„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 rugsėjis by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Tiltų galia ir grožis Žada taupesnį gyvenimą

Viešosios erdvės: istoriniai atspindžiai ir kaita Du suprojektuoti pastatai – daug ar nieko neįveikiamo?

Jo didenybė – vonios kambarys Kitokia darbo biure koncepcija Atsvara erdvės stokai – skveras ant stogo

Klausimai Lukiškėms

Kaina 2,9 Eur

Prikelta naujam gyvenimui

2019 rugsėjis (9)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

KONSTRUKCINIAI LYNAI IR STRYPŲ TEMPLĖS IŠSKIRTINIŲ ARCHITEKTŪRINIŲ IDĖJŲ ĮGYVENDINIMUI

Išskirtiniams naujojo verslo centro „U219“, Vilniuje, fasado sprendimams buvo panaudotos „Daver Steels“ nerūdijančiojo plieno templės.

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Kristina Buidovaitė

Ruošiantis į Lukiškių aikštę perkelti „Laisvės kalvos“ maketą paaštrėjusios diskusijos,

Redaktorės pavaduotoja

kaip viešosiose erdvėse suderinti skirtingų grupių interesus, yra proga padiskutuoti,

Audronė Filimanavičienė

kokia šiandien viešosios erdvės funkcija, kiek kito ir kinta jos tradicija bei kaip ne

Tekstų autoriai Kristina Buidovaitė, Elena Paleckytė, Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova, Audronė Filimanavičienė Portalo www.sa.lt administratorius Artūras Aleksiejūnas

vietoje ar netinkamai panaudotos medžiagos gyvą, lankytojų mėgstamą erdvę gali paverti tuščia ir pilka. Vilnius, ir ypač Kaunas, skaičiuoja atnaujintus parkus: kiekvienas jų sutinkamas

Kalbos redaktorė

šventiškai, vadinasi, bendruomenėms jie gyvybiškai svarbūs. Tokius du – Santarvės

Brigita Kulikovskienė

parką ir Butrimonių miesto aikštę – pristatome ir šiame numeryje.

Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė

Rašome ir apie tiltus: tiltus-ženklus, tiltus-simbolius, tiltus-ikonas, tokius, kokių miestai nori, ir tokius, kokius mato architektai. Architektų bendruomenėje pastaruoju metu daug judesio ir pokyčių. Kai kuriuos, ypač jaunuosius architektus, suglumino

Tel. +370 5 267 9484

Aplinkos ministerijos paviešinta nauja architektų atestavimo tvarka. Kol vieni

specialistai mato tik teigiamas tokių pokyčių puses, pateikiame ir kitokią nuomonę –

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

kiek daug tokie pokyčiai „lygioje vietoje“ gali turėti įtakos pradedančiojo architekto

Redakcija už reklamos

karjerai.

ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797

Vasarą netrūko ir architektūrinių renginių: aptariame ir juos. Mat architektai vis plečia interesų ribas: keliauja, dalyvauja, patys organizuoja, diskutuoja. Diskusijos tampa pokyčiais, pokyčiai atradimais, atradimai lūkesčiais. Daug dėmesio šiame numeryje skyrėme ir vonios kambariui, tampančiam lygiaverte namų dalimi. Kaip tokį sukurti ir kaip juo mėgautis, pataria interjero dizaineriai. Darsyk primename ir energinio naudingumo pliusų rokiruotes: netrukus jų bus du: kaip šiems pokyčiams pasiruošę statytojai, projektuotojai ir pirkėjai – „Statybos ir architektūros“ puslapiuose. Galiausiai žurnalo puslapius puošia įspūdingi interjerai: „Kopos“ spaustuvės ir Jėzuitų gimnazijos naujosios bibliotekos. Interjero architektai dalijasi, kiek daug širdies ir minčių atiduoda kiekvienam objektui ir kokiais išskirtiniais interjerais virsta jų idėjos ir norai.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – „Poolservice“ nuotr.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

tema

Viešosios erdvės: istoriniai atspindžiai ir kaita

technologijos

Tiltų galia ir grožis

TURINYS

interjeras

Senamiesčio apsuptyje – šviesūs knygų namai

2 2019 rugsėjis

objektas

Atsvara erdvės stokai – skveras ant stogo

interjeras

Kitokia darbo biure koncepcija

forumas

Du suprojektuoti pastatai – daug ar nieko neįveikiamo?

architektūra

tema Viešosios erdvės: istoriniai atspindžiai ir kaita

tema Prikelta naujam gyvenimui

technologijos Tiltų galia ir grožis

forumas Du suprojektuoti pastatai – daug ar nieko neįveikiamo?

architektūra Klausimai Lukiškėms

teisė Miestų žemės konsolidavimas sprendžiant plėtros teritorijų planavimo problemas

architektūra Susitikimas, virtęs įvykiu architektūroje

architektūra Kūrėjų ambicija, arba ką gali vaikai

interjeras Jo didenybė – vonios kambarys

sprendimas A++ klasės stogas: tarp sprendimų ir pasirinkimų

A++ namai Žada taupesnį gyvenimą

interjeras Kitokia darbo biure koncepcija

objektas Atsvara erdvės stokai – skveras ant stogo

interjeras Senamiesčio apsuptyje – šviesūs knygų namai

Klausimai Lukiškėms

teisė

Miestų žemės konsolidavimas sprendžiant plėtros teritorijų planavimo problemas

A++ namai

Žada taupesnį gyvenimą

interjeras

Jo didenybė – vonios kambarys

100% Jūsų verslui: naujasis Sprinter. 3

naujienos

Nacionalinę koncertų salę projektuos ispanai Paaiškėjo naujojo Vilniaus simbolio ant Tauro kalno architektūrinė idėja – iš beveik 250 pasaulio architektų pasiūlytų Nacionalinės koncertų salės idėjų konkurso nugalėtoja paskelbta komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“. Jų pasiūlyta Nacionalinės koncertų salės koncepcija – objektą kuo natūraliau įlieti į aplink esančią unikalią aplinką. Architektai siūlo ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias sujungtų atviras cokolinis aukštas, sukurtas „žaliasis koridorius“, statinyje būtų Didžioji ir Mažoji koncertų salės. Į projektą jautriai įsilieja ir Liuteronų sodo teritorija, parkas ant Tauro kalno. Architektams atiteko ir 60 tūkst. eurų premija. Tarptautinis konkursas sulaukė didžiulio susidomėjimo – dalyvavo 248 architektų kompanijos iš JAV, Japonijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Naujosios Zelandijos, Suomijos, Kinijos, Brazilijos ir kt. šalių. Konkursui darbus pateikė net 21 Lietuvos architektų komanda. Nugalėtojų komandoje „Arquivio architects“ – 10 kūrėjų. Su jais bus rengiamos neskelbiamos derybos dėl projektavimo paslaugų sutarties, per kurias paaiškės Nacionalinės koncertų salės projektavimo kaina ir darbų trukmė. Planuojama dar šiemet pasirašyti sutartį su konkurso nugalėtoju techniniam salės projektui parengti.

Koncertų salę ant Tauro kalno projektuos architektai iš Ispanijos „Arquivio architects“.

4 2019 rugsėjis

„Tokiuose konkursuose kaip šis vienintelis suvaržymas mums patiems – mes patys, kaip profesionalai. Mes labai atsakingai žiūrime į visą procesą, tikslą, lūkesčius ir pageidavimus, terminus, kaip sukurtas modelis koreliuoja su miestu, jo aplinka, ar gerai įsikomponuoja į kraštovaizdį. Žinote, kaip ir krepšinyje, taip ir mūsų darbe, reikia dirbti kokybiškai, reikia daug įgūdžių ir laimės. Tegul šis laimėjimas bus mūsų dovana Vilniaus miestui ir šaliai“, – sakė geriausios architektūrinės idėjos nugalėtojos komandos „Arquivio architects“ atstovas Danielis Fraile. Antroji vieta atiteko prancūzams „Fres architects and planners“, tretieji – lietuvių architektų komanda „Paleko archstudija“. Antrajai vietai skirta 40, trečiajai – 20 tūkst. eurų premija. Ketvirtasis garbingas paminėjimas skirtas „SMAR Architecture Studio“ iš Australijos. Pagal konkurso sąlygas naujajame pastate bus iki 1,7 tūkst. vietų Didžioji ir 500 vietų Mažoji salės, kavinės, erdvus vestibiulis su vaizdu į įspūdingą miesto panoramą ir patalpos įvairiai kitai kultūrinei veiklai. Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos visos su objekto projektavimu, statyba ir įrengimu bei sklypo tvarkymu susijusios išlaidos. Ant Tauro kalno stūksantis, prieš 56 metus statytas buvusių Profsąjungų rūmų pastatas jau greitai bus nugriautas. Savivaldybė sutvarkys Koncertų salės prieigas, taip pat greta esančią Liuteronų sodų teritoriją – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą. Bendra aplinkos sutvarkymo projektų vertė, kartu su ES parama, siekia apie 14 mln. eurų. Architektūros konkursas vyko bendradarbiaujant su Tarptautine architektų sąjunga, Lietuvos architektų sąjunga ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

naujienos

Atviras konkursas: „Pasakojimai iš ateities“ Architektūros fondo projektas AIKŠTĖJE skelbia atvirą pasakojimų apie architektūrą konkursą. Konkurso organizatoriai kviečia kurti laisvos formos tekstinius arba vizualius pasakojimus. Konkurso tema – „Pasakojimai iš ateities“. Pasakojimai apie architektūrą gali pakeisti mūsų požiūrį į mus supančią aplinką. Istoriniai pastatai gali įgyti naują prasmę ir reikšmę, o šiuolaikiniai – leisti suprasti dabartį. Bet ar atkreipiame dėmesį į tai, kokią ateitį mums gali papasakoti mus supanti aplinka? Konkurso organizatoriai kviečia architektūros, sociologijos, antropologijos, žurnalistikos ir kitų sferų studentus bei specialistus apgalvoti žmogaus kuriamą ir perkuriamą aplinką ir atrasti jos ateitį po 30 metų. Ar dabar visuotinai pripažįstami pastatai, objektai ir erdvės išlaikys savo patrauklumą ateityje? Kas gali pasikeisti ir kodėl? Tai atviras kvietimas spekuliuoti artimos ateities tema, remiantis statistinėmis prognozėmis, praeities pamokomis ir pavyzdžiais užsienyje. Spekuliacijos ir kritinės įžvalgos turėtų būti pateikiamos kaip laisvos formos rašinys arba vizualinis pasakojimas (nuotraukų arba iliustracijų serija). Pageidaujama, kad tekstiniai arba vizualiniai kūriniai analizuotų konkretaus objekto, erdvės ar komplekso ateitį po 30 metų remiantis tiksliais ar menamais pavyzdžiais ir duomenimis.

Reikalavimai ---

Tekstams: nuo 1200 iki 2400 žodžių. Stiliaus reikalavimų nėra. Vizualiniams pasakojimams: laisvos formos vizualiniai kūriniai (iki 10 nuotraukų arba iliustracijų serijos) su aprašymais nuo 300 iki 600 žodžių. Tekstinius ir vizualinius pasakojimus galima pateikti iki 2019 m. lapkričio 11 dienos. Konkurso darbai turi būti pateikiami el. paštu komanda@aiksteje.lt. Keturių geriausių tekstų autoriai gaus pinigines premijas (po 100 eurų), jų tekstai bus profesionaliai redaguojami ir publikuojami interneto portaluose ir žurnaluose. Keturių geriausių vizualinių pasakojimų autoriai gaus pinigines premijas (po 100 eurų),

jų kūriniai bus publikuojami interneto portaluose ir žurnaluose. Geriausius tekstinius ir vizualinius pasakojimus atrinks projekto AIKŠTĖJE organizatorių ir kviestinių ekspertų komanda. Šis atviras konkursas yra Všį Architektūros fondo projekto AIKŠTĖJE dalis. Projektas skirtas skatinti kokybiško kritinio turinio apie architektūrą atsiradimą. Iki naujų metų AIKŠTĖJE nagrinės architektūros pasakojimų temą „Building narratives“, kuria sieks atrasti naujus darbo su žmogaus sukurta aplinka įrankius.

Kvietime panaudota fotografo Norbert Tukaj projekto „Hidden architecture“ nuotrauka. Daugiau informacijos: www.aiksteje.lt.

Kosto Kajėno nuotr.

tema

Viešosios erdvės: istoriniai atspindžiai ir kaita Nesibaigiant diskusijoms dėl teisingų viešųjų erdvių pokyčių ir jų projektams Indrė VOZGIRDAITĖ

dažnai nugrimztant archyvuose, architektas, prof. Gintaras Čaikauskas užsimena apie būtiną brandžią sistemą procesams suvaldyti ir ryžtą sprendimams priimti – kitaip nepavyks nieko realizuoti, diskusijos ir abejonės niekada nesibaigs.

Nuo miesto branduolio iki ideologijos simbolio not architekto, prof. G. Čaikausko, viešosios erdvės visais laikais turėjo aiškią paskirtį ir išraiškos formą, jų sprendiniai atspindėjo visuomenės civilizacijos lygį, gyvenimo būdą, netgi politinę san tvarką. Į istoriją tvirtai įėjo demokratijos ištakas žyminčios senovės graikų „agora“, senovės romėnų „forumas“ ir kitos viešosios erdvės. Architektūros profesorius pažymi, kad viduramžiais daugelio miestų centruose, šalia

6 2019 rugsėjis

judrių prekybos kelių, jų susikirtimo vietų dažnai natūraliai susiformuodavo turgaus aikštės, kurios turėdavo įtakos pačių miestų atsiradimui ir plė tros priežastims, tapdavo ekonominio, socialinio gyvenimo informaciniais ir komunikaciniais cen trais. „Aikštės tapdavo ir urbanistinės struktūros raidos branduoliais, aplink kuriuos formuodavosi miesto audinys: kurdavosi amatininkų dirbtuvės, steigėsi krautuvės, gyvenamieji pastatai, rotušės, iškildavo net šventovės. Šie an tropogeninės aplinkos požymiai pasiekė

Prof. G. Čaikauskas atkreipia dėmesį, kad savo pėdsakus miesto viešosiose erdvėse palieka kiekviena epocha. Joms kintant, centrinės aikštės daugiau ar mažiau adaptuojamos prie besikeičiančių gyvenimo poreikių. Pasak architekto, Vilnius pagrįstai didžiuojasi istorine Rotušės aikšte, tačiau kitos viešosios erdvės (skverai, parkai, sukultūrinti natūralios gamtos plotai) atsirado gana skirtingomis aplinkybėmis: valant miestą karų, mūšių ar pokario metu, išlikusios arba naujai sukomponuotos vietoj sugriautų kvartalų ar

mūsų laikus praktiškai visoje Europoje, išliko ryškūs ir Lietuvos miestuose, miesteliuose, bažnytkaimiuose“, – sakė architektas.

pastatų, buvusių priemiesčių turgaviečių ir kt. Architektūros specialistas tvirtina, kad sovietinės okupacijos metais dalis Lietuvos viešųjų

tema

Simo Bernoto nuotr.

Viešosios erdvės visais laikais turėjo aiškią paskirtį ir išraiškos formą, jų sprendiniai atspindėjo visuomenės civilizacijos lygį, gyvenimo būdą, netgi politinę santvarką. / Gintaras ČAIKAUSKAS /

erdvių tapo savotiškais politizuotais ideologijos ruporais, o šio palikimo padariniai tebekelia aistras iki šiol. Jis primena dar nuo caro laikų, o kai

sluoksnių atstovai ir profesionalai, kuriamos darbo ir darbo priežiūros grupės, rengiamos kūrybinės dirbtuvės, konkursai, vieši pristatymai ir

demokratijos ypatybė, tačiau nuomonių įvairovė privalo būti apibendrinta, galutiniams sprendimams priimti yra daugiau ar mažiau nustatytų

kur ir seniau, susiformavusią tradiciją statyti aikštėse paminklus, monumentus. Visi memori aliniai ženklai tarsi įtvirtino vyraujančios santvarkos ir kasdienio gyvenimo realijas, suteikė joms dvasinį pagrindą, laipsniškai tapo ideologijos dalimi, savotiška galios simbolika. „Santykis su miesto audiniu būdavo formuojamas pagal vyravusias urbanistines sampratas, per daug nekvaršinant galvos dėl to, ką ten kasdien galės veikti gyventojai. Pavyzdžiui, Lenino aikštėje, priešais KGB pastatą, ištisą parą budėdavo milicininkai, o per šventes prie paminklo būdavo nešamos gėlės. Apie kažkokius nenumatytus didesnius susibūrimus ar neprognozuojamus, iš anksto nesuplanuotus veiksmus negalėjo būti nė kalbos, nesusiformavo ir tokios tradicijos. Kiekvieną pavasarį visi praėjimai būdavo uždaromi, atnaujinami maltų raudonų plytų atsijų takai“, – sovietinio režimo realijas prisimena architektas.

aptarimai. Architekto teigimu, nepaisant visų nuosekliai ir kruopščiai įgyvendintų procedūrų, vis tiek visuomet atsiranda nepatenkintų žmonių, teigiančių, kad nieko nematė, negirdėjo, ir reikalaujančių viską iš esmės daryti kitaip. „Realybėje visais atvejais vieša diskusija ir įvairios nuomonės vis tiek neišvengiamos. Matyt, tai ir yra išskirtinė

veiksmų algoritmas, juridinė bazė“, – teigia pašnekovas. Anot architektūros profesoriaus, net ir kruopščiai įgyvendinus visas juridines procedūras ir numatytas priemones, atveriančias oficialų kelią įgyvendinti projektus, kartais teismuose viskas būna įrodoma atvirkščiai, kitaip interpretuojant ne visada vienodai suprantamus įstatymus.

Nuomonių įvairovė ir galutiniai sprendimai Kalbėdamas apie demokratinėje visuomenėje vyraujančią viešųjų erdvių kūrimo ir naudojimo sampratą, prof. G. Čaikauskas pažymi, kad visuomenė stengiasi labai aktyviai dalyvauti tiek projektavimo procese, tiek kasdieniame gyvenime. Kai kuriais atvejais tai būna iš anksto sąmoningai suplanuotas darbo metodas, kai dar pačiame pirminiame procese, rengiant užduotis ir koncepcijas, kviečiami įvairių visuomenės

K. Kajėno nuotr.

Diskusijos, kaip turėtų atrodyti Lukiškių aikštė, tęsėsi daugiau kaip dešimtmetį.

tema

Pašnekovas linkęs manyti, kad viską nulemia teisinės valstybės teisinės tradicijos ir jų stabilumas, tačiau pastarųjų metų viešųjų erdvių kūrimo praktika parodė, kad net aiški demokratinė sistema realybėje veikia ne taip sklandžiai ir paprastai kaip to norėtųsi. „Matyt, niekada nepavyks visiškai eliminuoti subjektyvaus žmogiškojo faktoriaus, ambicijų, interesų ir kitų veiksnių. Juolab esant įteisintai žodžio laisvei praktiškai nėra galimybės uždrausti skirtingų nuomonių. Tiesiog reikalinga brandi sistema sprendimų priėmimui ir procesų suvaldymui, kitaip nepavyks nieko realizuoti, diskusijos ir abejonės niekada nesibaigs. Ne paskutinėje vietoje, priimant galutinį sprendimą, išlieka ir politinės valios vaidmuo, drąsa ir rizika ištarti „tebūnie“ ir pasirašyti...“ – šiandienos situaciją vertina prof. G. Čaikauskas.

„Natūralu, kad kiekvienas miestelėnas vertina pirmiausia iš savo asmeninių pozicijų, ką tai duos jam asmeniškai. Todėl lūkesčiai būna labai skirtingi“, – pažymi architektas. Istorinių aikščių, susiformavusių parkų, reprezentacinių erdvių kontekstus pašnekovas išskiria kaip ypač sudėtingus, nes jie reikalauja itin gilaus aplinkybių suvokimo, išskirtinių specialistų, politikų ir visuomenės pastangų viską įvertinti ir pasirinkti teisingiausius sprendimus. „Praktika ne kartą įrodė, kad net, atrodytų, bekompromisė konkursų praktika ne visada duoda laukiamų rezultatų. Realybė po konkurso, veikianti juridika ir laiko tėkmė dažnai viską gerokai pakoreguoja. Juk visur veikia žmonės, o demokratijos aplinkybėmis tikrai nelengva surasti vieną, nenuginčijamą tiesą“, – komentavo architektūros speci alistas.

Nelengva surasti vieną tiesą Žaliųjų plotų klausimas – sudėtingas Prof. G. Čaikauskas pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių viešųjų erdvių vertinimo kriterijų – žaliosios erdvės santykis su kietųjų dangų paviršiais. Senamiesčiuose, miestų centruose gamtos poreikio klausimai dar aktualesni – viešosios er dvės tampa masinių renginių, žmonių poilsio, laisvalaikio, vaikų žaidimų, netgi šunų vedžiojimo plotais, o šiuolaikinės technologijos leidžia net ir darbo reikalus spręsti sėdint parke ant suoliuko ar išsitiesus ant žolės. Architektas sako, kad esant bent mažiausiai galimybei visuomet pasisako už želdinių išsaugojimą arba jų plotų gausinimą. Vis tik, jo nuomone, želdynai urbanizuotoje aplinkoje – itin

ti senuosius medžius ir sodinti naujus, teigiant, kad jie atsparūs agresyvios miesto aplinkos poveikiui. Architektūros specialistas ragina nepamiršti apie garsiai ir daug kartų deklaruotą pasaulinę civilizacijos raidos tendenciją: miestuose nuolatos pavojingu greičiu didėja kietųjų dalelių ore taršos rodikliai. Akivaizdu, kad prie to prisideda ir kietųjų paviršių dangų įrengimas žaliųjų plotų sąskaita. Pašnekovas neabejoja, kad ši problema neaplenkė ir mūsų, nors vis dar dažnai didžiuojamės Vilniaus žaliojo rūbo plotu, kaip vienu iš didžiausių Europoje. Juk aiškiai matyti, kad miesto nuotekų tinklai kol kas nėra paruošti tokiai urbanizacijai – surinkti paviršinius vandenis darosi vis sunkiau, o po rimtesnės liūties kartais po viadukais galima net baidare praplaukti. pixabay.com nuotr.

Paklaustas apie šiuolaikinių viešųjų erdvių kūrybos procesus, architektūros profesorius pabrėžia, kad neįmanoma būtų jų vienareikšmiškai vertinti ir prognozuoti, nes jie labai priklausomi nuo socialinio užsakymo, aplinkos konteksto, finansinių galimybių, netgi politinių aplinkybių, o meninė raiška be galo individuali. Sprendinius taip pat lemia kiekviena konkreti vietovė ir jos specifika – reljefas, gamtos ypatybės, urbanistinis kontekstas. Visa tai, anot architekto, dar būdingiau istoriniams miestams, kuriuose jau susiklosčiusios gyvensenos tradicijos, susiformavusi žmonių aplinkos samprata, įpročiai, nuomonės. Juose joks naujas judesys ar pertvarka negali įvykti nepastebėti ir neįvertinti visais aspektais.

sudėtingas klausimas, taigi, ir gražūs ketinimai išsaugoti želdinius ne visur ir ne visada būna sėkmingi: „Jeigu išbandžius įvairius variantus želdynai niekaip neįsikomponuoja projekte, tenka juos persodinti arba tiesiog pašalinti. Pagal galiojančias nuostatas, privalu pasodinti naujų medžių tiek pat, kiek buvo, arba daugiau. Teko įvertinti visas įmanomas darbo su želdynais galimybes, net perkelti itin augalotus kaštonus iš vienos miesto gatvės į naujai kuriamą skverą. Tai itin brangus malonumas, nes reikia specialios technikos, ne visi medžiai sėkmingai prigyja.“ Pašnekovo nuomone, medžių gydytojais vadinamų arboristų taikomi metodai, nors ir pažangūs, yra sudėtingi ir ne visuomet įperkami, ypač biudžetiniuose projektuose. Todėl tenka vien apgailestauti, kad pastaruoju metu dažniausiai apsisprendžiama eiti lengviausiu keliu – pašalin-

8 2019 rugsėjis

tema

Praktika ne kartą įrodė, kad net, atrodytų, bekompromisė konkursų praktika ne visada duoda laukiamų rezultatų. Realybė po konkurso, veikianti juridika ir laiko tėkmė dažnai viską gerokai pakoreguoja. / Gintaras ČAIKAUSKAS /

pixabay.com nuotr.

Paklaustas, ar įžvelgia šiandienį viešųjų erdvių projektų kokybės nuosmukį, architektas teigia, kad teisti kolegų sprendimus būtų pats nedėkingiausias užsiėmimas. Jis primena, kad šiais laikais galimai geriausius darbus vertina ir renka įvairiausios komisijos, vyksta konkursai, apklausos, o konkurso kriterijai būna suformuluoti iš anksto. Vis tik pasiekti rezultatai dažnai nustebina ir sukelia dar daugiau abejonių. „Visi suprantame, kad bet kokie rinkimai yra subjektyvūs, dažnai įvyksta tiesiog momentinis pasirinkimas. Jis būna paremtas ne racionaliais apskaičiavimais, o įspūdžiu, emocija, nuotaika ar net ir nusiteikimu. Visose komisijose dirba žmonės, jie turi teisę klysti. Tik gyvenimas ir laikas viską sudėlioja į vietas, nedarydamas klaidų“, – analizuoja architektas. Prof. G. Čaikausko nuomone, dirbant sėkmė ir nesėkmė visuomet egzistuoja greta. Rodos, šiais gausos ir begalinio pasirinkimo laikais geram rezultatui pasiekti neturėtų trūkti nieko, tačiau akivaizdu, kad tai ne visada pavyksta. Pašnekovas įvardija įvairias nesėkmių priežastis: patirties, žinių, tradicijų stoką, nedidelius biudžetus ir su jais susijusį projektavimo ir darbų įgyvendinimo tempą, apimtį, pradingusį įkvėpimą, idėjos pasirinkimą ir kt. O kūrybą lydintis sunkus darbas – vienas esminių sėkmės veiksnių. „Kūryba yra kūryba. Ne kartą moksliškai įrodyta, kad viena iš pagrindinių galimos sėkmės prielaidų – kantrybė ir kruopštus darbas, mažai kas atsitinka staiga ir labai gerai. Pasirodo, kol iškilo garsioji Tadžmahalo šventovė Indijoje, iki jos buvo pastatyta gausybė panašių pastatų, kurie nebuvo tokie pavykę ir apie juos mažai kas težinojo. Tiesiog dėl nuolatinių darbų pavyko ištobulinti įgūdžius, sprendinius ir detales. Tik sukaupta ilgametė sėkmių ir nesėkmių patirtis parengė prielaidas šedevro gimimui“, – apibendrino architektas.

pixabay.com nuotr.

Sėkmė ir nesėkmė – visada greta

Užs.

VIPA vis labiau įtvirtina pasirinktą strategiją 600 mln. eurų vien šįmet pirmąjį pusmetį sutelktų lėšų, 11 finansavimo priemonių ir iniciatyvų – šie uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) pateikiami skaičiai reiškia, kad 2012-aisiais Valstybės priimtas sprendimas per VIPA finansuoti sritis, kurios nesulaukia pakankamo dėmesio, reikiamų lėšų ar nepatenka į finansuojamų sektorių prioritetines eilutes, buvo teisingas. Su VIPA generaliniu direktoriumi Gvidu Dargužu kalbėjomės apie tai, kokios priemonės padėjo išjudinti viešosios infrastruktūros projektus ir kokiems pokyčiams pribrendę į VIPA besikreipiantys pareiškėjai.

VIPA skiria prioritetą viešosios infrastruk-

Būtent tokia ir yra mūsų paskirtis ir principas.

inicijuojamus projektus rinkome kitais būdais –

tūros sukūrimui ir plėtrai: kokiems projektams šiuo metu skiriamas finansavimas?

Esame valstybės institucija, turinti nacionalinės plėtros įstaigos statusą – tokios veikia visose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Dauguma ES šalių nuo subsidijų ir dotacijų pereina prie kitokių projektų finansavimo formų, o komercinių bankų finansavimas nebūtinai atspindi valstybės poreikius. Valstybės tokiais atvejais ieško išeičių: arba toliau teikti subsidijas, arba ieškoti kitų finansavimo formų, kaip būtų įmanoma finansuoti tokius projektus, kuriems rinkos finansavimas nėra pakankamas. Svarbiausias įgaliojimas mums – finansuoti valstybei svarbius projektus, kurių reikia rinkai arba (ir) tuos, kuriems finansavimas ribotas ar neoptimalus. Vėliau, kai tokių viešojo intereso sektorių finansavimas tampa prieinamas rinkos sąlygomis, pavyzdžiui, daugiabučių modernizacija, mes koncentruojamės į kitus sektorius. Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis mūsų tikslas – skatinti projektų finansavimą, kuomet yra rinkos nepakankamumas, sykiu užtikrinti valstybės poreikius.

tiesioginėmis apklausomis, sisteminome poreikius, kurie pateikiami sektorinėms institucijoms ar Finansų ministerijai. Ši iniciatyva yra skirta tam, kad būtų kuriama bendra duomenų bazė, padėsianti išsigryninti, kuriose srityse labiausiai pasireiškia finansavimo trūkumas ir į kurias sritis mes turėtume nukreipti savo žvilgsnį pirmiausia. Nuolat kuriame naujas priemones, kad galėtume finansuoti kuo įvairesnius projektus. Atsižvelgiant į pateikiamas projektų idėjas ir atliktų tiesioginių apklausų metu gautus poreikius, jau yra nuspręsta pradėti teikti finansavimą bendrabučių modernizavimui ir kitų švietimo įstaigų infrastruktūros projektų įgyvendinimui.

Pradėję veiklą pirmiausia ėmėmės studentų bendrabučių modernizavimo. Projektą sėkmingai įgyvendinome, atnaujinome 12 bendrabučių sostinėje ir kituose miestuose. Šiuo metu programa pasibaigusi, tačiau, įvertinę rinkos lūkesčius, ją planuojame tęsti ir investuoti ne tik į sovietmečiu statytų studentų bendrabučių energinį naudingumą, bet ir gyvenamųjų erdvių sutvarkymą. Daugiausia lėšų iki šiol buvo skirta daugiabučiams namams modernizuoti iš Daugiabučių namų modernizavimo fondo. Taip pat iš Energijos efektyvumo fondo teikiame paskolas, suderintas su grąžinamąja subsidija, centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimui ir išduodame garantijas gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Galiausiai kartu su atsirinktu finansinės priemonės valdytoju AB Šiaulių banku administruojame savivaldybių pastatų ir kultūros paveldo fondus, kurie suteikia galimybę gauti paskolas savivaldybėms ir kultūros paveldo objektų valdytojams. Šįmet, įsteigus Vandentvarkos fondą, lėšų skirta paskoloms, skirtoms geriamojo vandens ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijai ir plėtrai finansuoti, o per Energijos efektyvumo finansavimo platformą daug dėmesio ir lėšų skiriame saulės elektrinių plėtros gaminančių vartotojų rinkos vystymui ir įmonių energinio naudingumo didinimo projektams finansuoti. Kiek Jūsų veikloje svarbu tai, kad teikiate finansavimą, visų pirma, tose srityse, kuriose rinkos finansavimas nėra pakankamas arba yra teikiamas neoptimaliomis sąlygomis?

10 2019 rugsėjis

Ar yra apribojimų, kokias projektų įgyvendinimo idėjas gali teikti pareiškėjai?

Institucijos dažnai turi nusistačiusios išankstinius prioritetus, kam skirti finansavimą. Tačiau visuomet atsiranda idėjų, kurias savivaldybė ar kitas viešasis subjektas norėtų, tačiau negali įgyvendinti. Mūsų prioritetas – išsiaiškinti poreikius, kurie projektai reikalingi, arba priežastis, kodėl vieni ar kiti projektai šiuo metu nefinansuojami,

Mes galime finansuoti projektus, susijusius su viešąja infrastruktūra arba viešuoju interesu. Jei gauname projekto idėją ir matome, kad ji gali būti finansuojama kito finansavimo šaltinio, nukreipiame, kur pareiškėjui kreiptis toliau. Jei tai sritis, kuriai įvertinti trūksta tyrimų, analizių, norint skirti finansavimą, vertiname, kokių veiksmų turime imtis. Pavyzdžiui, matydami, kad yra didžiulis švietimo įstaigų infrastruktūros, bendrabučių modernizavimo poreikis, pradėjome diskusijas su Švietimo, mokslo ir sveikatos ministerija, parengėme rinkos trūkumo analizę, kuriame finansinę priemonę bei sąlygas, ir esame įsitikinę, kad artimiausiu metu bus galima teikti paraiškas finansavimui gauti.

kokių teisės aktų pokyčių reikia. Tuomet, įvertinę lūkesčius ir poreikius, galime ieškoti galimybių sukurti reikiamus finansinius mechanizmus. Iki šiol informaciją apie finansavimo trūkumą ir

Deja, bet turime konstatuoti, kad dažnai dalis projektų nugula savivaldybių ar kitų viešųjų subjektų stalčiuose, nes stinga informacijos, kur gauti reikiamą finansavimą. Todėl šia proga

Jūs kviečiate teikti projektų įgyvendinimo idėjas. Kokių esate sulaukę, arba kokie Jūsų pačių ir potencialių pareiškėjų lūkesčiai?

Evgenios Levin nuotr.

Pagrindinis mūsų tikslas – skatinti projektų finansavimą, kuomet yra rinkos nepakankamumas, sykiu užtikrinti valstybės poreikius. / Gvidas DARGUŽAS /

kviečiu visus potencialius pareiškėjus, skaitan-

mes jas ir taikome, jungdami paskolų ir subsidijų

infrastruktūros sukūrimui ir pirmojo būsto pri-

čius šį interviu, pasinaudoti šia galimybe ir pasidalyti savo projekto idėjomis su VIPA, o mes jau analizuosime, ar (ir kaip) galėtume prisidėti prie jos finansavimo. Tai lengvai galite padaryti per mūsų tinklalapį.

finansinius mechanizmus. Finansavimo prioritetas – kokybiškas nuotekų tvarkymas, tačiau finansuojamas ir vandens tiekimo užtikrinimas.

einamumo skatinimui socialiai jautrioms grupėms. Šiuo metu svarstomi įvairūs galimi finansavimo modeliai, vertinama kitų šalių praktika.

Kokiems projektams VIPA iki šiol skyrė didžiausią dėmesį? Didžiausia VIPA finansuojama programa – daugiabučių modernizacija. Jau yra suteikta maždaug 500 paskolų, dar 300 projektų finansavimas bus skirtas ateityje. Tačiau didelis dėmesys yra skiriamas tam, kad visos mūsų įgyvendinamos finansinės priemonės įgytų pagreitį ir kad didžiuotumėmės konkrečiais rezultatais. Daug dėmesio skiriame centrinės valdžios ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo projektų įgyvendinimui, gaminančių vartotojų rinkos plėtrai (ši sritis – Energetikos ministerijos prioritetas), vandentvarkos fondo projektų finansavimui, kultūros paveldo objektų įveiklinimo projektams.

Kokias matote ateities perspektyvas: ar prioritetu galima vadinti atsinaujinančią energetiką ir vandentvarką? Ar galbūt yra (planuojama) ir daugiau prioritetinių sričių?

Kiek maždaug projektų per metus finansuoja VIPA? Per metus VIPA finansuoja maždaug 200 projektų. Kiek projektų įgyvendinama bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio partneriais?

Vandentvarkos fondo sukūrimą paskatino ES direktyvos sugriežtinimas ir rezultatų, kuriuos valstybė turi pasiekti, nebuvimas. Nuotekų tvarkymas turi būti centralizuotas, vietinės valyklos turi atitikti nustatytus reikalavimus, kitaip gresia milžiniškos baudos. Kartais tik baudų baimė paskatina veikti. Vandentvarkos projektai ilgą laiką buvo finansuojami teikiant subsidijas, o kaip

Visos mūsų finansavimo priemonės ir iniciatyvos – ilgalaikės. Jei programą pradedame, darome viską, kad ji tęstųsi. Norime, kad nebūtų taip, jog paskelbiamas kvietimas, išdalijama parama, pasiekiamas trumpalaikis rezultatas ir finansavimas nutraukiamas. Jei kalbame apie konkretų pastatą, tai renovacija nėra pakankama investicija, mūsų prioritetas – kompleksinė renovacija, t. y. ne tik pastato šiltinimas, bet ir aplinkos sutvarkymo darbai, didinantys jos patrauklumą (mažieji architektūros elementai, vaikų žaidimų aikštelės ir pan.). Atliepdami Vyriausybės ir ministerijų prioritetus, imamės ieškoti ir siūlyti tinkamas finansavimo priemones daugiabučių modernizavimui, vandentvarkai, energijos taupymo ar perėjimo prie atsinaujinančių išteklių projektams, t. y. visoms toms sritims, kurios ir yra ilgalaikio finansavimo reikalaujančios viešojo intereso sritys. Žinoma, negalima apsiriboti tik minėtomis sritimis, nes jų yra ir daugiau, todėl mes ne tik finansuojame tokius projektus, bet ir atliekame analizes, teikiame siūlymus atsakingoms institucijoms apie naujų sektorių finansavimo

anksčiau minėjau, valstybė negali visą laiką neatlygintinai dalyti ES lėšų. Jei tik įmanoma, turėtų būti skiriamos paskolos ar kitos finansavimo priemonės. Būtent per Vandentvarkos fondą

poreikį. Analizuojame galimybes sukurti kompleksines finansavimo priemones miestų plėtrai, mažajai renovacijai, viešojo ekologiško transporto

Europos investicijų ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankais, su kuriais derinamos sąlygos dėl energinio efektyvumo ir kitų projektų įgyvendinimo.

Kokiems projektams finansuoti įkurtas Vandentvarkos fondas?

VIPA stengiasi pritraukti lėšų tiek iš nacionalinių, tiek iš tarptautinių įstaigų. Iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšų finansuojama 150 daugiabučių namų modernizacijos projektų, iš žaliųjų obligacijų gautomis lėšomis numatoma finansuoti maždaug 200 daugiabučių namų modernizacijos projektų. Neseniai suderinta ir su LR Finansų ministerija pasirašyta sutartis dėl 100 mln. eurų paskolos, kurie bus skirti maždaug 300 daugiabučių namų modernizavimo projektams finansuoti. Taip pat kartu su AB Energijos skirstymo operatorius (ESO) įsteigėme Energijos efektyvumo finansavimo platformą ir teikiame paskolas saulės elektrinių plėtrai bei įmonių energinio efektyvumo didinimo projektams įgyvendinti. O AB Šiaulių bankas, kaip atrinktas finansinės priemonės valdytojas, per Savivaldybių pastatų fondą nuosavomis lėšomis papildomai prisideda prie savivaldybių pastatų projektų finansavimo. Taip pat toliau bendradarbiaujame ir su

„Poolservice“ nuotr.

Prikelta naujam gyvenimui Alytaus rajone įsikūrusiuose Butrimonyse atidaryta rekonstruota istorinė trikampė miestelio aikštė ir išskirtinis jos elementas – cilindro formos fontanas, kurio viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys.

Lankytojams – skirtingos patirtys ors šventės ir renginiai šioje aikštėje vyksta keliskart per metus, tačiau iki rekonstrukcijos ji buvo tarsi erdvė be charakterio. Rengdami aikštės rekonstrukcijos projektą, architektai ėmėsi aikštę atgaivinti, sukurti tikslą, dėl kurio norėtųsi ten ateiti, paversti Butrimonių aikštę nauju traukos objektu ne tik vietos gyventojams, bet ir svečiams. Aikštė buvo padalyta į keturias funkcines zonas: pramoginę ir kultūrinę, kurioje vyks koncertai, miestelio šventės ir minėjimai, aktyviąją zoną alėjoje su sūpuoklėmis ir lauko muzikos instrumentais, poilsiui skirtą zoną su veja ir želdiniais bei centrinę aikštės dalį, kur suprojektuotas pagrindinis aikštės akcentas ir emocinė kulminacija – fontanas. Aikštę perimetru juosiančius medžius ir žaliuosius plotus buvo siekta maksimaliai išsaugoti,

12 2019 rugsėjis

akcentuojant miestelio centrinio parko, kaip traukos objekto, idėją, kur galima ir pasivaikščioti, ir ramiai būti augmenijos pavėsyje, pailsėti. Buvusi takų struktūra keista minimaliai, vengiant reikšmingame objekte didelių kasybos darbų ir galimų vertingų kultūrinių sluoksnių pažeidimų. Aikštės takų danga – skirtingų matmenų pilko betono trinkelių mozaika – pasirinkta siekiant sukurti jaukesnį grafinį vaizdą, kaip aliuzija į pirminį aikštės grindinio dangos chaotišką raštą. Kaip nuoroda į praeitį, grindinys po išsaugotu paminkliniu akmeniu-skulptūra, skirtu kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę, fragmentiškai išklotas skaldytais lauko akmenimis. Takai įrėminti degto molio klinkerio stulpeliais, kurių natūrali spalva atkartoja aikštę supančių vertingų mūrinių pastatų medžiagiškumą. Geometriniai klinkerio plytelių grindinio intarpai ties kultūros namais ir seniūnija pagyvina pilką plačiojo tako dangą, o kontūras yra tarsi užuomina

į miestelio centrinėje dalyje buvusį ir esamą sodybinio užstatymo tipą. Mažosios architektūros formos, anot projektą parengusios įmonės „Atamis“ architekčių, artimos klasikinėms, paprasto dizaino. Savo vietą aikštėje rado nauji suoliukai, šiukšliadėžės, informacinis stendas, laikrodis, Butrimonių miestelio herbas. Po rekonstrukcijos miestelio valdžia ir gyventojai gali kelti vėliavas ant suprojektuotų stiebų.

Analogų Lietuvoje nėra Greta aikštėje esančio paminklinio akmens „Kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę“ (autoriai – skulptorius Antanas Kmieliauskas, dailininkas Jeronimas Kmieliauskas) perkelta ir skulptoriaus Algirdo Judicko kurta skulptūra „Lietuvaitė“. Pasak aikštės rekonstrukcijos darbus atlikusios įmonės „Rekreacinė statyba“ at stovo Roberto Baranausko, paminklinio akmens per-

Istorija – neeilinė

Senoji Butrimonių miestelio dalis, susiformavusi iki XVII a. pab., šiandien yra valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas: saugomas gatvių tinklas, aikštės planas, statymo pobūdis bei XX a. pr. buvę pirklių ir amatininkų namai, statyti galu į aikštę. XVII a. vid. – XVII a. vid. linijinį planą turėjusi gyvenvietė tapo radialine. Gatvių tinklas darniai susijęs su vietove. Trijų pagrindinių gatvių sankryžoje susiformavo savita – vienintelė Lietuvoje – trikampė aikštė, kuri tapo turgaus vieta, apie kurią prekybininkams ir amatininkams buvo išdalyti sklypai. Vėliau atsiradę keliai jau neturėjo didesnės reikšmės susidariusiai aikštės formai. Prie Butrimonių aikštės nėra bažnyčios, nes tai prekybinės paskirties aikštė. 1999 m. vasarą, minint Butrimonių miestelio 300-ąsias metines, ant aikštėje, kur pokario metais buvo išniekinti partizanų kūnai, stovinčio akmens buvo iškaltas užrašas kovojusiems už Lietuvos nepriklausomybę atminti. Atliekant Lietuvos urbanistikos paveldo tyrimus, Butrimonyse užfiksuoti ir įvertinti be1969 m. suteiktas vietos reikšmės urbanistikos paminklo statusas buvo perkvalifikuotas į atitinkantį valstybinės reikšmės kultūros vertybės rangą (statusą). Remiantis istoriniais duomenimis, miestelis ir jo apylinkės buvo viena iš Vytauto Didžiojo į Lietuvą atkeltų totorių gyvenamų vietovių. Butrimonyse gyveno gausios žydų, totorių ir lietuvių bendruomenės.

kėlimas kone didžiausias iššūkis, jiems atitekęs šiame projekte. Liepų alėjoje – aktyvaus laisvalaikio zonoje – įrengtos sūpuoklės, muzikos instrumentų sala, vandens gertuvė. Visoje aikštėje veikia modernus apšvietimas: šviestuvai ant atramų pagrindiniams takams apšviesti ir dekoratyvinis – augalams, medžiams ar funkcinei zonai pabrėžti. Išskirtinis atnaujintos aikštės elementas – fontanas. Pagrindinis fontano akcentas – skai draus polimero kolbos viduje besisukantis vandens verpetas ir per kolbos išorę sliuogiantis vanduo. Vandens verpetas kolboje susidaro dėl gravitacijos poveikio ir keleto vandens

srovių susidūrimo, tokiu būdu vanduo išjudinamas aplink horizontalią ašį. Įmonės „Rekreacinė statyba“ atstovas R. Baranauskas atkreipė dėmesį, kad besisukantis vandens sūkurys suteikia aplinkai dinamišką ir sykiu natūralų, žmogaus akiai neįprastą ir išskirtinį vaizdą. Apvali fontano kolbos forma užtikrina fontano matomumą iš visų žiūrėjimo taškų. Fontane sumontuota besikeičianti apšvietimo sistema sukuria papildomą efektą tamsiuoju paros metu. Šis fontanas yra vienintelis toks Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Artimiausią antrą tokį fontaną-tornadą viešojoje erdvėje galima pamatyti Šiaurės Anglijoje. Tokių įrengta Brazilijoje ar Omane.

Įmonė „Atamis“ teikia projektavimo paslaugas. Ketvirtus metus iš eilės ji pripažinta viena sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai augančių Lietuvos įmonių. Didžiausią dėmesį bendrovė skiria projektavimo kokybei, daug investuoja į kokybiškas programines įrangas ir specialistų kvalifikacijos kėlimą. Pastaruosius trejus metus įmonės „Atamis“ komanda intensyviai dirba su BIM projektais.

Alytaus rajono savivaldybės nuotr.

veik tris dešimtmečius vykę plano užstatymo ir turinės erdvės kompozicijos pokyčiai.

Vandens verpetas fontano kolboje susidaro dėl gravitacijos poveikio ir keleto vandens srovių susidūrimo, tokiu būdu vanduo išjudinamas aplink horizontalią ašį.

Projekto autoriai: įmonė „Atamis“ (architektės Edita Vieraitienė ir Ieva Puidokaitė) Fontano idėjos bendraautoriai – įmonė „Poolservice.LT“ (Mantvydas Šakalys, Nerijus Griežė) Aikštės rekonstrukcijos rangovė įmonė „Rekreacinė statyba“

Įmonės „Rekreacinė statyba“ šūkis – dideli dalykai prasideda nuo mažų. 2003-aisiais veiklą pradėjusi bendrovė savo jėgomis atlieka visus žemės, pamatų įrengimo, mūro ir betonavimo, stogo konstrukcijos, apdailos ir kitus statybos darbus. Bendrovės specializacija – lygaus paviršiaus akmens grindinio gamyba ir įrengimas; erozijos paveiktų šlaitų atstatymas; takų, gatvių ir aikščių pagrindų bei dangų klojimas. 13

A. Rutkausko nuotr.

Žalioji oazė miestiečiams Konkursą laimėjęs Santarvės parko atnaujinimo pagrindinis rangovas ir kuratorius – akcinė bendrovė „Kauno keliai“ – rekonstrukcijos darbus pradėjo pernai vasarą. Projekto įgyvendinimo metu parke buvo įrengtas naujas apšvietimas, moderni vaikų žaidimo aikštelė bei pėsčiųjų takai. Miestiečių patogumui čia atsirado dviračių stovai, nauji patogūs suoliukai ir šiukšliadėžės. Parkas oficialiai savo duris miestiečiams ir Kauno svečiams atvėrė šiemet rugpjūčio pabaigoje, kuomet vyko jo atidarymo šventė. Naujais augalais parko teritorjoje pasirūpino bendrovės „Kauno keliai“ pasamdyta įmonė „Želdynėlis“.

Želdynų – įvairiausių rūšių antarvės parke želdynų kūrimo darbai pradėti 2018 m. rudenį, užbaigti 2019-ųjų pavasarį. Anot parke dirbusių kraštovaizdžio specialistų, gana lietingas ruduo trukdė sklandžiai vykdyti augalinio juodžemio sluoksnio pervežimo, paskirstymo ir lyginimo darbus, nes sunkvežimių ir traktorių ratai apsiveldavo moliu ir žemėmis, todėl išvažiuojant tekdavo juos valyti, šluoti asfalto dangas. Parko takų, želdynų grupių, jų rūšinės sudėties ir mažosios architektūros idėjas pateikė

bendrovės „Primus“ projektuotojai. „Primus“ kartu su partneriais parengė Santarvės parko, esančio Žiemgalių gatvėje, Kaune, rekonstravimo projektą ir gavo statybą leidžiantį dokumentą parko rekonstravimo darbams. „Želdynėlio“ 14 2019 rugsėjis

specialistai padėjo atrinkti geriausiai tinkančias konkrečioms sąlygoms augalų rūšis ir veisles. „Derindami su rangos darbus atlikusios bendrovės „Kauno keliai“ projektų vadovais, parinkome kiek įmanoma didesnius augalus. Viešosiose er dvėse dažnai labai sunku nedidelius sodinukus apsaugoti nuo žmonių vandalizmo ir naminių gyvūnų“, – komentavo „Želdynėlio“ vadovas, dendrologas Arvydas Rutkauskas. Parenkant augalus Santarvės parkui, pasirinkti nereiklūs, reikalaujantys mažai priežiūros augalai, kurie gana gražūs yra ir karpomi, ir palikti laisvai augti. Pavyzdžiui, vidutinio augumo spalvingi ir nereiklūs putinalapiai pūsleniai, japoninės ir pilkosios lanksvos, lėtai augantys hi-

parkui suteikė žaismingumo (raudonlapiai „Diable d‘Or“ ir geltonlapiai „Dart‘s Gold“ putinalapiai pūsleniai, pilkoji lanksva „Grefsheim“, japoninė lanksva „Goldflame“, kompaktiškų matmenų baltoji sedula „Ivory Hallo“, raudonlapiai klevai, bukas). Parke yra skirtingu metu – nuo pavasario iki rudens – žydinčių lapuočių: pilkoji ir japoninė lanksvos, Mejerio alyvos, pūsleniai, šluotelinės hortenzijos „Pinky Winky“, „Wims Red“, žoliniai augalai – viksvos ir vienmetės gėlės. Sumedėjusios medžių ir krūmų faktūros buvo papildytos lengvumo įspūdį suteikiančiais smilginiais augalais: drėbūnais, miskantais, vienmetėmis švelnių faktūrų gėlėmis.

malajiniai beržai „Doorenbosii“, kalninės pušys „var. Mughus“, skroblai „Fastigiata“ ir kiti. Parke pasodinti ir dizainerės pasiūlyti augalai su ryškesnių spalvų lapais ir žiedais, tai

Medžiai buvo sodinami papildant ir harmoningai sugrupuojant su jau esančiais: didelių matmenų su 20–25 cm kamieno apimtimi didžialapės liepos, kurios papildė ir pratęsė dalyje centrinio tako

Užs.

Parko rekonstrukcijos darbai

Bendrovė „Kauno keliai“ – viena seniausių, 1940 m. įkurta kelių statybos įmonių Lietuvoje, kuri dėl sukauptos patirties ir profesionalų komandos teikė ir teikia aukštos kokybės paslaugas, orientuotas į ilgalaikius rezultatus bei funkcionalumą. Šiuo metu bendrovėje dirba apie 240 žmonių. Įmonės gamybinė bazė įsikūrusi Petrašiūnuose, Kaune. 11 ha teritorijoje išplėtota infrastruktūra: yra atskira geležinkelio atšaka, moderni įkrovimo ir iškrovimo įranga. Zatyšiuose (20 km nuo Kauno miesto ribos) yra nuosavas smėlio ir žvyro karjeras, kuriame 2017 m. sumontuotas greiferinis karjerinės produkcijos gavybos įrenginys ir veikia čekų gamybos žvyro skaldos gamybos linija. Įmonė yra atestuota ir turi teisę atlikti darbus ypatinguose ir kultūros paveldo objektuose: valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, geležinkeliuose, oro uostuose, kituose transporto statiniuose, statyti sporto paskirties inžinerinius statinius. Bendrovė „Kauno keliai“ didžiausią patirtį turi kelių, gatvių tiesimo ir remonto srityse, vykdo tiltų remonto, automobilių stovėjimo aikštelių darbus prie statomų objektų, šaligatvių klojimo, kitus aplinkotvarkos darbus. Taip pat įmonė perdirba statybinį laužą į skaldą. Šiems darbams atlikti bendrovė turi mobiliąją statybinio laužo perdirbimo įrangą, mechanizmus. UAB „Kauno keliai“, R. Kalantos g. 85, LT-52310 Kaunas, tel. (8 37) 452 389, www.kaunokeliai.lt.

esančią alėją. Pasodinti trys maumedžiai, dvidešimt beržų, trisdešimt dvi iš karto gana didelės (per 100 cm) kalninės pušys. Parko spalvotumui ir struktūrai sukurti panaudota paprastieji ir raudonlapiai klevai bei paprastieji šermukšniai.

Saugos nuo gatvės triukšmo Pagrindiniai parko augalų akcentai – nutkinis puskiparisis „Pendula“, kurio idėja – Kalėdų eglutės originalus-dekoratyvusis atitikmuo ir paprastasis bukas raudonais lapais „Atropunicea“, kuris jau auga parko viduryje ir simbolizuoja gyvenimo ugnies medį. Vasarą apžvelgus pagrindinės alėjos krūmų ir gėlių derinius, matyti, kad juose vyrauja balta, iškilminga rožinė bei rausva ir puošni pilkšvai

2013 m. įkurta bendrovė „Primus“ sėkmingai teikia statinių projektavimo, nekilnojamojo turto plėtros, statinių statybos techninės priežiūros ir daugiabučių namų (atnaujinimo) modernizavimo projektų rengimo paslaugas.

žalia spalvos: margalapės sedulos ir nurausvėjančiais žiedais šluotelinės hortenzijos, Damerio kauleniai, Fortūno ožekšniai. Visas parkas atskirtas nuo gatvės labai gražia ir ilga – daugiau kaip 220 koloninės lajų formos paprastųjų skroblų „Fastigiata“ gyvatvore-žaliasiene, suteikiant erdvei jaukumo, apsaugant parke besiilsinčius žmones nuo dulkių ir gatvės transporto triukšmo, leidžiant lankytojams pasijusti gyvoje gamtoje, pailsėti gamtos žalumynų ir žiedų oazėje. Šią gyvatvorę bus galima dalinai karpyti ir reikiamam aukštyje nukirpti jos viršų, bet galima ir palikti aukšta žaliasiene, tik paformuojant jos šonines dalis. Labirintas suformuotas iš beveik tūkstančio vienetų sodinukų kalninių serbentų „Shmidt“, kurie yra tankūs, neaukšti, nereiklūs ir lengvai formuojami.

UAB „Primus“, Algirdo g. 46, Vilnius, info@primus.lt, tel. +370 650 87 979.

Dvi centrinio tako medinės pergolės užleistos vijokliais – penkialapiais vinvyčiais „Murorum“, kad būtų dar aiškesnė riba tarp miesto ir žaliosios oazės. Be to, jie greitai auga, o rudenį jų lapai nusidažo ryškiu raudoniu. Iš viso parke pasodinta beveik 350 medžių, daugiau kaip 2300 krūmų, 130 kiliminių ir vijo klinių augalų, per 600 žolinių varpinių augalų ir gėlių. Nors praktiškai visą 2019-ųjų pavasarį ir vasarą Lietuvą kamavo sausros, tačiau specialistams keliskart papildant ir užsėjant atkurti apie 29 tūkst. kva dratinių metrų vejų plotų. Medžiai, gėlynai, krūmų kompozicijos mulčiuotos pušų žievės mulčiumi, o dalyje plotų po žieve panaudota ir geotekstilė, kuri papildomai apsaugo nuo gausaus piktžolių augimo ir sulaiko dirvoje drė gmę per sausras.

Santarvės parko želdynus įrengė kraštovaizdžio tvarkymo įmonė „Želdynėlis“, šioje srityje mokslinę ir praktinę veiklą plėtojanti jau beveik 15 metų.

Įmonė „Želdynėlis“, Patamulšėlio k., LT-46164 Kauno r., tel. +370 698 154 77, www.zeldynelis.lt. 15

technologijos

Tiltų galia ir grožis Kristina BUIDOVAITĖ

Šiuo metu projektuojami ir statomi tiltai Lietuvoje – pavyzdys to, kaip dera modernios technologijos, unikalūs konstrukciniai sprendimai ir išraiškingos architektūrinės formos. Tiltai nebe tik infrastruktūros objektai, bet ir išskirtiniai inžinerijos mokslo ir architektūros kūriniai, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros doktorantas ir projektavimo įmonės „TEC Infrastructure“ projektų vadovas Vilius Karieta, jau 11 metų dirbantis tiltų projektavimo srityje. Ar bėgant laikui keičiasi tiltų konstrukcijos ir jų statybai naudojamos medžiagos? Be abejo, pokyčių nestinga. Pasaulis tobulėja, atsiranda naujų medžiagų, technologinių galimybių. Tiltų projektavimas taip pat nuolat tobulėja. Siūloma naujų techninių galimybių išspręsti sudėtingus inžinerinius uždavinius, atnaujinamos normos, standartai, reikalavimai. Mokslas suteikia projektuotojams galimybių taikyti naujas medžiagas. Stengiamasi projektuoti ir statyti ilgaamžiškesnius inžinerinius statinius, kurie ilgesnėje perspektyvoje yra naudingesni. Jauni žmonės, svarstantys rinktis projektavimo sritį, turi žinoti, kad čia nestinga naujų galimybių, nebėra dogmų. Tikrai nėra taip, kad projektuojami tik standartiniai tiltai, kad nėra įdomesnių projektų. Nepaisant to, rinkoje vis dar reikia tam tikrų pokyčių, inovatyvių sprendimų, kurie leistų statyti lengvai prižiūrimus ir ilgaamžius transporto statinius. Artimoje ateityje didės išmaniųjų tiltų poreikis, kuris palengvins tiltų priežiūrą ir eksploataciją. Inžinieriai tik per patirtį išlavina intuityvų inžinerinį mąstymą, gebėjimą suprasti ir kurti konstrukcijas. Ateityje dar didesnę pridėtinę vertę kurs kūrybiški sprendimai. Kūrybiniai procesai labai svarbūs – tik žmogus gali suprasti, ko reikia žmonėms.

Pėsčiųjų viadukas virš magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys (netoli Žemaitkiemio). Statytojas: LAKD, projektuotojas „TEC Infrastructure“. Statinio konstrukcijų dalies vadovas – Vilius Karieta.

16 2019 rugsėjis

technologijos Kokį tiltą galima vadinti išmaniuoju? Išmanumo sąvoka skirtingose situacijose varijuoja. Išmanusis tiltas galėtų būti toks inžinerinis statinys, kuris palengvina eksploataciją, pavyzdžiui, informuoja tilto savininką apie defektų atsiradimą. Išmanusis tiltas gali būti dalinai kompiuterizuotas, prisitaikyti prie apkrovų, reguliuoti neigiamus svyravimus, keisti spalvas, formas ir pan. Elementarus pavyzdys – pakeliamieji tiltai. Anksčiau juos pakeldavo budintis žmogus. Dabar to nebėra – viską reguliuoja davikliai ir kompiuterizuoti procesai. Panašiai ir su išmaniaisiais tiltais, kurie ilgainiui bus pradėti statyti.

Standartiniams transporto ir geležinkelio statiniams dažniausiai pakanka pastatyti kuo paprastesnį inžinerinį statinį, bet pritaikyti inovatyvius inžinerinius sprendimus. Miestuose kokybiškos tiltų architektūros poreikis didesnis. Dažnai reikia išplėsti statinio ribas, kad jis atliktų daugiau funkcijų nei tik padėtų susisiekti. Pavyzdžiui, taptų viešąja erdve. Tiltai nuo seno – kaip simboliai. Ne veltui sakoma, kad, pasižiūrėjęs į miesto tiltus, gali spręsti apie valstybės išsivystymo lygį. Kalbant apie Kaune ir Vilniuje projektuojamus pėsčiųjų tiltus, „Kild architektai“ patvirtino, kad svarbi jų architektūrinė pusė, tiltas

projektuojamas kaip ženklas, ikona. Kaip tokiu atveju sekasi architektams ir konstruktoriams suderinti ambicijas? Svarbiausia – komandinis darbas. Architektai žiūri plačiau nei inžinieriai. Inžinieriai dažnai siūlo savas idėjas, kaip paprasčiau įgyvendinti vieną ar kitą sprendinį. Niekada nebus taip, kad architektai pasiūlo idėją ir ji išsyk patvirtinama. Labai svarbu komandoje pažinti vieniems kitus ir tuomet jau gali remtis nuojauta. Bendrų sprendimų paieška – gana intensyvus darbas. Konstruktorius apibrėžia pirminę situaciją: koks upės plotis, ar vyksta laivyba, kokie reljefo ypatumai, ledo ar tik vandens tėkmės poveikis, geologinė

Baltosios rožės tiltas Alytuje. Statytojas: Alytaus miesto savivaldybė, projektuotojas: „TEC Infrastructure“. Statinio konstrukcijų dalies vadovas – Vilius Karieta.

situacija. Tuomet gimsta apribota ir laisva erdvė, kur architektai ir gali įgyvendinti savo idėjas. Kitame etape architektai, matydami apribojimus, kuria tūrius, sprendinius, čia jau konstruktoriaus darbas įvertinti, ar tie sprendiniai realiai įgyvendinami, ar ne, kokios medžiagos reikalingos. Galiausiai ieškoma kompromiso.

Kokie pagrindiniai kabamosios tiltų konstrukcijos pranašumai?

Ar Lietuvoje statant tiltus naudojamas išskirtinai tik betonas? Ar atsiranda daugiau sprendimų?

Dėl architektūrinių ambicijų kartais architektai patys nori, kad būtų naudojamas būtent gelžbetonis. Bet jei ilgesnis tarpatramis ar sudėtingesnė situacija, plienas pranašesnis dėl sti prumo savybių, ilgaamžiškumo, lengvumo, paprastesnio montavimo. Kartais gelžbetoniniai infrastruktūros statiniai remontuojami naudojant kompozitines medžiagas – stiklo ar anglies pluoštą. Mokslininkai naujas medžiagas aktyviai tyrinėja, apibrėžtos ir patvirtintos jų taikymo ribos. Manau, ateityje

Kalbant apie naudojamas medžiagas, didelis skaičius Lietuvos tiltų – gelžbetoniniai. Nedidelėms tiltų angoms gelžbetonis yra itin racionalus sprendimas. O dėl architektūros, projektuojant ilgesnius tarpatramius, nepralenkiamas yra plienas.

pėsčiųjų ir automobilių tiltus bus galima statyti naudojant būtent kompozitines medžiagas. Tokių statinių pasaulyje yra, bet kol kas jie eksperimentinio pobūdžio. Kabamieji tiltai įprastai statomi plieniniai. Mat yra galimybių pasiekti labai dideles plieno stiprumo ribas.

dutinio ilgio tiltams tiek vantinė, tiek kabamoji konstrukcija yra gana racionali, bet prie tokių konstrukcijų neįpratę statytojai retai ryžtasi tokias rinktis – jiems priimtinesnė paprastesnė technologija. Neabejoju, kad Lietuvoje atsiras didesnių tiltų poreikis, bus pastatyta kabamųjų.

Kabamųjų tiltų Lietuvoje yra pastatyta. Pagrindinis jų pranašumas – tarpatramis. Kiekviena konstrukcija turi savo racionalumo ribas. Mano nuomone, nedideliam tiltui nevertėtų taikyti klasikinės kabamosios konstrukcijos. Iki tam tikro ilgio – racionalūs sijiniai tiltai. Paskui – santvariniai, arkiniai, vantiniai, galiausiai kabamieji. Kai kuriose situacijose net ir vi-

Pėsčiųjų tilto per Nemuno upę nuo Aleksoto iki salos ir nuo salos iki Karaliaus Mindaugo pr. Kaune, projektavimo atviro projekto konkursas. Projekto devizas „360“. 1-osios vietos nugalėtojai. Statytojas: Kauno miesto savivaldybė, projektuotojas: „TEC Infrastructure“. Autoriai: architektai „KILD architektai“ ir bendrovė „TEC Infrastructure“. Konstrukcijų skaičiavimai ir inžinerinė konsultacija – Vilius Karieta.

Pėsčiųjų tilto per Neries upę, nuo Vingio parko iki Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ teritorijos, Vilniuje, architektūrinio projekto konkursas. Projekto devizas – „Užvingio salos tiltas“. 1-osios vietos nugalėtojai. Statytojas: Vilniaus miesto savivaldybė, projektuotojas „TEC Infrastructure“. Autoriai: architektai „KILD architektai“ ir UAB „TEC Infrastructure“.Konstrukcijų skaičiavimai ir inžinerinė konsultacija – Vilius Karieta.

Kadangi Lietuva turi tokį skaičių tiltų, natūralu kad jie dažniausiais remontuojami ar rekonstruojami. Tiltą rekonstruojant, kai kuriais atvejais pastatomas kone naujas tiltas. Panaudojama dalis esamų konstrukcijų, sustiprinami pamatai. Kartais pritrūksta šiek tiek šiuolaikiškesnių sprendimų, nes tiltų, kurie buvo pastatyti tam tikru laikmečiu, konstrukcijas sunku tam pritaikyti. Kitą vertus, kam tą statinį keisti, jei jis dar tarnauja. Alytaus tiltas – aukščiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje. Šis projektas labai įdomus. Turėjome užduotį naują tiltą suprojektuoti ant seno išlikusio geležinkelio tilto pamatų. Konstrukcijas turėjome išsaugoti ir pritaikyti būsimo naujojo tilto apkrovoms. Projektas unikalus ir dėl mastelio, tūrio, erdvės, aukščio, išskirtinės statybos technologijos. Mums teko atlikti visus įmanomus tyrimus, įvertinti esamų konstrukcijų būklę. Kaip gimsta vienokie ar kitokie sprendimai projektuojant konstrukcijas? Man patinka naujovės, tobulėti. Netipinėje situacijoje nesistengiu taikyti tipinių sprendimų. Mano „liga“, kad nuolat domiuosi, kaip keičiasi konstrukcijos. Mano minėto Alytaus tilto konstrukcijai nėra analogų. Mazgai, kiti sprendiniai pritaikyti būtent konkrečiai situacijai. Mano darbe kone 60 proc. sudaro kūryba. Kurdamas remiesi normatyviniais dokumentais, privalai juos pažinti, pagrįsti kūrybą, pritaikyti skaičiavimo metodus ir pan. Ar projektuojant tiltus remiamasi Europos normomis? Lietuvoje galioja statybų techniniai reglamentai, juos galima taikyti, nemanau, kad jie prastesni. Visgi mūsų šalyje perimti ir įprastai taikomi Euro-

Kalbant apie projektuojamą Kauno pėsčiųjų tiltą, jo tarpatramis gana didelis – tinkamas kabamajai konstrukcijai, bet šiuo atveju yra kitų apribojimų: aukštingumo, saugomos zonos, taigi, negalima su pilonais iškilti į aukštį. Tiltų projektavimas visuomet įdomus procesas. Negalima teigti, kad, pavyzdžiui, kabamoji konstrukcija – pati racionaliausia ir priimtiniausia. Ji tinka ten, kur tinka. Tiltas turi derėti prie kraštovaizdžio, atitikti funkciją. Kabamieji tiltai įdomūs, nedaug kas Lietuvoje geba juos projektuoti. Nuolat atsiranda iniciatyvių, progresyviai mąstančių žmonių, kurie užsispiria sukurti kažką

18 2019 rugsėjis

nauja, jei tik mato galimybių. Jie patys įtikina užsakovus, kad to reikia, neina lengviausiu keliu. Tiesa, kartais pačios užduotys riboja sprendinius. Neretai teigiama, kad Lietuvoje tiltai nėra statomi, tik remontuojami ar rekonstruojami. Lietuvoje yra daugiau kaip 4000 tiltų. LAKD valdomų tiltų yra daugiau apie 1500, iš jų ~400 šiandien reikalingas remontas arba rekonstravimas. LG valdomų tiltų yra apie 500, kiti tiltai priklauso savivaldybėms. Vien Vilniuje yra apie 80 tiltų.

pos standartai. Kol nebuvo perimti eurokodai, nebuvo plieninių konstrukcijų projektavimo tiltams reikalavimų, tik bendrieji reikalavimai. Eurokoduose atskirtas ir tiltų projektavimas. Tiltų projektuotojai skiriasi nuo pastatų projektuotojų tuo, kad išmano platesnį apkrovų spek trą, o tai, kalbant apie pastatus, atitinka ypatingų statinių kategoriją. Projektuojant tiltus, vertinamas įvairių transporto ir pėsčiųjų apkrovų, vėjo, vandens tėkmės poveikis, ledo poveikių apkrovos, transporto apkrovų smūgiai į konstrukcijas, dinaminiai ir kiti poveikiai, atsižvelgiant į įvairias projektines situ acijas. Platesnė apkrovų apimtis leidžia projektuoti labai platų spektrą ypatingų statinių konstrukcijų.

DEFORMACINIŲ SIŪLIŲ SPRENDIMAI T I LTA M S | V I A D U K A M S | A U T O M O B I L I Ų S T O V Ė J I M O A I K Š T E L Ė M S

UAB „Delta Nova“ pasiūlė nestandartinį deformacinių siūlių su įkomponuota drenažine lietaus vandens nuvedimo sistema sprendimą Alytaus Baltosios rožės pėsčiųjų tiltui, taip pat šio tilto perdangos konstrukcijų atraminius guolius.

foruma

forumas

Du suprojektuoti pastatai – daug ar nieko neįveikiamo?

Karina SĖRIKOVA

Aplinkos ministerijos patvirtinta

nauja architektų atestavimo tvarka

skelbia, kad nuo šiol, norėdami gauti atestatą, architektūros

studijų absolventai turi būti

suprojektavę bent du pastatus. Savo pašnekovų klausiame,

kodėl įteisinti šie pakeitimai ir

ar tai ne per didelis apribojimas

Lukas REKEVIČIUS, laikinai einantis Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas

forumas / 1

Manome, kad tai yra tikrai minimalus reikalavimas, kuris pats savaime dar net neįrodo būtinos architekto patirties. Todėl papildomai vyksta architektų teisinių ir profesinių žinių egzaminai, kuriuose detaliai tikrinamas pretendento pasirengimas įvairiais pjūviais. Taip pat, suteikiant atestatą, kartu būsimam architektui suteikiama ir teisė projektuoti labai įvairius pastatus: nuo gamyklų iki modernių inkliuzų senamiesčiuose. Todėl yra tiesiog būtina įsitikinti, kad pretendento patirtis yra platesnė nei darbas viename siaurame žanre.

jauniesiems architektams?

Marius NARMONTAS, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius

Architektų atestavimo tvarkos apraše nustatyta, kad architektas, siekiantis gauti architekto kvalifikacijos atestatą, privalo būti dalyvavęs projektuojant statinių projektus ir įgyvendinant ne mažiau kaip du skirtingų paskirčių pastatus, kurių statyba (nauja statyba arba rekonstravimas) yra užbaigti, t. y. pastatai pastatyti ar rekonstrukcija įvykdyta.

20 2019 rugsėjis

forumas / 2

Reikalavimas būti suprojektavus skirtingos paskirties pastatus nustatytas, siekiant aukštesnės atestuotų architektų kvalifikacijos, nes architektai, gavę architekto kvalifikacijos atestatą, įgyja teisę savarankiškai projektuoti įvairių paskirčių pastatus ir statinius, įskaitant ir visuomenei svarbius. Tai minimalus reikalavimas, siekiant įgyti patirties projektuojant bent kelių paskirčių pastatus. Įvertinus ilgametę architektų atestavimo praktiką, pastebėta, kad pasitaikydavo atvejų, kai, siekiant gauti architekto kvalifikacijos atestatą, buvo pateikiamas vienas įgyvendintas objektas (suprojektuotas ir pastatytas vienas sandėlis, individualusis gyvenamasis namas ar pritaikytas tipinis prekybos centro pastatas), o tai atitikdavo formalų profesinės patirties reikalavimą, ir atestatas būdavo suteikiamas. Gavęs atestatą, architektas įgydavo teisę savarankiškai projektuoti ir kitos paskirties pastatus,

forumas / 2 pavyzdžiui, visuomeninius ar daugiabučius, kuriems projektuoti realiai profesinės patirties nebuvo įgijęs. Pasitarus su Lietuvos architektų rūmais, kitomis architektų ir projektuotojų bendruomenėmis, nuspręsta, kad tokia atestavimo praktika toliau neturėtų būti taikoma, nes neužtikrinamas aukštesnės atestuotų architektų kvalifikacijos, kuri tiesiogiai daro įtaką architektūros kokybei, siekis. Architektūra, kaip labai svarbi visuomenei sritis, apimanti aplinkos formavimą, kurioje mes gyvename, yra įteisinta Architektūros įstatymu. Sukurtas teisinis pagrindas siekti architektūros kokybės, kelti architektams aukštesnius profesinės kvalifikacijos reikalavimus, vykdant veiklą statybos procese ir teritorijų planavime. Aukštos kokybės užstatyta aplinka atlieka svarbų vaidmenį, siekiant

tvarios visuomenės, kuriai būdinga aukšta gyvenimo kokybė, kultūrų įvairovė, asmeninė ir kolektyvinė gerovė, socialinis teisingumas ir sanglauda bei ekonominis veiksmingumas, vystymosi. Pažymėtina, kad architektūrinis projektavimas, pastatų kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtinio ir miesto kraštovaizdžio puoselėjimas, kultūros paveldo išsaugojimas yra viešojo intereso dalykas. Kad būtų užtikrinta visuomenės interesų apsauga, šiame įstatyme nustatyti architekto veiklos principai, įteisinta ne tik architekto veiklos svarba, bet ir nustatytas architekto profesionalumo, savarankiškumo ir atsakomybės supratimo, vykdant šią veiklą (projektuojant statinius ir juos įgyvendinant), siekis. Aplinkos ministro įsakyme nustatytas reglamentavimas atliepia Architektūros įstatymo

tikslus, kuriais siekiama architektūros kokybės ir, sykiu, užstatytos aplinkos, kurioje gyvename, kokybės, kuriame įtvirtinti architektų veiklos principai ir apibrėžtas viešasis interesas. Ir tai nereiškia per didelių apribojimų jauniesiems architektams, nes siekiama viešojo intereso užtikrinimo. Jaunieji architektai turi galimybių dalyvauti kūrybinėje architektūrinėje veikloje per architektūrinius konkursus, kūrybines dirbtuves, kitus kūrybinius formatus, rengdami architektūros, urbanistinės plėtros vizijas, koncepcijas, studijas, taip pat kartu su atestuotais architektais projektuodami statinius ir planuodami miestus ir taip įgyti savarankiškai veiklai reikiamos patirties.

forumas / 3

Simonas ČAIKAUSKAS, studijos „Architektūros linija“ architekto padėjėjas, neseniai baigęs architektūros magistro studijas Lietuvoje metai iš metų architektų tik daugėja. Viena vertus, tokia didelė konkurencija gali privesti prie gerėjančios architektūros kokybės šalyje. Norėdami išlikti konkurencingi, specialistai ieško vis naujų meninės raiškos būdų, stengiasi kuo nors išsiskirti arba bent jau tą pačią programą „išdėlioti“ geriau nei konkurentai. Dėl to galime matyti, kad vis daugiau lietuviškos architektūros darbų patenka į užsienio žurnalus ar laimi tarptautinius apdovanojimus. Antra vertus, tokia didelė konkurencija iškreipia rinkos kainas. Dažnai neužtenka vien tik suprojektuoti meniškai vertingą pastatą, tą reikia padaryti dar ir už kuo mažesnę kainą. Tai yra paradoksalu, kadangi geriausi vaizduojamojo meno kūriniai dažniausiai pasižymi kaip tik didžiausia kaina. Tokiu atveju kokybė ne visada garantuoja konkurencinį pranašumą. Gali būti, kad, siekdama pažaboti vadinamąją „šuo ėda šunį“ konkurenciją,

Aplinkos ministerija kartu su Architektų rūmais įvedė naują atestavimo tvarką. Be abejonės, šios naujos pataisos jauniesiems architektams gali sumaišyti kortas ar netgi koreguoti ateities planus. Be to, jiems sunkiau įsitvirtinti rinkoje nei kolegoms, nes šie buvo atestuojami pagal senąją tvarką. Iš tikrųjų, atsakant į klausimą, ar tai ne per didelis apribojimas, galima išskirti dvi pagrindines jo dalis: „Ar tai apribojimas?“ ir „Ar ne per didelis?“ Visų pirma, taip, tai apribojimas, nes galimai atitolina jaunųjų architektų atestavimą. Anksčiau užteko įgyvendinti vieną ypatingą statinį, dabar jau reikia dviejų. Žinant projektavimo ir statybos tempą, dažniausiai vienas toks projektas užtrunka nuo dvejų iki ketverių metų. Turiu omenyje, kad nuo tada, kai klientas įžengia pro duris, iki to momento, kai architektas kartu su juo perkerpa atidarymo juostelę. Paradoksalu, bet neatsižvelgiama į tai, ar objektas buvo pasaulinio garso koncertų salė, ar sandėliavimo paskirties pastato renovacija. Teisiškai šių abiejų objektų svoris, siekiant atestato, yra vienodas. Dar daugiau, kol suprojektuojamas ir pastatomas išskirtinis objektas, galima įgyvendinti du ar daugiau kartotinių projektų. Kadangi siekiant atestato svarbiausia skaičius, be abejonės, naudingiau yra dirbti prie niekuo neišsiskiriančių objektų nei suprojektuoti vieną išskirtinį. Vėl gi, paradoksalu... Atsakant į klausimą, ar ne per didelis, reikia, kad kiekvienas architektas sau atsakytų, o koks gyvenimo tikslas? Ar kuo greičiau tapti atestuotu architektu, ar tapti geru architektu, nes atestatas

kokybės negarantuoja. Šiuo atžvilgiu iš Architektų rūmų ir ministerijos tarsi siunčiama žinutė, kad geriau kuo ilgiau dirbti pas meistrą – vyriausiąjį biuro architektą, iš kurio galima mokytis ir kaupti patirtį, kurią vėliau kartu su mokytoju arba savarankiškai galima panaudoti praktikoje. Be abejo, po dviejų ypatingų statinių patirties bus daugiau, nebūtinai du kartus, bet daugiau. Todėl laikas, praleistas mokantis, yra laikas, praleistas tobulėjant. Dar daugiau, mano asmenine nuomone, Lietuvoje ne per daug architektų, o per daug architektų biurų. Sunku paaiškinti, kodėl architektai, užuot suvieniję jėgas, tapę partneriais, pasitaikius galimybei, skiriasi ir bėga kurti savo individualios veiklos. Gal dėl to kaltas kūrėjo ego, gal lietuvio kodas, gal ydinga studijų programa, stokojanti komandinio darbo akcentavimo? Mano manymu, daugiau laiko darbui architektų biure reiškia daugiau laiko, skirto apmąstymams, ar noriu ir toliau dirbti su šia komanda. Galbūt kartais visai neverta skubėti kurti savo įmonės ir tapti dar vienu biuru? Gal geriau tapti partneriais ir su labiau patyrusiais architektais siekti bendrų tikslų? Savo ruožtu biurai, pastebėję talentingą darbuotoją, gali pasiūlyti išskirtines sąlygas, galimybę dirbti kartu ir taip, suvienijus jėgas, pasiekti daugiau. Jeigu pažvelgtume į sėkmingiausius užsienio biurus, jie labai retai būna valdomi vieno žmogaus, dažniausiai yra keli partneriai – galvos, turinčios skirtingų savybių. Toks modelis gali tapti pranašumu karštoje ir mažoje mūsų architektūros rinkoje.

Sauliaus Žiūros nuotr.

????????????

Klausimai Lukiškėms Rugsėjo 12 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo leidyklos „Lapas“ rengiamas viešų Elena PALECKYTĖ

paskaitų ciklas „Aktualu šiandien“. Pirmosios paskaitos „Rekomendacija Lukiškėms. Apie Lukiškių kalėjimo istoriją ir ko šiandien galima pasimokyti iš kitų miestų“ lektorius Felixas Ackermannas Lietuvoje praleido penkerius metus. Čia jis nagrinėjo Rytų Europos procesus, miestų erdves, dėstė Europos humanitariniame universitete. Lietuviškos patirtys išaugo į knygą apie šiuolaikinę Lietuvą „Labai blogai arba liuks. 8 pamokos apie Lietuvą“.

ar gyvendamas Vilniuje, jis rinko medžiagą naujam projektui apie XIX–XX a. statytus ir veikusius, tačiau šiuo metu nebefunkcionuojančius, kitas paskirtis turėsiančius kalėjimus. Paskaitoje aptartas Lukiškių kalėjimas, jis lygintas su La Modelo kalėjimu

Barselonoje ir Rakowieckos kalėjimu Varšuvoje, buvo keliami klausimai, kaip vilniečiai turėtų pasielgti su miesto centre ištuštėjusiu kalėjimu.

22 2019 rugsėjis

Lukiškių padėtis mieste Paskaitą F. Ackermannas pradėjo trumpu kalėjimo padėties mieste aptarimu. Jis priminė, kad kalėjimo statymo metu Lukiškės buvo užmiestis, kalėjimas buvo caro imperijos suplanuotos, tačiau neįgyvendintos kvartalų sistemos dalis. Lektorius pasakojo Lukiškių kalėjimo vaizdavimo skirtingo meto žemėlapiuose niuansus, pavyzdžiui, kad sovietiniuose žemėlapiuose jo

nebuvo galima rasti, visuomenei buvo pateikiamos tik labai abstrakčios transporto schemos, tačiau ankstesniuose planuose – lenkiškuose, vokiškuose – jis visur buvo išryškinamas kaip viešosios paskirties pastatas.

Politinių priešininkų įkalinimo vieta „Politiniai priešininkai – nesvarbu, kas valdė Vilnių, – visada buvo laikomi Lukiškių kalėjime“, – rašė

Skirtingai nuo įprasto suvokimo, Lukiškių kalėjimas tam tikra prasme visai nebuvo atsiskyręs nuo miesto. Tai buvo daugiafunkcis kompleksas, kurį su miestiečiais siejo prižiūrėtojai. / Felixas ACKERMANNAS /

F. Ackermannas savo knygoje apie Lietuvą. Lukiškių kalėjimą jis mato kaip caro valstybės žiaurumo prieš piliečius vietą, nors šioji ir stengėsi pavaizduoti šį kalėjimą kaip labai modernų ir gražų, netgi kelionių vadovuose rekomenduojamą apžiūrėti ir pasigrožėti gausia jo puošyba. Rusijos imperijai kalėjimas pasitarnavo kaip iškaba savo civilizuojančioms pretenzijoms istorinėje Lietuvoje demonstruoti.

tąsias panoptikonų vietas – sankirtas tarp skirtingų kalėjimo korpusų, kur ir buvo numatytos maldos vietos. Paskaitoje jis svarstė, kad galbūt jos buvo suplanuotos sukeistomis vietomis nei dabartiniame kalėjimo vaizde.

Kita vertus, tai buvo ne vien Rusijos imperijos žiaurumo vieta. Knygoje jis rašė: „Rusijos valdžia po 1905 m. revoliucijos, Vokietijos okupacinė valdžia Pirmojo pasaulinio karo metais pavertė Lukiškių kalėjimą politinių priešininkų infiltracijos stovykla. 1940 m. NKVD įrengė čia koncentracijos stovyklą politiniams priešininkams. Po metų čia jau Gestapas laikydavo tūkstančius Vilniaus žydų, prieš juos sušaudant miesto pakraštyje, Paneriuose.“ Po nepriklausomybės atkūrimo dar kelerius metus Lukiškių kalėjime buvo vykdomos mirties bausmės, kol, 1998 m. pakeitus Baudžiamąjį kodeksą, ji buvo panaikinta.

Paskaitoje miesto antropologas lygino Lukiškių kalėjimą su dviem konkrečiais pavyzdžiais: La Modelo kalėjimu Barselonoje ir Rakowieckos Varšuvoje. Būtent juos F. Ackermannas pasirinko dėl savo panašumo su vilnietiškuoju pavyzdžiu. Abu šie kalėjimai buvo atidaryti 1904-aisiais, o uždaryti irgi panašiu metu, tad jų istorinis laikotarpis persikloja su Lukiškių – juk Vilniaus kalėjimo tvirtovė (kaip buvo vadinama caro laikais) buvo atidarytas irgi 1904 metais. Visi šie kalėjimų kompleksai yra įsikūrę miestų centruose ir dabar, juos uždarius, svarstomos naujosios jų funkcijos.

Lyginimas

Rakowieckos kalėjimas Kalėjimų daugiafunkcionalumas

sargybinis stebi koridorių su celėmis, buvo įrengta ir katalikų koplyčia, ir žydų maldos kambarys.“ Šią temą autorius plėtojo ir paskaitoje, jis rodė į

Kalėjimų lyginimą F. Ackermannas pradėjo nuo lenkiškojo pavyzdžio, kadangi Vilniaus ir Varšuvos įstaigų skirtumai ryškesni: ir santykiu su visuomene, ir paties kalėjimo suplanavimu. Rakowieckos kalėjimo forma yra kryžiaus, jį nuo miesto taip pat skiria siena. Siūloma kalėjimo naujoji paskirtis – vieta antikomunistinio pasipriešinimo dalyviams atminti. Šis muziejaus projektas buvo sugalvotas nesitariant su bendruomene, tai monofunkcis, iš viršaus miestiečiams primestas sumanymas. Kalėjimo savininkai niekada nesikeitė – tai buvo ir bus Teisingumo ministerija, o tai irgi neleidžia daryti didesnių pokyčių. Pasak lektoriaus, jis šio kalėjimo perorientavimo procese pasigedo diskusijos, skeptiškai žiūri į tokį nedaugialypį buvusio kalėjimo panaudojimo būdą ir koncentravimąsi į praeitį.

buvusio kalėjimo pastatų kompleksą: abu jie sudaryti iš panoptikono principu sujungtų korpusų, pastatų išdėstymas sklype yra pagrįstas ta pačia logika. Teritoriją taip pat juosia paveldosaugininkų saugoma siena. Pasak F. Ackermanno, kaip ir La Modelo, Lukiškių kalėjimas yra tam tikra heterotopija. Tai buvo valstybės žiaurumo vietos: Vilniuje – caro, Barselonoje – Franko režimo. Tačiau Katalonijos kalėjimo pastatų komplekse neketinama koncentruotis į praeitį. Planuose – skirtingų grupių poreikių užtikrinimas: ir vaikų, ir žmonių su šunimis, ir senolių, ir kitų socialinių grupių. Sklypą supančią sieną taip pat ketinama palikti, ji turėtų juosti žaliąją zoną. Barselonos gyventojai tikisi sukurti erdvę, kurioje būtų gera tiesiog būti.

Klausimai, o ne atsakymai Paskaitą F. Ackermannas užbaigė pabrėždamas, kad konkrečių atsakymų, kaip elgtis su Lukiškių kalėjimu, jis neturi ir negali turėti. Jis siūlė ne rekomendacijas, o klausimus, kuriuos, jo manymu, vilniečiai turėtų atsakyti patys, kadangi Vilnius – jų. Kam priklauso miestas? Kas yra buvusio kalėjimo savininkai? Kaip įsivaizduojame savo, kaip miesto bendruomenės, ateitį? Kaip šiandien siekiame sutarimo? Ar prisiminimas apie įkalintuosius yra mūsų paveldo dalis? F. Ackermannas tikisi, kad diskusijos atves prie miesto gyventojams geriausių sprendimų.

Lukiškių brolis Katalonijoje

Leidyklos „Lapas“ nuotr.

Pasakodamas apie kasdienį kalėjimo gyvenimą, F. Ackermannas pabrėžė, kad, skirtingai nuo įprasto suvokimo, Lukiškių kalėjimas tam tikra prasme visai nebuvo atsiskyręs nuo miesto. Tai buvo daugiafunkcis kompleksas, kurį su miestiečiais siejo prižiūrėtojai. Kalėjimo pastatai atliko ir edukacijos, ir medicinos, ir rankdarbių dirbtuvių, ir bibliotekos funkcijas, ten vyko koncertai. Antropologas juokavo, kad tikriausiai niekas apie Lukiškes negalvojo kaip apie vietą ramiai kelerius metus rašyti dramos ar poezijos kūrinį, o juk beveik būtent taip nutiko kai kuriems iš sulaikytųjų. Kasdienio gyvenimo įvairumas atsiskleidė ir religiniu požiūriu. Knygoje „Labai blogai arba liuks. 8 pamokos apie Lietuvą“ autorius rašė: „Prie įėjimo į kalėjimą rymo didžiulė rusų stačiatikių Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, <...> pagrindiniuose korpusuose, ten, kur iš panoptikono

architektūra

La Modelo situacija yra panašesnė į Lukiškių. Šis kalėjimas net vizualiai kiek primena Vilniuje

teisė

Miestų žemės konsolidavimas sprendžiant plėtros teritorijų planavimo problemas Architektas dr. Evaldas RAMANAUSKAS, KTU Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centras

Teritorijų planavimo problemos, kylančios dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, išryškėjo jau daugiau nei prieš dešimtmetį. Jų pradžią galima sieti su 1997 m., 2002 m. žemės reformos nuostatų pakeitimais, pagal kuriuos žemės sklypai buvo grąžinami ir formuojami nepaisant parengtų teritorijų planavimo dokumentų. Natūralu, kad suformuota nauja privati agrarinė žemės sklypų struktūra tapo visiškai netinkama miestų, miestelių statybai.

Teisinės priežastys, lemiančios dabartinį planavimo pobūdį iuo metu, vystant naują urbanistinę plėtrą, žemės sklypų struktūra turėtų būti iš esmės pertvarkoma. Tačiau kaip teisiškai tą atlikti, patirties ir tradicijų dar neturime. Šiuo metu daugiausia apsiribojama atskirų žemės sklypų sudalijimu ir paskirties keitimu, vadovaujantis ne urbanistine, o agrarine

sklypų struktūra. Akivaizdžiausias tokios miestų plėtros pasekmes galima pamatyti labiausiai besiplečiančių miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir kitų aplinkoje. Jų plėtros teritorijos apauga neaiškios struktūros gatvių tinklu, padrikai išsidėsčiusiomis namų grupėmis, atsitiktiniais pramonės objektais be reikiamos inžinerinės ir socialinės infrastuktūros. Atsižvelgiant į susidariusią teritorijų planavimo situaciją, šiame straipsnyje siekiama įvertinti juridinius teritorijų planavimo veiksnius, kurie

Savivaldybių teritorijų bendrieji planai Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos

Miestų, miestelių, kaimų gyvenviečių bendrieji planai M 1:25 000–1:5000

Miestų dalių, miestelių, kaimų gyvenviečių bendrieji planai (M 1:2000), detalieji planai (M 1:2000–1:500) planai

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai

24 2019 rugsėjis

sudaro prielaidas neracionaliam planavimui, ir atitinkamai pateikti siūlymus jiems tobulinti. Šiuo metu daugiausia pastangų sprendžiant teritorijų planavimo problemas dedama strateginiuose, rekomendaciniuose darniosios plėtros dokumentuose (paminėtina, pavyzdžiui, Nacionalinė darnaus vystymosi strategija). Taip pat nemažai vilčių dedama į šiuo metu rengiamą LR teritorijos bendrąjį planą (2018 m. atliktas esamos būklės įvertinimas, 2019 m. – bendrieji sprendiniai). Strateginiais dokumentais siekiama darnios plėtros, tačiau, aišku, juose gali būti aptarti daugiau bendrojo pobūdžio planavimo klausimai, bet ne konkretūs juridiniai žemės sklypų pertvarkymo aspektai. Tuo tarpu pagrindiniuose šalies įstatymuose LR teritorijų planavimo (V. ž. 1995–12–30, Nr. 107–2391), LR žemės įstatyme (V. ž. 1994–05– 06, Nr. 34-620) urbanistiniai žemės sklypų pertvarkymo klausimai iš esmės nesprendžiami. Paminėtina, kad 2014 m. buvo pakeistas LR teritorijų planavimo įstatymas (nauja redakcija nuo 2014 m. sausio 1 d., Žin., 2013, Nr. 76-3824), kuris, priešingai, sudarė prielaidas dar spartesniam teritorijų urbanizavimui, neatliekant detaliojo planavimo – t. y. sudarant teisines galimybes vystyti miestų plėtrai visiškai nepritaikytus agrarinius žemės sklypus. 1 pav. Esama planavimo proceso principinė schema. Raudonomis linijomis vaizduojamas ydingas naujos plėtros teritorijų vystymo būdas.

2 pav. Šiuo metu besiklostanti naujos plėtros struktūra Kauno rajone. Parengti atskirų žemės sklypų vystymo projektai formuoja chaotišką ir tarpusavyje nesuderintą urbanistinę struktūrą (šaltinis: www.regia.lt). 3 pav. Pavienis teritorijos suplanavimas, prisitaikantis prie žemės sklypo formos, formuoja neracionaliai užstatomą teritoriją, suskaido gamtinį kraštovaizdį ir nesudaro kokybiškos urbanistinės struktūros (šaltinis: www.kretinga.lt).

Siekiant geriau suprasti esamą, susiklosčiusią teritorijų planavimo būklę, belieka detaliau panagrinėti kai kurias Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kurios nustato teritorijų planavimo dokumentų rengimo tvarką, bet nėra pakankamos kokybiškų suplanavimo sprendinių realizavimui. Teritorijų planavimo įstatyme yra numatytos priemonės teritorijų suplanavimo kompleksiškumui, dokumentų rengimo nuoseklumui ir planuojamos teritorijos vientisumui pasiekti. Tuo tikslu įstatyme nustatyta, kad iš pradžių rengiami savivaldybės ir paskui vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai – miestų, miestelių ir kt. bendrieji ir detalieji planai. Tačiau ši tvarka ne visuomet yra privaloma, nes įstatyme taip pat įteisinta galimybė vykdyti teritorijų vystymą iš karto, apeinant nuoseklų teritorijų planavimo procesą – be detaliojo ar vietovės lygmens bendrojo plano parengimo (1 pav.). Paminėtina, kad pastaruoju būdu daugiausia ir yra vykdomas teritorijų vystymas.

Nuoseklus planavimas – tik idėja Apeinant nuoseklų teritorijų planavimo procesą, t. y. neparengus detaliųjų planų ar vietovės lygmens bendrųjų planų masteliu M 1:2000, šiuo metu yra rengiami atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai ar išduodami statybos leidimai vadovaujantis aukštesnio lygmens bendraisiais planais (LR teritorijų planavimo įstatymas str. 16 ir str. 20). Kadangi aiškaus teritorijų vystymo reglamentavimo pagal šį būdą nėra, teritorijos yra vystomos tik pagal principinę plėtros teritorijų programą, nustatytą bendruosiuose planuose. Reikia pažymėti, kad daugelyje bendrųjų planų, ypač savivaldybės lygmeniu, plėtros teritorijos gali būti numatomos tik apibendrintai. Dėl planavimo mastelio (M 1:50 000 ar M 1:20 000) juose negali būti išspręsti kvartalų, jų grupių formavimo klausimai. Todėl nauji urbanistiniai elementai gali būti

formuojami iš esmės tik prisitaikant prie susiklosčiusios agrarinės žemės sklypų mozaikos. Tokiu būdu pagal savivaldybės lygmens bendrųjų planų sprendinius, išduodant statybos leidimus ar rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, dažniausiai yra atliekamas tik atskirų, dispersiškai agrarinėse teritorijose išsidėsčiusių ir miestų statybai neparuoštų žemės sklypų vystymas. Taip suplanuojamos nepatogios formos valdos, neracionalūs kvartalai ir privažiavimai (2, 3 pav.). Buvę žemės ūkio paskirties sklypai dažnai tiesiog užstatomi ar sudalijami mažesniais sklypais, nekuriant bendrojo naudojimo erdvių, nepaliekant priėjimų prie vandens telkinių ir pan. Be to, pažymėtina, kad teritorijos vystymo padrikumą dar labiau padidino dauguma naujų bendrųjų planų, kuriuose buvo numatyti ypač dideli naujos plėtros teritorijų plotai. Dėl to toks teritorijų planavimo būdas, neatliekant detaliojo planavimo, neleidžia sudaryti prielaidų darniai urbanistinei struktūrai kurti, o tik gali lemti chaotišką plėtrą tinkamai nesuplanuotose teritorijose.

Strateginiais dokumentais siekiama darnios plėtros, tačiau, aišku, juose gali būti aptarti daugiau bendrojo pobūdžio planavimo klausimai, bet ne konkretūs juridiniai žemės sklypų pertvarkymo aspektai.

teisė

4 pav. Detaliojo plano, parengto naujose plėtros teritorijose, sprendiniai neatitinka esamų žemės sklypų struktūros, todėl sprendinių įgyvendinimas yra sudėtingas (detaliojo plano rengėjas – bendrovė „Urbanistika“, 2016).

susidurti su daugeliu žemėtvarkinių, žemės paėmimo visuomenės poreikiams, savininkų tarpusavio nesusitarimo problemomis ir teritorijų vystymą įšaldyti neribotam laikui. Tad suprantama, kodėl daugeliu atvejų ir naudojamasi teisinėmis galimybėmis, sudarančiomis sąlygas apeiti nuoseklų ir vientisą teritorijų planavimo

Kartu reikia pažymėti, kad taip pat yra vykdomas ir nuoseklus teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas, kai rengiami savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius detalizuojantys vietovės lygmens bendrieji planai (M 1:5000, M 1:2000), detalieji planai (M 1:2000, M 1:500), taip pat teritorijos infrastruktūros įrengimo specialieji planai (gatvėms, inžineriniams tinklams ir pan.). Pagal juos teritorijos gali būti suplanuojamos racionaliai, su visomis reikiamomis viešosiomis erdvėmis ar bent inžinerine infrastruktūra (rengiant inžinerinės infrastruktūros specialiuosius planus). Tačiau jų atveju naujai

želdynais, nauja statybinių sklypų struktūra ir pan.) ir tų žemės sklypų pertvarkymui jau yra reikalingas esminis pertvarkymas – naujų statybinių sklypų ir viešojo naudojimo teritorijų suformavimui (4 pav.). Kaip atlikti šį procesą, aiškios tvarkos nėra nustatyta. Šiuo metu šalyje galioja tik bendrai taikomos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklės, išskirtiniais atvejais naudojama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Tiek vienos, tiek kitos procedūros taikymas šiais atvejais yra neapibrėžtas, neaiškus ir todėl labai sudėtingas. Susiklostant sunkiai išsprendžiamoms že-

suplanuojamos teritorijos dažniausiai tampa suskaidytos įvairiausių esamų žemės sklypų, kurie negali būti suderinami su teritorijų suplanavimo sprendiniais (kvartalų gatvėmis, numatomais

mės sklypų pertvarkymo problemoms, tokie detalūs teritorijų suplanavimo sprendiniai daugeliu atvejų gali būti iš viso sunkiai realizuojami. Tokiu būdu planuojant teritorijas, išties, galima

Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių dabartinius urbanistinio planavimo sprendinius, yra susiklosčiusi žemės sklypų struktūra, kuri daugeliu atvejų yra visiškai netinkama darniam ir efektyviam miestų augimui. 26 2019 rugsėjis

procesą – nerengti detalių teritorijų suplanavimo projektų (detaliųjų planų, vietovės lygmens bendrųjų planų). Akivaizdu, kad dėl išdėstytų priežasčių dabartinės LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatos negali užtikrinti nuoseklaus ir darnaus teritorijų urbanistinio vystymo ir todėl yra nepakankamos. Apibendrinant esamą būklę, galima tik konstatuoti, kad vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių dabartinius urbanistinio planavimo sprendinius, yra susiklosčiusi žemės sklypų struktūra, kuri daugeliu atvejų yra visiškai netinkama darniam ir efektyviam miestų augimui (rėžiniai, įvairios konfigūracijos sklypai be privažiavimų ir kelių). Todėl įvertinant tokią situaciją, susiklosčiusios žemės sklypų struktūros pertvarkymui turi būti skiriamas išskirtinis valstybės dėmesys.

Tarptautinė miestų žemės sklypų pertvarkymo patirtis ir galimas sprendimas Kokios galėtų būti urbanistinio valdymo išeitys mūsų šalies atveju – pavyzdžių yra. Vienas jų – miestų žemės konsolidacija (žemės pertvarkymas (angl. „land readjustment“, vok. „umlegung“). Tai viena priemonių, kuri leistų sudaryti sąlygas įgyvendinti darniosios plėtros tikslus privačios žemės nuosavybės sąlygomis. Miestų žemės konsolidaciją (žemės pertvarkymą) jau daugiau nei prieš 100 metų pradėjo vykdyti Vokietija. 1902 m. Frankfurto prie Maino meras Franzas Adickesas, siekdamas užtikrinti tinkamą klestinčio miesto augimą, išleido įsakymą, pagal kurį miesto plėtros teritorijose

5 pav. Žemės sklypų išsidėstymas prieš ir po jų pertvarkymo pagal Vokietijos pavyzdį.

6 pav. Žemės pertvarkymo projektas, parengtas tarpukario Lietuvoje, Kaunas (1939 m.).

esantys žemės sklypai turėjo būti pertvarkyti urbanistiniam vystymui. Tokio žemės sklypų pertvarkymo, atlikus žemės konsolidavimą, privalomumas iki šiol yra įtvirtintas Vokietijos įstatymuose. Pagal šį planavimo metodą miestus vysto Austrija, Šveicarija, Ispanija, Graikija, Suomija, Izraelis, Turkija, Japonija, Pietų Korėja, Indonezija, Taivanas ir kitos šalys, be to, juo buvo remtasi ir tarpukario Lietuvoje 1938 m. (parengus Miestų žemės tvarkymo įstatymą) (5, 6 pav.). Šio metodo pagrindu yra pertvarkomos žemės sklypų ribos pagal urbanistinius sprendinius, taip pat suformuojama viešoji infrastruktūra, skiriant jai proporcingą žemės dalį nuo kiekvieno sklypo (Ispanijoje 30–60 proc. ir daugiau, Vokietijoje, Japonijoje Izraelyje, Butane, Tailande, Turkijoje 30–40 proc., Taivane, Pietų Korėjoje apie 50 proc. ploto nuo žemės sklypo). Naudojant šį žemės sklypų pertvarkymo metodą, yra išlaikomas tas pats žemės sklypų vertės santykis prieš ir po sklypų pertvarkymo, padengiamos projektavimo ir žemės sklypų pertvarkymo išlaidos. Taip pat užsienyje atliekamu tokiu žemės sklypų pertvarkymu yra sprendžiamas inžinerinės infrastruktūros įrengimas, stabdomas miestų urbanistinis išdrikimas ir sprendžiami kiti urbanistiniai klausimai.

Konsolidacija – viena priemonių, kuri leistų sudaryti sąlygas įgyvendinti darniosios plėtros tikslus privačios žemės nuosavybės sąlygomis.

teisė

Apibendrinimas Miestų planavimas, panaudojant žemės sklypų pertvarkymo konsolidavimo metodą, leistų užtikrinti nuoseklų teritorijų planavimo procesą, sudarytų galimybes suderinti atskirų žemės savininkų interesus. Šis metodas leistų išvengti sudėtingos žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūros, teritorijas viešajam naudojimui formuojant kartu prisidedant privatiems žemės savininkams ir valstybei (7 pav.). Įtvirtinus žemės sklypų pertvarkymo metodo, atlikus žemės konsolidavimą, taikymą šalies

teisinėje bazėje, būtų sudarytos prielaidos išvengti ydingos atskirų žemės sklypų planavimo praktikos. Šio metodo naudojimo privalomumo nustatymas sudarytų teisinį pagrindą nuosekliam teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir jų įgyvendinimui. Taigi, būtų sudarytos realios teisinės prielaidos įgyvendinti vientisą teritorijos suplanavimą sprendžiančius urbanistinius planus (urbanizuojamų teritorijų ar jų dalių detaliuosius planus, bendruosius planus M 1:2000). Nes parengti konkretūs, urbanistinius sprendinius nustatantys teritorijų planavimo dokumentai jau galėtų būti realizuojami

Savivaldybių teritorijų bendrieji planai Urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos

Miestų, miestelių, kaimų gyvenviečių bendrieji planai M 1:25 000–1:5000

Miestų dalių, miestelių, kaimų gyvenviečių bendrieji planai (M 1:2000), detalieji planai (M 1:2000–1:500) planai

Žemės sklypų pertvarkymo projektai atliekant žemės konsolidavimą

28 2019 rugsėjis

7 pav. Principinė žemės sklypų pertvarkymo, atlikus žemės konsolidavimą, schema. Buvę žemės sklypai pertvarkomi pagal suplanavimo sprendinius, skiriant nuo kiekvieno žemės sklypo proporcingą teritorijos dalį viešajai infrastruktūrai.

rengiant žemės sklypų pertvarkymo konsolidavimo projektus. Tokių žemės sklypų pertvarkymo projektų rengimo metu būtų atliekamas sklypų ribų, jų dydžių ir išdėstymo sutvarkymas pagal detaliųjų ir (ar) bendrųjų planų M 1:2000 sprendinius (8 pav.). Svarbiausia – šis metodas užtikrintų teisingą susidarančios naudos ir nuostolių įvertinimą visiems teritorijos savininkams. Šis socialinio teisingumo aspektas gali būti itin svarbus ir reikšmingas, siekiant parengti teritorijų suplanavimo sprendinius su kokybiškomis viešosiomis erdvėmis, socialinės infrastruktūros objektais ir pan. Todėl, įvertinant esamą teritorijų planavimo būklę ir jos gerinimo galimybes, siūloma šalies Vyriausybei kuo skubiau tobulinti galiojančią teisinę bazę, užtikrinant vientisą detalų suplanavimą sprendžiančių teritorijų planavimo dokumentų realizavimą žemės sklypų pertvarkymo-konsolidavimo projektų rengimu urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose.

8 pav. Siūlomo teritorijų planavimo proceso principinė schema.

Skydinių-karkasinių namų statyba. Ar tai perspektyvu mūsų šalyje? Skydiniai arba dar kitaip vadinami karkasiniai namai Lietuvoje pradėti gaminti palyginti neseniai, nors jau keletą dešimtmečių Skandinavijoje, Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje ši namų statybos technologija ypač populiari. 10 metų juos gaminančios įmonės „Kriautė“ generalinis direktorius Jaunius Kavaliauskas teigia, kad karkasinių namų statybos technologija mūsų šalyje vis dar yra nepelnytai nepopuliari.

Populiarūs tiek Skandinavijoje, tiek už Atlanto not „Kriautės“ vadovo, įmonės veiklos pradžioje skydiniai namai buvo parduodami išskirtinai Vakarų Europos pirkėjams, tačiau prieš kelerius metus, prasidėjus statybų bumui, šie namai sulaukė ir lietuvių susidomėjimo. „Manome, kad karkasinių namų statybos

technologija Lietuvoje vis dar yra nepelnytai nepopuliari. Ši statybos technologija ypač pasiteisina Šiaurės Amerikoje, Skandinavijoje (Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Islandijoje), taip pat Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Škotijoje. Skydinių-karkasinių namų statyba laikoma vienu technologiškai racionaliausių sprendimų, ypač kalbant apie nedidelio ploto namus, todėl šis statybos būdas yra populiarus ir pietinėje Prancūijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje“, – pasakojo pašnekovas.

paveikti medinių konstrukcijų pastatai išlaiko tūrį, nesugriūva, nors kitų konstrukcijų pastatams griūtis neišvengiama. Nepatyrusių statytojų dažniausiai akcentuojamas pagrindinis skydinio namo trūkumas – ilgaamžiškumas. Bendrovės „Kriautė“ specialistai užtikrina – tokie namai gali stovėti pusšimtį metų ir ilgiau. Dažnas svarsto namą palikti vaikams ir anūkams, tad jiems toks laiko tarpas atrodo neperspektyvus, bet, įvertinus šio laiko progreso tempą, labai tikėtina, kad pastatas moraliai pasens daug greičiau nei fiziškai nusidėvės, kita vertus, vaikai ir anūkai gali rinktis sau tinkamus namus, o ne užsikrauti palikimą, kuris kartais labai apriboja.

Oro sąlygos nesutrukdys

Ekologiškas ir tvarus – tai, ko nori šiuolaikiniai žmonės Skydinius-karkasinius namus gaminančios ben drovės direktorius teigia, kad šie namai atitinka visas pagrindines šio tipo būstų charakteristikas, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis statybos metodą: ekologiškumo, šilumos efektyvumo ir ilgaamžiškumo parametrus. „Svarbiausia, žinoma, yra galvoti apie sveikatą. Karkasinių namų statybai daugiausia naudojamos ekologiškos medžiagos. Tai leidžia daug lengviau įrengti kvėpuojantį karkasą, todėl oras patalpose grynesnis ir drėgnas, o tai užkerta kelią peršalimo ligoms. Be to, statant karkasinį namą, galima naudoti tokias medžiagas, kurios užtikrins kokybišką gyvenimą alergiškiems žmonėms. Ši statybos rūšis yra vadinama švaria statyba, nes jos metu yra naudojamos nekenksmingų technologijų ir savaime atsinaujinančios medžiagos, o jį sumontavus, visai nelieka šiukšlių“, – pabrėžė J. Kavaliauskas.

1,5 karto geresni šilumos išsaugojimo rodikliai Renkantis statybos metodą, ne ką mažiau svarbus šilumos išsaugojimo klausimas. „Kadangi karkasinių namų sienos yra užpildytos vatos

30 2019 rugsėjis

izoliacijos sluoksniu, taip pat tokių namų statyboms nenaudojamos akumuliuojančios medžiagos, todėl jie įšyla greičiau, o dėl savo sandarumo išlaiko šilumą ilgiau. Mūsų įmonės patirtis rodo, kad skydiniai pastatai, atliekant sandarumo testus, gali turėti 1,5 karto geresnius rodiklius, nei to reikalauja normos“, – sakė „Kriautės“ vadovas.

Patvarumas ir ilgaamžiškumas

Vienas didžiausių šio tipo namų statybos pranašumų – trumpas montavimo laikas statybvietėje, atvežus skydus į objektą užtenka vos 2–5 dienų, kad būtų pastatytas nedidelis namas. Didesnio ploto namo statybos užtruks šiek tiek ilgiau. „Svarbiausia, kad skydinių namų statyba leidžia namus kliento sklype surinkti bet kuriuo metų laiku. Jei yra tinkamai paruošti pastato pamatai, tokia statyba galima net ir žiemą, kai statybos procesai, susiję su vandeniu skiedžiamomis medžiagomis, ribojami aplinkos temperatūros. Šis statybos metodas leidžia išvengti daugelio „šlapių“ procesų – nereikia tinkuoti, glaistyti, betonuoti“, – sakė „Kriautės“ atstovas, pridūręs, kad įmonė gamina ne tik individualius namus, bet ir kotedžus, kelių aukštų dau-

Skydiniai-karkasiniai namai yra gaminami pagal itin tikslų projektą gamykloje, po stogu, o ne statomi lauko sąlygomis. Tai leidžia išvengti lietaus ir kitų gamtos reiškinių poveikio medžiagoms, todėl tokie namai yra kokybiški ir tarnaus ilgai. „Paprastai namas greičiau pasensta morališkai ir technologiškai, nei susidėvi jo laikančiosios konstrukcijos. Statant karkasinius namus, visos namo konstrukcijos apskaičiuojamos ir parenkamos taip, kad atlaikytų didelius krūvius, sniego apkrovas, pavojingą vėją ir kitus gamtos reiškinius. Maža to, dažnai medinio karkaso namai specialiai parenkami seismiškai aktyviose zonose būtent dėl savo tvirtumo ir atsparumo deformacijoms savybių“, – teigė J. Kavaliauskas. Pasaulyje yra daug medinių namų, kurių am-

giabučius ir visuomeninius pastatus. Ben drovė „Kriautė“ Lietuvoje pastatė ir pirmąjį tokios konstrukcijos dviejų aukštų vaikų darželio priestatą.

žius viršija 150 m. ir kurie vis dar eksploatuojami pagal jų paskirtį. Net ir kritinių deformacijų

kybiškai pastatyti namą, reikia samdyti darbų vadovą ir specialistą, kuris atliktų techninę dar-

Racionaliau nei statytis pačiam Garso izoliacija tokiuose namuose – gana aukšto lygio. Vidaus izoliacija taip pat naudojama kie kvienoje atitvarinėje sienoje. Priklausomai nuo aukštų skaičiaus ir poreikio, gali būti įrengiamos papildomos garso slopinimo medžiagos. Statantis namą pačiam, daug laiko skiriama kompetentingų mūrininkų, tinkuotojų, stogdengių, apdailininkų paieškai. Jeigu statytojas neturi galimybės pats užsiimti statybos darbų organizavimu, norint ko-

Užs.

bų priežiūrą. Statant karkasinius namus, tereikia sudaryti sutartį su bendrove, kurios darbuotojai montavimo darbus padarys nuo pradžios iki galo. Gali pasirodyti, kad skydinis-karkasinis namas turi būti pigus, bet, jei jis pagamintas laikantis aukštų kokybės reikalavimų, jo kaina nesiskiria nuo įprastų namų kainos. Taip yra dėl to, kad naudojamos aukštos kokybės sertifikuotos medžiagos turi savo kainą. Be to, dažnai neįvertinamas gamybos brėžinių parengimas, skydų gaminimo ceche procesai, logistika ir transportavimas, kurių statytojas nemato.

Lietuviai pamažu jaukinasi Palyginti su kitomis namų konstrukcijomis, statant karkasinius-skydinius namus, paprasčiau organizuoti logistiką ir statybos darbus. Statybų aikštelėje paprastai dirba nedidelė montavimo brigada, zuja mažai sunkiųjų mechanizmų. Pasirinkus karkasinį namą, tinkamai suderinus skydų pristatymą į objektą, medžiagų neprireikia sandėliuoti statybų aikštelėje. Karkasinių-skydinių namų statybos specifika – didžioji dalis konstrukcinių elementų pagaminami dar gamykloje, juos atvežus į statybų vietą telieka tik montavimo darbai, kurie statant nedidelio ploto namą trunka vidutiniškai 2–5 dienas. Dėl montavimo spartos tokių namų statyba aktuali negalintiems ilgai laukti. Bendrovė „Kriautė“, būdama skydinių-karkasinių pastatų gamintoja, siekia vietą rinkoje išsikovoti būtent darbų statybų aikštelėje sparta. Skydinio pastato gamyba gali būti tiek serijinė, tiek visiškai individuali. Pagal užsakovų pateiktus techninius projektus rengiami gamybos brėžiniai konkrečiam pastatui, tuomet vyksta skydų gamyba. Automatizavimas padeda išvengti klaidų, namas pagaminamas gamykloje (ne statybų aikštelėje), kur geriau galima užtikrinti kokybę, ištaisomos pasikartojančios klaidos. Kadangi įmonė „Kriautė“ gamina medinius langus, specialistai, atsižvelgę į reikalavimus ir užsakovo pageidavimus, gali parinkti, pasiūlyti, pagaminti ir sumontuoti tinkamus langus. Vadovaudamasi sukaupta patirtimi, „Kriautė“ gali pasiūlyti platų išorės apdailos galimybių spektrą – nuo medienos iki tinkavimo ar klinkerio apdailos. Anot J. Kavaliausko, kol kas skydinius-karkasinius būstus galima vadinti perspektyviais, o

Įmonė gamina ne tik individualius namus, bet ir kotedžus, kelių aukštų daugiabučius ir visuomeninius pastatus.

ar jie taps tradiciniais lietuvių namais, parodys netolima ateitis.

architektūra

Elenos Paleckytės nuotr.

Susitikimas, virtęs įvykiu architektūroje

Lietuvoje Europos architektūros studentų asamblėja (EASA) labiausiai buvo girdima 2016 meElena PALECKYTĖ

tais, kai grupė jaunų architektų lokaciją nuolat keičiantį renginį suorganizavo Nidoje. Šiais metais ši tarptautinė jaunų architektų bendruomenė susirinko Vilaro prie Olono miestelyje Šveicarijos Alpėse. Per dvi savaites trukusį renginį daugiau nei 500 studentų ir architektų vykstant diskusijoms, paskaitoms, neformaliems pokalbiams ir kūrybinėms dirbtuvėms nagrinėjo šių metų asamblėjos temą – turizmą.

Nors EASA – visiškai decentralizuota organizacija, tačiau kiekviena šalis turi savo nacionalinius kontaktus – žmones, kurie atsakingi už naujų dalyvių atranką, renginio sklaidą. Vienas iš lietuvių Vilius Balčiūnas šįmet vadovavo „EASA Archive“, kuriame drauge su kitais studentais archyvavo ankstesnių asamblėjų medžiagą. Su juo ir kalbamės apie tai, kas jam yra EASA ir kuo ji ypatinga.

32 2019 rugsėjis

Kaip apibūdintum, kas yra EASA? Sunkoka trumpai apibūdinti. Visų pirma, tai yra asamblėja – architektūros studentų ir jaunųjų architektų iš Europos bei kitų šalių susibūrimas, siekiant dalytis idėjomis, patirtimis, diskutuoti aktualiomis šių dienų temomis, aptarti architektūros edukacijos problemas. Asamblėjoje kasmet vyksta įvairios kūrybinės dirbtuvės, diskusijos ir paskaitos, kreipiančios pokalbį tų metų asamblėjos tema.

Bet turbūt svarbiausia EASA ypatybė ta, kad ji veikia visiškai decentralizuotai, be vadovų, direktorių ir visokiausių sekretorių. EASA tapo tinklu, jungiančiu visas Europos valstybes ir tolesnius kraštus, – sulaukiame atstovų iš Lotynų Amerikos CLEA (angl. Council of Latin American Students of Architecture), Indijos NASA (angl. National Architecture Students Assembly) ir kitų šalių. Kada EASA pirmą kartą dalyvavo lietuvių komanda?

Pirmąjį lietuvių komandos sąrašą pavyko rasti 1990-ųjų asamblėjos ataskaitoje. Šis renginys vyko praėjus vos keliems mėnesiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ataskaitoje komanda dar buvo pavadinta „USSR / Lithuania“. Keliose asamblėjose iki 1990-ųjų dalyvavo Sovietų Sąjungos komanda, kas žino, gal ten buvo patekusių ir lietuvių, tačiau turimuose šaltiniuose lietuviškų pavardžių nepavyko atrasti. Įdomu tai, kad Nidoje, kur EASA organizavome 2016 metais, 1997-aisiais jau yra vykęs su EASA susijęs renginys – SESAM (angl. Small European Students of Architecture Meeting), pavadinimu „Sand architecture“. Tai mažesnis panašaus tipo renginys, kurį organizavo tuometinis „Arch.klubas“. Kokios EASA yra dirbtuvės? Kas joms vadovauja? Kokių tik nebūna… Nuo paviljonų statymo iki teorijų nagrinėjimo, nuo šokio ar performansų iki darbo su jutikliais ir mikrokompiuteriais. Visi gali atrasti, kas juos domina, arba išbandyti save visiškai nepažintoje srityje. Kiekvienais metais dirbtuvės vis skirtingos ir orientuojasi į tų metų asamblėjos temą. Nors tema ir užduota, tai netrukdo dirbtuvių vadovams atrasti skirtingų požiūrio taškų ir perspektyvų. Vadovais gali tapti kas tik nori, turi pakankamai motyvacijos, dažniausiai jais būna jauni praktikuojantys architektai ir patys studentai, neretai pasitaiko ir žmonių iš kitų specialybių, ne tik architektūros. Anksčiau, pirmosiose asamblėjose, tapti dirbtuvių vadovais buvo kviečiami profesoriai ir dėstytojai, tačiau palaipsniui asamblėja tapo platforma pačių studentų eksperimentacijoms ir idėjų įgyvendinimui, kas tradicinėje architektūros edukacijoje yra labai suvaržyta.

Turbūt svarbiausia EASA ypatybė ta, kad ji veikia visiškai decentralizuotai, be vadovų, direktorių ir visokiausių sekretorių. / Vilius BALČIŪNAS /

pradingdavo. Tikimės, kad šįkart pavyks išlaikyti tęstinumą. Kalbant apie legendines asamblėjas, neretai minima 1997 metų EASA, vykusi Skandinavijoje. Kuo ji ypatinga? 1997-ųjų EASA dažnai minima kaip „Traukinys“. Pavadinimas sufleruoja, kodėl ši asamblėja tapo viena iš legendinių – visas renginys vyko atskirame EASA traukinyje, kurio maršrutas prasidėjo Kopenhagoje ir tęsėsi per Švediją bei Norvegiją iki pat Narviko miesto šiaurinėje Norvegijos dalyje. Tai buvo nepaprastai daug ryžto ir pastangų iš organizatorių pareikalavęs renginys, vienintelė tokio masto asamblėja. Šių metų EASA tau buvo penktoji. Kuo ji išsiskyrė? Man ši asamblėja buvo pirmoji, per kurią visa bendruomenė kartu persikėlė į kitą vietą. Tuo ji ir buvo išskirtinė. Matyti apie 500 žmonių

bendruomenę, kuri pėsčiomis, lydima Alpių karvių, nešanti savo kurtas instaliacijas, keliavo į antrąją renginio vietą – pačių kurtą stovyklavietę Šveicarijos kalnuose, buvo neįtikėtina. Ten, toli nuo visko, gyvendami itin paprastomis sąlygomis, praleidome dvi naktis ir neabejoju, kad visų prisiminimai – labai ryškūs. Kas tau pačiam, patyrinėjus archyvą, atrodo įspūdingiausia? Asmeniškai man įspūdingiausia, kad EASA sugebėjo išlikti iki šių dienų ir kad ji nenutrūko po pirmosios ar kelių pirmųjų asamblėjų. EASA yra visiškai decentralizuota, neturi jokios konkrečios vadovybės, o juk ankstyvaisiais asamblėjos metais komunikacija tarp skirtingų šalių buvo daug sudėtingesnis uždavinys nei dabar, kai dalytis informacija galima realiu laiku. Patys pirmieji organizatoriai, EASA pradininkai, Richardas Murphy ir Geoffas Haslamas, nuolat stebisi, kaip asamblėja išliko ir išaugo per tuos keturis dešimtmečius.

Šiais metais buvai vienas iš jau kasmetinėmis tapusių „EASA Archive“ dirbtuvių vadovų. Kada ir kaip iškilo tokio archyvo poreikis? Dirbtuvėmis archyvo nedrįsčiau vadinti, tai labiau darbo grupė, kuri renka, organizuoja, kataloguoja, indeksuoja ir analizuoja medžiagą, surinktą per beveik 40 asamblėjos istorijos metų. Dabartinė Archyvo darbo grupė buvo suformuota 2017 metais per Danijoje vykusią asamblėją ir veikia iki šiol. Pagrindinė motyvacija yra išsaugoti istoriją ir ją perduoti ateities kartoms. Tai nemažas iššūkis dėl decentralizuotos organizacijos prigimties ir gana sparčios generacijų kaitos. ArE. Paleckytės nuotr.

chyvas keletą kartų buvo vystomas ir anksčiau, tačiau būtent dėl minėtų priežasčių jo veikla vis nutrūkdavo, informacija apie dokumentų vietą

architektūra

Kūrėjų ambicija, arba ką gali vaikai Elena PALECKYTĖ

Keliaujančios architektūros dirbtuvės (KAD) – jau šešerius metus vykstanti iniciatyva, kuria siekiama skatinti vaikus ir jaunimą būti aktyviais savo aplinkos kūrėjais, atkreipti jų dėmesį į kasdienę žmogų supančią aplinką ir parodyti, kad jos puoselėjimas gali būti smagus ir žaismingas. Iniciatyvos tikslas – aktyvinti

Organizatorių nuotr.

bendruomeninę veiklą ir pilietiškumą mažiausiuose Lietuvos miesteliuose.

34 2019 rugsėjis

Šįmet KAD vyko 7 miesteliuose.

irbama su vaikais ir jaunimu, nes jie naujoms idėjoms yra imliausi, kita vertus, regionuose jie neretai neturi savo balso aplinkos kūrimo procese ar miestelio gyvenime. „Vaikai turi daug idėjų, kurias norėtų įgyvendinti, tačiau to padaryti jiems, kitaip nei suaugusiesiems, nepavyksta“, – įsitikinusi projekto savanorė Indrė Sakalauskaitė.

Projektus kuria vaikai ir jaunimas Liepos ir rugpjūčio mėnesiais dirbtuvės keliavo į atrinktus nedidelius miestelius, kur savanorių bei vietos vaikų komandos sumanė ir viešosiose erdvėse įgyvendino projektus. Šįmet KAD vyko 7 miesteliuose: Gudžiuose (Varėnos r.), Darsūniškyje (Kaišiadorių r.), Gražiškiuose (Vilkaviškio r.), Vyžuonose (Utenos r.), Pabiržėje

(Biržų r.), Endriejave (Klaipėdos r.) ir Rudiliuose (Kupiškio r.). Pagrindiniai idėjų autoriai – miestelių vaikai ir jaunimas, tad projektai kaip visada nebuvo parengiami iš anksto. Padedami savanorių jaunieji kūrėjai patys klijavo savo norimų objektų maketus ir demokratiškai sprendė, kuriuos iš jų statys. Prieš idėjų kūrimą vaikai vedė savanoriams ekskursijas, per kurias drauge apžiūrėjo žymesnes vietas ar pastatus, bandė pajausti miestelio atmosferą ir ieškojo įdomių, paslėptų ar neišnaudotų erdvių, kuriuose galėtų gimti projektas.

Unikalūs projektai Kiekvieno miestelio problematika, svajonės ir džiaugsmai, o ir patys vaikai skirtingi. Kita vertus, yra ir bendrumų: neretai vaikai skundžiasi, kad

per vasaros atostogas neturi ką veikti. „Prieš kelerius metus Gudžiuose buvo įrengta sporto aikštelė, kurioje būriuojasi vyresni kaimelio paaugliai ir jaunimas. Tačiau mažesnieji tarsi liko nuošalyje, jie neturi, kur būti ir ką veikti. Todėl jaunesni vaikai norėjo savo erdvės, kurioje galėtų šeimininkauti savo nuožiūra“, – pasakojo į Gudžių miestelį važiavusios savanorių komandos kuratorė Aistė Mančiakaitytė. Dar prieš atvažiuojant raudonajam dirbtuvių autobusiukui, šio miestelio vaikai jau kalbėjo apie sūpynes, tad, padedami savanorių, tarp keturių aukštų medžių įrengė ketverias sūpynes ir laipynes-karstynes. Panašios nuotaikos skambėjo Darsūniškio vaikų lūpose. „Visai neturime ką veikti. Važinėjame dviračiu ar einame pasivaikščioti“, – paklausti, kaip bėga jų vasaros atostogos, skundėsi jie. Be keleto per metus bendruomenės organizuojamų švenčių ir susibūrimų, gyvenimas miestelyje teka

šiukšliadėžė, hamakas ir vaivorykštinis takas tvenkinio link. Dar aiškesnę nuomonę apie vietos pasirinkimą turėjo Rudilių miestelio vaikai. „Labiausiai laisvalaikiu mes mėgstame šokinėti į vandenį nuo lieptelio. Ir taip atrodo, kad ten kažko trūksta – yra Rudiliuose užtvanka, „Rudilka“, ir mes ją norime patobulinti“, – sakė mažosios kaimelio gyventojos Liepa ir Viltė. Bendro kūrybinio proceso metu nuspręsta „Rudilkos“ saloje pastatyti sūpynes, o kad būtų lengva jas pasiekti, iki salos nutiesti kabantį tiltą.

Procesui svarbi žaismė

ramiai ir lėtai, vietos mokykla uždaryta, ben druomenės namų ar kultūros centro nėra. Šie vaikai vykstant kūrybiniam procesui sugalvojo visai kitokį projektą nei, pavyzdžiui, Gudžių miestelio vaikai. „Gyvačių takas“, „Liko 63 žingsniai“ ir „Ramybės oazė“ – tokie iš kriau klelių pagaminti ženklai nuo šiol pasitinka vingiuojant tankiuose paupio krūmynuose iškirstu taku. Jo gale – tarsi sala aplinkinėje žalumoje iškilusi aikštelė su kriauklės formos pakyla, hamaku ir kabančia bi bliotekėle – vieta stebėti Nemunu plaukiančius laivelius, grožėtis panorama, skaityti knygas ir bendrauti. Tokios erdvės, pasak jaunųjų šios vietos kūrėjų, jiems labai trūko.

Gražiškių miestelio vaikai norėjo patobulinti konkrečią miestelio vietą. „Ekskursijos pabaigoje ėjome pro šalia vaikų darželio esančią pievą ir beržynėlį joje. Vieta kerinti, tačiau joje nieko nėra, net menkiausio suoliuko atsisėsti. Bet ji kaip magnetas traukia tiek jaunesnius, tiek vyresnius bendruomenės žmones“, – apie vietos pasirinkimą pasakojo Gražiškių miestelyje buvę projekto savanoriai. Galiausiai beržynėlis prie tvenkinio tapo visiems miestelio gyventojams tinkama poilsio erdve, kurioje atsirado daugiafunkcis poilsio statinys, kuriame telpa čiuožykla, pavėsinė ir sūpynės. Greta – aukuras, nauji suoleliai,

Norėdami leisti vaikų fantazijai atsiskleisti, savanoriai drauge su jais žaidė kūrybingumą skatinančius žaidimus. „Bandėme išlaisvinti vaikų kūrybiškumą per kelis pratimus. Nors pradžioje nebuvo aišku, ar tai pasiteisins ir ar pavyks atrasti ryšį su realaus projekto kūrimu, manau, galų gale ėjimai tarsi per aplink atveda prie gilesnių diskusijų“, – apie kūrybinį procesą pasakojo savanorė, menininkė Emilija Juzeliūnaitė. Idėjų paieškos procesą komentavo ir savanorė Augustė Tamulytė: „Vykdėme potyrių ekskursiją, per kurią, susiskirstę į grupeles, mažais žingsneliais matavome teritoriją, užsikimšę ausis tyrinėjome aplinką, užrištomis akimis atlikome vietos inventorizaciją. Per antrąją dienos dalį kūrėme maketus trijose grupėse. Daugeliui tai buvo nauja patirtis, reikalavusi atsakomybės ir pasitikėjimo vienas kitu.“

Miestelio gyventojų įsitraukimas KAD apsilankymas miestelyje tampa įdomia patirtimi ne tik vietos vaikams, bet ir vyresniems gyventojams. Pasakodami apie miestelio gyventojų įsitraukimą, Pabiržėje buvę savanoriai stebėjosi: „Medieną tilteliui ir gultynei padovanojo vietos gyventojas Jaunius, metalinį karuselės pagrindą ir lentų tilteliui bei persirengimo

Tako pabaigoje – tarsi sala aplinkinėje žalumoje iškilusi aikštelė su kriauklės formos pakyla, hamaku ir kabančia bibliotekėle. Norėdami leisti vaikų fantazijai atsiskleisti, savanoriai drauge su jais žaidė kūrybingumą skatinančius žaidimus. Beržynėlis prie tvenkinio tapo visiems miestelio gyventojams tinkama poilsio erdve, kurioje atsirado daugiafunkcis poilsio statinys, kuriame telpa čiuožykla, pavėsinė ir sūpynės. 36 2019 rugsėjis

architektūra

kabinai – Nerijus, tvirtą metalinį pagrindą tilteliui – kitas pabiržietis Gražvydas. Į pagalbą susirinkę tvirti miestelio vyrai padėjo supjaustyti ir šlifuoti lentas, kasė duobę karuselei, pylė betoną. Mitriai valdomi pabiržiečių, statybų aikštelėje darbingai zujo ir ratinis mažas krautuvas, ir galingas teleskopinis kranas, ir techninės pagalbos automobilis su priekaba!“ Dirbtuvėse savanoriai vaikams akcentuoja, kad jie projektus daro ne tik sau, bet ir visam miesteliui. Savanorių komandos kuratorė Gintarė Ivanovaitė pasakojo, kaip tai atsiskleidė Gražiškių miestelyje: „Pro ausis praplaukė komentarai iš kelių močiučių, įsitaisiusių ant vieno iš naujųjų suoliukų: „Ale tai kai gerai, kad yr kur patogiai atsisėst ir dar atsilošt. Ir dar prie pat namų! Ateisim čia vakare.“

Įsiklausyti į vaikų nuomonę „Stebuklai. Suaugusieji net neįsivaizduoja, ką vaikai gali padaryti, bet svarbu jiems tiesiog leisti ir jais patikėti“, – teigė Pabiržės komandos kuratorė Viktorija Liubinaitė. Projekto savanoriai pasakojo, kad suaugusieji neretai būna nustebinti, rodos, taip gerai pažįstamų vaikų darbštumu, užsidegimu. O mažieji ir jaunimas tampa laimingi, būdami išgirsti, pastebėti, galėdami patys kurti savo gyvenamąją aplinką. Įsiklausymo į jų nuomonę svarbą pabrėžė ir kitos savanorių komandos kuratorė Justina Vyšniauskaitė: „Vaikams labai patiko mūsų skiriamas dėmesys ir tai, kad jų nuomonė mums buvo svarbi. Galbūt kažkuris jų pirmą kartą dienos pabaigoje darė refleksiją, galbūt kažkieno pirmą kartą paklausė,

kaip jam sekėsi tą dieną. Bet taip kalbantis vaikai galiausiai po truputį atsivėrė, o tarp mūsų, savanorių, ir jų užsimezgė stiprus ryšys.“ Nors projekto tikslas yra skatinti vaikus ir jaunimą tapti aktyviais bendruomenės nariais, tačiau savanoriai dalijasi, kad dalyvavimas KAD ir jiems patiems yra nepaprasta, akiratį plečianti patirtis. Susipažįstama ir su regionų džiaugsmais bei problematika, ir su įvairiais požiūriais – tiek vietos gyventojų, tiek kitų savanorių. Darbas su vaikais iš pradžių gali atrodyti keliantis daug iššūkių, tačiau, vos įsikūrus miesteliuose ir susipažinus su mažaisiais vietos gyventojais, paaiškėja, kad iš tiesų tai nesudėtinga, o užmegztas ryšys kelia daug džiaugsmo. Kūrybos su vaikais procesas moko neapsiriboti, žvelgti drąsiau, lanksčiau ir įsiklausyti į kitą.

????????????

Aušra NARKELIŪNIENĖ

Jo didenybė – vonios kambarys Sekant pastarųjų metų tendencijas, vonios kambario koncepcija išsiskiria. Vieni sprendimai skirti mažam vonios kambariui, kuriame svarbiausia ergonomika. Kiek kitokie – mažiems vonios kambariams, kuriuose, panaudojus jaukesnį apšvietimą, ant grindų patiesus purius kilimėlius ar radus vietą nedideliam paveikslui, galima sukurti jaukią atmosferą. Galiausiai vonios kambarį galima sujungti su miegamuoju ir taip padidinti abiejų patalpų erdvę. Jeigu vonios kambaryje yra langas ir užtektinai erdvės, jis gali tapti mažuoju namų SPA, kuriame po darbų norisi pabūti vienumoje, atsipalaiduoti ir daugiau laiko skirti sau.

38 2019 rugsėjis

Grožis turi paklusti funkcijai onios kambario revoliucija, o veikiau evoliucija prasidėjo nuo tokių įžymybių kaip Philippe‘as Starckas, Patricia Urquiola, Ludovica ir Roberto Palombos. Ph. Starckas pirmasis sukūrė sanitarinę vonios įrangą, savo forma primenančią kubilus ar kitus senovinius rakandus, naudojamus vandeniui. Vonios indo dizainas leido jį įkurdinti vidury patalpos. Kiek vėliau jo sukurti maišytuvai priminė medžių šakas, taip priartindami vonios kambarį prie gamtos. P. Urquiola apstatė vonios patalpą baldais, papuošė rankomis austais kilimais, pakabino sietynus – ir visa tai skendėjo augalų gausos fone. Lietuviai interjero dizaineriai ne ką mažiau išradingi. „Jei neriboja gyvenamojo būsto plotas, be abejo, smagu ir gera turėti erdvią vonios patalpą. Jau projektuojant namo erdves reikia ne tik parinkti atitinkamas pertvarų vietas ir skirti vonios kambariui tiek ploto, kad jis nevaržytų žmogaus judėjimo, bet ir numatyti vietą komforto elementams – krėslui, augalams. Gerai įrengta vonia – vienas pagrindinių komfortiškų namų kriterijų“, – sako interjero dizainerė Monika Ju knienė. Dizainerė tvirtina, kad planuojant vonios kambarį negalima pamiršti pagrindinio dalyko – jo funkcijos. Interjero kūrėjos žodžiais, grožis be harmonijos virsta destrukcija, todėl ekstravagancija turi paklusti ergonomikos dėsniams.

Gerai įrengta vonia – vienas pagrindinių komfortiškų namų kriterijų. / Monika JUKNIENĖ /

M. Juknienė primena, jog, planuojant vonios kambarį, negalima pamiršti pagrindinio dalyko – jo funkcijos.

Dušas yra patogesnis ir skubantiems į darbą žmonėms, todėl jaučiama aiški tendencija atsisakyti vonios.

Architektė, interjero dizainerė Jurgita Ambraškaitė taip pat stengiasi vengti nepatogių variantų: „Dėl ekstravagancijos negalima aukoti patogumo, tarkime, užkelti vonią ant laiptuotos pakylos. Būtina apgalvoti, kaip pasieksi vonią, kaip nusiprausi ar vaiką įkelsi. Ekstravagancija pateisinama sveiku protu – kad būtų patogu žmogui.“ Jeigu šeima neaugina mažų vaikų arba yra vyresnio amžiaus, dizainerė pataria atsisakyti vonios indo ir numatyti vietą dušui. Dizainerė rekomenduoja įleidžiamuosius dušo padėklus, kad būtų lengviau judėti. Dušas yra patogesnis ir skubantiems į darbą žmonėms, todėl jaučiama aiški tendencija atsisakyti vonios. Tačiau jeigu yra užtektinai vietos ar šeimoje auga mažų vaikų, bent vieną vonią reikėtų sumontuoti. Tokiu atveju vonios kambario duris reikėtų rinktis atveriamas į išorę, kad mama galėtų matyti, ar vaikai saugūs.

Dėl ekstravagancijos negalima aukoti patogumo, tarkime, užkelti vonią ant laiptuotos pakylos. Būtina apgalvoti, kaip pasieksi vonią, kaip nusiprausi ar vaiką įkelsi. Ekstravagancija pateisinama sveiku protu – kad būtų patogu žmogui. / Jurgita AMBRAŠKAITĖ /

Kaip vizualiai ir ne tik padidinti vonios kambarį Architektė J. Ambraškaitė dalijasi patirtimi, kaip vienai šeimai patarė nediduką svečių kambarį paversti vonia. Pasiūlymas buvo priimtas daug nedvejojant, nes patyrusi specialistė atsižvelgė į šeimos pomėgius ir teisingai sudėliojo prioritetus. Suaugusieji dirbo protinį darbą, jiems buvo svarbu atsipalaiduoti. Architektė įrengė stiklinę lauko sieną su durimis toje vietoje, kur buvo avarinis išėjimas. Taip nedidukas svečių kambarys tapo erdviu vonios kambariu su sūkurine vonia, iš kurio galima grožėtis Senamiesčio vaizdu su 14 bažnyčių, Vilnelės vingiu ir pušų viršūnėmis bei puikiai atsipalaiduoti. Neretai pakanka sieną, skiriančią miegamąjį nuo vonios, įstiklinti arba bent jau tradicines duris pakeisti stiklinėmis. Tą M. Juknienei pavyko padaryti vienos šeimos būste. Dizainerė patarė atsisakyti įleidžiamos į grindis vonios ir pastatyti ją viduryje vonios kambario taip, kad ji matytųsi pro miegamojo duris. Dizainerė Goda Martynova savo pačios būste Vilniaus Senamiestyje taip pat vizualiai sujungė miegamąjį su vonios kambariu, atskirdama juos tik stiklo pertvara. Viename ankstesnių būstų interjero dizainerė toje pačioje erdvėje buvo įsirengusi miegamąjį kartu su vonios patalpa. Tokius sprendimus siūlo ir kiti dizaineriai, tačiau tie, kurie yra išbandę tai savo būstuose, drąsiai rekomenduoja juos ir užsakovams. „Sujungiant dvi intymias erdves sukuriama ypatinga atmosfera. O drėgmės klausimą padeda spręsti gera ventiliacija. Ši patalpa taip pat turi būti visada

40 2019 rugsėjis

vėdinama. Šiuolaikinės technologijos leidžia vonioje naudoti ir medines grindis, jos tiesiog padengiamos drėgmei atspariu laku arba aliejumi. Be to, pageidautina, kad patalpa turėtų langą, taip sprendžiamas papildomos ventiliacijos klausimas, taip pat tai natūralios šviesos šaltinis, dėl kurio galima vonioje auginti augalus ir jaustis komfortiškiau“, – sako G. Martynova.

Ekstravagantiškai atrodo juoda vonios patalpa, joje gerai suskamba aukso, vario atspalviai, sukuriantys prabangos įvaizdį.

Į namų aplinką grįžta natūralios medžiagos.

Vonios kambariui derama apdaila Kaip vieną iš svarbių vonios kambario elementų dizainerės nurodo medžiagiškumą. Žinoma, pastaruoju metu pasirinkimas didelis ir jokių apribojimų nėra. Ekstravagantiškai atrodo juoda vonios patalpa, joje gerai suskamba aukso, vario atspalviai, sukuriantys prabangos įvaizdį. Tačiau tamsias spalvas J. Ambraškaitė pataria rinktis tik vertikaliems paviršiams. „Spalva visuomet duoda efektą, nes ji nulemia pagrindinę emociją. Kasmet suprojektuoju po vieną ar du juodus vonios kambarius“, – pasakojo interjero dizainerė. Juoda spalva turi milžinišką efektą, lietuviams ji tinka. Visgi juoda yra kaprizinga: jeigu paviršius blizgus ir poliruotas, priežiūra bus sudėtinga, ypač tamsias plyteles suklojus horizontaliai. Natūraliai „užtrinti“ paviršiai – patys patogiausi ir žavi šešėlio žaismu su tekstūra.

interjeras

Pageidautina, kad patalpa turėtų langą, taip sprendžiamas papildomos ventiliacijos klausimas, taip pat tai natūralios šviesos šaltinis, dėl kurio galima vonioje auginti augalus ir jaustis komfortiškiau. / Goda MARTYNOVA /

L. Garbačausko nuotr.

Dizainerė noriai renkasi aukso, vario atspalvius, kurie simbolizuoja išbaigtumą, kokybę. Ji sveikina ir natūralių metalų grįžimą į namų aplinką. Juoda ir geltona, anot pašnekovės, yra kontrasto viršūnė, net stipresnis efektas nei juoda ir balta. Vonios kambaryje tinka didesni kilimai – šilkiniai, drobiniai, austiniai. Būna, kad visame name atsisakoma kilimų, o vonios kambaryje patiesiamas šilkinis kilimas su išdidintomis elegantiškomis lelijomis. Vonios langas iki grindų taip pat yra tas elementas, kuris patalpai suteikia prabangos ir kambario įspūdį. Vaikų vonios kambariams dizainerė siūlo nepagailėti ryškesnių spalvų, bent jau renkantis tekstilę. Dizainerė M. Juknienė taip pat pataria rinktis šiltus atspalvius. Tokioje vietoje spalvos ir medžiagos turi vaizduoti ramybės pasaulį, galbūt atspindėti tiesioginį kontaktą su gamta, tai gali būti šilti geltono smėlio, besileidžiančios saulės tonai. „Tinka visi atspalviai, kurie šildo, nes mūsų klimatas vėsus, trūksta šilumos. Jeigu norime šilumos, turime ją susikurti. Atsisakykime pilkų lietuviško dangaus atspalvių, kurie įaugę į kraują, bet galime ir kitaip“, – sako dizainerė.

42 2019 rugsėjis

Patirtis ir inovacijos vonioje Vokietijos gamintojas „Hansgrohe“, pasaulinį pripažinimą pelnęs dėl nuolat rinkai siūlomų inovacijų, pristatė naują dušo produktų kolekciją „Rainfinity“, įvertintą prestižiniu „IF Gold award 2019“ apdovanojimu. Ji sujungia stilingą dizainą, novatoriškas technologijas ir aukščiausią kokybę. Pagrindiniais akcentais vonioje tapo modernus, elegantiškos matinės baltos spalvos paviršius kartu su itin populiarios grafito spalvos dušo disku.

Inovatyvus požiūris į dušą Ypač didelė 360 mm „Rainfinity“ dušo galva apgaubia vandeniu visą kūną – nuo galvos iki kojų. Inovatyvus sieninis laikiklis leidžia ją reguliuoti nuo 10 iki 30 laipsnių kampu, o tai prausiantis padeda nusistatyti patogiausią dušo padėtį. Lengvai įgaubtas vandens purškimo paviršius ir dušo galvos purškimo skylių išdėstymas užtikrina, kad vanduo prausiantis bėgtų ne tik ant galvos ir pečių, kaip įprasta dušuose, bet ir švelniai apgaubtų visą kūną. Vandens purškimo technologija „PowderRain“ suteikia visiško atsipalaidavimo pojūtį. Tūkstančiai švelnių vandens mikrolašelių apgobia kūną tarsi minkštutė vandens antklodė. Dušo galvos centre sukoncentruoti purkštukai su „Intense PowderRain“ srove leidžia itin len gvai nuplauti šampūną. Perlų lašus primenantis krioklio režimas „RainStream“ atgaivina ir lepina nuolatiniu, didelio intensyvumo vandens purškimu, sykiu masažuoja pečius ir nugarą. Kolekcijoje „Rainfinity“ siūlomas ir specialus pečių dušas – prie sienos tvirtinamas pailgas modulis sukuria krioklio efektą, kurio krintanti „PowderRain“ vandens srovė maloniai atpalaiduos jūsų pečius, o galva liks sausa. Šis prietaisas turi ir dar vieną itin praktišką funkciją – aukštos kokybės lentynėlę, ant kurios galima susidėti gausybę dušo reikmenų.

Kolekcijoje yra ir dušo sistema „Showerpipe“, kurioje dušo reikmenims susidėti skirta dar daugiau vietos. Sistemą sudaro stacionarios galvos dušas, rankinė dušo galvutė ir stačiakampis dušo vamzdis, prie kurio pritvirtintos lentynėlės. Dušo funkcijas ypač paprasta pasirinkti – naujoviškas sienoje paslėptas termostatinio maišytuvo modulis leidžia tą padaryti vieno „Select“ mygtuko paspaudimu. Rankinio dušo galvutė „Rainfinity“ linijoje gali būti skritulio formos arba pailga, primenanti lazdelę – ją galima pasirinkti pagal savo poreikius ir vonios kambario dizainą. Beje, rankiniame duše yra ir dar viena unikali funkcija – srovė „MonoRain“, kurią sukurti įkvėpė gerai žinomas Sebastiano Kneipo sveikatingumo metodas, naudojamas ir garsiausiuose Europos kurortuose. Kolekcijos „Rainfinity“ dizainas – optinė ekstravagancija. Didžiulės kabančios dušo galvos ir rankinės dušo galvutės su spalvotomis detalėmis suteikia vonios kambariui jaukumo. Didelis „Rainfinity“ produktų asortimentas suteikia daug galimybių įrengti dušą pagal asmeninius poreikius: dušo gaminiai gali būti tvirtinami prie sienos ar lubų, rankinės dušo galvutės su vienu ar trimis skirtingais vandens purškimo režimais, tradicinio dizaino ar lazdelės formos – įmanoma visiška dizaino laisvė.

Kokybė nuo 1901-ųjų Vokietijos kompanija „Hansgrohe“ įkurta 1901 metais. Tradicijos ir lyderystė leidžia kompanijai užimti svarbią vietą santechnikos pramonėje. Prekės ženklas „Hansgrohe“ reiškia novatoriškus sprendimus, funkcionalų dizainą ir nepriekaištingą kokybę vonios kambariui bei virtuvei. Atsižvelgiant į estetiką, novatorišką dvasią ir vokišką inžinerinę patirtį, bendrovės gaminami produktai išsiskiria puikiu dizainu ir funkcionalumu. Nesenstantis dizainas ir vokiška kokybė – pridėtinė vertė, kurią įvertins kiekvienas klientas. „Made by Hansgrohe“ – kokybės ženklas, kurį apibūdina patogumas, išmaniosios funkcijos, paprastas montavimas, ilgaamžiškumas ir priežiūra. „Hansgrohe“ produktai yra dizaino ir funkcionalumo simbiozės rezultatas, taip pat puiki investicija. Gamintojas jau daugelį metų gaminių dizainą kuria bendradarbiaudamas su pasaulinio lygio dizaineriais, o tai užtikrina lyderystę santechnikos pramonėje ir daug naujų netikėtų sprendimų. Visi produktai gaminami derinant moderniąsias technologijas ir meistriškumą bei kruopščiai atrinktas aukščiausios kokybės medžiagas. Griežti kokybės reikalavimai ir reguliari nepriklausomų institutų priežiūra užtikrina nepriekaištingą gaminių kokybę ir ilgą naudojimo laiką.

Daugiau informacijos apie naujus kolekcijos „Rainfinity“ dušo produktus: www.hansgrohe.lt.

L. Garbačausko nuotr.

interjeras

Voniai tinka visos natūralios medžiagos: medis, akmuo, marmuras, granitas ar plytelės sienų apdailai, natūrali medvilnė tekstilei, šilko kilimas.

Voniai tinka visos natūralios medžiagos: medis, akmuo, marmuras, granitas ar plytelės sienų apdailai, natūrali medvilnė tekstilei, šilko kilimas. Grindims nutarus rinktis plyteles, svarbu atkreipti dėmesį, ar jos neslidžios. Gyva gėlė įneš gyvenimo energijos, todėl svarbu projektuoti vonios kambarį su langu, kad čia patektų natūralios saulės šviesos. Šiuolaikiniuose būstuose išvengti drėgmės padeda naujausios technologijos – vėdinimas, rekuperacija, grindų šildymas. Name vonios kambariui vietą reikėtų parinkti pietuose, tada patalpoje bus sausa ir jauku.

Vonios patalpai labiau atsiskleisti padeda įvairūs

Ties vonia, kur bus ilsimasi ir dedama galva, įrengiu apšvietimą skaitymui. Labai malonu šviesos srautus sudėlioti taip, kad būtų smagu, jauku. Esu dėjusi vonios grindyse lauko šviestuvus, dėl smagumo. O jau šviesos diodų šviestuvus galima naudoti visur ir visada, kodėl nepasidžiaugti tuo: tolygus šviesos srautas, vientisas paviršius, kurį lengva prižiūrėti ir eksploatuoti“, – pasakojo J. Ambraškaitė. Idealu, jei vonia turi natūralų apšvietimą, sykiu galima pagalvoti apie įdomų, besikeičiančio intensyvumo apšvietimą, pavyzdžiui, skirtingą rytui ir vakarui. Vonios kambarį interjero dizainerė puošė meno kūriniais, teko kabinti paveikslus, statyti skulptūrą ir didelę vonią. Efektai gali būti ne tik matomi plika akimi, bet ir įvairiausi nematomi sprendimai: nerasojantis

Vonia turėtų būti maksimaliai ilga, kuo ilgesnė, tuo geriau. Vonia yra ne tik dėl grožio, ją reikia naudoti pagal paskirtį. „Voniai stengiuosi skirti daug dėmesio. Teko naudoti įvairių nestandartinių sprendimų, tokių kaip 1,6 m praustuvo maišytuvas, nusileidžiantis iš lubų, praustuvas, imituojantis gėlių vazą miegamojo kambario viduryje, vonią, kurios konsolę sudaro knygų lentyna, ir kiti nestandartiniai sprendimai, – sako G. Martynova. – Reikėtų pridurti, kad šiuolaikiniai santechnikos įrangos gamintojai siūlo platų spektrą originalios vonios įrangos ir aksesuarų, todėl yra daugiau galimybių sukurti unikalų vonios kambarį.“ Dizainerės sutaria, kad vonios įrangą reikia rinktis ne tik originalią, bet ir kokybišką, patikimų gamintojų, nes vėliau ją bus sunku pa-

efektai. Visų pirma – apšvietimas. „Reikia papildomo šviesos šaltinio, kuris padėtų atsipalaiduoti. Aišku, jis turi būti saugus ir ekonomiškas.

veidrodis, dušo kabinos sienelė, virstanti nepermatoma, pradėjus maudytis, visu perimetru apšviestas veidrodis.

keisti. Ji turi būti ilgaamžė ir lengvai prižiūrima, kad vonios kambarys tarnautų žmogui, o ne atvirkščiai.

Efektai praturtina vonios kambarį

44 2019 rugsėjis

„Geberit SuperTube“– vietą ir laiką taupanti sistema Daugiaaukščiuose pastatuose įrengtose nuotekų šalinimo sistemose esantys vėdinimo vamzdžiai paprastai užima daug vietos. Šiai situacijai spręsti buvo sukurta technologija „Geberit SuperTube“ – mažesnio skersmens nuotekų šalinimo sistemos be vėdinimo vamzdžių. Dėl inovatyvios technologijos nuotekų vamzdynų skersmenys yra mažesni, tačiau nuotekų šalinimas yra toks pat efektyvus, o jiems įrengti reikia mažiau vietos ir laiko.

Hidrauliškai optimizuoti

ir „Geberit PE BackFlip“ – užtikrina, kad oro srautas liktų vientisas net pasikeitus nuotekų srauto krypčiai, ir taip garantuoja tinkamą

Šios naujos technologijos paslaptis paprasta – tai jungtis „Sovent“

vėdinimą – tokį, koks buvo ir anksčiau.

ir dvi srautą optimizuojančios alkūnės („Geberit PE BottomTurn“ ir „Geberit PE BackFlip“). Pastarosios dvi detalės yra 2019 m. nau-

Taupoma erdvė ir darbo laikas

jienos. Jas sujungus sukuriamas vientisas oro srautas, todėl nebereikia jungti papildomų vėdinimo vamzdžių, nes oro srautas sto-

Alkūnėje „Geberit PE BottomTurn“ integruota pertvara nukreipia

ve išlaikomas, net kai kryptis keičiasi 90° kampu. Šis vientisas oro

nuotekų srautą prieš pasikeičiant jų krypčiai. Taip oro srautas išlie-

srautas ypač svarbus siekiant sukurti papildomos erdvės ir gerokai

ka pastovus visoje horizontalaus vamzdyno sistemoje. Horizonta-

supaprastinti nuotekų šalinimo sistemas daugiaaukščiuose pasta-

laus vamzdžio gale esanti specialios konstrukcijos alkūnė „Geberit

tuose.

PE BackFlip“ sukuria nuotekų sūkurį, kuris srautą vėl nukreipia prie vamzdyno sienelių, nepertraukdamas vientiso oro srauto.

Kaip ši technologija veikia? Naujoji „Geberit Sovent“ srauto technologija verčia nuotekų vande-

Vamzdžiai mažesnio skersmens, bet tokie pat galingi

nį suktis, todėl jis prispaudžiamas prie vamzdžio sienelių ir taip sukuriamas žiedinis srautas bei stabilus oro judėjimas nuotekų stove.

Atsisakant vėdinimo vamzdžių ir įrengiant daug mažesnio skers-

Tai padidina nuotekų šalinimo našumą ir kartu išlaikomas mažas

mens nuotekų vamzdynus, galima projektuoti mažesnes erdves

vamzdžių skersmuo.

stovams. Tai ypač aktualu kalbant apie lubas, nes dabar galima su-

Optimizuoto elemento šalinimo geba yra 30 proc. didesnė nei

montuoti iki šešių metrų ilgio vamzdžius be nuolydžio, juos jungiant

jo pirmtako. Nepaisant mažo d110 skersmens, nuotekų stovo su

prie nuotekų stovo. Taigi, pakabinamosios lubos gali būti tvirtinamos

atnaujinta jungtimi „Sovent“ našumas yra išties išskirtinis – net

itin arti betoninių lubų, o sistemos nuotekų šalinimo našumas išlieka

12 litrų per sekundę. Palyginkime: įprastinėje statinių vamzdynų

aukštas, kaip jau minėta, iki 12 litrų per sekundę. Dar vienas prana-

sistemoje, kurios stovo skersmuo yra d160, reikalingas d90 skers-

šumas projektuotojams ir montuotojams – sistemos paprastumas.

mens ventiliacijos vamzdis tokiam pat našumui pasiekti.

Taikant technologiją „Geberit SuperTube“, atsisakant vėdinimo

Įprastai, pakeitus nuotekų srauto kryptį, oro srauto vientisu-

vamzdžių ir įrengiant mažesnio skersmens nuotekų šalinimo vamz-

mas dingsta, todėl reikalingi vėdinimo vamzdžiai. Šiuo atveju du

džius, sunaudojama mažiau medžiagų bei paspartėja montavimo

nauji sistemos komponentai – alkūnės „Geberit PE BottomTurn“

darbai.

Naujosios technologijos „Geberit SuperTube“ pranašumai: daugiau naudingos erdvės pastatuose; paprastas projektavimas ir montavimas; mažesnio skersmens vamzdžiai; nereikalingas ventiliacijos vamzdis; horizontalūs vamzdynai – iki 6 metrų ilgio – montuojami be nuolydžio; užtikrinamas išskirtinis – net 12 litrų per sekundę – nuotekų šalinimo našumas.

Standartinė nuotekų sistema

„Geberit SuperTube“

45 Daugiau informacijos: www.geberit.lt

Užs.

Vandens srovės meistrai Vonios kambarys – ypatingo dėmesio reikalaujanti, visavertė būsto patalpa. Jame turi derėti dizainas, technologijos ir higiena. Patyrę interjero dizaineriai įvardija sanitarinės įrangos gaminių kokybę kaip svarbiausią sąlygą komfortui užtikrinti ir dažniausiai renkasi vonios kambario įrangą iš patikimų gamintojų. Ieškant dizaino naujovių išskirtiniam vonios kambariui, verta apsilankyti prekybos centre „Unideco“, kuriame įsikūrę net penki skirtingi santechninės įrangos salonai, atstovaujantys žymiems Europos gamintojams.

Rinkoje nestinga naujovių ienas tokių – „Sateka“, atstovaujantis vokiečių ir ispanų koncernui „Teka“, reikliam klientui siūlo aukštos kokybės sanitarinę įrangą ir baldus, kurių patikimumą lemia pagrindinės ypatybės – stiprumas ir ilgaamžiškumas. Keramika padengiama ir išdegama kartu su specialia glazūra, dėl kurios gaminiai laikui bėgant nepraranda savo pirminės išvaizdos, taip pat kaip kietos mineralinės medžiagos ir akmens masės gaminiai, kurie yra tvirti ir lengvai prižiūrimi. Anot įmonės vadovės Rūtos Jankauskaitės, pagrindinės šiųmetės elegantiško vonios kambario naujovės – ypač ploni (tik 3 cm aukščio) dušo padėklai, pagaminti Ispanijoje, laikantis griežčiausių saugumo reikalavimų, naudojant inovatyvias medžiagas, gaunamas aukščiausios kokybės polimerus maišant su mineralais. Šie įvairių spalvų ir dydžių, labai tvirti ir atsparūs padėklai yra visiškai neslidūs,

46 2019 rugsėjis

dėl specialiai paruošto paviršiaus, kuris neleidžia vystytis ir daugintis bakterijoms bei grybeliams, lengvai valomi. Kita naujovė – itin kokybiški klozetai. Jų yra tiek pakabinamųjų, tiek pastatomųjų, kiekvienam pagal individualius poreikius. Su lėtai nu-

vonios kambariui gaminamų atsparių drėgmei baldų. „Sateka“ siūlo įvairiaspalves (balta matinė ir blizgi, grafito ir ąžuolo) spinteles su lėtai užsidarančiais stalčiais ir durelėmis (angl. Soft Close), kurios labai patvarios, nes pagamintos iš medžio dulkių plokštės (MDF).

sileidžiančiais (angl. Soft Close) bei lengvai ir paprastai nuimamais viena ranka (angl. Quick release funkcija) dangčiais. Svarbiausias jų pranašumas – naujausia „rimless“ nuplovimo technologija. Unitazų be vandens paskirstymo apvado ar briaunos („rimless“) vidinė dubenų geometrija bei vandens nukreipikliai suprojektuoti taip, kad užterštas paviršius efektyviai nuplaunamas su 4,5 arba 3 li trais vandens, į išorę nepatenka jokių purslų. Vandens paskirstymo apvado pašalinimas padeda daug lengviau palaikyti unitazo švarą ir higieną, nes nebelieka vietų, kuriose kauptųsi nešvarumai, bakterijos. Įmonė turi ir platų asortimentą įvairių formų praustuvių, kurias galima montuoti ant specialiai

Pasak R. Jankauskaitės, šiuo metu madingiausi įvairiaspalviai maišytuvai ir juodos dušo sistemos. Jas galima pasirinkti norimos formos (ovalo arba kvadrato). „Satekoje“ parduodamos potinkinės dušo sistemos suteiks dušo kabinoje daugiau erdvės, klientui pageidaujant įmonės meistrai paruoš reikiamų matmenų dušo sieneles.

Nesibaimina pokyčių Įmonės „Vonia plius“ vadovas Vilnius Kazlauskas akcentuoja itališko dizaino pranašumus išskirtiniam vonios kambariui. Pašnekovas pažymi, kad dabar labai populiari ne įprastos baltos spalvos, bet spalvota, dažniausiai pilkos arba juodos spalvos santechninė keramika.

Tas pats, anot pašnekovo, kalbant ir apie vandens maišytuvus. Mėgstama ne įprasta chromo, bet juoda, auksinė, bronzos ir nerūdijančiojo plieno spalva. Įmonė „Vonia plius“ atstovauja italų bendrovei „Alpi Rubinetterie“, kurios specializacija jau daugiau nei 20 metų yra termostatiniai vandens maišytuvai. Ekspresyvūs, novatoriški serijos „Portofino“ maišytuvai pasižymi būdinga itališka elegancija, todėl puikiai tinka tiek moderniam, tiek klasikiniam interjerui. Pagyvinti tikro balto arba juodo marmuro rankenėlėmis, smagiai kon trastuojančiomis su įvairių spalvų ir padengimo metalu, jie vonios kambariui suteikia nepakartojamo žavesio. Termostatiniai dušo ir praustuvių potinkiniai maišytuvai yra įvairių konfigūracijų ir dydžių, todėl juos galima dėstyti horizontaliai, vertikaliai, ant praustuvo paviršiaus, ant spintelės ar sienoje. Norint suteikti vonios kambariui išbaigtumo ir harmoningos visumos vaizdą, italų gamintojas pasirūpino ir aksesuarais – tokios pat spalvos marmuro ir vientiso dizaino muilinėmis, dantų šepetėlių laikikliais, dėžutėmis. „Alpi Rubinetterie“ gaminiai turi tarptautinius ISO ir kitus sertifikatus, patvirtinančius jų kokybę. V. Kazlauskas atkreipė dėmesį ir į naujausius italų kompanijos „Alice Ceramica“ gaminius. Originali NUR kolekcija yra Italijos inovatyvios santechnikos inžinerijos ir išskirtinio dizaino sintezė. Kompanijos meno vadovas ir dizaineris Massimiliano Braconi porcelianiniams praustuvams

sukūrė dar niekada nematytą lenkimą – praustuvo išorės formos atkartotos ir praustuvo viduje. Formuojant NUR kolekcijos praustuvą, buvo naujai pažvelgta į klasikinį keramikos liejimo principą. Neįprasta praustuvo krašto kreivė rodo ambicingus kompanijos siekius – kad įgyvendintų dizainerio sumanymą, įmonės meistrai palaipsniui rankomis pašalino gipsinės formos dalis, atlikdami daugiapakopį džiovinimo procesą. Kolekcija žymi naują „Alice“ bendrovės žingsnį – naujoviško dizaino, sumaišyto su meno ir inžinerijos laimėjimais, pradžią, pritraukdama bendrovę tarp šios pramonės lyderių kaip pagrindinę sanitarinių gaminių dalyvę.

pixabay.com nuotr.

sprendimas

A++ klasės stogas: tarp sprendimų ir pasirinkimų

Kaip ir buvo žadėta, perėjimas nuo A+ prie Karina SĖRIKOVA

aukščiausios – A++ klasės turėtų būti sklandus. Specialistai patvirtina: bent jau reikalavimai stogams beveik nesiskiria.

50 2019 rugsėjis

sprendimas

Skirtumas – vos matomas ietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas ir valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius teigia, kad skirtumas tarp reikalavimų A+ ir A++ energinio naudingumo pastatų stogams yra labai menkas. „Pastato energinio naudingumo sudedamosios dalys, arba „kailiniai“ – gruntas, sienos, langai ir stogas. Kalbant tiek apie A+, tiek apie A++ klasės pastatus, kiekvienai sudedamajai griežtas reikalavimas atitikti tam tikrus parametrus neegzistuoja. Tiesiog statybos techninis reglamentas apibrėžia norminius parametrus, kuriuose nustatyta, kad pastatas turi neviršyti savitųjų nuostolių – tai reiškia, jog visų atitvarų (sudedamųjų) nuostoliai neturi viršyti tam tikros ribos“, – komentavo R. Simanavičius.

A++ pastatų stogų norminė vertė yra šiek tiek aukštesnė, tačiau nežymiai. Sandarumo reikalavimai A+ ir A++ pastatams išliks tie patys. „Taigi, riba tarp dabartinių A+ ir 2020 m. tapsiančių privalomais A++ pastatų reikalavimų, drįsčiau sakyti, yra labai menka“, – reziumavo pašnekovas. Pastatų stogai, anot pašnekovo, apšiltinami gana kokybiškai, todėl esminių pasikeitimų, apšiltinant stogus, nenumatoma. Specialistas siūlo panaudoti daugiau arba geresnių izoliacinių savybių izoliacinės medžiagos, o tai nesudarys didelių papildomų investicijų. Svarbiausia – pasiekti reikalaujamus pastato energinio naudingumo norminius rodiklius. A+ norminė vertė yra 0,12, o štai A++ – 0,1. Remdamasis savo praktika pašnekovas teigė pastebintis, jog jau šiuo metu stogai įrengiami taip, kad pasiektų maksimalią 0,1 vertę.

Riba tarp dabartinių A+ ir 2020 m. tapsiančių privalomais A++ pastatų reikalavimų, drįsčiau sakyti, yra labai menka. / Remigijus SIMANAVIČIUS /

pixabay.com nuotr.

Kai kalbame apie stogą, reikėtų turėti omenyje ne tik jo energinį naudingumą, bet ir ilgaamžiškumą. Siūlo investuoti į kokybę

pixabay.com nuotr.

Kalbant apie stogų dangas, A++ klasei tinka tos pačios kaip ir A+. Žinoma, kuo kokybiškesnė stogo danga, tuo ji ilgaamžiškesnė, pasižymi geresne hidroizoliacija, juolab jei stogas eksploatuojamas. Specialistai dažnai susiduria su atvejais, kai pasirenkamos energinio naudingumo reikalavimų neatitinkančios dangos, kurių defektai labai skaudžiai atsiliepia. Maža to, juos aptikti ypač sunku, kaip ir suremontuoti pažeistą stogą. „Kai

52 2019 rugsėjis

kalbame apie stogą, reikėtų turėti omenyje ne tik jo energinį naudingumą, bet ir ilgaamžiškumą“, – replikavo pašnekovas. Dar vienas svarbus energinio naudingumo užtikrinimo elementas – šalčio tilteliai. Sienų ir stogo sandūra yra viena tų probleminių vietų, kurias vertėtų ypač atsakingai patikrinti. Kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, kaip konstrukcinį mazgą padaryti kuo mažiau pralaidų, taip pat sumažinant riziką pastatui peršalti, nes dėl to gali atsirasti kondensatas ir pelėsis.

/ Remigijus SIMANAVIČIUS /

Akcija sparčiai Akcija sparčiaipopuliarėjantiems populiarėjantiems matiniams RUUKKI stogams! Akcija sparčiai populiarėjantiems matiniams RUUKKI stogams! Akcija sparčiai populiarėjantiems Akcija sparčiai populiarėjantiems

Tik įsigyjant iš RUUKKI prekybos partnerių itin patrauklūs pasiūlymai Tik įsigyjant iš RUUKKI prekybosstogams! partnerių ––itin patrauklūs pasiūlymai matiniams RUUKKI stogams! matiniams RUUKKI stogams! matiniams RUUKKI Tik įsigyjant iš RUUKKI prekybos partnerių – itin patrauklūs pasiūlymai įsigyjant iš RUUKKI prekybos partnerių – itin patrauklūs pasiūlymai TikTik įsigyjant iš RUUKKI prekybos partnerių – itin patrauklūs pasiūlymai

laoidsos oid u N 5%! ! Nuola iki 52%

ioids2os k i s a d l o i o d a i l u a o N l u o N ! Nu ! % 5 ! % 2 5 % i 2 k 5 i i 2 k i i ik

AKCIJOS TAISYKLĖS:

20 % nuolaida

suteikiama įsigyjant ne mažiau nei 60 m2 stogo dangos su naujoviškais, sparčiai populiarėjančiais matiniais padengimais („Ruukki 50 Plus”, „Ruukki 40” arba „Ruukki 30 Plus”).

AKCIJOS TAISYKLĖS: AKCIJOS TAISYKLĖS: AKCIJOS TAISYKLĖS: AKCIJOS TAISYKLĖS:

% nuolaida 20 2020 20

Papildoma nuolaida visam užsakymui suteikiama kartu įsigyjant:

% nuolaida suteikiama įsigyjant ne nei mažiau nei m2 stogo dangos sunaujoviškais, naujoviškais, suteikiama įsigyjant nemažiau mažiau 60 m2 stogo dangos su nuolaida suteikiama įsigyjant ne nei 60 m260 stogo dangos su naujoviškais, %% nuolaida suteikiama įsigyjant ne mažiau 60nei m2 stogo dangos su naujoviškais, % – „Ruukki” lietaus nuvedimo sistemą

1populiarėjančiais sparčiai populiarėjančiais matiniais padengimais („Ruukki 50 Plus”, „Ruukki 40”arba arba liuspopuliarėjančiais sparčiai matiniais padengimais („Ruukki Plus”, „Ruukki 40” p sparčiai populiarėjančiais matiniais padengimais („Ruukki 5050 Plus”, „Ruukki arba sparčiai matiniais padengimais („Ruukki 50 Plus”, „Ruukki 40”40” arba „Ruukki 30 Plus”). „Ruukki „Ruukki 30Plus”). Plus”). – bent vieną iš „Ruukki” stogo saugos elementų % 130 „Ruukki Plus”). lius30 p 1%

– „Ruukki FIX” difuzinę plėvelę

pliusPapildoma nuolaida visam užsakymui suteikiama kartu įsigyjant: Papildoma nuolaida visam užsakymui suteikiama kartu įsigyjant: Papildoma nuolaida visam užsakymui suteikiama kartu įsigyjant: Papildoma nuolaida visam užsakymui suteikiama kartu įsigyjant: us 1% – pakalimų profilį „Ruukki Soﬃt” pli

„Ruukki” lietaus nuvedimo sistemą % s 1„Ruukki” u –„Ruukki” „Ruukki” lietaus nuvedimo sistemą lili% ––„Ruukki” stogo sraigtus 1 spp% lietaus nuvedimo sistemą % lietaus nuvedimo sistemą us–1– ppliliupuslis1u1% – bent vieną iš „Ruukki” stogo saugos elementų % – bent vieną „Ruukki” stogo saugos elementų us–1–bent li% 1 vieną iš „Ruukki” stogo saugos elementų sp% bent vieną išiš „Ruukki” stogo saugos elementų ppliliupuslis1u1% Užsakant to–paties gamintojo komplektaciją, užtikrinamas „Ruukki FIX” difuzinę plėvelę stogo sandarumas, ilgaamžiškumas, spalvų bei estetinių formų % 1„Ruukki – „Ruukki FIX” difuzinę plėvelę us–vientisumas. li% FIX” difuzinę plėvelę 1 sp% ppliliupuslis1u1% – „Ruukki FIX” difuzinę plėvelę Akcija galioja nuo 2019.09.01 iki 2019.11.30 – pakalimų profilį „Ruukki Soffit” % – pakalimų profilį „Ruukki Soffit” us–1pakalimų profilį „Ruukki Soffit” li% sp1 pliupuslis1u1% – pakalimų profilį „Ruukki Soffit” % pli – „Ruukki” stogo sraigtus % – „Ruukki” stogo sraigtus 1„Ruukki” stogo sraigtus us–www.ruukki.lt/igaliotieji-atstovai li% sp1 pliupsli1u% – „Ruukki” stogo sraigtus %

plius 1

Užsakant to paties gamintojo komplektaciją, užtikrinamas stogo sandarumas, ilgaamžiškumas, spalvų bei estetinių Užsakant to paties gamintojo komplektaciją, užtikrinamas sandarumas, ilgaamžiškumas, spalvų bei estetinių formų formų Užsakant to paties gamintojo komplektaciją, užtikrinamas stogostogo sandarumas, ilgaamžiškumas, spalvų bei estetinių formų vientisumas. vientisumas. vientisumas. Užsakant to paties gamintojo komplektaciją, užtikrinamas stogo sandarumas, ilgaamžiškumas, spalvų bei estetinių formų

Akcija galioja2019.09.01 nuo 2019.09.01 iki 2019.11.30 Akcija galioja iki 2019.11.30 Akcija galioja nuo nuo 2019.09.01 iki 2019.11.30 vientisumas.

Akcija galioja nuo 2019.09.01 iki 2019.11.30

www.ruukki.lt/igaliotieji-atstovai www.ruukki.lt/igaliotieji-atstovai www.ruukki.lt/igaliotieji-atstovai

www.ruukki.lt/igaliotieji-atstovai

Žinią apie privalomus A energinio naudingumo klasės reikalavimus statytojai Kristina BUIDOVAITĖ

prieš kelerius metus sutiko tarsi studentai prieš egzaminus – teigė nespėję pasiruošti. Pliuso pridėjimas jau nebuvo aštriai kritikuojamas, antrasis pliusas, panašu, bus uždėtas statytojams palaikant, o pirkėjams įvertinus tokių energinio naudingumo reikalavimų svarbą. Pirmieji A++ klasės daugiabučiai jau sertifikuoti. Kas toliau?

Populiarumas – ne be statytojų indėlio asak „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Antano Kišūno, vieta ir kaina vis dar svarbiausi kriterijai renkantis būstą. Visi kiti pranašumai – infrastruktūra, suplanavimas, aukštas ar langų orientacija – antraeiliai dalykai. Nekilnojamojo turto vystytojai

54 2019 rugsėjis

pastebi ir dar vieną pirkėjų keliamą kriterijų – pastato energinio naudingumo klasę. Anksčiau pirkėjams, anot A. Kišūno, stigo in-

nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas, kad visi statomi namai turi atitikti A energinę klasę, nuo 2018 m. sausio 1 d. – A+ energinę klasę.

formacijos apie aukštos energinės klasės būstų privalumus: kas tai, kokį komfortą ir gyvenimo kokybę jie suteikia, kaip tai padeda taupyti namo

O dabar, nuo 2020 m. sausio 1 d., privalės atitikti A++ energinę klasę. Pašnekovo žodžiais, dar 2016 m. statytojai

energinius išteklius ir turėti mažesnes eksploatacijos ir, svarbiausia, šildymo išlaidas. Informacijos padaugėjo priėmus pokyčius įstatymuose –

ėmėsi edukuoti pirkėjus apie energinių klasių skirtumus, teikiamas naudas, tad susidomėjimas A energinės klasės pastatais nuosaikiai augo ir

Beno Šileikos nuotr.

Žada taupesnį gyvenimą

A++ namai

šiuo metu yra gerokai didesnis nei buvo prieš kelerius metus. Beje, tokį būstą dažniau renkasi tie, kurie perka nekilnojamąjį turtą ne investicijai, t. y. ne siekdami gauti grąžos iš nuomos, o savo reikmėms. A++ klasė laikoma aukščiausia ir toks pastatas (ar jo dalis) bus beveik nevartojantis energijos. Dauguma pirkėjų kol kas nelabai įžvelgia skirtumo tarp A+ ir A++ energinio naudingumo klasių, tad bus itin svarbi informacijos sklaida ir tokių pastatų pranašumų viešinimas. Juolab kad tokių daugiabučių namų yra tik vienetai, ir visi jie – sostinėje. Ne paslaptis, kad kuo aukštesnė energinio naudingumo klasė, tuo didesnė statybų kaina, tačiau verta prisiminti, kad taip pat išauga ir tokio būsto atsiperkamumas. Šiuo metu A+ arba A++ energinio naudingumo butai yra 10–20 proc. brangesni. Pirmieji A++ energinės klasės daugiabučiai, kuriuos pardavimui stato nekilnojamojo turto plėtotojai, buvo sertifikuoti tik šiais metais. Šiuo metu A++ energinio naudingumo sertifikatą turi tik penki daugiabučiai trijuose skirtinguose būsto projektuose – visi jie yra šalies sostinėje (Peteliškių g., Aguonų g. ir Tvankstos g.).

Rinkoje – tik penki „Ober-Haus“ duomenimis, A++ energinės klasės daugiabučių (butų) dalis bendroje pasiūloje šiais ir kitais metais dar išliks labai nedidelė. Pavyzdžiui, iš 2019 m. šalies sostinėje planuojamų pastatytų visų butų daugiabučiuose tik 3–5 proc. butų bus įrengti A++ energinės klasės pastatuose. A. Kišūno žodžiais, pagrindinis tokių būstų pranašumas – beveik nulinės šildymo sąskaitos. Kuo aukštesnė būsto energinio naudingumo klasė, tuo mažesnės jo šildymo sąnaudos. Pagrindiniai A+ ir A++ energinio naudingumo klasių skirtumai – geresnis sandarumas ir garso izoliacija, kokybiškesnė mechaninė vėdinimo sistema. Antra vertus, A++ klasės namas privalo naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – didžiąją dalį energijos, kuri reikalinga pastatui šildyti, vėdinti ir pan., pastatas pasigamina pats. Gyventojai tokiuose namuose neabejotinai pajus dar daugiau komforto, o aukštesnę kainą vertėtų vertinti kaip investiciją į ateitį, nes tokie namai ilgiau išlaikys savo vertę rinkoje.

Pagal registruojamų sandorių skaičių, Vilniuje šiuo metu populiariausi yra Pilaitės ir Pašilaičių mikrorajonai. Tam įtakos labiausiai turi didelė naujų butų pasiūla ir patrauklios kainos, kurios, palyginti su miesto centre esančiu būstu, yra mažesnės 20–30 procentų. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukia projektai, kurie yra vystomi centrinėje arba arčiau centrinės miesto dalies, pavyzdžiui, Naujamiestyje. Didžioji dauguma miestų gyventojų pageidautų gyventi arčiau centro. Centre ir aplink jį esantys rajonai visada laimi prieš miesto periferijoje esančius objektus. Gyvenimas miesto cen tre reiškia greitą ne tik prekybos centrų, bet ir istorinių ar socialinės paskirties objektų pasiekiamumą. „Žinoma, tai svarbu ne kiekvienam, todėl suabsoliutinti nederėtų, tačiau tendencija yra tokia. Žinoma, vieta lemia nekilnojamojo turto kainą, kuri artėjant link centro kyla. Kvadratinio metro kaina senamiestyje ir miesto pakraščiuose gali skirtis ir 3–4 kartus“, – apibendrino pašnekovas.

„Peteliškių parkas“: daugiabutis su pliusų ženklu Netoli Vilniaus centro, Užupio ir Antakalnio sandūroje, šalia Peteliškių parko, penkiaaukščiame A++ energinio naudingumo klasės daugiabutyje apsigyvena naujakuriai, kuriems svarbu ne tik gyvenimas šalia miesto centro, žalumos apsuptyje, bet ir aukščiausia pastato energinė naudingumo klasė. A++ klasė, anot projekto vystytojo, bendrovės „Constra“ vadovo Slavomir Volkov, ketinantiems apsigyventi „Peteliškių parke“ – papildomas privalumas prie kitų: puikios lokacijos, kokybiškos architektūros (architektai – A. Vyšniausko architektų dirbtuvės), įdiegtų atsinauji-

Anot S. Volkov, aiškinti potencialiems klientams, kokių privalumų suteikia A++ klasė, tenka nemažai. Nenuostabu – juk toks būstas kainuoja maždaug 10 proc. daugiau. Pašnekovas skaičiuoja, kad energiškai efektyvių būstų pirkėjai – maždaug 3 proc. visų potencialių pirkėjų, tie, kurie vertina aplinką, gamtos išsaugojimą ir kitus privalumus. „Tie, kam tenka itin ilgai įrodinėti privalumus, aiškinti apie kainą, tokių būstų neperka. Jeigu klientas ateina žinodamas, ko nori, jis ir renkasi tokį būstą“, – komentavo S. Volkov. Didžioji dalis energijos A++ pastatuose

naudojama liftams, laiptinėms, automobilių stovėjimo aikštelėms apšviesti. Papildomai vanduo šildomas saulės kolektoriais. Kalbėdamas apie A++ klasės pastatų reikalavimus, S. Volkov pabrėžė, kad langų, stogų, sandarumo reikalavimai didelės apimties objekte ganėtinai sudėtingi: daug mazgų, statybų aikštelėje dirba daug žmonių. Visgi sėkminga pradžia – kokybiškai parengtas projektas: apskaičiuoti šalčio tilteliai, naudojamos medžiagos, tuomet ne mažiau svarbūs itin kokybiškai atlikti darbai. Vystytojų planus statyti A++ klasės dau-

nančių šaltinių, modernių inžinerinių sistemų. Kalbėdamas apie A++ klasės daugiabutį, S. Volkov pabrėžė, kad įmonės tikslai vystant šį

pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Supaprastinus tvarką, net ir naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą, galima pasiekti A++ klasę,

gi abučius, anot pašnekovo, pristabdo sudėtingas projekto įgyvendinimas, visų pirma, projektuotojų ir rangovų pasirinkimas. Netgi Vokietijoje, kur ga-

projektą ir buvo išskirtinė architektūra, kokybiškos statybinės ir apdailos medžiagos bei aukščiausia energinio naudingumo klasė.

papildomų priemonių tokiu atveju galima nenaudoti. „Peteliškių parke“ įdiegta saulės elektrinė, kurioje pagaminta elektros energija bus

lioja itin aukšti standartai, problemos tos pačios. Galiausiai, mūsų šalyje vis dar gajus stereotipas, kam daryti geriau, jei gali paprasčiau.

Visoje Lietuvoje

PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO PROJEKTAVIMAS SIEKIANT SUTAUPYTI 30 PROC. MEDŽIAGOMS • Išsami pastato energinio naudingumo projektavimo / modeliavimo studija adoc formatu

ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS • Pastato energinio naudingumo klasės nustatymas įvertinant pagrindinius rodiklius: – pastato (jo dalies) atitvarų skaičiuojamuosius savituosius šilumos nuostolius; – pastato (jo dalies) sandarumą; – šiluminės energijos sąnaudas pastatui (jo daliai) šildyti.

PASTATŲ SANDARUMO TYRIMAI PASTATŲ AKUSTINIAI TYRIMAI (AKREDITUOTA LABORATORIJA)

Išsami informacija www.pens.lt,

info@pens.lt

Įmonės darbo patirtis nuo 2006 m.

Verkių g. 42-201, LT-09109 Vilnius Pilies g. 8-321, LT-91234 Klaipėda Tel. +370 618 44 111 info@pds.lt, www.pds.lt

LUNAWOOD® TERMOMEDIENA Ilgaamžiai ekologiški sprendimai apdailai Terasoms | Fasadams | Interjerui | Gamybai Sertifikuotas terminis apdorojimas pagerina eksploatacines medienos savybes be jokių cheminių medžiagų.

STABILIŲ MATMENŲ Neišsikraipo, puikiai tinka ažūrinėms sienoms ir terasoms.

ATSPARI KLIMATO POVEIKIUI Tinka vidaus ir lauko apdailai įvairiose klimato juostose.

ILGAAMŽĖ „Termo-D“ apdorojimas suteikia II tvarumo klasę. Nepūva.

EKOLOGIŠKA Natūralus apdorojimas karščiu ir garais, jokių toksiškų medžiagų.

GERESNĖ TERMOIZOLIACIJA Padidėja šiluminė varža.

NELIEKA SAKŲ Medienoje nelieka formaldehidų, švarus paviršius.

TVARI MIŠKININKYSTĖ Žaliava iš atsakingai tvarkomų šiaurės Skandinavijos miškų.

SERTIFIKUOTAS GAMINYS Patentuotas, kasmet audituojamas apdorojimo procesas.

Vilniuje Šv. Stepono g. 10 Tel. +370 640 17 000 El. p. info@brolis.eu Kaune Nemajūnų g. 25A Tel. +370 640 58 000 El. p. kaunas@brolis.eu Klaipėdoje Danės g. 21 Tel. +370 699 98 419 El. p. klaipeda@brolis.eu

57 Architektas: Sergio Baragaño, Fotografė: Mariela Apollonio

A++ vertė: kokybė ir komfortas Nuo 2018 m. visi naujai projektuojami pastatai privalo atitikti A+ energinio Aušra NARKELIŪNIENĖ

naudingumo klasę, o nuo 2021 m. – jau ir A++. Specialistai sutaria – aukščiausios energinės klasės namas yra draugiškas aplinkai ir gyventojams, nes pasižymi geresniais šiluminiais parametrais ir suteikia maksimalų komfortą.

Palengvino naštą

ekilnojamojo turto plėtros bendrovės jau šiais metais ketina pastatyti keletą tokių daugiabučių, nes 2019 m. vasario 1 d. supa-

prastėję statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimai

58 2019 rugsėjis

įgalino bendroves atsisakyti prieš tai reikalautų atsinaujinančios energijos šaltinių. Iki STR reikalavimų pasikeitimų A++ energinio naudingumo klasę buvo įmanoma pasiekti tik sumontavus atsinaujinančios energijos šaltinius: saulės kolektorius, vėjo jėgaines ar pan. Visgi standartai išorės atitvaroms, siekiant maksimaliai izoliuoti šalčio patekimą į pastatus ir sumažinti išlaidas vėdinimui, išlieka aukšti.

Patyrusios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės įgyvendina įvairiausius sprendimus, siekdamos pagerinti išorės konstrukcijų sandarumą. „A++ naudingumo energinę klasę ir B garso izoliavimo klasę mūsų bendrovės statomiems trečiojo statybos etapo pastatams Vilniuje, Karaliaučiaus kvartale, patvirtino jau pirmame daugiabutyje atlikti nepriklausomi skaičiavimai ir natūriniai tyrimai“, – komentavo statybų bendrovės

„Eika“ statybos projektų vadovas dr. Robertas Volvačiovas. Pašnekovas nurodė net kelias pagrindines priežastis, kodėl bendrovei pavyko pasiekti tokius aukštus rezultatus.

Naudojamos atitinkamo storio šilumą izoliuojančios medžiagos Projekte tinkamai parinktos šilumą izoliuojančios statybinės medžiagos (su atitinkamais jų storiais) ir fasado gaminiai (durys, langai). Dar prieš rengiant pastatų techninį projektą buvo pasamdyti specialistai, kurie atliko pastato projekto energinio naudingumo skaičiavimus. Jie rekomendavo, norint pasiekti pageidaujamą energinio naudingumo klasę, naudoti atitinkamo storio šilumą izoliuojančias medžiagas išorinėse atitvarose ir atitinkamas inžinerines sistemas pastate. Pastatai nuo pirmo aukšto grindų iki stogo sandariai šiltinami nenutrūkstamu šilumos izoliacijos sluoksniu, kuris yra gana storas. Pavyzdžiui, stambiaplokštės gelžbetoninės fasadinės sienos apšiltintos 25 cm neoporo sluoksniu. Naudojamų vokiškų langų šilumos perdavimo koeficientas taip pat labai geras (Uw = 0,76 W/m²K).

Tinkamai suprojektuoti ir įrengti mazgai Jie svarbūs tiek šiluminiu, tiek akustiniu atžvilgiu. „Didelį dėmesį skyrėme langų, balkono durų įstatymo fasade, perdangų jungties su šachtomis ir kitiems mazgams. Turėdami praktinės patirties, pakeitėme mūsų anksčiau naudotus mazgus į tobulesnius, kurie turi mažesnius ilginius šiluminius tiltelius ir yra sandaresni akustikos atžvilgiu“, – aiškino pašnekovas. Dėl to teko keisti tiek pastato gelžbetoninius balkonų gaminius, tiek naudojamas statybines medžiagas.

Efektyvi rekuperacinė sistema Butuose įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema turi aukštą naudingumo koeficientą. Kiekvienas butas turi savo atskirą vėdinimo sistemą, tam tikslui įrengti vokiški ir olandiški rekuperatoriai.

Statydami kiekvieną naują daugiabutį, vis stengiamės kažką patobulinti: nuo šiluminių ar akustinių charakteristikų iki patogaus patalpų eksploatavimo. / Robertas VOLVAČIOVAS /

suklijuotos besiplečiančios tarpinės, vėjo ir garo izoliacinės juostos, sandariai apšiltinti angokraščiai patalpų viduje ir t. t. R. Volvačiovas patikslino, kad gerą pastato sandarumą patvirtino atlikti sandarumo matavimai: išmatuota oro apykaita (esant 50 Pa slėgių skirtumui) buvo 0,17 kartų/val. Palyginimui A++ energinio naudingumo klasei reikalauja reikšmė turi būti ne didesnė kaip 0,60 kartų/val.

Patirtis įgalina būti žingsniu priekyje Daugelis gyventojų vis dar teiraujasi apie energinio naudingumo klases, nemaža dalis jau turi šiek tiek informacijos. Jiems taip pat svarbios ir pastato akustinės savybės, nors apie garso izoliavimo klases informacijos yra kur kas mažiau. „Garso izoliavimo klasei nustatyti turi būti atliekami natūriniai akustiniai matavimai: sienų tarp butų, perdangų tarp butų, butų durų, fasado (langų) ir laiptinių aidėjimo. Norint pasiekti

B garso izoliavimo klasę, visi matuojami parametrai turi tenkinti šiai klasei keliamus reikalavimus, išreiškiamus decibelais ar sekundėmis“, – atkreipė dėmesį R. Volvačiovas. „Statydami kiekvieną naują daugiabutį, vis stengiamės kažką patobulinti: nuo šiluminių ar akustinių charakteristikų iki patogaus patalpų eksploatavimo. Pavyzdžiui, daugiau kaip prieš 7 metus pradėjome šiltinti langų angokraščius iš patalpų vidaus, vėliau naudoti geresnius, gamykliškai apšiltintus langų palanginius ir praplatinimo profilius. Anksčiau butuose radiatorius jungdavome nuo grindų, dabar dėl gyventojų komforto pirmame aukšte įrengiame grindinį šildymą, o kituose aukštuose radiatorius jungiame nuo sienų, kad nesimatytų vamzdžių ir būtų patogu valyti grindis ir t. t. Jau dabar turime minčių, kaip galėtume patobulinti dar kai kurias akustines charakteristikas, ir tikiuosi, kad ateities daugiabučiuose tą įgyvendinsime“, – reziumavo pašnekovas.

Statybos darbų kokybė „Didelis dėmesys skirtas atliekamų darbų kokybei, kad projekto sprendiniai būtų faktiškai įgyvendinti pastate“, – sako R. Volvačiovas. Statinio statybos techninės priežiūros vadovas Vilius Vagrys su komanda skyrė didelį dėmesį ir nuolat kontroliavo visus darbus, pavyzdžiui, ar tinkamai sumontuoti langai, ar montažinės siūlės visiškai užtaisytos poliuretano putomis, ar tinkamai

Pagrindinė bendrovės „Vavista“ veiklos kryptis – visi lauko statybos darbai, pradedant žemės darbais, reljefo formavimu, inžinerinių tinklų paklojimu ir baigiant kompleksišku aplinkos tvarkymu – visų tipų dangų klojimu, vejų, tvenkinių įrengimu. Karaliaučiaus gatvėje esančiame objekte bendrovė atliko lauko inžinerinių tinklų įrengimo ir visus aplinkotvarkos darbus.

www.vavista.lt

interjeras

itokia darbo biure koncepcija

Kristina BUIDOVAITĖ

Spaustuvės „Kopa“ biurų ir gamybinis pastatas iškilo judrioje vietoje, prie pat Kauno–Jonavos magistralės, taigi, pastato architektė ir interjero kūrėjai ėmėsi kurti greta transporto arterijos dirbančių žmonių ir svečių akiai malonesnę, nei už lango, aplinką.

60 2019 rugsėjis

„Kopos“ nuotr.

Kuriant spaustuvės administracinio pastato interjerą, atspirties tašku tapo jos veikla.

Biuras sudalytas į dvi dalis: viena skirta administracijos, dizaino ir pardavimo skyriui, antroji – gamybos.

Užsakovas įsitraukė

aip pasakojo pastato architektė Rūta Dambrauskaitė, biuro planas buvo sukurtas kartu su užsakovu pagal pateiktą projek-

tavimo užduotį, atsižvelgiant į darbo specifiką. Biuras sudalytas į dvi dalis: viena skirta administracijos, dizaino ir pardavimo skyriui, antroji – gamybos. Kadangi biuras įkurtas prie pat judrios ir triukšmingos magistralės, jo patalpos atskirtos antruoju interjeriniu stiklo ir aliuminio fasadu, tokiu būdu pagerinant garso izoliaciją. Pirmajame aukšte sukurta atskira erdvė klientams priimti. Darbuotojams suprojektuota valgykla su poilsio zona – joje galima patiems pasiruošti maisto, pailsėti per pertraukas, nes ceche dirbama visą parą.

62 2019 rugsėjis

Administracinio pastato interjerą sukurti patikėta architektų biuro „Aketuri architektai“ komandai. Viena interjero autorių, architektė Ieva Marcinonytė, pasakojo, kad projektuojant interjerą užsakovai jų nevaržė, kone pagrindinis jų pageidavimas buvo parinkti kokybiškas ir ilgaamžes medžiagas, kurios tarnautų bent dešim tmetį, o betonas ir medis, bėgant metams, dar ir solidžiai sentų. Taigi, projektuojant interjerą visiškai atsisakyta greitai susidėvinčių apdailos medžiagų ar paviršių. Spaustuvės darbuotojai atsisakė ir vis dar populiarių atvirųjų erdvių – rinkosi patogesnį darbą kabinetuose, kurie vienas nuo kito atskirti stiklo pertvaromis.

Dalis baldų, pavyzdžiui, registratūroje, pasitarimų kambaryje, kuriame eksponuojamos visos spaustuvėje spausdintos knygos, suprojektuoti specialiai.

????????????

Interjeras – veiklos atspindys Anot interjero architektės, kuriant spaustuvės administracinio pastato interjerą, atspirties tašku tapo jos veikla – spausdinimas ir darbas su popieriumi. „Suprojektavome šviesų interjerą, baltą tarsi popieriaus lapą, o tuomet improvizavome su popieriaus lapu: jį lankstėme, kas atsispindi balduose, pasirinkome ryškesnių spalvų elementų, atstojusių raides popieriuje“, – pasakojo I. Marcinonytė. Spaustuvės darbuotojams įrengta erdvių rekreacijai ir poilsiui. Pagrindinę rekreacijos funkciją atlieka virtuvėlė, suprojektuota su poilsio zona: čia erdvė skirta ne tik valgyti, bet ir dirbti, susitikti su kolegomis ar tiesiog atsipūsti. Pokalbiams ir diskusijoms suprojektuota ir atskira erdvė, kurioje sustatyti spalvingi minkštasuoliai su didesnėmis atkaltėmis.

Spaustuvės darbuotojams įrengta erdvių rekreacijai ir poilsiui.

64 2019 rugsėjis

Dalis baldų, pavyzdžiui, registratūroje, pasitarimų kambaryje, kuriame eksponuojamos visos spaustuvėje spausdintos knygos, suprojektuoti specialiai, kiti pasirinkti standartiniai, tačiau kokybiški, kiek įmanoma išskirtiniai. Gamybai skirtoje biuro dalyje įrengtas atskiras kambarėlis klientams, kuriame galima ir stebėti spausdinimo procesą, ir, prireikus, pernakvoti. Administracinio pastato patalpose derintos skirtingos grindų dangos. Hole, bendrosiose zonose pasirinktas šlifuotas betonas, hole taip pat įterpta mozaikinio betono intarpų, kabinetuose, kuriant jaukias, namus primenančias erdves, pasirinkta kokybiška vinilinė danga. Daugelyje erdvių įrengti modernūs ir kokybiški lubiniai arba nuo lubų nuleisti šviestuvai, specifinėse vietose, pavyzdžiui, pasitarimų kambariuose, prireikė specifinio apšvietimo – kur kas kokybiškesnių, nei įprasta biuruose, šviestuvų.

Pagrindinę rekreacijos funkciją atlieka virtuvėlė, suprojektuota su poilsio zona.

Projekto sėkmė – išmintingi sprendimai Spaustuvės „Kopa“ interjero projektas – vienas sudėtingesnių ir įdomesnių 2018-ųjų bendrovės „Interjero linija“ darbų sąraše. Kadangi medžiagų ir konstrukcijų aptarimas prasidėjo gana anksti, sklandžiam procesų derinimui, anot „Interjero linijos“ direktorės Dainoros Kizevičienės, buvo pakankamai laiko. „Mums labai pasisekė, nes užsakovas labai aiškiai žinojo, ko nori, tuomet beliko įsiklausyti ir kartu su architektais suderinus reikiamas detales įgyvendinti vizijas. Tokie objektai skatina dar labiau pasitempti“, – komentavo pašnekovė.

Svarbi net menkiausia detalė Spaustuvės „Kopa“ biuro erdvėse sumontuotos aukštos kokybės medinės švedų gamintojo „Morgana“ pertvaros, pasižyminčios puikiomis akustinėmis savybėmis. Tai pagal individualius užsakymus pagamintos pertvaros, neturinčios nei ilgio, nei aukščio ribojimų. Medžio ir grūdintojo stiklo kombinacija su plieno detalėmis išpildyti iki smulkmenų. Pertvarų konstrukcija sulaiko garsą iki 33 dB, o tai labai svarbu tiek biuro

erdvėse, tiek ir dėl bendro akustinio lygio bendro naudojimo patalpose. Pirmojo ir antrojo biurų aukštų patalpose, poilsio ir laisvalaikio erdvėje, buvo pasirinktos AMTICO FORM LVT / vinilinės dizaino grindys, skirtos komercinėms, gausiai lankomoms patalpoms, todėl turi 0,7 mm darbinį vinilo sluoksnį ir klasifikuojama 23, 33, 43 atsparumo klasėmis. Pasirinktas medį imituojantis paviršius, ide aliai atvaizduojantis medžio paviršių, mat vinilo sluoksnis nepriekaištingai atkartoja medžio rievių kontūrus. Taip užtikrinamas estetinis vaizdas, sykiu gaunamos vinilui būdingos techninės charakteristikos. Klientas, pasirinkęs šias grindų dangas, prisideda prie aplinkos tausojimo – vieno pagrindinių atsakingos visuomenės prioritetų.

Kokybiška – kuo ilgiau Visos AMTICO LVT / vinilinių dizaino grindų kolekcijos gaminamos nenaudojant ftalatų, medžiagų, ribojamų REACH reglamento, ir yra klasifikuojamos A+ klase pagal VOC vidaus oro emisijos skalę.

Patyrę specialistai žino – nesudėtinga grindų dangos priežiūra ir patvarumas viešosiose er dvėse itin svarbus. AMTICO LVT / vinilinių dizaino grindų paviršiai padengiami specialiu uretano sluoksniu, apsaugančiu grindis nuo abrazyvinių dalelių ir batų žymių. Ši grindų danga atitinka at sparumo ugniai bei dūmų emisijos priešgaisrinius (Bfls1) ir slydumo reikalavimus (R10), todėl ypač tinka visuomeniniams pastatams, ribojamiems griežtai reglamentuotų saugos reikalavimų. „Amtico Form“ kolekcijai suteikiama 12 metų garantija visuomeniniam sektoriui nuo nusidėvėjimo. Ši grindų danga – puikus pasirinkimas intensyvaus naudojimo patalpose. Spaustuvėje „Kopa“ pasirinktos visuomeniniam sektoriui skirtos medžiagos. „Interjero linijos“ specialistai patvirtina – tai – ilgalaikiai sprendimai, kurie tarnaus ilgus metus, nepakeisdami estetinės išvaizdos ir taupydami kliento išlaidas ekspoatacijai.

www.interjero-linija.lt

objektas

66 2019 rugsėjis

tsvara erdvės stokai – skveras ant stogo Indrė VOZGIRDAITĖ

Pačioje Vilniaus širdyje, ties Lukiškių aikšte, išdygęs kompleksas „Live Square“ į gerokai apsnūdusią miesto centro dalį įnešė stiprių urbanistinių pokyčių. Projekto architektas Povilas Čepaitis pabrėžia, kad jų tikslas buvo paversti naująjį kompleksą organiška miesto dalimi, išvengti chaoso, stiprių kontrastų. Miesto žmonėms projektas atveria ir naują viešą terasos erdvę su miesto perspektyvomis ir želdinių oaze.

objektas

Skvero vaizdinys nedingo aujasis statinių kompleksas sudarytas iš kelių gyvenamųjų ir dviejų komercinių („Hilton Garden Inn“ viešbučio ir administracinio tūrių) pastatų. Anot P. Čepaičio, renkantis tiek urbanistinę, tiek architektūrinę koncepciją, galimi du užduoties sprendimo būdai – kontrastuojant su aplinka arba prisiderinant prie jos. Jų komanda pasirinko prisiderinimo principą, nes daugialypis projektas apėmė didelę kvartalo dalį, pareikalavo sukurti ne vieną, bet keletą objektų ir netgi pačią aplinką, į kurią šie objektai įsikomponuoja. Architektas neabejoja, kad prisiderinimo metodas tokiu atveju leidžia sukurti gerokai ramesnę, tvarkingą, nechaotišką urbanistinę struktūrą. Toks nuo

pat pradžių ir buvo projekto komandos tikslas – nesukelti bereikalingo triukšmo, darniai įsilieti. Pasak P. Čepaičio, žmonių sąmonėje iki šiol išlikęs skvero, susiformavusio sklypo dalyje, vaizdinys. Jį projekto autoriams norėjosi išsaugoti, kažkokiu būdu įjungiant į bendrą dizainą. Įgyvendinta idėja – skveras, perkeltas ant administracinio pastato stogo. Atsiradusi visiškai nauja vieša erdvė pasiūlė ir naujų perspektyvų, panoraminių miesto centro vaizdų. Projekto komandai pavyko įtikinti užsakovus, kad terasa būtų vieša, į ją atskiru liftu galėtų pakilti kiekvienas žmogus. Norinčiajam joje apsilankyti net nereikia užsukti į pastato holą – nuo gatvės pusės buvo suprojektuotas visiškai atskiras įėjimas. Terasoje jau numatyta įrengti kavinę, tačiau, architekto tikinimu, ji užims tik nedidelę ploto dalį, kita dalis bus palikta visiškai vieša.

Architektas pasakoja, kad stogo skvero apželdinimą kūrusi kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson parinko želdynus, kurie būtų gyvybingi visais metų laikais, įspūdingi ne tik vasarą, bet ir šaltuoju sezonu. P. Čepaitis pažymi, kad istorinė Dainavos ga tvė, vedusi į Tauro kalną, prieškariu buvo gana svarbi miesto gatvių tinkle. Sovietmečio naujadaras – Kudirkos gatvė – išstūmė senąją gatvelę, pavertė ją akligatviu. Naujajame projekte nuspręsta Dainavos gatvei grąžinti senąją funkciją ir netgi kiek įmanoma ją įprasminti. Administracinio pastato ir viešbučio tūrius buvusioje gatvės vietoje nuspręsta perkirsti ir sukurti pasažą, dengtą stikliniu stogu, su vienodais abiejose pusėse fasadais. Taip gatvė buvo išsaugota, pakeitus jos senąją susisiekimo funkciją į reprezentacinę ir rekreacinę.

„Eikos“ nuotr.

Projekto architektas – Povilas ČEPAITIS (UAB „Unitectus“)

68 2019 rugsėjis

Renkantis tiek urbanistinę, tiek architektūrinę koncepciją, galimi du užduoties sprendimo būdai – kontrastuojant su aplinka arba prisiderinant prie jos. / Povilas ČEPAITIS /

Projekte nuspręsta Dainavos gatvei grąžinti senąją funkciją ir netgi kiek įmanoma ją įprasminti.

Aukšto energinio naudingumo vėdinimo sprendimai KOMFOVENT komanda džiaugiasi prisidėjusi prie modernaus „Live Square“ projekto, pasiūlydama šiuolaikiškus vėdinimo sprendimus su

naudingumo įrenginiuose sumontuoti efektyvūs šilumogrąžiai, pažangūs PM ventiliatorių varikliai, atitinkantys IE4 ir IE5 efektyvumo klases.

aukščiausius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Tinkamai parinkti ir subalansuoti vėdinimo sprendimai sukuria komfortišką mikro-

drėgmės kontrole. Projektui pasirinkti vėdinimo įrenginiai KOMFOVENT VERSO ir KLASIK, skirti komercinėms ir visuomeninės paskirties patalpoms. Bendras įrenginių oro srautas siekia daugiau nei 48 000 m³/h. Aukšto energinio

Integruota valdymo automatika C5 sumaniai kontroliuoja įrenginių darbą. Apgalvoti konstrukciniai sprendimai, atidžiai parinkti komponentai ir sumaniai sukurta valdymo automatika užtikrina, kad KOMFOVENT gaminami įrenginiai atitiktų

klimatą tiek viešbučio svečiams, apartamentų gyventojams, tiek verslo centro darbuotojams.

objektas

Remiantis istorine architektūra Projekto architektas tvirtina, kad jų komandai buvo svarbu „pagauti“ istorinės architektūros masteliškumą, pasiekti panašų dėmesio detalėms lygmenį, todėl naujuose statiniuose atsirado senųjų fasadų puošybos elementų, išreikštų šiuolaikine architektūros kalba. Ornamentika, fasadų plastika, padalijimai, piliastrai, trimatis efektas su šešėlių žaismu – visa tai komanda perkėlė į naujai kuriamus tūrius, išnaudodama modernias priemones. Architektas mini ir kitą veiksnį, leidusį integruoti statinius į aplinką, – fasadų medžiagiškumą. Administraciniam pastatui parinkta gelsvo vokiško kalkakmenio apdaila susiejo kompleksą su istorine Vilniaus architektūra – daugelyje jos statinių fasadų taip pat panaudotos gelsvos apdailos medžiagos, pavyzdžiui, klinkeris.

70 2019 rugsėjis

Kurdami naujų gyvenamųjų korpusų architektūrą, projekto autoriai rėmėsi paveldinio statinio architektūra.

Vengiant komplekso vienodumo, apsispręsta įvesti ir šiek tiek kontrasto, netikėtų sąskambių.

Vengiant komplekso vienodumo, apsispręsta įvesti ir šiek tiek kontrasto, netikėtų sąskambių. Todėl administracinio pastato ir viešbučio fasadai buvo aiškiai atskirti visiškai skirtingo medžiagiškumo: vienam panaudotas šiltas gelsvas kalkakmenis, kitam – šaltas, natūraliai anoduotas aliuminis, kuris kiek kitaip, šiuolaikiškiau atspindi aplinką. Gyvenamojo pastato vietoje stovėjęs kultūros paveldo statinys, sovietmečiu kurį laiką funkcionavęs kaip poliklinika, turėjo pirminę gyvenamojo namo funkciją. Ji statiniui vystant projektą ir buvo sugrąžinta. Kurdami naujų gyvenamųjų korpusų architektūrą, projekto autoriai rėmėsi paveldinio statinio architektūra, siekė ją interpretuoti moderniomis priemonėmis. Paveldinis pastatas, kaip ir daugelis kitų Vilniaus pastatų, turėjo gelsvo klinkerio apdailą su pilkšvai dažyto tinko intarpais. Naujųjų korpusų fasaduose taip pat buvo panaudotas klinkeris, o siekiant įvesti daugiau šiuolaikiško, urbanistinio stiliaus, senasis

Buvo suprojektuota Dainavos ir Kudirkos gatves jungianti šviesi atrijaus erdvė.

Komandai buvo svarbu „pagauti“ istorinės architektūros masteliškumą, pasiekti panašų dėmesio detalėms lygmenį, todėl naujuose statiniuose atsirado senųjų fasadų puošybos elementų, išreikštų šiuolaikine architektūros kalba.

Visi apšvietimo sprendimai: laukui, namams, biuro patalpoms. Profesionalų konsultacijos ir platus šviestuvų asortimentas. www.ardena.lt

www.sviestuvai.lt

objektas

Vengiant komplekso vienodumo, apsispręsta įvesti ir šiek tiek kontrasto, netikėtų sąskambių.

72 2019 rugsėjis

tinkas buvo pakeistas į analogiško atspalvio betoną. Panašios sąsajos išlaikytos ir naujų laiptinių interjeruose – juose, kaip ir istorinio pastato interjere, atsirado tokio paties atspalvio mozaikinės grindys, juodai dažyto metalo turėklai, ąžuolo porankiai. Tankiai užstatytoje aplinkoje buvo sukurta vidinė, tik naujųjų namų gyventojams skirta rekreacinė erdvė su želdiniais.

Ryškus akcentas – gatves jungiantis atrijus P. Čepaitis pasakoja, kad sklypo užstatymo forma padiktavo gerokai ilgesnį administracinio pastato fasado tūrį, nei kad istoriškai buvo būdinga kvartalu perimetrus formuojantiems pastatams. Nusprendus tūrį perkirsti, buvo suprojektuota Dainavos ir Kudirkos gatves jungianti šviesi atrijaus erdvė, maksimaliai įstiklinta didelėmis

stiklo plokštumomis. Joje specialistai sukūrė didžiulę veidrodinę sieną, įleidžiančią į vidų aplinkos atspindžius, šviesą ir ją paskirstančią per visą atrijaus erdvę. Interjere atsirado daug gelsvo marmuro apdailos plokščių, siekiant išlaikyti sąsają su fasadais, nerūdijančiojo plieno ir medžio apdailos. Dvi atrijaus padalytos pastato dalys susijungia viršutiniuose aukštuose, bet funkcionuoja kaip gana autonomiški vienetai. Nors pastato viduje buvo suprojektuoti keli, ir atvirojo tipo, ir kabinetinės sistemos, variantai, dabar beveik visame pastate vyrauja kabinetinė sistema. Pasirinkimą lėmė nuomininkų veiklos pobūdis – didžiojoje pastato dalyje įsikūrusi advokatų kontora ir bendradarbystės erdvės. Būtent advokatų kontoros dalyje įkurta įspūdinga poilsio erdvė su vidiniu atrijumi per du aukštus, atsiveria miesto centro vaizdas į Gedimino prospektą.

Terasa vieša, į ją atskiru liftu gali pakilti kiekvienas žmogus.

Apšvietimo sprendimai namams ir verslui. www.gaudre.lt

interjeras

enamiesčio apsuptyje – šviesūs knygų namai

Kristina BUIDOVAITĖ

Vilniaus Jėzuitų gimnazijos naujosios bibliotekos, kurios itin laukė visa mokyklos bendruomenė, interjero idėjos išgrynintos ne už uždarų durų, bet kūrybinėse dirbtuvėse, moderuojant patiems interjero autoriams – architektų biuro „Inblum“ komandai: Laurai Malcaitei ir Dmitrijui Kudinui. Tokios praktikos architektai ėmėsi pa-

me projekte „Aikštelė“.

74 2019 rugsėjis

„Inblum“ vizual.

sitikrinę ankstesniame ugdymo įstaigoms skirta-

Jėzuitų gimnazijos bibliotekos architektai – „Senamiesčio projektai“.

Ugdymo įstaigos lūkestis buvo sukurti tipinės mokyklos bibliotekos ribas peržengiančią modernią erdvę. Dalis dviaukščio pastato bus skirta edukacijai.

iena interjero autorių architektė Laura Malcaitė prisiminė, kad, tik pradėjus diskusijas su Jėzuitų gimnazijos atstovais, išaiškėjo, jog dvejojama, kaip geriausiai įveiklinti ilgai mokyklos bendruomenės lauktą pastatą. Ugdymo įstaigos lūkestis buvo sukurti drąsiai tipinės mokyklos bibliotekos ribas peržengiančią modernią, kūrybiškumą skatinančią pažinimo ir edukacinę erdvę, sykiu nevaržančią, atvirą, estetišką ir funkcionalią.

Anot interjero architektės, aiškią programą interjero kūrėjai susidėliojo tik pasibaigus kūrybinėms dirbtuvėms. Tuomet tapo aišku: dalis dviaukščio pastato bus skirta edukacijai: tam bus pritaikytos rūsio erdvės – čia suplanuota garso, vaizdo įrašų studijos, nedidelė kino salė ir fotostudija, galerija, erdvės moksleivių saviugdai. Beje, būtent bibliotekos rūsys tapo jungtimi tarp mokyklos ir greta esančios bažnyčios. Pirmas ir antras aukštai skirti skaityklai bei visuomenės poreikiams. Nesunkiai transformuojamoje erdvėje planuojama organizuoti konferencijas, įvairius renginius arba tiesiog mokytis.

Antrame aukšte erdvės bus pritaikytos individualiam bibliotekos lankytojų darbui, mokinių užklasinei veiklai.

Interjero puošmena – knygos Architektės žodžiais, bibliotekos interjeras reflektuoja pastato architektūrą. Interjero ašis – knygos, išdėliotos perimetru, nuo grindų iki lubų, sujungia du pastato aukštus. Tai tarsi antras pastato rūbas, apsauginis kevalas. „Siekėme sukurti išskirtinę, šiuolaikišką er dvę, į kurią, visų pirma, mokiniai norėtų ateiti ne

„Inblum“ vizual.

Ir komandoje, ir pavieniui

„Inblum“ vizual.

interjeras

76 2019 rugsėjis

tik paskaityti ar pasiimti knygos, bet ir joje būti. Mūsų užduotis – sukurti ryšį su architektūra, žmonėmis, laiką leisiančiais bibliotekoje, ir su pačia knyga“, – komentavo architektė L. Malcaitė. Dar gana rimtas funkcinis iššūkis buvo viename pastate suderinti vienuolių, mokinių ir visuomenės poreikius, todėl, architektės teigimu, išsprendus šį rebusą, interjero sprendimai atėjo natūraliai, tarsi savaime. Didžiulėms knygų lentynoms bus panaudota šviesios spalvos klijuota fanera. Interjero architektai laikėsi išsikeltos užduoties – sukurti aplinką, kurioje norisi būti, akcentuojant erdvę kaip vertybę, vengiant trumpalaikių efektų. Anot interjero autorės, svarbus ir itin stiprus bibliotekos interjere akcentuojamas vertikalus ryšys, kuris, panaudojus stoglangius, leidžia sukurti ryšį su bažnyčios pastatu. Bibliotekos pirmame aukšte vyraus dviejų tipų baldai: sulankstomosios kėdės, skirtos konferencijoms ir kitiems renginiams, bus keičiamos iš specialių putų pagamintais sėdėti skirtais baldais. Jie lengvi ir pritaikyti visuomeninėms erdvėms, ypač tinkami ugdymo įstaigoms dėl paprastos priežiūros, kartu ir puikaus dizaino gaminiai. Antrame aukšte bus sustatyti stalai, skirti komandiniam darbui. Vilniaus jėzuitų vienuolyno pastatų ansam blio kieme iškilusio bibliotekos pastato architektūriniai sprendiniai šiuolaikiškai atkartoja kažkada čia stovėjusio ūkinio pastato – dviaukštės vežiminės – siluetą.

Nesunkiai transformuojamoje erdvėje planuojama organizuoti konferencijas, įvairius renginius arba tiesiog mokytis.

Aiškią programą interjero kūrėjai susidėliojo tik pasibaigus kūrybinėms dirbtuvėms. Pirmas ir antras aukštai skirti skaityklai bei visuomenės poreikiams.

Apšvietimo sprendimai namams ir verslui. www.gaudre.lt

Užs.

medžiagų įtaka betono atsparumui šalimo-šilimo ciklams Prof. Mindaugas DAUKŠYS (KTU), lekt. Svajūnas JUOČIŪNAS (KTU), Gintaras VIZBARAS („Vizgintos Statyba“)

Eksploatuojant kelio konstrukcijas, stovėjimo aikšteles, rezervuarus, krantines ir kitas konstrukcijas, nuolatos veikiamas atmosferos poveikio, vienas svarbesnių kriterijų, lemiančių, kiek ilgai tarnaus konstrukcija, yra betono atsparumas šalčiui.

Vandens poveikis betonui etono irimas dėl pasikartojančio užšaldymo ir atšildymo ci klų poveikio gali turėti įtakos armuojančio plieno korozijai, o tai sil pnina visą betono konstrukciją. Pro atviras kapiliarines poras į betono struktūrą gali įsiskverbti vanduo. Veikiant šalčiui, porose esantis vanduo virsdamas ledu padidina savo tūrį iki 9 proc. ir sukelia slėgį į kapiliaro sieneles. Veikiant cikliniam užšaldymui ir atšildymui, šis procesas nuolat kartojasi, ir betono struktūra pradeda irti. Betono atsparumui padidinti dažniausiai naudojamos orą įtraukiančios betono įmaišos. Jas panaudojus ruošiant mišinį, betono matricoje suformuojamos uždaros oro poros. Esant uždaroms oro poroms, besiformuojančio ledo tūriui yra kur plėstis, tokiu atveju į kapiliarines poras neveikia slėgis ir betono struktūra nėra ardoma. Bendrovės „Vizgintos statyba“ siūloma „Xypex“ betono hidroizoliacija kristalizacijos būdu puikiai papildo ir sustiprina orą įtraukiančių įmaišų veikimą, nes neturi įtakos uždaroms oro poroms, o užsandarina tik atviras poras ir kapiliarus.

„Xypex“ gaminamos medžiagos sumažina betono skysčių įgeriamumą, sykiu padidina betono atsparumą šalčiui. Vanduo šaldamas neardo porų, o padidėjusį ledo tūrį gali perimti uždaros oro poros. „Xypex“ gali būti naudojama kaip betono įmaiša, įmai-

pateiktus reikalavimus. Atliekant tyrimą betono mišinio vandens ir cemento santykis (V/C) buvo pastovus, plastifikuojančios įmaišos ir orą įtraukiančios įmaišos kiekiai nekito. Tyrimo metu buvo keičiamas tik kristalizacijos procesus betono porose skatinančios beto-

šoma į mišinį betono mišinio ruošimo cechuose arba gali būti naudojama kaip tepama danga ant naujų ar senų betoninių konstrukcijų statybos aikštelėje.

no įmaišos (kiekis procentais cemento masės: 0,8 proc., 1,0 proc. ir 1,5 proc.). Kontrolinė betono mišinio sudėtis buvo ruošiama be įmaišos „Xypex Admix C-1000 NF“. Betono gniuždymo stiprio pokytis po 150 bei 200 užšaldymo ir atšildymo ciklų skaičiaus esant skirtingam įmaišos „Xypex Admix C-1000 NF“ kiekiui procentais cemento masės atitinkamai pavaizduotas 1 ir 2 pav. Iš 1a ir 2a pav. matyti, kad kontrolinio betono (nenaudojant įmaišos „Xypex Admix C-1000 NF“) po atsparumo šalčiui bandymo kontrolinis betonas atsparumo šalčiui bandymo neatlaikė. Pridėjus į mišinį „Xypex Admix C-1000 NF“ 0,8 proc., 1,0 proc. ir 1,5 proc. cemento masės, po atsparumo šalčiui bandymo bandinių gniuždymo stipris ne tik nesumažėjo daugiau kaip 5 proc., palyginti su kontrolinių bandinių gniuždymo stipriu, bet ir padidėjo. Betonas su įmaiša „Xypex Admix C-1000 NF“ išlaikė atsparumo šalčiui bandymą.

Mokslininkai pasitikrino prielaidas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslo grupės „Statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ tyrėjai įvertino, kokią įtaką įmaiša „Xypex Admix C-1000 NF“ turi sukietėjusio betono atsparumui šalčiui, betonui 28 paras kietėjant rėžiminėje kameroje ir 1 metus kietėjant vandenyje. Siekiama išsiaiškinti, ar, nuolat betonui būtent vandenyje, sumažėja kristalizacijos procesus skatinančios įmaišos poveikis. Betono bandinių atsparumas šalčiui tyrimo metu buvo nustatytas taikant tūrinio užšaldymo ir atšildymo bandymo metodą pagal standarte LST 1428-17

riba

riba a) 28 paras kietinant rėžiminėje kameroje.

b) 1 metus kietinant vandenyje.

1 pav. Betono gniuždymo stiprio pokytis po 150 užšaldymo ir atšildymo ciklų skaičiaus.

78 2019 rugsėjis

riba riba a) 28 paras kietinant rėžiminėje kameroje.

b) 1 metus kietinant vandenyje.

2 pav. Betono gniuždymo stiprio pokytis po 200 užšaldymo ir atšildymo ciklų skaičiaus.

Tyrimo eiga Kietinant kontrolinius betono bandinius vandenyje 1 metus (1b ir 2b pav.), po 150 ir po 200 užšaldymo ir atšildymo ciklų betono bandinių gniuždymo stipris nesumažėjo daugiau kaip 5 proc., palyginti su kontrolinių bandinių gniuždymo stipriu, nustatytu prieš bandymą, t. y. po 150 ciklų sumažėjo 3,75 proc., o po 200 ciklų sumažėjo 2,66 proc. Kontrolinis betonas atsparumo šalčiui bandymą atlaikė. Pridėjus į mišinį

„Xypex Admix C-1000 NF“ 0,8 proc., 1,0 proc. ir 1,5 proc. cemento masės, po atsparumo šalčiui bandymo bandinių gniuždymo stipris ne tik nesumažėjo daugiau kaip 5 proc. palyginti su kontrolinių bandinių gniuždymo stipriu, bet ir padidėjo. Iš 3 pav. matyti, kaip atrodo bandiniai po 150 ir 200 užšaldymo ir atšildymo ciklų poveikio. Kontroliniuose betono bandiniuose (XB- 0 sudėtis) jau po 150 užšaldymo ir atšildymo ci klų formuojasi plyšiai (3a pav.), o po 200 ciklų

plyšių tinklas tik dar labiau išplinta (3a pav.). Esant „Xypex Admix C-1000 NF“ 0,8 proc. cemento masės betono bandiniuose (XB-1 sudėtis) plyšiai pradeda formuotis tik po 200 užšaldymo ir atšildymo ciklų skaičiaus (3b pav.). Esant didesniam „Xypex Admix C-1000 NF“ kiekiui procentais cemento masės betono bandiniuose (XB-2 sudėtis ir XB-3 sudėtis) tiek po 150, tiek po 200 užšaldymo ir atšildymo ciklų skaičiaus plyšių nepastebėta (3c ir 3d pav.).

Betonui 28 paras kietėjant rėžiminėje kameroje.

Betonui 1 metus kietėjant vandenyje.

XB-0 po 150 ciklų

XB-0 po 200 ciklų

XB-1 po 150 ciklų

a) „Xypex Admix C-1000 NF“ 0 proc. cemento masės.

XB-1 po 200 ciklų

b) „Xypex Admix C-1000 NF“ 0,8 proc. cemento masės. 3 a ir b pav.

Betonui 28 paras kietėjant rėžiminėje kameroje.

Betonui 1 metus kietėjant vandenyje.

XB-2 po 150 ciklų

XB-2 po 200 ciklų

c) „Xypex Admix C-1000 NF“ 1,0 proc. cemento masės.

XB-3 po 150 ciklų

XB-3 po 200 ciklų

d) „Xypex Admix C-1000 NF“ 1,5 proc. cemento masės.

3 c ir d pav.

Danga „Xypex Concentrate“ neleidžia į betoną skverbtis nei vandeniui, nei agresyviems junginiams, taip užtikrinant betono ilgaamžiškumą jo eksploatacijos metu.

Parengtoje bandymų ataskaitoje teigiama, kad kontrolinio betono (nenaudojant įmaišos „Xypex Admix C-1000 NF“) po atsparumo šalčiui bandymo bandinių gniuždymo stipris sumažėjo daugiau kaip 5 proc., palyginti su kon trolinių bandinių gniuždymo stipriu. Kontrolinis betonas atsparumo šalčiui bandymo neatlaikė. Pridėjus į mišinį „Xypex Admix C-1000 NF“ 0,8 proc., 1,0 proc. ir 1,5 proc. cemento masės ir bandinius kietinant tiek rėžiminėje kameroje 28 paras, tiek 1 metus vandenyje, po at sparumo šalčiui bandymo (po 150 ir 200 ci klų) bandinių gniuždymo stipris ne tik nesumažėjo daugiau kaip 5 proc., palyginti su kontrolinių bandinių gniuždymo sti priu, bet ir padidėjo.

Patvirtino spėjimus Laboratorinių bandymų centras atliko bandymus, siekdamas išsiaiškinti dangų „Xypex Concentrate“ poveikį betoninių aplinkos tvarkymo elementų – trinkelių – tarnavimo laiko pailginimui ir eksploatuojamų paviršių galimam irimo stabdymui. Betono bandinių atsparumas šalčiui tyrimo metu buvo nustatytas taikant tūrinio užšaldymo

80 2019 rugsėjis

ir atšildymo bandymo metodą pagal standarte LST 1428-17 pateiktus reikalavimus. Atliekant tyrimą bandomųjų grindinio trinkelių paviršius buvo užteptas danga „Xypex Concentrate“. Atsparumo šalčiui bandymas buvo atliekamas bandinius atšildant 3 proc. NaCl tirpalo druskos tirpale. Tyrimų rezultatai parodė, kad danga „Xypex“ nepadengtos trinkelės po 92 užšaldymo ir atšildymo ciklų skaičiaus prarado 7,35 proc., po 102 ciklų skaičiaus prarado 7,48 proc. masės ir tolesni bandymai buvo nutraukti. Danga „Xypex Concentrate“ padengtos trinkelės po 150 užšaldymo ir atšildymo ciklų skaičiaus neturėjo masės nuostolių. Net buvo nustatytas masės padidėjimas +0,22 proc., kuris galėjo pasireikšti dėl druskų nusėdimo trinkelių paviršiuje. Po 200 užšaldymo ir atšildymo ciklų skaičiaus bandinių masė vidutiniškai padidėjo 0,06 ir 0,34 procento. Parengtoje bandymų ataskaitoje teigiama, kad danga „Xypex“ dengtos betono trinkelės atitinka F200 at sparumo šalčiui markei keliamus reikalavimus. Danga „Xypex Concentrate“ neleidžia į betoną skverbtis nei vandeniui, nei agresyviems junginiams, taip užtikrinant betono ilgaamžiškumą jo eksploatacijos metu.

The TheWorld’s World’sNo. No.1 1Trade TradeFair Fair for forPlastics Plasticsand andRubber Rubber

AA nn aa rr tt ii nn ii tt ss ee ll ff –– bb uu ii ll dd ii nn gg w w ii tt hh pp ll aa ss tt ii cc ss

PPi oi onneeeer ri ni nggppl al asst ti ci cssaannddppool yl ymmeer rssppr roommooteteccoosst t- eef f feecct ti vi vee aanndd eenneer rggyy- e- ef f fi ci ci ei ennt t ccoonnsst tr ruucct ti oi onn –– wwhheet h t heer r f o f or r i ni nssuul al at ti oi onn, , HHVAC VAC, , ssaanni ti taat ti oi onn, , f ifbi br ree ccaabbl il n i ngg oor r f faaççaaddee ddeessi g i gnn. . AAr roouunndd 33, 2 , 20000 i ni nt teer rnnaat ti o i onnaal l eexxhhi b i bi ti toor rss aat t KK 22019 019 wwi li l l bbee i ni nt tr roodduucci ni nggyyoouut toot thheel al at teesst tddeevveel ol oppmmeennt tssaanndd ggr roouunnddbbr reeaakki ni ngg i ni nnnov ovaat ti oi onnss oonn aal ll l t h t hee t tr reennddi ni ngg t tooppi ci css i ni n t thhee ppl a l asst ti ci css aanndd r ruubbbbeer r i ni ndduusst tr ryy. . WWeel cl coommee t too t thhee i ni ndduusst tr ryy’ s’ s mmoosst t i m i mppoor rt taannt t bbuussi ni neessssppl al at tf foor rmm. . wwwwww. k. k- o - onnl ilni nee. c. coomm//t ti ci ckkeet ti ni ngg

German-Baltic German-BalticChamber ChamberofofCommerce Commerce ininEstonia, Estonia,Latvia, Latvia,Lithuania Lithuania _ 03105Vilnius _ LITHUANIA _ LITHUANIA Vinco VincoKudirkos Kudirkos6 _6 03105 Vilnius _ Fax: _ Fax:+370 Phone: Phone:+370 +3705 5264-7377 264-7377 +3705 5213-1013 213-1013 duesseldorf.lt@ahk-balt.org duesseldorf.lt@ahk-balt.org