tema Architektūros ir dizaino sprendimai gydymo įstaigose – vienas iš psichologinio komforto aspektų

Karina SĖRIKOVA

4 2020 vasaris rchitektūros ir dizaino sprendimai gydymo įstaigose – vienas iš

psichologinio komforto aspektų

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė nemažai pranešimų apie naujai statomus ar re

novuojamus ligoninių ir medicinos klinikų pastatus. Rodos, pagaliau ir mūsų šalyje imta

skirti dėmesio gydymo įstaigų architektūrai ir interjerui kaip veiksniui, kuris gali pagerinti

ligonių sveikimą bei darbuotojų produktyvumą ir nuotaiką. Šio straipsnio pašnekovai net

neabejoja ryšiu tarp to, kaip atrodo sveikatinimosi patalpos, ir to, kaip jaučiasi jose dir

bantys ar besigydantys žmonės.

Tikslas – suprojektuoti gydymo įstaigos neprimenančią kliniką

aują sveikatos priežiūros paslaugų teikimo padalinį Kauno rajone, Akademijoje, šiuo metu stato Pilėnų sveikatos priežiūros centras. Trijų aukštų klinikoje daugiausia bus teikiamos bendrosios medicinos, odontologijos, grožio ir sveikatingumo paslaugos, veiks vaistinė. 1600 m² šiuolaikišką medicinos centrą planuojama atidaryti šių metų pabaigoje.

Vienas iš projekto autorių įmonės „Archas“ architektas Tomas Kuleša teigia, kad pagrindinis užsakovų tikslas buvo, kad klinika neskleistų slogios nuotaikos, kokia kartais jaučiama valstybinėse gydymo įstaigose.

„Suprojektuotas nuosaikios išraiškos pastatas, kadangi siekėme, kad pastato architektūra nesiųstų žinutės, jog tai yra gydymo įstaiga. Dėl šios priežasties pasirinktas šviesaus struktūrinio tinko ir patinuoto žalio vario elementų derinys. Netoli šio pastato yra transporto mazgas, lemiantis jo apžvelgiamumą iš didelio atstumo, todėl stengėmės, kad klinikos architektūra atsiskleistų ne tik iš artimos, bet ir iš tolimesnės perspektyvos“, – pabrėžė architektas. N

Siekėme, kad pastato

architektūra nesiųstų ži

nutės, jog tai yra gydymo

įstaiga. Dėl šios priežas

ties pasirinktas šviesaus

struktūrinio tinko ir pati

nuoto žalio vario elemen

tų derinys. / Tomas KULEŠA /

Mindaugo Milinio nuotr. besikreipiantis asmuo turi didesnių ar mažesnių sveikatos sutrikimų, rūpesčių, o tai lemia tam tikrą stresinę būseną, todėl siekėme, kad pastato architektūra netaptų šios būsenos katalizatoriumi“, – sakė pašnekovas. Prie projekto taip pat prisidėjo architektas Deivydas Pauža.

Remontas – taip pat geras pasirinkimas

Pastatas yra trijų aukštų, medicinos veikla bus vykdoma pirmame ir antrame.

„Trečiasis aukštas skirtas inžinerinei įrangai. Šis aukštas gerokai mažesnio tūrio, bet gerai matomas iš tolimų perspektyvų, todėl sumanėme jį akcentuoti, paversti tarsi pastato „karūna“, – pasakojo specialistas. Dar vienas estetiškas sprendimas – į pastatą sumontuoti langai su išorėje nematomu (paslėptu) varčios rėmu.

Kadangi naujas pastatas buvo projektuojamas šalia jau veikiančio kito šio priežiūros centro pastato, naujai suprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė buvo prijungta prie senosios kaimyninio pastato aikštelės.

„Projektuojant aikštelę, dėmesys buvo sutelktas į tai, kad ji būtų patogi lankytojams, ypač negalią turintiems žmonėms, ir kad aikštelė būtų pakankamo dydžio, todėl ji yra suplanuota didesnė, nei reikalauja normos. Dar vienas geras dalykas tas, kad atskirtas darbuotojų ir lankytojų srautas į aikštelę ir iš jos“, – sakė pašnekovas. Pasak T. Kulešos, teritorija aplink pastatą yra gana žalia, neintensyviai urbanizuota, todėl „Archo“ komanda nematė tikslo jos papildomai užželdinti: buvo pasodinta keletas dekoratyvinių medelių ir sutvarkyta veja.

Tačiau be puošnių elementų neapsieita –pastate numatytas ne tik funkcinis, bet ir dekoratyvusis fasado apšvietimas, kad išryškėtų vertikalių stačiakampių ritmas ir tamsiu paros metu klinika atrodytų reprezentatyviai. Vieni svarbiausių – akustiniai sprendimai

Anot kito šio projekto architekto Gintaro Čepurnos, gana sunki užduotis buvo logiškai suplanuoti pastato vidaus funkcinius ryšius.

„Pasirinkome sugrupuoti gydytojų kabinetus pagal tai, kokias paslaugas jie suteikia, ir pagal tai, kokios žmonių grupės aptarnaujamos – suaugusieji ar vaikai. Šiuos kabinetus išbalansavome įvesdami įvairias laukimo ir poilsio erdves: erdvų vestibiulį, mikroerdves, vaikų zoną, mamos kambarį. Medicinos personalui taip pat įrengti šiuolaikiški, erdvūs kabinetai“, – pasakojo G. Čepurna. Pašnekovo teigimu, projekto užsakovai didelį dėmesį skyrė akustiniam komfortui: kruopščiai parinktos kabinetų atitvaros, buvo keliamas uždavinys, kad inžinerinės sistemos skleistų kuo mažesnį triukšmą, stengtasi, kad garsas neplistų tarp kabinetų ir kitų bendrojo naudojimo erdvių. Visame pastate suprojektuotos šildomosios grindys, šalčio sijos, rekuperacinė vėdinimo sistema. Paklaustas, kaip mano, ar gydymo įstaigų dizaino sprendimai gali pagerinti ligonių sveikimą bei darbuotojų produktyvumą ir nuotaiką, T. Kuleša neabejojo:

„Inovatyvūs inžineriniai sprendimai užtikrina geresnes darbo sąlygas ir darbingumą medikams, o geri dizaino sprendimai ir estetika žmones veikia ir nuteikia teigiamai bei raminamai. Tai labai svarbu, mat dažniausiai į gydymo įstaigą Pajutę, kad atėjo laikas plėstis, Klaipėdoje veikiančios medicinos įstaigos „SG klinika“ savininkai nutarė nestatyti naujų, o įsigyti senas kitos gydymo įstaigos patalpas ir jas maksimaliai pritaikyti pagal dabarties poreikius ir reikalavimus. Pastato S. Daukanto g. 22, kur prieš 20 m. pradėjo veikti viena pirmųjų privačių klinikų Klaipėdoje „Medikana“, patalpos vos per septynis mėnesius buvo šiuolaikiškai pritaikytos dabarčiai.

Kapitališkai atnaujinta pastato išorė: apšiltintas fasadas, sumontuoti langai iš S. Daukanto gatvės pusės dengti grūdintojo stiklo plokštėmis, siekiant izoliuoti nuo triukšmo ir dulkių, įstiklintas pagrindinis įėjimas, neliko sovietmečio tipinės gyvenamosios architektūros išraiškos ir devintojo dešimtmečio „aksesuaro“ – aukštos kalto metalo ir plytų tvoros. Penkių aukštų pastatas buvo suremontuotas, nenutraukiant įmonės veiklos. Dabar modernizuotame „SG klinikos“ pastate pacientams yra teikiamos bendrosios medicinos, reabilitacijos, estetinės medicinos ir grožio paslaugos. Prireikus čia taip pat gali būti atliekamos mažosios ambulatorinės chirurginio gydymo procedūros.

Didžiausias dėmesys skirtas horizontaliems ir vertikaliems ryšiams

Anot pastato kapitalinio remonto projekto vadovės architektės Dainoros Abelkienės, naujos architektūrinės išraiškos stilių padiktavo tai, kad reikėjo išsaugoti devintojo dešimtmečio berėmio bronzinio stiklo evakuacinę laiptinę. Prie šio klausimo išsprendimo prisidėjo ir architektė Sima Balčiutė.

Tokios pat spalvos stiklu įstiklintas įėjimas į pastatą, pietiniai balkonai, langai iš šiaurinės pusės. Dabar įstiklinta laiptinė ne tik jungia pastato aukštus: iš jos patenkama ir į liftą, ir į kosmetikos parduotuvę.

Vienas svarbiausių pakeitimų, pasak pašnekovės, buvo lifto šachtos įrengimas pastate:

„Siekiant maksimalaus komforto pacientams, įmontuotas liftas, kuris jungia visus aukštus, o į jį patekti galima tiesiai nuo šaligatvio. Tai buvo gana

Pasirinkome sugrupuoti gydytojų kabinetus

pagal tai, kokias paslaugas jie suteikia, ir pagal

tai, kokios žmonių grupės aptarnaujamos –

suaugusieji ar vaikai. Šiuos kabinetus

išbalansavome įvesdami įvairias laukimo ir

poilsio erdves. / Gintaras ČEPURNA /

sudėtinga užduotis ir techniškai, ir konstruktyviai, nes liftas sustoja ne tik tarp aukštų, bet ir tarpaukštiniuose sustojimuose“, – pasakojo architektė. Taip pat nelengva užduotis, D. Abelkienės teigimu, buvo korektiškai prijungti pastatą prie S. Daukanto gatvės. „Pastatas tapo lengviau pasiekiamas, pakoregavus aplink jį esantį sklypą: nuardžius tvoras, nugriovus nenaudojamus statinius ir taip maksimaliai atvėrus pastatą į gatvę, kad būtų sukurtas patogus jo pasiekiamumas tėveliams su mažais vaikais, žmonėms, turintiems judėjimo ar regos negalią“, – sakė specialistė. Atnaujinant aplinką taip pat pakoreguotas vidinis kiemelis, kuriame klinikos darbuotojai statė automobilius. „Jis yra pritaikytas ne tik jų automobiliams laikyti ar specialiosioms transporto priemonėms privažiuoti, čia įrengtos ir kelios neįgaliųjų transporto vietos. Papildomos dvi automobilių stovėjimo vietos iš gatvės pusės įrengtos panaudojant šaligatvį. Taip pat pakeista šaligatvio danga, nužemintas šlaitas, suformuota pieva ir pasodinta naujų medžių“, – teigė pašnekovė. Pastatas apšiltintas, jame pakeista visa vėdinimo sistema, kuri pritaikyta šiuolaikiškiems medicinos poreikiams. D. Abelkienės nuomone, po kapitalinio remonto klinika Klaipėdoje tapo viena moderniausių tiek savo eksterjero, tiek interjero sprendimais.

Interjeras – šviesus ir neperkrautas

Pasak interjero dizainerės Gintarės Manikės, interjero sprendimus labiausiai padiktavo tai, kad pastato remontas vyko tuo pat metu, kai jame vyko klinikos darbai, ir, be abejo, remontui skirtos lėšos. „Visų pirma, labai didelės rekonstrukcijos nesinorėjo daryti, nes darbas vyko nenutrūkstamai. Antra, biudžetą pavadinčiau ekonominiu, tad kai kurias interjero detales kūrėme visiškai naujai, o kai ką – tik atnaujinome“, – pasakojo pašnekovė.

Dar vienas iššūkis, jos teigimu, buvo tai, kad pastatas yra senos statybos ir jame nebuvo suprojektuota didelių erdvių.

„Šiame pastate iš esmės yra vos kelios didesnės erdvės: registratūros zona bei laukiamieji nuliniame ir mansardiniame aukštuose. Kituose aukštuose daugiausia įrengti gydytojų kabinetai ir prie jų parinkti minkšti baldai laukiamųjų zonose. Todėl nutarėme patalpose naudoti šviesias spalvas, kad sukurtume optimaliai didesnių patalpų įvaizdį ir lengvą bei neįpareigojančią atmosferą“, – sakė specialistė. Šiam tikslui dizainerė panaudojo vientisą švelniai smėlinę sienų ir lubų spalvą, o daugiausiai dinamikos suteikė grindims. „Grindims pasirinktos heterogeninės (daugiasluoksnės) dangos. Joms naudotas pilkšvos ir smėlinės spalvų derinys, o akcentine spalva tapo melsvai žalia. Šie kodiniai spalviniai deriniai skirtingomis kombinacijomis atsikartoja visuose pastato aukštuose ant grindų, baldų, kitų detalių. Laiptams pasirinkome homogeninę dangą, spalviškai derančią prie heterogeninių dangų“, – sprendimus aiškino G. Manikė.

Anot pašnekovės, didesne detalių gausa išsiskiria patalpa, kurioje lankosi vaikai. Čia grindų dangose atsirado spalvotų geometrinių figūrų, juostų ir raštų intarpų, pasirinkta marga langų danga. „Tačiau visur stengėmės išlaikyti vientisumą, neapkrauti interjero, mat medicinos įstaigose yra daug įvairiausios aparatūros ir įrangos,

Koridoriuose į lubas buvo įleis-

ti nedideli LED šviestuvai, o

medikų kabinetuose, kur rei-

kia intensyvios šviesos, – LED

plokštės. Grožio ir estetikos bei

masažų kabinetuose įvesti pa-

pildomi šviesos šaltiniai – sieni-

niai šviestuvai, siekiant sukurti

jaukią, raminančią atmosferą.

/ Gintarė MANIKĖ /

o tai interjerui vis tik suteikia vizualinio „triukš- mo“, – pridūrė dizainerė. Baldai klinikai buvo gaminti individualiai. Jiems pasirinkta šviesaus medžio tekstūra, kuri atsikartoja durų medžiagiškume, taip pat – grin- dų dangose.

Planuojant apšvietimą, anot G. Manikės, už- sakovai prašė atsižvelgti į higienos normas, to- dėl pasirinkti kuklūs sprendimai:

„Koridoriuose į lubas buvo įleisti nedideli LED šviestuvai, o medikų kabinetuose, kur rei- kia intensyvios šviesos, – LED plokštės. Grožio ir estetikos bei masažų kabinetuose įvesti papildo- mi šviesos šaltiniai – sieniniai šviestuvai, siekiant sukurti jaukią, raminančią atmosferą“, – pasako- jo pašnekovė.

Dizainerės teigimu, klinikoje interjeru labiau- siai išsiskiria kosmetikos parduotuvė, esanti pir- mame pastato aukšte. Šios patalpos interjeras buvo sukurtas per daug neatsižvelgiant į bendrą klinikos įvaizdį. „Parduotuvės grindims panau- dotos didelio formato akmens masės plyteles, imituojančios akmenį – oniksą. Prie jo priderin- tas marmuro prekystalis, individualiai projektuo- ti riešuto rašto baldai ir vario ar vario spalvos de- talės. Patalpoje panaudojome daug veidrodžių, paslėpto LED apšvietimo ir jų derinys sukūrė nedidukę, bet jaukią parfumerijos ir kosmetikos parduotuvėlę“, – pabrėžį G. Manikė. Dar viena maloni detalė, sukurta galvojant apie klinikos lankytojus, yra kiekviename aukš- te sumontuoti geriamojo vandens įvadai ir mai- šytuvai.

Pašnekovės nuomone, gydymo įstaigų in- terjeras ir bendra aplinka daro didelę įtaką tiek jų pacientams, tiek darbuotojams:

„Gyvename tokiais laikais, kai daug keliau- jame, kai informacinės technologijos leidžia su- sipažinti su įvairiausiomis pasaulio vietomis, tad žmonės net nenorėdami mato, koks aplinkui vyksta progresas, koks yra šiuolaikinis interje- ras, kaip kuriama maloni aplinka. Į sveikatinimo- si ir gydymo įstaigas žmonės ateina sveikti, tad, manau, jų aplinka turėtų nuteikti pozityviai. Kom- fortabilios, jaukios patalpos turi būti sukurtos ir medikams, nes jų savijauta ne mažiau svarbi nei pacientų. Švari, patogi, šviesi darbo vietos aplin- ka, galimybė palikti automobilį prie pastato kuria gerą darbuotojų nuotaiką, o tai atsiliepia ir paci- entams“, – savo mintimis dalijosi interjero dizai- nerė.

Sėkmės garantas –

komandinis

darbas

Renovuojant „SG klinikos“ pastatą buvo svarbu įsiklausyti į užsakovų bei architektų idėjas ir įgyvendinti jas atsižvelgiant į atsinaujinančios įstaigos poreikius. Pagal procesą koordinavusios įmonės savininkės Vandos Bučienės išsakytas idėjas ir vizualizacijas pastato rekonstrukcijos projektą atliko architektė Dainora Abelkienė, o fasadui rekonstruoti buvo pakviestos įmonės, atestuotos atlikti darbus ypatinguosiuose statiniuose. UAB „Talma“ renovuojamoje klinikoje įrengė aliuminio ir stiklo fasadą, sumontavo stiklo lakštus, vidaus duris ir aliuminio pertvaras. Pasak rangovų įmonės vadovo Antano Matevičiaus, tokie projektai paskatina susikoncentruoti, moko projektuotojus, gamintojus, rangovus dirbti komandose, tad natūraliai padeda tobulėti: „Projektą sėkmingai įgyvendinome tik bendradarbiaujant konstruktoriams, gamintojams ir montuotojams. Žinoma, labai svarbi ir kiekvieno jų patirtis“, – įsitikinęs jau 20 m. veikiančios įmonės vadovas.

Jo teigimu, regionuose dar labai svarbu ir tai, kad viena įmonė gebėtų atlikti visus konkrečios srities darbus: „Tai patogu užsakovui, sutaupoma nemažai laiko, be to, paprastesnė statinio priežiūra garantijos laikotarpiu ir po jo.“

Idėją padiktavo pajūrio regiono klimatas

Pajūrio kraštas labai vėjuotas, todėl stiklo lakštai pasirinkti ne atsitiktinai: jie ypač gerai sulaiko vėjo gūsius, darganas, vėdinti patalpas atveriant langus galima net ir esant ypač vėjuotiems orams. Rangovų įmonės vadovas pažymi, kad pajūrio zonoje langai stiklo lakštais pridengiami vis dažniau – tai ne tik itin praktiška, bet ir estetiška. Pagal projekto autorių pateiktas idėjas „SG klinikos“ prieigose buvo sukonstruotos, pagamintos ir sumontuotos 102 kv. m dydžio aliuminio ir stiklo fasado konstrukcijos su automatiškai slenkančiomis durimis.

Buvo ieškoma gaminių, kuo geriau atitinkančių atšiaurų pajūrio klimatą. Tiesa, projektą įgyvendinusi įmonė iš dalies turėjo kiek daugiau laisvės: aliuminio fasadui nebuvo keliami tokie aukšti energinės klasės reikalavimai.

Ypatingas dėmesys – ne tik medžiagų, bet ir darbų kokybei

Gamybai buvo pasirinktos Vakarų Europoje pripažinto gamintojo „Yawal“ aukštos kokybės aliuminio profilių sistemos „FA 50HI“ ir „TM 74HI“ su papildoma termoizoliacija. Gaminant stiklo paketus buvo naudojami saugūs „Saint-Gobain“ tonuoti stiklai: fasadui – 6 mm, stogo daliai – 8 mm storio, o langams uždengti – 10 mm. Pasak A. Matevičiaus, gaminius jo įmonės darbuotojai konstravo iš medžiagų, atitikusių šiluminės varžos, akustinius ir statinius reikalavimus. Itin daug kruopštumo prireikė aliuminio ir stiklo fasadą jungiant prie pagrindinio pastato fasado: sujungimo vietas būtina tinkamai užsandarinti. Anot UAB „Talma“ vadovo, dar buvo sudėtinga montuoti ir aukščiau žemės paviršiaus esančius stiklo lakštus. Tokiu atveju turi dirbti aukštalipiai: dažniausiai po apačia jau yra sumontuotos laiptų pakopos ar kitokios kliūtys, gerokai apsunkinančios darbus. Įmonė „Talma“ turi priemonių ir atestuotų darbuotojų, kad tokios užduotys būtų įvykdytos. Darbai aukštyje – svarbus įmonės gebėjimas.

Prieš rekonstrukciją būtina įvertinti kiekvieno pastato paskirtį

Prieš parinkdama medžiagas ir pritaikiusi konkrečius sprendimus, visa komanda pirmiausia įvertino, kad pastatas yra arti judrios gatvės. Nuspręsta, kad įstiklinta laiptinė papildomai padėtų sumažinanti triukšmą ir leistų lengviau patekti į pagrindinį pastatą. Už jos įrengtos ir tarsi dar vienas atitvarą atstojančios aliuminio durys. Jos padeda izoliuoti šilumą ir absorbuoja garsus patalpų viduje.

A. Matevičius teigia, kad prieš rekonstrukciją būtina įvertinti ir pastato paskirtį. Šiuo atveju medikų darbas – itin kruopštus, jiems būtina susikaupti. Pravėrus langą vėdinimui, girdimas triukšmas, patenka nemažai dulkių, o sterilumas gydymo įstaigose – itin svarbus: „Norėdami išspręsti šias problemas, langams pridengti panaudojome tvirtus 10 mm storio saugaus grūdintojo stiklo lakštus, kuriuos prilaiko nerūdijančiojo plieno detalės“, – pasakojo įmonės „Talma“ vadovas.

Rekonstruojant kliniką buvo palikti iki tol sumontuoti, bet dar geros kokybės balti plastikiniai langai, tik UAB „Talma“ profesionaliai juos atnaujino. Tinkamai parinkti stiklų atspalviai pagal stiklo storius aliuminio fasade ir stiklo lakštuose suvienodina fasado spalvą. Ši technologija rekomenduojama norint pastatus rekonstruoti ekonomiškai ir efektyviai.