„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 spalis by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Viešieji pirkimai architektūroje: nauda ar problema?

Betonas interjere – nebe tabu

Parkas mieste – estetikos ir modernumo dermė

Kūryba be ribų

Betonas sulaukė reabilitacijos?

Racionali investicija į kokybišką orą

Kaina 2,9 Eur

2019 spalis (10)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Organizatorius

Partneris

Lapkričio

21 d.

9:30–13:30 val.

Breslaujos g. 3B, Kaunas (Kauno mokslo ir technologijų parkas)

Konferencija

SAULĖS ENERGIJOS PANAUDOJIMAS MODERNIZUOJANT DAUGIABUČIUS PRANEŠĖJAI APIE KONFERENCIJĄ Daugiabučių namų gyventojai nuo šiol gali tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais – įsirengti saulės elektrines ir nuotoliniu būdu pasigaminti elektros energijos savo poreikiams. Šiuo sprendimu skatinama švarios energetikos plėtra miestuose, sykiu mažinami gyventojų mokesčiai už elektros energiją. Bet kuris daugiabučio namo gyventojas gali pasinaudoti galimybe išsipirkti saulės elektrinės „gabaliuką“ arba pasistatyti sau elektrinę ir naudoti asmeninėms reikmėms. Toks apsisprendimas panaikintų daugiabučio namo gyventojų priklausomybę vieniems nuo kitų, kas neretai suponuoja asmeninių poreikių ribojimą. Negana to, tokio modelio įgyvendinimas mūsų šalyje pelnytai vadinamas revoliuciniu, kadangi gaminančiu vartotoju galima tapti vos per kelias valandas.

Rytis Kėvelaitis,

Mindaugas Taujenis,

Energetikos viceministras „Gaminančių vartotojų Lietuvoje plėtros vizija“

VIPA Finansinės partnerystės skyriaus, Finansavimo programų vadovas „VIPA valdomos Energijos efektyvumo finansavimo platformos teikiamos finansavimo galimybės energinio efektyvumo projektams“

Vitas Mačiulis,

Algirdas Jacunskas,

Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas „Naujos galimybės modernizuojant daugiabučių namų aprūpinimą energija Lietuvoje“

Bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ direktoriaus pavaduotojas „Nutolusi saulės elektrinė: statytis ar įsigyti?“

Daugiau informacijos ir registracija: https://sa.lt/konferencija/

Dr. Vygintas Grinis, Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius „Išmanieji miestai“ Rėmėjai:

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Kristina Buidovaitė

Ar architektūra ir viešieji pirkimai suderinama? Keletas architektūrinių konkursų

Redaktorės pavaduotoja

parodė, kad taip, tačiau abejonių ir dvejonių galutinai neišsklaidė. Architektas

Audronė Filimanavičienė

Aurimas Sasnauskas, kalbėdamas apie architektūros projektų viešuosius pirkimus,

Tekstų autoriai Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė, Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova, Agnė Kruopytė, Rūta Anusevičienė, Irma Norkūnienė, Vida Kuzmickaitė. Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė

pabrėžė, kad viena – pirkti šratinukus ar kėdes, kita – architektūrinius projektus. Neseniai sostinėje atidarytas dar vienas biurų pastatas: atvira terasa, išskirtinė architektūra, BREEAM vertinimas – ambicingos idėjos, kurių nepabijojo vystytojas ir kurias įgyvendino kompetentingi specialistai. Betonas interjere ir eksterjere – diskusinė tema. Vieni juo žavisi, kiti kratosi esą

Dizainerė

nuobodaus, pilko vaizdo. Architektai ne viename projekte įrodė – betonas išskirtinė

Edita Namajūnienė

medžiaga, kurią panaudojus gimsta išskirtiniai raštai, faktūros, paviršiai. Arba

Reklamos skyrius

interjerai, kuriais ypač žavisi netradicinių būstų, pavyzdžiui, loftų gyventojai.

Liuda Michalkevičienė Tel. +370 5 267 9484 © SA.lt (Statyba. Architektūra)

„Gero dizaino“ apdovanojimuose šįmet komisijai pro akis neprasprūdo „Lono“ salono interjeras. Pristatome mes ir jį: visų pirma, dėl kūrybiškos „2XJ“ architektų

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas

interpretacijos buvusio sandėlio patalpose ir ne mažiau sėkmingo perdirbtų

galima tik gavus redakcijos sutikimą.

medžiagų panaudojimo projektuojant interjerą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797

Nusprendėme padiskutuoti ir apie tai, ar egzistuoja taisyklės projektuojant miesto biurų, daugiabučių ar privačių namų fasadus. Architektas komentavo, kad dauguma sprendimų priklauso ne tik nuo greta stovinčių pastatų, bet ir nuo nuojautos bei patirties. Šiame „Statybos ir architektūros“ numeryje – darsyk apie tvariuosius pastatus ir tvariąją statybą. Kodėl, specialistų akimis, ji neišvengiama ir kokią naudą kuria tiek vystytojams, tiek visuomenei.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – Andriaus Lauciaus nuotr.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

tema

Viešieji pirkimai architektūroje: nauda ar problema?

objektas

Parkas mieste – estetikos ir modernumo dermė

TURINYS

urbanistika

Aikščių tvarkymo vajus Lietuvoje – kodėl pirmenybė teikiama trinkelėms?

dizainas

Kuo „Gero dizaino“ laureatai žavi pasaulį?

2 2019 spalis

interjeras

Kūryba be ribų

technologija

Dekoratyvusis betonas – moderni, laiko išbandyta apdailos medžiaga

sprendimas

Betonas sulaukė reabilitacijos

sprendimas

Industrinis stilius interjere – laisvė kūrybai ir originalumui

tema Viešieji pirkimai architektūroje: nauda ar problema?

objektas Parkas mieste – estetikos ir modernumo dermė

technologija Dekoratyvusis betonas – moderni, laiko išbandyta apdailos medžiaga

sprendimas Betonas sulaukė reabilitacijos

sprendimas Betonas interjere – nebe tabu

sprendimas Industrinis stilius interjere – laisvė kūrybai ir originalumui

interjeras Kūryba be ribų

technologija Šildytis tvariai ir išmaniai

technologija Racionali investicija į kokybšką orą

situacija Fasadai skirtingose teritorijose – kompleksinis procesas

technologija Alternatyvių statybinių medžiagų populiarumo valanda dar neatėjo

technologija Žalioji elektros energija tekės į daugiabučius

tvari statyba Tvarieji pastatai: šiandien – realybė, rytoj – būtinybė

urbanistika Aikščių tvarkymo vajus Lietuvoje – kodėl pirmenybė teikiama trinkelėms?

dizainas Kuo „Gero dizaino“ laureatai žavi pasaulį?

sprendimas

Betonas interjere – nebe tabu

100% Jūsų verslui: naujasis Sprinter. 3

tema

iešieji pirkimai architektūroje: nauda ar problema?

Rūta ANUSEVIČIENĖ

Pastaraisiais metais skelbiama vis daugiau viešųjų architektūrinių konkursų, kuriuose idėjas pateikti gali tiek jauni, vos veiklą pradėję, tiek tarptautinėje erdvėje gerai žinomi architektai. Pasak ekspertų, šie konkursai pakėlė kokybės kartelę, ir nors nuo viešųjų pirkimų iki sėkmingo projektų įgyvendinimo – labai ilgas kelias, architektūrinių konkursų nauda – akivaizdi. Tačiau sykiu aptinkama ir daug spragų teisės aktuose, konkursų aprašuose ir kt.

4 2019 spalis

tema

Kas bendra perkant šratinukus ir intelektines paslaugas? asak Vilniaus vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, iki šiol galiojanti viešųjų pirkimų tvarka neleidžia organizuoti konkursų kokybiškiau ir geriau. Viešųjų pirkimų sąlygos įprastai suformuluojamos gana painiai, jose gausu formalumų. Ekspertas pažymi, kad pirkimų procedūros, taisyklės kai kur aprašytos pernelyg smulkmeniškai. Aprašant pagrindines viešųjų pirkimų sąlygas, reikėtų detalizuoti tik svarbiausią informaciją: konkurso terminus, darbų pateikimo būdus, konkursų dalyviams būtiną kvalifikaciją. Apskritai, formuluojant konkursų sąlygas, turėtų būti išlaikoma architektūrinė kokybė, nepažeidžiant viešųjų pirkimų nuostatų. Visi Lietuvoje vykstantys konkursai – vieno etapo, užsienyje – dažniausiai dviejų. Per pirmąjį etapą pateikiami projekto eskizai, komisija atrenka 10–20 geriausių, įdomiausių projektų. An trajame etape paruošiami kokybiški, kruopščiai išanalizuoti projektai. Kol kas viešieji pirkimai Lietuvoje nepritaikyti dviejų etapų konkursams: nemažai įmonių konkursuose dalyvauti atsisako vien dėl šios priežasties. Dar viena aktuali problema – viešųjų pirkimų įstatymai pritaikyti pirkti ne intelektines paslaugas, o visiems pirkimams bendrai: „Manau, tai viena akivaizdžiausių problemų, nes Vakarų šalyse, turinčiose daugiau praktikos, intelektualioms paslaugoms taikomi kiek kiti įstatymai ir taisyklės. Viena yra pirkti šratinukus ar kėdes (šiuo atveju lengva palyginti ir prekių kainas), kita – architektūrinius projektus“, – įsitikinęs architektas Aurimas Sasnauskas.

Architektai projektuodami „Tautos namus“ rinkosi atpažįstamumo kelią.

Architektų biuro „Paleko archstudija“ komanda Nacionalinės koncertų salės konkurse, kuriame sulaukta kone pustrečio šimto darbų, užėmė trečiąją vietą.

tema

Netobulos atsiliepimų ir reitingavimo sistemos Pagal dabar galiojančius teisės aktus architektūrinių konkursų vertinimo komisija turi aprašyti kiekvieną pateiktą projektą ir pagrįsti, kodėl jis atmetamas. Pavyzdžiui, paskelbus Nacionalinės koncertų salės („Tautos namų“) ant Tauro kalno konkursą, iš viso buvo pateikti 248 darbai (palyginimui, po pirmojo etapo atmesta apie 160 prastesnės kokybės projektų). Anot M. Pakalnio, kelis šimtus recenzijų per trumpą laiką parengti tiesiog neįmanoma: „Visiems reikia skirti tiek pat dėmesio, visus vienodai įvertinti, o rezultatas neatperka pastangų. Būtų galima parengti recenzijas „paskutiniojo rato“ darbams, bet atsiliepimus rašyti visiems tokių grandiozinių konkursų projektams ir analizuoti visus darbus – per sudėtinga užduotis.“ Viešuosiuose pirkimuose visi darbai reitinguojami, paskui išvedamas aritmetinis vidurkis. Anot A. Sasnausko, čia dažnai „sužaidžia“ žmogiškasis veiksnys, tad galutinis balas nebūtinai atspindi tikrąją situaciją: „Tarkime, vienam komisijos nariui kažkoks elementas nepatinka ir jis tą darbą įvertina žemiausiu balu, tad geri darbai atsiduria vidutinių kategorijoje. Matematika ne visą laiką yra teisinga.“

Rinktis pigiausią projektą – ydinga praktika Kaip rodo pastarųjų metų pavyzdžiai, ne visada pigiausias projektas yra geriausias. Sprendimas pirkti projektavimo paslaugas už mažiausią kainą – ydinga praktika. Pasak M. Pakalnio, nusipirkus prastą projektą, galiausiai pastatome ir prastą pastatą. Vyriausiasis Vilniaus architektas prisiminė Pilaitės mokyklos projektą, kuris buvo pirktas už mažiausią pasiūlytą kainą. Projektas Naują mokyklą sostinės Pilaitėje planuojama statyti Tolminkiemio gatvėje, joje mokysis apie 1000 moksleivių.

Architektų komandos „DO architects“ projektas „Mokslo aikštė“.

Vienam komisijos nariui kažkoks elementas nepatinka ir jis tą darbą įvertina žemiausiu balu, tad geri darbai atsiduria vidutinių kategorijoje. Matematika ne visą laiką yra teisinga. / A. SASNAUSKAS / 6 2019 spalis

turėjo daugybę trūkumų, galiausiai jis buvo stabdomas ir ieškoma naujų architektų. Antrą kartą, jau surengus konkursą, buvo pateikta 18 tikrai stiprių darbų. Dar vienas panašus atvejis – Balsių progimnazijos: pasirinkus atsitiktinius architektus, buvo suprojektuota ūkinį pastatą primenanti mokykla, projektas vėlgi buvo atmestas, galiausiai buvo nuspręsta rengti konkursą, o po įvykusio konkurso parengtas gražios, funkcionalios progimnazijos projektas. Konkursų organizatoriai vis dažniau supranta, kad jiems nereikia prasto projekto už mažiausią kainą, bet renkasi juos už protingą ir lūkesčius atitinkančią kainą. Vilniaus patirtis įrodo, kad jei siūloma suprojektuoti už gerokai pigiau, kažko tame projekte tikrai pristigs. M. Pakalnis teigia, kad mažiausią kainą siūlantiems architektams dažnai pristinga ir elementarių žinių, kompetencijos, o pastato kaina gali neproporcingai išsipūsti: „Kai pasirenkami pigiausi projektai, projektuotojus tenka mokyti antro–trečio kurso dalykų: kas svarbu projektuojant statinį, kaip suprasti urbanistinę aplinką, kaip skaityti kontekstą ir t. t. O mes dar net nelendame į pastato vidų. Lygiai tas pačias problemas paskui fiksuotų statybų rangovai, patys užsakovai. Be to, labai pigiai suprojektuotas namas gali būti

Kaip vienas gerųjų pavyzdžių minimas pėsčiųjų tilto per Neries upę Vilniuje konkursas, surengtas bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjunga.

labai brangus – reikia pagalvoti ir apie tai. Geriau brangesnis, kokybiškesnis projektas ir paskui pigesnis, bet tvarkingas pastatas, nei pigus projektas ir neaiškus galutinis rezultatas.“ Vėlgi viena iš galimybių – semtis patirties iš kitų šalių, kur, organizuojant architektūrinius konkursus ir atsižvelgus į rinką, nustatoma minimali kaina, kurią gali siūlyti pareiškėjai. „Žinoma, svarbu, kad kaina būtų logiška, adekvati. Pavyzdžiui, nurodžius, kad statinio projektui skiriama 5 proc. bendrosios sąmatos vertės, daugelis užsienio architektų konkurse net nedalyvautų“, – teigia A. Sasnauskas. Anot ekspertų, sprendžiant, kiek investuoti į statinio projektą, užsakovams reikėtų atsižvelgti į statomo objekto reikšmę. Pavyzdžiui, Nacionalinė koncertų salė – miesto, vienas iš šalies simbolių, o projektavimo kaina bendrojoje darbų sąmatoje – gana nedidelė.

Galybė idėjų ir galimybė suspindėti jauniems architektams Konkursas yra labai geras įrankis besirenkant geriausius projektuotojus. Pagrindinis architektūrinių konkursų pranašumas – gaunama daug idėjų, tad galima išsirinkti patraukliausias. Užsakant darbą pas vieną architektą, jis pateikia 1–2 idėjas, o konkursuose pateikiama nuo keliolikos iki kelių šimtų projektų variantų. „Kartu su architektūriniais konkursais gauname ir tos vietos analizę. Pateikti ir išanalizuoti įvairūs variantai, galima matyti, kas projektuojant konkretų objektą veikia, o kas – ne. Pavyzdžiui, gali būti pateikta gražių projektų, tačiau jie tiesiog netinkami tai vietai, tad iš karto atmetami“, – teigia architektas A. Sasnauskas. Anot specialisto, architektūriniai konkursai – puiki galimybė užsakymų gauti ir jaunesniems, mažiau patirties sukaupusiems, bet itin gabiems architektams. Architektas kaip vieną iš viešųjų

pirkimų pranašumų įvardija autorystės anonimiškumą iki paskelbiant konkurso nugalėtojus: „Nežinodami autorių, darbus vertiname vienaip, žinodami – jau kitaip. Anonimiškumas leidžia projektą įvertinti objektyviau. Komisija vertina darbus, o ne vardus – tai didelis privalumas.“

Gerųjų pavyzdžių vis daugėja Vieni iš sėkmingų pavyzdžių – jau minėti Pilaitės mokyklos ir Balsių progimnazijos projektai, kai laiku buvo pastebėta abejotina pirmųjų projektų kokybė ir pavyko suprojektuoti aukštos kokybės pastatus. Dar vienas iš nacionalinės reikšmės projektų – „Tautos namų“ konkursas – buvo organizuojamas kartu su Tarptautine architektų sąjunga pagal UNESCO patvirtintas konkursų organizavimo taisykles. Tarp komisijos narių buvo daug didesnių salių, itin reikšmingų objektų projektavusių komisijos narių, tad jų pastabos buvo išties vertingos ir padėjo atsirinkti geriausią darbą. Kaip vienas gerųjų pavyzdžių minimas ir pėsčiųjų tilto per Neries upę Vilniuje konkursas, surengtas bendradarbiaujant su Lietuvos architektų sąjunga. Tikimasi, kad prie gerųjų pavyzdžių bus galima priskirti ir naujuosius pėsčiųjų tilto prie Seimo ir Vokiečių gatvės rekonstrukcijos projekto konkursus. Gana sėkmingai architektūriniai konkursai organizuojami ir kituose miestuose. Kaune 2018 m. išrinkti pėsčiųjų tiltų per Nemuną, o Klaipėdoje – VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro architektūrinių konkursų nugalėtojai. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad teigiama architektūrinių konkursų organizavimo praktika po truputį nusistovi: konkursai rengiami svarbiems, matomiems, reikšmingiems projektams.

objektas

arkas mieste – estetikos ir modernumo dermė

Kristina BUIDOVAITĖ

Verslo centras, kurį nuomininkai pasirinko dar nė neužbaigus statybų, įvertinę septynaukščiame pastate įdiegtus išmaniuosius, inžinerinius, interjero, aukščiausios kokybės architektūros sprendimus, – tokią žinutę atidarymo išvakarėse pasiuntė projekto plėtotojai. Jie pabrėžė nuo pat pradžių: antrajame komplekso „Park Town“ pastate itin daug dėmesio skirta nuomininkų komfortui – tą patvirtina ir ambicija gauti aukščiausią tvarias statybas ir kokybę patvirtinantį BREEAM sertifikatą.

8 2019 spalis

A. Lauciaus nuotr.

Vienas iš biurų pastato holo akcentų, simbolizuojančių gamtą, žalioji siena iš stabilizuotų augalų.

A. Lauciaus nuotr.

objektas

Dėmesys architektūrinėms detalėms bu „Park Town“ biurų pastatus projektavusio architektų biuro „AKG“ architektas Remigijus Bimba prisiminė, kad projektuodami pirmąjį verslo centrą dar nežinojo, jog kaimyniniame sklype netrukus teks projektuoti dar vieną, vėliau pavadintą „East Hill“. Projekto plėtotojui įsigijus antrąjį sklypą Lvovo gatvėje, architektai negalėjo sklype nutupdyti identiško pastato, tačiau nusprendė projektuoti į pirmąjį kiek įmanoma vizualiai panašų, sukurdami vientisą gatvės užstatymo išraišką. Architektai, paisydami pirmo pastato architektūros ir supančios aplinkos, antrojo siaurąsias kraštines nukreipė į būsimą japoniškąjį sodą, ilgąją kraštinę atgręžė į judrią sostinės gatvę, formuodami perimetrinį užstatymą.

Taigi, neatsitiktinai antrasis biurų pastatas „East Hill“ atkartoja pirmojo motyvus. „Lygiai tie patys stogo lankstai, proporcijos, dermė su aplinka. Pirmasis pastatas pastatytas labai siaurame sklype. Viršutiniame jo aukšte buvo įrengta dengta terasa. Antrasis pastatas atvertas į japoniškąjį sodą, dalis jo ploto atiduotas didžiulei, miestiečiams atvirai terasai“, – paaiškino projekto architektas. Kalbėdamas apie „East Hill“, architektas išskyrė lakonišką, aiškiai įskaitomą jo tūrį, taigi, buvo priimtas sprendimas fasadų apdailai naudoti plieną. Kadangi pastatas – prie itin judrios Lvovo gatvės, nesunkiai valomas ir prižiūrimas fasadas yra nemenkas pranašumas. Dar vienas išskirtinis architektūrinis ir inžinerinis sprendimas – fasaduose įmontuoti saulės elementai. Fasaduose, perdangų zonose, sumontuotų saulės elementų pagaminta energija naudojama fasadui ir laiptinėms apšviesti.

Architektai, paisydami pirmo pastato architekA. Lauciaus nuotr.

tūros ir supančios aplinkos, antrojo siaurąsias kraštines nukreipė į būsimą japoniškąjį sodą,

Abu „Park Town“ pastatai, kiek įmanoma vizualiai panašūs, sukuria vientisą gatvės užstatymo išraišką.

10 2019 spalis

ilgąją raštinę atgręžė į judrią sostinės gatvę, formuodami perimetrinį užstatymą.

„Naresta“: iššūkiai, virtę privalumais Antrojo biurų pastato „Park Town“ „East Hill“ generalinio rangovo – statybų bendrovės „Naresta“ – specialistai, sukaupę patirtį įgyvendindami įvairios apimties projektus, šiame objekte įrodė, kad gali dar daugiau – prisidėjo prie ambicingos projekto vystytojų idėjos siekti aukščiausio BRE EAM standarto įvertinimo. Sertifikuoto objekto atsiradimas neįmanomas be itin kokybiško statybų rangovo darbo.

Įvertino kiekvieno indėlį Kadangi tai pirmasis „Narestos“ objektas, siekiantis BREEAM standarto, gana nemenkas iššūkis buvo perprasti visus BREEAM reikalavimus. Statybų metu buvo nuolat bendraujama su BRE EAM konsultantu, sprendžiami statybų organizavimo, optimizavimo procesai, įvairūs ekologiniai ir medžiagų parinkimo klausimai“, – komentavo „Narestos“ projekto vadovas Jevgenij Kleinov. Specialistai patvirtina – BREEAM sėkmei didelę įtaką turi kokybiškai parengtas projektas: tuomet statybų metu nebereikia perplanuoti darbų, taupomas laikas, išvengiama papildomų medžiagų pirkimų, projektų pakeitimų. „Park Town“ projekte pagal BREEAM standartą ypatingas dėmesys buvo skiriamas aplinkos apsaugai, ekologiškų ir tvarių medžiagų panaudojimui statybos procese. Vienu iš tikslų tapo ir darbų organizavimas bei naujų taisyklių įdiegimas, kuriomis turėjo vadovautis ir objekte dirbantys subrangovai. Projekto vykdymo laikotarpiu labai daug dėmesio buvo skiriama statybinių atliekų perdirbimui, elektros, vandens suvartojimui, transportui, todėl visi duomenys buvo nuolat sekami ir fiksuojami.

Objektas, anot „Narestos“ atstovo, ypatingas ne tik dėl architektūrinių ar inžinerinių sprendimų, bet ir dėl geologinės situacijos: biurų pastatas iškilo Neries senvagės vietoje, kur aukštas gruntinio vandens lygis, sunešti silpni gruntai, durpės ir sapropelis – vietomis iki 2,5 m storio. Dar vienas sudėtingas darbas – objekto teritorijos grunto pakeitimas, mat reikėjo iškasti durpes ir supilti smėlingą gruntą. Kasant gruntą po pastatu buvo įsigilinama iki 3 m žemiau gruntinio vandens lygio. Dėl durpių ir sapropelio nebuvo galimybės visur panaudoti adatinį vandens pažeminimo būdą. Po pastatu buvo suprojektuoti ir įrengti geoterminio šildymo gręžiniai, kurių įrengimas vyko kartu su grunto pakeitimo procesu. Norėdamas suvaldyti gruntinius vandenis, užsakovas suprojetavo 350–500 mm storio jėgos grindis, kurios eksploatacijos metu atlaikytų gruntinio vandens spaudimą. Užsakovui pageidaujant papildomos apsaugos, buvo nuspręsta projektuoti siurblinę nuolatiniam naudojimui. Siurblinė suprojektuota taip, kad būtų galima reguliuoti vandens lygį. Tam įrengti keturi vandens lygio stebėjimo šulinukai.

Biurų pastato išskirtinumas – stogo konstrukcija Vienas iš idomesnių darbų – ir nestandartinis „lenktas“ stogas, kurio konstrukcijas dėl matmenų tikslumo teko surinkinėti dukart: vienąsyk gamykloje, antrąjį – objekte. Stogo laikančioji konstrukcija buvo įrengiama iš metalinių keturkampių ir trikampių spragotinių santvarų, kampuočių ilginių ir lygios skardos pakloto.

„Narestos“ specialistai pabrėžė: ypač sudėtingas stogo metalinių konstrukcijų įrengimas, kai nė vienas elementas nėra tipinis, su skirtingu pokrypio kampu ir ilgiu. Visi elementai buvo projektuojami 3D modelyje, faktines atramines altitudes patikrinant objekte. Kiekvieno elemento ir tarpatramio gamyba vyko gamykloje, realiai juos sumontuojant. Tik patikrinus, kad viskas sutampa, jie būdavo gabenami į statybų aikštelę. Norint lengviau įsivaizduoti metalinių stogo elementų dydžius – tarpatramio plotis iki 8 m, ištisinių elementų ilgis iki 18 m. Stogo viršutiniai fasadiniai elementai buvo projektuojami su skirtingu pokrypio kampu, įvertinant stogo nuolydžius ir kampus bei faktiškai sumontuotas metalines stogo konstrukcijas. Stogo skardos paklotas praktiškai nesudarė nė vienos lygios plokštumos, todėl montuojant pasluoksnius montavimo procesas stebėtas itin kruopščiai. Visi objekto vidaus darbai buvo suplanuoti itin kruopščiai ir pagal įtemptą grafiką. Be to pastatas turėjo būti užsandarintas iki žiemos sezono. Todėl darbai negalėjo vėluoti, kitu atveju pastato vidus būtų įšalęs ir įdrėkęs. Visus suplanuotus darbus, anot statybos darbų vadovo Eimanto Kovalenko, pavyko įgyvendinti laiku ir sėkmingai, objekto eksploatacijai būtinus pastato vidaus apdailos darbus pavyko atlikti netgi greičiau, nei buvo suplanuota.

Įspūdį kuria aplinka Biurų pastato „East Hill“ dominantė – būsimas japoniškasis sodas, todėl itin daug dėmesio skirta aplinkos sutvarkymui. Keturios didžiulės gelžbetonines gėlinės (didžiausia iš jų sudaro maždaug 115 kv. m) natūraliai įsikomponuoja į miesto audinį savo forma, apželdintais augalais ir apšvietimu (kai kurie šviestuvai imituoja medelius, smilgas, nendres). Prie gėlinių įrengti netipiniai fibrobetono suoliukai. Antro aukšto terasa, atvira miesto gyventojams, išskirtinė savo panorama: iš jos atsiveria vaizdas į būsimą japoniškojo sodo teritoriją su tvenkiniu. Terasos lentų paklotas ir suoliukai primena medžių lapų formą, išlaikant architektūrinę lapų išraišką. Pastato teritorijos grindinyje įrengti dekoratyvieji akmenys, formuojantys medžių lapų formą. Jų kotas sumontuotas iš LED šviestuvų, kurie šviečia naktį ir kuria įspūdingumo efektą.

A. Lauciaus nuotr.

www.naresta.lt

„Park Town“ „East Hill“ projekto vystytojos – bendrovės „Darnu Group“ – Turto valdymo direktorius Linas SAVICKAS Prestižiniu laikomas tarptautinis BREEAM sertifikatas yra architektūrinio tvarumo, efektyvių šiuolaikinių sprendimų ir atsakingo išteklių naudojimo standartas, kuriuo identifikuojami pastato ir darbo aplinkos kokybiniai parametrai, atsižvelgiant į apšvietimą, triukšmą, komfortą, draugiškumą aplinkai ir kitus kriterijus. Mūsų šalyje BREEAM standartu įvertintų pastatų kol kas vienetai. Vis dėlto specialistai teigia, kad šis sertifikatas greitu metu nebebus jokia egzotika, nes ir mūsų rinkoje pamažu formuojasi naujas kokybės supratimas. Jo laikosi darbdaviai, ieškantys naujų kokybiškų erdvių savo darbuotojams, aukščiausių standartų siekia ir konkuruojantys nekilnojamojo turto vystytojai. Vienas BREEAM tikslų – stiprinti pastatų savininkų, nuomininkų ir statytojų sąmoningumą apie tvaraus požiūrio pranašumus. Specialistai pripažįsta, kad metodika ne tik leidžia sėkmingai ir kaštų prasme efektyviai pritaikyti tvarumo sprendimus, bet ir neša aiškiai apčiuopiamą finansinę naudą investuotojams. Statybų technologijoms tobulėjant, tvarių pasirinkimų poveikis kainai nuosekliai mažėja. Tapo norma, kad kai tokios priemonės prideda papildomų išlaidų, jos dažnai atsiperka per mažesnes eksploatacijos išlaidas, o galiausiai sutaupoma per visą pastato gyvavimo laikotarpį. Didesnis efektyvumas ir kokybė, susijusi su tvarumu, taip pat padeda tokiam pastatui tapti komerciškai sėkmingesniam. Apžvelgdami rinkos tendencijas, nekilnojamojo turto specialistai nuosekliai pateikia vis daugiau įrodymų, kad sertifikatu BREEAM įvertinami pastatai padidina grąžos normas investuotojams ir užtikrina aukštesnes pardavimų vertes vystytojams bei savininkams. Investuotojams pastatas su BREEAM sertifikatu užtikrina ir įrodo, kad buvo pastatytas ir valdomas pagal aukščiausio lygio reikalavimus,

12 2019 spalis

keliamus visame pasaulyje, kas, žinoma, teikia pasitikėjimo ir išskiria statinį iš kitų, neturinčių tokio įvertinimo. Idealiu variantu tokio pastato išlaikymas bus pigesnis, nuoma brangesnė ir dėl to teikiama investicinė grąža bus aukštesnė. Tai suponuoja, kad pastato išliekamoji vertė taip pat didėja. Prieš šešerius metų atliktas Mastrichto universiteto tyrimas, kuriame buvo vertinamas BRE EAM sertifikavimo poveikis biurų pastatams Londone 2000–2009 m., atskleidė, kad šių pastatų sandorių kaina didesnė už rinkos vidurkį 21 proc., o nuomos – 18 procentų. Pavyzdžiui, vertinant Vilniaus verslo centro „Park Town“ pastatą, gavusį „New Construction Excellent“ įvertinimą, jis visose kategorijose pasiekė aukštus rezultatus, bet išsiskyrė didžiausią įtaką vertinimui turinčiose „Sveikatos ir gerovės“ (18,94 proc. bendro vertinimo) ir „Energetikos“ (20,45 proc.) dalyse, kur siekiami labai aukšti balai, o šios kategorijos turi didžiausią reikšmę visam vertinimui ir pastatų tvarumui. Aukštus įvertinimus minimose srityse „Park Town“ pastatui lėmė išmaniosios pastato valdymo sistemos, individualiai prie kiekvieno darbuotojo prisitaikantys apšvietimo ir mikroklimato reguliavimo sprendimai, taip pat iš fasaduose jau gamykloje įdiegtų fotovoltinių modulių tiekiamos elektros energijos panaudojimas visų bendrųjų patalpų poreikiams. Viso pasaulio nekilnojamojo turto plėtotojų linksniuojamo BREEAM standarto sertifikatais įvertintų pastatų vis daugiau matome ir Lietuvoje. Galimybes išplėtusios naujosios statybų technologijos skatina plėtotojus diegtis tvarius sprendimus, o atlygiu už rūpinimąsi savo aplinka tampa verslo bendruomenių ir galutinių vartotojų įvertinimas. BREEAM standartų atitikties vertinimu visame pasaulyje užsiima tik 2600 kvalifikuotų nepriklausomų atestuotojų. L. Savicko teigimu, artimiausiu metu jiems darbo tikrai nepritrūks ir Lietuvoje. Šiuo metu yra trys svarbiausi naujai statomų verslo centrų atributai: dėmesys darbo vietos komfortui, biuro aplinkos panaudojimas ir

daugiafunkciškumo aspektas. Patogus patalpų suplanavimas, kuo daugiau į vidų patenkančios natūralios šviesos, individuali klimato zonų kon trolė ar triukšmą slopinantys sprendimai – visi sprendimai „Park Town“ antrojo etapo pastate priimti dėl kuo didesnio žmonių komforto. Darbuotojams sukurtos patogios sąlygos lemia išaugusį produktyvumą ir mažiau patiriamo streso. Be to, šiandien biurų plėtotojai ir įmonės žengia dar toliau – siekia pasirūpinti ne tik konkrečia darbo vieta, bet ir kitais darbuotojų poreikiais. Vilniuje jau tampa įprasta, kad modernus verslo kompleksas turi specialią dviračių aikštelę, prie jos įrengtus dušus ir patogias persirengimo kabinas. Lietuvos darbdaviams vis garsiau kalbant apie nelengvas talentų paieškas, darbuotojų atrankos specialistai pažymi, kad, norėdami sėkmingiau konkuruoti dėl trūkstamų protų, verslininkai pasitelkia vis platesnį priemonių arsenalą. Šiandienos verslo atstovai gerokai įdėmiau nei ankstesniais laikais studijuoja potencialių komandos narių kasdienius pomėgius ir mėgina iš anksto užtikrinti jų artimiausios ateities poreikius. Apie tai kalba ir nekilnojamojo turto vystytojai, bene pirmieji tampantys tokių pokyčių fiksuotojais. Pagal naujų biurų pastatų nuomininkų pageidavimus galime gana tiksliai nupiešti Vilniaus verslo bendruomenės dinamiką ir pasakyti, kokios įmonės labiausiai linkusios augti ir kokius reikalavimus darbo vietoms kelia jų specialistai. Čia darbdaviams į pagalbą suskumba darbo rinkos tendencijas labai greitai perimantys biurų vystytojai. Todėl norint suprasti, ko nori darbuotojai, tereikia pasižiūrėti, kokius reikalavimus patalpoms kelia jų nuomininkai. Dabar gera darbo vietos aplinka pateikiama kaip privalumas, išskirtinumas ir taip bandoma patraukti būsimų darbuotojų dėmesį. Akcentuojami tokie dalykai kaip pramogų, poilsio zonos, įvairūs žaidimai darbo vietose, o už jų ribų – geras maitinimo įstaigų pasirinkimas, sporto klubai ir kitos paslaugos.

A. Lauciaus nuotr.

Sprendimus diktuoja verslo ir darbuotojų lūkesčiai

A. Lauciaus nuotr.

Monochrominė gama biurų pastate dera su įvairių atspalvių žalia spalva.

Lubų montavimo darbai Vienas skiriamųjų verslo komplekso „Park Town“ interjero bruožų – originalaus dizaino ir puikios kokybės pakabinamosios lubos. Architektai puikiai išnaudojo šiuolaikinių pakabinamųjų lubų įvairovę ir suteikė patalpoms dar daugiau išraiškos. Kadangi lubų plokštuma neapkraunama baldais ar gausybe kitų interjero elementų, kodėl gi neatskleidus šiuolaikinių konstrukcijų privalumų ir puikių estetinių savybių? Pagrindinis pakabinamųjų lubų tiekėjas buvo įmonė „Geras mūras“, kurios meistrai šiame objekte sumontavo apie 6000 kv. m lubų. Dėl skirtingų akustinių savybių, apšvietimo sprendimų, montavimo ypatybių buvo pasirinkti keli gamintojai ir skirtingi gaminiai: „Durlum LOOP“ (aliuminio

plokščių lubos), „Hunter Douglas Heartfelt“ (veltinio lubos), „Rockfon ColorAll“ (spalvotos lubos), „Ecophon“ (garsą izoliuojančios lubos). Bendrovės „Geras mūras“ vadovas Rimvydas Samulionis teigė, kad šis objektas buvo vienas sudėtingiausių, sykiu įdomiausių, tačiau įmonės meistrams nesunkiai pavyko susidoroti su gana didele darbų apimtimi, o galutinis rezultatas nenuvylė nei užsakovų, nei rangovų. Įdomiausi sprendimai įgyvendinti derinant apšvietimą su „Durlum LOOP“ aliuminio lubomis, kai į apvalius plyšius buvo įmontuojami šviestuvai, taip išlaikant vizualinį lubų vientisumą. Sanitariniuose mazguose ir kitose patalpose, kur buvo įrengti rekuperatoriai, įmonė montavo specialias

garsą izoliuojančias lubas „Ecophon“, kurios efektyviai sugeria iš agregatų sklindantį triukšmą. Neapsiribojant vien baltomis ar vienspalvėmis lubomis, buvo sumontuota ir nemažai spalvotų pakabinamųjų lubų. „Buvo daug sudėtingo ir kruopštaus montavimo vietoje, nes tokios lubos reikalavo daugiau dėmesio ir kruopštumo. Nepaisydami visų šitų sudėtingumų, sugebėjome rasti sprendimų, kurie tiktų architektams, t. y. jų nebandėme keisti pagal tai, ką mes galime, o savo galimybes panaudojome įgyvendinti tai, kas buvo suprojektuota“, – sako R. Samulionis. www.gerasmuras.lt 13

objektas

Sėkmę lemia atsakingas bendradarbiavimas BREEAM konsultantas Kęstutis Kvietkauskas pasakojo prie „Park town“ „East Hill“ projekto prisijungęs pradinėje – projektinių pasiūlymų – stadijoje. Projektų užsakovų ambicija – itin aukštas BREEAM įvertinimas, taigi, anot K. Kvietkausko, buvo svarbus kiekvieno projekto dalyvio – užsakovo, architekto, projektuotojų, konsultanto vertintojo ir, žinoma, rangovo indėlis. BREEAM konsultantas patvirtina – vienoje kategorijoje surinkus maksimalų balų skaičių gauti tvarumą patvirtinančio sertifikato neįmanoma. BREEAM metodologija numato, kad vertinama grupė kategorijų: valdymas, sveikata ir gerovė, energija, vandens naudojimas, naujovės ir t. t. Antrojo etapo biurų pastatui maksimalūs arba arti maksimalių vertinimai skirti energetikos ir sveikatos bei gerovės kategorijose. Pagal šį standartą skiriant balus pastatas lyginamas su statybos techniniais reglamentais, britų gerąja praktika. Pavyzdžiui, atsinaujinančių šaltinių efektyvumą, atlikę skaičiavimus, siūlė kvalifikuoti energetikai. Pasitelkę programinę įrangą jie, sykiu įvertinę ir galiojančius statybos techninius reglamentus, parinko racionaliausius sprendimus. Sveikatos ir gerovės kategorijoje vertinamas vidaus ir išorės aplinkos poveikis (triukšmas, apšvietimas, oro kokybė): žmogaus savijauta pastate, vizualinis komfortas, natūralus ir dirbtinis apšvietimas, galimybė pailsinti akis ir pan. Atliekamas modeliavimas, pastatas suskirstomas zonomis, vertinama, kad darbuotojams komfortas būtų užtikrintas visais metų laikais. Juolab kad pasitaiko, jog vienoje pastato pusėje šąlama, kitoje kaistama. Kad užsakovai siekė daugiau nei tik formalus įvertinimas, rodo jų sprendimas investuoti į saulės kontrolės sistemas, nors šios investicijos siekiant BREEAM sertifikato nepridėjo nė balo.

Pastato vieta darnių pastatų kontekste gali būti vertinama keliais etapais: pirmiausia atliekamas pirminis, projektinių pasiūlymų vertinimas, tuomet įvertinamas pats projektas, galutinis taškas dedamas užbaigus statybas. Tuomet patvirtinama, ar įdiegti sprendimai nenutolo nuo numatytų projekte: tikrinamas oro kiekis, įdiegti inžineriniai sprendimai, pastato valdymas, aplinką tausojančios priemonės, atliekų tvarkymas, elektromobilių įkrovimo stotelės ir pan.

Parkas mieste, arba kūryba be ribų „Park Town“ „East Hill“ projektavimo ir aplinkos sutvarkymo užduotyje buvo akcentuojamas gamtos (angl. park) ir miesto (angl. town) ryšys. Konkurso laimėtojai – dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė ir Vilius Lunevičius (bendrovė „Ekspozicijų sistemos“) bei MB „Menas ir jėga“ architektai Gintautas Baranauskas, Daina Lasauskienė ir Agnė Baranauskaitė. Interjero kūrėjai kaip vieną iš biurų pastato holo akcentų, simbolizuojančių gamtą, parinko žaliąją sieną iš stabilizuotų augalų. Architektai laikėsi nuostatos: gamta mieste – ne laukinės džiunglės, o žmogaus suformuotos žaliosios zonos, įterptos tarp betono ir plieno konstrukcijų. Tad ir „Park Town“ antrojo etapo pastato 80 kv. m ploto holo žalioji siena buvo sukurta panaudojant įspūdingą augalų kompoziciją, suteikiančią gyvybės monochrominių atspalvių interjerui ir traukiančią atsikvėpti, nurimti, džiaugtis. Sienoje sukomponuoti įvairūs žalios spalvos atspalviai derinti su holo baldais. Įspūdinga žalioji siena sukurta naudojant keliolika skirtingų stabilizuotų augalų rūšių ir samanų. Šie augalai nereikalauja nei vandens, nei saulės spindulių ar kitokios papildomos priežiūros daugiau kaip dešimtmetį. Stabilizuojant augalus, jie nepraranda kvapo, tad ilgai galima justi eukaliptų, samanų ar kitų augalų aromatą.

UAB „Ar-Studio“ tiekė ir montavo vidaus duris. www.arstudio.lt +370 610 33 663 Klevų alėja 46, Lentvaris 14 2019 spalis

Viešoji terasa biurų pastate „East Hill“ yra atvira visuomenei.

Anot bendrųjų biurų pastato erdvių interjero koncepcijos autorės S. Vaitkevičiūtės, projektuojant interjerą, kiek įmanoma buvo stengiamasi nenukrypti nuo pagrindinės koncepcijos – įkurdinti stilizuotą parką miesto erdvėje. Įgyvendinant šią idėją nebuvo taupoma kokybės sąskaita. Baldai tiek terasoje, tiek bendrosiose erdvėse – žymių gamintojų, primenantys bionines formas – akmenis, augalinius motyvus.

A. Lauciaus nuotr.

„Parkas mieste – žalia zona ir aštrios formos, atstovaujančios miesto ideologijai. Monochrominė gama dera su įvairių atspalvių žalia spalva. Žalioji siena turi aiškią struktūrą, ji yra erdvinė. Suformuotos iškilios salos, išsikišusios net 60 cm erdvėje. Baldams rinktos amorfinės formos, primenančios akmenį, salelę. Stilizuoto lapo elementas keliauja per visas erdves, nuo automobilių stovėjimo aikštelių iki bendrųjų pastato erdvių“, – komentavo interjero dizainerė.

Solutions

Pagrindinė užduotis įrengiant mikroklimato sistemas šiuolaikiniuose pastatuose – įdiegti jas kuo efektyvesnes ir kuo mažiau matomas bei juntamas galutiniam vartotojui. Tai buvo vienas pagrindinių mūsų tikslų šiame projekte. www.dizaja.lt 15

A. Lauciaus nuotr.

Biurų pastate veikia „Re.Formato“ tinklo sporto klubas.

Apšvietimo akcentas – skrendantys paukščiai – tarsi šuoras, aliuzija į gamtos motyvus. Kompozicija, kurios dizaineris Borisas Klimekas, pavadinta „Night Birds“. Gamtos įliejimas į urbanizuotą erdvę akivaizdus grindų dangoje. Grindims naudota akmens masė su akmeniniais lapo inkliuzais. Nerūdijančiojo plieno šakos, tarsi gyslos, ir inkrustacijos iš akmens – lapai. Šis motyvas tęsiamas kolonose, lubose taip pat yra perforuotų plyšių, primenančių šakų gyslas. Vienose erdvėse lubos perforuotos, kitur – gipso kartono, tačiau plyšių apšvietimui struktūra visur primena gamtinį šakų motyvą.

Viešoji terasa biurų pastate „East Hill“ yra atvira visuomenei, ji taip pat atitinka kompleksinius bendrųjų erdvių sprendimus.

Nepabijojo modernių sprendimų Įgyvendinant interjero apdailos idėjas, daug prisidėjo „Meno ir jėgos“ architektai G. Baranauskas ir jo komanda. Nesyk bendradarbiavę su „Ekspozicijų sistemų“ komanda, vieni kitus suprasdami, architektai stengėsi papildyti konkurso laimėtojų idėjas, spręsdami sudėtingesnius, su inžinerija susijusius klausimus.

G. Baranausko teigimu, projektuojant ir įrengiant inžinerines sistemas, neišvengta korekcijų, tad neretai architektams teko pasitelkti ne tik išmonę, bet ir praktikoje įgytas žinias. Beje, pirminiuose bendrųjų erdvių interjero siūlymuose buvo sumanyti milžiniškų gėlių raštai holų ir bendrųjų erdvių grindyse, tačiau techniškai buvo sudėtinga šią idėją įgyvendinti, todėl galiausiai pasirinkti stilizuoti lapų motyvai. „Grindys ir liko pagrindinis akcentas biure. Apsisprendėme naudoti stambias plokštes – 3 ir 1 m, jas pjaustant išgauti norimi piešiniai. Augaliniai motyvai, pasitelkiant lubų ir kolonų perforaciją,

UAB „Softra“ vysto ir diegia inovatyvias automobilių stovėjimo aikštelių valdymo sistemas, paremtas automobilių valstybinių numerių atpažinimo principu. Bendrovė džiaugiasi, kad „Park Town“ pasirinko jų sprendimą. UAB „Softra“ yra viena didžiausių tokio tipo įmonių Rytų Europoje, rinkoje veikianti daugiau kaip 10 metų. Šimtai klientų Lietuvoje ir užsienio šalyse sėkmingai naudojasi „Softros“ sistemomis. Bendrovė padeda verslo ir prekybos centrams, viešajam sektoriui, logistikos ir pramonės centrams bei kitiems klientams efektyviau ir paprasčiau valdyti savo automobilių stovėjimo aikšteles. 16 2019 spalis

UAB „Softra“ Verkių g. 30B LT-08221 Vilnius www.softra.lt +370 673 34 500 info@softra.lt

A. Lauciaus nuotr.

: įgyvendinta „White box“ koncepcija Bendrovė „Sika“ didžiuojasi galėdama būti vienintele, siūlančia savo užsakovams visą sprendimų paketą vadinamajai „White box“ (liet. baltosios dėžės) koncepcijai, kurią sudaro struktūrinis kristalais modifikuotas betonas, sutvirtinimas ir hidroizoliacija. „White box“ koncepcija įgyvendinama naudojant atsparų vandeniui betoną kartu su tinkamai parinktų izoliacijų kiekvienai jungčiai ar judančiam elementui sistema. Įvertinus objekto paskirtį ir pastatui kylančias grėsmes – gruntinio vandens spaudimą, agresyvaus požeminio vandens kiekį, metano ar radono dujų, išsiskiriančių iš dirvožemio po pastatu, kiekį ir temperatūrinius svyravimus – kiekvienam individualiam atvejui nustatomas

optimalus konstrukcijų apsaugojimo metodas. Tai gali būti hidroizoliaciniai tinkai ir glaistai, skystos tepamosios poliuretano ar poliuretano su akrilu membranos, atsparus vandeniui betonas, visiškai sandarios lakštinės membranos, bituminės membranos ar net ertmėtųjų membranų sistemos. Ir bandymai, ir gausi naudojimo statistika rodo, kad „White box“ koncepcijos sprendimų sistema yra viena ilgaamžiškiausių: esant gruntinio vandens spaudimui 5–10 m bei techniniams sienų įtrūkimams, ne didesniems nei 0,4 mm, ir nesant agresyvaus gruntinio vandens pavojaus, požeminių aukštų patalpos gali būti eksploatuojamos 25–50 metų be papildomų investicijų,

visiškai arba beveik visiškai apsaugotos nuo vandens. „White box“ lygio hidroizoliaciją SIKA siūlo pasiekti atsparų vandeniui betoną naudojant kristalinį priedą „Sika WT200P“ ir superplastiklį „Sika ViscoCrete®“, „Sikadur-Combiflex® SG“ sandūras hidroizoliuojančiomis juostomis, „Sika®“ arba „Tricosal®“ vandens užkardas judriosioms jungtims, „SikaFuko®“ injekcines žarnas, numatytas pastato deformacijų atvejams, taip pat „SikaSwell®“ profilius ir pistoletinius sandariklius. Daugiau informacijos: www.sika.com ir www.sikawaterproofing.co.uk/.

A. Lauciaus nuotr.

panaudoti ir kitoms bendrųjų erdvių konstrukcijoms apdailinti. Erdviame, apie 300 kv. m ploto hole žemomis lubomis reikėjo „neuždaryti“ er dvės, todėl pro lubas prasismelkianti LED šviesa vizualiai tarsi atitolina erdvę, sukurdama įspūdį, kad ji tęsiasi gerokai toliau, nei baigiasi lubos. Teko nemažai padirbėti su inžineriniais sprendimais, kad suvaldytume ventiliacijos sistemų ortakynus, paslėptume rekuperatorius“, – sakė G. Baranauskas. Kaip vieną įdomiausių sprendimų G. Baranauskas įvardijo specialaus profilio terasos grindų parinkimą. Terasos grindys pasikelia tarsi banga ir pereina į suolus, suformuodamos savotiškus gamtinių formų kalnelius. Stilizuoto lapo elementas keliauja per visas erdves, nuo automobilių stovėjimo aikštelių iki bendrųjų pastato erdvių.

Izoliacinis sprendimas su „PAROC CGL 20cy“ plokštėmis Architektas pasidžiaugė, kad pavyko estetiškai išspręsti ir dviračių aikštelės su dušinėmis erdvę: čia taip pat vyrauja gamtiniai motyvai, pasitelktas atitinkamas apšvietimas tam, kad dviračių laikymo aikštelė kuo mažiau primintų tamsų sandėlį. Prie šios idėjos įgyvendinimo nemažai prisidėjo kolegė architektė D. Lasauskienė. Šiame objekte buvo pritaikytas sparčiai Lietuvoje populiarėjantis „Paroc“ specialistų sukurtas sprendimas su plokštėmis „PAROC CGL 20cy“. 18 2019 spalis

Architektų teigimu, tai viena plokštė – trys sprendimai: šilumos izoliacija, gaisrinė sauga ir apsauga nuo triukšmo. Papildomai – ir estetika. Pastaruoju metu vis dažniau požeminės aikštelės įrengiamos ne tik po prekybos centrais ar biurų pastatais, bet ir po daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Požeminės stovėjimo aikštelės teikia ne tik pranašumų, tenka susidurti ir su tam tikrais jų įrengimo ir eksploatavimo sunkumais. Visų pirma, požeminės aikštelės nešildomos, o įvažiavimo ir išvažiavimo juostos yra atviros, tad šalto oro masių judėjimas gerokai atšaldo perdangą,

kuri iš vienos pusės yra stovėjimo aikštelės lubos, iš kitos – gyvenamųjų ar komercinių patalpų grindys. Tad požeminiuose garažuose, rūsiuose, kituose apatiniuose aukštuose esančiose patalpose slypi nemenkas šilumos taupymo potencialas, nes dažniausiai šilumos izoliacija jose neįrengiama. O jei perdanga nėra tinkamai apšiltinta, ji peršąla ir tampa labai rimtų šilumos nuostolių priežastimi. Antra, tokių perdangų, kaip ir bet kokių kitų konstrukcijų, šiltinimas veiksmingiausias tuomet, kai termoizoliacinės medžiagos sluoksnis dedamas iš išorinės pusės, taigi, šiltinti geriausia stovėjimo aikštelės lubas. Šiuo atveju tenka spręsti ne tik technologinius sunkumus, bet ir užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimus. Dėl jau minėtų oro srautų judėjimo, kuris prisidėtų prie ugnies plitimo, termoizoliacijai turi būti naudojamos tik tokios medžiagos, kurios užtikrintų priešgaisrinį saugumą. Nors termoizoliacinių medžiagų atsparumas ugniai svarbus šiltinant visas konstrukcijas, gaisro kilimo rizika stovėjimo aikštelėje yra didesnė dėl automobilių išmetamųjų dujų ir degalų degumo bei sprogumo. Trečia – nuolatinis didelėje požeminio garažo erdvėje automobilių keliamas triukšmas, taip pat veikianti CO šalinimo sistema pasiekia viršuje esančias patalpas. Triukšmas ne tik erzina ar mažina gyventojų darbingumą, bet ir kelia pavojų sveikatai. Visas minėtas problemas galima išspręsti požeminių garažų lubas apšiltinant vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštėmis „PAROC CGL 20cy“.

www.paroc.lt

Užs.

Naujiesiems Vilniaus biurų pastatams – ekologiški vidaus dažai Antrasis verslo centro „Park Town“ pastatas, vadinamas „East Hill“, turėtų būti užbaigtas šių metų vasarą. Kaip ir jau veikiančiame pirmajame pastate, dar pačioje projektavimo stadijoje buvo siekiama užtikrinti juose dirbsiantiems žmonėms saugią ir sveikatai palankią aplinką.

ienas iš tokių draugiškos žmonėms atmosferos sprendimų – ekologiški, į aplinką jokių toksinių medžiagų neišskiriantys dažai. Kaip tik dėl šios priežasties antrojo „Park Town“ pastato patalpoms dažyti buvo pasirinkti šilko matiškumo dažai „Novel Projekt 07“, ant kurių pakuotės net du ženklai, žymintys gaminius, turinčius išskirtinių ekologinių savybių. Vienas jų – ES ekologiškos gamybos ženklas „Ecolabel“, žymintis ekologiškai gaminamus ne maisto gaminius. Antrasis – Šiaurės Ministrų Tarybos sukurtas ekologinis ženklas „Šiaurės Gulbė“, liudijantis, kad gamintojas nuolat kruopščiai tikrina savo produkto gyvavimo ciklą, poveikį aplinkai ir žaliavas, iš kurių gaminamas produktas. Bendrovės „Litnobiles“ padalinio „Novelcolors“, tiekiančio šiuos dažus iš Skandinavijos, technikos direktoriaus Raimundo Paknio teigimu, nė viename šių dažų gamybos proceso, dažymo darbų ir eksploatacijos žingsnyje nėra sukeliama jokio pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Nė viename dažų gamybos proceso, dažymo darbų ir eksploatacijos žingsnyje nėra sukeliama jokio pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Dažai beveik neturi kvapo, jokių organinių tirpiklių ar plastifikatorių, lengvai ir lygiai padengia paviršių.

„Septintojo matiškumo lygio, dažniausiai naudojamo visuomeniniams ir biurų pastatams dėl savo švelnaus blizgesio ir gerų eksploatacinių savybių, dažų turi daugelis gamintojų, – sako R. Paknys. – Tačiau mes esame kone vieninteliai, galintys Lietuvai tiekti dažus, pažymėtus net dviem ekologiškumo ženklais.“ Pasak jo, šiuolaikiniai vartotojai kur kas jautriau reaguoja į supančios aplinkos apsaugą. Tyrimų duomenimis, bent keturi iš penkių Europos vartotojų yra linkę rinktis ekologiškus, saugius produktus. Kuriant ekologišką darbo erdvę, svarbu atkreipti dėmesį

ne tik į ekologiškumą, bet ir į amžinąjį kokybės santykį su kaina – jau nebesvarbu sumokėti kuo mažiau, vis aktualesnis tampa medžiagų ilgaamžiškumas. Kaip tik juo gali pasigirti dažai „Novel Projekt 07“: didelis juose esančios sausosios medžiagos kiekis užtikrina puikias jų dengiamąsias savybes, o kartu su jomis – labai racionalias dažų sąnaudas dažomo paviršiaus ploto atžvilgiu. Jie beveik neturi kvapo, savo sudėtyje neturi jokių organinių tirpiklių ar plastifikatorių, lengvai ir lygiai padengia paviršius, eksploatuojami neišskiria į aplinką jokių medžiagų ir, kas svarbiausia tolesniam

patalpų estetinio vaizdo išlaikymui, labai ilgai nereikalauja jokių papildomų atnaujinimo investicijų. Daugelis dažų „Novel“ tvarumo rodiklių atveria jiems plačius panaudojimo horizontus gyvenamosioms patalpoms, biurams, maitinimo, mokymo ir sveikatos įstaigoms, kitoms viešosioms patalpoms. Žinoma, būtų idealu naudoti juos kartu su kitais „Novelcolors“ gaminiais“: dažais su sidabro jonais, pasižyminčiais antibakterinėmis savybėmis, ar su keramikos priedais, suteikiančiais nudažytiems paviršiams didžiulį atsparumą eksploatacijai ir leidžiančiais atstumti purvą. „Mūsų tikslas – tiekti į Lietuvą įvairios paskirties kokybiškas, palankias aplinkai medžiagas, kurios neterštų gamtos, saugotų mūsų ir mūsų vaikų sveikatą, – pabrėžia R. Paknys. – Pagrįstai galime didžiuotis ne vienu sėkmingai įvykdytu projektu, leidusiu padidinti mūsų klientų darbo pridėtinę vertę dešimtimis kartų. Šiandien patikėję savo problemas mums, rytoj sėkmės istoriją galėsite papasakoti ir jūs!“ UAB „Litnobiles“ A. Kojelavičiaus g. 17, Vilnius tel. +370 5 268 5990 el. p. info@litnobiles.lt http://www.litnobiles.lt

Mūsų tikslas – tiekti į Lietuvą įvairios paskirties kokybiškas, palankias aplinkai medžiagas, kurios neterštų gamtos, saugotų mūsų ir mūsų vaikų sveikatą. / R. Paknys /

20 2019 spalis

technologija

Dekoratyvusis betonas – moderni, laiko išbandyta apdailos medžiaga „Požiūris į betoną keičiasi, todėl šiuo metu jis jau naudojamas ir kaip dekoratyvi medžiaga. Aušra NARKELIŪNIENĖ

Tai ekonomiškai naudinga, nes tiek išorės, tiek vidaus apdailai galima gauti ilgaamžius betoninius paviršius. Pagrindines konstrukcijas paruošus taip, kad jos kartu būtų ir kaip dekoratyvi medžiaga, kurios nereikia papildomai dengti, sutaupoma lėšų ir laiko tiek statybos, tiek eksploatacijos metu“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjas profesorius Gintautas Skripkiūnas.

Tradicijos tęsiamos rofesorius primena, kad tokios medžiagos kaip mozaikinis betonas tradicijos siekia XVI amžių, kai Italijoje į molį įmaišydavo akmenukų ir taip paruošdavo grindis, kurios vėliau buvo šlifuojamos, išgaunant ypatingą mozaikinį piešinį. Atsiradus pramoniniam betonui, ši technologija buvo atgaivinta, vietoj molio jau naudojant cementinį mišinį. Kauno tarpukario pastatuose mozaikinis betonas buvo itin paplitęs. Galima sakyti, kad tai buvo dekoratyviojo betono pradžia. Šiuo metu kaip dekoratyvusis naudojamas ir paprastas pilkas betonas. Išgautas paviršius gali būti lygus, spalvotas, faktūrinis. Ypatingam paviršiui išgauti betono gaminių formoms naudojami specialūs įdėklai – galima suformuoti reljefinį paviršių. Nešlifuotas betonas daugiausia tinka visuomeninių pastatų sienoms. Stovėjimo aikštelių paviršiai tiesiog paliekami betoniniai – niekuo nedengiami. Betonas yra gana poringa medžiaga, pasižymi tam tikru įgeriamumu, panašiai kaip kempinė. Todėl tam, kad būtų galima lengviau nuplauti betoninių konstrukcijų paviršių, prieš tai reikėtų jas impregnuoti. Visuomeniniuose interjeruose irgi paliekamos atviros betono sienos. Norint išgauti nepriekaištingą apdailos paviršių, kuris būtų lygus, ir siekiant išvengti įtrūkimų, oro porų ar kitokių defektų, atsirandančių ir dėl klojinių

nesandarumo ar blogos paviršiaus kokybės, reikalingos specialios technologijos. Projektuojant specialius betono mišinius, svarbus užpildų granuliometrijos (dalelių dydžio) parinkimas tam, kad neliktų tuštumų ir betonas lygiai užpildytų visą formą ar klojinį bei būtų išgautas estetiškas paviršius. Reikėtų parinkti ne vieną užpildą, bet kelias jų kombinacijas, reikiamą dalelių dydį. Paviršiams tai yra labai svarbu, kaip ir plastifikuojantys

priedai, kad mišiniuose būtų naudojamas kuo mažesnis vandens kiekis. Tuomet, nesant vandens sankaupų, išgaunamas kokybiškas paviršius. Naudojami ir pigmentai: įdedant jų į mišinį, galima nuspalvinti ar tonuoti betoną. Populiariausias yra tamsinantis pigmentas, padedantis išgauti madingą grafito spalvą. „Kaune kaip tik šiuo metu statomas pastatas, kurio fasado išorės apdailai naudojamas juodos spalvos šlifuotas betonas“, – pasakojo pašnekovas.

Gyvenamasis namas Kaune iš surenkamųjų betoninių plokščių su reljefiniu paviršiumi.

technologija

Betoniniai fasadai. Gyvenamas namasis namas.

Dabar yra didelė surenkamųjų betoninių elementų įvairovė, gana nesunkiai galima keisti gaminių formą, matmenis ir apdailos sluoksnių tipą, panaudojant modernią technologinę įrangą. / G. SKRIPKIŪNAS / Sienų ir fasadų apdaila G. Skripkiūnas atkreipia dėmesį, kad pasirinkus betoną fasado apdailai galimi du variantai: lieti į klojinius monolitinį betoną arba naudoti gamykloje pagamintus surenkamuosius elementus. Šie sparčiai populiarėja, nes gamykliniu būdu kur kas kokybiškiau pagaminti, naudojant juos išgaunamas lygesnis paviršius, nei betonuojant statybų aikštelėje, dažnai dar ir esant sudėtingoms oro sąlygoms. Būtina išspręsti surenkamųjų konstrukcijų siūlių sujungimo klausimus, kas svarbu tiek vizualiai norint pasiekti pastato, kaip architektūrinio objekto, estetiką, tiek išlaikyti 22 2019 spalis

pastatą sandarų, kad neatsirastų nepageidaujamų šalčio tiltelių. Jeigu apdailai naudojami surenkamieji betono elementai, šilumos izoliacijos sluoksnis paprastai dedamas viduje konstrukcijos, tokiu atveju pagaminti elementai turi išorinį apdailinį sluoksnį, kurio nereikia papildomai paruošti – glaistyti, dažyti ir pan. Dažniausiai gamykliniai elementai turi konstrukcinį vidinį sluoksnį, vidurinį sluoksnį sudaro šilumos izoliacija, o išorinėje, fasadinėje pusėje taip pat paliekamas fasadinis, apdailinis betonas. Gaminant tokius gaminius, pačių formų paruošimas gamykloje technologiškai yra gana sudėtingas procesas,

reikalaujantis modernios technologinės įrangos ir aukštos darbuotojų kvalifikacijos, nes nelengva į formą tinkamai sudėti visus armavimo, apšiltinimo, komunikacijų ir kitus elementus. Galima pasigirti, kad Lietuvoje tokie elementai gaminami ir aktyviai vykdomas tokių konstrukcijų eksportas į kitas šalis. Surenkamųjų konstrukcijų su apdaila gamyba nėra pigi, bet tokia konstrukcija vis tiek kainuoja mažiau negu mūro darbai kartu su apdailos sluoksniais. Didelius surenkamuosius elementus sumontuoti reikalinga statybinė technika, bet statybos darbai vyksta daug greičiau“, – tvirtina G. Skripkiūnas. Dabar yra didelė surenkamųjų betoninių elementų įvairovė, gana nesunkiai galima keisti gaminių formą, matmenis ir apdailos sluoksnių tipą, panaudojant modernią technologinę įrangą. „Turime pavyzdžių ir savo šalies didžiuosiuose miestuose, jų vis daugėja, mat nauji daugiabučiai ir visuomeniniai pastatai surenkami iš elementų, todėl toli gražu neprimena prastos kokybės sovietinių blokinių pastatų. Surenkamieji elementai Lietuvoje gaminami nuo senų laikų, yra sukaupta nemažai patirties, sena įranga pakeista nauja, todėl vėl galime statyti pastatus iš betono konstrukcijų. Kokybė yra gana gera, šiuo metu Lietuvos įmonės nemažai betono elementų eksportuoja – gabena laivais iš Lietuvos į Skandinaviją, eksportuojama daugybė įvairių surenkamųjų gelžbetoninių elementų“, – sako pašnekovas. Dekoratyviniai betono paviršiai gali būti įvairūs: reljefiniai, medžio tekstūros, skelto betono ir kiti. Savo savybėmis betonas jau nebenusileidžia akmeniui: pasitelkus šiuolaikines technologijas, gaminami betono elementai, stiprumu prilygstantys akmenims, pavyzdžiui, granitui – iki 250 MPa gniuždymo stiprio, o tokio betono vandens įgėris beveik nesiskiria nuo akmens. Betono stiprumas bėgant laikui tik didėja. Jis tvirtėja, jeigu nėra cheminio ar mechaninio poveikio, kuris jį ardytų, betonas yra labai ilgaamžė medžiaga. Aplinkos sąlygos jam beveik neturi įtakos, išskyrus šalčio ciklus – užšalimą ir atšilimą esant drėgnai būklei. Šaltuoju metu įmirkusios konstrukcijos cikliškai užšąla ir atšyla, o susidarantys ledo slėgiai ardo betoną.

Plonasieniai gaminiai – išskirtiniams sprendimams Norint kietėjimo metu išgauti apdailinio betono paviršių be pleišėjimų, naudojamas dispersinis armavimas. Plonasieniams apdailiniams gaminiams labai aktualus lenkimo stiprumas, kurį

galima padidinti naudojant dispersinį armavimą. Jeigu plonasienis apdailinis elementas yra didelio ploto, dažniausiai naudojamos stiklo arba polipropileno fibros. Pastaruoju metu parengta nemažai akademinių darbų, skirtų dispersiniam armavimui. Viena šiuo metu VGTU rengiamų disertacijų skirta stiklo plaušu armuotam betonui, kuris dažniausiai naudojamas fasadų apdailai, taip pat ir įvairiems konstrukciniams elementams, dažniausiai apdailinimams, kuriems aktualu išvengti pleišėjimo. Tiriama, kokią įtaką betonui turi gausus dispersinis armavimas, svarbios mišinių technologinės savybės, kurios tobulinamos laboratoriniais bandymais. Naudojant stiklo plaušą, galima gauti didelius lenkimo stiprumus ir pagaminti didelių matmenų plonus gaminius arba specialias konstrukcijas, kurias veikia didelės lenkimo jėgos eksploatacijos metu. Betoniniams fasadų lakštams, panašiai kaip ir metaliniams lakštams, svarbios lenkimo, o ne gniuždymo savybės. Betonas, priešingai nei metalas, gana trapi medžiaga, todėl tokioms konstrukcijoms reikalingas didesnis betono plastiškumas, kuris gaunamas naudojant būtent šį dispersinį armavimą. Tai nėra naujiena, bet įvairiais atvejais turi būti vertinama fibrų forma ir dydis, kokią įtaką jos turi betono mišinių savybėms, betono deformatyvumui ir irimo procesui. Siekiama, kad betono irimas nebūtų toks trapus. Visuomeniniams pastatams labai didelis plonasienių konstrukcijų poreikis, jų formų įvairovė tik didėja. Pramoniniuose pastatuose itin svarbios betoninės grindys, šiuo atveju aktualios betono pleišėjimo problemos ir kuo mažesnis deformacinių siūlių skaičius grindyse.

Betoninės grindys – moderni apdaila Jeigu tai nėra šlifuojamas mozaikinis betonas, grindims gali būti naudojamas specialus betono mišinys su geros kokybės užpildais. Svarbiausia, kad betono įgeriamumas būtų mažas, jeigu paviršius nešlifuojamas, jis turi būti užlyginamas, naudojant specialias technologijas. Mozaikinio betono pastaruoju metu naudojama mažiau, nes šlifavimo technologijos gana brangios. Dažniau naudojamas kokybiškas paviršius be šlifavimo – betonas su įvairiais cheminiais ir mineraliniais priedais, kurio paviršius uždengiamas plonasluoksniu aukštų techninių parametrų (didelio stiprumo, mažo dilumo, mažo įgeriamumo) mišiniu, ir papildomai gali būti naudojamos specialios impregnavimo polimerais technologijos, kad sudarytų vientisą kokybišką paviršių. Tam tikslui

yra naudojamas plonas kelių milimetrų storio paviršinis sluoksnis iš kitokio smulkiagrūdžio mišinio, kuris dedamas ant nesukietėjusio betono. Tuomet naudojamos specialios technologijos paviršiui išlyginti ir jam užglaistyti specialiais besisukančiais mechaniniais įrankiais. Anksčiau vadinamasis „geležinimas“ buvo atliekamas rankomis: užbarstoma cemento ant nesukietėjusio paviršiaus ir jis įtrinamas, kad būtų išgautas kietas grindų paviršius. Šiuo metu betono paviršiui apdirbti naudojami specialūs mišiniai. Kaip specialusis užpildas gali būti naudojamas korundas, kuris yra daug tvirtesnis už smėlyje esantį kvarcą. Tokio betono paviršius lyginamas naudojant tam skirtą technologinę įrangą, gaunamas gerai sukibęs su apatiniu betono sluoksniu tvirtas viršutinis grindų paviršius. Prekybos centruose, sandėliuose tai yra įprasta technologija, populiari ir Lietuvoje. Grindims svarbus ir dilumas – gebėjimas atlaikyti abrazyvinį poveikį. Tam, kad tai būtų pasiekta, naudojami specialūs betono mišiniai su specialiais užpildais ir pati darbų technologija – paviršiaus apdirbimas specialia įranga, tuomet jį pavyksta išgauti be jokių nuokrypių ir gerai sutankintą. Vėliau paviršius užglaistomas dideliu greičiu besisukančiomis metalinėmis glaistyklėmis. Gali būti naudojama vakuumavimo technologija, kurią naudojant iš paviršiaus specialia įranga pašalinamas vanduo ir oras. „Statybininkai labai mėgsta takius, o dar labiau – savaime susitankinančius betono mišinius, kuriuos lengvai galima transportuoti vamzdynais, naudojant betono siurblius. Labai patogu, kad mišiniai savaime tekėtų, išsilygintų ir nereikėtų daug pastangų juos sutankinti. Dar labiau mėgstami mišiniai, kurių nereikia vibruoti: jie supilami, paviršius išlyginamas naudojant volelį arba glaistyklę. Jie dažniausiai naudojami plonasluoksniams paviršiams betonuoti, kai nedidelis storis, nereikia žiūrėti grindų lygių ir fiksuoti jų gulsčiuku“, – komentavo VGTU profesorius. Liejant betono grindis specialiuose pastatuose galima suformuoti ir tam tikrus nuolydžius, pavyzdžiui, dušinėse ar kitur, kad grindys būtų vientisos visoje patalpoje ar net aukšte. Prie Kauno karo muziejaus dabar yra rekonstruojama Vienybės aikštė. Apačioje įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, o viršuje įrengiama betoninė aikštė su originaliu reljefu – įvairiais įdubimais, iškilimais iš monolitinio betono. Po to dengiama specialiu mišiniu, kuris turi didelį stiprumą ir mažą dilumą bei didelį atsparumą aplinkos poveikiams. Šis labai gražus reljefas bus padarytas iš dekoratyviojo betono.

Fasadas iš skelto betono elementų. Pastatas Kaune. G. Skripkiūno nuotr.

Medžio faktūros betono paviršius. Pastato Kaune fasadas.

Medžio faktūros betono paviršius. Fasadas. Pastatas Kaune. G. Skripkiūno nuotr.

Betoninių surenkamųjų elementų gyvenamasis namas Kaune. G. Skripkiūno nuotr. 23

etonas sulaukÄ&#x2014; reabilitacijos? 24â&#x20AC;&#x192; 2019 spalis

sprendimas

Aurėja ŠLANČĖ, architektų biuro „A3D“ architektė

Marius ŠLANČIUS, architektų biuro „A3D“ architektas

Pastatų ir gyvenamųjų namų projektavimo srityje itin didelę reikšmę turi tinkamas fasadų apdailos medžiagų sprendimas, kuris dažnai gimsta kartu su pagrindine tūrio idėja. Neneigsiu, kad pirmoje vietoje pagal svarbą visgi yra architektūrinio tūrio kompozicija ir pagarba kontekstui. Architektūriniame projektavime, kaip ir gyvenime, svarbiausios yra vietos ir

A. Šlančės nuotr.

laikmečio sąvokos. Ne veltui sakoma, kad gražu tai, kas yra vietoje ir laiku.

A. Šlančės nuotr.

sprendimas

Fasado estetikai sukurti galima panaudoti skelto betono plytas, kurių spalvinis pasirinkimas labai platus. / Aurėja ŠLANČĖ /

26 2019 spalis

Paprastas, bet ne prastas ėkmingai išsprendę šią užduotį – suprojektavę darniai į aplinką įsiliejantį tūrį, paprastai pereiname prie fasadų medžiagiškumo paieškų. Šiuo namo projektavimo etapu susiduriame su dviem iššūkiais: prisitaikyti prie statytojo biudžeto, kūrybiškai interpretuoti rinkoje esančias statybines apdailos medžiagas, surandant būdą, kaip iš tradicinių medžiagų išgauti netradicinį sprendimą. Norėčiau skirti dėmesio iš pažiūros įprastai ir paprastai statybinei medžiagai – betonui ir trumpai apžvelgti jo išraiškos būdus projektuojant namo eksterjerą. Betonas vis dar yra viena patvariausių ir ekonomiškiausių šiandien prieinamų statybinių medžiagų. Iš pradžių esanti skysta būsena suteikia beveik neribotų galimybių formuoti ir išgauti norimą tekstūrą iki galutinio medžiagos sukietėjimo. Architektūrinį projektavimą riboja tik klojinių tipas.

1. Lentų klojiniai

Betonas vis dar yra viena patvariausių ir ekonomiškiausių šiandien prieinamų statybinių medžiagų.

A. Šlančės nuotr.

Tradiciškiausias ir seniausiais praktikuojamas betono liejimas statybos vietoje, rangovui pačiam pasigaminant klojinius. Šis būdas dažniau taikomas nedidelės apimties projektams, pastato fragmentams. Mano nuomone, šis betonavimo būdas yra tinkamiausias norint išgauti natūralų, gyvą lentų klojinių raštą. Palyginti su betono liejimo matricomis – forminiais trafaretiniais ruošiniais, kurie suteikia betonui pernelyg švarią, kiek sintetinę išraišką, šis išeina itin išraiškingas ir kie kvieną kartą truputėlį kitoks. Palyginčiau tokio betono paviršių su akmens plokštėmis, kurios, tos pačios rūšies akmens, yra vienodos, tačiau dviejų identiškų nerasi. Betonuojant šiuo būdu svarbu švari, nenaudota mediena klojiniams ir didelis statytojų kruopštumas bei atsakingumas.

2. Matricos klojinių technologija Matricomis vadinami įvairiausių raštų ir tekstūrų įdėklai, pagaminti iš elastingos medžiagos, skirti betono paviršiaus formai išlieti. Jie paprastai naudojami betonui lieti statybos aikštelėje ar gaminant surenkamuosius gaminius, kurie iš anksto paruošiami gelžbetonio produktus gaminančiose įmonėse. Vieną užsakytą ir nusipirktą matricą galima naudoti iki 50 kartų. Skirtingo rašto įdėklo šiek tiek skiriasi ir matmenys, kurie vidutiniškai siekia apie 20 kvadratinių metrų. Kvadratinio metro kaina apie 200 eurų. Vadinasi,

kuo didesnis pastatas, tuo santykinai pigesnė ši technologija. Man, kaip architektei, ypač patinka didelis standartinių tekstūrų pasirinkimas, leidžiantis įgyvendinti įvairiausias idėjas ir suteikti pastatui individualią išraišką. Tačiau tai dar ne viskas, pasirodo, yra galimybė susikurti ir savo unikalią tekstūrą. Šiuo būdu architektai išlaisvinami nuo įprastinių apribojimų ir gali naudoti spalvą, grūdėtumą, paviršių apdorojimą, kad klientai gautų tikrai išskirtinį rezultatą. Nuostabus dalykas – galimybė pigmentais betonui suteikti norimą spalvą.

sprendimas

3. Fotobetonas

Mane, kaip architektę, projektuojant namus dažnai domina ilgo formato plytos, su kuriomis dėl jų nestandartinių matmenų galima sukurti ypatingą horizontalią fasado liniją. / Aurėja ŠLANČĖ /

Nuotraukų graviravimo formų įdėklai gali paversti fasadą nuotrauka. Kompiuteryje originalios nuotraukos konvertuojamos į CNC frezavimo įrankį. Priklausomai nuo motyvo rezoliucijos, formuojamasis paviršius graviruojamas ir sukuria gražią grubią fasado paviršiaus struktūrą. Tokiu būdu sukuriamas įspūdis, kad vaizdas įpjaunamas į betoną. Saulės šviesa sukuria įvairius efektus: statmenos šviesos spinduliai paverčia vaizdą nepastebimu. Pasisukus kampu ir atsiradus šešėliams, nuotrauka aiškiai pasirodo betone.

4. Šviesą atspindintis betonas Šviesą atspindintis betonas išlaiko visas teigiamas betono ypatybes (atsparumą ugniai, stiprumą, statybos technologiją) ir turi papildomą pranašumą – šviesos atspindį. Betono paviršius aktyvuojamas jį apšvietus, tuomet atspindžio efektas tampa pastebimas ir betonas įgauna aktyvią būseną.

www.a3d.lt

28 2019 spalis

Šviesą atspindintis betonas atveria plačių dizaino galimybių architektūroje, interjero projektavimo, gaminio projektavimo ir eismo saugumo srityse.

5. Betoninės plytos Mane, kaip architektę, projektuojant namus dažnai domina ilgo formato plytos, su kuriomis dėl jų nestandartinių matmenų galima sukurti ypatingą horizontalią fasado liniją. Deja, degtų molio plytų variantai paprastai būna brangoki ir užsakovui, statytojui sunkiai įkandami finansiškai. Nustebau atradusi išskirtinai ilgo formato betonines plytas, kurių spalvos išgaunamos naudojant tik natūralius mineralus. Šių plytų matmenys 595/95/40 mm, o standartinės spalvos keturios: pilka su šešėliu, juoda, balta ir žalsva. Šių plytų kaina taip pat labai patraukli – apie 70 eurų už kvadratinį metrą. Panašią, bet grubesnę fasado estetiką galima gauti statybai panaudojus skelto betono plytas, kurių spalvinis pasirinkimas labai platus. Šios plytos gaminamos Lietuvoje, tad gamintojas gali išpildyti ir individualius pageidavimus.

Užs.

Betono armavimas – be žalos aplinkai Betonas ir plienas plačiausiai statybų sektoriuje naudojamos medžiagos, tiesa, jos imliausios energijai, o tai prisideda prie CO2 išmetimo į atmosferą. Taigi, gamintojai nuolat ieško būdų, kaip sumažinti CO2 emisijas. Oficiali Belgijos polipropileno fibros ir plaušo gamintojos „Adfil“ atstovė Baltijos šalių rinkoms „PP Baltic“ tapo pirmąja kregžde – rinkoje sparčiai populiarėja bendrovės sukurta betonui armuoti skirta polipropileno fibra, kuria galima pakeisti šiuo metu plačiai naudojamą plieninę fibrą ir armatūros tinklus.

Sutaupymas akivaizdus ungtinėje Karalystėje 2007-aisiais atlikti tiksliniai tyrimai parodė, kad, viena vertus, gaminant 1 t plieno fibrų, išmetama kone devyniskart daugiau CO2 nei gaminant tokį pat kiekį polipropileno fibrų. Antra vertus, to paties kiekio polipropilenų fibrų pakanka suarmuoti kone devynis kartus daugiau betono, o, palyginti su armatūros tinklu, šie skirtumai dar akivaizdesni. Jeigu kubiniam metrui betono reikia 25 kg plieninių fibrų, tai tokiam pat betono kiekiui dau geliu atvejų užtenka 3 kg polipropileno fibrų Durus®. Taigi, su 1 t plieninių fibrų galima suarmuoti 40 kubinių metrų betono, o su 1 t polipropileno fibrų – net 333. Polipropileno fibra gali būti naudojama įrengiant grindis ar pamatus, gaminant produkciją iš gelžbetonio. Naudojant polipropileno fibrą DURUS®, armatūros kiekį, reikalingą įrengiant polinius, plokštuminius ar tiesinius pamatus individualiuose namuose, daugiaaukščiuose pas tatuose, įvairiuose sandėliuose ar kituose statiniuose, galima sumažinti kone perpus.

Objektai – ne tik Lietuvoje Statybų sektorius imlus naujovėms, visgi modernioms technologijoms prigyti reikia laiko. Kaip pažymi bendrovės „PP Baltic“ vadovas Andrius Karpauskas, inžinieriai ir rangovai vis dar atsargiai vertina polipropileno fibros galimybes didelių apkrovų perėmimui. Visgi Baltijos ir Skandinavijos šalyse įgyvendinti projektai rodo, kad šis sprendimas ne tik realus, bet ir ekonomiškai naudingas. Vienas naujausių projektų, kuriuose pritaikyta „Adfil“ sukurta betonui armuoti skirta polipropileno fibra, buvo daugiaaukščio pastato statyba Kopenhagoje. Devynių aukštų pastato pamatų ir grindų betonui armuoti buvo panaudota polipropileno fibra „DURUS® EasyFinish“. Įrengiant pamatus, polipropileno fibra pakeitė maždaug 35 proc. tradicinės armatūros, o tai užsakovui sutaupė 22 dienas darbo statybų aikštelėje ir nemažai finansų. „PP Baltic“ tiekia polipropileno fibrą ir Kauno gelžbetonio gamyklai – didelių parametrų gelžbetoniniams šiukšlių konteineriams gaminti. Prieš trejetą metų Ruklos karinėje bazėje, naudojant polipropileno fibrą, buvo įrengti garažai, skirti sunkiajai, 48 t sveriančiai karinei technikai.

Įrengiant automobilių stovėjimo aikšteles Vilniaus oro uoste, Santariškių medicinos centre, naudoti „PP Baltic“ teikiami sprendiniai betonui armuoti. Statant moderniausią Baltijos šalyse Vakarų medienos grupės gamyklą Akmenės LEZ, visos didelių apkrovų aikštelės armuotos polipropileno fibra „DURUS® EasyFinish“ ir plaušu „Crackstop® Ultra“. „Matematika paprasta. Skaičiai rodo, kad, gaminant polipropileno fibrą, į atmosferą išmetama kur kas mažiau anglies dvideginio. Su 1 t polipropileno fibros galima suarmuoti apie 3,5 tūkst. kv. m, o analogiškam plotui plieninės fibros prireiktų kone 10 t. Jei imsimės šiuolaikiškų sprendimų įrengdami pamatus, kurie imliausi armatūrai, sutaupyta bus dar labiau, o galimybių gauti pastato tvarumą įrodantį sertifikatą – daugiau“, – sako bendrovės „PP Baltic“ vadovas A. Karpauskas. „PP Baltic“ teikia su betono armavimu susijusius skaičiavimus, kurie yra apdrausti. Taip pat nemokamai konsultuoja inžinierius, projektuotojus, rangovus. Daugiau informacijos: www.ppbaltic.lt, www.adfil.com.

Užs.

Kam naudojamas lengvesnis už savo pirmtaką betonas? Bendrovė „Lengvas betonas“ įrodė – jų gaminama medžiaga, sudaryta iš labai lengvų polistireninio putplasčio granulių, įterptų į oru putinto cemento skiedinį naudojant „Tech“ priedus, gali tapti išeitimi net ir sudėtingiausiais atvejais, kai reikalingas atsparumas gniuždymui, šilumos ir garso izoliavimas ar keleto užduočių sprendimas vienu produktu.

Sprendimas – įvairiems statiniams

iš kurių gaminamos granulės, ir oras pakeitė tradicinio betono gamyboje naudojamas „sunkiąsias“

Privalumų – ne vienas

not bendrovės direktoriaus Ramūno Ščiučkos, lengvasis betonas, palyginti su įprastu, lengvesnis iki 10 kartų. Skaičiuojama, kad jei tradicinis betonas, priklausomai nuo užpildų, sveria nuo 2 iki 2,5 t vienam kubiniam metrui, tai „Lengvo betono“ specialistai gali pagaminti kur kas „laibesnį“ – sveriantį nuo 140 iki 400 kg vienam kubiniam metrui. Į Europos Sąjungoje sertifikuoto lengvojo betono sudėtį be cemento įeina cemento priedai „Tech“, sudarantys oro putas, ir vanduo. Kad būtų išgauta didesnė šilumos varža ir garso izoliacija, gaminamas antras produktas, įdedant polistireninio putplasčio granulių. Iš statybų aikštelių atkeliaujančios polistireninio putplasčio atliekos,

inertines medžiagas – žvyrą ir skaldą. Šis betonas gaminamas naudojant aukštos kokybės cementą, polistireno granules, organinį putokšlį, taigi, yra ekologiškas gaminys, pasižymi labai mažu vandens įgeriamumu, tačiau gerai praleidžia orą. Dar svarbi šios medžiagos savybė ta, kad metalo armatūra visiškai nerūdija, nes proceso metu susidaro plėvelė, apsauganti metalą nuo korozijos. Medžiaga visiškai atspari šildymo-šaldymo ci klams. Laboratorijoje net ir po 250 bandymo ci klų nebuvo pastebėta jokių irimo požymių. Taip pat ir nedegi, pagal medžiagų kompozito panaudojimą stogų konstrukcijose nustatyta Broof(t1) klasė. Architektams ši medžiaga galėtų patikti dar ir tuo, kad ją galima tiesiog užpurkšti ant armuoto paviršiaus, to pakanka, kad ji prisitvirtintų ir sustingtų.

Statant energiškai efektyvius pastatus, ypač svarbi lengvojo betono savybė – puiki šilumos ir garso izoliacija. Naudojant lengvąjį betoną, 40 cm storio sienos šiluminė varža R – didesnė nei 7. Ši medžiaga atspari gniuždymui, gali būti įvairaus kietumo, taigi, tinka lieti ant perdangų, įvairaus grunto, stogams, nuolydžiams, terasoms, grindims, sienoms, užlieti nenaudojamoms ertmėms, injekuoti vamzdžiams. Ir tai dar ne visi jos panaudojimo būdai. Toks betonas gali būti naudojamas netradicinių – plaukiančių pontonų ar plaukiančių namų statyboje. Formavimo metu masė labai taki, todėl puikiai užpildo formas. Taigi, formuojant grindis, nereikalingi brangūs įrenginiai horizontui lyginti – masė pati savaime besilyginanti gana tiksliai užkloja reikiamą betonuoti plotą. Ši

Nuolydžių virš parkingo formavimas, hidroizoliavimas.

Tarp vamzdžių injektavimas.

30 2019 spalis

Kelio pralaidų užpildymas.

medžiaga tinkama ir įrengiant grindis tarp senų medinių gegnių arba užliejant labai nelygias šimtamečių pastatų grindis. Jei pastato stogas plokščiasis, lengvuoju betonu galima suformuoti reikiamus nuolydžius į trapus, į kuriuos subėgtų vanduo. Seni stogai įprastai apšiltinami polistireninio putplasčio plokštėmis, ant kurių klojamas mineralinės vatos sluoksnis, tik tuomet prilydoma danga. Lengvąjį betoną galima lieti tiesiai ant stogo perdangos arba ant bet kurio kito papildomo apšiltinančios medžiagos sluoksnio (polistireninio putplasčio, mineralinės vatos ar keramzito). Ant jo išsyk galima kloti prilydomąją dangą, stogas tampa eksploatuojamas, galima įrengti saulės baterijas ar želdinti. Dar labai svarbus tokio sprendimo pranašumas, kad išvengiama šalčio tiltelių. Naudoti lengvąjį betoną ypač tinka ir pastatuose, kuriuose atsiranda gamybinių vibracijų (pavyzdžiui, kur važinėja tiltiniai kranai).

Panaudojamas įvairiems projektams Betonuojant sienas, lengvasis betonas keliauja į individualiuosius namus, gamybines patalpas, ypač prireikus atskirti patalpas ir sumažinti iš jų sklindantį triukšmą, ir kitus objektus. Kaip vieną pavyzdžių pašnekovas minėjo garso įrašų studiją, kur lengvasis betonas panaudotas įrengiant garsą izoliuojančią sieną. Šiuo metu vystomas naujas projektas – ungurių ferma Trakų rajone, jo užsakovai – Danijos kompanija. Planuojama panaudoti 500 kubinių metrų lengvojo betono fermos padui išlieti. Produktas pasirinktas dėl jo didelio atsparumo gniuždymui ir baseino stabiliai temperatūrai palaikyti. Dar viena šios medžiagos panaudojimo galimybė – antžeminės ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Šiuose objektuose dėl itin didelio svorio sudėtinga naudoti įprastą betoną.

Vilniaus Oro Uosto senų trasų ir kamerų naikinimas.

Lengvuoju betonu tampa paprasčiau suformuoti reikiamus nuolydžius į trapus gruntiniam vandeniui nubėgti. Įrengiant požemines automobilių stovėjimo aikšteles, ant lengvojo betono sluoksnio klojama hidroizoliacija, tuomet – drenažinė membrana, skalda, trinkelės, asfaltas ar kita kelio danga. Praėjusiais metais sostinėje „Lengvo betono“ specialistai betonavo automobilių stovėjimo aikštelę prie vieno naujai išdygusio biurų pastato. 2 tūkst. kv. metrų ploto aikštelėje nuolydžius ketinta formuoti iš smėlio, kurio lyginamasis svoris 1,6 t vienam kubiniam metrui. Iš viso jo būtų prireikę 360 tonų. Smėlį pakeitus lengvuoju betonu, jo pakako keliskart mažiau – 60 tonų. An tra vertus, neliko pavojaus, kad smėlis, veikiant vibracijai, subyrės į žemesnes vietas, sumažės nuolydžiai ir paviršius praras savo formą. Lengvasis betonas tinkamas ir seniems vamzdžiams užpildyti (naikinti), tarpvamzdžiams injekuoti, ertmėms ir kelio pralaidoms užpildyti. Šis metodas naudojamas po gyvenvietėmis, keliais ir geležinkeliais. R. Ščiučka pasakojo, kad planuojamas projektas sostinėje – kolektorių pašalinimas. Po žeme rūdijant metaliniams vamzdžiams, pro susidariusias ertmes sunkiasi gruntinis vanduo, sykiu į tuščias ertmes patenka grunto, smėlio, kelyje atsiranda duobių. Į senus vamzdžius įvėrus naujus, tarpas tarp jų injekuojamas nepaliekant ertmių bei įtveriant vamzdžius ir juos apsaugant. Lengvąjį betoną galima pūsti įvairiu atstumu, trasos ilgis gali siekti 200 metrų ir daugiau, priklausomai nuo plyšio dydžio. Vandens tiekimo trasose plastikiniai vamzdžiai nuo hidraulinių smūgių, temperatūrų skirtumų, ypač tarpiniuose šuliniuose, kur yra sklendžių, kolektorių, nuo judesio skyla ir įvyksta avarijos. Kad vamzdžiai nejudėtų ir nebūtų likusių požeminių ertmių, tarpvamzdžiai injekuojami.

Grindų įrengimas.

Prieš porą metų „Lengvo betono“ komanda prisidėjo prie Vilniaus oro uosto pakilimo ir nusileidimo tako renovacijos projekto: čia požeminiai nuotekų tinklai tęsėsi kone 2 km 300 m, kur dangos nebuvo galima ardyti, perkasti, pasenę nuotekų tinklai užpilti lengvuoju betonu. Likusiame daugiau nei 1,5 km ruože buvo pasirinktas sudėtingesnis sprendimas: nukasta tūkstančiai kubinių metrų grunto, vamzdžiai išgabenti, utilizuoti, gruntas suvežtas atgal, sutankintas, užsėta žolė. Beje, prireikus perkasti injekuotą vamzdį ar kolektorių lengvuoju betonu, betono nereikėtų daužyti, paprastai jis kasamas kaip paprastas gruntas. Įmonė „Lengvas betonas“ daugiausia dirba Lietuvos statybų sektoriuje, tačiau yra dažnai kviečiama į Latviją, Baltarusiją ir kitas šalis. Pastaruoju metu Norvegijoje gamino metalo ir lengvojo betono pakabinamuosius balkonus renovuojamiems daugiabučiams. Tokio balkono pranašumas yra naujoviškas dizainas, nėra šalčio tiltelio į pastatą, balkonas 3,5 karto len gvesnis už tokių pat matmenų paprasto betono plokštę, yra labai lengva montuoti. Bendrovė „Lengvas betonas“ šią technologiją kuria jau dešimtmetį, yra gavusi du patentus. Pagrindinė jų veikla – specialia įranga atvykus į objektą pagaminti reikiamo lengvumo ir šiluminių savybių betoną, jį supūsti ir išlyginti. Bendrovės planuose – Lietuvoje pradėti gaminti šį betoną sausu pavidalu ir maišuose pateikti į parduotuves.

UAB „Lengvas betonas“ Palemono g. 2A, LT-52191 Kaunas Tel. +370 612 34 050 www.lengvasbetonas.lt

Stogų užpylimas.

etonas interjere – nebe tabu

32 2019 spalis

sprendimas Aurėja ŠLANČĖ, architektų biuro „A3D“ architektė

Betonas gyvenamųjų erdvių interjere paprastai sukelia prieštaringų emocijų. Visgi daugėja žmonių, kuriems ši medžiaga patinka ir jie mielai džiaugiasi betono plokštumomis ar detalėmis interjere. Kiti šios medžiagos estetinės vertės nemato. Tokiems žmonėms betonas asocijuojasi su visuomeniniais pastatais ir jų konstrukcijomis.

ios nepakeičiamos medžiagos, išgautos tik XIX amžiaus pradžioje, naudojimo ir išraiškos būdų – ne vienas. Visų pirma, betonas interjere ar pastato fasade tapo klasika dar apie 1950 metus, kai jį laisvai naudoti savo projektams ir kuriamiems pastatams pradėjo to meto garsiausi architektai, tarp kurių ir vienas žymiausių architektūros istorijoje vardų Le Corbusier. Dažniausiai naudojęs ant lentų klojinių liejamą betoną, architektas pabrėžė naują gryną estetiką, kurios nereikia dangstyti ar slėpti. Išskiriami keturi dažniausi betono naudojimo interjere būdai.

Betonas interjere ar pastato fasade tapo klasika dar apie 1950 metus.

A. Šlančės nuotr.

1. Betoninių esamų pastato konstrukcijų eksponavimas interjere. Interjere dažniausiai eksponuojamos betono klojinių ar surenkamųjų blokų lubos, sienų fragmentai, kolonos. Architektai dažniausiai dar projekto procese numato, kurios konstrukcijos bus paliekamos atviros ir matomos. Svarbi tampa šių konstrukcinių pastato fragmentų estetinė išraiška, tekstūra, spalva, todėl vykstant statyboms sutelkiamas papildomas dėmesys ir kruopštumas numatytųjų pastato fragmentų įgyvendinimui. Sprendžiama, kaip suprojektuoti elektros ar santechnikos instaliaciją, kad nepažeistų ir nesuardytų bendro vaizdo. Tokiu atveju dar projekto stadijoje parenkamas interjere pageidaujamas galutinis betono paviršiaus vaizdas ir spalva. Dažniausiai architektai ieško vientiso sprendimo, kad interjeras atitiktų pastato stilių, kurio išorės fragmentai natūraliai įsilietų į vidaus erdvę. Pageidaujamai betono tekstūrai išgauti dažniausiai naudojami lentų klojiniai, lygūs faneros ar kitų pasirinktų plokščių klojiniai, o sudėtingesnėms ir originalesnėms tekstūroms gauti – matricos klojinių technologija.

Betono klojinių siena interjere („A3D architektai“, Aurėja Šlančė, Marius Šlančius).

2. Betono apdaila, dekoratyviniai betono paviršiai. Dažnai nutinka taip, kad žmogus, įsigijęs būstą, nori pagyvinti interjerą, suteikti jam tam tikrą charakterį, tačiau betono konstrukcijų nėra arba yra, bet jos pažeistos, prastos būklės ir netinkamos eksponuoti. Tokiu atveju puikiai pasitarnauja betono konstrukcijas imituojantys paviršiai. Dažniausiai pasitaikantis sprendimas betoniniam paviršiui sukurti – įvairiausių technologijų ir padengimo dažai. Šiuo būdu gaunamas estetinis vaizdas yra tolygesnis, švaresnis, tačiau mažiau išraiškingas nei natūralių betono konstrukcijų. Tam tikrų gamintojų dekoras turi daugybę gerų ypatybių: gali būti naudojamas tiek vidaus, tiek išorės darbams, atsparus nusidėvėjimui ir trinčiai, puikiai valosi.

Apdailos mišiniai dažniausiai pritaikomi įvairiems paviršiams padengti – grindims, sienoms, laiptams. Jie gali būti naudojami ir drėgnoms patalpoms.

3. Betoninės grindys. Dažnai norint gauti vientisą vaizdą, interjere pasirenkamos išliejamojo betono grindys. Jos ilgaamžės ir atsparios dilimui bei mechaniniam pažeidimui. Poliruoto betono grindys yra idealios šildomosioms grindims. Tokiu atveju išvengiama papildomų šilumą sulaikančių sluoksnių, paprastai klojamų ant išlyginamojo betono sluoksnio. Be daugybės funkcinių pranašumų, betoninės grindys turi ir estetinių pliusų. Jos yra vientisos, be siūlių ar jungčių, galima pasirinkti spalvą, paviršiaus blizgumą.

4. Interjero detalės. Betonas plačiai naudojamas interjere projektuojant laiptus, židinius. Gamintojai siūlo betonines pakopas, palanges, vazonus, interjero aksesuarus. Plonu betono sluoksniu dengiami virtuvės stalviršiai, barai. Baldams siūlomos betono vaizdą imituojančios baldų plokštės, kurios įneša į interjerą lengvo grubumo ir stilingo neužbaigtumo įspūdį. Betonas interjere gali būti pateiktas stilingai ir šiuolaikiškai. Šios medžiagos užduodamą industrinį kiek brutalistinį stilių galima sušvelninti ir papildyti priešingomis šiltomis, minkštomis medžiagomis – medžiu, kilimu, užuolaidomis ir kitomis interjero detalėmis.

- laiptų pakopos, antpakopiai, plokštės - palangės, stalviršiai - įvairūs nestandartiniai gaminiai 34 2019 spalis

UAB „Veikta“ Lauko g. 19, Trakiškių k., LT-69492 Marijampolės sav. Tel. +370 655 62546, el.p. info@veikta.lt www.veikta.lt

Užs.

Unikalūs sprendiniai, kontroliuojantys savaiminius betono įtrūkimus Bendrovė „Primostar“, bendradarbiaudama su užsakovais, projektuotojais, betono gamyklomis ir statytojais, statybų proceso dalyviams siūlo kristalinius priedus betonui, užtikrinančius jo atsparumą aplinkos poveikiui, ir atlieka hi droizoliavimo darbus, t. y. dalyvauja visame procese.

Estijoje beveik 20 metų veikiančios, neseniai vei klą Lietuvoje pradėjusios įmonės specialistai sukūrė sprendimą, leidžiantį kontroliuoti betono įtrūkimų susidarymą, juos nukreipiant į pasirinktą vietą. Šiuo metu patentuojamas sprendimas suteikia galimybę statyti greičiau, patogiau ir kokybiškiau, nes susitraukiant betonui neatsiranda atsitiktinių įtrūkimų. Pagrindinė proceso dalis yra betono maišymas ir liejimas, būtina skirti dėmesio ir su betono susitraukimu susijusiems įtrūkimams. „Primostar“ siūlo specialius sprendimus, skirtus technologinėms ir deformacinėms siūlėms bei įvorėms, o garantiją suteikia net iki 15 metų. Paprastai betonas susitraukia apie 1 mm per 4 metrus, dėl šios priežasties atsiranda įtrūkių. „Primostar“ sukurtas sprendimas leidžia juos nukreipti į pasirinktą vietą ir iš karto juos užsandarinti – nereikia tolesnio padengimo ar papildomo sandarinimo. Panaudojant įdėtines hidroizoliacines detales, įtrūkimų vietos nustatomos iš anksto, dėl to betonas gali būti liejamas didesnias plotais ir greičiau, pašalinama rizika, kad į betono kontrukcijas gali skverbtis vanduo. Neigiamą vandens poveikį kristalai paverčia betoną stiprinančiu veiksniu. Į betoną įmaišomas kristalinis priedas betono struktūrą daro nepralaidžią vandeniui. Kristalinio priedo reikia kur kas mažiau negu kitų hidroizoliuojančių medžiagų. Šis sprendimas yra pigesnis tiek užsakovui, tiek statybininkui – visos šalys taupo ir laiką ir lėšas. Dėl „Primostar“ patentuotų technologijų, kon troliuojamas atsitiktinių betono įskilimų susidarymas, o kristaliniai priedai neigiamą vandens poveikį paverčia betoną stiprinančiu veiksniu. Statinio tarnavimo laikas taip pat yra svarbus veiksnys, siekiant saugoti aplinką ir išteklius. Užbaigus statybos darbus, įgyvendinti sprendimai turi išlikti dešimtmečius. Kristalinį priedą įterpiant į betoną ilgėja betono tarnavimo laikas. Poveikis išliks ir po 5, ir po 50 metų – betono viduje esantis kristalinis priedas bus aktyvus tol, kol egzistuos betonas.

„Primostar“ sukurtas sprendimas leidžia betono įtrūkimus nukreipti į pasirinktą vietą ir iš karto juos užsandarinti – nereikia tolesnio padengimo ar papildomo sandarinimo.

UAB „Primostar“

www.primostar.eu

Užs.

Monolitinio betono juvelyrika dr. Giedrius GIRSKAS, vyresnysis mokslo darbuotojas, VGTU; Dalius KRIPTAVIČIUS, technikos vadovas, UAB „Peri“

Ta pati medžiaga – skirtingi reikalavimai šgauti tokios kokybės paviršius nėra paprasta: vertinant sudėtingumo ir reikiamos kompetencijos lygį, tokio paviršiaus išgavimą galima vadinti betono juvelyrika, nes reikia didelio kruopštumo, patirties, gebėjimų, kad gautas rezultatas atitiktų keliamus reikalavimus. Tokiam betono matomam paviršiui keliami labai aukšti estetiniai ir techniniai reikalavimai,

Šių dienų architektūros sprendiniai dažnai susiję su atvirais, matomais betono paviršiais. Tokie paviršiai dažnai vadinami architektūriniais, eksponuojamaisiais ir kt. Mūsų šalyje pastaraisiais metais daugėja projektų, kuriuose atsiranda poreikis monolitinių konstrukcijų, turinčių aukštos kokybės paviršius, kurie papildomai neapdailinami.

pavyzdžiui, tai templių kiaurymių išdėstymas ir kokybė, „gražios“ skydų (faneros) jungties siūlės, lygus paviršius, nuoseklus skydų žingsnis, tolygiai pilka spalva, nėra betono nutekėjimų, nedidelis kavernų (oro porų) dydis ir jų kiekis bei dar daugelis kitų, netaikomų paprastam kons trukciniam betonui. Pastarojo pagrindiniai reikalavimai – stipris gniuždymui, atsparumas aplinkos poveikiui ir apdirbamumas. Taip pat galimi reikalavimai paviršiaus tekstūrai, raštams, kurie išgaunami dengiant klojinius lentomis, matricomis, plėvelėmis ir kitomis dangomis.

Remiasi pasenusiomis metodikomis Dažnas atvejis, kai nesutampa užsakovo ir (ar) architekto lūkesčiai dėl to, kas realiai pasiekiama statybos objekte, nes mūsų šalies statybas reglamentuojančiuose dokumentuose nėra jokios informacijos apie architektūrinį betoną, jo kokybės vertinimo kriterijus, rekomendacijas medžiagoms ir betonavimo darbų atlikimui. Dažniausiai projektuose pateikiami reikalavimai remiantis rusiškuoju buvusiu SSSR standartu ГОСТ 13015.0-2012 – „Конструкции и изделия бетонные и железобетонные сборные“ (liet. „Betoninės ir gelžbetoninės surenkamosios konstrukcijos ir gaminiai“), kuriame ganėtinai painiai (nuo A1 iki A7 klasės) suklasifikuoti betono paviršiaus reikalavimai. Painumas tas, kad nėra aiškiai atskirtos klasės surenkamiesiems betono gaminiams ir monolitiniam betonui. Vienas pavyzdžių – betono paviršiaus klasė A3. Paskaičius, kokiu būdu išgaunamas toks paviršius, paaiškėtų, kad paviršius turi būti formuojamas horizontalioje arba vertikalioje padėtyje ir vėliau mechanizuotai glaistomas gamyklinėmis sąlygomis. Toks būdas galimas surenkamiesiems gaminiams, tačiau visiškai nerealus monolitiniams betonui. Apibendrinant kaimynų iš Vakarų patirtį, ko reikia, kad būtų galima išgauti tokio lygio paviršius, pagrindiniai dalykai būtų šie: 1 pav. Betono paviršiaus raštai ir tekstūros. 2 pav. Eksponuojamų betono konstrukcijų pavyzdžiai.

36 2019 spalis

• • • •

palankios aplinkos sąlygos; laikas gamybiniam pasiruošimui; pinigai; darbo kokybė (darbuotojų kompetencija, patirtis); • konstrukciniai sprendimai (etapiškumas, klojinių sistemos, betonavimo technologija).

Kai ko derėtų nepamiršti Atsakant į klausimą, kodėl pirmiau paminėti dalykai svarbūs, norėtųsi plačiau pakomentuoti šiuos, labai didelę įtaką paviršiaus kokybei darančius veiksnius. Pasiremdami kaimynų lenkų ar vokiečių patirtimi, suprastume, kad labai svarbu, jog betonavimas vyktų šiltuoju metų laiku, kai oro temperatūra ne žemesnė nei 10 °C, nes esant žemesnei temperatūrai į betoną dedamos įmaišos, koreguojasi hidratacijos procesai, jų trukmė, betono konsistencija, atsiranda daug nesurištų laisvųjų kalkių, kurios toli gražu nepuošia paviršiaus. Laikas gamybiniam paruošimui labai svarbus tuo, kad reikia daug laiko tam, kad būtų suplanuoti reikiami technologiniai nutraukimai nestandartinių klojinių projektavimui ir gamybai, taip pat numatyta daug kitų susijusių dalykų, kurie turi būti įvertinti, iki pradedant montuoti klojinius. Didelis papildomų pinigų poreikis atsiranda todėl, kad rangovui reikia lėšų įsigyti naujai, aukštos kokybės fanerai, priedais ir cheminėmis įmaišomis (tai būtų pelenai, granuliuotasis šlakas, superplastikliai, stabilizatoriai ir pan.) pagerintam betonui, nes iš tradicinio prekinio betono gerus paviršius padaryti ypač sudėtinga. Taip pat pinigų reikia darbuotojų atlygiui, nes tiek klojinių montavimas, tiek betonavimas reikalauja daugiau laiko. Sakoma, kad velnias slypi detalėse. Perfrazuojant šį posakį, betono paviršiaus kokybei labai svarbios smulkios detalės. Pavyzdžiui, klojinių jungties siūlės, siūlės tarp klojinių ir pa grindo, o, kalbant bendrai, visos siūlės, pro kurias gali pratekėti vanduo, privalo būti kruopščiai užsandarintos tarpikliais, silikonu ar kitomis sandarinimo priemonėmis, nes pratekėjus vandeniui ant betono paviršiaus bus matomi atsivėrę užpildai

(smėlis, akmenukai, skalda). Jei tikėtume užsienio statybininkų praktika, aukšto lygio paviršiaus išgavimo kaina gali 3–4 kartus viršyti įprastinio kons trukcinio betono kainą. Darbuotojų patirtis, kompetencija, motyvacija turi esminę įtaką galutiniams rezultatui, nes nuo jų atsakomybės priklauso tinkamas klojinių paviršiaus paruošimas, betono suklojimas, sutankinimas ir kiti smulkesni, bet ne mažiau svarbūs pasiruošimo betonuoti ir tolesni vykdymo procesai. Taigi, matyti, kad architektūrinis betonas, kalbant apie medžiagas, įrankius, darbo kokybę, kainą ir norimą rezultatą, iš tiesų turi daug panašumo su juvelyrika.

3 pav. „Moxy“ grupės viešbutis, Kaunas. 4 pav. Monolitinių sienų įrengimas.

Yra kuo pasigirti Bet, kaip sakoma, ne šventieji puodus lipdo. Štai vienas objektas Kaune, kurio plėtotoja UAB „Tala LT“, generalinis rangovas UAB „Mitnija“, statinio paskirtis visuomeninė, konkrečiau – viešbutis. Aukštingumas – 7 aukštai, iš kurių vienas po žeme. Reikalavimas betono paviršiui – A3 klasė. Objektas dar statomas, tačiau monolitinis karkasas jau yra įrengtas ir pompastikos galima konstatuoti, kad, įvertinus sudėtingumo lygį, jis tikrai galėtų būti vienas iš gerosios praktikos liejant aukštos kokybės betono paviršius pavyzdys. Šio objekto rangovams tikrai netrūko iššūkių. Pats viešbučio monolitinių konstrukcijų projektas buvo ne iš paprastųjų. Tipiniame aukšte tarp vertikalių, laikančiųjų konstrukcijų nebuvo nei vienos kolonos. Visas apkrovas turėjo perimti ir perduoti į pagrindą monolitinės sienos, kurios, be sudėtingos geometrijos, daugybės angų langams ir durims, komplikuoto armavimo, dar turėjo tenkinti paviršiui keliamus reikalavimus (pagal GOST – A3 klasė) ir, be abejo, visa tai turėjo būti atlikta turint ribotą laiko limitą, finansus ir kitus išteklius. Statybų kompanijos „Mitnija“ projektų vadovas Martynas Gricius pasidžiaugė bendradarbiavimu su verslo partneriu bendrove „Peri“. Tiekėjo specialis-

nių klausimų, klojinių kokybės, galimo etapiškumo, kad maksimaliai pagreitintų darbus ir sumažinti klojinių poreikį (be pinigų, objekte labai trūko laisvos vietos sandėliavimui), sykiu neprarandant kokybės. Žingsnis po žingsnio, idėja po idėjos pamažu susidėliojo sprendiniai, etapai, technologija, vedanti prie užsakovo lūkesčius tenkinančio rezultato. Tikslui pasiekti apie 50 proc. sieninių klojinių buvo tiekiami į objektą su nauja fanera, jų kiekis optimizuotas nuo pradinių 1600 iki 1100 kv. m (poreikis sumažintas apie 30 proc., neprarandant tempo), atsirado konstruktoriaus patvirtintas betonavimo etapiškumas, naudojant mūsų šalyje neįprastą betonavimo ir armavimo būdą, t. y. buvo betonuojamos tiesios sienos, o skersinės, su jomis besiribojančios sienos, priarmuojamos išgręžiant kiaurymes ir pasitelkus specialius klijus klijuojant armatūros inkarus. Šis būdas gerokai supaprastino klojinių montavimo darbus, padėjo išvengti kampų formavimo, dėl kurių dažnai nukenčia sienų raštas, nes tampa techniškai labai sudėtinga parinkti vienodo dydžio klojinių skydus.

tai, anot M. Griciaus, techninius klausimus šiame objekte sprendė operatyviai ir atsakingai. Bendrovės „Peri“ specialistai dar konkurso metu su rangovu pradėjo bendrauti dėl technologi-

38â&#x20AC;&#x192; 2019 spalis

Andriaus StepankeviÄ?iaus nuotr.

sprendimas

ndustrinis stilius interjere – laisvė kūrybai ir originalumui

Agnė KRUOPYTĖ

Atrodo, dar ne taip seniai atviros lubos su vamzdynais ar iš europadėklų pagaminti stalai keldavo nuostabą. Šiandien industrinis stilius užkariauja ne tik modernius barus ar lofto tipo būstus – jį vis dažniau galime rasti individualiųjų namų ir biurų interjere. Originalų, drąsiais sprendimais išsiskiriantį industrinį stilių žmonės pamėgo dėl galimybės neriboti savo kūrybiškumo ir jį puikiai derinti su kitų stilių interjero detalėmis. Kaip pramoninio miesto įvaizdį sekasi perkelti į uždaras erdves? Rimantas ŠPOKAS, dizaino studijos „Rimartus“ įkūrėjas

Atgimsta iš naujo

Tai tarsi panaikina ribą tarp išorės ir vidaus, pa-

Lofto patalpos perplanuotos, įrengtas antras aukštas ir stoglangiai.

izaino studijos „Rimartus“ įkūrėjas Rimantas Špokas sako, kad šiuo metu industrinis stilius išgyvena savo renesansą, o jo populiarumas neblės ir ateityje. „Tai lemia šiuolaikinis, miesto šurmulio kupinas gyvenimo tempas, globalizacija, greito vartojimo kultūra. Industrinis stilius žavi demokratišku dizainu, universaliu pritaikymu ir galimybe dalelę miesto perkelti į artimesnę aplinką.

deda į gyvenimą įnešti daugiau vientisumo“, – pasakoja dizaineris. R. Špokas taip pat atkreipia dėmesį, kad industrinį stilių interjere labiausiai vertina jauni, drąsūs, šiuolaikiški, naujovių ieškantys ir kūrybiški žmonės. „Toks interjeras pasižymi laisva, meniška estetika, netradicinėmis detalėmis, jį galima kurti paprastomis ir nebrangiomis priemonėmis. Žmonės lavina savo skonį ir ieško naujų išraiškų, todėl šį stilių vis dažniau matome įvairesniuose interjeruose“, – teigia architektas.

sprendimas

Atviros konstrukcijos ir netikėti sprendimai Pasak R. Špoko, industrinio stiliaus interjerui būdingos grubios tekstūros, vintažiniai, originalūs daiktai, unikalios detalės. „Labai paplitę metalizuoti arba surūdiję paviršiai, metaliniai tinkleliai rėmeliuose, į madą vėl grįžta stiklo blokeliai. Taip pat plinta įvairių formų detalės iš skardos, perforuoti lakštai, grotelės, dabar itin vertinamos metalinės kolonos, kurios paliekamos atviros, su visais varžtais. Savo vietą atranda ornamentas, subtilesnės formos, ritmingi reljefai, meno kūriniai. Industrinis stilius tampa rafinuotesnis, įmantresnis“, – jį apibūdina interjero dizaineris. Bene pagrindiniai industrinio stiliaus akcentai – natūralios ir statybinės medžiagos. Tai mediena, plienas, stiklas, betonas. Jau kurį laiką ypač populiarus betonas, kurį galima naudoti labai įvairiai: tiek sienų, lubų paviršiams, tiek kitiems akcentams, tokiems kaip šviestuvai, lentynos, kriauklės. Betonas patalpai suteikia grubios Interjere netrūksta industrinio dizaino akcentų.

40 2019 spalis

estetikos, tekstūrinio užpildymo, jį nesunku derinti su kitomis medžiagomis. Interjero dizaineris išskiria ir stiklą: stiklas interjerui suteikia atspindžių, elegancijos, paslaptingumo, paįvairina erdves ir jas vizualiai didina. Ši medžiaga dažnai naudojama ir biuruose, kur reikia išlaikyti erdvumo, lengvumo ir šviesos įspūdį. Stiklo pertvaros taip pat padeda atskirti zonas nesumažinant erdvės.

Svarbiausia – funkcionalumas

Jaunos poros būste Trakuose įgyvendinta juodai balto lofto idėja. Interjere pabrėžti įdomūs buvusio gamybinio pastato konstrukciniai elementai, miesto atmosfera.

A. Stepankevičiaus nuotr.

Pagrindinė priežastis, kodėl industrinis stilius jau seniai išaugo loftų aplinką ir įsiveržė į individualiųjų namų interjerą, yra jo funkcionalumas. Interjero dizaineris įvardijo, kokios industrinio stiliaus savybės yra patrauklios vartotojui. Lankstumas. Nors industrinis stilius atrodo įspūdingai, jį sukurti gana paprasta. Čia vyrauja nenudailinti paviršiai ir tekstūros, galima palikti atviras sienas, daug neinvestuoti į apdailą. Šiam stiliui būdingas originalumas, kūrybinė

Leono Garbačausko nuotr. Leono Garbačausko nuotr.

laisvė – nėra griežtų kanonų, galima tarpusavyje derinti įvairius elementus. Dažnai industrinis stilius derinamas su minimalizmo estetika, tad interjero nereikia apkrauti detalėmis, pakanka kelių išraiškingų akcentų, neužgožiančių visumos. Ekologija. Šiandienos žmogui labai svarbi ekologija, o industrinio stiliaus interjere medžiagos ir elementai yra išnaudojami taupiai, čia svarbi antrinio perdirbimo tema. Interjere – natūralios arba perdirbtos medžiagos, reikalinga minimali apdaila, čia vietą atranda seni, antikvariniai, jau panaudoti ar naujam gyvenimui prikelti daiktai. Universalumas. Industrinis dizainas šiandien derinamas su kitais stiliais ir dėl to tampa vis įvairesnis. Jo detalės ir elementai puikiai dera minimalistiniuose, skandinaviško stiliaus interjeruose ar su art deko, eklektikos, klasikos elementais. Šis stilius tinka ir didelėms, ir mažoms erdvėms – svarbiausia efektyviai suplanuoti patalpas, teisingai sudėlioti pagrindinius akcentus ir visas detales sujungti į harmoningą visumą.

42 2019 spalis

Baltame fone ryškiomis spalvomis atskirtos funkcinės erdvės – ryškus juodos ir oranžinės spalvų duetas virtuvėje kontrastuoja su mėlynųžalių tonų poilsio zona.

Pilkame vonios kambaryje gaiviai suskamba raudona praustuvo spalva.

Užs.

Nestandartinė dušo kabina: galvosūkis ar originalus rezultatas? alėpėse ar senamiesčio pastatų rekonstrukcijos metu projektuojamuose vonios kambariuose kartais nepavyksta įrengti standartinio dydžio dušo kabinos. Žinant, kokia ji yra patogi visada skubantiems ar vyresnio amžiaus žmonėms, verta pasukti galvą ar pasitarti su specialistais. Kai stogo nuolydis trukdo įvykdyti paprastesnį, standartinį sprendimą, originalus vari antas gali tapti vonios kambario išskirtinumu. Jeigu vonios kambaryje netinka standartinė dušo kabina, geriausia ją užsakyti iš gamintojų.

Sprendimas – ne vienu atveju Dušo kabinų ir tualetų, biuro pertvarų gamintojos – bendrovės „Baltijos brasta“ pardavimų vadovė Ona Vaitekūnienė sako, kad netipinių dušo kabinų teiraujasi užsakovai, kuriems rūpi kuo racionaliau išnaudoti erdvę. Taip pat architektai, dizaineriai, norintys sukurti originalų vonios kambarį net ir komplikuotose erdvėse. Žinoma, prieš tai viskas turi būti kruopščiai suplanuota ir įvertinta, atvesti reikiami vandens įvadai, pasirūpinta hidroizoliacija ir grindų šildymu po plytelėmis. Nestandartinė

dušo kabina gali būti įvairių matmenų ir aukščių, pagal užsakymą ji gaminama milimetrų tikslumu, kad būtų sandari ir tilptų į numatytą vietą. Gaminant pagal individualų užsakymą galimi ne tik įvairūs dušo kabinos dydžiai, bet ir profilių spalvos, durų varstymo tipai. Todėl net ir mažame vonios kambaryje galima rasti sprendimų – kampinė dušo kabina arba susilankstančių dušo sienelių sistema, atlaisvinanti dušo erdvę, kai ja nesinaudojama. Mažuose vonios kambariuose gamintojai gali pritaikyti ir berėmes dušo kabinos konstrukcijas, kurios vizualiai lengvesnės, tarsi pranyksta aplinkoje, leisdamos vyrauti sienų apdailos spalvoms, raštams ar interjero detalėms. Jos estetiškai patrauklesnės, neskaido erdvės. Visgi rėminės konstrukcijos stabilesnės, nors joms reikia daugiau priežiūros. Tokias dušo kabinas gamintojai rekomenduoja, kai yra tikimybė, kad teks montuoti sieneles prie nelygių paviršių, nes rėminė ar pusiau rėminė konstrukcija iki tam tikros ribos leidžia reguliuoti profilius ir išgauti lygumą. Reikia įvertinti, kad nišoje ar kitur, kur reikia taupyti vietą, dušo kabina su slankiosiomis durimis turės siauresnį įėjimo plotį, palyginti su dušo kabina varstomosiomis durimis.

Pasirinkimas platus Kokybiškos dušo kabinos gaminamos iš grūdintojo stiklo su įvairia apdaila. Jis gali būti matinis, skaidrus, raštuotas, tonuotas. „Baltijos brastos“ naudojamas stiklas gali būti 7 atspalvių: skaidrus, su raštu, satin tipo, rusvai, pilkai, melsvai, žalsvai tonuotas. Populiariausias, anot O. Vaitekūnienės, yra skaidrus stiklas. „Baltijos brastoje“ galima užsisakyti ir nestandartines industrinio stiliaus kabinas, kurios labai populiarėja. Taip pat vietoj chromuotos furnitūros rinktis aukso, bronzos atspalvių, juodą (matinę ar blizgią) arba iš visų RAL paletės spalvų – yra galimybė priderinti dušo kabiną prie vonios kambario interjero. Specialistai pripažįsta, kad racionaliausia rinktis vietinių gamintojų produkciją, kad prireikus visuomet būtų kur kreiptis. Ypač, jei gamintojas turi ilgametę patirtį, dirba ne pirmus metus ir yra žinomas rinkoje.

www.baltijosbrasta.lt

Užs.

Nematoma apsauga, kuria galima pasitikėti Vandeniui atsparių impregnantų „Sika“ technologijos suteikia laisvę statinius ir architektūrinius elementus palikti be apdailos – neslepiant tokių statybinių medžiagų kaip betonas, plytos ar akmuo grožio.

44 2019 spalis

Pastatai ir viešieji inžineriniai statiniai turėtų būti kiek galima apsaugoti nuo vandens, kad būtų išvengta jo daromos žalos ir taip greitėjančio statinių nusidėvėjimo.

Apsaugo ir išsaugo rchitektai ir dizaineriai vis dažniau kuria statinius, kurių apdaila lieka pradinė statybinė medžiaga – betonas, plytos ar akmuo. Tačiau šiems pastatams vanduo dažnai tampa grėsme, atnešančia tokių kenksmingų elementų kaip chloridai ir purvas, įsigeriančių į porėtus paviršius. Naudojant vandenį atstumiantį impregnantą, galima pastatus ar visuomeninius inžinerinius statinius efektyviai apsaugoti nuo vandens daromos žalos nė kiek nekeičiant originalios estetikos. Vandeniui atsparus impregnantas yra ant paviršiaus tepama (purškiama), nepastebima ir plėvelės neformuojanti apsauginė medžiaga, kuri gali gerokai padidinti betoninio statinio pa tvarumą. Vienmolekulis impregnanto sluoksnis toks plonas, kad nepalieka jokių ar tik labai mažus pokyčius pastato išorėje. Kitaip nei plėvelę formuojančios dengimo sistemos, paviršiams skirti vandeniui atsparūs impregnantai įsiskverbia į išorines poras ir kapiliarus, bet jų neužpildo, o iškloja iš vidaus.

Kaip tai veikia Vandeniui atsparios impregnavimo priemonės keičia tokių mineralinių medžiagų kaip betonas, tinkas ir plytų mūras paviršiaus įtempimą: taip sukuriamas vandenį atstumiantis paviršius, kuris apsaugo nuo drėgmės ir agresyvių vandenyje tirpių druskų, tokių kaip chloridai ir sulfatai. Niekuo nepaveiktos mineralinės medžiagos paviršiaus įtemptis yra didesnė nei vandens. Dėl šios priežasties medžiaga traukia vandenį ir skystis į ją įsigeria. Vandeniui atsparaus impre gnanto sluoksnis mineralinės medžiagos paviršiaus porose labai sumažina įtemptį. Tuomet vandens molekulės traukia viena kitą kur kas sti priau, nei jas traukia mineralinė medžiaga. Rezultatas – vandenį atstumiantis paviršius.

Be to, impregnantas stipriai sukimba su mineraline medžiaga, ant kurios yra tepamas. Silikono dervos tinklas, susidarantis ant paviršiaus užtepus impregnantą, labai panašus į kvarcą. Vienintelis skirtumas tarp šių organinių elementų yra grupė R, atsakinga už vandenį atstumiančias savybes. Šis dviejų cheminių struktūrų panašumas padeda paaiškinti ypač tvirtą sukibimą su dauguma mineralinių medžiagų paviršių.

Ilgiau vertingi ir funkcionalūs Pastatai ir viešieji inžineriniai statiniai turėtų būti kiek galima apsaugoti nuo vandens, kad būtų išvengta jo daromos žalos ir taip greitėjančio statinių nusidėvėjimo. Neapsaugotas betoninis pastatas greičiau praranda vertę ir nebegali atlikti savo pirminės funkcijos. Pagrindinės priežastys naudoti vandeniui atsparius impregnantus ir yra tvarumo ir estetiniai aspektai. Kalbant apie statinio atsparumą, impregnantas, neleisdamas vandeniui įsigerti į betoną, padeda išvengti temperatūros pokyčių daromos žalos, kai speigą keičia atlydys, ir atvirkščiai, taip pat išvengiama ir žalingų šarmų bei silicio dioksido reakcijų. Sumažinant drėgmės kiekį ir agresyvių druskų skverbimąsi į gelžbetonines struktūras, nuo žalos apsaugoma ir armatūra. Vandeniui atsparų impregnantą galima naudoti dėl dar stipresnės apsaugos kaip pagrindą prieš dengiant kita apsaugine danga. Tai prasminga todėl, kad dėl statinio paviršiaus trūkumų apsauginėje dangoje atsiradus įtrūkimų ar kitų defektų, vandeniui atsparus impregnantas, esantis apačioje, neleistų vandeniui ir jame ištirpusioms agresyvioms medžiagoms skverbtis į trūkius ar kitokius defektus.

Bet kokiam klimatui Betonas ypač dažnai naudojamas viešiesiems inžineriniams statiniams dėl jo tvirtumo ir ilgaamžiškumo. Tačiau pastatas privalo būti ne tik tvarus,

bet ir gražus, taip, kaip tai supranta jo architektas ir savininkas. Apsauginės dangos ide aliai tinka betono estetikai pabrėžti ir įnešti daugiau spalvų, padidinti atsparumą užkertant kelią vandens patekimui, užpildyti ir sulyginti paviršiaus įtrūkimus. „Sika“ pagamino ir ištobulino dangas, kurios betoniniams paviršiams ir statiniams apsaugoti visame pasaulyje naudojamos ne vieną dešimtmetį. Ši apsauga tinka bet kokiems pastatams ir statiniams įvairiose aplinkose ir bet kokiomis klimato sąlygomis, nuo žiemos speigų Šiaurės Amerikoje ir Rytų Europoje, karščio ir tvankumo Centrinėje ir Pietų Amerikoje ar Azijoje, iki sausos kaitros Viduriniuose Rytuose ir dykumų regionuose.

Dekoratyvumas Vienas iš „Sikos“ produktų „Sikagard®-680 S“ – yra vienkomponentė apsauginė betono danga tirpiklio pagrindu. Ją sudaro metakrilo dervos, atsparios dėvėjimuisi, senėjimui ir šarmams. Betonui ir kitiems cementiniams paviršiams skirta danga gali būti skaidri (Clear Glaze) arba spalvota (Top Coat). „Sikagard®-680 S“ ne tik apsaugo betoną nuo atmosferos kenksmingos įtakos, bet ir skatina apsivalymo efektą šia danga paveiktuose paviršiuose. Danga nedaro neigiamos įtakos betono tekstūros ypatumams. Skaidrios glazūros „Sikagard®-680 S ClearGlaze“ yra bespalvė medžiaga, išdžiūvusi virstanti blizgia danga, tinkama atviriems betono plotams apsaugoti ir atnaujinti. O „Sikagard®-680 S Top Coat“ viršutinė danga yra paskutiniam sluoksniui dengti skirta medžiaga. Sudžiūvusi ji lieka matinė, galimas praktiškai neribotas atspalvių pasirinkimas ir įvairūs dekoratyviniai sprendimai. „Sikagard®-680 S Top Coat“ yra sėkmingai naudojama kaip alternatyva betoniniams elementams su pi gmentų įmaišomis. „Sikagard®-680 S“ bei visi Sika impergnantai atitinka apsauginių dangų EN 1504-2 reikalavimus ir yra ženklinami CE. Daugiau informacijos www.sika.com. 45

interjeras

ūryba be ribų Kristina BUIDOVAITĖ

Nestandartinėje aplinkoje – buvusio sovietų karinio miestelio teritorijoje – savo vietą atrado ir lietuviškų čiužinių bei miegamojo baldų gamintojo „Lonas“ salonas. Interjero autorių „2XJ“ architektų pasirinktas pasiteisinęs sprendimas – jaukų saloną niūriose buvusio autotransporto fabriko sandėlio patalpose įrengti per du aukštus.

Dariaus Petrulaičio nuotr.

Komanda: Komanda: Jokūbas Jurgelis, Jurga Marcinausk Jurga aitė. Marcinauskaitė. Plotas: 550 kv. kv. m. m. Plotas: 550 Metai: 2018 m. Vieta: Vilnius.

46 2019 spalis

Derino skirtingas funkcijas irmame buvusio pramoninio pastato aukšte buvo įrengta ekspozicinė erdvė su produktų testavimo zona, skirta bendrovės gaminamiems produktams pristatyti ir su jais iš arčiau susipažinti. Antresolėje įkurta bendradarbystės erdvė darbuotojams ir klientams. Šis salonas, anot interjero architektų, – daugiafunkcė erdvė, skirta eksponuoti, pristatyti ir bendradarbiauti. Daug dėmesio, projektuojant salono interjerą, skirta medžiagoms. Architektai noriai rinkosi perdirbtą poroloną ir gumą, baldų ir interjero elementų gamyboje naudojo neaukščiausios kokybės fanerą, lininius siūlus. „Šios medžiagos tapo pagrindiniu projekto akcentu tiek dėl estetinių, tiek dėl idėjinių savo ypatybių. Perdirbtos medžiagos formuoja kitokią, atsakingesnę vartojimo kultūrą. Tai ypač svarbu gamybos įmonei“, – apibendrino pašnekovas. Su bendrove architektai bendradarbiauja penkerius metus, yra puikiai susipažinę su įmone ir jų kuriama produkcija. Taigi, ir tikslai sutapo – sukurti visiškai naują „Lono namų“ koncepciją, puikiai atspindinčią įmonės požiūrį ir vertybes. Šiame salone visas produkcijos asortimentas pristatomas neformalioje, namus primenančioje aplinkoje.

Pridėtinę vertę kuria medžiagos

D. Petrulaičio nuotr.

Vienas projekto autorių architektas Jokūbas Jurgelis patvirtino – projektuojant šį interjerą, norėjosi parodyti inovatyvų įmonės požiūrį, atskleisti

Kone pagrindiniu projekto akcentu tapo teracinis porolonas.

UAB „Grindys“ Mob.: +370 631 00444 E-mail: info@grindys.pro www.grindys.pro 48 2019 spalis

D. Petrulaičio nuotr.

Bendrovė „Grindys“ šiame objekte restauravo ir poliravo betonines grindis.

gaminamus produktus ir išplėsti prekybinio salono sampratą, sukuriant pridėtinę vertę lankytojams. Įtakos interjero idėjoms turėjo ir erdvė, kurioje salonas įsikūręs. Mat buvęs sandėlis išsiskiria tūriu ir aukščiu, įspūdingais konstrukciniais sprendimais. Viena svarbiausių taisyklių, kurių laikėsi interjero architektai, buvo maksimaliai panaudoti nestandartinius sprendimus, nes, jų akimis, būtent jie kuria pridėtinę vertę ir unikalumą baldų gamintojui. Todėl visi baldų sprendimai skirti specialiai šiam projektui. Kone pagrindiniu projekto akcentu, sykiu netikėtumu, tapęs teracinis porolonas išsiskiria estetinėmis ir idėjinėmis ypatybėmis, antra vertus, šiuo metu renesansą išgyvena mozaikinis betonas. Šiame projekte iš teracinio porolono pagaminti kone visi pagrindiniai elementai: registratūros baldai, dalies sienų apdaila, ekspoziciniai baldai, jis pritaikytas akustiniams sprendimams ir dekoro bei atsisėdimo elementams. Kai kurie šiam salonui sukurti elementai, anot pašnekovo, sulaukė sėkmės ir apdovanojimų, tad toliau noriai naudojami už šio salono ribų. Apšvietimas salone suprojektuotas taip, kad atitiktų prekybinės paskirties erdvės poreikius, sykiu kurtų teatrališką atmosferą, koncentruotą į

D. Petrulaičio nuotr.

produktą. Salono grindų danga yra aliuzija į pirminę – pramoninę – erdvių paskirtį. Buvo atkurtas autentiškas pramoninis betonas. Šiame projekte, interjero autorių žodžiais, ypač svarbi natūrali medžiagos spalva, o įdomiausi perdirbtų medžiagų atspalviai. Nors, pasak architekto, jas suvaldyti buvo sunku, bet medžiagų netobulumas ir sukūrė didžiausią estetinę vertę.

Architektai rinkosi perdirbtą poroloną ir gumą, baldų ir interjero elementų gamyboje naudojo fanerą, lininius siūlus.

Bendrovės „Narbutas Lietuva“ komanda džiaugiasi prisidėjusi prie šio projekto įgyvendinimo. Šiame salone apgyvendinome užsienio tiekėjų „Andreu World“ apskritą susitikimų stalą „Reverse“ ir „Pedrali“ lengvas sulankstomąsias kėdes „Enjoy“, kad susitikimai su architektais ir klientais būtų malonūs ir naudingi.

J. Jurgelio nuotr.

www.narbutas.lt

Komfortui – išmanioji šildymo dujomis sistema

Nebenorintieji žiemą dirbti kūrikais aktyviai ieško alternatyvų kietojo kuro katilams. Viena tokių – dujinis šildymas. Dujinės įrangos ir šildymo paslaugų tiekėjai – bendrovė „Deguva“ – patvirtina: dujų naudojimas patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti žada minimalią priežiūrą ir maksimalų komfortą.

Šildytis išmaniai Šiandien dujas be jokių apribojimų gali naudoti net ir tie, greta kurių namų dujotiekis iš anksto numatytas nebuvo. Tam naudojamos gryno propano dujos balionuose ir išmanioji šildymo dujomis sistema. Išmaniąją sistemą, skirtą namų šildymui ir karšto vandens ruošimui, paprastai ir greitai galima įdiegti bet kuriame objekte (individualiajame name, komercinėse ir gamybinėse patalpose, žemės ūkio paskirties pastatuose). Išmanioji šildymo dujomis sistema – patogi ir saugi naudoti. Spintoje, kurioje laikomi bali onai (spintų spalvą galima rinktis atsižvelgiant į namo fasado spalvą), sumontuojamas kokybiškas dujų balionų pajungimo kolektorius, kuris balionus tarpusavyje sujungia į dvi balionų grupes. Prie kolektoriaus prijungtas automatinis dujų perjungėjas-reguliatorius užtikrina dujų persijungimą iš tuščios dujų balionų grupės į pilną. Prireikus, su automatiniu perjungėju-reguliatoriumi sujungtas indikatorius – GSM modulis – išsiunčia SMS žinutę dujų tiekėjui ir vartotojui, informuodamas apie vienoje iš balionų grupių pasibaigusias dujas.

Tokia sistema garantuoja nepertraukiamą dujų tiekimo procesą. Išmaniosios dujų sistemos sudedamosios dalys estetiškos ir ilgaamžės, o patikimumą užtikrina patyrę gamintojai vokiečiai. Beje, kaip jau buvo minėta, šiuolaikinės technologijos užtikrina naudojamų dujų saugumą. Nutekėjus dujoms, išmaniojoje sistemoje dujų detektorius išsiunčia impulsą į apsauginį vožtuvą, kuris uždaro dujų tiekimą vartotojui. Suskystintos gryno propano naftos dujos į Lietuvą atkeliauja iš Latvijos dujų saugojimo stočių, į kurias tiekiamos iš Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.

Užtikrina kokybę ir saugumą „Deguvos“ ir partnerių siūlomos propano dujos savo savybėmis lenkia mums įprastesnį propano ir butano mišinį. Vasarą kokybinius skirtumus pastebėti sunkiau, tačiau šaltuoju metų laiku tampa akivaizdu – propano baliono pakanka ilgesniam laikui. To priežastis – propano savybės. Esant žemesnei temperatūrai, propano-butano mišinys linkęs užsilikti baliono

apačioje ir į sistemą nebepatenka. Grynas propanas sunaudojamas visas. Taigi, grąžinamas tuščias balionas ir sumokama už išties sunaudotą dujų kiekį. Anot „Deguvos“ direktoriaus Dailiaus Šovos, šildymui naudojamos 95–98 proc. grynumo propano dujos. Vakaruose pasitelkiamos modernios technologijos, leidžiančios propano dujas išgryninti iki 100 proc. Lietuvoje technologijų, leidžiančių išgryninti dujas bent iki 93 proc. grynumo kol kas nėra. Beje, „Deguvos“ specialistai į propano dujas papildomai pila priedą „Nano Propane“, į Lietuvą atkeliaujantį iš JAV. Šis Produktas pagerina suskystintų naftos dujų homogeniškumą pašalindamas iš dujų mišinio iškritusias sunkiųjų olefininių suskystintų naftos dujų molekules ir įtraukia jas į suskystintas naftos dujas, kad išgaruotų ir degtų. Šių olefininių molekulių pašalinimas iš jų nusėdimo vietų yra atliekamas paviršiaus aktyviosiomis molekulėmis, esančiomis „Nano Propane“ kompozicijoje. Priedas leidžia molekuliniame lygyje sujungti alkenus(pvz.propileną, propeną, buteną ir kitus nesočiuosius junginius) bei juos išgarinti su propano dujomis.

Daugiau informacijos ir geriausią pasiūlymą galima gauti tel. +370 687 23 862, www.deguva.lt.

technologija

Šildytis tvariai ir išmaniai 2021-aisiais, įsigaliojus A++ energinio naudingumo klasei, daugiau nei pusė Kristina BUIDOVAITĖ

pastatuose suvartojamos energijos turės būti pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. A+ klasės pastatams tokios prievolės nėra: galima naudoti ir vien iš neatsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamą energiją, tarp jų – gamtines dujas, elektros energiją iš bendro elektros tinklo, iš iškastinių išteklių pagamintą skystąjį kurą ar kitą iškastinį kurą.

iuo metu kylančiuose energiškai efektyviuose A++ klasės pastatuose prioritetą įgauna energijos vartojimas iš centralizuotų šilumos tinklų. Tačiau ne visur minėtą energiją įmanoma panaudoti arba energijos iš šilumos tinklų tiekimo netolygumas netenkina pastato vartotojų poreikių. Todėl populiarios ir tokios sistemos, kuriose lygiagrečiai su šilumos tinklais įrengiami didelio efektyvumo šilumos siurbliai, arba sistemos, kuriose šilumos siurbliai įrengiami lygiagrečiai su fotovoltinėmis saulės elektrinėmis ir rezerviniais energijos šaltiniais, tokiais kaip dujiniai katilai, elektriniai šildytuvai, biokuro katilai ir panašiai. Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Edmundas Monstvilas priminė, kad, po 2021-ųjų statant A++ energinio naudingumo klasės pastatus, sudėtinga taps naudoti dujinį šildymą ar pastatui šildyti naudoti elektrinius šildytuvus, mat didžiąją dalį energijos bus privalu pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Pagrindiniai pasirinkimai netolimoje ateityje liks centralizuoti šilumos tinklai, šilumos siur bliai su fotovoltinėmis elektrinėmis arba be jų ir biokuro katilai, kūrenami malkomis, medžio briketais, pjuvenų granulėmis. Daugiabučiams namams ir toliau liks aktuali centralizuotų šilumos tinklų tiekiama energija. Kol kas retas, nors galimas sprendimas – biodujos.

Įprasta praktika pastatui šildyti naudoti grindinį šildymą arba šildymą radiatoriais. Kondensaciniai dujiniai katilai arba šilumos siurbliai efektyviausiai veikia esant mažatemperatūriam režimui, todėl šildymo sistemose su šiais šilumos šaltiniais efektyviausia įrengti grindinį šildymą ar alternatyvius mažatemperatūrius šildymo prietaisus. Jeigu diegiamas oro-oro šilumos siurblys, papildomų šildymo prietaisų įprastai nereikia. E. Monstvilo žodžiais, šilumos siurbliai efektyvesni, jei įrengtas būtent grindinis šildymas.

Dar vienas būdas – žemos temperatūros spindulinis šildymas, populiarus Vokietijoje. Lietuvoje yra keli objektai, kuriuose pasirinktas būtent toks būdas – šildyti ne grindis, o lubas. Tuomet pastatą galima ir šildyti, ir vėsinti. Kietojo kuro katilas, kūrenamas malkomis, statant energiškai efektyvius pastatus, anot E. Mons tvilo, išlieka aktualus, tik svarbu, kad būtų naudojamas biokuras, taip pat katilas turi atitikti tam tikrus efektyvumo reikalavimus. Pagrindinis biokuro minusas – didesnė tarša mieste, taigi, jo naudojimas ribojamas, biokuras aktualesnis regionuose.

pixabay.com nuotr.

Šildymo sistemų evoliucija

technologija

pixabay.com nuotr.

šiuo metu itin populiarėja pastatų inžinerinės sistemos, kuriose lygiagrečiai su elektriniais šildymo ir karšto vandens ruošimo prietaisais įrengiamos fotovoltinės saulės elektrinės. / Edmundas MONTSVILAS /

Pagrindinis pokytis – žmonių įpročiai E. Monstvilas patvirtina – visos prieš keliolika metų naudotos šildymo sistemos naudojamos ir šiandien, išskyrus šildymą krosnimis. Visgi, atkreipė dėmesį pašnekovas, žmonės nevengia naujovių: šiuo metu itin populiarėja pastatų inžinerinės sistemos, kuriose lygiagrečiai su elektriniais šildymo ir karšto vandens ruošimo prietaisais įrengiamos fotovoltinės saulės elektrinės. Toks sprendimas aktualus ne tik dėl to, kad šios elektrinės pastatui tiekia atsinaujinančią energiją. Žmonės pajuto ir finansinę naudą. Įsirengti minėtas elektrines nėra pigu. Investicijas būtų galima apibūdinti taip: reikiamai pasirinkus saulės elektrinės galingumą sumokama už maždaug per 10–15 metų pastate suvartotą elektros energiją, tačiau paskui dar daugiau kaip 10 metų už šią energiją mokėti nereikės. Kalbant apie dujinį šildymą, anot pašnekovo, šis galėtų būti aktualus, jeigu rinkoje atsirastų suskystintos biodujos, tačiau kol kas Lietuvoje jų nėra. KTU mokslininkai kaip tik atlieka vertinimą, kokie šildymo būdai pasirenkami atsižvelgiant

52 2019 spalis

į energinio naudingumo klasę. Mokslininkai pastebėjo tendenciją, kad, griežtėjant energinio naudingumo klasės reikalavimams, išsyk išpopuliarėja tuo metu rinkoje esantys finansiškai patraukliausi šilumos ir energijos šaltiniai. Pasiekus B klasę ūgtelėjo dujinių katilų naudojimas. Kartelę kilstelėjus iki A ir A+ klasės, dujinių katilų naudojimas mažėja. Tiesa, A klasės pastatuose dujiniai katilai diegiami palyginti aktyviai, A+ klasės pastatuose dujų katilai montuojami gana retai. Lygiagrečiai išaugo šilumos siurblių populiarumas.

Išmaniųjų sistemų pranašumai Šįmet Aplinkos ministerija patvirtino statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pakeitimus, pagal kuriuos centralizuotai tiekiama šiluma pripažinta prioritetiniu energijos šaltiniu A++ klasės pastatams. „Iki praėjusių metų prie šilumos tinklų būdavo prijungiama vis mažiau pastatų, tačiau centralizuotos šilumos tiekėjai vis daugiau šiluminės energijos pradėjo gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, t. y. iš biokuro. Dabar jau matoma tendencija, kad, siekiant A++

pastato energinio naudingumo klasės, prie šilumos tinklų jungiasi vis daugiau vartotojų“, – komentavo KTU mokslininkas. Pastatuose suvartojamą energijos kiekį galima gerokai sumažinti panaudojant inžinerinių sistemų išmaniuosius valdymo prietaisus. Europos Sąjungos naujausioje energinio naudingumo direktyvoje įvestas reikalavimas nustatant pastato energinio naudingumo klasę lygiagrečiai įvertinti ir pastato išmanumo lygį, t. y. nustatyti jo rodiklį. Minėta direktyva skatina diegti pastatuose išmaniąsias, nuotoliniu būdu valdomas inžinerines sistemas. Biuruose, anot E. Monstvilo, gali būti diegiamos sistemos, tinkančios ir vieno ar dviejų butų pastatams, tačiau čia šildymo prietaisų pasirinkimas platesnis: pavyzdžiui, vietoj radiatorių naudojami kiti šildymo prietaisai, efektyviau paskirstantys šilumą didesnėse patalpose. Kartais didesnėse patalpose naudojamas orinis šildymas, jei erdvės mažesnės – radiatoriai, grindinis šildymas tinkamas įvairaus ploto pastatuose. Jei pastatas itin didelio ploto, inertiškos sistemos diegti neverta, mat ją reikia nuolat reguliuoti, o tai reikalauja papildomų energijos sąnaudų.

technologija

Racionali investicija į kokybišką orą Efektyviai taupo šilumą, veikia net ir esant žemoms temperatūroms, paprastai Parengė Kristina BUIDOVAITĖ

montuojami ir eksploatuojami – tokius rotacinių šilumogrąžių privalumus pabrėžia gamintojai ir vertina naudotojai. Populiarūs Skandinavijoje ir Europoje tokie įrenginiai savo nišą randa ir Lietuvoje, ypač siekiant aukščiausio – A++ energinio naudingumo klasės laiptelio.

kandinavijoje populiarėja sorbciniai rotoriai, kurie perduoda didesnę dalį drėgmės iš ištraukiamo patalpų oro. Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Pastatų inžinerinių sistemų studijų programos dėstytojos dr. Lauros Stasiulienės, sorbciniai, arba kitaip higroskopiniai rotaciniai šilumogrąžiai, nuo įprastų kondensacinių rotacinių šilumogrąžių skiriasi tuo, kad yra pagaminti iš higroskopinės medžiagos – paprastai iš aliuminio folijos su specialia ceolitine danga. Šaltuoju metų laiku tokiuose šilumogrąžiuose šiltas ir drėgnas iš patalpų šalinamas oras teka tarp gofruotos aliuminio folijos plyšelių, aliuminio folija ne tik įšyla, bet ir absorbuoja drėgmę, o kai rotorius pasisuka į iš lauko tiekiamo oro srautą, šiluma ir drėgmė perduodama šaltam lauko orui. Įprasti kondensaciniai šilumogrąžiai skiriasi tuo, kad drėgmė šalinamame ore kondensuojasi ant gofruotos aliuminio folijos ir rotoriui pasisukus į tiekiamo oro srautą perduodama šaltam lauko orui. Tokius šilumogrąžius galima naudoti patalpose, iš kurių šalinamo oro sraute nėra kenksmingų medžiagų. Paprastai tokių šilumogražių techninių duomenų apraše nurodoma, kad dalis šalinamo oro gali patekti į tiekiamo oro srautą. Nors į tiekiamo oro srautą patenkančio oro kiekis yra mažas, šių šilumogrąžių pritaikomumas ribotas. Tokio tipo šilumogrąžiai puikiai tinka biuruose ar gyvenamuosiuose namuose, tačiau netinkami ligoninėse ar kituose pastatuose,

kuriuose reikalinga užtikrinti aukštą tiekiamo oro kokybę. Vokietijoje ir Austrijoje populiarūs vėdinimo įrenginiai su plokšteliniu entalpiniu šilumogrąžiu. Pagrindinis tokių šilumogrąžių privalumas yra tas, kad jais atgaunama ne tik šiluma, bet ir drėgmė. Įprasti plokšteliniai šilumogrąžiai pagaminti iš aliuminio plokštelių, tarp kurių yra mažas kelių milimetrų tarpelis. Vienoje plokštelių pusėje teka šalinamas oras, kitoje – tiekiamas. Tokiuose šilumogrą-

žiuose oro srautai nesimaišo, šiluma perduodama per aliuminio plokštelę. Entalpinių plokštelinių šilumogrąžių konstrukciją sudaro speciali membrana, per kurią perduodama tiek šalinamo oro šiluma, tiek jame esanti drėgmė. Esant žemoms tiekiamo oro temperatūroms (apie -4 °C), įprastuose plokšteliniuose šilumogrąžiuose šilto šalinamo oro pusėje susidaro kondensatas, kuris gali užšalti ir pažeisti šilumokaičio konstrukciją. Entalpiniai šilumogrąžiai taip pat gali užšalti esant -15–17 °C.

www.shutterstock.com nuotr.

Tinka įvairioms patalpoms

technologija

Nepakeičiami energiškai efektyviuose pastatuose KTU Pastatų inžinerinių sistemų studijų programos dėstytojas dr. Rokas Valančius komentavo, kad higroskopiniai ir entalpiniai šilumogrąžiai efektyviai veikia tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laikotarpiu. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vėdinimo įrenginys turėtų būti komplektuojamas su papildomu tiekiamo oro šildytuvu, jeigu jį planuojama naudoti šalto klimato šalyje, tokioje, kokia yra Lietuva. Šilumogrąžiai, anot R. Valančiaus, ne tik naudingi, bet ir net būtini šiuolaikiniuose pastatuose. Energiškai efektyviuose pastatuose (A+ ir A++ energinio naudingumo klasės) naudojami vėdinimo įrenginiai turi turėti šilumogrąžius su 75–80 proc. naudingumo koeficientu, o ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis

54 2019 spalis

neturi viršyti 0,45–0,55 Wh/m³. Šis reikalavimas netaikomas sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams. Pašnekovo žodžiais, Lietuvoje rotaciniai šilumogrąžiai itin populiarūs todėl, kad efektyviai veikia net ir prie itin žemų temperatūrą. Tačiau ir plokšteliniai entalpiniai šilumogrąžiai pradedami naudoti vis dažniau, ypač gyvenamuosiuose pastatuose. Vėdinimo įrenginiai su rotaciniais higroskopiniais šilumogrąžiais sparčiai populiarėja ne tik šalto klimato, bet ir pietinėse šalyse, tokiose kaip Italija ir Prancūzija.

Patikimas gamintojas – mažiau nesklandumų KTU mokslininkai patvirtina – rinkoje yra įvairių gamintojų vėdinimo įrangos su skirtingais šilumogrąžiais. Renkantis vėdinimo įrenginyje esančio

šilumogrąžio tipą, svarbiausias parametras – naudingumo koeficientas. Ne mažiau svarbios ir eksploatavimo sąlygos, t. y. žemiausia temperatūra, prie kurios įrenginys gali veikti sklandžiai. Esant žemoms temperatūroms įprasti plokšteliniai šilumogrąžiai gali užšalti. Taip yra todėl, kad vienoje šilumogrąžio plokštelių pusėje teka iš patalpų šalinamas labai šiltas oras, o kitoje – labai šaltas lauko oras, taip pat susidaro kondensatas, kuris dėl žemos temperatūros užšąla. Rekomenduotina atkreipti dėmesį ir į vėdinimo įrenginių ventiliatorių keliamą triukšmo lygį. Dažnai pigesni įrenginiai pasižymi ne tik prastesniu naudingumo koeficientu, bet ir didesniu triukšmo lygiu. Taip pat ne mažiau svarbus aspektas – vėdinimo įrenginio priežiūros pasiekiamumas. Juk nesinorėtų laukti, kad reikiama detalė garantiniu ar vėlesniu laikotarpiu būtų siunčiama kelias savaites ar net mėnesius.

Vėdinimas ir drėgmės kontrolė Griežtėjant pastatų energinio naudingumo reikalavimams, vis didesnis dėmesys skiriamas pastatų vėdinimui, kuris stipriai lemia tiek pastato eksploatacines sąnaudas, tiek komforto lygį patalpose. Vėdinimas su rekuperacija tapo savaime suprantamu dalyku ir norma. Tiek ES normatyviniuose dokumentuose, tiek Lietuvos statybos techniniuose reglamentuose yra apibrėžti minimalūs šilumogrąžos temperatūrinio efektyvumo reikalavimai, tačiau nėra jokių reikalavimų oro drėgmei. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ apibrėžia oro drėgmę. Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti 18–22 °C, santykinė oro drėgmė – 35–60 proc. Optimali patalpų oro drėgmė lemia ne tik komfortišką savijautą, bet ir turi įtakos pastato ilgaamžiškumui.

Komfortas priklauso ir nuo drėgmės Nesiimant priemonių, gyvenamosiose patalpose komforto lygis gali labai stipriai svyruoti: žiemą vėdinamose patalpose oras būna pernelyg sausas, santykinė drėgmė gali nukristi net žemiau 10 proc. Jautresni žmonės jaučia didelį diskomfortą – džiūsta oda, akių ir nosies gleivinės, jutiminė aplinkos temperatūra yra žemesnė už faktinę temperatūrą. Vasarą dažnai iškyla kita problema – kai lauke didelė santykinė drėgmė ir gana šilta, patalpose taip pat pakyla drėgmė, dėl ko pablogėja savijauta ir krinta produktyvumas. Išlaikyti santykinę drėgmę komfortišką nėra paprasta. Žiemą turi nuolatos veikti drėkintuvai, o vasarą, pakilus drėgmei, oro sausintuvai, kurie naudoja daug energijos ir reikalauja nuolatinės techninės priežiūros.

bet ir geriau kontroliuoja patalpų drėgmę – žiemą regeneruoja šalinamame ore esančią drėgmę ir ją grąžina tiekiamam šviežiam orui, o vasarą – atvirkščiai – nepraleidžia į patalpas perteklinės drėgmės, esančios lauko ore. Šis vėdinimo įrenginio komponentas patalpose užtikrina komfortišką mikroklimatą nenaudojant drėkintuvų ir sausintuvų. UAB „Komfovent“ yra viena iš nedaugelio inžinerinių kompanijų Europoje, naudojanti savo unikalią sorbcinių rotacinių šilumogrąžių gamybos technologiją. Ja pagaminti sorbciniai rotaciniai šilumogrąžiai yra naudojami ir įmonės gaminamuose buitinės, komercinės ir pramoninės paskirties vėdinimo įrenginiuose. Dėl savo išskirtinių savybių įrenginių su sorbciniais rotaciniais šilumogrąžiais paklausa rinkoje nuolatos auga.

Sprendimas – drėgmės lygį palaikantis vėdinimo įrenginys

Komfortą užtikrinantys algoritmai

Yra ir kitas pasirinkimas – projektuojant pastatą numatyti vėdinimo įrangą, sujungiančią pažangiausius technologinius sprendimus. Vienas jų – tai sorbcinis rotacinis šilumogrąžis, kuris ne tik efektyviai taupo šilumą ir šaltį,

Tam, kad procesai, kontroliuojantys drėgmės lygį, būtų tinkamai valdomi, vėdinimo įrenginys turi turėti pažangią ir išmanią automatikos sistemą, kuri atitiktų vartotojo poreikius ir visada palaikytų patalpose komfortišką mikroklimatą su mažiausiomis energijos sąnaudomis. Būtent tokią automatiką UAB „Komfovent“ integruoja į savo vėdinimo įrenginius, siekdama sukurti kuo geresnį komfortą šios įrangos naudotojams. Intuityvi vartotojo sąsaja aiškiai atvaizduoja veikimo parametrus ir leidžia paprastai valdyti sudėtingus termodinaminius procesus. Vartotojui pakanka suvesti norimus mikroklimato parametrus, o automatika atliks likusį darbą. Automatikos algoritmai suderinti su visais vėdinimo įrenginio komponentais, darniai valdo ir reguliuoja vėdinimo procesus optimaliomis energijos sąnaudomis.

Santykinė drėgmė RH (%)

Patalpų mikroklimato komforto zonos 100

Nekomforto zona (labai drėgna)

90 80 70 60

Komforto zona

50 40

Pakankamo komforto zona

20 10 0

Nekomforto zona (labai sausa) 12

3 20

28 30 32 Temperatūra (°C)

Įrenginių su skirtingais šilumogrąžiais į patalpas tiekiamo oro parametrai žiemą:

1 Sorbcinis rotacinis šilumogrąžis

2 Entalpinis plokštelinis šilumogrąžis

3 Priešsrovinis plokštelinis šilumogrąžis

Daugiau informacijos: www.komfovent.com

Organizatorius

Partneris

Lapkričio Arvyda Mašickienė „Eika“ projektų vadovė „Live Square“ projektas. Įgyvendinti efektyvūs ir išmanūs sprendimai pastato projektavimo, statybų ir eksploatacijos metu

Darius Jonaitis

Daniel Binett UAB „Kondena“ pardavimų padalinio vadovas „Pramoninė ozonavimo sistema – efektyvi šilumos grąža ir švari virtuvės ištraukimo sistema“

Paulius Augūnas

LPTVS vertintojas, inžinierius

UAB „Moderni Izoliacija“ direktorius

„LPTVS vertinimo kriterijai ir komentarai“

„CONTROLIT – efektyvu, išmanu, žalia“

Giedrus Mastavičius

UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninis vadovas

GEALAN BALTIC architektų palaikymo skyriaus vadovas

„Tvariųjų pastatų mikroklimatas: „Saint-Gobain“ garso izoliacijos sprendimai ir akustinis komfortas“

„Inovatyvūs GEALAN sprendimai atitinkantys šių dienų PVC langų ir durų tendencijas: daugiau šilumos, stiklo, spalvų, komforto, saugumo ir išmaniųjų technologijų taikymo“

„Technopolis Alfa“, salė MAIRONIS (Gerulaičio g. 1, Vilnius).

• • • •

6 patyrę pranešėjai, naujausios žinios, ilgametė patirtis, solidžiausi sprendimai.

Programa ir registracija: https://sa.lt/seminarai/ Dalyvavimas NEMOKAMAS.

Rėmėjai:

Raimundas Šlekys

14 d.

technologija

Alternatyvių statybinių medžiagų populiarumo valanda dar neatėjo Šiandien statybų rinkoje vis daugiau kalbama apie inovatyvias medžiagas kaip alternatyvas tradiVida KUZMICKAITĖ

ciniams sprendimams. Taip pat apie sudėtines kompozitines medžiagas – anglies ir stiklo pluošto konstrukcijas. Amerikoje, Vakarų Europoje, kai kuriose centrinės Europos valstybėse šios naujoviškos, tvarios konstrukcijos taikomos jau gana plačiai, tačiau lietuvių projektuotojai jų vis dar prisibijo.

Išskirtinės kompozitinių medžiagų savybės ilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos vedėjas dr. Viktoras Gribniakas paaiškino, kad kompozitinė medžiaga – polimerinė sudėtinė medžiaga, kurios pagrindas yra stiklo, anglies, aramido arba bazalto pluoštai. Iš šios medžiagos gaminami statybose naudojami lakštai, profiliai. Kompozitinės medžiagos yra puiki tradicinių medžiagų – metalo, medžio, gelžbetonio – alternatyva. Dr. V. Gribniako žodžiais, kompozitinės medžiagos yra ypač lengvos, lanksčios ir pasižymi dideliu stipriu. Jos nereikalauja daug priežiūros, išsiskiria savo patvarumu, sulaiko šilumą, o statybose taikomos stiprinant įvairias konstrukcijas. Nuo pat savo atsiradimo kompozitinės medžiagos buvo pritaikomos aviacijoje, automobilių ir karo pramonėje. Ir, nors šiandien jau integruojamos ir tiltų, viadukų, tunelių, uostų statybose, visgi kol kas rinkoje vyrauja konservatyvus požiūris, inžinieriai dažniau renkasi tradicinius sprendimus. Mokslininkui antrina ir VGTU Statybinių me-

džiagų ir gaisrinės saugos katedros doc. dr. Gintautas Skripkiūnas, tiriantis įvairiais stiklo, anglies, Fibromis armuoto betono bandinys.

polimeriniais plaušais armuoto betono praktinio pritaikymo galimybes. Profesorius teigia, kad, betoną armavus plaušais, padidėja jo tempimo stipris, todėl jį galima naudoti lenkiamose kons-

bet ir visoje Europoje, kur šiuo metu yra tik pradedami kurti normatyviniai dokumentai. „Jeigu tokia pati tendencija vyrautų ir automobilių pramonėje, galimai žmonės vis dar važinėtų

trukcijose – kompozitinė medžiaga atlaiko dideles apkrovas ir nesuyra. Verta atkreipti dėmesį, kad, pasitelkus kompozitinę medžiagą, galima gaminti plonasienes konstrukcijas, kurios bus ilgaamžės, atsparios korozijai įvairiomis aplinkos sąlygomis. Todėl jas galima naudoti ir įvairaus pobūdžio fasadų statybai. Tvarios statybos ir ekologija – šiandienos ir rytojaus tendencijos. Jas atspindi ir kompozitinės medžiagos, kurias dėl jų ilgos, papildomų sąnaudų nereikalaujančios eksploatavimo trukmės galima vadinti ekologiškomis. Visgi mokslininkai pažymi, kad svarbiausia yra tinkamai suprojektuoti, pritaikyti medžiagas, išmanyti įvairius statybų niuansus, kurie vis dar nėra tinkamai reglamentuoti.

su garvežiais“, – šypsosi dr. V. Gribniakas ir priduria, kad labai svarbu ne tik spartinti tarptautinius reglamentavimo procesus, bet ir kuo daugiau edukuoti specialistus, inžinierius apie naujoviškas medžiagas ir jų praktišką pritaikymą statybose. Prie kompozitinių medžiagų tyrimų ir įsitvirtinimo rinkoje prisideda tiek įvairios gamybinės įmonės, tiek universitetai. Šios srities tyrimus kartu su užsienio kolegomis vykdo ir VGTU. Labai intensyvūs tyrimai vyksta JAV, Europoje aktyviausi Čekijos mokslininkai. Prof. G. Skripkiūnas pažymi, kad kompozitinių medžiagų statybose atsiranda, tačiau jų nepopuliarumą lemia aukštesnės kainos ir ne visada įmanomas praktinis pritaikymas. Ne kiekvienai konstrukcijai galima pritaikyti kompozitines medžiagas: efektyvios plonasienės konstrukcijos nėra tinkamos mūsų klimato zonoje dėl prastų šilumą izoliuojančių charakteristikų ir mažos šiluminės inercijos. Todėl išraiškingų fasadų iš sudėtingų plonasienių elementų su dideliu stiklo kiekiu Lietuvoje vis dar nėra daug, didelės jų eksploatavimo sąnaudos. Visgi akcentuojama, kad šiandien statybose pereinama prie tokių konstrukcijų, kurios yra gaminamos pramonės įmonėse ir montuojamos tik statybos vietose, taip siekiant sumažinti darbo sąnaudas. Vis dažnesni statybų aikštelėse surenkamieji konstrukciniai elementai, dažnai atsisakoma statybos vietoje suliejamo monolitinio betono, gipso. Visus gamybos, montavimo, eksploatavimo procesus siekiama automatizuoti. Todėl polinkis į greitus, inovatyvius sprendimus pamažu nulems padidėjusį ilgaamžių kompozitinių medžiagų poreikį ir jų praktinį naudojimą statybose.

Statybos procesai nėra tinkamai reglamentuoti Dr. V. Gribniako manymu, pagrindinė priežastis, kodėl šalyje nepopuliarūs alternatyvūs anglies ir stiklo pluoštai, ta, kad nėra parengtų norminių dokumentų, kurie reglamentuotų projektavimo eigą. Įstatyminė bazė neparengta ne tik Lietuvoje,

Su „DELTABEAM®“ kompozitinėmis sijomis – plonos perdangos visų tipų pastatuose „DELTABEAM®“ kompozitinė sija

Gelžbetonio kolona

Kiaurymėtosios perdangos plokštės

Profiliuotas plieno paklotas

Plieninė arba kompozitinė kolona

Monolitinė perdanga

„Peikko“ „DELTABEAM®“ plonų perdangų konstrukcija yra lengvai keičiama ir visada individualiai pritaikoma prie kie kvieno kliento poreikių. Šio sprendimo rezultatu tampa liaunesnės ir lengvesnės konstrukcijos, o tai savo ruožtu leidžia sutaupyti kalbant bendrai apie projekto apimtį ir sąnaudas. Išnaudojant kompozitinės sistemos sąveiką tarp plieno ir betono, sukuriamos sąlygos didelių atvirų erdvių kūrimui. „DELTABEAM®“ sijos pasižymi puikiu atsparumu ugnies poveikiui be jokio papildomo ugniaatsparinimo. Jų maži gabaritai sumažina aukštį tarp aukštų pastate, kartu pašalindami kliūtis inžinerinių sistemų įrengimui. „DELTABEAM®“ sijos gali būti jungiamos prie betono, plieno ar kompozitinių kolonų, naudojant įvairius pažangius „Peikko“ sprendimus. „Peikko“ „DELTABEAM®“ sijos yra žymimos CE ženklu.

„DELTABEAM®“ privalumai • dideli tarpatraminiai; • lengvai keičiamos erdvės; • papildomas patalpos aukštis;

• paprastas inžinerinių sistemų įrengimas; • mažesnės išlaidos šildymui ir vėdinimui; • integruotas ugniaatsparumas.

„DELTABEAM®“ sijoms reikalingas tik minimalus išramstymas. Su šia sistema maža montuotojų komanda gali pastatyti daugiaaukštį pastatą greičiau nei su bet kuria kita esama sistema rinkoje. Daugiau kvadratinių metrų kubiniam metrui Pasirinkus plonų perdangų konstrukciją, galima džiaugtis lengvai keičiamu erdvių suplanavimu ir didesniu plotu nekeičiant statinio aukštingumo, nes dėl šio sprendimo galima įterpti dar vieną papildomą aukštą projektuojamam pastatui. Kadangi tūrio, tenkančio ploto vienetui, bus mažiau, šildymo ir oro kondicionavimo taip pat reikės mažiau, o tai turės įtakos statinio tvarumui, nebent sutaupytą aukštį apsisprendžiama palikti didesniam naudotojų komfortui. Taip pat, sumažėjus statinio aukščiui, dėl sumažėjusios apkrovos reikalingi mažesni pamatai.

58 2019 spalis

Užs.

Didesnės atviros erdvės Kompozitinė elgsena, sąlygojama plieno ir betono tarpusavio sąveikos, leidžia „DELTABEAM®“ sijoms lengvai perdengti didesnes nei 10 metrų angas. Kadangi „DELTABEAM®“ sijos dažniausiai naudojamos atremti gelžbetoninėms kiaurymėtosioms perdangos plokštėms, angos, statmenos sijoms, gali siekti daugiau nei 14 metrų. „DELTABEAM®“ plonų perdangų konstrukcija leidžia įrengti atviras erdves su kolonų tinkleliu, siekiančiu net 12 x 16 metrų. Didelės angos abiem kryptimis lemia mažesnį kolonų poreikį. Mažesnis kolonų skaičius aukšte lemia didesnes perplanavimo galimybes per visą statinio gyvavimo laikotarpį.

Rėmo sumontavimo trukmė ir sudėtingumas Kadangi šie elementai jau paruošti surinkimui statybų aikštelėje, sumažėja bendras statybos laikas, taip pat ir galimų oro sąlygų įtaka. „DELTABEAM®“ sijų pranašumas įrengiant dideles angas taip pat sumažina tarpusavyje jungiamų elementų skaičių. Kiekviena sija unikali ir specialiai sumodeliuota 3D, tad ji idealiai tinka į bendrą konstrukciją ir įrengtas standartines jungtis. Bendrai su statinių informaciniu modeliavimu (BIM) visas šis procesas leidžia numatyti galimas klaidas ir susikirtimus ankstyvame projektavimo etape, taip išvengiant brangiai kainuojančių pataisymų statybvietėje. „DELTABEAM®“ sijoms reikalingas tik minimalus išramstymas. Su šia sistema maža montuotojų komanda gali pastatyti daugiaaukštį pastatą greičiau nei su bet kuria kita esama sistema rinkoje.

Integruotas ugniaatsparumas Integruotas ugniaatsparumas papildomai leidžia sutaupyti laiko ir sąnaudų. Armavimas, esantis sijos viduje, garantuoja ilgaamžį ugniaatsparumą. Patikrinta įvairiais visos apimties ugniaatsparumo bandymais, „DELTABEAM®“ plonų perdangų konstrukcija gali atlaikyti net iki 3 val. gaisro poveikį be jokios papildomos apsaugos. „DELTABEAM®“ plonų perdangų konstrukcijos sprendimas visada apima ir detalų projektavimą, pateikiamą „Peikko“, kartu ir su ugniaatsparumo skaičiavimais.

Architektūrinė laisvė Vizualiai nematomos sijos ir kolonų tinklelis, siekiantis 12 x 16 me trų, suteikia plačiausių galimybių planuoti interjerą ir visiškai neriboja er dvės funkcionalumo. Kartais projektai pasižymi kitokiomis formomis nei įprasti kampai ar tiesios linijos. Su individualiai formuojama ir gaminama klojinių sistema išgaunama didesnė architektūrinė pasirinkimo laisvė, išsaugojant „DELTABEAM®“ plonų perdangų konstrukcijos efektyvumą.

Tvarumas Pastato efektyvumo didinimas bendrai gali turėti labai didelę įtaką, nes pastatams pasauliniu mastu tenka net apie 40 proc. visos energijos sąnaudų. Viena svarbiausių „DELTABEAM®“ sistemos savybių, kuri reikšmingiausiai veikia pastato tvarumą, yra galimybė sumažinti pastato perdangos bendrą aukštį. Pastatams su plonomis perdangomis, dėl palyginamai mažesnio tūrio, reikalingas mažesnis kiekis apdailos medžiagų, šildymas ir kondicionavimas juose kainuoja mažiau. Visa ši sutaupyta erdvė tarp aukštų sumažina ben drą vertikalių elementų ir konstrukcijų poreikį, tokių kaip kolonos, sienos, apdaila, liftai, laiptai, įvairūs kanalai ir vamzdynai. Taip pat inžineriniai tinklai įrengiami tiesiai, be papildomų apėjimų. „DELTABEAM®“ plonų perdangų konstrukcijos naudojimas lemia akivaizdų susidarančių atliekų sumažėjimą, nes statybose naudojami jau pagaminti elementai. Sijoms ir kolonoms gaminti panaudojamas tiksliai reikalingas medžiagų kiekis, atsižvelgiant į perdangos apkrovas, o surenkamų gelžbetoninių kiaurymėtųjų perdangos plokščių naudojimas sumažina klojinių poreikį. Taip pat dėl kiaurymių perdangų plokštėse reikia naudoti mažiau betono, o tai mažina perdangos svorį, galiausiai lengvina visą konstrukciją ir mažina reikalingų pamatų gabaritus.

Naujausias „Peikko“ laimėjimas rūpinantis tvarumu ir ekologija – „DELTABEAM®“ sijos kartu su medinėmis konstrukcijomis Pirmasis projektas naudojant „DELTABEAM®“ kartu su medinėmis plokštėmis plonų perdangų konstrukcijose buvo įgyvendintas dar 2011 m. Rugelio mieste, Lichtenšteine. Sprendimas buvo panaudotas įmonės „Marxer Gastrochem AG“ biure ir gamybinėse patalpose. Rezultatas – ekologiškas, aplinkai nekenksmingas ir tvarus statinys. Atidengti ir matomi mediniai konstrukcijų paviršiai suteikia interjerui natūralumo ir šiltumo pojūtį, yra malonūs prisilietimui ir estetiškai priimtini. Atviras medžio lubų paviršius suteikia plačių architektūrinių galimybių, ko negali pasiūlyti betonas. „DELTABEAM®“ sprendimas kartu su medinėmis konstrukcijomis jau buvo pasirinktas ir kituose išskirtiniuose projektuose Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Be architektūrinių pranašumų, konstrukciškai bendras plieno, medžio ir betono kompozitinis derinys pasižymi geromis atsparumo ugniai savybėmis, didelėmis tarpatramio angomis, didesnėmis erdvėmis ir konstrukcijos len gvumu.

60 2019 spalis

Užs.

Rytdienos technologijos šiandien Vienai problemai – du sprendimai

Saulės kontrolės sistemos – modernios įvairių tipų, dydžių ir spalvų užsklandos fasadui, reguliuojančios pro langus patenkančios šviesos srautą. Pasitelkus sau-

endrovė „Barema rytai“, įkurta 1994-aisiais, viena pirmųjų pradėjo gaminti ir prekiauti visų rūšių lauko, apsauginėmis, fasado, horizontaliosiomis, stacionariomis žaliuzėmis, terasinėmis, žiemos sodų ir vertikaliosiomis markizėmis. Anot bendrovės specialistų, fasado apsaugą nuo saulės užtikrinti galima dviem būdais: naudojant fasadines žaliuzes arba modernesnį sprendimą – saulės kontrolės sistemas (lameles). Ne pastato viduje, o išorėje pritvirtintos fasado žaliuzės sulaiko net iki 80 proc. pro langą patenkančios saulės energijos, palyginti su viduje montuojamų žaliuzių efektyvumu. Kitaip nei esant vidinėms žaliuzėms, sumontavus išorinę pastatų apsaugą nuo saulės, oras tarp lango ir apsaugos neįkaista. Taigi, vasarą pastato viduje galima palaikyti iki 9 laipsnių mažesnę temperatūrą, palyginti su temperatūra, kai nuo saulės saugo vidinės žaliuzės. Toks sprendimas apsaugos baldus, kilimus, sienas, odos apmušalus nuo saulės spindulių ir spalvų blukimo. Galiausiai, tai užtikrina didesnį namų, biurų, parduotuvių ar kitų erdvių privatumą. Fasadinės žaliuzės būna horizontalios, montuojamos viršuje virš langų, durų ar sienų.

mokslo centrams, galerijoms, kurių didelę fasado dalį sudaro stiklas. Taip pat senamiesčio parduotuvėms su vitrinomis ar pastatams su dideliais langais, vitrinomis, stiklinėmis sienomis. Viena svarbiausių saulės kontrolės sistemų sudedamųjų dalių – lamelės. Tai patvarios juostos, iš kurių sudaromi segmentai, montuojami prie pastatų fasadų. Lamelės ilgaamžės ir nereikalauja papildomos priežiūros. Reguliuojamos lauko lamelės suteikia galimybę valdyti saulės spinduliuotės ir šviesos srautą, patenkantį į patalpas. Iš lamelių sudarytos sistemos gali būti judamos ir nejudamos (stacionarios). Lamelės gali būti skirtingų formų ir spalvų. Praktiškiausios ir populiariausios lamelės – pagamintos iš aliuminio. Dėl jo savybių lamelių ilgis, plotis, storis beveik neribojami. Aliuminio lamelės yra tvirtos, pasižymi antikorozinėmis savybėmis, o tai leidžia mažiau naudoti išorinės izoliacijos ir net visiškai jos išvengti, nes įtakos nedaro ardantis drėgmės poveikis.

Dera įvairiuose pastatuose

Valdymo galimybės neriboja

Saulės kontrolės sistemos – sprendimas, derantis ir naujuose, ir renovuojamuose pastatuose. Šis apsaugos nuo saulės būdas ypač aktualus moderniems biurams, prekybos centrams,

Judamosios saulės kontrolės sistemos leidžia reguliuoti lameles taip, kad jos tik tam tikrose vietose būtų mažiau arba daugiau atsivėrusios. Todėl ta pati stiklinė siena vienur gali būti pralaidi

lės kontrolės sistemas, reguliuojamas spindulių patekimas į patalpas: taip ne tik užtikrinamas komfortas, bet ir sumažinamos pastato eksploatacijos išlaidos.

www.baremarytai.lt

saulės spinduliams, kitur spindulius blokuoti. Saulės kontrolės sistemos gali būti valdomos rankomis, tik prireiks kaskart prieiti prie sti klo ir pasinaudoti ten esančiu valdymo mechanizmu. Automatizuotu būdu reguliuojamą saulės kontrolės sistemą galima valdyti per atstumą. Kontrolės mechanizmai gali būti integruojami į kitus pastatų sistemų valdymo centrus. Saulės kontrolės sistemas galima montuoti įvairiai. Iš lamelių galima formuoti ne tik uždangą, bet ir stogelius, nuo fasadų atitrauktas galerijas, fasado dekoro elementus. Po jais netgi galima paslėpti angas ar pastatą apkraunančią įrangą. Saulės kontrolės sistemos turi daugiau galimybių valdyti jų uždarumą ir pralaidumą spinduliams. Net ir nedideliame apsaugų plote vienas lameles galima laikyti atvertas, kitas užvertas. Fasadinės žaliuzės taip pat gali keisti kampą, tačiau reguliavimas nėra toks individualus: tai pačiai komandai paklūsta didelė grupė žaliuzės juostų. Saulės kontrolės sistemos yra gaminamos iš patvaraus ekstruduoto aliuminio, kuris užti krina ilgą metalinių konstrukcijų tarnavimo laiką, atsparumą užklupus blogoms oro sąlygoms. Fasadines žaliuzes sudaro plokšti profiliai, pagaminti iš aliumininės 0,21–0,42 mm storio skardos, padengti dažais, kurie apsaugo profilį nuo mechaninio ir atmosferinio poveikio.

situacija

pixabay.com nuotr.

Fasadai skirtingose teritorijose – kompleksinis procesas

Pastatų fasadai yra šių architektūros statinių ir miestų vizitinės kortelės. ŠiuoVida KUZMICKAITĖ

laikiniai fasadai, be reprezentatyviosios, atlieka ir ekologijos, tvarumo, apsauginę funkcijas. Visgi specialistų bendruomenėje skamba ne vienas retorinis klausimas, kokios taisyklės egzistuoja projektuojant miesto biurų, daugiabučių ar privačių namų fasadus.

Fasado pasirinkimas – ir remiantis nuojauta

gali padiktuoti konkrečiai vietai ar pastato tipui būdingos medžiagos. Kadangi neretai aplinkiniai pastatai yra ankstesnio laikmečio, fasado

prastai fasadų apdaila parenkama pagal pastato architektūrinę raišką, kuriai įtaką daro daugybė veiksnių: gamtinis ir urbanistinis kontekstas, kaimyninių pastatų apdaila, paties pastato paskirtis, miesto zonos prestižiškumas ir tokie techniniai reikalavimai kaip atsparumas ugniai, ilgaamžiškumas, garso ar šilumos izoliacinės savybės. Kaip pasakoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros doc. dr. Darius Linartas, daugeliu atvejų fasado pasirinkimą

tipas pasirenkamas laisviau – pagal vyraujantį mastelį, nuotaiką ar spalvą. Derinimas prie aplinkos gali vykti ne tik niuanso, bet ir kontrasto principu, kai architektai labiau remiasi savo patirtimi ir profesiniais gebėjimais. Visgi doc. dr. D. Linartas įsitikinęs, kad skirtingų miesto teritorijų pastatų fasadų apdailą klasifikuoti tik pagal pasirinktą medžiagos tipą būtų sudėtinga. Pavyzdžiui, negalima teigti, kad senamiesčiui netinka stiklas. Stiklo sistemas galima panaudoti tiek labai kokybiškai, estetiškai, tiek ekonomiškai ir primityviai, kai plastikinių

62 2019 spalis

rėmų langai įstatomi istoriniuose pastatuose. Paprasčiausias tinkuojamasis fasadas mažiau tinka prestižinėje miesto vietoje ar pastate, tačiau tai nereiškia, kad negalimi kokybiški tinko kaip medžiagos panaudojimo pavyzdžiai.

Svarbios bendros tendencijos Nors bendra fasadų raiškos kaita nėra itin ryški, ją riboja ekonominiai, techniniai, saugumo kriterijai, kartais ir konservatyvus požiūris, tačiau įvairiose miestų teritorijose esantys pastatai, jų fasadai ir architektūrinės ypatybės veikiami bendros technologijų vystymosi, ekologiškumo mados.

TO G E T H E R FOR BETTER

pixabay.com nuotr.

Populiarėjantys aliuminio fasadai

pixabay.com nuotr.

Keičiasi patys pastatai, o jų fasadai tampa išmanūs, dinamiški, atspindintys populiarėjančias tvarumo tendencijas. Rinkoje jau pristatyti išmanūs, patalpų apšviestumą ir kitus klimatinius rodiklius reguliuojantys, ekologiški ir gyvi apželdinti fasadai. Į šiuolaikinių pastatų fasadus integruojami fotovoltiniai ir žaliosios energetikos elementai, kurie ne tik ekologiški, bet ir atitinka estetikos kriterijus. „Pavyzdžiui, mediena kaip atsinaujinantis išteklius ir psichologiškai žmogui priimtina medžiaga vis

plačiau įtraukiama į architektų arsenalą“, – pasakoja pašnekovas. Architekto žodžiais, biudžetinėje statyboje, kuri bendruose šiuolaikinių Lietuvos miestų urbanizacijos mastuose yra vyraujanti ar net atkeliauja į centrines miesto zonas, fasadų madas diktuoja ir taupomos sąnaudos. O štai labiau prestižinėse miesto zonose architektai dažnai gali rinktis įvairesnes, sykiu brangesnes, ilgaamžiškesnes fasadų apdailos medžiagas ar sudėtingesnius sprendimus.

Aliuminio fasadų konstrukcijų profilių tiekėjo „Reynaers Aluminium“ projektų vadovas Tomas Gum brys išskiria, kad fasadų profilių parinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau būtina atsižvelgti į tai, ar aplinka, kurioje bus eksploatuojama konstrukcija, yra agresyvi. Tokiai aplinkai priskiriamos stipriai užterštos miestų teritorijos, jūrų ar upių pakrantės iki 1 km atstumu, pramoninės teritorijos, baseinai. Nustačius aplinkos tipą, prieš profilių dažymą atliekamas papildomas aliuminio profilių padengimas apsauga nuo korozijos, o neagresyvioje aplinkoje pakanka standartinio dažymo ar kito padengimo. Taip pat fasadų konstrukcijų sistemos pasirinkimą lemia pastato architektūra ir gaminių dydis. Paprastai plačiai pritaikomi standartiniai aliuminio profiliai, kurie yra skirtingų dydžių ir formų, turi daug sujungimo variantų. Unikali aliuminio konstrukcijų savybė, gerokai praplečianti užsakovų ir architektų galimybes, yra įvairios pageidaujamos profilio spalvos, įskaitant ir dvispalvio dažymo galimybę. Aliuminio konstrukcijos rinkoje išsiskiria savo tvarumu, yra ilgaamžės, ekologiškos, todėl jas pamėgo ne tik projektuotojai, bet ir individualių namų statytojai. T. Gumbrys pažymi, kad „Reynaers Aluminium“ turimas platus sistemų pasirinkimas tinka ne tik planuojantiems statyti didelius administracinius pastatus, bet ir užtikrina išrankiausių privataus sektoriaus klientų poreikius. Modernumu išsiskiriančios aliuminio konstrukcijos puikiai pritaikomos pastatų langams, stumdomosioms sistemoms, lauko durims, armonikinėms durims, stoglangiams, žiemos sodams ir įvairių tipų fasadams. Jos sulaiko šilumą, izoliuoja garsą, nereikalauja papildomos priežiūros, o šiluminiais parametrais drąsiai konkuruoja su mediniais ar plastikiniais gaminiais. Pastebima, kad projektuotojai tampa atviresni naujoms idėjoms, drąsiai renkasi neįprastų gabaritų langus, pageidauja siauresnių rėmų, originalių spalvų. Dėl konstruktyvaus dialogo su architektais ir projektuotojais pritaikomi optimalūs sprendimai, atitinkantys pastato paskirtį ir jo vietą mieste ar užmiestyje. „Reynaers Aluminium“ komanda visuomet pasirengusi atsakyti į visus projektuotojų ir statytojų klausimus, pakonsultuoti ir dar projektavimo stadijoje išspręsti daugumą klausimų. Įmonė padeda sudaryti sąmatas ir rasti tinkamą konstrukcijų gamintoją pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką. 63

Užs.

ikalus Naujas ir un sprendimas ilai. fasadu apda

Čerpių fasadai – stilingiems ir moderniems namams Bendrovė „Mida LT“ bitumines čerpes siūlo naudoti ne tik stogams, bet ir įvairiems fasado sprendimams. Fasado apdailai skirtų bituminių čerpių didžiausi pranašumai, kaip ir stogams dengti skirtų čerpių, yra ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui, paprastas montavimas ir sutaupytas darbo laikas.

Ypač platus pritaikymas

ir primena klinkerio plyteles“, – tvirtina specialis-

asado bituminės čerpės „TECHNONICOL HAUBERK“ – šiuolaikinė pastatų ir statinių apdailos medžiaga. Anot įmonės „Mida LT“ bituminių čerpių pardavimo vadovo Povilo Smaliuko, sumanymas gaminti bitumines fasado čerpes kilo matant, kad gyventojai stogui skirtas čerpeles naudoja ir kitoms namo dalims uždengti. „Stogui ir fasadams skirtos bituminės čerpės bemaž niekuo nesiskiria – jų sudėtis, techniniai duomenys yra tokie pat. Skiriasi tik raštas, kuris yra pritaikytas fasadams

tas. Pagrindinis šių čerpių pranašumas tas, kad jos greitai ir paprastai montuojamos ant paviršiaus, o darbui atlikti nereikia specialių įgūdžių. Pašnekovas pataria atkreipti dėmesį ir į tokios apdailos kainą – jos santykis su kokybe yra vienas geriausių. Fasado bitumines čerpes galima naudoti tiek fasadui ar jo architektūriniams elementams, tiek buitiniams ir ūkiniams pastatams, tvorų apdailai. Jos tinkamos net ir nestandartinių formų – pusračių, arkų ir banguotų elementų konstrukcijų – fasadams apipavidalinti. Sukurtos stiklūno, pagerinto bitumo ir natūralaus bazalto pabarstų

64 2019 spalis

pagrindu, šios fasado apdailos čerpės pasižymi išskirtinėmis spalvomis ir atsparumu temperatūrų svyravimui. Fasadas tampa visiškai sandarus, neveikiamas korozijos, atsparus mechaniniams ir gamtiniams, pavyzdžiui, krušos, poveikiams, tarnaujantis klimato sąlygomis nuo ˗60 iki +90 °С. Bazalto pabarstams būdingas itin didelis spalvos atsparumas, jie neblunka nuo saulės ir nekeičia spalvos per visą tarnavimo laiką. Čerpių spalvų ir raštų sprendimai suteikia pastatui ypatingo architektūrinio išraiškingumo. Siekiant suteikti fasadui dar daugiau efektingumo, naudojami keli bazalto pabarstų atspalviai iš vieno spalvų paletės segmento. Tai suteikia galimybę kiekvieną kartą sukurti įsimenamą fasado arba jo architektūrinių elementų raštą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nerekomenduojama naudoti produkcijos su skirtingais spalvos kodais vieno namo apdailai atlikti.

Kolekcija „Plytos“ – plytų mūro prototipas Dėl plataus čerpių atspalvių spektro ir tarpusavio derinių galimybės jos tinka įvairiems dizaino sprendimams. Čerpės gali nesunkiai papuošti bet kurį namą ir suteikti jam stilingumo bei individualumo. Derinant čerpių atspalvius danga išsaugo savo eksploatacines savybes, sandarumą ir ilgaamžiškumą. Fasado čerpių raštas imituoja plytų mūrą ir suteikia galimybę sukurti įvairių spalvinių derinių, lygiai taip pat kaip ir dirbant su plytomis. Pavyzdžiui, naudojant kitą spalvą, galima pabrėžti cokolio zoną arba atskirų elementų – kampų, langų ir durų angų – apdailą. Kolekcijos „Plytos“ prototipu tapo klasikinis plytų mūras, pasižymintis aiškiu, grafiniu raštu. Daugeliui žmonių – tai ilgaamžiškas ir praktiškas fasado apdailos būdas. Naujos apdailos medžiagos statieji kampai, tiesios linijos ir kruopščiai patikrintos proporcijos sukelia malonių asociacijų su tradicijomis ir patikimumu. Paletės pagrindą sudaro labiausiai paplitę plytų atspalviai. „Raudonos plytos“ spalva aktuali ir moderni, neprarandanti klasikinių bruožų ir padedanti sukurti efektingą klasikinio angliško stiliaus fasadą. Darniai dera prie bet kokio stogo spalvinio sprendimo.

Antika

Bavarija

„Smėlio“ spalva

„Raudonos plytos“ čerpių HAUBERK spalva

„Antikos“ spalva atveria plačių galimybių sukurti originalią klasikinio stiliaus fasado apdailą. Puikiai tinka dekoruoti tiek visą fasadą, tiek jo elementus. „Gelsvai rusva“ (Beige) spalva rami ir santūri, puikiai pabrėžia kiekvieno pastato didingumą. Originalus „Marmuro“ atspalvis atspindi nestandartinį požiūrį į fasado apdailą. Tolygūs perėjimai iš tamsių atspalvių į šviesius leidžia efektingai pabrėžti kolonas, kampinius elementus, cokolio liniją.

Kontrastinė gamtinė „Smėlio“ spalva sujungia elegantiškumą ir praktiškumą, tinka durims ir langams įrėminti, namo kolonoms ir kampams apipavidalinti. Efektingas „Degtos plytos“ atspalvis tinka apipavidalinti tiek visą fasadą, tiek atskirus elementus: langų ir durų angas, portalus. Suteikia galimybę sukurti darnią namo eksterjero išvaizdą. „Terakotos“ spalva pabrėžia klasikinį, griežtą pastato architektūros stilių. Plačiai naudojama fasadų ir aptvėrimų vientisai bei fragmentinei apdailai atlikti.

Gelsvai rusva

Marmuro

Raudonos plytos

Smėlio

Terakota

Užs.

Ateities fasadų sprendimai – šiandienos pastatuose Kiekvieną dieną miestai plečiasi: auga gyventojų skaičius, daugėja statomų naujų daugiaaukščių pastatų, sykiu didėja užterštumas, suvartojamas ypač didelis energijos kiekis. Visa tai miestų pastatų fasadų profilių gamintojams iškėlė milžinišką iššūkį, kaip sukurti tvarius, ilgaamžius ir ekologiškus gaminius. Aliuminio profilio apdirbimo įmonės „Hydro Building Systems Lithuania “ vadovai įsitikinę, kad prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo gali tik patys, kurdami energiškai efektyvius produktus.

Rinkai – analogų neturintis produktas

ir pagamina visiškai naują lydinį, kuriame yra ma-

monė pirmoji pasaulyje rinkai pristatė savo atstovaujamo gamintojo „Wicona“ analogų neturintį sertifikuotą gaminį „Hydro Circal“ – specialų perdirbtą aliuminį lydinį, iš kurio gaminami aliuminio profiliai fasadams, langų sistemos, stumdomosios durys ir kt. Įmonė surenka panaudoto aliuminio atliekas

žiausiai 75 proc. rinkoje panaudoto aliuminio. Aliuminį galima perdirbti daugybę kartų, neprarandant jam būdingų savybių, be to, antrinio naudojimo perdirbamas aliuminis reikalauja tik 5 proc. pirminės energijos. Todėl gerokai sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekis. Jeigu pasaulio vidurkis yra 16 kg CO2, kad būtų pagaminta 1 kg aliuminio, tai „Hydro Circal“ – tik 2 kg.

66 2019 spalis

„Mes siekiame kurti tvarius gaminius ir taip organiškai įsilieti į rinką. Gamintojo „Wicona“ sprendimai turi 72 metų patirtį, jie visi testuojami natūraliomis sąlygomis, tikrinant visus įmanomus techninius parametrus. Žengiame kartu su augančia urbanizacija ir kuriame naujas technologijas, visada stengiamės būti pirmieji ir siūlome ateities fasadų sprendimus jau šiandien“, – teigia „Wiconai“ atstovaujančios įmonės „Hydro Building Systems Lithuania “ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius.

Biurų pastatas „Quadrum“ (Vilnius) Architektai: „Schmidt Hammer Lassen Architects“, „Lund+Slaatto Arkitekter“, „Arches“ Nuotraukos autorius Paulius Gasiūnas. Bokštas Kopenhagoje (Copenhagen Tower) Architektai: „Foster + Partners“ (Londonas). Olof Rohl Aachen, © Nuotrauka Saint Gobain. Henninger Turm (Frankfurtas) Architektai: „Meixner Schlüter Wendt Architekten“. © Nuotrauka Conné van d Grachten.

Pašnekovas pabrėžia, kad aliuminio profilių ir jų montavimo reikšminga kaita prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Šiandien kuriami ne tik inovatyvūs fasadų profiliai, labai paspartėjo ir jų surinkimo darbai. Prieš penkerius metus dauguma klasikinių aliuminio-stiklo fasadų buvo surenkami iš atskirų dalių statybos vietoje. Dabartines kompleksines fasadų sistemas sudaro atskiri blokai arba elementai, kurie gaminami ir surenkami kvalifikuotos fasadus gaminančios įmonės gamybinėje bazėje. Jie atvežami į statybos vietą ir montuojami pastato išorėje, ant plieninio ar betoninio karkaso, naudojant kranus. Naujasis fasadų gamybos ir montavimo būdas yra ypač greitas, nereikalingas medžiagų sandėliavimas statybos vietoje. Naudojant tokį būdą gerokai sutrumpėja bendra pastatų statybos trukmė.

Produktai ir paslaugos vienose rankose Aliuminio-stiklo fasadų konstrukcijos yra ypač plačiai naudojamos, jos išsiskiria lankstumu, atsparumu korozijai ir tvarumu. Aliuminis yra išskirtinė statybinė medžiaga – tris kartus lengvesnė už plieną, yra ypač tvirta ir lengvai pritaikoma įvairiose situacijose. Be to, fasadų gamintojai gali pasiūlyti įvairių spalvų ir formų profilių, o tai ypač žavi pastatų projektuotojus ir architektus, suteikia jiems laisvę kurti geriausius sprendimus. „Hydro Building Systems Lithuania“ kvalifikuoti inžinieriai profesionaliai įvertina kiekvieno užsakovo ar architekto vizijas ir lūkesčius bei parenka optimalų konkrečiam projektui parinktą aliuminio fasadų sprendinį. Šalia sprendinio pateikiami šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimai, atliekami specialūs skaičiavimai aliuminio profilio geometrijai parinkti. Lankstumas, inovatyvumas ir ekologiškumas – įmonės vertybės, kurias kartu su ilgamete patirtimi siekiama perteikti klientams. Sėkmingai Lietuvos ir kitų Baltijos šalių rinkose įsitvirtinusi įmonė toliau drąsiai eksperimentuoja su aliuminiu, kuria patikimus ir ilgaamžius gaminius.

„Kv. Hörnan“ – „Telenor“ centrinė būstinė, Solna, Švedija. Architektai: „Nyréns Arkitektkontor“. Nuotraukos autorius Erik Wik.

Gamlestadens Resecentrum, Geteborgas, Švedija. Architektai: „Architektbyrån Design AB“. Nuotraukos autorius Felix Gerlach.

Biurų pastatas „Quadrum“ (Vilnius) Architektai: „Schmidt Hammer Lassen Architects“, „Lund+Slaatto Arkitekter“, „Arches“ Nuotraukos autorius Paulius Gasiūnas.

www.wicona.com

technologija

Žalioji elektros energija tekės į daugiabučius Atsinaujinančių energijos išteklių šalininkai švenčia pergalę: daugiabučių namų gyventojai nuo šiol Vida KUZMICKAITĖ

gali tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais – įsirengti saulės elektrines ir nuotoliniu būdu pasigaminti elektros energijos savo poreikiams. Šiuo sprendimu ne tik skatinama švarios energetikos plėtra miestuose. Tai miestų gyventojams padeda taupyti mokesčius už elektros energiją.

Skatina tapti nepriklausomus

išsipirkti saulės elektrinės „gabaliuką“ arba pasistatyti sau elektrinę ir naudoti asmeninėms

gyvendinus mažosios žaliosios energetikos plėtros modelį kiekvienas vartotojas dabar gali elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o ją naudoti kitoje, net neturėdamas savo sklypo. „Bet kuris daugiabučio namo gyventojas gali pasinaudoti galimybe

reikmėms“, – sako Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, akcentuodamas plačias galimybes bet kuriam gyventojui tapti gaminančiu vartotoju. Tai panaikina daugiabučio namo gyventojų priklausomybę vieniems nuo kitų, kas neretai suponuoja asmeninių poreikių ribojimą. Negana to, tokio modelio įgyvendinimas mūsų šalyje pelnytai vadinamas revoliuciniu, kadangi gaminančiu vartotoju galima tapti vos per kelias valandas. Anot V. Mačiulio, dabar vyksta galutinis suderinimas, siekiant užtikrinti procedūros paprastumą ir spartą. Šiame kontekste privalu paminėti taupumo aspektą – palaipsniui mažindami išlaidas elektros energijai daugiabučių gyventojai savo poreikiams elektrą pasigamins itin mažais kaštais. Anot V. Mačiulio, po septynerių metų elektrinė atsipirks, dar 20 metų gaminantys vartotojai turės beveik nemokamą elektrą. Bus apskaitomas realus gyventojo elektros suvartojimas bute, kuriame gyvena. Teks apmokėti susidariusį apskaičiuotą skirtumą tarp suvartotos ir pagamintos elektros energijos. V. Mačiulis pateikia dar daugiau privalumų: gaminantys vartotojai gali įsirengti net iki 500 kW galingumo siekiančias elektrines, naudojančias atsinaujinančius išteklius, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų viršyta vartotojo objektui suteikta leistina galia. Atstumo iki elektrinės kriterijus šiuo atveju galimybių nesumažina – elektrinė gali būti kad ir kitame Lietuvos gale. Pats sklypas elektrinei turi būti palankus saulės energetikos požiūriu: apšviestas saulės, jame neturi būti medžių, pastatų

UAB „ARGO ENERGIJA“ – Saulės elektrinės ir saulės elektrinių parkai: projektuojame, įrengiame, priduodame VEI, teikiame garantinio ir pogarantinio aptarnavimo paslaugas. Esame Lietuvos Saulės energetikos asociacijos nariai ir šios asociacijos rekomenduojami saulės elektrinių montuotojai. Dirbame jau 15 metų. Įrengiame saulės elektrines verslui ir privatiems asmenims, vystytojams statome Saulės elektrinių parkus. Esame VEI atestuota įmonė elektros įrenginių iki 1000 V įrengimui ir eksploatavimui. 2019 m. Lietuvoje įrengėme apie 2 MW saulės elektrinių, didžiausia šiemet įrengta elektrinė – 800 kW. UAB „ARGO ENERGIJA“, M. K. Paco g. 4, Vilnius, tel. 8 655 00616 www.saulesenergetika.lt www.argoenergija.lt info@argoenergija.lt 68 2019 spalis

metamo šešėlio. Visgi pasak V. Mačiulio, apribojimų labai mažai, bet jie neretai gerokai susiaurina tinkamų alternatyvų lauką. Šiame kontekste pirkti jau pastatytos elektrinės dalį – kur kas paprastesnis sprendimas, nes nereikia rūpintis žemės sklypu, elektrinės statybomis, energijos apskaita.

Įrodinės atsinaujinančios energijos naudą Pasinaudoti galimybe elektros energiją gaminti nutolusioje elektrinėje gali ne tik atskirų butų gyventojai, bet ir visa daugiabučio bendrija, jei pasiekiamas susitarimas, t. y. tam pritaria daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų. Nors, kaip teigia V. Mačiulis, kol kas bendrijos dar atsargiai reaguoja į tokią galimybę. Galbūt tam įtakos turi naujovių baimė, neįprastumas. „Labiau susidomėję jauni žmonės, bet daugiabučiuose daugiausia gyvena vyresnio amžiaus žmonės, o kad susidomėtų daugiau kaip pusė gyventojų, reikia daugiau aiškumo. Tas procesas dabar vyksta“, – teigia V. Mačiulis. Bendrijoms nusprendus tapti gaminančiais vartotojais reikia ploto elektrinei statyti. Nors jau kuris laikas elektrinės statomos ant daugiabučių stogų, visgi praktika rodo, kad tai per mažas plotas, siekiant elektros energija aprūpinti viso namo gyventojus. Poreikis atverti kelius daugiabučių gyventojams pagal savo poreikius pasigaminti elektros energiją ir reikšmingai sumažinti išlaidas už elektrą paskatino tobulinti sistemą, sudarant galimybes ir skatinant gyventojus tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais. O nuo kitų metų jie galės teikti paraiškas paramai, ką jau kuris laikas gali padaryti individualių namų gyventojai.

Užs.

Nutolusios saulės elektrinės: kaip turi būti planuojamos ir kada atsipirks? Įgyvendinamas mažosios žaliosios energetikos plėtros modelis atveria plačius kelius miestų gyventojams – jie gali tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir reikšmingai sumažinti išlaidas elektrai. „Pirmos nutolusios saulės elektrinės kilovatai daugiabučių gyventojams buvo išparduoti vos per kelias dienas“, – teigia „Informacinių technologijų pasaulio“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas Jacunskas, pabrėždamas didelį miestų gyventojų susidomėjimą ir norą savo poreikiams elektros energiją pasigaminti nuotoliniu būdu.

Taupumo aspektas – ne vienintelis privalumas alimybė saulės elektrinę statytis vienoje vietoje, o naudoti elektrą kitoje gyventojams patraukli ne tik dėl finansinio aspekto, bet ir siekiant didinti savarankiškumą. Ir nors gyventojams atrodo, kad pirkdami saulės elektrinės dalį iš trečiųjų asmenų jie turės mažiau nepriklausomybės, tai yra nepagrįsta pozicija. A. Jacunsko teigimu, lietuviams būdingas labai didelis noras būti kuo labiau nepriklausomiems, todėl jiems nuosavos elektrinės statyba atrodo kur kas patrauklesnis variantas. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti įvertintas ir patogumas – turint įsigytą elektrinės „gabaliuką“, nuo pečių nukrenta elektrinės priežiūros rūpesčiai. A. Jacunskas išskiria ir lankstumo aspektą, kurį verta įvertinti besirenkantiems iš dviejų alternatyvų: statytis savo elektrinę ar pirkti elektrinės dalį iš trečiųjų asmenų. Įsigiję jau pastatytos saulės elektrinės dalį, gyventojai turės galimybę ateityje koreguoti galingumą. „Elektrinės statomos daugiau nei dviem dešimtmečiams, tad natūralu, kad per tiek laiko žmonių poreikiai gali pasikeisti. Paprastas pavyzdys – vaikai suauga, palieka tėvų namus ir elektros galbūt reikės mažiau. Tad, įsigijus saulės elektrinės dalį iš vystytojų, yra galimybė galingumą pakoreguoti“, – sako pašnekovas ir pabrėžia, kad nuosavas elektrines pasistatę gyventojai tokio lankstumo neturi. Žinoma, galima saulės elektrinę sumažinti, bet tai netikslinga, nes bus prarastos investicijos.

Supaprastintas procesas

visai tikslinga vertinti atskirų mėnesių skaičius, nes žiemos ir vasaros mėnesiais jis gali skirtis.

Siekiant išvengti sudėtingų formalumų, gyventojams, norintiems įsigyti dalį saulės elektrinės, procedūra labai supaprastinta. Pirmiausia reikia pasirinkti saulės elektrinių vystytoją, kuriam gyventojai turėtų nurodyti savo elektros energijos poreikius. Saulės elektrinių vystytojas gyventojus įtraukia į sąrašą. Kai į sąrašą įtrauktų būsimų gaminančių vartotojų poreikiai sudaro 80 proc. saulės elektrinės gaminamos energijos, su gyventojais pasirašomos sutartys. Patiems žmonėms niekuo nereikia rūpintis. Elektrinės atstumas nuo objekto, kuriame elektra bus naudojama, neribojamas. Nusprendę statytis nuosavą elektrinę savo sklype, pirmiausia turėtų pasirūpinti tinkamu žemės lopinėliu. Juridinių apribojimų nėra, todėl žemės paskirtis, jos dydis neturi reikšmės. Pasak A. Jacunsko, tai gali būti gyvenamosios, žemės ūkio paskirties žemė, sklypas sodų bendrijoje, svarbiausia jis turi būti gerai apšviestas saulės, be elektrinei metamo pastatų, medžių ar kitokio šešėlio.

Metinis sunaudojimas – patikimas rodiklis.

Reikiamą galingumą nustatyti nesunku Nusprendusiam tapti gaminančiu vartotoju gyventojui svarbiausia įvertinti savo poreikius, t. y. koks galingumas reikalingas. Anot A. Jacunsko, tą padaryti nesunku. Būtina peržvelgti savo metinį elektros sunaudojimą. 1 kilovatas pagamina apie tūkstantį kilovatvalandžių per metus. Tarkime, jei metinis sunaudojimas siekia apie 3000 kilovatvalandžių, tai reikėtų 3 kilovatų galios. Ne

Įrengimo kaina ir atsiperkamumas Ne paslaptis, kad daugelis jautrūs kainai, todėl dažnam įdomu, kokių investicijų reikalauja tapimas gaminančiu vartotoju. Pasak A. Jacunsko, vieno kilovato įrengimo kaina siekia maždaug 1000 eurų. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad pirkti elektrinės dalį iš trečiųjų šalių daugeliu atvejų finansiniu požiūriu yra patrauklesnis sprendimas, o kainų skirtumas gali siekti nuo 5 iki 50 procentų. „Taip yra dėl masto ekonomijos, kai statyti didesnę elektrinę finansiškai yra pigiau nei kelių kilovatų galios. Tarkime, dviejų kilovatų nedidelė saulės elektrinė gali kainuoti kur kas brangiau nei tokio paties galingumo didelės saulės elektrinės dalis. Kainų skirtumas gali siekti net iki 50 proc., nes kaina priklauso ir nuo įrangos, ir nuo medžiagų kokybės bei kitų aspektų“, – kainų skirtumus pagrindžia A. Jacunskas. Investicijos į saulės elektrinės statybą priklauso ne tik nuo galingumo – įtakos turi ir pasirinktos konstrukcijos, moduliai, inverteriai, kita įranga, techniniai parametrai. Būtent moduliai ir inverteriai sudaro didžiausią nutolusios saulės elektrinės kainos dalį. Greičiausiai daugeliui aktualus ir atsiperkamumo rodiklis. „Saulės elektrinės statomos 25 metams. Maždaug per septynerius metus investicijos gyventojui atsiperka, o paskui išlaidos elektrai lieka labai minimalios. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad augant elektros kainai atsiperkamumo laikas trumpėja“, – teigia A. Jacunskas.

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, Medeinos g. 2–2, Akademija, LT-53348 Kauno r., Tel. +370 686 26 727, www.sauleselektrines.lt/saulesparkai/ 69

Užs.

Milijoninė investicija tik pradžia – sustoti nežada Žinia apie Akmenėje įkurtoje Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) „Vakarų medienos grupės“ (VMG) statomą itin modernią medienos drožlių plokštės gamyklą, o vėliau iškilsiantį ir VMG korpusinių baldų fabriką regionams įkvėpė optimizmo. Daugiau nei prieš 20 metų pradėtą kurti LEZ Lietuvoje atranda investuotojai – ir ne tik iš Lietuvos. Neabejojama, kad kone solidžiausia lietuviško kapitalo investicija Akmenėje tik pradžia.

Investuoja į moderniausius sprendimus

Privalumai – susisiekimas ir lengvatos

kmenės LEZ 60 ha teritorijoje šiuo metu kuriasi medienos pramonės kompleksas, į kurį iki 2022-ųjų bus investuota daugiau nei 160 mln. Eur ir sukurta iki 700 naujų darbo vietų. Šio komplekso iniciatorius yra VMG – viena didžiausių ir moderniausių medienos pramonės kompanijų Europoje. Taigi, kitų metų pradžioje Akmenės rajone pradėsianti veikti VMG medienos drožlių plokštės gamykla taps viena moderniausių ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje. O Akmenės LEZ įrašys į išskirtinių vietų medienos perdirbimo pramonės žemėlapyje sąrašą. Medienos drožlių plokštės gamykloje montuojama moderniausia įranga, kokią tik galima įsigyti rinkoje. Jos našumas įspūdingas – 1800 kub. m plokščių per parą. Maža to, įrenginiai leidžia gaminti nuo itin plonų – vos 3 mm – iki 40 mm medienos drožlių plokštes.

Akmenės LEZ kviečia užsienio ir Lietuvos pramonės įmones įsikurti žemės sklypuose Akmenės rajone. Patrauklumo šiai pramonės teritorijai prideda geležinkelio jungtis. Naujai nutiesta geležinkelio atšaka Akmenės LEZ sujungė su magistraliniu geležinkelių tinklu. Šiuo privažiuojamuoju geležinkeliu naudosis LEZ įsikursiančios įmonės. Dar vienas privalumas Akmenės LEZ pasirinkusioms bendrovėms – patogus susisiekimas automobilių keliais tiek su Klaipėdos jūrų uostu, tiek su krovininiu Šiaulių oro uostu. Iš čia lengvai pasiekiami pagrindiniai Lietuvos ir Latvijos miestai. „Esame pačiame Lietuvos ir Latvijos pasienyje, o tai strategiškai palanki vieta visiems, norintiems savo produkcija aprūpinti Baltijos šalis, taip pat patogiai ir greitai pasiekti Europos ir kitų žemynų rinkas“, – sako 2018-aisiais įkurtos bendrovės „Akmenės laisvoji ekonominė zona“ direktorius Marius Adomaitis.

70 2019 spalis

Galiausiai Akmenės LEZ įsikūrusioms ir dar tik įsikursiančioms įmonėms pirmus 6 veiklos metus bus atleistos nuo pelno mokesčio, kitą dešimtmetį jos galės atseikėti dvigubai mažesnį pajamų mokestį – 7,5 procento. Akmenės LEZ veikiančios įmonės atleidžiamos ir nuo nekilnojamojo turto bei dividendų mokesčių, kurie kitur siekia atitinkamai 0,3–1 ir 15 procentų. Atsižvelgiant į investuotojų poreikius, LEZ teritorijoje planuojami būtini elektros, dujų, vandentiekio ir kanalizacijos pajėgumai. Akmenės LEZ investuotojams gali pasiūlyti efektyvius inžinerinės infrastruktūros ir logistikos sprendimus, kurie prisidės prie įmonių konkurencingumo tiek nacionaliniu, tiek Europos mastu. Lietuvoje šiuo metu veikia 7 laisvosios ekonominės zonos. Jose kurtis investuotojus skatina išvystyta inžinerinė infrastruktūra ir valstybės garantuojamos mokestinės lengvatos. Akmenės LEZ valdymo bendrovė yra pasirengusi suteikti visą investuotojus dominančią informaciją. Daugiau informacijos: www.mediena.lt.

www.SA.lt

shutterstock.com nuotr.

i ia l na i . o i es ngva of Pr r le i

Apsilankykite kasdien!

tvari statyba

Tvarieji pastatai: šiandien – realybė, rytoj – būtinybė Kaip automobilių pramonė šiandien savo ateitį sieja su ekologiškai pažangesniais elektromobiliais, taip nekilnojamojo turto (NT) vystytojai – su tvariais pastatais. Ir vienų, ir kitų pasaulyje sparčiai daugėja. Tačiau kokia tvariųjų pastatų šiandiena ir perspektyva mūsų šalyje? Analizuoti ir susipažinti su šiomis aktualijomis pasaulyje ir Lietuvoje lapkričio 12 d. NT vystytojai, investuotojai, projektuotojai ir architektai kviečiami į tarptautinę konferenciją „Green Building Baltics“.

ą organizuoja Lietuvos žaliųjų pastatų taryba (LŽPT), nuo 2013 m. vienijanti NT vystytojus, konsultantus, projektuotojus, architektus, statybinių medžiagų gamintojus ir technologijų kūrėjus. Taryba skatina tvarios aplinkos kūrimą ir inovacijas projektuojant, statant ir eksploatuojant žaliuosius pastatus.

„Green Building Baltics“ 5-ojoje konferencijoje „Green Building Baltics“ su jos dalyviais savo įžvalgomis dalysis įvairių šalių ekspertai. Tai didžiausias renginys, skirtas tvaraus NT plėtojimui Baltijos šalyse. Konferencijoje

72 2019 spalis

bus nagrinėjamos dvi svarbiausios plėtros tendencijos – tvarumas ir skaitmeninimas, glaudžiai susijusios su anglies dvideginio (CO2) emisija, žiedine ekonomika, gyvavimo ciklo analize, skaitmeniniu modeliavimu. Apie tai savo patirtimi ir geriausia praktika dalysis bei pasaulines tvaraus NT vystymo tendencijas apžvelgs ekspertai iš Lietuvos, JAV, Kanados, Latvijos, Airijos, Italijos, Norvegijos, Nyderlandų. Pirmajame pranešime Carlo Battisti, Tarptautinio gyvenimo ateities instituto (angl. International Living Future Institute) vykdomasis direktorius, kalbės tema „Vizionieriškas kelias į atgimstančią ateitį. „Live Building Challenge 4.0“ – nuo galimo iki keičiamo“. „Live Building Challenge

4.0“ – griežčiausias pasaulyje ekologiškų pastatų standartas, kai pastatuose siekiama nulinės CO2 emisijos ar teigiamos energijos suvartojimo, juose nėra nuodingųjų cheminių medžiagų, o jų energijos pėdsakas daug mažesnis už bendrą komercinę struktūrą. Temą „Pasaulio žaliųjų pastatų tendencijos: rinkos varikliai ir iššūkiai“ analizuos dr. Donna Laquidara-Carr, kompanijos „Dodge Data & Analytics“ tyrimų direktorė. Ji išgarsėjo nagrinėdama ir pristatydama tokias temas kaip „Pasaulio žaliųjų statybų tendencijos“, „BIM verslo vertė“, „Rizikos statybų pramonėje valdymas“, „Judėjimas link sveikesnių pastatų“, „Saugios kultūros kūrimas“ ir „Lean statyba“.

LPTVS yra tvarumo vertinimo standartas ir sertifikavimo sistema, skirta objektyviai ir skaidriai nustatyti Lietuvoje esančių teritorijų ir pastatų tvarumo lygį.

Verslo kompleksas „3 burės“ sertifikuotas pagal LEED ir LPTVS vertinimo sistemas. Sostinės Konstitucijos pr. visi nauji biurų pastatai jau yra sertifikuoti arba sertifikuojami pagal įvairias tvarumo sistemas.

Sertifikuojamos-teritorijos Vilniaus miesto bendrajame plane numatytos sertifikuojamų pastatų teritorijos.

Tvarieji pastatai Lietuvoje LŽPT prezidentas Remigijus Simanavičius akcentuoja, kad pastatai, kuriuose šiuolaikinis žmogus praleidžia apie 90 proc. viso savo gyvenimo, – vieni didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų. Pasauliniai tyrimai rodo, kad pastatai suvartoja apie 25 proc. vandens, 40 proc. energijos ir 55 proc. visos medienos, taip pat išskiria apie 40 proc. CO2 ir yra „kalti“ dėl 40 proc. statybinių atliekų. Todėl tvarios aplinkos kūrimas turi prasidėti nuo žaliųjų pastatų projektavimo ir vystymo – jie ne tik mažiau sunaudoja energetinių ir kitų išteklių, bet ir minimaliai veikia aplinką, juose sveikesnis ir komfortiškesnis mikroklimatas, investuotojams svarbi didesnė pastato dabartinė ir išliekamoji vertė. Šį rudenį baigtame rengti Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatyta, kad centre ir senamiestyje esančiose teritorijose naujai statomi ar rekonstruojami pastatai, kurių bendrasis plotas didesnis nei 5000 m2, bus privalomai sertifikuojami pagal statytojo pasirinktą Lietuvoje ar kitoje ES šalyje pripažįstamą pastatų sertifikavimo sistemą, nustatant minimalų privalomą tvarumo ly gmenį investuotojams. Bendrajame plane yra

daug svarbių su tvaria Vilniaus plėtra susijusių prioritetų. Pavyzdžiui, iki 2020 m. numatoma perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių, o 50 proc. kitų atliekų (plastiko, metalo, stiklo, popieriaus) – paruošti pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ar energijos gamybai. Taip pat planuojama vystyti integruotą automobilių statymo ir dalijimosi jais sistemą, įrengiant elektromobilių įkrovimo mieste tinklą ir sumažinant 50 proc. įprastiniu kuru varomų automobilių skaičių. Plane numatoma skatinti naudoti ir atsinaujinančius energijos išteklius, o projektuojant želdynus numatyti kraštovaizdžio ir technines priemones lietaus vandens pertekliui kaupti ir panaudoti. Visos šios ir daugelis kitų, taip pat Lietuvos ir Europos Sąjungos reglamentuose numatytų priemonių ir prioritetų atsispindi ir mūsų šalyje naudojamose sertifikavimo sistemose BREEAM, LEED ir Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemoje (LPTVS). Pastarąją sudaro 8 kategorijos (sveikata, energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos, atliekų tvarkymas ir tarša, vandentvarka, projekto valdymas) ir 29 kriterijai. LPTVS, parengta ir nuolat atnaujinama remiantis pripažintomis pasaulyje vertinimo

metodikomis, atsižvelgiant į galiojančius ar dar tik diegiamus Lietuvos ir ES teisinius reglamentus, ekonomines realijas, gamtines sąlygas ir kitas svarbias aplinkybes. Ji po truputį tampa nacionaliniu standartu, skatinančiu žmogaus sveikatai ir supančiai gamtai palankios infrastruktūros vystymą bei naujausių technologijų diegimą. Jau tampa norma vertinti statomų biurų, viešbučių ir kitų komercinės paskirties pastatų tvarumą – Lietuvoje šiuo metu sertifikuojama ar jau sertifikuota daugiau kaip 70 tokių objektų. Anot R. Simanavičiaus, gyvenamųjų namų tvarumo vertinimo proveržio laukiama per artimiausius 2–3 m., nes vystant prestižinius daugiabučių projektus ypač konkurencingoje rinkoje neužtenka vartotojams pasiūlyti puikios vietos ar aukštesnės energetinės klasės – vis daugiau daugiabučių bus statomi remiantis tvarumo principais, naudojant pažangiausias technologijas ir kokybiškas medžiagas. Panašaus proveržio tikimasi ir projektuojant bei statant visuomeninius pastatus (vaikų darželius, poliklinikas, oro uostus, mokyklas), nes tvarumo kriterijų taikymas valstybės ir ES lėšomis statomuose objektuose yra skatinamas, o netolimoje ateityje bus privalomas.

Šią vasarą baigėsi dviejų miesto aikščių renovacijos darbai – Panevėžys ir Kupiškis atnauKarina SĖRIKOVA

jino savo centrines aikštes ir jų prieigas. Abiejų aikščių pagrindinė renovacijos medžiaga – akmens trinkelės. Tai ne pirmasis ir, matyt, ne paskutinis toks centrinės miesto susirinkimų erdvės apipavidalinimas, dažnai sulaukiantis miestelėnų kritikos. Bet ar kaltos trinkelės, ar problemos slypi kitur? Apie tai savo nuomonę išdėstė Statybos ir architektūros teismo ekspertų sąjungos pirmininkas architektas Gintautas TIŠKUS.

ienu svarbiausių miesto aikštės įvertinimo kriterijų yra aikštės patrauklumas arba gyvybingumas. Per pastaruosius 10– 15 metų buvo rekonstruota dauguma Lietuvos miestų ir miestelių aikščių, nors daugelio rekonstrukcijų negalima vadinti pasisekusiomis. Šiais metais rekonstruotos Panevėžio ir Kupiškio aikštės irgi susilaukė kritikos – netenkino neįveiklintos tuščios erdvės, išklotos trinkelių danga, beje, kas yra būdinga daugeliui šalies aikščių. Bet ar kaltos trinkelės (tai tik statybinė medžiaga), ar problemos yra kitos?

74 2019 spalis

Ką reiškia rekonstruoti ir transformuoti? Miesto aplinka turi kur kas daugiau reikšmių ir prasmių, nei įmanoma nustatyti tradiciniais urbanistinių ir architektūrinių tyrimų metodais, todėl, rekonstruojant aikštes, nepakanka identifikuoti tik jų materialųjį pavidalą – būtinas žinojimas, kaip ir kodėl aikštė atsirado, koks yra aikštės istorinis ir kultūrinis kontekstas, atsiradimo ir egzistavimo tikrovė erdvėje ir laike. Šis žinojimas, padedantis mąstyti ir įvertinti platesnę aplinkybių visumą, ypač svarbus kūrybiniam procesui. Šiuo atveju svarbus ir tikslas, nes rekonstruoti reiškia

atkurti ar pagerinti prarastas kokybės savybes, o transformuoti – pakeisti esamos erdvės esmę, ne tik sukuriant naują, bet ir nuneigiant senos, t. y. kuriant naują tapatybės modelį. Aikščių rekonstravimo ar transformavimo tikslai yra aikštės revitalizacija. „Revitalizacija“ reiškia naujų funkcijų atsiradimą, senųjų stiprinimą ar naikinimą, atliekant atitinkamus rekonstrukcijos ir remonto, griovimo ir neesminius naujos statybos darbus, kurie pagyvina socialinę ir ekonominę veiklą, gerina funkcionavimą, suteikia estetinio ir funkcinio patrauklumo bei aukštesnę gyvenimo kokybę.

www.pixabay.com

Aikščių tvarkymo vajus Lietuvoje – kodėl pirmenybė teikiama trinkelėms?

urbanistika

Aikščių rekonstravimo motyvai Kiekviena aikštė yra unikali ir nekeisdama savo esmės skirtingų stebėtojų gali būti suvokiama skirtingai, t. y. aikštės turinys gali būti interpretuojamas. Dėl politinių, emocinių ar kitokių priežasčių aikščių vaizdas nuolat kinta. Motyvas keisti aikštės struktūrą, paskirtį ar estetiką gali būti dvejopas: rekonstrukcija, siejama su miesto plėtra (natūralus procesas), arba noras pakeisti aikštės istoriją (ideologinis procesas). Jei pirmuoju atveju, kompleksiškai rekonstruojant aikštę, siekiama didesnės kokybės, tai antruoju dažniausiai pasitenkinama tik vieno paminklo pakeitimu kitu ir kosmetiniu dangos remontu. Miestas yra sudėtingas darinys, kurio urbanistinės ir socialinės struktūros susijusios tarpusavyje matomais ir nematomais ryšiais, todėl, rekonstruojant aikštes, nepakanka rengti tik aikštės rekonstravimo projekto. Būtina daug platesnė analizė, apimanti ne tik artimos aplinkos, bet ir dažnu atveju viso miesto struktūrų nagrinėjimą. Aikštės pasiekiamumas visuomeniniu transportu, individualaus transporto stovėjimo vietos, pėsčiųjų srautai, kultūrinė ir socialinė infrastruktūra bei kiti veiksniai daro didelę įtaką aikštės paskirčiai ir galimybėms tapti mėgstama miestiečių lankymo vieta. Aikštė turi traukti, nes vargu ar kas nors į ją ateis vien tam, kad pereitų nauja trinkelių danga. Būtina prisiminti, kad daugeliu atvejų istoriniai miestai būdavo pradedami statyti nuo aikštės. Rekonstruojant miestus, dažnai aikštė būdavo naujo miesto plano formavimo atskaitos tašku. Akivaizdi aikštės, kaip pasaulio centro, simbolika, įgauna svarbą ne tik fiziniu, bet ir mentaliniu aspektu, todėl rekonstravimą galima prilyginti „naujai erai“, kuri reiškia „naują tarpsnį“ tų, kurie joje gyvens, tai nauja pasaulio ir gyvenimo organizacija, tik ji nėra pradedama nuo nulio. Svarbūs esminiai aikštės egzistavimo klausimai.

Aikštės rekonstravimas turi būti siejamas ne tik su formos, funkcijos ar architektūrinės išraiškos pakeitimu, bet ir istorinių-kultūrinių prasmių išlaikymu erdvėje ir laike kintančiame kontekste.

Aktualu kiekvienai šaliai Tai, kad rekonstruota aikštė nėra patraukli, lemia projektavimo metodologijos stoka. Kartojamos tos pačios klaidos: nepakankamas aikščių tyrimas, aikščių atributų (ribos, forma, funkcija, architektūra, aplinka) sisteminio įvertinimo nebuvimas, psichologinio ir estetinio poveikio žmogui ignoravimas. Rekonstruojant ar revitalizuojant aikštę, būtina įvertinti ir staigų naujos kokybės atsiradimą (emerdženciją). Naujos sisteminės savybės (savybių visuma) atsiranda ne iš niekur, o iš tų santykių, sąryšių ir sąveikų tarp sistemos elementų, kurie atsiranda, jungiant tuos elementus į sistemą. Atsirandančios naujos savybės labai priklauso nuo to, kaip tie elementai yra sujungiami. Tai reiškia, kad atsirandančios sisteminės savybės priklauso nuo konstruojamos sistemos struktūros, todėl, konstruojant kokią nors sistemą, labai svarbu pasirinkti tinkamą struktūrą, kad sukonstruota sistema turėtų tokias savybes, kokios yra reikalingos. Pasirinkus netinkamą struktūrą, negausime norimo rezultato, kad ir kokius elementus tai sistemai konstruoti pasirinktume. Viešųjų erdvių strategijos ir politikos klausimai aktualūs ne tik atskirų valstybių, bet ir tarpvalstybiniame kontekste. Leipcigo tvariųjų Europos miestų chartijos (priimta 2007 m. gegužės 24–25 d. Leipcige vykusiame neoficialiame ministrų, atsakingų už urbanistinį vystymą ir teritorine sanglaudą, posėdyje) dalyje „Kokybiškų viešųjų erdvių kūrimas ir užtikrinimas“ parašyta: „Viešųju erdvių kokybė, žmogaus sukurti miesto kraštovaizdžiai bei architektūros ir urbanistinis vystymas yra miestų gyventojams svarbūs gyvenimo sąlygų veiksniai. Šie „švelnieji“ vietos veiksniai svarbūs, pritraukiant žinių sektoriaus įmones, kvalifikuotą ir kūrybingą darbo jėgą ir turizmui.

Gintautas TIŠKUS

Todėl, norint sukurti patrauklias į gyventojus orientuotas viešąsias erdves ir aukšto lygio gyvenamąją aplinką – Baukultur, reikia didinti architektūros, infrastruktūros planavimo ir miestų planavimo sąveiką. Baukultur reikia suprasti plačiausia šio žodžio prasme, kaip visų kultūros, ekonomikos, technologijų, socialinių ir ekologijos aspektų visumą, kuri daro įtaką planavimo ir statybos kokybei bei procesams. Tačiau šis požiūris neturėtų apsiriboti viešosiomis erdvėmis. Tokia Baukultur reikalinga visam miestui ir jo apylinkėms. Miestai ir Vyriausybės turi stengtis, kad jų įtaka būtų juntama. Tai ypač svarbu architektūros paveldo išsaugojimui. Istorinius pastatus, viešąsias erdves bei jų urbanistinę ir architektūros vertę išsaugoti yra būtina. Funkcinių ir tinkamai įrengtų miesto erdvių, infrastruktūros ir paslaugų kūrimas bei saugojimas yra užduotis, kurią turėtų kartu vykdyti valstybės, regionų ir vietos valdžios institucijos, piliečiai ir verslo atstovai. Taigi, aikščių prarastojo gyvybingumo atgaivinimas (revitalizacija) turi būti vykdomas, siekiant pusiausvyros tarp esamu vertybių išsaugojimo ir naujų funkcijų bei elementų įterpimo. Aikštėse taip pat turėtų išlikti ar būti sukurti aikštės formavimo istoriją menantys ženklai, kurių semantinės reikšmės įgalintų platesnį naratyvą apie miestą, jo istoriją ir kultūrą.

www.pixabay.com

Kalbant apie aikščių gyvybingumą, svarbi ir aplinkos konteksto kaita. Tendencija, kai miesto centrinėse dalyse ir senamiestyje mažėja gyvenamosios paskirties pastatų, daro neigiamą įtaką viešųjų erdvių patrauklumui. Kaip teisingai atkreipė dėmesį Nicosas Salingarosas, miesto aikštės gerai veikia mišrioje, tačiau tankiai apgyventoje aplinkoje, tie miestų centrai, kuriuose daugiausia komercinės paskirties statinių, negali užtikrinti atvirų urbanistinių erdvių gyvybės. Tai pagrindinė taisyklė, kurią ignoruoja tokie projektai, nes jų idėjos kyla iš modernistinio paveldo, kai projektuojama, remiantis vaizdiniais, o ne žmonių elgsena ir konkretaus miesto istorija.

dizainas

Kuo

„Gero dizaino“ laureatai žavi pasaulį? Koncepcijos kategorija. 2 vieta.

Parengė Kristina BUIDOVAITĖ

Lietuvos dizaino prizas „Geras dizainas“ – nacionalinis konkursas, skirtas geriausiems šalies dizaino pavyzdžiams atrasti ir paminėti. Šiais metais konkursui gauta daugiau nei 250 dalyvių paraiškų. Jau aštuntus metus dizaino srities specialistus suburiančioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje buvo apdovanoti geriausi šių metų dizaino darbai 10-yje kategorijų. Nugalėtojus, kaip ir kasmet, išrinko nepriklausoma užsienio komisija. Papildomai įteiktas inovatyviausio projekto prizas ir publikos favoritas, išrinktas balsuojant internetu.

76 2019 spalis

ių metų vertintojų komisiją sudarė dizaino srities ekspertai iš Šveicarijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Austrijos: Lenkijos dizaino savaitės vadovė ir interjero studijos įkūrėja Paulina Kisiel, Dominicas Strumas – dizaino agentūros savininkas iš Ciuricho, Manca Matičič Zver – Dizaino ir inovacijų centro vadovė ir Dizaino fakulteto dekanė iš Slovėnijos bei Martinas Foessleitneris – informacijos dizaino žinovas ir hi-pe.at agentūros įkūrėjas.

Interjero elementai 1

V I E T A

Play Toota: Justė Žibūdienė, Dominyka Šulcaitė Gamintojas: UAB „Riešės baldai“, 2018 m. Paremti, atremti, pakišti, laikyti – ši detalė atlieka ne vieną funkciją. Bet visais atvejais turi vieną tikslą – būti nenuobodi ir žaisminga. Play – tai ir baldo kojelė, ir atrama ar lentynos laikiklis. Pakišta, lyg atsitiktinė, ji kuria baldo estetiką ir funkciją. Medžio masyvo detalė yra aiškių geometrinių formų, pagaminta iš medžio masyvo.

V I E T A

Perdirbto porolono apdaila ir objektai 2XJ architects: Jokūbas Jurgelis ir Jurga Marcinauskaitė Užsakovas: UAB „Lonas“, 2018 m. Perdirbtas presuotas porolonas – interjero elementas, tapęs ikoniniu interjero akcentu. Tai žaliavinė medžiaga, naudojama čiužinių ir minkštų baldų gamybai. Čiužinių ir miegamojo baldų gamintojo „Lonas“ salone naudojamas

kaip naujoviška apdailos medžiaga, siekiant atskleisti interjero idėją ir gamintojo vertybes. Porolonas buvo pasirinktas įvairiems interjero elementams gaminti. Universalumas suteikė galimybę jį taikyti skirtingoms funkcijoms: pertvaroms, sėdimiesiems objektams, akustinėms sistemoms. Perdirbtos medžiagos ir iš jų gaminami elementai formuoja kitokią, atsakingesnę, vartojimo kultūrą. Tai ypač svarbu gamybinei įmonei. Šią medžiagą naudojantis gamintojas siekia pabrėžti inovatyvų požiūrį į gamybos atliekų mažinimą visose „Lono“ grupės įmonėse.

V I E T A

Shiver Dizainerė: Evelina Kudabaitė Užsakovas: „Immix“, 2019 m. Shiver – dviejų materijų žaismas: glotnios, besiplaikstančios medžiagos ir kietos keramikos. Objektai, įkūnijantys vėjo šokdinamos ugnies ir lengvo šilko choreografiją. Tai rankų darbo keraminiai tūriai, užpildyti kvapia sojų vaško žvake, kuriai sudegus indas

tampa vaza, pieštukine ar kitokią paskirtį atliekančiu tūriu. Shiver buvo kuriama prekės ženklui „Immix“, kurio viena naudojamų medžiagų – šilkas. Tai prabangi, estetiškai patraukli medžiaga, turinti gilią istoriją ir teikianti naudą žmogaus kūnui. Lengvai krintančios „Immix“ drabužių šilko klostės ir žvilgesys buvo pagrindinė Shiver estetinės išraiškos ir kvapo inspiracija. Tai objektas, sujungiantis lytėjimo ir kvapų pasaulį.

Interjeras 1

V I E T A

Lonas 2XJ architects: Jokūbas Jurgelis ir Jurga Marcinauskaitė Užsakovas: UAB „Lonas“, 2018 m. Reprezentacinis lietuviškų čiužinių ir miegamojo baldų gamintojo „Lonas“ salonas Vilniuje, įsikūręs buvusio sovietų karinio miestelio teritorijoje. Salonas išsidėstęs išskirtinėje erdvėje per du aukštus. Pirmame – ekspozicinė patalpa su produktų testavimo zona, skirta pristatyti ir iš arčiau susipažinti su gaminamais produktais.

Antresolėje įkurta bendradarbystės erdvė, skirta tiek darbuotojams, tiek klientams. Daug dėmesio buvo teikiama žaliavoms. Naudotos tvarios naujoviškos medžiagos: perdirbtas porolonas, perdirbta guma, lininiai siūlai, antrarūšė fanera. Perdirbtos medžiagos formuoja kitokią, atsakingesnę, vartojimo kultūrą. Tai ypač svarbu gamybinei įmonei. Šių medžiagų naudojimu siekiama pabrėžti šiuolaikišką gamintojo požiūrį į gamybos atliekų mažinimą visose „Lono“ grupės įmonėse.

V I E T A

Švyturys Bhouse Laura Janavičiūtė, Rytis Mikulionis, Aistė Galaunytė, Viltė Zubrytė, Gytis Vaitkevičius Užsakovas: UAB „Švyturys-Utenos alus“, 2018 m. Projektavimo užduotis buvo plati ir aiškiai apibrėžta – gastrobaras su scena, parduotuvė, degustacinė erdvė, ekspozicijos zona, konferencijų salė ir kt. Tai vieta bendrauti ir pažinti alaus gamybos tradicijas.

tų tarpusavio santykis šiame interjere – vienas svarbiausių dalykų. Jis kuria interjero išskirtinumą ir bendrą nuotaiką. Neįtikėtini deriniai, kaip antai marmuras su neapdirbtu rievėtu metalu ar industriniai jūriniai šviestuvai su elegantiškais odiniais baldais, suteikia netikėtumo ir skatina diskusijas.

V I E T A Luko Mykolaičio nuotr.

Kūrėjų iškelta interjero koncepcija rėmėsi tuo, kad alaus tradiciją galima pažinti kiek kitaip, ne standartiškoje alinės erdvėje, o šmaikščiau ir neįprasčiau, pasakojant naują alaus gėrimo istoriją. Medžiagiškumo, spalvų ir interjero elemen-

AirV vertimų biuras Kaune Dizaino studija Rimartus: Rimantas Špokas, Norbertas Pagalys Užsakovas: AirV vertimų biuras, 2019 m. Po rekonstrukcijos senose nedidelio aukščio patalpose Kaune sukurtas šiuolaikiškas AirV vertimų biuro interjeras. Kompaktiškai paskirstytame plote suformuotos naujos erdvės ir funkcinės zonos. Pagrindiniai motyvai: lenktos elegantiškos

78 2019 spalis

arkos, šviesus fonas, švelni spalvų gama su refleksiniais poliruotos bronzos akcentais. Registratūros baldo fasadui sukurta reljefinio gipso ornamentų kompozicija – kaip užuomina į klasikinius meninę vertę turinčius reljefus.

Koncepcija

V I E T A

Chrono Simonas Milišauskas, 2019 m. Visiškai amputuotų rankos pirštų protezų koncepcija. Chrono projekto tikslas – sukurti nebrangų, visai pašalintų pirštų protezą, kuris sustiprintų pažeistos rankos funkcionalumą, pagerintų psichologinę savijautą ir grąžintų vartotojui pilnatvės jausmą. Protezas sukurtas pasitelkiant 3D skenavimo, 3D spausdinimo ir lanksčiųjų

mechanizmų technologijas. Chrono dizainas leidžia atlikti griebimo, laikymosi, spaudimo, prilaikymo veiksmus ir netrukdo pagrindiniams natūraliems rankos judesiams. Palyginti su kitais rinkoje egzistuojančiais analogais, jo dizainas vientisas, estetiškas, neimituojantis realybės, be to, protezas nebrangiai pagaminamas. Dirbtinis pirštas valdomas šalia esančio sveiko piršto judesiais. Galimybė džiaugtis savo pažeista vieta ir jos neslėpti labai svarbi siekiant pagerinti žmogaus psichologinę savijautą.

V I E T A

Eksponatas Marija Ščerb, 2019 m. Eksponatas – tai konceptualus baldas, siūlantis naujovišką paslaugą muziejams. Jis suteikia galimybę estetiškai eksponuoti vertingas baldų detales, laukiančias restauravimo. Tokių detalių muziejų fonduose guli daugybė. Dėl finansavimo ir kvalifikuotų meistrų trūkumo dauguma jų niekada nepasieks ekspozicijų salių.

Šiuolaikinės technologijos leido sukurti konceptualų baldą, padedantį muziejams eksponuoti istorinę ir meninę vertę turinčias baldų detales. Ant baldo proporcijas atkartojančio metalinio karkaso montuojamos 3D skeneriu nuskenuotos ir 3D spausdintuvu atspausdintos detalės. Sukurtas baldas palengvina restauratorių darbą, padeda muziejų erdves pritaikyti modernioms ekspozicijoms, o jų lankytojams matyti vertingų baldų fragmentus ir atkurti jų pirmykštę išvaizdą.

V I E T A

Žaltys Paulina Bradūnaitė, 2019 m. Žaltys – muzikos grotuvas žmonėms, visiškai arba iš dalies praradusiems klausą. Jis susideda iš ausinių, kurios pagrįstos analogiška enzo 3 technologija, ir vibracinių kapsulių, išdėliotų palei stuburą, taip perteikiant garsą. Prietaisą įkrauna magnetinis mechanizmas ties kaklu, veikiantis žmogui judant. Jis gali būti kontroliuojamas

balsu per priekyje esantį mikrofoną arba per telefono programėlę. Dizainą įkvėpė afrofuturismo judėjimas. Matydama šiuolaikinį globalų pasaulį ir populiariosios kultūros įtaką mažesnėms tautoms, kūrėja siekė sukurti analogišką Balticfuturismo versiją ir parodyti lietuvių identiteto perspektyvą ateityje. Kol kas pateikta tik dizaino koncepcija, tačiau tai yra įgyvendinamas projektas, pagrįstas sukurtomis technologijomis ir anksčiau atliktais bandymais.

Produkto dizainas 1

V I E T A

Chem Tokens Karolina Petraitytė, 2018 m. Chem Tokens – tai mokymo priemonė chemijos pamokoms, sujungianti papildytą realybę su fiziniu potyriu. Chemijos žetonų dizainas buvo kuriamas pasiremiant pagrindiniais cheminių elementų lentelės principais. Juos nagrinėjant, galima be papildomų priemonių išsiaiškinti elementų lentelės struktūrą, kiekvieno elemento unikalumą, fiziškai jungti ir kurti molekules.

Specialia programa nuskenuoti žetonai įgyja virtualų įvaizdį, suteikia galimybę paimti į ranką skirtingus cheminius junginius. Mokiniai skatinami ne tik jungti molekules ir stebėti, kaip atrodo cheminiai elementai, bet ir mokytis spręsti chemines lygtis, kaupti molekulių kolekciją, vykdyti virtualius eksperimentus. Aplikacijoje pateikiamos užduotys paremtos chemijos pamokų kursu, todėl projektas lengvai integruojamas į edukacinę sistemą.

V I E T A

Urnų kolekcija Greta Unguvaitytė, 2018 m. Visi žmonės skirtingi. Taip ir sukurtos urnos – kiekvienąkart unikalios. Parinkta jų gamybos technologija leidžia išgauti vis kitokius, unikalus paviršius, faktūras. Prasmė slepiasi pagrindinėse urnų uždarymo detalėse. Nors žmogus miręs, jo siela negali

3 V I E T A ir inovatyviausio dizaino apdovanojimas

Unicorn Scooters Ignas Survila Užsakovas: UAB „Lizdas“, 2018 m. Unicorn paspirtukas – unikalaus, rinkoje išsiskiriančio dizaino, bet svarbiausia buvo sukurti ne tiek gražų, kiek funkcionalų dizainą. Papildomas

80 2019 spalis

laiptelis, kuris ir suteikia šiai transporto priemonei išskirtinumo, pasitarnaus kaip vieta, ant kurios bus patogu vežti pirkinius, siuntinį ar net vaiką. Vienas didžiausių techninių pasiekimų, kuriais gali pasigirti Unicorn paspirtukas, yra baterijos talpa. Lietuvių sukurtas elektrinis paspirtukas vienu įkrovimu galės įveikti apie 80 km atstumą. Palyginimui: kiti rinkoje naudojami elektriniai paspirtukai gali nuvažiuoti vos 30 km.

būti aklinai uždaryta. Ąžuolinės ir metalinės uždarymo detalės pagamintos su kiauryme – tai tarsi sielos vartai, leidžiantys žmogui ramiai išeiti į kitą gyvenimą. Kolekciją sudaro trijų skirtingų dydžių keraminės urnos: ilgaamžiškos, suyrančios ir urnelė – kamerinis objektas, skirtas mirusiajam atminti. Taigi, asmuo gali laisvai pasirinkti, kaip laidos urną: paliks ją stovėti kolumbariumo kriptoje ar leis ramiai suirti žemėje.

Baldai ir apšvietimas 1

V I E T A

Ripple Dizaineris: Kazuko Okamoto Užsakovas: UAB „Sedes Regia“, 2018 m. Ripple yra moderni modulinių baldų sistema, kurios segmentus galima grupuoti į žaismingai atrodančias darbo ir poilsio zonas viešosioms ir darbo erdvėms. Tai japonų dizainerės Kazuko Okamoto subtilaus formos pajutimo ir gamintojo „Sedes Regia“ kokybės ir funkcionalumo sintezės rezultatas.

Ripple sistemą sudaro vienos ir dviejų vietų segmentai ir staliukas. Vos iš dviejų elementų suformuojamos grafiškos, siuvinėjimo raštus primenančios sėdėjimo zonos. Ripple minkštasuoliai su papildoma sienele tampa privačia erdve. Išskirtinė Ripple forma leidžia vienodai patogiai sėdėti keliomis kryptimis, o lenktas minkštasuolio atlošas kartu yra ir porankis. Elektros lizdas, įmontuotas į minkštasuolio sėdynę, yra dar vienas funkcionalus šio baldo elementas.

V I E T A

Ė Domilė Čepaitytė Užsakovas: „Designskolen Kolding“, 2019 m. Tai detalių rinkinys, iš kurio lengvai, be įrankių, surenkamas (ir išardomas) stalas arba lentyna. Įmanomos begalinės šių baldų variacijos. Naudotojo patirties žemėlapis yra cirkuliarus, tad produktas, nuolat prisitaikydamas prie besikeičiančių vartotojo poreikių, gali ilgai tarnauti. Produktas sukurtas žvelgiant į šiandienį klajoklišką visuomenės gyvenimą: jauni žmonės nuomojasi ir dažnai keičia gyvenamąją vietą. Besikraustant baldą galima greitai išardyti, lengvai pernešti ir surinkti naują.

V I E T A

Junts Agota Rimšaitė, Cristina Sánchez Užsakovas: „Encrū“, 2019 m. Junts, išvertus iš katalonų kalbos, reiškia „kartu“, o tai yra pagrindinė šio šviestuvo idėja. Abi šviestuvo formos – stačiakampis ir apskritimas – viena be kitos neturi prasmės, bet dėl įmontuoto magneto jas sudėjus kartu gaunamos įvairios apšvietimo kompozicijos. Šviestuvas gali būti

naudojamas kaip skaitymo lempa arba švelnus miegamojo kambario apšvietimo taškas, priklausomai nuo vartotojo poreikio. Iš metalo pagamintas rėmas suteikia lempai stabilumo, tad medinę šviestuvo dalį galima uždėti ant bet kurios rėmo dalies.

DESIGN S ZYTY N A MIA RĘ. . . MasterLine – LAISVE KURTI, KOMFORTAS GYVENTI B E Z KO M P R O M I S OWA W YG O DA Unikali langu ir duru sistema „MasterLine“ siulo 4 naujus, išraiškingo charakterio dizaino variantus. Tai leidzia lengvai prisitaikyti prie bet kokio architektu-

Wyjątkowy system okienny i drzwiowy MasterLine oferuje 4 warianty

rinio stiliaus. „MasterLine“ – tai nauji, ivairaus dydzio atidarymo elementu

wzornicze, każdy o odmiennym, wyrazistym charakterze. Dzięki temu łatwo

variantai, tokie kaip izoliuotos panelines durys, „Pivot“ tipo durys (besisukan go dopasować do każdego stylu architektonicznego. MasterLine to również cios apie aši), vieno ar dvieju daliu balkono durys su zemu (plokšciu) slenks-

TO G E T H E R FO TR ER T OR G EBTEHTE FOR BETTER

nowe warianty elementów otwieranych o różnych wymiarach, takie jak

ciu, atidaromos tiek i vidu, tiek i išore, izoliuotos orlaides, atsidarancios kaip

izolowane drzwi panelowe oraz jedno- i dwuskrzydłowe okna balkonowe

mazytis siauras langas. Su „MasterLine“ galima išpildyti absoliuciai visas

z niskim progiem, otwierane zarówno do wewnątrz, jak i na zewnątrz.

pastato langu ir duru funkcijas, megautis šiluma ir išgauti išraiškinga archi-

MasterLine oferuje różne poziomy izolacyjności termicznej, w tym tektura. rozwiązania dla domów energooszczędnych, a nawet pasywnych. Osiągnięto

„MasterLine“ siulo ivairaus lygio šilumos izoliacija, taip pat ir sprendimus

to dzięki zastosowaniu innowacyjnych materiałów, opracowanych specjalnie

energija taupantiems ir net pasyviesiems namams. Tai buvo pasiekta nau-

do tego systemu.

dojant novatoriškas medziagas, specialiai sukurtas šiai sistemai.

Drzwi panelowe MasterLine 8 i okna MasterLine 10 uzyskały certyfikat

Panelines durys „MasterLine 8“ ir langai „MasterLine 10“ gavo „Passive

Passive House Institute.

House Institute“ sertifikata.

Bendrove REYNAERS ALUMINIUM tiekia aliuminio sistemas i Lietuva, padeda architektams ir statybu bendrovems parinkti tinkamus konstrukcinius sprendimus ir mazgus, susijusius su aliuminio ir stiklo langais, durimis, fasadais. Bendroves specialistai gali parengti projekto technine specifikacija (aliuminio ir stiklo konstrukcijoms), atitinkancia ES normatyvus. Padeda sudaryti samatas ir Systemy aluminiowe do produkcji okien i drzwi, rasti tinkama konstrukcija gamintoja pagal systemów przesuwnych, ścian osłonowych, regiona, konstrukcija ar projekto specifika. osłon przeciwsłonecznych i ogrodów zimowych.

reynaers.pl

„Reynaers“ – aliuminio sistemos langu gamybos pramonei!

Equator IV, projekt: APA Wojciechowski, deweloper: Karimpol, systemy Reynaers Aluminium: MasterLine 8-HI, CW 50-HI Projektas „Equator IV“, architektai: „APA Wojciechowski“, vystytojas: „Karimpol“, sistemos: „Reynaers Masterline 8-Hi“, „CW50-Hi“.