„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 spalis by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2021 spalis (10)

ateities viešbučiai kintančios medinės statybos tradicijos

Kaina 7 Eur

akustika

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ „Technopolis - Alfa“, V. Gerulaičio g. 1, Vilnius LT-08200 Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt Redaktorė Aušra Nyman Redaktorės pavaduotoja

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Agnė Tamašauskaitė Redakcinė kolegija: Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabriko“ direktorius; doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas; Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas. Tekstų autoriai:

Šiame numeryje skaitykite:

Aušra Nyman, Agnė Tamašauskaitė, Vida Kuzmickaitė, Jokūbas Baltrukonis, Rolandas Kažimėkas, Lina Svaldenienė, Kristina Buidovaitė Portalo SA.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas „LDesign“ Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642

4 SA/100 A. Čepauskas: „Statybos ir architektūros“ redakcijoje turėjau daug kūrybinės laisvės 14

tvarieji pastatai Kokie bus ateities viešbučiai?

tvarieji pastatai Patirtinių kelionių link. Tvarus viešbutis Balyje, jungiantis svečius ir vietinius gyventojus

tvarieji pastatai Visuomeniniai WC, SPA, vonios kambariai – saugumas neaukojant estetikos

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys. © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

38 objektas „U219“ nuo pat pradžių kurtas būti draugiškas aplinkai ir žmogui 48

Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797 Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m. Mūsų viršelyje – Namelio medyje projektas „Mirrorcube“. Architektai „Tham & Videgård“. Lindman Photography nuotr.

inžinerija 4.0 Apie garsą (ne)pagalvota

56 technologijos Tvarios akustinės medžiagos: gaminiai iš grybų micelių, popieriaus atliekų ir kitų perdirbamų žaliavų 62

Akustika šiuolaikinėse teatro ir koncertų salėse

Tvarus demonstracinis pastatas: atverti tai, kas įprastai nematoma

medinė statyba Medžiu kvepiantis vaikų darželis

Projektai, keičiantys medinės architektūros tradicijas

90 objektas Tai, ko laukė ne vienerius metus, – rekonstruota estrada Šiauliuose 96

tvarieji pastatai Skraidantys medžiai Rygos centre

104 išmanioji erdvė Arčiau gamtos per technologijas

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

112 moduliniai pastatai Moduliai universalioms viešosioms erdvėms 116 tvarieji pastatai Saulės, vėjo ir Kuršių marių sūpuojami namai 120 off-grid Šiuolaikiniai nameliai medyje

UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt @StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

Langai Jūsų gyvenimui Aliuminio langai-durys-fasadai su 10-ies metų garantijos sertifikatu. Pagalba architektams ir statybų bendrovėms projektuojant mazgus, sudarant sąmatas, parenkant langų gamintoją, pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką.

Technopolis Penta Vilnius (Ozo g. 12 A) Architektai - UNITECTUS, projekto vadovė Jurgita Kiaurakytė Reynaers sistemos: Reynaers CS-77

Fotografas Evaldas Lasys

Together for better www.reynaers.com info@reynaers.lt, tel +370 5 2497755, Kęstučio g. 47, Vilnius.

Tauragės krašto muziejaus nuotr.

A. ČEPAUSKAS: „Statybos ir architektūros“ redakcijoje turėjau daug kūrybinės laisvės Jokūbas BALTRUKONIS

Lietuvos dailininkas, keliautojas ir žurnalistas Alfonsas Čepauskas 1978 m. įžengė į „Statybos ir architektūros“ redakciją ir pradėjo eiti dailininko pareigas. 92-ejų A. Čepauskas šio leidinio maketus ruošė daugiau nei dvidešimt metų. Jis mielai sutiko grįžti į prisiminimus ir pasidalinti ano meto darbo įspūdžiais. Pagrindines pareigas A. Čepauskas ėjo leidinio „Mūsų sodai“ redakcijoje, o darbas „Statyboje ir architektūroje“ jam buvo antraeilis, tačiau jį pašnekovas mena tik geruoju, nes čia jis turėjo daug kūrybinės laisvės ir galėdavo eksperimentuoti. Jo darbas buvo

4 2021 spalis

grafinės medžiagos apipavidalinimas – reklamos kūrimas, viršelių piešimas ir turinio maketavimas. „Man patiko čia dirbti, nes buvo draugiška ir tolerantiška redakcija. Visus mano sumanymus priimdavo be ypatingų priekabių. Viršeliai dažniausiai buvo derinami su vyriausiuoju redaktoriumi Jonu Vėlyviu. Jam savotiškai patiko mano darbai. Viršeliuose vienu metu buvo vaizduojamos pastatų nuotraukos, po to prasidėjo dailininkų ir architektų piešiniai. Kartą pabandžiau ir aš nupiešti viršelį. Iš viso sukūriau apie 20 originalių viršelių. Tai buvo

Kūriau savo architektūrą, nors kai kuriems architektams tai nepatiko, bet redaktorius, nors ir nustebdavo pažvelgęs į mano darbus, tačiau įvertindavo ir leisdavo spausdinti.

savotiškos architektūrinės interpretacijos. Kūriau savo architektūrą (juokiasi), nors kai kuriems architektams tai nepatiko, bet redaktorius, nors ir nustebdavo pažvelgęs į mano darbus, bet įvertindavo ir leisdavo spausdinti. Taip pat buvo malonu tai, kad nereikėjo sėdėti redakcijoje. Užsukdavau, kai reikėdavo pasitarti ar pervežti žurnalo medžiagą, bet nuolat ten būti neturėjau. Dirbdavau namie vakarais arba dienos metu“, – sako A. Čepauskas. Maketavimas sovietmečiu vyko kitaip negu dabar – tuomet dar nebuvo darbą palengvinančių kompiuterinių programų. Procesas būdavo ilgas ir reikalaudavo daug kruopštumo. „Pirma gaudavau medžiagą – tekstus, iliustracijas ir kibdavau į darbą. Pasikalbėdavau su redaktoriais, kaip jie įsivaizduodavo naują numerį. Nors kartais būdavo, kad tiesiog man palikdavo spręsti. Gavęs medžiagą, paimdavau specialius tuščius lapus – vadinamąjį maketą, kuriame pieštuku žymėdavau, kur turi būti tekstas, kur iliustracijos. Po to parodydavau redaktoriams ir laukdavau patvirtinimo. Jo sulaukęs, maketą veždavau į spaustuvę, kur ant ilgų popieriaus skilčių būdavo surenkamas tekstas – ir prasidėdavo žurnalo spausdinimas iškiliosios spaudos metodu. Iš spaustuvės gavęs laužinį, visą medžiagą suklijuodavau žurnale ant popieriaus ir galop atiduodavau maketą į spaustuvę. Atspausdintus lapus parnešdavau į redakciją ir dar kartą visi kartu taisydavome arba atlikdavome pakeitimus. Suredagavę grąžindavome laužinį ir jeigu būdavo viskas tvarkinga, prasidėdavo spausdinimas. Paskui gaudavome signalinius numerius ir redaktoriai turėdavo pasirašyti, kad leidinys tinkamas platinti“, – mena A. Čepauskas.

6 2021 spalis

Alfonso Čepkausko kurti viršeliai.

Jis su redaktoriumi J. Vėlyviu liko draugais iki gyvenimo pabaigos, o visi kiti, anot pašnekovo, išsiskirstė. „Buvo dar toks neblogas kolega, kuris ėjo sekretoriaus pareigas, jis kartais mėgdavo padaryti „čierką“ (juokiasi)“, – sako A. Čepauskas. 9 dešimtmečio pradžioje pasikeitė maketavimo technika ir prasidėjo maketavimas kompiuteriu. „Neišmaniau to ir tiesiog gražiai atsisveikinau“, – tvirtina A. Čepauskas, leidiniui „Statyba ir architektūra“ skyręs per dvidešimt metų darbo.

KVIEČIAME TAPTI KNYGOS PARTNERIAIS IR RĖMĖJAIS

◆ 100 objektų, kuriuos iliustruoja ikonografinė medžiaga ir šių dienų nuotraukos; ◆ kiekvieną periodą atskleidžiantis įžanginis tekstas, kuriuos rašo garsūs Lietuvos architektūros fenomeno tyrėjai; ◆ kieti viršeliai; ◆ apie 300 psl.; ◆ tekstai lietuvių ir anglų kalbomis; ◆ tiražas – 1000 vnt.

Visa informacija apie albumą – www.sa.lt/100 LEIDĖJAS

Asociatyvi iliustracija

RĖMĖJAI

SA KONKURSAS

MEDINIS DAUGIABUTIS Naujojo Bauhauzo idėjos Lietuvai

Mūsų šalis gali pelnytai didžiuotis ilgametėmis medinių pastatų tradicijomis. Naujos technologijos įgalina tai daryti sparčiau, tobuliau ir atitikti šiuolaikinius standartus, mažinant ar visiškai neutralizuojant anglies dvideginio emisiją.

KONKURSO TIKSLAS – Skatinti medinių pastatų statybas įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, sprendžiant tiek architektūrines-urbanistines, tiek apgyvendinimo, socialines problemas, taip decentralizuojant darbo rinką. – Atskleisti statybos iš inžinerinės medienos ir surenkamų elementų, kuomet jie gaminami ir surenkami gamyklose, taip trumpinant statybų laiko trukmę, privalumus. – Skleisti tvariųjų pastatų idėjas ir sukurti sprendimą, kuris parodytų medinių daugiabučių vystymo galimybes mūsų šalyje. Konkursantų projektai turėtų parodyti kryptį, kaip spręsti būsto poreikio problemas tvariai, ekonomiškai.

REGISTRUOKITĖS konkursas@sa.lt jei norite gauti informacijos apie konkurso eigą.

KODĖL MEDINIS? Mediena tai – natūrali, atsinaujinanti medžiaga, kuri statybų sektoriuje prisideda prie aplinkai ir klimatui draugiškų sprendimų (absorbuoja anglies dvideginį), leidžia mažinti betono ir kitų taršių statybinių medžiagų poreikį, statyti greitai ir efektyviai iš surenkamų komponentų gamyklose.

KONKURSO UŽDUOTIS Sukurkite savo serijinių medinių daugiabučių projektavimo viziją. Kviečiame nelikti nuošalyje ir prisidėti prie aplinkai draugiškesnio statybų sektoriaus ir tvaresnio urbanistinio gyvenimo kūrimo. Pristatykite savo inovatyviausias medinio 1-4 aukštų gyvenamojo pastato idėjas ir išskirtinius projektus, grįstus moduline surenkamąją sistema. Projektų komponentai turi atitikti ES statybos standartus, Naujojo Bauhauzo idėjas ir būti pritaikyti Lietuvos klimatui.

KONKURSO DALYVIAI Dalyvauti konkurse kviečiami architektai, dizaineriai, kiti profesionalai, dirbantys architektūros ar interjero dizaino srityje bei šių krypčių studentai, tiek vienas asmuo, tiek komanda.

biofilija

3x6x9

naujasis Bauhauzas

Lietuvos savivaldybės

komponentų sistema

daugiabutis

mediena

moduliai

organinės daugiabutis medžiagos

viešbučiai Ateities keliautojas – atsakingas turistas (angl. promadic traveler), jam rūpi planetos likimas.

Jau netolimoje ateityje viešbučių pramonė turės atsižvelgti į naujos tyrinėtojų kategorijos vertybes ir norus, siekdama naujovių, susijusių su paslaugomis, požiūriais ir koncepcijomis.

Kevin Mak, OMA nuotr.

Verskite ir skaitykite

↓

Esminiai viešbučių pokyčiai, įtakojami klimato kaitos, saugumo ir energinio efektyvumo.

SIEMENS nuotr.

IŠMANŪS SPRENDIMAI VIEŠBUČIAMS Užsitęsusi pandeminė situacija, ypač jos pradžia, kai buvo suduotas didžiausias smūgis turizmo industrijai, taip pat klimato kaita ir besikeičiantys vartotojų poreikiai skatina permąstyti viešbučių svetingumo formatą. Jau matomi esminiai pokyčiai naujausiuose viešbučių projektuose ne tik visame pasaulyje, bet ir mūsų šalyje.

Viešbučiai tampa interaktyvūs „Viešbučiai nesirenka svečių – svečiai renkasi viešbučius. Viešbučių tendencijos aiškios – jie tampa interaktyvūs“, – teigia Vytas Jurėnas, „Siemens“ atstovas. Tam yra keletas priežasčių: klientas turi gauti visą komfortą, kad norėtų vėl grįžti, o antra svarbi priežastis – taupyti eksploatacijos kaštus ir mažinti pastato CO2 emisiją. Dar 2018 m. „Siemens“ atliktų rinkos tyrimų, siekiant nustatyti reikmes ir tendencijas, buvo ištirta, kokie yra šiuolaikinio keliautojo poreikiai. Viešbučių svečiai 12 2021 spalis

saugumo, patogumo ir laiko taupymo sumetimais pageidauja kuo daugiau interaktyvių paslaugų, kurias atlieka viešbučio darbuotojai: tai serviso per mobiliąją aplikaciją iškvietimas, mobilusis prisiregistravimas ir išsiregistravimas, tvarkymo, žadinimo paslauga, kambarių klimato kontrolė iš mobiliosios programėlės. Didelė dalis apklaustųjų pareiškė, kad kambario mobilusis raktas būtų privalumas. Taip pat beveik pusei keliautojų svarbu ir gamtą tausojantys sprendimai (angl. I prefer a ‘greener‘ hotel) ir jie pasirengę už juos mokėti daugiau. Technologijos, kurios padeda mažinti CO2

emisiją: efektyviai valdomos pastato sistemos, tokios kaip šildymas, oro kondicionavimas, apšvietimas, vėdinimas ir kita įranga. Pagrindinė užduotis, kurią sprendžia pastato valdymo sistemos, yra užtikrinti viešbučio lankytojui puikias komforto sąlygas, siekiant maksimalaus tvarumo.

Integruotos valdymo sistemos – maksimalus efektyvumas Klimato kontrolės ir klientų srautų valdymo sistemų sujungimas, V. Jurėno teigimu, suteikia didžiausią efektą. Skaičiuojama, kad iki 60 proc. viešbučių energijos išlaidų sudaro pastato šildymui, vėsinimui ir vėdinimui sunaudojama energija. Ne tik pažangios sistemos, bet ir efektyvus jų valdymas leidžia susimažinti kaštus, taupant energiją šildymui ir vėsinimui patalpose, kurios tuo metu nėra naudojamos. Pastato valdymo („Desigo CC“) ir svečių registravimo („Opera“, „Fidelio“) integruotas

SIEMENS nuotr.

sistemas turintiems viešbučiams pavyksta sutaupyti iki 26 proc. energijos kaštų ir sumažinti CO2 pėdsaką iki 33 procentų. Nuo svečio užsiregistravimo, būvio kambaryje ir išsiregistravimo priklauso sistemos darbas – komforto, budėjimo arba ekonominiu režimu. Pažangesnėse sistemose vyksta ir svečio būvio fiksavimas patalpoje. Kai kambaryje nefiksuojamas joks judesys po durų atidarymo ir uždarymo, priimama, kad svečias išėjo ilgesniam laikui iš viešbučio, ir įjungia „prekomforto-budėjimo“ režimą bei išjungia tuo metu nenaudojamą įrangą, pavyzdžiui, televizorių. Šios valdymo sistemos tampa efektyvios labai greitai, ne tik sumažėjus viešbučių užimtumui dėl pandemijos ir ribojimų, bet ir normaliu darbo režimu. Investavus į pažangias technologijas dar pradinėje įrengimo stadijoje arba renovacijos metu, viešbučio savininkai ar frančizės būdu valdomo viešbučio administratoriai pajus ne tik technologijų teikiamą grąžą (mažesnius energijos kaštus), bet ir suteiks svečiams maksimalų komfortą ir norą sugrįžti dar kartą. Taip pat kuo dinamiškesnis viešbučio užimtumas, tuo daugiau potencialo energijai taupyti – sistemai pasirinkus palankiausią darbo režimą.

stebėti ir reguliuoti bei įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius ir elektromobilių įkrovimo vietas. Ateityje taip pat bus svarbiau, ne kiek kilovatvalandžių bus sunaudojama, o kokį CO2 pėdsaką paliksime, nes už CO2 išskyrimą teks mokėti taršos mokesčius. Todėl kompanijos „Siemens“ siūlomuose patalpų mikroklimato valdymo sprendiniuose naudodamas „Green leaf“ funkciją pultelyje vartotojas pats gali stebėti, ar jo pasirinktas komforto režimas tausoja gamtą. Jeigu parametrai viršijami, jie tampa neefektyvūs ir įsijungia raudonas indikatoriaus signalas, o jei parametrai gražinami į energetiškai efektyvius, pultelyje vėl indikuojamas žalias lapas. Renovuojamas ar naujai statomas pastatas visada reikalauja investicijų, todėl renkantis protingus sprendimus, kurie nėra sudėtingi – standartizuoti, todėl

nesunkiai įgyvendinami, galima prisidėti prie žaliosios strategijos ir švaresnio rytojaus“, – sako V. Jurėnas.

Kliento komfortas, saugumas ir patogumas – pirmoje vietoje Pastatų valdymo sistemos gali būti įvairių sudėtingumo lygių. Tačiau įdiegus kad ir pačią paprasčiausią galima reikšmingai sutaupyti. Kasdien ne mažiau svarbus tampa ir estetinis aspektas, nes patalpos mikroklimato valdymo pultelis turi būti nepriekaištingai integruotas interjere, funkcionalus, valomas ar dezinfekuojamas, kartu jis turi būti svečiui aiškiai intuityviai suprantamas ir nekelti klausimų, kaip juo naudotis. „Išmanumas slypi paprastume“, – tvirtina V. Jurėnas.

Tyrime apie rytojaus keliautoją, kurį viešbučių rinkodaros prekės ženklui „Design Hotels“ atliko tendencijų prognozavimo kompanija „The Future Laboratory“, apibūdinamas naujas keliautojo portretas: atsakingas turistas (angl. promadic traveler), progresyvus klajoklis, kuriam rūpi planetos likimas. Remiantis tyrimu, jis žino pagrindines pasaulines problemas (klimato kaita, demografinė transformacija, per didelis turizmas, lyčių bei etninė lygybė ir pan.) ir tai, kad pasaulinių prekės ženklų tiražuojama produkcija bei kelionės turi įtakos aplinkos ir socialinėms ekosistemoms. Todėl viešbučių pramonė turės atsižvelgti į šios besiformuojančios tyrinėtojų kategorijos vertybes ir norus, siekdama naujovių, susijusių su paslaugomis, požiūriais ir koncepcijomis. „Europos pastatų energinio naudingumo direktyva EPPD, taip pat ES Žaliojo kurso direktyvos numato, kad 2025 m. visi renovuojami ar naujai statomi verslo pastatai privalės turėti valdymo sistemas savo energijos sąnaudoms

SIEMENS nuotr.

Žaliasis lapas – ne tik pradedantiems vairuotojams

Daugiau apie SIEMENS sprendimus viešbučiams sužinokite čia: https://sie.ag/2YZVUjO

siemens.lt

KOKIE BUS

ATEITIES VIEŠBUČIAI? Aušra NYMAN

14 2021 spalis

„Vingrių apartamentai“. Autoriai – „Jurta architektai“. L. Garbačiausko nuotr.

tvarieji pastatai

Paprastumas ir žmogiškas prisilietimas Pasaulyje, kuriame įsigalios automatinės registracijos ir kambarių aptarnavimo jutikliniu mygtuku technologijos, emocinio intelekto ir žmogiško prisilietimo pasiūlymai taps išskirtinės aukščiausios klasės paslaugų požymiu. Šiame kontekste dizainas bus pasitelkiamas ne tik dėl patrauklumo ir estetikos: erdvės bus suprojektuotos taip, kad pagerintų svečių savijautą ir kokybę. „Pirmajame pandemijos etape didžioji dalis žmonių buvo priversti dirbti iš namų, todėl labai greitai įvertino savo būsto privalumus ir trūkumus, suprato, kiek svarbu yra pakankamai didelė ir funkcionaliai suprojektuota būsto erdvė, šviesa, jauki ir patogi darbo vieta, komfortiška virtuvė. Kad ir kokios būtų sąlygos, žmonės pavargo nuo gyvenimo monotonijos tarp keturių sienų, suprato, kad gali dirbti ir mokytis iš bet kurio pasaulio taško. Dabar jie nuotoliu dirbantys ir besimokantys keliautojai, perkėlę visus savo poreikius laikinam būstui“, – sako Rūta Goštautienė, studijos „Jurta architektai“, projektavusios viešbučio „Hilton Garden Inn“ viešąsias erdves Vilniaus centre, Vingrių ir naujausių „Rooma“ apartamentų interjerus Vilniaus Senamiestyje, vadovė.

Įprasti namų patogumai didina laikino būsto paklausą Pastaruoju metu populiarėja apartamentai, kuriuose žmonės nori apsistoti ilgesniam laikui, jeigu juose sudaromos beveik namų sąlygos. „Apartamentai dirbančiai, keliaujančiai šeimai turi būti gana erdvūs, su keliomis izoliuotomis darbo zonomis, kur būtų galima netrikdomai susikaupti, geras internetas 2–3 kompiuteriams, keli ekranai. Pilna įrangos virtuvė, nes darbo dienomis nėra laiko ilgiems pusryčiams ar pietums mieste, be to, neaišku, kaip pasisuks situacija, ir niekas nenori rizikuoti likti apartamentuose be virtuvės. Visi nori gyventi istoriniame centre, taip pat prie parko, kad savaitgalį galėtų ilsėtis tyrinėdami miestą, vaikščiodami parke ar važiuodami dviračiu“, – vardija R. Goštautienė. Architektė teigia, kad laikinas būstas turi būti itin gerai apšviestas, ypač tamsiuoju paros metu (laiko skirtumai), ne blogesnio dizaino nei svajonių būstas pintereste: įspūdį daro tokie priedai kaip terasa, puikus vaizdas pro langus, geras kavos aparatas, vaikų žaidimo erdvė antresolėje, menai, knygos. „Nes kam smagu guosti save dėl pandemijos – bėgti iš namų tūkstančius kilometrų ir... kankintis skylėje“, – sako R. Goštautienė.

„Vingrių apartamentai“. Autoriai – „Jurta architektai“. L. Garbačiausko nuotr.

„Atrodo, kad viešosios erdvės lyg ir nebereikalingos. Tačiau erdviuose, patogiuose vestibiuliuose ir holuose visada apstu besimėgaujančių bendravimu žmonių. Tikriausiai čia lemia psichologinis komfortas – kitaip vertiname bendravimą, galimybę susitikti akis į akį. Kurį laiką nebepopuliarios suspaustos, mažos coworking, sporto, pasilinksminimų, bendros vaikų žaidimų vietos... Manau, šios tendencijos išliks kurį laiką ir pandemijai pasibaigus“, – įsitikinusi specialistė.

Esminiai pokyčiai – planuojant bendrąsias erdves Anot R. Goštautienės, paklausios didelės, aukštos erdvės, kur gali išlaikyti kelių metrų atstumą ne tik iki kitos žmonių grupės, bet ir iki pašnekovo. Dėmesingiau organizuojamas lankytojų srautas, pavyzdžiui, didinamos sėdėjimo zonos restoranuose, vestibiuliuose, registracijos vietos ir pan. „Visi jaučiame diskomfortą netikėtai atsidūrus gausesniame žmonių susibūrime ar kai esame priversti spaustis mažesnėje erdvėje, pavyzdžiui, lifte. Nors mes, šiauriečiai, visada to atstumo laikėmės“, – sako architektė. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje labai greitai viešbučių holai, restoranai sumažino sėdimų vietų skaičių, padidino atstumus tarp stalų, praplatino praėjimus, įrengė atitvaras, apsaugančias ir izoliuojančias oro srautus.

Populiariausios – natūralios medžiagos Medžiagų pasirinkimo kriterijai, pasak architektės, po pandemijos protrūkio, eko16 2021 spalis

Apartamentai dirbančiai, keliaujančiai šeimai turi būti gana erdvūs, su keliomis izoliuotomis darbo zonomis. nomikai atsigaunant, nepakito: natūralios, malonios liesti, tvarios, modernios, visada yra madingos ir paklausios. „Gal tik horizontalūs parduotuvių kontuarų, viešbučių, registratūrų, pasitarimo ir restorano stalų paviršiai turi atlaikyti nuolatinį dezinfekavimą, antibakterinės savybės tapo privalumu. Dažniau girdime pageidavimą, kad paviršiai lengvai valytųsi“, – sako specialistė.

Tinkamo mikroklimato užtikrinimas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto dekanas, profesorius Andrius Jurelionis teigia, kad pastaruoju metu, kalbant apie mechaninį patalpų vėdinimą, galioja kelios pagrindinės taisyklės – užtikrinti gerą oro apykaitą ir nerecirkuliuoti oro, t. y. negrąžinti iš patalpų pašalinto oro atgal energijos taupymo sumetimais. Pasak mokslininko, naujos statybos pastatuose ateityje vėdinimo sistemos gali būti projektuojamos stengiantis iki minimumo sumažinti oro maišymąsi patalpoje. Kai kurie vėdinimo būdai, pavyzdžiui, išstumiamasis vėdinimas (angl. displacement ventilation) padeda formuoti aukštyn nukreiptą oro srautą ir efektyviau pašalinti žmonių išskiriamą taršą. Apačioje mažesnė rizika užsikrėsti, nes žmogus iškvepia šiltą orą, kuris kyla aukštyn, į patalpos palubę, ir ten gali būti surenkamas.

Tokiu atveju sumažinamas oro maišymasis patalpoje. Todėl projektuojant yra labai svarbu sumažinti riziką, paskirstant oro sroves, nors tiekiamas oro kiekis išlieka toks pats. A. Jurelionio teigimu, erdvių planavimo ir inžinerinių sistemų projektavimo principai turėtų keistis. Turėtume pasimokyti iš esamos situacijos. Po 2002–2004 m. vykusios SARS pandemijos buvo inicijuota daug mokslinių tyrimų, skirtų infekcijoms pastatuose mažinti. Šiuo metu reikia atsižvelgti į šiuos tyrimus ir keisti standartus, nes, jeigu jų nebus, projektuotojai nebus įpareigoti numatyti naujų priemonių – jeigu standartai nereikalauja didesnės oro apykaitos pastate, tai nei projektuotojas, nei vystytojas nenorės didinti vėdinimo sistemos našumo, nes tai susiję su didesnėmis investicijomis. Deja, šiuo metu net įvairiose ES šalyse nacionaliniai standartai, numatantys reikalingą oro kiekį, skiriasi. Kai kuriais atvejais šis skirtumas – dvigubas. Išeitis galėtų būtų lankstesni projektavimo sprendimai, kai prireikus būtų galima padidinti oro našumą tam tikrose pastatų dalyse, kryptingai teikiant oro srautus, formuoti saugesnes zonas, taikyti išmanesnes valdymo priemones. Tačiau tam, kad tai galėtume padaryti, šie sprendimai turi būti priimti ankstyvose projektavimo stadijose, jie priklauso tiek nuo vystytojo prioritetų, tiek nuo projektuotojų kompetencijų“, – priduria A. Jurelionis.

JUNG Showroom:

išmanusis viešbučio kambarys ir išskirtinė svečio patirtis Išmaniųjų pastatų valdymo sistemų srityje naujas tendencijas drąsiai diktuojantis vienas elektros instaliacijos gaminių rinkos lyderių JUNG įrengė pirmąjį Lietuvoje išmanųjį demonstracinį viešbučio kambarį „JUNG Vilnius“. Šioje erdvėje derinamos išmaniosios pastato valdymo sistemos, estetiškas dizainas ir tvarumo principai, demonstruojama, kaip technologijas įkomponuoti į interjerą. Prognozuojama, kad tokio tipo viešbučio kambarys jau netolimoje ateityje gali būti laikomas standartu.

Maksimaliai atliepia viešbučio svečio poreikius

tys svečio komfortą viešnagės metu. Sistema yra labai lanksti, o valdymo scenarijai sukuriami individualiai. Kambario funkcijos patogiai valdomos išmaniaisiais jungikliais, mobiliąja programėle ir išmaniuoju televizoriumi. Televizoriaus pulteliu svečias galės ne tik valdyti šviesas, užuolaidas, keisti klimato parametrus, bet ir užsisakyti maisto ir atlikti kitas funkcijas.

GYVAI APLANKYTI IR PAMATYTI UNIKALŲ DEMONSTRACINĮ VIEŠBUČIO KAMBARĮ GALIMA UŽSIREGISTRAVUS

pakanka vos vieno klavišo paspaudimo. Sujungtoje išmaniojo viešbučio sistemoje matomi svečių prašymai ir personalas gali nedelsdamas reaguoti. Visa tai ne tik sukuria unikalią viešbučio svečio patirtį, bet ir išsprendžia iššūkius, kurie anksčiau iš viešbučių valdytojų pareikalaudavo papildomų išteklių. Svarbų vaidmenį atlieka estetiški interjero dizaino sprendimai – JUNG pagaminti vientiso stiliaus jungikliai, automatikos sistemos instaliacijų elementai. Lankytojus žavi ir plika akimi nepastebimi, į baldus integruoti mini baras ir seifas. Šiuolaikinėmis instaliacijomis ir apgalvotais sprendimais kuriami ypatingi potyriai, skatinantys stabtelėti ir mėgautis komfortu. Įmonės archyvo nuotr.

Privalumai viešbučio valdytojui JUNG kviečia personalizuoti viešbučio svečio patirtį vos tik atvykus į viešbutį: jo laukia bekontaktė automatinė registracija, į kambarį įeinama su virtualiu raktu arba kortele. Virtualus kambario raktas svečiui suteikiamas įsidiegus specialią viešbučio programėlę į savo išmanųjį įrenginį, ja naudojantis galima atsirakinti duris ir valdyti įvairius kambario parametrus. Įmonės produkto vadybininkas Vaidotas Bijūnas pažymi, kad patogumą padeda užtikrinti išmaniojo viešbučio sistema KNX, kuri pritaikyta patogiam visų sistemų – apšvietimo, šildymo, oro kondicionavimo, vaizdo, garso – reguliavimui. Patogiam funkcijų valdymui kambaryje įdiegti scenarijai („Rytinis“, „Skaitymo“, „Atsipalaidavimo“, „TV“, „Naktinis“), užtikrinan-

Išmaniojo viešbučio kambarys patikimai nustato, ar svečias yra kambaryje. V. Bijūnas pabrėžia, kad tai ypač svarbu, kadangi leidžia taupyti energiją: „Kambaryje įrengti elektroniniai korteliniai jungikliai veikia tik su galiojančiomis viešbučio kortelėmis. Taip pat kiekviename kambaryje sumontuoti būvio davikliai. Svečiui išvykus iš kambario, termostatai ir kiti prietaisai automatiškai persijungia į taupesnį režimą, o sistema taip pat informuoja registratūrą apie tai, kad svečio kambaryje nėra ir būtų galima jam netrukdant sutvarkyti kambarį.“ Užtikrinama itin aiški viešbučio svečio ir personalo komunikacija – informuoti, ko svečias pageidauja („netrukdyti“, „sutvarkyti kambarį“), 17

SAUGUS SUGRĮŽIMAS Į VIEŠBUČIUS –

ko neturėtų pamiršti architektai

Po pandemijos į viešbučius grįžtantys klientai – iššūkis tiek viešbučių valdytojams, tiek naujų pastatų statytojams, mėginantiems iš anksto numatyti, kaip, vis nesibaigiant pandemijai ir keičiantis darbo pobūdžiui, keisis viešbučių svečių poreikiai bei lūkesčiai. Įprastų sprendimų nebepakanka – tą rodo tiek statytojų sprendimai kurti tvarią aplinką, tiek išmoktos pandemijos pamokos – juk viešbučiai net ir pandemijos įkarštyje rado būdų saugiai priimti klientus. Kaip įrodyti, kad viešbutyje galima jaustis saugiai?

Aktualu – švarios sienos Apsilankę viešbutyje klientai įprastai tikisi komforto ir estetikos, o šią sukuria interjere naudojamos kokybiškos medžiagos ir nestandarniai interjero kūrėjų sprendimai. Patvarumas ir nesudėtinga sienų bei grindų priežiūra – šiuodu reikalavimus viešbučių valdytojai, ypač šiuo sudėtingu jiems metu, matyt, kelia daug dažniau nei iki pandemijos, mat 18 2021 spalis

dėl dažno valymo ar dezinfekcinių priemonių naudojimo kokybiška grindų ir sienų danga reiškia daug daugiau nei tik estetišką vaizdą akims. Visuomeniniam sektoriui skirtos vinilinės sienų dangos „Vescom“ – inovatyvaus dizaino, pagal naujausias tendencijas sukurti paviršiai, susidedantys iš vinilo sluoksnio (300–830 g/kv. m) ir medvilnės pagrindo. Dėl šios struktūros vinilinės sienų dangos „Vescom“ atitinka

Bfl-s1 ar s2 ugnies plitimo bei dūmų emisijos klasę, yra ypač atsparios trinčiai, smūgiams, plovimui. Paviršiai nesugeria maisto, gėrimų, riebalų dėmių. „Vescom“ yra tarp medžiagų tiekėjų lyderių medicinos, viešbučių, biurų sektoriuose. Sienos sudaro didelę pastato interjero architektūros dalį. Nesvarbu, ar tai viešbučio kambariai, restoranai, viešosios erdvės, biurai ar ligoninės: šie dideli paviršiai renka nešvarumus, dėmes, virusus ir bakterijas. Vinilo sienų danga užtikrina puikų apsaugos lygį. Paviršius gali būti daug geriau valomas ir dezinfekuojamas nei dažytos sienos, o tai ypač svarbu didelio srauto ir judėjimo erdvėse. „Vescom“ gamintojas siūlo specialias sienų dangas „Vescom Protect“. Tai vinilinė sienų danga, kuri dar labiau pagerina higieną ir gali būti naudojama chirurginėse patalpose. Produktas yra iš esmės skirtas sveikatos priežiūros pramonei, tačiau, atsižvelgiant į šiandienes aktualijas, tampa svarbus ir kitoms sritims, susijusioms su klientų aptarnavimu, dideliu žmonių srautu ir pan.

Dangos „Vescom Protect“ yra labai atsparios dėmėms ir lengvai valomos, todėl idealiai tinka aplinkai, kurioje itin svarbi aukščiausio lygio higiena. „Vescom Protect“ turi stiprų cheminį atsparumą įprastoms buitinėms valymo ir dezinfekavimo priemonėms ir netgi agresyvioms cheminėms medžiagoms, tokioms kaip alkoholiai, tirpikliai, balinimo medžiagos, rūgštys ir bazės. „Vescom Protect“ nėra antimikrobinis paviršius, tačiau jį galima valyti visomis dezinfekavimo priemonėmis, kurios saugiai naikina bakterijas, virusus ir grybelius, nepakenkdamos mūsų sveikatai ir gerovei. „Vescom Protect“ yra 10 tipų dizaino, iš viso 415 spalvų, siūlančių įvairias tekstūras ir spalvas, puikiai suderintas su visomis rinkomis ir aplinka. „Vescom Protect“ atitinka aukščiausius sienų dangos standartus, tarp jų antipireno lygį EN 13501, B s1 d0. Galimas specialus 6 tipų dizaino ir 30 spalvų „Vescom Protect“ pasirinkimas, kurio užsakymo minimumas yra tik vienas metras. Danga „Vescom Protect“ turi ilgą gaminio tarnavimo laiką, todėl yra ekonomiškai efektyvi ir neįtikėtinai saugi investicija, nes ją galima pakartotinai valyti ir dezinfekuoti nepažeidžiant paviršiaus.

Grindys – be pavojingų bakterijų

Įmonės archyvo nuotr.

AMTICO LVT/vinilinės dizaino grindys skirtos komercinėms, gausiai lankomoms patalpoms, todėl yra su 0,55, 0,7 ir 1 mm darbiniu vinilo sluoksniu bei turi 33–43 atsparumo klasę. Klientas, pasirinkęs šias grindų dangas, prisideda prie aplinkos tausojimo – vieno pagrindinių atsakingos visuomenės prioritetų. Visos AMTICO LVT/vinilinių dizaino grindų kolekcijos gaminamos nenaudojant ftalatų, medžiagų, ribojamų REACH reglamento, ir yra

klasifikuojamos A+ klase pagal VOC vidaus oro emisijos skalę bei turinčios „Indoor Air Comfort Golden“ sertifikatą. Šis dokumentas ne tik pažymi mažą emisiją gamybos metu, bet ir patvirtina sveiką vidaus patalpų klimatą. Paprasta grindų dangos priežiūra ir patvarumas itin svarbūs viešosiose erdvėse. AMTICO LVT/vinilinių dizaino grindų paviršiai padengiami specialiu „Quantum Guard Elite®“ sluoksniu. Tai patentuotos uretano formulės paviršius, apsaugantis grindis nuo abrazyvinių dalelių ir batų žymių.

AMTICO LVT/vinilinės dizaino grindys atitinka atsparumo ugniai bei dūmų emisijos priešgaisrinius (Bfls1) ir slidumo reikalavimus (R10), todėl ypač tinka visuomeniniams pastatams, ribojamiems griežtai reglamentuotų saugos reikalavimų. Kompanija AMTICO siūlo rinkai specialios sudėties „Amtico Signature 36+“, „Form 36+“, „Spacia 36+“ LVT/vinilinių dizaino grindų kolekcijas. Šių LVT/vinilinių dizaino grindų paviršiai gaminami su antimikrobine technologija. Moksliškai įrodyta, kad per 24 valandas bakterijų atsiradimas sumažėja 99,9 procento. Jūsų aplinka yra sveikesnė ir saugesnė su AMTICO LVT grindimis. Tai ilgalaikiai grindų sprendimai, kurie tarnaus ilgus metus nepakeisdami estetinės išvaizdos ir taupydami kliento eksploatacijos išlaidas.

www.interjero-linija.lt

PATIRTINIŲ KELIONIŲ LINK TVARUS VIEŠBUTIS BALYJE, JUNGIANTIS SVEČIUS IR VIETINIUS GYVENTOJUS

Kevin Mak, OMA nuotr.

Aušra NYMAN

20 2021 spalis

tvarieji pastatai

OBJEKTAS: Viešbutis „Potato Head Studios“

Šauniausias Balio viešbutis „Potato Studios“, 2020-ųjų PROJEKTO VADOVAI:Head Ken Fung, Fred Awty, Michael Kokora DIZAINERIAI: Ang, Thorben Bazlen, Von Xiao Chua, žiemąDiana atvėręs duris kūrybiškame Kwan Ho Li, Mike Lim, Ioana Mititelu, Catherine Ng, Slobodan Radoman, Rizki Supratman, Shinji Takagi, Patrizia Zobernig Balio kaime Seminjake, yra VIETINIS ARCHITEKTAS: Andra Martin nulinės anglies dvideginio KONSTRUKTORIAI: „Aurecon“ emisijos – visiškai neutralus KRAŠTOVAIZDŽIO KONSULTANTAI: „Larch Studio“ aplinkai. PLOTAS: 145,3 kv. m VIETA: Balis, Indonezija

Kevin Mak, OMA nuotr.

Lauko baldai, sukurti britų dizainerės Faye Toogood.

ARCHITEKTAI: David Gianotten, studija OMA (Nyderlandai)

STATYBOS METAI: 2020

22 2021 spalis

Kiekvienas komplekso modulis turi savo žaliąją idėją ir yra skirtingo aukščio bei konfigūracijos.

tvarieji pastatai

Viešbutis yra didžioji komplekso „Desa Potato Head“ dalis („Desa“ vietinėje kalboje reiškia kaimą).

Balyje, Indonezijoje, architektūros studija OMA suprojektavo viešbutį „Potato Head Studios“, kuris, užuot buvęs įprastai prašmatnus ar elegantiškas, sukuria betarpišką atmosferą ir leidžia lankytojams bendrauti su vietiniais gyventojais. Ant kolonų užkeltas pastatas turi atvirą pirmą aukštą, kuriame vyksta pramoginė veikla, festivaliai ir kultūriniai renginiai. Primenanti tipiškus Indonezijos kiemus, ši pastato dalis, kaip ir kitos, įrengta iš perdirbtų medžiagų, parodo, kad dizainas gali būti pokyčių priemonė. Autentiškos, vietinės patirties poreikis įtakos rytojaus keliautojo, nebe išteklių vartotojo, o vertybių ir kultūros puoselėtojo, pasirinkimą.

Atvirumo ir bendravimo koncepcija 2020-aisiais duris atvėręs viešbutis „Potato Head Studios“ suprojektuotas garsios Nyderlandų studijos OMA, kurią 1975 m. įkūrė žymus architektas Remas Koolhaasas. Naujojo aukščiausios klasės viešbučio ypatumas tas, kad užuot buvęs išskirtinai ekskliuzyvinis, jis yra kultūros centras, atviras ir vietiniams gyventojams. Šio viešbučio įkūrėjas ir užsakovas – žinomas Indonezijoje viešbučių verslo atstovas Ronaldas Akili, dar 2010 m. sumanęs pakeisti vyraujantį Indonezijoje prabangaus poilsio stereotipą – vietinės egzotikos ir maksimalaus ekskliuzyvo junginį, kuris fiziškai atriboja viešbučio svečius nuo mažiau elitinių vietinių gyventojų. „Visi vardijo aukščiausios klasės restoranų pavadinimus. Mes norėjome kažko, kas neturėtų nieko bendra su elegancija ir išskirtinumu. Tai buvo tai, ko mums trūko gyvenant Džakartoje, – žurnalo redakcijai pasakojo R. Akili. – „Potato Head“ (liet. bulvės galva) buvo mielas, patrauklus pavadinimas, kuris gimė kaip

Didžiąją dalį viešbučio „Potato Head Studios“ Balyje, Indonezijoje, tiek pastato, tiek vidaus įrangos elementų sudaro perdirbtos medžiagos.

24 2021 spalis

vidinis pokštas tarp įkūrėjų. Akivaizdu, kad nesitikėjome, jog augsime kaip prekės ženklas, nemanėme, kad „Bulvės galva“ kada nors taps kompanija. Tiesiog nusprendėme, kad tai skamba originaliai. Tuo metu, kai kiti vystytojai atidarė restoranus elegantiškais pavadinimais, mes tiesiog sugalvojome šiek tiek pamaištauti.“

Kūrybiškas kaimas Taip 2010 m. buvo įkurtas „Potato Head Beach Club“ – restorano ir muzikinio klubo derinys, prie kurio jungėsi 58 numerių viešbutis, suprojektuotas vietinio architekto Andros Martino. 2020 m. šį kompleksą papildė naujasis viešbutis – kultūros centras, kurį jau projektavo OMA studijos architektas Davidas Gianottenas, projekto vykdymą prižiūrint A. Martinui. Pirmasis Balyje įsikūręs studijos OMA sukurtas viešbutis – tarsi kūrybiškas kaimas ant vandenyno kranto, kuriame, kaip rašoma komplekso interneto svetainėje, muzika, menas, dizainas, maistas ir sveikatingumas sąveikauja tarpusavyje.

tvarieji pastatai

Šauniausias Balio viešbutis „Potato Head Studios“, 2020-ųjų žiemą atvėręs duris kūrybiškame Balio kaime Seminjake, yra nulinės anglies dvideginio emisijos – visiškai neutralus aplinkai.

tvarieji pastatai

Viešosios erdvės atviros visiems Pagrindiniame komplekso pastate yra viešbučio kambarių korpusas ir priestatai, kuriuose įsikūrė parodų erdvė ir „Saulėlydžio“ baras. Kvadratinės formos kambarių korpusas su 168 kambariais suformuotas tarsi antstatas ant pilonų, primenantis milžinišką baldakimą, po kuriuo atsiradusi erdvė suteikia daug galimybių: atlaisvinant aukštą, esantį žemės lygyje nuo patalpų, atviroje erdvėje suformuojama platforma, kurioje galima rengti kultūrinius renginius arba jausti paprastą kasdienio viešojo gyvenimo foną. Taip pat pro pilonus atsiveria ir paplūdimys nuo pakrantės pusės, kai kita likusi pakrantės teritorija yra užstatyta. Visiems pageidaujantiems atviras ir skulptūrų sodas ant stogo: viešbučio įkūrėjas R. Akili yra žymaus šalyje kolekcionieriaus Rudi Akili sūnus. Ant stogo galima patekti per viešą taką, jungiantį atvirą erdvę su įvairių funkcijų patalpomis, įskaitant restoranus, baseinus ir SPA. Be visų minėtų viešųjų erdvių ir patalpų, viešbučio komplekse įrengti ir paplūdimio baseinas, orientuota į tvarumą laboratorija, įrašų studija ir požeminė diskoteka.

26 2021 spalis

Baldai viešbučio kambariuose pagaminti iš ekologiškų medžiagų.

tvarieji pastatai

Tvarumo siekis – per tradicijas Architektūrinė viešbučio kalba, ypač fasadas, skiriasi nuo įprastų studijos OMA projektų: dalyvaujant A. Martinui, statyboms buvo naudojamos daugiausia vietinės arba perdirbtos medžiagos, o indoneziečių meistrai sukūrė savitą betoninę pastato tekstūrą. Tiek išorėje, tiek vidaus koridoriuose esančios sienos pasižymi ypatingu grafiniu piešiniu, inspiruotu Balio būrimo kalendoriaus „Tika“. Sukurti įspūdingas augalų kompozicijas viešbučio bendrose erdvėse įkvėpė Balio salos tradicijos. Šis itin tvarus naujas viešbutis yra vienas iš vystomo didžiojo tvarumo plano, vykdomo žinomiausiame Indonezijos paplūdimio klube, pradininkų.

VISUOMENINIAI WC, SPA, VONIOS KAMBARIAI –

SAUGUMAS NEAUKOJANT ESTETIKOS Parengė Aušra NYMAN

Kokie pokyčiai pastebimi svetingumo (HORECA – angl. žodžių hotels, restaurants, cafes trumpinys) vonios ir tualeto kambarių įrangos sektoriuje, palyginti su tuo, kas buvo iki pandemijos?

28 2021 spalis

„Ideal Standard“ nuotr.

Nerijus Bakšys, gamintojų „Laufen“, „Roca“ ir „Jika“ atstovas Baltijos šalyse. Pandemija daug ką privertė iš naujo permąstyti ne tik savo higienos įpročius, bet ir aplinką, kurią sau kuriame arba renkamės – jos švarą, saugumą. Tad ne tik HORECA, bet ir apskritai viešajame sektoriuje nuo pandemijos pradžios pastebimas didesnis susidomėjimas sprendimais, padedančiais lengviau (ir ilgiau) palaikyti švarą, išvengti bereikalingų kontaktų. Ignas Jankauskas, gamintojo „Ideal Standart“ atstovas Lietuvoje. Pagrindinis pokytis – dingęs skubėjimas. Daugumos naujų viešbučių vystymo projektų Baltijos šalyse per pandemiją buvo sustabdyta ar nukelta. Ne sezono metu vykdavo mažų viešbučių renovacijos projektai Lietuvos pajūryje ir vos kelių naujų viešbučių statybos 30 2021 spalis

šalių sostinėse (Vilnius, Ryga). Pastebėjome, kad klientai atrankos metu vis atidžiau vertina produktų kokybę, jų saugumą ir patikimumą. Julijus Neufeld, „Kaldewei“ atstovas Lietuvoje. Pandemija ištiko gal ir netikėtai, tačiau žmonija prisitaiko ir ieško būdų gyventi bei darbuotis toliau, įprastai. Taip pat ir visuomeninis sektorius, HORECA – šie sektoriai ypač paveikti, bet kartu ypač svarbūs, kad galėtume keliauti tiek verslo, tiek asmeniniais tikslais, naudodamiesi viešosiomis paslaugomis ir kartu būdami maksimaliai apsaugoti. Pagrindiniai pandemijos nulemti pokyčiai visuomeniniame sektoriuje matomi plika akimi – tai daugybė dezinfekcijos skysčių dozatorių. Ko gero, tai pati matomiausia pasikeitimų dalis be veido kaukių.

kokybiško namo DNR

Viešajame sektoriuje pastebimas didesnis susidomėjimas sprendimais, padedančiais lengviau (ir ilgiau) palaikyti švarą, išvengti bereikalingų kontaktų. Kokias naujoves šiuo metu siūlo žymūs gamintojai?

Išmanusis maišytuvas „Intellimix“. Gamintojas – „Ideal Standard“.

„Ideal Standard“ nuotr.

Nerijus Bakšys. Bendrojo naudojimo sanitariniams mazgams viešbučių, SPA vystytojai dabar jau dažnai renkasi bekontakčius, automatiškai aktyvuojamus maišytuvus, skystojo muilo, dezinfekcinio skysčio, rankšluosčių dozatorius, pisuarus. Dar retai, bet jau pasitaiko norinčių, kad unitazų nuplovimas taip pat būtų automatinis, ir daugelis gamintojų jau pasiruošę teikti tokius sprendimus. Jei automatinių nuplovimo aktyvavimo klavišų pakabinamiesiems unitazams pažangesni gamintojai siūlė ir iki pandemijos, tai paprastų pastatomųjų unitazų su bekontakčiais mygtukais rinkoje buvo reta. Ispanų gamintojas „Roca“, vos prasidėjus pandemijai, pristatė naują unitazo nuplovimo mechanizmą, kurį aktyvuoti galima mostelėjus ranka virš unitazo bakelio. Beje, daugėjant elektronikos sanitariniuose įrenginiuose, kyla ir jų priežiūros klausimų. Tai nebėra prietaisai, kuriuos gali prižiūrėti įprasta santechnikos įrankių dėže apsiginklavęs meistras. Tokie gamintojai kaip „Laufen“, „Roca“ visus savo automatinius įrenginius pasiūlys jungti į bendrą belaidį tinklą ir stebėti, keisti nustatymus, gauti informaciją apie prietaisų būklę, vandens suvartojimą, diagnozuoti gedimus per mobilųjį įrenginį – telefoną, planšetę ar kompiuterį. Ignas Jankauskas. Viešbučiai akcentuoja skirtingas poreikius bendrosiose patalpose ir gyvenamuosiuose kambariuose, todėl diegiamos naujovės yra skirtingos. Bendrosiose erdvėse naudojama daugiau jutiklinių maišytuvų, daugiau automatinio nuplovimo pisuarų. Formuojasi faktais pagrįsta geroji praktika – viešosiose erdvėse naudojami maišytuvai su laminariniu vandens srautu, kad būtų išvengta aerozolio efekto ir neleista virusams nuo rankų pakilti į orą kartu su vandens garais. Vis dažniau akcentuojama rankų plovimo kokybė. Žiūrima, kad būtų naudojamas muilas ir rankų plovimas truktų bent 20 sekundžių. „Ideal Standard“ pernai pradėjo gaminti specialius išmaniuosius maišytuvus „Intelimix“, kurie dozuoja muilą ir skaičiuoja rankų plovimo laiką.

Gyvenamuosiuose kambariuose  – dėmesys dušo zonos grindims. Matome, kad vis dažniau pasirenkami akmens masės dušo padėklai neslidžiu paviršiumi. Žiūrima, kad dušo maišytuvai būtų su vėsaus korpuso technologija ir prisilietimas prie jų nesibaigtų nusideginimu. Taip mažinama nelaimingų atsitikimų rizika. Investuotojai nuolat tikrina produktų kokybę, kur yra įmanoma, vengia plastikinių maišytuvų ir jų dalių. Taip didinamas produktų tarnavimo laikas, kas objektyviai vertinant yra tvarus reiškinys. Julijus Neufeld. Pastebimas ir didesnis dėmesys jutiklinei vonios kambarių įrangai, ypač praustuvo zonoje. Nors jutikliniai maišytuvai ir nėra naujiena, bet įrengiant ar atnaujinant viešąsias patalpas pastaruoju metu jų montuojama gerokai daugiau. Tam tikra naujiena yra jutikliniai muilo dozatoriai – padidėjo tiek jų pasiūla, tiek paklausa. Bet kokie technologiniai patobulinimai bus beverčiai, jei dozatoriuose nebus dezinfekcinio skysčio arba jei mes jais nesinaudosime, todėl svarbu ne tik turėti ar įrengti, bet ir naudotis. Sutiksite, kad tvarkingas, išvaizdus dozatorius labiau kviečia juo pasinaudoti nei bet koks grandine pritvirtintas purškiklis. Ir kadangi dozatoriais naudojasi daugybė žmonių kasdien, jie turi būti patikimi ir lengvai prižiūrimi, pavyzdžiui, pagaminti iš nerūdijančiojo plieno arba kitų kokybiškų medžiagų. Be to, ypač vietose, kur žmonių srautas didelis, patogi ir paprasta priežiūra, dozatorių papildymas tampa labai aktualus, kad prižiūrintis asmuo juos papildytų per kuo trumpesnį laiką.

kokybiško namo DNR

Maišytuvai – kita svarbi tema. Populiariausia jų danga – chromas, kartu ir atspariausia ilgalaikiam poveikiui. Tiesa, chromo dangą kaip ir kitus paviršius lengva sugadinti su agresyviais valikliais, todėl reikia naudoti tik švelnias arba specializuotas, tik chromo dangai skirtas priemones. Šiuo metu populiarūs kitokių dangų maišytuvai – juodi, aukso atspalvių ir kiti, kurių priežiūra yra ne paprastesnė, dažniausiai net sudėtingesnė nei chromo paviršių. Kad ir kaip gražiai atrodytų vieni ar kiti, svarbu pasitikrinti, kokios kokybės dangos yra siūlomos: ar dažyti paviršiai ar PVD technologijos – pastaroji yra ypatinga ir paviršiai ypač atsparūs fiziniam poveikiui (valymui, kalkėms, apnašoms), tačiau ir kainos skiriasi ženkliai. Dažyti paviršiai yra gerokai prieinamesni, o kokybė labai skirtinga. Todėl čia siūlyčiau pasikliauti žinomais ir patikimais prekių ženklais ir jų garantijomis, juk maišytuvai turi tarnauti ilgus metus

LAUFEN nuotr.

kontaktuodami su vandeniu, muilais, kalkėmis ir kt.

32 2021 spalis

„Ideal Standard“ nuotr.

LAUFEN nuotr.

Platus keraminis praustuvas „Living“ su keramine lentyna atstoja įprastus vonios baldus, nes yra lengviau prižiūrimas. Gamintojas – „Laufen“.

Viešuosiuose dušuose turėtų būti privalomai naudojami termostatiniai, temperatūrą sureguliuojantys maišytuvai. Tokie maišytuvai apsaugo nuo netyčinio apsideginimo itin karštu vandeniu arba nuo šalto dušo nepageidaujamos terapijos. Būtent visuomeniniai

Gamintojas – „Ideal Standard“.

maišytuvai dar dažnai turi gamyklinę termoapsaugą ties 42–44 laipsniais, ir vartotojas tiesiog neturi galimybės paleisti karštesnio vandens. Julijus Neufeld, „Kaldewei“

Bekontakčiai sprendimai visuomeniniam WC, gamintojas – „Laufen“.

LAUFEN nuotr.

kokybiško namo DNR

Veidrodis „Leelo“ su integruotais jutikliniais valdikliais. Gamintojas – „Laufen“.

Bekontaktis sanitarinis mazgas. Gamintojas – „Roca“ (Ispanija).

Ignas Jankauskas. Į viešbučius investuoja verslas, kuris nuolatos stebi atsiperkamumą, sąnaudas ir kitus kaštus, todėl iš viešbučių personalo reikalaujama didesnio efektyvumo, kurį pasiekti padeda geriau suplanuoti, aukštesnės kokybės produktai. Rinkdamiesi keramiką investuotojai pirmenybę teikia lengvai valomiems unitazams su „Aquablade“ ar „Rimless“ technologijomis. Dušo kabinų segmente  – produktams su antikalkinėmis dangomis. „Premium“ klasės viešbučiai renkasi praustuvų maišytuvus, sumontuotus sienose, nes jų valymas daug lengvesnis ir greitesnis. Julijus Neufeld. Lengvas ir kartu greitas valymas ypač aktualus vonios kambaryje – tiek privačiame, tiek visuomeniniame, todėl patogūs valyti vonios prietaisai yra būtinybė. Nors sprendimų yra jau seniai ir daug, pavyzdžiui, KALDEWEI „EasyClean“ lengvos priežiūros paviršių siūlo jau daugiau nei 20 metų, tačiau klientų dėmesys tokiems paviršiams pastaruoju metu kaip niekad išaugęs. Šiuo metu, ko gero, dauguma gamintojų siūlo paviršių patobulinimus, tačiau vartotojams svarbu neapsigauti pavadinimų gausybėje. Natūralios kilmės paviršiai – emaliuotasis plienas, emalis ant keramikos, nerūdijantysis plienas – visuomet bus lengviau ir paprasčiau prižiūrimi nei dirbtiniai jų analogai (akrilas, mineraliniai paviršiai, dirbtinis akmuo), o tokių paviršių pagerinimas su antikalkinėmis dangomis – idealus pasirinkimas. Jei valymas ir priežiūra lengvesnė, suvartojama ir mažiau valiklių, taip saugant aplinką ir gamtą. Kokybiškas emalis, dengtas ant plieno ar keramikos, ko gero, pati tinkamiausia ir ilgaamžiškiausia vonios kambario paviršių danga – ji beporė, todėl nešvarumai neturi kur užsilaikyti ir yra lengvai pašalinami. Svarbu ir garantijos, pavyzdžiui, KALDEWEI savo dangai „EasyClean“, kaip ir visiems gaminiams, suteikia išskirtinę net 30 metų garantiją.

Nerijus Bakšys. Keramikos glazūra, plieno emalis – tai beveik visiškai vandens neįgeriantys, mikrobų plitimui neparankūs, sunkiai pažeidžiami, lengvai valomi paviršiai. Ne veltui jie jau šimtmečius karaliauja ten, kur švarą ir higieną prižiūrėti labai svarbu, – vonios ir tualeto kambariuose. Kitos populiarios medžiagos, naudojamos santechninės įrangos gamybai, yra įvairūs kompozitai (dar vadinami akmens mase, dirbtiniu akmeniu ar pan.), akrilas. Juos pastaruoju metu pamėgo ir vartotojai (dėl medžiagos „šiltumo“, jutiminio malonumo), ir dizaineriai (dėl formų įvairovės, matmenų ir linijų tikslumo, galimybės pritaikyti specifinėms erdvėms). „Laufen“ siūlo savo keraminius gaminius dengti papildomu LCC („Laufen Clean Coat“) glazūros sluoksniu, kuris yra dar lygesnis ir mažiau porėtas nei standartinės glazūros, tad prie jo gerokai sunkiau prikimba įvairūs nešvarumai ir jis yra daug lengviau valomas. „Laufen“ šią temą vysto ir toliau: artimiausiu metu planuoja pristatyti naujus antibakterinėmis savybėmis pasižyminčius keramikos paviršius. 34 2021 spalis

LAUFEN nuotr.

Ar jaučiama tendencija naudoti daugiau nešvarumų neįgeriančių ir lengvai valomų paviršių?

Išdrįsk būti kitoks

Silk Black

2021 metų „Silk black“ produktų kolekcija skirta išdrįstantiems išsiskirti. Kokybe garsėjantis Belgijos gamintojas „Ideal Standard“ savo populiariausiems produktams suteikė matinę juodą spalvą.

Ar minimalizmas ir švari, neperkrauta erdvė tampa pagrindiniu privalumu? N. Bakšys. Taip, svarbu yra neperkrauti erdvės nereikalingais elementais, detalėmis, kurios gali kaupti nešvarumus, bakterijas. Kokybiškos, drėgmei atsparios, vandens neįgeriančios, ilgaamžės medžiagos, lygūs ir lengvai valomi paviršiai, bekontakčiai sprendimai – tai raktas į švarią, saugią ir patogią sanitarinę erdvę viešajame pastate. Tiesa, pats svarbiausias veiksnys visada liks mūsų pačių atsakingas požiūris į švarą, higieną, naudojimosi viešosiomis erdvėmis kultūrą. I. Jankauskas. Viešbučio lankytojas turi galėti lengvai ir intuityviai naudotis viešbučio vonios kambariu. Atsakingas viešbutis būtinai pasirūpins kliento saugumu ir patogumu. Panaudoti sprendiniai bus klasikiniai ir įprastų funkcijų, bet būtinai nepriekaištingos kokybės. Emocija bus kuriama gražia forma ar spalvomis. Matome, kad viešbučiai nėra linkę eksperimentuoti diegdami naujus produktus. Jie renkasi laiko patikrintus sprendimus, kuriuos klientai naudos lengvai ir su malonumu. 36 2021 spalis

J. Neufeld. Minimalizmas kaip interjero tendencija nėra naujovė ar naujiena, tačiau pastaruoju metu ji stiprėja. Visuomeniniai interjerai savo paskirtimi dažniausiai yra asketiškesni nei privatūs. Minimalizmas taip pat suteikia daugiau švaros vonios a prausimosi patalpoms, ko mes visi ir tikimės. Ne veltui daugumoje viešbučių svečių apklausų kaip pirmas arba antras pasirinkimas klausiant „kas svarbiausia viešbutyje“ nurodoma švarus ir higieniškas vonios kambarys. Geriausi produktai tam yra emaliuotojo plieno gaminiai – į grindis integruojami, įvairių spalvų dušo paviršiai, vonios, praustuvai, universaliojo dizaino ir lengvai valdomi maišytuvai, pageidautina sieninio montažo (pavyzdžiui, KEUCO IXMO), ilgaamžiai vonios aksesuarai – nuo kosmetinio veidrodėlio iki kabinamo (ne statomo) WC šepečio („Keuco PLAN“, Ed.400). LAUFEN nuotr.

LAUFEN nuotr.

Akmens masės padėklas. Gamintojas – „Ideal Standard“.

LAUFEN nuotr.

kokybiško namo DNR

U219

N. Tukaj nuotr.

nuo pat pradžių kurtas būti draugiškas aplinkai ir žmogui

38 2021 spalis

objektas

Verslo centras „U219“ Vilniuje iškilo prie Ukmergės gatvės – vienos ilgiausių sostinėje, jungiančios centrinius ir miegamuosius rajonus, A2 autostradą. Pastato vieta užtikrina greitą ir patogų susisiekimą tiek su sostinės centru ir kitais rajonais, tiek galimybes operatyviai vykti į kitus Lietuvos miestus. Verslo centrą lengvai pasiekti galima įvairiausiomis transporto priemonėmis: dviračiu, paspirtuku, viešuoju transportu, automobiliu. Be to, tai viena aukščiausių miesto vietų, tad pro langus atsiveria panoraminiai Vilniaus vaizdai. Didelis šio verslo centro pranašumas – modernios, tvarią darbo aplinką kuriančios inžinerinės sistemos. Projektas gavo „BREEAM New Construction“ sertifikatą, patvirtinantį aukščiausius pastato projektavimo ir statybos standartus, prisidedančius prie aplinkos tausojimo ir sveikos darbo aplinkos. „U219“ įtrauktas į knygą „Office Design: Architecture today“ kartu su ryškiausiais naujais biurų pastatais iš viso pasaulio.

ARCHITEKTAI: UAB „Cloud architektai“ PROJEKTUOTOJAS: AB „Panevėžio statybos trestas“ VYSTYTOJAS: UAB „Šeškinės projektai“, AB „Panevėžio statybos trestas“ BENDRASIS PLOTAS: 23 000 m² NUOMOJAMAS PLOTAS: virš 15 000 m² STATYBOS METAI: 2020–2021 m. GAUTAS LEIDIMAS STATYBAI: 2017 m. gruodžio 12 d. PASIRAŠYTA STATYBOS RANGOS SUTARTIS IR PRADĖTI STATYBOS DARBAI: 2018 m. sausio 26 d. UŽBAIGTI STATYBOS DARBAI: 2020 m. kovas ATIDARYMAS: 2020 m. kovas (pirmasis nuomininkas AB „Panevėžio statybos trestas“, išsinuomojęs 1360 m² ploto biurą). 2020 m. gegužę įsikuria tarptautinės kompanijos („Danfoss“, „Boehringer Ingelheim“ ir kt.).

Išskirtinė emocija AB „Panevėžio statybos tresto“ įmonių grupės nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovei UAB „Šeškinės projektai“ priklausančio verslo centro „U219“ idėja – lengvai atpažįstamas, išskirtinis, aiškią emociją turintis pastatas. Du horizontalūs (7 ir 8 aukštų) sujungti tūriai kontrastuoja su aplinkiniais gyvenamaisiais pastatais, tad prie vienos judriausių Vilniaus gatvių pastatytas verslo centras yra gerai matomas, išskirtinis. Abu verslo centro tūrius jungia amfiteatro erdvės holas. Pagrindinis komplekso fasado akcentas – horizontalus ovalas, tarsi būtų pastato akis. Dėl šio stiklinio ovalo viduje esantis atrijus tampa atviras, suteikia galimybę praeiviams pamatyti verslo centro gyvenimą iš lauko, o žvelgiant iš vidaus tarsi leidžia pajausti gatvės šurmulį bei judėjimą. Verslo centre „U219“ įrengtos biurų patalpos, laisvalaikio zonos, įsikūrusios maitinimo įstaigos, komercines paslaugas teikiančios įmonės. Pastato nuomojamas plotas – net 15 000 m², trijų aukštų uždarose automobilių aikštelėse (1 aukštas įrengtas po žeme) telpa 317 automobilių. Iš viršutinių verslo centro aukštų atsiveria Vilniaus panorama. Be biurams skirtų patalpų, verslo centre „U219“ yra erdvės pietums, poilsio zonos, pasitarimų kambariai ir itin erdvus atrijus, kas jau tampa lyderiaujančių verslo centrų vizitine kortele. Verslo centro interjere panaudotos keturios tarpusavyje kontrastuojančios medžiagos – betonas, stiklas, medis ir žaluma sukuria spalviškai vientisą interjerą. Atrijaus erdvės pertvaros pagamintos iš stiklo, kuris atspindi į pastatą krentančią natūralią šviesą ir optiškai didina atrijaus erdvę. Bendrosiose pastato erdvėse daug natūralios žalumos.

Vienas pagrindinių tikslų – projekto įgyvendinimas pagal BREEAM standartus AB „Panevėžio statybos trestas“, sekdamas pasaulines nekilnojamojo turto vystymo tendencijas, dar ankstyvoje šio verslo centro projektavimo stadijoje pradėjo diegti „BREEAM New Construction“ standartą, nustatantį aukščiausius projektavimo ir statybos ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius reikalavimus. Todėl jau projektavimo užduoties rengimo etape buvo pasikviesta konsultavimo įmonė, kuri šį projektą lydėjo iki jo statybinės dalies įgyvendinimo pabaigos. Projektuojant biurų pastatą didžiausias dėmesys buvo skiriamas žmogui ir jį

N. Tukaj nuotr.

Verslo centro tūrius jungia amfiteatro erdvės holas.

Itin erdvus atrijus tampa lyderiaujančių verslo centrų vizitine kortele.

N. Tukaj nuotr.

Fasado akcentas – ovalas, tarsi būtų pastato akis, suteikia galimybę pamatyti verslo centro gyvenimą iš išorės.

supančiai aplinkai, kuri turi būti komfortiška, produktyvi ir sveika. „Verslo centras „U219“ nuo pat pradžių apgal votas ir kurtas žmogaus – biuro darbuotojo – patogumui ir siekiant, kad jo poveikis aplinkai būtų minimalus. Viską sėkmingai pavyko įgyvendinti, tą liudija ir gautas BREEAM sertifikatas. Taip pat sklandžiai rinkome nuomininkus – net Lietuvoje kilus pandemijai, „U219“ neprarado paklausos ir kone didžiąją nuomininkų dalį pritraukė būtent šiuo laikotarpiu. Džiaugiamės šio verslo centro potencialu, konkurencingumu“, – sakė AB „Panevėžio statybos tresto“ valdybos pirmininkas Justas Jasiūnas. Objekto vertinimą atliko ir rekomendacijas teikė UAB „VESTA Consulting“ – licencijuoti BREEAM vertintojai, o 2021 m. pavasarį verslo centrui „U219“ buvo suteiktas „BREEAM International New Construction Very Good“ sertifikatas. Tai rodo, kad verslo centras „U219“ atitinka geriausius tvarumo, aplinkosaugos, žalumo, natūralios gyvūnijos ir augmenijos išsaugojimo reikalavimus. 40 2021 spalis

Šiuolaikiški technologiniai sprendiniai Pastato konstrukcijoms ir apdailai parinktos aplinkai draugiškos statybinės medžiagos, turinčios atsakingos kilmės ir aplinkosauginius sertifikatus, atitinkančios „BREEAM New Construction“ standartą. Projektuojant „U219“ atliktas detalus energijos poreikių modeliavimas. Po pastatu įrengta trisdešimt 180 m gylio giluminių gręžinių geoterminei šilumai bei vėsai išgauti. Šis energijos šaltinis yra naudojamas tiek žiemą, tiek vasarą. Vasarą ši sistema naudojama vėsinimui, tiekia į patalpas gaivų, vėsų ir švarų orą, šaltuoju periodu geoterminė energija naudojama pastatui šildyti. Pastate taip pat įrengta oro ir vandens VRF trivamzdė sistema, kuria bet kuriuo metų laiku galima tiek pasišildyti, tiek atsivėsinti kiekvieną biurą ir biure esančią individualią patalpą, atsižvelgiant į asmeninius ten dirbančių žmonių poreikius. Patalpų vėdinimo sistema atitinka griežčiausius Europos statybų reglamentų reikalavimus.

N. Tukaj nuotr.

Kiekviena darbo vieta aprūpinta natūraliu apšvietimu ir geriausią pasaulinę praktiką atitinkančiu dirbtiniu apšvietimu. Ypatingas dėmesys skirtas triukšmo lygiui ir akustikai – šiuolaikiški fasado technologiniai sprendiniai užtikrina gerą garso varžą, neleidžia triukšmui iš lauko patekti į darbo aplinką. Kruopščiai įrengta ir verslo centro aplinka: pastato prieigos, keliai, takai, poilsio erdvės ir sunkaus transporto judėjimo keliai suprojektuoti užtikrinant labai griežtus BREEAM „Saugi prieiga“ reikalavimus. Verslo centro šildymo, vėdinimo ir kondicionavimo įrenginiai bei kitos pastato sistemos (apšvietimas, apsauga, vaizdo stebėjimas, gaisrinė signalizacija) sujungti į vieną tinklą. Plačias galimybes turinčią jų valdymo sistemą galima valdyti nuotoliniu būdu. Daug dėmesio verslo centre „U219“ skirta darbuotojų patogumui: įrengtos laisvalaikio zonos, dviračių saugykla, dušai, persirengimo patalpos, žaliosios terasos lauke ir kt. Medžiai ir įvairių akmens formų sėdimos dalys bendrosiose erdvėse sudaro atviros gamtos įspūdį, atspindi pastato pagrindinę BREEAM koncepciją – sukurti produktyvesnę, sveikesnę, komfortiškesnę darbo aplinką.

www.pst.lt

N. Tukaj nuotr.

projekto sprendimai

Koja kojon su naujausiomis apdailos tendencijomis Naujajame biurų pastate „U219“ statybų įmonė „Stalgesta“ atliko didelę dalį vidaus apdailos darbų. Prie moderniausių Vilniaus komercinių pastatų įrengimo prisidėjusi kompanija naudingą patirtį panaudojo šiame objekte: įrengė patalpų pertvaras, klijavo grindų ir sienų plyteles, įrengė lubas bendro naudojimo patalpose ir pagrindinio pastato akcento – atrijaus – atitvaras iš akustinio gipso. Įmonei įprastas apdailos užduotis šiame pastate išskirtines darė du dalykai: tai didelis aukštis, kuriame teko dirbti atitveriant atrijų, ir pertvarų forma. Įmonės vadovas Saulius Bradavičius pasakoja, kad tendencijas statybų sektoriuje brėžia lyderiaujantys architektų biurai. Šiandien komercinėse patalpose naudojama daug akustinių medžiagų, jos dirbantiems biuruose suteikia taip reikalingo privatumo. Dominuoja akustinės plokštės iš gipso, medžio dulkių ar plaušo plokščių, nelygu, kaip nurodyta projekte. Dideles bendro naudojimo erdves skaido akustinės plokštės arba dekoratyvinės skardos. Medžiagiškumą nulemia architekto sumanymas, o meistrai atlieka darbus vadovaudamiesi medžiagų montavimo instrukcijomis. Kita, ypač didelėms įmonėms skirtose patalpose pastebima tendencija – lenktos pertvaros. Įvairūs pasitarimo kambariai dažnai ne kvadratiniai, o ovalūs. Didelėse erdvėse atsiranda atskiri vienetai, mažėja kampų, daugėja aptakumo, kas pastebima ir „U219“ biurų pastate. Tai pirmasis objektas per „Stalgestos“ veiklos metus, kuriame teko padirbėti prie atrijaus: meistrai „U219“ pastate dirbo ant 20 metrų aukščio pastolių. Žinoma, esant tokiame aukštyje, sudėtingiau ne tik medžiagas 42 2021 spalis

paduoti, bet ir dirbti apskritai. Tačiau būtent įmantrūs architektūriniai sprendimai, neįprastos formos, sudėtingi mazgai ir specialieji reikalavimai yra šios įmonės arkliukas: dėl to „Stalgesta“ pasitiki aukštos klasės statinius rinkai ruošiantys vystytojai. Dideli biurų pastatai nėra vienintelis įmonės orientyras – statybų bendrovė imasi ir mažesnio masto, ir individualių projektų. Tačiau abi užsakovų kategorijas vienija aukštai iškelta statybų kartelė; direktorius S. Bradavičius patvirtino subrangos darbų ekonominės klasės statybose kompanijai neieškantis. Per veiklos metus įmonė jau įrengė 500 objektų šimtui

užsakovų ir kokybiškai, tvariai ir tvarkingai atlikdami darbus užsitikrino jų pasitikėjimą ir partnerystę.

www.salgesta.lt

N. Tukaj nuotr.

projekto sprendimai

Investicijos į modernias inžinerines sistemas atsiperka, jas patikėjus profesionalams Verslo centro „U219“, iškilusio vienoje sostinės arterijų, Ukmergės gatvėje, statytojai išsyk žinojo – sieks pastatų poveikio aplinkai vertinimo metodo BREEAM, o tai reiškia investicijas į modernias inžinerines sistemas. Nors BREEAM – vis dar savanoriškas vertinimas, jis patikimas įrodymas, kad statytojai nėra abejingi saugiai aplinkai ir nuomininkų patogumui. Bendrovei „Vekada“, kurios specializacija  – elektros montavimo ir instaliavimo darbai, šiame biurų pastate, kuris suprojektuotas ir įrengtas laikantis BREEAM „New Construction“ standarto reikalavimų, patikėta įrengti elektros paskirstymo skydus, magistralinius šynolaidžius, išmaniąją apšvietimo sistemą, rezervinius maitinimo šaltinius, įžeminimo ir potencialią išlyginimo sistemą, žaibosaugos sistemą, taip pat elektromobilių įkrovimo stoteles. Architektūriniais ir inžineriniais sprendimais išsiskiriančiame biurų pastate sumontuotas ekonomiškas LED apšvietimas su išmaniuoju valdymu. Šviestuvuose integruoti „Easy Air“ jutikliai, kurie, reaguodami į natūralų apšvietimą, prislopina šviestuvų skleidžiamą

šviesą, taip leisdami sutaupyti iki 50 proc. suvartojamos elektros energijos. Jutiklius „Easy Air“ galima lengvai programuoti naudojantis išmaniųjų telefonų programėlėmis. Atsisiuntus ją, iki 40 šviestuvų galima nesunkiai sujungti į vieną valdomą grupę. Tai leidžia, atsižvelgiant į darbuotojų poreikį, pritaikyti apšvietimą tiek darbo vietose, grupuojant po keletą šviestuvų, tiek konferencijų salėse. Naudojant jutiklius „Easy Air“, kurie reaguoja į žmonių buvimą patalpose, galima sukonfigūruoti lankstų šviestuvų priblėsimo ir išsijungimo režimą. Visoms patalpų grupėms įrengta individuali apskaita. Bendrovė „Vekada“ įsikūrusi Panevėžyje, tačiau jos specialistai dirba visoje Lietuvoje. „Vekados“ darbuotojai gali atlikti pastato elektros sistemų, gaisro ir apsauginės signalizacijos bei pastato automatizavimo projektavimo darbus. Įmonėje dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, gebantys parengti projektus trimatėje 3D erdvėje, o tai gerokai sumažina klaidų tikimybę ir optimizuoja patį statybos procesą. Įmonės

darbuotojai gali vykdyti darbus, kurie susiję su slapta informacija, NATO, kurie vyksta kituose kariniuose objektuose. Didžiausią „Vekados“ darbų dalį sudaro vidaus ir lauko elektros tinklų montavimas, gatvių, aikščių, skverų apšvietimas ir elektros instaliacijos įrengimas, įvairių tipų transformatorinių pastočių bei 0,4 ir 10 kV skirstyklų montavimas, jų rekonstrukcija ir remontas, saulės elektrinių projektavimas ir montavimas, įkrovimo stotelių tiekimas ir montavimas, elektrotechninių ir silpnųjų srovių dalių projektavimas bei įrengimas. Bendrovės specialistai ypatingos atidos reikalaujančius darbus vykdė Kauno kogeneracinėje jėgainėje, spaustuvėje „KOPA“ Kauno LEZ, „Akmenės cemento“ gamykloje, prekybos centruose visoje Lietuvoje, Valdovų rūmuose, Jungtiniame gyvybės centre Vilniuje ir kituose objektuose.

www.vekada.lt

„Studio Libeskind“ vizual.

D. LIBESKINDO „ARTERY“ – IŠSKIRTINĖS KONSTRUKCIJOS IŠSKIRTINĖMS ARCHITEKTŲ IDĖJOMS Pasaulinio garso architekto Danielio Libeskindo suprojektuoto verslo centro „Artery“ darbai jau netrukus persikels į žemės paviršių – kylantis išskirtinės architektūros pastatas vis daugiau atsivers ir plačiajai visuomenei. Prie projekto dirbantys „Veikmės statyba“ ir „Peikko Lietuva“ specialistai neabejoja, kad tai yra vienas sudėtingiausių projektų šalyje. Kokių technologinių sprendimų reikalauja tokios apimties projektas, įgyvendinamas pačiame sostinės centre? Kuo „Artery“ išsiskiria iš kitų modernių dangoraižių? Yama Karim, vienas iš „Artery“ projektuotojų – „Studio Libeskind“ partneris. Aukštos kokybės pastato išorės atitvarinės konstrukcijos yra viena tvariausių priemonių, kurias galima pasitelkti statant tokį modernų pastatą. „Artery“ turi izoliuotą, trigubo stiklo sieną, kuri sumažina temperatūros padidėjimą vasarą ir šilumos nuostolius žiemą. Šį projektą nuo kitų modernių dangoraižių išskiria kristalą primenanti architektūrinė forma – pasirinktomis technologijomis ir medžiagomis yra siekiama paryš-

44 2021 spalis

Lukas RAGLYS, „Veikmės statybos“ rangos grupės vadovas: „Veikmės statyba“ prisidėjo prie didelės dalies išskirtiniausių Konstitucijos pr. statinių, tačiau „Artery“ pasižymi bene sudėtingiausiomis konstrukcijomis“

Kokie iššūkiai dėl unikalios pastato formos kyla ir kaip juos sprendžiate?

kinti pastato koncepciją ir panoramoje sukurti unikalų siluetą. Kokių pastangų reikia norint įgyvendinti tokias išskirtines architektūros koncepcijas? Y. Karim. Glaudaus viso projekto kūrėjų ir kliento komandų bendradarbiavimo ir, be abejo, dėmesio detalėms. Mums, kaip projekto autoriams, itin svarbu suformuoti darnią komandą ir sekti projekto eigą nuo pradžios iki pabaigos. Kokių veiksmų imasi „Studio Libeskind“, kad išsaugotų originalią pastato architektūrinę viziją? Y. Karim. Kad projektas galėtų vystytis atsižvelgiant į vietos, aplinkos ir ekonominius parametrus, yra būtina suprasti projekto sprendimų, koncepcijos esmę. Tam reikia specialios komandos ir kruopštaus dėmesio pastato architektūrinių sprendinių raidai visuose kūrimo etapuose. Koks yra pagrindinis skirtumas dirbant prie „Artery“, palyginti su Jūsų ankstesniais projektais? Y. Karim. Kiekvienas projektas yra unikalus, „Artery“ – ne išimtis. Ši vieta, kuri yra

itin svarbi formuojant šiuolaikinį Vilnių, jau sulaukė tiek visuomenės, tiek miesto ir kultūrinio paveldo institucijų dėmesio. Tai ne tik dar vienas komercinis projektas, bet ir miesto vartai bei orientyras. Taip pat reikėtų pažymėti, kad mūsų komanda, ypač mūsų partneriai „Archinova“, smarkiai prisideda padedant išsaugoti projekto vientisumą, įgyvendinant žymaus architekto viziją. Už ką šiame objekte yra atsakinga „Veikmės statyba“?

L. Raglys. Šis projektas pasižymi ypač sudėtingomis 3 aukštų požeminės dalies monolitinio gelžbetonio konstrukcijomis. Nepaisant čia naudojamos įtempto monolitinio gelžbetonio technologijos, kurią pirmieji pradėjome taikyti Lietuvoje, konstrukcijoms armuoti naudojama 40 mm skersmens armatūra ir jos lankstiniai. Dėl ypač didelio armavimo tankio ir didelių armatūros skersmenų taip pat pirmieji Lietuvoje pritaikėme ir armatūros presuojamų detalių sistemą. Didelė nepertraukiamo betonavimo apimtis, pavyzdžiui, 2 300 m3 pado plokštė (290 betonvežių), 19 valandų nepertraukiamo betonavimo, reikalauja labai kruopštaus planavimo ir pasirengimo. Kuo „Artery“ projektas išsiskiria iš anksčiau Jūsų statytų objektų? Kokia komanda prie jo dirba?

„Veikmės statybos“ rangos grupės vadovas Lukas Raglys. Projektų valdymo ir rangos įmonė „Veikmės statyba“ šiame projekte turi generalinės laikančiųjų konstrukcijų įrengimo rangovės vaidmenį. Šiame projekte išnaudojame savo patirtį, kurią įgavome įgyvendindami didelės dalies išskirtiniausių Konstitucijos pr. statinių projektus.

L. Raglys. Objekte vidutiniškai dirba virš 100 žmonių, 10 – inžinerinių ir techninių darbuotojų. Iš viso čia išliesime per 20 000 m3 monolitinio gelžbetonio ir sumontuosime per 600 t metalo konstrukcijų. Tokį srautą sėkmingai koordinuoti padeda „Veikmės statybos“ sukurta ir ištobulinta projektų valdymo sistema, sujungianti pažangiausias metodikas bei planavimo ir komunikacijos įrankius.

Kokie netradiciniai sprendimai yra ar bus priimti „Artery“ statybų metu?

Kuo „Artery“ projektas ypatingas įmonei „Peikko Lietuva“?

L. Raglys. Kiekvieną iš 24-ių šio pastato aukštų dengia skirtingos geometrijos ir netaisyklingų formų perdangos. Čia turime kur pritaikyti ne tik sukauptą ekspertinę patirtį, bet ir lankstumą, efektyvumą. Kombinuojame kelias skirtingas klojinių sistemas.

„Peikko Lietuva“ inžinierius Vytautas Cvirka. „Artery“ projektas iš tiesų ypatingas savo apimtimi, jau vien todėl, kad dažniausiai „Peikko“ inžinieriai projektuoja tik kompozitinį konstrukcijos rėmą ir jo elementus ar atskiras konstrukcines detales, kurios yra gaminamos

Yama KARIM, „Studio Libeskind“ partneris:

„Studio Libeskind“ vizual.

„Tai ne tik dar vienas komercinis projektas, bet ir miesto vartai bei orientyras“

Vytautas CVIRKA, „Peikko Lietuva“ inžinierius: „Siekiant išpildyti architektūrinę projekto viziją, mums gerai pažįstami sprendiniai sudėtingėja“

mūsų gamyklose Kaune. „Artery“ atveju projektavome viso pastato konstrukcijas, koordinuojame pamatų dalies bei įtempto monolitinio gelžbetonio perdangų projektavimo darbus. Šio projekto įgyvendinimui buvo suburta patyrusių „Peikko“ inžinierių komanda. Taip pat statinys išsiskiria savo forma, kuri reikalauja didelio dėmesio detalėms, o visi inžineriniai bei konstrukciniai sprendiniai privalo būti išpildomi atsižvelgiant į architektūrinę idėją. Tikrai ne dažnai tenka dirbti su tokiais pasaulyje žinomais architektais, kaip Danielis Libeskindas – tai ne tik didelė garbė, bet ir atsakomybė įgyvendinti jų kūrybinius sprendimus. Kokie netradiciniai sprendimai yra ar bus priimti „Artery“ statybų metu? V. Cvirka. „Artery“ projekte net ir puikiai pažįstamos konstrukcijos tapo sudėtingos. Iš vienos pusės žiūrint, monolitinio gelžbetonio karkaso pastatas, turintis metalo konstrukcijų denginius, – įprastas sprendimas statybose. Kita vertus, siekiant išpildyti architektūrinę projekto viziją, šie, mums gerai pažįstami 46 2021 spalis

sprendiniai sudėtingėja  – turėjome rinktis plieno lakštais armuotas monolitines sienas, kompozitines plieno ir betono kolonas, įtempto gelžbetonio perdangas. Kokie iššūkiai dėl unikalios pastato formos kyla ir kaip juos sprendžiate? V. Cvirka. Vienas iš išskirtinumų, kad projektuojant statinį buvo atliekami vėjo tunelio bandymai, kurie įvertino pastato formos, gretimų statinių bei aplinkos reljefo įtaką vėjo apkrovoms. Šių bandymų tikslas – nustatyti vėjo apkrovas ir palyginti jas su norminėmis, įvertinti jas inžineriniais skaičiavimais, taip patikrinant pastato stiprumą ir stabilumą.

Kuo „Artery“ projektas išsiskiria kitų verslo centrų kontekste? V. Cvirka. „Artery“ tikrai išsiskiria architektūriniais sprendimais, statinio forma. Tai apsunkina projektavimo procesą, bet, matant bendrą kontekstą ir pastato santykį su aplinka, bendro Vilniaus veido formavimą, projektavimas tampa dar įdomesnis, nes žinai, kad gali prisidėti prie unikalaus kūrybinio proceso.

www.artery.lt

akustika Užgęsta visos šviesos ir pasigirsta muzika, jaukiu skambesiu paliečianti klaustytojus kiekviename salės kampelyje... Jos išraiškingumą lemia tinkamai suprojektuota akustika, apimanti architektūrinius, konstruktyvinius ir inžinerinius sprendimus.

Akustinis komfortas šiandien vis svarbesnis ne tik koncertų, teatro salėse, bet ir biuruose, gyvenamosiose erdvėse. Kokiais būdais akustinius sprendimus keičia

I. Gelūno nuotr.

Apie akustiką skaitykite

↓

technologinės inovacijos?

APIE GARSĄ (NE) PAGALVOTA

inžinerija 4.0

Rolandas KAŽIMĖKAS

Patalpų akustika – sudėtingas, specialių žinių ir įrangos reikalaujantis mokslas. Visos patalpos skamba, nes jų sienos, lubos, grindys, nišos, kolonos, patalpoje esantys daiktai atspindi arba sugeria garsus, ir visi skirtingai. Gauname visą spektrą atspindžių, kurių dažniausiai nereikia, nes ausys negali atspindžių atskirti nuo tikro garso, ir kai tų atspindžių

Akustika – gera ar bloga? Kiekvienas iš mūsų gali pasakyti, ar kino, sporto, koncertų salės akustika yra gera ar bloga, o vertinimo kriterijai – mūsų pačių jutimai. Pavyzdžiui, klausantis roko koncerto Kauno „Žalgirio“ arenoje, negalima nesižavėti šios didžiausios Lietuvos salės akustika. Klausantis operos 30-aisiais mūsų eros metais pastatyme Veronos amfiteatre akustika taip pat negali atsižavėti. Abu statinius skiria ne tik beveik 2000 metų laiko tarpas – jų akustika yra visiškai skirtinga: „Žalgirio“ arenoje vyksta šiuolaikinės popmuzikos, roko koncertai, tad čia garsą reikia valdyti ir lengviau tą padaryti tada, kai sienos, lubos ir kiti patalpos elementai jo neatspindi, kai nereikia kariauti su įvairiausių atspindžių lavina. Veronos amfiteatro akustika yra kitokia: čia dažniausiai klausomasi operų. Trijų lygių (ketvirtas, aukščiausias neišliko) ovalo formos Veronos arena yra tikrų tikriausia operos industrija ir išmintingai suvaldyti atspindžiai stiprina natūralų garsą, tad jis gerai girdimas ir toli nuo šaltinio. Kiekvienai patalpai, priklausomai nuo paskirties ir tūrio, keliami skirtingi akustiniai reikalavimai, kurių nemaža dalis yra aprašyta standartuose. Kalbant apie gerą ar blogą akustiką reiktų paminėti patalpos paskirtį, nes ta pati koncertų salė gali būti vertinama skirtingai – operai tinka, o simfoniniam orkestrui netinka.

Pxfuel.com nuotr.

E. Lasio nuotr.

daug, mes turime akustinį chaosą.

Samuele Schirò / Pixabay nuotr.

Turtinga istorija Architektūrinė akustika turi labai turtingą istoriją. Pradžią rasime gilioje senovėje: iš pradžių gigantiškuose kulto pastatuose, o vėliau ir didelėse susirinkimams ar renginiams skirtose erdvėse. Neabejojama, kad Asirijos, Babilono, Senovės Egipto šventyklų statytojai žinojo, kaip sklinda garsas, kaip jis atsispindi nuo sienų, nes to meto šventyklos kerėti turėjo viskuo: įspūdingu dydžiu, unikalia architektūra, milžiniškomis skulptūromis ir galingu garsu. Senovės graikai irgi turėjo suvokimą apie akustiką ir jau ištirta, kad jų sprendimai buvo racionalūs, o ne atsitiktiniai. Graikų tradicijas perėmė romėnai, statę įspūdinga akustika pasižyminčius amfiteatrus. Antikos akustinės žinios buvo naudojamos labai ilgai – net Leonardo da Vinčio laikais, XVI a., buvo taikomi tie patys principai kaip ir antikoje. Tačiau senovės statytojai turėjo kitokią užduotį nei dabartiniai – akustika turėjo stiprinti natūralų garsą. Šiais laikais, net 200–300 vietų salėse naudojamas įgarsinimas, tad akustika dažniausiai turi ne stiprinti, o slopinti. Kas būna, kai ji stiprinama, girdėjote ne kartą kokiame nors oro uoste ar traukinių stotyje, kai visiškai neįmanoma suprasti, kokia informacija keleiviams yra sakoma per garsiakalbius. XVIII–XIX a. statytojai jau susidūrė su panašiomis problemomis – sparčiai populiarėjo opera, buvo statoma daug teatrų ir teko spręsti, kokia turi būti salės forma, dydis, kaip turi būti išdėstytos garsą sugeriančios medžiagos, kad visi, tiek muzikantai, tiek dainininkai, tiek klausy50 2021 spalis

tojai, turėtų kuo geriausias sąlygas klausytis muzikos. XIX a. akustikos mokslas vystėsi labai sparčiai, o šio amžiaus pabaigoje ir XX a. pradžioje JAV fiziko Walleso Sabine eksperimentai, atskleidę ryšį tarp patalpos geometrijos ir jos akustinių savybių, padėjo tvirtus architektūrinės akustikos pamatus. Tačiau reikia pažymėti, kad net šiais laikais nėra vienos teorijos, paaiškinančios visus patalpoje vykstančius akustinius procesus, be to, sprendžiant akustikos klausimus, tenka susidurti ir su tokia dalykais kaip estetinis, psichofiziologinis akustikos vertinimas.

Veronos amfiteatras pasižymi fantastiška akustika. Puikiai stiprina balsą, todėl jis gerai girdimas ir toli nuo scenos. Idealiai tinka operų pastatymams.

Akustika – daug skirtingų užduočių Akustinis modeliavimas leidžia greičiau suvokti tiek pirmiau minėtas, tiek kitas projekto problemas, priimti pasvertus sprendimus. Akustinio modeliavimo programos sukuria skaitmeninės patalpos ir jos akustikos modelį, parodantį, kaip sklinda garso bangos, kaip jos atspindi, kaip viskas keičiasi kintant aplinkos sąlygoms. Modeliuojama ne tik garso bangų sąveika su pastato konstrukcijomis, garsą sugeriančiomis ar atspindinčiomis medžiagomis, modeliuojami ir pokyčiai, kylantys, kai salė užsipildo, kintant jos aplinkai. Garso kokybė šiais laikais svarbi ne tik arenose, koncertų salėse, teatruose, bet ir kasdieniniame gyvenime – automobilyje, biure, gamyklos ceche, prekybos salėje. Vienur mums reikia kokybiško garso, kitur tylos, dar kitur aiškiai girdimo pokalbio. Norint pasiekti optimalų sprendimą, reikalinga detali skaitmeninė uždaros erdvės analizė.

Siekiant sukurti tobulą akustiką, Kelno filharmonija projektuota kaip simfoniniams orkestrams skirtas amfiteatras. Šioje salėje nėra lygiagrečių sienų. Krėslų dydis ir medžiaga parinkti taip, kad akustika nesikeistų nuo to ar krėsle sėdi klausytojas.

inžinerija 4.0

Pixabay nuotr.

Akustinis modeliavimas leidžia greičiau suvokti projekto problemas, priimti pasvertus sprendimus. Akustinio modeliavimo programos sukuria skaitmeninės patalpos ir jos akustikos modelį, parodantį, kaip sklinda garso bangos, kaip jos atspindi, kaip viskas keičiasi kintant aplinkos sąlygoms.

Patalpų akustinių parametrų modeliavimas svarbus tiek statant naujus, tiek rekonstruojant esančius pastatus. Tiek standartiniams, tiek unikaliems statiniams. Labai svarbu dar projektavimo stadijoje priimti sprendimus, kurie lemtų patalpų akustiką ir tai, kaip jose dirbantys ar esantys žmonės priima garsus. Akustinis modeliavimas pirmenybę teikia garso atspindžiams ir garso sugeriamumui, tiria atsispindėjusių garsų įtaką kalbai, muzikai ir pan. Skaitmeninis modeliavimas ir modernios akustinės sistemos labai palengvino procesą. Yra daug akustiniam modeliavimui skirtų programų, tokių kaip „Odeon“, „Ease“, „Catt Acoustic“, „Cara“, „Ramsete“, „Ulysses“ ir kt. Jų privalumas – galimybė greitai apskaičiuoti pagrindinius patalpos parametrus: aidėjimo laiką (RT-60), muzikos ar balso raišką (C), kalbos perdavimo indeksą (STI). Apskaičiuojant pagrindinius patalpos parametrus, atliekama patalpos akustinė analizė, kas dar projektavimo stadijoje leidžia optimizuoti patalpos akustiką. Akustinio modeliavimo įrankiai turi ir trūkumų, ir dažniausiai pasitaikantis – skaičiavimo paklaidos, atsirandančios dėl to, kad matematinis modelis neįvertina visų, akustikai įtakos turinčių veiksnių, nes jų yra be galo daug. Tačiau ne visada tos paklaidos, jei kalbama apie architektūrinę akustiką, yra reikšmingos. Architektūrinei akustikai bene svarbiausias veiksnys – ankstyvųjų garso atspindžių struktūra, kurią akustinio modeliavimo programos apskaičiuoja gana korektiškai.

Yra trys teorijos, nusakančios garso sklaidos procesą patalpose. Vienas jų statistinis metodas, besiremiantis idealios patalpos modeliu. Šiuo atveju vertinamas patalpos tūris, garsą atspindinčių plokštumų (sienų, lubų, grindų) plotai, bet nevertinama jų forma, garsą sugeriančių medžiagų išdėstymas, kas turi labai didelę įtaką patalpos akustikai. Bangų metodas duoda tikslesnį rezultatą, tačiau yra sudėtingesnis ir ilgesnis. Šis metodas įvertina interferenciją, difrakciją ir kitus su bangomis susijusius efektus, tačiau dėl savo sudėtingumo komerciniuose projektuose naudojamas ribotai. Labai dažnai naudojama savotiška geometrinė akustika, turinti nemažai bendro su optika, nes priimama, kad garso bangos sklinda kaip šviesos bangos ir atsispindi nuo paviršių, taip kaip atsispindi šviesa (t. y. kokiu kampu krenta, tokiu ir atsispindi). Kompiuterinės akustinių reiškinių imitavimo sistemos padeda išspręsti nemažai problemų. Modeliavimo metu įrenginiui suteikiama galimybė bet kuriuo metu analizuoti garso lauką, įvertinti įgyvendinamų sprendimų veiksmingumą. Kompiuterinis modelis leidžia praktiškai laisvai formuoti akustiškai komfortišką erdvę, numatyti joje garsą sugeriančias medžiagas ir galų gale rasti tiek ekonomine, tiek akustikos prasme optimalų sprendimą.

Kompiuterinis modelis leidžia formuoti akustiškai komfortišką erdvę, numatyti joje garsą sugeriančias medžiagas ir rasti akustikos prasme optimalų sprendimą.

patalpoje. Jei patalpos geometrija neleidžia užtikrinti kokybiškos akustikos, tada naudojamos specialiosios akustinės medžiagos. Bet tokias problemas reikia spręsti dar projektavimo stadijoje. Akustika yra multifizikinis reiškinys, todėl, modeliuodami būsimų patalpų akustiką, inžinieriai turi vertinti įvairiausius fizikinius reiškinius ir jų tarpusavio sąveiką. Tai sudėtingas procesas, todėl, siekiant sutrumpinti tokio modeliavimo laiką, pasirenkamas kompiuterinis patalpos akustikos modeliavimas. Tai ir pigiau, nes projektuojant atsakingas akustikos prasme patalpas (TV studijas, koncertų sales ir kt.) nereikia bandymams kurti brangių prototipų, kurių gamyba ir brangi, ir užima daug laiko. Paaiškinti patalpų akustines problemas galima ir paprastai, nesigilinant į niuansus ir išskiriant tik tris pagrindinius aspektus: - tiesioginio garso ir atspindžių girdėjimą vienu metu; - flutter aidą; - stovinčias bangas. Tiesioginį garsą suprasti lengviausia – tai garsas, sklindantis iš šaltinio. Garso atspindžiai – nuo kokio nors paviršiaus atsimušantis garsas, kuris mūsų ausis pasiekia vėliau. Problema ta, kad atspindžiai gali būti tiek geri, tiek blogi. Geri išsisklaido patalpoje, dėl jų patalpa skamba gyvai (ovalo formos Veronos arena). Tačiau patalpų sienos dažniausiai būna lygiagrečios, nuo vienos sienos atsispindėjęs garsas keliauja link kitos, vėl grįžta į pirmą sieną ir tai kartojasi tol, kol aidas nutyla. Flutter aidas irgi yra tos pačios kilmės, tik jis apibūdina tarp dviejų sienų besiblaškantį aukštų dažnių garsą. Tada girdimas „metalinis“ aidas, dažniausiai kylantis kietas ir lygiagrečias sienas turinčiose patalpose. Toks aidas akustikai suteikia labai nemalonų atspalvį. Stovinčios bangos, kurios dažnai ignoruojamos, atsiranda, kai bangos ilgis atitinka atstumą tarp sienų. Jas išgirsti lengva, pasivaikščiojus po patalpą: jei vienose patalpos vietose žemi dažniai garsesni, o kitose tylesni, tai reiškia, kad girdite stovinčias bangas. Reiškinys sunkiai sukontroliuojamas, todėl jis girdimos įvairiose, net gana neseniai pastatytose koncertų salėse.

Trys pagrindinės problemos Optimali salės konfigūracija, tūris, forma, proporcijos, garso sklidimas, atspindžiai. Visiems žinoma, kad garsas turi vienodu intensyvumu patekti į visas salės vietas. Prastos akustikos požymis – skirtingas skambesys skirtingose salės vietose. Su tuo savo laiku susidūrė net Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Paaiškėjo, kad trūko patalpų aukščio, reikia garso atspindžiui įtakos darančių paviršių. Vilniaus kongresų rūmų salės akustika buvo kraupi, tikėsimės, kad po rekonstrukcijos jis bus fantastiška. Standartiniai architektūrinės akustikos valdymo sprendimai – naudoti garsą sugeriančias medžiagas ir garso atspindžių sklaidytuvus, kurie atspindžius paskirsto visoje 52 2021 spalis

Paaiškinti patalpų akustines problemas galima ir paprastai, išskiriant tik tris pagrindinius aspektus: * tiesioginio garso ir atspindžių girdėjimą vienu metu; * flutter aidą; * stovinčias bangas.

Triukšmo kontrolei užtikrinti – kamštinės izoliacinės medžiagos Akustinis komfortas pastatuose kelia vis didesnį susirūpinimą. Augant miestams, vystantis pramonei, o technologijoms žengiant į priekį, tiek pastatų viduje, tiek išorėje ženkliai išaugo triukšmo rodikliai. Siekiant juos sumažinti ir pagerinti gyvenimo kokybę, tenka ieškoti efektyvių formulių, kaip izoliuoti triukšmą.

Gyventojus veikia oru sklindantis triukšmas (pokalbis, muzika) bei smūginis triukšmas, kylantis dėl vibracijų, perduodamų per pastatų konstrukcinius elementus (žingsnių garsas, lifto sukeliama vibracija). Nors ne visi į garsą reaguoja vienodai, triukšmu laikomas bet koks nepageidaujamas garsas, sukeliantis nemalonų ar varginantį pojūtį žmogaus ausyje. Triukšmo poveikiu žmogaus psichologinei ir fizinei sveikatai mokslininkai neabejoja – nuolatinis triukšmas didina streso lygį, trukdo susikaupti. Kokybiškos garso izoliacijos poreikį pabrėžia „Akustika plius“ vadovas, akustikos, garso izoliacijos ir triukšmo kontrolės konsultantas Viktoras Mekas, akcentuodamas, kad šiandien žmonės gyvena supami nuolatinio triukšmo: „Latentinis triukšmas yra vienas pavojingiausių,

Įmonės archyvo nuotr.

Nebegalime statyti šiuolaikinių pastatų naudodami 20 a. medžiagas ir senas technologijas, todėl turi būti keičiamas ir požiūris į vibracijų, triukšmo izoliaciją.

jis visą laiką greta mūsų, bet nefiksuojame jo kaip pavojaus sveikatai. Žmonijos istorijoje nenatūralus triukšmas (pramonė, transportas) skaičiuoja dar tik dešimtmečius (garo variklis, pramoninė revoliucija), todėl mes prie jo nesame prisitaikę ir tik dabar pradedame jausti ilgalaikes pasekmes.“ „Anksčiau pastatų konstrukcijos būdavo masyvios – maži langai, mažiau triukšmo šaltinių, mažesnis gyventojų tankumas. Bėgant laikui daugėjo daugiabučių, stiprėjo pramoninis triukšmas, vystėsi statybų technologijos (mažinami statybų kaštai, greitinami procesai, lengvinamos konstrukcijos). Dėl anksčiau minėtų priežasčių, nebegalime statyti šiuolaikinių pastatų naudodami 20 a. medžiagas ir senas technologijas. Pusės metro siena iš plytų pakeista lengvomis daugiasluoksnėmis konstrukcijomis, todėl turi būti keičiamas ir požiūris į vibracijų, triukšmo izoliaciją“, – išskiria V. Mekas. Specialistas pabrėžia, kad, praradus masę, bet siekiant užtikrinti garso izoliaciją, konstrukcijos turi būti jungiamos per elastingas jungtis, kurios leistų perduoti mažiau triukšmo, vibracijų į kitas patalpas. Konstrukcijų atskyrimas ir vibroizoliacinės medžiagos tam yra tinkamiausi sprendimai. 53

Vibroizoliacinis paklotas – kelias į komfortą Vienas efektyvesnių metodų, padedančių pagerinti triukšmo izoliaciją ir užtikrinti grindų ilgaamžiškumą, – klojamas grindinis sluoksnis – paklotas – ant betono, plytelių ar kito pagrindo po grindų danga. Plika akimi nematomas, tvirtas grindų pagrindas gali ne tik pailginti grindų eksploatavimo laiką, tačiau ir padėti užtikrinti akustinį komfortą. Jis sumažina žingsnių keliamą triukšmą patalpoje ir smūginio garso perdavimą į gretimas patalpas.

TECHNINIO KAMŠČIO GALIMYBĖS Pagerinti pastato garso izoliaciją, sumažinti triukšmo sklidimą ir šilumos nuostolius padeda portugalų gaminiai „Acousticork“: • „Underlayment“ – akustinis kamščio paklotas, klojamas po suneriamomis parketlentėmis, kiliminėmis, vinilinėmis, linoleumų arba keramikos ar natūralaus akmens grindų dangomis. Dėl šio pakloto savybių pastate bus mažiau oro, konstrukcijų ir pėsčiųjų keliamo triukšmo, mažiau vibracijų. • „Underscreed“ – elastingas grindų sluoksnis, klojamas ant perdangos tarp konstrukcinės plokštės ir išlyginamojo sluoksnio statybos proceso metu. „Underscreed“ galima naudoti su medinėmis, keraminėmis, laminuotomis ar elastingomis (LVT) grindimis, jis suderinamas su grindų šildymo sistemomis ir paklotu. • „Masonry support“ – akustinė ir antivibratinė mūro izoliacija. Atramos, suformuotos iš kamštienos ir perdirbtos gumos, naudojami mūro jungtims atsieti su pastato karkasu. • „VibroControl“ – gaminys, skirtas statinio vibracijos valdymui.

54 2021 spalis

Lietuvos ir Portugalijos UAB „Ferimpex“, atstovaujanti portugalų kamščio gaminiams, kamštinėms grindų, sienų ir techninėms dangoms, šalies rinkai pasiūlė didžiausios kamščio produktų gamintojos „Amorimcorkcomposites“ kamštinius paklotus, kuriuos galima naudoti su įvairių tipų grindų gaminiais. Kamštinės arba perdirbtų medžiagų pagrindu pagamintos pakloto dangos garantuoja geras eksploatacines savybes ir tvarumą. Dangos yra ekologiškos, itin mažo svorio, stabilių matmenų ir išsiskiria paprastu montavimu. Jos efektyviai sugeria žingsnių garsus, mažina triukšmo perdavimą patalpose, pasižymi šilumą izoliuojančiomis savybėmis, yra atsparios drėgmei bei gniuždymui. „Akustika plius“ vadovas V. Mekas pažymi, kad labai dažnai sulaukia skundų, kai, atsikraustę į naują butą ar pasikeitus kaimynams, gyventojai skundžiasi smūginio garso izoliacija, kurią lemia kaimynų žingsniai, krentantys daiktai ar kiti veiksniai: „Pirmiausia siūlau problemą spręsti ten, kur ji susidaro, šiuo atveju – smūgio vietoje, grindyse. Retai kada dar būna galimybė įrengti izoliacines grindis, todėl tenka prisitaikyti ir siūlyti gerų charakteristikų paklotus po kietomis grindų dangomis ar kiliminę dangą.“ Jis dalijasi patirtimi, kad garso izoliavimo situacija tampa ypač sudėtinga, kai norima pagerinti smūginio garso izoliaciją, o numatyta grindų danga – plytelės. Situacija pagerėjo, kai buvo pristatyta technologija, kuri leidžia klijuoti plytelių dangą per amortizuojančius paklotus. Vienas tokių sprendimų – kamštinės medžiagos ir kamščio/perdirbtos gumos ar izoliaciniai paklotai, kurie leidžia reikšmingai nepadidinant grindų storio, sudarant elastingą jungtį tarp perdangos ir plytelių, pagerinti smūginę garso izoliaciją, nepabloginant grindų eksploatacinių savybių.

Įmonės archyvo nuotr.

Restorano interjere sienoms panaudotas pūstas kamštis užtikrina akustinį komfortą.

Techninės gaminių iš portugališko kamščio galimybės pademonstruotos Lenkijoje, prekybos centro „Biedrionka“ statybų metu. Projekto užduotis buvo nuslopinti perduodamos per statinio konstrukcinius elementus vibracijos triukšmą. Pastato statybos metu ant plokštės buvo sumontuotas „Acousticork Underscreed“ izoliacijos sluoksnis. Tarpe buvo sumontuota elastinga perimetro juosta, padedanti išvengti „garso tiltų“ ir užtikrinti tinkamą grindų sistemos veikimą. Galiausiai apatinis sluoksnis buvo padengtas apsaugine plėvele ir uždėtas galutinis grindų sluoksnis. Šiame projekte ne tik pavyko pagerinti pastato garso izoliaciją, sumažinant smūgio triukšmo perdavimą, tačiau ir sumažinti oru sklindantį triukšmą. Kamštinė izoliacija pasirinkta ir tokio masto projekte, kaip Zeitzo šiuolaikinio Afrikos meno muziejus („Zeitz MOCAA“) Keiptaune. Siekiant sumažinti triukšmą ir padidinti šilumos izoliaciją buvo naudojami „Underlayment“ ir „Underscreed“ grindų sluoksniai.

Pūsto kamščio izoliacinė medžiaga gaminama iš kamščio granulių – kaitinant aukštoje apie 300°C temperatūroje jos išsiplečia, tuomet yra supresuojamos ir suformuojamos atitinkamo tankio (nuo 110 iki 180 kg/m³) kamščio plokštės. Granules tarpusavyje suriša suberino dervos, todėl gamyboje nenaudojami jokie cheminiai rišikliai. Šiuolaikinėmis technologijomis, pavyzdžiui, CNC staklėmis, frezuojamos įvairios formos, raštai. Standžios ir patvarios plokštės lengvai pritaikomos įvairiuose dizainerių ir architektų vidaus interjerų ir eksterjerų projektuose. Ši medžiaga taip pat integruojama statinio konstrukcijų viduje ir padeda siekti gerų garso izoliacijos charakteristikų.

UAB „Ferimpex“ (KORK) – vieni profesionaliausių

Pūsto kamščio medžiaga – garso izoliavimui ir tinkamai akustikai „Ferimpex“ rinkai siūlo ir „Expanded Insulation Cork“ – pūsto kamščio plokštes, skirtas akustiniams sprendimams interjere bei triukšmo izoliacijai. Medžiaga, išsiskirianti aukštais garso sugerties ir izoliacijos rodikliais, gali padėti sumažinti triukšmą patalpose.

patarėjų techninio kamščio produktų klausimais Lietuvoje. Įmonė su kamščio gaminiais, kamštinėmis dangomis sienoms bei grindimis dirba jau daugiau nei 25 metai. Bendradarbiaudama su architektais, inžinieriais, baldų gamintojais, „Ferimpex“ komanda šalies rinką išsamiai supažindina su išskirtinėmis www.kork.lt

portugališko kamščio savybėmis.

technologijos

TVARIOS AKUSTINĖS MEDŽIAGOS: gaminiai iš grybų micelių, popieriaus atliekų ir kitų perdirbamų žaliavų Vida KUZMICKAITĖ

Pastaraisiais metais Europos Komisijai nustačius žalią ir tvarią strateginę kryptį bei siekį per kelis dešimtmečius sukurti anglies dioksido neišskiriančią ekonomiką, mokslininkai ir gamintojai atsigręžia į gamtoje randamas natūralias žaliavas, jų perdirbimą ir panaudojimą statybinių medžiagų gamybai. Akustinės medžiagos – ne išimtis. Kokios garsą sugeriančios medžiagos šiandien kuriamos Lietuvoje ir už jos ribų?

56 2021 spalis

„Mogu“ akustinės plokštės pagamintos iš micelių ir perdirbtos tekstilės.

MOGU nuotr.

technologijos

Medžiagų akustikos mokslininkus domina ir įvairūs natūralūs pluoštai (kanapių, kokosų, medvilnės ir kt.), taip pat tokios akustinės medžiagos po truputį randa savo vietą rinkoje.

Kompozitinės plokštės iš popieriaus gamybos atliekų

Tomas Astrauskas, „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto inžinierius ir Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doktorantas.

„Vilnius Tech“ mokslininkai šiuo metu kuria kompozitines popieriaus gamybos dumblo plokštes, kurios skirtos garso sugerčiai. Kompozitinės plokštės ateityje galėtų būti naudojamos įvairiose laukimo salėse, koridoriuose ar panašiose statinių erdvėse. Anot „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos instituto inžinieriaus ir Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doktoranto Tomo Astrausko, jau yra sukurti pirmieji plokščių prototipai: „Lyginant su šiuo metu rinkoje esančiais produktais, mūsų kuriamų popieriaus gamybos dumblo kompozitinių plokščių garso sugertis yra panaši. Visgi, dar reikia įdėti daug darbo, išsiaiškinti plokščių mechanines, degumo ir kitas statybinėms plokštėms aktualias savybes.“ Didžiausias iššūkis, kaip pasakoja T. Astrauskas, buvo pasiekti norimos garso sugerties ir plokštės tvirtumo santykį: „Siekiant, kad plokštė gerai sugertų garsą, reikia didinti plokštės poringumą. Tačiau didinant poringumą mažėja plokštės tvirtumas ir ji tampa trapi.“

Tõnu Tunnel nuotr.

MYCEEN akustinės plokštės iš grybų micelių.

Kristjan Mõru nuotr.

Pasak mokslininko, analogais rinkoje galima būtų laikyti visas garsą sugeriančias plokštes. Dažniausiai tokios plokštės yra gaminamos iš mineralinės vatos arba poliuretano putų, tačiau šios medžiagos nėra draugiškos aplinkai, nes jų gamybai sunaudojama daug energijos ir naudojami neatsinaujinantys žaliavų šaltiniai.

Dėmesys tvarioms ir inovatyvioms medžiagoms T. Astrauskas dalinasi, kad universitete šiuo metu labiausiai susitelkiama į medžiagas, kurioms galėtų būti pritaikytas žiedinės ekonomikos principas. Katedros doktorantai ir mokslininkai dirba su perdirbtų padangų guma, tekstile, bioanglimi, jas taikydami garso sugerčiai, izoliacijai ar garso sklaidymui. Medžiagų akustikos mokslininkus domina ir įvairūs natūralūs pluoštai (kanapių, kokosų, medvilnės ir kt.), taip pat tokios akustinės medžiagos po truputį randa savo vietą rinkoje. Vienomis inovatyviausių medžiagų galima laikyti akustines metamedžiagas, kurios yra neegzistuojančios gamtoje. Šių medžiagų kūrimas ir tobulinimas prasidėjo palyginti neseniai, kai atsirado 3D spausdinimo technologijos. Metamedžiagos išsiskiria tuo, kad iš jų galima suprojektuoti medžiagą, kuri pasižymės tam tikromis akustinėmis savybėmis. Taip pat kuriamos akustinės medžiagos, kurios galėtų keisti savo struktūrą priklausomai nuo jas veikiančių sąlygų. Tačiau tokio tipo medžiagos vis dar tobulinamos laboratorijose ir artimiausiu metu rinkoje dar nepasirodys.

58 2021 spalis

Akustinė plokštė, pagaminta iš grybienos.

„Mogu“ akustinės plokštės pagamintos iš micelių ir perdirbtos tekstilės.

technologijos

Johan Huimerind nuotr.

Gaminant akustines plokštes jungiamos micelės ir perdirbta tekstilė

MOGU nuotr.

MYCEEN garsą sugeriantys baldai.

Perdirbtos medžiagos gamintojų rinkoje sukėlė proveržį. Pirmieji neapibrėžti bandymai pagaminti akustines medžiagas iš tvarių, perdirbtų medžiagų, ilgainiui tampa vis populiaresniais sprendimais. Pavyzdžiui, šveicarų gamintojas „Impact Acoustic“ rūpestį planetos ateitimi išreiškia gamindamas akustines sienų plokštes, pertvaras, lubas iš perdirbtų plastikinių butelių. Amerikiečių „Audimute“ kuria akustines medžiagas perdirbdami medvilnę ir celiuliozę. Tuo tarpu italų kompanija „Mogu Acoustic“ sukūrė unikalią akustinę technologiją – akustines plokštes, pagamintas iš grybų micelių (grybienos) ir perdirbtų tekstilės likučių. Tai vienas pirmųjų tokio pobūdžio projektų, kuris buvo komercializuotas. Akustinės plokštės gaminamos iš minkštų, putų tekstūrą primenančių grybienos medžiagų. Natūralių šviesių tonų atspalvių akustinės plokštės išsiskiria elegantiška aksomine apdaila ir 3D formos reljefu, padedančiu geriau sugerti garsą.

technologijos

Vienas efektyviausių argumentų yra tai, kad 1 kg grybienos medžiagos gali sukaupti daugiau nei 1 kg CO2, tuo tarpu 1 kg plastiko, iš jo gaminant statybines medžiagas, išskiria apie 6 kg CO2.

Akustinės medžiagos iš grybų micelių Įvairiems gamintojams aktyviai eksperimentuojant su ekologiškomis medžiagomis ir mėginant jas pritaikyti statybinių medžiagų gamyboje, pastebima problema, kad vis dar sunku sukurti efektyvesnes medžiagas nei tradicinės akustinės panelės. Tačiau, tikėtina, kad netolimoje ateityje iš natūralių medžiagų pagamintos plokštės garso sugertimi pranoks tradicines plokštes. Šį iššūkį sprendžia ir garso sugėrimo efektyvumo formulių ieško estų kompanija „MYCEEN“, gaminanti akustines plokštes iš grybų micelių. Pasak jų kūrėjo Karlo Pärtelo, porėta akustinių plokščių paviršiaus struktūra atlieka garso sugėrimo funkciją. Siekiant panaikinti aidą ir supaprastinti garso sugėrimą, plokštėms suteikiamos skirtingos formos. Gamintojai sukūrė įvairių formų, dydžių ir spalvų akustines plokštes, kurios gali būti montuojamos individualiai arba jungiamos kartu su kitomis akustinėmis plokštėmis ant sienos. Micelės efektyviai veikia ir kaip natūralūs klijai. Šiuo metu tokios plokštės sėkmingai integruojamos tiek namų aplinkoje, tiek biuruose. Taip pat iš grybienos kuriami akustiniai baldai, padedantys slopinti garsą – didelės lubinės lempos, stalai, kėdės.

K. Pärtelis pasakoja, kad drauge su komanda atkreipė dėmesį į grybieną tuomet, kai pradėjo ieškoti alternatyvos dirbtinėms, cheminėms medžiagoms: „Atsižvelgiant į dabartinę klimato kaitą, mums reikia tvarių gaminių, todėl gamtos išteklių – grybų micelių – panaudojimas gamybai yra labai logiškas žingsnis. Juolab kad grybų micelės, pabaigusios savo gyvavimo ciklą, natūraliai suyra gamtoje.“ Pasak kūrėjo, vienas efektyviausių argumentų, liudijančių grybienos plokščių ekologiškumą, yra tai, kad 1 kg grybienos medžiagos gali sukaupti daugiau nei 1 kg CO2, tuo tarpu 1 kg plastiko, iš jo gaminant statybines medžiagas, išskiria apie 6 kg CO2.

„Vilnius Tech“ mokslininkai šiuo metu kuria kompozitines popieriaus gamybos dumblo plokštes, kurios skirtos garso sugerčiai.

Garso izoliavimo su kuriama tvaria kompozitine plokšte vizualizacija.

„Vilnius Tech“ mokslininkų kuriamų kompozitinių plokščių pavyzdžiai.

60 2021 spalis

MOGU nuotr.

technologijos

Gamintojai ir mokslininkai jau šiandien keičia akustinių medžiagų kūrimo paradigmą. Tiesa, kai kurios medžiagos tebėra testuojamos ir tikrinamos; kyla abejonių dėl to, ar inovatyvios perdirbamos akustinės plokštės pranoks tradicines savo efektyvumu. Visgi, tik laiko klausimas, kada jos taps ne originaliu, o įprastu modernaus dizaino ir architektūros sprendiniu.

AKUSTIKA ŠIUOLAIKINĖSE TEATRO IR KONCERTŲ SALĖSE

Vida KUZMICKAITĖ

62 2021 spalis

MEGASONUS archyvo nuotr.

technologijos

technologijos Šiuolaikinėms teatro, koncertų salėms keliami vis aukštesni akustiniai reikalavimai. Ar salė gali būti universali, pritaikoma įvairiems žanrams? Kokiais sprendiniais siekiama akustinio komforto šiuo metu rekonstruojamame Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, įtrauktame į kultūros paveldą, ir universalumu pasižyminčioje Palangos koncertų salėje?

spalvos krėslai ir kiti baldai, kurie buvo gaminami naujai arba pervelkami“, – pasakojo architektė. Interjero sprendimais išsiskiria Naujoji salė, kuri yra „black-box“ tipo. „Naujoji salė turėjo būti labiau eksperimentinė, ji suprojektuota kontrasto principu, praktiškai visa juoda. Salėje svarbiausias tampa turinys: žiūrovai ir spektaklis, visa kita tarytum išnyksta“, – pažymi G. Kančaitė.

Konstrukciniai pakeitimai Naujai atgimstantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) šiais metais pabaigtas pirmasis teatro rekonstrukcijos etapas. Jau pastatyta Naujoji salė, baigiama statyti Mažoji, šiuo metu rekonstruojama Didžioji. Rekonstrukcijos projekto architektė, „Kančo studija“ vadovė Gustė Kančaitė sako, kad didžiausias iššūkis buvo rasti interjero sprendinius, kurie nekonkuruotų, o rastų dialogą su esamu kultūros paminklu. Pastarąjį kartą pastatas rekonstruotas 1982 m., projektą parengė ir įgyvendino architektai Vytautas ir Algirdas Nasvyčiai. Jų sukurtą teatro dvasią stengtasi išlaikyti dabartinės rekonstrukcijos metu. „Kuriamos naujos erdvės estetiškai susijungia su Nasvyčių sukurta erdve, pratęsiamas autentiškas rusvas spalvinis filtras, išlaikoma šilta teatro emocija. Naudojamos natūralios medžiagos, raudonmedis. Rekonstruojamoje Didžiojoje salėje, atnaujintame bufete, senojoje kavinėje išliko originalios Nasvyčių parinktos

Architektai išsprendė reprezentacinio įėjimo, rūbinės, vestibiulio erdvės funkcionalumo klausimus. Vidinis ūkinis kiemelis iš Odminių gatvės pusės buvo uždengtas, virš jo suprojektuota ir pastatyta Naujoji salė su balkonais (joje telpa 350 žiūrovų). Anksčiau žiūrovai į senąją Mažąją salę turėjo eiti per tarnybinį įėjimą, iš Odminių gatvės. Dabar į visas LNDT sales bus patenkama per pagrindinį įėjimą iš Gedimino prospekto. „Pavyko užtikrinti patogų pasiekiamumą. Anksčiau teatras buvo tarsi labirintas, o dabar įėjimas į visas sales veda pro pagrindines duris Gedimino prospekte, tuomet srautai paskirstomi, galima eiti į pasirinktą funkcinę zoną“, – sako G. Kančaitė. Nemažai pastangų pareikalavo statinio konstrukcijos pakeitimai – po vestibiuliu įrengta įgilinta patalpa (rūsys), kurioje įsikūrė teatro rūbinė. Taip pat buvo atnaujinta teatro fojė, įrengti liftai, 5 kavinių zonos. Pasak rekonstrukcijos architektės, stiklinėmis stumdomosiomis pertvaromis atitverta atnaujinta vestibiulio zona ateityje taps viešąja erdve, susijungiančia su bendrąja teatro erdve ir prospektu.

I. Gelūno nuotr.

„Pavyko užtikrinti patogų pasiekiamumą. Anksčiau teatras buvo tarsi labirintas, o dabar įėjimas į visas sales veda pro pagrindines duris Gedimino prospekte, tuomet srautai paskirstomi, galima eiti į pasirinktą funkcinę zoną“, – sako G. Kančaitė.

technologijos Išskirtinis dėmesys akustikai Akustika teatre – vienas esminių elementų, siekiant užtikrinti tinkamą spektaklio emocijos ir žinutės perdavimą, kokybišką garsą ir komfortišką žiūrovo patirtį. Rekonstruojant LNDT, buvo orientuojamasi į akustinius architektūros, inžinerinius ir konstruktyvinius sprendimus, kurie padėjo užtikrinti maksimalų akustinį komfortą. Didžiojoje salėje, siekiant išlaikyti autentiškumą, pokyčių planuojama mažiausiai. „Į LNDT atėjome su sau išsikeltu tikslu pasitelkti visas turimas technines žinias ir suteikti kiek įmanoma daugiau laisvės estetikai, kiek įmanoma mažiau žaloti vizualinę koncepciją ir pasiekti maksimalų akustinį komfortą“, – pasakoja akustikos projektą ir Naujosios salės interjerą kūrusi įmonės „Akustika plius“ architektė Gintarė Privedienė. Didžiojoje salėje bus išlaikytas esamas 1,1 sekundės aidėjimo trukmės (reverberacijos) laikas. Naujojoje salėje pasiekta 1 sekundės aidėjimo trukmė, ji tolygi visuose erdvės taškuose – scenoje, parteryje, balkone. Didžiausias iššūkis, anot projekto akustikos architektės, buvo pridengti techninį ir chaotišką akustikos kar-

kasą, vizualiai išgryninti medžiagiškumą, o „nuraminus“ tekstūras ir formas vertikaliuose paviršiuose, pabrėžti intensyvų technologinį ažūrą lubų zonoje. Akustinės formos buvo maskuojamos – formuojamos nestandartinės akustinės konstrukcijos, kurios vizualiai buvo dengiamos. Ieškota vizualiai identiškų apdailinių akustinių medžiagų, kurios pagal akustikos poreikius veiktų kardinaliai skirtingai. Į akustinę apdailą buvo integruoti technologiniai elementai, skirti įrangai montuoti. Šiomis horizontalėmis ir vertikalėmis formuota paviršių linijinė grafika. „Naujosios salės balkono erdvėje ir virš balkoninės erdvės šoninėse sienose integravome tempiamąjį audinį, už kurio buvo sumontuoti garso difuzoriai, kurie atspindi garsą tinkama kryptimi ir sukuria erdviškumo pojūtį. Akustinei konstrukcijai panaudotos faneruotos, frezuotos, perforuotos ir neperforuotos plokštės“, – teigia G. Privedienė. Taip pat daugeliui atitvarinių pastato konstrukcijų buvo taikomi kompleksiniai garso izoliaciniai sprendiniai, užkertantys kelią nepageidaujamų garsų patekimui iš pastato aplinkos ir iš kitų pastato patalpų, bei užtikrinta viso pastato triukšmo kontrolė.

E. Norvaišo nuotr.

I. Gelūno nuotr.

D. Matvejevo nuotr.

Akustinės formos buvo maskuojamos – formuojamos nestandartinės akustinės konstrukcijos, kurios vizualiai buvo dengiamos. Ieškota vizualiai identiškų apdailinių akustinių medžiagų, kurios pagal akustikos poreikius veiktų kardinaliai skirtingai.

64 2021 spalis

L. Garbačiausko nuotr.

Palangos koncertų salė. Universalumas ir pažangūs sprendimai Beveik 5 tūkst. m² Palangos koncertų salė atidaryta dar 2015 m., joje įrengtas 2200 sėdimų žiūrovų vietų amfiteatras su apie sceną išdėstytomis žiūrovų vietomis. Salėje akustiniai sprendimai įgyvendinti tiek jos pastatymo metu, tiek vėlesniu laikotarpiu. „Nėra absoliučiai universalių salių, – pabrėžia Algirdas Stripinis, „Uostamiesčio projektų“ architektas, projektavęs Palangos koncertų salę. – Geriausia akustika sukuriama, kai kiekvienam žanrui pritaikomi atskiri sprendimai. Pavyzdžiui, simfoniniam orkestrui numatomas 2,0–2,2 sekundžių reverberacijos laikas netinka teatrui, nes aktorių tariami žodžiai taptų sunkiai suprantami. Šnekamoji kalba, dainavimas, simfoninis orkestras, koncertas su įgarsinimu – reikalauja specializuotų sprendimų.“ Pasak architekto, pirmaeilė Palangos koncertų salės funkcija buvo planuota kaip pramoginių koncertų – roko, džiazo ar operetės koncertų salė, atitinkamai modeliuotas stipresnis aidėjimo slopinimas. Jis pabrėžia, kad kuo didesnė salė, tuo didesnis iššūkis, norint sumodeliuoti garsą, kad jis pasiektų nutolusius nuo scenos salės kampelius. Tam kompleksiškai naudojamos architektūrinės ir inžinerinės priemonės. Architektas

gali suplanuoti koncertų salę išdėstydamas žiūrovų vietas aplink sceną iš šono ir iš galinės scenos pusės. Palangos koncertų salės pastatas apvalios formos, primena prisukamą muzikinę dėžutę. A. Stripinis pasakoja, kad nedideli langai, įstrižai įleisti į apskritą fasadą ir horizontaliai dalijantys koncertų salės tūrį, suteikiantys sukimosi pojūtį, leidžiantys netiesioginei šviesai patekti į salės vidų ir atliekantys garso difuzinę funkciją iš vidaus, taip pat išreiškia ir pastato – muzikinės dėžutės idėją.

Kuo didesnė salė, tuo didesnis iššūkis, norint sumodeliuoti garsą, kad jis pasiektų nutolusius nuo scenos salės kampelius. Tam kompleksiškai naudojamos architektūrinės ir inžinerinės priemonės. Architektas gali suplanuoti koncertų salę išdėstydamas žiūrovų vietas aplink sceną iš šono ir iš galinės scenos pusės. 65

L. Garbačiausko nuotr.

technologijos

„Dėmesio skyrėme ir garso izoliacijai – demontuotos durys tarp salės ir holo, įrengtos specialios akustinės durys, apatiniuose holuose durys visur sudvigubintos su akustiniais tambūrais“ / Laurynas PAŠKEVIČIUS /

Įrengta elektroakustinė sistema ir įgyvendinti pokyčiai „2015 m. pastačius salę buvo įdiegta elektroakustinė sistema. Natūrali salės akustika suprojektuota 1 s aidėjimo trukmei, o elektroakustinė sistema leido jį padidinti nuo 1 iki 5,5 sekundės. Diapazonas Palangos koncertų salėje yra labai platus, viename spektro gale – pop, roko koncertai, kitame – bažnytinis choro dainavimas. Tokį platų aidėjimo trukmės diapazoną galima išgauti tik elektroakustinėmis sistemomis. Ji pasirinkta ir todėl, kad salė yra universali, skirta ne vienam žanrui“, – sako įmonės „Scenos techninis servisas“ vadovas, Palangos koncertų salės akustikos konsultantas Laurynas Paškevičius. „Taip pat buvo įgyvendinta ir daugiau technologinių transformacijų: įrengta į įvairius lygius pakeliama orkestro duobė, scenos tūriai apgalvoti taip, kad galėtų tilpti tiek simfoninis orkestras, tiek solistas“, – pasakoja pašnekovas. Vėliau, ruošiantis pučiamųjų orkestrų čempionatui, prasidėjo konsultacijos su Europos orkestrų asociacija (EBBA) akustiniais klausimais. EBBA pagyrė Palangos

66 2021 spalis

salės akustiką, bet kartu išsakė orkestrų čempionatui specifinius akustinius pageidavimus, kuriais remiantis buvo koreguojama salės akustika. „Žiūrovų erdvėje buvo per didelis jautrumas garsui aukštesniuose viduriniuose dažnuose, kurį sprendėme akustinėmis plokštėmis, masyviais dideliais skydais ant priekinės sienos. Jų didelė masė, gabaritai ir medžiagiškumas kruopščiai parinkti taip, kad įtakotų tik reikiamą dažnių diapazoną ir nekoreguotų kitų dažnių spektro dalių, kur salės akustinis balansas yra ir taip geras“, – teigia L. Paškevičius. Siekiant išspręsti grįžtančio garso koncentravimosi į salės centrą bei grįžimo į sceną problemą ir pagerinti garso tolygumą, salės gale, tarp kolonų buvo integruotos papildomos užuolaidos. Pasiektas rezultatas – geri garso stiprumo parametrai, tolygi garso sklaida. „Dėmesio skyrėme ir garso izoliacijai – demontuotos durys tarp salės ir holo, įrengtos specialios akustinės durys, apatiniuose holuose durys visur sudvigubintos su akustiniais tambūrais“, – pasakoja L. Paškevičius. Scenoje muzikantų girdimumas pagerintas išnaudojant jau esamus elementus, užuolaidas ir stacionariai už jų sumontuotas akustines plokštes. Sudarytas scenos ir salės gale įrengtų užuolaidų naudojimo algoritmas, pritaikant erdvę pagal muzikos žanrą. Scenoje tam tikriems pasirodymams rekomenduota naudoti akustinę kriauklę.

Akustikos specialistų „Megasonus“ projektuojamos ir montuojamos įtempiamosios akustinės sienos yra lankstus, ekonomiškas ir puikiai atrodantis patalpų akustikos problemų sprendinys, galintis įsilieti į bet kokį interjerą. Ši sistema buvo panaudota rekonstruojant Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, legendinį „Romuvos“ kino teatrą Kaune ir kitus objektus. Įtempiamuoju audiniu uždengiamos parinktos akustinės medžiagos užtikrina bet kokio projekto akustinius reikalavimus ir dizaino sprendimus. Tai itin lanksti sienų apdailos sistema, tinkanti teatrams, kino salėms, biurams, komercinėms patalpoms, viešbučiams, sporto salėms, būstams. „Esame akustikos konsultantai, matuojame patalpos akustinius parametrus. Skaičiuojame, kiek ir kokių akustinių medžiagų reikia, kur jos turi būti išdėstytos. Suprojektuojame, koks turi būti galutinis sprendimas, paremtas akustiniais reikalavimais ar rekomendacijomis pagal patalpos paskirtį. Sumontuojame profilius, akustinius elementus ir viską uždengiame įtempiamosiomis „Camira“, „JCJoel“

ar „Flamline“ gamintojų sienų tekstilėmis“, – pasakoja „Megasonus“ direktorius Karolis Klimaitis. Standartinis įtempiamojo audinio sistemos storis 13, 25 arba 50 mm. Daugumai patalpų tokio storio pakanka ir profilius galima montuoti tiesiog ant esamos sienos be jokio paruošimo. Dar vienas privalumas – įtempiamąjį audinį galima lengvai pakeisti ar atnaujinti. „Megasonus“ sprendimai greitai montuojami, akustiškai efektyvūs ir vizualiai patrauklūs. Akys mato tik audinį, kurio akustika yra neutrali: garsas pro jį praeina kiaurai ir susitinka su garsą sugeriančiais ar aidą išskaidančiais akustiniais elementais. Tokia sistema galima uždengti visą sieną arba joje formuoti atskirus plotus. Audinys gali būti įvairiausių faktūrų, spalvų, tad jį parenkant gali reikštis dizaineriai. Jei patalpai keliami labai aukšti gaisriniai reikalavimai, galima naudoti stiklo pluošto pagrindu pagamintą A2 nedegumo klasės audinį. Kur turėtų būti įrengtos tokios sienos? „Visur, kur reikia akustinių sprendimų ir estetiškų, išskirtinai atrodančių sienų. Buvimas

E. Norvaišo nuotr.

Įtempiamosios akustinės sienos – greitas ir efektyvus sprendimas akustiškai netvarkingoje patalpoje vargina, sunku susikalbėti. Aidinčioje salėje sunku suprasti, ką sako pranešėjas. Triukšmas biure trikdo darbą. Kiekvienu tokiu atveju reikia rasti individualų sprendimą. Dažniausiai reikiamus akustinius rodiklius pasiekti vien garso sugertimi neįmanoma, nes atsiranda rizika netolygiai sumažinti aidėjimo trukmę. Garso sugertis visada turi būti derinama su difuzija. Visi akustiniai elementai lieka paslėpti po audiniu, o patalpoje tik lygios, estetiškai atrodančios sienos“, – pasakoja akustikas Andrius Grabauskas. Tai lanksti, bet kokioms erdvėms tinkanti sistema, leidžianti formuoti įvairiausias formas, siūlanti didelį spalvų ir tekstūrų pasirinkimą.

www.megasonus.lt

TVARUS DEMONSTRACINIS PASTATAS:

„Vilnius Tech“ vizualizacijos

atverti tai, kas įprastai nematoma

Projekto autoriai – „Vilnius Tech“ studentai Diana Čižaitė, Ditė Mickevičiūtė ir Aivaras Mosteika.

68 2021 spalis

Tvaraus demonstracinio pastato konkursą suorganizavusi Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su „Vilnius Tech“ vasaros pradžioje suvienijo skirtingų sričių profesionalus – architektus, inžinierius, konstruktorius, gamintojus.

Aušra NYMAN

Projektuotojų komanda – „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto studentai Diana Čižaitė, Ditė Mickevičiūtė ir Aivaras Mosteika bei patyręs architektas iš „2L ARCHITECTS“ Julius Lapinskas kartu su gretimų specialybių atstovais („Vakarų medienos grupė“, „Sweco Lietuva“, „Baltic Engineers“, „Tenko Baltic“, „Jung Vilnius“ ir kitais) – kuria pastatą, kuris parodys visuomenei tvarios architektūros galimybes. Konkurso nugalėtojai, tvaraus demonstracinio pastato projekto autoriai, tvirtina, kad šiuo projektu siekia kurti naujas tvarios architektūros gaires, populiarinti ją ir pristatyti kaip meno rūšį. Projekto tikslas – ugdyti visuomenės sąmoningumą ir skatinti mąstyti apie savo veiksmų pasekmes gamtinei ir urbanistinei aplinkai. Todėl buvo nuspręsta atvirai demonstruoti visus pastato veikimą užtikrinančius elementus per permatomas pakabinamąsias lubas, specialiai įrengiamas stebėjimo vietas ir ekrane rodomą vaizdinę medžiagą. „Norėdami suderinti architektūrinius ir inžinerinius sprendimus tvariai ir estetiškai, siekėme apgalvoti pastato išardymo variantus, įvertinti tai, kad bus keičiama pastato eksploatacijos

Projekto tikslas – skatinti mąstyti apie savo veiksmų pasekmes gamtinei ir urbanistinei aplinkai.

vieta, ir paruošti instrukciją pastatui utilizuoti. Su estetinio patrauklumo iššūkiu anksčiau ar vėliau susiduria visi architektūriniai projektai, tačiau projektuojant tvarų pastatą būtina atsižvelgti ir į daug papildomų kriterijų, kurie dažniausiai sumažina medžiagų ir produktų pasirinkimo galimybes. Tai ir gamtai draugiškas produkto gaminimo būdas, antrinio panaudojimo galimybės, maži transportavimo atstumai, paliekamas CO2 pėdsakas, pirminės energijos suvartojimas ir daugelis kitų aspektų, susijusių su ekologiškumu ir sveikatingumu. Todėl tvaraus demonstracinio pastato tikslas – parodyti vieną iš daugelio tvarių sprendinių suderinimo variantų, taip skatinant įdiegti tvarumą į dabarties architektūrą“, – teigia jaunųjų architektų komandos nariai. Projekte visiems besidomintiems atveriama įprastai nematoma architektūros dalis: gamtai draugiškas medinis konstruktyvas (ir CLT, ir karkasinė sistema), sveiką ir malonų mikroklimatą užtikrinančios inžinerinės sistemos (tokios kaip šilumos siurblys, kapiliarinė šildymo ir vėdinimo sistema, saulės elektrinė, efektyvi vėdinimo kamera ir kitos), elektronikos valdymo blokas ir kiti pastato funkcionavimui svarbūs elementai. Lankytojai turės galimybę sužinoti įdiegtų inžinerinių, elektroninių ir juos jungiančių išmaniojo namo sistemų veikimo principus, pamatyti medienos, kaip konstrukcinės medžiagos, galimybes, susipažinti su kai kuriais tvariais tiekėjų pasiūlymais, dėl kurių šis projektas buvo įgyvendintas, ir išgirsti tvaraus demonstracinio pastato kūrimo istoriją.

Projekto vakarinio fasado vaizdas.

„Vilnius Tech“ vizualizacijos

„Pagal savo prigimtį šis pastatas yra nestandartinis – surenkamas ir mobilus, t. y. jis gali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą. Tokiems pastatams griežti energinio naudingumo reikalavimai Lietuvoje nėra taikomi, vis tik šis statinys projektuojamas taip, kad atitiktų A++ klasės reikalavimus. Juos įgyvendinant atsižvelgiama tiek į pastato išorines atitvaras, tiek į inžinerines sistemas, veikiančias pastate“, – inžinerinius konkurso sprendimus pristato Tomas Dauskurdas, „Sweco Lietuva“ vyresnysis inžinierius. Specialisto tvirtinimu, atitvaros turi būti gana aukštų šiluminių parametrų, todėl naudojamos efektyvios šiltinimo medžiagos, analizuojami ilginiai šiluminiai tilteliai, susidarantys pastato atitvarų jungtyse. Vienas svarbiausių iššūkių projektuojant tokio tipo pastatą – užtikrinti jo sandarumo rodiklį. Kadangi pastatas gali būti perkeliamas į kitą vietą jį išardant, modeliuojamos specifinės konstrukcinės jungtys, užtikrinančios, kad surinktas perkeltas pastatas vėl bus sandarus. „Aukštą pastato energinį naudingumą lemia inžinerinės sistemos – aukšto efektyvumo LED patalpų apšvie-

70 2021 spalis

timas, šilumos siurblys, skirtas pastatui šildyti ir vėsinti, vėdinimo įrenginys, karšto vandens ruošimo prietaisai, stebintys vartojimo įpročius ir atitinkamai koreguojantys savo darbą, ir galiausiai – saulės elementai, užtikrinantys, kad pastatas pats pasigamins dalį vartojamos elektros energijos. Kitas svarbus mūsų išsikeltas uždavinys – nustatyti įkūnytą pastato CO2 pėdsaką. Projektuodami pastatą šiuolaikiniais įrankiais, galime tiksliai apskaičiuoti būsimų konstrukcinių medžiagų kiekį. Kiekvienos statybinės medžiagos gyvavimo ciklo metu – nuo jos gamybos iki utilizavimo – į aplinką išskiriamas tam tikras CO2 kiekis. Tad žinodami tikslią viso pastato sudėtį galime įvertinti bendrą aplinkai daromą poveikį. Projektuojant šį statinį parenkamos kuo mažesnį poveikį aplinkai darančios medžiagos, pavyzdžiui, įprastas metalo konstrukcijas keičia medinės. Svarbu paminėti, kad prioritetą teikiame statybiniams gaminiams, kurie yra sertifikuoti ir turi EPD deklaracijas (dokumentus, įrodančius gaminio poveikį aplinkai, išreikštą CO2). Taip siekiame auginti Lietuvoje veikiančių statybinių medžiagų

Projekte visiems besidomintiems atveriama įprastai nematoma architektūros dalis: gamtai draugiškas medinis konstruktyvas (ir CLT, ir karkasinė sistema), sveiką ir malonų mikroklimatą užtikrinančios inžinerinės sistemos (tokios kaip šilumos siurblys, kapiliarinė šildymo ir vėdinimo sistema, saulės elektrinė, efektyvi vėdinimo kamera ir kitos), elektronikos valdymo blokas ir kiti pastato funkcionavimui svarbūs elementai.

gamintojų ir tiekėjų sąmoningumą ir skatiname juos didinant tokių produktų pasiūlą prisidėti prie tvarių pastatų kūrimo“, – sako specialistas. „Vilnius Tech“ studentų komandai šis projektas yra įdomi, išsami bei gili pažintis su tvariomis inžinerinės medienos konstrukcijomis“ – sako Paulius Milčius, įmonės „Vakarų Medienos grupė“ direktorius plėtrai. Visuomenė ir profesionalai taip pat galės ne tik pamatyti, bet ir paliesti inovatyvias inžinerinės medienos medžiagas, kurios daugelyje Europos šalių tampa tvarios statybos pagrindu. Tai LVL (sluoksninė lukštų mediena), I-joist (dvitėjinės sijos), CLT (kryžmai klijuota mediena), statybinės medžio drožlių plokštės. Visus šiuos produktus iki šiol įsiveždavome. Tačiau greitu metu visus juos gaminsime ir Lietuvoje. VMG grupės planuose – aprūpinti jais Lietuvos statytojus ir surenkamų komponentų gamyklas. Dabar Lietuva eksportuoja apvalius rąstus. O tvariai tvarkomo miško užauga tiek, kad tik su dalimi jo prieaugio ne tik pusė viešųjų pastatų, kaip yra pažadėjusi ši Vyriausybė, bet ir visi nauji gyvenamieji objektai galėtų būti statomi iš šios sveikos ir klimato kaitą įveikti padedančios medžiagos.

Statybų ir architektūros naujienų pulsas www.sa.lt

72 2021 rugpjūtis-rugsėjis

medinė statyba Inžinerinė mediena vis dažniau tampa integralia šiuolaikinių statinių dalimi.

statybos pavyzdžiai

Jonas Westling nuotr.

Įdomūs medinės

↓

Lietuvoje – jau pastatytas darželis su termomedienos fasadu, medine vidaus apdaila; Skandinavijoje – drąsiai keičiamos nusistovėjusios medinės architektūros tradicijos ir projektuojami išskirtiniai statiniai, netrukus tapsiantys „naująja realybe“.

MEDŽIU KVEPIANTIS VAIKŲ DARŽELIS

74 2021 spalis

A. Rakauskaitės nuotr.

medinė statyba Vilniaus rajono savivaldybė kartu su „Do architects“ komanda parodė pavyzdį –

OBJEKTAS: Vaikų darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija

rekonstruojant darželį „Pelėdžiukas“ visų

VIETA: Pagiriai, Vilniaus rajonas

pirma buvo atsižvelgta į vaikų poreikius

UŽSAKOVAS: Vilniaus rajono savivaldybė

ir emocijas. Jiems buvo sukurta ne tik funkcionali ir jauki vidaus erdvė, kurioje jie gali patogiai žaisti ant medinių grindų arba stebėti, kaip valgykloje virėjos ruošia valgį, bet ir smagiai leisti laiką lauke, išsaugotų medžių pavėsyje. Esminiai principai, kuriais remiantis projektuotos vidaus erdvės, – atvirumas, natūrali šviesa

ARCHITEKTAI: Gilma Teodora Gylytė, Sabina Daugėlienė, Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas, Justina Jauniškytė, Justas Paičius, Domantas Baltrūnas, Karolina Čiplytė, Vadim Babij – „Do architects“ KONSTRUKTORIAI: Techninio projekto etapas – Saulius Kavaliauskas (UAB „TimberDesign“) Darbo projekto etapas – Gediminas Gylys (UAB „TimberDesign“) GENERALINIS RANGOVAS: „VT Statyba“

ir universalumas. NAUJOJO PRIESTATO PLOTAS: 1035 kv. m STATYBOS METAI: 2020–2021 m.

Antrame aukšte yra išėjimai ant stogo terasos.

Sovietinių daugiabučių apsuptyje Pagiriuose esantis darželis „Pelėdžiukas“ buvo išplėstas pastatant keturis lopšelio ir du darželio grupių korpusus, prijungiant juos prie jau veikiančio darželio pastato. Rekonstrukcijos projektavimo darbai pradėti dar 2017 metais. Pagal parengtą projektą rangos konkursą laimėjo ir statybas vykdė UAB „VT Statyba“. Statybos truko maždaug 20 mėnesių. Po rekonstrukcijos darželyje numatyta priimti

„Do architects“ archyvo nuotr.

papildomai 100 vaikų. Statybų biudžetas – apie 2 mln. eurų.

76 2021 spalis

„Do architects“ archyvo nuotr.

medinė statyba

Kiemą supa tik bendros erdvės: iš vidaus vaikai visada mato, kas vyksta lauke, iš lauko – kas vyksta valgykloje, hole, renginių zonoje.

Uždaras kiemas – kuo daugiau laiko bendravimui gryname ore Pagrindinis pokytis atnaujinant darželį – uždaras kiemas, į kurį vaikai gali išeiti savarankiškai. Suformuotas šalia pagrindinio įėjimo, jis tampa susitikimų erdve tiek vaikams, tiek suaugusiesiems – tėvams, auklėtojams. „Kiemą supa tik bendros erdvės: iš vidaus vaikai visada mato, kas vyksta lauke, iš lauko – kas vyksta valgykloje, hole, renginių zonoje. Taip vyksta natūrali socializacija, ugdomas smalsumas ir bendruomenės jausmas“, – sako projekto vadovė Gilma Teodora Gilytė, „Do architects“ partnerė. „Nuo pat pirmųjų dienų, vos tik susipažinus su užduotimi ir esamu darželio pastatu bei jo teritorija, pamatėme, kad turbūt didžiausias iššūkis – didelis sunkiai suvaldomas teritorijos plotas. Dideliame, neaiškios struktūros sklype sunku organizuoti veiklas, trūksta vienos aiškios bendruomenės erdvės, kurioje būtų gera ir saugu būti“, – teigia architektė. Projektuojant ir statant darželį ypač didelis dėmesys skirtas ir čia augantiems medžiams. Pačioje projektavimo pradžioje darželio išplėtimas buvo numatytas visai kitoje vietoje, tačiau atvažiavus ir pamačius, kad numatytoje vietoje auga nuostabi eglė, ji kaip ir kiti ten augantys medžiai buvo išsaugoti. Vienas ąžuolas netgi buvo persodintas į uždaro kiemelio centrą, aplink kurį jau vyksta visas darželio gyvenimas. Pastato išorės sienose integruota viskas, ko reikia

lauko veikloms: nišos su durelėmis žaislams, lentynos sodininko priemonėms, nedidelis lauko kambarys žoliapjovei. Vaikų ir auklėtojų patogumui įrengtas funkcionalus ir šiltas iš lauko prieinamas sanitarinis mazgas su dengta įėjimo terasėle, kad kiemo veiklos netrukdomos galėtų vykti kuo ilgiau.

Atvirumas smalsioms akims ir dienos šviesai Šiame darželyje vaikai mato tas patalpas, kurios įprastai jiems būdavo uždarytos. Darželyje visos pagalbinės patalpos suprojektuotos atviros. Mažieji yra smalsūs – taip jie pažįsta pasaulį ir įgauna patirties. Kasdienė buitis yra įdomi vaikams ir darželyje ji neslepiama – valytojo patalpa po laiptais turi stiklines duris, pro jas vaikai mato, kur pastatytas siurblys ir kur sudėti švarūs rankšluosčiai. Valgomajame yra didelis langas į virtuvę – darželinukai mato maisto ruošimą, pasilipę ant prie lango suprojektuoto laiptelio gali pamojuoti virėjui. Praktiškai kiekviename taške galima apžvelgti ne tik erdvę, kurioje esama, bet ir kitas šalia esančias vietas: vidinį kiemą, lauko terasą, bendruomenės holus, valgyklą ar kt. Kaip ir mieste, taip ir vidaus patalpose – stebinčios akys kuria saugumą, bendruomeniškumą, vaikas ir mokytojas jaučiasi tiek savo grupės, tiek viso darželio šeimininkais. Tokie patys principai taikomi ir siekiant turėti kuo daugiau dienos šviesos: įrengiami ne tik maksimalaus dydžio langai iki žemės, stoglangiai, bet ir vidaus langai tarp skirtingų erdvių saulės šviesai „pavogti“.

„Do architects“ archyvo nuotr.

medinė statyba

Universalumas – kelios vienos erdvės funkcijos Naujajame darželyje visos erdvės universalios – kiekviena turi bent po kelias funkcijas: šviesūs lopšelio holai skirti žaidimams, muzikai, mankštai ir susitikimams. Kiemelis yra ir įėjimų, ir žaidimų, ir koncertų vieta. Žaidimų terasa ant stogo kartu ir evakuacinis praėjimas, jungiantis dvi laiptines, o fasadinėje sienoje integruotas suoliukas yra potenciali vieta lauko pamokai. Lopšelio grupės taip pat kitokios: kiekviena turi du įėjimus iš bendros lopšelinukams skirtos erdvės, čia galima judėti ratu. Grupėje yra bendra žaidimų erdvė šlaitinė-

mis lubomis – vaikai gali stebėti per stoglangius krintančią šviesą, susipažinti su skirtingais erdvės masteliais. Bendroje žaidimų erdvėje visi langai projektuoti iki pat žemės. Numatyti du išėjimai į už lango esančią medinę terasą su stogeliu ir privatų žalią saugiai aptvertą kiemelį. Antrame aukšte suprojektuotos darželio grupės su išėjimais ant stogo terasos. Kambarių centre yra visos reikalingos erdvės: grupės virtuvėlė, spintelės, tualeto kambarys, aplink judama ratu. Pagrindinėje erdvėje įrengtas amfiteatras, ant kurio vyksta pamokos ir žaidimai, o atėjus laikui iš jo ištraukiamos lovos ir erdvė tampa miegamuoju.

Užtikrinta kokybė FASADO APDAILAI Atnaujintame Vilniaus rajono savivaldybės darželyje „Pelėdžiukas“ funkcionalumas persipina su estetika ir modernumu, todėl ir fasado apdailai bei lauko terasoms buvo keliami aukščiausi reikalavimai. Jų išpildymu pasirūpino didžiausio pasaulyje termomedienos gamintojo „Thermory AS“ oficialus atstovas Lietuvoje – įmonė UAB „Ikosa“, „Medžio gausa“. 78 2021 spalis

UAB „Ikosa“, „Medžio gausa“ išpildė architektų lūkesčius ir reikalavimus pasiūlydama aukštos kokybės ir ilgaamžes pušies termomedienos dailylentes bei terasines lentas. Tiek vizualiai, tiek liečiant šiuos termomedienos gaminius juntama išskirtinė kokybė. Tvari ir atspari puvimui termomediena gaunama natūraliu būdu, naudojant tik karštį ir garus.

Nuo pat pradžių siekta pastatyti medžiu kvepiantį darželį – natūraliai pilkėjančiu termomedienos fasadu, medinėmis vidaus sienomis ir grindimis, medžio lentynomis ir durimis.

projekto sprendimai

www.medziogausa.lt

Jaukūs ir saugūs VAIKIŠKI BALDAI

Stendų projektavimu ir gamyba, renginių ir parodų organizavimu užsiimančios bendrovės „Expoera“ komanda projektuoja ekspozicijas, kuria ir įgyvendina dizaino idėjas parodoms, konferencijoms ir verslo renginiams, siūlo platų paslaugų spektrą, kurių gali prireikti ruošiantis parodai ar renginiui. Laimėjusi viešųjų pirkimų konkursą, „Expoera“ pagamino ir sumontavo Vilniaus r. Pagirių vaikų darželio „Pelėdžiukas“ baldus. „Baldų gamyba „Pelėdžiukui“ nebuvo mums naujiena  – bendrovės „Expoera“ veikla labai plati, tarp jos ir baldų gamyba. Tačiau paprastai baldų gamyba būdavo tik kažkokio mūsų įgyvendinamo projekto dalis: „Expoera“ teikia kompleksines paslaugas – vieni projektuoja, kiti gamina metalinę dalį, dar kiti plastikinę, dar kiti baldus ir klientas gauna galutinį rezultatą. „Pelėdžiuko“ atveju teko imtis vien tik baldų vaikų darželiui gamyba“, – pasakoja įmonės „Expoera“ projekto vadovas Vaidas Vielavičius. Darželio baldams buvo parinktos šiltos medžiagos. „Išorinėms, matomoms ir vaikų liečiamoms baldų dalims buvo parinkta natūralaus ąžuolo lukšto faneruotė, o ne imitacija,

kurią dažnai renkasi panašių objektų baldų gamintojai. Daug kam kėlė nuostabą, kad darželio baldai buvo su tikru ąžuolo lukštu, bet norėta, kad baldų paviršius būtų šiltas, natūralus ir jaukus. Pasirinkus tikrą lukštą, tenka kitaip ir dirbti – baldų gamyba trunka ilgiau, bet rezultatas tikrai skiriasi“, – sako pašnekovas. Visos matomos naujojo darželio priestato baldų dalys dengtos natūraliu lukštu, tačiau vidiniam baldų padengimui buvo pasirinktos ir praktiškesnės dangos: pavyzdžiui, spintelių, kur vaikai grįžę iš kiemo sukabina šlapius drabužius ar sudeda šlapius batus, vidui buvo panaudotos drėgmei atsparesnės medžiagos. „Baldus gaminome pagal kitos bendrovės iš anksto paruoštą projektą, nuo kurio nukrypti negalėjome, tačiau visą laiką turėjome galvoti ir apie saugumą: montuodami vertinome, ką vaikai galėtų daryti, kur užlipti, ką traukti, stumti, tad viską patikimai pritvirtinome prie sienų. Tą patį galima pasakyti ir apie apdailą – naudojome tik ekologišką laką, skirtą vaikų žaislams“,  – pasakojo V. Vielavičius.

„Do architects“ archyvo nuotr.

A. Rakauskaitės nuotr.

projekto sprendimai

www.expoera.lt

projekto sprendimai

„VT statyba“ atlikdama rekonstrukciją PAKEITĖ FUNKCIONALUMĄ Jau atidarytas ir visuomenei pristatytas naujas Vilniaus rajono, Pagirių darželio „Pelėdžiukas“ priestatas iš esmės pakeitė tiek darželio išvaizdą, tiek funkcionalumą. Statybos darbai buvo vykdomi ne tik laikantis griežtų projekto reikalavimų, bet ir atsižvelgiant į vaikų poreikius. Darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukciją atliko 14 m. statybų sektoriuje dirbanti bendrovė „VT statyba“, turinti didelę švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų rekonstrukcijos, administracinės paskirties pastatų renovavimo patirtį.

Nenutraukiant veiklos

A. Rakauskaitės nuotr.

Bendrovė „VT statyba“, dažniausiai vykdanti remonto ir rekonstrukcijos darbus, įgyvendina įvairiausius projektus: visai neseniai bendrovė Vilniaus mieste pastatė „Vilko pėdos“ nakvynės namus, šiuo metu atlieka Trakų gimnazijos rekonstrukcijos darbus, kur numatytas ir sporto salės griovimas bei naujos, dvigubai didesnės per 2000 m² salės statyba, atlieka Lietuvos geležinkelių filialo viso administracinio pastato, esančio Pelesos gatvėje, Vilniuje, rekonstrukciją. „Didžioji dalis mūsų užsakovų yra valstybės ir savivaldybių įmonės, savivaldybių admi-

nistracijos, nuolat dalyvaujame įvairiausiuose viešųjų pirkimų konkursuose visoje Lietuvoje“, – sako bendrovės „VT statyba“ plėtros direktorius Vasilijus Malko. Darželio „Pelėdžiukas“ rekonstrukcija yra labai įdomus „Do architects“ projektas, iš esmės pakeitęs tiek darželio išvaizdą, tiek funkcionalumą. Medinis priestatas buvo pastatytas šalia esančių senų mūrinių darželio pastatų. Senuosius pastatus jungiantis koridorius taip pat turėjo tapti priestato dalimi, tad senąjį koridorių teko nugriauti ir statyti naują. „Darbai buvo atliekami netrikdant darželio darbo. Nė vienos dienos nebuvo nutrūkusi darželio veikla. Didelis iššūkis buvo ir tai, kad dalis darbų buvo vykdoma žiemą. Teko nugriauti senuosius darželio pastatus jungiantį koridorių ir pastatyti laikinas konstrukcijas, kad vaikai galėtų saugiai judėti iš vieno pastato į kitą, per šį laikiną koridorių buvo nutiestos ir komunikacijos. Tuo pat metu buvo statomas naujas medinis darželio pastatas“, – pasakoja V. Malko. Abu senieji darželio pastatai ir naujasis medinis priestatas suformavo uždarą darželio kiemą, į kurį vaikai gali išeiti savarankiškai ir kuris tuo pat metu yra pagrindinio įėjimo erdvė.

Didžiulė eglė, pakoregavusi projekto sprendinius ir statybų eigą, turi savo istoriją – kadaise po Kalėdų ją čia įsmeigė kiemsargis. 80 2021 spalis

„Do architects“ archyvo nuotr.

projekto sprendimai

Priestate dominuoja mediena Pasak V. Malko, objekte teko panaudoti labai daug medžio: langai, kurie žaidimų erdvėje eina iki pat grindų, natūraliai pilkėjantis fasadas, grindys, laiptai, sienos – visur buvo panaudota mediena, suteikianti priestatui jaukumo. „Daug kur naudojome termomedieną. Statant medinį visuomeninį pastatą teko spręsti daug įvairiausių su gaisrosauga susijusių klausimų, teko apgalvoti kiekvieną pastato dalį, kruopščiai ir atsakingai parinkti gaisrosaugos reikalavimus atitinkančias, tam tikros nedegumo klasės medžiagas. Statybų procese nemažai diskutavome su gaisrininkais, ieškojome tinkamų variantų, bet mūsų sprendimai buvo tinkamai įvertinti ir objekte jau yra sėkmingai vykdoma ikimokyklinio ugdymo veikla“, – pažymi pašnekovas. Naujas medinis, karkasinės konstrukcijos darželio „Pelėdžiukas“ priestatas turi įdomių sprendimų – bendroje žaidimų erdvėje įrengtos šlaitinės lubos su stoglangiais, visi šios erdvės langai – didelės, iki pat žemės

einančios vitrinos. Antrame aukšte įrengti išėjimai ant stogo terasos.

Išsaugoti medžiai Priestato statybos vietoje augo nemažai medžių ir didelė, darželio simboliu tapusi aukšta eglė. „Pagal projekto reikalavimus medžiai turėjo būti arba išsaugoti, arba perkelti į kitą vietą. Dalį medžių, tarp jų ir didžiąją eglę, išsaugojome. Medžius, kurių negalėjome palikti ir kurių kamieno skersmuo buvo didesnis nei 20 cm, perkėlėme tam naudodami specialią techniką. Ne visi medžiai buvo perkelti kitur, pavyzdžiui, vieną ąžuolą perkėlėme pačio darželio teritorijoje, jis sėkmingai įsišaknijo uždaro kiemelio centre.

www.vtstatyba.lt

PROJEKTAI, KEIČIANTYS MEDINĖS ARCHITEKTŪROS TRADICIJAS 82 2021 spalis

medinė statyba Vida KUZMICKAITĖ

„White Arkitekter“, viena lyderiaujančių architektų studijų Skandinavijoje, suprojektavo vieną aukščiausių medinių statinių pasaulyje. Šiaurės rytų Švedijoje, Šelefteo mieste, pastatytas tvaria medine konstrukcija išsiskiriantis „Sara Cultural Centre“, kurio aukštis siekia 75 metrus.

OBJEKTAS: „Sara Cultural Centre“ VIETA: Šelefteo, Švedija ARCHITEKTAI: „White Arkitekter“ PASTATO PLOTAS: 27 867 kv. m

Kultūros centro eksterjerą puošia skaidrūs dvigubo stiklo fasadai.

Jonas Westling nuotr.

STATYBOS METAI: 2021

Åke Eson Lindman nuotr.

medinė statyba

Tai tvaraus dizaino ir konstrukcijos statinys, kuriame susilieja visos kultūros formos.

Naujasis kultūros centras ženklina medinės architektūros tradicijos atgimimą Šelefteo mieste. „Sara Cultural Centre“ sujungė tradicines statybos medžiagas su moderniomis technologijomis ir tapo universalia erdve, kurioje įsikūrė meno galerija, muziejus, biblioteka, teatras bei 20-ies aukštų viešbutis su restoranu, SPA ir konferencijų centru. Vietos valdžios inicijuotu kultūros komplekso projektu siekiama paversti Šelefteo regioną patrauklesne vieta gyventojams ir miesto svečiams. „White Arkitekter“ profesionalų suprojektuotas statinys jau yra pelnęs ne vieną apdovanojimą, sulaukęs tarptautinio pripažinimo „World Architecture Festival“ ir kituose renginiuose. Šis projektas – dar vienas švedų architektų studijos žingsnis link užsibrėžto ambicingo tikslo iki 2030 m. visuose savo projektuose naudojant medines konstrukcijas pasiekti neutralią anglies dvideginio (CO2) emisiją. Tikimasi, kad medinės statybos proveržį, naudojant medieną kaip tvarią sudėtingų ir daugiaaukščių pastatų konstrukcinę me-

84 2021 spalis

džiagą, padės skatinti ir neigiamą CO2 emisiją pasieksiantis naujasis kultūros centras.

Klijuotosios medienos konstrukcijos ir alternatyvi energija Bendradarbiaudami su statybos inžinieriais, architektai sukūrė dvi skirtingas medinės konstrukcijos sistemas kultūros centrui ir viešbučiui. Šių konstrukcijų gamybai buvo naudojama mediena iš vietinių tvarių miškų. Daugiaaukštis viešbutis pastatytas iš surenkamųjų 3D modulių, pagamintų iš kryžmai sluoksniuotų medienos plokščių (CLT). Likusiai pastato daliai – kultūros centro konstrukcijai – buvo naudojamos tiek CLT, tiek sluoksniuotos klijuotosios medienos (GLT) plokštės. Inovatyvi klijuotosios medienos konstrukcija leido visiškai atsisakyti betono elementų ir sumažino išskiriamą CO2 kiekį, o surenkamieji elementai pagreitino statybos laiką.

medinė statyba

Projekto architektai kūrė ilgaamžę, mažiausiai 100 metų tarnausiantį pastatą, kuris jau po 50 metų pasiektų neigiamą CO2 emisijų kiekį. Projekto architektai kūrė ilgaamžę, mažiausiai 100 metų tarnausiantį pastatą, kuris jau po 50 metų pasiektų neigiamą CO2 emisijų kiekį. Pastato energijos sąnaudas mažina tvarus jo dizainas ir integruoti alternatyvios energijos šaltiniai, pavyzdžiui, ant statinio stogo sumontuotos saulės energijos plokštės.

Atviros erdvės ir skaidrūs tūriai

Åke Eson Lindman nuotr.

Mediniai projekto elementai yra pagrindinė architektūrinės raiškos dalis: pastatą sudaro įvairaus masto, aukštingumo ir skaidrumo tūriai. Daugiaaukščio viešbučio dvigubo stiklo fasadas atskleidžia medžio struktūrą ir tampa supančios aplinkos, dangaus mėlio atspindžiu. Architektams pavyko naująjį kompleksą paversti viso miesto kultūros centru. Pačiame Šelefteo centre pastatyto statinio architektūra, interjero ir eksterjero sprendimai – skaidrūs fasadai, šilti natūralūs atspalviai, suprojektuoti įėjimai iš visų statinio pusių – kuria atviros ir lankytojams draugiškos erdvės įspūdį.

medinė statyba OBJEKTAS: „Bank of Norrland“ VIETA: Švedija

„Anders Berensson Architects“ vizual.

ARCHITEKTAI: „Anders Berensson Architects“

„Bank of Norrland“: architektūra, kardinaliai keičianti taisykles Dar vieną originalų atsakymą į klimato kaitos keliamus iššūkius pateikė švedų architektų studija „Anders Berensson Architects“. Tiesa, šįsyk tai ateities architektūros vizija, kuri skirta parodai „Architectures of Transition“. Keliais žingsniais į priekį žengę architektai pasiūlė pastatyti didžiausią pasaulyje medinę konstrukciją-medienos saugyklą „Bank of Norrland“. Projekto tikslas: saugoti medieną, ją superkant iš vietinių ūkininkų ir taip užtikrinant šalies statybos ir gamybos pramonės tęstinumą. Saugyklos idėja kilo norint sumažinti medienos pramonės išskiriamo CO2 kiekį, kadangi didelė dalis iškirstos, per audras nuvirtusios medienos yra sudeginama arba sunaudojama popieriaus gamybai. „Bank of Norrland“ supirktų ir išsaugotų medieną, kurios ištekliai būtų racionaliai naudojami tvarių pastatų statyboms ir ilgaamžių produktų gamybai.

86 2021 spalis

„Architectures of Transition“ parodoje pristatomame projekte – unikalus medienos išsaugojimo pavyzdys.

medinė statyba

„Anders Berensson Architects“ vizual.

Didžiausios pasaulyje medienos konstrukcijos.

Vizualizacijose architektai demonstruoja įspūdingą saugyklos tūrį ir konstrukcijos statybos principą.

Saugykla suprojektuota taip, kad galėtų saugoti metinę medienos produkciją – vienas kubinis kilometras saugomų rąstų sudarytų didžiausią pasaulyje medinę konstrukciją. Be to, tai būtų didžiausia iki šiol žmonių pastatyta medienos saugykla. Architektai savo projekto pristatyme siūlo, esą konstrukcija galėtų būti statoma keliant rąstus vieną ant kito ir juos džiovinant. Rąstai sudarytų bazines konstrukcijos sienas, kurios susikirsdamos išlaikytų viso statinio stabilumą. Su projektu galima susipažinti Švedijoje šiuo metu vykstančioje parodoje „Architectures of Transition“, kurioje pristatomos Šiaurės šalių architektų novatoriškos, aplinkai draugiškos šiuolaikinės architektūrinės idėjos.

Pirmieji Lietuvoje markizių gamintojai

DEXTERA džiaugiasi galėdama pasiūlyti pirmąsias lietuviškas markizes. Naujiems gaminiams parinkti itin kūrybiški iš saulės dievų vardų kilę pavadinimai atspindi įmonės filosofiją – suteikti didžiausią komfortą, įsileidžiant saulės tiek, kiek norite patys. Į klausimus apie naujųjų markizių savybes, technologijas, naudojamas medžiagas ir privalumus atsako įmonės DEXTERA komercijos direktorius MANTAS VISOCKAS.

Kokių gali būti markizių ir kokie jų privalumai palyginti su kitais nuo saulės saugančiais produktais? Kalbant apie praktinius aspektus, akcentuojami keli esminiai dalykai. Visų pirma, markizės suteikia daugiau estetikos ir komforto jūsų terasai. DEXTEROS markizės išsiskiria ir optimaliu gamybos laiku. Kitos įmonės užsisako gaminius iš tiekėjų, todėl natūralu, kad visas procesas užtrunka daug ilgiau. Tai itin aktualu pandemijos ir karantino laikotarpiu. Kitas svarbus privalumas – bekompromisė lietuviška kokybė. Mūsų įmonė jau 25 m. dirba su saulės kontrolės sprendimais. Mes žinome, kad lietuviai vertina tik kokybiškus, ilgaamžius gaminius. Kokie yra techniniai markizių ypatumai? Visi trys DEXTEROS gaminamų markizių modeliai tvirtais laikikliais patogiai tvirtinami prie sienų arba lubų, individualiai reguliuojamas nuolydžio kampas. Gaminių konstrukcija nudažyta milteliniu būdu ir yra atspari įbrėžimams bei korozijai, o spalvą galima rinktis baltą, sidabrinę, rudą arba antracito. Svarbu paminėti, kad techninės markizių detalės papildomai apsaugotos plastiko dangteliais, todėl nesikaupia dulkės, užkertamas kelias apsigyventi vabzdžiams ir voragyviams. Markizės gali būti patogiai valdomos rankomis arba automatiškai – kaip jums patogiau. Taip pat 88 2021 spalis

siūlome platų priedų pasirinkimą (variklis su avarinio atidarymo galimybe, nuotolinio valdymo pultelis, vėjo daviklis, galimybė prijungti prie išmaniųjų namų sistemų), o tai lemia, kad šie saulės kontrolės mechanizmai tampa dar išmanesni ir komfortiškesni. Ar šioms markizėms gaminti naudojami išskirtiniai audiniai ir kitos medžiagos? Labai vertinu mūsų kartos gyvenimo filosofiją – išsaugoti gamtą ateities kartoms, rūpintis ne tik savimi, bet ir aplinka, kurioje gyvename. Mūsų įmonei itin svarbūs tvarūs, teigiamai aplinką veikiantys sprendimai, todėl ir klientai galės rinktis markizes su pirmaisiais pasaulyje orą gryninančiais audiniais. Taip pat siūlome audinių, kurie grynina orą ir tai patvirtinta bandymais. Šie markizių audiniai stipriai gerina oro kokybę, mažina taršą, naikina nemalonius kvapus ir yra itin draugiški gamtai bei žmogaus sveikatai. Žinoma, šiuos audinius pirmiausia rinksis tie, kurie gyvena arčiau kelio, didmiesčiuose, pramoniniuose rajonuose. Tačiau svarbiausia, kad tokiu pasirinkimu mes kiekvienas prisidedame prie švaresnio pasaulio. Papasakokite, kuo išskirtinis kiekvienas iš Jūsų pristatomų markizių tipų. Markizė HELIOS – ypač tvirta, kasetė apsaugo audinį nuo lietaus, sniego ir purvo.

Vienas didžiausių HELIOS privalumų – modernaus dizaino kasetė, kurioje suskleidus markizę visiškai apsaugomas audinys ir markizės alkūnės. Markizė prie namo fasado tvirtinama tik dviem laikikliais, o tai didelis pranašumas, palyginti su kitomis markizėmis. Įrengus vėjo daviklį, markizė išmaniai reaguoja į didėjantį vėjo greitį ir, kylant vėjui, susiskleidžia automatiškai. Pusiau kasetinė markizė APOLLO išsiskiria tvirtumu ir rafinuotu dizainu, o šoninė vandens nubėgimo sistema palengvina gaminio priežiūrą. Markizės konstrukcija apsaugo audinį nuo išorės poveikių. Tvirtos markizės alkūnės įtempiamos vidinėmis grandinėmis. Kaip ir HELIOS, įrengus vėjo daviklį, APOLLO išmaniai reaguoja į didėjantį vėjo greitį ir pati susiskleidžia. Markizė SUNNA – tai tobulas sprendimas didesnėms terasoms ir komerciniams objektams. Šios markizės gali būti net iki 7 m pločio. Preciziškai pagamintos alkūnių lankstinės jungtys ir jas jungiančios grandinės užtikrina markizės ilgaamžiškumą ir patikimą veikimą, o šoninė vandens nubėgimo sistema palengvina priežiūrą. Markizė SUNNA yra bekompromisis pasirinkimas ieškantiems ekonomiško ir greito terasos uždengimo.

R. Parafinavičiaus nuotr.

Tai, ko laukė ne vienerius metus, –

REKONSTRUOTA ESTRADA ŠIAULIUOSE Kultūros bendruomenei ir miestiečiams įteikta ilgai laukta dovana. Nuo 1973-iųjų didesnio remonto nemačiusi Šiaulių miesto centrinio parko estrada – jau moderni ir šiuolaikiška. Iki pradedant rekonstrukcijos darbus centrinio parko estrada buvo apverktinos būklės, todėl pastaruosius metus joje jokie renginiai nebevyko.

90 2021 spalis

D. Bačiulės nuotr.

objektas

ISTORIJA, LYDIMA SKAUDŽIŲ ĮVYKIŲ Šiaulių centrinio parko kūrimas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Dabartinio centrinio parko vietoje buvo didelis priemiestinis vienkiemis, priklausęs Šapirų šeimai ir daugelio miestelio gyventojų tiesiog vadinamas Šapirų pievomis. Pirmaisiais pokario metais miesto visuomenė Šapirų pievose ėmėsi kurti ir naująjį miesto parką, o jau 1947 m. spalį čia buvo pradėti sodinti medžiai ir tvarkyti takeliai. Visas parkas tuo metu užėmė 5 ha plotą, buvo aptvertas aukšta tvora, už įėjimą į parką buvo imamas mokestis. 1965 m. buvo pradėta statyti didžioji parko estrada. Tribūnose tilpo puspenkto tūkstančio žiūrovų. 1970 m. buvo baigtos statybos ir tais pačiais metais birželio 20–21 d. didžiojoje parko estradoje įvyko Šiaulių miesto saviveiklinių kolektyvų dainų ir šokių šventė. Po kelerių metų, 1973-iaisiais, parko estrada buvo rekonstruota pristatant šiek tiek uždarų patalpų ir uždengiant stogą. Estrados šonuose, per du aukštus, buvo įrengtos uždaros patalpos, skirtos dirigentams, diktoriui, medicinos punktui, ūkinei daliai. Tuo metu naujoje erdvėje vykdavo dainų, šokių, vaikų kūrybos ir studentų šventės, estradinės muzikos festivaliai, miesto šventės, Užgavėnės, Šv. Florijono dienos renginiai ir kt.

Netiko jokiems renginiams „Ne paslaptis, kad Šiaulių miesto centrinio parko estrada buvo apverktinos būklės, todėl pastaruosius metus joje nebevykdavo jokių renginių. Estrados kompleksas buvo pasenęs morališkai ir nebetarnavo pagal pirminę paskirtį. Buvęs pastatas prieš gerus du dešimtmečius degė, todėl jo infrastruktūra eksploatuoti nebetiko: sienos buvo pažeistos kritulių, langų nebebuvo, stogo danga sutrūkusi. Amfiteatro suolai buvo susidėvėję, mediniai suolų tašai supuvę, vietomis sulūžę arba jų visai nebebuvo. Estrados asfalto danga suaižėjusi, vietomis ištrupėjusi. Viešasis tualetas buvo avarinės būklės. Taigi nebuvo sąlygų organizuoti tradicinių,

įprastų renginių, ką jau kalbėti apie nematerialųjį kultūros paveldą puoselėjančias Dainų šventes. Estrada seniai nebuvo patraukli ne tik šiauliečiams, bet ir miesto svečiams, turistams“, – sakė Šiaulių kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė. Rengiant estrados rekonstrukcijos projektą, bendrauta su kitų miestų, turinčių estradas, vadovais, detaliai išnagrinėti planai, įvertinti kitų estradų pranašumai ir trūkumai, aptartas reikalingas finansų ir darbuotojų poreikis, organizuojamos šventės. Ypač daug dėmesio skirta kitų Lietuvos estradų ir mūsų kaimyninės šalies Latvijos infrastruktūros vertinimui. Buvusios estrados vietoje iškilo erdvi scena, pridengta lengvos konstrukcijos balno formos stogu. Galinėje estrados pusėje suprojektuotas pastatas, kuriame įrengti grimo

kambariai, sanitariniai mazgai, poilsio kambarys, techninės, persirengimo ir viešojo tualeto patalpos. Įsigyti reikalingi baldai ir interaktyvusis lauko stendas. Pakeliui į rūbinių korpusą, įrengtas keltuvas, pritaikytas žmonėms su negalia. Renovuota estrada savo erdve – didžiausia visame regione. Bendras estrados komplekso plotas siekia 11 tūkst. kv. m, pastatas su persirengimo, grimo, pagalbinėmis patalpomis ir viešaisiais tualetais – 192,31 kv. m, scenos spindulys – 14 m, o amfiteatre įrengta daugiau nei 5000 sėdimų vietų. Tikimasi, kad renovuota estrada taps ne tik Šiaulių regiono, bet ir visos Lietuvos mastu svarbiu ir veikiančiu traukos objektu. Rekonstruotame estrados komplekse šiauliečiai ir miesto svečiai mėgausis nauja renginiams skirta aplinka. 91

projekto sprendimai

„Aukstata“ nuotr.

PATRAUKLI ERDVĖ RENGINIAMS

Rekonstruojant Šiaulių miesto estrados kompleksą suformuota nauja, kokybiška, renginiams skirta aplinka su aptarnavimo pastatu. Buvusios estrados vietoje suformuota erdvi scena pridengta lengvos konstrukcijos balno formos stogu. Galinėje estrados pusėje įrengtas aptarnavimo pastatas su WC korpusu, dušais, rūbinėmis, atlikėjų grimerinėmis, persirengimo vietomis, parko darbuotojų poilsio kambariu. Pastatas savo forma atkartoja esamą estrados pylimą ir į jį įsilieja. Apdailai panaudotas matine ruda spalva dažytų medžio tašų ventiliuojamasis fasadas kombinuojant jį su šviesiai pilkos spalvos fibrocementine apdaila. Patekimui į rūbinių korpusą suformuoti laipteliai ir pandusas, pritaikytas žmonėms su negalia. Pertvarkytas esamas amfiteatras,

92 2021 spalis

suformuojant ~5000 sėdimų vietų, iš jų 109 pritaikytos ŽN poreikiams. Estrada įrengta atsižvelgiant į saugaus naudojimo aspektus. Pakilimai į tribūnas, praėjimai formuojami iš R11 slidumo klasės trinkelių. Estrados amfiteatro centrinėje dalyje suformuota platforma garso ir šviesos režisieriams. Įrengta radijo bangomis valdomų mašinyčių trasa, kurioje dalyviams yra suformuota pakyla joms stebėti ir valdyti. Užlipimui ant šios platformos suformuoti laipteliai ir pandusas, pritaikytas žmonėms su negalia. Mašinyčių trasa aptverta. Tvoroje įrengtas turniketas ir greta jo varteliai ŽN patekimui. Parke įrengti keli sporto aikštynai, golfo zona, vaikų iki 12 m žaidimams skirta aikštelė su laipynėmis, krepšinio, treniruočių aikštelės,

šunų dresiravimo ir vedžiojimo zona, pastatytas riedlenčių ir riedučių parkas, atitinkantis tarptautinius standartus. Suformuoti nauji apšviesti takai su naujomis asfalto dangomis, rekonstruoti ir sutvarkyti esami asfalto dangos takai ir įrengti atsijų dangos takai, suoliukai. Įrengta fontanėlių vieta, lauko šachmatai, iškyloms skirta vieta. Išvalytas ir suformuotas tvenkinys su natūraliais šaltiniais.

www.aukstata.lt

projekto sprendimai

ESTRADOS STOGAS – sudėtinga užduotis

Šiaulių estrados stogui reikėjo tento, pasižyminčio didesniu atsparumu UV spinduliams, aukštos nedegumo klasės ir didesnio tempimui tvirtumo bei atsparumo pelėsiui. „Darbai prasidėjo nuo vizualizacijos. Projekto užsakovai tik ją ir teturėjo, todėl teko aiškintis, kaip jie įsivaizduoja galutinį rezultatą, koks turėtų būti tentinio stogo fiksavimas ir pan.“, – pasakojo Tadas. Vienas sudėtingiausių etapų buvo ne tento gamyba, o jo tvirtinimo sprendiniai. Laikančioji tento konstrukcija  – šachmatine tvarka ištempti plieniniai lynai, ant kurių turėjo gulti tentas, tačiau užsakovas norėjo tentą ne guldyti ant lynų, o nuo jų atitolinant išvengti tento trinties į lynus.

Įmonės archyvo nuotr.

Nuo 1990 m. veikianti UAB „Gikniaus Kaukas“, didelę patirtį sukaupusi šeimos įmonė, įgyvendino dar vieną įdomų projektą – tentu uždengė rekonstruotos Šiaulių centrinio parko estrados stogą. „Gikniaus Kauko“ tentai ir metalo konstrukcijos įgyvendina įvairiausias idėjas. Tarp jų yra ir sudėtingų projektų, tokių kaip Klaipėdos laivų remonto sauso doko galų užvartai, 30 m skersmens srutų rezervuarai, restauruojamos Rygos bažnyčios uždengimas, Šiaulių parko estrados stogas. „Gikniaus Kaukas“ dirba kartu su Vokietijos aukščiausios kokybės tentinio audinio gamintoju „HeyTex Bramsche GmbH“. Renkantis Šiaulių estrados stogą, įvertinus visus techninius reikalavimus, su „HeyTex“ specialistais buvo suderinta tentinio audinio sudėtis. Pasak įmonės tentų gamybos vadovo Tado Gikniaus, „Numatėme 140 tvirtinimo taškų prie lynų, bet lynams gavus apkrovą nuo tento tempimo į perimetrą keičiasi stogo forma, tad tvirtinimo taškus teko „gaudyti“ specialia, tekstilinėje architektūroje naudojama programa. Tentas gaminamas ant žemės, ten pat sustiprinami tvirtinimo taškai, juose sumontuojami specialūs konstrukciniai tvirtinimo elementai. Užkėlus tentą ant stogo, atliekami tik montavimo darbai, jokios korekcijos nedaromos ir jei tvirtinimo taškai bus ne savo vietose, problemų bus daug. Tikslumas didelis, o veiksnių, trukdančių tai pasiekti, netrūksta: stogas – ovalus ir riestas, nėra jokių aiškių atskaitos taškų, uždėjus tentą, konstrukciniai lynai linksta nuo tempimo į perimetrą apkrovų, įtempiant tentą vėl viskas

keičiasi. Visa tai reikia įvertinti, apskaičiuoti. Tento gamyba buvo gerokai trumpesnė nei tvirtinimo taškų vietų nustatymas“, – apie gamybą pasakoja T. Giknius. „Gikniaus Kauko“ specialistai Šiaulių estrados stogui parinko optimalų tentinį audinį, rinkdamiesi tarp reikiamo stiprumo ir tamprumo. Pedantiškiems vokiečiams įvertinus visas blogiausias ir ekstremaliausias gamtines sąlygas, tentiniui audiniui suteikta 8 m. garantija. Tačiau tai nereiškia, kad po 8 m. tentas neatliks savo funkcijos. Šis stogas tarnaus žymiai ilgiau. „Gikniaus Kauko“ angarai dengti daug paprastesniais tentais, kai kurie jau tarnauja 15 metų. Šiaulių arenos stogas tarnaus dar ilgiau – kol nusibos spalva.

www.kaukas.eu

Įmonės archyvo nuotr.

projekto sprendimai

Šiauliečiams svarbų objektą įgyvendinusiai komandai nėra neįveikiamų darbų Kone metus trukę Šiaulių centrinio parko estrados modernizavimo darbai oficialiai baigti – čia ir toliau vyks įvairiausi kultūros renginiai, tik jau ne apleistoje ir šiandienos poreikių nebeatitikusioje, kaip iki pradedant darbus, bet šiuolaikiškoje erdvėje. Patrauklus daugiafunkcis objektas – didžiausias visame regione, svarbus ne tik miesto įvaizdžiui, jis taip pat padės prisikviesti dar daugiau kultūrai neabejingų miestiečių. Padėjo sukaupta patirtis Šiauliuose nuo 2008-ųjų veikiančiai bendrovei „NP5 Constructions“, kurios specializacija – betonavimo, statybos darbai, statybų produktai iš lengvo plonasienio plieno konstrukcijų, šiame šiauliečiams itin svarbiame objekte patikėtas ne vienas atsakingas darbas. Pirmiausia – parko estrados suoliukų ant šlaito atraminės sienelės betoninės dalies įrengimo darbai (įrengti gręžtiniai suoliukų poliai, išbetonuotos suoliukų atraminės sienelės – iš viso 2,6 km ilgio, tarp suoliukų eilių išbetonuoti laiptai). Taip pat išbetonuoti užlipimo ant estrados šlaito iš galinės pusės laiptai (3 pozicijos laiptų su aikštele, kuri jungiasi su laiptais tarp suoliukų). Kitas bendrovės specialistams patikėtas darbas – dviejų estrados stogo kolonų, laikančių visą stogo konstrukciją, kurią sudaro metalinė laikančioji konstrukcija ir tentas, betonavimo darbai. Taip pat atlikti estrados amfiteatro pastato mūro darbai, išbetonuota tarpaukštinė gelžbetoninė perdanga ir L formos atraminė siena tarp pastato ir šlaito, galiausiai – scenos spindulinės atraminės sienos CFA poliai ir pati spindulinė 120 mm aukščio atraminė siena. 94 2021 spalis

Organizuos naujos kokybės renginius Bendras Šiaulių centrinio parko estrados komplekso plotas siekia 11 tūkst. kv. m, pastatas su persirengimo, grimo, pagalbinėmis patalpomis ir viešaisiais tualetais – 192,31 kv. m, scenos spindulys – 14 m, o amfiteatre įrengta daugiau nei 5000 sėdimų vietų. Buvusios estrados vietoje, užbaigus rekonstrukcijos darbus, iškilo erdvi scena, pridengta lengvos konstrukcijos balno formos stogu. Galinėje estrados pusėje suprojektuo-

projekto sprendimai

tas pastatas, kuriame įrengti grimo kambariai, sanitariniai mazgai, poilsio kambarys, techninės, persirengimo ir viešojo tualeto patalpos.

Imasi skirtingų darbų Bendrovės „NP5 Constructions“ darbų sąraše  – vidutiniai ir stambūs komercinių, administracinių, ūkinių ir kitų pastatų projektų rengimo ir įgyvendinimo, rekonstrukcijos bei renovacijos darbai. Atskiras bendrovės padalinys taip pat atlieka standartizuotus statybos darbus iš surenkamųjų lengvo plonasienio plieno konstrukcijų pagal įmonės sukurtą pastatų katalogą. „NP5 Constructions“ veikla maksimaliai standartizuota, išgrynintos unikalios bendrovės specializacijos kryptys, o statybos darbų modeliai optimizuoti pagal penkis svarbiausius gero produkto kriterijus. Tokia strategija

leido sukurti galimybę užsakovui objektyviau pasirinkti, palyginti ir dažniausiai mažesne kaina užsitikrinti galutinius statybos darbų rezultatus. Pramoninės statybos projektams, dėl kurių statybų į bendrovę kreipiasi užsakovai, itin svarbus rangovo patikimumas. „NP5 Constructions“ komanda yra sukaupusi ilgametę patirtį projektuodama, statydama ir prižiūrėdama pramoninių objektų (logistikos ir sandėliavimo centrų, gamybos objektų, grūdų elevatorių, atliekų perdirbimo centrų) statybas. Aiškūs terminai, tiksliai apibrėžti kaštai, partnerio pažinimas ir abipusis pasitikėjimas – būtent tam bendrovė statydama komercinės paskirties objektus skiria daugiausia dėmesio. Gyvenamųjų namų statybas patikėjus šiai bendrovei, taip pat nebeteks gaišti jėgų ir laiko ieškant papildomų partnerių. „NP5 Constructions“ specialistai atlieka

monolitinio betonavimo, gelžbetoninių konstrukcijų betonavimo, visų rūšių bei tipų pamatų konstrukcijų, tarpaukštinių perdangų, rezervuarų, silosų betonavimą, sienų, sijų, kolonų, pramoninių grindų ir kitų konstrukcijų betonavimo darbus. Bendrovės suburta profesionalų komanda taip pat betonuoja įvairių paskirčių objektus, pradedant sandėliais, grūdų elevatoriais, žemės ūkio statiniais, baigiant gyvenamaisiais objektais, monolitiniais daugiaaukščiais pastatais ir kt.

www.np5.lt

Klavs Loris nuotr.

tvarieji objektas pastatai

Skraidantys medžiai Rygos centre Aušra NYMAN

Neseniai Rygoje įgyvendintas gerai žinomos Latvijoje architektų studijos „Open AD“ projektas, pabrėžiantis kaimyninės šalies sostinės unikalumą ir praturtinantis istoriškai susiklosčiusį

Klavs Loris nuotr.

urbanistinį kontekstą sodria žaluma.

Klavs Loris nuotr. Alvis Rozenbergs nuotr.

Studijai „Open AD“ įgyvendinant daugiabučio projektą Rygos centre, buvo laikomasi trijų pagrindinių principų: - pagarba istoriškai susiklosčiusiam miesto architektūriniam kontekstui; - pažangių šiuolaikinės architektūros principų taikymas; - siekis grąžinti miestui daugiau gamtos.

98 2021 spalis

Klavs Loris nuotr.

Art nouveau pastatas su lauko erdve – bendruomeniškumui skatinti Architektų teigimu, taip išsaugomas Art nouveau paveldas, kuriuo Ryga ypač turtinga, kartu išplečiant pastatą nauju tūriu. Ant originalaus XX a. pradžios pastato buvo užkeltas stiklinis antstatas su stiklinėmis fasadų sistemomis taip, kad jis tarsi įsitaisytų tarp kaimyninių pastatų, juos atspindėdamas. Kiekvienas komplekso butas turi savo balkoną, iš kurio atsiveria vaizdas į centrinį kiemą, su apeigų vietą primenančia vidaus erdve. Lauko prieglobstis skirtas paskatinti gyventojus išeiti už savo namų privatumo ribų, susisiekti tarpusavyje ir lėtai įsilieti į bendruomenę. Ši idėja atsispindi ir fojė bei bendrosiose patalpose. Kalbant apie kokybinę pridėtinę projekto vertę, architektai teigia, kad šiuo projektu įgyvendintas svarbus sprendimas burti bendruomenę miesto centre, taip suteikiant jam gyvybės. „HOFT“ parodo, kad XXI a. miesto centrai vis dar gali būti labai gyvenami ir kad gyvenimas miesto bute derinamas su galimybe patekti į lauką ir įsilieti į bendruomenę“, – sako projekto kūrėjai.

„HOFT“ pastatas susideda iš dviejų dalių – originalaus XIX a. Art nouveau pastato palei gatvės perimetrą, kurio autentiškos detalės kruopščiai restauruotos. Ant šio pastato užkeltas stiklinis dviejų aukštų antstatas, siekiant praplėsti pastato tūrį. Kiemo pusėje suprojektuotas visiškai naujas priestatas.

100 2021 spalis

tvarieji pastatai Medžiai balkonuose – pastato tapatybės pagrindas „Skraidantys“ spygliuočiai ir bonsai – tai pagarbi ir šiuolaikiška Art nouveau interpretacija su gamtos įkvėptais motyvais ir novatoriškas būdas suteikti miestui daugiau žalumos. „Mes sukūrėme specialius stendus ir dėžes, kad jie galėtų tarytum skristi įvairiais lygiais, būti matomi bet kuriuo metu ir suteikti gyventojams komforto bei įkvėpimo. Jie yra pastato tapatybės pagrindas, atsispindi logotipe, grafiniame dizaine ir įėjimo į kiemą vartuose“, – sako architektai. Pasak architektų, pastato vystytojai „R.Evolution City“ turi išskirtinį požiūrį į gyvenamąsias patalpas. Jų tikslas, kad „kiekvienas projektas būtų ne tik pastatas, bet ir asmenybė, turinti ypatingą atmosferą, sielą, charakterį ir energiją, idealiai tinkanti patogiam harmoningam gyvenimui“. Jie renkasi dirbti su architektais, kuriuos įkvepia gamta ir kurie gerbia aplinką.

OBJEKTAS: daugiabutis „HOFT“ („House of Flying Trees“) VIETA: Rygos miesto centrinė dalis, Strēlnieku iela 5 VYSTYTOJAS: „R.Evolution City“ ARCHITEKTAI: Zane Tetere-Sulce, Kristaps Sulcs, Dins Vecans, Undine Linde, Zane Legzdina (bendrovė „Open AD“) TECHNINIS PROJEKTAS IR PROJEKTO VALDYMAS: Dita Lapina, Edmunds Slavinskis, Ilze Rudzate, Ritvars Krastins (bendrovė „KROKS“) KONSTRUKTORIAI: bendrovė „Velve“ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA: „P.M.G.“ MEDŽIŲ INSTALIACIJA: „Labie Koki“ INŽINERINĖ DALIS: biuras „Būve un forma“ STATYBOS METAI: 2020–2021 m.

101

Alvis Rozenbergs nuotr.

tvarieji pastatai

Art nouveau detalės interjeruose Dėkinga „HOFT“ vieta leido atsiskleisti pastatui – greta esantys ryškiausi Rygos Art nouveau pavyzdžiai praturtina jo architektūrą, kurios gerąsias autentiškas savybes architektai ypač siekė pabrėžti. Kitoje gatvės pusėje esantys pastatai tampa tarsi paveikslai tuose kambariuose, kurių langai yra į gatvės pusę. Interjere taip pat buvo interpretuojamas Art nouveau stilius, renkantis formas, apdailos medžiagas, spalvas, paviršius, formas ir kuriant atitinkamą nuotaiką. Pavyzdžiui, bendrojo kambario lubos dekoruotos autentiškais karnizais, kurių nepavyko išsaugoti pagal pirminę paskirtį. Remiantis „Open AD“ filosofija, pastate gausu individualiai sukurtų detalių ir baldų. Netgi tokie elementai kaip žalvarinės durų lentos buvo specialiai užsakytos šiam objektui. Meno kūriniai yra originalūs vietinio menininko Klavo Lorio autoriniai darbai.

102 2021 spalis

išmanioji erdvė Pastaraisiais metais dizaino pramonė ėmė plėstis ir tobulėti kryptimi, kuri ieško bendrumo technologijų ir gamtos pasaulio aspektuose. Šiandien jau kuriami novatoriški biofilinio dizaino pastatai, kurie naudoja išmaniuosius įrenginius tam, kad įtrauktų natūralią gamtą simuliuojančius efektus į mūsų kasdienybę.

„Haptic Architects“ nuotr.

Sužinokite apie novatoriškus sprendimus

↓

Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, išmanieji įrenginiai leidžia kontroliuoti aplinką, kurioje gyvename, ir kurti natūralios aplinkos jausmą per juslinius potyrius.

ARČIAU GAMTOS PER TECHNOLOGIJAS Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Nuolat auganti urbanizacija, futuristiniai dizaino sprendimai, tobulėjančios technologijos ir šiuolaikiniai ekologiniai aspektai architektūroje plečia mūsų požiūrį į tai, kur link mes iš tikrųjų einame. Informacijos amžius diktuoja vis naujas taisykles, kokia turėtų būti ateities architektūra. Viena vertus, auga entuziazmas kurti futuristinius išmaniuosius miestus, kita vertus, – paprasto, tvaraus ir ekologiško dizaino praktika. Pastaraisiais metais dizaino pramonė ėmė plėstis ir tobulėti kryptimi, kuri ieško bendrumo tokiuose iš pirmo žvilgsnio skirtinguose technologijų ir gamtos pasaulio aspektuose. Šiandien jau kuriami novatoriški biofilinio dizaino pastatai, kurie naudoja išmaniuosius įrenginius tam, kad įtrauktų natūralią gamtą „Haptic Architects“ nuotr.

simuliuojančius efektus į biurus, mokyklas ar tiesiog gyvenamuosius namus. Jaustis arčiau gamtos urbanizuotoje aplinkoje gali padėti ne kas kitas kaip inovatyvios technologijos.

104 2021 spalis

išmanioji erdvė

CIRKADINIO RITMO APŠVIETIMAS KVĖPUOJANTYS PASTATAI POJŪČIAI, DIKTUOJAMI GARSO BIOFILINĖ PATIRTIS GYVENANTIEMS MIESTUOSE

Netinkamai kurtas dizainas per daugelį metų atskyrė žmones urbanizuotose teritorijose nuo natūralios gamtos ir prisidėjo prie to, kad gamta atrodytų lyg atskiras nuo mūsų kasdienybės dalykas. Toks atskyrimas, kurį per šimtmečius sukūrėme, tiesiogiai paveikė ne tik mūsų sveikatą, bet ir gebėjimą reaguoti į esminius šiuolaikinius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, nes tai taip pat atrodo atskira nuo mūsų kasdienių rūpesčių. Kaip šiuolaikinė architektūra ir technologijos gali sugrąžinti mus arčiau gamtos namuose, mokyklose, miestuose, darbo vietose ar ligoninėse? Vis daugiau architektų ir inžinierių išradingai ieško ir randa būdų, kaip vėl susieti mus su natūralia gamta prisilietimu, garsu, vaizdu ar kitais pojūčiais tiek per atostogas ar savaitgalio išvykose,

tiek kasdienybėje. Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, išmanieji įrenginiai leidžia kontroliuoti aplinką, kurioje gyvename, ir kurti natūralios aplinkos jausmą per juslinius potyrius.

Cirkadinio ritmo apšvietimas Šiandien mes žinome, kad architektūroje naudojamos spalvos, šviesos kiekis, jos trukmė ir net kryptis regėjimo lauke, kuria ji patenka į mūsų akis, yra svarbūs dalykai. Visuotinai pripažįstama, kad dienos šviesa, kaip pirmasis ir natūraliausias šviesos šaltinis, yra etalonas, kurį elektrinis apšvietimas turi imituoti, kad išlaikytų šiuolaikinio žmogaus sveikatą ir gerovę.

105

Kas tokio yra natūralioje dienos šviesoje, ko neturi dauguma elektros apšvietimo formų? Visų pirma, tai šviesos dinamika – nuo tikrai labai ryškios iki visiškos tamsos. Jos kintamumas – nuo neįtikėtinai giedro dangaus iki nuostabių saulėlydžių. Ir svarbiausia tikslingas kiekvienos šviesos laikas. Dienos šviesa anksti ryte skleidžia ryškius, mėlynus spindulius, kad prabudę gautume įspėjamąjį signalą atsikelti, tačiau tos pačios šviesos poveikis naktį gali neleisti užmigti. Ankstyvą vakarą dienos šviesa suteikia šiltą, žemo intensyvumo šviesą tam, kad mūsų kūnas atsipalaiduotų. O kodėl nenorėtume pakartoti šio natūralios šviesos ciklo su elektriniu vidaus apšvietimu, kad suteiktume sau palankiausias galimybes jaustis gerai kiekvieną dieną? Šiuolaikinės žinios kartu su galimybėmis, kurias mums suteikia LED technologija, leidžia architektams sukurti erdves, kuriose vyrauja apšvietimas, sumažinantis cirkadinį sutrikimą, palaikantis nuotaiką ir vizualinę patirtį bei pagerinantis sveikatą ir kasdienę patirtį. Savarankiškai reguliuojant šviesos lygį ir spalvų temperatūrą, visas natūralios dienos šviesos dinaminis diapazonas gali būti atkurtas vidinėje erdvėje. Integruojant šią sistemą kartu su kitomis išmaniojo pastato sistemomis, apšvietimą reguliuoti gali pats vartotojas arba galima nustatyti automatiškai keičiamą spalvų temperatūrą ir šviesos lygį, kad būtų galima, pavyzdžiui, atkurti lauko apšvietimo sąlygas biuro patalpose be langų arba įnešti saulėtos dienos ramybę į intensyvius posėdžius. Svarbiausia, kad apšvietimą galima iš anksto užprogramuoti taip, kad ryte gautume dozę energingos

baltos šviesos dienai pradėti ir dinamiškai pereitume prie nustatymų, tinkamesnių aktyviam, komandiniam darbui pasirinktu laiku.

Kvėpuojantys pastatai Daugelyje pastatų nuolat palaikoma gyvybė. Juose mechaninės į plaučius panašios oro kondicionavimo sistemos cirkuliuoja orą patalpoms šildyti ir vėsinti. Modernios išmaniosios ventiliacijos sistemos užtikrina optimalaus deguonies kiekio palaikymą kiekvieną minutę. Dar daugiau, jos palaiko ir reikiamą drėgmės lygį žmogaus optimaliam komfortui. Žinoma, visada yra galimybė ir atidaryti langus natūraliai ventiliacijai. Tačiau statybų sektoriaus technologijų kompanijos ėmė svarstyti, kas būtų, jei pačios sienos galėtų kvėpuoti? Hironshi Ishii grupė sukūrė medžiagas, kurios, imituodamos natūralios gamtos procesus, gali pakeisti savo formą reaguodamos su vandeniu. Šios medžiagos susideda iš bakterijų sporų sluoksnių (panašių į tuos, kurie naudojami savaime gydančiam betonui) ir latekso. Kai medžiaga išdžiūsta, ji susitraukia ir keičia formą. Jau žengiami pirmieji žingsniai, siekiant išplėtoti šį metodą, kad būtų sukurtos visos pastato membranos, kurios gali tarytum prakaituoti, kylant drėgmei patalpose. Naudojant latekso membranas, padengtas bakterijų sporomis, medžiaga išsilenks ir atvers poras lyg prakaito liaukas, leisdama orui tekėti per sienas, pavyzdžiui, kai iš dušo ar virdulio kaupiasi garai. Jau visai greit tai gali tapti natūralia alternatyva mechaninei oro kontrolei.

Erdvės suvokimas žmogui yra grindžiamas multisensorine patirtimi, todėl tvariose ateities erdvėse turėtų būti vietos visiems žmogaus pojūčiams.

106 2021 spalis

išmanioji erdvė

Pojūčiai, diktuojami garso Koja kojon su naujausiomis tendencijomis žengiantiems architektams darosi vis aiškiau, kad tvariose ateities erdvėse turėtų būti vietos visiems žmogaus pojūčiams, taip pat ir garsui. Architektūra yra viena esminių dalių, galinčių paveikti garsinę patirtį, nuspręsti, kur, kada ir kokia patirtis laukia vartotojo. Kitaip tariant, panaudojus technologijas, galima sukurti įvairią garsinę aplinką, atsižvelgiančią į miesto žmogaus poreikius. Urbanistiniai garsai, tokie kaip eismo triukšmas, gali būti apriboti strategiškai planuojant žaliąsias zonas, pasirenkant garsą sugeriančias medžiagas. Sumažinti miesto triukšmą ilgą laiką buvo pagrindinis architektų tikslas, planuojant statinio akustiką, tačiau, žengiant į priekį, imta svarstyti, kaip skleidžiami teigiami garsai, tokie kaip gamtos, gali papildyti erdvę kitu lygmeniu. Skirtingų garsų stimuliacijos padeda sustiprinti konkrečios vietos kokybę ir jos pajautimą. Vandens, augalų ir vėjo garsai yra klasikiniai tokių simuliacijų pavyzdžiai. Jie taip pat gali būti naudojami norint užmaskuoti nepageidaujamą eismo triukšmą. Pavyzdžiui, vietoj eismo triukšmo per išmaniąsias pastato sistemas vartotojo dėmesys nukreipiamas į teigiamą vandens elementą. Panašų efektą galima pasiekti klausant, kaip vėjas šurmuliuoja augmenijoje, ir iš kitų garsų. Kadangi erdvės suvokimas žmogui yra grindžiamas multisensorine patirtimi, todėl keičiant tai, ką girdime, keičiasi ir kiti mūsų pojūčiai.

Biofilinė patirtis gyvenantiems miestuose Urbanistiniame kontekste natūrali gamta atrodo gan tolima todėl, kad ilgą laiką mes ją tokią kūrėme. Tačiau šian-

dien jau turime reikiamų įrankių, kad tą ryšį atkurtume. Anglų ir norvegų architektai „Haptic“ kartu su kūrybine studija „Squint/Opera“ sukūrė programą „HomeForest“, kuri naudoja išmaniuosius įrenginius tam, kad atgaivintų natūralios gamtos efektus urbanistinėje aplinkoje. Šiemet projektas „HomeForest“ buvo paskelbtas Davidsono premijos, skatinančios kurti puikaus dizaino ir mentalinės sveikatos bendradarbiavimą, laureatu. „HomeForest“ tyrinėja, kaip technologijos gali būti panaudotos biofilijos gerovei įnešti į namus, ypač žmonėms, gyvenantiems miestuose, kuriuose yra ribota prieiga prie žaliosios erdvės. Juo siekiama atkurti vaikščiojimo gamtoje praktiką psichinei gerovei palaikyti, Japonijoje dar vadinamą „shinrin-yoku“. „Mes norėjome sukurti kažką tikrai universalaus, kas galėtų veikti bet kokiuose namuose, naudojant išmaniąsias technologijas, – sako „Haptic“ architektų komanda. – Gamtos teikiama nauda ir biofilijos hipotezė buvo pagrindinės mūsų dizaino dalys. Mes išanalizavome esamus biofilijos tyrimus ir mokslinius įrodymus, kad gamtos simuliacija turi realios naudos fizinei ir psichinei sveikatai.“ „HomeForest“ žaismingai sujungia skaitmeninį ir fizinį pasaulį. Jų koncepcija apima skaitmeninį įrankių rinkinį, kuris veikia su mobiliaisiais ir prijungtais namų įrenginiais, atvaizduoja vartotojo namus ir jų kasdienius įpročius, kad sukurtų skaitmeninį dvynį. Prie komandos prisidėję garso dizaineris „Coda to Coda“ ir biofilinio dizaino specialistas Yaoyao Meng bei poetas LionHeart užtikrino, kad projektas apimtų jausmingus potyrius, tokius kaip paukščių giesmės, lietaus kvapas ir projektuojami miško vaizdai. „Kartu šie elementai gali sukurti nepakartojamą juslinę patirtį, palaikančią mūsų gerovę, jie gali padėti atsipalaiduoti, sukurti perėjimą tarp namų ir darbo atmosferos, geresnę pusiausvyrą mūsų gyvenime, visa tai per stimuliuojamos gamtos atkuriamąją galią“, – įsitikinę projekto autoriai.

Apibendrinant Bendravimo su gamta ir sąveikavimo su ja kasdienybėje privalumų yra daug. Be aiškios praktinės naudos, aplink mus esančio gyvo pasaulio jausmas pakelia dvasią. Pasitelkdami biofilinio dizaino principus, integruodami gamtą simuliuojančias technologijas, architektai padeda mums atgaivinti supratimą apie mus veikiančias natūralias sistemas ir gyventi sveikiau tiek fiziškai, tiek emociškai. Šiandien matome, kaip architektūroje sparčiai populiarėja technologijų vedamas ir gamtos įkvėptas dizainas. Ir architektai, ir dizaineriai įžvelgia holistinio dizaino svarbą ir renkasi sprendimus, pasiskolintus iš abiejų pasaulių. Jie turi daug daugiau bendro, nei neretas manėme iki šiol. 107

Novatoriški ABB sprendimai paverčia namus išmaniais. Energiją taupančios ir į ateitį orientuotos technologijos užtikrina, kad žmonės namuose jaustųsi saugūs, galėtų dirbti tvariai bei produktyviai.

Gyvenimas išmaniuosiuose namuose: ateities technologijos dabartyje Dinamiškame pasaulyje beveik viskas, ką darome, yra susiję su technologijomis. Mūsų namai – ne išimtis. Technologinė pažanga leidžia kontroliuoti bemaž visas mūsų veiklas: pradedant išmaniaisiais telefonais su šimtais funkcijų, baigiant išmaniosios virtuvės įranga, kuri automatiškai ruošia skanų maistą. Yra daugybė priežasčių pamėgti išmaniuosius namus. Pirma, juose daug patogiau gyventi. Norint pasikvietus draugų kartu žiūrėti filmą, tereikia bakstelėti ekraną – užgęsta šviesos ir sukuriama tobula kino teatro atmosfera. Saulėtą va108 2021 spalis

saros dieną sistema gali nuleisti žaliuzes ir palaikyti namuose vėsą. Na, o jei negalėsite rasti savo išmaniojo telefono, pakaks ištarti „Alexa“ arba „Labas, „Google“ ir jis atsilieps. Be to, pamatysite, kaip keičiasi jo aplinka, prisitaikydama prie jūsų nuotaikos. Antra, kai išeinate, išmanieji namai automatiškai išjungia visas šviesas, prietaisus ir sumažina namų temperatūrą, kad būstas būtų ekonomiškesnis. Dar daugiau – išmanieji namai leidžia kurti tvaresnį gyvenimą: kadangi išjungiami nenaudojami prietaisai ir įrenginiai, kuriuos neretai pamirštame išjungti išeidami iš namų, todėl prisidedate prie ekologiškos aplinkos puoselėjimo. Trečia, dėl judesio detektorių išmanieji namai

yra saugesni, nes, kam nors per arti prisiartinus prie namo, įsijungia pavojaus signalas. Išmanieji jutikliai užtikrina, kad namiškių nežadins netikras pavojaus signalas dėl, pavyzdžiui, vaikštinėjančios kaimynų katės. Be to, norint pasisveikinti su svečiais, visai nebūtina būti namie. Atėjus svečiui ar kurjeriui, durų sistema įspės jus per išmaniojo telefono programėlę, kad ir kur būtumėte, o jūs galėsite pabendrauti su atvykėliu. Per pastaruosius penkerius metus išmaniųjų namų technologijos gerokai patobulėjo. ABB sprendimai „ABB free@home®“ ir „ABB-Welcome“ leidžia būti šios srities lyderiais. Kiekvienas šių sprendimų namų savininkams teikia naudą. Abu sprendimai apima visą

Įmonės archyvo nuotr.

Gyvenimas išmaniuosiuose namuose: ateities technologijos dabartyje

„ABB-KNX“ sistema.

„ABB-Welcome“ vidinė stotelė su lietimui jautriu ekranu.

namą, nuo pat įėjimo iki garažo ir atvirkščiai. Išmanieji sprendimai leidžia palengvinti gyvenimą – namas tampa patogesnis, saugesnis ir išmanesnis, taip pat nuolat taupoma.

Išmanumas – visame būste Namų gyvenimas prasideda nuo įėjimo su „ABB-Welcome“. Ši įėjimo sistema gali būti valdoma iš namų ir nuotoliniu būdu. Garso ir vaizdo technologijos leidžia gyventojams atpažinti svečią ir jį įleisti vienu bakstelėjimu planšetės ekrane, o įsibrovimo atveju – aktyvinti namų apsaugos sistemą. Daugeliui tai yra patirties su išmaniaisiais namais pradžia. Tai puikus startas, suteikiantis galimybę integruoti gerokai daugiau funkcijų. Viena įdomiausių ABB išmaniųjų namų siūlomų pažangos sričių – „ABB free@home“. „Ši sistema leidžia namus valdyti, kaip esate įpratę – jungikliais, arba dar patogiau: per išmanųjį telefoną, planšetę, kompiuterį ar balsu. Dar gulint lovoje, vos palietus mygtuką pasikels žaliuzės, vonioje užsidegs šviesa, o virtuvėje įsijungs radijas“, – apie išmaniosios sistemos pranašumus pasa-

„ABB-Welcome“ sistemos išorinė iškvietimo stotelė.

koja energetikos ir automatikos technologijų kompanijos ABB atstovas Lietuvoje Marjan Sadocha ir atkreipia dėmesį, kad lankstumas yra vienas svarbiausių šios sistemos išskirtinumų, todėl „ABB free@home“ sukurta taip, kad šias jos funkcijas būtų galima naudoti individualiai arba kartu su kitomis. Valdymo skydeliu, planšete, išmaniuoju telefonu, išmaniuoju laikrodžiu ar „Amazon“ „Alexa“ ir „Google Assistant“ priemonėmis namų savininkai gali valdyti daugiau nei 65 funkcijas. „Pasiektas naujas patogumo ir valdymo lygmuo, kai šviesą, garsą, temperatūrą ir daug kitų funkcijų galima valdyti balsu. Be galimybės prijungti buitinius prietaisus, pavyzdžiui, nustatyti kavos aparato įsijungimo laiką, galima patikrinti, ar uždarytos šaldytuvo durelės, ir įsitikinti, kad išeinant iš namų buvo išjungta orkaitė“, – sako M. Sadocha. ABB atstovo teigimu, viena išmaniausių šios sistemos funkcijų – geozonavimas. Namas ir išmanusis telefonas yra sujungti GPS ryšiu, todėl jūsų namas gali nustatyti, kai prie jo artėjate. Išmanieji namai gali pakelti vartus, įjungti važiuojamosios dalies šviesas ir perjungti šildymą arba vėsinimą pagal jūsų nu-

statytą temperatūrą. Energijos taupymas – dar viena naudos sritis. „Žinome, kad, pavyzdžiui, sumažinus vidutinę kambario temperatūrą vos 1º C, galima sutaupyti 6 proc. šildymo išlaidų. Faktiniai skaičiai priklauso nuo namo dydžio ir kitų veiksnių. Visiškas šildymo arba vėsinimo funkcijų išjungimas gali brangiai kainuoti, todėl, turint galimybę automatizuoti budėjimo režimo temperatūrą, iš tiesų galima sutaupyti. Kadangi visas namų funkcijas galima valdyti automatiškai (pagal grafiką, temperatūrą ar žmonių judėjimą) arba ranka palietus mygtuką, naudojama energija daug tiksliau pritaikoma esamiems poreikiams“, – pabrėžia ABB atstovas. Ateities išmanieji namai, tiesą sakant, yra šiandienos išmanieji namai – intuityvi vieta, pasižyminti optimaliu efektyvumu bei patogumu ir kurianti sveikesnį ir laimingesnį gyvenimo būdą.

www.abb.lt

109

Kad viskas vyktų pačiu laiku – nauji daugiafunkciai laikrodiniai jungikliai Šiais laikais klientai nori turėti galimybę konfigūruoti laikrodinius jungiklius ne tik ant paties prietaiso, jo montavimo vietoje, bet ir naudodami kompiuterį, išmanųjį telefoną ar planšetę. Atsižvelgdami į rinkos poreikį, sujungus technines žinias ir dešimtmečius kauptą patirtį, „Hager“ pristato daugiafunkcius laikrodinius jungiklius su naujomis funkcijomis: nuo išmaniojo konfigūravimo per „Bluetooth“ sąsają iki geografinės vietovės specifinio apšvietimo ir šildymo valdymo.

Naujos galimybės

Didesnis funkcionalumas ir išgrynintas produktų asortimentas supaprastina tinkamo laikrodinio jungiklio pasirinkimą.

Laiką taupantis instaliavimas

Galimybė iš anksto užprogramuoti laikrodinį jungiklį prieš jį sumontuojant suteikia maksimalų lankstumą planuojant asmeninį laiką.

Supaprastinta konfigūracija

Išplėstinės programos funkcijos leidžia sukurti individualų grafiką per kelias sekundes ir keisti laiko perjungimo sekas. Nauja programėlė veikia „iOS“ (nuo 8 versijos), „Android“ (nuo 5.1 versijos) ir „Windows“ (nuo 10 versijos).

Suderinama su šviesos jutikliais

Galimybė įjungti arba išjungti programas priklausomai nuo nustatytos apšviestumo reikšmės.

Patogus programavimas

Programinė įranga raiškiai pateikia informaciją terminale supaprastindama ir palengvindama laikrodinių jungiklių nustatymų keitimą.

www.utu.lt

Tikslios vietos geografinės koordinatės

Geografinių koordinačių perkėlimas į laikrodinį jungiklį vos vienu prisilietimu išmaniajame įrenginyje. Tokiu būdu sistema gauna visą reikalingą informaciją astrorežimui nustatyti. Valstybinės švenčių dienos ir moksleivių atostogos taip pat yra perkeliamos į įrenginį ir automatiškai suteikiama galimybė įvesti išimtis.

Daugiau programavimo lankstumo

Laiko tvarkaraščių nustatymas laikrodinio jungiklio eksploatavimo vietoje arba iš anksto programėlėje paruoštų tvarkaraščių perkėlimas bet kuriuo metu per „Bluetooth“ sąsają. Programėlėje sukurti tvarkaraščiai yra ne tik lengvai perkeliami į laikrodinį jungiklį, bet ir patogiai koreguojami išmaniajame įrenginyje.

Duomenų saugumo užtikrinimas

Saugus duomenų, susijusių su naudojama konfigūravimo programa, talpinimas tiesiai į „Hager“ debesį. Pasitelkdami „myHager“ duomenis, galite dalytis su kolegomis arba klientais.

Saugiai kontroliuojamos didesnės paleidimo pikinės srovės

Kontaktai gali atlaikyti didesnes apkrovas, todėl užtikrinamas ilgesnis tarnavimo laikas.

Taikymo sritys: – valdant apšvietimą ir šildymą; – komercinių patalpų vitrinoms apšviesti; – daugiabučių ir individualių namų lauko apšvietimui; – rakinimo sistemose visuomeniniuose pastatuose; – automobilių stovėjimo aikštelėms apšviesti.

EGN103

EGN100

EGN200

EGN400

Skaitmeninis savaitinis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ funkcija, 1 kanalas.

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 1 kanalas.

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 2 kanalai.

Skaitmeninis daugiafunkcis laikrodinis jungiklis su „Bluetooth“ konfigūracija, 4 kanalai.

www.utu.lt

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Mūsų miestai ir gyvenimas juose kinta. Globalinės pandemijos iššūkiai paskatino mus matyti namus lyg savotišką prieglobstį, bet kartu ilgėtis viešųjų erdvių, kuriose galėtume susitikti su kitais žmonėmis. Architektai ir miestų planuotojai jau seniai kalba apie tvarią miestų plėtrą ir viešųjų erdvių dizainą, sukurtą pirmiausia gyventojų poreikiams. Šiandien ypač populiarios modulinės konstrukcijos kartu su naujomis gatvės baldų koncepcijomis atsiranda ir viešosiose erdvėse. Moduliai žaidimų, sporto, poilsio ar edukacinėms zonoms pasirenkami dėl galimybės suderinti miesto architektūrą su žmonių poreikiais ir sukurti universaliojo dizaino vietas, siūlančias geresnę gyvenimo kokybę tiek jauniems, tiek seniems.

112 2021 spalis

Pagrindinės „Leva“ konstrukcijos matmenys yra 2200 x 2200 x 2400 mm.

Kaip ir architektūroje, moduliniai viešųjų erdvių elementai leidžia sukurti skirtingas konfigūracijas ir jas nuolat keisti. Taip kuriasi tvarūs miestai, kintantys kartu su gyventojais, atsižvelgiantys į jų poreikius, gyvenimo ritmą, nuotaiką, estetikos supratimą. Žaliųjų erdvių plėtra, keičiant automobilių stovėjimo aikšteles į parkelius su sėdimomis vietomis, kad žmonės galėtų pailsėti ir atsipalaiduoti, jau spėjo įsitvirtinti didžiuosiuose miestuose nuo Berlyno iki Niujorko. Šiandien tai yra neatskiriama miesto centrų atgaivinimo dalis, kai automobiliams pritaikyta infrastruktūra nyksta ir virsta poilsio zonomis, įrengiamos naujos žaidimų aikštelės, kavinės plečia savo lauko zonas. Kartu su miesto planuotojais ir architektais dizaineriai ir baldų gamintojai keičia viešųjų erdvių išvaizdą naudodami modulinius gatvės baldų dizainus ir novatoriškas idėjas. Nuo lauko darbo vietų, viešųjų sporto salių ir kūrybinių erdvių iki paviljonų ir mažosios architektūros idėjų – sumanūs dizaino sprendimai leidžia gyvenimui išėjus iš namų atgimti iš naujo.

Dušan Tománek ir Julius Filip nuotr.

Moduliai universalioms VIEŠOSIOMS ERDVĖMS

moduliniai pastatai

Kartu su miesto planuotojais ir architektais dizaineriai ir baldų gamintojai keičia viešųjų erdvių išvaizdą naudodami modulinius gatvės baldų dizainus ir novatoriškas idėjas. Projektas, lyg savotiškas kūrybinis žaidimas, leidžia kurti struktūras, pritaikytas konkrečiai aplinkai ir reljefui. Minimalistiniai, lengvi ir lengvai (todėl pigiai) montuojami moduliai „Leva“ savo forma nors ir paprasti, bet kruopščiai apgalvoti, todėl turi tikslingas proporcijas ir yra funkcionalūs, nepastebimi, malonūs ir nesenstantys. Pagrindinės konstrukcijos matmenys yra 2200 x 2200 x 2400 mm. Kubas gali turėti kelių tipų stogus, sienas ar grindis, taip pat stalus su sėdimomis vietomis. Galima įrengti laipiojimo sieną ir lentą, sukurti įdomią žaidimų zoną vaikams. Gėlių sodinukus galima pastatyti skirtingais lygmenimis, kad jie sudarytų žalią sieną ar patogų žolelių sodą lauko virtuvei. Modulių rėmai pagaminti iš maumedžio medienos ir cinkuoto plieno jungčių. Vienas iš galimų grindų variantų yra perdirbtos gumos paviršius, ant kurio galima įrengti nedidelę lauko treniruoklių salę ar poilsio zoną. Perdirbtos guminės plokštės taip pat gali būti montuojamos kaip sienos, sukuriant garso nepraleidžiančias erdves, tinkamas lauko biurams ar klasėms. Pasak projekto autorių, kiek buvo įmanoma, panaudotos tvarios natūralios medžiagos. Visada jas stengiamasi rinktis vietines. Nuolat augančiam priedų asortimentui įtakos turi modulių „Leva“ naudotojų poreikiai, todėl projektas jokiu būdu nėra baigtinis. „Leva“ – modulinė sistema, siekianti ir skatinanti nuolat tobulėti.

Nuolat tobulėjančios erdvės Kad patenkintų didėjantį žmonių poreikį leisti laiką lauke patogioje aplinkoje, „Egoé studio“ sukūrė modulinę sistemą „Leva“. Pagrindinę erdvę apibrėžia kubinė struktūra, kurią, naudojant įvairius priedus, galima pritaikyti skirtingiems tikslams. Modulius galima sujungti, kad būtų sudarytos įvairios erdvinės konfigūracijos, todėl „Leva“ gali atlikti skirtingus vaidmenis skirtinguose kontekstuose: „Leva Home“ privačioms erdvėms, „Leva Public“ yra skirtas naudoti viešojoje aplinkoje, „Leva Office“ – alternatyvi darbo vieta ar klasė.

113

moduliniai pastatai

Kilnojamosios modulių konstrukcijos tampa greitu ir efektyviu būdu norint prikelti ir atgaivinti apleistas viešąsias erdves. Vienas sėkmingų tokių pavyzdžių – Damano mieste esantis parkas, kuris dėl prastai suplanuotos erdvės ir daugybės nesusijusių kraštovaizdžio elementų kurį laiką buvo nenaudojamas ir apleistas. Egzotiška aplinka, greta esantis Portugalijos fortas, šalia kranto akį traukiantys spalvingi žvejų laivai ir plati panorama – visa tai paskatino architektus ieškoti būdų ir vėl prikelti šią vietą naujam gyvenimui. Šį kartą buvo siekta sukurti vietą, atspindinčią vietinių gyventojų poreikius, pritaikytą visoms amžiaus grupėms ir pabrėžiančią nuostabius pakrantės vaizdus. „KTA + ARUR“ architektai nusprendė sukurti paviljoną, kuris taptų pagrindiniu traukos centru palei pakrantę ir pasiūlytų pavėsį bei komfortą. Architektų pasirinktas konceptas toks, kad paviljonas turi būti smulkių formų, neužstojantis, daugiasluoksnis, modulinis, tačiau ritmingas,

Architektų konceptas – smulkių formų paviljonas, neužstojantis, daugiasluoksnis, modulinis, tačiau ritmingas, užfiksuojantis ryškią saulės šviesą ir sukuriantis erdvinės patirties galimybes.

114 2021 spalis

užfiksuojantis ryškią saulės šviesą ir sukuriantis erdvinės patirties galimybes. Praėjusiais metais įgyvendintame projekte modulinė sistema padėjo suprojektuoti skirtingas zonas, bet neapibrėžti jų funkcijų ateityje. Pusiau atvira skaitymo, vaikų žaidimų zonos, senjorų kampelis ir didesnės apželdintos vietos – visos šios erdvės yra integruotos vienoje modulinėje sistemoje. Medžiagiškumui pasirinka cinkuota plieno konstrukcija, padengta kanadietiška mediena, tamsesnio atspalvio granito grindys, kota akmens grindys poilsio zonoms ir minkštos EPDM grindys žaidimų aikštelėms. Integruojant su vietine augmenija, buvo įgyvendintas svetingos gatvės konceptas, kviečiantis visus naudotis viešąja erdve, atkurti ryšį su vandeniu palei promenadą ir sustiprinti paskutinį urbanistinį parką Nani Daman rajone.

Karan Gajjar / „The Space Tracing Company“ nuotr.

Sistemos, prikeliančios naujam gyvenimui

moduliniai pastatai

Kilnojamoji modulinė sistema Damane (Portugalija) padėjo suprojektuoti skirtingas viešųjų erdvių zonas, bet neapibrėžti jų funkcijų ateityje. „Jetty Garden“ integruota ir pusiau atvira skaitymo zona, ir vaikų žaidimų zona, senjorų kampelis, bei didesnės apželdintos.

Apibendrinant Išmanios ir novatoriškos konstrukcijos gali būti naudojamos įvairiais būdais. Moduliai – laisvai interpretuojami, erdvę formuojantys elementai, o jų potencialas, rodos, beribis. Modulinės struktūros tiek architektūroje, tiek kaip viešųjų erdvių elementai pastatomos pagal poreikį ir taip prisitaiko prie esamų urbanistinės aplinkos spragų. Apie modulinių statinių privalumus architektūroje kalbėta daug, tačiau akivaizdu, kad viešųjų erdvių kontekste jie atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį. Šiuolaikinis tvarus urbanistinis dizainas neatsiejamas nuo modulinių elementų integravimo, kadangi jie įkūnija bene svarbiausią aspektą norint kurti į ateitį orientuotą dizainą – lankstumą. Negana to, tai greitas, ekonomiškas ir universalus dizaino sprendimas, prisitaikantis tiek prie besikeičiančių žmonių poreikių, tiek prie nenuspėjamų aplinkos veiksnių.

„Leva“ – modulinė sistema

115

Saulės, vėjo ir Kuršių marių

SŪPUOJAMI NAMAI

Projekto vystytojų vizual.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Gamtos draustinių apsuptyje esantis jautrus Svencelės kraštovaizdis yra viena iš nedaugelio tokių vietų Klaipėdos rajone, kur galima plėtoti naujas poilsio zonas. Atviri vaizdai į smėlio kopas per Kuršių marias ir tai, kad regionas yra netoli Klaipėdos miesto, suteikia Svencelei išskirtinių galimybių tapti nauju turizmo traukos centru. Tai įžvelgę projekto vystytojai UAB „Svencelės sala“ iki 2023 m. nusprendė įgyvendinti jau ne pirmą gyvenamųjų, rekreacinės ir komercinių erdvių etapą, kuriame suprojektuoti dar 32 įvairių tipų namai. Viso projekto vizija – sukurti dinamišką ir lanksčią erdvę, kuri ištisus metus pritrauktų vietinius, aplinkinių miestų ir net užsienio svečius. Ją įgyvendino jaunų ir talentingų architektų komandai „Do architects“.

Kuršių marių pakrantėje esantis regionas pasižymi ryškiais linijiniais kraštovaizdžio elementais: jūra, kopomis, nendrėmis, mažais miesteliais ir kaimais, atviromis pievomis ir miškais. Svencelės salų projektu siekiama sukurti naujas poilsio erdves ir infrastruktūrą, atliepiančią šio regiono gamtinį kraštovaizdį. Kuršių marių pakrantės regioninės ypatybės bus išsaugotos naujosios architektūros sprendiniuose, sukuriant galimybę susigrąžinti teritoriją, kuri pusę amžiaus buvo skirta žemės ūkiui – iki pat 2005 m. teritorijoje stovėjo sovietmečiu pastatytas ančių auginimo fermų kompleksas. Būtent tuomet, dar 2005-aisiais užsakovas Dainius Šatkus pakvietė architektus Andrę Baldišiūtę su Bartu Brandsu ir Sylvia Karres sukurti viziją, kad čia būtų „nebe ančių ferma, o Olandija“.

Projekto vystytojų vizual.

Vietos unikalumas

116 2021 spalis

Svencelė nuo seno žinoma dėl vėjuoto klimato, kuris patraukė jėgos aitvarų entuziastus. Būtent dėl to čia pradėjo kurtis konteineriniai statiniai saulės ir vėjo mėgėjams, o vėliau dar didesnį potencialą įžvelgė investuotojai. Šiandien teritorijoje jau įgyvendinamas paskutinis, baigiamasis „Svencelės salų“ projekto etapas. Populiarumo projektas sulaukė ne tik dėl modernios architektūros, bet ir turbūt

objektas

Olandiškas dvelksmas Ypatingu „Svencelės salų“ akcentu vystytojai įvardija vandens kanalus, primenančius olandiškąją sistemą. Šie kanalai – visiškai naujas Svencelės elementas, kuriuo autoriai siekė suteikti gyvenamosioms zonoms daugiau dinamikos ir daugiafunkciškumo. Vandens kanalai veda prie kiekvieno sklypo, kuriam priklauso dalis vandens kanalo kartu su privačia vieta laivui uoste, todėl tarnauja ir kaip transporto jungtys tarp skirtingų gyvenvietės zonų, ir kaip maršrutas visais Lietuvos vidaus vandenų keliais. Kiekvienas kanalas, tiltas ar gatvė suprojektuoti neatsitiktinai, jie kurią bendrą infrastruktūros tinklą ir formuojama vientisą harmoningą aplinką, kadangi teritorijos plėtrai buvo svarbu išlaikyti stilistiškai bendrą koncepciją.

traukiamą ryšį tarp žmogaus ir gamtos. „Mūsų tikslas – išlaikyti vientisumą ir palaikyti harmoniją su gamta“, – sako projekto vystytojai. Pervalkos ir Nendrių gatvėse po 16 namelių su 40–135 m² butais suprojektuoti taip, kad būtų kuo paprastesni. Daug dėmesio buvo skiriama funkcionaliam namelių suplanavimui, apgalvota kiekviena detalė tam, kad būtų sukurta išties ergonomiška erdvė, kurioje nelieka neišnaudoto ploto.

Ekologiški ir stilingi sprendimai A+ energinės klasės būstai sukurti taip, kad puikiai tiktų gyventi tiek vasarą, tiek žiemą. Medžiagiškumui architektai tikslingai pasirinko kokybiškas ir ilgaamžės medžiagas: metalą, mūrą, medieną, stiklą. Tai – vietos istorijos dalis. Interjerui taip pat pasitelkiami ekologiški ir stilingi sprendimai, pabrėžiantys projekto vietovę ir ryšį su gamta.

Dėmesys aplinkai „Svencelės salų“ projektas įsikūręs išskirtinės natūralios gamtos apsuptyje, tačiau tiek

vystytojai, tiek architektai daug dėmesio skiria projektuojamo kvartalo aplinkos puoselėjimui: išklojamos trinkelės, sėjama veja, sutvarkomi privažiavimai ir automobilių stovėjimo vietos. „Svencelės salų“ projekte siekiama sukurti viešųjų erdvių gausą, sujungtą pasivaikščiojimo takais, pakrante, kanalais ir uostu. Teritorijoje yra suprojektuota apie 4 km pėsčiųjų ir 2,5 km dviračių takų, negana to įrengti teniso kortai, krepšinio aikštelė, tinklinis ir daug kitų laisvalaikio zonų bei parkų. O trokštantiems privatumo, paliekama galimybė įsirengti individualią terasą lauke, prie įėjimo į nuosavą butą.

Apibendrinant Niekas nepaneigs, kad Svencelė – žavintys vaizdai ir estetika, natūralios gamtos apsuptas komfortas ir jauki ramybė ant Kuršių marių kranto. Kartu tai ir aktyvaus sporto mėgėjų zona su nuolatiniu vandens ošimu ir vėjo gūsiais fone. Todėl „Svencelės salų“ projektas išskirtinis tuo, kad jame savo oazę ras tiek ieškantys ramybės gamtoje, tiek vandens sporto mėgėjai – kiekvienas turės galimybių išnaudoti šios gyvenvietės suteikiamus pranašumus.

Projekto vystytojų vizual.

labiausiai dėl išties unikalios vietos – Kuršių marios vos už 600 m, o Negyvųjų kopų panorama atsiveria nuo pastatų stogų. Šį kiekvienam lietuviui pažįstamą peizažą galutinai papildo aplink esantys miškai ir laukai. Pats sklypas suprojektuotas taip, kad, atsižvelgiant į vietinį klimatą, suformuotų užuovėją nuo vėjo. Vidiniame kieme suformuotos balto smėlio kopos, sodinamos pušys, tinklas laisvalaikiui ir kitos lauko pramogos. Autorių teigimu, „Svencelės salos“ leis ne tik mėgautis unikaliais vaizdais, bet ir patirti gamtos ramybę, kurios pastaruoju metu visi taip trokštame. Daug gryno oro, poilsis ir aktyvios pramogos priešais Negyvąsias kopas – elementai, kurie nuo pat pradžių patraukė žmonės į Svencelę ir tai išsaugoma naujajame projekte.

Šiuolaikinė dinamiška architektūra „Do architects“ suprojektuoti namai akį traukia savo modernumu ir nenuobodžia kompozicija. Nors gyvenvietėje dominuoja vientisos architektūros pastatai, dinamiškos jų formos sukurtos taip, kad natūraliai įsilietų į pajūrio atmosferą. Šiuolaikiniai stikliniai fasadai leidžia pajusti gamtos ramybę kasdienybėje, atveria vaizdą į kanalus ir užtikrina neper-

BROLIO TERMOMEDIENA Pilkuojančiose „Svencelės salų“ terasose, šiltai ruduose ir anglies juodumo fasaduose. Natūraliai tvari, stabili ir kvepianti. Darniam gyvenimui.

projekto sprendimai www.brolistimber.eu

117

Projekto vystytojų vizual.

projekto sprendimai

Ekologiška šildymo ir vėsinimo sistema padeda užtikrinti energinį naudingumą „Svencelės salų“ projekte įdiegti efektyvūs šildymo ir vėsinimo įrenginiai, išgaunantys energiją iš oro ir ekologiškai šildantys, vėsinantys namus bei aprūpinantys buitiniu karštu vandeniu. Naujai pastatytiems namams šildymo ir vėsinimo sprendimus diegė INDUSTEK UAB, atstovaujanti rinkoje pirmaujančiam patalpų mikroklimato užtikrinimo įrenginių gamintojui „Daikin“. Išmanūs „Daikin Altherma“ įrenginiai pritaikyti atostogų būsto poreikiams. Projekte integruoti ECH20 serijos oras-vanduo šilumos siurbliai, ypač tinkantys būstams, kuriuose negyvenama nuolatos. „Daikin Altherma“ siurblių naudingumo koeficientas yra virš 5 – sunaudodamas 1 kW elektros energijos, jis sukuria 5 kW šiluminės energijos. Energija išgaunama visus metus, net šalčiausiu žiemos periodu, kai lauko oro temperatūra siekia -25 °C. Racionalus šildymo sprendimas padeda sumažinti būsto eksploatavimo sąnaudas ir leidžia patogiai kontroliuoti patalpų mikroklimatą. Sistemos valdymas paprastas ir intuityvus,

118 2021 spalis

atliekamas tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu, nustatant optimalų mikroklimatą prieš atvykstant į būstą, o išvykus naudojant ekonomišką režimą. Prietaisas išsiskiria buitinio karšto vandens momentinio šildymo principu, užtikrinančiu aukščiausią vandens higienos lygį. Buitinis vanduo nekaupiamas talpykloje, neužsistovi, tiekiamas visada šviežias ir pašildytas. Inovatyviose aukštos kokybės talpyklose neatsiranda korozija, nesusidaro jokių anodų, kalkių ar kalkių nuosėdų, neatsiranda legionelės bakterijų. Šilumos siurbliai „Daikin Altherma“ priskiriami A+++ energinio naudingumo klasei. Juos paprasta sujungti su atsinaujinančios saulės energijos sprendimais – saulės elekrinėmis, saulės kolektoriais, taip pasiekiant aukštą viso pastato energinį naudingumą. „Daikin Altherma“ įrenginiai rinkoje atpažįstami dėl savo ekonomiškumo ir itin tylaus veikimo. Taip pat pasižymi kompaktiškumu, juos lengva pritaikyti bet kokiose erdvėse, architek-

tams ir dizaineriams nereikia ieškoti kompromiso tarp estetikos ir funkcionalumo. Europoje parduodami „Daikin Altherma“ produktai yra pagaminti tame pačiame žemyne ir specialiai pritaikyti jo klimatui. „Svencelės slėnio“ projekte buvo įdiegta daugiau „Daikin“ oro kontrolės sprendimų: oro kondicionieriai, oro valymo sistemos ir kiti. „Daikin“ įrenginių gamintojo atstovas Lietuvoje INDUSTEK UAB tapo patikimu partneriu komerciniams ir privatiems statytojams šalyje. Bendrovė rinkoje skaičiuoja jau daugiau nei 20 metų. Platų asortimentą ir pažangius produktus tiekianti įmonė nuosekliai orientuojasi į ilgalaikę partnerystę su klientais, dalijasi techninėmis žiniomis ir padeda kelti kokybės kartelę vystomuose projektuose, įgyvendinant aukščiausios A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus.

www.industek.lt

off-grid Daugeliui iš mūsų namelis medyje buvo vaikystės svajonė, pažadinusi drąsiausią vaizduotę. Suaugę mes ir toliau siekiame savo namelio, kuris išpildytų mūsų poreikius. Nors namelio medyje konceptas itin glaudžiai susijęs su gamta, tačiau šiandien paneigiama tai, kad jis negali turėti modernios šiuolaikinės išvaizdos, derančios su natūraliais elementais ir išryškinančios geriausius modernumo ir natūralumo aspektus. Nameliai medžiuose visada išsaugos savo vietą alternatyvios architektūros pavidalu, tik kokie jie šiuolaikiniame kontekste? Versk

namelius medžiuose

archwerk-boysplaynice nuotr.

Apie šiuolaikinius

↓

toliau ir susipažink.

ŠIUOLAIKINIAI

NAMELIAI MEDYJE Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

120 2021 spalis

off-grid Visi mes nors trumpam trokštame erdvės, kuri nukeltų toli nuo mūsų chaotiško ir įtempto gyvenimo, atgaivintų protą, kūną ir sielą. Off-grid dizaino konceptas leidžia atsibusti egzotiškiausiuose gamtos kampeliuose ir atrasti tiesioginį ryšį su natūralia gamta, tačiau dar kitokią perspektyvą suteikia ne žvelgimas į medžių viršūnes pro savo kambario langą, o buvimas tarp jų. Daugeliui iš mūsų namelis medyje buvo vaikystės svajonė, pažadinusi drąsiausią vaizduotę. Suaugę mes ir toliau siekiame savo namelio, kuris išpildytų mūsų poreikius, kad galėtume produktyviai gyventi. Kaip atrodo šiuolaikiniai nameliai medyje? Įsikūrę gamtos apsuptyje, ant nuostabių medžių viršūnių ir po žvaigždėtu dangumi, bet dvelkiantys modernumu ir patogumu. Namelis medyje – tai laisvės, nepriklausomybės, nuotykių, kūrybiškumo, saugumo, šilumos, linksmybių, vienatvės ir daugelio kitų emocijų, kurių trokšta tiek vaikai, tiek suaugusieji, sinonimas. Aukštai ore mes tarsi atitrūkstame nuo kasdienių rūpesčių, vykstančių ant žemės. Pastaraisiais metais architektų kuriami projektai gamtoje siekia iš naujo apibrėžti natūralią gamtą kaip itin svarbią architektūros dalį. Šiuolaikiniai off-grid nameliai medyje projektuojami taip, kad būtų įprasminamas tvarumo konceptas, sukurta moderni erdvė su visais patogumais, bet minimaliu pėdsaku, esančiu tarp žemės ir dangaus.

Lindman Photography nuotr.

Pasislėpę tarp medžių viršūnių Netoli mažo Haradso kaimelio, tolimoje Švedijos šiaurėje, driekiasi didžiuliai ir didingi miškai. Sparčiai augantis susidomėjimas vietovės laukine gamta ir ekoturizmu paskatino architektus ieškoti galimybių padaryti patirtį šiuose miškuose prieinamą ir patogią. Taip buvo sukurtas projektas „Mirrorcube“. Jis, pasak „Tham & Videgård“ architektų, simbolizuoja bazinę stotelę tarp šiuolaikinės kultūros ir nepaliestos gamtos. Kompaktiškas ir ergonimiškas „Mirrorcube“ suprojektuotas su visa reikiama įranga ir baldais, reikalingais dviem žmonėms.

„Mirrorcube“ – tai gana paprastas namelis medyje, lengva aliuminio konstrukcija, sumontuota tiesiai ant aukštos pušies kamieno. Visas jo tūris, 4 x 4 x 4 m kubas, yra padengtas stiklu, kurio išorė atspindi tiek aplinką, tiek dangų, todėl projektas nepastebimai įsilieja tarp medžių viršūnių. Namelis sukurtas dviem žmonėms. Jame yra labai didelė lova, nedidelė virtuvėlė ir vonios kambarys, svetainė ir terasa ant stogo. Interjere vyrauja fanera ir horizonto vaizdai: laisvai išdėstyti langai atveria vaizdus visomis kryptimis. Projekto „Mirrorcube“ atspirties taškas buvo žmogaus ir gamtos santykis. „Tham & Videgård“ architektų teigimu, namelio medyje charakteris yra įkvėptas stebėjimo, kaip mes elgiamės su gamta. Čia originalumas ir autentiškumas derinamas su novatoriškomis medžiagomis ir pažangiomis technologijomis. 121

SIGURD LARSEN ARCHITEKTEN nuotr.

Skandinavija išsiskiria miškingumu ir ypatingu dėmesiu natūralios gamtos saugojimui. Todėl nenuostabu, kad ten sparčiai plėtojami off-grid projektai ne tik ant žemės. Nedideliame, nuostabiame miške Als Odde pusiasalyje, Danijoje, stovi nameliai „Løvtag“. Visi jie yra nedidelėje kalvos viršūnėje, iš kurios atsiveria miško panorama ir matyti po pietų besileidžianti saulė. Modernius namelius medyje suprojektavo architektas Sigurdas Larsenas. Architektūroje dominuoja šiaurietiškas minimalizmas, maksimaliai išnaudojantis kiekvieną kubinį centimetrą. „Løvtag“ interjeras modernus ir patogus, dekoruotas natūralia mediena su įmontuotais baldais ir spintomis. Pastatyti 6–8 m aukštyje, kiekvienas namelis aptveria gyvą medį, kuris kyla aukštyn per patį svetainės vidurį. Dideli langai į pietus ir vakarus užtikrina ne tik natūralios dienos šviesos kiekį, bet ir dovanoja unikalius miško vaizdus. Jei pasiseka, galima pamatyti ir vietinius elnius, triušius ar fazanus. Lengvas medinis tiltas iš miško paklotės veda į namelių gyvenamąją erdvę, kuri padalinta į virtuvę, miegamąjį, vonios kambarį ir svetainės zoną. Maži mediniai laiptai veda aukštyn į stogo terasą. Lauko dušo kabina, suprojektuota maudymosi miške malonumui, išsikiša perforuotų metalinių plokščių fasadu. Tiek dušo zona, tiek lova yra tose vietose, kurios išsikiša iš centrinės, į kubą panašios

122 2021 spalis

formos. Išoriškai šios kampinės formos išsiskiria metaline danga, kontrastuojančia su likusiu mediniu konstrukcijos fasadu. Nameliai „Løvtag“ buvo pagaminti naudojant ekologišką „TermoWood“ medieną. Pamatai pagaminti iš specialių „Fremtidens Fundament“ įžeminimo varžtų, kuriuos sudaro 75 proc. perdirbto metalo. Medžiai, aplink kuriuos kajutės buvo kruopščiai pastatytos, nelaiko nė kiek konstrukcijų svorio, todėl jie gali ir toliau augti netrukdomi, kaip namelių „Løvtag“ dalis.

SIGURD LARSEN ARCHITEKTEN nuotr.

Gamtos gyvybė – interjero dalis

off-grid „Løvtag“ interjeras modernus ir patogus, su įmontuotais baldais ir spintomis. Pastatyti 6–8 m aukštyje, kiekvienas namelis aptveria gyvą medį, kuris kyla aukštyn per patį svetainės vidurį.

Kiekvieno „Coco“ miegamojo centre yra lova, kuri stovi ant pakeltos grindų dalies. Suplanavimas kiekviename namelyje sukurtas taip, kad atvertų kvapą gniaužiančius vaizdus.

Virš Hermosos paplūdimio, netoli Kosta Rikos miesto Uvitos, stačiame 2,5 ha atogrąžų džiunglių šlaite yra paslėptas kurortas „Art Villas“. „Coco“ yra komplekso dalis ir unikalus žaismingos, žavios, tvarios ir modernios atogrąžų architektūros pavyzdys. Užsakovas kreipėsi į architektus norėdamas atkurti namelio medyje konceptą ir sukurti vietą, kurioje lankytojai susilietų su supančia gamta, išvalytų protą ir kartu patirtų prabangą bei nuotykius. „Užsakovas kreipėsi į mus su unikaliu iššūkiu: paprastais sprendimais ir vietinėmis medžiagomis sukurti prabangų, bet kartu ir nuotykių kupiną gyvenimą, suteikiantį tiesioginio buvimo Kosta Rikos džiunglėse patirtį. Pasak jo žodžių, tai turėtų būti nameliai medžiuose, pastatyti kurorto „Art Villas“ kalvos šlaite, bet ką tik įkurtame sode be pilnai išaugusių medžių. Ir jis norėjo dizaino, kurio niekas anksčiau nematė“, – pasakoja projekto architektas Martinas Kloda. Pagrindinė statybinė medžiaga buvo vietinė atogrąžų mediena, kurią papildė palapinės drobė ir metaliniai elementai. Racionali konstrukcija – projekto pagrindas. Ji pati sukuria formą ir atmosferą, nereikalauja jokių papildomų dekoracijų. Konstrukcijos principas leidžia lanksčiai pritaikyti kelių panašių objektų dydį, formą ir sudėtį sudėtingoje vietovėje. „Tą patį kūrybos principą gamta naudoja milijonus metų. Ji įkvepia mus sukurti tokią aplinką, kurią mylime ir kurioje jaučiamės saugūs“, – sako M. Kloda.

archwerk-boysplaynice nuotr.

Egzotiškas dizainas ir namelių kompleksai

Namelių interjeras yra minimalistinis ir žaismingas. Kiekvieno „Coco“ miegamojo centre yra lova, kuri stovi ant pakeltos grindų dalies. Suplanavimas kiekviename namelyje sukurtas taip, kad suteiktų kvapą gniaužiančius vaizdus, kur beždžionės ir tukanai matomi tiesiai iš lovos. Tinklas nuo uodų yra itin svarbus kiekvieno miegamojo elementas, atitinkantis pastato formą. Kad šią formą išlaikytų, projektui „CoCo Villas“ turėjo būti sukurta unikali konstrukcija. Ji tapo sėkmingu eksperimentu su mediena, metalu ir specialia septynių sluoksnių bure. Natūralios medžiagos tapo natūralaus kraštovaizdžio dalimi. „Džiunglės yra mūsų namai, bet ne mūsų nuosavybė. Jos diktuoja savo sąlygas, kurios verčia mus prisitaikyti ir kurti gamtos principus gerbiančią architektūrą“, – įsitikinęs projekto autorius, architektas M. Kloda.

123

archwerk-boysplaynice nuotr.

Pagrindinė „CoCo Villas" statybinė medžiaga buvo vietinė atogrąžų mediena, kurią papildė palapinės drobė ir metaliniai elementai. Natūralios medžiagos tapo natūralaus kraštovaizdžio dalimi.

Apibendrinant Nameliai medžiuose visada išsaugos savo vietą alternatyvios architektūros pavidalu. Jie primena apie galimybes tyrinėti, sugrąžinančias mus į gamtą, atkuriančias emocinį ryšį su vaikyste. Šiuolaikinė tokio namelio versija – gražus namas tarp medžių, kuris gali tarnauti tiek kaip mėgstamiausia atostogų erdvė, tiek kaip nuolatinė gyvenamoji vieta. Nors namelio medyje konceptas itin glaudžiai susijęs su gamta, tačiau tai nereiškia, kad jis negali turėti modernios šiuolaikinės išvaizdos, derančios su natūraliais elementais ir sukuriančios harmoningą aplinką, išryškinančią geriausius modernumo ir natūralumo aspektus. 124 2021 spalis

Visas nuotraukas ir projektų brėžinius galite peržiūrėti šio straipsnio galerijoje portale: https://bit.ly/2Z5skth

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI IR IŠSKIRTINIAI NAMAI! „House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje. Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

HOUSEMODUL.COM