Statyba ir architektūra visiems (2016/3) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

VISIEMS

Pasyvusis namas â&#x20AC;&#x201C; gyvenimo komforto standartas

2016/ Nr.3

VISIEMS

Gaminį ženklinanti „Made in Germany“ nuoroda – tarsi savaime kokybės, ilgaamžiškumo ir patikimumo garantija. Akivaizdu, tokį išankstinio pasitikėjimo kreditą vokiečiai pelnė ne veltui. Disciplina, preciziškumas, tvarka, taupumas, racionalumas – šios kone tautiniais bruožais įvardijamos ypatybės padarė vokiečius nepralenkiamus daugelyje sričių. Neverta stebėtis, kad būtent Vokietijoje gimė ir pasyviųjų namų, tapusių vienu žinomiausių šios šalies eksporto ženklų, koncepcija. Net ir praėjus daugiau kaip 20 metų pasyviųjų namų idėja nepraranda aktualumo, o jos autorių išgryninti standartai pasiekiami toli gražu ne kiekvienam šiandienos statytojui. Neatsitiktinai ir mes tiek šiame, tiek būsimuose žurnalo numeriuose energiškai efektyvaus, tvaraus namo temai skirsime ypatingą dėmesį. Kalbėsime apie aktualiausius sprendimus, pažangiąsias technologijas, efektyviausią medžiagų naudojimą. Tęstinį rašinių ciklą, kaip ir dera, pradedame nuo pirmųjų svarbių žingsnių – namo projektavimo bei pamatų įrengimo. Podraug tikimės, kad mūsų partnerių pristatomi novatoriški produktai ir paslaugos padės išsirinkti verčiausią variantą beribėje šiandienos pasiūlos rinkoje. Pasyviųjų namų standartas, apimantis ne tik energijos efektyvumą, bet ir komfortą, ekonomiškumą bei ekologiją, be abejo, aktualus dabarties statyboje. Tačiau galbūt iš vokiečių verta pasimokyti ir kitų dalykų – racionalaus požiūrio, atsakomybės, išminties nesivelti į abejotinas ir brangiai kainuojančias avantiūras? O tai, koks tvirtas vokiškos statybos tradicijų stuburas, liudija iki šių dienų Klaipėdos krašte puikiai išsilaikę neogotikos, jugendo ir fachverko stiliaus statiniai. Saviti jų bruožai tapo įkvėpimu ir šiandienos statytojams bei kūrėjams. Supažindindami su Lietuvos ir užsienio architektų, dizainerių darbais, atverdami įdomių pastatų duris čia ir svetur kviečiame pasinerti į intriguojamų atradimų kelionę.

Lina BIELIAUSKAITĖ „SA visiems“ redaktorė

Turinys Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

Pasyviojo namo filosofija – gyvenimo komfortas

Vokiškas būstas – racionaliau turbūt nebūna

Tel. +370 686 51439 El. p. info@sa.lt www.sa.lt

Detalus projektas – mažiau išlaidų ir galvos skausmo

Bendrovės l. e. p. direktorius Darius Babickas

Pamatai – ne tik namo tvirtumo sinonimas

Vokiškas kitoniškumas Lietuvoje – Hanzos pasaulio dalis

Raudonų plytų kelias: vieno interjero istorija

44 46

„Pagaminta Vokietijoje“ – kokybės ženklo garantija?

Nakvynės namai, kurie neprimena bendrabučio

Įvairenybės

Individualiųjų namų projektai

Redakcijos adresas Perkūnkiemio g. 5 LT-12129 Vilnius

Redaktorė Lina Bieliauskaitė Tekstų autoriai Lina Bieliauskaitė Rytis Kaminskas Daiva Pauliukevičienė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Laima Laurišonienė Reklamos skyrius Liudmila Michalkevičienė Tel. +370 618 05023 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Sklypo sutvarkymo projekto svarba

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Viršelyje – auemotion.de nuotr. Spausdino spaustuvė „Kopa“

PASYVIOJO NAMO FILOSOFIJA – GYVENIMO KOMFORTAS Rytis KAMINSKAS

Architektas

exxpose-hausfinder.de

Pasyvusis namas Lietuvoje vis dar įsivaizduojamas tik kaip labai gerai termoizoliuotas ir leidžiantis gerokai sumažinti šildymo išlaidas. Vis dėlto tokių namų statybos pradininkai pirmiausia laikėsi kitokios ideologijos – gyventi reikia ekonomiškai, bet komfortiškai.

home.kibude.com nuotr.

Modernus minimalistinės architektūros pasyvusis namas.

SUNKIAUSIAI PASIEKIAMAS STANDARTAS Pasyvusis namas – tai ne energinė klasė. Pasyvusis namas – tai pastato projektavimo ir statybos standartas, kuris apima energijos efektyvumą, komfortą, ekonomiškumą bei ekologiją. Tai labiausiai pasiteisinęs standartas, kuris leidžia suprojektuoti ir pastatyti labai efektyvius pastatus. Tačiau tuo pačiu pasyviojo namo standartas yra vienas sunkiausiai pasiekiamų projektavimo ir statybos standartų pasaulyje. Nors pasyviųjų namų idėja prasidėjo nuo sampratos „pastatas be šildymo“ (centrinėje Europos dalyje), visa tokių pastatų filosofija buvo dėmesys jų naudotojams – gyventojams ir jų patogumui užtikrinti. Tad visi rodikliai ir parametrai, kuriuos reikia pasiekti, kad pastatas būtų pripažintas pasyviuoju, yra paremti žmogaus komforto kriterijų standartais. Detaliau nagrinėjant ir studijuojant pasyviųjų namų parametrus, prie tam tikrų jų verčių yra paaiškinimas – būtent tokias vertes reikia pasiekti norint užtikrinti komforto kriterijus. Jeigu būtų galima supaprastintai ir sutrumpintai sumodeliuoti pasyviųjų namų idėjos plėtotę, išeitų linksmas ir šmaikštus dviejų vokiečių profesorių Wolfgango Feisto ir Bo Adamsono pokalbis:

Gerai turi būti ne tik apšiltintos namo sienos, bet ir išspręsti visi šilumos nuostoliai, patiriami per problemines konstrukcinių mazgų vietas. SUGEBĖJO PADARYTI NEĮMANOMA Taip gimė garsusis ir nenugalimas vokiškas šilumos tiltelių sprendimo būdas: „Nesukurkite šilumos tiltelių projektavimo metu ir nereikės spręsti jų problemos.“ Taip profesoriai meta ne vieną akmenį į projektuotojų daržą už neracionalius ir dažnai nelogiškus nenugali- sprendinius.

Garsusis ir mas vokiškas šilumos tiltelių sprendimo būdas: „Nesukurkite šilumos tiltelių projektavimo metu ir nereikės spręsti jų problemos.“

– Ką su tais šaltais namais padarius, kad juose žmonėms būtų šilčiau ir maloniau gyventi? – Apšiltinkime kaip reikiant tuos namus oro tarpu, nes antras oro tarpas nepadės. – Gera mintis! Namo sienos, stogas ir grindys turi būti gerai apšiltinti.

Apšiltinus išorines pastato atitvaras ir suprojektavus pastatą be šilumos tiltelių, atėjo laikas kovai su langais. Reikėjo padaryti neįmanoma – nuostolius, patiriamus pro langus, paversti privalumu. Tačiau vokiečiai nebūtų vokiečiai. Jie rado būdų, kaip saulės prietaką pro langus paversti teigiamu energijos balansu. Ir kad ir kaip būtų keista, langai buvo ne mažinami, o didinami. Padidinus stiklų ir langų rėmų reikalavimus buvo pasiekta ne tik energinė šilumos balanso nauda, bet ir patogumo kriterijus – komfortiška paviršių temperatūra.

Nuo lango žiemos metu nebeblizgina šaltis į žandą. Vidinė lango temperatūra nuo kambario vidaus temperatūros nesiskiria daugiau kaip dviem su puse laipsnio. Mamos nebėga vaikams gerklės lašų, kai šie ilgiau pasivolioja ties vitrinomis į terasą. Pastatą apšiltinti pavyko. Šilumos tilteliai išspręsti. Langai tapo gėriu. Atėjo laikas sandarumui. Jei investuojame į šiltinimą, į profesionalų projektuotoją, kuris neprojektuoja

ideasgn.com nuotr. Pasyvusis namas – ne tik dėžutė su plokščiu stogu.

Vokiečiai nebūtų vokiečiai. Jie rado būdų, kaip saulės prietaką pro langus paversti teigiamu energijos balansu. Ir kad ir kaip būtų keista, langai buvo ne mažinami, o didinami.

transitionculture.org nuotr.

Skandinaviškos estetikos pasyvusis namas su dideliais langais.

šilumos tiltų, jei nusipirkome šiltus langus – tokį kelią nuėjus būtų labai gaila, jei šiluma išslystų pro menkiausius plyšius. Taip sutarė profesoriai.

B. Vėdinimo sistema padeda sureguliuoti santykinę patalpų drėgmę ir palaikyti komfortišką bei sveiką jos lygį visais metų laikais.

Palyginimui – pastato sandarumas yra „Mercedes S“ klasė. Jei nepasieksime ir neužtikrinsime sandarumo, galime pamiršti visa, kas buvo pasakyta prieš tai. Kad taip neįvyktų, abu vokiečiai profesoriai sutartinai nustatė 0,6 /h sandarumo reikalavimą esant 50 Pa slėgiui.

Atrodo, kas čia tokio, tačiau pasyviuosiuose namuose gyvenantys žmonės daug rečiau perka nosines, purškalus ir drėkinamuosius kremus. Taigi profesoriams pavyko užtikrinti temperatūros komfortą, kad namuose netrauktų per kojas, kad nebūtų šaltų kampų, kuriuose pradėtų veistis pelėsis.

NOSINES PERKA DAUG REČIAU Profesoriai dar 1991-aisiais suprato, kad po daug metų juodu trauks per dantį ir sakys, kad tokiuose namuose neįmanoma gyventi. „Uždusite tuose savo polistireno termosuose“, – rėks kiekvienas statybų ekspertas. Įžvelgė ir jau nuo pat pradžių sumąstė, kad rekuperatorius bus pasyviojo namo širdis. Taip ir atsitiko. Teisingai suprojektuota vėdinimo sistema su oro rekuperacija ne tik užtikrina kitą ypač svarbų komforto kriterijų – nuolatinį šviežią orą, bet ir taupo šilumos energiją vėdinant patalpas. Be to, teisingai suprojektuota vėdinimo sistema – kaip ir geras „Porsche“, kuris ne tik nuveža nuo taško A iki taško

Užtikrino juodu ir reikiamą komfortišką šviežio oro kiekį, ir sveiką santykinę drėgmę patalpose, ir akustinį patogumą. Beje, kaip ir jau minėtas važiavimas Porsche“, kai automobilis ne tik veža, bet ir suteikia daug malonumo, jūs būsite labai maloniai nustebinti, kai su kaimynu tyrinėsite savo ir jo sąskaitas už šildymą. Energinė klasė pasiekta. Būtų naivu sakyti, kad savaime. Tačiau tai nebuvo pagrindas. Esmė – užtikrinti žmogui geriausias įmanomas sąlygas. Gyvenimas pasyviajame name sukuria visiškai kitą – gerokai aukštesnės kokybės – lygį ir komfortą. Todėl niekada nesakykite, kad pasyvusis namas yra energinė klasė. n

A, A+ ir A++ klasės gyvenamųjų namų stogų šiltinimas

Vis daugiau besistatančiųjų namus galvoja, kad norėtų gyventi A energinio naudingumo klasės pastate. Toks būstas yra patrauklus keliais aspektais. Pirma, tai mažai energijos šildymui naudojantys pastatai, todėl išlaidos už šią paslaugą – du tris kartus mažesnės, palyginti su šiuo metu dažniausiai statomais B klasės pastatais. Antra, šių namų vidaus patalpų mikroklimatas yra kur kas geresnis. Jį sukuria visas tokiems pastatams taikomų priemonių rinkinys: vėdinimo sistema, tiekianti šviežią orą į patalpas; gerai apšiltintos išorinės atitvaros, kurių paviršiai šilti; pastato sandarumas, kuris užtikrina, kad patalpose nebūtų skersvėjų. Kadangi pastatų atitvarų šiltinimas – viena svarbiausių šilumos tausojimo priemonių, kompanija „Paroc“ yra sukūrusi nemažai gaminių ir sprendimų, skirtų A, A+ bei A++ klasės pastatams šiltinti.

A, A+, A++ ENERGINIO NAUDINGUMO KLASĖS PASTATAMS SVARBU:

KODĖL VERTA RINKTIS „PAROC“ AKMENS VATĄ:

P mažina šildymo išlaidas;

P turėti šilumos izoliacijos apvalkalą; P teisinga orientacija pagal pasaulio šalis; P pastato forma; P efektyvūs langai; P apsauga nuo saulės; P gerai apšiltintos atitvaros; P efektyvi vėdinimo sistema; P šilumos tiltelių mažinimas; P sandarumas.

P sukuria daugiau komforto; P puikiai izoliuoja garsą; P kvėpuoja; P nedega; P patraukli kaina už PAROC akmens vatos kokybę; P laiko patikrinta skandinaviška patirtis; P gaminama Lietuvoje; P sukurta gamtos, ištobulinta žmogaus.

ŠLAITINIO STOGO ŠILTINIMAS Lietuvoje dažniausiai statomi gyvenamieji namai – vieno aukšto su mansardomis, todėl izoliacinis šilumos sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Kadangi šilumos izoliacijos storis A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatuose yra didesnis nei įprasta, gegnės naudojamos sudėtinės arba kompozicinės. Tarp jų įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis iš „PAROC eXtra“ arba „PAROC eXtra plus“ plokščių. Iš pastato vidaus prie gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras). Įprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė.

1 l 4 l

3 l l

Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę primontuojami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus dedama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija. Virš gegnės įrengiama hidroizoliacija iš vandens garams laidžios plėvelės (difuzinės plėvelės), prie kurios glaudžiamos universalios akmens vatos plokštės. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar pasirinkta tikrai reikiama plėvelė. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd – ne didesnis kaip 0,02 m. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengiamas virš difuzinės plėvelės. Jo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, būtina užtikrinti oro judėjimą šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru. Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, o ant šių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos. Visi šie sluoksniai yra labai svarbūs, todėl bet kokia klaida lemia papildomas sąnaudas taisant vėliau.

6 l 7 l 8 l

2 l

1 Stogo danga; l 2 Gegnė; l 3 l Vėdinamas oro tarpas; 4 Difuzinė plėvelė; l 5 „PAROC eXtra“, 350–500 mm; l 6 Vandens garus ir orą izoliuojantis sluoksnis; l 7 „PAROC eXtra“, 50 mm; l 8 Vidaus apdaila (gipso kartono plokštė). l

1 l

PLOKŠČIOJO STOGO ŠILTINIMAS Plokštieji stogai rečiau naudojami individualiųjų namų statyboje. Namui pasirinkusieji plokščiojo stogo konstrukciją pirmiausia turi suformuoti jo nuolydį, o tada įrengti vandens garų ir oro izoliacijos sluoksnį.

3 l 4 l

Garų ir oro izoliacijai, kaip ir šlaitinio stogo atveju, galima naudoti 200 mikronų storio polietileno plėvelę. Suklijavus plėvelės jungimosi siūles ant jos įrengiama šilumos izoliacija. Plokščiajam stogui šiltinti rekomenduojama naudoti naujas vertikaliai orientuoto plaušo plokštes PAROC ROL 30, kurių storis – 210–440 mm. Ant jų įrengiamas viršutinis šilumos izoliacijos sluoksnis iš PAROC ROB 80 plokščių taip, kad perdengtų apačioje esančių plokščių siūles. Stogo danga įrengiama tiesiog ant PAROC ROB 80 plokštės ją prilydant ir (ar) mechaniškai pritvirtinant.

2 l

5 l

1 Stogo danga; 6 l 2 Tvirtinimo elementas; l 3 PAROC ROB 80, 20 mm; l 4 PAROC ROL 30, 300–440 mm; l 5 Vandens garus ir orą izoliuojantis sluoksnis; l 6 Gelžbetonio perdangos plokštė. l

PALĖPĖS PERDANGOS ŠILTINIMAS Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasės namus visada verta apsvarstyti variantą su šalta palėpe. Tai daug paprastesnė stogo konstrukcija, lengva įrengti šiltinimo sluoksnį, o pati palėpė yra puiki erdvė ortakiams pakloti ir vėdinimo įrangai sumontuoti. Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia lengvai sumontuoti reikiamą izoliacijos sluoksnį. Mat čia šilumos izoliacijos storio neriboja gegnių aukštis. Šiltinant palėpę nereikia kloti izoliacinės medžiagos sluoksnio tarp gegnių – šiltinimo medžiaga montuojama ant perdangos, prieš tai būtinai įrengus vandens garų ir oro izoliaciją. Šio

sluoksnio siūles reikia suklijuoti ir sandariai sujungti su kitais oro izoliavimo funkcijas atliekančiais elementais, pavyzdžiui, siena. Palėpei šiltinti patariama naudoti universalias akmens vatos plokštes „PAROC eXtra“ arba „PAROC eXtra plus“. Bendras šiltinamojo sluoksnio storis parenkamas remiantis skaičiavimais, tačiau A energinio naudingumo klasės pastatuose jis turėtų būti apie 350–600 mm. „PAROC eXtra“ plokštės gali būti klojamos keliais sluoksniais taip, kad viršutinių plokščių siūlės nesutaptų su apačioje esančių plokščių siūlėmis. Ypač svarbu apsaugoti šilumos izoliacijos plokštes pastato perimetru nuo šalto oro patekimo į patį šiltinimo sluoksnį. Todėl visu pastato perimetru reikėtų naudoti apsaugos nuo vėjo mineralinės vatos plokštes PAROC WAS 35 arba difuzinę plėvelę. Ją būtina gerai pritvirtinti. Nedegios, laidžios vandens garams ir labai gerai izoliuojančios šilumą bei garsą plokštės iš akmens vatos – puikus pasirinkimas. Šiltinimas PAROC akmens vata sukuria verčių, kurios ypač svarbios ir sunkiai įkainojamos: geresnę gyvenamąją aplinką, saugesnį ir ilgaamžį būstą. n

1 l

2 l

4 l 3 6 l l 7 l

5 l

1 PAROC WAS 35, 30 mm; l 2 „PAROC eXtra“ („PAROC eXtra plus“), 350–550 mm. l 3 Perdangos sijos; l 4 Vandens garus ir orą izoliuojantis sluoksnis; l 5 „PAROC eXtra“ („PAROC eXtra plus“), 50 mm; l 6 Karkasas apdailai tvirtinti; l 7 Vidaus apdaila (gipso kartono plokštė). l

VOKIŠKAS BŪSTAS – RACIONALIAU TURBŪT NEBŪNA Lina BIELIAUSKAITĖ

Taupus, racionalus, patogus. Ši charakteristika tapo vokiško būsto vizitine kortele. Viena vertus, būtent Vokietijoje gimė progresyvi pasyviojo namo idėja, kita vertus, senosioms statybos tradicijoms ištikimi vokiečiai sunkiai įsileidžia eksperimentus – neprognozuojami dalykai ne tik baugina, bet ir gali brangiai kainuoti.

Architektas pripažino, kad vyraujant tokioms tendencijoms ir žmonių požiūriui į nuosavą namą apie išskirtinės architektūros apraiškas kalbėti sunku.

NAMO STATYBA – NE AVANTIŪRA

Trečią dešimtmetį Vokietijoje gyvenantis, tačiau ne tik šioje šalyje, bet ir Lietuvoje kuriantis architektas „Ar namas Alfredas Trimonis pastebi, kad Vokietija nėra valstybė lyderė kalbant apie individualiųjų namų projektavimą, statybą ir apskritai visuoAteini, gauni kamenės požiūrį į tokį būstą kaip į išskirtinį talogą, išsirenki objektą. Standartinio privataus namo be sklypo statybos kainos Vokietijoje prasideda nuo 1,5 tūkst. eurų už 1 kvadratinį metrą – tai yra nemaža suma daugeliui šalies gyventojų. Tad, anot architekto, vokiečiai atsakingai analizuoja padarinius ir preciziškai skaičiuoja statybos sąnaudas, nes niekas pasistatęs namą nenori įklimpti į finansinius sunkumus.

namą ir nuo tos dienos pamiršti savo rūpesčius. Toks vyrauja individualiųjų namų statybos būdas.

„Į individualiojo namo statybą vokiečiai žiūri labai racionaliai, be emocijų. Svarbiausia, kad būstas būtų optimalaus dydžio, patogus, ekonomiškas, funkcionalus atitinkamais gyvenimo etapais, daugelio pageidavimu – kad neišsiskirtų iš kitų, aplinkinių, pastatų“, – teigė specialistas.

gražus, ar negražus – sąvokos, dėl kurių čia mažai kas suka galvą. Kiekvienas, pavadinkime, architektūros eksperimentas iš karto daro įtaką biudžetui, tad daugelis nesileidžia į tokias eksperimentines keliones. Gražios architektūros pastatai iškart krinta į akis keliaujant po Olandiją ar Šveicariją, tačiau Vokietijoje tai retas reiškinys. Čia dominuoja namo tipas, kuris buvo įprastas prieš šimtus metų“, – teigė pašnekovas. Šlaitinis stogas, masyvios sienos, atitinkamo dydžio langai, pavėsinė automobiliui – pagrindinius vokiško būsto bruožus apibendrino Vokietijoje dirbantis architektas.

„Taip atrodo ir ištisos naujos individualiųjų namų gyvenvietės, nors norėtųsi tikėtis geresnio vaizdo įvertinant, kad Vokietijos ekonominė bazė yra geresnė nei daugelio kitų Europos valstybių“, – pripažino A. Trimonis.

RENKASI KOMPLEKSINES PASLAUGAS Specialisto skaičiavimu, maždaug tik 20 proc. privačių namų šioje šalyje pastatoma pagal individualius architektų projektus. Gausybė specializuotų firmų savo paslaugų paketuose siūlo ne tik projektus, bet ir jų realizavimą iki rakto – taip ir pigiau, ir paprasčiau. „Ateini, gauni katalogą, išsirenki namą ir nuo tos dienos pamiršti savo rūpesčius. Toks vyrauja individualiųjų namų statybos būdas. Mūsų supratimu, tai būtų kartotiniai projektai. Žinoma, kiekvienas gali pagal savo poreikius pakoreguoti suplanavimą, modifikuoti medžiagas, tačiau tol, kol viskas lieka tuose pat rėmuose“, – aiškino pašnekovas. Vyraujantis individualiųjų namų plotas siekia 120–140 kvadratinių metrų. „200 kvadratinių metrų ar didesnio ploto namai užima vos 3 procentus rinkos, o dar didesnių tokioje didelėje šalyje skaičiuojama vienetai“, – iliustravo architektas A. Trimonis. Individualiojo namo suplanavimas pirmiausia priklauso nuo šeimos struktūros. Jauna šeima su vaikais įprastai įsirengia bendrą pirmo aukšto erdvę, kurioje būna integruota atvira virtuvė su valgomuoju. Projektuojant būstą atsižvelgiama ir į tai, ar pasikeitus gyvenimo aplinkybėms teks transformuoti gyvenamąsias erdves. Pavyzdžiui, nuo to priklausys laiptinės padėtis.

„O šiaip jau tradicinis vokiško būsto įvaizdis – čerpių stogas ir plytų mūras, langai, jei pasiseka, mediniai, jei ne – plastikiniai. Vokiečiai vertina medį, ar kalbėtume apie medinius langus, ar duris, tačiau ne visi sau tai gali leisti“, – pripažino pašnekovas. Keliaujant po Vokietiją susidaro įspūdis, kad šios šalies gyventojai ypatingą dėmesį skiria atsinaujinančių energijos šaltinių technologijoms – nemažai individualiųjų namų stogų apaugę saulės baterijų plokštėmis. Anot architekto A. Trimonio, nereikėtų apsigauti, kad čia žmonės pamišę dėl pažangiųjų technologijų.

Ar namas gražus, ar negražus – sąvokos, dėl kurių čia mažai kas suka galvą. Kiekvienas, pavadinkime, architektūros eksperimentas iš karto daro įtaką biudžetui.

„Vaikams užaugus būsto šeimininkai neatmeta galimybės dalį patalpų nuomoti. Namą, kuriame laiptinė integruota ne viduryje, o šone, galima lengviau perplanuoti ar pritaikyti naujoms reikmėms. Tad vien šis argumentas gali lemti visiškai skirtingus vidinius, funkcinius namo sprendimus“, – teigė architektas.

Dominuojančio 120–140 kvadratinių metrų ploto namų sklypų dydis svyruoja nuo 6 iki 8 arų. Anot pašnekovo, kadangi žemė brangi, vokiečiai į sklypų dydį irgi žiūri labai pragmatiškai – svarbu, kad teritorijos ploto užtektų vaikams palakstyti ir vienam kitam augalui pasisodinti. MEDĮ VERTINA, BET NE VISI ĮPERKA

pastatų, tačiau čia šiek tiek kitoks ir architektūrinis pastatų charakteris.

Nors iš klijuotų medžio konstrukcijų Vokietijoje statomi daugiaaukščiai gyvenamieji namai, individualiųjų namų sektoriuje vienareikšmiškai vyrauja mūro statyba. Anot pašnekovo, sunku pasakyti, kodėl karkasinės, skydinės technologijos tokios nepopuliarios, galbūt pokyčiams tiesiog reikia laiko. Vokiško būsto apdaila irgi atspindi tradicinius sprendimus. Šiaurinėje Vokietijos dalyje itin geidžiama fasado medžiaga – klinkeris, tačiau tai jau yra aukštesnė apdailos pakopa. Pietų Vokietijoje gana daug tinkuotų

„Kad visi vokiečiai būtų techniškai toli pažengę, tokio įspūdžio nesusidariau. Tendencijas lemia politika. Jei gyventojams finansiškai padedama įsigyti vieną ar kitą šiuolaikinę technologiją, tada jos ir diegiamos. Tačiau jei patiems reikėtų už viską susimokėti, žmonės gerai pagalvotų, ar tai verta daryti“, – komentavo specialistas. NAUJŲ DVIRAČIŲ NEIŠRADINĖJA Rinkdamiesi šildymo sistemą Vokietijos gyventojai irgi lieka ištikimi patikimiems, laiko patikrintiems sprendimams.

„Labiausiai linkstama rinktis dujinį šildymą, naudojamas ir dyzelinis kuras, o kad dar kas nors statytųsi kietojo kuro katilą – neteko girdėti. Tiesiog žmonių mentalitetas kitoks – jie jaučiasi saugūs, nes tą saugumą garantuoja valstybė. Pas mus turbūt galvojama apie tai, kad dujas gali užsukti arba jos labai pabrangs. Čia žmonės nebijo, kad įsirengę dujinį katilą rytoj nebegalės susimokėti už dujas“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas. Anot A. Trimonio, apskritai masinėje statyboje labai retai sau kas leidžia kokius nors eksperimentus. „Kuo mažiau komplikacijų, tuo geriau. Vokiečiai nemėgsta eksperimentų, nes nežino, kuo tai baigsis. Galiausiai tai susiję ir su praktiniais argumentais – niekas staiga nenori likti be garantijos ir priežiūros“, – pridūrė specialistas. Architekto A. Trimonio manymu, iš vokiečių mūsų šalies statytojams kai kurių dalykų būtų verta pasimokyti – daugiau atsakomybės, mažiau blaškymosi realizuojant projektus ir didesnio pasitikėjimo specialistais. „Vokietijoje namą statantis žmogus nedeklaruoja, kad jis yra visų galų meistras. Lietuvoje – priešingai, čia dažniausiai visi viską žino ir išmano, o galiausiai tokia nuostata yra didžiulė kliūtis tobulėti“, – teigė architektas. n

RACIONALUS PASIŪLYMAS

BUITINIAM VANDENIUI TIEKTI Įsirengiant sodybą arba statantis individualųjį namą dažnai iškyla klausimas – kaip bus tiekiamas vanduo? Jei jį planuojama tiekti iš šulinio ar gręžinio arba įvade trūksta slėgio, be siurblio nebus išsiversta. Tačiau ne vien siurbliai svarbiausia. Šįkart – apie jų valdymą. Buitiniai vandens tiekimo siurbliai gali būti valdomi trejopai: naudojant dažnio keitiklį, srauto rėlę ir naudojant slėgio rėlę bei hidroforą. Siekiant didžiausio komforto, patikimumo ir minimalių eksploatacinių išlaidų geriausias pasirinkimas – vandens tiekimo siurblys su dažnio keitikliu. Jei poreikiai kuklesni ir užtenka ekonominės klasės vandens tiekimo siurblio valdymo, tada galimas pasirinkimas iš dviejų variantų: naudojant srauto rėlę arba slėgio rėlę su hidroforu. n

VALDYMAS NAUDOJANT SRAUTO RĖLĘ

VALDYMAS NAUDOJANT SLĖGIO RĖLĘ IR HIDROFORĄ

t Patikimumas. Rėlė apsaugo siurblį nuo vadinamosios sausosios eigos, neleidžia jam veikti, jei gręžinyje ar šulinyje nėra vandens. Sistema susideda iš mažiau komponentų – nereikia rūpintis pastovaus oro slėgio palaikymu hidrofore. Sistemoje nėra guminių detalių, lanksčių žarnų ir pan.

t Apsaugą nuo sausosios eigos reikia montuoti papildomai.

t Komfortas. Atsukus čiaupą ir leidžiant vandenį bus užtikrintas nesvyruojantis slėgis. t Ekonomija. Įprastai šie siurbliai kainuoja pigiau. t Kompaktiškumas. Įrenginys užima mažiau vietos.

t Dažni gedimai. Juos sukelia iš hidroforo išsileidęs oras, suplyšusi guminė hidroforo dalis, prarūdijęs pats hidroforas, plyšusi lanksti žarnelė. t Slėgis sistemoje nuolat svyruoja slėgio rėlės nustatymų ribose, įprastai apie 1,5 bar. t Kainuoja brangiau. t Įrenginys užima daugiau vietos.

Aukščiausių šiandienos technologijų vandens tiekimo siurblys Aukšto efektyvumo siurblys buitiniam vandentiekiui. Aukšto efektyvumo hidraulika ir variklis - geriausių šių dienų technologijų pritaikymo pavyzdys buitinių vandens siurblių rinkoje. Greitas prijungimas prie elektros maitinimo per Wilo-Connector jungtį. Mygtukas siurblio atjungimui. Integruotas valdiklis su srauto rele ir LED diodais indikacijai apie veikimą ir veikimo sutrikimą. Visa tai rasite naujame Wilo siurblyje HiMulti 3c. Wilo - daugiau nei siurbliai

13 Wilo-HiMulti 3c. Efektyvus

Tylus

„Plug & Play“ visiškai sukomplektuotas įrenginys paruoštas naudoti Žemas triukšmo lygis Jungiklis prie siurblio elektros maitinimo atjungimui 360° pasukamas HiControl valdiklis su srauto rele Nekintantis slėgis iš krano esant pastoviam vandens vartojimui Aukšto efektyvumo hidraulika ir variklis Integruota sausos eigos apsauga Visos su vandeniu besiliečiančios dalys atitinka KTW (vokiškos geriamo vandens normos)

Perspektyviausi šildymo sistemos sprendimai 14

Tradicinės šildymo sistemos dažnai nekelia didesnių techninių problemų, tačiau naudojimasis vienu energijos šaltinu – vis rizikingesnis. Viena vertus, svyruojančios iškastinio kuro kainos ir griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai verčia ieškoti naujų būdų apsirūpinti šiluma. Kita vertus, tobulėjančios ir pigesnės technologijos leidžia susikurti šildymo sistemą, kuri atitinka individualius poreikius. Kas yra kombinuotos šildymo sistemos ir kaip geriausia derinti kelis energijos šaltinius, pataria įmonės „Viessmann“ atstovas Marijus Digrys.

KAS YRA KOMBINUOTOS ŠILDYMO SISTEMOS? Kombinuotos šildymo sistemos naudoja ne vieną, bet kelis energijos šaltinius. Tokia sistema susideda iš kelių įrenginių, tarp kurių gali būti saulės kolektoriai, šilumos siurbliai, dujomis, malkomis ar granulėmis kūrenami katilai. Paprasčiausias sistemos pavyzdys – dujinio šildymo sistemą papildantys saulės kolektoriai. „Kokius energijos šaltinius geriausia derinti, priklauso nuo konkrečios situacijos, galimybių ir individualiojo namo arba kitokių patalpų. Kuo plotas didesnis, tuo greičiau atsipirks investicijos į ekonomišką sistemą. Individualiųjų namų savininkams tokios sistemos suteikia nepriklausomybę nuo vienos kuro rūšies, todėl susidomėjimas jomis kasmet auga. Kombinuotą sistemą gali įsirengti ne tik naujų namų savininkai. Vienu ar kitu įrenginiu nesunku papildyti ir senesnę šildymo sistemą. Tad šios sistemos aktualios ir daugiabučių gyventojams“, – sako M. Digrys. Įsirengus kombinuotą šildymo sistemą, atsparumą kainos pokyčiams lydi didesnis saugumas – atsitikus avarijai, aprūpinti šiluma gali kitas energijos šaltinis. Tai ypač aktualu turint galvoje žvarbias lietuviškas žiemas ir didesnes šildymo sistemų remonto kainas sezono metu. KĄ IR KAIP DERINTI? Tarp populiariausių energijos šaltinių kombinacijų – skystąjį kurą, dujas ar granules papildanti saulės energija arba šilumos siurbliai „oras–vanduo“ ir „žemė–vanduo“. Taip pat derinamos šilumos siurblio ir saulės sistemų galimybės, dujų ir kietojo kuro, dažniausiai – malkų, energija. „Vienas paprasčiausių sprendimų kuriant kombinuotą sistemą – hibridiniai įrenginiai, kuriuose būna sukomplektuotas šilumos siurblys „oras–vanduo“ ir dujinis kondensacinis katilas. Pagrindinis tokių įrenginių privalumas yra tai, kad automatiškai parenkamas tas šildymo būdas, kuris labiau apsimoka realiu laiku. Vartotojui reikia tik įvesti elektros energijos ir gamtinių dujų kainas. Džiaugiamės, kad „Viessmann“ gali pasiūlyti platų asortimentą produktų, skirtų susikurti įvairius poreikius atitinkančią kombinuotą sistemą“, – pasakojo M. Digrys. Kuriant kombinuotą sistemą naujuose namuose arba renkantis, kokiu įrenginiu geriausia papildyti seną šildymo sistemą, patarimų teikia „Viessmann“ konsultantai. n

„Schiedel“ kaminų sprendimas energiškai efektyviems pastatams

Statinių energetiniam naudingumui šių metų lapkričio 1 dieną įsigaliosiantys nauji reikalavimai iškels daug iššūkių, kurių sudėtingiausi – išvengti vadinamųjų šilumos tiltelių ir užtikrinti statinio sandarumą. Sprendimų, kaip tai padaryti, yra, tačiau jiems įgyvendinti teks pakeisti nusistovėjusias individualiųjų namų statybos tradicijas, jos organizavimą bei požiūrį į atliekamą darbą.

NE TIK PUOŠMENA, BET IR ŠILDYMO ŠALTINIS Lietuvoje individualusis gyvenamasis namas sunkiai įsivaizduojamas be jaukumą ir komfortą kuriančio židinio, kuris yra dažnos svetainės puošmena. Aukštos energinio efektyvumo klasės pastatuose su rekuperacine vėdinimo sistema židinys gali būti ir labai efektyvus šildymo prietaisas. Svarbu išsirinkti tokią krosnelę ar židinį, kuris nebūtų pernelyg galingas, bet sandarus. Kad naujai statomame name galėtume mėgautis židiniu, reikia įrengti kaminą. Sandariame name tai padaryti įprastais būdais nebepavyks, kadangi kaminas kerta orui nelaidų sluoksnį stogo arba sienos konstrukcijoje. Pati kamino konstrukcija irgi gali neatitikti sandarumo reikalavimų. Be to, kaminas kaip konstrukcija, yra ir vidaus, ir lauko konstrukcijų dalis. Jeigu jis bus neteisingai įrengtas, neišvengiamai atsiras šilumos tiltelis. „Schiedel Absolut“ – tai sistema, kuri sukurta būtent energiškai efektyviems namams. Ypatinga konstrukcija bei papildomi elementai užtikrina kamino sandarumą, eliminuoja šilumos tiltus. UŽTIKRINA NEPRIEKAIŠTINGĄ SANDARUMĄ Kuo ypatinga kamino konstrukcija? Įprastas modulinis kaminas turi būti vėdinamas dėl jame esančios akmens vatos. Sistemoje „Schiedel Absolut“ izoliavimui naudojamas izoliacinis putų betonas, kurio nereikia vėdinti. Todėl patalpoje nereikia įrengti vatos vėdinimo grotelių, pro kurias susiformuotų labai didelis oro nuotėkis. Kaip ir bet kokią kitą mūro konstrukciją, norint užtikrinti jos sandarumą, būtina nutinkuoti. Tačiau vis vien neapsisaugotume nuo slėgio nuostolių pro išvalymo dureles, prijungimo trišakio apdailą ir panašias konstrukcines detales.

Todėl sistemoje „Schiedel Absolut“ šie mazgai yra komplektuojami su specialiomis sandarinimo medžiagomis. Tarpinės padeda užtikrinti, kad visa kamino dalis, esanti patalpoje, išliktų ypač sandari. ATSKIRIA ŠALTĄ ZONĄ NUO ŠILTOS Tuo metu, kai židinys nekūrenamas, kaminas gali būti vertinamas kaip lauko atitvara, tai yra visas jo paviršius yra kaip lauko siena, nes kamino viduje vyrauja tokia pati temperatūra, kaip ir statinio išorėje. Todėl jo šilumą izoliuojančios ypatybės tampa reikšmingomis, vertinant šiluminius nuostolius. Sandariame name įrengiant židinį ar krosnelę, orą į prietaisą teks patiekti iš išorės. Tam geriausiai tinka „Schiedel Absolut“ kaminas su vėdinimo kanalu, nes šios sistemos vėdinimo kanalas yra izoliuotas ir, paduodant šaltą orą, sienelė neperšąla. „Absolut Thermo“ – tai patobulintas įprastas „Schiedel Absolut“ blokelis, į kurį integruota 10 cm storio stiklo putos plokštė. Šis blokelis įrengiamas atskiriant šaltą zoną nuo šiltos, tarkime, stogo šiltinamajame sluoksnyje arba atskiriant šaltą rūsį nuo pirmojo aukšto patalpų. Stiklo puta yra puiki izoliacinė medžiaga, be to, puikiai susidoroja su gniuždymo apkrovomis. n

Lina BIELIAUSKAITĖ

Sakoma, kad kokybiškai parengtas statinio projektas lemia pusę ar net daugiau visos statybos sėkmės. Į namo projektavimą specialistai ragina žiūrėti atsakingai ir netaupyti šio etapo sąskaita. Antraip gerokai brangiau teks mokėti už klaidas, o dar blogiau – jų išvis bus neįmanoma ištaisyti.

estesbuilders.com nuotr.

Detalus projektas – mažiau išlaidų ir galvos skausmo

JEI SĄLYGOS – NE IDEALIOS Kokie yra energiškai efektyvaus statinio projektavimo principai ir kokius namų darbus turi atlikti būsimi naujakuriai? Prieš projektuojant aukšto energinio naudingumo namus specialistai pirmiausia pataria įvertinti sklypo galimybes orientuoti statinio gyvenamąsias erdves į pietinę pusę. Architekto, projektų vadovo Aurimo Zaniausko teigimu, būtų idealu, kad jau rinkdamiesi sklypą žmonės pasitartų su architektu. Anot pašnekovo, neretai detaliuosiuose planuose, ypač seniau rengtuose, neatsižvelgiama į energijos taupymo požiūriu palankią pastatų orientaciją sklypuose.

SVARBU ĮVERTINTI ERDVIŲ POREIKĮ Architektų biuro vadovas A. Zaniauskas įvardijo, kad energiškai efektyvus namas turi pasižymėti kompaktiškumu ir racionalumu, tačiau tai nereiškia, kad kalbama apie banalią dėžutę. Kompaktiškos formos namams dinamiškumo suteikia tinkamai realizuoti šaltieji nešildomi sprendimai: balkonai, stogai, terasos, garažai, stoginės.

„Pastatas turi derėti kraštovaizdyje, turėti emocinį užtaisą. Žinoma, išskirtinumui, unikalumui sukurti tenka ieškoti santūresnių priemonių, o kiekvienas sprendimas turi būti labai gerai pasvertas ne tik energijos taupymo, „Kai nebelieka galimybės naudotis saulės energija iš bet ir racionalios statybos požiūriu. Reikėtų įvertinti, kad aplinkos paprastuoju, tiesioginiu būdu, tenka diegti papiltam tikri elementai – pavyzdžiui, stogo karnizų iškišimai, domas kompensacines priemones: labiau šiltinti atitvaras, balkonų įrengimas – kainuos brangiau. Pastaruoju atverinktis efektyvesnes inžinerines sistemas ir pan.“, – aiškino ju reikės specialių įdėtinių detalių su šiltinimo sluokspašnekovas. niu. O pietinius langus, vitrinas pridengiantys stogų, Vis dėlto specialistas pripažįsta, kad dėl balkonų karnizai projektuojami taip, kad unikalaus gamtovaizdžio verta ryžtis papilsukurtų šešėlį vasarą ir neužstotų saulės Jei nėra kokių nors domoms investicijoms. žiemą“, – aiškino pašnekovas. gamtinių, vizualinių „Jei nėra kokių nors gamtinių, vizualinių ar Siekiantiesiems aukštų energinio efektykitų išskirtinumų, vienareikšmiškai pastatą ar kitų išskirtinuvumo standartų specialistas pataria atsareikėtų orientuoti į pietus. Tačiau jei įspūmų, vienareikšmiš- kingai įvertinti erdvių poreikį. dingas vaizdas atsiveria šiaurinėje pusėje, galima pasitelkti atitinkamus sprendimus, „Jei namai statomi su rezervu, kuris vėkai pastatą reikėtų tik jie, žinoma, pabrangins projekto įgyvenliau neišnaudojamas, ne tik brangsta staorientuoti į pietus. dinimą“, – teigė architektas A. Zaniauskas. tybos – ateityje reikės ir papildomų sąnaudų tokiam plotui apšildyti. Tiesa, pastarųjų metų tendencijos – individualiųjų namų IEŠKOKITE ARCHITEKTO plotas mažėja, o jauni žmonės į namą vis dažniau žiūri kaip į daiktą, o ne savęs atPasyviųjų namų projektavimu užsiimanspindį“, – patyrė architektas A. Zaniauskas. čios įmonės vadovas, statybos inžinierius Darius Baitis atkreipė dėmesį, kad vienas svarbiausių pirminių uždavinių – pasirinkti tinkamą projektuotoją. KAIP IŠVENGTI IMPROVIZACIJŲ Tai yra reikėtų išsiaiškinti, ar specialistas yra susipažinęs Pasyviųjų namų projektavimo įmonės vadovas D. Baitis su energiškai efektyvių pastatų reikalavimais ir ar jau yra mini dar vieną itin svarbų kriterijų – projekto detalumą. Tai realizuota tokių jo parengtų projektų, nes jis turi prisiimti ne tik užtikrins sklandžią ir ekonomišką statybą, bet ir disatsakomybę, kad vadovaujantis projektiniais sprendiniais ciplinuos statybininkus. pastatytas objektas atitiks numatytą klasę. D. Baičio pastebėjimu, kai kurie architektai klaidina užsakovus sakydami, kad pasiekti A ar A+ klasę nebus didelių problemų – neva reikės tik storesnio šilumos izoliacijos sluoksnio, šiltesnių langų, ir tiek. „Tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Projektuojant energiškai efektyvius pastatus labai svarbus kompleksiškumas. Nėra vieno atskiro teisingo mazgo ar stebuklingos medžiagos. Čia sprendiniai yra priklausomi vienas nuo kito ir nuo konkretaus atvejo. Ir vėdinimo, šildymo sistema, ir izoliacija, sandarumas, ir visi kiti sprendimai veikia kaip sistema. Todėl projektuotojo patirtis ir išmanymas yra labai svarbu“, – aiškino specialistas.

„Nekompetentingam statytojui dirbti pagal detalų projektą sudėtinga ir nepatogu“, – šyptelėjo pašnekovas. D. Baičio teigimu, detalus projektas kainuos 1–2 tūkst. eurų daugiau, tačiau statybos klaida gali atsieiti dar brangiau, o gal jos net nebebus įmanoma ištaisyti. Detalizavus ne tik laikomąsias konstrukcijas, bet ir mazgus, kaip bus užtikrinamas pastato sandarumas, apskaičiavus šilumos tiltelius ir pan., bus galima ne tik daug sutaupyti, bet ir išvengti nesusipratimų su rangovais. Pavyzdžiui, neretai medžiagų kiekius statybininkai skaičiuoja iš akies. O detaliajame projekte jų išeiga bus pateikta labai tiksliai.

„Pas mus vis dar įprasta daugelį sprendimų palikti statybininkui arba kaimynui. Arba kliautis internetu ar kokiu nors medžiagų pardavėju. Vis dėlto bendraujant su statybininkais reikia turėti pakankamai valios, nes didžioji jų dalis manipuliuoja užsakovu suprasdami, kad jis nėra specialistas. Neretai pasakoma: projektuotojai pridarė nesąmonių, bet mes viską išspręsime – taip projektas lieka lentynoje ir prasideda improvizacijos“, – dažną schemą įvardijo statybos inžinierius D. Baitis. Specialistui ne kartą teko susidurti su atvejais, kai kokybiškai suprojektuotas aukšto energinio naudingumo klasės namas realybėje šios kartelės nepasiekia. „Antai užsakovas skambina mums ir pasakoja, kad kažkoks asmuo, tvarkantis namo pridavimo dokumentus arba statęs namą, įtikino, kad gerokai pigiau, paprasčiau ir greičiau bus siekti B klasės. Vadinasi, kažkas buvo padaryta blogai ir dėl tos priežasties nebegalima siekti numatytos energinio naudingumo klasės, o taip bandoma užglaistyti klaidas. Sertifikatas atsieis 300–400 eurų, taigi bendrame statybos kontekste tai tikrai nėra kosminė suma“, – kalbėjo pašnekovas. SKAIČIUOTI – PRIEŠ, O NE PO Architektas A. Zaniauskas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės namus jau projektavimo stadijoje turi būti atlikti energijos sąnau-

Jei namai statomi su rezervu, kuris vėliau neišnaudojamas, ne tik brangsta statybos – ateityje reikės ir papildomų sąnaudų tokiam plotui apšildyti.

Projekto architektas Aurimas ZANIAUSKAS

Nekompetentingam statytojui dirbti pagal detalų projektą sudėtinga ir nepatogu.

dų ir mazgų ilginių šilumos tiltelių skaičiavimai. Kol kas į šį privalomą reikalavimą dažniausia numojama ranka. „Šiuos skaičiavimus atlieka specialistas – energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas. Tačiau įprastai daroma atvirkščiai: pastatomas namas ir tik tada, prieš išduodant sertifikatą, skaičiuojama. Tai yra absurdiška ir ydinga praktika. Šie skaičiavimai ir architektui, ir statybininkui rodo, kaip pasiekti atitinkamus energinius pastato parametrus. Žinoma, projektavimas tampa komplikuotesnis, nes kiekvieną žingsnį, kiekvieną tūrio pakeitimą tenka derinti su papildomu specialistu, kuris vėl turi skaičiais patikrinti, ar vis dar telpama į pageidaujamą energinio naudingumo klasę“, – komentavo specialistas. Be kita ko, architektas A. Zaniauskas pripažino, kad taupaus, racionalaus namo kriterijus gali užtikrinti ne tik A ar aukštesnio energinio naudingumo klasė. „Gana taupiai, ekonomiškai galima gyventi ir B klasės kompaktiškame name, jei jo parametrai bus artimesni A, o ne C klasei, jei jis bus pastatytas kokybiškai, vengiant šilumos tiltelių, jeigu bus užtikrintas sandarumas ir rekuperacija – gal ne pati efektyviausia, bet racionaliai funkcionuojanti“, – reziumavo pašnekovas. n

„Finnfoam“ plokštuminiai pamatai – Mažai energijos naudojančių ar pasyviųjų namų statyboje ypač svarbu gerai termoizoliuoti pamatus ir grindis ant grunto – per netinkamai apšiltintas šias konstrukcijas prarandama iki 20 procentų pastato šilumos. Planuojant ir projektuojant pamatus svarbu ne atskiros dalys, o sprendimų visuma: pamato tipas, izoliacinės medžiagos storis ir tokios medžiagos patikimumas, ilgaamžiškumas.

TIKSLAS – IŠVENGTI ŠILUMOS NUOSTOLIŲ Geriausias pasirinkimas – plokštuminių pamatų konstrukcija, kuriai įrengti naudojamas ekstruzinis polistireninis putplastis. Tokie pamatai užtikrins energijos išsaugojimą, bus lengvai montuojami ir tarnaus visą pastato eksploatavimo laikotarpį neprarasdami savo ypatybių. Bendrovės „Finnfoam“ atstovas Egidijus Sutkus pabrėžė, kad renkantis medžiagas pasyviojo namo pamatams termoizoliuoti vienas svarbiausių kriterijų turi būti jų ilgaamžiškumas. Jei medžiagų savybės ilgainiui pablogėja, nebus pasiekta lauktų rezultatų, visi atlikti skaičiavimai projektavimo metu netenka prasmės ir yra klaidingi. Įprastų polistireninio putplasčio plokščių naudoti pamatų termoizoliacijai nerekomenduojama dėl jų prastesnio atsparumo drėgmei. Šioms plokštėms sušlapus prastėja šiluminis laidumas, atsiranda šilumos nuostoliai. Todėl tokioms konstrukcijoms šiltinti rekomenduojama rinktis ekstruzinio putplasčio plokštes. „Finnfoam“ ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštės dėl uždarų porų struktūros pasižymi dideliu atsparumu drėgmei ir šalčiui, papildoma vandens įgertis po 300 sušalimo ir atšilimo ciklų yra ne didesnė kaip 1 procentas (pagal EN12091). Todėl šiluminės savybės sąlytyje su gruntu bėgant laikui visiškai nekinta.

Projektuojant taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamo stiprumo plokštes. Dažnai daroma klaida – šilumos izoliacinių plokščių tvirtumui nusakyti naudojamos trumpalaikio stiprio reikšmės. Pamatų konstrukcijas apkrovos veikia nuolat, todėl ir skaičiavimuose turėtų būti naudojamos ilgalaikės reikšmės. „Finnfoam F-300“ valkšnumas gniuždant ne mažiau kaip 50 metų laikotarpiu yra 13 t/m2, o pagal poreikį gali būti panaudotos ir F-400 (18 t/m2) ar F-500 (22,5 t/m2) plokštės.

„FINNFOAM L“ SISTEMOS IŠSKIRTINUMAI Anot E. Sutkaus, labiausiai tinkami pasyviesiems ir A+ klasės namams plokštuminiai pamatai. Įrengiant tokius pamatus namas neturi jokio sąlyčio su gruntu ir nepatiriama šilumos nuostolių per šias konstrukcijas. „Finnfoam“ plokštuminiams pamatams siūlo „Finnfoam L“ sistemą. Ją rinktis verta dėl daugelio ypatybių: l šilumos išsaugojimo – „Finnfoam“ plokštės izoliuoja pastatą nuo sąlyčio su gruntu, užtikrindamos efektyvų šilumos išsaugojimą. Šilumos izoliacinių plokščių storis parenkamas projektavimo metu (pasyviuosiuose pastatuose įprastai 30–40 cm) atliekant skaičiavimus; l šilumos tiltelių panaikinimo – plokštuminiai pamatai yra vientisa konstrukcija, išliejama į putplasčio klojinius, kurie veikia kaip termoizoliacinis barjeras, apsaugodamas konstrukciją nuo tiesioginio sąlyčio su gruntu ir neleidžiantis susidaryti šilumos tilteliams; l sandarumo – „Finnfoam“ izoliacinės plokštės yra itin sandarios. Klojant keliais sluoksniais siūlės papildomai persidengia viena su kita, panaikindamos šilumos praradimo tikimybę; l tvirtumo – „Finnfoam“ plokštės atlaiko visas susidariusias nuolatines apkrovas: sienų, stogo, perdangų, sniego svorį ir kt. Labai svarbu tinkamai įvertinti termoizoliacinių plokščių ilgalaikes (ne mažiau kaip 50 metų), o ne trumpalaikes tvirtumo ypatybes; l atsparumo drėgmei. Grunte visada yra 100 proc. drėgnumas, todėl šilumos izoliacinės plokštės, besiribojančios su gruntu, turi būti ypač atsparios drėgmei. „Finnfoam“ plokštės neįgeria drėgmės, todėl nepraranda savo šilumos izoliacinių ypatybių;

– pagrindas pasyviesiems namams VERTA PRISIMINTI

P „Finnfoam“ ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštės tinkamos

įrengti pamatus pasyviesiems ir A, A+ ir A++ energetinio efektyvumo klasės namams.

P Plokštuminiai pamatai – tai vientisa konstrukcija, neturinti jokio sąlyčio su žeme. Taip efektyviai išvengiama šilumos tiltelių.

P „Finnfoam“ ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštės pasižymi at-

sparumu drėgmei (po 300 šaldymo ir šildymo ciklų papildoma vandens įgertis ne didesnė kaip 1 proc.) ir atsparumu ilgalaikės apkrovoms (deklaruojamas valkšnumas gniuždant yra 13 t/m2 ir daugiau).

P Plokštuminiai pamatai – tai vientisa visu plotu į gruntą besiremianti

konstrukcija, pasižyminti maža pastato nuokrypio ir deformacijų tikimybe.

P Plokštuminius pamatus galima montuoti ant silpno grunto, tik svarbu tinkamai paruošti pagrindą iš sutankinto smėlio, žvyro ir skaldos mišinio, įrengti drenažo sistemą. Pamatus galima įrengti aukščiau nei įšalo riba.

l patikimumo ir ilgaamžiškumo. Neužtenka tik suskaičiuoti šiltinimo sluoksnio varžas, perdavimo koeficientus, kur kas svarbiau, kad visi nustatyti parametrai ilgainiui neblogėtų. Pamato konstrukcija nuolatos yra veikiama drėgmės, šalčio, apkrovų, todėl labai svarbu jos atsparumas visiems galimiems aplinkos poveikiams. Tvirtos, drėgmei ir šalčiui atsparios „Finnfoam“ plokštės atitinka visus reikalavimus ir laikui bėgant nekeičia ypatybių; l lengvo monta vimo. Kiekvienos konstrukcijos efektyvumas priklauso ne tik nuo panaudotų medžiagų ar sprendimų, bet ir nuo montavimo darbų kokybės. „Finnfoam L“ sistema sukurta taip, kad būtų išvengta klaidų ją montuojant, būtų paprasta ir ją sudarytų kaip galima mažiau komplektuojančių dalių; l mažai žemės kasimo darbų. Įrengiant „Finnfoam L“ plokštuminį pamatą užtenka nukasti viršutinį žemės sluoksnį. Po pamato plokšte esantis drenuojantis skaldos sluoksnis ir horizontaliai visu pastato perimetru klojamos „Finnfoam“ plokštės apsaugo nuo grunto iškilnojimo. ĮRENGIMAS KELISKART SPARTESNIS Įrengiant plokštuminius pamatus svarbu taisyklingai suformuoti šoninius tvirtinimus, mat šiose vietose dėl išorinių sienų patiriamos didžiausios apkrovos. „Finnfoam LB300“ ir „Finnfoam LS300“ plokštės įsitvirtina vieną į kitą suformuodamos L formos šoninį profilį. „Finnfoam LB300“. Tai 100 mm storio plokštės, klojamos horizontaliai visu pastato perimetru. Krašte yra 40×50 mm griovelis, skirtas šoninei plokštei įstatyti. „Finnfoam LB300“ yra ypač tvirtos dėl mažų porų formuojamos vien-

tisos, sukryžiuotos struktūros, todėl atlaiko visas susidarančias apkrovas. „Finnfoam LS300“ plokštės skirtos šoniniam paviršiui, jose numatoma 40×50 mm briauna, skirta tvirtinti apatinę plokštę. Priklausomai nuo izoliacijos ir grindų storio, 30 ir 40 cm aukštyje esantys grioveliai leidžia nupjauti plokštes pasirinktame aukštyje. „Finnfoam LS300“ plokštės išsiskiria savo rifliuotu (XX) paviršiumi, kuris padidina tinko ir kitų apdailos medžiagų sukibimą su plokšte. Iš „Finnfoam LS300“ ir„Finnfoam LB300“ suformavus L šoninį profilį grindys išklojamos „Finnfoam F-300“ plokštėmis suformuojant vientisą konstrukciją, kurioje visas pastatas remiasi tik ant „Finnfoam“ plokščių, išvengiant tiesioginio kontakto su gruntu ir neleidžiant susidaryti šilumos tilteliams. Pastato perimetru horizontaliai klojamos „Finnfoam F-300“ 50 mm storio plokštės, kurios apsaugo nuo šalčio patekimo po pastatu ir šąlančio grunto pakilimų.Viršuje sumontuojamas armatūros karkasas, išvedžiojami grindinio šildymo vamzdeliai ir išliejamas betono sluoksnis. Taip gaunama pamatinė plokštė, ant kurios toliau statomos sienos ir kitos konstrukcijos. Plokštuminių pamatų sistema įrengiama tris keturis kartus greičiau, palyginti su kitais pamatais. Reikia tik nepamiršti, kad įrengiant plokštuminius pamatus iš karto atliekami keli darbų etapai: įrengiami pamatai, rostverkai, grindų šiltinimo sluoksnis ir pačios grindys, paklojama grindinio šildymo sistema, paruošiamas gruntas 2 m aplink pastatą būsimai trinkelių dangai. Todėl prieš įrengiant plokštuminius pamatus taip pat būtina pasverti, kiek laiko ir lėšų sąnaudų pareikalaus visi šie darbai. n

massiv-haus.at nuotr.

PAMATAI – NE TIK NAMO TVIRTUMO SINONIMAS Daiva PAULIUKEVIČIENĖ

Vienas svarbiausių energiškai efektyvaus namo kriterijų – kokybiškai įrengti pamatai. Siekiant aukštų energijos sutaupymo parametrų svarbūs ne vien tradiciniai sprendimai – specialistai akina atsigręžti ir į pažangiąsias technologijas. PADĖS GEOLOGINIAI TYRIMAI Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Geotechnikos katedros docentas Rimantas Mackevičius teigė, kad pirmas svarbus žingsnis įrengiant pamatus – inžineriniai geologiniai tyrimai, kurie padės išsiaiškinti tikslią informaciją apie gruntą. Tai leis ekonomiškai suprojektuoti pamatus, kad jie neišleistų iš pastato šilumos. Išsami informacija suteiks galimybę net nedideliame sklype parinkti geresnę vietą statybai, tai yra ten, kur arčiau šiltieji gruntiniai vandenys.

Pagrindinis ir paprasčiausias būdas taupyti energiją ir neišleisti iš pastato šilumos – įrengti kuo geresnę pamatų ir rūsio sienų izoliaciją. Specialistai pataria naudoti tradicinius šiltinimo metodus, ypatingų Vandens gręžiniai naujovių čia nėra.

Geoterminiai gręžiniai Tel. +370 687 94 774 www.svagilat.lt

„Labai svarbu, koks pamatas, kiek jis įgilintas. Labiau šildomas yra jo viršus. Pamatai įrengiami grunte, tai

yra ten, kur laikosi teigiama temperatūra. Rekomenduojama sekliųjų pamatų padą įgilinti labiau, negu siekia žiemos įšalas. Įsivaizduokime pastatą kaip kapsulę, todėl reikia kuo daugiau apšiltinti, izoliuoti sienas, kad per jas nebūtų prarandama šiluma. Pamatai yra kaip atramos, jie laiko tą kapsulę, tad per šią statinio dalį įmanoma ne tik neprarasti šilumos, bet ir paimti ją iš žemės gelmių“, – aiškino R. Mackevičius. PLOKŠTUMINIO PAMATO PRANAŠUMAI Pamatai įrengiami išliejant vientisą, ištisinę armuotą pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, kuri izoliuoja pamato plokštę nuo grunto. Plokštuminiai pamatai pripažįstami tinkamiausiais energiškai efektyviuose namuose – jie geriausiai izoliuoti nuo grunto, juose nėra šilumos tiltelių. Tokie pamatai labai efektyvus, nes jokia konstrukcinė detalė nekerta šiltinimo sluoksnio. Be to, kadangi tai vientisa visu plotu į gruntą besiremianti konstrukcija, sumažėja nuokrypio ir pastato deformacijų tikimybė, tokius pamatus galima montuoti ant silpno grunto.

Dažniausiai sklypą nestabilaus grunto žemėje individualiajam namui statyti žmonės perka dėl vaizdingo gamtovaizdžio. Todėl tenka daugiau investuoti į pamatus. VGTU docentas R. Mackevičius atkreipė dėmesį, kad gręžtiniai arba spraustiniai poliai naudojami statant durpingose ar nestabilaus grunto teritorijose. Šie pamatai yra tinkami, kai gruntinio vandens lygis arti žemės paviršiaus arba jei laikomasis gruntas yra labai giliai. Įrengiant polinius pamatus reikia papildomai šiltinti jungtis tarp polių ir rostverko, kad neatsirastų šilumos tiltelių, montavimo darbams atlikti reikalinga speciali technika. ĮDARBINA METROPOLITENO ŠILUMĄ Galbūt netrukus Lietuvoje bus naudojami energijos poliai – jie jau apie dešimtmetį labai populiarūs ir plačiai taikomi Vokietijoje bei Austrijoje. Prie tokių dabar dažniausiai įgręžiamų polių armatūros primontuojami vamzdeliai, kuriais cirkuliuoja vanduo arba specialus skystis. Jie driekiasi nuo pastate įrengto savotiško šilumos centro per polius žemyn. Žiemą tekėdamas žemyn toks skystis iš apačios paima šilumą ir pakilęs į viršų atiduoda ją namui. Vasarą galimas atvirkščias variantas, tad tokia šildymo sistema tarnauja patalpoms vėsinti. „Islandijoje ar Italijoje gruntinių vandenų temperatūra yra daug aukštesnė, ji gali siekti 70 ar 80 laipsnių. Lietuvoje to neturime, tačiau ir gyvename ramiau, pas mus nebūna žemės drebėjimų. Austrijoje tokia sistema plačiai naudojama namams, stovintiems virš metropoliteno, apšildyti. Tokiu

atveju pasitelkiami nebe energijos poliai – šilumą perduoda atraminės sienos su tokiais pat vamzdeliais. Žinoma, taip neįmanoma visu 100 procentų aprūpinti pastatą reikiama šiluma, papildomai naudojama elektros energija“, – apie Lietuvai naują būdą pasakojo VGTU mokslininkas R. Mackevičius. Energinių polių sistema tinkama ne visur. Lietuvoje šiltesnieji sluoksniai aukščiau slūgso arčiau pajūrio, rytinėje dalyje jie yra šiek tiek giliau.

Pagrindinis ir paprasčiausias būdas taupyti energiją ir neišleisti iš pastato šilumos – įrengti kuo geresnę pamatų ir rūsio sienų izoliaciją.

Toks būdas paimti žemės gelmių šilumą patartinas tais atvejais, kai statant namą planuojama naudoti polius. Tada galima iš anksto numatyti, kad jie atliktų dvi funkcijas – pamatų sutvirtinimo ir apšildymo. Pasak pašnekovo, pirmųjų tokių bandymų būta Alytuje. Tolesnis šių projektų plėtojimas nukeltas dėl ekonominės krizės. „Tai primena saulės baterijas ar vėjo jėgaines – vien šiomis technologijomis pasikliauti negalima, tačiau imti papildomą energiją iš gamtos, jei tik yra galimybė, patartina“, – teigė R. Mackevičius. n

GRINDIMS ARMUOTI – NEBŪTINAI METALAS Viena populiariausių statybinių medžiagų – gelžbetonis. Jis labai plačiai naudojamas dar nuo XIX amžiaus vidurio, kai pirmą kartą į vieną sistemą buvo sujungtos dvi skirtingų mechaninių ypatybių medžiagos – betonas ir plieno armatūra. Pats betonas pasižymi ypatingu atsparumu gniuždymui, bet jo stipris tempiant yra net iki 20 kartų mažesnis. Šį trūkumą kompensuoja armatūra, kuri yra ypač stipri tempiama.

P Tinka šildomoms grindims. P Armavimo tinklų atsparumas tempiant

skersai ir išilgai – 2000 N/5 cm.

P Minimalios transportavimo ir

sandėliavimo sąnaudos.

P Nebijo drėgmės. P Gaunamas tvirtas, korozijai atsparus

ir lengvesnis betoninis grindinys.

UNIKALI ALTERNATYVA – STIKLO PLUOŠTAS Tokiu būdu gaunama stulbinamo atsparumo statybinė medžiaga. Įprastomis sąlygomis gelžbetonis pasižymi nekintamomis mechaninėmis ypatybėmis ir yra ilgaamžis. Tačiau veikiamas agresyvesnių aplinkos sąlygų, pavyzdžiui, drėgmės, gali pradėti irti. Didžiausias betoninių konstrukcijų priešas yra korozija. Ji gali ardyti ir patį betoną, vykstant šarminei reakcijai tarp silicio dioksido ir aktyvių mineralinių priedų, esančių užpiluose, ir plieno armatūrą, vykstant betono karbonizacijai dėl ilgalaikio drėgmės poveikio. Erozijos paveiktos gelžbetonio konstrukcijos netenka savo projektinio stiprio ir gali kelti didelį pavojų statinio saugumui. Betono apsaugai naudojami įvairūs membraniniai hidroizoliaciniai barjerai arba tūrinė kristalinė hidroizoliacija, gaunama pridedant specialių modifikuojamųjų priedų į betoną gamybos metu. O tradicinė plieno armatūra apsaugoma naudojant legiruojamuosius priedus arba galvanizuojant metalą. Tačiau tokie būdai yra labai brangūs. Daug pigiau ir patogiau pakeisti plieną kita specialia medžiaga. Tam siūlomas lengvas korozijos nebijantis ir ypač tvirtas stiklo pluoštas. DIDELIS PRIVALUMAS – ERGONOMIKA Turbūt niekam nekyla abejonių dėl stiklo pluošto armavimo tinklelio naudojimo tinkuojamųjų fasadų šiltinimo sistemose. O juk šios medžiagos pritaikymo sfera yra daug platesnė. Dabar sparčiai populiarėja betoninių grindų armavimas stiklo pluošto tinklais. Vienas labiausiai statybininkams patinkančių privalumų, palyginti su tradiciniais metaliniais vielos tinklais – tai ergonomika: 50 kvadratinių metrų stiklapluoščio tinklo ritinėlį pasiėmus po pažastimi nesunku užsinešti ir į devintą aukštą. Mat 1 kvadratinis metras tokio tinklo sveria vos 130 gramų. Tinklai gaminami 1 metro pločio, tad yra kompaktiški ir labai patogūs norint atlikti ekonomiškus įrengimo darbus mažose erdvėse. Pjaustant tinklą nereikia jokių elektrinių pjovimo įrankių, pakaks paprasčiausio kanceliarinio peiliuko.

šimas nebūtinas. Tinklelis klojamas užpildžius skiediniu maždaug 50 procentų numatyto sluoksnio storio. Po paklojimo užpilama likusi betono dalis. Stiklapluosčio tinklai tinkami įrengiant grindis smėlbetoniu arba liejant išlyginamąjį skiedinį. Toks armavimas tinka šildomoms grindims. Šių armavimo tinklų atsparumas tempiant skersai ir išilgai – 2000 N/5 cm. Tai prilygsta maždaug 4 tonų apkrovai vienam ilgio metrui. Stiklapluosčio gijos storis nesiekia 1 milimetro, o akutės dydis yra apie 40 x 40 mm. PATIKIMAS IR NESUDĖTINGAI ĮRENGIAMAS Tokio produkto transportavimo ir sandėliavimo sąnaudos yra minimalios. Stiklapluoštis nebijo drėgmės. Cemento rišimosi (kietėjimo) metu – maždaug per 28 dienas išliejus betoną – armuojamasis stiklo pluošto tinklas yra apsaugomas nuo agresyvios šarminės terpės specialia polimerine danga. Gaunamas tvirtas, be įtrūkimų, korozijai atsparus ir lengvesnis už įprastus betoninis grindinys. Palyginimui – 1 kvadratinis metras metalinio išlyginamajam grindų sluoksniui armuoti skirto metalo tinklo, kurio vielos skersmuo – 4 milimetrai, o akutės dydis – 15 x15 centimetrų, sveria 1,4 kilogramo. Stiklo pluošto tinklelio – 0,13 kilogramo. Lyginant didesnius plotus, pavyzdžiui, 1000 kvadratinių metrų, metalo ir stiklo pluošto armatūros svoris būtų atitinkamai 1400 ir 130 kilogramų. Stiklo pluošto armatūrą Lietuvos rinkai siūlo bendrovė „Bausita“, atstovaujanti gamintojui – kompanijai „solidian“. „Bausitos“ specialistai visiems drąsiai rekomenduoja naudoti „solidian Primaflor 130“ stiklapluoščio tinklą išlyginamajam grindų sluoksniui armuoti. Kokybė, patikimumas, nesudėtingas įrengimas ir priimtina kaina – visa tai, ko reikia moderniai statybai! n

Oficialus gamintojo „solidian“ atstovas Lietuvoje prekybos centras „Statau“, Vilnius

Klojimo technologija yra visai nesudėtinga – svarbiausia daryti 10 centimetrų užlaidas tarp gretimų juostų. Suri-

Vokiškas kitoniškumas Lietu Daiva PAULIUKEVIČIENĖ

Tai kitoks kraštas nei visa Lietuva. Vokiškas. Taip Klaipėdos kraštą ir patį uostamiestį apibūdina dažnas atvykėlis iš Didžiosios Lietuvos. Istorikas Dainius Elertas pripažįsta, kad šis kraštas tikrai išskirtinis, bet pasakyti, kad vienas būdingiausių jo bruožų yra vokiška architektūra, būtų neteisinga.

Uostamiesčio centrinio pašto ansamblyje pastebimos trijų stilių apraiškos, tačiau vyraujanti – neogotika.

Vienas ryškiausių neogotikos pavyzdžių – Klaipėdos universiteto miestelio ansamblis.

uvoje – Hanzos pasaulio dalis ATRODO ŠIEK TIEK SVETIMAS Kaimuose ir miesteliuose vis arčiau pajūrio daugėja raudonų plytų ūkinių pastatų, mažėja medinių statinių, o tie, kurie išliko, yra didesni, puošnesni ir dažniausiai – arčiau pamario. Kiekviename miestelyje yra raudonų plytų tipinio projekto geležinkelio stotys, vandens bokštai, mokyklos su būdingomis joms arkinėmis durimis ir langais. Klaipėdos krašte taip pat dominuoja neogotikinis bažnyčių stilius. „Žmonės pastebi, kad Klaipėdos kraštas ir pats uostamiestis yra kitokie, tai yra šiek tiek svetimi. Lietuvoje nuo seno visiškai kitokie buvo žydai, čigonai, o po jų – vokiečiai. Iš folkloro žinome, kad vokiečiai – turtingi, taupūs, kitokio tikėjimo, tvarkingi, galiausiai tiek kitokie, kad kartais lyginami su velniais. O visas kraštas buvo ir neretai tebėra tapatinamas su Vokietija, vokiškąja kultūra. Iš dalies šis stereotipas nėra iš piršto laužtas“, – kalbėjo istorikas D. Elertas. Klaipėdos architektūroje dominuoja neogotikos, jugendo ir fachverko stiliaus pastatai. Būtent juos žmonės yra linkę priskirti vokiškajai architektūrai. Tačiau fachverkas būdin-

gas didelei daliai Europos valstybių ir ne tik artimiausių. Medžio karkaso statinius, užpildytus plytomis ar bet kokia kita statybine medžiaga, mėgo ir prancūzai, britai bei kitų šalių statytojai. STATINYS TARSI PLŪDURIUOJA Fachverko namai lengvi, labai patogūs ir universalūs šlapiose, pelkėtose žemėse esančiose gyvenvietėse bei miestuose. Šie pastatai paprastai neturi gilių pamatų, jų kampuose dedami skersiniai. Kartais jie apibūdinami kaip plaukiojantys pamatai, nes statinys tarsi plūduriuoja ir lengvai prisitaiko prie besikeičiančio grunto. O Klaipėdai šis statybos būdas buvo itin patogus, nes miestas išaugo Danės deltoje, prie Kuršių marių, kur gruntiniai vandenys yra itin aukštai. Fachverko konstrukcijų imta vengti tik po 1854 metų didžiojo Klaipėdos gaisro, mat jos itin greitai sudegdavo. 1855 metų statybos policijos nuostatuose reikalauta statyti tik mūrinius namus ir sandėlius.

Klaipėdai būdinga neogotika šiek tiek skiriasi nuo to paties stiliaus kitose Lietuvos vietose, kur raudonos plytos labiau naudotos fabrikams, katalikų bažnyčioms ir labai nedidelei daliai kitokių statinių.

Iš folkloro žinome, kad vokiečiai – turtingi, taupūs, kitokio tikėjimo, tvarkingi, galiausiai tiek kitokie, kad kartais lyginami su velniais.

Jugendo, Art nouveau arba secesijos stiliaus pastatai atspindi miesto ekonominio pakilimo laikus ir labiau byloja apie Rygos, Vakarų Lenkijos bei Švedijos architektūros įtaką. Vilniuje ir Kaune XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios statybai daugiau įtakos darė prancūziškoji srovė. SĄSAJOS – NE TIK SU VOKIETIJA Tuo pat metu Klaipėdoje buvo populiarus ir vadinamasis tėvynės stilius, pagal kurį namams buvo suteikiami biedermeierio stiliaus bruožai. Klaipėdoje išliko stilizuotu dekoratyvumu, asimetrinėmis kompozicijomis pasižyminčių šio laikotarpio pastatų. Įvairios jų langų formos, puošnios durys, augaliniais motyvais dekoruoti fasadai santūrioje architektūros požiūriu Klaipėdoje išsiskiria iš pastatytų prieš tai ir vėlesnių. Tie, kurie yra daugiau pavažinėję po pasaulį, pastebi, kad tai, kas neretai priskiriama vokiškajai architektūrai, yra ne vien šios, o visos Vakarų Europos kultūros atspindžiai. Klaipėda labiau primena ne tik artimiausias Vokietijos vietas, Vakarų Lenkiją, Latviją, bet ir Daniją, Olandiją, Švediją. Architektūra, statybos ir planavimo specifika apima teritoriją, kurioje kadaise veikė Hanzos pasaulis aplink Baltijos jūrą. Kitoje Lietuvos dalyje yra gana daug baroko, o tai labiau primena Čekiją ar net Italiją. Šių dienų architektai, siekdami išlaikyti bendrą Klaipėdos krašto stilistiką, pastatų apdailai naudoja naujosiomis technologijomis pagamintas raudonas plytas, čerpes primenančias stogo dangas. Miestui būdingi buvę statinių tūriai lemia ir šiomis dienomis atsirandančių pastatų planavimą, jų aukštingumą bei orientavimą. n

31 Klaipėdos fachverko stiliaus pastatai bene ryškiausiai asocijuojasi su vokiškąja tradicija, tačiau tokių statinių gausu ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Vakarų Europoje.

Efektyvų langų montavimą renkasi vis daugiau namų statytojų Neužtenka vien išsirinkti gerus langus – jie turi būti ir kokybiškai sumontuoti. Šis klausimas yra vienas sudėtingesnių siekiant kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės ir norint išvengti šilumos nuostolių pastate. IEŠKO ĮVAIRIŲ SPRENDIMŲ

Specialistų daromos termovizinės nuotraukos labai aiškiai parodo šilumos tiltelius – tai langų angokraščiai. Eliminuoti šilumos tiltelius per angokraščius jau įmanoma – tam skirta ir kompanijos ROCKWOOL sukurta sistema REDAir LINK, leidžianti langus montuoti izoliaciniame šilumos sluoksnyje. Apskaičiuota, kad šilumos nuostoliai, langus sumontavus termoizoliaciniame sluoksnyje, gali būti iki 7 kartų mažesni už tuos, kurių susidaro lango rėmą tvirtinant vidinėje laikomosios sienos konstrukcijos dalyje,

t. y. prieš termoizoliacinį sluoksnį ar jo pradžios plokštumoje. Rekomendacijos montuoti langus termoizoliaciniame sluoksnyje langų montuotojams ir projektuotojams kelia tam tikrų sunkumų: kaip sumontuoti langų rėmus, kad jų plokštuma būtų kuo arčiau išorinio fasado paviršiaus? Statybų praktikoje tam pasitelkiami keli konstrukciniai sprendimai. Pavyzdžiui, dažniausiai langų rėmai pakabinami ant išsikišusių ir prie laikomųjų sienos konstrukcijų pritvirtintų plieninių laikiklių (kronšteinų). Taip pat gali būti naudojami šilumai ne tokie laidūs armuoto plastiko laikikliai. Neretai langai montuojami į ištisinius už neapšiltintos sienos plokštumos iškištus rėmus, pagamintus iš metalo profilių, medinių tašelių, armuoto plastiko elementų. Individualiųjų namų statyboje naudojami iš OSB plokščių sukalti ir apšiltinti į dėžes panašūs korpusai, ieškoma ir kitokių sprendimų. Žodžiu, langų montuotojai sukasi kaip išmano. Tačiau šie įvairių formų, netinkamos konstrukcijos langų rėmų tvirtinimo elementai neretai tampa šilumos tilteliais, neleidžia užtikrinti pastato atitvarų sandarumo, kartais koroduoja ar pūva dėl susikaupusio kondensato ir pan.

SISTEMA ELIMINUOJA ŠILUMOS TILTELIUS Atsakomybę ieškant tinkamų problemos sprendimų jaučia ir termoizoliacinių medžiagų gamintojai. Vieno žinomiausių akmens vatos gamintojų – kompanijos ROCKWOOL – specialistai pasiūlė originalų sprendimą – langų rėmų tvirtinimo sistemą REDAir LINK. Jos esmė – technologiškas, universalus, visiškai sukomplektuotas ir įvardytus įprastų langų rėmų tvirtinimo būdų trūkumus eliminuojantis, iš didesnio tankio akmens vatos plokščių bei pagalbinių elementų surenkamas langų rėmų tvirtinimo korpusas. Šią sistemą sudaro šilumos tiltelius beveik eliminuojančios 32 ar 48 milimetrų storio itin didelio tankio kietos akmens vatos plokštės, langų rėmo ir korpuso laikikliai (kronšteinai), inkariniai bei jungiamieji varžtai.

BENDRADARBIAVO SU MOKSLININKAIS Kuriant ir išbandant sistemą REDAir LINK, kompanijos ROCKWOOL specialistai bendradarbiavo su Techninio centro (Orhusas, Danija) mokslininkais. Bandymų metu buvo sumodeliuotos ir patikrintos gana atšiaurios eksploatacinės sąlygos. Nutarta, kad fasado sluoksnių apkrova neva gali siekti 50 kg/m2, ją veiks uraganinis vėjo greitis (33 m/s 30 metrų aukštyje), ji turės išlaikyti langų rėmus su trimis stiklais. Be to, išbandyta, kad ant taip įtvirtinto lango palangės gali saugiai sėdėti suaugęs žmogus, patikrinta galimybė, kad toks langas gali tapti ir evakuacijos keliu – į jį gali remtis ugniagesių kopėčios ir pan. Gaisriniai natūriniai sistemos REDAir LINK tyrimai su vėdinamosiomis sienomis buvo atlikti gaisrinių tyrimų centre Švedijoje.

Lango rėmo korpusui pasirenkamų standžių akmens vatos plokščių storis priklauso nuo rėmo montavimo gylio (sienos šiltinimo sluoksnio storio). Į šį korpusą iš didelio tankio (475 kg/m3, šilumos laidumas – 0,057 W/mK) ir didelio stiprio (7 MPa lenkiant) akmens vatos plokščių bei plieninių laikiklių įstatomas ir įtvirtinamas lango ar nevarstomos vitrinos rėmas. Tokio lango tvirtinimo rėmo – apvado iš akmens vatos – šilumos ypatybės mažiau skirsis nuo pagrindinio sienos šiltinimo sluoksnio ypatybių. Be to, fasaduose su ventiliuojamąja termoizoliacine sistema jis leis užtikrinti atitvaros sandarumą.

Akmens vatos gamintojų pasiūlytos sistemos efektyvumas susijęs su universalumu, montavimo sparta ir technologiniu išbaigtumu. Šią sistemą galima naudoti visų tipų pastatuose, neatsižvelgiant į jų atsparumo ugniai laipsnį. Drauge ji yra gana paprasta, todėl projektuotojams lengva parinkti parametrus, o ir rangovams nebus sunku suformuluoti užsakymą.

Jei statomame pastate numatyti skirtingų matmenų langai, jų rėmų tvirtinimo sistemą REDAir LINK galima montuoti kiekvienam langui atskirai. Pirmiausia prie sienos konstrukcijų pritvirtinami laikomieji sistemos elementai (kronšteinai), į juos įstatomos reikiamu ilgiu ir pločiu atpjautos akmens vatos plokštės dalys (būsimi sandarūs lango rėmo apvadai), sustatomos lango rėmo tvirtinimo plokštelės, ir tada jau galima montuoti langus.

Sistema REDAir LINK atitinka ir laikotarpio reikalavimus – montuojama tik iš išorės, o tai svarbu atliekant gyvenamųjų namų renovaciją. Lyginant su individualiųjų namų statybose langų tvirtinimo rėmams dažniausiai pasirenkamais medienos tašeliais, šioje sistemoje naudojamos dėl drėgmės ir temperatūros svyravimo deformacijų nepatiriančios, tvarios, ilgalaikės medžiagos, kurias nereikia papildomai apdoroti antipirenų ir fungicidų tirpalais, tad šilumos nuostoliai sumažėja iki 30 procentų.

Jei montuojamų langų matmenys yra vienodi, kaip būna, pavyzdžiui, renovuojamuose pastatuose, šiuos apvadus iš akmens vatos patogiau surinkti iš anksto ceche arba statybų aikštelėje. Tuomet lieka tik juos pakelti ant pastolių ir sumontuoti prie kiekvienos lango angos. Vėliau tokie angokraščių apvadai gali būti termoizoliuojami papildomai, juos tiesiog uždengiant sienos šiltinimo sluoksniu, jei reikia – difuzine membrana ir, žinoma, fasado apdailos medžiagomis, palangių, kitokiais skardinimo, puošybos elementais.

Šią sistemą galima montuoti visais metų laikais, montavimo metodai yra elementarūs, nereikalaujantys specifinių įgūdžių ir įrangos. Svarbu, kad ir statomų langų rėmų tvirtinimo būdai išlieka įprastiniai (standartiniai – plačiai naudojami langų montuotojų).

Be to, vienas pagrindinių sistemos elementų – akmens vata – laidi garams, drėgmei pasišalinti netrukdanti, nepūvanti ir nepelijanti medžiaga. Tinkamai parinkus išorinės sienos „sumuštinio“ medžiagas, šia langų tvirtinimo sistema lengva užtikrinti ir aukštą viso pastato atitvarų sandarumo lygmenį. n

Eglės Rekašienės nuotr.

Raudonų plytų kelias: vieno interjero istorija

Lina BIELIAUSKAITĖ

Vokiško stiliaus mūras, nuostabios gamtos apsuptis – tai ir paskatino priimti pajūryje iškilusio būsto vidaus įrengimo sprendimus. Pastato eksterjeras ir interjeras čia mezga sklandų dialogą per tapačius stilistikos elementus, medžiagiškumą.

ATGAIVINO SENOVIŠKO PASTATO DALELĘ Individualusis namas Karklėje pastatytas Klaipėdos krašto vokiškų statinių maniera. Monumentalus raudonų plytų audinys, fachverko konstrukcijos garaže, ūkiniame pastate ir šį įvaizdį jau namo balkono konstrukcijoje atkartojančios tvirtos medžio sijos, iš lietuviškų akmenų suformuota terasa, laipteliai ir takeliai. Interjero dizainerės Eglės Rekašienės teigimu, šie elementai būsto viduje ir cituojami tiesiogiai, ir darė įtaką atitinkamos apdailos pasirinkimui. „Namo statybai, aplinkotvarkai buvo naudojamos tokios medžiagos, kad miško ir upelio kaimynystėje esanti sodyba darniai įsilietų į bendrą gamtos visumą. Tai tapo atspirties tašku ir kuriant interjerą – jame vienareikšmiškai siekta pasitelkti natūralias, taurias, ilgaamžes medžiagas“, – komentavo kūrėja. Antai pastato fasado raudonų plytų tema pratęsiama būsto laiptinėje, tokia apdaila buvo pasirinkta ir židiniui. E. Rekašienė atkreipė dėmesį, kad interjerui buvo naudojamos ne naujos, bet senoviškos vokiško išardyto namo plytos, kurios gyvenamajai aplinkai suteikia dar daugiau žavesio ir autentiškumo. Analogiškai šalia mūro dėlionių atsirado jaukūs medžio fragmentai: grindų danga, laiptai, durys.

Namo statybai, aplinkotvarkai buvo naudojamos tokios medžiagos, kad miško ir upelio kaimynystėje esanti sodyba darniai įsilietų į bendrą gamtos visumą.

KUR KAS DAUGIAU NEI DU VIENAME Vienu ryškiausių pirmo aukšto elementų tapo židinys. Kadangi kaminas buvo suprojektuotas beveik šios erdvės centre, židinį nuspręsta dar labiau akcentuoti – jis šiek tiek praplatintas, sykiu suteikiant jam papildomų funkcijų: vienoje židinio pusėje atsirado speciali niša, skirta malkoms susidėti, o kitoje pusėje įrengta knygų lentyna. Svetainėje į akis krinta dar vienas originalus sprendimas – interjero dizainerė E. Rekašienė pripažino, kad tai pavyktų įgyvendinti ne kiekvieno būsto sąlygomis. Kadangi svetainės sienoje buvo suprojektuoti trys siauri aukšti langai, kiekvienam įrengus po atskirą palangę bendras vaizdas nebūtų itin patrauklus.

Tad buvo nuspręsta visus juos tarsi sujungti viena plačia palange nuo vieno iki kito sienos galo. Ši palangė gali būti pritaikoma įvairioms skirtingoms funkcijoms. „Po ja suformuotoje erdvioje lentynoje galima sudėti knygas, pati palangė gali tarnauti ir kaip vieta gėlėms, dekoratyviniams mažmožiams pasidėti, ir kaip suolas, ant kurio galima įsitaisyti pasimetus pagalvėlių ir grožėtis puikiu vaizdu už lango“, – vardijo pašnekovė.

Galiausiai ši konstrukcija išsprendė televizoriaus staliuko klausimą vaizdo ir garso aparatūrai, mat pats televizorius buvo pakabintas ant sienos tarp dviejų langų. DAIKTAI, ŽADINANTYS SENTIMENTUS Naujai pastatytame būste šeimininkai pageidavo įkurdinti savo senus baldus, tad ne tik teko juos atnaujinti, bet ir prie jų derinti naujus gaminius. „Tiesiog tai yra svarbi sentimentų kelianti gyvenimo dalis. Pavyzdžiui, tambūre stovinti retro sofa, paveldėta iš namo šeimininkų tėvų, buvo rekonstruota, naujai pertraukta, taip pat atnaujintos valgomojo kėdės, antikvariniai svetainės baldai – indauja ir stalas“, – prisiminė interjero dizainerė E. Rekašienė. Specialistė pripažino, kad tai nėra pigus malonumas, tačiau šie kadaise kokybiškai pagaminti, gerai išsilaikę ir profesionaliai atnaujinti daiktai visomis prasmėmis turi visai kitą vertę nei dauguma šiuolaikinių gaminių. Beveik visi kiti baldai buvo gaminami pagal specialų užsakymą, derinantis prie erdvių suplanavimo specifikos. Kadangi svetainė ganėtinai kompaktiška ir teko skaičiuoti kone

kiekvieną centimetrą, tipiniai sprendimai čia būtų sunkiai pritaikomi. Projektuojant nedidelei virtuvės zonai skirtus baldus taip pat buvo itin paisoma ergonomikos ir funkcionalumo, tačiau tai nenustelbė estetikos kriterijų – baldų spintelių, stalčių plokštėms buvo suteiktas vintažinis efektas. Norint, kad bendroje pirmo aukšto erdvėje esanti virtuvė kuo labiau susilietų su svetainės ir valgomojo zonomis, virš darbastalio atsisakyta klasikinės plytelių apdailos. Vietoj jos pasirinkti tapetai ir apsauginės stiklo plokštės.

Kadaise kokybiškai pagaminti, gerai išsilaikę ir atnaujinti daiktai visomis prasmėmis turi visai kitą vertę nei dauguma šiuolaikinių gaminių.

NUO MODERNO IKI PROVANSO E. Rekašienė pripažino, kad brandūs būsto šeimininkai pageidavo greitai nesenstančių sprendimų ir buvo pasiryžę investuoti į kokybiškas medžiagas, produktus, tačiau kartu į interjero kūrimą žiūrėjo nesnobiškai. „Plastiko ar laminato čia nerasime, tačiau buvo tam tikrų daiktų, pagamintų garsiojo švedų koncerno, kaip antai kabliukai virtuvėje ar baldai vaikų kambariuose. Šio gamintojo

produktai yra tam tikro kolorito, stilistikos, tačiau buvo parinkti taip, kad neiškristų iš bendro interjero konteksto“, – aiškino kūrėja. Jei kas nors šio būsto stilių įvardytų klasikiniu, specialistė nenustebtų, tačiau pati prisipažino, kad įsprausti jį į tokius konkrečius rėmus nesiryžtų. Antai pagal kanonus klasikinis stilius tapatinamas su prabanga, puošnumu, jam būdingas simetriškumas, tobulos proporcijos, nerėksmingi tonai, neatsiejamas jis ir nuo tokių elementų kaip krištoliniai sietynai, prabangiai įrėminti paveikslai ar sunkios portjeros ir pan.

Anot pašnekovės, šiuo atveju interjere siekta išryškinti lengvąją, šviesiąją liniją, neatsitiktinai ornamentikoje dominuoja ir augaliniai motyvai. „Sakyčiau, šis interjeras ganėtinai eklektiškas, jame yra ir klasikos, ir moderno elementų, jaučiamas ir šioks toks Provanso dvelksmas. Apskritai šiandienos tendencijos tokios, kad jau keblu kalbėti apie konkrečius, labai išgrynintus interjero stilius“, – pripažino interjero dizainerė E. Rekašienė. n

Skysti tapetai – unikali danga Unikali sienų ir lubų danga – skysti tapetai – prieinama kiekvienam. Tačiau bene svarbiausias šios medžiagos privalumas – ją paprasta naudoti bet kuriam žmogui: tai daug lengviau nei tapetuoti ir daug paprasčiau nei dažyti. „SilkPlaster“ produkcija ekologiška, švari, todėl tinkama vaikų kambariams ir alergiškiems žmonėms. Skysti tapetai – puiki išeitis ir tuo atveju, jeigu namų sienos nelygios, sutrūkinėjusios – jie puikiai paslepia ir įtrūkius, ir nelygumus. Nebereikės lyginti sienų ar baimintis dėl būsimų įtrūkių. O jeigu įsigijote naują būstą, kurio sienos tik tinkuotos, galėsite išvengti net glaistymo ir šlifavimo proceso. Taip ne tik sutaupysite nemažai lėšų – darbus bus galima atlikti daug sparčiau, negu naudojant bet kurią kitą rinkoje egzistuojančią medžiagą. Be to, skysti tapetai – labai patogūs pataisyti, koreguoti ir padengti. Vienintelis dalykas, ką reikės padaryti prieš juos naudojant – nugruntuoti sieną. Gruntas parenkamas pagal sienos medžiagų struktūrą. Skystus tapetus galima įsigyti visoje Lietuvoje, taip pat elektroninėje parduotuvėje www.kitokienamai.lt. Prekės pristatomos per 1–2 darbo dienas, nesvarbu, kur jos pirktos.

Visą profesionalią konsultaciją suteiks mūsų specialistai tel. +370 5 246 4065 arba el. paštu info@silkplaster.lt. n Eitminų g. 18, Vilnius www.silkplaster.lt

Gamintojų nuotr.

Gamintojai laužo

stereotipus apie terasų duris Didelių matmenų durys į terasą – neatskiriama beveik kiekvieno šiuolaikinio būsto dalis. Iki šiol mūsų daugiabučių projektuotojai ar investuotojai neįvertino papildomo terasos ploto svarbos, nors vartotojai pasiryžę už terasą mokėti. Tai rodo ir Skandinavijos šalių pavyzdys – nepaisant ne itin palankaus klimato, daugelis butų netgi didmiesčių centre turi terasas. Pas mus jas labiausiai vertina nuosavų namų statytojai, kurie savo būsto be terasos paprastai neįsivaizduoja. Tačiau ir individualiuosiuose namuose, ir daugiabučiuose plačios terasos durys turi būti gerai izoliuojančios šilumą ir garsą, sandarios, lengvai valdomos. KAIP PASIRINKTI TINKAMAS?

Terasos durų pasirinkimą turėtų lemti objekto, kuriame jos bus sumontuotos, specifika. Reikia įvertinti:

P numatomų patalpų, terasos paskirtį ir naudojimo intensyvumą; P numatytos angos dydį ir erdvę aplink ją; P slenksčio aukščio svarbą; P kas naudos duris: vaikai, pagyvenę žmonės ir t. t.;

P ar yra vietos, kur būtų galima atidaryti ar nustumti varčią (varčias), t. y. ar yra vietos įrengti vitriną šalia varstomosios dalies; P jei tokios vietos nėra daug, geriau tinka dalimis sulankstomos arba armonikos tipo sulankstomosios stumdomosios durys. Jos reikalauja mažiau vietos, bet, kaip ir įprastoms, tokioms durims būtina erdvė atidaryti. Sistemai reikia erdvės vidinėje pusėje tiek, kiek išsikiša atidaryta varčia ir visos varčios sustumtos į vieną vietą viename gaminio šone.

ŠILTA KONSTRUKCIJA BE PAPILDOMOS IZOLIACIJOS Retai kam pavyksta įsirengti vitrininius langus ir duris į terasą, prie kurių žiemą nesijaustų vėsuma. Kad garantuotai būtų išvengta šio reiškinio ir kad terasos durys atitiktų pasyviųjų ir A+ energinės klasės namų reikalavimus, GEALAN sukūrė sistemą S 9000. Jos esmė yra tai, kad didelių matmenų konstrukcijoje geri šilumos parametrai gaunami ne atliekant papildomus izoliavimo darbus montuojant – izoliacija yra integruota lango ir durų sistemoje, vadinasi, nereikalingi papildomi darbai, kuriuos atliekant kokybė pasiekiama ne visada, bet už kuriuos visada tenka mokėti. GEALAN garantuoja, kad profilių šilumos koeficientas Uf yra ne didesnis kaip 1,3 W/m²K, o lango Uw – 0,77 W/m²K, kai stiklo paketo Ug reikšmė lygi W/m²K ir jame naudojamas „TGI-Spacer“ rėmelis. Šiluminiai GEALAN HST tipo S 9000 sistemos parametrai yra vieni geriausių rinkoje – retai kas gali pasiūlyti 6,5 m pločio lango ir durų sistemą, turinčią pasyviojo namo parametrus. Prie itin gerų šilumos ir garso izoliacijos parametrų prisideda didelis varčios profilio storis (82,5 mm), varčios ir rėmo profiliuose esančios 6 vidinės kameros, iki 26 mm padidintas stiklo paketo įleidimo į profilį gylis. Dar geresnei šilumos izoliacijai pasiekti yra galimybė vidurinę kamerą užpildyti šilumą izoliuojančiomis putomis pagal unikalią GEALAN-IKD® technologiją, kai profilių vidinės kameros jau gamykloje užpildomos šilumą izoliuojančiomis putomis. GARANTUOTA STATIKA, LAIDUMAS ŠVIESAI IR ELEGANTIŠKAS DIZAINAS Dideli GEALAN S 9000 stiklo plotai ir žemas slenkstis vizualiai panaikina barjerą tarp lauko ir vidaus. Siauras stiklinimo profilis ne tik suteikia visai konstrukcijai lengvumo, elegancijos, bet ir praleidžia daugiau šviesos, o tai ypač aktualu tankiai užstatytuose daugiabučių kvartaluose. Tačiau labai

svarbu, kad didelių matmenų konstrukcija neišsikraipytų ir nepriekaištingai funkcionuotų ilgus metus. GEALAN S 9000 pakeliamosios ir nustumiamosios durys gaminamos iš specialiai sustiprintų profilių, su didesniu kamerų skaičiumi. Durų staktoje sumontuoti du lygiagretūs armatūros profiliai atskirose kamerose, kurie atidalija standumo elementus ir lemia didesnį durų tvirtumą. GEALAN naudoja unikalią GEALAN-STV® stiklinimo technologiją, kai varčia visu perimetru yra padengiama atitinkamų matmenų ir storio klijuojamąja juostele, kuri pritvirtina stiklo paketą prie varčios. Taip įklijuotas stiklo paketas sutvirtina visą konstrukciją ir padidina jos statiką. Naudojant GEALAN-STV® klijavimą, duris ir langus galima stiklinti net iki 54 mm pločio stiklo paketu (nenaudojant GEALAN-STV® – iki 52 mm pločio stiklo paketu). Ir šilumos parametrams, ir šviesos patekimui svarbus varčios bei rėmų plotis. GEALAN HST S 9000 sistemos DESIGN variante nevarstomosios dalies rėmas yra du kartus siauresnis už standartinį varčios rėmą. Matomoji rėmelio dalis sumažinta 50 proc. Rezultatas – šviesos į patalpą patenka gerokai daugiau nei įprasta. GEALAN S 9000 pakeliamosios ir nustumiamosios durys, kaip ir visi kiti GEALAN gaminiai, gali būti ne tik baltos spalvos. Profiliai, iš kurių gaminamos terasos durys, gali būti laminuoti medieną imituojančia ar pasirinktos spalvos plėvele. Laminuoti galima vidinę, išorinę arba abi profilio puses. GEALAN taip pat turi kelis specialius profilių išorės padengimo sprendimus: profilius, pagamintus pagal unikalią GEALAN ACRYLCOLOR technologiją, ir specialius aliuminio antdėklus. Abu sprendimai turi nenuginčijamų privalumų, ir faktiškai nėra jokių spalvų pasirinkimo apribojimų. Gali kilti klausimas, ar darinėti tokias duris nėra sunku? Pakeliamosios ir nustumiamosios GEALAN HST S9000 durys valdomos labai lengvai. Jas uždaryti ar atidaryti nesunku net viena ranka. Parengta pagal UAB „GEALAN BALTIC“ informaciją

Kad į patalpą patektų daugiau šviesos ir erdvės įspūdis būtų stipresnis, lango rėmai turi būti siauri. GEALAN HST S 9000 lango ir durų sistemoje DESIGN nevarstomosios dalies rėmas yra du kartus siauresnis už standartinį varčios rėmą.

Hidroizoliacija:

kokybę užtikrina tik patikima sistema Virtuvė, vonios kambarys, tualetas, rūsys – tai tiesioginį santykį su vandeniu turinčios patalpos, kuriose drėgmės lygis gali būti didesnis. Sumažėjus drėgmei, dalis vandens paprasčiausiai išgaruoja, tačiau kita dalis gali absorbuotis į grindų, sienų ir lubų konstrukcijas ilgainiui sukeldama rimtų padarinių: konstrukcijų pažeidimą bei irimą ar pelėsinių grybų, kenkiančių ne tik pastatams, bet ir žmonių sveikatai, įsiveisimą. PASIRINKIMAS – DVI SISTEMOS Visų šių išvardytų problemų galima išvengti, tik svarbu prieš atliekant apdailos darbus įrengti apsauginį konstrukcijų sluoksnį – hidroizoliaciją. Statybininkai dažniausiai supranta jos svarbą, tačiau ne visuomet sugeba tam skirti tinkamą dėmesį. Juk siekiant įrengti aukštos kokybės hidroizoliaciją būtina ne tik žinoti darbo metodiką, bet ir parinkti tinkamas tos pat sistemos medžiagas. Kompanija „Knauf“, gerai žinoma sistemų kūrėja, pagamino naują, patikrintą dviejų rūšių hidroizoliacijos sistemą, kurioje ir namų meistrai, ir profesionalai ras visus puikiai tarpusavyje derančius komponentus. Sukurtos dvi sistemos – „Knauf Flächendicht“ ir „Knauf Abdichtungs- & Entkopplungsbahn“. PAVIRŠIUS BUS SANDARUS AMŽINAI „Knauf Flächendicht“ hidroizoliacija yra dispersinė, paruošta naudoti, tepamoji, skirta drėgnoms ir šlapioms patalpoms. Medžiagą galima užtepti voleliu, teptuku arba glaistikliu. Šią hidroizoliacijos sistemą galima apibūdinti paprastai: jei paviršius kartą yra sandarus, jis bus sandarus amžinai.

NEPRIEKAIŠTINGA PAGRINDO KOKYBĖ Kita „Knauf“ hidroizoliacijos sistema – „Knauf Abdichtungs& Entkopplungsbahn“. Tai plona, lanksti, atspari vandeniui ritininė hidroizoliacija. Ji gaminama polietileno pagrindu su dvipuse polipropileno sluoksnio danga. Specialaus pluošto audinys užtikrina optimalų šios hidroizoliacijos ir tokiai sistemai priklausančių komponentų sukibimą. „Knauf Abdichtungs- & Entkopplungsbahn“, kaip ir „Knauf Flächendicht“, nepraranda sandarumo, jei po kurio laiko pagrindas sutrūkinėja. Šią sistemą idealu naudoti nestabiliems, blogu sukibimu pasižymintiems, pavyzdžiui, tokiems kaip OSB plokštės, judėti linkusiems pagrindams. „Knauf Abdichtungs- & Entkopplungsbahn“ reikėtų rinktis tada, jeigu planuojamos klijuoti natūralaus akmens ar didelio formato plytelės arba kitokia danga, ypač jautri pagrindo deformacijoms. Šiais atvejais „Knauf Abdichtungs& Entkopplungsbahn“ hidroizoliacija tarnauja kaip skiriamasis sluoksnis, kuris perima deformacijas, kad šių neatsirastų galutiniame pagrindo apdailos sluoksnyje. Taigi norint nepriekaištingos pagrindo kokybės, patartina rinktis „Knauf Abdichtungs- & Entkopplungsbahn“ hidroizoliacijos sistemą.

Puiku tai, kad „Knauf Flächendicht“ hidroizoliacijos sistema sandarumą užtikrina net tada, jei po kurio laiko atsiranda pagrindo plyšių. Hidroizoliaciją galima naudoti ant drėgmei jautrių pagrindų, tokių kaip medienos drožlių plokštės, gipso kartono plokštės, gipso blokeliai, gipso plaušo plokštės, gipsiniu tinku padengti paviršiai ar kalcio sulfato ir anhidrito liejamoji grindų danga.

Naudojant ir vieną, ir kitą „Knauf“ hidroizoliacijos sistemą, pagrindas turi būti tvirtas, švarus, sausas, neišteptas alyva, tepalu ar kitu sukibimui trukdančiu sluoksniu. Nuo pagrindo privalu nuvalyti dulkes, medžiagų ar skysčių likučius.

„Knauf Flächendicht“ galima dengti ir kitus drėgmę įgeriančius pagrindus: cementines grindis, cementines plokštes, akytbetonio, betono paviršius ar paviršius, padengtus kalkiniais, kalkių ir cemento bei cementiniais tinkais.

Pagrindo plyšius ir siūles reikia iš anksto užtaisyti, kad jie būtų stabilūs. Jokiu būdu neleidžiama lyginti pagrindo nelygumų hidroizoliacijos medžiagomis – šie turi būti išlyginti dar prieš įrengiant hidroizoliaciją.

KĄ SVARBU ŽINOTI

TERASOS IR BALKONAI Hidroizoliacija reikalinga ne tik vidaus patalpose, kuriose susikaupia daug drėgmės, ji reikalinga ir terasose bei balkonuose, kuriuos nuolatos veikia vanduo, ledas, sniegas, svyruojanti lauko temperatūra. Nenuostabu, kad ir hidroizoliacijai, ir plytelių klijams, ir siūlių užpildams čia keliami ypač dideli reikalavimai.

Jungtys su namo sienomis ir vidiniai bei išoriniai kampai užklijuojami „Knauf Flächendichtband“ hidroizoliacine juosta arba atitinkamais „Knauf Dichtecke“ hidroizoliacijos kampais. Tam reikia užtepti „Knauf Power-Elast“ hermetiko ir paskirstyti dantytuoju glaistikliu. PLYTELIŲ KLOJIMAS Praėjus 3 džiūvimo valandoms, plyteles galima kloti naudojant plytelių rūšiai ir dydžiui tinkamus „Knauf“ klijus. Plytelės klijuojamos kombinuotu metodu, tai yra klijais dengiant ir pagrindą, ir pačią plytelę. Taip užtikrinama, kad prikibtų visas plotas ir nesusiformuotų tuščių ertmių. n

Norint būti tikriems dėl kokybės, reikia žinoti, kad ją galima užtikrinti tik naudojant sertifikuotą hidroizoliacijos sistemą, įskaitant tinkamus klijus ir siūlių užpildus. „Knauf“ rekomenduoja terasoms ir balkonams naudoti „Knauf Abdichtungs& Entkopplungsbahn“ ritininę hidroizoliaciją. Pristatome jos įrengimo darbų eigą. RITININĖS HIDROIZOLIACIJOS KLOJIMAS Švarų pagrindą nugruntuokite „Knauf Spezialhaftgrund“ gruntu. Kai šis išdžius, užtepkite ploną „Knauf Flexkleber schnell“ (galima alternatyva – „Knauf K6“) klijų sluoksnį. „Knauf Abdichtungs& Entkopplungsbahn“ ritininės hidroizoliacijos juostą paklokite ant klijų sluoksnio. Išspauskite oro pūsles ir prispauskite hidroizoliacijos juostą. Klijus visada tepkite tik vienos hidroizoliacijos juostos klojimo vietoje. Stebėkite juostų sandūros žymėjimus!

„KNAUF FLÄCHENDICHT“ PRIVALUMAI: t

paruošta tepti ir lengvai naudojama;

sudėtyje nėra tirpiklių, suderinama su silikonu;

nelaidi vandeniui ir elastinga;

dengianti plyšius;

atspari šarmams;

t maža emisija, patvirtinta EMICODE EC1-PLUS ženklu. „KNAUF ABDICHTUNGS- & ENTKOPPLUNGSBAHN“ PRIVALUMAI: t

paruošta naudoti ir paprastai dengiama;

greita darbų eiga;

SANDŪROMS IR KAMPAMS

nelaidi vandeniui ir elastinga;

Sandūros zonoje užtepkite „Knauf Power- Elast“ hermetiko ir paskirstykite dantytuoju glaistikliu. Gretimą juostą uždėkite ant viršaus, prispauskite ir išlyginkite. Jei juostas suklijuojate vieną greta kitos, sandūroje užtepkite „Power-Elast“ hermetiko ir užklijuokite „Knauf Flächendichtband“ juostą.

dengia plyšius iki 1,5 mm;

atspari šarmams ir senėjimui;

praktiška skalė.

43 Prireikus konsultacijos, visada galite kreiptis į „Knauf“ specialistus tel. +370 5 213 2222.

presse-bauknecht.de

„Pagaminta Vokietijoje“ – kokybės ženklo garantija? Daiva PAULIUKEVIČIENĖ

Nuo seno kruopštumu, dėmesiu kokybei ir produkto ilgaamžiškumui garsėjantys vokiečių buitinės technikos gamintojai užsitarnavo nemažai gerbėjų visame pasaulyje. Ar aukštai iškeltą kartelę pavyko išlaikyti iki šių dienų?

ĮVERTINA TIK ŽINOVAI Elektronikos prekių parduotuvės rinkodaros vadovas Algirdas Daniela pripažino, kad vokiška technika vartotojams iki šiol atrodo labai patikima ir ilgaamžė, juolab jei ji pagaminta Vokietijoje. Šios prekės yra ir šiek tiek brangesnės nei surinktos kitose šalyse, kaip antai Ispanijoje, Lenkijoje ar Kinijoje. Pašnekovas išskyrė, kad rinkdamiesi prekę žmonės pirmiausia įvertina, ar ji atitinka jų poreikius. „Miele“ ir „Liebherr“ gaminiai pasižymi ypatingomis technologijomis, tad natūralu, kad ir tai atkreipia pirkėjų dėmesį. Tačiau jei jie nori įsigyti tiesiog skalbyklę neturėdami išankstinės nuostatos, pirmiausia kreipia dėmesį į kainą, funkcijas. Antai išskirtinės kokybės ir dizaino vokiški „Loewe“ firmos televizoriai yra priskiriami aukštai, vadinamajai high-end, klasei. Tokius gaminius perka tie, kurie išmano jos lygį ir yra pasiryžę už tai mokėti daugiau. REMONTUOTI – BRANGU

Pašnekovo teigimu, „Bosh“ ir „Miele“ gamintojai vieni pirmųjų savo skalbyklėse pradėjo naudoti automatinę skalbiklio ir minkštiklio dozavimo sistemą. Tai labai patogu vartotojui, be to, ji labai ekonomiškai naudoja buitinę chemiją. Tad vokiečių gamintojams tai jau įprasta sistema, o korėjietiškasis „Samsung“ ją įdiegė palyginti neseniai. Dar vienas meistro pastebėtas vokiškų gaminių privalumas yra tai, kad jų programavimas paprastas ir aiškus. Kitų šalių, ypač Azijos, gamintojų skalbyklių, džiovyklių ar indaplovių meniu sistema būna tokia paini, kad vartotojas susipainioja ir pats to nenorėdamas nureguliuoja mašiną taip, kad prireikia meistrų pagalbos.

Vokiškų gaminių privalumas yra tai, kad jų programavimas paprastas ir aiškus.

Skalbykles, indaploves, džiovykles, šaldytuvus ir kitus buities prietaisus remontuojantis meistras Giedrius tikino, kad senesnė vokiečių gamintojų buitinė technika buvo patvaresnė, nors nuo seno vokiečiai pasižymėjo ne tokiais stilingais produktais kaip kitų šalių gamintojai. Tačiau, pasak pašnekovo, pastaruoju metu vokiškos technikos dizainas pastebimai pagerėjo, jis yra solidus, derinamas prie europietiškų standartų, ir vieno gamintojo gaminiai yra panašūs lyg indai iš to paties pietų rinkinio. Meistras pastebi, kad dar prieš dešimt ar net penkerius metus garsūs vokiečių gamintojai siūlė labai patvarius gaminius, jiems mažai kas prilygo. „Vokietijoje pagamintą skalbyklę ar šaldytuvą įsigiję žmonės galėjo tikėtis, kad toks daiktas tarnaus iki jų gyvenimo pabaigos. Net jei jis sugesdavo, pataisyti nebūdavo jokių problemų. Dabar, pasibaigus garantiniam laikotarpiui ir gaminiui sugedus, verta labai gerai pasvarstyti, ar apsimoka tokį prietaisą remontuoti, ar geriau nusipirkti naują, tobulesnį. Vokišką techniką remontuoti labai brangu, kur kas brangiau nei švedišką ar korėjietišką“, – dalijosi patirtimi meistras. PAPRASTA KAIP DUKART DU Ne vieno buitinės technikos meistro teigimu, pastaruoju metu pavienių detalių pakeisti beveik nebeįmanoma. Tenka keisti didesnius blokus, o neretai net nėra galimybės suremontuoti į vieną visumą sumontuoto prietaiso.

„Bosh“ arba „Siemens“ meniu yra sukurtas taip, kad mašinai supainioti protą neįmanoma, vaizdžiai kalbėjo pašnekovas. Operacijoms programuoti skirta viena rankenėlė, o papildomoms opcijoms yra atskiri mygtukai, kurių veikimo sistemą visiškai nesunku suprasti net mažai apie techniką išmanantiems žmonėms. GIMIMO VIETA – SVARBI

Anot meistro, neretai garantiniam remontui atiduodami skalbyklę klientai stebisi, kad ji išskalbia kur kas prasčiau nei senoji: „Dažnai žmonės apsirinka manydami, kad jei skalbimo mašina naudoja mažai vandens, tai bus patogu ir taupu. Tačiau jei skalbyklė taupo vandenį, sunaudoja mažiau elektros energijos, nereiškia, kad ji taip pat puikiai išskalbs purvinus drabužius. Todėl reikia gerai pagalvoti, ko žmogus nori: taupyti vandenį ar kokybiškiau išskalbti.“ Jeigu renkamasi iš kelių panašius parametrus atitinkančių gaminių, anot pašnekovo, verta atkreipti dėmesį į tai, kur žinomo prekės ženklo gaminys buvo surinktas. Net vokiška technika gali skirtis kokybe, jei vienu atveju ji pagaminta Lenkijoje, o kitu – Vokietijoje. Meistras neneigė, kad remontuoti lenkiškus vokiškų ženklų gaminius tenka dažniau nei pagamintus Vokietijoje. Kalbėdamas apie šaldytuvus pašnekovas pastebi, kad modernių reikalavimų besivaikantys vokiečiai naudoja ekologišką šaldymo skystį, kurio reikia mažiau nei anksčiau, tačiau tokie šaldytuvai kelia daugiau triukšmo. „Dabar visų šaldytuvų gamintojų produkcijos kokybė panaši. Galima sakyti, kad skiriasi tik lentynų ir stalčių tvirtumas. Kainą neretai lemia garsus vardas, ji būna didesnė ir dėl papildomų funkcijų. Tiesa, to nepasakyčiau apie „Miele“ gaminius. Jų aukštesnė kaina pagrįsta kokybe. Apie pusę šių gaminių detalių vis dar tebėra metalinės, todėl būna patvaresnės ir brangesnės. Tačiau genda ir šie gaminiai“, – pripažino meistras. n

Sklypo sutvarkymo projekto svarba

Dr. Jurga KUČINSKIENĖ

Klaipėdos valstybinė kolegija

Naujai įkuriamas ar pertvarkomas sklypas pirmiausia turi atitikti naudotojo poreikius. Daugeliu atvejų galioja tokios pat taisyklės, kaip ir įrengiant namą. Svarbiausias dėmesys skiriamas šiems faktoriams: sklypo ypatybėms, numatomoms veikloms ir asmeniniam skoniui – pojūčiams, poreikiams.

GERIAUSI KOMPLEKSINIAI SPRENDIMAI Namų aplinkos projektavimas – itin kruopštus ir atsakingas darbas, nes joje įprastai planuojame gyventi ilgus metus. Tad jei norime jaustis harmonijoje su aplinka, turime viską nuodugniai suplanuoti. Prieš pradedant pertvarkymus, projekte išdėsčius erdves, pagrindinius elementus, galima išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Sklypą reikia planuoti kaip visumą, o ne atskirų dalių junginį. Derinti detales bus galima ir vėliau, tačiau terasa, įvairios sienelės, takai, medžiai turėtų būti numatyti iš anksto. Protingai planuojant aplinką turi derėti funkcionalumas, mūsų norai ir realybė. Prieš imdamasis konkretaus užsakymo kraštovaizdžio projektuotojas stengiasi pažinti žmogų, jo skonį, stilių, mėgstamas spalvas, poreikius, norus ir galimybes. Patyrusio kraštovaizdžio architekto parengti projektai turėtų būti unikalūs, kaip ir jų projektuojamos erdvės. Nors įprasta, kad profesionalams patikima suprojektuoti pastatus ir juos pastatyti, sodybos apželdinimo, aplinkotvarkos klausimai neretai lieka antrame plane. Sąmoningais būtų galima vadinti tuos naujakurius, kurie kreipiasi į kraštovaizdžio architektus (projektuotojus, apželdintojus) vos pasistatę namą ir paprašo padėti susitvarkyti aplinką. Dar geriau apie tai galvoti net nepradėjus statytis namo, dar tik rengiant jo projektą – kompleksiniai sprendimai visada būna geriausi. Tačiau gana dažnai individualiųjų namų savininkai į specialistus kreipiasi tada, kai patiems pabandžius rezultatas nedžiugina ar išvis nepavyksta įgyvendinti sumanytų idėjų. BŪTINA LAIKYTIS EILIŠKUMO Žinoma, vienareikšmiškai pasakyti, kad bet kuriuo atveju būtina kreiptis į kraštovaizdžio profesionalus, negalima. Tačiau jei stinga idėjų, sudėtinga suvokti ar pajausti, kas dera aplinkoje, o kas ne, jei niekada nedirbote su augalais, tada nereikėtų nei kankintis pačiam, nei kankinti augalų. Be to, kad būtų galima teisingai suplanuoti visus sklype numatytus kraštovaizdžio elementus – augalų kompozicijas, takus, aikšteles, gėlynus, apšvietimą – būtina ne tik turėti gerą skonį, daug patirties bei žinių iš tokių sričių kaip kraštovaizdžio architektūra, kompozicija, sodininkystė, bet ir išmanyti komunikacijų klojimo pagrindus, inžineriją. Taigi rengiant projektą privalu įvertinti ir sklypo padėtį, gruntą, reljefą, galimus inžinerinius įrenginius ir net santykius su kaimynais. Taip pat labai svarbu paisyti eiliškumo. Jei iš pradžių ne suformuojamas reljefas, bet įrengiamas apšvietimas, laistymo sistema, pasėjama veja, pasodinami augalai, nutie-

siami takeliai ir aptveriama tvora, sumanius pakeisti reljefą Pigiausiai atsieis vadinamojo vieno lapo apželdinimo visas darbas nueis perniek. Kraštovaizdžio projektuotojai projektas – tokių kainos prasideda maždaug nuo 50 rekomenduoja darbus pirmiausia pradėti nuo reljefo sueurų. formavimo. Kurią nors sklypo vietą galbūt Detalaus aplinkos sutvarkymo projekto, reikės nukasti, kitur – supilti ar palyginti. Jei apimančio funkcinio zonavimo, dendroloRengiant projektą sklypas lygus, vis tiek reikia suformuoti nediginį, laistymo, takų, dangų išdėstymo, lauko delį nuolydį, kad polaidžio ar lietaus vanduo privalu įvertinti apšvietimo planus, parengimas gali kainuoti nebėgtų į pastatus. 50–100 eurų už arą. ir sklypo padėtį, Dažna savarankiško planavimo klaida – kai Jei reikia tik dendroplano, jį parengti kaigruntą, reljefą, nepaisoma, kiek vietos užims suaugusi augnuos maždaug 20–50 eurų už arą. Bendra menija. Antai augalai, ypač medžiai, susogalimus inžinetaisyklė – kuo sklypas didesnis ir projektuojadinami per tankiai ar pernelyg arti statinių. rinius įrenginius, ma daugiau objektų, tuo mažesnė kiekvieno Užaugę jie stelbia vienas kitą, sudaro pavėsį, temdo langus ar net ardo pamatus, takus, net santykius su jų projektavimo kaina. Taigi aplinkos dizainas kuriamas pasitelgadina drenažo sistemas. Taip pat neretai kaimynais. kiant kraštovaizdžio kompoziciją, kuri prinesusimąstoma, kiek laiko ir lėšų šeima galės klauso ne vien nuo projektuotojo vaizduoskirti aplinkos priežiūrai, tad sklypo vaizdas tės, estetinio pajautimo, bet ir nuo pasirinkilgainiui gali prarasti patrauklumą. tų meninės raiškos priemonių, kompozicijos idėjos. BRANGIAUSIAI KAINUOJA IDĖJA Sėkmingai sujungus architektūros ir ją supančios aplinApželdinimo, teritorijos sutvarkymo projektai skiriasi savo kos derinius į vieną kompozicijos idėją, įprastą sklypą apimtimi ir pateikimu. Sklypo suformavimo, apželdinimo galima paversti unikaliu ir stilingu, jis žavės ne tik išprojekte svarbiausia – idėja. Ji ir turėtų sudaryti pagrindinę skirtinumu, bet ir racionaliomis sodybos panaudojimo jo kainos dalį. Visa kita – techninis brėžinių atlikimas. galimybėmis. n

SKARDOS SPRENDIMAI

Apsauginių tvorelių ir vamzdinių sniego užtvarų gamyba. Tinka visų tipų dangoms. 48 www.skardos.eu Gineitiškių g. 47, Vilnius info@skardos.eu +370 654 36 287

Naujovė Lietuvoje – „Siedle“ sistemos „Siedle“ vardas telefonspynių pasaulyje – kaip „Rolls-Royce“ automobilių sektoriuje. Tik Vokietijoje gaminamos durų ir pastatų komunikacijos sistemos veikia 30–40 ir daugiau metų. Dėl įvairiausios stilistikos gaminių „Siedle“ visame pasaulyje gerai žino ne tik nekilnojamojo turto plėtotojai, bet ir architektai, besirūpinantys pastato eksterjeru bei interjeru. Apie 50 proc. Vokietijos durų ir pastatų komunikacijos sistemų rinkos užimanti kompanija garsėja išskirtiniu produkcijos tvarumu ir pagarba savo klientams – šalies namų ūkiuose tebefunkcionuoja dešimtys tūkstančių itin senų gaminių, todėl iki šiol nenutraukiama ir jų pakaitinių detalių gamyba. Daugiau kaip 260 metų veikianti kompanija valdoma jau septintos vienos šeimos kartos. Pradėjusi nuo durų skambučių, šiandien „Siedle“ gamina viską, ko reikia šiuolaikiniam žmogui bendrauti pastate ir aplink jį: nuo moderniausių durų ir pastatų komunikacijos sistemų iki naujoviškos įprastus raktus keičiančios įėjimo kontrolės ar net itin funkcionalios pašto dėžutės. O pradėjus bendradarbiauti su pastatų automatikos ir jungiklių kompanija „Jung“, rinkai pristatyta naujo tipo aukščiausios klasės pastatų komunikacijos įranga.

Išskirtinis „Siedle“ platintojas Baltijos šalyse: UAB „JUNG Vilnius“ Žirmūnų g. 68, Vilnius Tel. +370 5 236 1919 www.jung.lt

Vokietijoje vargiai būtų galima rasti namą be domofono ir žaliuzių, o Lietuvoje dar sunkiai įsivaizduojama, kad domofonas gali būti toks pat komforto, patogumo ir naudos teikiantis techninis įrenginys kaip, pavyzdžiui, automobilis. Be to, mūsų šalies rinkoje analogiško vokiško produkto iki šiol ir nebuvo – dominavo kiniška, korėjietiška, lenkiška ar rusiška produkcija.

Standartinio komplektavimo „Siedle“ gaminių beveik nėra. Dabar tai – individualiai pagal projektą konkrečiam užsakovui gaminama įranga. Išorines komunikacijos stoteles galima pritaikyti pagal firmos logotipą, spalvas.

Ypatingas išskiriantis „Siedle“ ir „Jung“ domofonų bruožas – vidinės jų stotelės yra to paties dizaino, kaip ir „Jung“ jungikliai. Tai leidžia interjere kurti vieningą stilių, pritaikytą bet kuriems poreikiams.

Aktualu ir daugiabučiuose – vidinė stotelė kainuoja nuo 71 euro (su PVM – 86 eurai). O kadangi tai sistema su galimybe ją papildyti ateityje, įvairias funkcijas bus galima įdiegti sulig kintančiais poreikiais. n

NAKVYNĖS NAMAI, KURIE NEPRIMENA BENDRABUČIO

Lankantis svečioje šalyje neretai tenka pasirūpinti laikinais namais – viešbučiu, nuomojamu kambariu, apartamentais ar nakvynės namais. Pastarieji įprastai asocijuojasi su ne itin jaukia ir komfortiška aplinka, juk vargu ar to galima tikėtis iš bendrabučio tipo apgyvendinimo.

Betono, metalo, stiklo elementai, atviros inžinerinės konstrukcijos – moderniosios stilistikos atributai.

Tamsūs ir šviesūs, pasteliniai ir ryškūs tonai kuria kontrastingus derinius.

Vokietijos sostinės Mitė rajone įsikūrę Europoje sparčiai besiplečiančio „Generator“ tinklo nakvynės namai griauna įsigalėjusius stereotipus. Restauruotame XIX amžiaus biurų pastate centrinėje miesto dalyje veikiantys „Generator Berlin Mitte“ nakvynės namai – antras pigaus apgyvendinimo tinklo realizuotas projektas Berlyne. Jie išsiskiria ryškiu ir eklektišku urbanistiniu dizainu, kurį sukūrė jungtinė grupė „WAF Architekten“, „DesignAgency“ bei „Ester Bruzkus Architects“ specialistų.

Kūrėjai siekė, kad kad šiuose nakvynės namuose apsistoję Berlyno svečiai dar labiau pajustų kontrastų kupino megapolio dvasią, jo unikalumą, kultūrą. Tad ir nakvynės namų interjere varijuojama įvairiomis medžiagomis ir spalvų deriniais, nevengiama ryškių akcentų bei kontrastingų sugretinimų. Pirmame aukšte įrengtos bendrosios erdvės: registratūra, kavinė, baras, jauki biblioteka ir meno galerija su stiklo lubomis. Kavinės ir registratūros sienų apipavidalinimui

panaudoti šviesūs medžio skydai derinami su tamsiais paviršių apdailos fragmentais, o ryškios rausvos ir oranžinės pagalvėlės ant suolų bei pufai suteikia aplinkai gyvybės ir žaismės. Betono, metalo, stiklo elementai, atviros inžinerinės konstrukcijos – tarsi pikantiški prieskoniai šiltos ir jaukios medžio, tekstilės bei odos faktūros fone. Be abejo, savitą šių nakvynės namų veidą kuria sienų tapyba. Antai kavinės erdves priešiniais dekoravęs britų

menininkas Luke‘as Embdenas pateikė stilizuotą Berlyno vaizdą. Hostelio koridorių, vedančių į kambarius, dekoras primena garsaus Berlyno gatvės menininko Thierry Noiro poetines freskas ant Berlyno sienos. Kūrėjai apibendrina, kad šių „Generator“ nakvynės namų Berlyne stilius yra šiuolaikinis, nepretenzingas, funkcionalus ir sykiu linksmas. n Parengė Lina BIELIAUSKAITĖ

Namas – piršto atspaudas Vieno Pietų Korėjos aktoriaus įgeidis puikuotis gyvenamuoju namu, kuris išsiskirtų unikalia forma ir fasadu, buvo patenkintas su kaupu. Seule dirbantis architektas Moonas Hoonas, kuris garsėja nestandartiniais dizaino sprendimais, užsakovui suprojektavo piršto formos bokštą su dvigubu fasadu. Būtent šį iš kelių skirtingų jam pateiktų projektų išsirinko pats aktorius.

„Moon Hoon / Moonblasso“ nuotr.

Išorinės fasado dalies karkaso pagrindui panaudotas būsimojo pastato savininko piršto atspaudas. Ant 13 aukštų statinio stogo bus įrengtas sodas, o paskutiniame aukšte – penthauzas, kuriame įsikurs pats šeimininkas. Pirmame aukšte suprojektuota mašinų laikymo aikštelė, o likusieji bus skirti būstams-studijoms, kuriuos pastato savininkas galės nuomoti. Šis Seule iškilsiantis futuristinis objektas pavadintas YDP bokštu. Jo statybos turėtų būti pradėtos šį rudenį ar kitų metų pavasarį. Kiek atsieis šis pastatas, neskelbiama.

POPIEČIO POGULIS BIURE 56

Juolab kad studija „Joynout“ tam pasiūlė specialų įrenginį, kurį galima pritaikyti nusnūsti tiesiog darbo vietoje. Pirmiausia jį galima naudoti kaip pertvarą, skiriančią darbuotojų darbo erdves. Tačiau prireikus ji nesunkiai gali būti transformuojama į savotišką pagalvę-laikiklį. Įrenginio rėmas sukonstruotas iš tvirtos ir lanksčios polimerinės medžiagos, o vidurinė dalis – minkšta. Taigi numigti darbo vietoje nuo šiol patogu ir paprasta.

a.fastcompany.net nuotr.

Rimti tyrimai teigia, kad popiečio miegas gerina darbo našumą. Tad kodėl gi nepasirūpinus tokia veiksminga priemone – ramybės valanda – tiesiog biure?

ŠIUOLAIKINĖ ŽINUTĖ BUTELYJE

Ši originalaus dizaino USB atmintinė – tarsi aliuzija į tuos laikus, kai žmonės savo rašytiniams pranešimams naudodavo butelius, kuriuos sandariai užkimšę mesdavo į jūrą. Skaitmeninių technologijų amžiuje toks komunikacijos būdas atrodo anachronizmas ir veikiau asocijuojasi su romantika bei egzotika. Tačiau kodėl gi šio įvaizdžio nepanaudojus kuriant šiuolaikinio informacijos perdavimo įrenginio dizainą?

zapdrives.com nuotr.

Taip dizaineriai sukūrė USB atmintinę, kurios korpusu tapo paprasčiausias kamštelis, kišamas į miniatiūrinį stiklo butelį. Voila – štai jums ir šiuolaikinė žinutės butelyje versija. Ši atmintinė-kamštelis butelyje gali būti pritaikyta įvairiai informacijos talpai: 8, 16 arba 32 gigabaitams. Nuo to priklauso ir įrenginio kaina – mažiausios talpos USB raktas atsieis apie 20 JAV dolerių.

Stilingas šaldytuvas pagal „Dolce&Gabbana“

Šio bendradarbiavimo rezultatu tapo 100 riboto leidimo sicilietiška maniera dekoruotų „Smeg“ šaldytuvų kolekcija.

metį šiame Italijos regione buvo naudojama ir tradiciniams vežimams dekoruoti. Visi piešiniai, kuriais ištapyti „Smeg“ šaldytuvai – autoriniai Sicilijos menininkų darbai. Kiekvienam gaminiui dekoruoti prireikė ne mažiau kaip 240 valandų.

Nostalgiškas retro, išraiškingos formos, ryškios spalvos, viduramžių riteriai ir mūšių scenos kasdienį praktišką buities prietaisą pavertė meno kūriniu.

Į šiuos darbus galima žiūrėti valandomis kaip į paveikslus, studijuojant simbolių reikšmes, riterių žygių ir kovų siužetus ar tiesiog mėgautis energija pulsuojančių spalvų gama.

Piešinių motyvai skirtingi, tačiau visi jie susiję su Sicilija ir jos tradicijomis. Tokia tapyba praėjusio amžiaus trečiąjį dešimt-

Prieš pardavimą stilingieji „Smeg“ buvo pristatyti 2016 metų Milano mados savaitėje.

57 trender.ly nuotr.

Jėgas suvienijęs netikėtas tandemas – pasaulinio garso mados kūrėjų namai „Dolce&Gabbana“ ir buitinės technikos kompanija „Smeg“ – parodė, ką išties reiškia „Pagaminta Italijoje“.

MATI G1 Projekto autorius: Arturas Wójciakas

Modernus namas su dvišlaičiu stogu, aiškių formų ir labai elegantiškas, su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra virtuvė, didelė svetainė su valgomuoju ir darbo kambarys. Taip pat čia yra labai erdvi katilinė, ūkinė patalpa ir nedidelė vonia. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje yra trys miegamieji, drabužinė, vonia. Vonia erdvi – su išėjimu į terasą, kuri suprojektuota ant garažo stogo. Yra kiti šio projekto variantai: „Mati“, „Mati II G1“, „Mati III G2“.

Suplanavimas ir patalpų plotas Pirmas aukštas 1. Tambūras 3,36 m² 2. Holas 13,71 m² 3. Virtuvė 8,43 m² 4. Sandėliukas 1,63 m² 5. Bendras kambarys-valgomasis 29,69 m² 6. Kabinetas 11,26 m² 7. Vonia 2,72 m² 8. Katilinė 11,59 m² 9. Ūkinė patalpa 5,33 m² 10. Garažas 19,89 m² Iš viso: 87,72 m²

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: mediniai arba plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas, medis ir akmuo. Preliminari statybos kaina (Eur)*: Namas be vidaus apdailos: 50 600 Statant ūkio būdu: 35 500

*Namas be vidaus apdailos: nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga. Šiame variante nurodoma namo statybos kaina be PVM statant pasirinkus rangovą. Statant ūkio būdu: namo statybos kaina be PVM statybas organizuojant pačiam.

Nedegi izoliacija

Pastogė 1. Koridorius 5,52 m² 2. Miegamasis 13,80 m² 3. Miegamasis 11,20 m² 4. Miegamasis 11,60 m² 5. Drabužinė 3,20 m² 6. Vonia 7,98 m² Iš viso: 53,30 m²

Naudingas plotas: 125,61 m² Užstatymo plotas: 135,36 m² Statinio aukštis: 8,83 m Stogo nuolydis: 42°

ASTRID II G2 Projekto autorius: Arturas Wójciakas

Erdvus, komfortiškas, gerai suplanuotas namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su dviviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra didelė svetainė su valgomuoju, virtuvė su sandėliuku ir erdvi drabužinė. Svetainėje suprojektuotas židinys. Šalia svetainės – du miegamieji, vonia. Didelė katilinė sujungta su garažu. Palėpėje yra du miegamieji ir vonios kambarys. Labai jauki vieta – gražiai suprojektuota terasa. Namo apdaila, fasado spalvos, eksterjero priedai ir kiti elementai yra naujoviški, patrauklūs. Yra kiti šio projekto variantai: „Astrid“, „Astrid G1“, „Astrid G2“, „Astrid II G1“, „Astrid III G2“.

Suplanavimas ir patalpų plotas Pirmas aukštas 1. Tambūras 4,61 m² 2. Holas 9,44 m² 3. Virtuvė 10,24 m² 4. Svetainė, valgomasis 32,52 m² 5. Tualetas 1,55 m² 6. Koridorius 5,56 m² 7. Miegamasis 14,98 m² 8. Miegamasis 15,36 m² 9. Vonia 7,58 m² 10. Drabužinė 4,50 m² 11. Ūkinė patalpa 3,39 m² 12. Katilinė 6,70 m² 13. Garažas 33,14 m² Iš viso: 149,57 m²

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių arba plieninė. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir medis. Preliminari statybos kaina (Eur)*: Namas be vidaus apdailos: 103 300 Statant ūkio būdu: 72 300

Pastogė 1. Koridorius 4,17 m² 2. Miegamasis 14,55 m² 3. Miegamasis 15,89 m² 4. Vonia 9,44 m² 5. Ūkinė patalpa 3,50 m² 6. Palėpė 3,95 m² Iš viso: 51,50 m²

Naudingas plotas: 157,28 m² Užstatymo plotas: 199,54 m² Statinio aukštis: 7,90 m Stogo nuolydis: 35°

Nedegi izoliacija

OLIVER S1 Projekto autorius: Arturas Wójciakas

Dvibutis namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su stoginėmis automobiliams. Viena namo dalis skirta 4 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra didelė svetainė su valgomuoju ir virtuvė. Svetainėje suprojektuotas židinys. Katilinė ir tualetas suprojektuoti šalia. Palėpėje yra trys miegamieji ir vonios kambarys. Funkcionalus patalpų suplanavimas. Jauki namo vieta – terasa. Namo fasado spalva – madinga ir patraukli, eksterjeras – naujoviškas.

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas. Preliminari statybos kaina (Eur)*: Namas be vidaus apdailos: 111 200 Statant ūkio būdu: 77 900 *Namas be vidaus apdailos: nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga. Šiame variante nurodoma namo statybos kaina be PVM statant pasirinkus rangovą. Statant ūkio būdu: namo statybos kaina be PVM statybas organizuojant pačiam.

Suplanavimas ir patalpų plotas Pirmas aukštas 1. Tambūras 3,22 m² 2. Holas 3,78 m² 3. Virtuvė 9,56 m² 4. Bendras kambarys, valgomasis 36,33 m² 5. Tualetas 1,67 m² 6. Katilinė 5,22 m² Iš viso: 59,78 m² Pastogė 1. Koridorius 6,94 m² 2. Miegamasis 14,41 m² 3. Miegamasis 11,51 m² 4. Miegamasis 9,64 m² 5. Vonia 7,77 m² Iš viso: 50,27 m²

Naudingas plotas: 220,10 m² Užstatymo plotas: 199,44 m² Statinio aukštis: 9,59 m Stogo nuolydis: 45°

Nedegi izoliacija

RALF G1 Projekto autorius: Arturas Wójciakas

Modernus vienaukštis namas, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 3 asmenų šeimai. Puikus variantas vienaukščių namų mėgėjams. Namas suprojektuotas labai šiltas ir bus taupus. Pastatas klasikinės formos, bet jo eksterjeras labai naujoviškas ir patrauklus. Išorės apdailos medžiagos madingos ir gražios. Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku. Valgomasis labai šviesus. Svetainėje suprojektuotas židinys. Mažas tualetas įrengtas prie miegamųjų. Erdvioje katilinėje yra vieta skalbimo mašinai. Poilsio zona suprojektuota kompaktiškai. Iš viso yra du miegamieji ir vonia.

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – plieninė. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir akmuo. Preliminari statybos kaina (Eur)*: Namas be vidaus apdailos: 64 500 Statant ūkio būdu: 45 100

Suplanavimas ir patalpų plotas Pirmas aukštas 1. Tambūras 2,95 m² 2. Holas 3,90 m² 3. Virtuvė 9,98 m² 4. Sandėliukas 1,61 m² 5. Bendras kambarys, valgomasis 26,49 m² 6. Tualetas 1,80 m² 7. Koridorius 7,21 m² 8. Miegamasis 17,53 m² 9. Miegamasis 10,38 m² 10. Vonia 6,42 m² 11. Katilinė 7,48 m² 12. Garažas 19,08 m² Iš viso: 114,83 m² Naudingas plotas: 88,27 m² Užstatymo plotas: 165,40 m² Statinio aukštis: 7,09 m Stogo nuolydis: 25°