„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2019 birželis (6)

Statybininkų ID kortelė – ar einama nuo kalbų prie darbų? Biblioteka – nebe tik knygų namai Naujojo įmonės „Telia Lietuva“ pastato ašis – darnus vidinių ir išorės erdvių persipynimas Protingas, bet neišprotėjęs pastatas – įmanoma Cementbetonio dangos – Lietuvos ateitis?

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

BALTIC

INDUSTRY

INDUSTRIA L REVOLUTI ONS 3.0 AND 4. 0

THE INDUS TRY OF HEADING THE BALTIC STATES THE SAME : DIRECTION SETTING U P HOUSE – WITHOUT ANY MAJO R INTERFEREN CES

IT’S INDUST RY 4.0! METALWO RK IS NO LO NGER A DIRTY O CCUPATIO N

„Baltic industry“ – specializuotas periodinis leidinys apie pramonės inžineriją, pramoninę statybą, industrinius sprendimus, įrenginių priežiūrą, gamybos organizavimą, tendencijas ir technologijas, kurios naudingos, įdomios ir aktualios visiems pramonės srityje dirbantiems asmenims.

Norėdami prenumeruoti žurnalą „Baltic industry“, tą galite padaryti www.bindustry.eu.

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Kristina Buidovaitė

Vienos savivaldybės giriasi ambicingais darnaus judumo planais, kitos – ne tokios

Redaktorės pavaduotoja

optimistiškos, visgi pokyčiai miestų gatvėse vyksta arba vyks netrukus. Tik kaip

Audronė Filimanavičienė

mūsų galvose? Pokyčių nori ir statybų sektorius, siūlo Skandinavijoje pasiteisinusias

Tekstų autoriai Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė, Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova, Audronė Filimanavičienė Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė

statybininkų korteles. Aplinkos ministerija kelia savas sąlygas: jos gal ir bus, tik naujos. Lietuvos statybininkų asociacija nuveikė daug, kad jos apskritai atsirastų, todėl dabar jaučiasi palikta nuošalyje. Infrastruktūros įmonės pripažįsta išgyvenančios ne pačius lengviausius laikus. Net ir prasidėjusi kelių kilometrų betono kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija mažai taiso situaciją. Visgi projektas išjudėjo iš mirties taško. O specialistai teisina cementbetonį – jis puikiai tinka mūsų keliams. Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros srityje pasitelkiama vis daugiau

Tel. +370 5 267 9484

inovatyvių sprendimų. Vienas tokių – į šalies kelius išriedėjusi mobilioji kelių būklės

tyrimo laboratorija, kuri pradėjo skenuoti visą asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

tinklą. Tai naujos kartos įranga, kuri nustatomų asfalto dangos parametrų kiekiu ir jų

Redakcija už reklamos

charakteristikomis yra viena moderniausių pasaulyje.

ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797

Interjero rubrikoje trys puikūs pavyzdžiai: baro Rygoje, „Telia“ biuro ir bendradarbystės erdvės #happspace_arka interjerai. Novatoriški, modernūs, subtilūs, skoningi ir nepaliekantys abejingų. Kaip ir gatvės menas. Kauniečiai nusprendė pastatų sienas užleisti gatvės menininkams. Kas iš to išėjo? Vertinkite Jūs. Pravėrėme ir kelių bibliotekų Lietuvoje duris. Visos jos modernizuotos, tik ar visos modernios? Galiausiai Rygą minime ir dar viename kontekste: pristatome gamyklą, kurią pastebėjo ir įvertino latviai ir kuria didžiuojasi lietuviai.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – Leono Garbačausko nuotr.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

tema

Ateities miestams – darnaus judumo scenarijai

susisiekimas

Platūs „Rail Balticos“ žingsniai

TURINYS

architektūra

Išskirtiniam projektui įpareigojo kontekstas

tema Ateities miestams – darnaus judumo scenarijai

susisiekimas Platūs „Rail Balticos“ žingsniai

forumas Statybininkų ID kortelė – ar einama nuo kalbų prie darbų?

Rusnės estakados statybų finišas

infrastruktūra Cementbetonio dangos – Lietuvos ateitis?

2 2019 birželis

interjeras

Įmonės „Telia Lietuva“ biuras dedikuotas šiuolaikiniam modernizmui ir rafinuotam retro

Kelių infrastruktūros inovacijos

„Via Balticos“ perspektyva: mirties ar gyvybės kelias?

sprendimas „Vilnius Connect“: naujas puslapis geležinkelio stoties istorijoje

interjeras Šiuolaikiškas baro istorijos tęsinys

situacija Biblioteka – nebe tik knygų namai

objektas

Naujojo įmonės „Telia Lietuva“ pastato ašis – darnus vidinių ir išorės erdvių persipynimas 46

sprendimas Pilkus miesto fasadus keis profesionalus menas

interjeras Bendradarbystė pagal #happspace_arka: modernumo ir jaukumo dermė

objektas Naujojo įmonės „Telia Lietuva“ pastato ašis – darnus vidinių ir išorės erdvių persipynimas

sprendimas

„Vilnius Connect“: naujas puslapis geležinkelio stoties istorijoje

Šiuolaikiškas baro istorijos tęsinys

interjeras

Bendradarbystė pagal #happspace_arka: modernumo ir jaukumo dermė 62

interjeras Įmonės „Telia Lietuva“ biuras dedikuotas šiuolaikiniam modernizmui ir rafinuotam retro

technologija Šilumos siurblys – be apribojimų

žalieji pastatai Protingas, bet neišprotėjęs pastatas – įmanoma

interjeras

situacija

Biblioteka – nebe tik knygų namai

sprendimas

Pilkus miesto fasadus keis profesionalus menas

architektūra Išskirtiniam projektui įpareigojo kontekstas

100% Jūsų verslui: naujasis Sprinter. 3

pixabay.com nuotr.

teities miestams – darnaus judumo scenarijai Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Darnaus judumo mieste (DJM) planų rengimas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Darnių ateities miestų vizijas jau susikūrė Vilnius, Klaipėda, Panevėžys. Į juos lygiuojasi ir kitos šalies savivaldybės. Numatomi pokyčiai auno DJM plane numatytos priemonės iki 2030 m. turėtų kardinaliai pakeisti kauniečių judėjimo mieste įpročius. Šis planas – strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas yra spręsti Kauno miestui kylančius susisiekimo iššūkius, įgyvendinti tarptautinės transporto politikos nuostatas ir padaryti miestą patogų tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.

4 2019 birželis

Tikimasi, kad dokumente numatytų sprendinių įgyvendinimas padės sukurti infrastruktūrą, kuri skatintų sveiką gyvenimo būdą ir didintų gyvenamosios aplinkos patrauklumą mieste. Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus duomenimis, 57 proc. kauniečių kasdienėms kelionėms renkasi automobilius, 29 proc. naudojasi viešuoju transportu, 10 proc. vaikšto pėsčiomis ir 4 proc. važinėja dviračiais. Per pastaruosius 5 metus mieste įregistruotų automobilių skaičius padidėjo nuo 109 iki 118 tūkstančių.

Įgyvendins dviem etapais Anot Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tado Metelionio, DJM planas skirtas kelionių skaičiui automobiliais, ypač miesto centre, mažinti. Juolab kad transportas yra didžiausias aplinkos teršėjas. Kitais sprendiniais bus siekiama sutrumpinti kelionių viešuoju transportu Kaune laiką, sudaryti patogias sąlygas dviratininkų ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių judumui mieste, skatinti kauniečius daugiau judėti pėsčiomis.

tema

Apie 12 mln. Eur ketinama investuoti į intelektines transporto sistemas, pėsčiųjų infrastruktūrą, dviračių saugy klas, viešojo transporto informacines švieslentes ir kt.

Plane numatyta toliau tvarkyti pėsčiųjų ta-

naujas įmones sunkoka pasiekti net dvira-

kus, įrengti naujas viešojo transporto juostas, tęsti autobusų ir troleibusų parko atnaujinimą, plėsti dviračių takų tinklą, kuris šiuo metu siekia 90 kilometrų. Kauno DJM planui įgyvendinti numatytos Europos Sąjungos lėšos. Pirmasis etapas apims kelerius ateinančius metus. Apie 12 mln. Eur ketinama investuoti į intelektines transporto sistemas, pėsčiųjų infrastruktūrą, dviračių saugyklas, viešojo transporto informacines švieslentes ir kt. Antrasis etapas bus įgyvendinamas iki 2030 metų. Pagal parengtą strategiją planuojama investuoti į viešąjį transportą, bevariklį transportą ir jo pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Skaičiuojama, kad visam sprendinių paketui įgyvendinti prireiks 300 mln. Eur investicijų.

čiais“, – pasakojo T. Jonauskis. Anot architekto-urbanisto, plane numatyta kauniečius skatinti keliauti ir mažiau taršiais automobiliais, pavyzdžiui, elektromobiliais. Kad būtų sumažintas transporto keliamas triukšmas, spūstys ir išmetamųjų taršos dalelių koncentracija Kauno centre, jame numatyta eismo ribojimo zona. Ši laipsniškai būtų plečiama nuo senamiesčio iki Laisvės alėjos prieigų.

Automobilių miestas Vienos iš Kauno DJM planų rengėjos, įmonės PUPA (angl. Public Urbanism Personal Architecture), įkūrėjas ir vadovas, architektas-urbanistas Tadas Jonauskis teigė, kad šis strateginio planavimo dokumentas yra gana didelės apimties. Eksperto tvirtinimu, baigiamame rengti plane numatytomis priemonėmis kauniečiai bus skatinami labiau rinktis ne asmeninius automobilius, o kitas transporto rūšis. „Kaunas – automobilių miestas. Nors miestiečiai, palyginti, vis dar dažnai naudojasi viešuoju transportu, tokių kauniečių skaičius mažėja ir dėl senstančios visuomenės, ir dėl persikėlimo gyventi į užmiestį. Paskui gyventojus keliasi ir dalis verslo, kuriasi naujos darbo vietos, o tokius pramoninius rajonus kaip Kauno LEZ ar prie IX forto ir magistralės „Via Baltica“ įsikūrusias

Dviračių saugyklos „Automobilių gausa yra problematiškas dalykas ne tik Kauno centre, bet ir daugiabučių kiemuose, kuriuos pasiūlėme pertvarkyti taip, kad pastatytas transportas netrukdytų pėstiesiems. Būtent todėl bus atnaujinta daug pėsčiųjų takų tankiai apgyvendintose miesto vietose. Numatyta, kad jie ves įvairių visuomeninių įstaigų link“, – tęsė pašnekovas. T. Jonauskio teigimu, svarbu, kad kauniečiai pėstute galėtų pasiekti parduotuvę, paštą, turgų, polikliniką. Be abejo, ne mažiau svarbi ir dviračių infrastruktūros plėtra. Vienas sprendinių – įrengti magistralines jungtis, kurios sujungtų skirtingus miesto rajonus. Jos turėtų būti aiškios, tiesios ir paprastos naudoti. Kauno DMJ plano rengėjai numatė bandomąjį sprendinį – dviračių saugyklas. Manoma, kad jos labai pravers į miesto centrą užsukusiems dviratininkams ar daugiabučių gyventojams. Tokias saugyklas galėtų administruoti savivaldybė, verslas arba patys gyventojai. Jos gali būti ir automatizuotos. Numatyta ir nemažai „minkštųjų“ priemonių – mokymai viešojo transporto vairuotojams, darnaus judumo mokymai mokyklose.

Ministerijos apdovanojimai Susisiekimo ministerijos duomenimis, parengtus ir patvirtintus DJM planus, be Kauno, jau turi 19 Lietuvos miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, taip pat miestai, turintys kurorto statusą. Parengtuose planuose didelis dėmesys skiriamas pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto infrastruktūrai, tinkamam žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, infrastruktūros pritaikymui. „Miestai ir jų gyventojai paprastai kenčia nuo eismo spūsčių, triukšmo ir oro taršos, o aplinkai draugiškos transporto priemonės, keliavimas derinant skirtingus būdus padeda spręsti šias problemas. Džiaugiuosi, kad miestai stengiasi gyventojams pasiūlyti alternatyvius susisiekimo būdus, kurie jiems būtų tokie pat patrauklūs ir patogūs kaip ir kelionė automobiliu“, – yra teigęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Šiemet balandį vykusiame Darnaus judumo forume buvo paskelbti ateities miestai, kurių darnaus judumo scenarijuose iki 2030 m. numatytos labiausiai keliavimo įpročius keičiančios ir aplinkai draugiškiausios judumo priemonės. Susisiekimo ministras ateities miesto apdovanojimus įteikė Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybėms. Sostinės savivaldybė apdovanota už aktyvų visuomenės įtraukimą į DJM plano rengimo procesą ir siekį išpildyti gyventojų lūkesčius. Klaipėdos miestas apdovanojimą pelnė už ambicingiausią darnaus judumo mieste viziją. Panevėžys įvertintas už aktyvų dalyvavimą darnaus judumo iniciatyvose. Savivaldybių parengtus DJM planus vertino ir nugalėtojus atrinko Susisiekimo ministerijos sudaryta Darnaus judumo mieste plano komisija.

forumas

Indrė VOZGIRDAITĖ

Statybininkų ID kortelė – ar einama nuo kalbų prie darbų?

Jau neabejojama, kad įvestos

forumas / 1

statybininkų ID kortelės pakeistų situaciją statybų sektoriuje, spręstų įsisenėjusią nelegalaus darbo problemą. Tai aiškiausiai rodo kitų, ypač Skandinavijos, šalių patirtys, kuriose panašios kortelės sėkmingai veikia. Tačiau netylančios diskusijos atskleidžia vis dar neišspręstus opius klausimus: kaip ilgai kortelių Lietuvoje dar teks laukti ir kam – viešojo sektoriaus institucijoms ar asociacijoms – būtų patikėta jų kontrolė.

6 2019 birželis

Kęstutis VANAGAS, bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Tai, kad statybų sektoriuje šalyje vis dar yra šešėlis, – vieša paslaptis. Statybininkų profesinės kortelės įvedimas galėtų būti viena iš priemonių, padedančių jį naikinti ir suvienodinti konkurencines sąlygas visiems sektoriaus atstovams. Esame atviri tokioms ir panašioms iniciatyvoms. Statybininkų profesinės kortelės idėja yra gera, tačiau vis dar yra atvirų klausimų, susijusių su atsakomybės už jos vystymą ir palaikymą pasiskirstymu, skirtingų sričių darbuotojų (pavyzdžiui, kelininkų) įtraukimu į sistemą, asmens duomenų apsauga ir pan. Taip pat reikėtų įvertinti būdus, kaip skatinti asmeninę žmogaus atsakomybę savarankiškai pasirūpinti kortelės įgijimu ir kvalifikacijos vertinimu. Bet kuriuo atveju šiuo metu vykstančias diskusijas vertiname kaip žingsnį į priekį.

Reikėtų įvertinti būdus, kaip skatinti asmeninę žmogaus atsakomybę savarankiškai pasirūpinti kortelės įgijimu ir kvalifikacijos vertinimu.

forumas / 2

Marius NARMONTAS, AM Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Lietuvoje diskusija jau prasidėjusi, Vyriausybėje yra sudaryta Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija, kuri ieško įvairių priemonių, kaip mažinti šešėlį Lietuvoje. Pagal komisijos nutarimą, yra nuspręsta taikyti privalomą statybininkų ID statybų sektoriuje. Prieš taikant pirmiausia reikia parengti teisės aktus, paruošti sistemas. Visa tai užtrunka – preliminariais vertinimais, reikės nuo vienerių iki pusantrų metų, kol reikalavimas įsigalios. Kai kurios valstybės jau yra savanoriškai įsidiegusios statybininkų kortelių sistemą arba pati valstybė yra priėmusi jų reguliavimą. Yra žinoma, kad kortelės įvedimas statybų sektoriuje labai efektyviai suveikė Suomijoje, Švedijoje ir kitose valstybėse. Sunku vertinti, koks galėtų būti galutinis rezultatas Lietuvoje, bet, remiantis kitų šalių pavyzdžiu, yra vizija, kad kortelės turėtų padėti kovoti su šešėliu. Aišku, reikia pabrėžti ir tai, kad atsiranda tam tikra administracinė našta, dėl to Lietuvoje vis dar vyksta diskusija. Smulkiųjų verslininkų asociacija tam prieštarauja, prašydama apskaičiuoti administracinę naštą, bet tikime, kad galutinis rezultatas gali būti efektyvus. Juolab kad į statybininko profesinę kortelę reikia žiūrėti kompleksiškai. Ji yra priemonė ne tik šešėliui mažinti, bet ir saugumui, kokybei, profesionalumui užtikrinti. Be to, kortelę galima naudoti kvalifikacijai nustatyti, laiko apskaitai ir kitiems dalykams. Nauda yra ne vienos srities ir gaunama ne vienu būdu. Kortelių išdavimo organizavimą arba kontrolę yra nuspręsta patikėti Valstybinei darbo inspekcijai, o pačias korteles išduos, matyt, tie, kurie laimės valstybės skelbiamą konkursą. Sistema turi būti kuriama skaidriai, efektyviai, negali vykti be konkurso, nes tai susiję su valstybės registrais, kaupiama informacija, duomenų valdymu ir pan.

forumas / 3

VAIDAS AUGUSTINAVIČIUS, Vyriausybės kanceliarijos Strateginių kompetencijų grupės vyriausiasis patarėjas Šešėlis Lietuvoje, nors ir mažėjantis (per metus sumažėjo 1 proc. BVP), išlieka nemažas ir išsiplėtęs daugelyje sričių, o statybų sektoriuje jis didžiausias. Pernai buvo įkurta Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija, kurios pagrindinis klausimų sprendimo principas – „sektorius po sektoriaus“. Tai turbūt pati efektyviausia priemonė, puikiai veikianti ir kituose, pavyzdžiui, prekybos naftos produktais, transporto, sektoriuose. Praėjusiais metais buvo atliktas tyrimas apie kitose šalyse taikomas statybininkų ID korteles. Kaip rodo tarptautiniai duomenys, statybininkų ID kortelė atskirose šalyse turi labai daug individualių požymių, todėl labai svarbu išsiaiškinti detales, kaip kitose valstybėse veikia skirtingos schemos. Geriausia yra tiesiog perimti kitų šalių praktiką ir nepakartoti jų klaidų. Dėl to turėjome vizitus į Švediją, Norvegiją, bendravome su Suomija. Skandinavijos praktiką Europos Komisija pripažįsta kaip vieną geriausių. Pavyzdžiui, Norvegijoje statybininkų ID kortelė yra privaloma, yra jos įstatymo pagrindas, o pagrindinis vaidmuo tenka Valstybinei darbo inspekcijai. Švedijoje pati statybininkų ID kortelė yra neprivaloma, ji išduodama savanoriškai, bet privalomas laiko apskaitos elektroninis žurnalas statybų sektoriuje, už kurį atsakinga Valstybinė mokesčių inspekcija. Suomijoje yra privalomas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, išduodamas Valstybinės mokesčių inspekcijos – jį privalo turėti kiekvienas statybos sektoriaus darbuotojas. Taip pat lygiagrečiai šalia veikia savanoriška su statybų sektoriumi susijusi kortelė, atitinkanti tam tikrus normatyvus. Taigi, yra du modeliai: pirmasis, kai kortelė įdiegiama įstatymo pagrindu ir didesnį vaidmenį turi viešojo sektoriaus institucijos, antrasis, kai tai vyksta savireguliacijos

pagrindais, o pagrindinį vaidmenį atlieka asociacijos arba įmonės. Mes svarstome statybininkų ID kortelės su įstatymo pagrindu koncepciją, nes, siekiant sumažinti šešėlį, kortelė turėtų galioti absoliučiai visiems. Tačiau teisė gauti statybininkų ID kortelę neturi būti asocijuojama su jokiais pertekliniais įpareigojimais, administracine našta. Kortelę turėtų gauti visi, kurie nori atlikti darbus, ir netaikant kvalifikacinių apribojimų. Lietuvoje statybų sektoriuje yra beveik šimtas tūkstančių darbuotojų, iš jų apie 40 proc. dirba savarankiškai. Todėl žiūrime, kad šis produktas būtų visiems vienodai patrauklus, kad prie naujos sistemos galėtų prieiti ir iš jos naudos turėtų visi rinkos dalyviai: įmonės darbuotojai, savarankiškai dirbantys, darbdaviai, vartotojai, profesinės sąjungos, įmonių asociacijos ir, žinoma, kontrolės institucijos. Tai pirmiausia yra sistema, o ne kontrolės priemonė, ji orientuota į skaidresnį visų procesų darbą ir naudą visiems. Statybininkų ID kortelės sistemos paskirtis pirmiausia būtų orientuota į asmens tapatybės ir darbdavio nustatymą, statybos objektų nustatymą, darbo laiko apskaitą (ši taikoma įmonėms samdant darbuotojus). Informacija sistemoje būtų prieinama realiu laiku. Tai gerokai skatintų skaidrią ekonomiką, kokybiškesnius darbus, vartotojų, darbuotojų, aplinkos ir, žinoma, visuomenės apsaugą. Darbo laiko apskaita, darbų objektų deklaravimas sumažins ginčus dėl apmokėjimo tarp darbuotojo ir darbdavio, tarp užsakovo ir paslaugos teikėjo (nes bus registruoti to faktiniai įrodymai). Valstybės institucijos greičiau ir tiksliau identifikuos nesaugią ir pavojingą darbo aplinką darbuotojams, sumažės nelaimingų atsitikimų darbe rizika. Kalbant apie techninį kortelės įgyvendinimą, turi būti viešieji pirkimai, kaip ir diegiant bet kurią kitą sistemą. Tai būtų bendras viešas konkursas, kad visi galėtų pateikti pasiūlymus dėl techninio įgyvendinimo. Kortelės įvedimo koncepcija jau buvo pristatyta gegužės mėnesį vykusioje trišalėje taryboje, o birželį, ją pristačius Vyriausybės pasitarime, jau turėtų būti priimti konkretesni sprendimai, pereita į teisės aktų projektų rengimo ir praktinio pasirengimo stadiją. Įvertinus viešųjų pirkimų procedūras, teisės aktų pakeitimus, tikėtumėmės, kad statybininkų ID kortelės, išduodamos visiems norintiems, Nukelta į sekantį p.

forumas / 3 pradinis etapas turėtų pradėti galioti nuo 2020 m. trečio ketvirčio pabaigos – ketvirto pradžios. Vėliau – 2023 m. – siūlome tam tikrus antrojo etapo pokyčius per viešuosius pirkimus, numatant, kaip tai veikia Osle, kad, teikiant statybos paslaugas viešiesiems subjektams, atsirastų papildomų paskatų statybininko

ID sistemoje registruoti dalies darbuotojų kvalifikaciją, paskatų įtraukti pameistrius. Tačiau tai būtų taikoma tik subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose. Tokiu būdu bus skatinamas kvalifikacijos įsigijimas ir pameistrių pasitelkimas atliekant darbus viešuosiuose projektuose.

forumas / 4

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Lietuvos statybininkų asociacija per trejus metus sukūrė sistemą STATREG ir siekia privalomos statybininko kortelės įvedimo, kuris pakeistų padėtį mūsų šalies statybų rinkoje. Kortelėje yra kaupiama visa darbdaviui reikalinga informacija apie darbuotoją. Joje nurodoma darbo laiko apskaita, darbovietė, turimų kompetencijų patvirtinimas, naudojamų įrankių ir medžiagų apskaita. Kortelėje esanti darbo laiko ir vietos apskaitos funkcija parodo, ar asmenys statybvietėse dirba legaliai. Registruojant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, pagal sistemos teikiamus duomenis būtų galima analizuoti, kiek asmenų dirbo statinio statyboje, o kiekvienos dienos registracijos ataskaita būtų prieinama kontroliuojančioms institucijoms. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriuo nurodė, kad visi ES darbdaviai privalo detaliai fiksuoti darbuotojų darbo laiką. Šią funkciją įgalina atlikti Statybininkų (STATREG) kortelė, turinti moderniausią darbo laiko apskaitos funkciją. Kortelė taip pat turi sąsają su kompetencijų registru, kuriame kaupiama informacija apie darbuotojo turimus įgūdžius, kompetencijas ir naudojamus įrankius bei medžiagas. Tai reiškia,

8 2019 birželis

kad Statybininko (STATREG) kortelė parodo, ar asmuo yra pakankamai kompetentingas kokybiškai atlikti vieną ar kitą darbą, ar yra išlaikęs darbų saugos žinių patikrinimą. Taip pat galime neleisti dirbti asmenims, kurie nežino darbų saugos reikalavimų ir taip išvengti nelaimingų atsitikimų statybose. Pažymėtina, kad dažnai spaudoje pasisakantys asmenys klaidingai teigia, kad Statybininko kortelę turi turėti net ir buitinio lygio darbus atliekantys asmenys. Asociacija teigia, kad Statybininko (STATREG) kortelė turėtų būti naudojama tik statybvietėse, kurioms išduotas statybos leidimas. Siekiant skaidrinti statybų sektorių, reikia ne tik sukurti IT registrą ir surinkti 56 kompetencijų vertinimo ekspertus bei juos apmokyti, ką jau ir yra padariusi asociacija, bet ir padaryti kortelę privalomą visose statybvietėse. Statybininko kortelės jau yra išduodamos beveik kasdien, tačiau procesas galėtų vykti sparčiau, jeigu valdžios institucijos imtų ir tuoj pat pradėtų spręsti šešėlio statybų rinkoje likvidavimo klausimus. Vienas teisės aktas, įpareigojantis nuo 2020 m. sausio 1 d. statybvietėse turėti Statybininko (STATREG) kompetencijų kortelę, Lietuvos situaciją pakeistų kardinaliai. Kortelė turi tokius pat funkcionalumus kaip ir automobilių statymo sistemos. Todėl į klausimą, ar tikrai statybininko kortelė padėtų spręsti šešėlio problemą, galima būtų atsakyti klausimu: ar sukurtos automobilių statymo programėlės, kurias turi išmaniuosiuose telefonuose dauguma vairuotojų, sumažina netvarką Vilniaus, Kauno gatvėse? Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės

Norvegija, Suomija, Nyderlandų Karalystė, Liuksemburgas, Italija, Belgija. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių kompetencijų kortelių išdavimą administruoja Statybos asociacijos. Tik dvi pačios turtingiausios Europos valstybės, Norvegija ir Liuksemburgas, kortelių sistemos administravimą delegavo Darbo inspekcijai. Tačiau šių dviejų valstybių sistemos neturi kompetencijų vertinimo funkcijos ir kitų integracijų. LSA yra Europos statybos pramonės federacijos (FIEC) narė, todėl, kuriant STATREG registrą, naudojomės net 14 valstybių gerąja praktika. Be to, didelė dalis mūsų asociacijos narių dirba Skandinavijos rinkoje ir dalijasi su mumis savo patirtimi. Valstybė niekada negalės suburti ir išlaikyti būrio ekspertų, kai statybų technologijų pokytis toks dinamiškas. Statybininko (STATREG) kortelės platinimui 2019-ųjų balandžio 18 d. pritarė ir rezoliuciją pasirašė 11 statybos sektoriuje veikiančių asociacijų. Pasak Statybininkų profesinės sąjungos pirmininkės Jurgos Subačiūtės-Žemaitienės, LSA sukurtas STATREG registras – tai didžiulis proveržis mažinant šešėlį statybų rinkoje, kurio laukė ir profesinės sąjungos. Sistema veikia ir gali spręsti jau šiandien įsisenėjusią nelegalaus darbo problemą. „Nebelieka būtinybės investuoti mokesčių mokėtojų lėšų, kurti papildomų etatų valstybės aparate, be to, šiuo instrumentu jau dabar galima būtų naudotis ir mažinti šešėlį bei leisti darbuotojams užsidirbti oficialiai. Reikalingas tik noras ir politinė valia atlikti realius veiksmus mažinant nelegalų darbą jau šian-

centro duomenimis, privaloma statybininko kortelė yra įvesta tokiose šalyse kaip Švedija,

dien“, – pažymi J. Subačiūtė-Žemaitienė.

forumas / 5

Tikime, kad statybininko kortelės yra neišvengiama ateitis, ir palaikome Lietuvos statybininkų asociacijos iniciatyvą įdiegti analogišką sistemą Lietuvoje. AUDRIUS TULABA, „INHUS Group“ generalinis direktorius Skandinavijoje veiklą vykdome jau dešimt metų. Tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje kiekvienam asmeniui, dirbančiam statybų sektoriuje, privaloma turėti asmeninę ID06 kortelę, išduotą įmonės, kurioje darbuotojas įdarbintas, vardu. Kortelė

reikalinga darbuotojui identifikuoti, norint patekti į bet kurį statybos objektą. Dabartiniu skaitmenizacijos laikotarpiu tai yra neišvengiamas civilizuotas informacijos valdymo būdas, pakeičiantis rankinį duomenų įvedimo darbą. Kortelėmis valdomi duomenys gali būti naudojami įvairių suinteresuotų institucijų, tokių kaip Mokesčių inspekcija, profesinės sąjungos ir kt., taip pat įmonės gali skaitmenizuoti savo darbo

apskaitą. Tokiu būdu daug aiškiau ir skaidriau gaunama objektyvi informacija, kokios įmonės, kokiuose projektuose veikia, kokie žmonės dirba. Tikime, kad statybininko kortelės yra neišvengiama ateitis, ir palaikome Lietuvos statybininkų asociacijos iniciatyvą įdiegti analogišką sistemą Lietuvoje.

Naujas senos teritorijos gyvenimas Jau aišku, kaip vadinsis naujoji aikštė sostinės Šnipiškėse Sostinėje tarp Giedraičių ir Kintų gatvių planuojamai įrengti viešajai erdvei vilniečiai pasiūlė pavadinimą – dauguma rinkosi Šnipiškių aikštės vardą. Antroje vietoje atsidūrė siūlymas erdvę vadinti Jurgio Viščako skveru (13,6 proc.). Toliau rikiavosi Šiaudinės parkas (13,1 proc.) ir

Kintų skveras (10 proc.). Šnipiškės, kaip miesto dalis, pradėjo formuotis dar XVI a., pastačius tiltą per Nerį. Šios miesto dalies pavadinimas kilo iš XVI a. čia stovėjusio Povilo Michailovičiaus Šnipkos dvaro. Jurgio Viščako skveru šią teritoriją siūlyta vadinti jo atminimui, nes jis, pasaulio lazerių fizikos pradininkas, gimė ir augo Daugėliškio gatvėje. Naujajai viešajai erdvei siūlytas ir Šiaudinės aikštės vardas, nes aikštė yra trijų istorinių

Vilniuje, Drujos gatvėje, pradėtas griauti nebenaudojamas vienas didžiausių Vilniuje pramoninių pastatų kompleksas, kurį sudaro 39 statiniai, priklausantys Vilniaus pataisos namams, ir jį juosianti tvora. Sostinėje bus atverta maždaug 2 ha teritorija, kurioje iki 2006 m. veikė nuteistuosius įdarbinančios įmonės cechai, buvo įrengtos kitos pataisos namų patalpos. Nugriovus šiuos apleistus pastatus, bus statomas Kalėjimų departamento Mokymo centras, kurio statyba būtų finansuojama iš Norvegijos

gatvių – 1-osios Šiaudinės (dabartinė Lvovo g.) 2-osios Šiaudinės (dabartinė Krokuvos g.) ir 3-iosios Šiaudinės (dabartinė Daugėliškio g.) – centre. Atnaujintoje daugiau nei 8 tūkst. kv. m teritorijoje bus suprojektuota aikštė renginiams,

fondų lėšų. Ateityje šioje teritorijoje planuojama statyti administracinį pastatą, kuriame įsikurtų Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos. Planuojama, kad Vilniaus pataisos namų nenaudojami pastatai bus nugriauti per 6 mėnesius. 9

naujienos

įrengti pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai, želdiniai, vejos, apšvietimas, vaikų žaidimų ir sporto aikštelės, netgi apžvalgos bokštas, iš kurio bus galima apžvelgti Šnipiškių panoramą. Stoginė prie bokšto bus naudojama parodoms, bendruomenės susibūrimams, sendaikčių ar kitokiai prekybai.

Užs.

Įmonių grupės „Milsa“ patirtis: skirtumai Lietuvos ir Lenkijos keliuose Viena stambiausių granito ir dolomito skaldos gamintojų bei pardavėjų Lietuvoje įmonių grupė „Milsa“ skelbia apie dar vienus sėkmingus metus. Laiku priimti strateginiai sprendimai ir tikslingai nukreiptos investicijos leido įmonių grupei suvaldyti augančius kaštus, išlaikyti stabilias kainas ir netgi įkelti koją į Lenkijos rinką. O tai nebuvo lengva – procesas užtruko daugiau nei dvejus metus.

Įtampą rinkoje keliantys veiksniai

galime užtikrinti kokybės stabilumą, kad visada gaus aukš-

Pasakodamas apie įmonių grupės „Milsa“ veiklą, M. Makulavičius sako augantys jau 4 metus iš eilės. 2018 m. bendros grupės pardavimo pa-

taip paprasta. „Konkurencija didelė ne tik mūsų sektoriuje, bet ir tarp kelininkų. Rangovai įsprausti į griežtus rėmus, tarpusavyje konkuruoja kaina, todėl ir žaliavos tiekėjams spaudimas išlaikyti stabilumą didžiulis. Nors bendrai ekonomika auga,

čiausios rūšies dolomito ar granito skaldą. O štai lenkai mumis patikėjo tik po dvejų metų tikrinimo“, – pasakoja įmonių grupės vadovas Mantas Makulavičius.

jamos siekė beveik 31 mln. eurų: tai penktadaliu daugiau, palyginti su 2017 m. (25,4 mln.), ir bene du kartus daugiau nei 2015 m. (18,5 mln.). Nors rezultatai įspūdingi, išlikti konkurencingiems ne

visi esame priversti dirbti mažomis sąnaudomis“, – teigia M. Makulavičius. Įtampą rinkoje ypač kelia augantys gamybos kaštai. Per pastaruosius metus darbo užmokestis

„P

10 2019 birželis

agrindinis mūsų prioritetas – produkcijos kokybė. Ilgamečiai partneriai Lietuvoje žino, kad

kilo apie 30 proc., elektros sąnaudos pagamintai tonai – 27 proc., kuro sąnaudos – 15 procentų. Granito žaliava brango 10 proc., kaip ir gavybos mokestis ir pervežimai geležinkeliu. „Kad energiniai ir kiti kaštai mažėtų, nesitikime. Girdėjome planus šiais metais elektros energiją branginti ketvirtadaliu. Pagal mūsų prognozes, dyzelino kaina turėtų kilti 14, o benzino – apie 8 procentus. Jeigu „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendins savo pažadus, tikėtina, kad pervežimas vagonais brangs 1,2 karto“, – dėsto M. Makulavičius.

Kaštus amortizuojantys sprendimai Kaip žinia, dolomito ir granito skalda yra palyginti pigus produktas. Todėl vienas iš reikšmingų veiksnių, kuriuo galima sėkmingai sužaisti rinkoje, yra logistika. Apskaičiuota, kad produkcijos pervežimas galutinę kainą gali išauginti iki 50 procentų. „Ieškome vidinių rezervų, kaip optimizuoti veiklą, ar savo sąskaita išlaikyti stabilumą, – sėkmingos veiklos šydą šiek tiek praskleidžia M. Makulavičius. – Taip pat siūlome įvairiausius logistinius sprendimus: produkciją galima pasiimti pas mus, galime pristatyti ir į objektą. Vežame tiek autotransportu, tiek geležinkeliu arba taikome kombinuotą pristatymo būdą, ieškome, kaip perkrovimo operacijas pasiūlyti geriausia įmanoma kaina.“ Tačiau labiausiai veiklos efektyvumas, pasak įmonių grupės „Milsa“ vadovo, priklauso nuo investicijų. Į technologinį atsinaujinimą ir naują įrangą vien pernai buvo investuota apie 4 mln. eurų. Kartu 2018 m. pradžioje buvo pakeistas ir prekybos modelis: didmeniniai pardavimai sutelkti bendrovėje „Milsa“, o gamyba sukoncentruota gamybinėse įmonėse AB „Klovainių skalda“, UAB „Granitinė skalda“ ir UAB „Granitas“. „Šiems metams irgi turime nemažai planų. Jau pasirašėme sutartį dėl ES paramos projektui, kurio bendra vertė netoli 1 mln. eurų“, – sako M. Makulavičius.

Ko galime pasimokyti iš lenkų Šiuo metu įmonių grupė „Milsa“ dalyvauja ne viename stambiame projekte: tiekia skaldą Kauno LEZ vykstančioms statyboms, europinių geležinkelio „Rail Baltica“ ir automagistralės „Via Baltica“ statybai Lietuvoje ir Lenkijoje, keliems projektams Latvijoje. „Konkurencija kaimyninėse šalyse ne ką mažesnė nei Lietuvoje, – pažymi M. Makulavičius. – Tačiau kas stebina, ypač Lenkijoje, tai valstybinis požiūris į investicijas. Yra labai aiškus planas keleriems metams į priekį: kiek ir kokie keliai bus tvarkomi, koks darbų planas, kokios investicijos suplanuotos ir t. t.“

• Įmonių grupė „Milsa“ – viena stambiausių

laboratorija, kurioje nuolat tikrinama pro-

granito ir dolomito skaldos gamintojų Lie-

dukcijos kokybė, atliekami įvairūs skaldos

tuvoje.

bandymai.

• Įmonių grupę sudaro 4 bendrovės: di d-

• Įmonių grupė „Milsa“ rinkai yra pajėgi pa-

meniniai dolomito ir granito skaldos par-

tiekti 1 mln. tonų granito skaldos ir 2 mln.

davimai sutelkti UAB „Milsa“, o gamyba

tonų dolomito skaldos per metus. Piko

sukoncentruota gamybinėse grupės įmo-

metu parduodama apie 20 000 tonų skal-

nėse AB „Klovainių skalda“, UAB „Graniti-

dos per dieną.

nė skalda“ ir UAB „Granitas“.

• Įmonių grupė turi platų prekybos aikštelių

• Granito skaldai gaminti reikalinga žalia-

tinklą visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Klai-

va išgaunama Baltarusijoje. Granito skal-

pėdoje, Klovainiuose, Marijampolėje ir kitose

da gaminama UAB „Granitas“ gamykloje

vietose, pagal klientų vykdomus projektus.

Kaune, UAB „Granitinė skalda“ Vilniuje, AB „Klovainių skalda“ Pakruojo rajone.

• Įmonių grupė dirba Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos rinkose. Pagrindiniai klientai yra kelių,

• „Klovainių skalda“ yra viena didžiausių

tiltų ir geležinkelių statybos įmonės, betono

dolomito skaldos gamintojų Lietuvoje.

ir gelžbetonio gaminių gamintojai, statybų

Be to, čia nuo 2001 m. veikia akredituota

bendrovės.

O Lietuvoje rangovinės organizacijos savo planus tegali dėliotis pusmečiui į priekį. Savo ruožtu veiklą planuoti sunkiau ir žaliavos tiekėjams, tad norėtųsi daugiau aiškumo iš šalies kelių infrastruktūros politiką formuojančių institucijų. „Jeigu užsakymų mastą žinai vos keliems mėnesiams į priekį, sudėtinga planuoti ne tik plėtrą, bet ir investicijas. Jeigu nusimatai pirkti naują įrangą ar techniką, tai gali užtrukti metus dvejus. O ko reikės tuomet, mes galime tik spėti“, – sako įmonių grupės vadovas. Be to, M. Makulavičius pabrėžė, kad tiek Lenkijoje, tiek Latvijoje vietiniai rinkos žaidėjai yra labiau apsaugoti nei pas mus. Nors ir skelbiami atviri tarptautiniai konkursai, svetimšaliams čia patekti sudėtinga.

kiekiai buvo testuojami kelio bandomuosiuose ruožuose. Realus tiekimas didesniais kiekiais prasidėjo tik šiais metais. Kalbėdamas apie ateitį, įmonių grupės „Milsa“ vadovas sako, kad Lietuvos rinka išlieka prioritetinė. Kartu priduria, kad, kaip ir kiti rinkos dalyviai, laukiantis proveržio: stambesnių valstybinių projektų, platesnio užmojo planuojant kelių infrastruktūros projektus ir, aišku, atitinkamo finansavimo. „Jau šiuo metu Lietuvoje stebime nemažai teigiamų pokyčių. Stiprėja kelių kokybės kontrolė, planuojama tolesnė „Via Balticos“ plėtra, vis daugiau dėmesio „Lietuvos geležinkeliai“ skiria vidinių geležinkelių tvarkymui, „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimui“, – optimizmu dalijasi M. Makulavičius.

Sužaidė kokybės korta Lenkijoje vykdomas projektas didelės apimties: tiesiamas kelias „Via Baltica“ nuo Lietuvos sienos su Lenkija iki pat Varšuvos. Įmonių grupė „Milsa“ turėjo įrodyti ne tik produkcijos kokybę, tikrino ir grupės pajėgumus, patikimumą, reputaciją. „Nors turėjome visus europinius sertifikatus, prieš įsileisdami mūsų produkciją į Lenkiją, mus tikrino bene dvejus metus“, – pasakoja M. Makulavičius. Vertinant skaldos kokybę, iš pradžių buvo daromi įvairūs produkcijos bandymai Lenkijos laboratorijose, pernai pirmieji nedideli skaldos

infrastruktūra

Cementbetonio dangos – Lietuvos ateitis? Kol valstybė stoviniuoja nuošalėje, Lietuvos statybos pramonė ir susijusių sričių Reda TAMOŠAITYTĖ

mokslininkai jau kaupia patirtį, žinias ir rengiasi naujai šalies kelių erai – betoniniams keliams, nes betonas tarnauja ilgiau, reikalauja mažiau priežiūros ir remonto.

Žinių bagažas

Užsienio patirtis

Tvirtas ir ilgaamžiškas

etonas, skirtas transporto infras truktūros plėtrai, vis labiau domina ne tik Lietuvos mokslininkus, bet ir verslininkus. Bendro pobūdžio temos apie betoną transporto statiniuose periodiškai aptariamos tiek privačiuose pokalbiuose, tiek viešojoje erdvėje ar specialiai šiai temai skirtuose renginiuose. Mat ir mokslo atstovai, ir šalies praktikai yra sukaupę nemažai šios srities žinių, kuriomis, žvelgiant į perspektyvą, siekiama dalytis ir siūlyti realias betono bei jo mišinių panaudojimo galimybes, ypač tiesiant ar rekonstruojant šalies kelius. Statybos industrijos asociacijos (SIA) prezidento Vytauto Čapliko teigimu, asociacija nuosekliai vykdo savo švietėjišką misiją ir siekia supažindinti statybų sektoriaus bendruomenę su pažangą skatinančiomis naujovėmis. Viena jų – transporto infrastruktūros objektų betoninių dangų privalumai ir pranašumai.

Vis garsiau kalbama apie tai, kad Lietuvoje reikia ne vien asfaltuotų, bet ir betonu dengtų kelių, kokius turi ne viena Europos šalis, todėl žvalgomasi ir į užsienio specialistų gerąją patirtį. Lenkijos cemento asociacijos atstovai Zbigniewas Pilchas ir Tomaszas Nowackis, turintys nemažai informacijos apie betoninių dangų privalumus, betono panaudojimą pristato kaip tvarų ir ekonomišką sprendimą keliams. Pasak kaimyninės šalies atstovo Wladyslawo Ryzynskio, Lenkija turi daug patirties ne tik projektuojant ir įrengiant betoninius kelius, bet ir kitus kelių bei gatvių infrastruktūros statinius, pavyzdžiui, šaligatvius. Teigiama, kad naujausios betoninių kelių tiesimo technologijos, palyginti su tradicinėmis, sutaupo 70 proc. laiko ir 50 proc. lėšų. Vienas svarbiausių kriterijų – puikiai surišta dangos struktūra, pradedant nuo stabilaus bazinio sluoksnio ir tęsiant kelių statybos darbus tiksliai išlygintais sluoksniais.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros vedėjas profesorius dr. Virgaudas Puodžiukas neslepia, kad Lietuvoje betoninių kelių įvaizdį sugadino 1985 m. įrengta kelio Vilnius–Utena danga. Mokslininko teigimu, tais laikais buvo taikytos senos betono kelių tiesimo technologijos. Netinkamai įrengtos skersinės betoninių klojinių siūlės kelia vibraciją ir triukšmą, sutrumpina transporto priemonių eksploatavimo trukmę, turi neigiamos įtakos eismo saugumui ir patogumui. Pagal naujausias technologijas įrengtos betono konstrukcijos ir kelių betono dangos pasižymi ne tik ilgaamžiškumu, bet ir aukšta kokybe. Betonas yra gana tvirtas ir atsparus provėžoms. Tai ekologiška statybinė medžiaga.

SA archyvo nuotr.

12 2019 birželis

Betoniniai keliai tinka bet kokio intensyvumo ir sudėties transporto srautams. Tokiems keliams gyvuoti ir prižiūrėti nereikia didelių sąnaudų, konstrukcijos laikomos patikimomis, išvengiama provėžų, kelio danga geriau sukimba su transporto priemonių padangomis ir pan.

„Šiuo metu aktyviai analizuojama ir žaliavos, iš kurios betonas gaminamas, sudėtis, ir pats gamybos procesas, ir gaminių eksploatacija, ir jų perdirbimo galimybė“, – kalbėdamas apie cementbetonio panaudojimą kelių statyboje, pabrėžia profesorius dr. V. Puodžiukas. Nauda keleriopa. Jei projektai parengti apgalvotai, o profesionaliai nutiesti betoniniai keliai prižiūrimi atsakingai ir laiku rekonstruojami, visuomenė ilgą laiką gali džiaugtis saugiomis ir patogiomis sąlygomis asmeninėms kelionėms bei krovinių pervežimams.

Nesugeba ar delsia? Remdamasis Minesotos universiteto (JAV) prof. Levo Kazanovichiaus įžvalgomis, dr. V. Puodžiukas išskiria ne vieną priežastį, kodėl tikslinga įrengti cementbetonio dangas ir Lietuvoje. Betoniniai keliai tinka bet kokio intensyvumo ir sudėties transporto srautams. Tokiems keliams gyvuoti ir prižiūrėti nereikia didelių sąnaudų, konstrukcijos laikomos patikimomis, išvengiama provėžų, kelio danga geriau sukimba su transporto priemonių padangomis ir pan. VGTU mokslininko nuomone, cementbetonio dangos mūsų valstybei būtų labai vertingos dar ir todėl, kad vien tik jau išžvalgytų žaliavų išteklių pakaktų kone 200 metų. Dr. V. Puodžiuko tvirtinimu, Lietuva, deja, vis dar susiduria su trikdžiais, kai šalies valdžia nesugeba ar nežinia kodėl delsia parengti ilgalaikių ūkio plėtros programų ir bendram tikslui konsoliduoti susijusių ministerijų.

Voluojamasis betonas Išskiriamos dvi betono dangų klojimo technologijų rūšys. Tai voluojamojo betono dangos, kurios gali būti viensluoksnės arba dvisluoksnės, ir slenkančiaisiais klojiniais klojamos betono dangos. Šios taip pat gali būti viensluoksnės arba dvisluoksnės ir armuotos arba nearmuotos (ištisinio armavimo arba su įdėklais). Apie voluojamojo betono savybes ir taikymą Lietuvoje patirtimi mielai dalijasi VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai – profesorius dr. Au drius Vaitkus, dr. Ovidijus Šernas ir dr. Rita Kleizienė. Pasirodo, tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas voluojamasis betonas – efektyvus sprendinys. Toks betonas yra neslankus. Jis gali būti gabenamas savivarčiais, klojamas asfalto klotuvais ir tankinamas volais. „Voluojamojo betono dangos leidžia kelius statyti greitai ir ekonomiškai. Dangos pasižymi ilgaamžiškumu, atsparumu cheminėms medžiagoms, o jų eksploatavimo sąnaudos nedidelės“, – pažymi dr. A. Vaitkus. Tiesa, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad, įrengiant voluojamojo betono dangas, taikomi aukštesni reikalavimai betono mišinių gamybai, būtina itin tiksliai organizuoti darbus. Siekiant voluojamojo betono ilgaamžiškumo, privalu paisyti betono mišinio gamybos principų ir akylai kontroliuoti dangos įrengimo procesus. Tiek įprasto, tiek voluojamojo betono mišinio sudėtinės medžiagos yra tokios pačios, tačiau

skiriasi mišinio proporcijos. Pastarųjų reikia laikytis, jei norima, kad danga būtų mechaniškai stipri, patvari, ekonomiška.

Tikslus darbo grafikas VGTU Kelių tyrimo instituto mokslininkai savo teiginius grindžia laboratorijoje ir objektuose atliktų bandymų išvadomis. Pasak dr. A. Vaitkaus, tinkamai suprojektuotas, pagamintas ir įrengtas voluojamasis betonas yra efektyvus bei ekonomiškas sprendinys įrengti sunkaus transporto eismo zonų, oro uostų peronų, konteinerių terminalų dangas. Kad voluojamojo betono paviršius būtų kuo lygesnis ir atsparesnis šalčiui bei cheminių medžiagų poveikiui, ekspertai rekomenduoja papildomai naudoti specialias įmaišas. Siekiant išvengti klaidų projektuojant, gaminant ir įrengiant voluojamojo betono mišinius, tokio betono gamybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Gamybos metu privalu užtikrinti projekte numatytus medžiagų tolygumo, dozavimo tikslumo ir pagaminto mišinio drėgnio parame trus. 60 minučių – didžiausia leistina trukmė nuo voluojamojo betono mišinio pagaminimo iki paklojimo ir sutankinimo. Vadinasi, turi būti preciziškai laikomasi šių darbų organizavimo grafiko. Prieš įrengiant pagrindinį objektą, būtina pakloti bandomąjį dangos sluoksnį, kad būtų galima pastebėti galimas projektavimo ar gamybos klaidas, įvertinti, ar tinkami ir efektyvūs turimi techniniai ištekliai bei įrengimo technologijos. Publikacija parengta remiantis SIA ir VGTU konferencijos medžiaga.

„RB Rail AS“ nuotr.

Platūs „Rail Balticos“ žingsniai Lietuvai strateginę reikšmę turinčio projekto „Rail Baltica“ plėtra tęsiasi: Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Kaune vyksta statybos, pradedami projektavimo darbai Latvijos link. Birželio pradžioje paskelbtas linijos nuo Ramygalos iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos projektavimo konkurso nugalėtojas. Juo tapo ispanų kompanija.

Laimėtas antras konkursas endra Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovė „RB Rail AS“, atsakinga už globalaus projekto „Rail Baltica“ projektavimą, statybą ir rinkodarą, paskelbė: geriausią pasiūlymą pateikusi Ispanijos kompanija „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U“ laimėjo jau antrą „Rail Balticos“ ruožų Lietuvoje projektavimo darbų konkursą. Planuojama, kad „Rail Balticos“ ruožo nuo Ramygalos iki Latvijos ilgis sieks 91 kilometrą. Ispanų „IDOM“ pateiktame preliminariame projekte numatyti 3 geležinkelio tiltai, 14 kelio ir 20 geležinkelio viadukų, 4 žalieji tiltai ir Panevė-

žio tarptautinė keleivinių traukinių stotis. Per dvejus metus turės būti atlikti vietų, per kurias eis geležinkelio vėžė, tyrimai, vertės

14 2019 birželis

inžinerijos darbai, parengti pagrindinis ir detalusis techniniai projektai. Užbaigus projektavimo darbus, paslaugų tiekėjas privalės užtikrinti priežiūrą statybos metu.

Ilgiausias geležinkelio tiltas Lietuvoje įvykdyti jau du iš keturių „Rail Balticos“ ruožų nuo Kauno iki Lietuvos/Latvijos valstybių sienos projektavimo viešieji pirkimai. Abu juos laimėjo ta pati „IDOM“. Pirmajame konkurse dalyvavo 4 konsorciumai, tačiau ispanų pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Ruožo nuo Kauno iki Ramygalos, kurio ilgis sieks 78 km, projektavimo sutartis pasirašyta šiemet balandį. Planuojama, kad projektuojamame ruože Kaunas–Ramygala bus įrengti 7 kelio ir 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 ekotuneliai.

Taip pat jame numatoma sukonstruoti vieną įspūdingiausių inžinerinių objektų visoje Baltijos šalis jungsiančioje vėžėje – net 1,7 km ilgio geležinkelio tiltą per Neries upę. Pasak bendros įmonės „RB Rail AS“ atstovų, „IDOM Consulting, Engineering, Architecture, S.A.U“ turi per 20 m. tradicinio ir greitojo geležinkelio projektavimo patirties, kurią įgijo Europoje, JAV, Vidurio Rytuose ir Afrikoje. Pastaruoju metu kompanija „IDOM“ greitojo geležinkelio projektavimo darbus vykdė Ispanijoje, Lenkijoje, Švedijoje. Iš viso paskelbti 7 iš 11 ruožų detaliųjų techninių projektų viešieji pirkimai. Jie sudaro 57 proc. visos projekto „Rail Baltica“ linijos. Estijoje vykdomas detaliojo techninio projekto pirkimas ruožui nuo Latvijos /Estijos valstybių sienos iki Talino. Latvijoje – dviejų iš keturių ruožų projektavimo pirkimai.

susisiekimas „Rail Baltica“ iki Panevėžio

Impulsas naujiems parametrams

Susisiekimo ministerijos teigimu, jau 2019-ųjų pabaigoje „Rail Balticos“ geležinkelio vėžė nuo Lenkijos/ Lietuvos valstybės sienos bus sujungta su Kauno intermodaliniu terminalu Palemone per Kauno centrinę stotį. „Projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti skiriame išskirtinį dėmesį. Tai ne tik gyvybiškai svarbu regiono verslo plėtrai bei gyventojų patogumui, bet ir tai yra vienas iš prioritetinių objektų, užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą, kariuomenės mobilumą regione“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot ministro, Kauno–Lietuvos/Latvijos valstybės sienos ruožo specialusis planas patvirtintas, žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros eina į pabaigą, todėl laiku atliktas geležinkelio projektavimas suteiktų galimybę 2021 m. pradėti geležinkelio statybos darbus. Gavusi pakankamą europinį finansavimą, Lietuva kitame etape siekia pratęsti „Rail Balticą“ iki Panevėžio.

Pirmasis „Rail Balticos“ etapas Lietuvoje – europinio geležinkelio nuo Lenkijos/Lietuvos valstybės sienos iki Kauno statyba – baigtas 2015 m. spalį. Jo metu buvo pastatytas 123 km ilgio europinio standarto geležinkelis, skirtas keleiviams ir kroviniams vežti. Geležinkeliu keleivių traukiniai gali važiuoti maksimaliu 120, o krovininiai – 80 km/val. greičiu. „Lietuvoje įgyvendintas pirmasis projekto etapas tapo impulsu atsirasti naujiems šio geležinkelio parametrams, kurie ir bus įgyvendinti antrajame „Rail Balticos“ etape“, – paaiškino projekto „Rail Baltica“ direkcijos atstovas Domas Jurevičius. Pasak D. Jurevičiaus, antrasis „Rail Balticos“ įgyvendinimo etapas suskirstytas į 4 ruožus: Kaunas–Lietuvos/Latvijos valstybių siena, Kauno mazgas, Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos/Lenkijos valstybių siena. Jo metu bus pastatytas europinio standarto geležinkelis, kuriuo krovininiai traukiniai galės važiuoti maksimaliu 120, o keleiviniai 249 km/val.

greičiu, išskyrus miesto, urbanizuotas vietoves, kuriose dėl techninių ar aplinkosaugos priežasčių negalima važiuoti maksimaliu greičiu. Ruože Kaunas–Lietuvos/Latvijos valstybių siena bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija. Projektavimo darbus planuojama baigti iki 2021 m. pabaigos. Konkursus rangos darbams atlikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ numato skelbti 2021 m. pradžioje, o 2025 m. užbaigti rangą. 2026-ieji bus skirti geležinkeliui testuoti. Geležinkelio jungtyje Kaunas–Vilnius taip pat bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto linija. Šiemet balandį paskelbtas konkursas parengti specialųjį planą, kuris parodys geležinkelio linijos vietą. 2021 m. numatoma parengti specialųjį planą, bus pradedamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Projektavimas ir ranga turėtų būti baigti iki 2025-ųjų pabaigos. Atkarpoje Kaunas–Lietuvos/Lenkijos valstybių siena bus pastatyta nauja dviejų kelių europinio standarto geležinkelio linija arba rekonstruojama esama geležinkelio linija.

Lietuvoje įgyvendintas pirmasis projekto etapas tapo impulsu atsirasti naujiems šio geležinkelio parametrams, kurie ir bus įgyvendinti antrajame „Rail Balticos“ etape.

susisiekimas

Sudėtingas Kauno mazgas „Kauno mazgas – vienas sudėtingiausių geležinkelio mazgų, per kurį važiuos visi „Rail Balticos“ traukiniai. Šiame ruože bus rekonstruojama esama 1520 mm standarto ir šalia tiesiama nauja europinio standarto geležinkelio linija“, – teigė projekto Lietuvoje direkcijos atstovas. D. Jurevičiaus teigimu, Kauno mazgą sudaro trys atkarpos: Jiesia–Rokai, Rokai–Palemonas ir Palemonas–Kaunas. Ruožas Jiesia–Rokai baigtas rekonstruoti 2018 m. spalį. Gegužės pabaigoje, uždarius eismą, prasidėjo ruožo Kaunas– Palemonas generaliniai rekonstrukcijos darbai. Jų metu vietoj naikinamos Amalių pervažos bus pastatyti net du tuneliai. Nuo Chemijos gatvės, ties Svirplių taku, bus įrengtas tunelis pėstiesiems su automobilių transporto juosta, kuria naudotis galės tik specialiosios transporto priemonės. Tunelį stato Kauno miesto savivaldybė. Už kelių šimtų metrų Palemono link, kur eis Kauno pietrytinis aplinkkelis, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo statyti didžiausią 4 arkų tunelį, skirtą geležinkeliui saugiai kirsti.

16 2019 birželis

Dvi arkos tunelyje bus skirtos skirtingomis kryptimis važiuojantiems automobiliams ir dar po vieną iš šonų pėstiesiems. Automobiliai ir pėstieji geležinkelį galės kirsti ir Palemono bei Marių gatvių sankirtoje įrengtu tuneliu. Šiuo metu abiem tuneliams tiesiamos prieigos. Atliekant rekonstrukcijos darbus visi inžineriniai miesto tinklai, kurie kerta arba eina palei geležinkelį AB „Lietuvos geležinkeliai“ žemės ribose, bus iškelti iš statybos zonos, pakeičiant juos naujais. Bus pastatytos triukšmą mažinančios sienutės, slopintuvai, bėgių antivibraciniai popabėginiai paklotai, keičiami kai kurių pastatų langai.

Įtaka ir nauda Bendras geležinkelio ilgis nuo Varšuvos iki Talino sieks 870 kilometrų. Lietuvoje geležinkelis drieksis 392 kilometrus. Investicijos į projektą viršys 5,7 mlrd. Eur. Anot D. Jurevičiaus, skaičiuojama, kad socialinė ir ekonominė projekto „Rail Baltica“ nauda apytiksliai gali siekti 16,23 mlrd. Eur. Manoma,

kad grąža už kiekvieną investuotą nacionalinio biudžeto eurą sieks 6 eurus. Projektas turės teigiamos įtakos darbo rinkai – 13 tūkst. darbo vietų projekto statybos darbų įgyvendinimo metu ir per 24 tūkst. darbo vietų netiesiogiai susijusiose pramonės šakose. Sumažėjus CO2 emisijai, visų trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – nauda bus vertinama apie 1,8 mlrd. Eur. Keleivių sutaupytas laikas, keliaujant traukiniais, vertinamas 2,4 mlrd. Eur, o sutaupytas laikas gabenant krovinius – 2,9 mlrd. Eur. Mat kelionių trukmė gerokai sutrumpės. Teigiama, kad greitąja geležinkelio vėže iš Kauno Rygą bus galima pasiekti per maždaug 1 val. 35 min., Taliną – per 3 val. 29 min., Varšuvą – per 2 val. 20 min., o kelionė iš Kauno į Panevėžį truks vos 38 min. Labai greitai traukiniu nukeliausime ir iš Vilniaus į Kauną – per 36 minutes. Šalies Vyriausybė šį projektą laiko prioritetiniu plečiant strateginę transporto infrastruktūrą. Lietuva laikosi ambicingo tikslo projektą užbaigti iki 2026 metų.

Užs.

Efektyvus priedas (ceolitas) statybinių medžiagų savybių modifikavimui Statybinių medžiagų modifikavimui kuriamos naujos medžiagos-priedai, keičiantys tiek fizikines-mechanines, tiek chemines medžiagų ir gaminių savyDr. Giedrius Girskas, dr. Ina Pundienė, dr. Modestas Kligys, dr. Jolanta Pranckevičienė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų instituto mokslininkai

Į Lietuvą – iš svetur inijoje, kuri kasmet sunaudoja 7 mln. tonų ceolito, apie 80 proc. šio kiekio panaudojama statybinių medžiagų gamybai. Pagrindinės kryptys, kuriomis vyksta statybinių medžiagų su gamtiniais ceolitais gamyba, yra rišamosios medžiagos, betonai, hidroizoliacinės medžiagos, neautoklaviniai silikatiniai gaminiai. Ceolitų populiarumą lemia mažos jų gavybos ir apdirbimo sąnaudos, paprastas panaudojimas, maža pardavimo kaina. Plačiausiai ceolitą naudoja Kinija – 71,50,

bes. Yra posakis: „nauja tai seniai pamiršta sena“. Jį galima pritaikyti ceolitui. Jau prieš 3000 metų, graikų ir romėnų laikotarpiais, gamtiniai ceolitai (vulkaniniai pelenai, tufai ir trasai) buvo naudojami įvairiems tikslams statybose. Šiandien vienas populiariausių ceolitų pritaikymo būdų – jo panaudojimas statybos pramonėje.

Pietų Korėja – 8,20, Japonija – 5,40, Turkija – 3,60, Slovakija – 3,01, Jungtinės Amerikos Valstijos – 2,89, kitos šalys (Jordanija, Kuba, Rusija ir kt.) – 5,40 procento. Lietuvoje ceolitai statybos pramonėje yra naudojami labai ribotai, pagrindinė to priežastis – šio mineralo Lietuvoje nėra, o atvežimas iš Slovakijos ar Ukrainos didina jo kainą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, bendradarbiaudami su verslu, bando įrodyti šio mineralo naudą, modifikuojant statybines medžiagas tiek natūraliais ceolitais, tiek sintetiniais. Ceolitas išvertus iš graikų kalbos reiškia verdantį akmenį. „Zeo“ – virinti, „lithos“ – akmuo. Tai

ekologiškai švari, inertinė ir netoksiška medžiaga, tinkama naudoti daugelyje pramonės, žemės ūkio, buities, aplinkosaugos sričių, šalinant ekologinių katastrofų padarinius. Ceolitas pirmą kartą buvo paminėtas švedų minerologo Alexo Fredriko Cronstedto 1756 metais. Nuo tada ceolitas buvo pripažintas kaip atskira mineralų grupė. Ilgą laiką į ceolitus buvo žiūrėta kaip į retus mineralus, kadangi nebuvo aptikta didesnių jų radaviečių, todėl ir neturinčių praktinio pritaikymo. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ceolitai yra vieni vertingiausių mineralų pramonėje. Pasaulio mokslininkų nuomone, ceolitai šiuo metu yra vieni perspektyviausių mineralų. Jie

Kinijoje, kuri kasmet sunaudoja 7 mln. tonų ceolito, apie 80 proc. šio kiekio panaudojama statybinių medžiagų gamybai.

Gamtinio ceolito (klinoptilolito) karjeras.

Ceolitų SEM nuotraukos: a) MCM-22 ceolitas; b) A modifikacijos ceolitas; c) erionitas; d) X modifikacijos ceolitas; e) ZSM-5 modifikacijos ceolitas; f) klinoptilolitas

Cementinio mišinio torkretavimas

savo struktūroje turi griežtai apibrėžtų dydžių porų (kanalų) ir vidaus ertmių. Jos yra pralaidžios dideliems katijonams, tokiems kaip natrio, kalio, bario, kalcio ir kitoms, palyginti didelėms molekulėms ir jonų grupėms, pavyzdžiui, vandens molekulėms, amonio, karbonatų ir nitratų jonams. Šie kanalai leidžia jonams ir molekulėms lengvai patekti į ceolito struktūrą ir iš jos pasišalinti, todėl ceolitai dažnai naudojami tirpaluose esančių molekulių arba jonų suskirstymui

pagal dydį. Dėl savo unikalių savybių (kristalinės gardelės ypatumų, cheminės sudėties, didelės jonų mainų talpos (iki 2 mg-ekv/g), molekulinio sieto ir katalitinės funkcijos) gamtiniai ceolitai plačiai naudojami visame pasaulyje pritaikant įvairiose pramonės srityse (chemijos, farmacijos, žemės ūkio ir t. t.). Viena populiariausių ceolitų pritaikymo sričių – statybos pramonė. Siekiant gauti užtikrintų ir geresnių fizikinių-mechaninių, cheminių savybių statybines medžiagas, ceolitus bandoma sintetinti. Sintetiniai ceolitai dažniau naudojami nei gamtiniai, nes yra chemiškai švaresni, jų dalelės vienodesnės. 1862 m. pirmą kartą buvo bandyta sintetinti ceolitą imituojant geologines sąlygas, pagal kurias ceolitai formavosi gamtoje.

Ceolitai – kelių rūšių

Siekiant gauti užtikrintų ir geresnių fizikiniųmechaninių, cheminių savybių statybines medžiagas, ceolitus bandoma sintetinti. Sintetiniai ceolitai dažniau naudojami nei gamtiniai, nes yra chemiškai švaresni, jų dalelės vienodesnės. 18 2019 birželis

1950 m. kompanijoje „Union Carbide“ atliktas ceolito sintetinimas žematemperatūriu režimu iki 100 °C, naudojant šarminių metalų aliumosilikatų gelius. 1960 m. M. R. Barrer ir 1961 m. Denny buvo pirmieji, atlikę ceolitų sintezę, naudodami organinius katijonus vietoj šarminių metalų katijonų. 1962 m. kompanija „Mobil Oil“ užpatentavo sintetinį ceolitą ZSM-5 ir sintetinį ceolitą X, kuris naudojamas naftos produktų kataliziniame krekinge. 1978 m. Grose ir Flanigenas pirmieji užpatentavo ceolito sintetinimą. Asociacijos (angl. International Zeolite Association) duomenų bazės duomenimis, naujai sintetinamų ceolitų skaičius sparčiai didėja: nuo 1970 m. iki šiandien yra žinoma ne mažiau kaip 213 sintetinių ceolitų. Nereikėtų pamiršti, kad sintetiniai ceolitai yra gaunami iš gamybos atliekų, o tai šiandien labai aktualu. Vieni žinomiausių sintetinių ceolitų – A, X, Y, L, ZSM-5, Ω modifikacijos.

Gamtiniai ceolitai pagal kilmę skirstomi į nuosėdinius ir vulkaninius. Nuosėdinės kilmės ceolitai paprastai pasižymi dideliu priemaišų ir mažesniu ceolitinės uolienos kiekiu. Šiems ceolitams būdingas mažas kietumas ir didelis dilumas. Jų pritaikymo galimybės pramonėje yra mažesnes nei vulkanines kilmės ceolitų. Vulkaninės kilmės ceolitai turi didelį kiekį ceolitinių uolienų, taip pat aukštus stiprumo rodiklius. Gamtiniai ceolitai yra skaidrių, bespalvių kristalų pavidalo, o pagal savo sudėtį gali priklausyti bet kuriai kristalografinei sistemai. Jų dydis gali būti nuo kelių centimetrų iki keleto kilometrų. Pagal mineralinę kietumo skalę jų kietumas kinta nuo 3 iki 5, o tankis nuo 1800 iki 2250 kg/m3. Labiausiai paplitę natūralūs ceolitai yra klinoptilolitas, modernitas, heulanditas. Paprastai gamtiniuose ceolituose, be pagrindinio ceolito mineralo, sutinkami ir lydintys mineralai (smėlis, kvarcas, molio mineralai). Pagrindinio ceolito mineralo kiekis yra vienas pagrindinių rodiklių vertinant ceolitinių uolienų grynumą ir kokybę. Gamtoje ceolitai formuojasi sąlyginai neaukštose temperatūrose (iki 250–300 °C) ir esant slėgiui iki kelių tūkstančių atmosferų. Tarp gamtinių ceolitų ypač vertinamas analcimas, kuris formuojasi iš mažai silicio turinčios šarminės magmos aukštesnėje nei 600 °C temperatūroje. Jo randama Užkaukazėje, Kamčiatkoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Islandijoje.

Privalumai akivaizdūs Dėl unikalios porų struktūros gamtiniai ceolitai yra puikūs sorbentai daugeliui neorganinių ir organinių medžiagų. Ceolitai į sorbcinius kanalus gali prasiskverbti tik į tas molekules, kurių dydis

neviršija sorbcinių kanalų dydžio (t. y. nuo 2 iki 9 angstremų). Gamtiniai ceolitai turi aukštą selektyvumą dideliems katijonams, geba sulaikyti vandenį, sunkiųjų metalų junginius ir radionuklidus, prailginti maistinių medžiagų, esančių trąšose, pašaruose ir vaistuose, veikimą. Taip pat dideliu privalumu laikomas jų gebėjimas regeneruotis, dėl ko juos galima naudoti daugiacikliuose režimuose. Ceolitų privalumai: taisyklinga struktūra, didelis vidinis savitasis paviršius (apie 600– 800 m2/g), vienodo dydžio poros, geras terminis stabilumas. Tokia struktūra lemia nemažai naudingų savybių, dėl kurių ceolitai yra taikomi pramonėje: • adsorbcinių – efektyviai absorbuoja įvairias medžiagas iš dujų mišinių ir tirpalų, sunkiuosius metalus iš vandeninių tirpalų ir grunto; • katijonitinių – silpnai prijungti katijonai vidiniuose porų ir atvirų kanalų paviršiuose gali būti pakeičiami kitais katijonais; • katalitinių – kristalinės gardelės porose esančių molekulių aktyvacijos energija kai kuriose reakcijose mažėja. Ceolitai pasižymi dideliu sorbcijos greičiu, dažnai naudojami tirpaluose esančioms molekulėms arba jonams suskirstyti pagal jų dydį. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sorbentų naudojimą, yra kaina. Pigiausi yra sorbentai, kurių arba reikia mažai, arba jų gausu gamtoje. Bene geriausiai tokius reikalavimus atitinka ceolitai. Ceolitų regeneracija taip pat yra svarbi jų savybė. Kaitinant ceolitus iki santykinai aukštos temperatūros (400–450 °C), galima grįžtamai pašalinti adsorbuotą vandenį, nesuardant karkaso.

Statybos pramonėje plačiai naudojami tiek gamtiniai (klinoptilolitas, mordenitas, filipsitas, ernonitas, šabazitas, ir kt.), tiek specialiai kuriami sintetiniai (A, X, Y, L, ZSM-5 ir kt.) ceolitai. Dar neseniai jie buvo naudojami kaip mažo tankio izoliacinės medžiagos, kaip priedai pucolaninio cemento ir hidraulinių cementų, atsparių cheminiam poveikiui, gamyboje. Pastaruoju metu ceolitus sėkmingai naudoja branduolinės energetikos statiniuose, kadangi jie yra atsparūs degradacijai ir pigesni nei specialiosios dervos. Ceolitai greitai reaguoja su cementu ir stiklu, taip sukurdami tvirtesnes betonines saugyklas, skirtas radioaktyviosioms medžiagoms. Platesnį ceolito naudojimą lemia vietinės sąlygos ir išlaidos. Labiausiai ceolitus statybinėje pramonėje naudoja gaminant: • didelio stiprumo betonus; • silikatines plytas; • sausuosius mišinius ir specialius drėgmę sugeriančius tinkus. • Taip pat ne mažiau populiaru naudoti ceolitus: • cemento taupymo tikslais ir siekiant sumažinti betono trūkinėjimą; • cemento tešlos rišimosi greitiklį; • mišinių savitojo paviršiaus didinimui; • padidinti cemento markę per 30–40 vienetų; • gaminamo cemento markei padidinti; • kaip užpildus, užtikrinančius mišinių nesusigulėjimą; • kaip kalkių – ceolito rišiklio komponentą gaminant autoklavinius ir ne autoklavinius silikatbetonius; • kaip gipso-cemento-pucolaninio rišiklio komponentą betono gaminiuose.

Lietuvoje pucolaninių medžiagų pasirinkimas nedidelis, jų panaudojimas statybinėse medžiagose nėra paplitęs, tačiau tokių medžiagų pritaikymas turi akivaizdžią naudą. Ekologiškai švarios ceolito uolienos gali būti sėkmingai naudojamos aukštos kokybės statybiniuose gaminiuose vystant statybos sektorių Lietuvoje.

Ceolitų privalumai: taisyklinga struktūra, didelis vidinis savitasis paviršius (apie 600–800 m2/g), vienodo dydžio poros, geras terminis stabilumas.

susisiekimas

Rusnės estakados statybų finišas

Šilutės rajone šiemet gegužę oficialiai atidaryta vadinamoji Rusnės estakada atvėrė Audronė FILIMANAVIČIENĖ

rusniškiams kelią į Lietuvą. Taip naujojo statinio svarbą, užtikrinant vietos gyventojų susisiekimą per kasmetinius potvynius, apibūdino Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Projektas pagal planą

įgyvendintas pagal planą ir potvyniai neturės jokios įtakos eismui. „Automobiliai ir pėstieji galės naudotis nauju statiniu, kuris užtikrins saugesnį ir patogesnį susisiekimą“, – pabrėžė V. Andrejevas.

nisterijos (Kelių direkcija) pasirašė su konkursą laimėjusiu rangovų konsorciumu.

„Šiandien oficialiai atidarėme Rusnės estakadą. Sveikinu rusniškius, kurie nenuleido rankų, ilgus metus kovodami už teisę turėti saugią sąsają su Lietuva. Lankiausi Rusnėje ir prieš metus, kai statybos tik prasidėjo. Džiaugiuosi, kad darbai vyko sklandžiai ir buvo užbaigti kaip planuota – per metus. Naujoji estakada reiškia ir naujas ekonomines galimybes kraš-

Estakadą statę kelininkai užsakovo lūkesčius pranoko su kaupu – statybos darbai visiškai atlik-

tui“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje džiugia žinia pasidalijo susisiekimo ministras

Vietos gyventojų gyvenimo kokybė akivaizdžiai pagerės, nes susisiekimas jiems nebekels rūpesčių,

ti, aplenkiant grafikus. Eismas estakada virš kelio Šilutė–Rusnė ruožo buvo paleistas dar prieš viaduko atidarymą.

Rokas Masiulis. Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas patvirtino: Rusnės estakados projektas

kaip būdavę anksčiau. Per potvynius rusniškiams nebereikės baimintis, ar įvykus nelaimei pas juos laiku atvyks medikai, ugniagesiai-gelbėtojai, policija.

20 2019 birželis

egužės 15-ąją baigėsi Rusnės estakados statybų sutartis, kurią prieš 8 mėnesius Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo mi-

Potvynių kaina

susisiekimas

Kokia nors citata Kokia nors citata Kokia nors citata Kokia nors citata Kokia nors citata Kokia nors citata Kokia nors citata Kokia nors citata Kokia nors citata / Dalia DROBNIENĖ /

Estakadą statę kelininkai užsakovo lūkesčius pranoko su kaupu – statybos darbai visiškai atlikti, aplenkiant grafikus.

šenę. Perkėlimai per užliejamą ruožą šalies biudžetui kasmet atsieidavo po maždaug ketvirtį milijono eurų.

„Kauno tiltų“ nuotr.

Rusnės seniūnės D. Drobnienės teigimu, vietos gyventojai pradeda gyvenimą tarsi nuo balto lapo. Svarbiausia – nuo šiol rusniškiai gali jaustis visaverčiais Lietuvos gyventojais. Priverstinės izoliacijos nebeliko. Paskutinį kartą tokį didelį džiaugsmą vietos bendruomenė jautė sovietmečiu, kai 1974 m. buvo atstatytas tiltas per Atmatos upę. Asfaltuotas kelias Šilutė–Rusnė, kuriame jau stovi estakada, yra vienintelis, vedantis į unikalų Lietuvos kampelį. Šį kelią dažniausiai 40 dienų per metus, pavasarį ir rudenį, užliedavo Atmatos upės potvynis. Tada jis lengvaisiais automobiliais tapdavo nepravažiuojamas. Kelią periodiškai užliedavę potvyniai bandydavo ne tik atskirtų nuo pasaulio rusniškių kantrybę, bet ir tuštindavo valstybės ki-

Rusnės estakada yra vienas ilgiausių tokių inžinerinių statinių Lietuvoje.

Laukimo dešimtmečiai

Nors rusniškiai dėl birželio 3-ąją prasidėjusių kelio Šilutė–Rusnė sankasos sutvirtinimo darbų dar patirs šiek tiek nepatogumų, tai jau paskutinis kartas – ateityje esą gyvenimas tik gerės.

22 2019 birželis

Nors startas Rusnės estakados statybai buvo duotas 2018-ųjų birželio 22 d., jau mėnesio pradžioje, gavus statybos leidimą, buvo pradėti kelio Šilutė–Rusnė rekonstravimo ir estakados užliejamame kelio ruože statybos parengiamieji darbai. Rusniškiai šio istorinio momento laukė dešimtmečius. Pernai statybvietėje buvo įbetonuota kapsulė su laišku ateities kartoms apie Rusnę – vienintelį Lietuvos miestelį saloje Nemuno deltoje, garsėjantį gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis bei potvyniais ir valdžios dovana Pamario krašto žmonėms valstybės atkūrimo šimtmečio proga. Laiške taip pat užsiminta apie Kelių direkcijos pasirašytą sutartį su konkursą laimėjusiu rangovu dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,401 iki 7,363 km rekonstrukcijos darbų ir estakados užliejamame šio kelio ruože nuo 6,190 iki 6,940 km naujos statybos. Sutartyje numatyta, kad rekonstruojamame 5 km ilgio kelio ruože bus įrengta nauja kelio

dangos konstrukcija, atsižvelgiant į Šilutės rajono turizmo ir rekreacijos poreikius, ties rekonstruojamu keliu ir per estakadą bus nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas. Pasak Kelių direkcijos vadovo V. Andrejevo, konkurso laimėtojas buvo išrinktas iš 5 pasiūlymus pateikusių dalyvių.

Vienas ilgiausių statinių Rusnės estakada yra vienas ilgiausių tokių inžinerinių statinių Lietuvoje. Tai pačiame žemiausiame kelio Šilutė–Rusnė ruože pastatyta gelžbetoninė sijinė 460 m ilgio dviejų eismo juostų estakada. Bendras ilgis su numatomomis prieigomis – rekonstruota kelio Šilutė–Rusnė atkarpa ir įrengtais dviračių bei pėsčiųjų takais ateityje sieks 750 metrų. Rangovams teko gerokai paplušėti, kol įrengė viaduką, iškilusį ant 416 spaustinių polių. Čia sumontuotos 64 kolonos, 16 rėmsijų ir 170 perdangos sijų. Įspūdingi ir kiti skaičiai – monolitinėms konstrukcijoms sunaudota 5 tūkst. 250 t betono, 208 t armatūros. Šią sujungus į vieną strypą

„Kauno tiltų“ nuotr.

susisiekimas

komentaras susidarytų per 130 km ilgis. Ant estakados įrengtas kilometras apsauginių kelio atitvarų. Statybos metu buvo ribojamas transporto priemonių greitis, kad gyventojai galėtų patekti į Rusnę, Šilutę ir aplinkinius kaimus. Eismas esamu keliu Šilutė–Rusnė (ruože nuo 6,20 iki 7,20 km) buvo laikinai uždarytas ir nukreiptas įrengtu laikinu 850 m ilgio ir 6 m pločio aplinkkeliu. Statybos darbus spartino ir palankūs orai. Statybininkai tuo ypač džiaugėsi. Neliko skolingi ir gyventojai. Pavyzdžiui, kai pernai spalio 19 d. buvo uždėta paskutinė sija, gyventojai darbininkus pavaišino karšta namine sriuba ir, seniūnės D. Drobnienės iniciatyva, pažadėjo statybininkams numegzti vilnones kojines.

Iki metų pabaigos Nors Rusnės gyventojai labai džiaugiasi estakados statybomis, tai dar ne viskas. Su nekantrumu laukiama dar vieno infrastruktūros objekto statybų pabaigos – 3,5 km ilgio kelio Šilutė–Rusnė atkarpos nuo estakados iki Kazio Griniaus tilto rekonstrukcijos. Metų pradžioje Kelių direkcija paskelbė naują konkursą statyboms, o balandį paaiškėjo ir kelio Šilutė–Rusnė žemės sankasos stiprinimo darbus atliksianti įmonė. Kelių direkcija informavo, kad vienintelio kelio į Rusnę atkarpoje bus įrengta nauja dangos konstrukcija, nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas, taip pat bus atliekami to paties kelio ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbai. Rusnės estakados statybos ir kelio sutvirtinimo darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis. Planuojama, kad paties kelio sankasos stiprinimo darbai vyks iki šių metų pabaigos, jų metu kartais bus ribojamas eismas. Anksčiau skelbta, kad bendra projekto vertė sieks apie 10 mln. eurų, tačiau dėl papildomų darbų ji išaugo iki maždaug 17 mln. eurų. „Estakada jau važiuojame, tad potvyniai mums nebebaisūs. Dabar prasidėjo kelio renovacija, tad iki metų pabaigos dar gyvensime reguliuojami šviesoforų. Kai kelio rekonstrukcijos darbai neleis, į Šilutę važiuosime arba 20 km ilgio Sausgalvių regioniniu aplinkkeliu, arba vietos 8 km žvyrkeliu, – patikslino Rusnės seniūnė. Anot D. Drobnienės, nors rusniškiai dėl birželio 3-ąją prasidėjusių kelio Šilutė–Rusnė sankasos sutvirtinimo darbų dar patirs šiek tiek nepatogumų, tai jau paskutinis kartas – ateityje esą gyvenimas tik gerės.

Privalumas – sukaupta patirtis Birželio 3 d. tiltų statybos uždaroji akcinė bendrovė „Tilsta“ pradėjo valstybinės reikšmės kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožo nuo 2,425 iki 5,820 km žemės sankasos stiprinimo darbus, kuriuos numatoma užbaigti iki šių metų pabaigos.

Geriausias pasiūlymas Bendrovė „Tilsta“ laimėjo šių metų pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) skelbtą tarptautinį atvirą konkursą, kuriame dalyvavo trys tiekėjai. Pasiūlymai buvo vertinti pagal ekonominį naudingumą ir šiuos kokybinius kriterijus: darbų atlikimo terminą mėnesiais nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo, papildomą statinio garantinio termino trukmę metais, valandinį atlyginimą pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams ir kainą. Konkurso laimėtoja „Tilsta“ pateikė pagal kainos ir kokybės kriterijų santykį geriausiai įvertintą pasiūlymą, tad šiemet kovo 29 d. bendrovė „Tilsta“ su užsakove LAKD pasirašė rangos sutartį, kurios vertė – 6,3 mln. eurų su PVM. Kelio sutvirtinimo darbai finansuojami Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšomis. Pirkimas dėl žemės sankasos stiprinimo darbų buvo paskelbtas po to, kai paaiškėjo, kad po rekonstruojamu kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė ruožu nuo 2,425 iki 5,820 km yra durpių, kurias būtina iškasti arba pritaikyti sankasos stiprinimo būdus, nes ant minkštos žemės pakloti kelio pagrindą nebūtų įmanoma. Projekto metu bus įrengta daugiau nei 15 tūkst. betoninių polių ir visa žemės sankasa bus sustiprinta vokiškais inovatyviais geosintetiniais tinklais. Tokio ilgio kelias, kuriame reikia pritaikyti minėtus sankasos stiprinimo metodus, vienas ilgiausių ir sudėtingiausių Lietuvos teritorijoje.

Kokybės politika „Savo veiklą grindžiame kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos politika“, – sako „Tilstos“ direktorius Gediminas Gribulis. Bendrovės sėkmės garantas – per 60 metų sukaupta patirtis ir atsakingas požiūris į darbą. Visa tai leidžia įgyvendinti pačius sudėtingiausius projektus. Įmonė yra pastačiusi ir suremontavusi per 120 įvairiausių tiltų, viadukų, estakadų ir tunelių. Vien Vilniuje per Neries upę pastatyti 9 tiltai. Dėl „Tilstos“ daugybė viadukų pastatyta magistralėse Vilnius–Kaunas, Vilnius–Panevėžys, Vilnius–Minskas, pastatyti ir rekonstruoti tiltai per Žeimenos, Meros, Vilnelės, Vokės, Šventosios, Spenglos, Luknos, Lakajos, Padubingės, Merkio, Obelio, Juodosios Beržės, Gaujos, Visiučios, Nemuno, Rungos upes ir upelius. Vilniaus pietiniame ir vakariniame aplinkkeliuose pastatyti viadukai, tuneliai, tiltai, atraminės sienas – taip pat bendrovės „Tilsta“ nuopelnas. Įmonė dalyvavo tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ir europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektuose, sostinėje pastatė Karaliaus Mindaugo tiltą, estakadą Laisvės prospekte. Čia įdiegtos sertifikuotos kontrolės sistemos. Visi darbai atliekami kokybiškai, laikantis visų techninių ir technologinių reikalavimų, tiksliai pagal visus parametrus ir nustatytais terminais. Bendrovė disponuoja pažangia tiltų statybos technika ir įranga, tad statant įvairias susisiekimo komunikacijas „Tilstai“ nėra neįveikiamų iššūkių.

susisiekimas

Kelių infrastruktūros inovacijos Valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros srityje pasitelkiama vis daugiau inovatyvių Audronė FILIMANAVIČIENĖ

sprendimų. Naujosios kartos diagnostikos įranga, kurią Lietuva įsigijo pirmoji iš Baltijos šalių, jau nuo pavasario padeda valdyti kelių asfalto dangų būklę statybos metu ir garantiniu bei projektiniu laikotarpiu. Apie įdiegtas ir planuojamas inovacijas šalies keliuose kalbamės su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotoju Aivaru Vilkeliu.

Statistikos duomenimis, greičio viršijimas yra viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Greičio matuokliai įvardijami kaip efektyvi priemonė, skatinanti vairuotojus neviršyti leistino greičio. Kas naujo šioje srityje? Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos, dar vadinamos sektoriniais greičio matuokliais. Šios sistemos skaičiuoja vidutinį transporto priemonių greitį. Greičio palaikymo sistemų tikslas – užtikrinti eismo saugumą ir skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu.

Greičio matuoklius išskirčiau į dvi grupes. Tai VGM – vidutinio greičio matuokliai ir MGM – momentiniai greičio matuokliai. VGM greitį matuoja tam tikrame ruože ir skatina vairuotojus nuolatos laikytis saugaus greičio. Šie matuokliai yra efektyvesni už MGM, nes vairuotojus drausmina labiau – jie yra priversti saugaus greičio paisyti nuolat gerokai ilgesnėje kelio atkarpoje. Formuojant vairuotojų įpročius važiuoti lėčiau, MGM yra mažiau efektyvūs. Mat šie greičio matuokliai verčia vairuotojus pristabdyti transporto priemones tik tam tikrame kelio taške. Tačiau MGM naudingesni konkrečiose vietose,

kuriose reikia apriboti greitį, tarkim, prie autobusų stotelių arba keleto staigių kelio vingių. Iki 2020 m. Lietuvos keliuose planuojama įrengti 130 vidutinio greičio kontrolės ruožų, kuriuose numatoma 260 vidutinio greičio matuoklių ir 70 momentinių greičio matuoklių. Kokias dar sistemas, be greičio palaikymo, galėtumėte nurodyti ir trumpai apibūdinti jų veikimą? Norėčiau paminėti daugiafunkcę pažeidimų kon trolės sistemą, kuri atlieka bent kelias svarbias

LAKD nuotr.

Kintamos informacijos ženklai naudojami tais atvejais, kai eismo dalyvius norima įspėti apie prastas eismo sąlygas ir riboti leistiną didžiausią greitį.

24 2019 birželis

susisiekimas

funkcijas, ir atstumo tarp transporto priemonių nustatymo sistemą. Daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema keliuose nustato transporto priemonių gabaritus, atlieka techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo bei kelių naudotojo mokesčio ir leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais sunkiasvore ir (ar) didžiagabarite transporto priemone kontrolę. Pažeidimus kontroliuoja Lietuvos transporto saugos administracija. Atstumo tarp transporto priemonių nustatymo sistema kitaip dar vadinama atstumo palaikymo sistema. Šiuo metu veikia dvi tokios sistemos kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 59,71 km ir 61,73 km. Jos realiu laiku nustato atstumą tarp transporto priemonių ir saugaus atstumo nesilaikymo tarp judančių transporto priemonių faktą ir apie tai informuoja atstumo

Mūsų žiniomis, naujosios technologijos – išmaniosios sistemos – naudojamos ne tik saugiam eismui užtikrinti ar pažeidimų kontrolei vykdyti, bet ir kelių statybai bei priežiūrai.

nesilaikantį eismo dalyvį. Faktinį atstumą tarp transporto priemonių sistema atvaizduoja kintamos informacijos žen kle. Jei tarp transporto priemonių laikomasi saugaus atstumo, šio fakto reikšmė rodoma žalia spalva. Nesilaikant saugaus atstumo, reikšmė rodoma raudonai, įjungiami dėmesį atkreipiantys

viau panaudoti kelių plėtrai ir remontui skiriamas lėšas bei pagerinti šalies kelių kokybę.

švyturėliai. Kokiais atvejais keliuose statomi kintamos informacijos ženklai?

ci alia programine įranga gali automatizuotai nustatyti kelio dangos nelygumus, identifikuoti ir klasifikuoti dangos pažeidimus, taip pat sugeneruoti erdvinį 3D kelio dangos modelį. Tai pa-

Tokie ženklai naudojami tais atvejais, kai eismo dalyvius norima įspėti apie prastas eismo sąlygas ir riboti leistiną didžiausią greitį. Kintamos informacijos ženklai statomi ir au-

dės greičiau planuoti kelių remontą, sumažinti remonto darbų projektavimo išlaidas ir pagerinti galutinio projekto kokybę. Iki minimumo sumažės žmogaus įtaka, nustatant ir vertinant kelių būklę.

tomagistralėse esančiose vieno lygio sankryžose. Jie reikalingi įspėti eismo dalyvius apie iš šalutinio kelio išvažiuojančias arba apsisukan-

Statybos metu modernūs 3D jutikliai leis automatiškai įvertinti, ar danga atitinka projekto reikalavimus. Garantiniu laikotarpiu nuolatinis

čias transporto priemones. Šiuo ženklu eismo dalyvis informuojamas, kad būtina sumažinti didžiausią leistiną greitį. Kartu norėčiau paminėti, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio platinamos tik elektroninės vinjetės, kurias galima užsisakyti specialiose interneto svetainėse, taip pat įprastose popierinių vinječių platinimo vietose. Elektroninė mokėjimo už kelius sistema labai patogi vairuotojui, nes jis pats gali nustatyti mokesčio galiojimo pradžios laiką, jam nebereikia vykti į degalines ar kitas vinječių pardavimo vietas. Nebeliko ir lipduko ant transporto priemo-

kelio dangos paviršiaus patikrinimas leis nustatyti defektus, taip pat įvertinti kelius prižiūrinčių įmonių darbų kokybę. Iki šiol magistraliniai keliai buvo tiriami kas 2–3 metus, o krašto ir rajoniniai – dar rečiau. Naudodami naują įrangą, per metus galime ištirti visus asfaltuotus kelius, arba per 15 tūkst. kilometrų. Yra ir daugiau šios įrangos pranašumų. Nauja tyrimų įranga leis padidinti kelių projektavimo, statybų ir remonto darbų našumą ir efektyvumą, sumažins remonto darbų sąnaudas. Kasmetinė dangos būklės tyrimo duomenų

nės stiklo – kontrolė vykdoma nuskaitant transporto priemonės valstybinį numerį. Taip taupomi gamtos, laiko, žmogiškieji ištekliai.

analizė pagelbės darbuotojams ieškant inžinerinių sprendinių, didinančių kelio ilgaamžiškumą.

Tikrai taip. Gegužės mėnesį į šalies kelius išriedėjo mobilioji kelių būklės tyrimo laboratorija, kuri pradėjo skenuoti visą asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Tai naujos kartos įranga, kuri nustatomų asfalto dangos parametrų kiekiu ir jų charakteristikomis yra viena moderniausių pasaulyje. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos valstybių, įsigijusi šią pažangią įrangą. Naujos technologinės kartos kelių tyrimo įranga padės valdyti kelių asfalto dangų būklę ne tik statybos metu ir garantiniu laikotarpiu, bet ir dangos projektiniu etapu. Ji leis efekty-

Į šalies kelius išriedėjo mobilioji kelių būklės tyrimo laboratorija, kuri pradėjo skenuoti visą asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių tinklą.

Koks išskirtinis šios naujosios įrangos pranašumas? Šiuolaikiniai daugiafunkciai 3D lazeriniai jutikliai kartu su inercinio judėjimo įrenginiais ir spe-

LAKD nuotr.

susisiekimas

„Via Balticos“ perspektyva: mirties ar gyvybės kelias? Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pozicija tvirta Audronė FILIMANAVIČIENĖ

ir nepajudinama – tarptautinė automagistralė „Via Baltica“ turi atitikti aukščiausius saugumo reikalavimus, būti saugi ir patogi visiems eismo dalyviams. Svarbiausias joje atliekamų rekonstrukcijos darbų tikslas – atsikratyti klijuojamos mirties kelio etiketės.

Penki kelio ruožai ia Baltica“ – labai svarbi Lietuvos transporto arterija šiaurės–pietų kryptimi. Įgyvendinamas projektas tarptautiniu aspektu apima Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją ir Suomiją, nes šių šalių teritorijomis eina transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelias E67. Šiame kelyje gausu tarptautinio eismo, nes juo transporto srautas vyksta nuo Prahos iki Helsinkio per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) direktoriaus Vitalijaus Andrejevo, projektas „Via Baltica“

„V

Tarptautinis transporto koridorius „Via Baltica“ mūsų šalyje susideda iš 5 valstybinės reikšmės magistralinių kelių atkarpų: Kaunas– Marijampolė–Suvalkai; Vilnius–Kaunas–Klaipėda; Panevėžys–Aristava–Sitkūnai; Panevėžio aplinkkelis ir Panevėžys–Pasvalys–Ryga. Bendras kelio ilgis Lietuvoje siekia 274 kilometrus. Eismas šiame kelyje, kuris driekiasi nuo Lenkijos valstybės sienos pietuose iki Latvijos valstybės sienos šiaurėje, labai intensyvus. Kol kas Lietuvoje nėra kito transporto koridoriaus, kuriuo šiaurės–pietų kryptimi kroviniai būtų vežami tokia didele apimtimi, kokia jie gabenami automagistrale „Via Baltica“.

finansuojamas šalies biudžeto ir europinėmis lėšomis. Tikimasi, kad baigti kelio rekonstrukcijos

Atsikratys juodojo šleifo

darbai paskatins verslo plėtrą, gyventojams leis greičiau ir patogiau susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais.

Šiuo metu bene didžiausias dėmesys skiriamas avaringiausiam magistralės „Via Baltica“ ruožui – kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai atkarpai

26 2019 birželis

nuo 56,83 iki 97,06 kilometro. Kelių direkcijos atstovai įsitikinę: šiame ruože privalu diegti pažangius sprendimus, nes priešingu atveju jis ir toliau liks mirties keliu. Anot LAKD direktoriaus V. Andrejevo, įrengiant šią „Via Balticos“ atkarpą, vadovaujamasi pagal Vokietijos, Nyderlandų ir kitų pažangių Europos šalių praktiką sukurtu Kelių techniniu reglamentu. „Mūsų žiniomis, pagal minėto reglamento nuostatas „Via Baltica“ savo šalies teritorijoje planuoja rekonstruoti ir lenkai, tad vienodos automagistralės galime tikėtis ne tik abipus sienos, bet ir per visas šalis“, – paaiškino Kelių direkcijos vadovas. Šiame kelio ruože bus įrengti jungiamieji keliai, kad jais saugiai ir nestabdant pagrindinio srauto būtų galima pasiekti kitus infrastruktūros objektus. Pagrindiniame kelyje atsiras būtinos nuorodos, taip pat – ir į degalines.

Pasak V. Andrejevo, jungiamieji keliai suteiks vienodas sąlygas visiems verslo atstovams, galbūt paskatins verslo plėtrą. Pasaulio praktika rodo, kad prie įrengiamų jungiamųjų kelių atidaromos kavinės, statomos poilsio aikštelės ir nakvynės vietos, kita infrastruktūra. Tokiu būdu kuriamos ir naujos darbo vietos.

Kelio ruožas taps automagistrale LAKD atstovų teigimu, po rekonstrukcijos kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai tiesiamas ruožas nuo 56,93 iki 97,06 km atitiks visus greičio ir saugumo standartus bei taps automagistrale. Tranzitinis eismas bus atskirtas nuo vietinio, įrengtos 4 eismo juostos ir jungiamieji keliai, skiriamosios juostos, skirtingų lygių sankryžos. Pagrindiniu keliu bus leidžiama važiuoti 130 km/val. greičiu, jungiamaisiais – 90 km/val. Statistikos duomenimis, 2001–2017 m. šiame ruože užregistruoti 256 eismo įvykiai, kurių metu sužeisti 332 ir žuvo 79 žmonės, arba beveik 20 proc. visų žuvusių eismo dalyvių kelyje „Via Baltica“ analogišku laikotarpiu. Pernai šioje kelio atkarpoje užfiksuota 11 techninių eismo įvykių, iš kurių 6 – transporto priemonių ir 3 susidūrimai su gyvūnais. Tikimasi, kad rekonstravus vieną intensyviausių kelio ruožų Lietuvoje, bus išvengta transporto priemonių susidūrimų sankryžose, taip pat su gyvūnais. Įrengus skiriamąją juostą, bus panaikinta priešpriešinio susidūrimo galimybė lenkiant. Skaičiuojama, kad bendras eismo įvykių skaičius turėtų sumažėti apie 70 procentų. Projektas finansuojamas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Preliminari jo vertė – 300 mln. Eur. Rangos darbus numatoma pradėti 2021 metais. Įgyvendinant projektą nuosekliai, planingai, išlaikant procedūrinius reikalavimus, jis turėtų būti baigtas 2025-aisiais.

Baigti darbai ir planai Iki 2018 m. pabaigos buvo rekonstruotas kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 17,24–56,83 km ruožas. 156 mln. Eur vertės atnaujintas automagistralės „Via Baltica“ ruožas Kauno, Prienų, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybėse buvo rekonstruotas pagal automagistralės techninės kategorijos reikalavimus su skiriamąja juosta ir šalia magistralinio kelio nutiestais jungiamaisiais keliais. Taip pat buvo įrengtos sankirtos, skirtingų lygių sankryžos, žiedinės sankryžos jungiamuosiuose keliuose, viadukai, tuneliniai viadukai. Be to, buvo diegiamos aplinkosaugos priemonės: triukšmą slopinančios

užtvaros, želdiniai, tvoros ir barjerai gyvūnams, praėjimai gyvūnams ir varliagyviams. Pagal projektą buvo įrengtas apšvietimas, rekonstruoti inžineriniai tinklai – elektros, aukštos įtampos, ryšių linijų, lietaus nuotekų nuleidimo ir žinybiniai tinklai, pertvarkytos melioracijos sistemos šalia kelio. Šiuo metu tęsiami „Via Balticos“ rekonstrukcijos darbai kelyje A17 Panevėžio aplinkkelyje. Rekonstruojant ruožą, įrengiama papildoma reversinė eismo juosta (2+1), jungiamieji keliai, rekonstruojami tiltai, viadukai, tuneliniai viadukai, inžineriniai tinklai, statomi tuneliniai pravažiavimai, įrengiamas apšvietimas. Visame ruože veiks greičio valdymo ir įspėjimo sistemos –

24 vietose įrengiami kintamosios informacijos ženklai. 2+1 kategorijos kelias – tai specifinis kelio profilis, kurį sudaro 3 eismo juostos: 2 eismo juostos viena važiavimo kryptimi ir 1 eismo juosta kita. Kas kelis kilometrus tos pačios krypties juostų skaičius kinta iš vienos į dvi ir atvirkščiai. Priešpriešiniai transporto srautai yra atskiriami kelio atitvarais, taip eliminuojant priešpriešinius susidūrimus, kurie yra vieni pavojingiausių. Tokiame kelyje sudaromos optimalios lėtesnio transporto lenkimo sąlygos. Vertinant užsienio šalių patirtį, nustatyta, kad, įrengus 2+1 kelią, eismo įvykių, per kuriuos žūva žmonės, skaičius sumažėja apie 35–40 procentų.

28 2019 birželis

„Vilniaus plano“ vizual.

sprendimas

„Vilnius Connect“: naujas puslapis geležinkelio stoties istorijoje Parengė Kristina BUIDOVAITĖ

Dar praėjusiais metais bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir sostinės savivaldybė pristatė idėją 20 hektarų teritoriją tarp Geležinkelio ir Pelesos ga tvių paversti daugiafunkciu verslo ir mobilumo centru, kuriame atsirastų vietos biurams, prekybos ir paslaugų teikėjams. Čia turėtų persikelti ir pačių „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė.

„Vilnius Connect“ pavadintas daugiafunkcis verslo ir mobilumo centras taps modernių biurų, prekybos, paslaugų ir pramogų parku.

Geležinkelio stoties teritorijoje ketinama sukurti naują ir modernią autobusų stotį.

ilnius Connect“ pavadintas daugiafunkcis verslo ir mobilumo centras taps modernių biurų, prekybos, paslaugų ir pramogų parku, kuriame įsikurs verslas ir kitos organizacijos, ketinama išplėsti pėsčiųjų ir žaliąsias erdves, užtikrinti greitą ir patogų mobilumą visomis transporto rūšimis. Geležinkelio stoties teritorijoje ketinama sukurti naują ir modernią autobusų stotį. Abi stotys būtų sujungtos viena požemine pėsčiųjų ašimi, o toks sprendimas būtų itin patogus keliautojams. Vilniaus geležinkelio stoties modernizavimo projektą ketinama vystyti etapais. Per pirmąjį

„V

Naujajam mobilumo centrui išskirtinumo suteiks ir planuojamos europinės geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“.

projekto etapą planuojami biurai, kuriuose numatoma „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė, į naujus biurus svarstys persikelti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Įvairias transporto rūšis sujungsiantis cen tras „Vilnius Connect“ atitiks Berlyno, Frankfurto, Vienos geležinkelio stočių koncepciją, kai vienoje vietoje galima gauti platų paslaugų spektrą: maitinimą, apsistojimą, biuro nuomą. Naujajam mobilumo centrui išskirtinumo suteiks ir planuojamos europinės geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“, kuris Vilnių sujungs su Kaunu, Panevėžiu, Varšuva, Ryga, Talinu, Pernu ir Helsinkiu. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asoci acijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus teigimu, Vilniaus stoties rajonas yra perspektyvus, jį pamažu atranda nekilnojamojo turto vystytojai ir žmonės, kurie dairosi naujų investicinių projektų.

30 2019 birželis

„Vilniaus plano“ vizual.

Įvairias transporto rūšis sujungsiantis cen tras „Vilnius Connect“ atitiks Berlyno, Frankfurto, Vienos geležinkelio stočių koncepciją.

sprendimas

Stoties rajonai turi didelį ekonominį ir turto vertės augimo potencialą. Žinoma, aukštai gyvenimo kokybei reikia infras truktūros, greito ir patogaus susisiekimo su miesto centru, šiuolaikinių paslaugų. Vilnius stoties rajonas turi didelį potencialą vystytis, sujungti verslo ir žmonių poreikius. / Mindaugas STATULEVIČIUS / „Manau, kad rajonas nepelnytai buvo primirštas. Praktika kitose šalyse rodo, kad stoties rajonai turi didelį ekonominį ir turto vertės augimo potencialą. Žinoma, aukštai gyvenimo kokybei reikia infrastruktūros, greito ir patogaus susisiekimo su miesto centru, šiuolaikinių paslaugų. Vilnius stoties rajonas turi didelį potencialą vystytis, sujungti verslo ir žmonių poreikius“, – teigė M. Statulevičius. „Pavyzdžiui, Frankfurte, netoli centrinės stoties, biurai yra paklausūs ir jų populiarumas di-

delis, nes viskas sukoncentruota vienoje vietoje – patogi susisiekimo infrastruktūra, biurai, viešbutis, parduotuvės ir panašiai. Modernūs susisiekimo centrai traukia verslą, o šis pagal jų generuojamą srautą plečiasi, kuria naujas paslaugas“, – sakė nekilnojamojo turto ekspertas. Viziją, kaip galėtų atrodyti Vilniaus geležinkelio stoties teritorija, pristatė Vilniaus miesto savivaldybės projektavimo įmonė „Vilniaus planas“.

interjeras

Interjero idėja – atnešti dalelę Prancūzijos. 32 2019 birželis

Leono Garbačausko nuotr.

interjeras

iuolaikiškas baro istorijos tęsinys Kristina BUIDOVAITĖ

Lietuvių architektėms Miglei Surdokaitei ir Sandrai Marijai Sabaliauskaitei patikėta užduotis – suprojektuoti baro „Le Kiki“ Rygoje interjerą konkretaus ploto erdvėje. Lietuvių kurtas interjeras – modernus ir drąsus, su idėja į interjerą atnešti dalelę Prancūzijos.

Dėmesys spalvoms ir detalėms astatas, kuriame įsikūrė baras „Le Kiki“, yra Rygos istoriniame senamiestyje, griežtai saugomas paveldosaugininkų. Iki prasidedant baro „Le Kiki“ istorijai, čia veikė klubas „Pashkevich jazz Club Riga“, tad patalpų iš esmės neteko keisti, tik sukurti naują erdvių vaizdą. Interjero architekčių pasirinkta koncepcija – kokteilių baras su naktinio klubo nuotaika. Kadangi baro erdvė nedidelė – 80 kv. metrų, pagrindiniai pokyčiai, kurių ėmėsi interjero

architektės, buvo baro stalą pastatyti patalpos centre ir pakeisti įėjimą į sanitarinio mazgo zoną, visiems kitiems pokyčiams erdvėje pakako apdailos sprendimų. Klientas, anot „Mood&more“ komandos, kūrė aiškią istoriją apie ekstravagantišką ir drąsią prancūzaitę, jos feministišką aurą. Taigi, drąsiai istorijai reikėjo drąsių, ryškių, sykiu saldžių sprendimų. Baldams pasirinkto aksomo spalvos drąsios, bet žaismingos: vyrauja žydra, rožinė, violetinė, tekstūros pojūtis – švelnus. Interjero autorių žodžiais, aksomas – reikli medžiaga, tačiau, norint išskirtinio jausmo ir vaizdo, praktiškumui tenka nusilenkti prieš estetiką.

34 2019 birželis

Žmonės ateina čia ne tik išgerti kokteilio ir pabendrauti, bet ir savęs parodyt, kitų pasižiūrėti. „Le Kiki“ aplinka įpareigoja būti pasitempusiam, taigi, akių kontaktas tapo svarbiausia detale, projektuojant interjerą.

Erdvė bendrauti

Virš baro stalo ir nuo lubų nuleisti dirbtiniai augalai suteikia gyvumo ir žaismingumo erdvėms.

UŽUOLAIDŲ SALONAS

Jaukumo kūrimas turi savo paslaptis Savanorių pr. 214, LT–50001, Kaunas Tel. +370 37 777 947 Mob. +370 698 48 901 El. p. renversa@gmail.com 35

L. Garbačausko nuotr.

Pagrindinė interjero idėja – sukurti drąsią ir saldžiai menišką erdvę.

Pagrindinė interjero idėja – sukurti drąsią ir saldžiai menišką erdvę, apjungiant paryžietiškus elementus ir Niujorko Soho rajono akcentus. Įkvėpta paryžietiškos nuotaikos, „Mood&more“ komanda susitelkė į istoriją, kuri vyksta įžengus į barą. „Žmonės ateina čia ne tik išgerti kokteilio ir pabendrauti, bet ir savęs parodyt, kitų pasižiūrėti. „Le Kiki“ aplinka įpareigoja būti pasitempusiam, taigi, akių kontaktas tapo svarbiausia detale, projektuojant interjerą. Atsižvelgusios į tai, norėjome sukurti centrinį išskirtinį barą, kuris valdytų srautus, leistų stovint prie baro matyti visą publiką“, – komentavo viena projekto autorių S. M. Sabaliauskaitė. Juodos spalvos baro stalo fasado idėja atkeliavo iš Niujorke esančių menininkų erdvėse naudojamų metalinių apvalių elementų. Prie baro stalo sustatyti aukštesni minkštasuoliai tam, kad žmonės, sėdintys prie staliukų, taip pat matytų, kas vyksta patalpoje. Elegantiški veidrodžiai ant sienų leidžia matyti vis kitus elementus. Kadangi pagrindinės įėjimo durys yra arkos formos, įėjimas į sanitarinę zoną šią idėją pratęsia. Staliukai bare dviejų spalvų – dramatiško tamsaus ir spalvoto marmuro, simbolizuojančio prancūzaitės charakterį: ji, pasak

Apšvietimas „Le Kiki“ erdvėse įvairuoja: virš staliukų sukabinti akcentiniai šviestuvai, dekoratyvieji, saldainius primenantys geltonos spalvos šviestuvai sumontuoti ant sienų.

interjero architekčių, viena vertus, tamsi akiplėšiška vilioklė, antra vertus, nekaltai žaisminga. Virš baro stalo ir nuo lubų nuleisti dirbtiniai augalai suteikia gyvumo ir žaismingumo er dvėms, žaluma ir žiedai pasitinka vos tik įžengus pro „Le Kiki“ duris. Žaluma – neatsiejama detalė, primenanti apie Paryžiuje žydinčius sodus, medžius, gėles, kuriais puošiami namai, terasos ir vijokliais apaugusios sienos. Dėmesį atkreipia ir atvirų inžinerinių sistemų estetika. Patalpose išsaugota esama grindų danga – medžio lentos, tik jos atnaujintos, panaudojant tam tikrą ornamentą, žaidžiant su skirtingais medžio beicais ir juodais dažais. Baro erdvės kompaktiškos, 80 kv. metrų ploto, todėl pagrindinė erdvė – baro zona, papildomai suprojektuota keleto kvadratinių metrų įėjimo ir sanitarinė zona, su bendrąja erdve. Visos funkcinės personalo ir techninės patalpos – rūsyje. Sanitarinėje zonoje vyrauja santūrios, dramatizmo įnešančios spalvos, masyvūs veidrodžiai ir geometriškumą pabrėžiančios LED apšvietimo juostos. Apšvietimas „Le Kiki“ erdvėse įvairuoja: virš staliukų sukabinti akcentiniai šviestuvai, dekoratyvieji, saldainius primenantys geltonos spalvos šviestuvai sumontuoti ant sienų. Šilto gintarinio atspalvio LED apšvietimas paslėptas po veidrodžiais, baro stalo apačioje, po auksiniu viršbariu. Šis apšvietimas tampa vienu pagrindinių apšvietimo šaltinių bare naktį.

Patalpose išsaugota esama grindų danga – medžio lentos. Žaluma – neatsiejama detalė, primenanti apie Paryžiuje žydinčius sodus, medžius, gėles, kuriais puošiami namai, terasos ir vijokliais apaugusios sienos. Sanitarinėje zonoje vyrauja santūrios, dramatizmo įnešančios spalvos.

Sanitariniame mazge išklijuotos portugališkos rankų darbo plytelės „Atelier“ ir tikru auksu dengti ispanų grupės „Porcelanosa“ profiliai „Butech“. www.interjerosala.lt 36 2019 birželis

L. GarbaÄ?ausko nuotr.

D.Čiupailaitės, M. Šiupšinsko nuotr.

situacija

Biblioteka – nebe tik knygų namai Reda TAMOŠAITYTĖ

Bibliotekos, anksčiau laikytos šventais ir tyliais knygų archyvais, šiandien keičiasi – tampa visuomenės kultūrinio gyvenimo židiniais su naujomis technologijomis ir veiklomis. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkės Rūtos Leitanaitės rengiamoje „Žinių radijo“ laidoje savo mintimis apie naująjį bibliotekų įvaizdį kalbėję sociologė Dalia Čiupailaitė ir architektas Matas Šiupšinskas svarstė, ar turėtų keistis ir jų architektūra.

Tyrimo paskatos ociologė D. Čiupailaitė ir architektas M. Šiupšinskas atliko specialų tyrimą, kuriuo domėjosi nuo 2000-ųjų pastatytomis ir atnaujintomis Lietuvos bibliotekomis. Specialistai aplankė devynias šalies bibliotekas. Tyrinėti jas ir jų architektūrą paskatino noras sužinoti, kaip pats vyksmas jose susijęs su pastatais ir jų erdvėmis. „Viešųjų bibliotekų istorija labai įdomi. Nuo XIX a., kai buvo pristatytos pirmosios viešosios

bibliotekos, nuolat persvarstoma jų koncepcija. Kartu keitėsi ir patys pastatai“, – teigė sociologė.

38 2019 birželis

Druskininkų bibliotekoje pasijunti tarsi patekęs į priešistorinio gyvūno griaučius arba į Nojaus laivą. Erdvu. Medinės klijuoto medžio konstrukcijos lyg banginio šonkauliai atviroje erdvėje išsiriečia per visą pastato aukštį, išlenkia sieną užsibaigdami skliautu. Iki pastato stogo driekiasi langai, pripildantys erdvę šviesos.

Kadangi buvo įgyvendinta bibliotekų modernizavimo programa, tyrinėtojus ypač domino, kaip po jos keitėsi Lietuvos bibliotekos. Kilus idėjai pasižvalgyti po regionuose pasklidusias bibliotekas, labiausiai knietėjo aplankyti pavyzdžiu laikytinas Anykščių, Panevėžio, Utenos viešąsias bibliotekas. Pasirenkant bibliotekas, ekspertams rūpėjo sužinoti apie jų architektūrinę estetiką, įrengtas erdves, interjerą, vidaus ir išorės sąsajas, vietą aplinkos kontekste.

Bibliotekų koncepcija Atliktą tyrimą sudaro dvi dalys. D. Čiupailaitė labiau gilinosi į tai, kas biblioteka yra apskritai, kaip tarpusavyje susiję šios institucijos darbuotojai, lankytojai, knygos, renginiai ir pastato architektūra, ar ši atitinka kriterijus. „Pirmiausia buvo įdomu atskleisti pačią bibliotekos koncepciją. Ar ji – tyla ir dulkės, ar atvira, demokratiška ir, kaip dabar madinga sakyti, kuo daugiau lankytojų įtraukianti žinių erdvė?“ – svarstė tyrinėtoja. Sociologę domino, kaip organizuojama lankytojų patirtis vienoje ar kitoje erdvėje, kaip į jas patenkama, kaip kuriamos skaitymo atmosferos. Labai rūpėjo išsiaiškinti tylos ir garso santykį, šviesos situaciją. D. Čiupailaitė stebėjo, ką veikia ir ką gali veikti bibliotekų lankytojai, kokių galimybių jiems suteikia architektūra. Buvo įdomu pamatyti, kaip šiandien keičiasi bibliotekininko profesija. „Didelėse šiuolaikinėse bibliotekose madinga bibliotekininkus padaryti nematomus, galbūt išstumti į atokų kampelį, technologizuoti paslaugas, – atkreipė dėmesį sociologė. – Ir tai visiškai keičia mūsų skaitymo, žinių kūrimo, bendravimo ar kitas patirtis. Galiausiai žiūrėjome, ar pasiūlyta architektūra atitinka organizacijos norimas veiklas, ar pastatas netrukdo, netgi padeda ir jas papildo.“

Elektrėnų biblioteka užima stačiakampį gretasienį Kultūros centro priestatą, pastatytą 2007-aisiais.

Birštono biblioteka.

situacija

Urbanistikos audinys M. Šiupšinskas savo vaidmenį tyrime apibūdino kiek kitaip. Į bibliotekas jis žvelgė kaip į architektūros objektus, vertino jų erdvės išraišką, estetiką. Su kolege būta ir diskusijų dėl skirtingų požiūrių į tą patį pastatą. Tai kokia ta šiuolaikinė biblioteka – skaitymo namai ar knygų archyvas, kultūros centras, o galbūt pramogų ar net komercijos erdvė? „Visame urbanistiniame miesto audinyje bibliotekos pastatas yra išlikęs kaip vienas paskutinių nekomercinių viešųjų erdvių pastatų, kuriais bendruomenė gali tiesiog laisvai naudotis“, – komentavo architektas. Anot architektūros žinovo, tai nėra muziejus ar teatras, kur, įsigijus bilietą, galima pamatyti konkrečią ekspoziciją. Tai vieta, kurioje gali būti, matyti kitus, rasti informacijos, kurios tau reikia, knygose, kituose leidiniuose ar atsisėdus prie kompiuterio. Kadangi tai nėra nei prekybos centras, nei kavinė ar kita komercinė vieta su tam tikrais apribojimais ir taisyklėmis, pasak M. Šiupšinsko, bibliotekos, kaip didesnių galimybių vietos, miestiečiams svarbios savo lokacija ir pastato architektūrine išraiška, kuri praeiviui turėtų atskleisti, kokios tai paskirties pastatas ir kiek jis svarbus miestui.

Intensyvios paieškos

Raudonomis molio plytelėmis dengti Anykščių bibliotekos fasadai harmoningai atspindi Anykščių bažnyčios plytų mūrą.

40 2019 birželis

Pakibę laiptai Elektėnų bibliotekoje suteikia šiokios tokios dinamikos ir formuoja erdvinius ryšius.

D. Čiupailaitė teigė, kad, nagrinėjant mokslinę profesinę bibliotekų architektūrą, net ir populiariąją, labai juntamas krizės diskursas. Jis prasidėjo tuomet, kai internetas tapo prieinamas daugeliui vartotojų. XXI a. pradžioje kartu su socialinių tinklų plėtra jis tapo dar intensyvesnis, nes bibliotekos ėmė aktyviau ieškoti naujos veiklos. „Bibliotekos keičiasi siūlydamos savo paslaugas. Įvaizdis, kad biblioteka yra tyla ir dulkės, galbūt sukonstruotas. Tai, kad bibliotekos smarkiai kinta, yra ir gerai, ir blogai. Matau tendenciją jas paversti komercinėmis vietomis ar netgi naikinti knygas“, – pasakojo sociologė. Šią tendenciją atspindi ir tokie šūkiai kaip „Biblioteka – ne vien knyga“, „Bibliotekai knygų nereikia“. Pavyzdžiui, JAV netgi statomos bi bli otekos be knygų. Kas tai? Knygų buveinės tampa senoviškai vadinamais kultūros rūmais? Tyrinėtoja mato dvi šių laikų bibliotekų veiklos kryptis. Viena jų – siekis renginiais ir

Visame urbanistiniame miesto audinyje bibliotekos pastatas yra išlikęs kaip vienas paskutinių nekomercinių viešųjų erdvių pastatų, kuriais bendruomenė gali tiesiog laisvai naudotis.

patraukliu knygų pateikimu pritraukti kuo daugiau lankytojų, kita – bibliotekos savo išvaizda tampa tarsi knygynais. Užuot knygas sustačius nugarėlėmis į priekį, siekiama jas išdėstyti kitaip, patraukliau. Nacionalinėse bibliotekose daugiau dėmesio skiriama kultūros centro, o ne skaitymo vaidmeniui. Lietuvos regionuose, priešingai, skaitymui skiriama daug dėmesio, galbūt netgi didžiausias dėmesys.

Tyla ir dulkės? Tai reiškia, kad bibliotekose dera ir menas, ir pragmatika? Kas jose svarbiau – grožis, įvaizdis, įspūdinga architektūra ar patogumas? „Man dažniausiai užkliūdavo, kad bibliotekos pastatas savo išvaizda yra tarytum joks. Jam pritrūksta ambicijos, aiškios architektūrinės raiškos. Toks pastatas, manau, nepritraukia žmonių taip sėkmingai, kaip galėtų, ir iš dalies nėra tinkamas. Tas pats ir su erdvėmis. Dėl erdvės organizavimo, prieinamumo vienas pastatas patogesnis, kitas mažiau patogus. Juk estetiškos ir kokybiškos erdvės teikia komfortą ir malonumą jose būti“, – analizavo M. Šiupšinskas.

Elektrėnų bibliotekoje įrengta skaitykla vaikams.

Vaikų ir jaunimo skaityklos erdvė Birštono bibliotekoje baldais suskirstyta į smulkesnes zonas.

situacija

Kartais santūrus sprendimas teikia didesnį komfortą nei ekstravagantiškos erdvės. Svarbu, kad jose malonu būti, patogiai paskirstyti srautai. / Matas ŠIUPŠINSKAS /

42 2019 birželis

Architektui patiko erdvės Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Jos gana įspūdingos, įdomios stebėti. Juntamas vidaus ir išorės ryšys, santykis su miestu. Tiesa, specialisto manymu, daug kas joje yra tarsi sustingę laike, prašosi atnaujinimo. Net ir, rodos, tokia smulkmena kaip elektros jungikliai įrengti nepraktiškai, atsitiktinėse vietose. Panevėžio biblioteka įsiminė ir dėl įėjimo, primenančio altorių tarp dviejų kolonų. Susidarė įspūdis, kad laiptais pakilsi pas bibliotekininką, tarsi valdovą, ir kažko paklausi tik jam nusilenkęs. Viena bibliotekininkė svečiams ištarė: „Turi būti gražu, bet turi būti ir praktiška.“ D. Čiupailaitės nuomone, svarbūs abu aspektai. Estetika sukelia džiugesį būti erdvėje: tau malonu, gera, norisi joje būti ir sugrįžti. Deja, estetika bibliotekose pamažu nunyko. Gražiausių bibliotekų pavyzdžių ištakos – XIX amžius. Tuomet jos buvo puošiamos. Vėliau bibliotekas supaprastinus, jos tapo nykiomis tylos ir dulkių erdvėmis.

Stiklas ir šviesa Ekspertai patvirtina: jei architektūra neveikia ir nėra tinkama konkrečiai institucijai, jos kokybė abejotina. Gera architektūra veikia. Ji trukdo tuomet, kai nesuderinama tyla ir garsas. Tarkime, kuriami vizualiniai barjerai, bet paliekama atvira erdvė garsui. Nematai kitų žmonių, jie nežino, kad juos matai, jie tavęs nemato, yra tarsi skirtingose patalpose ir gali garsiai kalbėti, o garsas nėra izoliuojamas. Tai reiškia, kad, statant ar pertvarkant pastatą, visiškai nebuvo mąstoma, kaip bus paskirstytos veiklos bibliotekose. Daugelyje tyrinėtų bibliotekų pastebėtas sti klo perteklius. Vienur daug stiklo išorinėse sienose, kitur nepasirūpinta, kaip kris šviesa, ar reikia ritininių užuolaidų, kaip bus kuriama vidaus šviesos atmosfera. Stikliniai stogai blukina šviesos bijančias knygas. Tyrinėtojų manymu, Anykščių viešojoje bi bli otekoje puikiai įrengta skaitykla: prie sienos

situacija

įrengta prie baldų deranti lentyna, visame aukšte – stiklas, per kurį atsiveria nuostabi skvero er dvė. Utenos viešojoje bibliotekoje pakabintos specialios ritininės užuolaidos, kurios atrodo lyg knygų puslapiai, kylantys virš pastato ir valdantys šviesos srautus. „Kartais santūrus sprendimas teikia didesnį komfortą nei ekstravagantiškos erdvės. Svarbu, kad jose malonu būti, patogiai paskirstyti srautai“, – aiškino M. Šiupšinskas. D. Čiupailaitei patinka suprasti erdvės logiką. Įėjimas į biblioteką – tarsi pastato šerdis. Čia pasitinka knygos, stendai, krėslai. Toliau veda keliai į kitas bibliotekos erdves. Tačiau yra ir tokių bi bli otekų, kurios prasideda ir tęsiasi tarytum prieangiais, ilgais koridoriais, vedančiais į nežinia kur.

Be tobulų pavyzdžių Tyrinėdami bibliotekas, specialistai neaptiko tobulų pavyzdžių. Tačiau į atmintį įstrigo Anykščių biblioteka, organiškai įsiliejanti į aplinką. Zarasų biblioteka niekuo neišsiskiria architektūrine raiška, bet joje jaukiai ir patogiai išdėstytos erdvės. Architektas šiuolaikiškoje bibliotekoje matytų transformuojamą erdvę su stumdomaisiais baldais, lentynomis. Galbūt būtų paprasčiau įrengti daugiafunkcę zoną. Tokie sprendimai brangiau kainuoja, tad pasirenkamas ekonomiškesnis variantas. D. Čiupailaitės nuomone, bibliotekose labai svarbus lankstumas. Tačiau jis ne visada natūraliai susiklosto. Pavyzdžiui, Plungės biblioteka

Viešųjų bibliotekų istorija labai įdomi. Nuo XIX a., kai buvo pristatytos pirmosios viešosios bibliotekos, nuolat persvarstoma jų koncepcija. Kartu keitėsi ir patys pastatai. / Dalia ČIUPAILAITĖ /

Panevėžio biblioteką sudaro du seni pastatai ir naujas korpusas – iš viso erdvės užima 5 tūkst. kvadratinių metrų.

Panevėžio bibliotekoje šviesa patenka ne tik pro langus, bet ir pro senąjį ir naująjį korpusus jungiantį stiklinį stogą.

situacija

Vienur daug stiklo išorinėse sienose, kitur nepasirūpinta, kaip kris šviesa, ar reikia ritininių užuolaidų, kaip bus kuriama vidaus šviesos atmosfera. Stikliniai stogai blukina šviesos bijančias knygas.

Žaliuzės Utenos bibliotekoje primena knygos puslapius.

44 2019 birželis

Elektrėnų biblioteka.

įsikūrusi laikrodinėje pilaitėje, vykstant renginiams, į skaityklą atnešama daugiau kėdžių. Daugumoje tyrinėtų bibliotekų architektą M. Šiupšinską nuvylė interjeras. Susidarė įspūdis, kad, projektuojant pastatus, bibliotekininkai buvo nuošalėje, o interjerui įrengti buvo panaudoti pinigų likučiai, nes didžioji lėšų dalis skirta statybai. Interjerams, architekto požiūriu, stinga stilistinio vientisumo. Juos užpildo baldų gamintojų projektuoti baldai. Sociologė pabrėžė, kad susidaro įspūdis, jog projektuoti pradedama ne nuo skaitymo praktikų, nuo lankytojo, bet nuo pastato formos. Tada viduje pritrūksta inovatyvumo, skaitymo atmosferų kūrimo įvairumo. Architektų brėžiniuose galima pamatyti, jog skaityklose tiesiog pažymima, kad „čia bus lankytojai“, ir kone klasės principu pasiūloma sustatyti stalus, kėdes, lentynas. Tačiau pats bibliotekų personalas aktyviai prisideda, kurdamas, sociologės požiūriu, lankytojui patrauklius ir patogius interjerus. Utenos, Anykščių, rekonstruota Plungės laikrodinė, anot D. Čiupailaitės, savame mastelyje patrauklūs pastatai. Svarbu bibliotekoms ir jų pastatams, kurie miestuose galėtų būti išskirtiniai, matomi, skirti daugiau dėmesio. Biblioteka – ne tik knygų talpykla, tai kintančiai visuomenei reikšminga socialinė ir žinių infrastruktūra.

PERFECT PERFECT PURISM PERFECT PURISM PURISM

LUKŠIOLUKŠIO g.15LUKŠIO VILNIUS g.15 VILNIUS g.15 VILNIUS +370 5 212 +37045 +370 5 08 212545 212 0845 08 info@svt.lt info@svt.lt info@svt.lt

Pilkus miesto fasadus keis profesionalus menas

gyvossienos.lt nuotr.

Kauno savivaldybės komandai bendraujant su miesto menininkų bendruomene Lina SVALDENIENĖ

gimė sumanymas, gavęs pavadinimą „Gyvos sienos“. Nors pirmųjų darbų dar reikės palaukti, idėja jau kelis mėnesius gyva ne vien diskusijose: sukurta interneto platforma, įtraukianti tiek kūrėjus, tiek miesto gyventojus.

Plati sienų pasiūla

Platform a suteik ia Kaun ninkams o menitai, ko ji ems lab trūko: p ai lotų kūry bai.

46 2019 birželis

avivaldybės iniciatyva ši platforma (gyvosienos.kaunas.lt) pagaliau suteikia Kauno menininkams tai, ko jiems labai trūko: plotų kūrybai. Stipriai ir aktyviai gatvės menininkų bendruomenei trūko sienų, ant kurių galėtų tapyti, nepažeisdami įstatymų.

Miesto valdžia nusprendė padėti menininkams ir išplėsti plotų pasiūlą, įtraukdama į procesą kauniečius pastatų savininkus. Šiandienis daugelio susitikimų ir pokalbių rezultatas – naujas interneto puslapis, kuriame gali registruotis abi pusės, trokštančios sukurti naują meno įvykį Kaune: ir ga tvės meno atstovai, ir tuščių sienų savininkai. Pirmųjų kūrinių dar nėra, tačiau abi suinteresuotos grupės aktyvios: užsiregistravo 28 menininkai, savininkų siūloma jau daugiau kaip šimtas

sprendimas sienų. „Kad menininkai šiame procese bus aktyvūs, mes neabejojome. Žinia jų bendruomenėje pasklido labai greitai. Tačiau maloniai nustebino sienų savininkų aktyvumas: jos pradėtos regis truoti jau pirmosiomis dienomis“, – sakė Aušrinė Vaščėgaitė, Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus specialistė. Beje, puikia proga įgyvendinti kūrybinius sumanymus pasinaudoti nori ne tik Kauno, bet ir kitų miestų menininkai, taip pat ir kūrėjai iš kitų valstybių.

Vertinamas originalumas

viešosiose erdvėse idėjas prieš skiriant finansavimą vertins „Kauno akcentų“ komisija. Ši ekspertų grupė, susipažinusi su mieste įgyvendinamo gatvės meno visuma, atrinks tinkamiausius piešinius, kurie praturtintų ir palaikytų vizualinį vientisumą mieste. Įgyvendinant „Gyvų sienų“ sumanymą, bus patenkintas ne tik menininkų poreikis sudaryti sąlygas kūrybai, bet ir kokybiško gatvės meno poreikis Kaune. Miestas pasipuoš profesionalia kūryba, kuri galbūt taps dar viena priežastimi Kauną aplankyti didmiesčių estetikos mėgėjams ir papildys vietos gyventojų kasdienybę.

Internete veikianti platforma išlaisvina savivaldybę nuo tarpininkavimo: menininkai pateikia savo kūrinio idėją, o sienų savininkai prašomi detaliai apibūdinti kūrybai siūlomą plotą, t. y. sienos medžiagas, būklę, matmenis. Menininkai laisvi rinktis savo sumanymams tinkamiausią plotą ir susisiekti su jo savininkais, siūlydami ir derindami meno kūrinio idėją. Iniciatyvą gali rodyti ir sienų savininkai, rinkdamiesi patinkančią gatvės meno stilistiką ir siūlydami savo plotą kūrėjams. Savo sienas registruojantiems kauniečiams apribojimų nėra – tai gali būti bet koks tuščias plotas bet kurioje miesto dalyje. Konkretūs reikalavimai aptariami, kai siena sulaukia susidomėjusio menininko. Jei tai plotas paveldo zonoje, kūrinio idėjai ir jos įgyvendinimui turės pritarti Kultūros paveldo departamentas. Gatvės menininkams savivaldybės keliamas pagrindinis ir svarbiausias reikalavimas yra profesionalumas, kuris iš dalies užtikrina ir kitą svarbų kriterijų – idėjų originalumą. Viešosioms er dvėms skirti menininkų sumanymai neribojami, vienintelis pageidavimas, kad piešinys neturėtų reklaminių elementų.

Pasaulio žinomiausi

Gali tapti traukos objektu

ad, Daze, Dondi White, Tracy 168, Lady Pink, Jean-Michel Basquiat (SAMO), Keith Haring, Shepard Fairey, Banksy ir Os Gemeos… Dauguma jų kaip gatvės menininkai išgarsėjo Niujorke. Os Gemeos, iš Brazilijos kilę dvyniai, turintys lietuviškų šaknų, ne kartą lankėsi mūsų šalyje, jų kūrybai būdingą ryškųjį personažą geltonu veidu galima išvysti ant galerijos sienos Donelaičio ga tvėje ir kitose Kauno vietose, taip pat ir Vilniuje.

Kai menininkas išsirenka sau sieną, galimi du tolesni keliai įvairiomis variacijomis: meno kūrinį gali finansuoti sienos savininkas arba finansinės paramos galima kreiptis į savivaldybę. Dalis registruotų sienų ar kitų architektūrinių elementų yra vidiniuose kiemuose; tokių miestiečiams ir Kauno svečiams mažai prieinamų ir matomų kūrinių savivaldybė finansuoti nesuinteresuota. Visų akims paganyti skirto meno

Vieni skrenda į pasaulio miestus pasigrožėti jų architektūra, aplankyti muziejus, paragauti vietinės virtuvės patiekalų, kiti kryptis renkasi pagal mažiau įprastus kriterijus, kad ir gatvės meno mieste gausą ir išskirtinumą. Į Norvegiją tokius žmones trauktų Stavangeris, per pastaruosius dešimtmečius tapęs ne mažiau žinomu nei sostinė Oslas, į Vokietiją juos, žinoma, viliotų Berlynas savuoju Kroicbergo rajonu. Londone gatvės menu garsėja Šordičas, o už Atlanto, Niujorke, kurį galima laikyti devintajame dešimtmetyje pagimdžiusiu gatvės meną kaip pasaulinį fenomeną, turistai lanko Brukliną ir Bronksą. Gatvės menu išskirtinių miestų sąrašą galima pildyti tiek lengviau numanomomis, tiek mažiau nuspėjamomis vietomis: San Paulas Brazilijoje, Manama Bahreine, Nūkas Grenlandijoje. Ilgainiui paskui meną į didmiesčių gatves atėjo ir visuotiniai vertės, kuri tiesiogiai priklauso nuo menininkų žinomumo, principai. Ne bet kuris miestas nupurkštomis gatvėmis tampa ga tvės meną vertinančių lankytojų traukos objektu. Traukia tokie vardai kaip Cornbre-

Kad menininkai šiame procese bus aktyvūs, mes neabejojome. Žinia jų bendruomenėje pasklido labai greitai. Tačiau maloniai nustebino sienų savininkų aktyvumas: jos pradėtos regis truoti jau pirmosiomis dienomis.

48 2019 birželis

sprendimas Vietos svarba Gatvės menas dailę iš vidaus erdvių, kuri tūkstantmečiais buvo jos įprastinė vieta, išleido į kiemą. Vieta, siena, rajonas, miestas, valstybė tapo svarbiu dėmeniu, padedančiu suprasti kūrinį. Os Gemeos, piešdami Lietuvoje, į geltonojo personažo ranką pasodino savo lietuvį senelį, piešiniams kūrė siužetus, susijusius su giminės istorija, nes tai yra šalis, kurioje glūdi jų šaknys. Ne vieną projektą Kaune jau įgyvendinęs ir į „Gyvų sienų“ projektą įsitraukęs Morfai taip pat sukūrė darbų, kurių vieta yra pati prasmė. Kūrinys „Dovydas“ pasitelkia biblinę istoriją apie piemenį Dovydą, vienu svaidyklės smūgiu nugalėjusį visus šiurpinusį filistiečių kariuomenės galiūną Galijotą. Čia Galijotas – tai devintajame dešimtmetyje Kaune pradėtas statyti ir niekada neužbaigtas betoninis milžinas. Nuo šalia esančio mažyčio kubo, palyginti su apleistąja „Britanika“, piemenėlis taikosi mirtinam smūgiui į milžiną. Šis smūgis turi būti lemtingas ir nuversti Galijotą, taip pradžiugindamas tautą (kauniečius). Karas pažadėtoje žemėje aktualus dabar kaip ir Dovydo laikais. Pasaulinio garso britų menininkas Bansky savo „Gėlių metikui“ (2005) pasirinko Jeruzalę, amžiną konflikto zoną. Šis jo darbas, dabar apsaugotas akrilinio stiklo sluoksniu, vaizduoja vyrą, atrodantį kaip įprastas riaušininkas – su raiščiu, dengiančiu veidą, ir atgal nusukta beisbolo kepuraite. Jo stovėsena rodo riaušininką taikantis mesti Molotovo kokteilį. Tačiau vietoj ginklo rankoje jis laiko puokštę gėlių ir tai vienintelė spalvota piešinio dalis. Tai, kad freska atsidūrė ant garažo sienos šalia pagrindinio kelio į Betliejų, Izraelyje, nėra atsitiktinumas. Ginklą vaizdinyje pakeisdamas gėlėmis, Bansky pasisako už taiką, o ne karą, ir ši žinutė siunčiama amžius besitęsiančio religinio konflikto teritorijoje. Plati gatvės meno auditorija visame pasaulyje gauna ne tik estetikos pliūpsnį, bet ir dažnai soci alinį pareiškimą.

vidaus as dailę iš Gatvės men iais eč m nt ta ks ri tū erdvių, ku išleido a, rastinė viet buvo jos įp į kiemą. miestas, a, rajonas, Vieta, sien dėmeniu, u po svarbi valstybė ta rinį. suprasti kū padedančiu

Bendradarbystė pagal #happspace_arka: modernumo ir jaukumo dermė

L. Garbačausko nuotr.

Lina BIELIAUSKAITĖ

50 2019 birželis

interjeras

Pagalvoti apie viską ir dar daugiau. Regis, šiandien tokiu principu turi vadovautis vis labiau populiarėjančių bendradarbystės erdvių kūrėjai, siekdami suteikti kuo patrauklesnes sąlygas potencialiems darbuotojams. Ne pirmus metus veikiantis tinklas „Happspace“, neseniai atvėręs erdvę #happspace_arka, ir naujausiu projektu atspindi savo filosofiją darbo vietoje užtikrinti ne tik patogią, inovatyvią infrastruktūrą, bet ir sudaryti prielaidas megztis bendruomeniškiems santykiams.

Darbe – kaip namie endradarbystės ir nedidelių biurų erdvė #happspace_arka duris atvėrė laikinosios sostinės Karaliaus Mindaugo prospekte iškilusiame verslo centre „Arka“, kuris tapo pirmuoju A+ energinio naudingumo klasės biurų pastatu Kaune. Šis trečiasis ir didžiausias „Happspace“ projektas – bendradarbystės cen tro plotas siekia apie 1,3 tūkst. kv. m – biurų patalpų nuomos rinkai pasiūlė 150 šiuolaikiškai įrengtų darbo vietų. #happspace_arka interjero dizainerio Tomo Panino teigimu, viena vertus, ergonomiška, funkcionali, švari, individualiais baldais aprūpinta aplinka atitinka aukščiausius šiuolaikinio biuro standartus. Vis dėlto bene svarbiausia mintis ir idėja, akcentavo kūrėjas, buvo sukurti tokią darbo erdvę, kuri asocijuotųsi ne su biuru, o primintų jaukią namų aplinką, kurioje visi sugyventų tarsi šeima. Pašnekovas neneigė, kad užduotis nebuvo lengva, įvertinant tiek įspūdingą patalpų plotą, tiek modernią urbanistinę architektūrą (verslo centro „Arka“ projekto autoriai – „Architektų biu-

#happspace_arka, ir naujausiu projektu atspindi savo filosofiją darbo vietoje užtikrinti ne tik patogią, inovatyvią infrastruktūrą, bet ir sudaryti prielaidas megztis bendruomeniškiems santykiams.

ras G. Natkevičius ir partneriai“), jos kodą interjere atliepia tokie elementai kaip betono ar atvirų inžinerinių konstrukcijų fragmentai.

„Šių bendradarbystės erdvių konceptas – orientacija į mažas įmones, laisvai samdomus darbuotojus, žmones, turinčius savo mažus verslus, ir panašiai. Tad šiems daug laiko darbe praleidžiantiems žmonėms ypač aktualu, kad jų darbo aplinka kuo labiau primintų namus. Viena vertus, realiai nedirbi namuose, tačiau savo darbo vietoje jautiesi ramiai, jaukiai, patogiai, o ne tarsi dėžutėje užsidaręs robotas“, – vaizdžiai kalbėjo kūrėjas.

Šalia ir su gamta #happspace_arka suteikia galimybę rinktis tiek laisvą vietą bendrojoje erdvėje, tiek įsikurti visiškai įrengtose biuro patalpose, kuriose gali dirbti nuo dviejų iki aštuonių žmonių, arba rezervuoti darbo vietą ilgesniam laikui. Nors bendradarbystės centre suprojektuotos ir atviros erdvės, ir daugiau privatumo suteikiantys atskiri kabinetai, tačiau, pasak pašnekovo,

52 2019 birželis

Bendradarbystės centre suprojektuotos ir atviros erdvės,

Šių bendradarbystės erdvių konceptas – orientaci-

ir daugiau privatumo suteikiantys atskiri kabinetai.

ja į mažas įmones, laisvai samdomus darbuotojus.

L. Garbačausko nuotr.

#happspace_arka suteikia galimybę rinktis tiek laisvą vietą bendrojoje erdvėje, tiek įsikurti visiškai įrengtose biuro patalpose. 53

54 2019 birželis

L. Garbačausko nuotr.

Darbo zonos atskirtos ne tik perforuotomis metalinėmis sienelėmis, bet ir įvairiais augalais.

anksčiau ar vėliau žmonės susitinka poilsio ir virtuvės zonose, tad būtent šioms ir skirtas bene didžiausias dėmesys. „Sumaniai suplanuotos bendrosios patalpos ypač svarbios bet kurioje bendradarbystės erdvėje. Juk čia dirbantiems žmonėms tai yra vietos, kur jie susitinka su kolegomis, suburia bendraminčius, kviečiasi verslo partnerius ar potencialius investuotojus ir dalijasi savo idėjomis. Neutralioje, neoficialioje aplinkoje bendravimas yra daug paprastesnis ir lengvesnis. Be to, #happspace_arka suteikia galimybę dirbti visur – ne tik darbo, bet ir poilsio zonoje. Ben drosios erdvės taip pat yra šiek tiek atskirtos, zonuotos“, – komentavo interjero kūrėjas T. Paninas. Darbo zonos čia išmaniai atskirtos ne tik moderniai atrodančiomis perforuotomis metalinėmis sienelėmis, bet ir įvairiais augalais. Mobilios atitvaros gali būti lengvai perstatomos – tai leidžia paversti erdvę daugiafunkce. „Nors pastatas – pačiame miesto centre, Kauno šerdyje, jį supa daug žalumos, augalų, pro langus atsiveria Nemuno salos panorama. Tad nesinorėjo pabėgti nuo tų gamtos vaizdų, artimos jos kaimynystės“, – sakė pašnekovas. Aplinką taip pat jaukina kilimai, minkštųjų baldų tekstilė bei sienoms ir pertvaroms panaudoti natūralaus medžio fragmentai ankstesnės – #happspace_banko erdvės pavyzdžiu, kurie buvo pasirinkti kaip „Happspace“ erdves vienijantis elementas.

Nors pastatas – pačiame miesto centre, Kauno šerdyje, jį supa daug žalumos, augalų, pro langus atsiveria Nemuno salos panorama. Tad nesinorėjo pabėgti nuo tų gamtos vaizdų, artimos jos kaimynystės.

Nuo kavos iki masažų Susitikimų kambariai, spartusis internetas, spausdintuvai, nemokama kava, ramios nišos pokalbiams telefonu, dviračių vietos ir dušai atvykstantiesiems į darbą šiomis transporto priemonėmis – šiandien neatsiejama bendradarbystės erdvių dalimi tampa ne tik tokie elementai. Antai centre #happspace_arka pasirūpinta net masažo patalpa, kurioje darbuojasi holistinių masažų terapeutė. Kaip pažymi tinklo „Happspace“ steigėjai, šiandien modernūs verslo centrai orientuojasi į aukščiausio lygio infrastruktūros sprendimus – pradedant komfortiškomis sąlygomis atvykstantiesiems į darbą dviračiu, vėdinimo sistema su

Amtico Signature Acoustic LVT/vinilinės dizaino grindys.

56 2019 birželis

oro drėkintuvais, modernia patekimo į erdves kontrole, kokybišku apšvietimu ir baigiant kitais novatoriškais sprendimais, eliminuojančiais bet kokius aplinkos trikdžius ir leidžiančiais darbuotojui koncentruotis į produktyvią veiklą. Savo ruožtu bendradarbystės erdvių inici atoriai, pasinaudodami šia infrastruktūra, kuria dar ir bendruomenę, kurioje mezgami naudingi kontaktai, generuojami bendri projektai ar tiesiog dalijamasi mintimis arba naujienomis per pertraukėlę kartu geriant kavą. „Man #happspace_arka yra vieta, kur susitinka verslas ir talentai, kur nuolat generuojamos perspektyvios ir inovatyvios idėjos. Taigi turėjau tikslą sukurti kūrybiškumui palankią erdvę, kurioje kiekvienas galėtų kurti ir sutelkti dėmesį į savo mėgstamą veiklą. Darbo vietoms pagrindiniai reikalavimai buvo patogumas ir ergonomiškumas, neapkraunant erdvių nereikalingais daiktais. Iš esmės tai švari ir tvarkinga darbo vieta, kur kiekvienas gali įnešti kažką savita“, – reziumavo interjero kūrėjas T. Paninas.

L. Garbačausko nuotr.

Užs.

Biure – sprendimai komfortui Biurų pastate „Arka“ įsikūrusioje biurų erdvėje „Happspace“ paklota „AMTICO Signature Acoustic LVT“ vinilinė grindų danga. Grindų dangos dizainas ir akustinės savybės puikiai atitiko estetinius bei techninius interjero kūrėjų ir užsakovų reikalavimus bei nepriekaištingai dera bendrame kontekste. Vinilinės grindų dangos „AMTICO Signature Acoustic LVT“ skirtos komercinėms, gausiai lankomoms patalpoms, todėl yra su 1 mm darbiniu vinilo sluoksniu ir priskiriamos 23, 33, 43 atsparumo klasėms. Šios grindys turi papildomą pagrindo sluoksnį, užtikrinantį garso sugeriamumą iki 18 dB. Garsas trikdo bendravimą, prastina darbo našumą, todėl jo perteklių galima slopinti akustinėmis medžiagomis. Jos sumažina aido sklidimą, sugeria garsą ir pagerina bendravimą patalpose.

Esant didelėms biuro erdvėms, ieškota sprendimų, kaip šias erdves padaryti komfortiškas. Čia puikiai pasitarnavo akustinės grindys. Klientas, pasirinkęs šias grindų dangas, prisideda prie aplinkos tausojimo – vieno pagrindinių atsakingos visuomenės prioritetų. Visos „AMTICO LVT“ vinilinių dizaino grindų kolekcijos gaminamos nenaudojant ftalatų, medžiagų, ribojamų REACH reglamento, ir yra klasifikuojamos A+ klase pagal VOC vidaus oro emisijos skalę. Paprasta grindų dangos priežiūra ir patvarumas atlieka svarbų vaidmenį viešosiose erdvėse. „AMTICO LVT“ vinilinių grindų paviršiai padengiami specialiu uretano sluoksniu, apsaugančiu grindis nuo abrazyvinių dalelių ir batų žymių.

Jos atitinka atsparumo ugniai ir dūmų emisijos priešgaisrinius (Bfls1) bei slydumo reikalavimus (R10), todėl ypač tinka visuomeniniams pastatams, ribojamiems griežtai reglamentuotų saugos reikalavimų. „AMTICO Signature Acoustic“ kolekcijai suteikiama 20 metų garantija nuo dėvėjimosi. Ši grindų danga – puikus pasirinkimas intensyvaus naudojimo patalpose. Biure „Happspace“ pasirinktos visuomeniniam sektoriui skirtos medžiagos. „Interjero linijos“ specialistai patvirtina, kad tai – ilgalaikis sprendimas, kuris tarnaus ilgus metus, danga nepakeis estetinės išvaizdos ir taupys kliento išlaidas ekspoatacijai. www.interjerolinija.lt

„Telia Lietuva“ nuotr.

58 2019 birželis

Statybų bendrovės „Mitnija“ (fotografas Mantas Gudzinevičius) nuotr.

aujojo įmonės „Telia Lietuva“ pastato ašis – darnus vidinių ir išorės erdvių persipynimas Verslo biurų komplekte „Saltoniškių 7“ oficialiai pradėjo dirbti dar viena gausi Karina SĖRIKOVA

komanda – iš septynių vietų į Žvėryną persikėlė įmonė „Telia Lietuva“. Šio skandinaviško stiliaus pastato tūrio ir bendro naudojimo centrinių erdvių projektavimas buvo patikėtas UAB „Eventus Pro“ profesionalams – įmonės vadovui Sigitui Sparnaičiui, projekto vadovui Vyteniui Gerliakui ir visai specialistų komandai.

Lengvai įsiliejo į kompleksą

Šešių aukštų ir 15 000 kv. m ploto telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ pastatas yra vienas iš „Saltoniškių 7“ verslo biu rų komplekso pastatų.

aujasis šešių aukštų ir 15 000 kv. m ploto telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ pastatas yra vienas iš „Saltoniškių 7“ verslo biurų komplekso pastatų, esančių Žvėryno mikrorajone. Kompleksą sudaro jau įgyvendinti „DC PIER“, kuriame įsikūręs „Danske“ banko globalių paslaugų centras ir įmonės „Telia

Lietuva“ pastatai, šiuo metu statomas dar vienas – į jį plėsis „Danske“ bankas. Ketvirtojo pastato statybos jau irgi prasidėjo – jį taip pat projektuoja „Eventus Pro“, todėl tikėtina, kad tarp jo ir „Telios“ pastato bus didžiausias ryšys. „Visi keturi komplekso tūriai su savo vidiniais kiemeliais sudarys bendrą erdvinę kompoziciją, todėl numatyta projektuoti atsikartojančio medžiagiškumo ir charakterio išorės fasadus.

Statybų bendrovės „Mitnija“ (fotografas Mantas Gudzinevičius) nuotr.

Įmonės „Telia Lietuva“ pastato vidinio kiemo fasadas – iš skaidraus stiklo, kas sukuria len gvumo įspūdį, o vertikalios plieno konstrukcijos, esančios pastato viduje, tačiau matomos per sti klą, kuria kontrastą – kieto ir tvirto tūrio įspūdį“, – pasakojo architektas V. Gerliakas. Pastatas švarių formų, skandinaviško stiliaus. Jo struktūra įprasta tokios funkcijos atrijaus tipo pastatams. Šalia atrijaus glaudžiasi vidinis kiemas, kuris kartu yra ir centrinės pastato dalies šviesos šaltinis. Iš gatvės pusės fasado vertikalės kaitaliojasi su ramiomis stiklo plokštumomis – tokiu būdu fasadai susilieja su kitais greta esančiais pastatais ir sudaro bendrą kompleksą.

Identitetas – miškas

„Norėjome išvengti tiesioginio miško motyvo, todėl ieškojome savotiškos interpretacijos. Nusprendėme šią temą atskleisti spalviškai, todėl pastato viduje buvo atkartota kiemelyje esančios augalų kompozicijos spalvų gama: skirtingų atspalvių žalia ir ruda“, – komentavo projekto autoriai. Žaluma atsispindėjo ir ant specialiai šiam pastatui pagamintų perforacinių vestibiulio plokščių, kurios taip pat atliko ir akustinę funkciją. „Norėdami įgyvendinti šią idėją, specialiai „Telios“ projektui sukūrėme raštą, vaizduojantį netolygią medžio kamieno faktūrą. Ši perforacija sumažina pastate sklindantį aidą ir garsus – juos sugeria už plokščių esanti minkšta medžiaga, į kurią garsas patenka per perforuotą apdailos

„Tam, kad tai įgyvendintume, pasirinkome atvirą į vakarų pusę pastato koncepciją. Čia atrijus ir kiemas sudaro bendrą darinį, ne tik leidžiantį geriau atskleisti gamtiškumo temą, mat lauke gausu augalijos, bet ir sykiu įsiliejantį į būsimą keturių pastatų kompozicinį centrą“, – pabrėžė pastato koncepcijos kūrėjai. Po konsoline pastato dalimi, kur nėra eksploatuojamų patalpų, suformuota poilsio zona, kurioje darbuotojai gali pailsėti, pabendrauti. Čia ant dirbtinai suformuotų kalnelių auga medžiai. Jų žaluma persikelia ir į pastato vidų – į vazonus susodinti medžiai ir augalai, kurie ne tik erdviškai, bet ir savo turiniu susiję su kiemeliu. „Po pastatu įrengta 3 aukštų 14 000 m plo-

plokštę“, – teigė S. Sparnaitis. Siekiant kiekvienam iš keturių pastatų suteikti identitetą – tarsi individualų adresą sklype, jiems

Kiemas – atrijaus tęsinys

to. požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje yra 420 automobilių vietų, aiš kurių 40 skirta elek tromobiliams. Čia taip pat yra ir elektro-

priskirtos skirtingos gamtinės temos, atsiskleidžiančios per vidaus erdvių dizainą. Jau minėtam „DC PIER“ pastatui atiteko vandens, o „Telia Lietuvai“ – miško tematika.

Anot pašnekovų, kadangi pastato atrijus yra palyginti nedidelis, vienintelis būdas jį vizualiai praplėsti buvo sujungti su lauku.

mobilių įkrovimo stotelės, 200 dviračių, motorolerių ir motociklų vietų. Darbuotojų, atvyksiančių dviračiais, patogumui čia įrengti dušai“, – sakė projekto vadovas V. Gerliakas.

60 2019 birželis

Atitinka visus biurams keliamus tarptautinius inovatyviausius energijos taupymo kriterijus Naujasis „Telia“ biuras suprojektuotas taip, kad aplinkai būtų daromas kuo mažesnis poveikis ir atitiktų A energinio naudingumo klasės reikalavimus. Lyginant su įprastais biurų pastatais, jis naudoja 40 proc. mažiau energijos, 55 proc. mažiau vandens ir išmeta 46 proc. mažiau anglies dvideginio. „BREEAM Excellence“ sertifikatą turinčiame pastate mažiausiai 10 proc. reikiamos elektros energijos pagamina ant stogo įtaisyti saulės elementai. Saulės kolektoriai bus įrengti ir ant šiuo metu įrengiamos terasos dalies. Be to, biurų pastato sanitariniuose mazguose yra naudojamas lietaus vanduo, kurį surenka specialūs kolektoriai“, – vardijo „Eventus Pro“ architektai. Įmonės „Telia“ būstinėje taip pat įrengtos apšvietimo ir šildymo, vėdinimo sistemos, kurios automatiškai prisitaiko prie lauko sąlygų ir taupo energiją. Automatiškai kontroliuojamas ir apšvietimo intensyvumas, maksimaliai išnaudojant natūralią saulės šviesą, įrengta moderni oro vėdinimo ir drėkinimo sistema.

Statybų bendrovės „Mitnija“ (fotografas Mantas Gudzinevičius) nuotr.

Norėjome išvengti tiesioginio miško motyvo, todėl ieškojome savotiškos interpretacijos. Nusprendėme šią temą atskleisti spalviškai, todėl pastato viduje buvo atkartota kiemelyje esančios augalų kompozicijos spalvų gama: skirtingų atspalvių žalia ir ruda. / Vytenis GERLIAKAS /

Užs.

Modernūs sprendimai perdangos konstrukcijai Pastato modernumą lemia kompleksinės savybės, kurios priklauso nuo projekto vystytojo, architekto, inžinierių-projektuotojų ir kitų projekto dalyvių sprendimų. Vienu iš verslo centro „Saltoniškių 7“ statybos dalyvių tapo įmonė „Peikko Lietuva“, pasiūliusi vieną inovatyviausių perdangų konstrukcijų – kompozitines DELTABEAM® sijas. Jau daugiau nei 50 metų Suomijoje veikianti šeimos įmonė „Peikko“ specializuojasi surenkamojo bei monolitinio gelžbetonio įdėtinių detalių ir kompozitinių konstrukcijų srityje, o šį modernų sprendimą perdangoms pasaulinei rinkai pristatė lygiai prieš 30 metų.

trukcijų sprendimas, – teigia įmonės „Peikko Lietuva“ pardavimų inžinierė Rima Daukšienė. – Verslo centro „Saltoniškių 7“ atveju vienas esminių DELTABEAM® sijų pasirinkimo priežasčių – galimybė lengviau įgyvendinti sprendimus, lemiančius pastato tvarumą.“ Specialistės teigimu, vienas pagrindinių konstrukcijos pranašumų, kad ji leidžia formuoti lygias lubas be jokių išsikišimų, o toks sprendimas padeda ne tik sumažinti pastato aukštį ir patalpų tūrį (taip sutaupant eksploatacinėms išlaidoms), bet ir paprasčiau įrengti inžinerines sistemas, nereikia papildomos perdangų kons-

„Džiugu, kad Lietuvoje įgyvendinamiems projektams vis dažniau pasirenkamas Skandinavijos šalyje itin populiarus kompozitinių kons-

trukcijos ugniaatsparinimo, taip pat suteikiama papildomų balų siekiant BREEAM ir LEED sertifikatų.

„Projektas taip pat buvo išskirtinis mūsų projektuotojų komandai, nes pastate sijų konsolės išsikiša net 3,5 metro ir prie jų tvirtinasi fasadas. Taigi buvo svarbu surasti tinkamiausią sprendimą dėl didelių įlinkių ribojimų, – pasakoja R. Daukšienė. – Džiaugiamės, kad pavyko įgyvendinti visus užsakovų poreikius ir architektų vizijas. Juo labiau kad tai yra didžiausias projektas Lietuvoje pagal naudojamų DELTABEAM® sijų skaičių.“

interjeras

Įmonės „Telia Lietuva“ biuras dedikuotas šiuolaikiniam modernizmui ir rafinuotam retro

62 2019 birželis

Vaidoto Darulio nuotr.

Karina SĖRIKOVA

Prieš maždaug porą mėnesių sostinės Žvėryno rajonas pasipildė naujais gyventojais – į verslo kvartalą „Saltoniškių 7“ įsikėlė telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“. Naujajam pastatui interjerą kūrę biuro „A2SM“ architektai Viačeslavas Malenko, Kristina Čimkutė ir Greta Prialgauskaitė sako, kad gerą rezultatą garantavo ilgas pasiruošimo laikas ir bendradarbiavimas su pastato projektuotojais.

V. Darulio nuotr.

Išlaikė bendrumo jausmą aip vieną pagrindinių sėkmingo interjero įgyvendinimo priežasčių „A2SM“ kūrėjų komanda paminėjo galimybę pradėti darbuotis labai ankstyvoje projekto stadijoje – dar 2016 m. viduryje, kai net nebuvo pradėtos pastato statybos. „Taip pat buvo naudinga, kad galėjome palaikyti ryšį su pastato projektuotojais „Eventus Pro“, kūrusiais pastato bendrųjų erdvių interjerą. Todėl pavyko išvengti to jausmo, kai, pakilęs liftu, išeini į visai kitą pasaulį, nes bendrieji ir biuro interjerai tarpusavyje neturi jokio ryšio“, – pasakojo „A2SM“ partneris V. Malenko.

Biuro interjere išlaikyta miško tema.

64 2019 birželis

Miško tema atskleista subtiliai Kadangi šis statinys yra vienas iš „Saltoniškių 7“ verslo biurų komplekso pastatų, jis su savimi atsinešė komplekso kūrėjų padiktuotą miško temą. „Manome, kad susisaistymas su viena tema labai riboja, todėl į miško motyvą pažiūrėjome simboliškai. Turimą temą derinome su interjeru, kuriamu konkrečiam užsakovui, todėl vietoj tiesioginio miško atspindėjimo pasirinkome jungiančią dizaino kalbą: organiškas geometrines formas, derinamas su smulkiais raštais ir vertikalių linijų tekstūromis. Medžiagiškumas, kartu su forma, varijuoja nuo lengvų metalo konstrukcijų iki sunkių, geometriškai aiškių minkštų baldų. Jei baldas yra lengvos konstrukcijos, dėmesys kreipiamas į jo spalviškumą (ažūrinės pertvaros, kėdės, krėslai), jei baldas didelių gabaritų – svarbus jo formos aiškumas (stalai, poilsio baldai), – teigė K. Čimkutė. Kiekvienas pastato aukštas turi skirtingą savo spalvą, tačiau naudojami prislopinti, žemiški jų variantai, o pilkų tonų paletė pasirinkta kaip pagrindas, įvedant sodrias papildomas spalvas. Subtiliai apie mišką primena ir prislopintas poilsio erdvių apšvietimas, kai kur primenantis palmių paunksmę. Tačiau darbo vietose apšvietimas ryškus, tolygiai apšviečiantis visą patalpą, kad būtų galima dirbti bet kurioje jos vietoje. Išskirtinai šiam projektui šviestuvus pagamino jų gamintoja „Gaudrė“. Miško temai atspindėti pasirinkti vingiuoti praėjimo takai, stilizuota stiklo grafika. Grafika sukurta, bendradarbiaujant su dizaineriu Antanu Laukaičiu ir jo komanda. Biure gausu gyvų augalų. Ypač daug jų yra pirmame pastato aukšte. Beje, gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti, kad atrijaus grafika vaizduoja medžius.

Subtiliai apie mišką primena ir prislopintas poilsio erdvių apšvietimas, kai kur primenantis palmių paunksmę.

Bendrovės NARBUTAS komanda didžiuojasi prisidėjusi prie vieno gražiausių įmonės „Telia Lietuva” biuro įrengimo projektų. Labai ačiū architektų studijai A2SM, kurios interjero koncepciją ir išpildėme. Pasirinktos ne tik standartinės NARBUTO baldų kolekcijos, bet ir buvo įgyvendinta ypač daug nestandartinių įvairaus medžiagiškumo baldų sprendimų. Taip pat neapsieita ir be užsienio tiekėjų baldų kolekcijų, pasirinkti ARPER, INCLASS, QUINTI, EMU, COPIOSA, PEDRALI, CAPPELLINI, INFINITI, SOFTLINE, GABER, NORMANN COPENHAGEN minkštasuoliai, kėdės, stalai.

Įmonė „Narbutas Lietuva“ T. Narbuto g. 5, 08103 Vilnius, Lietuva www.narbutas.lt 65

Judėjimas vyksta ratu Pastatas, kuriame darbas nors ir organizuojamas laisvai, turi savo struktūrą. Pirmame aukšte yra įsikūrusi įmonės „Telia Lietuva“ registratūra ir restoranas, o nuo antro iki šešto vyksta darbas. „Kiekviename aukšte judėjimas vyksta ratu. Išėję iš lifto, darbuotojai ar svečiai patenka į aktyviąją zoną, kur telkiami didžiausi susitikimų kambariai, o antrame ir šeštame aukštuose – dar ir poilsio zonos, kuriose galima pažaisti stalo ar kompiuterinius žaidimus. Utilitarios patalpos taip pat sutelktos arčiausiai judrios zonos, į jas patekti galima tik iš išorinių koridorių“, – sakė G. Prialgauskaitė. Pradėję judėti ratu, sutinkame virtuvės zoną, kuri, anot architektų, yra tikrai nemaža – apie 200 kv. m. Joje yra vietos ne tik pasišildyti maistui ir papietauti, bet ir komandų susitikimams, šventėms. „Be to, virtuvėje yra galimybė prisijungti kompiuterį ir padirbėti, tad čia gali susirinkti visi, norintys paįvairinti tradicinį darbo scenarijų. Virtuvėje norėjome perteikti kavinių, kuriose šiuo metu paplitusi tendencija darbuotis, nuotaiką“, – pasakojo K. Čimkutė. Eidami gilyn žiedu, sutinkame atviro plano darbo vietas, vėliau skaityklą, kuri taip pat skirta darbui, ir galų gale – darbo vietas, esančias tylos ir ramybės zonoje. „Čia ratas ir vėl pradeda judėti aktyviausios zonos link. Kiekvieno aukšto kampuose įrengtos drabužinės, čia galima atsispausdinti dokumentus, išgerti kavos. Tokiu būdu yra mažinamas judėjimas darbo zonoje, todėl darbuotojai nejaučia dirbantys 1200 žmonių turinčioje įmonėje. Be to, vienoje atviro plano darbo vietų zonoje yra ne daugiau kaip 24 darbo vietos“, – pabrėžė projekto autoriai.

Apšvietimo sprendimai namams ir verslui Bendrovė „Gaudrė” Ateities g. 10, Vilnius Tel. 8 5 279 6162 www.gaudre.lt

66 2019 birželis

Kiekviename aukšte judėjimas vyksta ratu.

V. Darulio nuotr.

Šiame pastate darbuotojai neturi konkrečių savo darbo vietų – visus daiktus jie palieka spintelėse ir keliauja ieškoti laisvo stalo.

Bendradarbiaudami su UAB „Narbutas Lietuva“ įgyvendinome naujojo įmonės „Telia“ biuro projektą. MB „Piritas“ gamino nestandartines metalines konstrukcijas – ažūrines pertvaras, baldus. Rodūnios kelias 11, Vilnius Tel. +370 698 31 935 El. p. info@piritas.lt 67

Didelis dėmesys darbuotojų komfortui Šiame pastate darbuotojai neturi konkrečių savo darbo vietų – visus daiktus jie palieka spintelėse ir keliauja ieškoti laisvo stalo. Jie nurodomi specialiai šiai funkcijai skirtuose ekranuose. Atviros darbo vietos yra atskirtos funkciniais kambariais: susitikimo, pokalbių telefonu kambariais, poilsio stotelėmis. Visi jie skirtingi: uždari arba atviri, tradicinio ar mažiau įprasto išdėstymo, dengti ažūro plokštėmis ir namų jaukumą primenančiomis užuolaidomis. Anot pašnekovų, pastate yra daugiau nei 150 įvairių kambarių. Darbuotojų patogumui pastate įkurti miego ir aromaterapijos kambariai. „Tokios poilsio pauzės yra neatsiejamos nuo šiuolaikinio biuro, mat jau visi darbdaviai suvokė, kad sėdėjimas darbo vietoje aštuonias valandas, nereiškia, jog tiek laiko ir yra dirbama“, – pridūrė V. Malenko. Šiais metais ant pastato stogo bus įrengta terasa. Joje bus galima ne tik ilsėtis, bet ir darbuotis: bus įvestos elektros jungtys, sumontuotas apšvietimas.

Atviros darbo vietos yra atskirtos funkciniais kambariais: susitikimo, pokalbių telefonu kambariais, poilsio stotelėmis. Visi jie skirtingi: uždari arba atviri, tradicinio ar mažiau įprasto išdėstymo, dengti ažūro plokštėmis ir namų jaukumą primenančiomis užuolaidomis.

68 2019 birželis

V. Darulio nuotr.

Kūrybiški sprendimai biurui Biurų pastate „Telia“ panaudotas „Vescom“ akustinis užuolaidinis audinys „Carmen“. Bendrovė „Interjero linija“ jau daugiau kaip 18 metų Lietuvoje atstovauja kompanijai „Vescom B.V.“ – šį apdailos medžiagų gamintoją vertina viso pasaulio profesionalai. „Carmen“ – Annette Douglas sukurtas ir ištobulintas audinys, pasižymintis puikiomis akustinėmis savybėmis, iš kurių svarbiausia – garso sugerties koeficientas alphaw 0,5. Kad atitiktų visuomeniniam sektoriui keliamus estetikos ir ilgaamžiškumo reikalavimus, šis audinys pagamintas iš liepsną atstumiančio 100 proc. poliesterio. Užuolaidinis audinys „Carmen“ yra perregimas, kaip ir kiti siūlomi šio gamintojo Annette Douglas sukurti akustiniai audiniai.

Garsas, ypač atviro plano biuruose, trikdo bendravimą, prastina darbo našumą, todėl garso perteklių galima slopinti akustinėmis medžiagomis. Šios sumažina aido sklidimą, sugeria garsą ir leidžia geriau susikalbėti patalpose. Perregimi audiniai nesuskaido erdvės, bet ją sujungia. Perregimas vaizdas leidžia jaustis bendros erdvės dalimi ir sykiu atsiriboti akustinėje plotmėje. Esant didelėms biuro erdvėms, ieškoma sprendimų, kaip jose integruoti konferencijų, pasitarimų, poilsio vietas. Šiuo atveju puikiai pasitarnauja akustinių užuolaidų atitvaros. Akustiniai audiniai labai populiarėja. Šiuolaikiniai biurai ieško naujų idėjų geresniems akustiniams sprendimams pasiekti. Prireikus izoliuoti erdves, bendrovės „Interjero linija“ specialistai

gali pasiūlyti ir naktines arba neperregimas akustines užuolaidas. Pasirenkant visuomeniniam sektoriui skirtas medžiagas, svarbus veiksnys yra degumo parametrai. Dauguma „Vescom“ užuolaidinių audinių gaminami iš ugnį atstumiančio 100 proc. poliesterio. Tokiu būdu gaunamas paviršius, kuris nesunkiai prižiūrimas ir atitinka visuomeniniam sektoriui keliamus itin aukštus saugumo reikalavimus. Akustiniai Annette Douglas dizaino užuolaidiniai audiniai skirti konferencijų salėms, daug stiklo turinčioms privačioms ar visuomeninėms erdvėms, kai norima atriboti erdves jų nesuskaidant, suvaldyti sklindantį aidą, nes jų garso sugeriamumo koeficientas alphaw 0,5-0,6. www.interjerolinija.lt

pixabay.com nuotr.

technologija

Šilumos siurblys – be apribojimų Statant energiškai efektyvius pastatus, nepatogius, daug laiko ir priežiūros reikalaujančius Kristina BUIDOVAITĖ

kietojo kuro katilus, vis aktyviau išstumia oro-vandens šilumos siurbliai. Kone pagrindinis šilumos siurblių privalumas vartotojui, palyginti su kietojo kuro katilais, yra būtent eksploatacija. Jeigu kietojo kuro katilą praktiškai kasdien reikia papildyti kuru, išvalyti pelenus, tai šilumos siurblys nepriklausomas – veikia automatizuotai.

Apsispręsti – tik įvertinus visus privalumus

auno technologijos universiteto tyrėjas Rokas Valančius paaiškino, kad šilumos siurbliai gali būti valdomi išmaniuoju telefonu ar kitu įrenginiu, o tai la-

bai palengvina jų eksploataciją, sykiu taupo laiką – nebereikia ištisą sezoną dirbti kūriku. Kitas

70 2019 birželis

svarbus šios technologijos aspektas: šilumos siurbliai neteršia aplinkos. Galbūt tik išorinio šilumos siurblio bloko keliamas triukšmas ir jo sumontavimo apribojimai, anot R. Valančiaus, kai kuriais atvejais gali tapti aktualesne, tačiau nesunkiai išsprendžiama problema. Mokslininko patarimas – išorinio bloko montavimo vietą parinkti labai atidžiai: nemontuoti arti miegamojo langų, augmenijos ar ten, kur oro cirkuliacija per išorinį bloką būtų ribojama kokių nors objektų.

Oro-vandens šilumos siurbliai – racionalus sprendimas aukšto energinio naudingumo pastatams, ypač tiems, kuriuose numatytas tik grindinis šildymas. Šilumos siurbliai, net ir esant nedideliam poreikiui, o A+ ar A++ klasės pastatų šildymo poreikis itin mažas, veikia labai efektyviai. „Kita vertus, šilumos siurblių gamintojai re aguoja į rinkos pokyčius, daug kas pradėjo gaminti labai mažos galios, vos kelių kilovatų, šilumos si urblius nedidelio ploto, energetiškai efektyviems

–V A N D U O“ S A

SI U R B LI A

„O

Garantijos suteikimo sąlygos Split šilumos siurbliams „oras – vanduo“ ir jų reguliatoriams suteikiamas 60 mėn. garantinis laikotarpis, bet su sąlyga, kad po šildymo sezono, ar po 12 mėn. eksploatacijos būna atliktas įrangos techninis aptarnavimas, kuris neįtraukiamas į garantinį aptarnavimą ir kurį turi atlikti „Viessmann“ UAB įgaliota serviso įmonė pagal nustatytus įkainius. Pirmuosius 24 mėn. „Viessmann“ UAB kompensuoja išlaidas detalėms ir garantiniam remontui, likusius 36 mėn. „Viessmann“ UAB kompensuoja tik išlaidas detalėms, o už atliktus garantinio remonto darbus serviso įmonei sumoka įrangos savininkas.

pastatams. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad šilumos siurblys arba kitas šilumos šaltinis jau parenkamas ne pagal pastato šilumos nuostolius, bet pagal karšto vandens poreikius. Jau ir Lietuvoje yra tokių pastatų, kur metinės sąnaudos karštam vandeniui ruošti yra didesnės už energijos poreikį šildymui“, – reziumavo R. Valančius.

Neliko vieno atributo

A++ Oro-vandens šilumos siurbliai – racionalus sprendimas aukšto energinio naudingumo pastatams, ypač tiems, kuriuose numatytas tik grindinis šildymas. Šilumos siurbliai, net ir esant nedideliam poreikiui, o A+ ar A++ klasės pastatų šildymo poreikis itin mažas, veikia labai efektyviai.

Skandinaviški šilumos siurbliai – Jūsų namų jaukumui Tel. +370 622 05 851 | www.energysave.lt | el.p. info@energysave.lt

72 2019 birželis

A+ ar A++ namai vis dažniau projektuojami be kaminų, nes jų tiesiog nereikia. Jeigu projektuojamas židinys, tai dažniausiai tik estetiniam namų grožiui ar pramogai. Natūralus vėdinimas taip pat praeitis, naujos statybos namuose praktiškai be išimties projektuojamos tik mechaninės vėdinimo sistemos. Pastaraisiais metais statytojai investuoja į nedidelio ploto, efektyvius būstus, šildomus tiesiog elektros energija – tai nėra brangu, o kai kuriais atvejais gali tapti racionaliausiu sprendimu. Energijos poreikis energiškai efektyviuose pastatuose nedidelis, o investicija į šilumos siurblį, nors ir galintį užtikrinti vidutiniškai triskart mažesnes sąnaudas šildymui, gali neatsipirkti per, pavyzdžiui, 10 metų. Visgi dauguma šią technologiją renkasi įvertinę ne vien investicijų ar greito atsiperkamumo kriterijų. Renkantis oro-vandens šilumos siurblį yra tam tikrų niuansų, kuriuos vertėtų įvertinti: tai gamintojo patikimumas, suteikiamos garantijos ir priežiūros prieinamumas. Taip pat šilumos si ur blio efektyvumas, naudingojo veiksmo koeficientas COP arba SCOP, išorinio bloko keliamas triukšmas, automatikos lygis, nesudėtingas valdymas. Jeigu, anot pašnekovo, prieš penkerius ar daugiau metų oro-vandens šilumos siurbliai buvo naudojami tik kaip papildomas šilumos šaltinis arba prie jo buvo kombinuojamas kitas šildymo būdas, tai pastaraisiais metais, gerokai ūgtelėjus šilumos siurblių efektyvumui, jie gali veikti iki -20 laipsnių ar net esant žemesnei temperatūrai. Esminis komponentas, kuris pastaraisiais metais buvo tobulinamas, tai šilumos siurblio kompresorius ir šaltnešiai (freonai). Beje, bet kuris šilumos siurblys efektyviausiai veikia su grindinio šildymo sistema. Žinoma, galima šilumos siurblį kombinuoti su radiatoriais, tačiau tokiu atveju tikėtinas maždaug 50 proc. prastesnis naudingojo veiksmo koeficientas.

Užs.

Piniginę ir aplinką tausojanti technologija Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės „Daikra“ specializacija – šildymo, vėdinimo, šaldymo įrenginių, kondicionierių montavimas, prekyba ir remontas, arba visos paslaugos iš vienų rankų. Vienas efektyviausių šiuo metu bendrovės siūlomų įrenginių – inverterinis monoblokinis šilumos siurblys MAXA.

Privalumas – saugu sveikatai ir aplinkai

ieni esminių monoblokinio oro-vandens šilumos siurblio pranašumų – mažesnis freono kiekis, tylus išo-

rinio bloko veikimas, nereikalinga katilinės patalpa (nes nėra vidinio bloko), nesudėtingas montavimas ir eksploatacija. Monoblokinio šilumos siurblio freoninė sistema visiškai paruošiama ir užpildoma gamykloje. Naudojant šią sistemą, į patalpas nepatenka kenksmingo freono. Freonas R32 dažnai naudojamas kaip šaltnešis, tačiau yra degus ir sprogus: planuojama, kad ateityje bus vis griežčiau reglamentuojamos dviejų blokų „split“ sistemos su tiesioginiu freono patekimu į pastatą. Aukšto efektyvumo reversinius oro-vandens šilumos siurblius su DC inverteriniais kompresoriais, DC bešepetėliais ventiliatorių varikliais ir hi drauliniu komplektu su DC inverteriniu cirkuliaciniu siurbliu gali sumontuoti bet kuris santechnikas, mokantis prijungti įprastą dujinį, dyzelinį ar kietojo kuro katilą. Šie šilumos siurbliai tinkami kombinuoti su esama šildymo sistema. „Exogel“ apsaugo įrenginį ir sistemą nuo gedimų, kuriuos sukelia netikėtas techninio vandens darbinės temperatūros sumažėjimas beveik iki užšalimo, ištuštinant sistemą.

Žiemą šildytis, vasarą vėsintis

ne radiatorius, o efektyvesnius fankoilus (ventiliatorinis konvektorius), o su šiais kombinuoti šilumos siurblį. Įsirengus šildymo sistemą su fankoilais, su jais galima šildyti ir vėsinti patalpas. Šilumos siurbliai MAXA gali būti pritaikyti įvairioms patalpoms, mat gaminami nuo 6 iki 16 kW galingumo, dar galingesni – tinkamas sprendimas vaikų darželiams, mokykloms, daugiabučiams ir

Šiuo metu itin aktualus patalpų vėsinimas. Visi šilumos siurbliai MAXA gali veikti trimis skirtingais režimais: šildymo, vėsinimo ir karšto vandens ruošimo. Valdymo blokas su liečiamuoju ekranu ir lietuvišku meniu – neabejotini šio šilumos siurblio privalumai. Naudojant valdymo bloką, nesudėtinga įjungti vėsinimo funkciją, reguliuoti karšto vandens temperatūrą, stebėti, kaip funkcionuoja išorinis blokas. Sumontavus inverterinį monoblokinį šilumos siurblį, galima reguliuoti termofikato, užpildyto glikoliu, temperatūrą, taigi, ir grindų temperatūrą. Vėsinimo įrenginių (angl. chiller) temperatūra dažniausiai tiekiama 7 laipsnių. Į grindis tiekiama temperatūra neturi viršyti 14 laipsnių. Esant žemesnei temperatūrai gali susidaryti rasos taškas, rasoti grindys. Jei pastatas dviejų aukštų, bendrovės „Dai kra“ vadovas Dainius Kraynas antrajame siūlo montuoti

pramonės įmonėms. Dar vienas „Daikros“ specialistų pasiūlymas – MAXA „SPLIT inverter“ oro-vandens šilumos siurbliai be legionelių rezervinio teno. Ši sistema turi akumuliacinę talpyklą, kurioje techninis vanduo paruošiamas iki užduotos temperatūros. Šilumos siurblyje įrengtas papildomas šilumokaitis. Techninis vanduo teka per šilumokaitį, nesimaišo su duše naudojamu vandeniu, todėl tampa nebereikalingas elektrinis tenas. Nustačius akumuliacinėje talpykloje 41 laipsnio temperatūrą, per šilumokaitį pratekėjęs šaltas vanduo yra pašildomas iki 40 laipsnių. Vienu metu sistema spėja paruošti karštą vandenį 4 dušams. Itin svarbu, kad prie šilumos siurblių galima prijungti saulės kolektorius ir juos valdyti. Bendrovė „Daikra“ projektuoja ir montuoja skirtingas šildymo ir vėdinimo sistemas visoje Lietuvoje ir užsienyje. Bendrovės specialistai gali pasiūlyti racionaliausius sprendimus.

Oro-vandens šilumos siurbliai MAXA – nedidelio svorio, kompaktiški, todėl juos nesudėtinga sumontuoti bet kokiomis sąlygomis. Išoriniai įrenginiai veikia tyliai, suvartoja nedaug energijos, o jų specialus lauko šilumokaitis užtikrina darbo efektyvumą net ir esant blogoms oro sąlygoms.

www.daikra.lt | www.maxa.lt

žalieji pastatai

Protingas, bet neišprotėjęs pastatas – įmanoma Pastatas pats savaime netaps išmanusis, jei ne architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai Kristina BUIDOVAITĖ

sprendimai. Tvariuose ir išmaniuosiuose pastatuose prioritetas – žmogaus sveikata ir gerovė, o šią kuria išmaniosios technologijos. Apie išmaniąsias sistemas ir tai, kas protingus namus išveda iš proto, diskutuota portalo „SA.lt“ seminare „Protingas, bet neišprotėjęs“.

Tvaru nebūtinai brangu varios plėtros konsultantas Evaldas Savickis patvirtina – pastatas, nors ir su fotovoltiniais elementais, žaliuoju stogu, nebūtinai tvarus. Yra trys pagrindiniai tvaraus pastato aspektai: socialinis, aplinkosaugos ir ekonominis. Prioritetais tvariame pastate tampa klimato sąlygos, šiluminis komfortas, aplinka. Galiausiai kiekvienas pastatas turi būti racionaliai planuojamas ir statomas, kad būtų sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, prieinamas visiems. Išmaniosios technologijos pastatuose, anot E. Savickio, reikalingos ne tik kaip būdas išsiskirti konkurencinėje kovoje. Į išmaniąsias technologijas investuojama mažinant pastato eksploatacijos sąnaudas, didinant jo vertę, kuriant komfortiškesnę darbo aplinką kartai, imliai technologijoms ir neskaičiuojančiai darbo valandų. Apšvietimo įtaka pastatuose kone 90 proc. savo laiko praleidžiantiems žmonėms – labai didelė. Itin svarbu, kad apšvietimas būtų kuo natūralesnis. Lietuvoje dar nėra populiarus vidaus

74 2019 birželis

cirkadinis apšvietimas, programuojamas atsižvelgiant į natūralius gamtos ritmus. O štai reguliuojami būvio davikliai biurų pastatuose tampa įprasti. „Biuruose galima įdiegti įvairiausių išmaniųjų sprendimų, per mažai dėmesio skiriant išmaniųjų sistemų valdymui. Svarbiausia – programavimas, valdymas, kad vienu metu nebūtų, pavyzdžiui, šildoma ir vėsinama“, – komentavo tvarios plėtros konsultantas.

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis teigė, kad išmanusis individualusis namas ar biuras skiriasi plotu, be ne sistemomis – šios visur panašios. Ypač svarbu, kad jos veiktų sinergiškai: ne trukdytų viena kitai, o padėtų. Sistemų sukurta daug ir įvairių: šildymo, vėdinimo, vėsinimo, saulės kontrolės, bet jos dažnai veikia pavieniui. Apšvietimas – pirmiau-

temperatūros valdymas – jis užtikrina darbuotojams komfortą, sykiu suteikia galimybę pailsėti. Aukštesnis lygis – į žmogų orientuotas apšvietimas, paremtas cirkadiniais ritmais. Lietuvoje kol kas būta tik pavienių bandymų įrengti apšvietimą, atsižvelgiant į žmogaus bioritmus. Šildymo, vėdinimo sistemos biuruose taip pat užima svarbią vietą, tik jos, atkreipė dėmesį „JUNG Vilnius“ vadovas, turėtų būti valdomos ir pritaikomos konkrečiai aplinkai. Žaliuzės – vidinės ar išorinės – reguliuoja ne tik natūralios šviesos patekimą į patalpas, bet ir mikroklimatą. Sinergiškai tokios sistemos veikia biurų pastate „Green Hall“: čia žaliuzės sumontuotos patalpų viduje, priklausomai nuo saulės padėties, jos užsidaro, kas leidžia nė nejungti vėsinimo sistemos, tokiu būdu mažinant pastato eksploatacijos sąnaudas. R. Skurdenis nerekomenduoja apšvietimo reguliuotis patiems, mat žmogaus norai ne visuomet suderinami su tuo, kas sveika. Sistemų biuruose įrengiama ir daugiau: gaisri-

sia, ką pastebi žmogus, arba pajunta, jei su juo kažkas ne taip. Biuruose itin svarbus šviesos

nės saugos, signalizacijos, vaizdo stebėjimo. Kiekviena jų valdoma programėle, jungtukais, judesio

Optimalu – sinergiškai veikiančios sistemos

SA.lt nuotr.

žalieji pastatai

paslaugas, mokiniai, atsiskaitydami už maitinimą, ir pan. Šiuo metu testuojamas bandomasis projektas, kurio metu mokyklose sumontuotos

Jei sistemos valdomos programėlėmis, pastatas kaip ir išmanus. Bet jei kiekviena sistema turi atskirą programėlę – gresia chaosas. Išeitis – sujungtos pastato valdymo sistemos. Šiuolaikinis pastatas prikimštas inžinerinių sistemų. Kakofoniją jame suvaldyti gali iš anksto suplanuota pastatų automatika ir valdymas nuotoliniu būdu ar vos vienu išmaniuoju prietaisu, jei tik galutiniam vartotojui jo pakanka ir yra patogu. / Raimundas SKURDENIS /

davikliais ar reguliatoriais. Jei visi jungtukai tvirtinami ant sienos – gaunama tikra kakofonija. „Jei sistemos valdomos programėlėmis, pastatas kaip ir išmanus. Bet jei kiekviena sistema turi atskirą programėlę – gresia chaosas. Išeitis – sujungtos pastato valdymo sistemos. Šiuolaikinis pastatas prikimštas inžinerinių sistemų. Kakofoniją jame suvaldyti gali iš anksto suplanuota pastatų automatika ir valdymas nuotoliniu būdu ar vos vienu išmaniuoju prietaisu, jei tik galutiniam vartotojui jo pakanka ir yra patogu“, – komentavo bendrovės „JUNG Vilnius“ vadovas. Išmaniųjų sistemų nauda – gera darbuotojų savijauta. Kokybišką aplinką kuria apšvietimas, orientuotas į konkretų darbuotojo atliekamą darbą, gryno oro tiek, kiek jo reikia. Juolab kad darbdaviui aktualiausia darbuotojo produktyvumas ir pastato efektyvumas.

ORGANIZATORIUS

Šiauliai rodo pavyzdį Kalbant apie išmaniuosius miestus, dažniausiai minimi Amsterdamas, Niujorkas, Dubajus ar Pekinas, tačiau, anot bendrovės „Civitta“ asocijuotojo partnerio Egidijaus Skrodenio, pavyzdžių turime ir kaimynystėje, ir Lietuvoje. Ketvirtasis pagal dydį Latvijos Jelgavos miestas dar prieš kelerius metus pradėjo investuoti į įvairias išmaniąsias sistemas, kurios palengvina miestiečių gyvenimą: Jelgavoje įrengta išmanioji eismo reguliavimo, automatinė vandens lygio stebėjimo, automatinė gatvių apšvietimo valdymo, automatizuota nusižengimų ir nusikaltimų mieste stebėjimo ir reagavimo realiu laiku sistema ir kitos. Jelgavos gyventojai turi korteles, kurias gali panaudoti viešajame transporte, mokėdami už savivaldybės remiamas

PARTNERIS

RĖMĖJAS

kameros fiksuos mokinių lankomumą. Talinas kuria 3D miesto modelį, turi pasirengęs interaktyviąją platformą, skirtą iš gyventojų surinkti idėjoms, susijusioms su miesto planavimu, internetu atlieka apklausas apie paslaugų kokybę, teikia skaitmeninę informaciją apie viešąjį transportą, visose svarbiausiose sankryžose įrengtos kameros, oficialiame Talino interneto žemėlapyje pateikiama informacija apie miesto pokyčius. Išmaniuoju miestu iki 2030-ųjų planuoja tapti ir Šiauliai. Bus siekiama padėti žmonėms gyventi patogiau ir komfortiškiau. Šiuo metu Šiauliai kuria koordinacinį miesto centrą, planuoja sukurti trimatį miesto modelį, kuris leistų efektyviau valdyti miesto infrastruktūrą, ir užtikrinti kokybiškesnį planavimą, spartinti elektroninių paslaugų teikimą, diegti automatizuotą eismo valdymą ir turto valdymo sistemą ir t. t. Šiaulių noras vis labiau įtraukti gyventojus į miesto vystymo sprendimų priėmimą: turėti elektroninį balsavimą, įtraukiamąjį biudžeto formavimą. Dar vėliau, keičiantis technologijoms, planuojama įrengti infrastruktūrą savivaldžiams automobiliams ir pan. Koncepcijoje numatyta ir atvirųjų duomenų pateikimas visuomenei. Planuojama, kad šiek tiek keisis ir miesto valdymo modelis: reikės daugiau žmonių, kurie rinks duomenis ir juos analizuos.

Tobulėjimas – be ribų Vilniaus universiteto lektorius dr. Aistis Raudys viliasi, kad ateityje sistemos bus ne tik išmaniosios, bet ir besimokančios. Viename biurų pastatų A. Raudys su kolegomis įrengė virtualųjį asistentą, kurio galimybės išties stebina: valdymas balsu, vaizdo skambučiai, įėjimo kontrolė, nuorodų pateikimas. Prietaiso unikalumas – valdymas balsu. Tiesa, iš pradžių virtualiajam asistentui sunkokai sekėsi atpažinti tarptautinių įmonių pavadinimus, tačiau jis puikiai supranta instrukcijas, pateikiamas balsu. Ateityje virtualusis asistentas gali įgyti dar daugiau proto: būti pritaikomas pastato būklei stebėti, lankytojų srautui valdyti, nuotoliniam pastato stebėjimui, aptarnaujančiam personalui valdyti ir automatiniam saugumo užtikrinimui, bendraujant su pastatu balsu.

VILNIUS 2019

architektūra

Išskirtiniam projektui įpareigojo kontekstas Lietuvio architekto Daliaus Šarakausko suprojektuota „Amalva Baltija“ Kristina BUIDOVAITĖ

KOM FOVENT gamykla Rygoje – savitos, išliekamąją vertę turinčios architektūros pavyzdys. Dar prieš kelerius metus diskutuota, ar, kalbant apie pramonės pastatus, juose apskritai yra architektūros. Juolab kad pagrindiniai kriterijai projektuojant ir statant tokius pastatus – greita, pigi ir racionali statyba.

rchitekto D. Šarakausko suprojektuota gamykla įvertinta per prestižinius apdovanojimus La tvijoje. Ant pjedestalo projektas atsidūrė dėl šiuolaikiškų ir kokybiškų architektūrinių sprendimų bei racionalios pastato eksploatacijos: novatoriškų medžiagų panaudojimo, fasadų sistemos ir dienos šviesos integravimo į biuro patalpas. Architektas gyrė pamatuotus ir apgalvotus užsakovo sprendimus.

Pramonės pastatai dažnai dygsta miestų periferijoje, taigi, užsakovai, priešingai nei šiuo atveju, nemato prasmės investuoti į kokybiškus architektūrinius sprendimus. Dar viena priežastis – gamybiniai pastatai statomi palyginti trumpam laikui. Architektas pritaria – projektuojant gamybines patalpas kūrybos nėra daug. Tačiau tam puikiai tinka administracinės patalpos, kurios neretai reprezentuoja užsakovą ir jo ambicijas.

Investuoti į architektūrinius sprendimus užsakovus paprastai įpareigoja, jei gamykla kyla paveldo pastatų ar paveldo teritorijos kaimynystėje. „Užsakovas pageidavo, kad pastatas Rygoje būtų išskirtinis. Viena vertus, Rygos rajone, kuriame įgyvendintas projektas, galiojo labai griežti apribojimai. Prieš tai čia stovėjo gelžbetoniai monstrai, latvių vizija buvo kitoks rajonas. Pastatas prie gatvės, turi formuoti gatvės užstatymą. Kaimynystėje – paveldo teritorija“, – komentavo D. Šarakauskas. Meistriškumas, architekto žodžiais, įgyjamas per laiką. Kada pastatas matomas iš labai arti, jis suvokiamas kitaip. Gamykla KOMFOVENT matoma iš labai arti, greta vingiuojanti gatvė siaura, gamybinis pastatas stovi prie pat gatvės. Taigi, architekto sprendimas – kad jis būtų gamykliškas ir sykiu derėtų miesto aplinkoje, būtų daugiaplanis. Norėjosi dermės tarp solidumo ir veržlumo. Gamybinio korpuso plotas didelis, fasadų apdailai panaudotos plokštės. Administracinėms patalpoms išskirtinumo suteikia gelžbetoninis fasadas. Apdaila tvirta, neperteklinė, su skandinaviškumo prieskoniu.

76 2019 birželis

Užs.

„Contestus projektai“: sėkmė – apgalvoti sprendimai Statybos projektų valdytojos, bendrovės „Contestus projektai“, kuriai KOM FO VENT gamyklos projekte taip pat patikėta projekto valdytojo funkcija, speci alistai nuolat keliavo į Rygą, mat jų laukusi užduotis – suvaldyti didelio masto projektą, o tai reiškia sukoordinuoti jo dalyvių darbus, sykiu pasiekti užsakovo pageidaujamą rezultatą.

uvaldyti projektavimo ir statybų procesą sudėtinga visada, ypač, kai projektas įgyvendinamas svetimoje šalyje: yra kalbos barjeras, mentaliteto ir teisės aktų skirtumų. Atstumas irgi daro savo: negali kiekvieną kartą, kai tik panori ar prireikia, staiga atsidurti objekte ir prižiūrėti darbus. Subūrėme kompetentingą komandą, patikimą rangovą, taigi, visas procesas vyko gana sklandžiai“, – pasakojo projekto vadovė Irina Zamara. Pagrindinis skirtumas dirbant vos už poros šimtų kilometrų nuo Lietuvos, anot I. Zamaros, tas, kad projektas įgyvendintas vienu etapu, t. y. neatskiriant techninio ir darbo procesų. Latvijoje pateikiamas projekto aplankas ir gaunamas statybos leidimas – jokie vėlesni pakeitimai praktiškai negalimi. „Viską reikėjo susiplanuoti ir apgalvoti iš anksto, o ne kaip pas mus, kai dažnai priimta didžiąją dalį klausimų spręsti darbų procese rengiant darbo projektą. Taip pat buvome nustebinti, kad Latvijoje iki šiol praktiškai nėra reikalavimų pastato energiniam naudingumui, tad latvių projektuotojams buvo iššūkis projektuoti A energinio naudingumo klasės pastatą“, – pasakojo bendrovės „Contestus projektai“ atstovė. Šį egzaminą lietuvių projektuotojai išlaikė jau prieš kelerius metus. Užsakovas turėjo ambiciją pastatyti šiuolaikišką ir modernų pastatą, todėl pagrindinis įmonės „Contestus projektai“ specialistų dėmesys buvo skiriamas tam, kad projektavimo ir statybų metu būtų naudojamos kokybiškos, ekologiškos, energiškai efektyvios medžiagos. Užsakovas, kad ir statydamas gamybinį pastatą, kuriam įprastai neskiriama per daug investicijų, negailėjo lėšų inovacijoms ir nusprendė

„S

Užsakovo vizija buvo pastatyti architektūriškai išsiskiriantį pastatą, kuris puoštų miestą ir trauktų akį, o galbūt ir pakeltų kartelę kitiems šalia planuojantiems įsikurti statytojams. KOMFOVENT gamykla Rygoje – jau trečiasis projektas, įgyvendintas išvien su užsakovu – KOMFOVENT: prieš tai įgyvendinti dviejų gamyklų statybų etapai Vilniuje. Šiuo metu bendrovė KOMFOVENT planuoja esamos gamyklos Vilniuje plėtrą – administracinės ir gamybos paskirties pastatų statybą. Čia taip pat pasitelks bendrovės „Contestus projektai“ komandą. Dar vienas bendrovės nuolatinis užsakovas – „Lords LB Asset Management“. Šiuo metu atliekama dviejų projektų – administracinių pastatų Lvovo g. ir Baravyko g. Vilniuje statybų techninė

priežiūra. Prieš tai su šiuo užsakovu bendrovės „Contestus projektai“ komanda dalyvavo biurų pastato „k29“ projekte, kuris 2016 m. pelnė geriausio komercinio pastato ir geriausio inovatyvaus pastato apdovanojimus. „Contestus projektai“ nuolat dirba ir su DEPO DIY LT. „Contestus projektai“ įgyvendino ir kitus pripažintus bei apdovanojimus pelniusius projektus: 2015 m. už darnią plėtrą apdovanojimą gavo projektas „Loft Town“, 2016 m. projektas „Rasų namai“ laimėjo antrą vietą didžiausio Vokietijos architektūros žurnalo AIT konkurse „Best in Interior and Architecture 2016“, 2018 m. geriausiu architektūros kūriniu buvo pripažintas verslo centras „Green Hall 2“, Vilniuje, o 2018-aisiais Baltijos nekilnojamojo turto konkurse kaip geriausias viešbutis buvo apdovanotas viešbutis „Pacai“.

www.contestus.lt

statyti A klasės pastatą, nors Latvijoje energinė klasė nėra joks privalumas. Investicijų negailėta pastato inžinerinėms sistemoms, BMS sistemai.

Aidos Garastaitės nuotr.

Užs.

Karaliui pastatytas paminklas Valstybės paveldo išsaugojimo ir įamžinimo iniciatyvos Lietuvoje jau seniai tapo Audronė FILIMANAVIČIENĖ

neatsiejama žinomo verslininko ir technikos mokslų daktaro Prano Kiznio gyvenimo dalimi. Pasvalio miesto centre iškilusi didžiojo Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto skulptūra – dar viena šio žmogaus dovana kraštiečiams.

Pagarba praeičiai Pasvalio krašto kilusį vilnietį verslininką visada žavėjo neišsenkami Lietuvos praeities ir kultūrinio paveldo klodai. Galbūt todėl baigtos ne tik ekonomikos, bet ir istorijos studijos. Deja, sovietmečiu tikroji mūsų tautos istorija buvo negailestingai mindoma, ryškūs Lietuvos valstybingumo ženklai įžūliai slepiami. Tremtis, kalėjimai ir pažeminimai anuomet lydėjo tuos,

Iš

78 2019 birželis

kurie išdrįso prisiminti ir prabilti apie neišgalvotą valstybės praeitį. „Pagaliau išmušė ir mūsų valanda. Šiandien esame laisvi susigrąžinti ir kuo geriau pažinti kažkada iš mūsų atimtas ir negailestingai naikintas Lietuvos paveldo ir istorinių lobių skrynias“, – džiaugiasi paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui mecenatas.

valstybę, ja didžiavosi, už ją kovojo ir paliko ateities kartoms. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas – viena iškilių istorinių asmenybių, pasirašiusių 3 istorines sutartis su Livonijos ordinu ir taip išgarsinusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščio miestelį. 1557 m. Pasvalyje pasirašytomis sutartimis buvo nutraukti Livonijos ordino ir Lietuvos nesu-

Imtis šios iniciatyvos paskatino pagarba paveldui ir istorinei atminčiai bei didelis noras nuvalyti užmaršties dulkes nuo tų, kurie kūrė mūsų

tarimai bei susitelkta kovai prieš kylančią Rusijos grėsmę. Taip Pasvalys buvo įrašytas į Europos istoriją.

Strateginė vieta Pasvalys sutartims buvo pasirinktas neatsitiktinai. Šis kraštas visais laikais buvo svarbus pasienio punktas. Manyta, kad ir toji vieta sutartims, galėjusioms nulemti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės saugumą nuo išorės priešų, – pati tinkamiausia, strateginė. Svarbiems istoriniams faktams ir jų įprasminimui Pasvalio krašto garbės pilietis turi ypatingų sentimentų. Atversti būtent šį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos puslapį paskatino ir Prano dar vaikystėje kartu su tėvais patirti išgyvenimai Sibiro tremtyje, ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis. „Kol esu gyvas, niekada nepamiršiu, kokius sunkumus turėjo įveikti iš Lietuvos ištremti žmonės, kad šiandien visi galėtume kvėpuoti laisve. Manau, kad susitelkimas prieš galimas grėsmes aktualus ir šiandien. Pasvalyje pastatyta Žygimanto Augusto skulptūra – tarsi simboliškas patvirtinimas, kad mūsų tauta nuolat turi būti susitelkusi ir vieninga“, – pabrėžė pašnekovas.

Mintis vijo mintį

Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas Augustas – viena iškilių istorinių asmenybių, pasirašiusių 3 istorines sutartis su Livonijos ordinu ir taip išgarsinusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakraščio miestelį.

Aidos Garastaitės nuotr. fragmentas

Lietuvos ir Lenkijos valdovo kandidatūra buvo išrinkta iš 9-ių Pasvaliui nusipelniusių asmenų. „Prisipažinsiu: prieš įgyvendinant šį projektą mano galvoje sukosi kelios Lietuvos ir mano gimtojo krašto istorijai svarbios asmenybės, tačiau nugalėjo karalius Žygimantas Augustas, Pasvalį išgarsinęs ir daug jam nusipelnęs“, – paatviravo iniciatorius. Pirmoji kilusi mintis – pastatyti kubo formos granito kolonas Pasvalio miesto centrinėje Vytauto aikštėje su iš bronzos išlietų 8–10 iškiliausių pasvaliečių bareljefais. Šie būtų buvę apie vieno metro aukščio. Ant kiekvienos kolonos norėta įrengti po kelis bareljefus. Su istorikais, muziejininkais, architektais šia tema buvo diskutuota ne kartą. Susitikimuose aptarta ne viena mūsų šalį garsinusi asmenybė. Diskusijose buvo minimos 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazio Bizausko, visuomenės bei politikos veikėjų Petro ir Jono Vileišių, rašytojo ir muziejininko Bernardo Brazdžionio, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lietuvos arkivyskupo Juozapo Jono Skvirecko ir kitos žymių žmonių pavardės. Tarp jų figūravo ir Žygimanto Augusto vardas. Tačiau bareljefų idėja subliuško. Palyginti nedideliame Pasvalio centre jiems nepakaktų erdvės, pritrūktų solidumo, skoningumo ir pagarbos.

Pasvalio rajono savivaldybė pinigų iš biudžeto teskyrė paminklo pamatams išlieti ir skvero aplinkai sutvarkyti.

Granitas ir bronza

Karštos diskusijos Padėjus tašką pirmajai idėjai, gimė antroji – skvere prie Pasvalio miesto seniūnijos pastatyti paminklą pirmajam Lietuvos kariuomenės karininkui Antanui Juozapavičiui, 1919 m. žuvusiam už šalies nepriklausomybę. Prie apskritojo stalo vyko ilgokai užtrukusios karštos diskusijos, kol galiausiai buvo apsistota ties valdovo Žygimanto Augusto įamžinimu. „Susibūrimo dalyviai po šio sprendimo sveikino vieni kitus. Pranas tokį apsisprendimą sutiko labai palankiai ir geranoriškai, džiugiai jį vertino“, – prisiminė paminklo Žygimantui Augustui iniciatyvinės grupės vadovas pasvalietis Vladas Vitkauskas. Pagrindinė idėja buvo patvirtinta, bet diskusijos nenurimo. Jos tęsėsi ir Pasvalyje, ir Vilniuje. Iš pradžių norėta išlieti tik Žygimanto Augusto biustą, paskui šią istorinę asmenybę nuspręsta pavaizduoti iki juosmens su visomis kunigaikščio valdžios regalijomis. Iniciatyva buvo įtvirtinta, kai paminklo sukūrimo darbai buvo aptarti su kviestinio konkurso metu pasirinktais skulptoriais, Pasvalio valdžia ir įkurta iniciatyvine grupe. Sutarta, kad paminklas Žygimantui Augustui bus pastatytas iki Pasvalio miesto gimtadienio – 2018 m. gruodžio 6-osios. Konkurso sąlygas skulptoriams parengė ilgametis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Leonardas Vaitys. Pasvalio krašto muziejuje labiausiai patikusio paminklo eskizą išrinko patys pasvaliečiai. Ir nuo praėjusios vasaros pradėta rūpintis paminklo statybomis.

80 2019 birželis

Šiandien Pasvalio centre jau stovinti kunigaikščio Žygimanto Augusto skulptūra buvo išlieta Ukrainos sostinėje Kijeve, modernioje privačioje liejykloje. Iš pradžių pagamintas ir į Pasvalį atvežtas 2 m aukščio iš granito iškaltas postamentas, vėliau atgabenta ir bronzinė 1,5 m aukščio Žygimanto Augusto statula, kurioje valdovas pavaizduotas iki liemens. Atidarymo dieną daugiau kaip 7 t sveriantį granito postamentą skulptoriai montavo nuo ankstyvo ryto. Menininkai tvirtino atidžiai išstudijavę XVI–XVII a. piešinius ir paveikslus, kad skulptūroje galėtų įamžinti būdingiausius valdovo veido bruožus. XII–XVII a. gyvavusi kaip feodalinė, o XV a. buvusi kaip didžiausia Europoje valstybė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė apėmė didžiąją Ukrainos dalį nuo XIV a. antrosios pusės iki 1569 metų. Tad nieko nuostabaus, kad sukurti paminklą buvo patikėta žinomiems Ukrainos skulptoriams – Borisui Krylovui ir Olesiui Sydorukui. Drauge su skulptoriumi Artūru Sakalausku jie kūrė ir Kaune pastatytą „Laisvės kario“ statulą, kurios idėją taip pat realizavo Vyčio paramos fondas. „Mano žiniomis, ukrainiečiai skulptoriai puikiai išmano Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, jiems labai svarbus Lietuvos ir Ukrainos ryšys, todėl mielai ėmėsi gana sudėtingo projekto“, – teigė geradaris, paaukojęs per 90 proc. paminklui skirtų lėšų. Projektas buvo įgyvendinamas bendradarbiaujant su fondu „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“. Žinomas šalies menininkas Rimantas Dichavičius paminklo tekstui išrinko gražų šriftą. Kuriant postamentą daug prisidėjo ir Vyčio paramos fondas, vadovaujamas Lietuvos karinio veikėjo, brigados generolo, imtynininko Česlovo Jezersko ir žurnalisto bei kolekcininko Viliaus Kavaliausko. „Vilnius – tai dar ne visa Lietuva. Ir valstybės šimtmetis turi būti visur, visoje valstybėje. Džiaugiamės, kad tokie mūsų istorijos įamžinimo perlai iškilo ir regionuose“, – pasidžiaugė V. Kavaliauskas. Anot žurnalisto, Ukrainos skulptoriai savo darbą atliko labai profesionaliai, tardamiesi su istorikais ir išnagrinėję bent 40 pateiktų iliustracijų. Lietuvos ir Lenkijos karaliaus bruožus meistrai atkartojo pagal XVI a. Luko Kranacho jaunesniojo tapytą Žygimanto Augusto portretą.

Pasvalio rajono savivaldybė pinigų iš biudžeto teskyrė paminklo pamatams išlieti ir skvero aplinkai sutvarkyti. Aukojo ir kiti geros valios žmonės, kiek kas išgalėjo. Ant statinio fundamento puikuojasi užrašas: „Iniciatorius ir rėmėjas dr. Pranas Kiznis“. „Kitaip ir būti negalėjo. Juk Pranas yra ne tik skulptūros mecenatas, bet ir šios bei kitų idėjų, kad Pasvalys būtų kuo daugiau ir prasmingiau įrašytas į Lietuvos istoriją, autorius ir įkvėpėjas“, – paaiškino kalbinti pasvaliečiai.

Leido statyti karčemas 1520 m. gimęs Žygimantas Augustas buvo Žygimanto Senojo sūnus. Lenkijos karaliumi jis tapo 28-erių, prieš tai jau 4 metus valdęs Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Šios istorinės asmenybės valdymo laikai tęsėsi iki pat jo mirties – 1572 metų. Žygimanto Augusto valdymo metu Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė sudarė konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką. Kunigaikštis mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas. Anot istorinių šaltinių, tąkart kariuomenės pulkai valdovą atlydėjo iki Pasvalio ir išsidėstė aplink miestą. Tuo laiku čia tebuvo apie 100 medinių sodybų (84 karčemos), kurios niekaip netiko kunigaikščio, gerų manierų išmokusio italų dvaruose, svitai. Didelė tikimybė, kad Žygimantas Augustas apsistojo bajoro Motiejaus Andriejaičio Pasvalio dvare, kur išbuvo iki trijų savaičių, kol buvo pasirašytos visos numatytos sutartys, ir įtampos pasienyje nebeliko. Per viešnagę Pasvalyje Lietuvos ir Lenkijos valdovas priėmė Livonijos ordino magistrą Valterį Fiurstenbergą, su kuriuo pasirašė prieš Rusiją nukreiptą sutartį. Teigiama, kad ceremonija vyko kažkur arti miesto esančioje pakilesnėje vietoje – gal ant Šimonių piliakalnio, prie Mūšos krantų, ar galbūt Velniakalnyje. Lygumų krašte aukštėlesnė vietovė pasirinkta todėl, kad istorinį įvykį galėtų matyti tūkstančiai žiūrovų. Ten buvo įrengta labai puošni palapinė, galėjusi apsaugoti nuo rudens lietaus. Šiaurės Lietuvoje svečiavęsis Žygimantas Augustas buvo dosnus. Pasvalio gyventojus ji atleido nuo mokesčių valstybei, suteikė privilegiją bajorui M. Andriejaičiui, leido jo dvaruose statyti dvi karčemas, jose laisvai pardavinėti midų, alų ir degtinę. Kas žino, galbūt šis valdovo gestas lėmė tolesnes Pasvalio miesto statybas ir iki šiol pasvaliečiams būdingą vaišingumą ir svetingumą.

www.SA.lt

shutterstock.com nuotr.

i ia l na i . o i es ngva of Pr r le i

Apsilankykite kasdien!