„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2020 gegužė-balandis

Tarp vidaus ir lauko.

Terasos, balkonai

Įdarbintas stogas

Architektūrinis betonas

Kartotiniai interjerai

Higieniškos vonios valanda

Namų biuras šiandien

Kaina 2,9 Eur

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

2020 balandis / gegužė (4/5)

Projektų priedas

E-mokymai

statybos, NT, verslo atstovams

Praplėsk žinias neišeidamas iš namų! sa.lt/e-mokymai

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas UAB „Portalas SA.lt“ Redakcijos adresas Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

L. e. p. redaktorė Aušra Narkeliūnienė Tekstų autoriai Aušra Narkeliūnienė, Karina Sėrikova, Indrė Vozgirdaitė, Irma Norkūnienė,

Pavasarį pasaulį sukausčiusi pandemija suteikė progą kitaip pažvelgti į gyvenamąją erdvę. Šeimos, užsidariusios namuose, turėjo galimybę įvertinti savo būsto privalumus ir trūkumus. Taip pat ir nekilnojamojo turto vystytojai ilgainiui

Aneta Vaitkienė, Vida Kuzmickaitė

įvertins, kokius pokyčius vystomuose projektuose galėtų pasiūlyti savo klientams.

Portalo www.sa.lt redaktorius

Gyvenamajam sektoriui aktualūs tapo didesni higienos reikalavimai, tvarumas,

Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė

artimesnis ryšys su gamta. Buvimą viešose vietose arčiau gamtos galėtume dalinai

Brigita Kulikovskienė

kompensuoti įrengdami tarpines erdves tarp lauko ir vidaus – balkonus, terasas.

Dizainerė Edita Namajūnienė

Supratę, kaip planeta Žemė greitai gali apsivalyti ir išsivaduoti iš žmogaus veiklos

Reklamos skyrius

padarinių, dar daugiau dėmesio turėtume skirti tvarumui, energiškai efektyviems

Liuda Michalkevičienė Tel. +370 5 267 9484 © SA.lt (Statyba ir architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino AB „Spauda“

pastatams. Jau prieš penkiolika metų mokslininkai perspėjo žmoniją dėl gresiančios pandemijos, pastaruoju metu jie įspėja mus dėl katastrofos, kuri netrukus gali įvykti dėl globalaus atšilimo padarinių. Kiekvieno mūsų sąmoningumas lems, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje, ką paliksime ateinančioms kartoms.

Pandemijos situacija išmokė, kad kasdienes keliones į darbą ir laiką, gaištamą transporto spūstyse, galime nesunkiai kompensuoti, įsirengę patogią darbo vietą namuose ir dirbdami nuotoliniu būdu. Architektai jau prabyla, kad darbo vietai

ISSN 2538-8797

namuose nuo šiol skirs daugiau erdvės, o patogiems baldams ir įrangai – daugiau

Leidžiamas nuo 1922 m.,

dėmesio. Todėl kokybiškas oras namuose ne ką mažiau svarbus nei darbo vietose.

dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

Rekuperacijos sistema, išsprendžianti ne tik šviežio oro tiekimą, bet ir šilumos taupymą, jau tampa įprastu šiuolaikinių namų technologiniu įrenginiu. Kaip ir saulės ar kitų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas, netrukus tapsiantis įprasta pastatų inžinerinės įrangos dalimi.

Neabejotina, pasaulis pasikeis. Atidarymo dienos laukiantys nauji viešbučiai, atgimstančios modernios autobusų stotys – optimizmo ženklai, rodantys, kad tuoj vėl viskas grįš į įprastas vėžes, tik su „žalesniais“ ir nuosaikesniais įpročiais.

Jeigu išmoksime pamoką, kurią gavome šį pavasarį.

fb.com/StatybairArchitektura @statybairarchitektura

SĄMATOS

Statyba ir architektūra

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

Mūsų viršelyje – Daugiabutis Aguonų g., Vilniuje.

Projekto autorius A. Skrolis (studija „Devyni architektai“).

Nuotrauka – Leono Garbačausko.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius, tel. +370 5 27 526 45, faks. +370 5 27 504 11, info@sistela.lt, www.sistela.lt

6

tema

Miesto daržininkystė – būdas efektyviai išnaudoti kiemo, terasų ir balkonų erdves

16

sprendimas

Įdarbintas penktasis fasadas – stogas

TURINYS

92

interjeras

64

Namų biuras: ergonomiškas ir daugiafunkcis

Sostinės svečius pasitiks stilingas ir šiuolaikiškas viešbutis

82

sprendimas

Higieniškos vonios valanda

2 2020 balandis / gegužė

objektas

22

30

interjeras

Architekto namai

technologijos

Išmanieji stiklo fasadai: ar esame pasiruošę pokyčiams?

4

forumas Naujajai Lietuvos architektūros meno tarybai keliami dideli lūkesčiai

6 tema Miesto daržininkystė – būdas efektyviai išnaudoti kiemo, terasų ir balkonų erdves 16

sprendimas Įdarbintas penktasis fasadas – stogas

22

interjeras Architekto namai

30

technologijos Išmanieji stiklo fasadai: ar esame pasiruošę pokyčiams?

34

objektas Atgimstančios stotys – optimizmo ženklai architektūroje

40

technologijos Architektūrinis betonas – pastato puošmena ar galvosūkis?

48

technologijos Aukščiausių dangoraižių pastatai ne visuomet būna giliausi

52

interjeras Daugiau erdvės gyvenimui

60

technologijos Gaivus oras moderniame daugiabutyje

64

objektas Sostinės svečius pasitiks stilingas ir šiuolaikiškas viešbutis

70

interjeras / priedas Kartotiniai interjero projektai

34

objektas

Atgimstančios stotys – optimizmo ženklai architektūroje

78

komentaras Įrengtas butas ar „dėžutė“?

82

sprendimas Higieniškos vonios valanda

92

interjeras Namų biuras: ergonomiškas ir daugiafunkcis

98

technologijos Šilumos šaltinis energiškai efektyviame būste: šiandienos tendencijos ir galimybės

102

projektas / priedas Individualių namų projektai

52

interjeras

Daugiau erdvės gyvenimui

3

foruma

forumas

Vida KUZMICKAITĖ

Naujajai Lietuvos architektūros meno tarybai keliami dideli lūkesčiai forumas / 1

Metų pradžioje sudaryta

Lietuvos architektūros meno

taryba sukėlė nemažai vilčių architektų bendruomenei.

Bene pirmą sykį architektūra

pripažinta meno šaka,

toliau bus gilinamasi į

jos problemas ir ieškoma

sprendimų, kaip toliau vystyti Lietuvos architektūrą.

Žmonės turėtų reikalauti kokybiškos architektūros ir patys prie jos prisidėti.

4 2020 balandis / gegužė

Gintautė ŽEMAITYTĖ, kultūros viceministrė Lietuvos architektūros meno taryba įsteigta tam, kad prisidėtų prie ilgalaikės tęstinės architektūros kaip profesionaliojo meno ir kūrybinių industrijų srities politikos formavimo. Ši taryba Kultūros ministerijai taip pat teiks siūlymus ir rekomendacijas dėl architektūros vystymo, plėtros programų, valstybinio finansavimo prioritetų ir šaltinių, architektūros paveldo išsaugojimo, Lietuvos architektūros industrijos tarptautinio konkurencingumo stiprinimo, Lietuvos architektūros propagavimo šalyje ir užsienyje, architektūros studijų kokybės stiprinimo bei kitais reikšmingais šios srities klausimais.

Taryba patarinės prioritetinėmis, strateginėmis kryptimis, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio. Jas siūlys ne tik Kultūros ministerija, bet ir patys tarybos nariai – kompetentingi savo srities ekspertai iš įvairių architektūrinių organizacijų, taip pat universitetų, kuriuose dėstoma architektūra. Kaip vieną aktualiausių problemų šiuo metu būtų galima išskirti visuomenės supratimą apie kokybišką architektūrą, viešųjų erdvių sutvarkymą. Žmonės turėtų reikalauti kokybiškos architektūros ir patys prie jos prisidėti. Taigi taryba nagrinės ne tik Kultūros ministerijos iškeltus klausimus, bet ir pati inicijuos diskusijas tais aspektais, kuriuos manys esant labai svarbius ir aktualius Lietuvos architektūrai.

forumas / 2

Išliekamoji architektūros vertė yra susijusi su jos menine kokybe.

Audrius AMBRASAS, architektas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, Lietuvos architektūros meno tarybos pirmininkas Tai, kad Kultūros ministerija atkreipė dėmesį į architektūrą kaip meno šaką, tikrai džiugina. Juk architektūros išliekamoji vertė iš esmės ir yra daugiau susijusi su jos menine kokybe, o ne tik kaip nekilnojamojo turto objektų verte. Būtent kūrybinė architektūros dalis prašosi daugiau dėmesio ir diskusijų. Architektūros profesionalus vertinimas ir architektūriniai konkursai yra svarbūs siekiant kokybiško aplinkos formavimo. Ne mažiau svarbus ir architektūros matomumas visuomenėje bei visuomenės edukacija.

Opus klausimas yra ir architektų autorinės teisės – štai, pavyzdžiui, net tokio išskirtinio objekto kaip M. Žilinsko galerijos Kaune rekonstrukcijai nepasitelkiami jo autoriai, o viskas pakišama po viešųjų pirkimų volu ir tai gresia architektūriniais praradimais. Dažnai pavojuje atsiduria ir naujasis architektūros paveldas – vadinamoji sovietmečio architektūra. Minimas problemas vienaip ar kitaip stengiasi spręsti pavieniai entuziastai ir nevyriausybinės organizacijos.

Bendrą vektorių šioms pavienėms pastangoms galėtų suteikti Architektūros centro įsteigimas, apie kurį kalbama dar 2015 m. tuometinio kultūros ministro patvirtintose Architektūros ir dizaino plėtros gairėse.

Kalbant apie architektus, šių specialistų Lietuvoje ruošiama tikrai daug, bet paradoksas tas,

kad jų kūrybinė energija per mažai panaudojama formuojant mus supančią aplinką. Reikėtų dėti visas pastangas, kad gabiausi architektai kurtų projektus čia, o ne ieškotų darbo užsienyje. Tam labai svarbu užtikrinti kokybiškos architektūros filtravimą, kurio, deja, dažnai pristinga viešųjų pirkimų sistemoje.

Valstybė, finansuodama perteklinį architektų rengimą, turėtų pasirūpinti ir Lietuvos architektūros sklaida užsienyje – parodos, paskaitos, leidiniai. Taip pat užsienio ambasadose dirbantys kultūros atašė galėtų pasidomėti tose šalyse skelbiamais architektūriniais konkursais ir apie juos informuoti mūsų architektų bendruomenę.

forumas / 3

Šiandien būtina skatinti kokybišką architektūrą ir plačiai atverti duris jos sklaidai.

Gerda ANTANAITYTĖ, architektė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities valdybos pirmininkė Dėl savo kompleksiškumo architektūra yra sunkiai prilyginama kitoms kultūros sritims, todėl ilgą laiką buvo kiek nuošaliau nei muzika, dailė, teatras ar kiti menai. Lietuvos architektūros meno tarybos sukūrimas yra labai svarbus – jos veiklos sritys aiškios, aktualios ir viena kitą papildančios. Pagrindinis lūkestis šiai tarybai, kad ji

turėtų išsikėlusi tikslus ir per savo kadenciją juos įgyvendintų. Šiandien būtina skatinti kokybišką architektūrą ir plačiai atverti duris jos sklaidai. Gera architektūra yra ilgalaikė investicija, kurianti pridėtinę vertę, šią sąvoką turi suprasti ne tik architektai, bet ir užsakovai privačiame bei viešajame sektoriuose. Tai turėtų būti prioritetu.

Kita ypač svarbi sritis – architektūros eksportas. Norėdami tapti sektoriaus lyderiais tarptautinėje rinkoje, turime eksportuoti kokybę, o ne kainą. Tik tuomet, kai savo šalyje turėsime aukštą

architektūros lygį, kokybiškai dirbančių architektų kritinę masę, galėsime juos eksportuoti. Norint tai įgyvendinti būtina kokybiškos architektūros sklaida ir propagavimas bei architektūros studijų kokybė. Lietuvoje dar trūksta progresyvumo, pavyzdžiui, Olandija taip pat yra nedidelė valstybė, tačiau visame pasaulyje garsėja gera architektūros mokykla ir sutraukia gabiausius studentus iš viso pasaulio. Būtent to norisi palinkėti Lietuvai – drąsiai žengti pirmyn ir gerinti studijų kokybę.

5

www.pixabay.com nuotr.

iesto daržininkystė – būdas efektyviai išnaudoti kiemo, terasų ir balkonų erdves

6 2020 balandis / gegužė

tema

Karina SĖRIKOVA

Visame pasaulyje populiari idėja ant įmonių, biurų ar viešbučių pastatų stogų įkurdinti parkus, baseinus, teniso kortus ir t. t. pamažu skinasi kelią ir mūsų šalyje. Tačiau didžioji dalis šių laisvalaikio zonų yra įkuriamos www.pixabay.com nuotr.

ant viešųjų pastatų. O kokia situacija su individualiais pastatais? Kaip įveiklinti daugiabučių stogus, balkonus bei terasas individualiuose namuose ir ar tai yra sudėtinga?

endencija rengti terasas ant pastatų stogų į Lietuvą atkeliauja iš pasaulio didmiesčių, kurie taip sprendžia žaliųjų erdvių trūkumo problemą. Šiuo metu Savanorių pr. 219/Titnago g. 7 plėtojamas didžiausias loftų projektas Baltijos šalyse „Freiheit Lofts“, kuriame bus įrengta 200 erdvių gyvenimui ir kūrybai. Anot jo vystytojų – nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Baltic Asset Management“ pardavimų vadovės Rūtos Krikščiūnaitės, šio projekto tikslas yra ne tik statyti sienas, bet ir kurti nepriklausomą bendruomenę, todėl ant penkių aukštų pastato „Freiheit Lofts“ stogo bendram gyventojų laisvalaikiui bus sukurta ir laisvalaikio poreikiams pritaikyta 500 kv. m terasa. „Ant terasos bus suprojektuotos skirtingos laisvalaikio zonos: aktyvaus sporto, ramaus poilsio, grilio ir valgymo zona, šiltnamis, lauko kino teatras. Ši erdvė taip pat taps papildoma bendruomenės laisvalaikio zona, kur bus sudarytos sąlygos susirinkti į bendrus renginius ar šventes“, – pasakojo R. Krikščiūnaitė.

Daugiausia stogo terasos ploto yra skirta kino teatro, aktyvaus laisvalaikio ir grilio zonos erdvėms – po ~50 kv. m. Šiuo metu madingai pramogai – miesto daržininkystei

T

Ant terasos bus suprojektuotos skirtingos laisvalaikio zonos: aktyvaus sporto, ramaus poilsio, grilio ir valgymo zona, šiltnamis, lauko kino teatras. / Rūta KRIKŠČIŪNAITĖ /

www.pixabay.com nuotr.

Įveiklinti stogai – populiarėjanti iniciatyva

7

(angl. urban farming) skirtas šiltnamis užims ~20–25 kv. m. Ramaus poilsio zonoje bus įrengtas apie 30 kv. m dydžio smėlio „paplūdimys“ su šezlongais. O ~35 kv. m bus skirta dengtai terasai įrengti – šioje erdvėje bus įkurta valgymo zona.

Pastato konversijos projektas įgyvendintas jau 80 procentų. Šio projekto pabaiga planuojama rugsėjį, gali būti, kad terasa bus užbaigta dar anksčiau.

Stogo terasa turės ne tik įprastas valgymo ar laisvalaikio zonas, tačiau ir kino teatrą.

8 2020 balandis / gegužė

Geriausia apie stogo terasą galvoti iš anksto Stogo terasą suprojektavusios architektūros studijos „Plazma“ vadovas architektas Rytis Mikulionis teigia, kad šie loftai, analizuojant šalies būsto rinką, yra palyginti labai pigūs, todėl šios pridėtinės vertės dar labiau kelia pastato vertę. Anot architekto, dažniausiai tokios terasos įrengiamos ant aukštesnio, beveik premium segmento pastatų stogų. „Šis būstas gali pasiūlyti įdomių bendruomeninių erdvių. Viena tokių – lauko šiltnamis. Šiltnamio ploto pasiskirstymas ir naudojimas priklausys nuo gyventojų tarpusavio susitarimo.

Taip pat sveikintina yra tai, kad ant stogo numatyta 30 kv. m zona saulės jėgainei, kurios pagaminta elektra bus skirta bendro naudojimo patalpoms apšviesti“, – sakė architektas.

Deja, pasak R. Mikulionio, labai dažnai pasitaiko, kad jei iš anksto nėra pamąstyta apie galimybę leisti laiką ant stogo terasos, šios idėjos įgyvendinimas stipriai pasunkėja. „Dažnai ant stogo būna sumontuota ruloninė danga, kuri nepritaikyta didelėms apkrovoms.

Todėl, jei yra noro pasidaryti pavėsinę, prasideda bėdos, nes dėl per didelių vėjo apkrovų nebūna konstruktyviai prie ko jos pritvirtinti. Todėl terasos įveiksminimą reikėtų nusimatyti gerokai anksčiau“, – pabrėžė pašnekovas.

Jei, anot „Plazmos“ vadovo, bendrija sugalvotų įveiksminti savo stogą, visų pirma, tektų išsiaiškinti, ar stogas yra pritaikytas apkrovoms, ir apskaičiuoti technines galimybes, reikalingas eksploatuojamai dangai įrengti. „Be to, jei bendruomenė norės pastogės ar kažkokios apsaugos nuo kritulių ir saulės, teks apgalvoti, ar tai įmanoma įrengti“, – pridūrė architektas.

tema

Šis būstas gali pasiūlyti įdomias bendruomenines erdves. Viena tokių – lauko šiltnamis. Šiltnamio ploto pasiskirstymas bei naudojimas priklausys nuo gyventojų tarpusavio susitarimo. Taip pat sveikintina yra tai, kad ant stogo numatyta 30 kv. m zona saulės jėgainei, kurios pagaminta elektra bus skirta bendro naudojimo patalpų apšvietimui. / Rytis MIKULIONIS /

9

tema

Kiekvienas daržininkas gali pasiimti tiek derliaus, kiek reikia jo šeimos poreikiams, jausdamas atsakomybę kolegoms. / Edita KAVALIAUSKIENĖ /

Šiltnamis gali būti ir bendruomeninis

www.pixabay.com nuotr.

www.pixabay.com nuotr.

Ne mažiau gera mintis įveiksminti nenaudojamas erdves – bendruomeninis miesto daržas. Tokį 2013 m. įkūrė „Antakalniečių bendruomenė“ Antakalnio rajone esančiame Sapiegų parke. „Antakalniečių sodo“ idėja gimė, kai Antakalnio seniūnija buvo perkelta į naujas patalpas Sapiegų parke. „Įsikėlę ten, negalėjome nepastebėti didelio apleisto šiltnamio. Tuometinės Šv. Roko slaugos ligoninės vadovas leido šalia šiltnamio įsirengti keletą lysvių. Taip jau nuo 2013 m. buvo pradėtos veiklos, kurias paskatino asociacija „Žali.lt“ ir savanoriai talkininkai, o dar po poros metų buvo pradėtas naudoti ir šiltnamis, mažiausiai 10 m. stovėjęs apleistas“, – pasakojo „Antakalniečių bendruomenės“ pirmininkė Edita Kavaliauskienė.

Anot pašnekovės, daržininkų bendruomenė susiformavo, rengiant talkas. Daržininkai turi savo asmeninius sklypelius ir dalį sklypelių prižiūri bendrai. Daržininkauti gali tik „Antakalniečių bendruomenės“ nariai, kurie sumokėjo nustatyto dydžio metinį nario mokestį ir daržininko mokestį. „Šiltnamio plotas padalytas tarp asmeninių sklypelių ir bendruomeninės dalies, skatinant visus daržininkus jausti atsakomybę už visumą. Įdiegus automatinę laistymo sistemą, priežiūra palengvėjo. Šiuo metu Sapiegų parke daržininkauja per 20 bendruomenės narių, ateinančių jiems patogiu laiku“, – teigė E. Kavaliauskienė.

Kiekvienas daržininkas gali pasiimti tiek derliaus, kiek reikia jo šeimos poreikiams, jausdamas atsakomybę už kolegas. Norėdami pasidalyti daržovėmis su kitais bendruomenės nariais, įtraukti į savo būrį naujų narių, daržininkai kasmet rengia sezono pabaigtuvių derliaus šventes.

10 2020 balandis / gegužė

www.pixabay.com nuotr.

Berėmis balkonų stiklinimas

www.pixabay.com nuotr.

UAB „Siteks“ siūlo pažangiausias berėmes balkono stiklinimo konstrukcijas, kurios apsaugos balkoną nuo kritulių ir vėjo. O atšilus orams visada bus galimybė atverti stiklus ir džiaugtis natūraliais vaizdais.

11

Daugiau informacijos: https://www.siteks.eu/bereme-stiklinimo-konstrukcija/

tema

Povilo Jarmalo nuotr.

Svarbiausia yra ne balkono ar terasos dydis, o namo orientacija saulės atžvilgiu. / Agnė GAISRĖ /

prieskoninėmis žolelėmis ir daržovėmis. Nesakyčiau, kad gėlės buvo išstumtos, bet loveliuose jos susidraugavo su maistiniais augalais ir

Žaliąją vitaminų „jėgainę“ galima įsirengti ne tik ant stogo, lysvėje, bet ir balkone ar terasoje.

Prieš maždaug dešimtmetį nedidelį daržą balkone įsirengė bendruomenės edukacijos centro „Miesto laboratorija“ bendraįkūrėja Agnė Gaisrė.

Tam poslinkį davė persikraustymas į naują butą, kuris turėjo nemažą balkoną: „Tuomet balkonuose dar nebuvo itin populiaru auginti prieskonius ar daržoves, tad pradėjau nuo gėlių. Tačiau netrukus tarp jų atsirado iš parduotuvės vazonėliuose pirkti rozmarinai, bazilikai. Kitąmet pabandžiau auginti vyšninius pomidorus ir taip kasmet savo balkoną pildžiau

taikiai prigijo“, – pasakojo A. Gaisrė.

Vienais metais, anot moters, naujo buto balkone neliko vietos net įeiti, todėl pašnekovė apgalvojo, kam teiks pirmenybę, ir kitąmet pasėjo tik savo mėgstamiausius augalus: „Nuo tada nusistovėjo tradicija kasmet sodinti mažiausiai lepias žoleles ir daržoves. Pavasariui liko salotos, krapai, svogūnai, bazilikai, kurie nereikalauja atskirų vazonų, – viską tiesiog suberi į vieną lovelį. O vasarai – žemaūgiai vyšniniai pomidorai, vienas kitas lapinis augalas“, – sakė „Miesto laboratorijos“ bendraįkūrėja.

www.pixabay.com nuotr.

Naudingieji augalai terasoje ar balkone – lengvai įmanoma

12 2020 balandis / gegužė

Svarbiausia – balkono orientacija A. Gaisrės teigimu, norint auginti maistinguosius augalus, svarbiausia yra ne balkono ar terasos dydis, o namo orientacija saulės atžvilgiu: ar tai yra šiaurė, ar pietūs, ar likę du variantai: „Šiaurinėje pusėje, kur yra mažai šviesos, nereikėtų auginti tokių šilumamėgių augalų kaip pomidorai, bazilikai, nes jie neužauga, o sodininkų entuziazmas krenta. Tačiau čia galima sėkmingai auginti petražoles, krapus, špinatus, salotas. Vasarą pietiniame balkone salotoms ar špinatams yra per karšta – juos rekomenduojama sodinti tik pavasarį arba ankstyvą rudenį. Tačiau galima augalus maišyti, sodinti tankiai ir kuo labiau mes užsodinsime žemę, tuo ją sunkiau pasieks saulės spinduliai. O daliniame pavėsyje, rytinėje ir vakarinėje pusėje, auginti galima praktiškai viską. Todėl naudingųjų augalų įmanoma užsiauginti visuose balkonuose, tik reikia teisingai pasirinkti, ką auginti“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad, siekiant kuo optimaliau išnaudoti balkono plotą, sodinukams verta pasigaminti medinius lovius ant aukštų kojelių. Tai ypač aktualu, jei balkono sienos yra aklinos saulės šviesai, o ne grotuotos.

Savo balkone A. Gaisrė nėra įsirengusi jokių hidroizoliacijos, vandens nuvedimo ar automatinio laistymo technologijų, bet kol kas augalai ir taip puikiai klesti. Pasak „Miesto laboratorijos“ bendraįkūrėjos, yra nemažai taisyklių, siekiant sėkmingai užauginti derlių, tačiau viso to galima nesunkiai išmokti. „Nežinant taisyklių, dalis augalų sudžius, dalis bus perlaistyti ir supus, o iš to, kas užderės, nereikėtų tikėtis turėti visos šeimos kasdieniams poreikiams reikalingo derliaus – į parduotuvę ar turgelį užsukti vis tiek teks. Tačiau patiekalams pasigardinti žolelių tikrai užteks“, – sakė moteris.

STOGO SISTEMA TECHNONICOL Optimalus ir patikrintas sprendimas plokščių stogų įrengimui. Šiuolaikiškos garo izoliacijos medžiagos prailgina pastato eksploatacijos laiką bei sukuria sveiką mikroklimatą pastato viduje.

Greitas montavimas

Populiariausias sprendimas plokščiam stogui

BITUMINĖS STOGO DANGOS - MIDA AKMENS VATA - TECHNOROOF V ŠILUMOS IZOLIACIJA EPS GARO IZOLIACIJA - TECHNOELAST VB 500 SELF

ŽINIOS. PATIRTIS. MEISTRIŠKUMAS.

WWW.TECHNONICOL.LT

www.pixabay.com nuotr.

Užs.

Balkonai, terasos – be rūpesčių Balkonai ir terasos virš patalpų yra labai svarbūs architektūriniai sprendimai pastatų išvaizdai, suteikiantys malonių emocijų jų savininkams. Čia gali būti įrengtos poilsio ar kitos paskirties zonos. Tam, kad šios emocijos būtų geros ilgus eksploatacijos metus, jie turi būti tinkamai įrengti.

ažnai pastatų statytojai įrengdami balkonus ir terasas jiems neskiria pakankamai dėmesio ar naudoja netinkamas medžiagas, todėl atšoka plytelės, drėgmė pradeda skverbtis į pastatų vidų, atsiranda pelėsis pastato viduje, irsta fasadų apdaila.

Mes turime sprendimų, kaip gerai įrengti balkonų ir terasų apdailą ir neturėti problemų juos eksploatuojant. Labai svarbu, kad darbai būtų atliekami tinkamu laiku pastato statymo metu. Balkonas ar terasa turėtų būti įrengiami iki pastato šiltinimo ar kitos fasado apdailos.

Pradėti reikėtų nuo horizontalių paviršių

D

nuolydžių formavimo. Rekomenduojame 2 proc.

14 2020 balandis / gegužė

nuolydžius, jų formavimui, priklausomai, kokiu storiu bus įrengiamas lyginamasis sluoksnis, parenkame remontinius mišinius. Kitas žingsnis turėtų būti hidroizoliacijos įrengimas. Rekomenduojame naudoti vieną iš kelių cementinių, elastingų, dviejų komponentų AQUAFIN hidroizoliacijų. Įrengiant hidroizoliaciją, labai svarbu teisingai sutvarkyti kampus tarp sienos ir grindų plokštumos, apie vandens subėgimo trapus, lietvamzdžius, turėklus ir kitas įdėtines detales, kurios šiuo momentu jau turi būti sumontuotos. Hidroizoliaciją tepant dviem sluoksniais apie visas įdėtines detales, kampuose tarp sluoksnių įklijuojama speciali tvirtinamoji juosta „ASO-Dichtband 2000“. Jei numatyta šiltinti

pastatų fasadus, tai turėtų būti atliekama, kai jau įrengta hidroizoliacija.

Tolesnis etapas – plytelių klijavimas ar kitos apdailos įrengimas. Plytelių klijavimui, priklausomai nuo jų tipo – ar tai keraminės, akmens masės ar natūralaus akmens ir formato, parenkame elastingus vieno ar dviejų komponentų S1 ar S2 klasės klijus, taip pat siūlių glaistus ir silikonines mastikas.

Galime užtikrinti, kad, naudojant mūsų Vokietijos kompanijos „SCHOMBURG GmbH & Co KG“ gaminamus produktus ir teisingai atlikus darbus, balkonai ir terasos Jums teiks tik teigiamas emocijas.

phone +49-5231-953-00 fax +49-5231-953-108 web www.schomburg.de/en

Balkonas 1:

Balcony waterproofing with AQUAFIN®-2K/M Balcony edge with gutter

Balkono hidroizoliacija su „AQUAFIN®-2K/M“ Balkono kraštas su lataku 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

Technical Drawing 3.80.1

STATYBA

Exposure class: B0

Gelžbetoninė konsolinio balkono plokštė Nuolydį formuojantis sluoksnis „ASO-EZ2-Plus“ Hidroizoliacija „AQUAFIN-2K/M“ Juosta „ASO-Joint-Tape-2000“, įterpta į hidroizoliacijos sluoksnį Latako profilis Vandens nuvedimo latakas Keraminės plytelės, pritvirtintos su plytelių klijais „UNIFIX-2K“ Elastingas hermetikas „ESCOSIL-2000“ Plytelių siūlių užpildas „ASO-Flexfuge“

Balkonas 2:

1

9

2

3

4

7

8 5

BETOCRETE®-C GALINGAS IR NEPALAUŽIAMAS.

6

1

Balkono hidroizoliacija su „AQUAFIN®-2K/M“ Sienos ir grindų sujungimas

SKLANDŽIAM IR UŽTIKRINTAM DARBUI

SCHOMBURG GmbH & Co. KG

SCHOMBURG

1. Gelžbetoninė konsolinio balkono plokštė Aquafinstrasse 2–8 D-32760 Detmold (Germany) 2. Nuolydį formuojantis sluoksnis „ASO-EZ2-Plus“ phone +49-5231-953-00 arba „ASO-EZ4-Plus“ fax +49-5231-953-108 3. Hidroizoliacija „AQUAFIN-2K/M“ min. 72 mm web www.schomburg.de/en Technical Drawing 3.80.11 4. Juosta „ASO-Joint-Tape-2000“, įterpta į hidroizoliacijos sluoksnį Balcony waterproofing with AQUAFIN®-2K/M 5. Jungties juosta, kad būtų išvengta 3-jų kraštų 1 Concrete cantilever balcony Atsparumas vandeniui, ypač didelių junction pastatų, yra vienas svarbiausių betono ilgalaiWall/Floor 2 Sloping screed, i.e. ASO-EZ2-Plus sujungimo kiškumo ir patikimumo veiksnių. Nauji ir geresni BETOCRETE®-C gaminiai puikiai 3 Waterproofing AQUAFIN-2K/M Exposure class B0 apsaugo nuo vandens įsiskverbimo.

6. Itin elastingi plonasluoksniai S2 klasės plytelių 4 ASO-Joint-Tape-2000 embedded in waterproofing 2 5 Gutter profile klijai „UNIFIX-2K“ 6 Outlet gutter Išskirtinį našumą padeda pasiekti technologija „du viename“: kristalinius junginius suformuojančios medžiagos sukuria milijonus nanokristalų, kurie 7. Plytelių siūlių užpildas „ASO-Flexfuge“ arba 7 technologiją, Ceramic tile with neleidžia pratekėti vandeniui ir visiškai užpildo betono kapiliarų poras. Atsižvelgiant į produktą, jie suteikia ir papildomą kurifixed užtikrina darUNIFIX-2K tile adhesive „HF05-Brilliantfuge“ didesnį saugumą.

8 ESCOSIL-2000 elastic joint sealant Išskirtinis papildomas dvejopos technologijos pranašumas: paprastai nebereikia jokių papildomų apsaugos nuo vandens priemonių.

9 ASO-Flexfuge tile grout 8. Elastingas hermetikas „ESCOSIL-2000“

PATIKIMA APSAUGA NUO VANDENS IR KOROZIJOS PADVIGUBINKITE ATSPARUMĄ VANDENIUI IR APSAUGOKITE BETONĄ.

Technologija „du viename“

UAB „SCHOMBURG BALTIC“ Veiverių g. 139 Kaunas LT- 46389 El. p. gytis@schomburgbaltic.eu Tel. +370 698 25 309

Nanokristalų technologija 8 Nuo5vandens4apsauganti medžiaga 7 Apsaugo nuo vandens įsiskverbimo, suformuodama nanokristalus.rights in regards to product quality are based on our sales and delivery terms. This technical description 6 The purchaser’s is strictly sumažina vandens skvarbą

+

Priedų technologija

illustration and is not claimed to be exhaustive. It is the user’s responsibility to consult local building codes and regulations before car product applications. This version is no longer valid with the publication of a new printed version. Always check our website for the valid version und www.schomburg.de/en.

02/1

Nuo vandens apsauganti medžiaga Papildomai sumažina vandens įsiskverbimą ir sugertį.

Apsauga nuo korozijos padengiant plieną

Korozijos inhibitorius Padengia sutvirtinimus ir taip apsaugo plieninius sutvirtinimus.

Plastifikuoja / užtikrina gerą slankumą Sumažina w/c vertę ir nuolat mažina vandens skvarbos gylį, menkindamas kapiliarų porų struktūrą

3 Plastifikacija sumažinta kapiliarų porų struktūra

2 UAB „SCHOMBURG BALTIC“ I Europos avenue 124 Kaunas LT-46351, Lithuania I Mail. simonas@schomburgbaltic.eu I Tel.+370 68515008

www.pixabay.com nuotr.

60

1

1 2 3 4 5 6 7 8

Reinforced concrete slab Sloping screed ASO-EZ2-Plus or ASO-EZ4-Plus Waterproofing AQUAFIN-2K/M ASO-Joint-Tape-2000 Joint strip to avoid a 3 sided bond Highly elastic thin-bed mortar UNIFIX-2K ASO-Flexfuge or HF05-Brilliantfuge tile grout ESCOSIL-2000 elastic sealant

15

sprendimas

www.pixabay.com nuotr.

Įdarbintas penktasis fasadas – stogas Gyvename laikais, kai vienos svarbiausių vertybių tampa ekologija ir tvarumas.

Karina SĖRIKOVA

Jau nuo kitų metų visi statomi individualios paskirties pastatai turės atitikti aukščiausio energinio naudingumo A++ klasę. Šios klasės pastatai beveik nenaudoja energijos ir netgi didžiąją jos dalį pagamina patys. Stogas – puiki vieta įgyvendinti šios klasės reikalavimus ir patiems pasigaminti energijos. Taigi, kokios yra įdarbinto stogo įrengimo technologijos?

Patraukliausia technologinė pora: saulės modulis + šilumos siurblys

Anot Lietuvos saulės elektrinių asociacijos vadovo Vito Mačiulio, vystantis technologijoms, saulės modulių kaina per pastaruosius metus žymiai

Kaip apskaičiuoti, kokios galios elektrinės reikia?

irmiausia reikėtų žinoti, kad galima įdarbinti ne tik saulės šilumą, bet ir šviesą. Šilumą galima panaudoti saulės kolektoriams, kuriais kaitinamas pro kolektorių praeinantis skystis – tokie kolektoriai naudingi ruošiant karštą vandenį. O šviesą galima įdarbinti naudojant puslaidininkinius – jie dažniausiai vadinami fotovoltiniais saulės moduliais. Šie moduliai šviesą paverčia elektra, kurią ir galima panaudoti buityje.

sumažėjo, o saulės kolektorių – pakito mažai. „Be to, labai ištobulėjo ir sumažėjo šilumos siurblių, kurie elektrą efektyviai verčia šiluma, kaina. Todėl Lietuvos klimatinėmis sąlygomis šilumą ir karštą vandenį ekonomiškai patraukliau tapo ruošti technologine pora „saulės modulis + šilumos siurblys“. Saulės kolektoriai šiose lenktynėse jau atsilieka. Todėl kolektoriai Lietuvoje naudojami vis rečiau, nors karštesnio klimato šalyse jie vis dar ekonomiškai naudingi ir populiarūs“, – patirtimi pasidalijo V. Mačiulis.

Norint pasirinkti fotovoltinius modulius, pašnekovo teigimu, reikia žinoti kelis skaičius: „Pirmiausia reikia žinoti, kokios galios saulės elektrinės jums reikia. Paprasčiausiai tai sužinoti galima taip: išsiaiškinti, kiek praeitais metais sunaudojote kilovatvalandžių elektros, ir tą skaičių padalyti iš tūkstančio. Pavyzdžiui, sunaudojote 6000 kWh, tai jums reikalinga elektrinės galia bus 6000 kWh : 1000 = 6 kW. Taip yra todėl, kad 1 kW saulės elektrinės, sumontuotos optimaliu būdu, Lietuvos sąlygomis pagamina apie 1000 kWh.

P

16 2020 balandis / gegužė

sprendimas

Plokščiasis stogas – lengvas montavimas

Šlaitinis stogas – idealus saulės elektrinei

Elektrinės ant skliautinių stogų dar nepopuliarios

Pasak V. Mačiulio, idealus saulės elektrinei yra pietinis šlaitinis stogas su 35 laipsnių kampu į horizontą. „Nėra labai reikšmingi iki 10 laipsnių nukrypimai nuo pietų krypties ir nuo optimalaus kampo, tačiau didesni nuokrypiai jau sukelia 5 ir daugiau procentų metinius elektros praradimus. Yra galimybė pietų pusėje modulius montuoti ant vertikalios sienos, bet šiuo atveju reikia susitaikyti, kad gausite tik 60 proc. energijos, palyginti su optimaliu variantu“, – sakė Lietuvos saulės elektrinių asociacijos vadovas.

V. Mačiulio teigimu, saulės modulių montavimas ant šlaitinio stogo nesukelia sunkumų: yra sukurta įvairių modulius laikančių konstrukcijų ir jas puikiai išmano saulės elektrinių montuotojai. Didžiausia problema yra ant stogo pietų pusėje esantys kaminai, įvairūs langeliai, kurie meta šešėlį ant modulių arba trukdo estetiškai juos išdėstyti, todėl, statant naują namą ir planuojant įsirengti saulės elektrinę, būtina pagalvoti, ar nėra galimybių tokių trukdžių išvengti.

Kai kalba eina apie saulės elektrines ant skliautinių stogų, tai paprastai išeitis yra saulės modulius integruoti į pastatą. Tam tikslui gaminami moduliai „stiklas/stiklas“, kuriuose generuojančios

Ant plokščiųjų stogų modulius sumontuoti yra lengviau. Tačiau šiuo atveju montavimas taip pat turi problemų: reikia atsakingai apgalvoti, kaip tai padaryti technologiškai patikimai ir efektyviai saulės energetikos požiūriu. „Pagrindinė taisyklė ta pati – moduliai turi būti atsukti į pietų pusę 35 laipsnių kampu. Paprasčiausia yra laikančią konstrukciją prispausti balastu – betonine plokšte, smėlio maišu ar kitu svoriu. Bet šiuo atveju reikalingas tvirtas perdengimas, galintis atlaikyti 40–60 kg/kv. m papildomą svorį. Be to, pati modulius laikanti konstrukcija taip pat turi būti tvirta. Yra sukurta įvairių konstrukcinių sprendimų, palengvinančių apkrovimą, tačiau jų montavimas yra brangesnis ir reikalauja aukštesnės kvalifikacijos konstruktorių ir montuotojų. Vėjuotuose regionuose ir pajūryje tokią balastinę sistemą naudoti yra pavojinga – reikia papildomų apsaugų nuo vėjo, kurios ne visada suveikia. Šiuo atveju patikimiausia yra modulių konstrukciją tvirtinti varžtais prie perdengimo, aišku, atsižvelgiant į visus tokio montavimo niuansus“, – teigė specialistas.

Nors fotovoltinė danga nėra pigi – apie 70 Eur/ m2, tačiau ji ne tik saugo nuo kritulių, bet ir gamina elektrą.

Ir atrodo puikiai: juodas stiklinis stogas. Šiuo atveju kitos dangos stogui nebereikia. / Vitas MAČIULIS /

www.pixabay.com nuotr.

Kitas skaičius: 1 kW elektrinės reikia 5–6 kv. m modulių ploto. Minimu atveju reikėtų: 6 kW x (5–6) kv. m = 30–36 kv. m bendro modulių ploto. Mažesnis plotas reikalingas, kai pasirenkami efektyvesni, tačiau brangesni moduliai, o didesnis – natūralu – mažiau efektyvūs, bet pigesni moduliai. Jeigu stogo plotas jūsų neriboja, nėra prasmės rinktis galingiausius, tačiau brangiausius modulius. Geriau daugiau dėmesio ir lėšų skirti žinomų įmonių ir technologiškai pažangesniems bei ilgaamžiškesniems, pavyzdžiui, stiklas/stiklas tipo, moduliams“, – pasakojo Lietuvos saulės elektrinių asociacijos vadovas.

Taip pat labai patrauklus ir šiuo metu populiarėjantis būdas įdarbinti stogą – jį visą padengti specialiai paruoštais arba integruotais fotovoltiniais moduliais. „Šiuo atveju kitos dangos stogui nebereikia.

Nors fotovoltinė danga nėra pigi – apie 70 Eur/ kv. m, tačiau ji ne tik saugo nuo kritulių, bet ir gamina elektrą. Ir atrodo puikiai: juodas stiklinis stogas. Daug kas taip pat yra girdėjęs apie fotovoltines čerpes, kurios gamina elektrą. Jos gaminamos netgi Lietuvoje ir atrodo patraukliai, bet kol kas jos skirtos tiems, kurie nori egzotikos, o kaina nėra svarbi“, – pabrėžė pašnekovas.

17

www.pixabay.com nuotr.

Pagrindinė taisyklė – moduliai turi būti atsukti į pietų pusę 35 laipsnių kampu. Nėra labai reikšmingi iki 10 laipsnių nukrypimai nuo pietų krypties ir nuo optimalaus kampo, tačiau didesni nuokrypiai jau sukelia 5 ir daugiau procentų metinius elektros praradimus. / Vitas MAČIULIS /

18 2020 balandis / gegužė

puslaidininkinės plokštelės išdėstomos su tarpais tam, kad moduliai dalinai praleistų šviesą. „Tokie stogai tampa labai populiarūs, statant viešus žaliuosius pastatus: aerouostuose, geležinkelio stotyse, taip pat ant prabangių biurų ar viešbučių pastatų. Jie gražiai atrodo, yra naudingi energetiniu požiūriu, taip pat parodo savininkų socialinį atsakingumą. Tačiau kartu ir brangūs (150–200 Eur/kv. m), todėl Lietuvoje dar nepopuliarūs“, – sakė V. Mačiulis.

Saulės elektra daugiabučio gyventojams – įmanoma Saulės elektrines taip pat galima įrengti ir ant daugiabučių pastatų stogų. „Šį įrenginį galima įtraukti į renovacijos investicinius planus ir gauti analogišką 30 proc. paramą. Tokia investicija atsiperka per 7–8 metus. Tačiau kol kas tokių saulės elektrinių elektrą galima panaudoti tik bendriems namo reikalams, o tai sudaro menką dalį būsto išlaikymo išlaidų“, – teigė V. Mačiulis. Šiais metais Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos sąmatoje jau numatyta eksperimentinė priemonė, kuri leistų namo bendrijai įsirengti didesnę saulės elektrinę, o jos elektrą per geoterminį arba oro-vandens šilumos siurblį panaudoti viso namo šilumos ir karšto vandens gamybai.

„Tai nepaprastai efektyvus šilumos gamybos būdas, sumažinantis šilumos kainą beveik iki 1 ect/kWh. Tačiau saulės elektrinės, kurios galios užtektų daugiabučiam namui apšildyti, ant namo stogo tiktai neišeina pastatyti, nes trūksta ploto“, – sakė specialistas.

Tokiu atveju galima pasinaudoti nuo 2019 m. spalio 1 d. atsiradusia galimybe saulės elektrinę pastatyti nutolusiame sklype, o pačią elektrą naudoti daugiabutyje. „Čia taip pat galioja dvipusės elektros apskaitos sistema, t. y. vasarą galima prisigaminti elektros, atiduoti ją į tinklus, o atsiimti žiemą ir sunaudoti šilumos gamybai. Tikimės, kad atsiras iniciatyvių ir novatoriškų daugiabučių bendrijų, kurios pasinaudos šia galimybe, juo labiau kad tokiam šilumos sistemos modernizavimui bus galima gauti papildomą 30 proc. paramą“, – pridūrė Lietuvos saulės elektrinių asociacijos vadovas.

Taip pat pasigaminti saulės elektros buitiniams tikslams labai patogu, naudojantis prieš kelis mėnesius UAB „Ignitis“ sukurta sistema, per kurią galima įsigyti ar išsinuomoti dalį investuotojų pastatytos didelės saulės elektrinės ir čia gaminamą elektrą naudoti savo namuose.

Tokia investicija kainuoja kelis tūkstančius eurų, o elektra namuose šiuo atveju kainuoja apie 5 ect/kWh vietoj dabar mokamų 15 ect/kWh.

sprendimas

Kiek kainuoja pasigaminta energija?

Mūsų šalyje saulės energijos gamybos laikotarpis paprastai vyksta nuo gegužės iki spalio mėnesio. Lietuvos energijos tiekėjai yra sukūrę dvipusės apskaitos sistemą: sezono metu individualių saulės elektrinių pagaminama perteklinė elektros energija yra perduodama „pasaugoti“ į valstybinį elektros tinklą. Šaltuoju sezonu ar kai elektrinė negeneruoja pakankamai elektros energijos, išaugus energijos vartojimo poreikiui, iš šio tinklo galima atsiimti energiją, už naudojimąsi elektros tinklais sumokant pasinaudojimo tinklais mokestį. Elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos priklauso nuo to, iš kokios įtampos tinklų vartotojas gauna elektros energiją ir kuris planas yra pasirenkamas. „Pirmiausia klientai moka rinkdamiesi įkainius, nustatytus žemajai tinklo įtampai. Per pirmus saulės elektrinės įsirengimo metus rekomenduojame rinktis atsiskaitymo būdą „Už elektrinės instaliuotą galią“, kai mokamas fiksuotas elektrinės galios mokestis nepriklausomai, kiek yra patiekta arba susigrąžinta energijos iš tinklo. Jo kaina su PVM yra 2,6378 Eur/kW/mėn.

Po metų tarifą galima keisti, įvertinus realų vartojimą ir gamybą“, – aiškino „Ignitis“ saulės elektrinių projektų vadovas Karolis Dargis.

Anot pašnekovo, po metų rekomenduojama įsivertinti savo realius poreikius ir pasirinkti vieną iš galimų keturių atsiskaitymo planų. Pirmasis – atsiskaitymas už atgautą energiją, t. y. už patiektos į tinklą ir vėliau atgautos elektros energijos kilovatvalandę, kai tiesiogiai (t. y. neperduodant į tinklus) suvartojamas energijos kiekis yra didesnis nei 32 procentai. „Klientas moka tik už susigrąžintas kWh (0,05203 Eur/kWh), o už tiesiogiai suvartotą elektros energiją nieko papildomai nemokama“, – pridūrė K. Dargis.

individualius namus, šis būdas nėra rekomenduojamas, kadangi tai reikalauja didesnių investicijų į saulės elektrinę. „Saulės parko elektrinei visada geriau rinktis atsiskaitymo būdą „Už elektrinės instaliuotą galią“, nes nėra tiesioginio vartojimo ir visa elektra yra perduodama pasaugojimui į tinklus“, – pabrėžė K. Dargis.

Trumpai tariant, įmanoma, kad, gaminant nuosavą saulės energiją, išlaidos už elektros energiją gali sumažėti iki trijų kartų, palyginti su standartinėmis elektros energijos tiekėjo paslaugomis.

Pusė sienų ir visas stogo plotas – saulės baterijos Saulės modulius galima montuoti ne tik ant stogo, bet ir ant pastato sienų. Vienas tokių pavyzdžių – architektų biuro „4 Plius Architektai“ architektų Donaldo Trainausko ir jo kolegos Haroldo Jurevičiaus suprojektuotas gyvenamasis namas Birštone. Šis trikampio formos (kartu su vidiniu kiemu) namo projektas, pavadintas „Greta šlaito“, yra įdomus tuo, kad ant dviejų pastato sienų ir dvišlaičio stogo yra sumontuoti saulės kolektoriai, kurie užima apie 400 kv. m plotą. Namo plotas, įskaitant ir rūsio patalpas, – per 500 kv. m. Iš pietų ir

Įmanoma, kad, gaminant nuosavą saulės energiją, išlaidos už elektros energiją gali sumažėti iki trijų kartų, palyginti su standartinėmis elektros energijos tiekėjo paslaugomis. / Karolis DARGIS /

Ir galų gale – atsiskaitymas kilovatvalandėmis, kai elektrinės pagamintas elektros energijos kiekis yra didesnis nei vartojimui būtinas jos pagamintas kiekis, tačiau, kalbant apie

www.pixabay.com nuotr.

Taip pat, „Ignitis“ specialisto teigimu, galima atsiskaityti mišriuoju būdu, t. y. už patiektos į elektros tinklus ir vėliau atgautos elektros energijos kilovatvalandę (0,02662 Eur/kWh) ir už instaliuotą elektrinės generuojamos galios kilovatą (1,3189 Eur/kW/mėn.).

19

Saulės modulius galima montuoti ne tik ant stogo, bet ir ant pastato sienų.

Vienas tokių pavyzdžių – architektų biuro „4 Plius Architektai“ architektų Donaldo Trainausko ir Haroldo Jurevičiaus suprojektuotas gyvenamasis namas Birštone.

vakarinės pusės pastatas neturi nė vieno lango, kadangi čia įtaisytos saulės baterijos, nes čia aktyviausiai šviečia saulė. Visa pagaminta energija būtų panaudota tik šio namo reikmėms. Šis pastatas yra nestandartinis dar ir todėl, kad beveik visos jo gyvenamosios patalpos suprojektuotos antrame aukšte. „Taip yra todėl, kad namas planuojamas įrengti šalia Nemuno apsauginio pylimo, kuris, žvelgiant iš pirmo pastato aukšto, užstoja panoramą. Per antro aukšto langus bus matyti nuos-

20 2020 balandis / gegužė

tabi panorama. Todėl nuspręsta svetainę, virtuvę, miegamąjį ir darbo kambarius įrengti būtent antrame aukšte, pro kurio langus atsiveria Nemuno šlaitai“, – pasakojo D. Trainauskas.

Pirmame pastato aukšte suprojektuoti dar du miegamieji, svečių kambarys, SPA ir pirtis.

Abiejuose aukštuose yra pagalbinės patalpos.

Pastatas taip pat turi rūsį, kuriame įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, vyno rūsys, sandėliukas ir įvairios techninės patalpos.

Pastato forma suteikia galimybę suformuoti

trikampio formos vidinį kiemelį, kuris tvora visiškai izoliuotas nuo praeivių žvilgsnių.

Pašnekovas pažymi, kad susidomėjimas iš saulės gauta energija auga proporcingai valstybės siūlomai paramai tokioms elektrinėms įsirengti: „Įranga brangi, prižiūrėti reikia, o naudos kartais mažai. Tačiau modulis mažėja, pinga, o ir elektros pagamina daugiau. Tad, manau, po kelerių metų tikrai apsimokės juos įtaisyti ir ant nedidelio ploto“, – pabrėžė architektas.

GEZE Sukamosios durys Tobulumas bet kokiam pastatui Kai įėjimai naudojami dažnai, automatinės besisukančios durys yra itin patogios. Jos suprojektuotos nepriekaištingai, o atrodo elegantiškai, todėl palieka puikų įspūdį apie jūsų pastato fojė. Kadangi yra daug veikimo režimų ir nuostatų, naudoti jas gali visi. Šios durys suaktyvinamos judesio jutikliais. Jos spartinamos ir sukamos automatiškai. Jos taip pat atitinka griežčiausius žmonių saugos standartus. Kaip ir visos kitos sukamosios durys, jos prisideda prie pastato natūralaus vėdinimo ir energijos vartojimo efektyvumo.

TSA 325 NT - Įėjimo zonos dėmesio centras

GEZE Sukamosios durys

TSA 355 - Universali durų pavara TSA 395 - Pavara didelėms durims TSA 395 Multi - Universali durų pavara

Uzziniet vairāk vietnē www.geze.com

Varstomos durys

Slankiojančios du rys

Su ka mosios durys

Tobulumas bet kokiam pastatui

La nga s

S t i kl i n ė per t va ra

P ri ei go s kon t ro lė i r s auga

Pa st ato automatika

Techninė priežiūra

rchitekto namai Dauguma šios profesijos atstovų nevengia eksperimentuoti su savo Aušra NARKELIŪNIENĖ

gyvenamuoju būstu ir dažniausiai jį susiprojektuoja patys. Posakį „batsiuvys be batų“ jie linkę keisti į „architektai pasmerkti gyventi savo suprojektuotuose pastatuose“. Taip nutiko ir Arūnui Skroliui (studija „Devyni architektai“), praeitų metų rudenį apsigyvenusiam viename butų, paties projektuotame daugiabutyje Aguonų g., Vilniaus Naujamiestyje.

22 2020 balandis / gegužė

L. Garbačausko nuotr.

interjeras

Sentimentai Aguonų gatvei Vilniaus Naujamiestį jį atviliojo dar nuo studijų laikų gyvi prisiminimai, susiję su šia tylia ir jaukia sostinės gatvele. Kaip prisipažįsta architektas, keli jo kurso draugai senoviniame pastate netoliese nuomojosi beveik 100 kv. m. dydžio butą, kuriame pabendrauti, kartu smagiai praleisti laiką apsilankydavo ir kiti studijų draugai. Arūnui teko girdėti, kad iki šiol šis butas yra mėgstamas architektūros studentų – vieni keičia kitus, jau baigiančius mokslus ar išvykstančius gyventi į kitas vietas. Vyksta savotiški architektų studentų mainai.

Į

Suviliojo neįprasta erdvė Pradėjęs projektuoti gyvenamąjį daugiabutį pastatą, architektas suprato, kad būsimoji pastato viršutinio mansardinio aušto erdvė yra išskirtinė.

Architektai nesunkiai vizualizuoja mintyse erdves, „skaitydami“ jas brėžiniuose, tad Arūnas iš karto įžvelgė viršutinio aukšto būsto potencialą. „Neslėpsiu, pasinaudojau proga, kai supratau, kad galiu į šį būstą pretenduoti“, – juokdamasis atvirauja Arūnas. Taip sentimentai tapo veiksmingu katalizatoriumi.

Palėpių dažnai vengiama todėl, kad ne visuomet pavyksta efektyviai išnaudoti jų erdvę po nuožulniu stogu ir naudingojo ploto lieka mažiau. Šiuo atveju status stogo 50 laipsnių nuolydžio kampas buvo formuojamas pagal apskaičiavimus – kad būtų pakankama insoliacija aplinkiniams gyvenamiesiems pastatams. Aštri, maksimaliai nuolaidi stogo forma įgalino nuleisti karnizus kuo žemiau. Atsižvelgta ir į aplinkinį urbanistinį kontekstą – projektas buvo vystomas buvusios tarybinio laikotarpio valgyklos vietoje, aplink kurią įsikūrę estetiški senamiesčio ir naujamiesčio stilistikos pastatai.

Didžiulė erdvė, nestandartinė situacija viliojo eksperimentuoti. Savo sprendimu pastato autorius nenusivylė. „Suprojektuoti net 24 suporuoti stoglangiai suteikia pakankamai šviesos, todėl gyvenant prapuola palėpės pojūtis“,– sako Arūnas.

Abu pastato korpusai sujungti stikline galerija – laiptine.

L. Garbačausko nuotr.

Grakštūs, aukštyn besistiebiantys pastato tūriai formuoja pusiau uždarą jaukų kiemą su žaidimų aikštelėmis ir žaliomis poilsio zonomis.

23

L. Garbačausko nuotr.

interjeras

Užsakovo vaidmuo Suprojektavus namą teko prižiūrėti ir jo statybas, todėl būsto interjerui laiko jau nebeliko. Laimei, kolegės Jurgita Liubartaitė, Akvilė Stonytė sutiko pagelbėti užimtam architektui. Sukurtą interjero projektą jos pristatė būsimam šeimininkui. „Kiek neįprastas jausmas – būti užsakovu savo kolegėms“, – prisipažįsta A. Skrolis. Vyko savotiškas eksperimentas – apsikeitimas požiūriais ir įžvalgomis. „Kolegės neretai į situaciją pažvelgdavo tarsi iš šono ir pasiūlydavo sprendimus, kurie

24 2020 balandis / gegužė

joms atrodė funkcionaliai parankiausi, o aš būdavau susiformavęs kitokią viziją. Tuomet kartu ieškojome visiems priimtino varianto“, – sakė architektas. Kartais merginoms pavykdavo įtikinti kolegą, kad jų pasiūlytas variantas funkcionalesnis. „Jos matė vienaip, aš žinojau, ko man reikia, dar su šeimos nariais tekdavo aptarti, pasiderinti, – prisimena kūrybinės virtuvės subtilybes architektas. – Merginos sako – mes matome, kad čia jau labai gerai, o aš matau, kad ta vieta man netiks. Tačiau jos neretai užsispyrusios laikėsi savo požiūrio. Tada geriau supratau užsakovų

situaciją – architektai bando įkalbėti, o jie įsivaizduoja visai kitaip. Sakydavau – šitoj vietoj atsitraukiame, neįkalbėsite. Vis tik pagrindiniai kolegių pasiūlymai ir sprendimai išliko.“

Komandinio darbo pranašumai Kertiniai funkciniai kolegių sprendimai išliko, nes tokia yra komandinio darbo ypatybė. „Dažniausiai mūsų profesijos atstovai būna individualistai, jiems atrodo, kad patys puikiai viską žino, – sako architektas. – Bet mes, projektuodami kiekvieną

objektą, savo komandoje visuomet tariamės, įsiklausome į kolegų pastebėjimus – projekto vadovas, turintis dvejonių, kreipiasi patarimo į kolegas. Kai aptariamos abejotinos vietos, tuomet išvengiama nesklandumų ir pavyksta geriausiai.

Panašiai, kaip ir medikų konsiliume.“

Namų biuras – virtuvės pratęsimas Vienas iš netikėtų sprendimų, pasiūlytas kolegių Jurgitos ir Akvilės, – nestandartinis ilgas baldas.

Darbo zona, virtuvė ir už jos besitęsiantis minkštas

poilsio baldas driekiasi net 16 metrų palei stogo nuolydį po esančiais jame stoglangiais. „Iš pradžių virtuvė buvo numatyta kitoje pusėje, bet man ši idėja labiau patiko – įvertinau, kad darbo paviršiai bus gerai apšviesti viršuje esančių dvigubų stoglangių. Ir dabar mano darbo zona yra ten, kur pasibaigia virtuvė“, – aiškino architektas.

Namų biuras tampa tarsi virtuvės tąsa ir architektas tokiu pasirinkimu patenkintas. Jam patinka šioje vietoje turėti darbo zoną, virtuvės garsai ir kvapai netrukdo, nes tiek pačiame bute, tiek pastate numatytas efektyvus vėdinimas – visame

Darbo zona, virtuvė ir už jos besitęsiantis minkštas poilsio baldas driekiasi net 16 metrų palei stogo nuolydį po esančiais jame stoglangiais, kurie puikiai apšviečia darbo paviršius.

25

interjeras

26 2020 balandis / gegužė

L. Garbačausko nuotr.

pastate orą valo ir šilumą grąžina galingas centrinis rekuperatorius. Patinka čia užsibūti ir vaikams, kurie neretai nusileidžia iš savo kambarių ruošti pamokų bendroje erdvėje.

Funkciniai sprendimai, padiktuoti nestandartinės erdvės Bendroje erdvėje įrengta virtuvė, namų biuras, poilsio vieta. Ji sujungia visą šeimą bendravimui, darbui ar pomėgiams. Darbo zonos perėjimas į virtuvę, o už jos – į poilsio baldą tampa tarsi savotiška technologine schema. „Padirbėjus kurį laiką, pasiimi užkandžių arba nueini prie baro pavalgyti kartu su šeima, vėliau atsipalaiduoji ant sofos“, – vardija architektas.

Antrame aukšte yra privati erdvė. Vaikai turi savo atskirus kambarius, yra įrengtas didelis tėvų miegamasis su atskiromis darbo vietomis po stoglangiais, jeigu reikia trumpai pasislėpti nuo kad ir tyliai šurmuliuojančios šeimynos. „Prieš tai gyvenome mano suprojektuotame name, turėjome panašų suplanavimą ir supratome, kad jis mums yra tinkamas, pasiteisinęs,

nes mums taip reikia. Kai nori pabūti vienas, pamiegoti ar pailsėti, užlipi į antrą aukštą ir atsijungi nuo visko“, – sako Arūnas.

Po laiptais yra įrengtos trys spintos, vienoje jų pasislepia didžiulis įmontuojamasis šaldytuvas. Taip pat šioje vientisoje baldinėje plokštumoje yra ir durys į sanitarinį mazgą. Visa tai ne tik užmaskuota, bet ir funkcionalu – daug stalčių, durų, daug vietos pasidėti, kurios dažnai trūksta miesto butuose.

Išlaikant bendrą juodos ir baltos spalvos kontrasto koncepciją, parinkta ir kokybiška itališka santechnikos įranga.

Juodos ir baltos kontrastai „Labai pasiteisino įvesta juoda spalva, – sako architektas. – Prieš tai mūsų būste baldai, grindys, sienos, lubos – viskas buvo įrengta ir nudažyta baltai. Kai saulė pašviesdavo, kartais net akis spigindavo. Visuomet, kur gyvenome, buvo paties projektuoti ir statyti namai. Todėl naujoje vietoje visuomet įdomu pasibandyti, paeksperimentuoti, patirti, nes ir užsakovams tuomet lengviau pasiūlyti skirtingus variantus, jų privalumus ir trūkumus.“ Todėl ir šiame būste norėjosi išmėginti juodos ir baltos kontrastus. Juodą

Kartais norisi pataupyti, bet kai gali turėti komfortą, supranti, kad išlaidos jam labiausiai pasiteisina. / Arūnas SKROLIS /

27

Viršutinio aukšto terasa, kurią pamėgo visa šeima, suprojektuota virš pastato korpusus jungiančios laiptinės.

Neįprastas lašo formos langas miegamajame – kompozicinis stogo frontono akcentas.

Tokius sprendimus padiktavo ir pati namo konstrukcija: perdangos ir kolonos – monolitinės, sienos – apšiltintas silikatinis mūras. Pastato išorės tinkui architektas parinko naujovę – vintažinės nuotaikos suteikiantį granito akmens mišinį su žėručio priemaišomis „Jamaica brown“, nudažytą nostalgiška pageltusio popieriaus spalva. Pagal ją kilo ir šio daugiabučio pavadinimas – „Old paper house“.

L. Garbačausko nuotr.

Netaupyti komforto ir tvarumo sąskaita

spalvą pagyvina į tamsias plokštumas nukreipti prožektoriai. Pačio šviesos srauto nesimato, bet jį galima pasireguliuoti ir pakreipti norima linkme. Su koncentruota šviesa galima pažaisti, pakeisti nuotaiką arba tiesiog paįvairinti įprastą aplinką. Po laiptais esančioje erdvėje įrengtoje juodos spalvos spintoje kartais sunkiau pamatyti norimą daiktą. Bet po kurio laiko tai tampa įprasta ir netrikdo, o estetiniai pranašumai akivaizdūs.

Lašo formos langas Miegamajame žvilgsnis nejučia kliūna už neįprasto lašo formos lango. Architektui norėjosi kompozicinio akcento stogo susiaurėjime, frontone. Ir funkciškai ten buvo reikalingas langas.

28 2020 balandis / gegužė

Todėl buvo parinkta suapvalinta lango forma. Visame name, pavyzdžiui, ant balkonų yra panašių motyvų – taškelių, primenančių aguonų grūdelius, juk namas Aguonų gatvėje.

Butas yra A klasės pastate su centralizuotai iš miesto tinklų tiekiamu šildymu, reguliuojamu termostatais, todėl energijos sąnaudos nedidelės.

Architektą ypač džiugina stoglangiai su automatiškai valdomomis žaliuzėmis, kuriomis kontroliuojamas natūralios šviesos srautas, jos padeda apsaugoti patalpas ir nuo perkaitimo. „Kartais norisi pataupyti, bet kai gali turėti komfortą, supranti, kad išlaidos jam labiausiai pasiteisina“, – tvirtina architektas. Išlaikant bendrą juodos ir baltos spalvos kontrasto koncepciją, kolegių parinkta ir kokybiška itališka santechnikos įranga. Visi šviestuvai LED technologijų, todėl yra taupūs ir ilgaamžiai.

Buvimo lauke galimybė Saikinga apdaila Sudėtingoje erdvėje nesinorėjo įmantrių, komplikuotų sprendimų, todėl apdaila neįmantri, pirmenybę suteikiant funkcionalumui ir komfortui. Monolitinio betono perdangos plokštės, tampančios pirmo aukšto patalpų lubomis, nudažytos taip, kad matytųsi betono tekstūra.

Grindys – ąžuolinės parketlentės, baldai – matinio paviršiaus vokiškų baldinių plokščių. Nuolaidi stogo konstrukcija tiesiog nudažyta baltai.

Grakštūs, aukštyn besistiebiantys pastato tūriai, sujungti stikline galerija – laiptine, alsuoja modernumu ir šiuolaikine prabanga. Toks apartamentų pastatų išdėstymas formuoja pusiau uždarą jaukų kiemą su žaidimų aikštelėmis ir žaliomis poilsio zonomis. Nors pirmame buto aukšte yra balkonas, antro aukšto terasą, į kurią galima patekti į iš vaikų kambario, labai pamėgo visa šeima. Ji suprojektuota virš pastato korpusus jungiančios laiptinės.

interjeras

29

technologijos

Išmanieji stiklo fasadai: ar esame pasiruošę pokyčiams? Šiuolaikinės statybos sunkiai įsivaizduojamos be stiklo fasadų ar didelių panoParengė Aušra NARKELIŪNIENĖ

raminių langų, nors kartais beatodairiškas stiklo naudojimas sulaukia ir nemažai kritikos – ištisai įstiklinti pastatai yra vadinami „stiklainiais“ ir neretai plačiosios visuomenės „vejami“ iš senamiesčių ar istorinių miestų centrų. Tačiau ateities miesto kraštovaizdis nuo stiklinių fasadų yra neatsiejamas, o pastaraisiais metais nuogąstavimai dėl vykstančių klimato kaitos pokyčių pasekmių ir prognozuojamos katastrofos verčia imtis drastiškų priemonių ir keisti nuostatas iš pagrindų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios išmaniojo stiklo technologijos šiuo metu vystomos pasaulyje ir kodėl jų naudojimas vis dar vėluoja.

Ar teks atsisakyti ambicingų futuristinių projektų?

M

etų pradžioje Niujorko meras Billas de Blasio pareiškė, kad rimtai svarsto įstatymo projektą, kuris uždraustų mieste statyti naujus stiklinius dangoraižius.

Toks

30 2020 balandis / gegužė

žingsnis yra pagrįstas ir suprantamas – stiklo fasadų dangoraižiams reikia daug energijos šildant ir vėsinant, todėl, mero žodžiais, tradiciniai stikliniai fasadai yra neįtikėtinai neveiksmingi, kuomet Niujorkas siekia laikytis neseniai priimto naujojo Žaliojo susitarimo (New Green Deal), kurio tikslas – iki 2050 m. įgyvendinti nulinio anglies dvideginio emisijos ekonomiką.

Laimei, architektai ir inžinieriai siūlo vis daugiau galimybių, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą klimato pokyčių akivaizdoje.

Tokios konstrukcijos kaip dvigubi stiklo fasadai, susidedantys iš dviejų stiklo sluoksnių, kurių viduryje yra tarpai, suteikia geresnę šilumos izoliaciją ir didina energinį efektyvumą. Normano Fosterio suprojektuotas, Londono dangoraižių siluete

„Architektūros linija“ vizual.

18 aukštų verslo centras „Sky office“ Viršuliškėse.

smailėjančia viršūne išsiskiriantis ir „Gherkin“ (agurku) pramintas statinys (30 St Mary Axe) – bene geriausiai žinomas tokios technologijos pavyzdys.

Tačiau tinklapio „Designbuild“ apžvalgininkas Rossas Daviesas praneša, kad, nors išmaniosios fasado technologijos atveria didžiulį potencialą, deja, jų įgyvendinimas stringa ir vis dar yra pradinėje stadijoje.

Galimybių langai: savaime nusivalančio stiklo pranašumai

Saulės spinduliai praeina pro įprastą stiklą tiesiomis linijomis. Aerogeliu užpildyti stiklai padeda tolygiai išsklaidyti šviesą visoje patalpoje.

Sent Helenso mieste (Anglija) įsikūrusi stiklo gamykla „Pilkington“ prieš 16 metų pristatė rinkai pirmąjį savaime nusivalantį stiklą. Šio stiklo valymo procesas susideda iš dviejų etapų – pirmasis yra fotokatalitinis, kurio metu danga reaguoja su natūralia šviesa, kad suskaidytų ant lango susikaupusius nešvarumus. Tai savo ruožtu daro stiklo paviršių hidrofilinį, nes lietaus vanduo patenka į stiklą ir nuplauna organinius nešvarumus bei mineralines medžiagas.

Savaime nusivalančio stiklo pranašumai yra akivaizdūs. Dėl pastolių, kranų ir darbo jėgos poreikio daug sąnaudų reikalaujančios ir todėl brangios fasadų priežiūros kaštai gali būti sumažinti perpus.

Todėl, praėjusiais metais rašydamas bendrovės tinklalapyje, Philhas Brownas, „Pilkingtono“ rinkodaros vadovas, tvirtino, kad nuo

Architekto Normano Fosterio suprojektuotas dvigubų stiklo fasadų pastatas Londone - 30 St Mary Axe, geriau žinomas pavadinimu „Gherkin“.

2002 m., kai jis pradėtas pardavinėti, jau realizuota daugiau nei dešimt milijonų kvadratinių metrų „Pilkington Active“ savaime nusivalančio stiklo – to pakaktų futbolo aikštei padengti 1380 kartų, tačiau vis tiek dar vyrauja nemažai prieštaringų nuomonių apie šį produktą.

Be savaime nusivalančių stiklų, padedančių sumažinti jų priežiūros kaštus, pastaruoju metu vystomos ir technologijos, leidžiančios sumažinti šilumos nuostolius. Šiuo metu tai ypač aktualu, siekiant aukštos energinės klasės sertifikato.

Suhelis Kachwala, kompanijos „FG Glass“ (Bostonas, JAV) vadovas, paties parengtame straipsnyje apie išmaniuosius stiklus pristato keletą jų. Viena perspektyviausių naujųjų technologijų išmaniojo stiklo srityje, S. Kachwalos teigimu, yra elektrochrominiai automatiškai valdomi – tonuojamieji stiklai. Kad būtų pakeistos šviesos ir šilumos perdavimo charakteristikos, tokiems stiklams naudojamas elektroninis valdymas rankiniu būdu arba per iš anksto užprogramuotą valdymo algoritmą. Tokie stiklai pasižymi daug didesniu šviesos ir šilumos perdavimo

Loretos Čiočienės nuotr.

Automatiškai tonuojamasis stiklas

31

„Architektūros linija“ vizual.

5 aukštų įmonės „Teltonika“ biurų pastato stiklo fasadai.

diapazonu. Tai reiškia, kad pastatai lanksčiai prisitaiko tiek prie ekonomiško energijos vartojimo, tiek prie mažų ŠVOK sąnaudų.

Anot S. Kachwalos, viena pažangiausių technologijų šioje srityje yra Nyderlandų bendrovės „Merck“ gaminamas automatiškai valdomas skystųjų kristalų (LCW – angl. liquid crystal window) langų stiklas „LicrivisionTM“. Skystaisiais kristalais užpildyti dvigubo stiklo blokai sukuria fasadą, kuris pagal poreikį gali būti tonuojamas. Šie stiklo blokai nekaupia kondensato, nerasoja, reikalauja mažai energijos keičiant būseną, t. y. tonavimo lygį. Skirtingai nei įprasti elektrochrominiai stiklai, skystųjų kristalų blokai persijungia į skirtingas tonavimo būsenas greičiau nei per sekundę. Tvarumo požiūriu šie stiklai yra idealūs, nes tai paros daliai, kai reikalinga apsisaugoti nuo kaitrių saulės spindulių, ar priešingai, žiemą įleisti kuo daugiau dienos šviesos ir kartu neprarasti šilumos, galima pasiruošti dar tamsiuoju paros metu, o ankstyvam rytui ar vėlyvam vakarui pasirinkti šviesiau tonuotas būsenas.

Nors didelės gamybos sąnaudos šiuo metu riboja jų masinį naudojimą, lieka tik laiko klausimas, kada ši technologija taps plačiau prieinama.

nepageidaujama ypatybe – akinimu. Jaučiamas ne tik diskomfortas, bet ir silpnėja regėjimo aštrumas, todėl apsisaugoti nuo akinimo dar iki šiol neretai naudojamos užuolaidos ar žaliuzės.

Taip yra todėl, kad įprasti stiklo langai nesklaido šviesos ir saulės spinduliai praeina pro juos tiesiomis linijomis. Įspūdinga naujovė, padedanti spręsti akinimo problemą, yra aerogeliu užpildyti stiklai. Kanados laboratorijose „Advanced Glazings“ sukurti „Solera® airgel“ stiklai yra plataus kampo šviesos difuzoriai, kurie padeda tolygiai išsklaidyti šviesą visoje vidaus erdvėje, palyginti su įprastu stiklu, kuris šviesą perduoda tiesiomis linijomis. „Priešingai, aerogelio „Solera“ pripildyti stiklai išsklaido pro jį praeinančią šviesą tolygiai visoje patalpoje. Tai visiškai pašalina blizgančių paviršių šviesos atspindžius, sukuria maloniai apšviestus interjerus, taip pat turi labai mažą šilumos laidumą – U vertė yra tik 0,31 W/m2K. Stiklas „Solera“ yra permatomas ir gali būti išradingai naudojamas architektūrinėse erdvėse, kad sukurtų išmaniuosius fasadus“, – teigia S. Kachwala.

Aerogeliu užpildyti stiklo blokai

Skaitmeniniu būdu spausdintas stiklas

Natūrali šviesa yra galingas architektūros elementas, ne tik pageidautinas, bet ir svarbus gamtos dovanotas įrankis, užtikrinantis aukštą darbo našumą ir psichologinį patalpų naudotojų komfortą. Tačiau ji atkeliauja su viena

Dar viena populiarėjanti tendencija stiklinimo srityje yra skaitmeniniu būdu spausdintas stiklas. Įprastai išorės stiklai, siekiant apsaugoti patalpas nuo saulės spindulių, kai kuriose karšto klimato šalyse apdorojami šilkografijos būdu

32 2020 balandis / gegužė

Naudojame daug stiklo sistemų savo projektuose, todėl energinio naudingumo skaičiavimas sudaro didelę projekto sprendimų dalį. / Gintaras ČAIKAUSKAS /

dengiamais keraminiais dažais, vadinamaisiais fritais, sukuriančiais ažūrinį piešinį. Kadangi ši speciali spauda dažus dengia šilkografijos principu – tam tikru ekranu, kiekvienam naujam estetiniam sprendimui reikia naujo ekrano. Tai riboja piešinio įvairovę ir funkcinį lankstumą, taip pat ir galimą spalvų skaičių. Priešingai, skaitmeniniu būdu atspausdinti stiklai gaminami spausdinimo mašinoje, kuri veikia panašiai kaip įprastas rašalinis spausdintuvas. Skaitmeniniu būdu atspausdinto stiklo pranašumai yra keli: neribotos dizaino galimybės, beveik begalinės spalvų reprodukcijos, nėra įrangos išlaidų.

Skaitmeniniu būdu atspausdintas stiklas taip pat gali būti naudojamas norint sukurti stulbinančius išmaniuosius fasadus. Dėl tokių variantų kaip kelių spalvų padengimas žiūrint iš išorės fasadai gali turėti unikalų piešinį ir spalvą, o iš vidaus jie galėtų būti dengiami neutraliai juoda ar pilka spalva. Dėl to interjere gaunami ypač neutraliai atrodantys fasadai, o sumaniai suprojektuotas (pavyzdžiui, sukurtas vaizdas su ypač mažo skersmens taškeliais) atspaudas tampa beveik nematomas! Skaitmeniniu būdu atspausdinti fasadų stiklai taip pat padeda sumažinti patalpų perkaitimą ir kai kuriais atvejais gali būti efektyviais šviesos sklaidytojais.

Be jau minėtų stiklo rūšių yra ir keletas kitų esamų ir tobulinamų technologijų stiklų, kuriuos galima naudoti kuriant tvarius fasadus. Kai kurie iš jų yra stiklai, užpildyti tinkleliu arba tam tikru audiniu ir vis didesnio efektyvumo padengimai, kaip „Suzlon“ kompanijos būstinės Indijoje.

technologijos

Išmaniosios stiklo fasadų technologijos: daug galimybių, bet naudotis jomis neskubama „Išmaniųjų fasadų potencialas yra didelis, atsižvelgiant į jų prisitaikymą prie aplinkos sąlygų, reaguojant į pokyčius tiek pastato išorėje, tiek viduje, – aiškina Barry Patrickas, konsultacinės stiklo inžinerijos bendrovės „Perega Clear Structures“ atstovas. – Bendros garso izoliacijos, savireguliuojančios šilumos, vėdinimo ir saulės apsaugos priemonių savybės paverčia stiklo plokštumas labai geidžiamu tvariu sprendimu. Atsižvelgiant į nepaprastą klimato situaciją, šios technologijos suteikia didelį potencialą prisidėti prie daug mažesnio pastato energijos eikvojimo. Tačiau dėl finansinių apribojimų jų pritaikymas vyksta lėtai, įtakos tam dar turi projekto struktūros mastas ir dydis.“ Airijoje įsikūrusios bendrovės „Carlen Glass“ generalinis direktorius Ianas McCormackas taip pat mano, kad išmanusis stiklas yra perspektyvi technologija. Jis mini skaidrius fotovoltinius saulės elementus, beveik nematomus ažūrinius piešinius ir savaime tonuojamus stiklus kaip technologijas, kurios gali atsirasti naujų pastatų statyboje. Tačiau, kaip ir B. Patrikas, jis turi abejonių, kad statybos pramonė yra tam pasiruošusi artimiausiu metu. „Tiesa ta, kad mes tik pradedame suvokti šios technologijos potencialą“, – sako I. McCormackas.

įgauna vis didesnę spartą, nes verslui apsimoka, tad jis sieks išnaudoti ir išmaniųjų stiklo fasadų galimybes.“ B. Patrikas sutinka: kai daugiau technologijų patentuojama, plėtojama ir tiekiama į apyvartą, kainos ilgainiui turėtų kristi. Galbūt netrukus pamatysime, kaip išmaniosios stiklo fasadų technologijos taps laukiama, šiuolaikiška miesto dangoraižio ypatybe. „Tobulėjant technologijoms, energijos optimizavimas yra vis labiau pasiekiamas ir efektyvesnis, – tvirtina jis. – Šiuo metu tai vis dar brangu, bet, tikimės, kainos sumažės, kai šios technologijos bus plačiau ištobulintos ir masiškai naudojamos. Tačiau jas būtina pradėti rimtai vertinti, atsižvelgiant į tai, kokie pražūtingi gali būti nuostoliai, jei situacija nesikeis, jei tvarių ir efektyviai energiją vartojančių sprendimų nebus siekiama nuoširdžiai.“ „Minėtoms architektūros koncepcijoms labai pritariu, – sako prof. Gintaras Čaikauskas, studijos „Architektūros linija“ vadovas. – Mes irgi daug naudojame stiklo sistemų savo projektuose, todėl energinio naudingumo skaičiavimas sudaro didelę projekto sprendimų dalį. Rengiama net atskira energinio naudingumo dalis, kurią suformuoja atskiri specialistai ir mums pateikia kaip projektavimo užduotį. Užsakovai labai kruopščiai to laikosi.“

Apibendrinant Svarbu pažymėti, kad ne visi išmanieji stiklai gali sukurti tikrai tvarius fasadus. Stiklas, kaip ir kiti pastato elementai, yra projektuotojų rankose esančios priemonės, padedančios jiems sukurti fasadus, kurie ne tik atitiktų autorių estetinį sumanymą, bet ir būtų funkciškai veiksmingi. Daugeliu atvejų stiklas turi būti derinamas su kitomis fasado dalimis, tokiomis kaip išoriniai šešėlį suteikiantys elementai, kad galėtų vasarą apsaugoti nuo kaitrių saulės spindulių, o žiemą įleisti jų kuo daugiau. Pažangūs fasadai taip pat apibrėžia ir kitas, ne mažiau svarbias savybes, tokias kaip sauga, dūžio charakteristikos ir akustinis komfortas, o visų šių savybių derinys padeda siekti tinkamiausio holistinio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kokie reikšmingi yra pastatai, mažinant anglies dioksido emisiją pasauliniu lygmeniu, visos suinteresuotosios šalys turėtų atsakingai prisidėti prie tvarumo tiek siekdamos sumažinti jų poveikį globaliniam atšilimui, tiek padidindamos naudotojų komfortą eksploatacijos metu. Kad suprastume ypatingą kiekvieno egzistuojančio elemento tvarumą, turime stebėti aplinką. „Tie, kurie savo darbams pasitelkia gamtos dėsnius, bendradarbiauja su Kūrėju“, – yra sakęs garsus ispanų architektas Antonijus Gaudis.

Ateities pažangos tikimybė: laukiama, kol kainos kris Nepaisant to, ar Niujorko merui pavyks priimti jo inicijuojamą įstatymo projektą, kuris uždraustų šiame megapolyje statyti stiklinius dangoraižius, šiuolaikinės architektūros ir ekologiškumo santykis keičiasi. Klimato pokyčiai rodo, kad nauji pastatai kuo skubiau turi būti statomi laikantis Žaliojo susitarimo. „Rinkos potencialas yra didžiulis, nes nemažą dalį lemia makroekonominės tendencijos, tokios kaip aplinkos tvarumas, kuris skatina šias technologijas dėl jų gebėjimo sumažinti oro kondicionavimo sąnaudas ir panaudoti saulės energiją, – įsitikinęs I. McCormackas. – Išmaniojo stiklo galimybės yra priemonių, kurios padidins jo paklausą ir sumažins kainą, pradžia. Pavyzdžių jau turime – fotovoltiniams saulės elementams tapus efektyvesniems ir pigesniems, jų naudojimas Specialūs stiklų padengimai padeda išvengti patalpų perkaitimo. Tvarus „Suzlon“ kompanijos būstinės pastatas Indijoje.

33

objektas

tgimstančios stotys – optimizmo ženklai architektūroje Vilkaviškio autobusų stoties rekonstrukcijos projektą galima pavadinti nekasIndrė VOZGIRDAITĖ

dieniu reiškiniu Lietuvoje, daugelį priverčiančiu kilstelėti antakius. Pietvakarių Lietuvos miestelyje atgimusi stotis su integruotais senais parko medžiais šluosto nosį didžiųjų miestų statiniams ir įkvepia optimistinių vilčių dėl ateities architektūros.

Parkas po stoties skvernu not projekto autoriaus, architekto Gintaro Balčyčio, Vilkaviškio autobusų stoties vieta projektavimui nebuvo palanki – sklypas beveik trikampio formos, apsuptas trijų gatvių ir šalimais išsidėsčiusios degalinės. Žvelgiant iš centrinės miesto dalies pusės, stoties zona atrodo nusigręžusi, pasislėpusi už pastato. Todėl rekonstruojamą pastatą nuspręsta integruoti į sklype buvusį, mažai naudotą skverą su gausiais medžiais.

A

34 2020 balandis / gegužė

Akivaizdu, kad architektas pasielgė priešingai praūžusiai medžių pjovimo madai – ne tik nusprendė išsaugoti ir integruoti senus medžius, bet ir leido jiems padiktuoti pastato planą, atlikti jame tam tikrą vaidmenį. Dabar rekonstruotas pastatas tarpusavyje susilieja su parku, nes statinys sudarytas iš dviejų – parko zonos su medžiais ir paties pastato – dalių. „Stotis pagal savo funkciją yra vienas pagrindinių miesto pastatų, ji tampa traukos tašku. Tokia funkcija nori nenori užduoda formą“, – sako projekto architektas. Toks komercinis objektas turi atlikti jam skirtą funkciją, todėl buvo būtina

laikytis tam tikrų projektavimo taisyklių, pavyzdžiui, suprojektuoti reikiamą aikštelių ir papildomų autobusų stovėjimo vietų skaičių. Be to, sklype turėjo tilpti ir automobilių aikštelių vietos, taip pat atimančios nemažą ploto dalį.

Architektas pažymi, kad jo projektuotos Kauno ir Vilkaviškio autobusų stotys turi akivaizdų bendrą bruožą – abi yra pereinamos: įėjus į pastatą, patenkama į visuomeninę erdvę, o iš jos – į autobusų peronų zoną.

Statinys sudarytas iš dviejų dalių: paties pastato ir parkinės zonos su integruotais medžiais.

MB Balčyčio studija, Ž. Radvilavičiaus projektavimo biuras Architektas – Gintaras Balčytis Konstruktorius – UAB „Ekointera“ Pastato statytojas – UAB „KAUTRA“ Gen. rangovas – UAB „Vilkasta“

Architektas nusprendė ne tik išsaugoti ir integruoti senus medžius, bet ir leisti jiems padiktuoti pastato planą.

Pastato plotas – 2125 m2

35

Paskutinio bandymo sėkmė Kurdamas projektą G. Balčytis susidūrė su užduoties dvilypumu: pastato lyg ir nesinorėjo pernelyg išskirti iš aplinkos, tačiau buvo akivaizdu, kad tai yra vienas pagrindinių naujųjų miesto objektų, kuriam privaloma šiuolaikinė architektūrinė išraiška. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pastato estetika neturėtų pasenti dar jo nepastačius, todėl kuriant architektūrą būtina atkreipti dėmesį į pastato tvarumą, ilgaamžiškumą, vengti sintetinių, netvarių, pernelyg greitai vizualiai pasenstančių medžiagų. Pastato architektūrai stengtasi suteikti minimalistinę estetiką ir naudoti vien natūralias medžiagas, kurių pagrindinė – betonas.

Atsižvelgiant į šių dienų klimato kaitą, nuspręsta eiti brangesniu keliu – rinktis ne dujų, o geoterminį šildymą. Geoterminiai šilumos siurbliai taip pat panaudoti pastato vėdinimui.

G. Balčytis neslepia, kad įgyvendinant projektą nemažai būgštauta, ar pavyks surinkti nuomininkų, juk tai ne Vilnius ar Kaunas, o maži miesteliai kasmet netenka dalies gyventojų. Taigi, daugybė projekto variantų buvo derinti pagal galimai ateisiančių didžiųjų parduotuvių tinklų poreikius. G. Balčytis įžvelgia paradoksą, kad šis, paskutinis variantas, pristatytas paaiškėjus, kad didieji tinklai stotyje neįsikurs, nurungė savo kokybe ankstesniuosius, nes jame architektūrai buvo paskirtas ypač didelis dėmesys.

Architektas neslepia sulaukęs teigiamų žmonių atsiliepimų ir nusistebėjimų dėl sėkmingai įgyvendinto nekasdienio architektūros projekto. Šiandien, naujajai stočiai jau veikiant, architektas ir pats stebisi, kaip pavyko įtikinti užsakovą dėl architektūros svarbos tokio tipo projektams nedideliame Lietuvos miestelyje ir investicijoms skirti tikrai didelį biudžetą. Pastatas buvo visiškai užpildytas nuomininkų, tačiau architektūra nuo to nenukentėjo – tokį reiškinį neabejotinai galima laikyti išskirtiniu.

Sąlygos naujajai Vilkaviškio stočiai atgimti

Paskutinis variantas, pristatytas paaiškėjus, kad didieji tinklai stotyje neįsikurs, nurungė savo kokybe ankstesniuosius.

36 2020 balandis / gegužė

nebuvo dėkingos – planuotas iškilmingas atidarymas buvo atšauktas dėl šalyje paskelbto karantino. Kol kas neįgyvendintas ir sumanymas,

Vilkaviškio, kaip ir Kauno, autobusų stotis yra pereinama: įėjus į pastatą, patenkama į visuomeninę erdvę, o iš jos – į autobusų peronų zoną.

Pristatytas paskutinis projekto variantas kokybe nurungė ankstesniuosius, nes jame architektūrai paskirtas ypač didelis dėmesys.

naujajai stočiai, tikėtina, suteiksiantis gerokai daugiau identiteto, – bokštas su laikrodžiu. „Kadangi tai yra parkas, daug medžių, projektuojant kilo mintis padaryti betoninį laikrodį-medį.

Jį bandysime įgyvendinti kartu su gyventojais ir vietiniu verslu“, – sakė architektas. Šiuo metu Vilkaviškio savivaldybės tinklalapyje paskelbtas laikrodžio-medžio eskizas ir apklausa, kokį užrašą vilkaviškiečiai norėtų matyti ant bokšto. Palankios šių metų valstybės sukaktys ir istorijai nusipelnę garsūs Vilkaviškio krašto žmonės leidžia tikėtis sulaukti įdomesnio, originalesnio užrašo.

Architektas pažymi, kad toks viešasis meninis akcentas būtų skirtas Vilkaviškio reikmėms, taigi, bokštui pastatyti bus bandoma gauti miesto paramą, ieškoti vietinio verslo pinigų.

37

Užs.

Duoklė miestui Nedidelis, vos 10 000 gyventojų skaičiuojantis Lietuvos miestelis ne taip ir dažnai sulaukia tokios privataus kapitalo investicijos, kokia buvo skirta Vilkaviškio autobusų stočiai. Todėl statybos bendrovė „Vilkasta“, nors sutarties sąlygos ir nebuvo finansiškai patrauklios, nutarė skirti ypatingą dėmesį pastato statyboms kaip duoklei miestui, kuriame dirba ir gyvena įmonėje dirbantys žmonės.

Socialinis projektas Įmonė buvo pasirinkta po 5 derybų etapų, pateikusi užsakovui ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Ilgų derybų metu UAB „Vilkasta“ pateikė ir keletą užsakovui naudingų projektinių sprendinių pakeitimų. „Dar iš brėžinių matėme pastato architektūros išskirtinumą ir grožį. Suprasdami,

38 2020 balandis / gegužė

kad norint, jog toks pastatas atsirastų tokio dydžio mieste, reikia bendrų pastangų, sutikome su išskirtinėmis ir nepalankiomis atsiskaitymo sąlygomis, kurių jokiame kitame mieste net nebūtume svarstę. Drąsiai galėčiau pasakyti, kad tai iš dalies yra socialinis projektas, duoklė miestui, kuriame gyvename ir dirbame“, – sako įmonės generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis.

Ryžtingam žingsniui įmonės vadovą paskatino ir užsakovo ambicijos. „Neteko matyti, kad 10 000 gyventojų turinčiame miestelyje privatus verslas tiek investuotų į projekto estetinį vaizdą, – teigia A. Beržanskis. – Statybiniu požiūriu Vilkaviškio autobusų stoties pastatas nėra kažkuo labai išskirtinis. Išskirtinis jis architektūra ir vieta, kurioje „nutūpė“.

Vidaus suplanavimą, o kartu ir visas konstrukcijas teko pritaikyti naujai atsiradusių nuomininkų poreikiams.

Pastate vietoj numatyto dujinio – orinio įrengtas ir geoterminis šildymas.

Statant pastatą buvo atsižvelgta ir į tvarumo reikalavimus.

Pakeitimai, gerinantys pastato charakteristikas „Šis objektas itin puošia mūsų miestelį, retai kada sulaukiantį tokių investicijų. Matydami galutinį rezultatą, džiaugiamės ir didžiuojamės nepabijoję rizikuoti ir prisidėję prie šio išskirtinio objekto atsiradimo“, – vadovui antrina ir įmonės statybos direktorius Artūras Kiaulakis.

Statant pastatą buvo atsižvelgta ir į tvarumo reikalavimus, taupant būsimas energijos sąnaudas pastato eksploatacijos metu. „Kaip išskirtinį inžinerinį sprendimą būtų galima paminėti pastato geoterminio šildymo sistemą (kuri ir šildo, ir vėsina) su 16 vnt. 100 m gylio gręžinių ir pastato išorės apdailą iš perforuoto aliuminio lakšto, interjero detales bei sprendinius. Taip pat įrengtos ir dvejos karuselinės durys, kurių Vilkaviškyje dar nebuvo“, – sako specialistas.

Pagrindiniu iššūkiu tapo projekto pakeitimai statybos procese. Nors pastato išorė ir matmenys daug nepasikeitė nuo pradinio sutarto varianto, tačiau vidaus suplanavimą, o kartu ir visas konstrukcijas teko pakeisti pagal naujai atsiradusių nuomininkų pageidavimus. Vėliau ėjo inžinerinių sistemų pakeitimai, kai pastato dujinį orinį šildymą keitė geoterminis grindinis, ir kiti.

Visi pakeitimai gerino pastato charakteristikas ir kėlė jo vertę, tačiau statybos darbai užtruko ilgiau, nei planuota, ir didino įmonės sąnaudas.

Iš dalies tai yra socialinis projektas, duoklė miestui, kuriame gyvename ir dirbame. / Aloyzas BERŽANSKIS /

Medžiai tapo pastato sudėtine dalimi Nemažai pastangų ir kruopštumo pareikalavo architekto idėja integruoti medžius į pastatą. Tai sukėlė daugiau iššūkių konstruktoriams, projektuojant monolitinius denginius. „Mes, savo ruožtu pasitelkę arboristus, medžius pagražinome ir įrengėme šaknų maitinimo sistemą, dėl kurios medžiai, esantys statinio viduje, papildomai maitinami”, – pažymi statybos direktorius.

Daugiausia laiko ir energijos darbų organizavimui, kad architekto idėjos būtų įgyvendintos ir pastatas įgautų išskirtinę išvaizdą, skyrė statybos vadovas Audrius Matulaitis.

39

technologijos

Architektūrinis betonas – pastato puošmena ar galvosūkis?

Kad betono paviršius taptų apdailine medžiaga ir puoštų pastato fasadus ar interjerą, jo paviršiui keliami specialūs reikalavimai. Lietuvoje architektūrinis betonas vis plačiau taikomas monolitinėje statyboje, todėl rangovinės įmonės neretai susiduria su didžiuliais iššūkiais, siekdamos įgyvendinti sudėtingus architektų ir užsakovų sumanymus. Norint rasti bendrą kalbą tarp užsakovo, Prof. Mindaugas DAUKŠYS, KTU, Statybos ir architektūros fakultetas

rangovo ir architekto arba vienodai suprasti architektūriniam betonui keliamus reikalavimus, būtina remtis norminiais dokumentais arba standartuose keliamais reikalavimais.

ietuvoje kol kas dar nėra patvirtintų standartų, kuriais remiantis būtų galima apibrėžti, o kartu ir vertinti statybos aikštelėje įrengtų betono monolitinių konstrukcijų paviršiaus charakteristikas. Atsižvelgiant į tai, vienas iš galimų variantų būtų ne kurti naują standartą, o remtis užsienio šalių gerąja praktika ir jų sukurtus standartus adaptuoti Lietuvai.

Straipsnyje bus aptartos Norvegijos, Austrijos, JAV ir Vokietijos sukurtos metodikos, daugiausia atkreipiant dėmesį į paviršinių porų vertinimą.

– kai mišiniui paruošti naudojamas per didelis smulkiųjų užpildų kiekis, turintis įtakos įtraukto oro į mišinį kiekio padidėjimui; – kai mišinio tankinimui naudojami vibroelementai, pasižymintys didele amplitude arba nepersidengia vibratorių veikimo zonos; – kai giluminiu vibratoriumi mišinys tankinamas prie pat klojinio sienelės; – naudojant perteklinį klojinių tepalo kiekį klojinio skydo paviršiuje; – atskirais atvejais uždarytas vanduo taip pat gali suformuoti paviršines oro poras ir kita.

Kaip susidaro monolitinio betono konstrukcijų paviršinės poros

1 pav. Porų betono paviršiuje vaizdas

L

Monolitinio betono konstrukcijų paviršinės poros formuojasi sąlyčio metu tarp klojinio skydo paviršiaus ir mišinio, kuomet klojant ir tankinant mišinį oro (1a pav.) ar vandens (1b pav.) poros nespėja pasišalinti iš sąlyčio zonos ir lieka uždarytos joje. Keletas faktų apie paviršines poras: jos gali būti nuo mikroskopinio iki 25 mm dydžio, tačiau dažniausiai neviršija 15 mm. Dažniau pasireiškia vertikaliose konstrukcijose betonavimo metu naudojant standesnius betono mišinius, pasižyminčius prastesnėmis technologinėmis savybėmis (klojumu):

40 2020 balandis / gegužė

a) Uždaryto oro suformuota pora

Betono paviršių ir poringumo klasės Dar 1973 m. „International Council for Building Research Studies and Documentation“ komisijos parengtoje ataskaitoje „CIB Report No. 24“ (žr. 1 lentelę) suformuoto betono paviršiai buvo suskirstyti į keturias pagrindines klases, o paviršinių porų vertinimui buvo pasiūlyta naudoti poringumo skales – šablonus (2 ir 3 pav.). Minėti šablonai pateikti dokumento pabaigoje, juos reikėdavo atspausdinti ir pridėti prie vertinamojo paviršiaus nustatant paviršiaus klasę pagal

b) Uždaryto vandens suformuota pora

Lietuvoje architektūriniam betonui keliami reikalavimai gali būti paremti užsienio šalių gerąja praktika.

poringumą. Šiame dokumente taip pat yra pateikta ir pilkumo skalė – šablonai, skirti paviršiaus spalvos varijavimui vertinti. Betono paviršiaus kokybės vizualinis vertinimas daugiausia priklausė nuo eksperto subjektyvios nuomonės, o tai buvo vienas iš šios metodikos trūkumų. Vertinamajame paviršiuje esančių porų kiekis ir dydis buvo lyginamas su kontroline skale. Lyginant betono vertinamąjį paviršių su skale, reikėjo surasti šabloną, kuris porų atžvilgiu atitiktų kokybiškiausią paviršiaus vietą ir atvirkščiai. Didžiausias leistinas skirtumas tarp šablonų naudojant pridedamą poringumo skalę priskirdavo vertinamąjį betono paviršių atitinkamai paviršiaus klasei (žr. 1 lentelės 3 stulpelį).

/ Mindaugas DAUKŠYS, KTU /

1 lentelė. Reikalavimai betono paviršiaus klasėms pagal „CIB Report No. 24“ (Norvegija).

Vertinimo distancija

Poringumo vertinimas, naudojant etaloninių šablonų skalę 1

Spalvų varijavimas, naudojant etaloninių šablonų skalę 2

Dėmės ir vietiniai defektai 3

Viso elemento ilgyje

200 mm ilgyje

Pakopinis nevientisumas 5

Klojinių skydų sandūros (jungtys)

Paviršiaus elementų padėtis 7

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Artima

2

2

Tolima

4

2

Artima

4

2

Tolima

6

3

Artima

6

3

Tolima

-

4

Nėra

Įprasti

Aukšti

Specialūs

1

Pateikiami konkretūs reikalavimai

Suformuoto betono paviršiaus klasės

Nuokrypis nuo plokštumos 4

±8 mm arba 0,3 l 3L

0,4 %

3 mm

3 mm

4L

0,6 %

6 mm

6 mm

5L

1,0 %

10 mm

Artima

Nevertinama

Tolima

Nevertinama

1

Didžiausias leistinas skirtumas tarp šablonų naudojant pridedamą poringumo skalę. Porų sankaupos vienoje vietoje laikomos vietiniu defektu.

2

Didžiausias leistinas skirtumas tarp šablonų naudojant pridedamą pilkumo skalę. Spalvos varijavimas vertinamas esant betono paviršiui sausam ir pavėsyje, žiūrint 3 m atstumu į paviršių, prie kurio pridėta skalė. Mažos dėmės laikomos poromis.

3

4

10 mm

1,1˃R˃0,9

±10 mm arba 0,5 l

±15 mm arba (-0,7 l; +0,7 l)

1,3˃R˃0,7

1,5˃R˃0,5

Didžiausias paviršinio defekto plotas S cm2, vertinant atstumą L metrais, iš kurio yra žiūrima. Dėmės, reguliariai išsidėsčiusios viena nuo kitos, gali būti laikomos paviršiaus raštu ar elementu (žr. 5 stulpelį). Šiuo atveju teorinis atstumas D yra laikomas vidutiniu atstumu tarp dėmių.

5

Pakopinis nevientisumas d neturi viršyti nurodytų matmenų (lygiems paviršiams d=0).

6

Vertinant skydų jungčių plotį l iš dviejų verčių priimama mažesnė vertė.

Nuokrypis nuo plokštumos fmax viso elemento ilgyje (palyginti su didžiausiu elemento matmeniu) ir nuokrypis nuo plokštumos fmax 200 mm ilgyje (tik lygiems paviršiams).

7

Faktinis atstumas R tarp elementų lyginant su teoriniu atstumu D: R=Dfaktinis/D. Jei standartinių leistinų nuokrypių negalima taikyti, galima nurodyti specialius nuokrypius.

41

technologijos

1

2 pav. Paviršiaus porų vertinimui naudojamos poringumo skalės

2

3

4

5

6

7

3 pav. Skirtumas tarp šablonų naudojant pridedamą poringumo skalę nuotraukoje matomam vertinamajam paviršiui yra: 7-3=4

2001 m. organizacijos „Austrian Society for Construction Technology“ parengtame dokumente „Formed Concrete Areas“ (žr. 2 lentelę) suformuoto betono paviršiai skirstomi į penkias pagrindines klases (GB).

-

A0

-

-

SK 01

-

+

GB 1

S1

4P

-

A0

E0

-

SK 01

SB

+ ar ++

GB 2

S1

3P

-

A1

E1

Rekomend.

Panaudojimo sritys

5P

SK 02

SB

SB

++

Betono paviršiai, kuriems keliami aukšti reikalavimai, pavyzdžiui, transporto statinių konstrukcijos, eksploatuojamos aplinkos poveikio klasėse XF2, XF3 ir XF4.

GB 3

S2

3P

-

A2

E1

Rekomend.

Reikalavimai klojinio tepalams

Bandomieji bandiniai

S0

SK 02

SB BS-GB rekomend. pagal atskirą reik.

SB

++

Betono paviršiai, kuriems keliami ypač aukšti reikalavimai, pavyzdžiui, atvirai eksploatuojami betono paviršiai, pastatų statyba, konstrukcijos cheminio poveikio aplinkoje, nuotekų valymo įrenginiai ir kita.

SK 02

SB/BL BS-GB privaloma pagal atskirą reik.

SB

++

Architektūrinis betono paviršius su specialiais reikalavimais, pavyzdžiui, reprezentaciniai betono paviršiai, elementai.

GB S Speciali klasė

S2

P

42 2020 balandis / gegužė

F2

A2S

E1

Horizontalūs paviršiai

Plokštumas

Vertikalūs (nuožulnūs) paviršiai

Reikalavimai klojiniams

Sandūros

Klojinio paviršiaus klasė

Spalvos varijavimas

GB 0

Privaloma

Poringumas

Reikalavimai betono paviršiams

Reikalavimai betono paviršiui, pagal ON B 4710-1 arba betono standartą BS-GB

Tekstūra

Suformuoto betono paviršiaus klasės

2 lentelė. Reikalavimai betono paviršiaus klasėms pagal „Formed Concrete Areas“ (Austrija).

Betono paviršiai, kuriems nėra keliami specialūs reikalavimai architektūros, dizaino arba technologiniu požiūriu.

Betono paviršiai, kuriems keliami standartiniai reikalavimai, pavyzdžiui, garažo sienos, rūsio sienos, atraminės sienelės.

technologijos

Paviršinės poros vertinamos 0,50 × 0,50 m plote skaičiuojant suminio porų ploto su nagrinėjamu paviršiaus plotu santykį (P rodiklis) procentais (žr. 3 lentelę). Betono paviršiuje esančių atvirų porų dalis (P), analizuojama 0,50 × 0,50 m nagrinėjamame plote, neturi viršyti 0,3 proc. minėto ploto GB S betono paviršiaus klasei. Ekspertas vertinimo metu neatsižvelgia į poras, kurių skersmuo Ø <1 mm.

Didžiausias porų skersmuo gali būti 15 mm. Siūloma, kad paviršinės poros kiekvieno vertinimo metu būtų nustatytos dviejuose vertinamuosiuose paviršiuose, kurie reprezentuotų ar atspindėtų visos betono monolitinės konstrukcijos bendrą vizualinį vaizdą.

2014 m. „American Concrete Institute“ parengtame dokumente „ACI 347.3R-13 Guide to Formed Concrete Surfaces“ (žr. 4 lentelę) suformuoto betono paviršiai skirstomi į keturias pagrindines klases (CSC).

3 lentelė. Betono paviršiaus klasės pagal poringumą („DBV Codes of Practise“).

Poringumas

Suminis porų plotas nagrinėjamame paviršiaus plote (500 × 500 mm), mm2

Suminio porų ploto su nagrinėjamu paviršiaus plotu santykis, %

GB 0

5P

3750

1,5

GB 1

4P

3000

1,2

GB 2

3P

2250

0,9

GB 3

3P

2250

0,9

GB S

P

750

0,3

Betono paviršiaus klasės

Pastaba: vertinimo metu yra neatsižvelgiama į poras, kurių Ø <1 mm. Didžiausias porų skersmuo gali būti 15 mm.

4 lentelė. Reikalavimai betono paviršiaus klasėms pagal ACI 347.3R-13 (JAV).

T2

SVR2

SVR1

CU1

CU1

SI2

CJ2

Betono paviršiai, matomi viešose erdvėse arba kurių išvaizda yra svarbi, pavyzdžiui, išoriniai ar vidiniai pastatų elementai.

T3

SVR3

SVR2

CU2

CU2

SI3

CJ3

Betono paviršiai, kuriems keliami ypač aukšti reikalavimai.

T4

SVR4

SVR3

CU2

CU3

SI4

CJ4

Santykinė kaina

Betono paviršiai, kurių vizualinė išvaizda yra vidutinės svarbos.

FC1

FC1

FC2

FC3

Žema

CJ1

Vidutinė

SI1

Aukšta

CU1

Ypač aukšta

CU1

Skydų paviršiaus kategorija

SVR1

na

Bandomieji bandiniai

SVR1

a

Nebūtina

T1

na

Nebūtina

CSC4

Betono paviršiai mažo matomumo vietose arba ribotos reikšmės, atsižvelgiant į suformuoto betono paviršiaus reikalavimus, eksploatuojami arba vėliau dengiami apdailos medžiagomis.

Apibūdinimas

Ypač rekomenduojama

CSC3

a

Konstrukcinės jungtys ir sandūros

CSC2

Spalvų varijavimas Paviršiaus nelygumai

CSC1

Poringumas Tekstūra

Standartiniai reikalavimai Specialūs reikalavimai

Betono paviršiaus apdaila su

Įprasti reikalavimai

Suformuoto betono paviršiaus kategorija

Papildomi reikalavimai

Privaloma

CSC reikalavimai

43

technologijos

5 lentelė. Betono paviršiaus klasės pagal poringumą (ACI 347.3R-13).

Paviršiaus porų santykis Suminis porų plotas, nagrinėjamame paviršiaus 610 × 610 mm plote, ir didžiausias leistinas poros matmuo Siūloma konkreti praktika norint pasiekti užsibrėžtus reikalavimus

SVR1

SVR2

SVR3

4452 mm2; Dmax= 19 mm

3742 mm2; Dmax= 16 mm

2258 mm2; Dmax= 9,5 mm

SVR4 1095 mm2; Dmax= 6 mm

– Porų plotas neturi viršyti 1,2 % tiriamojo ploto.

– Porų plotas neturi viršyti 1 % tiriamojo ploto.

– Porų plotas neturi viršyti 0,6 % tiriamojo ploto.

– Porų plotas neturi viršyti 0,3 % tiriamojo ploto.

– Įprasta klojinių montavimo praktika turėtų leisti pasiekti šiuos rezultatus be ypatingų pastangų; – Šis paviršiaus porų santykio kategorijos apribojimas neturėtų būti taikomas paslėptiems arba nematomiems betono paviršiams.

– Klojinio tepalas turi būti suderintas su naudojamo skydo paviršiaus medžiaga; – Klojinių paviršius reikia nuvalyti prieš padengiant juos purškiamaisiais klojinių tepalais; – Plonu ir tolygiu tepalo sluoksniu padengti skydų paviršius; – Galima naudoti bandomuosius bandinius arba maketus.

Be jau aprašytų SVR2 kategorijai taikomų reikalavimų:

Be jau aprašytų SVR2 ir SVR3 kategorijoms taikomų reikalavimų:

– Turi būti užtikrintas tinkamas tankinimo būdas, ypač elementų angose; – Norint pasiekti rezultatų atkartojamumą, svarbu užtikrinti tą pačią betono mišinio konsistenciją; – Viršutiniuose sluoksniuose patartina naudoti pakartotinį tankinimą; – Rekomenduojami maketai.

– Betono mišinio sudėtis ir klojinių konstrukcija turėtų padėti įtrauktam orui pasišalinti iš mišinio kylant aukštyn; – Mišinio klojimo metu reikia atsižvelgti į įtraukto oro vertikalųjį pasišalinimo greitį; – Mišinio klojimo metu naudoti pagalbines priemones, kurios sumažina mišinio kritimo aukštį ir uždaryto oro kiekį mišinyje; – Maketai yra privalomi.

Pastaba: jei šie kriterijai bus taikomi projektui, maketas turėtų parodyti rangovo sugebėjimą išgauti reikiamą betono paviršių, tenkinantį nurodytą porų santykį. Galutinė suformuoto betono paviršiaus išvaizda turėtų būti palyginta su bandomojo bandinio arba maketo vizualine išvaizda.

4 pav. Paviršiaus kokybės vizualinis vertinimas pagal ACI 347.3R-13.

44 2020 balandis / gegužė

Paviršinės poros vertinamos 0,61 × 0,61 m plote skaičiuojant suminio porų ploto su nagrinėjamu paviršiaus plotu santykį (SVR rodiklis) procentais (žr. 5 lentelę). Atskirai paviršiaus klasei pagal paviršiaus porų santykio rodiklį SVR yra nurodomas leistinas didžiausias poros skersmuo. Taip pat siūloma konkreti praktika, kokius reikalavimus reikėtų tenkinti siekiant aukštos paviršiaus kokybės.

Vertinamos betono monolitinės konstrukcijos paviršiuje ekspertas pažymi 0,61 × 0,61 m plotą (suderinęs su užsakovu), kuriame rankiniu būdu, naudodamas matavimo priemones, išmatuoja didžiausią kiekvienos poros skersmenį ir suskaičiuoja suminio porų ploto su nagrinėjamu paviršiaus plotu santykį procentais.

2015 m. „German Society for Concrete and Construction Technology“ parengtame dokumente „Architectural Concrete“ (žr. 6 lentelę) suformuoto betono paviršiai skirstomi į keturias pagrindines klases (SB), o paviršinės poros (P) vertinamos 0,50 × 0,50 m plote skaičiuojant suminio porų ploto su nagrinėjamu paviršiaus

plotu santykį (P rodiklis) procentais (žr. 7 lentelę). Vertinamos betono monolitinės konstrukcijos paviršiuje ekspertas pažymi 0,50 × 0,50 m plotą (suderinęs su užsakovu), kuriame rankiniu būdu, naudodamas matavimo priemones, išmatuoja didžiausią kiekvienos poros skersmenį ir suskaičiuoja suminio porų ploto su nagrinėjamu paviršiaus plotu santykį procentais. Vertinimo metu yra neatsižvelgiama į poras, kurių Ø <2 mm ir Ø> 15 mm.

Paviršiaus kokybės vertinimas vaizdų analizės metodais Pastaruoju metu mokslininkai daug dėmesio skiria kompiuterinių programų kūrimui, kurių veikimo principas pagrįstas vaizdų analize, tai yra siūloma paviršiaus kokybės vizualiniam vertinimui taikyti vaizdų analizės metodus. Tokiu būdu išvengiama eksperto subjektyvios nuomonės įtakos. Statybos aikštelėje pažymėtas tiriamasis betono paviršius yra fotografuojamas. Fotografuojant nuotrauka turėtų užfiksuoti poras,

6 lentelė. Reikalavimai betono paviršiaus klasėms pagal „DBV Codes of Practise“ (Vokietija).

Reikalavimai suformuoto betono paviršiui pagal atskirus kriterijus Klojinių skydų sandūros (jungtys)

Bandomieji pavyzdžiai

Klojinio paviršiaus klasė

Nereikalaujama

FC1

FT2

E1

AF2

Rekomenduojama

FC2

FT2

FT2

E2

AF3

Rekomenduojama

FC2

aukšta

FT3

FT2

E3

AF4

Privaloma

FC3

Ypač aukšta

SB2

Betono paviršiai, kuriems keliami standartiniai reikalavimai, pavyzdžiui, laiptinės, atraminės sienos.

T2

P2

P1

FT2

SB3

Betono paviršiai, kuriems keliami aukšti reikalavimai, pavyzdžiui, fasadai.

T2

P3

P2

SB4

Betono paviršiai, kuriems keliami specialūs reikalavimai.

T3

P4

P3

P1

FT1

žema

T1

vidutinė

Įprasti

SB1

np2)

Santykinė kaina

Plokštumas

AF1

ap1)

Standartiniai

np2)

Betono paviršiai, kuriems nėra keliami aukšti reikalavimai, pavyzdžiui, rūsio sienos, komercinės paskirties patalpų sienos.

Specialūs

Pateikiami konkretūs reikalavimai

ap1)

E1

Spalvos varijavimas

Poringumas

Tekstūra

Pavyzdys

Suformuoto betono paviršiaus klasės

Papildomi reikalavimai

1 absorbuojantis skydo paviršius.

2 neabsorbuojantis skydo paviršius.

kurių skersmuo didesnis nei 1 mm, tam nustatomi atskiri fotoaparato parametrai. Vėliau gauti vaizdai yra apdorojami specialiomis programomis: vertinamajam paviršiui nustatomas mastelis, kad programa sugebėtų identifikuoti poros didžiausią skersmenį; pakeičiami atvaizdo spalvų deriniai, kad lengviau būtų galima išskirti defektus; pašalinamos poros, į kurias neatsižvelgiama vertinimo metu; defektų vietos yra apibrėžiamos ir skaičiuojamas porų kiekis bei suminis plotas. Galiausiai suskaičiuojamas suminio porų ploto su nagrinėjamu paviršiaus plotu santykis procentais. Šis rodiklis palyginamas su „CIB Report No. 24“ pasiūlyta poringumo skale, kuriai taip pat yra suskaičiuotas suminio porų ploto su nagrinėjamu paviršiaus plotu santykis procentais. Tokiu būdu ataskaitose gali būti pateikiami duomenys ne tik pagal paviršiaus porų santykį (pagal vokiečių, austrų ar amerikiečių metodikas), bet ir pagal porų pasiskirstymą atskiruose intervaluose, pavyzdžiui, porų, kurių skersmuo kinta nuo 1 iki 5 mm; nuo 5 iki 10 mm; nuo 10 iki 15 mm, kiekis ir suminis plotas.

7 lentelė. Betono paviršiaus klasės pagal poringumą („DBV Codes of Practise“).

Betono paviršiaus klasės

Poringumas

Suminis porų plotas nagrinėjamame paviršiaus plote (500 × 500 mm), mm2

Suminio porų ploto su nagrinėjamu paviršiaus plotu santykis, %

SB1

P1

3000

1,2

SB2

P2

2250

0,9

SB3

P3

1500

0,6

SB4

P4

750

0,3

Pastaba: vertinimo metu yra neatsižvelgiama į poras, kurių Ø <2 mm ir Ø> 15 mm.

Literatūra: 1.

2.

3.

4.

CIB Report No. 24. Tolerances on blemishes of concrete“. 1973. Norwegian Building Research Institute, Oslo.

Formed Concrete Areas. 2001. Austrian Societey for Construction Technology, Austria.

ACI 347.3R-13. Guide to Formed Concrete Surfaces. 2014. American Concrete Institute, USA. DBV Codes of Practise. Architectural Concrete. 2015. German Society for Concrete and Construction Technolog, Germany.

45

Užs.

Betoninių faktūrų įvairovė Betonas vis dar yra viena tvirčiausių ir ekonomiškiausių statybinių medžiagų.

Jis turi visus privalumus, kurie sukuria saugią, individualią, estetinę, kintamą konstrukciją. Architektūrinį betono paviršiaus projektavimą riboja tik faktūrinių matricų ar modelio tipas. Naudojant faktūrines matricas RECKLI šios ribos gali būti lengvai estetiškai peržengiamos, o galimybės yra beveik neribotos.

vairios faktūros matricas ir medžiagas, skirtas reljefiniam betono paviršiui formuoti, gamina vokiečių kompanija RECKLI, kuriai Lietuvoje atstovauja bendrovė „Delta Nova“. Įmonė siūlo statybinius produktus, kurie atveria kelią architektams, dizaineriams ir užsakovams įgyvendinti praktiškai visas betoninio paviršiaus formavimo idėjas.

RECKLI – tai faktūrinės matricos, pagamintos iš elastinės medžiagos. Kompanija REC KLI yra savo srities pasaulinis lyderis, kurio gaminamų reljefinių matricų arsenalas labai platus.

REC KLI faktūrinių matricų sistema patikimai taikoma visame pasaulyje jau daugiau nei 50 metų.

Į

46 2020 balandis / gegužė

Ši technologija leidžia skirtingai formuoti betoninio paviršiaus reljefą, t. y. betoninis paviršius gali būti stilizuojamas kaip mediena, akmuo, mūras, glamžytas audinys ir t. t. Yra galimybė ant paviršiaus išgauti netgi nuotraukos atvaizdą. Faktūrinės matricos yra pagamintos iš į gumą panašių poliuretano elastomerų. Didelis jų lankstumas, elastingumas ir ilgaamžiškumas atlaiko daugkartinius panaudojimo ciklus – liejimą į formą ir valymą, todėl suteikia tikslią bet kokio rašto reprodukciją. Matricos montuojamos klojiniuose, gali būti naudojamos tiek surenkamosiose, tiek monolitinėse betoninėse konstrukcijose. Galima pasirinkti iš keturių skirtingų naudojimo variantų.

1. Tipinės matricos, kurių reljefo gylis – iki 20 mm (standartiniame kataloge yra daugiau nei 150 skirtingų reljefų).

2. Standartinės matricos, kurių reljefo gylis – daugiau nei 20 mm (daugiau nei 50 reljefų).

3. Individualios matricos (įskaitant fotogra viūras).

4. Vienkartinės matricos.

Standartinės ir individualios matricos skirtos naudoti daug (iki 100) kartų, kai yra laikomasi visų gamintojo reikalavimų ir rekomendacijų atliekant matricų montavimo darbus.

Naujausi mokslo ir technikos laimėjimai padėjo sukurti ypatingą fotograviūrų technologiją, su

Production

Production

1

Apply of release agent

2 Pouring the liquid elastomer kuria fotografijos atvaizdas perkeliamas ant betoonto the cast no paviršiaus. Tad galima užsakyti matricą, atkar3 Demolding tojančią bet kokią fotografiją.

Paviršiaus faktūras galima pasirinkti iš įmo4 Quality control nės katalogo. Nuotraukos kataloguose rodo be5 Cut išlietus panaudojant faktūrines tono elementus, matricas ir suformuojančius tipišką rašto modelį.

Net geriausia nuotrauka ne visada suteikia tikrovišką matricos rašto vaizdą, todėl rekomenduojama prašyti matricos pavyzdžio tam, kad būtų galima išlieti bandomąjį elementą ir taip pasitvirtinti reikalingą raštą ar tekstūrą. Užsakovams ir rangovams suteiksime faktūrinių matricų pavyzdžių (kurių matmenys yraSELECT maždaug 50 x 50 cm), Production kad padėtume išsirinkti raštą ar kokį kitą gaminio kriterijų,Production tokį kaip betono sudėtį ir konsistenciją, taip pat pasitikrinti faktūrinių matricų jungtis ir už1 Apply of release agent baigimus.

2

Pouring the liquid elastomer onto the cast

Daugiau3informacijos: Demolding „Delta Nova“ 4 Quality control Užupio g. 30, Vilnius 5 Cut Tel. +370 685 31 118 El. p. arturas@deltanova.lt www.deltanova.lt

SELECT

1

Apply of release agent

2

Pouring the liquid elastomer onto the cast

3

Demolding

4

Quality control

5

Cut

SELECT

Production

Production

1

Apply of release agent

2

Pouring the liquid elastomer onto the cast

3

Demolding

4

Quality control

5

Cut

Start

CT wood wood

abstract abstract

n with RECKLI SELECT. 200 wood abstract wood abstract ategories.

functional functional

functional functional

abstract

functional

ribs & waves ribs & waves

plaster plaster

stone masonry stone && masonry

ribs & waves ribs & waves

plaster plaster

stone masonry stone && masonry

functional plaster

stone & masonry 47

Aukščiausių dangoraižių pamatai ne visuomet būna giliausi Danutė SLIŽYTĖ, Rimantas MACKEVIČIUS, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentai, technikos mokslų daktarai

Žmonės nuo žilos senovės mėgdavo gyventi gražiose, saugiose vietose ant kalvų, prie vandens, prie svarbių kelių, bet ne visada pagrindas, ant kurio jie statydavo savo namus, būdavo tvirtas ir patikimas.

Ką daryti, kad didelėmis pastangomis ir su šviesiomis viltimis statytas būstas nesusmegtų į silpną gruntą, nepakryptų į kurį nors šoną, nesupleišėtų? Atsakymas buvo surastas: naudoti polius, gilinti juos iki stipraus pagrindo, o ant polių statyti šventovę, rūmus, tiltą ar kuklų, jaukų gyvenamąjį namą.

raėjo šimtai metų. Žmonėms tapo per maža gražių, erdvių, bet žemų pastatų. Jie su vis didesnėmis viltimis ėmė žiūrėti į dangų. Kai XX a. pradžioje vis aukščiau ir vis greičiau ėmė skraidyti aviatoriai su savo nuostabiais orlaiviais, statybų inžinieriai nusprendė pakutenti debesis dangoraižiais.

P

48 2020 balandis / gegužė

„Dangoraižis“ (angl. Scyscraper) – taip burlaivių epochoje anglų jūrininkai vadino aukščiausią laivo stiebą. Inžinieriams patiko šis pavadinimas aukštesniems nei 150 m pastatams apibūdinti. Dabar tokių pastatų pasaulyje daug – 2019 m. pabaigoje 4953 buvo visiškai užbaigti, o dar 978 statomi. 170 pastatytų dangoraižių aukštis viršija 300 m, dar 126 tokie statomi.

Daugiausia dangoraižių, aukštesnių nei 150 m, pastatyta Kinijoje – 2090. Antroje vietoje Jungtinės Amerikos Valstijos – 801. Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Japonijoje – po 252. Pietų Korėjoje – 220. Australijoje – 110. Singapūre, Malaizijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitose šalyse – mažiau nei po šimtą,

technologijos

Kad aukštas medis nuo audrų nenuvirstų, reikalingos galingos, gilios, tvirtai įkibusios į gruntą šaknys. Kad dangoraižis nesvirtų kaip Pizos bokštas, turi būti galingi, gilūs pamatai. Dažniausiai tokie pamatai – polinės plokštės, kurios sunkų dangoraižį laiko tiek poliais, tiek plokšte. / Danutė SLIŽYTĖ, Rimantas MACKEVIČIUS /

„Burj Khalifa“ šiandien – aukščiausias pasaulio dangoraižis. „Burj Khalifos“ poliai remiasi į tvirtą smiltainį. (Nuotrauka iš researchgate.net)

Kiekvienam dangoraižiui būtinas patikimas pamatas. Niekas nenori, kad dangoraižis svirtų kaip Pizos bokštas, nors žemesnių pastatų projektuotojai leidžia sau panašius pokštus (sąmoningai suprojektuotus pasvirusius pastatus).

Kad aukštas medis nuo audrų nenuvirstų, reikalingos galingos, gilios, tvirtai įkibusios į gruntą šaknys. Kad dangoraižis stovėtų taip, kaip nori projekto autorius ir užsakovas, turi būti galingi, gilūs pamatai. Dažniausiai tokie pamatai – polinės plokštės (gelžbetoninės plokštės ant gilių gręžtinių arba frezuotų polių), kurios sunkų dangoraižį laiko tiek poliais (ypač jų šonine trintimi), tiek plokšte. Tuo polinės plokštės skiriasi nuo tradicinių polinių pamatų, kur laiko tik poliai.

Aukščiausias pasaulyje dangoraižis šiuo metu – „Burj Khalifa“ (išvertus į lietuvių kalbą – „Chalifo bokštas“) Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Jis taip pavadintas Jungtinių Arabų Emyratų prezidento Chalifo bin Zayido Al Nahyano garbei.

Dangoraižio aukštis – 828 metrai. Jį pastatė ir savininke tapo bendrovė „Emaar Properties“, įgyvendindama JAV architekto Adriano Smitho projektą. Statyba buvo pradėta 2004-aisiais, baigta 2009 metais. Statybai vadovavo inžinierius Gregas Sangas iš Naujosios Zelandijos.

Bokšto statybai buvo naudojamas specialus, cheminių medžiagų priedais modifikuotas

ypač stiprus betonas (maždaug tris kartus stipresnis už normaliai statyboms naudojamą betoną). Dėl dienos karščio buvo betonuojama tik naktimis.

2008 m. balandžio mėnesį „Burj Khalifa“ (tada jis dar vadinosi „Burj Dubai“) tapo aukščiausiu pasaulio pastatu, perėmė šį titulą iš Taivane esančio dangoraižio „Taipei 101“ (508 m aukščio). 2010 m. sausio 4 dieną „Burj Khalifa“ buvo iškilmingai atidarytas, gavo savo dabartinį pavadinimą. „Chalifo bokšto“ statyba kainavo apie 1 mlrd. eurų. Jis matomas iš 100 km atstumo.

Viršūnės svyravimų amplitudė pučiant stipriam vėjui – 1,5 m.

Kaip visada, pradėta buvo nuo pamatų.

Juos įrengė Vokietijoje, Bavarijos mieste Šrobenhauzene, netoli Miuncheno būstinę turinti bendrovė „Bauer Spezialtiefbau“, viena geotechninės statybos ir jai skirtų specialiųjų mechanizmų gamybos lyderių pasaulinėje rinkoje.

Jos partnerė įrengiant pamatus buvo bendrovė „Middle East Foundation“. 200 gręžtinių polių (skersmuo – 1,5 m) buvo įgilinti 50 m, kad atremtų pastatą į tvirtą smiltainio uolieną. Dar 650 polių (jų skersmuo – 0,9 m) buvo įgilinta iki 36 m gylio, dirbo kaip kabantys (trinties) poliai smėliniame grunte.

Prieš pradedant įrengti darbinius polius (tuos, kurie laiko dangoraižį), „Burj Khalifos“

49

Bokštai dvyniai „Petronas Towers“ turi giliausius pasaulyje pamatus. (Nuotrauka panaudota pagal CC BY-SA 3.0 licenciją) Barečių išdėstymas „Petronas Towers“ pamate. (Nuotrauka iš www.soletanche-bachy.com)

50 2020 balandis / gegužė

statybos sklype buvo atlikti specialiai pagamintų eksperimentinių polių bandymai statine apkrova.

Vienas polis buvo išbandytas 6000 t (60 MN) apkrova. Maksimali vertikali skaičiuojamoji apkrova vienam darbiniam poliui – 37 MN. Įrengiant gręžtinius polius, buvo atsižvelgta į agresyvų betono atžvilgiu druskingą Persų įlankos vandenį.

Polius jungė bendram darbui 3,7 m storio, 7000 m2 ploto gelžbetoninė plokštė. Iš viso poliams ir juos jungiančiai plokštei po „Burj Khalifos“ bokštu pagaminti buvo sunaudota 45 000 m3 betono.

Nepaisant šiuo metu užimamos pirmosios vietos pasaulyje pagal aukštį, „Chalifo bokšto“ pamatai nėra patys giliausi. 50 m gylio gręžtinių polių visiškai pakako, nes gruntinės sąlygos buvo palankios: paviršiuje – smėlis, po juo – smiltainis (natūraliai susicementavęs smėlis), į kurį buvo atremti didžiausias apkrovas laikantys poliai.

Daug gilesni pamatai yra kito dangoraižio, kuris buvo pastatų aukščio pasaulio rekordininku nuo 1998 iki 2004 m., – Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre pastatytų bokštų dvynių „Petronas Towers“.

Jų aukštis – 452 m, o pamatai siekia net 125 m gylį. Iki šiol tai pasaulio rekordas, kurį pasiekė prancūzų bendrovė „Soletanche-Bachy“, įrengdama tokio gylio baretes (stačiakampio skerspjūvio polius, betonuojamus išfrezuotoje grunte ertmėje).

Rekordinio gylio pamatams Kvala Lumpūre įrengti buvo panaudoti „Soletanche-Bachy“ inžinierių sukurti specialūs galingi mechanizmai – hidrofrezos (prancūziškai – Hydrofraise).

Standartinę hidrofrezos konstrukciją sudaro ant galingo bazinio mechanizmo pakabinamas 12–16 m aukščio metalinis rėmas. Jo apačioje yra du frezos tekiniai, kurie sukasi į vidų ir tokiu būdu frezuoja gruntą. Pastarasis, susimaišęs su sienelių stabilumui užtikrinti naudojama bentonitinio molio suspensija, išsiurbiamas lauk ir nukreipiamas į valymo stotį. Joje išvalyta molio suspensija grąžinama į tranšėją, o atskirtas gruntas išvežamas.

Parengus tranšėją, į bentonitinio molio suspensiją įleidžiami armatūros karkasai, po to betonuojama povandeniniu būdu iš apačios į viršų.

Betonas palaipsniui išspaudžia iš tranšėjos molio suspensiją, kol užima visą jam numatytą tūrį.

Tradicinis išfrezuoto segmento ilgis – 2,80 m, plotis – nuo 0,60 iki 2,50 m.

technologijos

Ši „Bauer BC 50“ hidrofreza pasiekė 228 m gylį.

(Nuotrauka iš mqworld.com)

Kitų bendrovių sukurti analogiški mechanizmai vadinami „Hydromill“ (italų „Soilmec“ gamybos), „Trench Cutter“ (pagaminti Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir JAV). Naujausias „Soilmec“ bendrovės hidromalūnas gali pasiekti 250 m gylį. Pastatų pamatų statybai tokio gylio vargu ar kada prireiks, bet hidroelektrinių užtvankų nelaidaus vandeniui gelžbetoninio ekrano įrengimui tai gali būti reikalinga.

2019 metais „Bauer“ konstruktorių sukurta hidrofreza „BC 50“ buvo panaudota Kanadoje, Saskačevano provincijoje, ieškant deimantų kimberlituose. Ji sugebėjo įsigilinti ir išsiurbti uolienų pavyzdžius iš 228 m gylio.

2018 metais Sankt Peterburge baigtas statyti aukščiausias šiuo metu Europoje pastatas – „Lachta Centras“ (462 m). Jis ypatingas tuo, kad pastatytas Suomių įlankos pakrantėje ant nestabilių gruntų. 2 m skersmens gręžtinių polių gylis – iki 82 m, jie padu remiasi į labai tvirtus molius. Polius pagamino bendrovės „Bauer

„Lachta Centras“ – šiuo metu aukščiausias Europos dangoraižis. (Nuotrauka panaudota pagal CC BY 2.0 licenciją)

Spezialtiefbau“ Rusijos padalinys. Labai didelis dėmesys buvo skiriamas pamatų įrengimo kokybės kontrolei, iš specialių gręžinių šalia polių matuoti įtempimai grunte.

Betonuojant Sankt Peterburgo dangoraižio pamato plokštę, buvo pasiektas nepertraukiamo betonavimo pasaulio rekordas, įregistruotas Gineso rekordų knygoje: per 49 valandas iš 13 betonavimo taškų buvo suklota 19 624 m3 betono. Šiam objektui tuo metu betoną gamino

„Lachta Centro“ rekordinio pamatų plokštės betonavimo momentas.

(Nuotrauka iš www.sisgeo.com)

visos Sankt Peterburgo miesto ir srities betono gamyklos. Šiuo metu jau įrengti būsimojo aukščiausio pasaulio dangoraižio pamatai. Jungtiniuose Arabų Emyratuose pagal ispanų architekto Santiago Calatravos projektą statomas „Dubai Creek Tower“, kurio aukštis bus 1300 metrų. Pamatų plokštės baretės siekia 74 m gylį. Jas jau įrengė „Soletanche-Bachy“ geotechnikai. Dirbo 4 hidrofrezos.

Toks turėtų būti „Dubai Creek Tower“, kai jį pastatys.

(Nuotrauka iš www.emaar.com)

51

augiau erdvės gyvenimui Aušra NARKELIŪNIENĖ

Dažniausiai žmonės jaukų butą įsivaizduoja su daugybe minkštų paviršių – baldų, kilimų, užuolaidų, medinėmis grindimis, šiltais atspalviais, augalais ir prisiminimus keliančiomis namų relikvijomis. Jauna pora, apsigyvenusi prieš 10 metų Vilniaus centre, Antakalnio rajono pradžioje, statytame ir neseniai renovuotame bute, norėjo kuo daugiau erdvės saviraiškai, neapkrautos bereikalingais elementais.

52 2020 balandis / gegužė

Norbert Tukaj nuotr.

interjeras

53

N. Tukaj nuotr.

Trikampis buto planas izainerė Simona Vilutė pripažįsta, kad tai vienas geriausių ir mėgstamiausių jos sukurtų interjerų. Dizainerės pagrindinis siekis buvo išlaikyti minimalistinį stilių, nepersistengti su spalvomis, detalėmis, naudoti kuo saikingesnę spalvinę paletę ir išsaugoti kuo daugiau erdvės. „Buto planas yra gana neįprastos trikampio formos, tad buvo svarbu rasti funkciją nestandartiniams kampams. Plotas sąlyginai nedidelis – 56,53 kv. m, todėl reikėjo jį optimaliai išnaudoti.

Stengtasi suprojektuoti kuo daugiau integruotų funkcijų, baldų. Taip viename kampe sukurta darbo zona, kitame įrengta drabužinė“, – vardija dizainerė.

D

54 2020 balandis / gegužė

Pagrindiniai prioritetai – mažiau yra daugiau Svarbiausia S. Vilutei buvo išlaikyti esančius konstrukcinius elementus – jie tampa ašimi, aplink kurią projektuojami kiti interjero elementai, kartu tai puikus fonas jiems. Pasirinkta idėja, kad geriau mažiau, bet aukštesnės kokybės medžiagų ir baldų.

Interjere matomi namo konstrukcijos paviršiai sukuria pagrindą eksponuoti meno kūrinius, kurių šiame bute yra nemažai. Todėl tokių betoninių paviršių norėta palikti kuo daugiau – lubos, sienos buvo geros kokybės monolitas (lietas betonas), jis buvo valomas, gruntuojamas. Tai ne tik suteikia interjerui ypatingo charakterio, bet ir supaprastina apdailą. Projektuodama dizainerė

Betoniniai paviršiai supaprastina apdailą. Iš gipskartonio suformuotos miegamojo ir dušo patalpos sienos tapo puikiu fonu paveikslams eksponuoti.

Matomos pastato konstrukcijos – monolitiniai ir surenkamieji betono elementai, plytų mūras suteikia būstui ypatingo charakterio. Prie jų dera ir paveikslai, kurių gausu šiame bute.

GSPublisherVersion 0.0.100

interjeras Tai nėra fantazijos trūkumas, greičiau priešingai – manau, interjere gyvenantis žmogus kuria atmosferą, namų istoriją, o ne prabangūs daiktai, kurių ir taip turime per daug, tai turi tik papildyti. / Simona VILUTĖ / BO

DAR

A

ZON

AS

ON

BALK

-LO SOFA

VA

1.4

SKALBYKLĖ/ DŽIOVYKLĖ

1.2

1.7

ŠALDYTUVAS

1.1

1.6 1.5

1.3

INDAPLOVĖ

ORKAITĖ

PATALPŲ EKSPLIKACIJA NR.

PAT. PAVADINIMAS

1.1 1.2 1.3 1.4 1.5 1.6 1.7

Koridorius Svetainė- valgomasis Virtuvė Sandėliukas Vonia Miegamasis Rūbinė

PLOTAS, m²

7.47 23.03 7.90 1.50 3.90 9.52 3.21 56.53 m²

N. Tukaj nuotr.

0.100

55

siekė integruoti kuo daugiau funkcijų. Iš gipso kartono suformuotos miegamojo, vonios pertvaros.

Prie grubaus betono derinamos natūralaus medžio parketlentės, nerūdijančiojo plieno detalės (virtuvės stalviršis, drabužinės baldų plokštės), esamos mūrinės pertvaros dažomos netinkuotos.

Vonioje klijuojamos teraco struktūros plytelės.

Industrinio dizaino elementai – kontrasto principu

N. Tukaj nuotr.

„Pagrindinė mintis kuriant šį interjerą buvo suprojektuoti tik tiek, kiek reikia, – ne daugiau. Kambariai neapkrauti daiktais ar baldais – atvirkščiai, palikta kuo daugiau erdvės gyvenimui, – sako S. Vilutė. – Tai nėra fantazijos trūkumas, greičiau priešingai – manau, interjere gyvenantis žmogus kuria atmosferą, namų istoriją, o ne prabangūs daiktai, kurių ir taip turime per daug, tai turi tik papildyti.“ Neužbaigtumo įspūdis paliekant konstrukcinius elementus suteikia interjerui charakterio, kontrasto principu derinama prie kruopščiai atrinktų baldų, šviestuvų. Taip derinamos priešybės – šilta ir šalta, grubu ir švelnu, tamsu ir šviesu.

Industrinį stilių pabrėžia ir kontrastingos, kartais net grubios apdailos medžiagos, derinamos su aukštos kokybės baldais, atvirai eksponuojamos inžinerinės sistemos, matomos šalia paveikslų, juos papildo ir išryškina. Visa tai sudaro bendrą interjero visumą.

Neužbaigtumo įspūdis paliekant konstrukcinius elementus suteikia interjerui charakterio, kontrasto principu derinama prie kruopščiai atrinktų baldų, šviestuvų. / Simona VILUTĖ /

56 2020 balandis / gegužė

Dizainerė stengėsi bute integruoti kuo daugiau funkcijų, neprarandant erdvės pojūčio. Siauriausioje trikampio formos buto dalyje įrengta drabužinė su ažūrinėmis slankiosiomis durimis.

Prie pat įėjimo įrengtoje darbo vietoje dienos metu pakanka natūralaus apšvietimo.

57

N. Tukaj nuotr.

interjeras

Svarbus saikingo apšvietimo vaidmuo Projektuojant apšvietimą vadovautasi tuo pačiu nuosaikumo principu. Elektros instaliacijai suprojektuota tik tiek „taškų“, kiek yra būtina. „Privačių namų interjeruose norisi ramybės, nereikia tiek apšvietos kiek, pavyzdžiui, biuruose ar parduotuvėse. Dėl paliktų atidengto monolitinio betono lubų reikėjo ieškoti virštinkinių šviestuvų – dėl to pasirinktas bėgelis, ant kurio galima „suverti“ šviestuvų tiek, kiek norisi“, – teigia dizainerė. Kitose patalpose pasirinktas sieninis apšvietimas.

Patys šviestuvai minimalaus dizaino, neįmantrių, saikingų formų, panaudoti ir keli akcentiniai, kurie yra įdomūs ir kaip dizaino objektai.

Buto inovacijos

Techninės detalės paliktos atviros – kaip industrinio dizaino elementai. Jiems „į kompaniją“ pasirinktas metalo profilio šviestuvas – bėgelis su įtvirtintais jame prožektoriais leidžia pasireguliuoti apšvietimą pagal poreikį.

58 2020 balandis / gegužė

N. Tukaj nuotr.

Kelios atliktos buto inovacijos pagerino ne tik estetinį vaizdą, bet ir sukūrė didesnį komfortą jo šeimininkams. Kadangi namas nėra naujas, jame jau buvo įrengtas šildymas, tiekiamas centralizuotai iš miesto tinklų. Renovuojant butą pavyko pakeisti patį šildymo tipą – radiatorinis šildymas permontuotas į grindinį, tad pagerėjo ne tik estetinis vaizdas, nes ant vitrininių langų nematome radiatorių, bet kartu ir šildomas tolygesnis plotas. Suprojektuotos rekuperacinės vėdinimo, šaldymo sistemos. Rekuperacijos vamzdžiai palikti atviri kaip dar viena nerūdijančiojo plieno detalė.

59

Šiuolaikines statybas jau sunku įsivaizduoti neatitinkančias naujausių energiAneta VAITKIENĖ

nio naudingumo reikalavimų. O ir Statybų techninis reglamentas (STR) nurodo vienareikšmiškai: nuo 2020 m. visi statomi daugiabučiai turėtų būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Šis rodiklis pasiekiamas kompleksinėmis priemonėmis, tarp kurių labai svarbūs yra išorinių aitvarų – stogo, sienų ir pamatų – šilumos izoliacijos ir sandarumo sprendimai.

Rekuperacija – vėdinimas su šilumos grąžinimu inoma, kruopščiai užsandarintame pastate, nesiimant vėdinimo sprendimų, oras labai greitai gali tapti visiškai netinkamas kvėpuoti. Kaip tik dėl šios priežasties, be sandarumo ir šiltumo, aukštos energinio naudingumo klasės pastatams keliami ir oro kokybės reikalavimai. Pagal STR rekomendacijas per valandą būsto oras turėtų visiškai pasikeisti

Ž

60 2020 balandis / gegužė

0,5–0,8 karto. Dažniausiai to neįmanoma pasiekti, nepasinaudojus priverstinio vėdinimo įranga, o galimi šilumos praradimai būna kompensuojami vėdinimo įrenginiais su šilumogrąža – rekuperatoriais. Iš patalpų jie pašalina nešvarų orą, o iš lauko tiekia gryną. Nuo šalinamo oro įšilusiu šilumokaičiu rekuperatoriai į patalpas tiekiamą orą papildomai pašildo, šitaip sumažindami patalpų šilumos nuostolius. Gamintojų teigimu, moderniausiuose įrenginiuose šitoks šilumos grąžinimas gali siekti net 98 procentus. Per didžiausius šalčius, kai šilumokaičio pajėgumo padengti

temperatūrų skirtumą nepakanka, į pagalbą ateina elektrinis tenas arba karšto vandens kontūras.

Integruotos išmaniosios valdymo technologijos leidžia vartotojui pasirinkti vėdinimo sistemos veikimo intensyvumą, nustatyti dienos ar savaitės vėdinimo grafikus. Sistemą galima valdyti ir stebėti per išmaniuosius telefonus ar internetu. Jos darbą galima dar labiau optimizuoti, įrengus anglies dvideginio ar drėgmės jutiklius ir sistemą suprogramavus reaguoti į jų rodmenis. Išmaniuosiuose namuose tai – dalis HVAC (angl. Heating Ventilation Air Conditioning) oro

Philipp Birmes „Pexel.com“ nuotr.

Gaivus oras moderniame daugiabutyje

technologijos Vėdinimo įrenginys su rekuperacija leidžia lengviau pasiekti reikalingą pastato energinio naudingumo klasę, nes mažina šildymo sistemos sunaudojamą energijos kiekį, kuris reikalingas lauko orui sušildyti. / KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorė dr. Jurgita ČERNECKIENĖ /

cirkuliacinės sistemos, kuri atlieka šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo (ŠVOK) ir daugelį kitų funkcijų. Šitaip sukuriama patogi ir švari namų atmosfera, atsinaujinanti beveik be vartotojo įsikišimo.

Individualus ar bendras?

Roberto Nickson „Pexels.com“ nuotr.

Gyvenamojo namo vėdinimo sistemos projektas būna rengiamas kartu su viso pastato projektu ir kone šimtu procentų atvejų būna bendras visam pastatui. Tačiau, kalbant apie rekuperavimą, iškyla nuosavybės ir jos valdymo niuansai. Mat daugiabutis, tegul ir centralizuotai administruojamas, vis dėlto taip ir neturi vieno šeimininko. Kiekvienas gyventojas yra savo būsto šeimininkas ir nustatyti, kaip, kada ir kokiu dažnumu vėdinsis, nori pats. Kažkam pernelyg pučia, kažkam trūksta oro, o kažkam trukdo ventiliatorių garsas. Kiek savininkų – tiek skirtingų ventiliacijos parametrų nuostačių, o tokios įvairovės nesuvaldys nė vienas centralizuotas rekuperatorius. Sistema kaipmat išsibalansuos, ir į nepigią įrangą investuoti pinigai išeis vėjais.

Tiesiogine to žodžio prasme.

Todėl energiškai efektyvių statybų praktika, specialistų teigimu, rodo, kad racionaliau centralizuotai rengti oro šalinimo kanalus ir oro paėmimo angas pastato konstrukcijose, o štai vėdinimo kanalus ir nedideliam plotui pritaikytus rekuperatorius geriausia projektuoti kiekvienam butui atskirai.

Tokiu atveju statybų bendrovės turi dvejopą pasirinkimą. Jei namo projektas numato rekuperacinę vėdinimo sistemą ir jo statytojas turi tikslą sertifikuoti pastatą A energinio naudingumo klasei, rekuperacijos sistemą butuose jis įrengia savo lėšomis. Jei projekte tokia sistema nenumatyta ir statytojas planuoja pasiekti A energinio naudingumo reikalavimus kitais būdais – kas yra kur kas sunkiau, bet įmanoma, – tuomet sprendimą, ar butui reikalinga rekuperacija, ir visą įrengimo procesą jis palieka būsimam buto savininkui.

61

www.pixabay.com nuotr. stockvault.com nuotr.

Jei namo projektas numato rekuperacinę vėdinimo sistemą ir jo statytojas turi tikslą sertifikuoti pastatą A energinio naudingumo klasei, rekuperacijos sistemą butuose jis įrengia savo lėšomis.

62 2020 balandis / gegužė

Be rekuperatoriaus gali kainuoti brangiau Kaip rodo statybų praktika, naujai statomų pastatų, į kurių projektus nebūna įtraukiama rekuperacijos sistema, yra labai mažai, dažniausiai dėl ekonominių sumetimų. Specialistų teigimu, kai kurias atvejais (jei šilumos šaltinis yra, tarkim, dujos ar kietasis kuras) pasiekti norimą energinio naudingumo klasę be rekuperacijos tampa tikru iššūkiu. „Vėdinimo įrenginys su rekuperacija leidžia lengviau pasiekti reikalingą pastato energinio naudingumo klasę, – plačiau apie tai pasakoja KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorė dr. Jurgita Černeckienė, – nes mažina šildymo sistemos sunaudojamą energijos kiekį, kuris reikalingas lauko orui sušildyti. Jei pastate projektuotume natūralų vėdinimą, tai per orlaides, lauko oro tiekimo groteles tiekiamas oras būtų šaltas ir jį sušildyti turėtų šildymo sistema.

Taip pat iš vonių, virtuvių per vėdinimo kanalus šalinamas patalpų oras turi savyje ne tik nepageidaujamų kvapų ir teršalų, bet ir mūsų norimą taupyti šiluminę energiją, todėl natūralaus

vėdinimo sistema nėra energiškai efektyvus sprendimas.“ Projektiniai skaičiavimai rodo, kad kone pusę šildymui sunaudojamos energijos gali tekti skirti natūralaus vėdinimo nuostoliams kompensuoti. Ir proporcingai gerinti langų ir visų atitvarų šiluminę varžą. Visos šios priemonės tokį pastatą gali padaryti kur kas brangesnį, nei panašių šiluminių charakteristikų pastatas su įdiegta rekuperacijos sistema. „Be to, – primena J. Černeckienė, – neturėtume į šį įrenginį žiūrėti tik kaip į šildymo sistemos „padėjėją“ – pirmiausia jis patalpoje sukuria daug geresnę oro kokybę ir mikroklimatą, o tai pasiekti su natūralaus vėdinimo sistema labai sudėtinga.“

Geri, geresni, geriausi Rekuperatoriai tarpusavyje skiriasi būdais, kaip išeinančio oro šiluma šilumokaityje perduodama įeinančiam. Paprasčiausias variantas, kai šyla plona aliuminio plokštelė, skirianti išeinančio oro srautą nuo įeinančio. Srautai nesusimaišo, perduodama tik šiluma. Tokie šilumokaičiai taip ir

technologijos

„Kalbant apie technines rekuperatorių naujoves, – išvardija KTU lektorė, – tai jos dažniausiai susijusios su rekuperatoriaus efektyvumo didinimu, ieškant optimalių geometrinių rekuperatoriaus matmenų, konstrukcijoje naudojant įvairias dangas ir medžiagas (tarkim, sorbciniai (higroskopiniai) rekuperatoriai), kurios leidžia į patalpas grąžinti ne tik dalį šiluminės energijos, bet ir dalį drėgmės. Drėgmės išsaugojimas ypač svarbus šaltuoju metų laikotarpiu, kai lauko oro absoliutinė drėgmė yra žema ir tiekiamas lauko oras gali išsausinti patalpos orą.“ J. Černeckienė mini dar vieną būdingą mūsų šaliai naujovę. Anot jos, vis dažniau vietoj tarptautinio žodžio „rekuperatorius“ girdisi siūlymai vartoti lietuvišką „šilumogrąžio“ terminą. Tai gali būti puikia iliustracija to, kad šis oro kokybės gerinimo įrenginys, nustojęs būti egzotika, jau iš pagrindų įsitvirtino mūsų suvokime ir, drįstume juokauti, tam tikra prasme įgijo pilietybę.

Alternatyva – mažas rekuperatorius be ortakių Ar rekuperatorius būtų įrengtas kiekviename daugiabučio bute, ar vieną dalytųsi visi laiptinės gyventojai, ar visas namas – visi šie atvejai yra vertinami kaip centralizuotos rekuperacinės sistemos: jų centre vienas pagrindinis vėdinimo įrenginys, o aplink jį – oro tiekimo ir šalinimo

kanalų tinklas. Dažniausiai jis būna išvedžiojamas patalpų palubėje, ir tai atima bent 20–25 cm jų aukščio. Siekiant išvengti tokio aukščio praradimo, naujieji energiškai efektyvūs daugiabučiai paprastai būna projektuojami šiek tiek aukštesnių atstumų tarp perdangų, nei buvo įprasta sovietmečiu, – patalpos aukštis gali sudaryti 270– 280 cm, kad, įrengus palubėje ortakių sistemą ir ją uždengus pakabinamosiomis lubomis ar kokiu kitu būdu, patalpos aukštis liktų apie 250 cm, kaip to reikalauja STR. Tie, kas neturi tokios prabangos kaip šiek tiek aukštesnės lubos (labai dažnai tai butų senuose renovuojamuose daugiabučiuose savininkai), sukasi kaip išmano. Populiariausias sprendimas – decentralizuoti rekuperatoriai, taip vadinami dėl to, kad nesudaro jokio tinklo.

Tai kiekvienoje vėdinamoje patalpoje, tiesiai išorinėje sienoje išgręžtose angose montuojami įrenginiai, atliekantys visas rekuperatoriaus ir mechaninio vėdinimo įrenginio funkcijas: nustatytu laiko tarpu jie orą šalina arba tiekia, kartu jį pašildydami iki užduotos temperatūros mažyčiu kaitinimo elementu. Rinka jau siūlo labai taupių mažų rekuperatorių, kurių maksimalios elektros energijos sąnaudos gali siekti vos 3 Eur per mėnesį. Be to, jų galingumą galima reguliuoti – kai patalpoje daugiau žmonių, įrenginys gali veikti greitesniu režimu, o kai žmonių mažiau arba visi išvykę iš namų – lėtesniu.

freeimages.com nuotr.

vadinami – plokšteliniais. Jų veikimo principas iš pradžių buvo labiau pritaikytas veikti šiltesniame klimate, kur šaltukas nespusteli labiau nei iki –5 ºC. Mat žemesnėje temperatūroje šilumokaičio plokštelė, veikiama įeinančio šalto oro srauto, gali nespėti jo įšildyti, priešingai – gali apledėti pati. O virsdamas ledu vanduo išsiplečia ir gali nepataisomai sugadinti plonas šilumokaičio plokšteles. Tad per šalčius plokštelinių šilumokaičių rekuperatoriai dažnai eikvoja papildomą energiją šilumokaičio plokštelėms atitirpinti arba periodiškai netiekia lauko oro į patalpas – padaro tam tikras atitirpinimui skirtas pauzes, kai per šilumokaitį eina tik iš patalpų šalinamas šiltas oras.

Už plokštelinius tobulesni yra rotaciniai šilumokaičiai – tokie, kuriuose šilumos perdavimo įrenginys yra cilindro su gardelėmis pavidalo. Šilumokaičio būgnas nuolat sukasi, tad gardelės, periodiškai patekdamos į šiltą šalinamo oro srautą, nespėja pavojingai atvėsti. Rotaciniuose šilumokaičiuose egzistuoja palyginti nedidelė (2–3 proc.) tikimybė, kad dalis įeinančio ir išeinančio oro srautų gali tarpusavy persimaišyti, tad negalima atmesti tikimybės, kad dalis išeinančio oro dulkių gali grįžti į patalpas. Todėl rotacinius šilumokaičius rekomenduojama naudoti ten, kur šalinamame ore nebūna kenksmingų medžiagų. Patys paprasčiausi rotaciniai šilumokaičiai į patalpas gali grąžinti apie 80 proc. išeinančios su oru šilumos, niekada neužšąla, juose nesusidaro kondensatas. Be to, į patalpas tiekiamas oras neišsausėja – jam grąžinama ne tik išeinančio oro šiluma, bet ir dalis drėgmės. Dėl tokio veikimo principo rotaciniai šilumokaičiai dar vadinami regeneratoriais.

Ir plokšteliniai, ir rotaciniai šilumokaičiai, siekiant kuo didesnio efektyvumo, nuolat tobulinami gamintojų. Per kelerius metus paprasti plokšteliniai šilumokaičiai išsivystė į keturkampius arba dar veiksmingesnius šešiakampius priešpriešinio kryžminio srauto įrenginius, kurių šilumos grąža, gamintojų teigimu, gali siekti net 90–95 procentus. Galima teigti, kad ir plokšteliniai, ir cilindriniai įrenginiai dabar jau yra gana efektyvūs ir taupūs, tad tobulinami nebe principiniai techniniai sprendimai, o nedidelės, bet svarbios detalės. Tarkim, šilumokaičio medžiaga ar plokštelių forma, mažinanti oro pasipriešinimą ir suteikianti įrenginiui dar šiek tiek daugiau efektyvumo. Arba tylesni ventiliatoriai su integruotais oro srauto kokybės matavimo jutikliais. Arba išmanesni valdikliai, leidžiantys idealiai suplanuoti rekuperatorių darbą.

63

ostinės svečius pasitiks stilingas ir šiuolaikiškas viešbutis Vilniaus oro uosto kaimynystėje Vida KUZMICKAITĖ

netrukus duris atvers naujas viešbutis „Park Inn by Radisson Vilnius Airport Hotel & Business Centre“, priklausantis tarptautiniam viešbučių tinklui „Radisson Hotel Group“.

5000 kv. m ploto pastatas – vienas pirmųjų statinių šalia oro uosto kylančiame kvartale „VNO verslo ir prekybos parkas“.

Pagrindinis viešbučio fasado akcentas glaudžiai susijęs su oro uostu.

64 2020 balandis / gegužė

Karlo nuotr.

objektas

65

66 2020 balandis / gegužė

Projektuodami naują viešbutį vadovavomės prekės ženklo knyga, tačiau ieškojome ir personalizuotų sprendimų.

Karlo nuotr.

/ Saulius PAMERNECKIS /

oderniame 7 aukštų viešbutyje įrengti 120 kambarių, restoranas, baras, treniruoklių salė bei daugiafunkcė verslo susitikimų ir konferencijų erdvė. Viešbučio pastato autoriai – ,,SP Architektų grupės“ architektai Saulius Pamerneckis ir Tomas Marcinkevičius, vidaus interjero dizaino projektą rengė architektės Gintė Pamerneckienė ir Asta Imbrasienė.

M

Išskirtiniai pastato fasado simboliai Projektuojant viešbutį buvo vadovautasi viešbučių tinklo „Radisson Hotel Group“ prekės ženklo knyga (angl. Design Guide). Architektams nebuvo nurodytų griežtų reikalavimų, tačiau pateiktos aiškios rekomendacijos, leidusios ieškoti personalizuotų sprendimų.

Architekto S. Pamerneckio teigimu, projektuojant pastatą įvertinta, kad ateityje visa aplinkui esanti teritorija bus pilnai urbanizuota („VNO verslo ir prekybos parkas“). Šis pastatas tampa akcentu pietinėje kvartalo dalyje šalia Oreivių gatvės ir pasitinka atvykstančiuosius iš oro uosto. Todėl pasirinkta aiškiai suvokiama pastato tūrinė kompozicija. Pagrindinis akcentas – iš pastato parapeto tarytum išaugantis „sparnas“, kuris pabrėžia vietovę ir yra glaudžiai susijęs su oro uostu, simbolizuoja veržlumą.

Pastato pagrindinis tūris ir raiška nėra pretenzingi, pasirinkta langų ritmika pabrėžia tūrio vientisumą, nepaisant to, dalis langų išsiskiria savo mėlynais, vizualiai lėktuvo iliuminatorių menančiais aprėminimais. Statinio lauko sienos yra

Kambarių durys dengtos aukšto slėgio laminatu (HPL), kuris atsparumu prilygsta virtuvės stalviršiui. HPL dengtos ne tik varčios, bet ir staktos, kurios dažniausiai nukenčia nuo apdaužymo, atsitrenkus didesniam lagaminui ar kitam sunkesniam daiktui. Sienų skydai tarp durų padengti ta pačia HPL medžiaga.

Durys atitinka aukštus akustinius reikalavimus – 37 dB. Viešbučio „Radisson Park Inn“ buitinėms patalpoms buvo pasirinktos plieninės priešgaisrinės durys EI60 su paslėptais vyriais. Jos ypač pamėgtos architektų, nes abiejų pusių varčios ir staktos plokštumos sutampa, o tai itin estetiškai atrodo patalpoje.

67

sumontuotos iš surenkamųjų, gamykloje išlietų gelžbetonio plokščių. Dėl surenkamųjų elementų technologijos visi fasado montavimo darbai atlikti itin greitai ir kokybiškai.

Daugiafunkcis, modernus suplanavimas Pirmo pastato aukšto erdvės suplanavimas yra universalus – viešbučio svečias, įėjęs į pastato holą, patenka į didelę erdvę be atskirų patalpų.

Neįpareigojanti, daugiafunkcė erdvė darniai įsilieja į viešbučio vidaus dizainą ir kartu atspindi pasaulines tendencijas. Pasak architekto, viešbučių pastatuose populiarėja universalūs ir dinamiški holai – tai dažnai sutinkamas sprendimas, pateisinantis užsakovų lūkesčius ir pamėgtas lankytojų.

Naujame „Park Inn“ viešbutyje įrengta ir konferencijų bei renginių zona. Projekto rengėjai siekė

Švarios linijos ir formos, komfortas visose patalpose – pagrindinis stilingo viešbučio kriterijus.

68 2020 balandis / gegužė

optimizuoti lankytojų krypčių funkcines schemas, kadangi renginių zonoje viešbučio savininkai numato tiek svečių, tiek viešbutyje negyvenančių lankytojų nuolatinį srautą. Todėl konferencijų salių blokas įrengtas kiek atokiau nuo pagrindinės holo erdvės.

Nuosaikios spalvos ir natūralus apšvietimas Švarios linijos ir formos, nuosaikus interjero dizainas, baldų ir pastato erdvių funkcionalumas – vieni pagrindinių stilingo viešbučio kriterijų, leidžiančių svečiams jaustis puikiai ir kartu jaukiai.

Tai viena esminių visų „Radisson Park Inn“ klasės viešbučių architektūros ir dizaino charakterio ypatybių.

Todėl viso viešbučio vidaus interjere vyrauja pasteliniai, žemiškų tonų atspalviai ir natūralių

Viešbučio svečių kambariuose dominuoja ilgaamžės medžiagos ir nuosaikūs spalviniai sprendimai.

Karlo nuotr.

medžiagų – medžio, akmens, betono – elementai. Ilgaamžės medžiagos ir nuosaikūs spalviniai sprendimai dominuoja ir viešbučio svečių kambariuose, koridoriuose, kuriama komfortiška, subtili atmosfera. Eksterjere pastato fasadui pasirinkta santūri dviejų spalvų gama – šviesiai mėlyna ir tamsiai pilka. Joms dinamikos suteikia ant pastato fasado įkomponuotas viešbučio prekės ženklo logotipas.

Modernumo įspūdį vidaus interjere kuria ne tik vientisa holo-restorano erdvė, bet ir maksimaliai natūralus jos apšvietimas. Pirmame aukšte vyrauja stikliniai elementai – vitrininiai langai ir durys, sujungiantys pastato vidaus ir išorės erdves. Pasak architekto S. Pamerneckio, tiek viešbučio svečiai būdami pastato viduje, tiek pro jį pravažiuojantys ar praeinantys žmonės mato ir jaučia vieni kitus. Interjeras ir eksterjeras tampa viena visuma.

Viešbučiui „Radisson Park Inn“ stiklo konstrukcijas pagamino ir sumontavo vienas didžiausių ir moderniausių stiklo konstrukcijų gamintojų Baltijos šalyse – UAB „Bodesa“. Įmonės veikla sutelkta ne tik į konstrukcijų bei stiklo paketų gamybą, stiklo grūdinimo darbus, bet ir į profesionalų projektavimą bei konstrukcijų montavimą objekte, todėl UAB „Bodesa“, pasiūliusi kokybiškus produktus ir paslaugas, buvo pasirinkta konkurso būdu. Įmonės gaminiai atitiko visus projekte nurodytus aukštus reikalavimus.

Viešbučio kambariams įmonė sumontavo 6 kamerų naujos plastiko profilių sistemos „Wi tal Prestige Therm“ profilio langus, kurie pasižymi išskirtiniu dizainu ir puikiomis termoizoliacinėmis bei triukšmą izoliuojančiomis ypatybėmis. Langų stiklo paketai – trijų skaidrių stiklų, su dviem energiją taupančiais selektyviniais stiklais, užpildytais argono dujomis. Pirmo aukšto vitrininiams langams įmonė sumontavo aliuminio profilių fasadinę konstrukciją „Ponzio NT152“. Taip pat įmonė rūpinosi ir viešbučio vidaus patalpoms skirtomis specialiomis priešgaisrinėmis ir priešdūminėmis durimis.

UAB „Bodesa“ Basanavičiaus g. 166, LT-76128, Šiauliai Tel. (370 - 41) 50 94 23, el. p. info@bodesa.lt 69

interjeras / priedas

70 2020 balandis / gegužė

vajonių būsto link Kai šį pavasarį teko užsidaryti namuose, sužinojome, kokia mums svarbi yra namų, šeimos erdvė. Jeigu esamas būstas jau neatitinka poreikių, žvalgomės naujos gyvenamosios vietos.

Koks butas tenkina mano ir šeimos poreikius, ar galėsiu jį lengvai parduoti, situacijai pasikeitus? Tokie klausimai dažniausiai padeda nustatyti prioritetus ir išsirinkti tinkamiausią variantą.

Patraukliausio varianto klientams bei užsakovams ieško ir nekilnojamojo turto vystytojai bei architektai.

Kokiais kriterijais vadovaudamiesi jie planuoja ir projektuoja būstus būsimiems gyventojams?

71

interjeras / priedas

URBAN stilius yra paprastas ir funkcionalus, skirtas žmonėms, kurie vertina gyvenimą ir jo ritmą tarp darbo ir namų, ir viskas, ko reikia, yra čia. Neperkrauta ir šiuolaikiška. Šiek tiek industrinės nuotaikos, kuri dar išlaiko jaukumą ir primena, kad naujasis gyventojas yra miesto žmogus.

72 2020 balandis / gegužė

Tyrimai padeda atskleisti lūkesčius ekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Darnu Group“ užsakymu 2019 m. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimų“ atliktame Lietuvos gyventojų nuomonės tyrime, siekiant išsiaiškinti jų požiūrį į įsivaizduojamą tobulo buto pasirinkimą ir jo įrengimą, dalyvavo 1014 respondentų.

Buvo apklausti gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus, iš jų 61 proc. – 26–55 m. amžiaus.

46 proc. apklaustųjų buvo didmiesčių gyventojai, 26 proc. – mažesnių miestų ar rajonų centrų ir 28 proc. – kaimo vietovių.

N

Studijos „YCL“ architektai: Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis.

73

interjeras / priedas

MODERATE stilius yra tiems, kurie pasiilgę šiek tiek praeities, truputis detalių, klasikinis grindų raštas, viskas, kas skirta žmonėms, norintiems ramybės namuose ir besidžiaugiantiems tuo, ką turi. Šiltesnės spalvos suteikia jaukumo ir atitinkamai užbaigia pilką dieną su puikia doze ramybės, šilumos ir poilsio naujuose namuose.

74 2020 balandis / gegužė

Vyrai ir moterys skirtingai supranta komfortą

nebūtų svarbu. Dažniau atskirų vonios ir tualeto patalpų vėlgi norėjo moterys.

Amžinoje vonios ar dušo pasirinkimo dvikovo-

sistemą dažniaurinktųsi 18–45 m. didžiausias pajamas turintys didžiųjų miestų gyventojai.

Kaip rodo „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, 69 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų savo įsivaizduojamame tobulame bute turėti pereinamųjų kambarių. Tik 16 proc. bent vienas toks kambarys problemų nesukeltų, dar 15 proc. teigė nematantys skirtumo. Dažniau butą be pereinamųjų kambarių rinktųsi moterys, šį sprendimą taip pat labiau palaikė ir aukštesnes pajamas turintys gyventojai.

61 proc. Lietuvos gyventojų, rinkdamiesi savo tobulą butą, norėtų, kad vonios ir tualeto patalpos būtų atskirtos. 29 proc. apklaustųjų norėtų jų vienoje erdvėje, o dar dešimtadaliui tai

je nežymia persvara laimi pastarasis. 45 proc. apklausos dalyvių sakė savo svajonių būste norintys įsirengti dušą, o 39 proc. – vonią. Dar 16 proc. būtų tinkami abu sprendimai. Vyrai dažniau nei moterys rinktųsi turėti dušo kabiną vonios kambaryje.

65 proc. respondentų pažymėjo, kad jiems vonios kambaryje pakanka vienos kriauklės,

Svarbu – geras suplanavimas

23 proc. norėtų turėti dvi.

Labiausiai apklausos dalyvių nuomonės išsiskyrė renkantis būsto vėdinimo sistemą: beveik po trečdalį jų rinktųsi oro kondicionavimo sprendimus (36 proc.), rekuperatoriaus sistemą (33 proc.) arba bet kokią (31 proc.). Rekuperacinę vėdinimo

Bendrovės „Darnu Group“ pardavimų direktorius Mantas Umbrasas pažymi, kad pastaraisiais metais rinkoje įsivyravusi bendra tendencija populiariausių būstų plotui mažėti, kvadratinius metrus aukojant dėl kokybiškesnės ar net prabangesnės alternatyvos gyvenamajai vietai, taip pat ir jos aplinkai.

Nors pastaruoju metu nekilnojamojo turto pirkėjai mieliau investuoja ne į kvadratus, o į geresnę buto lokaciją, tačiau vis tiek nenori gyventi itin susispaudę. Todėl geidžiami gero

75

interjeras / priedas

CONTEMP stilius yra kontrastingas ir solidus, ryškus medis net sukūrus interjerą lieka pastebimas ir suteikia išskirtinumo. Tamsus vonios kambarys duoda puikų kontrastą ir pritemdytą prabangą, šešėlius ir poilsį akims ir mintims po sunkios darbo dienos.

Išraiškingas interjeras per kontrastą, bet neprarandant galimybės jį prisijaukinti ir gyventi savo namuose, kuriant lengvai atpažįstamus namus naujajam gyventojui.

76 2020 balandis / gegužė

suplanavimo butai ir pageidautina – kuo arčiau centro. „Gero suplanavimo svarba auga nuolat, nes pirkėjai tapo racionalesni ir nenori mokėti už sprendimus, kurie jiems nepasitarnaus arba menkai tikėtina, kad pasitarnaus. Juk neperkame garažo, jeigu neturime automobilio, arba nesusiplanuojame 20 kvadratinių metrų virtuvės, jeigu dažniausiai valgome mieste ir suktis prie puodų nesame linkę, – teigia M. Umbrasas. – Populiariausiuose projektuose daugiausia parduodama butų, kurie yra maždaug 50 kvadratinių metrų ploto, o tai yra apie 10 kvadratų mažiau nei prieš dešimtmetį.“

Tušti lapai, kuriuos pildo naujakurys Kadangi pastaruoju metu naujakurių žvilgsniai labiau krypsta į jau įrengtus butus, nekilnojamojo turto bendrovės užsako architektams ir butų interjerų sprendimus. Nors ir sudėtinga butams pritaikyti universalų sprendimą, matydami vizualizacijas, būsimieji gyventojai lengviau pasirenka, kokio interjero stiliaus jie norėtų. Rengusios butų interjero projektus „Darnu Group“ vystomame „Paupio“ kvartale „YCL“ studijos architektas Aidas Barzda pripažįsta, kad nelengva užduotis yra projektuoti neturint konkretaus užsakovo ir nepažįstant jo gyvenimo būdo

ar poreikių, todėl kiekvienas stilius reprezentuoja tam tikrą auditoriją, kuri galėtų atrasti sau tinkamiausią interjerą naujuose namuose. „Interjerai neperkrauti, nesuvaržyti konceptualumo, – sako architektas. – Darbai turėjo priminti namus, kurie gali būti vystomi toliau: baldai, dekoracijos, jaukūs mažmožiai, kurie kuria asmeniškumą ir šilumą. Natūralios medžiagos ir suprantami motyvai. Tai lyg tušti lapai, kuriuos pildo naujakurys, įsiliejantis į naują „Paupio“ kvartalo gyvenimą ir jo istoriją.“ Visi trys stiliai studijos sukurti Paupio namams – „Urban“, „Moderate“, „Contemp“ turėjo atspindėti tikrumą.

Parengta pagal „Darnu Group“, „Integrity PR“, „YCL“ bendrovių informaciją. „YCL“ studijos vizualizacijos.

77

www.pixabay.com nuotr.

komentaras

Parengė Aušra NARKELIŪNIENĖ

Įrengtas butas ar „dėžutė“?

Renkantis butą ar kotedžą, žvalgantis po naujai vystomus nekilnojamojo turto projektus, žmonių vizijos ir norai skiriasi – vieniems būstas yra „mašina gyventi“, kiti iš anksto nuosekliai kuria savo viziją, vartydami interjero žurnalus, ieškodami sprendimų internete ir net įsivaizduodami būsimą pokalbį Antanas KIŠŪNAS, nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ atstovas

Ar tenka susidurti, kad pirkėjai kuo toliau, tuo labiau renkasi jau įrengtą būstą, o ne „dėžutę“?

Antanas Kišūnas. Taip, pastebėjimas, kad vis daugiau pirkėjų renkasi pilnai įrengtą būstą, yra labai tikslus. Esant tokiam gyvenimo tempui ir žmonių užimtumui, pirkėjai vis dažniau renkasi įrengtą būstą antrinėje rinkoje arba perka jį su daline apdaila ir pasinaudoja vystytojo siūloma įrengimo galimybe.

78 2020 balandis / gegužė

su dizaineriu. Kas pastaruoju metu laimi – racionalumas ar lūkesčiai, pasakoja Antanas Kišūnas, nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ atstovas.

Vienu metu buvo labai populiarūs demonstraciniai butai arba galimybė rinktis iš kelių interjero tipų. Pastaruoju metu ši tendencija pastebimai susilpnėjo. Kodėl?

A. Kišūnas. Pirkėjai, kurie renkasi vystytojo siūlomą pilną apdailą, dažniausiai gali rinktis iš 2–4 būsto įrengimo – interjero variantų. Didesnės apimties projektuose vystytojai įrengia keletą

butų kaip pavyzdinių ir juos parduoda įrengtus.

Pastebima tendencija, kad tie butai, kuriuos vystytojai įrengia kaip ekspozicinius, parodomuosius, jiems yra ne patys likvidžiausi projekte. Kadangi siekiama projekte realizuoti visus turtinius vienetus tolygiai, tai pilnai įrengtų butų būna mažiau.

Kokie klientų lūkesčiai? Į ką jie labiausiai kreipia dėmesį, kokie prioritetai – kokybė, kaina?

• klientams, kurie renkasi jau įrengtą būstą ar pasinaudoja vystytojo siūloma įrengimo paslauga, mažiau svarbu įrengimo individualumas ir išskirtinumas. Tokiems žmonėms yra svarbu universalumas, klasikinis, neišsiskiriantis dizainas, kaina, vieta ir laikas.

Klientai, turintys išskirtinį skonį, rečiau renkasi lengviausią ir greičiausią būdą įsikelti į būstą. Tokie pirkėjai turi savo viziją, kaip turi atrodyti jų būstas.

Jie pasitelkia statybininkus ir dizainerius iš šalies.

www.pixabay.com nuotr.

Iki kokio lygio turi būti įrengti būstai, kad jie būtų laikomi turintys pilną apdailą?

A. Kišūnas. Svarbu žinoti, kas yra dalinė ir pilna apdaila.

Dalinės apdailos sąvoka nėra reglamentuota. Dalinė apdaila dažniausiai reiškia, kad yra suformuotos patalpos (pastatytos pertvaros), nutinkuotos sienos, suformuotas grindų pagrindas su visais reikalingais (apšiltinimo, garso izoliacijos) sluoksniais, išvedžiota šildymo

sistema, įrengti vamzdynų įvadai (kanalizacija, vandentiekis), padarytas elektros įvadas, dar geriau – minimaliai išvedžiota elektros instaliacija. Į pilnos apdailos sąvoką įeina nuglaistytos ir nudažytos sienos bei lubos, paklotos grindų dangos, san. mazguose išklijuotos plytelės ir sumontuoti santechnikos įrenginiai, sumontuotos vidaus patalpų durys, palangės, laiptai, išvedžiota elektros ir silpnų srovių instaliacija, įstatyti kištukiniai lizdai ir jungikliai.

www.pixabay.com nuotr.

A. Kišūnas. Įrengimo galimybę siūlo tiek butų, tiek kotedžų vystytojai. Tiesa, tokią paslaugą dažniau teikia stambesni ar stambieji vystytojai. Šis pasirinkimas yra labai paplitęs tarp pirkėjų, kurie būstą įsigyja pasinaudodami banko kreditu.

Todėl kad • suteikiama viena paskola būstui įsigyti ir jo apdailai, todėl yra mokama mažesnė palūkanų norma, nei papildomai imant vartojimo paskolą būstui įrengti; • už atliktus būsto įrengimo darbus ir medžiagas atsiskaitoma po darbų atlikimo; • atliekamiems vidaus apdailos ir įrengimo darbams suteikiama garantija; • sutaupomas laikas, įrengimas nereikalauja papildomų sąnaudų bei sutaupo „nervinių ląstelių“. Ir į būstą galima įsikelti daug greičiau;

79

Užs.

Senasis pynimo amatas apdovanoja jaukumu

80 2020 balandis / gegužė

Nuostata, kad vienas seniausių amatų – pynimas rankomis – netrukus išnyks, nepasitvirtino. Šiandien pynimo technika Lietuvoje iš naujo suklestėjo ir įgavo šiuolaikiškų bruožų. Pynėjai jau seniai nebeapsiriboja lauko ir namų buities pintų daiktų pasiūla, o nusitaiko į šiuolaikiškų namų interjerus. Įmonės „Dyda“ produkcija – rankomis pinti pufai – seną tradiciją sujungia su modernių namų kasdienybe.

Išlaikęs savo prigimtį storikų teigimu, pynimo amatas senas kone kaip pats pasaulis, atsiradęs netgi anksčiau už keramiką. Nepaprasta tai, kad keičiantis amžiams pynimo technika, žaliavos ir konstrukcijos mažai tepakito.

Keitėsi vien daiktų formos ir jų paskirtis – pinti dirbiniai iš namų buities persikėlė ir į kitas, gerokai puošnesnes sferas.

Nuo senų laikų lietuviški kaimai didžiavosi savo pynėjais – kiekvienam jų buvo būdingi savi pynimo būdai, raštai ir dirbinių formos. Pintos tvoros, pintinės, vyžos, lopšiai ir kiti buities dirbiniai paženklino kaimo žmogaus kasdienybę. Tačiau pintiems gaminiams nebuvo skirta per ilgai užsibūti skurdžioje lietuviško kaimo aplinkoje – šių gaminių grožį ir praktiškumą įvertino ir aukštuomenė, pintų daiktų, baldų atsirado dvaruose, klebonijose, pasiturinčių miestiečių namuose.

Sovietmečiu gana suvienodintas, standartizuotas pynimas su nauja jėga atgijo nepriklausomybės metais – kiekvienas pynėjas ėmė ieškoti savitumo, originalesnių būdų, kaip išskirti savo gaminius tarp gausios pasiūlos.

I

Šimtaprocentinė ekologija Lietuvoje daugiausia pinama iš krūminio karklo – nepaprastai greitai augančio, itin seno augalo. Ši visiškai švari, ekologiška medžiaga – neabejotinai pagrindinis pynimo technikos privalumas. Ne veltui juokaujama, kad pynėjo dirbtuvė – tai ežero ar upės pakrantė, kur šių greitai augančių krūmų galima dažniausiai aptikti. Ekologijos šalininkai, nerimaujantys dėl eikvojamos augalo medžiagos, gali taip pat būti ramūs – karklai auga neįtikėtinai greitai, atželia su didžiule jėga, o kasmet pjaunamos jų šakelės tik sustiprina krūmo šaknų sistemą ir sutankina krūmą.

Daikto ekologiškumą sustiprina ir tai, kad pynimo technikai pakanka vos poros įrankių – peilio ar sodininko žirklių. Nupjautos karklo vytelės surūšiuojamos ir surišamos į ryšulėlius. Naujausias galimybes siūlančioms technologijoms

čia beveik nėra ką veikti, nes ir šiandien galioja nuostata, kad geras pynėjas nenaudoja jokių pagalbinių priemonių, o vyteles renkasi intuityviai, „iš akies“. Šiandien, rankų darbo ir natūralumo tendencijai vis augant, toks požiūris ypač priimtinas. Kiekvienas rankomis sukurtas gaminys vertinamas dėl unikalumo, o į nesimetrišką formą netgi žiūrima kaip į privalumą, įrodantį autentišką kūrėjo darbą.

Santūriai lietuviški ir funkcionalūs Lietuviški pinti gaminiai, kaip ir daugelis kitų lietuvių etnografinių dirbinių, – santūrūs, ramių raštų, daugiausia kuriami iš nedažytų natūralių vytelių. Išpopuliarėjus senovinei ar dirbtinai pasendintai daikto išvaizdai, pynėjai nusprendė neatsilikti nuo mados – senumo išvaizdą dirbiniui suteikia pynimui panaudodami nenužievintas vyteles. Šiuolaikiniai pinti daiktai jau senokai išsiveržė iš pagalbinių buities rakandų, paprastai pintinių, ribų. Ypač populiarūs tapo pinti baldai – jie lengvi, estetiški, tinkami ir kiemui, terasai, ir namų vidui. Pintas baldas iki šiol daugiausia tebeturi praktinę paskirtį, tačiau kartais gali beveik atstoti meno kūrinį.

Pasibeldus ekologijos, saikingo vartojimo tendencijai, daugelis baldų kūrėjų atsigręžė į daikto daugiafunkciškumą. Įmonės „Dyda“ siūlomi iš karklų vytelių pinti pufai, ant kurių patogu atsisėsti, panorėjus gali būti naudojami ir kaip daiktadėžės arba katino guolis. Baldas patenkina lūkesčius naudojamas pagal bet kurią paskirtį, nes yra pagamintas iš visiškai natūralių, ekologiškų medžiagų: formai panaudojamos ekologiškame ūkyje auginamų karklų vytelės, dugnui – natūralus ąžuolas, karvės oda. „Dyda“ vertina gaminio ekologiją, rankų darbą, draugiškumą aplinkai ir ilgai išliekančią daikto vertę, todėl nesiorientuoja į greitą, masinę gamybą. Įmonė siūlo dviejų natūralių, šviesios ir tamsios, spalvų pufų, kuriuos prižada pagaminti per mėnesį. Dar vienas sąmoningas lietuvių įmonės tikslas – pasiūlyti kuo daugiau darbo vietų žmonėms su negalia.

www.dyda.lt | info@dyda.lt 81

sprendimas

igieniškos vonios valanda

Didelių gabaritų plytelės padeda sustiprinti vonios higieną – kuo mažiau siūlių, tuo mažiau besikaupiančių nešvarumų. Interjero autorė K. Lastauskaitė-Pundė.

82 2020 balandis / gegužė

L. Garbačausko nuotr.

Veidrodis vonios kambaryje vizualiai praplečia erdvę. Interjero autorė K. Lastauskaitė-Pundė.

Bene svarbiausiu XX a. architektūros tekstu laikomoje knygoje „ArchitektūVida KUZMICKAITĖ

ros link“ Le Corbusier rašė: „Reikalaukite, kad vonios kambarys būtų saulėtas, įrengtas vienoje iš didžiausių buto patalpų, pavyzdžiui, buvusiame salone. Vi trininių langų, jei įmanoma, atsiveriančių į terasą saulės vonioms, porcelianinių praustuvų, vonių, dušų.“ Visgi, šiandien įsirengiant vonios kambarį skiriamas dėmesys ne tik jo estetikai, minimalizmui, funkcionalumui, už kuriuos anuomet pasisakė žymusis prancūzų architektas, bet ir didesnės higienos kriterijui.

Ergonomiškas suplanavimas ėra vienos aiškiai dokumentuotos taisyklės, kaip turėtų atrodyti idealiai higienos normas atitinkantis vonios kambarys. Juk pirmieji žingsniai prasideda dar inžinerinių komunikacijų projektavimo etape, nuo kurio priklauso galimų sanitarinių įrenginių pasirinkimas, baldų išdėstymas, individualiai higienai pritaikytų sprendimų įgyvendinimas. Interjero dizainerė Kristina Lastauskaitė-Pundė pasakoja, kad užsakovams svarbiausia, kad visi įrenginiai sutilptų ir būtų patogu jais naudotis.

N

Specialistų teigimu, ergonomika ir patogumas yra neatsiejami šios švaros oazės elementai. Įsirengiant vonios kambarį dideliuose butuose ar nuosavuose namuose dažnai įrengiami keli sanitariniai mazgai, tualeto erdvė atskiriama nuo vonios kambario, šie sprendimai padeda laikytis higienos reikalavimų. Taip pat, turint galimybę, būste įrengiamas tiek dušas, tiek vonia.

Kokybiškai įsirengti vonios kambarį mažoje erdvėje leidžia ergonomiškas jo suplanavimas. „Taip pat mažose erdvėse praktiškai visada pasiteisina pakabinamasis unitazas, virš kurio galima įsirengti spintelę, potinkiniai maišytuvai, veidrodžiai, skandinaviška estetika“, – patirtimi dalijasi architektė Viktorija Puodžiūtė (studija „AV-archilab“).

Vyrauja minimalizmas Šiandienos vonios dizaine, siekiant didesnės švaros ir higienos, laimi minimalizmas. Švarą paprasčiau palaikyti, kai vonios kambaryje yra kuo mažiau paviršių kauptis nešvarumams, pelėsiui.

Todėl daug labiau tinka didelės plytelės, neturinčios tarpų, kuriuos tektų nuolat valyti. Įleidžiamieji (potinkiniai) praustuvai praktiškesni nei praustuvai, pastatomi ant baldo (virštinkiniai). Pastarieji dėl didesnio paviršiaus ploto reikalauja papildomos priežiūros, yra teplesni ir ne tokie patogūs. Potinkinių praustuvų priežiūra paprastesnė ir higieniškesnė, kadangi jie montuojami iš stalviršio apačios, vizualiai matomas

83

84 2020 balandis / gegužė

N. Tukaj nuotr.

Švaros ir higienos atžvilgiu vonios kambaryje laimi minimalizmas, skandinaviška estetika.

Interjero autorė V. Puodžiūtė („AV-archilab“).

mažesnis praustuvo paviršius, nelieka briaunų, patogiau valyti.

Architektė Justė Žibūdienė (studija „Toota“) klientams pataria, kad renkantis potinkinį praustuvą svarbu nepamiršti įsirengti vandeniui atsparaus stalviršio. Specialistė akcentuoja, kad natūralūs stalviršiai – medžio, marmuro – yra porėti, kaupia nešvarumus, bakterijas, juos sunkiau išvalyti, todėl nėra tinkamiausias pasirinkimas siekiantiems vonios kambaryje palaikyti maksimalią švarą. Rekomenduojama rinktis natūralių medžiagų alternatyvas.

Potinkinių maišytuvų įrengimas brangesnis nei virštinkinių, tačiau jie sutaupo vietos, nereikalauja gilaus, didelio skersmens praustuvo, be to, dėl savo nedidelio paviršiaus, laibumo yra higieniškesni. Kaip pažymi J. Žibūdienė, vieniems klientams labiau patinka estetika, jie sutinka dėl jos pavergauti, kitiems rūpi praktiški sprendimai.

Vyraujančios tendencijos rodo, kad maišytuvas dažnai tampa interjero akcentu, vis dar gaji lengvai valomų, pirštų antspaudų neišsaugančių žalvario ir geltonųjų metalų mada. Patrauklaus dizaino maišytuvus šiandien kuria visi pagrindiniai gamintojai – jie siūlo spalvotus, pažangia PVD technologija (dengimo vakuuminėje kameroje) dengtus maišytuvus, kurie yra gerokai atsparesni braižymuisi nei chromuoti.

Architektūros specialistai vieningai tvirtina, kad šiandien kuriamuose vonios kambariuose lyderiauja ne vonios, o dušo kabinos. Jos padeda sutaupyti dalį vonios kambario erdvės, yra patogesnės įvairaus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, be to, statistiškai žmonės kasdien dažniau naudojasi dušu. Žinoma, asmenys, turintys išskirtinių poreikių ar ypač erdvias patalpas, jose kartais įsirengia ir vonią, tačiau daugeliui ji tampa prabangos elementu.

Vienas populiariausių klientų pageidavimų, su kuriuo susiduria dizaineriai, – dušas, kuris būtų viename lygyje su grindimis. Tokio dušo latakas paprastai įrengiamas naujai statomuose būstuose, dušo pagrindas išsiskiria savo grublėtu paviršiumi, neslidžiu specialiu trapu.

Senos statybos būstuose, kuriuose nėra techninės galimybės įrengti grindų nuolydį, renkamasi tarp akrilinio, akmens masės ar keraminio dušo pado. Higieniškiausias antikalkine danga dengtas dušo sienelės stiklas. Taip pat, norint išlaikyti švarą, patariama vengti uždarų dušo kabinų ir dušo užuolaidų.

Dariaus Petrulaičio nuotr.

Dušo kabinos išgyvena renesansą

Vonios kambaryje integruoti potinkinis praustuvas ir maišytuvas. Interjero autorė V. Puodžiūtė („AV-archilab“).

Ši tema man priminė beveik prieš šimtmetį žymiojo Le Corbusier sukurtą „Vil la Savoye“, kurioje svečius pirmiausia pasitinka koridoriaus viduryje pastatytas praustuvas – išsivalymo simbolis. Neįtikėtina, kokia aktuali ši idėja yra šiandien. / Viktorija PUODŽIŪTĖ / 85

Rūtos Strakšaitės nuotr.

86 2020 balandis / gegužė

sprendimas Planuojant vonios kambario santechnikos įrenginių skaičių ir išdėstymą, nemažas dėmesys tenka bidė dušeliams, kurie pasirenkami kaip alternatyva įprastiems bidė. Mažoje vonios erdvėje jie sutaupo vietos kitiems įrenginiams.

Visgi, anot dizainerių, bidė dušelis pasiteisina tik tuomet, jei iš tiesų yra poreikis jį turėti, o ne sekama mados tendencijomis. Norintiems dar patogesnio ir higieniškesnio sprendimo rekomenduojama atkreipti dėmesį į išmaniuosius WC puodus.

Išmanūs sprendimai „Pagrindiniais sprendimais, sustiprinančiais higieną, taip pat laikyčiau ir gerą vėdinimo sistemą bei natūralią šviesą. Nežinia, kaip vonios įrangos rinką palies pandemija ir jos pasekmės, bet aš nenustebčiau, jei ateityje suaktyvės įvairiais

jutikliais ar balsu valdomų prietaisų paklausa, net ir namų ūkyje“, – savo įžvalgomis dalijasi architektė V. Puodžiūtė. Ji pataria neaukoti namų estetikos ir jaukumo bei higieną stiprinti protingais techniniais sprendimais – antibakteriniu plytelių glaistu ar antibakteriniais dažais.

Tiesa, išmanūs technologiniai sprendimai jau senokai įsiliejo į ne vieno lietuvio vonios kambarį. Išmanusis apšvietimo valdymas tapo mėgstamu sprendimu, o gyventojai vis geriau susipažįsta su išmaniaisiais WC puodais, turinčiais integruotą apiplovimo funkciją su specialiais antibakteriniais purkštukais, savaime pakylančiais ir nusileidžiančiais dangčiais ir kitais didesnę higieną suteikiančiais sprendimais. Žvelgiant į artimiausią dešimtmetį, galima drąsiai numatyti, kad kartu su sveikatos tausojimo, idealios švaros klausimais atsivers ir dar pažangesnės technologinės galimybės.

Įsirengiant didesnės higienos vonios kambarį patariama vengti uždarų dušo kabinų ir dušo užuolaidų, laisvai stovinčių unitazų, nes juos daug sunkiau prižiūrėti.

Interjero autorė V. Puodžiūtė („AV-archilab“).

87

L. Garbačausko nuotr.

Kokybiškai įsirengti vonios kambarį mažoje erdvėje leidžia ergonomiškas jo suplanavimas. Interjero autorė K. Lastauskaitė-Pundė.

88 2020 balandis / gegužė

89

Užs.

Specialistas pataria: kaip įsirengti protingą namą už 20 eurų? Šiomis dienomis ne tik vis daugiau laiko praleidžiame namuose, bet ir ieškome būdų, kaip juos padaryti jaukesnius. Viena iš išskirtinį komfortą ir norimus funkcionalumus sujungiančių technologijų – namų automatizavimo sistema, dar vadinama protingu namu. Pasvajoję apie tokį būstą daugelis numojame ranka manydami, kad tai prieinama tik labai turtingiems žmonėms, tačiau iš tiesų tam nereikia didelių išlaidų – tereikia pasirinkti ekonomiškai naudingiausią finansavimo būdą.

„Svarbiausias dalykas namuose – tai patogumas ir funkcionalumas, o protingi namai patogumo, gyvenimo kokybės suteikia dar daugiau. Apšvietimo, šildymo ir mikroklimato valdymas, saugos sistemos, įeigos kontrolė, į vieną tinklą sujungta garso ir vaizdo įranga, automatiškai valdomos žaliuzės bei pakeliami kiemo ar garažo vartai – visa tai išmaniuosiuose pastatuose įdiegiama taip, kad atitiktų juose gyvenančių žmonių poreikius, būtų paprastai valdoma ir efektyvu“, – apie protingų namų sprendimų pritaikymo naudą pasakoja jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Pasak jo, vienas iš pagrindinių šiandien pastatų automatikos sektoriui keliamų tikslų – išsklaidyti vis dar gajų mitą, kad išmaniojo būsto sprendimai Lietuvoje prieinami tik siauram ratui žmonių. „Mūsų diegiami JUNG protingo namo sprendimai ne tik atspindi šiuolaikinių technologijų aukštumas, bet ir yra prieinami kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo namo ar buto dydžio.

Būtina paminėti, kad net ir pasirinkus ganėtinai minimalų, startinį komplektą, jo konfigūravimas ir prijungimas bus itin lengvas. O tai, kad protingas būstas reaguos į aplinkos pokyčius ir pagal jūsų poreikius automatiškai parinks optimalų vėsinimo, šildymo ar ventiliavimo režimą, priklausomai nuo pastato, leis nuo 20 iki 40 proc. sutaupyti elektros ir šildymo sąnaudas“, – teigia R. Skurdenis.

Protingai namo sistemai – vos 20 eurų per mėnesį Nekilnojamasis turtas visais laikais buvo ir, ko gero, artimiausiu metu išliks saugiausia ir populiariausia investicija šalyje. Pastebima, kad vis dažniau lietuviai į būsto įsigijimą žvelgia praktiškiau, iš ilgalaikės perspektyvos: įsivardija individualius savo šeimos poreikius ir finansines galimybes, vertina, kaip tai galėtų pasikeisti ilgesnėje, pavyzdžiui, 10 metų, perspektyvoje.

Eksperto teigimu, galutinė protingo namo kaina visada priklauso nuo individualaus būsto savininko norų, poreikių ir galimybių, tačiau jei būstas perkamas pasitelkus banko finansavimą, ypač pravartu iš karto pasirūpinti savo būsto išmanumu.

Aritmetika paprasta – paėmus 50 000 eurų paskolą 25 metų laikotarpiui standartiniam butui įsigyti, per mėnesį bankui būtų sumokama maždaug 220 eurų įmoka. Paėmus kiek didesnę, tarkime, 55 000 eurų, paskolą ir investavus į išmaniojo namo sprendimus (pavyzdiniame projekte pateikiamas SMART paketas), susidarytų maždaug 240 eurų įmoka per mėnesį – vos 20 eurų daugiau – už nepalyginamai geresnę gyvenimo kokybę ir finansine prasme iš karto taupyti padedantį būstą: išmaniąsias šildymo, apšvietimo, saugos, kištukinių lizdų ir žaliuzių valdymo funkcijas.

Jos valdomos iš bet kurios namo vietos patogiu būdu – kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu. „Protingo namo sistema yra pažangi, ilgalaikė ir, jei yra toks tikslas, ekonomiškai naudinga investicija. Ją įsirengę ir susireguliavę pagal savo poreikius, labai greitai pamirštame, kas ką daro už mus, tačiau gyvenimo komfortas lydi kiekvieną dieną. Ir pažymėtina, kad tai tikrai nėra taip brangu, kaip daugeliui atrodo. Tiesiog svarbu tinkamai apgalvoti, suplanuoti ir paskirstyti savo išlaidas“, – pabrėžia R. Skurdenis.

Kiekvienas pasiūlymas yra rengiamas individualiai, atsižvelgiant į būsto dydį, pageidaujamą funkcionalumą ir valdymo priemones, todėl galutinė kaina gali skirtis (nuo 30 Eur/m2). Pavyzdinį projektą 4 kambarių butui su sistemos JUNG KNX įranga galite pamatyti nuskenavę QR kodą.

Sujungti įrangą į bendrą tinklą – išmanu Patogi naudoti, patikima į ateitį orientuota JUNG KNX sistema, įdiegta naudojant stilingo dizaino valdymo prietaisus.

Architektai: Grünecker Reichelt (Miunchenas) · Interjero projektas: holzrausch (Miunchenas)

JUNG.LT

Palėpėje įrengtas namų biuras.

Interjero autoriai A. Šlančė ir M. Šlančius (UAB „A3D“).

92 2020 balandis / gegužė

interjeras

amų biuras: ergonomiškas ir daugiafunkcis Darbo iš namų pranašumai ir trūkumai pasaulyje plačiai aptarinėjami jau gerą Vida KUZMICKAITĖ

dešimtmetį. Prognozuojama, kad ateityje darbuotojų, dirbančių iš namų ar kitos nestandartinės erdvės, skaičius dar labiau išaugs. Interjero dizaineriai, architektai siūlo ne vieną patogų sprendimą, kaip įsirengti biurą namuose. Be to, namų biuro dizainas persikėlė ir į įprastus biurus, kurių stilistiniai sprendimai ir įranga tampa vis laisvesni, neįpareigojantys, aplinka dažnai primena namus ar komfortišką viešbutį.

Viena pirmųjų šią koncepciją savo biure Londone dar 2010-aisiais įgyvendino „Google“, tuomet visus nustebinusi spalvotu, paplūdimį primenančiu interjeru.

93

Atskiras kambarys, skirtas darbui namuose, – siekiamybė. Interjero autoriai A. Šlančė ir M. Šlančius (UAB „A3D“).

Darbui namuose skirtos erdvės iš anksto buvo apgalvojamos gana retai. Todėl šiandien tai aktualus klausimas. Į jį architektai ir užsakovai atkreips dėmesį ir ateityje. / Architektas M. ŠLANČIUS / uotolinis darbas ir biuro įsirengimas namuose šiandien tapo netikėta priverstine aplinkybe ir kartu architektų bendruomenės diskusijų objektu. Svarstoma, kad namų biuras ateityje gali tapti būtinu namų erdvės elementu. Visgi, anot architekto Mariaus

N

Šlančiaus (UAB „A3D“), pats idealiausias namų biuras galėtų būti ne tame pačiame gyvenamajame pastate, o kažkur netoliese – tokia darbo erdvė leistų visiškai atsiriboti nuo namų rūpesčių.

Tačiau dažniausiai namų biurai įrengiami nuosavuose butuose ar namuose. Kaip įsirengti patogią, išskirtinio dizaino darbo erdvę namuose?

94 2020 balandis / gegužė

Privati erdvė name ar bute Didesnės kvadratūros namai jų savininkams leidžia atrasti optimalias darbo sąlygas – namų biurui skirti atskirą kambarį. Praktikoje dažniausiai suplanuojamas universalus kambarys, pritaikytas ne tik darbui iš namų, susitikimams su klientais, bet ir svečių priėmimui ar nakvynei. Taigi kambaryje turėtų būti ne vien darbo stalas, bet ir miegamoji sofa.

M. Šlančius dalijasi, kad tokius kambarius geriausia numatyti dar tik rengiant būsto projektą. Architektas rekomenduoja darbo ar svečių kambarį projektuoti šalia tambūro, kad

atvykusiems svečiams ar klientams nereikėtų eiti per bendrąsias patalpas, be to, verta greta įrengti ir sanitarinį mazgą. Kai kuriuose būstuose darbui skirtai patalpai įrengiamas net atskiras įėjimas iš lauko. Įsirengiant butus susiduriama su visiškai kitomis taisyklėmis. Retas užsakovas gali sau leisti skirti atskirą kambarį darbui. Dažniausiai architektams tenka pasitelkti visą išmonę ir projektuoti darbo erdvę bendruosiuose kambariuose.

Moderniuose naujuose būstuose ji išmaniai integruojama net miegamojo ar virtuvės erdvėse.

Interjero dizainerė Vismantė Tubelytė (studija „Redeco“) pataria atsižvelgti ir į tai, kiek

interjeras

Ergonomiška darbo vieta Ergonomiškumas jau tapo būtina sąlyga tiek namų, tiek įprastam biurui. Kokybiškas ir jaukus darbo erdvės suplanavimas, patogūs, taisyklingą kūno padėtį palaikantys, reguliuojami, ilgam sėdėjimui skirti baldai, tinkamai suderintas apšvietimas – visa tai padeda užtikrinti gerą darbuotojo savijautą ir darbo našumą.

Vieni svarbiausių ergonominių kriterijų: tiesus stuburas, sėdint kojos sulenktos ne daugiau nei 45 laipsnių kampu, pilna pėda remiamasi į žemę.

Alkūnės padėtos ant darbo zonos, kad nepavargtų riešai dirbant prie kompiuterio. Taip pat sudaroma galimybė kuo daugiau judėti ir keisti kūno padėtį, dirbti ne tik sėdint, bet ir stovint.

Derėtų ypatingą dėmesį skirti apšvietimui: rekomenduojama numatyti kuo daugiau natūralios dienos šviesos apšvietimo arba dirbtinio, artimo dienos šviesai. Patariama vengti kontrasto tarp dirbtinio stalinio ir bendro apšvietimo, kad šviesa nesudarytų šešėlio, neakintų ir neerzintų akių.

Architektė Rūta Goštautienė („Jurta architektai“) atskleidžia dar vieną būtiną dirbtinio apšvietimo kriterijų – spalvų atkuriamumo indeksą: „Apie jį žmonės dažnai pamiršta, tačiau šis indeksas ypač svarbus kokybiškam, akims nekenkiančiam apšvietimui.“

Darbo vieta pirmiausia turėtų būti ergonomiška ir jauki. / Architektė R. GOŠTAUTIENĖ /

Darbo vietai įrengti būtini tinkamo aukščio darbastalis su patogia kėde. Interjero autorė V. Tubelytė (studija „Redeco“).

95

L. Garbačausko nuotr.

darbas reikalauja laiko. Jei tai tik trumpi prisėdimai prie kompiuterio ar dokumentų, nebūtina organizuoti atskiros erdvės, pakanka pagal reikalavimus tinkamo aukščio darbastalio su patogia sėdėti kėde. Tačiau, jei nuolat reikia ilgą laiką susikaupus intensyviai dirbti, tuomet būtų naudinga darbui pasiskirti atskirą erdvę su patogiu stalu, kėde ir apšvietimu.

L. GarbaÄ?ausko nuotr.

Individuali darbo vieta integruojama miegamajame, svetainėje ar virtuvėje.

Interjero autorė V. Tubelytė (studija „Redeco“).

Įrengiant naujus būstus šiandien ypač populiarūs specialiai pritaikyti transformuojamieji baldai.

Jie architektams ir dizaineriams atveria neribotų galimybių sprendimams, leidžiantiems miegamojo, virtuvės ar svetainės erdvę akimirksniu paversti į namų biurą. Be to, pažangios baldų technologijos vienoje erdvėje sujungia kelius darbastalius, todėl patogiai įsitaisyti ir dirbti vienu metu gali keli šeimos nariai.

R. Goštautienė pataria baldus rinktis lėtai, įsiklausyti į užsakovo poreikius, atsižvelgti į darbo specifiką, nesivaikyti mados tendencijų.

Ji pažymi, kad klientai pamažu pamiršta sofas, įprastus, dažniausiai virtuvės, stalus ir sugrįžta dirbti šviesiose bei erdviose darbo zonose.

Reguliuojamo aukščio baldus atidžiai siūlo rinktis ir V. Tubelytė. Individualiai projektuoti baldai paprastai pagaminti iš kokybiškų medžiagų, yra atsparūs braižymuisi, juos lengva prižiūrėti.

Specialiai pritaikytus baldus vėliau bus paprasčiau integruoti ir į kitą būsto erdvę.

Darbo erdvės bendrieji kriterijai: darbastalis turi būti patogaus aukščio, ilgio ir pločio tam, kad nereiktų sėdėti susilenkus ir būtų galima patogioje padėtyje laikyti rankas; ergonomiška kėdė skirta taisyklingam sėdėjimui, kad neįsitemptų kojų, nugaros ir kaklo raumenys. Geriausia netoliese nusimatyti sėdint ranka pasiekiamas lentynas ar stalčius, uždaromas spinteles darbo priemonėms. Ir apgalvotas fonas, kurio kompozicija būtų patraukli, idealiu atveju, primenanti biuro aplinką.

L. Garbačausko nuotr.

Transformuojamieji baldai

Sprendimų, kaip įsirengti darbo erdvę, reikėtų ieškoti individualiai pagal kiekvieno poreikius ir esamą būsto suplanavimą. / Interjero dizainerė V. TUBELYTĖ /

Estetika, ergonomika, universalumas – ne tik sąvokos, bet ir namų biuro dizaino ypatybės.

Biuro, kuris primena solidžią darbo vietą stikliniame daugiaaukštyje pačiame miesto centre, o kartu ir jaukią, šeimynišką erdvę.

L. Garbačausko nuotr.

Patogią darbo vietą galima įsirengti ir tarpinėje, pereinamoje erdvėje.

Interjero autorė R. Goštautienė („Jurta architektai“)

Visos reikiamos priemonės darbui – greta darbastalio. Interjero autorė R. Goštautienė („Jurta architektai“).

97

www.pixabay.com nuotr.

Šilumos šaltinis energiškai efektyviame būste: šiandienos tendencijos ir galimybės Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių? Posakis tinka ir kalbant apie šilumos Irma NORKŪNIENĖ

šaltinius individualiems namams. Seniau populiarumo laurus skynę kietojo kuro katilai keičiami modernesniais, šiuolaikiškais, daugiau komforto suteikiančiais sprendimais. Kokių galimybių turime ir ką rinktis energiškai efektyviam būstui?

Šilumos šaltinių alternatyvų pranašumai ir trūkumai GTU Pastatų energetikos katedros docentas Juozas Bielskus pirmiausia akcentuoja šilumos siurblius, kurie, anot specialisto, šiandien yra vieni populiariausių. „Šis standartas išpopuliarėjo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, šie siurbliai visiškai

V

98 2020 balandis / gegužė

autonomiški, tad žmonės gauna maksimalų komfortą šaltuoju metu. Negana to, kone visi šilumos siurbliai gali būti valdomi nuotoliniu būdu, o tai dar labiau išplečia privalumų patogumo kontekste sąrašą. Antra priežastis – pastato energinis naudingumas. Pasirinkus šį šilumos gamybos būdą, sertifikavimo metu kur kas lengviau pasiekiama aukšta energinė pastato klasė“, – teigia J. Bielskus. Tačiau specialistas įvardija ir esminį šilumos siurblių trūkumą – aukštą

jų kainą. Jeigu pasirinktas šilumos siurblio grunto-vandens tipas, tuomet kainą labai didina lauko kolektorius, kuris būna vertikalus arba horizontalus.

Dar vienas energiškai efektyviam namui galimas šildymo būdas – dujinis šildymas. Pasak J. Bielskaus, mažai energijos vartojančiuose pastatuose galima naudoti dujinį katilą, tik prieš planuojant ir montuojant specialistas rekomenduotų pasikonsultuoti su profesionalais,

Modernus sprendimas – saulės įdarbinimas Anot J. Bielskaus, papildomi šildymo būdai gali būti saulės kolektoriai, taip pat fotovoltiniai elementai. „Saulės kolektoriai puikiai aprūpina karštu vandeniu. Kaip šildymo būdas nebus labai tinkamas gilią žiemą, kai Lietuvoje stokojama saulės. Pereinamaisiais laikotarpiais saulės kolektoriai tinka patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, šaltuoju metų laiku jie tik dalinai aprūpins karštu vandeniu, todėl šildymui bei karšto vandens poreikiams tenkinti reikės kito šaltinio. Kai

www.pixabay.com nuotr.

sertifikuojančiais pastatus, mat tikslinga paskaičiuoti, ar konkrečiame name su dujiniu katilu galima pasiekti A+ ar A++ klasę. Kaip tokio katilo privalumus J. Bielskus vardija pilną automatizavimą, nuotolinį valdymą ir kur kas mažiau investicijų reikalaujantį įrengimą, jei lyginsime su šilumos siurbliu. Probleminis tokio šildymo būdo aspektas – taršesnis kuras.

Kaip galimą būdą energiškai efektyviam namui šildyti J. Bielskus išskiria ir granulinį katilą, tačiau pažymi kelis esminius aspektus, kuriuos tikslinga apsvarstyti: „Pirmiausia šiam katilui reikia daugiau vietos, jos reikia ir bunkeriui, į kurį pilamos granulės. Negana to, pastarąsias dar reikia ir sandėliuoti. Antra, granuliniam katilui būtinas kaminas, o tai reikalauja ir papildomos vietos, ir investicijų. Trečia, privalu iš anksto numatyti, kad katilo priežiūrai reikės žmogaus darbo jėgos.“ Tačiau specialistas pabrėžia ir tai, kad naudingumo sertifikatuose granulinis katilas, palyginti su dujiniu šildymu, atsispindės kur kas geriau, kadangi jam naudojamas biokuras, todėl pasiekti aukštas pastato klases daug lengviau. „Sakyčiau, granulinį katilą šiame kontekste pelnytai galime prilyginti šilumos siurbliui“, – poziciją pateikia pašnekovas. Šildymas kietuoju kuru taip pat galimas. J. Bielskaus teigimu, pagal įrengimo sąnaudas ir kuro rūšies kainą tai būtų pigiausias variantas, patrauklus turintiems mažesnį biudžetą. Bet vienas didžiausių šio šildymo būdo trūkumų – laiko indėlis šildymo laikotarpiu: kamino, pelenų valymas, malkų pakrovimas ir kiti darbai, reikalaujantys nemažai laiko. Tad mėgstantiems komfortą specialistas šio šildymo būdo nerekomenduotų rinktis.

Kartais pasirinkimą gali apriboti tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui, per mažos galios įvadas.

Tokiu atveju reikėtų rinktis šildymo būdą, kuriam nereikia elektros arba jos reikia labai mažai.

www.pixabay.com nuotr.

technologijos

Galima kombinuoti ir kelis šilumos šaltinius. Jeigu, pavyzdžiui, oro-vandens šilumos siurbliai prie žemos temperatūros (–10–15 laipsnių ar mažiau) nesugeba užtikrinti reikiamo šilumos kiekio, namuose reikėtų ir alternatyvaus šaltinio, pavyzdžiui, dujinio, granulinio, kietojo kuro katilo. / Juozas BIELSKUS /

99

www.pixabay.com nuotr.

technologijos

saulės kolektoriai derinami su šilumos siurbliu, dujiniu ar granuliniu katilu, gaunama kombinuota technologija, kai naudojant tam tikrą kuro rūšį ir saulės kolektorius taupoma elektros energija, o sertifikuojant pastatą A++ klasė kur kas lengviau pasiekiama“, – teigia J. Bielskus. Specialistas pamini ir fotovoltinius elementus, kuriuos kartais įsirengia namus šildantys elektriniais radiatoriais. Visgi, pasak J. Bielskaus, šilumos gamybai saulės kolektoriai yra geresnis variantas, palyginti su saulės elementais.

Nebijokime kombinuoti Jei yra galimybių, galima kombinuoti kelis šilumos šaltinius. Pasak J. Bielskaus, derinti galima kaip tik norite, tik svarbiausia apskaičiuoti, ar tai naudinga. Populiarūs sprendimai yra šilumos siurblio ir dujinio katilo tandemas, šilumos siurblio ir granulinio katilo derinys.

Kartais kombinuoti kelis būdus priverčia tam tikri niuansai. Kaip pavyzdį J. Bielskus pateikia oro-vandens šilumos siurblius, kurie prie žemos temperatūros (–10–15 laipsnių ar mažiau)

100 2020 balandis / gegužė

nesugeba užtikrinti reikiamo šilumos kiekio į patalpas. Tad namuose reikėtų ir alternatyvaus šaltinio, pavyzdžiui, dujinio, granulinio, kietojo kuro katilo. Tokios pozicijos laikosi ir KTU Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, daktaras Edmundas Monstvilas, teigiantis, kad kombinacijų dažnai ieškoma tada, kai reikalingas antras šaltinis kažkuriam specifiniam poreikiui padengti. Pašnekovas taip pat pamini šildymui ir vėsinimui naudojamus šilumos siurblius, kurių efektyvumas krenta esant žemoms temperatūroms.

Galimas ir šilumos siurblio bei židinio ar krosnelės tandemas, nors, J. Bielskaus nuomone, šiandien židiniai dažniau pasirenkami dėl vizualinio vaizdo. Šilumos siurblys ir krosnelė, specialisto teigimu, dažnesnis pasirinkimas ir gana neblogas derinys. Užkūrus krosnelę ir patalpos termostatui pasiekus planuotą temperatūrą, siurblys atjungia šildymą – tai padeda taupyti elektrą. „Tikrai norintiems židinio ar krosnelės galbūt net rekomenduočiau rinktis variantą su vandens kontūru. Taip drauge vanduo bus šildomas ir paskirstomas po patalpas. Tai gana geras

būdas, bet, kaip ir kietojo kuro katilas, reikalaus laiko investicijų eksploatuojant. Tačiau dubliuojant su dujiniu katilu ar šilumos siurbliu bus puikus sprendimas“, – poziciją pateikia J. Bielskus.

O pasak Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos direktoriaus Rolando Jonyno, galima prigalvoti įvairių interpretacijų. Visiškai optimalaus derinio tikriausiai nėra (gali egzistuoti šiandien, bet ne ateičiai). Viskas priklauso nuo esamos infrastruktūros, pavyzdžiui, jeigu yra gamtinių dujų įvadas, tai verta rinktis dujinį šildymą, jei nėra, tada variantas gali būti šilumos siurblys ar tiesioginis šildymas elektros energija, panaudojant elektrinio šildymo kabelius, o sistemą derinant su saulės elektrine.

Šildymas + vėsinimas: ką rinktis?

Norintieji maksimalaus komforto šilumos sistemos planavimo etape apsvarsto ir patalpų vėsinimo klausimą. Tik J. Bielskus pirmiausia pabrėžia, kad vėsą paruošti įprastai kainuos brangiau nei šilumą. „Norint patalpų vėsinimo galimi du variantai: pasyvusis ir aktyvusis vėsinimas. Populiaru

www.pixabay.com nuotr.

rinktis tuos pačius šilumos siurblius. Taip pat ne mažiau svarbu pasirinkti vėsos skleidimo būdą – vėsinama bus per grindis, lubas ar kt. Šie variantai komfortiški, prietaisai veiks tyliai. Pasirinkus aktyvųjį vėsinimą naudojant ventiliatorinius konvektorius, atsiras problema – ventiliatoriaus skleidžiamas triukšmas. Tad įvertinti komforto aspektus labai tikslinga“, – teigia specialistas.

Ką galime pasakyti apie daugiabučius? „Su daugiabučiais situacija kiek kitokia“, – sako J. Bielskus ir priduria: – Didžiųjų miestų daugiabučiai beveik visi yra prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų. Bet yra atvejų Vilniuje, Alytuje, kituose miestuose, kai nuo centralizuoto šildymo atsijungiama, pastatomas dažniausiai šilumos siurblys, saulės kolektoriai ir patys sau gamina šilumą. Tai toks variantas tikrai galimas. O ar geriausias, reikia skaičiuoti.“ Specialistas išskiria priemiesčius, kur, anot jo, pasitaiko nemažai paradoksalių situacijų. „Yra namų, kurie seniau centralizuotai buvo šildomi

mazutu, elektra. Tai tapo brangu ir daugiabučius namus atjungė nuo centralizuoto tinklo, tad kiekvienas savo bute įsirengė kietojo kuro katiliuką. Tačiau neapgalvojama, kad ekonomiškai vienas didelis katilas yra kur kas efektyvesnis sprendimas nei daug mažų. Tai stipriai atsispindi kuro vartojimo ir taršos kontekste“, – teigia J. Bielskus.

Saulės kolektorius, kaip šilumos šaltinį miestuose, pamini ir E. Monstvilas. Taip pat antrindamas J. Bielskui specialistas akcentuoja ir šilumos siurblius, energiją gaminančius iš atsinaujinančių išteklių.

Kompleksinės modernizacijos svarba Pasak J. Bielskaus, yra nemažai pavyzdžių, kai daugiabučiuose kietojo kuro katilai keičiami šilumos siurbliais ar atsijungus nuo centralizuoto šildymo montuojami šilumos siurbliai. Tačiau šių sprendimų efektyvumas išaugs dar labiau, jei visas daugiabutis bus modernizuotas iki mažai energijos vartojančio pastato. „Pavyzdžiui, sename daugiabutyje, kuris nėra modernizuotas,

šilumos siurblio gali ir nepakakti (dėl žemų šilumnešio parametrų). Tokiu atveju reikės naudoti ir kitą kuro rūšį. Tačiau tai reikalauja papildomų investicijų“, – paaiškina pašnekovas.

Kompleksinė modernizacija, J. Bielskaus teigimu, yra labai reikšminga: „Svarbu atnaujinti ne tik šilumos šaltinį, sistemą, bet ir modernizuoti sienas. O jei modernizuojant šildymo sistemą dar papildomai sumontuojame balansinius ventilius, šiuolaikinius cirkuliacinius siurblius, sutaupysime dar daugiau.“ Anot R. Jonyno, šiandien vien apie šildymo sprendimus kalbėti negalima. „Pastato gyventojams yra natūraliai suprantamos komfortinės mikroklimato sąlygos, todėl ir sprendimai turi būti integruoti – šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK). Energijos vartojimo efektyvumo didinimas pastatų sektoriuje yra valstybės prioritetas, todėl pasirinkimai turi būti vertinami pagal tai. Visada geriau rinktis standartines, patikrintas, efektyviai eksploatuojamas ŠVOK sistemas.

Renkantis sistemas reikia vertinti ir investicijas, ir energijos sąnaudas bei išlaidas visam pastato naudojimo laikotarpiui.“

101

1

projektas / priedas

Su apvaliu langu A r c h i t e k t a I : Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis.

Šiuolaikiškas ir santūrus 180 kv. m namas su iš stačiakampio perimetro tarsi atsiskyrusia laiptine. Ši jungtis tarp aukštų sukurta kaip išskirtinė namo kontūro detalė, sukurianti kiek neįprastą namo tūrinę kompoziciją. Laiptinės erdvė turi vienintelį apvalų langą į šiaurinę pusę, kuris tampa išskirtiniu bruožu privažiuojant prie namo. Tamsus namo eksterjeras su išryškintomis veidrodinio atspindžio detalėmis, lyg langai atspindinčiomis aplinką įvairiu paros metu, sukuria kintančio fasado iliuziją. Garažo pastatas atkartoja namo formą ir yra bendro ansamblio dalis sklype. Kiemo pusės garažo fasadas, padengtas veidrodine medžiaga, vizualiai padidina kiemą ir tarsi pradingsta aplinkoje.

www.ycl.lt

1-02

1-01

1-03

1-04

1-05

1 aukšto patalpų eksplikacija Patalpa

Plotas

1-01

Nr.

Tambūras

6,11 m2

1-02

Katilinė-skalbykla

4,20 m2

1-03

Vonios kambarys

4,20 m2

1-04

Svetainė-virtuvė-valgomasis

67,70 m2

1-05

Svečių kambarys

17,30 m2

1 aukštas:

99,51 m2

2 aukšto patalpų eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

2-01

Galerija

11,7 m2

2-02

Miegamasis

15,70 m2

2-03

Vonios kambarys

5,10 m2

2-04

Drabužinė

8,50 m2

2-05

Vonios kambarys

5,70 m2

2-06

Kambarys

15,70 m2

2-07

Kambarys

20,00 m2

2 aukštas:

82,40 m2

IŠ VISO:

181,91 m2

2-04

2-03

2-05

2-02

2-06

2-01

2-07

projektas / priedas

Su židiniu ir virtuve centre A r c h i t e k t a I : Mindaugas Leliūga, Simonas Talandzevičius, Vydė Grižienė.

N. Tukaj nuotr.

2

Dominuojančiu jaunos poros namų architektūriniu akcentu tapo lauko židinys. Projekte jo siena organiškai įsiliejo į vidaus interjerą, atskirdama virtuvės ir svetainės zonas. Vidaus erdvių centras – bendras virtuvės ir pagalbinių patalpų tūris. Aplinkui jį komponuojamos svetainės, namų biuro, miegamojo, vonios ir vaikų kambario erdvės. Spalvų interjere nedaug: balta, kelių atspalvių pilka, juoda ir natūralūs medžio tonai. Naudojamos medžiagos: metalas, medis, stiklas, akmens masės plytelės. Santūri spalvinė gama leidžia namo šeimininkams pailsėti nuo kasdieninio darbo su spalvingais grafinio dizaino objektais ir tarnauja kaip jaukus fonas smagiam laisvalaikiui su draugais.

www.architektas.lt

Patalpų eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

01

Tambūras

2,28 m2

02

Garažas

23,41 m2

03

Katilinė

5,52 m2

04

Holas

13,16 m2

05

Drabužinė

2,45 m2

06

WC

3,83 m2

07

Virtuvė

19,45 m2

08

Pag. patalpa

6,05 m2

09

Svetainė

36,18 m2

10

Koridorius

5,91 m2

11

Pirtis

4,21 m2

12

Vonia

9,01 m2

13

Kambarys

13,57 m2

14

Miegamasis

17,96 m2

15

Kambarys

13,05 m2

16

Kambarys

13,04 m2

17

Studija

24,58 m2

IŠ VISO:

213,66 m2

08 Pag. pat.

6,05 m2 07 Virtuvė

19,45 m2

09 Svetainė

36,18 m2

06 WC

12 Vonia

3,83 m2

9,01 m2

05 Drabužinė

2,45 m2

11 Pirtis

4,21 m2

02 Garažas

13 Kambarys

23,41 m2

04 Holas

13,57 m2

13,16 m2 10 Koridorius

5,91 m2

01 Tambūras

14 Miegamasis

15 Kambarys

17,96 m2

13,05 m2

16 Kambarys

13,04 m2

lan

2,28 m2

17 Studija

24,58 m2

03 Katilinė

5,52 m2

3

projektas / priedas

Namukas-pirtelė „Walknamas“ A r c h i t e k t a I : Jurgita Liubartaitė, Arūnas Skrolis.

Nedidelis, 49 kv. m. pirmos grupės sudėtingumo namelis, kurį galima statyti be leidimo užmiestyje arba žemės ūkio sklype kaip pagalbinį statinį. Tai gali būti svečių namelis arba pirmas šeimos, jauno žmogaus būstas. Šiam statiniui nereikia pamatų, o paremtas ant kelių polių jis atrodo tarsi žingsniuojantis erdvėje. Konstrukcija – medinė skydinė, todėl namelį galima paruošti ir kaip modulinį, atvežti į vietą ir pastatyti per vieną dieną.

Pagrindinės patalpos – pirtelė, nedidelė svetainė ir miegamasis. Šildymo sąnaudos minimalios. Šilumos šaltinis – šilumos oro-oro siurblys ir krosnelė arba šildymas elektra, jeigu planuojamas kaip svečių namelis.

Patalpų eksplikacija

Patalpų eksplikacija

Nr.

Patalpa

Plotas

01

Virtuvė

7,72 m

02

Pirtis

6,60 m2

03

Miegamasis

10,50 m

04

Svetainė

17,87 m2

2

Nr.

Patalpa

Plotas

05

San mazgas

1,92 m2

06

Priepirtis

5,13 m2

IŠ VISO:

49,74 m2

2

Apdaila – medinės vertikalios dailylentės, stogas – skardinis. Vidus gali būti iš faneros arba iš medinių dailylenčių. Taip pat mediniai konstrukcijos skydai gali būti ir kaip vidaus apdaila.

1.

4.

www.devyniarchitektai.lt PIRMO AUKŠTO PLANAS

2.

6.

5.

3.

4

projektas / priedas

Namas Žaliakalnyje A r c h i t e k t a I : Marius Bliujus, Margarita Kaučikaitė, Vitalij Avreicevič.

Namo Žaliakalnyje vieta ypatinga tuo, kad iš čia jau iš antro aukšto vakaruose atsiveria Kauno senamiestis, o pietuose – istorinis Žaliakalnis. Įspūdingas sklypas atsinešė ir savo iššūkių – nedidelį plotą ir šlaitinį įvažiavimą. Sklypo situacija padiktavo netradicinę namo architektūrą ir suplanavimą. Pagrindinis architektūrinis akcentas – priėjimui, privažiavimui prie namo projektuojamas tiltas, vedantis tiesiai į antrą aukštą, kuriame įkurta virtuvė ir pagrindinis miegamasis. Svarbiausia namo erdvė – svetainė – dėl atsiveriančių vaizdų projektuojama trečiame aukšte. Tai monumentalūs, šiuolaikiški miesto namai, todėl apdailai naudojamas natūralus akmuo, stiklas. Laikas čia leidžiamas ne kieme, o interjere ar lauko terasose, kur jaukumas kuriamas panaudojant natūralų medį. www.kubinismetras.lt

5

projektas / priedas

Su sparnais A r c h i t e k t a I : Algirdas Jurevičius, Gabrielė Jurevičiūtė.

Patalpų eksplikacija Nr.

Patalpa

Plotas

1

Holas

19,56 m2

2

Katilinė / sandėlis

11,06 m2

3

Sveitainė / virtuvė

53,10 m2

4

Miegamasis

19,78 m2

5

Rūbinė

5,49 m2

6

WC

8,37 m2

7

WC

3,64 m2

8

Svečių kambarys

13,93 m2

9

Holas

9,80 m2

10

WC

6,84 m2

11

Vaiko kambarys

14,70 m2

12

Vaiko kambarys

13,88 m2

IŠ VISO:

180,15 m2

Sandėlis

12,29 m2

13

JUREVIČIAUS TAPYBOS IR PROJEKTAVIMO ĮMONĖ Tel. +370 687 13 919 El. p. algirdas.jurevicius@gmail.com

www.facebook.com/architektudirbtuves/

Organiškai įsiliejantis į gamtą vienbutis namas Vilniaus priemiestyje. Suprojektuotas taip, kad visi gyvenamosios zonos langai yra pietų arba vakarų pusėje bei nukreipti į greta esantį ežerą. Namas, tarsi dviem sparnais, suformuoja privatesnę vidaus kiemelio erdvę, kurioje tarpsta dekoratyviniai augalai, o jaukioje užuovėjoje galima nekliudomai ilsėtis, pasislėpus nuo smalsių žvilgsnių.

6

5

13 2

3

4 1

7 8

9

10

12

11

www.SA.lt

shutterstock.com nuotr.

i ia l na i . o i es ngva of Pr r le i

Apsilankykite kasdien!

StatybinÄ&#x2014;s prekÄ&#x2014;s

internetu

Didelis pasirinkimas!