„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 vasaris by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Šv. Jokūbo ligoninės kompleksas – ko išmokome? Paprasčiau nebūtinai prasčiau Biuras – be standartinių elementų SEMC konkursas: sėkmę lėmė įdirbis Verslo centro „Asgaard Keys“ atrijus – jungiamoji grandis tarp darbo ir poilsio

Kaina 2,9 Eur

2019 vasaris (2)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Kristina Buidovaitė

Nors reikalavimai A++ energinio naudingumo klasei įsigalios tik kitąmet, o ir

Tekstų autoriai

palengvinus kai kuriuos reikalavimus, siekti aukščiausio laiptelio, sykiu įrodyti, kad

Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė,

energiškai efektyvūs pastatai ir patrauklūs architektūriškai, ir išties komfortiški, Lietuvoje

Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova, Audronė Filimanavičienė

pabandė 9 vystytojai (statytojai). Pirmoji kregždė – Pilnų namų bendruomenė. Vilniuje

Portalo www.sa.lt administratorius

mes jau turime individualųjį namą. Taip, pirmąjį. Ir tai išties verta dėmesio.

Artūras Aleksiejūnas Kalbos redaktorė

Kita aktualija – renovacija. Ne tik daugiabučių, bet ir visuomeninių pastatų. Ir čia

Brigita Kulikovskienė

pasiryžusiųjų imtis bent mažyčių perversmų yra. Pavyzdžiui, įtikinti daugiabučių

Dizainerė

gyventojus saulės elektrinių ir šilumos siurblių sinergijos nauda. Ne šiaip sau įtikinti,

Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė

o įrodyti moksliškai. Grįžome ir prie Šv. Jokūbo ligoninės komplekso konkurso, kuris sustabdytas

Tel. +370 5 267 9484

pirmajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nustačius naujas vertingąsias

Laura Stankūnaitė

Vilniaus Šv. Apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansamblio ir

Tel. +370 684 89 421 © SA.lt (Statyba. Architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797

Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso savybes. Ką toks projekto stabdymas signalizuoja projekto vystytojams ir architektams bei ko iš šios ir panašių klaidų jie gali pasimokyti? Apie tai – šios istorijos dalyviai. Pradėjome tradiciją kiekvieno žurnalo numeryje aptarti kažkurią statybų ar apdailos medžiagą: jos kartais kiek neįprastus panaudojimo būdus interjere ar eksterjere ir pranašumus, kuriuos kasdieniame darbe įžvelgia architektai. Šįsyk – apie klinkerį. Siūlome paskaityti ir apie du biurus, sulaužiusius tradicinio biuro sampratą. Apie „Helį“ – biurą be tradicinių elementų ir apie bendradarbystės erdve virtusią senąją katilinę Klaipėdoje. Dar šiek tiek dėmesio betonui, šįsyk lengvajam betonui ir cementbetonio panaudojimui kelių statyboje. Stengėmės dėl mokslinės konferencijos, skirtos šiai temai, ir dėl tų, kurie dar (vis) atranda šios medžiagos pranašumus. Stasio Eidrigevičiaus menų centro atviras architektūrinis konkursas vadinamas pavyzdiniu, juolab kad lietuviai architektai įpratę prie skundžiamų ar atšaukiamų konkursų rezultatų, prie stalčiuose nugulusių idėjų, užsakovui apsižiūrėjus, kad projektui realizuoti visgi nesinori skirti lėšų, arba to, jog konkurso laimėtojų projektas po metų ar kelerių realizuojamas... Tik jau kitų architektų. Urbanistas, vienas konkurso organizatorių Martynas Marozas papasakojo apie gimstančią naują architektūrinių konkursų kultūrą ir tai, kas lėmė šio konkurso sėkmę.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

situacija

Paprasčiau nebūtinai prasčiau

technologijos

Žiemą šildo, vasarą vėsina

TURINYS

objektas

Kauno istorinė „Romuva“ atgyja aukštajai kultūrai

2 2019 vasaris

interjeras

Požiūrį į darbą keičianti erdvė

detalė

Verslo centro „Asgaard Keys“ atrijus – jungiamoji grandis tarp darbo ir poilsio

architektūra

Klinkerio plytų apdaila – ne tik klasikai

interviu

Dr. Dalia Dijokienė: svarbiausia – pagarbus dialogas

situacija Paprasčiau nebūtinai prasčiau

situacija SEMC konkursas: sėkmę lėmė įdirbis

forumas Šv. Jokūbo ligoninės kompleksas – ko išmokome?

interviu Ko išmokė renovacija?

detalė Verslo centro „Asgaard Keys“ atrijus – jungiamoji grandis tarp darbo ir poilsio

renovacija Kuo rengsime daugiabučius?

technologijos Žiemą šildo, vasarą vėsina

technologijos Lengvasis konstrukcinis betonas: šiuolaikinės taikymo perspektyvos transporto statiniuose

technologijos Darnioji kelių politika. Cementbetonio panaudojimas kelių statyboje

interjeras Požiūrį į darbą keičianti erdvė

paroda „bauma“: trejų metų statybų sektoriaus vizija

technologijos Ką gali garsas?

objektas Kauno istorinė „Romuva“ atgyja aukštajai kultūrai

architektūra Klinkerio plytų apdaila – ne tik klasikai

interviu Dr. Dalia Dijokienė: svarbiausia – pagarbus dialogas

interjeras Biuras – be standartinių elementų

sprendimas Perspektyva: saulės elektra + šilumos siurbliai

sprendimas

Interjero improvizacijos poilsiui

sprendimas Interjero improvizacijos poilsiui

interjeras

Biuras – be standartinių elementų

100% Jūsų verslui: naujasis Sprinter. 3

naujienos

Renginiai – meilės architektūrai išraiška

Tarptautinė architektų bendruomenė pakviesta projektuoti „Tautos namus“ Viešu laišku pasaulinei architektų bendruomenei pranešta apie startavusį tarptautinį nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūrinės idėjos konkursą. Šis tarptautinis konkursas – pirmasis Baltijos šalyse, organizuojamas su Tarptautine architektų sąjunga. Idėjų konkursas tęsis iki birželio 25 d., statybas planuojama pradėti 2021 metais. Profesionalai kviečiami dalyvauti tarptautiniame architektūriniame konkurse ir projektuoti daugiau nei pastatą – tikimasi, kad „Tautos namais“ pavadintoje salėje vyks įspūdingi, pasaulinio garso kultūriniai renginiai, o ši erdvė virs Europos kultūros židiniu. „Tai unikali idėja ir proga viso pasaulio architektams prisidėti prie Vilniaus istorijos kūrimo. Organizuoti tokius tarptautinius konkursus yra labai atsakinga ir sunku. Tačiau istorija rodo, kad būtent toks kelias veda į sėkmę. UNESCO kartu su Lietuvos architektų sąjunga darė viską, kad atsirastų sąlygos tokiems konkursams. Manau, šiandien Vilniui didelis įvykis, kai pastatas pradeda savo istoriją. Dėl šio konkurso man gaila tik vieno – kad negaliu pats jame dalyvauti“, – sakė Tarptautinės architektų sąjungos generalinis se kretorius Serbanas Tiganas. Architektūrinio konkurso dalyviai turės suprojektuoti patį pastatą, dvi koncertines sales (1700 ir 500 žiūrovų), erdvų vestibiulį, iš kurio atsivertų vaizdas į įspūdingą miesto panoramą, ir patalpas įvairiai kitai kultūrinei veiklai. Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos. Pateiktas idėjas architektūriniam konkursui vertins tarptautinė komisija: architektai ir kiti profesionalai iš Austrijos, Ispanijos, Nyderlandų, Šveicarijos ir Lietuvos. Konkurso pirmosios vietos laimėtojui bus skirta 60, antrosios – 40 tūkst. eurų.

4 2019 vasaris

Vasario 21-ąją prasidėjo ir visą mėnesį, iki pat kovo 22 d., vyks Architektūros pokalbių fondo organizuojamas penkių nemokamų paskaitų ir filmų ciklas BELOVED ARCHITECTURE („Mylima architektūra“). Renginiai vyks MO muziejuje. 24-ojo architektūros pokalbių ciklo kuratoriai – vienas gerbiamiausių šiandienos Lietuvos architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rolandas Palekas ir naujos kartos architektūros biuro DO ARCHITECTS įkūrėja Gilma Teodora Gylytė, abu prisidedantys prie žinios apie kokybišką architektūrą skleidimo. R. Palekas ir G. Teodora Gylytė kvies kalbėtis apie meilę architektūrai ir architektūros siekį tapti mylimai. Tokia architektūra visada kuria teigiamus pokyčius ir provokuoja šalia esančią aplinką keistis. Šio ciklo metu paskaitas skaitys ir diskutuoti kvies pasaulinio garso menininkai ir architektai, tokie kaip režisierius Ila Bêka („The New York Times“ pristato „Bêka&Lemoine“ kaip kultines

šiandienos Lietuvos architektų, Lietuvos naci onalinės kultūros ir meno premijos laure atas Audrius Ambrasas. Galiausiai perversmą urbanistiniame planavimo ir miesto suvokimo srityje padariusio Nyderlanduose įsikūrusio biuro „WEST 8“ partneris Martinas Biewenga. Ciklą užbaigs literatūros tyrinėtojos Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, eseisto Ernesto Parulskio ir avangardinio repo atlikėjo Žygimanto Kudirkos-Mesijaus asmeninės refleksijos meilės architektūrai tema. Taip pat ciklo metu bus rodomi kultiniai „Bêka&Lemoine“ kino filmai. Jie visuomet rodomi reikšmingiausiuose moderniosios architektūros pastatuose, atskleidžiant kasdienybės ir netobulumo grožį, glaudų ryšį tarp dizaino ir žmogaus, gyvenimo architektūriniuose šede vruose ypatumus. Architektūros pokalbių fondas yra unikali bendruomenės suburta edukacinė architektūros platforma, jau 10 metų aktyviai veikianti Lietuvoje. Jo siekis – skleisti kokybiškas idėjas

architektūros pasaulio asmenybes, o „MoMA“ visus jų darbus įtraukė į savo nuolatinę kolekciją). Taip pat pasaulyje žinomas ir itin daug dėmesio bibliotekoms, kaip esminiams miesto traukos taškams, skiriantis šveicarų architektas Maxas Dudleris bei vienas įtakingiausių

apie architektūrą. Kasmet fondas organizuoja du paskaitų ciklus, kuriuos sudaro penkios įkvepiančios paskaitos. Šių ciklų metu paskaitas skaitė Janas Gehlas, Aaronas Betsky, Ole Boumanas, Reinieris De Graafas ir kiti žymūs architektai.

Lietuvos architektų rūmai kovą ruošiasi svarbiausiam metų susirinkimui Lietuvos architektų rūmų nariai kovo 29 d. ir vėl rinksis ataskaitiniame rūmų narių susirinkime, vyksiančiame parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Svarbiausiame architektams susirinkime bus pristatytos metinės ataskaitos, svarstomas 2020 m. biudžetas ir nario mokestis, keičiamas Statutas. Susirinkime, planuojama, dalyvaus ir svarbus kviestinis svečias iš Europos architektų tarybos, kuris pristatys pranešimą apie kitų šalių patirtį, vykdant ekspertinį vertinimą (analogišką RAT veiklai Lietuvoje), taip pat pirmą kartą vyks

„Lietuvos architektų žiedo“ apdovanojimai. Lietuvos architektų žiedu rūmų tarybos sprendimu bus apdovanoti trys nusipelnę Lietuvos architektai: a. a. Algimantas Nasvytis, Vytautas Jurgis Dičius ir Eugenijus Viktoras Miliūnas. Lietuvos architektų žiedo idėjos autorius – architektas Audrys Karalius, o apdovanojimą kuria žinomas skulptorius Kunotas Vildžiūnas. Šiuo metu Lietuvos architektų rūmai vienija 1368 narius. Lietuvos architektų rūmų inf.

Pėsčiųjų tilto per Nerį, vedančio prie parodų ir kongresų centro „Litexpo“, architektūrinės idėjos konkurse sulaukta 16 dalyvių. Du mėnesius trukusiame konkurse 16 kūrėjų pasiūlė šiuolaikiškų, funkcionalių ir prie aplinkos derančių tilto idėjų. Pėsčiųjų tiltas sujungs Lazdynus ir Vilkpėdę su Naujamiesčiu, o pėstiesiems ir dviratininkams leis patogiau pasiekti centrą „Litexpo“, skatins po miestą judėti dviračiais ar kitomis ekologiškomis transporto priemonėmis. Sostinės savivaldybė žada, kad tiltas per Nerį padės išspręsti ir automobilių stovėjimo problemas abiejose Neries pusėse, leis dvirati-

Pasirodė knyga „Architektūrinės ir urbanistinės idėjos Šiauliuose“ išnaudoti jas vilniečių poilsiui, įrengti kavines, kur galėtų vykti ir muzikos pasirodymai. Geriausios konkurso idėjos bus apdovanotos premijomis: pirmosios vietos laimėtojui bus skirta 9, antrosios 7, trečiosios – 4 tūkst. eurų. Po ekspertų komisijos sprendimo su geriausios konkurso idėjos laimėtoju bus sudaryta sutartis. Kitame etape bus pradėtas rengti techninis projektas ir skelbiamas statybos darbų vykdytojo konkursas. Skaičiuojama, kad projekto parengimo ir statybos kaina neturėtų viršyti 5 mln. eurų, o naujasis pėsčiųjų tiltas bus pastatytas per ketverius metus.

ninkams lengviau pasiekti centrinę miesto dalį. Ne vieno dalyvio siūlomos tilto idėjos apima ir papildomas erdves tilto zonoje – siūloma

naujienos

Pėsčiųjų tiltą per Nerį panoro projektuoti 16 architektų komandų

Lietuvos architektų sąjungos Šiaulių skyrius pristatė savo pastangomis išleistą knygą „Architektūrinės ir urbanistinės idėjos Šiauliuose“. Knyga apima maždaug 60 metų laikotarpį ir at spindi Šiaulių miesto vystymosi procesus architektų akimis. Ši knyga skirta pagerbti visiems architektams, kurie dirbo, gyveno ir kūrė Šiauliuose. Prie knygos leidybos, renkant informacinę medžiagą, prisidėjo Šiaulių miesto architektai ir Lietuvos architektai, atskirais laikotarpiais dirbę Šiauliuose. Knygos autorius – architektas, profesorius Algis Vyšniūnas, idėjos autorė ir projekto kuratorė – Lietuvos architektų sąjungos

Vilniaus savivaldybės inf.

Šiaulių skyriaus valdybos pirmininkė architektė Rūta Stuopelienė.

situacija

Paprasčiau nebūtinai prasčiau Kristina BUIDOVAITĖ

Žinia apie privalomą A energinio naudingumo klasę prieš kelerius metus sutikta skeptiškai. Net ir kartą atidėjus reikalavimo įsigaliojimo terminą, nuogąstauta, kad rinka taip ir nesuspėjo pasiruošti. Perėjimas nuo A prie A+ klasės buvo kur kas sklandesnis. Po poros metų laukia aukščiausias laiptelis – A++ klasė, tik jau dabar žadama – pasiekti jį taps lengviau, mat dėl vis aktyviau naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių palaimintas reikalavimų švelninimas.

Korekcijos padės taupyti etų pradžioje Aplinkos ministerija informavo apie statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ pokyčius. Pasikeitimai, anot Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyriausiosios specialistės Aurelijos Bielskytės-Petrenko, susiję su dar 2010-aisiais Europos Parlamento ir Tarybos priimta pastatų energinio naudingumo direktyva. 2017 metais buvo nustatyti minimalūs optimalūs sąnaudų atžvilgiu energinio naudingumo lygiai pastatų dalims, kuriais remiantis pakoreguoti esami reikalavimai atitvarų ir inžinerinių sistemų norminėms savybėms. Beje, kie kviena ES šalis narė pagal minėtą metodiką minimalius reikalavimus pastatams ir jų dalims nusistatė pati. Taigi, STR visų pirma patikslinti reikalavimai pastatų atitvarų ir inžinerinių sistemų norminėms

savybėms. Padidinus pastatų atitvarų šilumos Pirmasis oficialiai įregistruotas A++ klasės pastatas – „Pilnų namų bendruomenės“ valgykla. (Architektas Edvardas Minkevičius).

6 2019 vasaris

Reikalavimai A+ energinio naudingumo klasės gyvenamiesiems pastatams

Iki 2019-02-01

Nuo 2019-02-01

0,25 < – C1 < – 0,375; C2 < – 0,80

Pastato (jo dalies) energijos vartojimo vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 vertės

C1 < – 0,5; C2 < – 0,80

Stogai: 0,09; Sienos: 0,11; Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros: 0,85

Gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientų U(A+) (W / (m2 × K)) vertės

Stogai: 0,12; Sienos: 0,13; Langai, stoglangiai, švieslangiai ir kitos skaidrios atitvaros: 0,9;

Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80

Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas, kai pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema

Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,75

Privaloma

Sandarumo matavimo privalomumas

Privaloma

Ilginių šilumos tiltelių skaičiavimo privalomumas

Neprivaloma

perdavimo koeficientus (pavyzdžiui, gyvenamojo pastato sienos šilumos perdavimo koeficientas padidintas nuo 0,11 W/(m²×K) iki 0,13 W/(m²×K), pastato energijos vartojimo rodiklio reikšmės padidėjo, taigi, A+ energinio naudingumo klasės pastatuose leidžiama suvartoti daugiau energijos. Kaip paaiškino ministerijos specialistė, ieškant racionaliausio sprendimo, buvo atlikta daugybė preliminarių skaičiavimų su įvairiais atitvarų apšiltinimo lygiais, pasitelkus kuriuos siekta nustatyti tokius reikalavimus atitvarų šiluminėms savybėms, kad A++ energinio naudingumo klasės pastatai su įvairiomis inžinerinėmis sistemomis atitiktų reikalavimus optimaliam minimaliam energinio naudingumo lygiui. Pastato energinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui patenkinti, įskaitant energiją pastato šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms, t. y. energijos kiekį, reikalingą naudoti pastatą pagal jo paskirtį.

Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) duomenimis, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, kurių naudingasis plotas yra apie 200 kv. m, energijos sąnaudos A energinio naudingumo klasės pastatui 52–55 kWh/m2 per metus, A+ yra 49 kWh kv. m per metus. „Investuodami į aukšto energinio naudingumo būstą, gerokai sumažiname jo eksploatacines išlaidas. Kuo energiškai efektyvesnį pastatą statysime, tuo mažesnis energijos poreikis bus reikalingas, vadinasi, tuo daugiau galėsime sutaupyti“, – komentavo pašnekovė. Dar vienas STR pokytis – nuo 0,80 iki 0,75 sumažintas rekuperatoriaus naudingumo koeficientas (kai pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema). Galiausiai apsispręsta, kad nelieka privalomo ilginių šilumos tiltelių skaičiavimo, norint pasiekti A+ energinio naudingumo klasę. Tiesa, statytojai neturėtų pernelyg atsipūsti: išlieka reikalavimas prieš statybos užbaigimo procedūras atlikti statinio sandarumo matavimus.

Pakaks prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, kad būtų pasiekta A++ klasė. / Edmundas MONTSVILAS /

situacija Pokyčius STR nulėmė ir tas faktas, kad centralizuotos šilumos tiekėjai vis daugiau šilumos energijos pagamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. / Edmundas MONTSVILAS /

Valstybė rodys pavyzdį Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Edmundas Monstvilas, pats prisidėjęs prie STR pokyčių, komentavo, kad padidinti pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai reiškia plonesnį atitvarų šiltinimo sluoksnį. Skaičiuojama, kad stogų šiltinimo sluoksnis gali sumažėti 10 cm, sienoms prireiks 5–8 cm plonesnio šiltinimo sluoksnio, grindims kiek mažiau. Mokslininkas patvirtina – išlaidos pastatų apšiltinimui tikrai sumažės. „Pokyčius STR nulėmė ir tas faktas, kad cen tralizuotos šilumos tiekėjai vis daugiau šilumos energijos pagamina iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tam pasitarnauja, pavyzdžiui, biodegalų

projektuotojai sugaišdavo daug laiko. Kita vertus, prievolė juos skaičiuoti visgi turėjo ir teigiamą pusę – specialistai buvo priversti išmokti tą daryti. Mat ilginiai šilumos tilteliai – kone pagrindinė šilumos netekimo priežastis. Per ilginius šilumos tiltelius, netinkamai juos įrengus, prarandama apie 15–20 proc. pastate suvartojamos šiluminės energijos, o tinkamai juos įrengus šiuos praradimus galima sumažinti iki 3–5 procentų. Sandarumo rodikliai, anot pašnekovo, nesikeitė. Tik, pastebėjus, kad pastatuose, kur dideli vartai, pavyzdžiui, autoservisuose, garažuose, užtikrinti reikiamo sandarumo neįmanoma, tokiems specialios, paslaugų ir transporto paskirties pastatų patalpoms su vartais sandarumo reikalavimai nebebus keliami, nors jį išmatuoti būtina.

deginimo technologija. Taigi, pakaks prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, kad būtų pasiekta A++ klasė“ – reziumavo pašnekovas. Kalbėdamas apie nebeprivalomą ilginių šilumos tiltelių skaičiavimą, mokslininkas pabrėžė, kad, viena vertus, praktikoje skaičiuojant ilginius šilumos tiltelius, nestigdavo klaidų,

Beje, valstybė, panašu, imasi vedlio vai dmens – naujai statomi valstybės, savivaldybių pastatai jau nuo šių metų sausio turi atitikti A++ reikalavimus. Anot E. Monstvilo, šis reikalavimas įsigaliojo ypač palankiu metu – kai A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus galima pasiekti palyginti nesudėtingai.

...be šiluminių tiltelių!

Karkaso sistema vėdinamiems fasadams • Efektyvus sprendimas A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatams. • Gaminama iš bazalto pluošto kompozito ir spec. aliuminio lydinio AW 6063 T6. • Bazalto pluošto kompozito λ = 0,237 W/mK. • Konsolės taškinio šiluminio tiltelio χ = 0,00034 W/K. • Galimas apdailos svoris iki 55 kg/m2. • Degumo klasė iki A2. • Tarnavimo laikas ≥ 100 metų. • Greitas ir paprastas montavimas.

UAB „Serfas“ | Technikos g. 7B | Kaunas LT-50219 Informacija pardavimo ir techniniais klausimais: 8 610 08269 Informacja technniais klausimais: 8 620 42531 8 2019 vasaris info@aloon-thermo.lt | www.aloon-thermo.lt

Užs.

Neišnaudotos polistireninio putplasčio galimybės Keičiasi ne tik energinio naudingumo reikalavimai, bet ir būdai jam pasiekti – polistireninio putplasčio gamintoja – bendrovė „Šilputa“ – surado būdą, kaip patobulinti jau daugiau nei pusšimtį metų naudojamos termoizoliacinės medžiagos savybes. Rezultatas – lankstumas įgyvendinant įvairiausius projektus. Mat gamintojams nei plokščių storis, nei matmenys – anoks iššūkis.

Tapo lankstesni astaraisiais metais reikalavimai atitvarų (sienų, grindų, stogų) šiluminei varžai beveik padvigubėjo, taigi, tradicinių šiltinimo sprendimų nebepakanka. Kaip paaiškino bendrovės „Šilputa“ direktorius Ježy Makovski, iki šiol, gaminant polistireninio putplasčio plokštes tradiciniu būdu, buvo formuojami 5 kub. m blokai, 2 savaites brandinami jų nepjaustant, o tai reiškė didelius sandėliavimo plotus arba ilgesnį gamybos laiką pačiu statyboms ar renovacijai palankiausiu metu. Kita vertus, projektuojant energiškai efektyvius pastatus, jiems apšiltinti parenkamos įvairaus storio polistireninio putplasčio plokštės, tai gamintojams reiškia sudėtingą gamybos procesą ir daugybę atliekų. Bendrovės „Šilputa“ prieš daugiau nei metus priimtas sprendimas – rinkai pasiūlyti polistireninio putplasčio plokštę fasadui šiltinti „Šillfoam Thermoplus“, išsiskiriančią ne tik labai tiksliais matmenimis, gniuždymo, lenkimo ir atplėšimo bandymų rezultatais, gerokai viršijančiais standar-

to reikalavimus, bet ir, kas svarbiausia, puikiomis šilumą izoliuojančiomis savybėmis (λD = 0,030 W/ (m K). Šiomis plokštėmis dengiamas 40 proc. didesnis plotas (0,72 ≥ 0,5 (m²), dėl to darbas tampa spartesnis. Plokštes įmanoma pagaminti bet kokio storio (nuo 50 iki 300 mm (1 mm žingsniu).

Sprendimas visoms pastato dalims Statant A+ energinio naudingumo klasės pastatus, apšiltinimo sluoksnis gali siekti 30–35 cm, jei naudojamas tradicinis baltasis polistireninis putplastis. Naudojant „Šillfoam Thermoplus“, pakaktų kuklesnio termoizoliacijos sluoksnio. Reljefinis plokščių paviršius reiškia geresnį klijų sukibimą, taigi, ben drovės „Šilputa“ ir nepriklausomos laboratorijos specialistai bando išsiaiškinti, ar dėl reljefinio plokščių paviršiaus būtų galima naudoti mažiau smeigių arba jų visai atsisakyti. „Šillfoam“ polistireninio putplasčio plokštės pa-

30 cm, gyventojai, užbaigus renovacijos darbus, gyvens dar šiltesniame name, nei tikėjosi. Beje, „Šilputa“ gamina 3 rūšių mažo įmirkio polistireninio putplasčio gaminius, skirtus pamatams apšiltinti. Juos galima naudoti vietoj brangesnio ekstruzinio polistireninio putplasčio. Bendrovės „Šilputa“ specialistų pasiūlymai statantiems energiškai efektyvius pastatus – naudoti polistireninio putplasčio ICF blokelius, tinkamus iki 25 m aukščio pastatų statyboms, „Thermo floor“ polistireno plokštes šildomosioms grindims bei polistireninio putplasčio klojinius perdangoms įrengti. www.silputa.lt

naudotos daugiabučiui Latvių gatvėje, sostinėje, siekiančiam A+ energinio naudingumo klasės, apšiltinti. J. Makovski patikslino, kad daugiabučio fasadui apšiltinti būtų pakakę 28 cm storio termoizoliacinio sluoksnio, tačiau kadangi buvo suprojektuota

Leono Garbačausko nuotr.

Vienintelis Vilniuje išmanusis namas Ant sostinėje analogų neturinčio gyvenamojo namo Kalnėnuose neseniai Audronė FILIMANAVIČIENĖ

iškeltas pabaigtuvių vainikas. Namui sukurti pasitelkta daug žinių ir pastangų. Rezultatas pranoko lūkesčius. Pastatas išsiskiria modernia architektūros raiška, originaliu interjeru, aukštos A++ klasės energiniu naudingumu ir maksimaliu komfortu.

Architektūra be ribų šskirtinio pastato generalinis rangovas – bendrovė „Constra“. Direktorius Slavomir Volkov, pristatydamas inovatyviais sprendimais išsiskiriantį namą, akcentavo kokybę, kurią čia lėmė daugiametė patirtis. „Kartu su patyrusių architektų, konstruktorių, energinio naudingumo vertintojų komanda

10 2019 vasaris

pavyko įrodyti, kad ir A++ klasės namas gali būti labai išvaizdus ir funkcionalus. Dirbdami įsitikinome beribėmis architektūros galimybėmis“, – teigė bendrovės vadovas. Anot S. Volkov, Lietuvoje šiuo metu tokios aukštos energinės klasės gyvenamųjų namų yra 8. Tačiau kito tokio sudėtingumo ir funkcionalumo A++ energinė klasės namo, kuriame dar būtų įdiegtos itin pažangios technologijos ir įkūnyta pati moderniausia architektūra, šalyje dar nėra.

Įkvėpė pati gamta Šis nepaprastas namas – statinys su vitrininiais langais, išdėstytais nuo grindų iki pat lubų, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios dienos šviesos. Vieno aukšto pastate dominuoja natūralios medžiagos – betonas, medis, stiklas. „Įkvėptas gamtos namas. Sienos sumūrytos iš keraminių plytų, nestandartinis apšiltinimas – vietoj polistireninio putplasčio panaudota

Leono Garbačausko nuotr.

Name – daug betono

Viskas gerai apgalvota Elektros energiją namui generuoja ant stogo sumontuota saulės jėgainė, kurios galia siekia 10 tūkst. kW per metus. Namo gyventojams tokio elektros kiekio visiškai pakanka. „Name įrengtas dvipusis elektros skaitiklis. Vasarą, kai daug saulės, jėgainės modulių pagamintą elektros perteklių galima perduoti saugoti elektros tinklams. Žiemą, kai elektros sugeneruojama mažiau, sukauptą energiją galima susigrąžinti už simbolišką mokestį“, – komentavo S. Volkov.

Pasiekti aukštą energinį naudingumą padėjo ir generalinio rangovo įdiegti gerai apgalvoti statybos sprendimai – maksimalus pastato sandarumas ir be galingos saulės jėgainės dar pastatytas šilumos siurblys su vertikaliais gręžiniais į žemę. Unikali technologija namą žiemą šildo, o vasarą vėsina. Saulės jėgainės elektra šildomas šalia įrengto baseino vanduo. Baseiną gaubianti konstrukcija sumanyta taip, kad nepalankiu oru sulaikytų šilumą, o vasarą stiklinius gaubto fasadus būtų galima visiškai atidengti. Bendrovės „Constra“ direktorius S. Volkov, paklaustas, kaip jo vadovaujama bendrovė ryžosi įgyvendinti sudėtingą ir didelių investicijų pareikalavusį objektą, atsakė paprastai ir lakoniškai: „Viskas buvo apgalvota nuo pradžių iki pabaigos.“ Projekto architektas Vytautas Avietynas (www.tvyroore.lt), interjero autorius Andrius Vekerotas, architektų studija „Archtik“.

Leono Garbačausko nuotr.

Kompaktiškame name nestinga erdvės. Daugiau nei 200 kv. m plote – bendra virtuvės ir svetainės erdvė, trys miegamieji, darbo kambarys, pirtelė, techninės patalpos su skalbykla. Grindys išklotos ąžuolinėmis balintos spalvos lentomis. Virtuvės–svetainės grindyse atsirado betono inkliuzai, betoninis virtuvės salos stalviršis ir iš

betono išlieta spinta su židiniu. Visa tai pagamino įmonės „Constra“ specialistai. Nupoliruoti betoniniai paviršiai tapo lygūs, švelnūs, puikiai valomi. Namo interjere vyrauja skandinaviškas minimalizmas. Minkštieji baldai įsigyti, kiti pagaminti pagal užsakymą. Baldų furnitūra – iš natūralios spalvos ąžuolo lukšto. „Protingame“ name įdiegta patikima automatikos sistema. Su išmaniai valdomais prietaisais reguliuojamas apšvietimas, užtraukiamos ir atitraukiamos užuolaidos, valdomi vartai, stebėjimo kameros, vaizdo ir garso prietaisai. Didžioji sistemos dalis veikia automatiškai.

Leono Garbačausko nuotr.

akmens vata. Fasadas iš natūralios medienos, kuri vyrauja ir pastato viduje. Atsisakėme plastiko. Šiek tiek ekstrudinio polistireno panaudojome klodami grindis, bet jis užbetonuotas“, – tęsė įmonės „Constra“ direktorius. Net tvora pagaminta iš natūralios medžiagos – rūdintojo plieno. Metalo paviršius primena natūralią koroziją, bet yra lyg apsauginis dažų sluoksnis, neleidžiantis rūdims plėstis. „L“ raidės formos stačiakampis statinys plokščiu stogu priderintas prie tvarkingos aplinkos, stačiakampio baseino. „Projektuotojams ypatingų pageidavimų, kaip turėtų atrodyti namas, nebuvo pateikta. Dirbome su mums gerai žinomais architektais. Jie pateikė savo projektinius pasiūlymus ir viskas tiko“, – sakė S. Volkov.

12â&#x20AC;&#x192; 2019 vasaris

forumas

Šv. Jokūbo ligoninės kompleksas – ko išmokome?

Karina SĖRIKOVA

Šv. Jokūbo ligoninės kompleksas, kurį prieš daugiau nei dvejus metus įsigijo „Lords LB Asset Management“ antrinė bendrovė „Orkela“ ir ketino jame statyti 45 mln.

forumas / 1

Daugiausia proble mų ir pasipriešinimo sulaukia tie projektai, kurie yra paviešinami per vėlai.

vertės biurus bei viešbutį, po šios žinios atsidūrė po didinamuoju stiklu. Paskutinės šios istorijos naujienos – pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri veikia šalia Kultūros paveldo departamento (KPD), nustatė naujas vertingąsias Vilniaus Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno ansam blio ir Šv. Jokūbo ligoninės statinių komplekso savybes. Dėl šios prie-

Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Pirmosios nepriklausomos vertinimo komisijos pateiktame ir KPD įregistruotame akte įrašytos naujos vertingosios savybės. Paprašėme KPD detaliau paaiškinti, ką minėtoje teritorijoje galima daryti, ko negalima, ką reikia išsaugoti ir t. t. Kitaip tariant, norime aiškių rekomendacijų ir reglamentų, kad architektams netektų patiems interpretuoti. Konkurso stabdymas niekam nenaudingas, o jame dalyvaujantiems architektams – ypač skausmingas. Juk jie planuoja savo laiką, įdarbina žmones, galų gale, sunkiai dirba. Gaila, kad susiklostė tokia situacija, jog arkliai keičiami viduryje upės. Tikėtina, kad po paaiškinimo, kurį gausime iš KPD, konkurso dalyviams teks keisti projektus, o tai bus nuostolis ir laiko, ir finansine prasme. Deja, visuomet apsidrausti, kad nepasikartotų panašūs scenarijai, nepavyksta. Paprastai viskas vyksta pagal panašią schemą: kol kažkoks pastatas ar visa teritorija yra

apleista ir joje niekas nevyksta, nelabai kam ji terūpi. Kai paaiškėja, kad ten vyks kokie nors pokyčiai, tuomet visi atsigręžia ir pradeda kelti klausimus, ar pakankamai bus apsaugotas kultūrinis paveldas ir pan. Šie klausimai natūralūs ir gerai, kad jie kyla. Tačiau blogai, kai procesas vyksta atvirkščiai, – svarbūs klausimai užduodami ir pretenzijos keliamos ne pačioje pradžioje, o viduryje darbų. Tai dažnai atsitinka dėl nesavalaikės ar nepakankamos komunikacijos, neįtraukiant į procesą visų suinteresuotų pusių. Daugiausia problemų ir pasipriešinimo sulaukia tie projektai, kurie yra paviešinami per vėlai. Tai yra, kai visuomenė ir institucijos pastatomi prieš faktą, kad yra planuojamas kažkoks projektas, kurio jau aiški architektūra, o kartais net apdailos medžiagos. Todėl manau, kad panašias situacijas palengvintų išankstinis ketinimų atskleidimas ir tarimasis su bendruomene ir atsakingomis institucijomis kuo

žasties pristabdytas Lietuvos architektų sąjungos (LAS) anksčiau skelbtas „Licėjaus ir viešbučio su konferencijų centru Vasario 16- os ios g. 1“ konkursas, inicijuotas pačių „Orkelos“ atstovų. Šiuo metu LAS laukia detalesnio situacijos paaiškinimo iš KPD atstovų, o tai reiškia, kad judėjimas objekte ir vėl sustojo. Ką toks projekto stabdymas signalizuoja projekto vystytojams ir architektams bei ko iš šios ir panašių klaidų jie gali pasimokyti?

ankstesnėse projekto stadijose. Taip būtų užkirstas kelias kartais ne visai pamatuotoms emocijoms.

Asmeninio archyvo nuotr.

forumas / 2

Karolis TUINYLA, projektą vystančios bendrovės „Orkela“ direktorius

wikipedia.org nuotr.

Praėjusių metų pabaigoje nusprendėme paskelbti atvirą tarptautinį architektūrinį konkursą licėjaus ir viešbučio su konferencijų centru projektams. Viena šio konkurso naujovių ir išskirtinumų – suformuota užduotis surasti sprendimus, padėsiančius atverti komplekso viešąsias erdves kultūriniam vilniečių ir sostinės svečių gyvenimui. Be to, prie konkurso vertinimo komisijos prisijungti pakvietėme ir žinomus visuomenės at stovus, tarp kurių Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus Valdančiosios tarybos narys Jacques Barbier, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, menotyros mokslų daktarė, dailės istorikė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Vertinimo komisijoje esantys tarptautinės ir šalies architektų bendruomenės nariai turėtų užtikrinti, kad siūlomi projektai atitiktų geriausią architektūros bei urbanistikos praktiką ir standartus, o visuomenės atstovai – viešąjį interesą ir vilniečių lūkesčius. Tarptautinio architektūrinio konkurso atvirumas atspindi mūsų siekį rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą, kuris padėtų įgyvendinti darnios Vilniaus plėtros viziją. Tikime, kad, pasitelkus architektų bendruomenę ir žinomus

Kartu su Lietuvos architektų sąjunga skelbdami atvirą tarptautinį architektūrinį konkursą, planavome ir toliau siekiame pasitelkti ambicingus Lietuvos bei užsienio šalių architektus. visuomenės atstovus, konkurso rezultatai atsakys į visus ekspertams ir visuomenei iškilusius klausimus. Sulaukėme nemenko susidomėjimo iš konkurso dalyvių, o naujos komplekso perspektyvos turėjo paaiškėti jau kovo viduryje. Tačiau, kaip jau pranešė konkursą organizuojanti Lietuvos architektų sąjunga, sausio pabaigoje Kultūros paveldo departamentas įregistravo naują teisės aktą, nustačiusį naujas komplekso statinių vertingąsias savybes. Kadangi konkurse dalyvauja ir užsienio architektai, o objektas yra saugomas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą, siekiame kartu su Kultūros paveldo departamentu, Kultūros paveldo centru, Lietuvos architektų sąjunga ir kitomis organizacijomis kuo aiškiau išaiškinti apsaugos reglamentą bei sudaryti vienodas sąlygas visiems konkurso dalyviams. Dėl šios priežasties šiuo metu konkursas yra trumpam pristabdytas – iki tol, kol bus parengtas išaiškinimas ir individualus apsaugos reglamentas komplekso teritorijai. Artimiausiu metu sulaukus ekspertų atsakymo, konkurso sąlygos bus atitinkamai pakoreguotos, nurodant konkrečius apsaugos rei-

kalavimus ir galimybes plėtrai. Tuomet ir tęsime naujų perspektyvų Šv. Jokūbo kompleksui paiešką, adekvačiai pratęsdami konkurso terminus. Bet kuriuo atveju, komplekso vertingųjų savybių įregistravimas konkurso idėjos nekeičia. Mes tai vertiname kaip dar vieną nuoseklaus proceso etapą, kuris yra būtinas konstruktyviam dialogui su kultūros paveldo apsaugos institucijomis vystyti ir pateisinti vilniečių lūkesčiams, susijusiems su komplekso atnaujinimu. Kartu su Lietuvos architektų sąjunga skelbdami atvirą tarptautinį architektūrinį konkursą, planavome ir toliau siekiame pasitelkti ambicingus Lietuvos bei užsienio šalių architektus, kartu ieškoti idėjų, kaip sutvarkyti ir apsaugoti paveldo objektą bei pritaikyti buvusios Šv. Jokūbo ligoninės pastatų kompleksą šiuolaikinio Vilniaus poreikiams. Esame įsitikinę, kad konkurso dalyviams iš Lietuvos ir užsienio neturėtų trūkti motyvacijos įveikti visus su šiuo projektu susijusius iššūkius. Jų pasiūlytas projektas gali tapti senos ir modernios architektūros simbiozės pavyzdžiu ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms valstybėms, sprendžiančioms tvaraus miestų vystymo klausimus.

forumas / 3

Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento direktorius 14 2019 vasaris

Šiuo metu susidariusi situacija labai daugi alypė – nei visuomenės, nei kultūros paveldo srities specialistų netenkina tas projektas, kuris stikliniais antstatais apstato ir saugomą bažnyčios, ir vienuolyno kompleksą bei tampa svarbiausia dominante šiame ansamblyje. Tačiau projekto vystytojų nepasitenkinimas sąlygų keitimu jau pradėjus projektavimo etapą taip pat yra suprantamas. Tam tikri anksčiau savivaldos lygmeniu vykę veiksmai, susiję su vertingųjų savybių nustatymu ir planavimo dokumentų

keitimu buvusios ligoninės teritorijos dalyje, sukėlė savotišką atoveiksmį, pasibaigusį Vertinimo tarybos akto papildymu ir apsaugos zonos nustatymu. Minimas naujų vertingųjų savybių, apsaugos zonų nustatymo, įpusėjus konkursui, atvejis tikrai nėra skatintinas reiškinys, nors kai kada jis yra tiesiog būtinas. Pasklidus pirmojo projekto vizualizacijai, ir institucijos, ir visuomenė įžvelgė pavojų valstybės saugomam objektui – 7 aukštų stikliniai pastatai tikrai užgožtų visą Jokūbo bažnyčios ir vienuolyno ansamblį.

Konkurso sąlygų pakoregavimas, tikėtina, leistų pritraukti tarptautinės patirties turin čių projektuotojų, sulaukti originalių idėjų ir visoms pusėms priimtinų sprendinių. Vertinimo taryba pagal naujai pateiktą medžiagą priėmė būtent tokį sprendimą, jis buvo dar pakartotinai apsvarstytas, projekto vystytojai apie tai žinojo, dalyvavo debatuose, bet paveldosaugos reikalavimų neįtraukė į konkurso sąlygas. Tad dabar galimi du keliai: ilgamečių teisminių ginčų (bandant atšaukti Vertinimo tarybos sprendimus ir įsiveliant į daug metų trunkančias procedūras) arba bendras sutarimas siekti naujos architektūrinės kokybės ir kertinių paveldotvarkos principų išlaikymo. Konkurso sąlygų pakoregavimas, tikėtina, leistų pritraukti tarptautinės patirties turinčių projektuotojų, sulaukti originalių idėjų ir visoms pusėms priimtinų sprendinių. Kadangi investuotojai taip pat sutiko atsitraukti nuo savo maksimalaus plano, šiuo metu vyksta dalykinės diskusijos, iš vienos

pusės dalyvaujant jų atstovams ir advokatams, iš kitos – Kultūros paveldo departamento ir jo Vertinimo tarybos, LAS, Kultūros ministerijos ir kitų institucijų specialistams. Ir reikia tikėtis, kad bus surastos konkurso pratęsimą užtikrinančios formuluotės. Kultūros paveldo departamentas yra įsipareigojęs parengti reglamentą, kuriame būtų aiškesni kriterijai dėl galimų apsaugos zonos, vidinio kiemo, atskirų statinių tvarkymo principų. Suprantu ir investuotojus, tačiau prieš tai vykę žingsniai tikrai nebuvo pavyzdys, kaip tokiais atvejais reikia elgtis. Konkurso medžiaga buvo parengta labai greitai, nesikonsultuojant dėl kertinių paveldosaugos principų, nors vystytojai tikrai žinojo, kokios vertingosios savybės bus naujai tvirtinamos. Žodžiu, trinties yra, bet nesinorėtų, kad teritorija ir statiniai vėl

forumas / 3

dešimtmečiams liktų stovėti apleisti – jie turi tarnauti naujoms veikloms, bet ir išsaugoti svarbiausias vertingąsias savybes, o bažnyčia ir vienuolynas liktų matomas praeiviams, turistams. Bet vystytojai visada siekia savų tikslų, susijusių su investicijų grąža, ir tai nieko neturėtų stebinti, tačiau ne didžiuoju stikliniu projektu turėtume „puošti“ Lukiškių prieigas. Sprendimo suradimas būtų geras pavyzdys visuomenei, kad galima rasti kompromisą tarp verslo ir viešojo intereso, bet labai nejauku, kai kompromisų buvo siekta tik paveldo sąskaita. Visiems vienodai suprantamų vertingųjų savybių nustatymo kriterijų įvedimas bei sunorminimas ir yra vienas svarbiausių mūsų institucijos ateities siekių. O ateityje turi būti surasta aiškesnė vertingųjų savybių nustatymo akto, apsaugos reglamento ir teritorijų planavimo dokumentų sąveikos forma – jie turi vienas su kitu derėti, vienas kitą papildyti, detalizuoti.

Connecting Global Competence

THE HEARTBEAT OF OUR INDUSTRY All Key Players. All Trends. All Innovations. bauma is more than the world’s leading trade fair: it is the heartbeat of the industry. With around 600,000 participants, additional halls, and larger space. For even more business.

YOUR VISIT. YOUR BUSINESS. YOUR TICKET.

Munich, April 8–14, 2019 www.bauma.de Contact: German-Baltic Chamber of Commerce in Estonia, Latvia, Lithuania • muenchen.lt@ahk-balt.org • Tel. +370 5 264 7377

interviu

Ko išmokė renovacija? Renovacijos vedliai, pastaruoju metu sumuodami gautas daugiabučius atnauKristina BUIDOVAITĖ

jinti panorusių gyventojų paraiškas, optimistiškai skelbia – lietuviai vis labiau (pasi)tiki renovacija. Optimizmui įkvepia ir gyventojų noras siekti B ar A++ energinio naudingumo klasės arba keliasdešimties namo gyventojų palaimintas sprendimas prisijaukinti saulės kolektorius ir geoterminį šildymą. BETA direktorius Valius Serbenta – apie renovacijos šiandieną.

Vasario 1-ąją baigėsi paraiškų daugiabučiams atnaujinti pateikimo terminas. Kiek paraiškų pasiekė Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA)?

kontekste – penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose senų daugiabučių skaičius sudaro daugiau kaip 60 proc. visų šalies renovuotinų daugi abučių. Tad intensyvus darbas, didinant pastatų energinį naudingumą šiose savivaldybėse, yra itin reikšmingas visam šalies energetikos ūkiui. Išeinant iš paskutinio kvietimo „rėmų“ ir vertinant daugiabučių renovacijos rezultatus pastarųjų kelerių metų kontekste, progresas ne

„Projektų rengimo centro“ nuotr.

BETA iš 56 šalies savivaldybių pasiekė 719 paraiškų. Palyginti su praėjusio kvietimo rezultatais (buvo gautos 577 paraiškos), jų skaičius išaugo penktadaliu.

Daugiausia paraiškų gauta iš Klaipėdos ir Vilniaus miesto savivaldybių, atitinkamai pateikusių po 65 ir 58 paraiškas. Kauno miesto savivaldybė jų pateikė 36, iš Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių atkeliavo po 23. Paraiškų skaičius, gautas iš penkių didžiųjų šalies miestų, sudaro beveik 30 proc. bendro gautų paraiškų skaičiaus. Šie rezultatai ypač svarbūs vertinant procesus ne tik atskiros savivaldybės, bet ir visos šalies

16 2019 vasaris

mažiau akivaizdus. Nuo 2013 m. šalyje atnaujinti 2166 daugiabučiai, arba daugiau kaip 60 tūkst. butų. Šiuo metu atnaujinama dar daugiau kaip 400 daugiabučių. Vertinant rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, kad daugiausia daugiabučių namų atnaujinta didžiuosiuose šalies miestuose – nuo 2013 m. Vilniuje atnaujinti 179, Kaune – 165, Klaipėdos savivaldybėje – 136 daugiabučiai namai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad daugiabučių renovacija įsibėgėjusi visoje Lietuvoje – daugiabučių atnaujinimo projektai šiuo metu įgyvendinami didžiojoje dalyje šalies savivaldybių (Pagėgiai – vienintelė savivaldybė, kurioje renovacijos procesai dar neprasidėję). Ar išties pastebima tendencija, kad gyventojai jau pasirengę siekti aukštesnės energinio naudingumo klasės? Apie paskutinio kvietimo rezultatus dar sunku kalbėti, nes BETA tik pradėjo vykdyti gautų paraiškų vertinimą ir atranką. Bet jeigu šnekėtume apie pastarųjų kelerių metų daugiabučių renovacijos procesą, tai tokios tendencijos iš tiesų pastebimos. Beveik 50 proc. pagal ankstesnį kvietimą (šio kvietimo paraiškos buvo teiktos iki 2018 m. vasario mėn.) patekusių daugiabučių po renovacijos planuoja pasiekti A++ ir B energinio naudingumo klases. Ar galima teigti, kad išties įsibėgėjo kvartalinė renovacija? Tikrai taip. Vėlgi, konkrečiai galime kalbėti tik apie ankstesnių kvietimų rezultatus, nors, tik pradėjus vertinti dabartinio kvietimo paraiškas, matyti, kad nemaža dalis planuojamų atnaujinti daugiabučių yra įtraukti į savivaldybių kvartalų energinio naudingumo didinimo programas. Taigi šiame kontekste vertinant praėjusių metų kvietimo rezultatus, net trečdalis daugiabučių atnaujinimo projektų buvo įtraukti į savivaldybių parengtas kvartalų energinio naudingumo didinimo programas. Tokias programas, apimančias vieno, dviejų ir daugiau miesto kvartalų atnaujinimą, šiandien yra pasirengusios 33 šalies savivaldybės. Akivaizdu, kad kelerius metus formuotas naujas požiūris į pastatų energinio naudingumo didinimą, įgauna realų pavidalą. Kokiomis kryptimis bus dirbama toliau, didinant pastatų energinį naudingumą? Viena iš prioritetinių krypčių, didinant pastatų energinį naudingumą, turėtų tapti kompleksinis

kvartalų atnaujinimas – vis tik tol, kol bus atnaujinami pavieniai (tiek daugiabučiai, tiek viešieji) pastatai, kol renovacijos programos neapims kvartalų ar pastatų grupių, kol nebus tinkamai parenkamos ir įgyvendinamos kompleksinės energinio naudingumo didinimo priemonės, sunku tikėtis ženklesnio energinio naudingumo atskiros savivaldybės, ir, žinoma, valstybės mastu. Juolab kad naująja kryptimi žengti jau yra pasirengusios ir šalies savivaldybės – po daugiau kaip penkerius metus trunkančio intensyvaus darbo įgyvendinant naująjį daugiabučių namų atnaujinimo modelį, jų sukaupta patirtis ir įgytos kompetencijos leidžia pereiti prie kompleksinių energinio naudingumo didinimo programų įgyvendinimo, t. y. nuo pavienių pastatų atnaujinimo palaipsniui eiti prie kompleksinių energinio naudingumo didinimo priemonių, atnaujinant šilumos gamybos ir tiekimo sektorių, gatvių apšvietimo tinklus, inžinerinę infrastruktūrą ir kt. Kokios tendencijos pastebimos, ar egzistuoja renovacijos mados, renkantis šiltinimo būdą? Kaip rodo BETA turimi duomenys, gyventojai, dalyvaujantys daugiabučių namų atnaujinimo programoje, vis dažniau renkasi ventiliuojamojo fasado sistemą. Pagrindiniai pasirinkimo motyvai – paprastesnė ir mažesnių finansinių sąnaudų reikalaujanti priežiūra, taip pat galimybė fasadą įrengti žiemą. Tačiau svarbu pažymėti, kad tiek ventiliuojamojo, tiek tinkuojamojo fasado techninės charakteristikos energijos taupymo požiūriu yra gana panašios. Ar jau yra projektų, kuriuos įgyvendinant įtraukiami atsinaujinantys energijos šaltiniai? Ar jie skatinami renovacijos procese? Remiantis BETA turimais duomenimis, šalies gyventojai, nusprendę renovuoti savo daugiabutį, vis dažniau renkasi alternatyvios energijos šaltinius. Jei prieš penkerius ar šešerius metus tebuvo įgyvendinti vos keli tokie projektai didžiuosiuose šalies miestuose, tai šiandien ir mažesniųjų savivaldybių gyventojai ryžtasi išbandyti naujoves. Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą daugiabučiuose valstybė remia jau nuo 2013 m. ir tas remiamų priemonių sąrašas gana ilgas. Tačiau, kaip rodo ligšiolinė patirtis, didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų, nusprendusių investuoti į alternatyvią energiją, dažniausiai renkasi saulės kolektorius šiltam vandeniui pašildyti ir geoterminį šildymą.

Akivaizdu, kad kele rius metus formuotas naujas požiūris į pastatų energinio naudingumo didinimą, įgauna realų pavidalą. / Valius SERBENTA /

renovacija

Kuo „rengsime“ daugiabučius? Aplinkos ministerijos išplatintame kvietime dalyvauti daugiabučių renovacijoje Kristina BUIDOVAITĖ

pirmąsyk paminėtas reikalavimas naudoti termoizoliacines medžiagas, turinčias Europos techninį įvertinimą. Specialistai tvirtina – toks reikalavimas anokia naujiena, tačiau jo vaidmuo itin svarbus užtikrinant į statybvietes patenkančių medžiagų kokybę.

Galimybių – ne viena statybų aikšteles patenka medžiagos, sertifikuotos pagal Europos darniuosius standartus, adaptuotus Lietuvai. Remiantis šiais standartais, termoizoliacinėms medžiagoms suteikiamas CE žen klas. Antrasis būdas gauti kokybę patvirtinantį žen klą – Europos techninis įvertinimas. Žemesnė riba – nacionalinis techninis įvertinimas, kuriuo remiantis galima sertifikuoti medžiagas ar sistemas. Nacionaliniu techniniu liudijimu paženklintos termoizoliacinės medžiagos gali būti naudojamos tik Lietuvoje. Daugelis šiltinimo sistemų – ne ketvirtos grupės pagal sertifikavimo schemą, o pirmos– trečios, kas reiškia griežtesnius sertifikavimo reikalavimus. Pagal įmonės standartą galima sertifikuoti tik tas medžiagas arba sistemas, kurias numato ketvirtoji schema. Tai yra dažai, išorės ir vidaus tinko skiediniai ir kt. Įmonės standartas naudojamas statybos produktams, kurie yra nestandartiniai, t. y. kai

nėra darniojo Europos standarto, lietuviškojo standarto, Europos ar nacionalinio techninio įvertinimo. Remiantis įmonės standartu, sertifikuojančios produktus įstaigos turi teisę atlikti sertifikavimo procedūrą. Renovacijoje populiariausios tinkuojamoji ir vėdinamoji fasadų sistemos. Renkantis vėdinamųjų fasadų sistemą, naudojami įvairiausi metaliniai, mediniai, metaliniai profiliai su plastikiniais intarpais, sumažinantys ilginių ir taškinių šilumos tiltelių susidarymą. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria ir naujų termoizoliacinių medžiagų: panaudoja kanapių pluoštus, tiria erogelio, pūstojo stiklo, polistireninio putplasčio granulių įtaką lengvųjų betonų savybėms, pasitelkia vakuumavimo sistemas, kai šilumą izoliuojančios medžiagos izoliuojamos vakuume, kad būtų išgautos geriausios šilumą išsaugančios savybės. Polistireninio putplasčio ir mineralinės vatos gamintojai, anot KTU mokslininko Žymanto Rudžionio, taip pat ieško inovacijų, padedančių sumažinti šilumos laidumo koeficientą. Lietuvoje,

pašnekovo teigimu, tik pavieniai gamintojai siūlo išbaigtus šilumos tiltelių konstrukcinius sprendimus, ypač balkonų, lodžijų, langų angokraščių ir kitų pastato elementų, kuriems reikalingi efektyvūs šilumos tiltelių sprendiniai. Tinkamai neapskaičiavus ilginių šilumos tiltelių, rasoja ar pelija sienų kampai, ypač stogo ir balkonų sandūros su atitvarine siena, langų angokraščiai bei kt.

Aliuminis renovacijos projektuose Energiškai efektyvių pastatų, ypač visuomeninių, fasadų apdailai dažnai naudojamos aliuminio kompozito plokštės, tačiau renovacijoje jos naudojamos kukliau: galbūt tokiai situacijai reikšminga viešųjų pirkimų organizavimo tvarka, kur lemiamą įtaką turi mažiausia kaina. Taip pat aliuminio gaminiai naudojami vėdinamųjų fasadų laikantiesiems profiliams (tvirtikliams) įrengti, kurie pasižymi ilgaamžiškumu, atsparumu korozijai, nedideliu konstrukcijos svoriu, dideliu tvirtumu, lengvu apdirbamumu. Aliuminis – brangesnis produktas, tačiau, KTU mokslininko žodžiais, dažnai duoda efektyvesnį rezultatą.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria ir naujų termoizoliacinių medžiagų: panaudoja kanapių pluoštus, tiria erogelio, pūstojo stiklo, polistireninio putplasčio granulių įtaką lengvųjų betonų savybėms. / Žymantas RUDŽIONIS /

18 2019 vasaris

Renovuojant daugiabučius, Ž. Rudžionio požiūriu, derėtų siekti ne C ir netgi ne B, o A energinio naudingumo klasės. Tokiam „šuoliui“ tereikia maždaug 20 proc. didesnių investicijų. Iš esmės storėja termoizoliacinės medžiagos sluoksnis, o išorinė fasado apdaila išlieka ta pati, žiūrint iš orinių atitvarų renovavimo aspektu. Beje, skaičiuojama, kad termoizoliacinės medžiagos – pigiausias elementas renovacijos sąmatoje. Tiesa, atsiranda griežtesnių reikalavimų pastato sandarumui, vėdinimo ir šildymo sistemų efektyvumui. Bet praėjus dešimtmečiui, gali prisireikti vėl renovuoti jau atnaujintus pastatus, nes jų energinis naudingumas per mažas. Kaip sako tautos išmintis – šykštus moka du kartus. Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos klausimais Dainius Čergelis paaiškino, kad išties Aplinkos ministerijos kvietime dalyvauti daugiabučių renovacijoje buvo įrašytas reikalavimas, kad išorinių sienų ir cokolio šiltinimo darbams turi būti naudojama išorinė termoizoliacinė sistema, kurią turi sudaryti kaip vieno gamintojo statybos produktas į rinką pateiktas statybos produktų rinkinys (komplektas), turintis Europos techninį įvertinimą ir paženklintas CE ženklu, arba turintis nacionalinį techninį įvertinimą, arba minėtos sistemos turi būti suprojektuotos naudojant atskirus nustatyta tvarka CE ženklu ženklinamus statybos produktus.

Daugiabučių kiemuose – vietos elektromobiliams

Pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (2018/844), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, valstybės narės nustato minimalaus įkrovimo prieigų skaičiaus įrengimo reikalavimus. Šiuo metu yra rengiamas statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ pakeitimas, kuriame bus reglamentuotas įkrovimo prieigų skaičius. Naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų bei rekonstruojamų, atnaujinamų (modernizuojamų) ar remontuojamų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų, jeigu pastate yra daugiau kaip dešimt automobilių stovėjimo vietų, turės būti įrengta bent viena elektromobilių įkrovimo prieiga ir kabelių kanalų infrastruktūra, t. y. elektros kabelių kanalai, kas penktoje automobilių stovėjimo vietoje, kad būtų galima vėliau įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas.

komentaras Šis reikalavimas, anot ministerijos atstovo, tinkuojamojo fasado sistemai taikomas jau kone dešimtmetį. Nuo šiol jis galios visoms šiltinimo sistemoms. Gamintojai, laikydamiesi naujojo įpareigojimo, patvirtina, kad yra tinkamai įvertinę šiltinimo sistemos veikimą. Aukščiausios kategorijos architektūros tyrimų, projektavimo ir ekspertizės specialistas Robertas ZILINSKAS Istorinių pastatų atnaujinimo projektuose, priklausomai nuo tokių pastatų statuso ir savybių, dažnai susiduriama su galvosūkiu, kaip rekonstruoti paveldo objektą, neprarandant jo vertės plačiąja prasme, nepažeidžiant paveldosaugos reikalavimų ir užtikrinant šiuolaikinius komforto, funkcionalumo poreikius. Lengvas ir plastiškas aliuminis nėra tradicinė senovinių pastatų statybinė medžiaga. Aliuminiui išlydyti reikalinga elektra. Kol jos nebuvo, aliuminis statybose iš viso nebuvo naudojamas. Ugnimi jis nelydomas. Tuomet statant pastatus būdavo naudojamos tokios pagal savo išvaizdą į aliuminį panašios medžiagos kaip cinkas arba alavas. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje cinkas ir alavas buvo naudojami stogų dangoms. Cinkas, beje, dar kartais buvo naudotas hidroizoliacijai – pavyzdžiui, Kauno tvirtovėje. Ir tik šiais laikais atkreiptas dėmesys į aliuminį, kuris yra praktiškas, nes jo lydinys chemiškai stabilus – nekoroduoja. Šiuo požiūriu aliuminis išsiskiria iš kitų metalų. Po kontakto su oru jis iš karto pasidengia plona oksido plėvele, kuri apsaugo metalą nuo tolesnės korozijos. Įprastomis sąlygomis jis nėra blizgus. Aliuminis, kaip pagalbinė medžiaga, labai tinkamas paslėptoms istorinių pastatų konstrukcijoms įrengti. Jis dažnai naudojamas konstruojant langus, užpildant matomus intarpus. Taigi, aliuminis puikiai praverčia dedant naujus langus į senus pastatus. Tarptautiniuose paveldosaugos dokumentuose yra nuostata, kad istoriniuose pastatuose turėtų skirtis pastato atnaujinimo elementai nuo buvusiųjų. Pastarųjų imituoti tikrai nereikia. Tad aliuminis kai kuriais atvejais tinka ir tokių statinių durims. Aliuminis, beje, dar gali būti panaudotas jį padengus kitais metalais. Pavyzdžiui, variu, galvaniniu būdu. Tokiais atvejais „aliuminiškumas“ nėra akivaizdus, bet patvarumas garantuotas, nes ši savybė būtent ir išgaunama aliuminį derinant su kitomis medžiagomis.

Turi daugiau ambicijų Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) techninius darbo projektus rengiančios bendrovės „Projektų rengimo centras“ projektų vadovas Tadeušas Meškunecas teigė, kad jo praktikoje dažniausiai daugiabučių renovacijoje naudojamas šiltinimo būdas – vėdinamojo fasado sistema. Populiariausia fasadų apdailos medžiaga – akmens masės plytelės arba fibrocementinės plokštės. Pašnekovas sakė pastebintis ir tai, kad jei prieš kurį laiką daugiabučių renovacijoje tebuvo apsiribojama C energinio naudingumo klase, pastaruoju metu kone 20 proc. daugiabučių savininkų apsisprendę palypėti vienu laipteliu – siekti B klasės. Kalbėdamas apie aliuminį atnaujinant daugiabučius, pašnekovas minėjo kelis jo panaudojimo būdus: vėdinamojo fasado karkasui įrengti (laikantysis karkasas – T ir L profiliai) naudojamas aliuminis profilis yra lengvas ir patvarus. Siekiant sumažinti šilumos tiltelius, konsolės dažniausiai naudojamos iš nerūdijančiojo plieno, kurio šilumos laidumo koeficientas aliuminį lenkia kone 10 kartų. Taip pat aliuminis naudojamas įrengiant šaltas stumdomąsias balkonų sti klinimo sistemas.

Įkandin – visuomeniniai pastatai

Viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programoje numatyta, kad Energetikos ministerija rūpinasi valstybės viešųjų pastatų energijos vartojimo naudingumo didinimu. Šio tikslo siekiama skatinant efektyvesnį energijos, reikalingos viešiesiems pastatams šildyti ir apšviesti, vartojimą – dažniausiai pasitelkiant pastatų ir jų energinių sistemų atnaujinimo priemones, joms įgyvendinti skiriant ES fondų paramą.

viešųjų pastatų. Tai leis šiuose objektuose sutaupyti apie 60 gigavatvalandžių metinės priminės energijos kiekio, arba kasmet sutaupyti apie 3 mln. eurų. Atnaujinti objektai turės pasiekti ne mažesnę nei C energinio naudingumo klasę, be to, šiuose pastatuose galutinės energijos sąnaudos turės būti bent 30 proc. mažesnės. Tai ne tik leis sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir sukurs geres-

Pastaraisiais metais numatytas finansavimas net devynių viešųjų pastatų atnaujinimui: keturiems Panevėžio pataisos namų pastatams Panevėžyje, Kauno apskrities viešosios bibliotekos ir M. K. Čiurlionio dailės muziejaus pastatams Kaune, Respublikinio priklausomybės ligų centro ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastatams Vilniuje, taip pat Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Operacinių korpusui.

Planuojama, kad iki 2020 m. bus modernizuoti apie 365 tūkst. kv. metrų centrinės valdžios

nes darbo ir buvimo sąlygas darbuotojams bei lankytojams.

Minėtų pastatų atnaujinimo projektavimo ir įgyvendinimo darbai turėtų prasidėti jau šįmet.

20 2019 vasaris

„Projektų rengimo centro“ nuotr.

Jei prieš kurį laiką daugiabučių renovacijoje tebuvo apsiribojama C energinio naudingumo klase, dabar maždaug 20 proc. daugiabučių savininkų apsisprendę siekti B klasės. Daugiabučių renovacijoje dažnai naudojamas šiltinimo būdas – vėdinamojo fasado sistema. Populiariausia fasadų apdailos medžiaga – akmens masės plytelės arba fibrocementinės plokštės.

technologijos

Stebuklinga technologija vadinamos aliuminio žaliuzės.

Žiemą šildo, vasarą vėsina Inovatyvias aliuminio žaliuzes „Collect & Reflect“ kartu su grupele bendraminReda TAMOŠAITYTĖ

čių sukūręs Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas, išradėjas vilnietis Ignas Šlapkauskas turėjo Lietuvos, galinčios tapti pirmaujančia pasaulyje valstybe pagal sumanų saulės energijos panaudojimą, viziją.

Stebuklinga technologija iek renovuojant, tiek statant naujus pastatus mums, lietuviams, manau, turi būti svarbūs keli kriterijai: efektyvus šilumos panaudojimas, taupant sąnaudas, ir draugiškumas aplinkai. Vienas tokių įrankių šiam tikslui pasiekti ir yra mūsų sukurtos inovatyvios aliuminio žaliuzės. Žiemą jos gali šildyti tarsi radiatorius, o karštą vasarą vėsinti“, – pasakodamas apie savo išradimą, intrigavo I. Šlapkauskas.

„T

22 2019 vasaris

Stebuklinga technologija pavadintas produktas buvo apdovanotas mažų ir vidutinių įmonių Europos „Horizon 2020“ „SME Instrument“ čempionate. Tokią sėkmę garantavo įdomus sumanymas, leidžiantis taupyti šilumos energiją ir, žinoma, pinigus. Kuo šios žaliuzės skiriasi nuo įprastų? Pasak išradėjo, mums įprasta, kad žaliuzės, kaip ir užuolaidos ar ritininės užuolaidos, vasarą reguliuotų į pastatų vidų galintį patekti pernelyg didelį šviesos srautą. Niekas iki tol, anot pašnekovo,

„Suvokę, kad žaliuzės prireikus gali puikiai sugerti šilumą arba ją atspindėti, jei susidaro perteklius, ėmėmės šio naujo produkto kūrimo“, – tęsė išradėjas. Pasak kūrėjo, svarbiausia – pats principas. Pagrindinis šio produkto ypatumas tas, kad viena žaliuzių juostelių pusė yra veidrodinė. Jos atspindi infraraudonąjį saulės šviesos spektrą ir puikiai tarnauja į reikiamą pusę atsuktos vasarą, kai reikia blokuoti šilumos perteklių. Kita žaliuzių juostelių pusė yra padengta šilumą sugeriančia me-

į aliuminio žaliuzes nepažvelgė iš termodinaminės pusės.

džiaga.

Kai šalta, tampa radiatoriumi Neįtikėtina, tačiau, I. Šlapkausko teigimu, patobulintos aliuminio žaliuzės žiemą gali tapti savotišku radiatoriumi! Ir jis šildomas visai ne brangiai kainuojančia elektra ar karštu vandeniu, o saulės energija. Išradėjas tikisi, kad ateityje užuolaidos iš viso galėtų būti pamirštos, juolab kad tekstilės pramonė yra viena labiausiai aplinką teršiančių sričių. O štai inovatyvios aliuminio žaliuzės yra puikiai perdirbamos. Inovatorius atkreipė dėmesį, kad tokios žaliuzės negali tapti pagrindiniu namo šildymo elementu žiemą, tačiau puikiu pagalbininku, kai norime gyventi šilčiau, o mokėti mažiau, tikrai taip! Viskas labai paprasta – nuo saulės įkaitusios žaliuzės skleidžia šilumą, kuri pasklinda patalpoje. Papildoma nauda – su žaliuzėmis kambaryje yra daug šviesiau nei, pavyzdžiui, su ritininėmis užuolaidomis. Žaliuzių juosteles galima pasukti į norimą pusę. Sakykime, nukreipus jas į lubas ar žemyn, galima ne tik reguliuoti į vidų patenkantį šviesos srautą, bet ir neprarasti privatumo.

Apskaičiuota: aliuminių žaliuzių „Collect & Reflect“ kvadratinis metras sutaupytų apie 300 kilovatų energijos per metus.

Tyrimas įrodė naudą Inžinerinį šilumininko išsilavinimą turintis I. Šlapkauskas prisiminė vasarą atliktą tyrimą Santaros klinikose, kai buvo pasirinkti du vienodo dydžio gretimi kabinetai su langais į pietų pusę. Ant vieno kabineto lango buvo pakabintos naujoviškos aliuminio žaliuzės, kitoje identiškoje patalpoje – paprasta ritininė užuolaida. „Netrukus paaiškėjo, kad pastarajame temperatūra buvo 3 laipsniais aukštesnė. Tiksliau tariant, pirmajame kabinete įkaitinus saulei temperatūra siekė 25, antrajame – 28 laipsnius šilumos. Skirtumas jaučiamas, o atvėsinti įkaitusį kabinetą kondicionieriumi prireiktų nemažai elektros energijos“, – sakė I. Šlapkauskas. Apskaičiuota, kad naudojamų minėtų aliuminių žaliuzių kvadratinis metras sutaupytų apie 300 kilovatų energijos per metus. Palyginimui – panašiai tiek elektros per analogišką laikotarpį sunaudoja šaldytuvas. Pasak I. Šlapkausko, patentuoto produkto licencija perduota įmonei, kuri aliumines žaliuzes gamina ir tiekia. Pats išradėjas jau kuria naujas technologijas, kuriuos leistų sutaupyti pas mus išties brangią energiją. Naujovių sumanytojas prasitarė, kad šiuo metu ieško būdų, kaip būtų galima „surinkti“ ir racionaliai panaudoti ant nuo saulės įkaitusių stogų bei fasadų besikaupiančią šilumą.

Klinkerio (plytų) apdaila – ne tik klasikai Parengė „Kubinio metro“ architektų komanda

Buvo metas, kai daugumą namų statydavo iš plytų. Neretai jos būdavo tiek konstrukcinė, tiek apdailos medžiaga. Šiais laikais yra daug efektyvesnių technologijų, tačiau meilė (ar nostalgija?) plytų eksterjerui liko. Tad dabar naudojame klinkerio apdailą: klinkerio apdailines plytas, plokštelėmis skeltas klinkerio plytas ar paprasčiausias apdailines klinkerio plyteles. Norime pasidalinti savo apžvalga, kaip ši apdaila naudojama visame pasaulyje. Rezultatas – maloniai stebina, akivaizdu, kad klinkerio apdaila tikrai neapsiriboja klasikiniais fasadais.

Klinkeris ir šiuolaikinė architektūra

Klinkerio apdaila ir tradicinės formos

Faktūros ir didelės plokštumos

artais klinkerio apdaila nepelnytai nuvertinama dėl savo senamadiškumo, tačiau iš tiesų plytos gali kurti itin modernią atmosferą, jei tik naudojamos tinkamai.

Neretai mūsų kuriami pastatai yra užbaigiami dvišlaičiu stogu, nes tai tartum lietuviškos tradicijos ir moderniosios architektūros susidūrimas. Mediniai dvišlaičiai namai primena miškuose pasislėpusias sodybas, o klinkerio apdaila – kai ku-

Išgirdus žodžių junginį plytų siena, daug kam prieš akis iškyla tvarkinga ir lygi raudonų plytų siena. Tačiau tai nėra būtina. Juk galima į plytas pažvelgti visiškai naujai ir sukurti originalų raštą – ažūrinį, kuris saugotų nuo saulės karštą vasaros

Šį faktą įrodo ir tai, kad dar pernai prestižinius Didžiosios Britanijos RIBA asociacijos architektūros

riuos senųjų dvarų pastatus, Klaipėdos krašto senąją architektūrą.

dieną, o galbūt – iškilų, kuris vizualiai suskaldytų dideles pastato sienas ir sukurtų šešėlių žaismą.

apdovanojimus laimėjo raudonų plytų Londono „Newport Street“ galerija. Kuriamos modernios formos dėl savo apdailos paprasčiausiai neišsišoka iš aplinkos, kad ir kokia ji būtų. Klinkerio apdaila neapsiriboja tik klasikiniais fasadais.

24 2019 vasaris

pinterest.com nuotr.

Medžiagų deriniai

Plytos, klinkeris interjere

Taip pat svarbu žinoti

Klinkerio apdaila būna ir gerai atrodo pačių įvairiausių spalvų ir atspalvių: raudonos, pilkos, juodos, gelsvos. Skiriasi ir plytų, plytelių faktūros, margumas, raštai. Dėl to ši apdaila lengvai derinama prie kitų medžiagų. Spalvos gali būti suvokiamos ne tik kaip dekoruojantys, tačiau ir atmosferą kuriantys elementai, kurie gali visiškai kitaip suskambėti būdami prie, pavyzdžiui, šiltos spalvos medinės apdailos.

Plytas galima panaudoti ne tik eksterjere, tačiau ir interjere. Plytinės sienos dažnai sutinkamos tiek senamiesčio būstuose, tiek industriniuose loftuose. Tikrosios pastato struktūros atidengimas dažnai suteikia interjerui autentiškumo, išskirtinumo. Naujuose interjeruose irgi kartais norisi plytų sienos. Rasti senų plytų ir kurti apdailą iš jų gali pasirodyti gana ekstremalu, tačiau panaudoti klinkerio plyteles tikrai galima.

Pagrindinis klinkerio apdailos pranašumas tas, kad, palyginti su kitomis apdailos medžiagomis, nereikalauja daug dėmesio – jos nereikia prižiūrėti, ji ilgaamžė, o spalva nekinta. Kalbant apie klinkerio plytų apdailos kainas, jos varijuoja nuo 15 iki 60 Eur/kv. m ir dažniausiai priklauso nuo spalvos, plytelės formato ir faktūros. Taigi, tai ne pati pigiausia apdailos medžiaga, tačiau patrau kli dėl savo praktiškumo.

Šiais laikais yra daug efektyvesnių technologijų, tačiau meilė (ar nostalgija?) plytų eksterjerui liko.

Užs.

Klinkerinės plytelės – gražu ir praktiška Vis daugiau architektų vertina universalumu išsiskiriančias klinkerines plyteles, puikiai tinkančias tiek dideliems objektams kaip daugiabučiai ar viešbučiai, tiek mažesniems, pavyzdžiui, šeimos namui ar kotedžui.

Atsparios aplinkos veiksniams

Įtiks išrankiausiems

sendintu, smėlėtu ir kt. paviršiais. Gaminama tiek tradicinės raudonos, geltonos, rudos spalvos,

linkerinės plytelės, pasak įmo-

Klinkerinės plytelės gaminamos iš specialių mo-

tiek vis populiarėjančios modernios pilkos, juo-

nės „Statau pats“ specialistų, yra

lio rūšių ir mineralų, naudojant sudėtingą gamy-

dos, mėlynos spalvos ir jų variacijos. Gamyklos

puiki alternatyva tradiciniam ap-

bos technologiją. Molis krosnyje palaipsniui kaiti-

technologai ir dizaineriai nuolat dirba, kad plytelių

dailos variantui – klinkerio plytai.

namas 1100–1300 °C laipsnių temperatūroje, kol

spalvos ir paviršiai būtų kuo natūralesni, kad net

Taip gerokai atpinga objekto sta-

susilydo iki akmens kietumo. Plytelės pasižymi

išrankiausi klientai rastų savo akiai ir širdžiai arti-

tyba, nes nereikia plataus pamato, kai naudoja-

puikiomis eksploatacinėmis savybėmis: vandens

mą variantą.

mos klinkerio plytos.

garų pralaidumu, atsparumu šalčiui, labai mažu

Plyteles, priešingai nei klinkerio plytas, kur

vandens įgeriamumu (2–6 proc.), užtikrinančiu

kas lengviau panaudoti mišriai namo sienos ap-

ilgą klinkerio plytelių tarnavimo laiką, lengvu mon-

dailai, kai ant dalies namo sienos yra skirtingos

tavimu.

Galima išbandyti virtualiai UAB „Statau pats“ yra oficialus gamykos „Feld-

apdailos medžiagos, pavyzdžiui, dekoratyvinis

Spalvų įvairovė išgaunama tik iš natūralių ža-

haus Klinker“ atstovas Lietuvoje. Visuose didžiau-

tinkas, medis, o ant likusios – plytelė. Plytelės gali

liavų dėl skirtingo molio rūšių maišymo, degimo

siuose Lietuvos miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipė-

būti klijuojamos tiesiai ant sienos – polistireninio

būdo, trukmės, temperatūros ir įvairių mineralų

doje, Šiauliuose yra klinkerio ekspozicijos. Įmonėje

putplasčio ar mineralinės vatos plokščių.

kiekio. Gamyboje nenaudojami jokie sintetiniai

dirba daugiau nei 10 metų patirtį sukaupę specia-

Naudojant klinkerines plyteles, visas namo fa-

priedai, o tai ypač aktualu vertinantiems ekologiją.

listai, kurie padės išsirinkti tinkamiausią produktą

sadas apsaugomas nuo agresyvaus atmosferos

Mažas plytelių vandens įgeriamumas – nedi-

atsižvelgiant į kiekvieno skonį ir biudžetą. Opera-

poveikio (saulės, lietaus, vėjo, šalčio ir kt.). Na-

desnis kaip 6 proc. – užtikrina, kad patekę nešva-

tyvų klientų aptarnavimą įmonė stengiasi užtikrinti

mas įgauna prabangų estetinį vaizdą ilgiems me-

rumai neįsigers ir bus pašalinti lyjant, todėl fasa-

sandėliuodama daugiau nei 20 tūkst. kv. m, 30 skir-

tams, palyginti su dekoratyviniu tinku, medžiu ar

das visada atrodys nepriekaištingai.

tingų spalvų plytelių.

kitomis apdailos medžiagomis, kurių atsparumas

Vokietijos gamykla „Feldhaus Klinker“, kurios

Parinkę konkretų plytelių modelį ir naudoda-

atmosferos poveikiui menkesnis. Bėgant metams

oficialus atstovas Lietuvoje yra įmonė „Statau

miesi specialia programa, darbuotojai gali sukurti

klinkerinės plytelės nekeičia spalvos net ir veikiant

pats“, gamina klinkerio produktus daugiau nei

artimą Jūsų namo projektui dizaino vizualizaciją.

saulės ultravioletiniams spinduliams, netrūkinėja

160 metų ir yra klinkerio plytelių gamybos pra-

Gausi nuotraukų galerija su įgyvendintais projek-

nuo šalčio, yra atsparios mechaninei trinčiai.

dininkė. Tai Europoje moderniausia ir didžiausia

tais leis lengviau įsivaizduoti, kaip atrodys viena

Pastato pridėtinė vertė išauga ir tai aktualu

klinkerio plytelių, skirtų fasado apdailai, gaminto-

ar kita plytelių spalva.

kiekvienam savininkui, nes ilgaamžiška namo sie-

ja, eksportuojanti produktus į daugiau nei 50 pa-

nos apdaila yra ilgalaikė investicija, kuri su kaupu

saulio šalių ir nuolat plečianti savo rinkas.

atsiperka bėgant laikui. Juk visi puikiai žinome,

Šiandien asortimente yra daugiau nei 150 rū-

kad kokybė teikia džiaugsmą daug labiau nei mo-

šių plytelių, kurios išsiskiria spalvų, paviršių ir for-

mentinė žema kaina.

matų įvairove. Plytelės gaminamos lygiu, rievėtu,

Laukiame Jūsų www.klinkera.lt ir „Statau pats“ 26 UAB 2019 vasaris salonuose:

Lietuvoje per savo gyvavimo laiką įmonė padėjo įsigyti svajonių namo fasadą daugiau nei 12 tūkst. klientų.

Svajonių namą kurkime kartu!

Vytenio g. 46, Vilnius.

Baltų pr. 36, Kaunas.

Liepų g. 44, Klaipėda.

V. Bielskio g. 30A, Šiauliai.

Olga Kuznecova,

Darius Petkus,

Aida Gedvilienė,

Valdas Kiliokas,

tel. +370 657 72 977

tel. +370 614 40 051

tel. +370 657 82 040

tel. +370 657 71 186

Dr. Dalia Dijokienė: svarbiausia – pagarbus dialogas Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Maždaug prieš mėnesį Vilniaus regioninės architektūros taryba (RAT) išsirinko naująją pirmininkę Dalią Dijokienę – atestuotą architektę, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros vedėją, docentę, Lietuvos architektų rūmų narę, iki 2007 m. aktyviai dirbusią su architektūros projektais, vėliau atsidavusią mokslinei, akademinei veiklai. Apie planus, tikslus ir perspektyvas – interviu su išrinktąja Vilniaus RAT vadove.

Taip susiklostė aplinkybės, kad pasiūlymo tapti naująja Vilniaus RAT pirmininke sulaukėte netikėtai. Kaip jaučiatės? Kokių Jums jau kilo minčių, idėjų, kurias norėtumėte įgyvendinti? Praėjo vos mėnuo, tad man dar sunkoka kalbėti apie Vilniaus RAT ateities viziją ir idėjas. Manau, kad reikia žvilgsnio iš laiko perspektyvos. RAT – kolegialus institutas, kurio nariai yra profesionalai, dirbantys savo srityse. RAT veikloje dalyvaujame, didėjant poreikiui. Kaip šios tarybos pirmininkė esu pasiryžusi pirmiausia siekti pagarbaus dialogo tiek tarp architektų profesiniame ceche, tiek su visuomene. Koks, Jūsų manymu, yra pagrindinis RAT tikslas, kuo svarbi šio kolegialaus instituto misija? Pagrindinis RAT tikslas yra įvardytas Architektūros įstatyme ir Regioninių architektūros tarybų nuostatuose. Jo esmė – atlikti architektūros kokybės vertintojo funkcijas architektūros, teritorijų planavimo, nekilnojamojo architektūrinio ir urbanistinio paveldo srityse, teikti rekomendacijas ir pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, kurios priima su architektūra susijusius sprendimus. Šio tikslo ir sieksime savaip jo neinterpretuodami. RAT veikla dar yra naujiena Lietuvoje, tad pagrindine jos misija įvardyčiau profesionalių diskusijų architektūros kokybės klausimais praktikos formavimą.

Galbūt galėtumėte pasidalyti savo planais, lūkesčiais, apskritai RAT veiklos vizija netolimoje ir tolesnėje perspektyvoje? Spręsdami įvairius, dažniausiai konfliktinius, architektūros kokybės vertinimo klausimus, vadovaujamės Architektūros įstatyme apibrėžtais architektūros kokybės kriterijais. Kol kas jie nusakyti tiesiog lakoniškais terminais. Vieną lūkesčių matyčiau minėtų kriterijų sąvokų išskleidimą, taip pat priemonių ar būdų įvardijimą, kaip projektuose jie galėtų ir (ar) turėtų būti realizuoti. Esate minėjusi, kad Regioninių architektūros tarybų gyvavimo metai parodė, kad jų veiklos kelias ne rožėmis klotas. Ką turėjote mintyje? Kokius pagrindinius iššūkius šioje veikloje matote? Viešojoje erdvėje teko išgirsti kaltinimų, kad RAT bando prisiimti policininko vaidmenį, „bausti“ ar kažkaip kitaip „suvesti sąskaitas“ su kolegomis architektais konkurentais. Tačiau RAT įsteigimo idėja buvo tikrai ne tokia. Tikiuosi, kad RAT savo veikla per ateinančius metus sugriaus tokį mitą. Ką, kaip naujoji pirmininkė, norėtumėte keisti, kokiais RAT pasiekimais galėtumėte pasidžiaugti? Vilniaus RAT veiklą matau kaip tarpininkavimą tarp profesionalų architektų ir bendruomenės (visuomenės), kaip įrankį, padedantį susikalbėti ar-

Esu pasiryžusi pirmiausia siekti pagarbaus dialogo tiek tarp architektų pro fesiniame ceche, tiek su visuomene.

chitektūrinės veiklos lauke, taip pat kaip edukatorių, padedantį susivokti sprendžiant profesinių sprendinių kokybės klausimus. Architekto veikla yra socialiai atsakinga. Kuriame ne vien tik sau ir ne save turėtume įamžinti. Esame visuomenės dalis, todėl dialogas yra gyvybiškai būtinas visiems architektūrinės veiklos lauko žaidėjams. Ar Lietuva per beveik trisdešimt nepriklausomybės metų pasiekė aukščiausią architektūros kokybę? Sakyčiau, ir taip, ir ne. Vakarų Europos architektūros stiliaus mados, naudojamos medžiagos mus pasiekia greitai, tačiau bendravimo kultūra ir valstybės politika įvairiose srityse taip greitai nebręsta. Ji dar toli gražu nėra tokia, kokia yra brandesnėse Vakarų kultūrose. Pasikartosiu dar kartą – kol kas pagrindiniu RAT veiklos tikslu įvardyčiau pagarbios profesionalių diskusijų praktikos formavimą.

interjeras

iuras – be standartinių elementų Kristina BUIDOVAITĖ

Informacinių technologijų kompanijos „Helis“ komanda įsikūrė penktame biurų pastato „Arka“, Kaune, aukšte. Užsakovai į interjero projektuotojus – „Lava studio“ – kreipėsi teturėdami kelis pageidavimus: įsikurti neįpareigojančioje, šviesioje, spalvingoje aplinkoje, kurioje galėtų derinti intensyvų darbą ir produktyvų poilsį.

28 2019 vasaris

Leono Garbačausko nuotr.

Darbuotojų daiktams laikyti sukonstruota spinta, kurios paviršiuje, naudojant metalinius pagaliukus, kuriami įvairiausi raštai. 29

interjeras

Išskirtinumą kuria holas artu su kolege Goda Ra čkauskaite interjerą projektavęs architektas Mindaugas Leknickas patvirtina – jiems pasisekė visapusiškai, mat užsakovai, sykiu ir 130 įmonės darbuotojų, pasitikėjo jų idėjomis ir pritarė daugumai pasiūlytų sprendimų. „Užsakovai itin pageidavo, kad būtų šviesu ir spalvinga, kuo daugiau mėlynos (įmonės) spalvos. Todėl, be geltonų pertvarų, biure vyrauja šaltesnių, melsvesnių tonų minkštieji baldai, elementai, pasitarimų kambarėlių spalvos taip pat artimos mėlynai. Norėjosi jaunatviško, ne rimto ir tamsaus biuro“, – pasakojo „Lava studio“ architektas. Nors biure vyrauja atviro plano biurai (angl. „open space“), darbo vietos išdėstytos atsižvelgiant į darbo pobūdį, ypač daug dėmesio skiriant garso izoliacijai tarp darbo vietų ir skirtingose zonose. Efektyviausios priemonės – akustinės plokštės ant stiklo pertvarų, kuriančių peršviečiamumo įspūdį, žaliąją veją primenanti grindų danga, veltiniu aptaisyti baldai ir šviestuvai. Akustinės plokštės, kiliminė danga ir kiti minkštieji elementai skirti tam, kad neaidėtų biuro erdvės. Garso izoliacijai tarp darbo erdvių ir poilsio-susitikimų zonų pasitarnavo stacionarios atitvaros su stiklais. Kolegų pokalbiams ar pasitarimams skirtos uždaros erdvės kiekvienoje iš darbo zonų. Ben dravimui pasitarnauja iš metalo ir stiklo pagaminti, jūrinius konteinerius primenantys kambarėliai (angl. „box“). Vienas konteineris įrengtas hole ir skirtas biuro svečiams. Konteineriai, anot architekto, pagal brėžinius surinkti biuro erdvėse – tikrieji moduliniai konteineriai čia tiesiog būtų netilpę dėl savo matmenų ir svorio. Hole svečius stebina ir itin didelio svorio bei sudėtinga pilnavidurio stiklo plytų pertvara, laikoma iš organinio permatomo stiklo pagamintų laikiklių. Stiklo plytos klijuotas netradiciškai – vertikaliai, kai kur paliekant tarpus, plytų nededant, tokiu būdu išgauti įvairiausi raštai, o esant dirbtiniam ar natūraliam apšvietimui, sukuriamas švytėjimo efektas. Priešais pertvarą – ne mažiau įspūdinga darbuotojų daiktams laikyti sukonstruota spinta metalinėmis perforuotomis durimis, kurių paviršiuje, naudojant metalinius pagaliukus, kuriami įvairiausi raštai.

Biure „Helis” bendrovės „Narbutas“ komanda įrengė net 130 darbo vietų. Daugiausia dėmesio jas įrengiant skirta darbuotojų gerovei, komfortiškam ir produktyviam darbui. Jaukias darbo ir poilsio erdves kuria pasirinkti kolekcijos NOVA U darbo stalai, itin ergonomiškos kolekcijos WIND darbo kėdės ir NOVA WOOD stalai.

www.narbutas.lt 30 2019 vasaris

Darbo vietos išdėstytos atsižvelgiant į darbo pobūdį, ypač daug dėmesio skiriant garso izoliacijai tarp darbo vietų ir skirtingose zonose.

Leono Garbačausko nuotr.

Biure įrengti keli iš metalo ir stiklo pagaminti, jūrinius konteinerius primenantys kambarėliai (angl. „box“).

Biuro baldai „Helio“ interjero projektą valdė ir įgyvendino bendrovė „Ergolain projektai“. Standartinius ir nestandartinius biuro baldus projektuojanti ir gaminanti įmonė biure įgyvendino visus nestandartinius baldinius sprendimus: tai jūrinius konteinerius primenantys kambarėliai, į teniso stalą panašus posėdžių stalas, akustinės plokštės ant stiklo pertvarų, organinio stiklo blokeliai, dirbtinę žolę primenanti grindų danga ar spalvotų LED RGB šviestuvų įrengimas, posėdžių stalas-sūpynės, minkštieji baldai, virtuvės baldai, laundžo zonos, „power nap“ miegamasis, įspūdinga darbuotojų daiktams laikyti sukonstruota spinta metalinėmis perforuotomis durimis ir kiti su architektais suderinti sprendimai. Bendrovė „Ergolain projektai“ A. Tumėno g. 4, Vilnius LT-01109 +370 5 274 2772 vilnius@ergolain.lt +370 5 274 2773

interjeras

Netikėtas išmanumas

Apšvietimo sprendimai biurui Siūlome unikalius apšvietimo sprendimus klientų idėjoms įgyvendinti. Mūsų veikla apima projektavimą, prekybą, gamybą ir montavimą. Biure „Helis“ bendrovės specialistai įrengė spalvingą, šviesa pagrįstą kambarių užimtumo ir srautų valdymo sistemą.

UAB „Energy Green“ Naugarduko g. 41, Vilnius, LT-03227 www.energygree.lt, info@energygreen.lt

32 2019 vasaris

Kaip ir įprasta šiuolaikiniuose biuruose, erdvėse palikti atviri vamzdžiai, laidai ir kitos inžinerinės sistemos, kurių, pašnekovo žodžiais, čia itin gausu. Vietomis – valgomojo zonoje, virtuvėje, poilsio erdvėse, konferencijų salėje ir hole – apnuogintas komunikacijas pridengia ažūrinės lubos, pagamintos iš tam tikro storio ir pločio faneros. Antroji jų funkcija – paslėpti itin plono skersmens cilindro formos LED šviestuvų tvirtinimo elementus. Beje, hole esantys ploni cilindrai, konteineriuose esantys šviestuvai ir į juos vedantys LED šviestuvai sujungti į išmaniąją sistemą. Dvi – apšvietimo ir informavimo – funkcijas atlieka spalvoti LED RGB šviestuvai. Įrengti hole, jie vingiuoja per visą biurą ir nukreipiami į visus pasitarimų kambarėlius. Darbuotojai nė nepalikę darbo vietų gali sužinoti, ar jų pageidaujamas konteineris laisvas – mat jei jis užimtas, LED šviestuvas švyti baltai. Atsilaisvinus kambarėliui, šviestuvas sušvinta ta pačia spalva kaip ir kon kretus kambarėlis. Kambarėlių viduje apšvietimas perimetrinis LED šviestuvu, tačiau yra ir lubinis šviestuvas. Darbo vietų apšvietimui pasirinkti profesionalūs šviestuvai su prizminiais stiklais, dėl kurių šviesa sklinda netiesiogiai, neakina ir neatsispindi nuo paviršių. Darbo zonose paklota garsą sugerianti kiliminė danga, dalyje poilsio erdvių – medžio imitacijos PVC danga. Dangų tipas ir gamintojai pasirinkti atsižvelgiant į pastato architektūrinės dalies autoriaus architekto Gintauto Natkevičiaus parengtą projektą. Interjero projektuotojai rinkosi tik šviesesnes spalvas, norimą medžiagiškumą. Greta konteinerių įrengtose poilsio zonose – veją primenanti danga. Nors ši Lietuvoje visų pirma dėl gaisrinės saugos reikalavimų retai tesutinkama danga pradžioje turėjo tarnauti tik kaip takeliai poilsio erdvėse, vėliau ja nuspręsta padengti ir visų konteinerių sienas. Mat, pasirodo, ji efektyviai sugeria garsą. M. Leknickas atviras – prireikė pastangų, kad ši danga atkeliautų į Lietuvą, tačiau tuo noriai sutiko pasirūpinti rangovai.

LED RGB šviestuvai atlieka apšvietimo ir informavimo funkcijas.

Leono Garbačausko nuotr.

Į vertikalų dirbtinių augalų sodą įkomponuotas „Helio“ darbuotojų gamintas žaidimų aparatas.

Leono Garbačausko nuotr.

interjeras

Žaliąją veją primenanti grindų danga panaudota ir sienoms.

Biurą puošia skirtingų raštų bei spalvų iš akustinio veltinio pagamintų medžio lapų sienelė.

Biuras „Helis“ – puikus plataus požiūrio (angl. „think out of the box“) pavyzdys, įrodęs, kad dirbtinė žaluma gali būti sėkmingai pritaikyta ne tik biuro, bet ir bet kurio kito komercinio objekto interjere, pavyzdžiui, viešbu-

Architektų suderinta dirbtinė veja kartu su žaliaisiais sodais biurui suteikia gamtos, poilsio ir netikėtumo efektą. Biuro „Helis” interjeras šiandien turbūt yra vienas inovatyviausių Lietuvoje dizaino ir stiliaus požiūriu.

tyje, baseino ir SPA erdvėje, parduotuvėje, kavinėje ir restorane, įvairiose viešosiose erdvėse, tokiose kaip oro uostas ar prekybos centras. Dirbtiniai vertikalieji sodai yra ilgaamžiai, tikroviškai atrodantys ir nereikalaujantys priežiūros. Produkcija sertifikuota, tinkama naudoti lauko sąlygomis.

Bendrovės „Svajonių Vejos“ komanda, bendradarbiaudama su architektais ir interjero dizaineriais, gali įgyvendinti bet kokius individualius užsakymus, teikia dekoravimo dirbtinėmis gėlėmis paslaugas. „Svajonių Vejos“ prekiauja kokybiška dirbtine danga ir ją įrengia.

34 2019 vasaris

www.svajoniu-vejos.lt

Greta konteinerių įrengtose poilsio zonose – veją prime nanti danga. Nors ši Lietuvoje visų pirma dėl gaisrinės saugos reikalavimų retai tesutinkama danga pradžioje turėjo tarnauti tik kaip takeliai poilsio erdvėse, vėliau ja nuspręsta padengti ir visų konteinerių sienas.

Nevengė žalumos Žalios spalvos netrūksta ne tik ant grindų, bet ir ant sienų. Poilsio zonoje įrengtas vertikalus dirbtinių augalų sodas, sykiu čia įkomponuotas paties „Helio“ darbuotojų gamintas žaidimų aparatas. Priešingai, nei gyvų augalų siena, čia įrengta nereikalauja papildomos priežiūros, drėkinimo, neužima daug vietos. Dar vienas „žalias“ architektų sumanymas – specialiai pagamintuose staliukuose susodinti gyvi medeliai. Augalų temą pratęsia ir skirtingų raštų bei spalvų iš akustinio veltinio pagamintų medžio lapų sienelė („Abstracta Air Leaf“ akustinis gaminys). Darbuotojų patogumui įrengtas nedidelis, miegui skirtas kambarys, „paslėptas“ po medžio apdaila. Poilsiui skirtos ir žaidimų konsolės, stalo futbolo stalas, bokso kriaušė, galiausiai įrengta pora kabinetų tiems, kam reikia privatumo. Darbo zonose parinkti patogūs ir ergonomiški reguliuojamo aukščio baldai, jaukią aplinką kuria spalvingi ir kokybiški moduliniai minkštieji baldai, specialiai biurui pagaminti virtuvės baldai, baro stalai, patogios, veltiniu apdailintos ir iš plastiko pagamintos kėdės. Įdomu, kad poilsio zonoje išdėliotų kėdžių pilkos spalvos nugarėlės pagamintos iš perdirbtų plastiko butelių ir sugeria dalį garso. Ypač įdomus sprendimas – teniso stalą primenantis posėdžių stalas, prie kurio sėdima netradiciškai – ant sūpynių.

Kėdžių pilkos spalvos nugarėlės pagamintos iš perdirbtų plastiko butelių.

Leono Garbačausko nuotr.

Jaukią aplinką biure kuria spalvingi ir kokybiški minkštieji baldai.

36 2019 vasaris

Leono Garbačausko nuotr.

„AMTICO“: daugiau nei funkcionalios grindys Biurų pastate „Arka“ įsikūrusiame bendrovės „Helis“ biure paklota „AMTICO Signature“ LVT/vinilinė grindų danga. Grindų dangos dizainas puikiai išpildė estetinius interjero reikalavimus ir nepriekaištingai dera bendrame kontekste. „AMTICO Signature“ LVT/vinilinė grindų danga skirta komercinėms, gausiai lankomoms patalpoms, todėl yra su 1 mm darbiniu vinilo sluoksniu ir priskiriama 23, 33, 43 atsparumo klasėms. Klientas, pasirinkęs šias grindų dangas, prisideda prie aplinkos tausojimo – vieno pagrindinių atsakingos visuomenės prioritetų. „AMTICO“ LVT/vinilinės dizaino grindys gaminamos nenaudojant ftalatų, medžiagų, ribojamų REACH reglamento, ir yra klasifikuojamos A+ klase pagal VOC vidaus oro emisijos skalę. Paprasta grindų dangos priežiūra ir patvarumas atlieka svarbų vaidmenį viešosiose erdvėse.

„AMTICO“ LVT/vinilinių dizaino grindų paviršiai padengiami specialiu uretano sluoksniu, apsaugančiu grindis nuo abrazyvinių dalelių ir batų žymių. Jos atitinka atsparumo ugniai bei dūmų emisijos priešgaisrinius (Bfls1) ir slydumo reikalavimus (R10), todėl ypač tinka visuomeniniams pastatams, ribojamiems griežtai reglamentuotų saugos reikalavimų. „AMTICO Signature“ kolekcijai suteikiama 20 metų garantija nuo nusidėvėjimo. Ši grindų danga – puikus pasirinkimas intensyvaus naudojimo patalpose. Biure „Helis“ pasirinktos visuomeniniam sektoriui skirtos medžiagos. „Interjero linijos“ speci alistai patvirtina – tai ilgalaikiai sprendimai, kurie tarnaus ilgus metus, nepakeisdami estetinės išvaizdos ir taupydami kliento išlaidas ekspoatacijai. www.interjero-linija.lt

sprendimas

saulės elektra + šilumos siurbliai Iki šiol Lietuvoje buvo vartojamas tik vienas terminas – renovacija, ir visi supraAudronė FILIMANAVIČIENĖ

to: reikia namą apgaubti „kailiniais“, ir tuomet jis bus šiltesnis, o suvartojamos šilumos kiekis mažesnis, sako Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis. Tačiau laikai keičiasi. Ekspertai vis garsiau kalba apie saulės jėgainių ir geotermijos sinergiją kaip būtiną proveržį netolimos ateities pastatų renovacijos srityje, taupant šilumos energiją ir pinigus.

Renovacija ar modernizavimas? Mačiulio teigimu, tikslesnis senos statybos pastatų atnaujinimo proceso pavadinimas būtų ne renovacija, o modernizavimas, juolab kad ir prieš maždaug dešimtmetį šalies Vyriausybės patvirtintoje programoje yra būtent šis terminas. „Modernizavimą suprantu kaip kitokių,

inovatyvesnių būdų paiešką pastatų energinėms problemoms spręsti. Impulsą naujovėms

38 2019 vasaris

susti prina ir Seime priimtos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, kad naudotinas saulės jėgaines nebeprivalu įrengti ant pastatų, jos gali būti pastatytos ir atokiau jų“, – pasakojo LSEA prezidentas. Atsiverianti galimybė suteikia peno apmąstymams ir natūraliai kelia klausimą: kodėl nepanaudoti saulės elektros efektyvesniam ir

kriterijais. Pirmas – naudingumo koeficientas, t. y. būtinas elektros energijos kiekis tam tikram šilumos kiekiui išgauti. Antras – siurblio kaina. Populiariausi iki šiol tebėra geoterminiai šilumos siurbliai, kurių veikimas, užtikrinantis aplinkos energijos panaudojimą, galimas su keliais skirtingais šilumos šaltiniais – paviršinio dirvos sluoksnio energija, įrengiant horizontalų

taupesniam pastatų šildymui, kai elektra virsta šiluma, naudojant šilumos siurblius? Pasak eksperto, šilumos siurblių teikiamą naudą galima apibūdinti dviem svarbiais

lauko kolektorių; giluminiais zondais, panaudojant žemės gelmių šilumą; vandens telkinio šilumos energija, įrengiant horizontalų kolektorių vandens telkinio dugne; panaudojant gruntinį

pixabay.com nuotr.

Perspektyva:

sprendimas

vandenį iš gręžinių. Tradiciškai, geoterminis šildymas užtikrina pastatų šildymą ir karšto vandens ruošimą. Pastaraisiais metais gyventojai savo būstui šildyti vis dažniau pasirenka šilumos siur blius oras–vanduo (aeroterminis šildymas) dėl sumažėjusios jų kainos ir padidėjusio šilumos perdirbimo koeficiento. Tai įrenginiai, kurie lauko oro šilumos energiją perduoda patalpų šildymui ir karšto vandens ruošimui per vandens šilumokaitį. Ką reiškia paimti šilumą iš oro? Anot asociacijos vadovo, tokie šilumos siurbliai turi stebuklingą savybę. Tarkime, jei oro temperatūra siekia 6 laipsnius, jie iš oro per skystį „paima“ 3 ar 4 laipsnius, pagamina šilumą, o 2 laipsniais atšalusį orą grąžina į aplinką.

Patikimi šilumos siurbliai V. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad patikimų šilumos siurblių srityje plačiausią žingsnį yra žengę vokiečiai ir skandinavai. Labiausiai galintys tuo pasigirti suomiai ir švedai gamina šilumos siur blius, kurie, pagal Suomijoje apskaičiuotus vidutinius metinius rodiklius panaudodami vieną elektros energijos kilovatvalandę (kWh), pagamina net 3 kWh šilumos, kai, pavyzdžiui, elektrinis šildytuvas, sunaudojęs 1 kWh elek tros, pagamina tik beveik 1 kWh. „Esant 2 laipsnių šilumai, koks dažnai būna oras rudenį ar netgi žiemą Lietuvoje, patikimais šilumos siurbliais oras–vanduo galima išgauti 4 kWh šilumos, panaudojant vos 1 kWh elek tros. Tiesa, čia išskirtinis atvejis. Bet skaičiuojant vidutiniškai per metus, santykinis rodiklis būtų 1 kWh elektros, kuris virsta 3 kWh šilumos. Ir kai pra-

Esant 2 laipsnių šilumai, koks dažnai būna oras rudenį ar netgi žiemą Lietuvoje, patikimais šilumos siurbliais oras–vanduo galima išgauti 4 kWh šilumos, panaudojant vos 1 kWh elektros.

Teorija gali virsti praktika

šilumos kiekį skirtinguose namuose, palygintų

Mūsų renovuojamuose pastatuose šis inovatyvus metodas šilumos energijai ir sąnaudoms taupyti dar netaikomas. Tačiau LSEA atstovas įsitikinęs, kad tai tik laiko klausimas. Asociacija yra pateikusi pasiūlymus Aplinkos ministerijai, kad ši pagal galimybes skirtų finansavimą pagrįsti teoriniams skaičiavimams, kurie pastatų renovaciją Lietuvoje planuojantiems žmonės leistų patikėti, kad naujas efektyvesnis šilumos taupymo būdas nėra utopija. Pasiūlymo esmė – įrengti 3 poras panašių pastatų trijose skirtingose šalies vietose. Kie kvienos poros vienas pastatas būtų apšiltintas įprastai, o prie antrojo veiktų saulės elektrinė su šilumos siurbliu. Stebėsenos galėtų imtis mokslininkai, kurie tiksliai išmatuotų suvartojamą

gautus skaičius ir įsitikintų praktiškai, kad iš tikrųjų yra taip, kaip tvirtina LSEA ekspertai. Šalia tokių pastatų galėtų būti įrengti konsultaciniai punktai, kuriuose gyventojai susipažintų su moksliškai pagrįstomis išvadomis ir galėtų lengviau apsispręsti renovuodami savo būstus. „Mes, „saulininkai“, ir šilumos siurblių specialistai esame tikri, kad efektas būtų geras, bet suprantame ir žmones, kuriems šiuo atveju ne viskas aišku. Daug dirbau inovacijų srityje ir žinau, kokia pirminė reakcija būna pasiūlius naujovę. Tačiau, manau, pabandyti tikrai verta. Patikrinkime, įsitikinkime, imkime ir darykime“, – tęsė V. Mačiulis. LSEA prezidentas paaiškino, kodėl reikėtų eksperimentuoti su specialiai pasirinktais panašiais pastatais trijuose skirtinguose šalies

pixabay.com nuotr.

dedi svarstyti, kiek kainuoja 1 kWh šilumos pagaminti, deginant iškastinį kurą ar biokurą, o kiek – naudojant šilumos siurblius, apibendrinęs pamatai, kad tokia šiluma yra beveik dvigubai pigesnė“, – tęsė LSEA vadovas. Ką turėtume padaryti? Saulės energetikos profesionalas turi atsakymą ir argumentų. Paprastai renovuojant namą jį bandoma iš F paversti į C energinę klasę arba pasiekti, kad užbaigus atnaujinimo darbus šilumos būtų naudojama 60 proc. mažiau. Tačiau tuos pačius 60 proc. šilumos energijos galima pagaminti pasitelkus saulės jėgainę ir šilumos siurblį. Maža to, mums nebereikia naudoti naftos ar kitų brangiai kainuojančių išteklių.

pixabay.com nuotr.

sprendimas

regionuose. Atrodytų, Lietuva yra mažas kraštas, tačiau klimato požiūriu jis gana įvairus. Galbūt neįtikėtina, bet regionas prie Baltijos jūros gauna gerokai daugiau saulės energijos nei, tarkime, Šiauliai. Nors žmonės paprastai domisi saulėtų dienų skaičiumi įvairiuose regionuose, bet „saulininkai“ labiau pasitiki šviesos energijos skaičiavimais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, saulės šviesos energijos kiekis, per metus patenkantis į vieną kvadratinį žemės paviršiaus metrą, įvairiuose Lietuvos regionuose smarkiai skiriasi. Didžiausias – mūsų pajūryje. Pavyzdžiui, Nidoje jis siekia 1 tūkst. 73 kWh/ kv. m, Vilniuje – 990 kWh/kv. m, o, tarkime, Šiauliuose – 974 kWh/kv. m, arba 10 proc. mažiau nei Nidoje.

Saulės santechnikai ir elektrikai Pasak asociacijos prezidento, fotovoltiniai moduliai naudoja šviesą energijai išgauti, o kolektoriai – šilumai. Žiūrint iš 10 metrų atstumo atskirti, kas yra kas, neįmanoma, tačiau veikimo principas visiškai skirtingas. Kolektoriuje už tamsaus stiklo arba plastmasės yra vamzdeliai. Juodasis paviršius įkaista ir įkaitina tuos vamzdelius su

nešančiuoju skysčiu – etilenglikoliu. Įkaitintas jis šilumą perduoda į šilumokaitį, iš kurio pastaroji keliauja išvedžiotais vamzdžiais į butus. „Juokaudami dažnai sakome, kad esame saulės santechnikai ir saulės elektrikai, – nusijuokė V. Mačiulis. – Įvertinus saulės jėgainių kartu su šilumos siurbliais bendrą veikimo principą ir energetinę naudą, peršasi išvada, kad vien tik saulės kolektoriai jau nebėra tokie efektyvūs, be to, jie reikalauja kur kas rūpestingesnės priežiūros. Galbūt todėl mūsų kraštuose jų užsakoma labai nedaug.“ LSEA vadovas tvirtino, kad Lietuvoje saulės kolektoriai neturi tokių perspektyvų kaip saulės elektra kartu su šilumos siurbliais. Jo manymu, galbūt būtų racionalu įkurti specialią tarpinstitucinę agentūrą, kuri rūpintųsi modernizuojamų pastatų energetika, kad ši nebebūtų podukros vietoje tarp dviejų valstybės institucijų – Aplinkos ir Energetikos ministerijų.

Naujovė skinasi kelią Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika pritaria V. Mačiulio nuomonei, tačiau turi ir savo įžvalgų.

Saulės elektrinės ir jų montavimo darbai UAB „EST LT” Santaikos g. 10, Alytus, LT-62123 Mob. 8 612 77 344, tel. 8 315 56 127 www.estsolar.lt 40 2019 vasaris

Įvertinus saulės jėgainių kartu su šilumos siurbliais bendrą veikimo principą ir energetinę naudą, per šasi išvada, kad vien tik saulės kolektoriai jau ne bėra tokie efektyvūs, be to, jie reikalauja kur kas rūpestingesnės priežiū ros. Galbūt todėl mūsų kraštuose jų užsakoma labai nedaug. / Vitas MAČIULIS /

Pasak komiteto vadovo, Lietuvoje neseniai lankėsi Vokietijos ekspertai, pristatė naujų šilumą taupančių technologijų diegimo situaciją savo šalyje ir apžvelgė galimybes Lietuvoje. „Esu už inovacijas, nes būtent naujų technologijų diegimas efektyvaus energijos panaudojimo srityje gali mums padėti sutaupyti tiek gyventojų, tiek visos valstybės lėšų, – komentavo Seimo narys. – Diskusijose su Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovu gimė mintis imtis eksperimento – sudaryti galimybę Aplinkos ministerijos specialistams ir mūsų mokslininkams apskaičiuoti ir palyginti energijos efektyvumo rodiklius renovuotuose pastatuose apšiltintu mums įprastu būdu, bet tiekiant šilumą centralizuotai, ir pritaikius saulės elektros bei šilumos si urblių sinergijos metodą. Žinoma, to galima būtų imtis, jei sutiktų pasirinktų būstų gyventojai.“ Ne paslaptis, kad, šildant pastatus centralizuotai, skaičiuojami nemaži šilumos tiekimo praradimai dėl pasenusių vamzdynų. Pasak

Irmanto Gelūno nuotr.

Saulės elektra naudojama efektyvesniam ir taupesniam pastatų šildymui.

K. Mažeikos, naujasis LSEA siūlomas taupaus šildymo metodas turbūt būtų veiksmingiausias tuose daugiabučiuose namuose, kur iš tiesų yra didelė problema su pasenusiais šilumos tinklais. Anot Seimo nario, dabar matome dideles investicijas į biokuro katilines, kogeneraciją. Tai – viena. Antra, nuo pastatų atjungdami miesto centruose ar šalia esančiuose gyvenamuosiuose kvartaluose centrinio šildymo tinklus, iškreipsime patį šilumos tiekimo juose principą. Tokiu atveju šilumos tiekimo praradimus greičiausiai turėtų kompensuoti kiti šilumos vartotojai, gyvenantys nutolusiuose mikrorajonuose. „Mano manymu, į šią problemą reikia žiūrėti kompeksiškai ir asociacijos siūlomą inovatyvų šilumos energijos taupymo būdą taikyti tuose modernizuojamuose pastatuose, kur šilumos tinklų atnaujinimas būtų išties labai brangus ir įmonėms, ir gyventojams, ir apskritai valstybei“, – pabrėžė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Pastaraisiais metais gyventojai savo būstui šildyti vis dažniau pasirenka šilumos siurblius oras–vanduo (aeroterminis šildymas) dėl sumažėjusios jų kainos ir padidėjusio šilumos perdirbimo koeficiento.

Saulės jėgainės ir geoterminiai šilumos siurbliai www.airr.lt Bendrovė „AIRR“ Algirdo g. 26, Vilnius Mob. +370 686 09 433, +370 655 44 109 El. p. info@airr.lt 41

Leono Garbačausko nuotr.

Interjero improvizacijos poilsiui Estetiškai, moderniai, jaukiai įrengtos poilsio zonos viešosiose erdvėse šiais Audronė FILIMANAVIČIENĖ

greito tempo ir informacijos gausos laikais padeda susikaupti, mąstyti, mokytis, improvizuoti, kurti, bendrauti, ilsėtis, sako psichologai. Šiuolaikiškos poilsio erdvės mokyklose kuria mokytojų ir moksleivių gerą nuotaiką, ugdo darnos jausmą. Netgi sveikatos priežiūros įstaigose nebesinori pilkumos ar standartinių baltų sienų. Neįdomu, netinka? Puiku, nes interjero dizaineriai turi unikalių minčių.

Rūsyje – „Indigo miestas“ rchitektė ir žinoma tapytoja Edita Stankevičiūtė-Righetto, modernios ir dinamiškos architektūros bei interjero projektavimo studijos „Righetto“ vadovė, pasidžiaugė, kad vizitine kortele kitiems įmonės darbams tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje įgyvendintas projektas.

42 2019 vasaris

Apie 200 kvadratinių metrų ploto viešoji erdvė šioje Kauno gimnazijoje atgimė vos per kelis mėnesius. Moderniai įrengtas koridorius tapo poilsio, pokalbių ir susitikimų vieta. Vėliau buvo rekonstruotos ir kitos erdvės. „Spalvinę gamą – ryškią raudoną, mėlyną ir baltą – padiktavo gimnazijos atributika. Kitus

bės išsakyti lūkesčiai“, – prisiminė E. Stankevičiūtė-Righetto. LSMU gimnazijoje įgyvendintą projektą internete pamačiusi Radviliškio V. Kudirkos progimnazijos direktorė Rasa Dagienė panoro žūtbūt susirasti architektę E. Stankevičiūtę-Righetto ir pasiūlyti jai išpildyti kilusią idėją.

sprendimus – vietas išmaniajai lentai, kompiuteriams, kad prie jų vaikai jaustųsi laisvai, ir kitas svarbias detales paskatino gimnazijos vadovy-

Toji idėja – Radviliškio V. Kudirkos progim nazijos rūsyje, buvusių slėptuvių patalpose, duris atvėręs „Indigo miestas“ – šiandien jau virtusi

Naujovė traukia moksleivius Radviliškio V. Kudirkos progimnazijos direktorė R. Dagienė tiesiog negali atsidžiaugti duris atvėrusiu „Indigo miestu“, kuris tapo malonia stai gmena visai mokyklos bendruomenei. Vadovė neabejoja, kad šioje poilsio zonoje kaskart apsilankę moksleiviai „paauga“, tampa kūrybiškesni, laisvesni, draugiškesni, nuoširdesni. „Jums reikėjo pamatyti, kaip atrodė prieš 60 metų statyto pastato buvusios slėptuvių patalpos, kuriose iki tol buvo sandėliuojami mokyklai nelabai reikalingi daiktai. Baisiai“, – sakė direktorė. Dabar rūsyje, 150 kvadratinių metrų ploto patalpoje, įsikūrė biblioteka ir skaitykla, atsirado didesnių ir mažesnių erdvių netradicinėms pamokoms, edukacijai, klasių valandėlėms, tėvų susirinkimams ir kitai veiklai. Ant keturių lubose įtvirtintų grandinių pakabintas stalas – bibliotekoje. Aplink jį sustatytos aukštos kėdės. Dešimt darbo vietų su naujutėliais nešiojamaisiais kompiuteriais įrengta po knygų lentynomis. Šalia – multimedijos įranga. Mokiniai gali susėsti tiek ant įprastų kėdžių, tiek ant mėlynu audeklu aptrauktų laiptelių, sėdmaišių, spalvotų pufų ar oda aptrauktų pagalvėlių. „Indigo miestas“ tapo stipriu moksleivių traukos centru. Direktorės R. Dagienės teigimu, tenka netgi sudaryti sąrašus, kas po ko galės susirinkti į naująją erdvę, kad būtų išvengta grūsčių.

????????????????????? ????????????????????? ????????????????????? ?????????????????????? ????????????????????? ????????????????????? ????????????????????? ?????????

Ilonos Prokofjevienės nuotr.

kūnu ir yra puikus pavyzdys, kaip netradiciškai įrengtos erdvės mokyklose gali skatinti mokytis per naujas patirtis ir pažinimą. Pasak architektės, „Indigo miestas“ įkurtas tradiciniame rūsyje, kuris buvo užgrūstas įvairiais nenaudojamais daiktais. „Net nežinojome, kaip išsimatuoti tas patalpas. V. Kudirkos progimnazija iki tol nebuvo remontuota – visiškas posovietinis palikimas. Pati direktorė labai šiuolaikiška, su dideliu polėkiu, tad mums bekalbant kilo idėja sukurti erdves naujos ypatingos kartos, indigo, vaikams“, – atskleidė pašnekovė. Neatsitiktinai pasirinkta ir gili mėlyna indigo spalva su baltos spalvos deriniais. Anot žinomos architektės ir tapytojos, sukurtos erdvės yra ganėtinai švarios, bet labai funkcionalios: čia galima sėdėti tiesiog ant pakylos arba prie kvadratinio, ant grandinių pakabinto stalo. „Pirmoji mintis imtis būtent tokio smagaus projekto man kilo intuityviai. Čia tas pats kaip poetui gimusi idėja parašyti eilėraštį apie, tarkim, mėlyną mėnulį“, – nusijuokė studijos „Righetto“ vadovė. E. Stankevičiūtė-Righetto įsitikinusi: teisinga estetinė aplinka skatina vaikų kūrybiškumą. Jos manymu, ateityje žmogų su visomis tobulėjančiomis technologijomis iš robotizuotos visumos išskirs vienintelis dalykas – kūrybiškas mąstymas.

/ Edita STANKEVIČIŪTĖ-RIGHETTO /

Ant keturių lubose įtvirtintų grandinių pakabintas stalas, aplink kurį sustatytos aukštos kėdės.

„Indigo miestui“ pasirinkta gili mėlyna indigo spalva su baltos spalvos deriniais.

Ateityje žmogų su vi somis tobulėjančiomis technologijomis iš robo tizuotos visumos išskirs vienintelis dalykas – kūrybiškas mąstymas. / Edita STANKEVIČIŪTĖ-RIGHETTO /

sprendimas

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

Šiuolaikiškame informaciniame-edukaciniame centre įrengtus baldus taip pat suprojektavo dizaino studija „Righetto“. Pagal specialų užsakymą juos pagamino konkursą laimėję baldų gamintojai. Radviliškio V. Kudirkos progimnazijos vadovai turi ir daugiau idėjų. Mokyklai labai reikia lauko klasės, nes ji neturi kiemo. „Norėtume įsirengti saugų vidinį kiemelį, ten sukurti edukacines er dves, kur galėtume vesti vaikų saviraiškos pamokėles. Pirmajame mokyklos aukšte planuojame įrengti žaidimų erdves“, – planais pasidalijo progimnazijos vadovė.

Linksma biblioteka vaikams

Knygų lentynos bibliotekoje įrengtos neaukštai, kad nereikėtų kopėtėlių, būtų saugu. Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinėje mokykloje pradinukams buvo sukurta šiuolaikiška ir linksma skaitykla.

44 2019 vasaris

Japonė architektė Akiko Tutlys, JAV įgijusi industrinio meno vadybos specialybę, vėliau – architektūros bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, įsitikinusi, kad projekto sėkmę lemia gebėjimas klausytis ir girdėti žmonių norus ir pageidavimus, kartais juos mintimis perskaityti tarp neištartų žodžių. Studijos „ArchDesign“ narė A. Tutlys prisipažįsta, kad kūrybinės mintys ją aplanko natūraliai, be ypatingų pastangų. Viena tokių įgyvendintų originalių šios architektės idėjų – atgimusi

Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos biblioteka. Senos statybos niūrioje mokyklos patalpoje pradinukams buvo sukurta šiuolaikiška ir linksma skaitykla. „Dirbti buvo labai įdomu: iššūkis – ribotas biudžetas, stimulas – įrengti linksmą biblioteką vaikams, kurie valiūkiškai ir žaismingai susipažintų su knyga, išmoktų ją pasirinkti ir vertinti. Čia man labai padėjo dešimtmetė dukra“, – pasakojo A. Tutlys. Pašnekovė teigia pastebėjusi, kad skaitydama mergaitė nemėgsta tvarkingai sėdėti kėdėje, gulinėja ant grindų arba su knyga rankose

įlenda į sienos nišą. Dukros elgesys leido perprasti mažamečių norus ir padiktavo ne vieną puikų pradinių klasių mokinių bibliotekos interjero sprendimą. Ypatingą dėmesį specialistė nutarė skirti nuotaikingai aplinkai: apsisprendė būtinai įrengti kampinę nišą mažiesiems, kurie mėgsta skaityti tarsi pasislėpę, sėdėjimo vietas prie lango ar tiesiog ant lentynų, padėlioti pagalvėlių, kad vaikai galėtų skaityti ir atsigulę. „Labai norėjosi, kad mažieji skaitytojai bi bli otekoje jaustųsi laisvai, kaip namie. Juk jie vos pirmokai–ketvirtokai, kurie dar tik mokosi skaityti knygas. Bibliotekininkė pasufleravo, kad kartais jie ateina, žiūri, tyrinėja, ištraukia bet kurią knygą iš lentynos arba tiesiog apsimeta skaitantys. Supratau, kad vaikams lankymasis bi bli otekoje iš pradžių būna net įdomesnis už patį knygų skaitymą, ir tai paskatino dar daugiau interjero sumanymų“, – prisipažino A. Tutlys. Miško tapetai ir žalios apvalios akustinės plokštės yra tarsi už lango augančių medžių tęsinys. Spalvotomis juostomis nudažytos sienos sukuria vaivorykštės iliuziją. Kuriant interjerą buvo stengiamasi sumažinti aidą patalpose,

tad virš multimedijai skirtos zonos buvo įleistos akustinės pakabinamosios lubos, o skaitymo erdvėje – garsą sugeriančios apvalios plokštės. Pasirūpinta ir vaikų saugumu. Knygų lentynos įrengtos neaukštai, kad nereikėtų kopėtėlių, būtų saugu. Mokyklos administracija pageidavo, kad biblioteka būtų daugiafunkcė, tad patalpos buvo padalytos į dvi dalis. Vienoje jų erdvė skirta multimedijos paskaitoms. Nuo lubų čia nuleistas projektorius. Priekinė siena nudažyta neutralia spalva, kad neblaškytų, leistų susikaupti. Multimedijos skyriuje grindų dangai pasirinktas linoleumas, o bibliotekos erdvėje – kiliminė danga, kad vaikai galėtų atsisėsti ant grindų. Pastarosios spalva raudona – išsiskirianti, šilta. „Atnaujinta biblioteka skatina mažųjų fantaziją. Kai kurie vaikai įsivaizduoja, kad Mikė Pūkuotukas slepiasi tapetuose tarp medžių ir pakabinami lašo formos šveistuvai yra jonvabaliai“, – vaizdžiai patalpas apibūdino bibliotekos pradinukams interjero kūrėja. Architektė džiaugiasi, kad, pasak mokytojų, vaikų skaityklos lankomumas gerokai išaugo. Argi ne džiugu, kad interjeras gali padėti pamėgti knygą?

Atnaujinta biblioteka skatina mažųjų fanta ziją. Kai kurie vaikai įsivaizduoja, kad Mikė Pūkuotukas slepiasi tapetuose tarp me džių ir pakabinami lašo formos šveistuvai yra jonvabaliai. / Akiko TUTLYS / 45

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

sprendimas

Projektuojant klinikos interjerą, vengta poliklinikų standartiniu interjeru – pilko linoleumo grindimis, baltomis sienomis ir durimis.

Patogios erdvės pacientams Architektė A. Tutlys pastebėjo, kad žmonės jaukios aplinkos pageidauja netgi laukdami savo eilės prie gydytojų kabinetų durų. Tad, kurdama interjerą Antakalnio medicinos ir sveikatingumo centre, ji kartu su kolege Migle Šalnaite stengėsi imtis sprendimų, kurie kuo mažiau asocijuotųsi su poliklinikų standartiniu interjeru – pilko linoleumo grindimis, baltomis sienomis ir durimis. Rekonstruotame pastate įsikūręs medicinos centras sujungė kelias klinikas, siekdamas teikti klientams inovatyvias, profesionalias, visa apimančias sveikatingumo paslaugas. „Šis projektas man taip pat buvo labai įdomus. Jis, beje, nuo mano kurto interjero vaikų bibliotekoje vien jau savo apimtimi skiriasi kone

10 kartų, – pasakojo Akiko. – Kalbinau centre dirbančius medikus, įsiklausiau į jų pageidavimus ir, kurdama interjerą, stengiausi, kad čia atėjęs žmogus jaustųsi ramiai, saugiai, apgaubtas dėmesio ir profesionalaus rūpesčio.“ Anot pašnekovės, nors medicinos įstaigoms taikomi griežti higienos reikalavimai lėmė ribotą medžiagų interjerui pasirinkimą, išeitis buvo rasta. Jaukumui sukurti pasirinkta rami spalvinė gama, deranti su vizualiu medicinos ir sveikatingumo centro identitetu, tinkami akustiniai ir apšvietimo sprendimai. Dėmesys klientui išreikštas kruopščiai pasirinktomis interjero detalėmis. Čia aplinkos jaukumas kurtas specialiai tapytais paveikslais ir fotografijomis su gamtos motyvais. „Koridoriuose, kur pacientai laukia gydytojų priėmimo, įprastas pilkas linoleumas ir baltos

Jaukumui sukurti pasirinkta rami spalvinė gama, deranti su vizualiu medicinos ir sveikatingumo centro identitetu, tinkami akustiniai ir apšvietimo sprendimai. / Akiko TUTLYS / 46 2019 vasaris

Registratūros sienoms parinkta vinilinė danga, o konsultacijų kabinetams – trafaretu dažytas raštas.

sienos, žinome, labai slegia. Ieškodami jaukumo, prisiminėme medį. Tačiau pagal higienos normas negalėjome naudoti parketlenčių. Tuomet ir nusprendėme pasirinkti parketlenčių formos medžio imitacijos vinilinę dangą“, – tęsė interjero autorė. Tačiau ir šiuo atveju architektei teko gerokai pasukti galvą, kad danga atitiktų du pagrindinius kriterijus – nepriekaištingą išvaizdą ir ilgaamžiškumą. Žinia, pigesnė vinilinė danga lengvai braižosi, kartais keičia spalvą, priklausomai nuo šviesos ir dangos išdėstymo krypties. Teko ne vieną dieną bendrauti su tiekėjais, apžiūrėti prieš 2–3 metus jų tiekama danga klotas grindis, kad po ilgų ieškojimų būtų pasirinktas geriausias variantas. Vėliau A. Tutlys su kolegomis mąstė, kaip bus atnaujintos sienos. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimai diktuoja, kad nebūtų naudojama degi medžiaga, o higienos normų reglamentas neleidžia rinktis tapetų. Optimalus variantas buvo surastas – išrinkta vinilinė danga registratūros sienoms, o konsultacijų kabinetams – trafaretu dažytas raštas. Naujomis patalpomis džiaugiasi medikai ir jų pacientai, kuriuos, rodos, pati aplinka skatina greičiau sveikti.

situacija

SEMC konkursas: sėkmę lėmė įdirbis Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) atviras architektūrinis konkursas vadinamas pavyzdiniu, juolab kad lietuviai architektai įpratę prie skundžiamų ar atšaukiamų konkursų rezultatų, prie stalčiuose nugulusių idėjų, užsakovui apsižiūrėjus, kad projektui realizuoti visgi nesinori skirti lėšų, arba to, jog konkurso laimėtojų projektas po metų ar kelerių realizuojamas... Tik jau kitų architektų.

Įtikino sukaupta patirtis EMC architektūrinio konkurso, kurį organizavo architektūros ir urbanistikos biurai „MASH Studio“ ir „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ (MMAP), sąlygos išskirtinai įdomios, išsamios, kitokios, nei iki šiol Lietuvoje buvo įprasta organizuojant architek-

tūrinius konkursus. Tinklalaidėje „Aikštėje“ su architektais Justinu Dūdėnu ir Andriumi Ropolu kalbėjęsis urbanistas Martynas Marozas pasakojo,

48 2019 vasaris

kad samdytis įmonę, o ne, pavyzdžiui, kreiptis į Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Panevėžio skyrių buvo Panevėžio savivaldybės iniciatyva. LAS to nedraudžia, juolab kad tikslas bet kuriuo atveju tas pats – kokybiškas architektūrinis konkursas. „MASH Studio“ ir MMAP komandų privalumas – pakankamas tarptautinės patirties „stažas“, prisidedant prie reikšmingų projektų organizavimo. Taigi, biurams pavyko užsakovus įtikinti, kad jais pasitikėti verta. Beje, šis konkursas ne pirmasis, atkreipęs tarptautinių įmonių dėmesį, – toks buvo „Mokslo

salos“ konkursas Kaune, kurį organizavo „Malcolm Reading Consultants“. Ta pati pasaulinio garso įmonė organizavo ir M. K. Čiurlionio koncertų centro Kaune tarptautinį konkursą. „Įvertinę gerąją praktiką, turinį, sąlygas, komisijos sudėtį, pamanėme, kad ir mums verta suorganizuoti konkursą. Galima teigti, kad atsiranda naujas konkursų organizavimo standartas, į architektūrinius konkursus imama žiūrėti vis rimčiau. Mūsų pagrindinis tikslas organizuojant konkursą – parengti kokybiškos sąlygas, o tam būtinas urbanistinis supratimas, išsiaiškinti interesus, parengti

Atsiranda naujas konkursų organizavimo standartas, į architektūrinius konkursus imama žiūrėti vis rimčiau. / Martynas MAROZAS /

galimybių studijas, apsispręsti dėl konkurso tikslingumo, jungti skirtingas interesų grupes, kad šios pateiktų savo nuomonę apie konkrečios vietos parametrus“, – sakė M. Marozas.

Konkurencija – sąžiningai Urbanistas pabrėžė, kad užduotis suprojektuoti ką nors gražaus – nesąžininga konkurencija, nes neapibrėžtas nei projekto biudžetas, nei programa, konkuruoja tik estetika. O estetikai palyginti nėra labai aiškiai apibrėžtų parametrų. Todėl visų pirma būtina įsitikinti, kad architektams suformuluota labai aiški užduotis ir projektas yra realiai įgyvendinamas. „Nerealūs projektai arba tie, kurie orientuoti į idėjų „žvejojimą“, yra architektų bendruomenės laiko švaistymas. Parengti vieną konkursinį pasiūlymą kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Nevertinti šio įdirbio yra netoleruotina. Tą pabrėžia Lietuvos architektų rūmai,

situacija

apie tai jau seniai diskutuoja pasaulinė architektūros ben druomenė“, – komentavo M. Marozas. Prieš paskelbiant SEMC architektūrinį konkursą, vyko kūrybinės dirbtuvės, suvienijusios visas suinteresuotas grupes, kad šios pasiūlytų savo idėjų, išsakytų problemas, pasiūlytų galimus sprendinius. „Nesinori būti urbanistu, kuris ateina ir pasako, kaip turi būti. Dažniausiai vietiniai gyventojai žino geriau, mes galime pasiūlyti alternatyvius sprendimus, kryptis, pateikti jas vertinti. Kūrybinės dirbtuvės pasitarnavo, kad būtų parengta galimybių studija. Išanalizuota būsimojo kultūros centro įtaka Panevėžiui, apibrėžta pastato programa, įvardyta ambicija, pasikalbėta su menininku S. Eidrigevičiumi, išsiaiškinta

50 2019 vasaris

miesto valdžios vizija – viskas tam, kad projektas būtų ne vieno architekto šou, o Panevėžio bendruomenės atspindys“, – dėstė urbanistas. Kūrybinės dirbtuvės buvo integruotos į konkurso sąlygas. Konkurso organizatoriams buvo labai svarbu išsigryninti tai, kas svarbu architektams, neapkrauti jų papildoma informacija, semantiniais išvedžiojimais. Norėjosi kuo aiškiau pasakyti, kas išties svarbu, kad architektai konkuruotų su architektūra, o ne su banaliais išvedžiojimais. Labai svarbu ir tai, kad kūrybinėse dirbtuvėse nebuvo svarstoma apie kino teatro „Garsas“ rekonstrukciją, o po jų parengta pastato konstrukcijų studija ir esamo pastato analizė.

Yra trys galimybės, kaip galima pasielgti su esamu pastatu: jį remontuoti, per daug nekeičiant esminių parametrų arba tūrio ir pritaikyti naujai funkcijai, atlikti kapitalinį remontą (rekonstrukciją) arba griauti. Griovimas nėra tvariausia alternatyva. Taigi, nevertinti kitų galimybių, anot urbanisto, būtų trumparegiška. Nuo pirmosios idėjos iki konkurso pabaigos praėjo daugiau nei 2 metai. Prireikė laiko, kad projektas susigyventų, konsoliduotųsi visos iniciatyvos, išsigrynintų interesai. Tam skirta galimybių studija, ne mažiau svarbu ir tai, kad projekto biudžetas numatytas strateginiame veiklos plane. Konkursuose, kai strateginiame veiklos plane nėra numatyta konkreti pinigų suma, didėja tikimybė, kad sutartis nebus pasirašyta.

SEMC konkurso nugalėtojais tapo geriausiai ekspertinės komisijos įvertintos MB „Syrusas“, veikiančios pavadinimu „IMPLMNT architects“, komandos darbas. Autorių kolektyvas – Aurimas Syrusas, Greta Šidlauskaitė ir Ričardas Bertašius.

Menas interpretuojamas skirtingai M. Marozas įsitikinęs – konkursus būtina depolitizuoti, kad darbus vertintų kompetentinga komisija, kad nariai būtų gerbiami, kad komisija balsuotų vienbalsiai, neišsiskirtų jų nuomonės. Kad būtų galima kitą dieną be jokių apskundimų pasirašyti sutartį. Konkursams turėtų būti taikomas galiojimo terminas, nes šiuolaikinė architektūra yra tiek šiuolaikinė, kiek atspindi galiojančias tendencijas ir požiūrį į šiandienos problematiką. Konkurso sėkmė, anot M. Marozo, kad jo sąlygas perskaitytų ir dalyvauti užsiregistruotų kuo daugiau architektų. Tam buvo sukurta interneto svetainė, puslapis socialiniame tinkle, sudarytas aiškus komunikacijos planas. Komunikacija iki pat darbų paskelbimo vyko planingai.

M. Marozas patvirtina – kūrybinio proceso siekiamybė, kad apie jį sužinotų ne tik architektai, bet ir bendruomenė. Kad planuojamas objektas taptų viso miesto pasididžiavimo objektu. Beje, konkursui buvo pateikta 19 darbų. Vienas netikėtų, sykiu ir daugiausia kritikos sulaukusių, konkurso kriterijų – „stasiškumas“, kuriuo remiantis pasiūlymai suskaidyti tris grupes: vieni architektai bandė atkartoti vieną iš S. Eidrigevičiaus skulptūrų, kopijuoti skulptūros formą. Kiti į šį kriterijų nusprendė pažvelgti per subtilias detales. Laimėtojai, „IMPLMNT architects“ architektai, įvertino, kad menininko kūrybai būdinga asimetriška kompozicija, ilgesnės linijos, plokštumos, mistiškumas. „Viena vertus, laimėtojai galėtų būti kritikuojami, kad suprojektavo

„dėžę“, bet jei įsigilintum į brėžinius, detales, siena palenkta, užslepiamos ventiliacijos angos, pradedi vertinti, kad žmonės įsigilino į „stasiškumo“ esmę, nebandė jo kopijuoti, nebandė pastate atkartoti nė vieno iš jo darbų arba veikėjų, kas nėra labai išmintinga“, – reziumavo M. Marozas. Buvo ir tų, kurie nekreipė dėmesio į šį kriterijų. „Mums reikia pabandyti atviriau kalbėti, nusistatyti standartus, ką reiškia geras, autentiškas kūrinys. Kas yra geras menas, o kas ne... Toks turėtų būti architektūrinio konkurso vertinimo pagrindinis iššūkis. „Stasiškumas“– tik vienas kriterijų. Dar yra efektyvumas, urbanistika, architektūra, kaina ir daug kitų“, – reziumavo urbanistas. Parengė Kristina BUIDOVAITĖ

detalė

„Archinovos“ vizual. ir planai.

Verslo centro „Asgaard Keys“ atrijus – jungiamoji grandis tarp darbo ir poilsio

52 2019 vasaris

Karina SĖRIKOVA

Šeškinės kalvos šlaitas po truputį tampa naujuoju verslo centrų kvartalu. Šią teritoriją neseniai papildė modernus verslo centras „Asgaard Keys“, įsikūręs nedidukiame sklype Ukmergės gatvėje, Biurų pastatą suprojektavo vilniečių architektų biuras „Archinova“ kartu su danų architektūros įmone „PLH Arkitekter“. Apie bene įspūdingiausią verslo centro erdvę – atrijų pasakoja šio projekto ir architektūrinės dalies vadovas, „Archinovos“ architektas Aleksandras Gvildys.

Griežtas iš išorės, plastiškas viduje

Raktų simbolio istorija iurų pastato „Asgaard Keys“ istoriją architektas pradėjo paaiškindamas jo pavadinimą. Lietuviškai Asgaard keys reiškia Asgardo raktai, kas yra aliuzija į skandinavų dievų buveinę Asgardą. „Atrijaus forma plane primena tiek rakto skylutę, tiek begalybės ženklą, o tai idėjiškai susisieja. Kita vertus, ieškant organiškos formos atrijui ir bandant pritaikyti pastato planą veikti kuo

optimaliau, tas vadinamasis aštuonetas tiesiog patogiausiai įsipaišė į pastato planinę struktūrą, – aiškino A. Gvildys.

Pasakojimui apie „Asgaard Keys“ atrijų ne mažiau svarbus ir eksterjero kontekstas. Šilta ir organiška atrijaus atmosfera yra tarsi priešingybė gana griežtam pastato eksterjerui. „Pastato architektūrinę išraišką padiktavo sklypo ypatybės, numatoma kvartalo perspektyva, tai yra greta esantis racionalus „Saltoniškių 7“ suplanavimas ir artimiausias kaimynas – dinamiški „Baltic hearts“ pastatai bei visas likęs besivystančio kvartalo urbanistinis išdėstymas. Mums atrodė logiška rinktis statiškesnes nei kaimynų formas,

juolab kad Šeškinės kalvos reljefas pats savaime yra „minkštas“, tad pasirinkome gana griežtą, bet elegantišką kvadratą. Tačiau plastikos buvo įvesta kitomis priemonėmis. Visų pirma, žemutinio aukšto fasadas yra išlengvintas, viensluoksnio stiklo (kampiniai stiklai lenkti), o tai len gvina visą pirmo aukšto zoną. Todėl sunkesnės išraiškos (dvisluoksniai) 2–4 aukštų fasadai atrodo tarsi kabantys ore. Taip pat iš stiklo ir itališko akmens sukonstruotą eksterjerą „minkština“ modernus stoglangis-kupolas. Plastiškiausias „Asgaard Keys“ akcentas – aptakių formų centrinis pastato atrijus su amfiteatru“, – teigė pašnekovas.

Pastato vizitinė kortelė – lauko terasa.

detalė

Į atrijų – kaip į urvą Anot A. Gvildžio, atrijus ir yra reprezentacinė viso pastato erdvė. Išnaudojant išraiškingą šlaitą, pirmasis pastato aukštas yra padalintas į dvi terasas, kurios sujungtos amfiteatro tipo laiptais. „Atrijus yra sukonstruotas urvo principu: į pirmo aukšto dalį, kuri yra arčiau gatvės, patenkame pro žemų lubų zoną – čia suprojektuota registratūros ir restorano funkcija, o paėjėjus giliau, atsiveria atrijus (erdvė išsiplečia tiek aukštyn, tiek žemyn). Atrijaus forma su ją įrėminančiais plastiškais turėklais, jau minėtas medinis amfiteatras ir ant viršaus „nusėdantis“ stoglangis tapo išskirtiniais šio pastato bruožais“, – pasakojo architektas.

Pasak verslo centro projekto ir architektūrinės dalies vadovo, atrijus suteiks gausybę galimybių neformaliems susitikimams arba kiek formalesniam bendravimui tarp biurų nuomininkų ir verslo centro svečių, taip pat bus puiki vieta poilsiui. Žmonės galės užkandžiauti ant medinių laiptų arba vaišintis pirmame aukšte įsikursiančiame restorane. Taip pat šalia pirmame pastato aukšte suplanuotos registratūros darbuotojams, į darbą atvykstantiems dviračiais ar bėgte, bus įrengtos dušo ir persirengimo kabinos. Pirmame aukšte nuomojama biurų zona – aptarnaujančio pobūdžio. Kituose aukštuose – darbo zona, kuri buvo suprojektuota maksimaliai funkcionaliai, kad užti krintų darbuotojų produktyvumą ir darbo kokybę.

Fasado 3D fragmentas.

Atrijus – pastato dalių jungiamoji grandis Kadangi pastato eksterjeras yra sukonstruotas iš stiklo ir akmens – šaltų elementų, viduje projekto vystytojai norėjo kontrasto. Todėl buvo pasirinktos šviesios ir šiltos spalvos, natūralios medžiagos. Siekiant, kad pastato fasadas, kalbant apie interjerą, „ištirptų“, pirmą kartą mūsų šalyje buvo panaudota 3,5 cm storio aliuminio profilių sistema, laikanti 3,9 m aukščio vitrinas. Taip pat, siekiant erdvę padaryti kuo jaukesnę, joje bus įkurta nemažai želdinių. „Apželdintas ir pastato stogas (terasa), kurios vienas svarbiausių akcentų – įspūdingas amorfinis, begalybės formos kupolinis stoglangis, dengiantis atrijų. Jo funkcija – ne tik įleisti šviesos į atrijų, būti ryškiausia terasos puošmena, bet ir suminkštinti pastato eksterjero ir stogo išrašką, taip pat savotiškai reprezentuoti šį modernų statinį. Pro stoglangį tiesiogiai galima matyti, kas vyksta atrijaus erdvėje. Taigi, atrijus yra jungiamoji grandis tarp gatvės lygio (parterio sprendinių) ir šio pastato vizitinės kortelės – stogo terasos“, – akcentavo pašnekovas.

54 2019 vasaris

Atrijus yra sukonstruotas urvo principu: į pirmo aukšto dalį patenkama pro žemų lubų zoną – čia suprojektuota registratūros ir restorano funkcija, o paėjėjus giliau, atsiveria atrijus.

Stogo planas.

„Archinovos“ vizual. ir planai.

Lietuvoje pirmąsyk buvo panaudota 3,5 cm storio aliuminio profilių sistema, laikanti 3,9 m aukščio vitrinas.

Į Palangą įvažiuosime moderniau Rekonstruotas įvažiavimas į Palangą, kurio kurortas labai laukė, bus platesnis, Reda TAMOŠAITYTĖ

patogesnis ir žalesnis. Laikas bėga – dar pernai čia virė kelio rekonstravimo darbai, o šiandien projektas, kurį parengė bendrovė „SRP Projektas“ (vadovas Tadas Kasperavičius), jau įgyvendintas 99 procentais.

Problematiška gatvė retingos gatvės rekonstrukcija – kurortui labai svarbus projektas, nes vien per vasarą į Palangą atvyksta per pusę milijono automobilių ir beveik visi jie į kurortą įvažiuoja būtent Kretingos gatve“, – teigė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. Iki rekonstrukcijos įvažiavimas į kurortą buvo tik dviejų eismo juostų – po vieną juostą į kiekvieną pusę, o tai sukeldavo nemažų nepatogumų

„K

56 2019 vasaris

vairuotojams, ypač per aktyvųjį kurortinį sezoną, kai į Palangą pasuka itin didelis automobilių srautas. Nepatogumų patirdavo ne tik į Palangą atvykstančių ar išvykstančių automobilių vairuotojai, kuriems neretai tekdavo nemažai laiko praleisti transporto priemonių spūstyse. Nepatogu būdavo ir rytinėje miesto dalyje esančių daugiabučių namų gyventojams. Mat jiems iš šalutinių gatvių, pavyzdžiui, Sodų, Valteriškės ar Vasaros, įsukti automobiliais į Kretingos gatvę dėl didelių eismo srautų būdavo labai sudėtinga.

Saugiau ir patogiau Įvažiavimo į Palangą projektas parengtas ne tik siekiant lengvinti patekimą į pagrindinį šalies kurortą, bet ir sudaryti kuo saugesnes ir patogesnes eismo sąlygas Palangos miesto svečiams ir gyventojams. Rangos darbų sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) įsigaliojo 2017 m. gruodžio 22 d., t. y. per žiemos technologinę pertrauką. Darbai prasidėjo pernai kovą.

Vitalijaus Janušonio nuotr.

Kaip sakė LAKD Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyrius patarėja Kristina Petrauskienė, įvažiavimo į Palangą rekonstrukcija problemas išties išsprendė – Kretingos gatvė buvo išplatinta, įrengiant po dvi eismo juostas į kiekvieną pusę ir apsauginius barjerus, šviesoforus pakeitė saugesnės ir patogesnės žiedinės sankryžos. Jų iš viso įrengtos trys: sankryžoje su Vasaros ir Sodų gatvėmis – turbožiedinės, su Klaipėdos plento gatve – maža žiedinė. Sutvarkytos autobusų stotelės ir nuovažos į sklypus. Siekiant nukreipti transportą iš gyvenamųjų namų kairėje Kretingos gatvės pusėje, įrengta vienšlaitė jungiamoji gatvė. Pasirūpinta ir pėsčiųjų saugumu – atnaujinti ir apsauginiais barjerais nuo važiuojamosios dalies atskirti dviračių ir pėsčiųjų takai, jie moderniai apšviesti. Projekto vertė – daugiau kaip 7 mln. eurų. Finansavimo šaltinis – Kelių priežiūros ir plėtros programa. Savo reikšmingumu ir svarba prilygstančiais projektais LAKD specialistė paminėjo tokius svarbius projektus kaip kelio Vilnius–Utena rekonstravimą ir plėtrą, taip pat kelio A1 rekonstravimą (nuo Vilniaus iki Kauno, įskaitant ir projektus Kaune).

Įvažiavimas pušynais LAKD atstovės teigimu, įvažiavimo keliuose į Palangą sumažės eismo spūstys, kurorto svečiai ir gyventojai galės saugiai važinėti ir vaikščioti malonioje aplinkoje. „Poilsiautojai įvažiuos į tikrą kurortą, pušynais“, – atkreipė dėmesį meras Š. Vaitkus. Jis taip pat pasidžiaugė, kad po rekonstrukcijos įvažiavimas į Palangą tapo ne tik daug patogesnis, saugesnis, bet ir reprezentatyvus. Įgyvendinant projektą, pasodinta per tūkstantį įvairių augalų – medžių ir krūmų, beveik 150 daugiamečių žolinių augalų. Paraleliai vykdomiems Kretingos gatvės rekonstrukcijos darbams, Palangos miesto savivaldybė užsakė tvarkomos atkarpos apželdinimo projektą, o jo rengėjams iškėlė uždavinį sukurti reprezentacinį įvažiavimą į Palangos kurortą, kurio neatsiejama dalis – pušynai. Tad dabar Palanga atvykstančiuosius pasitinka šiais visus metus žaliuojančiais spygliuočiais, be kurių neįsivaizduojamas pajūrio gamtovaizdis. Iš viso Kretingos gatvės atkarpoje nuo įvažiavimo į Palangą iki sankirtos su Klaipėdos plentu pasodinta beveik 450 įvairių pušų.

Po rekonstrukcijos įvažiavimas į Palangą tapo ne tik daug patogesnis, saugesnis, bet ir reprezentatyvus. / Šarūnas VAITKUS /

www.srp-projektas.lt

Bendrovė „SRP Projektas“ – aukštos kvalifikacijos specialistų komanda, jau 15 metų profesionaliai ir stabiliai teikianti platų transporto infrastruktūros objektų projektavimo paslaugų spektrą – nuo strateginio valdymo iki specializuotų techninių sprendimų. Transporto infrastruktūros objektų projektus rengia pasitelkusi pažangiausią 3D informacinio statinio modeliavimo BIM programinę įrangą ir BIM projektų valdymo standartus.

technologijos

Lengvasis konstrukcinis betonas: šiuolaikinės taikymo perspektyvos transporto statiniuose Darius BAČINSKAS, Deividas RUMŠYS Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Per beveik 150 metų betonas tapo plačiausiai taikoma konstrukcine medžiaga, kurios išskirtinumą lemia plačios taikymo galimybės ir sudėtinga mechaninė elgsena. Šiuolaikiniame pasaulyje betonas tapo antrąja (po vandens) žmonijos labiausiai naudojama medžiaga – per metus pasaulyje vienam gyventojui vidutiniškai tenka 3 tonos betono. Palyginti su kitomis medžiagomis (plienu, mediena, plastiku, aliuminiu), betono gamybos apimtis yra dvigubai didesnė nei kitų tradicinių statybinių medžiagų kartu sudėjus. Prognozuojama, kad iki 2050 m. betono gamyba pasaulyje gali siekti maždaug 28 mlrd. tonų per metus ir 4 kartus viršyti 1990 m. lygį. Lengvojo betono pranašumas radicinis betonas kaip kompozitinė medžiaga turi ne tik pranašumų, bet ir nemažai trūkumų. Vienas pagrindinių – didelė tūrio masė, kuri dažnai riboja jo taikymą didelių gabaritų statiniams: tiltams, daugiaaukščiams pastatams ir kt. Ši tendencija visame pasaulyje paskatino ieškoti inovatyvių betono mišinių. Vienas šios problemos sprendimo ke-

lių – lengvinti betoną. Taikant šiuolaikinius technologinius sprendimus, atsiranda galimybė kurti sudėtis, kurių savybės tokios pat, o kartais ir pranašesnės, palyginti su įprastu betonu, o tūrio svoris iki 40 proc. mažesnis. Konstrukcinio lengvojo betono naudojimas statiniams turi daug pranašumų. Visų pirma, jis turi efektyvesnį stiprio ir savojo svorio santykį, dėl to mažėja reikiamo betono ir armatūros kiekis, atsiranda galimybė statyti aukštesnius pastatus, sumažinti išlaidas įrengiant pamatus. Šiuo aspektu lengvasis betonas ypač svarbus stiprinant ar rekonstruojant eksploatuojamus statinius, pa-

1 pav. Istoriniai statiniai, pastatyti panaudojant lengvojo betono mišinius: a) Koliziejus Romoje; b) Panteonas Romoje.

58 2019 vasaris

vyzdžiui, tiltus, kai papildomas atramų ar pamatų apkrovimas nėra galimas. Lengvasis betonas turi geresnes šilumos ir garso izoliacines savybes.

Pasaulyje atlikti tyrimai parodė, kad tuo atveju, jei pastatams Europoje vietoj įprasto betono būtų panaudotas lengvasis, šilumos energijos sąnaudas būtų galima sumažinti apie 15 procentų. Be minėtų pranašumų, šalia įprasto betono lengvasis betonas pasižymi geresnėmis ilgaamžiškumo savybėmis (didesnis atsparumas šalčiui ir kt.), didesniu at sparumu gaisrui ir seisminėms apkrovoms. Papildomų galimybių suteikia savaime tankėjančio betono mišinių taikymas. Mažesnės tūrio masės ir savaiminio tankėjimo sujungimas leidžia pagerinti eksploatacines ir technologines betono bei iš jo gaminamų elementų savybes. Taikant savaime tankėjančius mišinius, nereikalaujančius papildomo tankinimo gamybos metu, konstrukcijų kaina vidutiniškai sumažėja apie 10 proc., o statybos trukmė iki 20 procentų.

Naudotas prieš kelis tūkstančius metų Lengvasis betonas – ne nauja medžiaga. Natūralus vulkaninės kilmės lengvojo betono užpildas, toks kaip pemza ir šlakas, buvo žinomas ir naudojamas graikų bei romėnų dar prieš krikščionybės erą. Įspūdingi senoviniai statiniai, tokie kaip

2 pav. San Francisko ir Oklando miestus jungiantis tiltas, dažniausiai vadinamas Įlankos tiltu (angl. Bay Bridge). (https://en.wikipedia.org/wiki/ San_Francisco%E2%80%93Oakland_ Bay_Bridge) 3 pav. Raftsundo (a) (https://en.wikipedia.org/wiki/Raftsund_Bridge) ir Stolmos (b) (https://en.wikipedia.org/ wiki/Stolma_Bridge) tiltai Norvegijoje.

Koliziejus ir Panteonas Romoje ar Sofijos soboras Stambule, buvo pastatyti naudojant lengvojo betono elementus arkinėms ir skliautinėms konstrukcijoms. Vėliau, iki pat XX a., konstrukcinis lengvasis betonas nebebuvo plačiai taikomas. Tik XX a. pirmoje pusėje jį vėl imta naudoti statybos pramonėje. Šiuo laikotarpiu sukurtas dirbtinis lengvasis užpildas – keramzitas, pagamintas naudojant vamzdinę degimo krosnį. Tokiu būdu išgauti lengvieji užpildai buvo pritaikyti laivų korpusų statybai per Pirmąjį pasaulinį karą. Žymiausias toks laivas pastatytas JAV, pavadintas „U.S.S. Selma“ ir pradėtas eksploatuoti 1919 metais. Pastarosios tendencijos JAV ypač paplito Antrojo pasaulinio karo metu, kai, panaudojant lengvąjį betoną, pastatyta daugiau nei 100 karinių 3000–140 000 tonų svorio laivų. Sėkminga šių laivų eksploatacija davė reikšmingą impulsą plačiau naudoti konstrukcinį lengvąjį betoną pastatų ir tiltų statyboje. Pirmasis didelis projektas panaudojant konstrukcinį lengvąjį betoną pradėtas 1928– 1929 m., kai telefonų kompanija „Southwestern Bell“, įsikūrusi Kanzaso mieste, panoro paaukštinti savo pastatą aštuoniais papildomais aukštais, naudodama įprasto svorio betoną. Inžinieriai pastebėjo, kad, pasirinkus lengvojo betono mišinius su pūsto skalūno užpildu, pastatą būtų galima saugiai paaukštinti papildomais keturiolika aukštų. Toks sprendimas leido pastato aukštį padidinti dvigubai – iš 14 pastatas tapo 28 aukštų dangoraižiu. Iš viso pastato savasis svoris sumažėjo ~4000 tonų, palyginti su pastato, jei būtų buvęs panaudotas įprastas betonas, svoriu.

Pirmasis tiltas – Amerikoje Tiltų statyboje lengvasis betonas pirmą kartą panaudotas 1936 m. San Francisko ir Oklando miestus jungiantį tiltą, dažniausiai vadinamą Įlankos tiltu (angl. Bay Bridge). (2 pav.).

Konstrukcinio lengvojo betono nau dojimas statiniams turi daug prana šumų. Visų pirma, jis turi efektyvesnį stiprio ir savojo svorio santykį, dėl to mažėja reikiamo betono ir armatū ros kiekis, atsiranda galimybė statyti aukštesnius pastatus, sumažinti išlai das įrengiant pamatus.

Lengvojo betono mišinys panaudotas viršutinei standumo sijos daliai. Tai leido 1,2 kPa sumažinti nuolatinę apkrovą, kas sudarė apie 15 800 tonų visam statiniui. Bendra statinio kaina sumažėjo 3 mln. JAV dolerių. Konstrukcinio lengvojo betono mišinių panaudojimas tiltų statyboje daugelyje šalių gerokai išaugo XX a. šeštajame dešimtmetyje. Armuotojo lengvojo betono perdangos panaudotos Benišos-Martineso tiltui San Franciske

(JAV), tiltui virš Napos upės Kalifornijoje (JAV), Dyckerhoffo pėsčiųjų tiltui (Vokietija), Hermannswego tiltui (Vokietija), Raftsundo ir Stolmos tiltams (Norvegija), tiltui virš Abavos upės, viadukui A2 kelyje (Latvija) ir daugelyje kitų statinių. Iš paminėto sąrašo galima išskirti du ilgiausius pasaulyje gelžbetoninius gembinius Raftsundo ir Stolmos tiltus Norvegijoje, kurių viduriniams ~300 m tarpatramiams panaudotas lengvasis betonas (3 pav.).

technologijos

Pemza

Pūstas skalūnas

Keramzitas

Pūstas stiklas

Pūstas polistirenas

Aliejinių palmių kevalai

Perdirbtas plastikas

Sukepinti lakieji pelenai

6 pav. Konstrukcinio lengvojo betono gamyboje naudojami užpildai.

Šiuolaikinio lengvojo betono taikymo gerosios praktikos pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kaimyninėje Latvijoje lengvojo betono mišiniai panaudoti rekonstruojant mūrinius arkinius tiltus per Abavos upę Kandavoje ir per Ventos upę Kuldygoje (4 pav.). Per abiejų tiltų rekonstrukciją sustiprinta arkinė perdanga išsaugant istorinę tilto išvaizdą. Rekonstruojant arkų viduje esantis smėlio užpildas pakeistas lengvuoju betonu, kurio klasė LC16/18, o tankis 1730 kg/m3. Šio betono panaudojimas sumažino tilto perdangos savąjį svorį ir leido išvengti tilto pamatų stiprinimo. Taip pat galima paminėti viaduką A2 kelyje. Vantinės sistemos statinyje panaudota trijų tar pa tramių nekarpyta plokštinė perdanga iš betono su lengvais užpildais, kurio charakteristinis gniuždomasis stipris siekė apie 45 MPa, o tankis apie 1950 kg/m3 (5 pav.).

Tobulina Lietuvos mokslininkai 4 pav. Rekonstruoti arkiniai tiltai per Abavos (a) (http://wikimapia.org/4945492/ Bridge-over-River-Abava-in-Kandava) ir Ventos (b) (http://wikimapia.org/8055246/ Masonry-Bridge-over-River-Venta-in-Kuldiga) upes Latvijoje. 5 pav. Lengvojo betono viadukas A2 kelyje Latvijoje (https://structurae.net/ structures/a2-overpass).

60 2019 vasaris

Lietuvoje lengvasis betonas daugiausia nagrinėtas kaip termoizoliacinė arba atitvarinė medžiaga, nepasižyminti dideliu gniuždomuoju sti priu. Anksčiau didelis dėmesys buvo skiriamas keramzitbetonio plokščių tyrimams, jos sovietmečiu buvo plačiai naudojamos daugiabučių pastatų išorinėms sienoms. Šioje srityje galima išskirti negausius Vilniaus Gedimino technikos (VGTU)

ir Kauno technologijos (KTU) universitetų tyrėjų darbus. VGTU Statybinių medžiagų katedroje 2011 m. sukurtas ir užpatentuotas len gvojo betono su keramzito užpildu mišinys, kurio gniuždomasis stipris siekė 18,5 MPa, o tankis iki 1400 kg/m3. Vis dėlto dėl pernelyg mažo gniuždomojo stiprio jo praktinis taikymas laikančiosioms konstrukcijoms yra ribotas. KTU Statybinių medžiagų katedroje sukurtas 37,5 MPa gniuždomojo stiprio ir 1780 kg/m3 tankio mišinys, panaudotas P. Vileišio tilto per Nerį Kaune šalitilčių plokštėms. Lengvasis betonas yra gaminamas įtraukiant oro tarpus į betono mišinius. Galima išskirti tris pagrindinius lengvojo betono tipus: 1) lengvųjų užpildų betonas (tuštumos yra pačiuose užpilduose); 2) akytasis betonas ir putų betonas (tuštumos yra cemento pastoje); 3) betonai be smulkiojo užpildo (smėlio yra atsisakoma ir tuštumos susidaro tarp stambiųjų užpildų dalelių). Konstrukcinio lengvojo betono mišiniui pagaminti greta sunkiojo užpildo (smėlio, žvyro, skaldos) taikomi natūralūs arba dirbtiniai lengvieji užpildai (1 tipas). Dirbtiniai užpildai apima ir antrines žaliavas, kurių taikymas betono mišiniams vystant žiedinės ekonomikos koncepciją pastaruoju metu ypač suintensyvėjo. Konstrukcinio lengvojo betono tankis dažniausiai kinta tarp 1400–2000 kg/ m3,

technologijos

Lengvojo savaime tan kėjančio betono taiky mas realiuose statiniuo se ne tik sudarytų sąlygas inovacijų diegi mui versle, bet ir neabe jotinai sukurtų pridėtinę vertę statybos pramo nės sektoriui.

7 pav. Lengvojo betono užpildo klasifikavimas pagal jų tankį.

o gniuždomasis stipris po 28 kietėjimo parų – tarp 10–70 MPa. Esminė lengvųjų užpildų ypatybė yra didelis poringumas. Tai sumažina medžiagos savitąjį tankį. Dažniausiai taikomų užpildų pavyzdžiai pateikti 6 paveiksle. Taikant skirtingus užpildus, galima gauti skirtingo tankio betoną. Lengvojo betono klasifikacija pagal jo tankį pateikta 7 paveiksle. Būtina pabrėžti, kad ne visi užpildai yra tinkami konstrukciniam betonui. Reikšmingas efektas gali būti gaunamas vienu metu mišinyje naudojant kelis užpildus.

Sukūrė unikalų betono mišinį Vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą mokslininkų grupių projektą „Armuoto savaime sutankėjančio lengvojo betono elementų fizikinių modelių kūrimas ir taikymas (SECOLAC)“ 2015– 2017 m. VGTU sukurtas savaime tankėjančio lengvojo betono mišinys. Lietuvoje toks mišinys sukurtas pirmą kartą. Lengvojo savaime tankėjančio betono gamybai panaudotas klasikinis keramzito užpildas ir inovatyvus sprendimas – perdirbto stiklo granulės. Taikant šiuos užpildus, gauti betono mišiniai, kurių gniuždomasis stipris kito nuo 23,9 iki 102,5 MPa, o tankis nuo 1458 iki 2348 kg/ m3. Naudojant kitus užpildus, sunku pasiekti numatytas mechanines arba fizikines savybes

(pavyzdžiui, gniuždomąjį stiprį arba tankį). Kai kuriais atvejais mišiniai nėra priimtini technologiniu požiūriu. Geriausi rezultatai gauti kombinuojant kelis užpildus viename mišinyje. Tyrimų metu pasiūlyta lengvojo savaime tankėjančio betono su stiklo granulėmis tankio ir stiprio priklausomybė, leidžianti pasirinkti mišinio sudėtis pagal numatytus stiprio ir tankio kriterijus: minimalus tankis – nuo 1400 kg/m3, minimalus gniuždomasis stipris – nuo 40 MPa. Visi nagrinėti betono mišiniai (išskyrus kai kurias nedideles išimtis) tenkino ilgaamžiškumo savybių reikalavimus, t. y. užtikrinamos šių mišinių konstrukcinio taikymo galimybės ilgalaikės eksploatacijos požiūriu.

Keis įprastas technologijas Projekto vykdymo laikotarpiu sukurti betono mišiniai panaudoti atliekant armuotojo lengvojo betono sijų eksperimentinius tyrimus. Būtina pabrėžti, kad praktiniu požiūriu šių elementų fizikinius ir mechaninius parametrus lemia tinkamumo ribinis būvis, t. y. elementų pleišėjimas ir deformacijos. Gauti eksperimentinių tyrimų rezultatai panaudoti sukuriant betono fizikinius medžiagų modelius ir juos pritaikant armuotojo lengvojo betono elementų skaitinėje analizėje. Pasiūlyti algoritmai panaudoti vertinant natūralaus dydžio prototipinių

armuotojo lengvojo betono elementų atitiktį Europos darniuose standartuose reglamentuojamiems tinkamumo ribinio būvio reikalavimams. Prototipinių realaus dydžio konstrukcijų teorinių ir eksperimentinių rezultatų sugretinimas patvirtino siūlomos koncepcijos adekvatumą ir tinkamumą realių lengvojo betono konstrukcijų tinkamumo ribinio būvio analizei. Pasiūlytasis modelis ateityje gali būti taikomas kaip įrankis tikslinant arba tobulinant projektavimo normų metodus, siekiant užti krinti didesnį jais gaunamų rezultatų patikimumą. Pradėti tyrimai tęsiami vykdant visuotinės dotacijos projektą „Armuoto betono konstrukcijų ilgaamžiškumo didinimas: inovatyvi pleišėjimo modeliavimo koncepcija“, kuris finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, skirtomis Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetui „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“. Šiuolaikinės tiek gamybos, tiek projektavimo technologijos leidžia užtikrinti inovatyvių konstrukcinių sprendimų kūrimą, plėtrą ir diegimą realiuose projektuose. Lengvojo savaime tankėjančio betono taikymas realiuose statiniuose ne tik sudarytų sąlygas inovacijų diegimui versle, bet ir neabejotinai sukurtų pridėtinę vertę statybos pramonės sektoriui, paskatintų inovatyvių sprendimų tolesnę plėtrą Lietuvoje, keičiant ilgus metus šalies statybos pramonėje nusistovėjusias tradicijas.

Užs.

Kam naudojamas lengvesnis už savo pirmtaką betonas? Bendrovė „Lengvas betonas“ įrodė – jų gaminama medžiaga, sudaryta iš labai lengvų polistireninio putplasčio granulių, įterptų į oru putinto cemento skiedinį naudojant „Tech“ priedus, gali tapti išeitimi net ir sudėtingiausiais atvejais, kai reikalingas atsparumas gniuždymui, šilumos ir garso izoliavimas ar keleto užduočių sprendimas vienu produktu.

Sprendimas – įvairiems statiniams not bendrovės direktoriaus Ramūno Ščiučkos, lengvasis betonas, palyginti su įprastu, lengvesnis iki 10 kartų. Skaičiuojama, kad jei tradicinis betonas, priklausomai nuo užpildų, sveria nuo 2 iki 2,5 t vienam kubiniam metrui, tai „Lengvo betono“ specialistai gali pagaminti kur kas „laibesnį“ – sveriantį nuo 140 iki 400 kg vienam kubiniam metrui. Į Europos Sąjungoje sertifikuoto lengvojo betono sudėtį be cemento įeina cemento priedai „Tech“, sudarantys oro putas, ir vanduo. Kad būtų išgauta didesnė šilumos varža ir garso izoliacija, gaminamas antras produktas, įdedant polistireninio putplasčio granulių. Iš statybų aikštelių atkeliaujančios polistireninio putplasčio atliekos,

Nuolydžių virš parkingo formavimas, hidroizoliavimas.

62 2019 vasaris

iš kurių gaminamos granulės, ir oras pakeitė tradicinio betono gamyboje naudojamas „sunkiąsias“ inertines medžiagas – žvyrą ir skaldą. Šis betonas gaminamas naudojant aukštos kokybės cementą, polistireno granules, organinį putokšlį, taigi, yra ekologiškas gaminys, pasižymi labai mažu vandens įgeriamumu, tačiau gerai praleidžia orą. Dar svarbi šios medžiagos savybė ta, kad metalo armatūra visiškai nerūdija, nes proceso metu susidaro plėvelė, apsauganti metalą nuo korozijos. Medžiaga visiškai atspari šildymo-šaldymo ci klams. Laboratorijoje net ir po 250 bandymo ci klų nebuvo pastebėta jokių irimo požymių. Taip pat ir nedegi, pagal medžiagų kompozito panaudojimą stogų konstrukcijose nustatyta Broof(t1) klasė. Architektams ši medžiaga galėtų patikti dar ir tuo, kad ją galima tiesiog užpurkšti ant armuoto paviršiaus, to pakanka, kad ji prisitvirtintų ir sustingtų.

Tarp vamzdžių injektavimas.

Privalumų – ne vienas Statant energiškai efektyvius pastatus, ypač svarbi lengvojo betono savybė – puiki šilumos ir garso izoliacija. Naudojant lengvąjį betoną, 40 cm storio sienos šiluminė varža R – didesnė nei 7. Ši medžiaga atspari gniuždymui, gali būti įvairaus kietumo, taigi, tinka lieti ant perdangų, įvairaus grunto, stogams, nuolydžiams, terasoms, grindims, sienoms, užlieti nenaudojamoms ertmėms, injekuoti vamzdžiams. Ir tai dar ne visi jos panaudojimo būdai. Toks betonas gali būti naudojamas netradicinių – plaukiančių pontonų ar plaukiančių namų statyboje. Formavimo metu masė labai taki, todėl puikiai užpildo formas. Taigi, formuojant grindis, nereikalingi brangūs įrenginiai horizontui lyginti – masė pati savaime besilyginanti gana tiksliai užkloja reikiamą betonuoti plotą. Ši

Kelio pralaidų užpildymas.

medžiaga tinkama ir įrengiant grindis tarp senų medinių gegnių arba užliejant labai nelygias šimtamečių pastatų grindis. Jei pastato stogas plokščiasis, lengvuoju betonu galima suformuoti reikiamus nuolydžius į trapus, į kuriuos subėgtų vanduo. Seni stogai įprastai apšiltinami polistireninio putplasčio plokštėmis, ant kurių klojamas mineralinės vatos sluoksnis, tik tuomet prilydoma danga. Lengvąjį betoną galima lieti tiesiai ant stogo perdangos arba ant bet kurio kito papildomo apšiltinančios medžiagos sluoksnio (polistireninio putplasčio, mineralinės vatos ar keramzito). Ant jo išsyk galima kloti prilydomąją dangą, stogas tampa eksploatuojamas, galima įrengti saulės baterijas ar želdinti. Dar labai svarbus tokio sprendimo pranašumas, kad išvengiama šalčio tiltelių. Naudoti lengvąjį betoną ypač tinka ir pastatuose, kuriuose atsiranda gamybinių vibracijų (pavyzdžiui, kur važinėja tiltiniai kranai).

Panaudojamas įvairiems projektams Betonuojant sienas, lengvasis betonas keliauja į individualiuosius namus, gamybines patalpas, ypač prireikus atskirti patalpas ir sumažinti iš jų sklindantį triukšmą, ir kitus objektus. Kaip vieną pavyzdžių pašnekovas minėjo garso įrašų studiją, kur lengvasis betonas panaudotas įrengiant garsą izoliuojančią sieną. Šiuo metu vystomas naujas projektas – ungurių ferma Trakų rajone, jo užsakovai – Danijos kompanija. Planuojama panaudoti 500 kubinių metrų lengvojo betono fermos padui išlieti. Produktas pasirinktas dėl jo didelio atsparumo gniuždymui ir baseino stabiliai temperatūrai palaikyti. Dar viena šios medžiagos panaudojimo galimybė – antžeminės ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Šiuose objektuose dėl itin didelio svorio sudėtinga naudoti įprastą betoną.

Vilniaus Oro Uosto senų trasų ir kamerų naikinimas.

Lengvuoju betonu tampa paprasčiau suformuoti reikiamus nuolydžius į trapus gruntiniam vandeniui nubėgti. Įrengiant požemines automobilių stovėjimo aikšteles, ant lengvojo betono sluoksnio klojama hidroizoliacija, tuomet – drenažinė membrana, skalda, trinkelės, asfaltas ar kita kelio danga. Praėjusiais metais sostinėje „Lengvo betono“ specialistai betonavo automobilių stovėjimo aikštelę prie vieno naujai išdygusio biurų pastato. 2 tūkst. kv. metrų ploto aikštelėje nuolydžius ketinta formuoti iš smėlio, kurio lyginamasis svoris 1,6 t vienam kubiniam metrui. Iš viso jo būtų prireikę 360 tonų. Smėlį pakeitus lengvuoju betonu, jo pakako keliskart mažiau – 60 tonų. An tra vertus, neliko pavojaus, kad smėlis, veikiant vibracijai, subyrės į žemesnes vietas, sumažės nuolydžiai ir paviršius praras savo formą. Lengvasis betonas tinkamas ir seniems vamzdžiams užpildyti (naikinti), tarpvamzdžiams injekuoti, ertmėms ir kelio pralaidoms užpildyti. Šis metodas naudojamas po gyvenvietėmis, keliais ir geležinkeliais. R. Ščiučka pasakojo, kad planuojamas projektas sostinėje – kolektorių pašalinimas. Po žeme rūdijant metaliniams vamzdžiams, pro susidariusias ertmes sunkiasi gruntinis vanduo, sykiu į tuščias ertmes patenka grunto, smėlio, kelyje atsiranda duobių. Į senus vamzdžius įvėrus naujus, tarpas tarp jų injekuojamas nepaliekant ertmių bei įtveriant vamzdžius ir juos apsaugant. Lengvąjį betoną galima pūsti įvairiu atstumu, trasos ilgis gali siekti 200 metrų ir daugiau, priklausomai nuo plyšio dydžio. Vandens tiekimo trasose plastikiniai vamzdžiai nuo hidraulinių smūgių, temperatūrų skirtumų, ypač tarpiniuose šuliniuose, kur yra sklendžių, kolektorių, nuo judesio skyla ir įvyksta avarijos. Kad vamzdžiai nejudėtų ir nebūtų likusių požeminių ertmių, tarpvamzdžiai injekuojami.

Grindų įrengimas.

Prieš porą metų „Lengvo betono“ komanda prisidėjo prie Vilniaus oro uosto pakilimo ir nusileidimo tako renovacijos projekto: čia požeminiai nuotekų tinklai tęsėsi kone 2 km 300 m, kur dangos nebuvo galima ardyti, perkasti, pasenę nuotekų tinklai užpilti lengvuoju betonu. Likusiame daugiau nei 1,5 km ruože buvo pasirinktas sudėtingesnis sprendimas: nukasta tūkstančiai kubinių metrų grunto, vamzdžiai išgabenti, utilizuoti, gruntas suvežtas atgal, sutankintas, užsėta žolė. Beje, prireikus perkasti injekuotą vamzdį ar kolektorių lengvuoju betonu, betono nereikėtų daužyti, paprastai jis kasamas kaip paprastas gruntas. Įmonė „Lengvas betonas“ daugiausia dirba Lietuvos statybų sektoriuje, tačiau yra dažnai kviečiama į Latviją, Baltarusiją ir kitas šalis. Pastaruoju metu Norvegijoje gamino metalo ir lengvojo betono pakabinamuosius balkonus renovuojamiems daugiabučiams. Tokio balkono pranašumas yra naujoviškas dizainas, nėra šalčio tiltelio į pastatą, balkonas 3,5 karto len gvesnis už tokių pat matmenų paprasto betono plokštę, yra labai lengva montuoti. Bendrovė „Lengvas betonas“ šią technologiją kuria jau dešimtmetį, yra gavusi du patentus. Pagrindinė jų veikla – specialia įranga atvykus į objektą pagaminti reikiamo lengvumo ir šiluminių savybių betoną, jį supūsti ir išlyginti. Bendrovės planuose – Lietuvoje pradėti gaminti šį betoną sausu pavidalu ir maišuose pateikti į parduotuves.

UAB „Lengvas betonas“ Palemono g. 2A, LT-52191 Kaunas Tel. +370 612 34 050 www.lengvasbetonas.lt

Stogų užpylimas.

technologijos

Darnioji kelių politika. Cementbetonio panaudojimas kelių statyboje Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas PUODŽIUKAS

Šiandien visame pasaulyje labai svarbios visuomenės poreikių, aplinkos apsaugos ir ekonomikos suderinamumo problemos. Mes, kelių inžinieriai, privalome rasti sprendimus, kurie suderintų gyvenimo būdą, pasaulinio atšilimo proceso keliamas problemas ir užtikrintų ekonomikos augimą. Sprendimas – darnioji plėtra, įvertinanti socialinius, ekologinius ir ekonominius veiksnius.

Prioritetas – darnioji plėtra ementbetonio dangų tyrimų ir gerosios praktikos perdavimo lyderis pasaulyje yra Tarptautinė cementbetonio dangų asociacija (International Society for Concrete Pavements; ISCP). Šiame straipsnyje apžvelgiama pasaulinė cementbetonio dangų tiesimo patirtis ir pateikiami tyrimų rezultatai.

Kaip apibrėžiama darnioji plėtra? 1. Aplinka turi sudaryti patenkinamas visuomenės gyvenimo sąlygas. 2. Ekonomikos rezultatai turi būti teisingai paskirstomi visuomenės nariams. 3. Ekonomikos ir aplinkos santykis privalo būti abipusiškai gyvybingas. 1

https://www.15min.lt/mokslasit

Mokslo tyrimais nustatyta, kad per pastaruosius 25 metus1: • gėlo vandens, prieinamo vienam pasaulinės populiacijos atstovui, vidutinis kiekis sumažėjo 26 procentais; • vandenynų „negyvųjų zonų“ – vietų, kur dėl deguonies trūkumo ir taršos beveik niekas negali išgyventi, plotai padidėjo 75 procentais; • prarasti 121 mln. hektarų miškų, daugiausia plečiant dirbamosios žemės plotus; • pasaulinės anglies emisijos ir vidutinės temperatūros nuolat ir reikšmingai augo; • žmonijos populiacija išaugo 35 procentais; • bendras žinduolių, roplių, paukščių ir žuvų skaičius planetoje sumažėjo 29 procentais. Kas yra darnių technologijų keliai? Kodėl pasaulyje daugėja cementbetonio dangų?

Atsakymas slypi vertinant medžiagų savybes. • Betono konstrukcijos ir kelių dangos yra ilgaamžės. Šiuo metu, be aukštos kokybės, labai vertinamos ir kitos betono savybės. Analizuojama ir vertinama, kaip išgaunamos žaliavos, pats gamybos procesas, gaminių eksploatacija ir jų perdirbimo galimybė. • Darnių technologijų keliai tiesiami efektyviai, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, panaudojant gamtinius išteklius ir užtikrinant ilgaamžiškumą; jie pagerina bendruomenės transporto infrastruktūrą; apgalvotai parengus projektus ir nutiesus kelius, jie, prižiūrimi ir rekonstruojami, suteikia visuomenei saugias ir patogias sąlygas keliauti ir vežti krovinius.

Lietuvos pavyzdys – neįkvepiantis Lietuvoje dažnas eismo dalyvis keiksnoja kelininkus dardėdamas suirusia kelio Vilniaus–Utena danga. Tačiau retas įvertina, kad tai tik pirmasis, eksperimentinis ir daugiau kaip prieš trisdešimt metų (1985 m.), taikant senąsias betono kelių tiesimo technologijas, nutiestas kelias. Objektyviai vertindami šio kelio būklę ir atmesdami šiuolaikiniu požiūriu netinkamai įrengtų skersinių siūlių

1 pav. Modernus kelias su betono danga.

64 2019 vasaris

2 pav. Romos imperija, „opus caementicium“.

3 pav. Dvisluoksnės cementbetonio dangos įrengimas Vokietijoje.

keliamą vibraciją ir triukšmą, stebime, kad betonas išliko gana tvirtas ir atsparus provėžoms. Asfaltbetonio danga tokiomis eksploatacinėmis sąlygomis jau būtų buvusi ne sykį remontuota ir rekonstruota. Važiuojantys šiuo keliu ir patys vairuotojai gali įvertinti, kaip gerai tarnauja 12 km ilgio, jau prieš 11–13 metų rekonstruota šio kelio atkarpa tarp Vilniaus ir Molėtų.

3. 4. 5. 6. 7. 8.

O kokia betono kelių istorija plačiajame pasaulyje?

Suprasdami mineralinių (cementas) ir organinių (bitumas) medžiagų skirtumus, galime įvertinti cementbetonio ir asfaltbetonio dangų poveikį transportui ir aplinkai, eksploatuojant kelius.

• Dar Romos imperijoje tiesiami „opus caementicium“ (2 pav.). • 1856 metais pirmoji betono danga Škotijoje. • 1888 metais pirmoji betono danga Vokietijoje. • 1892 metais betono dangų klojimo pradžia JAV, prof. Haroldas M. Westergardas laikomas žymiausiu cementbetonio dangų konstravimo pradininku. • Iki 1925 metų jau buvo nutiesta 600 mln. kv. m betono kelių. • Šiuolaikinis betono dangų klotuvas įrengia 300 m kelio per dieną, o kelio danga vidutiniškai 30 metų nereikalauja jokio remonto (3 pav.). Belgijoje atliktais tyrimais nustatytas cementbetonio ir asfaltbetonio dangų poveikis aplinkai (per 30 metų gyvavimo ciklą, nevertinant transporto poveikio, didesnis skaičius iliustruoja didesnį neigiamą poveikį). 1. Kvapas – 1 : 10 (cementbetonis : asfaltbetonis). 2. O3 smogas – 1 : 1,8.

Ekotoksiškumas – 1 : 6. Radioaktyviosios atliekos – 1 : 4,5. Gamtos ištekliai – 1 : 6. Vandens sąnaudos gamybos procese – 1 : 3. Pirminė energija – 1 : 2,5. Šiltnamio dujų (CO2), atliekų, rūgščių (SO2) ir eutrofikacijos (fosfatų jonai) kiekis praktiškai vienodas.

1. Transporto kuro sąnaudos važiuojant modernia cementbetonio danga sumažėja 2,35 procento. Tai labai svarbu įvertinant, kad transporto priemonių poveikis aplinkai, įvertinant visą jos eksploatacijos laikotarpį, yra tūstančiais kartų didesnis nei pačios kelio dangos.

2. Diegiant inovacijas, naujosios cemento gamybos technologijos „žemos energijos cementai“ CO2 išmetimą gamybos procese sumažina iki 40 procentų. 3. Atliekų deginimas gaminant cementą 1450 laipsnių temperatūroje suardo organines molekules, neteršia oro ir leidžia saugiai utilizuoti pavojingas atliekas. 4. Betono eksploatacijos metu cementas sugeria CO2 ir sumažina 10–25 proc. jo kiekio, kuris išsiskiria gaminant cementą. 5. Cementbetonis nepavojingas gruntiniams vandenims. 6. Cementbetonio danga yra 100 proc. perdirbama ir naudojama kaip antrinė žaliava. 7. Palyginti su asfaltbetoniu, cementbetonio dangų paviršius 2,5–3 kartus geriau atspindi saulės spindulius ir mažiau veikia šiltnamio efekto susidarymą žemėje.

Darnių technologijų keliai tiesiami efektyviai, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, panaudojant gamtinius išteklius ir užtikrinant ilgaamžiškumą.

technologijos

Šalys, išgaunančios ir perdirbančios naftą, pirmumą teikia asfaltbetonio, o turinčios didelius cemento žaliavų išteklius ir išvystytą gamybą – cementbetonio dangoms.

4 pav. Modernios cementbetonio dangos paviršius Vokietijoje.

Kurią dangą pasirinkti? Vertinant cementbetonio dangų technologijų poveikį visuomenei konkrečioje šalyje, reikėtų atsižvelgti į daugelį veiksnių. 1. Šalys, išgaunančios ir perdirbančios naftą, pirmumą teikia asfaltbetonio, o turinčios didelius cemento žaliavų išteklius ir išvystytą gamybą – cementbetonio dangoms. Tai akivaizdžiai iliustruoja Belgijos (cemento) ir Olandijos (asfalto) šalyse vyraujančios technologijos. Lietuvoje, valstybės mastu, būtų naudinga skatinti vietinės cemento pramonės vystymą, tikintis pasiekti didesnį BVP augimą ir įkurti daugiau darbo vietų. 2. Sykiu mažėtų brangių, importinių medžiagų ir žaliavų panaudojimas. 3. Būtų atliekama mažiau remonto darbų keliuose – mažesnės transporto priemonių sąnaudos ir laiko gaišatis. 4. Naujų technologijų cementbetonio dangos sukuria ilgalaikes patogias (lygus paviršius, nėra provėžų, optimaliai šiurkšti danga) ir saugias eismo sąlygas (4 pav.). 5. Žemas transporto keliamo triukšmo ir vibracijos lygis. Sparčiai augant automobilių eismui keliuose ir nedidėjant kelių priežiūros ir plėtros finansavimui, labai svarbu įvertinti cementbetonio ir asfaltbetonio dangų ekonominius rodiklius. Belgijoje tos pačios kategorijos automagistralės asfaltbetonio danga vidutiniškai kainuoja

66 2019 vasaris

834 000, o cementbetonio – 1 165 000 eurų. Brangstant naftai ir jos produktams, šis santykis keičiasi cementbetonio naudai. Šiuo metu cementbetonio dangos, įvertinus tiesimo ir priežiūros sąnaudas (gyvavimo ciklą), tampa ekonomiškesnės anksčiausiai 7-aisiais, o vėliausiai 14-aisiais jų eksploatacijos metais. Kanados patirtis teigia, kad vienam kilometrui kelio su cementbetonio danga apšviesti reikia 14 lempų, kai tokiam pačiam asfaltbetonio dangos keliui – 20.

pakaktų 200 metų), cemento gamybinius pajėgumus ir transporto srautų augimą, Lietuvoje cementbetonio dangos turėtų šviesią ateitį. Didžiausias trukdis yra Lietuvos negebėjimas rengti ilgalaikes ūkio plėtros programas ir sutelkti Transporto, Ūkio ir Aplinkos ministerijas siekiant bendro tikslo. Žvelgiant net į artimiausios kaimynės Lenkijos pasiekimus (600–700 km cementbetonio dangų per metus), net ir nieko nedarant, gerokai atsiliekant nuo inovatyvių, aplinką tausojančių technologijų, cementbetonio dangos bus mūsų ateitis.

Pastaraisiais metais JAV atliekami tyrimai ir pradedamos rengti plonasluoksnės cementbetonio dangos mažesnio intensyvumo keliuose.

10 priežasčių rengti cementbetonio dangas2.

• Rekomenduojamas cementbetonio plokštės storis h = 150 mm, kai ekvivalentinė skai-

• Tinka bet kokio intensyvumo ir sudėties transporto srautui.

čiuojamoji apkrova ESA = 8 000 000 ESAL per 10 metų. • Esant dar mažesnei apkrovai, taikomas plokštės storis h = 80 mm, kai ESA = 300 000 ESAL/10M. • Atitinkamai rekomenduojamas ir mažesnis plokščių skaidymas į 140, 180 ir 230 cm tarpus tarp deformacinių siūlių, kai plokštės storis h = 150 mm. • Šiuo metu JAV, Minesotos valstijoje, tiesiamos h = 320 mm storio dangos skaidomos į 470 cm ilgio plokštes, jungiamos 32 mm skersmens ir 580 mm ilgio strypais.

• • • •

Vertinant žaliavų išteklius (vien „Akmenės cemento“ Lietuvoje išžvalgytų žaliavų išteklių

• • • • •

Žemi priežiūros kaštai. Aukštas konstrukcijos patikimumas. Žemi gyvavimo ciklo kaštai. Minimalus poreikis uždaryti eismo juostas eksploatacijos metu. Nesusidaro provėžų. Atsparios šalto klimato sąlygoms. Atsparios didelėms transporto priemonių apkrovoms. Pasižymi geresniu sukibimo su padanga rodikliu. Paprasti dangos rekonstrukcijos ir stiprinimo darbai. Prof. Levas Kazanovichius, Minesotos universitetas, JAV.

Užs.

Pažangios tiltų technologijos Didėjantis automobilių eismas, nepalankios oro sąlygos, tirpinimo druskos, kuriomis žiemą barstomi keliai, gelžbetonio konstrukcijų senėjimas kasmet blogina tiltų ir viadukų konstrukcijų būklę, o grafičiai, per laiką susikaupęs purvas ir sąnašos dar ir sudarko jų estetinį vaizdą. Itin aukšto techninio lygio inovatyvius produktus ir sisteminius sprendimus tiltų apsaugai siūlo Vokietijos gamintojo „MC Bauchemie GmbH“ filialas Lietuvoje.

Inovacijos – tiltų ilgaamžiškumui endrovės specialistai atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje naujos statybos objektuose būtina betoninių paviršių apsauga. O štai Lietuvoje dažnai apsiribojama tik hidrofobizavimu – pačia paprasčiausia paviršių apsaugos forma. Betoninių paviršių apsauga, kurią užtikrina elastingi dažai MC-COLOR FLEX arba standūs dažai MC-COLOR FLAIR, anot UAB „MC Bauchemie“ speci alistų, be galo svarbi, nes apsaugo nuo betono karbonizacijos. Ne mažiau svarbu tiltų ir viadukų paviršius apsaugoti nuo įvairaus aplinkos ir transporto poveikio, taršos ir grafičių. Tokiai paviršių apsaugai „MC Bauchemie“ siūlo naudoti inovatyvią sistemą MC-COLOR FLAIR VISION. Tai speciali poliuretaninė danga, kuria padengus paviršių prie jo nelips ne tik grafičiai, bet ir įvairūs kitokie teršalai. Poliuretaninės dangos dažnai naudojamos ir tiltams per upes, kuriose svyruoja vandens lygis, padengti, nes jos netirpios vandenyje ir mechaniškai labai tvirtos. Tokios dangos apsaugo tiltų kolonas nuo įvairių upės nešulių (akmenų, ledo).

Tokiomis „MC Bauchemie“ dangomis buvo padengtas naujai pastatytas Panemunės tiltas Kaune ir tiltai Klaipėdoje – per miestą tekanti Danės upė pasižymi labai svyruojančiu vandens lygiu.

Poliuretaninės dangos slopina ir betono karbonizacijos procesą, o konstrukcinių detalių paviršių padaro atsparų atmosferos veiksniams, ul travioletiniams spinduliams ir nepageidaujamam tirpinimo druskų poveikiui.

Remontuojant tiltus labai svarbu apsaugoti ir jų šalitilčius – zonas, skirtas pėstiesiems ir dviratininkams bei techninei tiltų priežiūrai. Ši tiltų dalis bene labiausiai nukenčia nuo žiemą barstomų druskų, ardančių betoną ir armatūrą. Todėl šalitilčius reikėtų padengti specialiomis liejamomis, atspariomis slydimui epoksidinėmis ir (ar) poliuretaninėmis dangomis, kurios konstrukcijas hidroizoliuoja ir apsaugo nuo neigiamo druskų poveikio. Specialistai įspėja – net ir gerai prižiūrimų tiltų konstrukcijos ilgainiui sensta bei yra. Jų susidėvėjimą spartina ne tik neigiamas aplinkos poveikis, bet ir augantis transporto srautas. Dauguma tiltų buvo projektuoti prieš pusę amžiaus ir anksčiau, taigi, pritaikyti atlaikyti gerokai mažesnes apkrovas nei dabar. Siekiant prailginti tiltų eksploatacijos laiką ir

Taip pat būtina laiku užtaisyti atsiradusius įtrūkius. Net ir į 0,2 mm pločio įtrūkius negalima numoti ranka – juos būtina užsandarinti, kad būtų išvengta betono ir armatūros korozijos. Sutrūkusias gelžbetonines konstrukcijas tiltuose „MC Bauchemie“ siūlo užsandarinti jas injekuojant standžia epoksidine ar elastinga poliuretanine injekavimo medžiaga arba, jeigu trūkiai yra tik paviršiniai, padengiant elastingais polimercemetiniais glaistais ar apsaugine elastingų dažų danga. „MC Bauchemie“ siūlo priemonių ir tiltų remontui. Tokiems darbams tinkamas sprendimas – betono pakaitalų sistemos, t. y. remontiniai mišiniai, kuriuose yra daug polimerų, todėl betono pakaitalai pasižymi greitu stingimo laiku. Pavyzdžiui, betonas sustingsta per 28 paras, o „MC Bauchemie“ remontiniai mišiniai galutinį tvirtumą įgauna vos per keletą dienų. Dar vienas remontinių mišinių ir įtrūkių injekavimo dervų pranašumas tas, kad jos kietėja net ir veikiant dinaminėms apkrovoms. Labai svarbu, kad vykdant remonto darbus nebūtina nutraukti automobilių eismo. Įmonės „MC Bauchemie“ gaminiai buvo

šiuos statinius pritaikyti prie pasikeitusių sąlygų, juos būtina tinkamai sutvirtinti. Vienas pažangiausių būdų tą padaryti – naudoti „MC Bauchemie“ tamprumu pasižyminčias anglies pluošto lameles MC-DUR CFK LAMELLEN ir anglies pluoštą MC- DUR CF-SHEETS.

naudoti remontuojant ar tiesiant ne vieną tiltą ar viaduką Lietuvoje, tarp jų Panemunės tiltą Kaune, kelio „Via Baltica“ ir Panevėžio aplinkkelio viadukus, Vilniaus aplinkkelio estakadas ties Gariūnais, Pavilnionių viaduką, Lazdynų tiltą per Nerį, pėsčiųjų tiltą Paneriuose ir daug kitų.

Remontuoti – laiku

ožiūrį į darbą keičianti erdvė

Kristina BUIDOVAITĖ

Buvusi medžio apdirbimo kombinato katilinė Klaipėdoje tapo eksperimento epicentru: čia įsikūrė viena didžiausių bendradarbystės (angl. „coworking“) er dvių Baltijos šalyse su integruota gyvenamąja vieta (angl. „coliving“), privačiu sporto klubu ir restoranu „Light House“.

Dirbti komandoje ir individualiai rchitektūrinės dalies autoriai – „2L architektai“, interjero projektuotojai – „A01 architektų“ komanda. Abu kolektyvai dirba kartu, dalijasi žiniomis, papildo vienas kitą ir bendradarbiauja. Tai užtikrino sklandų darbą ir kokybišką rezultatą nuo statybų pradžios iki interjero įgyvendinimo.

Juodą kubą sudaro trys salės. Viena kubo pusė skaidri, kita – uždara, išnaudojama rašymui ir privatumui užtikrinti.

68 2019 vasaris

Architektų biuro „A01 architektai“ architektai Živilė Putrimaitė ir Darius Romanovskij pasakojo, kad viena pirmųjų jiems tekusių užduočių – daugiau nei 6 tūkst. kv. metrų plotą sudalyti į bendradarbystės erdves, konferencijų salę, nedidelius biurus ir kitas funkcines zonas, sykiu išlaikyti vizualinį interjero vientisumą. Bendradarbystės ir gyvenamosios erdvės interjero autorių detalizuotos iki smulkmenų, pavyzdžiui, ženklų ant stiklo pertvarų ir augalų

vazonuose. Biurų patalpos, skirtos nuomininkams, buvo įrengtos pagal dizaino koncepciją, kurioje buvo nurodyta grindų dangos, paliktos atviros lubos ir įrengtos stiklo pertvaros. Nemažai dėmesio interjero architektai skyrė ir pastato holui, kurio išskirtinė detalė yra bendradarbiaujant su apšvietimo instaliacijų meistru Linu Kutavičiumi sukurti interaktyvūs besisukantys nuo lubų nuleisti žiedai. Panašiais žiedais L. Kutavičius dar 2016 metais įšvietė išsaugotą katilinės kaminą. Bendradarbystės erdvėje sukurta 140 darbo vietų. Visos jos išrikiuotos prie langų, o konferencijų ar pagalbinės patalpos nukeltos į pastato gilumą. Beje, be darbo vietų čia įrengtos ir ryškiaspalvės miego kapsulės trumpam poilsiui. Bendradarbystės erdvėje įrengtos atviros darbo vietos, nedideli stiklo pertvaromis atskirti

6 tūkst. kv. metrų plotas sudalytas į bendradarbystės erdves, konferencijų salę, nedidelius biurus ir kitas funkcines zonas.

Artūro Butos nuotr.

Praėjimo zonos apšviestos prožektoriais ant bėgelių.

„A01 architektų“ nuotr.

Pokalbių kambariuose ypač didelis dėmesys skirtas akustikai, čia garsą sugeria minkštieji baldai ir sienų apdaila.

biurai, konferencijų salė su drabužine, bendra poilsio zona. Prireikus erdvės nesunkiai transformuojamos. Pagrindiniai akcentai, formuojantys erdvę ir padedantys joje orientuotis, yra sukurti skirtingų formų ir medžiagiškumo tūriai. Pirmasis – virtuvėlė ir kavos zona su arkine erdve bei kirsto aliuminio lakšto apdaila. Antrasis – juodas kubas, kurį sudaro trys salės. Viena kubo pusė skaidri, kita – uždara, išnaudojama rašymui ir privatumui užtikrinti. Čia taip pat yra keletas nedidelių uždarų kambarėlių ir konfidencialiems pokalbiams ar kolegų diskusijoms. Visuose pokalbių kambariuose ypač didelis dėmesys skirtas akustikai, juose garsą sugeria minkštieji baldai ir sienų apdaila.

70 2019 vasaris

interjeras

Vengė agresyvių spalvų Bendradarbystės erdvėje vyrauja ramios, žemiškos spalvos, baldų detalėse (stalų kojos, spintelės, kabyklos) panaudota nemažai jaukumą kuriančio medžio. Rekreacinę funkciją bendradarbystės erdvėje atlieka ne tik virtuvė, bet ir kelios zonos, kur, atsitraukus nuo darbo vietų, galima išsivirti kavos. Darbuotojų poilsiui skirti jogos, meditacijų, mankštos kambarėliai. 80 vietų konferencijų salę sulankstoma akustine siena galima padalyti į dvi mažesnes sales. Kėdės čia laisvai stumdomos, prireikus, gali būti transformuojamos į kėdę ir staliuką. Bendradarbystės erdvės apšviestos skirtingai. Pavyzdžiui, praėjimo zonos – prožektoriais ant bėgelių. Balti prožektoriai itin išryškėja juodų lubų fone. Virš darbo vietų įrengtas bendras, tolygus apšvietimas, konferencijų salėje apšvietimas

įrengtas eilėmis. Jei pageidaujama, galima apšviesti skirtingas konferencijų salės zonas. Darbo vietoms parinkti kokybiški ir ergonomiški baldai. Minkštuosius baldus – minkštasuolius, akustines sieneles ir visus karkasinius – individualiai projektuotas virtuvėles ir kavos zonas, taip pat pusapvalį registratūros stalą, kuriam pagaminti panaudotas medžio lukštas, gamino klaipėdiečiai baldininkai. Gyvenamojoje zonoje, kurioje galima apsistoti ilgesniam laikui, įrengta virtuvė, svetainė ir lofto tipo kambariai, kuriuose pagal poreikį gali būti ir vieno aukšto arba dviaukštės lovos. Darbuotojams ir lankytojams įrengti ir Lietuvoje analogų neturinti erdvė, skirta kūrybai. Čia galima rasti ir 3D spausdintuvų, ir paprastų plaktukų, veržliarakčių – čia įrankių sau ras tiek robotikos entuziastai, tiek architektūros ar inžinerijos studentai.

Bendradarbystės er dvėje sukurta 140 darbo vietų. Visos jos išrikiuotos prie langų, o konferencijų ar pagal binės patalpos nukeltos į pastato gilumą.

„bauma“: trejų metų statybų sektoriaus vizija Elena PALECKYTĖ

Balandžio 9–14 dienomis Miunchene (Vokietijoje) vyks didžiausia pasaulyje Tarptautinė statybos mašinų, įrankių, statybos medžiagų gamybos įrangos, kalnakasybos mašinų paroda „bauma“. Pirmoji „Messe München“ organizuojama paroda įvyko 1954 m., tuomet jos plotas tebuvo 20 tūkst. kv. m, palyginti su 2016-aisiais, kai renginys užėmė net 605 tūkst. kv. m plotą. Savo inovacijas tąsyk pristatė daugiau nei 3 tūkstančiai įmonių iš 58 šalių, apie jas rašė bene pusantro tūkstančio žurnalistų iš 47 valstybių, apsilankė beveik 584 tūkstančiai žmonių. Tad renginio svarba bėgant laikui augo, dabar jame susirenka svarbiausi šios srities veikėjai, paroda nurodo sektoriaus kryptį trejiems ateinantiems metams į priekį.

72 2019 vasaris

paroda

enginyje pateikiamas bendras dabartinių sektoriaus aktualijų vaizdas: šiųmetinėje parodoje „bauma“ didelis dėmesys bus skiriamas skaitmenizacijai. Skai tmeninės technologijos vis labiau veikia kasdienį gyvenimą, taip pat ir statybos, kasimo, gamybos industrijas. Virtualioji ir papildytoji realybės (angl. virtual reality, augmented reality) leidžia demonstruoti, išbandyti dar kuriamus prototipus, kad ir kurioje kūrybos stadijoje jie būtų, leidžia nuspėti ateities scenarijus naujais būdais ir detalumu, stebėti ar dalyvauti statybos, gamybos procesuose. Šios galimybės bus demonstruojamos ir par odoje, pavyzdžiui, bus pristatoma programėlė „Procall“, kuri, naudodama papildytosios realybės technologiją, turėtų leisti statybininkams ar kitiems darbininkams realiuoju laiku klausti darbų vadovų ar architektų patarimo. Taip pat par odoje „bauma“ lankytojams nemažai kompanijų prisistatys pasitelkusios išskirtinai virtualiąją realybę. Tarp jų tokios kompanijos kaip klojinių ekspertai „Doka“, darbo saugos produktų gamintojai

„Uvex“, matavimo prietaisų specialistai „Trim ble“, mechaninės inžinerijos kompanija „GEDA“, konstrukcijų mašinų gamintojai „Bobcat“.

Iššūkis – darbo jėgos stygius Skaitmenizacija apima daug daugiau nei virtualioji realybė. Ji atveria kompanijoms naujų galimybių įvairiose srityse, pavyzdžiui, užtikrinant tikslumą pašalinant žmogiškąjį veiksnį ar tiksliau nustatant sąmatas. Skaitmenizacija yra neišvengiama siekiant likti konkurencingiems, todėl dauguma tyrimų vyksta būtent šioje srityje. Kita vertus, šioje industrijoje ji vis dar yra gana ankstyvoje stadijoje. Pasak apklausos „bauma industrijos barometras“, kurios metu buvo apklausta apie 10 tūkstančių ekspertų, tik 4 proc. įmonių laiko save lyderiais skaitmenizacijos srityje, o net 20 proc. respondentų nemato skaitmenizacijos prasmės. Įdomu tai, kad tyrimai rodo, jog labiausiai skaitmeninių technologijų naujovėmis domisi jaunimas (iki 30 m.) ir žmonės, sulaukę 50 m. amžiaus. Tai aiškinama tuo, kad viduriniosios amžiaus grupės asmenys yra pasinėrę į karjerą ir šeimos gyvenimą.

Žvelgiant iš kitos pusės, skaitmenizacija ir kitos technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas (angl. artificial intelligence), daliai žmonių kelia susirūpinimą dėl, pavyzdžiui, darbo rinkos pokyčių. Tačiau, pasak jau anksčiau minėto „bauma industrijos barometro“, šiuo metu yra priešingai – daugiau nei pusė apklausos respondentų įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo problemą kaip didžiausią šiandienės industrijos iššūkį. Kiti svarbūs iššūkiai yra kainos konkurencingumo užtikrinimas, aplinkosaugos įstatymų griežtinimas ir jau minėta skaitmenizacija. Šios ir kitos svarbios aktualijos bus detaliau pristatomos parodoje „bauma“. Joje tiek dalyviai, tiek lankytojai gauna galimybę pamatyti bendrą industrijos situaciją, aktualijas, kryptį, kuria juda sektorius, globalias problemas ir kaip jos sprendžiamos. Kita vertus, parodoje galima iš arti pažvelgti į skirtingų gamintojų siūlomus produktus, technologijas ar inovacijas, užmegzti naudingų pažinčių, akis į akį pabendrauti su potencialiais klientais. Lietuvai šįmet atstovaus 5 dalyviai: bendrovės „AQ Wiring Systems“, „Generga“, „Power Parts Pro“, „Patikima Linija“ ir „ADA Instruments“.

bauma.media.messe-muenchen.de nuotr.

Ašis – skaitmenizacija

technologijos

Ką gali garsas? Moderniame biure estetika ir fiziologinis komfortas turėtų derėti su Kristina BUIDOVAITĖ

multimedija, novatoriškomis technologijomis ir akustiniu komfortu, teigia architektė, akustikos konsultantė Gintarė Privedienė. Viena vertus, šiuolaikiniuose biuruose išties vis svarbiau užtikrinti vaizdinę ir garsinę komunikaciją bei jos priemones. Antra vertus, vien tik kokybiška garso įranga akustinio komforto negarantuoja.

Sprendimai – tik gerai apgalvoti

inkamai akustinei aplinkai biuruose sukurti būtina parinkti prie-

mones apsaugai nuo aplinkos triukšmo – tinkamos garso izoliacinės varžos išorines konstrukcijas (fasado, langų ir kt.). Vidaus triukšmo sklaidai pastate užkirsti kelią padeda parinktos lūkesčius atitinkančios vidaus atitvarų garso izoliacinės varžos, kontroliuojamas inžinerinių sistemų išdėstymas, inžinerijos skleidžiamo triukšmo lygis ir užti krintas vidaus patalpų akustinis komfortas. Garso izoliacijai ir triukšmo kontrolei, anot pašnekovės, itin svarbus tikslingas erdvių suplanavimas (ne tik funkcijos, bet ir garso sklaidos prasme). Atviro plano biuruose būtina įrengti izoliuo-

74 2019 vasaris

tas, atskiras patalpas, kurios būtų skirtos kalbėti telefonu, susitikimams, individualiam bendravimui. Tik užtikrinus reikiamą akustiką ir garso izoliaciją, galima galvoti apie garso įrangą. „Garso kolonėlė patalpoje sukuria didesnį garso slėgį nei žmogus. Taigi, dar projektavimo stadijoje labai svarbu žinoti būsimą erdvių funkciją ir planuojamą diegti įrangą – jos skleidžiamą garso slėgį. Tik tuomet bus užkirstas kelias nesusipratimams dėl akustinės aplinkos kokybės“, – komentavo architektė. Jei, pavyzdžiui, virš biuro ar po jo patalpomis yra numatyta aktyvaus poilsio zona ir nėra informacijos, kad ten planuojama įdiegti garso

patalpos virsta sporto klubu, pavyzdžiui, aerobikos sale su įgarsinimu – dideliu garso slėgiu. Toks pokytis programuoja konfliktą, o keisti pastato konstrukcijas jau eksploatuojant pastatą ypač sudėtinga. Taigi, pašnekovės žodžiais, labai svarbu žinoti erdvių funkciją ir planuojamos naudoti garso įrangos skleidžiamą garso slėgį.

stiprinimo sistemą, dažnai yra parenkamos atitinkamai silpnesnės garso izoliacinės konstrukcijos. Tačiau neretai eksploatacijos metu panašios

konstrukcijomis, baigiant inžinerinių sistemų išdėstymu ir apdailos medžiagomis. Jau eksploatuojamame pastate kai kurių konstrukcijų pakeisti

Darbo objektas – detalės Akustikos konsultantų darbo specifika, anot G. Privedienės, yra gilinimasis į menkiausias detales, mat specialistams svarbu viskas, pradedant pastato laikančiosiomis ir atitvarinėmis

Architektūriniai ir interjero sprendimai: UAB „Arches“, akustiniai sprendimai: Viktoras Mekas, Gintarė Privedienė. Nuotraukos autorius A. Priveda.

neįmanoma, todėl šiuos klausimus reikia spręsti pastato projektavimo stadijoje. Specialistė įsitikinusi, kad su architektūrinės akustikos klausimais šiek tiek paprasčiau. Architektūrinei akustikai aktualios apdailos medžiagos, jų montavimo būdas, kiekis ir montavimo zonos. Bet, siekiant estetikos ir interjero vientisumo, vis tik rekomenduojama nepamiršti aidėjimo trukmės klausimų dar interjero projektavimo etapu. Mat teks naudoti vizualiai specifines akustines medžiagas (perforuotas plokštes, pluoštines medžiagas, kilimines dangas), o tai galbūt nebuvo numatyta interjero koncepcijoje.

Dar gana nauja, tačiau jau taikoma ir triukšmo maskavimo sistema. Jei, pavyzdžiui, biure trukdo kolegų bendravimas, jį galima „pridengti“ foniniais garsais (muzika, gamtos garsais) arba užmaskuoti specialia garso sistema. Šiuolaikiniame biure darbuotojai dažnai neskaičiuoja darbo valandų arba priešingai – didžiąją savaitės dalį dirba nuotoliniu būdu. Multimedijos priemonės – konferencijų įranga, vertėjų kabinos, foninis įgarsinimas, vaizdo įranga (nuotolinėms konferencijoms) – išties padeda užtikrinti produktyvų biuro darbą.

visuose šiuolakiniuose pastatuose. Pertvarų pagrindinė paskir izoliuoti jas nuo garso. Kokybiškai izoliuotos, atskirtos patalpo efektyvumą dėl sutekiamo komforto. Vertinant saugumą, būti sprendimus, kuriems taikomi griežti reikalavimai ugnies atspa atžvilgiu. Tokius sprendimus gamina SINIAT įmonė, pirmoji Ba sertifikuotų sistemų dokumentaciją (sistemų deklaracijos su C priklausanti įmonė yra sertifikuotų kokybiškų gipskartonio sist pastatams gamintoja, siūlanti platų tokių sprendimų spektrą n

Norėdami užtikrinti pertvarų garso izoliavimo patikimumą, ve sistemas su SINIAT Tyli (tipas DFH1IR) gipskartonio plokšte. Ši pažeidimams, didelio tankio - taip garantuojama labai aukšta atsparumo ugniai (R)EI 120 parametrai ir yra labiau atspari drė SINIAT Tyli plokštės yra universalios, todėl statybos metu naud nereikia galvoti, kur kokio tipo plokštes montuoti- taip išvengi

Sertifikuotos sistemos specifikacija patalpoms atkirti (dviejų e sistema ir 10mm tarpas tarp profilių):

SINIAT Nida Siena 210D75/Tyli (R)EI=120, Rw=67dB, H=6060m 210mm iki 700mm). Naudojant SINIAT C100 profilių karkaso s Rw=70dB ir didesnį mechaninį patvarumą apkrovoms.

Gipskartonio sisteminiai sprendimai Šiuolaikiniai pastatai turi atitikti aukščiausio lygio saugumo, komforto, patogios ir racionalios eksploatacijos reikalavimus. Sausosios statybos sprendimai – gipskartonio sistemos – naudojamos visuose šiuolaikiniuose pastatuose. Pagrindinė pertvarų paskirtis – ne tik atskirti patalpas, bet ir izoliuoti jas nuo garso. Kokybiškai izoliuotos, atskirtos patalpos suteikia laisvę kurti, atsiradęs komfortas didina darbo našumą. Vertinant saugumą, būtina rinktis sertifikuotus sprendimus, kuriems taikomi griežti ugnies atsparumo, akustinių verčių, apkrovų reikalavimai. Tokius sprendimus siūlo įmonė SINIAT, pirmoji Baltijos šalių rinkai pateikusi aukšto lygio sertifikuotų sistemų dokumentaciją (sistemų deklaracijos su CE ženklinimu). Belgams priklausanti įmonė SINIAT yra sertifikuotų kokybiškų gipskartonio sisteminių sprendimų įvairios paskirties pastatams gamintoja, siūlanti platų tokių sprendimų spektrą ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Norint užtikrinti pertvarų garso izoliavimo patikimumą, sertifikuotas pertvarų sistemas ver-

garantuojama labai aukšta garso izoliacija, užtikrinami itin aukšto atsparumo ugniai (R)EI 120 parametrai, šios plokštės kur kas atsparesnės drėgmei nei tipinės gipskartonio plokštės. Plokštės „SINIAT Tyli“ yra universalios, todėl statybos metu tik tokias plokštes naudojančiam statytojui nereikia galvoti, kur kokio tipo plokštes montuoti – taip išvengiama klaidų. Sertifikuotos sistemos specifikacija patalpoms atskirti (dviejų eilių lygiagrečiai išdėstytų profilių sistema ir 10 mm tarpas tarp profilių): SINIAT Nida Siena 210D75/Tyli (R)EI = 120, Rw = 67 dB, H = 6060 mm (bendras sienos storis galimas nuo 210 iki 700 mm). Naudojant SINIAT C100 profilių karkaso sistemą, analogiška sistema turėtų Rw = 70 dB ir didesnį mechaninį patvarumą apkrovoms. SINIAT sertifikuotos lubų sistemos gali būti labai įvairios. Naudodami plokštes „SINIAT Nida Sonic“, priklausomai nuo perforacijos, galime išgauti įvairų garso sugerties koeficientą (pavyzdžiui, „Sonic C10n8“ sugerties koeficientas lygus 0,70 dB). Esant priešgaisriniams lubų konstrukcijų reikalavi-

tėtų projektuoti su „SINIAT Tyli“ (tipas DFH1IR) gipskartonio plokšte. Ši plokštė ypač atspari mechaniniams pažeidimams, didelio tankio – taip

mams, SINIAT lubų sistemos yra ir su EI60-EI120 ugniai atsparumu (naudojamos nonijaus pakabos ir papildomi gipskartonio sluoksniai).

SINIAT sertifikuotos lubų sistemos gali būti labai įvairios. Naudojant SINIAT Nida Sonic plokštes priklausomai nuo perforacijos, galime išgauti įvairų garso sugerties koeficientą (pvz. Sonic C10 sugerties koeficientas lygus 0.70dB). Esant priešgaisriniams reikalavimams lubų konstrukcijom SINIAT lubųSINIAT sistemos yra ir su EI60-EI120 ugniai atsparumu (naidojamos pakabos ir sertifikuotos lubų sistemos gali būti labai įvairios.nonijaus Naudojant SINIAT papildomi gipskartonio sluoksniai). priklausomai nuo perforacijos, galime išgauti įvairų garso sugerties koeficie

sugerties koeficientas lygus 0.70dB). Esant priešgaisriniams reikalavimams SINIAT lubų sistemos yra ir su EI60-EI120 ugniai atsparumu (naidojamos n papildomi gipskartonio sluoksniai).

SINIAT sertifikuotas sistemas ir SINIAT BIM rasite: https://www.siniat.lt/lt-lt/ziniu-centras

objektas

auno istorinė „Romuva“ atgyja aukštajai kultūrai

76 2019 vasaris

Indrė VOZGIRDAITĖ

Kauniečiai, išsiilgę Laisvės alėjos rekonstrukcijos pabaigos, nekantriai dairosi ir į joje verdančius istorinio „Romuvos“ kino centro atnaujinimo darbus. Kol ištikimi kino gurmanai mėgaujasi nekomerciniu kinu laikinoje salėje, senajame kino centre bręsta pokyčiai ir plečiasi funkcijos.

Bus pritaikytas ir renginiams ino centro „Romuva“ rekonstrukcijos projekto vadovas Gintaras Prikockis pasakoja, kad pirmieji „Romuvos“ savininkai buvo užsibrėžę tikslą reprezentuoti moderniausią kino teatrą Kaune ir akivaizdu, kad jiems pavykę. Architekto Nikolajaus Mačiulskio projektuota „Romuva“ buvo pripažinta moderniausiu, erdviausiu ne tik tarpukario Kauno, bet ir Lietuvos kino centru. Iškilusi istoriškai sudėtingais 1940-aisiais, miestiečių poreikiams ji, deja, tarnavo neilgai. Per karą kino centras vei klą ne sustabdė, o vikriai adaptavo prie situacijos: senose fotografijose ant pastato fasado aiškiai puikuojasi užrašas „Soldatenkino“. Šiandien pastatas – ne tik išlikęs veikiantis istorinis kino centras, bet ir ryškus Kauno tarpukario moderniosios architektūros pavyzdys. Už projekto paveldo dalį atsakingos architektės Astos Prikockienės teigimu, norėjosi, kad buvęs reprezentacinis tarpukario Kauno kino centras atgimtų ir išlaikytų savo tapatybę, todėl buvo vengta bet kokių drastiškų, atsitiktinių pokyčių. Vis tik ne mažiau svarbu buvo patenkinti šiandienos poreikius. Anot architektės, vienas labiausiai džiuginančių rekonstrukcijos pokyčių tai, kad „Romuva“ iš kino teatro taps platesnės paskirties pastatu. Dėl atsiradusios scenos sumažės salės vietų skaičius, tačiau būtent ji leisianti kino centre vykti ir koncertams, spekta kliams, konferencijoms. Rekonstruotas kino centras taip pat bus visapusiškai pritaikytas juo naudotis neįgaliesiems, bus įrengti du keltuvai.

„Erdvės normos“ nuotr. ir vizual.

Pastatas yra paveldinis, todėl jį ardyti ar labai išplėsti būtų sudėtinga.

Norėjosi, kad buvęs reprezentacinis tarpukario Kauno kino centras atgimtų ir išlaikytų savo tapatybę, todėl buvo vengta bet kokių drastiškų, atsitiktinių pokyčių. / Asta PRIKOCKIENĖ / 77

objektas Senose fotografijose ant pastato fasado puikuojasi užrašas „Soldatenkino“.

derantis su praeitimi sprendimas, nes didelė dalis senojo pastato sienų buvo betoninės. Kino centro inžinerinei sistemai atnaujinti iškastas papildomas rūsys. Naujoje rūsio erdvėje atsirado galimybė įkurdinti dar vieną, mažąją, kino salę. Projektui skirtos Kauno savivaldybės lėšos to įgyvendinti neleidžia, tačiau tikima, kad pats kino centras ateityje ją galės įsirengti.

Aiškus stiklo bokšto dominavimas Nuo pat pastato atsiradimo pradžios ryškiausiai jį reprezentuoja šviečiantis stiklinis, metalo konstrukcijų bokštas. Anot G. Prikockio, atitraukus kino centro pastatą į sklypo gilumą, atsiradusioje nedidelėje viešoje erdvėje bokštas išsiskyrė kaip vienas stipriausių architektūrinių elementų. Jį numatyta restauruoti, nekeičiant pačios formos, o vienas pagrindinių pokyčių – sustiprinti iš bokšto sklindančios šviesos įspūdį kintančiais jos atspalviais.

Senuosius priestatus pakeitė nauji Prieš imdamasi rekonstrukcijos projekto, architektų-restauratorių komanda apsisprendė užsakyti fotogrametrijos tyrimus. Jie ir parodė tai, ko plika akimi niekaip nebūtų įžvelgę: salės skliautinės lubos buvo įdubusios, laikančiosios konstrukcijos įtrūkusios. Po tokios žinios nebedelsta – ekspertizė patvirtino, kad reikia nieko nelaukus kino centrą uždaryti dėl avarinės bū klės. Projektas buvo vystomas kino centrui persikėlus į laikinas, nuomojamas erdves. Vietoj dviejų senųjų, sovietmečiu iškilusių vienaukščių kino centro priestatų buvo suprojektuoti nauji. Juos architektai taip pat derino prie senojo statinio kontūro, parinkdami suapvalintą, pirminį variantą atspindinčią struktūrą. Išplėtus salės funkcijas, teko galvoti, kaip atrasti vietos pagalbinėms, persirengimo ir sanitarinių mazgų patalpoms įrengti, taigi, naujieji priestatai leido patenkinti atsiradusius gausesnius poreikius. „Tai minimaliausia, ką galėjome padaryti, nes pastatas yra paveldinis, todėl jį ardyti ar labai išplėsti būtų sudėtinga. Stengėmės, kad nauja architektūros kalba būtų ir kukli, ir susieta su pastatu“, – sakė G. Prikockis. Pirminę idėją priestatams parinkti stiklo dangą teko koreguoti dėl pernelyg išaugusių sąnaudų. Vietoj stiklo nuspręsta naudoti šiuolaikinę betono dangą. Paveldo neapribotose pastato dalyse panaudota betono apdaila pasirodė

78 2019 vasaris

Numatyta rekonstruoti ir priekinį fasado stogelį, atstatant jo pirminę šviečiančią funkciją. G. Prikockis pasakoja apie ilgai svarstytą galimybę įrengti ekraną pagrindiniame fasade, atsižvelgiant į jame išlikusią, rėmą primenančią konstrukciją, leidusią nuspėti ankstesniąsias, neįgyvendintas architekto vizijas. Vis tik idėjos buvo atsisakyta būgštaujant, kad tai gali pasirodyti pernelyg drastiškas elgesys su paveldine architektūra. Be to, norėjosi išsaugoti akivaizdų stiklinio bokšto dominavimą nuo Laisvės alėjos pusės. Architektai nusprendė išsaugoti buvusį „Romuvos“ užrašą virš pagrindinio įėjimo, nors pirminis užrašas, kaip aiškėja iš išlikusių nuotraukų, buvęs kitoks. Projekto komanda neabejoja, kad būtent šis, atsiradęs gerokai vėlesniais laikais, yra šiuolaikiško šrifto ir teisingų proporcijų, stilistiškai puikiai sukomponuotas su fasadu, todėl yra visiškai tinkamas šiai dienai.

objektas

Atradimų paskatinti pokyčiai G. Prikockis prisipažįsta buvęs gerokai nustebintas pagrindinių pastato durų. Pradėjus jas valyti paaiškėjo, kad durys buvo dažytos tik vienu dažų sluoksniu. Tai leido suprasti, kad dabartinės durys – puiki ankstesnio laikotarpio durų kopija, padaryta apie 1970 metus. Nepriekaištingą ankstesnių meistrų dirbinį numatyta restauruoti ir išsaugoti. Bus sutvarkytos, atnaujintos ir cen triniame vestibiulyje esančios gražios mozaikinio betono grindys. Pagal atrastas nuotraukas paaiškėjo, kad tarp įėjimo durų buvusios siauros nišos su sti klo rėmais. Betyrinėdami specialistai jas atrado ir tikrovėje – pačios nišos buvo užmūrytos, o jų medinės dalys išimtos. Projekto komanda nusprendė jas vėl atkurti, atidengti, o kino centro vadovybė jau planuoja, kaip jose rodys senoviškus bilietus, reklamas ir kitus su kino įvykiais

susijusius eksponatus. Taip pat numatyta, kad kine atsiras ne tik moderni, bet ir istorinė įranga, optiniu kino aparatu netgi ketinama demonstruoti senus juostinius filmus. Tikimaisi, kad per edukacinę veiklą, pažindinimą su kino kultūra plačiau atsiskleis kino centro paskirtis. A. Prikockienė taip pat mini ją labiausiai nustebinusius atradimus. Vienas jų – buvę langai salės šonuose. Nors šiuolaikinei salei langai nėra reikalingi, norėjosi išsaugoti jiems artimą motyvą. Todėl buvo sumanyta fasade sukurti nišas su rombų formos motyvais iš tinko. Toks elementas būsiąs naujadaras, tačiau kartu primins pirminę struktūrą. Be to, įstrižos formos pasikartoja visame kino centro pastate – taip sudalintos grindys, lubos, vidiniai ir išoriniai pastato langai. Neatsitiktinai rombų motyvą nuspręsta pakartoti ir naujų priestatų fasaduose. Dar vienu netikėtu atradimu A. Prikockienė įvardija senąją, kitoje vietoje buvusią bilietų

kasą. Ją kino centro lankytojai pamatydavo vos įžengę pro duris – pakilus laipteliais, kiek dešiniau. Tai liudija išlikusi medinė palangė prie kasos ir netgi seifo niša. Rekonstrukcijos projekte senąją kasos vietą numatyta atkurti. Anot G. Prikockio, pagrindiniai, juodžiausi kino centro darbai jau baigti, tikimasi dar šiais metais projektą užbaigti. Architektas pabrėžia, kad, net ir turint ribotas biudžeto galimybes, visus darbus stengiamasi atlikti gana solidžiai, išsaugant autentišką materiją, tarpukario architektūros esmę ir sukuriant patogumą šiandienos žmogui. Tačiau svarbiausia, architektų teigimu, kad Kaunas, viešojoje erdvėje dažnai palyginamas su popkultūra, turės jai priešingos kultūros centrą pačioje miesto širdyje. „Romuva“ buvo pripažinta moderniausiu, erdviausiu ne tik tarpukario Kauno, bet ir Lietuvos kino centru.

Kvartalo sostinės Pilaitėje gyvenimas „Nok Nok Home“ – kvartalas, kuriame į gyvenimą bute pažiūrėta kitaip, teigia projekto vystytojas. A+ klasės energinio naudingumo mažaaukštės statybos namuose privatumą užtikrins kiekvienam butui įrengtas atskiras įėjimas, o individualumą – nuosavas kiemelis.

Projekto vystytojas – REWO. ažaaukščių namų gyvenvietė įsikurs 1,5 ha plote, čia bus pastatyta 14 namų, kiekviename kurių galės apsigyventi 4–6 šeimos, kursiančios draugišką ir artimą bendruomenę saugiame privačiame kvartale, apjuostame tvora. Trijų aukštų 80,63 kv. m ploto butuose galima įsirengti 3–5 kambarius. Pirmame aukšte numatyta er dvė virtuvei, svetainei, antrame – dviem miegamiesiems ir vonios kambariui. Trečią aukštą gyventojai galės įsirengti ir naudoti tuomet, kai atsiras poreikis.

Butuose įrengtas aeroterminis šildymas orasvanduo šilumos siurbliais, kurie išsiskiria kokybe ir efektyvumu. Skaičiuojama, jog naujieji gyventojai šalčiausią žiemos mėnesį už šildymą mokės iki 20 eurų. Modulinės sienos sukuria puikų vidaus patalpų mikroklimatą (tinka alergiškiems žmonėms), palaiko šilumą arba vėsumą dėl didelės sienų akumuliacijos. Statybai panaudoti iš perdirbtos medienos pagaminti blokeliai. Fasadų apdailai – dekoratyvinis tinkas. Namai apšiltinti pilkuoju polistireniniu putplasčiu (neoporu). Visi kiemeliai orientuoti pietryčių kryptimi, čia netrūks saulės. Gyventojai galės rinktis tiek

Statybų menas! El. p. info@wallmodul.com 80 2019 vasaris

Tel. +370 615 45 023 Facebook: https://www.facebook.com/WallModul/

mažesnes (iki keliolikos kv. m), tiek dideles (iki 237 kv. m) privačias lauko erdves. Maždaug penktadalis plėtojamos teritorijos bus skirta želdiniams, poilsio zonoms, vaikų žaidimų aikštelei. Po ja suprojektuoti sandėliukai dviračiams ir kitiems sezoniniams daiktams laikyti. Projekto architektas – architektų studijos „Arch-1“ architektas Antanas Pikalovas projekto stiprybėmis laiko lygų sklypą, nedidelį peraukštėjimą, požeminius sandėliukus daiktams, vaizdo stebėjimo sistemą (bus įdiegta 15 vaizdo kamerų), vaikų žaidimų aikštelę, įvažiavimo kontrolę, pasirinktą šildymo sistemą.

Prenumerata tik 20 Eur metams Kontaktai: el. p. prenumerata@sa.lt, mob. +370 686 84 863

www.SA.lt

shutterstock.com nuotr.

i ia l na i . o i es ngva of Pr r le i

Apsilankykite kasdien!