė sistema, kuri didinant energinį efektyvumą sujungta su virtuvėje veikiančiu gartraukiu. Šio prietaiso ištraukiamas šiltas oras cirkuliuoja pro rekuperatorių ir yra išvalomas nuo riebalų.

Sumontuota energiškai efektyvi ventiliacijos sistema atitinka A energinio efektyvumo klasę. Buvo pasirinkti vėdinimo įrenginiai su plokšteliniais ir rotaciniais rekuperatoriais, kurių naudingumo koeficientas siekia daugiau kaip 90 proc. Palyginimui – standartinės įrangos naudingumo koeficientas būna apie 70–80 proc. Taip pat buvo atsižvelgta į reikalavimą, kad pati įranga turi eikvoti mažai elektros energijos, taigi panaudoti energiškai efektyvūs ventiliatoriaus elektros varikliai. Jų energijos sąnaudos yra apie 25–30 proc. mažesnės nei standartinės įrangos.

Iš viso vaikų darželyje sumontuoti 6 vėdinimo įrenginiai. Juos įrengiant paisyta skleidžiamo triukšmo lygio į vėdinimo sistemos ortakių tinklą ir aplinką reikalavimų, kad vaikai negirdėtų pašalinių vėdinimo sistemos skleidžiamų garsų.

A + energinio naudingumo klasės vaikų darželyje sumontuotas geoterminis šildymas. Įrengus tokį šilumos šaltinį racionaliausia sumontuoti grindų šildymą.

Būtent toks sprendimas ir buvo numatytas projekte. Skaičiuojama, kad vieno kvadratinio metro patalpų ploto šildymas kainuos mažiau nei 1 eurą per metus, o įprastame darželyje šildymas atsieina dukart daugiau. Vadovaujantis energinio naudingumo sertifikatu, šilumos energijos sąnaudos darželio pastatui šildyti yra dešimtis kartų mažesnės nei vidutinės Lietuvoje – tik 4,38 kWh/m2 per metus.

26

TECHNOLOGIJŲ CENTRAS – DEMONSTRACINIS EFEKTYVAUS ENERGIJOS NAUDOJIMO PROJEKTAS

Galimybe susipažinti su Alytaus kolegijos Regioniniame technologijų centre įdiegtomis technologijomis naudojasi ir miestiečiai.

Rusnė MARČĖNAITĖ

2013 metų pavasarį užsakovams, rangovams ir valdžios atstovams susirinkus perkirpti juostelę Alytaus kolegijos Regioninio technologijų centro atidarymo proga, netrūko patoso. Nenuostabu – pradėjo veikti, kaip ir džiaugėsi Alytaus kolegijos vadovai, ypatingos mokslinės svarbos įstaiga – technologinės įrangos prikimšta „bomba“. Kolegijos studentų mokslo tyrimų objektu tapo ir pats A energinio naudingumo klasės centro pastatas.

valstybės biudžeto buvo skirta 4,12 mln. litų, iš jų 1,05 mln. litų – pastatams rekonstruoti, 3,1 mln. litų – laboratorinei įrangai).

Tiesa, tuo metu, pripažino PRC direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis, Lietuvoje dauguma tik labai paviršutiniškai įsivaizdavo, kas yra mažai energijos naudojantys pastatai. Ir PRC specialistai nebuvo išimtis – jie pirmą kartą projektavo A energinio efektyvumo klasės pastatą. „Visi tokius statinius vadino pasyviaisiais namais, o man atrodo, kad tuo metu net nebuvo reglamentuotos A klasės pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų reikšmės.

Tiesa, jau buvo parengta sertifikavimo programa, pagal kurią galima projektuojant modeliuoti tą pastatą ir pasitikrinti, ar vadovaujantis Lietuvos reikalavimais bus pasiekta A klasė. Beje, Vokietijos A energinio efektyvumo klasės reikalavimai tuo metu buvo griežtesni“, – pasakojo T. Jatulis.

Rėmėsi vokiečių metodologija Energiškai efektyvus pastatas – po rekonstrukcijos

16

20

N

r. 1

/E

Šiandien tiesiog kuklaus eksterjero pastatas prieš ketverius metus atrodė graudžiai. Čia veikusi šaudykla prieš pradedant rekonstrukciją buvo neeksploatuojama bene ketvirtį amžiaus, ir pastato viduje sudygę medžiai jau buvo gerokai ūgtelėję.

Kolegijai apsisprendus stiprinti energetikos mokslų kryptį, savaime suprantami, anot centro rekonstrukcijos projekto koordinatoriaus, Alytaus kolegijos direktoriaus pavaduotojo strateginei plėtrai ir infrastruktūrai Nerijaus Cesiulio, buvo ir aukšti paties pastato kokybės reikalavimai. Siekti kuo aukštesnės energinio efektyvumo klasės skatino ir būsimo centro rekonstrukcijos projektuotojai – bendrovės Projektų rengimo centro (PRC) specialistai. Jie įvertino, kad nors Europos Sąjungos (ES) parama cenU tro rekonstrukcijai yra keliskart mažesnė V Y T nei mokslo įrangai įsigyti, tiek pakanka FEK planuoti geresnį nei įprasta rezultatą (pasIA E tatui rekonstruoti ir dvylikai moderniausių K Š I Baltijos šalyse specializuotų laboratoriG R jų modernizuoti ir įrengti iš ES fondų bei NE

Projektuotojai bandė vadovautis Vokietijos pasyviųjų namų instituto metodologija, jo nustatytais šilumos perdavimo koeficientais, ieškodami informacijos lankėsi Vokietijoje vykstančiose statybų sektoriaus parodose, nagrinėjo energiškai efektyvių statinių sprendinius, bendravo su inžinerijos ir šiltinimo medžiagų tiekėjais. Ir taip po truputį išsiaiškino, kaip reikia projektuoti šiltus pastatus, susidėliojo, anot PRC direktoriaus Mindaugo Čepulio, tris privalomus elementus: atitvarų varžų užtikrinimą, garantuoti sandarumą padedančius konstrukcinius sprendimus ir inžineriją, tai yra mechaninį vėdinimą su rekuperacija bei alternatyvius energijos šaltinius. „Šis projektas buvo bandomasis įmonės specialistų patirčiai projektuojant energiškai efektyvius pastatus sukaupti, o užsakovui – gauti naudą, pasiekti, kad energijos išlaidos būtų mažesnės, ir tai iš tikrųjų pavyko. Jeigu imtumės tokį pastatą projektuoti dabar, būtų pakeitimų, patikslinimų – patirties turime jau daugiau. Tačiau pagrindiniai sprendimai būtų tokie pat“, – sakė M. Čepulis.

Energiją taupančių priemonių koncentratas

388 kvadratinių metrų ploto rekonstruoto pastato atitvarų –

27

sienų, stogo, grindų – šilumos perdavimo koeficientai (U vertės) siekia beveik 0,1 (varža – apie 10 m2K/W). Tuo metu nelengva užduotis buvo rasti ypač šiltus ir sertifikuotus langus. Jie, žinoma, ir kainavo brangiau nei šiandien. Reikėjo langų su trijų stiklų stiklo paketais, dviem selektyviniais stiklais, kad šilumos laidumo koeficientas būtų iki 0,8. Langai buvo montuojami šiltinamajame sluoksnyje, įrengtos specialios tarpinės.

Statybinės medžiagos buvo nei vežamos iš toli, nei ieškotos labai specifinės: apšiltinta putų polistirenu, pasirinkta tinkuojamoji fasado sistema. Ji, anot T. Jatulio, gera tuo, kad yra palyginti nebrangi, o tai leidžia pastatą padaryti gana sandarų.

Projektuojant alternatyvius energijos šaltinius, pasirūpinta panaudoti maksimalų jų spektrą: įdiegtas geoterminis šildymas, kapiliarinis šildymas, saulės moduliai (elektros, karšto vandens ir šilumos gamybai), mokslo tikslais įrengtos ir akumuliatorinės talpos bei vėjo jėgainė.

Vaizdas šilumos punkte, į kurį sueina visos technologinės įrangos vamzdynai, verčia išplėsti akis, patikino projekto dalyviai. „Sudėtingiausia buvo sujungti visas technologijas į vieną sistemą: kad tuo metu, kai pašviečia saulė, atsijungtų šilumos siurblys, o kai pagaminama daugiau elektros energijos ir jos daug suakumuliuojama, ją būtų galima panaudoti ir šiltam vandeniui ruošti – kad šaltiniai papildytų vienas kitą ir pirmiausia įsijungtų ta įranga, kuri gamina tam tikrą energiją tuo metu pigiausiai, – aiškino Alytaus kolegijos direktoriaus pavaduotojas N. Cesiulis. – Vis dėlto sprendimas pavyko, pastatas dirba, sistemas galima valdyti kompiuteriu, nuotoliniu būdu, išsaugoti duomenis. Studentai gali paskaitoje gauti mėnesio ar kelių savaičių statistiką, analizuoti realiai veikiančią

Objektas: Alytaus kolegijos Regioninis technologijų centras.

Plotas: 388 m2.

Projektuotojas: bendrovė Projektų rengimo centras. bazę. Nusipirkome ir termovizorių, oro srautų matuoklius, apšviestumo stoteles – jiems reikia mokytis dirbti su naujausiomis technologijomis.“ N. Cesiulis tikisi, kad nuo 2016 metų stipriai išaugus naujos statybos reikalavimams, kai po kelerių metų beveik visuose pastatuose bus būtini atsinaujinantys energijos šaltiniai, rinkai reikės Alytaus kolegijos statybos ir atsinaujinančių energijos šaltinių inžinerijos studijų krypčių specialistų.

Be to, į Regioninį technologijų centrą dabar užsuka daugybė miesto daugiabučių, individualiųjų namų atstovų, jiems rengiami mokymai, seminarai. „Žmonėms kelia abejonių naujos technologijos, jie bijo, kad nesugebės valdyti tų sistemų. Čia žmonėms suteikiama galimybė prisiliesti prie tų technologijų. Ir Alytuje renovacijos procesas vyksta gana aktyviai, į namus integruojami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai, o mes džiaugiamės, kad galime būti vieni pirmųjų, kurie padeda žmonėms įveikti baimes“, – kalbėjo N. Cesiulis.

Regioniniam technologijų centrui iki pasyviojo namo standartų pritrūko visai nedaug. „Kai rašėme projektavimo užduotį, įsivaizdavome, kad čia vienu metu mokysis kur kas daugiau studentų, ir pastatėme gerokai didesnį rekuperatorių, negu reikia, – apgailestavo N. Cesiulis. – Šiandien jis veikia tik maždaug 20 proc. pajėgumu. Jeigu būtume suplanavę mažesnį, tikrai būtume pasiekę pasyviojo namo parametrus.“

Alytaus kolegija. A+ klasė ATSINAUJINANČIOJI ENERGETIKA – IR TEORIJAI, IR PRAKTIKAI Atsinaujinančių išteklių ir kitų inžinerinių sprendimų srityje dirbančios bendrovės „TENKO Baltic“ komanda dirbo kartu su Alytaus kolegijos Regioninio technologijų centro projekto plėtotojais ieškodama sprendimų, kad būtų ne tik patenkinti eksploataciniai energiniai rekonstruoto pastato poreikiai, bet ir tam, kad jis taptų šių technologijų demonstracine erdve.

Bendrovės „TENKO Baltic“ siūlymu, pagrindiniu pastato šilumos šaltiniu tapo Vokietijos šilumos siurblių gamintojo „Alpha InnoTec“ šilumos siurblys SWC 330 „gruntas–vanduo“ ir šilumos siurblys LWD 50A „oras– vanduo“, kuriais gaminamas ir karštas vanduo.

Vasarą geoterminiai gręžiniai tarnauja ir kaip šalčio šaltinis patalpoms vėsinti. Vėsinimas tokiu būdu, pasak bendrovės „TENKO Baltic“ projektų vadovo Vidmanto Dedelos, yra beveik nemokamas – kompresoriaus tam naudoti nereikia, veikia tik cirkuliacinis siurblys. Šilumos siurblys „vanduo–oras“ čia įprastai naudojamas laboratoriniais tikslais: tokiu atveju susidaranti perteklinė energija taip pat naudojama patalpoms šildyti ar karštam vandeniui ruošti. Abiejuose šilumos siurbliuose integruotais gamykliniais valdymo automatikos sprendimais kolegijos studentai gali naudotis atlikdami stebėseną, laboratorinius matavimus.

Bendrovės „TENKO Baltic“ rūpinimusi technologijų centre įdiegtas ir itin aukšto efektyvumo (iki 90 proc.) šilumos atgavimą užtikrinantis olandų gamintojo „Ned Air“ mechaninis vėdinimo įrenginys su kryžminio ir priešpriešinio srauto šilumokaičiu.

Automobilių mechanikų patalpose sumontuotas lubinis šildymas kapiliariniais kilimėliais.

Kitaip nei įprasta, tarkime, gyvenamosios paskirties objektuose, integruojant juos į vidaus apdailos konstrukcijas lubose ar sienose, čia jie sumontuoti atvirai – eksponavimas suplanuotas ir mokymo tikslais.

UAB „TENKO Baltic“ J. Basanavičiaus g. 45, Vilnius Tel. +370 5 264 3582 www.tenko.lt

28 Vieta: A. Mickevičiaus g. 9, Vilnius.

Statybos metai: 1958 m.

Prieš renovaciją vidutiniškai viename bute mokėta už šildymą: 145 Eur. Po renovacijos vidutiniškai viename bute bus mokama už šildymą: 14 Eur.

BFL/V. Skaraičio nuotr.

ENERGIŠKAI EFEKTYVI RENOVACIJA – ĮMANOMA Sostinės A. Mickevičiaus gatvėje 9 numeriu pažymėtas daugiabutis neturėjo išsiskirti iš kitų renovuojamų senų pastatų. Planuota vietoj buvusios D energinio naudingumo klasės žengti vos vienu žingsneliu aukštyn ir pasiekti C klasę. Tačiau nepabijota palypėti kur kas aukščiau – pasiekta A energinio naudingumo klasė.

Pirminiame investicinio plano pasiūlyme gyventojams buvo pateikti du projektai. Vieno įgyvendinimas tuomet būtų kainavęs 722 tūkst. litų, kito – 1,57 mln. litų. Abiem atvejais būtų pasiekta tik C energinio naudingumo klasė.

Po Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos inicijuotos investicinio plano korekcijos, įtraukus trūkstamus sprendinius, sąmata ne išaugo, bet net šiek tiek sumažėjo – priemonių ir darbų buvo numatyta už 1,5 mln. litų, o pastato energinio naudingumo kartelė pakilo iki A. Projektas buvo plėtojamas ne vertės augimo, o mažėjimo kryptimi. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis teigė, kad gyventojams pirmiausia buvo pasiūlyta tai, ką galima maksimaliai pasiekti.

Paskui analizuota, kurių sprendimų būtų galima atsisakyti ir kokie dėl to galimi praradimai. Šitaip buvo išdiskutuotas optimalus projektas norint gyventi komfortiškai ir ekonomiškai. „Buvo surengtas ne vienas susitikimas su gyventojais, didžioji dalis jų U patys reiškė norą pasiekti geresnius TYV K rezultatus, galvojo apie būsto ateitį ir E F jo vertę. Priimant sprendimą dėl reIE

KA

E

EN

16

20

N

/ r. 1

IŠ RG

novacijos iš devyniolikos butų šeimininkų šešiolika pasisakė už energiškai efektyvų projektą“, – sakė A. Vaičiulis.

Po renovacijos proceso A. Mickevičiaus gatvėje 9 numeriu pažymėtam namui prognozuojamas net 94 proc. šildymo ir vėsinimo energijos sutaupymas.

Kokios buvo pasirinktos ir įdiegtos technologijos?

Namo fasadas buvo termoizoliuotas 30 centimetrų storio pilkuoju polistireniniu putplasčiu. Nauji langai buvo sumontuoti termoizoliaciniame sluoksnyje. O negyvenama namo palėpė šiltinta akmens vata.

Siekiant eliminuoti šilumos tiltus, buvo išardytos įėjimo į laiptines aikštelės – šio sprendimo dažnai neįvertina kitų daugiabučių renovacijos įgyvendintojai ir taip palieka šalčio laidininką. Pašalinus įėjimų aikšteles, buvo termoizoliuotas ir cokolis.

Dar vienas šilumos tiltelis panaikintas termoizoliuojant balkonų grindis. Tam buvo pasirinktos naujoviškos ekstruzinio polistireno plokštės „Finnfoam URA“. Paviršiuje jos turi išfrezuotus griovelius, kuriais susidariusi drėgmė pašalinama ir nesikaupia konstrukcijoje. Dėl to balkono grindų izoliacija visada lieka sausa ir išlaiko nepakitusias izoliacines ypatybes.

Energiškai efektyvus pastatas sunkiai įsivaizduojamas be rekuperacinės vėdinimo sistemos, leidžiančios vėdinant patalpas iki 90 proc. šalinamo oro šilumos grąžinti į vėdinimo įrenginį ir naudoti tiekiamam lauko orui pašildyti. Renovuotame A. Mickevičiaus gatvės name sumontuotas vėdinimo įrenginys su aukšto efektyvumo plokšteliniu šilumokaičiu ir ekonomiškais ventiliatoriais.

Namo viduje buvo atnaujinta šildymo sistema, seni radiatoriai pakeisti naujais, sumontuoti reguliuojami termostatai.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovas A. Vaičiulis sakė, kad šiuo geruoju pavyzdžiu jau užsikrėtė ir šalia esančių daugiabučių gyventojai. Todėl tikimasi, kad pirmasis daugiabutis, renovuotas iš D energinio naudingumo klasės į A, greitai nebebus vienintelis Lietuvoje.

29

TEORINIS IR PRAKTINIS ENERGIJOS POREIKIAI SKIRIASI Doc. dr. Romanas SAVICKAS Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedra

Pastato valdymo ir inžinerinių sistemų eksploatacijos ypatumai bendroms energijos sąnaudoms turi didesnę įtaką nei jo energinio efektyvumo klasė. Netinkamai prižiūrimas net ir pats efektyviausias pastatas gali naudoti daug daugiau energijos nei žemesnės klasės pastatai.

Lietuvoje – kone šimtas A klasės pastatų

Įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą, Lietuvoje parduodami ar išnuomojami gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai turi turėti energinio naudingumo sertifikatą. Pastatai klasifikuojami į 9 klases nuo A++ iki G. A++ klasės pastatas laikomas energiškai efektyviausiu, o G klasės – labiausiai neefektyviu. Lietuvos pastatų energinio naudingumo duomenys rodo, kad didžiausia dalis pastatų yra žemiausių D, E, F klasių (75 proc.), o, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje dominuoja D, E energinio naudingumo klasėms priskiriami pastatai (78 proc.).

A arba net aukštesne A+ pastatų energinio naudingumo klase Lietuvoje šiuo metu sertifikuota beveik 80 pastatų. Remiantis energijos naudojimo sertifikatų duomenimis, tokių pastatų energijos naudojimas per metus (kilovatvalandės kvadratiniam metrui) turėtų būti panašus, tačiau atlikus išsamesnę analizę matyti, kad nors energijos naudojimas visuose A ir A+ klasių pastatuose neperžengia leistinų ribų, tarp jų yra išskirtinių, teoriškai ypač mažai energijos eikvoti turinčių pastatų.

Realios energijos sąnaudos gali nuvilti

Atlikus skirtingų Lietuvos A ir A+ energinio naudingumo klasių pastatų teorinio energijos naudojimo statistinę analizę matyti, koks labiausiai tikėtinas energijos naudojimo vidurkis ir kokiose ribose jis gali kisti. Šie skaičiai yra aktualūs perkant A klasės pastatą ir siekiant numatyti, kokios jame galimos šilumos energijos sąnaudos.

1 pav. Lietuvos pastatų energinio naudingumo klasių pasiskirstymas.

Normaliojo statistinio duomenų skirstinio pirmoji sigma taisyklė apima apie 2/3 reikšmių, o antroji sigma taisyklė – 95 proc. reikšmių. Vadinasi, didžiausia tikimybė, kad A klasės pastatas šildymui sunaudos maždaug 19 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui energijos per metus, o labiausiai tikėtinas naudojimas turėtų svyruoti nuo 6 iki 32 kWh/m2 per metus. Tai, kad energijos sąnaudos sieks 45 kilovatvalandes kvadratiniam metrui, tikimybė labai maža.

Kadangi niekas negali nurodyti tikslių skaičių, prognozuojamose būsimo pastato sąnaudose vietoje vidutinio maždaug 19 kWh/ m2 naudojimo galima numatyti maksimalų pesimistinį 32 kWh/ m2 energijos naudojimo scenarijų.

Atlikus tik gyvenamųjų A ir A+ klasės pastatų įvertinimą matyti, kad didžiausia tikimybė, jog šie pastatai šildymui naudos maždaug 22 kWh/m2 per metus, o labiausiai tikėtinas naudojimas turėtų svyruoti 10–34 kWh/m2 per metus. Svarbu pažymėti, kad skirtumas tarp 10 kWh/m2 ir 34 kWh/m2 – trys kartai, todėl labai efektyvaus ir labai gero pastato energijos poreikis gali skirtis 3 kartus, palyginti su kitais tokiais pat efektyviais A ir A+ klasės pastatais.

Kadangi A ir A+ klasės pastatų Lietuvoje yra mažai, nėra jų energijos naudojimo istorijos. Atlikus beveik 10 pastatų teorinio ir faktinio naudojimo palyginimą nustatyta, kad teorinis vidutinis naudojimas šildymui turėtų būti apie 11 kWh/m2 per metus, o faktinis yra 21 kWh/m2 per metus.

2 pav. Skirtingų Lietuvos A ir A+ energinio naudingumo klasių pastatų teorinis energijos naudojimas.

30

A ENERGINIO EFEKTYVUMO KLASĖS AUTOMOBILIŲ SALONAS: PAPRASČIAUSIAI PROTINGA Kristina BUIDOVAITĖ

Sostinėje vienas po kito duris atvėrę automobilių salonai sulaukė pagyrų už modernius architektūrinius ar inžinerinius sprendimus. Naujasis „Škodos“ automobilių salonas kartelę kilstelėjo dar aukščiau – tai pirmasis automobilių centras Lietuvoje, gavęs A energinio efektyvumo klasę patvirtinantį sertifikatą. Šio centro sandarumo parametrai atitinka dar aukštesnės – A++ – energinio efektyvumo klasės reikalavimus.

Prioritetas – A klasė

„Škodos“ automobilių salonas iškilo miesto pakraštyje, greta Gariūnų verslo parko. Čia įrengtas 4 tūkst. kvadratinių metrų ploto automobilių centro pastatas, naudotų automobilių lauko ekspozicijos stoginė, erdvės naujiems automobiliams saugoti, stovėjimo aikštelė klientų ir darbuotojų transportui. Sklypo miesto pakraštyje privalumas – didesnis plotas nei įprasta centrinėse miesto dalyse, naująjį automobilių centrą klientams patogu pasiekti ir iš miesto, ir iš užmiesčio.

Automobilių saloną projektavusios bendrovės „Vilniaus archprojektas“ architektas Darius Linartas pripažino, kad pagrindinius objekto parametrus padiktavo užsakovo programa, technologiniai ir firminio stiliaus reikalavimai. Užsakovas iš anksto išsakė pageidavimą projektuoti A energinio efektyvumo klasės pastatą. „Jeigu šį centrą lygintume su B klasės pastatais, pagrindiniai skirtumai išryškėja projektuojant, rengiant pastato išorinių elementų, tokių kaip cokolis, sienos, langai, lauko durys, stogas, detales ir mazgus, reikia daugiau dėmesio skirti sandarumui bei šilumos tiltelių eliminavimui.

Parenkant daugiasluoksnių išorės sienų plokščių

storį,

1

20

/

.1

r 6N

IJA AC U SIT

langų ir lauko vartų šilumos laidumo koeficientus buvo rinktasi iš kokybiškesnių, sykiu – ir brangesnių nei įprasta tokio tipo pastatams variantų. Vėliau buvo atlikti skaičiavimai specialioje energinio vertinimo projekto dalyje. Pastačius pastatą atliktas energinio efektyvumo patikrinimas ir sertifikavimas, paremtas natūriniais bandymais“, – aiškino architektas.

Automobilių salone įrengtas geoterminis šildymas, ateityje planuojama sumontuoti saulės kolektorius.

Kadangi pastatas racionalus, didelių iššūkių įgyvendinant A klasės reikalavimus, anot architekto, neiškilo. Funkcinės objekto zonos, kuriose nustatyti skirtingi temperatūros režimai, buvo atskirtos atitinkamo šilumos laidumo atitvaromis ir durimis.

Projekto plėtotojus A energinio efektyvumo klasės sprendinių klausimais konsultavo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos specialistai. Asociacijos valdybos pirmininko, įmonės „EE plius“, atlikusios energinio efektyvumo modeliavimo ir inžinerinių sistemų projektavimo darbus, vadovo Remigijaus Simanavičiaus vertinimu, užsakovas, apsisprendęs investuoti į energiškai efektyvų statinį, priėmė racionalų sprendimą. „Nuogąstavimai ar baimės paremti nežinojimu ir nekompetencija. Jei tikslas – mažai energijos naudojantis pastatas, atitinkantis ne žemesnę kaip A energinio efektyvumo klasę – numatomas pačiame projekto koncepcijos lygmenyje, ji pasiekiama tikrai

31

Vieta: Dubliškių g. 7, Vilnius.

Statybos metai: 2015 m.

Bendras plotas: 4000 m2. Šildymas: geoterminis.

Projektuotojas: „Vilniaus archprojektas“. nesudėtingai. Užsakovas turėjo remtis tam tikrais koncerno „Škoda“ reikalavimais, automobilių salone panaudota daug stiklo, įrengti vartai, tačiau ir tai nesutrukdė siekti aukštesnio energinio efektyvumo“, – aiškino R. Simanavičius.

Objekte buvo panaudoti laikomieji metalo rėmai. Esant dideliems tarpatramiams jie lyginti su santvaromis, todėl sumažėjo konstruktyvo aukštis, tačiau išsaugotos didelės reikiamo aukščio erdvės. Kiti gamyklinių rėminių konstrukcijų privalumai – sparti statyba ir geresni detalių sujungimo, sandarumo parametrai, estetinis vaizdas bei išbaigtumas. Šis sprendimas taip pat leido sumažinti pastato išorinių atitvarų plotą, taigi ir šilumos nuostolius. Šiltinimo sprendimai buvo parinkti visų pirma įvertinus izoliacines stogo, sienų, langų charakteristikas.

Pašnekovas gyrė sprendimą šilumos gamybai panaudoti šilumos siurblį ir įrengti grindų šildymą, o tai taip pat leido sumažinti energijos sąnaudas. Juolab kad aukštesniuose pastatuose ypač efektyvu daugiau šildyti darbo zoną ir mažiau – lubas. „Tinkamų sprendimų parinkimas, įdiegimas, kokybiškas ir išbaigtas projektas, atsakinga techninė priežiūra arba statybos proceso suvaldymas bei kontroliavimas – tai esminės prielaidos, leidžiančios pasiekti gerą rezultatą. Taigi net ir didelis pastatas su vartais ir stiklo fasadais puikiai atitiko A klasei keliamus reikalavimus“, – apibendrino pašnekovas.

Pastato projektavimas – lyg automobilio kūrimas

„Daugiau sunkumų sukėlė žema sklypo vieta, nes reikėjo išspręsti pastato matomumo problemą, išlyginti didelius reljefo perkritimus. Tai padarėme atitinkamai komponuodami pastatų tūrius. Vizualiniam frontui praplėsti puikiai tiko „Škodos“ firminėmis spalvomis papuošta stoginė, kuri pratęsė pagrindinį pastato fasadą ir pridengė ūkinę sklypo zoną“, – pasakojo „Vilniaus archprojekto“ architektas.

Pastato išdėstymą, tūrinę ir planinę kompoziciją parinko patys architektai. „Stengėmės logiškai sujungti gana skirtingų parametrų dalis ir įvilkti jas į minimalistinės estetikos, tačiau proporcingą korpusą. Mūsų darbas priminė automobilio projektavimą: visų pirma jis turi važiuoti, tačiau kartu svarbu ir tai, kaip atrodys, ar bus atpažįstama markė“, – aiškino D. Linartas.

Koncerno „Škoda“ atstovai architektams pateikė konkrečius firminės pastato stilistikos pageidavimus: kad ši atitiktų tam tikrus reikalavimus, kad būtų išlaikytas bendras visiems šios markės automobilių salonams modelis.

Iš anksto buvo žinomi pagrindiniai interjero reikalavimai, medžiagos, sienų, durų spalvos, išorės raiška pagrindinėje fasado dalyje. Iš užsienio į naująjį centrą atkeliavo stendai, baldai, plakatai.

Daug dėmesio – salono interjerui

Automobilių salono stilistika, pašnekovo teigimu, atitinka dabartinį koncerno „Škoda“ šūkį – „Simply clever“ (ang. „Paprasčiausiai protinga“): čia vyrauja minimalistinė estetika, šviesios, išgrynintos spalvos, griežtos stačiakampės formos, daug stiklo. Ir fasaduose, ir interjere netrūksta baltos spalvos, pagyvintos firminės žalios spalvos akcentais ir įrėmintos pilkų ar rusvų tonų.

Automobilių salone daug dėmesio skirta klientų komfortui: čia numatytos laukimo, poilsio vietos, informaciniai stendai, vaikų žaidimų zona. Didžioji salono dalis – bendra erdvė, kurioje įrengta automobilių ekspozicija, pardavimų vadybininkų darbo vietos, priėmimo į priežiūros tarnybą registratūra, klientų aptarnavimo vietos. Nuo bendros zonos atskirtos tik administracinės ir pagalbinės patalpos salės pakraštyje bei antresolėje.

„Škoda“ automobilių salone įrengtos ir automobilių pardavimo, ir priežiūros bei remonto patalpos.

Bendrovės ARX archyvo nuotr.

32

SANDARIAUSIAS PASTATAS LIETUVOJE – GAMYKLA Darius BABICKAS

Pastatyti gamyklą taip, kaip įprasta, galima nepatiriant didesnių sunkumų. Biologinius nuotekų valymo įrenginius gaminanti įmonė „August ir Ko“ išsikėlė tikslą pastatyti pirmąjį gamybinės paskirties pastatą pagal BREEAM standartą. Siekį įgyvendinti pavyko: šis gamyklos pastatas šiandien yra energiškai efektyviausias ir kol kas sandariausias statinys Lietuvoje – pasiekta A+ energinio efektyvumo klasė.

Ilgaamžiškumas atsiperka

Bendrovės „August ir Ko“ savininkas Filionis Augustas pripažino, kad naujos gamyklos projektas smarkiai pakeitė jo šeimos požiūrį ir į verslą, ir į kasdienius dalykus: „Nenorėjome statyti kaip visi. Dar prieš pradedami rengti projektą daug diskutavome, koks jis turėtų būti. Tuomet ir kilo noras pažiūrėti, kaip dir-

AI

20

1

r 6N

.1

/EN

ER

K GIŠ

YVU

E

T FEK

ba didžiosios pasaulio kompanijos. Be to, norėjosi ir požiūrio iš šalies – ar tikrai užsakovas viską teisingai supranta? Nutarta pasitelkti kvalifikuotus BREEAM (plačiausiai pasaulyje paplitęs ir lyderiaujantis pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodas ir sertifikavimo sistema, ang. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) vertintojus iš Didžiosios Britanijos.“ Britus projektas sudomino. Pirmiausia todėl, kad Baltijos šalyse dar nebuvo pastatytas nė vienas gamybinės paskirties pastatas laikantis BREEAM standartų. O taip yra dėl to, kad reikia paisyti griežtų aplinkosauginių įsipareigojimų, statybos kainą padidinančių 20–35 proc.

BREEAM standartai įpareigoja daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kuo labiau išsaugoti natūralų kraštovaizdį. Todėl reikia paisyti net tokių detalių kaip galimas išvežti iš statybvietės grunto kiekis, būtina skaičiuoti technikos degalų sąnaudas. „Tai, kad statybos pabrangs, iš pradžių kiek nuliūdino. Tačiau paanalizavę pasaulinę statistiką pamatėme ir teigiamų dalykų – tokie statiniai įgauna visai kitokią vertę, jų ilgaamžiškumas ir ekonomiškumas atsiperka. Mat tokiuose pastatuose darbuotojų našumas padidėja apie 24 proc. Šis faktas mums buvo labai svarbus. Norėjosi, kad paties gaminio filosofija sutaptų su tuo, kokioje gamykloje jis gaminamas“, – kalbėjo F. Augustas.

Nustatė kitus prioritetus

Vykdant projektą visą dokumentaciją reikėjo parengti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Dabar F. Augustas žino, kad apie BREEAM standartus geriau galvoti dar prieš perkant sklypą, nes svarbu žinoti, ar jame nėra augalų, įtrauktų į Raudonąją knygą, ar čia neperi nykstantys paukščiai, ar neauga medžiai, kurių nebus galima nukirsti.

33

Vieta: Meiliakalnio k., Jauniūnų sen., Širvintų r.

Statybos metai: 2015 m.

Bendras pastato plotas: 4688 m2. Šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti: 4,78 kWh/m2 per metus. „Mes pakibome ant šito kabliuko, nes kai nusprendėme projektą rengti pagal BREEAM standartus, sklypą jau turėjome. Buvo taip, kad dalies sklypo negalėjome naudoti, nes ten augo į Raudonąją knygą įtraukti augalai. BREEAM įpareigoja statyti taip, kad nebūtų pažeistas nusistovėjęs reljefas, gruntas, nebūtų padaryta žala augmenijai ir gyvūnijai. Trumpai tariant – verslo interesai neturi sutrikdyti susiformavusio gamtos ritmo“, – sakė F. Augustas.

Dalį 3,5 hektaro ploto sklypo statybos metu nebuvo galima judinti, čia ribotas statybos mašinų eismas. „August ir Ko“ vadovas įsitikinęs, kad didžioji dalis verslininkų, investuodami į projektus milijonus eurų, apie tokius dalykus net negalvoja ir elgiasi taip, kaip jiems būna patogu. Tačiau BREEAM standartų laikymasis pakeičia mąstyseną ir skatina perdėlioti prioritetus. „August ir Ko“ gamyklos projektas siekia įvertinimo „Very good“ („Labai gerai“). Tai – ne pats aukščiausias, bet trečias pagal svarbą įvertinimas, ir juo projekto rengėjai liko labai patenkinti.

Būtinybė statyti naują gamyklą bendrovei „August ir Ko“ atsirado pastebėjus, kad kai kurie klientai užsakymų yra priversti laukti keletą savaičių.

Naujos gamyklos plotas yra dešimt kartų didesnis už ankstesnės, atitinkamai didės ir pagaminamos produkcijos kiekis.

Statiniui kelti reikalavimai

Vadovaujantis BREEAM standartais, renkantis medžiagas neužtenka gamintojo apibūdinimo, kad produktas yra labai geras. Kiekviena medžiaga turi turėti patvirtinimą, kad gaminant nebuvo padaryta žala aplinkai, nebuvo išskirta daugiau negu reikalaujama anglies dvideginio.

Vadovaujantis BREEAM standartais, statinys turi būti ir energiškai efektyvus. Todėl resursų taupymui skirtas atitinkamas dėmesys. Vienas pavyzdžių – pasirinktos technologijos, leidžiančios vienam darbuotojui per metus iš grunto nepaimti daugiau kaip vieno kubinio metro vandens. Bus surenkamas ir paruošiamas naudoti lietaus bei išvalytas kanalizacijos vanduo.

Sunkumų renkantis medžiagas iškilo. Dažnas tiekėjas žodžiu tvirtino, kad turi tinkamas medžiagas ir visus reikiamus dokumentus, tačiau negalėjo jų pateikti, tik žadėjo, kad viską gali greitai sutvarkyti. Anot F. Augusto, niekas anksčiau nepateikdavo tokių reikalavimų, visiems užteko to, kad galima pastatyti greitai ir pigiai. Naujai gamyklai iškilti pasirinktas principas, kad žodinio pasakymo ar rekomendacijų neužtenka – privalu turėti dokumentus.

Projektui – ypatingas dėmesys

Projektuojant ir statant gamyklos pastatą energinio efektyvumo klausimais užsakovus konsultavo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas, įmonės „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius. Anot jo, gamybos pastatai išsiskiria tam tikra specifika palyginti su kitos paskirties objektais. „Gamybos pastatuose nemaža dalis energijos tenka technologinėms sąnaudoms. Technologinių procesų metu gali išsiskirti nemažai šilumos, todėl oro kokybei užtikrinti reikia tinkamai parinkti vėdinimo sprendimus. Būtina numatyti technologinių procesų įtaką pastato tarnavimui. Įdiegta stebėsenos sistema leis viską įvertinti“, – sakė R. Simanavičius.

Gamybos pastatai yra gana aukšti. Tai reikalauja tinkamai suprojektuoti ir įrengti šildymo, vėdinimo sistemas, kad šios veiktų racionaliai, būtų energiškai efektyvios. Tam, kad nebūtų naudojama daug energijos išteklių, „August ir Ko“ gamyklos pastate įrengtas žemos temperatūros grindinis šildymas. Šilumos šaltinis – šilumos siurblys, dėl geoterminių zondų naudojantis žemėje sukauptą saulės energiją. Nemažą reikšmę energijos taupymui turi ir įrengta šildymo reguliavimo sistema.

Gamybos pastatuose reikia didelių vartų. Todėl privalu numatyti, kaip užtikrinti pastato sandarumą parenkant ir įrengiant vartus. Nors vartai įrengti ne vieni, pavyko pasiekti rekordinį sandarumo rodiklį – 0,14.

Pastato atitvaroms parinktos medžiagos, pasižyminčios itin geromis izoliacinėmis ypatybėmis. Daugiasluoksnės plokštės, iš kurių buvo montuojamos sienos, turėjo sandarumą užtikrinančias tarpines sujungimų vietose. Langams, vitrinoms ir vartams montuoti panaudotos specialios šveicariškos sandarinimo juostos. „Tai, kokios turėtų būti atitvaros, kaip turi būti montuojamos plokštės, kiti mazgai, buvo jau numatyta projektuojant. Statybų metu reikėjo tik laikytis projektinės dokumentacijos, jokių papildomų veiksmų nebuvo. Energijos sąnaudos pastatui šildyti neviršys 5 kWh/m2 per metus.

Rezultatas išėjo puikus“, – teigė R. Simanavičius.

„August ir Ko“. A+ klasė DAUGIASLUOKSNĖS PLOKŠTĖS UŽTIKRINA SANDARUMĄ „August ir Ko“ gamyklos sienos sumontuotos iš „Ruukki Energy“ daugiasluoksnių plokščių, kurios pasižymi ypatingu sandarumu ir šilumine varža. Šios plokštės leidžia iki 35 proc. sumažinti energijos sąnaudas pastatui šildyti ir vėsinti, todėl prisidedama prie išmetamo į atmosferą anglies dvideginio kiekio mažinimo.

Kadangi „August ir Ko“ gamykla buvo statoma laikantis BREEAM reikalavimų, „Ruukki“ daugiasluoksnės plokštės buvo tinkamas produktas, padėjęs gauti įvertinimą.

Gamyklos administracinės pastato dalies statyboms naudotos plokštės, užpildytos akmens vata, o gamybinės dalies statybai naudotų plokščių užpildas – poliuretanas. Plokštės su šiuo užpildu pasirinktos dėl geresnių šiluminių ypatybių.

Daugiasluoksnės „Ruukki“ plokštės leidžia išvengti šilumos tiltų, patalpose sumažėja tikimybė kauptis konden-

satui, atsirasti pelėsiui. Plokštės leidžia lengviau kontroliuoti patalpų vidaus temperatūrą ir drėgmę, pagerina garso izoliaciją. Vadinasi, padidėja pastato ilgaamžiškumas, jo vertė.

Svarbu ir tai, kokia danga pasirenkama daugiasluoksnių plokščių išorei. „August ir Ko“ gamyklai buvo pasirinkta „Ruukki Hiarc®“ danga, kuri yra gerokai atsparesnė korozijai ir ultravioletiniams spinduliams. Net ir po daugelio metų pastato fasadai su šia danga tebebus patrauklūs, jų spalvos liks neišblukusios.

„August ir Ko“. A+ klasė SUMONTUOTI PRAMONINIAI SEGMENTINIAI VARTAI „August ir Ko“ gamykloje buvo sumontuoti kompanijos „Hörmann“ pramoniniai segmentiniai vartai. Segmento storis – 42 milimetrai, užpildas – poliuretano. Vartai valdomi „Hörmann“ pramoninėmis pavaromis, kurios gaminamos Vokietijoje. Šie vartai turi ypatingą pakėlimo tipą, nes bėgiai sumontuoti maksimaliai aukštai, kad nesumažėtų pravažiavimo aukštis. Netradicinė yra ir vartų geltona spalva – ji derinta prie bendros pastato architektūros. Iš viso gamykloje sumontuoti septyneri vartai, kai kurie jų – įstiklinti, kad į patalpą patektų daugiau natūralios šviesos.

„August ir Ko“. A+ klasė TERMOIZOLIUOTOS VISOS GRINDYS Siekiant kuo geresnės energinio efektyvumo klasės, „August ir Ko“ gamyklos pastate grindys buvo termoizoliuojamos ne perimetru, kaip būna įprasta kituose pramoninės paskirties pastatuose, bet po visu pastatu. Toks sprendimas užtikrina patikimą termoizoliavimą per visą pastato eksploatavimo laikotarpį.

Pamatams ir grindims termoizoliuoti buvo naudojamos „Finnfoam“ ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštės „Finnfoam F-300“ ir „Finnfoam F-400“. „Finnfoam“ plokštės yra ypač tvirtos dėl mažų porų formuojamos vientisos, sukryžiuotos

struktūros. Be to, plokštes sutvirtina jas dengiantis paviršinis sluoksnis. Taip gaunama sluoksniuota konstrukcija, kurios paviršius turi gerą stiprį tempiant, o branduolio medžiaga – gerą stiprį gniuždant. Visi sluoksniai yra tvirtai sujungti tarpusavyje.

Plokštės pasižymi atsparumu drėgmei, geromis termoizoliacinėmis ypatybėmis, netrūnija ir nepūva.

35

SA 2016 Nr. 1 / reklama

36

MODERNIZUOJAMI STUDENTŲ BENDRABUČIAI BUS ENERGIŠKAI EFEKTYVESNI

Studentų bendrabučiai prieš keletą metų laikyti vienais energiškai neefektyviausių gyvenamųjų pastatų. O ir apie jų modernizavimą kalbėta be didelio entuziazmo. Šiandien padėtis keičiasi. Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), kuruojanti aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių modernizavimo programą, jau gali parodyti pavyzdžių, kaip atrodo renovuoti bendrabučiai. Džiugina ne tik išvaizda, bet ir geresnė pastatų energinio efektyvumo klasė.

Finansuoja per Europos investicijų banko valdomą fondą JESSICA (ang. Joint European Support for Sustainable Investments in City Areas) – viena iš šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų finansų inžinerijos iniciatyvų, kurią įkūrė Europos Komisija ir Europos investicijų bankas, bendradarbiaudami su Europos Tarybos vystymo banku. JESSICA sudaro galimybių Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms investuoti dalį joms skirtos ES struktūrinių fondų paramos į Miesto plėtros fondus, kuriais siekiama pagerinti gyvenimo sąlygas miestų teritorijose ir užtikrinti miesto bendruomenių tvarumą.

Išnagrinėjus galimybes tokią iniciatyvą taikyti Lietuvoje, buvo nutarta panaudoti JESSICA lėšas investicijoms į energijos naudojimo efektyvumo didinimą, taigi – į daugiabučių namų ir aukštojo mokslo bei profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimą (modernizavimą).

Įgyvendinant Europos Komisijos iniciatyvą JESSICA, Lietuvos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigoms numatoma suteikti iki 20 mln. eurų lengvatinių paskolų studentų bendrabučiams atnaujinti. Europos investicijų bankas, valdantis JESSICA kontroliuojantįjį fondą, atrinko dvi institucijas – VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą ir UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūrą, kurios veikdamos kartu kaip finansų tarpininkas teikia ir administruoja lengvatines paskolas Lietuvos valstybinių aukštojo mokslo ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų studentų bendrabučiams atnaujinti.

Pagal švietimo ir mokslo ministro bei aplinkos ministro patvirtintą programą modernizuojami studentų bendrabučiai, pastatyti pagal iki 1993 metų galiojusius statybos techninius normatyvus. VIPA bendrabučiams renovuoti teikia lengvatines paskolas ir kelia reikalavimus, kad atlikus modernizavimo darbus pagerėtų gyvenimo sąlygos studijuojantiems jaunuoliams, padidėtų energinis pastatų naudingumas, būtų racionaliau eikvojama energija šiems objektams šildyti.

VIPA ekspertas Antanas Budraitis pasakojo, kad lėšos lengvatinėms paskoloms pagal bendrabučių atnaujinimo programą skiriamos taikant Europos Komisijos JESSICA iniciatyvą. JESSICA iniciatyvos lėšos – tai atlyginamos ES struktūrinių fondų paramos investicijos į tvariųjų miestų projektus. „Teisiniai pamatai, kurie leido imtis bendrabučių renovacijos, buvo padėti 2011 metais. Buvo įteisinta finansavimo schema – lengvatinės paskolos, o pinigai skiriami per Europos investicijų banką. Šios programos

37 37 37

37 37 37

Programoje dalyvauja 7 mokymo įstaigos.

Renovuojama 16 studentų bendrabučių.

Bendra paskolų suma – apie 11,8 mln. eurų.

Jau išmokėta apie 70 proc. lėšų.

Trys projektai užbaigti ir priduoti, aštuoni – baigiamosios stadijos. Aštuoni bendrabučiai renovuojami sostinės studentų miestelyje, Saulėtekio alėjoje.

Visi bendrabučiai numato pasiekti C energinio efektyvumo klasę (iki renovacijos buvo D ir E). Planuojamas skaičiuojamasis energijos sutaupymas po renovacijos – 52 proc.

Bendras renovuotų bendrabučių plotas – 91 tūkst. kv. metrų.

Gyvenančių studentų skaičius renovuojamuose bendrabučiuose – 6700.

BFL nuotr.

principas panašus į daugiabučių atnaujinimo programos modelį“, – pasakojo A. Budraitis. Įgyvendinant bendrabučių atnaujinimo programą VIPA atlieka finansinio tarpininko vaidmenį. Agentūra po projektų ir mokslo įstaigų įvertinimo skiria paskolas bendrabučiams modernizuoti.

Paprasčiau priimti sprendimus Dar prieš imantis studentų bendrabučių modernizavimo programos skeptikai tvirtino, kad šie pastatai yra labai prastos statybų kokybės, juos atnaujinti praktiškai neįmanoma – labiau apsimoka nugriauti. VIPA ekspertas A. Budraitis sutinka, kad studentų bendrabučiai yra specifiniai pastatai. „Jeigu svarstytume radikaliai – griauti ar modernizuoti, galbūt pirmas variantas paimtų viršų. Tačiau analizuojant technines galimybes paaiškėjo, kad pernelyg sudėtingų renovacijos darbų nėra, studentų bendrabučiai mažai kuo skiriasi nuo įprastų daugiabučių gyvenamųjų namų. Statybiniu požiūriu išskirtinumo nėra“, – sakė VIPA atstovas.

Jeigu lygintume senų daugiabučių ir studentų bendrabučių modernizavimo darbų eigą, pastaruosius renovuoti netgi yra paprasčiau. Mat bendrabučių

SA 2015 Nr. 11Nr. / reklama SA 2016 1 / reklama

APIE STUDENTŲ BENDRABUČIŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMĄ

SA 2016 Nr. 1 / reklama

38

šeimininkas yra vienas – mokymo įstaiga. O daugiabučio bendraturčiai yra visi gyventojai, kiekvienas jų turi savo nuomonę apie atliekamus darbus, tad statybininkai dažnai susiduria su nenumatytais trukdžiais, dėl kurių darbai vyksta lėčiau, negu būna numatyta. Modernizuojant bendrabučius tokių trukdžių išvengiama.

Anot A. Budraičio, paprasčiau sprendžiami ir finansavimo klausimai, nes skolinasi irgi vienas juridinis asmuo – viešosios įstaigos statusą turinti mokymo įstaiga. Nereikia šaukti gyventojų susirinkimų, organizuoti kitų procedūrų, būtinų daugiabučiams modernizuoti – sprendimai priimami kur kas paprasčiau.

Daugiausia darbų – sostinėje Modernizuojant studentų bendrabučius dažniausiai termoizoliuojamos jų išorės sienos, atnaujinamas ir šiltinamas stogas, keičiama vidaus šildymo bei karšto vandens tiekimo sistema, atnaujinama elektros įranga. Taip pat sutvarkoma ventiliacijos sistema, modernizuojami liftai. Šios priemonės leidžia pasiekti pagrindinius tiks-

lus – didinti energinį pastatų efektyvumą, mažinti energijos išlaidas ir gerinti studentams gyvenimo sąlygas. Šiuo metu yra suteikta šešiolika paskolų studentų bendrabučiams atnaujinti, lygiai tiek pat atnaujinta arba dar atnaujinama studentų bendrabučių. Daugiausia jų modernizuojama Vilniuje, Saulėtekyje. Du studentų bendrabučiai atnaujinami Kaune, po vieną – Panevėžyje ir Pervalkoje.

Studentų bendrabutį, esantį sostinės Saulėtekio alėjoje 25, renovuoja bendrovė „Altitudė“.

BENDRABUTĮ RENOVUOTI SUDĖTINGIAU NEI ĮPRASTĄ DAUGIABUTĮ Studentų bendrabučio, esančio sostinės Saulėtekio alėjoje 25, renovacijos darbai vyksta jau į pabaigą. Modernizuotas pastatas ne tik įgavo šiuolaikinę išvaizdą – jis tapo energiškai efektyvesnis, studentai galės mėgautis kur kas geresnėmis gyvenimo sąlygomis.

Studentų bendrabučio modernizavimo darbų rangovas – bendrovė „Altitudė“. Jos vadovas Kęstutis Biekša pripažino, kad tam tikros specifikos atnaujinant pastatą būta. „Visas procesas – kiek kitoks, negu modernizuojant daugiabučius. Čia gyvena labai daug studentų. Atsirasdavo ir tokių, kurie norėdavo patikrinti darbų kokybę, ar gerai viskas pritvirtinta“, – juokavo K. Biekša.

Modernizuoti dvylikos aukštų pastatą nebuvo labai lengva. Sienos nebuvo lygios, o jos gana aukštos – apie 40 metrų. Darbams atlikti laiko irgi nebuvo skirta daug – 6 mėnesiai. Todėl viską reikėjo atlikti ir kruopščiai, ir greitai.

Renovuojant pastatą fasadai termoizoliuoti mineraline vata naudojant ventiliuojamąją sistemą. Taip pat apšiltintas pastato cokolis, stogas, pakeista jo danga.

Pastato viduje atnaujinta šildymo sistema.

G. Bartuškos nuotr.

39 39 39

„KNAUF INSULATION“ PASIŪLĖ RACIONALŲ SPRENDIMĄ

Minėto namo renovacija pradėta nuo pastato įvertinimo ir projektavimo, buvo pastebėta, kad dideli sienų plotai yra vientisi – be langų, išorės sienos – viename lygyje. Todėl kilo idėja pagrindiniam šiltinimo sluoksniui vietoj įprastai naudojamų mineralinės vatos plokščių pasitelkti ritininę mineralinę vatą.

Atliekant renovacijos darbus termoizoliuojamas fasadas, atnaujinamas ir šiltinamas stogas, renovuojama šildymo sistema. Tik fasadui šiltinti naudojamos kiek kitokios medžiagos nei įprastai. „Kai pastatų fasadai termoizoliuojami mineraline vata, dažniausiai naudojamos plokštės. Didžiausių matmenų mineralinės vatos plokščių plotis yra 61 centimetras, o aukštis – 135 centimetrų. Šiltinant studentų bendrabutį pirmą kartą panaudota ritininė mineralinė vata. Ritinio matmenys – kur kas didesni: ilgis – net 280 centimetrų, o aukštis – 120 centimetrų. Todėl vienu ritiniu galima uždengti didelį sienos plotą. Vadinasi, yra mažiau sudūrimų, geresnės sienos šiluminės charakteristikos, o ir vatos atliekų bus gerokai mažiau“, – sakė bendrovės „Knauf insulation“ techninis konsultantas Baltijos šalyse Saulius Pupius.

Studentų bendrabučio, esančio sostinės Saulėtekio alėjoje 25, fasadui termoizoliuoti pasirinkta ventiliuojamoji sistema. Minkštą ritininę 16 centimetrų storio mineralinę vatą dar dengia 3 centimetrų storio vėjo izoliacinės plokštės. Ritininė mineralinė vata ir vėjo izoliacinės plokštės užmaunamos ant laikiklių, po to pritvirtinamos smeigėmis.

Anot S. Pupiaus, darbui naudojant ritininę mineralinę vatą galima išskirti keletą privalumų. Pirmiausia, kaip jau minėta, galima gauti geresnius termoizoliacinius rodiklius. Be to, darbininkams kur kas patogiau kilnoti kompaktiškai į ritinius susuktą vatą. Meistrai šį dalyką įvertino ir pastebėjo, kad tai – tarsi standžios vatos plokštės, supakuotos į ritinius: nedideli pakuotės matmenys, nedidelis svoris. Mažiau vietos tokia vata užima ir statybų aikštelėje.

Termoizoliavus pastatą mineraline vata pagerėja ne tik jo šilumos izoliavimo ypatybės. Per mineralinę vatą neprapučia vėjas, mažinamas nepageidaujamo triukšmo lygis.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

Vilniaus Saulėtekio alėjoje 25 numeriu pažymėtas studentų bendrabutis renovuojamas atliekant įprastus darbus, numatytus studentų bendrabučių modernizavimo programoje.

Objekte panaudota ritininė mineralinė vata – „Naturoll 033“, šilumos laidumo koeficientas λD = 0,033 W/mK, matmenys – 160 x 1200 x 2800 mm (storis x plotis x ilgis).

Vėjo izoliacinės plokštės – „Naturboard WB“, šilumos laidumo koeficientas λD = 0,031 W/mK, matmenys – 30 x 600 x 1200 mm (storis x plotis x ilgis).

www.knaufinsulation.lt info@knaufinsulation.lt

Šie produktai: • yra hidrofobizuoti, t. y. apsaugoti nuo tiesioginio vandens; • jų sąveikos su ugnimi klasė – A1; • yra difuziškai atviri; • pasižymi standumu, gerai išlaiko formą, yra lengvai pjaustomi.

ECOSE® technologijos privalumai: • nenaudojami formaldehidai; • mažiau dulkių; • tausojama aplinka; • bekvapė technologija; • nenaudojami dažikliai.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

40

VILNIEČIAI VIS AKTYVIAU ATNAUJINA SENUS DAUGIABUČIUS Įsibėgėjus daugiabučių renovacijos procesui prieš kurį laiką geresniais rezultatais labiau džiaugdavosi mažesnių miestų savivaldybės. Šiais metais modernizuotų daugiabučių gausa gali pasigirti ir Vilniaus miesto savivaldybė. Renovacijos procesą kuruojančios įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovas Vilmantas Jankūnas mano, kad jeigu bus pasirūpinta sklandžiu renovacijos finansavimu – tuomet rezultatas bus du kartus geresnis.

2015 metais Vilniaus miesto savivaldybėje renovacijos darbai užbaigti 40 daugiabučių namų. Taip pat parengta 300 investicinių planų, 142 namų gyventojai buvo apsisprendę dėl renovacijos ir pasirašę pavedimo sutartis, pasirašytos 93 rangos darbų sutartys, gauta 160 statybos leidimų.

2016 metais planuojama modernizavimo darbus atlikti 53 sostinės daugiabučiuose. „Statistika nebloga, tačiau visuomet norisi dar geresnės.

Mūsų pajėgumai pakankami, galėtume procesą organizuoti sparčiau, tačiau šiandien išsemti visi finansiniai aruodai, kurie buvo suplanuoti“, – teigė V. Jankūnas.

Kai daugiabučių modernizavimo programa sostinėje tik įsisiūbavo, mažai kas tikėjosi, kad procesas sparčiai įgaus pagreitį. Buvo planuota mažiau įgyvendinti projektų – tai bene svarbiausia priežastis, kodėl pristigta finansavimo.

Nors buvo rasta papildomų resursų, jų irgi neužteko.

Kokie dar didžiausi nesklandumai iškyla organizuojant daugiabučių modernizavimo projektus? Anot įstaigos „Atnaujinkime miestą“ vadovo V. Jankūno, Vilniuje, kitaip nei mažesniuose miestuose, ilgiau trunka organizacinių klausimų svarstymas, kur tiesiogiai dalyvauja gyventojai. Natūralu, kad mažame mieste daugiabutyje yra penkiolika ar dvidešimt butų, o sostinėje – net šešiasdešimt ar daugiau.

Todėl didesnis gyventojų skaičius, iškyla daugiau interesų.

PAŠILAIČIŲ G. 6, VILNIUS

Devynių aukštų daugiabutis pastatytas 1989 metais. Jame yra 72 butai, pastato bendrasis plotas siekia 5700 kvadratinių metrų. Prieš renovaciją energinio efektyvumo klasė buvo D. Renovacijos metu atlikti darbai: įrengtas tinkuojamasis fasadas, apšiltintas cokolis, išvalyta, dezinfekuota ir sutvarkyta ventiliacijos sistema, apšiltintas stogas, pakeisti butų, bendrojo naudojimo patalpų langai, laukujės durys, pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai, rekonstruota šildymo sistema (sumontuoti balansiniai automatiniai ventiliai, prie radiatorių sumontuoti termostatai, pakeisti šildymo magistraliniai vamzdynai, karšto vandens sistema, vamzdynų izoliacija), pakeistas geriamojo vandens vamzdynas.

Atlikus renovacijos darbus pasiekta C energinio efektyvumo klasė.

Investicijų suma – daugiau kaip 511 tūkst. eurų (be valstybės paramos).

Be to, susiduriama ir su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimais, jeigu modernizuoti norimas daugiabutis yra paveldosaugos zonoje. Tuomet dokumentus, prieš išduodant leidimą statybai, turi peržiūrėti daugiau atsakingų valdžios institucijų, ir visa tai užima nemažai laiko. „Didmiesčiuose dar klausimus būtina suderinti su šilumos ar vandens, dujų tiekėjais. Visam tam prireikia daug laiko. Anksčiau mums tekdavo gyventojus agituoti, kad renovuotų namus, dabar jau jiems tenka sakyti, kad lauktų savo eilės“, – sakė V. Jankūnas.

Statybų specialistas pasidžiaugė, kad gyventojai dažnai nebenori minimalių renovacijos sprendimų ir pageidauja atnaujinti novatoriškiau, kad namas įgautų dar daugiau pridėtinės vertės. Nors viešuosiuose pirkimuose pagrindinis kriterijus tebėra mažiausia kaina, stengiamasi pasirinkti ne pačias pigiausias medžiagas ir vienu sykiu atlikti kuo daugiau darbų.

BFL/A. Ufarto nuotr.

BFL/T. Lukšio nuotr.

41 41 41 Įstaigos „Atnaujinkime miestą“ direktorius paminėjo, kad ne vieno renovuoto daugiabučio gyventojai panoro įsirengti saulės energijos sistemas karštam vandeniui ruošti, domimasi ir kitais alternatyviais energijos šaltiniais. Vidaus šildymo sistemas irgi vis dažniau pageidaujama pakeisti moderniomis, nes senosios ne visuomet efektyvios, be to – jau smarkiai susidėvėjusios.

Modernizuotuose daugiabučiuose vidutiniškai 40–60 proc. sumažinamas energijos naudojimas, gerėja žmonių

Palyginus Lietuvoje teikiamą paramą daugiabučiams atnaujinti su kitų šalių, mūsų valstybės parama yra didelė.

Nepasiturintiesiems valstybė apmoka visas su renovacija susijusias išlaidas. Nuo 2015 metų spalio valstybės parama atnaujinantiesiems būstą kiek sumažėjo: perpus mažėjo parama dokumentams rengti, o parama rangos darbams šilumą taupančioms priemonėms sumažėjo 5 proc. – iki 35 proc. Todėl gyventojai skatinami nedelsti ir apsispręsti, nes ateityje valstybės parama renovacijai gali dar mažėti.

BFL/ T. Lukšio nuotr.

ŽALIŲJŲ EŽERŲ G. 9, VILNIUS

L. ASANAVIČIŪTĖS G. 1, VILNIUS

Penkių aukštų daugiabutis pastatytas 1977 metais. Jame yra 50 butų, pastato bendras plotas – 2190 kvadratinių metrų. Prieš renovaciją energinio efektyvumo klasė buvo D. Renovacijos metu atlikti darbai: įrengtas ventiliuojamasis fasadas termoizoliuojant akmens vata, apšiltintas cokolis, išvalyta, dezinfekuota ir sutvarkyta ventiliacijos sistema, apšiltintas stogas, pakeisti butų, bendrojo naudojimo patalpų langai, laukujės durys, pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai, rekonstruota šildymo sistema (sumontuoti balansiniai automatiniai ventiliai, prie radiatorių sumontuoti termostatai, pakeisti šildymo magistraliniai vamzdynai, vidaus šildymo vamzdynai, radiatoriai, vamzdynų izoliacija, įrengta individuali apskaitos – daliklinė – sistema), pakeistas geriamojo vandens ir buitinių nuotekų sistemos vamzdynas.

Atlikus renovacijos darbus pasiekta C energinio efektyvumo klasė.

Investicijų suma – daugiau kaip 343 tūkst. eurų (be valstybės paramos).

gyvenimo kokybė, taupiau naudojami gamtos ištekliai, auga būsto vertė. Palyginkime du tipinius namus – sostinės Žirmūnų rajone renovuotame name, kuriame pakeisti langai, apšiltintas stogas ir fasadas, įstiklinti balkonai, vidutiniame 60 kvadratinių metrų ploto bute už šilumą sumokama 20 eurų. Nerenovuotame name tokio pat ploto bute mokama vidutiniškai 54 eurus. Taigi realūs pavyzdžiai rodo, kad po renovacijos už šildymą žmonės moka gerokai mažiau.

Vilniuje planuojamas ir kompleksinis daugiabučių atnaujinimas – senos statybos gyvenamųjų namų kvartalų renovacija, papildant esamą susisiekimo infrastruktūrą automobilių stovėjimo vietomis, sutvarkant privažiavimus prie daugiabučių.

BFL/A. Ufarto nuotr.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

Aštuonių aukštų daugiabutis pastatytas 1984 metais. Jame yra 88 butai, bendras pastato plotas – kiek daugiau nei 4876 kvadratiniai metrai. Prieš renovaciją energinio efektyvumo klasė buvo D. Renovacijos metu atlikti darbai: įrengtas ventiliuojamasis fasadas termoizoliuojant mineraline vata, apšiltintas cokolis, išvalyta, dezinfekuota ir sutvarkyta ventiliacijos sistema, apšiltintas stogas, pakeisti butų, bendrojo naudojimo patalpų langai, laukujės durys, pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai, rekonstruota šildymo sistema (sumontuoti balansiniai automatiniai ventiliai, prie radiatorių sumontuoti termostatai, pakeisti magistraliniai šildymo vamzdynai, karšto vandens magistraliniai vamzdynai, radiatoriai, vamzdynų izoliacija), pakeistas liftas.

Atlikus renovacijos darbus pasiekta C energinio efektyvumo klasė.

Investicijų suma – daugiau kaip 949 tūkst. eurų (be valstybės paramos).

ANTAKALNIO G. 50, VILNIUS

Trylikos aukštų daugiabutis pastatytas 1975 metais. Jame yra 63 butai, pastato bendras plotas – kiek daugiau nei 4959 kvadratiniai metrai. Prieš renovaciją energinio efektyvumo klasė buvo D. Renovacijos metu atlikti darbai: įrengtas ventiliuojamasis fasadas termoizoliuojant akmens vata, apšiltintas cokolis, išvalyta, dezinfekuota ir sutvarkyta ventiliacijos sistema, apšiltintas stogas, pakeisti butų, bendrojo naudojimo patalpų langai, laukujės durys, pagal vieningą projektą įstiklinti balkonai, rekonstruota šildymo sistema (sumontuoti balansiniai automatiniai ventiliai, prie radiatorių sumontuoti termostatai, pakeisti magistraliniai šildymo vamzdynai, jų izoliacija). Įrengti saulės kolektoriai vandeniui šildyti.

Atlikus renovacijos darbus pasiekta C energinio efektyvumo klasė.

Investicijų suma – daugiau kaip 524 tūkst. eurų (be valstybės paramos).

SA 2016 Nr. 1 / reklama

42

ENERGIŠKAI EFEKTYVI STATYBA: MECHANINIO VĖDINIMO SRAUTO ĮRENGIMO DARBAI

Nuo praėjusių metų liepos Lietuvoje vykdomas Europos Komisijos finansuojamas projektas „Lietuvos statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų kompetencijų ir įgūdžių, susijusių su energiškai efektyvių pastatų statyba, stiprinimas“ („BUILD UP Skills ENERGOTRAIN“).

Energiškai efektyvūs – taip apibūdinami pastatai jau dabar yra siekiamybė, kuriai svarbos suteikia ir Europos Sąjungos direktyva, nurodanti, kad nuo 2020 metų visi nauji pastatai turi būti beveik nulinės energijos klasės. Šiuo metu statybos darbininkų mokymo ir atestavimo schema Lietuvoje nėra pakankamai išplėtota, kad praktikoje užtikrintų energiškai efektyvios statybos standartų laikymąsi. Šiuo projektu ketinama panaikinti

likusias spragas, suteikti galimybę statybininkams pasiekti poreikius atitinkančią kompetenciją ir kvalifikaciją. Projektu „BUILD UP Skills“ siekiama, kad statybų sektoriuje dirbančių darbininkų kompetencija ir įgūdžiai būtų stiprinami atsižvelgiant į keliamus energiškai efektyvių pastatų statybos reikalavimus.

Vienas projekto uždavinių – parengti energiškai efektyvios statybos technologijų aprašymus pagal 8 specializacijas: langų ir durų montavimas, tinkuojamųjų fasadų šiltinimo sistemų įrengimas, vėdinamųjų fasadų šiltinimo sistemų įrengimas, sutapdintųjų stogų įrengimas, šlaitinių stogų įrengimas, šildymo sistemų montavimas, ventiliacijos sistemų montavimas, žemos įtampos elektros įrenginių montavimas.

Projekto metu siekiama parengti 8 mokymo programas pagal skirtingas statybos specializacijas, pilotiniuose mokymuose apmokyti 90 darbininkų ir 36 profesijos mokytojus. Tokios priemonės, planuojama, per metus

43 43 43

Dr. Lina ŠEDUIKYTĖ Technologinio aprašo „Kintamojo oro srauto sistema“ rengėja

klimato bei oro kokybės parametrus. Sistemų našumas ir jų schemos turi užtikrinti tokių parametrų kaip oro, patalpos atitvarų ir jaučiamosios temperatūros, oro santykinės drėgmės, oro greičio ir teršalų koncentracijos ore atitikimą higienos normų reikalavimams. Sistemų sukeliamas triukšmas ir virpesiai veiklos zonoje bei pastato išorėje neturi viršyti higienos normų leidžiamų verčių.

Montuojant vėdinimo sistemas turi būti užtikrintas sujungimų sandarumas ir tvirtinimo detalių stiprumas, ortakių ašių tiesumas, armatūros kokybė, galimybė prieiti remonto metu, turi būti numatytos vėdinimo įrenginių priežiūros zonos. Kintamojo oro srauto sistemos darbo ir energijos sąnaudų mažinimui užtikrinti būtinai turi būti suderinta matavimo, kontrolės ir valdymo automatika.

Technologinį aprašą parengė Vilniaus statybininkų rengimo centro suburti ekspertai. „BUILD UP Skills ENERGOTRAIN“ projekto metu parengti technologiniai aprašai bus įkelti į projekto tinklalapį www.energinisefektyvumas.lt ir elektroninių statybos taisyklių sistemos bei gerosios statybų praktikos portalą www.statybostaisykles.lt.

leis sutaupyti 39 tne energijos ir sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją 134,4 CO2e per metus.

Kintamojo oro srauto vėdinimo sistemų įrengimas (ištrauka) Vėdinimo sistemos turi būti suprojektuojamos ir įrengiamos taip, kad eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją, būtų galima palaikyti norminius mikro-

Šią iniciatyvą Lietuvoje įgyvendina Regioninis inovacijų vadybos centras, Lietuvos statybininkų asociacija, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Statybos produkcijos sertifikavimo centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Vilniaus statybininkų rengimo centras ir Respublikinis energetikų mokymo centras.

Su „BUILD UP Skills ENERGOTRAIN“ projektu, renginiais ir veiklomis galima susipažinti interneto svetainėse www.energinisefektyvumas.lt bei www.buildupskills.eu.

Straipsnis nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos (ES) nuomone. Nei ES Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji agentūra, nei Europos Komisija nėra atsakingos už publikacijoje pateikiamą informaciją.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

Technologiniame apraše pateikta sistema yra šiuolaikinis sprendimas energiniu ir higieniniu požiūriu, nes vėdinimui oro tiekiama tiek, kiek reikia. Ši sistema užtikrina vėdinimą tik ten, kur reikia, ir tada, kada reikia. Toks oro kiekių palaikymo būdas sumažina vėdinimo sistemų eksploatavimo sąnaudas. Svarbu, kad teisingai suprojektavus ir sumontavus visas sistemos dalis, ypač valdymo automatiką ir priedus, būtų užtikrinta tinkama eksploatacija.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

44

ENERGIŠKAI EFEKTYVI STATYBA: ŠILDYMO SISTEMŲ MONTAVIMAS Nuo praėjusių metų liepos Lietuvoje vykdomas Europos Komisijos finansuojamas projektas „Lietuvos statybos sektoriuje dirbančių darbuotojų kompetencijų ir įgūdžių, susijusių su energiškai efektyvių pastatų statyba, stiprinimas“ („BUILD UP Skills ENERGOTRAIN“).

Vienas projekto uždavinių – parengti energiškai efektyvios statybos technologijų aprašymus pagal 8 specializacijas: langų ir durų montavimas, tinkuojamųjų fasadų šiltinimo sistemų įrengimas, vėdinamųjų fasadų šiltinimo sistemų įrengimas, sutapdintųjų stogų įrengimas, šlaitinių stogų įrengimas, šildymo sistemų montavimas, ventiliacijos sistemų montavimas, žemos įtampos elektros įrenginių montavimas.

Grindinio šildymo sistemos įrengimo technologija (ištrauka iš technologinio aprašymo).

Bendrieji reikalavimai.

Norint sumontuoti puikiai veikiantį paviršinį šildymą, turi būti atliktas detalus jo planavimas. Pirmiausia būtina apskaičiuoti pastato ar patalpos šiluminės galios poreikį įvertinant šilumos nuostolius. Atsižvelgiant į tai apskaičiuojami konkrečių patalpų šilumos nuostoliai, klojamo vamzdyno ilgis, šildymo žiedų skaičius, klojamų vamzdynų žingsnis (atstumai tarp vamzdelių), įvertinami hidrauliniai nuostoliai, kiekvieno šildymo žiedo šilumnešio debitas. Taip pat apskaičiuojamas bendras šildymo sistemos vandens kiekis. Visi šie duomenys įprastai pateikiami tam tikslui sudarytose lentelėse. Jie padeda tinkamai parinkti išsiplėtimo indą, cirkuliacinius siurblius, deramai subalansuoti šilumnešio srautus į atskirus šildymo žiedus.

Prieš planuojant pastate įrengti grindinį šildymą būtina įsitikinti statybinių konstrukcijų, perdangų tvirtumu, atsparumu grindinio šildymo sistemų svoriui. Į šiuos aspektus planuojant grindinį šildymą senuose pastatuose būtina atkreipti ypatingą dėmesį. Taip pat reikėtų patikrinti patalpos aukštį: ar įrengus grindinį šildymą neleistinai nesumažės patalpos aukštis, nepažemės durų angos ir pan. Tokiu atveju galbūt reikėtų planuoti sausąjį šildomų grindų montavimą.

Pagrindo (juodgrindžių, išlyginamojo sluoksnio) paruošimas Prieš įrengiant grindinio šildymo sistemą būtina patikrinti pagrindą, ant kurio ji bus montuojama. Jei tai bus namas be rūsio ir grindinio šildymo izoliacijos medžiaga bus klojama ant grunto, tuomet pirmiausia turi būti atliktas vadinamasis santechnikos nulinis ciklas. Tai reiškia, kad smėlyje turi būti paklotos komunikacijos, nutiesta visa elektros įranga, taip pat iki būsimų karšto ir šalto vandens naudojimo taškų turi būti sumontuoti karšto bei šalto vandentiekio vamzdynai. Taip pat iki prietaisų prijungimo į kanalizacijos tinklą vietų turi būti pakloti ir tinkamai pritvirtinti vidaus kanalizacijos vamzdynai. Jei visos komunikacijos paklotos, smėlis sutankintas, tuomet galima kloti šilumą izoliuojantį sluoksnį.

Jei grindinio šildymo sistema bus klojama ant esamos perdangos, rūsio ar kurio nors kito aukšto, taip pat pirmiausia reikėtų pasirūpinti, kad būtų sumontuotos visos vandentiekio, elektros, nuotekų komunikacijos.

Tik jas sumontavus galima pereiti prie kito darbų etapo – izoliacinės medžiagos klojimo. Visi ant juodgrindžių sumontuoti vamzdžiai ar kabeliai turi būti paslėpti po išlygintu izoliaciniu putų polistireno sluoksniu. Pa-

45 45 45

Gintautas RUČINSKAS VšĮ Energetikų mokymo centro šilumos energetikos specialistas, šildymo sistemų montavimo technologinių aprašymų rengėjas

SA 2016 Nr. 1 / reklama

Nuo 2016 metų naujai statomiems pastatams taikant pastatų A energinio efektyvumo klasės reikalavimus didelę reikšmę turės ir kokybiškas taupios šildymo sistemos įrengimas. Žemos temperatūros paviršinio šildymo sistemos (kai šilumą skleidžia grindinio, sieninio ar lubinio šildymo sistemos) pasižymi šiomis teigiamomis ypatybėmis: šilumą skleidžiantys paviršiai neįkaista, nėra pavojaus nudegti, šiluma į patalpą sklinda šilumos spinduliavimo būdu, nesusidaro konvekcinių oro srovių, nekyla dulkių sūkurių, todėl patalpų mikroklimatas būna malonesnis. Be to, vasarą paviršinio šildymo sistema tinkama patalpoms vėsinti. Įrengiant paviršinio šildymo sistemas reikalingas kvalifikuotas personalas, išsamios žinios, kaip tinkamai pasiruošti montavimo darbams, kaip turi būti paruošiami paviršiai būsimai šildymo sistemai įrengti, kaip kokybiškai sumontuoti šiluminę izoliaciją, kokios montavimo medžiagos, priemonės ir įrankiai turi būti naudojami, kaip turi būti tikrinama atliktų darbų kokybė.

Technologinių aprašų tikslas – parengti tinkamą montavimo darbų seką ir metodiką, kurios laikantis būtų įrengta kokybiška paviršinio šildymo sistema, teikianti vartotojui maksimalų šiluminį komfortą ir taupanti energijos bei finansų išlaidas.

čios juodgrindės turi būti švarios, turi būti tvarkingai nušluotas statybų purvas, ant paviršiaus neturi būti jokių glaisto, cemento likučių. Jei pagrindas (perdanga) yra nelygus, jį reikėtų išlyginti tam panaudojant atitinkamas statybines medžiagas, mišinius ir pan.

Technologinį aprašą parengė Energetikų mokymo centro suburti ekspertai.„BUILD UP Skills ENERGOTRAIN“ projekto metu parengti technologiniai aprašai bus įkelti į projekto tinklalapį www.energinisefektyvumas.lt ir elektroninių statybos taisyklių sistemos bei gerosios statybų praktikos portalą www.statybostaisykles.lt. Šią iniciatyvą Lietuvoje įgyvendina Regioninis inovacijų vadybos centras, Lietuvos statybininkų asociacija, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Statybos produkcijos sertifikavimo centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Vilniaus statybininkų rengimo centras ir Respublikinis energetikų mokymo centras.

Su „BUILD UP Skills ENERGOTRAIN“ projektu, renginiais ir veiklomis galima susipažinti interneto svetainėse www.energinisefektyvumas.lt bei www.buildupskills.eu.

Straipsnis nebūtinai sutampa su Europos Sąjungos (ES) nuomone. Nei ES Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji agentūra, nei Europos Komisija nėra atsakingos už publikacijoje pateikiamą informaciją.

46

STATINIŲ ENERGINIS EFEKTYVUMAS PASIEKIAMAS SKAITMENINIO MODELIAVIMO PRIEMONĖMIS Doc. dr. Darius MIGILINSKAS, VGTU Statybos fakulteto Statybos technologijos ir vadybos katedra Doc. dr. Rasa DŽIUGAITĖ-TUMĖNIENĖ VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedra

Patalpų mikroklimatui sukurti tenkanti didelė energijos sąnaudų dalis jau keletą dešimtmečių vis labiau domina pasaulio bendruomenę. Ši problema nuolat atsiduria ir politikų dėmesio centre.

Siekiant padidinti energijos naudojimo efektyvumą, atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrajame išeikvojamos energijos balanse ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, naujiems pastatams keliami itin aukšti bei griežti reikalavimai.

Prioritetas – energijos išteklių taupymas

Gruodžio 12-ąją Paryžiuje įvyko Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kurios metu buvo siekiama priimti pasaulinį susitarimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, stengtis apriboti visuotinį temperatūros kilimą iki 1,5°C (esminis siūlymas apriboti atšilimą iki mažiau nei 2°C, palyginti su prieš industrializaciją buvusiu lygiu). Kaip 1997 metų Kioto protokolo nuostatų tęsinį Europos Sąjunga (ES) pasiūlė priimti įsipareigojimus ir iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas 40 proc., palyginti su 1990-aisiais. Įgyvendindamos šiuos tikslus pasaulio valstybės ir ES narės įpareigotos ne tik nustatyti efektyvius minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygius atsižvelgiant į sąnaudas, bet ir didinti nulinės energijos pastatų skaičių. Beveik nulinės energijos pastatas sunaudoja labai mažai energijos, nes, taikant atsinaujinančiosios energijos technologijas, pagaminama tiek energijos, koks yra metinis energijos poreikis.

1

20

/

.1

r 6N

S IJO G LO NO H TEC

Lietuvoje nuo 2021 metų turės būti statomi tik energijos beveik nenaudojantys pastatai. Jie turės atitikti A++ energinio naudingumo klasę, tai yra energijos sąnaudos turės būti beveik lygios nuliui arba labai mažos, o didžiąją išeikvojamos energijos dalį sudarys vietoje ar netoliese pagaminta atsinaujinančių išteklių energija. Šiuo metu ES valstybėse narėse beveik nulinės energijos pastato apibrėžimas laikomas politiniu reikalavimu, kuris leistų sugriežtinti nacionaliniuose pastatų energinio naudingumo standartuose nustatytus reikalavimus.

A klasė – tik pradžia

Nuo 2016 metų Lietuvoje naujai statomi pastatai turės atitikti reglamento STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ reikalavimus, keliamus A energinio naudingumo klasės pastatams. Nustatyta, kad mažaenergių pastatų, atitinkančių A energinio naudingumo klasę, neatsinaujinančių išteklių pirminės energijos sąnaudos šildymui, vėsinimui ir apšvietimui yra 2–2,67 karto mažesnės už C klasės pastatų, atitinkančių minimalius reikalavimus, o A+ klasės pastatų mažesnės yra 2,67–4 kartus.

Lietuvoje, norint pasiekti A+, A++ energijos efektyvumo klases ar statyti energijos beveik neeikvojančius arba net energiją gaminančius pastatus, būtina apibrėžti energijos naudojimo efektyvumo priemones (EVEP) pastatų etalonams (1 pav.). Išskiriamos pasyviosios pastato atitvaroms taikomos priemonės: šiluminis izoliavimas, maži skaidrių atitvarų šilumos perdavimo ir visuminės saulės spinduliuotės praleisties koeficientai, sandarumas, pasyviosios apsaugos nuo saulės priemonės bei aktyviosios pastato aprūpinimo energija sistemoms taikomos priemonės – aukšto energinio efektyvumo energijos generatoriai-transformatoriai, mechaninio vėdinimo sistema su šilumos rekuperacija, atsinaujinančiosios energijos technologijų integravimas.

Planuojant, projektuojant ir statant naują pastatą būtina įtraukti tas EVEP, kurias naudojant būtų pasiekta sąnaudų požiūriu racionali susijusių investicijų ir sutaupytų energijos išlaidų pusiausvyra per visą pastato gyvavimo ciklą. Todėl siekiant įgyvendinti sąnaudų požiūriu efektyvius minimalius energinio naudingumo reikalavimų lygius pastatams, nepakanka padidinti normines pastatų atitvarų šilumines charakteristikas ir numatyti iškastinio kuro technologijas. Būtina

1 pav. Pastatų metinių šilumos poreikių kaita (2011 metų duomenys).

47

Doc. dr. Darius MIGILINSKAS. įrengti mechaninio vėdinimo sistemą su efektyvia šilumos rekuperacija, šilumos gamybai pasirinkti atsinaujinančiąją energiją naudojančias technologijas, tokias kaip kietojo kuro (mediena, granulės) katilai, šilumos siurbliai, saulės energijos transformatoriai (saulės kolektorių ir saulės elementų sistemos). Šiuos sprendimus reikėtų taikyti gyvenamosios ir administracinės paskirties pastatuose, kuriems keliami aukštesni šiluminio komforto ir oro kokybės reikalavimai.

Pasitelkiamos BIM technologijos

Sandėliavimo paskirties pastatuose atitikti A energinio efektyvumo klasei keliamus reikalavimus yra paprasčiau, todėl kaip tik tokios paskirties pastatai Lietuvoje ir buvo sertifikuoti vieni pirmųjų. Apibendrinant galima pasakyti, kad statant didesnio energinio efektyvumo pastatus ne tik būtinas storesnis šiltinimo sluoksnis (apšiltintos turi būti grindys, sienos ir stogas), bet ir privalu įrengti vėdinimo sistemas su šilumos grąžinimu, taip pat labai svarbu darbus atlikti teisingai, kokybiškai. Pavyzdžiui, langai turėtų būti montuojami šiltinimo sluoksnyje, o ne sienos plokštumoje, tokiu būdu išsprendžiant šilumos tiltelių ir rasos taško problemas.

Akivaizdu, kad planuojant ir projektuojant aukšto energinio naudingumo pastatus reikalingas efektyvus jų vertinimo procesas. Skaitmeninis statinio modeliavimas (ang. Building information modeling, BIM) nepakeičiamas vertinant eksploatacines statinio gyvavimo ciklo sąnaudas ir parenkant jas mažinančius racionalius sprendimus.

Vis dėlto vien virtualaus statinio modelio nepakanka. Pasitelkus geografinės informacijos sistemos (ang. Geographical information system, GIS) koordinates, trimatį pastato modelį įmanoma perkelti į pasaulio žemėlapį, paisant statinio orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu. Pasitelkus kompiuterines programas, pastato modelis susiejamas su pasaulio koordi-

2 pav. Statinio informacinis modelis.

Doc. dr. Rasa DŽIUGAITĖ-TUMĖNIENĖ. natėmis ir pasukamas pagal pasaulio šalių kryptis (2 pav.).

Išanalizavus visą su statiniu susijusią informaciją, galima gauti realią virtualaus statinio situaciją pagal pasaulio šalis, klimato juostas, besikeičiančius sezonus, įvertinti energijos poreikius ir išlaidas šildymui, vėdinimui, vėsinimui.

Visos priemonės – BIM, GIS, pastato energinis modeliavimas ir darnioji plėtra (ang. Sustainable development) – turėtų būti sujungtos į bendrą sistemą. Kiekviena šių disciplinų tobulėja, efektyvėja, tačiau tarp jų trūksta tarpdisciplininio ryšio. Tarpdisciplininis dalijimasis patirtimi (ang. know how) svarbus, kad tęstųsi informacinių technologijų progresas ir efektyviai būtų naudojama energija bei lėšos. Energijos sąnaudos sudaro nemažą dalį pastato išlaikymo išlaidų, todėl, norint tausoti energiją, būtina naudoti naujausias ir pažangiausias technologijas.

Taikant BIM technologijas, nesunku visą informaciją apie pastatą iš architektūrinių geometrinių modelių perkelti į pastato energinio modeliavimo priemones, kurios geba imituoti beveik visus kompleksinius fizinius reiškinius, vykstančius pastato atitvarose (pavyzdžiui, sandarumą, ilginius šilumos tiltelius, šilumos izoliaciją, šilumos nuostolius, šešėliavimą), pastato viduje ir techninėse sistemose. Atlikę pastato energinį modeliavimą priešprojektiniame projekto etape, turime galimybę pasirinkti racionalius projektinius sprendimus iš galimų pasyviųjų ir aktyviųjų energijos naudojimo efektyvumo priemonių alternatyvų.

Projektavimo etape dirbant BIM aplinkoje sudėliojama visa informacija apie integruotas statinio inžinerines sistemas, saulės kontrolės priemones ir t. t. – tokiu būdu išvengiama problemų, klaidų, susikirtimų. Statybų aikštelėje spręsti iškilusias problemas yra kur kas sudėtingiau nei 3D modelyje, kur sieną pastumti keliolika centimetrų projektuotojui pakanka kelių klavišų paspaudimų. Programinė

48

4a pav.

įranga negali pakeisti specialistų, bet leidžia iki minimumo sumažinti klaidų tikimybę. Be to, BIM skatina bendradarbiauti visus statybų proceso dalyvius, nepalikti neišspręstų klausimų.

Kokybiškas projektas padeda sutaupyti

4b pav.

Projektavimo darbai priklausomai nuo projekto dydžio statybų biudžete sudaro maždaug 5 proc., naudojant BIM projektavimo sąnaudos išauga tik iki 10 proc. Statybos metu, apskaičiavus tikslius statybinių medžiagų kiekius, išvengus išlaidų dėl klaidų ir laiku neatliktų darbų, galima sutaupyti apie 20–30 proc. statybos išlaidų, o eliminavus klaidas pastato gyvavimo ciklo sąnaudas įmanoma sumažinti iki 40 proc. Tačiau jei projektavimo ir statybos darbai atlikti nekokybiškai, pavyzdžiui, netinkamai išspręstas stogo ir sienos konstrukcijos sujungimas, blogai suklijuotos plytelės, neužsandarinti ortakiai, neišspręstos šiltinimo problemos pastato kampuose ir pan., Pastato valandinis šilumos pritekėjimas (4a pav.) ir energijos poreikiai (4b pav.). tai pastato savininkas nuolat patirs papildomų išlaidų.

BIM metodologija statant didesnio atitvarų šiluminių charakteristikų. Paaiškėjus, kad energinio efektyvumo pastatus taps vis aktualesnė, nes klaisutaupytas kibiras mazuto, o šiltinimo medžiados kaina bus labai didelė. Ar projektavimo metu ir atliekant goms pagaminti sunaudota cisterna mazuto, kyla darbus buvo padaryta klaidų, bus matyti atlikus sandarumo klausimas, ar tai ekologiniu ir energiniu požiūriu testą. Tiesa, paaiškėjusią problemą ištaisyti gali būti labai išties yra racionalus sprendimas. sudėtinga ir brangu, galiausiai gali nepavykti gauti energinio Norint turėti sąnaudų požiūriu racionalų pasnaudingumo sertifikato. Vis dėlto tikslas pasiekti kuo aukštestatą, vertinti tik pasyviąsias energijos naudojimo nę energinio efektyvumo klasę gresia įdomia situacija. Gali efektyvumo priemones netikslinga. Didžiausią įtaką būti, kad paaiškės, jog įgyvendinti reikalavimus yra gerokai pastato energiniam naudingumui daro optimalaus brangiau, negu bus pasiekta reali ekonominė nauda. aprūpinimo energija parinkimas. Todėl integruotas Analizavome, kokios laiko sąnaudos ir išlaidos patiriamos pasyviųjų ir aktyviųjų energijos naudojimo efektyvustatant tokį patį, tik skirtingos energinio efektyvumo klasės mo priemonių vertinimas taikant BIM metodologiją pastatą su tradicinį iškastinį kurą naudojančia aprūpinimo leis efektyviai pasiekti vis griežtėjančius reikalavienergija sistema. Nustatytos šiltinimo medžiagų sąnaudos, mus, keliamus beveik nulinės energijos pastatams.

CO2 tarša, sutaupyta pirminė energija dėl padidintų pastato

S IJO G LO NO H TEC . 1/ r N 16 20

49 49 49

STR SIŪLOMOS PATAISOS ENERGINIAM EFEKTYVUMUI GERINTI Siekiant pastatų energinio efektyvumo ir geresnio statybos ar renovacijos darbų rezultato būtina keisti kai kuriuos sprendimus, šiuo metu numatytus Statybos techniniame reglamente (STR). Tuo įsitikinęs Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius. Pastatų defektologas išnagrinėjo mazgus, keliančius daugiausia problemų, ir pateikė siūlymų, kaip jie galėtų būti keičiami.

Iliustracija – 6 brėžinys

REGLAMENTO STR 2.01.10:2007 PRIEDE ESANTĮ SPRENDINĮ SIŪLOMA KEISTI ŠIUO SPRENDINIU: Sienos šiltinimas panaudojant skardos lankstinį ties atviro balkono perdanga:

Sistemos su polistireninio putplasčio termoizoliacine medžiaga įrengimas prie balkono plokštės, kai balkonas neįstiklintas: 1 – baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis; 2 – armuojamasis sluoksnis; 3 – polistireninis putplastis; 4 – klijų sluoksnis; 5 – laikomoji siena; 6 – smeigė; 7 – cokolinis profiliuotis; 8 – sandarinimo juosta; 9 – keraminė plytelė; 10 – sandarinimo juosta; 11 – išlyginamasis betono sluoksnis; 12 – balkono gelžbetonio plokštė; 13 – tarpaukštinė perdanga.

Sprendinį siūloma keisti dėl to, kad norima sumažinti šilumos nuostolius, patiriamus ties sienos jungtimi su balkono gelžbetonio perdanga.

SPRENDINYS, ESANTIS REGLAMENTO STR 2.01.10:2007 PRIEDE:

REGLAMENTO STR 2.01.10:2007 PRIEDE ESANTĮ SPRENDINĮ SIŪLOMA KEISTI ŠIAIS DVIEM SPRENDINIAIS:

Sistemos su polistireninio putplasčio termoizoliacine medžiaga užbaigimas prie lietvamzdžio, esant ventiliuojamam stogui:

1 – baigiamasis išorinis apdailos sluoksnis; 2 – armuojamasis sluoksnis; 3 – polistireninis putplastis; 4 – klijų sluoksnis; 5 – laikomoji siena; 6 – išsiplečianti juosta; 7 – cokolinis profiliuotis; 8 – sutapdintojo stogo konstrukcija; 9 – mūrvinė.

Sienos šiltinimas ties jungtimi su šlaitiniu stogu (nuolydis nuo sienos):

Sprendinį siūloma keisti dėl to, kad būtų galima sumažinti šilumos nuostolius, patiriamus ties sienos jungtimi su šlaitiniu stogu.

1 – tašas; 2 – inkarinis varžtas; 3 – polistireninis putplastis (EPS 70); 4 – mūrtašis; 5 – hidroizoliacinė tarpinė; 6 – kampuotis; 7 – stogo apdaila patalpoje; 8 – garus izoliuojantis sluoksnis; 9 – polistireninis putplastis (EPS 50); 10 – išilginis tašas; 11 – lentų paklotas; 12 – ritininė danga; 13 – standi plokštė; 14 – skardos lankstinys; 15 – skardos lankstinys; 16 – elastinis hermetikas; 17 – sandarinimo putos; 18 – smeigės; 19 – išorinė siena; 20 – šilumą izoliuojanti tarpinė; 21 – L profilio gembė kas 600 mm.

1 – termoizoliaciją laikantis sienos sluoksnis; 2 – šilumą izoliuojanti tarpinė; 3 – L profilio gembė; 4 – polistireninis putplastis (EPS 70); 5 – smeigė; 6 – mineralinė izoliacija; 7 – plytelių klijų sluoksnis; 8 – klijai; 9 – apdailos plytelės ant plonasluoksnio armuoto tinko; 10 – sandarinimo putos; 11 – elastinis hermetikas; 12 – skardos lankstinys; 13 – plytelių danga; 14 – armuoto betono sluoksnis; 15 – skiriamasis sluoksnis; 16 – polistireninis putplastis (EPS 70); 17 – plonasienis armuotas tinkas; 18 – kampuotis su tinkleliu.

Sienos termoizoliavimas ties jungtimi su šlaitiniu stogu (nuolydis lygiagretus sienai): 1 – išorinė siena; 2 – klijai; 3 – polistireninis putplastis (EPS 70); 4 – laikiklis; 5 – L profilio gembė kas 600 mm; 6 – šilumą izoliuojanti tarpinė; 7 – stogo apdaila patalpoje; 8 – garus izoliuojantis sluoksnis; 9 – polistireninis putplastis (EPS 50); 10 – difuzinė plėvelė; 11 – gegnė; 12 – čerpių danga; 13 – grebėstas; 14 – lietaus latakas; 15 – skardos lankstinys; 16 – skardos lankstinys; 17 – elastinis hermetikas; 18 – elastinis hermetikas; 19 – sandarinimo putos; 20 – smeigės.

Česlovas IGNATAVIČIUS Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Prieš keletą metų STR numatyti sprendiniai, kaip parodė praktika, nėra tinkamiausi, o kai kurie netgi sukelia nemažų problemų. Nors darbai atliekami vadovaujantis reglamentais, kokybė gali nukentėti. Todėl labiau patyrę statybininkai, norėdami išvengti neigiamų padarinių, nesivadovauja kai kuriais paminėtais sprendiniais. Tai priežastis, kodėl juos reikėtų keisti pažangesniais. Juk bėgant metams atsiranda naujų medžiagų, jos leidžia pasiekti geresnius rezultatus, taupyti šilumos energiją ir geriau hidroizoliuoti reikiamas pastatų konstrukcijas.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

SPRENDINYS, ESANTIS REGLAMENTO STR 2.01.10:2007 PRIEDE:

FO-

50

RUMAS

STATYBA IR RENOVACIJA – PAGAL SKIRTINGUS REIKALAVIMUS Kristina BUIDOVAITĖ

Kitąmet įsigalėjus aukštesniems naujų pastatų energinio naudingumo standartams, modernizuojamų daugiabučių reikalavimai nesikeis: valstybės paramai gauti užteks pasiekti C klasės energinį naudingumą. Kodėl renovacijos vedliai nenori kilstelėti efektyvumo ir kokybės kartelės daugiabučių gyventojams?

Įgyvendinant daugiabučių modernizavimo projektus, svarbu ir pasiekta energinio efektyvumo klasė, ir sutaupyta šilumos energija. Teisės aktais nustatyta, kad renovuojamuose daugiabučiuose minimalus reikalavimas yra pasiekti C energinio efektyvumo klasę. Mes pritariame aukštesnės – B, A ar A+ – energinio efektyvumo klasės siekiui. Juolab kad modernizavimo priemonės, kurias remia valstybė, yra gana plačios, kad būtų galima pasiekti ir kur kas aukštesnius energinio efektyvumo rodiklius. Įpareigoti gyventojus siekti B ar aukštesnės energinio efektyvumo klasės neketiname. Visų pirma modernizuojami esami namai, tad senų daugiabučių padėties pasaulio šalių atžvilgiu pakeisti negalima. Kai kuriuose namuose tiesiog techniškai negalima pasiekti aukštesnės energinio efektyvumo klasės. Ne visur ekonomiškai naudinga įdiegti rekuperatorius ar kitas brangiai kainuojančias priemones. Būtina įvertinti, ar racionalu renovuojant senus daugiabučius siekti didesnio energinio efektyvumo.

Vis dėlto atnaujinant pastatus svarbiausia – ekonominis naudingumas. Ir mes tai skatiname – šiuo metu kaip tik daugiabutis sostinės A. Mickevičiaus gatvėje 9 renovuojamas D energinio naudingumo klasę pakeičiant A. Dar beveik 200 daugiabučių pasiekta B klasė.

Kitose valstybėse šis procesas vyksta lengviau, nes dažniausiai namai priklauso vienam šeimininkui, vyrauja nuomojamas būstas. Jeigu modernizuojamas visas kvartalas, gyventojai iškeldinami. Tokiu atveju galima siekti kuo aukštesnių rodiklių. Mes visus darbus atliekame neiškeldinę žmonių.

Senų daugiabučių gyventojai apie galimybę siekti aukštesnio energinio efektyvumo žino – jiems pateikiami bent du renovacijos darbų paketai. Tačiau svarbu atkreipti projektuotojų dėmesį į tai, kad kartais formaliai pateikiami du priemonių paketai net nesiekiant galimos aukštesnės Elvyra RADAVIČIENĖ energinio naudingumo klasės. Aplinkos ministerija, prieš skelbdama naujus kvietimus, planuoja įvesti reikalavimą pateikti vieną darbų paketą, Aplinkos ministerijos atitinkantį ne žemesnius nei C klasei keliamus reikalavimus, ir antrąjį, atitinkantį B ar aukštesnei klasei keliamus reikalavimus.

Statybos ir būsto Negalima lyginti naujos statybos ir sovietmečiu statytų namų. Sutikime, naujos statybos namus įsigyja jauni žmonės, kurių finansinė padėtis departamento direktorė yra kur kas geresnė, ir jie gali sumokėti daugiau. Nemaža dalis pirkėjų apsisprendžia investuoti daugiau ir rinktis A klasę, todėl gali kilti problemų parduodant žemesnius energinius rodiklius turinčius butus ar patalpas. Sovietmečiu statytuose daugiabučiuose gyvena nemaža dalis pensinio amžiaus žmonių, o jų galimybės visiškai kitokios.

Manau, pirmiausia reikia susitvarkyti su tais namais, kurie naudoja daugiausia energijos. Bent jau pasiekime C klasę. Be to, namą reikia nuolat prižiūrėti, atnaujinti, neužtenka investuoti vieną kartą.

Valstybės parama renovacijos projektams palyginti su kitomis šalimis yra didelė. Buvo įdėta daug pastangų, kad daugiabučių modernizacija įsibėgėtų. Daug kas buvo daroma, kad procesas palengvėtų jau pačioje pradžioje – valstybės biudžeto lėšomis buvo apmokamos projekto parengimo, jo įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidos.

Projekto parengimu ir įgyvendinimu patikėta rūpintis savivaldybės paskirtam projekto administratoriui. Sustiprinta statybos darbų kokybės priežiūra iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Būsto energijos taupymo agentūros pusės, valstybės parama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms siekė net 40 procentų. Valstybės parama palaipsniui mažinama, gyventojai skatinami kaupti lėšas namui atnaujinti.

Vaidmantas PABEDINSKAS Bendrovės Marijampolės butų ūkio atstovas

1

20

1

.1

r 5N

S MA U R /FO

Marijampolėje daugiabučiai P. Kriaučiūno gatvėje 3 ir Vilkaviškio gatvėje 72 pasiekė B klasę. Reikalauti visuose modernizuojamuose daugiabučiuose siekti B klasės galima, bet visi sprendimai atsiremia į pinigus. Valstybės parama daugiabučių modernizacijai kasmet mažėja.

Jeigu siekti B klasės būtų reikalauta tuo metu, kol valstybės parama siekė 40 proc. statybos rangos darbams, 100 proc. techniniam darbo projektui parengti, administruoti, techninei priežiūrai, tokį reikalavimą įgyvendinti būtų buvę paprasčiau. Kadangi valstybės parama mažėja, ateityje mažės ir norinčiųjų renovuoti namus. Šiandien reikalauti B klasės būtų labai sunku.

Gyventojai nėra turtingi, jie linkę skaičiuoti, kiek jiems kainuos renovacija. Mes suprantame jos privalumus: renovuotas namas pasikeičia išoriškai, sutvarkomi vamzdynai, modernizuojamas šilumos punktas ir t. t. Vieniems gyventojams užtenka tik apšiltinti namą, kitiems – modernizuoti šilumos punktą. Labai sunku visus įtikinti, kad kasmet namas sensta, todėl investicijos tik augs. Juk laiku neišspręstos problemos niekur nedingsta. Inžinerines sistemas anksčiau ar vėliau reikės tvarkyti. Kodėl to nepadarius iš pat pradžių?

Daugiabučiuose, kurie pasiekė B klasę, buvo pasirinkta daugiau papildomų darbų. Vilkaviškio gatvėje 72 numeriu pažymėtame name buvo sutvarkyti vamzdynai, daugiabutis apšiltintas, įstiklinti balkonai, pakeisti langai. Visos inžinerinės sistemos buvo pakeistos gyventojų iniciatyva. P. Kriaučiūno gatvės trečiame name, be kitų darbų, taip pat buvo pakeisti visi vamzdynai.

Taigi viskas priklauso nuo to, kokias priemones pasirenka gyventojai tvirtindami investicinį planą.

51 Ar verta nustatyti aukštesnius modernizuojamų daugiabučių reikalavimus? Daugiabučių modernizacijos procesas – lazda, turinti du galus. Viena vertus, tarp naujos statybos ir modernizuojamų pastatų atotrūkis neturėtų būti pernelyg didelis. Modernizacija turėtų būti laikomas kapitalinis viso namo remontas, o darbai atliekami tokios apimties, kad ir konstrukcijos, ir inžineriniai tinklai patikimai bei efektyviai tarnautų dar vieną 30 metų ciklą. Tad jeigu griežtėja naujų pastatų reikalavimai, modernizuojami pastatai negali likti C klasės.

Kelti modernizuojamų daugiabučių reikalavimus kaip naujiems pastatams dėl ekonominių sumetimų nėra racionalu, tad viena klase jie gali skirtis, bet ne daugiau. Kaip atrodys, jei 2022 metais renovuosime daugiabučius į C klasę, o šalia statysime tik A+ klasės pastatus? Neabejoju, kad modernizuojamuose daugiabučiuose turėsime siekti aukštesnės energinio efektyvumo klasės, negu reikalaujama šiuo metu.

Norint modernizuoti daugiabučius iki B klasės, būtina spręsti vėdinimo problemą. Siekiant C klasės, senam daugiabučiui pakanka užvilkti kailinius, o jei tikslas – bent B klasė, teks įrengti vienokią ar kitokią rekuperacijos sistemą. Klausimas, kaip tai daryti, nes įrengti visą rekuperacijos sistemą sovietiniuose namuose, kur ortakių iki šiol niekada nebuvo, yra brangu ir gana sudėtinga. Ne paslaptis, kad prikalbinti gyventojus renovuoti daugiabutį nėra paprasta, juolab įtikinti įrengti rekuperacijos sistemą, nes tai gresia dar ir kapitaliniu butų remontu.

Manau, principinis sprendimas nėra labai sudėtingas, tiesiog reikėtų toliaregiškos ir tvirtos valstybės pozicijos. Pavyzdžiui, Estijoje valstybės parama modernizacijos projektams skiriama su sąlyga, kad projektą įgyvendinus bus užtikrintos patalpų mikroklimato Europos Ramūnas GATAUTIS standarto (EN15251) normos, įskaitant ir vėdinimą. Pagal turimų ir modernizuotų daugiabučių santykį estai mus jau gerokai aplenkė, tad Modernizacijos ekspertas, tai neturėtų būti neįveikiama problema ir Lietuvoje. Bendraudamas su Lenkijos, Čekijos, Vokietijos specialistais dažnai sulaukiu griežtos energetikos ir termoinžinerijos rekomendacijos nekartoti jų darytos klaidos – modernizuojant pastatus negalima kokybiškos ventiliacijos sprendimų nustumti į antraeilį technologijos mokslų daktaras planą. Šių šalių patirtis rodo, kad tai gresia sunkiais ilgalaikiais padariniais – žalojama žmonių sveikata, dėl nepašalinamos drėgmės greičiau dėvisi pastato įranga. Tik pas mus ginčai šiuo klausimu kažkodėl niekaip nesibaigia.

Pripažinkime, lietuviai yra gana išradingi – jau turime veikiančių pusiau rekuperacinių vėdinimo sistemų daugiabučiuose, kurių ir efektyvumas priimtinas, ir kaina įkandama.

Lietuvoje rengiant daugiabučių namų modernizavimo investicijų planus iki šiol galioja reikalavimas viso labo tik išvalyti ventiliacijos kanalus, tačiau užtikrinti klimato standartus ar higienos normas neprivaloma. Prisipažinsiu, toks sprendimas mane glumina. Jeigu kartą įsileidžiami statybininkai, visi darbai turi būti atliekami atsižvelgiant į šiuolaikinius reikalavimus ir iki galo, kad 30 metų nereikėtų sukti galvos. O dabar tarsi daugiabutis paleidžiamas su vienu batu. Manau, dėl to ateityje turėsime didelių problemų. Dalinis modernizavimas, kokį dabar remia valstybė – trumparegiškas sprendimas. Pabandykite šiandien iš dalies modernizuoto daugiabučio gyventojus po 3 ar 5 metų įkalbėti, kad vėl imtųsi pertvarkymų – keisti vamzdynus, spręsti vėdinimo problemą – pasipriešinimas bus didelis. Tai neefektyvu organizaciniu, finansiniu ir techniniu požiūriu.

Išvedžiojimai, kad gyventojai neturi pinigų renovacijai, yra atsikalbinėjimas. Lenkijoje, Čekijoje ar Slovakijoje jau atnaujinta didžioji dalis daugiabučių, nors ekonominis šių šalių gyventojų pajėgumas tikrai nėra didesnis nei lietuvių.

Matyt, problema yra ne finansai (nors ir su jais šiais metais didelės bėdos), o proceso organizavimas. Šiuo metu mėgstama pasigirti, kad Lietuvoje per trejus metus renovuota net 600 daugiabučių namų, minimas proveržis. Ar vis dar manome, kad esame pajėgūs suvaldyti modernizacijos procesą kaip lenkai ar slovakai, kurie didžiąją dalį daugiabučių renovavo per 7–10 metų? Tarkime, pagaliau išsikeliame aiškų nacionalinį tikslą – per 10 metų Lietuvoje modernizuoti trisdešimt tūkstančių daugiabučių. Per metus turėtų būti atnaujinami 3 tūkst. namų.

Aplinkos ministerijos misija yra įsukti modernizacijos konvejerį, kuris leistų kasmet kapitališkai atnaujinti 3 tūkst. daugiabučių. Ar panašu, kad jis jau veikia? Ar verta girtis modernizuotais 600 namų per trejus metus? Antra vertus, tai reiškia, kad apdairūs sprendimai dėl reikalavimų modernizuojamiems daugiabučiams dar nepavėlavo.

Renovuojantieji namus turi galimybę siekti B, A ar A+ energinio efektyvumo klasės. Valstybė tai ir skatina, ir remia. Tačiau siekiant aukštesnės energinio efektyvumo klasės reikalingos didesnės investicijos, o gyventojus įtikinti tokių investicijų tikslingumu vis dar sudėtinga.

Be to, Lietuvoje trūksta gerosios praktikos pavyzdžių. Galbūt matydami juos gyventojai suprastų, kad didesnės investicijos į namą reiškia didesnę renovacijos grąžą. Šiuo metu pagal JESSICA programą remiamos įvairios galimybės: daugiabučių gyventojai gali diegti alternatyvius energijos šaltinius, rekuperatorius, siekti didesnio energinio efektyvumo. Senų daugiabučių gyventojai skatinami tai daryti, tačiau, matyt, prireiks laiko, kad tie procesai pajudėtų į priekį.

Prieš keletą savaičių lankiausi Skandinavijos šalyse, vėliau su Šiaurės šalių ministrų taryba, Danijos bei Švedijos ambasadomis Lietuvoje organizavome renginį, kuriame dalyvavo Pasyviųjų namų centro Švedijoje specialistai, nuo 1988 metų įgyvendinantys pasyviųjų namų standartus atitinkančius projektus. Seminare buvo susirinkę, ko gero, beveik visų savivaldybių atstovai, tikiuosi, kad jie išgirdo mūsų skleidžiamą žinią.

Turime planų bendradarbiaudami su kitomis Rytų Europos šalimis įgyvendinti vieną ar keletą projektų, sovietmečiu statytus daugiabučius renovuojant pagal pasyviųjų namų reikalavimus.

Kalbant apie naujus pastatus, daug paprasčiau, kai investuotojas, norėdamas būti patrauklesnis rinkoje, imasi statyti aukštesnio energinio efektyvumo daugiabučius. Senos statybos tokiuose namuose gyvena įvairaus amžiaus, išsilavinimo, supratimo žmonės, tad situacija visai kita. Parduoti ar pasiūlyti novatorišką idėją jiems yra gana sudėtinga.

Valius SERBENTA Žmonėms labiausiai rūpi sutaupyti energijos, investicijos ir renovacijos atsiperkamumas. Bendrijų susirinkimuose pateikiami du renoBūsto energijos taupymo vacijos darbų paketai: vienas – standartinių modernizavimo priemonių paketas – užtikrinantis minimalius reikalavimus ir nesukeliantis agentūros vadovas gyventojams papildomos finansinės naštos. Be abejonės, numatytos modernizavimo priemonės turi garantuoti visas reikiamas sąlygas: atnaujinamas daugiabutis turi pasiekti ne žemesnę kaip C klasę, sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. energijos.

Antras siūlomas variantas – priemonės, skirtos šilumos energijos naudojimui mažinti, atsižvelgiant į konkretaus daugiabučio modernizavimo galimybes.

Kvalifikuotas specialistas gali pasiūlyti įvairias konkretaus daugiabučio modernizavimo galimybes – valstybės finansuojamomis priemonėmis įmanoma pasiekti ir A energinio efektyvumo klasę. Vis dėlto dažniausiai gyventojai renkasi paprastesnį variantą. Ir tik nedaugelis – sudėtingesnius, novatoriškus sprendinius.

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja šilumos siurblių įrengimas – šis sprendimas tikrai labai efektyvus. Pakeitus vieną energijos šaltinį kitu pasikeičia vienos kilovatvalandės kaina, toks finansinis efektyvumas gyventojams yra daug patrauklesnis.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių reikalavimai yra daug griežtesni nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, Austrijoje remiami tik tokie projektai, kur pastatas po atnaujinimo pasiekia mažai energiją naudojančių pastatų standartus. Energijos sąnaudos atnaujinus pastatą turi siekti ne daugiau kaip 40 kWh/m2 per metus. Mūsų renovuotuose daugiabučiuose energijos sąnaudos siekia apie 60–70 kWh/m2.

Klausėme austrų specialistų, kokias priemones reikėtų įgyvendinti, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai atitiktų mažai energijos eikvojančių pastatų rodiklius. Jie minėjo tas pačias priemones, kurias įgyvendiname ir mes: sienų, stogų šiltinimą, langų keitimą ir šiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą. Tiesa, būtina priemonė – rekuperatorius.

Vakarų Europos valstybės geriau pasiruošusios progresui. Po 1973 metų energetinės krizės, paveikusios visą Vakarų Europą, imtasi aktyvių veiksmų siekiant sumažinti energijos naudojimą ar efektyvinti energijos gamybą. Nuo 1973 metų daugelis Vakarų Europos valstybių griežtino statybos reikalavimus.

Lietuvoje tik 1993 metais pradėjome griežtinti statybos reikalavimus, efektyvinti pastatus – Skandinavijos šalys tai darė jau 20 metų. Jų pastatai, palyginti su mūsų, yra daug efektyvesni, o šilumos gamybos ir tiekimo sektorius – šilumos trasos, patiriami nuostoliai – gerokai mažesni. Mes per 20 metų padarėme nemažai, bet nepakankamai.

Manau, efektyvių pastatų Lietuvoje galėtų būti daugiau. Nebūtina siekti paties efektyviausio rezultato, pasyviųjų ar A++ klasės pastatų, bet galime naudoti efektyvesnes modernizacijos priemones, sumažinti energijos naudojimą nuo 70 iki 50 ar 40 kilovatvalandžių. Kol kas būtina rasti tinkamiausias priemones, įgyvendinti keletą demonstracinių projektų. Progresas, novatoriškos idėjos neateina iš karto – būtina pereiti tam tikrą etapą, kad galėtum prieiti prie kito.

52

RĄSTINIAMS NAMAMS – ENERGINIO EFEKTYVUMO RĖMAI

Svečių namai „Nakcižibis“ (architektų biuras „Arches“).

Kristina BUIDOVAITĖ

Lietuvių norą ne tik savaitgalius leisti, bet ir nuolat gyventi rąstiniuose namuose pakoreguos kitąmet įsigaliosiantys reikalavimai statyti A energinio efektyvumo klasės pastatus. Išimčių nežadama nei pasiryžusiems dėl gyvenimo jaukiame ir sveikame būste papildomai susimokėti už šildymą, nei statytojams, apeliuojantiems į ilgametes medinės architektūros tradicijas.

Medinės architektūros populiarumas grįžo

Pagrindinė tradicinė Lietuvos statybinė medžiaga – medis – sovietmečiu neatsilaikė naikinama kaip tautinio mentaliteto, kultūros dalis, propagandos spaudžiama betonu. Sumenko medinės architektūros populiarumas, sykiu – ir tradicijos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, medis sugrįžo, bet specialistų, gebančių dirbti su šia gyva medžiaga, stinga ir šiuo metu. Pavyzdžiui, maža amato žinovų, galinčių kokybiškai restauruoti medinės architektūros pastatus.

Vasarą Londone vykusio architektūros festivalio metu, o prieš kelis mėnesius – Lietuvos architektų sąjungos patalpose pristatyta paroda „Medis Lietuvos architektūroje“. Parodos kuraIJA

20

1

r 6N

.1

AC ITU S /

torė ir viena jos autorių Rūta Leitanaitė, aptarusi šiuolaikinės medinės architektūros ypatumus, teigė, kad po nepriklausomybės atkūrimo pavargę nuo sovietmečiu suniveliuotos gyvenamosios aplinkos žmonės savo namuose siekė individualumo ir jaukumo, kuris dažnai sietas su tradicinės architektūros formomis bei natūraliomis medžiagomis. Medis architektūroje, ypač apdailoje, tapo vis labiau pageidaujamas. „Jei šiuolaikine architektūra laikysime pastatus, sukurtus per pastaruosius du su puse dešimtmečio, tai dalis medinės architektūros yra balansuojanti, o kartais ir peržengianti kičo ribą, kur nemotyvuotai naudojami įvairūs drožiniai, tiesmukai imituojamas etnografinis stilius. Kalbant apie profesionalią medinę architektūrą, joje vyrauja šiuolaikinė estetika. Medis yra laikomas brangesne statybos medžiaga, labai didelis dėmesys skiriamas ir medienos kokybei, ir projekto įgyvendinimui – statybos kokybei, detalėms“, – aiškino R. Leitanaitė.

Architektai medį įprastai renkasi projektuodami pastatus gamtinėje teritorijoje arba kitų medinių pastatų aplinkoje.

Ne mažiau svarbus šiuolaikinės medinės architektūros bruožas – medį naudoti ten, kur jis matomas, bet ne pagrindinėms konstrukcijoms. Dažnas derinys – betoninės konstrukcijos ir medžio apdaila.

Naujieji reikalavimai apsunkins statybas

Lietuviai ypač mėgsta rąstinius namus, bet prognozuojama, kad nauji energinio efektyvumo reikalavimai dar labiau išretins juos besistatančiųjų gretas. Pasiekti rąstiniame name

53

LAS archyvo nuotr.

netrukus įsigaliosiančią A energinio efektyvumo klasę – papildomos technologijos – apšiltinimas, sandarumo ypač sudėtinga, kai kurių specialistų įsitikinimu – net neį- užtikrinimas ir pan. Neapšiltinti rąstiniai pastatai jau manoma. Rąstinių namų gamintojai siūlo atsigręžti į nor- prieš dešimtmetį neatitiko energinio naudingumo reikavegus – esą šie rąstinius namus, kitaip nei lietuviai, stato lavimų – tuomet galiojo energinio efektyvumo C klasė. nevaržomi energinio naudingumo reikalavimų. Statytojai Teisės aktuose jau tada buvo numatyti sienų šiluminės pageidautų dar daugiau – kad rąstiniams namams būtų su- varžos, sandarumo reikalavimai – rąstai be papildomos teiktas kultūros paveldo objektų statusas. termoizoliacijos jų neatitiko“, – Aplinkos ministerijos (AM) Statybos noraiškino AM atstovas. Kad atitiktų mavimo skyriaus vyriausiasis specialistas C klasei keliamus reikalavimus, sta„Kalbant apie profesionalią Tomas Baranauskas stebisi rąstinių namų tyboms turėtų būti naudojami kone medinę architektūrą, joje statytojų idėja naujai statomus rąstinius metro storio rąstai. vyrauja šiuolaikinė estetika. namus priskirti paveldui. Tokios praktiKauno technologijos universiteto kos, tvirtino pašnekovas, netaiko nė viena Medienos technologijos katedros Medis yra laikomas brangesne šalis. Saugoma gali būti nebent statybos vedėjas doc. dr. Antanas Baltrustatybos medžiaga, labai didelis technologija. Be to, jei medinis pastatas šaitis, kalbėdamas apie rąstinius pripažintas kultūros paveldo objektu, jį, namus, pabrėžė jiems būdingą šidėmesys skiriamas ir medienos išsaugant vertingąsias ypatybes, apšiltinti lumos masės efektą. Rąstiniame kokybei, ir projekto įgyvendinimui – nebūtų paprasta. name dienos metu akumuliuojama statybos kokybei, detalėms.“ AM atstovas patikslino, kad Norvegijoje šiluma naktį pamažu išspinduliuoenerginio naudingumo reikalavimai netaijama. Mokslininkas pristatė JAV atkomi tik vasarnamiams arba mažesniam nei liktą bandymą, kai buvo lyginami 50 kvadratinių metrų ploto būstui. Tokios vienodą sienų šilumos varžą turinpat išimtys numatytos ir Lietuvos teisės aktuose: energinio tys karkasiniai, mūriniai ir rąstiniai namai. Pastatuose efektyvumo reikalavimų neturi atitikti vasarnamiai, naudoja- metus buvo palaikoma vienoda temperatūra. Paaiškėmi keturis mėnesius per metus, iki 50 kvadratinių metrų ploto jo, kad šilumos sąnaudos rąstiniame name palyginti su pastatai, sandėliukai ir nešildomi statiniai. kitais buvo 30 proc. mažesnės.

T. Baranauskas pripažino – patyrę rąstinių namų statySiekiant aukštesnės energinio efektyvumo klasės, anot tojai geba prisitaikyti prie kasmet griežtėjančių energinio A. Baltrušaičio, svarbu užtikrinti pastato sandarumą, naudingumo reikalavimų. atsižvelgti į sienos storį, klimato zoną, vyraujančią tem„Rąstinė konstrukcija kokybiška, niekas nesiginčija, ta- peratūrą. Sienos ir langų rėmų storis, sienų šiltinimas čiau siekiant aukštesnio energinio efektyvumo būtinos priklauso nuo išorės ir lauko temperatūros skirtumų.

54 Individualusis namas „Vila G“ (Ambraso architektų biuras, 2014 m.).

LAS archyvo nuotr.

Ateityje – užmiesčio sodybos

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktoriaus Aido Vaičiulio žiniomis, Norvegijoje nuo 2010 metų nebevertinamas rąstinių namų energinis efektyvumas. Jie priskirti laisvalaikio statiniams, kurie nėra šildomi.

A. Vaičiulio įsitikinimu, statant rąstinius namus pasiekti aukštą energinio efektyvumo klasę neįmanoma. „Laikantis nuo 2012 metų galiojančių sienų šilumos varžos reikalavimų, rąstus reikėtų pjauti iš natūraliai gamtoje, pavyzdžiui, Kanadoje, augančių didelės apimties kamienų, juos klijuoti, o vieno rąsto storis turėtų siekti iki dviejų metrų.

Kaip atrodytų tokie namai?“ – svarstė pašnekovas.

Dar viena priežastis – sudėtingas sandarumo užtikrinimas: džiūvant ir skilinėjant medžiui atsiranda daug nesandarių vietų, ir taip prarandama daug šilumos energijos.

Anot NPNA direktoriaus, įprasta praktika karkasinį namą apšiltinti mineraline vata, apklijuoti pusrąsčiais, imituojant rąstinį namą.

„Rąstiniai namai išliks kaip vasarnamiai, nes gyvenamosios paskirties pastatuose energinius reikalavimus būtina atitikti ne dėl uždedamos varnelės, bet dėl to, kad būtų taupoma energija, – komentavo A. Vaičiulis. – Neapšiltinti rąstiniai namai gali būti pačios žemiausios energinės efektyvumo klasės.“ Norvegijoje ką tik patvirtintas naujas standartas, prilygstantis „Passivhaus“ standartui, čia aiškiai išdėstytas pastatų vertinimas atsižvelgiant į klimato zonas. Skydinių arba tūrinių ir modulinių surenkamųjų namų gamintojai iš Lietuvos, vykdantys savo veiklą šioje šalyje, stebisi naujuoju norvegų standartu, kurio reikalavimai yra labai sugriežtinti, tad rąstiniams namams gyvenamojoje statyboje vietos neliks. „Gaila, bet juk kiekviena karta turi savo technologiją. Rąstiniai vasarnamiai toliau bus statomi ir išliks paklausūs šioje šalyje“, – prognozavo pašnekovas.

LAS archyvo nuotr.

Gyvenamųjų namų ir turizmo sodybų gyvenvietė Grūto kaime (architektų biuras Vilniaus architektūros studija).

1

20

/

.1

r 6N

IJA AC U SIT

55

„BAUMA 2016“ – STATYBŲ SEKTORIAUS NOVATORIŲ PLATFORMA „Pramonės širdies plakimas“ (ang. The heartbeat of our industry) – tokiu nauju šūkiu kitąmet dalyvius ir lankytojus pasitiks didžiausia pasaulyje specializuota statybos medžiagų, mašinų ir įrankių, gamybos įrangos bei kalnakasybos mašinų paroda„bauma 2016“.

31-oji paroda 2016 metų balandžio 11–17 dienomis vyks Miuncheno parodų centre. Mugės rengėjai, įmonės „Messe Muenchen International“ komanda, kas trejus metus vykstančioje parodoje tikisi sulaukti daugiau kaip 3400 dalyvių ir per 500 tūkst. lankytojų iš viso pasaulio. Parodos dalyviams bus skirtas 605 tūkst. kvadratinių metrų ploto paviljonas (2013-aisiais parodos paviljono plotas siekė 575 tūkst. kvadratinių metrų). Šiuo metu norą dalyvauti parodoje jau pareiškė 3 tūkst. dalyvių iš 50 šalių. Lietuvai parodoje atstovaus trys įmonės – benzininių ir dyzelinių elektros generatorių gamintojas „Generga“, klojinių sprendimus siūlanti įmonė „Prorentus“ ir autovežių gamintojas „Patikima linija“. Vietos mugėje laukiančiųjų sąraše šiuo metu – dar dvi Lietuvos bendrovės. 2013 metais iš Lietuvos į Miunchene vykstančią parodą buvo nuvykę apie 900 lankytojų. Mugėje dalyvavo dvi Lietuvos įmonės.

2013-aisiais buvo pasiektas parodos augimo rekordas: čia dalyvavo daugiau kaip 3400 įmonių iš 57 šalių, mugę aplankė maždaug 535 tūkst. lankytojų iš 200 šalių. Dalis jų – net ne iš Europos: iš JAV (daugiau kaip 4 tūkst. dalyvių), Kinijos (daugiau kaip 3 tūkst. dalyvių), Australijos (daugiau kaip 2 tūkst. dalyvių).

Plati dalyvių geografija rodo, kad paroda „bauma 2016“ – ne tik galimybę pademonstruoti naujoves, bet ir sudaryti pelningus tarptautinius sandorius suteikianti platforma. Juolab kad 2017-ieji statybų pramonei žadami palankūs metai.

Pagrindiniai parodos sektoriai – statyba, kasyba, statybinių medžiagų gamyba ir paslaugos. Mugėje pristatomi ne tik produktai ar medžiagos, bet ir technologijos. Šįmet paroda „bauma conexpo Africa“ jau įvyko Johanesburge. Mugė sulaukė daugiau kaip 600 dalyvių ir 20 tūkst. lankytojų. Kinijoje 2014-aisiais vykęs renginys pritraukė per 3 tūkst. dalyvių ir beveik 200 tūkst. lankytojų. „Messe Muenchen International“ – viena didžiausių parodų organizavimo įmonių pasaulyje. Miunchene kasmet organizuojama daugiau kaip 40 renginių, kuriuose būna apie 30 tūkst. dalyvių ir maždaug 2 mln. lankytojų.

56

MEDINIAI SKYDINIAI NAMAI – LIETUVOJE NEĮVERTINAMAS POTENCIALAS Rusnė MARČĖNAITĖ

Pasirūpinus sprendimų kompleksiškumu, pastatyti A energinio efektyvumo klasės ar net pasyvųjį namą galima iš bet kurios statybinės medžiagos. Ir netikslu teigti, kad mūrinis namas bus geresnis nei medinis ar atvirkščiai. Tačiau, vertinant praktiniu ir gamybiniu požiūriu, kai kurios technologijos turi privalumų. Tokia yra pasyviųjų namų projektuotojo Martyno Ramono pozicija. Jis įsitikinęs, kad mažiausiai šiandien Lietuvoje išnaudotas technologinis potencialas yra medinių skydinių namų gamybos segmentas.

Statybų aikštelėje galvosūkių nepaliekama

Medinio skydinio namo konstrukcija susideda iš medinio karkaso, kurio vidinė dalis užpildoma nuo pageidaujamos šiluminės vertės priklausančio storio šiltinimo medžiaga. Vidinė skydo pusė aptaisoma orui ar garams nelaidžiu sluoksniu, o išorinė – vėjui nelaidžia medžiaga, kuri kartu yra laidi vandens garams iš vidinės pusės. Skydinių namų gamintojai irgi taikosi prie besikeičiančių rinkos standartų: siekiant aukštesnio energinio efektyvumo, konstrukcijos pagal poreikius šiltinamos, sandarinamos. „Galima papildomai auginti medieną ir dėti tarp jos daugiau, tarkime, mineralinės vatos, galima montuoti ant išorinio pavirAS M šiaus specialią priešvėjinę vatą, kuriai neI D

1

20

.1

r 6N

N

RE

/SP

bereikia medinio karkaso, – aiškino M. Ramonas. – Bet kuriuo atveju skydininkai šiandien vieni geriausiai pasiruošusių permainoms – sandarumo standartą jie pradėjo taikyti anksčiau, negu Lietuvoje apie tai pradėta kalbėti. Vienas A+ klasės skydinis namas jau yra Lietuvoje.“ Dar reikšmingesni yra kiti aspektai: svarbiausias statinio gamybos etapas vyksta ne statybų aikštelėje, bet uždarame ceche, taip apsaugant konstrukcijas nuo žalingo kritulių, temperatūros svyravimų poveikio, be to, toks pasiruošimas sąlygoja ir itin trumpą statinio montavimo laiką. Į aikštelę keliauja atskiri, protingo – transportuojamo dydžio – namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.). Tarkime, 160 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų namui pervežti į reikiamą vietą reikia 3 ar 4 furgonų, o sumontuoti – maždaug dviejų savaičių.

Galima skaičiuoti, kad sutaupomi 3–4 mėnesiai: tiek įprastai atliekami juodieji dėžutės statybos darbai, kai reikia važinėti į statybvietę, tikrinti, taisyti broką ir pan.

Pasyviųjų namų projektuotojo sertifikatą Vokietijoje įgijęs M. Ramonas pabrėžia ir kitą, esmingai su kokybišku projekto rezultatu susijusį skydinių namų technologijos privalumą: tokio

tipo pastatas, galima sakyti, priverstine tvarka kokybiškai suprojektuojamas dar prieš pradedant gamybos procesą. Viena projekto dalis yra architektūrinės koncepcijos kūrimas, gamybinių arba konstrukcinių brėžinių rengimas, antra – gamyba. „Statant įprastiniu būdu, architektui sutvarkius projekto dokumentus užsakovas samdo konstruktorių arba pasikliauna dešimtmečių patikrinta kitų statybininkų patirtimi, kuri galbūt visai nebeatitinka šiandienių standartų. O kalbant apie skydinių namų technologiją, tas konstrukcijų ir detalus projekto sprendimas sudaro svarią dalį – gamykloje negalima namo sukalti bet kaip ir iš bet ko, – lygino M. Ramonas. – Daromi labai aiškūs konstruktyviniai, darbo brėžiniai, iškart išsprendžiama daugybė klausimų, ypač svarbių statant energiją taupančius

57 pastatus: langų montavimas, atitvarinių pastato konstrukcijų šiltinimo storis, sandarinimo koncepcija, apskaičiuojamos ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficiento vertės, parenkamos tokiems pastatams tik aukščiausios kokybės medžiagos. Taigi gamybos procesas tampa visai aiškus.“

Darbas užsienio rinkoms reikalauja pasitempti

Reikliose užsienio rinkose duoną užsidirbantys medinių namų gamintojai išskirtiniai ir tuo, kad daugelis jau turi ar ruošiasi įsigyti Skandinavijos šalyse svarbų kokybės atitikties sertifikatą SINTEF. Norvegijoje juo sertifikuojamas arba gamybos procesas, arba gaminys: siena, stogas, perdanga. Šis solidus gamintojo darbų kokybės įvertinimas griauna, anot M. Ramono, dar vieną mitą – kad Lietuvos gamintojai parduoti savo produkciją užsienyje gali tik dėl to, jog ji yra pigesnė: skydininkams teko gerokai pasitempti iki tenykščių kokybės standartų, kad gautų ten darbo. „Jei norvegas techninės priežiūros specialistas matys, kad gamintojas turi „Sintef“ sertifikatą, juo pasitikės, net nebetikrins, nelįs į konstrukcijos vidų. Bet tam, kad gautum tą sertifikatą, reikia daug investuoti į dokumentacijos rengimą, medžiagų parinkimo procedūras, gamybos proceso našumą, kokybę ir pan. Tuose sertifikatuose apibrėžiami ne tik mechaniniai, bet ir priešgaisriniai reikalavimai, garso izoliacijos parametrai, atitvarinių konstrukcijų šiluminės varžos“, – aiškino M. Ramonas.

Beje, „Sintef“ inspektoriai turi teisę bet kuriuo metu atvykti patikrinti gamyklinius procesus.

Vienas gamintojas – vienas atsakovas

Būtina paminėti dar vieną skydinių namų pasirinkimo teikiamą privalumą: vienose rankose sutelktas visas namo gamybos procesas reiškia ir vienoje vietoje sutelktą atsakomybę – kilus problemų savininkams neteks ginčytis su būriu subrangovų.

Lietuvoje dirbančios įmonės kol kas neįrengia tik pamatų.

Susipažinti su visa technine dokumentacija ir galutiniais sprendiniais užsakovas irgi gali dar prieš pradedant gamybos etapą. O pasirašius dokumentus gamybai, anot M. Ramono, galima mėnesiui išvykti atostogų – kol namas bus statomas gamykloje, o vėliau – ir statybos aikštelėje: „Procesas gamyklose prižiūrimas, dokumentuojamas, esant norui galima net fiksuoti nuotraukas skirtingomis stadijomis, segti tai į bylą ir pateikti su visa kita technine dokumentacija užsakovui. Nors pamatyti statybą verta – tai labai efektinga.“ Montuoti namą iš gamykloje pagamintų lego detalių galima nepriklausomai nuo oro sąlygų. Svarbu tik tai, kad galėtų privažiuoti sunkiasvorė technika. Stipriai lyjant montuoti nėra itin gerai, bet jei norima nė dienos nenukrypti nuo grafiko, galima pasinaudoti specialiais sprendimais: atskiri namo segmentai kaip televizorius įvelkami į plėvelę, ir ji nuimama tik pastačius juos statybų aikštelėje.

Kur klaida lietuviškoje sąnaudų lentelėje?

M. Ramonas neslepia tam tikro angažuotumo: jis yra asociacijos „Energiškai efektyvių ir pasyvių namų klasteris“ vadovas.

Asociacijos kūrimo idėja jo galvoje gimė po to, kai atsirado tikėjimas šia technologija. O tikėjimas atsirado susipažinus su Skandinavijos šalių praktika, pamačius ten statomus ne vieno ar dviejų aukštų statinius, o net penkių, taip pat įsitikinus, kad ten šios rūšies namai – aukštos kokybės ir puikiai kotiruojami.

Dabar projektuotojas be galo vardija skydinių namų technologijos privalumus, ir tokiais jam aiškinant virsta net trūkumai.

Jis įsitikinęs, kad Lietuva taip pat tuo po truputį įtiki. Vis dėlto panašiai prieš 10 metų kalbėjo ir tuomet modulinius skydinius namus su partneriais Skandinavijai gaminęs architektas Algirdas Kaušpėdas.

Kodėl įvairioms atvežtinėms madoms imlūs lietuviai taip ilgai neprisijaukino šio racionalaus statybos sprendimo?

Klasterio vadovo nuomone, priežasčių gali būti keletas: tai, kad lietuviai, šimtmečius vertinę medį kaip tradicinę, savą statybinę medžiagą, sovietmečiu buvo pripratinti prie plytos

Apie skandinaviškus gyvenimo kokybės standartus svajojantys lietuviai iš lėto jaukinasi racionalią skydinių namų statybos technologiją.

Energiškai efektyvių ir pasyvių skydinių namų klasterio archyvo nuotr.

58

ninį namą galima suprojektuoti apvalų, elipsinį ar panašiai, bet tai pabrangina konstruktyvo statybą. Tas pat ir čia – visada verta pasverti, kas yra racionalu. „Projektuojant skydinius namus, viskas gali būti sugrąžinta į racionalumo vėžes labai anksti – jei architektas pasiūlo patrauklų, bet utopinį sprendimą, iškart galima apskaičiuoti, ar užsakovui tai apsimoka. Medinių namų gamintojai turi specialias projektavimo programas. Tačiau šiaip apribojimų nėra – gal tik aukštingumo. Nors, kaip minėjau, Skandinavijoje apstu penkiaaukščių daugiabučių“, – patikino M. Ramonas.

Aplinką tausojanti technologija

Martynas RAMONAS: „Didesnės investicijos iš pradžių garantuoja išsamiai, tiksliai ir laiku parengtus techninius projektus, kurie lemia gamybos kokybę ir su tuo susijusį gyvenimo komfortą, statinio ilgaamžiškumą.“ ir nuo medžio atitolo. Ir sovietmečiu statytų medinių namų kokybė dėl specialistų trūkumo buvo ne pati geriausia. Be to, kartais įsivaizduojama, kad medinis skydinis namas turėtų būti pigesnis, nes juk esą gaminamas iš pigiausios statybinės medžiagos. „Taip yra dėl to, kad žmonės nesuskaičiuoja visų kitos rūšies statybų sąnaudų. Kaina, kuri matoma komerciniame pasiūlyme, vėliau tikrai išauga neįvertinus ir ilgesnio statybos laiko, ir kitų specialistų samdymo. Palyginus tikslias dviejų pastatytų gaminių kainas, skydinis namas tikrai nebus brangesnis. Viena vertus, ar bus pigesnis – priklausys nuo technologinių sprendimų.

Kita vertus, nė neturėtų būti pigesnis dėl to, kad kokybė ir kiti privalumai jį iškelia aukščiau nei įprastinę statybą. O didesnės investicijos iš pradžių garantuoja išsamiai, tiksliai ir laiku parengtus techninius projektus, kurie lemia gamybos kokybę ir su tuo susijusį gyvenimo komfortą, statinio ilgaamžiškumą bei didesnę grąžą eksploatacijos laikotarpiu“, – sakė M. Ramonas.

Vis dėlto pašnekovas pripažino – nekilnojamojo turto plėtotojams ir potencialiems pirkėjams šiandien patraukliau atrodo tinkuotas mūrinukas – iki 100 tūkst. eurų kainuojantis kotedžas – truputį geresnėje miesto vietoje.

Lietuviams sunku pripažinti ir tai, kad sąnaudų planavimas ir valdymas statybose beveik visada prasilenkia su realybe. „Kiekvienas tiki, kad yra gudresnis, turi geresnių pažįstamų, kanalų ir pan. Tačiau žmonės neįvertina savo laiko, kurį skiria gilindamiesi į svetimą sritį, tam aukojamų nervų. Gal taip ir galima rasti pigesnių medžiagų ar paslaugų, bet vargu ar galų gale sutaupoma, nes juk jei žmogus stato sau, pradeda galvoti, kad dera naudoti geresnes medžiagas... Ir dažniausiai sąmata būna didesnė, negu prognozuota. Su skydiniais namais yra kitaip – išlaidos konstruktyvui gaminti ir montuoti, kurios sudaro apie 60–70 proc. visiškai įrengto namo sąmatos, yra suplanuojamos prieš pasirašant gamybos sutartį ir nebekinta“, – teigė M. Ramonas.

Galimybė eliminuoti neracionalias idėjas

Projektuotojas atkreipė dėmesį – kitaip, negu kartais tvirtinama, architektūriniai medinių skydinių namų sprendimai nėra saistomi jokių suvaržymų. Tiksliau tariant – tai, kaip ir kitos rūšies statybos atvejais, yra tik užduoties AS išpildymo klausimas. Anot M. Ramono, ir beto-

16

20

/SP

N

r. 1

DIM

N RE

Lietuvoje, pašnekovo vertinimu, dar per mažai pastangų skiriama pastatų ir pačių statybos procesų poveikiui aplinkai mažinti. O Skandinavijoje ir visame Vakarų pasaulyje itin svarbūs tvariosios aplinkos – LEED ar BREEAM – standartai. „Mes daugiausia kalbame apie energinio efektyvumo klases, ir tai yra labai svarbu, nes per tą prizmę išsprendžiama daug kitų klausimų, tačiau reikia žiūrėti ir patį gamybos procesą. Reikia apgalvoti, ar mums geriau naudoti birų statybinį mišinį, ar rinktis uždarus statybinius procesus, kuo labiau mažinti statybinių atliekų ir pan. Čia skydinių namų gamintojai kartelę yra užkėlę turbūt aukščiausiai, nes yra optimizavę savo gamybos procesą, naudoja tik sertifikuotas ir Skandinavijos, Vakarų rinkose priimtinas medžiagas, medieną, kurios ilgalaikėje perspektyvoje vertintinos kaip lengvai perdirbami gaminiai“, – komentavo M. Ramonas.

Juokas juokais, bet ši technologija garantuoja, kad statybos metu nebus sugadinti ir santykiai su būsimais kaimynais.

Vienas kolega suomis M. Ramonui kartą yra pasakojęs, kaip vakare grįžęs iš darbo negalėjo patikėti radęs naują kaimyną. Suomijoje kai kurios gamyklos vieno aukšto namą visiškai padarytą atveža, nukelia ant pamatų, ir – galima kviesti į įkurtuves.

Lūkesčius verta įforminti dokumentuose

Pasyviųjų namų projektuotojas apibendrino – kad ir kokio tipo namą žmonės ketina statyti, norint turėti energiją taupantį būstą, pasirašant sutartį su rangovu protinga apsibrėžti du dalykus: iš pradžių viena raide numatyti pageidaujamą namo energinio naudingumo klasę, o darbų pabaigoje nepriimti iš gamintojo ar statytojo objekto iki atliekant sandarumo testą. „Jei užrašysite, kad statomas A ar A+ energinio naudingumo klasės pastatas, nei projektuotojas, nei statybininkas nebegalės kuriame nors etape pasakyti, kad nežinojo, jog turėjo ką nors daugiau padaryti. Ar A klasė, ar pasyviųjų namų standartas juos įpareigoja atsiversti rašytinius reglamentus ir atidžiai perskaityti atitinkamas dalis.

Aš pats nepasirašyčiau galutinio akto tol, kol nebūtų įgyvendintas sandarumo reikalavimas. Kalbant apie A klasę, jis turėtų būti ne prastesnis nei 1 (vadovaujantis nauja sušvelninta tvarka), A+ – 0,6 karto esant 50 paskalių slėgio skirtumui. Oro apykaita – vienas svarbiausių testų, nusakančių, ar namas sandarus. O sandarumas ir šiluminė izoliacija yra du labai glaudžiai susiję dalykai. Šilumos izoliacijos storį arba šiltinimo medžiagos kokybę galima tikrinti net gamybos ar statybos proceso metu. Tačiau tik sandarumo testas parodo, ar kokybiškai atlikti montavimo ir sandarinimo darbai, ir tik tada projektinės U vertės įgauna tikrąją prasmę“, – aiškino M. Ramonas.

Medinių namų klasifikacija

Mediniai namai skirstomi į keturias pagrindines šakas: rąstiniai, karkasiniai (tai yra surenkami statybų aikštelėje), trečia – labiausiai paplitusi – klasė yra skydiniai namai, kai atvežami atskiri namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.), paruošti gamykloje, ir montuojami aikštelėje. Ketvirta klasė – moduliniai, vadinamieji 3D – trimačiai – namai. Tai yra visiškai paruoštas gaminys: namas į statybų aikštelę gali atkeliauti jau su integruotais baldais, čia tereikės kaip lego detales jį sustatyti ir sujungti inžinerinius tinklus. Į užsienį daugiausia keliauja skydiniai namai.

59 59 59

PALANGOS KONCERTŲ SALĖ: TECHNOLOGINIS ERDVĖS UNIKALUMAS Buvusios Vasaros estrados vietoje gruodžio pradžioje duris lankytojams atvėrusi Palangos koncertų salė yra vienas didžiausių Lietuvoje naujų kultūros objektų. Ir, tai itin svarbu tokios rūšies statiniams, pasižymi unikaliomis erdvės transformavimo bei akustinėmis ypatybėmis. Technologinę koncertų salės dalį projektavo ir įrengė novatoriškus integracinius šou verslo projektus įgyvendinanti įmonė Scenos techninis servisas (STS).

Galinga elektroakustinė sistema Palangos koncertų salės technologinis išskirtinumas – galinga elektroakustinė sistema ir scenos bei žiūrovų erdves transformuojanti, į įvairius lygius pakeliama orkestro duobė.

Tai pagrindinės priemonės, leidžiančios maksimaliai greitai ir kokybiškai transformuoti, 2200 vietų salę pagal renginio žanrą ar atlikėjo keliamus reikalavimus. „Itin aukšto lygio ir analogų Baltijos regione neturinti suskaitmeninta elektroakustinė Palangos koncertų salės sistema pritaikyta įvairių muzikos žanrų atlikėjų pasirodymams.

Tai ypač sudėtinga, profesionali sistema, adaptuojanti salės akustinį skambesį pagal scenoje atliekamo muzikos žanro poreikius, o tai, be abejo, teikia malonumą ir atlikėjams, ir klausytojams“, – sakė šią sistemą įrengusios įmonės Scenos techninio serviso direktorius Laurynas Paškevičius.

Sistemą sureguliavę ir visaverčiam naudojimui parengę elektroakustinių sistemų gamintojo – Nyderlandų įmonės SIAP – profesionalai suprogramavo net 15 muzikinių žanrų nustatymų, adaptuojančių salės akustiką pagal pučiamųjų, teatro, baleto, katedrinio chorinio dainavimo ir kitus muzikinius žanrus.

Elektroakustinė sistema veikia kaip priedas prie natūralios salės akustikos – papildydama ją, bet neužgoždama.

Milijonus matematinių skaičiavimų atliekantys procesoriai realiu laiku analizuoja salės akustiką ir papildo ją reikiamais

A. Sendrausko nuotr. akustiniais elementais, kurie ištransliuojami žiūrovams per 112 „L-Acoustics“ kolonėlių. Taip salės skambesys maksimaliai adaptuojamas prie scenoje atliekamo veiksmo.

Juoda, nedegi priekinė ir galinė scenos draperija, projektuota ir įrengta STS, atlieka ne tik tiesioginę funkciją – tai ir aktyvus akustinis salės elementas. Virš scenos ir žiūrovų įrengti viršutiniai kabinimo mechanizmai padeda greitai įrengti reikiamos konfigūracijos apšvietimo, įgarsinimo ir vaizdo sistemas.

Erdvę transformuojanti orkestro duobė STS inžinierių suprojektuota ir keltuvais kilnojama orkestro duobės platforma sumontuota iš atskirų dalių, sujungtų varžtinėmis sandūromis. Toks sprendimas rastas paaiškėjus, kad įnešti į salę 64 kvadratinių metrų ploto pakylą nėra galimybės.

Nestandartinių, lenktų formų orkestro duobės pakyla unikali tuo, kad esant poreikiui gali būti fiksuojama keliose padėtyse: jei reikia – ja praplečiamas po scena sėdinčio orkestro vietos plotas, pakėlus aukščiau – pailginamas parteris, o pakėlus maksimaliai – pakyla tampa scenos dalimi.

Analogiški kėlimo mechanizmai turi galybę pritaikymo variantų: naudojantis jais galima transformuoti sienas, grindis, kėlimo mechanizmai gali būti naudojami net garažuose – automobiliams kelti.

Neseniai renovuotame Latvijos nacionaliniame muziejuje Rygoje jau veikia įmonės Scenos techninio serviso suprojektuotas ir įrengtas galingas – 40 tonų svorį pakeliantis – keltuvas. Jis atlieka eksponatų transportavimo funkciją, o visas jo veikimo procesas yra matomas muziejaus lankytojams.

UAB Scenos techninis servisas Aukštaičių g. 6, LT-11341 Vilnius Tel. (8-5) 275 2209

SA 2016 Nr. 1 / reklama

Ilma CIKANAITĖ

60

REKUPERACINĖS SISTEMOS: CENTRALIZUOTOS AR INDIVIDUALIOS? Rusnė MARČĖNAITĖ

Centralizuota ar decentralizuota rekuperacija: kuris sprendimas racionalesnis skirtingo tipo pastatams – individualiesiems ir daugiabučiams gyvenamiesiems, administraciniams centrams ir ugdymo įstaigoms?

Pasaulis gręžiasi į individualius įrenginius

Kol kas Lietuva renkasi atidėti sprendimo paieškas – daugelis dar nėra tikri dėl atsakymo į paprastesnį klausimą – ar mechaninis vėdinimas yra išties ne vien komforto, bet ir būtinybės reikalas? Galima išgirsti, kad renovuojamuose ir sandarinamuose daugiabučiuose diegti mechanines vėdinimo sistemas neracionalu, todėl aukštos klasės būstą pristatantys naujų daugiabučių statytojai gali siūlyti savarankiškai įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Dėl šios priežasties individualiųjų namų gyventojai tiki, kad švaraus oro komfortą jiems garantuos vėdinimas pro langus, o ugdymo įstaigos, kurių dalis turi įrengtas centralizuotas vėdinimo sistemas, niekuo netiki – joms neužtenka skiriamų lėšų jų eksploatacijai. Tai dalis pastatų tipų, kurių naudotojai leidžia laiką deramai nevėdinamose patalpose.

Sostinės Balsių progimnaziją suprojektavęs architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Architektūros katedros profesorius Sigitas Kuncevičius neabejoja, kad didesniuose, ypač polifunkciniuose, pastatuose racionaliau diegti decentralizuotas vėdinimo sistemas ir pats laikas vaduotis iš inertiško mąstymo, dauguma atvejų bandant remtis centralizuotomis sistemomis. „Daugelis viešosios paskirties pastatų savo struktūra yra polifunkciniai, o skirtingos paskirties patalpos reikalauja skirtingų aprūpinimo režimų.

Ne veltui visuomeniniuose pastatuose, kitaip nei gyvenamuosiuose, dažniau numatomos atskiros sistemos – sunku prižiūrėti pastatą bendra sistema. Būtų tikslinga atskirti mažesnes patalpas nuo didesnių, pasirinkti ekonomiškiausius metodus, atsižvelgti į patalpos pobūdį“, – sakė S. Kuncevičius.

Didesni pastatai, tarkime, mokyklos, ir šiandien dažnai turi kelis orą keičiančius įrenginius. Vis dėlto, pabrėžė architektas, dar amžių sandūroje rimtų specialistų buvo nustatyta, kad perspektyvą turi maksimali decentralizacija – kai savo įrenginį turi kiekviena patalpa. „Taip paprasčiau juos valdyti, lengviau sutaupyti. Jei mokykloje vaikai išėjo į sporto salę, ten reikės intensyvesnio oro srautų keitimosi, bet nenaudojamoje klasėje oro kondicionavimą galima išjungti. O kai sistema centralizuota, oro srautai balansuojami valdymo sklendėmis arba padavimo termovizoriais, bet visas oras paduodamas vis vien pro vieną bendrą vamzdį, ir labai racionalus sistemos naudojimas nėra įmanomas“, – aiškino architektas.

Ar įskaičiuojamas dėl ortakių prarandamas plotas?

Gyvenamuosiuose pastatuose individualūs vėdinimo ir oro kondicionavimo įrenginiai ne tik palengvina komfortišką naudojimąsi jais, bet ir leidžia vykdyti tikslią energijos naudojimo apskaitą. „Sunku įsivaizduoti, kad neaugtų decentralizuotų sistemų naudojimo praktika. O perspektyvoje galbūt net ne patalpų grupių, o kiekvienos patalpos aprūpinimas atskiru įrenginiu“, – sakė S. Kuncevičius.

Vis dėlto naujų daugiabučių statytojai – tie, kurie ne sudaro galimybę, o išties įrengia rekuperacines vėdinimo sistemas, linkę rinktis centralizuotą įrenginį. Nors didelės spintos dydžio centralizuotos sistemos įrenginiams ne visada lengva rasti vietą, pradinės investicijos į juos yra mažesnės nei į individualius įrenginius.

Racionalumą ir ekonomiją architektas siūlo skaičiuoti ne tik pagal įrenginių kainą: „Juk nutiesti centralizuotos sistemos ortakius reikia ne mažiau nei 45 centimetrų patalpų aukščio. Paskui būtina įrengti kabamąsias lubas. Didesniame pastate tie 45 centimetrai gali sudaryti apie 15 proc. pastato tūrio, kurį visų pirma reikia pastatyti...“ S Vienai patalpai skirtas vėdinimo įrenginys yra maždaug O J I G senųjų kompiuterių dėžių dydžio. Montuoti jį, atkreipė O

L NO H TEC . 1/ r N 16 20

61

dėmesį S. Kuncevičius, galima vadinamuosiuose protinguose tarplangiuose, ir oras gali būti įleidžiamas ne pro orlaidę, bet pro groteles, o išmetamas kitoje vietoje, tačiau pro tą patį rekuperatorių: „Tokios yra bendros tendencijos – protingi tarplangiai moderniuose pastatuose yra įprasta vieta decentralizuotoms sistemoms. Ten gali būti talpinami ne tik rekuperatoriai, bet ir akumuliaciniai įrenginiai, į kuriuos nuo fasadų surenkama saulės energija, – tai dar vienas perspektyvus sprendimas.“

Be reikalo pamirštos tradicijos

S. Kuncevičius ragina į šios problemos sprendimą žvelgti plačiau – nagrinėti ne tik centralizuotų arba individualių vėdinimo ar kitų inžinerinių sistemų klausimą. „Mums trūksta kompleksiško mąstymo. Nereikėtų mėginti visas technologines užduotis spręsti vien turint techninę įrangą.

Mes patys universitete, galvodami apie naują studijų programą, norime atkreipti dėmesį į konkrečios klimato zonos poreikius.

Priminti, kad architektūra yra susijusi su geografija ir to negalima ignoruoti. Jei prisimintume senąsias tradicijas – didžioji duonkepės krosnis tradicinėje gyvenamojoje lietuvių architektūroje atliko ir kompensatoriaus funkciją – staigaus temperatūros pokyčio atveju didelis molio ar keraminių plytų kiekis savotiškai išlygindavo tuos kritimus, nes šios medžiagos akumuliuoja arba vėsą, arba šilumą, ir tada nereikėdavo kondicionierių. Tuomet kyla ir didesnių architektūros identiteto klausimų. Kosmopolitizacijos procesas viską niveliuoja nepaisant geografinių ar klimato skirtumų, tačiau ateityje, matyt, reikės apie tai daugiau galvoti. Mums tikrai padėtų vietinių, inertinių medžiagų naudojimas“, – sakė VGTU dėstytojas.

INDIVIDUALIOS VĖDINIMO SISTEMOS – BRANGESNĖS STATYTOJUI, BET PIGESNĖS GYVENTOJAMS

Tomas KAROSAS Inžinierius, AB „NIT projektai“ direktorius

Po 2016 metų lapkričio 1 dienos gauti leidimai statybai įpareigos statyti pastatus, tarp jų ir daugiabučius namus, kurių energinė naudingumo klasė būtų ne mažesnė nei A. Anksčiau statytiems daugiabučiams pakako natūralaus vėdinimo, bet A energinei klasei pasiekti, be kita ko, reikalinga ir mechaninė vėdinimo sistema. Tai reiškia, kad statytojui atsiras ir papildomų išlaidų.

Mechaninio vėdinimo sistemos gali būti centralizuotos arba individualios.

Teko bendrauti su statytoju, kuris prašė daugiabutyje suprojektuoti centralizuotą vėdinimo sistemą, nes tokią įrengti yra gerokai pigiau nei individualią: užtenka vienos vėdinimo kameros, oro padavimo bei ištraukimo ortakių šachtoje per visą laiptinę, o kartais ir per kelias.

Tačiau gyventojams tai nėra geras sprendimas, nes apatiniame ir viršutiniame aukštuose oro kiekis bei greitis skirsis, o mechaninės reguliavimo sklendės to gerai nesureguliuos. Vėliau gyventojai, vėdindamiesi pagal savo poreikį, sistemą dar labiau išreguliuos. Įrengus automatizuotą sistemą su automatiniu sklendžių reguliavimu, centralizuotos sistemos kaina labai smarkiai pakils, todėl statytojai dažniausiai daugiabučiuose tokios nesirenka. Galimi kiti nepatogumai: ortakiais iš vieno buto į kitą sklindantis garsas ar net ateinantys gyviai... Taip pat gyventojams tenka samdyti sistemą eksploatuojančią įmonę.

Taigi geresnė alternatyva būtų kiekviename bute atskira rekuperacinė vė-

Shutterstock nuotr.

dinimo sistema. Rekuperatorius nėra didelis, jis gali būti lengvai sumontuojamas sanitarinio mazgo palubėje ar net spintoje. Įrenginio eksploatacija nėra brangi ar sudėtinga, tereikia keisti filtrus.

Tačiau tokios sistemos įrengimas statytojui kainuoja gerokai brangiau, taip pat reikia didesnių šachtų ortakiams, o tai mažina naudingąjį parduodamą plotą.

Vis dėlto įrengus individualią vėdinimo sistemą, vėliau gyventojai bus dėkingi.

Kitas klausimas yra mechaninio vėdinimo įrengimo galimybės sovietiniuose daugiabučiuose. Tai gerokai sudėtingesnis reikalas, nes reikėtų įrengti ir apšiltinti ortakius išorinėje pastato sienoje. O jeigu leistume ortakius esamose šachtose, jų matmenys būtų per maži. Didinti šachtas nėra galimybių. Statant ventiliacines kameras ant esamų daugiabučių stogų reikalingi specialūs sutvirtinimai, o dabar stengiamasi vengti įrenginių ant stogų.

Ortakių įrengimas butuose, kurių aukštis yra labai mažas (2,7 metro), gyventojams irgi nepatrauklus, todėl individuali rekuperacinė sistema nemontuojama.

Tokiems pastatams vėdinti būtų galima panaudoti pusiau mechaninį vėdinimo būdą, kai oras patenka pro languose įrengiamas oro pritekėjimo groteles, o ištraukiamas pro sanitariniuose mazguose įrengtus vėdinimo kanalus, prieš tai šiuos gerai išvalius.

Ant stogo įrengtu ventiliatoriumi oras ištraukiamas iš visų sanitarinių mazgų zonoje esamų vėdinimo kanalų.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

62

NOVATORIŠKAS INŽINERINIŲ SISTEMŲ VALDYMAS DIDINA ENERGINĮ PASTATŲ EFEKTYVUMĄ Energijos taupymo negalima sieti su patalpų mikroklimato sąlygų prastinimu. Geriau pasitelkti sistemas, leidžiančias optimaliai naudoti resursus ir pasiekti komfortiškas sąlygas eikvojant mažiau energijos. Šią taisyklę klientams pabrėžia kompanijos „Caverion Lietuva“ specialistai, diegiantys sistemas, būtinas norint užtikrinti energinį pastatų efektyvumą.

„Būtina įvertinti, kokius resursus galima panaudoti papildomai, pavyzdžiui, įdiegti šilumos grąžinimą vėdinimo sistemose arba panaudoti likutinę kondensacinę šilumą, kuri lieka gaminant šaltį, ar lauko oro vėsą patalpoms vėsinti. Šiais laikais tai nėra kas nors stebuklinga ar neįprastai nauja. Tačiau ne visuomet apie tai pagalvojama“, – kalbėjo T. Jonkaitis.

Kartais kai kurias patalpas tame pat pastate verta atskirti nuo centralizuotos sistemos. Pavyzdžiui, serverinę administraciniame pastate, kurią reikia kur kas daugiau vėsinti nei kitas biuro tipo patalpas ir kurioje vėsinimo

Efektyvaus energijos naudojimo sprendimai taikomi visose UAB „Caverion Lietuva“ veiklos stadijose

NAUDOJIMAS

Nesiekiama vienkartinio efekto „Dažnai vartojama sąvoka – „energijos taupymas“. Tačiau ji gali asocijuotis su tuo, kad sistemos tiesiog išjungiamos ir šitaip taupoma. Mes esame linkę vartoti kitą sąvoką – „efektyvus energijos naudojimas“, – pastebėjo įmonės „Caverion Lietuva“ Efektyvaus energijos vartojimo grupės vadovas Tomas Jonkaitis.

Anot jo, kalbant apie efektyvų energijos naudojimą, pirmiausia paminėtinos patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Pradedama nuo paprasčiausių dalykų. Atkreipiamas dėmesys, ar nėra nereikalingo energijos naudojimo atvejų. Tiksliau – ar sistemos veikia pagal nustatytą laiko grafiką, ar darbo režimai reguliuojami pagal numatytą valdymo logiką, ar šildymo ir vėsinimo sistemos neveikia vienu metu toje pat patalpoje ir pan.

poreikis yra vienodai aktualus ir žiemą, ir vasarą. Būna ir atvirkščiai, kai racionaliau prie centralizuotų sistemų jungti dar kelias patalpas, kad būtų iki galo išnaudojami sistemų pajėgumai. „Kiekvienu atveju turi būti galvojama, kaip užtikrinti norimus mikroklimato parametrus kuo mažesnėmis sąnaudomis. Nereikia vadovautis vien norminiais reikalavimais ar užsakovų pageidavimais. Jiems būtina ir patarti, kaip viską įrengti. Kai mąstoma, kaip viskas funkcionuos ilgus eksploatacijos metus, o ne paisoma tik pirminės investicijos, tuomet galima tikėtis komforto ir racionalaus energijos naudojimo“, – sakė bendrovės „Caverion Lietuva“ Automatikos ir silpnų srovių skyriaus vadovas Saulius Armonavičius.

Gedimai nustatomi nuotoliniu būdu Bendrovės „Caverion Lietuva“ specialistai mano, kad šiandien reikėtų diegti kuo labiau automatizuotas sistemas.

Sparčiai vystantis IT technologijoms inžinerinių sistemų automatizavimas nebėra lokalus – jis veikia interneto platformoje ir diegiamas taip, kad kontrolė būtų galima ir nebūnant pastate. Jau įprasta keisti inžinerinių sistemų veikimo režimus per atstumą, nustatyti kitus parametrus ar gauti pranešimus apie sistemų darbo sutrikimus. Visa informacija yra archyvuojama, galima analizuoti sistemų parametrus, darbo režimus ir sąnaudas įvairiais laikotarpiais.

Inžinerinių sistemų automatizavimas leidžia nustatyti jas veikti pagal konkrečius poreikius. Antai posėdžių salėje vėdinimo sistema dirba sumažintu (budėjimo) režimu. Susirinkus daugiau žmonių ir padidėjus anglies dvideginio kiekiui, į tai vėdinimo sistema reaguoja automatiškai. Tokiu atveju taupomi resursai, nes sistema didesniu greičiu veikia tik tuomet, kai reikia, t. y. kai patalpoje būna žmonių.

Automatizuotoms sistemoms prižiūrėti reikalinga atitinkama kvalifikacija ir kompetencija. Dažnai „Caverion Lietuva“ specialistai sistemas prižiūri tuose pastatuose, kuriuose jas patys ir įdiegė. Tačiau ne rečiau tenka prižiūrėti ir kitų įrengtas inžinerines sistemas. „Šiuolaikinės technologijos leidžia gerokai greičiau susitvarkyti su iškilusiomis problemomis. Gavus iš objekto signalą, kad įvyko gedimas, jau nebūtina šokti į automobilį ir kuo greičiau lėkti aiškintis, kas nutiko. Pirmiausia nuotoliniu būdu prisijungiama prie sistemų, išsiaiškinami ir galbūt netgi pašalinami nesklandumai. O jeigu ir tenka vykti į objektą, siunčiami tik tie specialistai, kurių reikia. Jie iš anksto žino problemas, tikslią vietą, kur įvyko gedimas“, – sakė bendrovės „Caverion Lietuva“ statinių ūkio valdymo paslaugų verslo direktorius Valentinas Jasinevičius.

Analizė leidžia taupyti Nemažai privalumų suteikia įdiegta pastatų valdymo sistema (ang. Building Management System – BMS). Ja galima kontroliuoti šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo įrenginius, apšvietimo ir kitas inžinerines sistemas. Pati sistema energijos netaupo, tačiau leidžia stebėti, kontroliuoti ir analizuoti resursų naudojimo pokyčius. „Kai iškyla kokių nors problemų, pastatų valdymo sistema leidžia tai pastebėti. Pavyzdžiui, būta atvejų, kai trūko vandentiekio vamzdis. Išsiliejęs vanduo žalos patalpoms nepridarė, nes nutekėjo trapu tiesiai į kanalizaciją. Tačiau ilgai nepastebint gedimo buvo galima patirti didelių vandens sunaudojimo nuostolių. Sistema užfiksavo gerokai padidėjusį vandens eikvojimą, buvo laiku išsiaiškinta priežastis ir pašalintas gedimas. Todėl gedimų nustatymas laiku irgi leidžia sutaupyti, tiksliau – nepatirti didelių nuostolių“, – sakė V. Jasinevičius.

Padidėjus šilumos ar elektros naudojimui, žiūrima, kodėl taip įvyko. Išanalizavus savaitės ar paros duomenis ir nustačius didesnį energijos sunaudojimą, ieškoma galimybių sumažinti eksploatacijos išlaidas.

Valdomos žaliuzės Šildymo, vėdinimo, apšvietimo automatizavimas duoda apčiuopiamą naudą. Bendrovės „Caverion Lietuva“ Efektyvaus energijos vartojimo grupės vadovas T. Jonkaitis

atkreipė dėmesį, kad sąnaudoms taupyti diegiamos išmaniosios inžinerinės sistemos. Vienos tokių – automatiškai besireguliuojančios išorės žaliuzės. Jos automatiškai pasikreipia tokiu kampu, kad į patalpas pro langus maksimaliai patektų natūralios šviesos, tačiau būtų slopinami tiesioginiai saulės spinduliai ir pastatai neperkaistų. Valdymo sistema seka saulės padėtį ir pagal tai valdo kiekvienos žaliuzės mentelių pasvyrimo kampą. Jeigu viena pastato pusė bus apšviesta saulės, o kita slėpsis šešėlyje, žaliuzės bus atsivėrusios nevienodai.

Specialistų teigimu, tokia sistema, ypač vasarą, leidžia gerokai sumažinti išlaidas patalpoms vėsinti. Be to, jau projektuojant vadinamąsias ŠVOK sistemas, žinant, kad pastatą nuo saulės saugos žaliuzės, bus parenkami optimalaus galingumo šalčio gaminimo agregatai, kita įranga, o tai irgi leidžia sutaupyti. „Eksploatacijos metu didžiausios išlaidos patiriamos būtent šalčio gamybai ir patalpoms apšviesti. Savaime besireguliuojančių žaliuzių nepavadinsi pasyvia apsaugos nuo saulės priemone – sistema skaičiuoja saulės padėtį, matuoja apšvietimo intensyvumą ir žaliuzes nuolat reguliuoja reikiamu kampu. Šitaip šilumos pritekėjimą pro langus galima sumažinti du kartus. Be to, išmaniai valdomos žaliuzės neužkerta kelio natūraliam šviesos šaltiniui“, – pasakojo S. Armonavičius.

Europos Sąjungos institucijos yra patvirtinusios standartą, nurodantį, kokio lygio valdymo sistemos turi būti diegiamos pastatuose, atsižvelgiant į jų energinio naudingumo klasę. Lietuvoje šiuo standartu dar nesivadovaujama, tačiau manoma, kad tai netrukus bus privalu daryti.

Siekiant kuo aukštesnės energinio efektyvumo klasės, pastatuose bus privalu įdiegti zoninio temperatūros valdymo, apšvietimo valdymo ir kitas sistemas. Numatant standartus vadovautasi principu, kad kuo aukštesnio lygio valdymo sistemos, tuo pastatai energiškai efektyvesni, nes racionaliai naudojami energijos šaltiniai. Įgyvendino daug projektų Bendrovė „Caverion Lietuva“ inžinerinių įrenginių valdymo sistemas yra įdiegusi ne viename objekte. Išskirtinis projektas – verslo centras k29 Vilniuje. Čia įrengtos išmaniosios žaliuzės, patalpų vėdinimo sistemų valdymas, vėsinimas šalčio sijomis, pasitelkti kiti inovatyvūs sprendimai. Šiuolaikinį automatinį inžinerinių sistemų valdymą bei inovatyvius inžinerinius sprendimus „Caverion Lietuva“ yra pritaikiusi ir biurų pastate „Grand office“ Vilniuje, „Philip Morris Lietuva“ gamykloje Klaipėdoje, aukštųjų technologijų kompanijoje „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Bitė Lietuva“ pastate Kaune, prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Šiauliuose, Vilniaus miesto savivaldybės pastate, naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre Kaune, „Hesburger“ tinklo restoranuose visoje Lietuvoje, VGTU Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorijoje Saulėtekio slėnyje, vaikų darželyje „Daigelis“ Kaune, Nacionalinėje dailės galerijoje bei kituose objektuose.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

63 63 63

64

UAB „Eika“ archyvo vizualizacijos.

„BASANAVIČIAUS 9A“: KALBĖTI KLAUSANTIS Rusnė MARČĖNAITĖ

„Unikalus projektas ypatingoje Vilniaus vietoje, J. Basanavičiaus gatvėje, apsuptas Reformatų skvero žalumos ir ramybės“, – taip skamba rinkodarinis tekstas, pristatantis dar vieną gyvenamąjį sostinės Senamiesčio įskiepį – iš trijų nedidelių pastatų suformuotą kompleksą „Basanavičiaus 9A“.

Užduotis – suderinti poreikius

Projektuotojo užduotis, anot šio projekto ir Paleko ARCHstudijos vadovo Rolando Paleko, visada aiški: architektai turi rasti balansą – ir patenkinti užsakovo poreikius, ir nepaaukoti architektūrinės kokybės bei gyventojų komforto. Paleko ARCHstudijos komanda pjaustė iš polistireninio putplasčio viso kvartalo pastatų tūrius ir greta, 2737 kvadratinių metrų dydžio sklype, komponavo savuosius. „Visada įdomu bandyti naują tipologiją, bet projektuojant miesto centre neišvengiamai reikia kalbėtis su tradiciniu miesto užstatymu. Todėl morfotipai prie gatvių įprastai būna perimetriniai, ir, ko gero, čia daug neprieksperimentuosi, – samprotavo R. Palekas. – Tačiau visada svarbu atrasti tam tikrus santykius. Kalbu pirmiausia net ne apie butą. Juk pirkėjai kartais perka ir kelis juos, sujungia, samdo dizainerius, keičia, ir tai yra jų privati erdvė. Vis dėlto reikšminga tai, kas yra iki durų: svarbus pastato santykis su aplinka, proporcijos, kaip jis performuoja tos miesto dalies erdves. Visada bandome tarsi išauginti kompleksą iš vietos, iš topografijos, iš miestovaizdžio, kad jis augtų reaguodamas, stebėdamas aplinkines erdves, o ne būtų pats sau nupieštas ir parašiutu nuleistas. Čia esminis mūsų požiūrio taškas.“

TAS

/O

K BJE

16

20

.1 Nr

Požiūris – nepabloginti kaimynams gyvenimo

Pradėję analizuoti projektui „Basanavičiaus 9A“ tekusį ilgą, bet siaurą sklypą, architektai iškart įvertino dviprasmę situaciją: viena vertus, juos saistė J. Basanavičiaus gatvės perimetras, kita vertus – tai, kad sklypas keliauja gilyn Reformatų skvero link. „Skverą supa gatvės, palei jas yra perimetrinis užstatymas, o tie namai, kurie tarsi pabyra į parko pusę, jau turi vilų bruožų.

Tad ir pasirinkome schemą, kad vienas pastatas žymėtų perimetrą, o kiti jau išbyrėtų kaip vilos, – pasakojo R. Palekas. – Esminis sprendimas mums buvo tarp vilų atsiradę plyšiai, kurie įleidžia šviesos ir kartu išsaugo vizualinį ryšį tarp J. Basanavičiaus gatvės ir Reformatų skvero. Svarbu, ar yra tas prasišvietimo jausmas, ir net ne taip svarbu, koks to plyšio plotis. Kitas reikšmingas dalykas – artikuliuoti erdves. Sklypo įgilėjime norėjome sukurti kiemo įspūdį.“ Iššūkis projekto autoriams buvo ir inteligentiško mastelio parinkimas – siekta nutaikyti tokius atstumus tarp pastatų, kad mažesni senieji kaimynystėje turėtų kur atsikvėpti. Tiesa, sprendžiant mastelio klausimą buvo atsižvelgta ne tik į gretimus namus, bet ir į platesnę aprėptį. Abu arčiau gatvės esantys namai turėjo atitikti ir insoliacinius reikalavimus, nepabloginti situacijos ir senbuviams, būsimiems kaimynams, ir paties namo gyventojams. Tad labai atidžiai buvo skaičiuojami karnizų, kraigų aukščiai, stogų nuolydžiai.

Fasaduose – užuominos į gamtinę aplinką ir ugniasienių žaismę

Paleko ARCHstudijos siekis projektuojamus objektus sklandžiai įskiepyti į aplinką lėmė ir tai, kad giliausiai sklype esantis pastatas yra žemesnis, turi kitokį architektūrinį charakterį: išsiskiria apdaila, langų ritmika. „Ta vila yra jau parke ir kalbėtis turi būtent su juo. Norėjosi, kad pastatas ištirptų tarp medžių. To siekta ir apdaila, ir aukščiu, ir pastato korpuso pasukimu“, – pasakojo architektas.

Siekiant atkartoti medžių vertikales fasado apdailai panaudotos iš sibirinių eglių pagamintos lentos. Jos nudažytos juodai, tačiau išsaugant medienos tekstūrą.

65

Projekto vykdytojas: UAB „Eika“.

Projekto autoriai: Rolandas Palekas, Alma Palekienė, Dalia Uogintė, Bartas Puzonas, Sandra Šlepikaitė.

Pastatų aukštis: 3–4 aukštai su mansarda.

Butų skaičius: 54 1–4 kambarių apartamentai.

Gyvenamasis plotas: 4150 m2.

Statybos darbų pradžia: 2014 m. III ketv.

Statybos darbų pabaiga: 2016 m. I ketv.

G. Bartuškos nuotr.

www.basanaviciaus9a.lt R. Palekas atkreipė dėmesį – J. Basanavičiaus gatvė nori vienos išraiškos – labai tvarkingai, paprastai suskaidytų fasadų su negausia puošyba, kaip tai būdinga Vilniaus senamiesčiui, o namų galai toleruoja ir improvizacijas. „Pasigilinę į senamiesčio pastatų tektoniką pastebėsite, kad pastatai susideda iš dviejų skirtingų – gatvės ir ugniasienės – fasadų. Ir tie gražūs fasadai kontrastuoja su kito namo prisijungimui skirtais fasadais. Per šimtmečius susiformavusios žaidimo taisyklės mums pasirodė įdomios ir tinkamos, tad pabandėme pagal jas paimprovizuoti: vadinamosiose ugniasienėse tvarka jau dingo, susiformavo gana laisvas aptrupėjusio fasado su lyg atsitiktinai atsiradusiais langeliais piešinys“, – aiškino vienas komplekso „Basanavičiaus 9A“ autorių.

Komfortišką gyvenimą užtikrinantys sprendimai

Gynybinės miesto sienos išorinėje pusėje esančio komplekso projektuotojams neteko spręsti hidrologinių problemų – sklypas yra aukštesnėje zonoje, palyginti su senamiesčio slėniu.

Tačiau geometriškai susitvarkyti su topografija buvo nelengva. „Sklypo peraukštėjimas – 4–5 metrai, ir topografija čia labai įnoringa. Natūralu, kad tokiais atvejais ir architektas taikosi prie topografijos sodindamas namus, beje, ir topografijai tenka kiek prisitaikyti, – sakė R. Palekas. – Šiuo atveju nepavyko išvengti atraminių sienų, vietoj kurių įprastai mieliau projektuoju žalią veją, kad topografija aplink pastatus atrodytų kuo natūralesnė, kuo minkštesnė. Atrodo, kad minkštumą vis vien pavyko pasiekti.“ Projekto užsakovai neskubėjo siekti aukštesnės nei tuo metu reglamentuose numatytos B energinio naudingumo klasės. Tačiau, anot R. Paleko, sprendiniai šiame projekte tokie, kad garantuos gyventojams komfortišką buitį ir kartu nevers išlaidauti. „Nesakyčiau, kad šiame projekte investuotojas netaupė.

Taupė, bet leisdamas architektams išlaikyti svarbiausius pastatų akcentus, rinktis Vilniui būdingas medžiagas“, – sakė R. Palekas.

Tinkas – savaime išsivalantis nanotinkas – buvo naudotas fasadams apdailinti, cinkuota skarda – stogams uždengti. Šešiasdešimčiai butų komplekso dviaukštėse požeminėse aikštelėse įrengtos 72 automobilių stovėjimo vietos – antžeminių vietų tam nenumatyta. Į savo namus gyventojai kils liftais. Norintieji išvengti miesto klegesio galės nė neatsidarinėti langų – „Basanavičiaus 9A“ įdiegta vėdinimo sistema su šilumokaičiu. Šildymas įrengiamas grindinis, suplanuotas išmanusis jo valdymas.

R. Palekas pripažino – jo studija nėra iš kalbančiųjų puošybiniais elementais: „Nesistengiame dekoruoti savo objektus specialiai. Jei puošyba atsiranda, tai dėl kitų paskatų. Man regis, aplink nemažai gražių dalykų, juos reikia matyti. Nes jei pirmiausia bandai pasirodyti, viena vertus, pernelyg susikoncentruoji į save ir nebepastebi kitų, kita vertus – įvedi papildomo triukšmo, kuris gali pradėti gožti subtilesnius dalykus. Pats gyvenimas aplinkai suteikia atsitiktinių atspalvių. Ir jie būna gana kūrybiški.

Tuos gyvenimiškuosius dalykus nelengva prognozuoti, bet lakoniškesnė aplinka jiems tikrai dėkingesnė.“

Basanavičiaus 9A PASTATO FASADAMS – IR NATŪRALIOS MEDIENOS APDAILA Įrengti harmoningą kaimynystę su parku kuriančią fasado apdailą iš natūralaus medžio patikėta statybos ir medžiagų tiekimo paslaugas teikiančiai įmonei „Unikals“.

Bendrovės meistrai visus komplekso „Basanavičiaus 9A“ C korpuso fasadus ir vieną B korpuso sieną apkalė sibirinės eglės lentomis, balkonus – sibirinės pušies dailylentėmis. Giluminiu būdu antipirenu (gaminio degumo klasė Bs1, d0) ir antiseptiku impregnuotos, dažyve nudažytos lentos jokios papildomos priežiūros neturėtų reikalauti 10–15 metų.

Kietesnės ir šiek tiek sunkesnės nei lietuviškos eglės gaminiai, iš sibirinės eglės pagamintos lentos ant metalinio karkaso buvo pritvirtintos net 18 tūkst. medvaržčių. O prieš tai – kruopščiai išmatuotos ir išrūšiuotos, kad po dvi jungiant 5,6 metro ilgio lentas galima 4–5

milimetrų lentos pločio paklaida nesugadintų idealaus vertikalaus rašto.

Bendrovės „Unikals“ meistrai skarda uždengė ir „Basanavičiaus 9A“ stogus. Stogai uždengti be varžtų, o tiksliau – naudojant nematomas tvirtinimo detales, atkreipė dėmesį bendrovės direktorius Sergej Golubov.

UAB „Unikals“ Direktorius Sergej Golubov Tel. +370 616 40 070 E. p. alser@takas.lt

Basanavičiaus 9A REKUPERACINĖS VĖDINIMO SISTEMOS – DAUGIALYPĖ NAUDA Komplekse „Basanavičiaus 9A“ kiekviename bute buvo įdiegta centralizuota rekuperacinė vėdinimo sistema. Įrangos tiekėjas – ypač efektyvių pastatų inžinerinių sistemų, šildymo, vėsinimo ir vėdinimo srityje besispecializuojanti bendrovė„TENKO Baltic“ . Žiemą rekuperatoriai padės sumažinti šildymo išlaidas sugrąžindami dalį šilumos, o ištraukdami perteklinę drėgmę apsaugos pastato konstrukcijas nuo kondensato susidarymo, pelėsio atsiradimo ir visų su tuo susijusių problemų.

Svarbu tai, kad šiam objektui UAB „TENKO Baltic“ specialistų pasiūlyti olandų gamintojo BRINK aukšto efektyvumo (iki 95 proc.) „Renovent Excellent“ plokšteliniai rekuperatoriai su šešiakampiu priešpriešinių srautų šilumokaičiu apsaugo nuo kvapų maišymosi, todėl į bendrą vėdinimo sistemą galima drąsiai sujungti visas patalpas: nuo virtuvės iki higienos kambarių. „Sujungdami šilčiausias ir drėgniausias patalpas į bendrą sistemą užtikriname, kad jose nebus perteklinės drėgmės ir kartu – kad šalindami jose susikaupiančią šilumą panaudosime šaltam orui pašildyti“, – komentavo UAB „TENKO Baltic“ projektų inžinierius Auktumas Indrašius.

Rekuperatoriai stovės kiekviename bute, tad šeimininkai galės patys spręsti, kaip intensyviai jų būste bus atnaujinamas oras. Pasirinkti jie galės iš keturių oro pritekėjimo režimų, nuo 50 iki 180 kubinių metrų per valandą.

Lėčiausios oro apykaitos pakaks naktį, intensyvios prireiks atėjus svečiams. Net išeinant iš namų verta palikti bent silpniausiu režimu veikiantį rekuperatorių – dera

įvertinti tai, kad drėgmę išskiria ne tik žmonės, jų veikla, bet ir augalai, gyvūnai. Šiltuoju metų laiku mechaninio vėdinimo sistema su šilumokaičiu užtikrins butuose gerą mikroklimatą – apsaugos gyventojus ne tik nuo kietųjų dalelių taršos, bet ir nuo sezoninių alerginių, su jautrumu žiedadulkėms susijusių, ligų paūmėjimo. Problemų dėl kvėpavimo takų turinčių gyventojų butuose gali būti įrengiami efektyvesni nei standartiniai rekuperatorių filtrai.

Lietuvoje įprastai baiminamasi rekuperacinių sistemų didelių eksploatacijos išlaidų, bet jos, A. Indrašiaus teigimu, priklauso nuo rekuperatoriaus ventiliatorių tipo. Projekte „Basanavičiaus 9A“ panaudoti patys efektyviausi, itin mažai energijos eikvojantys EC technologijos ventiliatoriai. Rekuperatorius „Renovent Excellent“ su tokio tipo ventiliatoriais priklausomai nuo įrengimo nominaliu režimu sunaudoja tik 30–40 W elektros energijos. Tai yra panašiai kaip viena nedidelė kaitrinė elektros lemputė.

UAB „TENKO Baltic“ J. Basanavičiaus g. 45, Vilnius Tel. +370 5 264 3582 www.tenko.lt

67

Basanavičiaus 9A IŠMANIOJI ŠILDYMO VALDYMO SISTEMA

lima čia nebūnant – užtenka išmaniajame telefone įsidiegti specialią programėlę.

Naudojantis ja nuotoliniu būdu galima prisijungti prie buto šildymo sistemos valdymo, nustatyti reikiamus parametrus: sumažinti ar padidinti šilumą, įjungti atostogų režimą, visiškai išjungti šildymą. „Danfoss Link“ sistema nėra naujovė Lietuvoje, ji diegiama jau keletą metų. Žinoma, sistemos versijos nuolat atnaujinamos, tobulinamos. Tačiau „Basanavičiaus 9A“ – pirmasis projektas, kur „Danfoss Link“ sistema įrengta daugiabučiuose taip, kad kiekvienas naudotojas šildymą galėtų valdyti internetu.

Valdyti šildymą išmaniuoju telefonu yra visiškai paprasta, netgi paprasčiau negu tam skirtu valdymo pultu. Telefono ekrane matyti, kuriame kambaryje nustatoma norima temperatūra, pageidaujamas režimas. Būna, kad šeimininkų planai pasikeičia ir jiems net neužsukant namo tenka išvykti kelioms dienoms.

Tokiu būdu išmaniuoju telefonu galima įjungti šildymo sistemos atostogų grafiką ir taupyti, be reikalo neeikvoti šilumos energijos.

Kaip ir derėtų tokio lygio projektuose, „Basanavičiaus 9A“ pastatuose įdiegta novatoriška, gyventojams patogi šildymo sistema pritaikant kompanijos „Danfoss“ sprendimus.

Automatiniai balansiniai vožtuvai kiekviename bute suteikia savotišką autonomiją. Standartinėje daugiabučio namo šildymo sistemoje vieno buto gyventojui sumažinus šildymą, gyvenantieji kituose butuose netrunka tai pajusti – jų radiatoriai ima labiau kaisti. Automatiniai balansiniai vožtuvai tokį nepatogumą eliminuoja. Nėra svarbu, ar šildymą savo bute sumažina vienas, ar dešimt gyventojų tuo pat metu – likusiesiems didesnis šilumos kiekis į būstą netiekiamas.

Kitas sprendimas, įgyvendintas projekte – išmanioji šildymo valdymo sistema. Kontroliuoti šildymą bute ga-

„Danfoss Link“ kaupia duomenis ir po kurio laiko prisitaiko prie šildymo sistemos ypatybių – žino, kiek laiko reikės atidaryti pavarą, kad norimu metu bute būtų tam tikra temperatūra. Keičiantis oro sąlygoms, sistema automatiškai pasikoreguoja, kad veiktų tiksliai pagal poreikius.

Nuskenuokite ir atsisiųskite „Danfoss LinkTM“ programėlę iš „Google Play“ ar „App Store“.

68

KONKURSAS IŠSISKYRĖ KOKYBIŠKAIS PROJEKTAIS Geriau mažiau, bet kokybiškai – praėjusių metų pabaigoje finišavęs konkursas „Už darnią plėtrą“ nenustebino dalyvių gausa, tačiau atkreipė dėmesį architektūriškai brandžiais ir energiškai efektyviais projektais. Simboliška ir tai, kad devintą kartą rengtam konkursui vertinimui buvo pateikti devyni projektai.

Geriausias 2015 metų teritorijos konversijos projektas.

Tai – daugiafunkcis Viršuliškių centras: biurų kompleksas „Grand Office“, prekybos centras „Prisma“ ir šalia esantys daugiabučiai namai „Solo City“. Projekto plėtotojas – įmonė „YIT Kausta“, vadovaujama generalinio direktoriaus Kęstučio Vanago. Projekto autoriai – architektai Gintaras Čaikauskas ir Miroslavas Šejnickis.

Buvusios spaustuvės „Vilspa“ teritorijos akcentu tapo pirmasis Baltijos šalyse A energinės klasės efektyvumo biurų pastatas „Grand Office“. Būtent už aukštą energinio efektyvumo klasę šis projektas sulaukė daugiausia komisijos narių vertinimų. 21 aukšto pastate biurų patalpoms skirta apie 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Verslo centre įdiegtos modernios inžinerinės sistemos, užtikrinančios A klasės energinio efektyvumo privalumus: šildymo, vėdinimo, aukšto naudingumo rekuperatorinė sistema. Projektuojant pastatą buvo atsižvelgta ir į akustikos klausimus – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs. Šalia verslo centro iškilo modernus gyvenamųjų daugiabučių namų kvartalas „Solo City“, kuriame yra trys šešių aukštų daugiabučiai su erdviais kiemais ir žaidimų aikštelėmis. Kompleksiškumo kvartalui teikia ir šalia pastatytas 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centras „Prisma“.

Anot architekto G. Čaikausko, architektūra nebūtinai turi turėti išskirtinius akcentus. Kartais vientisumas, kad ir minimalistinis, gali būti labai aukštos klasės.

15

20

N

r. 9

A TIK S I AN RB U /

Biurų kompleksas „Grand Office“.

69

Geriausias 2015 metų gyvenamasis pastatas. Juo pripažinti „Vingrių namai“.

Projekto plėtotojas – bendrovė „Realinija“. Projekto autorius – architektas Tauras Paulauskas.

Vilniaus Senamiestyje įgyvendintas projektas orientuotas į tuos, kurie vertina Senamiesčio autentiškumą, kultūrinės gyvensenos tradicijas, patogų susisiekimą, išplėtotą infrastruktūrą ir plačias laisvalaikio leidimo galimybes. Trys nedideli pastatai suprojektuoti taip, kad harmoningai įsilietų į istorinę vietos aplinką ir būtų patogūs jame gyvenantiems žmonėms.

Pirmame etape pastatytas 4 aukštų su mansarda namas, kuriame suprojektuotas 41 butas, antrame etape pastatyti du 3 aukštų su mansardomis namai. Juose suprojektuoti atitinkamai 14 ir 12 butų.

Konkurso vertinimo komisija daugiausia balų projektui skyrė už darnią plėtrą, taip pat – architektūrą ir parodytą pagarbą kultūros paveldui. Anot vertinimo komisijos nario architekto Lino Naujokaičio, sveikintina, kad įgyvendinant projektą sutvarkyta apleista teritorija, ji integruota į aplinką, o projektas erdviškai labai tinkamai sudėliotas.

Geriausias 2015 metų konceptualios teritorijos konversijos projektas. Apdovanojimas už tai įteiktas bendrovėms „Trinapolis“ ir „Penki kontinentai“, įgyvendinusioms projektą „Loft town“. Architektas – Remigijus Bimba.

Statytojų pasirinkta teritorijos plėtros koncepcija atspindi tvariojo miesto elemento modelį. Konkurso vertinimo komisija daugiausia įvertinimų skyrė už projekto darnumą: buvusioje Kuro aparatūros gamykloje yra ne tik gyvenamosios ir komercinės patalpos, bet ir integruota mokslo įstaiga – Socialinių mokslų kolegija, kuriai turėti tokias prabangias erdves – didelis privalumas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Vytautas Martinaitis projektą apibūdino kaip vieną prasčiausių pagal energinio efektyvumo klasę, palyginti su kitais konkursui pateiktais projektais. Tačiau stebina nuoseklus plėtotojų darbas puoselėjant projektą – nuo teritorijos išvalymo iki išmaniosios namo apskaitos sistemos įdiegimo.

Geriausias 2015 metų visuomeninės paskirties projektas. Be didelės konkurencijos juo pripažintas sostinės Santariškių rajone pastatytas vaikų lopšelis-darželis. Projekto įgyvendintojas – bendrovė Vilniaus vystymo kompanija, architektės – Vaiva Paulauskienė ir Justina Jankauskienė.

Vertindama projektą komisija daugiausia balų skyrė už darniąją plėtrą ir energinį efektyvumą – darželis yra sertifikuotas gauti A+ energinio naudingumo klasę.

Anot profesoriaus V. Martinaičio, sveikintinas sprendimas imtis aukštesnės energinės klasės, negu reikalauja įstatymai.

Komisijos nariai taip pat atkreipė dėmesį, kad pastatas statytas pagal normatyvus ir jame yra labai daug erdvių, galbūt neefektyviai išnaudojamo ploto. Kyla klausimas – kodėl negalima į darželį priimti daugiau vaikų, o galbūt vertėtų keisti normatyvus? Vis dėlto objekto vertė tikrai nemažėja.

Projektas „Loft town“.

Vaikų lopšelis-darželis sostonės Santariškių rajone.

70

Kiti konkurso dalyviai

„Karaliaučiaus slėnio“ projektas.

Perspektyviniais projektais nutarta pripažinti verslo centrą ONE, gyvenamąjį kvartalą „Karaliaučiaus slėnis“ ir apleistos teritorijos sostinės Žirnių gatvėje konversiją į patrauklią komercinę erdvę pastatant prekybos centrus IKEA bei NORDIKA. Vadovaujantis vertinimo kriterijais, objektas turi būti naudojamas ne mažiau nei sezoną, kad būtų galima įvertinti ir energijos sąnaudas. Šie projektai dar neatitiko šio kriterijaus.

Nors prekybos centras IKEA jau veikia daugiau kaip metus, komplekse esantis prekybos centras NORDIKA dar baigiamas statyti, tiksliau – įgyvendinamas antras jo etapas.

Statybos generalinis rangovas – bendrovė „YIT Kausta“. Atkreiptinas dėmesys, kad visi IKEA planavimo darbai buvo atliekami vadovaujantis BREEAM standartu, kuriuo siekiama mažinti neigiamą pastatų poveikį aplinkai lokaliu ir globaliu mastu. O prekybos centras NORDIKA – pirmasis Lietuvoje projektuotas ir statomas naudojantis pasaulio statybų sektoriui puikiai žinomomis BIM technologijomis.

Kitas perspektyvinis projektas – biurų pastatas ONE, esantis sostinės Ukmergės gatvėje, pačiame miesto pakraštyje. Architektas – Tomas Rasiulis, plėtotojas – bendrovė „Vertingis“. Šiuolaikinės architektūros dviejų – 3 ir 9 aukštų – korpusų verslo centras harmoningai dera su modernia, sparčiai plėtojama šiaurinės Vilniaus dalies urbanistika.

Verslo centre siūlomas komercinis plotas siekia 11,8 tūkst. kvadratinių metrų. „Karaliaučiaus slėnis“ – gyvenamųjų namų kvartalas sostinės Pilaitės rajone, kuriame naujakuriai būstą dar tik įsirengia. Projekto įgyvendintojas – bendrovė „Citus Construction“, architektas – Vytenis Gerliakas. Sublokuotų namų projektas atkreipia dėmesį tuo, kad čia pastatyti trijų skirtingų energinių klasių – A+, A ir B – būstai. Tai pirmas toks projektas Lietuvoje. Preliminariais plėtotojo skaičiavimais, šildymas 108 kvadratinių metrų ploto B energinio naudingumo klasės

Gyvenamųjų namų kvartalas „Rasų namai".

Verslo centras ONE.

20

1

r 5N

.9

A TIK S I AN RB U / Prekybos centras NORDIKA.

71

būste su geoterminiu šildymu per metus gyventojams kainuotų 238,8 Eur (39,8 Eur/mėn.), A klasės – 92,98 Eur (15,50 Eur/mėn.), o A+ – 65,44 Eur (10,99 Eur/mėn.).

Konkursui teiktas ir projektas „Rasų namai“, kurį plėtoja bendrovė „Solo House“. Projektuotojai – Paleko ARCHstudija ir R. Mikulionio architektūros studija „Plaza“. 18 gyvenamųjų namų kvartalas darniai įlietas į gamtos oazę Vilniaus centre ir stiliumi atkartoja Pavilnių regioninio parko gamtovaizdžio linijas. Konkurso komisija pabrėžė, kad vertinant architektūriškai projektas – prabangus. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad čia esantis istorinis paveldas – senoviniai rūsiai – lieka pernelyg uždaras visuomenei.

Gyvenamasis kvartalas „Venecija“ – dar vienas konkursui teiktas projektas.

Jo plėtotojas – bendrovė „Venecija LT“, projektą rengė bendrovė „Archartelė ir partneriai“. Kvartalą sudaro 11 namų segmentų, sujungtų į 3 grupes: 2 grupės po 3 segmentus ir 1 grupė iš 5 segmentų. Sklypo forma artima trikampiui, 3 namų grupės išdėstytos palei 2 kraštines, viduryje tarp 2 grupių – rekreacinė zona su kaskadomis krintančio vandens kanalu ir pavėsine bei terasa, palei likusią namų grupę – upelis su pavėsine. Sklypo viduryje išsaugota brandžių medžių alėjos atkarpa, kiti smulkesni sveiki medžiai, įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Projektą vertinę konkurso komisijos nariai atkreipė dėmesį į gražiai sutvarkytą teritoriją, tačiau pasigedo architektūrinės minties.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

72

ARCHITEKTAMS IR PROJEKTUOTOJAMS – VIRTUALI „ROCKWOOL“ KONSTRUKCINIŲ DETALIŲ BIBLIOTEKA Statybos proceso dalyviams prireikė ilgesnio pereinamojo laikotarpio, kad imtų taikyti aukštesnius energinio efektyvumo reikalavimus. O statybinių medžiagų gamintojai teigia tam jau seniai pasiruošę. Akmens vatos gamintojas kompanija ROCKWOOL architektams, projektuotojams, kitiems statybų sektoriaus dalyviams ir statybų technologijas studijuojantiems studentams pateikia vis atnaujinamą kol kas analogų Lietuvoje neturinčią brėžinių ir mazgų programą. Naudodamiesi į mažą atminties raktą telpančiu katalogu, specialistai gali matyti populiariausių sprendimų pastatų atitvarų U verčių, jų šilumos tiltelių skaičiavimus ir pritaikyti sau naudingus brėžinius.

Skaičiavimai ir brėžiniai atnaujinami ROCKWOOL programa bus ypač aktuali nuo 2016 metų lapkričio, kai įsigalios nauji energinio efektyvumo reikalavimai ir bus reikalaujama atlikti ilginių šilumos tiltelių skaičiavimus A klasės pastatuose. Žinoma, katalogu galima naudotis ir dabar, nes konstrukcijų U verčių ir jų mazgų ilginių šilumos tiltelių skaičiavimai bei brėžiniai atlikti A ir B klasių energinio naudingumo pastatuose, atitinkančiuose šiuo metu galiojančius normatyvus.

Kadangi visų rinkoje esančių konstrukcinių medžiagų neįmanoma apskaičiuoti, naudotos šiuo metu populiariausios mūrinės arba karkasinės sienos, šlaitiniai ir plokštieji stogai.

Ateityje pagal poreikį bus atnaujinami ir kitų laikomųjų konstrukcijų skaičiavimai.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas Ilginiai šilumos tilteliai – tai didesnių šilumos srautų vietos atitvarų konstrukcijose. Šių šilumos tiltelių atsiranda dėl kelių priežasčių: • skirtingo šilumos laidumo medžiagų įsiskverbimo į atitvarą; • skirtingo gaminio storio; • vidinių ir išorinių paviršių plotų skirtumo tokiose vietose kaip sienų grindų bei lubų jungtys.

Tinkamai apskaičiuoti galimus šilumos tiltelius labai svarbu, nes jie lemia didesnius šilumos nuostolius, žemesnę paviršių temperatūrą, dėl to konstrukcijose gali pradėti kauptis kondensatas. Šilumos

tilteliai turi būti apskaičiuojami pagal Lietuvoje nustatytas normas ir standartus.

Kompanija ROCKWOOL, sudarydama šį katalogą architektams ir projektuotojams, glaudžiai bendradarbiavo su Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslininkais.

Jie ir atliko visus U verčių bei šilumos tiltelių skaičiavimus. Skaičiavimai buvo atliekami naudojantis kompiuterine programa „Therm“.

Todėl specialistai, kurie naudojasi pateiktu katalogu, gali būti tikri, kad skaičiavimai yra teisingi ir patikimi.

Viskas telpa viename atminties rakte „Naujausi Kembridžo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad nauji ar esami pastatai dar turi nuo 50 iki 90 proc. potencialo taupyti energiją. Todėl manome, kad mūsų sukurta konstrukcijų biblioteka yra tikrai naudinga statybų proceso dalyviams“, – teigė kompanijos ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Anot jo, sukurta programa leis architektams, projektuotojams sutaupyti nemažai laiko ir netgi pinigų. Naudotis katalogu nesudėtinga, čia be didelio vargo galima greitai rasti brėžinius ir skaičiavimus. Ši programa gali veikti tiesiogiai iš atminties rakto arba ją galima įdiegti programa besinau-

dojančio specialisto kompiuteryje. Programoje veikia ir viena svarbiausių funkcijų – brėžinių atnaujinimas. Specialistams, turintiems prieigą prie interneto, visuomet patartina atnaujinti biblioteką naujausiais skaičiavimais ir papildomomis konstrukcijomis dar prieš pradedant naudotis programa.

Mūsų interneto svetainėje www.rockwool.lt/ irankiai/programos/u-vertes jau galima rasti ir naudotis „online“ režimu veikiančia programa.

O jeigu norite gauti atmintuką, kaip tai daryti, apsilankykite mūsų interneto svetainėje www.rockwool.lt/uvertes, užpildykite trumpą formą, ir mes artimiausiu metu su jumis susisieksime.

ROCKWOOL stengiasi nuolat atnaujinti ir papildyti biblioteką, kad architektai bei projektuotojai visuomet turėtų tik pačią naujausią ir tiksliausią informaciją. Šioje bibliotekoje galima naudotis intuityviąja paieškos funkcija ir filtrais, tokiais kaip pastato tipas, ieškoma konstrukcija. Šios funkcijos padės per vos kelias akimirkas rasti reikalingą brėžinį ir jį išsaugoti PDF ar DWG formatu.

Norint rasti šilumos tiltelį, tereikės aktyvinti jo paiešką. „Visas katalogas su programa yra ilgo ir nuoširdaus darbo vaisius, todėl norime tuo dalytis su pastatus projektuojančiais specialistais“, – sakė A. Buska.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

73 73 73

MANIPULIACIJOS PASTATO SPALVA – DAUGIAU NAUDOS AR PROBLEMŲ?

Lina BIELIAUSKAITĖ

Karštuose kraštuose baltai dažomi pastatai veikiau iliustruoja ne estetinį pietiečių suvokimą, bet jų racionalumą – šviesūs paviršiai sugeria mažiau saulės, taigi sykiu saugo patalpas nuo perkaitimo. O tuo, ar šaltesnio klimato zonose prasminga tamsią statinio spalvą rinktis dėl jos gebėjimo sugerti saulės energiją, taip tikintis sumažinti šildymo sąnaudas, specialistai abejoja.

Rekomenduoja racionalesnius sprendinius

Pirmojo Lietuvoje pasyviojo sertifikuoto dvibučio namo projekto autoriaus, architekto Ryčio Kaminsko nuomone, bent jau energiškai efektyvaus namo atveju jo fasado spalva esminės įtakos energijos taupymui neturi. „Jei kalbėtume, pavyzdžiui, apie metalinį angarą, kuris neturėtų jokios šilumos izoliacijos ir būtų nudažytas juodai, fasado paviršiui nuo saulės daugiau įkaitus, per metalą šiluma būtų perduodama į vidų. Energiškai efektyvūs ir pasyvieji pastatai pasižymi labai gera šilumos izoliacija, tad neišleidžia šilumos

iš vidaus į lauką, lygiai taip pat ši izoliacija yra barjeras neperkaisti statiniui vasarą. Todėl juodai nudažytas pastatas vargiai būtų šiltesnis už baltą“, – kalbėjo pašnekovas ir siūlė orientuotis į veiksmingesnius sprendinius, siekiant realaus šilumos energijos sutaupymo. „Pirma, energiniam pastato efektyvumui labai didelę įtaką turi į pietinę pusę orientuoti langai, nes pro juos į vidaus patalpas gali patekti gana daug saulės energijos. Žinoma, tai turi būti ne bet kokie, o kokybiški, tam tikrus parametrus atitinkantys ir tinkamai sumontuoti langai. Kiti du labai svarbūs kriterijai – pakankamas pastato šilumos izoliacijos sluoksnis ir sandarumas“, – įvardijo architektas R. Kaminskas.

Turi įtakos eksploatacijai

Bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ vadovo Gedimino Butkaus manymu, pasirinkus atitinkamus spalvinius sprendimus, energijos įmanoma sutaupyti ir šaltuoju, ir šiltuoju metų laiku, nors bendrai tie sutaupymai vargu ar sudarys labai ženklią dalį. Antai, specialisto pastebėjimu, sprendimas rinktis baltus gamyklų, kitų pramoninių pastatų stogus išties pasiteisina. Tačiau tokio sprendimo prioritetas – ne generuoti šilumos energiją šildymo sezonu, bet sumažinti energijos išlaidas kondicionavimui ir pagerinti patalpų mikroklimatą šiltuoju metų periodu.

Pašnekovas taip pat mano, kad manipuliacijos fasado spalva gerai apšiltintuose, sandariuose didelio energinio efektyvumo pastatuose nebus tokios reikšmingos kaip, pavyzdžiui, reno-

75 75 75

Žaisdami spalvomis ir bandydami sutaupyti vienur, neretai galime prisidaryti daugiau problemų negu gauti naudos, nes šie sprendimai gali turėti įtakos objekto

vuotinuose daugiabučiuose. Tačiau vėlgi reikėtų įvertinti, ar vasarą prišilusias patalpas neteks papildomai kondicionuoti. Be to, nors spalviniai sprendimai kaip pasyviojo saulės energijos naudojimo priemonė iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, G. Butkus atkreipė dėmesį, kad derėtų atsižvelgti į daugelį niuansų. Svarbu įvertinti ne tik pastato energinio efektyvumo klasę, bet ir jo paskirtį, apdailos, kaip antai ventiliuojamasis ar tinkuotas fasadas, pobūdį, taip pat padėtį – ar šalia yra objektų, kurie gali šešėliuoti. „Manau, žaisdami spalvomis ir bandydami sutaupyti vienur, neretai galime prisidaryti daugiau problemų negu gauti naudos, nes šie sprendimai gali turėti įtakos objekto eksploatacijai. Kalbant apie tamsias fasado spalvas, vasarą smarkiai įkaitusiame tokiame paviršiuje gali atsirasti įtrūkimų, tad jį dažniau teks remontuoti. Taip pat reikėtų įvertinti, ar esant tamsiam fasadui šaltuoju metų laiku dėl smarkių temperatūros skirtumų dieną ir naktį neišsiklaipys į fasadą įrengtų elementų rėmai, žaliuzės“, – vardijo pašnekovas.

Šiltnamio efektui sukurti – stiklas

Bendrovės „Pastatų diagnostika ir statyba“ vadovo G. Butkaus teigimu, energiškai efektyviuose pastatuose verčiau išnaudoti vidaus apdailą – ir jos spalvinius sprendimus, ir medžiagiškumą. „Pavyzdžiui, molio, akmens masės danga iš išorės pro langus gali sugerti saulę, o reikiamu momentu šilumą atiduoti patalpoms. Todėl pietinėje statinio pusėje reikėtų pasirūpinti ne tik dideliais langais, bet ir tokia apdaila, kuri gerai absorbuoja šilumą“, – aiškino pašnekovas.

Pasyvaus saulės šildymo principus nagrinėjantys specialistai taip pat įvardija galimybę akumuliuoti saulės energiją masyviose pastato konstrukcijose panaudojant šiltnamio efektą, kaip antai saulės siena, Trombė siena. Ir saulės, ir Trombė siena – į pietus nukreipta masės siena, atliekanti šilumos akumuliatoriaus funkciją. Palyginti su saulės, Trombė siena turi papildomas angas į šildomą patalpą apačioje bei viršuje ir taip sukuria uždarą oro cirkuliavimo kilpą. Tai gali būti betono, plytų ar statybinių blokų tamsaus matinio paviršiaus, efektyviai sugeriančio saulės spindulius, siena. Siekiant išvengti šilumos nuostolių, ji iš lauko įstiklinama. Tačiau vasarą masyvi siena turėtų būti uždengiama, kad būtų išvengta jos ir patalpos perkaitimo.

Kadangi tai yra iš esmės architektūriniai sprendimai, anot specialistų, jie taikytini dar pastato projektavimo stadijoje. Kalbant apie baigtus objektus, gali atsirasti tam tikrų apribojimų, iškilti neišvaizdžios architektūros problemų. Jau pastatytuose namuose gali būti pasitelkiami tik kai kurie sprendimai – žiemos sodas šalia namo arba plokščio stogo transformacija į stiklinį ir pan. Tačiau pažymima, kad tokie sprendimai yra sudėtingi ir pasiteisina tik tam tikromis sąlygomis. Šiltuoju metu šios erdvės perkaista, jas būtina vėsinti.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

eksploatacijai.

76

ATMINIMO IR KULTŪROS CENTRAS – DIALOGUI UŽMEGZTI Julija MUSTEIKYTĖ Architektūros bakalaurė

Vienas svarbiausių dalykų rengiant bakalauro darbą, be abejo, yra temos pasirinkimas. Labai džiaugiuosi, kad darbo vadovės doc. dr. Lados Markejevaitės padrąsinta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros katedrai pasiūliau savarankiškai suformuluotą temą – „Vilniaus Didžiosios sinagogos atminimo ir kultūros centras“ (konstrukcinės dalies konsultantas – lekt. Jakovas Mendelevičius, inžinerinės dalies konsultantė – doc.

Violeta Misevičiūtė).

Sostinės senamiestyje – Didžiosios sinagogos žaizda

Mano ryšys su žydų kultūra netiesioginis: esu lietuvė, tačiau dar gimnazijoje susidomėjau Antrojo pasaulinio karo nusikaltimų, kartu – ir holokausto istorija. Eidama per Vilnių visada jaučiau, kad miesto audinys pilnas istorijos ženklų. Pasirinkta studijų kryptis – architektūra – leido suprasti, kad pastatai – galinga priemonė atkreipti žmonių dėmesį, galbūt net formuoti jų požiūrį. Mano nuomone, viena skaudžiausių Vilniaus senamiesčio žaizdų yra buvusios Didžiosios sinagogos vieta.

Ji aiškiai lokalizuota 2011 metais vykusių archeologinių tyrinėjimų metu. Šiuo metu ant dalies sinagogos liekanų stovi Vytės

HI

20

1

r 6N

.1

C /AR

A

ŪR

T TEK

Nemunėlio pradinė mokykla (iki 2002 metų šiame pastate veikė vaikų darželis). Nors nuo 1989 metų yra keliami šios senamiesčio erdvės tvarkymo klausimai, realių darbų nevyksta.

Pradėjusi tyrinėti temą suvokiau, kad tai ne tik fizinis, bet ir dvasinis vakuumas lietuvių ir žydų santykiuose. Dėl to pagrindinis mano darbo tikslas buvo suprojektuoti kultūros centrą, skirtą dialogui tarp žydiškosios projekto vietos istorijos ir dabartinių jos gyventojų kurti, taip pagerbiant po Antrojo pasaulinio karo sugriautas projekto vietoje stovėjusias Vilniaus sinagogas, kloizus bei jų kiemus ir sykiu atkuriant išdraskytą urbanistinį senamiesčio audinį. Norėdama pajusti sunaikintą vietos dvasią atidžiai tyrinėjau buvusį jos užstatymą, funkcinį zonavimą ir žmonių judėjimą egzistavusiose erdvėse.

Stiprūs motyvacijos šaltiniai rengiant projektą man buvo nuoširdus priėmimas Lietuvos žydų bendruomenėje, pokalbiai su Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininku Simu Levinu, žydų kultūros istorike Lara Lempertiene ir architekte Maja Ptašek.

Išardytoji struktūra atkurta ne mechaniškai

Svarbiausias pastebėtas aspektas – šioje teritorijoje prarasta Vilniui būdinga kiemų struktūra, kuri formavo bendruomenę, srautų judėjimą ir mastelį. Projekte siekiau šį vietos charakterį rekonstruoti ne butaforiškai, bet suteikiant jam šiandien aktualią prasmę. Dėl šios priežasties projekto tūrinė-erdvinė kompozicija sąmoningai tiksliai nekartoja buvusių sinagogų išdėstymo ir architektūrinės raiškos.

Išimtis padaryta pažymint Vilniaus Didžiosios sinagogos maldos salės perimetrą, jo vietoje projektuojant meno galeriją, kurios funkciniai patalpų ryšiai ir fiziniai parametrai yra meninė čia stovėjusio pastato interpretacija. Galerijos balkonų aukštis parinktas pažymint svarbiausius Didžiosios sinagogos erdvių aukščius, o kontūrai simboliškai žymi bimos (paaukštinta vieta, iš kurios skaitoma Penkiaknygė) ir aron kodešo (švenčiausia sinagogos vieta, kurioje saugomi Toros ritiniai) vietas.

Dvigubas fasadas ir sukurta galimybė esant tarpfasadinėje erdvėje apžvelgti ir miestą, ir kultūros centro kompleksą – irgi dialoginės pastato koncepcijos atspindys.

Siekiant nepažeisti po kultūriniu sluoksniu esančių sinagogų pamatų, visas kompleksas lokalizuotas ant dviejų virš žemės lygio iškeltų platformų. Toks simbolinis praeities palaidojimas pasirinktas kaip žydų kultūrai būdingo akmens palikimo pager-

77 Linas NAUJOKAITIS VGTU Architektūros fakulteto Architektūros katedros docentas, bakalauro baigiamojo darbo recenzentas Stebėtinai pagrįsta ir išsami projekto programa visiškai atitinka projektuojamo objekto apimtį ir šiandienos aktualijas.

Pasirinkta tema (ir jos vieta) yra ypač jautri ir sudėtinga.

Studentė brandžiai suvokė ir puikiai interpretavo pasirinktą temą. Surinkta išsami analogų, vietos studijų, istorinė ikonografijų medžiaga.

Pasirinkta objekto idėja ir jos kompozicinis tūrinis (erdvinis) išpildymas puikiai atitinka senamiesčio kontekstą ir struktūra, ir masteliu. Kuriamos nominalios erdvės, tūriai skaidomi jautriai, pasirinktomis kryptimis, ieškoma vizualinių ryšių su aplinkiniu užstatymu. Funkcinis sprendimas aiškus ir pagrįstas. Demonstruojama profesinių įgūdžių kompetencija. biant mirusiuosius metafora. Urbanistinė ant platformų projektuojamų pastatų kompozicija kuria naujas nominalias erdves, kurios savo charakteriu mena žydiškąją Vilniaus senamiesčio architektūrą.

Akcentas – edukacinė-kultūrinė funkcija

Projekto programą parengiau norėdama pabrėžti šiai vietai būdingas funkcijas, pritaikydama jas šiandienos kontekste. Sinagoga nėra vien religinės paskirties statinys, kartu svarbios ir jos funkcijos: bendruomenės susirinkimų ir mokymosi. Religinius Vilniaus bendruomenės poreikius šiuo metu tenkina Pylimo gatvėje veikianti choralinė sinagoga. Dėl šios priežasties, plėtodama projekto programą, koncentravausi į edukacinę-kultūrinę funkciją.

Be to, tikiu, kad veiksmingiausias vaistas nuo Lietuvoje vis dar klestinčio antisemitizmo yra būtent švietimas. Universali kalba, kuria būtų galima kalbėti apie tokius jautrius dalykus kaip kultūrų pažinimas ir skaudžios istorijos suvokimas, galėtų būti mokslo ir meno sintezė. Siekiant tai įgyvendinti numatoma galerija, informacinis centras, pristatantis litvakų kultūrą, Vilniaus miesto istorijos tyrimų centras, atvykstančių menininkų ir mokslininkų apgyvendinimo bei darbo erdvės, vietos bendruomenės kultūros centras.

Norint kontroliuoti automobilių judėjimą sklype, Žydų gatvės dalis projekte grąžinta į originalią padėtį ir nukreipta į vieną iš Vokiečių gatvės namų arkų, pro kurią organizuojamas tik techninio aptarnavimo įvažiavimas. Pagrindinis aplinkinių gyventojų transporto patekimas į sklypą numatomas pro kitus tos pačios gatvės vartus. Šiaurinėje sklypo pusėje kuriamos terasos leidžia vizualiai paslėpti Stiklių gatvės gyventojams suformuotą tranzitinę liniją.

Taip pat, išnaudojant skirtingą projektuojamų grindinių platformų lygį, numatoma iš dalies antžeminė mechaninė automobilių saugojimo aikštelė, išspręsianti apgailėtiną šiandienį automobilių dominavimą šioje senamiesčio dalyje. Pasirinktas projektuojamų pastatų mastelis niuansuoja su aplinka. Apdailos medžiagos parinktos atsižvelgiant į šiuolaikines tendencijas, kartu stengiantis spalviškai nekontrastuoti su šalia esančiais pastatais.

Labai džiaugiuosi, kad mano bakalauro projektas ne tik buvo puikiai įvertintas universiteto erdvėje, bet ir sulaukė žydų bendruomenės dėmesio: S. Levinas stebėjo viešą gynimą, o grafinė darbo dalis šiuo metu eksponuojama Lietuvos žydų bendruomenės patalpose.

Schema su galerijos konstrukcijomis.

Papildoma tarpfasadinė erdvė.

Pagrindinė vizualizacija.

Buvęs judėjimas.

Dabartinis judėjimas.

Projektuojamas judėjimas.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

78

SKANDINAVŲ PATIRTIS NAUDINGA IR LIETUVAI Kam išradinėti dviratį, jeigu jis jau išrastas? Tokį klausimą galima formuluoti ir kalbant apie individualiųjų namų renovavimą. Lietuviams užtektų pasekti skandinavų pavyzdžiu ir labiau pasidomėti ten įgyvendintais projektais, pritaikytomis technologijomis.

langų bei durų keitimą efektyvesniais, naujos vėdinimo sistemos įrengimą ir šildymo sistemos modernizavimą, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimą į inžinerines namo sistemas. Svarbu paminėti, kad namas buvo modernizuojamas taip, kad gyventojams nereikėtų laikinai išsikraustyti iš savo būsto.

Rengiant ir realizuojant „renZeroTM“ renovacijos projektus Švedijoje ir Suomijoje, aktyviai dalyvavo architektai, konstruktoriai, mokslininkai, inžinieriai, vėdinimo specialistai. „Skandinavijos šalyse yra labai populiari karkasinė statyba, todėl „renZeroTM“ projektas pirmiausia ir buvo orientuotas į tokių namų modernizavimą. Žinoma, yra gana daug skirtumų tarp Baltijos šalyse ir Skandinavijoje prieš 50–70 metų vyravusių statybos technologijų, – sakė dr. A. Endriukaitytė. – Šiauresnėse šalyse dominavo medinė statyba, o Lietuvoje – mūras. Tačiau ši optimalios renovacijos koncepcija gali būti taikoma ir Lietuvoje, adaptuojant, pritaikant sprendinius prie pas mus dominuojančių konstrukcijų. „renZeroTM“ koncepcijos idėja ir kompleksinis požiūris į pastatų modernizavimą būtų labai pageidautinas mūsų šalyje.“

Ieškojo kompleksinių sprendimų Plėtodama energiškai efektyvių pastatų statybos technologijas, izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ kartu su partneriais realizavo bandomuosius energiškai efektyvios individualiųjų namų renovacijos projektus Švedijoje ir Suomijoje. Šie projektai buvo pavadinti bendru „renZeroTM“ pavadinimu, nes jų metu siekta senos statybos individualiuosius gyvenamuosius namus priartinti prie energiškai efektyvių pastatų ir sukurti racionalios, optimalios renovacijos modelį. „Švedijos Lundo technologijų instituto tyrimai rodo, kad 80 proc. namų, kuriuose mes ketiname gyventi, jau yra pastatyti, – pasakojo bendrovės „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė. – Lietuvoje yra daugiau kaip pusė milijono individualiųjų gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena per Švedijos „renZeroTM“ projektas 1,16 mln. gyventojų. Maždaug du trečdaliai namų yra Švedijoje eksperimentinei individualiojo namo moderpastatyti prieš 50 metų ir seniau, o jų eksploatacijai nizacijai buvo pasirinktas tradicinis medinio karkaso su kasmet išleidžiami milijonai eurų. Taigi skandinaviška dailylenčių apdaila individualusis gyvenamasis namas energiškai efektyvios individualiųjų namų moderniza- Stokholmo priemiestyje. Tai –1945 metais statytas viecijos patirtis gali būti naudinga ir mums.“ Projekto „renZeroTM“ organizatoriams ir vykdytojams buvo keliama užduotis sukurti tokią metodiką, kurią pasitelkus seni individualieji gyvenamieji namai būtų renovuojami taip, kad taptų energiškai efektyvūs ar net artimi beveik nulinės energijos klasės pastatams. Taip pat buvo keliamas tikslas, kad toks renovacijos būdas nereikalautų specialių žinių, ypatingų įgūdžių ar instrumentų, kad būtų tinkamas taikyti masiškai, būtų efektyvus, ilgaamžis ir greitai atsiperkantis. Be to, šiuo projektu buvo siekiama sukurti patogesnę, sveikesnę, saugesnę ir komfortiškesnę gyvenamąją aplinką tiems, kurie nenori keisti gyvenamosios vietos. „renZeroTM“ koncepcija buvo kuriama kaip kompleksinis sprendimas, apimantis atitvarų šiltinimą, atitvarų ir jų jungčių sandarumą, Taip atrodė 1948 metais statytas namas prieš pradedant įgyvendinti „renZeroTM“ projektą Suomijoje.

no aukšto, 125 kvadratinių metrų ploto namas. Prieš rekonstrukciją jo suminis energijos poreikis buvo 128 kWh/m² per metus, o po renovacijos jis sumažėjo net penkis kartus, iki 25 kWh/m² per metus. Kaip tai buvo pasiekta?

Namo sienos ir cokolis buvo apšiltinti 300 milimetrų storio vertikaliai orientuoto plaušo „Paroc“ akmens vatos plokštėmis. Nuo fasado buvo nuardyta medinių dailylenčių apdaila ir įrengta vandens garų izoliacija iš polietileno plėvelės, kuri kartu atliko ir oro barjero vaidmenį. Pastato cokolis apšiltintas vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis.

Tada namo sienos buvo apšiltintos surenkamais 300 milimetrų storio „PAROC renERGIA™“ akmens vatos elementais. Palėpė papildomai apšiltinta universalios akmens vatos „PAROC eXtra“ plokštėmis (storis – 360 milimetrų). Izoliaciniame sienų sluoksnyje specialiuose rėmuose sumontuoti nauji, energiškai efektyvūs langai ir durys. Įrengta rekuperacinė sistema ir gruntinis šilumos siurblys. Pastatas užsandarintas, vandentiekio vamzdžiai ir ventiliacijos ortakiai patikimai izoliuoti.

kraštuose pasitelkus suformuotus griovelius ir liežuvėlio jungtis kartu su klijais elementai sujungiami ir pastato konstrukcijos izoliuojamos sandariai. Naudojant šias specialias plokštes šilumos tilteliai buvo minimalūs, jas pasitelkus buvo sustiprintos medinės laikomosios konstrukcijos ir suformuotas nedegus, besiūlis pastato apvalkalas. Naudojant tokius pat elementus, nuardžius senąją stogo dangą, buvo apšiltinta ir šlaitinio stogo konstrukcija, vėliau ji baigta apdailinti pasitelkus naują skardinę stogo dangą.

Suomijoje „renZeroTM“ individualiojo namo modernizacija buvo pradėta nuo pamatų ir stogo. Nuardžius senąją medinių lentų fasado apdailą ir stogo dangą buvo apšiltintas namo cokolis, o ant stogo per visą namo ilgį užkelti specialūs šiltinimo skydai. Stogo kraige, kur susijungia šiltinimo plokštės, buvo suformuotas lovelis, į jį pripilta birios akmens vatos, ir lovelis uždarytas.

Visos jungtys sandariai užklijuotos specialiomis „PAROC Conci“ sistemos sandarinimo juostomis. Po to ant stoge suformuoto šiltinimo sluoksnio buvo įrengta grebėstų ir hidroizoliacijos konstrukcija stogo dangai iš Suomijos „renZeroTM“ projektas skardos tvirtinti.

Suomijoje eksperimentiniam „renZeroTM“ projektui Ant sienų iš minkštos vatos demblio suformuotas įgyvendinti buvo pasirinktas vadinamasis tipinis Suo- amortizuojantis, vadinamas išlyginamasis, izoliacijos mijos karo veterano namas kaimiškojoje Rytų Suomijos sluoksnis, dėl kurio prie šiltinamo paviršiaus galėtų vietovėje Luumäki. Tai – vieno aukšto su mansarda ir rū- sandariai priglusti „renERGIA“ elementai. siu namas iš medinio karkaso sienų, su medine fasado Langų rėmams įtvirtinti prie sienos konstrukcijos apdaila, skardiniu stogu. Iki šių dienų pastato konstruk- buvo suformuoti specialūs rėmai. Sienų šiltinimo elecija buvo išlikusi tokia, kaip ir statyta 1948 metais. Ben- mentai „renERGIA“ prie sienų buvo tvirtinami specidras namo plotas – 182 kvadratiniai metrai. aliais medvaržčiais su dvigubu sriegiu, neleidžiančiu Suomijoje, kaip ir Švedijoje, sienoms izoliuoti buvo perspausti tvirtinamų elementų, pergręžus fanerą ir naudojamas būtent šiems „renZeroTM“ projektams įtvirtinus į esamus pastato karkaso elementus. Jungtys sukurtas naujas „Paroc“ gaminys – „renERGIA“ plokš- tarp elementų užsandarintos specialia mastika. tės. Tai – ant fanieros suklijuotos vertikaliai orientuoto Kitaip nei Švedijoje įgyvendintas „renZedroTM“ proplaušo plokštės su vėdinimo grioveliais, kurie užtikrina jektas, Suomijoje fasado apdailai buvo pasirinktas greitą drėgmės pašalinimą iš konstrukcijos. Faneros tinkuojamasis fasadas. Baigus šiltinti sienas šilumą izoliuojantis sluoksnis buvo nutinkuotas mineraliniu tinku.

Modernizuotame name buvo sumontuota rekuperacinė vėdinimo sistema, o ant stogo įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui ruošti.

Energiškai efektyvios pastatų modernizacijos metodikas ir technologijas „Paroc“ specialistai kuria jau eilę metų. „Mūsų tikslas – kurti energiškai efektyvios statybos ir renovacijos sprendimus, kurie užtikrintų komfortišką ir jaukų gyvenimą, saugią, sveiką aplinką, sumažintų sąskaitas už šildymą bei aplinkos taršą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 90 proc. savo laiko mes praleidžiame pastatuose, tad būtent pastatų saugumas ir komforto lygis lemia mūsų gyvenimo kokybę“, – sakė dr. A. Endriukaitytė.

Taip tas pats pastatas atrodė įgyvendinus „renZeroTM“ projektą.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

79 79 79

80

TVARIAJAI STATYBAI – NACIONALINIS STANDARTAS TARPTAUTINĖS SERTIFIKAVIMO SISTEMOS

NACIONALINĖS SERTIFIKAVIMO SISTEMOS

LT?

Kristina BUIDOVAITĖ

Pasaulyje suskaičiuojama maždaug 400 tūkstančių pagal BREEAM metodologiją sertifikuotų pastatų, daugiau kaip 50 tūkstančių įvertinti LEED standartu, o vokiškai kalbančiose šalyse populiarus DGNB standartas.

Lietuvoje pagal tarptautinius standartus sertifikuota keliolika pastatų.

NetrukusTŪrinkai bus pasiūlyta ir lietuviška Lietuvos žaliųjų pastatų tvaRA K E T rumoCHIvertinimo sistema.

16

20

/AR

N

r. 1

81

Orientyras – tarptautiniai standartai

Konferencijoje „Žalieji pastatai – Vilnius, 2015“ Lietuvos rinkai pritaikytą pastatų tvarumo vertinimo standartą ir sertifikavimo sistemą pristatęs Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) direktorius, tvariosios plėtros konsultantas Evaldas Savickis įsitikinęs, kad remiantis geriausių pasaulyje taikomų sistemų praktika sukurtas standartas Lietuvoje paskatins aktyvesnę tvariųjų pastatų plėtrą.

LŽPT direktoriaus teigimu, pastatas, atitinkantis pasaulyje paplitusių tvarumo vertinimo sistemų standartus, yra sveikas, ilgaamžis, komfortiškas, energiškai efektyvus, racionaliai naudojantis gamtos išteklius.

Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Australija, Švedija, Japonija, Ispanija, apsisprendė remtis ne vokiečių, amerikiečių ar britų sukurtais tarptautiniais standartais, bet nacionalinėmis pastatų tvarumo vertinimo sistemomis. Kuriant jas atsižvelgiama į konkrečios šalies savitumą, geografinę padėtį, klimato sąlygas, statybų praktiką, galiojančius reglamentus.

E. Savickiui imponuoja švediškas pastatų sertifikavimo standartas „Miljöbyggnad“, kurio kriterijai ir reikalavimai telpa viename puslapyje. Šio standarto kriterijai yra aiškūs, o naudojimas – paprastas, aiškino tvariosios plėtros konsultantas.

LŽPT sprendimą sukurti nacionalinę pastatų sertifikavimo sistemą E. Savickis motyvavo noru padaryti sertifikatą prieinamą visiems nekilnojamojo turto plėtotojams. „BREEAM ar LEED standartai puikūs, bet šiandien didelei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų daliai yra pernelyg brangūs. Taip pat – labai biurokratiški. Daug užsakovų negali sau leisti siekti tarptautinio standarto, tačiau norėtų įvertinti savo pastatą ir palyginti jį su kitais Lietuvoje statomais panašiais objektais. Lietuvos rinkai pritaikyta pastatų tvarumo vertinimo sistema – pirmasis laiptelis tarptautinių standartų link“, – aiškino specialistas.

Lietuviška pastatų tvarumo vertinimo sistema mažai skiriasi nuo tarptautinių standartų, paprastesnės tik vertinimo procedūros, be to, remiamasi nacionaliniais teisės aktais ir higienos normomis. Tikimasi, kad LŽPT sukurtas įrankis taps gairėmis projektuojant ir statant tvariuosius pastatus, nes informacijos apie tokiems projektams svarbius elementus projektuotojams dar stinga.

Skaičiuojama, kad pastato įvertinimo procedūra – vertinant projektavimo, statybos dalis – ir konsultacijos galėtų kainuoti apie 5500 eurų – maždaug dešimt kartų mažiau nei tarptautinių standartų.

Nusipelnyti sertifikato – iššūkis

Specialistas neabejoja – nacionalinis standartas nekilnojamojo turto plėtotojus paskatins diegti pažangias technologijas ir sertifikuoti pastatus. „Kurdami pastatų vertinimo sistemą, didelį dėmesį skyrėme trims sritims – žmonių sveikatai ir gerovei, aplinkos taršai bei racionalioms investicijoms, mat pastatas turi kurti pridėtinę vertę ir plėtotojui, ir naudotojams“, – apibendrino specialistas.

Lietuviškąją pastatų tvarumo vertinimo sistemą sudaro 29 kriterijai, kurie turi savo kokybinius arba kiekybinius rodiklius – visus juos galima išmatuoti ir įvertinti balais. Kriterijai suskirstyti į 8 kategorijas, tokias kaip energetika – atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, medžiagos – netoksinių, vietos kilmės statybinių medžiagų naudojimas. 70 proc. statybų aikštelėje naudojamų medžiagų turėtų būti atvežama iš gamyklų, nutolusių ne daugiau nei 400 kilometrų nuo vertinamo objekto.

Ekologija – pastato ekologinė vertė, transportas – alternatyvių transporto priemonių infrastruktūros sukūrimas, atliekos – atliekų mažinimas, tvarkymas ir statybų, ir pastato eksploatacijos metu, projekto valdymas – BIM taikymas visuose projekto etapuose, bendradarbiavimas su bendruomene, vandentvarka – vandens tausojimo priemonės, technologijos ir sprendimai, tokie kaip vandenį praleidžiantys šaligatviai, tvenkiniai, apželdinti stogai, vandenį surenkančios sistemos ir pan. Galiausiai – sveika aplinka. Darbo vietos turėtų būti suprojektuojamos taip, kad natūralios apšvietos koeficientas siektų bent 1 proc., dar geriau – 3 proc. Įrodyta, kad pakankama dienos šviesa 20 proc. pagerina produktyvumą.

Pavyzdžiui, vienu balu būtų įvertinamas pastatas, kuriame 10 proc. visos energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių (dviem balais – 20 proc., trimis balais – 30

proc.). Pagal pasiektus rezultatus įmanomas mažiausias įvertinimas – „įvertintas“ (30–39 proc. standarto). Net ir šis įvertinimas, anot E. Savickio – iššūkis, mat reikalavimai yra griežtesni, negu numatyti statybos techniniuose reglamentuose. Aukščiausias įvertinimas – „išskirtinis“ (skiriamas surinkus daugiau nei 85 proc.). Iš viso galima surinkti 61 balą.

Suvienijo verslą ir mokslą

Nacionalinis pastatų sertifikavimo standartas buvo kuriamas daugiau nei metus, dalyvaujant architektams, projektuotojams, konsultantams, nekilnojamojo turto plėtotojams ir mokslininkams. Šiuo metu jis testuojamas vertinant du objektus – daugiabutį ir administracinės paskirties pastatą. Planuojama, kad pirmieji administraciniai, prekybos, gamybos ir sandėliavimo pastatai bei daugiabučiai pagal lietuviškąjį standartą galėtų būti sertifikuojami antrą 2016 metų ketvirtį.

Vertinami bus tik naujai statomi objektai.

LŽPT iniciatyva parengta 10 mokymų programa, kurios metu specialistai bus supažindinami su pagrindiniais tvariųjų pastatų projektavimo, statybos principais. Išklausiusieji programą galės pretenduoti gauti konsultanto vertintojo licenciją. Jau turintieji tarptautinio standarto konsultanto vertintojo licenciją galės vertinti pastatus ir pagal Lietuvoje sukurtą pastatų tvarumo vertinimo sistemą.

Marius NARMONTAS Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Aplinkos ministerijos (AM) bendradarbiavimas su Lietuvos žaliųjų pastatų taryba (LŽPT) tęsiasi maždaug metus. AM buvo surengtas seminaras, skirtas Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistemai pristatyti. Neseniai įteiktas ir kasmetinis ministerijos apdovanojimas už kūrybinius laimėjimus architektūros ir urbanistikos srityse. Viena nominacijų buvo skirta novatoriškiausiam pastatui. Tarėmės, kalbėjomės su LŽPT, kuris objektas būtų vertas šio apdovanojimo.

AM palankiai vertina sukurtą Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistemą. Toks vertinimas įprastas užsienio šalyse, ypač kalbant apie didelės apimties objektus – jiems tvarumo įvertinimas visų pirma suteikia solidumo. Tarptautinis standartas patvirtina, kad pastatai yra energiškai efektyvūs, tausojantys aplinką.

Labai svarbu, kad Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistema – kompleksiška. Vertinami skirtingi kriterijai, tokie kaip susisiekimo infrastruktūra, aplinkos tausojimas, socialiniai, ekonominiai aspektai.

Nacionalinis pastatų sertifikavimo standartas projektų plėtotojus turėtų skatinti diegti naujas technologijas, rinktis modernius sprendimus. Pastatų sertifikavimas turėtų būti skatinamas organizuojant renginius, didinant žinomumą, kad kuo daugiau įmonių tuo susidomėtų. Ir nebūtinai lietuvišku sertifikatu. Tarptautiniai standartai BREEAM ir LEED, kaip ir lietuviškasis standartas – tam tikros užduotys, kurias būtina įgyvendinti užtikrinant pastatų kokybę. Svarbiausia, kad tie tvariųjų pastatų standartai būtų taikomi praktikoje.

XXI amžiuje aplinkosauga tampa reikšminga kiekvienoje srityje, tad tvariosios statybos plėtra – sveikintinas dalykas. Juolab kad Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistema yra prieinamesnė plėtotojams, o kriterijai labiau pritaikyti Lietuvos rinkai.

Nemaža dalis plėtotojų savo iniciatyva stato A klasės pastatus, vadinasi, tokių objektų poreikis auga. Manau, kad pastatų sertifikavimui taip pat jau esame pasiruošę.

Tai svarbu ne tik statytojui, kad galėtų pasididžiuoti, bet ir rinkos daliai, kuriai rūpi, jog pastatas būtų energiškai efektyvus, tausojantis aplinką.

Neabejoju, kad Lietuvos rinkai pritaikytas pastatų tvarumo vertinimo standartas ir sertifikavimo sistema turės įtakos ir projektuotojų kvalifikacijai. Neretai projektavimas atsilieka nuo technologijų, ir tai viena didesnių problemų. Lietuviško standarto sukūrimas, LŽPT veikla prisidės prie projektuotojų kvalifikacijos tobulinimo. Tai labai svarbus dalykas.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

82

KAIP ATSIRADO „SEKMOKO MOKESTIS“?

Painūs politiniai sprendimai lemia, kad gyventojams tenka mokėti mokesčius, kurie dėl nesuprantamos metodikos nebuvo skaičiuoti keletą metų. Toks nemalonus siurprizas pateiktas vilniečiams, kurie pagal ankstesnės valdžios siūlymą pasirinko 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Teismui pripažinus, kad 2010–2014 metais gyventojų pasirinktas toks apsirūpinimo karštu vandeniu būdas nebuvo tinkamai įgyvendintas ir negaliojo, „Vilniaus energija“ priversta teikti sąskaitas vartotojams, neatsiskaičiusiems už kitos įmonės – „Vilniaus vandenys“ – patiektą vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti.

Visi pinigai – vandens tiekėjams Dar 2014 metų spalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ankstesnę atsiskaitymo už vandenį tvarką be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo numatęs Šilumos ūkio įstatymas neveikė taip, kaip buvo numatyta. Todėl šilumos tiekimo įmonėms teko prievolė sąskaitas už karštam vandeniui ruošti gyventojų sunaudotą, tačiau neapmokėtą vandenį pateikti tiems vartotojams, kurie buvo pasirinkę 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą (be karšto vandens tiekėjo). Vadovaujantis teismo išaiškinimu, jie tokio savo pasirinkimo tinkamai neįgyvendino. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatyta, kad jeigu „Vilniaus energija“ neapmokėtų karšto vandens kainos dalių, susijusių tik su sunaudotu geriamuoju vandeniu, apmokėjimo terminas atidedamas 12 mėnesių. Jokių delspinigių ar palūkanų už 2010–2014 metais sunaudotą, tačiau neapmokėtą vandenį karštam vandeniui ruošti gyventojams nepriskaičiuota ir 12 mėnesių apmokėjimo atidėjimo laikotarpiu nebus skaičiuojama.

Vilniuje 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo buvo pasirinkę apie 36 tūkst. vartotojų. Jie už 2010 metų gegužės–2011 metų balandžio ir 2014 metų sausio–2014-ųjų gruodžio mėnesiais sunaudotą ir jokiose sąskaitose nepatiektą šalto vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti, liko skolingi apie 2,14 mln. eurų be PVM. Vidutiniškai vienam Vilniaus butui liko nepriskaityta vandens už 60 eurų.

Tuo metu 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą pasirinkusiems gyventojams „Vilniaus energija“ teikė sąskaitas tik už vandens pašildymą, o sąskaitų už patį vandenį karštam vandeniui ruošti iš įmonės „Vilniaus vandenys“ vilniečiai negavo (kitaip nei 2011 metų gegužės–2013 metų gruodžio mėnesiais, kai tokias sąskaitas „Vilniaus vandenys“ teikė). „Vilniaus energija“ jau padengė daugiau kaip 637 tūkst. eurų vartotojų įsiskolinimą – šios lėšos pervestos vandens tiekimo įmonei „Vilniaus vandenys“. „Nė vienas surinktas euras „Vilniaus energijai“ neatiteks. Visas lėšas už sunaudotą, bet neapmokėtą šaltą vandenį pervesime vandens tiekėjui – įmonei „Vilniaus vandenys“, – sakė bendrovės „Vilniaus energija“ prezidentas Linas Samuolis.

Pasiūlyta alternatyva – neveiksminga Painiavą dėl atsiskaitymo už karštą vandenį Lietuvos miestuose sukėlė 2010 metais buvusio energetikos ministro Arvydo Sekmoko patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse inicijuota tvarka, pagal kurią gyventojams buvo pasiūlyta galimybė rinktis 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą: geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti atskirai pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo („Vilniaus vandenys“), o šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo („Vilniaus energija“).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-ųjų spalio 14 dienos sprendimu, gyventojų pasirinktas 2-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas buvo pripažintas netinkamai įgyvendintu.

Vietoj jo nuo 2015 metų sausio 1 dienos šiems gyventojams jau pradėtas taikyti 1-asis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – su „Vilniaus energija“, kaip karšto vandens tiekėju. Šilumos ūkio įstatyme nustatytas 1-asis būdas numato, kad šilumos tiekėjas („Vilniaus energija“) yra ir karšto vandens tiekėjas. Būtent jis, o ne vartotojai tiesiogiai turi įsigyti visą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš „Vilniaus vandenų“ ir vartotojams parduoti galutinį kompleksinį produktą – karštą vandenį (ne tik šilumą jam pašildyti kaip 2-ojo būdo atveju) – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis kainomis.

Tai yra už 2010-ųjų gegužės–2011 metų balandžio ir 2014 metų sausio–2014-ųjų gruodžio mėnesiais sunaudotą ir gyventojams jokiose sąskaitose nepatiektą šalto vandens dalį, skirtą karštam vandeniui ruošti, su „Vilniaus vandenimis“ turi atsiskaityti ne tiesiogiai gyventojai, bet karšto vandens tiekėjas „Vilniaus energija“, su kuriuo turi atsiskaityti gyventojai.

Panaši situacija, kai dėl politinių sprendimų vilniečiams teko vėliau mokėti už paslaugas, Vilniuje jau buvo susiklosčiusi. 2010–2013 metais sostinės gyventojai mokėjo vadinamąjį „Imbraso mokestį“.

Vilniečiai buvo priversti kompensuoti nuostolius, kurių susidarė buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso iniciatyva 2008–2009 metais laiku neperskaičiavus šilumos energijos tarifo, turėjusio kilti dėl brangstančių „Gazprom“ gamtinių dujų.

PAAIŠKINIMAS GYVENTOJAMS Vadovaujantis LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 243 punktu, šilumos tiekėjas privalo nurodytiems vartotojams susidariusius neapmokėtus geriamojo vandens kiekius ir sumas proporcingai paskirstyti per ateinančius 12 mėnesių ir pateikti apmokėjimui, įtraukiant į kas mėnesį buitiniams vartotojams išrašomas sąskaitas.

Karšto vandens tiekėjui pateikiant vartotojams apmokėti jiems nebuvusias priskaitytas ar jų neapmokėtas sunaudoto karšto vandens atitinkamais sąskaitoje laikotarpiais galiojusių karšto vandens kainų (sąnaudų) dalis: • nėra atliekama jokių priskaitymų už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimuose nurodytą karšto vandens kintamosios dedamosios dalį, susijusią su šilumos energija karštam vandeniui ruošti (nes už šilumos energiją karštam vandeniui ruošti atitinkamos UAB „Vilniaus energija“, kaip šilumos tiekėjo pagal 2-ąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, sąskaitos vartotojams jau buvo pateiktos); • nėra atliekama jokių priskaitymų už VKEKK nutarimuose nurodytą karšto vandens pastoviąją dedamąją; • karšto vandens tiekėjas privalo pateikti tokiems karšto vandens vartotojams apmokėti tik jų sunaudoto karšto vandens buvusią nepriskaitytą ar likusią nesumokėtą VKEKK nutarimais nustatytų karšto vandens kainų kintamosios dedamosios dalį, susijusią su geriamuoju vandeniu karštam vandeniui ruošti (nes tokias geriamojo vandens, reikalingo karštam vandeniui ruošti, sąnaudas karšto vandens tiekėjas patyrė pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 d. ir Karšto vandens kainų nustatymo metodikos 40.2.1 punktą – pagal jam pateiktas geriamojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“ į daugiabutį namą tiekto vandens karštam vandeniui ruošti sąskaitas).

Atitinkamai pateikiamoje sąskaitoje už sunaudoto, tačiau nebuvusio priskaityto (pateikto apmokėti) karšto vandens kainų dalį skiltyje „Kiekis“ yra nurodomi deklaruoti atitinkamais laikotarpiais arba priskaityti pagal teisės aktais nustatytus vandens sunaudojimo normatyvus karšto vandens kiekiai (m3).

Nebuvusi priskaityta karšto vandens kainų (patvirtintų žemiau nurodytais VKEKK nutarimais) dalis, susijusi tik su geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti sąnaudomis (skiltys „Paslaugos pavadinimas, periodas“ ir „Vieneto kaina be PVM, Eur“), yra apskaičiuota taikant kiekvienu tokiu VKEKK nutarimu patvirtintas geriamojo vandens (karštam vandeniui ruošti) dalis dauginant iš tuo metu galiojusios geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kainos ar jo pardavimo kainos. Visos tuo metu galiojusiomis kainomis apskaičiuotos sumos litais sąskaitoje nurodytos ir atitinka kainas bei sumas eurais, laikantis galiojančiais teisės aktais nustatytų konvertavimo taisyklių.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

83 83 83

SA 2016 Nr. 1 / reklama

84

PAŽANGŪS PASTATŲ SPRENDIMAI SUKURIA SVEIKESNĘ APLINKĄ Aukštos kokybės inžineriniai pastatų sprendimai yra visapusiška investicija. Tokiuose objektuose dirbantys ar gyvenantys žmonės būna sveikesni, įmonių personalas rečiau keičiasi, išauga darbo našumas. Gerai suprojektuotuose pastatuose, kuriuose taikomi pažangūs sprendimai, tvaraus energijos naudojimo siekiamybė labiau tikėtina, čia mažesnės energijos sąnaudos. Įtaka ekonominiams rodikliams Grynas oras, šiluminis komfortas, natūrali dienos šviesa, gera akustika, tinkamas erdvinis išdėstymas, ergonomika, gražūs gamtos vaizdai už lango, spalvos – tai veiksniai, smarkiai prisidedantys prie geros nuotaikos ir gerovės darbo vietoje. Tačiau ne tik. Jie taip pat daro įtaką energijos poreikiui. Gyvavimo ciklo sąnaudų (ang. Life Cycle Cost) analizės rodo, kad investicijų grąža tokiu atveju yra spartesnė, negu pastatuose naudojant senamadiškas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas.

Kalbant apie šiuolaikinę statybą, reikia atsižvelgti į tai, kaip sukurta aplinka veikia mūsų gerovę – tai turi įtakos darbo efektyvumui. Prasta aplinka prisideda prie darbo efektyvumo smukimo, dažno sergamumo. Žalą patiria ne tik darbuotojai ir darbdaviai – visa tai turi įtakos bendrai ekonomikos plėtrai, socialinei gerovei. Todėl planuojant šiuolaikinį pastatą reikia atsižvelgti ne vien į aplinką tausojančias medžiagas, bet ir į pastatų dizainą, sprendimų tinkamumą žmonių sveikatai bei energijos išteklių naudojimą.

Pasaulinė patirtis vietos naujovėms Biurų pastatų sritis šiuo metu patiria pereinamąjį laikotarpį. Vis dažniau biurų pastatų plėtotojai orientuojasi į nuomininkų poreikius įdarbinti kūrybingus darbuotojus, jų teikiamą pirmenybę pastatams, pažymintiems įmonės vertybes, pabrėžiantiems tvarumą, sveikatą ir gerovę. Nuolat besikeičiančiame pasaulyje vertinamas judrumas, todėl ateityje darbo vieta bus lanksčiai pritaikoma per visą eksploatacijos laikotarpį.

Gyvavimo ciklo sąnaudos apima visas pastato išlaidas: projektavimo, statybos, eksploatavimo ir net nugriovimo. Kalbama ne tik apie kapitalo sąnaudas. Žvelgiant į ilgalaikį turtą, pavyzdžiui, infrastruktūrą ir pastatus, tikėtina, kad jų savininkas ar naudotojas metams bėgant gali pasikeisti. Tačiau likutinė pastato vertė priklauso nuo to, kaip jis buvo suprojektuotas, prižiūrimas ir eksploatuojamas, kokios šio pastato veiklos sąnaudos.

Adaptyvus biuro dizainas yra daugelio dabartinių pastatų planavimo strategijų šerdis.

Nesvarbu, ar tai yra susiję su lanksčios pastato aplinkos kūrimu, ar daugiafunkcių darbo vietų projektavimu. Investuotojai ir statybų vykdytojai pripažįsta, kad lankstumas ir spartus įrengimas šiandienos pasaulinėje rinkoje patvirtina tiesą, kad laikas – tai pinigai.

Lietuvoje tokių pastatų pasiūla itin menka. Jei žvilgtelėtume į Vokietijos rinkos specifiką ar Skandinavijos šalis, įsitikintume, kad ten viskas kitaip – nesi įdomus kaip paslaugų teikėjas, jeigu pastate nėra pasyviųjų šildymo ar vėsinimo sistemų, atsinaujinančių energijos šaltinių ar modernios vėdinimo sistemos.

Be abejo, akivaizdu, kad projektavimo ir statybos praktika skiriasi priklausomai nuo geografinės padėties.

Skirtingos klimato sąlygos, vietos teisės aktai, medžiagų prieinamumas, darbo įgūdžiai – tai turi įtakos nustatant standartus. Tačiau kartais tai, kas įprasta, nėra pats

Kompanija „Uponor“ teikia kokybiškas vamzdžių sistemas, skirtas profesionaliems montuotojams.

Taip pat siūlo poreikius atitinkančius visiškai išbaigtus sprendimus plėtotojams, rangovams, projektuotojams. Teikiamos paslaugos įvairiose rinkos srityse, įskaitant gyvenamųjų, komercinių, pramoninių pastatų ir viešosios paskirties inžinerinių statinių sferą. Pagal „Uponor“ energiją tausojančias spindulinio šildymo ir vėsinimo sistemas, saugias geriamojo vandens tiekimo sistemas, patikimus infrastruktūros sprendimus nustatomi rinkos standartai.

Kompanija yra įsipareigojusi vykdyti tvarią veiklą, kurti ir tiekti naujas technologijas bei sistemas, naudingas žmonėms. Taip kuriamas pasitikėjimas.

geriausias s p re n d i m a s. Į kiekvieną naują projektą turėtume žiūrėti plačiau, atsižvelgti į pasaulinę patirtį ir paklausti: „Ar yra geresnis būdas?“ Tokiu atveju galima pritaikyti pasaulinę patirtį atrandant vietos naujoves.

Patogi aplinka teikia komercinę naudą Komercinės paskirties pastatai, ypač prekybos centrai, tradiciškai nebuvo traktuojami kaip tvariojo dizaino lyderiai. Viena to priežasčių gali būti tai, kad darniosios statybos strategijos dažnai nėra suderinamos su prekybos verslo prioritetais. Tyrimai rodo, kad pirmenybė teikiama energijos naudojimo efektyvumui ir atliekų tvarkymui. Kad ir kokios svarbios išlaidų mažinimo priemonės tai

būtų, jos neaprėpia didžiausią vertę turinčių sprendimų komercinės paskirties pastatams – kokybiško patalpų mikroklimato, šiluminio komforto, tenkinančio prekybos centrų lankytojų poreikius, oro kokybės, teigiamo ryšio su aplinka.

Tyrimais nustatyta, kad kiekvienas kliento užsibuvimas prekybos centre pardavimus padidina 1,3 proc.: kuo ilgiau žmonės užtrunka, tuo daugiau jie perka. Todėl šios paskirties centrų statytojų siekiamybė turėtų būti sukurti aplinką, kad žmonės ja mėgautųsi, jaustų komfortą, būtų atsižvelgiama į vartotojų poreikius, o ne kuo greičiau pastatyti, atidaryti centrą ir gauti pelno.

Akivaizdu, kad ne tik teisiniai pastatų energinio efektyvumo klasių reikalavimai yra aktualūs planuojant pastatą. Itin svarbu suprasti tiesioginį ryšį tarp darniojo dizaino, darbuotojų, klientų gerovės ir pelno. Todėl bendradarbiavimas su įvairių sričių statybų sektoriaus ekspertais planuojant statinius yra itin svarbus. Nes tik savo srities specialistai gali įvertinti poreikius ir pasiūlyti novatoriškas sistemas, projektui tinkamus racionalius sprendimus.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

85 85 85

86

SA 2016 Nr. 1 / reklama

ŠILUMOS TIEKĖJUS SLEGIA NE VIENA NAŠTA Centralizuotos šilumos tiekėjai jau kurį laiką yra politikų raginami sumažinti šilumos tiekimo kainą vartotojams. Pastarieji mato du būdus, kuriais remiantis centralizuotai tiekiama šiluma galėtų tapti pigesnė: šilumos energijai gaminti naudojamas gamtines dujas pakeitus biokuru ir modernizavus senus pastatus.

Tačiau net ir tai padarius išlieka privaloma mokėti už suskystintųjų gamtinių dujų (SDG) terminalo išlaikymą. O tai – nemaža našta.

Pateikiami netikslūs duomenys Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas apgailestavo, kad netgi oficialios valstybės institucijos klaidina gyventojus pateikdamos netikslias kuro kainas. „Ne kartą rodėme, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) savo interneto svetainėje skelbia nekorektiškas Lietuvoje naudojamo kuro kainas. Jos pateikiamos naudojant skirtingus matavimo vienetus, neparodant įvairių tiekėjų gamtinių dujų kainų skirtumo ir neįvertinant dujų skirstymo, perdavimo, galios, nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo, SGD terminalo mokesčio, biržos mokesčio ir kitų sąnaudų, kurias patiria šilumos tiekimo įmonės pirkdamos dujas“, – kalbėjo V. Stasiūnas.

Jo teigimu, VKEKK pagal skirtingus matavimo vienetus pateikdama negalutines skirtingų kuro rūšių kainas klaidina visuomenę, žiniasklaidą ir už energetikos sprendimus atsakingus politikus. „Asociacija ir toliau teiks korektiškas gamtinių dujų bei biokuro kainas vienodais matavimo vienetais, įvertinusi ne tik dujų žaliavos įsigijimo kainą, bet visas papildomas sąnaudas. Suprantamai pateiktas kainas įmanoma palyginti ir lengviau orientuotis situacijoje“, – sakė V. Stasiūnas.

Skelbia tikslias kainas Šilumos tiekėjų teigimu, jiems nuolat primenama būtinybė ieškoti būdų atpiginti šilumą. Pateikiant neteisingai apskaičiuotas kuro kainas peršama nuomonė, kad centralizuotai tiekiama šilumos energija galėtų būti parduodama pigiau. „Kuro žaliavos ir transportavimo kainos, išskyrus gamtinių dujų, susiformuoja rinkos sąlygomis, o gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainos yra reguliuojamos valstybės. Kiekvieno šilumos tiekėjo gamtinių dujų perdavimo sąnaudos didžiąja dalimi priklauso nuo užsakytų gamtinių dujų pajėgumų, todėl šilumos tiekėjų mokėtina suma už perdavimo paslaugos kainos dalį dėl užsakytų ilgalaikių perdavimo pajėgumų kie-

kvieną mėnesį nekinta. Tačiau minėtų paslaugų kaina gerokai skiriasi šildymo ir nešildymo sezonų metu, nes tos pačios mėnesio sąnaudos dalijamos iš skirtingo sunaudoto dujų kiekio“, – aiškino V. Stasiūnas.

Anot jo, gamtinių dujų skirstymo sąnaudos priklauso nuo konkrečioje gamtinių dujų pristatymo vietoje sunaudojamo gamtinių dujų kiekio, mat gamtinių dujų skirstymo paslaugos kaina nustatoma pagal grupes. Šios kainos svyruoja nuo 2,26 iki 29,61 Eur už MWh. Dėl minėtų priežasčių VKEKK, siekdama užtikrinti kuo mažesnį šilumos kainos svyravimą, t. y. kad vasarą kaina smarkiai neaugtų, dar 2009 metais patvirtintoje šilumos kainų nustatymo metodikoje numatė, kad kiekvieną mėnesį, koreguojant šilumos kainas dėl kuro kainų pokyčio, naudojama vidutinė metinė gamtinių dujų transportavimo kaina.

Todėl LŠTA vadovas nesupranta, kodėl šalia oficialiai pateikiamos gamtinių dujų žaliavos kainos nenurodomos vidutinės dujų transportavimo sąnaudos, kurios yra įtrauktos į šilumos kainą ir yra iš dalies pastovios šildymo bei nešildymo sezonų metu. „Savo svetainėje skelbiame realias kainas, vartotojai gali su jomis susipažinti. Čia pateikiama galutinė ne tik biokuro, bet ir gamtinių dujų kaina, įtraukus visas papildomas sąnaudas: transportavimo, pajėgumų užsakymo, SGD terminalo sąnaudų kompensavimas ir kt.

Atskiroms įmonėms, naudojančioms dujas energijos gamybai, šios papildomos sąnaudos keleriopai viršija paties gamtinių dujų produkto kainas“, – atkreipė dėmesį V. Stasiūnas.

LŠTA pastebi, kad kiekvienos šilumos tiekimo įmonės kuro įsigijimo struktūra yra skirtinga. Gamtines dujas šilumos tiekėjai įsigyja iš skirtingų tiekėjų skirtingomis kainomis ir kiekiais. Šilumos tiekimo įmonės 2015 m. didžiąją dalį biokuro pirko energijos išteklių biržoje, o 2016 m. privalu visą biokurą šilumos gamybai pirkti biržoje. Todėl kiekvienos šilumos tiekimo įmonės kuro įsigijimo kainos yra skirtingos, ir kiekviena šilumos tiekimo įmonė, skaičiuodama šilumos kainą, vertina faktines kuro pirkimo kainas nepriklausomai nuo VKEKK skelbiamų vidutinių rinkos kainų.

Terminalą išlaikyti nelengva LŠTA prezidentą liūdina ir tai, kad šilumos tiekimo įmonėms taikoma prievolė pirkti brangias gamtines dujas iš SGD terminalo 2015 metais koregavo šilumos kainas.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

87 87 87

Antai Vilniuje 2015-ųjų gruodį centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kaina išaugo 26,3 proc., palyginti su tų pačių metų lapkričiu. „2015 metais šilumos kainai didžiausią įtaką darė tai, kokį kiekį dujų šilumos tiekėjams buvo privalu nupirkti iš SGD terminalo. Sostinėje šilumos tiekėjai turėjo įsigyti didžiausią kiekį šių dujų. Žinoma, kas mėnesį iš terminalo pirktas dujų kiekis skyrėsi, todėl vieną mėnesį šilumos kaina buvo aukštesnė, kitą – mažesnė“, – sakė V. Stasiūnas.

Jei šilumos tiekėjams nebūtų taikoma prievolė pirkti terminalo dujas, šilumos kaina būtų gerokai mažesnė.

Pavyzdžiui, 2015 metų gruodžio mėnesį šilumos kaina

Vilniuje buvo 6,33 ct už kWh be PVM, o panaikinus prievolę pirkti SGD terminalo dujas kaina būtų apie 4,6 ct už kWh be PVM. 2015 metais šilumos tiekimo įmonės pirko tik dalį reikalingo dujų kiekio iš SGD terminalo, o 2016-aisiais jos turės įsigyti visą šilumai gaminti reikalingą gamtinių dujų kiekį iš paskirtojo tiekėjo – bendrovės „Litgas“.

2015 metų lapkričio 17 dieną priimtas LR suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriuo reglamentuojamas naujas gamtinių dujų pajėgumų modelis. Jis pakeitė dabartinį SGD terminalo ir dujų tiekimo saugumo finansavimo modelį.

Vadovaujantis šiuo modeliu, dujų vartotojai ir sistemos naudotojai turėjo deklaruoti maksimalius jiems reikalingus dujų sistemos pajėgumus. VKEKK praėjusių metų pabaigoje patvirtino prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą 2016 metams – 16,96 Eur už MWh. Ši kaina bus taikoma valstybės reguliuojamiems energijos gamintojams, kuriems numatyta pareiga iš SGD terminalo įsigyti privalomą gamtinių dujų kiekį. Skirtumas tarp prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos (16,96 Eur už MWh) ir faktinės SGD terminalo dujų kainos (apie 32–33 Eur už MWh) bus išdalijamas visiems gamtinių dujų vartotojams apmokėti atitinkamai pagal jų deklaruotus dujų sistemos pajėgumus.

G. Bartuškos nuotr.

88

„AGILOS“

REKONSTRUKCIJOS DETEKTYVAS: DAR VIENAS EPIZODAS

Lina BIELIAUSKAITĖ

Ketvirtus metus besitęsianti Nidos kultūros centro„Agila“ rekonstrukcijos projekto epopėja pasiekė kulminaciją. Architektų bendruomenė įsiaudrinusi, ore tvyro sąmokslo teorijų nuojautos ir žyra nevienareikšmiški klausimai, kurių esminis – kaip finišo tiesiojoje galėjo atsidurti projektas, „Agilos“ architektūros konkurse pelnęs ketvirtą vietą. Į įvairių insinuacijų epicentrą pakliuvę šio darbo autoriai, kreipęsi į Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Etikos komisiją, viliasi greitos ir civilizuotos istorijos atomazgos.

20

1

r 6N

.1

/AR

CH

K ITE

T

A ŪR

UNESCO pozicija VSTT įspūdžio nepadarė

Apie „Agilos“ architektūros konkurso peripetijas „Statyba ir architektūra“ jau rašė ne kartą.

Trumpai reziumuojant, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), ginčydama konkurso rezultatus, esminiu nugalėtojų projekto trūkumu įvardijo šiuolaikinę architektūrą.

Tuometė tarnybos vadovė, šiuo metu VSTT direktoriaus pavaduotojos pareigas einanti Rūta Baškytė įvertino, kad jungtinės komandos – Mariaus Morkūno, Andriaus Uoginto, Vytenio Ūso, Aistės Tarutytės, Linos Gronskytės, Manto Gipo, Vyto Lelio ir Povilo Kiškionio – darbas esą neturi nieko bendra nei su Kuršių nerijai būdingų žvejų sodybų, nei su senųjų vilų architektūra, nei su Kuršių nerijos kraštovaizdžio unikalumu.

Jei toks projektas būtų įgyvendintas, anot R. Baškytės, Kuršių nerijai mažų mažiausiai grėstų išbraukimas iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo. Paradoksalu – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas išaiškino, kad Kuršių nerijos vietovės išskirtinumas ir tapatybė gali būti išreikšti ne tik tradiciniais būdais naudojant būdingus nerijos regiono etnografinės architektūros motyvus ar jų imitaciją, bet ir modernia koncepcija, todėl čia gali atsirasti ir originalus kokybiškos šiuolaikinės architektūros pastatas, derantis su esama urbanistine aplinka.

Procedūros kelia daug klausimų

LAS Klaipėdos skyriaus, organizavusio architektūros konkursą, pirmininkas Vaidotas Dapkevičius pripažino, kad po jau įvykusio konkurso sekę įvykiai iki šiol verčia stebėtis ir kelia nema-

89

Vitalijus JANKŪNAS: „Labai tikėtina, kad praėjus kažkiek metų teks skelbti naują konkursą, nes tokia pastato rekonstrukcija, kokia dabar numatyta, nieko iš esmės nekeičia.“ nijos Venckūnienės, Lino Naujokaičio, Alicijos Grigūnienės, Rolando Šarapajevo, Tomo Segalio, Martyno Kruopio – projektą.

Valstybės pinigų nevertina?

Ekspertų įvertintas Nidos kultūros centro „Agila“ architektūros konkurso laureatų darbas – per drąsus Neringai?

žai pagrįstų klausimų. Antai kodėl VSTT pretenzijų sulaukta jau pasibaigus konkurso apskundimo terminui, juolab kad pateiktų darbų vertinimo procese dalyvavo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko deleguotas atstovas, posėdžio metu turėjęs galimybę pareikšti nuomonę apie bet kurio darbo neatitikimą norminiams reikalavimams, tačiau to nepadarė? Kodėl nebuvo atsižvelgta į LAS pasiūlymą burti komisiją ir ieškoti tinkamiausių problemos sprendimo būdų?

Architektūros konkurso laimėtojų atstovas architektas Vitalijus Jankūnas patikslino – pretenzijas projektui pradėta reikšti tik po to, kai laimėtojų sąskaita buvo parengtas investicinis projektas, kai jis buvo patvirtintas ir skirtos lėšos techniniam projektui parengti. Nugalėtojų komandai smalsu – ar yra teisinių galimybių vienam projektui skirtas lėšas perkelti kitam?..

Galiausiai, anot V. Dapkevičiaus, stebina tai, kad po Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato rekomendacijų Neringos savivaldybė parengė miesto centrinės dalies detaliojo plano koncepciją šiai teritorijai kompleksiškai įvertinti, tačiau tolesnėms deryboms prizinių konkurso vietų laimėtojų pakviesti nebesiteikė.

Vietoj to paskelbiamas „Agilos“ centro rekonstrukcijos rangos konkursas, o 2015 metų pabaigoje paaiškėja, kad jį laimėjusi statybos kompanija yra numačiusi įgyvendinti architektūros konkurso ketvirtos vietos laimėtojų – Gintaro Čaikausko, Virgi-

„Ir štai turime situaciją, kai likus dienai iki projektinių siūlymų svarstymo savivaldybė paskelbia, kad toks svarstymas vyks.

Tai, kaip viskas buvo organizuojama, sudaro įspūdį, kad buvo bandoma išvengti viešumo ir kuo greičiau turėti kokį nors rezultatą“, – kalbėjo LAS Klaipėdos skyriaus pirmininkas V. Dapkevičius.

Kaip taikiai ir racionaliai išspręsti susiklosčiusią architektūros konkurso situaciją, pašnekovo įsitikinimu, buvo ne vienas variantas, tačiau trūko esminio dalyko – savivaldybės noro. „Nors konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad su darbų laureatais derybos gali vykti, pasirinkus ketvirtos vietos laimėtojus turi būti argumentuotai pasakyta, kodėl nebuvo deramasi su prizinių – antros arba trečios – vietų laureatais, jei jau buvo kategoriškai atmestas nugalėtojų projektas. Už valstybės lėšas sėkmingai organizuojame konkursą, išrenkame laimėtojus ir juos visiškai ignoruojame. Argi taip turėtų būti naudojami valstybės pinigai? Gal tokius konkursus turi organizuoti pati VSTT?“ – retoriškai klausė architektas.

Pašnekovo teigimu, tokios istorijos ne tik priešina architektų bendruomenę, bet ir diskredituoja pačių konkursų idėją. „Architektūros konkursus siekiame pasitelkti kaip kokybiškos architektūros priemonę, o pasirodo, kad jie yra stabdys.

Matydami tokius konjunktūrinius dalykus, ateityje daug gabių architektų konkursuose tiesiog nebedalyvaus. Bendraudamas su daugeliu perspektyvių architektų galiu patvirtinti, kad toks procesas jau vyksta“, – įžvalgomis dalijosi V. Dapkevičius.

Nugalėjęs projektas pasmerktas derinančių institucijų

Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, šiandien negali būti jokių interpretacijų, esą architektūros konkursas taip ir liko pakibęs tarp žemės ir dangaus – darbai buvo pateikti, įvertinti, su prizininkais atsiskaityta. „Kai išsiuntėme pirmos vietos laureatų darbą derinančioms institucijoms, sulaukėme labai griežtų neigiamų atsakymų, kad šis projektas niekada nebus suderintas. Esą jis buvo parengtas ne pagal teritorijų planavimo dokumentus, viršijo aukščius, tūrius ir kitus dalykus. Bendravome su pirmos vietos laimėtojais, ir jie žadėjo, kad sumažins aukštį pagal reikalavimus. Esame gavę finansavimą projektavimui, tačiau pamatę, kad nieko ne-

90

užsakykite naują. Jūs ateinate pas mus su visų institucijų parašais, o mums jau nebesvarbu architektūrinė išraiška, nes mes pamatėme, kad architektai patys tarpusavyje nesutaria“, – dėstė Neringos vadovas.

Anot pašnekovo, svarbiausi Nidos kultūros centro rekonstrukcijai keliami tikslai – kad pastatas sunaudotų kuo mažiau šilumos energijos, būtų taupus, įrengtas naudojant modernias medžiagas, turėtų daugiafunkcę geros akustikos salę.

Architektūros konkurso ketvirtos vietos darbą pasiūliusi rangos konkursą laimėjusi kompanija, D. Jasaičio žodžiais, šį projektą įvardijo kaip mažiausiai išsiskiriantį ir sukeliantį mažiausiai pasipriešinimo. „Prisiminkime, kad kai kurie dabartinės „Agilos“ fragmentai yra saugomi valstybės, juos būtina išlaikyti. O šis projektas – faktiškai toks pat kaip dabartinė „Agila“, tik modernesnių formų“, – dar vieną projekto patrauklumo kriterijų mato miesto vadovas D. Jasaitis.

Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad tai anaiptol nereiškia galutinio patvirtinimo, jog būtent šis projektas ir bus įgyvendinamas.

Pirko it kanceliarijos reikmenis Gintaras ČAIKAUSKAS: „Jaučiamės ramūs, nes nieko nepažeidėme, nieko bloga nedarėme, o jei užsakovams tinka projektas – tai tinka.“ vyksta, šį architektūros konkursą teisiškai užbaigėme“, – dėstė D. Jasaitis.

Anot pašnekovo, konkurso sąlygose buvo numatyta, kad savivaldybė turi teisę galbūt samdyti projektuotojus – prizinių vietų laimėtojus. Ir tokia galimumo teise pasinaudojo savaip – po svarstymų miesto taryba apsisprendė, kad reikėtų organizuoti kitą rangos konkursą įtraukiant projektavimą.

Nors D. Jasaitis pripažino, kad šiam sprendimui įtakos turėjo tai, jog Neringoje yra itin sudėtingos projektų derinimo procedūros – procesai, ginčai tęsiasi net po keliolika metų, tačiau mestelėjo akmenį ir į architektų daržą. Meras teigė vieningos jų pozicijos pasigedęs ir architektūros konkurse – esą kai kuriems vertintojams atrodė geriausias net 14 poziciją užėmęs darbas.

Svarbu parašai, o ne architektūrinė išraiška

„Matome, kaip Neringoje sudėtinga ką nors įgyvendinti – kad ir koks būtų projektas, architektai pradeda tarpusavyje pjautis ir neprieina prie bendros nuomonės. Turime ne vieną pavyzdį. Net skulptūrai pastatyti Neringoje nerandame vietos. Todėl statybininkams buvo pasakyta – rinkitės iš esamų projektų arba

16

20

/AR

N

r. 1

EK

IT CH

A

R TŪ

Architekto Andriaus Ropolo žodžiais, paaiškėjus, kas pretenduoja projektuoti naująją „Agilą“, lieka tik stebėtis Neringos savivaldybės veiksmais. „Neringos miesto savivaldybė, jau ne kartą pademonstravusi savo neprofesionalumą unikalios Kuršių nerijos aplinkos atžvilgiu, toliau sėkmingai taiko žemiausius etikos standartus ir lankstydama biurokratines viešųjų pirkimų nuostatas siekia naujų nekompetentingumo aukštumų. 2012 metais mūsų komanda, užėmusi antrą vietą Nidos „Agilos“ kultūros centro konkurse, net nebuvo pakviesta derėtis dėl galimo projekto plėtojimo, nors pagal konkurso nuostatus tai turėjo būti padaryta. Vertėtų pažymėti, kad G. Čaikausko komandos darbas pelnė paskatinamąją premiją ir tokioms deryboms negalėjo būti pakviestas.

Mes, gerbdami komisijos sprendimą ir linkėdami sėkmės konkurse pirmąją vietą užėmusiai komandai, nesikišome į šį procesą. O ir be mūsų yra kam tai padaryti“, – sakė A. Ropolas.

Architektas vaizdžiai palygino, kad naują vienos svarbiausių Nidos vietų konkursą savivaldybė kuo ramiausiai suorganizavo remdamasi tais pat viešųjų pirkimų standartais, kaip perkami kanceliarijos reikmenys. „Apmaudu, kad merui D. Jasaičiui pasirodė, jog Nida nėra verta geriausios kokybės ir profesionaliausių architektų komandos paieškos. Į profesionaliai ir viešai organizuotą konkursą laidomos nekonstruktyvios kritikos strėlės, o į neaiškiais standartais bei kriterijais atrinkto naujo projekto konkursą užmerkiamos akys. Gaila Kuršių nerijos, gaila Lietuvos architektūros“, – reziumavo A. Ropolas.

Neringos valdžia neslepia palankumo projektui, kurį įgyvendinus „Agila“ vizualiai beveik nepasikeistų.

91

Pasiūlymas pasirodė nekorektiškas

Architektūros konkurso laimėtojų atstovas architektas V. Jankūnas pripažino, kad darbo autoriai sulaukė Neringos savivaldybės pasiūlymo iš esmės pakeisti projektą, kad tik jį būtų galima suderinti su VSTT, tačiau tai daryti architektai kategoriškai atsisakė, nes tai būtų buvę nesąžininga kitų konkurso dalyvių atžvilgiu. „Jei architektūros konkursas išties nepavyko, turėtų būti ištaisytos organizacinės klaidos ir paskelbtas naujas konkursas – kviestinis prizinių vietų dalyviams arba visiškai atviras.

Tada tikrai laimėtų viešasis interesas, ir niekam nebekiltų jokių klausimų. Jei bus įgyvendinamas ketvirtos vietos projektas, nutylint apie įvykusį konkursą ir laimėjusius projektus, LAS organizuojami konkursai – pasmerkti“, – įsitikinęs pašnekovas.

V. Jankūno nuomone, savo rašte įvardijusi kelis įgyvendintinus projektus, tarp kurių paminėtas ir ketvirtos vietos laimėtojų darbas, tuometė VSTT vadovė R. Baškytė pareiškė proteguojamą nuomonę. Įdomus sutapimas architektui atrodo ir tai, kad Neringos miesto centrinės dalies detaliojo plano koncepciją rengė bendrovė „Urbanistika“, kurios pavadinimas irgi figūruoja tarp ketvirtą vietą architektūros konkurse užėmusio darbo autorių.

Statyti namą – nuo stogo

Anot pašnekovo, natūralu, kad rangovas renkasi galbūt lengviau įgyvendinamą projektą ir architektūra jam visai neįdomi, tačiau ką tai byloja apie savivaldybės požiūrį, poziciją? „Tai, kad architektūros konkurso darbai eliminuojami, rengiamas kitas, rangos, konkursas, o architektūriniai sprendiniai jau tampa statybininkų reikalu, reiškia, kad pas mus namas gali būti pradedamas statyti nuo stogo“, – situacijos absurdiškumą įvardijo architektas V. Jankūnas. „Sukuriamas keistas precedentas – sprendimą, kokia turi būti architektūra, priima statybos rangovas. Ir tai vyksta UNESCO vertybe paskelbtoje teritorijoje. Turbūt tik tokia „pirkimo schema“ pasirodė patogiausia, šioje patinėje situacijoje siekiant suderinti konjunktūrinius interesus“, – kolegai antrino ir LAS Klaipėdos skyriaus pirmininkas V. Dapkevičius.

V. Jankūnas prisipažino, kad jei išties bus įgyvendinamas rangovų pasirinktas projektas, jam bus labai smalsu išvysti galutinį rezultatą. „Labai tikėtina, kad praėjus kažkiek metų teks skelbti naują konkursą, nes tokia pastato rekonstrukcija, kokia dabar numatyta, nieko iš esmės nekeičia, ilgainiui rekonstruotas kultūros centras gali nebeatitikti tam tikrų poreikių. Gaila, kad mūsų valstybės tarnybų atstovų, politikų mąstymas neleidžia matyti ateities sprendinių, jie geba gyventi tik šiandiena, automatiškai pasmerkdami investicijas. Pastatome nesvarbu ką, svarbu – statyti“, – apibendrino architektas V. Jankūnas.

Vaidotas DAPKEVIČIUS: „Matydami tokius konjunktūrinius dalykus, ateityje daug gabių architektų konkursuose tiesiog nebedalyvaus.“

Andrius ROPOLAS: „Apmaudu, kad merui Dariui Jasaičiui pasirodė, jog Nida nėra verta geriausios kokybės ir profesionaliausių architektų komandos paieškos.“

Verdiktą tars kolegos

Architektūros konkurse ketvirtą vietą užėmusio darbo bendraautoris G. Čaikauskas pripažino, kad architektų komanda dabar tapo savotiška situacijos įkaite. Pašnekovas tvirtino – žinia, kad Neringos savivaldybė surengė antrą viešąjį pirkimą, ir jam pačiam buvo netikėtumas. „Tiesiog gavome kvietimą rengti projektą – mums buvo pasakyta, kad šis variantas tinka užsakovams. Kilus ažiotažui, sutarčių nepasirašėme. Šiuo metu esame pateikę kreipimąsi LAS Etikos komisijai su prašymu išaiškinti situaciją, kaip turėtume elgtis. Tad dabar truputį lūkuriuojame“, – komentavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto profesorius G. Čaikauskas.

Pašnekovas neatmeta, kad į Etikos komisijos rekomendacijas nesiimti šio užsakymo būtų atsižvelgta. „Jaučiamės ramūs, nes nieko nepažeidėme, nieko bloga nedarėme, o jei užsakovams tinka projektas – tai tinka. Nei mes tą konkursą skundėme, nei stabdėme, nei trukdėme.

Norime viską išspręsti civilizuotai. Taip pat norisi, kad ir užsakovai būtų patenkinti“, – kalbėjo architektas G. Čaikauskas.

Darius JASAITIS: „Kai išsiuntėme pirmos vietos laureatų darbą derinančioms institucijoms, sulaukėme labai griežtų neigiamų atsakymų.“

SA 2016 Nr. 1 / reklama

92

PAVELDUI SAUGOTI VOKIEČIAI PASITELKIA NOVATORIŠKAS MEDŽIAGAS JUGENDO STILIAUS VILA LEIPCIGE ATNAUJINTA LAIKANTIS IR PAVELDOSAUGOS, IR ENERGINIO EFEKTYVUMO REIKALAVIMŲ

Vokiečiai gali būti dėkingi šiuolaikinėms technologijoms, prisidėjusioms prie to, kad paveldosaugos objektams priskirta Jugendo stiliaus vila Leipcigo mieste būtų išsaugota ir nesugriūtų. Restauracijai panaudota mineralinė išorinių sienų ir lubų šiltinimo iš vidaus sistema „TecTem® Insulation Board Indoor“ kartu su kalkinio tinko sistema „Knauf Rotkalk“ leido pastatui autentiška išvaizda toliau džiuginti miestiečius bei turistus. Be to, panaudojant patalpų temperatūros kontrolės sistemą įrengtos patalpos, atitinkančios visus reikalavimus, keliamus moderniems būsto patogumams.

Iššūkis – suderinti sena ir nauja Jugendas – tai ornamentinis stilius, kurio pagrindas – lenktos linijos, asimetrinė kompozicija ir netaisyklingų linijų ritmai. Pagrindiniai motyvai – gamta, antikos meno ir mitologijos atspindžiai. Architektūroje jugendo stilius pasireiškia funkcionalia pastato konstrukcija ir gausiai dekoruotu fasadu, pasitelkiant visas statybinės išraiškos priemones, pradedant langų ir durų angų forma, erkeriais, baigiant reljefais, skulptūromis, ornamentų linijomis ar didesniais jų plotais, vitražais.

Būtent tokio stiliaus 125 metų senumo vila Leipcigo miesto Lindenau dalyje, Demmeringo gatvėje, ilgą laiką buvo apleista ir atrodė labai prastai. Nenaudojamas pastatas iro akyse, nors jau gana ilgai dėl puošnaus fasado jį saugojo vokiečių Istorinių paminklų apsaugos tarnyba. Viltis rasti pirkėją, kuris norėtų įsigyti šį architektūros brangakmenį ir rūpestingai, tačiau apsvarstęs visą koncepciją prižadintų jį iš gilaus miego, buvo beveik prarasta.

Trijų aukštų gyvenamąjį namą pastarąjį kartą bandyta modernizuoti 1960 metais. Tačiau dėl netinkamai pasirinktų metodų ir statybinių medžiagų namo būklė tik blogėjo.

Pro nesandarų stogą tekėjo lietaus vanduo, gegnės ir senos grindų lentos pradėjo pūti. Dėl drėgmės rūsyje puvėsis ir grybelis galėjo pažeisti mūrą bei kitus laikomuosius konstrukcijos elementus.

Vasarnamio likimas jau atrodė nuspręstas. Tačiau 2012 metų gegužę namą įsigijo architektė Katja Czogalla. Vien tam, kad galėtų profesionaliai jį suremontuoti ir išlaikyti atitinkamą stilių. Iššūkių buvo daug: restauruoti sudėtingo plano pastatą, atnaujinti jį atsižvelgiant į energijos efektyvaus naudojimo koncepciją. Būtent pagal ją buvo numatytas ne

tik išorinių sienų šiltinimas iš vidaus „Knauf TecTem®“ perlito izoliacinėmis plokštėmis, bet ir efektyvi sausojo montavimo grindų šildymo sistema.

Pagerino viso pastato mikroklimatą Dėl struktūrinio fasado su frizais ir išlikusiais karnizais išorinių sienų termoizoliacija galėjo būti klojama tik pasirinkus šiltinimo iš vidaus variantą. Norėdama kartu sukurti tinkamą patalpų mikroklimatą, architektė tam pasirinko izoliacines perlito plokštes, kurios vėliau būna tinkuojamos.

Šiuo atveju buvo naudota šiltinimo iš vidaus sistema „Knauf TecTem®“ su 50 milimetrų storio plokšte. Tai novatoriška 100 proc. natūrali beplaušė izoliacinė plokštė, pagaminta iš perlito. Dekoratyvinį tinką naujoji pastato šeimininkė išsirinko iš kalkinių tinkų sistemos „Knauf Rotkalk“. Taip buvo pagerintas

93 93 93

Architektė, užsakovė: diplomuota inžinierė Katja Czogalla (Leipcigas).

Pastato tipas: trijų aukštų masyvios konstrukcijos gyvenamasis pastatas.

Statybos metai: 1885 m.

Atnaujinimo darbų metai: 2012–2013 m.

Bendras pastato plotas: 389 m².

Paviršiaus ploto ir tūrio santykis: 0,58.

Langų ploto dalis: 10 proc.

Energijos poreikis: 24,74 kWh (m²/m.).

Pirminis energijos poreikis: 68,96 kWh (m²/m.). Šilumos perdavimo koeficientas: 0,53 W/(m²K).

Atnaujinimui naudotos sistemos: šiltinimui iš vidaus „Knauf TecTem® Insulation Board Indoor“; vidaus tinkavimui „Knauf Rotkalk“. čiančios juostos. Baigtos montuoti plokštės nugruntuotos „Knauf TecTem® Grundierung“ gruntu.

viso namo mikroklimatas, oro kokybė. Visos atitvaros, besiribojančios su išorinėmis sienomis, ir jungtys buvo atitinkamai izoliuotos kaip šilumai laidžios konstrukcijos, siekiant išvengti pelėsių susidarymo dėl gerokai nukritusios paviršių temperatūros ir rizikos išsiskirti kondensatui.

Toliau sienas buvo galima tinkuoti. Tam naudota „Knauf Rotkalk“ sistema. Pirmasis sluoksnis – 5 milimetrų storio kalkinis tinkas „Knauf Rotkalk Fein“, kartu per visą plotą naudojant armavimo tinklą. Galiausiai glaistykle padengtas dekoratyvinis „Knauf Rotkalk“ sistemos tinkas. Jo grūdėtumas ir spalva padeda sukurti norimą paviršių struktūrą.

Sienų šildymo sistema buvo įrengiama dviem būdais: šildymo vamzdžius montuojant ant „Knauf TecTem®“ sistemos ir tiesiai ant mūro. Abu sprendimai yra patikrinti, pasitvirtinę ir statybose lengvai įgyvendinami.

Montuojant šildymo sistemą ant izoliacinių plokščių „TecTem®“, plastikiniai vamzdžiai prieš tinkuojant pripildomi, ir patikrinamas jų atsparumas slėgiui. Tvirtinimui naudojami laikikliai, kurie padeda šildymo vamzdelius reikiamu atstumu atitraukti nuo izoliacinės plokštės. Vėliau šildymo vamzdžiai padengiami mažiausiai 10 milimetrų storio tinku „Knauf Rotkalk“, kuris yra laidus vandens garams, o tai yra būtina sąlyga kiekvienam šios sistemos sluoksniui.

Praėjus maždaug dviem savaitėms, laikantis gamintojo nurodymų, galima paleisti šildymo sistemą. Tik po to, panaudojant baigiamąjį kalkinio tinko „Knauf Rotkalk Fein“ sluoksnį, visas sienos plotas padengiamas armuojamuoju tinklu, užtinkuojant jį maždaug 5 milimetrų storio tinko sluoksniu. Darbai užbaigiami struktūrinio dekoratyvinio „Knauf Rotkalk“ sistemos tinko sluoksniu.

Panašiai buvo atliekamas ir sienų šildymo sistemos elementų montavimas tiesiai ant mūro – čia vamzdžiai tvirtinimo bėgeliais fiksuojami tiesiai prie laikomosios sienos. Visi kiti darbo etapai yra tokie pat, kaip ir atliekant darbus ant izoliacijos plokščių.

Padeda sukurti norimą paviršių struktūrą Prieš montuojant šiltinimo iš vidaus sistemą, nuo išdžiūvusių sienų paviršių reikėjo pašalinti seno tinko, glaisto, dažų, kitų atšokusių medžiagų likučius ir dulkes. Nelygios sienų vietos išlygintos panaudojus išlyginamąjį tinką „Knauf Rotkalk“. Izoliacinės plokštės priklijuotos pasitelkus klijavimo mišinį „Knauf TecTem® Klebespachtel“.

Kad izoliacines plokštes prie langų ir durų būtų galima dėti švariai ir hermetiškai, ant rėmų iš anksto pritvirtinti atitinkami profiliai ir naudotos sandarinamos išsiple-

Efektyvus grindų ir lubų šildymas Sprendimą termoizoliuoti 235 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto senovinį vasarnamį, apšiltinant grindis ir sienas, lėmė kelios priežastys. Pirmiausia norėta pasiekti aukštą energinį efektyvumą, t. y. sunaudoti šildymui pagal nustatytus standartus 17,2 kW energijos per metus vienam kvadratiniam metrui. Šilumos šaltiniu pasirinktas šilumos siurblys „oras–vanduo“. Žemos šilumnešio temperatūros sistemai tinkamiausia yra grindų ir sienų šildymo sistema.

SA 2016 Nr. 1 / reklama

OBJEKTAS: JUGENDO STILIAUS VILA LEIPCIGE, DEMMERINGO GATVĖJE

SA 2016 Nr. 1 / reklama

94

Modernią ir patogią naudoti patalpų temperatūros kontrolės sistemą architektė siekė suderinti su sausosios statybos principais. Sausųjų šildomų grindų sistemos pranašumas – greitas montavimas ir mažesnis drėgmės kiekis, palyginti su šlapia liejamųjų ar betonuojamų grindų sistema. Šildymo vamzdeliai, integruoti į specialias sienines gipso plaušo plokštes, leidžia atsisakyti radiatorinės sistemos ir jai būdingų trūkumų.

Patalpos, esančios pirmame ir viršutiniame aukštuose, šildomos naudojant grindų šildymo sistemą „Uponor Siccus“.

Ji paklota ant medinių sijų perdangos, o ant jos plaukiojančiu principu – gipso plaušo plokštė „Knauf Brio“. Tokios grindys pasižymi mažu aukščiu, nedideliu svoriu, gera smūginio garso izoliacija. Ant jų galima kloti visas įprastas grindų dangas: linoleumą, kiliminę dangą, plyteles, laminuotas grindų dangas, parketą ir t. t.

Kompleksinis sprendimas duoda daug naudos Ir mineralinė šiltinimo iš vidaus sistema „Knauf TecTem®“, ir sausojo montavimo „Knauf“ kartu su „Uponor“ grindų šildymo sistema sukurtos taip, kad būtų galima įvykdyti specifinius reikalavimus, keliamus atnaujinamiems paveldo pastatams. Naudojant šiltinimo iš vidaus sistemą galima pagerinti ne tik fasado su dekoratyviais elementais, lizenomis, frizais ir karnizais su energija susijusias charakteristikas. Tuo pat metu nedegi „Knauf TecTem® Insulation Board Indoor“ izoliacinė plokštė, turinti daugybę smulkių porų, padeda reguliuoti ir patalpos klimatą: izoliacinės beplaušės ir difuzijai atviros plokštės iš natūralios vulkaninės kilmės uolienos perlito gali sugerti patalpos oro drėgmę ir laikinai ją sulaikyti. O turėda-

mos šarminių ypatybių (pH vertė 10) plokštės apsaugo sienas nuo pelėsių susidarymo.

Įrengta grindų ir sienų šildymo sistema spinduliuoja šilumą ir tolygiai šildo patalpas, neleidžia susidaryti skersvėjams. O drėgmę sugerti linkusios sijų sandūros viršutiniame aukšte apsaugomos nuo kondensato susidarymo, ir taip sumažinamas šilumos tiltelių skaičius bei pelėsių atsiradimo rizika. Patalpos temperatūros reguliavimas per sienas ir grindis padeda papildomai sukurti šiluminį komfortą, kuris, palyginti su radiatorių skleidžiama šiluma, yra daug malonesnis ir senos statybos patalpose aukštomis lubomis – efektyvesnis.

Dėl mažų temperatūros skirtumų tarp patalpos oro ir šildomo ploto kone nėra oro judėjimo, todėl patalpoje beveik nesusidaro dulkių sūkurių.

Leipcigo viloje į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūra ribojama iki 42°C. Todėl garantuojama, kad esant žemai paviršių temperatūrai šiluma bus spinduliuojama tolygiai.

Jei Jums reikia konsultacijos, visada galite kreiptis į „Knauf“ specialistus telefonu +370 5 213 2222.

KOPLYČIA –

SUJUNGTŲ GYVENIMŲ SIMBOLIS

96

1 20

6N

IS UL A www.archdaily.com nuotr.

AS /P .r 1

Viršuje persipinančios dvi laiptų įvijos – atstojančios ir statinio sienas – įprastą simbolinį taką altoriaus link pailgina iki 160 metrų.

97

Londone įvykusių kasmetinių LEAF (ang. Leading European Architects Forum) apdovanojimų rengėjų dėmesio nusipelnė Japonija, kur Hirošimos prefektūroje iškilo iš laiptų suformuota koplyčia. Kaip tik jai atiteko visuotinis LEAF komisijos narių pripažinimas ir apdovanojimas už geriausią 2015 metų statinį. Minimalistinis, bet tuo pačiu įmantrus statinys buvo pažymėtas ir Pasaulio architektūros festivalio (ang. World Architecture Festival, WAF) finalininkų sąraše.

Kai du tampa viena

LEAF komisijos liaupsių sulaukusi pagal japonų architekto Hiroshi Nakamuros („Hiroshi Nakamura & NAP Co., Ltd.“, konstruktoriai – „Ove Arup & Partners Ltd“) projektą 2013 metais pastatyta vestuvių koplyčia stovi prabangaus kurortinio viešbučio „Bella Vista Sakaigahama“ sodo teritorijoje, Onomičio mieste. Ši vietovė yra pusiaukelėje ant kalvos, nuo kurios atsiveria puiki panorama į Seto Naikai – Vidinę Japonijos jūrą.

Anksčiau čia irgi stovėjo koplyčia, bet ji buvo apsupta daugiau nei 10 metrų aukščio medžių, užstojančių bet kokią aplinkinę vandenyno panoramą.

Naujasis statinys iškyla gerokai aukščiau medžių viršūnių – koplyčios apžvalgos aikštelė atveria vaizdus iš 15,4 metro aukščio.

Iš dviejų tarpusavyje supintų ir spirale į viršų kylančių laiptų suformuotas originalios kompozicijos laisvai stovintis pastatas architektūriškai įkūnija ir suteikia gyvą formą santuokos aktui. „Dvi spiralės tampa viena“, – apie šią formą architektas kalba kaip apie du gyvenimus, kuriuose yra daugybė posūkių ir vingių, kol galiausiai šiedvi laiptų įvijos – kaip ir nuotaka bei jaunasis – susijungia į vienį.

Ceremonija prasideda ir kyla laiptais nuo statinio apačioje įrengtos koplyčios, kur lūkuriuoja jaunuosius atlydėję svečiai. O pagrindinis koplyčios praėjimas veda minimalistinio altoriaus link, kurį simboliškai atstoja už stiklo augantis medis. Ir nors tai palyginti nedidelis statinys, projekto autoriui pavyko ne tik suprojektuoti įprastą simbolinį taką altoriaus link, bet net ir pailginti jį iki 160 metrų, papildyti daugybe įspūdžių, patiriamų porai lipant skirtingais laiptais iki susitikimo aukščiausiame taške.

lygiuose buvo suprojektuotos angos, kurios leidžia užtikrinti natūralią ventiliaciją.

Išorinės pastato ir laiptų sienos dengtos statmenomis medienos plokštėmis, plakiruotomis baltu titano cinko lydiniu – jūriniam klimatui atsparia medžiaga. Sendamos jos atrodys dar solidžiau. Be to, panaudojant tą pačią medžiagą – cinko lydinį – parapetams, sienoms, luboms ir langų varčioms, pavyko sukurti paprastą vientisą dizainą. Viršutinė 135 metrų ilgio laiptų turėklo dalis bus apželdintina svyrančiais augalais. Bėgant laikui ir keičiantis metų laikams, koplyčios išvaizda ir įvaizdis taps tik turtingesni.

Grakšti, bet tvirta konstrukcija

Dviejų persipynusių laiptų idėja turi tvirtą praktinį ir techninį pagrindimą. Atskirai viena laiptų spiralė horizontalia kryptimi būtų netvirta, o vertikaliai būtų stipriai veikiama bet kokių vibracijų, todėl būtų itin nestabili. Tačiau sujungus dvi aukštyn kylančių ir vienas kitą sutvirtinančių įvijinių laiptų eiles, buvo sukurta stabili savarankiškai stovinčio statinio struktūra.

Sijomis sujungus keturis sąlyčio taškus, kuriuose abi laiptų eilės priartėja viena prie kitos, gautas trimatis lankų efektas, neleidžiantis konstrukcijai išsipūsti į išorę, ir trimatis paramsčių efektas, užtikrinantis atsparumą horizontaliai veikiančioms jėgoms. 100 milimetrų skersmens kieto plieno tarpinių statramsčiais atremiama tik verti-

www.fastcodesign.com nuotr.

Nuo 15,4 metro aukštyje virš medžių lapijos iškilusios koplyčios apžvalgos aikštelės atsiveria puiki panorama į Seto Naikai – Vidinę Japonijos jūrą.

Laiptai vietoj stogo ir sienų

Paprastai pastatas susideda iš atskirų elementų: stogo, sienos, grindų. Susiviję šio statinio laiptai atstoja ir stogą, ir pastogę, ir sienas, suformuodami pastato erdves. Po jais įrengtoje centrinėje navoje sutelpa iki 80 svečių, kurie taip pat gali mėgautis pro medžius atsiveriančiu vaizdu į jūrą. Bendras pastato vidaus plotas – apie 80 kvadratinių metrų, o visa teritorija užima 2500 kvadratinių metrų.

Atskirose atkarpose priklausomai nuo funkcionalumo laiptai išplatėja – pavyzdžiui, aukščiausiame jų eilių susijungimo taške, kur įrengta apžvalgos aikštelė, taip pat tam tikruose laiptų vingiuose, iš kurių atsiveria puiki panorama ir kur stogo karnizai turi būti gilesni, kad uždengtų ir apsaugotų pastato vidų nuo ryškios saulės šviesos bei perkaitimo. Tačiau tuo pačiu ir platus stoglangis, ir didžiuliai langai tarp laiptų lieka neuždengti, ir tai leidžia išlaikyti itin glaudų ryšį su supančia aplinka, sumažinti dirbtinio apšvietimo poreikį. Pasinaudojant aukštų koplyčios lubų privalumu, viršutiniame ir apatiniame pastato

Susiviję koplyčios laiptai atstoja ir stogą, ir pastogę, ir sienas, suformuodami pastato erdves. ©Koji Fujii / Nacasa and Partners

98

Po laiptų spirale įrengtoje centrinėje navoje sutelpa iki 80 svečių, kurie irgi gali mėgautis pro medžius atsiveriančiu vaizdu į jūrą. www.archdaily.com nuotr. kalioji apkrova, sutvirtinant vien vidinę spiralę. O išorinė spiralė, sujungta su vidine, atrodo lyg savotiškai pakibusi atbraila.

Norint sumažinti viršutinės dalies plieninio karkaso svorį, pusiausvyrai palaikyti statant buvo panaudotas švytuoklės tipo įrenginys lengviems pastatams. Išorinei spiralei, kuri architektui kėlė didžiausią susirūpinimą dėl vaikštant keliamos vibracijos, sureguliuoti trijuose taškuose buvo sumontuotas atbrailos tipo vibracijų slopintuvas (TMD).

Buvo numatyta, kad pašalinus pastolius pastatas nuo savo svorio gali patirti vadinamąjį sėdimą dėl pasisukimo iki 30 milimetrų, dėl to galėtų sulinkti tarpiniai paramsčiai. Todėl buvo sukurtas toks modelis, kuriame buvo panaudotas toks pat sėdimą sukeliančiam sukimo momentui kompensuojantis priešingos krypties momentas. Atlikus tikslius skaičiavimus pavyko pasiekti, kad paramsčiai tikslingai palinktų vykstant statyboms, o po jų išsitiesintų ir liktų stovėti esant leistinai 2/1,000 paklaidai tarp aukštų. Šį keblų, tačiau drąsų inžinerinį statinio sprendimą sukūrė Ikuhiko Shibata iš kompanijos „Ove Arup & Partners Ltd“ – ji atliko visus inžinerinius koplyčios skaičiavimus.

Visi koplyčios langai yra skirtingo aukščio, storio ir formos.

Kad stiklas galėtų laisvai judėti pagal trimatį pastato sukimo momentą kilus žemės drebėjimui ar pučiant stipriam vėjui, sti-

6N

1 20

A

/P

r. 1

LIS

U SA

klo plokštė pritvirtinta taškinio stiklo fiksavimo būdu (DPG), laikikliais prie vidinės titano cinko lydinio parapeto pusės.

Trumpai apie LEAF apdovanojimus

2001 metais įsteigti LEAF apdovanojimai vienija ir suburia žymiausius architektus, dizainerius, architektūros ir statybų projektų plėtotojus bei tiekėjus iš viso pasaulio. Tai tarptautiniu mastu gerbiamas novatoriškų architektūros projektų apdovanojimas, taip pat įvertinamas projektavimo meistriškumas.

Paprastai „LEAF Awards“ konkursui pateikiama daugiau kaip 200 pačių įvairiausių neseniai baigtų arba beveik baigtų architektūros projektų. Tai platforma prisistatyti ir geriau, ir ne tokiems žinomiems architektams bei dizaineriams.

Pateikus projektus atskirose kategorijose – šiais metais jų buvo trylika, visuotinį nugalėtoją renka tarptautinė komisija, susidedanti iš autoritetingų architektūros ir statybų pramonės ekspertų. Taip pat šiais metais LEAF apdovanojimu už viso gyvenimo nuopelnus buvo pagerbtas ir Moshe Safdie – Izraelio, Kanados ir JAV architektas, kurį bene labiausiai išgarsino jo suprojektuotas 1967 metais Monrealyje (Kanada) duris atvėręs bendruomenės kompleksas „Habitat 67“.

Parengė Ingrida VIČIULYTĖ

99

100

6N

1 20

A

/P

r. 1

LIS

U SA