„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 lapkritis-gruodis by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Žaliasis kursas – ant slenksčio Medinės statybos atgimimas Darni miestų plėtra Tvarios renovacijos strategija Pastatų eksploatacijos galimybės

Kaina 2,9 Eur

2020 lapkritis/gruodis (11/12)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

ir ą, susietą su veiksmu „Norėjome sukurti form tektoninio kaip us tūri BSN e judėjimu. Interpretavom , dvi susidūrusios masės fenomeno rezultatą – usavio , galiausiai atranda tarp kitą na vie s mo kda vei mas viršutinio tūrio pasuki pusiausvyrą. Nežymus aliai stipriam ir vizu us aišk ai am ank yra pak urti.“ stiniam simboliui suk stebinančiam urbani Architektai Ramūnas Buitkus Kostas Poulopoulos,

Padedame architektams ir statybų bendrovėms parinkti tinkamus konstrukcinius sprendimus ir mazgus, susijusius su aliuminio ir stiklo langais, durimis, fasadais. Galime parengti projekto techninę specifikaciją (aliuminio ir stiklo konstrukcijoms), atitinkančią ES normatyvus. Padedame sudaryti sąmatas ir rasti tinkamą konstrukcijų gamintoją pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką. „Reynaers“ – aliuminio sistemos langų gamybos pramonei. www.reynaers.com

50 METŲ PATIRTIS LIETUVOJE – JAU 24 METAI

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Prieš šimtą metų Veimare vokiečių architektas, dizaineris ir urbanistas Walteris Gropiusas įkūrė Bauhauzą „Staatliche Bauhaus“ (vok. Bauhaus) – garsiausią modernios architektūros ir taikomosios dailės mokyklą, savo studentus skatinusią

Redaktorė

naudoti novatoriškas medžiagas pastatų, baldų ir įvairių objektų kūrimui. Gropiuso

Aušra Nyman

tikslas buvo, kad kūriniai derintų funkcionalumą ir estetiką ir būtų prieinami

Tekstų autoriai

plačiajai visuomenei. Dabar, praėjus 101 metams, tenka vėl prisiminti Bauhauzą ir

Aušra Nyman, Agnė Tamašauskaitė, Vida Kuzmickaitė, Jokūbas Baltrukonis, Rūta Anusevičienė, Aneta Vaitkienė, Indrė Vozgirdaitė

jo progresyvias idėjas. Tačiau šį kartą modernia medžiaga turėtų tapti statybinės medžiagos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių. Viena jų – tradicinis medis,

Portalo www.sa.lt redaktorius

kuris vis labiau vertinamas dėl savo savybių ir pritaikomumo, natūralaus išteklių

Jokūbas Baltrukonis

atsinaujinimo. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Layen šių metų

Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė

rudenį savo pranešime aiškiai įvardijo tikslus ir užduotis. Europos Komisija siūlo

Dizainas

siekti aukštesnio tikslo: iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį bent 55

LDesign

procentais. „Iš mūsų poveikio vertinimo akivaizdžiai matyti, kad, pasiekusi šį tikslą, Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė

Europos Sąjunga eitų teisingu keliu ir būtų pajėgi iki 2050 m. užtikrinti poveikio

Tel. +370 5 267 9484

klimatui neutralumą ir įvykdyti Paryžiaus susitarimo prievoles, – sakė ji. – Tačiau

šis projektas turi būti ne tik aplinkosauginis ar ekonominis – jis turi tapti ir naujuoju

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas

Europos kultūros projektu. Kiekvienas judėjimas turi savitą filosofiją ir stilistiką.

galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos

Todėl mūsų sisteminiai pokyčiai turi įgauti savitą stilių ir tvarumą vienijančią estetiką.

ir skelbimų turinį neatsako.

Tam bus sukurta nauja bendra europinė Bauhauzo kūrybinė erdvė architektams,

Spausdino

menininkams, studentams, inžinieriams ir projektuotojams bendradarbiauti ir kurti.“

AB „Spauda“ ISSN 2538-8797 Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

Pasaulis neišvengiamai turi keistis – iš šios pandemijos išeisime su didele ir naudinga patirtimi, išmokę atsižvelgti į mokslininkų perspėjimus. Renovacija ir perdirbimas, galimybė prikelti pastatus ar jų elementus naujam gyvenimui, padedanti mažinti naujų elementų gamybai sunaudojamus energijos išteklius, – viena siekiamybių, kurią jau pradedame vertinti ir suprasti, todėl šio numerio puslapiuose pagrindinį dėmesį skyrėme statybai iš medienos konstrukcijų, renovacijai ir perdirbimui bei kol kas neišnaudotoms pastatų eksploatacijos galimybėms. Viename iš naujai įrengtų biurų, pristatomų šiame numeryje, būtent ir panaudotos perdirbtos medžiagos, o interjero elementai nepadengti jokia apdaila. Būtent apie tokią siekiamybę prieš šimtą metų ir kalbėjo Bauhauzo pradininkai – sukurti daiktus, kurių funkcionalumas taptų pagrindine jų estetine savybe.

fb.com/StatybairArchitektura @statybairarchitektura

SĄMATOS

Statyba ir architektūra

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – Verslo centras „Alia“. Architektai - studija „Nebrau“. Nuotrauka Norbert Tukaj.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

technologijos

Atgyjanti medinės statybos tradicija

objektas

SPA centras, įkvėptas nemigos ir dzūkiško peizažo

TURINYS

interjeras

Idealaus apšvietimo beieškant: ką žinoti svarbiausia?

2 2020 lapkritis/gruodis

urbanistika

Darni miestų plėtra. Kaip atkurti sklypą geresnės būklės nei iki statybų?

objektas

Buvusiame konditerijos fabrike įsikūrė moderni mokykla

interjeras

Biuras, nuspalvinęs ir gatvės gyvenimą

4 tema Laura Galdikienė. Ar maldų metai atneš proveržio dešimtmetį?

102

objektas

Tvarios rekonstrukcijos strategija – verslo centras Alia

112

urbanistika

Atkurtas Laisvės alėjos identitetas

forumas Europos žaliasis kursas. Tvari statyba Lietuvoje

technologijos Atgyjanti medinės statybos tradicija

Medinių surenkamųjų namų statybos įmonės gręžiasi į Lietuvą

Surenkamaisiais medžio fasadais atgimstantys pastatai

objektas SPA centras, įkvėptas nemigos ir dzūkiško peizažo

technologijos Pastatų eksploatacijos revoliucija Lietuvoje: neišvengiami pokyčiai jau čia pat

interviu Pastatų eksploatacijos vadovas V. Byla: technologijos Lietuvoje ir užsienyje jau nesiskiria

objektas Buvusiame konditerijos fabrike įsikūrė moderni mokykla

interjeras Biuras, nuspalvinęs ir gatvės gyvenimą

Idealaus apšvietimo beieškant: ką žinoti svarbiausia?

urbanistika Darni miestų plėtra. Kaip atkurti sklypą geresnės būklės nei iki statybų?

102 objektas Tvarios rekonstrukcijos strategija – verslo centras Alia 112 urbanistika Atkurtas Laisvės alėjos identitetas 120 interviu Prancūzijos architektūros įkvėpta karjera

tema

Laura Galdikienė. Ar maldų metai atneš proveržio dešimtmetį? Būtent tokiu pavadinimu parengtą pranešimą rugsėjį Vilniuje, Valdovų rūmų kieme vykusioje kasmetinėje Statybininkų dienos šventėje, pristatė Lietuvos banko vyriausioji ekonomistė Laura Galdikienė. Pristatymą ji pradėjo Kopenhagos universiteto mokslininkės Jeanet Sinding Bentzen tyrimo rezultatais, kurie atskleidė, kaip kilus koronaviruso pandemijai išaugo žodžio „malda“ paieška „Google“ sistemoje. Šio žodžio populiarumas pralenkė net informacijos apie svarbiausias religines metų šventes – Kalėdas, Velykas ir Ramadaną paiešką. Interviu L. Galdikienė dalijasi įžvalgomis apie tai, kaip pasaulis tvarkosi su kilusios pandemijos iššūkiu ir kokios naujos galimybės atsiveria verslui.

4 2020 lapkritis/gruodis

tema

Ši krizė mus paskatino ruoštis ateinančioms krizėms, kurių galbūt mažai tikimės. Galima nesunkiai numanyti, jog kita rimtesnė krizė gali būti susijusi su klimato kaitos padariniais. / Laura GALDIKIENĖ /

Jokūbas BALTRUKONIS

iemet pasaulio valstybių ekonomikos buvo priverstos ne kartą užsidaryti. Kokios naujausios prognozės tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikai?

Prognozės šiemet labai keitėsi – nuo visiškai desperatiškų ir apokaliptinių iki optimistiškų. Naujausias prognozes vadinčiau labiau optimistiškomis, nes prognozuotojai atsižvelgia į tai,

kad vakcinavimo nuo koronaviruso programa yra ant įgyvendinimo slenksčio. Tai sustiprina optimizmą ir galimybes kitiems metams prognozuoti ekonomikos augimą. Šiemet daugelyje valstybių stebėjome didžiausią ekonomikos susitraukimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o 2008 m. kilusią krizę dabar galime laikyti kaip „apšilimą“ prieš tokius ekonominius nuostolius, su kokiais pasauliui teko susidurti šiemet. Tačiau panašu, kad

pasaulis po truputį brenda iš šios krizės ir ilgalaikių pasekmių, kurių buvo baimintasi pandemijos pradžioje, gali būti išvengta. Vasarą atlaisvinus draudimus, valstybių ekonomikos greitai „atšoko“. Tai rodo, kad ilgalaikių struktūrinių problemų kol kas nebuvo patirta. Prie to itin prisidėjo pačios valstybės – stebėjome neeilinę pagalbą verslui ir gyventojams, o nedarbo lygis į viršų nešoko taip stipriai, kaip buvo tikėtasi iš pradžių. Kitiems metams prognozuojame ekonominį atsigavimą, tačiau šiemet prognozes įprasta pateikti keliais skirtingais scenarijais. Visgi, viskas priklausys nuo vakcinos ir jos efektyvumo. Pagal pagrindinį scenarijų kitiems metams yra prognozuojamas atsigavimas. Tačiau jeigu vakcinavimas užsitęstų ir vakcina nebūtų efektyvi, kaip tikimąsi, 2021-aisiais gali laukti ekonominiai sunkumai. Vis dar išlieka nemažai neapibrėžtumo dėl pačios vakcinos ir jos veiksmingumo ir kaip šalims seksis įgyvendinti precedento istorijoje neturinčią vakcinavimo programą. Šie nežinomieji kol kas neleidžia optimistiškai brėžti ateities gairių, tačiau, sėkmingai įgyvendinus planus, ateinantys metai gali nustebinti ekonomikos šuoliu. Kai kurie ekonomistai jau konstatuoja, jog 2021 metai neišvengiamai bus sėkmingesni. Tai gana lengva prognozė, nes numatyti, kad ateinantys metai bus prastesni negu šie, yra labai sudėtinga. Žurnalas „Times“ savo viršelyje paminėjo, kad 2020-ieji yra blogiausi, kada nors

tema

buvę. Panašu, kad kiti metai bus geresni, bet niekas neturi krištolinio ritulio, kuris leistų atspėti įvykius. Ši krizė mus paskatino ruoštis ateinančioms krizėms, kurių galbūt mažai tikimės. Galima nesunkiai numanyti, kad kita rimtesnė krizė gali būti susijusi su klimato kaitos padariniais. Daugybė ekspertų dabar kalba, kad ši pandemija yra tik preliudija to, kas mūsų laukia ateityje. Manau, kad tai paskatino politikos planuotojus aktyviau bandyti užkirsti kelią toms galimoms krizėms. Pandemija irgi buvo prognozuojama, tačiau tai buvo ignoruojama. Šiandien turėtumėme visai kitą situaciją, jeigu mokslininkų įžvalgos būtų buvusios išgirstos.

6 2020 lapkritis/gruodis

Kokie esminiai skirtumai tarp šiemet kilusios ir 2008 metų krizės?

biudžetų ES, reikšmingai išaugs ir skola, kurios grąžinimas teks ateities kartoms.

2008 ir 2020 m. krizės skiriasi savo natūra. Pirmoji daugiau buvo susijusi su finansų sektoriumi, o būtent Lietuvoje situaciją aštrino rinkoje egzistavę finansavimo galimybių apribojimai ir įvairūs rinkų disbalansai. Dabar situacija yra geresnė, disbalansų didesnių dar nebuvo ir dėl to vartotojai bei verslininkai greitai nurimo. Ekonominė situacija šiandien Lietuvoje gana nebloga, yra tikėtina, kad mūsų ekonomika bus viena mažiausiai nukentėjusių visoje Europoje. Žinoma, to kaina yra galimai vienas didžiausių deficitinių

Ar nemanote, kad realias krizių priežastis nusveria jų pradžioje kylanti panika, kuri galimai inertiškai tik dar labiau padidina žalą? Šįsyk daugiau baimės visuomenėje buvo dėl sveikatos. Kalbant apie verslus, tai manau, natūralu, kad pandemijos pradžioje matėme kai kurių įmonių pasimetimą. Tačiau šį kartą, kitaip negu 2008-aisiais, valstybių politikos formuotojai gana greitai ir operatyviai sureagavo kartu su centriniais bankais ir buvo parodytas

tema

puikus bendradarbiavimas. Regis, valstybės išmoko savo pamokas. Buvo užtikrinta, kad patirta žala dėl ekonominių nuostolių nekris vien ant verslininkų pečių. Pagalba pasiekė ir vartotojus, o nedarbas didžiosiose valstybėse išaugo gana nežymiai. Jeigu pačioje pradžioje ir buvo kilusi panika, tai ji greitai atslūgo. Žiūrint į Lietuvą, pandemijos pradžioje vartotojų pasitikėjimo rodiklis smuko, tačiau paskui greitai vėl šoktelėjo. Dabar jis vėl mažėja, bet tikėtina, kad, pasibaigus ribojimams, vėl atsities. Mėgindama suvaldyti ekonominę situaciją, ES nutarė suteikti dar neregėto dydžio piniginę pagalbą šalims narėms. Kokių galimybių atveria šis finansavimas?

Atsigavimo planai rengiami taip, tarsi būtų bandoma nušauti du zuikius vienu šūviu, – siekiama ekonomikos atsigavimo ir kartu tvarių principų įsigalėjimo rinkose.

Valstybės ir centriniai bankai padarė labai daug, kad ši krizė neatneštų ilgalaikių struktūrinių problemų ir kad nepasikartotų Didžiosios recesijos scenarijus. Atsigavimo planai rengiami taip, tarsi būtų bandoma nušauti du zuikius vienu šūviu, – siekiama ekonomikos atsigavimo ir kartu tvarių principų įsigalėjimo rinkose. Europos Komisija dar iki pandemijos buvo užsibrėžusi, kad Europa iki 2050 m. taptų klimatui neutraliu žemynu. Dabar bandoma surasti aukso vidurį, kuris padėtų skatinti ekonomiką ir kartu leistų pasiekti tvarumo tikslų. Manau, jeigu nebūtų kilusi ši pandemija, juos pasiekti būtų daug sunkiau nei dabar, kai yra skiriamas didelis finansavimas ir tvirtinamos daugiametės finansinės programos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) fondas siekia apie 750 mlrd. eurų ir yra orientuotas į klimato kaitos tikslų įgyvendinimą. Apie 37 proc. šios priemonės lėšų turės būti nukreipta žaliesiems tikslams ir apie 20 proc. – į skaitmenizaciją. Šalims jau nustatyti tam tikri standartai ir įsipareigojimai, kurių jos turės laikytis. Naujosios Lietuvos Vyriausybės programoje šiems tikslams taip pat skiriamas prioritetas – joje atskira dalis paskirta Europos žaliajam kursui. Per kelis dešimtmečius galime turėti visiškai kitokią ekonomiką. Tai pareikalaus milžiniškos transformacijos, bet leis pasiekti tvaresnę ir žalesnę, aukštos pridėtinės vertės technologijomis paremtą ekonomiką. Maldų metai gali pasitarnauti siekiant tų tikslų.

foruma

forumas

Europos žaliasis kursas. Tvari statyba Lietuvoje

Vida KUZMICKAITĖ

Statybų sektorius – vienas

forumas / 1

didžiausių klimato kaitos sukėlėjų.

Naujasis Europos žaliasis kursas kviečia į statybų procesą žvelgti pro ekologijos prizmę ir vertinti

jo poveikį aplinkai. Lietuvoje

taip pat atsigręžiama į tvarių,

medinių pastatų statybą, gamybą

ir statinių renovavimą integruojant atsinaujinančius energijos

šaltinius – artimiausią dešimtmetį šie procesai turėtų įgyti pagreitį.

Lietuva jau dabar turėtų išsikelti tikslą, kad 2024 m. visuose viešiuosiuose pastatuose būtų bent 50 proc. organinių arba medinių medžiagų

Simonas GENTVILAS, LR Aplinkos ministras

Norėdami įgyvendinti Europos Komisijos (EK) žaliąjį kursą Lietuvoje, pirmiausia turime siekti lyderystės. Nei valstybė, nei verslas netaps lyderiu, jeigu dirbs atskirai. Lietuvos medienos perdirbėjai į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes jau eksportuoja pastatus, kuriamus iš ekologiškų medžiagų, ir yra stipriai pasirengę. Tačiau Lietuvoje galiojantis statybų reglamentavimas vis dar riboja tokių pastatų statybą mūsų šalyje. Reikia imtis abipusio darbo – valstybė, dirbdama išvien su verslu, tikrai gali pasiekti proveržį.

8 2020 lapkritis/gruodis

Šiuo metu visoje Europoje pradedama kalbėti apie tvaresnį statybų sektorių, išskiriami keli pagrindiniai aspektai. CO2 emisijos turėtų būti skaičiuojamos viso statybų proceso metu, renkantis medžiagas, eksploatuojant pastatą. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių pagaminti pastatai, – jeigu gelžbetonį, betoną ir plieną sugebėsime pakeisti mažiau CO2 emisijų generuojančiais atsinaujinančiais ištekliais, tokiais kaip mediena ar kitos organinės medžiagos, mes galime reikšmingai sumažinti pastatų poveikį aplinkai. Kitas veiksnys – statyba, projektavimas Lietuvoje yra atsilikę, dirbame su šiandieninei situacijai neaktualiu Statybos techniniu reglamentu, pasenusiais

GEZE Sukamosios durys Tobulumas bet kokiam pastatui Kai įėjimai naudojami dažnai, automatinės besisukančios durys yra itin patogios. Jos suprojektuotos nepriekaištingai, o atrodo elegantiškai, todėl palieka puikų įspūdį apie jūsų pastato fojė. Kadangi yra daug veikimo režimų ir nuostatų, naudoti jas gali visi. Šios durys suaktyvinamos judesio jutikliais. Jos spartinamos ir sukamos automatiškai. Jos taip pat atitinka griežčiausius žmonių saugos standartus. Kaip ir visos kitos sukamosios durys, jos prisideda prie pastato natūralaus vėdinimo ir energijos vartojimo efektyvumo.

TSA 325 NT - Įėjimo zonos dėmesio centras TSA 355 - Universali durų pavara TSA 395 - Pavara didelėms durims TSA 395 Multi - Universali durų pavara

Sužinokite daugiau www.geze.com

Varstomos durys

Slankiojančios du rys

Su ka mosios durys

La nga s

S t i kl i n ė per t va ra

P ri ei go s kon t ro lė i r s auga

Pa st ato automatika

Techninė priežiūra

priešgaisriniais standartais. Taisykles būtina greitai keisti, nes jos neatsižvelgia į tai, kokios organinių ir medinių medžiagų inovacijos jau yra įgyvendintos. Lietuva jau dabar turėtų išsikelti tikslą, kad 2024 m. visuose viešuosiuose pastatuose būtų bent 50 proc. organinių arba medinių medžiagų. Tai padėtų tapti šalimi inovacijų lydere, gaminti poreikį turinčias statybines medžiagas, statyti tvarius medinius pastatus įvairiuose miestuose,

o mūsų projektuotojai būtų pasirengę eksportuoti brangiai apmokamas konsultacines paslaugas medinės, tvarios statybos sektoriuje.

Po dešimtmečio – klimatui neutralūs miestai ir Lietuvoje EK yra paskelbusi misiją siekti 100 poveikiu klimatui neutralių miestų iki 2030 metų. Mano nuomone, mes galėtume užsibrėžti, kad bent du ar

trys Lietuvos miestai per ateinantį dešimtmetį taptų poveikiu klimatui neutraliais ir bandomaisiais tokio pobūdžio šalies miestais. Pavyzdžiui, Tauragė jau šiandien yra klimatui beveik neutrali savivaldybė, nes gamina daugiau žaliosios energijos nei suvartoja. Taigi, jeigu valstybės lygmeniu numatytume tokią ambiciją, iškeltume tikslą ir miestų savivaldybėms, pramonės ir gamybos sektoriams, kartu galėtume kelti lietuvių specialistų kompetenciją.

forumas / 2

Siekiant skatinti naudoti tvarumo aspektais pranašesnius statybos produktus (tarp jų ir vietinę žaliavą – medieną), būtina užtikrinti tinkamą įstatyminę bazę. Dainius ČERGELIS, Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas

Europos žaliasis kursas nustato politinę iniciatyvą siekti, kad ES iki 2050 m. taptų klimatui neutrali ir tvari. Šis kursas skatina panaudoti antrines žaliavas, tarp jų ir naudojamas statybose. Dokumente pažymima, kad statant, naudojant ir renovuojant pastatus reikia daug energijos ir mineralinių išteklių (pavyzdžiui, smėlio, žvyro, cemento), todėl statybai ir renovacijai reikalinga energija ir ištekliai turi būti vartojami efektyviai. Pažymėtina, kad EK planuoja peržiūrėti 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB. Peržiūrint šį teisės aktą, turėtų būti vadovaujamasi principais, kad naujų

10 2020 lapkritis/gruodis

statomų ir (ar) atnaujinamų pastatų projektavimas vyktų modeliuojant visą statinio gyvavimo ciklą ir atitiktų žiedinės ekonomikos poreikius, taip pat skatintų didesnį pastatų ūkio skaitmeninimą ir jų atsparumo klimato kaitai didinimą. Reglamento (ES) Nr. 305/2011 peržiūra sietina ir su tvarumo apsektais skatinant naudoti pranašesnius statybos produktus. Norint naudoti šiais aspektais pranašesnius produktus (tarp jų ir vietinę žaliavą – medieną), reikia turėti tikslios informacijos apie šiuos aspektus, todėl būtina sistema tokios informacijos parengimui ir pateikimui užtikrinti. Aplinkosauginė produktų deklaracija ir yra šios informacijos pateikimą užtikrinantis sprendimas. Joje pateikiama informacija leis pasirinkti tvaresnį statinį užtikrinsiančius produktus.

Lietuvoje skatinamas darnus miestų vystymasis Lietuva, įgyvendindama ES miestų darbotvarkę, kuri iš dalies atliepia ir Žaliojo kurso esminius principus, didžiąja dalimi jau ėmėsi veiksmų, siekdama, kad miestai vystytųsi darniai, jų plėtra būtų kompaktiška. Aplinkos ministro 2019 m. rugpjūčio 13 d. patvirtintos Lietuvos urbanistinės politikos pagrindinės kryptys ir jų įgyvendinimo rekomendacijos yra skirtos kompaktiškam urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymui skatinti, urbanizuotų teritorijų plėtrai per tankinimą ir užstatytų teritorijų konversiją (antrinį panaudojimą) reguliuoti,

nustatant galimą plėtros mastą, kuriant ir atnaujinant viešąsias ir žaliąsias erdves, užtikrinant aukštą gyvenamosios aplinkos kokybę. Kartu siekiama sudaryti sąlygas įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, kurti ir taikyti inovacijas visuose gyvavimo ciklo etapuose (nuo žaliavų išgavimo, gamybos, vartojimo iki atliekų tvarkymo). Šie tikslai integruoti į Lietuvos urbanistinę politiką, kuri yra 2020 m. birželio 4 d. Seimo patvirtintos Lietuvos Respublikos teritorijos

bendrojo plano (LRBP) koncepcijos ir rengiamo bendrojo plano dalis. Koncepcija patvirtintomis valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptimis ir nustatytais teritorijos naudojimo funkciniais prioritetais, skatinamas vietos konteksto natūralių statybinių medžiagų naudojimas – tai leistų naudoti statybose vietinę žaliavą, kurios nereikėtų atsivežti iš kitur, galėtų didėti vietinės energijos gamyba. Patvirtinus LRBP, bus rengiama sprendinių įgyvendinimo programa ir joje nustatyti jų

įgyvendinimo būdai. Programoje planuojama detalizuoti, kaip bus siekiama valstybės darnaus vystymosi, atliepiant ES iniciatyvas, tokias kaip š. m. lapkričio 30 d. neformaliame ES ministrų susitikime urbanistiniais klausimais patvirtinta nauja Leipcigo chartija. Tai strateginis dokumentas, turintis tiesioginių sąsajų su Žaliuoju kursu. Juo siekiama integruoto, darnaus ir atsparaus urbanistinio vystymo Europoje taikant tris dimensijas – teisingas miestas, žalias miestas, produktyvus miestas.

forumas / 3

Mindaugas SINKEVIČIUS, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras

Energinis naudingumas – viena svarbiausių temų, kalbant apie klimato kaitą tiek pasaulio, tiek Europos šalių darbotvarkėse. Europos žaliasis kursas kelia itin ambicingus tikslus – pasiekti, kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. To bus siekiama įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir statybą bei renovaciją. Prie darbotvarkėse nustatytų tikslų įgyvendinimo aktyviai prisideda ir savivaldybės. Kaip meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, matau, kad energinio naudingumo klausimai svarbūs ir Lietuvos savivaldybėms. Miestai yra neabejotinai suinteresuoti prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, mažinti CO2 emisijas ir kurti geros kokybės gyvenamąją aplinką ne tik renovuodami daugiabučius namus ir viešuosius pastatus, bet ir atnaujindami ištisus kvartalus bei įgyvendindami naujos infrastruktūros kūrimo projektus, pasitelkdami inovatyvias energiškai efektyvias priemones.

Lietuvoje daugiabučių namų atnaujinimas, orientuotas į efektyvesnį energijos išteklių vartojimą, įgavo pagreitį, nuo 2013 m. į šį procesą įsitraukus savivaldybėms. Jau kurį laiką savivaldybės nuo pavienių namų renovacijos perėjo prie kompleksinės – kvartalinės renovacijos koncepcijos, kai atnaujinami ne tik daugiabučiai namai, bet ir pasirinktame kvartale esantys viešieji pastatai, žaliosios erdvės, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, įgyvendinami tvaraus judumo sprendimai. Kadangi jokia papildoma finansinė priemonė kvartalinės renovacijos projektams įgyvendinti valstybiniu lygiu nėra numatyta, savivaldybės, įgyvendindamos kvartalinės renovacijos projektus, investuoja savo lėšas į aplinkos sutvarkymą. Pastatų ir aplinkos atnaujinimas neabejotinai ir toliau išliks vienu svarbiausių savivaldybių prioritetų. Didžiausias savivaldybių lūkestis tai, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje kvartalinės

Pastatų ir aplinkos atnaujinimas neabejotinai ir toliau išliks vienu svarbiausių savivaldybių prioritetų.

renovacijos projektams įgyvendinti valstybiniu lygiu būtų numatyta ir papildoma finansinė priemonė. Taip gyventojams būtų galima pasiūlyti inovatyvesnius sprendimus ir įgyvendinti didesnės apimties projektus. Vienas tokių pavyzdžių – vietoj nepakankamų šiuo metu senuose mikrorajonuose esančių automobilių statymo vietų galėtų būti įrengiamos daugiaaukštės aikštelės viso kvartalo gyventojams, kuriose būtų ir elektromobilių įkrovos stotelės, o ant stogo ar fasado sumontuoti saulės kolektoriai. Tikėtina, kad tokiu būdu pavyktų išspręsti ir problemą, kai automobiliai statomi ant žaliųjų vejų, o tai leistų „žalinti“ kiemus ir kurti gyventojams kokybiškesnes žaliąsias erdves gyvenamuosiuose rajonuose.

Privatus teniso kortas. „GreenSet“ akrilinė danga

12 2020 lapkritis/gruodis

Teniso kortai – turtas, kuriantis pridėtinę vertę

Aktyvus sportas visuomet buvo sveikatos ir optimizmo šaltinis, o pastaruoju metu jis tapo viena iš nedaugelio pramogų. Tenisas, kurį galima žaisti tiek patalpose, tiek lauke, puikiai atitinka griežtus saugumo reikalavimus – yra tik du ar keturi žaidimo partneriai, kurie išlaiko gana didelį atstumą vienas nuo kito. Stebint didelį aikštelių užimtumą ir jau juntamą jų trūkumą, neabejojama, kad šis elegantiškas ir kupinas azarto žaidimas ateityje ir toliau populiarės, todėl verta susipažinti su teniso aikštyno įsirengimo ypatumais.

Ką svarbu žinoti ir į ką atkreipti dėmesį planuojant teniso kortą? Prieš pradedant projektavimo darbus, reikėtų atsakyti į klausimą, ar kortas bus naudojamas asmeninėms reikmėms, ar verslui, nuomai. Nes, atsižvelgiant į būsimo teniso korto užimtumą, yra parenkama atitinkama danga, o kiekvienai dangai reikalinga skirtinga korto konstrukcija. „Yra keturi pagrindiniai aspektai, kuriuos svarbu įvertinti, planuojantis turėti teniso kortą“, – sako įmonės „Grip“, statančios teniso kortus, vadovas Darius Banys. Finansinis – koks galėtų būti korto statybos biudžetas? Kokios priežiūros sąnaudos? Koks korto nusidėvėjimas? Kiek kainuoja renovacija? Techninis – statybos niuansai, konstrukcija? Patikimumas ir garantijos? Aplinkosauga? Statybos terminai? Komfortas – kūno pojūčiai, apkrovos žaidžiant? Traumų tikimybė? Estetinis vaizdas? Kamuoliuko atšokimo aukštis, greitis?

Privatus teniso kortas. „Mondo“ sintetinės žolės danga.

14 2020 lapkritis/gruodis

„Tennis space“ Kaune. „TopClay“ grunto danga

Žaidimo niuansai – kokie žaidėjai jausis geriausiai? Kokio lygio varžybos gali būti organizuojamos? Orų poveikis žaidimo kokybei? Anot „Grip“ vadovo D. Banio, pirmieji du klausimai, finansinis ir techninis, dažniausiai rūpi visiems įmonės klientams. Komforto ir žaidimo niuansais papildomai domisi tik tie, kurie patys aktyviai žaidžia, taip pat teniso klubai ir centrai.

Kaip išsirinkti tinkamą teniso korto dangą? Profesionalių tenisininkų varžybos rengiamos tik ant trijų tipų dangų – kietos (angl. hard), grunto ir žolės. Daugiausia turnyrų vyksta ant kietos dangos, ant tokio pagrindo kovojama ir dviejuose iš keturių Didžiojo kirčio turnyrų – „Australian Open“ ir „US Open“. Tuo tarpu mėgėjų sporte dangų tipų skaičius yra dviženklis: taip pat žaidžiama ant įvairių sintetinių dangų ar net asfalto. „Mėgėjų sporte prisideda nemažai sintetinių dangų: sintetinė žolė, kilimas, stabilizuotas molis – šios tarp sintetinių yra populiariausios. Sintetinė žolė iš lauko dangų, matyt, dominuoja, bet vis daugiau atsiranda stabilizuoto molio dangos“, – pasakoja D. Banys. Teniso klubai ir centrai dažniausiai renkasi kietas (akrilines), molio ir stabilizuoto molio dangas. Svarbu, kad jos atitiktų Tarptautinės teniso federacijos (ITF) standartus ir kortuose būtų galima rengti įvairaus lygio varžybas. Beje, Lietuvoje iš tų dangų, ant kurių žaidžia profesionalai, yra tik grunto ir kietos dangos kortai. Tuo tarpu žolės kortų nėra nė vieno. Kaip atpažinti, kuri danga yra greita, o kuri lėta? „Jei kamuoliukas, atsimušęs į dangą, sulėtėja ir pakyla aukštai, tokia danga yra lėta, ir atvirkščiai – jei kamuoliukas, palietęs dangą, nuslysta ir atšoka žemai, tada danga laikoma greita. Geriausi lėtos ir greitos dangos pavyzdžiai atitinkamai yra gruntas ir žolė“, – teigė „Grip“ vadovas D. Banys.

Padelio teniso kortai „Tennis space“ Kaune. „Mondo World Padel Tour“ danga

„SEB arena“ Vilniuje. „GreenSet“ akrilinė danga

Teniso kortai lengvai „Nereikia būti profesionalais ir teniso kortų ekspertais, tam esame mes. Padėsime suprasti, suprojektuoti ir pastatyti tokį teniso kortą, kuris tarnaus ir džiugins šeimininką daugelį metų“, – pokalbį užbaigia D. Banys. |

www.grip.lt

Naujasis JUNG biuras – poreikis būti išmaniems ir tvariems Jungiklių ir protingų namų sistemų centras „JUNG Vilnius“ šiemet persikėlė į vieną moderniausių skaitmenizuotų biurų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Taip siekdamas parodyti, kad ateitis jau ranka pasiekiama ir prasideda vos peržengus šio protingo biuro slenkstį. Naujausias „JUNG Vilnius“ pastatas pasitinka saikinga estetika, preciziškumu tiek pastato išorėje, tiek viduje, o didžiausias jo išskirtinumas – pastatų automatika, kuri valdo praktiškai visus pastate vykstančius procesus. Tačiau svarbiausia ne tik įdiegtos pažangios technologijos, bet ir siunčiama žinia apie biurų koncepciją apskritai: šiuolaikiniam verslui itin svarbu būti kuo tvaresniam, užtikrinti tiek klientų, tiek pačių darbuotojų patogumą ir saugumą, ypač tada, kai atsiranda vis daugiau nenumatytų aplinkybių. O prisitaikyti prie bet kokios situacijos padeda naujausios technologijos, kurias tereikia pradėti naudoti kasdienybėje taip, kaip tai pavyko padaryti naujajame „JUNG Vilnius“ pastate, kuris gali būti pagrįstai vadinamas įmonės ir jos gaminamos produkcijos vizitine kortele. Unikalus biuras, kuriame išmaniosios sistemos apima kone visas pastato sritis – nuo vėdinimo ir šildymo iki lauko augalų laistymo, pirštų atspaudų skenavimo, veido atpažinimo, sujungto su muzikos sistema, ar po oda implantuoto daviklio nuskaitymo, atrodo tarsi futuristinė vizija, tačiau būtent tokiomis sistemomis kasdien naudojasi naujojo įmonės „JUNG Vilnius“ biuro darbuotojai.

16 2020 lapkritis/gruodis

Kodėl atsirado poreikis sukurti tokį technologiškai pažangų ir Lietuvoje, ko gero, nematyto funkcionalumo biurą? „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis išskyrė dvi priežastis: visų pirma, įmonės veikla labai glaudžiai susijusi su išmaniosiomis pastatų valdymo sistemomis, kurias ši tiekia rinkai. Antra, norėta sukurti patogias darbo vietas ir racionaliai naudoti energiją. Itin svarbus ir darbuotojų komfortas bei kai kurių darbų procesų supaprastinimas, todėl daug dėmesio skirta sandėliavimo patalpų įrengimui, automatinių lentynų sistemai, kai ne sandėlio darbuotojas laipioja po lentynas ir renka prekes, o lentynos su prekėmis atvežamos iki darbuotojo ir lazeris parodo, kurią prekę imti. Taip užtikrinamas greitesnis darbas be žmogiškųjų klaidų. „Išmaniosios sistemos nėra kokia nors egzotika – daugelis pastatų jas turi. Tačiau tik nedaugelis jas realiai sujungia į vientisą, sinergiškai veikiančią visumą, – sako R. Skurdenis. – Visa pastate esanti automatika veikia tam, kad ištekliai būtų naudojami efektyviai – tik tiek, kiek reikia, ir tik tada, kada reikia. Taip sukurtų darbo vietų kokybė ne nukenčia, o atvirkščiai – pagerinama. Prie ekologijos ir taupymo smarkiai prisideda ir ant pastato sumontuota 50 kW saulės elektrinė, saulėtą dieną energija aprūpinanti didžiąją dalį pastato.“ Be to, ant pastato yra įrengta lauko oro stebėjimo stotelė, automatiškai siunčianti signalus, pagal kuriuos reguliuojama patalpų temperatūra ar užtraukiamos žaliuzės, jei lauke šviečia saulė. „Protingo namo sistema jau savaime yra orientuota į individualius, maksimaliai personalizuotus sprendimus, todėl įrengdami naująjį biurą juos siekėme kaip įmanoma labiau praplėsti ir integruoti tarpusavyje, todėl išskirtinė darbuotojų patirtis pradedama kurti dar net jiems neįžengus į pastato vidų, o toliau viskuo pasirūpina technologijos“, – pasakoja „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.

Pastatas atlieka savotišką demonstracinį vaidmenį: čia galima gyvai pamatyti, kaip veikia siūloma įranga. / Raimundas Skurdenis /

Anot „JUNG Vilnius“ vadovo, pastatas atlieka savotišką demonstracinį vaidmenį: čia galima gyvai pamatyti, kaip veikia siūloma įranga, – sistemų išbandymas realiomis sąlygomis neprilygsta pristatymui kataloge ar stenduose. Taip pat pastate yra įrengtas realus demonstracinis butas ir viešbučio kambarys, didžiausia JUNGiklių ekspozicija Rytų Europoje, KNX mokymų salė ir laboratorija.

Atgyjanti medinės statybos tradicija

„Ecodomus“ nuotr.

Jokūbas BALTRUKONIS

18 2020 lapkritis/gruodis

technologijos

Statybų sektoriuje iki šiol karaliavusį betoną, kuris laikomas modernios civilizacijos pamatu, netrukus turėtų keisti medžio konstrukcijos. Europos Sąjungoje augantis susirūpinimas ekologija ir ekologiniai reikalavimai sparčiai griežtėja visose srityse – ne išimtis ir statyba. Todėl šių metų pabaigoje priimtos naujos ES direktyvos kartu su patvirtintu Europos žaliuoju kursu numato, kad netolimoje ateityje taršias medžiagas, kurių gamyba didina anglies dvideginio emisiją, turės neišvengiamai keisti statybinės medžiagos iš atsinaujinančių šaltinių. Todėl mediniai pastatai tampa vis aktualesni, nes jie leidžia sumažinti išmetamųjų dujų pėdsaką (angl. Carbon

Footprint) ir padeda pereiti prie tvarios statybos.

ieni populiariausių iš medienos statomų gyvenamųjų namų Lietuvoje – karkasinio arba skydinio tipo pastatai. Karkasiniai namai ypatingi tuo, kad yra statomi tiesiog statybvietėje, o skydiniai namai gaminami gamykloje – atskiri segmentai pagaminami, atvežami į statybų aikštelę ir statybos vietoje skydai yra sujungiami. Anot ekspertų, kokybe mūriniams namams nenusileidžiantys karkasiniai ir skydiniai namai leidžia taupyti ne tik laiką ir biudžetą, bet ir saugoti pramonės nualintą gamtą.

Klimato atšilimas statybų rinkai neša permainas

Pirmasis Lietuvoje medinių konstrukcijų administracinis pastatas (3 aukštų, 1,500 kv. m) iškilo šių metų pradžioje, Kaune.

Gali skambėti paradoksaliai, kad, statydami vis daugiau namų iš medienos, o ne iš betono, mūro ir cemento, apsaugosime gamtą. Visgi, šis argumentas turi svorio. Mediena yra laikoma atsinaujinančiu šaltiniu ir, bent jau pusei amžiaus į priekį planuojant iškirstų miškų plotą apsodinti naujais medžiais, galima teigti, kad tai geresnė alternatyva betonui. Pažvelkime į tai, kokią įtaką Žemės ekosistemai daro labiausiai pasaulyje paplitusi žmogaus sukurta medžiaga – betonas. Anot Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docento Irmanto Barausko, didelis betono naudojimas daro milžinišką įtaką aplinkos poveikiui dėl klimato šiltėjimą sukeliančių dujų – CO2 – emisijos, kuri susidaro cemento gamybos metu. „Tarptautinės energetikos agentūros (angl. International Energy Agency) ir Karališkosios chemikų draugijos (angl. Royal Society of Chemistry) duomenimis, cemento pramonė į aplinką išmeta

apie 7 proc. (vien Kinijoje apie 4 proc.) viso pasaulio antropogeninio CO2 kiekio, o tai yra daugiau nei plieno (6 proc.) ar chemijos (5 proc.) pramonės sektoriuose. Geresniam įsivaizdavimui – tokį CO2 kiekį į aplinką išmestų 202 milijonai sunkvežimių. Prognozuojama, kad iki 2050 m. šios labiausiai paplitusios žmogaus sukurtos medžiagos bus pagaminama net 4 kartus daugiau nei 1990 metais. Tačiau kasmet iš cemento gamyklų į aplinką patenka apie 5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o paprasto gelžbetonio statiniai, veikiami korozijos, į aplinką išskiria nuodingąsias medžiagas. O štai gaminant cementą didžiausia CO2 dalis išmetama dviejų procesų metu: krosnyse deginant didelį iškastinio kuro (daugiausia – anglies) kiekį ir klinties, kuri yra pagrindinė cemento žaliava, skilimo metu“, – teigia I. Barauskas.

Mitai apie medieną statyboje Statinių iš medienos gamintojai Lietuvoje išgyvena pakilimą. Anot jų, jau šešerius metus paeiliui juntamas bent 10 proc. eksporto augimas. Tai rodo, kad lietuvių produkcija itin vertinama užsienyje. Pagrindinės eksporto kryptys yra Norvegija, Švedija, Danija ir Suomija. Rečiau eksportuojama į Angliją, Šveicariją, Vokietiją, Ispaniją, Italiją ar Portugaliją. Tarp Lietuvos pirkėjų mediniai namai populiarėja ne tiek sparčiai, kiek stabiliai. Lietuvos medinių surenkamųjų namų klasterio „PrefabLT“ įmonės vadovas Paulius Valiulis teigia, kad pokyčiai rinkoje ateina tolygiai su žmonių mąstymo pokyčiais. „Skandinavijos šalyse, panašiai kaip ir Japonijoje, medinė statyba nuo seno vertinama ir turi

technologijos

„Inno Lietuva“ nuotr.

senas tradicijas, o pas mus viskas pasikeitė su sovietmečiu. Dėl primestos tvarkos šioje srityje mes nežengėme žingsnio į priekį. Skandinavijoje šie pastatai visada buvo labai populiarūs, tad didžioji dalis mūsų organizacijos narių gaminamų pastatų iškeliauja į Norvegiją ir Švediją. Bendras mūsų įmonių eksportas sudaro daugiau nei 80 proc. visų gaunamų pajamų. Prieš dvejus metus skaičiavau bendrą sektoriaus apimtį, įtraukdamas rąstinius namus, sodo namelius ir kt., išėjo apie 300 mln. eurų. Šiuo metu jos yra paaugusios. Vien mūsų klasterio įmonės per praėjusius metus eksportavo savo produkcijos už 50 mln. eurų. Po truputį šie namai populiarėja ir mūsų šalyje. Manau, kad tai keičiasi kartu su žmonių požiūriu į ekologiją, atsinaujinančias medžiagas. Mūsų įmonės sulaukia vis daugiau užsakymų iš pačios Lietuvos, tačiau jos jau nuo senesnių laikų yra labiau orientuotos į eksportą ir dėl to nededa didelių vilčių į vietinę rinką. Pasyvumas mūsų šalyje pasireiškia dėl įvairių mitų. Vienas jų – kad karkasiniai, skydiniai ar moduliniai namai nėra ilgaamžiai, tačiau jie taip pat kokybiški kaip ir mūriniai. Visos medžiagos yra kokybiškos ir sertifikuotos, išdirbtos gamyklose. Dar yra mitų, kad mediniai pastatai nekokybiški, kad juose nėra galimybės pasiekti reikiamą energinę klasę, neva didesnis gaisro pavojus, bet visi šie nuogąstavimai nepagrįsti. Karkasinių, skydinių ar modulinių namų statyba leidžia sutrumpinti projekto įgyvendinimo laiką iki 40 proc., iki minimumo sumažinti klaidos tikimybę ir užtikrinti aukštą kokybę, nes pastato jo gamybos metu neveikia išorinės lauko sąlygos“, – sako P. Valiulis. Siekdami griauti degumo mitą, Latvijos medinių namų gamintojai įvykdė eksperimentą ir tikrino, ar mediniai namai sudega greičiau https://youtu.be/G-J86Ka9MkQ

Sieks atlikti namų darbus Kalbant apie naujausias technologijas, šiuo metu stipriai populiarėja inžinerinės medienos rūšis – kryžmai sluoksniuotoji mediena (angl. Cross Laminated Timber). Naudojant tokią medieną, galima statyti daugiaaukščius pastatus – 2019-aisiais Norvegijoje buvo pastatytas 18 aukštų (81 m aukščio) pastatas (Mjøstårnet). Anot pašnekovo, mediena statybos pramonėje vis dažniau naudojama kombinuotai – su kitomis medžiagomis, o tai leidžia pasiekti geresnį rezultatą. „Stambesnės kompanijos nuolatos vysto naujus produktus, ieško, kokias skirtingas medžiagas statybos procese panaudoti kartu. Dažnai naudojama modulinės statybos technologija. Pavyzdžiui, modulio rėmas gali būti padarytas iš metalo, o sienos užpildytos medienos plokštėmis. Kai kuriais atvejais, jeigu yra statomi aukšti pastatai ir konstrukcijoms reikia atlaikyti didelius krūvius, perdanga būna paliekama betoninė, bet karkasas ir sienos – iš medžio. Ieškoma įvairių sprendimų derinti įvairias medžiagas ir statyti greitai, lygiai taip pat kokybiškai, tačiau mažinant CO2 išmetimą. Beje, mediena suteikia daug jaukumo. Įdomu tai, kad yra nemažai mokslinių tyrimų, kurie atskleidžia, jog medžio konstrukcijos slopina stresą“, – teigia P. Valiulis. Pašnekovas taip pat sako, kad iki karkasinių, skydinių ar modulinių namų proveržio Lietuvoje dar reikės luktelėti ir prieš tai atlikti namų darbus. „Mūsų nuomone, statybų reglamente esanti dalis apie statybą iš medžio yra atgyvenusi ir tai apsunkina procesus. Siekiame prisidėti prie jo atnaujinimo, o tai palengvintų tokių namų statybą Lietuvoje. Mūsų gamintojų kokybė yra labai aukšta. Tai rodo ir faktas, kad Skandinavijos šalyse kokybiniai reikalavimai neretai būna dar aukštesni nei ES.

Didžiąją dalį Lietuvos medinių pastatų rinkos pajamų sudaro eksportas.

20 2020 lapkritis/gruodis

„Inno Lietuva“ nuotr.

technologijos

Medinė statyba grįžta – ši tendencija turėtų tik stiprėti, turint omenyje, jog Europos Komisija teikia prioritetą Europos žaliojo kurso programai.

Maksimalus vientiso klijuotosios medienos elemento ilgis gali siekti net iki 40 m.

UAB „Jūrės medis“ yra viena didžiausių klijuotosios medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos šalyse. Konstrukcijos čia gaminamos nuo 1974-ųjų, o įmonės ištakos siekia 1909 metus. Didelė patirtis ir aukšta gaminių kokybė, patvirtinta Vokietijos Otto Graf instituto europiniu kokybės sertifikatu. Iš eglės, pušies ir sibiro maumedžio medienos gaminamos tiesios ir lenktos, įvairios geometrijos klijuotosios medienos statybinės konstrukcijos tinka visų tipų pastatams ir atitinka tarptautinio standarto EN 14080:2013 reikalavimus. Maksimalus įmonėje pagaminto vientiso klijuotosios medienos elemento ilgis gali siekti net iki 40 m, o itin šiuolaikiškas „Hundegger ROBOT-Drive 1250“ 6 ašių CNC apdirbimo centras pasižymi beveik neribotomis medinių konstrukcijų apdirbimo galimybėmis – jis greitai ir preciziškai atlieka įvairias pjovimo, skobimo, frezavimo, gręžimo operacijas. Įmonė jau daug metų sertifikuota atsakingo miškų valdymo ir

Kita dalis – gaisringumas. Reikėtų šviesti mūsų gaisrininkus, nes tikrai sudėtinga atiduoti vertinti medinius komercinius pastatus. Mūsų akimis, pagal įstatymų bazę Lietuva yra atsilikusi nuo kaimyninių šalių ir čia dar turime tobulėti“, – tvirtina P. Valiulis. Kad Lietuva jau nebenori ir nebegali atsilikti nuo pasaulinių tendencijų, liudija ir mūsų Vyriausybės dėmesys vykstančioms permainoms, susijusioms su medienos konstrukcijų plėtra, ir pažadas netrukus atnaujinti statybos reglamentą pagal Skandinavijos ir kitų pažangių šalių pavyzdį, kuriose nemažą dalį statybų sudaro medinių konstrukcijų pastatai. Artimiausiu metu planuojami STR pakeitimai ir Europos žaliajam kursui turėtų būti uždegta žalia šviesa.

tvarkymo FSC sertifikatu, o šiuo metu verifikuojama EPD (angl. Environmental Product Declaration) produkto poveikio aplinkai deklaracija – standartizuotu tarptautiniu dokumentu, pateikiančiu išsamią informaciją apie konkretaus produkto gamybos ciklo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. EPD deklaracija yra formuojama LCA (angl. Life Cycle Assessment) gyvavimo ciklo vertinimo skaičiavimais ir suteikia kokybinį pagrindą palyginti produktus, dar kartą įrodant medienos konstrukcijų pranašumus tvarumo ir ekologijos aspektais.

UAB „Jūrės medis“ www.juresmedis.lt

technologijos

Taršias statybines medžiagas keičia medžio konstrukcijos Progresyvus jaunų architektų duetas „After party“ Kinijoje sulaukė tarptautinio dėmesio, apie juos rašė populiarūs architektams ir dizaineriams skirti tinklalapiai. Gabrielės Ubarevičiūtės ir Giedriaus Mamavičiaus konkursui pateiktas „Social Plant“ projektas pristatė ateities darbo erdvės tipologiją, interpretuojančią archetipišką modernizmo „atviros sistemos“ principą (Le Corbusier „dom-ino namas“) – triaukštė erdvinė-rėminė konstrukcija tampa „Atviro pastato“ prototipu. Lanksti struktūra, leidžianti neribotą

22 2020 lapkritis/gruodis

„Social plant“ triaukštė erdvinė-rėminė struktūra leidžia pakeisti betoninius elementus į lengvas medžio konstrukcijas.

erdvės perprogramavimą viso gyvavimo laikotarpiu, peverčiant ją pavyzdine žiedinės ekonomikos sistema. „Toks pastato principas leidžia pakeisti didžiąją dalį betoninių konstrukcinių elementų lengvomis, atsinaujinančiomis medinėmis konstrukcijomis ir sumažinti betono, kaip vieno didžiausių CO2 išmetėjų pasaulyje, naudojimą 60 procentų. Tokiu būdu sparčiame ekonominiame Kinijos kontekste sukuriamas ne tik maksimalus statybos efektyvumas minimaliomis sąnaudomis, bet kartu ir propaguojamas aplinkai jautrus statinys su mažu dvideginio pėdsaku nuo pat statybų pradžios“, – sako G. Ubarevičiūtė.

„Sikkens“ – progresą skatinančių medienos apsaugos ir apdailos produktų sistema Europos Sąjungos institucijose vis dažniau kalbama apie taršos mažinimo priemonių svarbą, o kartu – ir apie tvarias statybas. Viename iš 2020 m. rudenį vykusių Europos Komisijos posėdžių buvo aktyviai diskutuota apie ES išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslą – iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti taršiųjų medžiagų. Visas statybų sektorius pirmenybę turės teikti tvaresnėms medžiagoms, pavyzdžiui, medienai, atsisakydami aplinką neigiamai veikiančios betono ir plieno gamybos. Lietuva – viena iš šalių, turinčių stiprias medinės statybos tradicijas. Vis dažniau kalbama apie medienos atgimimą ir dar platesnį jos naudojimą statybų sektoriuje. Prie naujų tendencijų prisitaiko ir gamintojai, kurdami ir testuodami inovatyvias, labiau aplinką tausojančias, taip pat ir gaisro pavojų ženkliai mažinančias medienos apdailos medžiagas. Šioje srityje vienas iš lyderių – koncernas „AkzoNobel“, kuriam Lietuvoje atstovauja įmonė „Akzo Nobel Baltics“. 2019 m. tarptautiniam gamintojui po kelerius metus trukusio produktų gamybos ir bandymų laikotarpio pavyko sertifikuoti sistemos B degumo klasę (iš viso yra 7 degumo klasės, iš kurių A – aukščiausia, o F – žemiausia) panaudojus „Sikkens“ produktus „Rubbol WP 112 FR“ ir „Rubbol Facade Special“ bei gauti tai patvirtinančius sertifikatus. Tyrimus atliko Latvijos miško ir medienos produktų tyrimų ir vystymo institutas. Atliekant produktų priešgaisrinius sistemos bandymus, daug dėmesio skirta atitinkamoms sąlygoms, padedančioms įvertinti produktų degumą. Pagal keliamus reikalavimus pagaminti fasado elementai, atlikti ir vertinti keli bandiniai ir galiausiai institutas pateikė išsamią „Sikkens“ produktų priešgaisrinės sistemos ataskaitą. Sistemą sudaro 2 produktai:

Rubbol WP 112 FR Priešgaisriniai medinių paviršių gruntavimo dažai, atitinkantys EN 13501-1 standarto reikalavimus. Jie skirti mediniams fasadams apsaugoti. Apsauginė priemonė pagaminta vandens pagrindu, greitai džiūsta, todėl praėjus vos 2 val. po padengimo paviršių jau galima dažyti apdailos sluoksniu. Palyginti su analogiškomis medžiagomis, „Rubbol WP 112 FR“ sąnaudos yra iki 30 proc. mažesnės.

Rubbol Facade Special Atmosferos poveikiui atsparūs medinių fasadų dažai. Jie skirti lauko paviršiams iš obliuotos, glotniosios ir žaliavinės pjautos medienos. Priemonė sukuria elastingą vandeniui, nešvarumams ir pelėsiui atsparią dangą. „Rubbol Facade Special“ – silpno kvapo, greitai džiūsta, puikiai sukimba su paviršiumi, o vos po valandos medieną galima dažyti antru sluoksniu.

Pirmiausia mediena dengiama „Rubbol WP 112 FR“ apsaugine priemone. Ant viršaus yra dengiami kiti – apdailos – sluoksniai naudojant „Rubbol Facade Special“. Padengus fasadines medienos dailylentes minėtais gaminiais, gaunama B-s2, d0 degumo klasė. Kai kalbame apie medienos apsaugą, B degumo klasės produktai, ypač Lietuvoje, vis dar yra gana reti gaminių sistemose, o žemesnių klasių produktai medieną nuo gaisro plitimo apsaugo tik labai ribotą laiką. Pasak įmonės „Akzo Nobel Baltics“ produktų vadovo profesionalų rinkai Dainiaus Kavaliausko, medienos gaminiai, kurie padengti produktais iš „Sikkens“ serijos, tinka plačiai naudoti statybų sektoriuje – ir individualiose, ir komercinėse statybose, atsižvelgiant į architekto sprendimus, siekiamus tikslus ir nustatytus reikalavimus. „Sikkens“ produktus šiuo metu daugiausia naudoja įmonės, statančios karkasinius namus, ir dažymo paslaugas teikiantys subjektai. „Sikkens“ gaminių serija, gaminama „AkzoNobel“ koncerno, labiau orientuota į pramoninius dažytojus, kurie teikia medienos gaminių dažymo paslaugą ar patys ruošia dailylentes apdailai savo projektams. D. Kavaliauską vis labiau džiugina tai, kad aukštos kokybės gaminių seriją vis plačiau naudoja ir vykdantieji individualias statybas.

Tendencijos ateina iš Skandinavijos šalių D. Kavaliausko teigimu, Skandinavijoje ypač populiarūs moduliniai, karkasiniai namai ir tai leidžia atpiginti pačią gamybą bei sutaupyti transportavimo lėšų. Skandinavija – medinių statinių inovacijų lyderė: ten jau statomi ir 15 aukštų mediniai pastatai. Mediena vis plačiau naudojama dėl didesnio saugumo, keliamų ir įgyvendinamų aukštesnių priešgaisrinių reikalavimų, be to, tai ir tvarus produktas, išskiriantis mažiau anglies dvideginio. Ekspertas pažymi, kad medinių fasadų apsaugos priemonėms – gruntams ir dažams – keliami reikalavimai kasmet vis griežtėja. Koncernas „AkzoNobel“, gamindamas „Sikkens“ produktus, kelia aukščiausius tikslus ne tik gaminių kokybei, bet ir produktų tvarumui, nustatydamas ženkliai mažesnį lakiųjų organinių junginių kiekį, negu numato tokiems gaminiams keliami reikalavimai. Šiuo metu daugelyje Europos šalių, o ypač Skandinavijoje, medienos apdailos gaminiai turi minimaliai atitikti B degumo klasės reikalavimus. Tai reiškia, kad priešgaisriniai reikalavimai yra labai aukšti. Verta atkreipti dėmesį, kad šiuo metu iš visų Baltijos šalių, o daugiausia iš kaimyninės Estijos, į daugelį Europos ir pasaulio rinkų eksportuojama nemažai medienos dailylenčių, padengtų „Sikkens“ medienos gruntavimo priemonėmis ir fasadų dažais.

„AkzoNobel“ – vienas didžiausių pasaulyje dažų, paviršiaus apdailos medžiagų ir specialiųjų chemikalų gamintojų. Ši viena ilgiausiai veikiančių tokio pobūdžio įmonių klientus aprūpina novatoriškais produktais, pagamintais laikantis aukščiausių tvarumo reikalavimų. Įmonė veiklą vykdo daugiau nei 80-yje šalių, koncerne dirba per 33 tūkst. darbuotojų. „Sikkens“ produkciją Lietuvoje platina oficialus atstovas UAB „Akzo Nobel Baltics“.

technologijos

Medinių surenkamųjų namų statybos įmonės gręžiasi į Lietuvą Iki šiol sėkmingai Skandinavijos rinkoje dirbusios ir užsakymų stoka nesiskundžiančios lietuviškos medinių karkasinių ir skydinių namų gamybos įmonės, kurių produkcijos eksportas sudarė daugiau nei 85 proc., jau mato naujų, didėjančių galimybių ir savo tėvynėje. Nuo seno medinių pastatų statybos tradicijomis garsėjusią ir pelnytai mediniu paveldu besididžiuojančią mūsų šalį tęsti šimtametes tradicijas ir tobulinti naujas medinės surenkamosios statybos technologijas skatina šį rudenį nubrėžtas Europos žaliasis kursas. Lietuvos įmonės, susibūrusios į „PrefabLT“ medinių surenkamųjų namų klasterį, yra pasiruošusio šioms daug žadančioms perspektyvoms. 24 2020 lapkritis/gruodis

Lietuvoje žingsnis po žingsnio griaunami mitai, kad medis – netvirta, neilgaamžė, degi statybinė medžiaga. Vaikų darželio Kauno rajone pagrindinėje salėje paliktos atviros estetiškos medžio santvaros. Nes medis – medžiaga, tinkamiausia ekologiškai, tvariai mūsų vaikų ateičiai.

von der Layen, – pereiti prie tvarių ir netaršių medžiagų statybose naudojimo. Todėl „PrefabLT“ jau kurį laiką stengiasi aktyviai prisidėti prie Lietuvos STR nuostatų atnaujinimo, dalydamasis Skandinavijos šalyse įgyta patirtimi ir populiarindamas surenkamųjų medinių pastatų statybą, kuri Lietuvoje artimiausiu metu nuo pavienių individualių namų statybos turėtų pereiti į komercinių daugiaaukščių pastatų – verslo centrų, mokyklų, darželių, visuomeninių objektų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų – statybų etapą.

Padėti Lietuvai tapti prefab šalimi Konstrukciniai namo elementai yra gaminami gamykloje ir į statybos aikštelę atvyksta jau su įmontuotais langais ir durimis, išorės apdaila ir, esant poreikiui, su visa vidaus apdaila – sumontuota virtuvės ir santechnikos įranga bei baldais, tad namo surinkimas statybos aikštelėje užtrunka tik nuo kelių dienų iki kelių savaičių (priklausomai nuo būsto specifikos), todėl komerciniams pastatams medinė statyba yra paranki –

Nidoje pastatyta surenkamųjų medinių namų poilsiavietė darniai įsilieja į gamtinę aplinką.

Medis visuomet simbolizavo jaukumą ir artumą gamtai. Nidos poilsio namų terasa.

Tarptautinių statybos reikalavimų ir standartų pritaikymas Lietuvoje palio pabaigoje LR Seime vykusiame Medienos produktų gamybos inovacijų klasterio kartu su „Vakarų medienos grupe“ inicijuotame tarptautiniame forume buvo patvirtintos Vyriausybės nuostatos ir ketinimai artimiausiu metu pasirengti Europos žaliajam kursui, kurį savo pranešime šių metų rugsėjo 16 d. apibrėžė Europos Komisijos pirmininkė Ursula

Šiais metais Kauno rajone, vos per keturis mėnesius iš surenkamų medžio konstrukcijų nuo pamatų iki rakto pastatytas didžiausias nepriklausomoje Lietuvoje vaikų darželis. Projekto autoriai – architektų studija „Archas“.

taupomas laikas, lėšos ir neprarandama kokybė. Klasterio veikla orientuota pristatyti Lietuvą kaip „Prefab“ šalį. Todėl organizacija vienija lyderiaujančias Lietuvos ir užsienio medinių surenkamųjų namų gamybos, projektavimo ir su tuo susijusias įmones, kurios tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkoms siūlo aukštos kokybės produktus. Klasterio užduotis – padėti šioms įmonėms augti ir tobulėti, ugdyti kompetencijas gamybos efektyvumo, pardavimų, verslo valdymo ir kitose srityse.

potencialą, išteklius ir kompetenciją, todėl gali patraukti užsienio partnerius ir tiekėjus, kitų regionų ir šalių aukštos kvalifikacijos darbuotojus. „Nuo tradicinės asociacijos skiriamės tuo, kad sprendimai klasteryje priimami ne tarybos ar valdybos, o visų lygiaverčių narių balsų dauguma, – patikslina „PrefabLT“ vadovas Paulius Valiulis. – Įvairiems klausimams spręsti yra kuriamos nedidelės darbo grupės iš klasterio narių atstovų.“

Kodėl – klasteris?

Nors šiuo metu įstatymų bazė nėra palanki plačiai vystyti veiklą Lietuvoje ir dar egzistuoja degaus medinio pastato fobija, tačiau pažengusios technologijos leidžia efektyviai spręsti ir šią problemą, todėl „PrefabLT“ nariai noriai sugrįžtų į vietinę rinką ir yra tam pasiruošę. „Nors galime džiaugtis mūsų įmonių eksporto rodikliais, norime, kad medinių surenkamųjų pastatų statyba įgautų pagreitį ir Lietuvoje, o įmonės galėtų išnaudoti įgytą didžiulę patirtį ir prisidėti prie tvarios ir ekologiškos statybos plėtros nacionaliniu mastu. Ir užmojai turėtų būti ne tik individualių namų, bet ir didesnės apimties komercinių pastatų statybos plėtra, kur galima pademonstruoti medinių pastatų galimybes. Energinis naudingumas jau tapo nediskutuotina norma, todėl norime žengti žingsnį į priekį ir šiuo metu kuriame „sveiko pastato“ koncepcinį modelį. Pastato, kuriame žmogui būtų sukurtas ne tik palankus mikroklimatas komfortui, bet ir pats statinys prisidėtų prie geresnės žmogaus sveikatos“, – priduria P. Valiulis.

Klasteris (angl. cluster – grupė, kekė) – tarpusavyje susijusių pramonės ir verslo įmonių, mokslo ir asocijuotųjų institucijų geografinė koncentracija. Dažniausiai į klasterius jungiamasi dėl ekonominės naudos – jie didina mažų ir vidutinių įmonių, visos sistemos konkurencingumą ir novatoriškumą, įmonių produktyvumą dėl galimybės pritraukti geresnių ir pigesnių išteklių, geresnio informuotumo, bendros veiklos sinerginio efekto ir veiklos specializacijos. Ne išimtis ir Lietuvos medinių surenkamųjų namų klasteris „PrefabLT“, vienijantis Lietuvos medinių skydinių ir modulinių namų gamintojus, projektavimo ir su šiomis sritimis susijusias įmones, šiandien turintis 16 narių. „PrefabLT“ organizuoja specializuotus mokymus, seminarus klasterio nariams: ieškoma gamybos efektyvumo, darbo našumo, vadybos gerinimo sprendimų, siekiama šiuos sprendimus išbandyti ir diegti bendrai, taip mažinant sąnaudas. Kitas klasterio pranašumas – dalijimasis patirtimi. Mažesnių klasterių nariai dažniausiai ne tik pažįsta vieni kitus, bet ir turi tam tikrą centrinį organizacinį darinį (ar keletą jų), atsakingą už svarbias funkcijas (tarpininkavimą, lobistinę veiklą, rinkodarą, informavimą ir kitas); taip pat jie formuoja įvaizdį, turi didelį kūrybinį

26 2020 lapkritis/gruodis

Pastatas – sveikatinimui

medžiagų privalės būti atsinaujinančios. Šiuo metu, net ir esant nepalankiam, medinę statybą ribojančiam statybų reglamentui, situacija nėra beviltiška, o netolimoje ateityje tikėtina, kad mūsų akis džiugins vis daugiau pastatų iš medinių konstrukcijų. Šiais metais jau sėkmingai įgyvendinti keli „PrefabLT“ narių medinės statybos objektai ir mūsų šalyje. Vienas jų – „Nidos namų“ poilsinė, pastatyta itin greitai, saugant aplinką ir poilsiautojų ramybę. Pasirinkęs skydines konstrukcijas, užsakovas išvengė daugumos šlapių procesų ir, išnaudodamas šiltąjį metų laikotarpį, statybą baigė per itin trumpą laiką. Mediniai poilsiavietės namai išlaiko senąsias šio regiono medinės statybos tradicijas ir darniai įsilieja į aplinką.

Didžiausias vieno aukšto vaikų darželis – iš surenkamųjų medžio elementų Kol kas tik maža dalis Lietuvos statybos kompanijų prisideda prie pokyčių sumažinti statybų metu išmetamą anglies dioksido kiekį, naudodami atsinaujinančią alternatyvą, kuri daro revoliuciją statybų pramonėje, siekia minimalizuoti žmogaus daromą poveikį klimatui. Bet gera pradžia – pusė darbo. Šiais metais Kauno rajone, vos per keturis mėnesius nuo pamatų iki rakto pastatytas didžiausias nepriklausomoje Lietuvoje vaikų darželis, kurį lanko daugiau nei 150 mažųjų. Jo plotas – apie 1500 kv. m. Pastatui buvo keliami aukščiausi garso, sandarumo ir kokybės reikalavimai. Visam statiniui, tiek fasadui, tiek vidaus interjerui, buvo naudojamos itin kokybiškos ir ekologiškos medžiagos, architektūrinę dalį sukūrė architektų studija „Archas“. Didelė statybos sparta leido pasiekti ir ekonomišką kainą, neaukojant kokybės ir pastato estetinių savybių.

Medinių konstrukcijų poilsiavietė Nidoje darniai įsiliejo į aplinką Nuo 2024 m. Lietuvoje planuojama, kad ne mažiau kaip 50 proc. visų statyboje naudojamų

www.prefablt.com

Studijos "Archas" nuotr.

Verslo centras Aleksote - iš medžio konstrukcijų Dauguma Lietuvoje surenkamų medinių pastatų yra skirti užsienio rinkoms, šie pastatai privalo atitikti aukščiausius kokybės, gaisrinės saugos, tvarumo ir ilgaamžiškumo standartus. Lietuvos vystytojai, kurie užsako medinius pastatus, pageidauja tokių pačių standartų, kartu papildomai kelia ir aukštus architektūrinius reikalavimus. Šiais metais Kaune pastatytas ir sėkmingai atiduotas eksploatuoti pirmas Lietuvoje trijų aukštų medinis verslo pastatas. Šiam statiniui buvo keliami itin aukšti kokybės reikalavimai – pastate įsikūrė šeimos klinika ir kitos medicinos bei grožio paslaugas teikiančios įmonės. Kaip pasakoja vienas projekto kūrėjų – studijos „Archas“ architektas Mantas Navalinskas, vystytojai nepabūgo sudėtingo proceso derinant projektą su institucijomis, su kuriuo kol kas susiduria medinių pastatų statytojai. Siekdami, kad daugiaaukštis pastatas iš medžio konstrukcijų atitiktų griežtus gaisrinius reikalavimus, architektai jo viduje suprojektavo gelžbetoninę šerdį, kurioje tilpo pagrindinės komunikacijos ir dvi evakuacinės laiptinės. Tai suteikė galimybę pastato vidui ir išorei naudoti ekologiškas ir ilgaamžes medžiagas – laikančiosioms konstrukcijoms pritaikyti medines kolonas, santvaras, ant kurių sumontuotos medinės tarpaukštinių perdenginių ir stogo konstrukcijos. Architekto M. Navalinsko manymu, gamykloje surinktos konstrukcijos yra gerokai tikslesnės,

deramai apsaugotos nuo atmosferos poveikio. Jas sumontuoti statybų aikštelėje trunka gerokai trumpiau. Šio verslo centro išorės sienos buvo surinktos tik per dvi savaites, o statyba nuo pamatų iki rakto bei atidavimo vertinti valstybinei komisijai užtruko vos devynis mėnesius.

Europos žaliasis kursas yra didelė paspirtis Lietuvoje pradėti statyti didelius ir aukštus pastatus, kurių pagrindinė konstrukcinė medžiaga būtų mediena. Sėkmingas architektų, projektuotojų, gamintojų ir statytojų indėlis užtikrins tvarią, ekologišką ir inovatyvią mūsų šalies ateitį.

Medinių namų meistrai su meniška siela Medinių namų rinka Lietuvoje plečiasi, tačiau tikrieji medinės statybos vertintojai geografiškai išsidėstę kur kas šiauriau. Norvegijoje, Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse medinės statybos laikomos tradicinėmis ir nuo šių tradicijų skandinavai atitolti neketina.

Apie tai gali daug papasakoti UAB „Scanstatyba“ meistrai, nuo 2001 m. bendradarbiaujantys su Norvegijos užsakovais: tuo metu, kai Lietuvoje karkasinių namų statyba dar tik žengia pirmuosius žingsnius, skandinavai jau stato ir karkasinius dangoraižius. „Tipiniai dvibučiai namai ir kotedžai, kuriuos nuo 2007 m. tiekiame Norvegijos rinkai, – pasakoja bendrovės atstovas Ramūnas Patašius, – atrodo, niekada nepraras savo didelės paklausos. Nors čia, gimtinėje, mes dar neturime mokomosios bazės, tačiau turime galimybę pameistrystės pagrindais ruošti medinių namų statybininkus tiesiai Norvegijos statybų aikštelėse. Ir darome tai taip gerai, kad norvegai, pamatę lietuvių meistrų darbo kokybę, nedvejodami renkasi būtent mus.“

Sėkminga veikla gimtinėje ir svetur Nuolatinės sėkmingos investicijos, noras dirbti kokybiškai – tai bendrovės varomoji jėga. Savo užsakovams ji siūlo visus Skandinavijos standartus atitinkančius medinius karkasinius statinius iš kalibruotos konstrukcinės medienos, savo atsparumu beveik nenusileidžiančios betoninėms ar metalinėms sijoms. Užsakymų nestinga ir Lietuvoje: čia, bendradarbiaudama su žinomu architektu, projektuojančiu unikalius karkasinius namus, bendrovė su malonumu įgyvendina savo meistrų kūrybinį potencialą ir grožio siekį: „Norvegiškoje karkasinėje statyboje ištobulinus praktinius įgūdžius, unikalius šio menininko projektus įgyvendinti tėvynėje meistrams būna be galo smagu, – pripažįsta R. Patašius. – Kai meistro ir kūrėjo skoniai sutampa, įkūnyti kūrėjo mintį tampa tikru malonumu. Norėtume Lietuvai pastatyti kuo daugiau tvirtų, gražių medinių namų – tokių, kuriais galėtume didžiuotis ir mes patys, ir mūsų užsakovai.“ Tarp tokių būstų–meno kūrinių galima būtų paminėti Kaune, Aukštaičių gatvėje, esančią „Kauko Vilą“ – penkių butų, dviejų aukštų su mansarda namą. Iš pažiūros negalėtum pasakyti, kad tai karkasinis medinis namas, – jis pastatytas retro stiliumi, laikantis istorinio paveldo reikalavimų, ir apdailintas klinkeriu. Kitas ne mažiau vertas dėmesio

28 2020 lapkritis/gruodis

UAB „Scanstatyba“ Statybininkų g. 2D, Jurbarkas Tel. +370 687 57 395 El. p. info@scanstatyba.lt www.scanstatyba.lt

pastatas – tai „Villa Amber“ Gintaro gatvėje, Kaune. Viduje palikus senąjį Lampėdžių profilaktoriumo pastatą, aplink jį buvo pastatytas naujas karkasas, pavertęs nenaudojamą statinį šiuolaikišku devynių butų gyvenamuoju namu, apdailintu degintos medienos dailylentėmis ir tikro molio čerpių stogu.

Siekia tobulinti statybų reglamentą Deja, kol kas Lietuvoje iš medžio karkaso leidžiama statyti tik mažaaukščius – ne aukštesnius kaip dviejų aukštų – namus su mansarda, priklausančius neypatingų statinių kategorijai. Mat šalyje dar nėra atitinkamo sudėtingesnių

statinių iš konstrukcinės medienos statybų techninio reglamento. Siekdama išplėsti savo veiklą ir sukurti daugiau darbo vietų Lietuvoje, UAB „Scanstatyba“ kartu su lietuviškos konstrukcinės medienos gamintojais inicijuoja Statybų reglamento pakeitimus, leisiančius didinti statomų medinių namų aukštingumą ir sudėtingumą, neprarandant taip vertinamo visame pasaulyje medinės statybos ekologiškumo. „Iki 2023 m. tokie standartai Lietuvoje jau turėtų būti paruošti, – prognozuoja bendrovės vadovas, – mat nuo tol statyboje turės būti privaloma naudoti ne mažiau kaip 60 proc. žaliųjų produktų. O kas gali būti žalesnio už tvirtą, lygią konstrukcinę medieną? Ypač jei jos paruošimas bus atliktas pagal skandinavų technologiją – jie medienos atsparumo ugniai siekia ne mirkydami ją įvairiuose mažai ekologiškuose antipirenuose, o tam tikru būdu nuobliuodami. Tokio apdorojimo visiškai pakanka, kad medienos paviršius, tapęs glotnus ir lygus, taptų atsparus užsidegimui!“

Neabejoja medinių statybų ateitimi Patvirtinus žaliosios statybos standartus, karkasiniai mediniai namai tikrai netruks paplisti mūsų šalyje. Juk jie turi galybę pranašumų: čia ir trumpas statybos laikas (o darbus galima atlikti ir šaltuoju metų laiku); ir konstrukcijų, pagamintų iš nuolat atsinaujinančios žaliavos, ekologiškumas; ir puikios šiluminės varžos bei sandarumo charakteristikos, savo ruožtu lemiančios kur kas mažesnes energijos sąnaudas šildymui; ir tai, kad tokiam namui pastatyti nereikia didžiųjų statybų mechanizmų, o tai visuomet reiškia ir kur kas mažesnį statybų biudžetą. Tad UAB „Scanstatyba“, siekdama būti kuo arčiau savo kliento, su malonumu dalyvauja visose iniciatyvose, kurių tikslą sudaro medinės karkasinės statybos namų populiarumo didinimas. „Didelis žinių bagažas, aukšta darbuotojų kvalifikacija, sukurta darbo bazė ir daug visapusiškai sėkmingai įvykdytų projektų leidžia mums tikėtis, kad mes ir toliau kuo tiksliausiai įgyvendinsime savo klientų pageidavimus, – neslepia pasitikėjimo savo komanda R. Patašius, – ir įvertinimai bei atsiliepimai bus patys geriausi.“

technologijos

Surenkamaisiais medžio fasadais atgimstantys pastatai Šiandien visame pasaulyje aktyviai keliami energijos taupymo klausimai ir vis Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

plačiau žvelgiama į statybų sektorių, kuris atsakingas už didžiąją dalį visos sunaudojamos energijos. Europoje vis griežtinami teisės aktai, kuriais siekiama sumažinti energijos suvartojimą ir pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę. Kadangi daugiausia energijos suvartoja ne naujos statybos, o jau esami pastatai, vis daugiau dėmesio yra skiriama ekonomiškai efektyvių renovacijų projektams. Architektai, dizaineriai, nekilnojamojo turto vystytojai ir savininkai ieško novatoriškų būdų, kaip sumažinti eksploatacijos išlaidas ir pastatų poveikį aplinkai, kartu neprarandant estetikos ir funkcionalumo. Vienas labiausiai progresuojančių sprendimų yra fasadų renovacija surenkamaisiais medžio elementais.

30 2020 lapkritis/gruodis

technologijos

Surenkamųjų elementų pranašumai Esamų pastatų renovacijos paklausa yra didžiulė, tačiau dėl dabartinių atnaujinimo technologijų sunku gerokai paspartinti renovacijų tempą – reikėtų išplėsti visą statybų sektorių (projektuotojų, rangovų skaičių, medžiagų pramonę). Todėl reikalingi progresyvūs sprendimai. Vienas jų – surenkamieji fasadų ir stogo elementai, leidžiantys sutrumpinti renovacijos laiką ir kokybiškai atnaujinti esamą būstą. Jie surenkami iš anksto gamyklose ir pristatomi

į statybvietę jau paruošti montuoti, todėl darbai paprastesni, o darbo sąnaudos mažesnės. „Fabrike tokie elementai gaminami naudojant pažangią kompiuterinio projektavimo ir mašininio apdirbimo įrangą, taikant kokybės kontrolės sistemas. Todėl darbų atlikimo kokybė yra neabejotinai aukštesnė. Be to, tokia sistema leidžia be didelės intervencijos atnaujinti inžinerines pastato dalis: į surenkamuosius fasado elementus galima nesunkiai integruoti vėdinimo ortakius, šilumos perdavimo vamzdynus ir kitą įrangą, iki minimumo sumažinant darbų kiekį pastato viduje. Neapsiribojant vien

tik išorinių atitvarų apšiltinimu, sutaupoma gerokai daugiau energijos“, – sako Vokietijoje dirbantis architektas Dominykas Marcinonis. Ši pastatų atnaujinimo sistema taupo renovacijos biudžeto ir laiko sąnaudas, apriboja trikdžius gyventojams, pagerina jų būstų mikroklimatą ir kartu reikšmingai mažina energijos sunaudojimą, taip prisidėdama prie aplinkos tausojimo. Surenkamieji elementai suteikia daugiau laisvės architektūrai, elementuose gali būti integruotos įvairios medžiagos, keičiamas esamų pastatų langų dizainas, plečiama vidaus erdvė ar pastato aukštis.

Estijos projekto daugiabutis prieš ir po renovacijos.

Reguliuojamieji 3D laikikliai sieniniams moduliniams elementams montuoti.

Medienos elementai – tvarus pasirinkimas Surenkamieji elementai gali būti gaminami iš plataus spektro statybinių medžiagų, tačiau vienas tvariausių pasirinkimų – mediena. Medžio elementų naudojimas pastatų konstrukcijose buvo plačiai paplitęs visose Šiaurės šalyse, o šiandien, tvarios statybos kontekste, medienos atgimimą galime pavadinti vienu didžiausių proveržių. Mediena yra vienintelė savaime atsinaujinanti statybinė medžiaga ir, be abejonės, ekologiška. Padidinus medienos dalį statybose, sumažinamas kitų statybinių medžiagų, tokių kaip betonas, plienas ar plytos, naudojimas. Šios statybinės medžiagos nėra iš atsinaujinančių žaliavų, joms pagaminti reikia kelis ar net keliolika kartų daugiau energijos, todėl išmetama daugiau anglies dvideginio. Mediena, kaip konstrukcinė medžiaga, pasižymi labai geru laikomosios galios ir masės santykiu, reiškiančiu lengvesnę konstrukciją, palyginti su kitomis medžiagomis, todėl medinius fasado elementus paprasčiau montuoti ant esančių pastatų renovacijos 32 2020 lapkritis/gruodis

metu, taip pat sumažėja transportavimo sąnaudos. Tiesa, medis nėra pigi statybinė medžiaga, tačiau, atsižvelgiant į statybų proceso tempą ir sutaupomus žmogiškuosius išteklius, mediniai elementai sumažina statybos kainą.

Elementų konstrukcija ir darbų eiga Surenkamieji medžio elementai gali būti montuojami ant įvairių fasadų. Medinių elementų konstrukcija paprastai nesiskiria nuo tradiciškai statybvietėje konstruojamų sienų. Karkasiniai elementai yra montuojami kiek įmanoma didesniu atstumu vienas nuo kito, su pilna izoliacija tarp jų, drėgmę sulaikančia plėvele iš vidaus ir išbaigta fasado danga iš išorės, siekiant kuo labiau sumažinti montavimo laiką. Tai, kad medienos elementai surenkami gamykloje, taip pat sumažina problemas dėl pastatų drėgmės ir oro sąlygų, kurios kyla statybų metu. Visos reikalingos fasadų konstrukcijos, tokios kaip langai ir durys, taip pat gali būti integruojami gamykloje, tuomet į statybų aikštelę pristatomi jau visiškai sukomplektuoti sienų ir stogo elementai. Renovacijos metu statybvietėje fasadų

elementai yra montuojami prie esančių pastato sienų ir stogo konstrukcijų. Pasirinkus skirtingo tipo jungtis, surenkamuosius elementus galima montuoti ant medinių, betoninių ir plytų laikančiųjų konstrukcijų. Montavimas statybvietėje atliekamas naudojant kraną ir nereikalaujant pastolių. Procesas greitas, jį stengiamasi išlaikyti nepertraukiamą, tam, kad būtų sumažintas drėgmės poveikis konstrukcijoms ir būtų suteikta galimybė gyventojams likti būstuose renovacijos metu. Fasadų renovacijos sistema gali būti sumontuota tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, atskirais segmentais ir įvairaus dydžio elementais, todėl ji yra lanksti ir efektyvi, atsižvelgiant į esamos pastato konstrukcijos geometriją, energijos reikalavimus ir leistinus nuokrypius.

Baltijos šalys neatsilieka nuo tendencijų Norint parengti ir pritaikyti surenkamuosius modulinius fasadų atnaujinimo elementus didelio masto renovacijų projektams, reikalingas daug aspektų apimantis požiūris. Remiantis šiuo principu, kuriamas inovatyvus Europos Sąjungos

mokslinių tyrimų ir inovacijų pagrindų programos „H2020“ finansuojamas projektas „MORE-CONNECT“, kurio tikslas rasti pastatų atnaujinimo sprendimus, padedančius kurti beveik nulinės energijos sąnaudų (nZEB) projektus. Projekto metu kuriamos ir demonstruojamos surenkamųjų modulinių elementų technologijos ir komponentai pastato fasadui ir stogui atnaujinti. „MORE-CONNECT“ projekte dalyvavo 7 Europos šalys, suskirstytos į penkis geografinius regionus, siekiant atsižvelgti į klimato sąlygų, statybų technologijų ir kultūrinius skirtumus. Tarp dalyvių buvo ir mūsų Baltijos regiono kaimynės Estija bei Latvija. Estai mediniais moduliais atnaujino penkių aukštų blokinį universiteto bendrabutį, o latviai renovavo dviejų aukštų sovietinį silikatinių plytų daugiabutį.

Estijos blokinio bendrabučio renovacijos projektas Estijos projektui buvo pasirinktas 1986 m. pastatytas tipinis sovietinis penkių aukštų bendrabučio pastatas, kurio bendrasis plotas 4318 m2. Pastato konstrukciją sudarė surenkamieji betoniniai skydiniai elementai. Bandomajame pastate esančios problemos būdingos daugeliui kitų senesnių pastatų: tai terminiai tiltai, pelėsis išorinėse stogo su sienomis sankirtose, didelis energijos suvartojimas, nepakankama ventiliacija, perkaitimas vasarą ir nepakankamas šiluminis komfortas žiemos laikotarpiu. Projekto architektūrinį ir konstrukcinį dizainą parengė Estijos projektavimo įmonė „Sirkel & Mall“.

Atnaujinimo strategija Pastato fasadą ir stogą nuspręsta atnaujinti montuojant lengvuosius surenkamuosius modulinius elementus, negriaunant esamų laikančiųjų konstrukcijų. Tuo tarpu rūsio sienos apšiltintos išorine šilumos izoliacijos kompozicine sistema. Visų surenkamųjų elementų prototipus sukūrė „Tal Tech“ kartu su „AS Matek“ ir juos sudarė iš pirmo žvilgsnio tipiškos medžio karkaso konstrukcijos, užpildytos mineraline vata. Tačiau planavimo, kūrybos ir gamybos etapuose buvo pasitelktas ne vienas inovatyvus sprendimas. Kuriant renovacijos strategiją, buvo atlikti 3D lazeriniai daugiabučio skenavimai, kurie padėjo gauti tikslią informaciją apie esamo pastato išorinių atitvarų paviršių nelygumus, langų išsidėstymą. Tai, pasak projekto autorių, labai pagelbėjo rengiantis projektavimo darbams tiek laiko sąnaudų, tiek kokybės atžvilgiu.

Estijos projekto sienų modulių konstrukciniai sprendimai skirtinguose mazguose.

technologijos

Tipiško sienos elemento konstrukcija ir montavimo procesas.

Techniniai renovacijos aspektai Įvertinus pastato konstrukcijų stiprumą ir pasirinktų medinių elementų nedidelį svorį, papildomų pamatų sienų modulinėms plokštėms nereikėjo, jos specialiais tvirtinimo elementais buvo sumontuotos ant esamų konstrukcijų. Bendras suprojektuoto modulinio elemento storis buvo 340–380 mm, priklausomai nuo esamos sienos paviršiaus nelygumų. Kadangi esamas daugiabutis buvo labai prastos kokybės (matavimų neatitikimai svyravo +/- 50 mm), tikru iššūkiu tapo medžio elementų montavimas aplink išorinius pastato atitvarus ir esamų langų angų pritaikymas naujiems langams. Tam tikslui buvo sukurti reguliuojamieji metaliniai 3D laikikliai, kurie padėjo išlyginti matmenų neatitikimus, ir iš vidinės modulinio elemento pusės pridėta 10–50 mm mineralinės vatos, tarnaujančios kaip užpildymo sluoksnis tarp naujų ir esamų sienų. Pati medžio karkaso konstrukcija buvo užpildyta 265 mm mineraline vata ir padengta 30 mm mineralinės vatos vėjo izoliacine plokšte. 25 mm

34 2020 lapkritis/gruodis

ventiliuojamas oro tarpas – 8 mm apdailos plaušo plokšte, kuri saugo apačioje esančią konstrukciją nuo kondensato susidarymo. Apsaugai nuo oro sąlygų statybų metu ir nuo konstrukcinės drėgmės vidinė modulio pusė buvo padengta garo izoliacine plėvele. Šios konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientas yra 0,11 W / (m2 ∙ K), o siekiant išvengti šiluminių tiltų, prie visų pagrindinių mazgų buvo naudojamos išmaniosios jungtys ir naujoviški tvirtinimo elementai, taip pat silikoniniai hermetikai ir poliuretano putos. „Matek“ suprojektavo sienų elementus, kurie yra beveik tipiški medinių karkasų elementai, tačiau jie išsiskyrė keletu unikalių gamintojo sprendimų. Pirmiausia vidinėje modulio pusėje nebuvo standžios apdailos – ji pakeista mineralinės vatos sluoksniu paviršių nelygumams užpildyti, taip pat į sieninius elementus dar gamykloje buvo įmontuoti ortakiai. Patys elementai buvo neįprasti savo dydžiu, kuris siekė iki 2,70 x 10 m. AS „Matek“ gamyklos darbai užtruko pusantro mėnesio, per kuriuos penkių aukštų daugiabučiui buvo pagaminti šešių skirtingų tipų

elementai, o iš viso 197 išorinių sienų ir stogo elementai. Šis estų renovacijos projektas buvo vienas pirmųjų energinių atnaujinimų, suprojektuotų taip, kad atitiktų beveik nulinės energijos sąnaudų (nZEB) pastatų standartus. Tikimasi, kad projekto sprendimai padės pagrindus tolesniam nZEB dizaino procesui ir blokinių daugiabučių atnaujinimui. Pasak D. Marcinonio, atsižvelgiant į Baltijos kaimynių pavyzdžius, renovacija surenkamaisiais medienos elementais turėtų būti ypač įdomi ir Lietuvos miestams, kuriuose gausu nusidėvėjusių tipinių blokinių daugiabučių rajonų. „Dėl puikios jų strateginės vietos ir išvystytos infrastruktūros yra be galo svarbu paversti šiuos pilkus rajonus patrauklia vieta gyventi. Todėl čia būtinas atnaujinimas ne tik energiniu, bet ir (visų pirma) architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu. Renovacija surenkamaisiais elementais galėtų būti vienas tokios revitalizacijos komponentų“, – pabrėžia architektas.

Apibendrinant Jau esančių pastatų atnaujinimas galėtų reikšmingai prisidėti prie visame pasaulyje keliamų energijos taupymo tikslų. Atnaujinus pastatų fasadus, galima pagerinti energijos taupymą tiek žiemos šildymo, tiek vasaros vėsinimo sezonais, padidinti pagrindinių pastato dalių šiluminę varžą. Tačiau dėl ilgai trunkančio renovacijos proceso ir nesėkmių rizikos senesnių pastatų savininkai nesiryžta atnaujinti savo turto. Neretai didelės eksploatavimo išlaidos yra priimtinesnės gyvenamųjų namų savininkams nei renovacija, siekiant mažinti eksploatavimo (energijos) sąnaudas, taigi greitesni ir kokybiškesni pastatų atnaujinimo sprendimai neabejotinai reikalingi. Vienas jų – pastatų renovacija surenkamaisiais mediniais elementais. Šis sprendimas padeda automatizuoti šį procesą ir atnaujinti esamą būstą per trumpesnį laiką. „Pastatų renovacija surenkamaisiais skydais, mano manymu, yra daug žadanti koncepcija, – teigia D. Marcinonis. – Atsižvelgiant į tai, kad rangos darbus užsako daugiabučių butų savininkų bendrijos, aprašytasis renovacijos būdas yra itin patrauklus ir organizaciniu požiūriu. Gyventojams turėtų imponuoti trumpesni ir neinvaziniai statybos darbai, gerokai mažesnė darbų broko tikimybė. Be to, tokius darbus gali atlikti tik didesnės, aukštesnę kvalifikaciją ir atitinkamus gamybos pajėgumus turinčios įmonės, vertinančios savo reputaciją, tad užsakovai turėtų būti užtikrinti, kad rangovas nenutrauks darbų jų neužbaigęs.“ Europoje inicijuotas projektas „MORE-CONNECT“ pateikia įgyvendintus projektinius pavyzdžius, kaip surenkamieji moduliniai elementai panaudojami viso pastato apvalkalui (fasadui ir stogui) atnaujinti. Projekto organizatoriai teigia, kad, turint prieinamą produktą, atsirastų didelė rinkos paklausa renovacijai surenkamaisiais mediniais elementais. Žvelgiant plačiau, surenkamieji moduliai leistų padidinti renovacijos apimtį ir padėtų pasiekti esamų pastatų transformavimo į beveik nulinės energijos sąnaudų (nZEB) pastatus tikslą.

Užs.

Naujomis technologijomis praplečiame mūsų klientų galimybes. Čia dera mokslas ir tvarumas, patirtis ir inovacijos. Profesionalais pasitikėti verta!

UAB „Kečas“ El. p. info@kecas.lt Mob. +370 615 31189 www.kecas.lt

Bituminės čerpės keičia medinių pastatų vaizdą Stogo dangų gamintojai pažymi, kad 90 proc. sėkmingo stogo padengimo ir eksploatavimo priklauso nuo jo sumontavimo. Kokybiškai sumontuotas stogas gali būti eksploatuojamas be didesnių nesklandumų net 30, 40 ar daugiau metų. Tuo tarpu netinkamai ir neprofesionaliai sumontuotas stogas gali pradėti kelti rūpesčių jau po 5-erių metų. Viena svarbiausių pastato konstrukcinių dalių – stogas – ne tik puošia pastatus, bet ir apsaugo juos nuo vėjo, šalčio, saulės ir kritulių. Viena labiausiai statytojų pamėgtų medžiagų individualių namų ir mažaaukščių pastatų statyboje yra bituminės čerpės, kurias gamintojai rinkai siūlo ypač patvarias, išskirtinių spalvų ir formų. Stogo dangų gamintojai stebina ir išskirtiniu dizainu, ir tuo, kad stogo čerpių gamybai naudoja modernias, ekologiškas medžiagas. Vienas didžiausių hidroizoliacinių ir termoizoliacinių medžiagų gamintojų Europoje TECHNONICOL užsakovams pristato itin universalias bitumines čerpes, plačiai pritaikomas tiek įvairiems statiniams šiauriniuose regionuose, tiek šiltuosiuose kraštuose arba temperatūros sąlygomis nuo –40 iki +50 °C.

36 2020 lapkritis/gruodis

Bituminėmis čerpėmis dažniausiai dengiami mediniai statiniai Dengiant medinių statinių stogą, dažnai pasirenkamos draugiškos aplinkai, perdirbamos bituminės čerpės, pasižyminčios puikiomis hidroizoliacinėmis savybėmis, garso izoliacija, spalvų ir formų gausa. Įmonės „Mida LT“ techniniai specialistai rekomenduoja įvertinti karkasinio ir rąstinio stogo konstrukcijų ypatumus ir atitinkamai pasirinkti bituminių čerpių rūšį. Rąstinis namas, nepaisant aukštos kokybės rentimo technologijos, ilgainiui po truputį sėda, tai priklauso nuo to, kokio drėgnumo mediena bus naudojama. Šių pastatų stogams rekomenduojamos sunkesnės stogo dangos, tuomet stogo apkrova pasiskirsto tolygiai ir rąstai nesideformuoja, neatsiranda plyšių. Pavyzdžiui, gamintojas TECHNONICOL siūlo „Continent“, „Atlantic“ ir „Western“ kolekcijų bituminių čerpių sprendimus, kurie išsiskiria savo tūriu ir ilgaamžiškumu. „Continent“ ir „Atlantic“ čerpės sveria 25,6 kg/m2, o „Western“ kolekcijos čerpės – 18 kg/m2. Karkasiniams pastatams tinkamos visos bituminių čerpių rūšys. Puikiai tinka vienasluoksnės, dvisluoksnės ar trijų sluoksnių čerpės. Renkantis stogo dangą, būtina atkreipti dėmesį į pastato tipą, ar tai gyvenamasis, ar negyvenamasis pastatas. Gyvenamiesiems rekomenduojama naudoti čerpes, kurių garantija nuo 30 iki 60 metų. Negyvenamiesiems (garažams, pavėsinėms, pastogėms, terasoms ir kt.) siūlomos čerpės, kurių ilgaamžiškumas nuo 10 iki 60 metų. Kompanijos TECHNONICOL specialistai visada gali parekomenduoti, kokia čerpių serija pastatui tinkamiausia, nemokamai padėti suskaičiuoti medžiagų poreikį stogui įrengti. Lietuvos rinkoje jau kelerius metus populiariausios dvisluoksnės čerpės „Country Michigan“. Universalios pilkos spalvos bituminės čerpės natūraliai integruojasi į bet kokią aplinką ir darniai susilieja su statinio fasadu, jos yra pritaikytos įvairioms klimato sąlygoms.

Kai kurios kolekcijos, pavyzdžiui, „Jazz“, „Country“, „Rancho“, netgi turi žymas ant pačių čerpių (baltas linijas), kurios pažymi vinių kalimo vietas. Tai padeda išvengti nesklandumų ir sutaupyti brangaus laiko. Šių kolekcijų čerpėms gamintojas jau nebenaudoja apsauginių plėvelių, kurias reikėdavo pašalinti, dabar taikoma nauja gamybos technologija, leidžianti čerpėms natūraliai sukibti ir susiklijuoti tarpusavyje. Tokiu būdu sutaupomas brangus stogdengio darbo laikas ir mažinama tarša aplinkai.

Naujiems pastatams – šiuolaikiškos dangos 2020 m. Kaune, Aukštaičių g. 28 pastatytame daugiabutyje integruotos kolekcijos „Continent“ čerpės. Trisluoksnių čerpių forma primena antikos laikų stogo akmens plyteles, kurių svoris net 25,6 kg, o ilgaamžiškumo garantinis laikotarpis iki 60 metų. Šios stogo dangos persidengimo koeficientas yra 5,6 karto, todėl jos nepaveikia jokios gamtos stichijos. Be to, norint pakeisti vieną ar kelias čerpes, nereikia demontuoti didelio stogo dangos ploto, nes kiekvieną čerpę galima pakeisti atskirai. Privataus ir viešojo sektoriaus pastatų stogams stogo dangas ir šiltinimo medžiagas tiekianti įmonė TECHNONICOL savo produktų gamybai žaliavas ruošia ir gamina savarankiškai. Taip yra visiškai užtikrinama ir kontroliuojama žaliavų kokybė ir atsargos. Visos kompanijos bituminės čerpės gaminamos iš aukščiausios rūšies bitumo, čerpių pagrindas yra stiklūno pluoštas, o puikų estetinį vaizdą suteikia natūralaus

bazalto pabarstai. Beje, sprendimams įgyvendinti TECHNONICOL gamina ir visas būtinas komplektuojamąsias medžiagas: papildomas hidroizoliacijas, mastikas, ventiliacinius elementus ir kt. Įmonės klientai, pirkdami medžiagas iš vieno tiekėjo, gauna paruoštus sprendimus. Užsakovai gamintoją pamėgo ir dėl operatyvumo – įmonė savo sandėliuose Baltijos regione visuomet turi visas bituminių čerpių kolekcijas, spalvas ir formas bei komplektuojamąsias medžiagas. TECHNONICOL – didžiausias hidroizoliacinių ir termoizoliacinių medžiagų gamintoja Europoje, turinti tris bituminių čerpių gamyklas. 2020 m. įmonė pardavė 19,5 mln. kv. m. bituminių čerpių stogo dangos visame pasaulyje. Europoje parduota apie 7,8 mln. kv. m dangos. Bendrovė siūlo platų aukštos kokybės medžiagų asortimentą. Remdamasi moksliniais tyrimais ir moderniomis technologijomis, toliau vysto apšiltinimo medžiagas ir sistemas, kurios padeda mažinti sunaudojamos energijos kiekį. Visos TECHNONICOL gamyklos yra sertifikuotos ISO 9001 ir ISO 14001 ir griežtai laikosi šių tarptautinių reglamentų apibrėžtų kokybės standartų.

www.technonicol.eu

Stogo dangos kokybė priklauso nuo montavimo Montuojant stogo dangą, būtina atsižvelgti į stogo nuolydį, oro sąlygų tinkamumą, taip pat – į gamintojo pateikiamas išsamias instrukcijas. TECHNONICOL, siekdama palengvinti montavimo procesą, instrukcijas aiškiomis piktogramomis pateikia ant kiekvienos čerpių pakuotės.

N. Tukaj nuotr.

Užs.

Sprendimas plokščiojo stogo ilgaamžiškumui –

„Controlit“

Unikalus sprendimas plokščiųjų stogų rinkai buvo sukurtas Latvijoje. Gamykla „Controlit“ pritaikė nanotechnologiją ir užpatentavo austinio stiklo gaminį, padengtą nerūdijančiojo plieno nanosluoksniu. Ši sukurta medžiaga „Controlit®“ yra puikus elektros laidininkas, įrengiamas po hidroizoliacijos sluoksniu ant sutapdintų stogų. Tai suteikia galimybę aptikti tikslią stogo dangos pažeidimo vietą.

Užpatentuota tarptautiniu lygiu Medžiaga „Controlit®“ turi tarptautinį patentą (Europos Sąjungoje, Rusijoje, Pietų Amerikoje ir kt.) ir šiuo metu yra naudojama Skandinavijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Pati kompanija rinkoje veikia nuo 2016 m., o jos generalinis direktorius Kristapas Draudinis Baltijos šalis įvardija kaip namų rinką.

38 2020 lapkritis/gruodis

Padeda aptikti stogo dangos pažeidimus Remiantis patirtimi ir partnerių praktika, plokščiųjų stogų hidroizoliacija dažnai yra mechaniškai pažeidžiama dar įrengimo stadijoje. To laiku nepastebėjus, vanduo prasiskverbia į stogo ir pastato konstrukciją, taip ilgainiui juos pažeisdamas ir sukeldamas riziką konstrukcijoms ir turtui

pastato viduje. Kompanijos įkūrėjas neabejoja, kad plokštieji stogai savaime yra didelis iššūkis, nes reikalauja itin kruopštaus darbo juos įrengiant. Kuriant „Controlit“ medžiagą, buvo išbandytos skirtingos medžiagų kombinacijos, kad būtų gautas idealus produktas. Pasak specialistų, pagrindinis tikslas buvo sukurti gaminį, kuris leistų užtikrinti stogo sandarumą ir aptikti pažeidimus jiems tik atsiradus.

UAB „Continental Automotive Lithuania“ nuotr.

Po viršutine stogo danga klojamas „Controlit®“ medžiagos sluoksnis padeda aptikti pažeistas vietas, montuojant ventiliacijos ar kitą įrangą, ir jas laiku sutvarkyti. „Controlit®“ sluoksnis buvo įrengtas ir ant verslo centro „Quadrum“ Vilniuje stogo.

Prevencinis sprendimas

Platus naudojimo spektras

Medžiaga „Controlit“ klojama po hidroizoliacijos sluoksniu. Pavyzdžiui, įrengiant 5000 m2 stogo hidroizoliaciją ir paklojus 1000 m2 „Controlit®“, dar įrengimo metu prevenciškai galima patikrinti, ar stogo danga jau uždengti 1000 m2 įrengti teisingai, ar nėra pralaidūs vandeniui. „Controlit“ įrengimas taip pat labai naudingas atliekant tarpines stogo patikras. „Tai yra prevencinis sprendimas, kuris reikalauja papildomų investicijų vystant projektą, bet gali sutaupyti daug pinigų ateityje ir prailginti pastato ir jo stogo tarnavimo laiką“, – sako K. Draudinis. Esminės gaminio naudojimo sritys yra plokštieji stogai, terasos, balkonai ir požeminės automobilių statymo aikštelės. Tai, kad tokio produkto rinkoje nėra, generalinio direktoriaus teigimu, sukėlė papildomų iššūkių, nes, viena vertus, rinkoje nėra konkurentų, kita vertus, medžiagą reikia pristatyti vartotojams ir įtikinti juos gaminio ir sprendimo naudingumu.

„Controlit“ bendradarbiauja su didžiausiais rinkoje plokščiųjų stogų hidroizoliacijos gamintojais (TECHNONICOL, „Soprema“, „Mapei“, „Icopal“, „Bauder“ ir kitais). Itin svarbu turėti raštišką patvirtinimą iš medžiagų gamintojų, kad jų gaminiai yra suderinami su „Controlit®“. Mūsų pristatomos medžiagos naudojimo objektų spektras – labai platus: tai privatūs gyvenamieji namai, administraciniai ir gamybiniai pastatai, mokyklos, darželiai ir kiti visuomeninės paskirties statiniai. Yra nemažai pavyzdžių, kai įrengus stogą stogdengiai patikrina savo atliktą darbą ir neranda nei vieno pažeidimo arba tik kelis, kurie būna nedelsiant pašalinami. Tačiau vėliau, kai ant stogo būna vykdomi kiti darbai, pavyzdžiui, kitų samdomų rangovų montuojama papildoma įranga, stogai neretai būna pažeidžiami. Štai šiuo aspektu „Controlit®“ naudingumas nenuginčijamas.

„Controlit“ eina koja kojon su technologijomis. Tam tikslui sukurta mobilioji programėlė, kuri leidžia fiksuoti stogo patikros atlikimo eigą. Programėle galima archyvuoti objektų adresus, patikros datas, įrašus apie pažeidimus su nuotraukomis ir GPS koordinatėmis. Taip pat yra galimybė tiesiai iš programėlės PDF formatu siųsti ataskaitas pastato savininkui ar kitam atsakingam asmeniui. Stogo patikros gali būti vykdomos tiek pačių stogdengių, tiek atskirai samdomų specialistų, kuriuos gali rekomenduoti gamintojas „Controlit“. Jis suteikia visą techninę pagalbą, kol įrengiamas stogas.

Stogo sandarumo patikra ir „Controlit“ medžiagos įrengimas.

UAB „Kečas“ El. p. info@kecas.lt Mob. +370 615 31189 www.kecas.lt 39

„Controlit Factory“ SIA nuotr.

Mobiliąja programėle fiksuojami ir archyvuojami patikros atlikimo duomenys

„Controlit Factory“ SIA nuotr.

Ant „Continental“ gamyklos stogo Kauno LEZ taip pat paklota „Controlit®“.

objektas

SPA centras, įkvėptas nemigos ir dzūkiško peizažo

Indrė VOZGIRDAITĖ

Spalio pabaigoje Druskininkuose duris atvėrė penkių žvaigždučių miego SPA centras „Amberton Green SPA Druskininkai“. Apsuptas dviejų upių, Ratnyčėlės ir Nemuno, naujasis pastatas savo architektūra atspindi charakteringiausius Druskininkų motyvus – senąsias vilas ir pušynus. Buduarus primenančiuose kambariuose tvyro interpretuotos nemigos, miego, sapnų būsenos.

40 2020 lapkritis/gruodis

Norbert Tukaj nuotr.

objektas

Vilų puošybos atspindys not projekto autoriaus, architekto dr. Edgaro Neniškio, projektuojant naująjį viešbutį, buvo ypač svarbus aplinkos veiksnys. Naujasis SPA centras iškilo Druskininkų senojoje dalyje, garsėjančioje istorinėmis medinėmis vilomis. Būtent medinė architektūra ir smulkus vilų mastelis nulėmė naujojo pastato tūrio ir išorinių medinių konstrukcijų pasirinkimą. Architektų komanda šiuolaikiškai interpretavo senosioms viloms būdingą grakščių

42 2020 lapkritis/gruodis

medinių konstrukcijų puošybą. Nuspręsta pačioms konstrukcijoms suteikti dekoratyvių elementų paskirtį. Maksimaliai išploninus medines balkonų atitvarų linijas, buvo galima panaudoti net 14 m aukščio ir tik 14 cm pločio konstrukcijas. Toks konstrukcijų preciziškumas, niekur nepaliekant storų perdangos elementų, buvo vienas iš architektų siekių. „Pastato niekada nematai viso vienu metu, o tik atskiras jo dalis. Tokia struktūra leidžia statinį padaryti suvokiamai mažesnį, draugiškesnį aplinkai“, – pažymi E. Neniškis. Išorėje panaudota samanų spalvos patinuoto cinko skarda kompleksą dar labiau įlieja į gamtinę aplinką.

Išorėje panaudota samanų spalvos patinuoto cinko skarda kompleksą dar labiau įlieja į gamtinę aplinką.

Norbert Tukaj nuotr.

Projekto vadovas: architektas dr. Edgaras Neniškis, studija „Arches“ Architektai: Enrika Geštautaitė, Rūta Vitonytė, Arūnas Liola, Rolandas Liola, studija „Arches“ Interjero architektė: Toma Bačiulytė Pastato plotas: antžeminė dalis – apie 3780 m², požeminė – 1900 m² Statybos metai: 2018–2020

Pastato tūrio struktūrai įtaką padarė Dzūkijos kraštovaizdyje vyraujančių ir net Druskininkų herbe atspindėtų stilizuotų pušų motyvas. Fasado vertikalės – tarsi lengvai svyruojančios, išstypusios, abstrahuotos pušelės. L. Garbačiausko nuotr.

Buduarų tradicija

L. Garbačiausko nuotr.

Kambariuose architektai įrengė atskiras, ne centralizuotas rekuperacines sistemas, leidžiančias juose gyventi tarsi kapsulėje, turėti savo mikroklimatą nerizikuojant, kad kambario oras susimaišys su bendru viešbučio oru.

Užs.

Visuose viešbučio kambariuose ir koridoriuose kompanija „Dangų studija“ įrengė apie 3200 kv. m belgų gamintojo „BIG Floorcoverings“ kokybiškos, atsparios trinčiai ir ilgaamžės kiliminės dangos. Buvo keliami ypatingi akustiniai reikalavimai, todėl estetiška, maloniai šešėliuojanti danga kambariuose, specialiai šiam objektui pagamintos spalvos, įrengta ant veltinio pakloto. Buvo ir daugiau nestandartinių sprendimų. Vienas jų – sėkmingai įgyvendintas kiek netikėtas interjero autorių sumanymas vienoje iš patalpų dengti ne tik grindis, bet ir sienas kilimine danga, pranoko lūkesčius ir atrodo itin originaliai.

UAB „Dangų studija“

44 2020 lapkritis/gruodis

www.dangustudija.lt

Medžio interpretacija iš išorės įsiskverbė ir į pastato vidų. Numerių sienos padengtos faktūriniu, pereinančių atspalvių medžiu, kuris į pastato gilumą tamsėja, todėl iš visų pusių yra matomas skirtingai. Kurdami kambarių interjerą, autoriai pasitelkė buduaro idėją (pranc. boudoir, XVIII– XIX a. prašmatniai įrengtas kambarys pažįstamiems priimti). Sąmoningai vengta ryškių, atvirų spalvų, šviesa šiek tiek pritemdyta tarsi tikrame buduare. „Nemigos“, „miego“, „sapnų“ sąvokos koreliuoja su pastato vidumi, specialiai sukurta virpanti, ant sienų judanti saulės šviesa, primenanti nubudimo, būvio tarp sapno ir tikrovės būseną. Ramią viešnagę užtikrina ir natūralios medinės konstrukcijos, tikros medžiagos, saikingas bendras fonas. Anot architekto, žmogus čia turi atvažiuoti nusiraminti, išsimiegoti, mėgautis Nemuno vingiu, jausti medžio kvėpavimą. Netgi samanų atspalvio kilimai primena jausmą stovint basomis žaliajame miško paklote. Požeminiame aukšte esančios SPA zonos grindys ir sienos padengtos balkšvo smėlio spalvos mozaikiniu betonu, sukuriančiu smėlėtos pakrantės įspūdį, skleidžiančiu fragmentuotą šviesą, kuriančią natūralaus apšvietimo poveikį ir leidžiančią nesijausti belangėje rūsio patalpoje. Pirmojo aukšto SPA ir baseino erdvėje autoriai pratęsė buduaro tradiciją, imituodami kambarį su vandeniu. Jame, it jaukioje namų svetainėje, panaudoti medžio elementai, sukabintos užuolaidos, prisėsti kviečia minkštasuoliai. Natūralaus specialiai paruošto, deginto juodalksnio sienos sukuria aromaterapijos pojūtį – medžio kvapas užpildo patalpą. Labai svarbi interjero dalis – meninės instaliacijos kūriniai. Atsisakyta plokščių paveikslų, specialiai sukurti vien erdviniai objektai, perteikiantys sapno filosofiją. Interjerui parinkti lietuviško aukso – žalvario – akcentai, primenantys Nemune randamas vandens nugludintas šakų, akmenų formas. Žalvario detalės efektingai

L. Garbačiausko nuotr.

kontrastuoja ir paryškina svarbiausius interjero elementus. Aplinkiniai Dzūkijos krašto pušynai, smėlis, žemyninės kopos įkvėpė sukviestus menininkus, skulptorius ir keramikus įkūnyti visa tai į erdvinius kūrinius (viešbutyje menus kūrė daugybės konkursų laureatė Rūta Šipalytė, garsus skulptorius Algirdas Kuzma, menininkė iš Klaipėdos Daiva Ložytė, Panevėžio keramikė Lina Bekerienė, menininkė Virginija Vilutytė). Restoraną puošianti skulptoriaus Algirdo Kuzmos kompozicija, vaizduojanti nemigos sukeltą efektą, padalija restorano erdvę į dvi, poilsio (angl. lounge) ir baro zonas. Registratūrą puošia įspūdinga žalvarinė šviesos instaliacija iš 158 skirtingo ilgio vamzdelių.

L. Garbačiausko nuotr.

Atvykęs lankytojas patenka į natūralios šviesos užlietą viešbučio registratūrą.

L. Garbačiausko nuotr.

Atspėtas būsimas saugumo poreikis Pasak E. Neniškio, projektas pradėtas dar 2013 m., kai niekas net nenujautė pandemijos sukeltų saugumo, izoliacijos poreikių. Todėl šiandien galima tik pasidžiaugti, kad tam tikrus dalykus projekto autoriams pavyko nuspėti. Pavyzdžiui, numeriuose architektai įrengė atskiras, ne centralizuotas rekuperacines sistemas,

leidžiančias kambaryje gyventi tarsi kapsulėje, turėti savo mikroklimatą nerizikuojant, kad kambario oras susimaišys su bendru viešbučio oru. Lyg nujausdami didesnį izoliacijos poreikį, architektai suskaidė viešbučio erdves: SPA erdvė su baseinu įrengta viename lygyje, procedūrų – kitame, miego kapsulės – dar kitame. Atsisakyta ir vienos bendros tradicinės sporto salės. Vietoj jos projekto autoriai išskaidė atskiras, vienam

asmeniui skirtas sporto zoneles, kad žmogus, sportuodamas ant bėgimo takelio, galėtų jaustis kaip savo kokone. Sukurtos individualizuotos erdvės SPA centro svečiams leidžia panorėjus gyventi atskirai savo numeryje su privačiomis virtuvėlėmis. Įrengta ir daug atskirų terasų – baseino, holo, restorano. Lauke, aplink pastatą, taip pat sukurtos atskiros zonos. Visi šie sprendimai padeda pasiskirstyti žmonių srautams.

Užs.

UAB „Elteros projektai“ atliko procesų valdymo ir automatizacijos darbus. Tai profesionali kvalifikuotų specialistų komanda, kurios sukaupta patirtis siekia 25 metus. Mūsų teikiamos paslaugos – projektavimas, automatikos skydų surinkimas, taip pat instaliacijos, paleidimo, derinimo ir programavimo darbai.

46 2020 lapkritis/gruodis

UAB „Elteros projektai“ www.elpro.lt

L. Garbačiausko nuotr.

Gamtos kvapas viduje „Amberton Green SPA Druskininkai“ direktoriaus Vladimiro Liuberanskij teigimu, vieta ypač tinka miego SPA koncepcijai: šalia vien pėsčiųjų ir dviračių takai, o pro langus atsiveria Nemuno vingiai. Žaidimas formomis, spalvomis, siluetais, šviesa, atspindžiais ir šešėliais, sukuriant natūralaus mirgėjimo efektą, tarsi lengvai plaukiančios upės arba medžių viršūnių šnarėjimas vėjui pučiant – visa tai glaudžiai susiję su projekto filosofija. „Vis dar nepaliauja žavėti viešbučio kambario sienų apdaila (šis fragmentas kartojasi ir kitose patalpose) – gofruotos vertikalios uosio lentelės, užburiančios mirgėjimo efektu, sukuriančios nuostabų gamtos kvapą tik įžengus į kambarį“, – sako V. Liuberanskij. Visos SPA procedūros skirtos lėtinio nuovargio, nemigos ir išsekimo sveikatinimui. Numeriuose įrengtas autonominis lubinis šildymas su atskiru valdymu, aukštos kokybės vaizdo ir garso įranga. Pastatas pats sureguliuoja šviesos spektrą, reaguodamas į paros metą, – tai padeda sinchronizuoti žmogaus biologinį laikrodį pagal paros ritmą. Kiekviename kambaryje svečią pasitinka viešbučių versle kol kas dar nesutinkama ergonominė lova, reguliuojama ir pritaikoma pagal individualius poreikius. Lovoje suprogramuota „ZeroGravity“ pozicija, leidžianti atitaikyti nugaros ir kojų pakilimo aukštį bei kampą, – tai padeda svečiui maksimaliai greitai atsigauti po kelionės ir pasiruošti poilsiui. Miego kokybę gerinantį poilsį papildo ergonominiai čiužiniai, „Tempracon“ kūno temperatūros subalansavimo patalai ir natūrali egiptietiška medvilnės patalynė.

Užs.

Sudėtingi stiklo konstrukcijų sprendimai – darniai sustyguotos komandos darbo rezultatas Viešbutyje „Amberton Green Spa“ įmonė „Saulmega“ tiekė ir montavo visus įstiklintus fasadų elementus – langus viešbučio kambariuose, laiptinėse, restorano L. Garbačiausko nuotr.

ir baseino patalpose – fasadines aliuminio profilių konstrukcijas, taip pat parengė darbo brėžinius ir sumontavo išskirtinius nestandartinius stoglangius virš registratūros ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimo.

48 2020 lapkritis/gruodis

Įmonės „Saulmega“ specializacija – nestandartinių stiklo konstrukcijų montavimas iš aliuminio ir medinių profilių. Tokio išskirtinio objekto kaip penkių žvaigždučių viešbutis „Amberton Green Spa“ Druskininkuose sudėtingoms stiklo konstrukcijoms pagaminti ir sumontuoti reikalinga ne tik patirtis ir įgūdžiai, bet ir darniai sustyguotas kolektyvas, kur kiekvienas meistras sklandžiai ir nepriekaištingai atlieka savo užduotį. Negana to, dirbant tokio pobūdžio darbą, labai svarbu, kad žmogus, įsiliejęs į kolektyvą, siektų tobulėti ir įgauti naujų įgūdžių. Įmonės vadovai įsitikinę, kad kiekvienas 26 žmonių kolektyvo narys yra ne sąnaudos, o investicija. O vadovo, kaip komandos lyderio, užduotis – pastebėti kiekvieno gebėjimus, juos skatinti, taip sustyguojant kolektyvą, kurio kiekvienas narys prisiimtų atsakomybę už savo sprendimus, dirbdamas komandoje ir derindamas savo veiksmus su kolegomis. Tarsi gerai skambančiame orkestre, galinčiame išpildyti sudėtingiausias partitūras, kokios statybų objekte yra nestandartinės konstrukcijos. Neretai jų montavimo procesas reikalauja improvizacijos – sprendimų priėmimo čia ir dabar. Kiekvienas žmogus tokioje komandoje yra vertybė, įmonės stiprybė ir sėkmės garantas. Technologijos, naujovės, sprendiniai arba jų įgyvendinimas prasideda nuo žmogaus, kuris šioje technologinėje grandinėje yra svarbiausias. Šiam objektui pagal architekto pateiktą viziją buvo parengti stiklo konstrukcijų darbo brėžiniai, tačiau montuojant jas technologiškai sudėtingi mazgai buvo aptariami kartu su architektu siekiant, kad architektūrinė koncepcija būtų įgyvendinta kiek įmanoma tiksliau. Tokiems dideliems objektams, koks yra viešbutis „Amberton Green Spa“, sisteminių gaminių nepavyksta tiesiogiai pritaikyti. Tiek medžio profilio, iš išorės kaustyto aliuminiu, langams kambariuose, tiek nestandartinėms švieslangių konstrukcijoms teko rasti individualius sprendimus.

sistemomis. Šiltoji stogo dalis virš šildomų patalpų pereina į šaltąją dalį pastato išorėje. Lietaus nuvedimo sistema suprojektuota taip, kad išorėje jos nesimatytų, todėl ji pagaminta taip pat iš aliuminio profilių, kurie kartu su fasadine langų sistema susijungia į vientisą gaminį. Ne mažiau sudėtingos buvo ir švieslangio virš registratūros sujungimo su fasadu detalės. Architekto pageidavimu aliuminio profiliai turėjo būti kuo plonesni, kad konstrukcija atrodytų lengvesnė. Negana to, konstrukcijų sudūrimai su fasadu nesutapo, reikėjo išspręsti prasilenkiančių vietų elementus. Beveik dvejus metus trukusiame šio objekto nestandartinių konstrukcijų gamybos ir montavimo procese nemažai laiko teko skirti detalėms, kad architektūrinis sumanymas būtų maksimaliai įgyvendintas.

Stiklo konstrukcijos, atitinkančios griežtus energinius ir stiprumo reikalavimus Viešbutyje „Amberton Green Spa“ įmonė „Saulmega“ sumontavo 1500 kv. m. medinio – dygiuotos pušies profilio, padengto vandens pagrindo dažais ir kaustyto dažyto aliuminio profiliais langus visuose viešbučio kambariuose. Sisteminių langų gaminių tiekėjas – Lietuvos įmonė „Pietų Megrame“. Aliuminio profilius fasadų sistemoms laiptinėse, restorane, baseino zonoje ir registratūroje tiekė stambi Lenkijos aliuminio profilių gamybos įmonė „Aluprof“. Iš viso sumontuota apie 300 kv. m fasadinės aliuminio profilių sistemos, didžioji dalis iš „Aluprof MB-SR5ON Hi plius“. Visi gaminiai atitinka griežtus energinės klasės reikalavimus: medinių langų gaminių skaičiuojamasis šilumos perdavimo koeficientas U<0,80 W/m²K; garso izoliacijos rodiklis: Rw (c;Ctr)=38 (-3;-8) dB. Baseino zona įstiklinta 6“SKN176“gr18“RAL9005“-6-18“RAL9005“-44.1“PVB silence XN“ (išorinis stiklas – saulės kontrolės grūdintas, vidinis – laminuotas su selektyvine danga). Baseino zonos profiliai gruntuoti papildomai, siekiant apsaugoti konstrukcijas nuo agresyvios aplinkos.

„Saulmega“ archyvo nuotr.

Technologinėje grandinėje svarbiausias – žmogus

Švieslangiams panaudota aliuminio fasadinė sistema „Aluprof MB-SR50N HI plius“ (šiltajai daliai) ir „Aluprof MB-SR50“ – šaltajai švieslangio daliai. Vertikalios plokštumos įstiklintos 6“SKN176“-18“RAL9005“-6-18“RAL9005“44.1“PVB silence XN“ (išorinis stiklas – saulės kontrolės grūdintas, vidinis – laminuotas su selektyvine danga). Horizontalios plokštumos įstiklintos 10“SKN176“-18“RAL9005“-6-18“RAL9005“55.2“XN“ (išorinis stiklas – saulės kontrolės grūdintas, vidinis – laminuotas su selektyvine danga). Įmonė „Saumega“ per septynerius veiklos metus yra įgyvendinusi nemažai sudėtingų sprendimų ir kituose visuomeniniuose objektuose: administraciniuose pastatuose, prekybos centruose ir individualiuose namuose. Per tą laiką įmonės meistrai įgavo pakankamai patirties įgyvendindami sudėtingas konstrukcijas, kurias reikėdavo tobulinti ir statybų metu, kad gaminiai atitiktų jiems keliamus reikalavimus, tarp jų – ir estetinius. Viešbučio „Amberton Green SPA“ Druskininkuose švieslangių konstrukcijų stiprumui išbandyti buvo pasitelkti ir Kauno technologijos universiteto specialistai.

Ypatingas dėmesys detalėms siekiant išpildyti architektūrinę koncepciją Daugiausia dėmesio pareikalavo ir todėl įdomiausias technologiniu požiūriu „Saulmegos“ kolektyvui buvo apie 100 kv. m švieslangis virš registratūros, sumontuotas iš fasadinių aliuminio sistemų. Jo konstrukcija primena penkis sparnus, kurie susijungia su sienomis ir fasadinėmis

UAB „Saulmega“

saulmega.lt

sprendimai

Užs.

Šiam išskirtiniam objektui buvo pasirinktos UAB „Lukarna“ tiekiamos medžiagos, produktai ir skardinimo darbų paslaugos. Vertindami architektų pateiktą objekto viziją, stengėmės maksimaliai įgyvendinti su jais aptartus estetinius sprendimus. Įmonė šiame objekte atliko fasado skardinimo darbus, buvo sumontuotos ne tik gamyklinės, bet ir individualiai gamintos lietaus nuvedimo detalės. Darbo apimtis buvo didelė, tačiau palankios sąlygos, suteiktos generalinio rangovo, leido saugiai ir produktyviai dirbti. Neretai pastato estetiką lemia ir pasirinkta apdaila. Natūralių medžiagų derinys ir jų stilistinė darna sukuria ilgalaikius pastato akcentus bei atskleidžia tikrąjį grožį paprastume. Įmonė parduoda vario ir titancinko skardą, jos gaminius bei lietaus nuvedimo sistemas. Atlieka įvairias skardinimo darbų paslaugas ir turi sukaupusi vertingą patirties bei žinių bazę, kurią nuolat tobulina kvalifikuodama savo specialistus.

50 2020 lapkritis/gruodis

UAB „Lukarna“, www.lukarna.lt

Pastatų eksploatacijos revoliucija Lietuvoje: neišvengiami pokyčiai jau čia pat Jokūbas BALTRUKONIS

Kiekvienas pastatas – lyg gyvas organizmas, reikalaujantis specialios priežiūros, nuo kurios priklauso pastato ir juo besinaudojančių žmonių gerovė. Tarp Lietuvos statytojų ir pastatų savininkų vis dar vyrauja atsainus požiūris į techninę pastato priežiūrą, tačiau yra juntami vis didesni permainų vėjai. Populiarėjant tvariems pastatams ir vis daugiau kalbant apie jų pranašumus, pastatų priežiūra tampa aktuali kaip niekada anksčiau.

52 2020 lapkritis/gruodis

technologijos

aliai įmonių pastatų eksploatacija tampa ypač svarbi, nes tai reiškia sutaupytas sąnaudas. Pastebiu, kad dabar pati rinka verčia keistis – atsiranda daug mažiau energijos sunaudojančių pastatų, jų savybės daug geresnės, todėl natūralu, kad kitų pastatų savininkai atkreipia į tai dėmesį. Be suinteresuoto šeimininko jau stovinčio pastato eksploatacija linkusi būti neracionali, sistemos būna nesureguliuotos. Kai yra pastatomas naujas pastatas, reikia sistemas suderinti, parinkti tam tikrus parametrus ir tikrai ne kiekvienas pastato šeimininkas ar tą pastatą valdanti bendrija į tai atsižvelgia ir pasiekia teigiamų rezultatų. Tai labai priklauso nuo konkretaus pastato, jo paskirties ir šeimininko. Dažnai didelę įtaką pastatų eksploatacijai turi vartotojų elgsena. Kuo toliau, tuo labiau šis aspektas darosi vis svarbesnis. Žinoma, Lietuva vis dar yra gana toli nuo išsivysčiusių Vakarų valstybių, kur pastatų eksploatacijai kreipiamas ypatingas dėmesys, tačiau mūsų šalyje įžvelgiamos ir teigiamos tendencijos“, – teigia Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) narys Remigijus Simanavičius.

„D

Remigijus SIMANAVIČIUS, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) narys

Šiuolaikiški pastatai turi įvairios sudėtingos įrangos, todėl reikalingi ypač aukštos kvalifikacijos priežiūros specialistai, tačiau juntamas jų trūkumas. / Remigijus SIMANAVIČIUS /

Nuotolinė sistema, taupanti išteklius Pastatų valdymo sistema arba BMS (angl. Building Management System) apima daug skirtingų komponentų – tai gali būti energijos išteklių, energijos paskirstymo, apšvietimo, liftų, gaisro, šildymo, vėdinimo, įeigos, pastato valdymo ir kita kontrolė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas Kęstutis Čiuprinskas sako, kad pastato valdytojui BMS suteikia ne tik daug galimybių prižiūrėti statinio būklę ir sutaupyti priežiūros bei remonto sąnaudas, bet ir užtikrinti juo besinaudojančių žmonių komfortą. „BMS nauda tokia, kad iš vienos vietos galima valdyti skirtingas pastato sistemas. Įprastai įvairiose pastato vietose yra įrengiami jutikliai, valdikliai, kuriais galima reguliuoti įtaisus, vožtuvus. Šių sistemų valdymą galima atlikti iš vienos vietos. Dažniausiai informacija būna suvedama į kompiuterį, specialioje sąsajoje, kurioje aiškiai pavaizduota visa pastato sistemų schema ir galima matyti pagrindines pastato savybes. Tokia sistema turi daug funkcijų: galima

įjungti arba išjungti atskirus segmentus, nustatyti tai pagal tvarkaraštį, sekti įvykius, jeigu, pavyzdžiui, buvo pastebėti patalpų temperatūros pokyčiai. Yra ir tokių sistemų, kurios gali automatiškai nustatytu laiku atidaryti ir uždaryti langus, juose įrengiami specialūs varikliukai. BMS suteikia galimybę nustatyti aliarmų ribą, galima sekti jų istoriją ir tai analizuojant daryti išvadas. Tai tobulesnis pastato valdymas, galimybė gauti daug informacijos apie statinį ir reikiamu laiku užtikrinti jo priežiūrą. Ši sistema pastatą padaro išmanų, tačiau „išmanumo“ lygis gali būti skirtingas, priklausomai nuo finansavimo ir reikiamų funkcijų, kurių gali būti daugybė. Kartais tuo yra „sužaidžiama“ – įdedami du davikliai ir teigiama, kad namas turi išmaniąją sistemą“, – sako K. Čiuprinskas. Pasirūpinti BMS sistemos įdiegimu rekomenduojama dar prieš pastato statybas. Yra opcija BMS įdiegti ir jau pastatytame name, tačiau tokiu atveju reikia išvedžioti laidus ir įrengti daviklius. Rinkoje jau pasirodė ir bevieliai davikliai, naudojantys belaidį ryšį, tačiau jie yra kur kas brangesni.

technologijos

BMS sistema gali palengvinti ir gyvenamųjų namų ar butuose gyvenančių žmonių buitį. Gyvenamojo namo valdytojui gali reikėti bendrų šildymo, elektros ir vandens sąnaudų duomenų. Automatinės sistemos šiuos duomenis gali siųsti nuotoliniu būdu, nereikia nurašinėti skaičių nuo skaitliukų. Daugiabučiuose galima valdyti automatizuotą laiptinių apšvietimą, automobilių aikštelių sistemas. „Jeigu yra gyvenamasis butas, tai tam butui nebus pritaikyti bendrieji dalykai, kurie taikomi viešuosiuose administraciniuose pastatuose. Šildymo sistemos, radiatorių vožtuvai gali būti valdomi nuotoliniu būdu, taip pat ir signalizacija,

apšvietimas, vėdinimas ir kita. Tokios įrangos gausėja, yra specialūs pultai, kuriais arba telefono programėle galima visą tai valdyti“, – pažymi K. Čiuprinskas.

Taupymas kokybės sąskaita Pasak R. Simanavičiaus, Lietuvoje dažnai pastato eksploatacija suvokiama kaip tiesiog atvykimas į objektą, žurnalo užpildymas ir „kažko“ pasižiūrėjimas. Šiuolaikiški pastatai turi įvairios sudėtingos įrangos, todėl reikalingi ypač aukštos kvalifikacijos specialistai, tačiau juntamas jų trūkumas.

Lietuvoje kol kas dar įprasta taupyti kokybės sąskaita. Kartais atrodo, kad nekilnojamojo turto plėtotojams nelabai apsimoka investuoti savų pinigų, kad pastato valdytojui būtų geriau. / Kęstutis ČIUPRINSKAS /

54 2020 lapkritis/gruodis

„Inžinierių statybos sektoriuje jau yra juntamas stygius, o eksploataciniame sektoriuje inžinierių personalo trūksta dar labiau. Galbūt tai susiję su tuo, kad ši sritis buvo apleista. Gerai ją išmanančių specialistų itin stinga. Tai susiję ir su ekonominėmis paskatomis, galbūt tai dar nėra pakankamai vertinama specialybė. Kiek žinau, dar ir mūsų universitetuose nesusirenka studentų kursas, nejuntamas poreikis“, – teigia R. Simanavičius. Lietuvoje vis daugėja BREEAM ir LEED sertifikatus turinčių pastatų. Anot K. Čiuprinsko, vienas iš kriterijų pastatų valdytojams gauti šiuos itin vertinamus sertifikatus yra būtent nuotolinės

Kęstutis ČIUPRINSKAS, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas

Praktiškumas, funkcionalumas ir estetiškumas – toks turbūt būtų taikliausias neseniai rinkai pristatytų Vokietijos bendrovės JUNG gaminių apibūdinimas. Pristatome net 4 naujus gaminius arba jų atnaujinimus technikos bei dizaino srityse.

Temperatūros valdymas: termostatai Išmanusis, valdomas programėle ir derantis bet kuriame interjere. JUNG patalpų termostatas, su išmaniuoju telefonu sujungtas patikimu „Bluetooth Low Energy“ ryšiu ir valdomas programėle „JUNG Temperature Config“. „Šis inžinerinis elementas montuojamas tuose pačiuose rėmeliuose kaip ir kiti JUNG apšvietimo sistemos elementai, todėl puikiai įsilieja bet kokio stiliaus interjere ir leidžia mėgautis išmaniai kuriamu komfortu“, – sako „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. Kalbant apie įrenginio estetinę pusę, JUNG suteikia visišką laisvę jo išvaizdą priderinti prie bendros interjero vizijos: 96 spalvos ir visos įmanomos JUNG dizaino linijos. Tokia rėmelių spalvų ir dizaino variacijų gausa leidžia sumontuoti technologiją, išlaikant estetinį vientisumą. Modernus, su ekranu. JUNG termostatas su jutikliniu ekranu suteikia galimybę reguliuoti patalpų mikroklimatą itin patogiai ir paprastai – prisilietimu. „Kokybiškos medžiagos, aiški forma ir daili išvaizda atliepia prekės ženklo filosofiją, kuriant gaminio dizainą. Šio konstrukcija kompaktiška, plokščia, o stiklo ekranas – elegantiškas“, - privalumus vardija „JUNG Vilnius“ vadovas. R. Skurdenio teigimu, termostatu galima valdyti vandenines ir elektrines grindinio šildymo sistemas bei radiatorius, o jeigu sistemoje veikia šilumos siurblys, – ir patalpų vėsinimą vasarą. Išmanieji temperatūros reguliatoriai padeda užtikrinti ne tik gerą savijautą, bet ir taupyti energiją – laikmačiu galima nustatyti, kad norima temperatūra patalpoje būtų pasiekta reikiamu laiku. Galima rinktis iš AS, A, CD, LS dizaino linijų ir dviejų klasikinių spalvų: juodos arba baltos.

Dar daugiau funkcionalumo ir spalvų LS 1912 dizaino linijos atnaujinimas. Naujai įdiegta raudona indikatoriaus lemputė svirtelėje – moderni techninė detalė istorinę JUNG pradžios datą menančioje LS 1912 dizaino linijoje. „Ilgaamžis, nepastebimas, tačiau iš tolo aiškiai matomas LED indikatorius aiškiai parodo,

JUNG gaminių asortimente – technikos ir dizaino naujovės kokioje padėtyje yra cilindro, kūgio arba kubo formos svirtelė ir kur yra pats jungiklis. Dėl savo išskirtinio dizaino ir jungimo mechanikos šios serijos gaminiai puikiai atsiskleidžia išskirtiniuose interjeruose“, – neabejoja R. Skurdenis. Ilgametę metalo apdirbimo patirtį JUNG pasitelkė LS 1912 gaminių linijai parinkdama prabangias medžiagas – nuo aliuminio, nerūdijančiojo plieno ir žalvario iki poliruoto chromo. Matiniai jungikliai. Net tris skirtingas JUNG gaminių dizaino linijas – LS 990, AS 550 ir A FLOW – naujai papildė grafito juodumo ir sniego baltumo jungikliai bei kištukiniai lizdai, taip pat protingo namo sistemų valdikliai. Gilios klasikinės spalvos, visiškai matinis, neblizgus gaminių paviršius ir maloni liesti tekstūra interjerui neabejotinai suteiks dar daugiau unikalios elegancijos. „Tiesa, JUNG savo asortimente turi ir daugiau matinių gaminių. Tai – 63 skirtingų spalvų klasikinio LS 990 modelio gaminiai iš „Les Couleurs® Le Corbusier“ linijos. Taigi, klasikinių juodos ir baltos spalvų papildymas praplečia gaminių dizaino pasirinkimo galimybes“, – tikina R. Skurdenis. Itin platus ir reguliariai papildomas arba atnaujinamas JUNG gaminių asortimentas, dizaino, spalvų, medžiagų įvairovė šiandien kaip niekada ankščiau atveria ypač plačių galimybių sukurti stilingus namus. „Juk viskas slypi smulkiose detalėse“, – seną tiesą primena „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis. 55

automatinės priežiūros sistemos, tokios kaip BMS. „BMS paplitimas Lietuvoje dar nėra didelis. Yra pasitaikę atvejų, kai, nuvykus į tam tikrą pastatą pasiimti duomenų analizei, paaiškėja, kad BMS sistema įdiegta, tačiau jos funkcionalumas tik dalinis ir visų reikiamų duomenų gauti nepavyks. Šią sistemą kol kas dažniau naudoja prestižiniuose pastatuose. Kartais atrodo, kad nekilnojamojo turto plėtotojams nelabai apsimoka investuoti savų pinigų, kad pastato valdytojui būtų geriau. Jeigu plėtotojas paskui pastatą pats administruoja, tuomet daugiau šansų, kad jis įsidiegs BMS. Lietuvoje kol kas dar įprasta taupyti kokybės sąskaita. Jeigu tikslas tik pastatyti ir parduoti, tai pastatas bus pastatytas už kuo mažesnę pinigų sumą. Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvoje nėra inovacijų atotrūkio laike, tiesiog viskas remiasi į kišenę. Tokių sistemų įdiegimas statytojams leidžia pasikelti prestižą. Taip pat ir didesnėms įmonėms atsiranda poreikis nuomotis ne paprastus, o išmanius biurus“, – sako K. Čiuprinskas. R. Simanavičius pabrėžia, kad Vakarų šalyse prioritetas skiriamas prevencijai. „Pavyzdžiui, ten yra plačiai taikoma BIM (angl. Building Information Modeling) metodologija, kuri duoda didelę naudą. Eksploatacijos metu yra pildoma, kas ir kur sumontuota bei kokie įrenginių parametrai. Vėliau šis modelis patenka į eksploatacinės įmonės rankas ir tuomet ji gali žinoti daugybę informacijos apie pastatą, kuri gali padėti užbėgti įvykiams už akių ir išvengti nemalonumų eksploatuojant pastatą“, – teigia R. Simanavičius.

56 2020 lapkritis/gruodis

Pokyčius pagreitins ES direktyvos Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso (angl. „Green deal“) direktyvos beldžiasi ir į Lietuvos statybos sektoriaus duris. Nuo 2021 m. visiems naujai statomiems viešiems statiniams Lietuvoje reikės taikyti BIM metodus, taip pat ir įgyvendinti energinę A++ klasę, todėl galima prognozuoti, kad pastatų eksploatacija ir jos sistemų diegimas įgaus vis didesnį pagreitį. „Tikrai taip ir bus, nes įrangos kaina, palyginti su žmogaus darbo kaina, krinta. Sovietmečiu darbo jėga buvo pigi, o daiktai brangūs, tačiau dabar viskas vystosi priešingai – jeigu neturi išmaniosios sistemos, turi daug darbų atlikti rankomis ir tai kainuoja laiką bei pinigus. Tačiau elektronika tobulėja labai greitai, atsiranda galimybių daiktus valdyti internetu – iš bet kurios vietos ir bet kada. Tik laiko klausimas, kol automatinės pastatų ir būsto priežiūros sistemos taps taikomos daugelio pastatų valdytojų ir jų gyventojų“, – priduria prodekanas K. Čiuprinskas. Svarstydamas apie ateities perspektyvas,

R. Simanavičius pažymėjo, kad prie greitesnių permainų lietuvius prives ES direktyvos, įpareigojančios tausoti energiją. Anot jo, parenkant teisingus parametrus ir taupant pastato energiją, sutaupyti galima gana ženkliai – net iki 30 procentų. „Kadangi pereinama prie skaitmeninės statybos, vystoma žiedinė ekonomika, kreipiamas dėmesys į pastatą nuo jo idėjos gimimo iki utilizavimo. Visuose pastato gyvavimo cikluose turėtų atsirasti gana rimtas požiūris. Projektuoti išmokstame, statyti irgi – kyla šiuolaikiški pastatai, kartu didėja poreikis juos tinkamai eksploatuoti. Ima aiškėti, kad, pastačius energiškai efektyvų pastatą, jis gali suvartoti tiek pat energijos kiek ir paprastas pastatas. Pastatų savininkai ima suvokti, kad tai susiję su eksploataciniais dalykais, ir tuomet pastato sąnaudų kaštai tampa svarbūs. Pokyčiai neįvyks per dieną ar per kelerius metus, bet ne tik privatus, bet ir viešasis sektorius į tai ima atkreipti dėmesį ir tikėtina, kad per dešimtmetį požiūris pasikeis kardinaliai“, – sako R. Simanavičius.

komentaras „Caverion Lietuva“ yra vieni iš pastatų priežiūros lyderių šalyje. Kaip, Jūsų akimis, Lietuvoje keičiasi požiūris į pastatų eksploatacijos paslaugas? Tinkama ir laiku atliekama pastatų priežiūra – tai ilgalaikė investicija į nekilnojamąjį turtą, mažinanti jo nusidėvėjimą. Vertinant kelių pastarųjų metų perspektyvą, savininkų požiūris į pastatų priežiūrą gerėjo, netrūko investicijų į ūkio atnaujinimą, modernizavimą, įskaitant ir išmaniąsias technologijas. Ko labai trūksta, tai valstybinių institucijų dėmesio šiai sričiai. Lietuvoje vis dar neturime bendro reglamento, nusakančio, kaip ir kas turi būti prižiūrima pastatuose, kaip jie turi būti tinkamai naudojami. Vien faktas, kad pastatų priežiūros tvarkos aprašą reglamentuoja ir kontroliuoja net trims skirtingoms ministerijoms pavaldžios įstaigos, kurios nesugeba susitarti tarpusavyje, verčia rimtai susimąstyti. Reglamentuojančių dokumentų atnaujinimai atsiranda tik lobistinių organizacijų iniciatyva arba kai reikia įteisinti ES direktyvų reikalavimus. Labai norėtųsi, kad naujoji valdžia skirtų daugiau dėmesio šiai sričiai. Europos Sąjungos akcentuojamas Europos žaliasis kursas pastatų eksploataciją turėtų padaryti dar aktualesnę. Kokios prognozės žvelgiant į ateitį? Europos žaliasis kursas veda link didesnio sistemų automatizavimo ir veikimo valdymo, kuris užtikrintų mažesnes energijos sąnaudas ir jų panaudojimą, kai būtent reikia, kaip, pavyzdžiui, apšvietimas, vėdinimas, šaldymas, šildymas. Tai, kad vieną kartą įdiegsime tokias sistemas, visai nereiškia, kad neturėsime skirti dėmesio jų tinkamam valdymui. Todėl žinios ir patirtis, kurios susiveda į gerosios praktikos turėjimą, kurs vertę statinių naudotojams turėti ir tinkamą

Komentuoja „Caverion Lietuva“ Statinių ūkio valdymo paslaugų verslo direktorius Valentinas JASINEVIČUS

mikroklimatą, aplinką, ir minimalias sąnaudas energiniams ištekliams. Šiandien skiriame didelį dėmesį savo specialistų edukacijai ir gerosios praktikos kaupimui, kad galėtume kurti didesnę pridėtinę vertę savo užsakovams. Įmonės veikloje akcentuojate tvarumą. Kaip įgyvendinate šį kriterijų? Bet kokio kriterijaus įgyvendinimas darbo praktikoje prasideda nuo kiekvieno mūsų asmeniškai. Kaip pastebėjome, jau savo inžinerine esme, net diskutuodami prie kavos puodelio, turime mintyje optimizavimą ir sistemų veikimo efektyvinimą. Kartu turime mintyje, ir kaip patys atliekame kasdienines operacijas, kaip efektyviai susidėlioti kelionių maršrutus, priežiūros darbų grafikus, kaip išnaudoti nuotolinį stebėjimą, kad kuo mažiau praleistume laiko kelionėse, naudodami degalus ir fizines priemones. Įmonės kultūra skatina kiekvieną jaustis atsakingą už aplinkosaugą, tarpusavio socialinius ryšius ir gerą darbo atmosferą. Pastatų eksploatacijos specialistas – gana reta specialybė Lietuvoje. Kur Jūsų darbuotojai semiasi patirties? Kiek ir kokius objektus prižiūrite Lietuvoje? Nėra taip, kad turime eksploatacijos specialistą. Yra daug skirtingų sistemų, pavyzdžiui, elektros, šildymo, vėdinimo, šaldymo ir kt., priežiūros ir aptarnavimo specialistai. Šie darbuotojai yra baigę atitinkamos srities specialiuosius mokslus, įgiję specialiąją kvalifikaciją ir atestaciją įrangos gamintojų rengiamuose mokymuose ar specialiuose atestacijų kursuose. Be šių formaliųjų žinių, turime sukaupę didelę praktinę patirtį ir ja dalijamės tarp komandų, vykdome naujų darbuotojų stažuotes. Pastebėjome, kad užsakovai vertina ir prašo ne formaliai

norminiais reglamentais ar taisyklėmis pagrįstos nuomonės, bet paremtos daugiamete patirtimi ir gerąja praktika, tad šiuo aspektu, manau, esame išskirtiniai rinkoje ir galime pasiūlyti užsakovui didesnę pridėtinę vertę. Dauguma mūsų prižiūrimų objektų yra prekybos ir biurų paskirties pastatai. Dalis jų yra sertifikuoti. Vienas iš išskirtinių gali būti verslo centras „k29“. Mes jį įrengėme ir prižiūrime iki šiol. Kaip vyksta pastatų priežiūra nuotoliniu būdu? Įprastai pastatų priežiūra yra vykdoma pagal periodinių prevencinių apžiūrų ir patikrinimų grafiką. Per šiuos apsilankymus atliekami įvairūs įrangos veikimo patikros veiksmai, pastebėtų trūkumų identifikavimas ir reikiamas smulkus remontas. Tačiau šiandien gerokai pažangesnis būdas yra nuotolinė pastatuose sumontuotos inžinerinės įrangos stebėsena ir valdymas naudojant šiuolaikines pastatų valdymo sistemas (BMS). Jomis stebėdami įrangos veikimą ir užduotų parametrų palaikymą, galime iš anksto numatyti galimus veikimo sutrikimus, užbėgti už akių rimtesniems gedimams. Įmonėje turime visą parą veikiančią nuotolinio stebėjimo ir valdymo tarnybą, kuri gauna atitinkamus pranešimus iš įvairių pastatų valdymo sistemų ar tiesiogiai iš pastatų atsakingų darbuotojų ir skiria užduotis atitinkamiems specialistams sureaguoti į avarines situacijas. Pasitelkus BMS, dažnu atveju galima išvengti vizito į objektą ir iškilusią problemą išspręsti nuotoliniu būdu. Geras to pavyzdys yra „Caverion“ sukurta komercinio ir technologinio šaldymo nuotolinio stebėjimo ir valdymo platforma „iTOP“, leidžianti į vieną vietą sujungti skirtingų pastatų šaldymo ūkių valdymo sistemas. Ši platforma padeda stebimuose pastatuose vizitų į objektus skaičių sumažinti net iki 80 procentų.

interviu

Pastatų eksploatacijos vadovas V. Byla: technologijos Lietuvoje ir užsienyje jau nesiskiria Lietuvoje lyderiaujančios pastatų eksploatacijos paslaugas teikiančios įmonės Jokūbas BALTRUKONIS

geriausius šios srities specialistus tiesiog graibsto. Neretai pažymima, kad šių specialistų mūsų šalyje vis dar trūksta, o statybos sektoriui profesionalus ruošiančios šalies aukštosios mokyklos sulaukia kritikos, jog ne visuomet spėja žengti koja kojon su sparčiai tobulėjančiomis technologijomis.

Apie didelį potencialą turinčios srities subtilybes pasakoja SBA verslo grupei priklausančios bendrovės „Urban Inventors“ eksploatacijos vadovas Virgilijus Byla.

Kokias funkcijas atlieka pastatų eksploatacijos specialistas? Mano, kaip eksploatacijos vadovo, pagrindinės užduotys yra organizuoti efektyvią ir sklandžią verslo centrų sistemų priežiūrą ir aptarnaujančių įmonių darbus (inžinerinių sistemų valdymo bendrovių, valymo įmonių, apsaugos kompanijų 58 2020 lapkritis/gruodis

ir kt.). Taip pat užtikrinti sklandų biurų pastatų ir patalpų funkcionavimą, kad pastatai, aplinkos infrastruktūra, inventorius, įranga, inžineriniai tinklai, darbo priemonės būtų tinkamai naudojami, laikantis visų statybos techninių ir norminių reikalavimų. O jei trumpiau – tai pastato naudos nuomininkams didinimas ir išlaikymo išlaidų mažinimas. Esu atsakingas iš viso už šešis biurų pastatus, kurių bendras plotas sudaro 55 000 kv. metrų. Vilniuje tai „Green Hall“ verslo slėnyje esantys 3 verslo centrai „Green Hall 1“, „Green Hall 2“ „Green Hall 3“, taip pat Kaune šalia Vienybės a.

esančio verslo centro BLC du pastatai ir Neries pakrantėje įsikūręs „Kauno dokas“. Visus šiuos verslo centrus plėtoja SBA bendrovės „Urban Inventors“ ir „Capitalica Asset Management“. Kaip, Jūsų akimis, Lietuvoje keičiasi požiūris į pastatų eksploataciją? Kokią problematiką įžvelgiate? Ar manote, kad pastatų eksploatacija taps vis aktualesnė? Pastaraisiais metais komercinio nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje sparčiai augo ir tebeauga. Nekilnojamojo turto objektų konstrukciniai

Virgilijus BYLA, SBA verslo grupei priklausančios bendrovės „Urban Inventors“ eksploatacijos vadovas

sprendimai, inžinerinės sistemos ir įranga tapo tokie sudėtingi, kad reikalauja itin profesionalios priežiūros ir nemažų investicijų. Todėl pastatų ūkio valdymas tampa atskira veiklos sritimi, kuri užtikrina tinkamą biuro patalpų įrengimą, eksploataciją, pritaikymą nuomininko poreikiams ir sukuria komfortiškas sąlygas darbuotojams. Pastatų priežiūros sistemoms tobulėjant ir tampant vis labiau išmanesnėmis, augant žmonių poreikiams, keliami didesni reikalavimai ir pastatų priežiūrai. Ji tampa daugiafunkciu pastato valdymu, apimančiu įvairias veiklas. Sujungia-

sistemos, efektyvus energijos naudojimas šiais laikais valdomas išmaniaisiais kontrolės metodais. Tinkamai sureguliuota pastatų valdymo sistema leidžia ne tik gerokai sumažinti energijos sunaudojimą ir generavimo nuostolius, bet ir užtikrinti didesnį komfortą mūsų nuomininkams, kurie norimą mikroklimatą gali užsitikrinti atskirose patalpose – susitikimų kambariuose, kabinetuose: temperatūrą, oro drėgnumą, oro kokybę ir apšvietimą. Naudodamiesi BMS galime stebėti, analizuoti ir reguliuoti visų sistemų darbo parametrus pagal poreikį nuotoliniu būdu 24 val. per parą. Pavyzdžiui, jei biure dirbama įprastas darbo valandas, išėjus žmonėms temperatūra automatiškai sumažinama, nebereikia tokio intensyvaus vėsinimo ar šildymo, taupoma elektra. Prieš prasidedant darbo dienai, automatinės sistemos užtikrina, kad atėjęs į darbą žmogus biure iškart jaustųsi komfortiškai. Ar Lietuvoje juntamas pastatų eksploatacijos specialistų trūkumas?

mos paslaugos, susijusios su pastato priežiūra ir komfortiškų sąlygų užtikrinimu čia dirbančiam žmogui. Taip siekiama pagerinti darbo aplinką ir padidinti darbuotojų veiklos efektyvumą, jų produktyvumą.

Geri specialistai graibstomi ir nesvarbu, kokios srities jie būtų, – ar eksploatacijos ekspertas, ar programuotojas, ar finansininkas. Pastaraisiais metais Lietuvoje ypač suaktyvėjo biurų rinka: statoma daugybė verslo centrų, juose kuriasi itin aukštus reikalavimus keliančios tarptautinės kompanijos, paslaugų centrai. Kai kurios, kaip ir Lietuvos IT bendrovės, dirba nepertraukiamai 24 val. per parą, todėl būtina užtikrinti saugų ir nuolatinį interneto ryšį, biuro sistemų veiklą visą parą. Tinkama pastato priežiūra užtikrina jame dirbančių nuomininkų pasitenkinimą ir efektyvų darbą be trikdžių, todėl profesionalus eksploatacijos specialistas verslo centre yra aukso vertės.

Kokią naudą BMS teikia pastato valdytojui ir juo besinaudojantiems žmonėms?

Ką manote apie šių specialistų parengimą Lietuvos aukštosiose mokyklose? Kur Jūs pats išmokote šio darbo subtilybių?

Pastatų valdymo sistemos BMS sprendiniai apima energijos išteklių, energijos paskirstymo, liftų, šildymo, vėdinimo, gaisro, įeigos, pastato valdymo ir kitą kontrolę. Pastatų eksploatacijos

Man neteko girdėti, kad šalies aukštosiose mokyklose būtų rengiami konkrečiai pastatų priežiūros specialistai. Padrikai žinių apie pastatų priežiūrą, matyt, gauna inžinerinių specialybių

studentai. Tačiau sparčiai augant biurų, kitų komercinių pastatų rinkai, taip pat gyvenamajai statybai, apie tokių specialistų rengimą vertėtų rimtai pagalvoti, nes pastatų priežiūros sistemos tampa sudėtingesnės ir jas prižiūrėti jau seniai nebeužtenka vien tik ūkvedžio. Reikia nuolat kelti kvalifikaciją ir domėtis naujausiomis technologijomis, kurios įdiegiamos moderniuose verslo centruose. Pavyzdžiui, šešiuose mano prižiūrimuose verslo centrų pastatuose naudojamos skirtingos sistemos, kurias reikia gana gerai išmanyti. Tarkime, „Green Hall“ verslo slėnyje naudojama geoterminė energija, „Kauno dokas“ vienintelis Lietuvoje verslo centras, vėsinamas upės vandeniu. Kuo naujesnis pastatas, tuo naudojamos technologijos modernesnės ir su jomis reikia mokėti dirbti bei išnaudoti visas jų suteikiamas galimybes, kad nuomininkai biurų pastate jaustųsi komfortiškai. Mano paties išsilavinimas yra pedagoginis, tačiau pastatų priežiūros žinių ir subtilybių įgijau per praktiką ir patirtį, taip pat keldamas kvalifikaciją įvairiuose kursuose. Ko pastatų statytojai ir valdytojai galėtų pasimokyti iš gerųjų pavyzdžių užsienyje? Pastatų ūkio valdymo sistemos ir įranga, ypač jei kalbame apie A klasės verslo centrus, Lietuvoje ir užsienyje jau nesiskiria. O kai kurių plėtotojų Lietuvoje naudojamos technologijos yra itin pažangios ir dar retai naudojamos eksploatuojant verslo centrus užsienyje. Jei tarptautinė kompanija svarsto galimybes įkurti naują padalinį ir renkasi iš kelių šalių, vienas pagrindinių argumentų yra būsimas biuras. Todėl mes Lietuvoje konkuruojame ne tik tarpusavyje, bet ir su užsienio plėtotojais. O tai, kad tarptautinės kompanijos kuriasi Lietuvoje, rodo, jog turime ko pamokyti ir užsieniečius. Kiek turi išmanyti pastatų valdytojas? Aš turiu išmanyti pakankamai, kad galėčiau pasiekti geriausius pastato eksploatacijos rezultatus, sukurti tinkamiausias sąlygas darbui prižiūrimuose biuruose, greitai identifikuoti problemas, rasti galimus sprendimo būdus. Tačiau iki mažiausių smulkmenų ir subtilybių sistemų darbą vis dėlto geriausiai išmano jas diegiančios bendrovės. Todėl daugumai darbų atlikti kviečiame jų specialistus. Tai susiję ir su įrangos garantine priežiūra, ir su tinkamu naudojimu. 59

Analitinės pastatų valdymo programos atveria neregėtų galimybių Dar nesibaigus šiemet kilusiai pasaulinei pandemijai, pastatų valdymo ekspertai vieningai sutinka, kad, žmonijai bendromis pastangomis įveikus šį iššūkį, ypač viešųjų pastatų aplinka, jų mikroklimatas taps itin aktualus.

60 2020 lapkritis/gruodis

Integruoti sprendimai leidžia patogiai valdyti pastato sistemas ir maksimaliai tausoti energiją.

Kad pastatuose būtų žmonių sveikatai saugi aplinka, dedami nauji filtrai, kurie net iki 35 proc. sumažina bakterijų ir virusų plitimą. Programinė įranga „Schneider Electric“ gali užtikrinti šių ir kitų svarbių įrenginių savalaikę priežiūrą – tam, kad būtų galima išvengti perteklinių nuostolių ir būtų maksimaliai padidinti įmonės našumo rodikliai. Deja, tačiau didžiausi nuostoliai dažniausiai patiriami, kai pastatą prižiūrinčios įmonės sistemas ima tvarkyti tik joms sugedus. Pagal pastatų dydį, paskirtį ir poreikius „Schneider Electric“ siūlo skirtingas programines įrangas, kurios leidžia stebėti, valdyti bei kaupti duomenis ir optimizuoti automatizuotų pastatų sistemų veikimą. Norintiems stebėti ir analizuoti įmonės energinius išteklius ir energijos kokybę rekomenduojame „Power Monitoring Expert“. Ši programa leidžia palyginti sąnaudas per įvairius laikotarpius ir įvairiais pjūviais. „Power Monitoring Expert“ turi plačią ataskaitų šablonų gamą, kurias iš karto galima pateikti tarptautiniams auditams. Mažesnius arba plačiai išsidėsčiusius objektus prižiūrinčioms įmonėms patogiausias gali būti „Facility Expert“ sprendimas. Lietuvoje, pastatų segmente, populiariausias yra „EcoStruxure Building Operation“, kuris tinka įvairių tipų pastatams ir esamu laiku suteikia įžvalgų apie pastato būseną per informatyvias ir lengvai pritaikomas suvestines. Pastatų segmente šiuo metu matomos įvairios tendencijos. Pavyzdžiui, specialistų trūkumas – šiuo metu Lietuvoje stinga daugiau nei 4000 inžinerinio personalo. Neretai biuruose yra dideli tinkamai neišnaudojamų patalpų plotai. Nors Lietuvoje užimtumas nemažas, tačiau neretai – neproporcingai naudojamas. Dėl ekologinių reikalavimų bei norint pritraukti ir išlaikyti nuomininkus kyla poreikis sertifikuoti pastatus – populiarėja BREEAM, LEAD ir kiti standartai, kuriuos pastatai turi atitikti. Visa tai skatina naudoti analitinę programinę įrangą, kuri darbą atliktų už žmogų. Mūsų įranga yra nuolatos tobulinama, kad būtų galima paprasčiau gauti informaciją apie galimus gedimus ar nuostolius.

Analitinės programos „EcoStruxure Building Advisor“ ir „EcoStruxure Power Advisor“ renka duomenis į debesų platformą. Joje atliekami skaičiavimai, analizuojami vandens, elektros, oro, šildymo, šaldymo ir kiti duomenys bei jų pokytis. Pagal tai generuojamos ataskaitos, o mūsų ekspertai papildo jas vartotojui naudinga informacija. Ataskaitose matomi galimi nuostoliai dėl pokyčių normaliame darbe, o sprendimo veiksmai išdėstomi pagal jų įtaką ir svarbą. Taip nustatoma, kokias pastato problemas reikia spręsti pirmiausia. Plačioje programų pasiūloje galima rasti optimalių variantų – pavyzdžiui, „Workplace Advisor“ parodo, kurie biuro plotai yra dažniausiai užimti, kiek darbo vietų naudojama, kiek laiko jose praleidžiama, ir siūlo sprendimą, kaip optimaliai jas panaudoti. Galime pasiūlyti visą sprendimo gamą, tiek programinę įrangą, tiek visus pastato valdymui reikalingus prietaisus. Integruoti sprendimai leidžia saugiau, efektyviau ir produktyviau naudoti administracinių, gyvenamųjų pastatų ir infrastruktūros objektų energiją. Viena didžiausių automatizuotų pastatų sistemų gamintojų „Schneider Electric“ rūpinasi, kad jūsų pastatas išliktų efektyvus per visą jo eksploatavimo laiką, o žmonės jame galėtų našiai dirbti ir jaustis komfortiškai.

www.se.lt

Gedmanto Kropio nuotr.

Buvusiame konditerijos fabrike įsikūrė moderni mokykla

Aušra NYMAN

62 2020 lapkritis/gruodis

ene 10 metų nenaudotas buvęs „Pergalės“ fabriko konditerijos cechas 2017-aisiais sulaukė naujų šeimininkų dėmesio. Mokyklos atstovai kreipėsi į architektus su įdomia užduotimi – apleistą pastatą paversti šiuolaikiška mokykla 10–12 klasių moksleiviams ir, atskiriant jų srautus, išplėsti prieš 11 metų įsikūrusią Vilniaus tarptautinę mokyklą greta esančiuose Rusų g. 3 pastatuose. Pramonės paskirties pastatas Vilniaus senamiesčio širdyje po 3,5 metus vykusių projektavimo ir statybos darbų 2020 m. rugsėjo 1 d.

pasitiko Vilniaus tarptautinės mokyklos vyresnių klasių moksleivius ir mokytojus unikaliose erdvėse. 170 mokinių ir 29 mokyklos darbuotojai – toks numatytas žmonių skaičius dieninio mokymo proceso metu.

Senoji ir naujoji dalis – po vienu stogu Architektai Daina Ferguson ir Jamesas Normanas Fergusonas priėmė iššūkį – Vilniaus senamiestyje esančiame kultūros paveldo objekte sujungti skirtingų statybos etapų pastatus į

Statytojas/užsakovas: UAB „Latako projektas“, VšĮ Vilniaus tarptautinė mokykla Architektai: Daina Ferguson, Jamesas Normanas Fergusonas, UAB „Senojo miesto architektai“ Interjero dizainerė: Aurelija Slapikaitė -Jurkonė Konstruktorius: Kęstutis Ablačinskas, UAB „Kęstučio Ablačinsko konstrukcijų projektai“, darbo brėžiniai – UAB „Senamiesčio projektai“ Generalinis rangovas: UAB „Naresta“ Pastato plotas: 2171,34 m² Statybos metai: 2018–2020

bendrą tūrį ir erdvių visumą. Įvertinus kultūros paveldo reikalavimus, teritorijų planavimo ribojimus, užsakovo projektavimo užduotį, aukštus standartus, taikomus mokslo paskirties pastatams, gaisrinės saugos reikalavimus ir plačius archeologijos, konstrukcijų ir architektūros tyrimus, buvo pasirinktas sprendimas, didžiąja dalimi išsaugant susiformavusią tūrio struktūrą, uždengti vidinį kiemą stiklo ir aliuminio konstrukcija, atrijuje įrengti auditoriją, aplink kurią išsidėstytų esamos ir naujai suprojektuotos mokyklos patalpos. Taip pat – kultūros paveldo vertingąsias savybes turinčius korpusus sutvarkyti pagal specialiąsias restauracines technologijas, nevertingą statinio dalį rekonstruoti į naujų konstrukcijų kiemo korpusą, suteikiant jam šiuolaikišką, bet su esamais pastatais nedisonuojančią architektūrinę išraišką.

Tikslas – mokyklą paversti traukos vieta moksleiviams Pastatas Rusų g. 5 po restauravimo ir rekonstravimo 2020 m.

Projektavimo ir statybos darbų procese aktyviai dalyvavo statytojas ir mokyklos atstovas UAB „Latako projektas“ direktorius Vygandas Jūras. Mokyklai, dirbančiai pagal Suomijos edukacijos standartus, orientuotus į moksleivių kūrybiškumą plačiąja prasme, buvo svarbu turėti išskirtinę meno klasę-studiją, sporto salę, gamtos mokslų kabinetą-laboratoriją, patrauklią kavinės erdvę, garso įrašų studiją, fotolaboratoriją, atviras bendras erdves, kur kokybiškai kartu laiką leistų moksleiviai ir mokytojai, – medijų centrą, biblioteką. Užsakovui rūpėjo, kad mokykla būtų ne tik saugi, bet ir taptų traukos vieta moksleiviams, nereikėtų dairytis „pagundų“ senamiestyje.

Išsaugotos tyrimais nustatytos pastato vertingosios savybės 2017 m. vasarą buvo atlikti svarbūs paruošiamieji fiksavimo ir tyrimų darbai: architektūriniai fotogrametriniai matavimai (UAB „Terra Modus“), žvalgomieji archeologijos (UAB „Teisinga orbita“) ir architektūros (UAB „Architektūros tyrimų centras“) tyrimai, įvertinta pastato konstrukcijų būklė (konstr. K. Ablačinskas), įvertinti 1991 m. atlikti istoriniai (autorė S. Gasparavičienė) tyrimai ir žvalgomieji architektūros tyrimai (autorė S. Lipakovienė). Tyrimai padėjo nustatyti pastato vertingąsias savybes. Iki tol apsaugos neturėjęs pastatas Rusų g. 5 įtrauktas į saugomų Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą. 2018 m. prieš vykdant statybos darbus etapais buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai (dr. Linas Girlevičius), tęsiami, papildomi architektūros tyrimų duomenys (arch. D. Kazlauskienė, V. Spudas, V. Vėžiavičienė), o 2020 m. statybos darbų metu, pastebėjus Rusų ir Latako gatvių fasadų polichrominį dekorą, Elena Kazlauskaitė atliko polichromijos tyrimus, pagal

64 2020 lapkritis/gruodis

kuriuos restauratorė Rasa Kutkaitė (UAB „Vilniaus restauratoriai“) atkūrė 6 langų pilną piešinį, pastato kampinių rustų fragmentus, pokarnizinę juostą. Tik nedidelė dalis išlikusių sienų fragmentų siekia XVIII a. Apskritai tyrimai parodė, kad mūras nevienalytis, skirtingų laikotarpių XIX a. vid., XX a. I p., XX a. II pusė. Nenuostabu, nes šiame sklype, kaip ir visame senamiestyje, buvusį amatininkų miesto dalies medinį užstatymą palaipsniui pakeitė mūriniai statiniai. Archeologinių tyrimų radiniai patvirtino medinio miesto gyvavimą šioje teritorijoje. Tyrimų atskleista informacija buvo perkelta į projektinius sprendinius – gelžbetoninių perdangų vieta grąžinta į buv. autentiškų medinių sijų aukštį, Rusų ir Latako g. kampinėje dalyje atvertas buvęs užmūrytas langas, durų ir balkono angos, buvusio įvažiavimo į kiemą angoje įrengti nauji vartai, pakeista neautentiška avarinės būklės stogų konstrukcija, įrengtos galerijos, nugriauti nevertingi utilitarūs vėlyvi priestatai, pietinis kiemo korpusas perstatytas, jame įrengta sporto salė, meno studija.

Vaizdas į atrijų iš antro aukšto galerijos.

Stogų architektūra – atrijus įrengtas daug žemiau stogų kraigo.

Įėjimo detalė iš keraminių bagetų.

Rekonstruotas kiemo korpusas.

66 2020 lapkritis/gruodis

Auditorija atrijuje įrengta uždengus buvusį kiemą aliuminio ir stiklo konstrukcija.

Natūrali šviesa klasėse.

objektas

Daug kartų perdaryta, neišlikusi pastato vidaus struktūra leido planuoti lanksčiau Architektas J. N. Fergusonas parengė pirminę koncepciją, iliustruojančią užsakovo užduoties įgyvendinimo galimybes. Pastato konfigūracija, kreiva sienų geometrija, skirtingi atskirų korpusų grindų lygiai bei sudėtingos erdvinės jungtys pareikalavo įsigilinimo ir profesionalumo. Kita vertus, po didžiausių pertvarkymo darbų, vykdytų XX a. I p., pritaikant pastatus šokolado fabrikui, ir po 1953 m. rekonstrukcijos, išliko tik išorinės autentiškų pastatų sienos, ir būtent tai leido suplanuoti didesnes klases, atkartoti čia buvusių kiemo galerijų principą, pritaikant jas bendroms jungtims. Architektas sumanymą iliustravo maketu, buvo parengtos vizualizacijos, 3D virtualus turas, kad užsakovas geriau suprastų projekto sumanymą.

Technologijų inkubatorius – po istoriniu apvalkalu J. N. Fergusonas ir architektė, projekto vadovė D. Ferguson modeliavo mokyklą kaip inkubatorių, kurio aplinka galėtų būti panaši į informacinių technologijų kompaniją, kur, be šiuolaikinių sprendinių, eksponuojamas pastato istoriškumas, skatinamas moksleivių suvokimas apie miesto, kuriame jie įsikūrę, unikalumą, istoriją. Buvusi vidinio kiemo erdvė, uždengus stiklo aliuminio konstrukcija, virto apie 100 žmonių suburiančia centrine auditorija-forumu, vieta formaliems renginiams ir susibūrimams. Mansardinis aukštas, visu kontūru atitvertas berėmio stiklo pertvaromis, tarsi pratęsia lengvo „kabančio“ stogo konstrukciją. Įrengtos ne tik klasės ir kabinetai, bet ir neformalios erdvės.

Peršviečiamos erdvės – nuoširdžiam moksleivių ir mokytojų bendravimui Architektai siekė į pastato vidų įleisti kuo daugiau natūralios šviesos, todėl visos vidinės atitvaros ir durys yra stiklo konstrukcijų. Atvirumas, erdvių prašviečiamumas, lengvas žmonių judėjimas per pastatą atitinka mokyklos požiūrį į ugdymą, kur mokiniai ir mokytojai nuolat betarpiškai bendrauja, lygiateisiškai dalijasi tomis pačiomis erdvėmis. Ypač daug dėmesio buvo skirta akustiniams sprendiniams atrijuje, klasėse, sporto salėje, atidžiai parenkant akustines plokštes sienoms ir luboms.

objektas

Pastato rūsyje, maždaug 3 m žemiau žemės lygio, įrengta apie 200 m² sporto salė su natūraliu apšvietimu. Salės aukštis – 5,5 m, greta – mažesnė mankštos (šokių) patalpa, dušinės, WC. Nuo mankštos patalpos sporto salę skiria automatiškai susilankstanti 6 m pločio atitvara.

Optimaliai išnaudotas pastato tūris Įgyvendindami mokyklos programą, architektai optimaliai išnaudojo ribotą pastato tūrį, erdves ir aukštį. Po rekonstrukcijos bendrasis pastato plotas apima 2171,34 m². Rengiant techninį statinio projektą konstruktorius Kęstutis Ablačinskas sumodeliavo 3D konstrukcijų modelį, kuris labai pagelbėjo architektūriniam projektavimui, ypač mansardiniame aukšte, kur susitinka 4-rių korpusų, skirtingų konstrukcijų, kampų ir nuolydžių čerpiniai stogai ir stiklinis apie 160 m² aliuminio ir stiklo atrijaus stogas. Konstruktorius numatė sudėtingiausių konstrukcinių mazgų sprendinius – greta esančio namo visus aukštus laikančios kampinės kolonos stiprinimą, „atkabinant“ buvusį kiemo korpusą, gręžtinių ir spraustinių polinių pamatų įrengimą esamame pastate, rūsio patalpų po buvusiu kiemu ir sporto salės požeminėje pastato dalyje konstrukcijas, naujų perdangų esamame pastate įrengimą, meno studijos per du aukštus atvirų metalinių santvarų sprendimą. Sprendinius darbo projekte detalizavo UAB „Senamiesčio projektai“. Rekonstruojamame kultūros paveldo objekte reikėjo išsamios gaisrinės saugos projektavimo užduoties. Gaisrinės saugos projektą ir gaisro modeliavimą parengė inžinierė dr. Irina Demidova-Buizinienė (UAB „ID projektai“).

Eksponuojamas XVIII a. ir vėlesnių laikų mūro fragmentas.

Bendra moksleivių ir mokytojų darbo zona antrame a. su langais į Rusų g.

Sudėtingi restauravimo darbai pareikalavo daug pastangų Leidimas atlikti statybos darbus buvo išduotas 2018 m. lapkričio mėnesį. 2019 m. sausį pradėti statybos darbai. Dėl netaisyklingų pastato formų statybų vadovams pradžioje buvo nelengva įsivaizduoti, kaip pastatas atrodys, matyti jo visumą, todėl architektui teko daug aiškinti ir eskizuoti, kad projektiniai sprendiniai nebūtų keičiami, neatsirastų netyčinių klaidų, kurias vėliau būtų sudėtinga taisyti. Vykstant projektui, statybininkai susidūrė su sunkumais, vykdydami darbus suspaustoje senamiesčio erdvėje, stiprindami pamatus, įrengdami rūsio perdangą pastato viduje, nuolat kontroliuodami gruntinį vandenį, tvirtindami autentiškas blogos fizinės būklės sienas, išmontuodami senas ir įrengdami naujas perdangas ir sąramas. Vykdant visus šiuos darbus reikėjo išsaugoti vertingas pastato dalis. Darbų grafiką pakoregavo ir archeologiniai tyrimai. Daug pastangų pareikalavo aliuminio ir stiklo konstrukcijos virš atrijaus tikslių darbo brėžinių parengimas ir įgyvendinimas, užtikrinant stogo sandarumą. 2020 m. gegužę pastatas įgavo savo visą pavidalą, ant naujai rekonstruoto kiemo korpuso sumontuota keraminių bagetų fasado sistema, baigti stogų montavimo darbai, pradėti galutiniai vidaus apdailos darbai, sumontuotos apšvietimo sistemos, pajungtos gaisrinės ir apsauginės signalizacijos sistemos, kiti technologiniai įrenginiai, klasių rezervavimo sistema.

Interjero elementai gaminti ir iš buvusių medinių stogo konstrukcijų Interjero autorė Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, kartu su mokyklos direktore Rebecca Jūras, daug dėmesio skyrė originalių natūralaus medžio baldų projektavimui, kurie sušildė meno studijos, bibliotekos,

68 2020 lapkritis/gruodis

Multimedijų centras mansardiniame aukšte, senamiestyje ribojamo aukščio erdvėje.

kavinės ir registratūros erdves. Dalis medinių baldų pagaminti iš atrinktos buvusios stogo konstrukcijos medienos. Nuardžius vėlyvas apdailas, atsivėrę autentiško plytų mūro plokštumos eksponuojamos koridoriuose, kavinėje. Smagiai nuteikia individualios moksleivių spintelės, kavinės zonos interjeras, minkšti krėslai.

Naujas pastatas – su užuomina į praeitį Įvažiavimo į mokyklos kiemą vartai įrengti su ta pačia kaip ir kiemo korpusas keraminių bagetų apdaila. Mokyklos kiemą papuošė želdynas, mediniai suolai, įrengti dviračių stovai – puiki vieta pakvėpuoti grynu oru per pertraukas. Apdailai panaudotas rūdintas „Corten“ plienas.

Meno studija per du aukštus rekonstruotame kiemo korpuse.

Nežiūrint pandeminės situacijos, bendromis pastangomis statybos darbai buvo baigti laiku ir 2020 m. rugsėjo 1-ąją Vilniaus tarptautinės mokyklos vyresnių klasių moksleiviai įžengė į rekonstruotą ir pritaikytą mokyklai pastatą Vilniaus senamiestyje. Pastatas pradėjo naują savo gyvavimo etapą. Senojo užuominą, einant Latako gatve, galima rasti fasade – netoli kaip artefakto paliktų cecho ventiliatoriaus grotelių saldžią pastato istoriją primena nedidelė emalio plokštelė su Algimanto Kunčiaus 1967 m. darytos fotografijos atspaudu, kuriame berniukas, pasilipęs ant lango grotelių, laukia šiltų sausainių. Naujieji statytojai ir projektuotojai tiki, kad atnaujintas pastatas išlaikys savo istorinę trauką ir taps tvariu, moderniu žinių ir išsilavinimo židiniu senamiestyje.

Ant pastato fasado restauruoti išpieštų langų piešiniai (XIX a. pab.).

Mokykloje „Rusty.lt“ įrengė metalinę tvorą iš senamiesčio nuotaiką atitinkančių rūdinto plieno elementų, o kiemą pagyvino to paties metalo vazonais, borteliais, atramine sienele. „Rusty.lt“ komanda viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo siūlyti įvairius gaminius iš sertifikuoto „Corten“ plieno: vazonus, vejos bortelius, skulptūras, tvoras, malkines ir kt. Taip pat nuolat kuriami nauji produktai mažajai architektūrai, kurie gaminami pagal individualius projektus. Sandėlyje naujų užsakymų laukia skirtingų storių – nuo 1 iki 8 mm rūdinto plieno. Įmonė siūlo ir kirstai temptus bei perforuotus rūdinto plieno lakštus. Įmonė taip pat parduoda „Corten“ plieno apdirbimo priemones ir atstovauja patentuotiems linijos „Linea COR“ produktams. Didelė ir motyvuota bendrovės darbuotojų ir meistrų komanda rūpinasi, kad klientas liktų patenkintas galutiniu rezultatu, stengiasi išpildyti ir profesionalų – architektų lūkesčius, atliekant sudėtingus, ypatingo atidumo reikaujančius darbus.

Užs.

www.rusty.lt

N. Tukaj nuotr.

interjeras

70â&#x20AC;&#x192; 2020 lapkritis/gruodis

Biuras, nuspalvinęs ir gatvės gyvenimą Aušra NYMAN

Patalpos, kuriose įsikūrė „Vinted“, yra naujame verslo centre „Uptown Park“. Pagrindinis įėjimas suformuotas iš Naugarduko gatvės pusės, todėl patekimas į biurą – ne visai įprastas: į jį patenkama per žaliąjį Naugarduko pėsčiųjų taką, o tuomet, atvėrus metalinius vartelius, atsiduriama gatvės terasoje, iš kurios ir įeinama į pagrindinę biuro reprezentacinę erdvę. „Gatvės terasoje jau kitų metų vasarą „Vinted“ komandos žmonės galės nuolat susitikti, prisėdę ant medinių suoliukų gerti kavą, valgyti cinamonines bandeles, stebėti skubantį miestą, pagyvinti ir nuspalvinti visą Naugarduko gatvės gyvenimą“, – sako vienas biuro interjero projekto bendraautorių DO ARCHITECTS architektas Vadim Babij.

irmo aukšto erdvėje, 1500 kv. m. plote sukoncentruotos gyvosios ir bendruomeniškos susitikimų erdvės: kavos baras, biblioteka, kavinė, virtuvė, sporto salė, laisvalaikio baras, įvairūs jaukūs kampeliai. Šioje erdvėje iš vienos pusės matosi žaliasis Naugarduko gatvės pėsčiųjų takas, iš kitos – vidinis pastato kiemas, kuriame žaliuoja pievelė, apjuosta medine terasa. Tai dar viena susitikimų vieta šiltuoju metų laikotarpiu – pasitiesus pledą ant žolės šiek tiek atsipūsti nuo darbų. Visi keturi biurui priklausantys aukštai sujungti atvirais spiraliniais laiptais, kuriais daugiausia ir judės čia dirbantys žmonės. Darbo aukštai buvo kuriami „activity based office“ principu, kai daugeliui paskirčių arba užduočių yra kuriamos atskiros, specializuotos erdvės. Kiekvienas aukštas prasideda savo suburiančia ir srautus paskirstančia zona – svetaine, iš kurios judėjimas vyksta dviem ratais. Šioje kiekvieno aukšto dalyje sudėliotos aktyvesnės veiklos sritys: pokalbių ir susitikimų kambariai, praėjimai, bendros erdvės, atviros vietos garsesnėms diskusijoms, intensyvesniam bendravimui. Kitoje dalyje – uždaresni ir susikaupimui nuteikiantys darbo kambariai.

72 2020 lapkritis/gruodis

N. Tukaj nuotr.

Aktyvaus biuro scenarijus

Labiau izoliuotos darbo zonos Darbui skirtos zonos yra atribotos ramesniu praėjimu, jose suplanuotos pusiau uždaros komandinio darbo patalpos. Tai išimtinai „Vinted“ biurui architektų pasiūlyta idėja. „Supratome, kad produktyviai ir komfortabiliai žmonės dirba komandose iki 15 žmonių. Turint atribotą, bet ne visai uždarą erdvę, galima susikurti savas vidines taisykles, kaip šeimoje ar gentyje, pagal būtent tų žmonių poreikius ir netgi skonį. Mums atrodo svarbu, kad žmogus didžiąją savo darbo laiko dalį turėtų savo asmeninę erdvę, kuria dalytųsi ir kurią kurtų kartu su savo artima komanda. Žinojimas, kur yra tavo vieta ir kas yra tavo komanda, su kuria tą vietą dar ir galima kurti, yra labai svarbus žmogaus laimės jausmui. Taip pat kaip ir žinojimas, kad tu esi daug didesnio rato, tikslo, kultūros dalis – visos kitos bendrosios biuro erdvės“, – sako architektas V. Babij.

Tendencijų pradžia – atviruosius biurus keičia uždaresnių erdvių biurai Su šia idėja DO ARCHITECTS komandai pavyko nuspėti ir pasaulines popandemines tendencijas. Architektai pastebi, kad pandemija išryškino fundamentalius dalykus – kas darbo vietoje svarbu ir natūralu žmogui. „Žmogus nedirba su 1000 kitų asmenų vienu metu, kaip ir jo darbo vieta negali būti 1000 kvadratinių metrų erdvė. Žmogus turi savo mastelį, todėl atsiradęs individualumas, mažesnių grupių kūrimas mums atrodo labai natūralus“, – sako šio biuro interjero kūrėjai, DO ARCHITECTS architektai Gilma Teodora Gylytė ir Vadim Babij.

interjeras

Vinted archyvo nuotr.

Šiuolaikiniai biurai išgyvena pokyčių laikotarpį, kuriam nemažai įtakos turėjo ir pavasarį prasidėjusi pandemija. Kompanijos į darbo vietą ėmė žvelgti kitaip – ji tapo lanksti, lengvai keičiama ir pritaikoma pagal kiekvieno poreikius. Žmonės suprato, kad aplinka padeda sukurti motyvuojantį, įkvepiantį gerą jausmą ir atskleisti kūrybinę energiją. „Erdvėmis planuojame ne tik patalpas, bet ir santykius tarp kolegų, jomis kuriame vidinę kultūrą“, – teigia G. T. Gylytė. Architektė įsitikinusi, kad Lietuva nuo pasaulyje vyraujančių tendencijų neatsilieka – naujuose biurų kompleksuose įkuriamos šiuolaikiškos darbo erdvės, o kai kurie sprendimai tampa išskirtiniais net ir pasaulio kontekste. Kaip pavyzdį G. T. Gylytė išskiria ir šį, didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ biuro Naujamiestyje projektą, prie kurio DO ARCHITECTS profesionalai darbavosi kelerius metus.

Savo misiją paversti naudotus daiktus pirmuoju vartotojo pasirinkimu įmonė perkėlė ir į naujo biuro interjerą.

74 2020 lapkritis/gruodis

Vinted archyvo nuotr. Vinted archyvo nuotr.

DO ARCHITECTS komanda: Monika Vaičiulė, Gerda Nevulytė, Gilma Teodora Gylytė, Vadim Babij.

Išskirtinumas – tvarūs sprendimai Dar vienu biuro išskirtinumu taps tvarūs sprendimai – savo misiją paversti naudotus daiktus pirmuoju vartotojo pasirinkimu įmonė perkėlė ir į naujo biuro interjerą. Įrengiant biurą naudotos lengvai atnaujinamos, ilgaamžės medžiagos: medis, ilgaamžiškumas dar labiau akcentuotas klojant ąžuolines grindlentes, betonas, nedažytas žaliavinis metalas, natūralus pramoninis aliuminis, statybinės organiškais dažais dengtos MDF plokštės, nedažytas gipso kartonas. „Svarstėme kiekvieną statybose įprastą procesą. Pavyzdžiui, kas yra galutinė apdaila? Ar tai būtinai keliais papildomais sluoksniais padengta plokštuma? Ar tai gali būti gruntas, nedažyto gipso plokštė,

klijai, glaistas, nedažytas metalas – kas iš tikrųjų yra tvaru? Pagrindinėmis apdailos ir baldų medžiagomis buvo pasirinkti medis, betonas ir metalas. Akustikai pagerinti naudojami perdirbti porolonas, kamštis ir poliesteris, o perdirbto džinso kiliminė danga turi galimybę būti net keletą kartų papildomai perdirbta ateityje“, – pasakoja architektas V. Babij ir priduria, kad interjerą puoš antram gyvenimui prikelti seni baldai. Biuras įsikūrė Naujamiestyje – atgimstančioje ir greitai besikeičiančioje centrinėje miesto dalyje, kurioje gyvena ir kuriasi miestietišką kultūrą mėgstantys žmonės. Naugarduko gatvė yra centrinė Naujamiesčio gatvė, kuri taps pagrindine šios kaimynystės viešąja erdve – joje bus jauku, žalia ir gyva.

„Vinted“ archyvo nuotr.

sprendimai

www.medziostilius.lt

N. Tukaj nuotr.

UAB „Medžio stilius“

76 2020 lapkritis/gruodis

Ąžuolo grindys interjere – unikali tradicijos ir subtilios prabangos dermė. Todėl jos architektų pasirinktos ir šiame objekte kaip tvari ir ilgaamžė medžiaga, prie kurios puikiai dera tiek vintažiniai, antram gyvenimui prikelti baldai, tiek modernūs šio biuro interjero elementai. Kodėl „Medžio stilius“? Pagrįstai didžiuojamės, kad esame ąžuolo meistrai. Mūsų gamykloje „Ecowood“ gaminamoms ąžuolinėms grindims, ąžuolo parketui, ąžuolo masyvo vidaus durims, laiptams naudojama tik aukščiausios kokybės brandžių – senesnių nei 100 metų – ąžuolų mediena iš pačiai įmonei priklausančios lentpjūvės. Džioviname lėčiausiais režimais, gamybos procese naudojame naujausius įrenginius ir technologijas. Mūsų inžinerinės dvisluoksnės ar trisluoksnės ąžuolo grindinės lentos maksimaliai stabilios, puikiai tinka grindiniam šildymui. Jas dengiame natūraliai džiūstančia vokiečių gamybos alyva, kuri apsaugo medį, suteikia atspalvį, drauge išlaikydama ąžuolo natūralumo pojūtį. Prieš daugiau nei 20 metų pradėję gamybą išskirtinai pagal klientų užsakymus negalėjome nuspėti, kad individualumas taps augančia ir vis stiprėjančia tendencija. Šiandien, sudėję vien tik grindų konstrukcijų, spalvų, medienos rūšingumo, klojimo raštų, pločių, ilgių, paviršiaus apdirbimo variantus, turime per 5000 galimybių kolekciją, kuri gausėja. Platus yra „Medžio stiliaus“ salonų tinklas Lietuvoje, kur galima susipažinti su medienos faktūrų, spalvų pavyzdžiais, gauti profesionalią konsultaciją pagal individualaus interjero sprendinius.

sprendimai

Ergonomiški biuro baldai pasirinkti bendradarbiaujant su įmonės „NARBUTAS Lietuva“ komanda.

N. Tukaj nuotr.

www.narbutas.lt

www.veneks.lt www.veneksboutique.lt

Visų šiame verslo centre įsikūrusių biurų interjerams pritaikytos nestandartinės įmonės „Veneks“ pagamintos durys, o kai kur ir kiti interjero elementai, pavyzdžiui, fasadinės plokštės, užpildančios tarpus tarp durų. Įmonės gaminių įvairovė leido išpildyti visus interjero dizainerių pageidavimus – į objektą buvo pristatytos ir sumontuotos tiek natūraliu lukštu dengtų, tiek laminuotų ar dažytų MDF plokščių, taip pat ir geresnėmis akustinėmis savybėmis išsiskiriančios durys.

Įmonės darbuotojai ir meistrai pasiruošę įgyvendinti reiklių užsakovų lūkesčius. Durys ir nestandartiniai interjero elementai ar korpusiniai baldai iš plokščių gali būti derinami siekiant išlaikyti vientisumą viename objekte. „Veneks durys“ – nestandartiniai vidaus durų sprendimai, technologiškai artimų interjero elementų projektai. „Veneks boutique“ – išskirtinės interjero detalės: baldai, šviestuvai, dekoras.

N. Tukaj nuotr.

Užs.

„Mapei“ – praktiškos ir modernios betono grindų dangos

N. Tukaj nuotr.

Vienas iš naujojo „Vinted“ biuro interjero akcentų – bendrosiose erdvėse įrengta dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistema „Mapei Ultratop“, kurią tiekė UAB „Velve M.S.T.“ – išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje. Naudojant šią dangos sistemą, gaunami reprezentatyvūs, atsparūs, besiūliai grindų paviršiai, tinkami visų tipų gyvenamosioms, komercinėms, visuomeninėms ir kitos paskirties patalpoms. Sistema „Ultratop“ gali turėti tris efektus: gali būti nepoliruota („Ultratop Natural

78 2020 lapkritis/gruodis

Effect“), poliruota („Ultratop Polished Effect“) ir mozaikinio betono („Ultratop Terrazzo Effect“). Įrengiant cementines arba kitų tipų polimerines liejamąsias dangas „Ultratop“ ypač svarbu nepamiršti, kad galutinė tokių grindų kokybė labai priklauso nuo tvirto pagrindo. Prieš galutines dangas iš esmės netinkamas smėlbetonio pagrindas, kuris plačiai naudojamas prieš kito tipo apdailines dangas. Paprastai naudojant smėlbetonio pagrindus susiduriama su šiais apribojimais ir trūkumais: tai ilgas įrengto smėlbetonio pagrindo džiūvimo laikas, mažas mechaninis stipris, dozavimo klaidos mišinio gamybos metu, trūkiai ir kt. Tais atvejais, kai susiduriame su pirmiau aprašytais iššūkiais, puiki alternatyva – greitojo betonavimo sistema „Topcem“. Būtent ji objekte leido ne tik gauti mechaniškai tvirtą pagrindą, bet ir dėl įrengimo paprastumo šiuos darbus rangovas galėjo atlikti be jokių papildomų apmokymų, nes procesas analogiškas smėlbetonio grindų įrengimui. Be to, sistema „Topcem“ leido sutaupyti nemažai laiko. Dėl greito džiūvimo ant šio tipo pagrindo „Ultratop“ ar kitų tipų liejamąsias grindis galima įrengti vos po keleto dienų, o su smėlbetoniu tektų laukti ne mažiau kaip 2–3 savaites. „Dėl savo aukštų techninių parametrų ir estetinio vaizdo projektui pasirinkta sistema „Ultratop Natural Effect“. Tai gniuždymui, dėvėjimuisi

ir trinčiai atspari 5–6 mm storio grindų danga. Naudojant šią grindų sistemą, sudaromas vientiso, lygaus paviršiaus efektas, kuris yra maksimaliai artimas pramoninio betono vaizdui. Dengiant ją specialiais apsauginiais sluoksniais, pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams, dėmėms. Tai supaprastina tokių grindų valymą ir kasdienę priežiūrą“, – pabrėžia UAB „Velve M.S.T.“ projektų vadovas inžinierius Artūras Ručinskas. Visi sistemoje „Mapei Ultratop“ ir „Mapei Topcem“ naudojami produktai yra ekologiški ir nekenksmingi aplinkai. Pagrindiniai sistemos produktai turi ypač vertingą dokumentaciją – EPD (angl. Environmental Product Declarations). Šios gaminių aplinkos apsaugos deklaracijos pagrįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Šis sertifikavimas ypač aktualus šiuolaikiniu tvarios statybos laikotarpiu, kai į projektus vis dažniau įtraukiama sąlyga atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus.

UAB „VELVE M.S.T.“

www.mapei.lt

sprendimai

Išskirtiniai laiptai suprojektuoti ir pagaminti UAB „Stair Supply“. Įmonės specializacija – laiptų ir turėklų gamyba. Ji projektuoja, gamina ir montuoja įvairius laiptus, turėklus iš medžio, metalo ir stiklo. Sukaupta ilgametė patirtis įgalina pasiūlyti išskirtinius sprendimus ir aukščiausią kokybę.

N. Tukaj nuotr.

UAB „Stair Supply“

www.stairsupply.lt

Daugelyje „Vinted“ biuro erdvių architektai pasirinko natūralias – lengvo metalo, aliuminio lubas, kurias sumontavo UAB „Montem“, jau kelerius metus kryptingai dirbanti metalinių lubų tiekimo ir montavimo srityje. Bendradarbiaudama su architektais, įmonė žino jų lūkesčius ir gali pasiūlyti naujausius metalinių lubų sprendimus, kurie užtikrina tiek puikią akustiką, tiek nepriekaištingą estetinį vaizdą. Metalinių lubų asortimentas labai platus, tinkantis įvairioms erdvėms ir skirtingo stiliaus interjerui.

N. Tukaj nuotr.

www.montem.lt www.metalineslubos.lt

D. Gumbrevičiaus nuotr.

UAB „Soltra“ šiam objektui tiekė augalus ir atliko apželdinimo darbus. Per 26 metus įmonė tapo vienu didžiausių ir moderniausių medelynų Lietuvoje ir dėl sukauptos ilgametės patirties gali pasiūlyti platų dekoratyvinių augalų ir didelių medžių asortimentą viešoms ir privačioms erdvėms, želdinimo sprendimus ir jų įgyvendinimą.

UAB „Soltra“ www.soltra.lt

sprendimai

Modulinės pertvaros su akustinėmis medžiagomis iš perdirbtų žaliavų

N. Tukaj nuotr.

Daug dėmesio biure buvo skirta patalpų atskyrimui, neprarandant vizualinio ryšio su bendromis erdvėmis ir atsižvelgiant į akustinius patalpų reikalavimus. „Projekte sumontavome per 2200 m2 dvigubo ir viengubo stiklo modulinių pertvarų. Viena dalis sumontuotų pertvarų dalija posėdžių kambarius ir darbo zonas, kita dalis pertvarų sumontuotos prie metalinių jas laikančių rėmų, taip atskiriant ir padalinant, suskaidant, didelę atvirąją (angl. open space) darbo erdvę į mažesnes dalis“, – komentuoja „LT PROJECT“ pardavimų vadovas Arvydas Kukys. Darbo zonas dalijančios pertvaros yra perskirtos horizontaliai – viršuje stiklas, o apatinė dalis skirta funkcijai: ant apatinės dalies yra suklijuotas perdirbtas kamštis ir rašymo plėvelės, ant kurių galima smaigstyti adatėles, klijuoti priminimų lapelius ar rašyti rašikliais ir kreida.

80 2020 lapkritis/gruodis

„Taip pat projekte tiekėme ir visuose posėdžių kambariuose sumontavome kelias skirtingas rūšis akustinių medžiagų. Išlaikant bendrą interjero koncepciją panaudotos akustinės medžiagos iš perdirbtų žaliavų. Pavyko suderinti, kad jos visos turėtų vienijantį mozaikinį raštą“, – sako A. Kukys. Vienuose kambariuose buvo sumontuotas pilkų tonų perdirbtas porolonas, kituose – dviejų rudų dominuojančių tonų perdirbto kamščio dangos, trečiuose – perdirbtas veltinis ant rėmų su akustine vata viduje.

Tarp svarbiausių pastato komforto sąlygų – kokybiškas vėdinimas ir kondicionavimas

Šviesus, lengvas ir švarus verslo centro „Uptown Park“ tūris reikalavo ir estetiškų inžinerinių sprendimų, kuriuos su profesionalų pagalba šiame pastate pavyko pasiekti. Kadangi pastato vystytojai ir projektuotojai akcentavo A+ energinės klasės siekį, taip pat troško išlaikyti kuo švaresnį pastato dizainą, tai netradiciškai įgyvendinti architektams padėjo daugiau nei dešimtmetį oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo srityse besispecializuojanti ir ne vieną žinomą projektą įgyvendinusi įmonė „AIRCS“. „Ieškant estetiškiausio sprendimo, įranga, kurios nebuvo galima atsisakyti, buvo sumontuota ant pastato stogo, tačiau uždengta dekoratyvinėmis apsauginėmis pavėsinėmis-pergolėmis. Toks sprendimas ne tik sumažino skleidžiamą triukšmą, bet ir pagyvino stogo plokštumą“, – pasakojo bendrovės „AIRCS“ vadovas Andrius Germanovič. Siekiant, kad pastatas būtų energiškai efektyvus, oro kondicionavimui verslo centre „Uptown Park“, kuriame įsikūręs ir biuras „Vinted“, buvo įdiegta kompanijos „LG Electronics“ –

82 2020 lapkritis/gruodis

vieno iš pasaulinio rinkos lyderio pagal energinius rodiklius – sistema, kuri užtikrina ne tik mažą elektros energijos suvartojimą, bet ir komfortišką mikroklimatą verslo centro darbuotojams ir lankytojams. „Patalpoms šildyti ir orui kondicionuoti užsakovas pasirinko trivamzdę orinio šilumos siurblio sistemą, turinčią šilumos atgavimo funkciją. Tai reiškia, kad pastato nuomininkai turi visišką nepriklausomybę ir patys gali pasirinkti jiems tinkamą režimą – šaldymo arba šildymo – bei temperatūrą ir sukurti unikalų savo patalpų mikroklimatą bet kuriuo metų laiku“, – pabrėžė A. Germanovič. Bendra sumontuotų šalčio sistemų galia pastate siekia 1,1 MW. Bendrovė „AIRCS“ taip pat įrengė šio verslo centro vėdinimo sistemas. Įmonės specialistai parinko Lietuvos gamintojo „Komfovent“ aukšto efektyvumo vėdinimo įrenginius, turinčius rotacinius rekuperatorius, kurie užtikrina minimalias eksploatacines sąnaudas. „Iš užsakovo sulaukėme prašymo sukurti

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Užs.

maksimalų komfortą pastate, kad pageidaujama temperatūra būtų pasiekta, nejaučiant oro srautų ir didelių temperatūros svyravimų. Ne mažiau svarbus aspektas buvo kuo mažesnis įrangos skleidžiamas triukšmas. Atsižvelgę į viską, pastate įmontavome unikalią „LG Electronics“ valdymo sistemą. Ji valdo tiek oro kondicionavimo, tiek šildymo sistemų darbą ir patenkina darbuotojų bei pastato svečių individualius poreikius – kiekvienas pastato nuomininkas šaltuoju periodu vos kelių mygtukų paspaudimu galės pasirinkti, kokiu būdu bus šildomos jo patalpos: naudojant oro kondicionavimo sistemą ar šildant patalpas radiatoriais“, – sakė „AIRCS“ vadovas. Bendrovė „AIRCS“ savo klientams siūlo visame pasaulyje pripažintų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų gamintojų įrangą, taip pat teikia įvairiapusiškas konsultacijas ir pastate suprojektuotų inžinerinių sistemų palyginimus. Pateikia alternatyvius pasiūlymus ir kompleksinius šildymo, vėdinimo ar vėsinimo sistemų pastatuose arba jų kompleksuose sprendimus, atlieka projektavimo darbus.

UAB „AIRCS“

| www.aircs.lt

ELEKTROTECHNIKA PROFESIONAL AMS Volta skirstomieji ir multimedija skydai

Instaliaciniai gaminiai ofisams, viešbučiams, gyvenamajam būstui

Moduliniai apsauginiai-komutaciniai komponentai

Galios elektronikos įrenginiai

Pramonės automatikos komponentai

„UTU“ UAB | Tel: +370 5 274 2827 | www.utu.lt

Linealight nuotr.

Idealaus apšvietimo beieškant: ką žinoti svarbiausia?

84 2020 lapkritis/gruodis

technologijos

Jokūbas BALTRUKONIS

Dar ne taip seniai visuomenėje vyravo požiūris, kad apšvietimui įrengti pakanka išvestų elektros laidų centrinėje kambario lubų dalyje ir pakabinto šviestuvo. Tačiau pastaraisiais metais įvyko dideli pokyčiai šviestuvų rinkoje ir klientų mąstyme. Šias permainas lėmė ir mokslininkai, pateikę stulbinančių tyrimų rezultatų, kurie atskleidė namų aplinkos apšvietimo reikšmę fizinei ir emocinei žmogaus sveikatai.

Linealight nuotr.

Apšvietimas kuria nuotaiką: tai viena svarbiausių dalių projektuojant vidaus ir lauko erdves. Siekiant maksimalaus rezultato, architektai tam skiria daug dėmesio.

tudijos „YCL“ architektas Aidas Barzda tvirtina, kad savo darbe dėmesio apšvietimui skiria itin daug. Jis šį darbo etapą vadina įdomiu ir jaukiu kūrybiniu žaidimu, kuriuo sukuriami skirtingi scenarijai ir išryškinamos erdvės bei formos. Jis pabrėžia, kad viena esminių naujovių yra reguliuojamasis apšvietimas. „Natūralu, kad šviesa duoda energijos ir išvaiko niūrumą. Namuose turi būti keli apšvietimo scenarijai, nes dienos užduotys keičiasi ir apšvietimas turi prisitaikyti prie žmogaus. Gamini valgyti – stipri šviesa, žiūri televizorių – sukuri tik menką aplinkos apšvietimą, ieškai pamesto pultelio – įjungi tai, kas primeną dieną, grįžti namo – apšvieti taką, garažą ir t. t. Dirbtinė šviesa turi galimybę būti įvairi ir prisitaikanti, nes kitaip sukursime tik žemiausio lygio poreikį, bet nepadėsime žmogui pajusti savo erdvės teikiamų malonumų“, – teigia A. Barzda.

Apšvietimas tapo aktualesnis ir pastatų aplinkoje Dirbdama su kraštovaizdžio projektais, architektė Vilija Malevičienė pažymi, kad vis dažniau namų, terasų, kiemų savininkai atkreipia dėmesį ir supranta kokybiško apšvietimo svarbą savo aplinkoje. Anot pašnekovės, profesionaliai apšviesta lauko erdvė gali ne tik būti komfortiška, bet ir atskleisti įspūdingiausius vaizdus, kartais netgi gražesnius ir paslaptingesnius nei dieną. Kokybiško apšvietimo rezultatą specialistė apibrėžia trimis aspektais – tai grožis, saugumas ir patogumas. „Sulig lygiadieniu šviesos mažėja ir mes vis trumpesnį laiką galime pasidžiaugti savo kiemo aplinkos grožiu. Tai, ką kūrėme, puoselėjome visą šiltąjį metų sezoną, po truputį grimzta į tamsą. Tad apšvietimo aspektas mūsų kieme, terasoje ar sode atlieka ypač svarbų vaidmenį mūsų emociniam ir fiziniam komfortui.

Andriaus Stepankevičiaus nuotr.

Apšvietimo specialistai akcentuoja: svarbu derinti apšvietimus pagal paros metą ir kambaryje atliekamą veiklą.

Bene daugiausia dėmesio įrenginėjant apšvietimą skiriama vonios ir virtuvės kambariams.

tada, kai pats būni lauke ar lauki svečių, jis turi būti labai koncentruotas, ekonomiškas ir netrukdyti būnant namie, nes kartais jis tiesiog akina būnant prie lango. Daugiabutis namas yra vieta, kur malonumas jaučiamas ne tik būnant savo bute, bet ir artėjant prie jo. Svarbu turėti gražią ir įdomiai apšviestą erdvę, takus ar gėlynus, nes visa tai kuria prabangos, jaukumo ir geros nuotaikos užtaisą grįžtant namo ar tiesiog laukiant svečių. Pas mus dar yra šiek tiek užsilikusio mąstymo, kad daugiabučio namai prasideda tik tavo bute, bet ne, tikrai ne, tavo namai prasideda jau lauke, kur supranti ir džiaugiesi, kad pasirinkai būtent šiuos namus, jauti saugumą ir malonumą grįžti, nes tvarkinga aplinka ar apšvietimas būtent ir sukuria tą malonų jausmą grįžti namo“, – sako A. Barzda.

N. Tukaj nuotr.

Vakare laiką leidžiant namuose, lauko apšvietimas neturi būti intensyvus, kad neerzintų akių.

Apšvietimo projekto dalis – nuo pat erdvės zonavimo, reljefo ir želdynų formavimo užuomazgų iki galutinio rezultato – ypač svarbi. Ne tik dėl estetikos, bet ir dėl saugumo, funkcionalumo, patogumo. Deja, daugeliu atvejų pas mus tapo įprasta namų aplinką apšviesti ant pastatų tvirtinamais prožektoriais, tačiau, kaip žinia, rezultatas akių nenudžiugina – turime plokščią, išpliekstą vaizdą į kiemą, akinantį efektą priešais tokį šviesos šaltinį“, – sako V. Malevičienė. Kad tamsiuoju paros metu aplink namus nebūtų taip gūdu, architektas A. Barzda siūlo išskirti kelis skirtingus dalykus. „Pirmas būtų privataus namo aplinkos apšvietimas, kur žmonių srautas labai mažas, ir daugiabučio, kur žmonių srautas yra labai didelis. Privačiuose namuose aplinkos akcentinis apšvietimas yra naudojamas retai ir tik

86 2020 lapkritis/gruodis

Tomo Čiukšio nuotr.

Užs.

Interjero dizaino autorius: MAK GROUP

Šiuolaikiški integruoti šviestuvai – komfortas, jaukumas, neprarandant techninių savybių, būtinų kokybiškam, pakankamam, visus reikalavimus atitinkančiam apšvietimui. LINEA LIGHT GROUP atstovas Lietuvoje

Daugiau sprendimų ir užsakymai

www.e-sviestuvai.lt

Linealight nuotr.

Šviesa tarsi iš niekur

Šviesa tarsi iš niekur kuria komfortą, jaukumą, bet kartu nepraranda visų techninių savybių. / Vilija MALEVIČIENĖ /

Apšvietimo technologijos kinta sparčiai. Gamintojai ieško vienas už kitą įmantresnių būdų, kaip išsiskirti rinkoje. LED šviestuvai išgyvena populiarumo piką, nes jie ženkliai taupo eksploatacijos kaštus ir yra ekologiški, taip pat yra galimybė reguliuoti šviesos galingumą ir spektrą. Parduotuvėse jau galima pastebėti vis daugiau ir OLED šviestuvų, kurie pristatomi kaip naujoji šviestuvų karta. Šie šviestuvai leidžia kurti netikėčiausius šviečiančius paviršius ir lanksčias formas, bet kol kas dalį klientų atbaido aukšta jų kaina. V. Malevičienė sako, kad pastaruoju metu pačių šviestuvų gamintojai atsižvelgia ne tik į kuriamą apšvietimo estetiką, bet ir į žmogaus regos komforto aspektus. Tampa svarbūs regimųjų spalvų atkūrimo (CRI), akinimo prevencijos (UGR indeksas, asimetrinė optika, „koriniai“ filtrai ir kt.), valdymo patogumo techniniai parametrai (valdymas pultais arba išmaniojo telefono programėlėmis: „Casambi“ ir pan.). „Šiuo metu technologijos pažengusios tiek, kad galime keisti ne tik šviesos trukmę, įjungti ir išjungti vieną kitą grupę. Apšvietimo valdymas įmanomas reguliuojant šviesos intensyvumą, keičiant šviesos spalvos temperatūros spektrą (K) ir visa tai užprogramuojant. Viešosiose erdvėse dabartinės LED apšvietimo technologijos pagaliau leidžia daugiau žaisti su įvairesnėmis geometrinėmis formomis, plastiškomis linijomis – hermetiški, lankstūs LED moduliai suteikia galimybę įgyvendinti netikėčiausias idėjas. Šviesa tampa tartum nepastebima. Tai dar viena apšvietimo technologijų kryptis. Atsiranda apšvietimo elementų, modulių, sistemų, kuriose šviesos šaltinis – įgilintas, paslėptas. Šviesa tarsi iš niekur kuria komfortą, jaukumą, bet kartu nepraranda visų techninių savybių, būtinų kokybiškam, pakankamam, visus reikalavimus atitinkančiam apšvietimui. Tai – jau ir tamsios spalvos lankstieji LED modulių elementai, magnetinės sistemos, – tvirtina architektė.

Mokslininkų dėmesys – apšvietimo poveikio tyrimams

V. Malevičienės nuotr.

Anot V. Malevičienės, naujos apšvietimo technologijos yra kuriamos atsižvelgiant į fizinę ir emocinę sveikatą. Atsiradus LED technologijoms,

88 2020 lapkritis/gruodis

Linealight nuotr.

Užs.

Ypatingas tikslumas projektuojant apšvietimą, dėmesys individualiam dizainui ir unikalaus, efektyvaus rezultato siekimas padeda įmonės projektams tapti išskirtiniams, kartu su architektais bei interjero dizaineriais kuriant saugesnę, ekologišką ir energiją taupančią bei gražesnę aplinką. Ambicingi tikslai bei 18 metų patirtis dirbant apšvietimo srityje ir atstovaujant pasaulyje žinomiems šviestuvų gamintojams suteikia galimybę įgyvendinti inovatyvias ir technologiškai sudėtingas užduotis.

UAB „Šviesos technologijos“ www.svt.lt 89

Linealight nuotr.

OLED apšvietimas stebina savo formomis ir atveria neregėtų dizaino galimybių.

Šviesos projektavimas kartais yra sunkiai nuspėjamas. Turi viziją, bet visgi tik galutinis rezultatas atveria kažką netikėto. / Aidas BARZDA /

A. Stepankevičiaus nuotr.

Šviesa gali išryškinti formas ir akcentuoti svarbias interjero detales.

kurį laiką jų kūrėjams ir gamintojams svarbiausi aspektai buvo šviesos kiekis, pritaikymo galimybės ir kt. Tačiau kai kurie gamintojai jau atkreipia dėmesį ir į dirbtinės šviesos su LED šviesos šaltiniais poveikį fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai. „Apšvietimo technologijų specialistai ir mokslininkai, tirdami įvairių parametrų šviesos šaltinių poveikį centrinei žmogaus nervų sistemai, kuria apšvietimo sistemas, kurios, atsižvelgdamos į biologinį žmogaus paros ritmą, suteiktų sąlygas išlaikyti aukštą

90 2020 lapkritis/gruodis

L. Garbačausko nuotr.

darbingumo lygį, neišvarginant, nenualinant organizmo. Tai – apšvietimo sistemos su šviesos spalvos temperatūros reguliavimo programavimo galimybėmis. Tokios technologijos ypač aktualios biuruose ir kitose darbo vietose, kur dirbtinis apšvietimas naudojamas visą darbo dieną. Dar viena įspūdinga technologija, kurios pritaikymas itin specifinis, yra vadinamasi langas su tariamai natūralia saulės šviesa. Ši technologija įdomi tuo, kad šviesos šaltinis, kaip ir saulė, priklausomai nuo dienos laiko, keičia kryptį, vietą ir šviesos spalvą – panašiai, kaip tai vyksta gamtoje. Pasak šios apšvietimo sistemos gamintojų, ji ypač aktuali ten, kur žmogus neturi galimybės ilgą laiką matyti tikros saulės šviesos, kur saulės šviesa padeda emocinei sveikatai ir pan. Tai gydymo įstaigos, reabilitacijos, poilsio vietos“, – teigia architektė.

Užs.

Ar verta derinti vidaus ir lauko apšvietimą? A. Barzda išskiria tris scenarijus, kuriais jis su kolegomis kaskart įrengia apšvietimą, išryškina erdves ir formas. Specialistas taip pat atskleidžia, kodėl derinant lauko ir vidaus apšvietimų sistemas galima pasiekti aukštesnę darbo kokybę. „Visada vadovaujamės pamatine apšvietimo ideologija, kai kuriami keli scenarijai: pirmas – pagrindinis, antras – koncentruotas ar kitaip darbinis, trečias – kuriantis nuotaiką ar kitaip akcentinis. Kai sutvarkomi atitinkami scenarijai, jų kombinacijos atveria dar daugiau estetikos erdvėse ir formose. Šviesos projektavimas kartais yra sunkiai nuspėjamas. Turi viziją, bet visgi tik galutinis rezultatas atveria kažką netikėto. Ne visos mintys turi aiškią pabaigą, tad kiekvieno

darbo rezultatas duoda patirtį ir naujų tikslų ateities kūrybai. Visas apšvietimas turi sukurti bendrą architektūrinį ar interjero ansamblį. Žinoma, jie gali būti skirtingi, bet visas apšvietimas turi kalbėti apie tuos pačius namus ir būti pritaikytas tiems patiems namams. Yra tam tikrų tipologinių niuansų, į kuriuos reikia atsižvelgti, bet iš esmės viskas veikia kartu ir vienas kitą papildo. Šviesa yra vienas tų aspektų, kuris sukuria jausmą jau artėjant prie pastato ar užėjus į jį. Šviesa, dirbtinė ir natūrali, išryškina formas, pabrėžia erdves ar akcentuoja atitinkamai svarbius to pastato fragmentus, kurie gali sukurti malonius jausmus ar sukelti teigiamas, emocijas lankytojui bei pabrėžti akcentuojamas vietas. Šviesa veikia dvejopai: kaip orientyras ir kaip emociją pabrėžiantis veiksnys“, – sako A. Barzda.

Mes – komanda, pasiryžusi pakeisti supratimą apie buitinę elektros instaliaciją. Suteikti jaukumo ir komforto Jūsų naujai statomiems ar rekonstruojamiems namams. Visa tai galime pasiekti derindami šviesos spalvą, koncentraciją ir kiekį skirtingose patalpose. MB „Geras elektrikas“

Susisiekite – www.knx.lt 91

Sigito Čiapo nuotr.

Įmonės sėkmės paslaptis slypi preciziškai įrengtame kiekviename sporto aikštynų centimetre Pastaraisiais metais naujai atgimsta vis daugiau dar tarybiniais laikais statytų stadionų, įrengiami nauji sporto aikštynai, bėgimo trasos, riedlenčių ir dviračių parkai. Atnaujinti aktyvų gyvenimo būdą puoselėjantys objektai tampa ne tik jaunimo, sportininkų, bet ir šeimų,

Įmonės archyvo nuotr.

senjorų traukos centru. Aktyviam gyvenimo būdui populiarėjant įmonės, įrengiančios tokius objektus, net ir per karantiną nesiskundė užsakymų gausa. IAAF sertifikatu įvertinti bėgimo takai Balduonėje, Latvijoje.

92 2020 lapkritis/gruodis

Sauliaus Žiūros nuotr.

Daug objektų įmonė pastaruoju metu įrengė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Latvijoje. Alūksnėje įrengtas objektas jau spėjo tapti įmonės vizitine kortele.

Paslaugų kokybę pagrindžia tarptautiniai sertifikatai

Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos sporto aikštynas, Vilnius. Alūksnė, Latvija.

Šiuolaikiškai įrengti sporto aikštynai pasižymi funkcionalumu ir ilgaamžiškumu, o užsakovai gali susitelkti į kitas veiklas, nes priežiūros šiems objektams reikia sąlyginai nedaug.

Viena jų – Kaune veikianti UAB „Kelminta“. Įmonė jau sukaupusi daugiau nei ketvirtį amžiaus patirties. Iki 2008-ųjų ji specializavosi statybų sektoriuje, o vėliau, pastebėjęs didelį potencialą, įmonės vadovas Audrius Kelmonas nusprendė visas jėgas skirti sporto paskirties objektų statybai ir įrengimui. „Kelminta“ įrengia sporto aikštynus, futbolo aikštes, bėgimo takus, krepšinio aikšteles, teniso kortus, jų pagrindus ir visa, kas supa šiuos objektus: inžinerines sistemas, apšvietimą, tvoras ir atitvarus, takus, kruopščiai išpuoselėja aplinką. Šiuolaikiškai įrengtos futbolo aikštės, bėgimo takai, teniso kortai pasižymi funkcionalumu ir ilgaamžiškumu, o užsakovai gali susitelkti į kitas veiklas, nes priežiūros šiems objektams reikia sąlyginai nedaug.

Didžiausi 2020 m. projektai – Kauno apskrityje 2020-ieji „Kelmintai“ – išties darbingi: įmonė veikė visu pajėgumu. 2019 m. pradėtos Kaišiadorių miesto stadiono statybos, tad ir visus šiuos metus įmonė jas intensyviai tęsia bei iki Naujųjų tikisi spėti baigti didžiąją dalį darbų. Taip pat šiais metais „Kelminta“ pradėjo ir galutinai baigė Garliavos stadiono, esančio prie Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos, įrengimo darbus. Garliavoje įrengta tarptautinius

standartus atitinkanti standartinio dydžio futbolo aikštė. Įrengtos drenažo ir lietaus vandens surinkimo bei šalinimo sistemos, stadiono pagrindas, tvoros, 6 metrų kamuolių gaudyklės aikštės galuose, lengvos konstrukcijos tribūnos, sportinė įranga, apšvietimas, kartu – ir 20 metrų aukščio apšvietimo stulpai su LED prožektoriais, Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) reikalavimus atitinkantys bėgimo takai (papildomai jie ir sužymėti), išklotos trinkelės, sutvarkyta aplinka ir pastatytos specialiai šiam projektui kurtos skulptūros. Dirbdami prie šio projekto, įmonės atstovai patyrė didžiausią šiųmetį iššūkį: daug darbų teko atlikti per ypač trumpą laiką. Taigi teko maksimaliai sukoncentruoti pajėgas, o ekstremali situacija šalyje, viruso bangos tik dar labiau komplikavo darbų eigą: kilo įvairių neprognozuotų trikdžių, pavyzdžiui, sutriko žaliavų tiekimas. Tuo pat metu, kai buvo vykdomi Garliavos stadiono įrengimo darbai, dalis „Kelmintos“ personalo plušėjo ir Vilniuje, kur įrengė 3 mokyklų sporto aikštynus. Bene estetiškiausias projektas – Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos sporto aikštynas. Stadione naujai iškloti bėgimo takai, įrengta futbolo aikštė, įrengtos Vilniaus „Ryto“ atributika puoštos krepšinio aikštelės. Atnaujinta ir viso sporto komplekso danga, sporto inventorius – nuo lankų iki vartų, įrengtas inovatyvus apšvietimas.

Kaip pasakoja įmonės komercijos direktorė Jolanta Kelmonienė, žvelgiant iš profesinės pusės, pats svariausias įvertinimas įmonei – IAAF suteiktas sertifikatas. 2018-ųjų liepos mėnesį įmonės specialistams įrengus bėgimo takus Latvijoje, Balduonėje, IAAF juos testavo ir, neradusi nė menkiausių trūkumų, suteikė sertifikatą. „Tai, kad mūsų objektas atitiko IAAF reikalavimus ir buvo atestuotas, suteikia mums svarias pozicijas, ypač įvertinant tai, kad Lietuvoje esame antrieji, gavę tokio lygio įvertinimą“, – sėkme džiaugiasi įmonės komercijos direktorė. Tačiau J. Kelmonienė nėra linkusi sureikšminti sertifikatų: „Kelminta“ visuomet daugiausia dėmesio skyrė kokybei, o ne kiekybei: kur kas didesnis įvertinimas įmonei – nuoširdi klientų padėka ir rekomendacijos. Patenkinti paslaugų kokybe užsakovai rekomenduoja įmonę kitiems – tai geriausia paskata.

Įmonė – ir tarp stipriausiųjų Lietuvoje Nors pagrindinis „Kelmintos“ dėmesys sutelktas į kokybę, tai netrukdo įmonei augti ir siekti dar labiau įsitvirtinti rinkoje. „Kelminta“ nuo 2015-ųjų kasmet patenka į „Stipriausių Lietuvoje“ įmonių sąrašą, o šiemet tapo ir „Gazelė 2020“ nominante. Tai reiškia, kad iš 100 tūkst. Lietuvos bendrovių buvo atrinkta per 5,5 tūkst. griežtus vertinimo kriterijus atitinkančių įmonių. J. Kelmonienė atvirauja, kad tai buvo išties maloni žinia visam kolektyvui ir paskata toliau dirbti, tobulėti, o naujas idėjas, parsivežtas iš tarptautinių parodų, pritaikyti Lietuvos sporto infrastruktūroje ir visapusiškai ją gerinti.

UAB „Kelminta“

www.kelminta.lt

urbanistika

DARNI MIESTŲ PLĖTRA. Kaip atkurti sklypą geresnės būklės nei iki statybų Ar gali miestas vystytis darniai, kada jo vystymosi procesai tampa tvarūs, Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

kokie yra tvarios urbanistinės plėtros pagrindiniai principai? Kaip šiandienos urbanistinės plėtros sprendimai gali padėti sukurti darnesnę ir tvaresnę struktūrą rytojui?

94 2020 lapkritis/gruodis

Dėmesys natūraliai aplinkai agal pasaulyje vyraujančią tvaraus urbanistinio vystymosi idėją, darni teritorijų plėtra ir pastatų projektavimas yra procesas, apimantis socialinius, ekonominius ir ekologinius aspektus. Vientiso miesto organizmo idėja apibūdina miestą kaip sudėtingą ir nuolat besikeičiančią sistemą. Pagrindinis ekologiškos plėtros principas yra skatinti

sveikatą, saugumą ir įvairovę ne tik žmonėms, bet ir mus palaikančiai natūraliai aplinkai. Kaip viena didžiausių problemų kuriant tvarią ateitį dažnai įvardijama pramonės sritis ar transportas, tačiau lyderio poziciją turėtų užimti statybų sektorius. Tam pritaria ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius Andrius Bagdonas: „Statybų sektorius yra viena daugiausiai išteklių pasaulyje naudojančių sričių. Europoje jis sudaro maždaug pusę visų išgaunamų medžiagų, pusę visos energijos ir trečdalį

vandens suvartojimo. Šis sektorius sukuria ir trečdalį visų atliekų. Ne išimtis ir Lietuva, ypač jos miestai.“ Dėl šių priežasčių, siekiant darnios miestų plėtros, labai svarbu skatinti energetiškai efektyvių pastatų projektavimą, atsižvelgti į statybviečių, medžiagų pasirinkimą, užtikrinant gamtinių išteklių saugojimą ir efektyvesnes ekonomines investicijas. Vienas iš būdų – atkurti nualintą žemę, siekiant ilgalaikės miestų raidos.

Amfiteatras po atviru dangumi TURF užkopusius į terasų viršų apdovanoja 360 laipsnių panorama, atsiveriančia į universiteto miestelį ir ryžių terasas po atviru dangumi. Didžiulis amfiteatras suteikia visiems lankytojams prieinamą poilsio ir edukacinę erdvę.

Esamų pastatų konversija Tvarumo sąvoka tiesiogiai siejasi su energijos suvartojimu naujo objekto statybai. Prieš pradedant ieškoti statybviečių naujiems projektams, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie esamų pastatų atnaujinimą. Pastatų konversija sumažina statybos sąnaudas ir taupo turimus išteklius. Neretai būtent šie veiksniai lemia pastato išsaugojimą, o ne nugriovimą, o tai yra ypač svarbu žinant, kad didžiausios pastato energijos sąnaudos dažniausiai yra panaudojamos jo statyboms. Šis požiūris taip pat prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo, negriaunant istorinių pastatų, o paliekant juos naudojamus ir prižiūrimus.

Urbanizuotų teritorijų atgaivinimas Tuo atveju, kai tinkamo esamo pastato rasti nepavyksta, turėtų būti apžvelgtos ir įvertintos apleistos teritorijos arba dar neužpildyti žemės plotai. Apleistos teritorijos – tai urbanizuotos, bet nenaudojamos pramoninės vietovės, dažniausiai užterštos ir prieš pradedant naujas statybas reikalaujančios dirvožemio, gruntinio vandens išvalymo. Vis dėlto, jei tokioje teritorijoje randama pavojingų medžiagų, jos naudojimą reikėtų atidžiai apsvarstyti, net jeigu vietovė ir būtų išvalyta. Neužpildyti žemės plotai – tai esamos laisvos, dar nepanaudotos teritorijos nustatytoje miesto urbanistinės struktūros vystymo zonoje, o ne plečiantis į užribius. Anot A. Bagdono,

96 2020 lapkritis/gruodis

šiandien tokios savivaldybių siūlomos teritorijos su išvystyta susisiekimo ir vandentiekio, nuotekų, energijos perdavimo infrastruktūra, kuriose nekilnojamojo turto vystytojai projektus (dažniausiai mišrios paskirties) plėtoja tik remdamiesi iš anksto nustatytais tvarumo principais, yra vienas populiariausių būdų paskatinti tvarų miestų vystymąsi. Visi šie trys aptarti plėtros būdai – pastatų konversija, apleistų urbanizuotų teritorijų atgaivinimas ir nepanaudotų vietovių užpildymas – išsaugo dirbamą žemę ir ekologiškai vertingas gamtines teritorijas bei riboja miestų plėtimąsi užribiuose. Šie miesto plėtros sprendimai taip pat mažina infrastruktūros sąnaudas, nes transportavimo infrastruktūra ir komunalinės paslaugos, tokios kaip kanalizacija, elektra ir dujos, jau įdiegtos. Apleistos ar neužpildytos teritorijos miesto urbanistinėje zonoje paprastai yra netoli jau esamų mokyklų, verslo, pramogų ir mažmeninės prekybos vietų, todėl jų naudojimas užtikrina darnų miesto vystymąsi, kompleksiškumą, geresnį susisiekimą viešuoju transportu, galimai mažesnį automobilių srautą. Visa tai leidžia kurti aplinkos išteklius tausojantį, aukštos gyvenimo kokybės miestą.

Vientisas miesto organizmas Ekologiška plėtra apima regioninį planavimą, kuriame pirmenybė teikiama ne automobilių eismui, o pėstiesiems. Urbanistinis dizainas turėtų būti

pritaikytas pagyvenusiems žmonėms, vaikams ir finansiškai ar fiziškai neturintiems galimybių vairuoti. Tokie vystymosi pokyčiai apima viešąjį transportą, parkus, pėsčiųjų ir dviračių takus, kuriamą būsto įvairovę, kuri leistų toje pačioje kaimynystėje gyventi skirtingo amžiaus, socialinio ir ekonominio statuso žmonėms. Vienas svarbiausių ekologiškos plėtros tikslų – skirtingų pastatų funkcijų sąveikavimas tarpusavyje. Formuojama atvira darni sistema, kuri užtikrina gyvenamosios paskirties, verslo, mažmeninės prekybos, administracinių pastatų kompleksiškumą, vienas kito papildymą ir veikimą kartu, lyg tai būtų vientisas organizmas. Kiti ekologiškos plėtros tikslai yra apriboti miesto infrastruktūros plėtimąsi (pavyzdžiui, atsižvelgiant į miesto teritorines ribas) ir tiekti paskirstytas energijos gamybos sistemas (tokias, kurios yra išdėstytos arti vartotojo: saulės moduliai, vėjo jėgainės, biomasė ir geoterminė energija).

Pagrindiniai tvarios urbanistinės plėtros principai Tvarus urbanistinės plėtros planas yra tas, kuris darniai integruojasi ir sąveikauja su miesto urbanistinės struktūros, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemomis, turi mažiausią poveikį aplinkai, tačiau vis tiek pasiekia kliento projekto tikslus. Kaip ir bet kuris kitas, tvarus dizainas turi atitikti tipinius projekto parametrus, tačiau poveikis aplinkai laikomas vienu svarbiausių

urbanistika

uždavinių. Toliau pateikti šeši pagrindiniai urbanistinio dizaino principai, kuriais reikėtų vadovautis, vystant tvarius projektus. 1. Statybvietės pasirinkimas Vietos pasirinkimas gali reikšmingai paveikti projekto poveikį aplinkai. Renkantis naują statybvietę, labai svarbu atsižvelgti į pritekančio vandens šaltinio prieinamumą ir galimybę naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, tokiais kaip saulė, vėjas, geoterminė energija ar biomasė. Naujos teritorijos turėtų būti organizuojamos užtikrinant esamos miesto struktūros vientisumą ir atsižvelgiant į konkrečius vietos urbanistinius precedentus. Reikėtų vengti plėtros ekologiškai

pažeidžiamose teritorijose (įskaitant pelkynus ar nykstančių rūšių arealus), pirminėje dirbamojoje žemėje, kultūriniu arba archeologiniu požiūriu reikšmingose ar gaisrų ir potvynių pažeidžiamose vietovėse. Kai kurie konkretūs parametrai, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis statybvietę, yra šie. • Ribojamos statybos salose. Urbanistinė plėtra natūralių lygumų vietovėse didina potvynius, atoslūgius ir dirvožemio nuostolius. • Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų užtikrinimas. Projektų vystymas aplink vandens telkinius, tokius kaip upeliai ir pelkės, turi būti

apribotas ir užtikrintos bent 15–30 m netrikdomų teritorijų apsaugos zonos. • Vengiama plynų laukų urbanizacijos. Pramoninių, apleistų teritorijų plėtra dažnai būna pigesnė, jai reikia mažiau papildomų išteklių infrastruktūrai ir daromas daug mažesnis poveikis aplinkai, nei plėtojant anksčiau neišvystytas teritorijas. • Akcentuojama kompleksiška transporto infrastruktūra. Žmonių patekimas ir prekių gabenimas į plėtojamą teritoriją turi reikšmingą poveikį vietovės pasirinkimui ir vystymui. Pirmenybė teikiama vietovėms, prieinamoms integruotu viešuoju ir nemotoriniu transportu (pėsčiųjų, dviračių takais).

Lietaus vandens surinkimo sistema Kai lietaus vanduo zigzagais nusileidžia šlaitais, kiekvienas „Thammasat“ universiteto stogo fermos lygmuo surenka nuotėkas iš ankstesniojo. Palei terasą suformuojami nedideli vandens telkiniai, kurie padeda absorbuoti, infiltruoti ir išvalyti lietaus vandenį. Įkvėpta tradicinių ryžių terasų Įkvėpta tradicinės žemės ūkio praktikos išradingumo kalnuotose vietovėse visoje Pietryčių Azijoje, TURF integravo šiuolaikines žaliųjų stogų technologijas kartu su tradicinių ryžių terasų žemės ūkio išmone. Laiptuotos terasinės plantacijos nuo seno sušvelnindavo potvynių riziką, kartu augindamos maistą vietinei bendruomenei.

Žemės ir žinių perdavimas ateinančioms kartoms

2. Kur ir kaip turėtų būti išdėstomi pastatai? Pastatai visada turi būti statomi toje sklypo vietoje, kuri yra blogiausios, o ne pačios geriausios būklės. Atviros erdvės neturėtų būti tik tarp pastatų likę plotai. Statybų vieta ir pastatai turėtų būti suprantami kaip vienas vienetas. Pačios vertingiausios, gražiausios, patogiausios ir sveikiausios statybvietės ploto dalys turėtų būti išsaugotos savo natūralios būsenos, o nauji statiniai išdėstyti mažiausiai vertingose vietose. Išsaugojus (o kartais ir atkūrus) natūralius, ekologiškai vertingiausius žemės plotus, papildomos atviros erdvės lauko pramogoms turi būti taip pat kruopščiai suplanuotos kaip ir erdvės pastatuose. Projektuojant svarbu ne tik pastatų forma ir dizainas, bet ir orientacija. Tinkama pastatų orientacija gali padėti sutaupyti iki 25 proc. energijos. Net aštuonių laipsnių pasukimas tam tikra kryptimi gali turėti reikšmingą įtaką pastato 97

energetikai, todėl, rengdami tvarius plėtros projektus ir orientuodami pastatus, turėtume atsižvelgti į šiuos aspektus: turėtume užtikrinti maksimalų šiaurės ir pietų fasadų plotą, prieinamą dienos šviesai, ir kartu sumažinti langų plotą, nukreiptą į rytus ir vakarus. Tai yra geros bendrosios gairės, tačiau nereikėtų pamiršti, kad ekstremalios klimato sąlygos gali pateisinti visiškai netikėtą dizainą. Pavyzdžiui, esant ypač šaltam klimatui, ribojant langų skaičių šiaurinėje pusėje, galima sutaupyti daugiau energijos, nei sutaupytų jų teikiamas dienos šviesos pranašumas. 3. Paviršiaus plotų laidumas vandeniui Nepralaidžių paviršių plotas gali turėti didžiulį poveikį vandens ciklui plėtojamoje teritorijoje. Nelaidūs paviršiai riboja požeminio vandens papildymą, didina teršalų apkrovą ir nuotekį, todėl svarbu tokius paviršius statybvietėje kuo labiau apriboti. Tai ne tik suteikia geresnį estetinį teritorijos patrauklumą, bet ir sumažina neigiamą poveikį aplinkai bei pinigines sąnaudas. Vandens pralaidumas ankstyvoje projekto plėtros stadijoje gali būti padidintas įrengus žaliuosius stogus, tokias dangas kaip skvarbus asfaltas, pralaidus betonas, laidžios trinkelės ar žolės danga, sumažinus automobilių stovėjimo aikšteles pagal minimalius statybų reglamento reikalavimus ir kartu padidinus apsodinamus plotus automobilių stovėjimo aikštelėse ir aplink jas. 4. Reljefo nuolydžio svarba Dažnai neatsižvelgiama į žalingą poveikį aplinkai, kurį daro plėtojamo projekto teritorijos reljefo pertvarkymai – paaukštinimai, pažeminimai, paviršių išlyginimai, įrengiamos terasos, atraminės sienutės ir kt. Reljefo keitimas sunaikina dirvožemyje esančią natūralią ekosistemą. Ši ekosistema skaido teršalus, teikia maistines medžiagas „biotai“, palaiko vabzdžių ir gyvūnų bioįvairovę ir turi daugybę kitų pranašumų. Reikia daugybės metų, kad dirvožemis atsigautų po reljefo pertvarkymų, o kai kuriais atvejais jis niekada neatsigauna. Dirvožemio erozija, kuri gali būti laikinas ar nuolatinis reljefo formavimo darbų poveikis, užteršia vandens kelius ir išplauna vertingą dirvožemį už sklypo ribų. Kai tik įmanoma, reikėtų stengtis apriboti žemės paviršiaus reljefo keitimo veiksmus iki minimalių, reikalingų tvariai projekto plėtrai. 5. Lietaus nuotekų tvarkymas Lietaus nuotekos vystomoje teritorijoje yra

98 2020 lapkritis/gruodis

„Thammasat Urban Rooftop Farm“ – šiuolaikinė ferma ant stogo Bankoke (Tailandas) Anksčiau buvusios klestinčios agrarinės visuomenės, Pietryčių Azijos miestai šiandien tapo nereguliuojamos ryžių auginimo regionų urbanizacijos aukomis, kai maisto šaltiniai perkeliami toliau nuo miestų ir jų vartotojų. Siekdami užtikrinti visuotinį aprūpinimą maistu ir teikti pirmenybę žmonių ir aplinkos sveikatai, miestai turėtų iš naujo atrasti neišnaudotas erdves, kuriose galėtų būti efektyviai ir tvariai užsiimama žemės ūkiu. Atsižvelgdami į urbanizacijos keliamus iššūkius, „Landprocess“ kraštovaizdžio architektai padėjo „Thammasat“ universitetui Bankoke suprojektuoti ir įgyvendinti tvarų projektinį sprendimą, kuriame 22 000 m2 neišnaudotos vietos ant „Thammasat“ universiteto stogo buvo paverstos į didžiausią Azijos ekologinį stogo ūkį – „Thammasat Urban Rooftop Farm“ (TURF). Projekte integruojamos šiuolaikinės žaliųjų stogų technologijos kartu su tradicinių ryžių terasų žemės ūkio patirtimi padeda TURF universiteto miesteliui kurti žiedinę ekonomiką, kuri apima tvarų maisto auginimą, organinių atliekų panaudojimą, atsinaujinančius energijos šaltinius, vandens taupymą ir kuriamas viešąsias erdves. Projekto architektūrinė kompozicija maksimaliai išnaudoja pasvirusį stogo paviršių ir kuria įvairius reljefo lygius su daugiafunkcėmis viešosiomis erdvėmis. Visas stogo paviršius suprojektuotas taip, kad sulėtintų lietaus vandens nuotekį iki 20 kartų efektyviau nei įprastas betoninis stogas. Kai lietaus vanduo zigzagais nusileidžia šlaitais, kiekvienas TURF lygis surenka nuotekį iš ankstesniojo, palei terasą suformuodamas unikalius nedidelius vandens telkinius, kurie padeda absorbuoti, filtruoti ir išvalyti lietaus vandenį. Ši integruota sistema sumažina įprastą vandens kiekio poreikį agrokultūroje, nes saulės energija varomas siurblys stumia surenkamą vandenį aukštyn, kur jis drėkina augalus. „Thammasat“ universiteto stogo projektas yra puikus tvarios urbanistinės plėtros pavyzdys, kaip optimaliai panaudoti erdvę, priartinant šiuolaikinius miesto gyventojus prie protėvių žemės ūkio praktikos. „Landprocess“ architektai įgyvendino holistinį požiūrį, įkvėptą vietinės išmonės. TURF sujungia Tailando kultūros istoriją, kraštovaizdį ir vietinį dirvožemį, pateikdamas juos kaip pamokas bendruomenėms ir miesto vystytojams visame pasaulyje, kaip prisitaikyti prie klimato iššūkių, kuriant tvarius ateities miestus.

vienas reikšmingiausių padarinių aplinkai, todėl jis taip pat suteikia ir daug tvaraus projektavimo galimybių. Visi pirmiau išvardyti plėtros principai padeda apriboti sklypo lietaus nuotekų kiekį ir greitį, taip pat prisideda prie vandens kokybės gerinimo. Tačiau plėtojant teritoriją galima smarkiai pakeisti tiek jos pačios, tiek apylinkių hidrologinį ciklą. Ne tik galima, bet ir reikia imtis visų priemonių natūraliam sklypo hidrologiniam ciklui palaikyti ar net jam pagerinti. Tam turi būti atsižvelgta į lietaus nuotekų rodiklius ir stengiamasi išlaikyti juos tokius, kokie buvo prieš pradedant teritorijos vystymo projektą. Toliau pateikti metodai gali būti naudojami, norint imituoti natūralią sklypo hidrologiją.

• Lietaus vandens infiltracinės zonos/tvenkiniai nuo poplūdžio: 15–30 cm gylio, 8–10 proc. teritorijos ploto, drenažo plotas mažesnis kaip 2000 m2, 1,2–3 m tarp automobilių stovėjimo eilių ir 2,4–3 m tarp dvigubų stovėjimo eilių. • Pelkės: 15–30 cm gylio, dideli drenažo plotai (bet dažnai ne didesni nei 10 000 m2), ne mažesnis kaip 15–45 cm nuolatinis baseino gylis, puiki vandens kokybės kontrolė ir kuriamos laukinės gamtos buveinės. • Infiltraciniai grioviai: iki 2000 m2 drenažo plotų, 1–4 proc. šlaitų, reikalauja mažai priežiūros ir efektyviai gerina lietaus vandens kokybę.

urbanistika

Linnanniemi – Turku vartai, įspausti tarp miesto ir vieno produktyviausių pasaulio salynų, žymi tašką, kuriame susitinka miestas ir vanduo. Su visais aplinkiniais salynais Turku yra tarsi miestas ant vandens. Dėl šios priežasties, be inovatyvių sausumos mobilumo sprendimų, siūlomas ir naujas vandens transporto centras – įlanka, kur susitinka viešojo ir privataus vandens transporto paslaugos. Suprojektuotas vandens transporto centras leidžia greitą ir efektyvų susisiekimą tarp esančių salų, naudojantis vandens taksi, vandens autobusais, keltais ir privačiomis valtimis. Tiek vandens, tiek sausumos jungtimis Linnanniemi įtraukiamas į miesto ir jį juosiančius maršrutus.

• Žalieji stogai: gerai tinka miesto ir atokiausiose jo vietose, intensyvaus ir ekstensyvaus tipo, mažesnis nei 20 proc. stogo nuolydis, pagerinta lietaus vandens kokybė ir kritulių sulaikymas (iki 50 proc.). 6. Kraštovaizdžio dizainas Kraštovaizdžio dizainas dažnai nepaisomas pradiniame planavimo etape ir projektuojamas projekto pabaigoje. Ši praktika yra nepasiteisinusi ir atmeta daugybę privalumų, kuriuos, be estetikos, gali suteikti tinkamas kraštovaizdžio dizainas. Kita vertus, netinkamas kraštovaizdžio dizainas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį, pavyzdžiui, tai gali būti per didelis geriamojo vandens naudojimas kraštovaizdžio tvarkymui ir erozijai. Toliau pateikti aspektai, į kuriuos ypač svarbu atsižvelgti, planuojant tiek pradinį statybų etapą, tiek viso projektavimo proceso metu. • Kad nereikėtų naudoti geriamojo vandens vietinei augalijai laistyti, kraštovaizdžio zonos turėtų būti suformuotos nuotekiui ir laistymui naudojamas surinktas lietaus vanduo.

• Kraštovaizdžio augalija gali būti naudojama pavėsiui ant gatvių ir kitų kietųjų dangų sukurti. • Apsodinimas medžiais šalia pastatų fasadų sulaikytų tiesioginius saulės spindulius vasarą, o atėjus žiemai leistų sklisti saulės šviesai į pastato vidų ir taip prisidėtų prie energijos taupymo. • Lietaus vandens infiltracinių zonų įrengimas automobilių stovėjimo aikštelėse leistų didesniam vandens kiekiui susigerti į gruntą vietoje, apsaugojant nuotekų sistemą nuo persipildymo ir užtvindymo. • Tvenkinių nuo poplūdžio (angl. Retention ponds) projektavimas turėtų tarnauti ne tik kaip vandens sulaikymo ir valymo priemonė, bet ir prisidėti prie bioįvairovės klestėjimo. Visi pirmiau išvardyti dizaino principai yra tik pagrindai, į kuriuos reikia atsižvelgti, kuriant tvarią gyvenamąją aplinką. Akivaizdu, kad aptarti aspektai svarbūs tiek architektams, tiek statybos inžinieriams, tiek rangovams, užsakovams ir savivaldybėms. Neabejotinai vienas svarbiausių ir efektyviausių būdų parengti

tvarius teritorijų plėtros planus yra bendradarbiavimas. Subūrus visą projektavimo ir statybos komandą jau pačioje kūrimo proceso pradžioje ir atsižvelgus į vienas kitų problemas, galima prieiti reikšmingas išvadas, leidžiančias kurti aukštos gyvenimo kokybės aplinką ir tvarų urbanistinį vystymąsi.

Europos kosmoso agentūros iniciatyva iš pagrindų gali pakeisti žaliųjų pastatų projektavimą Norėdami tapti tvaria visuomene, turime išmokti bendradarbiauti. Suprasdama tai ir vadovaudamasi šiuo principu, Europos kosmoso agentūra (angl. European Space Agency) šių metų vasarį paskelbė „Žaliųjų pastatų“ iniciatyvą (angl. Green Buildings opportunity), siūlančią paramą ir finansavimą įmonėms, siekiančioms kurti tvarų statybų plėtros planą, kuriam padėtų iš kosmoso surinktų duomenų panaudojimas. Ši iniciatyva leidžia įmonėms atlikti nuodugnius įvairių sričių programų techninių galimybių ir ekonominio perspektyvumo tyrimus. Europos kosmoso agentūros duomenys siūlo keletą neabejotinai reikšmingų projektavimo sprendimų būdų. Pagrindinės agentūros teikiamų duomenų panaudojimo sritys yra šios. • Pastato energijos suvartojimo ir poveikio aplinkai stebėsena. • Jutiklių ir išmaniųjų stebėjimo technologijų naudojimas problemoms (gamtiniams pavojams, žemės deformacijai) numatyti. • Pastatus supančios natūralios aplinkos (saulės, dirvožemio, vėjo, vandens) ir suprojektuotos (kelių, vietinio transporto) aplinkos analizė.

Gamtos, kaip esminio Linnanniemi teritorijos elemento, sugrąžinimas leidžia jai tapti trūkstama jungtimi tarp miesto ir neaprėpiamo salyno, atspindint įvairiapusį Turku identitetą. Kartu su eksploatuojamu tiltu, jungiančiu Auros upės krantą prie jos žiočių, Linnanniemi taip pat tampa vaizdingo dviračių maršruto į salyną dalimi.

urbanistika

• 3D ir surenkamoji statyba. • Esamų pastatų modernizavimas, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti eksploatavimo sąnaudas ir neigiamą poveikį aplinkai. • Efektyviausios renovacijos strategijos nustatymas (natūrali ventiliacija, atsinaujinanti energija, išmaniųjų tinklų programos). • Žaliųjų mikrorajonų planavimas, naudojant ekologiškas technologijas ir perdirbimo praktiką, siekiant išsaugoti aplinką ir pagerinti visuomenės sveikatą bei saugumą.

Lietuvių architektų parengtas Turku (Suomija) uosto regeneracijos projektas, paremtas žiedinės ekonomikos principais, šiais metais laimėjęs pirmą vietą tarptautiniame konkurse. Tvarios plėtros principus pasitelkę ir unikaliai juos pritaikę Turku miestui Suomijoje, jauni ir perspektyvūs architektų studijos „After Party“ įkūrėjai – Gabrielė Ubarevičiūtė ir Giedrius Mamavičius – Linnanniemi uosto teritorijos regeneracijos konkurse laimėjo pirmąją vietą. Tai tapo svarbiausiu lietuvių architektūrinio konkurso laimėjimu užsienyje – Vakarų ir Šiaurės kryptimis nuo Lietuvos. Bendradarbiaudami su suomių architektu Santtu Hyvärinenu bei Esa Hartman ir Matiasu Harme iš „Traffic – SITOWISE“, G. Ubarevičiūtė ir G. Mamavičius parengė išskirtinį projektinį pasiūlymą ir nurungė net 126 kolektyvus iš Suomijos ir kitų pasaulio šalių. Turku – seniausias Suomijos miestas, buvusi sostinė, įsikūręs prie jūros, šalies pietvakariuose. 34 hektarų teritoriją apimantis uosto regeneracijos projektas apima vieną seniausių Šiaurės Europos viduramžių pilių, keleivinių keltų terminalą ir Jūrų muziejų. Projektą sudaro trys esminės temos: istorija su viduramžių Turku pilimi, Auros upės

Europos kosmoso agentūros iniciatyva taip pat apima kai kurias navigacijos ir ryšių galimybes, pavyzdžiui, įvairių išteklių buvimo vietos stebėseną. Galimybė numatyti egzistuojančius gamtos išteklius nepaprastai padėtų renkantis statybvietę, įvertinant riziką ir netgi planuojant pastatų išdėstymą. Tai ne tik reikšmingai prisidėtų prie efektyvesnio žaliųjų pastatų projektavimo, bet ir iš pagrindų pakeistų tvaraus urbanistinio vystymosi plėtrą.

Apibendrinant Miestas – kompleksiškas organizmas, apimantis socialines, ekonomines ir ekologines darnaus vystymosi dimensijas, turintis daugybę tarpusavyje sąveikaujančių formų ir funkcijų. Rengiant konkrečius urbanistinės plėtros planus ir apibrėžiant darnų miesto vystymąsi kaip siekiamybę, reikėtų vadovautis pagrindiniais tvarios plėtros principais ir teikti pirmenybę pastatų bei teritorijų miesto viduje konversijai. Nors darni plėtra šiandien kelia kaip niekada daug įvairių iššūkių, juos galima tikslingai spręsti, dirbant tarpdisciplininėse komandose, panaudojant naujausias technologijas, pasitelkiant skirtingų sričių specialistų išvadas. Tam pritaria ir A. Bagdonas, teigdamas, kad nekilnojamojo turto vystytojai nuolat diegia naujas technologijas ir taiko aukštesnius kokybės standartus, įgalinančius išsiskirti konkurencingoje rinkoje. Būtent tvarumas ir skaitmenizacija rimtiems statybų sektoriaus žaidėjams bus kelrodžiais artimiausius 20 metų.

Apjuosiant esamą pilies sodą viešų žaliųjų erdvių grandine, parkas, išplėstas iki pat krantinės, tampa viena esminių projekto dalių – gamtiniu teritorijos stuburu. Grąžindamas beveik trečdalį asfaltuotos teritorijos bioįvairovei, jis pasižymi įvairiapusiškomis funkcijomis: kuria aktyvias ir poilsio erdves gyventojams ir svečiams, sukuria natūralų barjerą nuo intensyviai naudojamo pramoninio uosto, leidžia miestui įkvėpti švaraus oro, padidina minkšto paviršiaus plotą ir taip apsaugo teritoriją nuo potvynių.

Naudoti šaltiniai www.cmdgroup.com/market-intelligence/articles/green-site-selection www.buildipedia.com/aec-pros/urban-planning/sustainable-site-planning-basics www.impakter.com/an-esa-initiative-that-could-revolutionize-green-buildings Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos rengta „Vilniaus miesto tvarumo perspektyvos apžvalga“

100 2020 lapkritis/gruodis

urbanistika

pakrantė ir uostas, kuris ištisus metus pritraukia daug lankytojų. Pasak „After Party“ architektų, šios trys temos suformuoja tris charakteringas dalis, persipinančias kartu su Pilies parku jo centre. Turku senamiestis sujungiamas su aktyvia Auros upės pakrante ir su vienu didžiausių ir įspūdingiausių salynų pasaulyje. Esamą pilies parką apsupdami papildomomis žaliomis viešosiomis erdvėmis, projekto architektai taip jį išplečia iki pat pakrantės ir parkas tampa tarsi žaliuoju teritorijos stuburu. Jis ne tik įprasmina istorinį kontekstą su Turku pilimi, bet ir tampa pagrindine rekreacine erdve aplinkiniams gyventojams, kuria gamtinį barjerą tarp miesto ir aktyviai veikiančio pramoninio uosto teritorijos, taip pat prisideda prie apsaugos nuo potvynių, sulaikydamas vandenį ir neleisdamas užlieti teritorijos. Dėl aplinkinių salynų Turku iš dalies yra miestas ant vandens, todėl „After Party“ architektų siūlomo naujo vandens transporto centro suprojektavimas kartu su eksploatuojamu tiltu, jungiančiu Auros upės krantus prie jos žiočių, užtikrina Linnanniemi integraciją į Turku susisiekimo infrastruktūrą ir visą archipelagą. Suprojektuotos rytinės pakrantės rajone tarpusavyje sąveikauja skirtingos pastatų funkcijos: gyvenamieji būstai kartu su aptarnavimo bei kultūrinėmis funkcijomis. Muziejaus „Forum Marinum“ funkcijos pratęsia gyvybingą upės pakrantę iki viešųjų erdvių zonos vietinei bendruomenei ir miesto lankytojams.

Vakarinėje dalyje keleivinius keltus pasitinka Uosto miestelis, užtikrinantis efektyvų ir įvairiapusį ryšį tarp miesto ir salyno ir kartu papildantis šią zoną apgyvendinimo, maitinimo, apsipirkimo ir darbo erdvėmis, paverčiančiomis šį tranzitinį tašką į niekada nemiegantį rajoną.

Galiausiai architektai įsitikinę, kad uosto miestelis, vakarinėje dalyje pasitinkantis keleivius, ne tik užtikrina efektyvų ir įvairiapusį ryšį tarp miesto bei salyno, bet ir papildo šią zoną įvairiomis paslaugomis, paversdamas vietovę iš tranzitinio taško į tikslinę kelionės vietą, kurios esminiai elementai yra tvarumas ir inovatyvumas. Visi projektuojamoje teritorijoje esantys pastatai išsaugomi ir bus rekonstruojami vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais. „Sekdami ambicingą Turku miesto planą tapti pirmuoju klimato poveikiui neutraliu miestu jau 2029-aisiais, teritorijoje siūlėme išsaugoti visus jau pastatytus statinius, juos pritaikant šiuolaikinėms funkcijoms“, – sakė G. Ubarevičiūtė ir G. Mamavičius. Visiems naujai statomiems pastatams siūloma naudoti tvarias statybos technologijas bei atsinaujinančią, Suomijoje užaugintą ir perdirbtą medieną kaip pagrindinę statybinę medžiagą. Šis tvarios regeneracijos projektas planuojamas įgyvendinti etapais. Pirmąjį bus galima išvysti jau 2029-aisiais – pažymint 800-ąsias Turku miesto metines, o viso projekto užbaigimo galima tikėtis 2049-aisiais.

101

Fotografas: Norbert Tukaj

objektas

Tvarios rekonstrukcijos strategija â&#x20AC;&#x201C; verslo centras ALIA

102â&#x20AC;&#x192; 2020 lapkritis/gruodis

objektas

Kaip ir antras įvairių daiktų gyvenimas, taip ir buvusių pastatų konversija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tvarumo aspektus – renovuojant esamus pastatus sumažinamos statybos sąnaudos ir taupomi esami ištekliai. Architektų biuro „Nebrau“ įgyvendintas rekonstrukcijos projektas Kaune atkreipė tarptautinės komisijos dėmesį šiais metais įvykusiame konkurse „Žvilgsnis į save“ kaip vienas geriausių kūrybiškos renovacijos pavyzdžių. Kai pastatas ne tik prikeliamas naujam gyvenimui, bet ir sukuriama pridėtinė vertė, kuria patenkinti visi – vystytojai, architektai, čia įsikūrusios įmonės.

Aušra NYMAN

Vystytojas: UAB „Klaipėdos terminalo grupė“ Architektai: Laurynas Avyžius, Andrius Kalinauskas, UAB „Nebrau“ Konstruktorius: UAB „Descon“ Generalinis rangovas: UAB „NavaLT“ Pastato plotas: 5400 kv. m. Rekonstrukcijos metai: 2019

Vaizdinga vieta įkvėpė konversijai nikalioje Kauno vietoje – ant Nemuno kranto prieš beveik keturis dešimtmečius statytą pastatą įsigijusi „Klaipėdos terminalo grupė“ šią investiciją siejo ne tik su verslo plėtros galimybėmis, bet ir su ketinimu prisidėti prie gražėjančio miesto kūrimo. Įmonę su Kauno miestu jungia ypatingi ryšiai – prieš tai šiame pastate nuomojosi patalpas. Čia kurį laiką buvo įsikūręs ir kauniečiams bei miesto svečiams gerai žinomas klubas-restoranas „Combo“, nes ši išskirtinė būsimo verslo centro vieta šalia Nemuno buvo ypač patogi: nuo čia vos 3 min automobiliu iki miesto centro, o iki greitkelio „Via Baltica“ – 2,4 km. Išskirtinė vieta ir išvystyta infrastruktūra ir buvo pagrindinės priežastys, paskatinusios pasiryžti įsigyti 1975 m. statytą trijų aukštų pastatą ir atlikti visą jo rekonstrukciją.

103

Sprendimas rekonstruoti paremtas tvarumo principu „Manau, pats sprendimas pastatą rekonstruoti buvo paremtas tvarumo principu – kam griauti, jei galima atnaujinti ir tęsti pastato, esančio unikalioje miesto vietoje, istoriją. Prioritetai buvo teikiami medžiagų kokybei ir jų įvairovei, architektūriniams ir moderniems inžineriniams sprendiniams“, – sako „Klaipėdos terminalo grupės“ direktorė Ramunė Venslauskienė. Jau 2017 m., įsigijus šį pastatą, buvo aišku, kad būsimasis verslo centras turės atitikti ir griežtus energinio naudingumo standartus, todėl rekonstrukcijos projektas patikėtas architektų

104 2020 lapkritis/gruodis

studijos „Nebrau“ komandai, kurie vystytojams buvo rekomenduoti kaip inovatyvūs, šiuolaikiški ir labai perspektyvūs kūrėjai, ieškantys naujų, unikalių idėjų. Investavus 11 mln. eurų, po dvejų metų, kaip ir planuota, duris atvėrė verslo centras ALIA. ,,Kauno rinkai pristatytas naujai prikeltas biurų pastatas, kuriame gali dirbti per 500 žmonių. Lygiai metus vykę pastato rekonstrukcijos darbai sėkmingai baigti, gautas statybos pabaigimo aktas. A+ energinės klasės įvertinimą gavęs pastatas pripažintas tinkamu naudoti. Verslo centras ALIA sėkmingai papildo ribotą aukščiausios klasės verslo pastatų pasiūlą Kaune“, – pastato atidarymo metu sakė „Klaipėdos terminalo grupės“ direktorė.

objektas

„Iš pradžių buvo svarstoma apie pastato visišką nugriovimą, nes toks sprendimas tolesniame projektavimo etape galbūt būtų atvėręs galimybę įgyvendinti efektingesnę tūrio formos išraiškos ir urbanistinės koncepcijos idėją“, – rekonstrukcijos pradžią prisimena projekto autorius, studijos „Nebrau“ architektas Laurynas Avyžius. „Atlikus esamo pastato tyrimus, pasirinktas rekonstrukcijos kelias. Teko sąlyginai susisaistyti su užstatymo vieta, tūrio formos paprastumą išnaudojant kaip

privalumą, ieškant išraiškos jo elementų skaidyme ir apdailoje, – sako specialistas. – Harmonija ir tarpusavio ryšiai yra pagrindinės vertybės, kuriomis buvo sukurtas šiuolaikinis verslo centras ALIA. Naudojant naujausias technologijas ir inžinerinius sprendimus, buvo pasirinkta tvari rekonstrukcijos strategija, taip prikėlus seną struktūrą naujam gyvenimui. Pastatytas šalia Nemuno vingio Kaune, pastatas tapo vieta, kur verslas, gamta ir miestas susilieja į bendrą sintezę.“

Diegiant pažangias technologijas ir inžinerinius sprendimus, atlikus visą ankstesnio 3600 kv. m pastato rekonstrukciją, įrengtos modernios, daugiafunkcės administracinės patalpos.

105

objektas

Viršutiniuose aukštuose naudojamos klijuoto medžio konstrukcijos eksponuojamos interjere.

Harmonijoje su aplinka Pastatas orientuotas į Nemuno upę ir vaizdingą senamiesčio panoramą, kylančią į žalią šios Kauno miesto dalies šlaitą. Stačiakampė pastato tūrio forma atitraukta nuo gatvės, kad susidarytų centrinė kompozicija, kurios viduryje esantis pastatas iš visų pusių atvertas gamtinei aplinkai. 1,06 ha sklypo šiaurės rytų pusėje suprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, o pietvakarinėje jo dalyje link prieplaukos veda nuolydis, nusileidžiantis prie upės. Atverta senoji buvusio keturaukščio pastato trijų aukštų betoninio karkaso konstrukcija išsaugota be esminių pakeitimų ir todėl eksponuojama pagrindinėje registratūros salėje, taip siekiant simboliškai pagerbti senąją pastato dalį. Virš jos buvo pristatyti trys nauji aukštai iš metalinių sijų ir surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų. Penktoje ir dalinai šešto aukšto konstrukcijoje naudojami klijuotosios medienos

106 2020 lapkritis/gruodis

elementai. Pastato grindys pakeltos, po jomis paklotos inžinerinės komunikacijos. Šildymas ir vėsinimas užtikrinamas naudojant šalčio sijas. Žalsvai melsva spalva dažytos metalo kolonos prie pagrindinio įėjimo ir ant stogo simboliškai pabrėžia ir kartu atsiskleidžia paslėptą ką tik rekonstruoto tūrio „skeletą“. Interjero ir eksterjero sprendiniuose panaudotos aukščiausios kokybės natūralios medžiagos: medis, akmuo, aliuminis, stiklas. Anoduoto aliuminio fasadas pasirinktas kaip natūralaus metalo apdangalas, kuriuo architektai siekė pabrėžti pastato paprastumą ir minimalizmą. „Šviesus ir drąsus pastatas persikūnijo labai matomoje Kauno miesto vietoje – Nemuno santakos pradžioje. Verslo centras ALIA ne tik pasiūlė naujas kokybiškas darbo vietas išskirtinėje aplinkoje, bet ir suformavo naują architektūrinį ir urbanistinį kontekstą tolesniam šios kranto teritorijos statuso ir funkcijos vystymui“, – sako architektas L. Avyžius.

objektas

Lankstus atvirų erdvių planavimas Verslo centre ALIA nuomojamas plotas biurams siekia apie 4800 kv. m. Šis pastatas iš esančių Kauno rinkoje išsiskiria tuo, kad lubos kiekviename aukšte siekia ~ 3,7 m, pro langus matoma Kauno panorama ir svarbiausia, kad patalpos yra visiškai įrengtos atvirų

biurų principu. Esamas 6 x 6 m pastato tinklas padiktavo sprendimą orientuotis į lankstų patalpų planavimą, siekiant perspektyvoje pritaikyti jas būsimiems nuomininkams, atsižvelgiant į jų individualius poreikius. Todėl pagrindinės inžinerinės jungtys, liftas ir dvi laiptinės suprojektuotos pastato centre, paliekant išorinį perimetrą biurams, kad į patalpas patektų pakankamai natūralios šviesos. Pirmame

aukšte yra bendra registratūra, veikia europietiškos virtuvės restoranas ir metų pabaigoje duris atvers grožio klinika. Antras, trečias, ketvirtas ir penktas aukštai yra identiški savo suplanavimu, jie skirti biurams. Šeštame aukšte įrengti keli kabinetai ir konferencijų salė su terasa ant stogo. Šiuo metu visas pastatas yra išnuomotas. Viršutiniuose aukštuose įsikūrė „Klaipėdos terminalo grupė“.

107

Inžineriniai ir komfortą lemiantys sprendimai Pastatas atitinka energinę A+ klasę. 5 aukštų patalpose įdiegta moderni ŠVOK sistema šalčio sijomis, sumontuoti langai su 50 proc. saulės kontrole, yra galimybė drėkinti patalpų orą, taip suteikiant dar daugiau komforto patalpose dirbantiems žmonėms. Patalpos verslo centre įsikursiančioms įmonėms pritaikytos pagal individualius poreikius. Aplink pastatą yra įrengta erdvi, nemokama 200 automobilių aikštelė. Prie Nemuno esančio biurų pastato erdves lauke praplečia suformuoti želdiniai ir čia įsikūrusi Kauno upių prieplauka.

Rekonstrukcijos iššūkiai

Investavus apie 11 mln. eurų, rekonstruoto pastato aukštų skaičius buvo padidintas nuo 3 iki 6.

Atviros konstrukcijos ir natūralios medžiagos – daugiau šviesos ir erdvės

Fasado elementų ritmas – kartu ir apsauga nuo saulės

Paliktos ir eksponuojamos atviros betono konstrukcijos, inžinerinės komunikacijos. Interjero ir eksterjero sprendiniuose panaudotos aukščiausios kokybės natūralios medžiagos: medis, akmuo, aliuminis, stiklas, registratūroje – medžio ažūras, didelio formato akmens masės plytelės. Kadangi patalpos registratūroje ir šeštame aukšte aukštos ir erdvios, buvo pasirinkti įspūdingi belgų kompanijos „Deltalight Metronome XXL“ šviestuvai, kurie puikiai pabrėžė pastato tūrio erdves ir užpildė savo šviesos siluetu.

Aštriabriaunis, statiškas ir gana monumentalus pastato fasadas suformuotas iš 2 x 4 m gamykloje surinktų modulių, kuriuose jau buvo įrengta vidaus apdaila, apšiltinimo sluoksniai, fasado išorinė apdaila, sukonstruota naudojant anoduoto aliuminio elementus. Vertikali ažūrinė metalinė konstrukcija ritmiškai padalija fasadą į skirtingų proporcijų detales, kurios atlieka apsaugos nuo saulės funkciją, suteikia fasadui šešėlių žaismo, pabrėžia tvirtą ir statišką jo charakterį.

108 2020 lapkritis/gruodis

Senasis pastatas buvo 4 aukštų. Nuardžius viršutinio aukšto konstrukcijas, liko esamas 3 aukštų surenkamojo gelžbetonio karkasas. Įgyvendinus architektų parengtą projektą, ant esamo gelžbetoninio karkaso buvo sumontuoti dar du statinio aukštai iš metalo konstrukcijų ir surenkamojo gelžbetonio. Dalies penkto aukšto ir šešto aukšto laikančiosios konstrukcijos pagamintos ir surinktos iš klijuotosios medienos. Aliuminio fasadų sistema pagaminta specializuotoje gamykloje. Rekonstrukcija visuomet pateikia netikėtumų. „Tai daug klausimų keliantis darbas ir sunkesnis kelias link tikslo. Buvo daug atrasta pastato vietų, kurioms reikėjo sprendimų čia ir dabar. Nenorėjome paslėpti, uždengti esamos statinio konstrukcijos, o ją kaip tik pabrėžti. Parodyti daugiau nei gražų fasadą ar vidaus apdailą“, – tvirtina architektai. Visose statybose iškyla klausimų, kuriuos susirinkus gerai komandai nesudėtinga išspręsti. „Pamokas išmokome tolesniems darbams, o statybų laikotarpis prabėgo labai greitai“, – sako L. Avyžius

Geriausiųjų penketuke

Lengvų konstrukcijų laiptai į šeštą aukštą.

Šių metų spalio 1 d. Lietuvos architektų sąjungoje, Vilniuje, išdalyti apdovanojimai už geriausius konkurso „Žvilgsnis į save“ 2019–2020 m. įgyvendintus projektus. Tradicinį „metrą“ išsidalijo penki laureatai. 1/5 metro prizą į Kauną parvežė „Nebrau“ architektai, apdovanoti už šio projekto įgyvendinimo sprendimus. Architektų pateiktus darbus vertino tradiciškai iš užsienio architektų sudaryta žiuri: Xanderis Vermeulenas Windsantas (Olandija), Māra Ābele (Latvija) ir Kalle Komissarovas (Estija). Konkurse 58 autoriai ir architektų biurai pateikė 161 paraišką: 27 konkursinius darbus, 42 dar neįgyvendintus projektus ir 92 realizacijas. „Labai apsidžiaugėme šiuo apdovanojimu, kadangi Lietuvoje architektūros lygis kyla kaip ant mielių. Šiemet komisija skyrė daugiau dėmesio rekonstrukcijai, todėl mūsų objektas puikiai atitiko iškeltus komisijos reikalavimus ir buvo pastebėtas daugelio dalyvių“, – sako L. Avyžius. Užs.

UAB „Vap Glass“ Iš penkto į šeštą aukštą vedantys lengvų konstrukcijų laiptų stikliniai turėklai pagaminti ir sumontuoti įmonės „Vap Glass“. Saugumo suteikia ir erdvės neužgožia šeštame aukšte įrengti stikliniai atitvarai (turėklai). Taip pat įmonė įrengė ir veidrodžius visuose pastato sanitariniuose mazguose. Jau ne vienerius metus įmonės specializacija – panašių stiklo gaminių gamyba ir įrengimas. Vienas didesnių analogiškų projektų – stikliniai atitvarai „Danske“ banke.

UAB „Vap Glass“, www.vapglass.lt 109

Atidengtos konstrukcijos reikalavo ypatingos statybinių elementų ir jų montavimo darbų kokybės Rekonstrukcija – tai tarsi pasivaikščiojimas mieste, kurį yra tekę matyti tik nuotraukose ir žemėlapiuose. Už kiekvieno posūkio laukia netikėtumai, nors, atrodo, miestą jau pavyko gerokai išsinagrinėti. Tačiau šis sudėtingas procesas patyrusiems projektuotojams bei statybininkams tuo ir įdomus, o sklandi jo eiga priklauso nuo sėkmingo visų projekte dalyvaujančių komandų bendradarbiavimo.

Sumontuota daug naujų konstrukcijų Renovuojant pastatą, generaliniam rangovui – statybos bendrovei „Nava Lt“ per trumpą statyboms skirtą laiką teko tarpusavyje derinti senas ir naujas konstrukcijas, pritaikant laikančiųjų gelžbetoninių kolonų, perdangų tinklą naujai pastato funkcijai. Nors dauguma senojo pastato laikančiųjų konstrukcijų buvo gana gerai išsilaikusios ir dalį jų pavyko išsaugoti, didesnė dalis vis tik buvo sumontuota naujai, derinantis prie esamų pastato konstrukcijų. Metalo profiliais sustiprintos gelžbetonio kolonos sėkmingai pasitarnavo naujajai pastato struktūrai, o štai pirmo aukšto grindų lygį teko žeminti 1,2 metro, nes anksčiau į pastatą buvo patenkama pakilus lauko laiptais.

110 2020 lapkritis/gruodis

Taip įgyvendintas architektų sumanymas statinį tarsi „patupdyti“ ant žemės, labiau jį sujungiant su reljefu ir atsisakant nepatogių lauko laiptų, kurie žiemą reikalauja didesnės priežiūros arba būna slidūs. Atlikdama šiuos darbus iš pradžių „Nava LT“ komanda sumontavo metalines kolonas, ant kurių konsoliškai pakabinti viršutiniai aukštai. Tokiu būdu pirmo aukšto su įėjimu fasadas tapo labiau įgilintas dėl suformuotos išsikišusios viršutinių aukštų dalies. Bendrovė kiekviename aukšte įrengė pakeliamųjų grindų sistemą, po kuriomis vėliau buvo paslėptos visos inžinerinės komunikacijos. Ant pakeliamųjų grindų konstruktyvo (metalo profilių) paklotos natūralaus akmens – granito plokštės taip, kad vėliau jas būtų galima dalinai išmontuoti ir pagal patalpų nuomininkų poreikius atvesti norimas komunikacijas į reikiamą vietą.

Sklandus komandinis darbas – greito tempo ir sėkmės rezultatas Bendrovė įrengė ir plokščiąjį pastato stogą su viršutine rulonine prilydomąja danga. Kaip teigia įmonės vadovas Raimondas Daukša, piko metu

Užs. Architektai siekė pademonstruoti pastato laikančiųjų elementų industrinę prigimtį, sukurdami savotišką apnuoginto karkaso estetiką, todėl labai svarbi buvo pastato konstrukcijos elementų – renovuojamų gelžbetonio, naujai montuojamų metalo profilių ir klijuotosios medienos kolonų bei sijų atliekamų darbų kokybė.

Laikančiosios konstrukcijos tapo išraiškingais pastato interjero ir eksterjero elementais Pastato laikančioji konstrukcija yra sudaryta iš gelžbetonio, metalo profilių ir klijuotosios medienos kolonų bei sijų, kurių industrinę prigimtį architektai siekė pademonstruoti sukurdami savotišką apnuoginto karkaso estetiką. Todėl labai svarbi buvo tiek šių karkaso elementų, tiek atliekamų darbų kokybė. Metalinės „delta“ profilio sijos buvo tiekiamos Suomijos kompanijos atstovų mūsų šalyje, o viršutiniams aukštams skirti klijuotosios medienos elementai pagaminti Lietuvoje. Bendrovė pagamino ir surinko naujus metalinius laiptus su medinėmis pakopomis, vedančius į viršutinį aukštą, kuriame atsiveria įspūdinga erdvė per du aukštus. O gelžbetoniniams laiptams įmonės meistrai pagamino ir sumontavo metalinius turėklus iš didelių gabaritų vientiso metalo lakštų, dažytų sodria žalsvai mėlyna spalva. Ja padengtos ir iš metalo profilių sumontuotos laikančiosios pastato konstrukcijos, tapusios ir išraiškingu eksterjero elementu.

statybose dirbo apie 140 žmonių, todėl užtikrinti sklandų statybos proceso valdymą taip pat buvo labai svarbu. Sprendžiant daugelį klausimų, nuo pat pradžių labai svarbus buvo ir komandinis darbas su projektuotojais pačiame objekte ir pastarųjų autorinė priežiūra. „Sluoksnis po sluoksnio atidengus senųjų konstrukcijų dalis, atsirasdavo įvairių niuansų ar nenumatytų detalių, kur sudėtingus konstrukcinius mazgus, sujungiant sena ir nauja, tekdavo spręsti tik atlikus apžiūrą vietoje. Tokiu atveju patirtis ir komandinis darbas pagelbėdavo nestabdyti proceso“, – sako bendrovės „Nava Lt“ vadovas. Nemažai laiko teko skirti ir paruošiamiesiems statybvietės darbams: demontuoti anksčiau teritorijoje stovėjusį bokštą (nuo tų laikų, kai pastatas tarnavo kaip laivų prieplauka), išardyti senas konstrukcijas, fasadų elementus, langus, atidengti ankstesniojo pastato pamatus ir juos sustiprinti.

UAB „Nava LT“ LT

www.navalt.lt

111

L. Garbačiausko nuotr.

Atkurtas Laisvės alėjos identitetas Šį rudenį baigta ilgai laukta Kauno miesto simboliu tapusio pėsčiųjų bulvaro – Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Laisvės alėjos rekonstrukcija. Prasidėjęs dar 2015 m., rekonstrukcijos projektas išsiskiria savo unikalumu, reikšmingumu ir dėmesiu detalėms.

ai neabejotinai vienas svarbiausių ir labiausiai Kauno identitetą išryškinančių urbanistinių projektų. Rekonstrukcijos autorius, žinomas Kauno architektas Šarūnas Kiaunė sugebėjo perteikti savo urbanistinę viziją ir iškelti pagrindinės miesto alėjos

112 2020 lapkritis/gruodis

svarbą. Neabejotinai reikšmingas Kauno gyventojams, šis projektas jau spėjo atkreipti ir miesto svečių, ir profesionalų dėmesį – Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimuose pelnė prestižinį įvertinimą už geriausią realizaciją. Šiandien ilgiausia pėsčiųjų gatvė Rytų Europoje tapo malonia ir šiuolaikiška miesto erdve.

Urbanistinė vizija – tvarkyti vidinius alėjos kvartalus Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektą Š. Kiaunė ir jo studija parengė prieš dešimt metų. Pagrindiniai jau tuomet kelti tarptautinio konkurso uždaviniai buvo, kaip atgaivinti Kauno miesto

urbanistika

centrą ir ką daryti, kad centrinė miesto dalis pritrauktų daugiau žmonių. Tuomet, 2004 m., kai buvo paskelbtas Laisvės alėjos sutvarkymo konkursas, ši centrinė miesto zona išgyveno sunkiausią savo laikotarpį. Laisvės alėjoje trūko kokybiškų paslaugų, prekybos įvairovės, gatvė prarado savo senąjį identitetą, o naujas dar nebuvo sukurtas. Prekybos ir paslaugų madas pradėjo diktuoti didieji prekybos centrai. Kaip tik tuomet ėmė kilti prekybos ir pramogų centras „Akropolis“, tad projektuotojams buvo akivaizdu, kad šis objektas gali pritraukti nemažai žmonių srautų iš Laisvės alėjos.

Konkursą Š. Kiaunės studija laimėjo akcentuodama urbanistinę viziją, kurioje ypač svarbu tvarkyti kvartalų vidų. „Matydami palaipsniui gyvybę prarandančią Laisvės alėją, analizuodami situaciją ir aplinką, supratome, kad didžiausia problema, o kartu ir neišsemta galimybė, slypi alėjos gretimybėse – kvartaluose tarp Kęstučio ir Daukanto gatvių. Būtent kvartalų viduje yra tas didelis neišnaudotas potencialas, su galimybe visai Laisvės alėjos zonai suteikti naujos kokybės ir įkvėpti gyvybės. Kai pagrindinė centrinės miesto dalies arterija buvo pertvarkyta į pėsčiųjų bulvarą, kvartaluose natūraliai sunyko istorinių

posesijų struktūra, pakito funkciniai ryšiai iš Laisvės alėjos pusės, todėl gaila, kad 1982 m. rekonstrukcijos projekte numatyti nauji ryšiai nebuvo pilnai įgyvendinti“, – pasakoja projekto autorius Š. Kiaunė. Pradėję rekonstrukcijos projektą, architektai pirmiausia gilinosi į ankstesnių autorių mintis, nagrinėjo, kas pasiteisino, kas labiau pavyko, kas ne. Preciziškai išanalizavus alėjos ir jos kvartalų situaciją, buvo nagrinėjami nuosavybės klausimai, ieškoma galimybės įrengti naujas viešąsias erdves, naujas urbanistines struktūras, kurios galėtų duoti impulsą visos centrinės

Bulvaro įvaizdžio atkūrimas Laisvės alėjoje formuoja jaukią išskirtinę gatvės erdvę. / architektas Šarūnas KIAUNĖ /

Užs.

Kauno Laisvės alėjoje sumontuotas interaktyvus fontanas, vienas moderniausių Lietuvoje. Jau kuris laikas Kauno miestas plečiasi ir ieško neįprastų sprendimų. Kauno Laisvės alėjoje sumontuotas interaktyvus fontanas, kuris savo galimybėmis išsiskiria iš kitų Lietuvos fontanų ir šiuo metu yra vienas moderniausių. Bendrovė „Optika ir technologija“ siekė, kad modernios technologijos išlaikytų harmoniją su senąja miesto architektūra ir derėtų su Kauno laisvės alėjos dvasia. Bendrovės meistrai renovavo miestiečių pamėgtą fontaną taip, kad jis būtų ne tik dar vienas gražus objektas lankytinoje vietoje, o taptų išskirtiniu bei moderniu Kauno miesto gyventojų ar svečių traukos tašku. Kaunas auga, o kiekvienas auga kartu su juo. Fontanas rekonstruotas pakeičiant apdailos angas ir sumontuojant naują automatizuotą technologinę įrangą bei įrengiant naują LED RGBW apšvietimą. Visa fontano sistema yra kompiuterizuota ir automatizuota, valdoma kompiuteriu „Windows“ aplinkoje. Sukurtas interneto puslapis fontanui valdyti. Fontano procesai stebimi nuotoliniu būdu. Sumontuota muzikos įgarsinimo sistema. Fontanas geba priimti SMS žinutes ir paleisti srovę pagal užsakytus muzikos kūrinius, pakelti vandenį į 9 m aukštį, bendras išpurškiamo vandens kiekis – daugiau nei 600 m³. • Įmontuota „rūko“ sistema. • Sumontuotos vandens filtravimo, valymo ir dezinfekavimo sistemos. • Sumontuoti vandens purkštukai, kurie gali „karpyti“ vandens srovę iki 12 kartų/s.

BASEINŲ CENTRAS UAB „Optika ir technologija“ www.baseinai.lt 113

urbanistika Apibendrinant Šiandien tiek gyventojai, tiek miesto svečiai džiaugiasi kardinaliai pasikeitusia erdve, kurią tikrai galima vadinti Kauno širdimi. Tai susiformavusi urbanistinė erdvė, kurios pagrindinis įvaizdis – liepų alėja, kurianti žmonių sąmonėje Laisvės alėjos identitetą. Rengdami techninį projektą architektai stengėsi išlaikyti šį įvaizdį, praturtindami esamas erdves naujomis mažosios architektūros formomis. „Siekėme gatvei grąžinti bulvaro įvaizdį, dabar ji tarsi ilga aikštė. Bulvaro įvaizdžio atkūrimas Laisvės alėjoje, manome, formuoja jaukią išskirtinę gatvės erdvę, būdingą tokio pobūdžio miestų centrinėms gatvėms“, – teigia autoriai. Kiekvienam miestui labai svarbu turėti ką nors unikalaus, atitinkančio tam tikro laikmečio ženklus ir objektus. „Atkūrus Laisvės alėjos įvaizdį, panašų į tarpukario laikotarpį, joje

dalies vystymuisi. Š. Kiaunės teigimu, numatytų sprendinių, kurie leistų vystytis kvartalams, realiai įgyvendinti nepavyko: „Per siauras politikų požiūris, o ir pati visuomenė dar ne iki galo supranta, koks potencialas slypi tokioje svarbioje miesto vietoje, nekelia naujų kokybinių reikalavimų šiai miesto daliai.“

Atsinaujinimas per detales Vis dėlto pagal projektą atlikta daug esminių atnaujinimų, kilstelėjusių miesto gatvės svarbą ir įvaizdį: išsaugota liepų alėja, atnaujinti požeminiai tinklai. Didžiausiais pasikeitimas – nauja grindinio koncepcija. Granitinio akmens raštas gerbia pirminę Laisvės alėjos kaip bulvaro idėją su aiškia centrine, buvusia važiuojamąja ir šaligatvių prie pastatų dalimis. Padaugėjo šviesos. Neabejotinai svarbus smūgis tuštėjančiai Laisvės alėjai iki rekonstrukcijos buvo „modernizuotas“ apšvietimas. Pakeitus tuometinius apšvietimo stulpus naujais, dėl susidariusio šviesos kontrasto gatvė tapo tamsesnė, o kartu ir nesaugesnė. Šiandieniniame projekte ne tik pakeisti apšvietimo stulpai, bet ir įrengtas naujas LED fontano apšvietimas – trys dešimtys specialių įvairiaspalvių nerūdijančiojo plieno šviestuvų padeda sukurti jaukią ir modernią atmosferą. Rekonstruojant ilgiausią Rytų Europoje pėsčiųjų gatvę, viešosios erdvės buvo kurtos kruopščiai, apgalvojant detales, medžiagas. Nebuvo siekiama idealiai atkurti buvusio vaizdo, tačiau norėta šiuolaikinėmis priemonėmis perteikti atminties ženklus, suformavusius šią erdvę. „Džiaugiamės, kad gatvėje pavyko išsaugoti fontaną. Tokį pat kaip iš mūsų vaikystės 114 2020 lapkritis/gruodis

nuotraukų, tarsi paminklą tam nuostabiam architektūriniam stebuklui ir jo autoriams, kurie dovanojo Kaunui šią pėsčiųjų zoną“, – pasakoja projekto autoriai. Techniniame projekte didelis dėmesys skiriamas ir paprastai „nematomiems“ inžinerinių komunikacijų rekonstrukcijos darbams. Buvo pertvarkomi daugelis inžinerinių tinklų: naujai įrengiama lietaus nuotekų ir laistymo sistemos, rekonstruojami kiti tinklai, įrengiami papildomi rezerviniai kolektoriai, kad ateityje nereikėtų ardyti dangų ir pagrindų, norint kažką keisti. Tačiau istorinis mūrinis nuotekų kolektorius, einantis išilgai visa gatve, išlaikytas.

būtinai turėtų atsirasti ir šiuolaikinių modernių objektų, traukiančių turistų ir gyventojų dėmesį, – papildo Š. Kiaunė ir pabrėžia, kad labai gaila, jog projektas neapima Laisvės alėją supančių vidaus kvartalų: – „Būtent kvartalų viduje yra tas didelis neišnaudotas potencialas, kuris galėtų visai Laisvės alėjos zonai suteikti naujos kokybės ir įkvėpti gyvybės. Laisvės alėją kvartalų viduje papildžius naujomis viešomis erdvėmis su skirtingomis funkcijomis, charakteriais, gyvenamąja paskirtimi, alėjoje ir jos prieigose atsirastų daugiau žmonių, tada ir poreikių būtų daugiau, daugiau vartojimo. Tik sėkmingai įvykdžius kvartalų konversiją, Laisvės alėja iš tikrųjų suklestės.“

Užs.

Laisvės alėjos inžinerinės arterijos paklotos netrukdant įprasto gatvės ritmo

Laisvės alėjos projekto architektas Šarūnas Kiaunė pabrėžia didžiulę svarbą ir dėmesį, skirtą inžinerinių komunikacijų rekonstrukcijos darbams techniniame projekte. Nors šie darbai mažai matomi praeivių akims, jie yra vienas esminių gatvės funkcinių elementų, kuriančių lankytojų patirtį. Pradedant pirmuoju ir baigiant ketvirtuoju projekto etapais, Laisvės alėją paversti dar patrauklesne erdve padėjo įmonė UAB „Autokausta“, kuri atliko inžinerinių tinklų ir gatvės dangos įrengimo darbus. UAB „Autokausta“ yra viena lyderių Lietuvoje, teikianti plataus spektro statybos paslaugas, jos sritis – kelių tiesimas, betono ir metalo konstrukcijų gamyba, projektavimas. Įmonė turi sukaupusi daugiametę patirtį atlikdama tiek gyvenamųjų ir negyvenamųjų bei pramoninių pastatų, inžinerinių statinių, tinklų, elektroninių ryšių infrastruktūros, tiek kultūros paveldo objektų bei kitų ypatingosios paskirties statinių statybos darbus. Dėl turimos ilgametės patirties ir profesionalumo UAB „Autokausta“ komandai buvo patikėti ir Kauno širdies – Laisvės alėjos rekonstrukciniai darbai. Šiame projekte įmonė įrengė požemines komunikacijas, paklojo pagrindus, atliko baigiamuosius granitinės dangos klojimo darbus. Taip pat gyventojų ir miesto svečių patogumui buvo įrengtos saugios interaktyvios vaikų žaidimo aikštelės, poilsio zonos. Laisvės alėja tapo traukos centru. Pagrindiniu iššūkiu tapo pati projekto vieta. Uždaryti Laisvės alėjos atliekant darbus nebuvo galimybės, todėl UAB „Autokausta“ komandai teko atsižvelgti ir į pėsčiųjų interesus, ir į vietos gyventojų pageidavimus, o ypač – kuo mažiau sutrukdyti čia veikiančiam verslui: parduotuvėms, kavinėms, barams. Būtent todėl įmonė pirmiausia darbus pradėjo vykdyti vidurinėje Laisvės

alėjos dalyje, kad alėjos kraštai būtų laisvi, o žmonėms ir aptarnaujančiam personalui būtų užtikrintas saugus praėjimas ir pravažiavimas į parduotuves bei namus. Vėliau buvo pereita prie alėjos pakraščių, išlygintas gruntas, tiesiamas vandentiekis, keičiamos komunikacijos ir kartu pėstiesiems užtikrinta galimybė praeiti vidurine alėjos dalimi. Tam, kad būtų pasiekti kompromisai, įmonės darbininkai neatsisakė dirbti lankstesniu darbo grafiku ir organizuoti darbus taip, kad būtų kuo mažiau trukdoma įprastam Laisvės alėjos gyvenimui. Tiek UAB „Autokausta“, tiek Kauno miesto savivaldybė su projekto architektu Š. Kiaune rūpinosi aukšta darbų kokybe. Klojamos granito plokštės buvo perduotos tirti nepriklausomoms laboratorijoms, kur buvo įvertintas jų stiprumas ir atsparumas išorinėms sąlygoms. Kokybė, profesionalumas, palankumas aplinkai ir saugus darbas – esminiai įmonės darbo principai. Turėdami didelį specialistų būrį (daugiau nei 700 darbuotojų), apie 360 vnt. įvairios statybinės sunkiosios technikos, betono, asfaltbetonio gamyklas ir sukauptą patirtį, UAB „Autokausta“ dėjo visas pastangas dirbti taip, kad jų atlikti darbai nereikalautų atnaujinimų bent kelis dešimtmečius.

UAB „Autokausta“ www.autokausta.lt

115

J. Petronio nuotr.

sprendimai

Moderniais elementais naujam gyvenimui prikelta Laisvės alėja Kauno gyventojai ir svečiai jau gali mėgautis naujai atgimusiu svarbiausios centrinės dalies gyvenimu – įmonė „Kauno tiltai“, kuriai buvo paskirta Laisvės alėjos rekonstrukcija, baigė visus suplanuotus keturių etapų darbus. Akį traukia naujai išklotas grindinys ir architektūriniai elementai, į ankstesnes vietas vėl sugrąžinti paminklai. „Kauno tiltų“ vadovas Aldas Rusevičius

116 2020 lapkritis/gruodis

pasidžiaugia, kad galutinis rezultatas – būtent toks, koks ir buvo numatytas, nors pripažįsta, kad smulkių, miestiečių akims nematomų pakeitimų, kaip ir per bet kurį kitą projektą, neišvengta. Darbai buvo vykdomi nenutraukiant gatvės gyvenimo – tai, žinoma, apsunkino darbus, tačiau miestiečiams suteikė galimybę lankytis Laisvės alėjoje esančiose parduotuvėse, kavinėse ar įstaigose.

sprendimai

Rekonstruojant ar įgyvendinant panašius projektus, paprastai naudojami vietiniai gaminiai. Šįkart buvo panaudoti tokioms gatvėms pritaikyti gaminiai iš Vokietijos: suoliukai, šiukšliadėžės, apsauginės medžių grotelės, plyšiniai latakai. A. Rusevičiaus nuomone, įdomiausi architektūriniai elementai – gėlių klombos prie savivaldybės ir šulinių dangčiai – specialiai pritaikyti pėsčiųjų gatvėms. Dėmesio verti ir plyšiniai latakai, leidžiantys nebenaudoti grotelių, į kurias anksčiau ne kartą, anot pašnekovo, strigdavę moterų batų kulniukai. Naujieji latakai primena dušo kabinos įrangą – vandens surinkimo elemento nesimato, jis gražiai susijungia su danga ir puikiai atlieka vandens surinkimo funkciją. Modernios gamybos yra ir medžius apsaugančios grotelės, po kurių apačia yra išvedžiotos specialios žarnos. Privažiavus prie medžio su technika, vanduo per specialią jungtį pilamas žemiau paviršiaus tiesiai ant medžio šaknų, todėl vanduo nenuteka per grindinį.

Viena grindinio dalis skirta aptarnaujančiam transportui važiuoti, kita – pėstiesiems, atitinkamai pagal šias paskirtis parinktos skirtingo storio ir atsparumo granito plokštės. Įmonės vadovo teigimu, rekonstrukcijos architektas ir miesto savivaldybė itin griežtai kontroliavo plokščių kokybę, raštus, margumą – viskas turėjo tiksliai atitikti parametrus. A. Rusevičius atkreipia dėmesį į, jo nuomone, sudėtingiausią projekto pusę – gana didelės plokštės turėjo būti išdėstytos smailiais kampais. „Jas buvo sudėtinga sudėti, darbas turėjo būti labai preciziškai atliktas, nes smailūs kampai dažnai nulūžta. Manau, ir eksploatuojant tai bus vienas didesnių iššūkių, ypač vykdant pastatų renovaciją ar rekonstrukciją, kai reikės užvažiuoti su sunkiais mechanizmais. Prieš tai, saugant grindinį, turės būti paklotos specialios plokštės, kitaip sunki technika gali jį sulaužyti“, – teigia vadovas. „Kauno tiltų“ rekonstruotoje Laisvės alėjos

dalyje saugotinų senųjų elementų nebuvo. Taupumo tikslais buvo nuspręsta nekeisti gana naujų gatvės apšvietimo stulpų. Išsaugotos ir visos senosios liepos, jų išvaizdą atnaujinant moderniais elementais – grotelėmis, specialiais granitiniais apvadais, klombomis. Didžiausia staigmena įmonei atliekant darbus – tai atkastas apie 500 metų senumo, Žygimanto Augusto laikų, beveik 400 monetų lobis. Jį įmonės darbuotojai atkasė ir perdavė Vytauto Didžiojo karo muziejui, kuriame šiandien radinys jau eksponuojamas.

AB „Kauno tiltai“

www.kaunotiltai.lt

Gana didelės plokštės turėjo būti išdėstytos smailiais kampais.

117

Saulės elektrinės: ilgainiui kiekvienas energijos vartotojas taps gamintoju Lietuvai, kartu su kitomis ES šalimis įsipareigojus iki 2050 m. užtikrinti ekonominės veiklos poveikio klimatui neutralumą, energetikos verslo sektorius ėmė ieškoti novatoriškų energijos gamybos sprendimų. Atsinaujinančios energijos elektrinių statyba tapo viena ryškiausių sričių, kurioje kyla nauji pramonės lyderiai.

118 2020 lapkritis/gruodis

Saulės elektrinių rangovinės kompanijos ARGO ENERGIJA vadovas Gediminas Čijunskis pasakoja, kad šio sektoriaus verslo atstovai žengia kartu su naujausiomis tendencijomis ir numato kelis dešimtmečius intensyvaus darbo: „Atidžiai sekame pasaulines tendencijas – Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos ir Europos žaliajame kurse nustatytos aiškios gairės, kokiu greičiu turime pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiandien prognozuojame trisdešimtmetį įtempto darbo, siekiant, kad Lietuva įgyvendintų visus įsipareigojimus.“

Jau 16 metų rangos darbus atliekanti ARGO ENERGIJA žaliosios energetikos kryptį pasirinko neatsitiktinai – ilgametė patirtis ypač konkurencingame išorinės reklamos gamybos sektoriuje padėjo sukaupti gausų žinių bagažą. Fokusuodamasi į profesionalumą ir vertės kūrimą klientui, įmonė užsitikrino pripažinimą rinkoje kaip patyrusi ir patikima rangovė. Prieš kelerius metus bendrovė persikvalifikavo į energetikos sritį, šiandien ARGO ENERGIJA – Valstybinio statybos produkcijos sertifikavimo centro sertifikuotas ypatingojo statinio statybos rangovas atsinaujinančių išteklių energijos gamybos statinių statybai, taip pat įmonė atestuota Valstybinės energetikos inspekcijos ir Lietuvos saulės energetikos asociacijos narė. Įgijusi užsakovų pasitikėjimą gali didžiuotis atliekamais itin stambiais projektais, šiuo metu ARGO ENERGIJA kaip generalinis rangovas stato 1,5 MW saulės elektrinių parką – vieną didžiausių saulės elektrinių šalyje.

Reikšmingiausi pokyčiai – per ateinančius kelis dešimtmečius Saulės energija palengva skinasi kelią rinkoje ir tampa vis įprastesniu alternatyvios energijos šaltiniu. ARGO ENERGIJA specialistai pastebi, kad saulės elektrinių statyboms Lietuvoje kelią atvėrė pasaulinė atsinaujinančios ekonomikos kryptis, valstybės ir visuomenės lūkestis, kad saulės elektrinės pajėgtų generuoti pakankamą kiekį

Įmonės archyvo nuotr.

Profesionalumas padėjo užtikrinti stiprų vardą rinkoje

Šalies rinka pasirengusi pilnai atskleisti alternatyvios energijos potencialą – tiek technologijos, tiek mažėjančios sąnaudos didina saulės elektrinių prieinamumą paprastam vartotojui.

energijos viešųjų ir privačių pastatų aprūpinimui. Taip pat svarų indėlį turėjo supaprastinta tvarka teikiamos ir skiriamos valstybės subsidijos verslui bei namų ūkiams ir tai, kad, įvertinus gaunamą paramą, pastatyta saulės elektrinė atsiperka vidutiniškai per 7–8 metus. G. Čijunskis įsitikinęs, kad valstybė kartu su verslu turėtų kelti ilgalaikį tikslą – išsiugdyti progresyvią rinką, kurioje kiekvienas vartotojas būtų savarankiškas alternatyvios energijos gamintojas. Pažangios šiuolaikinės technologijos jau šiandien saulės elektrinių modulius leidžia nesudėtingai integruoti į pastatus, ne tik į stogus, bet ir į fasadus, o šalies rinka pasirengusi pilnai atskleisti alternatyvios energijos potencialą – tiek technologijos, tiek mažėjančios sąnaudos didina saulės elektrinių prieinamumą paprastam vartotojui. Stebint bendras saulės modulių pokyčių tendencijas ir spartų technologinį vystymąsi, galima išskirti sparčiai besikeičiantį dizainą, formas,

Patyrusi UAB ARGO ENERGIJOS komanda projektuoja ir įrengia saulės elektrines ir saulės elektrinių parkus. 2019 m. bendrovė Lietuvoje įrengė apie 2 MW saulės elektrinių, 2020 m. planuojama įrengti net apie 5 MW bendros galios saulės jėgainių verslui ir privatiems asmenims.

leidžiančias įgyvendinti išskirtinius užsakovų ir architektų projektus – gaminami naujos kartos dvipusiai (angl. bi-facial) saulės moduliai, sugeriantys saulės šviesą iš abiejų modulio plokštumos pusių. Jų energijos generavimo našumas įprastinių modulių našumą gali lenkti daugiau nei 50 procentų. Taip pat dėl itin sparčiai augančio modulių efektyvumo ir galingumo galima sutaupyti vis daugiau energijos. Su Lietuvos saulės energetikos projektų vystytojais, saulės modulių gamintojais ir tiekėjais dirbančios rangos kompanijos ARGO ENERGIJA specialistai prognozuoja, kad jau šį dešimtmetį Lietuvos saulės energetikos veidas keisis kardinaliai: vartotojai tampa sąmoningais energiją gaminančiais vartotojais ir savarankiška elektros energijos gamyba taps norma. Saulės modulių kaina taps palanki kiekvienam vartotojui, o modulių dizaino sprendimai ir galimybės integruoti saulės elektrines į pastatus taps priimtini ir dizainui reikliausiam vartotojui.

UAB ARGO ENERGIJA M.K.Paco g. 4, Vilnius Mob. +370 655 00616 El. p. info@argoenergija.lt www.argoenergija.lt

119

interviu

Prancūzijos architektūros įkvėpta karjera Jerome Guillaume – daugiau nei 20 metų patirtį sukaupęs inžinierius, karjeros kelią pradėjęs gimtojoje Prancūzijoje, o visai nesenai papildęs žinomos projektavimo bendrovės „CSD inžinieriai“ specialistų gretas Vilniuje.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

aikystėje kilusį smalsumą architektūrai, pasak J. Guillaume, greičiausiai pažadino vietovės, kuriose jis užaugo: „Tiesą sakant, nuo mažens žavėjausi Luvru, savo mėgstamiausiu pastatu Paryžiuje. Kai 1989 m. įvyko jo rekonstrukcija ir buvo pastatyta garsioji Luvro piramidė, aš tuomet buvau paauglys ir mano smalsumas statybų sričiai dar labiau sustiprėjo.“ Maždaug tuo pačiu metu kaip ir Luvro piramidė, naujojoje Paryžiaus dalyje buvo pastatyta „Didžioji arka“ („La Grande Arche“), paskatinusi J. Guillaume pasinerti į inžinerinių sprendimų kompleksiškumą. „Manau, būtent tuomet pradėjau domėtis, kaip, naudodami sumanius inžinerinius sprendimus, galime sujungti naująją ir senąją architektūrą tokiame istoriniame mieste kaip Paryžius“, – pasakoja pašnekovas. Suabejojęs savo meniniais gebėjimais architekto profesijai, J. Guillaume pasirinko inžinieriaus kelią. Sprendimą padiktavo stiprios tiksliųjų mokslų – matematikos ir fizikos – žinios. „Supratau, kad sėkmingam inžinieriui reikalinga techninė kompetencija buvo mano stiprybė. Kad įgyčiau inžinerijos laipsnį, pasirinkau Grenoblio universitetą. Būdamas jaunas statybos inžinerijos absolventas, pirmąją profesinę patirtį įgijau įmonėje Liono mieste. Ten praleidau šešerius metus, per kuriuos turėjau galimybę savarankiškai dirbti įgyvendinant didelius civilinės inžinerijos projektus. Tai buvo patirtis, davusi tvirtą pagrindą tęsti profesionalo karjerą“, – sako pašnekovas.

šia istorine „žaidimų aikštele“, kurią turėjau priešais save. Vietinio istoriko padedami mes galėjome rasti ir ištirti senovės tapybą, kur buvo pavaizduotas pastatas, ir tai leido suprasti šio pastato raidą. Toks renovacijos projektas buvo statybos technikos ir istorijos, į kurią privalėjome atsižvelgti, derinys. Dirbdamas su šiuo ir panašiais renovacijos projektais supratau, kad raktas į sėkmę yra ne tik kruopštūs skaičiavimai, bet ir pritaikytas inžinieriaus išradingumas.“

Karjeros kelias Lietuvoje Sėkmingai dirbęs Paryžiuje kelerius metus, J. Guillaume su žmona atvyko į Vilnių. Pirmiausia dirbo laisvai samdomu inžinieriumi, tačiau atradęs, koks malonus yra gyvenimas Vilniuje, palyginti su Paryžiaus šurmuliu, nusprendė, kad liks Lietuvoje ir čia įkurs savo įmonę. Paklaustas, kas paskatino palikti savo verslą ir prisijungti prie CSD komandos, pašnekovas sakė, kad jo sukurta maža inžinerijos įmonė dabar yra nepriklausoma ir gali sėkmingai tęsti veiklą savarankiškai: „Žinoma, nebūčiau jos palikęs, jei ne perspektyvus profesinis tobulėjimas su CSD komanda. Esu įsitikinęs aukštu kokybės ir keliamų standartų lygiu, kurį rodo ši Šveicarijos ir Lietuvos įmonė. Tikiuosi, kad mano žinios ir patirtis prisidės prie nuolatinės komandos sėkmės.“

Ateities perspektyvos inžinerijoje Kruopščių skaičiavimų ir išradingumo derinys Plėsdamas karjeros galimybes, J. Guillaume prisijungė prie vienos didžiausių Prancūzijos statybų kompanijų „Bouygues“ Paryžiuje. „Pasirinkau šią galimybę pirmiausia todėl, kad skyrius, kuriame dirbau, vykdė prestižiškiausius sostinės atnaujinimo projektus. Aš vis dar didžiuojuosi savo patirtimi renovuojant istorinius objektus, tokius kaip „Hotel Ritz“, „Hotel Le Crillon“ ar „Shangri-La“ rūmai“, – pasakoja inžinierius. Tačiau labiausiai jaudinantis ir, pasak J. Guillaume, tikriausiai intelektualiai sunkiausias projektas buvo „Hotel de Talleyrand“ Konkordijos aikštėje, šalia JAV konsulato: „Didžiausias Iššūkis buvo išsaugoti pastato autentiškumą – tam mums reikėjo išanalizuoti senojo Paryžiaus žemėlapius ir būtent tada sužinojome, kad pastatas stovi ant Paryžiaus griuvėsių. Šis atradimas privertė permąstyti tinkamus renovacijos būdus. Asmeniškai negalėjau atsidžiaugti

120 2020 lapkritis/gruodis

Kalbėdamas apie inžinieriaus profesijos ateities perspektyvas, pašnekovas svarsto, kad nors šiandien ši profesija galbūt nėra tarp populiariausių jaunimo pasirinkimų nei Lietuvoje, nei Prancūzijoje, tačiau, pasirinkus šį karjeros kelią, pasidaro labai aišku, kokią didžiulę vertę inžinerija atneša visuomenei: ji padeda kurti ir išsaugoti infrastruktūrą ateities kartoms. „Nereikia nė sakyti, kad dirbtinio intelekto diegimas inžinerijos procesuose keičia mūsų darbą. Mano nuomone, svarbu suprasti, kad būsimiems inžinieriams ateityje reikės šiek tiek kitokių įgūdžių nei šiandien. Tačiau nors programinė įranga ir darbo metodai gali keistis, vis dėlto, kol žmonės dirba statybų aikštelėse, žmogiškieji ištekliai išliks inžinieriaus profesijos centre. Labai paprastas pavyzdys: jau 2020-ieji, o pažiūrėkite, kas dirba įvairiuose restauruojamuose rūmuose Paryžiuje... Keli vyrai su savo kūjais ir kastuvais!“

IŠM ANU S U Ž U OL AI DŲ I ŠM A N US U VALDYM A S J Ū SŲ NA M A VAL M S D YM A S J Ū

Savanorių pr. 214, Kaunas | Mob. +370 698 48901 | renversa@gmail.com Savanorių | www.celestinatekstil.lt pr. 214, Kaunas | Mob. +370 698 48901 | r

užuolaidų salonas

užuolaidų salonas 25