„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 gegužė by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2019 gegužė (5)

Sveikatingumo objektų statybos epopėja

Akmens amžius

Paveldas ir gaisrinė sauga – ar esame apsaugoję savo vertybes?

Rygos „Akropolis“ – istorinio porceliano fabriko pašonėje

BIM-BAM-BOOM!

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

FASADUI - SKALŪNO PLOKŠTELĖS - FIBROCEMENTINĖS PLOKŠTĖS - AKMENS PLOKŠTĖS - ALIUMINIO KOMPOZITO PLOKŠTĖS

Skalūno plokštelės

Akmens plokštės

Akmens plytelės

Aliuminio kompozito plokštės

- KLINKERIO PLYTOS - LANKSTUSIS AKMUO „SLATE LITE“

naujas salonas jau greitai! INTERJERUI - AKMENS PLYTELĖS - AKMENS PLOKŠTĖS - KVARCINIS KILIMAS - LANKSTUSIS AKMUO „SLATE LITE“, AKMENS TAPETAI

Akmens plytelės

Akmens plokštės

Akmens praustuvai

Kvarcinis kilimas

- KVARCO PLOKŠTĖS - AKMENS PRAUSTUVAI

UAB „Mosas“ Birželio 23-iosios g. 5 LT-03206, Vilnius

Darbo laikas:

Tel. +370 653 75 525

8.00–17.00

info@skalunas.lt

www.mosas.lt www.skalunas.lt

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Kristina Buidovaitė

Gegužės pradžioje vykstanti paveldosaugai dedikuota paroda primena, kad rūpintis

Redaktorės pavaduotoja

paveldu ar juo domėtis niekada ne per anksti ir ne per vėlu. Šįmet sugrįžtančio Kauno

Audronė Filimanavičienė

architektūros festivalio „KAFe“ pirmasis renginys taip pat bus skirtas mediniam pavel-

Tekstų autoriai Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė, Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova, Audronė Filimanavičienė Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas

dui – net nelaukiant rudens, birželio pradžioje. Ne tik paveldui šiame numeryje skyrėme didžiausią dėmesį. Nusprendėme aptarti, kiek, kokių architektūrinių ambicijų turi sporto klubų, baseinų, sporto kompleksų

Kalbos redaktorė

užsakovai ir statytojai bei architektai. Dviejų sporto klubų interjerai išties motyvuojan-

Brigita Kulikovskienė

tys – ir sportuoti, ir stebėtis tuo, kiek daug laisvės, polėkio turi mūsų interjero projek-

Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 5 267 9484 © SA.lt (Statyba. Architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas

tuotojai. Jau kone tradicija tapo aptarti skirtingų medžiagų padėtį interjere: kas mėgstama, ko atsisakoma, kas vargina, o kas įkvepia. Šįkart duoklė akmeniui. Nustebsite, kiek daug vietos jis randa įvairiausiuose interjeruose. Paryžiaus katedros gaisras tapo akstinu darsyk aptarti, kiek daug dar turime pada-

galima tik gavus redakcijos sutikimą.

ryti, kad apsaugotume tai, kas svarbiausia. Tiesa, nemažai ir nuveikta – apie tai pasa-

Redakcija už reklamos

koja kalbinti specialistai.

ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797

Pompastiškai Rygoje atidarytas mūsiškojo „Akropolio“ giminaitis – Rygos „Akropole“. Ką jame nuveikė lietuviai ir kuo šis prekybos centras išskirtinis, papasakojo ir projekto architektas, ir prie projekto prisidėję specialistai. Dar vienas išties ambicingas projektas – Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės, prikimštos moderniausių ir aplinką tausojančių technologijų. Tokiuose itin svarbiuose objektuose pasitarnauja skaitmeniniai įrankiai – BIM. Apie BIM pramoninėje statyboje, BIM kismą ir virsmą bei architektų poreikį naudoti BIM, galiausiai, BIM atradimai studentų darbuose – viskas sugulė žurnalo puslapiuose. Aptarėme ir stogus bei stoglangius. Stogus dėl dviejų priežasčių: šiuo metu itin geras laikas jį pasikeisti, darbams skiriama parama, dar didesnė – saulės elektrinėms. Taigi, ir apie jas! Galiausiai, aptarėme protingą pastatą – ką padaryti, arba ko nedaryti, kad jis neišprotėtų. Mat visur būtinas saikas.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – Leono Garbačausko nuotr.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

tema

Sveikatingumo objektų statybos epopėja

interjeras

Sena, įkvėpusi nauja

TURINYS

interviu

Mąstyti kviečianti architektūra

BIM

BIM-BAM-BOOM! BIM studentų projekte: atradimams niekada nevėlu

paveldas

Stoglangiai senamiestyje: leisti ar drausti? 2 2019 gegužė

interjeras

Iš kino paveldo – į kosminį biurą

Sporto klubas Re.formatas: solidu ir funkcionalu

interjeras

sprendimas

Vilniaus kogeneracinė jėgainė – architektūros ir technologijų iššūkis

forumas

Paveldas ir gaisrinė sauga – ar esame apsaugoję savo vertybes?

tema Sveikatingumo objektų statybos epopėja

interjeras Sena, įkvėpusi nauja

Sporto klubas RE.FORMATAS: solidu ir funkcionalu

sprendimas Akmens amžius

forumas Paveldas ir gaisrinė sauga – ar esame apsaugoję savo vertybes?

objektas Rygos „Akropolis“ – istorinio porceliano fabriko pašonėje

sprendimas Vilniaus kogeneracinė jėgainė – architektūros ir technologijų iššūkis

BIM BIM-BAM-BOOM!

BIM studentų projekte: atradimams niekada nevėlu

konferencija Tapti saulės elektrą gaminančiu vartotoju – greita ir paprasta

Svarbiausias tikslas – žmogaus gerovė!

interjeras Iš kino paveldo – į kosminį biurą

paveldas Stoglangiai senamiestyje: leisti ar drausti?

sprendimas Stogai – neišnaudota erdvė pasirinkimams

interviu Mąstyti kviečianti architektūra

technologijos Siekiamybė – protingas, bet neišprotėjęs pastatas

objektas

Rygos „Akropolis“ – istorinio porceliano fabriko pašonėje

100% Jūsų verslui: naujasis Sprinter. 3

tema

Jokūbo Fišerio nuotr.

Sveikatingumo objektų statybos epopėja Niekam ne paslaptis, kad sportuojantis žmogus ir jaučiasi, ir atrodo geriau, Audronė FILIMANAVIČIENĖ

tampa labiau savimi pasitikintis, ištvermingesnis. Kad aktyvus poilsis teiktų išties gerų emocijų, ne mažiau svarbi ir aplinka, ypač jei sportuojama uždarose patalpose. Tai puikiai žino sostinės bendrovės „Tiksli forma“ aukštos kvalifikacijos darbuotojų komanda, kuri jau 16-tus metus specializuojasi sporto ir laisvalaikio kompleksų projektavimo srityje.

Pradžia – prieš 20 metų ios įmonės parengtiems sporto klubų, SPA kompleksų ar tiesiog baseinų projektams suskaičiuoti tikrai nepakaktų dviejų rankų pirštų. Projektai rikiuojami dešimtimis. Ir parengti jie ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. „Mūsų darbas – klientų sumanymus ar vizijas paversti matomomis“, – tvirtino „Tikslios formos“ direktorius Kęstutis Mikulskis. Jam antrinęs architektas Jokūbas Fišeris teigė, kad pirmasis kiekvieno projekto užsakovo pageidavimas – kokybiškas įrengimas. Pasak

4 2019 gegužė

pašnekovo, dažnai pasitaiko, kad pastato architektūra jau būna surežisuota iš anksto, o projektuotojams svarbu į statinius įkomponuoti šiuolaikišką sporto klubą ar kitas sveikatingumo ir poilsio zonas. „Pirmuosius sporto klubus pradėjau projektuoti prieš 20 metų. Pradžia buvo susijusi su pirmuoju klubu „Grand Gym“ Fabijoniškėse. Tiesa, sostinėje jis buvo antrasis, nes prieš tai ne mūsų projektuotas sporto klubas jau buvo atsiradęs ant Vilniaus Šeškinės kalno. Jo projektą inicijavo tuometis sporto klubų entuziastas, kūno rengybą kultivavęs verslininkas, – sakė architektas. – Ilgainiui pas mus susiformavo tam tikras sporto klubų formatas.“

Urbanistinė prizmė Pasak „Tikslios formos“ vadovo, įmonės projektuose įgyvendinami universalieji architektūros kūrimo principai: urbanistinės idėjos formavimas, funkcionalumo realizavimas, architektūrinės raiškos kūrimas. „Kiekvienam pastarųjų metų (ir ne tik) mūsų projektui įtakos turėjo konkretūs vietos bendruomenių poreikiai ir urbanistinės terpės numatant, kaip patenkinti visuomenės lūkesčius“, – pasakojo K. Mikulskis. Specialisto teigimu, rengiant projektus, didelę įtaką turi skiriami finansai, tačiau, nežiūrint į tai, kiekvienu atveju dominuoja architektūros

Donato Lauciaus nuotr.

kokybės kūrimo siekis. Tai reiškia, kad suprojektuotų sveikatingumo ir laisvalaikio kompleksų projektų unikalumas pasireiškia per urbanistinę prizmę. Su kiekvienu nauju projektu stengiamasi tobulinti funkcinių ryšių ir zonavimo principus, atsižvelgiant į konkrečią situaciją pagal numatomą lankytojų skaičių, patalpų dydį. Gi interjero sprendiniai dažniausiai pasirenkami universalūs ir funkcionalūs, neįpareigojantys. Direktorius nebuvo linkęs išskirti nei vieno įmonės projekto, nes juos rengiant vadovautasi tais pačiais kokybės principais. Tiesiog kie kvieno objekto situacija yra skirtinga. Pavyzdžiui, pasak K. Mikulskio, „DELFI“ sporto centro Vilniuje pastato tūris buvo integruotas vandens parko „VICHY“ teritorijoje, projekte išlaikant optimalų balansą tarp urbanistikos, funkcionalumo ir finansinių išteklių. O štai Fabijoniškių baseino projektu buvo siekiama architektūrinės kokybės, kurios estetiniu pagrindu tapo pasirinktas surenkamasis gelžbetonis. „Reikšminga yra tai, kad prieš kelis dešim tmečius sporto klubų tinklu „Impuls“ prasidėjusi tokių objektų statybos epopėja tapo svarbia bendruomenių gyvenimo dalimi“, – pabrėžė pašnekovas.

„Reikšminga yra tai, kad prieš kelis dešim tmečius sporto klubų tinklu „Impuls“ prasidėjusi tokių objektų statybos epopėja tapo svarbia bendruomenių gyvenimo dalimi. / Kęstutis MIKULSKIS /

Prabangus sporto klubas Vienas „Tikslios formos“ įgyvendintų projektų – šiuolaikiškas sporto klubas „Fitus“ Vilniuje. Čia įrengta erdvi treniruoklių salė, moderni vandens zona. Anot J. Fišerio, projekto užsakovas pageidavo 25 m ilgio baseino, kurio gylis siekia 1,4 m, įrengti 3 plaukimo takai. Baseinas skirtas ir pramogai, ir treniruotėms. Čia įrengta nedidelė SPA

Finišo bokštelis ir irklavimo trasa Trakuose. Lietuvos nacionalinė irklavimo sporto bazė įsikūrusi istorinėje Lietuvos sostinėje Trakuose, Viduramžių pilies pašonėje, kas sąlygojo jautrią senos ir šiuolaikinės achitektūros sąveiką projektiniuose sprendiniuose.

Žiemos sporto centre Ignalinoje įrengti modernūs kalnų keltuvai, čiuožykla, viešbutis ir restoranai.

Jokūbo Fišerio nuotr.

zona su 2 pirtimis – garine ir sauna, 2 masažinėmis voniomis ir gana didele treniruoklių sale. Akcentas – patogumas. Lankytojams skirtos persirengimo zonos su mažesnėmis, vidutinėmis ir didesnėmis spintelėmis asmeniškai vienam žmogui. Dušo zonoje pasirūpinta visomis būtinomis priemonėmis, pradedant rankšluosčiais ir baigiant prausikliais. „Vos atsidarius šiam sporto klubui, pastebėjome, kad abonementus perka žmonės, atvažiuojantys su prabangiomis mašinomis“, – nusijuokė architektas. Lankytojus traukia stipriomis formomis, veržliais kontrastais ir moderniomis medžiagomis sukurtas prabangus šio sporto klubo interjeras. Pirmame aukšte – veidrodžių siena, medžio

tema

Objektas buvo kuriamas, atsižvelgiant ir prisitaikant prie susiklosčiusios urbanizuotos aplinkos, joje suformuojant naujos architektūrinės kokybės vizualinį orientyrą.

masyvo baldai, vielinių šviestuvų lankstiniai, an trajame – erdvi treniruoklių zona su didele vi trinine siena, veidrodžiais ir specialiai sportui pritaikytu bei pagal naujausias technologijas pagamintu kilimu. Baseino zonoje vyrauja natūralūs atspalviai, o abu aukštus sujungiančius laiptus lydi LED apšvietimas. Antrame aukšte dar įrengtos dvi mažėlesnės sporto salės, išklotos parketu, paįvairintos veidrodžiais ir ilga vitrinine siena, atveriančia gamtos vaizdus. J. Fišerio žodžiais, šiam klubui po maždaug pusmečio prireikė papildomo projekto, kai buvo nutarta kavinės patalpų sąskaita praplėsti treniruoklių ir administracijos zonas. Interjero kūrėja – dizainerė Donata Valančiūtė.

Žvilgsnis į regionus Jokūbo Fišerio nuotr.

Architektas paminėjo iš pradžių projektavęs sporto klubą „Impuls“ Asanavičiūtės g. Vilniuje, rengęs sporto klubų „Impuls“ Vilniaus Žirmūnų

6 2019 gegužė

mikrorajone ir Šiauliuose bei sostinės „VICHY“ vandens parko projektus. Kas nuo to laiko pasikeitė? „Technologijos, ypač baseinų „valdymo“ srityje, nes jos dabar kompiuterizuotos, statybinių medžiagų kokybė ir pasirinktos teritorijos. Sporto, laisvalaikio ir sveikatingumo objektų poreikis atsirado ir šalies periferijoje“, – paaiškino projektuotojas. Po sėkmingai įgyvendintų pirmųjų projektų į bendrovę kreipėsi Kūno kultūros ir sporto departamentas ir užsakė parengti studiją, kaip galėtų atrodyti sporto centrai šalies regionuose. „Atlikta studija atsirado beveik ant kiekvienos savivaldybės mero stalo. Pagal tai buvo galima rezervuoti teritorijas. Kai kurios savivaldybės statė ir pasistatė tokius centrus, dalį projektuojame ir dabar“, – tęsė K. Mikulskis. Prisitaikant prie gamtinės aplinkos, kur bus suformuotas naujos architektūrinės kokybės vizualusis orientyras, projektuojamas Kupiškio sporto ir sveikatingumo centras. Jis ir

visuomeninė erdvė aplinkui turėtų tapti miestelio traukos centru. Pirmame etape bus pastatytas 4 takelių 25 m ilgio baseinas, suprojektuotas pagal FINA reikalavimus, sūkurinė vonia, 3 pirtys – rusiška, garinė ir infrasauna. Registratūra įsikurs bendroje erdvėje su kavine. Praėję automatinę įeigos kontrolę, lankytojai pateks į drabužines, iš jų – į baseino ir pirčių zoną bei nedidelę treniruoklių salę. Antrame statybų etape bus įrengtos papildomos treniruoklių ir užsiėmimų salės. Panašiu principu kuriami sporto ir laisvalaikio centrai Molėtuose, Biržuose, baigiamas statyti sporto kompleksas Širvintose su nauju baseinu ir treniruoklių sale. Jis turėtų atverti duris rudenį. „Įdomus kompleksiškas darbas atliktas rengiant žiemos sporto centrą Ignalinoje. Tik čia sniegas netirpsta iki vasaros. Unikalioje vietovėje tarp kalnų ir Žaliojo ežero įsikūrusiame kalnų slidinėjimo centre įrengti modernūs kalnų keltuvai, čiuožykla, viešbutis ir restoranai, – pasakojo J. Fišeris. – Centro modernizavimo projekte numatyta biatlono šaudykla, atnaujinta 7,5 tūkst. metrų slidinėjimo trasa, įrengta apšvietimo ir sniego gaminimo infrastruktūra.“

Nauji projektai Pernai gruodį buvo atidarytas baseinas Fabijoniškėse, Vilniuje. Tai valstybinis objektas, turintis aukštą A+ energinio naudingumo klasę. „Labai svarbu buvo apsispręsti, kaip bus statomas šis pastatas. Mat viena jo pusė nuolat veikiama drėgmės. Kadangi pas mus gerai išplėtota gelžbetonio konstrukcijų gamyba, pasirinktas šis variantas, kuriam nereikia papildomos vidaus ir išorės apdailos“, – paaiškino architektas J. Fišeris.

keliamus reikalavimus atitinkantys šuolių į tolį, rutulio stūmimo, disko ir kūjo metimo sektoriai. „Pagal mūsų pateiktus projektinius pasiūlymus šiuo metu statomas į mūsiškį „Impuls“ panašus sporto klubas Baltarusijoje. Esame projektavę SPA centrą Kaliningrade, viešbutį su sveikatingumo kompleksu netoli Rusijos sostinės Maskvos“, – paminėjo projektus užsienyje K. Mikulskis. Privataus Pamaskvės viešbučio su SPA centru projektas buvo išskirtinis. Trikampėje teritorijoje teko išdėstyti viešbučio korpusą su restoranu, baseiną su sporto medicinos diagnostikos centru ir masažams skirta zona. Sanatorijos „Belorus“ rekonstrukcijos tikslas – pačių naujausių vandens gydyklų ir purvo terapijos technologijų sprendimų įdiegimas sanatorijoje.

Labai svarbu buvo apsispręsti, kaip bus statomas šis pastatas. Mat viena jo pusė nuolat veikiama drėgmės. / Jokūbas FIŠERIS /

Pastatas buvo surinktas iš gamykloje paga-

Donatos Valančiūtės nuotr.

mintų trisluoksnių gelžbetonio plokščių. Tai greita statyba – pastatas iškilo vos per mėnesį. Čia įrengta ne tik 1 tūkst. kv. m ploto bei 25 m ilgio ir 8 takelių baseino salė, bet ir pirčių zona, treniruočių salė, administracijos patalpos. Šis baseinas, pasak pašnekovų, yra tarsi atsarginis variantas, kol dar nepastatytas Lazdynų baseinas, o impulsą jam atsirasti esą suteikė garsios plaukikės Rūtos Meilutytės laimėjimai. Pagal bendrovės projektą buvo atnaujintas Palangos stadionas. Kurorto sportininkams patogu treniruotis išklota nauja modernia drėgmę sugeriančia ir spyruokliuojančia danga. Nuo šiol čia gali vykti aukšto lygio tarptautinės lengvosios atletikos varžybos, nes stadione įrengtos

interjeras

ena, įkvėpusi nauja

Kristina BUIDOVAITĖ

Raudonų plytų mūras – ši iškalbinga, sykiu itin vertinga istorinio pastato detalė tapo įsimintiniausiu naujojo sporto klubo „Fitnie Square by Galinta“, įsikūrusio Kaune, įvaizdžio

architektų biuro „Yes.design.architecture“ komandai – prioritetu tapo nuosaiki autentikos interpretacija, drąsūs, tačiau apgalvoti, spalviniai sprendimai ir griežtų linijų stilistika.

8 2019 gegužė

L. Garbačausko nuotr.

elementu. Sporto klubo interjero projekto autoriams –

Projektuojant interjerą prioritetu tapo nuosaiki autentikos interpretacija, drąsūs, tačiau apgalvoti, spalviniai sprendimai ir griežtų linijų stilistika.

Atvėrė autentiškas detales

astatas, kuriame įsikūrė sporto klubas, anksčiau tarnavo kariuomenės reikmėms. Pritaikant pastatą naujai sporto klubo funkcijai, ypatingas dėmesys

L. Garbačausko nuotr.

buvo skirtas autentiškoms architektūros detalėms: raudonų plytų mūrui, unikalioms arkoms, aukštoms luboms ir dideliems langams.

Patalpos, anot interjero architektų, buvo gana dėkingos, teprireikė išgriauti kelias angas, suprojektuoti papildomų pertvarų, kad erdvėje nesunkiai tilptų visos reikalingos funkcijos. Kadangi sporto klube – gana aktyvios raudonų plytų sienos, šviestuvais interjero architektai norėjo sukurti labiau foninį vaizdą, kartu užtikrinti ir pakankamą kiekį šviesos tiek sportuojantiems žmonėms, tiek siekiant išryškinti interjero detales.

Pagrindiniu interjero eksponatu tapo raudonų plytų mūras.

10 2019 gegužė

Pritaikant pastatą naujai sporto klubo funkcijai, ypatingas dėmesys buvo skirtas autentiškoms architektūros detalėms: raudonų plytų mūrui, unikalioms arkoms, aukštoms luboms ir dideliems langams.

Registratūros ir poilsio erdvės išskirtos prabangiais akcentiniais pakabinamaisiais šviestuvais. Vienas įdomiausių sprendimų buvo įgyvendintas rūbinėse, kur reikėjo pridengti didelius langus, sykiu interjero architektų noras buvo įleisti ir natūralios šviesos. Interjero kūrėjų sprendimas – languose paslėpti šviečiančius žmonių siluetus, kurie sutemus intriguoja ir kviečia užsukti praeivius. Visas naujai suprojektuotas sienas nuspręsta atskirti panaudojant tamsią spalvą, norėjosi pabrėžti kontrastuojančius autentiškus ir naujus elementus. Taip sukurtas fonas, kuris dar labiau išryškino raudonų plytų mūrą.

Eksterjero sprendimas pratęstas interjere Pastato fasadui vietomis naudojamas rūdintasis plienas, todėl interjere taip pat varijuojama rūdintojo metalo efektu, kuris puikiai dera su raudonų plytų mūru. Tik į sporto klubą įžengusį klientą pasitinka minimalistinis registratūros baldas iš natūralaus surūdijusio metalo. Projektuojant kitus švarių paviršių baldus, pavyzdžiui, rūbinių spinteles, buvo

parinkta rūdintojo metalo efekto baldinė plokštė, nes ji šiek tiek šiltesnė medžiaga, kurią žmogui liesti maloniau nei šaltą metalą. Sporto klubui išskirtinumo ir prabangos įspūdį suteikia ryškiu akcentu tapę balto marmuro praustuvai, žalvario ir aukso detalės, su kuriomis puikiai kontrastuoja ir jas atsveria paliktos natūralaus betono perdangos. Sporto klube interjero architektai iš pradžių pasirinko gana nestandartinį grindų dangos sprendimą – medžio lentas, suklotas šiuo metu itin madingu eglutės raštu. Tačiau atsižvelgiant į patalpų paskirtį, kad būtų užtikrintas ypatingas atsparumas ir geras grindų dėvėjimasis, priimtas sprendimas pakloti PVC lenteles. Eglutės raštas sušvelnino modernų, tačiau asketišką, industrinį betono perdangos ir nedengtų vėdinimo vamzdžių derinį. Pagrindiniu interjero eksponatu tapo raudonų plytų mūras, kurio interjero autoriai nenorėjo keisti perdėm moderniais, tačiau nebūtinais sprendiniais. Architektų biuro „Yes.design.architecture“ komanda laikosi nuostatos nesugadinti ir išsaugoti tai, ką randa autentišką, taip gimsta išskirtiniai sprendimai.

Languose paslėpti šviečiantys žmonių siluetai, kurie sutemus intriguoja ir kviečia užsukti praeivius.

L. Garbačausko nuotr.

Interjere varijuojama rūdintojo metalo efektu, kuris puikiai dera su raudonų plytų mūru.

12 2019 gegužė

interjeras

Sporto klubas

Kristina BUIDOVAITĖ

: solidu ir funkcionalu

14 2019 gegužė

Sostinės J. Jasinskio gatvėje šių metų pradžioje duris atvėrė modernus ir stilingas sporto klubas RE.FORMATAS. Interjero architektė Agnė Stanikūnaitė, kurdama šio sporto klubo interjerą, laikėsi industriniam stiliui būdingo natūralumo ir nenudailintos stilistikos.

L. Garbačausko nuotr.

Interjere vyrauja industriniam stiliui būdingas natūralumas ir nenudailinta stilistika.

rchitektė pripažįsta, kad, kartu su erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančia įmone „Darnu Group“ plėtodami sporto klubo koncepciją, kėlė ambicingą tikslą – sukurti ne tik patogią vietą sportuoti, bet ir pristatyti esminį pokytį sporto klubų rinkoje bei įgyvendinti sporto realizmo idėją. Buvo svarbu idėją vienu metu vystyti ir auginti visose veiklos

grandyse – tiek kuriant interjerą, tiek buriant prefesionalių trenerių komandą ir pristatant klubą jo lankytojams.

Tarp įmonės vertybių įrašytos drąsa ir inova tyvumas nėra tik gražiai skambantys žodžiai – ku riant kažką naujo visuo met ieškoma dar neužpil dytų nišų ir originalaus, drąsaus požiūrio. / Akvilė LIAUDANSKIENĖ /

Įmonių grupės „Darnu Group“, investavusios į sporto klubą 1,7 mln. eurų, korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė teigia, kad tarp įmonės vertybių įrašytos drąsa ir inovatyvumas nėra tik gražiai skambantys žodžiai – kuriant kažką naujo visuomet ieškoma dar neužpildytų nišų ir originalaus, drąsaus požiūrio. Anot jos, visame įmonių grupės veiklų kontekste – tiek nekilnojamojo turto vystymo, tiek viešbučių valdymo, tiek sporto veiklos srityse – ieškoma standartus laužančių koncepcijų, kurios dažnai sudėtingiau įgyvendinamos, bet ilgainiui pateisina lūkesčius. „Noras pirmauti inovatyviomis, drąsiomis ir originaliomis idėjomis kuriant RE.FORMATĄ mus atvedė iki sąžininga sporto filosofija pagrįstos veiklos, iki tol šiai veiklai nebūdingo dėmesio interjerui ir kiekvienai klientų aptarnavimo detalei“, – sako. A. Liaudanskienė. Interjero architektė A. Stanikūnaitė paaiškino, kad, kurdama patrauklią erdvę sportui ir poilsiui, ji daugiausia dėmesio skyrė įvairioms detalėms. „Jas atrinkau itin atsakingai. Jei lėtai eitume per erdves ir įdėmiai analizuotume, atrodytų, kad detalės nesibaigiančios. Jų sukon troliavimas man buvo labai didelis iššūkis, labai malonu, kad šioje erdvėje žmonės jaučiasi puikiai“, – komentavo A. Stanikūnaitė.

L. Garbačausko nuotr.

Projektuojant interjerą ieškota standartus laužančios koncepcijos, kuri nors ir dažnai sudėtingiau įgyvendinama, bet ilgainiui pateisina lūkesčius.

16 2019 gegužė

18 2019 gegužė

L. Garbačausko nuotr.

Industrinio stiliaus interjerą kuria ne tik metalinės konstrukcijos, baldai, bet ir apšvietimas, skirtingos ir suderintos grindų dangos bei panaudotas varis.

Industrinio stiliaus interjerą, anot jo autorės, kuria ne tik metalinės konstrukcijos, baldai, bet ir apšvietimas, skirtingos ir suderintos grindų dangos bei panaudotas varis. Sprendimas naudoti varį apdailai gimė bežiūrint į Panemunės tilto konstrukciją. Pasak interjero kūrėjos, klube tamsios spalvos vyrauja neatsitiktinai, jos neatsiejamos nuo

užsidegimo, išsiliejimo, kad žmogus, apsilankęs sporto klube, atsiribotų nuo kasdienių rūpesčių. „Manau, tamsios spalvos įneša stiprybės, griežtumo, o kontrastai išgauna balansą, sukuria išskirtinį stilių, neša bendros koncepcijos žinutę, rodo dėmesį klientui“, – pasakojo pašnekovė.

Interjero projektuotoja daugiausia dėmesio skyrė detalėms.

Baldai dera prie bendros industrinio stiliaus koncepcijos. Tamsios spalvos įneša stiprybės, griežtumo, o kontrastai išgauna balansą, sukuria išskirtinį stilių, 20 2019 gegužė

L. GarbaÄ?ausko nuotr.

L. Garbačausko nuotr.

sprendimas

Nors šiuo metu apstu įvairių naujovių, akmuo tebėra viena labiausiai pamėgtų architektų Aušra NARKELIŪNIENĖ

ir interjero dizainerių apdailos medžiagų. Akmuo ypač geidžiamas dėl savo pagrindinių savybių: suteikia patalpoms slėpiningo archajiškumo, tęsdamas dialogą su praeitimi, taip pat dėl ilgaamžiškumo ir nepakartojamos tekstūros bei raštų. Tokiu būdu jis priartina mus prie gamtos ir tvariosios architektūros principų.

Akmens renesansas rchitektų studijos „2XJ“ architektas Jokūbas Jurgelis teigia visuomet, jeigu yra galimybių, naudojantis natūralų akmenį: stengiamės pakaitalais neapgaudinėti nei savęs, nei užsakovų, – šypsosi jis. – Labai atsakingai norime pritaikyti natūralias medžiagas, nes jų ištekliai riboti, ir dažniausiai naudojame tik įsitikinę jų reikalingumu. Teko juo

22 2019 gegužė

apdailinti viešąją erdvę – Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekos patalpas, atkuriant autentiškus sprendimus. Taip pat esame naudoję ir privačiose erdvėse, kurių kokybė leidžia pritaikyti ilgaamžius sprendimus.“ Architektas pataria brangų akmenį naudoti atsakingai, neperkraunant juo patalpų: „Manau, kad reikalingi profesiniai įgūdžiai naudoti

Dėl etinių sumetimų siūlyčiau nepiktnaudžiauti jo kiekiu: nepriklausomybės atkūrimo pradžioje daug kas siekė pasipuikuoti savo namų prabanga, todėl akmuo kurį laiką buvo siejamas su prastu skoniu. Todėl ne iš karto, ypač naujos kartos užsakovams, pasiūlymas naudoti akmenį atrodo patrauklus. Šiuo metu akmuo išgyvena estetinį renesansą visame pasaulyje, iš lėto keičiasi po-

brangias medžiagas, kad jos neatrodytų tik pasipuikavimo puošnumu objektas. Tinkamai panaudotas akmuo – visada puikus pasirinkimas.

žiūris ir Lietuvoje.“ „Techniškai ir estetiškai akmuo gali būti naudojamas labai įvairiai. Dažniausiai riboja biudžetas,

L. Garbačausko nuotr.

Tinkamai panaudotas akmuo – visada puikus pasi rinkimas. Dėl etinių sumetimų siūlyčiau nepiktnaudžiauti jo kiekiu: nepriklausomybės atkūrimo pradžioje daug kas siekė pasipuikuoti savo namų prabanga, todėl akmuo kurį laiką buvo siejamas su prastu skoniu. / Jokūbas JURGELIS / tad jis geriausiai tinka tik intensyvaus naudojimo

atkartoti natūralaus akmens raštus. Panašiai,

pateisina užsakovų lūkesčius.“ Architektų biuro

paviršiams: grindims, sienoms, stalviršiams, židiniams. Tikiuosi, atsiras vis daugiau medžiagų, kuriomis būtų galima pakeisti akmenį, nes turėtume vis labiau kreipti dėmesį į tvarų dizainą ir ekologiją, ne tik siaurąja prasme“, – svarsto J. Jurgelis.

kaip ir su dirbtiniu kailiu, vienokį ar kitokį pasirinkimą lemia žmogaus įsitikinimai ir finansiniai pajėgumai. Interjero dizainerė Edita Stankevičiūtė-Righetto pripažįsta, kad didelio formato akmens masės plytelių imituojamas raštas yra toks pats kaip ir natūralaus akmens – marmuro, travertino, alabasko ir pan., todėl labai dažnai dizainerė renkasi būtent jas. Tačiau ji pabrėžia, kad dėl nepalankaus mūsų klimato lauko sąlygomis geriau rinktis natūralų akmenį. „Mes nenaudojame akmens tik dėl dekoravimo. Tinkamai parinktas akmuo reikiamoje vietoje visuomet

„Prusta“ architektė Eglė Prunskienė pripažįsta taip pat neretai naudojanti pastaruoju metu atsiradusias didelio formato akmens masės plyteles, imituojančias natūralų akmenį. Siekdama norimo efekto, architektė plyteles naudoja ne tik gyvenamuosiuose kambariuose, bet ir perkelia jas į vonios patalpas ar apklijuoja baldus.

Finansinės galimybės

Ribota pasiūla Architektai skundžiasi kiek ribota akmens pasiūla mūsų šalyje. „Akmens asortimentas nėra

L. Garbačausko nuotr.

Akmuo, be abejo, brangus, kaip ir kiekviena natūrali medžiaga. Todėl interjero dizaineriai ir architektai neretai tenkinasi jo pakaitalais. Juolab kad pastaruoju metu atsirado galimybė puikiai

Interjeras Šančių karinį miestelį atgaivinusiame gyvenamųjų namų kvartale „Juozapavičaus 13“. Interjero projekto autorė – Edita Stankevičiūtė-Righetto. 23

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

labai didelis ir jo apdirbimo galimybės yra ribotos – dėl labai mažos rinkos. Tad tenka labai ilgai derinti ir ieškoti, kad būtų galima įgyvendinti sumanymus. Taip pat dažna problema yra akmens kokybė, kurią lemia kilmės šalis ir akmens amžius“, – sako J. Jurgelis. E. Stankevičiūtė-Righetto antrino, kad kiekvienas akmens luitas – lyg paveikslas, tad, parinkus tinkamą akmenį, dažnai rezultatas viršija kliento lūkesčius. Dėl šio rezultato dažnai tenka važiuoti ieškoti tinkamo akmens net į Italiją, į kasmetinę Veronoje vykstančią pasaulinę akmens parodą.

Verta investuoti Nepaisant visų išvardytų nepatogumų, architektai ir interjero dizaineriai nenuleidžia rankų. Jie turi stiprių argumentų įtikinti užsakovus interjero detalėms pasirinkti būtent akmenį. Pirmasis argumentas – akmens ilgaamžiškumas ir atsparumas. Tai beveik amžina medžiaga. Sendamas akmuo tik įgauna dar daugiau patrauklumo, kaip kiekviena natūrali medžiaga. Daugelį metų savo interjeruose įvairias akmens rūšis naudojanti ir didelę patirtį turinti

L. Garbačausko nuotr.

architektė E. Prunskienė vardija: akmuo – natūrali, ilgaamžė, stipri, estetiniu požiūriu, išskirtinio grožio medžiaga. Labai įvairi tiek savo spalvomis, tiek faktūra ar matmenimis. „Man

Akmuo – natūrali, ilgaamžė, stipri, estetiniu požiūriu, išskirtinio grožio medžiaga. Labai įvairi tiek savo spal vomis, tiek faktūra ar matmenimis. / Eglė PRUNSKIENĖ /

Ievos Prunskaitės ir Eglės Prunskienės interjerai.

24 2019 gegužė

sprendimas

Nėra kito geresnio būdo sugrįžti prie ištakų, kaip dar ir dar kartą įvertinti akmens, natūralių medžiagų grynumą ir tikrumą. Šios medžiagos pasižymi grubiu natūraliu grožiu ir puikiai dera tarpusavyje. Natūralios medžiagos yra laikui nepavaldžios, joms negalioja įprasti stilistiniai apribojimai, o svarbiausia – jos labai patvarios, nuolatinis naudojimas ir laikas suteikia joms naujo žavesio. Visos sintetinės medžiagos stokoja šios savybės, laikui bėgant kiekvienas tai įvertina. Į natūralias medžiagas verta investuoti, nes laikui bėgant jos grąžins investicijas, įgydamos naujų savybių, taps sodresnės, sukurs interjero nuotaiką, dvasią. Įvairūs akmens raštai yra neatskiriamas apdailos elementas.“

Svarbi tinkama priežiūra Nors iš pažiūros tvirtas, akmuo taip pat yra ir gana lepus. Tuo teko pačiai įsitikinti E. Stankevičiūtei-Righetto: „Esu pati suklydusi savo būste virtuvėje susidėjus juodo marmuro stalviršius, kurie nėra pritaikyti būtent šiai paskirčiai, nes kiekvienas puodelio palikimas arba pieno lašelis lieka ant marmuro paviršiaus kaip dėmė. Tad niekam nerekomenduočiau, kad ir kaip gražiai atrodytų, rinktis virtuvės stalviršiui marmuro, tiks tik granitas“, – sako architektė. Architektas Rimantas Špokas (studija „Rimartus“) virtuvei labiau pataria rinktis lieto akmens stalviršius: Dažniausiai renkamės dirbtinio akmens – lieto, pavyzdžiui, „Corian“ gaminius, ypač paviršiams, kur svarbu atsparumas vandeniui ir švari estetika, kieto akmens kompozito – virtuvių ir kitų intensyvaus naudojimo

Raimundo Urbakavičiaus nuotr.

asmeniškai labai patinka naudoti kelias akmens faktūras ir raštus toje pačioje patalpoje ar pastate. Malonūs faktūrų deriniai, gaunami naudojant skirtingas medžiagas ir apdailos būdus, bet kuriai patalpai suteiks gelmės ir įvairovės, priešingai, nei niekuo neišsiskiriančios dirbtinės medžiagos, kurioms taip trūksta gyvybės“, – komentavo E. Prunskienė. Pavyzdžiui, blizgus „Daino realle“ marmuro paviršius puikiai dera su tokio pat atspalvio matiniu porėtu travertino paviršiumi, juodai dažytu metalu ir šviesiomis ąžuolo parketlentėmis. Tonai gali būti artimi, tačiau dėl jų faktūrinių skirtumų šių medžiagų derinys visada atrodys gyvas. Šis požiūris, anot architektės, suteikia minčių ir žadina vaizduotę, nes parodo, kokiu būdu faktūra sustiprina ryšį su gamta, iš kurios daugelį šimtmečių ar net tūkstančius metų semiamės įkvėpimo.

stalviršiams. Natūralus akmuo pasirenkamas labiau dėl estetinių savybių. Akmens trūkumai – didelis svoris, todėl jis ne visur tinka, natūralaus akmens įgeriamumas, riboti dydžiai, kaina. E. Prunskienė pataria renkantis akmenį klausti ir jo gamintojo ar tiekėjo apie priežiūros ir impregnavimo būdus. Anot jos, porėtas akmuo labiau tinka impregnavimui, o blizgaus ir lygaus paviršiaus akmenį sunkiau tinkamai hermetizuoti. „Vienos akmenų rūšys yra akytos ir jas galima hermetizuoti, kitų, ne tokių akytų, negalima. Reikia paklausti tiekėjo, ar jis pataria hermetizuoti paviršių. Apsauginis sluoksnis gali pakenkti vertingosioms (ir todėl brangiai kainuojančio akmens) savybėms, pakeisdamas spalvą ar supleišėdamas paviršių. Suklotas grindis reikia nušluoti, nuplauti ir nupoliruoti“, – patirtimi dalijosi architektė.

Vienas jos labai mėgstamų akmenų yra skalūnas, todėl per daug metų architektei teko susidurti ir su jo priežiūros „plonybėmis“. Jį galima apšlifuoti ir palikti nelygų paviršių, kad primintų kalnuotą kraštą, iš kurio atgabentas. Tamsesnės spalvos, pavyzdžiui, juoda, išduoda purvo dėmes, dulkes ir įbrėžimus. Ant jo pėdos ar palikti skysčiai matysis geriau nei ant pilko, žalio, gelsvai rudo ar margo skalūno. Neporingas skalūnas yra gana neteplus, todėl kai kurie tiekėjai pataria jo nehermetizuoti. Geriau nupoliruoti vašku, augaliniu aliejumi (kad ir ką pasirinksite, spalva šiek tiek keisis). Skalūnas iš Indijos, Afrikos ir Kinijos pasižymi didesnėmis absorbcinėmis savybėmis ir tuomet veikiausiai verta paeksperimentuoti su kokia nors apsaugine danga. Paviršių valyti reikėti drėgna šluoste, įbrėžimus ar dėmes šalinti švitriniu popieriumi.

Architektė E. Prunskienė pataria: 1. naudoti ypač gražų akmenį – oniksą, marmurą ar granitą pagrindiniams gyvenamosios erdvės elementams, dažniausiai juo tampa židinys; 2. įvesti papildomą akmenį, kontrastuojantį savo paviršiumi su grindimis, pagrindiniu akmeniu ir baldų paviršiams, derinti su natūralaus medžio parketlentėmis, galbūt sienų, durų, laiptų medžio apdaila; 3. esant galimybei, tą pačią akmens apdailą naudoti ir fasadams; 4. atsiradus didelių gabaritų plytelėms, imituojančioms natūralų granitą, marmurą, oniksą ar kitą akmenį, naudoti jį panašiu principu, praplečiant jo panaudojimą į vonios kambarius ar apklijuojant baldų paviršius. 25

forumas

Paveldas ir gaisrinė sauga – ar esame apsaugoję savo vertybes? Paryžiaus katedros gaisras skaudžiai priminė, kad ugnis gali per kelias valanKarina SĖRIKOVA

das sunaikinti tai, kas kurta šimtmečiais. Šis skaudus įvykis – dar viena proga įsitikinti, ar mes pasiruošę analogiškai situacijai. Galbūt gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje paskatino diskusijas, ar mūsų paveldo objektai pakankamai apsaugoti?

forumas / 1

Šiais metais bus identifikuoti prioriteti niai objektai, kuriuos būtina tikrinti gaisri nės saugos aspektu. Robertas MOTUZAS, Kontrolės skyriaus laikinai einantis vedėjo pareigas Sunku vienareikšmiškai vertinti, kokia yra mūsų paveldo situacija. KPD nuolatos atlieka patikras, todėl galima konstatuoti, kad reikšmingiausi objektai turi įdiegtas gaisrines signalizacijas, tačiau ne visi turi gaisro gesinimo sistemas. Iš KPD Paveldotvarkos programos šiais metais numatyta skirti 100 tūkst. eurų gaisrinės saugos sistemų diegimui paveldo objektuose. Taip pat nuo 2017 m. gaisrinė sauga pradėta sistemingai tikrinti objektuose, kuriuose yra saugomos kilnojamosios kultūros vertybės.

26 2019 gegužė

Tikrinta, kaip laikomasi Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentų nurodymų (pagal kontrolinius klausimynus). Diskusijoms suintensyvėjus, numatoma atnaujinti ryšius su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Šiais metais bus identifikuoti prioritetiniai objektai, kuriuos būtina ti krinti gaisrinės saugos aspektu, o nuo 2020 m. bus organizuojami Kultūros paveldo departamento ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patikrinimai reikšmingiausiuose objektuose pagal iš anksto sudarytus metinius planus.

forumas / 2

Mums sunku lygiuotis su pasaulinio lygio šventove, tačiau, manau, kad Lie tuva panašias emocijas išgyveno per Tytuvėnų bažnyčios gaisrą.

Asta PRIKOCKIENĖ, architektė, restauratorė Žinant, kaip prancūzai vertina ir saugo išskirtinius savo paveldo objektus, gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje iš tiesų buvo kažkas neįtikėtina. Aišku, mums sunku lygiuotis su pasaulinio lygio šventove, tačiau, manau, kad Lietuva panašias emocijas išgyveno per Tytuvėnų bažnyčios gaisrą. Po šios nelaimės Kultūros ministerija papildė ir praplėtė Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašą. Jau pirmuosiuose šio dokumento punktuose nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos techninėms priemonėms ir neatidėliotiniems saugojimo darbams priskiriamas elektros sistemos sutvarkymas, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų, žaibosaugos ir kitokios priešgaisrinės apsaugos techninių priemonių įrengimas. Šie darbai gali būti finansuojami iš paveldotvarkai skiriamų valstybės lėšų. Vadovaudamiesi

sąrašo nuostatomis, nemažai kultūros paveldo objektų valdytojų pasinaudojo galimybe atsinaujinti elektros įrangą, įsirengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas. Tai yra labai svarbi pozicija, bet, projektuodami, gaivindami senus paveldo pastatus, nuolat susiduriame su šiuolaikinių gaisrinės saugos normų taikymo sudėtingumu. Iš esmės šios taisyklės yra sukurtos naujų pastatų projektavimui. Paveldo statiniai, iškilę prieš kelis šimtus metų, statyti vadovaujantis visai kitokiomis normomis. Todėl labai dažnai šiuolaikinių reikalavimų neatitinka tai, kas sudaro pastato vertingąsias savybes, pavyzdžiui, evakuacijos kelių ar praėjimo angų plotis, aukštis, laiptų vietos, pakopų gabaritai, konstrukcijų ar apdailos medžiagiškumas, atstumai tarp pastatų – ypač senamiesčių urbanistinėje struktūroje ir t. t. Visi suprantame, kad tiek viena – paveldo išsaugojimo, tiek kita – gaisrinės saugos pozicijos yra labai svarbios. Todėl labai norėtųsi, kad

pagaliau prie vieno stalo susėstų ir dėl bendrų racionalių sprendinių sutartų abi pusės – paveldo ir gaisro saugos specialistai. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad bet kokio kultūros objekto išsaugojimas nėra vienkartinis veiksmas. Manyčiau, saugant paveldo objektus, daug svarbesnis yra pastovus, nuoseklus, kasdienis darbas. Turint lėšų, galima greitai sutvarkyti didžiausius kompleksus, tačiau, tinkamai jų neprižiūrint, taip pat greitai galima juos ir prarasti. Paryžiaus gaisras parodė dar vieną dalyką – net ir svarbiausi, akylai saugomi ir prižiūrimi objektai neapdrausti nuo atsitiktinumo – trumpojo jungimo, įrangos gedimų, avarijų. Todėl abejoju, ar kas nors turėtų drąsos garantuoti, kad Lietuvoje, beje, kaip ir bet kurioje kitoje pasaulio vietoje, galime būti tikri, kad paveldo objektai yra apsaugoti nuo gaisrų, neigiamų aplinkos, gamtos ar žmogaus veiksmų.

forumas / 3

Gediminas RUTKAUSKAS, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius Mūsų iniciatyva yra paruošta nemažai mokomosios medžiagos tiek ugniagesiams, tiek už paveldo apsaugą atsakingoms institucijoms, kaip apsaugoti kultūros paveldo

vertybes kilus gaisrui. Ugniagesių reguliariai atliekamos objektų priešgaisrinės saugos patikros, manau, rengiamos per retai, per jas per menkai įtraukiami, praktiškai mokomi pastatuose dirbantys ir už juose esantį turtą atsakingi žmonės. Labai gerbiu mūsų ugniagesius ir suprantu, kad jų prioritetas yra išsaugoti gyvybes, paskui pastatą ir galiausiai – kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes. Tačiau būtent pastarųjų netektis būtų tūkstanteriopai brangesnė nei paties paveldo statinio atstatymas. Todėl, manau, siekiant išsaugoti vertingiausius kultūrinius objektus, o ypač kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes,

reikėtų mokytis ne tik iš vadovėlių, bet ir organizuoti kuo daugiau pratybų suinteresuotiems asmenims: muziejininkams, bibliotekininkams, religinių bendruomenių nariams ir kitiems. Europos Sąjungos ugniagesių tarnyba, kaip ir karinė tarnyba, iš dalies yra grįsta savanoryste. Todėl gaisro pratybose gali dalyvauti ir bendruomenės nariai bei išmokti, kaip reaguoti į gaisrą: kuo prisidėti, ką visų pirma evakuoti, kaip neleisti gaisrui sklisti ir t. t. Manau, tai būtų didelis žingsnis apsaugant kilnojamąsias kultūros paveldo vertybes kilus ekstremalioms situacijoms.

objektas

ygos „Akropolis“ – istorinio porceliano fabriko pašonėje 28 2019 gegužė

Karina SĖRIKOVA

Neseniai verslo grupės „Vilniaus prekyba“ bendrovė „Akropolis group“ praplėtė savo veiklos teritoriją – Rygoje atidarytas pirmasis „Akropolis“. 98 tūkst. kv. m ploto prekybos centras įkurtas istorinėje buvusio Kuznecovo porceliano fabriko teritorijoje.

atviškojo „Akropolio“ („Akropole“) idėja – į pastatą įkomponuoti istorinį buvusio fabriko paveldą, todėl prekybos centro išorėje palikti nenugriauti kaminai, o vidus dekoruotas senamiesčio stiliaus pastatų apdailai naudojamomis plytomis iš buvusios gamyklos, kuri buvo išardyta. „Akropolio“ pastatas atkartoja porceliano gamybos procesą, kuris susideda iš gaminių formavimo, jų deginimo ir glazūravimo. Dėl šios priežasties prekybos centras susideda iš trijų sujungtų pastatų, atspindinčių kiekvieną iš šių procesų. Be plytų, interjere įkomponuota ir daugiau teritorijos istoriją primenančių detalių: porcelianiniai arbatinuko formos šviestuvai, eksponuojamos gamybos procese naudotos originalios gaminių formos, fabriko istoriją primena galerija. 180 mln. eurų kainavusio pastato interjero kūrėjai – latvių projektavimo biuras „8.A.M.“. Kalbame su interjero autoriumi Eduardu Beernaertu.

„Rygos Akropole“ nuotr.

kokybiški fasado sprendimai Vienos moderniausių Lietuvoje statybų bendrovių „Glasma Service“ specialistų komanda pagamino ir sumontavo prekybos centro „Akropolis“ Rygoje administracinio pastato fasadus. Su šia užduotimi į juos kreipėsi jau ne pirmame projekte kartu dirbantys rangovai – bendrovė „Mitnija“. Nors objekte, kuris itin svarbus ir užsakovams, ir Rygos gyventojams, jau padėtas taškas, „Glasma Service“ komanda jį prisimena kaip vieną tų objektų, kuriame buvo neeilinių darbų ir kur buvo galima pritaikyti savo patirtį ir galimybes. Kone 6800 kv. m aliuminio ir stiklo fasado konstrukcijų panaudota administracinio pastato fasadui. Anot bendrovės Pardavimų skyriaus vadovo Juozo Malaškevičiaus, Rygos „Akropolio“ projektas – išskirtinis projekto koordinavimu tokio masto objekte, statybų valdymo lygiu

„Glasma Service“ komanda pagamino ir sumontavo administracinio pastato fasado apvalkalą, įėjimo ir stogo aliuminio sistemas. Įėjimo fasadui buvo pasirinkta surenkamoji fasadinė aliuminio sistema, leidusi išlaikyti nemažus tarpa tramius. Stogo aliuminio sistema išskirtinė: dalis su išoriniais dangteliais, dalis – struktūrinė. Išskirtinio sudėtingumo užduotis – elementinio fasado sprendimas administraciniam pastatui, specialiai „Glasma Service“ komandos sukurtas bendradarbiaujant su tiekėjais. Įrengiant fasadą, horizontaliai panaudotas struktūrinis sti klinimas, vertikaliai – panaudojus stiklajuostes ir papildomus apdailinius dangtelius. „Glasma Service“ specialistų komanda, ben dradarbiaudama su aliuminio sistemų tiekėjais, sukūrė fasado sistemą, kuri buvo tiek funkcionali, tiek estetiška.

į patalpas patenka mažiau saulės, taigi, mažėja vėdinimo sąnaudos: taip įgyvendinama architektūrinė koncepcija, sykiu užtikrinamas patalpų komfortas. Projekto „Akropolis“ Rygoje plėtotojai siekia aukšto standarto BREEAM įvertinimo. Šis įpareigoja dar labiau pasitempti. Įgyvendinant projektą buvo parinkti specialūs, griežtus reikalavimus atitinkantys profiliai – interpretacijų čia negalėjo būti. Labai aukšti reikalavimai kelti akustiniam komfortui. Nors biuruose vyrauja pilki ir juodi aliuminio-stiklo fasadai, Rygoje parinkti kaštoninės spalvos profiliai yra aliuzija į prekybos centrui būdingas spalvas. Šiuo metu „Glasma Service“ komandos įgyvendinami projektai: biurų pastatas „U219“, „Magnum“, „Green Hall 3“, būsimasis biurų pas-

ir kon trole: darbai buvo planuojami nuosekliai, preciziškai laikantis terminų.

Panaudojus apgalvotą sprendimą – aliuminio profilių dangtelius, šešėliuojant, pro langus

tatas Žalgirio stadiono teritorijoje „Business Stadium North“ ir verslo centras SQVERAS Kaune.

www.glasmaservice.lt

Kokia yra „Akropolio“ pastato architektūrinė idėja? Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ yra nauja labai svarbi viešoji vieta rytinėje Rygos dalyje. Ji tarnauja kaip šiuolaikinė miesto turgaus aikštė, kur galima ne tik apsipirkti ar gerai praleisti laiką, bet ir svarbiausia – patenkinti buvimo tarp žmonių, bendravimo troškimą. Ši idėja apibrėžė pagrindinius pastato architektūrinius principus. „Akropolis“ buvo pastatytas buvusioje Kuznecovo porceliano fabriko teritorijoje. Kaip bandėte išsaugoti šios istorinės vietos atmintį? Nors senieji gamyklos pastatai buvo jau seniai nugriauti, ši vieta visiems žinoma kaip Kuznecovo porceliano fabrikas. Kai pradėjome pastato statybas, radome daug originalių plytų, taip pat statybvietėje liko išsaugoti du istoriniai fabriko

kaminai. Prekybos centro „Akropolis“ pastatų išdėstymas atspindi istorinį gamyklos kompleksą, o ypač – originalaus tūrio pastatas šlaitiniu stogu, pastatytu iš šiuolaikinių, pramoninį stilių atkartojančių plytų. Pagrindiniai architektūriniai objektai – trys šiuolaikinio dizaino pastatai, kurių architektūriniame dizaine kaip akcentas panaudotos originalios Kuznecovo fabriko plytos. Dizaine taip pat išsaugoti originalūs iš geležies išlieti stulpai. Kokie architektūriniai sprendimai buvo panaudoti? Pastatas išsiskiria aiškiomis ir švariomis formomis, užpildytomis didelių erdvių. Įvairios erdvios pastato dalys skirtos proporcingai atskirti ilgą pastato fasadą. Interjero pagrindinis tikslas – sukurti „aiškų“ miestą, pasižymintį unikalia parduotuvių išore. Siekiant, kad „Akropolio“ lankytojas kuo mažiau jaustųsi esantis nenatūralioje aplinkoje, įrengtos aukštos lubos ir dirbtinės dienos šviesos lempos bei išgauta daug natūralios šviesos.

Be plytų, interjere įkom ponuota ir daugiau teritorijos istoriją prime nančių detalių: porcelia niniai arbatinuko formos šviestuvai, eksponuoja mos gamybos procese naudotos originalios gaminių formos, fabriko istoriją primena galerija.

objektas

Koks yra pastatų komplekso išdėstymas? Pastatas išdėstytas taip, kad jame būtų galima judėti ratu. Jame yra dvi pagrindinės alėjos, sujungtos vadinamosios Kuznecovo galerijos tarp jų. Prekybos centras suskirstytas į tris zonas. Viena jų yra dviaukštis pastatas, kuriame yra kino salės ir laisvalaikio centras „O’Learys“, vidurinioji, istoriją atkartojanti dalis, glaudžia restoranus ir kavines, o paskutiniame vieno aukšto pastate įsikūręs prekybos centras „Maxima“. Devynaukščiame statinyje įsikūrę „Akropolio“ biurai. Kaip buvo suprojektuotas pastato interjeras? Interjero koncepcijos autorius – britų dizaino biuras „Benoy“. Kuriant interjero idėją, buvo atspindėtas porceliano gaminimo procesas, sugulęs į tris interjero zonas: formavimo, glazūravimo ir deginimo, sujungtas modernia industrinės elegancijos idėja. Formavimo zona įkūnija drąsias formas ir „stiprią“ geometriją, glazūravimo – kontrastą, apšvietimą, šviesos ir šešėlių žaidimą, o deginimo – skaidrumą, netobulumą, atspindį. Kokios apdailos medžiagos buvo panaudotos? Tiek eksterjere, tiek interjere buvo panaudotos „tikros“ medžiagos su aiškia tekstūra: keraminės plytelės, granitas, plytos, stiklas, aliuminis, nerūdijantysis plienas. Kaip buvo sukurtas pastato eksterjeras? Pastato eksterjere naudojamos trys pagrindinės medžiagos: pagrindinis pastatas – iš keraminių plytų, kurios išgraviruotos atsitiktine tekstūra, vidurinis pastatas – iš plytų ir aliuminio plėvelės, skirtos techniniams fasadams. Vienijanti įėjimų ir biurų pastato medžiaga – stiklas. Daugiausia buvo naudojamos dviejų spalvų medžiagos – tamsiai pilka (keramikos ir aliuminio tinkleliai) ir Cooper Brown (biurų pastato fasado keramikos, plytų ir aliuminio plokštės).

32 2019 gegužė

Užs.

Bendrovės „Ostas“ grindų dangos: sukurta žmonėms Nuo 2008-ųjų veikianti bendrovė „Ostas“ siūlo ne tik įvairiausias grindų dangas, bet ir profesionalias konsultacijas, projektavimo ir grindų dangų įrengimo paslaugas. Visgi tiek įvairiausių raštų ir spalvų grindų dangos, tiek prie įėjimo lankytojus pasitinkančios kojų valymo grotelės gali tapti unikalia erdvės detale.

ygos prekybos centre „Akropolis“ bendrovės „Ostas“ komanda sumontavo kojų valymo groteles „ABI Duplomat Zebra“ su uždara sistema ir kilimo intarpais. Kojų valymo grotelės „ABI Duplomat Zebra“ – kiekvieno dizainerio svajonė! – taip šį produktą pristato juo prekiaujanti ir įrengianti sostinėje veikianti įmonė. Šios grotelės pritaikytos jas naudoti antroje įėjimo zonoje. Pirmojoje paprastai montuojamos groteles su šerių, kurie pašalina giliai batų protektoriuje esantį smėlį, intarpais. Antroje įėjimo zonoje montuojamos grotelės su kilimo intar-

itin intensyvios dienos atrodys švarios. Itin svarbi jų savybė – susidėvėjus vienai grotelių pusei, jas galima apversti ir naudoti kita, švariąja puse. Būtent dėl šios priežasties tokios grotelės buvo pasirinktos naudoti prekybos centre „Akropolis“, kur lankytojų srautas daugiatūkstantinis. Projektas Rygoje net ir daug patirties sukaupusiems specialistams tapo proga darsyk patvirtinti savo galimybes. Šiuolaikiškas kojų groteles derinant prie interjero koncepcijos, buvo panaudota anoduoto aliuminio kojų valymo grotelių sistema. Viena vertus, anoduotas aliuminis atsparesnis įbrėžimams. Antra vertus, anodavimas padidina medžiagos atsparumą

Objekte taip pat buvo montuojami kilimo „Zebra“ viengubi ir dvigubi intarpai, kurie vizualiai sumažina purvo kiekį. Projektas Rygoje – didžiausias iki šiol toks darbas Baltijos šalyse per pastaruosius metus, kuriame buvo panaudotas itin didelis skaičius kokybiškų kojų valymo grotelių. Bendrovė „Ostas“ atstovauja pasaulyje pripažintiems gamintojams, siūlantiems grindų dangų sprendimus pagal kiekvieno kliento poreikį. Taip pat – patikimiems kojų valymo grotelių gamintojams. Skaičiuojama, kad, parinkus tinkamas kojų valymo groteles, išlaidos priežiūrai gali sumažėti net iki 80 procentų.

pais, sugeriančiais drėgmę nuo batų ir surenkančiais užsilikusį smulkų purvą. Zebro dryžių imitacija (juodos ir pilkos spalvos kombinacija) puikiai maskuoja purvą, todėl grotelės net ir po

korozijai ir gaminiui suteikia estetišką išvaizdą. Sykiu išauga aliuminio tvarumas: anodacija sukuria kietą ir dėvėjimuisi atsparų medžiagos sluoksnį.

Daugiau informacijos: www.ostas.lt.

„Lietuvos energijos“ vizual.

sprendimas

Vilniaus kogeneracinė jėgainė – architektūros ir technologijų iššūkis Mažiau atliekų sąvartynuose ir pigesnis atliekų tvarkymas – su tokia ambicija Kristina BUIDOVAITĖ

sostinės pakraštyje, Jočionių gatvėje, kyla Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Šis objektas – įrodymas, kad kokybiškai architektūrai nėra ribų. Projektuodama industrinį pastatą, architektė laikėsi nuostatos išlaikyti dermę su aplinka.

Siekis – įsikomponuoti į aplinką ilniaus kogeneracinės jėgainės architektė Valda Karoblienė „Statybai ir architektūrai“ pasakojo, kad pagrindinė šio didelės apimties projekto architektūrinės koncepcijos idėja buvo perteikti objekto nekenksmingumą aplinkai. „Norėjome parodyti, kad tai nėra toks baisus objektas,

kaip jį bandoma nupiešti“, – tvirtina architektė. Statinys, be abejo, stipriai paveiktas technologijos ir sklypo – tai padiktavo tūrius ir jų išdėstymą.

34 2019 gegužė

Projekto pradžioje architektai laikėsi nuostatos pastatą kuo labiau integruoti į aplinką, kad jis kuo mažiau išsiskirtų, tačiau aukščiausias pastatas sieks daugiau nei 60 metrų, taigi, tapo akivaizdu, kad paslėpti šio objekto nepavyks. Architektės žodžiais, statinys kyla miesto pakraštyje, kur pastatai paprastai nėra aukšti, jiems būdingos horizontalės, todėl aukštesnius tūrius nuspręsta sudalyti horizontaliai spalviškai, kad geriau atrodytų iš panoraminės perspektyvos. Be to, buvo suprojektuotos aukštosios laiptinės, nes teritorijoje dominuoja aukštų kaminų vertikalės. Išskirtos ryškia spalva, jos vertikaliai įsilies į bendrą vertikalių tūrių kompleksą.

Visus komplekso pastatus į visumą sujungia ta pati spalvų skalė ir medžiagiškumas. Jėgainės spalvinėje fasadų gamoje dominuos skirtingi pilki atspalviai, o ryškių akcentų teiks brandi oranžinė.

Veikla – be žmogaus įsikišimo Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje statomi du kogeneraciniai įrenginiai: po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas komunalines atliekas energija versiantis įrenginys ir biokuro deginimo įrenginys. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje šilumos ir elektros gamybai bus naudojamas kogeneracijos ciklas, kai vienu metu jėgainėje gaminama ne tik

šilumos, bet ir elektros energija. Elektros energija bus gaminama garo turbinos sukamame generatoriuje, o šiluma atgaunama iš atidirbusio garo turbinų kondensatoriuose. Papildomai daug šilumos atgaunama dūmų kondensaciniuose ekonomaizeriuose, termofikacinio vandens šildymui taip pat naudojama atliekinė šiluma iš technologinių įrenginių aušinimo sistemų, panaudojant efektyvius šilumos siurblius. Vilniaus kogeneracinė jėgainė statoma 8,5 ha teritorijoje: 3,5 ha skirti energetinei daliai, o likęs plotas – biokurui priimti ir sandėliuoti. Sklype jėgainės veiklai statomi 20 įvairios paskirties pastatų, kurių didžiausi – maždaug 65 m aukščio atliekų ir biokuro katilinių pastatai. Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje diegiama daug aplinkosaugos priemonių, kurios sumažins įtaką aplinkai. Kogeneracinės jėgainės statytojai „Lietuvos energija“ siekė, kad jėgainės veikla atitiktų ne tik šiuo metu Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, bet ir ateityje įsigaliosiančius griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus. Tiek atliekų, tiek biokuro jėgainėse dūmams valyti įrengiamos selektyvaus nekatalitinio valymo sistemos, dūmų valymo reaktoriai ir rankoviniai filtrai, dėl ko emisijų kiekis išmetamuosiuose dūmuose atitiks dar tik planuojamus geriausių prieinamų gamybos būdų reikalavimus. Išmetamųjų dūmų monitoringui kaminuose įrengiama nuolatinio emisijų matavimo sistema. Visas jėgainės procesas yra visiškai automatizuotas ir tai leis išvengti galimų veiklos sutriki-

perteklinio šilumos išsiskyrimo, statomi A šiluminio efektyvumo klasės. Taip pat prieš pradėdami šio projekto vystymą, „Lietuvos energijos“ komandos nariai išsikėlė ambicingą tikslą – pastatyti efektyviausią jėgainę Lietuvoje. Efektyvus kuro energijos panaudojimas ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrins mažesnę šilumos gamybos kainą, palyginti su kitomis alternatyvomis. Planuojama, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje šiluma nuo technologinių įrenginių aušinimo bus atiduodama termofikacinio vandens šildymui, kuris įprastai Lietuvoje pašalinamas į atmosferą. Dūmų atliekinės šilumos panaudojimui, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių atliekų deginimo katilui, statomas Lietuvoje analogų neturintis degimo oro drėkinimo (dūmų

aušinimo) įrenginys (tokie patys įrenginiai statomi ir Kauno kogeneracinėje jėgainėje). Šiuo metu jau statomi visi pagrindiniai pastatai. Skaičiai įspūdingi: išgręžta daugiau nei 2300 pamatinių polių, kurių vidutinis ilgis apie 17 m, skersmuo – 600 mm. Į pamatus ir pastatų sienas armavimui sudėta apie 5 tūkst. tonų armatūros ir supilta per 35 tūkst. kubinių metrų betono, t. y. tiek, kiek tilptų į 14 olimpinių baseinų. Betoną į statybvietę vežė apie 4300 betonvežių. Vienas sudėtingiausių betonavimo darbų buvo biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas, kur vienu metu supilta apie 3800 m3 betono, kurį be pertraukos 36 val. vežė 420 betonvežių. Labai svarbu buvo užtikrinti betono tiekimą laiku, todėl betonvežių transporto koordinavimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinusių darbų kokybę.

mų dėl žmogiškųjų klaidų.

Skaičiai – įspūdingi Miestiečiams itin aktuali problema – nemalonūs kvapai. Norint išvengti jų ir aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai reiškia, kad kvapai ir dulkės neišeis iš patalpų į išorę. Kitų biriųjų medžiagų iškrovimas, pakrovimas ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas. Planuojant jėgainę buvo stengiamasi sumažinti gamtinių išteklių naudojimą: pavyzdžiui, visas technologiniams procesams reikalingas vanduo yra atgaunamas iš dūmų kondensato, todėl, skirtingai nuo panašaus pobūdžio jėgainių, geriamasis vanduo bus naudojamas tiktai darbuotojų buities reikmėms. Energetinių poreikių mažinimui visi pastatai, kuriuose nėra

„Lietuvos energijos“ vizual.

Lakoniški ir santūrūs vartai į Kauną Kauno kogeneracinės jėgainės kompleksas kyla Kauno LEZ teritorijoje, šalia pagrindinės magistralės Vilnius–Kaunas. Jėgainė – tarsi Kauno vartai, taigi, jam kelti aukšti architektūros reikalavimai. Kauno jėgainės techninio projekto autorė ir vadovė architektė Jūratė Augaitytė-Leonovienė teigė, kad pastatas yra gamybinis, kyla Kauno LEZ teritorijoje, kurioje panašaus pobūdžio statinių yra gana nemažai. Architektė nemano, kad užsakovas pateisintų papildomų didelių tūrių, erdvių ar bet kokių kitų nepagrįstų sprendinių siūlymus, todėl buvo pasirinktas lakoniškų formų pastatų komplekso sprendinys. Pagrindinis Kauno jėgainės pastatas sudarytas iš kelių labai skirtingų, technologiškai susietų tūrių. Specialiai nesistengta paslėpti atvirų technologinių įrenginių, kurie, architektės nuomone, gana įdomiai atsiveria grafiškai. Vaizdo neturėtų gadinti nei kaminas ar katilų dūmų valymo ūkis, nei atviros metalinės laiptinės. Kauno jėgainės statiniams nuspręsta parinkti skirtingų tonų pilkus atspalvius, nors architektė teigia išbandžiusi ir drąsesnį variantą, su spalviškai išryškinto katilo sprendiniu. Vis tik Kauno architektų taryba sumanymą atmetė pabūgusi, kad masyvus, labai arti kelio esantis pastatas pernelyg išryškės. Projekto komanda vienalytiškumo siekė, panaudodama ir statinius į visumą jungiančias medžiagas, fasadinius elementus. Buvo nuspręsta pagrindinius didžiuosius jėgainės tūrius išskirti per tam tikras apdailos

Statybų aikštelė nuolat pilna Laiptinių, atliekų kuro bunkerio, biokuro silosų betonavimas buvo vykdomas slenkančių klojinių betonavimo principu, kai pastatai betonuojami be pertraukos, ištisą parą. Pastatų betonavimas truko nuo 2 iki 4 savaičių. Betonas iš sunkvežimių tiektas bokštiniais kranais, vienu metu jų dirbo septyni. Kartu sudėjus, katilinėms ir kitiems pastatams bus sumontuota per 8 tūkst. tonų plieno konstrukcijų, t. y. daugiau nei visas Eifelio bokšto plieno konstrukcijų svoris. Šiuo metu atliekami katilų atskirų elementų virinimo ir montavimo darbai statybvietėje. Šių darbų sudėtingumą lemia tai, kad katilo pagrindiniai elementai dėl jų dydžio vežami atskiromis dalimis, paskui surenkami ir stambinami

36 2019 gegužė

medžiagas, matinius arba blizgius paviršius. Štai matiniams žemiesiems pastatams numatyti tamsesni pilki tonai, kad statiniai atrodytų tarsi tvirtai įbesti į žemę, panaudojant grafito spalvos fibrocemento plokštes, o katilo pastatas būsiąs blizgaus sidabro atspalvio iš aliuminio kompozicinės plokštės. Kad fasadų plokštumos būtų gyvesnės, stogelių, langų, atvirų laiptų uždengimo, metalinių konstrukcijų elementų sprendimuose bus panaudojami erdvinės konstrukcijos metaliniai elementai, suteiksiantys ažūro įspūdį. Teigiama, kad fasadų plokštumas gyvins ir krintantys šešėliai, pagal paros ritmą kaitaliosiantys fasadų piešinį. Artimiausias Kauno jėgainės pastatas nuo magistralės nutolęs 80 m atstumu, pastatų tūris didelis (kuro pastato aukštis – 49 m, katilo pastato aukštis – 46 m), o sklypas Kauno LEZ teritorijoje – gana mažas, taigi, Kauno jėgainės pastato taip pat niekaip nebūtų įmanoma paslėpti. Be to, nepaisant mažo atstumo, vykstant automobiliu magistrale Kauno pusės link, jėgainės pastatas iš už miško tankmės išnyra ir vėl pradingsta labai greitai. Važiuojant priešinga puse, pastatas matosi kiek ilgėliau, tačiau jo masyvus tūris suvokiamas tik visai priartėjus. Vis tik projekto komanda nusprendusi sukurti nuo magistralės pusės gabionų ir želdinių juostą, kuri statinių zoną ne užmaskuotų, o vizualiai atitrauktų į antrąjį planą ir suminkštintų didelių tūrių masyvumą.

statybvietėje. Vieno katilo vamzdžių sienos matmenys siekia iki 45 m aukščio ir 30 m pločio, svoris apie 35 tonos. Sunkiausi elementai, atvežti ir sumontuoti statybvietėje, buvo biokuro katilų garo būgnai, kurių vienas svėrė daugiau nei 50 tonų, ir turbinų šilumokaičiai, kurių vienas svėrė daugiau nei 65 tonas. Šiuo metu statybvietėje dirba 5 bokštiniai kranai, iš kurių aukščiausias – 83 metrų. Be bokštinių kranų, statybvietėje vienu metu dirba iki 12 mobiliųjų kranų, kurie atlieka pagalbinį darbą. 18 kranų sutelkti ribotoje teritorijoje, dirba vienas virš kito, todėl sukoordinuoti saugų kranų darbą – vienas didžiausių darbų saugos ir kranų koordinatorių iššūkių, juolab kad keliami sunkūs kroviniai.

Skaičiuojama, kad Vilniuje statomoje kogeneracinėje jėgainėje naudinga energija paversti bus galima apie 160 tūkst. tonų per metus kiekvieno iš mūsų namuose susidarančių atliekų, kurios po rūšiavimo yra netinkamos perdirbti. Toks kiekis atliekų – 200 tūkst. tonų biokuro arba daugiau kaip 2 mln. medžių. Šiuo metu vyksta intensyvūs statybų darbai: montuojami katilai, garo turbinų kondensatoriai ir kiti įvairūs technologiniai įrenginiai. Visa pagrindinė jėgainei reikalinga įranga yra pagaminta ir kasdien pasiekia statybų aikštelę. Šiuo metu jėgainėje atlikta darbų už daugiau kaip 120 mln. eurų. Planuojama, kad jėgainė veiklą pradės jau 2020 metais. Visa jėgainės elektrinė galia siekia apie 92 MW, o šiluminė galia – apie 229 MW.

Užs.

Ambicingas projektas – patikimų rangovų rankose Kauno LEZ teritorijoje, greta magistralės Vilnius–Kaunas, kylančios 100 MW Kauno kogeneracinės jėgainės statybos darbai patikėti statybų bendrovei „Pa nevėžio statybos trestas“ (PST). Pagrindinio rangovo parinkimas čia buvo itin svarbus žingsnis – jis užtikrino, kad didelės apimties projekto, Vyriausybės pripažinto valstybei svarbiu ekonominiu projektu, darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku. Šis ambicingas projektas itin svarbus visam miestui, kuriame dar visai neseniai šilumos kaina buvo viena didžiausių Lietuvoje, o atliekų buvo perdirbama tik 10 procentų.

Stiprybė – projekto suvaldymas auno kogeneracinės jėgainės statybos – vienas didžiausių pastaruoju metu PST įgyvendinamų pramoninės paskirties darbų. „Džiaugiamės prisidėdami prie šio valstybei svarbaus ekonominio projekto. Naujoji jėgainė atitiks moderniausius aplinkosaugos ir technologinius reikalavimus“, – sakė PST vadovas D. Gesevičius. Pagrindiniams Kauno kogeneracinės jėgainės projekto darbų vykdytojams – PST speci alistams – patikėti pamatų (polių), pamatinių plokščių įrengimo darbai, taip pat visų statinių – administracinio, kuro priėmimo pastato, bunkerio, turbinos, aušintuvės, siurblinės, baseino ir kitų – konstrukcijų įrengimo darbai. PST specialistų žodžiais, šis didelės apimties projektas išskirtinis tuo, kad vienoje aikštelėje rikiuojasi daugiau kaip 15 modernių statinių, maža to, visi jie tarpusavyje susiję ir konstrukcijomis, ir technologijomis. Įgyvendinant tokį projektą, itin svarbus darbų eiliškumo koordinavimas tiek atliekant bendrovei patikėtus darbus, tiek juos dalijantis su kitais rangovais. Pavyzdžiui, statybų aikštelėje vienu metu dirba net 7 bokštiniai kranai, nuolatos zuja 3 automobiliniai kranai, mat būtina vienu metu užtikrinti sklandų technikos ir žmonių darbą. Aukščiausias kogeneracinės jėgainės statinys – aiškiai matomas vykstant magistrale. Jo pagrindinės laiptinės aukštis – beveik 53 metrai. Ši pagrindinė laiptinė susijusi su dauguma statinių, iš jos galima patekti į kaimyninius pastatus: administracinį, turbinos, katilo, dirbtuvių ir kuro bunkerį. Pagrindinė laiptinė buvo betonuojama

nepertraukiant, naudojant slenkančių klojinių sistemą. PST specialistų teigimu, betonavimas slenkančiais klojiniais – kone pagrindinis iššūkis šiame nestandartiniame projekte.

Išspręs ne vieną problemą Jėgainėje bus įdiegta šiuolaikinė moderniausia ir efektyviausia dūmų valymo įranga. Ji užtikrins, kad normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebūtų viršijami. Be to, jėgainė technologiškai suprojektuota taip, kad būtų pašalintas bet koks žmogiškosios klaidos veiksnys. Įvykus kad ir mažiausiam gedimui, jėgainė būtų automatiškai stabdoma. Didelio efektyvumo kogeneracinės jėgainės elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šiluminė galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramonių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šiluminės bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Skaičiuojama, kad jėgainė pagamins apie 40 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos – daugmaž 94 tūkst. būstų reikalingos elektros energijos ir išspręs atliekų kaupimo sąvartynuose problemą, t. y. sumažins atliekų tvarkymo sąnaudas. Naujojoje jėgainėje šilumos gamyba būtų 20 proc. pigesnė, palyginti su alternatyvomis. Jėgainės eksploatacija bus pradėta 2019 m. rudenį, o komercinė veikla turėtų prasidėti 2020-ųjų viduryje. Kogeneracinėje jėgainėje bus deginamas biokuras ir durpės, kietosios komunalinės, taip

Objektas skaičiais: Objekte metalo konstrukcijų kiekis siekia apie 2 tūkst. tonų. Įrengta polių, kurių bendrasis ilgis sudaro 12 tūkst. metrų. Kituose statiniuose panaudota apie 12 tūkst. kubinių metrų betono, armatūros – 3 tūkst. tonų. Iškasta daugiau kaip 4 tūkst. kubinių metrų grunto (išvežta daugiau kaip 400 mašinų). Objekte vykdomi koordinaciniai susirinkimai – vesta daugiau kaip 500. Darbo projektas apima daugiau kaip 20 tūkst. brėžinių.

PST įgyvendino daugelį itin svarbių ir sudėtingų projektų, kurie prisidėjo prie Lietuvos ekonominio augimo ir turi reikšmingą įtaką šalies inf rastruktūros plėtrai bei aplinkosaugos gerinimui. Kauno kogeneracinės jėgainė projektas – vienas tų, kuriame PST galėjo darsyk parodyti savo, kaip patikimo rangovo, privalumus. Mat sė kmingą patikėtų užduočių įgyvendinimą padėjo užtikrinti principai, kurių savo darbe laikosi bendrovė: tai kokybė ir profesionalumas.

pat pramoninės atliekos. Pagaminama elek tros energija bus nukreipiama į 10 kV elektros tin klus, o šiluma – į Kauno miesto centrinius šilumos tinklus.

Tiek Vilniaus, tiek Kauno kogeneracinių elektrinių statyboje nepertraukiamas betonavimas slenkančiaisiais klojiniais buvo atliekamas pasitelkus vienų iš šios technologijos pasaulinių lyderių – austrų kompanijos „Gleitbau“ įrangą ir žinias. Lietuvoje šią kompaniją atstovauja įmonė „Delta Nova“, kuri per aštuonerius bendradarbiavimo su austrais metus priskaičiuoja jau beveik dešimtį tokiu būdu įgyvendintų projektų.

UAB „Delta Nova“ Užupio g. 30, LT-01203 Vilnus, tel. +370 5 272 5308,

faks. +370 5 272 1062, mob. +370 615 13 669, el.paštas: info@deltanova.lt, www.deltanova.lt

Nuotr. iš www.shutterstock.com

BIM

BIM-BAM-BOOM! Pastaruoju metu tiek viešojoje erdvėje, tiek profesionalių projektuotojų ir statyArch. prof. Gintaras ČAIKAUSKAS

bininkų tarpusavio diskusijose dažnai galima išgirsti minint mūsų ausiai gana keistokai skambantį garsų derinį BIM (angl. Building Information Modeling). Šią santrumpą į lietuvių kalbą galima išversti SIM – statinio informacinis modeliavimas, arba, kalbant dar tiksliau, tai galėtų būti tiesiog funkcinis ir fizinis objekto vaizdavimas skaitmeninėje erdvėje.

Tapybos technika neįtikino trodytų, kad viskas tuo ir pasakyta, o debatai šia tema tėra bandymas išsiaiškinti dar neįprastos technologinės naujovės esminę prigimtį, jos raidą, ateities perspektyvas. Gerai tai ar blogai? Tokį vertinimą būtų galima palyginti su panašiu klausimu: ar geriau

būsimo pastato viziją ir planus pateikti dviejose aliejumi nutapytose drobėse (kaip tai padarė italų meistrai, XVII amžiuje pristatydami Pažaislio ansamblio projektą užsakovams), ar vizualizuoti

architektūros pavyzdžius, plačiai žinomus Europoje. Paradoksalu, bet daugybė moderniausiomis šių laikų priemonėmis sukuriamų projektų telieka aktualūs tik užsakovui ir autoriams, dažnai

sumanymą kompiuterinėmis priemonėmis. Kaip liudija istorinė patirtis, idėjos pateikimo

sunku įžvelgti net ir jų meniškumą. Įdomu prisiminti, kad viename iš pirmųjų

būdas neturi įtakos galutinio rezultato kokybei. Nepaisant to meto kuklių techninių priemonių, baroko stiliaus šedevras lygiuojasi į geriausius

Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursų, kartu su kolegomis Rolandu Paleku ir Kęstučiu Lupeikiu, savo žaliosios erdvės su reprezentacine kietąja

BIM

Ar egzistuoja vienas pasirinkimas?

Įsigaliojęs Architektūros įstatymas sustiprino šios kūrybos srities meninės raiškos svarbą, juridiškai išryškino antropogeninės ir natūralios gamtos dermę bei lemiamą kraštovaizdžio įtaką. Nors tai visais laikais veikė architektūros sprendinius, tačiau dabar akivaizdžioms tiesoms prieštaraujantiems oponentams prieš nosį jau galima drąsiai pamojuoti svaria dokumentų byla. Sunkiausioji šio klausimo pusė išliko nepakitusi nuo neatmenamų laikų – rezultato kokybė ir jos vertinimas. Kita vertus, o kokiu keliu eidami galime ją pasiekti geriausiai? Kokios techninės priemonės labiausiai padeda paversti efemeriškos, subjektyvios kūrėjo minties, gimusios žmogaus sąmonėje ar pasąmonėje, debesį realiu idėjų srautu? Kaip materializuoti neapčiuopiamą, intuityvų jausmą, kuris ateityje pavirs akmeniu, betonu, geležimi ar kita tvirta medžiaga? Kas tas mediumas, kuris geriausiai tarpininkauja tarp visuotinio informacinės energijos lauko ir kon kretaus sprendinio? Energetinio ir informacinio lauko pokyčiai sukeliami naudojantis dviem sąmonės savybėmis: dėmesiu ir ketinimu. Gamtoje taip sutvarkyta, kad visi reiškiniai ir daiktai yra susiję tarpusavyje. Žmogaus nervų sistema geba sąmoningai keisdamasi valdyti kuriamąją gamtos jėgą. Amerikiečių mokslininkai, kompiuterinių technologijų specialistai teigia, kad labai pavojinga pačioje pirminėje minties gimimo stadijoje nutraukti šį natūraliai betarpišką, „sakralų kūrybos ryšį“ tarp abstraktaus energetinio bei informacinio lauko ir fizinės idėjos raiškos, kurią įkūnija konkretus individas – menininkas elektroninėmis priemonėmis.

Lūžiu tapo užsakovų pageidavimas danga koncepciją taip pat pateikėme pasitelkę tapybos techniką. Tai simbolizavo savotišką protestą prieš nebrandaus visuomeninio užsakymo miglotą vakuumą. Susilaukėme gana kreivų recenzentų ir vertintojų žvilgsnių bei šaltokų atsiliepimų. Moderniai akiai neįprasta informacijos perteikimo technika prieštaravo šių laikų populiarioms projektų vaizdavimo tradicijoms. Keista, bet, praėjus dešimtmečiams, įsivyravus jau gana plačiai meninės saviraiškos laisvei ir demokratijai, pernai metais prisiminus ir vėl pateikus vertinimui tą pačią netradicinę saviraišką, ekspertų nuomonė išliko itin konservatyvi. Matyt, net ir kūrybos pasaulyje nelengva įveikti vyraujančius stereotipus ir išankstines nuostatas.

40 2019 gegužė

Išlavinta menininko vaizduotė, išugdytas pastabumas, jautrumas aplinkai („meninė klausa“), fiziologiškai perteiktas profesionalia rankos judesių motorika, įdiegtas gebėjimas piešti – tai jokiomis moderniausiomis technologijomis nepakeičiami pirmapradžiai dalykai, kurie ir padeda teisingus pamatus būsimiems meninio sprendinio rūmams. Visais laikais architektai buvo pratinami kuo daugiau maketuoti rankomis, siekiant išugdyti trimatį mąstymą, įdiegti gebėjimą intuityviai ir fiziškai pajusti tinkamiausią santykį tarp tūrinės formos ir erdvės. Tai yra esminės, fundamentaliosios meno kūrinio atsiradimo aplinkybės ir jos bus aktualios tol, kol egzistuos žmonija. Nenorėčiau įsilieti į ateities orakulų gretas,

kurie prognozuoja neišvengiamą dirbtinio intelekto pergalę visose gyvenimo srityse, išstumiant žmogiškojo veiksnio vertę. Egzistencijos pagrindo – KŪRYBOS – prerogatyvas perkėlus iš organinės aplinkos į neorganinę pasaulio ir žmonijos evoliucija, manau, prarastų prasmę. Nebaigtinis, atviras kūrybos procesas paprasčiausiai taptų ribiniu, kitaip tariant – baigtiniu. Mokslo jau seniai įrodyta, kad visa ši žmogaus smegenų veikla yra neatsiejama nuo sudėtingiausių, vidinių cheminių ir kitokių veikiančių procesų, sensorikos ir t. t. Šią sferą mokslininkai galės tirti dar labai ilgai, atradimai bus neišsemiami... Pirmą kartą terminą „algoritmas“ išgirdome mokyklos dešimtoje klasėje, o mūsų aplinkoje kompiuterinis projektavimas realų pagreitį įgavo maždaug prieš dvidešimtmetį. Iki tol puikiai braižėme rankomis ant įvairiausių popieriaus lapų, naudojome kopijavimo skaidruoles. Vėliau užsienyje pavyko nusipirkti plastikinių kalkių, nuo kurių tušą būdavo galima nuvalyti specialiu trintuku. Remiantis rankų darbo technologijomis realizuotas ne vienas objektas, viskas atrodė normalu ir puiku... Gavus kvietimą dalyvauti tarptautiniame projekte kuriant Vilniuje modernią akmens vatos gamyklą „PAROC“, mūsų įmonei buvo pateiktas reikalavimas – visa informacija turi būti skaitmeninė. Tai buvo esminis lūžis pereinant nuo rankų braižybos prie kompiuterinio projektavimo. Periodas buvo nelengvas visomis prasmėmis: reikėjo keisti ne tik per daug metų įprastą mąstymą ir supratimą, bet ir per trumpą laiką perprasti visiškai naujus darbo metodus, įsigyti neįprastą, brangią techniką.

Rašymas ranka – atgyvena? Klientų tokie dalykai paprastai nedomina: nenori – nedirbk, bet kitaip nebus. Na, jeigu vien už dalyvavimą rimtesniame projekte šiais laikais tenka palikti įspūdingą užstatą banke, tai apie projektavimo technikos bazę nelabai kas ir klausia – tema turi būti savaime suprantama. Gal tai tampa priverstinio progreso varikliu ir civilizacijos raidos paslaptimi? Kalbant dar konkrečiau, anksčiau veikusios architektų mokymo programos buvo pagrįstos klasikiniais architektūros sampratos ir traktuotės metodais. Jau per stojamuosius egzaminus reikėdavo pademonstruoti profesionalius piešimo, braižybos, kompozicijos pagrindus. Tą buvo įmanoma pasiekti tik papildomai ruošiantis, bendrojo lavinimo metu mokykloje suteiktų įgūdžių toli gražu nepakakdavo. Juolab kad šie profesiniai pagrindai gana ilgai ir metodiškai būdavo tobulinami per aukštojo mokslo studijas.

Jaunasis architektas, atėjęs darbuotis į gamybos sferą, a priori laikomas pa sirengusiu dirbti visomis projektavimo programomis specialistu. / Gintaras ČAIKAUSKAS / Technologinis progresas esmingai keičia mokslo ir darbo metodus, tai vis ryškiau atsispindi ir studijų programose. Piešimo, braižybos rankomis užduočių mažėja, jų vietą užima kompiuteriniai mokslai. Dailyraščio pamokos pradinėse klasėse gal jau skamba kaip istorinė atgyvena, mažai dėmesio skiriama šrifto menui ir aukšto-

Ekspertai, kolekcininkai, rinka, o gal tai bendras verslo susitarimo reikalas? Kas lemia architektūros meno vertę – autoriaus pavardė, sklypo vieta, laikas, projektavimo ir statybos sąmata? Besikeičiančios technologijos, kad ir kaip jas vadintume, iš esmės negali nulemti sukuriamo produkto vertės, tiesiog gali palengvinti ir patiks-

joje mokykloje. Juk kompiuterio langelyje vienu paspaudimu gali pasirinkti kokį nori raidžių stilių... Na, gerai – nors laiške ir nelieka rankų šilumos, bet estetiškais kaligrafais galime būti jau visi (prisiminkime, kad kažkada net knygas perrašinėdavo ranka). O kokia šrifto prasmė, juk laiškų ranka vis vien neberašome. Gal ne už kalnų diena, kai mokytis rašyti ranka visiškai nebereikės. Elektroninis parašas jau senokai puikiai galioja. Yra tokia fantastikos knyga apie berniuką, kuriam amputavo abiejų rankų pirštus, kad neužsiimtų netikslinga pašaline veikla, palikdami tik po vieną – reikalingą klavišui spustelėti. O kaip bus su klasikine disciplina – piešimu iš natūros? Kas lavins žmogaus pastabumą, proporcijų pojūtį, proto ir rankų judesių koordinaciją? O gal viso to nebereikia? Ekonominiai skaičiavimai ir pagal verslo planų poreikius suprogramuotos lentelės investuotojams greitai ir efektyviai padeda atsirinkti racionaliausius sprendimus. Sudėtingai motyvuojamos estetinės architektų ambicijos gali neapdairiai sukelti projektų kainą. Koks meno atsiperkamumas, klausia racionalūs verslininkai? Čia ir išryškėja esminis klausimas – kada meninė raiška transformuojasi į pridėtinę finansinę vertę?

linti darbo rezultatus. Kita vertus, moderniausios kompiuterinio projektavimo programos suteikė realių galimybių labai tiksliai perteikti neišklojamų paviršių matmenis, susiformavo parametrizmo sąvoka. Rankomis taip braižyti būtų itin sudėtinga. Dar sudėtingiau būtų perteikti informaciją statybininkams, eksploatuotojams. Maketavimas 3D spauda jau tapo kasdienybe, prieinama net studentams. Vis dažniau girdime apie šiuo metodu jau sėkmingai realizuojamus tikro dydžio objektus. Jaunasis architektas, atėjęs darbuotis į gamybos sferą, a priori laikomas pasirengusiu dirbti visomis projektavimo programomis specialistu. Vizualizacija – pirmutinis projekto pateikimo statytojui reikalavimas (gal tai praktinis ezoterikos srities įrodymas – žmogaus minčių ir norų virtualus vizualizavimas, tokiu būdu virtualią informaciją ištransliuojant į visatos eterį ir laukiant sugrįžtant materialioje būsenoje...). Projektuotojas dalinai tampa savo vizijų įkaitu: nelengva apsiginti prieš investuotojus ar net ir visuomenę tolesnio projektavimo eigoje neišvengiamai atsirandančius pasikeitimus. Sako, vizualizacija atrodė kitaip... Tenka įrodinėti, kad eskiziniame projekte paprasčiausiai neįmanoma perteikti tikslaus galutinio projekto vaizdo, paklaida ir pokyčiai yra natūrali, neišvengiama kūrybos proceso dalis. Projektavimo technologijos darosi vis įmantresnės, suteikia naujų galimybių ir praplečia veiksmų laisvę. Kita vertus, jas vis sunkiau įvaldyti. Norint būti šios srities asu, reikia nuolatos darbuotis prie kompiuterio, treniruotis, tobulinti savo kvalifikaciją. Per stažuotę JAV nustebino kompiuterininkų poilsio pertraukėlės. Jos skirtos ne atokvėpiui gamtoje, o nežmoniškai greito tempo mėgstamiems žaidimams kolektyviniame tinkle. Darbo procesas

Projektavimo technologijos suteikia daugiau laisvės Pirmasis pavyzdys, ateinantis į galvą ir galintis bent apytiksliai padėti atsakyti į šį klausimą, – menininkų, tapusių klasikais (gyvenimo metu vos sudurdavusiems galą su galu), paveikslų kainų pokyčiai (kalbu apie milijonus, išleidžiamus aukcionuose...). Antonio Gaudi Sagrada Familia statė ir už savus... Vadinasi, menas – investicija, menas kainuoja. Kas tą įvertina?

primena muzikos lavinimo metodiką – nedalyvaujant kasdienėje kompiuterinės braižybos rutinoje, paprasčiausiai prarandami profesiniai įgūdžiai. Kita vertus, ši veikla gerokai keičia žmogaus mąstymo struktūrą ir darbo specifiką. Maksimalus projekto sudėties skaitmenizavimas, skambiai pavadintas BIM, tampa neišvengiama projektavimo darbo dalimi, dar glaudžiau susiejančia intelektą su materija. Kiek tai gali teigiamai ar neigiamai paveikti kūrybos procesą, priklauso tik nuo konkrečių asmenybių profesionalumo ir jų gebėjimo suvaldyti procesus. Tai nėra lengvas persiorientavimo kelias. Norom nenorom iškyla XVIII a. „luditų – mašinų laužytojų“ istorija... Žinoma, šiuolaikinio projektavimo technologijos neatsiejamos nuo technikos progreso, nuolatinio sistemų ir programų atnaujinimo, galų gale – finansinių investicijų. Nors nuolatinė progreso raida natūraliai atpigina technologijų savikainą, tačiau naujovės ir noras būti avangarde visada kainuoja gerokai brangiau.

BIM-BAM-BOOM Pastaruoju metu pasaulyje einama dar toliau. Projektavimo technologija pradėta sieti su realizacijos metodika (BAM, angl. Building Assembly Modeling) ir objekto eksploatacijos ateitimi (BOOM, angl. Building Owner Operator Modeling). BIM-BAM-BOOM sistemos šūkis: geresnis projektas, geresnė statyba, geresnė eksploatacija. Skamba kiek sarkastiškai, bet prasmė šiokia tokia čia yra. Manau, kad daugeliui kolegų jau anksčiau teko susidurti su išmaniojo namo (angl. Smart House) projektavimu. Tai – vis apie tą patį: išmaniuosius namus projektuos ir statys tik išmanūs specialistai, taikydami išmanius metodus, o juose gyvens ir eksploatuos tik išmanūs žmonės. „Neišmanėliams“ čia vietos nebeliks... O kas toliau? Pafantazuokime patys... Prisiminkime ir „vasiukų“ analogus... Bet iš kur visa tai atsiranda? Kas viską sugalvoja? Kaip bus su kūrybos pamatų grandine: mintis – idėja – koncepcija? O kaip su anksčiau šiame tekste aprašytu paprasčiausio pieštuko ryšiu su kosmosu ir kūrėjo asmenybės įtaka? O kaip dėl planų, nutapytų drobėje? Lieka daug neatsakytų klausimų, kuriuos gal paaiškins laikas. Tenka kiek nuobodžiai pakartoti chrestomatines tiesas: viskas paties kuriančio žmogaus rankose, o statytojus ir visuomenę domina tik rezultatas. Kalbant iš esmės, ne daug kam įdomi virtuvės kasdienybė ar puodų išvaizda, na, gal tik kai kam, gal tik šiek tiek... kartais...

Užs.

Vienu žingsniu priekyje: 6D, 7D ir BIM Įgyvendinant Vokietijos pramonės milžinės „Continental“ gamybos komplekso projektą panaudotos pažangiausios pastatų informacinio modeliavimo (BIM) technologijos. Ne tik 3D, bet ir 6D bei 7D modelius įvaldę „Baltic Engineers“ specialistai patvirtina: BIM išties leidžia pasiekti aukštesnį statybų proceso efektyvumo ir kokybės lygį. Tačiau, patikėjus skaitmeninio modelio galimybėmis, labai svarbus ir pakankamai žinių turintis projektuotojas.

BIM – projektavimui ir statybai altic Engineers“ viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo kompleksiškai taikyti informacinio modeliavimo įrankius. Pasak įmonės vadovo Dariaus Kvedaro, įgyvendinant „Continental“ gamybos komplekso projektą, pavyko sėkmingai integruoti BIM galimybes nuo koncepcijos atsiradimo iki pat statybų aikštelės. Šiame projekte buvo sukurtas ne tik pastato bet ir visų projektuojamų ir esamų lauko inžinerinių tinklų 3D modelis. Už projektavime ir statybose panaudotas pažangias pastatų informacinio modeliavimo (BIM) technologijas „Continental“ gamyklos projektas konkurse „Lietuvos BIM projektai“ šiemet tapo nugalėtoju gamybos pastatų kategorijoje. „Baltic Engineers“ specialistai šiame projekte pasiekė, kad statybos aikštelėje nereikėtų naudoti šūsnies popierinių dokumentų. Įmonės komanda pasirūpino, kad skaitmeninis projektas būtų lengvai prieinamas visiems projekto dalyviams: inžinieriams, rangovams ar darbų prižiūrėtojams. Tam pritaikyta ir AR (papildytosios realybės) technologija. Dvi naudingiausios tokios sistemos savybės – galimybė greitai sužinoti visą informaciją apie elementą ir galimybė matuoti tiek 2D brėžinyje, tiek 3D modelyje neatsitraukiant nuo tiesioginio darbo, tiesiog planšetėje. „Statybų metu ypač svarbu, kad statybininkai teisingai suprastų projektuotojų sprendimus. Kad tai įgyvendintume, panaudojome sistemą, kuri leidžia pasiekti aktualią projektavimo informaciją tiesiai iš mobiliųjų įrenginių. Pavyzdžiui,

„B

nukreipus planšetę į dominančią pastato vietą, ekrane galima išvysti suprojektuotus statinio elementus, kurie ten turės būti įrengti ateityje“, – teigė D. Kvedaras.

„Baltic Engineers“ viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo kompleksiškai taikyti informacinio modeliavimo įrankius.

42 2019 gegužė

Įgyvendinant „Continental“ gamybos komplekso projektą, pavyko sėkmingai integruoti BIM galimybes nuo koncepcijos atsiradimo iki pat statybų aikštelės. / Darius KVEDARAS /

Naujovė – skaitmeninis dvynys Apie 22 tūkst. kv. m. ploto „Continental“ gamyklos projekte vykdydami integruotas EPCM (angl. Engineering Procurement Construction Management) paslaugas „Baltic Engineers“ specialistai pasitelkė ne tik papildytosios realybės technologiją, bet ir pastato skaitmeninį dvynį (angl. digital twin). Tai virtualus pastato modelis, atspindintis realią pastato būklę skirtingais statybos etapais. „Būdami atsakingi už projekto kūrimą ir statybų valdymą, statybų metu nuolat skenuojame pastatą 3D skeneriu. Naudodami panoramines 360º nuotraukas ir 3D skenavimo metu sukauptus taškų debesis, sukuriame virtualų pastato modelį, kuriame galima vaikščioti po pastatą kaip „Google street view“ programoje, stebėti progresą, atlikti matavimus, palikti komentarus apie defektus. Visa tai galima atlikti tiesiog interneto naršyklėje – nei užsakovui, nei rangovui nereikia jokios papildomos įrangos ar galingų kompiuterių“, – pasakojo bendrovės „Baltic Engineers“ BIM valdytojas Liudas Galdikas. Skenuojant sukurtas 3D debesų masyvas taip pat buvo panaudotas vykdant autorinę priežiūrą. Projektuotojai skenavimo duomenis įsikelia į BIM modelį ir vizualiai identifikuoja nukrypimus nuo projekto, tad gali imtis reikalingų korekcijų, informuoti rangovus, kokių pakeitimų reikia, dar prieš atliekant apdailos darbus. Taip projekte sumažinama nenumatytų darbų rizika ir taupomi tiek užsakovo, tiek rangovo pinigai ir laikas. „Continental“ gamyklos projekte jau baigia-

projekto duomenų bazę, kurioje informacija tvarkingai sudėliota į aplankus pagal kiekvieną elementą ar jų grupę. Šie skirtumai pagrindiniai tarp darbo su 6D modeliu ir tradicinio proceso, kai, pasibaigus statyboms, užsakovui perduodama didelė šūsnis dokumentų, kurių ryšys tarpusavyje geriausiu atveju būna turinys ar nuoroda į

„Baltic Engineers“ yra dirbusi su pramonės objektais net keturiose Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose ir jau ne vienerius metus taiko technologijas, leidžiančias užsakovui naudoti 6D ir 7D modelius. Bendrovės sukaupta patirtis rodo, kad labai svarbu nuo pat pradžių sustyguoti projektavimo ir statybų procesą, laiku priimti

kitą projekto dalį ar techninę specifikaciją. Ateityje užsakovui palikta galimybė nesunkiai taikyti ir 7D sistemą. Tai pastatų valdymo ir priežiūros IT sistema, pagrįsta pastato skaitmeninės duomenų bazės susiejimu su pastato modeliu ir elementais naudojant QR kodus.

sprendimus dėl 3D skenavimo, kaupiamos informacijos detalumo ir komandos darbui skirtų įrankių. Tinkamai pasirengus, BIM modelis gali tapti ne tik pramoninio komplekso projektavimo ir statybos proceso, bet ir tolesnio pastatų gyvenimo, jų kasdienės priežiūros ir valdymo dalimi.

mas kurti 6D („taip pastatyta“) BIM modelis – pagal 3D skenavimo duomenis pastato modelis yra patikslinamas, į jį integruojami projekto brėžiniai ir aptarnavimo schemos. Užsakovas gauna

„Continental“ gamyklos projekte „Baltic Engineers“ specialistai pasitelkė ne tik papildytosios realybės technologiją, bet ir pastato skaitmeninį dvynį.

Projekto autorių vizual.

BIM

BIM studentų projekte: atradimams niekada nevėlu Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU Kristina BUIDOVAITĖ

SAF) studentai kartu su kolegomis BIM technologiją pritaikė apleisto pastato Dauguose, Alytaus rajone, projektui. Studentai, prieš pradėdami projektuoti, susitarė su statinio šeimininke ir apžiūrėjo šiuo metu stovintį pastatą. Norint

KTU studentų pasirinkimas – griauti apleistą pastato dalį ir statyti naują.

toliau plėtoti projektą, reikėjo apsispręsti – griauti apleistą pastato dalį ir statyti naują ar renovuoti esamą. Komanda nutarė rinktis pirmąjį būdą.

Projektą įgyvendino palaipsniui

enajame pastate buvo įsikūręs restoranas su klubu, kuris duris užvėrė prieš dešimtmetį, nuo to laiko didelė dalis pastato apleista. Užduotis buvo atgaivinti miestelio centre stovintį statinį. „Apsisprendę pradėjome dėlioti architektūrines idėjas, iškart tardamiesi su konstruktoriais, kad vėliau reikėtų kuo mažiau kardinalių pakeitimų. Turėdami aiškų planą, pradėjome „statyti“ pastatą 3D aplinkoje su BIM programomis – tokiu

44 2019 gegužė

BIM būdu pirmasis etapas įgyvendintas per pirmą mėnesį. Vėliau, turint aiškius architektūrinius sprendinius, buvo atliekami visi kiti projekto etapai. Ten, kur reikėdavo, architektūriniai sprendimai, atsižvelgiant į specifiškus kiekvieno etapo poreikius, vis keisdavosi. Dauguma projektavimo etapų buvo atlikti BIM aplinkoje, todėl viso proceso metu buvo paprasta keistis informacija, nesudėtinga atskiras sistemas sujungti į vieną ar greitai rasti ir pataisyti klaidas“, – sakė KTU SAF studentas Lukas Mikulskas. Studentų idėja, anot L. Mikulsko, buvo sukurti dviejų aiškiai tarpusavyje išsiskiriančių dalių statinį – senojo pastato dalies, kurią paliekame, ir naujojo, kurį projektuojame. Senoji dalis nedera aplinkoje, naujoji maksimaliai susilieja su aplinka, kontekstu. L. Mikulsko teigimu, pats projektas buvo įdomus dėl savo vietos ir ekonominio aspekto. Suprojektuotas pastatas yra arti pagrindinių kelių, šalia Alytaus miesto, įspūdingos gamtos apsuptyje, dėl to jis ne tik teoriškai, bet ir praktiškai turėtų puikių perspektyvų kaip poilsio centras, tai taip pat lėmė ir keletą techninių sprendimų bei pastato funkcijų. Poilsio centro (restoranas, svečių namai, renginių erdvė, SPA zona) funkciją studentai sugalvojo patys, atsižvelgdami į projekto lokaciją ir supančią gamtą. Pastato šeimininkai taip pat teigė turėję planų prieš dešimtmetį eiti panašiu keliu. Projekto funkcija būtų panaši į kitus tokio pobūdžio objektus Birštone ar Druskininkuose, tik gerokai mažesnio mastelio, dėl ko ir poilsis būtų gerokai ramesnis ir privatesnis. „Norėjome, kad pastatas kiek įmanoma harmoningiau atrodytų erdvėje, priešingai nei dabar ten esantis, su aplinka nederantis statinys. Projektavome į žemę įkastą pastatą, kuris nuo gatvės lygio būtų maksimaliai žemas ir neužstotų įspūdingo kraštovaizdžio. Tokiems sprendimams įgyvendinti ir iš karto įvertinti, kokį efektą tai duos, labai padeda naujosios technologijos. Sumodeliavus tikslų esamos situacijos modelį, galima daug geriau suprasti, kaip būsimas statinys derės prie esamų pastatų, kuriuos galima išsikelti šalia projektuojamo pastato. Kaip ir keisti aplinką keičiant projektą ir iš karto matyti rezultatą, šešėlius ir poveikį visam aplinkos kontekstui. O ateityje visa tai turėtų veikti dar geriau ir paprasčiau“, – aiškino būsimasis architektas.

Komandos dydis įtakos rezultatui neturėjo KTU studento įsitikinimu, jau dabar kuriami tikslūs miestų 3D modeliai ateityje suteiks naujų galimybių. „Bus galima pamatyti, kokį šešėlį jūsų projektuojamam pastatui mes kaimynystėje projektuojami kiti statiniai, kaip jie atrodys. Tai bus ypač naudinga projektuojant statinius sparčiai augančiuose miestų rajonuose, kur aktualu ne tik esamas kontekstas, bet ir būsimas. Be abejonės, BIM yra statybų ateitis, tačiau visos technologijos turi būti naudojamos atsakingai ir tam, kad palengvintų darbą, padarytų jį kokybiškesnį, o ne tam, kad kas nors tiesiog gražiai atrodytų ar sukurtų modernumo iliuziją. Tada tai taps kasdienybe, o ne prabanga.“ Studentų projektas buvo kuriamas studijų metu jungtinio projekto modulyje, kuriame šiemet

dalyvavo 121 studentas iš 7 valstybių, atstovavęs 6 skirtingoms disciplinoms: architektūros, statybinių konstrukcijų, statybinių technologijų, statybinių medžiagų, pastatų inžinerinių sistemų ir atsinaujinančios energetikos. Pasak studentų, darbas tokioje skirtingoje grupėje iš pradžių buvo iššūkis. „Vienas didžiausių iššūkių buvo laiko planavimas, nes kiekvienas darbo etapas – architektūrinė dalis, konstrukcijos ir taip toliau – turėjo būti atliktas laiku ir tam tikru eiliškumu, nes be vienos dalies negalėjo būti pabaigiama ar atliekama kita. Bet komunikaciją labai palengvino daugumos komandos narių gebėjimas naudotis BIM programomis ir galimybė visus pakeitimus ar pasiūlymus pateikti realiu laiku visiems suprantamu ir vizualiu būdu“, – pasakojo architektūrą studijuojantis L. Mikulskas.

Dauguma projektavimo etapų buvo atlikti BIM aplinkoje.

Užs.

Ar saulės energija padės padengti augantį elektros poreikį? Lietuva importuoja net 70 proc. energijos. Nenuostabu, kad mūsų žvilgsnis vis labiau krypsta į saulės energetikos plėtrą, kurią skatina trys veiksniai: parama, mažėjanti saulės energijos panaudojimo savikaina ir noras prisidėti prie tvarios ateities kūrimo.

Saulės energetikos potencialas kaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu įrengta apie 100 MW galios saulės elektrinių. Tai sudaro maždaug 400 tūkst. saulės modulių. Šalyje yra apie 1,5 tūkst. gaminančių vartotojų, pagamintą elektros energiją priduodančių į elektros tinklą. Tikimasi, kad iki 2020 m. šis skaičius padidės iki 35 tūkstančių.

Kas skatina rinktis energiją iš saulės? Nuo šių metų pradžios elektros energijos kaina pakilo apie 15 proc., arba iki 13 ct/kWh. O vidutinis elektros suvartojimas šalyje nuolat didėja. Naujos statybos namuose įrengiami energiją taupantys sprendimai šildymui, vėdinimui ir karštam vandeniui dar labiau didina elektros energijos poreikį. Dar viena ne mažiau aktuali tendencija – elektromobiliai. Jei planuojate vairuoti tokią mašiną ateityje, tai pasiruoškite, kad jūsų elektros poreikis papildomai išaugs dar bent 5–6 tūkst. kW per metus. Atsižvelgiant į tendencijas, tačiau siekiant nedidinti išlaidų elektros energijai, tikslinga įsirengti saulės elektrinę. Įsidiegus elektrinę, dalis energijos suvartojama tiesiogiai, o dalis grąžinama į tinklą pasaugoti. Tuomet vartojama, kai energijos trūksta, o saulė nešviečia, t. y. žiemą ir vakarais.

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus Įmonė „Saulės grąža“ gali pateikti konkrečius atsakymus į visus saulės elektros vartotojams kylančius klausimus. O čia – keli populiariausi.

46 2019 gegužė

Kada investicija į saulės elektros gamybą atsipirks? Tai individualu, tačiau vidurkis siekia apie 8–9 metus. Kaip ir kur galima montuoti saulės elektrines? Ant stogo, vietoj stogo, integruoti arba ant žemės. Ar tikrai reikia optimizatorių? Tik tuomet, jei saulės modulius uždengia šešėliai. Gal verta pagalvoti, kaip efektyviau išdėstyti saulės elementus? Ar lietuviški moduliai geresni? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Technologijos tobulėja, o Rytuose tobulėjimo greitis yra eksponentiškas. Kokio ploto reikia saulės elektrinei? Vidutiniškai šlaitiniam stogui 1 kW reikalingi 6 m3, o montuojant ant plokščio stogo atitinkamai – 15 m3. Koks modulių efektyvumas? Paprastai generacija iš vieno elemento yra nuo 270 iki 320 W, šiuo metu vieni efektyviausių modulių yra „LG Neon“ – iki 365 W.

UAB „Saulės grąža“ patirtis rengiant saulės elektrines Įmonės veiklos pradžia skaičiuojama nuo 2012 m., o kryptys apima saulės elektrines namams (nuo 2 iki 10 kW galios) ir komercines elektrines (30 kW+) pramonės įmonėms. Per 7 veiklos metus bendrovė įrengė daugiau kaip 400 elektrinių fiziniams asmenims. Šiuo metu „Saulės grąža“ baigia įrengti didžiausią Baltijos regione komercinę saulės elek trinę, dirba su tarptautiniais projektais Olandijoje, Sakartvele, Malyje, Indijoje, investuoja į naujų pasaulinio lygio produktų gamybą. „Atstovaujame laiko ir mūsų patikrintiems tiekėjams, todėl galime užtikrinti itin aukštą kokybę už tinkamą kainą. Atlikta klientų apklausa parodė, kad net 95 proc. įmonės klientų teikiamas

paslaugas rekomenduotų savo draugams ir kaimynams. Mums tai didelis ir svarbus įvertinimas, kurį stengsimės dar labiau pakelti“, – sako UAB „Saulės grąža“ direktorius Tomas Šimanauskas. Pasak direktoriaus T. Šimanausko, „Saulės grąža“ savo veikloje visada orientuojasi į kokybę: „Todėl naudojame tik aukštos kokybės komponentus ir saulės elektrinių montavimo medžiagas. Darbus atlieka sertifikuoti specialistai.“

Naujausios veiklos tendencijos Nuo šių metų rudens „Saulės grąža“ pradės prekiauti naujausiais „Huawei KTL“ inverteriais, skirtais gyvenamiesiems namams. Šis inverteris ypatingas tuo, kad yra sinchronizuotas veikti su optimizatoriais, kurie efektyvina modulio darbą esant šešėliui. Galima dėti optimizatorius ant pavienių modulių. Taip pat prie inverterių bus len gva jungti baterijas energijai kaupti ir kitą papildomą įrangą. Tokio funkcionalumo už tinkamą kainą laukia daugybė vartotojų. „Saulės grąža“ atstovauja saulės elementams „JA Solar“, patenkantiems į pasaulio stabiliausių ir patikimiausių PV modulių gamintojų pirmąjį sąrašą. Taip pat naudoja Lietuvoje gaminamus PV modulius, kuriuos tautiečiai itin mėgsta. Įmonė yra vieno populiariausių Lietuvoje įtampos keitiklių tiekėjų „Fronius“ atstovė ir serviso partnerė. Pastaruoju metu populiarėja į stogą inte gruotų saulės elektrinių sprendimai ir elektrinės vietoj stogo dangos. „Saulės grąža“ siūlo sprendimus, kaip efektyviai įrengti integruotas elektrines ar saulės elementus vietoj stogo dangos.

www.saulegraza.lt

konferencija

Tapti saulės elektrą gaminančiu vartotoju – greita ir paprasta Startas ir progresas nergetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja Dovilė Almanytė pristatė elektrą iš saulės energijos gaminančių vartotojų Lietuvoje plėtros viziją. „Šie vartotojai kuria vertę ir gyventojui, ir valstybei“, – pabrėžė specialistė ir paaiškino elektros energijos gamybos vartojimo modelio, paremto dvipusės elektros energijos apskaitos mechanizmu, veikimą. Modelis vartotojams leidžia aktyviai sąveikauti su elektros tinklais, gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių savo reikmėms, o nesuvartotą energiją tiekti į elektros tinklus. Gyventojui naudinga dėl mažesnių sąskaitų už elektros energiją, galimybės būti energetiškai nepriklausomam, žalios gyvensenos skatinimo ir teigiamo įvaizdžio visuomenėje. Valstybei – dėl vietos elektros energijos gamybos skatinimo, šalies energetinio saugumo

didinimo ir klimato kaitos stabdymo tikslų. Vartotojų investicijos į energetikos rinką teigiamai veikia šalies ekonomiką, skatinama tvari mažosios energetikos plėtra. Gera žinia – išplėstos gaminančių vartotojų galimybės ir panaikinti apribojimai. Elektros įrenginių galia nuo 50 padidinta iki 100 kW, dvipusės apskaitos kvota – nuo 10 iki 100 MW. Apskaita gali pasinaudoti visų technologijų atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės. „Tapti gaminančiu vartotoju dabar – greita ir paprasta. Tai lemia 5 kartus sutrumpėjusios procedūros, 10 kartų mažiau dokumentų, – paaiškino D. Almanytė. – Lanksčia tinklo kainodara vartotojui suteiktas pasirinkimas susimokėti už „pasaugojamą“ elektros energiją pagal 3 naujus planus.“ Nuo 2018-ųjų liepos 1 d. startavęs finansavimo modelis – 3,3 mln. Eur, skirtų gaminančių vartotojų elektrinėms įrengti. Palyginimui: 2017 m. jis siekė 1,5 mln., o 2019–2020 m. – net 17 mln. Eur. Užpernai Lietuvoje tebuvo 300 gaminančių vartotojų. 2021 m., tikimasi, jų bus per 34 tūkstančius.

Reda TAMOŠAITYTĖ

„Iki 2020-ųjų išaugusi parama saulės elektrinėms. Ką turime žinoti?“ – šiuo patraukliu pavadinimu portalas SA.lt kvietė į konferenciją Klaipėdoje, vėliau ir Vilniuje.

Pagrindinės sąlygos verslui Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) valdo 11 finansinių priemonių, tarp kurių – ir Energijos efektyvumo fondas. Finansavimo programų vadovas Mindaugas Taujenis teigė, kad nuo 2018 m. spalio taikoma investicinė platforma gaminantiems vartotojams (fiziniams ir juridiniams asmenims), įsirengusiems atsinaujinančių energijos šaltinių įrenginį ir savo reikmėms pasigaminantį reikiamą energijos kiekį. Anot M. Taujenio, teikiant finansavimą juridiniams asmenims diegti saules elektrines, paskolos suma prasideda nuo 50 tūkst. Eur. Skiriant finansavimą juridiniams asmenims tiesiogiai diegti energinio efektyvumo priemones bei saulės elektrines, kurios atitiktų gaminančio vartotojo statusą kartu su pastatų energinių savybių gerinimu pagal auditą, paskolos minimali suma neribojama. „Paskola teikiama laikotarpiui iki 10 metų. Galimas avansinis mokėjimas – iki 30 proc. projekto

Ugniaus Katkaus nuotr.

konferencija

Tapti gaminančiu vartotoju dabar – greita ir paprasta. Tai lemia 5 kartus sutrum pėjusios procedūros, 10 kartų mažiau dokumentų.

vertės. Palūkanų marža nustatoma individualiai“, – tęsė pranešėjas, vardydamas pagrindines sąlygas verslui. Gaminantys vartotojai su pagrindiniais reikalaujamais dokumentais ir privaloma kvalifikacija gali išsamiau susipažinti interneto puslapyje www.vipa.lt.

Ugniaus Katkaus nuotr.

Kompensacijos fiziniams asmenims

ORGANIZATORIUS

48 2019 gegužė

RĖMĖJAI:

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administruoja finansinės paramos priemones fiziniams asmenims. Taip siekiama mažinti energijos sąnaudas ir suteikti daugiau galimybių mažosios energetikos plėtrai. APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjas Jonas Balkevičius informavo apie rekordinę finansinę paramą pagal 4 priemones – 13,5 mln. Eur. Paraiškas jau galima teikti. Pasak J. Balkevičiaus, fizinis asmuo, pageidaujantis gauti paramą saulės elektrinei įsirengti, turi atitikti kelis kriterijus: būti 1 ar 2 butų namo arba sodo namo ir žemės sklypo, jei elektrinė įrengiama ant žemės, savininkas. Visa tai turi būti oficialiai įregistruota. Statybos baigtumo nereikalaujama. „Įranga irgi turi atitikti reikalavimus, – teigė APVA atstovas. – Saulės moduliams turi būti suteikta 10 m. naudojimo ir 25 m. 80 proc. efektyvumo garantija. Interverio garantija – 5 metai.“ Kompensacijos dydis – 323 Eur/kW. Per kiek laiko ji skiriama? Lėšos išmokamos ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo tinkamai pateikto prašymo ir visų privalomų pateikti dokumentų regis travimo dienos. Projekto įgyvendinimo vietoje APVA turi būti atlikusi patikrinimą ir neradusi trūkumų.

Užs.

Saugesnė saulės elektrinė – patikimiausia investicija Ant stogų įrengiamų saulės elektrinių projektai sparčiu tempu populiarėja ir Lietuvoje. Energijos kompanija „Sinergija LT,“ atliekanti visus saulės elektrinių įrengimo eigos etapus, siūlo gerokai didesnį sistemos saugumą, valdymo efektyvumą ir gana greitai atsiperkančią ilgalaikę investiciją.

Problema pasimato akimirksniu monės „Sinergija LT“ profesionalai konsultuoja, projektuoja, montuoja, prižiūri ir parduoda saulės elektrinių įrangą, suteikia garantiją, sutvarko reikalingus dokumentus ir padeda žmonėms gauti paramą. Įmonė taiko sistemą „SolarEdge“ ir yra šios bendrovės partneriai. „Sinergijos LT“ direktorius Ju-

lius Gaižauskas teigia, kad pagrindinis šios sistemos pranašumas – tai, kad inverteriui teikiama 12, o optimizatoriams – netgi 25 m. garantija. Savo saulės elektrines įmonė skirsto ne pagal fotovoltinius modulius, o pagal įtampos keitiklius. Taikant technologiją „SolarEdge“, galios optimizatoriai dedami ant kiekvieno modulio, todėl kiekvieno jų darbas optimizuojamas atskirai, stebint monitoringo sistemoje, telefone arba kompiuteryje. Todėl jei sistemoje kyla problemų, jas galima atrasti, išsiaiškinti jau tą pačią akimirką. „Mūsų konkurentai dažnai siūlo sistemas su standartiniais įtampos keitikliais, kuriose moduliai dažniausiai jungiami į vieną arba dvi grandines. Todėl monitoringo sistemoje matai visos grandinės darbą. Jei kažkur modulyje atsiranda

problema, ji pasislepia. Matai efektyvumo trūkumą, bet neaišku, kodėl ir kur“, – sistemų skirtumą komentuoja J. Gaižauskas. Ne mažiau svarbios ir priešgaisrinės, saugumą garantuojančios „SolarEdge“ savybės. Išjungus įtampos keitiklį, kiekvienas modulis skleidžia tik 1 V įtampos. Pavyzdžiui, jeigu grandinėje yra 36 moduliai, joje susidarys tik 36 V įtampos. Tokiu pat atveju standartinėje sistemoje, išjungus inverterį, įtampa pakils net iki 800–1000 V. Taigi, kilus gaisrui, jo net nebūtų galima gesinti dėl didžiulės srovės ir įtampos. Akivaizdžią šios sistemos paklausą geriausiai atskleidžia statistika – „Sinergija LT“ šiuo metu parduoda net 2/3 „SolarEdge“ ir tik 1/3 – standartinių inverterių.

Auganti saulės elektrinių paklausa tiesiogiai susijusi su galimybe gauti paramą joms įsirengti.

5 kW. Pagrindinis reikalavimas, kad moduliams būtų teikiama iki 10 m. produkto garantija ir 25 m. 80 proc. efektyvumo garantija. Juridiniai asmenys taip pat gali gauti paramą saulės elektrinėms ant viešosios paskirties pastatų įsirengti. Be to, pramonės įmonėms gauti paramą atsinaujinantiems energijos šaltiniams siūlo Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). J. Gaižauskas primena, kad fiziniams asmenims, gavusiems paramą, įsirengta saulės elek trinė atsiperka gana greitai, per 7–8 metus. Taigi, žmogus gali gerokai sumažinti sąskaitas už elek tros energiją, o išskirtiniais atvejais netgi gauti nulines sąskaitas. „Elektros energijos kaina kyla ir neaišku, kas bus ateityje, taigi, nuosava saulės elektrinė apsaugotų nuo kainų augimo“, – sako įmonės „Sinergija LT“ direktorius. Be to, tokia investicija ne tik greitai atsiperka, bet ir yra ilgalaikė, nes moduliai, elektros instaliacija bei didžioji dalis elektrinės įrangos gali sėkmingai veikti daugiau nei 30 metų.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) teikia 323 eurus už 1 kW saulės elektrinės instaliuotos galios. Gaunantys paramą fiziniai asmenys gali ant stogo įsirengti saulės elektrines iki 10 kW, o prioritetinėmis laikomos elektrinės iki

Savo saulės elektrinių veiklą įmonė plėtoja per svetainę www.tavosaulėselektrinė.lt. Jos internetinėje parduotuvėje klientai gali įsigyti rinkinių saulės elektrinėms, modulių, įtampos keiti klių, kabelių ir kitų reikalingų prekių.

Paklausą skatina parama

????????????

Svarbiausias tikslas – žmogaus gerovė! Portalo SA.lt ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos iniciatyva organizuotas Aušra NARKELIŪNIENĖ

seminaras „Sveikame pastate – sveikas žmogus“, skirtas aptarti, kas lemia gerą žmonių savijautą pastatuose, kuri užtikrina efektyvų darbą ir kokybišką poilsį bei pastatų ilgaamžiškumą. Akustinis komfortas, kokybiškas apšvietimas ir modernios inžinerinės sistemos priskiriamos prie esminių reikalavimų ir yra laikomos vienais svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų.

Pastatų sertifikavimo sistema WELL astatų tvarumo vertintoja Rasita Masalskytė plačiau papasakojo apie vieną sertifikavimo sistemų – WELL. Ši sistema ne tik skatina efektyviau naudoti išteklius patalpose. Kalbant apie naudotojų kom-

fortą ir gerovę, WELL sistema galėtų tapti pirmutine ir svarbiausia priemone tikslui pasiekti. Jos pagrindiniai siekiai yra užtikrinti gerą patalpų mikroklimatą ir komfortą, sveikatą ir gerovę jose dirbantiems ar gyvenantiems žmonėms. Patalpų mikroklimato sąvoką sudaro tokie rodikliai kaip oro temperatūra ir jo srautas, šviežio oro kiekis, CO2 kiekis, taip pat oro švarumas, sveikos apdailos medžiagos, optimali drėgmė ir patogi pastato dalių priežiūra. Komforto sąvokoje telpa triukšmo kontrolė, biofilija (kai pastatuose yra daug augalų ir gamtos elementus atkartojančių interjero detalių, dizaino sprendimų), estetika, taip pat lanksčios

50 2019 gegužė

erdvės, kokybiški baldai, infrastruktūra, pritaikyta neįgaliesiems, pėsčiųjų, dviratininkų saugumas, saulės atspindžių kontrolė, patogus apšvietimas. Biofilinės architektūros svarba žmogaus gerovei ta, kad tokiuose pastatuose sąlygos yra artimos gamtai – daug natūralios šviesos, augalų, natūralių gamtinių medžiagų ar jas atkartojančių detalių, spalvų, tekstūrų. Sveikatos ir gerovės sąvoka – tai švarus geriamasis vanduo, galimybė ilsėtis ir judėti, natūralios šviesos patekimas, sveikas maistas ir, be abejo, teršalų prevencija, kurią sudaro sveikos apdailos medžiagos, nekenksmingos valymo priemonės, spausdintuvų teršalų kontrolė, oro filtrų naudojimas ir rūkymo prevencija. Geroji praktika rodo, kad jau projektuojant reikėtų daug dėmesio skirti medžiagų parinkimui ir jų specifikavimui, modeliuojant pastatus, panaudojus kompiuterines simuliacijas, galima pasirinkti, kaip optimaliai orientuoti pastatus pagal

Statant pastatus svarbi statybos priežiūra, įrengimo kontrolė, kad viskas, kas numatyta projektuotojų, būtų įgyvendinta maksimaliai kokybiškai. Turėtų būti ir kuo efektyvesnis ryšys su statybinių medžiagų gamintojais ir tiekėjais, taip pat numatytos ir pastatų priežiūros bei eksploatavimo gairės. Galiausiai, eksploatuojant pastatą, labai svarbi tęstinė jo inžinerinių sistemų ir pastato dalių priežiūra, su tuo susiję stebėjimai ir matavimai, nustatytas valdymo režimas ir pastato valdytojo bei naudotojų apmokymai.

pasaulio šalis, kaip išdėstyti langus, kad į patalpas patektų kuo daugiau natūralios šviesos.

tai yra beveik ketvirtis metų. Šį laiką mes būname biure, užsitraukę žaliuzes, kai saulė šviečia per

Į žmogų orientuota ateities šviesa Pranešėja Eglė Mikštavičienė akcentavo apšvietimo svarbą. Šviesos poveikis gerai savijautai ir sveikatai yra didesnis, nei daugelis mano, teigė pranešėja. Jeigu, anot jos, 9 valandas per dieną praleidžiame biure, tai, atmetus savaitgalius ir išeigines dienas, susidaro 2 tūkst. valandų, o

ryškiai, kvėpuodami kondicionierių oru, uostydami degančias dulkes ant radiatorių žiemą, žiūrėdami į monitorių. „Jeigu tris mėnesius negalėtumėte išeiti iš savo biuro, ką pirmiausia norėtumėte pakeisti?“ – klausia E. Mikštavičienė. Ji pati pirmiausia pakeistų šviesą. Įvairių šaltinių šviesa žmogų veikia skirtingai. Šviesa nustato mūsų vidinį laikrodį, reguliuoja miego režimą, imunitetą, apetitą ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Sykiu šviesa turi galingą poveikį mūsų nuotaikai, budrumui ir dėmesiui. XXI amžiaus epidemija – depresija, stresas ir miego sutrikimai. Tai vadinama nevizualiniu šviesos poveikiu, kuris bent kol kas mūsų pastatuose deramai neįvertintas. Biologinius šviesos poveikio efektus galima skirstyti į tris dalis: sveikata, jausmai, funkcijos. Sureguliavus žmogaus dienos ritmą, viskas stoja į savo vietas – tampame atsparesni psichologinėms problemoms, tokioms kaip stresas, depresija, nuotaikų kaita, miego sutrikimai, jaučiamės labiau pailsėję, tai daro įtaką mūsų nuotaikai, energingumui ir gebėjimui greitai ir lengvai susikaupti, atlikti užduotis. Kokybiškos šviesos sistemos, atkartojančios dienos ritmą, yra atsakymas, kaip pagerinti matomumą, informacijos suvokimą ir savijautą uždarose patalpose. Mokymuisi skirtoms patalpoms šviesa suteikia papildomos vertės. Moksleiviams ir studentams palengvina informacijos įsisavinimą, gerina miego kokybę, didina studentų gebėjimą susikoncentruoti, kartu pagerinant jų akademinę pažangą. Deja, siekiant kuo pigiau įrengti patalpas, pagrindinis šviestuvų atrankos kriterijus – kaina, šviesos kokybė lieka antrame plane ar visai užmirštama. Ši situacija stebima

aspektus. Intensyvumas, spektras, kaita laike, trukmė ir modelis yra pagrindiniai šviesos dizaino veiksniai, darantys įtaką žmogaus savijautai. Todėl kiekvienas pastatas, kabinetas, stalas turi turėti jam pritaikytą apšvietimą, kad darbuotojas gautų jam reikalingos šviesos kiekį tinkamu metu.“ Taigi, kokia šviesa geriausia? Pagal LEED ar BREEAM naujų pastatų sertifikavimo standartus, svarbiausia, kad šviestuvas būtų taupus ir užtikrintų reikiamą liuksų kiekį, kad neakintų ar nemirgėtų. Kalbant apie biurus, taip pat yra reikalavimų, ribojančių darbo vietų atstumą nuo lango – natūralios šviesos šaltinio. Deja, tai ne visada užtikrina pakankamą ir kokybišką apšvietimą. Žiemą anksti sutemsta, prastos oro sąlygos taip pat neprideda šviesos, o vasarą atsisukusi saulė pro langą akins. Architektai turėtų sutikti su mintimi, kad dideli biurų langai yra ne tik natūralios šviesos šaltinis, bet ir iššūkis – atsiranda papildomų išlaidų dėl patalpų vėsinimo (kondicionavimo) ir kitų papildomų įrenginių, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas uždaroje patalpoje. Organizacijos „Ligthing Europe“ duomenimis, iki 2020 m. kas ketvirtame naujai statomame biurų komplekse bus įrengti į žmogų orientuotos šviesos sprendimai. Lietuvoje šiuo klausimu labai atsiliekame – dabar yra tas momentas, kai biurai gali įgyti neginčijamą konkurencinį pranašumą prieš kitus, pasiūlydami įmonėms ir jų darbuotojams sveiką aplinką, padedančią dirbti produktyviai. „Dauguma šiuolaikinių biurų pastatų pozicionuoja save kaip orientuotus į energijos tau-

beveik visuose pastatuose. „Esame uždarų patalpų karta, kuriose praleidžiame 90 proc. savo gyvenimo, – sakė pranešėja. – Šviesa turi būti

pymą, technologiškai išmanius, sako, kad gera juose dirbti, nes šalia miesto centras, sporto klubas, turi gerą vėdinimo sistemą ar pui-

pritaikyta pagal atliekamas užduotis ir paros laiką. Reikėtų atsižvelgti į nevizualinius šviesos

kias žaliuzes. Tačiau nė vienas nekalba apie tai, kad biuro įrengimas orientuotas į žmogaus

Seminaras „Sveikame pastate – sveikas žmogus“, skirtas aptarti, kas lemia gerą žmonių savijautą pastatuose. Biologinius šviesos poveikio efektus galima skirstyti į tris dalis: sveikata, jausmai, funkcijos.

konferencija

Šiluminės aplinkos parametrai – oro tem peratūra, santykinis drėgnis, oro judėjimo greitis, šiluminės spinduliuotės temperatūra turi tiesioginę įtaką žmogaus kūno komfortui ir fizinės veiklos intensyvumui. gerovę – apšvietimas yra viena svarbiausių patalpų dedamųjų, sukuriančių komfortą, produktyvią ir darbuotoją teigiamai veikiančią aplinką“, – pabrėžė E. Mikštavičienė, pristatydama lietuvišką apšvietimo sistemą „Biownlight“, pritaikytą žmogaus dienos ritmui.

Šildymo ir vėdinimo sistemų optimizavimas Pranešėjas Antanas Valančius aptarė vandeninių šildymo ir vėsinimo sistemų balansavimo svarbą šiuolaikiniuose pastatuose. Šiluminės aplinkos parametrai – oro temperatūra, santykinis drėgnis, oro judėjimo greitis, šiluminės spinduliuotės temperatūra turi tiesioginę įtaką žmogaus kūno komfortui ir fizinės veiklos intensyvumui. Didesnį efektą šilumos komfortui palaikyti galima pasiekti įrengus efektyvesnį grindų šildymą, kur šiluma išsilaiko ties grindimis ir mažiau reikia sąnaudų šildymui, palyginti su tradicine radiatorių sistema. „Skaičiuojant, kad centrinės Europos šalyse vienas laipsnis virš 20 °C šildymo sąnaudas padidina apie 8 proc. ar net 12 proc. šiaurinėje Europos dalyje, o visoje Europoje vienas laipsnis žemiau 23 °C padidina vėsinimo sąnaudas net 15 proc., tampa aišku, kokia svarbi yra subalansuota šildymo sistema, t. y. kai į visus šildymo prietaisus patenka projektinis šilumnešio srautas“, – teigė pranešėjas. Pateikdamas skaičiuotes ir grafikus, specialistas teigė, kad šildymo ar vėsinimo įrenginiui užtenka 20 proc. srauto, norint pasiekti 50 proc. galios. Atitinkamai sureguliavus įrenginio galią, taip pat sutaupoma nemažai energijos patalpoms

ORGANIZATORIUS

šildyti ar vėsinti. Pateikdamas schemas, pranešėjas paaiškino, kad kuo mažesnis vožtuvo įtakingumas, tuo didesnis Dp kitimas vožtuve, sykiu ir vožtuvo charakteristikos iškraipymas. Taigi, automatiškai reguliuojant Dp vožtuvo atsidarymą, išlaikomas pastovus Dp, kai reguliavimo dalis yra koreguojama pavarai automatiškai atidarant ir uždarant vožtuvą. Pranešėjas teigia, kad nepriekaištingą tikslumą ir ilgaamžiškumą garantuoja patentuota įrenginio konstrukcija, kuri padeda palaikyti pastovią temperatūrą, padidinti vožtuvo eigą 6 kartus, palyginti su linijiniais vožtuvais, ir užtikrina didelį tikslumą visą vožtuvo tarnavimo laiką. Pranešėjas pateikė ir daugiau įvairių reguliavimo prietaisų galimybių, pavyzdžiui, radiatorių balansavimą automatiniais TRV arba automatinio balansavimo kolektorius – greitam montavimui ir lengvam srautų reguliavimui, išmaniųjų pavarų kombinaciją su šešiaeigiu vožtuvu ir kitų inžinierinių gudrybių, su kuriomis vertėtų susipažinti šios srities specialistams.

Akustinis komfortas tvariuose pastatuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų instituto atstovas dr. Aleksandras Jagniatinskis ir bendraautoris dr. Marius Mickaitis savo pranešime dėstė mintis, kad nuo triukšmo apsaugotas žmogus yra vienas svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų – akustinis komfortas priskiriamas prie esminių pastato reikalavimų. Akustinio komforto lygius aprašo pastatų garso klasifikavimo sistema, pagrista skirtingų rodiklių visuma. Lietuvoje galiojanti gyvenamųjų ir

PARTNERIS

LIETUVOS ŽALIŲJŲ PASTATŲ TARYBA

52 2019 gegužė

kitų pastatų apsaugos nuo triukšmo klasifikavimo sistema reglamentuoja ore sklindančio ir smūgio garsų izoliavimą bei aidėjimo trukmę ir gali būti pritaikyta tinka reglamentuoti sveikatai priimtinus triukšmo lygius ir aidėjimo trukmę tvariuose pastatuose. Tačiau šie akustiniai reikalavimai yra tik dalinai įteisinti naujai statomiems ir modernizuojamiems visuomeninės paskirties pastatams. Triukšmas, anot pranešėjo A. Jagniatinskio, gali būti vertinamas pagal objektyvius rodiklius ir subjektyviai. Todėl objektyviai išmatuotas decibelais vien tik akustinis triukšmas ir jo vertė, ribojama reikalavimų, kartais neužtikrina subjektyviai pageidaujamo komforto lygio. Atitinkamai pastatų apsaugos nuo triukšmo rodiklių reikalavimus aprašo du skirtingi dokumentai: Statybos techniniame reglamentas STR 2.01.07:2003 ir Higienos norma HN 33:2011. Akustinio komforto sąvoka pradėta taikyti nuo 1996 m., kai Jungtinės Tautos išleido Europos Komisijos pavyzdinių nuostatų vadovą statybų teisinio reguliavimo dokumentams parengti. Akustinis komfortas gali būti apibūdintas kaip nepageidaujamo garso negirdėjimas, pageidaujamo girdimo garso priimtinas girdimumo lygis ir suprantamumas, galimybė užsiimti numatyta veikla netrikdant kitų žmonių sukeltu triukšmu ir išlaikant privatumą. Gali būti nustatomi ir subjektyvūs triukšmo rodikliai, apklausiant pastatuose gyvenančius ar dirbančius žmones. Įvertinus pastato akustinių rodiklių atitiktį STR 2.01.07:2003 nurodytiems dydžiams, pastatai yra priskiriami vienai iš aprašytu E, D, C, B ir A klasių, kai E ir D – yra ribinio ir nepakankamo akustinio komforto klasės, o A – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė. Skirstymas į klases padeda geriau suvokti akustines sąlygas pastate ir pasirinkti pageidaujamą darbo ar gyvenimo kokybę. Toliau, pateikdamas skirtingus grafikus, pranešėjas lygino situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse pagal esamus ir vertinimui skirtus akustinius rodiklius bei nagrinėjo pavyzdį, kaip, taikant specialias akustines medžiagas vienoje iš mokslo įstaigos auditorijų, yra pasiekiami akustinio komforto užtikrinimui reikalaujami rodikliai.

RĖMĖJAI:

TECHNOLOGY

Užs.

kokybiška akustika – ne privilegija, o būtinybė Patirties įgiję garso įrašų studijose, savo žiniomis nusprendę pasidalyti su biurų valdytojais, paveldo objektų savininkais, specialistai įkūrė bendrovę „Megasonus“, kurios specializacija – gaminti ir montuoti akustinius produktus, rengti akustinius projektus, konsultuoti ir gerinti patalpų akustiką.

Svarbiausia – gerai suplanuoti darbai not bendrovės direktoriaus Karolio Klimaičio, dažnai į juos kreipiasi užsakovai, norintys įsikurti paveldo objektuose, kuriuose daug apribojimų. Bendrovė „Megasonus“ turi sprendimų tokių objektų savininkams – lengvas konstrukcijas, kurioms įrengti neprireiks griauti pertvarų ar atlikti kitų sudėtingų darbų. Patalpų akustikos problemas dažniausiai pastebi patys darbuotojai, bet tik tuomet, kai tampa sunku susikalbėti ar garsas ima erzinti. „Megasonus“ specialistai, bendradarbiaudami su partneriais – mokslininkais, architektais, dizaineriais, rangovais, ieško geriausių sprendimų, užtikrinančių kiek įmanoma kokybiškesnę akustiką. „Megasonus“ atlieka patalpos akustinius matavimus, parengia analizę, akustikos projektą, pagamina ir sumontuoja reikalingas konstrukcijas. Pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ovalioji salė, įrengta 1902-aisiais, prieš kelerius metus buvo restauruota, jose vyko svarbiausiai susitikimai ir posėdžiai, tačiau nepasižymėjo gera akustika. Įmonės specialistai suprojektavo ir per porą dienų sumontavo specialias plokštes, sugeriančias žemus dažnius.

Koncertų salėms – nauja funkcija

įtempiamosios akustinės lubos ir sienos. Kita vertus, nemaža dalis kultūros įstaigų modernizuotos dar prieš dešimtmetį, tačiau tuomet architektai mažai tegalvojo apie akustikos svarbą. Prieš penkerius metus aplankiusi 30 kultūros centrų ir atlikusi matavimus bei analizę, „Megasonus“ komanda pastebėjo, kad kone 90 proc. jų akustika ganėtinai prasta. Mažesniuose miestuose koncertų salę pritaikant kelioms funkcijoms, naudojami mobilieji spinduokliai, užuolaidos, valdomos ritininės užuolaidos. 1920 metais, tarpukariu, įrengta Kauno kultūros centro salė, nors buvo restauruota prieš dešimtmetį, atlikimui su įgarsinimu pritaikyta tik neseniai. Tam neprireikė itin sudėtingų konstrukcijų ir jų montavimo darbų, tačiau rezultatai viršijo užsakovų lūkesčius. Kauno kultūros centre įrengtos įtempiamosios akustinės sienos, akustinės užuolaidos, ant sienų pritvirtintos gana masyvios plokštės. Lubose sumontuoti garsą atspindintys ir nukreipiantys spinduokliai, ekranai.

Specialistų konsultacija laiku

Koncertų salės ar kultūros centrai, prieš keliasdešimt metų pritaikyti vienai funkcijai, šiandien

Įmonė „Megasonus“ gaminius projektuoja, atsižvelgdama į klientų poreikius ir pastato specifiką. Pavyzdžiui, biure, įkurdintame paveldo objekte, darbuotojai skundėsi negalintys susi-

keičiasi. Norint jas pritaikyti naujai veiklai, sykiu išvengti didesnių intervencijų, panaudojamos įvairių formų plokštės, akustinės užuolaidos,

kalbėti, dalyvauti vaizdo konferencijose. Biurui pasiūlytas sprendimas – kubai, sugeriantys garsą. Pasitarus su interjero architektu, galima

nesunkiai priderinti tokio kubo spalvą, paviršių. Kreipdamiesi į „Megasonus“, užsakovai gali gauti visas reikiamas paslaugas: akustinius matavimus, akustikos projektą, sprendimus ir konstrukcijų įrengimą. Bendrovės projektų vadovas Andrius Grabauskas komentavo, kad dažnai žmonės, neturėdami reikiamos kvalifikacijos, mėgina patys išspręsti akustines problemas, tačiau dažniausiai tai neefektyvu ir nuostolinga. Juolab kad kiekvienas elementas turi sugerties koeficientą ir tą būtina suskaičiuoti. Įrengiant naujus biurus, įprasta praktika darbo vietas atskirti pertvaromis, tačiau jei jos tik drožlių plokštė su centimetru porolono, savo funkcijos neatliks. Taigi, anot A. Grabausko, nepakanka įrengti pertvarų, patiesti kiliminės dangos – kiekviena patalpa unikali, jose vyrauja skirtingi paviršiai ir formos, todėl ir akustikos sprendimai negali būti vienodi. Susitaikyti su prasta patalpos akustika, atkreipia dėmesį „Megasonus“ komanda, nereikia, svarbu laiku kreiptis ir spręsti problemą – tam gali pakakti poros dienų. Konsultuojantis su interjero architektu, nesunku rasti estetiškus sprendimus, derančius su patalpos interjero koncepcija.

Daugiau informacijos: www.megasonus.lt.

Užs.

Namų apdailos centre „Unideco“ – pirmoji Lietuvoje specializuota bendradarbystės erdvė Esate laisvai samdomas architektas ar interjero dizaineris? Tuomet turime gerų žinių – birželio viduryje namų apdailos centre „Unideco“ duris atvers pirmasis toks Lietuvoje specializuotas bendradarbystės centras, vadinamasis HUB’as. Čia architektūros ir interjero dizaino specialistai ras ne tik itin kokybiškai bei patogiai įrengtas darbo vietas, bet ir poilsio zoną, kuri transformuojasi į renginių, konferencijų erdvę. O svarbiausia – bendradarbystės centro rezidentai galės dalytis savo idėjomis, patirtimi su bendraminčiais, taip pat pagelbėti konsultacijų ieškantiems centro lankytojams.

Natūraliai kilo mintis transformuoti mūsų centrą iš tokio, kuriame susitinka tik pirkėjai ir pardavėjai, į tokį, kuriame į šią grandinę įsiterpia ir profesionaliai konsultuoti galintys specialistai. / Audrius MOCKUS /

54 2019 gegužė

Nauda – ir klientams, ir specialistams „Unideco“ – profesionalių namų kūrėjų centras Vilniuje, po vienu stogu glaudžiantis net 33 specializuotus apdailos ir interjero medžiagų salonus. Namus dekoruojantys žmonės čia ne tik randa kokybiškų produktų, bet ir visuomet gauna reikalingų konsultacijų. „Startavome kaip namų apdailos prekių cen tras. Ilgainiui pamatėme, kad prekė nėra pagrindinis momentas, svarbiausia galutinis rezultatas, kurį gaus klientas. Tiek iš profesionalios pusės, tiek iš savo asmeninės patirties neabejotinai galiu teigti, kad visiems, įsirengiantiems namus, reikalinga profesionali pagalba. Ypač tai aktualu tiems, kurie tai daro pirmą kartą, nes priimti klaidingus sprendimus labai lengva. Taigi, natūraliai kilo mintis transformuoti mūsų centrą iš tokio, kuriame susitinka tik pirkėjai ir pardavėjai, į tokį,

kuriame į šią grandinę įsiterpia ir profesionaliai konsultuoti galintys specialistai. Iki šiol mūsų klientai jau galėjo kreiptis į specialistus reikiamų patarimų, konsultacijų, tad bendradarbystės er dvės atsiradimas – žingsnis šio sumanymo plėtros link“, – teigia apdailos centro „Unideco“ generalinis direktorius Audrius Mockus. Pasak šio centro vadovo, norima įtraukti daugiau specialistų, kurie čia turės ne tik darbo vietą, bet ir galimybę sutikti naujų klientų. „Unideco“ lankytojai galės gauti dar daugiau profesi onalių patarimų ir efektyviau išleis savo projektui skirtus pinigus. „Juk įsigyti prekę nėra sunku, bet įsigyti būtent tokią, kuri atitiks visus lūkesčius, yra pastangų, žinių ir laiko reikalaujantis procesas“, – neabejoja A. Mockus. Pašnekovo teigimu, dabartiniai žmonės vis labiau skuba ir turi vis mažiau laiko. Taigi, turėti

tokią darbo vietą, kurioje visai pašonėje yra dau-

daugumą žmonių. Teko ieškoti patogių, univer-

gelis profesinei veiklai būtinų instrumentų, kur reikalingas medžiagas, prekes galima iš karto apžiūrėti ir įvertinti, yra labai patogus sprendimas. „Būsime pirmieji Lietuvoje, kurie įsteigsime specializuotą HUB‘ą architektams ir interjero dizaineriams. Pradedame nuo mažos apimties, o, sulaukę susidomėjimo, įgiję patirties, neslepiame ambicijų viską pakartoti jau didesniu mastu“, – sako „Unideco“ generalinis direktorius.

salių sprendimų. Viso interjero esmė ir idėja – modulinė, besitransformuojanti erdvė. Laisvalaikio er dvė, vadinamoji „chill zona“, iš jaukios konsultacijų, pašnekesių zonos su minkštasuoliais gali greitai virsti į erdvę su projektoriumi konferencijoms ar renginiams“, – pasakoja interjero dizainerė Karolina Jurgulytė. Pašnekovė atskleidė, kad suprojektuotame stiklo kube iš visų čia esančių šešių darbo vietų

Jam antrina ir „Unideco“ rinkodaros vadovė Viktorija Urbelytė: „Visuomet stengiamės judėti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis, o tokie bendradarbiavimo centrai – sparčiai populiarėjantis reiškinys. Dėl mūsų orientacijos į klientą ir į sėkmingą tarpusavio bendradarbiavimą šios erdvės įrengimas buvo labai natūralus ir lauktas žingsnis.“ Jau birželio viduryje veikti pradėsiantis archi-

keturi stalai, turintys trapecijos formą, gali būti jungiami ir taip sudaryti patogų išdėstymą dizainerių bei architektų darbui. Sandėliavimo erdvės neakcentuotos, jos suprojektuotos taip, kad įsilietų į interjerą. Bendradarbystės erdvėje stovėsiantys suprojektuoti baldai – moduliniai. Jungiant trapecijos formos minkštasuolius, galima išgauti daug

tektams ir interjero dizaineriams skirtas bendra-

formų ir sukurti skirtingas nuotaikas. Šešiakam-

darbystės centras gali pasiūlyti itin patogias darbo vietas su visa reikalinga įranga. Tai ne tik darbo stalai, bet ir A4–A3 spausdintuvas, spartus bevielis interneto ryšys, automatinės ritininės užuolaidos nuo saulės, iki darbo vietų atvesti elektros lizdai, rakinamos spintelės ir daiktų lentynos. Be viso to HUB’o rezidentai turės galimybę nevaržomai naudotis čia pat įkurta laisvalaikio zona ir visais joje esančiais privalumais: aukštos kokybės kavos aparatu, moduliniais minkštasuoliais, iš kurių nesudėtinga susistumdyti sau patogias zonas susitikimams, taip pat visa konferencine įranga (konferencinėmis kėdėmis, projektoriumi, garso sistema, mikrofonais).

piai staliukai gali virsti dideliu bendradarbystės stalu arba likti atskiri. Nepamirštos ir pačio namų apdailos centro „Unideco“ spalvos: geltoni akcentai buvo derinti su juoda ir pilka, taip pat įvedant medžio motyvą. „Vienas pagrindinių iššūkių buvo sugalvoti, kaip tiek daug funkcinių erdvių sutalpinti į sąlyginai nedidelį plotą. Sprendimas daryti modulinę erdvę išsprendė daug problemų. Visa komanda ir žmonės, kurie prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo, įdėjo labai daug nuoširdaus darbo dėl bendro tikslo, tad galime drąsiai vienas kitam paploti ir padėkoti. Nuoširdžiai manau, kad dizaineriams ir architektams tai taps nuostabia darbo vieta su daug privalumų. Bus patogu pasikviesti potencialų klientą į konsultaciją, pasivaikščioti po visą centrą, išrinkti tai, ko jam reikia, juk viskas po ranka“, – teigia K. Jurgaitytė. Visiems bendradarbystės erdvės rezidentams bus išduotos specialios kortelės, kurios leis patekti į HUB‘o zoną, kiekvienam numatytos rakinamos spintelės, spausdinimo galimybė. Visus rūpimus klausimus bus galima aptarti erdvėse gurkšnojant labai skanią kavą ar arbatą.

Įkvepianti ir patogi erdvė Kaip ir galima tikėtis, namų apdailos centro atstovai didelį dėmesį skyrė bendradarbystės centro interjerui. Ši erdvė ne tik turės visas darbui reikalingas priemones, bet ir pasižymės išskirtiniu ir čia dirbsiantiems žmonėms itin pritaikytu interjeru. „Kuriant šį visuomeninį interjerą, teko galvoti ne apie konkrečią šeimą ar asmenį, o apie

Visuomet stengiamės ju dėti koja kojon su pasau linėmis tendencijomis, o tokie bendradarbia vimo centrai – sparčiai populiarėjantis reiškinys. / Viktorija URBELYTĖ / „Dirbant tokioje aplinkoje nuolat tobulėjama, nes kaskart galima dalytis informacija su parduotuvių „Unideco“ konsultantais apie pasirodžiusias naujienas, apie tai, ką jie siūlo šiandien. Taip pat ši erdvė pačius specialistus skatins tarpusavyje keistis idėjomis, jungtis, bendradarbiauti ar net kurti bendrus projektus ateityje“, – sako er dvės interjerą kūrusi dizainerė. „Unideco“ įsikursiančiame HUB‘e bus laukiami ne tik nuolatines darbo vietas turintys specialistai, bet ir kiti architektai bei interjero dizaineriai. „Lauksime visų, kuriems reikia erdvės susitikimams, konsultacijoms, taip pat konferencijų ar renginių vietos. Tokie specialistai gaus mūsų par tnerystės korteles ir galės naudotis reikiamomis patalpomis. Bendradarbiavimas, naujų idėjų gimimas ir abipusė nauda – tokios pagrindinės šio specializuoto HUB‘o idėjos“, – reziumuoja „Unideco“ rinkodaros vadovė V. Urbelytė.

Užs.

Savaime užsandarinanti atsivėrusius plyšius betone kristalizacijos technologija Prof. Mindaugas DAUKŠYS (KTU), lektr. Svajūnas JUOČIŪNAS (KTU), prof. Danutė VAIČIUKYNIENĖ (KTU)

Projektuojant patikimus vandeniui nelaidaus monolitinio betono pamatus, itin svarbu atsižvelgti į betono vidinę struktūrą (atviras kapiliarines poras), būtinas įrengti konstrukcines-technologines siūles, galimą nepakankamą betono mišinio sutankinimą konstrukcijos įrengimo metu ir įvertinti galimų plyšių atsiradimą.

Kristalizacijos technologija –

Kaune įsikūrusi bendrovė „Vizgintos staty-

įvairiems atvejams idroizoliuojant betono konstrukciją, siekiama, kad vanduo, veikiamas hidrostatinio slėgio, nesiskverbtų per betoną ir nesukeltų pamato armatūros korozijos, o tai gali atsiliepti viso pastato stabilumui. Kai kuriais atvejais pamatą gali veikti agresyvi aplinka, pavyzdžiui, chloridai, sulfatai ir kt. Tokiu atveju būtina papildoma apsauga nuo ardančiųjų cheminių junginių poveikio. Šiuo metu pamatams hidroizoliuoti galima naudoti hidroizoliacines dangas arba teptines medžiagas. Be tradicinių būdų, siūloma taikyti inovatyvesnį metodą – betono įmaišas, kurios į mišinį įmaišomos jo ruošimo metu. Galimi tokie atvejai, kai hidroizoliaciją galima įrengti tik panaudojant betono įmaišas, skatinančias kristalizacijos procesus betono porose. Tokių įmaišų naudojimas neleidžia į betoną skverbtis nei vandeniui, nei agresyviems junginiams, taip užtikrinant betono ilgaamžiškumą ir visos konstrukcijos stabilumą.

ba“, kurios specializacija – pastatų hidroizoliavimas ir remonto darbai, Lietuvos rinkai siūlo betono įmaišą XYPEX, kuri skatina kristalizacijos procesus betone. Ši įmaiša naudojama statybos aikštelėje įrengtų betono konstrukcijų hidroizoliacijai bei apsaugai nuo agresyvios aplinkos. Ši technologija buvo sugalvota dar 1969 metais Kanadoje, Vankuveryje, ir šiomis dienomis jau yra panaudota daugiau nei 70 šalių visame pasaulyje. Anot bendrovės „Vizgintos statyba“ specialistų, tai vienas iš betono konstrukcijų hidroizoliacijos būdų, kai nereikia naudoti teptinių ar klijuojamųjų hidroizoliacinių medžiagų. Kristalizacijos technologija pasižyminčios XYPEX medžiagos yra kelių rūšių ir pritaikytos įvairioms panaudojimo sritims. Ji gali būti naudojama kaip betono įmaiša, įmaišoma į mišinį betono mišinio ruošimo cechuose arba gali būti naudojama kaip tepamoji danga ant naujų ar senų betoninių konstrukcijų statybos aikštelėje. Atskiru atveju šį priedą galima panaudoti ir kaip remontinį mišinį.

Plyšio pločio fiksavimo akimirka betono konstrukcijoje.

Kristalizacijos produktais užsandarinto plyšio betone vaizdas.

56 2019 gegužė

Pasitelkė mokslininkus KTU Statybos ir architektūros fakulteto mokslo grupės „Statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ tyrėjai atliko bandymus su minėta XYPEX medžiaga. Minėto tyrimo vienas iš uždavinių buvo išsiaiškinti, kiek laiko trunka užsandarinti betono bandinyje atsivėrusį plyšį panaudojant kristalizacijos technologiją. Ruošiant betono mišinį laboratorijoje, cementas, užpildai ir kristalizacijos procesus skatinanti įmaiša buvo permaišomi kartu prieš dozuojant reikiamą vandens kiekį. Bandymo metu buvo sudarytos tokios sąlygos, kad vanduo galėtų migruoti per bandinyje atsivėrusį plyšį. Bandymas laikytas baigtu, kai per bandinį neprabėgo vanduo. Tyrimo metu nustatyta, kad 0,25÷0,35 mm pločio plyšis betone kristalizacijos produktais buvo užsandarintas po 131 paros (2 pav.). Projektuojant inžinerinius statinius, pavyzdžiui, monolitinio gelžbetonio rezervuarus, keliami reikalavimai, kad betone nesusidarytų plyšių, kurių plotis didesnis nei 0,1–0,2 mm. Siekiant to

Užaugusių kristalizacijos produktų betone vaizdas.

Cemento akmens rentgenografinė analizė po 1 metų hidratacijos: 1 – įmaišos kiekis 1,5 % cemento masės, 2 – įmaišos kiekis 1,0 % cemento masės, 3 – įmaišos kiekis 0,8 % cemento masės ir 4 – kon trolinės sudėties, t. y. be įmaišos.

išvengti, konstrukcija paprastai armuojama didesniu armavimo laipsniu. Tyrimais įrodyta, kad kristalizacijos technologija XYPEX geba užsandarinti plyšius, kurių plotis siekia iki 0,4 mm. Šiuo atveju, panaudojus XYPEX betono įmaišą, nereikia didinti armatūros kiekio konstrukcijos armavimui. Taip galima taupyti finansinius ir laiko išteklius bei statybines medžiagas, išlaikyti darną su mus supančia aplinka. Net išlaikius bandinius vienerius metus vandenyje, kristalizacijos technologija pasižyminti XYPEX medžiaga yra vis dar efektyvi. Stebint cementinių akmens bandinių po vienerių metų hidratacijos mikrostruktūrą galima išskirti smulkius adatų formos kalcio hidrosilikatus CSH(I) (5 pav. a ir b). Šią tendenciją patvirtina ir rentgenografinė (XRD) analizė (5 pav.). Remiantis rentgenografine analize vienerių metų hidratacijos trukmės cementiniame bandinyje buvo nustatyti šie vyraujantys hidratacijos produktai: portlanditas, kalcitas ir kalcio hidrosilikatas.

Pastaba. Ch – portlanditas (portlandite) Ca(OH)2 (84-1265); A – kalcio magnio aliuminio oksido

silikatas (calcium magnesium aluminum oxide silicate) Ca54MgAl2Si16O90 (13-272); D – larnitas (larnite) Ca2(SiO4) (83-461); K – kalcio silikato hidratas (calcium silicate hydrate) Ca1.5Si O3.5∙x H2O (33-306); Cl – kalcitas (calcite) CaCO3 (5586); Ca – kalcio aliuminio oksido karbonato hidratas (calcium aluminum oxide carbonate hydrate) Ca4Al2O6CO3∙11H2O (41-219); E – etringitas (ettrin-gite) Ca6Al2(SO4)3(OH)12∙26H2O (41-1451). Plėtojant naująją technologiją XYPEX įvertinta, kad betonas pasižymi kapiliarine porų struktūra. Panaudojus vandenį kaip katalitinę priemonę, XYPEX įmaiša reaguoja su cemento hidratacijos produktais (kalcio hidroksidu, mineralinėmis druskomis, mineralų oksidais, hidratavusiomis ir dalinai hidratavusiomis cemento dalelėmis) sudarydama netirpią kristalinę struktūrą betono porose, kapiliaruose ar betono konstrukcijose atsivėrusiose plyšiuose. Pasireiškus kristalizacijos procesui susidariusi kristalinė struktūra apsaugo betoną nuo vandens, rūgščių ar kitų agresyvių skysčių prasiskverbimo net ir veikiant aukštam slėgiui.

Skenuojančiu elektroniniu mikroskopu darytos cementinio akmens bandinių su „Xypex Admix C-1000“ priedu po 1 metų hidratacijos nuotraukos: 1,5% (a) ir 0,8 % (b) cemento masės.

Dariaus Petrulaičio nuotr.

interjeras

58 2019 gegužė

Projekto autoriai: Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė, Gintautas Gutauskas Įgyvendinta 2019 m. Plotas: 568 m²

Indrė VOZGIRDAITĖ

Architektų biuro „Inblum“ komanda įgyvendino jau ketvirtąjį projektą, atspindintį kompanijos „Wix“ filosofiją ir poreikius – sostinės centre duris neseniai atvėrė ketvirtasis šios įmonės biuras. Visų biurų interjerus vienija panaši atmosfera ir nuotaika, o naujausias, ketvirtasis, biuras išlaikė ir pratęsė antrojo stilistinę idėją.

Centrinis objektas – apvalus amfiteatras eseniai Vilniaus senamiestyje atidarytą ketvirtąjį „Wix“ biurą architektų komanda suprojektavo kaip išplėstą antrojo biuro variantą. Studijos „Inblum“ partneris, architektas Dmitrij Kudin pasakoja, kad idėją stilistiškai suvienyti antrojo ir ketvirtojo biuro interjerus padiktavo pats pastatas, kurio erdvėse abu biurai ir įsikūrę. Vilniaus senamiestyje, Rotušės aikštėje, esančiame pastate kadaise veikė kino teatras „Maskva“. Vėliau pastatas buvo rekonstruotas, o pastaraisiais metais jame veikė naktinis klubas. Išlikę senieji kino teatro architektūriniai sprendiniai projekto autoriams padiktavo naujojo biuro interjero kryptį. Buvusi kino salės erdvė, vėliau transformuota į masyvaus baro erdvę, tapo svarbiausiu, dominuojančiu naujojo biuro objektu, gerokai besiskiriančiu iš kitų patalpų. Buvusi erdvė neturėjo langų, todėl per projekto eigą buvo sumontuoti nauji. Pagrindinė šešiakampės formos erdvė aukštomis lubomis ir paliktos atviros komunikacijų konstrukcijos įkvėpė architektus interjerui pritaikyti kosminę tematiką.

Buvusi kino salės erdvė, vėliau transformuota į masyvaus baro er dvę, tapo svarbiausiu, dominuo jančiu naujojo biuro objektu, gerokai besiskiriančiu iš kitų patalpų.

interjeras

Tokį sumanymą atitiko ir užsakovo pageidavimas turėti didelę erdvę, skirtą susirinkimams, renginiams. Centrinėje erdvėje kosminio prado pojūtį perteikia apvalus amfiteatras, aukštos lubos, specialus apšvietimas. D. Kudin teigia, kad centrinė, skaidraus stiklo sienų nepaslėpta er dvė atlieka ne tik tiesioginę funkciją, bet ir yra kompanijos bendradarbystės bei atvirumo politikos atspindys. Apvalus stiklinis tūris, įmonės viduje dar vadinamas „Koliziejumi“, naudojamas įvairioms paskaitoms, kūrybinėms dirbtuvėms ir renginiams, skirtiems jauniems profesionalams. Aplink centrinį objektą perimetru išdėstytos, darbo grupėms ir pasitarimams skirtos erdvės papildo bendrą interjero nuotaiką, tačiau išlaiko gerokai santūresnę stilistiką. Jose vyrauja šviesūs, balti ir pilki atspalviai, lakoniškos formos.

Amfiteatras suformuotas iš medžio pakylų, ant kurių išdėlioti erdvę pagyvinantys spalvingi pufai.

60 2019 gegužė

Apvalus stiklinis tūris, įmonės viduje dar vadinamas „Koliziejumi“, naudojamas įvairioms paskaitoms, kūrybinėms dirbtuvėms ir renginiams, skirtiems jauniems profesionalams.

Centrinėje erdvėje kosminio prado pojūtį perteikia apvalus amfiteatras, aukštos lubos, specialus apšvietimas. 61

Pasitarimo kambariuose sumontuotos akustinės gipso kartono plokštės.

62 2019 gegužė

Kiekvienoje darbo erdvėje įrengtos specialios sienelės, skirtos darbo ir laisvalaikio komunikacijai tarp darbuotojų bei jų asmeninių pasiekimų ekspozicijai.

WIX biuras įsikūręs Vilniaus senamiestyje, Rotušės aikštėje, esančiame pastate, kur kadaise veikė kino teatras „Maskva“.

interjeras

Vienija medis ir spalvotos detalės Paklaustas, kokie motyvai vienija visus keturis architektų komandos kurtus „Wix“ interjerus, architektas pamini visiems būdingą lengvumo ir šilumos atmosferą, kurią perteikia panaudotas medis ir įvairiaspalviai intarpai. Ketvirtojo biuro interjere amfiteatras suformuotas iš medžio pakylų, ant kurių išdėlioti erdvę pagyvinantys spalvingi pufai, tarnaujantys ir kaip sėdimos vietos, ir kaip atlošai. Spalvotos detalės pratęsiamos ir

už centrinio amfiteatro ribų, aplink jį perime tru išdėstytų patalpų interjere. Jose sumontuotos akustinės plokštės spalvotais rėmais atlieka ir apdailos, ir akustikos funkcijas. Kiekvienoje darbo erdvėje įrengtos specialios sienelės, skirtos darbo ir laisvalaikio komunikacijai tarp darbuotojų bei jų asmeninių pasiekimų ekspozicijai. Pritaikytos specialios daugiafunkcės lentos leidžia ne tik piešti ar rašyti, bet ir ant jų prikabinti tam tikrus daiktus.

Atitinkamai pagal antrojo biuro projektą, ketvirtajame taip pat panaudota praktiška liejamųjų grindų danga. Skirtingų funkcijų patalpas į darnią visumą sujungia charakteringos lubos. Amfiteatre lubas dengia akustinės sienelės, pasitarimo kambariuose – akustinės gipso kartono plokštės, o kitose erdvėse paliktos atviros lubos atlieka tarsi milžiniško reflektoriaus funkciją. Perimetru aplink patalpas suformuota lentyna apšviečia lubas, nuo kurių išsklaidyta, akiai maloni šviesa pasklinda į visus kitus paviršius.

Užs.

Daujėnų bažnyčios atgimimas Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Baroko ir klasicizmo bruožų turinti Pasvalio rajono Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia, statyta 1794–1803m., o vėliau daugybę kartu lopyta, vėl kaip nauja. Iš Daujėnų parapijos kilusio mokslininko ir verslininko vilniečio dr. Prano Kiznio iniciatyva ir rūpesčiu per kelerius metus naujam gyvenimui prikelta šventovė atjaunėjo, išgražėjo ir toliau džiugina tikinčiuosius.

64 2019 gegužė

Tarsi molio dubenyje 12 km atstumu nuo Pasvalio pietryčių pusėje esantis Daujėnų miestelis, kur kepama kulinariniu paveldu pripažinta naminė duona, 100 m atstumu nuo bažnyčios yra garsioji Šventabala, o šventoriuje auga unikali valstybės saugoma Daujėnų liepa, išaugino daug iškilių žmonių. Technikos mokslų daktaras P. Kiznis, kuriam suteiktas Pasvalio krašto garbės piliečio vardas, – vienas jų. „Nors Daujėnų bažnyčia stovi ant kalvos, ji buvo tikrai prastos būklės – atrodė, kad kitados iš degtų šio krašto molio plytų

pastatyta šventovė ilgus metus būtų skalaujama vandens. Girdėjau, kad jai netgi buvo kilusi grėsmė susmegti. Gimtasis kraštas man labai brangus, todėl negalėjau leisti, kad ši bažnyčia tiesiog nyktų“, – prisipažino mokslų daktaras. Ir išties – prieš rekonstrukcijos darbus Daujėnų bažnyčia atrodė apgailėtinai – apšiurusi, aptrupėjusi, nuo drėgmės šlapiomis sienomis. Tik stogas prieš kurį laiką buvo atnaujintas. Ši bažnyčia, pastatyta derlingoje ir labai molingoje Pasvalio krašto žemėje, stovėjo tarytum dideliame molio dubenyje. Pastato sienos ir iš lauko, ir viduje nuolat drėko ir pelijo.

Stanislovo Vadapolo ir Simono Skumbinaičio nuotr.

Panaudojus modernias technologijas ir nepigias technikos priemones, pirmiausia teko izoliuoti pamatus ir įrengti drenažą vandeniui nubėgti, tik vėliau vyko kiti remonto darbai. Vertingų patarimų nestokojo šios šventovės remonto darbus prižiūrėjęs technikos mokslų daktaras, profesorius Česlovas Ignatavičius. Pirmais bažnyčios atnaujinimo metais šviesiomis spalvomis nušvito maldos namų fasadas, o antraisiais gerųjų permainų sulaukė ir vidus.

Skambutis Daujėnų seniūnui Mintis rekonstruoti miestelio bažnyčią kilo po neeilinio žymaus žinomo kraštiečio apsilankymo Daujėnuose. Tąkart verslininko iniciatyva ant bažnyčios sienos buvo iškilmingai atidengta pirmoji Lietuvoje memorialinė lenta, skirta 1919– 1920 m. Daujėnų valsčiaus nepriklausomybės kovų savanorių atminimui įamžinti. Tai buvo vienas pirmųjų renginių Pasvalio krašte ir Lietuvoje, pasitinkant mūsų valstybės šimtmetį. Pasak tuomečio Daujėnų seniūno Vlado Vitkausko, apie akis badžiusį kontrastą – puošnią lentą su auksu tviskančiais elementais ir apsilaupusias trupančias maldos namų sienas – tuomet pirmasis prie kavos puodelio prakalbo pats dr. P. Kiznis. Seniūnui paskambinęs verslininkas pranešė: „Mūsų aptarta idėja, rodos, taps kūnu, nes nutariau finansuoti ir po truputį pradėti bažnyčios išorės remonto darbus.“ Netrukus iš Vilniaus į Daujėnus atvyko būrelis žinomų statybos ekspertų. Kultūros paveldo atstovės siūlė, kaip atgaivinti autentišką bažnyčios fasadą. Kiti specialistai sprendė dilemą, ką daryti su apšiurusiu pastato mūru ir drėgmei laidžiais pamatais. Iš didesnių ir mažesnių akmenų kalkiniu skiediniu sulipdytus pamatus nuspręsta sandarinti, kad drėgmė mūro „kapiliarais“ nebekiltų į viršų ir neniokotų sienų. Priešingu atveju jokie kiti bažnyčios remonto darbai būtų buvę tik tuščias laiko ir pinigų švaistymas.

Pirmasis remonto etapas Netrukus prasidėjo daugiausia lėšų pareikalavęs Daujėnų bažnyčios remonto darbų procesas. Pamatai buvo visiškai atkasti, iš šventoriaus išvežti kalnai žemių. Aplinkui bažnyčią šalia pamatų statybininkai paklojo drenažo vamzdį, kurį nutiesė į kanalizacijos šulinį, iškastą už šventoriaus.

Norisi, kad gimtosios parapijos bažnyčia tarnautų ilgai ir pasitarnautų dvasiniam tautos atsinaujinimui“ / Dr. P. Kiznis /

Dalis vandens nubėgs, bet drėgmės vis tiek liks. Ką daryti? Tuomet buvo sumanyta imtis sudėtingos ir brangios vokiškos technologijos mūro sienoms impregnuoti. Virš žemės paviršiaus esančiame plytų cokolyje aplink bažnyčią buvo išgręžta tūkstančiai daugiau nei pusmetrio gylio skylių, kurių išdėstymas priminė diagramą. Paskui modernia įranga aukštu spaudimu skylės buvo užpildytos specialiomis putomis. Plėsdamosi jos užsandarino visus mūro „kapiliarus“, kuriais kildavo drėgmė. Pastarajai visiškai sustabdyti nestabilūs pamatus apibetonuoti ir įrengta vertikali hidroizoliacija. Likusi erdvė užpilta skalda paviršiaus vandeniui laisvai nutekėti į drenažo sistemą. Šie darbai užtruko beveik visą vasarą. Vėliau

buvo pašalintas išorės sienų tinkas iki langų apačios, o atsivėrusios plytos impregnuotos ir naujai nutinkuotos sanuojančiu tinku. Specialistų parinktais dažais buvo perdažytas bažnyčios fasadas ir tuo išorės remonto darbai baigti. Tiesa, teko iš naujo atlikti tiek antžeminių, tiek įvairių fasado elementų skardinimą. Skardos profilių gamyba ir montavimas pareikalavo labai daug laiko ir išteklių. Pirmajame remonto darbų etape taip pat įrengta aktyvinė žaibosaugos sistema.

Gimė naujas projektas Įkūnyta puiki idėja visada skatina atsirasti kitą gerą mintį. Netrukus pradėta svarstyti galimybė atlikti ir bažnyčios vidaus remontą.

Pirmais bažnyčios at naujinimo metais švie siomis spalvomis nušvito Maldos namų fasadas, o antraisiais gerųjų per mainų sulaukė ir vidus. 66 2019 gegužė

Mecenatui netiko, kad iš išorės šventovė graži, o viduje baisu – trupantys dažai byra žmonėms ant galvų, tad nutarė imtis antrojo rekonstrukcijos etapo. Juolab kad darbams jau atsirado prasmė – per gerą pusmetį sienos pasausėjo, viduje akivaizdžiai jautėsi pamatų sutvarkymo efektas. Pasak tuomečio Daujėnų seniūno, bažnyčia buvo visiškai apversta aukštyn kojomis – inventorius išneštas, atidengtos sienos, pradėtas šalinti netinkamas tinkas. Net unikalios šventovės medinės durys buvo išgabentos į Vilnių ir profesionaliai restauruotos. Nelikus durų, žiojėjusi

gnalizaciją, visiems tapo ramiau – ilgapirščiai į vidų nepateks. Bažnyčios vidaus rekonstrukcijos darbus atliko sostinėje įsikūrusios statybų bendrovės darbininkai, jau turintys šio subtilaus darbo patirties. Prieš maždaug 3–4 dešimtmečius prikalti gipso lipdiniai lubų skliautuose ir ant kai kurių sienų buvo pašalinti dar prieš rekonstrukciją. Net ir šiandien su šiurpu tikintieji prisimena, kaip surūdijus vinims gipso gabalai krisdavo žemyn.

didelė anga užsandarinta skydais – paliktas tik įėjimas pro mažąsias šonines bažnyčios duris. Saugumo dėlei įrengus stebėjimo kameras ir si-

Iš pradžių manyta, kad vidaus sienas pakaks tik perdažyti, tačiau netrukus paaiškėjo, jog laukia rimtesni iššūkiai – prireiks kone kapitalinio remonto.

Išsaugotos unikalios freskos

Kai statybininkai ėmė skusti seno tinko sluoksnius, pamatė didelius sienų įtrūkius. Teko juos šalinti, tvirtinti mūrą, impregnuoti plytas ir tinkuoti sienas iš naujo. Čia daug padėjo nuolatinės architektų restauratorių konsultacijos. Nuskutus keliasluoksnį tinką, atsivėrė senosios freskos, kurios liudijo apie buvusią nuostabią sienų ornamentiką. Architektų ir restauratorių patarimu, šie unikalūs kūriniai rūpestingai išsaugoti. Kasdien triūsę darbininkai stengėsi sienas dažyti itin atsakingai, kad nepažeistų senųjų freskų fragmentų, ypač jų kontūrų. Freskos buvo konservuojamos, siekiant išsaugoti jų autentiškumą. Šiuos darbus nuolat kontroliavo ekspertai. Aukščiausios kategorijos architektė-restauratorė Audronė Kaušinienė, turinti ilgametės darbo su itin trapiomis kultūros paveldo vertybėmis patirties, parengė bažnyčios vidaus atnaujinimo projektą. Čia ne kartą lankėsi bažnyčios remonto darbų idėjos rėmėjas vyskupas emeritas Jonas

Už Daujėnų bažnyčios atgimimą dr. P. Kizniui įteikta paties popiežiaus Pranciškaus padėka drauge su apaštaliniu palaiminimu.

Kauneckas, kilęs iš gretimo Trajoniškių kaimo. Jo dėka iš mirties taško buvo išjudinti įvairūs formalumai, ne kartą strigę biurokratų kabinetuose. Įvairių patarimų sulaukta ir iš Panevėžio vyskupo Jo Ekscelencijos Lino Vodopjanovo.

Dalis praeities dvasios Bažnyčios viduje nuolat ūžė karštą orą pūtę šildytuvai, kad dažais padengtos sienos išdžiūtų kuo greičiau ir laikytųsi kuo ilgiau. Nuo lubų atšokusius niūrius dažus pakeitė balta spalva – to panoro ir papildomą finan-

apvadus, gaminęs karnizus, iš medžio tekinęs dalį altoriaus puošybos elementų. Bažnyčioje įrengti kondicionieriai. Antrajame remonto darbų etape buvo įrengta moderni vidaus ir išorės įgarsinimo sistema.

savimą skyrė bažnyčios bendruomenė. Baigus dažymo darbus, bažnyčios sienos suspindo

Popiežiaus padėka

šviesiomis spalvomis – balta, dramblio kaulo, gelsva. Pasirinkti atspalviai išryškino piliastrus, kitus architektūros elementus. Remontininkai, nesistengę maldos namų vidaus nugludinti tarsi veidrodžio, paliko dalelę ir prieš kelis šimtmečius čia dirbusių statytojų dvasios. Nuo pamatų iki lubų restauruotoje bažnyčioje iš dalies buvo atnaujinta presbiterija, pagrindinis ir šoniniai altoriai, nors pirminiame projekte tai nebuvo numatyta. Didžiojo altoriaus in corpore restauravimas nebuvo planuotas, o bažnyčios atnaujinimo rė-

Baigus pirmąjį remonto darbų etapą buvo surengtos iškilmingos šv. Mišios, kurių metu dr. P. Kizniui už Daujėnų bažnyčios prisikėlimo finansavimą įteikta paties popiežiaus Pranciškaus padėka drauge su apaštaliniu palaiminimu. Šį apdovanojimą perdavė Panevėžio vyskupas emeritas J. Kauneckas, apie darbų eigą ir pabaigtuves informavęs Apaštalų Sostą. Vėliau, po antrojo statybų etapo, kai tikinčiuosius sukvietė naujumu tviskanti Daujėnų bažnyčia, remonto darbų iniciatorius ir rėmėjas buvo įvertintas Aukščiausiuoju Vatikano apdo-

Pasvalio rajono vadovai, tikinčiųjų bendruomenė ir dėkojo mecenatui, kuris džiaugėsi jam parodytu dėmesiu ir pasidalijo prisiminimais. Daujėnų parapijoje gimęs mokslininkas ir verslininkas teigė čia gyvenęs iki 5 metų, vėliau kartu su tėvais Sibire ragavęs sprangios tremtinio duonos ir į Lietuvą pargrįžęs tik po 8 metų. „Šią savo auką skiriu Daujėnų bažnyčiai, žmonėms ir Daujėnų ateičiai. Bažnyčia yra vieta, kuri pasitinka gimusįjį ir išlydi mirusįį, žmogų lydi per visą jo gyvenimą ir džiaugsmuose, ir negandose. Norisi, kad gimtosios parapijos bažnyčia tarnautų ilgai ir pasitarnautų dvasiniam tautos atsinaujinimui“, – išsakė savo širdingą norą geradaris. Daujėniečiai iki šiol taria nuoširdų „ačiū“ už atnaujintą bažnyčią, kuri be šio kilnaus žmogaus iniciatyvos bei solidaus indėlio ir toliau būtų „kvėpavusi“ drėgme ir šalčiu žiemą. Beliktų tik už šią ypatingą dovaną padėkoti ant fasado pri-

mėjas kol kas to nėra numatęs. Buvęs Daujėnų seniūnas prisiminė frezavęs kai kuriuos susidėvėjusius altorių ir durų

vanojimu „Už tarnystę bažnyčiai ir popiežiui“.Iškilmingoje atsinaujinusių Maldos namų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Panevėžio vyskupai,

tvirtinus atminimo lentelę su mecenato vardu. Deja, kai kurie Romos Katalikų Bažnyčios hierarchai šiai minčiai nepritaria.

Stoglangiai senamiestyje: leisti ar drausti? Nuo Vilniaus senamiestį juosiančių kalvų atsiveria nuostabi sostinės panorama Audronė FILIMANAVIČIENĖ

su namų stogais. Senose graviūrose ar nuotraukose galima pamatyti užfiksuotas įvairiausių formų, stiliaus ar dydžių plokštumas ir vos vieną kitą tūrinį stoglangį. Bet šiandien situacija kita. Istorinėje sostinės dalyje įrengiamų stoglangių ir palėpių gausa tampa itin aktualia problema, turinčia įtakos senamiesčio architektūrinei ir urbanistinei vertei, visumos savitumo išsaugojimui. Kaip ją spręsti? Apie tai – pokalbis su architektu Augiu Guču.

Vilniaus senamiestis yra tikras stebuklas savo nepakartojama senąja architektūra ir senove dvelkiančiomis gatvelėmis. Tik jau nebeįmanoma nepastebėti naujų pastatų, visiškai nederančių prie unikalaus stiliaus paveldo, ar visumą darkančių griozdiškų stogo langų. Kaip manote, ar stoglangiams vieta mūsų sostinės senamiestyje? Tūrinis stoglangis yra tam tikras naujadaras – tradiciškai praeityje jų daug nebuvo. Gerokai anksčiau su stoglangiais senamiestyje stengėmės tvarkytis labai griežtai, nes

68 2019 gegužė

manėme – geriau, kad jų būtų mažiau ar iš viso neatsirastų, ypač į aikštes atgręžtuose senoviniuose pastatuose. Tačiau gyvenimas šią nuostatą smarkiai pakoregavo. Žmonės sostinės senamiestyje labai geidžia tūrių – tiksliau, palėpių patalpų erdvių, nes tai – pinigai, tad atsilaikyti prieš tokius jų pageidavimus nebegali. Manau, kad stoglangių įrengimą sostinės istorinėje dalyje reikėtų griežčiau prižiūrėti. Tai, beje, ir bandoma daryti. Vienas reikalavimų – neleidžiama, kad stogo langai būtų didesni už pastatų langus.

Net keletą amžių barokiniai didikų rūmai – Pacų rezidencija – sostinės senamiestyje buvo viena didžiausių Vilniaus puošmenų. Po restauracijos rūmai tapo viešbučiu „Pacai“ su daugybe stogo langų. Kaip manote, ar jie dera prie raudonų čerpių stogų? Kaip vertinate šį projektą? Pacų rūmuose Vilniaus Didžiojoje gatvėje, šiuo metu besipuikuojančiuose atkurtais aukštais stogais, panašių stoglangių, be abejo, tais laikais nebuvo. Šiandien viešbutyje „Pacai“ stoglangių daug, bet, mano manymu, jie sukomponuoti

pixabay.com nuotr.

paveldas

Mes, lietuviai, esame kiek kitokia publika, ir mūsų sprendimai labai priklauso, saky čiau, nuo mūsų nacionalinio charakterio. Daugelis mūsų esame gana pragmatiški, mums rūpi išspausti kuo daugiau naudos. išties neblogai. Pabandyta prisitaikyti prie stiliaus ir apskritai prie architektūrinės visumos. Atvirai pasakius, net neįsivaizduoju, kaip, atkūrus tokias milžiniškas palėpių erdves, būtų galima jų neįrengti ir kartu išvengti stogo langų. Projekto įgyvendinimo metu, manau, buvo rastas labai neblogas architektūrinis sprendimas. Kaip manote, ar stoglangių įrengimui Lietuvoje, ypač Vilniaus senamiestyje, turi įtakos vienos ar kitos užsienio šalies pavyzdžiai? Galbūt. „Velux“ tipo stoglangių senamiestyje privengiame, žiūrime įtariai, kai, pavyzdžiui, austrai juos labai ramiai įrengia net rūmų ar kitų kultūros paveldo pastatų stoguose. Viena priežasčių, kodėl panašių stoglangių įrengimą senamiesčiuose vertiname prieštaringai, yra pakintantis bendras stogų vaizdas nuo pradėjusių švytėti veidrodinių stiklų. Tarkime, estai Taline puikiai sugeba be jų apsieiti. Pačioje pradžioje, vos tik atsiradus naujos kartos stoglangiams, jie įteisino griežtus reikalavimus, kad palėpės – t. y. stogų vaizdas – turi išlikti autentiškos. Estijos sostinės Talino senamiestis yra labai nedidelis, ir estai jį labai saugo nuo abejotinų architektūrinių sprendimų. Mes, lietuviai, esame kiek kitokia publika, ir mūsų sprendimai labai priklauso, sakyčiau, nuo mūsų nacionalinio charakterio. Daugelis mūsų esame gana pragmatiški, mums rūpi išspausti kuo daugiau naudos. Vilniaus senamiestyje dažnai įrengiami stoglangiai ne tik ir ne tiek todėl, kad dienos šviesa patektų į palėpę, bet ir siekiant padidinti jos tūrį, praplėsti patalpos plotą. Jokia paslaptis – sostinės senamiestyje kie kvienas kvadratinis metras kainuoja nemažus pinigus, ir būsimi patalpų pardavėjai preciziškai skaičiuoja, kad turėtų kuo didesnę investicinę grąžą. Nėra lengva, nes didžiausia kova ir verda būtent dėl tūrinių stoglangių dydžio.

Vienas svarbių reikalavimų – į senosios sostinės dalies aikštes neįsileisti „veliuksų“. Jei gatvė siaura, stoglangiai nekrenta į akis, nieko baisaus, galime juos įrengti, bet čia tampa svarbu, ar jų nematyti iš tolesnių apžvalgos taškų. Kalbant apie tūrinius stoglangius, ypač jei stoglangių langai projektuojami didesni nei kiti pastato langai, tokių

Oficialūs kultūros vertybių sostinės senamiestyje išsaugojimo tvarkos žinovai yra Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Paveldosaugos skyrius. Nustatytas reglamentas, reikia jo laikytis. Tačiau džinas iš butelio paleis-

įrengti nevalia. Toks reglamentas tarsi egzistuoja, jo stengiamasi laikytis, bet pažeidimai kartais praslysta. Ilgainiui sumanyta stoguose kabinti specialias žaliuzes, bet pasirodė, kad šios dar labiau matomos nei „veliuksai“. Mano įsivaizdavimu, minėtose erdvėse turi būti nedidelis skaičius stoglangių, o šie privalo būti pritaikyti stilistiškai – derėti prie vyraujančios architektūros, o jų skaičius turi būti labai nuosaikus. Stoglangių skaičius turi būti parenkamas pagal namo architektūrą, stilių, charakterį. Ir spręsdami šiuos dalykus neturėtume būti tik biurokratais. Nebus gerai, jei projekto priežiūros tarnyba, ketindama leisti ar drausti įsirengti stoglangius, aklai vadovausis vien tik vienu ar kitu paragrafu.

tas, ir padėtis ne visada kontroliuojama. Kai kurie projektų senamiestyje sumanytojai kartais nukreipiami į Vilniaus miesto kultūros paveldo vertinimo tarybą, kuriai priklausau, ir paprašo konsultacijos. Šios tarybos balsas tėra patariamasis, tačiau į mūsų nuomonę dažniausiai atsižvelgiama, ir tai yra gerai. Mano patarimas būtų toks: būkime demokratiški, bet disciplinuoti – nebūkime jovališki ir chaotiški. Senamiestyje jau yra vietų, kuriose architektūrinė visuma sudarkyta. Negerai, nes turi būti kažkokios ribos. Šiaip jau derėtų atminti: kuo Vilniaus senamiestyje stoglangių bus mažiau, tuo mūsų senasis miestas atrodys geriau, ypač žvelgiant iš aukščiau esančių apž valgos taškų. O kol kas pagal savo dabartinį būdą – civilizuotumo lygį – Vilnius yra akivaizdi Rytų Europa. Latviai ir estai už mus yra gerokai vakarietiškesni, europietiškesni. Lenkai taip pat. Laikas ir mums pasitempti.

Kokią išeitį matytumėte? Kiek šiuo atveju svarbus Vilniaus miesto kultūros paveldo vertinimo tarybos, kurios nariu esate, balsas? Tokiais atvejais vis dėlto būtina atsakomybė ir visumos matymas. Kitaip tariant, pateikiami projektai turi būti objektyviai ir realiai vertinami.

Ko turėtume imtis, kad stoglangiai Vilniaus senamiestyje nedarkytų bendro urbanistinio vaizdo?

pixabay.com nuotr.

sprendimas ????????????

Stogai – neišnaudota erdvė pasirinkimams Šlaitinis ar plokščiasis stogas – tokią dilemą sprendžia tiek individualiųjų, Kristina BUIDOVAITĖ

tiek visuomeninių pastatų savininkai. Specialistai vieno patarimo taip pat neturi: renkantis stogo konstrukciją ir dangą ne mažiau nei klimato sąlygos ar eksploatacija svarbu kraštovaizdis ir architektūrinė koncepcija.

Plokščiasis ar šlaitinis – argumentuotai rchitektų biuro „Tvyro ore“ architektas Vytautas Avietynas skaičiuoja, kad yra suprojektavęs daugiau plokščiųjų nei šlaitinių stogų. O pasirinkimą, kurį stogą rinktis, daugiausia lemia ne klimato sąlygos, o užsakovo ambicijos, sklypas, kontekstas, aplinka, galiausiai architekto nuojauta. Pavyzdžiui, jei kaimynystėje vyrauja pastatai šlaitiniais stogais, išsišokti, architekto žodžiais, nereikėtų. Užsakovų norai taip pat įvairūs: vieni

70 2019 gegužė

žavisi palėpėmis, stoglangiais, kiti palėpei nenori aukoti erdvės. Plokščiasis eksploatuojamasis stogas, V. Avietyno teigimu, vis dar egzotika: sprendimas brangus ir sudėtingas. Juolab kad žemės taupyti nereikia, o ir klimatas pretenzingas. Visgi yra romantikų, kurie nori būtent eksploatuojamojo stogo. Tik dažniausiai juo taip ir nesinaudoja. Apželdintų stogų, anot architekto, taip pat teko projektuoti, tik šis sprendimas taip ir nebuvo įgyvendintas. Statant energiškai efektyvius pastatus, ypač A++ ar pasyviuosius, plokščiasis stogas padeda

nesertifikuotos gegnės iš kaimyninių lentpjūvių, sandarumą užtikrinti tampa sudėtingiau. Plokščiajam stogui galima naudoti bituminę arba PVC dangą, kuri yra brangesnė, bet paprasčiau eksploatuojama. Šveicarai rado būdą, kaip dar labiau prailginti plokščiųjų stogų tarnavimo laiką: ant jų pila baltų akmenukų. Saulės moduliai gali būti montuojami įleidžiant juos į stogo dangą, montuojant kaip stiklinius fasadus, įmontuojant į šiltinimo sluoksnį ar panaudojant kaip pastoges ir užtvaras nuo vasaros saulės.

lengviau pasiekti keliamus sandarumo reikalavimus. Įrengiant šlaitinį stogą, ypač jei pasirinktos

V. Avietynas paaiškino, kad architektai atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimus gali

pixabay.com nuotr.

sprendimas

Saulės moduliai ant stogo estetinio vaizdo nedarko, aš už tai, kad būtų montuojami saulės moduliai, o ne storinamos sienos arba montuojami langai dviem rėmais. / Vytautas AVIETYNAS /

parinkti apgalvotai, derindami prie namo architektūros, taigi, namo estetikos nebetenka aukoti dėl efektyvumo. „Saulės moduliai ant stogo estetinio vaizdo nedarko, aš už tai, kad būtų montuojami saulės moduliai, o ne storinamos sienos arba montuojami langai dviem rėmais. Jei pastato projektas kokybiškas, saulės moduliai nesugadins architektūros. Geriau atsisakyti židinio, bet rinktis modulius. Židinys niekada neatsipirks, priešingai nei saulės moduliai“, – komentavo architektas. Architektas, prieš pradėdamas projektuoti pastatą, užsakovams primena apie šią galimybę, bet, V. Avietyno žodžiais, priimti sprendimą diegti saulės modulius niekada nevėlu.

72 2019 gegužė

Patogumas ar kaina? Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Rėda Bistrickaitė pritaria, kad, net ir vertinant Lietuvoje itin nepastovias klimato sąlygas, išskirti vieno stogo tipo nereikėtų. Montuoti saulės kolektoriams tinkamiausi šlaitiniai stogai, ant jų galima įrengti saulės baterijas, pavyzdžiui, integruotas į čerpes, tokio stogo nereikia vaduoti nuo storo sniego sluoksnio, ant jo nesikaupia vanduo po gausesnio lietaus. Stogo tipą R. Bistrickaitė pataria rinktis atsižvelgiant į kraštovaizdį. Jei pastatas projektuojamas rajone, kuriame vyrauja šlaitiniai stogai, labai svarbu prisiderinti prie bendro aplinkos

vaizdo. Visgi dažniausiai sprendimas priklauso nuo užsakovo pageidavimų: ar jam reikia palėpės, kampų, nuolydžių, būna, kad jis būtinai nori palėpės, žavisi šlaitiniu stogu. Arba jei būtinai nori čerpių ar skardinės stogo dangos. Kita vertus, jei nenorime matyti stogo, sprendimas – rinktis plokščiąjį stogą su bitumine arba PVC danga. Ar, atsižvelgiant į klimato sąlygas, šlaitinis stogas patogiau? „Taip, šlaitinis patogiau. Ant jo nesikaupia lietaus vanduo ar sniegas, lapai, spy gliai. Plokščiojo stogo įlajos gali užšalti, tuomet būtina nutiesti šildantį kabelį, atitirpinti susikaupusį ledą. Eksploatacijos atžvilgiu šlaitinis stogas paprastesnis sprendimas“, – teigė paš nekovė. Lietuviai, anot KTU mokslininkės, ištikimi tradicinėms stogo dangoms: čerpėms, skardai, beasbesčiam šiferiui. Stogo dangų gamintojai nurodo, koks minimalus stogo nuolydis, reikalingas renkantis tam tikrą stogo dangą. Jei, pavyzdžiui, čerpių dangai nepakanka stogo nuolydžio, reikėtų įrengti ištisinę hidroizoliacinę stogo dangą ir tik tuomet ant viršaus montuoti čerpes, kad stogas būtų itin sandarus. Jei pastatas prie miško, gamintojai taip pat turi dangų, kurios neapkimba samanomis ar kerpėmis. R. Bistrickaitė pasakojo, kad teko susidurti su atvejais, kai užsakovo ambicijos itin didelės, bet, pritrūkus pinigų stogui, pasirenkama pigiausia stogo danga. Tokių nesusipratimų, pavyzdžiui, Vokietijoje nebūna: vokiečiai itin atsakingi ir šlaitiniams stogams renkasi praktiškai tik čerpes. Lietuviai, priešingai, labiau mėgsta plienines stogo dangas. R. Bistrickaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje labai populiarūs stoglangiai, visų pirma, norint palėpėje turėti pakankamai dienos šviesos ir matyti supančią aplinką. Konstruktorius Audrius Ražaitis teigia, kad vieno atsakymo, kuris – šlaitinis ar plokščiasis – stogas Lietuvoje tinkamesnis, nėra. Juolab kad prekybos centrą su šlaitiniu stogu vargu ar apskritai pamatysi. Jei tinkamai suprojektuotas stogo nuolydis, nesvarbu, jis šlaitinis ar plokščiasis, per daug priežiūros jam nereikės. Kone esminis šlaitinio stogo pranašumas – mansarda. Sprendimus, kokį stogą pasirinkti, lemia architektūrinė koncepcija, stogo funkcija. „Jei individualieji namai statomi prie miško, ant plokščiųjų stogų prikrenta lapų, spyglių, juos reikia dažnai valyti. Šlaitinį stogą prižiūrėti tenka mažiau, bet šiuo atveju užsikemša lietvamzdžiai. Taigi, kas vienu požiūriu pranašumas, kitu tampa trūkumu, visada ieškoma kompromiso“, – sakė A. Ražaitis.

Stogo danga RUUKKI CLASSIC® AUTHENTIC Stogo danga Stogo danga ® ® ų t e RUUKKI RUUKKI CLASSIC CLASSIC AUTHENTIC AUTHENTIC m 8 201 modelis!

2018 met2ų0i1s8! metų is! model model

Mikroprofiliuota

Mikroprofiliuota tvirtinimo linija tvirtinimo linija

Uždengti valcų

Uždengti valcų galai Mikroprofiliuota galai tvirtinimo linija

Priekinio krašto Priekinio krašto užlenkimas

Uždengti valcųkrašto Priekinio galai užlenkimas

užlenkimas

Pagaminta iš storesnės, Pagaminta 0.60 mm iš storesnės, storio žaliavos 0.60-mm tvirtesnis storio iržaliavos - paviršius. tvirtesnis ir lygesnis paviršius. Pagaminta iš storesnės, 0.60 mm storio žaliavos -lygesnis tvirtesnis ir lygesnis paviršius. Mikroprofiliavimas prie Mikroprofiliavimas sraigtų tvirtinimo prie linijos sraigtų palengvina tvirtinimo montavimą, linijos palengvina užtikrinamontavimą, sklandesnį užtikrina sklandesnį Mikroprofiliavimas prie sraigtų tvirtinimo linijos palengvina montavimą, užtikrina sklandesnį šiluminį judėjimą. šiluminį judėjimą.

šiluminį judėjimą.

Uždengti valcų galaiUždengti bei priekinio valcųkrašto galaiužlenkimas bei priekinio pagerina krašto užlenkimas vaizdą prie pagerina karnizo -vaizdą stogasprie karnizo - stogas atrodo labiauvalcų išbaigtas, atrodo tvirtesnis, labiau ilgaamžiškesnis. išbaigtas,krašto tvirtesnis, ilgaamžiškesnis. Uždengti galai bei priekinio užlenkimas pagerina vaizdą prie karnizo - stogas

atrodo labiau išbaigtas, tvirtesnis, ilgaamžiškesnis.

STOGO DANGOS STOGO DANGOS IR SPALVŲ IR SPALVŲ PARINKIMO PARINKIMO STOGO DANGOS ĮRANKIS ĮRANKIS

IR SPALVŲ PARINKIMO ĮRANKIS www.ruukki.lt/stogo-dizainas www.ruukki.lt/stogo-dizainas

interviu

Mąstyti kviečianti architektūra Jau penktą sykį vykęs architektūros festivalis „Open House Vilnius“ pristatytas Elena PALECKYTĖ

šūkiu „Mąstymą keičianti architektūra“. Kaip kvietimas iš vidaus pažinti miestą šįmet pasitelktas Povilo Vincento Jankūno kurtas plakatas. Kalbamės su jo autoriumi ir viena festivalio organizatorių Vita Soltonaite-Pusliene apie tai, kaip architektūra gali formuoti mąstymą ir kaip tai atsispindi renginio plakate.

74 2019 gegužė

interviu

Kodėl šiemet nusprendėte plakatą išrinkti konkurso keliu? V. S. P.: Anksčiau sukurti renginio plakato iliustraciją pasikviesdavome pažįstamą ar susirastą grafikos dizainerį. Bet šiais metais pagalvojome, kad būtų įdomu suorganizuoti plakatų konkursą, kuriame dalyvautų ir daugiau kūrėjų. Viena pagrindinių tokio kelio pasirinkimo priežasčių buvo ta, kad norėjome gauti daugiau idėjų ir sužinoti, kaip šių metų tema yra matoma visuomenės. Taip pat norėjosi šitaip labiau įtraukti ir jaunuosius kūrėjus. Mes daug kalbame apie architektą kaip kūrėją, apie pastatus kaip jo kūrinius, norėjome, kad jaunieji dizaineriai gautų daugiau sklaidos, galimybių pasireikšti. Be to, einant tokio viešo konkurso keliu, visuomenė labiau įsitraukia, tad tai drauge yra ir renginio sklaida.

Taip pat šiais metais norėjome kalbėti apie architektūrą, kuri tarsi išjudina inertišką miesto gyvenimą ir nusistovėjusius žmonių įpročius, prikelia naujam gyvenimui pamirštas vietas ar pažymi didesnių ateities vizijų pradžią. Stiprus pavyzdys yra prekybos ir paslaugų centras „Ogmios miestas“. Senamiestis yra jaukus, mažo mastelio, jame visiems malonu būti, bet miegamieji rajonai dažniausiai to neturi, juose trūksta viešųjų erdvių. Šioje teritorijoje architektams kartu su užsakovais pavyko sukurti kokybišką erdvę mieste, kurioje norisi ne tik apsipirkti, užeiti į parduotuves, restoranus, bet ir leisti laiką lauke – viešosiose erdvėse. Tai tarsi jaukus miestas mieste. Tokios teritorijos geras pavyzdys kitiems investuotojams. Kaip „Open House Vilnius“ keičia žmonių požiūrį į Vilniaus pastatus?

O kaip P. V. Jankūnas atskleidė šią temą? V. S. P: Paskelbdami pirmąsias šio konkurso vietas, prie P. Jankūno darbo parašėme štai tokį komentarą: „Open House Vilnius“ organizatorius sužavėjo plakato idėjos paprastumas ir žaismingumas. Plakatas – ne tik vizualus, bet ir pasakoja istoriją, kuri intriguoja ir kviečia įsitraukti, su kuria kiekvienas gali atrasti asmeninį santykį. Šiame plakate organizatoriai taip pat aiškiai įžvelgė potencialą vystyti siužetą į vaizdo formatą. Panaudotos spalvos ir elementai yra nesunkiai atpažįstami, gali būti asocijuojami su renginiu „Open House Vilnius“. Plakatas aiškiai perteikia šio renginio idėją ir šių metų temą, kai „architektūrinis parazitas“ kviečia žvelgti giliau, žadina smalsumą ir skatina keisti mąstymo įpročius.

V. S. P: Kiekvienais metais diskutuodami stengiamės klausti, kas yra architektūra. Kaip ją dar kartą parodyti, kaip keisti požiūrį į ją? Būna, kad žmonės žino apie pastatą, bet turi apie jį kažkokią neigiamą nuomonę, kartais vien dėl to, kad pastatas asocijuojasi su sovietmečio laikotarpiu arba nežino jo istorijos ir vertina tik per „gražu arba negražu“ prizmę. O kai sužinai tą istoriją, užeini vidun, susipažįsti, sužinai idėjas ar mintis, kaip architektas viską apgalvojo, ir patį pastatą pamatai visai kitaip. Pavyzdžiui, Šiuolaikinio meno centro architektas Vytautas Edmundas Čekanauskas pažemino pastato aukštį ties įėjimu tam, kad matytųsi Visų Šventųjų bažnyčios bokštas. Jam buvo labai svarbu, kad pastatas įsilietų į senamiesčio erdvę. Po ekskursijos, pažinties su pastatu tarsi atsiveria akys ir į jį pažiūri kitaip.

Povilai, studijuoji architektūrą, tad tavo santykis su ja yra neabejotinai glaudus. O kaip ir kada tavo gyvenime atsirado grafinis dizainas? P. V. J: Grafinis dizainas man visada buvo įdomus. Nuo vaikystės piešdavau komiksus, lankiau animacijos užsiėmimus. Visi mano mokyklos sąsiuvinių paskutiniai puslapiai buvo išpiešti įvairiausiais objektais ar mokytojų karikatūromis. Akademiškai su grafika teko susidurti Meninio ugdymo centre – keturmetėje mokykloje, skirtoje susipažinti su menu ir pasiruošti stojamiesiems egzaminams į architektūros studijas. Ši vieta mane ir nukreipė architektūros linkme, nes parodė, kaip grafiką ir meną galima sujungti su realybe. Paraleliai, bebaigiant gimnaziją, mane sužavėjo įvairūs internete atrasti iliustracijų kūrėjai. Jų kūryba atrodė daug pranašesnė už manąją, nes buvo atlikta ne tik ranka, bet ir kompiuteriu. Tai mane paskatino laisvu nuo mokslų metu mokytis ir kurti tiek „Adobe Illustrator“, tiek „Adobe Photoshop“ programomis. Visa tai mane gana natūraliai susiejo su grafiniu dizainu. Vizualusis menas mane traukia dar ir tuo, kad, palyginti su architektūra, jis yra daug laisvesnė išraiškos forma, neprivalo atitikti Statybos techninio reglamento ar kitų apribojimų bei gali išlipti iš realybės ribų. Tai labai išlaisvina, o kai darai tai, kas patinka, esi laimingas. Kaip nusprendei dalyvauti šiame plakato konkurse? P. V. J: Apie šį konkursą sužinojau iš tetos: tai ji pamatė ir atsiuntė šio konkurso skelbimą pridurdama, kad man tai galėtų būti įdomu. Visada

Ką Jums reiškia šiųmetė tema ir kaip architektūra gali keisti mąstymą? V. S. P: Kasmet diskutuojame, kokį naują požiūrį, išskirtinumą pateikti. Taip labai natūraliai atsirado pokyčio tema: kokį poveikį architektūra padarė ar daro, kaip ji keičia mūsų mąstymą? Vilniuje yra daug pastatų, kurie vienaip ar kitaip formuoja miesto veidą, erdvę. Pavyzdžiui, Vilnius asocijuojasi su televizijos bokštu ar Koncertų ir sporto rūmais. Tokie pastatai labai matomi, keičia miesto kraštovaizdį ir aplinką. Kitas aspektas, apie kurį labai norėjosi kalbėti, yra tai, kaip atsiradęs pastatas, teritorijos ar erdvės keičia gyvenimo scenarijus arba požiūrius. Tarkime, banko „Swedbank“ terasa tampa viešąja erdve. Pastatas ne egoistiškai ima kuo daugiau ploto, bet ir duoda duoklę visuomenei, miestui.

Mes daug kalbame apie architektą kaip kūrėją, apie pastatus kaip jo kūri nius, norėjome, kad jaunieji dizaineriai gautų daugiau sklaidos, galimybių pasireikšti. Be to, einant tokio viešo konkurso keliu, visuomenė labiau įsi traukia, tad tai drauge yra ir renginio sklaida. / Vita SOLTONAITĖ-PUSLIENĖ /

Man mąstymą keičianti architektūra vaizdavosi lyg kova tarp dviejų mąstymo būdų: pasenusio ir naujo, masinio ir individualaus, vienodo ir no vatoriško. / Povilas Vincentas JANKŪNAS /

norėjau dalyvauti „Open House“ renginyje kaip savanoris ar mentorius, bet niekada negalėdavau tam skirti pakankamai laiko. Šiemet, sužinojęs apie plakato konkursą, pagalvojau, kad tai puiki galimybė prisidėti prie renginio turint ribotą laiką. Koks buvo tavo mąstymo procesas kuriant šį plakatą?

dalis primintų apvalųjį „Open House“ logotipą. Ilgainiui supratau, kad tokiame plakate pati architektūra lieka už kadro, tad, atmetęs šį variantą, pradėjau galvoti, kokia būtent architektūrinė išraiška apibendrintų visą Vilnių ir kartu atskleistų šių metų problematiką? Prieš akis iškart iškilo sovietiniai blokai. Kodėl pasirinkai sovietinių blokų motyvą?

P. V. J.: Pirmiausia kilo visai kitokios mintys negu tos, kurios užsikodavo galutiniame variante. Viena iš pradinių idėjų buvo žmogus, tiek sužavėtas architektūros, kad ėmusi ir atsivėrusi jo galva, todėl iš jos pasipylusios naujos mintys. Juokingiausia buvo tai, kad stilizuotą cilindro formos galvą buvau sukomponavęs taip, jog atsivėrusi

76 2019 gegužė

P. V. J.: Tiesiog pradėjau galvoti, kad šių metų temos formuluotėje slypi tam tikra priešprieša. Man mąstymą keičianti architektūra vaizdavosi lyg kova tarp dviejų mąstymo būdų: pasenusio ir naujo, masinio ir individualaus, vienodo ir novatoriško.

Mąsčiau ne tik apie pokyčius skatinančius objektus, bet ir tokius, kurie laiko mus senuosiuose kiautuose, norėjau tarp jų pavaizduoti priešpriešą. Tokia minčių tąsa ir privedė prie išvados, kad senieji kiautai, sukaustę mūsų mąstymą, geriausiai atsiskleidžia per kiekviename Vilniaus kampelyje atrandamus sovietinius blokinius daugiabučius – blokus. Visi gyvenantys tokiuose namuose pagal seną sovietinę ideologiją turėjo būti vienodi tiek ekonomine, tiek mąstymo prasme – lyg viena didelė pilka masė. Šios užkoduotos mintys daro didelę įtaką net ir šiandienos gyvenimui. Blokiniai pastatai formuoja kiekvieną Lietuvos miestą ir jie niekur nedings, jų niekas negriaus. Kiekvienas blokas turi apie šimtą gyventojų, tad ir ekonomiškai, ir fiziškai tai būtų labai sudėtinga. Dideliems pokyčiams visada reikia didelio sukrėtimo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje aktyvesni klausimai dėl blokinių pastatų prasidėjo tik po Ronan Pointo tragedijos, kai daugiaaukščiame pastate sprogusi dujų viryklė sugriovė didelę dalį pastato ir pražudė 4 žmones. Nuo to laiko dalis blokinių pastatų yra griaunami, o jų gyventojai iškraustomi. Bet be tokio ypatingo nutikimo nelabai kas bepasikeis, blokai toliau formuos mūsų mintis. Sugalvojęs įprastos mąstysenos etaloną, perėjau prie elemento, kuris skatintų taip trokštamą pokytį. Vizualiai stengiausi šį naujadarą kuo labiau atitolinti nuo esamų blokų išraiškos. Su šia mintimi naujasis tūris išlipo iš monotoniškos sienos, sušvelnėjo aštrūs kampai, kvadratinis langelis pavirto į apvalų laivo iliuminatorių. Toks prielipas prie blokinės sienos savaime parodo galimybę keistis. Aplinkinių gyventojų mintyse pastebėjus kažką tokio kitoniško turėtų sužibėti kibirkštėlė, kad ir aš galiu pasikeisti savo gyvenamąją vietą, o su ja kartu ir mąstymą. O kaip kitų kūryboje tie blokai vaizduojami? P. V. J.: Bendrai esu pastebėjęs, kad sovietiniai blokai yra ant bangos. Šią tematiką galima atrasti įvairių menininkų kūryboje, tarp kurių – nemažai lietuvių. Matyt, tai susiję su tuo, kad šiuolaikinė, jaunesnė karta visai kitaip žvelgia į sovietinius daugiabučius. Mums tai daugiau įdomios retro liekanos nei ideologiniai spąstai, į tai žvelgiame lyg pro rožinius akinius. Kaip vieną smagesnių pavyzdžių galėčiau paminėti kauniečių studiją „Gyva grafika“, kuri sukūrė sienines plyteles su tipinių blokų atvaizdais. Juose kiekviena kvadratinė plytelė

interviu

vaizduoja atskirą blokelį, o jo lange įsitaisiusi močiutė ar katinas. Kauno bare „Galeria Urbana“ jie išklijavo sienas tokiomis blokų plytelėmis. Aš pats visos sienos taip gal neklijuočiau, bet turėti vieną kitą tokią plytelę sienoje turėtų būti visai smagu ir gražu. Taip pat internete aptikau Luką Valiaugą – lietuvį, studijuojantį Londone. Jis pagal tetrio modelį sukūrė žaidimą telefonams, kur vietoj paprastų kaladėlių krenta brutalistinės architektūros blokai. Galų gale, tikrai verta paminėti lenkų studiją „Zupa grafika“. Jie gamina išlankstomus brutalistinius namukus, užrašų knygeles ir net matrioškas šia tema. Jų asortimente galima aptikti ir išsilankstyti vos ne mūsiškius lietuviškus daugiabučius. Kokie kiti projektai tave įkvėpė? P. V. J.: Neslėpsiu, kad mano elementas yra kiek panašus į kapsules, iš kurių sudarytas Nakagino kapsulių bokštas Japonijoje. Jo architektas Kisho Kurokawa buvo vienas metabolistų sąjūdžio įkūrėjų, kūrusių naujosios Japonijos vizijas po Antrojo pasaulinio karo. Viena minčių buvo apgyvendinti žmones tipinėse mobiliose kapsulėse, kurios prireikus gali būti primontuojamos prie pagrindinio pastato karkaso. Deja, ši mintis, kaip ir daugelis kitų metabolistų kūrinių, nepaplito taip plačiai, kaip jie būtų norėję. Tačiau jų idėjos man be galo patinka. Kita vertus, kapsulės, kaip ir sovietiniai blokai, yra prefabrikuoti, masiniai objektai. Visgi natūraliai japonų kultūra mums niekaip nesisieja su monotonija. Man atrodo, mūsų kartai kapsulių pastatai turėtų daugiau sietis su „Drakonų kovomis“, nusijuokia pašnekovas. Kitas menininkas, kurio kūryba paliko pėdsaką šiame plakate, yra Janas Kaplický. Architektas, pasaulyje geriausiai žinomas savo laisvu nuo darbo metu kurtomis neofuturistinėmis miestų bei įvairiausių įrenginių vizijomis. Gaila, kad tik būdamas brandaus amžiaus jis sugebėjo išsivaduoti iš kasdieniško darbo architektūros įmonėse ir įkurti savo studiją „Future Works“. Šio kūrėjo piešiniai mane sužavėjo technologijos ir architektūros sujungimu į vieną nedalomą darinį. Plakate vaizduojamas polipas, mano akimis, turi panašių savybių. Plakate dominuoja švelnios spalvos. Kas nulėmė tokį pasirinkimą? P. V. J.: Spalvas gana paprastai padiktavo aiškus „Open House Vilnius“ koloritas ir identitetas. Tai

violetinių ir tamsiai mėlynų spalvų junginys. Sieną kaip foną dariau neryškią ir šviesią. Akcentavau naująjį prielipą, kuris dėl reikiamo ryškumo įgavo tamsiai mėlyną spalvą. Bet visa tai vis tiek yra labai panašūs atspalviai, todėl apvaliame langelyje įvedžiau geltoną šviesą. Tai ne tik turėjo prikabinti akį, bet ir kartu skleisti gerą aurą. Gal gali dar papasakoti apie tą šviesą lange? P. V. J.: Koks langas, jeigu per jį nešviečia šviesa? Ji turi būti, kad kiltų noras lipti kopėtėlėmis į viršų. Sovietiniuose blokiniuose namuose langai būna daugiau mažiau vienodi. Kodėl šio plakato langų dalijimas ir dydžiai skiriasi? P. V. J.: Pusę vaikystės yra tekę praleisti Lazdynuose, tad mano mintyse susidėlioję, kad sovietinių daugiabučių langai dviejų tipų – kvadratai ir stačiakampiai. Šios minties nuosekliai laikiausi, tačiau skirtingose pastatų „laidose“ skirdavosi ir langų rėmų dalijimas. Pavyzdžiui, kai kuriuose pastatuose langai iki galo nė neatsidarydavo, tad rėmus dalydavo taip, kad atsivertų tik mažytė lango dalis ties viršutiniu kampu. Kadangi plakate matoma siena yra labiau metafora nei tikras objektas, leidau sau kompoziciškai pavarijuoti langų rėmais. Kitu atveju, galbūt net ir plakate tos monotonijos man būtų buvę per daug. Kai renginio organizatoriai pasidalijo tavo plakatu, žmonės pradėjo dalytis savo interpretacijomis ir klausimais. Miesto sociologė Dalia Čiupalaitė siūlė tokią interpretaciją: „Aš tai matau šiame plakate, kad vientisas ir uždaras pro šalį einančiam praeiviui, miestas atsiveria netikėtai ir iš vidaus šviečia šilta šviesa, kviečianti užeiti. Miestas kviečia į save, architektūra kviečia į save. O kopėtėlės nurodo į smalsų, ieškantį tyrinėtoją, kuris vientisoje, visą vaizdą užimančioje sienoje, randa nišą, spragą ir lipa patirti miestą kitaip, pažinti jį iš vidaus.“ Ką manai apie tokią interpretaciją? P. V. J.: Pirma, smagu matyti, kad plakatas kelia minčių ir diskusijų. Tai laikau dideliu įvertinimu. Kalbant apie šį konkretų komentarą, mano manymu, Dalia pažiūrėjo šiek tiek iš platesnės, miesto perspektyvos, nei žvelgiau aš. Galbūt mano kiek uždara prigimtis pakišo mintį, kad

prielipas yra privati gyvenamoji vieta, pastatyta keistuolio, mąstančio kitaip. O mieste šis darinys figūruoja tik tarp praeivių žvilgsnių. Visi kiti tik praeidami mato naujadarą ir tai juos keičia daugiau psichologiškai, be tiesioginio prisilietimo. Tačiau šis komentaras man atvėrė naują plakate užkoduotą istoriją, kurios pats anksčiau nemačiau. Labai įdomu ir smagu, kad šiuo vaizdu galima išgauti ir kitokių, nevienodų minčių. Tai tiesiogiai susisieja su pačia mąstymą keičiančia tema. O ir apvalus langelis iš tiesų kviečia užeiti, nes yra pusiau atviras ir skleidžia šiltą šviesą. Kartu ir pati siena gali būti matoma kaip barjeras, kuris neleidžia įeiti, pamatyti miesto gelmių. Atsitraukus iki pačios renginio esmės, dauguma pastatų, į kuriuos turime galimybę įeiti per ekskursijas, paprastai yra uždari ir neprieinami visuomenei. Todėl pats renginys gali filosofiškai persikūnyti į tą atvirą langelį, lyg rakto skylutę, leidžiančią pažvelgti į neatrastus miesto užkulisius. Taip pat manau, kad negalima nepaminėti vienos mane nuoširdžiai prajuokinusios nuomonės. Komentare buvo rašoma, kad plakatas siejosi ne su gražiomis miesto atsivėrimo ar minties kaitos idėjomis, o su paprasčiausiu makiažu. Iš tiesų – pasukus plakatą į dešinę 90 laipsnių kampu, sienos prielipas atrodo kaip pudrinė ar kremo dėžutė atidarytu dangteliu. Prie tokios išvados pats niekada nebūčiau priėjęs. Nors, kita vertus, matau, kaip tai galėtų sietis su mintimi, kad daugiabučių pirmuose aukštuose beveik visuomet rasime grožio saloną ar kirpyklą. Kaip, tavo manymu, architektūra gali keisti mąstymą? P. V. J: Manau, kad architektūra, kaip mūsų būties neišvengiamybė, yra toks stiprus gyvenimo formantas, kad be jokių pastangų daro didelę įtaką žmogaus mąstymui. Viena aplinka gali slėgti, būti nepalanki žmogui ir taip formuoti neigiamas emocijas, ilgainiui sugulančias į pesimistinį požiūrį. Kita gali sukelti teigiamų emocijų, skatinti veiklą ir taip ilgainiui įteigti pozityvias mintis. Taip įvardyčiau labai tiesioginį, fizinį poveikį, kai vienokios ar kitokios formos, spalvos, kompozicijos ar erdvės savaime veikia ir formuoja žmogų. Tačiau architektūra mąstymą gali keisti ir netiesiogiai. Ji gali kurti erdves, kuriose atsirastų galimybė burtis tam tikrai bendruomenei, kuri keistų jos narių ar aplinkinių mąstymą. Visas šias mintis ir bandžiau užfiksuoti savo plakate.

????????????

Siekiamybė – protingas, bet neišprotėjęs pastatas Pastatas pats savaime netaps išmanusis, jei ne architektūriniai, technologiniai Kristina BUIDOVAITĖ

sprendimai, teigia „Vesta Consulting“ direktorius, tvariosios plėtros konsultantas Evaldas Savickis. Tvariuose pastatuose pirmuoju smuiku groja žmogus, prioritetu tampa jo sveikata ir gerovė, o šią kuria išmaniosios technologijos.

Tvaru nebūtinai brangu Savickis patvirtina – pastatas, nors ir su fotovoltiniais elementais, žaliuoju stogu – nebūtinai tvarus. Tvarumas – holistinis apibrėžimas, apibūdinantis ne tik tai, ką matome vizualiai. Yra trys pagrindiniai tvaraus pastato aspektai: socialinis, aplinkosau-

gos ir ekonominis. Prioritetais tvariame pastate tampa klimato sąlygos, šiluminis komfortas, vidinė aplinka. Galiausiai kiekvienas pastatas turi būti racionaliai planuojamas ir statomas, kad būtų sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, prieinamas visiems. „Tvarus pastatas – nebūtinai brangus. Svarbu, kokios jame panaudotos technologijos ir sprendiniai. Yra begalė standartų, padedančių įvertinti, kiek pastatas tvarus: koks jo poveikis gamtai, toksiškumas, aplinkos ir vizualinė tarša, triukšmas, sveikata, saugumas, socialinė atsakomybė“, – aiškino tvariosios plėtros konsultantas. Pasaulyje yra daugiau nei 50 pastatų sertifikavimo sistemų, kai kurios šalys vadovaujasi

78 2019 gegužė

nacionaliniais standartais (tokį turi ir Lietuva). Labiausiai pasaulyje paplitusios tvarumo sistemos – BREEAM, LEED, WELL. Pastaroji daugiausia dėmesio skiria aplinkai: mikroklimatui, komfortui ir pan.

Išmanumas – ne tik įvaizdžio dalis Išmaniosios technologijos pastatuose, anot pašnekovo, reikalingos ne tik kaip būdas išsiskirti konkurencinėje kovoje. Į šias technologijas investuojama mažinant pastato eksploatacijos sąnaudas, didinant pastato vertę, kuriant komfortiškesnę darbo aplinką kartai, imliai technologijoms ir neskaičiuojančiai darbo valandų. Neabejojama – technologijų trūkumas ateityje taps rimta kliūtimi pritraukiant kompetentingus darbuotojus. Dar vienas itin svarbus aspektas – klimato kaita. Išmaniosios technologijos prisideda prie jos mažinimo. E.Savickio žodžiais, išmanusis pastatas neatsiejamas nuo išmaniojo projektavimo. Išmanieji įrankiai, technologijos – vertingiausios progresyvių inžinierių rankose. Tarp išmaniųjų

įrankių – 3D modelis, pasitarnaujantis vertinant, kaip žmonės veikiami išmaniųjų sistemų. Pasyvaus dizaino analizė – tokia buvo pasitelkta Rygoje 46 tūkst. kv. m ploto komplekse. Projekto architektai ir vystytojai suko galvas, kokie sprendiniai padėtų pasiekti tikslą, kad pastatas atitiktų komforto sąlygas nenaudojant brangių dvigubų fasadų. Užduotis buvo išanalizuoti, koks išorinis šilumos pritekėjimas į pastatą ir koks bus šildymo bei vėsinimo poreikis pastatą eksploatuojant. Išanalizuoti fasadų sprendiniai, aplinkinių pastatų šešėliavimas, pasyvūs architektūriniai sprendiniai – iš viso daugiau kaip 20 sprendinių. Apsisaugoti nuo saulės spinduliuotės gali padėti automatiškai reguliuojamos žaliuzės. Didelė dalis biurų tokių dar neturi, nes šis sprendimas palyginti brangus. Kita vertus, sprendiniai ne visuomet tinkamai išanalizuojami, nenumatomas ekonominis ir finansinis efektas. Automatiškai reguliuojamos žaliuzės mažina vėsinimo poreikį, apsaugo nuo saulės spinduliuotės, akinimo. „Jeigu į jas investuojama, būtina šį sprendimą išnaudoti visavertiškai, pirmenybę teikiant akinimo kontrolei“, – komentavo E. Savickis.

technologijos

Dar vienas įrankis – dinaminis energijos modeliavimas. Ši analizė leidžia palyginti fasado sprendinius, skaidrių atitvarų ploto santykį su neskaidrių, inžinerinių sistemų efektyvumu, galiausiai padėti parinkti efektyviausią sprendimą. Akustinė analizė padeda išsiaiškinti, koks aplinkos triukšmo poveikis žmonėms. Vertinami skirtingi triukšmo lygiai, sprendžiama, kokie galimi fasadų sprendimai.

Apšvietimo įtaka darbingumui

Išmanusis pastatas neatsie jamas nuo išmaniojo pro jektavimo. Išmanieji įrankiai, technologijos – vertingiausios progresyvių inžinierių rankose. / Evaldas SAVICKIS /

giamas prie pastatų valdymo sistemos (BMS), suprojektuojant mažiausią ir didžiausią galimą vandens lygį. Jei pastate vandens srautas didesnis, apie pokyčius informuojami darbuotojai, taip išvengiama didžiulių nuostolių, o užsienio šalyse sykiu taupomas vanduo. Tvariųjų biurų Varšuvoje, Malmėje darbuotojai, važiuodami į darbą, programėle gali iš anksto užsisakyti darbo vietą, susitikimo kambarį, kavos ar automobilio vietą. „Biuruose galima įdiegti įvairiausių išmaniųjų sprendimų, per mažai dėmesio skiriant išmaniųjų sistemų valdymui. Svarbiausias – programavimas, valdymas, kad vienu metu nebūtų šildoma ir vėsinama ir pan.“, – aiškino tvariosios plėtros konsultantas.

pixabay.com nuotr.

Kalbant apie vidaus mikroklimatą, itin svarbu, kiek į pastatą patenka natūralios šviesos. Dienos šviesos analizė padeda įvertinti, kaip gretimi pastatai šešėliuoja, kaip pastatas veikiamas saulės padėčiai besikeičiant, ar pastato suplanavimas atitinka geriausią praktiką. Apšvietimo įtaka pastatuose dirbantiems žmonėms labai didelė, juolab kad 90 proc. savo laiko jie praleidžia patalpų viduje. Labai svarbu, kad apšvietimas būtų kuo natūralesnis. Lietuvoje dar nėra populiarus cirkadinis apšvietimas – vidaus apšvietimas, programuojamas atsižvelgiant į natūralius gamtos cirkadinius ritmus. O štai reguliuojami būvio davikliai biurų pastatuose tampa įprasti. Išmaniojo telefono programėle nesudėtinga susireguliuoti tipinį apšvietimo lygį darbo vietoje. Davikliai identifikuoja konkretų žmogų, sureguliuoja apšvietimą pagal anksčiau nusistatytus parametrus: šviesos srautą ir intensyvumą. Dar vienas, jau seniai skatinamas sprendimas – vandens nuotėkio aptikimo sistemos. Lietuvoje, jei nesiekiama BREEAM įvertinimo, kol kas šios sistemos naudojamos retai. Nuotėkio aptikimo sistema įprastai sumontuojama ant pagrindinio vandens daviklio į pastatą, prijun-

Sumanūs Sumanūs namai, namai, paklūstantys paklūstantys Jūsų Jūsųnorams norams

APŠVIETIMAS APŠVIETIMAS

PROJEKTAVIMAS PROJEKTAVIMASPROTINGI NAMAI

Šiuolaikinės Šiuolaikinės technologijos technologijos leidžia leidžia savo namuose savo pasijausti namuose tikru pasijausti kūrėjui. Jūstikru galitekūrėjui. Jūs galite valdyti valdyti šviesą, šviesą, šildymą, šildymą, vėdinimą, vėdinimą, muziką irmuziką daugybę ir kitų daugybę sumanių namų kitų prietaisų sumanių namų prietaisų savo savo išmaniaisiais išmaniaisiais įrenginiais. įrenginiais. Mes patarsime Mes patarsime ir padėsime ir suprojektuoti padėsimebei suprojektuoti įsirengti bei įsirengti tokius tokius sumanius sumanius namus, namus, kurie paklūsta kurie paklūsta Jūsų – namų Jūsų dirigento – namų – norams. dirigento – norams.

www.sunamus.lt www.sunamus.lt

PROTING

BALTIC

INDUSTRY

INDUSTRIA L REVOLUTI ONS 3.0 AND 4. 0

THE INDUS TRY OF HEADING THE BALTIC STATES THE SAME : DIRECTION SETTING U P HOUSE – WITHOUT ANY MAJO R INTERFEREN CES

IT’S INDUST RY 4.0! METALWO RK IS NO LO NGER A DIRTY O CCUPATIO N

„Baltic industry“ – specializuotas periodinis leidinys apie pramonės inžineriją, pramoninę statybą, industrinius sprendimus, įrenginių priežiūrą, gamybos organizavimą, tendencijas ir technologijas, kurios naudingos, įdomios ir aktualios visiems pramonės srityje dirbantiems asmenims.

Norėdami prenumeruoti žurnalą „Baltic industry“, tą galite padaryti www.bindustry.eu.

www.SA.lt

shutterstock.com nuotr.

i ia l na i . o i es ngva of Pr r le i

Apsilankykite kasdien!