„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 spalis by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2020 spalis (10)

Žalioji renovacija Tvarieji fasadai Kaunui transplantuota nauja širdis Šiuolaikinės tiltų tendencijos

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Komercinių patalpų valymas

Švaru. Profesionalu. Patikima.

Biuro patalpų valymas Prekybos centrų valymas Logistikos ir sandėliavimo patalpų valymas Gamybinių patalpų valymas Medicinos įstaigų valymas Teritorijų valymas Patalpų dezinfekcija

Susisiekime!

+370 699 62 747

info@vitaresta.lt

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ Redakcijos adresas „Technopolis – Alfa“ V. Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius Tel. +370 610 39 642 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

L. e. p. redaktorė Aušra Nyman Tekstų autoriai Aušra Nyman, Indrė Vozgirdaitė, Vida Kuzmickaitė, Agnė Tamašauskaitė, Rūta Anusevičienė, Karina Sėrikova, Ieva Lukšytė, Aneta Vaitkienė Portalo www.sa.lt redaktorius

Atėjo metas, kai žmogus jau nebegali pasakyti, esąs gamtos valdovas. Į kosmosą skrieja erdvėlaiviai, stengiamės pažaboti visas gamtos stichijas, valdome skaitmenines technologijas, bet negalime nugalėti mažo viruso, kurį sudaro DNR ir riebalinis apvalkalas. Na, kokie mes gamtos valdovai... Pagaliau supratome, kad su gamta reikia

Jokūbas Baltrukonis

sugyventi taikiai. Aukštuminiai betono ir stiklo bokštai, siekiantys debesis, –

Kalbos redaktorė

Burj Kalifa ir kiti, panašu, tuoj bus tik enciklopediniame aukščiausių pastatų

Brigita Kulikovskienė Dizainerė Edita Namajūnienė Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642

sąrašiuke. Tikroji kryptis – žaliasis kursas. Tik įsisąmoninę, kas yra tvaru, pakeitę savo mąstymą, požiūrį į aplinką, galime išsigelbėti. Ir Nojaus arka, ko gero, bus medinė, kaip bibliniais laikais. Aušra NYMAN

„Landprocess“ kraštovaizdžio architektai padėjo „Thammasat“ universitetui Bankoke (Tailande) suprojektuoti ir įgyvendinti tvarų projektinį sprendimą, kuriame 22 000 m2 neišnaudotos vietos ant „Thammasat“ universiteto stogo buvo paverstos į vieną didžiausių ekologinių ūkių. Plačiau apie tvarią miestų plėtrą ir šį projektą skaitykite kitame numeryje. Nuotrauka: Panoramic Studio / LANDPROCESS.

ISSN 2538-8797 Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

fb.com/StatybairArchitektura @statybairarchitektura

SĄMATOS

Statyba ir architektūra

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – verslo centro „Magnum“ (architektai Gintaras Čepurna, Tomas Kuleša, Mantas Navalinskas, studija „Archas“) interjero fragmentas. „Betono stilius“ nuotr., fotografas Saulius Aliukonis.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

tema

Europos žaliasis kursas: startas žaliajai renovacijai

technologijos

Šiuolaikiniai tvarieji fasadai: pastato gyvavimo ciklas nesibaigia jį pastačius

TURINYS

134

interviu

Architektas T. Grunskis: „Viešosios erdvės keičiasi lėtai, bet ne žmonių lūkesčiai“

100

objektas

Suplanuotas lūžis

110 Klasikos ir modernumo sąjunga – naujasis verslo centras „Uptown Park“

128

infrastruktūra

Šiuolaikinės tiltų tendencijos 2 2020 spalis

objektas

Pokyčiai Kauno širdyje – „Magnum“

objektas

Paupio renesansas budina prarastus ryšius

4 tema Europos žaliasis kursas: startas žaliajai renovacijai

objektas

Naujos „MV Group“ verslo patirtys „Paupio“ rajone

technologijos Šiuolaikiniai tvarieji fasadai: pastato gyvavimo ciklas nesibaigia jį pastačius

forumas Žalioji renovacija jau žengia į Lietuvą

objektas Pokyčiai Kauno širdyje – „Magnum“

objektas Paupio renesansas budina prarastus ryšius

objektas Naujos „MV Group“ verslo patirtys „Paupio“ rajone

objektas Kino gurmanams – naujos ir senos „Pasakos“ namelio istorijos

100 objektas Suplanuotas lūžis 110 objektas Klasikos ir modernumo sąjunga – naujasis verslo centras „Uptown Park“

objektas

Kino gurmanams – naujos ir senos „Pasakos“ namelio istorijos

128 infrastruktūra Šiuolaikinės tiltų tendencijos 134 interviu Architektas T. Grunskis: „Viešosios erdvės keičiasi lėtai, bet ne žmonių lūkesčiai“

uropos žaliasis kursas: startas žaliajai renovacijai Europos Komisijos (EK) sudarytas Europos žaliasis kursas – nauja pažangi Vida KUZMICKAITĖ

augimo strategija, kuria siekiama didinti žmonių gerovę, kurti modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką. Vienas pagrindinių Europos Sąjungos (ES) tikslų – 2050 metais ES neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) poveikį klimatui ir tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu.

uropos žaliajame kurse numatyti uždaviniai, susiję su klimato kaita ir tvaria ekonomikos plėtra, yra labai persipynę. Tai istorinė ES strategija, kuri sprendžia ir ilgalaikes problemas (klimato kaitą, neatsakingą vartojimą), ir COVID-19 iššūkius, keičiančius darbo, poilsio, bendravimo įpročius“, – teigia Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) vadovas Andrius Bagdonas.

„E

4 2020 spalis

Europos žaliojo kurso veiksmų plane numatyta kryptingai mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro – šiuo metu daugiau kaip 75 proc. ES išmetamo CO2 kiekio susidaro gaminant ir naudojant energiją, o Europos pramonė panaudoja tik 12 proc. perdirbtų medžiagų. Be to, net 40 proc. suvartojamos energijos tenka pastatams – didžioji dalis ES pastatų yra energiškai neefektyvūs.

Lietuvai svarbios žaliojo kurso kryptys Pasak A. Bagdono, Lietuvos nekilnojamojo turto ir statybos sektoriams bene svarbiausios yra kelios Europos žaliojo kurso programos priemonės, skatinančios tvarų pastatų ir infrastruktūros vystymąsi: švarios ir įperkamos energijos tiekimas ir energijos tiekimo saugumas, pramonės mobilizavimas švariai žiedinei ekonomikai, statyba ir

tema

renovacija efektyviai vartojant energiją ir išteklius bei žaliasis finansavimas ir žaliosios investicijos. Specialistas mano, kad didelių galimybių atveria ES investicijos ir EK paskatos diegti skaitmenines technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, 5G, debesijos ir tinklo paribio kompiuterija bei daiktų internetas. Skaitmeninimas suteikia ne tik naujų galimybių nuotoliniu būdu stebėti oro ir vandens taršą, optimizuoti energijos ir gamtos išteklių naudojimą, bet ir tiksliau, greičiau pasirinkti naujo projekto, konversijos ar renovacijos strategiją.

Žaliosios renovacijos startas Siekiant efektyviai įgyvendinti EK numatytus Klimato politikos ir žaliojo kurso tikslus, privalu užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose. Šiuo metu vidutiniškai 75 proc. pastatų ES

yra energetiškai neefektyvūs ir 80 proc. šiandieninių pastatų vis dar bus naudojami 2050 metais. Lietuvoje itin daug energiškai neefektyvių, renovuotinų pastatų (net 66 proc. pastatų yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės). Todėl ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, pradeda viešųjų ir privačiųjų pastatų atnaujinimo bangą. Žaliosios renovacijos strategine kryptimi siekiama sumažinti galimas teisinio pastatų atnaujinimo reguliavimo kliūtis, spartinti pastatų modernizavimo tempą, taip pat padėti atsigauti ES ekonomikai atsidūrus grėsmingos pandemijos židinyje. Renovacijai skatinti sukurta programa „InvestEU“, suteiksianti investicijas viešiesiems ir privatiesiems pastatams atnaujinti. Atnaujintuose pastatuose bus naudojami aplinkai nekenkiantys energijos šaltiniai, efektyvios sistemos ir įranga, diegiami tvarūs vartojimo modeliai.

Renovuojant pastatus pasirenkamos ilgaamžės, tvarios medžiagos, turinčios mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir didesnį perdirbtų medžiagų kiekį.

LŽPT atstovai teigia, kad vykdant žaliąją renovaciją reikėtų nepamiršti, jog be energinio naudingumo yra nemažai kitų žmogaus ir visuomenės gyvenimo kokybę gerinančių sprendimų – tai patalpų vidaus mikroklimatas, nekenksmingos medžiagos, patrauklus kraštovaizdis, alternatyvos vidaus degimo varikliais varomam transportui. „Lietuvoje kol kas negalime pasigirti tvariais naujais viešojo sektoriaus pastatais – pavyzdį kol kas rodo tik pavienės institucijos, bet nedaug kalbama apie tvarią renovaciją ir jos reikšmę. Skandinavijos ir daugelyje kitų Vakarų Europos šalių jau neįsivaizduojama, kad vaikų darželis, poliklinika, mokykla ar kitas visuomeninis pastatas nebūtų statomas ar renovuojamas remiantis tvarumo kriterijais“, – teigia A. Bagdonas.

6 2020 spalis

Lietuvoje – atnaujinami daugiabučių namų kvartalai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta 3019 daugiabučių namų (8,0 proc. viso pastatų fondo), šiuo metu renovuojami 1664 daugiabučiai. Pastatų atnaujinimo rezultatai rodo, kad jau daugiau nei šimtas tūkstančių šeimų gyvena atnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose vidutiniškai sutaupoma 50–70 proc. šiluminės energijos. Atnaujintų daugiabučių bendrai pasiektas skaičiuojamasis sutaupytas šiluminės energijos kiekis sudaro apie 700 GWh per metus, o CO2 emisijos sumažėjo daugiau nei 163 tūkst. tonų per metus.

NT vystytojai nuolat diegia naujas technologijas ir taiko aukštesnius kokybės standartus, įgalinančius išsiskirti konkurencingoje rinkoje, ir vis didesnė jų dalis suvokia, jog būtent tvarumas ir skaitmenizacija bus kelrodžiais artimiausius 20 metų rimtiems statybų sektoriaus žaidėjams. / Andrius BAGDONAS /

Šalyje suplanuoti kvartalinės renovacijos projektai. BETA skaičiavimais, jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Du trečdaliai iš jų programas pasirengusios daugiau nei vienam kvartalui. Iš viso į parengtas Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose bus atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų ir daugiau kaip 500 kitų pastatų. Planuojama, kad renovacijos tempas ir toliau progresyviai augs.

Atnaujinamiems pastatams – tik tvarios medžiagos Spartėjant renovacijai ir siekiant klimatui neutralios ekonomikos, kreipiamas ypač didelis

dėmesys į pastatų renovacijai naudojamas medžiagas. Siekiama, kad jos turėtų mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, išsiskirtų savo tvarumu ir ilgaamžiškumu. Renovuojant pastatus, intensyviai diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai tiek šilumai, tiek elektrai gaminti. Alternatyvūs energijos šaltiniai, tokie kaip saulės, vėjo jėgainės, padeda efektyviai sumažinti CO2 kiekį, taip pat ženkliai sumažina pastato eksploatacines sąnaudas. LŽPT prezidentas Evaldas Savickis atkreipia dėmesį į pokyčius rinkoje: „Mes matome augantį rinkos poreikį įvertinti naudojamų medžiagų tvarumą, kurį apibrėžia tokie tarptautiniai dokumentai kaip EPD (Environmental Product Declaration). EPD – produkto poveikio aplinkai deklaracija – yra standartizuotas tarptautinis dokumentas, pateikiantis išsamią informaciją apie

produkto gamybos ciklo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Tai yra viena iš priemonių, padedančių pastatų vystytojams ar statytojams pasirinkti tvarias medžiagas savo projektams.“ Tiek ES, tiek Lietuvoje apie tvarumą, žaliąją kryptį kalbama itin daug. Tačiau nuo 2020 m. rudens Europos žaliojo kurso plano įgyvendinimas prasideda praktiškai – tai metas progresyviems sprendimams, naujoms technologijoms, tvariam pastatų atnaujinimui ir naujų energiškai efektyvių A++ klasės pastatų statybai. Laiku pradėjusi žaliąją renovaciją, spartindama pastatų modernizavimą, investuodama į tvarius pastatus ir ugdydama besidominčią, apie vykstančius pokyčius informuotą visuomenę, Lietuva tikslingai sieks žiedinės, klimatui neutralios ekonomikos įgyvendinimo.

technologijos

P. Gasiūno nuotr.

Šiuolaikiniai tvarieji fasadai: pastato gyvavimo ciklas nesibaigia jį pastačius

Verslo centras „k29“ – vienas ryškiausių šiuolaikinių tvariųjų fasadų pavyzdžių. Jame įdiegti pažangūs sprendimai, užtikrinantys komfortą ir leidžiantys sumažinti pastato išlaikymo sąnaudas. Projekto autoriai – studija „Archinova“.

8 2020 spalis

Pastaruosius kelerius metus investuotojai, architektai ir visuoRūta ANUSEVIČIENĖ

menė vis intensyviau domisi žaliosios architektūros sprendimais. Per tuos metus buvo pritaikyta nemažai technologinių inovacijų, rinkai pasiūlyta naujų medžiagų ir sprendimų. Apskritai stipriai pakito požiūris į tvarumą. Šiandien architektams ir rangovams ne tik tenka pagalvoti, kokias medžiagas rinktis, iš kur jų įsigyti, bet ir koks likimas pastato laukia po 50 ar 100 metų.

Tvarieji pastatai ir jų fasadai – kuo jie ypatingi? varūs, ekologiški žalieji pastatai, taip pat ir jų fasadai Lietuvoje apibūdinami kaip nekenksmingi sveikatai, ekonomiški ir energiškai efektyvūs, racionaliai vartojantys gamtos išteklius ir darantys minimalų neigiamą poveikį aplinkai. Taip pat tokie pastatai ir jų fasadai turi užtikrinti maksimalų komfortą žmogui. Visi šie kokybiniai kriterijai, pasak architekto Aleksandro Gvildžio, yra labai svarbūs, tačiau, kalbant apie fasadus, būtina paminėti ir architektūrinę, estetinę kokybę, objekto darnų santykį su aplinka. Dar vienas reikšmingas aspektas – kas nutiks pastatui po kelių dešimtmečių? Architektas Rytis Kaminskas akcentuoja, kad, kalbant apie tvariuosius fasadus, labai svarbu atsižvelgti į tai, kad pastato gyvavimo ciklas toli gražu nesibaigia jį pastačius. „Vis dažniau apgalvojama, kas nutiks pasibaigus pastato tarnavimo laikui. Svarbus pastato funkcionavimo laikas, priežiūros ypatumai, kaip jis gali būti pritaikomas kitiems poreikiams: ar bus rekonstruojamas ir kokiu būdu tai galima padaryti, ar bus tiesiog nugriautas, perdirbtas, žaliavas panaudojant darkart. Svarbu paskaičiuoti, kokiomis sąnaudomis ir ištekliais tie pastatai bus atitinkamai atnaujinami arba išmontuojami“, – sako architektas.

P. Gasiūno nuotr.

Tvarieji pastatai turi užtikrinti maksimalų komfortą žmogui. Visi kokybiniai kriterijai yra labai svarbūs, tačiau būtina paminėti ir fasadų architektūrinę, estetinę kokybę, objekto darnų santykį su aplinka. / Aleksandras GVILDYS /

technologijos

L. Ciūnio nuotr.

Kokias medžiagas pasirinkti tvariesiems fasadams?

S7 verslo centras atitinka tarptautinius žaliųjų pastatų reikalavimus. Projektuojant biurų kvartalą buvo siekiama, kad į patalpas patektų kuo daugiau natūralios šviesos. Projekto autoriai – studija „Archinova“.

L. Ciūnio nuotr.

Ant keturių biurų pastatų stogų sumontuoti fotoelementai pagamina maždaug dešimtadalį reikalingos energijos. Projekto autoriai – studija „Archinova“.

10 2020 spalis

Šiuolaikiniams tvariesiems pastatams tinkamos medžiagos turi atitikti būtinuosius kokybinius reikalavimus: nedaryti neigiamo poveikio aplinkai, ilgai tarnauti, būti pristatomos racionaliu atstumu, t. y. vežant medžiagas iš jų gavybos iki surinkimo arba statybos vietos turi būti atsižvelgiama į transportavimo sąnaudas. Fasadams naudojamas medžiagas galima suskirstyti į kategorijas: natūralias (mediena, betonas, keramika ar klinkeris ir kt.) ir sintetines. Klasifikuojant pastatų fasadų medžiagas gali būti išskiriama ir dar viena – perdirbtų medžiagų – kategorija. Manoma, Lietuva tokių išteklių ateityje turės pakankamai. Iš esmės tvariesiems fasadams tinka visos šiuolaikinės medžiagos. Svarbu, kad jos būtų saugios, sertifikuotos. Pasak architektų A. Gvildžio ir R. Kaminsko, tik tiek, kad ne visais atvejais pasirinktos medžiagos bus optimalios. Čia ir galima įžvelgti architekto meistriškumą ir gebėjimą konkrečiu atveju pasirinkti tinkamiausias ir estetiškas žaliavas. Tiesa, dažnai prioritetas teikiamas natūralioms medžiagoms. R. Kaminskas renkantis fasadų medžiagas dar pataria turėti omenyje šiltėjantį klimatą, vis agresyvesnę saulę ir klimato anomalijas. „Matome tikrai nemažai pavyzdžių, kai ganėtinai naujų pastatų fasadų spalva nublunka vos po 5 m. eksploatavimo. Tad fasadų medžiagos turi būti atsparios stipriam saulės poveikiui. Labiausiai jie veikia fasadines plokštes su dekoratyviaisiais elementais, dažytus paviršius. Dar vienas svarbus aspektas – rinkdamiesi fasadų medžiagas turime prisiminti, kad bet kada galime sulaukti ir labai šaltos žiemos“, – įsitikinęs architektas. A. Gvildys mini, kad, priklausomai nuo pastato dislokacijos, gali būti projektuojamos viengubo, dvigubo arba hibridinio fasado sistemos (yra ir kitų Lietuvoje dar netaikomų tipų). „Dvisluoksnis fasadas, esant poreikiui, mažina garso ir oro taršą. Taip pat tokio tipo ventiliuojamasis fasadas turi teigiamą efektą pastato kevalo terminėms savybėms tiek žiemą, tiek vasarą“, – sako specialistas. Projektuojant sandarius pastatus, reikėtų apskaičiuoti ir ženkliai padidinti šilumines atitvarų savybes, o ne ieškoti galingesnio šilumos prietaiso. Renkantis tinkamiausias fasadų medžiagas nemažai įtakos turi vis storesnis šiluminės izoliacijos sluoksnis. Tad, jei pasirenkami ventiliuojamieji fasadai, nemenkas iššūkis – fasadus pakabinti. Vėlgi tam reikia inovatyvių sprendimų ir naujų medžiagų. Šie elementai neturėtų didinti šalčio tiltelių ir sukelti šilumos nuostolių. Pavyzdžiui, fasadams kabinti naudojami metaliniai elementai, kurie ir nulemia šilumos nuostolius. Tad vis dažniau pasirenkamos tvaresnės alternatyvos, pavyzdžiui, stiklo pluošto elementai.

Studijos „Archinova“ nuotr.

12â&#x20AC;&#x192; 2020 spalis

technologijos

Medinių fasadų renesansas ar eros pabaiga?

N. Tukaj nuotr.

Tvariųjų fasadų kontekste kaip vietinė žaliava dažnai minima mediena. Tai tradicinė žaliava, plačiai naudojama nedideliuose projektuose. Medinių fasadų daugėja, tačiau nemažai iššūkių kyla pasirenkant konkrečios rūšies medieną ir ją nuo aplinkos poveikio saugančias priemones. Įrengiant medinius fasadus ypač aktuali ir darbų kokybė, technologinės rekomendacijos, fasado eksploatacija, atnaujinimas ir kt. Kaip pažymi R. Kaminskas, mūsų šalyje dažnai mediniais fasadais nusiviliama: įrengti jie atrodo labai gražiai, tačiau medieną neišvengiamai veikia krituliai, ultravioletiniai spinduliai, todėl laikui bėgant ji papilkėja. „Estetiškai lietuviams dar sudėtinga priimti faktą, kad mediena keičiasi. Norime ir natūralios, ir kartu nekintančios žaliavos“, – pabrėžia architektas.Šiuo metu dėl geresnių eksploatacinių savybių gana plačiai naudojama termiškai apdorota mediena. Beje, ji Lietuvoje negaminama, tad termomedienos negalėtume vadinti vietine žaliava. Brangesnėse individualiose statybose, visuomeninės paskirties pastatuose naudojama įvairių rūšių egzotinė mediena. Ji – kieta, turi daug dervų, taigi išlaikoma medienos geometrija, mediena nepūva, jai nereikia apsaugos priemonių. Reikėtų paminėti ir degintą medieną, kuri apdorojama atvira liepsna: medieną saugo apanglėjusi dalis. Manoma, kad specialiai apdirbta mediena bus plačiau naudojama tiek didesnių statinių fasaduose, tiek formuojant jų konstrukcijas (pavyzdžiui, CLT – angl. cross laminated timber).

Unikalus fasadas apsaugo ir nuo triukšmo, kuris – aktuali problema didmiesčių centruose. Projekto autoriai – studija „Archinova“.

Verslo centro „Green Hall 2“ fasadas – su dvigubo stiklo fasadu, leidžiančiu tausoti energiją. Projekto autoriai – studija „Archinova“.

Išskirtinė fasadų medžiaga – surenkamasis gelžbetonis Viena geriausių vietinės kilmės žaliavų – gamykloje gaminamos surenkamojo betono arba gelžbetonio konstrukcijos. Tokie pastatai, pasak R. Kaminsko, sprendžia daug klausimų. „Surenkamieji betono elementai kokybiškai pagaminami gamykloje ir surenkami jau atvežus į objektą. Tokiu būdu eliminuojama daug žmogiškųjų klaidų, kurių nepavyksta išvengti pastatą statant klasikiniu būdu, kai daug procesų atliekama statybų aikštelėje. Gelžbetonio konstrukcijas galima montuoti beveik visomis oro sąlygomis. Gelžbetonio konstrukcijos yra 100 proc. perdirbamos. Sumontavę trisluoksnę plokštę atliekame 3 darbus ir išsprendžiame 3 problemas: turime ir laikančiąją konstrukciją, ir šilumos izoliaciją, ir fasadą“, – pasakoja pašnekovas.Ne vienas pastatas Lietuvoje jau pastatytas ar statomas naudojant surenkamąsias betono konstrukcijas. Pavyzdžiui, verslo centro „Business Garden Vilnius“ statybai panaudoti 3D tipo betono fasadiniai elementai. Po truputį projektuojami ir tokios konstrukcijos individualieji namai. Jų statyba – greita, sienų viduje instaliavimui jau yra paruoštos visos inžinerinės komunikacijos, taigi sutaupoma daug laiko.

N. Tukaj nuotr.

Būtinas tvariųjų fasadų komponentas – energinis naudingumas

Svarbiausia stabdyti saulę išorinėje pastato pusėje. Jei įsileidžiame saulę į vidų, kad ir kokie modernūs būtų vėsinimo bei vėdinimo įrenginiai, vidiniai langų uždengimo sprendimai ir kitos apsaugos priemonės, jos nebebus tokios efektyvios. / Rytis KAMINSKAS / 14 2020 spalis

Inžinerinių ir funkcinių sprendimų, tinkamų tvariesiems fasadams, yra daugybė. Kuriuos iš jų taikyti, vėlgi priklauso nuo konkrečios architektūrinės idėjos. Norint užtikrinti fasadų energinį naudingumą, svarbu pritaikyti daugybę technologinių ir inžinerinių sprendimų, kuriuos integruojant nepakenkiama pastato estetikai. „Tvariems aukštos klasės visuomeninės ar administracinės paskirties objektų fasadams keliami itin aukšti funkcionalumo standartai. Fasadas turi būti išmanus – t. y. turėti aktyviąją saulės kontrolę, kuri yra protingo namo sistemos dalis“, – teigia architektas A. Gvildys. Skirtingų tipų pastatų architektūra skiriasi, taip pat taikomi ir kitokie inžineriniai sprendimai. Tik verta paminėti, kad Lietuvoje pastaruoju metu suprojektuota daugiausia visuomeninės ir komercinės paskirties pastatų, atitinkančių aukščiausius BREEAM ar LEED tvarių pastatų vertinimo standartus.

technologijos

Priklausomai nuo viso pastato oro vėdinimo ir kondicionavimo koncepcijos, šiuolaikiniai tvarieji fasadai gali sėkmingai automatiškai atvėsinti ir vėdinti fasadus. A. Gvildys pasakoja apie vieną tokį įgyvendintą projektą: „Pavyzdžiui, mūsų suprojektuotame verslo centre „k29“ numatyta galimybė vasarą, naktį automatiškai atverti atrijaus stoglangio ir fasado langus. Taip sukuriamas kamino efektas ir pastatas išvėdinamas arba atvėsinamas nenaudojant elektros energijos. Fasadų plokštumos gali būti išnaudojamos kaip energiją generuojantys paviršiai (saulės elementai). Ypač elektros energijos generacijai prasminga išnaudoti vadinamojo penktojo fasado – stogo – plokštumas.“

P. Gasiūno nuotr.

Svarbiausia – įdiegti saulės kontrolės sistemas

Verslo centre „k29“ numatyta galimybė vasarą, naktį automatiškai atverti atrijaus stoglangio ir fasado langus. Taip sukuriamas kamino efektas ir pastatas išvėdinamas arba atvėsinamas nenaudojant elektros energijos. / Aleksandras GVILDYS / 16 2020 spalis

Apie išteklių taupymą svarbu pagalvoti dar namo projektavimo metu. Kaip teigia architektas R. Kaminskas, visų pirma labai svarbu pastatą teisingai orientuoti pagal pasaulio šalis: pavyzdžiui, vienas patalpas – į pietų pusę, kitas – į šiaurės. Tačiau biurai statomi miesto sklypuose, kurie turi labai tankų užstatymą ir daugelį kitų, su pastato funkcijomis susijusių niuansų. Biurų pastatai daugiausia projektuojami stiklinių fasadų sistemų, dėl to ypač daug dėmesio reikia skirti apsaugai nuo saulės perkaitinimo. „Svarbiausia stabdyti saulę išorinėje pastato pusėje. Jei įsileidžiame saulę į vidų, kad ir kokie modernūs būtų vėsinimo bei vėdinimo įrenginiai, vidiniai langų uždengimo sprendimai ir kitos apsaugos priemonės, jos nebebus tokios efektyvios“, – patirtimi dalijasi architektas. Saulei pastato išorėje blokuoti taikomos šiuolaikiškos automatizuotos ritininės užuolaidos, žaliuzės, lamelės, modernios langinės, stogeliai, konsoliniai fasado elementai, pergolės ir kt. Dažnai panaudojami kelių stiklų fasadai, patys langai – tamsinti, bet vien stiklas negali atstoti žaliuzių, ritininių užuolaidų ir kitų elementų (nebent jis būtų labai tamsus, tačiau šis sprendimas nėra efektyvus).

atybų

Užs.

„EJOT® Iso-Corner“

„EJOT® DART-set“

Kampiniai profiliai gali būti nupjauti labai tiksliai, sumontavus šiluminės izoliacijos sistemų elementus – palei izoliacinio sluoksnio viršutinį kraštą.

„EJOT® Iso-Bar“ Elementą galima nupjauti konkrečioje tvirtinimo vietoje, taip idealiai pritaikant prie esamų aplinkybių.

Srieginis inkaras „EJOT®“

– kokybė sujungia Kad fasadai tarnautų kuo ilgiau ir ateityje nekeltų rūpesčių – būtų tvarūs, estetiški ir ilgaamžiai, – priklauso ne tik nuo fasadui parinktos apdailos medžiagos, bet ir nuo įvairių tvirtinimo elementų kokybės. Tarkime, montuojant markizes arba konsoles oro kondicionieriams į apšiltintą fasadą, svarbu išvengti šalčio tiltų, taip pat siekti, kad drėgmė per susidariusias jungtis nepatektų į šilumos izoliaciją. Deramai, profesionaliai išsprendus fasado elementų tvirtinimo vietas, t. y. mazgus, pradinė investicija gali atrodyti didesnė, bet ilgalaikėje perspektyvoje, eksploatuojant pastatus, ji su kaupu atsipirks. Todėl pateiksime keletą vokiečių kompanijos EJOT siūlomų sprendimų įvairių paskirčių statinių ypač populiariems tinkuojamiesiems fasadams.

Kampinis profilis „EJOT® Iso-Corner“

yra iš standžiųjų poliuretano Sertifikatas putų pagamintas Z-10.9-643 tvirtinimo kampas, skirtas sudėtinių šiluminės izoliacijos sistemų elementams tvirtinti. Prie jo yra pridedamas kaiščių, naudojamų tvirtinimui prie pagrindo, rinkinys ir varžtai „EJOT Delta PT 100“, skirti pritvirtinimui prie atraminio elemento, taigi, tai puikiai suderinta kampinio profilio tvirtinimo sistema. Profilis skirtas vidutinio sunkumo ir sunkių sudėtinių šiluminės izoliacijos sistemų elementams prie fasado tvirtinti, taip pat turėklams, apsauginėms užtvaroms, sulankstomosioms ir stumdomosioms langinėms bei konsolėms, pavyzdžiui, oro kondicionavimo įrangai prie fasadų tvirtinti. Kampiniai profiliai būna trijų ilgių, tad juos taikyti tampa dar patogiau.

er a

Srieginis inkaras „EJOT®“ skirtas vėlesnių ar nenumatytų lengvų elementų montavimo darbams ant fasadų paviršių atlikti, pavyzdžiui, tai būtų mažos pašto dėžutės, šviestuvai; namo numeriai ir kt. iki 5 kg.

„EJOT® Iso-Bar“

skirtas montuoti papildomiems vidutinio sunkumo elementams – markizėms, konsolėms ant termoizoliacinių fasado sistemų. „EJOT® Iso-Bar“ yra termiškai izoliuotas tvirtinimo elementas, pagamintas iš nerūdijančiojo plieno, su papildomu sandarinimo elementu. Inkaruojamas įpurškiamuoju skiediniu tiek betoninėse, tiek iš pilnavidurių ar skylėtų plytų sumūrytose sienose. Produktas klasifikuojamas kaip turintis nedidelę įtaką šalčio tiltų susidarymui. Montuoti galima ant jau esamų termoizoliacinių jungiamųjų sistemų, montavimas lankstus.

„EJOT® DART-set“

skirtas vidutinio sunkumo elementams montuoti ant fasadų paviršių iš polistireninio putplasčio: mineralinės vatos ir putų polistireno. Smeigių rinkinio tvirtinimo sistemą sudaro plastikinis montavimo įdėklas su sandarinimo poveržle ir fasado inkaru (8 mm skersmens). Kartu su „DART-set“ galima naudoti įprastus, ne didesnius nei 9 mm skersmens srieginius varžtus ar ne didesnius nei 9 mm M10 šerdies storio varžtus su kabinimo galvutėmis, pavyzdžiui, lietvamzdžių laikikliams, ženklams ir skelbimų lentoms, sulankstomųjų užsklandų užrakto mechanizmams, šviestuvams ir kt.

Visi šie produktai sertifikuoti. Taip pat EJOT siūlo įvairius tvirtinimo elementus ir įvairios paskirties statinių ventiliuojamiesiems fasadams. Daugiau informacijos: www.ejot.lt

kiant EJOT® Iso-Corner vaizdo klipas: https://youtu.be/uJo7grLKqyA

Tačiau R. Kaminskas ragina nepamiršti, kad Lietuvoje turime ir šaltąjį sezoną, kai saulės šiluma reikalinga siekiant sumažinti pastatų šildymo sąnaudas. Šilumą reikia išsaugoti, jos neišleisti iš pastato – tuomet prireiks mažiau energijos šildymui. Vėlgi išmaniosios sistemos reaguoja ir šilumą praleidžia tada, kada reikia. „Kai duris atveria koks naujas, kaip skelbiama, moderniausias biurų pastatas, visuomet ieškau tokiam pastatui būtinų elementų, pavyzdžiui, saulės kontrolės sistemų. Tačiau pažvelgus į kai kurių tų modernių pastatų fasadus jų nelabai matyti“, – pasakoja R. Kaminskas. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – verslo centras „Quadrum“: vos žvilgtelėjus puikiai matyti, kokie fasado elementai panaudoti: jie automatiškai reguliuoja saulės skverbimąsi į pastatą.

Tvariųjų fasadų ateitis – kokia ji?

N. Tukaj nuotr.

Ateityje tvariųjų fasadų medžiagoms gaminti dar plačiau bus naudojamos perdirbtų produktų žaliavos. Dar aktyviau bus domimasi želdintų fasadais. Tai siejama su klimato atšilimu: natūraliai išpopuliarės apželdintų fasadų sistemos. Manoma, didesnio dėmesio sulauks ir žalieji stogai. Statant visuomeninės ir komercinės paskirčių objektus Lietuvoje retai naudojama medžiaga – natūralus aukštos kokybės akmuo. Tai ne vietinės kilmės produktas, bet jis tikrai galėtų būti naudojamas Lietuvos architektūroje plačiau, ypač turint omenyje, kad klasikiniai medžiagų formatai didėja, medžiagos tampa lengvesnės ir leidžia architektams laisviau interpretuoti, kurti. Pavyzdžiui, minėtasis akmuo ženkliai suploninamas, pagaminamos didelių gabaritų plokštės. Tikėtina, kad dar intensyviau tvariųjų fasadų apdailai bus naudojama mediena.

Dvisluoksnis fasadas, esant poreikiui, mažina garso ir oro taršą. Taip pat toks ventiliuojamasis fasadas turi teigiamą efektą pastato kevalo terminėms savybėms tiek žiemą, tiek vasarą. / Aleksandras GVILDYS /

18 2020 spalis

Užs.

Higieniškiems ir patogiems įėjimams statybų pramonė pasitelkia durų automatiką Malene PEDERSEN, „GEZE Scandinavia“ rinkodaros vadovė

Paprastesnis patekimas į pastatą visiems žmonėms reiškia didesnį komfortą ir geresnę gyvenimo kokybę. Jei norime, kad į gyvenamuosius ir kitus pastatus žmonės patektų lengvai, projektuojame ir statome taip, kad į juos būtų galima įeiti be apribojimų ir be papildomos pagalbos. Visi „GEZE“ ekspertai, su kuriais esu kalbėjusi, sutinka: automatinės durų sistemos – tai higieniškas sprendimas, padedantis į pastatus įeiti komfortiškai, išvengiant papildomų barjerų ir neliečiant durų.

Kad ir kokio tipo būtų pastatas, jam visada reikalingas vienas dalykas: patogi durų automatika. Dėl pastaruoju metu padidėjusios higienos svarbos itin reikšminga tapo galimybė atidaryti duris jų neliečiant. Biurų pastatuose, viešbučiuose, visuomeniniuose pastatuose ir sveikatos priežiūros įstaigose šis poreikis šiemet ypač išaugo. Vis geriau suprantame, kad turime rūpintis vieni kitais, tad esame tikri, kad noras turėti bekontakčio durų atidarymo galimybę išliks ir ateityje. Vieni kitais rūpinamės ne tik dėl higienos, bet ir dėl to, kad į pastatą galėtų patekti visi žmonės, nepriklausomai nuo tuometinės jų mobilumo būklės. Prieinamumas turi būti užtikrintas kiekvienam.

Bekontaktis durų atidarymas užtikrina prieigos higieną Kaip ir visi kiti pasaulio žmonės, „GEZE“ darbuotojai puikiai suprato, kad higieniškų sprendimų poreikis yra absoliučiai realus – ir šiandienos, ir rytojaus pasaulyje. Savaime suprantama, kad dėl to į „GEZE“ besikreipiantiems klientams visada siūlome kompleksinį sprendimą, kuris

kiekvienam pastatui užtikrintų geriausią įmanomą prieinamumą. „GEZE“ durų automatika aktyvuojama bekontakčiais jutikliais, todėl duris galima atidaryti nieko neliečiant rankomis ir išvengiant galimo ligų sukėlėjų platinimo. Taip prisidedama prie higienos, kurios pageidaujame visi. „GEZE“ gali pasiūlyti įvairių aktyvavimo jutiklių. Vienas jų yra „GC 306“ – puikus funkcionalumo ir švaraus bei aptakaus dizaino pavyzdys.

Produkto kokybė kaip istorijos dalis „GEZE“ jau daug metų yra viena iš kokybiškų statybos produktų tiekimo lyderių. Didžiuojamės itin moderniais produktais, pelnytai sulaukusiais pripažinimo visame pasaulyje. Rinkdamiesi „GEZE“ automatinių durų sprendimus gaunate ne tik prieigą be barjerų, bet ir itin funkcionalias bei elegantiško dizaino duris. Automatinės durys ypač tinka pastatams, į kuriuos eina daug žmonių. Tokios durys jau naudojamos daugelyje šiuolaikiškų pastatų.

„GEZE“ siūlo tiek įvairius durų automatikos produktus, pritaikomus konkrečioms durims, tiek aktyvavimo ir jutiklių komponentus, patenkinsiančius higieniškų ir bekontakčių produktų poreikį ir padėsiančius užtikrinti durų saugumą. Produktai, kuriuos gamina „GEZE“, tinka varstomosioms, stumdomosioms ir sukamosioms durims, todėl atitinka daugumos pastatų poreikius. „GEZE“ pavara „Slimdrive EMD-F“ – neabejotina čempionė daugelyje rinkų, užtikrinanti visada patikimą lauko ar vidaus durų veikimą. „GEZE Powerturn“ siūlo tvirtą ir galingą sprendimą sunkiausioms įėjimo durims. Automatinės durys paprastai įrengiamos arčiau lauko esančiose įėjimo zonose. Vis dėlto „GEZE“ siūlo ir sprendimų vidaus durų automatizacijai, kad patogiau judėti būtų galima ir pastato viduje. „GEZE ECturn“ – tai mažos galios durų automatika, skirta varstomosioms durims. Diskretiškas ir elegantiškas šio įrenginio dizainas sklandžiai prisitaiko prie patalpos. Šis įrenginys veikia patikimai ir tyliai, todėl tai akivaizdžiai puikus pasirinkimas biurams arba klinikoms. W W W. G E Z E . C O M

Užs.

„VESTA Consulting“ vadovas: produktų deklaracijos statybinių medžiagų gamintojams atveria vartus į tarptautines rinkas Vis daugiau dėmesio skiriant pastatų ekologijai ir tvarumui, prie pokyčių turi prisitaikyti ir statybinių medžiagų gamintojai. Statybinių medžiagų gamyba daro neigiamą poveikį aplinkai: fiksuojama didelė taršos emisija, išnaudojama daug gamtos išteklių, energijos. Tad vis dažniau diskutuojama apie aplinkosauginių produktų deklaracijų (angl. Environmental Product Declaration) svarbą.

Produkto poveikio aplinkai deklaracija arba EPD – trečiosios šalies išduotas ir viešajame registre patvirtintas dokumentas, kuriuo siekiama skaidriai pateikti informaciją apie produkto poveikį aplinkai. Šios deklaracijos pasaulyje taikomos labai plačiai – vertinama daugiau nei į 100 skirtingų kategorijų patenkanti produkcija. Tačiau nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuose poveikio aplinkai skaidrus deklaravimas yra ypač svarbus strateginis žingsnis, nes tik turint duomenų apie medžiagų poveikį aplinkai galima jį efektyviai sumažinti.

20 2020 spalis

Deklaracijos kuria produktų pridėtinę vertę, leidžia išlikti konkurencingiems vietinėje ir prasiskverbti į tarptautines rinkas, sustiprinti prekės ženklo įvaizdį, o gamintojams kyla impulsas tobulinti gamybos ciklą, optimizuoti išlaidas ir gauti kitų naudų. Naudodami deklaracijas turinčias medžiagas, nemažai išlošia ir investuotojai: kokybiškos medžiagos sumažina pastato eksploatavimo išlaidas, pastatas įgyja didesnę vertę investuotojams, suteikiamos optimalios gyvenimo ir darbo sąlygos gyventojams ar nuomininkams.

Deklaracijų paklausa mūsų šalyje sparčiai auga Pasak „VESTA Consulting“ vadovo Evaldo Savickio, EPD deklaracija kaip paslauga Lietuvoje yra palyginti nauja: „Pastarąjį pusmetį matome, kaip sparčiai auga jos paklausa, ir įmonių, siekiančių turėti deklaracijas, vis daugėja. Tai lemia tvarumo augimas pačioje nekilnojamojo turto rinkoje – daugėja tvarių pastatų, o deklaracija yra vienas iš reikalavimų

Tarptautiniu mastu pripažintas EPD dokumentas sparčiai ateina į Lietuvos bei Baltijos šalių rinkas. Jau dabar prioritetas teikiamas produktams, kurie turi EPD deklaraciją. / Evaldas SAVICKIS /

norint pasiekti aukštą kokybę ir pelnyti tai liudijančius sertifikatus.“ Statybų sektoriuje pokyčius inicijuoja ir pastatų tvarumo sertifikavimo sistemos, pavyzdžiui, „BREEAM“, „LEED“, „LPTVS“, „WELL“. Lietuvoje sparčiai kylantys nauji biurų pastatai yra sertifikuojami pagal šias sistemas, aplinkosauginės deklaracijos naudojamoms statybinėms ir apdailos medžiagoms yra vienas iš, pavyzdžiui, „BREEAM“ sertifikavimo kriterijų, už kuriuos gaunami tvarumo balai.

Deklaracijos prireiks norintiems įsitvirtinti tarptautinėse rinkose EPD deklaracijų poreikį diktuoja pati rinka. Štai Skandinavijos šalyse daugiau nei 80 proc. naujų pastatų yra taikomi tvarumo standartai, o juose numatyta ir būtinybė panaudoti tvarias medžiagas. Pavyzdžiui, jei gamintojai statybines medžiagas nori eksportuoti į Skandinavijos rinką, jiems šis dokumentas yra kone privalomas. Taigi Lietuvos gamintojai, norintys sėkmingai įsitvirtinti Skandinavijos, Vakarų rinkose, privalo iš anksto galvoti apie kokybę ir patikimumą patvirtinančius dokumentus. Tiesa, lyginant Lietuvos ir Skandinavijos rinkas, mūsų šalyje gamintojų, turinčių šias deklaracijas, kol kas nėra daug: „Šiuo metu galime paminėti kelis statybinių medžiagų gamintojus, pavyzdžiui, „Inhus“, „Peikko“ ar „Webber“. Greitu metu tikimės, kad deklaracijų daugės: šiuo metu aktyviai dirbame su įmonėmis „Jūrės

medis“, „Baltijos polistirenas“, kuriems ruošiame deklaracijas“, – pasakoja E. Savickis.

Kur ieškoti duomenų apie deklaraciją turinčias medžiagas? Kiekvienas patikimas gamintojas pateikia skaidrią informaciją apie savo produktus, taigi pirmiausia pačių gamintojų reikėtų pasiteirauti, ar jų gaminiai šią deklaraciją turi. Tiesa, nemaža dalis gamintojų, norėdami įgyti konkurencinį pranašumą, deklaracijas publikuoja savo interneto svetainėse. Taip pat dauguma šalių (Norvegija, Švedija, Suomija, Vokietija, Italija ir kt.) turi savo platformas su duomenų bazėmis. Tačiau jose nebūtinai rasite visus deklaracijas turinčius produktus – šiose platformose deklaracijų viešinimo paslauga yra mokama, o pagal nuostatus dokumento tokiose duomenų bazėse skelbti neprivaloma.

Produkto deklaravimo procesas: kaip viskas vyksta? Pasak E. Savickio, norint suformuoti poveikio aplinkai deklaraciją, analizuojamas visas produkto gyvavimo ciklas, t. y. produktui reikalingų žaliavų gavimo būdai, transportavimas, gamybos procesas (pavyzdžiui, kiek energijos, kitų išteklių reikia produktui pagaminti). Deklaracijos formavimo procesą galima suskirstyti į kelis etapus.

1. Pirmiausia klientas įmonei pateikia duomenis apie produkto žaliavas, jų pateikimo į gamyklą būdus, energijos sąnaudas produktui pagaminti, transportavimo atstumus iki objekto, produkto priežiūros reikalavimus, galimybes produktą perdirbti ar utilizuoti po gyvavimo ciklo pabaigos. Turėdami visą reikiamą medžiagą, ekspertai duomenis apdoroja ir paruošia pagal standarto reikalavimus. 2. Toliau programiniu įrankiu atliekama produkto gyvavimo ciklo (LCA) analizė nuo žaliavos gavimo iki produkto gyvavimo pabaigos. 3. Išsami analizė ir suformuotas dokumentas perduodami nepriklausomai trečiajai šaliai vertinti ir patvirtinti. 4. Deklaracija pasirinktinai gali būti publikuojama viešai prieinamose platformose arba siunčiama užsakovams. UAB „VESTA Consulting“ – daugiau nei 8 m. patirtį sukaupusi ir visose Baltijos šalyse veiklą vykdanti įmonė, rengianti tvarumo ataskaitas, teikianti konsultacines, pastatų sertifikavimo ir kitas tvaraus verslo vystymo paslaugas. Šiuo metu įmonė yra įgyvendinusi daugiau nei 60 projektų – pastatai sertifikuoti pagal tarptautinius „BREEAM“, „LEED“, „WELL“, „FITWELL“ standartus. Tvarumo standartų įgyvendinimas teikia ilgalaikę naudą ne tik investuotojams, pastatų savininkams ir nuomininkams, bet ir visai statybų rinkai – statybinių medžiagų gamintojams, tiekėjams.

Užs.

Tvarūs sprendimai šiuolaikiniams fasadams

UAB „Moderni izoliacija“ Savanorių pr. 173, Vilnius Tel. +370 633 40 080 El. p. info@izoliacija.com http://izoliacija.com/

22 2020 spalis

Tvarus vartojimas, kurio siekiame, iš esmės reiškia daugiau vertės mažesnėmis sąnaudomis. Ši sąvoka labai aktuali ir statyboms – šiuolaikiniai pastatai projektuojami ir statomi taip, kad suteiktų gyvenantiems juose žmonėms kuo daugiau komforto, sunaudodami tam kuo mažiau energijos, gaunamos iš neatsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Moderni izoliacija“, Lietuvoje atstovaujanti visame pasaulyje žinomiems koncernams „UNILIN“, „BASF“, „DU PONT“, „RENOLIT“ ir kt., siūlo kompleksinius šiltinimo sprendimus visų tipų fasadams. Kruopščiai parinktos aukščiausios kokybės medžiagos sukuria šiltą, nedegų ir visiškai saugų išorinio pastato atitvaro kompleksą. Jo pagrindas – ekologiškos šiltinimo medžiagos, kurių saugumas patvirtintas aukščiausio lygio priešgaisrinės saugos sertifikatais, o storis parinktas taip, kad atitiktų reikiamą šiluminės varžos reikšmę. Koncerno „UNILIN“ gaminamos poliizocianurato (PIR) „Utherm“ ir fenolio putų (PF) „Safe-R“ plokštės nepalaiko liepsnos šaltinio. Jos turi specialias dangas, todėl nebijo nei drėgmės, nei UV spindulių, nesideformuoja, nepraranda savo šiluminių savybių, neišskiria į aplinką jokių kenksmingų medžiagų, o jų termoizoliacinės savybės laikui bėgant išlieka visiškai nepakitusios.

TRISLUOKSNIS MŪRAS

Trisluoksnės mūro sienos – tai tokia atitvaros konstrukcija, kai termoizoliacinė medžiaga patalpinama tarp dviejų mūro sluoksnių. Tokios sienos patikimos ir kokybiškos būna tuo atveju, jei tarp termoizoliacinės medžiagos ir išorės sienos paliekamas oro tarpas, skirtas konstrukcijai vėdinti. Naudojant šias modernias medžiagas, pakanka vos 10 mm tarpo. Tokių sienų išorinis apdailos sluoksnis standartiškai būna vėdinamas iš dviejų pusių – iš lauko ir iš vidaus. Iš jo greičiau pasišalina atmosferos drėgmė – ji išgaruoja per vėdinimui skirtą oro tarpą. Vidurinio sluoksnio vaidmenį atliekant šiltinimo plokštėms „Unilin Utherm Wall LE“ arba „Unilin Safe-R“, šį oro tarpą galima daryti minimalaus storio. Mat jos suformuoja visiškai sandarų, nelaidų drėgmei šilumos izoliacijos apvalkalą, kuris į vėdinamąjį oro tarpą nepraleidžia iš konstrukcijų jokios drėgmės.

KABINAMASIS FASADAS

Šis terminas labai taikliai atspindi esminį požymį, kuriuo naujieji fasadai skiriasi nuo jau klasika tapusių vėdinamųjų. Pastato vėdinimas per lauko atitvarus, tobulėjant šiltinimo technologijoms, nustojo būti privalumu ir tampa trūkumu, kurio reikėtų išvengti. Nors kabinamieji fasadai ir kilę iš vėdinamųjų, įrengiant juos jau nebereikia paisyti vėdinimui paliekamo oro tarpo, mat modernusis šiltinamasis sluoksnis tiesiog nesudrėksta. Kabinamieji fasadai pasižymi tuo, kad pastatą nuo stogo iki pamatų įvelka į vientisą, šiltą, visiškai sandarų, visiškai neutralų kiautą.

TINKUOJAMASIS FASADAS SU KLINKERIO APDAILA Sistema labai panaši į anksčiau aptartą tinkuojamojo fasado sistemą, tik apdailos vaidmenį šiuo atveju atlieka klijuojamosios klinkerio – keramikos produkto, gaunamo iš specialių molio rūšių, – plytelės. Klinkerio gaminiai išdegami aukštesnėje nei 1100 °C temperatūroje. Tokiu būdu jie tampa ypač tvirti ir savo tvirtumą bei spalvą išsaugo per šimtmečius. Tad fasadas, apdailintas šia medžiaga ir apšiltintas „Safe-R“ plokštėmis, išlieka nepakitęs tiek ilgai, kiek stovi pats pastatas.

3 mm magnio oksido sluoksnis

Vienoje „Unilin“ šilumos izoliacijos plokštėje gaunama unikali ir šilumą, ir vėją izoliuojančių savybių dermė.

aerogelio izoliacijos sluoksnis klijai

AEROGELIS – SPRENDIMAS TIESIAI IŠ KOSMOSO Tiems objektams, kur šiltinamajam sluoksniui palikta visai nedaug vietos, taip pat istorinių pastatų renovacijai su nelygiomis sienomis ir kebliais fasadams keliamais paminklosaugos reikalavimais, bendrovė siūlo aukščiausius izoliacijos reikalavimus atitinkančią „SLEN TEX®“ medžiagą, sukurtą izoliuoti nuo stingdančio vakuumo kosmonautams, išeinantiems į atvirą kosmosą su skafandrais. Galima palyginti – projektinis oro šilumos laidumo koeficientas yra 0,025 W/m·K, o štai „SLENTEX®“ gamintojo deklaruojamas šilumos laidumas – net 0,019 W/m·K!

KARKASINĖ STATYBA

Sprendimas tinkamas ir metalinio, ir medinio karkaso statiniams. Siekiant pagerinti akustines atitvaro savybes, tarpai tarp karkaso statramsčių gali būti užpildomi mineraline vata – čia tinka bet kuris gaminys, turintis reikiamas šilumos ir kietumo charakteristikas, – o išoriniame sluoksnyje tvirtinamos arba klijuojamos reikiamo storio fenolio putų (PF) šiltinimo plokštės „Safe-R“. Vėliau ant jų per laikiklių sistemą galima įrengti kabinamąjį fasadą. UAB „Moderni izoliacija“ siūlo ypač aukštus gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančius kabinamojo fasado apdailos sprendimus su populiariausių gamintojų pluoštinio cemento apdailos plokštėmis ir kitomis nedegiomis apdailos medžiagomis.

TINKUOJAMASIS FASADAS

Fenolio putų (PF) šiltinimo plokštės „Safe-R“ prie mūro klijuojamos klijavimo ir armavimo mišiniu arba poliuretaniniais klijais „Insta Stik“. Be to, jos papildomai pritvirtinamos smeigėmis. Pritvirtintas šiltinamasis sluoksnis armuojamas. Armavimo sluoksniui išdžiūvus ir sustingus, jei reikia, paviršiai gruntuojami ir tada jau ateina eilė pasirinkti apdailos tinką. Svarbu viena: siekiant išsaugoti aukštą kokybę, turėtų būti naudojamos ETA sisteminius sertifikatus turinčios mišinių ir tinkų sistemos. Vėliau šis tinkas gali būti dar papildomai gruntuojamas ir dažomas užsakovo pasirinktais atspalviais.

Kad ir koks būtų pastato projektas – naujoji statyba ar istorinė renovacija, privatus namas ar komercinis statinys, plonas nedegus aerogelio kilimėlis gali būti naudojamas visur, kur reikia plonos, bet labai efektyvios sienų izoliacijos. „SLENTEX®“ – sprendimas toms vietoms, kur kitų sistemų galimybės neatlaiko keliamo iššūkio. Dėl savo nedegumo (A2-s1, d0) ši medžiaga idealiai tinka pastatams, kuriems taikomos griežtos priešgaisrinės nuostatos, tarkim, aukštybiniams ar visuomeniniams pastatams. Šiltinant fasadus, jie klijuojami prie pagrindo mineraliniais arba poliuretaniniais klijais. Lanksti medžiaga gerai priglunda prie nelygių fasadų, apšiltindama net giliausius plyšius, kurie anksčiau keldavo nemažų iššūkių meistrams. Yra dar vienas privalumas: naudojant standartinę įrangą, kvarco aerogelio kilimėlius galima lengvai ir greitai perdirbti.

Užs.

Kaip sumažinti šilumos tiltelių įtaką statant namą? Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą. Šiandien jau ne tik statybų profesionalai, bet ir pavieniai nuosavo namo statytojai puikiai žino arba gali greitai išsiaiškinti, kaip ir kokiomis priemonėmis pasiekti norimą rezultatą. Kaip įrengti energiškai efektyvias konstrukcijas, kaip sukonstruoti sandarias konstrukcijų jungtis, kaip organizuoti statybos darbus, norint tinkamai įrengti atskiras sistemas.

Šilumos tiltelių įtaka pastato energiniam naudingumui yra didelė.

Tačiau statant energiškai efektyvų namą yra tam tikros pastato vietos, kuriose užtikrinti norimą sandarumą ir pasiekti pageidaujamą rezultatą yra sudėtinga. Jos kelia papildomų iššūkių ir sukuria papildomų rizikų dėl galimo neigiamo drėgmės poveikio ir šilumos tiltelių įtakos. O jų įtaka pastato energiniam naudingumui yra itin didelė. Pagrindines pastato atitvaras – sienas, stogus, grindis apšiltinti nėra labai sudėtinga, tačiau atskirų konstrukcijų sandūros – stogo jungtys su siena, sienos jungtys su pamatu, langų įstatymo vietos ir kt. išlieka probleminės. Jos yra vadinamos šilumos tilteliais. Skaičiuojant pastato šilumos nuostolius, šie tilteliai visada yra įvertinami. Šiluminių tiltelių vietas ir yra sudėtingiausia įrengti taip, kad tilteliai ir jų poveikis pastatui netaptų Jūsų galvos skausmu ateityje dėl pelėsio, pastato konstrukcijų peršalimo ar temperatūrų netolygumo pastato išorinėse atitvarose.

24 2020 spalis

Sudėtingiausia vieta – sandūros

Putstiklis – unikalus sprendimas

Šiandien šilumos tiltelio įtakos tarp pamato ir ant jo esančių konstrukcijų mažinimas dažniausiai atliekamas „įvyniojant“ pamatą į izoliacinį apvalkalą. Tokiam sprendiniui įprastai naudojami plastikinės izoliacijos tipai, tačiau dažnai pamirštame apie keletą esminių dalykų. • Kai pamatų sija (rostverkas) yra įrengiamas ant polinių pamatų, izoliacijoje yra paliekami tarpai poliams, o tai reiškia, kad šalčiui kelias nėra užkertamas. • Kokybiškai įrengti pamatų sijos (rostverko) apšiltinimą yra gana sudėtinga. Šiam darbui reikia skirti daug laiko. • Plastikiniai izoliacijos tipai yra itin mėgstami įvairių kenkėjų ir graužikų, neretas atvejis, kai jie įsiveisia izoliacijos sluoksnyje ir ilgam suka savo lizdus. Grunte ši tikimybė dar didesnė, o tokių problemų pašalinimas yra sudėtingas.

Lietuvos statybinės izoliacijos rinkoje atsirado naujas gaminys, padedantis išspręsti šilumos tiltelių sandūrose problemą. Tai – putstiklio plokštė-plyta „FOAMGLAS® Perinsul HL“. „FOAMGLAS® Perinsul HL“ yra naudojama izoliacijos sandūrų vientisumui užtikrinti ir šilumos tilteliams sumažinti įvairiose pastato vietose, net ir ten, kur reikalingas itin didelis gniuždomasis stipris: po mūrinėmis ar karkasinėmis sienomis, parapetuose, po durimis ar vitrininiais langais. „FOAMGLAS®“ žaliava yra grynas stiklas. Tai beveik nesenstanti, neorganinė ir perdirbama medžiaga. Pačios medžiagos struktūra susideda iš stiklo karkasėlio ir visiškai uždarų akučių, todėl viename gaminyje kombinuojamos esminės izoliacijos savybės: aukščiausia degumo klasė A1, didelis gniuždymo stipris be deformacijų (iki 2750 kPa prie 0 % deformacijos), visiškas atsparumas vandeniui ir vandens garams (µ = ∞),

Dėl blogai įrengtų sandūrų didėja šilumos nuostoliai ir suvartojama daugiau energijos, konstrukcijos tose vietose peršąla, gali kauptis kondensatas, atsirasti pelėsis.

„Energiškai efektyviems pastatams kertinis dalykas yra ne tik pakankamas izoliacijos storis, bet ir teisingas konstrukcijų sandūrų įrengimas.“

Blokelis „FOAMGLAS Perinsul HL“ ®

Pagaminto iš perdirbto stiklo putstiklio „FOAMGLAS®“ struktūra susideda iš stiklo karkasėlio ir visiškai uždarų akučių.

atsparumas kenkėjams, aukščiausi ekologijos sertifikatai ir geriausi savo klasėje šilumos laidumo rodikliai. Dėl pakankamo gniuždomojo stiprio blokelis „FOAMGLAS® Perinsul HL“ yra įrengiamas kaip pirmoji plytų eilė tiesiai ant pamato ir yra šilumos bei drėgmės barjeras. Yra atlikta daug šiluminio modeliavimo testų su blokeliu „FOAMGLAS® Perinsul HL“ jo efektyvumui nustatyti. Naujausiame Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslininkų atliktame modeliavimo tyrime buvo palygintos šilumos tiltelio vertės 2 mazgams. Pirmasis cokolio mazgas, kai pamatas „įvyniojamas“ į plastikinės izoliacijos apvalkalą: 150 mm storio vertikali šilumos izoliacija yra įrengiama iš išorinės pusės, 100 mm iš vidinės pamatų sijos pusės ir 100 mm horizontali izoliacija po pamatų

Atsparus drėgmei Nedegus (pagrindinė medžiaga) Atsparus didelėms gniuždymo apkrovoms Ilgaamžis Atsparus graužikams

sija (1 brėžinys). Antrasis mazgas, kuriame ant pamatų sijos yra įrengiamas 50 mm storio blokelis „FOAMGLAS® Perinsul HL“ ir tik 150 mm vertikalus išorinis šilumos izoliacijos sluoksnis. Jokio papildomo šiltinimo po pamatu ir iš vidinės pusės nebuvo įrengiama (2 brėžinys). Vertindami palyginamąjį šilumos tiltelį, mokslininkai nustatė, kad mazgas su „FOAM GLAS® Perinsul HL“ buvo net 30 proc. efektyvesnis. Šilumos tiltelio su plastikinės izoliacijos apvalkalu Ψ vertė buvo 0,150 W/(m∙K), o mazgo su putstiklio blokeliu – Ψ = 0,095 W/(m∙K). STR 2.01.02:2016 norminė šilumos tiltelio vertė tarp pastato pamato ir sienų yra Ψ = 0,1 W/(m∙K). Su „FOAMGLAS® Perinsul HL“ šilumos tiltelio vertė yra mažesnė nei norminė, o standartinio cokolio mazgo su šilumos izoliacijos apvalkalu, šilumos tiltelio vertė yra didesnė.

Tai reiškia, kad papildomus šilumos nuostolius reikės kompensuoti kitais efektyvesniais sprendiniais ar gaminiais. Norint įvertinti cokolio mazgo šilumos tiltelio įtaką pastato nuostoliams, buvo atlikti ir bendrieji namo 9 x 12 m (plotas 108 m2) šiluminių nuostolių skaičiavimai. Jie atlikti pirmiau minėtiems cokolio mazgams. Šildymo sezono trukmė – 225 dienos, temperatūros tarp vidaus ir išorės skirtumas – 19,8 oC, visos kitos atitvaros apšiltintos vienodai. Namo, kurio cokolio mazgas yra įrengtas su plastikinės izoliacijos apvalkalu, šilumos nuostoliai per atitvaras yra 2263 kWh. Antruoju variantu su „FOAMGLAS® Perinsul HL“ šilumos nuostoliai 2007 kWh. Skaičiavimai rodo, kad antruoju atveju namo nuostoliai yra 10 proc. mažesni nei pirmuoju. Ir tai tik demonstruoja vieno ilginio šilumos tiltelio įtaką. O juk jų pastate yra daug. Šilumos tiltelių įtaka yra gana reikšminga energiškai efektyviuose pastatuose. „FOAMGLAS® PERINSUL HL“ – tai izoliacinis blokelis, skirtas šilumos tiltelių įtakai mažinti. Dėl savo išskirtinių mechaninių, gaisrinių ir šiluminių savybių „FOAMGLAS® PERINSUL“ yra ilgaamžis ir gyvuoja visą pastato eksploatacijos laikotarpį. „FOAMGLAS® Perinsul HL“ turi Europos techninį įvertinimą (ETA 18/0636), išduotą Europos techninio vertinimo organizacijos (EOTA), kuriame produktas yra apibūdintas, kaip skirtas naudoti mūro konstrukcijoje šilumos tiltelių, kondensato ir pelėsio atsiradimui mažinti. Šis sertifikatas yra CE ženklinimo pagrindas.

Blokelių „FOAMGLAS® PERINSUL HL“ plotis yra toks pats kaip ir plytų mūro. 7

1 brėžinys. Pamatas „įvyniojamas“ į plastikinės izoliacijos apvalkalą. 1 – silikatinių blokelių mūras; 2 – termoizoliacinis sluoksnis; 3 – pamatų sija; 4, 5, 6 – pamatų sijos termoizoliacija; 7 – grindų termoizoliacija; 8 – betono išlyginamasis sluoksnis.

2 brėžinys. Pamatas su „FOAMGLAS® Perinsul HL“. 1 – silikatinių blokelių mūras; 2 – termoizoliacinis sluoksnis; 3 – „Perinsul HL“ blokelis; 4 – pamatų sija; 5 – pamatų sijos termoizoliacija; 6 – grindų termoizoliacija; 7 – betono išlyginamasis sluoksnis.

foruma

forumas

Žalioji renovacija jau žengia į Lietuvą

Vida KUZMICKAITĖ

Europos Komisijos parengtas

Europos žaliasis kursas – šiandien

forumas / 1

viena karščiausių diskusijų

temų visose industrijose. Jame

teigiama, kad Europos Sąjungos

(ES) valstybės narės turėtų pradėti

viešųjų ir privačiųjų pastatų

renovaciją. Ši numatoma žaliosios renovacijos banga neišvengiamai

palies ir Lietuvos viešųjų pastatų, ir daugiabučių modernizavimo sektorių.

Marius NARMONTAS, Aplinkos viceministras

Lietuva savo darbais jau įrodė, kad žaliosios renovacijos kryptis jai yra itin svarbi. Pagal renovacijos mastą esame vieni ES lyderių, nes renovuojame daugiau negu 1 proc. pastatų (ES vidurkis šiuo metu yra 1 proc.). Siekiama, kad valstybės narės renovuotų bent 2 proc. viešųjų pastatų. Tai nėra didelis iššūkis Lietu-

vai, mūsų ambicijos ženkliai didesnės – kalbant tiek apie viešųjų, tiek apie daugiabučių namų renovaciją. ES didžiausią dėmesį skiria būtent viešiesiems pastatams, mes – daugiabučiams, tačiau nepamirštame ir viešųjų pastatų modernizacijos. Siekiame energetinės nepriklausomybės nuo iškastinio kuro ir efektyvaus atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo – visa tai padės artėti link klimatui neutralios ekonomikos. Įgyvendindami žaliąją renovaciją matome keletą iššūkių: darbo jėgos trūkumą ir didelių investicijų poreikį. Vis tik, jeigu valstybė nusistato, kad tai yra jos prioritetas, šie klausimai anksčiau ar vėliau yra išsprendžiami.

26 2020 spalis

Iš tiesų turime ne vieną gerąjį pavyzdį, bet reikia dar didesnio masto proveržio, kad kiekviename rajone atsirastų daugiabučių renovacijos pavyzdžių ir gyventojai geriau suvoktų renovacijos svarbą ir poreikį.

Tęsinys 28 p.

Kitokia natĹŤralumo forma

www.infantas.lt

Taip pat reikalingas dar didesnis gyventojų ir institucijų įsitraukimas į daugiabučių renovacijos procesą. Jau kelerius metus kalbame apie tai, kad naudinga ir verta renovuoti, nes tokiu būdu taupoma energija, užtikrinamas geresnis mikroklimatas, patrauklesnis pastato estetinis vaizdas ir vykdoma kvartalinė renovacija. Kvartalinė renovacija jau vyksta ne viename Lietuvos mieste, per ją ne tik atnaujinamas daugiabutis pastatas, bet ir sutvarkoma aplinka: pertvarkomos viešosios, poilsio erdvės, vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštynai, atliekų surinkimo vietos.

Atsinaujinančių energijos išteklių diegimas Kai Vyriausybė nusprendė, kad pastatuose reikėtų naudoti daugiau atsinaujinančių energijos išteklių, rinka ir patys gyventojai ne visais atvejais buvo pasiruošę. Ilgainiui atsinaujinančių išteklių vartojimo skaičiai šalyje ėmė augti, alternatyvūs energijos šaltiniai diegiami ir daugiabučiuose namuose. Lietuvoje mes vis dar turime daugiabučių, kurie yra šildomi naudojant iškastinį kurą. Vienas mūsų tikslų – kad karšto vandens ir šilumos gamybai būtų naudojami tik atsinaujinantys ištekliai. Jau turime gerųjų pavyzdžių, bet trūksta didesnio proveržio.

Integruojant atsinaujinančius išteklius daugiabučiuose namuose svarbūs tokie techniniai klausimai: kaip saulės jėgainės bus pritvirtintos, kaip ilgai jos tarnaus, kur bus nukreipiama sutaupyta energija ir kt. Mes planuojame organizuoti kursus investicinių planų rengėjams, kad jie turėtų visas kompetencijas ir gebėtų plačiau paaiškinti gyventojams apie galimybes ir poreikį rinktis atsinaujinančius išteklius. Taip pat turėsime ekspertų konsultacijų tinklą, kuriame gyventojai bus edukuojami, kaip visi projektai įgyvendinami.

forumas / 2

Arnoldas PRANCKEVIČIUS, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas ES žaliosios renovacijos banga yra Europos žaliojo kurso sudėtinė dalis. Žaliasis kursas apima labai daug sričių – nuo žemės ūkio iki energetikos, nuo transporto iki aplinkosaugos ir daugelį kitų. Tik kompleksiškai žvelgdami į ekonomiką ir vartojimo kultūrą, galime pasiekti ES tikslą 2050 m. tapti pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu. ES žaliąjį kursą mato ne tik kaip aplinkosaugos politikos kryptį, bet ir kaip naująjį ekonomikos modelį, iš esmės keičiantį ekonomikos principus ir kuriantį naują ekonomikos augimo strategiją. Kalbėdami apie pastatų renovaciją, matome, kad ES pastatai yra patys didžiausi energijos vartotojai Europoje, kurie suvartoja net 40 proc. visos energijos ir išskiria trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2). Be to, statistika rodo, kad net 75 proc. visame žemyne esančių pastatų nėra energiškai efektyvūs. O juk apie 80 proc. tų pačių pastatų vis dar bus eksploatuojami ir 2050 metais. Būtent todėl Europos Komisija siūlo pereiti prie tvarių pastatų,

28 2020 spalis

diegti tvarias technologijas ir aktyviai spręsti energinio neefektyvumo problemas. Prognozuojama, kad vykstant žaliajai renovacijai statybų sektoriuje bus kuriamos naujos darbo vietos, augs ekonominiai rodikliai, o tai ypač aktualu COVID-19 pandemijos kontekste.

Lietuvai – iššūkis ir galimybė Į šalį ateinanti žaliosios renovacijos banga yra ir didžiulis iššūkis, ir puiki galimybė. Lietuvoje nekilnojamojo turto skaičius vienam žmogui – dienas didžiausių visoje ES. Be to, turime nemažai pastatų iš istorinių laikotarpių, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos, kuri ne itin investavo į pastatų kokybę, jų tvarumą, energinį naudingumą. Šių pastatų renovacija jau yra pradėta, atliktas nemažas darbas, sukauptas įdirbis, todėl reikia tinkamai panaudoti ES investicijas ir tęsti renovacijos procesą. Šiandien Lietuva ypač pažangi atsinaujinančios energijos kontekste, netgi yra viršijusi savo įsipareigojimus. Vis tik bendras išmetamo CO2 kiekis kelia daug iššūkių. Juos spręsti galima tik žvelgiant kompleksiškai ir dirbant su visomis ūkio ir pramonės sritimis bei ypatingą dėmesį skiriant inovacijoms ir technologijoms.

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2) kiekio mažinimas turėtų vykti kompleksiškai visose srityse – transporto, pramonės, statybų ir kituose sektoriuose.

forumas / 3

Valius SERBENTA, Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Šiuo metu atsižvelgiant į ilgalaikį ES tikslą, kad didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t. y. beveik nevartojančius energijos pastatus, Lietuvoje ruošiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kurioje bus numatytos būsto sektoriaus ir negyvenamosios paskirties pastatų energinio naudingumo didinimo pagrindinės kryptys.

Europos žaliasis kursas skatina energinio naudingumo priemonių įgyvendinimą ir tiek daugiabučių, tiek individualių ir kitos paskirties pastatų renovacijos tempo augimą. Tai yra naudinga Lietuvos ir ES mastu. Tam, kad būtų pasiekti ES keliami tikslai, renovacijos tempas, be abejo, turėtų didėti. Šis procesas pareikalaus daugiau administracinių, finansinių išteklių, taip pat ir didesnių statybos sektoriaus pajėgumų. Lietuvoje jau turime padarytą nemažą įdirbį su daugiabučių pastatų renovacija, dabar prie šio proceso turėtų prisijungti ir kitos paskirties pastatų atnaujinimas. Tačiau kartu su augančiais tikslais bus tobulinami finansiniai ir organizaciniai instrumentai, tai leidžia manyti, kad, nepaisydami nemažų iššūkių, sklandžiai judėsime link Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

Skelbiami kvietimai renovuoti Būsto energijos taupymo agentūra administruoja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Šiuo metu turime net 4 paskelbtus kvietimus teikti paraiškas: kvietimas renovuoti daugiabučius namus; kvietimas rinktis mažąją renovaciją;

kvietimas diegti atsinaujinančius energijos šaltinius daugiabučiuose; kvietimas teikti paraiškas privačių juridinių asmenų visuomeninės ir gamybinės paskirties pastatų renovacijai. Tęsiame daugiabučių namų renovaciją, skirdami daugiau dėmesio atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo bei kvartalinės renovacijos, t. y. kompleksinių renovacijos priemonių įgyvendinimo skatinimui. Ilgalaikės renovacijos strategijos rengėjai, išnagrinėję esamą pastatų ūkio padėtį, pateikė pasiūlymus, kaip turėtų vykti energiškai neefektyvių pastatų renovacija, ne tik daugiabučių, bet ir individualių, taip pat kitos paskirties pastatų. Be abejo, visi šie procesai turėtų būti integruoti tarpusavyje ir su energetikos sektoriaus atnaujinimu, ką jau dabar daro savivaldybės, pasitvirtinusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Ateityje ši tendencija turėtų tęstis, kuriant naujus organizacinius ir finansinius instrumentus, kurie palengvintų kompleksinių renovacijos priemonių įgyvendinimą.

forumas / 4

Remigijus SIMANAVIČIUS, UAB „EEP plius“ direktorius Lietuvoje Europos žaliasis kursas statybų sektoriuje labiausiai aptariamas ir suprantamas per pastatų modernizavimo prizmę. Daug kalbama apie daugiabučių pastatų modernizavimo problemas. Natūralu, nes pas mus yra didelis sovietinių pastatų paveldas, todėl dedamos pastangos jų renovacijai, tačiau, manau, kad proveržis vis dar nėra įvykęs. Jeigu daugiabučių modernizavimo procesas ir toliau vyks tokiu tempu, užtruks dar daug dešimtmečių.

30 2020 spalis

Atkreipčiau dėmesį į tai, kad žalioji renovacija neturėtų būti suprantama vien tik kaip energijos taupymas, tai daug platesnis procesas, siejamas su kitais pastato gyvavimo ciklais, bendra infrastruktūra. Visas modernizavimo procesas idealiu atveju turėtų vykti planingai, ypač viešajame sektoriuje, atsižvelgiant į pastato funkcijų pasikeitimus ateityje, darbo sąlygų, gyventojų skaičiaus pokyčius. Deja, tam tikrose savivaldybėse pastatai modernizuojami, pastatą vien tik apvelkant šiltesniu fasadu, apšiltinant, tačiau neišsprendžiant esminės problemos – ne visuomet orientuojamasi į bendrą infrastruktūrą. Trūksta gerųjų pavyzdžių, rodančių, kodėl verta eiti žaliosios renovacijos keliu, galime šviesti visuomenę, tačiau dažniausiai procesai pajuda tik tuomet, kai atsiranda daug gerųjų praktikų. Kitas svarbus aspektas – nuo kitų metų sausio 1-osios keičiasi naujai statomiems pastatams energinio naudingumo klasės reikalavimai

(pereinama prie A++ klasės), reikėtų įvertinti, ar pastatų modernizacijos nuostatos tikrai yra optimalios. Ar nereikės tų pačių pastatų, kuriuos dabar planuojame renovuoti, vėl modernizuoti po dešimties metų? Pavyzdžiui, ne visuose viešuosiuose pastatuose, mokyklose buvo tinkamai išspręsta vėdinimo problema. Dar prieš dešimtmetį apšiltinant mokyklas kėlėme klausimą dėl vėdinimo kokybės – apšiltinus ir pakeitus langus dažniausiai pastatai tampa sandarūs, mažėja deguonies koncentracija, atsiranda terpė daugintis virusams. Vėdinimo problemą šiuolaikiniuose pastatuose galima spręsti įrengiant ne tik rekuperatorius, bet ir natūralų vėdinimą. Svarbiausia, kad nekilnojamojo turto vystytojai ir kiti rinkos dalyviai nepamirštų – jeigu energijos taupymas kuria naujas problemas (tarkim, netinkamo vėdinimo), tai irgi nėra tvaru.

forumas / 5

Miestų kvartalų kompleksinė renovacija atvertų galimybių efektyviai integruoti tvarius žaliosios energetikos sprendinius ir inovatyvias technologijos.

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Europa išsikėlė ambicingą tikslą – tapti klimatui neutraliu regionu iki 2050 m., todėl bent 30 proc. ES lėšų 2021–2027 m. bus skiriama kovai su klimato kaita. Šiandien pastatai yra vieni didžiausių energijos vartotojų, darančių itin didelį poveikį aplinkai. Jie sunaudoja 40 proc. visos energijos ir 25 proc. vandens, išskiria net apie 40 proc. CO2. Pasak Jungtinių Tautų Organizacijos, 2030 m. naujų namų reikės maždaug trims milijardams arba 40 proc. Žemės gyventojų. Tai reiškia, kad transformacijos būtinybė – neišvengiama. Šiais metais paskelbtame Europos žaliajame kurse itin didelis dėmesys skiriamas pastatų modernizacijai ir jos skatinimui, nes tai vienas efektyviausių būdų kovoti su klimato kaita. Europos Komisija pripažino, kad dabar renovacija vykdoma per lėtai ir neefektyviai, todėl ėmėsi ryžtingų veiksmų – pritarė naujai strategijai „Renovacijos banga“, kuria remiantis per ateinantį dešimtmetį bus siekiama bent dvigubai padidinti renovacijos mastą. Pavyzdžiui, Lietuvoje didžioji dalis pastatų yra seni, statyti dar iki 1993 metų. Per metus, esant didžiausiam ekonomikos augimui, Lietuvoje būdavo papildomai pastatoma tik 1–2 proc. naujų pastatų. Visi kiti reikalauja modernizavimo. Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 34 000 daugiabučių namų yra energiškai neefektyvūs ir turėtų būti renovuojami. Pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų modernizavimo programą, numatyta iki šių metų pabaigos modernizuoti 4000 daugiabučių namų, tačiau akivaizdu, kad to įgyvendinti nepavyks, nes nuo 2005 m. iki dabar buvo atnaujinta tik apie 3500 daugiabučių. Pastarųjų metų skaičiai itin nedžiuginantys: 2016 m. buvo baigti tik 786 renovacijos

32 2020 spalis

projektai, 2017 m. – 403, 2018 m. – 224, 2019 m. – 269, o šiemet modernizuota tik 118 daugiabučių. Tai reiškia, kad dabartiniu tempu visi daugiabučiai Lietuvoje būtų modernizuoti tik po 100 metų. Planai ir lūkesčiai neatitinka realaus renovacijos įgyvendinimo greičio. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis jau renovuotų daugiabučių savininkų yra nepatenkinti dėl prastos renovacijos kokybės, o statybos rangovai jaučia nepasitenkinimą dėl renovacijos projektuose taikomo mažiausios kainos kriterijaus, kuris ne tik nesuteikia galimybių uždirbti pelno, bet ir priverčia patirti nuostolių. Šis abipusis nepasitenkinimas vis labiau auga, o tai lemia stagnaciją Lietuvos renovacijos procese. Būtina šalinti priežastis, kurios diskredituoja patį daugiabučių modernizacijos procesą. Nauja strategija ir naujas daugiabučių namų modernizavimo modelis paskatintų proveržį. Miestų kvartalų kompleksinė renovacija atvertų galimybių efektyviai integruoti tvarius žaliosios energetikos sprendinius ir inovatyvias technologijos. Užsibrėžtų tikslų nepasieksime be skaitmeninių technologijų ir duomenų kaupimo. Norėdami efektyviai įgyvendinti žaliąją renovaciją, privalome investuoti į statinio informacinio modeliavimo (BIM) taikymą Lietuvos statybos sektoriuje, į struktūruotų skaitmeninių duomenų apie statinių gyvavimo ciklą surinkimą ir apdorojimą. BIM taikymas statybose valstybiniu lygiu gali padėti įgyvendinti ES tikslus ir pereiti prie žiedinės ekonomikos. Įvairiose vertės grandinės dalyse sparčiai diegiamas BIM kaip strateginė priemonė, siekiant mažinti sąnaudas, didinti našumą ir veiklos efektyvumą, gerinti infrastruktūros kokybę ir aplinkosauginį veiksmingumą.

ES nemato galimybių pasiekti užbrėžtus rodiklius, jei statybose nebus visuotinai taikomas BIM, kuris taps pasauliniu viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinimo standartu. Perėjimas prie žaliosios ekonomikos yra sisteminis pokytis, kuriam lemiamą įtaką turi politinė valia ir valstybės vaidmuo, siekiant skaitmenizuotis ir diegti inovacijas. Norint mažinti klimato kaitos įtaką, reikalinga ne tik verslo iniciatyva, bet ir savivaldybių bei valstybinių institucijų lyderystė. Šiandien būtina ne tik investuoti į infrastruktūros projektus, bet ir į technologinį statybos pramonės perginklavimą. Inovacijų diegimo poreikis sukelia nemažai iššūkių verslui. Statistikos duomenimis, 38 proc. statybos įmonių trūksta specialistų, išmanančių naujas technologijas, 38 proc. bendrovių riboja biudžetas, o 34 proc. tiesiog susiduria su darbuotojų abejingumu. Atkreiptinas dėmesys, kad valdžios ryžtingumo pasigenda 30 proc. statybos įmonių, o 29 proc. pažymi, kad joms apskritai trūksta žinių apie prieinamas technologijas. Šie rezultatai rodo, kad turime sąlyginai žemą kompiuterinio raštingumo lygį statybų darbo rinkoje, tačiau šiame sektoriuje dirbantiems specialistams jau neišvengiamai kyla poreikis išmanyti informacines technologijas ir pasižymėti skaitmeniniais įgūdžiais. Pasauliui skaitmenizuojantis ir sparčiai vystantis informacinėms technologijoms, mūsų valstybei būtina į tai reaguoti. Šiandien reikalingos kryptingos investicijos į ilgalaikę pridėtinę vertę kuriančius projektus, kurie būtų orientuoti į verslo konkurencingumo didinimą ir skaitmeninį perginklavimą, suteiktų galimybę įsigyti naujų technologijų ir įrenginių, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti darbo našumą bei veiklos efektyvumą. Tai – investicijos į ateitį.

moduliniai sprendimai jĹŤsĹł verslui www.rmodul.lt 33

Užs.

Kvartalinė renovacija Utenoje: naujai atgimusios erdvės ir augantis bendruomeniškumas Užklydę į naujai renovuotus daugiabučių namų kvartalus Utenoje, miesto svečiai pasijaučia kaip pažangiose užsienio šalyse. Žmonės čia ilsisi, bendrauja, vaikai žaidžia saugiose, sertifikuotose žaidimų aikštelėse, o išpuoselėta aplinka suvienija bendruomenę. Daugiabučių namų gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, jaučiasi atsakingi už tvarką: net ir menkiausias suoliuko įbrėžimas nelieka nepastebėtas.

Utena – vienas pirmųjų šalyje miestų, prieš kelerius metus patekusių į bandomąjį kvartalinės daugiabučių renovacijos projektą. Renovacijos metu modernizuojami ne tik prieš pusę amžiaus statyti daugiabučiai, bet ir suformuojamos naujos žaliosios zonos, automobilių stovėjimo aikštelės, įrengiamas modernus apšvietimas, įkuriami sporto aikštynai, vaikų žaidimų aikštelės, rekonstruojami kvartalo teritorijose esantys visuomeninės paskirties objektai ir kt. Utenos rajono savivaldybė Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programoje dalyvauja nuo 2016 metų. Programos iniciatorės – Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir Vokietijos federalinė aplinkos ministerija.

Patirties sėmėsi Vokietijoje Kelis kartus Utenos r. savivaldybės atstovai vyko į Vokietiją, paskui susitiko Lietuvoje – Utenoje, Šiauliuose, Birštone.

34 2020 spalis

Utenos r. savivaldybės Teritorijų planavimo

Taigi pirmiausia po mokymų su Vokietijos

ir statybos skyriaus vedėjas Nerijus Malinauskas pasakojo, kad per viešnagę Vokietijoje trijų savivaldybių atstovai gavo daug vertingų žinių, kaip analizuoti situaciją, pagal kokius kriterijus atrinkti renovuotinus ir energiškai neefektyviausius kvartalus, kokius teritorijų planavimo dokumentus ir kitą techninę dokumentaciją parengti. Vokietijos federalinės aplinkos ministerijos specialistai teiravosi, kiek tipinis daugiabutis mūsų šalyje turi savininkų. Pavyzdžiui, Vokietijoje įprastai daugiabutis priklauso vienam ar keliems savininkams – valstybei, savivaldybei ar investuotojams, nuomojantiems būstus privatiems asmenims. Sužinoję, kad Lietuvoje daugiabučiai turi 20–40 savininkų (atsižvelgiant nuo

kolegomis, specialistais, Utenos savivaldybės ir butų ūkio atstovai parengė kvartalų energinio efektyvumo didinimo 2018–2024 m. programą, išskyrė kelis prioritetinius kvartalus.

butų skaičiaus), vokiečiai stebėjosi, kaip, ruošiantis modernizacijai, pavyksta suderinti kelių dešimčių ar net kelių šimtų (jei rengiamasi kvartalinei renovacijai) žmonių norus, kaip pavyksta gauti sutikimus.

Miestas, kuriame šildymo sąnaudos – vienos mažiausių Šiuo metu Utenoje šilumos kaina – viena mažiausių Lietuvoje. Dar iki pradedant kvartalinę renovaciją šiame mieste, gavus lėšų iš ES fondų, buvo tobulinama ir inžinerinė infrastruktūra, renovuoti šilumos tinklai, pakeistos visos šilumos trasos. Šilumos tinklai dirbo gana efektyviai, gyventojai nepatyrė didelių šilumos nuostolių, todėl buvo apskaičiuota, kad daugiabučių namų renovacija atsipirktų vidutiniškai per 20 m., o kai kurių namų – ir viršytų 20 m. atsiperkamumo terminus. Taigi dalį gyventojų buvo gana sudėtinga įtikinti dėl renovacijos būtinybės. Kai kuriuos uteniškius

ryžtis pokyčiams paskatino viešųjų erdvių greta daugiabučių modernizacija. Tačiau, kaip teigė Utenos butų ūkio atstovai, daugiabučių renovacija džiaugiasi ir gyventojai, renovaciją vertinę skeptiškai: atnaujinus pastatus, sutaupoma daugiau nei 60 proc. kaštų. Butuose temperatūra net ir labai šaltomis dienomis nenukrinta žemiau 20 °C, tvyro maloni atmosfera. Galima palyginti: anksčiau nesandariuose butuose papūtus stipresniam vėjui temperatūra nukrisdavo iki 15 °C.

Kvartalinė renovacija: kaip paskatinti bendruomenę? Nemažai gyventojų nerimauja dėl paskolų, kurias tenka imti renovacijai. Tačiau šalies bankai sudaro labai palankias galimybes pasiskolinti, o, kaip pasakoja Utenos butų ūkio atstovai, nemažai gyventojų už renovaciją visiškai atsiskaito per kelerius metus, nors paskolas reikia išmokėti tik per 20 metų. Utenos r. savivaldybės atstovai daug dirba edukuodami gyventojus dėl renovacijos kaštų. Dedamos visos pastangos, kad mieste būtų renovuojama kuo daugiau ne pavienių namų, o namų grupių (kvartalų). „Skatinome žmones kalbinti kaimynus, kad jie susiburtų į didesnę bendruomenę. Kai kurie namai prisijungė, kai kurie kategoriškai atsisakė, bet mes, norėdami paskatinti gyventojus, ėmėme lėšas iš biudžeto ir tvarkėme infrastruktūrą. Teigiamu pavyzdžiu įkvėpėme nemažai uteniškių“, – pasakoja N. Malinauskas. Atnaujinus numatytus daugiabučius, savivaldybė įsipareigojo kompleksiškai sutvarkyti juos supančią teritoriją: išasfaltuoti automobilių stovėjimo aikšteles, atnaujinti, paplatinti šaligatvius,

įrengti žaliąsias zonas, pertvarkyti vidinius kiemelius, įrengti vaikų žaidimų aikšteles ir kt.

Dar viena iš savivaldybės paskatų gyventojams – parengti techniniai projektai Prieš pradedant daugiabučių renovaciją, buvo parengti daugiabučių namų kvartalų teritorijų specialieji planai, paskui – kvartalų infrastruktūros sutvarkymo techniniai projektai. Šiuo metu Utenos r. savivaldybė yra parengusi kvartalų infrastruktūros sutvarkymo techninius projektus beveik visiems miesto kvartalams. Techninių projektų nauda, pasak N. Malinausko, – akivaizdi: jei žmonės imsis iniciatyvų surinkti lėšas ir tvarkyti teritoriją savivaldybei prisidedant, nekils didesnių biurokratinių kliūčių, renovacijos darbus bus galima pradėti bent keliais mėnesiais anksčiau: maždaug tiek laiko trunka parengti techninį projektą. Beje, kitose savivaldybėse techninių projektų rengimo paslauga yra mokama ir gula ant gyventojų pečių.

Du bandomieji kvartalai Pirmasis, išvydęs dienos šviesą, yra Utenos Dauniškio kvartalo renovacijos projektas. Darbai šiame kvartale pradėti 2016 m. vasaros pabaigoje. Šiuo metu dalis kvartalo visiškai atnaujinta: Dauniškis primena jaukius Švedijos daugiabučių kvartalėlius. Baigus Dauniškio kvartalo darbus, pradėta ir vienos Aukštakalnio kvartalo dalies renovacija. Anot, N. Malinausko, pagal energijos suvartojimą tai buvo pats neefektyviausias Utenos miesto kvartalas, beje, ir bandomasis.

Renovuotas namas ir sutvarkyta aplinka Aukštakalnio mikrorajone.

Pirmiausia renovuota Aukštakalnio kelių namų grupė, jungianti vientisą teritoriją. Renovavus pastatus, nuspręsta nuosekliai tvarkyti šioje teritorijoje suprojektuotą infrastruktūrą: sutvarkyti pėsčiųjų takus, automobilių stovėjimo aikšteles, atnaujinti želdynus, žaliąsias erdves, apšvietimo tinklus, įrengti vaikų žaidimų aikšteles. Pasak savivaldybės atstovų, tokia kvartalinės renovacijos eiga – pati nuosekliausia. Per dvejus metus į dalies Aukštakalnio kvartalo renovaciją investuota per 800 tūkst. eurų savivaldybės lėšų.

Renovuotas ir kvartale esantis vaikų darželis Savivaldybė savo lėšomis renovuoja ir Aukštakalnio kvartalo teritorijoje esantį lopšelį-darželį „Pasaka“. Pastatas buvo įtrauktas į viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą. „Pasakos“ investicijų projektą vertino BETA. Lopšelio-darželio renovaciją planuojama užbaigti 2021 m. III ketvirtį. Renovacijos metu šiltinamos sienos, pamatai, keičiami langai, šildymo sistema, pirmame pastato aukšte įrengiamas grindinis šildymas, visame pastate – rekuperacinė šildymo sistema, renovuojami inžineriniai tinklai, keičiamas apšvietimas ir kt. Utenos r. savivaldybė lopšelio-darželio renovacijai skyrė per 1 mln. eurų. Pagal optimistinį scenarijų Aukštakalnio kvartalo renovaciją planuojama užbaigti 2023– 2024 metais. Tai būtų visiškai baigtas bandomasis savivaldybės kvartalinės renovacijos projektas. Skaičiuojama, kad viso miesto daugiabučių infrastruktūrai sutvarkyti reikėtų apie 17–20 mln. eurų.

Tvarkingos namo prieigos Dauniškio mikrorajone.

Tomo Marcinkevičiaus nuotr.

Užs.

Nauji laisvalaikio traukos centrai Tauragėje Tauragės savivaldybė imasi reikšmingų pokyčių plėsdama regiono gyventojų laisvalaikiui svarbią infrastruktūrą. Miesto užmojis sukurti erdves, kuriose gyventojai galės pramogauti, leisti laisvalaikį, sveikatintis ar organizuoti kultūros renginius. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus ir gerinti situaciją ne tik Tauragės mieste, bet ir visoje apskrityje, aktyviai kuriami nauji traukos centrai: duris atvėrė pirmasis baseinas su pirčių erdve, šalia bendruomenių namų jau projektuojamas dviejų salių kino teatras, o vienas ambicingiausių tikslų – moderni daugiafunkcė arena.

Baseinas duris atvėrė jau šių metų rugsėjo 4-ąją ir siūlo ne tik pramogas suaugusiesiems, senjorams, šeimoms su vaikais, bet ir įvairius plaukimo bei sveikatinimo užsiėmimus Tauragės rajono gyventojams. Naujajame pastate lankytojams siūloma didelė vandens pramogų zona, kurioje – du 25 m ilgio plaukimo takeliai, 30 vietų sūkurinė vonia, 7 m aukščio nusileidimo takelis ir arka, leisianti pasimėgauti krintančio vandens užuolaida ir 3D vaizdais. Specialiai mažiesiems lankytojams įrengtas negilus vaikų baseinėlis. Pirčių erdvėje svečiams įrengtos trys – suomiška, rusiška ir garinė – pirtys. Žmonių patogumui įkurta jauki laukiamojo zona ir persirengimo kambariai. Iš viso vienu metu baseine galės pramogauti apie 100 žmonių. „Tauragiškiai visuomet norėjo turėti baseiną savo mieste, kad nereikėtų važiuoti į esančius Šilalėje, Klaipėdoje ar Kaune. Šiais laikais ypač ryškėja žmonių noras visas paslaugas

36 2020 spalis

gauti kuo arčiau namų. Tikiuosi, kad atidarydami kompleksą žengėme dar vieną žingsnį, jog gyventi Tauragėje būtų dar patogiau ir turiningiau“, – teigia savivaldybės meras Dovydas Kaminskas. Tačiau šiuo žingsniu savivaldybė neapsiriboja ir imasi daugiau ambicingų planų siekdama dar labiau gerinti situaciją apskrityje. Planuojama, kad Tauragėje iškils daugiafunkcė arena, savo inžineriniais sprendimais pritaikyta sporto ir kultūros veikloms. Šiandien arenos reikalingos ne tik didmiesčiuose. Regionų gyventojams taip pat trūksta patogios, modernios infrastruktūros tiek sportui, tiek visuomenės kultūriniam gyvenimui plėsti. „Siekiame, kad vaikai turėtų šiuolaikiškas neformaliojo ugdymo sąlygas, o gyventojai laisvalaikį Tauragėje leistų turiningai ir aktyviai. Tai – vieni esminių gyventojų poreikių, galinčių nulemti, ar žmogus norės gyventi mūsų krašte“, – sako Tauragės savivaldybės meras D. Kaminskas.

Šiuo metu Tauragės apskrityje, kaip ir dalyje kitų šalies regionų, iki šiol nėra patalpų, kurios būtų tinkamos didesniems sporto, kultūros renginiams ar tiesiog kasdieniams sporto užsiėmimams organizuoti. Esamos patalpos nepatogios ir pasenusios, todėl dalis užsiėmimų turi vykti šiuolaikinių treniravimosi sąlygų neatitinkančiose vietose. Tam pritaria ne vienas regione dirbantis treneris. „Imtynininkams atėjo laikas išeiti iš rūsių. Nors patalpos yra gerinamos, sąlygos vis tiek nėra tokios, kokios turėtų būti. Viduryje patalpų vis dar stovi kolonos. Tai – lyg žaisti futbolą aikštėje, kurios viduryje auga didžiulis medis“, – teigia imtynių treneris ir kūno kultūros mokytojas Jonas Sabutis. Pasak Gintaro Cemnalianskio, karatė klubo įkūrėjo ir trenerio, tinkamų, patogių sąlygų užtikrinimas taptų didesne motyvacija moksleiviams įsitraukti į aktyvų sportą. „Šiandien jau nebe tie laikai, kai buvo galima

sporto šaka. Tai bus centras, galintis prisitaikyti prie skirtingų sporto šakų poreikių mažiausiomis laiko sąnaudomis“, – pasakoja įmonės projektų vadovas Tomas Kazlauskas. Kita ypač svarbi naujojo pastato funkcija – kultūros renginių erdvė. Jos tikslas – padėti didinti kultūros plėtrą ir prieinamumą regione ir taip skatinti Tauragės miesto ir apskrities patrauklumą tiek miesto gyventojams, tiek svečiams. „Šiuo metu apskrityje nėra nė vieno centro, kuriame tilptų daugiau nei 500 žmonių, tad didesni koncertai ar pasirodymai dėl infrastruktūros trūkumo nėra organizuojami“, – sako meras D. Kaminskas. Naujojoje daugiafunkcėje arenoje planuojama įrengti 1500 sėdimų vietų, o per didesnius renginius sutilpti galėtų apie 2500 žmonių. Pasak projektų vadovo T. Kazlausko, būtent dėl būsimų didelių kultūrinių reginių šiuo metu atsakingai dirbama su šios arenos akustinėmis savybėmis, kurios ypač svarbios tokiems statiniams, tačiau neretai pamirštamos.

Kruopščiai apgalvojami ne tik projekto architektūriniai, funkciniai sprendimai, bet ir arenos vieta, Bernotiškės g. 11, taip pat pasirinkta neatsitiktinai – tai labai patogi, pačiame mieste esanti lokacija, kurios aplinkinėse ugdymo įstaigose mokosi daugiau nei 50 proc. rajono mokinių. Tad šis projektas smarkiai prisidės prie mokinių ugdymo ir, tikėtina, taps puikiu pavyzdžiu, kaip galima suartinti mokslą, sportą ir kultūrą. „Daugiafunkcė arena prisidėtų ne tik prie Tauragės miesto ar rajono, bet ir prie visos Tauragės apskrities plėtros. Lietuvos regionų politikos baltojoje knygoje Tauragė nurodyta kaip potencialus regiono augimo centras, todėl sporto ir kultūros kompleksas yra viena esminių miesto, rajono ir regiono plėtros detalių“, – papildo D. Kaminskas. Pasirašius sutartį, bendrovė „Synergy Soliutions“ jau vykdo projektavimo darbus. Planuojama, kad beveik 7947 m2 arenos statybų suma sieks 9 mln. eurų. Tauragės rajono savivaldybė prie projekto įgyvendinimo prisidės 35 proc. lėšų.

paspardyti kamuolį ir pabėgioti lauke. Gyvenimas keičiasi, tad turi keistis pasiūlymai ir sąlygos. Vaikus prisikviesti į užsiėmimus jau reikia kitaip, nes patys jie linkę rinktis vieną veiklą – žvilgsnį į savo telefoną“, – sako G. Cemnalianskis. Daugiafunkcės arenos projektas atvers daugybę galimybių visuomenei gyventi judriau, sveikiau ir smarkiai prisidės prie kuriamo kultūrinio gyvenimo. Numatoma, kad arenos patalpos bus pritaikytos įvairioms sporto šakoms, tokioms kaip krepšinis, mini futbolas, imtynės, boksas, badmintonas, bėgimas, tinklinis. Pastarosioms sporto šakoms arenos patalpose bus įrengti 3 bėgimo takai ir smėlio tinklinio salė su trimis aikštelėmis. Visa tai sportininkams suteiks dar neturėtų galimybių treniruotis ir šaltuoju metų sezonu. Taip pat bus įrengtos treniruoklių ir aerobikos salės, modernios sanitarinės patalpos, kavinė-baras lankytojams. „Tai – labai universali arena. Projektuodami neapibrėžiame, kad, pavyzdžiui, čia bus tik bokso salė, nes ten pat užsiėmimus organizuoti galės ne viena

Užs.

Atestuota profesionali komanda užsitikrino solidų vardą statybų pramonėje Kokybiškai atliekami darbai, modernios statybų ir montavimo technologijos ir patikima komanda statybos įmonei UAB „Brosta“ tiesia kelią į sėkmingą veiklos plėtrą visoje Lietuvoje. Vienas naujausių įgyvendintų projektų – 2020 m. rugsėjį duris atvėręs modernus baseinas su pirčių erdve Tauragėje.

Originalaus viešojo baseino Tauragėje statybos užtruko dvejus metus. Pastate įrengtas dviejų takelių 25 m ilgio baseinas, taip pat pramogų zona su 30 vietų sūkurine vonia, 3 pirtimis, 7 m aukščio nusileidimo takeliu, vaikų baseinu ir masažine įranga. Projekto išskirtinumas – suprojektuota ir sumontuota aukšta konstrukcinė arka su krintančio vandens užuolaida, ant kurios rodomi įvairūs 3D vaizdai. Įmonė „Brosta“ – baseino Tauragėje projekto generalinė rangovė, laimėjusi ir pagal

38 2020 spalis

techninį projektą įgyvendinusi pirmąjį ir trečiąjį projekto statybos etapus. Beveik 100 atestuotų statybos specialistų vienijančios įmonės direktorius Valdas Karabinas pasakoja, kad Tauragės baseino statybos vyko itin sėkmingai: „Tai vienas sklandžiausių mūsų įgyvendintų projektų. Komanda laiku ir kokybiškai atliko visus bendrus statybinius darbus, be to, vyko itin efektyvi komunikacija su mūsų partneriais ir užsakovu – Tauragės rajono savivaldybe.“

Pramoninei statybai – modernios metalinės konstrukcijos Įmonė rinkos palankumą pelnė statydama ir rekonstruodama pramoninės paskirties pastatus. Rangos darbai atlikti įgyvendinant įvairių sandėlių, angarų, logistikos centrų ir gamybinių patalpų statybos projektus, tarp užsakovų – farmacinės logistikos lyderė „Oribalt“, mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“, „Vilkijos ūkis“ ir kitos didelės pramonės įmonės.

Tauragėje pastatytas modernus dviejų takelių 25 m ilgio baseinas su pirčių erdve.

Nuo 2014 m. nuosekliai augančio verslo vadovas teigia, kad sėkmę lemia kokybiškai atliekami darbai, produktyvi specialistų komanda ir sukaupta patirtis, leidžianti įgyvendinti sudėtingiausius techninius projektus. Jis pažymi, kad pramoninėje statyboje svarbūs ne tik profesionaliai ir kruopščiai atliekami darbai. Ypač reikšmingos yra užsakovų pasirinktos medžiagos, jų ilgaamžiškumas, atsparumas įvairiems išoriniams veiksniams (dėvėjimuisi, trinčiai, smūgiams, temperatūrų pokyčiams). Todėl „Brosta“ kartu su įmonės partneriais visada pasirengusi pasidalyti sukauptomis žiniomis ir technologiniais sprendimais, taip pat užsakovams siūlo galimybę integruoti pažangias metalines konstrukcijas „LLENTAB“. Visame pasaulyje pripažinto švedų gamintojo cinkuoto plieno konstrukcijų sistemos „LLEN TAB“ – optimalios metalinės konstrukcijos pramoninių pastatų statybai. Rinkoje jos pamėgtos dėl savo lankstumo, šias konstrukcijas galima pritaikyti ypač funkcionaliai, įvairaus ploto pastatų statybai. Tiksliai apskaičiuojami metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo kaštai užtikrina patrauklią konstrukcijų kainą, kuri yra mažesnė, palyginti su kitų gamintojų siūlomais sprendimais (gelžbetoniu, tradicinėmis metalinėmis konstrukcijomis). Įmonės „Brosta“ specialistai konsultuoja visais iškilusiais statybų projekto klausimais, prireikus padeda išsirinkti tinkamiausias konstrukcijas, parengia ar koreguoja techninį projektą. Bendrovė turi visus reikiamus atestatus, suteikiančius teisę būti ypatingojo statinio statybos rangovu. Taip pat nuolat tobulina įmonės kokybės vadybos, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemas, vadovaudamasi tarptautinių standartų reikalavimais – ISO 9001:2008/LST EN ISO 9001:2008, ISO 14001:2004/LST EN ISO 14001:2005 bei BS OHSAS 18001:2007/LST 9077:2008.

Tauragės baseino pastatas buvo pastatytas ir pilnai įrengtas per dvejus metus.

Įmonė atliko rangos darbus statant 6,5 kv. m ploto „Oribalt“ logistikos kompleksą.

Įmonės kontaktai: http://www.brosta.lt/ El. p. info@brosta.lt Tel. +370 428 70 507 Stonų g. 50 A, LT-60175 Raseiniai

39centro Mažmeninės prekybos „Maxima X“ statybos Lentvaryje.

„Betono stilius“ nuotr., fotografas Saulius Aliukonis

„MAG

40 2020 spalis

objektas

Pokyčiai Kauno širdyje –

NUM“ Aušra NYMAN

Užtenka vieno elemento, kad pasikeistų rajono, net miesto įvaizdis. Šių metų rugsėjo pradžioje Kauno „širdis“ pradėjo plakti daug stipriau, transformavus tris dešimtmečius miesto centrą darkiusius „Respublikos“ pastato griuvėsius į modernią, skulptūrišką ir veržlią architektūrinę kompoziciją, kurią įkūnija verslo centras „Ma gnum“. Kartu pabaigtas Kauno centro architektūrinis ansamblis tarp Laisvės alėjos, „Akropolio“ ir „Žalgirio“ arenos.

42 2020 spalis

Studijos „Archas“ vizual.

objektas

okyčius pradėjo dar 2018 m. mieste atidaryti pirmieji A klasės verslo centrai, o naująjį Kauno centrinį verslo rajoną užbaigė šį rudenį atidarytas didžiausias mieste verslo centras „Magnum“. Kaunas prisijungė prie patraukliausių Baltijos šalių miestų ketvertuko biurų segmente. Be inovatyvių architektūrinių ir inžinerinių sprendimų, A+ klasės komplekso kokybę bei tvarumą užtikrino ir tai, kad čia savo centrinę būstinę įkūrė beveik 9 tūkst. darbuotojų visoje Europoje turinti „Vičiūnų grupė“. Biurų kompleksą „Magnum“ sudaro du tarpusavyje sujungti 12 ir 8 aukštų pastatai, kurių bendras plotas – 32 838,84 m². Biurų centras atitinka A+ energinę klasę, jame įdiegtos inovatyvios inžinerinės ir pastato valdymo sistemos. Neužmiršta ir kvartalo autentika – atvertos istorinė pro sklypą kadaise besidriekusi Spaustuvininkų gatvelė ir daugelio jau beveik užmiršta Karmelitų gatvė.

„Betono stilius“ nuotr., fotografas Saulius Aliukonis

Ekspresyvi, lengvesnė pastatų struktūra sukomponuota atsižvelgiant į gretimybes – Nemuno upės krantinę ir istorinių kvartalų autentiką.

Projekto vystytojas: UAB „Magnum investicijos“ Architektai: Gintaras Čepurna, Mantas Navalinskas, Tomas Kuleša, UAB „Archas“ Konstruktorius: Mindaugas Vaidelys, UAB „1 planas“

„Magnum investicijos“ nuotr.

Viso pastato plotas: 32 838,84 kv. m. Biurų pastato antžeminė dalis: 21 374,44 kv. m. Statybos metai: 2018–2020

Situacijos ir projekto unikalumas yra tas, kad vienas tūris pakeitė kitą. Tai nėra lygioje vietoje suprojektuotas pastatas. Aplinkui – daugiaplanis kontekstas. Vieta, reprezentuojanti miestą“ Arch. Mantas Navalinskas.

„Magnum investicijos“ vizual. ir nuotr.

„Magnum“ verslo centras buvo statomas tuo pačiu metu griaunant tris dešimtmečius miesto centrą darkiusius neužbaigto pastato griuvėsius.

44 2020 spalis

Šio biurų komplekso autoriai – bendrovės „Archas“ architektai Gintaras Čepurna, Tomas Kuleša ir Mantas Navalinskas pripažįsta, kad dar pradinių pasiūlymų stadijoje užsakovų pastebėtas projekto išskirtinumas juos maloniai nustebino. Architekto T. Kulešos teigimu, studija „Archas“ – iki šiol nedaug kam girdėtas architektų biuras. „Buvome pakviesti pateikti savo viziją uždarame konkurse. Tikėjome savo idėja, bet tikrai nustebome, kad pasirinko būtent mus – architektų biurą, kuris ne tik Lietuvoje, bet ir Kaune buvo mažai matomas. Todėl, gavę pasiūlymą, su kolegomis tarėmės, svarstėme, kokiu keliu geriau pasukti, – ar pragmatišku, ar drąsesniu, nestandartiniu.

Perpjauto vaisiaus tūrinė kompozicija, virtusi realizuotu verslo kompleksu, nedaug skiriasi nuo pirminės idėjos eskizuose.

Studijos „Archas“ nuotr.

Sėkmę lėmė drąsūs sprendimai

progresyvioms idėjoms, įgyvendintoms biurų pastate „Magnum“. Kaip vieną tokių analoguose išnagrinėtų patirčių architektai įvardija klasikinę dviejų skulptūriškų tūrių kompoziciją, suteikiančią naujajam kompleksui neabejotino grakštumo.

Pasitikrinti masteliu 1:1 „Jeigu anksčiau šioje vietoje stūksojęs pastatas savo laiku būtų pabaigtas, Nemuno krantinės istorija greičiausiai būtų kitokia, negu dabar yra įvykusi. Būtų užduota kitokia kryptis, kitokie pastatai atsiradę aplinkui, nes statiniai vienas kitam diktuoja seką, provokuodami tam tikrą algoritmą, – sako T. Kuleša. – Mums pasirodė įdomu pasitikrinti,

kaip ankstesnį tūrį galima transformuoti, išlaikant tas pačias užstatymo ribas. Kitaip tariant, pasitikrinti tūrio poveikį masteliu 1:1.“ Tai, architekto nuomone, labai reta ir išskirtinė patirtis. „Mes stengėmės pasiekti, kad panašaus ploto ir apimties tūrio poveikis aplinkai būtų mažesnis. Ankstesnis pastatas buvo to paties aukščio ir to paties tūrio, tai apibrėžė ir detaliojo plano reglamentai. Bet visiškai kitokia architektūrinė kompozicija leido sukurti mažiau agresyvų aplinkai statinį: neformuoti aukštos aklinos sienos ties gatvės perimetru, o jį tarsi prakiurdyti, padaryti labiau prapučiamą, permatomą ir kartu perspektyvoje atverti erdvę už jo“, – taip pagrindinę koncepciją paaiškina T. Kuleša.

Studijos „Archas“ vizual.

Tuomet pagalvojome, kad neturime ką prarasti. Aišku, stengėmės išpildyti pagrindinę užsakovo programą – įgyvendinti norimas funkcijas numatytame plote. Įdomu, tačiau užsakovai pasirinko lyg ir mažiau pragmatišką, tačiau gana ekstravagantišką ir ekspresyvų variantą. Kartais, pasirodo, rizika pasiteisina“, – sako architektas. Vis tik projekto autoriai patikslina, kad projektas nebuvo susapnuotas ar spontaniškas. Prieš jį parengdami, architektai jau turėjo panašios paskirties pastatų projektavimo patirties, ne vienerius metus domėjosi analogais, šiuolaikinių verslo pastatų ir tvarumo tendencijomis. Žinios ir patirtis ilgą laiką kauptos buvo ne veltui – tarsi suspausta spyruoklė jos suteikė pagreitį

„Magnum investicijos“ nuotr., fotografas Ignas Gaižauskas „Magnum investicijos“ nuotr., fotografas Ignas Gaižauskas

Du trikampiai bokštai suskaidė tūrį ir neabejotinai suteikė jam grakštumo. Iš pradžių, pasak architektų, teko kiek pasistengti, įrodant užsakovams, kad gana didelis ir todėl brangokas fasadų perimetras, atskyrus kompleksą į dvi dalis, ilgainiui pasiteisins. Architektai rėmėsi tvarumo kriterijais – du lengvi bokštai su erdve viduryje suteikia patalpoms daugiau natūralios šviesos, o tai lemia komfortą juose dirbantiems žmonėms. Kartu sukuriama ir šio objekto pridėtinė vertė – viduryje įrengta apželdinta terasa, tapusi

46 2020 spalis

miesto viešąja erdve, suteikia kompleksui gyvybės ir unikalumo. Į ją patenkama iš trečio verslo komplekso aukšto, todėl kartu ji tarnauja ir kaip papildoma rekreacinė zona ir biurų darbuotojams. Taip pastatas labiau atsiveria aplinkai, pro langus čia dirbantys žmonės mato ne tik aklinas sienas, bet ir įspūdingas Nemuno krantinės panoramas, miesto centro fragmentus, kurie šioje vietoje yra neabejotinai išskirtiniai – atsiveria jauki iki šiol „vaiduoklio“ užgožta Karmelitų gatvė, Spaustuvininkų gatvelė, taip atsižvelgiant į autentiškus istorinius pastatus ir anksčiau susiformavusį užstatymą.

„Magnum investicijos“ nuotr., fotografas Ignas Gaižauskas

Miesto gyventojams atverta terasa

objektas Architektams pavyko sukurti stipriai išreikštą emociją, tiek į architektūrinius, tiek į techninius sprendinius įdėjus daug žinių ir skaičiavimų.

Pagarbus reveransas išskirtinei vietai Studijos „Archas“ kolektyvas nuo pat pradžių modeliavo scenarijų, kaip sklandžiai integruoti kompleksą į Kauno urbanistinį peizažą. Architektas Mantas Navalinskas akcentuoja, kad daug dėmesio komplekso kūrėjai skyrė ir vadinamajam penktajam fasadui – pastato stogai yra eksploatuojami, su terasomis, skirtomis ilsėtis ir grožėtis panoraminiais vaizdais. Iš aukštai vietoj nuobodžių stačiakampių plokštumų, apkrautų ventiliacijai skirtais įrenginiais, atsiveria šią vietą

ženklinančios, skirtinguose aukščiuose išdėstytos trikampės plokštumos. Delikačiai smaigaliais įsiremiančios į Mickevičiaus gatvę, jos atidengia anksčiau statytų pastatų fasadus. „Situacijos ir projekto unikalumas yra tas, kad vienas tūris pakeitė kitą. Tai nėra lygioje vietoje suprojektuotas pastatas. Aplinkui – daugiaplanis kontekstas. Vieta, reprezentuojanti miestą“, – sako architektas. „Nuo pagrindinės Kauno regyklos – Prisikėlimo bažnyčios tai yra labai svarbus rakursas, nes atsiveria skulptūriškos kompozicijos tūriai. Taip pat ir nuo gretimų pastatų matomi penktojo

„Betono stilius“ nuotr., fotografas Saulius Aliukonis

Siekiant kuo tiksliau įgyvendinti architektų idėją, fasado ir interjero apdailos fibrobetono plokštės buvo gaminamos Lietuvoje.

„Magnum investicijos“ nuotr., fotografas Ignas Gaižauskas

fasado estetiniai sprendimai, darantys įtaką miesto urbanistiniam peizažui ir taip tampantys svarbūs. Paprasčiau būtų buvę sudėti visą inžinerinę įrangą ant stogo, bet jos užimamas plotas buvo gana didelis, kad ji būtų pragmatiškai paliekama ant stogo. Todėl kiekvieno aukšto viduje yra aukojama daug vietos inžinerinei įrangai įrengti – skiriama 30–40 kv. m. patalpa, ant stogo paliekant tik 5 ar 10 proc. visos numatytos įrangos“, – pasakoja T. Kuleša, džiaugdamasis užsakovų supratingumu. Žemesnis komplekso bokštas tarsi nusileidžia link upės.

48 2020 spalis

A+ klasės iššūkiai lėmė ir pastato estetinius kriterijus

sadas iš surenkamųjų unifikuotų elementų – progresyvus, turi savo montavimo privalumų, tačiau yra brangus. Nes tokio sudėtingumo elementus suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti gali tik aukšto lygio specialistai“, – komentuoja architektas. Pastato išorine apdailos medžiaga pasirinkti betono gaminiai su originalia faktūra. „Galima buvo montuoti bet kokią kitą apdailą, bet nutarėme naudoti tvirtą ir rimtą medžiagą – betoną, kur langas ir aklina dalis yra kaip vienas gaminys, tarsi unifikuotos lego kaladėlės. Jie yra surenkami, tikslumas reikalingas tikrai didelis, todėl ypa2 džaugiamės, kad pavyko rasti lietuvišką, įmonę, kuri pagamino ir sumontavo šiuos elementus be priekaištų“, – pabrėžia pašnekovas.

„Betono stilius“ nuotr., fotografas Saulius Aliukonis

„Pastatas išlaiko stipriai išreikštą architektūrinę emociją, nes tiek į architektūrinius, tiek į techninius sprendinius įdėta daug žinių ir skaičiavimų“, – tvirtina architektai. Vienas tokių elementų yra fasaduose skirtingai interpretuojamas medžiagiškumas. Į pastato išorę atsiveriančiuose fasaduose yra panaudotos surenkamosios gelžbetoninės fasado plokštės, o vidinėse tūrių dalyse, orientuotose į vidų, į terasą, – daugiau skaidrumo. Langus dengia žaliuzės, kurių išdėstymas projektuojant buvo kruopščiai apgalvotas – dydis, tankis, elementų pasvirimo kampas. „Praktiškumą ir skaičiavimus reikia paversti tam tikra architektūrine emocija. Tai – nemenkas iššūkis, kuris tuo ir įdomus“, – sako T. Kuleša. „Fa-

Užs.

Skaidrios stiklo konstrukcijos suteikia dar didesnės erdvės įspūdį Šiuolaikinės technologijos leidžia atskirti patalpas, įrengti turėklus, suteikiant pastatams dar daugiau atvirumo aplinkai ir neuždarant erdvės. Verslo centre „Magnum“ pagaminti ir sumontuoti visas stiklo konstrukcijas, tiek išorės, tiek vidaus, buvo patikėta įmonei „Stiklitos projektai“. Lauko turėklams pasirinkti laminuoti grūdintieji stiklai, įtvirtinti į paslėptus aliuminio profilius. Pastato viduje įrengti laminuoti grūdintieji stiklai, sumontuoti ant taškinių nerūdijančiojo plieno laikiklių, suteikia konstrukcijoms elegancijos ir grakštumo. Ir pastato išorėje, ir viduje atsisakyta turėklų porankių, siekiant daugiau vizualinio lengvumo. Dauguma biurų patalpų taip pat atskirtos berėmėmis grūdintojo stiklo konstrukcijomis. Sanitariniuose mazguose ir kitose erdvėse įmonė įrengė ir veidrodžius. „Stiklitos projektai“ užsakovams siūlo individualius ir profesionalius stiklo sprendimus: stiklo pertvaras, stogelius, nestandartines dušo kabinas.

Daugiau informacijos: www.stipro.lt 49

„Betono stilius“ nuotr., fotografas Saulius Aliukonis

Projektuodami pastato vidų, architektai taip pat įdėjo nemažai pastangų. „Perdangos tarp aukštų yra vėsinančios (šildančios), todėl galima buvo palikti erdves gana švarias, neapkrautas inžinerine įranga ir daug paprasčiau suplanuoti jas pagal nuomininkų reikalavimus. „Pavyko daug kur palikti ir ganėtinai estetiškas liejamojo monolitinio gelžbetono lubas, neapkrautas inžinerine įranga, kurias vėliau galima buvo eksponuoti ir interjere. Sumontuotos pakeliamosios grindys suteikė galimybę didesnę dalį įrangos įrengti po jomis. Inžinerijos aspektu maksimaliai prisitaikyta

50 2020 spalis

prie užsakovo poreikių, negadinant pačio pastato konstrukcijų ir išlaikant solidžią monolitinio gelžbetonio estetiką“, – priduria M. Navalinskas.

Žaliosios technologijos ir tvarūs sprendimai Architektų teigimu, prieš penkerius metus pradėtam projektuoti pastatui buvo numatyti tuo metu progresyviausi sprendimai ir technologijos. Šildymui, vėsinimui ir vėdinimui naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai – giluminė geotermija,

automatiškai reguliuojamas taupusis LED apšvietimas, autonomiškai valdomi biuro kaštai. Projektuojant buvo naudojamos skaitmeninės technologijos. „Naudojant BIM buvo galima paprasčiau atlikti korektūras, išlaikyti didelį tempą statybų metu, – sako M. Navalinskas. – Daugiausia korektūrų prireikė, kai pastate atsirado nuomininkų, atsinešančių savo programą, suplanavimo ypatumus, kiek kitokius, nei mes buvome hipotetiškai numatę. Tai ypač paveikė inžinerines dalis, jas teko pritaikyti konkretiems realaus kliento poreikiams.“

„Betono stilius“ nuotr., fotografas Saulius Aliukonis „Magnum investicijos“ nuotr., fotografas Ignas Gaižauskas

Užs.

Bendrovė „Narbutas Lietuva“ įrengė visus verslo centre „Magnum“ įsikūrusius biurus. „Didžiuojamės, kad visi verslo centro nuomininkai pasirinko bendradarbiauti su įmone „Narbutas Lietuva“, – sako bendrovės marketingo vadovė Gabrielė Vaitonytė-Galdikienė. – Mūsų dizainerių ir projektų vadovų komanda šiame verslo centre projektus vystė net metus ir džiaugiasi pasiektu profesionaliu rezultatu.“ Visame „Magnum“ pastate įrengta daugiau nei 650 darbo vietų ir baldų sprendimais užpildytas daugiau nei 10 000 kv. m plotas. Bendrovės „Narbutas Lietuva“ sprendimai įgyvendinti įmonių „Vičiūnai group“, „Groward group“, „Detra Solar“, „PVcase“, „Shipzee“, „Voltas IT“ ir „Teledema“ biuruose, kur sumontuoti tiek „Narbutas Lietuva“ Ukmergės gamykloje pagaminti biuro baldai, tiek jos užsienio partnerių („Billiani“, „Softline“, „Andreu World“, „Prostoria“, „Capdell“, „Quinti“, „Scab“, „Arper“, „Interstuhl“, „Buzzi“, „Inclass“, „La cividina“) produkcija.

„Magnum investicijos“ nuotr., fotografas Ignas Gaižauskas

objektas

„Magnum investicijos“ nuotr., fotografas Ignas Gaižauskas

„Betono stilius“ nuotr., fotografas Saulius Aliukonis

Kaip dar vieną iš tvarumo kriterijų architektai įvardijo ir komplekso daugiafunkciškumą: verslo centro „Magnum“ bokštuose su vaizdu į Nemuno salą ir miesto centrą įsikūrė biurai, daugiau nei 550 kv. m. pirmame aukšte užima bankas, taip pat daug įvairių kitas paslaugas teikiančių įmonių: restoranas, odontologijos klinika, grožio salonas, kelionių agentūra, gėlių parduotuvė, kavinės ir kitos darbuotojams bei svečiams skirtos paslaugų vietos. Todėl biurų darbuotojai gali taupyti laiką ir neeikvoti kuro, ieškodami jų mieste. Antrame aukšte įrengtos universalios, pagal poreikį transformuojamos konferencijų salės. Centrinė miesto dalis lemia, kad į darbą galima keliauti viešuoju transportu, pėsčiomis ir kitais alternatyviais būdais. Verslo centro „Magnum“ darbuotojams įrengta 80 vietų dviračių saugojimo aikštelė su dušais ir persirengimo kambariais. Elektromobilių savininkai savo transporto priemones įkraus komplekse veiksiančiose įkrovimo stotelėse. Po verslo centru įrengta viena didžiausių dviaukščių požeminių automobilių stovėjimo aikštelių Kaune.

Apgalvotos stiklo konstrukcijų detalės pastato išorėje suteikia vizualinio lengvumo ir skaidrumo funkciniams teritorijos elementams.

52 2020 spalis

Užs.

Natūralus akmuo suteikia prabangos ir solidumo pojūtį Verslo centro „Magnum“ prieigos yra bendros atgijusios teritorijos nuo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą iki prekybos centro „Akropolis“ koncepcijos tąsa. Didžioji dalis šios teritorijos grindinio – beveik 10 tūkst. kv. m, tiek pėsčiųjų takai, tiek automobilių stovėjimo aikštelės yra iš natūralaus akmens, kurį pristatė akmens specialistai – „Akmens klasika“. Vien tik centrui „Magnum“ prireikė beveik 5 tūkst. kv. m.

Salonas „Akmens klasika“

„Projekte naudotos ukrainietiško granito ir labradorito trinkelės. Tam, kad būtų atskirtos zonos, prie pastato parinkti skirtingų spalvų ir apdirbimo gaminiai, – pasakoja įmonės „Akmens klasika“ vadovas Valentinas Ruzgys. – Automobilių stovėjimo aikštelė išklota pjautomis, deginto paviršiaus, tamsios spalvos labradorito akmens trinkelėmis, o takas prie pastato – šviesaus granito.“ Būtent šis takas yra vienas įdomiausių architektų sprendimų: jis tarsi įeina į pirmąjį pastato aukštą, kur taip pat panaudotas tas pats granitas, tik mažesnio storio nei lauko trinkelės. Šiurkštus paviršius, skelti šonai – tai užuomina apie senovinį akmens grindinį. „Labai svarbu, kad naudotos akmens rūšys yra iš mūsų geografinio – klimatinio regiono – Ukrainos. Ten vyrauja panašios sąlygos, todėl tokie akmens gaminiai tarnaus neribotą laiką. Deja, to negalima pasakyti apie akmens gaminius iš tolimųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos ar Indijos“, – teigia V. Ruzgys. Nemažas iššūkis, pasak pašnekovo, buvo įvykdyti užsakymą per palyginti trumpą laiką tokiai apimčiai – tai buvo galima pasiekti tik pasitelkus patikimus, daugiau nei dešimtmetį kartu dirbančius gamybos partnerius. Platus akmens gaminių asortimentas, daugiau kaip 10 metų patirtis, patikimi tiekimo ir gamybos partneriai įmonei „Akmens klasika“ leidžia įvykdyti tiek didelius visuomeninius projektus, tiek privačius užsakymus.

Tunelio g. 34A, LT 44401 Kaunas

info@akmensklasika.lt

www.akmensklasika.lt

54 2020 spalis

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

aupio renesansas budina prarastus ryšius „Paupio“ rajono vystytojas: UAB „Darnu Group“

Indrė VOZGIRDAITĖ

„Paupio“ rajonas, vis dar bekyląs Vilniaus senamiestyje, žadina išskirtinį daugelio miestiečių smalsumą. Į Vilnelės šlaitus, Užupį ir Subačiaus kalvą žvelgiantys nauji modernūs kvartalai jau tik architektų interpretuotomis užuominomis prasitaria apie visiškai uždarą industrinės teritorijos praeitį, kurios ryšiai su miestu dar visai neseniai atrodė prarasti amžiams.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Paupys išskirtinis tuo, kad jis yra miestas mieste, kad žmonės čia ne tik gyvena, dirba, bet ir poilsiauja, leidžia laisvalaikį. / Sigita SURVILAITĖ-MEKIONIENĖ, „Darnu Group“ vadovė /

56 2020 spalis

objektas

I kvartalo projekto autoriai: arch. Edgaras Neniškis, Andrius Uogintas, Enrika Geštautaitė, Akvilė Brazauskaitė, Arūnas Liola, Rolandas Liola, Rasa Šimatonytė-Gumbienė

II kvartalo projekto autoriai: arch. Vytenis Gerliakas ir Sigitas Sparnaitis

III kvartalo projekto autoriai: arch. Gintaras Čaikauskas, Virginija Venckūnienė, Vytenis Raugala, Faustas Lasys

IV kvartalo projekto autoriai: arch. Tadas Balčiūnas, Antanas Dominas, Žilvinas Jagėla, Dalius Martinaitis, Rūta Petraitytė, Vytenis Poviliūnas

„Paupio“ verslo namų kvartalo projekto autoriai: arch. Audrius Ambrasas, Rasa Ambrasienė, Justas Jankauskas, Karolina Galvydytė, Olga Runovič, Fausta Diržytė, Jonas Motiejūnas

Bendrųjų erdvių interjero ir stogo terasos projektų autoriai – arch. Rytis Mikulionis, Viltė Zubrytė, Simona Reičiūnaitė

„Pasakos“ ir „MV group“ interjero projektų autorės – arch. Ieva Klimašauskaitė ir Lina Bakienė

Tikimasi aktyvaus rajono „Darnu Group“ generalinės direktorės Sigitos Survilaitės-Mekionienės teigimu, kiekvieno gyvenamojo ar komercinio nekilnojamojo turto projekto laimėjimas yra laimingi, savo aplinka patenkinti, naujuose pastatuose dirbantys ar gyvenantys žmonės. „Nežinau, ar jau galime skaičiuoti „Paupio“ laimėjimus, bet tikimės, kad, pabaigus šį projektą, tokie žmonės čia gyvens ir dirbs“, – sako vadovė. S. Survilaitė-Mekionienė teigia, kad visas „Paupio“ rajono projektas labai sudėtingas, multifunkcis, sudarytas iš daug skirtingų etapų, tačiau technologiškai sudėtingiausia dalis – visuomeninio komercinio kvartalo koncepcijos formavimas ir statyba. Vadovė užsimena ir apie dar vieną laukiantį itin sudėtingą etapą – paskutinį, jau pradėtą gyvenamąjį kvartalą, projektuotą architektės Gustės Kančaitės. „Paupys“ išskirtinis tuo, kad jis yra miestas mieste, kad žmonės čia ne tik gyvena, dirba, bet ir poilsiauja, leidžia laisvalaikį“, – apie projekto išskirtinumą pasakoja pašnekovė. Akivaizdu, kad ypač daug džiaugsmo kiekvienam teikia unikali „Paupio“ lokacija, sujungianti senamiestį, gamtą, upę. Nors „Paupio“ rajono projektas dar tik įpusėjęs ir jame intensyviai vyksta statybos, jau šiandien jame netrūksta vaikštinėjančių, laiką leidžiančių miestiečių. Vadovė tikisi, kad tai bus aktyvus rajonas, gyvas nuo ryto iki vakaro, kad žmonės čia ateis pailsėti, pavalgyti, praleisti laisvalaikio, apsilankyti naujajame kino teatre.

Naujas modernus kvartalas iškilo uždaros pramoninės teritorijos vietoje.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Ką tik gimusi nauja erdvė jau atlieka ir bendruomeninę, socialinę funkciją, buria žmones.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Perteikta istorijos, gamtos, žmogaus simbiozė nulėmė, kad ekspertai prestižiniam, Barselonoje vykstančiam „Mies van der Rohe 2021“ architektūros konkursui nominavo net du „Paupio“ projektus: A. Ambraso biuro projektuotus verslo namus ir mūsų biuro – „Arches“ projektuotą pirmąjį kvartalą. / Architektas Edgaras NENIŠKIS /

58 2020 spalis

objektas

Anot architekto dr. Edgaro Neniškio, visus kvartalus vienijanti pagrindinė ypatybė – viešųjų erdvių formavimas tradiciniais kontinentinio europinio miesto užstatymo principais. Architekto vadovaujama komanda, kūrusi pirmojo kvartalo ansamblio architektūrą, stengėsi šiuolaikiškai interpretuoti senojo Vilniaus miesto charakteristikas: stogų siluetus, tūrių mastelius, vidinių kiemų struktūrą, gatvės užstatymo charakterį. Vilnelės slėnio gamtinis karkasas įkvėpė atvirus, vien skaidraus stiklo sienutėmis pridengtus skersinius kiemus, atsiveriančius į aplinkines gatveles ir suteikiančius gamtos vaizdų ne tik gyventojams, bet ir praeiviams. Industrinės praeities įtaką galima įžvelgti iš griežtos išorinės, vienodos ritmikos fasadų kompozicijos, tarsi iš liejimo krosnių išimtų dviejų spalvų plytų apdailos. Šviesūs vidinių kiemų fasadai sukurti iš specialios, sertifikuotos 3D faktūros plytų sistemos, įgyvendintos vietinių meistrų. E. Neniškio teigimu, buvo ilgai galvota apie pirmojo kvartalo, per kurį patenkama į „Paupio“ teritoriją, simbolinę reikšmę, vis tik „vartų“ definicija ne visai tiko užstatymo charakterio filosofijai perteikti. „Vartai mums asocijuojasi su riba, apsauga, kažko slėpimu. O kvartalas turėjo tęsti senojo miesto struktūrą, erdves. Buvo labai svarbu sukurti lengvo perėjimo, augimo charakterį. Todėl ir pasirinkta dinaminė, kylančio į teritorijos gilumą silueto ir neutrali išorės fasadų kompozicija“, – teigia architektas. Pasak E. Neniškio, buvo svarbu pratęsti Vilnelės šlaitų vaizdus į vidinius kiemus, juose sukuriant specializuotas, lokalias erdves skirtingoms namo bendruomenės grupėms (senjorams, vaikams, verslui). Pirmuose aukštuose esantys butai turi

terasas, kurios nuo bendrųjų erdvių atskirtos suprojektuotomis kalvelėmis ir želdiniais. Vaikų žaidimo aikštelės taip pat natūraliai įauga į aplinką: suformuoti plastiškų formų kalneliai, laipynės, vengiant tradicinių sprendinių. Kaimynų bendrai veiklai ateityje numatytos žaliosios zonos (klombos), kurios gali būti naudojamos ir daug metų Vilnelės šlaituose plėtotoms miesto daržininkystės (angl. urban farming) tradicijoms tęsti. E. Neniškio manymu, perteikta istorijos, gamtos, žmogaus simbiozė nulėmė, kad ekspertai prestižiniam, Barselonoje vykstančiam „Mies van der Rohe 2021“ architektūros konkursui nominavo net du „Paupio“ projektus: A. Ambraso biuro projektuotus verslo namus ir jų biuro „Arches“ projektuotą pirmąjį kvartalą. Architektų Vytenio Gerliako ir Sigito Sparnaičio komanda projektavo antrąjį kvartalą. Projektų vadovo V. Gerliako teigimu, architektūrą lėmė dar teritorijų planavimo etape suformuotas gatvių tinklas, artimas senamiesčio masteliui. Perimetrinio užstatymo tipas, saikingi pastatų matmenys ir vidinės kiemų erdvės buvo planuojamos ieškant sąsajų ir asociacijų su senamiesčio kiemais. „Pritaikėme aplinkinį mastelį atitinkančius sprendinius, kurie jungia visus „Paupio“ namų kvartalus. Vengėme tiesioginių istorinės architektūros citatų, lakoniškomis architektūrinėmis priemonėmis stengėmės sukurti erdves, atitinkančias šiuolaikinio miesto gyventojo poreikius“, – pabrėžia architektas. Šviesūs, lakoniškos išraiškos kvartalo pastatų fasadai šiek tiek kontrastuoja, bet kartu papildo bendrą Aukštaičių gatvės kvartalų architektūrą. Vidiniuose kvartalo kiemuose sukurtos žaliosios erdvės vizualiai siejasi su Vilnelės prieigomis.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Vilnelės slėnio įkvėpti atviri kiemai

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

Dėmesys jausminiam Užupio kontekstui

vyraujantį užstatymo ir pastatų tapybišką charakterį, erdvių įvairovę, visa tai interpretuojant moderniomis priemonėmis.

„Paupio“ trečiojo kvartalo vyr. architektas Gintaras Čaikauskas pažymi, kad dirbant teko spręsti trigubą uždavinį: atsižvelgti į projektavimo specifiką senamiesčio teritorijoje, buvusio pramoninio rajono praeitį ir ieškoti asmeninio, autorinio požiūrio, kuris išreikštų šių laikų architektūros tendencijas. Vis tik projekto kūrėjams svarbiausias buvo kitoje Vilnelės (Vilijos) pusėje susiformavęs įspūdingas Užupio kontekstas. Būtent jis vizualiai bus matomas visą laiką, o apie veikusias gamyklas žinosime daugiau iš istorijos šaltinių. Konteksto poveikis turi būti perteiktas ne tik išoriškai, bet ir jutimiškai. Tam, kad žmogus, eidamas pro šalį, nesijaustų šokiruotas ar išmuštas iš vėžių, reikalingas perėjimas, artimas ryšys su aplinka. Todėl buvo stengtasi atspindėti Užupyje

G. Čaikausko komandai buvo patikėtas ir pagrindinės aikštės, sujungiančios visus kvartalus, formavimas. Palei Aukštaičių gatvę suformuota dinaminio fontano tiesi linija primena čia buvusį dirbtinį vandens kanalą, kurio vandens srovė suko gamyklų turbinas. Architektai reagavo į vyravusį urbanistinį pramonės kontekstą, kurdami aikštės išklotinę formuojančio pastato spalvinius sprendimus, medžiagiškumą, siluetą. Pastato fasadui parinkta keramikos spalva reflektuoja rūdijančio plieno apdailą, panaudotą kitoje aikštės pusėje esančiame verslo centre. Viešąją erdvę įrėminantys gretimų kvartalų balti fasadai išryškina aikštės ilgąsias kraštines formuojančių pastatų spalvą. Konsolinis balkonų sprendimas iš dalies primena erkerius, panaudotus priešais

60 2020 spalis

Teko spręsti trigubą uždavinį: atsižvelgti į projektavimo specifiką senamiesčio teritorijoje, buvusio pramoninio rajono praeitį ir ieškoti asmeninio, autorinio požiūrio. / Architektas Gintaras ČAIKAUSKAS /

D. Gumbrevičiaus nuotr.

esančiame objekte. G. Čaikauskas juokaudamas atkreipia dėmesį, kad šios balkonų „dėžutės“ šiek tiek primena anksčiau ant sienų tvirtintus atsikišusius elektros skaitiklius, kurie ir buvo gaminami šiame rajone. Molio plytos dažnai būdavo taikomos istoriniuose pramonės objektuose, taigi šią mintį paryškina ir kitiems kvartalo pastatams panaudota tamsaus klinkerio apdaila. Upės link sukurtas urbanistinis perėjimas su palaipsniui mažėjančiu, smulkėjančiu tūrių masteliu. Architektas pasidžiaugia, kad naujoji erdvė jau atlieka ir bendruomeninę, socialinę funkciją: „Aikštėje jau groja muzikantai, netgi buvo šokama – pasirodo, ne tik Brazilijos, bet ir Lietuvos gatvėse gali vykti spontaniški šokiai. Tai tikras, natūralus ir betarpiškas miesto gyvenimas. Panašu, kad pasiekėme savo tikslus, atspindėjome šiuolaikinio miesto gyventojų lūkesčius.“

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Visus kvartalus vienija urbanistiniai sprendimai. Kiekvienas pastatas turi savo vidinį kiemą, „praplyšusį“ į upės pusę. / Architektas Tadas BALČIŪNAS /

62 2020 spalis

objektas

Interpretuotų vilų idėja Architekto Tado Balčiūno vadovaujamai komandai projektuojant ketvirtąjį kvartalą, industrinė architektūra nebuvo pagrindinis vedantysis elementas. Architektas pažymi, kad originalių šio tipo architektūros pastatų sklype nebuvo. Todėl architektų komanda orientavosi į aplinkos vertybes – Vilnelės upę ir jos šlaitus bei aplinkinį užstatymą. Taip išsikristalizavo ne visiško perimetrinio užstatymo, o atskirų, vilas primenančių namelių idėja. „Mūsų sprendimas buvo, kad pastatai būtų kuo paprastesni, kuo mažiau architektūrinių elementų. Čia paimtas vienas namas su dviejų tipų langais, tik „papūstas“ arba paaukštintas, ir po du sudubliuoti“, – aiškina T. Balčiūnas. Jis neabejoja, kad architektūroje turi būti daug intuicijos, jausmo, taigi ir šįkart autoriai tiesiog jautę, kad kvartalo architektūra tokia turi būti. Visus kvartalus vienija urbanistiniai sprendimai – perimetrinis užstatymas, pastatų mastelis. Kiekvienas pastatas turi savo vidinį kiemą, „praplyšusį“ į upės pusę, pirmieji aukštai paskirti komercinei veiklai. Architektai ketvirtajame kvartale daug dėmesio skyrė kiemų apželdinimo sprendiniams, nes to ypač norėjosi „Paupio“ kontekste – buvo atrasta vietos medžiams pasodinti, gėlynams įrengti. T. Balčiūnas išskiria pagrindinį kvartalų pranašumą – daugiafunkciškumą, tapsmą visaverčiu miesto segmentu. Tačiau tai netgi nėra naujas dalykas – visas Vilniaus senamiestis taip užstatytas.

D. GumbreviÄ?iaus nuotr.

objektas

D. Gumbrevičiaus nuotr.

„Paupio“ verslo namai – „išbyrėję“ kaip senamiestis „Paupio“ verslo namų projektui vadovavęs architektas Audrius Ambrasas pasakoja, kad senoji pramoninė, įvairių dirbtuvėlių teritorija sovietmečiu įgavo hipertrofuotą vaizdą – beveik 5 ha teritorija buvo aptverta ir užstatyta pramoniniais pastatais. Nusprendus apleistoje uždaroje teritorijoje vystyti projektą, iš pradžių buvo nutarta išsaugoti ilgą gamyklos korpusą, jį rekonstruojant ir pritaikant biurams, o kitus pastatus paversti gyvenamaisiais. Tačiau pasikeitus investuotojams, pakito ir planai – nuspręsta visą kvartalą paversti mišrios paskirties verslo namais. Architektams teko sukurti dar vieną rekonstrukciją – gyvenamuosius pastatus pakeisti į biurus, išlaikant tūrius, bet pakoreguojant architektūrinę išvaizdą. Viename korpuse buvo suplanuotas maisto turgus, o pramoninis

korpusas nugriautas. Atstatinėti jo „paraidžiui“ architektams nekilo ranka, todėl buvo tarsi sukurta senojo korpuso interpretacija, šiek tiek sumažinus agresyvų pastato tūrį, „patupdant“ jį žemyn, išlaikant pokarinio laikotarpio statybos charakterį, langų ritmą. Autoriams pavyko rasti pastatui tinkamą apdailą, o rangovams preciziškai įgyvendinti darbus, taigi naujas pastatas dabar tarsi perpasakoja buvusio namo istoriją. A. Ambraso teigimu, svarbiausia buvo taip suprojektuoti pastatus, kad jie būtų nenuobodūs, kad erdvės turėtų savo charakterį, būtų senamiestiškai jaukios ir kartu netikėtos. Dar svarbesnė užduotis – vizualiai sujungti kvartalą su aplinkinėmis teritorijomis, kad matytųsi žali Vilnelės šlaitai ir Subačiaus kalnas, nes teritorija ilgą laiką buvo apmirusi, visi ryšiai nunykę. Architektas atskleidžia, kad labai nenorėjęs „Paupio“ gatvės nuotaikos „užmūryti“ Vilniuje šiuo metu populiariu perimetriniu užstatymu.

Svarbiausia buvo taip suprojektuoti pastatus, kad jie būtų nenuobodūs, kad erdvės turėtų savo charakterį, būtų senamiestiškai jaukios ir kartu netikėtos. / Architektas Audrius AMBRASAS /

objektas

66 2020 spalis

naujieji statiniai įtakos nedaro, tarsi minkštai „įtupia“ į aplinką. Pagrindinis kompozicinis verslo namų elementas, viską vienijanti ašis – metalinis korpusas, perkertantis teritoriją nuo „Pasakos“ kino teatro iki Aukštaičių gatvės. Buvusios pramoninės istorijos perteikimo raktas – visiškai skirtingos medžiagos: atviras betonas atspindi praeitį, o madingas surūdijęs korteno („Corten“) plienas – dabartį, naujumą. Šios medžiagos turi ir kitą, ne vien dekoratyvią prasmę – galuose esantys korteno intarpai dengia ventiliacinę įrangą. „Dabar atrodo, kad taip ir turėjo būti, bet nors žingsnis į šoną, ir tai galėjo tapti karikatūra“, – projektui svarbia kiekvieno sudedamojo elemento reikšme neabejoja architektas.

Dabar atrodo, kad taip ir turėjo būti, bet nors žingsnis į šoną, ir tai galėjo tapti karikatūra. / Architektas Audrius AMBRASAS /

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Norėjosi išlaikyti specifinį gatvės charakterį – einant ja nuo senamiesčio centro priemiesčių link, perimetras trūkinėja, atsiranda tarpų, keistai likusių sodybėlių. Todėl ir naujųjų verslo namų kompleksas „išbyrėjęs“ kaip ir senamiestis. Tai jį gerokai skiria nuo įprastų masyvių verslo centrų, paprastai turinčių atrijų, aplink kurį sukasi gyvenimas. Senamiestis taip pat padiktavo pagrindinį kriterijų, kad naujųjų pastatų nesimatytų. Architektas tvirtina, kad tikrai nesinorėjo korpusu „nupjauti“ aplinkui kyšančių bažnyčių smailių, kupolų. Dar kūrybinių dirbtuvių metu buvo apžiūrėti aukščiai tiek nuo Subačiaus apžvalgos terasos, tiek nuo viršutinės Užupio dalies, Bernardinų kapinių pusės. Paaiškėjo, kad senamiesčio siluetui

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Siekta neužgožti Senamiesčio vaizdų, stilizuotu pramoniniu korpusu „nenupjauti“ aplinkui kyšančių bažnyčių smailių, kupolų. Architektas A. Ambrasas atskleidžia, kad labai nenorėjęs Paupio gatvės nuotaikos „užmūryti“ Vilniuje šiuo metu populiariu perimetriniu užstatymu.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Buvusios pramoninės istorijos perteikimo raktas – visiškai skirtingos medžiagos: atviras betonas atspindi praeitį, o madingas surūdijęs korteno („Corten“) plienas – dabartį, naujumą.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Interjero autoriai, studija „Plazma“ pasirinko japonišką vabisabio stilistiką, ieškančią grožio netobuluose sprendiniuose. Todėl nuspręsta visiškai atsisakyti didelio formato plytelių, blizgių paviršių. Interjerą papuošė autorinė juodos keramikos sienelė.

68 2020 spalis

Vengta tiesmuko industrinio interjero Architekto Ryčio Mikulionio komandai buvo patikėta užduotis sukurti verslo namų administracinio pastato viešųjų erdvių interjerus ir stogo terasą. Ieškodami tinkamiausio sprendimo, autoriai „užsikabino“ už japoniškos vabisabio filosofijos, ieškančios grožio netobuluose sprendiniuose. Todėl nuspręsta visiškai atsisakyti didelio formato plytelių, blizgių paviršių. R. Mikulionis pasakoja, kad pastato architektai jau buvo užkodavę daug interjero sprendinių – sukūrę įdomias erdves, turtingą vidinę architektūrą, taigi interjero kūrėjams beliko viso to nesugadinti, pratęsti mintį. Komanda pasirinko karšto valcavimo plieną, turinčią gražią tapybišką faktūrą, akmens keramiką, imituojančią nelygią terakotą, tarpusavyje derino gana šiurkščius paviršius. Interjerą papuošė autorinė juodos keramikos sienelė ir iš Balio atvežti dekoro elementai. Parinktų baldų dizainas perteikia interpretuotos japonų klasikos ir skandinaviškos estetikos jungtį, lengvą eklektiką, nepabėgant nuo kertinės minties.

D. GumbreviÄ?iaus nuotr.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

Atvira terasa virš buvusio pramoninio korpuso – tai visų viešų erdvių tąsa. Poilsio zonų įvairovė leidžia kūnui parinkti tiek horizontalią, tiek sėdimą padėtį, kiekvienam susirandant kampelį pagal savo nuotaiką. / Architektas Rytis MIKULIONIS / 70 2020 spalis

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Terasai jaukumo suteikia želdinių salelės.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

„Nenorėjome padaryti tiesmuko industrinio interjero, juo labiau kad ir pastatas laisvai interpretuoja buvusį industrinį statinį. Stengėmės tęsti architektų mintį ir galbūt sudėti papildomų pliusų“, – teigia architektas. R. Mikulionio nuomone, terasa – tai visų viešų erdvių tąsa. Joje autoriai sukūrė įvairias poilsio zonas, leidžiančias kūnui parinkti tiek horizontalią, tiek sėdimą padėtį, kiekvienam susirandant kampelį pagal savo nuotaiką. Terasai jaukumo suteikia šiuolaikiniai želdinių deriniai. Architekto teigimu, augalų tema vyrauja visuose verslo namuose, pavyzdžiui, „Paupio“ turguje jiems taip pat skiriamas didelis dėmesys.

Naujos „MV Group“

D. Gumbrevičiaus nuotr.

verslo patirtys „Paupio“ rajone

72 2020 spalis

objektas

Vystytojas: „Darnu Group“ Architektai: „Ambraso projektavimo biuras“, vadovas – architektas Audrius Ambrasas Konstruktorius: Mindaugas Kasiulevičius, įmonė „ORK Baltic“ Generalinis rangovas: „Mitnija“ Pastato plotas: 1600 kv. m Statybos metai: 2018–2020

Indrė VOZGIRDAITĖ

Naujajame „Paupio“ verslo namų korpuse įsikūrusi įmonė „MV Group“ teigia galiausiai suradusi tai, ko ilgai ieškojo: gerą lokaciją, puikią infrastruktūrą ir prie įmonės poreikių pritaikytas modernias patalpas. Interjero kūrybą įkvėpė pastato architektūra, o vidaus suplanavimas jautriai pritaikytas vidiniams įmonės ryšiams skatinti.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

„MV Group“ įmonei tiko visas atskiras keturių aukštų pastatas, kurį buvo galima užpildyti ir įsirengti pagal savo norus. Iš dviejų – balto ir juodo korpusų – susidedantis kompleksas turi ir dėkingą pusiau atvirą kiemelį. / Architektas Audrius AMBRASAS /

74 2020 spalis

Daug vietos bendrauti Group“ generalinis direktorius Marijus Cilcius pasakoja, kad keturių aukštų pastate įrengta apie 140 darbo vietų, susitikimų salių, žaidimų, poilsio, valgomojo erdvių. Biure įdiegtos modernios automatinės vėdinimo ir šildymo, apšvietimo, vaizdo ir garso sistemos. Pirmieji trys biuro aukštai paskirti darbo erdvėms, susitikimų salėms, kuriose pagrindinis dėmesys tenka funkcionalumui, patogumui, kokybiškoms patirtims užtikrinti. Tai vienodai svarbu galvojant tiek apie vartotojus, klientus, tiek apie partnerius ar darbuotojus. Biure dalis darbuotojų dirba kabinetuose, dalis – atvirosiose erdvėse, todėl kiekviename aukšte buvo suprojektuotos ir atskiros, įvairaus dydžio zonos, skirtos privatiems pokalbiams. Kavos pertraukėlėms įrengtos virtuvėlės. Nestandartinis yra mansardinis biuro aukštas, kuris beveik visas paskirtas laisvalaikio, bendravimo zonai. Jame taip pat įrengta valgomojo erdvė, turinti visą būtiną įrangą (šaldytuvus, indaploves ir kt.). Įmonės tikslas buvo turėti didelę erdvę, kur visi darbuotojai galėtų susirinkti, organizuoti komandinius pusryčius ar pietus, kartu minėti svarbias datas, švęsti laimėjimus. Išskirtinis objektas šioje erdvėje yra profesionalus baras. „Kitiems tokia detalė biure gal būtų mažų mažiausiai neįprasta, bet ne mums.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

„MV

Užs.

Fasadams – „Caparol“ šiltinimo sistema Nanotechnologijos užtikrins fasadų švarą ir atsparumą „žaliavimui“ Projektuojant pastatą reikėjo suderinti du tikslus: energinį naudingumą ir darnų įsiliejimą į Vilniaus senamiesčio architektūrą, kur vyrauja lygūs fasadai. Šiuos reikalavimus puikiai išpildė fasadui šiltinti pasirinkta „Caparol“ sistema su universaliuoju mišiniu „ArmaReno 700“, kuris panaudotas armavimui ir dekoratyvinei dangai. Fasado paviršius yra lygus, atkartoja senųjų Vilniaus namų fasadus. Siekiant sustiprinti apsaugą nuo drėgmės ir nepalankių atmosferos veiksnių, sienos papildomai nudažytos fasadiniais dažais „Caparol ThermoSan“. Šiuose dažuose yra specialių priedų, apsaugančių nuo dumbliagrybių apnikimo, todėl fasadas „nepažaliuos”. Pagal nanotechnologiją pagaminti dažai leidžia fasadui „nusiplauti“ su kiekvienu lietumi – ant sienų nusėdusios dulkės, augalų sporos, žiedadulkės prie dažais „ThermoSan“ nudažytų sienų neprilimpa, todėl artimiausias lietus jas tiesiog nuplauna, o fasadai ilgai išlieka švarūs. www.caparol.lt 75

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

Architektūra diktavo interjerą

Pirmieji trys biuro aukštai paskirti darbo erdvėms, susitikimų salėms, kuriose pagrindinis dėmesys tenka funkcionalumui, patogumui, kokybiškoms patirtims užtikrinti. / Marijus CILCIUS /

76 2020 spalis

Daug metų dirbame su gėrimais, tarp įprastų pareigybių turime miksologijos ambasadorius, o svečiuose dažnai sulaukiame savo partnerių – pasaulinių gėrimų gamintojų ir tiekėjų, profesionaliai pristatančių savo produktus, vedančių mokymus mūsų personalui. Šis sprendimas mums yra ne tik išskirtinė mūsų interjero detalė, bet ir būtina darbo erdvė“, – komentuoja įmonės vadovas. M. Cilcius pabrėžia, kad naujajame „Paupio“ pastate įsikūrusi jų įmonė jau turi tai, ko, būdami rinkos lyderiais, ieškojo ne vienerius metus: gerą lokaciją, infrastruktūrą ir erdvias, naujas patalpas.

Architektas Audrius Ambrasas mini palankiai susiklosčiusią situaciją, kad „MV Group“ įmonei tiko visas atskiras keturių aukštų pastatas, kurį buvo galima užpildyti ir įsirengti pagal savo norus. Iš dviejų – balto ir juodo korpusų – susidedantis pastatas turi ir dėkingą pusiau atvirą kiemelį. „MV Group“ turi sudėtingą ir kompleksišką įmonės veiklą, kurioje daug skyrių, ryšių ir skirtingų darbo pobūdžio reikalavimų. Todėl pagrindinis tikslas buvo atitikti visus ryšių, saugumų, komunikacijos kriterijus“, – teigia pastato interjerą kūrusi Lina Bakienė.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Užs.

Grindims – kokybiškos apdailos medžiagos, atitinkančios saikingą estetiką ir akustinius reikalavimus Renkantis apdailos medžiagas, pagrindinys dėmesys buvo skirtas neutraliam interjero apdailos įvaizdžiui ir akustikai. Įmonė „Vaineta“, atstovaujanti pasaulyje pripažintiems apdailos medžiagų gamintojams, geriausiai atitiko interjero autorių ir vystytojų poreikius – bendrovės salonuose parduodamos kokybiškos ir modernios apdailos medžiagos: keraminės ir akmens masės plytelės, keraminės mozaikos, kiliminės dangos, kiliminės plytelės, PVC danga, natūralus

linoleumas, parketlentės, laminuotos grindys, sienų danga, taip pat teikiamos profesionalios konsultacijos. Asortimentas išsiskiria spalvų gama, dekoratyviniais elementais, detalių komplektais, dydžių ir paviršių įvairove. Taip pat – išskirtiniu dizainu, plačiomis pritaikymo galimybėmis, funkcionalumu. „Vainetos“ salonuose – platus apdailos prekių asortimentas ne tik namų interjerui, bet ir specialios paskirties apdailos medžiagos biurams ir visuomeninėms patalpoms.

Įmonės „Vaineta ir partneriai“ prekybos salonai: KAUNAS Savanorių pr. 176, LT-44150, tel. +370 373 37 332, kaunas@vaineta.lt

VIL N IU S J. Basanavičiaus g. 25A, LT-03108, tel. +370 5 231 6528, vilnius@vaineta.lt

K L A I PĖDA Liepų g. 20, LT-92113, tel. + 370 464 16 373, klaipeda@vaineta.lt

www.vaineta.lt 77

objektas

Geruose pastatuose nereikia dekoratyvių elementų. / Interjero architektė Lina BAKIENĖ /

78 2020 spalis

D. GumbreviÄ?iaus nuotr.

D. Gumbrevičiaus nuotr. D. Gumbrevičiaus nuotr.

Pastatas siaurėjantis, todėl darbo erdvės buvo išdėstytos aplink smailėjantį tūrį, kuriame įrengti pasitarimų, sanitarinių mazgų, virtuvėlės blokai.

80 2020 spalis

objektas

Išskirtinė pastato architektūra padiktavo ir interjero struktūrą. „Visas „Paupio“ V kvartalas yra labai įspūdingos ir išskirtinės architektūros kompleksas, tad visą interjerą diktavo pastato struktūra, jos išskirtinumas. Geruose pastatuose nereikia dekoratyvių elementų“, – įsitikinusi interjero architektė. Ji teigia, kad vadovų kabinetai paprastai būna išdėstomi viršutiniuose aukštuose, poilsio zonos įrengiamos prie kiemelių ir pirmame

aukšte, tačiau šiame projekte viskas apsivertė aukštyn kojomis. Dėl saugumo ir svečių suvaldymo pagrindinės salės ir vadovų kabinetai įrengti pirmame aukšte. Keturios pusiau atviro tipo darbuotojų poilsio zonos įkurdintos mansardiniuose aukštuose. Pastatas siaurėjantis, todėl darbo erdvės buvo išdėstytos aplink smailėjantį tūrį, kuriame įrengti pasitarimų, sanitarinių mazgų, virtuvėlės blokai.

Pagrindinis interjero dekoras yra patys žmonės, kuriems reikia švelnios, neutralios erdvės. Ją užtikrino parinkta balta spalva ir betono atspalvis.

Užs.

„MV Group“ biure, kaip ir visame „Paupio“ komercinių pastatų komplekse, UAB „Dizaja“ suprojektavo ir įdiegė inovatyvią trivamzdę VRF šildymo ir vėsinimo sistemą. Jos ypatumas – ypač efektyvus energijos panaudojimas, leidžiantis vienu metu vėsinti ir šildyti skirtingas biuro patalpas.

UAB „Dizaja“, www.dizaja.lt 81

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

Pagrindinis funkcinis sprendimas – lenktomis sienomis sušvelninti kabinetų kampai. L. Bakienės teigimu, kiek švelnesnės struktūros norėjosi dėl itin didelio kabinetų skaičiaus. Akustika buvo spręsta sudėtingu suplanavimu. Pastato viduje nėra didelės vientisos patalpos, o tūriai išdalyti taip, kad atskirtų laisvas darbo vietas. Taip sukurta daug paviršių, slopinančių garso sklidimą. Renkantis vidaus apdailos medžiagas, prioritetas skirtas neutralumui. Svarbiausia buvo suprojektuoti funkcinį apšvietimą, o dekorą palikti minimalų. Architektės manymu, pagrindinis interjero dekoras yra patys žmonės, kuriems reikia švelnios, neutralios erdvės. Ją užtikrino parinkta balta spalva ir betono atspalvis. Baldų pasirinkimą lėmė funkcionalumo kriterijus. Išskirtinių, smagių formų – tik ryškios dekoratyvios sofos ir poilsio erdvės baldai, dar geriau atsiskleidę nuosaikiame interjere.

82 2020 spalis

Profesionalus baras viršutiniame aukšte – ne tik išskirtinė interjero detalė, bet ir būtina darbo erdvė, nes įmonė dirba su gėrimais.

Užs.

„MV Group“ biure poilsio erdvei pasirinktos išskirtinio „GamFratesi“ dizaino baro kėdės „Beetle“, jau tapusios šiuolaikinio dizaino ir neprilygstamo komforto ikonomis. Interjero architekčių parinktos kėdžių spalvos ir apdailos sukuria pozityviai nuteikiančią emociją ir pojūtį, tarsi lankytumeisi restorane, o kėdžių patogumas užtikrina komfortą susitikus čia ir ilgesnio pokalbio.

„Lt. Project“ – profesionalų komanda, sukaupusi ilgametę patirtį projektų valdymo ir verslo erdvių įrengimo srityse. Atstovaujame pasaulyje pripažintiems gamintojams iš JAV, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių. Per 13-ka įmonės veiklos metų įgyvendinome daugiau nei 1000 skirtingos apimties ir sudėtingumo projektų. Kurdami sprendimus ir parinkdami gaminius, reikalingus projektui įgyvendinti, atidžiai renkamės tiekėjus ir užtikriname, kad parinkti gaminiai atitiks verslo erdvių įrengimui keliamus reikalavimus ir turės reikalingus tai patvirtinančius sertifikatus, jiems bus suteiktos patikimos garantijos ir pogarantinė priežiūra. Esame pasiruošę savo klientams užtikrinti ilgalaikę profesionalią partnerystę ir operatyvų servisą, reikalingą keičiantis jų poreikiams. Vilnius | Kaunas | Klaipėda | www.ltproject.lt Verslo baldai | projektų valdymas | akustika | pertvaros 83

objektas

Kino gurmanams – naujos ir senos D. Gumbrevičiaus nuotr.

„Pasakos“

namelio istorijos

84 2020 spalis

objektas

Būdinga medinei architektūrai rchitektas Audrius Ambrasas pasidžiaugia dėkinga situacija, kad investuotojai atrado pastatui tinkamą funkciją. Senojo medinio namo, kuris vėliau virto kino teatro „Pasaka“ namais, architektai nesistengė visiškai tiksliai atkurti – pastatas buvęs mažesnis, tačiau jo tiksli vieta, tūris ir koncepcija išlaikyti. Sekant senojo pastato istorija, statiniui taip pat parinkta medinė apdaila. Buvo apsispręsta lentomis kalti ne ištisai, nuo vieno iki kito krašto, bet keičiant jų ritmo piešinį, būdingą Vilniaus medinei architektūrai. Keistas sutapimas – pasirodo, senąjį namelį architektai vadino „pasaka“ dar gerokai prieš jame atsirandant kino teatrui. Sodybėlė turėjo skambią istoriją – sovietmečiu jame buvo F. Dzeržinskio, žinomo pravarde Geležinis Feliksas, vardo muziejus. Tokios istorijos įkvėpti architektai už namelio nugaros sukūrė geležinį fasadą. A. Ambrasas pasakoja, kad pastato laiptinės tūrio elementas atsirado būtent dėl kino teatro funkcijos – jam reikėjo antro evakuacinio išėjimo. Todėl atvirus laiptus architektai užvėrė, iš išėjimo tarsi sukurdami rankovę. Toks sprendinys atspindi ankstesnę Užupio ar Senamiesčio architektūrą, kuri dažnai formavosi dėl praktinės naudos – panašios laiptinės atsirasdavo, norint apsisaugoti nuo vėjo nešamo sniego.

Indrė VOZGIRDAITĖ

„Pasakos“ kino teatras filmų istorijas seks naujajame „Paupio“ verslo namų pastate, saugančiame daugiasluoksnius ryšius su Vilniaus praeitimi. Jauki, tarsi namų aplinka, šilta medinio pastato išorė žadins kiek kitokius kino gurmanų potyrius.

objektas

Svarbiausia – patalpų scenarijus

86 2020 spalis

D. Gumbrevičiaus nuotr.

A. Ambraso projektavimo biuro nuotr.

Interjero architektės Ieva Klimašauskaitė ir Lina Bakienė pripažįsta turėjusios nelengvą užduotį į gana nedidelį plotą sutalpinti net 200 sėdimų vietų turinčias dvi kino ir konferencijų sales bei užkandžių ir gėrimų pardavimo zoną. Architektės atkreipia dėmesį, kad patalpų scenarijus, nors dažnai nepastebimas ir atrodantis savaime suprantamas dalykas, iš tiesų yra bene pats svarbiausias projektavimo aspektas, todėl projektavimą jos pirmiausia pradėjo nuo funkcinio plano kūrimo ir erdvių išdėstymo. Pirmas aukštas paskirtas gėrimų ir užkandžių pardavimo zonai ir konferencijų (kino) salei. Antrame aukšte buvo įkurdinta pagrindinė, 112 vietų kino salė.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Pašnekovės atskleidžia, kad tai pirmasis jų studijos projektuotas kino teatras. „Pradėjus dirbti prie šio projekto mano kelionės į kino teatrus gerokai pasikeitė – kiekvieną kartą nuėjusi pažiūrėti filmo, atidžiai analizuodavau kino sales, jų struktūrą, išdėstymą. Keliose salėse netgi matavau kino kėdžių pakylos aukštį“, – sakė L. Bakienė. Pirmame aukšte užsakovas norėjo nemažos gėrimų ir užkandžių pardavimo zonos, kurioje būtų parduodami fasuoti ir nefasuoti gaminiai, šilti spragėsiai, šaltieji ir karštieji gėrimai ir, žinoma, patys kino bilietai. Todėl projektuoti baldus architektės pradėjo būtent nuo šio netrumpo prekių sąrašo, ieškojo geriausio būdo, kad viskas tilptų nedidelėje erdvėje. Kadangi už viską atsiskaityti galima tik vienoje kasoje, buvo sugalvota, išnaudojant patalpos ir baldų išdėstymą, sudaryti vieną bendrą eilę.

Lyg namie Interjero projekto autores sužavėjo pastato architektūros jaukumas, namų atmosfera. Tokio paties įspūdžio jos siekė ir interjere, kad atėjęs žiūrovas pasijaustų lyg namie, o ne šaltoje ir nuasmenintoje kino salėje. Tai turėjo priminti kino pasakos namelį, kuriame jaukios erdvės leistų visiškai pasinerti į rodomus filmus. „Mums labai gražus šio pastato fasadas su daug įvairaus dydžio langų, todėl norėjome kiek įmanoma daugiau jų išsaugoti ir interjere. Netgi ketinome daryti pagrindinę kino salę pirmame aukšte, bet galiausiai teko atsisakyti šios idėjos dėl suplanavimo logikos ir patogumo. Vis dėlto vieną iš esminių pastato bruožų išlaikėme ir viduje – kino salėje aiškiai matomas ir jaučiamas šlaitinis pastato stogas“,– komentavo autorės.

Užs.

Įrengiant „Pasakos“ kino teatrą, pagrindinė užduotis UAB „Dizaja“ inžinieriams buvo užtikrinti kino salės mikroklimatą, suprojektuojant ir įrengiant akustiškai adaptuotus inžinerinių sistemų komponentus. Per 21 metus sukaupta įmonės patirtis leido profesionaliai ir greitai pasiekti užsakovo poreikius atitinkantį rezultatą.

UAB „Dizaja“, www.dizaja.lt 87

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

Pirmas aukštas paskirtas gėrimų ir užkandžių pardavimo zonai ir konferencijų (kino) salei.

Jaukumo jausmą nedidelis plotas leido sukurti gana lengvai. Šiai atmosferai perteikti architektės panaudojo lenktas baldų formas, dominuojančias pastelines spalvas. Interjero autorės stengėsi išvengti aukštų lubų suteikiamo vadinamojo šulinio efekto, todėl pirmo aukšto erdvę sušvelnino skaidytu dažymu: lubas ir viršutinę sienos dalį dažė juodai, sienos vidurį paliko baltą ir natūralaus betono, o apačioje sukūrė pastelinę juostą. Kino salėse dominuoja juoda spalva, todėl buvo įtraukta ir keletas juodų elementų: kai kur paliktos juodos lubos ir juodi gamintų baldų krašteliai, naudotos juodos durų rankenos. Gerai akustikai užtikrinti buvo sukurtas atskiras akustikos projektas. Kino salėje naudotos akustinės lubos, akustinės sienų plokštės, kiliminė danga, pirmame aukšte – akustinės purškiamosios lubos ir kiliminė danga. Kino teatre dominuoja automatizuotas šviestuvų valdymas, jungikliais valdomi šviestuvai palikti tik vietose, kur jų reikalavo patalpos funkcija. Daugelyje sienų vietų paliktas atviras betonas. Grindims panaudotą lietą betoną autorės pasirinko dėl tekstūros ir praktiškumo, o kiliminę dangą – dėl akustinių savybių.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Jaukumo jausmą nedidelis plotas leido sukurti gana lengvai. Šiai atmosferai perteikti architektės panaudojo lenktas baldų formas, dominuojančias pastelines spalvas.

88 2020 spalis

Užs.

Įspūdingi fasadai – su tvaria termomediena Senojo medinio namo vietoje iškilusio kino teatro „Pasaka“ fasadams, atsižvelgdami į pastato istoriją, architektai parinko medienos apdailą. Vilniaus medinei architektūrai būdingi kintantys lentų ritmai naujojo pastato fasaduose atrodo išties įspūdingai, jaukiai ir šiltai.

Apdailai buvo panaudota sertifikuota termomediena, pasižyminti natūraliu ilgaamžiškumu. Apdorojant karščiu ir garais, įvyksta struktūriniai ir cheminiai pokyčiai, kurie pagerina kai kurias esmines jos savybes. Taip gaunama daug patvaresnė ir stabilesnė mediena – neprilygstamas sprendimas lauko apdailai, terasoms ir pirtims. Be jokio impregnavimo fasaduose termomediena tarnauja daugiau nei 30, o terasose – daugiau nei 10 metų. Ši savybė labai aktuali viešosioms erdvėms ir pastatams, kad nereikėtų reguliariai jų naujinti, kaip nutinka su įprasta mediena. Tiesa, veikiama UV spindulių, nedažyta termomediena nupilkuoja, bet natūrali spalvos transformacija nebegąsdina architektų – net papilkėjusi medienos apdaila kuria šilumos, tvarumo ir tradicinį, žmonėms nuo seno įprastą jaukumo jausmą. Įmonės UAB „Brolis timber“ atstovai pažymi, kad pastaruoju metu mediena drąsiai ir organiškai įvedama į urbanistinį peizažą, ypač džiugu, kai projektai tokie išskirtiniai kaip „Paupys“. Objektų apdailai architektai naudojo įvairių matmenų obliuotus termomedienos tašelius ir lygias terasines lentas su paslėptu tvirtinimu. Rinkosi paprastus, grynų linijų profilius: saikingai šiuolaikinei architektūrai labai svarbu matmenų stabilumas, besakis paviršius, o termomediena tam puikiai tinka. Kitas svarbus pranašumas, lėmęs architektų pasirinkimą, tas, kad ji yra lengva, todėl galima kurti didelius grafiškus fasadų piešinius, ažūrines sieneles. Į „Paupio“ verslo centrą iškeliavo daugiau nei 35 km sertifikuotos „Brolis timber“ termomedienos! Ji panaudota labai plačiai – įprastai terasų ir aplinkos apdailai, suoliukams, ventiliuojamiesiems fasadams, „Plazmos“ architektų kurtose biurų prieigose, žalumos oazėje ant verslo centro stogo, net A. Ambraso architektų biuro kurtas šlaitinis „Pasakos“ kino teatro stogas dengtas termomediena, todėl pastatas atrodo išties įspūdingai.

Vilniuje Šv. Stepono g. 10 Tel. +370 640 17 000 El. p. tomas@brolis.eu

Kaune Nemajūnų g. 25A Tel. +370 640 58 000 El. p. kaunas@brolis.eu

Klaipėdoje Danės g. 21 Tel. +370 699 98 419 El. p. klaipeda@brolis.eu

D. Gumbrevičiaus nuotr.

UAB „Brolis timber“ Daugiau informacijos rasite: http://www.brolistimber.eu/termo-mediena/

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

Užs.

Įmonės „Vaineta ir partneriai“ prekybos salonai:

www.vaineta.lt 90 2020 spalis

KAU N A S Savanorių pr. 176, LT-44150, tel. +370 373 37 332, kaunas@vaineta.lt

V I L N I US J. Basanavičiaus g. 25A, LT-03108, tel. +370 5 231 6528, vilnius@vaineta.lt

KL AIP Ė DA Liepų g. 20, LT-92113, tel. + 370 464 16 373, klaipeda@vaineta.lt

Užs.

Estetiškos ir universalios metalinės surenkamosios lubos „Paupio“ verslo namai Audriaus Ambraso projektavimo biuro architektų buvo sukurti išlaikant ankstesnę gamyklos tūrinę kompoziciją iš išorės, tačiau viduje erdvės atvertos turgui, kavinėms, parduotuvėms, studijoms ir biurams. Visų erdvių interjero estetikai ir kokybei buvo keliami ypač aukšti kriterijai, prie kurių įgyvendinimo prisidėjo įmonė „Bygg & fasade service“, naujame komplekse montavusi kirsto metalo tinklo lubas ir akustines plokštes.

„Bygg & fasade service“ specializacija – gipso kartono plokščių, kabinamųjų lubų montavimo darbai, o šiame projekte jų pagrindinė užduotis buvo bendradarbiaujant su architektais rasti optimalius sprendimus lengvai ardomai ir akustines bei estetines savybes atitinkančiai lubų sistemai. Metalo tinklo lubos yra šiuolaikiškos išvaizdos, erdvinės ir universalios. Dėl estetinių metalo savybių, „Paupio“ verslo namuose naudojant juostines metalines lubas, kuriami išskirtiniai interjero sprendimai. Jos taip pat yra lengvai prižiūrimos, tad dėl praktiškumo dažnai naudojamos patalpose, kur svarbi higiena ir taupomas patalpų priežiūros laikas. Kartu su kruopščiai apgalvotomis ir funkcionalumu pasižyminčiomis akustinėmis lubų sistemomis, įmonė padėjo pasiekti reikiamą „Paupio“ verslo namų lubų išbaigtumą.

Pasak įmonės vadovo Gyčio Štaro, verslo namų projektas kėlė savų iššūkių, pradedant nuo darbo specifikos, kai tuo pat metu teko dirbti su kitais projekto rangovais, laukti jų darbų pabaigos, norint montuoti vieną ar kitą segmentą, baigiant pačiais dizaino sprendimais. „Reikėjo atskiras zonas suvesti į bendrą erdvę, taip pat sujungti vertikalius elementus su horizontaliomis zonomis. Prieš pradėdami montavimo darbus, darėme bandomuosius pavyzdžius, kol galutinai pavyko visas detales suderinti su architektais“, – sakė įmonės vadovas. Profesionalumas ir naudojamos modernios technologijos leido „Bygg & fasade service“ montavimo darbus atlikti lanksčiai prisitaikant prie objekto architektų poreikių, o svarbiausia padaryti tai greitai ir kokybiškai. Verslo namai „Paupyje“ – tik vienas iš daugiau kaip 1000 lubų įrengimo projektų, kuriems

įmonė „Bygg & fasade service“ suteikė estetikos ir funkcionalumo. Savo darbų kokybe ji jau yra pelniusi klientų pasitikėjimą tiek gyvenamajame, tiek komerciniame statybos sektoriuje. Šalia aptartų metalo ir akustinių lubų sistemų įmonė siūlo ir platesnį asortimentą: medines, gipso kartono, mineralinio pluošto kabamąsias lubas ir jų konstrukcijas. Per daugelį veiklos metų įmonės „Bygg & fasade service“ profesionalumas ir kruopščiai apgalvojama kiekvienos patalpos paskirtis leido jai tapti vienai lubų montavimo lyderių Lietuvoje.

UAB „Bygg & fasade service“ Zamečkavo g. 1, Zamečkavas, Vilniaus r. Tel. +370 658 03 527 www.bfstatyba.lt, www.lubusistemos.lt 91

Užs.

„Paupio“ verslo centras išsiskiria savo plotu, originaliais architektūriniais sprendimais ir daugiau nei 100 šviestuvų, kuriuos šiame projekte įrengė įmonė „Lucidus Techno“. Taip pat apšvietimo specialistai vieni pirmųjų Lietuvoje pasiūlė rinkos naujovę – turėkluose sumontavo laiptų ir panduso neįgaliesiems apšvietimą. Vilniaus senamiestyje įsikūrusio verslo centro laiptų turėkluose sumontuotas apšvietimas yra nestandartinis ir ypač retas. Išskirtinis užsakovo ir architektų-projektuotojų sprendimas leido išvengti papildomų detalių ir sukurti integruotą apšvietimą, kuris idealiai susilietų su aplinka, taptų neatsiejama kraštovaizdžio dalimi tiek savo spalviškumu, tiek pasirinkta forma. Be to, pasirinkti šviestuvai itin tolygiai sklaido šviesą. Profesionali „Lucidus Techno“ komanda jau daugiau nei dešimtmetį diegia apšvietimo sprendimus Latvijoje, Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse. Įmonės specializacija – apšvietimo projektavimas ir valdymas. Ji nuolatos ieško, kaip pritaikyti industrijos inovacijas skirtinguose projektuose – nuo privačių namų iki komercinių pastatų kvartalų.

Ekonomiškas apšvietimas ir pastato fasadą išryškinantys scenarijai

švietimas – ypač gerai apgalvotas, kiekvienas jo elementas sudaro išskirtinę atmosferą. Komanda siekė paryškinti ir ypatingą vietą – senamiestį, kuriame įsikūręs naujai pastatytas „Paupio“ kvartalas. Todėl pasirinktas itin subtilus, neryškus, jaukią atmosferą kuriantis pastato ir jo aplinkos apšvietimas.

www.lucidus.lt 92 2020 spalis

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Visas „Paupio“ projektas atliepia vyraujančias energinio naudingumo tendencijas, o pastato tūrių kompozicija darniai įsilieja į jį supantį kraštovaizdį. Visi projekte naudoti šviestuvai itin taupūs – jų galingumas svyruoja nuo kelių iki 20 vatų, prognozuojamos itin nedidelės bendrosios elektros sąnaudos. Įmonės „Lucidus Techno“ komanda siekė išryškinti unikaliausias verslo centro erdves, pabrėžti pastato architektūrą, taip pat orientavosi į būsimą lankytoją, kuris turėtų jaustis patogiai ir saugiai bet kuriuo paros metu. Projekte įdiegti į grindinį montuojami šviestuvai, subtiliai akcentuojantys fasadą, o pastato langų angokraščiai išryškinti individualiais šviestuvais, kurie preciziškai pabrėžia formų tūrį. Vidiniame kieme sumontuoti dekoratyviniai prožektoriai ir šviečiantys mažosios architektūros elementai. Greta įdiegti kryptiniai šviestuvai, kurių scenarijai skirti žydintiems gėlynams ir augalų sienai subtiliai paryškinti. Modeliuodami pastato apšvietimo sprendinius ir scenarijus, specialistai į pagalbą pasitelkė trimačio (3D) modeliavimo programinę įrangą. Įvairiems skaičiavimams ir projekto vizualizacijoms atlikti skirta programa leido ieškoti geriausio, labiausiai verslo centro specifiką ir vietovę atitinkančio apšvietimo sprendimo. Įmonės atstovų teigimu, visas sukurtas ir sumontuotas ap-

Užs.

ARMUOTO BETONO PLOKŠTĖS

DAKOBET 93

sprendimai

AB „Ukmergės gelžbetonis“ dalyvauja jau ne viename „Paupio“ rajono vystymo etape ir tiekia įvairius gelžbetonio gaminius: perdangos plokštes, laiptų elementus, balkonus. Įmonės gebėjimas laiku tiekti kokybiškus gaminius yra vertinamas užsakovų, tad aukštai keliami tikslai atsiperka su kaupu ir tai yra pagrindinė priežastis tęsti bendradarbiavimą visuose statybos etapuose.

AB ,,Ukmergės gelžbetonis“ Antakalnio g. 60, LT-20144 Ukmergė Tel. +370 340 64616 www.ukmergesgelzbetonis.lt

D. Gumbrevičiaus nuotr.

III ir IV gyvenamųjų namų kvartalų stogams ir fasadams neatsitiktinai naudotos sistemos „RHEINZINK“, pasižyminčios įvairiapusiu architektūriniu žavesiu. Estetiški „RHEINZINK“ sprendimai yra laiko patikrinta klasika – nereikalauja ypatingos priežiūros ir suteikia pastatams ilgalaikę apsaugą nuo nepalankių klimato sąlygų. Vokiškos kokybės stogų ir fasadų sistemų („made in Germany“) įvairovė įgalino, be klasikinių, įgyvendinti ir modernius sprendimus viename rajone.

RHEINZINK in Baltic Countries tel. +370 (65) 01 82 40 info@rheinzink.lt www.rheinzink.lt

reklama

Vokiečių koncernas „Hager“, kuriam Lietuvoje atstovauja bendrovė „UTU“, yra pirmaujantis gyvenamųjų, komercinių ir pramoninių pastatų elektros instaliacijos sprendimų ir paslaugų teikėjas. Todėl būtent kokybiški „Hager“ produktai buvo pasirinkti atliekant elektros instaliacijos darbus objekte, montuojant pastatų apsaugos ir valdymo įtaisus, kabelinių kanalų sistemas. O platus gaminių asortimentas atitiko skirtingos paskirties pastatams keliamus reikalavimus.

94 2020 spalis

UAB „UTU“ Kirtimų g. 33-1, LT-02244 Vilnius Tel. +370 5 274 2827, Faks. +370 5 274 2838 El. p. info@utu.lt, www.utu.lt

UAB „Daistatus“ Palemono g. 1A LT-52159 Kaunas Tel. + 370 37 373189 Mob. + 370 611 07 838 www.daistatus.lt

„Paupio“ rajono gyvenamųjų pastatų Aukštaičių g. 12 ir 16, Vilniuje, bendruosius ir specialiuosius statybos darbus kartu su generaliniu rangovu profesionaliai atliko UAB „Darbštūs vyrai“. III ir IV kvartaluose įmonė įrengė pagrindines pastatų konstrukcijas, sienas ir denginius. Išskirtinė objekto vieta įpareigojo laikytis ypatingos drausmės ir kruopštumo. Darbai vyko sklandžiai, nes generalinis rangovas, pasikvietęs UAB „Darbštūs vyrai“ komandą bendradarbiauti, atidžiai, laiku ir tiksliai planavo užduotis.

UAB „Darbštūs vyrai“ Pakalnės g. 3, LT-01112 Vilnius Mob. +370 652 52 000 www.darbstus.lt

reklama

D. Gumbrevičiaus nuotr.

UAB „Daistatus“ gyvenamiesiems namams įrengė šlaitinius stogus iš aukščiausios klasės matinės valcinės plieno dangos III ir IV „Paupio“ kvartaluose. Šlaitiniai objektų stogai kartu su stoglangiais pareikalavo daug kruopštumo, profesionalumo ir patirties. Taip pat stogo konstrukcijoms buvo keliami aukšti energinio naudingumo ir sandarumo reikalavimai, naudojamos tik kokybiškos stogo dangos ir joms įrengti skirtos medžiagos.

Viešajai erdvei – aikštei su fontanu ir gyvenamųjų namų aplinkai – panaudotos ir granito plokštės

„Paupio“ rajono viename iš gyvenamųjų kvartalų – prie pastatų Aukštaičių g. 12 ir 16 – beveik visais aplinkotvarkos darbais rūpinosi UAB „Altos granitas“. Įmonės darbuotojai įrengė ir įspūdingą viešąją erdvę su fontanu, kuri tapo viso šio urbanizuoto rajono centrine rekreacine ašimi.

96 2020 spalis

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Užs.

Šios aikštės grindinys įrengtas iš granito plokščių, sumontuoti vandens nubėgimo latakai, fontanas. Viename iš kvartale esančių akligatvių paklotos klinkerio trinkelės, tarp kurių įterptos neįgaliesiems skirtos specialios granitinės plytelės, turinčios vedamuosius ir įspėjamuosius paviršius. Kitas akligatvis įrengtas iš granitinių plokščių, kurias įmonė atsivežė iš tolimosios Kinijos. Vidiniame Aukštaičių g. 12 gyvenamojo namo kieme iš klinkerio plytelių įrengta vaikų žaidimo aikštelė ir visi takeliai aplink ją. Joje esantys laiptai apklijuoti neslidžiomis klinkerio trinkelėmis ir granito plokštėmis. Prieš pradedant kloti grindinius, virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės perdangos buvo įrengtos drenažinės membranos, šiltikliai, o žalios vejos ir augalų zonoje sukloti drėgmę kaupiantys lakštai. Vidiniame Aukštaičių g. 16 numeriu pažymėtame gyvenamojo pastato kieme taip pat įrengta vaikų žaidimo aikštelė, veja ir iš spalvotų trinkelių sudėlioti takai. UAB „Altos granitas“ atlieka visus aplinkotvarkos darbus. Turima technika ir patirtis leidžia įgyvendinti didelės apimties darbus įvairios paskirties objektuose. Įmonė taip pat visoje Lietuvoje parduoda granito gaminius: granito bortelius, plokštes, laiptų pakopas, trinkeles, latakus ir kt. Gaminiai išpjaunami ir apdirbami pagal kliento poreikį.

UAB „Altos granitas“ Šv. Stepono g. 7-6, LT-01139 Vilnius Tel. +370 616 70 777 El. p. info@altosgranitas.lt www.altosgranitas.lt

www.SA.lt www.SA.lt

shutterstock.com nuotr.

i ia l na i . o i es ngva of Pr r le i

Apsilankykite kasdien!

2020 kovas (3)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Individualus namas/ Didesnio tvarumo link

Projektų priedas

STATYBA IR Biuro šerdis – virtuvė

Pabėgimo namelis

Kaina 2,9 Eur

Projektų priedas

ARCHITEKTŪRA

2020 balandis / gegužė (4/5)

Kitokie fasadai

Tarp vidaus ir lauko. Terasos, balkonai

Įdarbintas stogas

Architektūrinis betonas

Kartotiniai interjerai

Higieniškos vonios valanda

Ateities paveldą kuriame dabar Miestų viešosios erdvės Kokios turi būti naujos statybos senamiesčiuose? Langų tendencijos ir mados Medžio konstrukcijų atgimimas

Prenumerata tik 27 Eur metams Užsiprenumeruoti galite: www.prenumerata.lt, www.sa.lt/prenumerata, el. p. prenumerata@sa.lt.

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

2020 birželis/liepa (6/7)

Namų biuras šiandien

100â&#x20AC;&#x192; 2020 spalis

objektas

Užsakovas: UAB „Birštono valda“

uplanuotas lūžis

Architektai: Donaldas Trainauskas, studija „4 PLIUS“ Konstruktorius: Alkis Narbutas Objekto plotas: 1100 kv. m. Statybos metai: 2018–2020

Aušra NYMAN

Dažniausiai įtrūkiai ar plyšiai yra mažiausiai pageidaujamas reiškinys statybose. Tačiau būtent tokią netikėtą emociją projektuojamam namui su biuro patalpomis sostinės Užupio rajone suteikė Donaldas Trainauskas, studijos „4 PLIUS“ architektas. Projekto autoriaus teigimu, šį sumanymą lėmė sklypo konfigūracija.

101

Prisitaikyti prie esamo užstatymo enamiesčio prieigose, vaizdingame, vilniečių ir miesto svečių pamėgtame Užupio rajone, beveik nebelikę laisvų, naujoms statyboms tinkamų sklypų, todėl kiekvienas naujai atsiradęs objektas sulaukia praeivių dėmesio. Tokioje situacijoje architektams neretai knieti suprojektuoti efektingą, išskirtinį statinį. Tačiau šio projekto autorius nepasidavė pagundai ir pagarbiai prisiderino prie nuo seno susiformavusio užstatymo, medžiagiškumu, masteliu ir formomis atkartodamas tradicinės, istorinei miesto daliai būdingos architektūros bruožus, papildydamas gretimų senų namų kompoziciją šioje paveldo teritorijoje ir organiškai įsiterpdamas į aplinkinio užstatymo audinį.

102 2020 spalis

objektas

Medžiagiškumu, masteliu ir formomis pastatas atkartoja tradicinės, istorinei miesto daliai būdingos architektūros bruožus.

Pagrindinė koncepcija – maksimaliai išnaudoti palyginti nedidelio sklypo plotą, prišliejant gatvės pusės fasadą prie perimetrinės užstatymo linijos, kad ir laužtos.

Sklypo forma padiktavo lūžio liniją Pagrindinė architektūrinė ir urbanistinė idėja – būdinga senamiesčiams klasika: maksimaliai išnaudoti palyginti nedidelio sklypo plotą, prišliejant gatvės pusės fasadą prie perimetrinės užstatymo linijos, kad ir laužtos. Netikėta tai, kad architektas nepabūgo to pabrėžti, įvesdamas įstiklintą lūžio liniją, kartu lyg ir užsimindamas apie pagrindinę čia įsikūrusio biuro veiklą – šiuolaikinių langų su mediniais profiliais gamybą. Atsivėrusioje įstiklintoje dalyje svetingai pasitinka pagrindinis įėjimas, įcentruotas į lūžio ašį, interpretuojant priešais esančio namo portiką. Dėl vietos stokos sklype, požeminiame aukšte, numatyta automobilių aikštelė, į kurią nusileidžiama specialiu, jiems skirtu liftu. Pirmame, cokoliniame aukšte, įleistame į šlaitą,

103

suplanuotos komercinės patalpos – įmonės biuras, o viršutiniai aukštai skirti gyvenamajai funkcijai: kiekviename aukšte po butą. Kadangi sklypas kyla į statų šlaitą, o aukščių skirtumas viršutinėje ir apatinėje dalyse yra net 7 m, numatyta terasa į pietinę pusę labiau primena kapitono tiltelį, tačiau suteikia norimo privatumo antrame aukšte įrengtam butui.

Didelė dalis pastato paslėpta po žeme – cokoliniame aukšte – biuras, viršutiniuose – butams skirta erdvė.

104 2020 spalis

Užs.

Apšvietimo sprendimai – gerai darbuotojų savijautai ir maloniam vizualiniam efektui sukurti Visada smagu dirbti su klientais, kurie vertina kokybę, inovatyvius techninius sprendimus ir gerą dizainą. Bendraudami su „Doletos“ atstovais ir pastato architektu, iškart supratome, kad darbuotojų gerovė ir „Doletos“ klientų patirtis šiame projekte yra prioritetas. Turint tai galvoje, buvo renkami ir apšvietimo sprendimai. Darbo vietoms apšviesti pasirinktas tiesioginės ir atspindėtos šviesos apšvietimo principas, užtikrinantis optimalias eksploatacines savybes, gerą darbuotojų savijautą ir malonų vizualinį efektą. Šis sprendimas buvo įgyvendintas su lietuvių gamintojo „Holectron“ linijiniais, „Neman“ serijos šviestuvais. Šviestuvuose naudojami gamintojo „Nichia“ šviesos diodai, kurie yra neprilygstami savo šviesos atkūrimo parametrais, energiniu efektyvumu ir ilgaamžiškumu. Registratūroje ir pasitarimų kambariuose buvo panaudoti išskirtinio vokiečių gamintojo „Occhio“ „Mito“ serijos šviestuvai. Šie šviestuvai yra šiuolaikinio techninio dizaino šedevrai: neprilygstamas spalvų atkūrimas (net 97 proc. tikslumu), galimybė reguliuoti šviesos temperatūrą 2700–4000 K diapozonu, valdymas gestais, o valdymas telefonu įgalina sukurti apšvietimo scenas, laikmačius ar derinti valdymą su kitais išmaniaisiais įrenginiais. „Delight“ klientams teikia konsultavimo, apšvietimo koncepcijų kūrimo, apšvietimo projektavimo ir vizualizavimo bei parinktos įrangos tiekimo paslaugas.

www.delight.lt

105

Pastate įgyvendinta eilė tvarių sprendimų. Stiklo fasadų sistema atitinka A++ energinę klasę. Natūrali šviesa į požeminę automobilių aikštelę patenka per specialius stoglangius su šviesą atspindinčiais vamzdžiais.

106 2020 spalis

Užs.

Įmonė „Jundos stalių gaminiai“ šiam pastatui pagamino ir sumontavo kokybiškas lauko ir vidaus vienvėres bei dvivėres duris. Ši įmonė jau 30 metų sėkmingai dirba medienos apdirbimo srityje. Pagrindinis įmonės produktas – vidaus durys iš ąžuolo, uosio ir juodalksnio bei ąžuolinės lauko durys. UAB „Jundos stalių gaminai“ siūlo platų modelių asortimentą, iš kurio net ir išrankiausias klientas išsirinks tinkamą. Įmonė taip pat gamina medines vidaus pertvaras, stumdomąsias duris, sienų apdailos elementus, grindjuostes. Gaminama pagal individualius matmenis ir pageidavimus. Norintiems pirkti – maksimali pagalba: aukšto lygio specialistai atvyksta išmatuoti durų angų objekte, konsultuoja, padeda išsirinkti modelius, spalvas, furnitūrą, stiklus, sukomplektuoja, pagaminę atveža ir sumontuoja. Įmonė atidžiai seka naujoves, kad klientui galėtų pasiūlyti išskirtinio dizaino šiuolaikiškus sprendimus interjerui. Produkcijos gamyboje itin daug dėmesio skiria kokybei, kurią užtikrina kvalifikuoti ir ilgametę patirtį turintys darbuotojai, modernūs įrenginiai, kruopščiai parinkti įrankiai, naudojamos tik laiko patikrintos medžiagos, skrupulingai atliekami gamybos technologiniai procesai.

UAB „Jundos stalių gaminiai“ El. p. vilnius@junda.eu http://www.junda.eu/ 107

objektas

Deramas dėmesys tvarumui Šiame pastate, žvelgiant į ateitį, įgyvendinta daug tvarių ir progresyvių sprendimų. Pagrindinės monolitinio gelžbetonio ir mūrinės pastato konstrukcijos apšiltintos taip, kad atitiktų aukštus energinės klasės reikalavimus, fasadų apdailai pasirinktos klinkerio plytos, stogo dangai – keraminės čerpės. Interjere taip pat dominuoja natūralios medžiagos – medis, akmuo stiklas. Fasado įstiklinimams panaudota fasado sistema su A++ energinę klasę atitinkančiais langais, pagamintais naudojant unikalius keturių kamerų profilius. Į požeminę pastato dalį natūrali šviesa patenka per specialiai tam numatytą šviesos tunelį iš viršutiniame aukšte įrengtos atviros terasos. Sandarų pastatą apšildo efektyvi atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti oro-oro šildymo sistema, kuri taip pat gali būti naudojama ir patalpoms vėsinti.

Status šlaitas – ne kliūtis formuojant patogias lauko erdves. Viršutinių aukštų butai turi nuo gatvės izoliuotą terasą į pietinę pusę.

Užs.

Ilgaamžė ir stabili terasa Senojo Užupio kontekste organiškai įsiliejusio pastato terasose įrengta Liuksemburgo gamintojo „Vetedy“ medinė terasų sistema „Softline“ su eukaliptinės „Padauk“ medienos lentomis. Terasų sistema „Softline“ sukurta, siekiant išspręsti visas su medinėmis terasomis susijusias problemas: lentų ir karkaso nestabilumą, medienos skilimą, rakščių atsiradimą, lentų paviršiaus išsigaubimą ar įspaudus nuo baldų, brangią kasmetinę terasos priežiūrą ir kt. Terasų sistemoje „Softline“ naudojamos stabiliausios ir tvirčiausios pasaulyje medienos rūšys: „Merbau“, „Padauk“, „Ipe“ ir Birmos tikas. Gamintojas lentų ir lagių medienai suteikia net 10 metų garantiją nuo jų skilimo, išsigaubimo, lentų galų „suvaikščiojimo“. Remdamiesi tuo, kaip terasų sistema „Softline“ pagal mūsų ilgametę praktiką (jau 12 metų) atlaiko Lietuvos klimato sąlygas, drąsiai tvirtiname, kad, įsirengus šią sistemą, dešimtmečiams užtikrinamas terasos ilgaamžiškumas, stabilumas, minimali priežiūra ir puikus estetinis vaizdas.

Detalesnė informacija: UAB „Doremus“, www.doremus.lt 108 2020 spalis

Užs.

Pažangios ir ekologiškos technologijos – kokybiškam pastato mikroklimatui Šiame objekte šildymui ir vėdinimui įdiegti įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos šaltinius, atitinkantys aukštus energinio naudingumo reikalavimus. „Įmonės „Eko2šiluma“ komandos tikslas buvo optimaliai pritaikyti pastatui kokybišką, ekonomišką ir ekologijos principais veikiančią „Mitsubishi Electric“ įrangą komfortiškam užsakovo gyvenimui ir darbui, įsiklausant į jo norus“, – teigia įmonės „Eko2Šiluma“ vadovas Rolandas Grikšas.

Įmonės projektavimo specialistai parengė pastato šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos projektą kiekvienam aukštui – taip parinkti ne tik optimalūs sistemos sprendimai pagal pastato ypatumus ir kliento poreikius, bet ir sumažėjo montavimo klaidų rizika montuojant. Projektuotojai suskaičiavo pastatui reikalingą oro kiekį vėdinimui, kiekvienai patalpai parinko reikiamo galingumo oras-oras, oras-vanduo šilumos siurblius, vidinių įrenginių montavimo vietas. Patalpų vėdinimas, užtikrinantis optimalų šviežio oro tiekimą, šiandien tampa būtinybe pastatams. Tiekiamo ir pašalinamo oro kiekiui reguliuoti kiekviename aukšte sumontuoti ortakiniai kanaliniai serijos „LGH-RVX“ rekuperatoriai. Įrenginiai su įdiegtu naujos kartos didelio našumo ventiliatoriaus varikliu ir kitomis technologinėmis naujovėmis atitinka pačius aukščiausius reikalavimus. Pastatui kas valandą tiekiama daugiau kaip 4000 m3 šviežio oro, sugrąžinama ne mažiau kaip 80 proc. energijos – tai leidžia

palaikyti santykinę drėgmę ir užtikrinti efektyvų vienalaikį oro tiekimą ir slogaus oro šalinimą. Cokolinis ir pirmas aukštas yra šildomi ir vėsinami oras-oras šilumos siurbliais. Vienam aukštui užteko vieno išorinio įrenginio „PUMY-SP“, prie kurio parinkti 7 skirtingų galių vidiniai įrenginiai – keturkryptės kasetės „SLZ-M“, kad būtų galima individualiai reguliuoti temperatūrą visose patalpose. Kasetės turi ir papildomų priedų – 3D temperatūrinį jutiklį „I-see“, kuris skenuoja patalpų erdvę 360 laipsnių kampu ir leidžia pilnai kontroliuoti įrenginio funkcijas. Ne mažiau svarbūs buvo ir estetiniai sumetimai. Siekiant išlaikyti pastato vientisumą, išoriniai įrenginiai sumontuoti tarp stogo konstrukcijų. Antro aukšto ir palėpės butams šildyti ir karštam vandeniui ruošti sumontuota „Ecodan“ „viskas viename“ oras-vanduo sistema. Tai labai kompaktiška, tyli, naši ir aplinkai nekenksminga šildymo sistema, sukurianti malonų namų klimatą. Nuo šio įrenginio pasijungia grindinio šildymo

sistema, kiekvienam butui įrengta šilumos apskaita. Butams vėsinti sumontuotos „MLZ-KP“ serijos kasetės, kurios pasižymi subtiliu dizainu ir įsilieja į bet kokį interjerą, nereikia papildomai įrengti priėjimo durelių jų servisui. Šių įrenginių aukštis – tik 185 mm, o tai ypač aktualu patalpoms, turinčioms žemas lubas. Palėpėje esantiems butams sumontuoti sieniniai „MSZ-LN“ įrenginiai, kurie ne tik šildo iki -35 °C ir vėsina, bet ir valo namų orą. Keturių filtrų sistema „Plasma Quad“ pašalina iš oro dulkes, pelėsių sporas, žiedadulkes. Įrenginys turi temperatūrinį jutiklį „I-see“, labai tolygiai paskirstantį šilumą visoje erdvėje, ir integruotą WiFi adapterį nuotoliniam valdymui. Tiek pažangios technologijos, tiek kruopščiai apskaičiuoti kompleksiniai sprendimai padeda siekti efektyviausio rezultato. Oficialus „Mitsubishi Electric“ atstovas Lietuvoje – UAB „Eko2šiluma“. www.eko2siluma.lt 109

lasikos ir modernumo sąjunga – naujasis verslo centras „Uptown Park“ Karina SĖRIKOVA

Modernus A+ energinės klasės verslo centras „Uptown Park“, įsikūręs Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankirtoje, Naujamiestyje, pagaliau į savo erdves įsileidžia naujus gyventojus. Stačiakampė, švari pastato koncepcija sužavėjo ne tik jo nuomininkus, bet ir traukia praeivių akį. Kuo ypatingas šis verslo centras, jei visi 5 pastato aukštai buvo išnuomoti dar pastato statybos pra-

D. Gumbrevičiaus nuotr.

džioje?

110 2020 spalis

objektas

Koncepcijai įtaką padarė unikalus rajonas not „Uptown Park“ architekto ir įmonės „Architektūros kūrybinė grupė“ įkūrėjo Remigijaus Bimbos, verslo centro koncepcija buvo padiktuota šio kvartalo gatvių ir kitų statinių urbanistinės sistemos: „Vilniaus Naujamiesčio taisyklingas gatvių tinklas su perimetriniu skirtingos architektūrinės epochos pastatų išsidėstymu sukuria mažus atskirus daugiafunkcius kvartalus. Kvartalai yra taisyklingų formų, bet, žiūrint iš viršaus, tarsi iškarpyti skirtingais pastatų aukščiais. Visuose kiemuose, kiekviename Naujamiesčio kvartale, galima rasti juose gyvenančių senbuvių, išlikusių skirtingos manufaktūros dirbtuvių, naujakurių, įsikūrusių, renovavus senus gamybinius pastatus, kepyklų, siuvyklų, garažų ir dar daug ko, kas miestiečiui, gyvenančiam kitose, jau urbani-

zuotose miesto vietose, atrodo svetima“, – pasakojo pašnekovas. Anot R. Bimbos, šį erdvų verslo centrą siekta sukurti taip pat kaip atskirą kvartalą. „Pastato perimetras apjuosia aplink jį esamas gatves, jis taip pat, kaip ir visi Naujamiesčio kvartalai, turi savo kiemą. Pastato tūris yra vizualiai pakeltas, tarsi sklendžiantis virš gatvių ir nesaugo, o atveria ryšį su viduje esančia erdve – kiemu ne tik vizualiai, bet ir funkciškai“, – teigė architektas.

Pastato plotas – 12 500 kv. m Vystytojas – UAB „Vilbra“ Architektai – „Architektūros kūrybinė grupė“, vadovas Remigijus Bimba Pastatas taip pat, kaip ir visi Naujamiesčio kvartalai, turi savo kiemą.

Kontruktorius – Nikolai Podpriatov Statybos valdytojas ir statybos techninis prižiūrėtojas – UAB „Keista“ 111

Laimono Ciūnio nuotr. L. Ciūnio nuotr.

Pastato fasade atsispindi Naujamiesčio esmė: ritmas, dydis, spalva ir šviesa.

112 2020 spalis

objektas

Atspindi slenkstį tarp Naujamiesčio ir Senamiesčio Naujamiesčio, kaip saugomo paveldo objekto, aplinkosaugos apribojimai lėmė, kad pastatas iškilo 5 aukštų, tačiau, pasak R. Bimbos, dėl tokio aukščio yra patenkinti tiek vystytojai, tiek įmonių vadovai ir darbuotojai. Pašnekovo žodžiais, pastato rūbas – fasadas – sukurtas, į visumą sudėjus jį supantį namų mastelį ir atspindint jo vietą mieste – sandūrą tarp Senamiesčio ir Naujamiesčio. „Fasaduose atsispindi ir Naujamiesčio esmė: ritmas, dydis, spalva ir šviesa. Svarbi lokacija – pastatas yra tarsi Vilniaus Naujamiesčio dalis, tačiau netoli centro, matomas atvažiuojant iš pietvakarinės miesto dalies, oro uosto ir pakylant ant Tauro kalno“, – sakė įmonės „Architektūros kūrybinė grupė“ vadovas.

L. Ciūnio nuotr.

Fasadas – ir šiltas, ir suteikiantis pakankamai šviesos

L. Ciūnio nuotr.

Šio statiško, neišsišokančio pastato apdailai panaudoti nestandartiniai elementinių fasadų profiliai: „Daugelis architektų stengiasi biurų pastatuose naudoti kuo daugiau stiklo dėl šviesos, tačiau mes šiame kvartale nelabai įsivaizdavome visiškai stiklinio svetimkūnio tūrio, tad pasirinkome kiek uždaresnius dekoratyvinius apdailos elementus – vertikalius aliuminio profilius. Kadangi langai yra dideli – iki žemės, apšviestumo darbuotojams užtenka, o pastato fasadas dėl apdailos yra dar ir ypač šiltas. Žiemą jis puikiai taupo šilumos energiją, o vasarą – saulės. Tuo tikslu taip pat pasirinkome specialaus faktoriaus langus“, – pažymėjo R. Bimba. Planuojant šį A+ energinės klasės pastatą, intensyviai dirbta su inžinierių ir projektuotojų komandomis, kurios pasirūpino pažangiais techniniais pastato sprendimais, užtikrinusiais mažas jo eksploatacines sąnaudas visais metų laikais. Pastate įrengta decentralizuota vėdinimo ir vėsinimo sistemos. Ant stogo įrengti vėsinimo sistemos išoriniai blokai, gaisrinę saugą užtikrinantys ir WC ventiliatoriai, virtuvės gartraukis. Patalpų vėdinimo įranga racionaliai sumontuota kiekvieno aukšto dvejose techninėse patalpose – taip jas decentralizuojant ir dedikuojant konkrečiai kiekvienam pusaukščiui. Vidiniame pastato kieme įkurta medinė terasa, juosianti pastato perimetrą ir pievelė, skirta papietauti ar pailsėti.

113

114 2020 spalis

D. Gumbrevičiaus nuotr.

objektas

Pastate daug dėmesio skirta čia dirbančių žmonių patogumui ir kokybiškam poilsiui. Pirmame aukšte įrengta kavinė su erdvia lounge zona.

Mąstyta apie komfortą darbuotojams ir praeiviams „Uptown Park“ pastato forma, erdvūs aukštų plotai (kiekvienas jų siekia po 2700 kv. m) ir didelis lubų aukštis leido sukurti ergonomiškas ir jaukias darbo erdves. Vienas didžiausių pastatų nuomininkų – per 4 aukštus įsikūręs internetinės naudotų drabužių mainų ir prekybos platformos biuras „Vinted“ (1–4 aukštuose); taip pat tokios gerai žinomos kompanijos kaip „Bentley“ (5 aukšte) bei „Vilbra“ ir „Caffeine“, kurios dalinasi 1 aukštu. Verslo centras turi dviejų lygių požeminę, tačiau šviesią automobilių stovėjimo aikštelę, su elektronine valdymo ir palydos sistema, todėl įmonių darbuotojai gali patogiai liftu pakilti iki savo biuro iš abiejų požeminių aukštų. Čia telpa 300 automobilių. Taip pat pastate yra dviračių saugykla, sporto erdvės, dušai, kavinė, poilsio erdvės.

115

Vizualinės šilumos suteikia pastelinės spalvos ir medžio elementai, vestibiulio registratūroje atkartojantys fasadų ritmą.

L. Ciūnio nuotr.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Bendrose pastato erdvėse dominuoja natūralios medžiagos – medis, metalas ir betonas.

116 2020 spalis

objektas

117

L. Ciūnio nuotr.

Pastato tūris yra vizualiai pakeltas, jis tarsi sklendžia virš gatvių ir atveria ryšį su viduje esančia erdve ne tik vizualiai, bet ir funkciškai. / Remigijus BIMBA /

L. Ciūnio nuotr.

Pastatas yra Vilniaus Naujamiesčio dalis. Vienas jo privalumų – patogus susisiekimas su miesto centrine dalimi ir Senamiesčiu.

118 2020 spalis

Vienas didžiausių pastatų nuomininkų – per 4 aukštus įsikūręs internetinės naudotų drabužių mainų ir prekybos platformos biuras „Vinted“ (1–4 aukštuose); taip pat tokios gerai žinomos kompanijos kaip „Bentley“ (5 aukšte) bei „Vilbra“ ir „Caffeine“, kurios dalinasi 1 aukštu.

objektas

D. Gumbrevičiaus nuotr.

L. Ciūnio nuotr.

Vidiniame pastato kieme įkurta medinė terasa, pievelė, skirta papietauti ar pailsėti, į didelius vazonus susodinti įvairūs augalai. Be to, verslo centro sklypas ribojasi su atkuriama istorine Amatų gatve, už kurios savivaldybė iki 2021 m. planuoja įrengti miesto parką. Jame suplanuotos poilsio, sporto ir bendruomenės renginių erdvės, parko tipo paviljonas, pieva, kalvelės, vaikų žaidimo aikštelė. Na, o greta esančioje industrinėje „Spartos“ teritorijoje ateityje planuojama įkurdinti ir daugiau biurų bei komercijos objektų. Pagalvota ir apie aplink verslo centrą esančias erdves. Čia įrengtos klombos su medžiais ir krūmais, pastatyti suoliukai, atnaujintas apšvietimas, įrengta plati pėsčiųjų alėja, dviračių takai ir jų stovai.

119

sprendimai Pagrindines pastato konstrukcijas sumontavo UAB „MOSTA“ – nuolatos auganti ir tobulėjanti komanda, kurios specializacija – įvairaus sudėtingumo statinių konstrukcijų įrengimas. Įmonės pagrindinė veikla yra betonavimo, mūrijimo ir konstrukcijų montavimo darbai. UAB „MOSTA“ inžinieriai įvertins projektą ir patars visais konstrukcijų įrengimo klausimais, o statybų meistrai yra pasirengę atlikti bet kokio sudėtingumo konstrukcijų įrengimo darbus visoje Europoje.

L. Ciūnio nuotr.

www.mosta-statybos.lt

Nestandartiniai sprendimai, modernumo ir paprastumo derinys, svarbių interjero elementų antras gyvenimas, atspindintis nuomotojų verslo viziją, ir gan dažni kūrybinių paieškų ir paskutinės minutės sprendimai tapo nemažu iššūkiu UAB „Keista“ komandai. Mums, statybų bendrovei, džiugu būti didžiąja dalimi prisidėjus prie „Uptown Park“ projekto įgyvendinimo, taip pat prie stiprių ir inovatyvių įmonių „Vinted“ ir „Bentley systems“ kūrybą ir progresą skatinančios veiklos aplinkos sukūrimo ir realizavimo.

L. Ciūnio nuotr.

UAB „Soltra“ šiame projekte atliko augalų tiekimo ir apželdinimo darbus. Per 26 metus įmonė tapo vienu didžiausių ir moderniausių medelynų Lietuvoje. Sukaupta ilgametė patirtis leidžia pasiūlyti gausų dekoratyvinių augalų ir didelių medžių asortimentą viešoms ir privačioms erdvėms, pateikti želdinimo sprendimų ir padėti juos įgyvendinti.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

reklama

UAB „Keista“ Ukmergės g. 279, Vilnius www.keista.eu

120 2020 spalis

UAB „Soltra“ Ostruvkos k. 15, Trakų r. sav., LT-21142 www.soltra.lt

Šiame projekte buvo naudotos parketlentės „Meister Lindura“, kurios išsiskiria atsparumu trinčiai ir įspaudams dėl gamybos proceso metu naudojamos specialios technologijos. Parketlentės paviršius dengiamas 100 % natūraliais produktais: smulkiu medžio pluoštu, medžio dulkėmis, mineraliniais komponentais bei kitais priedais. Gaminys atitinka Bfl-s1 degumo klasę.

UAB „Ogrinda“ Rasų g. 39, Vilnius Tel. 8 5 271 5519 info@ogrinda.lt www.ogrinda.lt

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Verslo centre „Uptown Park“ išrenkamų pakeliamųjų grindų sistemą įrengė UAB „Kitoks požiūris“. Įmonė jau 15 metų kuria puikią gyvenimo, darbo ar poilsio aplinką kiekvienam vartotojui, tiekdama aukštos kokybės apdailos medžiagas ir teikdama paslaugas. Kompanijos techninis personalas puikiai išmano kiliminių, PVC grindų dangų, pakeliamųjų grindų, taip pat įvairių lauko ir vidaus sportinių dangų klojimo ypatybes. Laikas ir mūsų klientų atsiliepimai įrodė mūsų kvalifikaciją ir darbų atlikimo kokybę – mūsų siūlomus produktus ir teikiamas paslaugas puikiai įvertino šimtai verslo centrų, bankų, viešbučių, mokyklų, ligoninių ir sporto centrų.

reklama

UAB „INVUS“ Verkių g. 36, LT-09109, Vilnius www.invus.lt

D. Gumbrevičiaus nuotr.

UAB „INVUS“ specializacija – vidaus apdailos darbai, kuriuos bendrovės kolektyvas atliko ir verslo centre „Uptown Park“. Svarbiausias įmonės tikslas – tobulėti, augti ir išpildyti kiekvieno kliento lūkesčius. Šiuo atveju – prisidėti prie užsakovų vizijos ir norų įgyvendinimo.

121

122â&#x20AC;&#x192; 2020 spalis

komentaras

„Keliaujančių kiemelių“ idėja kilo „Do architects“ komandai – Gilmai Teodorai Gylytei, Vadimui Babij, Monikai Vaičiulei, Gerdai Nevulytei ir Edgarui Vladimirenko, bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe. Kadangi Naugarduko gatvė yra centrinė Naujamiestyje, labai norėjosi, kad ji taptų pagrindine verslo centro „Uptown Park“ kaimynystės viešąja erdve – kad joje būtų jauku ir žalia, gyva vakare, kad savaitgaliais vyktų turgūs, saulėtą dieną būtų kur prisėsti išgerti kavos, o dviračių takai ir paspirtukai Naugarduko kalną padarytų lengvai pasiekiamą. „Nuolat galvojome, kaip pagyvinti miesto erdvę, kurioje dirbame. Gatvės kiemai įkvepia pamatyti gatvę kaip viešąją erdvę žmogui. Taip automobilių stovėjimo aikštelės netikėtai virsta žaidimų aikštelėmis ar amfiteatru pasimatymui ir praplečia gatvės naudojimo galimybes, todėl ji tampa patraukli žmogui“, – sako architektas Vadimas Babij. Kuo daugiau įvairių veiklų atsiranda gatvėje, tuo ji tampa įdomesnė, charakteringesnė ir gyvastingesnė viso kvartalo ar miesto kontekste.

123

Užs.

Išmanusis JUNG termostatas – kai dizainas ir technologijos žengia koja kojon Kiekviena interjero detalė tampa ypač svarbi siekiant sukurti harmoningą, iki smulkmenų apgalvotą visumą interjere. Sakydami „kiekviena“, turime omenyje ir tokį inžinerinį elementą kaip termostatas – nepamainomą komfortui užtikrinti, bet visada tarsi šiek tiek iškrintantį iš bendro interjero vaizdo ir tampantį tikru galvosūkiu jį kuriančiam specialistui. Tačiau nebeilgai, nes vokiečių gamintojas JUNG turi ne tik išmanų, bet ir estetišką sprendimą.

Naujasis programėle „JUNG Temperature Config“ valdomas išmanusis patalpos termostatas montuojamas tuose pačiuose rėmeliuose kaip ir kiti šio prekių ženklo apšvietimo sistemos elementai – jungikliai, kištukiniai lizdai, todėl nekrinta į akis interjere. Būtent rėmelių koloritas ir dizaino variacijų gausa yra didžiausias šio naujojo JUNG termostato pranašumas. Net 96 spalvos ir visos įmanomos JUNG dizaino linijos – nuo klasikinės formos, ryškiaspalvių LS 990 iš „Les Couleurs® Le Corbusier“ paletės iki lygios plokštumos efektą sukuriančių LS ZERO – atveria galimybę paslėpti pažangią technologiją po norimo modelio dangteliu ir mėgautis išmaniai kuriamu komfortu.

Daugiau kūrybinės laisvės planuojant interjerą Kiek toks platus pritaikomumas iš tiesų lemia? Pasak dizaino studijos „Softdecor“ įkūrėjos, interjero dizainerės Lauros Giržadės, pirmasis įspūdis toks, kad pagaliau rinkoje atsirado ilgai laukta alternatyva, išspręsianti nepalankų

124 2020 spalis

techninį niuansą ir suteiksianti dar daugiau laisvės kūrybai. „Šviesos jungiklių blokelio vieta, kryptis, klavišų padėtis interjero ekspertams be galo svarbi, mat projektuodami dizainą dėliojame ir apšvietimo planą. Tai bene esminis elementas norint sukurti išties jaukų namų ar bet kurios kitos paskirties interjerą. Galvojame apie apšvietimo sistemą detaliai: ne tik atsižvelgiame į apšvietimo blokelio valdymo funkciją, bet ir ieškome patraukliausios vizualinės išraiškos sienose. Savo interjeruose siekiu vientisumo, tad galimybė bendrame blokelyje integruoti termostatą, kurio dizainas atliepia visame objekte pasirinktą seriją, man prilygsta tobulybei! Neabejoju, kad galimybė rinktis iš skirtingų spalvų, dizaino serijų tiek man, tiek kitiems interjero dizaineriams padės išsivaduoti iš neretai pasitaikančios būtinybės taikytis prie situacijų ir svarstyti, kaip apeiti ar užmaskuoti būsto statytojo numatytus termostatus, kas yra ypač opi dilema naujos statybos daugiabučiuose“, – sako interjero dizainerė. Išmanusis JUNG termostatas gali būti komplektuojamas bendrame JUNGiklių bloke arba

kaip atskiras taškas. Tokiu atveju jis primintų vienklavišį pasirinktos dizaino serijos gaminį. Esant poreikiui, dangtelis taip pat gali būti žymimas specialiu termostato simboliu. Nepriklausomai nuo pasirinkimo, siena, pasak L. Giržadės, atrodys daug švaresnė ir pasitarnaus populiarios „mažiau yra daugiau“ idėjos šalininkams: minimalizmą kuriantiems profesionalams ir jo gyvenime ieškantiems klientams.

Patikimą veikimą garantuoja vokiška kokybė Sutelkusi dėmesį į estetinį gaminio pritaikomumą, JUNG nesileido į kompromisus ir dėl tiesioginės termostato paskirties – „Made in Germany“ kokybės filosofija įpareigojo sukurti pažangų ir patikimą būdą komfortui patalpoje užtikrinti. Keli režimai, atidėto įjungimo arba tam tikros temperatūros numatytu laiku parinktys, galimybė su papildomu davikliu matuoti ir grindų temperatūrą – vos keletas funkcionalumų, kuriais pasižymi šis termostatas. „Atsisiuntę programėlę „JUNG Temperature Config“, jį gali lengvai valdyti keli naudotojai.

Išmaniojo įrenginio ir naujojo patalpos termostato veikimas paremtas mažai energijos naudojančiu, patikimu „Bluetooth Low Energy“ ryšiu, todėl nei interjero kūrėjui, nei juolab pačiam naudotojui nereikia sukti galvos dėl sudėtingo programavimo ar papildomų jungčių,“ – pasakoja jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. Jo teigimu, pastarieji dalykai nemažai atsieina, tad konkurencinga kaina – dar vienas Vokietijos gamintojo pristatyto produkto pranašumas. Abu specialistai vienbalsiai sutaria, kad apskritai naujasis termostatas padarys namus išmanesnius ir pasiūlys jų gyventojams didelių investicijų nereikalaujantį kasdienį patogumą. Moderniu, gražiu būstu, primenančiu tuos, kurie vaizduojami kataloguose, gali tapti bet kuri erdvė, o keletas tokių kruopščiai apgalvotų, funkcionalių ir praktiškų sprendimų kaip šis – esminiais akcentais kuriant gyvenimo kokybę ir harmoniją interjere. Programėlė „JUNG Temperature Config“ yra pritaikyta tiek „iOS“, tiek „Android“ sistemų naudotojams – ją nemokamai galima atsisiųsti iš „App Store“ ar „Google Play“ parduotuvės.

125

Jūsų jaukumo patikimas partneris!

NAUJIEJI „DAIKIN ALTHERMA 3“ ŠILUMOS SIURBLIAI (ORAS-VANDUO) IŠTIRPDYS NET ŠIAURIETIŠKAS ŠIRDIS

Per daugelį metų žmonių pasitikėjimą ir pripažinimą pelniusi gamintojo Daikin Industries Ltd. (DAIKIN) produkcija veikia nepriekaištingai ir „rūpinasi“ Lietuvos gyventojų būstų šildymu jau daugiau nei 15 metų. Turėdamas daugiau nei 90 metų patirties oro kondicionavimo ir klimato valdymo srityje DAIKIN žino, kad idealiam klimatui reikia daugiau nei tik šildymo ir vėsinimo. Tai pasaulinio lyderio inovatyvūs sprendimai. DAIKIN siūlo ekonomiškus, ergonomiškus, stilingus, patikimus bei aplinką tausojančius sprendimus. Tobulėjant technologijoms ir keičiantis statybų reikalavimams, namams tampant vis sandaresniems, ekonomiškas ir ekologiškas šildymo būdas darosi vis labiau aktualus. Kiekvienas namo savininkas skaičiuoja investicijas į savo nekilnojamąjį turtą ir nori išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą vidaus ploto kaip įmanoma racionaliau. Jau šiandien galime pamiršti apie „senovines“ katilines, kurios užimdavo daug vietos; o kur dar papildomos patalpos malkoms ar anglims sandėliuoti! Šių laikų „katilinė“ sutilps į mažiau nei 0,4 kvadratinio metro. Kiekvienas naujai statomas namas turi atitikti A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės reikalavimą. Mon-

tuojant DAIKIN Altherma šilumos siurblius, šis reikalavimas išpildomas kur kas lengviau, nes nebereikia kaminų ar oro pritekėjimo šachtų, reikalingų užtikrinti degimo procesą, dėl ko gerėja ir namo sandarumas bei energinis efektyvumas. Gamintojas DAIKIN siūlo naujus DAIKIN Altherma 3 šilumos siurblius (galios diapazonas nuo 4 iki 16 kW). Šie DAIKIN šilumos siurbliai (oras-vanduo) yra ypač efektyvūs ir patikimi: šilumos išskyrimas net prie -28 0C, o prie -20 0C lauko temperatūros efektyvumas pagerėjo net iki 50 %! Kiekvienas iš mūsų suprantame, kaip yra svarbu tausoti gamtą bei išteklius. DAIKIN yra pirmasis gamintojas pasaulyje, pagaminęs šilumos siurblius su dar ekologiškesniu R32A šaltnešiu (freonu). Sistemos veikimo užtikrinimui pakanka iki 30 % mažiau šaltnešio. DAIKIN Altherma 3 naujos kartos šilumos siurbliai yra dar geriau šilumą absorbuojantys nei jų pirmtakai, kas praktiškai reiškia, jog išskiriama 11 % daugiau šilumos. Įrenginiai skirti namams, kotedžams, kurių šildomas plotas yra nuo 60 iki 400 kvadratinių metrų ir daugiau. DAIKIN Altherma 3 šilumos siurbliai ruošia buitinį karštą vandenį, šaltuoju metų laiku šildo, o šiltuoju metų laikotar-

PREMIUM LYGIO DIZAINAS Integruotos talpos 180 l arba 230 l. Gali būti dviejų spalvų. INTUITYVUS VALDYMAS Aukštos rezoliucijos ekranas. Patogus parametrų patikrinimas / keitimas. STILINGI NUOTOLINIO VALDYMO PULTAI

www.industek.lt

info@industek.lt

piu vėsina namus. Taip užtikrinamas idealus mikroklimatas 365 dienas per metus. DAIKIN Išorinių įrenginių ventiliatorių varikliai yra inverterinio tipo (kintamo dažnio), todėl jie yra dar tylesni ir sunaudoja mažiau elektros energijos. Vien tik kompresoriaus pagalba DAIKIN Altherma 3 šilumos siurbliai gamina net 65 0C termofikatą (be papildomo elektrinio teno pagalbos), kas puikiai tinka atnaujinant šildymo sistemą senos statybos namuose, pakeičiant ten sumontuotus radiatorius ar senus dujinius katilus nauju DAIKIN Altherma 3 sprendiniu. Vidiniai įrenginiai puikiai dera prie šiuolaikinio interjero dizaino ir, kadangi jiems nėra keliami reikalavimai kaip dujiniams katilams, jie neskleidžia suodžių kaip kieto kuro katilai, juos galima montuoti tiesiog garaže, skalbykloje ir netgi kambaryje.

šnabždesys

miškas

DAIKIN Altherma 3

biblioteka

paukščiai

pokalbis

sunkvežimis

lėktuvas

DAIKIN kondensaciniai dujiniai katilai

Šiuolaikiniai namų savininkai pageidauja įrangos, kuri ne tik gerai veikia, bet ir nepriekaištingai atrodo. DAIKIN sukūrė šilumos siurblius (oras-vanduo) su puikiomis techninėmis charakteristikomis, išskirtinio dizaino, universalios konstrukcijos. Dėl savo išskirtinio bei unikalaus dizaino DAIKIN Altherma 3 yra laimėjęs kelis prestižinius apdovanojimus. DAIKIN žengia žingsnį į priekį valdiklių srityje pristatydama nuotolinio valdymo pultelį „Madoka“, kurį galima valdyti keliais išmaniojo telefono paspaudimais. Tai neatsiejama šių dienų interjero stiliaus ir patogumo detalė.

DAIKIN dujinis katilas - tai stilingas, aukščiausios kokybės komponentų (elektroninio siurblio, specialaus lydinio šilumokaičio, dujų vožtuvo ir t.t.) dujinis katilas. DAIKIN dujinis katilas yra vienas mažiausiu ir tyliausių dujinių katilų rinkoje, kas leidžia jį montuoti virtuvinėje spintelėje ir dar liks vietos aptarnavimui. ISH tarptautinėje parodoje pristatyti naujos kartos kondensaciniai dujiniai katilai yra pelnę Reddot apdovanojimą.

DAIKIN šildymo įrangos asortimentas: l Daikin Altherma 3 ir 3 HT šilumos siurbliai l Geoterminiai/Gruntiniai šilumos siurbliai l Hibridiniai šilumos siurbliai (oras-vanduo/dujos/saulė) l Dujiniai katilai l Monoblokas (oras-vanduo)

www.industek.lt

info@industek.lt

infrastruktūra

Šiuolaikinės tiltų tendencijos Prof. dr. Darius BAČINSKAS, VGTU gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedra

Tiltai sujungia žmones, neretai ir miestus ar regionus. Šiuolaikiniai tiltai ne tik atlieka savo tiesiogines funkcijas: jie užtikrina visų susijusių eismo dalyvių saugą, bet kartu tampa ir tam tikru traukos objektu, reprezentuojančiu miestą, regioną ar šalį.

Kompleksiniai – architektūriniai ir inžineriniai – sprendimai lemia projekto sėkmę iame kontekste statinio kaina daugelyje vystomų projektų jau nebėra lemiamas veiksnys priimant vienokią ar kitokią statinio koncepciją. Tilto architektūriniai ir konstrukciniai sprendimai dažniausiai pasirenkami kompleksiškai vertinant projektinius siūlymus, adaptuojant sprendimų paramos sistemų matematinius modelius. Pasaulinės globalizacijos laikotarpiu ypač skatinama tarptautinių transporto koridorių plėtra. Didėjantis transporto srautas, jo intensyvumas, svoris ir kiti parametrai tampa nauju iššūkiu projektuojant transporto infrastruktūros statinius.

128 2020 spalis

Tiltai turi ypatingą vietą statybos inžinerijos srityje kaip svarbi transporto infrastruktūros dalis, vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas be kelių ir tiltų infrastruktūros plėtros.

Kas šiais laikais svarbiausia projektuojant tiltus? Šiuolaikiniai tiltai yra sudėtingi ir brangūs inžineriniai statiniai, kurių naudojimo trukmė siekia 100 ir daugiau metų. Savaime suprantama, kad juos projektuojant turi būti įvertinta veikiančių apkrovų ir poveikių, aplinkos sąlygų, eksploatacinių reikalavimų kaita, medžiagų savybių galima degradacija ir kiti veiksniai, lemiantys tiltų saugą ir patikimumą visu eksploatacijos laikotarpiu. Kaip

rodo praktinė patirtis, tiltų amžius neretai gali būti daug trumpesnis. Kaip pavyzdį galima paminėti Panemunės tiltą Kaune, kurio gyvavimo trukmė tesiekė 55 metus. Šiuolaikinėje tiltų inžinerijoje neretai iškyla klausimas, apie ką svarbaus turėtume galvoti šiais laikais? Turime mąstyti apie ateities tiltus ar tiltus ateityje? Svarbūs abu aspektai. Pirmasis atspindi regiono ar šalies vystymosi lygį, antrasis – gebėjimą adaptuoti žinias ir kompetenciją bei tinkamai planuoti finansinius išteklius infrastruktūros statinių priežiūrai ir intervencinių priemonių panaudojimui laiku. Pirmiau išvardytos tendencijos tiltų inžinerijos srityje visame pasaulyje paskatino inovatyvių sprendimų paiešką ir jų adaptaciją realiuose tiek naujai projektuojamų, tiek eksploatuojamų tiltų rekonstrukcijų ar remonto projektuose.

infrastruktūra

Prie Jonavos planuojamas įspūdingas inžinerinis statinys – tiltas per Neries upę. Tai bus vienas ilgiausių, 1,5 km ilgio, geležinkelio tiltų Baltijos šalyse. Saugant aplinką, pačioje upėje nebus nei vienos atramos – 150 m. geležinkelio kabos virš upės tam, kad žuvys galėtų laisvai migruoti, o vandens augmenija – vešėti.

„Çanakkale 1915“ tiltas Turkijoje.

Atsižvelgiant į dabartines tendencijas didžiosios revoliucijos, atkeliaujančios į transporto infrastruktūros sritį, yra susijusios su esamų ir naujai statomų tiltų valdymu, t. y. gyvavimo ciklo optimizavimu visuose etapuose: projektavimo, statybos, eksploatacijos, nugriovimo. Šie principai ypač taikytini projektuojant naujus šiuolaikinius statinius ir kuriant jų skaitmeninius informacinius modelius.

laikysena pagrįsto projektavimo koncepcijos ateitis ir laukiantys iššūkiai tiesiogiai susiję su didėjančiais tarpatramiais ir kitais tiltų parametrais, didėjančiais poveikiais dėl klimato kaitos, ilgesne tiltų gyvavimo trukme, naujomis medžiagomis, aplinkosaugos aspektais. Ateityje statinio laikysena pagrįsto projektavimo koncepcija taps naujų įrankiu vertinant šiuos aspektus.

Kas labiausiai lemia inovacijas? Statinio laikysena pagrįsta projektavimo koncepcija Nepaisant to, kad per daugelį metų sukurta tiltų projektavimą reglamentuojanti normatyvinių dokumentų sistema, dažni atvejai, kai ji negali būti tiesiogiai adaptuota vertinant ar projektuojant išskirtinių geometrinių ar fizikinių parametrų tiltus. Tiltams, kaip ir kitiems išskirtiniams statiniams, vis dažniau taikoma statinio laikysena pagrįsta projektavimo koncepcija (angl. performance-based design). Ši koncepcija pagrįsta investavimo ir grąžos sąryšiu, o jos pritaikymas yra vienas iš šiuolaikinių iššūkių statybos inžinieriams. Koncepcija taikoma, esant neapibrėžtumams tradicinėse projektavimo normų metodikose. Statinio

Inovacijas tiltų inžinerijos srityje atspindi visame pasaulyje pastaraisiais metais atlikti, vystomi ar planuojami projektai. Kaip pavyzdžius galima paminėti ilgiausią 2023 m ilgio tarpatramį pasaulyje turėsiantį kabančiosios sistemos tiltą „Çanakkale 1915“, šiuo metu statomą Turkijoje. Statybas planuojama baigti 2022 metais. Taip pat galima paminėti išskirtinės architektūros pėsčiųjų tiltą „Golden“ Ba Na kalnų kurorte, Vietname (pastatytas 2018 m.), stiklo pakloto tiltą „Zhangjiajie Glass“ Kinijoje (pastatytas 2016 m.) ir kitus statinius. Ambicingas projektas planuojamas Norvegijoje, sujungsiantis pietinėje dalyje esantį Kristiansando miestą su šiaurėje esančiu Trondheimu. Planuojamas 25 mlrd. JAV dolerių

Ateityje statinio laikysena pagrįsto tiltų projektavimo koncepcija taps naujų įrankiu vertinant šiuos aspektus: didėjantį poveikį dėl klimato kaitos, ilgesnę tiltų gyvavimo trukmę, naujas medžiagas, aplinkosaugą.

129

pixabay.com nuotr.

Sidnėjaus uosto tiltas Australijoje.

Neatsiejamą proveržį tiltų inžinerijoje galima sieti ir su naujomis statybinėmis medžiagomis, kaip pavyzdžiui, polimeriniais kompozitais, kurių naudojimas pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį.

130 2020 spalis

vertės projektas, kuriame numatyta pirmojo pasaulyje į 20 m gylį panardinto plūduriuojančio tunelio statyba. Kaip alternatyva svarstoma ir kabančiojo tilto statyba. Tilto tarpatramio ilgis sieks apie 3,7 km ir beveik 2 kartus viršytų dabartinį didžiausią tarpatramį (1,99 km), kurį turi 1998 m. pastatytas Akašio sąsiaurio tiltas Japonijoje. Neatsiejamą proveržį tiltų inžinerijoje galima sieti ir su inovacijomis statybinių medžiagų srityje. Šiuo aspektu galima išskirti polimerinius kompozitus, kurių naudojimas pastaraisiais metais įgauna vis didesnį pagreitį. Kompozitai pasižymi dideliu atsparumu išoriniams veiksniams. Būtent šios savybės dažnai lemia skaudžias pasekmes sukeliančias tiltų avarijas. Kaip pavyzdį galima paminėti „Ponte Morandi“ tilto griūtį Genujoje (Italijoje) 2018 metais. Per tilto avariją žuvo 43 žmonės ir 16 sužeista. Ji įvyko dėl plieninio lyno korozijos sukelto suirimo. Bandomasis kompozitinio tilto projektas 1992 m. įgyvendintas Škotijoje pastačius pirmąjį kompozitinių profiliuočių Aberfeldžio pėsčiųjų tiltą, kurio tarpatramis – 64 m, o svoris 14,5 tonos. Po daugiau nei 17 m. eksploatacijos deklaruota, kad pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų būklė nepakitusi. 2015 m. kaimyninėje Lenkijoje pastatytas

pirmasis kompozitinis automobilių tiltas, kurio tarpatramis – 21 m, svoris – 3,7 t, o leidžiama ašies apkrova – 10 tonų. 1995 m. Kanadoje „Salmon River“ tilto betoniniai perdangai armuoti pirmą kartą pasaulyje panaudota kompozitinė neplieninė armatūra. Inovacijos yra susijusios ir su tradicinių medžiagų tobulinimu. 1997 m. Kanadoje pastatytas pirmasis ypač didelio stiprio betono konstrukcijų Šerbruko pėsčiųjų tiltas, kurio perdangos betono gniuždomasis stipris – 200 MPa yra artimas konstrukcinio plieno mažiausiam stipriui. Didelių perspektyvų turi konstrukcinis lengvasis betonas. Šio betono mišiniui pagaminti greta sunkaus užpildo (smėlio, žvyro, skaldos) taikomi lengvieji užpildai (dažniausiai keramzitas). Betono kaina, fizinės ir mechaninės savybės yra labai panašios į įprasto svorio betono, o tūrinis svoris gali būti net iki 40 proc. mažesnis. Daugelyje šalių lengvasis betonas plačiai naudojamas tiltų perdangų konstrukcijoms. Konstrukcinis lengvasis betonas turi efektyvesnį stiprio ir savojo svorio santykį, dėl to mažėja reikiamo betono ir armatūros kiekis, o tai leidžia žymiai sumažinti bendrą statinio kainą. Lengvasis betonas ypač svarbus stiprinant ar platinant senų

infrastruktūra

Šiuolaikinė tiltų inžinerija sparčiai tobulėja ir panaudojant informacines technologijas Į tiltų inžineriją sparčiai veržiasi ir XXI a. technologijos – 3D spausdinimas ir robotizacija. Ispanijoje 2016 m. pabaigoje pastatytas pirmasis pasaulyje 3D spausdintuvu pagamintas pėsčiųjų tiltas, kurio ilgis 12 m, plotis 1,75 metro. Labai tikėtina, kad netolimoje ateityje ši technologija taps neatsiejama statybos dalimi gaminant tiltų laikančiąsias konstrukcijas ar elementus. Įvairioms sudėtingoms veikloms taikomi robotai ir dronai. 2013 m. robotai panaudoti „Sydney Harbour“ tilto Australijoje arkinės perdangos plieninėms konstrukcijoms nuvalyti. Neretas atvejis, kai specialūs robotai ir dronai naudojami tiltų būklės vertinimui ir priežiūrai.

Pažangios technologijos neaplenkia ir tiltų priežiūros sistemų, kurių teikiama informacija suteikia galimybę užtikrinti tiltų konstrukcijų saugą ir patikimumą ilgalaikėje perspektyvoje. Visame pasaulyje tiltų, kuriais numatomas intensyvus transporto srautas, statybos metu integruojamos įterptinės daviklių sistemos, leidžiančios stebėti pagrindinių tilto laikančiųjų konstrukcijų parametrus (deformacijas, įtempius, poslinkius, posūkius, svyravimus ir kt.) realiu laiku. Tilto savininkas akimirksniu informuojamas apie stebimų parametrų nuokrypius nuo užsiduotų kritinių reikšmių. Tai leidžia greitai priimti sprendimus dėl skubių intervencinių priemonių tilto saugai užtikrinti. Tobulėjančios monitoringo ir informacinės technologijos leidžia ne tik nepertraukiamai kaupti didelės apimties duomenis, bet ir juos tinkamai apdoroti bei perduoti tilto savininkui. Gauti duomenis yra strategiškai svarbūs stebint ir analizuojant tilto konstrukcijų degradaciją, atliekant jos modeliavimą ir galimų pasekmių prognozę, galimų intervencinių priemonių ir jų efektyvumo įvertinimą. Tiltų inžinerija yra išskirtinė statybų sektoriaus dalis, reikalaujanti specifinių žinių ir kompetencijos statybos, medžiagų, mechanikos ir kompiuterinių technologijų srityse. Inovatyvių sprendimų kompleksinė integracija leidžia sukurti ne tik išskirtinės estetinės išvaizdos bei geometrinių ar fizikinių parametrų statinius, bet ir kartu užtikrinti jų saugą ir patikimumą ilgalaikės eksploatacijos plotmėje.

Į tiltų inžinieriją vežiasi ir naujausios technologijos: Ispanijoje 2016 m. pabaigoje pastatytas pirmasis pasaulyje 3D spausdintuvu pagamintas pėsčiųjų tiltas.

Zhangjiajie stiklo tiltas Kinijoje.

pixabay.com nuotr.

tiltų konstrukcijas, kai papildomas atramų ir pamatų apkrovimas nėra galimas. Kaip pavyzdį galima paminėti „Stolmos“ tiltą Norvegijoje. Tai konsoliniu kabinamuoju metodu pastatytas statinys su didžiausiu pasaulyje tarpatramiu, kuris siekia 301 metrą. Šiam tarpatramiui panaudotas lengvojo betono mišinys, kurio tankis buvo 1940 kg/m3, o gniuždomasis stipris po 28 parų siekė 70 MPa. Lengvojo betono taikymo pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kaimyninėje Latvijoje virš A1 magistralinio kelio pastatytas viadukas, kurio perdangai panaudotas lengvasis LC45/50 klasės betonas (tankis ~2000 kg/m3).

131

Užs.

Janėvirtos tiltui, kertančiam Saimos kanalą, prireikė 2430 t iš anksto nudažytų plieninių konstrukcijų.

padeda kurti ilgalaikę infrastruktūrą Kompaniją „Tikkurila“ įkvepia dideli infrastruktūros projektai, pavyzdžiui, oro uostai, keltų terminalai ir traukinių stotys, nes čia susitinka ir išsiskiria draugai. Taip pat – didelius vandens telkinius kertantys tiltai, užtikrinantys žmonių, prekių ir paslaugų judėjimą.

132 2020 spalis

Naujas kompozicinis Janėvirtos tiltas – šeštas pagal ilgį Suomijoje, pastatytas 9-ame greitkelyje tarp Joensū ir Kuopijo – yra būtent toks projektas. Jis pakeitė ankstesnį eksploatuoti nebetinkamą tiltą. Konstrukcijos buvo pradėtos gaminti 2016 m. spalį, o 2018 m. rugpjūčio pabaigoje naujasis tiltas jau buvo pradėtas naudoti. Iš viso kompanija „Ruukki Building Systems“ pristatė ir sumontavo 2430 t iš anksto nudažytų laikančiųjų plieninių konstrukcijų.

Sklandus dengimo procesas Kompanija „Midroc Alucrom“ plienines tilto sijas dažė savo gamykloje – iš viso padengė 18 000 m² plotą ir sunaudojo 15 000 l dažų. Dažymo sistemą sudarė kompanijos „Tikkurila“ gaminiai: epoksidinis gruntas „Temazinc“, epoksidiniai dažai „Temacoat GPL-S MIO“ ir viršutinio sluoksnio dažai „Temadur“ arba „Temathane“.

Skaičiai • Tilto ilgis – 577 metrai, plotis – 15 metrų. • Polių plieninių konstrukcijų aukštis – 20–30 metrų, ilgiausios sekcijos ilgis – 120 metrų. • Didžiausias atstumas nuo vandens paviršiaus iki tilto apačios – 25 metrai. • Plieninių konstrukcijų svoris – 2430 tonų. • Sunaudota 15 000 litrų dažų.

Patvari plieninių konstrukcijų danga „Tiltas turi tarnauti 100 metų. Jam keliami itin aukšti reikalavimai, taip pat ir dangai, tikimasi, kad jos nereikės atnaujinti kelis dešimtmečius“, – sako kompanijos „Ruukki“ verslo vadybininkas Heikki Wilenas. Plieninių tilto konstrukcijų danga turi būti ne tik patvari, bet ir užtikrinti optimalią apsaugą nuo atšiauraus klimato, vėjo, kritulių ir koroziją galinčios sukelti drėgmės. Dažniausiai tilto remontas apsiriboja konstrukcijų dangos atnaujinimu. „Todėl svarbu naudoti išbandytus ir patikrintus gaminius. Mes pasitikime gaminiais, užtikrinančiais ilgą dangos eksploatacijos laikotarpį, ir ne tik todėl, kad jos ilgai nereikia atnaujinti, bet ir dėl to, kad padengti objektai atrodo estetiškai“, – tęsia Heikki Wilenas.

Kompanijos „Tikkurila“ gaminiai mums gerai žinomi. Darbas vyko sklandžiai – visos plieninės sijos buvo padengtos laiku ir pristatytos į vietą be jokių problemų. Galutinis sijų paviršiaus apdorojimas buvo atliktas statybvietėje 2018 m. vasarą. / Kompanijos „Midroc Alucrom“ projektų vadovas Pauli MARJONIEMI /

Kompanija „Tikkurila“ užtikrina investicijų ilgalaikiškumą Kraštovaizdžio puošmena tapusiu Janėvirtos tiltu kasdien juda tūkstančių automobilių srautas. Net ir matydami dengtas plienines tilto konstrukcijas tik nedaugelis juo einančiųjų susimąsto, kad kuriant patvarią kasdienę infrastruktūrą pramoninė danga turi ne mažesnį vaidmenį nei architektūra ir inžinerija. Ji užtikrina valstybės investicijų ilgalaikiškumą ir suteikia žmonėms galimybę saugiai persikelti per vandens telkinius ir nukeliauti pas tuos, kuriuos mylite, šiandien ir ateityje.

Daugiau informacijos rasite www.tikkurila.lt/pramonei arba prašom kreiptis į pardavimo atstovą tel. 8 620 71 100, el. paštu info.lt@tikkurila.com

133

interviu

Architektas T. Grunskis: „Viešosios erdvės keičiasi lėtai, bet ne žmonių lūkesčiai“

134 2020 spalis

interviu

Miestas – planingai arba stichiškai – nuolatos formuojamas ir performuojamas. Inga LUKŠYTĖ

Bene akivaizdžiausiai miestą ir jo demokratiškumą patiriame per viešąsias erdves. Kokios tradicijos ir ideologijos formavo miestų erdves, filmuojamojoje paskaitoje ir interviu pristatė lekt. architektas-urbanistas, hum. m. dr. Tomas Grunskis, savo moksliniuose darbuose daug dėmesio skyręs svarbiems miesto viešųjų erdvių sistemos sampratos ir formavimo modelių klausimams.

Miesto viešųjų erdvių samprata – ar ji kinta, jei taip, kas šią kaitą lemia? Mūsų dienomis miesto viešosios erdvės samprata aiškiai apibrėžta. Įstatymų bazėje apibūdintas jos objektas, turinys, reikalavimai. Pati samprata teisinėje bazėje kinta gana lėtai, daug intensyviau, kalbant apie viešąsias erdves, keičiasi visuomenės lūkesčiai. Ta kaita nulemta kintančios sociokultūrinės aplinkos. Viena vertus, priklausomai nuo globalių ar lokalių sociokultūrinių iššūkių, kylančių visuomenėje, kinta kultūros raiškos formos. Kita vertus, sampratos kaita beveik tiesiogiai susijusi su socialinės traukos modeliu, kuris galioja arba keičiasi priklausomai nuo sociokultūrinių sąlygų. Pavyzdžiui, totalitarinėje visuomenėje reikalavimai miesto viešajai erdvei skiriasi nuo darniosios demokratijos visuomenėje. Taigi miesto viešosios erdvės samprata mūsų dienomis aiškiai fiksuota, apibrėžta, bet visuomenės lūkesčiai viešajai erdvei, skirtingoms jų rūšims, keičiasi, ir tai vyksta kur kas intensyviau. Ar kiekvienas miestas turi viešųjų erdvių koncepcijas, kiek jos atskleidžia miestų pasirinktą strategiją, įvaizdį ir pan.? Deja, ne kiekvienas miestas turi savo viešųjų erdvių vystymo koncepciją arba strategiją. Dažnai miesto viešųjų erdvių kaita, ypač besivystančiose visuomenėse, nėra nuosekliai programuojama.

Tarkime, Vilniuje ir Kaune dažnu atveju viskas vyksta fragmentiškai – iškyla klausimas, kaip pertvarkyti viešąją erdvę, jai iškeliami vienokie ar kitokie reikalavimai, užduotys, tuomet ji pertvarkoma. Retai kada į miesto viešąsias erdves žvelgiama kaip į sistemą, visumą. Dar rečiau ta visuma analizuojama, paprasčiausiai sprendžiamos atskirų miesto viešųjų erdvių pertvarkymo problemos. Ar galimas vienas viešosios erdvės šeimininkas? Diskusija apie vieną arba kitą šeimininką aiškiausiai atsiskleidžia kalbant apie Lukiškių aikštę, kai bandoma išsiaiškinti, kas turi teisę kelti reikalavimus ir valdyti viešąją erdvę. Tai – sudėtinga diskusija, kuri vis nesibaigia ir, panašu, greitu metu nesibaigs. Viena vertus, kai į viešosios erdvės formavimą pretenduoja valstybė, labai dažnai jos poreikiai ir galimybės skiriasi nuo konkretaus miesto galimybių. Aišku, kad tokiu atveju ir tos erdvės vystymo scenarijai, lūkesčių, reikalavimų formulavimas skirsis nuo miesto. Miestas ir valstybė – skirtingą galią reprezentuojantys subjektai. Tik nuo jų reikalavimų priklausys, kas toje erdvėje vyks ir kaip ji atrodys. Kadangi įstatymu įtvirtinta, jog Lukiškių aikštė priklauso valstybei, tai reikalavimus jai nustato valstybė. Teisinės kolizijos reikalas, kas ją naudos ir kam leidžiama viešojoje erdvėje

formuoti vienokius ar kitokius objektus, programuoti veiksmus ir pan. Paprastai kiekviena miesto viešoji erdvė vienokiu ar kitokiu būdu atspindi tos socialinės galios subjektą ar jo intencijas. Tose viešosiose erdvėse išreiškiama vienokia ar kitokia galia. Jeigu atskirtume teisinius ir kasdienio gyvenimo lygmenis, tai teisiškai miesto viešosios erdvės dažniausiai priklauso miestui, išskirtiniai objektai, tokie kaip Lukiškių aikštė, valstybei. Miestas dažniausiai siekia, kad tos viešosios erdvės atitiktų jo reikalavimus, nors dažniausiai viešosiose erdvėse įtvirtinami vienokie ar kitokie apribojimai, kaip ja naudotis, kaip elgtis ir pan. Kaip matyti iš skirtingų pavyzdžių, miesto viešoji erdvė turi būti gyvybinga, naudojama miestiečių, o miesto prerogatyva tą gyvybingumą užtikrinti. Kad viešųjų erdvių gyvybingumas būtų užtikrintas, būtina matyti viešųjų erdvių sistemą, o ne atskiras viešąsias erdves. Kokių mokslininkų darbai Jums imponuoja, gal išskirtumėte vieną ar keletą jų teiginių, itin aktualių šių dienų kontekste? Mokslinių darbų, skirtų miesto viešosioms erdvėms, šiandien nemažai. Be jokios abejonės, jie visi svarbūs. Šiuo metu aktualiausiais įvardyčiau du – danų architekto Jano Gehlo darbus, kurie skirti miesto dalių ir jų viešųjų erdvių formavimui, ir Billo Hilliero veikalą „Space is the Machine“, kuris įrodo teorinį „judėjimo ekonomikos“ požiūrį.

135

interviu

Ne vienas pavyzdys rodo, kad vystytojai suvokia viešosios erdvės savybę kaip galimybę kurti geresnę, komfortiškesnę gyvenamąją aplinką ir suteikti papildomos vertės jų vystomam nekilnojamojo turto projektui. / Tomas GRUNSKIS / Juo pagrįsta miesto viešųjų erdvių formavimo ir analizės strategija. Tai metodas, leidžiantis pasitikrinti atskiros miesto viešosios erdvės ar jų sistemos gyvybingumo rodiklius. Ta patikra vyksta remiantis moksliniais-matematiniais skaičiavimais, pasitelkus kompiuterines technologijas. Be jokios abejonės, šiandien labai nemažai darbų, skirtų miesto viešųjų erdvių formavimui, skirtingų tipų, tipologijų analizei. Viešoji erdvė – didelis potencialas, tačiau kodėl tai vis dar sunkiai pagrindžiama vystytojams? Sakyti, kad sunkiai pagrindžiama vystytojams, nebūtų labai tikslu. Manau, kad didesnę patirtį turintys vystytojai jau suvokia, kad miesto viešoji erdvė, didesnėje ar mažesnėje jo dalyje, sukuria urbanistinės aplinkos pridėtinę vertę. Ne vienas pavyzdys rodo, kad vystytojai suvokia šią viešosios erdvės savybę kaip galimybę kurti geresnę, komfortiškesnę gyvenamąją aplinką ir suteikti papildomos vertės jų vystomam nekilnojamojo turto projektui. Dažnu atveju tuo naudojamasi siekiant pakelti nekilnojamojo turto kainą. Kalbant apie komercinės paskirties teritorijas, ši miesto viešosios erdvės savybė lokaliai irgi dažnai naudojama, į ją investuojama, siekiant užtikrinti elementarią gerovę. Retai kada lokãlios miesto viešosios erdvės šalia tokių darinių traktuojamos kaip didesnė̃s sistemos dalis. Dažnu atveju dėmesys sutelkiamas į gana siaurą problemų ratą. Reikėtų paminėti, kad Vilniaus dešiniojo Neries kranto atveju yra daug įgyvendintų objektų, kad ir architekto Audriaus Ambraso suprojektuota banko „Swedbank“ terasa. Tai – miesto viešoji erdvė, į kurios kokybę investuota itin daug. Ji gana intensyviai naudojama, sukūrė pridėtinę vertę ne tik konkrečiai įstaigai, bet ir atgaivino Neries krantinės dalį. Tai vienas pavyzdžių, kaip verslas investuoja į viešųjų erdvių kokybę, ne tik norėdamas visuomenei pasiųsti komunikacinę žinutę, bet ir siekdamas aplinkos kokybės.

136

2020 spalis

Kokie veiksniai labiausiai lemia viešųjų erdvių kaitą? Ar įmanoma išskirti etapus, kuomet Lietuvoje, natūraliai ar įsikišant miesto valdžiai ar kitiems subjektams, viešosios erdvės kito labiausiai? Miesto viešųjų erdvių kaitai, be jokios abejonės, tiesioginę įtaką daro sociokultūrinės aplinkos pokyčiai: pasikeitęs socialinės tvarkos modelis, kultūros ir jos raiškos modelis, socialinio mentaliteto kaita, net ir vietos sociokultūrinė charakteristika, kuri nulemta ir veikiama socialinės tvarkos. Pasikeitus jai, mes priskiriame visuomenę ar valstybę tam tikrai sociokultūrinei erdvei. Šiuo metu mes tapatinamės su Europos kultūrine erdve ir dažniausiai savo miestuose per architektūrą realizuojame Vakarų kultūrai būdingus simbolius, tarp jų – ir viešąsias erdves. Lietuvoje vyko daug pokyčių. Kalbant apie miestų viešąsias erdves, išskiriami keli etapai. Pirmasis – destruktyvusis, kuomet daugelis miesto viešųjų erdvių buvo pakeistos, jose panaikinant ideologinius simbolius. Šis procesas buvo natūralus, tačiau lydimas socialinės reakcijos, kai į buvusias ideologines viešąsias erdves žmonės nešdavo ir statydavo kryžius. Tokie veiksmai buvo socialinės reakcijos į pasikeitimus išraiška. Yra nemažai lokalių kryžių kalnelių pavyzdžių, kurie šiandienos kontekste fenomenalūs. Kitas etapas, maždaug 2000 metai, turėtų būti siejamas su socioekonomine kaita, kai iš Lietuvos teisinės bazės visiškai išnyko posovietiniai bruožai. Tuo laikotarpiu galima įžvelgti viešųjų erdvių tvarkymo suaktyvėjimą. Jos nebuvo realizuojamos itin aktyviai, bet iki 2008-ųjų matome intensyvesnės miesto viešųjų erdvių kaitos požymių. Tai nutiko todėl, kad intensyviau buvo panaudojamos Europos Sąjungos lėšos, skirtos būtent miestų viešosioms erdvėms. Pradžia susijusi su mūsų valstybės integracija į ES, vėliau, per mažiau nei dešimt metų, akivaizdžiai matyti miestų viešųjų erdvių pertvarkos

intensyvėjimas, kuris aiškiausiai įžvelgiamas 2008–2010 metais. Sykiu galima įvardyti keistą būklę – didžiausių miestų viešųjų erdvių sąstingį, nes daugelis buvusių ideologinių aikščių taip ir nebuvo pertvarkytos. Viena vertus, tenka pripažinti, kad jose neliko svarbiausių simbolių, tačiau naujų struktūrinių ir simbolinių pokyčių neįvyko. Neįvyko praktiškai iki 2019 metų, taigi tas sąstingis buvo užsitęsęs. Mažesnių miestų viešųjų erdvių atvejais pastebėta perkeitimo tendencija, kuomet ankstesni simboliai pakeisti naujais. Pavyzdžiui, Černiachovskio, dabar Vinco Kudirkos, aikštė Vilniuje. Tokiose aikštėse panaikinus sovietinį simbolį, jo vietoje atsirasdavo kitas, šių dienų valstybei simbolinę reikšmę turintis objektas. Maždaug 2019-aisiais jau buvo galima įžvelgti galutinio pokyčio požymių, kai net ir buvusios ideologinės miestų viešosios erdvės pradėtos transformuoti. Gal paskutinė jų Atgimimo aikštė Klaipėdoje, kurios sutvarkymo konkursas įvyko, idėjos suformuluotos, tik jų įgyvendinimas užtruko. Taigi pokyčių etapas buvo užsitęsęs. Jis galėtų indikuoti mūsų visuomenės mentalitetą, kultūros pokyčius, kurie liudija sudėtingą transformaciją. Mūsų visuomenė keičiasi gana lėtai, jos dalyviams vis dar sunku susitarti, kaip buvusios ideologinės vietos turėtų keistis. Lukiškių aikštės situacija viena skaudžiausių Lietuvoje, kuri bet kuriuo atveju turės būti išspręsta.

Interviu parengtas remiantis lekt. architektourbanisto, hum. m. dr. Tomo Grunskio paskaita „Apie tradiciją ir ideologiją miesto viešojoje erdvėje“, skaitytoje Architektūros kokybės vystymo asociacijos, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai, UAB „JUNG Vilnius“ ir UAB „ACO Nordic“, surengtoje keturių dalių filmuojamųjų paskaitų cikle „Miesto formavimas ir visuomenė“.

Kokybiški stogai – patikimai ir be rūpesčių! Šlaitinių stogų su įvairia danga – „Rheinzink“ ir „Puralmat“ padengimo plienine danga bei keraminėmis čerpėmis – įrengimas. Stogų pakalimo, skardinimo ir visi kiti įrengimo darbai: kaminų apskardinimas, latakų, lietvamzdžių, vėjalenčių, kraigų ir parapetų montavimas.

+370 37 373189 info@daistatus.lt daistatus.lt Palemono g. 1A LT-52159 Kaunas