„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 gruodis by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2019 gruodis (12)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Priedas | Išmanus, bet neišprotėjęs

Dialogas su visuomene Pagal šiuolaikiškus standartus atnaujintas biuras Tekstilė moderniose erdvėse

Kaina 2,9 Eur

Griežčiausi tvarumo kriterijai

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

L. e. p. redaktorė Aušra Narkeliūnienė Redaktorės pavaduotoja Audronė Filimanavičienė Tekstų autoriai Karina Sėrikova, Elena Paleckytė, Indrė Vozgirdaitė, Jokūbas Baltrukonis, Irma Norkūnienė, Vida Kuzmickaitė, Rūta Anusevičienė. Portalo www.sa.lt administratorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorės Sandra Balžekaitė, Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė, Juta Kibildytė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 5 267 9484 © SA.lt (Statyba ir architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797

Kalbant apie tvarumą, dažnai kyla klausimas, ar pagal naujausias technologijas tik pažangiose šalyse statomi pastatai išgelbės mūsų planetą? Tačiau būtent išsivysčiusios šalys pradėjo keisti mūsų nuostatas ir įsitikinimus bei rodyti pavyzdį, pabrėždamos, kad tvarumas turi tapti ne tik ataskaitose ir konferencijose minimu žodžiu. Tai turėtų būti mūsų gyvensenos nuostata. Svarbiausia, kad šis žodis netaptų vien įstatymų ir apribojimų įrankiu, bet įsirėžtų giliai sąmonėje kaip būtinas poreikis, priešingu atveju nepažabotas vartojimas sukels neprognozuojamų padarinių. Tvarumo sąvoka apima daug veiksnių. Specialistai ir projektuotojai neretai iškelia klausimą, ar, siekdami sutaupyti cisterną kuro pastatui apšildyti jį eksploatuojant, statybos metu nesunaudojame dviejų cisternų statybinėms medžiagoms pagaminti? Į šį klausimą gali atsakyti pastatus modeliuojantys konstruktoriai, inžinieriai, architektai. Kuriami idealaus, nevartojančio energijos ar paties pastato gaminamos energijos modeliai tiek skaitmeninėse programose, o vėliau realiai, kol kas yra tik siekiamybė, tačiau jų gausėja ir kaip kadaise automobilis kėlė nuostabą, o vėliau tapo plataus vartojimo gaminiu, taip ir išmanūs tvarieji pastatai tuoj taps pažangios visuomenės gyvenimo norma. Architektūros standartai buvo kuriami visuomet, pradedant Antikinės Graikijos orderiais, XX amžiaus pradžioje vystomi iškilių ir revoliucingai nusiteikusių architektų, šiuo metu estafetę perima IT inžinieriai, iškeldami revoliucingiausias idėjas – apie tai buvo diskutuojama, pristatant Le Corbusier knygą „Architektūros link“. Architektas Vy tautas Biekša klausė, kas būtų šių dienų technologinis manifestas, jei knygos parašymo laiku tai buvo garlaiviai, lėktuvai, automobiliai. Jis svarstė, kad galbūt šiandien tai internetas, mobilieji telefonai – dalykai, kurie erdvėje gal ir neturi didelės manifestacijos, tačiau be galo stipriai veikia kasdienybę, lemia didelius socialinius pokyčius. Kritikas ir architektas Andrius Ropolas lygino Le Corbusier su IT kompanijos vadovais, nes būtent jie dabar bando pakeisti įprastą pasaulio tvarką ir kurti naujus scenarijus.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – „Volvo Lietuva“ biuras. Norbert Tukaj nuotr.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

tema

Griežčiausias pasaulyje ekologiškų pastatų standartas – ar realu jį pasiekti?

interjeras

Pagal šiuolaikiškus standartus atnaujintas „Volvo Lietuva“ sunkvežimių centras

TURINYS 4

tema Griežčiausias pasaulyje ekologiškų pastatų standartas – ar realu jį pasiekti?

forumas Dialogas su visuomene – galimi scenarijai ir nuomonių ribos

interjeras Pagal šiuolaikiškus standartus atnaujintas „Volvo Lietuva“ sunkvežimių centras

interjeras Tekstilė moderniose erdvėse

technologija Smart Light + Buildings. Dirbtinis apšvietimas

architektūra Architektūra ar revoliucija

technologijos Įdarbinta saulė daugiabučiuose – (ne)tolima ateitis?

paveldas Ar Lietuvoje egzistuoja restauravimo kultūra?

architektūra

Architektūra ar revoliucija

paveldas

Ar Lietuvoje egzistuoja restauravimo kultūra? 2 2019 gruodis

technologijos

Smart Light + Buildings. Dirbtinis apšvietimas

Išmanus, bet neišprotėjęs

Priedas

sprendimas Išmaniųjų namų projektavimas: ką reikėtų apgalvoti ir kaip išvengti klaidų?

technologijos Išmanieji namai – komfortui ir interjero kūrybos laisvei

situacija Išmaniųjų namų valdymo sistemų sinergija: ką turėtų žinoti svajojantieji apie modernius namus?

sprendimas Išmanieji apšvietimo sprendimai – daug komforto, šiek tiek monotonijos

pasirinkimas Išmanusis namas ir jo suteikiamas komfortas

technologijos Išmaniųjų sistemų paskata – dėmesys sveikatai

sprendimas Namuose ilsimės – biuruose dirbame: kuo pastaruosiuose naudingos išmaniosios sistemos?

100% Jūsų verslui: naujasis Sprinter. 3

LŽPT nuotr.

tema

Griežčiausias pasaulyje ekologiškų pastatų standartas – ar realu jį pasiekti? Koks turėtų būti pats žaliausias pastatas? Griežčiausio pasaulyje ekologiškų Karina SĖRIKOVA

pastatų standarto „Living Building Challenge“ sumanytojai turi atsakymą. Šia programa siekiama maksimaliai padidinti teigiamą poveikį, būdingą projekto vietai, joje gyvenančiai bendruomenei, vietovės kultūrinei aplinkai ir, žinoma, atmosferai apskritai. Apie tai plačiau pasakojo programos sumanytojo – tarptautinio instituto „Living future“ (angl. International Living Future Institute) vykdomasis direktorius Europoje Carlo Battisti.

4 2019 gruodis

2020 03 8 – 13 tema Frankfurtas prie Maino

20 METŲ

Progresą stabdo nepažangi statybos pramonė ių metų tarptautinės Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos surengtos konferencijos „Green Building Baltics“ dalyvių dėmesys buvo skirtas tvaraus vystymosi ir skaitmenizacijos iššūkių statybų sektoriuje aptarimui. „Tai statybos pramonė nulemia, kaip žmonės interpretuoja ir kuria savo aplinką. Todėl yra gyvybiškai svarbu patiems gyventojams pertvarkyti savo miestus ir miestelius, kad jie kuo labiau atitiktų natūralų ir prigimtinį kraštovaizdį“, – teigė pirmojo pranešimo autorius C. Battisti. 2006 m. šis ne pelno siekiantis tarptautinis institutas sukūrė tarptautinę tvarių pastatų sertifikavimo programą, pavadintą „Living Building Challenge“ (LBC), būtent jos ir atvyko pristatyti C. Battisti.

Griežčiausias pasaulyje sertifikatas Ši sertifikavimo programa siekia griežčiausio pasaulyje ekologiškų pastatų standarto – ją atitinkančių gyvenamųjų pastatų energija yra lygi nuliui arba pastatai pagamina energijos perteklių. Taip pat šie pastatai neturi jokių toksinių cheminių medžiagų, o jų energijos pėdsakas yra daug kartų mažesnis nei jų bendroji komercinė struktūra. Svarbu pabrėžti, kad ši pažangiausią tvarumą statybinėje aplinkoje skatinanti programa gali būti pritaikyta, plėtojant vystymąsi visais lygmenimis: pradedant pastatais (tiek statant naujus, tiek atnaujinant senus) ir jų interjeru, baigiant infrastruktūros, kraštovaizdžio, mikrorajonų ir bendruomeninių gyvenviečių kūrimo klausimais. C. Battisti savo pranešime apie atsinaujinančius pastatus „A visionary path to a regenerative future. Living Building Challenge 4.0, from possible to scalable“ (liet. „Vizionieriškas kelias į atgimstančią ateitį. Gyvo pastato iššūkis 4.0., nuo įmanomo iki keičiamo“) LBC prilygino gėlės metaforai. „Gėlė yra tikslus atsinaujinančio pastato, kuris visą savo energiją gauna iš saulės, maistines medžiagas – iš dirvožemio, o vandenį – iš dangaus, simbolis. Panašiai kaip gėlė, tvarūs pastatai prisitaiko prie aplinkos, tuo pačiu

metu apsaugo kitus joje gyvenančius organizmus ir palaiko aplinkinę ekosistemą. Jie taip pat tarnauja kaip grožis ir įkvėpimas“, – sakė pranešėjas.

Kokių standartų siekia LBC? Anot instituto vykdomojo direktoriaus, „Living future“ pasirinktas gėlės simbolis padeda įprasminti septynis tvaraus pastato principus – gėlės žiedlapius, kurie reprezentuoja LBC pastatui būtinas charakteristikas. Tai vieta, vanduo, energija, medžiagos, sveikata bei laimė, teisingumas ir grožis. Kiekviena iš šių sričių dar yra sudalyta į atskirus imperatyvus, iš kurių kiekvienas orientuojasi į konkrečią įtakos sferą. Pastato vieta. Standartas siekia, kad dizaineriai, prieš statydami ir eksploatuodami pastatus, išanalizuotų sklypo vietą ir statybos poveikį artimai aplinkai ir visuomenei. Pagrindinis dėmesys skiriamas artimos bendruomenės, sutelktos į pėsčiuosius, kūrimui, esamos gamtos apsaugai ir atkūrimui bei sveiko tankio skatinimui. Vanduo. Sertifikuotas pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad naudotų tik tiek vandens, kiek jo galima surinkti vietoje. Surinktas vanduo privalo būti valomas, nenaudojant chemikalų. „Living future“ šiuo tikslu siūlo naudoti lietaus vandens surinkimo rezervuarus, pilkojo vandens ar uždarojo ciklo sistemas, kompostuojamuosius tualetus ir kitus vandens mažinimo ir perdirbimo būdus.

Vienijanti technologija. Išmanieji miesto sprendimai, ryšiai ir paprasti procesai. Savo pastatus visiškai pritaikykite prie intelektualios infrastruktūros ir pažangaus energijos valdymo. Light + Building parodoje gamintojai supažindins jus su visomis naujovėmis. Connecting. Pioneering. Fascinating. info@lithuania.messefrankfurt.com Tel. +370 (5) 2779354

Energija. Orientuojamasi į energijos mažinimą ir efektyvumą, todėl sertifikatas reikalauja, kad pastatas pagamintų 105 proc. jam reikalingos energijos ištisus metus. Taip pat siekiama pastatą prijungti prie labiau atsinaujinančios energijos tinklo. Sveikata ir laimė. Įtraukiant šį žiedlapį, siekiama didesnės žmonių sveikatos kokybės ir jų produktyvumo, gerinant oro kokybę patalpose, šiluminį, regėjimo komfortą ir įtraukiant daugiau gamtos. Siekiant standarto, projektuose dažnai naudojamas biofilinis dizainas, dienos apšvietimas, valdomi langai ir t. t.

tema

Medžiagos. Šiuo žiedlapiu siekiama sutelkti dėmesį į tai, kad statybų metu nebūtų naudojamos arba būtų pašalintos statybinės medžiagos, darančios neigiamą poveikį aplinkai, sveikatai ir socialinei aplinkai, kuri apima taršą, išteklių išeikvojimą, buveinių praradimą, miškų naikinimą, toksiškų cheminių medžiagų naudojimą ir didelį energijos suvartojimą. Taip pat vienas iš šio žiedlapio tikslų – paskatinti statybos pramonę orientuotis skaidrumo link ir pertvarkyti gavybos ir gamybos praktiką. To galima pasiekti, reikalaujant projektuose vengti visų medžiagų, įtrauktų į kenksmingų toksinių medžiagų Raudonąjį sąrašą, skaidriai deklaruoti, kokios medžiagos naudojamos, nurodant jų gamintoją ir informaciją apie jų išgavimą. Teisingumas. Šiuo žiedlapiu siekiama pakeisti vyraujantį visuomenės požiūrį į nuosavybės teisę, kuri leidžia nekilnojamojo turto savininkams daryti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Šio tikslo siekiama, kuriant erdves, kuriose vienodų galimybių lankytis turėtų įvairaus amžiaus, ekonominės padėties, fizinių galimybių žmonės, taip pat ir neįgalieji. Be to, reikalaujama, kad projektas netrukdytų asmenims iš gretimo sklypo pasiekti tokius šaltinius kaip saulė, grynas oras ir švarus vanduo.

Gyvybiškai svarbu patiems gyventojams pertvarkyti savo miestus ir miestelius, kad jie kuo labiau atitiktų natūralų ir prigimtinį kraštovaizdį. / Carlo BATTISTI, tarptautinės Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos surengtos konferencijos „Green Building Baltics“ pranešėjas (ketvirtas iš dešinės) /

Grožis. Nors grožio samprata programoje nėra subjektyviai apibrėžta, pabrėžiama, kad grožis turėtų būti vienas iš tikslų, siekiant įkvėpti ir pagyvinti vietos gyventojų ir lankytojų gyvenimą.

LŽPT nuotr.

Pradžia – požiūrio keitimas

6 2019 gruodis

Reikalavimų, norint, kad pastatui būtų suteiktas „Living Building Challenge“ sertifikatas, yra tikrai nemažai ir šie įsipareigojimai, žinoma, asocijuojasi su išaugusiomis statybų išlaidomis. Tačiau, anot C. Battisti, vis daugiau stambių statybos konsultavimo įmonių, tarp jų ir gerai žinomos „Davis Langdon“, atstovai pripažįsta, kad nėra reikšmingo skirtumo tarp vidutinės žaliojo ir nežaliojo pastato realizavimo kainos. Visa esmė – požiūris. „Permąstę, kokias norime matyti savo gyvenvietes, galėsime padėti architektams, inžinieriams, planuotojams ir rangovams sukurti pastatus, kurie generuoja savo energiją, ir atsisakyti pastatų, naudojančių iškastinio kuro ekonomiją“, – sakė pranešėjas. Šiuo metu pasaulyje yra 23 projektai, įvertinti aukščiausiu „Living Building Challenge“ sertifikatu.

foruma

forumas

Indrė VOZGIRDAITĖ

Dialogas su visuomene – galimi scenarijai ir nuomonių ribos

Garsiai viešojoje erdvėje

forumas / 1

analizuojami visuomenei

reikšmingi projektai ir ilgai

netylantys jų atgarsiai ragina

neatidėlioti gilesnių pasvarstymų apie diskusijos su visuomene

būtinybę. Ar šiandieninis dialogas yra pakankamas ir tenkinantis

abi jo puses, ar būtina numatyti

nuomonių ribas ir kokios galimos

Diskusijos yra reikalingos, bet jos turi būti ne perteklinės, kad procesai nesustotų.

diskusijos formos?

Prof. Jonas Audėjaitis, architektas

Jei yra nustatyta bendra projekto viešinimo tvarka, jos ir reikėtų laikytis. Tai įneštų aiškumo ir nepadarytų vienų projektų išskirtinių, o kitų užribinių. Todėl spręsti, ar projektų viešinimo procedūrą reikėtų stiprinti, būtų galima tik bendru bendruomenės sutarimu. Tik jai pasakius, kad tai ją tenkina arba ne, bendru nutarimu galėtų būti priimti sprendimai, kurie lemtų pokyčius. Manau, visos diskusijos yra reikalingos, bet jos turi būti ne perteklinės, kad procesai nesustotų ir juos būtų galima įgyvendinti. Nes patenkinti visų pageidaujančiųjų norus, užgaidas ir kartais geras, o kartais piktas intencijas, kaip žinome, yra labai sudėtinga. Tačiau kol kas procesai vyksta taip, kaip apibrėžta įstatymo. Todėl klausimas, ar šį viešinimo procesą reikėtų kaip nors kvestionuoti, manyčiau, yra daugiau teisėtvarkinis.

8 2019 gruodis

Vykdant projektą yra labai daug slenksčių, pradedant nuo pirminių sumanymų, jų viešinimo, dokumentų tvarkymo iki projektavimo. Procesuose, diskusijoje dalyvauja labai daug specialistų, taigi, kol diskutuojami klausimai ateina iki tam tikro sprendimo, tai nebėra vieno asmens nuomonė, ji vienaip ar kitaip jau būna išsikristalizavusi. O žmonės, kurie neišmano į viešumą iškelto klausimo ar tiesiog nėra už jį atsakingi, bet dėl nesupratimo kišasi į procesus, tiesiog yra stabdomi. Nustatytose viešinimo procedūrose žmonės tikrai turi galimybę dalyvauti, girdėti visais lygmenimis. Tačiau sąlyga matyti ir girdėti bendruomenėms yra sudaryta, o jei jos savo laiku kažko nepamato ir viduryje proceso pradeda kalbėti, kad tai buvo neišgirsta, neįvertinta, tiesiog rodo jų neatsakingumą.

forumas / 2

Ar tikrai visi projektai yra įdomūs visuomenei?

Gintaras BALČYTIS, architektas Klausimas, ar visuomenė pakankamai informuojama apie jai svarbius projektus, yra gana daugiabriaunis. Visų pirma, dažnai neaišku, kaip, kokiu būdu žmonių reikėtų paklausti jų nuomonės. Man, kaip architektui, tenka viešinti projektus, laikantis nustatytų reikalavimų, tačiau į aptarimus ateina vos du trys žmonės. Tvarka reglamentuota įstatymu, o kitokios tvarkos, kaip paskelbti informaciją bendruomenei, nėra. Tačiau kažin ar susidomėjimas padidėtų, jei būtų nustatyta kitokia tvarka. Ar tikrai visi projektai yra įdomūs visuomenei? Aš tuo abejoju. Dabar reikia viešinti bemaž visus projektus, o jų Lietuvoje yra šimtai tūkstančių. Manau, kad pasiūlymus apie tai, kaip, daugiau ar mažiau, reikėtų viešinti projektus, turėtų išsakyti atsakingos

institucijos, pirmiausia Lietuvos architektų rūmai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Manau, kad diskusijų gali būti įvairiausių, bet kažin ar pagelbėtų ilgesnis projektų viešinimo terminas. Labai plataus masto diskusija su įvairiais konkursais apie Lukiškių aikštę vyksta jau maždaug 20 metų, bet rezultatas yra daugiau nei liūdnas. Todėl nežinau, ar įmanomas dar lėtesnis procesas nei Lukiškių aikštės atveju. Paveldas, mano nuomone, mūsų visuomenėje yra sakralizuotas – neduok dieve, ką nors su juo padarysi, kažką pridėsi. Todėl visuomenės atsakymas greičiausiai visada būtų, kad nieko nereikia daryti, užtenka tik saugoti. Ne viskas, kas sena, yra ypač vertinga. Jei manęs kas paklaustų, ar kažkokia matematinė lygtis yra gera, o gal ją reikia kažkaip patobulinti, ką galėčiau pasakyti? Nieko, nes joje nieko nesuprantu. Bet, kaip sakoma, apie krepšinį ir architektūrą visi

lietuviai turi savo nuomonę ir nori ją išsakyti bet kada ir bet kurioje vietoje. Kalbant apie Zapyškio bažnyčios, aikštės tvarkybos projekto atvejį, mano nuomone, karo padėtis paskelbta gerokai per anksti. Nemanau, kad gera tendencija yra komentuoti darbą jo nepabaigus, kol jis statybos stadijoje, neįsigilinus į patį projektą ir idėją. Pirma, labai lengva pasakyti ne visai teisingą nuomonę, nes galbūt jis atrodys kitaip, o, antra, labai greitai nuomonę pasigauna tie žmonės, kurie iš tikrųjų nesusipažinę su situacija, žino tik bendrą įspūdį kaip apie bet kuriuos kitus reiškinius Lietuvoje. Todėl didžiausia šio projekto viešinimo nesėkmė ta, kad jis pagavo kryptį, kuri gali nuvesti neaišku kur. Bet to paveikti neįmanoma – kiekvienas žmogus gali kalbėti, rašyti ir daryti, kaip jam atrodo teisinga.

forumas / 3

Kol visuomenė nesuvoks, kodėl objektas, kuris iš tiesų skiriamas jai, turėtų būti restauruotas, tol ir nereikia pradėti darbų. Vitas KARČIAUSKAS, asociacijos „Istorinis miestas“ valdybos pirmininkas Palaikau požiūrį, kad paveldosauga įmanoma tik bendrai sutarus trims subjektams: valdžiai, visuomenei ir savininkui-investuotojui. Be šitų trijų susitarimų paveldosauga yra neįgali arba jos išvis nėra. Bet, žinoma, kiekvieną situaciją reikia vertinti individualiai.

Noriu paanalizuoti du Vilniaus objektus, kurie vilniečiams gerai žinomi: ką tik restauruotus Pacų rūmus Didžiojoje gatvėje, kurie tikrai sukėlė diskusijų ir nepasitenkinimo socialiniuose tinkluose, ir kitą, ne mažiau svarbų miestui objektą – Sapiegų parką Antakalnyje. Tai du panašūs savo verte objektai su visiškai skirtinga veikla. Buvo daug nuogąstavimų, nepasitenkinimų, kad Pacų rūmai kyla į viršų, tačiau tą nepasitenkinimą, matyt, reiškė žmonės,

kurie niekada nesigilino į Pacų rūmus istoriniu aspektu, nežinojo, kad tai buvo patys iškiliausi, įspūdingiausi Vilniaus rūmai XIX amžiuje. Tai nebuvo eilinis pastatas, jis jau tada išsiskyrė iš aplinkinių pastatų. O architektūriniai ir istoriniai tyrimai vienareikšmiškai parodė, kad stogas buvo aukštas. Deja, visuomenės dalis, kuri sakė, kad turi likti kaip po carinės XIX amžiaus

forumas / 3

rekonstrukcijos, būtų bandžiusi savininkui daryti įtaką, o jis tikrai turi teisę į restauruotą pastatą. Visai kita situacija Sapiegų parke. Pacų rūmai, kaip privatus pastatas, buvo restauruojami remiantis gana įvairiais, išsamiais architektūriniais, istoriniais, ikonografiniais tyrimais. Sapiegų parkas – tokios pat svarbos paveldo objektas, bet parkas šiandien jau yra ne privati, bet ir bendramiestinė viešoji teritorija, aktuali daugeliui žmonių. Gerai, kad į diskusiją įsijungė antakalniečių bendruomenė ir gerokai platesnis ratas žmonių, nes projekto lygis buvo tikrai prastas, nepakankamai pagrįstas tyrimais, o su bendruomene buvo per mažai dirbama. Bet antakalniečiai

džiaugiasi, kad jie laimėjo ir sustabdė darbus. Šaunuoliai – taip ir reikėjo daryti, bet jie, deja, pralaimėjo. Darbai sustojo ir bendruomenė geriausiu atveju gali tikėtis tik paprasto remonto, bet ne restauravimo, parkas tikriausiai bus ganėtinai apleistas, netvarkomas. Lietuvos architektų rūmai teigia sutarę su savivaldybe, kad būtų skelbiami konkursai. Tačiau kokie konkursai gali būti skelbiami restauruojamam objektui? Tik kainos aspektu, o restauravimas visais atvejais vienodas, rezultatas bus tas pats. Informavimo šiandien Lietuvoje tikrai trūksta. Visuomenė turi būti informuojama kiekvienu, net ir bet kurio paveldo pastato tvarkybos

atveju tam, kad nespėliotų prasidėjus darbams ir nekurtų sąmokslo teorijų. O viešųjų erdvių atžvilgiu tol, kol visuomenė nesuvoks, kodėl objektas, kuris iš tiesų skiriamas jai, turėtų būti restauruotas, tol ir nereikia pradėti darbų. Jeigu visuomenė nesuvokia, kodėl daroma vienaip, o ne kitaip – stop, ir nieko nepadarysi! Geriau jau palaukti, parengti gerą projektą, išaiškinti, kodėl būtent toks projektas, pagrįsti tyrimais kiekvieną sprendimą. Daryti prieštaraujant visuomenei, vien dėl to, kad šiandien turiu pinigų, yra paveldosaugos kompromitavimas.

informuojama, o iš tikrųjų bendraujama su bendruomenėmis, susirenkami pasiūlymai, padaromi pristatymai su argumentacijomis, dabartinės tvarkos tam tikrai užtektų. Tai labiau požiūrio klausimas, o ne reguliavimo, nes pati procedūra

Pilypo ir Jokūbo bažnyčia ir tvarkoma Šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje po restauracijos atrodo gana naujai. Taip tarsi nebelieka senumo. Todėl dabar labai populiarėja kitas metodas – konservavimas, kai nėra stengiamasi senus pastatus išlaižyti, tiesiog išsaugoma jų senoji būklė, laiko patina, senumo įspūdis. Kaip tiksliai reikėtų restauruoti arba konservuoti pastatus, paliekama spręsti restauravimo projektų autoriams arba meno taryboms. Tai nėra viešai aptariama su visuomene. Ar reikėtų? Neturiu atsakymo, nes tai sudėtingi, subtilūs klausimai. Užsienyje, kad ir liberaliosiose JAV, norint statyti kokį nors didesnį objektą miesto centre, viešų susirinkimų, konsultacijų su visuomene yra tikrai ne vienas. Konsultuojamasi visomis stadijomis, pirmiausia aptariama užsakovo programa, diskutuojama, ko šioje vietoje reikėtų, vėliau, urbanistinėje stadijoje, aptariami galimi pastatų tūriai, poveikis aplinkai, infrastruktūrai, dar vėliau – pastatų išvaizda, fasadai ir pan. Manau, kad toks informavimas visais projekto eigos etapais turi prasmės, nes tai bendruomenėms padeda suprasti, kas ir kodėl daroma, o vystytojui gali padėti išgirsti bendruomenes, jų logiką. Manau, kad kada nors, anksčiau ar vėliau, prie tokios viešinimo tvarkos, matyt, priartėsime, bent jau viešindami saugomų teritorijų projektus.

forumas / 4

Lukas Rekevičius, architektas Viešinimo kultūra Lietuvoje gana naujas reiškinys, aiškiai pastebimas tik nuo 2014 metų, atsiradus naujai teritorijų planavimo įstatymo redakcijai. Joje buvo leista kai kuriuos statinius projektuoti be detaliojo plano, jei jie atitinka bendrąjį planą, bet projektinius pasiūlymus buvo privaloma viešinti visuomenei. Vėliau viešinamų projektų sąrašas platėjo, viešinami privalėjo būti netgi daugelio gyvenamųjų namų projektai. Vis tik tradicija yra nauja ir iki galo nesusiformavusi. Ir šiuo atveju kalba eina tik apie viešinamus statybos, o ne nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo projektus. Vystytojų siekis dažnai yra viešinti kaip įmanoma tyliau, nesiskelbti, bandyti prasmukti, kad nuomonių, pareiškimų ir pageidavimų būtų kuo mažiau. Toks formalus paviešinimas be normalaus komunikavimo kelia įtampą. Jeigu viskas būtų daroma tvarkingai, ne formaliai

10 2019 gruodis

yra pakankama. Kitas, filosofinis aspektas – tai, kiek visuomenė gali ir turi daryti įtaką tam tikriems dalykams. Turbūt galime sutarti, kad visuomenė turi daryti įtaką tam tikrų teritorijų užstatymo tankumui, intensyvumui, aukštingumui, nes tai lemia visos aplinkinės kaimynijos gyvenimo kokybę. Intensyvumas reiškia, kad ten bus daugiau kvadratinių metrų, taigi, ir daugiau gyventojų, biurų darbuotojų, kurie padidins gatvių nepralaidumą. Tačiau ir čia kažkur turi būti visuomenės nuomonės riba, ties kuria toliau paliekama spręsti profesionalams. Tačiau kur ji tiksliai yra, tradiciškai nėra susitarta ir nenusistovėję. Labai dažnai ginčijamasi ne tik dėl pagrindinių parametrų, tankumo, intensyvumo, bet ir dėl grožio – dera ar nedera. Tačiau tai jau filosofinis klausimas, nes derėjimas yra sunkokai apčiuopiamas. Daug pastatų, žiūrint istoriškai, nedera aplinkoje, net ir Šv. Onos bažnyčia, nes ji pastatyta tiesiai priešais pagrindinį Bernardinų bažnyčios fasadą. Sunku atsakyti ir į klausimą, ar reikia viešinti paveldo tvarkybos darbus, kurie atliekami pagal nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. Pavyzdžiui, naujai sutvarkyta Šv. apaštalų

Stipriausioji

mūsų pavara.

Kuriame patogius gyventi išmaniuosius pastatus Powerturn automatinė varstomųjų durų pavara patikimai ir saugiai atidaro net ir dideles, sunkias duris, sveriančias iki 600 kg. Šis galingas GEZE įrenginys puikiai tinka ir priešgaisrinėms durims. Varstomųjų durų pavaros aukštis – vos 7 cm, todėl ji nepriekaištingai telpa bet kokioje konstrukcijoje. Sužinokite daugiau svetainėje www.geze.com

Varstomos durys

Slankiojančios du rys

Sukamosios du rys

La nga s

S t i kl i n ė per t va ra

P ri ei go s kon t ro lė i r s auga

Pastato automatika

Techninė 11 priežiūra

Užs.

siekia dar labiau įtvirtinti pozicijas Lietuvoje Jei statybos produktų tiekėjai nori veikti sėkmingai, jie privalo puikiai išmanyti vietines rinkos tendencijas, teisės aktų reikalavimus ir žinoti apie būsimus projektus. Būtent tuo remiasi bendrovė GEZE, siekianti kompetenciją stiprinti kasdien. Kadangi tai – tarptautinė organizacija, turinti solidų inžinierių ir produktų specialistų tinklą, Baltijos rinkos gali pasikliauti ne tik vietiniais GEZE ekspertais, bet ir žiniomis, kurias bendrovė yra sukaupusi per visą pasaulį. 12 2019 gruodis

GEZE produktų portfelis, į kurį įeina išmanieji langų ir durų sprendimai, klientams Lietuvoje yra pasiekiamas jau ilgai. Mechaniniai itin kokybiški durų uždarytuvai, gaminami Vokietijoje, čia yra pelnytai sulaukę pripažinimo. Bendrovės gaminiuose naujovės puikiai dera su kokybe, o GEZE produktų pelnyti apdovanojimai patvirtina jos, kaip vienos iš rinkos lyderių, pozicijas. Pastaruoju metu GEZE visose pasaulio rinkose itin daug dėmesio skiria išmaniosioms pastatų technologijoms, sutelktoms į statybos pramonės ateitį. „Bendrovei GEZE yra labai svarbu būti šalia klientų. Todėl puikiai suprantame, kad privalome koncentruotis į konkrečią valstybę, nustatyti jai tinkamą produktų pasiūlą ir verslo strategiją, atitinkančią būtent šios valstybės aplinką“, – sako Baltijos valstybių zonos pardavimo vadovas Patrikas Larssonas. Baltijos valstybėse GEZE jau dalyvauja daugelyje itin įdomių statybos projektų, taip pat teikia konsultavimo ir techninės ekspertizės paslaugas visoms su statybos procesu susijusioms suinteresuotoms šalims. „Tam, kad užtikrintume

geriausią įmanomą techninę pagalbą, kokią tik gali suteikti vietiniai GEZE inžinieriai, visada siekiame į projektą įsitraukti nuo pat pradžių, – teigia Patrikas Larssonas. – Nors vietoje mums atstovauja produktų ekspertai, nepaprastai džiaugiamės galimybėmis bendradarbiauti su vietos partneriais, įgyvendinančiais projektus ir užsiimančiais įrengimu. Kadangi GEZE turi sti prų tinklą ir netoliese esančius kolegas Šiaurės šalyse bei Vokietijoje, visada esame pasirengę padėti prie bet kurio projekto dirbančioms vietos komandoms.“ GEZE siekia daryti viską, kad vietiniuose projektuose klientai gautų maksimalią pagalbą jau nuo pat planavimo etapo. Todėl GEZE nemokamai teikia lanksčius BIM durų objektus architektams, konstruktoriams ir visiems kitiems projektuose dalyvaujantiems specialistams. Šie objektai yra pritaikyti pagal konkrečius architekto pageidavimus, jie realizuojami taip, kad atitiktų projekto poreikius. Kadangi BIM sprendimai paruošti iš anksto, GEZE būsimiems projektams paramą gali užtikrinti visiškai.

Turime ne tik puikius produktus, bet ir kompetenciją ir įrankius, reikalingus padėti mūsų partneriams bei klientams. Matome, kad naujuose projektuose vis dažniau yra pageidaujami geriau prieinami, tvarūs ir išmaniai automatizuojami sprendimai. Įgyvendinti šiuos pageidavimus bendrovė GEZE yra visiškai pasiruošusi. / Patrikas LARSSONAS /

agal šiuolaikiškus standartus atnaujintas „Volvo Lietuva“ sunkvežimių centras

Per pastarąjį dešimtmetį samprata apie darbą biure gerokai pasikeitė. IšpopuAušra NARKELIŪNIENĖ

liarėjo vadinamosios bendradarbystės erdvės, kai susibūrusios po vienu stogu įvairios bendrovės ar pavieniai IT ir kitokių technologijų specialistai gali naudotis bendromis poilsio patalpomis, konferencijų salėmis, jaukiomis virtuvėlėmis ir pan. Taip pat ir vienos kompanijos valdomi biurai palaipsniui siekia keisti darbuotojų įpročius, skatindami juos laisviau bendrauti, daugiau dėmesio skirti komandiniam darbui ar kokybiškam poilsiui per pertraukas. Tai pagerina juose dirbančių žmonių psichologinį komfortą, sukuria palankesnes darbo sąlygas, padidina darbo našumą.

14 2019 gruodis

Atsisakius mažų patalpų, pavyko sulaužyti nusistovėjusį koridorinių ankštų patalpų pojūtį, atsivėrusioje erdvėje daug maloniau leisti laiką.

N. Tukaj nuotr.

/ Architektas Darius ROMANOVSKIJ /

Morališkai pasenę ankstesni sprendimai e išimtis ir 2018 m. architektų bendrovės „A01“ švedų kapitalo įmonei „Volvo Lietuva“ parengtas „Volvo Trucks“ ir „Renault Trucks“ sunkvežimių centro pastato rekonstrukcijos projektas (projekto autoriai – Darius Romanovskij ir Saulius Griguola, projekto vadovė – Živilė Putrimaitė). „Volvo Lietuva“ sunkvežimių centras Minsko plente, Vilniuje, įsikūręs 2000-aisiais, pastačius daugiafunkcį pastatą, jungiantį administracijos, serviso ir sandėlių zonas, 2007 m. renovuotas ir padidintas. „A01“ architektų komandai buvo patikėta sukurti biurų dalies, užimančios beveik 1000 kv. m pastato ploto, interjero projektą. 2018-aisiais parengus projektą, mažiau nei per metus buvo atlikti remonto darbai. Pasak Dariaus Romanovskij, 2007 metų patalpų funkcija buvo morališkai pasenusi, todėl teko išgriauti visas sienas ir perplanuoti erdves pagal šiuolaikiškus standartus. Taip atsirado poilsio erdvės su žemais, lounge tipo baldais, atviros virtuvėlės, didelė konferencijų salė su galimybe ją transformuoti į mažesnes sales.

Didelis baltas registratūros baldas tarsi panardinamas šviesių sienų fone. Už jo – svečių kavos zona. Vietoj pakabinamųjų lubų pirmo aukšto hole įrengtos vertikalios lamelės pridengia inžinerinę įrangą, optiškai nežemindamos patalpos aukščio.

Daugiau stiklo – daugiau šviesos, erdvės ir komforto

N. Tukaj nuotr.

Projektuojant atvirojo suplanavimo erdvę, didelis dėmesys skirtas pagrindiniam holui pirmame aukšte. Čia suplanuota registratūra, laukiamasis ir kavos zona svečiams. Iš šios erdvės patenkama į greta esančius kabinetus, pasitarimų kambarius ir kitas patalpas. Pasitarimų kambarių skaičius nuo 2 išaugo iki 5, kiekviename jų įrengta garso ir vaizdo sistema. Buvusi uždara ir tamsi, į antrą aukštą vedanti laiptinė tapo reprezentatyvesnė – šviesesnė ir skaidresnė. Antrame aukšte vyravęs koridorinis suplanavimas, tinkamesnis senesnei biuro kultūrai, taip pat pakeistas – atsirado erdvė su žemais, lounge tipo baldais, šalia – atviros virtuvės darbuotojams; WC ir drabužinės blokas, apeinamas ratu. Atsisakius mažų patalpų, pavyko sulaužyti nusistovėjusį koridorinių ankštų patalpų pojūtį, atsivėrusioje erdvėje daug maloniau leisti laiką. Suplanuota ir ramesnė darbo zona – be vadovo ir atskirų darbo kabinetų, čia įrengta konferencijų salė, skirta 30 žmonių, su galimybe, panaudojant mobilią sulankstomąją akustinę pertvarą, transformuoti ją į mažesnes erdves – atskirti patalpą į dvi (20 ir 10 žmonių), taip pat atskiras pasitarimų kambarys VIP svečiams. Dėl panaudotų stiklinių pertvarų 60-iai darbuotojų skirtas biuras tapo atviresnis ir erdvesnis.

Neabejotinai reikia drąsos reprezentacinei erdvei renkantis gyvas spalvas vietoj saugių baltai pilkų tonų. Dar reikia glaudaus bendradarbiavimo, nuoširdaus supratimo ir pajautimo, kad netikėti baldų deriniai virstų maloniomis erdvėmis būti. Šiame projekte visi išvardyti aspektai tapo rezultatu, džiuginančiu ne tik paties įgyvendinimo proceso dalyvius! / LT.PROJECT projektų vadovė Ieva BAGDZEVIČIŪTĖ /

16 2019 gruodis

interjeras

N. Tukaj nuotr.

Virtuvėlė antrame aukšte skirta darbuotojams. Įstiklinta laiptinė tapo reprezentatyvesnė. Nebesijaučia koridorinės sistemos kuriamo ankštų erdvių vaizdo.

Gerai paruošta užduotis ir įmonės stiliaus gairės „Užsakovas labai gerai paruošė užduotį projektavimui, – sako D. Romanovskij. – Buvo pateiktos korporatyvinio stiliaus gairės. Gavome ir labai konkrečius nurodymus apšvietimui, elektros instaliacijai ir vėsinimo sistemoms. Taip pat buvo aiškiai apibrėžta, kaip turi atrodyti darbo, susitikimų ir poilsio zonos. Ne mažiau nurodymų buvo ir dėl apdailos medžiagų – turėjome vadovautis įmonės stiliaus nuostatomis. Iš anksto buvo žinoma, kokios apdailos medžiagos bus naudojamos tam tikrose erdvėse.“ Pagal užduotas gaires projektavimo darbai vyko sklandžiai. „Šioks toks iššūkis buvo pertvarkant inžinerines sistemas ir pritaikant jas naujam planui“, – prisimena pašnekovas. Taip pat architektams nebuvo lengva šalia darbo vietų įrengti lentynas, skirtas segtuvams ir kitiems būtiniausiems daiktams.

Lofto įvaizdis, primenantis namus

Ypatingas dėmesys akustikai

Užsakovas iš anksto turėjo viziją – interjeras turėjo būti neutralios spalvinės gamos, skaidrus, su industrinio stiliaus elementais. Taigi, pirmiausia buvo nuspręsta atsisakyti pakabinamųjų lubų, atverti konstrukcijas. Inžinerinės įrangos architektai nesistengė slėpti, ji daugiau ar mažiau eksponuojama interjere – pirmame aukšte pridengta vertikaliomis lamelėmis, antrame palikta atvira ir matoma. Atitinkamai parinktas baldų dizainas, užuolaidos, natūralūs augalai ir aksesuarai. Visi nauji biuro baldai įsigyti iš skandinavų gamintojų, kurie atsakingai žiūri į tvarumo koncepciją – ekologiją, medžiagų natūralumą ir perdirbimą. Poilsio zonose sukurtas prislopintas apšvietimas, kurį papildo ir jaukumo atmosferą kuria toršerai bei pakabinamieji nuleidžiamieji šviestuvai. Darbo vietose buvo stengiamasi sukurti tolygų, neakinantį apšvietimą. Koridoriuose panaudoti funkcionalūs linijiniai šviestuvai.

Pastaruoju metu nemažas dėmesys, skiriamas biurų akustikai, atsispindi ir „Volvo Lietuva“ sunkvežimių centro interjero sprendimuose. „Akustiniai reikalavimai buvo dideli, ypač išskiriant privačius kabinetus ir pasitarimų kambarius. Specialūs akustiniai reikalavimai buvo taikomi tam tikroms stiklo vitrinoms, panaudojant dvigubo stiklo konstrukciją, sulankstomai atitvarai ir gipso pertvaroms tarp kabinetų. Kitur buvo naudojamos gipso karkaso sienos su vatos užpildu. Pasitarimų kambariuose – vertikaliai kabančios, garsą sugeriančios plokštės“, – vardija architektas. Atsižvelgiant į akustinius ir praktiškumo reikalavimus, pagal patalpų funkciją parinktos ir grindų dangos. Pirmo aukšto hole – lengviau prižiūrimos akmens masės plytelės. Kabinetuose – šviesiai pilka kiliminė danga, o koridoriuose atvirkščiai – marga

Esame profesionalų komanda, sukaupusi ilgametę patirtį projektų valdymo ir verslo erdvių įrengimo srityse. Atstovaujame pasaulyje pripažintiems gamintojams iš JAV, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių. Per 13-ka įmonės veiklos metų įgyvendinome daugiau nei 1000 skirtingos apimties ir sudėtingumo projektų. Kurdami sprendimus ir parinkdami gaminius, reikalingus projektui įgyvendinti, atidžiai renkamės tiekėjus ir

ir tamsi. „Iš esmės skirtingų patalpų ribas žymi skirtingos tekstūros ir rašto dangos“, – funkciškai pateisintą grindų dangų įvairovę apibūdina projekto autoriai.

užtikriname, kad parinkti gaminiai atitiks verslo erdvių įrengimui keliamus reikalavimus ir turės reikalingus tai patvirtinančius sertifikatus, jiems bus suteiktos patikimos garantijos ir pogarantinė priežiūra. Esame pasiruošę savo klientams užtikrinti ilgalaikę profesionalią partnerystę ir operatyvų servisą, reikalingą keičiantis jų poreikiams. Susitelkite ties projekto idėja – visu kitu pasirūpinsime mes!

L. Garbačausko nuotr.

interjeras

Audinys yra tas elementas, kuris sukuria nuotaiką. „Danske“ biuro interjeras. Archit. V. Malenko.

moderniose erdvėse Tekstilė, audiniai – svarbi interjero sudedamoji dalis. Tiek namuose, tiek visuomeniAušra NARKELIŪNIENĖ

niuose interjeruose ji sukuria norimą nuotaiką, sukelia šilumos pojūtį. Kokios tendencijos vyrauja pastaraisiais metais, savo įžvalgomis dalijasi interjero dizainerė Edita Stankevičiūtė-Righetto ir architektas Viačeslavas Malenko.

Šiltos, sodrios spalvos ir rankų darbo gaminiai au antri metai važiuojame į „M&O“ („Maison and Object“) parodą Paryžiuje, – sako interjero dizainerė E. Stankevičiūtė-Righetto. – Rudenį joje pristatomi aksesuarai namams, o pavasarį – tekstilė. Šių metų rugpjūčio pabaigoje Paryžiuje vykusioje parodoje vyravo šiltos, sodrios spalvos. „M&O“

„J

18 2019 gruodis

Paryžiuje ekspozicijos gerokai skiriasi nuo Milano ar Frankfurto parodų. Prancūzijoje daug regioninių – belgų ir prancūzų gaminių. Tai labai naminė ir šilta paroda. Teko matyti ir biurui skirtų stendų. Tiesa, jų buvo ne tiek daug. Viename jų, pristatytame vokiečių gamintojų, – visiškai natūralūs, sendinto medžio motyvai, labiau primenantys mūsų Rumšiškių muziejaus eksponatus. Net ir biurams Paryžiuje siūloma rankų darbo gaminių, vyrauja tarsi savotiškas „etnokraftas“.

Impresionistinė paletė Kalbant apie pasaulines tendencijas, tiek Milane, tiek Paryžiuje nebelieka baltų ir pilkų sienų. Akivaizdūs sodrių ir ryškių spalvų deriniai. Interjerai tampa ryškūs ir spalvoti – nuo sienų, tekstilės iki apdailos elementų. „Ši tendencija labiausiai ir krenta į akis“, – sako dizainerė. Tai yra sodrios, „murzinos“ spalvos santykis su tapyba, kuri vėl grįžta į interjerus. Prancūzai pasižymi meistriškumu suderinti daugiasluoksnius motyvus – nuo

Net ir biurams šių metų rugpjūčio pabaigoje Paryžiuje vykusioje parodoje „M&O“ („Maison and Object“) siūloma rankų darbo gaminių, vyrauja tarsi savotiškas „etnokraftas“.

nedingsta. Nors varis ir bronza jau šiek tiek pabodo, jie dar yra, tiktai šiek tiek keičia pavidalus. Atsiranda vis daugiau nestandartinių sprendimų su šių metalų atspalviais, jų galima pamatyti net sienų, lubų detalėse.“

Spalvos yra prabanga Į klausimą, ar tamsias spalvas galima pritaikyti mūsų platumoje, kur ir taip didesnę metų dalį vyrauja tamsa ir pilkas dangus, dizainerė atsako, kad spalvas naudoti yra prabanga. Panašiai kaip spalvotai rengtis. „Visų pirma, spalvas reikia meistriškai suderinti, priešingu atveju labai greitai galima nuklysti į lankas, – perspėja dizainerė. – Tuomet jos pradeda erzinti.“ Jeigu teisingai sudėlioti spalviniai santykiai ir iš to atsiranda gražūs ir drąsūs spalviniai deriniai, atitinkantys žmonių, kurie jas naudoja, poreikius, – tai džiugina. Ypač mūsų platumose. Interjeras iš esmės yra daugialypis, jis turi daug detalių, tai – grindys, sienos, užuolaidos, baldai. Jeigu detalės yra spalvotos, tuomet jas suderinti yra nelengvas iššūkis, tam reikia nemažai patirties ir žinių. Todėl rimtos kompanijos dažniausiai bendradarbiauja su tapytojais, koloristais. „Taip, ten yra tokia specialybė kaip koloristas, – sako Edita. – Kartais net pavydas apima žiūrint į mizanscenas, kurios yra absoliutus meno kūrinys. Kad tai gali kažkada pabosti, taip pat tiesa. Reikėtų ne tik tendencijomis vadovautis, o žiūrėti, kiek tau yra miela ir priimtina. Kita vertus, tokie deriniai, panašiai kaip muzikoje, kai yra du garsai ir viena gaida, pasitaiko ir interjeruose: labai neteisinga, kai panaudojama, tarkime, raudona spalva, tada ir sienos turi būti raudonos, ir pagalvėlės prie jų raudonos, ir visa kita. Tai vadinama vientisumu, o iš tikrųjų tai yra monotonija.“

Laviruoja tarp medžiagų, pasitelkdami niuansą Kalbant apie „murzinas“ spalvas, niuansus, kas tuomet sukuria tą norimą žaismą, kuris jaudina? Kontrastai – metalas, aksomas, megztos tekstūros? Ar naudojami prabangūs, blizgūs audiniai? „Paryžius yra minkštas, – sako dizainerė. – Tai gi, didelių kontrastų, tarkime, tarp loftinio metalo ir minkštų pūkuotų audinių nelabai pamatysime. Ten viskas tarsi plaukia, tačiau visuomet yra pakankamai aksomo, visur akcentuojami kutai, šilkas. Gražus pavyzdys – jeigu kilimas yra aukštesnio plauko, baldų apmušalai yra austiniai arba sendinta oda. Jie laviruoja tarp medžiagų ne per kontrastą, o per niuansus.“ Anot dizainerės, Milano ekspozicijos (kalbama apie Milane vykstančias baldų ir interjero parodas „iSaloni“) yra nuosaikesnės, lakoniškesnės. Italai turi daugiau drąsos, aštrumo, linijų aiškumo. Jie mažiau konservatyvūs, mažiau laikosi tradicijų. Ten galima pamatyti daugiau dizaino proveržių, kalbant apie modernų interjerą. „Tačiau Paryžius su Milanu niekuomet nekonkuruoja. Negalime pasakyti, kur yra geriau. Kaip ir kulinarijoje, gali rinktis skirtingus kelius, kuris tau mielesnis, priimtinesnis, blogiau ar geriau jį interpretuoti“, – įsitikinusi Edita. E. Stankevičiūtės-Righetto nuotr.

spalvų iki faktūrų, įvairius spalvų persiliejimus ir perėjimus. Skirtingi gamintojai pateikia įvairius sprendimus. Kai kuriuose stenduose vyravo pastelinės spalvos su ryškesniais akcentais, pavyzdžiui, oranžine. Gelsva, melsva dera su rotango baldais. Juodos detalės – tik kaip savotiškos grafikos elementai. Prisiminkime – impresionistai buvo atsisakę juodos ir baltos. Tą patį galima pastebėti interjeruose – vyrauja labai daug atspalvių. Juoda nėra dominuojanti, tik kojelės, rėmeliai. „Milanas su šia tendencija jau praeitais metais keliavo į priekį – su plytų spalva, tamsiai žalia, samanų žalia, mėlynos spalvos tonacijomis – nuo sodrios iki skaisčios, priderintomis su vyšninėmis spalvomis, – atkreipia dėmesį dizainerė. – Aukso atspalviai iš interjerų taip pat dar

Ar verta sekti tendencijas? „Į parodas mes važiuojame ne vaikytis tendencijų, o gauti įkvėpimo, patys sau pasitikrinti, kiek yra spalvų, skirtingų požiūrių, – sako dizainerė E. Stankevičiūtė-Righetto. – Ne bėgioti paskui tendencijas, bet tiesiog pajusti stiprų impulsą. Taip ir dėl žmonių – jeigu jie keliauja, stebi ar net nuvyksta iš smalsumo į kokią nors interjero parodą pasižvalgyti, tuomet nedideliam 50 kv. m butukui užtenka poros funkcinių brėžinių ir poros konsultacijų. Kai žmogus jaučia ir gali pats dekoruoti, kuriami originalūs ir nestandartiniai sprendimai.“ „Tarkime, pastebėjau, kad gausiai interjeruose naudojamos nespalvotos nuotraukos. Didesnio mastelio ir mažesnės. Tapetas margas, o jo margumą „sustabdo“ didelio gabarito nespalvota fotografija. Arba – labai daug vazoninių augalų. Augalų tendencija jau senokai vyrauja ir Milane. Minkštėja visi interjerai“, – pažymi dizainerė. Šiuo metu, anot Editos, vyrauja ryškių spalvų ir impresionistinių perėjimų tendencija. Ji yra pastebėjusi, kad naujos tendencijos pradeda ryškėti tik po 7 metų, nes žmonėms pabosta ta pati stilistika.

„Grįš ir pilka spalva, ir betonas. Beje, betonas niekur nepradingo, tik atsiranda nauji santykiai, tarkime, mozaikinio betono (šlifuoto betono su akmenukais) plyteles papildo poliruotas onikso akmuo. Betonas nuo sienų persikelia į šviestuvo stovą. Galbūt kita tendencija vėl bus koks nors „hightechas“, – svarsto dizainerė. Visą laiką yra pulsavimas. „Kurdama interjerą, aš suprantu, kad jis yra daugiausia 15 metų laikotarpiui. Paskui viskas keičiasi – mes keičiamės, mūsų norai ir įpročiai taip pat“, – įsitikinusi E. Stankevičiūtė-Righetto. Bet yra ir pastovių, laikui nepavaldžių dalykų – kiekvienos kompanijos geriausi gaminiai – bestseleriai, anot jos, lieka visuomet. Kinta tik jų medžiagiškumas – audiniai, tekstūros.

V. Darulio nuotr.

interjeras

Biurai taip pat „minkštėja“ Architektas V. Malenko, studijos „A2SM“, projektuojančios didžiausių Lietuvos biurų interjerus, atstovas, sako, kad tekstilė iš biurų niekur nedingo, kaip ir anksčiau, ji naudojama baldams, sienų apdailai, akustinėms pertvaroms, taip pat darbo vietoms atskirti, įvairioms sienelėms, nišoms uždengti, galiausiai – užuolaidų audiniams. Beje, šie, anot pašnekovo, labai stipriai skinasi kelią į biurą. Atsakydamas į klausimą, ar biurai nori būti panašūs į namus, todėl minkština paviršius (kad ir užuolaidomis), architektas pabrėžia, kad modernūs pastatai, kuriuose dažniausiai jo studijai ir tenka kurti interjerus, yra energiškai aktyvūs ir turi savo saulės patekimo į patalpas kontrolės sistemas, todėl dangstyti langus užuolaidomis nėra aktualu. Užuolaidos yra daugiau kaip privatumo užtikrinimo elementas ir naudojamos vidaus erdvėms atskirti. „Užuot užklijavęs stiklą pabodusia plėvele, stengiesi maksimaliai išlaikyti erdves skaidrias, o jeigu reikia privatumo, užsitrauki užuolaidą ir kartu išsprendi akustikos klausimus. Užuolaidomis galima reguliuoti erdvės peršviečiamumą“, – sako architektas.

20 2019 gruodis

Pagrindinis pasirinkimo kriterijus – atsparumas Anot architekto, audinių atrankos kriterijai nėra labai sudėtingi. „Suprantame, kad pasaulyje audinių yra labai daug ir visokių. Renkamės gaminius, kurie pasižymi atsparumu – nuo 100 000 trinties ciklų. Taip užtikrinamas baldo ilgaamžiškumas. Mūsų dažniausiai pasirenkami audiniai nėra labai egzotiški, kad juos galėtume panaudoti skirtingiems baldams. Taip suvienodiname baldus, sukurdami jų kolekcijas. Tarkime, foteliai gali atkeliauti iš skirtingų gamintojų, bet jeigu šie dirba su tuo pačiu audinių tiekėju ir abu gali panaudoti tą patį audinių katalogą, mes kad ir skirtingo dizaino baldus galime apvilkti tos pačios „šeimos“ audiniu ir gauti tam tikrą suderinamumą. Toks yra objektyvus ir svarbiausias audinių pasirinkimo kriterijus. O šiaip žiūri, kas yra gražu, kas dera prie susikurto spalvyno, idėjos“, – pabrėžia V. Malenko. Pasak jo, naudojama absoliučiai visa paletė nuo audinių su rožėmis iki taškiukų, močiutės palto rašto, vientisų. Nėra griežtų nuostatų, kad biurams turi būti vien tik pilki atspalviai. Audinys yra tas elementas, kuris sukuria nuotaiką. Viskas gali būti nuosaikiai vientisa, tačiau pakanka

pasirinkti ryškią sofą ir nuotaika iš karto atsiranda. Ne tik dėl to, kad audinį galima lengviau pakeisti, bet ir todėl, kad tekstilėje yra daug platesnis pasirinkimas. Medinių tekstūrų yra gerokai mažiau.

Svarbus lietimo pojūtis Anot architekto, labai svarbu, ką jaučiame liesdami audinį. „Vienu metu labai išpopuliarėjo veltiniai, bet ant jų nėra smagu sėdėti vasarą, nes jie šiurkštoki ir kanda, o biure taip pat labai svarbu sukurti komfortišką ir jaukią aplinką. Taip pat iš principo stengiamės nenaudoti gyvūninės kilmės dangų – jokios natūralios odos, kai šiais laikais yra pilna atsparesnių ir ekologiškų pakaitalų. Yra specialių audinių, kurie atlaiko didelę trintį, ir mes daugiau orientuojamės į tuos gamintojus“, – pabrėžia V. Malenko. Pašnekovo žodžiais, nėra taip, kad einama į audinių parduotuvę ir žiūrima, ar galima palto audinį pritaikyti sofai. „Jeigu projektuoji kokį butiką, kuriame nesvarbu ilgaamžiškumas, bet svarbu efektas, gali ir laikraščiu sofą apvilkti. Mūsų projektuojami baldai turi atitikti tam tikrus standartus ir ilgalaikes garantijas – baldams ji būna iki 8 metų. Kad ne tik mechanizmas laikytų, bet ir audinys“, – pasakoja architektas.

„If draudimo“ biuro poilsiui skirtą vietą nuo bendros erdvės skiria užuolaida. Archit. V. Malenko.

Architekto įsitikinimu, tendencijos biuruose nėra tokios ryškios kaip namuose ar viešbučiuose. „Gal ryškesnė kryptis yra ta, kad biuruose daugiau naudojama namams skirtų audinių su raštais, ko anksčiau buvo vengiama, biurai būdavo vienspalviai. Dabar yra sukuriama įvairiaspalvė paletė ir tekstūros“, – sako specialistas. Pasak jo, nuo didelių biurų projektavimo pradžios iki įsikėlimo į juos kartais praeina treji metai. Numatyti, ar ta tendencija, kuri yra dabar aktuali, bus ir po kelerių metų, labai sunku. Svarbiausia įsiklausyti į užsakovo poreikius. „Sugalvojame labai aiškią idėją ir ja toliau remiamės. Mintis, kodėl būtent taip, ateina iš koncepcijos. Tendencijų labai nesivaikome, bet kartais jos padeda parodyti ir įrodyti užsakovui, kad tam tikri sprendiniai yra galimi, jie yra populiarūs, žmonės juos naudoja. Nereikia jų bijoti“, – teigia pašnekovas.

L. Garbačausko nuotr.

„Taip“, – vienareikšmiškai įsitikinęs architektas. Kiliminė danga, pašnekovo teigimu, taip pat yra kilimas. 80–90 proc. grindų dangos biuruose ji ir užima. Jeigu biuras didelis, dažniausiai architekto vadovaujama studija sutaria ir užsako gamintojui specialų išskirtinį raštą būtent tai patalpai. Taip galima turėti labai originalią grindų dangą už standartinio gaminio kainą. Jeigu įėjimo holuose pagrindinė grindų danga yra plytelės, ant jų greičiausiai atsiras atskirų kilimų, kurie tarsi „pririša“ gražesnių baldų grupę, apibrėždami aiškias poilsio zonos ribas, paversdami ją jaukesne, intymesne. Taip parodoma, kad čia yra poilsio vieta, kur galima kitaip leisti laiką nei prie darbo stalo. Tokios baldų „salos“ suteikia lankstumo, jų vietą galima keisti, suteikiant šiek tiek pokyčių interjerui. „Tai – vienas iš tų elementų, kuriuos gali kiloti po biurą ir keisti nuotaiką“, – dalijasi architektas.

Tendencijos – dialogui su užsakovais

„Danske Bank“ administracinėse patalpose tekstilės sprendimai suteikia privatumo ir kartu sprendžia akustikos problemas, tačiau maksimaliai išlaiko erdves skaidrias ir atviras. Archit. V. Malenko.

L. Garbačausko nuotr.

Ar yra biure kilimų?

komentaras

Ramunė Ivo, dizainerė

22 2019 gruodis

Projektuojant ar atnaujinant interjerą tekstilei tenka labai svarbus vaidmuo: ji suteikia jaukumo, šilumos jausmą, namai tampa su charakteriu. Projektuojant interjerą labai svarbu atsižvelgti į norimą ar tinkančią stilistiką, dizainą, koloritą, poreikius ar reikalavimus, užsakovo skonį, techninius galimus sprendimus ir ergonomiką. Prieš projektuodama daug laiko skiriu užsakovams, išsiaiškinu jų lūkesčius, norus ir poreikius, kad pajusčiau asmenybę, jos gyvenimo būdą, sykiu galėčiau sukurti būtent konkretiems namams tinkančius sprendimus. Be abejo, svarbu aptarti ir skiriamą biudžetą: kartais pakanka pakeisti tik detales, jei interjerą norima atnaujinti. Pavyzdžiui, pagalvėles, staltieses, takelius, kėdžių apvalkalus, atnaujinti turimas užuolaidas persiuvant ar pakeičiant modelį, galiausiai, papildant detalėmis: parišant kutais, dekoruojant virvelėmis, įsiuvais, to pakanka, kad interjeras, neinvestuojant per daug lėšų, suskambėtų visiškai kitaip.

Individualių būstų savininkai didžiausius reikalavimus kelia audinių kokybei, jų savybėms, dėvėjimuisi, priežiūrai ir valymui. Atsižvelgdama į šiuos reikalavimus ir gyvenimo būdą, atitinkamai rekomenduoju audinius. Užsakovams, auginantiems mažus vaikus, taip pat ir gyvūnų mylėtojams, dažniausiai patariu rinktis audinius su neteplumo apdaila, kurie netraukia dulkių, prie kurių nekimba gyvūnų plaukai, kurie atsparūs įvairios kilmės dėmėms (vynui, kraujui, riebalams, markeriui), yra lengvai prižiūrimi, nereikalaujantys nuolatinio dėmesio. Lietuvių mėgstamiausi interjero stiliai – modernus, minimalistinis, skandinaviškas, moderni klasika, klasika ar jų mišinys (eklektika). Pageidaujamos spalvos ramios, šviesios, vengiama drastiškų, ryškių spalvų, faktūrų. Dažniausiai nerekomenduoju (atsižvelgdama į stilistiką, gyvenimo būdą) sti prių, ryškių spalvų, faktūrų, itin modernių, nebent vieną, kaip akcentą, nes buityje ir taip gausu spalvų, daiktų, laikui bėgant tokie spalvų sprendimai gali pradėti varginti.

komentaras Šių metų parodose tendencijos ir naujovės – tvarūs, natūralūs audiniai, natūralumo siekis tiek intencijų ir gaminių kolorituose, tiek jų sudėtyje.

Užsakovų, kurie mėgsta kardinaliai kitokius, drąsius sprendimus ir sutinka leistis į eksperimentus, projektai būna patys įdomiausi. Visiškai kitokie reikalavimai keliami visuomeniniams objektams: vienas pagrindinių – užuolaidos iš audinių, turinčių nedegumo klasės sertifikatą, klasės ir specialios priežiūros savybės. Projektuojant užuolaidas Antakalnio medicinos ir sveikatingumo centre (Antakalnio g. 40), be šių reikalavimų, buvo ir dar vienas – kad audiniai atitiktų numatytą koncepciją. Panašūs reikalavimai buvo projektuojant „Vaidilos“ teatro (Jakšto g. 9) scenos užuolaidas. Jos taip pat turėjo būti pasiūtos iš audinių, turinčių nedegumo klasės sertifikatą ir išlaikiusių „cigaretės“ testą, mat per kai kuriuos spektaklius būdavo naudojama pirotechnika, dūmų projektoriai. Pagrindinis langų užuolaidų reikalavimas buvo gerų akustinių savybių audinys ir saulės nepraleidžiantis pamušalas. Šis projektas buvo vienas įdomiausių ir nemenkas iššūkis projektuojant tiek pagal erdvinį (optinį) mastelį, tiek dizaino ir teatro dvasios išlaikymo pra sme bei išpildant keliamus reikalavimus. Su tuomečiu teatro vadovu Gediminu Jankumi daug laiko skyrėme šiam bendram projektui, džiaugiuosi ir esu dėkinga jam už šimtaprocentinį pasitikėjimą. Šių metų parodose „Home textile“ Frankfurte prie Maino, „Salone del Mobile“ Milane pagrindinės tendencijos ir naujovės – tvarūs, natūralūs audiniai, natūralumo siekis tiek intencijų ir gaminių kolorituose, tiek jų sudėtyje. Vyrauja žemiški spalvų tonai, visos spalvos, kurias galima rasti gamtoje. Nustebinusi naujiena – dieniniai, plonyčiai, organzos tipo audiniai, išausti iš merino vilnos.

E. Lasio nuotr.

Pagrindinis ir pats ryškiausias parodos topas – „Ombre“ dažymo technika, spalvos, pereinančios iš šviesios į tamsią arba nuo vieno atspalvio į kitą. Kita ryški tendencija, visiška priešingybė natūralumui ir sąlyčiui su gamta, yra natūralūs pluoštai, dengti metalizuotais, blizgiais paviršiais, prašma tnus blizgesys, sunkus kritimas taip pat ir aktyvūs raštai, geometrija. Taip pat vyravo šių metų koralinė spalva. Jos interjere nereikėtų padauginti, naudoti tik kaip vieną iš akcentų, pavyzdžiui, rinktis tik dekoratyvią užuolaidą ar (ir) pagalvėles, taip pagyvinant interjerą. Ši spalva puikiai dera su žemės, natūralaus lino atspalviais, pintais elementais, kaip atsvara šalia puikiai tinka ir vandenyno mėlyna.

technologija

Nuotraukos: Pixabay ir Luceplan

Smart Light + Buildings. Dirbtinis apĹĄvietimas

24â&#x20AC;&#x192; 2019 gruodis

Irma NORKŪNIENĖ

Sparčiai augant šiuolaikinių pas tatų skaitmenizacijai ir turint plačių galimybių taupyti energinius ište klius, išmanusis apšvietimas tampa reikšminga tokių pastatų dalimi. Investicijos į dirbtinį apšvietimą atsiperka dėl trijų aspektų: tvaraus projektavimo ir gamybos, maksimalaus vizualinio bei naudojimo komforto ir mažesnių elektros sąnaudų – ekologijos.

Dirbtinis apšvietimas – taupanti išmaniojo pastato struktūros dalis

Ekonomiškumas prieš patogumą

iuolaikiniai išmanieji verslo pastatai orientuoti į darbuotojų komfortą ir pastato taupumą, o pastarasis kriterijus apima ir išlaidas elektros energijai. Pasakodamas apie dirbtinio apšvietimo ypatumus, šviesos dizaineris Antanas Pocevičius atkreipia dėmesį, kad bene labiausiai tokio apšvietimo išmanumas ir pasireiškia būtent energijos taupymo kontekste: „Biuruose, ypač jei jie dideli, ženkliai mažėja išlaidos elektros energijai. Esminis taupumą suponuojantis aspektas yra tas, kad, esant dirbtiniam apšvietimui, darbuotojui palikus darbo vietą ir ilgiau joje nebūnant, šviesa pritemsta arba visiškai užgęsta, o grįžus automatiškai įsijungia.“ Taip pat pašnekovas akcentuoja ir dirbtinio apšvietimo reakciją į natūralią šviesą, patenkančią į patalpas iš lauko. „Šiandien daug verslo centrų turi stiklinius fasadus, tad į tokių pastatų patalpas patenka kur kas didesnis dienos šviesos srautas. Taigi, kai natūralios šviesos yra daugiau, dirbtinė šviesa viduje automatiškai pritemsta arba visiškai išsijungia“, – papildo pašnekovas.

Ko labiau siekiama išmaniuoju apšvietimu: ekonomiškumo ar komforto? O gal sėkmingai sujungiami jie abu? Pirmiausia, šnekėdamas apie tvarumą, A. Pocevičius pažymi, kad šią kartelę jau gana aukštai kilstelėjo LED apšvietimas, leidęs kur kas lengviau sureguliuoti šviesos intensyvumą, palyginti su ankstesnėmis populiariomis sistemomis, pavyzdžiui, liuminescencinėmis lempomis. Tad, šviesos sprendimų eksperto teigimu, jei lygintume dirbtinio apšvietimo ekonominį aspektą su LED sistemomis, tai tas skirtumas nebūtų labai ryškus, bet jei su senosiomis sistemomis – tuomet dabar turime didžiulį pranašumą. Tvarumo kontekste verta paminėti ir BIM projektavimo bei pačios technikos eksploatavimo laikotarpio reikšmę. Apšvietimo dizaineris tampa svarbia projektavimo komandos dalimi. „Apšvietimo išmanumas projektavimo ir panaudojimo etapuose ne tik leidžia taupyti elektros energiją, bet ir tiesiogiai siejasi su šviesos šaltinio tarnavimo laiku, – teigia A. Pocevičius ir papildo: – Pavyzdžiui, liuminescencines lempas

Antanas Pocevičius: Labai svarbus apšvietimo balansas tarp skirtingų patalpos paviršių – stalo, lubų, sienų, taip pat šviesos spektras, spalvų perteikimo indeksas ir kt.

technologija

išjungiant ir vėl įjungiant, jų tarnavimo laikas trumpėja, nes jis priklauso nuo išjungimo ciklų, o štai kalbant apie LED, tai šio aspekto beveik nelieka – juo dažniau išjungiama, tuo jų tarnavimo laikas darosi ilgesnis.“ Dirbtinis apšvietimas su LED neabejotinai suteikia ir kur kas daugiau galimybių pasiekti vizualinį komfortą. Žinant, koks tempas vyrauja šiuolaikiniuose biuruose, tokio apšvietimo pranašumas itin pasiteisina. Pasak A. Pocevičiaus, šios sistemos padeda darbuotojams negalvoti apie taupymą, t. y. jei žmogus, išeidamas iš darbo, pamiršta išjungti šviesą, sistema tai padarys už jį ir drauge pasirūpins taupumu. „Jei yra įmontuoti judesio, būvio ir šviesos davikliai, tai tokios sistemos padeda efektyviai ir labai patogiai valdyti apšvietimą, atsižvelgiant į individualius žmogiškųjų išteklių poreikius ir aplinkos pokyčius“, – priduria A. Pocevičius.

parinkti teisingai. „Pavyzdžiui, biuruose populiarios šviesos su matiniais sklaidytuvais, o jie gana ryškiai šviečia ir dažnai vargina akis, jeigu šviesos srautas nėra tinkamai valdomas. Todėl reikia atkreipti dėmesį, kad būtų gerai parinkta ir sureguliuota pati apšvietimo įrangos optika. Tai galėtų būti mikroprizmatis sklaidytuvas su dalinai netiesiogine šviesa arba tam tikri reflektoriai, kurie pašalina akinimą. Nes komfortas yra ne tik tai, kaip valdoma šviesa, bet ir tai, kaip reaguoja regėjimas. Labai svarbus ir apšvietimo balansas tarp skirtingų patalpos paviršių – stalo, lubų, sienų, taip pat šviesos spektras, spalvų perteikimo indeksas ir kt. Prioritetas turėtų būti teikiamas minkštesnei šviesai, mažesniam kontrastingumui erdvėje, ypač jeigu patalpoje dirbama ilgesnį laiką“, – teigia A. Pocevičius.

Išmanusis dirbtinio apšvietimo valdymas

Apšvietimo komfortas Akcentuodamas dirbtinio apšvietimo pranašumus, A. Pocevičius pabrėžia, kad komfortas apima ne tik tai, jog galima nebesirūpinti darbo vietoje palikta įjungta šviesa arba kaip taupiau naudoti elektros energiją. Labai reikšmingas ir apšvietimo vizualinis komfortas, o šis priklauso nuo optinių aspektų, kuriuos nepaprastai svarbu

26 2019 gruodis

Šiandien daugelį mus supančių prietaisų, daiktų esame įpratę valdyti, naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis. Jos neaplenkė ir dirbtinio apšvietimo. Kaip pažymi A. Pocevičius, dirbtinio apšvietimo valdymas gali būti labai įvairus: nuo mygtuko, kurį reikia paspausti priėjus, iki personalizuoto valdymo išmaniaisiais telefonais, naudojantis mobiliosiomis programėlėmis.

„Išmanusis valdymas suteikia plačių apšvietimo reguliavimo ir valdymo galimybių: nuo šviesos intensyvumo iki šviesos spektro ar spalvų dinaminio keitimo. Pavyzdžiui, galima lengvai ir sparčiai pagal individualius poreikius pritemdyti šviesą, naudojantis „Bluetooth“ ryšiu“, – pranašumus vardija ekspertas.

Atsiperkamumo aspektas Pasak pašnekovo, išmanusis dirbtinis apšvietimas, jo montavimas reikalauja daugiau investicijų nei įprastas. „Daugiau elektronikos, daugiau komponentų, galimybių, todėl natūralu, kad bendra įrengimo kaina kyla. Bet ilguoju laikotarpiu tai neabejotinai atsiperka, o esamuoju leidžia naudotis privalumais“, – sako A. Pocevičius. Tiesa, atsiperkamumo laikotarpis yra labai sąlyginis, tad tiksliai įvertinti, kiek jis truks, yra sudėtinga, nes jam įtakos turi nemažai veiksnių, pavyzdžiui, kokios elektros sąnaudos, kokio dydžio pastatas, kokia instaliacija sumontuota. Neabejotinai įtakos turi ir elektros energijos kainos, kurias prognozuoti taip pat sunku. Pastaraisiais metais pastebimas kainų augimas, o joms kylant atsiperkamumas trumpėja. Visgi, pašnekovo teigimu, tai galėtų būti maždaug penkeri metai ar kiek daugiau, priklausomai nuo sistemos sudėtingumo, technikos gamintojo ir pan.

Užs.

SIEDLE – kokybė ir estetika, įkvėpta architektų Ne tik laiko išbandyta kokybė vilioja rinktis vokiečių kompanijų JUNG ir SIEDLE produktus. Jų specialistai itin atidžiai įsiklauso į dizainerių bei architektų norus ir vizijas. Prieš kelerius metus populiariausios jungiklių JUNG serijos LS990 spalvinę paletę praplėtė 63 žymaus architekto Le Corbusier sukurtos spalvos, užpatentuotos kaip „Les Cou leurs® Le Corbusier“. Neseniai tarp JUNG ir pastatų komunikacijos kompanijos SIEDLE pasirašytos ben dradarbiavimo sutarties rezultatas – aukščiausius kokybės, funkcionalumo ir estetikos reikalavimus atitinkančios telefonspynės bei pastatų komunikacijos įrenginiai, atveriantys dar daugiau galimybių dizaineriams ir architektams.

Minimalizmo universalumas agrindiniai kriterijai, kuriais vadovaudamiesi architektai renkasi pastato inžinerinės įrangos elementus, yra funkcionalumo ir estetikos darna. Funkcionalumas ir laikui nepavaldžios formos yra vienas iš išskirtinių JUNG gaminių bruožų – serijos LS990 jungiklis rinkoje pasirodė dar 1968 m., tačiau ir dabar, praėjus penkiems dešimtmečiams, jis žavi elegancija. Taip pat ir naujieji JUNG ir SIEDLE komunikacijos įrenginiai nuo savo pirmtakių – paprasčiausių telefonspynių – skiriasi kaip diena ir naktis. Ir ne tik estetika bei tvarumu, bet ir nauju funkcionalumu. Išorinę ir vidinę komunikaciją apimančios sistemos padeda paskirstyti interesantų srautus – ypač, jei kalbama apie didžiulius modernius biurus, taip pat užtikrina saugumą, vidinę komunikaciją, tampa pašto dėže ir atlieka daugybę kitokių funkcijų. „Telefonspynės SIEDLE atitinka aukščiausius techninius ir kokybinius reikalavimus. Šio gamintojo produkcija pripažinta pasaulyje ir yra plačiai naudojama įvairių tipologijų pastatuose. Todėl šių gaminių techninės ir eksploatacinės ypatybės abejonių nekelia“, – sako bendrovės „Archinova“ architektas Aleksandras Gvildys, vienas iš biurų komplekso „S7“ sostinės Saltoniškių gatvėje, kuriame buvo panaudotos telefonspynės SIEDLE, autorių.

Stilistinė vienovė tarp vidaus ir lauko Naujosios telefonspynių SIEDLE lauko stotelės turi tūkstančius dizaino variantų ir leidžia integruoti įvairiausius funkcinius elementus išlaikant vieningą stilių. SIEDLE lauko stotelės suderinamos su JUNG jungiklių dizaino vidinėmis stotelėmis. Dizaineriams, architektams atsiranda galimybė

28 2019 gruodis

sukurti vientisą pastatų eksterjerą ir interjerą iki menkiausių detalių – pačiu subtiliausiu lygiu. „Man, kaip architektui, be abejonės, aktualūs dizaino ir funkcionalumo kriterijai. Atskiros gaminių kolekcijos susideda iš daugelio komponentų, kurie komplektuojami pagal poreikį tiek pastato eksterjere, tiek interjere. Imponuoja tai, kad visų atributų dizainas sklandžiai suderintas tarpusavyje. SIEDLE asortimente yra platus spektras telefonspynių (serijos „Compact“, „Vario“, „Classic“, „Steel“), iš jo galima pasirinkti konkretaus projekto individualius poreikius atitinkančius gaminius. Renkantis kriterijai būna įvairūs: biudžeto ribos, pastato tipologija, architektūrinio dizaino reikalavimai, užsakovo reikalavimai projektuojamo objekto prestižui ir pan. Kartais – vandalizmo prevencijos aspektas. Minėtame SIEDLE asortimente galima rasti tinkamą sprendimą praktiškai kiekvienai iš minėtų situacijų“, – sako Aleksandras Gvildys.

Išryškinti ar paslėpti? Telefonspynė (durų ir pastatų komunikacijos įranga) yra ryškus pastato eksterjero elementas ir apskritai tampa žmogaus pasitikimo ritualo dalimi. Pastatų komunikacijos ar elektros įrangos matomi elementai gali būti integruojami dvejopai: pastatų komunikacija gali būti išryškinta ir padaryta eksterjero detale arba itin harmoningai priderinta prie aplinkos, pernelyg neišsiskirianti ar net visiškai paslėpta. „Didelis SIEDLE telefonspynių pranašumas – platus spalvų ir medžiagiškumo spektras. Visa tai leido sukurti vientisą ir sklandžią šių techninių įrenginių sistemą visame „S7“ komplekse, taip pat įgyvendinti ir nestandartinius sprendinius, pavyzdžiui, integruoti telefonspynes su pašto dėžutėmis į dažyto metalo fasadines plokštes ir fasado stiklo plokštumą“, – pasakoja A. Gvildys.

Individualumas ir išskirtinės funkcijos SIEDLE produkcijos išskirtinumas – kiekvienu atveju užsakoma durų ir pastatų komunikacijos sistema sukomplektuojama individualiai, pagal vartotojo poreikius, t. y. kiekvienas įrenginys gali skirtis ne tik dizainu, bet ir funkcionalumu. „Komplekso „S7“ didžiojoje dalyje įsikūrė „Danske Bank“. Todėl čia įdiegtos didesnio saugumo sistemos, tarp kurių svarbų vaidmenį turi ir telefonspynės, – teigia A. Gvildys. – Šios sistemos suprojektuotos įvairiose situacijose, pavyzdžiui, laisvai pastatomos lauke, pastato fasade ties pagrindiniu įėjimu ir ūkiniais įėjimais, ties patekimu į požeminę stovėjimo aikštelę, jos viduje, ant pas tatų stogų – lauko terasose. Pagal vietą skyrėsi ir montuojamų produktų dizainas, taip pat ir montavimo paviršiai (techninės montavimo galimybės). Pagal montavimo tipą buvo įrengti trijų tipų gaminiai: pastatomieji, integruojamieji į plokštumą, an tviršiniai. Pačių telefonspynių tipų buvo gal 6 (neskaitant interjerinių telefonų, ekranėlių)“. Išskirtinis funkcionalumas neužgožia naudojimosi telefonspynių stotelėmis paprastumo, aiškumo, joms būdingas intuityvus valdymas. Vidaus stotelė gali pasitarnauti ne tik kaip puikus bendravimo įrankis su išorėje esančiais lankytojais, bet ir kaip vidaus pasikalbėjimo įrenginys. Telefonspynių stotelėse gali būti integruota inovatyvi įeigos kontrolė, kuri leidžia patekti į pastatą naudojantis biometriniais žmogaus parametrais.

Namai prasideda nuo įėjimo Nemažiau svarbu, kad įrengiant pastatus būtų išlaikomas ir kokybinis vientisumas. Prabangiam namui, pastatytam iš pažangiausių medžiagų pagal drąsiausius architekto užmojus, turėtų būti pritaikyta ir atitinkama pastatų komunikacijos sistema, reprezentuojanti jo šeimininkų estetines ambicijas.

„Sprendimas naudoti SIEDLE gimė diskutuojant su užsakovu, – pasakoja prestižinį daugiabutį sostinės Rūtų gatvėje projektavusios „Vilniaus architektūros studijos“ architektas Kęstutis Pempė. – Kadangi visas pastatas sukomponuotas unikaliai, maksimaliai komfortiškai, tai ir atskiri įrangos elementai turi atitikti aukščiausią lygį. Gyventojų patogumui parinktos šios telefonspynės ir tai pasiteisino.“ SIEDLE sistemos įgalina kurti naują įėjimo kultūrą, kuri svarbi visur. Ne išimtis ir reprezentaciniai senamiesčio objektai. Todėl neatsitiktinai SIEDLE įrenginiai buvo pasirinkti ir „Bokšto skvero“ kompleksui Vilniaus Senamiestyje, kurio rekonstrukcijos projektą parengė bendrovės „Archinova“ komanda. SIEDLE tvarumas dera prie senųjų pastatų tvarumo – tokiems statiniams aktuali gaminio kokybė ir saugumas. Nedegūs ir

www.siedle.lt | www.jung.lt

atsparūs vandalizmui gaminiai lemia, kad miestų senamiesčiuose ar centrinėje dalyje, kur iki vėlumos veikia barai ir restoranai, vyksta masiniai renginiai, telefonspynių išorės įrenginiai ar stotelės, ar net jų vaizdo kamerų dalys būtų atsparios smūgiams, braižymui ir neprarastų ne tik savo funkcijos, bet ir estetinio patrauklumo. „Didelis pranašumas SIEDLE sistemoje tas, kad galima sukomplektuoti kur kas daugiau funkcinių elementų nei tik vien telefonspynė – tai pašto dėžutės, apšvietimas, kameros ir kt.“, – sako A. Gvildys. Papildomi priedai taip pat yra puikiai suderinami su telefonspynių lauko stotelių ir viso pastato dizainu. SIEDLE pašto dėžutėms būdingos itin modernios formos, įvairios medžiagos ir spalviniai niuansai, jos gali būti montuojamos tiek į pastato sienas, tiek į durų varčią ar tiesiog laisvai pastatomos.

Norint sukurti vientisą biurų komplekso „S7“ dizainą labiausiai tiko SIEDLE gaminiai iš „Vario“ ir „Ste el“ kolekcijų. „Išskirtinių ir unikalių objektų atskiri įrangos elementai turi atitikti aukščiausią lygį. Gyventojų patogumui parinktos telefonspynės SIEDLE ir tai pasiteisino.“ Architektas Kęstutis Pempė, „Vilniaus architektūros studija“.

Leidyklos „Lapas“ nuotr.

architektūra

Architektūra ar revoliucija Le Corbusier (tikrasis vardas Charles-Édouard Jeanneret, 1887–1965) puikiai žinomas ne tik arElena PALECKYTĖ

chitektams. Nors Le Corbusier mintys ir buvo skaitomos – 1927 m. Vladas Švipas pirmasis supažindino Lietuvos skaitytojus su šio ikoniškojo kūrėjo idėjomis – bet, pasak architektūros istorikės Marijos Drėmaitės, tai tarpukariu praktinės įtakos šalies architektūriniam laukui neturėjo. Praėjus beveik amžiui nuo pirmojo Le Corbusier knygos „Architektūros link“ (pranc. „Vers une architecture“) išleidimo, leidykloje „Lapas“ ji pagaliau pasirodė ir lietuviškai.

„L’esprit Nouveau“ ir Saugnier idžiąją knygos dalį sudaro straipsniai, anksčiau publikuoti paties Charles-Édouard Jeanneret drauge su tapytoju Amédée Ozenfant bei publicistu ir poetu Pauliu Dermée įkurtame naujojo meno žurnale „L’Esprit Nouveau“ (pranc. „Naujoji dvasia“), ėjusiame 1920–1925 metais. Šio žurnalo pavadinimas kilo iš Guillaume Apollinaire paskaitos „L’Esprit nouveau et les poètes“ (pranc. „Naujoji dvasia ir poetai“). Bendradarbiaudami Jeanneret ir Ozenfant susigalvojo slapyvardžius Le Corbusier ir Saugnier. Nors straipsnius parašė Charles-Édouard Jeanneret, jie kilo iš diskusijų su draugu tapytoju. Pirmojo knygos vertimo viršelyje netgi buvo parašyta, kad knygos autorius yra Le Corbusier-Saugnier, ji buvo dedikuota tapytojui su prierašu, kad knyga skiriama jų draugystei ir darbui kartu. Tačiau antrajame knygos leidime (1924) šis prierašas dingo. Architektas teisinosi, kad neva taip nutiko dėl spaustuvės klaidos, bet Ozenfant atrėžė, kad turi įrodymų, kad Le Corbusier tyčia ištrynė šį įrašą. Santykių intrigos bei dramos tęsėsi ir rutuliojosi toliau, Le Corbusier kaltino, kad

30 2019 gruodis

Ozenfant pavydi jam sėkmės, o galiausiai pastarasis pasakė, kad jo buvęs draugas Charles-Édouard yra apdovanotas daugybe puikių savybių, bet dėkingumas tikrai nėra viena iš jų.

Stilius kaip pareiškimas Angliško 2007 m. knygos leidimo įžanginiame žodyje architektūros istorikas Jeanas-Louisas Cohenas rašo, kad šioje knygoje Le Corbusier prisistatė ir istoriku, ir kritiku, ir atradėju, ir pranašu. Pranašiškumo įspūdį kelia ir knygos turinys, ir kalbos tonas – įsakmus, manifestinis, todėl kartais sunkiai skaitomas. Dėl to knygą versti buvo sudėtinga – jos stilius ir originalo kalba yra tokie, kad gal net ir prancūzams knygos originali prancūzų kalba galėtų skambėti kaip „Google translate“. Kiekvienas skyrius pradedamas pagrindinėmis jų tezėmis, tartum manifestiniais šūkiais. Pirmieji penki knygos puslapiai apima visas tas frazes ir šitaip apibūdina knygos diskusijos objektus: „Inžinerinę estetiką ir architektūrą“, „Tris priesakus ponams architektams“, „Pagalbines linijas“, „Akis, negebančias matyti“, „Architektūrą“, „Serijinės gamybos namus“ ir „Architektūrą ar revoliuciją“.

Manifesto įspūdį sustiprina ir knygos pavidalas – dizainą 1923 m. kūrė ir maketavo pats Le Corbusier, lietuviškame knygos leidime siekta jo idealiai laikytis, norėta perteikti laiko dvasią (dizainą pritaikė Jonė Miškinytė, maketo imitaciją atliko Kontis Šatūnas). Kiekvienas puslapis idealiai atitinka pirmojo leidimo dizainą, kaip ir originaliame makete, naudojami mintis išskiriantys skirtingi šrifto dydžiai.

Mašina gyventi Šioje knygoje pristatoma žymioji frazė „Namas – tai mašina gyventi“. Jeanas-Louisas Cohenas pažymi, kad taip ji buvo parašyta ir 1924 m. knygos leidime („La maison est une machine à habiter“). Le Corbusier teigimu, namas, kaip ir mašina, gali būti surenkamas iš standartizuotų elementų, tai padėtų spręsti estetiškai ir logiškai apgyvendinimo problemas. Visgi architektūros istorikė Marija Drėmaitė rašo: „<...> garsusis pareiškimas „Namas – tai mašina gyventi“ dažnai buvo suprantamas pernelyg paviršutiniškai, kaip grynai techninis. Iš tiesų Le Corbusier rašė apie dvi namo paskirtis – ne tik apie mašiną, kuri turėtų padėti patogiai gyventi, greitai ir tiksliai dirbti, bet ir apie mąstymo vietą, grožio buveinę, teikiančią protui taip reikalingą nusiraminimą.“

Namo problema ir kitos trys mašinos Skyriuje „Akys, negebančios matyti“ Le Corbusier rašo: „Lėktuvas yra kruopščios atrankos produktas. // Jo kūrėjai duoda mums gerą pamoką – logiškai suformuoti problemą ir rasti jos sprendimą. // O namo problema kol kas dar nesuformuluota.“ (p. 83) Ir originalo, ir lietuviškai išleistos knygos viršelyje, skirtingai, nei galėtų pasirodyti, yra pavaizduotas ne pastato interjeras, o garlaivio „Aquitania“ vidus. Le Corbusier teigė, kad architektams reikėtų iš garlaivių pasimokyti – knygoje po nuotrauka pateiktame komentare jis pataria: „Architektams: ilgo, pakankamai erdvaus, įdomaus koridoriaus vertė – medžiagų vienovė, gražus sumaniai išdėstytų ir darniai surinktų konstrukcinių elementų grupavimas.“ (p. 76) Ištraukoje iš „L’Esprit Nouveau“ rašoma: „Vis dažniau konstrukcijos ir mašinos dėl savo proporcijų, tūrių žaismo ir medžiagų tampa tikrais meno šedevrais, nes yra pagrįstos skaičiais, o tai reiškia – tvarka.“ (p. 69) Tad tvarkos autorius ieško ir pastatuose, įvardija namo problemą: „Namas: priebėga nuo karščio, šalčio, lietaus, vagių, privatumo pažeidėjų. Šviesos ir saulės talpykla. Tam tikras skaičius patalpų, skirtų maitinimuisi, darbui, intymiam gyvenimui.“

Grožybės, bjaurybės ir nuotraukų kosmetika Knygoje atskiras dėmesys suteiktas klasikinei architektūrai. Roma daugelį traukia savo grožybėmis, tačiau Le Corbusier ji atstumia savo „baisybėmis“ ir yra kupina „prasto Romos Renesanso skonio“. Jis sako, kad „Roma yra bjaurumo legionas“ (p. 123). Autorius šiek tiek prajuokina, kai dramatiškai pareiškia, kad „Siųsti į Romą architektūros studentus – tai numarinti juos gyvus“ (p. 140). Kita vertus, šis architektas žavėjosi Mikelandželo projektu Romai, tačiau jo netenkino šiandien matomas vaizdas: „<...> Mikelandželą išvarė nenuovokūs ir neapdairūs popiežiai, nelaimingieji nužudė Šv. Petrą – iš vidaus ir iš išorės; šiandienos Šv. Petras tapo visiška kvailyste – iš esmės labai turtinga ir drąsia, bet be… visko. Didžiulis praradimas.“ (p. 139) Kalbėdamas apie Atėnus, Le Corbusier nuosaikesnis ir palankesnis: „Partenonas yra produktas, sukūręs standartą.“ (p. 106) Istorikė Marija Drėmaitė rašo: „Skyriuje „Grynoji dvasios kūryba“ antikinio Atėnų akropolio Partenono formų tikslumą jis prilygino šiuolaikinių staklių gaminiams… Palyginimu jis siekė parodyti, kad čia veikia tie patys estetikos dėsniai <...>“ Šio ansamblio grožį jis prilygino ne tik mašinoms, bet ir

žmogui: „Gražus veidas nuo kitų skiriasi bruožų ypatybėmis ir visiškai individualiais ryšiais, kurie tuos bruožus susieja į visumą.“ Tokį poveikį gali turėti ir Atėnai: „Jeigu sustoji priešais Partenoną, jo vaizdas priverčia skambėti vidines stygas – ašis paliesta.“ (p. 171) Le Corbusier dalį nuotraukų knygoje paretušavo tam, kad jos geriau atskleistų jo idėjas ir mintis. Iš vienos pusės, tai melas, iš kitos pusės, tai visai netgi savotiškai žavu – galima kaip vaikui žaisti ieškant skirtumų tarp to, kaip dalykai atrodė iš tiesų, ir to, kaip Le Corbusier norėjo juos matyti. Per knygos pristatymą M. Drėmaitė išskyrė gamyklos Pietų Amerikoje nuotraukos korekciją: Le Corbusier pasiskolino nuotrauką iš Walterio Gropijaus straipsnio žurnale „Werkbund“ ir ją pakoregavo: dingo detalės, prieštaravusios knygos autoriaus idėjai. Istorikė atlaidžiai pajuokavo: „Argi galime pykti ant žmogaus, kuris norėjo pagražinti tikrovę?“

Architektūra ar revoliucija Knygos skyrius „Architektūra ar revoliucija“ vienintelis nebuvo publikuotas meno žurnale „L’Esprit nouveau“. Le Corbusier pasaulėžiūroje architektas priklausė visuomenės elitui, paskutiniame knygos skyriuje jis teigia, kad industrinė, efektyvi architektūra gali padėti „išvengti Revoliucijos“. M. Drėmaitė lietuviško knygos vertimo įžanginiame žodyje rašė: „<...> Le Corbusier pozicijos nereikėtų tapatinti su socialistine ideologija, greičiau atvirkščiai, savo mąstysena jis buvo technokratinis pozityvistas ir jo scenarijuje naujosios visuomenės lyderis turėjo būti ne proletariatas, o ekonominis ir intelektualinis elitas, kuriame architektui tenka svarbus vaidmuo.“ Istorikė gynė knygos autorių nuo kaltinimų, neva jis kaltas dėl „Fabų ir Šilainių“. Ji teigė, kad nors Le Corbusier idėja buvo kurti įvairovę iš standartizuotų detalių, sovietai pasivogė tik dalį architekto minčių ir savaip jas interpretavo. Po lietuviško knygos leidimo pristatymo vyko diskusija, kalbėta apie manifestų poreikį ir architekto vaidmenį šiandienos pasaulyje. Architektas Vytautas Biekša klausė, kas būtų šių dienų technologinis manifestas, jei knygos parašymo laiku tai buvo garlaiviai, lėktuvai, automobiliai. Jis svarstė, kad galbūt šiandien tai internetas, mobilieji telefonai – dalykai, kurie erdvėje gal ir neturi didelės manifestacijos, tačiau be galo stipriai veikia kasdienybę, lemia didelius socialinius pokyčius. Kritikas ir architektas Andrius Ropolas lygino Le Corbusier su informacinių technologijų kompanijos vadovais, nes būtent jie dabar bando sutrikdyti įprastą pasaulio tvarką ir kurti naujus scenarijus, nebe architektai.

Le Corbusier. Nuotr. iš „Fondation Le Corbusier“ (FLC/ADAGP).

Ikoniška knyga Pasak paties Le Corbusier, ši knyga skirta ne vien profesionalams, bet ir plačiajai publikai. Lietuviškos knygos anotacijoje teigiama, kad „Le Corbusier manifestas „Architektūros link“ („Vers une architecture“, 1923) yra vienas svarbiausių XX a. architektūros tekstų, žymintis ir paties autoriaus įspūdingos karjeros pradžią“. Su tuo negalima nesutikti, Le Corbusier indėlis į architektūros lauką yra didžiulis, jis buvo turbūt ryškiausias XX a. architektas – ir garbintas, ir nekęstas. Yra teigiančių, kad apolitiška architektūra apskritai neegzistuoja. Jei tai tiesa, Le Corbusier architektūra ir idėjos yra ypač politiškos ir gal būtent todėl ši knyga turėtų būti svarbus istorinis šaltinis visiems, norintiems geriau suvokti XX amžių ir šiandieninę aplinką, jų priežastis ir kaip jos formuoja žmogų. Manifestą iš prancūzų kalbos vertė Aistė Galaunytė ir Neringa Dangvydė, vertimą recenzavo dr. M. Drėmaitė ir dr. Martynas Mankus, kalbą redagavo Dangė Vitkienė, įvadinį tekstą rašė M. Drėmaitė.

Organizatorius

????????????

Partneris

Įdarbinta saulė daugiabučiuose – (ne)tolima ateitis? „SA.lt“ lapkričio gale pakvietė į atvirą diskusiją apie saulės energijos naudojimą Indrė VOZGIRDAITĖ

daugiabučių namuose. Konferencijoje, vykusioje Kauno mokslo ir technologijų parke, pranešimus skaitę specialistai siūlė vis aktualėjančio saulės energijos pritaikymo sprendinius, pristatė galimas finansavimo alternatyvas, elektrinių pasirinkimo kriterijus, dalijosi žalios energijos vizijomis bei lūkesčiais.

Alternatyvūs modernizacijos būdai nergetikos ministerijos klimato kaitos, valdymo grupės vyriausiasis specialistas Sergejus Garbaras pristatė šiandienos situaciją, susijusią su saulės elektrinių įsirengimu, ir minėjo jų teikiamas naudas – savarankiškumą, energinį saugumą, žalios energijos skatinimą. Jis atkreipė dėmesį į naujo virtualaus elektros gamybos modelio privalumą: priešingai nei lokalaus modelio atveju, pasigamintą elektros energiją galima panaudoti kitoje vietoje. Specialisto teigimu, nuo 2019 m. paskelbtas rekordinis finansavimas. O reikšmingas šiandienos gaminančių vartotojų skaičiaus šuolis atsirado ir dėl gerokai palengvintų biurokratinių procedūrų. Vienas iš įsigaliojusių pakeitimų – atsisakyta leidimų vartotojams iki 30 KW galios saulės elektrinei įsirengti. VIPA (viešųjų investicijų plėtros agentūros) finansinės partnerystės skyriaus, finansavimo programų vadovas Mindaugas Taujenis komentavo daugiabučių renovacijai teikiamas finansavimo galimybes. Anot lektoriaus, VIPA nekonkuruoja su didžiąja renovacija, finansavimą teikia vien dalinei arba mažajai daugiabučių renovacijai, taigi tai – alternatyvus finansavimo būdas. Agentūra

32 2019 gruodis

siūlo pasinaudoti subsidijomis, pavyzdžiui, vien dėl šilumos sistemos modernizacijos. Tai labiausiai tiktų daugiabučiams, kurių gyventojai nenori tokios didelės investicijos, kurios reikalauja tradicinė renovacija. Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis kvietė diskutuoti apie naujas galimybes modernizuojant daugiabučių namų aprūpinimą energija. Jis pabrėžė kalbantis apie saulę ne kaip apie elektros, o kaip apie šilumos gamintoją. Pranešėjas minėjo išsikeltą uždavinį iki 2020 m. atnaujinti 4 tūkst., arba 11 proc., daugiabučių pastatų. Jo akcentuota ekonomiškai naudingiausia alternatyva – šilumos punkto modernizavimas. Tokiu atveju daugiabučio pastatas nėra šiltinamas, vien šilumos siurblys yra pakeičiamas į aeroterminį, taigi pereinama į švarią energiją. V. Mačiulis pabrėžė, kad tradicinio renovavimo atveju kaštai atsiperka per 22 metus, o pakeičiant vien šilumos siurblį – per 4 metus. Beje, jei pastatas renovuojamas, F energinę klasę pakeliant į A++, apie atsiperkamumą esą nė neverta kalbėti. Asociacijos prezidento pasiūlyta idėja – demonstraciniuose pastatuose (jiems paskyrus didesnę paramą) įrengti monitoringo sistemą ir patikrinti skaičiavimus.

Žalio miesto vizijos UAB „Hnit-Baltic“ verslo plėtros vadovo Manto Butrimavičiaus teigimu, dažniausiai susiduriama su klausimu, kiek galėtų kainuoti saulės elektrinė. Savo pranešimą jis paskyrė GIS (geografinės informacinės sistemos) pristatymui. Ši sistema paprastam vartotojui leistų savarankiškai naudotis duomenimis, išsiaiškinti, kiek galėtų kainuoti elektrinės įrengimas, ir lengvai planuoti. Specialistas teigė bandantis atrasti platesnius nei tradiciniai GIS naudojimo būdus. Jau dabar Lietuvoje esama tam tikrų surinktų duomenų, o bazinius modelius jau turi per 10 Lietuvos miestų. Pagal duomenis sukurta „3D Lietuva“ – visuomenei skirtas trimatis žemėlapis. M. Butrimavičius paminėjo naujausią Klaipėdoje sukurtą informacinio miesto modelio projektą, kurio metu buvo suskaičiuota, kiek vienas pastatas gauna saulės energijos. Lektorius atkreipė dėmesį, kad, skaičiuojant saulės spinduliuotę į vieną tašką, kol kas nėra įvertinamos klimatinės sąlygos. Bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas Jacunskas kėlė klausimą apie nutolusių saulės elektrinių įsigijimo arba pasistatymo pasirinkimą ir išsamiai aiškino jo kriterijus. Lektorius atkreipė dėmesį į

Šiandien visiškai veikiančią mažą saulės elektrinę galima įrengti per mėnesį. / Algirdas JACUNSKAS /

per pastarąjį dešimtmetį pasikeitusias technologijas – paprastas celes keitė spektrinės, moduliai išdėstomi kitaip nei anksčiau, tačiau cheminė silicio medžiaga išliko nepakitusi. A. Jacunsko teigimu, šiuo metu populiariausi yra plonasluoksniai moduliai. Jis aiškino modulio efektyvumo sąvokos esmę – efektyvumas reiškia ne didesnį pagaminamos energijos kiekį, o mažesnį modulio užimamą plotą. Anot specialisto, atlikti skaičiavimai rodo, kad pirkti saulės elektrinę apsimoka labiau, nei nuomotis, ir ragino nepraleisti meto, kai skiriamos subsidijos. Šiandien visiškai veikiančią mažą saulės elektrinę esą galima įrengti per mėnesį. Kauno mokslo ir technologijų parko direktorius dr. Vygintas Grinis aiškino apie išmaniųjų miestų reikšmę. Jo teigimu, išmanūs miestai apibūdinami pagal skaitmeninio progreso lygį, brandą. Lektorius teigė dalyvaujantis išmanių miestų projekte tikėdamasis informuoti apie tai savivaldybes ir padėti joms išsiaiškinti, kokie galėtų būti žmonių gyvenimui patogesni ateities miestai. Jis užsiminė ir apie kitą projektą, galbūt padėsiantį išsiaiškinti, kaip parengti IT studentus, kad jie galėtų dirbti išmanių miestų taikymo projektuose. Dr. V. Grinis teigė jau ne kartą siūlęs išmanaus miesto koncepciją Kauno miesto savivaldybei, tačiau atsakymai esą būdavę migloti.

Užs.

Saulės elektrinės tampa vis efektyvesnės, o jų gaminama energija – pigesnė Augantis elektros energijos poreikis yra viena aktualiausių globalinių problemų. Mokslininkų teigimu, didžioji jo dalis gali būti patenkinama iš saulės šviesos gaunama elektra. Kad ateityje tai taptų realybe, technologijos yra nuolat tobulinamos ir ieškoma įvairių jų pritaikymo būdų.

aulės elektrinių projektavimo, rangos ir priežiūros įmonės „I+D Energias Lietuva“ vadovas Andrius Džiaugys seminare „Inovatyvūs sprendimai tvariems pastatams“ pasidalijo žiniomis apie saulės energijos panaudojimą. Pasak pranešėjo, saulės energija tampa vis pigesnė, o naudojama įranga tobulesnė, efektyvesnė ir plačiau pritaikoma. Panešime pažymėta, kad planuojamas saulės energijos panaudojimas pasaulyje iki 2050 m. išaugs nuo 1 iki 16 procentų. Prognozuojama, kad per dešimtmetį nuo 2017 m. saulės modulių kaina pasaulinėje rinkoje kris iki 27 proc. (https://osp.stat.gov. lt/informaciniai-pranesimai?eventId=200543).

Galingiausias atsinaujinančiosios energijos šaltinis

svarbu tik rasti geriausią būdą, kaip šią nemokamą energiją paversti reikalinga elektros energija. Kol kas tai geriausiai atlieka fotovoltinės

Kiekvieną sekundę saulė skleidžia į žemę tiek energijos, kad jos pakaktų patenkinti visų planetos gyventojų energijos poreikį daugiau nei dvi valandas. Teorinis metinis saulės energijos potencialas yra 60 kartų didesnis už vėjo, 2,2 tūkst. kartų už geoterminės energijos, beveik dvigubai tiek kartų už biomasės ir 36 tūkst. – už hidroe nergijos potencialą (https://www.sepco-solarlighting.com/blog/how-will-solar-energy-be-used20-years-from-now). „Saulės šviesos panaudojimo potencialas yra didžiulis ir nuolat augantis visame pasaulyje. Saulė spinduliuoja energiją visą laiką, tad mums

sistemos“, – aiškina A. Džiaugys. Saulės energija yra ilgaamžė, nemokama, nesukelia šiltnamio efekto, neardo ozono sluoksnio. Net ir debesuotomis dienomis fotovoltinės elektrinės generuoja elektrą, tad šiuo energijos šaltiniu gali naudotis visos šalys, nepriklausomai nuo geografinės padėties. Nepaisant teorinių galimybių, 2018 metais mažiau nei 2 proc. pasaulio ir 0,5 proc. Lietuvos energijos buvo gaunama iš saulės, tačiau šis skaičius nuolat auga (https://lt.wikipedia.org/ wiki/Saul%C4%97s_energija). Dėl technologinės pažangos saulės energijos panaudojimas tampa prieinamesnis ir sparčiai populiarėja.

Efektyvumas auga Analitikų nuomone, saulės energijos efektyvumas iki 2027 m. išaugs nuo 15 iki 25 procentų. Siekdamos taupyti sąnaudas ir tausoti aplinką, vis daugiau Lietuvos įmonių renkasi gaminti žaliąją elektros energiją. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad įmonės „I+D Energias Lietuva“ bendrovei UAB „Lie tmeta“ per 5 mėnesius įrengta 100 kW saulės elektrinė atsipirks per 8 metus ir kasmet sutaupys 48 t anglies dioksido. Ji pagamins 17 proc. suvartojamos energijos ir tarnaus ilgiau nei 25 metus.

Bendrovės „Lietmeta“ fotovoltinių modulių 100 kW saulės elektrinė atsipirks per 8 m. ir kasmet sutaupys 48 t anglies dioksido.

34 2019 gruodis

Tendencijos rodo, kad ateityje pastatai gaminsis elektrą patys: langai bus padengti permatoma plėvele, kuri bus iš medžiagos, gebančios sugerti saulės spindulius ir juos konvertuoti į elektros energiją“. / Andrius DŽIAUGYS, „I+D Energias Lietuva“ vykdantysis direktorius

Šiais metais įmonės „I+D Energias Lietuva“ bendrovei „Retal Lithuania“ įrengtos 1,4 MW galios didžiausios Baltijos šalyse saulės elektrinės ant stogo projekto vertė viršija milijoną eurų, o modulių efektyvumas – 18,5 proc., tai leidžia tikėtis gerų atsiperkamumo rezultatų. Gyventojai, skatinami valstybės, taip pat naudojasi proga sutaupyti. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas suteikia jiems apie 25 proc. paramą, dėl kurios elektrinės atsiperka per maždaug 7 metus. Nuo šių metų spalio įsigaliojęs Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas leidžia įsigyti ir dalį nutolusios elektrinės (t. y. tapti dalininku elektrinės, kuri įrengta ne paties savininko valdomame pastate ar sklype). Didžiausiam efektyvumui pasiekti patariama rinktis optimizuotas saulės modulių sistemas, nes jos leidžia matyti kiekvieno modulio veikimą atskirai ir užtikrinti, kad vienas silpniau veikiantis modulis nedarytų įtakos kitų modulių darbui.

Priežiūra nereikalauja išlaidų ar specifinių žinių Saulės elektrinės pasižymi ilgaamžiškumu ir techniniu patikimumu. Ant gyvenamųjų namų stogų įrengtose saulės elektrinėse, kitaip nei vėjo, nėra judančių ir susidėvinčių dalių, jose nenaudojamas vanduo, nereikalingi tepalai ar kuras. Standartiškai saulės moduliams suteikiama 25 m. našumo garantija, o įtampos keitikliams – nuo 5 iki 25 metų. Saulės elektrinės nereikalauja ypatingos priežiūros. Jei moduliai apsineša purvu, tuomet juos reikia nuplauti vandeniu. Taip pat kartą metuose reikia atlikti profilaktinį patikrinimą.

Įmonės „I+D Energias Lietuva“ įrengiami įtampos keitikliai leidžia stebėti modulių darbą nuotoliniu būdu. Naudojantis telefonu ar kompiuteriu, visada galima patikrinti, ar viskas veikia našiai, kiek elektros energijos pagaminama. Tam nereikia jokių specifinių žinių ar gebėjimų.

Elektrinės tampa vis plačiau pritaikomos Saulės elektrinės įrangą sudaro moduliai, įtampos keitikliai ir konstrukcijos. Brangiausi yra moduliai, saulės energiją verčiantys nuolatine elektros srove. Įtampos keitikliai nuolatinę elektros srovę verčia kintamąja, kad ji galėtų būti perduodama elektros tinklais. Konstrukcijos suteikia galimybę elektrinę montuoti įvairiose vietose – ant stogų, žemės, fasadų. „Kol kas dar yra nusistovėjęs standartas saulės elektrines statyti ant žemės arba ant stogų. Tačiau vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į saulės modulių panaudojimą ne tik elektros gamybai – juos galima pritaikyti kaip dizaino elementą pastato sienoms ar integruotai stogo dangai“, – sako A. Džiaugys. Jau yra sukurtas „Saulės audinys“ – fotovoltiniai elementai, kurių dydis yra vos 3 mm × 1,5 mm. Negana to, šis audinys yra lankstus ir pritaikytas dėvėti, todėl gali būti panaudojamas drabužiuose. Notingamo universiteto mokslininkų sukurtame bandomajame modelyje iš tokio drabužio buvo gauta pakankamai energijos išmaniajam telefonui įkrauti. Be to, mokslininkai nuolat tobulina trečiosios kartos iš tirpalų gaminamus organinius ir hibridinius saulės elementus. Tai gali būti ypač

plona (500 nm), pusiau skaidri plėvelė, absorbuojanti visą matomą saulės spek trą. Jos įrengimas nėra sudėtingas – kainuoja mažiau nei įprastų fotovoltinių modulių. Plėvelė yra universali ir estetiniu požiūriu – architektūroje šia medžiaga gali būti dengiami langai ar pastatų sienos. „Tendencijos rodo, kad ateityje pastatai elektrą sau gaminsis patys. Langai bus padengti permatoma plėvele, kuri bus iš medžiagos, gebančios sugerti saulės spindulius ir juos konvertuoti į elektros energiją. Fasado medžiagos bus padengtos atitinkama plėvele, kad duotų dvigubą naudą tiek kalbant apie dizainą, tiek apie elektros pasigaminimą“, – pažymi A. Džiaugys.

Apie „I+D Energias Lietuva“ „I+D Energias“ savo veiklą pradėjo 2007 m. Ispanijoje. Įmonė, kurios specializacija – saulės elektrinių projektavimas, įrengimas ir priežiūra, jau įgyvendino projektus Ispanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje ir kitose šalyse. Nuo 2007 m. „I+D Energias“ įrengė per 200 MW saulės elek trinių, iš kurių net 27 MW – ant komercinių ir pramoninių pastatų stogų. 2017-aisiais „I+D Energias“ ir lietuvių investicijų valdymo bendrovė „Sun Investment Group“ įkūrė bendrą įmonę „I+D Energias Lietuva“, kuri yra viena aktyviausių rinkos dalyvių teikiant sprendimus pramonės įmonėms. To pavyzdys – įmonei „Retal Lithuania“ pastatyta didžiausia elektrinė ant stogo Baltijos šalyse. www.idenergias.lt

Užs.

http://bit.ly/Klaipeda3D

Kiek saulės turime? Saulės energijos potencialo vertinimas iš Lietuvoje prieinamų GIS duomenų? Ar mano namo stogas tinkamas saulės energijai rinkti? Koks investuojamų lėšų atsiperkamumas? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus galima gauti geografinės analizės priemonėmis (GIS).

is daugiau gyventojų, savivaldybių ir valstybinių institucijų įsitikina GIS sprendimų nauda, kuomet sudėtingi skaičiavimai atliekami paprastai, naudojant žemėlapį, interaktyviai pasijungiant prie aktualių duomenų šaltinių ir prie jau paruoštų įrankių savitarnos interneto svetainėje. Pasaulyje, pavyzdžiui, Belgijoje ir Dubajuje, jau kelinti metai veikia viešas internetinis žemėlapis, kuriame kiekvienas gyventojas gali susirasti savo sklypą ar namą ir gauti ataskaitą apie saulės energijos potencialą, atsipirkimo terminus, gauti preliminarų projektą ir susirasti potencialius saulės jėgainių pardavėjus.

36 2019 gruodis

Skaičiuojama, kad šios sistemos padidino įrengiamų saulės jėgainių skaičių ~52 proc. per metus. Tai reiškia, kad sistema aktyviai naudojama ir pasiteisina, o gyventojai turi prieigą prie svarbiausios informacijos, jiems pasiekiamos lengvu ir suprantamu būdu. Vienas iš Lietuvos gerųjų pavyzdžių – Klaipėdos miesto informacinis trimatis modelis, sudarytas platformoje „ArcGIS“ ir suteikiantis galimybę apskaičiuoti saulės energijos potencialą pasirinktam pastato stogui ar žemės paviršiui, įvertinant pastatų ir augalijos įtaką. Pasirinkus norimą pastatą žemėlapyje, pagal aktualius duomenis apskaičiuojama saulės potencialo suminė reikšmė visam pastato stogui. Skaičiuojamas saulės potencialas kaip bendroji saulės

spinduliuotė, kurią sudaro tiesioginė, išsklaidytoji ir atspindėtoji saulės spinduliuotė. Svarbu, kad apskaičiuoti saulės potencialo duomenys gali būti taikomi ir kitose srityse, išplečiant tą patį Klaipėdos miesto trimatį modelį, pavyzdžiui: 1) išskiriant renovuotinus pastatus, kurie galė tų pasinaudoti saulės jėgainių pranašumais; 2) Modeliuojant kompleksinį viso elektros energijos tinklo SMARTGRID funkcionalumo žemėlapį su prisijungimo prie centralizuoto tinklo taškais. Būtent šie klausimai yra esminiai ir gyventojams, ir statytojams, sprendžiantiems, ar verta imtis saulės jėgainių įrengimo idėjos.

+370 5 215 0575 | info@hnit-baltic.lt | www.hnit-baltic.lt

Užs.

Įdarbinti saulę nutolusiose saulės elektrinėse apsimoka vis labiau

Brangstant elektros energijai, gyventojų ir įmonių vadovų žvilgsniai vis dažniau krypsta į saulės modulius, iš kurių galima sumontuoti nedidelę elektrinę ant pastato stogo, fasado ar tiesiog pievoje šalia pastato. Kaip alternatyva privačiai elektrinei vis labiau populiarėja vadinamieji pixabay.com nuotr.

saulės parkai, arba nutolusios saulės elektrinės, kai vienoje vietoje yra sutelktas didelis kiekis saulės modulių. Jų šeimininkai – fiziniai ar juridiniai asmenys gali šiais saulės moduliais gaminamą elektros energiją vartoti kitame miesto ar net šalies pakrašty.

Brangstant elektros energijai saulės moduliai atsiperka greičiau apkričio mėnesį įvykusioje konferencijoje „Saulės energijos panaudojimas modernizuojant daugiabučius“ bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas Jacunskas pristatė galimybę daugiabučių gyventojams saulės elektrinę statytis vienoje vietoje, o naudoti elektrą kitoje – elektrinės atstumas nuo objekto, kuriame elektra bus naudojama, neribojamas. Kaip pagrindinis privalumas gamintis elektrą nutolusiose saulės elektrinėse, anot A. Jacunsko, yra finansinis aspektas – kiekvienais metais brangstant elektrai, investicijos į žaliuosius saulės modulius atsiperka greičiau. Praeitais, 2019 metais, sausį elektrai pabrangus beveik 15 proc. – iki 13 ct už kilovatvalandę, šiais metais kilovatvalandės kaina jau siekia 14,9 ct. Saulės elektrinės statomos 25 metams. Maždaug per septynerius metus investicijos gyventojui atsiperka, o paskui išlaidos elektrai lieka labai minimalios.

Nuo šių metų paraiškos kompensuoti saulės modulių įrengimą priimamos sausio mėnesį Keletą metų gyventojai paraiškas kompensuoti saulės modulių įrengimą privalėjo pateikti gegužės gale ir birželio pradžioje. Pasak A. Jacunsko, vieną kilovatą elektros energijos gaminančio modulio įrengimo kaina siekia maždaug 1000 eurų, kompensuojama jos dalis – 321 euras, o tai sudaro maždaug trečdalį elektrinės įrengimo išlaidų. Šiais metais norint gauti kompensaciją, paraiškas jau reikia teikti sausio mėnesį. Svarbu nepradelsti paraiškos teikimo terminų, nes vėliau elektrinės įrengimo išlaidos nebus kompensuojamos ir norintiems pradėti taupyti jau dabar teks laukti dar vienerius metus. Investicijos į saulės elektrinės statybą priklauso ne tik nuo galingumo – įtakos turi ir pasirinktos konstrukcijos, moduliai, inverteriai, kita įranga, techniniai parametrai. Būtent moduliai ir inverteriai sudaro didžiausią nutolusios saulės elektrinės kainos dalį. Todėl įrengti didelį saulės parką yra pigiau nei nedidelę privačią elektrinę.

Gyventojams, norintiems įsigyti dalį saulės elektrinės, procedūra labai supaprastinta. Pirmiausia reikia pasirinkti saulės elektrinių vystytoją, kuriam gyventojai turėtų nurodyti savo elektros energijos poreikius. Saulės elektrinių vystytojas gyventojus įtraukia į sąrašą. Kai į sąrašą įtrauktų būsimų gaminančių vartotojų poreikiai sudaro daugiau nei 80 proc. saulės elektrinės gaminamos energijos, su gyventojais pasirašomos sutartys. Patiems žmonėms niekuo nereikia rūpintis.

UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, Medeinos g. 2–2, Akademija, LT-53348 Kauno r., Tel. +370 686 26 727, www.sauleselektrines.lt/saulesparkai/

paveldas

Ar Lietuvoje egzistuoja restauravimo kultūra? Jokūbas BALTRUKONIS

Į Kultūros paveldo registrą įtraukta, beveik šimtą metų skaičiuojanti Pakruojo senoji gaisrinė šį rudenį buvo nugriauta – iš unikalaus pastato liko tik viena siena. Taip, anot jo valdytojo – Pa kruojo rajono savivaldybės, yra įgyvendinamas restauravimas.

ar 2008 m. gaisrinę naujam gyvenimui prikelti ketino pati savivaldybė. Tuomet buvo parengtas techninis projektas, siekiant ją pritaikyti visuomenės poreikiams. Čia planuota įkurti menų dirbtuves, tačiau gaisrinės atnaujinimas taip ir liko brėžiniuose. Bėgant metams prastėjo pastato būklė, kol Pakruojo rajono savivaldybė pamėgino darsyk. Šių metų pradžioje buvo paskelbtas viešasis kapitalinio remonto darbų pirkimas – nuspręsta sutvarkyti ne tik gaisrinės pastatą, bet ir Laisvės aikštę, esančią greta jo. Konkursą laimėjo projektuotojai iš UAB „Panprojektas“, o darbų statybų aikštelėje ėmėsi rangovas AB „Meresta“. Iš ES struktūrinių fondų finansuotų darbų vertė – beveik 360 tūkst. eurų. Gaisrinės ir aikštės atnaujinimo darbus buvo planuota pabaigti iki 2020 m. balandžio 30 dienos.

Vieniems vandalizmas, kitiems – restauravimas Po ilgo laukimo pradėti Pakruojo gaisrinės atnaujinimo darbai nepraslydo pro paveldosaugininkų akis. Šie sunerimo, pamatę, kad iš gaisrinės pastato beliko tik viena siena. Asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ valdybos pirmininko pavaduotoja Rasa Kalinauskaitė portalui SA.lt teigė, kad vykdomi darbai nėra restauracija, o muliažo statymas. „Vienas iš mūsų asociacijos narių pastebėjo, kas vyksta su Pakruojo senosios gaisrinės pastatu.

38 2019 gruodis

paveldas

Architektūrinio paveldo ekspertai buvo šokiruoti, kuomet pamatė, kokiais būdais yra restauruojama Pakruojo senoji gaisrinė.

Jis mums pranešė, kad valstybės saugomas kultūros paveldo objektas yra tiesiog nugriautas. Yra likusi viena autentiška siena, o kitos trys nugriautos – vietoj jų mūrijamos naujos sienos iš silikatinių plytų. Mūsų supratimu, tai yra vandalizmas. Kreipėmės į Kultūros paveldo departamentą (KPD), kad būtų imtasi būtinų priemonių. Nustebome, kai gavome atsakymą – jame buvo minima, kad 2018 m. buvo suderintas remonto ir restauracijos projektas. Anot KPD, darbai vykdomi pagal šį projektą. Tai buvo lakoniškas atsakymas, daugiau nieko nebuvo paaiškinta. Nusiuntėme dar vieną raštą, kuriame prašėme paaiškinti, kokie architektūriniai ir konstruktyviniai tyrimai buvo atlikti prieš atliekant šiuos darbus. Mes klausėme, kaip yra numatyta išsaugoti šio objekto autentiškumą, nes 2018 m. buvo patvirtintas individualus apsaugos reglamentas ir jame yra nurodyta siekti medžiagų ir darbų technologijų autentiškumo. Prašėme konkretesnės informacijos, nes mūsų asociacijos, kurioje yra profesionalių restauratorių, dirbančių šioje srityje, nuomone, tai ne restauracija, o jos imitavimas. Anot jų, šių darbų restauravimu vadinti negalima“, – tvirtino R. Kalinauskaitė. Portalui SA.lt susisiekus su Pakruojo rajono savivaldybe, buvo gautas atsakymas, kad vykdomas pastato restauravimas perstatant. Statybos ir viešųjų pirkimų poskyrio vyr. specialistas Valdemaras Galvanauskas teigė, kad darbai yra vykdomi nenukrypstant nuo projekto. Jis pridūrė, kad medinės gaisrinės dalys yra išvežtos restauruoti, tačiau neatsakė, kokios restauravimo technologijos yra naudojamos. Architektė-restauratorė Aurelija Stancikienė, kalbėdama apie Pakruojo gaisrinės atnaujinimo darbus, buvo kategoriška. Ji konstatavo, kad šis pastatas yra sunaikintas, ir tai, anot jos, buvo padaryta KPD žinioje. „Pakruojo gaisrinė yra negrįžtamai sunaikinta paveldo vertybė – vienos paliktos sienos vadinti viso pastato restauravimu net ir gyvenant stebuklų šalyje negalima.

Kalbos, kad viena siena buvo silikatinių plytų, nepateisina sunaikinimo veiksmo. Restauruojant silikatinių plytų siena turėjo būti pakeista restauracinėmis pastato statybos laikotarpį atitinkančiomis plytomis, negriaunant viso pastato. Restauravimui reikalingos plytos visame pasaulyje gaminamos rankomis, kad atitiktų spalvą, dydį, tekstūrą. Todėl ir restauravimo įkainiai yra gerokai didesni už statybos. Lietuvoje, deja, dažniausiai, kaip ir šiuo atveju, sienos atstatomos balto silikato blokeliais, bet galime įtarti, kad įkainis už tokį „restauravimą“ imamas pagal restauravimo darbų įkainius, kurie, be ypatingų medžiagų naudojimo, numato tam tikras kitas technologijas – skiedinius be cemento, specialų tinkavimo būdą, glaistymą ir t. t. „Nežinau, ar šiame objekte buvo atliekami architektūriniai tyrimai, bet jų neatlikus negalima nustatyti, kurios dalys nevertingos. Pavyzdžiui, buvusi betoninė siena, jei ji iš pastato statybos laikotarpio, ką nustato tik specialų išsilavinimą turintis architektas tyrėjas, turi būti saugoma kaip to laikotarpio betoninės sienos technologijų pavyzdys, medinės detalės, stogo konstrukcija, vyriai ir kt. saugomi kaip autentiški to meto meistrų rankų darbo elementai. Šiuo atveju viskas sunaikinta. To, kas liko, nebegalima vadinti kultūros paveldo objektu, nes tai tik priminimas apie buvusį kultūros paveldo objektą“, – tvirtino A. Stancikienė.

Restauravimo kultūra Lietuvoje – mirusi? R. Kalinauskaitė mano, kad atvejis Pakruojyje – ne atsitiktinis. Anot jos, tai iliustruoja didelę Lietuvos paveldosaugos problemą.

„Restauracija mūsų šalyje yra sunykusi, net nebėra architektūros restauratoriaus profesijos. Dabar tokių specialistų neberuošia. Labai nyku apie tai kalbėti, bet, ko gero, kartojasi situacija, apie kurią 1989 m. rašė menotyrininkas Vladas Drėma savo garsiajame laiške vienam iš Komunistų partijos sekretorių Lionginui Šepečiui. Tame laiške viena iš temų buvo, kad restauracija nevyksta ir nėra ruošiami specialistai. Po to buvo atsiradusi ši profesija, bet kiek vėliau vėl dingo. Manau, kad Europoje šiuo atžvilgiu esame unikalūs. Pastatų autentas yra nebevertinamas, o privatūs savininkai nebesuvokia jo vertės“, – pabrėžė R. Kalinauskaitė. Jos mintims antrino ir architektė-restauratorė A. Stancikienė: „Sunaikinus senąjį paminklų restauravimo institutą, prie kurio buvo didžiulė restauravimo bazė: cheminių medžio, tinko tyrimų, fotogrametrinių tyrimų laboratorijos, didžiulės restauracinės dirbtuvės nestandartiniams gaminiams, istorinių ir fizinių tyrimų archyvai, nebeliko bazės specialistams ruošti. Jokia aukštoji mokykla neruošia architektų-restauratorių, nes tokios profesijos net specialybių klasifikatoriuje nebėra. Ne tik restauravimo kultūros, bet ir supratimo, kas yra restauracija, Lietuvoje nėra. Baigia išmirti senieji tikrieji restauratoriai, kurie net negali perduoti savo patirties, nes ji perduodama dirbant konkrečiame objekte, o privatūs užsakovai nevykdo kompleksinių sisteminių tyrimų, restauravimo, projektavimo darbų, objektai remontuojami gabaliukais, be sistemos, visi pavieniui atliekami tyrimai yra privačiuose archyvuose, nebėra sisteminės bazės, išeities taškų, o tai lemia, kad paveldo autentiškosios vertės masiškai naikinamos.“

Priedas

40 2019 gruodis

Išmanus, bet neišprotėjęs

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Rūta ANUSEVIČIENĖ

Dauguma lietuvių jau yra girdėję apie išmaniuosius namus, o internete gausu vaizdo įrašų, kaip tokiame name įsijungia apšvietimas, sureguliuojama reikiama temperatūra, įjungiami ir išjungiami prietaisai, nutraukiamas vandens tiekimas ir kt. Išmanusis namas nuolat „žino“ saulės kryptį, vėjo greitį, fiksuoja kritulius, lauko ir vidaus temperatūrą, patalpų mikroklimato parametrus, tačiau apie išmaniųjų sistemų projektavimą ir pirminius svarbiausiais sprendimus informacijos dar ganėtinai nedaug.

lausimų svajojantiems apie išmaniuosius namus kyla pačių įvairiausių: ar ieškoti architektų, kurių specializacija – išmaniųjų pastatų projektavimas, o gal visai užtenka išmaniąsias sistemas įdiegti prieš įsirengiant namus, dalinės apdailos etapu? Kaip elgtis, kad išvengtume klaidų?

42 2019 gruodis

Kuriame etape – namo projektavimo ar jau statybos – reikėtų pagalvoti apie išmaniąsias sistemas? Pasak automatizuotų pastatų valdymo lyderės – įmonės „JUNG Vilnius“ – vadybininko Vaidoto Bijūno, apie išmaniąsias sistemas reikėtų pradėti galvoti kuo anksčiau, geriausia – dar prieš

architektūrinį projektą. Nors kiekvienas namas pakeitus elektros instaliaciją ir parinkus tinkamą inžinerinę įrangą gali būti paverstas išmaniuoju, geriausia, kai architektas jau nuo pradžių žino, kad projektuoja tokį namą. Tuomet „išmanumas“ iš karto įsilieja į architektūrinę idėją. „Taip suteikiame naujų galimybių pastatui prisitaikyti prie aplinkos, kartais tai reiškia ir

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Išmaniųjų namų projektavimas: ką reikėtų apgalvoti ir kaip išvengti klaidų?

sprendimas

Apie išmaniąsias sistemas reikėtų pradėti galvoti kuo anksčiau, geriausia – dar prieš architektūrinį projektą. / Vaidotas BIJŪNAS /

valdomus papildomus architektūrinius elementus, kurie apsaugo nuo saulės, lietaus, vėjo poveikio, pagerina vėdinimą ir kt. Interjere tai gali būti ir judančios pertvaros, baldų ir kitos konstrukcijos“, – pažymi V. Bijūnas. Išmanusis valdymas natūraliai sumažina energinių išteklių sąnaudas: šildymo ir vėsinimo įrenginiai gali būti mažiau galingi, galime rinktis ir kitus šilumos (šalčio) gavimo būdus – tai irgi koreguoja namų projektus. Pasak specialisto, daugiausia įtakos išmaniojo namo sistema turi interjerui – sienos čia nėra nukabinėtos skirtingo dizaino pulteliais, vietoj didelių jungiklių „klaviatūrų“ (kurių reikėtų įprastoje instaliacijoje) čia atsiranda kompaktiški išmanieji vienodo ir subtilaus dizaino jungikliai (termostatai), integruotai valdantys visas namo sistemas. Vaidotai, kodėl išmanieji namai dabar mėgstami ir kokios tokių namų sistemos projektuojamos dažniausiai?

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Išmanųjį namą užsakovai paprastai renkasi dėl siūlomo komforto. Jį labiausiai nulemia automatizuotos šildymo, vėdinimo ir šaldymo sistemos, tad jos ir projektuojamos dažniausiai. Antroje vietoje lieka apšvietimas, suteikiantis daugiau patogumo ir sumažinantis jungiklių. Jau po to, pakėlus energinės klasės kartelę, vis dažniau gyventojai patiria didesnį pastatų vėdinimo ir vėsinimo poreikį. Pasirenkami dideli langai, tad automatiškai išauga ir naujų sistemų poreikis. Pavyzdžiui, apsaugai nuo saulės projektuojamos automatizuotos žaliuzės. Tai smarkiai mažina vėsinimo sąnaudas, suteikia privatumo, saugo nuo akinančios šviesos. Tačiau kiekvienas išmaniojo namo užsakovas nori skirtingų dalykų ir kiekviena sistema yra kiek kitokia – turi skirtingų funkcijų.

sprendimas

Kokios naujausios išmaniųjų sistemų projektavimo tendencijos? Turbūt daugeliui tai nebus naujiena, tačiau priminsiu, kad projektavimas persikelia į BIM modelius (angl. Building Information Modelling; procesas, kai kuriamas vientisas informacinis statinio modelis, sujungiantis visas statinio projektines dalis ir jo gyvavimo ciklus – aut. past.). Čia iki smulkmenų galima numatyti visus valdymo ir elektros instaliacijos elementus tiek pastato viduje, tiek išorėje. „JUNG“ čia turi atviras savo produktų „ArchiCad“ ir „Revit“ bibliotekas, smarkiai palengvinančias projektuotojų darbą. Žinome, kad specialisto, įrengiančio išmaniąsias sistemas, kvalifikacija yra labai svarbi. Tad kaip išsirinkti patikimą projektuotoją? Į ką atkreipti dėmesį, kad paskui neturėtume problemų? Matyt, nepatikėtumėme savo sveikatos specialistui, kuris, laisvalaikiu pasiskaitęs medicinos srities knygų, imtų mus gydyti. Taip pat ir su išmaniuoju namu: specialistas, projektuojantis ir įrengiantis sistemą, visų pirma turi turėti tos srities žinių bagažą, praktinės patirties, nes, neslėpkime, pirmas blynas dažnai būna prikepęs. Specialistai, išklausę kursus apie išmaniuosius namus ir išlaikę egzaminą, gauna KNX sertifikatą. Manau, jis – minimalus privalomas dokumentas, pagrindžiantis išmaniųjų namų sistemų projektuotojo kompetenciją. Patirtį geriausiai atspindi įgyvendinti projektai ir klientų atsiliepimai – tai taip pat nesunku pasitikrinti. Ar tie patys specialistai ir projektuoja, ir įrengia išmaniąsias sistemas? Atkreipčiau dėmesį, kad išmaniąsias sistemas diegia tiek pavieniai specialistai, tiek įmonės: suprojektuoja ir suprogramuoja išmanųjį namą, kai kurios įmonės vykdo ir elektros instaliavimo darbus, montuoja įrenginius, dalis jų gali kartu įdiegti ir apšvietimo sprendimus, saugos, vaizdo stebėjimo sistemas ir kt. Tai yra įvairių sričių specialistai ir jų teikiamos paslaugos gali skirtis. Bet išmaniųjų sistemų projektavimo ir diegimo patikėti nereikėtų skirtingoms bendrovėms: tai daryti turėtų viena įmonė, kuri būtų atsakinga nuo pat pradžių iki galutinio rezultato.

Išmaniąsias sistemas turėtų diegti viena įmonė, kuri būtų atsakinga nuo pat pradžių iki galutinio rezultato. 44 2019 gruodis

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Projektuojant išmaniuosius namus viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra reikiamoje vietoje nenumatytas ar nenutiestas kabelis. 46 2019 gruodis

„JUNG Vilnius“, Constantin Meyr nuotr.

48â&#x20AC;&#x192; 2019 gruodis

sprendimas

O ko apskritai reikėtų nepamiršti projektuojant inžinerines sistemas? Išmanusis namas – suderintų sistemų visuma, todėl labai svarbu numatyti ir parinkti suderinamą įrangą, t. y. šilumos šaltinį, kondicionierius, vėdinimo įrenginius, reguliuojamus šviestuvus, vaizdo ir garso įrangą, saugos sistemą, žaliuzes. Visa tai turi būti suderinama su išmaniojo namo sistema. Be dizaino ir našumo parametrų, čia labai svarbus suderinamumas. Jei to nėra, bus sudėtinga įgyvendinti pageidaujamą išmaniojo namo viziją. Atsakyti, ar įranga yra suderinama, gali tokių namų specialistas, todėl jis turėtų dalyvauti ją renkantis. Ir pabaigoje – kokios klaidos kainuoja brangiausiai ir užkerta kelią moderniems sprendimams?

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Projektuojant išmaniuosius namus viena dažniausiai pasitaikančių klaidų yra reikiamoje vietoje nenumatytas ar nenutiestas kabelis. Tai neretai susiję su papildomais griovimo ir apdailos darbais. Tad, norėdami jų išvengti, užsakovai dažnai atsisako iki tol pageidautų funkcijų. Kad nepatektume į tokią gana keblią situaciją, kaip ir minėjau, geriausia išmaniąsias sistemas projektuoti namo projektavimo stadijoje, rasti kompetentingus specialistus ir leisti jiems įgyvendinti viziją nuo idėjos iki galutinio rezultato.

Išmanusis namas – suderintų sistemų visuma, todėl labai svarbu numatyti ir parinkti suderinamą įrangą.

Indrė VOZGIRDAITĖ

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Išmanieji namai – komfortui ir interjero kūrybos laisvei Architektų biuro „Lava studio“ architektas Mindaugas Leknickas teigia, kad išmaniosios sistemos architekto kūrybai suteikia gerokai daugiau laisvės ir galimybių, tačiau ragina nepamiršti, kad „išmanumo“ atsiradimą būtina numatyti dar projekto pradžioje. Architektas taip pat siūlo tinkamai įvertinti, ar klientui tikrai reikalinga pastatų automatika, ar, jei poreikiai nedideli, pakaks ir paprastesnių sprendimų.

Numatyti projekto pradžioje albėdamas apie išmaniąsias sistemas, M. Leknickas atkreipia dėmesį į patį terminą: juk ir telefonspynė, vaizdo kamera ar automatinis šviesų įjungimas atsižvelgiant į išorės apšviestumą taip pat įeina į išmaniosios sistemos sąvoką. Vis tik šių technologijų, lengviausiai pritaikomų ir renovuojamuose daugiabučių pastatuose, architektas nelinkęs sureikšminti ir laikyti išmaniąja sistema, nes tai yra tik išmaniosios sistemos mikrodalis, o jų pritaikymas jau pernelyg paplitęs, įprastas.

50 2019 gruodis

„JUNG Vilnius“ nuotr.

technologijos

Pašnekovo nuomone, pradėjus architektūrinį individualaus namo projektą, kuriame numatytos visos inžinerinės sistemos, išmanieji dalykai turėtų būti projektuojami nuo pat pradžių, žingsnis po žingsnio, nes padidėja apimtys. Dažniausiai įmonė, projektuojanti išmaniąsias sistemas, parengia elektrotechninį projektą, kuris apima vidaus ir lauko jėgos, silpnųjų srovių, ryšių, žaibosaugos, automatikos ir valdymo dalis. Tam taip pat reikalingi integruojamų dalių baigtiniai projektai. M. Leknickas pabrėžia, kad į tai derėtų įsitraukti ir užsakovui, iš anksto turėti aiškius norus. „Netgi mums, architektams, projektuojant sistemas labai svarbu žinoti, kas ir kur bus, galbūt atsiras valdiklių, kurie bus matomi ir gadins interjerą, tad itin svarbu rinktis estetiškus ir tvarius gaminius“, – apie išmaniųjų sistemų reikšmę architekto darbui primena pašnekovas.

Ar tikrai reikia išmaniųjų namų?

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Paklaustas apie galimybę įsirengti, pavyzdžiui, vien išmanųjį apšvietimą, M. Leknickas linkęs pasvarstyti, kiek žmogui tokiu atveju apskritai reikia „išmanumo“. Nes gebėjimas per atstumą reguliuoti apšvietimą arba paties jutiklio reagavimas į būvį, judesį ar paros metą dar nėra išmanioji sistema. Tokius apšvietimo patobulinimus šiais laikais galima susikurti gerokai paprasčiau, tam nebūtina įsirengti išmaniosios sistemos – patys šviestuvai jau turi papildomų daviklių, apšvietimo valdymas nesunkiai įmanomas ir telefonu. Anot architekto, „išmanumas“ prasideda atsiradus sistemų integracijai, programavimui, pavyzdžiui, norint, kad šviestuvas valdytųsi su programuotomis scenomis ar pan. Tada reikalingi ne tik telefonai, bet ir mechaniniai daiktai, jutikliniai jungikliai, valdymo blokai. Sistema gerokai sudėtingėja ir ją įsirengti jau nebėra taip paprasta, tačiau specialisto triūsą atperka patenkintas būsto šeimininkas ir išaugęs komfortas namuose – pati gyvenimo kokybė. Architekto teigimu, jei žmogus tikrai nori išmaniojo namo ir mažesnių eksploatavimo sąnaudų, geriausia įsidiegti visą įrangos komplektą. Įrengus išmanųjį apšvietimą, vėdinimą, klimato, šviesos, laistymo kontrolę, kitų namo sistemų integraciją, galima sutaupyti visų sąnaudų: vandens, šilumos, elektros ir kt.

technologijos

M. Leknickas pabrėžia, kad Lietuvoje daugelis pamiršta apie kitą labai svarbų aspektą – programos valdymą, nes sukurta sistema nėra baigtinis rezultatas. Būtent valdymas, funkcionalumas, vizualizacijos patogumas užtikrina gerą ir kokybišką patirtį vartotojui, o architektams suteikia gerokai daugiau galimybių – nereikia projektuoti begalės žmogui nepatogių jungiklių, galima visai kitaip, kompleksiškai projektuoti apšvietimą, pritaikyti įvairius sprendinius.

Įsirengia vis dar retai Architektas pripažįsta, kad jo darbe išmaniojo namo projektai vis dar, deja, gana reti. „Vidurinioji klasė, kuri nori įsirengti moderniau, į šias sistemas investuoja rečiau, nes, nesuvokiant pastatų automatikos teikiamos vertės, sąmatos atrodo santykinai didelės, be to, vis dar yra gana gajų mitų, susijusių su valdymu ar elektros dingimu“, – svarsto pašnekovas. M. Leknickas atkreipia dėmesį, kad apie išmaniosios sistemos atsiperkamumą galvoti, ko gero, nevertėtų, net jei eksploatavimo sąnaudos gerokai sumažėja. Išmaniosios sistemos, architekto manymu, yra daugiau ne taupymo, o komforto klausimas. Jos taip pat suteikia laisvės interjero architektų kūrybai, pavyzdžiui, suprojektavus išmanųjį apšvietimą, galima išgauti absoliučiai kitų efektų. M. Leknicko nuomone, ateityje žmonės dažniau įsirengs dalines išmaniąsias sistemas, pavyzdžiui, papildomą vėdinimo valdymą nuotoliniu būdu. Jau ir dabar daugelis žmonių vis dažniau ieško šviestuvų su nuotoliniu valdymu pasitelkiant aplikacijas, kad bent namuose galėtų patogiai susiprogramuoti nesudėtingas scenas ir jas valdyti.

52 2019 gruodis

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Rūta ANUSEVIČIENĖ

Apie išmaniuosius, arba kitaip – protingus, namus esame girdėję daugelis. Tokio namo esmė – visų technologijų suderinimas, sujungimas į vieną tinklą ir sistemą. Išmanieji namai – efektyvesni, taupesni, komfortiškesni, saugesni ir, žinoma, palengvinantys kasdienybę.

inka tiesiog lūžta nuo protingų namų sistemų, tačiau daugelis jų dažniausiai nėra profesionalios, o ir veikia ne taip, kaip turėtų. Akivaizdu – įsigyti pirmo pasitaikiusio įrenginio neužtenka. Neturėdami reikiamų žinių ir diegdami pavienes sistemas, rizikuojame turėti inovacijų kratinį, bet ne darniai funkcionuojantį išmanųjį namą. O juk pasiekus visų sistemų sinergiją, kai sistema veikia taip, kaip ir turėtų, galima sutaupyti 30 ar daugiau procentų išteklių. Tad kaip pasiekti, kad išmaniosios sistemos veiktų darniai ir apdovanotų visais patogių namų privalumais?

pixabay.com nuotr.

54 2019 gruodis

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Išmaniųjų namų valdymo sistemų sinergija: ką turėtų žinoti svajojantieji apie modernius namus?

situacija

Vietoj galybės pultelių – vienas prietaisas Pasak „JUNG Vilnius“ vadybininko Vaidoto Bijūno, kai kalbame apie protingą namą arba protingą valdymą, dažniausiai omenyje turime integruotas ir viena kitai talkinančias šildymo, vėdinimo, vėsinimo, apšvietimo (šviestuvai ir apšvietimo sistemos), garso ir kitas sistemas. Tiesa, dar iki sinergijos kiekviena jų valdoma pulteliais, termostatais ar kitokiais valdymo prietaisais. Viena iš praktinių išmaniojo namo sistemos naudų – žmonės atsikrato visų pultelių: „Tarkime, turėjote televizoriaus, garso stiprintuvo, DVD grotuvo, televizoriaus priedėlio pultelius, tai visų jų nebereikia: užtenka paspausti vieną TV režimo mygtuką, ir iš karto įjungiamas televizorius, visa garso aparatūra, priedėliai, kartu, jei užprogramuota, patalpoje gali būti pritemdoma šviesa, kad televizorių galėtume žiūrėti patogiai“, – išmaniųjų sistemų sinergijos pranašumus vardija V. Bijūnas. Viskas valdoma iš bendros išmaniojo namo sistemos jungikliu ant sienos, liečiamuoju ekranu arba specialia programėle. Ji užtikrina, kad neteks studijuoti nuobodžių instrukcijų. Naudojantis programėle nebereikia sukti galvos, kaip užprogramuoti katilą, ventiliaciją ar apšvietimą.

Siekiant sinergijos su išmaniuoju namu, tikrai nebūtina įsigyti brangiausios ir moderniausios technikos, prietaisų. Svarbiausia, kad technika būtų prijungiama, būtų galima ją valdyti. / Vaidotas BIJŪNAS /

Pagal iš anksto integruotus išmaniojo namo scenarijus automatiškai atliekami daugelis kasdienių veiksmų, tad integruotos sistemos padeda nemažai sutaupyti. „Pavyzdžiui, šildymas ir vėsinimas išmaniajame name niekada neveiks vienu metu: priešingi procesai neduoda naudos. Protingas namas automatiškai mažina temperatūrą tada, kada patalpų nereikia daug šildyti. Saulėtą žiemos dieną atitraukiamos žaliuzės: sistema fiksuoja, kad patalpos temperatūra kyla natūraliai, todėl katilas namus šildo mažesniu intensyvumu. Vasarą sistema veikia atvirkščiai: tam, kad patalpoje būtų vėsiau, automatiškai įsijungia kondicionierius ir užtraukiamos žaliuzės“, – integruotų sistemų veikimo principą aiškina specialistas.

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Sistemų sinergija ir energijos tausojimas

situacija

Išmaniųjų namų sistemos turi įvairių stebėjimo funkcijų: pavyzdžiui, jos fiksuoja, kuriose patalpose yra žmonių, tad šaltuoju sezonu automatiškai ten palaiko aukštesnę temperatūrą.

gedimus: pavyzdžiui, trūkus vamzdžiams ir užfiksavus vandens nuotėkį, vandenį sistema atjungs automatiškai ir apie tai žinute informuos buto gyventojus. Tai apsaugos kaimynus nuo užliejimo.

Sistemų sinergija ir saugumas Svarbiausia, kad sistema tarnautų namų gyventojams Apie išmaniųjų sistemų diegimą reikėtų pagalvoti įsirengiant, o gal net ir jau statant namą, o paskui pasirinkti tinkamą įrangą. Pasak V. Bijūno, siekiant sinergijos su išmaniuoju namu, tikrai nebūtina įsigyti brangiausios ir moderniausios technikos, prietaisų: „Svarbiausia, kad technika būtų prijungiama, būtų galima ją valdyti. Pasitaiko atvejų, kad, pavyzdžiui, prie išmaniojo namo sistemos negalime prijungti naujausio modelio televizoriaus. Tačiau tai labiau išimtis nei taisy klė: šių laikų gamintojai dažniausiai gamina su išmaniaisiais namais suderinamus įrenginius.“ Nereikia bijoti, jei visai neturime žinių nei apie išmaniųjų namų sistemas, nei apie jų sinergiją: visą išmaniojo namo projektą paruošia

speci alistams. Beje, išmaniųjų namų sistemos yra itin lanksčios. Žmonėms, gyvenantiems išmaniajame name, dažnai kyla idėjų, kaip namus paversti dar protingesniais, kaip tobuliau valdyti įvairius prietaisus, daugelis įsigyja naujos elektronikos, prietaisų, tad laikui bėgant diegiami naujinimai, pridedama naujų funkcijų. Vėlgi mažiau sunkumų kils, pasirinkus profesionalias išmaniųjų namų sistemas.

pixabay.com nuotr.

Prie išmaniojo namo sistemos beveik visada prijungiamos ir saugos sistemos, tad kai namų šeimininkas įjungia signalizaciją, protingam namui iš karto siunčiamas signalas. Priklausomai nuo metų laiko, atitinkamai sumažinama temperatūra arba išjungiamas kondicionierius, apšvietimas, užtraukiamos žaliuzės ir t. t. Kai žmonių namie nėra, pritaikomas režimas, padedantis taupyti energiją. Taip pat išmaniosios sistemos imituoja, kad kažkas yra namie – tai saugo nuo įsilaužimo. Integravus šildymo ir išmaniojo namo sistemas, gyventojai iškart informuojami apie katilų ar kitų šildymo prietaisų gedimą. Pavyzdžiui, grįžus po ilgesnės kelionės, netenka rasti nemalonios staigmenos – įšalusių namų. Protingas namas iškart fiksuoja išteklių suvartojimo nuokrypius nuo normų ar įvairius

specialistas, išsiaiškinęs gyventojų poreikius. Paskui apie kiekvieną būsimosios sistemos elementą kalbama konkrečiau: kam išmaniųjų namų savininkai teikia prioritetą, kaip įsivaizduoja savo namus ir pan. Tada išmaniojo namo specialistams po truputį pradeda aiškėti užduotis: kokia ir iš kokių elementų sudaryta sistema turėtų būti. Taip pat reikėtų žinoti, kad tik profesionalios sistemos, pavyzdžiui, „JUNG“, nepriekaištingai tarnauja visą pastato gyvavimo laikotarpį. Siekiant išmaniųjų sistemų valdymo sinergijos, diegti sistemą ir vėliau ją prižiūrėti reikėtų patikėti patyrusiems ir sertifikatus turintiems

56 2019 gruodis

„JUNG Vilnius“ nuotr.

nuotr.

Indrė VOZGIRDAITĖ

Šiuolaikiškai apšviesti namai ragina užmiršti nerimą dėl paliktos šviesos ir džiaugtis komfortu. Visgi apšvietimo dizainerė Asta Remeikienė užsimena ir apie tam tikrą išmaniosios apšvietimo sistemos kuriamą monotoniją ir atkreipia dėmesį į paprastesnius, pigesnius šiuolaikinio apšvietimo būdus.

Ypač naudinga lauke

A. 58 2019 gruodis

Remeikienės teigimu, išmanusis apšvietimas dažniausiai įsirengiamas biuruose, namuose ar didesniuose butuose, nes jam reikia nemažų investicijų.

Daviklio reakciją į judesį ar kūną būtų galima įvardyti kaip nesudėtingą apšvietimo sprendimą, o įrengimas, kada įėjus į namus įsijungia tam tikros apšvietimo scenos, šviesa prisitaiko prie dienos meto, šiltėja arba šaltėja jos spalvinis spektras, yra jau protingų namų sistema, kuriai reikalingas projektavimas.

Dizainerė tvirtina, kad išmaniojo apšvietimo įrengimas dizaineriams darbo neapsunkina, nebent, renkantis šviestuvus, kurie keičia spektrą pagal dienos metą, gali kiek susiaurėti šviestuvų pasirinkimas, nes jie turi turėti tam tikrų funkcijų. Specialistė pabrėžia, kad akivaizdus pagrindinis išmaniojo apšvietimo pranašumas – didesnis

pixabay.com nuotr.

Išmanieji apšvietimo sprendimai – daug komforto, šiek tiek monotonijos

sprendimas

patogumas. Dažnais atvejais paprastėja ir tam tikri įrengimo darbai: nebereikia elektros instaliacijos taškų, jungiklių projektavimo, pirkimo ir montavimo. Automatinis šviesos reguliavimas, kai fiziškai pačiam nereikia įjungti ar išjungti šviesos, pašnekovės nuomone, ypač patogus biuruose ar kitose visuomeninėse patalpose. Pavyzdžiui, nebereikia nerimauti, kad darbuotojai, vakare išeidami iš darbo, paliks įjungtas, per naktį degančias šviesas. Specialistė patvirtina, kad naujuose būstuose šeimininkai vis dažniau pageidauja išmaniojo apšvietimo. Ji pati dažnai žmonėms siūlo įsirengti bent jau automatinį lauko apšvietimo valdymą, nes, kaip rodo patirtis, praėjus savaitei arba dviem po standartinio apšvietimo įrengimo, šviesos paprasčiausiai nebejungiamos. O juk apšvietimas dažniausiai dar ir išskaidomas pagal zonas – namo, augalų, įvažiavimo ir kt. Todėl specialistė siūlanti bent jau moderniai išspręsti lauko apšvietimą – šviesos įsijungtų nuo fotorelės, to pakaktų, kad grįždami namo šeimininkai jau matytų apšviestą namą ir augalų grožį. Šviesų išsijungimas tokiais atvejais paprastai taip pat suskaidomas pagal zonas, pavyzdžiui, suprogramuojamas taip, kad namo šviesos išsijungtų 24 val. nakties, augalų 1–2 val. nakties ir t. t.

Svarbu apgalvoti iš anksto Pasakodama apie apšvietimo scenas, A. Remeikienė išskiria dėl jų lengvai sukuriamas nuotaikas. Pavyzdžiui, toje pačioje aplinkoje atitinkamu paros metu galima zonas išskirti pagal nuotaiką: darbui, poilsiui, bendravimui, meno kūriniams arba interjero detalėms akcentuoti. Dažniausiai toks nuotaikų pakeitimas leidžia sukurti daugiau jaukumo. Pavyzdžiui, sumažintas šviesos intensyvumas padeda geriau pailsėti, žiūrėti televizorių be pašalinių atspindžių ir pan.

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Automatinis šviesos reguliavimas, kai fiziškai pačiam nereikia įjungti ar išjungti šviesos, ypač patogus biuruose ar kitose visuomeninėse patalpose. Pavyzdžiui, nebereikia nerimauti, kad darbuotojai, vakare išeidami iš darbo, paliks įjungtas, per naktį degančias šviesas.

sprendimas

Dizainerė pažymi, kad išmanųjį apšvietimą galima įsirengti nebūtinai visame name, o tik tam tikruose kambariuose. Tai – gerokai paprastesnis ir pigesnis būdas. Populiarus variantas – apšvietimą nuo judesio daviklio įrengti drabužinėje, tambūruose, koridoriuose. Reguliuojamą dieninį ar naktinį apšvietimą taip pat mėgstama įsirengti svetainėje, miegamajame, sanitariniame mazge. Tiesa, pasirinkus dalinį apšvietimą, sudėtingesnių sprendimų jau tektų atsisakyti, pavyzdžiui, besikeičiančio pritemdymo, šviesos scenų. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar įsirengiama kompleksiška sistema, ar tik dalinis apšvietimas, pavyzdžiui, pritemdymas svetainės erdvėje, visus sprendinius apšvietimo dizainerė pataria apgalvoti dar projekto pradžioje, prieš montavimo darbus, nes jie elektros instaliacijos specialistams jau turi būti žinomi. Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad būstuose, parduodamuose su daline apdaila, valdymas jau būna padarytas, instaliacija išvedžiota, belieka nusipirkti ir sumontuoti šviestuvus, taigi, bet kokiems apšvietimo patobulinimams jau būna gerokai per vėlu, dažnai netgi norint pakeisti apšvietimo šaltinių skaičių ar išdėstymą. Pasak A. Remeikienės, išmanusis apšvietimas paprastai daugiausia patogumo teikia tam tikrai žmonių grupei, tarkim, tiems, kurie būna ilgam išvykę. Tuomet, net jei namuose negyvenama ilgą laiką, galima suprogramuoti, kad šviesos įsijungtų automatiškai ir atrodytų, kad namų viduje kažkas vaikšto. Nors išmanioji sistema suteikia akivaizdžiai daugiau patogumo, specialistė linkusi abejoti, ar tikrai visais atvejais ji būtina. Jos manymu, kiekvienas iš mūsų esame individualus, pavyzdžiui, kartais norisi pamiegoti ilgiau, kartais – trumpiau, todėl kiekvieną dieną tuo pačiu metu įsijungiančios šviesos ar pasikeliančios žaliuzės nuteiks monotoniškai. Dizainerė neslepia, kad išmaniojo apšvietimo įrengimas pareikalauja nemažų investicijų, todėl tam tikras kompromisas, kai automatiškai apšvietimo davikliai sureaguoja vien į judesį, gali leisti patobulinti namų apšvietimą gerokai mažesnėmis sąnaudomis.

60 2019 gruodis

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Vida KUZMICKAITĖ

Architektų ir interjero dizainerių bendruomenė Lietuvoje stebi naują tendenciją – išmaniųjų namų skaičiaus augimą ir inovatyvių sprendimų pasiūlą. Architektai projektuodami būstus jų savininkams dažnai rekomenduoja integruoti išmaniąsias būsto sistemas, kurių paplitimą, nepaisant jų komforto, kartais kiek riboja finansinės galimybės ir technologinių žinių stoka.

Jaukinasi, tačiau neskubėdami šmanusis namas sujungia visus išmanius būsto prietaisus ir sistemas, kurių atliekamas funkcijas galima lengvai valdyti viena mobiliąja programėle pasirinktame įrenginyje – telefone, planšetėje, kompiuteryje. Tokiu būdu valdoma namų signalizacija,

62 2019 gruodis

šviesos, šildymas, vėdinimas, įvairūs buities prietaisai. Išmaniojo būsto projektuotojai diegia bei kuria ir daugiau įvairių išmanių galimybių: tai nuotoliniu būdu valdomos užuolaidos, skalbiamoji mašina, dulkių siurblys, apsaugos sistemos, reguliuojamas iš kolonėlių sklindantis garsas, vieno mygtuko paspaudimu atidaromi ar uždaromi namų vartai. Klientams pageidaujant inžinieriai

gali sukurti ir visiškai unikalius individualizuotus valdymo sprendimus. Visa tai palengvina žmogaus gyvenimą, suteikia jam didesnį komfortą, leidžia daugiau dėmesio skirti ne buičiai, o kitiems svarbiems dalykams. Architektūros studijos „Plazma“ vadovas, architektas Rytis Mikulionis pažymi, kad šalyje kol kas išmaniosios sistemos diegiamos tik aukščiausios klasės, brangiausiuose būstuose.

pixabay.com nuotr.

Išmanusis namas ir jo suteikiamas komfortas

pasirinkimas

Modernus apšvietimo sistemos valdymas leidžia numatyti įvairius apšvietimo scenarijus: prislopintą šviesą vakarienei prie žvakių šviesos, neryškų apšvietimą pietų metui ir pan. / Rytis MIKULIONIS /

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Architektas pasakoja, kad jam yra tekę integruoti automatizuotą išmaniąją laistymo sistemą į augalais apželdintą žaliąją sieną. Šis sprendimas labai supaprastino augalų priežiūrą. Kita vertus, specialistai mato, kad žmonės vis dar prisibijo pačių naujausių technologijų, kadangi nėra su jomis susipažinę. Vis dar sklando mitas, esą išmanusis namas gali tapti spąstais šeimininkui. Visgi praktika rodo, kad atsakingas technologijų vartojimas, laikantis jų naudojimo ir priežiūros taisyklių, akivaizdžiai palengvina gyvenimą ir nesukelia nesklandumų. Žinoma, visuomet užtrunka laiko, pasitaiko kuriozų, kol žmonės išmoksta naudotis naujai įdiegta programa išmaniajame prietaise ir tinkamai diriguoti savo moderniam būstui.

„JUNG Vilnius“, Constantin Meyr nuotr.

64 2019 gruodis

pasirinkimas

Dalis sprendimų galėtų būti pritaikomi plačiau R. Mikulionio teigimu, išmaniuosius elementus galima integruoti ne visus iš karto. Nors viso namo išmanus valdymas šiandien vis dar laikomas prabanga, protinga apšvietimo sistema reikalinga bene kiekvienam šiuolaikiniam būstui. Apšvietimas yra vienas svarbiausių interjero akcentų, todėl labai svarbu susikurti jį ir jo valdymą maksimaliai patogų. Be to, dizaineriui nereikia interjere projektuoti daugybės skirtingų jungiklių, o tai padeda sukurti estetiškesnį interjero vaizdą. Modernus apšvietimo sistemos valdymas leidžia numatyti įvairius apšvietimo scenarijus: prislopintą šviesą vakarienei prie žvakių šviesos, neryškų apšvietimą pietų metui, visą ir tolygų apšvietimą, skirtą patalpoms valyti, apšvietimą žiūrint televizorių, klausantis muzikos ir kitoms kasdienėms veikloms. Vieno mygtuko paspaudimu išmaniajame prietaise galima įjungti ir nustatyti pasirinktą apšvietimo scenarijų. Tai ypač patogu ir lengvai pritaikoma įvairiuose būstuose. Verta apsvarstyti ir kitus kasdieniam gyvenimui komforto suteikiančius išmaniojo būsto prietaisus, tokius kaip išmaniąją geoterminio šildymo sistemą. Ji integruojama kartu su mobiliąja programėle, kurią galima sujungti su bendrąja išmaniąja namo sistema, bei pasiekti nuotoliniu būdu esant bet kurioje kitoje vietoje.Pavyzdžiui, galimybė reguliuoti šildymo sistemą per atostogas padės nemažai sutaupyti. Todėl verta nebijoti išmėginti bent vieną kitą naujovę, galinčią reikšmingai palengvinti buitį ir sutaupyti brangaus laiko.

Apšvietimas yra vienas svarbiausių interjero akcentų, todėl labai svarbu bet kuroje namo erdvėje susikurti jį ir jo valdymą maksimaliai patogų.

Indrė VOZGIRDAITĖ

Įprasta, kad, analizuojant išmaniųjų technologijų naudą, dažniausiai pasveriamas pradinės investicijos ir galimai sutaupomų energijos sąnaudų santykis. Tačiau, dr. Gintaro Dervinio nuomone, galima ir retesnė, toliaregiškesnė strategija – dėmesį atkreipti į gerą savijautą ir sveikatą.

Priemonės – jau nebūtinai brangios TU Elektros ir elektronikos fakulteto Automatikos katedros vedėjas doc. dr. G. Dervinis teigia visada esantis už išmaniųjų įrenginių pritaikymą, nes tik dėl naujų technologijų galime taupyti energiją ir užsitikrinti komforto sąlygas bei saugumą, net jei tai pareikalauja nemažų investicijų. Mokslininko žodžiais, nederėtų vienareikšmiškai teigti, kad šiuolaikinių, taupančių sistemų įsirengimas būtinai yra brangus, nes priemonių esama pačių įvairiausių, nuo gana pigių iki labai brangių. O kai kurių sistemų įdiegimas netgi

pixabay.com nuotr.

66 2019 gruodis

„JUNG Vilnius“, Constantin Meyr nuotr.

Išmaniųjų sistemų paskata – dėmesys sveikatai

technologijos

nereikalauja specialistų kompetencijos, pavyzdžiui, jau dabar netrūksta įvairiausių prietaisų, kuriuos visai lengva valdyti mobiliuoju telefonu ir kuriuos tiesiog galima įsigyti didesniame prekybos centre. G. Dervinio nuomone, vienas iš sprendinių, vienareikšmiškai padedančių sutaupyti energijos, yra išmanusis apšvietimas. Energijos sąnaudas sureguliuoti gali vien judesio daviklių įrengimas vonios kambaryje ar koridoriuje, kur žmonės ypač dažnai pamiršta išjungti šviesą. Be abejonės, sutaupyti būtų galima dar daugiau, pritaikant bendrą, įvairius apšvietimo sprendinius jungiančią sistemą. Šildymo sistemos, specialisto teigimu, gerokai sudėtingesnis variantas, joms įdiegti reikalingi tam tikri kompiuteriai, valdikliai, reikia kompetentingesnio komunikacijų išmanymo. Tokių sistemų pritaikymas suteikia ir daiktų interneto panaudojimo galimybę, kada mobiliajame telefone per interneto prieigą galima matyti įvairių prietaisų informaciją, netgi būnant bet kurioje pasaulio vietoje. Telefone taip pat galima gauti informaciją apie, pavyzdžiui, įvykusius nuotėkius, jei į namo sistemą įdiegiamas dujų, vandens, srovės nuotėkio detektorius, ir pan. Pasak pašnekovo, šie sprendiniai jau nebėra tuščio pasipuikavimo, o apčiuopiamos naudos ir komforto reikalas, tačiau, be jokių abejonių, pareikalaujantis didesnių investicijų.

Energijos sąnaudas sureguliuoti gali vien judesio

daviklių

įrengi-

mas vonios kambaryje ar koridoriuje, kur žmonės ypač dažnai pamiršta išjungti šviesą. Be abejonės, „JUNG Vilnius“ nuotr.

sutaupyti būtų galima dar daugiau, pritaikant bendrą, įvairius apšvietimo sprendinius jungiančią sistemą.

technologijos

Daugiabučiuose diegti būtina Paklaustas, ar naudinga diegti išmaniąsias sistemas renovuojamuose daugiabučiuose, G. Dervinis teigia neabejojantis, kad vien įdiegta šilumos apskaita daugeliui gyventojų jau padėtų nemažai sutaupyti. Pats ilgą laiką gyvenęs daugiabutyje, specialistas teigia visada manęs, kad kiekvienam butui jau pats laikas turėti tam tikrus lokalius šilumos apskaitos prietaisus. Vieni gyventojai kambariuose esą labiau mėgsta šiltą orą, kiti mažiau, vieniems reikia vėdinimo, kiti net neleidžia atidaryti lango, taigi, tiesiog būtina diegti tokią sistemą, kad kiekvieno buto šilumos energijos sąnaudų atsiskaitymas vyktų pagal sunaudojamą faktinį, o ne pagal norminį dydį. Tas pats, anot G. Dervinio, galioja ir sprendžiant daugiabučių apšvietimo, pavyzdžiui, laiptinėse, problemas. Šviesos dažnai paliekamos degti net savaitei tiek namų laiptinėse, tiek rūsiuose, o už tai pinigus, žinoma, sumoka patys gyventojai. Sutaupyti be didesnių investicijų leistų vien įdiegti judesio jutiklių prietaisai, kurie jau naudojami netgi primityvioje renovacijoje. Pašnekovas neatmeta būtinybės diegti ir ventiliavimo sistemų – šiuo metu, jo nuomone, daugelyje, ypač renovuojamų, daugiabučių esanti tiesiog tragiška situacija. Kalba visada sukasi vien apie sienų apšiltinimą, o ne apie vėdinimo sistemas. „Sieną apšiltinome, bet nekontroliuodami patalpose susidarančios drėgmės kartu sudarome puikias sąlygas atsirasti pelėsiui. Jeigu patalpų nevėdinsime, natūralu, turėsime didesnių problemų“, – neabejoja specialistas. Paklaustas, ar, diegiant išmaniąsias sistemas daugiabutyje, verta galvoti apie ateityje atsipirksiančias įrangos išlaidas, G. Dervinis linkęs manyti, kad šiuo atveju atsiperkamumo sąvoka yra gana sunkiai pasveriama, juk kalbama apie žmogaus sveikatą ir komfortą. Pašnekovo nuomone, tai, kad namuose bus sveika aplinka, be pelėsio ar grybelio, jau yra laimėjimas sveikatos naudai. Taigi, žvelgiant trumparegiškai, naujų sistemų diegimas gali pasirodyti brangu, o toliaregiškai bus įvertinti ir sunkiau pasveriami dalykai, tokie kaip sveikata, komfortas, gyvenimo kokybė. Svarstant apie išmaniąsias sistemas, atsiperkamumo sąvoka yra gana sunkiai pasveriama, juolab jei kalbama apie žmogaus sveikatą ir komfortą.

68 2019 gruodis

„JUNG Vilnius“ nuotr.

Rūta ANUSEVIČIENĖ

Išmaniosios sistemos biuruose naudojamos vis plačiau: šiuolaikiški darbdaviai supranta jų reikšmę. Naujausios sistemos nukreiptos į darbuotojų geresnę savijautą, o kartu – ir didesnį produktyvumą. Ypač jos pasiteisina naujai statomuose verslo centruose, pagal naujausias tendencijas įrengiamuose biuruose. Lyginant su išmaniųjų namų sistemomis, biuruose išmaniųjų technologijų – kur kas daugiau, jos sudėtingesnės: sistemų funkcijos orientuotas ne į kelis, o mažiausiai į keliolika ar net kelias dešimtis asmenų, todėl prireikia ir sudėtingesnių sprendimų.

Išmanusis apšvietimas – nebe prabanga, o būtinybė asak „JUNG Vilnius“ vadovo Raimundo Skurdenio, išmanusis apšvietimas šiuolaikiniuose biuruose – jau standartas, paprastai apie tai jau net nebediskutuojama, moderniu apšvietimu dažnai pasirūpinama dar prieš diegiant išmaniąsias sistemas. Pastebima, kad biurų darbuotojai pirmiausia

70 2019 gruodis

pajunta ne temperatūrų, o apšvietimo pokyčius, o darbuotojų komfortą ir savijautą kokybiškas apšvietimas gali akivaizdžiai pagerinti. Tinkamas šviesos srautas, kai reikia, skatina darbingumą, ir atvirkščiai – leidžia pailsėti per pertraukėles. Šiuolaikinės išmaniosios sistemos leidžia sukurti individualų apšvietimą kiekvienam darbuotojui pagal jo darbo specifiką. Išmanusis apšvietimas labiau orientuotas ne į ekonomiją, o į darbuotojų gerą savijautą, nes iš esmės visur naudojami ekonomiški ir taupūs LED šviestuvai.

Kokios dar sistemos dažniausiai diegiamos biuruose? Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama išmaniosioms sistemoms, sukurtoms optimizuoti šildymą, vėsinimą (kondicionavimą), vėdinimą: „Valdydami išmaniai, optimizuojame klimatą ir kartu patiriame mažiau išlaidų“, – įsitikinęs R. Skurdenis. Prie išmaniųjų funkcijų, šiuolaikiniuose biuruose jau tampančių standartinėmis, galima priskirti ir žaliuzių valdymą. Žaliuzės leidžia reguliuoti

pixabay.com nuotr.

Namuose ilsimės – biuruose dirbame: kuo pastaruosiuose naudingos išmaniosios sistemos?

sprendimas

Naujosios technologijos labiau pritaikytos naujiems pastatams, tačiau ir anksčiau statytuose biuruose dalį funkcijų galima įdiegti atliekant renovaciją ir naudojant belaidžius sprendimus. / Raimundas SKURDENIS /

liko tiek pat – tiek pat ir mokėsite... Geriau būtų pasidomėti autonominės šildymo sistemos įrengimu“, – pasakoja R. Skurdenis.

Kuo naudingos išmaniosios sistemos? Išmaniųjų sistemų naudą biuruose labiausiai atskleidžia realūs pavyzdžiai. Tarkime, iki prasidedant darbo dienai, pavyzdžiui, 7 val., patalpos pradedamos intensyviau šildyti, vėdinti. 17 ar 18 val. vakare, kai po darbo dienos biure darbuotojų nebelieka, išmaniosios sistemos pradeda veikti minimaliu režimu, tausodamos energiją. Tačiau tai nereiškia, kad biure ilgiau pasilikęs

darbuotojas turės sistemą perprogramuoti iš naujo: davikliai fiksuoja judėjimą ir sistemos veikia aktyviuoju dienos režimu. Taupant energiją, tam tikrose patalpose sistemos minimaliu režimu gali veikti visą laiką. Pavyzdžiui, susirinkimų (posėdžių) kambariai naudojami rečiau, tačiau kai patalpoje susirenka daugiau žmonių, davikliai fiksuoja padidėjusį anglies dvideginio kiekį ir vėdinimo sistema automatiškai pradeda veikti intensyviau. Atidarius langą automatinis vėdinimas stabdomas ir t. t. Beje, taip pat galima naudotis ir išmaniąja posėdžių laiko rezervavimo sistema – numatytu laiku patalpoje bus palaikomas komfortiškas mikroklimatas.

pixabay.com nuotr.

į patalpą patenkančios natūralios dienos šviesos srautą: saulei keičiant padėtį horizonte, žaliuzės po truputį užskleidžiamos, tad oras patalpoje mažiau įšyla – tai padeda sumažinti kondicionavimo (patalpų vėsinimo) sąnaudas. Daugeliui aktualios galimybės išmaniąsias sistemas diegti senuose biuruose su centriniu šildymu. Pasak išmaniųjų sistemų eksperto, naujosios technologijos labiau pritaikytos naujiems pastatams, tačiau ir anksčiau statytuose biuruose dalį funkcijų galima įdiegti atliekant renovaciją ir naudojant belaidžius sprendimus. Tiesa, jei šildymas – centrinis, kai mokama už kvadratinio metro šildymą, efektas bus tik komforto, bet ne ekonomijos atžvilgiu: „Juk jei kvadratinių metrų

72â&#x20AC;&#x192; 2019 gruodis

Tinkamai įrengta darbo vieta – ne tik gerai parinktas ir išlaikytas interjero stilius, funkcionalūs baldai ir įranga, bet ir sureguliuotas šviesos srautas. Langų uždengimų ekspertai „Domus Lumina“ rekomenduoja biuruose rinktis ritinines užuolaidas, širmas, verti-

kaliąsias žaliuzes ar užuolaidas, kurios dėl techninių ypatybių tampa itin funkcionaliais sprendimais. Ritininės užuolaidos „Glasgard“ sulaiko iki 84 proc. žalingų ultravioletinių spindulių ir leidžia mėgautis komfortu patalpose net ir karštą bei saulėtą vasaros dieną. O štai užuolaidos darbo aplinkoje – efektyvi šviesos, šilumos, šalčio kontrolė, galimybė išvengti tiek garso, tiek vaizdo trikdžių bei idealus sprendimas atskiriant erdves ir užtikrinant privatumą. Šiandien visus biuruose naudojamus langų uždengimus galima valdyti automatiniu būdu ir susieti su išmaniojo

„JUNG Vilnius“ nuotr.

biuro sistema

sprendimas

Kokią įtaką išmaniosios sistemos daro darbuotojų produktyvumui?

mo slopinimo sistemų naudoti nė neprireiktų“, – sprendimą, kaip problemoms užbėgti už akių, pateikia ekspertas.

Netrukus visas technologijas bus galima išbandyti vienoje erdvėje Kone kiekvieną mėnesį sukuriami ir rinkai pristatomi nauji produktai – jie tampa vis tobulesni, tad ir jų efektyvumas, funkcionalumas didėja, o kaina mažėja. Už tą pačią sumą po metų ar dvejų jau galima įsigyti gerokai tobulesnę sistemą. Anot R. Skurdenio, nuolat atsiranda ir naujų

išmaniųjų sistemų valdymo būdų: pavyzdžiui, šiuo metu populiaru papildyti (būtent papildyti – tai neturi tapti vienintele valdymo alternatyva) sistemas valdymo balsu funkcija (virtualiuoju asistentu). Natūralu, kad naujovės vertinamos atsargiai, tad jau netrukus visi, besidomintieji išmaniųjų sistemų biurams galimybėmis, technologines naujoves galės išbandyti vienoje vietoje. 2019-ųjų pabaigoje Vilniuje planuojama baigti įrengti išmaniojo biuro ir protingų namų sistemų demonstracines erdves. Naujajame „JUNG Vil nius“ statinyje kuriami ir išmanieji butas bei viešbučio numeris, sandėliavimo patalpos ir kt. Šiuo metu iš vokiečių gamintojo „JUNG“ atstovybės Vilniuje išmaniųjų biurų įranga tiekiama į dar 16 šalių.

pixabay.com nuotr.

Pasak R. Skurdenio, išmaniųjų sistemų įtaka darbuotojų produktyvumui – tikrai didelė: „Sveikas apšvietimas ir klimatas, tinkama temperatūra ir drėgmė lemia daug geresnę darbuotojų savijautą, atitinkamai gerina ir darbingumą. Per pertraukas turi įsijungti kiti režimai, leidžiantys geriau pailsėti, atsipalaiduoti, pavyzdžiui, šiltesnis apšvietimas. Be to, išmaniosios sistemos veikia automatiškai, tad darbuotojai negaišta laiko reguliuodami šviesą, žaliuzes ar klimato sistemas. Tai irgi didina našumą, mažiau blaško ir neatitraukia nuo tiesioginių darbų.“ Išmaniosios sistemos padeda spręsti opias biurų problemas. R. Skurdenis pasakoja, kad

biuruose galima įdiegti aktyvias triukšmo slopinimo sistemas. Tiesa, jos nėra „JUNG“ sistemų dalis, bet galima jas prijungti: „Vis tik, sakyčiau, biurus reikėtų projektuoti taip, kad aktyvių triukš-

74 2019 gruodis

Užs.

DOMUS LUMINA inovatyvūs langų uždengimai išmaniesiems namams Šių dienų technologijų išsivystymas, jų pritaikymas buityje ir kasdienybėje gerokai palengvino kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Viena paklausiausių inovacijų – išmanieji langų uždengimai. „Domus Lumina“ langų dekoro ekspertai teigia, kad langų uždengimų mechanizmai, susieti su išmaniosiomis technologijomis, sukuria patogumo, minimalistinio dizaino ir paprasto naudojimo junginį. Taip galite itin paprastai sureguliuoti norimos į vidų patekti šviesos kiekį, padidinti namų energinį naudingumą, užtikrinti jų saugumą ir norimą privatumą.

Kaip langų uždengimai prijungiami prie bendros išmaniojo namo sistemos?

„Domus Lumina“ nuotr.

Kiekvienas Jūsų namų vidaus ir fasado langų uždengimas, garažo vartai, markizės, pergolos gali būti prijungiami prie išmaniojo namo sistemos, optimaliai suderinančios visų įrenginių veiklą. „Domus Lumina“ langų uždengimų mechanizmai montuojami su patikimomis prancūzų kompanijos „Somfy“ automatinėmis pavaromis ir valdymo sistema „Tahoma“. Išmaniąsias automatizuotų įrenginių sistemas galima diegti tiek naujai statomuose, tiek jau gyvenamuose namuose, mat automatika nuotoliniu būdu gali veikti naudojant įkraunamąsias baterijas. Bet kokiu atveju, diegiant išmaniojo namo sistemą, prie kiekvieno langų uždengimo mechanizmo montuojama elektrinė pavara ir įrengiamas centrinis radijo bangų imtuvas. Montuojant ritininių užuolaidų, žaliuzių, romanečių, užuolaidų, garažo vartų, markizių ar pergolų automatinius mechanizmus, visus prijungimo ir integravimo darbus atlieka „Domus Lumina“ specialistai, o Jums lieka maloniausias dalykas – parsisiųsti programėlę ir susikurti individualius režimus. Tai leidžia mėgautis naujųjų technologijų pranašumais ir maksimaliu komfortu namuose.

76 2019 gruodis

„Domus Lumina“ nuotr.

Kaip veikia išmanioji sistema? Namuose įrengiamas specialus imtuvas, kuris, prijungtas prie interneto, perduoda signalą pavarai. Komandą šeimininkas gali siųsti per pultelį arba jo išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje įdiegtą specialią mobiliąją aplikaciją. Aktyvavus programėlę, sistema suvedus reikiamą slaptažodį internetu prisijungia prie „Som fy“ asmeninio serverio-imtuvo. Paspaudus ant namų ikonos, ekrane pasirodo namų zonos, kuriose esantys automatizuoti langų uždengimai gali būti valdomi vos vienu piršto judesiu. Prie išmaniosios sistemos galite prijungti ne tik langų uždengimus, markizes, bet ir apšvietimą, durų užraktus, kondicionavimo sistemą. Šią programą į savo įrenginį gali įsirašyti kiekvienas šeimos narys, todėl tai daug patogiau nei dalytis vienu ar dviem valdymo pulteliais. „Domus Lumina“, viena inovatyviausių langų uždengimų gamintojų visoje Europoje, siūlo dar patogesnį ir pažangesnį būdą išmaniesiems namams – langų uždengimus valdyti tiesiog savo balsu. Tam reikalinga „Amazon „Alexa“. Kai pateikiate „Alexai“ komandą anglų kalba, ji perduodama namų sistemai „Tahoma“, kuri susieta su automatizuotais langų uždengimais.

78 2019 gruodis

Kas yra išmaniojo namo scenarijai? Atskirai valdyti kiekvieną su mobiliąja aplikacija susietą įrenginį nėra patogu. Daug praktiškiau naudoti iš anksto parengtus įrangos valdymo režimus-scenarijus: „Rytas“, „Vakarienė“, „Poilsis“, „Svečiai“, „Atostogos“ ir kt. Į vieną tokį scenarijų galima integruoti keleto prietaisų funkcijas, atliekamas nustatytu laiku pagal Jūsų individualius poreikius, pomėgius ar gyvenimo būdą. Su mobiliąja aplikacija galėsite lengvai išjungti, įjungti režimą ar pakeisti laiką. Pavyzdžiui, į kuriamą scenarijų „Grįžimas iš darbo“ galite sukomplektuoti funkcijas, kad iki Jums grįžtant atsidarytų visi namų langų uždengimai ir net garažo vartai. Arba atėjus vakarui ir pasirinkus automatinio valdymo skydelyje režimą „Vakarienė“, patalpoje prigestų šviesos, užsitrauktų žaliuzės. Panorėję galite tokį scenarijų keisti: pridėti naujų ar pakeisti esamas funkcijas. Džiaugiamės, kad mūsų darbai kalba už mus ir skatina mus tobulėti, ieškoti dar nematytų, inovatyvių sprendimų, naujausių technologinių išradimų. Sykiu kviečiame Jus išbandyti automatiką savo namų langų uždengimams ir mėgautis technologijų amžiaus pranašumais ir teikiamu komfortu.

Jei nesate tikri, kuris sprendimas yra tinkamas Jūsų namų langams uždengti, „Do-

mus Lumina“ specialistai suteiks Jums konsultaciją ir padės išsirinkti geriausią variantą. Nepraleiskite progos pasinaudoti Jums paruoštais naudingiausiais mėnesio pasiūlymais.

Daugiau informacijos: www.domuslumina.lt info@domuslumina.lt nemokama telefono linija: 8 800 00009.

„Domus Lumina“ nuotr.

www.SA.lt

i ia l na i . o i es ngva of Pr r le i

Apsilankykite kasdien!

2019 gegužė (5)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Sveikatingumo objektų statybos epopėja

Akmens amžius

Paveldas ir gaisrinė sauga – ar esame apsaugoję savo vertybes?

Rygos „Akropolis“ – istorinio porceliano fabriko pašonėje

STATYBA IR

Viešosios erdvės: istoriniai atspindžiai ir kaita Du suprojektuoti pastatai – daug ar nieko neįveikiamo?

Jo didenybė – vonios kambarys Kitokia darbo biure koncepcija Atsvara erdvės stokai – skveras ant stogo

Klausimai Lukiškėms

Prikelta naujam gyvenimui Tiltų galia ir grožis

Viešieji pirkimai architektūroje: nauda ar problema?

Betonas interjere – nebe tabu

Parkas mieste – estetikos ir modernumo dermė

Kūryba be ribų

Betonas sulaukė reabilitacijos?

Racionali investicija į kokybišką orą

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

2019 spalis (10)

Kaina 2,9 Eur

ARCHITEKTŪRA

2019 rugsėjis (9)

BIM-BAM-BOOM!

Kaina 2,9 Eur

Žada taupesnį gyvenimą

Prenumerata tik 20 Eur metams Užsiprenumeruoti galite: www.prenumerata.lt, www.sa.lt/prenumerata, el. p. prenumerata@sa.lt.