Statyba ir architektūra (2018/3) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2018 / Nr. 3

Žurnalas „Sa.lt. Individualus namas“ Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99

Statybų sektoriaus pavasarį kaip ir kasmet atneša specializuotos

Vilnius LT-07101

parodos. Jų tikslas ne tik pasirodyti ir kitus pamatyti, bet ir kalbėtis,

Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt

diskutuoti, analizuoti.

www.sa.lt

Analizuosime ir mes, pavyzdžiui, kokiomis sistemomis derėtų apsirūpinti, kad už šildymą ar elektrą mokėti reikėtų kuo mažiau arba dar geriau – nereikėtų iš viso. Pateiksime daugiabučio Klaipėdoje pavyzdį.

Redaktorė Kristina Buidovaitė Tekstų autoriai

Keliasdešimt vieno namo savininkų susitarė, kad saulės kolektoriai,

Kristina Buidovaitė, Lina Bieliauskaitė,

rekuperacinė sistema ir geoterminis šildymas – tai, kas būtina jų namui.

Elena Paleckytė, Lina Sabaitytė

Pristatyti, žinoma, norisi tik geriausius pavyzdžius – tiek statybų, tiek

Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas

interjero. Sykiu pasidžiaugti, kad vis daugiau užsakovų ryžtasi investuoti į

Kalbos redaktorė

laiko patikrintus, šiuolaikiškus, energiją taupančius sprendimus.

Brigita Kulikovskienė Dizaineris

Sakoma, kad kartojimas – mokslų motina. Nesyk kalbėta apie

Jonas Landsbergis

eksploatuojamus stogus ar jaukaus kiemo kūrimo principus, tačiau Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė

dinamiškoje, konkurencingoje rinkoje kasmet atsiranda naujų produktų,

Tel. +370 5 267 9484

medžiagų, idėjų, tendencijų ar pokyčių. Visus juos norime Jums pristatyti. Tiesa, nepamiršome ir interjero. Pavasarį pats metas įsirengti ar

susiremontuoti būstą. Kokia toji funkcionali virtuvė ar koks tinkamas

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

apšvietimas, naujausiomis tendencijomis pasidalijo architektai.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Siūlome Jums ir individualiųjų namų projektų – pasvajoti, pagalvoti ar

Spausdino

ryžtis bene svarbiausiam gyvenimo sprendimui.

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ ISSN 0131-9183

O kol kas – visa aktualiausia informacija Jums naujausiame portalo „SA.lt“ leidinyje „Individualus namas“.

Mūsų viršelyje – Norbert Tukaj nuotr.

Turinys 3 8 12 18 22 26 34

Namo charakterį kuria vieta ir architektūra Pažangi namo aprūpinimo energija sistema – investicija į nepriklausomybę Ką galite pamatyti nuo savo stogo? Kaip sukurti harmoningą kiemo aplinką? Susitinkame virtuvėje? Ką renkatės: šviestuvą ar apšvietimą? Kas už betoninės sienos?

„Kubinio metro“ vizual. Šlaitas leido suformuoti trijų lygių namą.

Namo charakterį kuria vieta ir architektūra Užsakovo norą gyventi į šlaitą įleistame name ir mėgautis terasa ant stogo įgyvendino „Kubinio metro“ architektų komanda (Vita Žilytė, Vitalijus Avreicevič, Marius Bliujus). Jiems Vilniuje pavyko suprojektuoti ne tik išskirtinės architektūros, bet ir energiškai efektyvų, funkcionalų pastatą.

Šio pažangaus Vilniuje įgyvendinamo projekto vadovas architektas M. Bliujus patvirtina – projektuojant individualųjį namą, įkastą į šlaitą, visų pirma buvo svarbu suplanuoti tvirtą monolitinį pagrindą, antra, buvo būtina išspręsti vandens surinkimo aplink namą problemą. Kadangi namas įleistas į šlaitą, vanduo nuolat teka šlaitu žemyn, todėl netgi paprastas lietus tokiam statiniui tampa iššūkiu. Kad namo sienos nedrėktų, buvo suprojektuoti drenažo vamzdžiai, kokybiška hidroizoliacija, o vanduo nuvestas į lietaus nuotekų sistemą. 2

Pasak M. Bliujaus, projektuojant individualųjį namą, pirmiausia įvertinamas įvažiavimas į sklypą, sklypo forma, į kurią pusę bus orientuoti pastato langai, kad pakaktų natūralios šviesos, sykiu džiugintų vaizdas pro langą, o kiemas būtų šviesus ir patogus. Tradiciniame sklype įvažiavimo kelias įprastai projektuojamas iš vienos pusės, o iš kitos – svetainės erdvė, atgręžta į kiemą. Šiuo atveju ir įvažiavimas, ir langai suprojektuoti vienoje namo pusėje, o privatumą užtikrina skirtingi namo lygiai.

Šiame projekte šlaitas leido suformuoti trijų lygių namą, kurio visos gyvenamosios patalpos orientuotos į pietų pusę: pirmame namo lygyje – įėjimas, garažas, darbo kambarys ir pagalbinės patalpos; antrame, pagrindiniame lygyje – svetainė, valgomojo ir virtuvės erdvė dvigubo aukščio lubomis, miegamieji kambariai; trečiame suformuota stogo terasa ir kiemas. Apželdintas stogas pratęsia šlaitą. Augalai apsaugo stogą nuo perkaitimo, sykiu mažina vėsinimo išlaidas vasarą. Žemės sluoksnis saugo drėgmę, neleidžia stogui perkaisti, kol drėgmės pakanka grunte, šiluma nepatenka į patalpas. Stogas šiame name eksploatuojamas. Dalis jo panaudota terasai po stogu, dalis apželdinta. Į šlaitą įkastoms sienoms pakanka plonesnio apšiltinimo sluoksnio, mat gruntas neįšąla žemiau nei 1,5 m gylyje. Beje, gruntas iš dalies atlieka šilumos ir garso

izoliacijos funkciją. Pagrindinė, į šlaitą įgilinta siena – šiaurinė, ji palikta aklina. Į pietus atsuktas pagrindinis fasadas, pro vitrininius langus ir išėjus į balkoną matomas miškas. Pagrindinę svetainės erdvę įgilinus iki 1,80 m, vasarą saulė neprikaitina patalpų, žiemą, kai saulė šviečia žemiau, patalpas prišildo papildomai. Suvaldyti šlaitą, kad jis būtų funkcionalus, o name būtų patogu. Tokius pagrindinius iššūkius šiame projekte nurodė „Kubinio metro“ architektas. „Šlaitas padėjo sukurti originalios architektūros pastatą, sprendžiant tradicines problemas: įvažiavimo, funkcionalaus namo suplanavimo nestandartinėmis sąlygomis, šviesos patekimo, kiemo, – apibendrino pašnekovas. – Projektuojant neįprastos architektūros pastatą pavyko išlaikyti jo funkcionalumą ir kartu išnaudoti šlaito pranašumus.“

Šlaitą pratęsia apželdintas stogas.

Įvažiavimas ir langai suprojektuoti vienoje namo pusėje.

Individualiųjų namų kvartalui – A+ klasės iššūkis Individualiųjų namų kvartalo „Lazdynų riešutai“ architektas ir statytojai – bendrovė „Constra“ – šio projekto ėmėsi tik pasitikrinę, kurie sprendimai išties pasiteisinę statant energiškai efektyvius pastatus. Mat iki tol architektui jau buvo tekę projektuoti, o „Constra“ specialistams tokį projektą įgyvendinti, taigi, jie jau žinojo, kuo gresia tokios ambicijos. Dominantė – pušynas? Statybų bendrovės „Constra“ pasiryžimas statyti A ir A+ energinio naudingumo klasės individualiuosius namus, nors teisės aktai tuomet reikalavo B klasės, neatsitiktinis – įmonė nevengia augintis ambicijų, kaskart imdamasi vis sudėtingesnių projektų. Bendradarbiaudama su architektų biuro „Tvyro ore“ architektu Vytautu Avietynu, „Constra“ įrodė, kad išspręsti kol kas ne visiems pasisekantį uždavinį – suderinti energinį naudingumą ir estetiką – įmanoma. 4

Uždaroje teritorijoje, Gudelių miške, suprojektuoti 8 modernūs, kompaktiški 130 kv. m ploto individualieji namai. Apsispręsti dėl architektūrinės raiškos, anot architekto, nebuvo sudėtinga. Viso projekto akcentas – pušynas, į kurį orientuoti visi dviaukščiai namai. Keturiuose sklypuose žiedu sustatyti 8 individualieji namai sudaro tvarkingos netvarkos kompoziciją. Pastato forma, langų per du aukštus vertikalė, fasado apdailos medžiagų linijos sutampa su mišku ir pušų siluetu. Medžiagos vyrauja

natūralios – skalūnas, medis, skarda, stiklas. Langų sudalijimas vertikalus. Į gamtą atgręžtose stiklo vitrinose atsispindi miško vaizdas.

Apdailai – natūralios medžiagos Dvišlaitis, skarda dengtas stogas suprojektuotas be stogo užlaidų, fasade nėra susikertančių kampų, jis aptakus, suapvalintas visas antras aukštas. Įrengiant lenktą stogo konstrukciją reikėjo išvengti šilumos tiltelių ir užtikrinti jo sandarumą.

Nors energiškai efektyvūs pastatai dažnai vadinami neišraiškingomis dėžutėmis, V. Avietyno nuomone, A ar A+ energinio naudingumo pastatų reikalavimai – optimalus balansas tarp estetikos ir energinio naudingumo. Apsisprendžiant dėl individualiųjų namų architektūrinės raiškos, esminės įtakos turėjo keturių sklypų forma, jų dydis ir aplink dominuojantis miškas. Kadangi uždarame kvartale 8 individualieji namai, jie spalviškai atskirti vienas nuo kito. Vyraujančios spalvos – artimos gamtos paletei. Taigi, sklype turėjo išlikti maksimaliai daug laisvo ploto, reikėjo reaguoti į aplinką, išspręsti automobilių stovėjimo vietų problemą, sykiu užtikrinti, kad gyventojai jaustųsi komfortiškai. Buvo apsispręsta, kad individualieji namai bus dviaukščiai, konstruktyvas iš keraminių plytų. Naudoti poliniai pamatai. Šiltinimui pasirinkta mineralinė vata, mat apdaila skalūno plokštelėmis, ilgaamžiškesne ir aplinkos poveikiui atsparesne termomediena reikalavo vėdinamojo fasado. Kompaktiškame 130 kv. metrų plote sutilpo bendroji erdvė, miegamieji. Naujakuriai galėjo rinktis iš jiems pateiktų 2–3 galimų namų vidaus suplanavimo variantų: atskirti darbo kambarį, pasirinkti vietą virtuvei. 5

Svarbu kompleksinis požiūris Statybų bendrovės „Constra“ direktorius Slavomir Volkov pabrėžia, kad, statant energiškai efektyvų pastatą, svarbios visos grandys: kokybiškas projektavimas,

konstrukciniai sprendimai, teisingas apšiltinimas, fasado įrengimas, sandarumo užtikrinimas. Suapvalintų formų išpildymas, geresnio, nei reikalaujama, sandarumo užtikrinimas įmonei buvo proga įrodyti, kad ji turi užtektinai ambicijų darbus atlikti taip, kad namas atrodytų ne tik gražiai, bet ir atitiktų aukštus energinio naudingumo reikalavimus. Be to, bendrovės „Constra“ specialistai nuolat domisi naujovėmis, galimybėmis įgyti naujos patirties. Įmonės Akustinių tyrimų centro, atlikusio sandarumo matavimus, direktorė Laura Nariūnienė patvirtino, kad šiame objekte pasiekti sandarumo parametrai pavyzdiniai, net geresni, nei reikalaujama (A klasei 1, A+ klasei 0,6). Pašnekovė pabrėžė, kad sandarumo rodikliai priklauso nuo kokybiško projektavimo ir kokybiškai atliktų rangos darbų. O svarbiausia – dar projektavimo etape numatyti pastato sandarumo rodiklius ir priemones jiems pasiekti. Bendrovės „EE plius“ specialistai objekte atliko pastatų energinio naudingumo sertifikavimo procedūrą, taip pat skaičiavo pastatų konstrukcinių mazgų ilginių šiluminių tiltelių koeficientų vertes. „EE plius“ inžinierė-projektuotoja Gintarė Laukytė pasakojo, kad A energinio naudingumo klasę „Lazdynų

riešutų“ projekte padėjo pasiekti gerai apšiltintos pastato atitvaros (sienos, stogas, grindys ant grunto) ir geras šilumines charakteristikas turintys langai, apgalvoti konstrukcinių mazgų sprendimai, užtikrintas pastato sandarumas, efektyvi vėdinimo ir šildymo sistema. Dėl pasiekto aukšto sandarumo rodiklio du pastatai iš 8 gavo A+ energinio naudingumo klasės sertifikatą. Anot pašnekovės, projektuojant ir statant energiškai efektyvius pastatus, svarbu daugybė aspektų, kuriuos kruopščiai įvertinus gaunama darni racionalių elementų visuma. Projektuojant mažai energijos naudosiančius pastatus, labai svarbu pasirinkti aukšto efektyvumo šilumos šaltinius ir inžinerines sistemas, mūsų klimato sąlygoms tinkamas pastato atitvarų izoliacines medžiagas. Ne ką mažiau svarbu užtikrinti pastato sandarumą, statybos darbų kokybę. Sandariuose pastatuose šiltas oras lieka viduje, o šaltas nepatenka į pastatą, sandariame pastate taip pat išvengiama nepageidaujamų vidinių skersvėjų, užtikrinama pastovi oro temperatūra, o tai mažina energijos sąnaudas ir užtikrina šiluminį komfortą. Projektas „Lazdynų riešutai“ įgyvendintas per 9 mėnesius – tam, anot S. Volkovo, buvo būtina visus darbus suplanuoti ir jiems tinkamai pasiruošti.

Atstovas Lietuvoje UAB „IDEATHERM“ | Ateities g. 10, Vilnius | tel. +370 5 276 06 10 | www.idt.lt

Pažangi namo aprūpinimo energija sistema – investicija į nepriklausomybę Lina BIELIAUSKAITĖ

Regis, dar ne taip seniai virė aršios diskusijos, ar ne per anksti Lietuvai pereiti prie A energinio naudingumo klasės statybos, o šiandien jau pratinamasi prie gerokai ambicingesnės A++ klasės idėjos. Pažangiųjų technologijų sistema, kuri leistų visiškai nebeišlaidauti už pastato eksploatacijai reikalingą energiją ar bent jau už tai mokėti simboliškai, daugeliui vis dar atrodo graži teorija, vis dėlto į ateitį pirmuosius žingsnius jau žengusieji gali pateikti įtikinamų pavyzdžių. 8

Atspirties taškas – vėdinimo sistema Tris uostamiesčio daugiabučius vienijanti bendrija „Žara“, nors ir negali pasigirti aukščiausiais energinio naudingumo standartais (įgyvendinant renovacijos projektus buvo apsiribota B klase), tačiau namuose įdiegtas solidus pažangiųjų technologijų paketas: be rekuperacinės sistemos, užtikrinančios ne tik vėdinimą, bet ir šilumogrąžą, taip pat įrengtas geoterminis šildymas (žemė–vanduo šilumos siurbliai) ir saulės kolektoriai. Bendrijos pirmininkė Vida Martišiūtė prisiminė, kad atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo idėja išsirutuliojo būtent nuo vėdinimo sprendimų paieškos: „Iki renovacijos pelėsis veisėsi beveik pusėje mūsų namų butų, todėl buvome priversti ieškoti efektyvių sprendimų. O jei sprendžiame ventiliacijos klausimą, vadinasi, reikia galvoti ir apie tai, ką daryti su pašalinamu šiltu patalpų oru, antraip pinigai bus išmetami lauk.“

Nusprendus šį orą panaudoti namo šilumos reikmėms, vėliau imta diskutuoti ir apie kitų alternatyvių energijos šaltinių potencialą. Šiandien bendrija po renovacijos skaičiuoja jau trečius metus, tačiau realiai visu pajėgumu sistema pradėjo veikti tik šį sezoną, mat, pasak pašnekovės, pirmuosius du sezonus ji dar nebuvo galutinai sukomplektuota ir suderinta.

Suteikė daugiau laisvės V. Martišiūtė pažymėjo, kad gyventojų anaiptol nemotyvavo idėja visiškai atsijungti nuo centralizuoto šildymo tinklų. „Žinoma, tikėjomės, kad technologinės naujovės suteiks apčiuopiamą naudą, tad kai renovacijos metu atsirado finansinė galimybė, kodėl gi nepabandžius tų naujovių įdiegti? O įvertinant tai, kad vyksta klimato kaita ir niekada nežinome, kokių siurprizų mums gali pateikti gamta, daugiabučiui namui atsijungti nuo centrinio šildymo būtų rizikinga. Nors teoriškai mes tai

galime padaryti. Antai vasarą centriniu šildymu visiškai nesinaudojame, nebent kokie sutrikimai ar remonto darbai. Taigi, šios technologijos mums leidžia būti savotiškais padėties šeimininkais ir nebūti visiškai priklausomiems nuo centrinio šildymo. Tam tikra prasme tai yra ir žingsnis į ateitį, siekiant kiek įmanoma labiau išnaudoti gamtoje esančią šilumą ir kuo mažiau deginti kuro“, – kalbėjo bendrijos pirmininkė. Pašnekovės pastebėjimu, jei individualiajame sektoriuje pažangios technologijos jau diegiamos gerokai sparčiau, šildymui naudojama ir saulės, ir žemės gelmių, ir oro šiluma, tai daugiabučiuose dėl didžiulių sistemų šie procesai yra gerokai sudėtingesni, ką jau kalbėti, kad bendrą sutarimą dėl šių sprendinių turi priimti ne viena, o keliasdešimt name gyvenančių šeimų.

Siekis – komfortiškos sąlygos Be abejo, pažangiųjų technologijų tema neatsiejama nuo finansinės naudos lūkesčių. V. Martišiūtė prisipažino, kad jai pačiai buvo labai įdomu, kiek atsieis šilumos energija, įvertinant itin šaltus pastarųjų dviejų žiemos mėnesių orus, ir tai, kad pirmus metus sistema namuose veikia visu pajėgumu. „Sausis ir vasaris buvo šalčiausi mėnesiai, kai spigino net iki –17 laipsnių šaltis. Žinoma, kiekvieno buto apskaita individuali, reguliavimas skirtingas, tačiau galima

orientuotis į vidutinį tarifą. Mažiausiai buvo mokama 24 euro centai už 1 kv. m, daugiausiai – 27 centai. Kai kurių namų katilinės paduoda tokias varganas temperatūras, kad gal išspaudžiama ir po 20 centų už 1 kv. m, tačiau kai vyrauja tokie dideli šalčiai, gyventojai jau ima skųstis, kad butuose šalta. Mūsų atveju šiluma buvo leidžiama protingai, kad žmonės, jei jie to nori, turėtų galimybę gyventi komfortiškai“, – aiškino pašnekovė. Bendrijos pirmininkė vaizdžiai pastebėjo – kalbant apie kainas nieko nebūna už ačiū. „Juk visi įrenginiai dirba naudodami elektros energiją. Be to, su elektros energija Lietuvoje – didelės problemos. Pirmiausia ji, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra brangoka. Kita ir labai didelė bėda – elektros energijos tiekimo kokybė. Tenka susidurti su dideliais tiekimo nesklandumais, nėra užtikrinamas visų fazių pakankamas voltažas, tarkime, viena fazė neturi reikiamos įtampos ir visi įrenginiai stoja. Dėl to Lietuvoje vargsta visi, kuriems labai svarbi pastovi elektros energijos įtampa. O įrenginiai yra tokie, kad mes nepajėgūs pasistatyti kažkokių transformatorinių, generatorių, kurie mums pagelbėtų“, – kalbėjo bendrijos pirmininkė. Anot pašnekovės, jei gyventojai būtų galėję numatyti tokias problemas, gal būtų svarstę ir fotovoltinių baterijų galimybę. „Jei bent kas būtų pašnibždėjęs,

kad susidursime su tokia situacija, gal net iš viso tokio projekto būtume nesiėmę“, – kraštutinės prielaidos neatmetė V. Martišiūtė.

Nėra vieno „technologijų paketo“ Nuo 2021 m. atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas statyboje jau bus ne savanoriška siekiamybė, o neišvengiamybė. Bendrovės „EE plius“ inžinierės-projektuotojos Gintarės Laukytės teigimu, po trejų metų įsigaliojus A++ pastato energinio naudingumo klasės reikalavimams bus privalu statyti aukščiausius energinio naudingumo standartus atitinkančius, beveik nulinės energijos pastatus, kurie didžiąją dalį jų eksploatacijai (šildymui, vėdinimui, vėsinimui, apšvietimui) reikalingos energijos pasigamins būtent iš atsinaujinančių energijos išteklių. „Racionalaus atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas, efektyvi vėdinimo ir šildymo sistema, gerai apšiltintos pastato atitvaros, apgalvoti konstrukcinių mazgų sprendimai ir sandarumas, pastato energijos suvartojimą ir eksploatacijos sąnaudas sumažins iki minimumo. Nėra vieno „technologijų paketo“ siekiant optimalių pastato energijos suvartojimo rezultatų – projektuojant pastatą reikia apgalvoti ir atsižvelgti į sprendimų visumą“, – reziumavo specialistė.

PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS • Išsami pastato / namo energinio naudingumo projektavimo / modeliavimo studija adoc formatu ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS • Vertiname pagrindinius pastato rodiklius ATLIEKAME AKREDITUOTOS LABORATORIJOS SANDARUMO TYRIMUS

Pilies g. 8-321, LT-91232 www.pens.lt 10

www.pens.lt

Draudikai: statybose mažų žalų nebūna Į 2017 m. įsigaliojusį privalomą reikalavimą turėti statybų draudimą dalis rangovų vis dar žiūri pro pirštus neapdrausdami net realiai vykstančių statybos darbų. Tuo tarpu draudikai sako, kad statybose mažų žalų nebūna, o nepamatuota rizika kai kam jau virto apčiuopiamais nuostoliais.

Nuosekli, tiek rangovų, tiek pirkėjų rizikas subalansuojanti veiksmų seka, turėtų būti tokia: statybų leidimas, draudimas, statybų pradžia. Dalia Strazdienė

Anot draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovės Dalios Strazdienės, vis dar gajus požiūris, kad draudimas reikalingas tik dėl draudimo, o į draudimo poliso apiforminimą žiūrima kaip į mokestį „už popieriuką“. Pasak specialistės, reikia žinoti, kad statybų sektoriuje paprastai mažų žalų nebūna, nebent tai būtų pavienė vagystė, tačiau kai įsijungia ugnis, gamtos jėgos ar kiti nenumatyti pavojai – baigties nuspėti neįmanoma. „Nekilnojamojo turto rinkai esant tokiai aktyviai, padidintos rizikos zonoje atsiduria ir dar nepastatytų, pagal brėžinius perkamų butų savininkai. Jeigu statybų darbai neapdrausti, nelaimės atveju finansinės pasekmės gali būti labai skausmingos, o kartais ir nepakeliamos. Todėl tuo turėtų rūpintis tiek užsakovas, tiek turto savininkai – klausti, domėtis, tikrinti, ar draudimas tikrai yra ir kur kreiptis tokiu atveju“, – tvirtina D. Strazdienė. Nuosekli, tiek rangovų, tiek pirkėjų rizikas subalansuojanti veiksmų seka, turėtų būti tokia: statybų leidimas, draudimas, statybų pradžia. „Jei veiksmų nuoseklumas nėra išlaikytas, tikėtina, kad įvykio atveju galite susidurti su finansiniais nuostoliais, jei jie bus per dideli darbus atliekančiai įmonei. Paradoksalu, tačiau smulkios ir vidutinės įmonės, kitaip nei didžiosios, turi mažiau žmogiškųjų resursų sekti visus teisės aktų pakeitimus ir diegti juos praktikoje, tačiau kartu būtent joms nenumatyti įvykiai smogia skaudžiausiai“, – teigia D. Strazdienė.

Jos teigimu, situaciją apsunkina ir aplaidus požiūris. „Nuo 2017 metų pradžios įsigaliojusio reikalavimo turėti statybos „Kasko“ laikomasi, nes jis būtinas priduodant statinį: anksčiau ar vėliau jį nekilnojamojo turto statytojai, plėtotojai apiformina. Tačiau kol kas pilkojoje zonoje atsiduria laikotarpis, kai net ir neturint statybų leidimo pradedami ir atliekami tam tikri statybų darbai, o atsakomybę už juos galima prilyginti tik statybų įmonės finansiniam pajėgumui. Ar turto savininkai yra tikri, kad rangovas ar rangovai patirtą žalą galės ir pajėgs kompensuoti?“, – svarsto D. Strazdienė. Dėl išskirtinai lietingos 2017-ųjų vasaros buvo daug atvejų, kuomet dėl smarkaus ir intensyvaus lietaus per dalinai nudengtą arba nespėtą uždengti stogą prilijo į statinio vidų.Jeigu tai visiškai nauja statyba ir plikos sienos – yra viena, tačiau jei tuo metu vyksta stogo atnaujinimo darbai, o apačioje yra įrengti gyvenamieji butai, žalos gali šoktelėti iki kelių ar net keliolikos tūkstančių eurų. „Prievolė drausti statybų objektus atsirado iš skaudžios praktikos ir turėjo nuo jos bent iš dalies apsaugoti pirmiausia pirkėjus. Tačiau net ir praėjus metams rangovai, ypač mažesni, ne visada būna susipažinę su taisyklėmis, o kai kurie į jas žiūri pro pirštus. Tačiau šiuo atveju raginčiau ir pirkėjus nelikti abejingais, įsitikinti, ar turtas, kurį įsigyjate yra draustas pagal reikalavimus, o atsitikus įvykiui jie turėtų žinoti, kad gali kreiptis tiesiai į draudimo bendrovę“, – pataria draudimo bendrovės BTA ekspertė. 11

Ką galite pamatyti nuo savo stogo?

Apželdinti stogai lietaus vandenį sugeria ir išleidžia palengva, todėl vandens nutekėjimo sistemos neperpildomos.

Elena PALECKYTĖ

Jei ne per seniausiai architektai dar dvejojo, ar stogų želdinimas ir poilsio zonų įrengimas ant jų Lietuvoje prigis, šiandien bent dalis nuomonę tikrai pakeitė. Vieniems teko pačių suprojektuotų pastatų stogus pritaikyti bendruomenių poreikiams, antrieji eksploatuojamus ar apželdintus stogus suprojektavo savo iniciatyva, tokių stogų naudą įrodę užsakovams.

Apželdintas stogas – bet kokiomis klimato sąlygomis Architektas Jamesas Normanas Fergusonas patvirtina – apželdintas stogas nėra tai, ko klientai dažnai ir konkrečiai prašytų – įprastai būtent architektas pasiūlo jį apželdinti, matydamas konkrečią projekto situaciją. Skiriami du pagrindiniai apželdintų stogų tipai – ekstensyvieji ir intensyvieji. Ekstensyviųjų stogų dirvos sluoksnis yra labai plonas, dažniausiai tokie stogai užsėjami šilokais. Šie stogai lengvi, įprastai nereikalauja jokios papildomos konstrukcijos, jiems nereikia sudėtingos priežiūros. Intensyviesiems stogams reikalingas kur kas storesnis dirvos sluoksnis, tai leidžia ant stogo kurti sodus. Tokie stogai – ypač patrauklūs klientams, tačiau jų apkrovos yra didesnės, todėl į tą reikia atsižvelgti ir tiksliai jas apskaičiuoti. Kaip ir įprastiems sodams ar vejoms, tokiems stogams reikia daugiau priežiūros. Architektas pažymi, kad ekstensyviojo stogo apkrovos privalo būti apskaičiuotos, kitaip kils didžiulių problemų. Visgi daugiausia sunkumų iškyla montuojant stogą – apželdintas stogas kaupia vandenį, todėl būtinai reikia į tai atsižvelgti ir po stogu įrengti tinkamą drenažo sistemą. Apželdintą stogą, anot J. Fergusono, galima įrengti esant bet kokioms klimato sąlygoms. Žinoma, tokios problemos kaip sniego apkrovos išliks ant bet kokio plokščiojo stogo, todėl apskritai šiaurės klimate pranašesni yra šlaitiniai stogai. Svarbu retsykiais nuo plokščiojo stogo nuvalyti sniegą, taip pat pasėti naujos žolės pavasarį, kad stogas išliktų patrauklus.

Mažina neigiamą poveikį aplinkai Įmonės „Terra Firma LT“ kraštovaizdžio architektės Ramunės Sanderson teigimu, pagrindinis eksploatuojamų stogų

pranašumas – neigiamo poveikio aplinkai mažinimas. Apželdinto stogo šiluminė varža didesnė, tad mažėja šilumos nuostoliai žiemą, o vasarą patalpos neperkaista. Apželdintas stogas gerina miesto mikroklimatą – vėsina ir drėkina. Ir, žinoma, apželdintas stogas gali būti labai patraukli, jauki erdvė. Tiesa, sudėtingesnių konstrukcijų eksploatuojami stogai reikalauja nemažų pradinių investicijų, taip pat reikia nepamiršti nuolatinės tokio stogo priežiūros. Jos sudėtingumas priklauso nuo to, kaip eksploatuojamas stogas yra suprojektuotas. Vien šilokų kilimu apsodintas ekstensyvusis stogas priežiūros beveik nereikalauja. Sodinant krūmus, medžius, atsiranda poreikis juos laistyti, genėti, tad ir priežiūra tampa intensyvesnė. Jeigu apželdintas stogas yra aukštai, sudėtingiau užkelti medžiagas, bet ši problema nėra dažna. Paprastai apželdintiems stogams reikia papildomo laistymo, tačiau apskritai kokybiškai įrengto apželdinto stogo eksploatacija nelabai skiriasi nuo viešosios žaliosios erdvės eksploatacijos.

Veikia aplinkos temperatūra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Gelžbetoninių konstrukcijų katedros vedėjas Juozas Valivonis pasakojo, kad įprastų sutapdintų stogų šilumos izoliaciją dengia ruloninė hidroizoliacija, o eksploatuojamų stogų hidroizoliacija yra po šilumos izoliacija. Virš šilumos izoliacijos įrengiama grindų danga. Atsižvelgiant į eksploatuojamo stogo paskirtį, skiriasi šilumos izoliacijos tipas ir grindų danga. Eksploatuojami stogai gali būti žmonių susibūrimo terasa, apželdintas stogas, stogo baseinai arba automobilių statymo aikštelė. Įrengiant žmonių susibūrimo terasas, grindų dangai dažniausiai naudojamos plytelės, trinkelės arba betonas. Automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač aktyviai stogą eksploatuojant, rekomenduojama rinktis betoninę grindų dangą. Kai kur naudojamos betoninės trinkelės, tačiau VGTU mokslininkas nemano, kad tai racionalus sprendinys.

Ką svarbu žinoti, įrengiant apželdintus stogus. 1. Tinkamas šilumos izoliacijos parinkimas (tinkama markė). 2. Tinkamas grindų dangos parinkimas. 3. Tinkamas betoninės dangos betono parinkimas ir betonavimo technologija. 4. Tinkamas hidroizoliacijos parinkimas. 5. Tinkamas hidroizoliacijos ties vandens surinktuvais, mazgų įrengimas. 6. Atsakingas projekte numatytos hidroizoliacijos įrengimo technologinių procesų vykdymas. 7. Smėlio (šiukšlių) surinktuvų parinkimas ir įrengimas. 8. Vandens nuvedimo latakų parinkimas ir įrengimas. 9. Stogo betoninės dangos deformacinių siūlių ir temperatūrinių siūlių išdėstymo schemos parinkimas. 10. Stogo deformacinių siūlių konstrukcinių schemų parinkimas ir įrengimas. 11. Atsakinga ir tinkama eksploatuojamo stogo, vandens latakų, vandens surinktuvų, deformacinių siūlių priežiūra. 12. Tinkamas sniego valymas.

Eksploatuojamus stogus veikia vanduo, sniegas, ledas, dažniausiai cheminės medžiagos, neigiama ir teigiama temperatūra, saulės radiacija, taip pat naudojimo apkrovos (automobilių vertikalios ir stabdymo apkrovos, žmonės, sniegas, jo valymo mechanizmai ir mašinos). Eksploatuojant tokius stogus, būtina tvarkingai prižiūrėti deformacines siūles, vandens surinkimo latakus ir vandens surinktuvus. Nuo didelių plotų eksploatuojamų stogų sniegas privalo būti valomas lengva specialia technika. Geriau nenaudoti technikos su sniego stūmimo peiliais, nes gali būti pažeista stogo danga, vandens surinkimo latakai ar deformacinės siūlės. Taip pat nesiūloma naudoti sniego tirpiklių, kurie daro cheminį poveikį dangoms, taip pat ir betonui. Privalu nuolatos prižiūrėti vandens surinkimo latakus ir juos valyti. Lietaus vandens surinkimo sistemoje privalo būti įrengti smėlio (šiukšlių) surinktuvai, kad neužkimštų lietaus kanalizacijos vamzdynų. Labai svarbu įrengiant betoninę dangą tinkama betono sudėtis ir betonavimo technologija. Blogai parinkus betono sudėtį arba pažeidus betonavimo technologiją, apkrovų ir išorinio atmosferos poveikio veikiama eksploatuojamo stogo betoninė danga gali gana greitai būti pažeista. Kadangi eksploatuojamų stogų dangą žiemą veikia daug užšalimo ir atšilimo ciklų, tiek betonas, tiek specialiosios dangos (jeigu tokių yra) ar plytelės privalo būti gana didelio atsparumo šalčiui. Taip pat eksploatuojamo stogo viršutinius sluoksnius veikia didelė neigiama, o vasarą – didelė teigiama temperatūra.

Apželdinti stogai saugo kitus stogo sluoksnius nuo ultravioletinių saulės spindulių.

Svarbu įvertinti laikančiųjų konstrukcijų apkrovas Didelis temperatūros pokytis sukelia deformacijų. Įrengiant stogus su betoninėmis dangomis, svarbu teisingai apskaičiuoti atstumą tarp temperatūrinių-deformacinių siūlių ir temperatūrinių siūlių bei tinkamai jas išdėstyti dangoje. Privaloma apskaičiuoti deformacinių siūlių plotį ir parinkti tinkamas jų medžiagas. Ypač svarbu atsakingai įrengti hidroizoliaciją ties deformacinėmis siūlėmis, ties vandens surinkimo latakais ir surinktuvais. Taip pat privalo būti tvarkingai įrengtas hidroizoliacinis sluoksnis. Pažeidus hidroizoliacinį sluoksnį arba klaidingai įrengus hidroizoliaciją ties deformacinėmis siūlėmis, vandens surinkimo latakais ir surinktuvais, per eksploatuojamą stogą sunksis vanduo, tačiau bus labai sudėtinga nustatyti hidroizoliacijos pažeidimo vietą. 14

Eksploatuojamus stogus veikia vanduo, sniegas, ledas ir kiti veiksniai.

Kadangi labai padidėja stogo svoris, įrengiant žaliąjį stogą reikalingos daug didesnių matmenų (skerspjūvių) laikančiosios konstrukcijos. Tai reiškia, kad labai pabrangs laikančiosios konstrukcijos, jų schema irgi bus visai kita. Virš hidroizoliacinio sluoksnio reikės įrengti keletą papildomų sluoksnių: barjerinį sluoksnį, kuris apsaugos stogo hidroizoliaciją nuo pažeidimo augalų šaknimis; drėgmę kaupiantį ir drenažinį sluoksnius; po augaliniu sluoksniu privalo būti drenažinis sluoksnis. Visi sluoksniai sukels papildomų apkrovų laikančiosioms konstrukcijoms. Stogą laikančiosios konstrukcijos privalės būti kur kas didesnės laikomosios galios, tad padidės svoris į kolonas ir pamatus – čia irgi didės konstrukcijų matmenys.

Būtina teisingai įrengti visus sluoksnius, nes tai daro įtaką augalų augimo kokybei ir įrengto stogo vaizdui, taip pat būtina užtikrinti stogo hidroizoliacijos apsaugą. Pažeidus hidroizoliaciją tektų nukasti visą stogą. Be to, įrengiant apželdintą stogą (ypač tuo atveju, kai jo lygis sutampa su greta esančiu žemės paviršiumi), negalima ant stogo važiuoti automobiliais, pakrautais grunto (projektuojant dažniausiai šios apkrovos būna nevertintos), negalima grunto sandėliuoti dideliuose kaupuose, rekonstruojant pastatą ant įprasto stogo, nepatikrinus jų laikomosios galios, įrengti apželdintą stogą.

„Vilniaus architektūros studijos“ nuotr. 15

Julius BARONAS Architektas, architektų biuro „477 LT“ vadovas Užsakovai retai prašo suprojektuoti eksploatuojamą stogą. Dažniausiai tokį sprendimą, atsižvelgdamas į aplinką, pasiūlo architektas. Tarkime, projektas įgyvendinamas Senamiestyje, užsakovas negali turėti privataus kiemo, bet yra galimybių įsirengti terasą ant stogo, kurioje jis galėtų mėgautis savo kelių kvadratinių metrų ploto sodeliu. Šlaite esantis pastatas gali įgauti unikalią, tik šlaitui būdingų tūrių kompoziciją. Galbūt šalia esantys pastatai užstoja vaizdą į gražią bažnyčią? Panaudoję stogą kaip terasą galėtume regėti tai, ko negalime matyti iš įprasto jaukaus kiemo. Galų gale, net įvairių pločių ir ilgių daugiabučių balkonai-terasos leidžia žmogui turėti gal ir mažą, bet vis vien savą gabalėlį dangaus. Taigi, manau, kad aplinkybės yra svarbios tokiam stogui ar terasai atsirasti, tačiau jį nulemti gali ir pasirinkta meninė raiškos kryptis, meninė estetinė architektūros mintis. Apželdintiems stogams dar nesame subrendę, esame supančioti baimių ir prietarų. Teko projektuoti keletą apželdintų stogų, tačiau įgyvendinti – nė vieno. Yra nemaža pasiūla medžiagų, visiškai paruoštų 16

sistemų eksploatuojamiems apželdintiems stogams įrengti, tačiau visgi į mūsų rinką jie atkeliauja lėtai. O štai eksploatuojami stogai tampa vis populiaresni. Dažniausiai jie atstoja terasas: ant šiluminės izoliacijos prilydoma bituminė danga, o ant šios įrengiama medinė terasa, komponuojama su akmenukais ir vazonais, su tujomis ar spygliuočiais. Norėtųsi pažadinti viltį, žmonių sąmoningumą, suvokimą. Pastatų stogai yra matoma dalis, kartais tiek pat kiek ir pastato fasadai. Daug kur iš esančių aukštesnių pastatų, gyvenamųjų daugiabučių, biuro pastatų ar šlaite esančių individualių namų pro langą matomas nykus bitumo sulopytų „paklodžių“ laukas su atsitiktinai išmėtytais pastato inžineriniais įrenginiais. Juk gyvename vienas šalia kito, darome vienas kitam įtaką, esame atsakingi ne tik už save, bet ir už kitą. Kokią estetiką kuriame, kokioje aplinkoje gyvename, priklauso nuo mūsų. Pasaulyje įgyvendinta daug projektų, kurie įkvepia gyventi kitaip. Kuriasi bendruomenės, kurios ant namų stogų įsirengia šiltnamius, ten augina daržoves, vaisius, vaistažoles, susikuria poilsio oazes, sodus, vaikų žaidimo zonas, teniso ir krepšinio aikšteles, baseinus. Komerciškai stogai dažnai išnaudojami saulės elektrinėms statyti, ant stogų įsikuria restoranai,

net apgyvendinami studentai ar kuriamos menininkų dirbtuvės moduliniuose nameliuose, kuriuos kranu galima kilnoti iš vienos vietos į kitą, ir kai urbanizuotos teritorijos vis labiau skendi dulkėse ir karštyje, tai gera priemonė skatinti ekologiją didmiesčiuose. Estetinės vertės pastatui suteikti negali nei plokštieji stogai, nei šiuolaikinės medžiagos, tai gali tik architekto meistriškumas. Bet nesuklysiu tvirtindamas, kad dauguma žmonių pastatą su eksploatuojamu stogu laiko moderniu. Eksploatuojamas stogas turi atitikti visus statybos reglamentus. Tai nėra sunkiai įgyvendinamas projektas, tačiau, jei kompoziciškai pastatas yra kelių lygių ar pasikeičiančių terasų, pastatas yra šlaite ar terasai tenka didelės papildomos apkrovos, atsiranda krūmų ar medžių, projektuojami stacionarūs vazonai, konstrukcinė pastato dalis sudėtingėja, tokio namo kaina kyla. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pastato architektūrą stengiamasi supaprastinti. Eksploatuojamas stogas ar terasa – dar viena namo erdvė, kambarys, kuris gali būti be dalies sienų ar lubų, vieta, pridedanti žmogui papildomo komforto. Manyčiau, kad daugiausia prietarų atsiranda galvojant apie minusus, o juk svarbiausia žinoti, ką turi ir kaip su tuo elgtis. Vienas iš pagrindinių mitų – sniegas.

Baiminamasi, kad jį teks dažnai kasti. Skaičiuojant konstrukcijas, yra įvertinama maksimali stogo apkrova, todėl sniegas žalos „Gyventojai įsitikinę, kad jei būtų rengę atskirą renovacijos nepadarys. Gali pasitaikyti išimčių, bet jūs projektą, būtų išlošę, tačiau brangūs sprendimai reikalauja tai žinosite. ir didelių investicijų. Klausimas, ar jie tuomet apskritai būtų Kitas mitas – tirpstantis sniegas: tai dar įgyvendinę projektą. Juolab kad norėjo pigiai ir gerai“, – vienas baubas. Tam, kad vanduo neužsisvarstė projektuotojas. stovėtų, reikia įrengti ledo ir sniego tirpinimo sistemą. Taip pat pridurčiau, kad reikalinga patikima hidroizoliacija, stogo danga AKTAI NEDRAUDŽIA irTEISĖS kokybiškas jos įrengimas. paprastesnių dar- norėjo pigios renoA. Pasitaiko Šumskis irnesutinka, kadbuitinių gyventojai bų, kuriuos kiti vadina minusais: reikia pavacijos – jie visų pirma norėjo kokybiškai atliktų darbų: „Užvalyti nešvarumus, pašluoti lapus, jei aplinsakius investicijų projektą paaiškėjo, kiek reikės lėšų renovakui yra didesnių medžių. Jei yra nedidelis cijos darbams. Rangovo, dalyvavusiame viešajame pirkime, privataus namo apželdintas stogas, reikagyventojai atsiklausė, ar šis gali įgyvendinti šį projektą, ar linga minimali augalų priežiūra. pakaks patirties ir numatytų lėšų, ar neteks ieškoti būdų suKartais yra padaroma klaidų, kurios taupyti.“ tampa minusais: tai nekvalifikuotas darbas užduotis buvo suformuluota gyventojų suarProjektavimo netinkamas medžiagų pasirinkimas. Dėl sirinkime, Nacionalinės pasyvaus namo asocito gali tekti dalyvaujant perdaryti stogą. Kad jų išvengtume, būtų teisinga Žmonėms projektavimopirmiausia stadijoacijos atstovams. buvo siūloma tai, je aiškiai eksploatuojamo ką galimaišspręsti maksimaliai pasiekti.stogo Paskui analizuota, kurių funkcines zonas. sprendimų būtų galima atsisakyti ir kokie dėl to galimi pra-

radimai. Šitaip buvo numatytas optimalus projektas norint gyventi komfortiškai ir ekonomiškai. Gyventojai siūlomus principinius sprendimus priėmė balsuodami.

D. Baltrušaičio manymu, užduotis buvo nepakankamai parengta. Be to, susirinkime gyventojai iš karto bandė skaičiuoti, kiek vienas ar kitas sprendimas jiems kainuos, ko vertėtų atsisakyti. Nuspręsta nešiltinti rūsio perdangų, negriauti seno nebenaudojamo kamino. Nors kaminas buvo apšiltintas, projektuotojo žodžiais, jo turėjo apskritai nelikti. Projektavimo užduotyje buvo įrašyti magistralinių vamzdynų keitimo darbai, tačiau jie nedetalizuoti. Kadangi renovacijos projekto užsakovas – generalinis rangovas, jis ir sprendė, kokius vamzdžius naudoti ir kaip juos montuoti. Kone triskart pigiau pasirodė juos montuoti išorėje, o ne sienoje, kai reikėtų papildomai nudažyti visą sieną, ir to nebuvo suplanuota iš anksto, taigi rangovas pasirinko pigesnį variantą. Teisės aktai to nedraudžia, juolab kad techninėje užduotyje nebuvo konkrečių reikalavimų. „Projektavimo metu buvau atsidūręs tarp kūjo ir priekalo: turėjau kalbėtis ir pristatinėti projektą gyventojams, jie išsakydavo savo pageidavimus, taip pat turėjau bendrauti su generaliniu rangovu, kuris, įvertinęs sąnaudas, kai kurių norų realizuoti negalėjo. Turėjau laikytis rangovo pageidavimų ir sykiu nenusižengti tą dieną galiojantiems įstatymams“, – apibendrino pašnekovas. n

Kaip sukurti harmoningą kiemo aplinką?

Kiemuose vis mažiau ploto skiriama vejai.

Lina SABAITYTĖ Kaip susitvarkyti kiemą, kad jame būtų malonu leisti laiką ir kuris džiugintų akį? Aplinkos formavimas reikalauja kruopštaus planavimo ir išmanymo: atsižvelgiant į priežiūrą, būtina tinkamai parinkti augmeniją, mažuosius kraštovaizdžio statinius ir kitas dekoravimo priemones.

Individualus planas – kam jis reikalingas? Kiekvienas turime individualių poreikių, vizijų, pomėgių, savą skonį, todėl ir kuriama kiemo aplinka turi atitikti šiuos kriterijus. Ir projektuojant namą, ir aplinką, reikia iš anksto pasiruošti – parengti planą ar projektą. 18

Pasak architektės Ramunės Staševičiūtės, sklypo projektas būtinas tam, kad būtų galima racionaliai patenkinti visus poreikius gyvenimui ar kitai veiklai. „Rengiant projektą, galima išanalizuoti keletą variantų, juos įvertinti, pasirinkti patraukliausią, optimalų. Jei pastato projektas yra rengiamas naujai statybai, rekonstrukcijai ar renovacijai,

esminius aplinkos tvarkymo sprendinius reikėtų numatyti jau techniniame projekte. Kalbu ne tik apie individualius gyvenamuosius namus, bet ir apie daugiabučius, administracinius ar gamybinius pastatus, jų teritorijas. Jei pastatas ar pastatai jau stovi, rengiamas sklypo suplanavimo projektas“, – pasakojo architektė.

Aplinkos tvarkymas – svarbus darbas, kurį būtina atlikti atsakingai. Planas ir išankstinis pasiruošimas leidžia išvengti klaidų, nuo kurių vėliau nukenčia ne tik piniginė, bet ir sugaištama daug papildomo laiko. Anot specialistų, viską planuojant nuo pat pradžių, darbus galima atlikti palaipsniui. „Blogai, kai eksperimentuojama natūroje, tuomet brangiai kainuoja taisyti klaidas arba gyvename su tomis klaidomis, nes nebėra išteklių korekcijoms. Jei nėra pakankamai lėšų įrengti viską, projekte galima numatyti įgyvendinimo etapiškumą. Pirmiausia reikėtų įrengti įvažiavimo kelius į sklypą, automobilių stovėjimo vietas, aikšteles, takus. Tuomet laikinai galima užsėti veja, o vėliau, sukaupus lėšų, užsiimti rimtesniu želdynų formavimu“, – teigė R. Staševičiūtė.

Nuo ko pradėti? Planas padeda užtikrinti būsimo sklypo darną, estetinį vaizdą, sudėlioti prioritetus ir poreikius atitinkančius akcentus. Tolesnius darbus derėtų atlikti pagal tam tikrą

eiliškumą, kuris leistų lengvai ir harmoningai formuoti kraštovaizdį pagal tai, kokioje vietoje, kokio dydžio ir kokios padėties yra sklypas. Svarbu suvokti, nuo ko ir kaip teisingai atitversime savo sklypą. „Kuriant teritorijos kraštovaizdį, reikia neužmiršti reljefo formavimo. Tai reikėtų atlikti jau pirmoje darbų stadijoje prieš įrengiant dangas (kad vėliau netektų eikvoti lėšų ir ardyti įrengtų dangų). Formuojant teritorijos reljefą ar aptveriant sklypą tvora, būtina žinoti, ką norime matyti, stebėti, o nuo ko pasislėpti. Svarbu atkreipti dėmesį į triukšmo ir užterštumo šaltinius: geležinkelius, magistralines gatves, netoli esančias įmones. Čia reikėtų rimtesnių garso „užuolaidų“: turėtų būti projektuojama aklina tvora ir masyvus ištisinis želdinimas (gyvatvorė). Tokia priemonė ne tik gelbėtų nuo triukšmo, bet ir „surinktų“ teršalus. Beje, tokia atitvara būtų efektyvi ir esant nemaloniems vyraujantiems vėjams. Bet kuriuo atveju nereikia pamiršti estetinio vaizdo ir iš vidinės sklypo pusės, ir iš išorės, ypač jei tai yra bendramiestinė teritorija.

Dažniausiai kiekvienas miestas ar gyvenvietė turi nusistatę tvoros statymo taisykles, kurių privalu laikytis. Yra ir bendri reikalavimai, numatyti statybos techniniame reglamente. Bandant apsisaugoti ir užsitverti tvoromis ar aukštomis gyvatvorėmis, derėtų nepamiršti pastebėti ir tai, ką turime už sklypo ribų. Galbūt vertėtų pagalvoti, ne tik nuo ko turėtume apsisaugoti ir užsidengti, bet ir kokiais aplinkos pranašumais pasinaudoti, juos įsileisti. Specialistė siūlo apgalvoti, kokie augalai kur bus sodinami, ar jiems reikės pavėsio, ar daugiau saulės, o galbūt patiems gyventojams norėsis daugiau šviesos ir atvirumo, gal daugiau kaimyniško pabendravimo su šalimai gyvenančiais žmonėmis nei privatumo. „Jei už teritorijos ribų turime patrauklią akiai panoramą (į tai įeitų ir gražiai sutvarkytas kaimyno sklypas), tuomet siūlyčiau pasitenkinti estetiška ažūrine tvora, kuri kuo mažiau kristų į akis, tačiau atliktų savo funkcijas. Beje, tveriant akliną aukštą tvorą, reikėtų patikrinti, ar ji nemes šešėlio ant jaukiausios ir geriausiai apšviestos sklypo dalies“, – pasakojo R. Staševičiūtė.

Svarstant, ar užsitverti tvora, derėtų nepamiršti pastebėti tai, ką turime už sklypo ribų.

Mažieji kraštovaizdžio statiniai: kaip nepersistengti? Kiemo grožis ir funkcionalumas taip pat turi būti suderinamas, todėl lauko baldai ir kiti mažieji architektūros statiniai turėtų būti komponuojami itin atsakingai ir atsargiai. Kalbėdama apie lauko baldus architektė R. Staševičiūtė akcentuoja mobilumą ir kokybę. Savų pranašumų turi pavėsinė, ji daugeliui neatsiejama nuo malonaus laiko lauke vasarą. Vis tik reikia atsižvelgti į jos statymo vietą, atidžiai ją suplanuoti. „Pavėsinė – puikus „priedėlis“ šiltuoju metų laiku prie individualaus gyvenamojo namo. Tačiau siūlau nepamiršti pačios pavėsinės esmės – tai poilsio, pasisėdėjimo, meditacijos erdvė, o ne sandėlis lauko darbų rakandams laikyti. Ji turėtų būti statoma ten, kur galima tikėtis gražiausio reginio, kur galėtume gėrėtis vaizdais (jei už sklypo ribų nėra patrauklių vaizdų, tuomet galime džiaugtis mūsų pačių sutvarkyta aplinka). Dar būtų galima paminėti, kad jaukiai sutvarkytoje aplinkoje netikėtose vietose atsiradęs vienas ar kitas suoliukas prie gražesnių augalų grupių ar po medžiais taip pat suteiktų jaukumo“, – pasakojo architektė R. Staševičiūtė. Jei kieme norisi daugiau mažosios architektūros elementų, derėtų kruopščiai suplanuoti jų lokaciją, atsižvelgti į funkcionalumą ir bendrą vientisumą. „Kiti kiemo įrenginiai, tokie kaip tilteliai, atraminės sienutės, prieplaukos, laipteliai, turėtų būti įrengiami pagal funkcinius poreikius. Be abejo, reikėtų neužmiršti visų kiemo įrenginių vieningos stilistikos, dizaino. Nauda, funkcionalumas ir geras dizainas visada pasiteisins“, – patarė R. Staševičiūtė. Žmonėms, mėgstantiems įvairiausius meno kūrinius kieme, taip pat patartina planuoti jų atsiradimą tam tikrose

vietose, patartina vengti atsitiktinių, spontaniškų sprendimų, kurie vėliau tampa itin chaotiški. Pasak architektės R. Staševičiūtės, įrengiant teritoriją, nereikėtų jos perkrauti meno kūriniais: „Meninių akcentų mėgėjams užtektų keleto elementų, tuomet juos pastebėsime, galėsime gėrėtis ir vertinti. Jei pageidaujate komponuoti daugiau meno kūrinių, tai tikrai rekomenduoju kviestis į pagalbą specialistus.“

Augmenija ir lietuviškas klimatas Kiemo teritorijai apželdinti pasirenkami augalai dažnai turi ne tik funkcinę reikšmę, kaip, pavyzdžiui, gyvatvorės, bet ir padeda suformuoti estetinį vaizdą, kraštovaizdžio vientisumą. Vis tik gyvenant Lietuvoje, privalu atsižvelgti į klimato sąlygas. Pasak R. Staševičiūtės, parenkant augalus, visada reikėtų pagalvoti, kaip mūsų aplinka atrodys pilką rudenį, pavasarį ir žiemą: „Dažniausiai galvojame apie šiltąjį metų laiką, kuris, optimistiškiausiais skaičiavimais, tęsiasi 5 mėnesius – tuomet ir taip grožio užtenka. O gyvename juk ištisus metus! Beje, reikėtų pagalvoti ir apie periodiškai žydinčius augalus, apie tai, kad visą vasarą kažkas pakaitomis žydėtų. Ir, žinoma, kvapai – nepamirškime, kad tai taip pat labai svarbu, jie veikia mūsų nuotaiką. Kitas dalykas – tujos, nežinau, kaip jas išguiti iš lietuvių sąmonės. Tai akivaizdus sovietinis paveldas. Jos pradžioje paplito kapinėse, paskui persikėlė į sodybas. Turime puikų visžalių augalų pasirinkimą, neaišku, kodėl orientuojamės į statiškas tujų rūšis, kurios labai disonuoja su švelniai banguojančiu lietuvišku kraštovaizdžiu. Formuojant želdinius sklype, rekomenduočiau atsižvelgti į aplinką, esančią už sklypo ribos. Jei teritorija yra gamtinėje aplinkoje, būtų gerai ir savo sklype augalų kompoziciją priderinti prie laisvo gamtos želdinių karkaso.“

Mažosios architektūros elementų lokacija, atsižvelgiant į funkcionalumą ir bendrą vientisumą, kruopščiai planuojama.

Kiemo kraštovaizdžiui neabejotinai yra svarbios sklypo ypatybės, dirvožemis, numatomos veiklos, šeimininkų poreikiai ir asmeninis skonis. Želdinių ir dekoratyvinių želdinių augintojų asociacijos atstovė Ingrida Vainauskienė pabrėžia, kad, jei norime sukurti sodą, kuris ilgai gyvuotų ir džiugintų, būtina atsižvelgti į daug veiksnių: sodo padėtį pagal pasaulio šalis, esamo grunto sudėtį, vyraujančius vėjus, gruntinius vandenis, kritulių kiekį, sniego dangos storį. „Tik įvertinus visas sąlygas, galima sukurti ilgaamžį sodą“, – įsitikinusi I. Vainauskienė. Klimatas yra viena svarbiausių sąlygų renkantis augalus, kurie papuoš kiemą aplink namus. Nepaisant savo egzotiška išvaizda viliojančios užjūrio augmenijos, nederėtų jos adaptuoti lietuviško klimato sąlygomis, ypač nepasitarus su specialistais. „Mūsų šalies klimato sąlygos turi tiek jūriniam, tiek kontinentiniam klimatui būdingų bruožų. Todėl atskirų rajonų klimatas skiriasi, o vienas svarbesnių ekologinių veiksnių yra žiemojimo sąlygos. Skirtingų rūšių augalų atsparumas šalčiui, remiantis augalų atsparumo šalčiui zonų žemėlapiu, nevienodas. Žinoma, tarp daugelio vienos ar kitos rūšies augalų pasitaiko individų, kurie atsparesni šalčiams už kitus, bet gali būti ir atvirkščiai. Tam įtakos turi sukurtas mikroklimatas aplink augalus.“

Specialistė pažymi, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ir į augalų dekoratyvumo laiką. „Pavyzdžiui, lietuviško pavasario šalnos gali pakąsti anksti pavasarį žydinčių dekoratyvių vyšnių žiedelius. Taip pat, kalbant apie pastaruoju metu taip mėgstamus viksvinius augalus, reikia žinoti, kad jie dekoratyvūs nuo vasaros vidurio ir kiemą gali puošti per visą žiemą. Todėl juos reikėtų derinti su kitais anksti pavasarį dekoratyviais augalais. Lietuvoje visada galime grožėtis pavasarį žydinčių sodų žiedais, rudenį nuostabiomis rudeniškomis spalvomis nusidažančiais lapuočiais medžiais, o, norėdami savo sodus paįvairinti egzotiškesniais augalais, būtinai turime įvertinti jo augimo sąlygas šio augalo tėvynėje“, – aiškino I. Vainauskienė.

Kiemas nebeapsiriboja veja Žaliosios erdvės kieme džiugina akį, bet kiekvienas individualiai pasirenka, kokia ta erdvė bus – estetiškai švari ir suplanuota nuo pradžių iki galo ar derinta prie natūralios augmenijos, siekiant palikti šiokią tokią natūralaus gamtiškumo užuominą. Visa tai derinama su funkcionalumu, tad šiuolaikiniam žmogui tikrai svarbu save apsupti harmoninga ir patogia aplinka. I. Vainauskienė atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas kurti

sodus vis auga, pasistačius namą norima sukurti kuo jaukesnę ir gražesnę aplinką. „Vis drąsiau į sodus atkeliauja daugiamečių gėlynų tendencijos, spalvų įvairovė, augalų suderinamumas pagal sezoniškumą. Koks sodas ir kas jame turėtų būti, kiekvienu atveju yra labai individualu, priklauso nuo šeimininko poreikių ir norimo laiko skirti sode, priežiūros galimybių. Į sodų kūrimą žvelgiama atsakingiau ir profesionaliau, suvokiant, kad tam reikia daug išmanymo ir žinių. Dažnai pasirenkama urbanistinėmis formomis derinti natūralumą, artimą gamtiškajam. Jau ne visą plotą užima veja, daugiau jo skiriama alternatyvioms sodo detalėms, medinėms terasoms, akmenėlių grindiniams, kiliminiams augalams. Labai svarbią vietą užimą sodo apšvietimas. Taip pat integruojamos vaikų žaidimų aikštelės, nestandartiniai sodo, daržo augalų sprendimai, žinoma, toliau vis labiau vertinamas ekologiškumas – sode naudojamos kuo natūralesnių medžiagų detalės, pavyzdžiui, medis, molis, akmuo“, – kalbėjo Želdinių ir dekoratyvinių želdinių augintojų asociacijos atstovė. Estetinio grožio ir praktiškumo svarbą pabrėžia ir architektė R. Staševičiūtė: „Visada siūliau laikytis taisyklės, kad gražu tai, kas praktiška. Ir tai svarbu ne tik tvarkant aplinką, bet ir statant ar įsirengiant namus, butą, biurą ar kitą vietą.“ 21

Susitinkame virtuvėje? Kristina BUIDOVAITĖ Virtuvė šiandienos namuose neretai atlieka rekreacinę funkciją – ji skirta ne tik valgyti, bet ir bendrauti. Turėti didelę virtuvę funkcionalu, o jos estetiniuose sprendimuose atsispindi nemažai informacijos apie užsakovą – nuo jo finansinių išgalių iki pomėgių ir lūkesčių. Šiuolaikinės technologijos ir apdailos medžiagų gausa tiek interjero projektuotojams, tiek užsakovams atveria neribotų galimybių.

Į virtuvę – pasivaikščioti Architektų biuro „Barchitects“ architektas Kastytis Bieliauskas pataria – prieš projektuojant virtuvę būtina įvertinti žmogaus santykį su šia erdve, t. y. kiek jam aktualu sukiotis virtuvėje. Galbūt ji tėra zona, skirta paruošti kavai, arbatai ar pasišildyti sumuštiniui. Įvairūs žmonių poreikiai, architekto žodžiais, gali pasufleruoti būsimą projektavimo metodiką. Pašnekovas praktikoje remiasi viena taisykle – žingsniuoti palaipsniui. Pirmasis 22

elementas, pasiekiamas tik patekus į virtuvę, yra šaldytuvas. Pasidėjus produktus, norint nusiplauti daržoves – žingsnis praustuvo link. Dar vienas – kaitlentė. Tik paskui projektuojamos papildomos funkcijos. Pavyzdžiui, reikia didesnės darbo zonos, galima suprojektuoti ilgesnį stalviršį – įterpiami segmentai tarp šaldytuvo ir praustuvo, praustuvo ir kaitlentės arba kuriama L, U formų virtuvės, formuojamos salos. Virtuvėje žmonės paprastai praleidžia nemažai laiko, tad jei ji netinkamai suprojektuota, nužingsniuojamas ne vienas

šimtas metrų, todėl pagrindinė virtuvės projektavimo taisyklė, kad viskas būtų po ranka.

Trys virtuvės planavimo variantai Bendrasis virtuvės projektavimo scenarijus yra toks: šaldytuvas numatomas šalia plautuvės, kad būtų patogu išsiimti produktus ir juos nuplauti, tarp plautuvės ir kaitlentės projektuojama darbo zona, kur produktai yra pjaustomi ar kitaip ruošiami prieš perkeliant į keptuves ar puodus.

Yra trys pagrindiniai planiniai virtuvės variantai: vienoje linijoje išdėstyti visi virtuvės elementai ir darbastalis, L raidės ir U raidės formos virtuvės. Dar vienas galimas U formos variantas – virtuvė su sala, kuri naudojama ir kaip darbastalis, ir kaip baras. U raidės virtuvė dažniausiai numatoma ten, kur žmogus nori atskirti virtuvės patalpą nuo kitų. Beje, projektuojant virtuvę mažoje erdvėje architektas siūlo numatyti tik būtiniausius elementus ja besinaudosiančiam asmeniui. Pašnekovas nerekomenduoja mažesnio virtuvės ilgio nei 180 cm. Mažoje virtuvėje būtina išskirti prioritetus: reikia didelio šaldytuvo, o gal pakaks žemo, kuris tilptų po darbastaliu? Gal užteks dviejų, o ne keturių segmentų kaitlentės? K. Bieliauskas pataria, jei tik įmanoma, nepamiršti antresolių spintelių. Taip pat žinant, kiek vietos užima gartraukis, galima į darbastalį montuoti tokį, kuriam nereikalingi vėdinimo vamzdžiai.

Virtuvėje žmonės paprastai praleidžia nemažai laiko, tad jei ji netinkamai suprojektuota, nužingsniuojamas ne vienas šimtas metrų, todėl pagrindinė virtuvės projektavimo taisyklė, kad viskas būtų po ranka. 23

Lygiavertė funkcinė zona Ne vienam virtuvė labai svarbi zona namuose, kur prasideda kiekvienas šeimos rytas ir kur dienai baigiantis aptariami dienos džiaugsmai ir rūpesčiai. Pastaruoju metu nekilnojamojo turto plėtotojams siūlant nedidelio ploto butus ar individualius namus, dažniausiai svetainei ir virtuvei skiriama

bendra erdvė. Tokiu atveju neįmanoma atskirti fizinės ribos tarp šių funkcinių zonų, tad anksčiau senuose daugiabučiuose buvusi vadinamoji ūkinė zona dabar yra lygiavertė erdvės dalis. Dėl šios priežasties labai svarbu virtuvę suprojektuoti tinkamai, teisingai ir estetiškai. Virtuvė ir svetainė vienoje erdvėje įrengiama dėl kelių priežasčių:

socialinių – žmonės nori daugiau bendrauti, ekonominių – virtuvės ir svetainės sujungimas sutaupo būsto ploto, technologinių – kokybiška buitinė technika yra tylesnė, geriau surenka iš virtuvės sklindančius garus ir kvapus. Interjero medžiagų įvairovė leidžia estetiškai apipavidalinti virtuvės baldus, integruoti ją į svetainės ir kitas būsto erdves.

Ką renkatės: šviestuvą ar apšvietimą? Kristina BUIDOVAITĖ Kiekvienas architektas ar interjero dizaineris pasakytų: sėkmingas projektas neatsiejamas nuo trijų veiksnių – tinkamos erdvės, medžiagiškumo ir apšvietimo, natūralaus ar dirbtinio. Be abejo, į visumą juos sujungia idėja ir kompozicija. 26

Apšvietimas – ir išryškinti, ir paslėpti Architektų biuro „B architects“ architektas Eugenijus Byčenkovas patvirtina: viena vertus, tinkamas apšvietimas papildo erdves, atskiria ar sujungia funkcines zonas, kuria nuotaiką, pabrėžia medžiagiškumą ar reikiamu metu slopina jo intensyvumą. Antra vertus, suklydus projektuojant apšvietimą, parinkus netinkamo stiprio, apšvietos ar net šilumos šviesos šaltinį, gali kardinaliai pakisti fasado ar patalpos charakteris. „Projektuodami interjerus ar pastatus vertiname, kaip natūrali šviesa sąveikauja su aplinka, būsimu pastatu ar vidaus erdvėse. Idealu, jei dieną patalpose dirbtinio apšvietimo beveik neprireikia. Išskirtiniais namais gali tapti tie, kuriuose natūrali šviesa kuria žaismą judėdama azimutu, atranda atspindžių interjero detalėse.

Dirbtinis apšvietimas įdomus tuomet, kai jo šaltinis nekrinta į akis, kai šviesa atrodo natūraliai. Galiausiai tai, kas atrodo paprasta ir neretai pamirštama – natūrali šviesa, jos atkartojimas, ir kuria didžiausią įspūdį“, – apibendrino pašnekovas. Net įdomiausias erdves ar architektūrą galima sugadinti suprojektuojant apšvietimą ne ten, kur reikalauja formos, erdvės funkcija. Šviesos šaltinis gali pats savaime pareikalauti daugiau dėmesio, nei jo išties reikia. Architektas įspėja – kartais šviesos šaltinų dizainas kataloge atrodo gerokai įdomesnis nei realybėje. „Visuomet patariame netaupyti ir drąsiau kreiptis į specialistus, kurie patartų, ką ir kaip interjere akcentuoti ar, priešingai, stengtis paslėpti. Kartais nukreipus dėmesį nuo neakcentuotinų detalių galima pagerinti pastato ar erdvės estetinę išraišką“, – komentavo E. Byčenkovas. Projektuojant apšvietimą, galioja tos pačios taisyklės kaip ir fotografijoje: tinkamai ar netinkamai apšvietus erdvę ar objektą, jis atrodys skirtingai. Pasitelkus šviesą galima išryškinti pranašumus ir paslėpti trūkumus, jeigu tokių yra.

Architektas pritaria minčiai, kad neskiriant deramo dėmesio apšvietimui smarkiai skurdinama gyvenamoji aplinka. Suprojektavus per mažai šviesos šaltinių jaučiama slogi nuotaika, sumažėja darbingumas. Per daug apšvietus patalpas neatskiriamos zonos, neakcentuojamos interjero detalės.

Atveria daugiau galimybių Vis daugiau dėmesio skiriant išmaniosioms namų sistemoms, neatsiejama jų dalimi tampa ir apšvietimas. Šviesa patalpose ar lauke gali įsijungti pagal nustatytą laiką ar nuotoliniu būdu ją reguliuojant išmaniuoju įrenginiu. Paprasčiausias šviesos šaltinis tamsiu paros metu vis įsižiebiantis tuščiuose namuose gali apsaugoti nuo vagysčių. Šiuolaikinės apšvietimo technologijos leidžia sukurti bet kokios formos, dydžio šviestuvus, apšvietimą galima reguliuoti, keisti jo intensyvumą, spalvas, programuoti ir valdyti per atstumą. Dėl LED technologijų apšvietimas tapo labai ekonomiškas, todėl jo galima projektuoti daug ir įvairaus. 27

Kartais nukreipus dėmesį nuo neakcentuotinų detalių galima pagerinti pastato ar erdvės estetinę išraišką. Eugenijus Byčenkovas

Tinkamai ar netinkamai apšvietus objektą, jis atrodys skirtingai.

Projektavimo pradžia – apšvietimas Apšvietimas skirstomas į dvi dalis: funkcinį, kuris užtikrina patogumą, ir dekoratyvųjį, kuris kuria nuotaiką, padeda atsipalaiduoti. Architekto teigimu, pirmiausia projektuojant apšvietimą žiūrima į erdves ir jų funkcijas. Visų pirma, projektuojamas funkcinis apšvietimas, sykiu erdvės zonuojamos ramesniu, nuotaiką kuriančiu apšvietimu. Šviesos šaltinio vieta ar aukštis žmogaus akių lygyje net ir tinkamo stiprumo, tačiau netinkamai numatytas, gali sugadinti nuotaiką, suplanuotą funkciją. Apšvietimas – vienas pagrindinių ir svarbiausių interjero projektavimo etapų, visgi lietuviai apie apšvietimą dažnai pradeda galvoti tuo metu, kai būste jau suformuotos pertvaros ir išvedžiota elektros įranga. Nemažai lėšų skiriama interjerui įrengti, bet sutaupoma planuojant funkcinius, inžinerinius taškus. Numatyti apšvietimo sprendimai gali neatitikti jame gyvensiančių žmonių poreikių, taip pat gali užkirsti kelią įgyvendinti tam tikras idėjas, kurios būtų svarbios bendrai interjero ar eksterjero koncepcijai. Įsigijusieji butą ar individualų namą retai atkreipia dėmesį, kad standartiškai paruošti elektros taškai visiškai netenkina konkretaus žmogaus poreikių. Neretai naujakurių kambario centre atsiranda lova, šviestuvas lieka nuošalyje, o virtuvės darbastalis apšviečiamas iš už ja besinaudojančiojo nugaros. E. Byčenkovo žodžiais, būtina suvokti, kad interjero projektavimas nėra tik spalvų ar medžiagų parinkimas. Labai svarbu viską suderinti taip, kad namai tarnautų žmogui. Tiesa, egzistuoja apšvietimo projektavimo principai, kai galima iš anksto pasakyti, kiek ir kokių šviestuvų reikės vonios kambaryje, virtuvėje ar svetainėje. Žinoma, jie negali būti suabsoliutinti, nes skirtinga erdvė, jos parametrai turi įtakos interjero architekto sprendimams. Galima tik daugmaž apibrėžti fizikines savybes konkrečiai darbo funkcijai, minimalius reikalavimus šviesos stipriui, srautui ar šilumai. Žinant, kokia bus patalpos funkcija ir koks jos turinys, galima iš anksto numatyti, kiek ir kokių šviestuvų jai reikės.

Šildomosios grindys: kaip savęs neapriboti? „Geros grindys“ nuotr.

Mažesnės šilumos energijos sąnaudos, tolygus šilumos pasiskirstymas, sveikesnė aplinka – tokius šildomųjų grindų pranašumus įvardija specialistai, sykiu patvirtina, kad ant šildomųjų grindų tinka įvairiausios grindų dangos. Daug svarbiau, kaip šildomosios grindys bus įrengtos: nuo to priklauso galutinis rezultatas, estetinis vaizdas ir komfortas.

Požiūriui pakeisti reikia laiko

Mitus paneigia faktai

Gyvenamosios aplinkos kokybei keliami reikalavimai keičia požiūrį į interjero sprendimus. Pavyzdžiui, įsirengus šildomąsias grindis, jau seniai nebepakanka vien tik plytelių. Architektus dažnai pasiekia panašus klausimas: „Ar visos grindų dangos tinkamos naudoti ant šildomųjų grindų?“ Netgi ne pirmą dešimtmetį ant šildomųjų grindų klojamų parketlenčių pavyzdys arba pusšimtį metų kaupta skandinavų patirtis ne visais atvejais pakankamas argumentas, kad kone visos populiarios grindų dangos – parketlentės, laminuotos, vinilo ar net kamštinės – tinkamos naudoti ant šildomųjų grindų. Prekybos tinklo „Geros grindys“ specialistai taip pat neretai užsiima šviečiamąja veikla, konsultuodami potencialius klientus, kaip tinkamai pasirinkti grindų dangą, į ką svarbu atkreipti dėmesį jas įsirengiant ant šildomųjų grindų. Viena vertus, kol parketas ar laminatas nenuklojo šildomųjų grindų, labai svarbu įvertinti, ar būsimos grindų sistemos varža neviršys optimalaus šiluminės varžos koeficiento 0,15 m²K/W. Visą reikiamą informaciją pateikia gamintojai, ją gali suteikti pardavėjai, galiausiai varžos koeficientą nesunkiai galima apsiskaičiuoti patiems. Kaip tą padaryti? Optimalus šiluminės varžos koeficientas skaičiuojamas sumuojant kiekvieno grindų sistemos sluoksnio varžą. Tarkime, jei ant grindų pakloto klojamos laminuotos grindys ar parketlentės, svarbu susumuoti jųdviejų varžas.

Planuojančius įsirengti šildomąsias grindis žmones dažnai pasiekia įvairūs mitai apie esą patalpose kilsiančias dulkes ar kad šis šildymo būdas netinkamas miegamuosiuose ir vaikų kambariuose. Tyrimai, analizuojantys oro kokybę būstuose, rodo, kad būtent radiatoriai, konvektoriai ar orinis šildymas – potencialus kylančių dulkių šaltinis. Šildant grindis šiluma perduodama 50 proc. spinduliavimo būdu (priklauso nuo šildymo ploto ir atstumo iki jo – visas grindų paviršius ir žmogus būna tiesioginiame kontakte) ir 50 proc. konvekcijos būdu (temperatūrų skirtumas tarp šildomo paviršiaus ir oro). Bandymais nustatyta, kad optimali grindų temperatūra yra 24 °C – žmogus jaus diskomfortą, kai grindys bus per šaltos (< 19 °C) arba per karštos (>26 °C). Maksimali grindų temperatūra (29 °C) jas šildant leidžiama tik atskirais atvejais, kai reikia dengti didelius šilumos nuostolius (<100 W/m2), ir palyginti trumpą laiką (kai lauke yra kritinės temperatūros). Teisingai planuojant, įrengiant arba eksploatuojant grindų šildymo sistemą, grindyse paprastai yra 22–26 °C, taigi, temperatūrų skirtumas tarp šildomo paviršiaus ir patalpos oro susidaro 2–6 °C – dulkėms kilti tai per mažas skirtumas. Be to, jei, įrengus šildomąsias grindis, kauptųsi dulkių, toks šildymo būdas nebūtų rekomenduojamas ligoninėse, ugdymo įstaigose. Galiausiai grindų dangos ir

Problema – įrengimo klaidos Antra vertus, labai svarbu, kad šildomųjų grindų paviršiaus temperatūra neviršytų gamintojų nurodytų verčių. Paprastai riba siekia 26–29 °C, priklausomai nuo dangos. Optimali, komfortiška grindų paviršiaus temperatūra yra apie 23–24 °C. Bendrovės „Geros grindys“ rinkodaros vadovas Andrius Jasiulionis patvirtina – įrengiant pagrindą grindų dangai labai svarbus šeimininkiškas požiūris: privalu laikytis šildymo sistemos įrengimo ir pagrindo įrengimo instrukcijų. To visiškai pakanka sėkmingam įvairių dangų įrengimui ant šildomo pagrindo. „Geros grindys“ Specialistai praktikoje neretai susiduria su atvejais, kai įsirengę grindis pirkėjai grįžta pas specialistus aiškintis priežasčių, kodėl grindų danga pleišėja, atsiranda tarpų ir pan. Absoliuti dauguma tokių atvejų – netinkamai įrengta šildymo sistema arba atsainiai paruoštas pagrindas grindų dangai.

pačios savaime kaupia dulkes, o šiuo atveju labai svarbu, kad jų paviršiuje nesiveistų pelėsio erkutės. Šių sumažėja, jei grindys sausos. Taigi, eksploatuojant šildomąsias grindis, kaupiasi mažiau dulkių, pelėsio erkučių, jis efektyvesnis dėl pakankamos, dviem laipsniais mažesnės temperatūros. Įsirengiantiems būstą žmonėms patrauklu ir tai, kad erdvėse nematyti radiatorių, apribojančių baldų sustatymą.

Interjero projektuotojui – daugiau laisvės Interjero projektuotojui galimybė atsisakyti radiatorių gerokai palengvina darbą: leidžia numatyti pastatomų, nestacionarių baldų, detalių išdėstymą, kur kas estetiškiau sprendžiamas langų uždengimas užuolaidomis, žaliuzėmis ar kitais elementais. Jei langai vitrininiai, tuomet erdvė praplečiama net vizualiai. Architektai pabrėžia, kad dėl grindų šildymo sistemos ar grindyse paslėptų kolektorių estetiškiau atrodo ir pastato fasadas. Pirma, fasade nematomi įprastai balti inžineriniai įrenginiai. Antra, neerzina suprojektuotas išraiškingas fasadas su vitrininiais langais, dominuojančiais tamsesniais fasado apdailos, langų rėmų sprendiniais ir su pro langus šviečiančiais baltais radiatoriais. Taigi, namuose, kuriuose kokybiškai įrengtas grindų šildymas, nebus dulkių, alergenų, nereikės jaudintis dėl pleišėjančios grindų dangos, didelių šildymo sąnaudų. Mainais gausite patogesnį gyvenimą ir komfortą.

Kas už betoninės sienos? Kristina BUIDOVAITĖ Namas, kuris šlaite pasislepia už betoninės sienos, – toks individualiojo namo įvaizdis „Rasų namuose“ suponavo interjero sprendinius. Būtent betoninė siena savo pilku atspalviu tapo interjero dalimi, sykiu riba tarp gamtos ir bendrųjų erdvių. 34

Dėmesys kiekvienai detalei Architektų biuro „YCL studijos“ komandos suprojektuotas individualiojo namo interjeras išsiskiria trijų pagrindinių spalvų koloritu: interjere vyrauja pilka ir balta spalvos bei šilta medžio tekstūra. Pilka spalva tapo antro aukšto ir pagrindinės namų erdvės jungtimi, o medis ir balti paviršiai sujungė privačias erdves antrame aukšte – pagrindinį miegamąjį, du vaikų kambarius ir vonią. Tos pačios taisyklės galioja ir gyvenamajai erdvei pirmame aukšte: atrodo, kad betoninė siena, neutralizuodama viską aplinkui, pereina per namo vidų ir tampa jungtimi tarp gyvenamosios erdvės ir gamtos. Visos pagalbinės patalpos – laiptai, sandėliukas, antras vonios kambarys ir virtuvė – taip pat pasislepia pilkoje sienoje. 125 kv. metrų ploto namo interjero išskirtinumą kuria ir mažos skulptūrinės detalės. Pavyzdžiui, prieškambaryje kabantis veidrodis iškreipia perspektyvą ir suminkština dizaino linijas. Turėklas sukuria savotišką taką, kuris beveik nematomai paliečia pirmo aukšto grindis. Atspindžiai, atsiradę pirmame aukšte esančioje veidrodinėje kolonoje, atkartoja

erdves aplinkui, o atsiradusios linijos atspindyje sukuria erdvę, kuri vizualiai atrodo net didesnė, nei yra iš tiesų, kartu paslepia ir masyvią struktūrą.

Nuotaiką kuria natūrali šviesa Mažos detalės sąveikaudamos sukuria darnią interjero visumą, lygiai kaip individualiojo namo architektūra jį sukuria išorėje. „Architektūrinis ansamblis, suprojektuotas Paleko architektų studijos ir „Plazmos“ architektų biurų, turi labai didelį bendrumą tarp atskirų tūrių (apdaila, proporcijos, tūrių gabaritai), taip sukurdamas įdomų architektūrinį derinį, kur visa teritorija jaučiama kaip vienas bendras darbas. Šį tęstinumą norėjome perkelti į interjerą, kur visose erdvėse, aukštuose ir detalėse išlaikoma bendra stilistika. Taip suprojektavome interjerą, kur, nepriklausomai nuo to, kurioje erdvėje esi, visada jauti, kad tai yra tie patys namai“, – komentavo „YCL studijos“ architektas A. Barzda. Dideli langai kaip dideli paveikslai, praleisdami daug šviesos ir užpildydami erdvę, praskaidrina monochrominius tonus kasdieniame šio būsto gyvenime. Kiekvieną dieną jis tampa vis asmeniškesnis ir gyvybingesnis.

Norbert Tukaj nuotr.

Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Rokas Kontvainis

Santūrūs spalvų tonai leidžia atsiskleisti vaizdams pro langus, kuriuose labai daug gamtos ir šešėlių žaismo. Šie vaizdai tampa pagrindiniais spalvų akcentais interjere ir jie kinta su kiekvienu metų laiku. Aidas Barzda 37

Apšvietimas interjere neturėjo dominuoti, daugelyje erdvių interjero architektai nusprendė jį paslėpti, kad sklistų tik šviesa, bet pats šviestuvas netaptų vyraujantis. Vienas sprendimų – laiptinė apšviečiama iš laiptų turėklo sklindančios šviesos: čia nėra nė vieno papildomo šviestuvo, o tik kelrodis turėklas. Bendroje erdvėje atsirado keli lakoniški stambesnių matmenų šviestuvai, kurie šviesos pripildo dvi atskiras zonas – valgomąjį ir svetainę. Čia derinant mastelį – dideli langai, masyvesni baldai, vizualiai neperkrautos erdvės pojūtis – parinkti didesni ir skulptūriškesni šviestuvai. Architekto Louiso I Kahn’o žodžiais, betonas kilni medžiaga, jei panaudota kilniai. Projektuojant šio individualiojo namo interjerą dera šiuolaikinė architektūra, šviesios erdvės ir gamta. Betonas labai subtiliai perteikia šviesą ir šešėlį, dera prie paros meto: jei šviesu ir šilta – jis toks ir bus, jeigu melancholiška ir ilgu – atitiks ir tokią nuotaiką. Interjeras dera su tuo, ką diktuoja gamta. Nors betonas įprastai laikomas industrinio stiliaus atributu, šiame interjere jis labiau šiuolaikiškai nuosaikus. „Mes nenaudojome netikėtų medžiagų ar stipriai pabrėžtų techninių motyvų kaip atvira vėdinimo sistema, matomi laidai ar panašūs dalykai. Betoninė siena, kuri skrodžia visą žemutinę užstatymo zoną, iliuziškai skrodžia ir šį interjerą per savo spalvą, kuri yra artima betonui – pilka. Santūrūs spalvų tonai leidžia atsiskleisti vaizdams pro langus, kuriuose labai daug gamtos ir šešėlių žaismo. Šie vaizdai tampa pagrindiniais spalvų akcentais interjere ir jie kinta su kiekvienu metų laiku“, – apibendrino architektas. Interjero autoriai: Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis, Alvydas Jatkialo, 2017 metai.

„TIKS langai“ - tai UAB „AVEPLAST“, sėkmingai dirbančios jau daugiau nei 23 metus, prekinis

ženklas, kuriuo žymimi visi įmonės gaminami ir Lietuvoje parduodami gaminiai. Kauno rajone, Neveronyse iš rinkos ekspertų vertinamų vokiškų Salamander///Brugmann, Aluplast bei belgiškų Reynaers sisteminių profilių UAB „Aveplast“ gamina platų spektrą plastikinių ir aliumininių langų bei durų, kurie tenkina ne tik griežtus techninius reikalavimus, bet ir padeda išpildyti įvairaus funkcionalumo, dizaino bei estetikos pageidavimus. Savo klientams „TIKS langai“ teikia nemokamas konsultacijas apie: Galimus langų ir durų konstrukcinius sprendimus; Ekonomiškai naudingiausius langų ir durų modelius; Reikiamą termoizoliaciją ir triukšmo slopinimą užtikrinančias įstiklinimo rūšis; Langų saugumo galimybes; Ventiliacijos priemones padedančias palaikyti sveiką patalpų mikroklimatą; Konsultacijas apie langų ir durų montavimo galimybes bei teisingą montavimo darbų atlikimą.

Daugiau informacijos ieškokite www.tikslangai.lt El. paštas info@tikslangai.lt | Tel. nr. 8 800 22 225

Interjeras: „Dizaino virtuvė“, Gabija Pažarskytė

„Medžio stiliaus“ ąžuolo gaminiai – gamtos ir meistrystės derinys Ar žinote, kad nuo gilės iki bendrovės „Medžio stiliaus“ gaminamų ąžuolinių gaminių – durų, grindų ar laiptų – praeina net 140 metų? Kompanijos, kurios veikla grindžiama pagarba ąžuolui ir jo istorijai, meistrai nuo pat jos įkūrimo 1999-aisiais ištikimi savo aistrai – ąžuolui ir gaminiams iš šio miškų galiūno. Ąžuolinės durys, laiptai, grindys į Jūsų namus neša medžio šilumą, stilių, eleganciją ir neišsenkantį kūrybiškumą. Pagarba medžiui, anot „Medžio stiliaus“ specialistų, prasideda nuo žaliavos atrankos, atsakingo pirkimo ir tęsiasi per visą gamybos procesą. Tą užtikrina surinkta profesionali komanda, kurios didžioji dalis nesikeičia jau beveik 20 metų, vykdomas tikslus technologinis medžio paruošimo ciklas, naudojant tik natūralią,

Vokietijoje pagamintą alyvą, atsižvelgiant į vis kintančius klientų poreikius pritaikomi sumanūs dizaino sprendimai, taupiai naudojama visa vertinga žaliava, mat net ir iš pjuvenų gaminami ąžuoliniai briketai. „Medžio stiliaus“ klientai renkasi iš plataus gaminių asortimento, kurį sudaro: • medinės ąžuolo grindys; • medinės ąžuolo vidaus durys; • mediniai vidaus laiptai. Klientų patogumui jų lūkesčius pasirengęs išpildyti didžiausias Lietuvoje salonų tinklas, kone pusšimtis komandos narių. Dauguma jų – patyrę aukščiausios kvalifikacijos meistrai, atliekantys įvairiausius darbus, pavyzdžiui, klojantys grindis, montuojantys laiptus, duris ir pan. Paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje. Patyrę specialistai visada pakonsultuos,

padės išsirinkti, atvykę į vietą „Medžio stiliaus“ meistrai išmatuos, suprojektuos ir sumontuos Jums asmeniškai parinktus produktus. Dauguma produkcijos pagaminama kompanijai priklausančiame padalinyje „Ecowood“ (www.ecowood.eu). Mediena gaminiams tiekiama iš savos lentpjūvės – taip atsakingai kontroliuojamas visas procesas. Medienos ruošiniai džiovinami belgiškose kondensacinėse džiovyklose. Geriausią rezultatą užtikrina džiovinimui parinktas lėčiausias režimas, nuolat kontroliuojant temperatūrą ir drėgmę. „Medžio stilius“ ir jo gamybos padalinys – vieninteliai tokie ąžuolo interjero detalių (durų, laiptų, grindų) gamintojai Lietuvoje, užtikrinantys deramą kokybę per visą procesą. 39

Baldui – funkcionalumo ir nuosaikumo kriterijai Dizainerio Daliaus Razausko (užsakovas EMKO) sukurta ant sienos kabinama apvali spintelė, pavadinta „Pill“ (liet. „Tabletė“), panorėjus tampa funkcionalia darbo vieta, vaiko kambario stalu, kosmetiniu staliuku ar baru. Uždaryta „Tabletė“ neturi lygios horizontalios plokštumos, tai ją apsaugo nuo „apaugimo“ daiktais. Kabinant ant sienos galima pasirinkti tiek standartinį stalo aukštį, tiek pritaikytą darbui stovint. Patogi vidaus lentynų sistema vartotojui leidžia lengvai, nenaudojant įrankių, pritaikyti „Tabletę“ savo poreikiams. „Tabletėje“ įrengti elektros lizdai kompiuteriui, telefono krovikliui, integruotas ergonomiškas LED apšvietimas.

Betoną primenantis šviestuvas? Taip! Monumentalios, lyg iš betono nulietos šviestuvo „Plise“ klostės (dizaineris Simonas Tarvydas, INDI) – šiuolaikiška klasikinio plisuoto gaubto interpretacija. Medžiagiškumo ir svorio iliuziją sustiprina išraiškingas šio šviestuvo tūris. Pritaikius unikalią popieriaus masės technologiją išgaunamas betono paviršiaus įspūdis ir išlaikomas lengvas šviestuvo svoris.

„Geras dizainas“ inf. ir nuotr. 40

Veidrodis it skulptūra Veidrodžio „Mudu“ (dizaineriai Povilas Žakauskas ir Povilas Daugis, „HEIMA architects“, užsakovas „jot.jot“) dizainas griauna egzistuojančią nuomonę, kad veidrodis – tik plokščias sienos aksesuaras. Dizaineriai įrodė – veidrodis gali būti skulptūriškas, iš visų pusių apžvelgiamas baldas. Veidrodžio kiautas pagamintas iš „Corian“ medžiagos. Stengtasi išnaudoti šios medžiagos suteikiamas galimybes – formos vientisumą, tvirtumą, paslankumą lenkiant. Dizaino koncepcija paremta kontrastu: sunkus tūris prieš lengvą rėmą, formos paprastumas prieš dėmesį detalėms, lenktos linijos prieš tiesias. Dvi atskiros veidrodžio dalys – rėmas ir kiautas – sujungiamos per lakoniškas ąžuolines detales, kurios sukuria įspūdį, kad kiautas laisvai pastatytas ant rėmo.

Dominykas G2 B Projekto autorius – Arturas Wójciakas Erdvus, gero suplanavimo, modernus namas.Vienaukštis namas, be rūsio, su dviviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Dienos zonoje yra didelė svetainė su valgomuoju, didelė virtuvė su sandėliuku ir vonia. Katilinė sujungta su garažu. Svetainėje suprojektuotas židinys. Poilsio zona kompaktiška. Ją sudaro trys miegamieji, vonios kambarys. Jauki vieta – terasa. Namo apdaila, fasado spalvos, eksterjero priedai ir kiti elementai yra naujoviški ir patrauklūs. Yra kiti šio projekto variantai: „Dominykas G2 A“, „Dominykas II G2“. Technologija: namas mūrinis, perdanga gelžbetoninė. Stogo konstrukcija gelžbetoninė, uždengta čerpėmis arba skarda. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku ir klinkeriu.

Naudingasis plotas: 129,33 m² Užstatymo plotas: 231,49 m² Statinio aukštis: 6,58 m Stogo nuolydis: 25° 1.Tambūras 3,47 m² 2.Holas 10,32 m² 3.Virtuvė 11,43 m² 4.Sandėliukas 1,45 m² 5.Valgomasis 15,34 m² 6.Bendras kambarys 34,00 m² 7.Vonia 3,02 m² 8.Koridorius 6,57 m² 9.Miegamasis 14,06 m² 10.Miegamasis 11,26 m² 11.Miegamasis 11,26 m² 12.Vonia 7,68 m² 13.Katilinė 9,05 m² 14.Garažas 37,74 m² Iš viso: 176,65 m²

Grande Projekto autorius – Robertas Wójciakas Didelis klasikinis namas su gyvenamaja palėpe, be rūsio, skirtas 4–5 asmenų šeimai. Su vienviečiu garažu. Pirmame aukšte yra virtuvė, svetainė su valgomuoju ir kambarys. Taip pat čia yra didelė katilinė ir tualetas. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje yra trys miegamieji, drabužinė ir du dideli vonios kambariai. Patogus ir aiškus patalpų suplanavimas. Labai jauki vieta – plati terasa. Namas klasikinis, fasado apdaila kombinuota, panaudotos medžiagos gražiai suderintos tarpusavyje. Namas labai elegantiškas ir prabangus. Technologija: namas mūrinis, perdanga gelžbetoninė. Stogas medinis, uždengtas čerpėmis. Vidiniai laiptai mediniai. Langai mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku ir klinkerinėmis plytelėmis.

Naudingasis plotas: 155,65 m² Užstatymo plotas: 134,06 m² Statinio aukštis: 9,71 m Stogo nuolydis: 45° Pirmas aukštas 1.Tambūras 8,21 m² 2.Holas 8,96 m² 3.Virtuvė 11,38 m² 4.Sandėliukas 2,94 m² 5.Bendras kambarys, valgomasis 34,20 m² 6.Kabinetas 10,89 m² 7.Tualetas 2,44 m² 8.Katilinė 6,40 m² 9.Garažas 20,49 m² Iš viso: 105,91 m² Pastogė 1.Koridorius 7,16 m² 2.Miegamasis 23,00 m² 3.Vonia 3,95 m² 4.Miegamasis 13,85 m² 5.Miegamasis 13,62 m² 6.Vonia 9,55 m² 7.Drabužinė 5,50 m² Iš viso: 76,63 m²

Kornelijus VI S1 Projekto autorius – Arturas Wójciakas Vienaukštis namas, be rūsio, su stogine automobilui, skirtas 4 asmenų šeimai. Gražus ir taupus vienaukštis namas. Namas suprojektuotas labai šiltas. Pastatas klasikinės formos, bet jo eksterjeras labai naujoviškas ir patrauklus. Išorės apdailos medžiagos modernios ir nebrangios. Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju, atvira virtuvė. Valgomasis labai šviesus. Svetainėje suprojektuotas židinys. Mažas tualetas suprojektuotas prie holo. Katilinėje yra vieta skalbimo mašinai. Poilsio – zona tai trys miegamieji ir erdvi vonia. Yra kiti šio projekto variantai: „Kornelijus Energo“, „Kornelijus II S1“, „Kornelijus III G1“, „Kornelijus IV“, „Kornelijus V“. Technologija: namas mūrinis, perdanga gelžbetoninė. Stogas medinis, uždengtas skarda arba čerpėmis. Langai plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku.

Naudingasis plotas: 92,46 m² Užstatymo plotas: 171,77 m² Statinio aukštis: 6,55m Stogo nuolydis: 30° 1.Tambūras 2,55 m² 2.Holas 10,31 m² 3.Virtuvė 7,77 m² 4.Bendras kambarys, valgomasis 27,07 m² 5.Tualetas 1,61 m² 6.Miegamasis 14,19 m² 7.Miegamasis 11,01 m² 8.Miegamasis 11,01 m² 9.Vonia 6,94 m² 10.Katilinė 5,43 m² 11.Stoginė automobiliui 25,14 m² Iš viso: 123,03 m²

MARGO Projekto autorius – Arturas Wójciakas Vienaukštis namas, be rūsio, skirtas 4 asmenų šeimai. Puikus ir taupus vienaukštis namas. Namas suprojektuotas labai šiltas. Pastatas klasikinės formos, bet jo eksterjeras naujoviškas ir patrauklus. Išorės apdailos medžiagos madingų spalvų ir gražios. Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju, atvira virtuvė. Valgomasis labai šviesus. Svetainėje suprojektuotas židinys. Mažas tualetas suprojektuotas už židinio. Katilinėje yra vieta skalbimo mašinai. Poilsio zona didelė. Iš viso trys miegamieji ir erdvi vonia. Yra kitas šio projekto variantas: „Margo G1“. Technologija: namas mūrinis, perdanga gelžbetoninė. Stogas medinis, uždengtas skarda. Langai plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku ir medžiu.

https://issuu.com/statybairarchitektura/docs/sa_visiems_2016_nr._2/1?ff=true

Naudingasis plotas: 80,60 m² Užstatymo plotas: 122,50 m² Statinio aukštis: 5,78 m Stogo nuolydis: 25° 1.Tambūras 2,55 m² 2.Holas 7,46 m² 3.Virtuvė 6,73 m² 4.Katilinė 5,46 m² 5.Bendras kambarys, valgomasis 23,20 m² 6.Tualetas 1,85 m² 7.Miegamasis 12,40 m² 8.Miegamasis 12,40 m² 9.Miegamasis 8,40 m² 10.Vonia 5,61 m² Iš viso: 86,06 m²

Pasaulyje pripažintas grindų dangų gamintojas „Tarkett“ pristato „iD Mixonomi“ – naują modulinę vinilinių plytelių kolekciją, sukurtą architektams ir dizaineriams. Visiškai pritaikyta koncepcija ir galimybė moduliuoti, naudojantis 10 formų ir 33 spalvomis. „iD Mixonomi“ praplečia dizaino ribas, leidžia architektams ir dizaineriams išreikšti savo kūrybiškumą bei formuoti unikalią klientų patirtį įrengiant grindis. 2017 m. balandį „Tarkett“ už modulinę vinilinių plytelių dangą „iD Mixonomi“ įteiktas apdovanojimas „Red Dot“ „Produkto dizaino“ kategorijoje.

„iD Mixonomi“ pranašumai: • 7 visiškai sujungiami formatai ir 3 miniformos, praplečiančios dizaino ribas. • 33 ryškios spalvos. • Įvairiausios išdėstymo galimybės. • Idealiai tinka zonose, kur žmonių srautas intensyvus. • Atsparus nusitrynimui, įbrėžimams ir dėmėms. • Lengvas valymas ir priežiūra. www.tarkett.lt