tendencijos Tvarieji fasadai: jų galimybės ir ateities perspektyvos

Tvarieji fasadai: jų galimybės

ir ateities perspektyvos

Vida KUZMICKAITĖ

14 2020 vasaris Tvarumo koncepciją atitinkantys pastatai ir modernios jų fasadų technologijos

palaipsniui tampa viena labiausiai aptariamų temų ne tik tarp pasaulio, bet ir

tarp lietuvių specialistų. Architektai ir projektuotojai siūlo inovatyvius pastatų

apvalkalus, į juos integruoja natūralias medžiagas, atsinaujinančius energijos

šaltinius, ieško būdų, kaip statinius paversti ilgaamžiais ir komfortiškais.

Studijos „Arches“ projektuota „Slėnio vila“ kasmetinėje apdailos ir architektūros dizaino parodoje „Surface Design Show“ Londone vykstančiuose prestižiniuose apdovanojimuose „Surface Design Awards“ pelnė apdovanojimą „Tvarių eksterjero apdailų“ kategorijoje.

Pastato išorės ir vidaus sąveika

Britų profesorius Hectoras Altamirano savo pranešime „Žaliųjų pastatų fasadai“ teigia, kad žmonės net 90 proc. turimo laiko praleidžia pastatų viduje, todėl architektams būtina į tai atsižvelgti ir į šiuolaikinių pastatų fasadus integruoti fotovoltinius, žaliuosius ar kitus alternatyvios energetikos elementus. Išmanieji pastatai ir jų žalieji fasadai – optimalus būdas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO 2 ) kiekį. Fasado svarba pastato dizainui yra neginčijama: jis užtikrina žmogaus privatumą ir saugumą, pastatui suteikia patvarumo ir konstrukcinio vientisumo, padeda sukurti ergonomiškas erdves, atlieka estetinę ir reprezentatyviąją funkcijas. Taip pat apsaugo nuo įvairių išorės klimato veiksnių ir užtikrina patalpų mikroklimato kokybę, gerą akustiką, garso nepralaidumą ir švaraus oro tiekimą.

Pastato eksterjeras aktyviai sąveikauja su vidine pastato dalimi: perduoda ir sulaiko šilumos energiją, praleidžia drėgmę ir gryną orą. Profesoriaus teigimu, optimali pastato vidaus ir išorės pusiausvyra būtų išlaikyta tik tuomet, jeigu visiškai nesikeistų klimato sąlygos, nesidėvėtų pastato statybinės, apdailos konstrukcijos. Kadangi tai neįmanoma, pastato ilgaamžiškumą didžiąja dalimi nulemia jo paskirtis, vidinės konstrukcijos, įrengimo kokybė. H. Altamirano atkreipia dėmesį, kad projektuojant būtina atsižvelgti ir į tokį kriterijų kaip drėgmė. Per didelė ar nepakankama drėgmė sutrikdo pastato pusiausvyrą: sukelia konstrukcinių trūkumų, koroziją, pelėsį, trikdo švaraus oro cirkuliaciją, gali sukelti ir žmonių sveikatos

problemų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje atlikta mažai tyrimų apie drėgmę pastatuose, nepateikiamos aiškios rekomendacijos, todėl visuomenė ir pramonė neįvertina šios problemos masto. Įvertinti drėgmės susidarymo ir jos valdymo riziką reikėtų ne tik projektuojant, statant, bet ir eksploatuojant pastatą.

Daugiafunkciai pastatų fasadai

Pasaulyje vis labiau populiarėja dvigubi ir žalieji fasadai. Jie kartais derinami tarpusavyje, todėl fasadai tampa daugiasluoksniai. Dvigubas fasadas (pavyzdžiui, dvigubas stiklo fasadas) yra aktyvus viso pastato ekosistemos dalyvis, padeda taupyti energiją, užtikrina natūralų vėdinimą, gerą pastato akustiką.

Prie aplinkos prisitaikantys žalieji, bioklimatinio dizaino pastatai jau šiandien daro įtaką visuotinei architektūrai ir užtikrina maksimalų

Pastato fasadas – tarsi apvalkalas ar

oda (angl. smart skin), apsaugantis

nuo įvairių išorės klimato veiksnių ir

užtikrinantis patalpų mikroklimato

kokybę. / Prof. Hectoras ALTAMIRANO /

„Quadrum“ verslo centro fasadai išsiskiria technologinių sumanymų ir estetikos derme.

komfortą minimaliomis energijos sąnaudomis. Bioklimatiniam dizainui yra pasitelkiami ekolo- giški atsinaujinantys energijos šaltiniai – saulė, oras, vėjas, augmenija, vanduo, dirvožemis – šil- dantys, vėsinantys ir apšviečiantys pastatą.

Nuo vyraujančių tendencijų stengiasi neatsi- likti ne tik architektai, projektuotojai, bet ir fasadų gamintojai. Rinkoje jau siūlomi specialaus per- dirbto aliuminio lydinio fasadai. Surinkus panau- doto aliuminio atliekas, pagaminamas naujas lydinys, kuriame yra mažiausiai 75 proc. rinko- je panaudoto aliuminio. Aliuminį galima perdirbti daugybę kartų, neprarandant jam būdingų savy- bių, be to, antrinio naudojimo perdirbamas aliu- minis reikalauja tik 5 proc. pirminės energijos, todėl gerokai sumažinamas CO 2 kiekis.

Lietuvoje taip pat vystomi išskirtiniai projektai

Architektūros studijos „Arches“ projektuota „Slė- nio vila“ sulaukė ne vieno aukšto įvertinimo Lie- tuvoje ir kitose šalyse. Kasmetinėje apdailos ir architektūros dizaino parodoje „Surface Design Show“ Londone vykstančiuose prestižiniuose apdovanojimuose „Surface Design Awards“ pel- nė apdovanojimą „Tvarių eksterjero apdailų“ ka- tegorijoje. O Kanados „The Wood Design and Building Awards“ laimėjo „Merit“ kategorijoje. Kuo ypatinga „Slėnio vila“?

Įgyvendindama projektą, architektų koman- da naudojo tradicinę medžiagą – medį. Pasta- to fasadui buvo pasirinkta modifikuota pušies mediena: vietinis, natūralus, bet kartu labai pa- tvarus, ilgalaikis produktas. Medienos gamybos procesuose nenaudotos jokios cheminės me- džiagos, ji ekologiška, irdama neteršia gamtos, natūraliai sensta, pritampa prie gamtinio kolori- to. Įprastai medis žmogui imponuoja savo jaus- miniu šiltumu, natūralumu, yra malonus liesti, o ir fiziškai – tai „šilta“ medžiaga. Pastatui naudota modifikuota mediena vertinga ir tuo, kad, skirtin- gai nei paprasta mediena, yra ilgaamžė, stabili, nereikalaujanti ypatingos priežiūros.

Kuriant projektą buvo siekiama sukurti mak- simaliai pagarbų santykį su aplinka, joje pritap- ti, o ne dominuoti. Kaip teigia vienas autorių ar- chitektas Arūnas Liola, dėmesys ir jautrumas, iki detalių apgalvoti sprendiniai, vientisumas, neti- kėtas tradicinių pastato siluetų interpretavimas

Tiek architektai, tiek užsakovai vis dažniau

gręžiasi į natūralias ir kokybiškas medžia

gas. Mažiau rizikuojama drastiškai taupyti

kokybės sąskaita, siekiama apgalvotesnių,

ilgaamžiškesnių sprendinių. Po truputį žen

giama link išmaniųjų, daugiafunkcių fasadų.

/ Architektas Edgaras NENIŠKIS /

lėmė šio projekto sėkmę. Galbūt dėl šių vertybių pastatas išlieka aktualus ir šiandien. Kitas ne mažiau atgarsių ir įvertinimų už investicijas į tvarias, aplinkai nekenksmingas technologijas susilaukęs „Arches“ projektas – verslo centro „Quadrum“ pastatas su stiklo fasadų sistemomis. Šiuolaikinės fasadinio stiklo sistemos yra tikras inovacijų lydinys. Čia galima suderinti iš esmės neribotą vaizdo atvėrimą su efektyviomis garso, šilumos, saulės spinduliuotės valdymo sistemomis. Išskirtinis jų bruožas – lankstumas, prisitaikymas prie skirtingų aplinkos ir architektūrinės estetikos režimų.

„Quadrum“ projekte įrengti fasadai išsiskiria savo inžinerinių sumanymų ir estetikos derme: horizontalios aliuminio juostos ne tik sulaiko dalį saulės spindulių, savyje turi išorines ritinines užuolaidas (valdomas automatiškai), bet ir suteikia fasadui išskirtinę estetiką, itin aukštos akustinės klasės stiklai gerai apsaugo patalpas nuo gatvės triukšmo, kartu atveria vaizdus į Senamiestį, upę. Šiuolaikiniai iššūkiai reikalauja pereiti prie tvarių statybos technologijų, gaminių, todėl ne išimtis ir šio biurų pastato fasadas.

Pasak architekto Edgaro Neniškio, inžinerinės galimybės jau dabar leidžia įgyvendinti drąsiausius architektūrinius sumanymus, patenkinti pastatų vartotojų poreikius, naudoti natūralių ir dirbtinių medžiagų derinius. Suprantama, inovacijos kainuoja, todėl projektuotojams labai svarbu atskleisti suminį, ilgalaikį tokių sistemų poveikio aplinkai, ekonomikai efektą. Antrinio medžiagų panaudojimo, gaminių iš atsinaujinančių šaltinių diegimas, natūralių gamtinių procesų (saulės, vėjo, drėgmės) išnaudojimas – tai kryptys, kurios stipriai lems ateinančių laikų architektūrą.

Fasadų apdailos gamintojai

drąsiai žengia į priekį

Modernios fasadų apdailos gamintojai aktyviai siekia riboti teršalų išmetimą į žemę, vandenį ir orą, saugoti biologinę įvairovę ir sumažinti atliekų gamybą. „Mes reaguojame į pasaulines tvarumo ir ekologijos tendencijas – nedelsdami kuriame inovatyvius sprendimus, tokius kaip „Hydro Circal“, – teigia aliuminio profilių sprendimų pastatų fasadams įmonės „Hydro Building Systems Lithuania“ Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius.

Unikalus aliuminio lydinys – naujiems fasadams

monė surinko panaudoto aliuminio atliekas ir, taikydama pažangiausias technologijas, pirmoji pasaulyje pagamino visiškai naują lydinį „Hydro Circal“, kuriame panaudota mažiausiai 75 proc. perdirbto po panaudojimo rinkoje aliuminio. Antrinis žaliavų panaudojimas yra neatsiejama ekologijos Į

2020 vasaris2020 vasaris dalis – kuo daugiau perdirbtos žaliavos naudojama, tuo mažesnis CO 2 išmetimo rodiklis. Aliuminį galima perdirbti daugybę kartų, neprarandant jam būdingų savybių, be to, antrinio naudojimo perdirbamas aliuminis reikalauja tik 5 proc. pirminės energijos. Specialus lydinys atitinka aplinkosaugos reikalavimus, kartu yra itin lengva, plona, lanksti, atspari korozijai medžiaga, leidžianti įgyvendinti drąsiausius projektuotojų sumanymus. Lydinys „Hydro Circal“ yra plačiai taikomas statybų pramonėje, pradedant nuo standartinių kataloginių sprendinių, naudojamų „Hydro“ grupės tiekiamoms fasadų sistemoms „Wicona“ ir „Sapa“, iki specialių sprendinių, pritaikytų konkrečiam pastatui.

Kompleksinės fasadų sistemos surenkamos gamykloje

Griežtėjant energijos taupymo reikalavimams, taip pat norint pasiekti ypač gerą garso izoliaciją, vis daugiau naudojami tiek įprasti, tiek dvigubi

aliuminio ir stiklo fasadai, taip pat fasadai su integruotais atsinaujinančios energijos šaltiniais. Siekiant geresnės kokybės ir greitesnio montavimo statybos objekte, fasadų kompleksinės sistemos surenkamos gamykloje, o statybų aikštelėse statybiniais kranais montuojami ant pastato laikančiųjų konstrukcijų atskirais blokais (elementais). Toks montavimo būdas yra daug greitesnis, nei montuojant tradicinius surenkamuosius iš atskirų profilių aliuminio fasadus, taip pat nereikia daug žmonių statybos vietoje. Tvarūs ir energetiškai efektyvūs pastatai naudojant

perdirbto aliuminio lydinį „Hydro Circal“ yra

projektuojami ir Lietuvoje. Didžioji dalis jų – atitinkantys

pasaulinius BREEAM ar LEED reikalavimus.

Atitinka aukščiausius tvarumo reikalavimus

Tvarūs ir energetiškai efektyvūs pastatai naudojant lydinį „Hydro Circal“ yra projektuojami ir Lietuvoje. Didžioji dalis jų – atitinkantys pasaulinius BREEAM ar LEED (pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir sertifikavimo metodikos), Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemos ir kitus reikalavimus.

„Hydro Building Systems Lithuania“ kvalifikuoti inžinieriai profesionaliai įvertina kiekvieno užsakovo ar architekto vizijas ir lūkesčius bei projektams parenka geriausią aliuminio fasadų konstrukcijos variantą. Atliekami išsamūs šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimai. Lankstumas, inovatyvumas ir ekologiškumas – įmonės vertybės, kurias kartu su ilgamete patirtimi siekiama perteikti klientams. Sėkmingai Lietuvos ir kitose pasaulio šalių rinkose įsitvirtinusi įmonė toliau drąsiai eksperimentuoja su aliuminiu, kuria tvarumo direktyvas atitinkančius patikimus ir ilgaamžius gaminius.

Krovos terminalo „Klaipėdos Smeltė“

atnaujinimas, pareikalavęs žinių

ir kompetencijos

Laivų krovos terminalo plėtros planai

2006 m. liepą prie naujai pastatytų giliavandenių krantinių veiklą pradėjo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalas, o 2007 m. spalį – naujas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ šaldytuvų terminalas. 2013-aisiais pradėtas pirmasis „Klaipėdos Smeltės“ krovos terminalo atnaujinimo etapas. 2015–2023 m. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ plėtros programoje numatytas konteinerių

20 2020 vasaris20 2020 vasaris Klaipėda – labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas.

Viena svarbiausių uosto funkcijų – perkrauti krovinius, todėl nuo 1945 m., kai

oficialiai buvo įsteigtas Klaipėdos jūrų žvejybos uostas, savo istoriją skaičiuo

janti laivų krovos bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ siekia atliepti klientų – tarptau

tinių laivybos kompanijų, krovinių eksportuotojų ir importuotojų, Lietuvos ir už

sienio ekspedicinių įmonių – lūkesčius. „Klaipėdos Smeltė“ nuolat atsinaujina,

kad atitiktų šiuolaikiškos ir veržlios jūrų krovinių kompanijos standartus.

terminalo tolesnis vystymas: 2015 m. atidarytas LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centras, o 2018-aisiais prie terminalo krantinių prisišvartavo vienas didžiausių pasaulyje 400 m ilgio konteinerių laivas „MSC Ingy“. Įgyvendinus kompanijos plėtros programos antrąjį etapą, konteinerių terminalo pajėgumas viršys 900 000 TEU per metus. Numatoma, kad iki 90 proc. konteinerių kiekio bus atvežama ir vėl išvežama laivais. Išskirtiniam objektui – patyrę rangovai

Abejonių nekelia, kad tokiam reikšmingam objektui plėtoti ir renovuoti buvo pakviesti patyrę rangovai – darnios miestų plėtros bendrovė UAB „YIT Lietuva“. Įmonės kelių ir infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis leidiniui pasakojo, kad šis projektas buvo ypatingas jo valdymo prasme, kadangi reikėjo pasitelkti ir suvaldyti

daug specialiųjų darbų subrangovų. „Konteinerių terminalo teritorijoje turėjome užduotį įrengti aikštelių dangas, specialiai suprojektuotas šiam objektui. Pasinaudojome inovatyvia kolegų iš kitų YIT šalių praktika ir dalyvavome dangų projektavimo procese, gaminome specialų asfalto mišinį, pritaikytą ypač didelėms apkrovoms“, –pasakoja UAB „YIT Lietuva“ atstovas. Jo teigimu, Lietuva neturi analogų Smeltėje įrengtoms dangoms. Kartu su patyrusia elektrotechnikos įmonės AB „Klaipėdos energetika“ komanda buvo renovuotos ryšių ir elektrotechnikos dalys.

Specialieji darbai veikiančiame terminale

A. Braželio teigimu, krovinių terminalo atnaujinimas – didelės apimties projektas, statomas veikiančioje įmonėje tarsi gyvame organizme, kuriame nebuvo galima statybos ir remonto darbais trikdyti įprastos konteinerių terminalo veiklos. Teko prisitaikyti prie terminalo darbo grafiko ir kruopščiai planuoti savo veiklą. Iššūkiu tapo ir padidėjusi darbų apimtis, daug nenumatytų darbų dėl senų požeminių komunikacijų, statinių liekanų ir aukšto gruntinio vandens lygio, labai lietingo rudens periodo.

„Šiame projekte atlikome darbus susisiekimo teritorijoje – t. y. konteinerių krovos ir sandėliavimo aikštelių įrengimą. Statybvietėje buvome įsirengę mobiliąją šalto regeneruoto mišinio maišyklę. Joje gaminome sucementuotą skaldos pagrindo mišinį CTB (angl. cement-treated base), kuris buvo įrengiamas asfalto klotuvu dviem sluoksniais – šlapias ant šlapio (angl. wet on wet)“, – pasakoja A. Braželis.

UAB „YIT Lietuva“ įrengė naujus vandentiekio, lietaus nuotekų tinklus ir lietaus nuotekų valymo įrenginius. Taip pat sumontavo pavojingų užterštų nuotekų talpyklas su automatinėmis uždarymo sklendėmis. Konstrukcinėje dalyje buvo įrengtos specialios atraminės plokštės konteinerių sandėliavimui ir konteinerių krovos kranų riedėjimo vėžės.

Su objekto specifika ir tam tikrais iššūkiais teko susidurti ir elektrotechnikos darbus šiame objekte atlikusiems AB „Klaipėdos energetika“ specialistams. „Kadangi daugiausia teritorijoje važinėja sunkiasvorė technika, kad nesulaužytų kabelinės kanalizacijos šulinių, juos visus uždengėme specialiomis gelžbetoninėmis plokštėmis su ypač atspariais apkrovoms šulinių dangčiais. O patys kabelinės kanalizacijos vamzdžiai sumontuoti tokie, kad atlaikytų dideles apkrovas. Rekonstrukcija vyko veikiančioje teritorijoje, todėl turėjome laikytis griežtų vidaus taisyklių ir saugos darbe reikalavimų. Buvo atliekami ir sudėtingi kryptinio gręžimo (betranšėjų technologijų) darbai po Nemuno gatve, kur nuo tarybinių laikų yra likę daugybė statybinio laužo. Todėl gręždami ertmes vamzdžiams sugadinome ne vieną grąžto galvą“, –sakė Nerijus Kymantas, AB „Klaipėdos energetika“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Elektrotechnikos įrenginiai ir telekomunikacijų bei jėgos kabeliai – ilgalaikiam ir sklandžiam krovos terminalo darbui

AB „Klaipėdos energetika“ komanda naujai sumontavo dvi TR-96 ir TR-31 10/0,4 kV įtampos skirstyklas, naują 10/0,4 kV įtampos transformatorinę pastotę TR-202, taip pat rekonstravo dvi esamas 10/0,4 kV įtampos pastotes TR-250 ir TR-78. Užsakovų pageidavimu, kad mažiau kristų į akis ir įsilietų į bendrą terminalo audinį, metaliniuose jūriniuose konteineriuose sutalpintos trys transformatorinės 10/0,4 kV įtampos pastotės. Įmonės specialistai paklojo požeminį ryšių ir elektros tinklą iš naujų 10 kV ir 0,4 kV įtampos kabelių, kurių visų bendras ilgis net 30 km. Sumontuota apie 130 vnt. 0,4 kV įtampos įvairių elektros skirstymo skydų. Naujai pastatytų ir rekonstruotų skirstyklų bei transformatorinių pastočių bendra galia – beveik 18 000 kVA. Kaip teigia N. Kymantas, atnaujinant terminalo energetinę bazę, nebuvo taupoma kokybės sąskaita. Dauguma įrenginių ir kabelių įsigyti iš patikimų gamintojų, ES įmonių: kabelinės linijos – iš Suomijos bendrovės, elektros skirstyklos ir skydai pagaminti Lietuvoje, o juose esantys įrenginiai ir komponentai – Prancūzijoje.

Modernus terminalo apšvietimas su energiją taupančiais LED šviestuvais

Siekiant užtikrinti nepertraukiamą terminalo darbą, vidaus teritorijos apšvietimui sumontuota 30 vnt. 25 ir 40 m aukščio apšvietimo bokštų, pagamintų Anglijoje, ant kurių įrengti JAV gamintojo energiją taupantys LED prožektoriai. Teritorijos perimetrą apšviečia itališki šviestuvai, sumontuoti ant 10 m aukščio metalinių atramų, atgabentų iš Vokietijos. „2013–2014 m. atliekant apšvietimo montavimo darbus 25 ir 40 m bokštuose, buvo naudojami halogeniniai prožektoriai, o jau 2019–2020 m. tokiuose pat bokštuose montavome LED prožektorius, kurie ženkliai taupo elektros energiją“, – patikslino N. Kymantas.