Statyba ir architektūra visiems (2016/2) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

VISIEMS

Skandinaviškas būstas – susiliejęs su gamta

VISIEMS

Panašu, kad per žiemą žmonės pasiilgsta veiklos. Ir turbūt ne veltui statybos parodas sugalvota rengti pavasarį. Jose apsilankius minčių ir idėjų veiklai – per akis. Tačiau prie jų norime prisidėti ir mes, pasiūlydami paskaityti šį žurnalą. Patarlė sako, kad nereikia išradinėti dviračio, jeigu jis jau išrastas. Žinoma, lietuviai visuomet pasižymi savitu išradingumu ir dažnai nepasitiki jiems siūlomu jau paruoštu sprendimu – norisi patiems išardyti, iščiupinėti, įsitikinti. Bet ar to reikia? Kalbu apie energinio efektyvumo, racionalumo, išbaigtumo paieškas. Vargu ar pralenksime skandinavus, tad gal geriau iš jų pasimokyti? Skandinaviško būsto sinonimu dažnai laikomas energinis efektyvumas. Tačiau lietuviai pirmiausia žavėjosi ne juo, bet tiksliai apgalvotais sprendimais visose srityse: parenkant medžiagas, planuojant, įrengiant interjerą. Ir, žinoma, susiliejant su gamta. Šiame numeryje vėl norime priminti apie skandinaviško būsto ypatumus. Kalbame apie tai, kiek jis mielas ir artimas lietuvio būdui, kaip jame išpildomi sudėtingi sprendimai siekiant turėti tikrai šiltą ir taupų būstą. Rasite ir patarimų apie tai, ar verta rinktis didelius langus siekiant taupyti energiją, kokia stogo danga tinkamiausia energiškai efektyviam būstui ir kokią namų apdailą labiausiai vertina skandinavai. Nepamiršome ir apie interjero sprendimus, apie tinkamai parinkto apšvietimo naudą žmogaus organizmui ir apie tai, kokios spalvos namuose gali pakelti nuotaiką bei darbingumą. Nusiteikite pakiliai – jūsų laukia daug darbų!

Lina BIELIAUSKAITĖ „SA visiems“ redaktorė

Turinys Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

Skandinaviškas būstas: racionalus, susiliejęs su aplinka

Fasadui – jaukus ir ilgaamžis apdaras

Tel. +370 5 249 63 02, faks. +370 5 278 45 51, el. p. info@sa.lt, www.sa.lt

Skandinaviškas interjeras: laisvė keistis ir eksperimentuoti

Bendrovės direktorė Jūratė Babickienė

Redaktoriai Darius Babickas Lina Bieliauskaitė

Santechnikos pasirinkimą vis dažniau lemia jos funkcionalumas

Tekstų autoriai Darius Babickas, Lina Bieliauskaitė Kristina Buidovaitė

Skirtingoms konstrukcijoms – skirtingi ypatumai

Nedidelis šilumos tiltelis gali virsti didelėmis problemomis

40 50

Vitrininiais langais piktnaudžiauti nepatariama

Šiuolaikiniam būstui nebereikia galingos katilinės

Pirtis – ne prabanga, o būtinybė

Kokybiškas apšvietimas veikia kaip antidepresantas

Individualių namų projektai

Redakcijos adresas Ukmergės g. 322 LT-12106 Vilnius

Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Inga Dambrauskienė Reklamos skyrius Tel. +370 5 246 1518 Liudmila Michalkevičienė, Goda Tauraitė Prenumeratos ir platinimo skyrius Regina Černiavskienė Tel. +370 5 246 1519 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Kuri namo stogo danga šilčiausia?

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Viršelyje „Massive wood construction“ nuotr.

Skandinaviškas būstas: racionalus, susiliejęs su aplinka Darius Babickas

Frazę „skandinaviškas būstas“ daugelis tapatina su kokybe, natūralumu, energiniu efektyvumu. Taip pat – su paprastumu, bet ne prastumu. Ir lengvumu – retai individualųjį namą pamatysi sumūrytą iš blokelių, tokie pastatai dažniausiai yra rąstiniai, karkasiniai. Ir čia viskas labai tiksliai suplanuota, suskaičiuotas kiekvienas kvadratinis metras erdvės.

Gamtos atspindys būste Anot architekto Gintaro Čaikausko – vieno iš skandinaviško būsto ir interjero pradininkų Lietuvoje, skandinavai pasižymi savo gyvenimo būdo racionalumu, paprastumu ir betarpiškumu. Tai greičiausiai lemia jų nuolatinis buvimas gamtos apsuptyje. „Kadangi, pavyzdžiui, Suomijoje, žmonių tankumas gyvenamojoje teritorijoje nėra didelis, jiems nėra jokia nuostaba gyventi ant ežero kranto ir aplinkui nematyti nė vieno kaimyno. Lietuvoje vargu ar tai įmanoma, arba tokią prabangą sau leidžia labai turtingi žmonės. Suomijoje nereikia turėti daug pinigų norint leisti sau turėti vienkiemį ant ežero kranto“, – pasakojo G. Čaikauskas. Kadangi skandinavai mėgsta gyventi gamtoje, jų nestebina ilgesnis atstumas nuo darbovietės – važiuoti dvidešimt kilometrų į vieną pusę yra savaime suprantama. G. Čaikauskas pastebi, kad skandinavų būste labai smarkiai atsispindi gamtos motyvai. Gana erdviuose sklypuose namai išdėstomi horizontaliai, antras aukštas jiems tikrai nebūtinas. Arba jis traktuojamas kaip mansarda, techninė patalpa. „Namai tarsi susilieja su aplinka. Jiems nereikia didelių mūrų. Lietuviai ypač stebėdavosi skandinaviškais namais maždaug prieš du dešimtmečius. Mums tuomet namo idealas buvo „Trakų pilys“, o Skandinavijoje mūsų tautiečiai pasijusdavo tarsi nykštukų kaime, kur namai – neaukšti,

nedideli. Mūsų tuomečiu supratimu, tai buvo labiau ūkiniai pastatai“, – šypsojosi architektas. Tradiciškai susiklostė, kad bemaž visuose kraštuose namų grožio sampratą formavo maldos namai ar didikų pilys. Skandinavija – ne išimtis. Tačiau ten ir bažnyčios dažnai buvo kuklios, medinės, puošybos elementai išgaunami dažais. Mūrinės architektūros nedaug Skandinavijoje, ypač Švedijoje, yra paplitusi tamsiai raudona, vyšninė namų spalva. Tai lėmė du dalykai: spalva buvo išgaunama iš natūralių vietos medžiagų, be to, tai buvo aliuzija į raudoną mūrą. Tradicija dažyti namus tamsiai raudona spalva yra išlikusi iki šių dienų, ir ji labai paplitusi. „Jeigu skandinavai nežino, kokia spalva dažyti namą, galvosūkį greitai išsprendžia pasirinkdami vyšninę spalvą. Žaliame gamtos fone arba ežero vandens atspindyje tokia spalva tikrai labai tinkama“, – kalbėjo G. Čaikauskas. Skandinavijos šalyse mūrinė architektūra atsirado palyginti vėlai. Aplinka lėmė, kad pastatai buvo statomi iš medienos – miškingose vietovėse kitokios statybinės medžiagos nereikėjo net ieškoti. Tradicija statyti medinius namus nedingusi, ji labai puoselėjama ir dabar. Tik atsirado šiokia tokia įvairovė: šalia rąstinių namų labai populiarūs tapo karkasiniai, skydiniai namai.

Architektas G. Čaikauskas atkreipė dėmesį, kad rąstinių namų statyba irgi evoliucionavo propaguojant energinį efektyvumą. Statybiniai rąstai, iš kurių renčiami namai, perpjaunami išilgai, į vidų įterpiama termoizoliacinė medžiaga, ir rąstai vėl suklijuojami. Žvelgiant į tokį namą atrodo, kad jis yra iš vientisų rąstų, nes skandinavai linkę palikti neapdailintas ir išorės, ir vidines sienas. Kartu toks namas – energiškai efektyvus, jo nebereikia papildomai šiltinti iš išorės. Karkasiniai namai yra vieni energiškai efektyviausių, nes būtent skandinavai ištobulino jų sprendimus ir pasiekė pasyviojo namo rodiklius.

prabangos čia mažai, estetika – artima gamtai. Viskas ribota, minimalu – iš to ir gimė skandinaviško minimalizmo stilius. Architektas tiksliai negalėjo apibūdinti, koks yra tipinis skandinaviškas namas. Tokie pastatai – kaip ir žmonės, kurie turi rankas, kojas, galvą, tačiau veidai yra skirtingi. Namai Skandinavijos šalyse panašūs, tačiau kartu – labai saviti, jų negalima apkaltinti monotonija.

Pastatai – kaip ir žmonės, kurie turi rankas, kojas, galvą, tačiau veidai yra skirtingi. Namai Skandinavijos šalyse panašūs, tačiau kartu – labai saviti, jų negalima apkaltinti monotonija.

„Tačiau ir tai atsirado ne vaikantis madų, o dėl natūralių priežasčių. Skandinavų šalys negarsėjo kaip turinčios daug energinių išteklių. Žmonėms reikėjo išgyventi ant uolienų, šildantis malkomis. Todėl kilo poreikis taupyti“, – sakė architektas. Mėgino sukurti standartą Ekonomiškumas persidavė ir į namų architektūrą. Skandinaviškas racionalumas lemia, kad namai išorėje nėra ištaigingi,

„Samprata apie pastatų architektūrą ten išlavinta. Kadangi kraštovaizdis labai įvairus, o namai pritaikomi prie kraštovaizdžio, vadinasi, ir jie yra labai įvairūs. Dar priklauso ir nuo šalių. Antai Danijoje, Suomijoje ir Norvegijoje namų tipai iš dalies skiriasi“, – atkreipė dėmesį G. Čaikauskas.

Jis sakė, kad kai kurie architektai teoriškai mėgino suformuoti skandinaviško namo apibrėžimą: vienaaukštis namas be mansardos, stogas – keturšlaitis, neaukštas. Šis įvaizdis kiek pasitvirtino, bet visuotine taisykle. Labai didelis dėmesys Skandinavijoje teikiamas langams. Mėgstamiausi – natūralūs mediniai, plastikiniai mažai toleruojami. Vyrauja energiškai efektyvių langų standartas,

Terasos prie namų simbolizuoja betarpiškumą tarp gyvenamosios erdvės ir gamtos.

kuris skiriasi nuo europietiškojo ir pasižymi labai geromis šilumos bei garso izoliacinėmis ypatybėmis.

tainė, sujungta su valgomuoju ar virtuve. Nors bendros erdvės daug, iš vieno taško galima matyti viską aplinkui.

„Langai projektuojami dideli, dažnai vitrininiai, nes tuomet už lango atsiveria gražus vaizdas. Iki šiol Skandinavijos šalys buvo tikrai saugios, tad mažų ir aukštai pakeltų langų dėl saugumo nereikėjo. Žinoma, gal šiandienė situacija kiek pakoreguos šiuos įpročius“, – spėjo architektas.

„Miegamųjų kambarių plotas ten dažnai siekia vos 6 ar 8 kvadratinius metrus. Vietos užtenka tik lovai ir spintai, laisvos erdvės paliekama tik priėjimui prie lango. Kai nusistebėjau tokiu sprendimu, gavau labai logišką paaiškinimą: vaikai užaugs ir išsikraustys, o kad nereikėtų šildyti didelių erdvių, miegamieji dideli neprojektuojami. Vadinasi, ir čia pasireiškia skandinaviškas racionalumas“, – sakė architektas G. Čaikauskas.

Privalomas atributas – sauna Skandinaviškas būstas neįsivaizduojamas be saunos. Ar butas, ar namas – sauna yra privalomas aksesuaras. Jeigu jos nebūtų, tai atrodytų tarsi bažnyčia be altoriaus.

Terasos prie namų irgi simbolizuoja betarpiškumą tarp gyvenamosios erdvės ir gamtos. Tad jos irgi yra bemaž būtinas skandinaviško namo aksesuaras.

G. Čaikauskas pastebėjo, kad saunos tradicijos, pavyzdžiui, Suomijoje, labai artimos lietuviškosioms. Ten istorinė sauna panaši į tradicinę lietuvišką pirtelę, kokių mūsų krašte yra tūkstančiai. Vienintelis skirtumas yra tai, kad lietuviai pirtį labiau prilygino buitinėms reikmėms, o suomiai atrado nišą sukurdami savotišką legendą apie saunos mistiškumą. Dabar suomiams sauna – šventa vieta, kurioje gimstama, gydomasi, netgi iškeliaujama anapilin.

Skandinavai vidaus patalpas linkę dažyti šviesiomis spalvomis. Kadangi tamsusis paros laikas užima didesnę dalį, šviesios spalvos praskaidrina nuotaiką, neleidžia apimti depresijai. Be to, stengiamasi sumontuoti kuo didesnius langus, stoglangius, kad į vidų patektų kuo daugiau natūralios šviesos.

Kitas dalykas, būdingas skandinaviškam būstui – erdvių sujungimas. Atskiri miegamieji kambariai yra labai mažyčiai, o daugiausia vietos užima bendros erdvės, t. y. sve-

Namų apdaila – tik natūrali. Plastikinėmis dailylentėmis apkaltą namą Skandinavijos šalyse vargu ar galima išvysti. Apdailai renkamasi molio plytas, keramines plyteles ir, žinoma, medžio dailylentes – čia vėl pasireiškia santykis su gamta.

Skandinaviškas būstas neįsivaizduojamas be saunos. Ji – tarsi šventa vieta.

...kad nereikﾄ葉ﾅｳ laukti kol medﾅｾiai uﾅｾaugs. www.megaplantas.eu

„Kurdami savo svajonių būstą žmonės investuoja daug laiko, pinigų ir rūpesčio, o visą jų įdirbį gali sugriauti viena nelaimė. Turto draudimas užtikrina, kad nuostoliai turtui, atsiradę dėl ilgapirščių, vandens, ugnies ar kitų priežasčių, bus atlyginti. Šią naudą puikiai supranta Skandinavijos šalių gyventojai, nes čia nuosavybę yra apdraudę net 95 proc. žmonių. Lietuvoje situacija kitokia. Tik 25 proc. apklaustųjų teigė pasirūpinę savo turto apsauga“, – sakė draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Turto apsauga rūpinasi tik ketvirtadalis lietuvių ir net 9 iš dešimties skandinavų Draudimo bendrovės BTA užsakyto tyrimo duomenys atskleidžia, kad Lietuvoje tik ketvirtadalis gyventojų yra apdraudę savo turtą. Nepaisant to, beveik pusės respondentų turtas per dešimtmetį nors kartą yra nukentėjęs dėl vagystės, nuo gaisro ar užliejimo. Atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai nuosavybę linkę drausti 36-erių ir vyresni gyventojai bei didžiausias pajamas gaunantys žmonės. Beveik pusė apklaustųjų teigė manantys, kad draudimas reikalingas, jei namuose yra vertingų daiktų ar nepasirūpinta kitomis apsaugos priemonėmis, trečdalis draudimą laiko būtinu bet kokiu atveju, o mažiau nei ketvirtadalis – nereikalingu. „Kurdami savo svajonių būstą žmonės investuoja daug laiko, pinigų ir rūpesčio, o visą jų įdirbį gali sugriauti viena nelaimė. Turto draudimas užtikrina, kad nuostoliai turtui, atsiradę dėl ilgapirščių, vandens, ugnies ar kitų priežasčių, bus atlyginti. Šią naudą puikiai supranta Skandinavijos šalių gyventojai, nes čia nuosavybę yra apdraudę net 95 proc. žmonių. Lietuvoje situacija kitokia. Tik 25 proc. apklaustųjų teigė pasirūpinę savo turto apsauga“, – sakė draudimo bendrovės BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė. Visoje Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad savo turto saugumu gyventojai aktyviau ima rūpintis tuomet, kai išgirsta apie nelaimę, nutikusią draugams, kaimynams ar giminaičiams. Net 24 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad turtą apsidrausti juos labiausiai paskatintų išgirsta žinia apie apvogtą kaimynų, draugų ar giminaičių būstą.

Antroji labiausiai gyventojus turtą apsidrausti skatinanti priežastis – daugiabutyje užlietas kaimynų butas. Ši to paties namo gyventojams nutikusi nelaimė paskatintų apsidrausti net 23 proc. apklaustųjų. Lietuvius apsidrausti skatina ir sudegęs kaimyno būstas bei neatsargūs ar asocialūs kaimynai. Kad ir kaip būtų keista, audrų sezonas gyventojų beveik negąsdina. Šią priežastį kaip paskatą finansiškai apsisaugoti respondentai nurodė rečiausiai. Draudimo bendrovės BTA specialistė pastebi tendenciją, kad klientai, kurie yra apsisprendę drausti turimą turtą, linkę rinktis įvairesnę turto draudimo apsaugą arba drausti papildomai dar neapdraustus objektus, rinktis naujas siūlomas paslaugas. Tačiau tie, kurie draudimo kaip patikimos būsto apsaugos nevertino ir niekada nesidraudė, kol kas labai retai draudžiasi ir šiandien. Tarp besidraudžiančiųjų didėja susidomėjimas drausti kuo įvairesnį turtą, esantį ir namuose, ir už jų ribų: mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus išmaniuosius įrenginius, dviračius, užsitikrinti skubią meistro pagalbą namuose visą parą. Iki gegužės vidurio BTA draudžiantis turtą, itin palankiomis sąlygomis galima apdrausti net ir savo šunį ar katę, šeimos kapavietes arba įsigyti dvigubą draudimo apsaugą nuo elektros įtampos svyravimų.

Fasadui – jaukus ir ilgaamžis apdaras Lina BIELIAUSKAITĖ

Skydinės, karkasinės statybos technologijas puoselėjantys skandinavai medieną drąsiai renkasi ir pastatų eksterjerui. Į tokią fasado apdailą skeptiškai žiūrintys lietuviai dažniausiai linkę vadovautis prastąja patirtimi ir stereotipais. Anot specialistų, net skydinius ar karkasinius namus tautiečiai nesibodi aprengti plastiku ar klinkeriu.

Svarbiausia yra idėja, ko pats nori. O jau po to susirandi priemonių, kurios padeda užtikrinti ilgaamžiškumą, patvarumą, estetinį vaizdą.

Andriaus Kundroto nuotr.

Su skandinavišku prieskoniu Kai Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius bemaž prieš dešimtmetį ryžosi imtis nuosavo namo statybos, buvo tvirtai apsisprendęs ir dėl būsimo pastato koncepcijos, ir dėl medžiagiškumo. Architekto nebestebina, kad jo būstą daugelis pavadina skandinavišku, tačiau jis patikino sąmoningai į šią stilistiką nesiorientavęs.

„Tai nėra dvišlaitis tradicinis namas, jo architektūra – gana moderni, sakyčiau, nuosaikiai ekspresyvi. Tačiau išties skandinaviška būtų galima pavadinti tai, kad nėra jokių atvirai prabangą demonstruojančių elementų, dominuoja paprastumas, nuosaikumas, o Lietuvoje pastatais dar neretai siekiama išreikšti statusą, finansinę padėtį“, – pripažino pašnekovas.

Aliuziją į skandinavišką stilių, be abejo, žadina ir statinio apdaila – iš trijų tūrių sukomponuoto šiuolaikinio namo fasadui projekto autorius pasirinko medžio dailylentes. „Pats namas – mūrinis, tik apdailai parinktas medis. Žinoma, tai nėra kas nors originalaus, juk anksčiau lietuviai faktiškai tik medinius namus ir statė. Tačiau šiandien Lietuvoje nebūdinga visą pastatą apipavidalinti medžiu. Toks vientisas pastato apvalkalas pasirinktas konceptualiai. Tai natūrali, jauki, šilta medžiaga, puikiai įsiliejanti į gamtinę aplinką, nors šis kriterijus ir nebuvo lemiamas, nes namas pastatytas urbanizuotoje teritorijoje“, – pasakojo pašnekovas.

Vientisas pastato apvalkalas pasirinktas konceptualiai. Tai natūrali, jauki, šilta medžiaga, puikiai įsiliejanti į gamtinę aplinką.

Architekto Gyčio Kasperavičiaus suprojektuoto namo apdaila išryškina nuosaikią pastato architektūrą.

Ypatingos priežiūros nereikalauja Į klausimą, kodėl tiesiog nesirinko skydinio arba karkasinio būsto, architektas atsako paprastai: anuomet šios technologijos Lietuvoje nebuvo plačiai išplėtotos, tačiau šiandien tai, be abejo, būtų vienas rimčiausių potencialių variantų, įvertinus kainos, kokybės ir energinių parametrų santykį. Prieš kelerius metus naujame būste įsikūręs G. Kasperavičius tikino, kad fasadui apipavidalinti panaudotos medžio dailylentės ypatingos priežiūros nereikalauja. „Svarbiausia yra idėja, ko pats nori. Aš visada vienareikšmiškai norėjau tik medinuko. O jau po to susirandi priemonių, kurios padeda užtikrinti ilgaamžiškumą, patvarumą, estetinį vaizdą. Tarkime, dažų gamintojai suteikė 10 metų spalvos pasikeitimo garantiją. Kad per tiek laiko spalva neišbluks, garantuoja ir šiurkštus neobliuotos me-

džio dailylentės paviršius, – esminius niuansus įvardijo Klaipėdos rajono vyriausiasis architektas G. Kasperavičius. „Žinoma, medis – natūrali, gyva medžiaga, reikia įvertinti, kad jis šiek tiek vaikščios. Tačiau ir kitais atvejais reikalinga fasado priežiūra. Tinkuoti paviršiai irgi ilgainiui nublunka, gal išimtis – tik klinkeris. Jis yra ilgaamžiškesnis, bet jo ir kaina didesnė.“

Norvegai alternatyvų neieško Nors mūrui alternatyvi statyba Lietuvoje pamažu populiarėja, medinius namus Norvegijoje statančios įmonės „Massive wood construction“ vadovas Tadas Misius pastebi, kad įsigalėję stereotipai ir statybos tradicijos lietuvius verčia griebtis neadekvačių sprendimų.

„Dažnas Lietuvoje net pasistatęs karkasinį namą jį apkala plastikinėmis dailylentėmis arba apklijuoja klinkeriu, taip bent vizualiai siekdamas imituoti mūrą“, – patyrė specialistas. Anot pašnekovo, norvegams mūrinis namas įprastai asocijuojasi su turtu, prabanga. Be to, kadangi šalyje puikiai išplėtota medžio pramonė, žmonės net nesvarsto kitų alternatyvų – renkasi įdirbį, kainą, efektyvumą, patogumą ir sparčius terminus: namas iki raktų pastatomas vos per porą mėnesių. Be to, statyboje naudojamas medis yra svarbi priemonė kraštovaizdžio tapatybei ir tradicinei architektūrai išsaugoti.

„Galiu patvirtinti, kad Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas autentiškumui, vieningai stilistikai, tam, kad pastatas nedisonuotų su aplinka. Todėl konkrečiuose regionuose patvirtinti atitinkami reikalavimai, reglamentuojantys ne tik pastatų aukštingumą, bet ir apdailos, langų rėmų spalvos bei kitus niuansus“, – pasakojo specialistas.

Lentos – tik šiurkščios T. Misius neneigė, kad dažnam lietuviui medinukas iki šiol asocijuojasi su išsiklaipiusiomis lentutėmis ir atsilaupiusiais dažais. „Ankstesniais laikais įprastai būdavo naudojamos lygios obliuotos lentos. Dažai prie tokio paviršiaus neprikimba, tad neilgai trukus pradeda luptis. Galbūt ši patirtis, kad reikės vis eiti aplink namą, kas kelerius metus jį šveisti, perdažyti, žmones ir gąsdina, nes taip vargo kieno nors bobutė ar kaimynas“, – kalbėjo pašnekovas. Tad vienas svarbiausių reikalavimų įrengiant medinę fasado apdailą – šiurkščios neobliuotos dailylentės. Į jas dažai įsigeria giliau ir sudaro tarsi apsauginį sluoksnį, be to, lyjant ar tvyrant rūkui tokios dailylentės beveik nesušlampa, lašai tarsi pakimba ant medienos plaušų. Kai kurie lentų gamintojai teigia, kad šiurkščias dailylentes nudažius du kartus galima garantuoti, kad dažai laikys 15 metų.

„Massive wood construction“ nuotr. Norvegijoje didelis dėmesys skiriamas autentiškumui, vieningai stilistikai, tam, kad pastatas nedisonuotų su aplinka.

Septynerius metus karkasiniame name gyvenantis įmonės „Massive wood construction“ vadovas T. Misius dalijosi savo patirtimi: „Nėra nė ženklo, kad fasadą reikėtų perdažyti ar kitaip atnaujinti, gal tik spalva kiek prarado sodrumą.“

Brangiausiai kainuoja neišmanymas Renkantis medžio apdailos dažus specialistas pataria atkreipti dėmesį į gamintojo suteikiamą garantiją ir gaminio impregnavimo ypatybes. „Norvegai naudoja beicą, nes jis puikiai įsigeria į medį, suteikia medienai ilgaamžiškumo, neužgožia medžio faktūros, natūralaus jo grožio. Prieš kalant dailylentes rekomenduojama jas nudažyti ar nubeicuoti vieną kartą, o antru, trečiu sluoksniu padengti užkalus. Tiekėjai neretai siūlo jau dažytas dailylentes – toks sprendimas išties geras, nes gamyklos tai padaro našiau, tolygiau. Be to, tikėtina, kad

tokiu atveju galima gauti ne tik pačių dailylenčių, bet ir dažymo darbų garantiją“, – atkreipė dėmesį T. Misius. Be abejo, labai svarbu ir pačios medienos, ir dailylenčių išpjovimo, ir apdailos įrengimo darbų kokybė. Kai nepaisoma reikalavimų, anot pašnekovo, iš prastos patirties ilgainiui ir susiformuoja vieša opinija, esą fasado medžio apdaila – iš esmės blogas sprendimas. „Lauko dailylenčių drėgnumas turi siekti 14–16 procentų. Jos taip pat gali prisitraukti drėgmės, jei bus sandėliuojamos netinkamomis sąlygomis. Sukaltos nekokybiškos dailylentės klaipysis, atsiras plyšių. Be to, montuojamų dailylenčių negalima tiesiogiai priglausti prie paviršiaus, būtina užtikrinti oro tarpą ir ventiliaciją. Jei apdaila technologiškai teisingai įrengta, naudota kokybiška žaliava ir dažai, kas 10–15 metų dažus atnaujinant ir 50–100 metų medžiui nieko neatsitiks“, – teigė specialistas.

Skandinaviškas interjeras: laisvė keistis ir eksperimentuoti Lina BIELIAUSKAITĖ Šis interjero stilius turi gausybę gerbėjų visame pasaulyje. Ne išimtis – ir Lietuva. Anot specialistų, skandinaviškas interjeras žavi ne vien universalumu, nuosaikumu, plačiomis transformacijos galimybėmis, bet ir savitu estetikos suvokimu.

Nesibaiminama ryškesnių akcentų Interjero dizainerės Loretos Tallat-Kelpšienės teigimu, turbūt lengviausiai skandinaviškas interjeras atpažįstamas pagal foną. „Vienas ryškiausių šio stiliaus bruožų – baltos sienos, neretai naudojami ir pilki fragmentai. Veikiausiai tokiam pasirinkimui nemažai įtakos turi klimatas, ganėtinai ilgai trunkantis tamsusis periodas“, – komentavo kūrėja.

daiktas turi būti funkcionalus, patogus ir atitikti šeimininkų poreikius. Krosnelė – ir šilumai, ir grožiui Dėl klimato sąlygų skandinavų būste yra itin išreikštas ir šviesos šaltinių poreikis.

„Apšvietimui skiriama labai daug dėmesio. Vadinamieji Sykiu toks fonas yra puiki priemonė naudoti įvairius detaškiniai, nukreipiamieji šviestuvai koro elementus, detainterjere suprojektuoti, susukioti les, akcentus: nesibaiAnglijos Viktorijos epochos namai taip, kad pabrėžtų tam tikras namų minama ryškesnių spalasocijuojasi su židiniu, o skandinavųvietas, kurioms labiausiai reikia vinių sprendimų, raštų šviesos“, – komentavo interjero diįvairovės – nuo geomesu krosnele. zainerė. trinių formų, gėlių iki jūrinių motyvų. Tiesa, Taip pat itin gausiai būste naunors kartais gali susidaryti įspūdis, kad skandinaviško stidojami toršerai. Šie papildomi šviesos šaltiniai atlieka dvi liaus interjere naudojami itin ryškūs akcentiniai tonai, anot funkcijas – ir jaukaus, intymaus apšvietimo, ir dekoratyvumo. pašnekovės, išties jų pagrindą sudaro žemės spalvų paletė. Krosnelė, kuri laikoma kone vizitine skandinaviško interĮvairūs dekoro elementai skandinaviško stiliaus interjere jero kortele, irgi ne tik tarnauja kaip šilumos šaltinis, bet ir atlieka labai svarbų vaidmenį, tai yra veiksminga ir paprasyra ryškus vizualinis būsto akcentas. ta priemonė lengvai transformuoti interjerą. „Anglijos Viktorijos epochos namai asocijuojasi su židiSąlygiškai išskyrusi dvi skandinaviško interjero kryptis – niu, o skandinavų – su krosnele. Be abejo, galima teigti, klasikinį, vadinamąjį namų, ir modernųjį stilių – specialistė kad skandinaviškame interjere krosnelė yra populiaresnė taip pat pastebi, kad skandinavai nesibaimina eksperimennei židinys. Manyčiau, tai susiję ir su investicijomis, ir su tuoti, derinti skirtingos stilistikos elementus: antai klasikierdve. Kadangi namai nėra dideli, atitinkamai ir vietos nėra nis septintojo dešimtmečio fotelis gali būti derinamas su labai daug, o kompaktišką krosnelę įkomponuoti daug pašiuolaikiniu staliuku metalinėmis kojomis ir pan. prasčiau nei židinį. Be to, skandinavų dizaineriai skiria daug dėmesio krosnelių modelių įvairovei, medžiagiškumui: nuo Skandinaviško stiliaus baldams būdingas minimalizmas, muilo akmens iki ketaus“, – pasakojo interjero dizainerė. aiškios ir išraiškingos formos. Vieni svarbiausių kriterijų –

Loretos Tallat-Kelpšienės nuotr. Investuojama į bazinius dalykus Kitas neatsiejamas skandinaviško interjero elementas – natūralios medžiagos. Dominuoja medis, akmuo, metalas, oda, taip pat populiarus stiklas. Antai medžio apdaila naudojama ne tik grindims, bet ir sienoms. „Viena vertus, šis pasirinkimas susijęs su tradicija, kita vertus – su ekologija, nes šis aspektas skandinavams itin svarbus. Medis yra jauki, savitą aurą kurianti, nedulki, be to, puiki šilumos ir garso izoliacinė medžiaga“, – kalbėjo L. Tallat-Kelpšienė. Nepaisant skandinavų pomėgio ir drąsos keistis, yra dalykų, kuriems racionalieji šiauriečiai negaili investicijų, nes žino, kad jos ilgainiui atsipirks su kaupu. „Verta pastebėti, kad iš esmės skandinavų interjerai yra labai seni. Kuo puikiausiai tarnauja turbūt net prieš 40 metų sumontuota santechnika. Tiesiog investuojama į bazinius dalykus, kokybiškas, ilgaamžes medžiagas, o atsinaujinama pasitelkiant tam tikras detales“, – pasakojo specialistė.

Pavyzdžiui, anot pašnekovės, įvertinant ilgalaikę perspektyvą, dar labai diskutuotina, ar pasirinktas pigus laminatas netaps brangesnis už natūralaus medžio apdailą – būdamas neatsparus mechaniniam poveikiui, jis greitai praras estetinį vaizdą ir nusidėvės, tad neilgai trukus teks kloti naują grindų dangą.

Besikeičiantis požiūris džiugina L. Tallat-Kelpšienės pastebėjimu, mūsų šalies gyventojams skandinaviško interjero stilistika artima: „Ir tai susiję ne tik su klimato panašumais. Pastaraisiais metais su Skandinavijos šalimis jaučiame vis stipresnes sąsajas, nes čia gyvena, dirba nemažai mūsų artimųjų.“ Anot specialistės, anksčiau dar neretai tekdavo susidurti su tautiečių požiūriu, esą jei siena nudažyta baltai, vadinasi, pritrūko fantazijos, tačiau pastaraisiais metais šis požiūris kinta, skonis lavėja. „Džiugu, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria ir apšvietimo projektavimui – anksčiau pakakdavo vieno šviestuvo, o dabar norima daugiau šviesos šaltinių, zonavimo, nes pradedame suprasti, kad jei gyvensime šviesiuose namuose, ir dienos nebeatrodys tokios tamsios ir niūrios“,– kalbėjo interjero dizainerė. Vis dėlto iš skandinavų galime dar daug ko pasimokyti, pradedant subtiliu skoniu, racionalumu, baigiant drąsa keistis, teigė specialistė. „Mūsų tautiečiai vis dar vengia eksperimentuoti ir ryškesniais raštais, ir spalvomis. Viena vertus, turbūt stengiamasi pernelyg neišsišokti, kita vertus – baiminamasi, kad tai erzins, vargins. Tačiau juk interjeras nėra kuriamas visam gyvenimui, po trejų penkerių metų natūraliai kyla noras atsinaujinti, o skandinaviškas interjeras kaip tik suteikia tokių galimybių“, – kalbėjo interjero dizainerė L. Tallat-Kelpšienė.

Pradedame suprasti, kad jei gyvensime šviesiuose namuose, ir dienos nebeatrodys tokios tamsios ir niūrios.

www.dorvila.lt

DURYS, VARTAI, SPYNOS

Užsakymai priimami Vilniuje, S. Žukausko g. 43 ir Verkių g. 35 Kaune, Butrimonių g. 5

„Murestos” nuotr.

Santechnikos pasirinkimą vis dažniau lemia jos funkcionalumas Kristina BUIDOVAITĖ Santechnikos gaminiai – vieni tų, kurių kokybei taupyti nerekomenduojama. Ne tik todėl, kad sugedus įrangai padariniai gali būti labai skaudūs. Kokybiški gaminiai, sako specialistai, padeda tausoti nervus, apsaugo nuo neplanuotų investicijų, galiausiai leidžia taupyti vandens ir energijos išteklius.

Gamintojai nevengia paprastumo Atidžiau įsiklausyti į specialistų rekomendacijas derėtų renkantis prietaisus, kurių funkcionalumas priklauso nuo susidėvinčių mechanizmų: unitazus, maišytuvus, dušo sistemas. Žinomi gamintojai, užtikrindami jų kokybę, negaili nei investicijų, nei novatoriškų technologijų. Santechnikos įranga prekiaujančio salono vadovė Vilma Didrikienė atkreipė dėmesį, kad mažiausiai revoliucijų santechnikos rinkoje galima tikėtis iš Skandinavijos gamintojų. „Jų produkcija paprasta, neišsiskirianti, mažai besikeičiančio dizaino, tačiau gaminiai patikimi ir patvarūs. Pasirodžius naujai italų ar vokiečių santechnikos kolekcijai, aiškiai matyti, kuo ji skiriasi nuo ankstesnės, o skandinavai išlieka konservatyvūs, jų gaminiai – vienodi. Skandinavų gamintojų santechnika – tinkamas sprendimas viešosiose įstaigose, bet ne individualiame būste“, – įsitikinusi pašnekovė. Gamintojai, anot V. Didrikienės, pastaraisiais metais orientuojasi į paprastas, lakoniškas formas, vadinamąją moderniąją klasiką. Vonios kambariuose dažnėja ovalių formų klozetų, švarių formų praustuvų, paslėptų funkcionalių dušo sistemų. Klientai taupydami savo laiką renkasi klozetus su stačiu nubėgimu ir be nuplovimo lanko, tokius, kuriems pakanka minimalios priežiūros. Santechnikos gamintojai stengiasi pabrėžti savo išskirtinumą. Tad vokiečiai noriai samdo dizainerius iš Italijos, Ispanijos ar Didžiosios Britanijos.

Tiesa, Vokietijos gamintojai sunkiai pralenkiami techninės dokumentacijos kokybe. „Vokiečių techninė dokumentacija labai preciziška, skirtingai nei italų ar ispanų. Jei gaminys sudėtingas, techninės dokumentacijos kokybė labai svarbi“, – komentavo santechnikos įranga prekiaujančio salono vadovė. Geriausiais vandens nuleidimo mechanizmų ir maišytuvų gamintojais taip pat vis dar laikomi vokiečiai. Įsirengiantieji potinkines dušų sistemas irgi dažniausiai renkasi vokiečių gamintojus. Italijoje veikia nedidelės manufaktūros, kuriose surenkamos detalės. Ne paslaptis, kad dalis jų būna pagaminta Kinijoje. Įsigijus tokių gamintojų prekę, klientams neretai kyla problemų prireikus atsarginių dalių. V. Didrikienė tikina – naudingiausia dirbti su žinomais gamintojais, kurie gamina ir atsargines dalis, tokias kaip maišytuvų kasetės. Pripažįstama, kad Europos gamintojai mažindami sąnaudas nevengia gamybos perkelti į Kiniją, Turkiją ar kitas Rytų Europos šalis. Tačiau nors jie orientuojasi į skirtingus klientus, gali pasiūlyti ir labai prabangių santechnikos gaminių – rankų darbo, su kalnų krištolais ir pan. Prioritetas – kokybė Įsirengdami pirmuosius namus klientai dažnai linkę rinktis tai, kas jiems atrodo gražu, tačiau nebūtinai praktiška.

„Murestos” nuotr. Taupymo sprendimai antraeiliai Pavyzdžiui, laisvai pastatomas vonias, kurioms būtina didelė erdvė. Įsirengdami antrąjį būstą klientai būna kur kas praktiškesni – pageidauja kokybiškų, patvarių, ilgaamžių ir estetiškų gaminių. „Tokie žmonės sutinka mokėti daugiau už kokybišką daiktą. Jiems ypač svarbus funkcionalumas – ir baldų, ir praustuvų ar vonių. Renkantis santechnikos gaminius svarbiausia apsispręsti, kam vonios kambaryje bus skiriamas prioritetas“, – rekomendavo pašnekovė. Nepastovios, anot pašnekovės, ir santechnikos gaminių spalvų mados. Keraminiai klozetai, praustuvės, vonios ir toliau išlieka balti, spalvota keramika sunkiai randa savo pirkėją. Kai kurie gamintojai apskritai atsisakė spalvotų santechnikos gaminių. Maišytuvų spalvos irgi įvairuoja, tik šie brangesni.

„Pirkėjai turi pasverti visus „už“ ir „prieš“. Jei pasirenkami spalvoti maišytuvai, visi priedai, aksesuarai turėtų būti tos pačios spalvos. Ne kiekvienas gamintojas gali pasiūlyti visą kolekciją. Šiuo metu vyraujančios santechnikos gaminių spalvos – auksinė, bronzinė. Pageidaujama ir baltų ar juodų maišytuvų. Kuriami ir žaismingi bei spalvoti vonios kambario baldai“, – aiškino V. Didrikienė. Kas dvejus metus vykstanti Frankfurto paroda – platforma, kurioje geriausiai išryškėja tam tikros santechnikos gaminių tendencijos. Praėjusioje parodoje pristatyta technologija, skirta sumažinti keraminių praustuvų sienelių storį.

V. Didrikienės vertinimu, nors Europos gamintojai vis daugiau dėmesio skiria ekologijai ir taupymui, ryškesnes tendencijas išskirti sudėtinga: tiesiog vieniems taupymas – aktualesnis veiksnys, kitiems – ne toks svarbus. Daugelis prioritetą vis dar teikia išskirtinumui. Jei klientai vis dėlto renkasi vandenį taupančią santechniką, būtinas didesnis įdirbis komplektuojant visus elementus. „Jeigu pasirenkamas bakelis, kuriuo nuleidžiama 4,5 litro vandens, būtina įsigyti tinkamo dydžio unitazo puodą. Kitu atveju problemos neišvengiamos“, – įspėjo pašnekovė. Sukurti ir vandenį taupantys dušai. Dušo galvutėje vanduo maišomas su oru, taip išgaunant lietaus efektą: panaudojus mažesnį vandens kiekį, sukuriamas gausaus lietaus efektas. Orui ir vandeniui maišyti naudojami maišytuvuose integruoti aeratoriai. Prieš kurį laiką buvo įprasta gaminti maišytuvus, kurių išbėgimas – 7 litrai per minutę, šiuo metu gamintojų siūlomuose maišytuvuose vandens išbėgimas mažesnis – 5 litrai per minutę. Anot V. Didrikienės, lyginant serijinius ir išskirtinius maišytuvus, didelių technologinių skirtumų nėra. Ir vieni, ir kiti maišytuvai gaminami vienoje gamykloje, pasitelkiant tas pačias technologijas. Pagrindinis skirtumas – nuolat tobulinama maišytuvo širdis – vandens skirstymo kasetė. Serijiniuose gaminiuose naudojamos senesnės vandens skirstymo kasetės ir paprastesni maišytuvų perlatoriai. Be

to, produkto kainai įtakos turi ne tik naudojamų medžiagų kokybė, bet ir dizainerių vardas. Galiausiai – formos. Mat aptakių formų gaminiai yra šiek tiek pigesni nei kvadratinių, pastarąsias sunkiau išgauti. Santechnika – lyg drabužiai Santechnikos gaminius, specialistų tikinimu, galima palyginti su drabužiais – čia irgi egzistuoja mados, stiliai, lygiai, klasės. Nors dauguma būsto šeimininkų mano, kad įrengti vonios kambarį labai paprasta, išties vonia – vienas brangiausių plotų. Šiuo metu populiarūs prabangusis, pseudo, retro, kaimo, skandinaviškasis stiliai. Pastarasis išsiskiria lakoniškumu, naudojamu natūraliu medžiu, minimalizmu. Jeigu būsto savininkas pasirenka skandinaviškąjį stilių, tinkama laisvai ant kojelių statoma arba kubilo formos akmens masės vonia, svarbiausia – lakoniška, paprastų formų. Skandinaviškajam stiliui artimas japoniškasis: paprasti stačiakampiai daiktai, naudojamas medis. Tokiam interjerui tinkami dušo padai su mediniais indėklais, suleisti į žemę trapai, dušo padėklų sifonai ir t. t. Pertvaros – slankiojančios arba varstomos, skaidraus stiklo.

Prieš kurį laiką populiarias ketaus vonias (ketus šiuo metu naudojamas kuriant retro ar pseudo baroko stilių) pakeitė plieninės, akrilinės vonios, prieš dešimtmetį rinkai pristatytos akmens masės vonios. Klientai gali rinktis paprasto apskritimo ar stačiakampio formos, laisvai statomas, įleidžiamas, su masažu ar be jo, blizgios ar matinės spalvos, skirtingo pločio ir gylio vonias. Vonios kambario baldai irgi įvairūs: vyrauja natūralus arba laminuotas medis, trys ar keturi medžio atspalviai. Į klasikinį vonios kambarį grįžta spalvos: kalbant apie maišytuvus ir aksesuarus, ypač dažna blizgaus vario spalva. Gamintojų siūlomi praustuvai irgi skirtingi: praustuvai-stalviršiai, įleidžiami ar uždedami, blizgantys arba matiniai. Populiarūs veidrodžiai su spintelėmis viduje, su apšvietimu, galima įrengti ir veidrodinę sieną. Ne mažiau svarbus akcentas – maišytuvai: tvirtinami prie sienų ar stalviršių maišytuvai, aukšti ar žemi ir pan. Vonios kambario interjero stilistika nevientisa. Pavyzdžiui, skandinaviškasis stilius kuriamas pridedant rytietiškų motyvų. Vonios kambario įrangos ir baldų tendencijas diktuoja svetainės interjero stilistika.

Keisti kuro rūšį galima ir nekeičiant katilo Nuostata, kad kietojo kuro katilai reikalauja nuolatinės priežiūros, keičiasi. „Viadrus“ katilų gamintojai jau antrą dešimtmetį siūlo išeitį tiems, kuriems pabodo nuolat kurstyti katilus – paprasčiausiai užtenka įmontuoti degiklį ir malkas pakeisti granulėmis, automatizuojant visą procesą. „Viadrus“ katiluose, kūrenamuose malkomis, įdiegti galimybę deginti granules ir šildymą padaryti labiau komfortišką nėra sudėtinga. Nesvarbu, ar katilas naujesnis, ar pagamintas prieš keletą metų. Užtenka užsisakyti naujas dureles, granulių degiklį, automatikos įrangą ir kuro bunkerį. Bendrovės Efektyvaus šildymo centro – oficialaus „Viadrus“ katilų gamintojo atstovo Lietuvoje – konsultantas Darius Sudintas paaiškino, kad kietojo kuro katilą pritaikyti kūrenti granulėmis yra labai paprasta. Užtenka atsukti kelis varžtus, nuimti senas katilo dureles ir įmontuoti granulių degiklį. Degimo kameroje jokios rekonstrukcijos daryti nereikia – tereikia įdėti vieną pertvarą. „Toks sprendimas patogus ne tik būsto šeimininkams, bet ir montuotojams. Jiems nereikia pjaustyti katilo korpuso, kad pritaikytų granulių degiklį – viskas padaryta gaminant katilus gamykloje. Žinoma, jeigu katilas – kito gamintojo, ne „Viadrus“, tuomet kartais prireikia didesnės rekonstrukcijos. Tačiau sumontuoti granulių degiklį tikrai įmanoma“, – sakė D. Sudintas. Būsto savininkai, ieškantys kietojo kuro katilų, gerokai mieliau renkasi tokį modelį, kurį galima iš kūrenamo kietuoju kuru perdaryti į kūrenamą granulėmis. Be to, jeigu situacija verčia grįžti prie kietojo kuro naudojimo, tokia galimybė visuomet yra. Tai – ypatingas privalumas. Galbūt nedažnai tuo pasinaudojama, tačiau turėti tokią alternatyvą yra labai pravartu. Tik reikia neišmesti senųjų katilo durelių – išėmus granulių degiklį atgal grąžinamos ir senosios durelės.

Anot D. Sudinto, gali pasitaikyti įvairių situacijų: sugesti granulių degiklis, smarkiai pabrangti granulės, sudėtinga tinkamai sandėliuoti granules. Būta atvejų, kai granulių degiklis sugedo vidury žiemos, per šventes ar toli nuo priežiūros tarnybos. Tuomet meistro greitai neprisišauksi, o sugaišus vos keliolika minučių ir grąžinus senąsias katilo dureles vėl galima grįžti prie malkų. Be to, sušilus orams neekonomiška deginti granules. Todėl gyventojai jau teigiamai įvertino galimybę vieną kuro rūšį pakeisti kita ir atvirkščiai. Kietojo kuro katilų naudingumo koeficientas siekia 75–85 proc. Sumontavus granulių degiklį, to paties katilo naudingumo koeficientas padidėja iki 90 proc. Katilas tampa ekologiškesnis, jo klasė – aukštesnė. Ką ir kalbėti apie komfortišką priežiūrą. „Šiandien gyvenimo tempas labai didelis. Dirbantiems žmonėms nėra patogu nuolat prižiūrėti katilą, jį kurstyti bent du kartus per parą. Todėl mielai pasinaudojama galimybe įmontuoti granulių degiklį ir neskirti daug laiko malkoms ruošti, katilui kurstyti, valyti“, – pasakojo bendrovės Efektyvaus šildymo centro konsultantas D. Sudintas. „Viadrus“ katilų gamintojų duomenimis, kietojo kuro katilų, kurių kuro rūšį galima keisti, parduota dešimtys tūkstančių. Lietuvoje taip pat yra nemažai pavyzdžių, kai malkas kūrenę namų šeimininkai panoro įsigyti granulių degiklius ir mėgautis patogesniu šildymosi būdu. „Viadrus“ katilų gamintojai rinkoje veikia jau 20 metų ir klientams suteikia išskirtines garantijas (korpusams – 5 metų, bendrai katilams – 2 metų) ir priežiūrą. Jeigu sugenda net ir prieš 20 metų gamintas katilas, namo šeimininkas gali būti ramus, kad bus pristatytos atsarginės detalės.

Pastatų griovimas

Statybinių atliekų tvarkymas

Kelių tiesimas ir įrengimas 28

Mes griauname praeitį, kad sukurti ateitį. Lentvario g. 21-27, Grigiškės, Vilniaus m. sav.,tel. +370 618 76760, eviteks@gmail.com Atliekų priėmimo aikštelė Nr.1 Moluvėnų kaimas, Trakų rajonas, tel. +370 615 82214 Atliekų priėmimo aikštelė Nr.2 Jašiūnų gst. kaimas, Šalčininkų rajonas, tel. +370 615 82214

www.eviteks.lt

Medinės santvarinės konstrukcijos – laiko patikrinta technologija Šiuolaikinės medinės santvarinės stogo konstrukcijos yra optimalus sprendimas įvairios paskirties pastatams – josne tik pigesnės, paprastai montuojamos, bet ir originalios dizaino požiūriu. Ši seniai pasaulyje naudojama technologija puikiai tinka ir gyvenamuosiuose, ir ūkiniuose, ir viešuosiuose bei pramoniniuose pastatuose. Technologinės galimybės leidžia gaminti net itin didelių matmenų stogų konstrukcijas ūkiniams angarams. Šiuolaikinės medinės santvarinės konstrukcijos yra gera paspirtis architektams. Tokiomis konstrukcijomis galima išgauti bet kokios formos stogą ir įgyvendinti bet kokią architektų užgaidą. Šia technologija galima pasinaudoti ir norint renovuoti stogą. Šiuo metu statybose brangiausiai kainuoja kvalifikuota darbo jėga, todėl statant gyvenamąjį namą, garažą santvarinės stogo konstrukcijos – idealus sprendimas vertinant kainos, statybos greitį ir kokybės santykį. Bendrovė „Eivuda LT“ stogo konstrukcijas gali pagaminti gamybos ceche, o tai leis ženkliai sutaupyti, nes sumontuoti stogą užtruks iki 10 kartų greičiau: vietoj įprastų 2–3 savaičių statybininkai šį darbą atliks vos per 3–5 dienas. Be to, santvarinių stogo konstrukcijų technologija leidžia suprojektuoti, pastatyti ir laikomąsias konstrukcijas – iškelti antrą aukštą, mansardas. Bendrovė „Eivuda LT“ – Europoje sertifikuota santvarinių konstrukcijų specialistų komanda, galinti garantuoti optimalią kainą, greitą montavimą, architektūrinių sprendimų įvairovę, kokybę ir ilgalaikę garantiją. Gamykloje pagamintos santvarinės konstrukcijos atitinka CE reikalavimus.

29 UAB „Eivuda LT“ Tel.: +370 600 07 027 +370 671 71 002 El. p. info@eivuda.lt www.eivuda.lt

EIVUDA

SA NTVARI NËS KONSTRUKCIJOS

Skirtingoms konstrukcijoms – skirtingi ypatumai Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie šilumos taupymą ir energiškai efektyvius namus, statybinių medžiagų pardavėjai suskubo vardyti parduodamų produktų privalumus ir tinkamumą statyti taupius pastatus. Būta netgi „kosminių“ technologijų, kurios, tikindavo jų pardavėjai, šilumą išsaugos bet kokiame name, ir tam užtenka vos plono esą stebuklingų dažų sluoksnio. Energiškai efektyvių namų projektuotojus tokie pasakojimai mažų mažiausiai prajuokina – tam, kad pastatas atitiktų energiškai efektyviems namams keliamus reikalavimus, turi būti priimami tinkami projektiniai sprendimai. Kokius aspektus reikėtų įvertinti norint statytis energiškai efektyvius pastatus? Skirtingoms konstrukcijos teikiami skirtingi patarimai.

Mūriniai namai. Energiniam pastato balansui didelę reikšmę turi konstrukcijų masė. Mūriniai namai, kaip ir gelžbetonio, yra didelės masės, todėl jų konstrukcijos kaupia ir ilgiau išlaiko šilumą. Dažniausiai namai mūrijami iš blokelių, kurie yra labai skirtingi. Iš vienų blokelių sumūrytas sienas reikia termoizoliuoti labiau, iš kitų – mažiau. Sprendimai energiniam efektyvumui pasiekti naudojant skirtingus blokelius yra įvairūs. Reikia išsinagrinėti fizines

blokelių ypatybes, kaip siūlės užsipildys, koks bus sandarumas. Vien termoizoliacinių ypatybių neužtenka, turi būti kompleksiškumas. Pasyviųjų namų projektuotojai privengia keraminių blokelių, nes jie yra kiaurymėtieji. Norint užtikrinti namų, sumūrytų iš keraminių blokelių, sandarumą, reikia parinkti sudėtingesnius sprendimus. O tai gali papildomai kainuoti. Karkasiniai namai. Šio tipo namai pasižymi tuo, kad labai greitai prišyla, tačiau greitai ir atvėsta, nes juose visa šiluma laikosi ore, nėra didelės masės konstrukcijų. Tokie pastatai nepasižymi šilumos inertiškumu. Tačiau, pavyzdžiui, skandinavai energiškai efektyvius namus pirmiausia statėsi karkasinius, tokia statyba pas juos gerai išplėtota. Vienas pagrindinių dalykų statant energiškai efektyvius namus – sandarumas. Karkasiniuose namuose pasiekti gerą sandarumo lygį yra kiek sudėtingiau, nes juose yra daug vadinamųjų konstrukcinių siūlių. Reikia labai gerai izoliuoti sujungimus, kampus. Statant karkasinius namus stengiamasi įterpti kokią nors masyvią konstrukciją, pavyzdžiui, išlieti betonines grindis ar sumūryti iš plytų pertvarą. Tai daroma norint subalansuoti vidinį klimatą.

Rąstiniai namai. Medžio rąstai – šilta medžiaga, tačiau norint turėti energiškai efektyvų namą jų vienų neužtenka, reikia papildomos termoizoliacijos. Tuomet jau tenka užduoti filosofinį klausimą: kas yra natūralus ir ekologiškas namas? Jeigu rąstinis namas siekiant ekologiškumo neturės priverstinės ventiliacijos, vėdinsis pro sienas, tai nebus energiškai efektyvus, sandarus. Kai norima sandaraus rąstinio namo, pasirenkami kitokie sprendimai: naudojami klijuoti rąstai, viduje paklojamas termoizoliacijos sluoksnis ir pan. Iš išorės toks namas atrodys kaip natūralių rąstų, tačiau iš tikrųjų toks nebus. Todėl statantis rąstinį namą reikia įvertinti siekius – ar norima tikrojo natūralumo, ar energiškai efektyvesnio būsto. Moliniai namai. Molinių namų sienos įprastai būna storos, tad ir jų masė didelė. Vadinasi, konstrukcijos gali kaupti ir ilgiau išlaikyti šilumą. Staigiai pasikeitus temperatūrai išorėje ar namą gerai išvėdinus, patalpose vis tiek bus šilta, nes konstrukcijos bus įšilusios ir akumuliuos sukauptą energiją. Statant molinius namus lengviau užtikrinti sandarumą, nes sienose nėra daug sujungimų, konstrukcinių siūlių. Jei-

gu technologiškai viskas gerai padaroma, tokie namai gali pasižymėti energiniu efektyvumu. Statantis tokius namus įprastai išliejamos ir masyvios grindys, pastatoma krosnis  – visa tai stambios konstrukcijos, padedančios kaupti ir akumuliuoti šilumą. Šiaudiniai namai. Šiaudiniai namai irgi yra lengvų konstrukcijų, tad jos neturi ypatybės kaupti šilumą ir ją ilgai išlaikyti. Tačiau šiaudai yra šilta medžiaga, ir jos papildomai termoizoliuoti nereikia. Vis dėlto privalu atkreipti dėmesį, kad norint gauti gerą šiluminę varžą šiaudinių namų sienos storis turi siekti pusę metro, kaip kad, pavyzdžiui, mūro sienos su termoizoliacijos sluoksniu. Visi sprendimai veda energiškai efektyvaus namo link, tik reikia rasti tinkamą kelią. Šiaudinis namas galėtų būti vienas jų. Pagrindinis energinio efektyvumo tikslas – būste žmogus turi jaustis patogiai. Jeigu šiaudinės konstrukcijos suteikia komfortą, vadinasi, einama teisinga linkme. Žinoma, nereikia pamiršti, kad tokio būsto eksploatacija neturėtų būti brangi, kitaip nebus jaučiamas komfortas mokant didžiules sąskaitas už šildymą.

UAB SISTELA, Žalgirio g. 88, LT 09303 Vilnius tel.(8-5) 275 2645, faks. (8-5) 275 0411, info@sistela.lt, www.sistela.lt

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

„Haus“ sistema – visoms namo konstrukcijoms „Haus“ statybinė sistema leidžia pastatyti visą namo konstrukciją ir sutvarkyti jo aplinką nenaudojant kėlimo technikos bei klojinių. Statybos tampa paprastesnės, pigesnės, o kartu ir patikimos. „Haus“ pamatų klojiniai. „Haus“ pamatų ir sienų klojiniai HAUS P6-20 bei HAUS P6-30 yra geriausias sprendimas gyvenamųjų namų pamatams įrengti. Tai pigiausias ir lengviausias būdas atlikti pamatų įrengimo darbus. „Haus“ pamatų klojiniai naudojami ne tik pamatams, bet ir laikomosioms, atraminėms, hidroizoliacinėms, didelės garso izoliacijos, didelio gaisro atsparumo sienoms. „Haus“ mūro blokeliai. Jų naudojimas yra labai įvairiapusis: daugiaaukščių gyvenamųjų, pramoninių pastatų sienoms, sienoms tarp butų ir laiptinių, išorinėms laikomosioms gyvenamųjų namų sienoms, mažaaukščių pastatų pamatams ir cokoliams, pertvaroms, kaminams, ventiliacijos angoms, liftų angoms, tvoroms, gaisrui atsparioms ir garsą izoliuojančioms sienoms. „Haus“ perdanga. Surenkama gelžbetonio perdanga – tai armuotų sijų ir tuščiavidurių „Haus“ blokelių perdangos. Jos susideda iš lengvų gelžbetonio sijų su erdvine plieno santvara, tuščiavidurių blokelių ir monolitinio betono, liejamo statybos aikštelėje. Perdanga, užpildyta tuščiaviduriais „Haus“ blokeliais, yra lengvesnė, bet kartu ir patvari. Toks sprendimas gali būti naudojamas daugiaaukščių ir mažaaukščių gyvenamųjų namų, pramoninių pastatų perdangoms, perdangų rekonstrukcijai.

„Haus“ kolonos. Jas patogu formuoti naudojant betoninius „Haus“ kolonų blokus. Kolonoms įrengti nereikia klojinių, nes patys blokeliai tarnauja kaip klojinys, kuris užpilamas armuotu betonu. Taip gaunamos labai tvirtos kolonos. Kiti privalumai – greitas surinkimas, nesudėtingas montavimas. „Haus“ tvoros. Betoniniai pamatiniai „Haus“ blokeliai – novatoriškas būdas greitai, pigiai ir tvirtai pastatyti tvorą, naudojant blokelius kaip tvoros pamato elementus. Pamato konstrukciją sutvirtina ir į vientisą elementą sujungia armuotas betonas. Naudojant pamatinius „Haus“ blokelius

išvengiama klojinių surinkimo ir išrinkimo darbų. Taupomas laikas ir pinigai, gaunama estetinė betoninė konstrukcija. „Haus“ blokeliai – 100 proc. natūralus produktas. Jų gamybai naudojamos žaliavos neturi žmogaus sveikatai kenkiančių medžiagų. Visos gamybai reikalingos sudėtinės dalys yra kilusios iš gamtos. Tai – žvyras, smėlis, cementas, vanduo. „Haus“ betono blokeliuose, palyginti su kitomis mūrijimo medžiagomis, kapiliarumas yra minimalus. O tai labai svarbu vertinant medžiagos drėgmės sugėrimo ir perėjimo ypatybes. Net panardinus blokelį į vandenį, drėgmė neprasiskverbia aukščiau nei ketvirtis blokelio. Taip vyksta dėl to, nes kapiliarines jėgas nugali gravitacija. „Haus“ blokeliai atsparūs drėgmei, lietui ir sniegui – jie transportuojami, sandėliuojami, mūrijami ištisus metus. Taip pat pasižymi puikiomis garso ir šilumos izoliacijos ypatybėmis. Naudojant „Haus“ blokelius su izoliaciniu šilumos sluoksniu šildymo išlaidos mažėja 20–30 proc. Taip pat tai yra viena geriausiai garsą izoliuojančių medžiagų. „Haus“ betono blokeliai yra nedegus, neužšąlantis, nepūvantis, neyrantis, neskylantis ir netrupantis, atsparus atplėšimui, tinkamas visų tipų tinkui, leidžiantis įžeminimą nenaudojant tinko gaminys. Net lauko sienas iš „Haus“ blokelių galima palikti netinkuotas ir nedažytas, nes bėgant metams fizinės ir mechaninės betono ypatybės mažai kinta. Betono blokeliai bėgant laikui tampa dar tvirtesni! Europoje ir Amerikoje mūro sistema iš plonasienių tuščiavidurių betoninių blokelių, pagamintų šiuolaikiniais presais ir kombinuojamų su izoliaciniu kompleksu, naudojama jau dešimtmečius. Šios statybų rinkose dominuojančios mūrijimo medžiagos populiarėja ir Lietuvoje. Sistema tobulinama jau pusę amžiaus ir šiuo metu neturi prilygstančio konkurento. Nė viena kita mūro sistema negali atstoti betono blokelių pagal svarbiausius rodiklius: patvarumą, ilgaamžiškumą, izoliacines garso ypatybes, atsparumą drėgmei ir statybinės medžiagos ekologiškumą.

Aplinką tausoja naujos technologijos Ateitis be nuodų Patalpų oras yra 4–6 kartus labiau užterštas ir 8–10 kartų toksiškesnis nei lauke, o kai kuriuose pastatuose oro tarša yra didesnė net 100 kartų. Vienu pavojingiausių teršalų mokslininkai įvardija formaldehidą.

Šios bespalvės nemalonaus kvapo dujos naudojamos baldų, presuotos medienos, izoliacinių, plastikinių apdailos medžiagų gamyboje ir įeina į šių medžiagų sudėtį. Žmogui kenkia vien 0,03 mg/kub. m šių dujų koncentracija ore, o mus veikia bemaž 20 proc. didesnė koncentracija. Pagal pavojingumą formaldehidas priskiriamas I grupei, tai yra veiksniams, kurių kancerogeniškumas žmogui yra įrodytas. Formaldehidas kaupiasi organizme, o viena jo pirminių reakcijų į šį taršalą yra alergija. Didžiausi leistinas normas viršijantys formaldehido kiekiai išsiskiria gamybos metu, taip pat nemažai jo gali išsiskirti atliekant patalpų vidaus apdailos darbus, o su mažesnėmis teršalo dozėmis susiduria beveik visi. Vien laminuota grindų danga 1,5 karto padidina formaldehido koncentraciją, įtakos turi ir baldų medienos plokštės: kuo naujesnės medžiagos, tuo didesnė ore susidaro teršalo koncentracija ore. Formaldehido koncentracija didesnė ir naujuose pastatuose. Patalpų oro užterštumas formaldehidu siejamas ir su nauju reiškiniu – „sergančio namo“ sindromu. Pastebėta, kad po ilgesnio buvimo tam tikrose patalpose žmonės pradeda skųstis įvairiais negalavimais, kurie sumažėja arba išnyksta kurį laiką pabuvus kitur. Lietuvoje bene dažniausiai tokių pojūčių patiria modernių biurų darbuotojai.

Šiais laikais žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant uždarose erdvėse, vis aktualesnės tampa statyboje ir apdailoje naudojamos pažangios energiją ir sveikatą tausojančios izoliacinės medžiagos. Viena tokių – įmonės „Knauf Insulation“ pagal „ECOSE® Technology“ pagaminta mineralinė vata, gerokai besiskirianti nuo tradicinių izoliacinių medžiagų. Šis novatoriškas produktas gaminamas iš gamtinių ir (arba) antrinių žaliavų, taikant natūralių sudedamųjų dalių pagrindu iš gautų skaidulų ir pluoštų sujungimo biotechnologiją. Šios medžiagos sudėtyje nėra formaldehido, fenolio ir akrilo, ji mažiau dulka, yra bekvapė, nedažyta, nešviesinta. Taip pat pasižymi puikiomis šiluminėmis, garso izoliacinėmis, gaisrinės saugos ypatybėmis (atitinka A1 klasę), gerina patalpų oro kokybę ir pastato aplinkos charakteristiką. Visi „Knauf Insulation“ produktai – ekologiški, turi didelį kiekį antrinio perdirbimo ir atsinaujinančių sudėtinių medžiagų, tad sutaupoma šimtus kartų daugiau energijos.

„ECOSE® Technology“ – naujoviška mineralinės vatos pluošto sujungimo biotechnologija, kurioje vietoj formaldehido naudojami natūralūs komponentai, o vietoj cheminių medžiagų – greitai atsinaujinančios žaliavos. „Knauf Insulation“ yra pirmoji kompanija pasaulyje, kuriai už mineralinę vatą, pagamintą pagal ECOSE® technologiją, suteiktas „Eurofins Gold“ standartas. „Der Blue Angel“ – seniausias Europos kokybės pažymėjimas, kuriuo įvertintas „Knauf Insulation“ produktų ekologiškumas.

Nedidelis šilumos tiltelis gali virsti didelėmis problemomis Darius BABICKAS

Projektuotojai ir statytojai dažnai pabrėžia: padarius vienokią ar kitokią klaidą iškyla grėsmė atsirasti dideliems šilumos tilteliams. Pro tas konstrukcijos vietas pastatas intensyviau netenka šilumos, žemėja vidaus patalpų temperatūra, gali pradėti kauptis drėgmė, įsiveisti pelėsis. Tad kokiose vietose dažniausiai galimi statybiniai defektai, dėl kurių atsiranda didelių šilumos tiltelių? Ir kaip jų išvengti?

Padariniai būna nenuspėjami Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius atkreipė dėmesį, kad šilumos tiltelių atsiranda pastato konstrukcijų sandūrose ir kitose vietose, kuriose didesnio laidumo elementai įsiterpia į izoliacinį sluoksnį. Konstrukcinių elementų šilumos laidumas dažnai būna skirtingas, ir jungtyse susiformuoja šilumos srautas, kuris yra išreiškiamas skaičiais. Šilumos tiltelių atsiranda ne tik išorinių konstrukcijų sandūrose, bet ir į išorinę konstrukciją įmontuojant papildomų elementų, pavyzdžiui, vidinių perdangų. Šilumos tilteliu gali tapti ir laikomosios kolonos pastato išorėje, jeigu šios kerta izoliacinį sluoksnį. „Šilumos tiltelis pastate gali būti vienintelis, tačiau jo sukeltos problemos gali pasklisti po visą pastatą. Pavyzdžiui, tam tikra namo atitvaros arba jos sandūros vieta peršals, ims kauptis drėgmė, įsiveis pelėsis. O jo sukelti padariniai gali būti labai neigiami“, – sakė R. Simanavičius. Kritinės vietos Yra keletas vietų pastate, kuriose kyla didžiausia tikimybė susidaryti dideliems šilumos tilteliams. Viena tokių vietų – langų angokraščiai. Labai svarbu, kokios medžiagos panaudojamos montuojant langus, ar šie įstatomi į pastato konstruktyvą, ar į termoizoliacinį sluoksnį, kaip apšiltinami angokraščiai. Šilumos tiltelių gali būti langų šonuose – ir apačioje, ir viršuje. Jeigu pastate prie visų langų nebus išspręsti konstrukciniai mazgai, nuostoliai, kurių atsiranda dėl šilumos tiltelių, bus dideli. „Galima nusipirkti labai kokybiškus langus, tačiau blogai juos sumontavus visi aukščiausi parametrai neteks pras-

mės. Teisingas lango montavimo sprendimas yra labai svarbus norint sukurti bendrą energinį pastato balansą“,  – pastebėjo R. Simanavičius. Kita vieta, kurioje gali būti didelių šilumos tiltelių – namo pamato sandūra su siena. Čia didelę šilumos tiltelio vertę lemia neracionalūs sprendimai, todėl specialistai pataria labai atidžiai išnagrinėti galimybes tinkamai išspręsti šiuos mazgus. R. Simanavičius sakė, kad yra metodikų ir praktikų, kaip sumažinti šilumos tiltelių atsiradimo riziką, reikia tik jomis vadovautis. Nėra auksinės taisyklės, kaip spręsti pamato ir sienos sandūras – kiekvieno mazgo atveju yra keletas skirtingų parinkčių. Dar vienas kritinis mazgas – stogo ir sienos sandūra. Jos perimetras visame name yra didelis, tad ir šilumos nuostoliai gali būti tikrai nemaži, jeigu šioje vietoje mazgas nebus apgalvotai išspręstas ir susidarys didelis šilumos tiltelis. „Individualiuosiuose namuose tai nėra taip aktualu, tačiau daugiabučiuose namuose dar ir balkonai turi prastą šilumos tiltelio vertę. Todėl reikia teisingai įgyvendinti konstrukcinius sprendimus, kad šiluma iš būsto pro balkonus neiškeliautų lauk“, – kalbėjo R. Simanavičius. Anot jo, kritinių šilumos tiltelių eliminavimo būtinybės klausimas ypač keliamas energiškai efektyviuose pastatuose. Juose šilumos šaltiniai dažniausiai būna žemos temperatūros, nes poreikis šildytis yra minimalus. Tokių namų sienos ir stogas pasižymi labai geromis šilumos ypatybėmis, ir jeigu atsiranda didelis šilumos srautas, sklindantis pro konstrukcijų sandūras, tam, kad palaikytume reikiamą patalpų vidaus temperatūrą, tektų įrengti gerokai galingesnius šildymo prietaisus.

Sprendimai priklauso nuo mūsų Dr. Audronė Endriukaitytė Šilumos tilteliai, dažnai dar vadinami šalčio tilteliais – tai pastato atitvarose susidarantys šilumos srauto pokyčiai. Jų atsiranda tada, kai elementai iš šilumai laidžių medžiagų kerta sluoksnius, sudarytus iš ne tokių laidžių medžiagų. Taip pat šilumos tiltelių atsiranda pastato atitvarų sandūrose ir atitvarų storio pokyčių vietose. Šilumos tiltelių įvairovė yra didelė: tai pastato kampai, stogo ir sienos, langų, durų bei sienos jungtys, pastato cokolis, sąramos, balkonai, erkeriai, sienų apdailą laikantys metalo profiliai ir pan. Visiškai išvengti šilumos tiltelių neįmanoma, tačiau galima sumažinti jų poveikį. Todėl projektuotojų vaidmuo čia yra bene svarbiausias. Šilumos tiltelių įtaka tampa reikšminga energiškai efektyviuose pastatuose. Kai pastato sienos, stogai, grindys yra gerai apšiltinti ir šilumos nuostoliai, patiriami pro šias atitvaras, tampa tikrai maži, šilumos tiltelių įtaka smarkiai išauga. Nuostolius, atsirandančius dėl šilumos tiltelių, lemia konkretus sprendimas, o jis dažniausiai priklauso nuo mūsų. Pavyzdžiui, imkime balkoną. Juk jo plokštę galime įleisti į laikomąją sienos dalį, bet galime statyti ir kaip atskirą elementą, ne įleisdami į sieną, bet tik priglausdami prie jos. Savaime suprantama, šis sprendimas šilumos nuostolių beveik nepadidins. Arba langą galime įstatyti į mūrinę sienos dalį, bet galime įstatyti ir į šilumos izoliacijos sluoksnį. Vėlgi antras variantas yra geresnis už pirmąjį, ir šiuo atveju šilumos nuostoliai gali būti mažesni net kelis kartus.

Y=0.150 W/mK

Y=1.234 W/mK

Tinkamas sprendimas balkonui įrengti (kairėje) leidžia ženkliai sumažinti šilumos nuostolius. Sudėtingų konstrukcijų rizika Nėra taisyklės, kad vieno aukšto namas gali turėti mažiau šilumos tiltelių nei dviejų aukštų. Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas R. Simanavičius teigė, kad dideliems šilumos tilteliams atsirasti didžiausią įtaką daro pasirinktų konstrukcijų sudėtingumas. Kuo daugiau konstrukcijų sandūrų, kuo daugiau kampų, kuo daugiau įvairaus tipo susijungimų, tuo didesnė tikimybė atsirasti ilginiams šilumos tilteliams ir pastatui tapti nesandariam.

ometrinė namo forma. Vyrauja nuomonė, kad idealiausia energiškai efektyvaus namo forma – kubas arba apskritimas. Tačiau ir tokiuose pastatuose yra konstrukcinių langų montavimo mazgų. Todėl norint pagerinti šilumos tiltelių poveikį pastato šilumos balansui, projektuojant būtina priimti teisingus sprendimus konkrečios formos pastate ir juos įgyvendinti“, – sakė R. Simanavičius.

„Plotas ar aukštų skaičius neturi tiek reikšmės, kiek ge-

38 Centrinis biuras: Algirdo g. 54, Kaunas Klaipėdos biuras: Minijos g. 39, Klaipėda Susisiekite su mumis: tel. +370 655 00113, info@vitaterma.lt, www.vitaterma.lt

PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATO IŠDAVIMAS

UAB „PASTATŲ DIAGNOSTIKA IR STATYBA“ Pilies g. 8-321, LT91232 Klaipėda Verkių g. 44-304, LT-09109 Vilnius www.pds.lt info@pds.lt +370 604 48 400

Sprendimai, tausojantys šilumą Vadinamieji šilumos tilteliai – vienas tų uždavinių, kuriuos statybininkams stengiasi padėti išspręsti termoizoliacinių medžiagų gamintojai. Vieno didžiausių pasaulyje akmens vatos gamintojų – „Rockwool“ – specialistai nuolat analizuoja, pro kurias pastatų vietas netenkama daugiausia šilumos, ir nuolat pateikia naujų sprendimų susidariusiai problemai pašalinti. Nuostolius sumažina montavimo būdas Bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska įvardijo kelias kritines vietas, kuriose gali susidaryti šilumos tiltelių. Pirmiausia tai – langų angokraščiai. „Nuostolius galima gerokai sumažinti, jeigu langai bus montuojami ne į konstrukcinę pastato dalį, bet į termoizoliacinį sluoksnį. Toks sprendimas labai pasiteisino, skaičiavimai rodo, kad montuojant langus termoizoliaciniame sluoksnyje šilumos praradimai būna kelis kartus mažesni“,  – sakė A. Buska. Anot jo, turi būti stengiamasi langą montuoti termoizoliaciniame sluoksnyje, kad būtų kuo mažesnė

ilginio šilumos tiltelio vertė. Tiltelio dydis priklauso nuo sienos ir lango šilumos ypatybių (U verčių), lango montavimo termoizoliaciniame sluoksnyje gylio ir langui tvirtinti naudojamų medžiagų tipo. Šilumos tiltelių verčių pokyčius lemia lango montavimo vieta termoizoliaciniame sluoksnyje. Atliktų skaičiavimų duomenimis, šilumos tiltelių vertės skiriasi priklausomai nuo to, kiek langas yra atitrauktas nuo sienos: atitraukus 50 milimetrų U vertė yra 0,05 W/mK, atitraukus 150 milimetrų – 0,035 W/mK, 300 milimetrų – 0,046 W/mK.

Tokie rezultatai gauti esant pradiniams duomenims: lango U = 1,0 W/(m²·K), o sienos U = 0,17 W/(m²·K). Pakeitus šiuos duomenis skaičiavimai irgi keisis.

tiltelių skaičiavimai bei brėžiniai atlikti A ir B klasių energinio naudingumo pastatuose, atitinkančiuose šiuo metu galiojančius normatyvus“, – sakė A. Buska.

Kodėl statant arba renovuojant pastatus langus reikėtų montuoti ne laikomojoje konstrukcijoje, bet izoliaciniame sluoksnyje? Sumontavus langus termoizoliaciniame sluoksnyje patiriami mažesni šilumos energijos nuostoliai per lango perimetru susidarantį ilginį šilumos tiltelį. Statybinės fizikos specialistai yra apskaičiavę, kad šilumos energijos nuostoliai, patiriami pro langus, sumontuotus laikomojoje konstrukcijoje, yra penkis kartus didesni už tuos šilumos nuostolius, kurie patiriami pro šiltinimo sluoksnyje sumontuotus langus.

Kadangi visų rinkoje esančių konstrukcinių medžiagų neįmanoma apskaičiuoti, naudotos šiuo metu rinkoje populiariausios mūrinės arba karkasinės sienos, šlaitiniai ir plokštieji stogai. Ateityje pagal poreikį bus atnaujinami ir kitų laikomųjų konstrukcijų skaičiavimai.

Pavyzdžiui, 120 m2 ploto gyvenamajame name yra 10 vienodų langų, kurių matmenys – 1,2 × 1,5 metro, jų bendras plotas sudaro apie 18 m2. Kiekvieno lango perimetras yra 5,4 metro, taigi visų langų perimetras bus 54 metrai. Savitieji šilumos nuostoliai pro langų perimetru susidarančius ilginius šilumos tiltelius, jeigu langai sumontuoti konstruktyve, bus 27 W/K. Jeigu langai bus montuojami termoizoliaciniame sluoksnyje, šilumos nuostoliai bus tik 5,4 W/K. Įvertinus vieno šildymo sezono trukmę (219 parų) ir vidaus bei išorės temperatūros skirtumą (19,6°C), išeina, kad šilumos nuostoliai pro langų perimetru susidarančius ilginius šilumos tiltelius, jeigu langai sumontuoti konstruktyve, bus 2781 kWh, o jeigu termoizoliaciniame sluoksnyje – 556 kWh per šildymo sezoną. Pasiūlė virtualią biblioteką „Rockwool“ techninio vadovo A. Buskos teigimu, šiltinant pastatus dažnai pamirštama, kad termoizoliacinis sienos sluoksnis turi perdengti cokolio šiltinimo sluoksnį. Be to, reikia ir iš patalpų vidaus įrengti papildomą vertikalų šiltinimo sluoksnį išorinių sienų perimetru – ne tik grindų šiltinimą. Tokie sprendimai tikrai padės sumažinti šilumos tiltelių atsiradimo riziką. Išvengti šilumos tiltelių padės ir kompanijos „Rockwool“ sukurta brėžinių bei mazgų problema. Ja gali naudotis architektai, projektuotojai, kiti statybų sektoriaus dalyviai ir statybų technologijas studijuojantys studentai. Naudodamiesi į mažą atminties raktą telpančiu katalogu, specialistai gali matyti populiariausių sprendimų pastatų atitvarų U verčių, jų šilumos tiltelių skaičiavimus ir pritaikyti sau naudingus brėžinius. „Mūsų programa bus ypač aktuali nuo šių metų lapkričio, kai įsigalios nauji energinio efektyvumo reikalavimai ir bus reikalaujama atlikti ilginių šilumos tiltelių skaičiavimus A klasės pastatuose. Žinoma, katalogu galima naudotis ir dabar, nes konstrukcijų U verčių ir jų mazgų ilginių šilumos

Sprendimai šilumos tilteliams eliminuoti REDAir LINK sistema langams montuoti. Tai sistema, skirta langams montuoti termoizoliaciniame sluoksnyje. Ją sudaro šilumos tiltelius beveik eliminuojančios 32 ar 48 milimetrų storio akmens vatos plokštės, langų rėmo ir korpuso laikikliai (kronšteinai), inkariniai bei jungiamieji varžtai. Tai technologiškas, universalus, visiškai sukomplektuotas iš didesnio tankio akmens vatos plokščių bei pagalbinių elementų surenkamas langų rėmų tvirtinimo korpusas. Lango rėmo korpusui pasirenkamų standžių akmens vatos plokščių storis priklauso nuo rėmo montavimo vietos (sienos šiltinimo sluoksnio storio). Į šį korpusą iš didesnio tankio (475 kg/m3, šilumos laidumas 0,057 W/mK) ir didelio stiprio (7 MPa lenkiant) akmens vatos plokščių bei plieninių laikiklių įstatomas ir įtvirtinamas lango ar nevarstomos vitrinos rėmas. Tokio lango tvirtinimo rėmo – apvado iš akmens vatos – šilumos ypatybės beveik nesiskirs nuo pagrindinio sienos šiltinimo sluoksnio ypatybių. Be to, fasaduose su ventiliuojama termoizoliacine sistema jis leis užtikrinti atitvaros ir viso pastato sandarumą. „Rockwool“ pasiūlytos sistemos efektyvumas yra susijęs su jos universalumu, montavimo sparta ir technologiniu išbaigtumu. Šią sistemą galima naudoti visų tipų pastatuose, nepaisant jų atsparumo ugniai klasės. Drauge ji yra gana paprasta, todėl projektuotojui lengva parinkti jos parametrus, o ir rangovui nebus sunku suformuluoti užsakymą. Šią sistemą galima montuoti visais metų laikais, montavimo metodai yra elementarūs, nereikalaujantys specifinių įgūdžių ir įrangos. Vienas pagrindinių sistemos elementų – akmens vata – yra laidi garams, drėgmei pasišalinti netrukdanti, nepūvanti ir nepelijanti medžiaga. Tinkamai parinkus išorinės sienos sumuštinio medžiagas, šia langų tvirtinimo sistema lengva užtikrinti ir aukštą viso pastato atitvarų sandarumo lygį.

GEALAN BALTIC nuotr.

Vitrininiais langais piktnaudžiauti nepatariama Pats šilčiausias langas yra šaltesnis už nešiltą sieną – tokią statybininkų nuomonę turbūt teko girdėti ne vienam. Nepaisant to, projektuodami namus būsimi šeimininkai pageidauja didelių, vadinamųjų vitrininių, langų. Tokie projektuojami ir energiškai efektyviuose namuose. Suprantama, jų šiluminės charakteristikos yra labai aukštų parametrų. Tačiau vis viena kyla klausimas: ar racionalu energiškai efektyviuose namuose projektuoti didelius langus? Didesnės energijos sąnaudos Vadovaujantis standartų (LST EN 14351-1: 2006+A1) apibrėžimu, vitrina – dviejų arba daugiau langų ir (arba) išorinių įeinamųjų durų, esančių vienoje plokštumoje, rinkinys viename rėme arba atskiruose rėmuose. Tame pačiame standarte durų dydžio langas, prasidedantis nuo grindų, vadinamas prancūziškuoju langu.

Paklaustas, ar racionalu namui rinktis vitrininius langus siekiant energinio efektyvumo, Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto direktorius Raimondas Bliūdžius sakė, kad bendrai kalbant apie didelius langų plotus pastate, įskaitant iki grindų įrengiamus langus – pastato šilumos nuostoliai padidės. Stogo, sienos šilumos perdavimo koeficientai yra 7–10 kartų mažesni už langų, todėl netgi tik higieninius apšviestumo reikalavimus

atitinkančio ploto langų įtaka bendriesiems pastato šilumos nuostoliams energiškai efektyviuose pastatuose gali sudaryti 30 ir daugiau procentų pastato šilumos nuostolių, patiriamų pro visas atitvaras. „Kalbant apie vadinamuosius prancūziškuosius langus, be didesnio ploto, didinančio pastato šilumos nuostolius, bendrosios pastato energinės sąnaudos dar gali padidėti ir dėl mažesnio tokių langų sandarumo. Mat vitrininiai langai, montuojami grindų lygyje, dažnai būna stumdomi. Ne visada paprasta pasiekti aukštą stumdomų didelių matmenų langų sandarumą. Be to, yra tikimybė, kad susidarys didesnis šilumos tiltelis sandūroje su grindimis“, – sakė R. Bliūdžius.

Kokybė turi reikšmės Pastato energinis efektyvumas labai priklauso nuo langų kokybės ir tinkamo jų sumontavimo. Reikalaujama, kad A energinio naudingumo klasės pastatuose montuojamų langų ir kitų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U būtų 1,0 (W/(m2K). Palyginimui, reikalavimai stogui yra 0,1 (W/(m2K), sienai – 0,12 (W/(m2K). Vadinasi, reikalavimai skiriasi 8–10 kartų. Naudojant prastesnės kokybės langus, kurių U vertė yra didesnė, šis santykis, kaip ir šilumos nuostoliai, patiriami pro langą, didės. Svarbus rodiklis yra ir sandarumas. Anot R. Bliūdžiaus, įprastiniai užveriami langai dažniausiai yra sandaresni už stumdomus, todėl pastato šilumos nuostoliai dėl infiltracijos dažniausiai būna mažesni. Taip pat lengviau pasiekiamas reikalaujamas pastato sandarumas, gaunamos mažesnės pastato sandarumo vertės, kurios naudojamos pastato energijos sąnaudoms skaičiuoti. „Geros lango montavimo schemos parinkimas ir kokybiškas darbų atlikimas yra būtina sąlyga montuojant langus energiškai efektyviuose pastatuose. Nuo langų montavimo padėties sienos sluoksnyje priklauso sienos ir lango jungties vietoje susidarančio ilginio šilumos tiltelio dydis, kuris gali skirtis 10 ir daugiau kartų. Gali būti, kad šilumos nuostoliai, patiriami pro jungtį aplink netinkamai sumontuotą langą, tampa didesni už šilumos nuostolius, patiriamus pro patį langą. Netinkamas lango montavimas taip pat mažina pastato sandarumą, o tai prisideda prie energijos sąnaudų didėjimo“, – paaiškino R. Bliūdžius. Lango ir grindų jungties įrengimas. Kai naudojami prie grindų montuojami langai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lango ir durų jungčiai. Šio ilginio šilumos tiltelio dydis labai priklauso nuo montavimo schemos – geriausio ir blogiausio pasirinkimo atvejais jis gali skirtis iki 20 kartų. Todėl ne tik didėja pastato šilumos nuostoliai, bet ir gali imti kondensuotis vandens garai. Ne vien dėl grožio „Ar mes dar pirma galvojame, kad vitrininiai langai – grožiui, o tik paskui susimąstome, kad gerokai didesnės yra energijos išlaidos? Tikriausiai būtų neteisinga teigti, kad didesni langai, ypač durų aukščio, naudojami vien dėl grožio. Tai visų pirma galimybė stebėti vaizdą, nes artimoji aplinka geriau matoma pro langą, prasidedantį nuo grindų“, – atkreipė dėmesį KTU Architektūros ir statybos instituto direktorius. Jo teigimu, svarbus dalykas yra galimybė tokius langus atverti šiltuoju metų laiku ir būnant patalpoje jaustis panašiai kaip išorėje. Kiekvieno namo savininkas turėtų pasverti, kas jam svarbiau, ir priimti sprendimą. Turi būti įvertinama, ar tikrai bus į ką žiūrėti, išskyrus kaimyno tvorą, ar tokį lan-

Laimonas Zmejauskas Langų sistemų ekspertas

Reikalingas kompleksinis požiūris Projektuojant energiškai efektyvius pastatus iškyla eilė klausimų, ir juos sprendžiant kartais reikia priimti kompromisinius sprendimus. Sienos už langus yra šiltesnės apie 8–10 kartų – nesvarbu, ar langai varstomi, ar tai yra nevarstomos vitrinos. Kuo didesni langai, tuo pro juos patiriami didesni energijos nuostoliai: žiemą – šildymo, vasarą – vėsinimo energijos. Dėl to atrodytų, kad reikia statyti kuo mažesnius langus. Tačiau projektuojant pastatus įvertinami ne tik energijos nuostoliai. Reikia atkreipti dėmesį ir į higienos normų reikalavimus, susijusius su patalpų apšviestumu ir pan. Kitas klausimas – rinktis varstomus ar nevarstomus langus. Vertinant energinį efektyvumą, turėtų būti kuo mažiau varstomų gaminių. Nes kiekvienas konstrukcijų sujungimas yra potenciali vieta rastis nesandarumui. Energiškai efektyviuose pastatuose yra reglamentuojamas oro pritekėjimo kiekis, ir jis negali būti viršytas. Jei langas atidaromas (ir žiemą, ir vasarą), prarandamas sandarumas, ir energijos sąnaudos pastatui šildyti ar vėsinti stipriai šoktelėja į viršų. Lazda neturi būti perlenkiama nė vienoje srityje. Tam ir yra atliekamas kompleksinis pastato projektavimas įvertinant vėdinimo, energijos taupymo, funkcionalumo klausimus.

gą atvėrus nereikės kvėpuoti gatvės dulkėmis ir klausytis triukšmo. Tačiau jeigu priimamas sprendimas naudoti daugiau skaidrių atitvarų, reikia rinktis kokybiškus atitinkamų šilumos ypatybių gaminius ir juos tinkamai sumontuoti. Dėl didesnio langų skaičiaus padidėjusius pastato šilumos nuostolius galima kompensuoti taikant įvairias priemones. Nors skandinavai propaguoja energiškai efektyvią statybą, jie, kaip ir visa Vidurio bei Šiaurės Europa, naujuose pastatuose laikosi panašių langų ir kitų skaidrių atitvarų naudojimo tendencijų. Geriau vienas didelis nei du maži „Kiekvieno pastato atveju reikėtų gerai išanalizuoti būtinybę ir privalumus naudoti didesnius skaidrių atitvarų plotus, įskaitant ir iki grindų įrengiamus langus – vitrinas. Tačiau jeigu taip nuspręsta, energijos sąnaudų kompensavimo problemą reikėtų pradėti spręsti nuo planinių pastato sprendinių: patalpas išdėstyti taip, kad tos, kuriose daugiausia būna žmonės, kurioms reikia daugiau apšvietimo, didesnio ploto, būtų pietinėje pastato pusėje. Taip natūraliai šiose patalpose bus didžiausias langų plotas, o šiaurinėje pusėje esančioms erdvėms pakaks ir keleto mažų matmenų langelių“, – patarė R. Bliūdžius. Pietinėje namo pusėje turi būti suprojektuota kuo mažiau langų. Geresnė išeitis yra vienas didesnis langas nei

VARTAI

DURYS

ŽALIUZĖS

du mažesni. Juk kuo didesnis langas, tuo jo šilumos perdavimo koeficiento vertė yra mažesnė, vadinasi, tiek pat šviesos ir vaizdo gaudami pro vieną langą vietoj trijų galime sutaupyti nemažai šilumos. Bene didžiausią įtaką pastato energinėms sąnaudoms mažinti toks patalpų ir jų langų koncentravimas pietinėje pusėje duoda dėl saulės šilumos pritekėjimo. Pro šiaurinių pastato sienų langus patiriami šilumos nuostoliai, tačiau jei langų plotai maži, patiriami nedideli nuostoliai. Pro pietinių krypčių langus nemažą patiriamų nuostolių dalį kompensuoja saulės šilumos pritekėjimas, kuris yra didesnis, kai naudojami didesnių matmenų, mažiau įvairiais skersstakčiais ir kitokiais intarpais suskirstyti langai. Žinoma, reikia nepamiršti ir apsaugos nuo perkaitimo priemonių. Anot R. Bliūdžiaus, jeigu šių priemonių nepakanka šilumos nuostoliams dėl didesnių skaidrių atitvarų ploto įtakos kompensuoti, reikia galvoti apie energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą ir panaudojimą pastate. Jeigu dalį į pastatą tiekiamos energijos galima pakeisti energija iš atsinaujinančių šaltinių, galima pastatyti aukštos energinio naudingumo klasės pastatą su didesniu langų ir kitų skaidrių atitvarų skaičiumi, įskaitant ir šiuo metu madingus stumdomus iki pat grindų įrengiamus langus, tačiau tuo piktnaudžiauti nepatariama.

ŽIDINIAI

KAMINAI TVOROS

Garažo ir pramoniniai vartai

Kiemo vartai, varteliai, tvoros

Vartų automatika

vidaus ir lauko durys

priešgaisriniai vartai ir durys

apsauginės žaliuzės ir grotos

židiniai, jų apdailos ir kaminai

kelio užtvarai

PRAKTIŠKI PATARIMAI RENKANTIS LANGUS

Tikriausiai kiekvienas trokšta ilgaamžių, patogių, jaukių ir saugių namų, kuriuose būtų malonu leisti laiką. O toks svajonių būstas – tai ne vien gražios interjero detalės, bet ir kokybiškos statybinės konstrukcijos. Plastikiniai langai – geriausias pasirinkimas, jei norite įstatyti naujus langus nešvaistydami didelių pinigų. Lietuvoje galima įsigyti įvairių plastikinių langų. Klientai rinkdamiesi dažnai klausia, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. „TIKS langai” pateikia kelis patarimus, padėsiančius išsirinkti tinkamiausius langus.

1. Atsižvelkite į šviesos pralaidumą.

Pagrindinė langų paskirtis yra praleisti šviesą, kurios trūkumą dažnai kompensuojame įjungdami elektros lemputę. Todėl reikia įvertinti, ar ši langų savybė yra pakankama. Šviesos pralaidumas priklauso nuo pasirinkto stiklo tipo, stiklų skaičiaus pakete, lango dalių skaičiaus. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad nevarstomi langai į patalpą dažniausiai praleidžia daugiau šviesos nei varstomi.

2. Įvertinkite energinį efektyvumą.

Langų energinis efektyvumas reiškiamas šilumos perdavimo koeficientu UW. Šio klasifikavimo skalėje reitinguojami visi langai: prasčiausių savybių langai, kurių UW yra 1,5 W/(m2K) ir didesnis, priskiriami G klasei, o energiškai efektyviausi yra A++ klasės langai, kurių UW ne didesnis kaip 0,7 W/(m2K). Šiltais galima vadinti A++ ir A+ energinio efektyvumo langus, kurie statybos pramonėje dažnai vadinami pasyviaisiais. Šiuo metu daugelis namų statytojų bei renovuotojų, norėdami sutaupyti ne tik pirkdami langus, bet ir eksploatuodami juos, investuoja į idealiai šiltus (A++ ir A+ klasės) langus.

3. Nuspręskite, ar jums reikia didelio sandarumo.

Tai dar vienas vertinimo kriterijus, nuo kurio priklauso gyvenimo sąlygos šaltuoju sezonu. Dabar yra gaminami plastikiniai langai su dviem arba trimis sandarinimo tarpinėmis. Trijų tarpinių plastikiniai langai ypač rekomenduojami naudoti aukštybiniuose pastatuose ir pajūryje, kur dažnai siaučia stiprūs vėjai, liūtys ar audros. Centrinėje staktoje esančios tarpinės apsaugo langų apkaustus nuo drėgmės ir neleidžia krituliams patekti ant vidinės palangės.

4. Atkreipkite dėmesį į langų įstiklinimą.

Šiais metais rinkoje populiarėja plastikiniai langai, turintys išskirtinę savybę: didesnį, nei įprasta, stiklo paketo įgilinimą į rėmus ir papildomą jo užsandarinimą visu paketo perimetru. Ši įstiklinimo naujovė leidžia išvengti kondensato susidarymo stiklų pakraščiuose esant net ir labai žemai lauko temperatūrai.

5. Rinkitės ir pagal estetinę išvaizdą.

Dažnai langai pasirenkami ne vien pagal technines charakteristikas, bet ir pagal jų estetinę išvaizdą. Rinkoje siūlomi įvairaus dizaino langų ir durų profiliai, nes langų naudotojai renkasi įvairias langų rėmų formas. „TIKS langai“ rekomenduoja, renkantis langų rėmų formą, įvertinti tai, kad jie bus eksploatuojami daug metų. Taip pat skirtingų gamintojų plastikinių langų profiliai skiriasi ne tik baltumu, bet ir paviršiaus šiurkštumu. Mažiausiai teplūs ir lengviausiai prižiūrimi yra ne matiniai, o blizgūs langų profiliai.

6. Įsitikinkite, kad langai sumontuoti tinkamai.

UAB „Aveplast“, valdančios „TIKS langai“ prekybos tinklą, direktorius Vilius Eidukevičius pabrėžia, kad, „tobulėjant langų konstrukcijoms ir siekiant kuo didesnio pastatų energinio efektyvumo, būtina tinkamai sumontuoti langus. Montavimo metu turėtų būti naudojamos ne vien apšiltinimo putos, bet ir difuzinės bei garo izoliacinės juostos, užtikrinančios langų angų sandarumą“.

7. Išsiaiškinkite, ar langams bus suteikiama garantija.

Plastikinių konstrukcijų ilgaamžiškumas yra svarbus kriterijus. Pirkėjas, įsigydamas langus ar kitas plastikines konstrukcijas, pats negali įvertinti, kiek laiko jos tarnaus. Norint langus ilgai eksploatuoti, reikia pasirinkti patikimą įmonę, kuri atsako už gaminamų produktų kokybę, suteikia garantiją gaminamiems langams ar durims.

IDEALUS LANGAS – šiluma, šviesa ir tausojama energija jūsų namuose! nauja nauja karta na karta IDEALUS IDEALUS 2014 2014 LANGAS LANGAS2

Šilumos taupymas Šviesa namuose Didelis sandarumas vėjui ir krituliams Triukšmo slopinimas Apsauga nuo rasojimo stiklo paketo pakraščiuose Šiuolaikiškas dizainas

Kuo ypatingi „FutureART+” langai? Tai – aukščiausios A++ energinio efektyvumo klasės langai, o jų kaina artima dviem klasėmis žemesnio efektyvumo langams. Idealaus lango šilumos perdavimo koeficientas UW – 0,7 W/(m2K), o šviesos laidumo koeficientas – 71 proc. Geriausias šių langų termoizoliacines ir šviesos laidumo savybes užtikrina 48–52 mm storio trijų stiklų paketai, kurių šilumos perdavimo koeficientas UG – tik 0,5 W/(m2K). Stiklo paketuose naudojami termoizoliaciniai plastikiniai rėmeliai, dar labiau pagerinantys lango šilumos ir sandarumo ypatybes. Stiklo paketas įgilintas į rėmus net 22 mm ir užsandarintas papildoma tarpine visu lango perimetru. Šis technologinis sprendimas užkerta kelią kondensatui susidaryti stiklo pakraščiuose net ir esant labai žemai lauko temperatūrai.

Energinio efektyvumo klasių lentelė

„Ne kiekvienas didelio energinio efektyvumo langas gali būti vadinamas idealiu, – teigia UAB „Aveplast“ prekybos tinklo direktorius Vilius Eidukevičius. – Idealaus lango energinio efektyvumo negalima siekti nepateisinamai brangiomis priemonėmis.“

0.7 A++ 0.8 A+

„TIKS langai” nebijo naujovių, todėl klientams ne tik padeda išsirinkti tinkamiausius langus, bet ir siūlo didžiausią Lietuvoje pasyviųjų langų pasirinkimą!

Šie langai ypač rekomenduojami aukštybiniams pastatams ir pajūryje, kur dažni stiprūs vėjai, liūtys ar audros, nes staktos centre papildomai įrengta trečia tarpinė pagerina lango termoizoliacines ir triukšmo slopinimo savybes, padidina atsparumą lietui ir vėjui. Lango rėmai išsiskiria itin balta spalva ir lengvai nuvalomu lygiu paviršiumi.

El. p. info@tikslangai.lt Nemokamas telefonas 8 800 22225 www.tikslangai.lt

Mitus apie aliuminio sistemas paneigia praktika

Artėjant lapkričio 1-ajai, kai Lietuvoje įsigalios reikalavimas statyti ne žemesnės kaip A energinio efektyvumo klasės pastatus, statytojai privalės atidžiau vertinti pasirenkamų gaminių ir medžiagų kokybę. Langų sistemos yra vienos tų konstrukcijų, kurioms turės būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne paskutinėje vietoje turėtų likti ir gaminių ilgaamžiškumas, panaudojimo galimybė. Aliuminio profilių sistemų gamintojas „Reynaers“ užtikrina, kad langų sistemos iš aliuminio atitinka visus energiniam efektyvumui ir aukščiausiai kokybei keliamus reikalavimus. Dažniausiai kylanti diskusija – ar aliuminio langų sistemos nėra šaltos? Taip pat kalbama, kad jos yra labai brangios ir tinkamos nebent komerciniams bei visuomeniniams pastatams, tik ne individualiam būstui. Yra ir daugiau nusistovėjusių stereotipų, tačiau visi jie lengvai paneigiami. Aliuminis – šaltas. Aliuminio profilių sistemų gamintojas „Reynaers“ jau bemaž prieš kelerius metus gavo pasyviojo namo sertifikatus už dvi pažangias aliuminio sistemas. Sertifikatą CS 104 durims su termoizoliacine plokšte, skirtoms pasyviesiems namams, suteikė Darmštate (Vokietija) įsikūręs Pasyviųjų namų institutas.

Kai šilumos laidumo izoliacijos rodiklio Ud reikšmė yra 0,75 W/m²K, sumontavus tokias duris šilumos izoliacijos reikšmė buvo 0,80 W/m²K. Taip pat buvo pasiekta 4-oji oro laidumo klasė visais bandymų atvejais, nors pasyviųjų namų sertifikatui gauti pakanka 3-iosios. CS104 sistema yra skirta gaminti langus, duris ir vitrinas. Stumdomųjų durų sistema CP 155-LS/HI yra itin gerai izoliuota, jos Uw reikšmė lygi 1,0 W/m²K. Be slankumo, šis

modelis išsiskiria dideliais ekspansyvaus stiklo paviršiais tvirtuose rėmuose, palikdamas architektams ir gamintojams laisvę naudotis alternatyviais šio novatoriško, energiją taupančio ir tvaraus modelio variantais. CS 86-HV – paslėptos varčios variantas su kelių kamerų sistema, skirtas langams ir durims, Uw = 1,0 W/m²K. Paslėpta varčia – tai tokia langų konstrukcija, kai iš lauko pusės visur matomi vienodo pločio rėmai, o varčios profilio nesimato. CS 86-HI – aukštos izoliacijos variantas su trijų stiklų stiklo paketu, sertifikuotas MINERGIE-P®, Uw = 0,75 W/m²K. CS 86-HI – puikus sprendimas aplinkosauga besirūpinantiems architektams, konstruktoriams ir statybininkams. Šios sistemos dizainas, energijos taupumas ir saugumo standartai suderinti taip, kad atitiktų naujausius techninius reikalavimus bei statybos tendencijas. Sistema CP 130 yra optimaliai pagerinta vertinant ir konstrukcijos galimybes, ir garso bei šilumos izoliavimo ypatybes, ir galimybę panaudoti storesnį stiklą (iki 42 milimetrų storio, ne daugiau kaip 300 kilogramų svorio ir ne daugiau kaip 2,7 metro aukščio). Vertinant pagal tai, sistema atitinka griežčiausius šiuolaikinės statybų praktikos reikalavimus. Stumdomoji sistema CP 155 yra itin gerai izoliuota, jai būdingos ir kitos pagerintos ypatybės. Klientai, kurie tikisi optimalios kokybės, geros izoliacijos ir paprastumo naudotis, visa tai gaus pasirinkę CP 155 sistemą. Ji suteikia didelę projektavimo sprendimų laisvę, nes užtikrina galimybę varijuoti itin didelių matmenų – iki 3 metrų aukščio, ne daugiau kaip 400 kilogramų svorio – stiklo elementais.

Patobulinti izoliaciniai šilumos sprendimai užtikrina CP 155 sistemos Uf iki 1,07 W/m²K. Šitaip suformuojamas įstiklintas elementas, kurio izoliacijos reikšmės yra mažesnės negu 1,0 W/m²K, ir galimybė mažai energijos eikvojančiuose pastatuose panaudoti „Minergie“ ženklu pažymėtą CP 155-HI sistemą. Išgaunamas net iki 900 Pa nelaidumas vandeniui. Abejonės dėl ilgaamžiškumo ir sudėtingos priežiūros. Gamintojas „Reynaers“ vienintelis Lietuvoje savo produkcijai suteikia sistemoms 10 metų garantiją su draudimu. Profilių sistemoms gaminti naudojama žaliava nėra įprastas statybinis aliuminis, kuris gali oksiduotis. Naudojamas specialus lydinys, skirtas būtent langų sistemoms, atsparus atmosferos poveikiui. Jeigu statomas objektas, kurį veiks grėsminga aplinka, pavyzdžiui, baseinas, jam rekomenduotina naudoti tik aliuminio langų ar fasadų sistemų konstrukcijas, kurios prieš dažymą padengiamos specialia danga, t. y. profiliai specifiniu būdu anoduojami ir paruošiami naudoti agresyvioje aplinkoje. Kartais baiminamasi, kad aliuminio paviršius greitai susibraižys. Norint gauti itin atsparų braižymams paviršių, naudojama COATEX danga. Ji atspari braižymams, turi antistatinių ypatybių, todėl ant paviršiaus mažiau kaupiasi dulkės, lyjant vanduo nubėga, džiūvant nelieka stambių lašų, nesikaupia nešvarumai. Išsikraipo dėl temperatūros poveikio. Tam, kad aliuminio profilis būtų šiltas, jis yra izoliuojamas. Jei šis procesas atliekamas naudojant standartinius izoliatorius, žiemos metu tokios konstrukcijos labai smarkiai deformuosis dėl temperatūros skirtumų. Tokiu būdu durys gali išsisandarinti. Mūsų regionui „Reynaers“ siūlo naudoti itin šiltas sistemas su slankiaisiais izoliatoriais. Tuomet akimi nematomi įtempimai nuo karščio ir šalčio yra sumažinami per pusę. Jie leidžia sumažinti deformacijas tarp lauko ir vidaus paviršiaus, todėl profiliai nesikraipo. Vienas geriausiai šį stereotipą paneigiančių pavyzdžių – įėjimo durims skirtos aliuminio konstrukcijos. Didelius temperatūros skirtumus kitokių medžiagų konstrukcijos sunkiai atlaiko neišsikraipiusios. Naudojama tik komerciniams pastatams. Tai dar vienas nesunkiai paneigiamas stereotipas. Pažvelkime į laukujes duris. Šalia jų nuolat šlapia, drėgna, šalta, durys dažnai varstomos ir netgi trankomos. Todėl ar gali būti tvirtesnės konstrukcijos nei aliuminio? Jeigu aliuminio duris lygintume su kitokių konstrukcijų durimis, kurios būtų tikrai kokybiškos, aliumininių kaina nebūtų didesnė. Vis dėlto užsakant namo langus už kelis tūkstančius eurų, kelių šimtų eurų skirtumas dėl kokybiškesnių durų vargu ar būtų svarbus. Didelė kaina. Lyginant, pavyzdžiui, medžio, plastiko ir aliuminio sistemas, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į komplektaciją ir palyginti identiškus produktus. Tuomet paaiškėja, kad jeigu stiklinamos plokštumos yra didelės, tai

plastiko ir aliuminio sistemų kaina beveik nesiskiria, brangesnės lieka tik medžio sistemos. Tai kodėl nepasirinkus aliuminio? Juk tokiems produktams kaip įėjimo durys, didelės vitrinos, slankiojamosios durys, stiklinis fasadas, gal net pereinantis į stogą švieslangis ar žiemos sodų konstrukcijos aliuminis tinkamiausias. Maža sprendimų įvairovė. Architektai turbūt neleis sumeluoti – aliuminio profilių galimybės yra kur kas didesnės nei kitų, nes gaminiai tvirtesni, ilgaamžiškesni ir plačiau pritaikomi. Be to, konstrukcijoms prireikia mažiau įvairių profilių, lieka didesnis stiklo paviršiaus plotas, pro kurį patenka daugiau šviesos. Senamiesčiuose esančiuose daugiabučiuose sumontuotos aliuminio sistemos atrodys elegantiškai. Taikantis prie aplinkos galima išgauti sendintą paviršiaus vaizdą, o jeigu norima kitokio varianto, pritaikyto tik tam tikram epochos laikotarpiui, „Reynaers“ gali pasiūlyti „Rennaissaince“ arba „Softline“ stiliaus langus, kurie atkartoja to laikotarpio architektūrą ir papuošia pastatus. Revoliucija aliuminio langų pramonėje. „Reynaers“ šių metų pradžioje pristatė ateities aliuminio langų ir durų sistemą „MasterLine 8“. Ji bus dar sėkmingesnė nei jau pripažinimą pelniusios sistemos „Concept System“. Aliuminio langų galimybių ribos bus smarkiai praplėstos panaudojus turbūt novatoriškiausią „Reynaers“ „MasterLine 8“ sistemą. „MasterLine 8“ sukuria maksimalų komfortą galutiniam vartotojui, nes visiškai tenkina (netgi lenkia) pasyviojo namo standartus. Taip pat sistema suteikia didžiules architektūrines galimybes, nes galimi „Functional“, „Deco“ ir „Rennaisance“ langų tipai ir įvairios jų kombinacijos. Įmanoma naudoti sunkius stiklus – standartinis atidaromo lango sprendimas yra iki 300 kilogramų svorio, o matomi profilių (lango rėmų) pločiai yra siauresni, negu buvo iki šiol kitose sistemose. Galimi langų variantai – standartiniai, padidintos izoliacijos, ypač didelės izoliacijos („High Insulation +). Lyginant su kitų gamintojų sistemomis, „Masterline 8“ tipo languose bus naudojama maždaug 30 proc. mažiau medžiagų, o tai galutiniam užsakovui leidžia tikėtis geresnės kainos. Be to „Masterline 8“ yra numatyti visi galimi sujungimai su slankiojamosiomis ar fasadinėmis konstrukcijomis. „Reynaers“ kviečia atrasti naujų aliuminio langų galimybių su „Masterline 8“.

49 Kęstučio g. 47/4, LT-08124 Vilnius Tel. +370 5 249 7755 www.reynaers.com

Mediniai langai –

ieškantiesiems išskirtinio stiliaus Mediena nuo seno yra plačiai naudojama statybinė medžiaga. Langai namuose užima garbingą vietą. Jie skirti ne tik praleisti šviesą ir suteikti jaukumo, bet ir neišleisti brangiai kainuojančios šilumos. Medinius langus renkasi žmonės, turintys išskirtinį stilių, vertinantys natūralumą, ekologiškumą, grožį. Tai patikima ir ilgai tarnaujanti žaliava, bet tik tada, kai ji būna atrinkta ir tinkamai paruošta. Mes, UAB „Langų gama“, nuo pat pradžių užsibrėžėme siekti aukščiausios kokybės, tad mūsų vardą greitai įsiminė klientai, vertinantys išskirtinius gaminius Lietuvoje ir užsienyje. Kurdami savo produkciją ne tik siekiame puikių funkcinių ypatybių, bet ir norime, kad mūsų langai taptų išskirtine jūsų interjero bei eksterjero detale.

UAB „Langų gama“ – tai išradinga komanda, kuri nuolat ieško novatoriškų ir funkcionaliai teisingų sprendimų. Siūlome įvairių tipų ir stilių medinių langų profilius, ypač platų spalvų pasirinkimą, galime išgauti kokią tik norite spalvą ir faktūrą, vadinasi, nesunkiai įgyvendinti bet kokius eksterjero bei interjero sprendimus. Mediniai langai neleidžia susidaryti šalčio slenksčiams rėmuose ir kondensuotis vandeniui. Tokie langai yra malonesni liesti ir suteikia jaukumo, be to, padeda išlaikyti drėgmės balansą, nes natūrali medžiaga kvėpuoja.

Beržuonos g. 1, Vilnius, tel. + 370 5 204 08 05, el. paštas info@gamalangai.lt, www.gamalangai.lt

Kuri namo stogo danga šilčiausia? Lina BIELIAUSKAITĖ

Stogo dangos pasirinkimą lemia ne viena aplinkybė – nuo šio sprendimo priklauso ne tik estetinis pastato vaizdas, bet ir paties stogo tarnavimo laikas. Statinių energinės klasės kartelei kylant vis aukštyn, aktualūs tampa ir kiti klausimai: ar stogo dangos tipas turi įtakos energiniam efektyvumui bei šiltinimo sprendimams? Svarbiausia – šiluminė izoliacija Renkantis stogo dangą specialistai pirmiausia pataria įvertinti pastato tipą – vargu ar ūkininkui verta rinktis brangų ilgaamžį produktą.

Taip pat būtina atsižvelgti į projektinius statinio sprendimus ir architektūrinę koncepciją: vienu atveju labiau tiks čerpės, kitu – cinkuotos skardos ar net medžio danga. Be abejo, svarbu ir techniniai gaminio parametrai bei kainos ir kokybės santykis. Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių konstrukcijų katedros docentė dr. Rėda Bistrickaitė pripažino, kad pati stogo danga energiniam efektyvumui esminės įtakos neturi.

„Kalbant apie energinius parametrus, svarbiausia, kad nesusiformuotų šilumos tiltelių, būtų užtikrinta tinkama stogo izoliacija – kuo šiluminė varža didesnė, tuo stogas bus šiltesnis, – kalbėjo KTU mokslininkė. – Žinoma, palyginti su čerpėmis, bitumu ar beasbesčio šiferio lakštais, metalo danga labiau traukia šaltį, drėgmę. Tačiau bendrame kontekste patiriami šilumos nuostoliai nėra labai dideli.“ Alternatyva – kanapių vata Kokybišką namo stogą specialistė vaizdžiai lygina su šilta kailine kepure, nes per šią pastato konstrukciją gali būti patiriami didžiausi šilumos nuostoliai.

„Šiluminė pastato stogo izoliacija turi būti didesnė nei sienų, nes šiluma kyla į viršų“, – primena KTU mokslininkė R. Bistrickaitė. Anot pašnekovės, siekiant aukštų energinio efektyvumo parametrų būtina šiltinti ir šiaudinius stogus. Pavyzdžiui, šiuo atveju gali būti naudojama alternatyvi medžiaga – medžio arba kanapių vata. Kanapių vatai gaminti auginamos specialios šių augalų rūšys, ji yra labai efektyvi ir pasižymi geresniais šiluminės varžos parametrais, palyginti su kitų panašaus pobūdžio produktų rodikliais. Ši vata pravarti ne tik tada, kai orientuojamasi į natūralias medžiagas, bet ir tais atvejais, kai dėl tam tikrų techninių apribojimų šilumos izoliacija turi būti plonesnio sluoksnio. Žaliųjų stogų privalumai Pašnekovės teigimu, ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje kanapių vata nebėra egzotiškas produktas, tačiau, kaip ir kie-

kviena alternatyva, už panašius gaminius kainuoja žymiai brangiau. „Ir klasikinė mineralinė, ir ekovata irgi pasižymi puikiais parametrais, be to, didesnės šiluminės varžos siekiančios technologijos nuolat tobulinamos“, – įvertino specialistė. R. Bistrickaitė pripažino, kad už įprastas dangas ir ne vienu parametru efektyvesni nebent vadinamieji žalieji stogai, kurių tradicijos ypač puoselėjamos Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Šveicarijoje. „Apželdintieji stogai ne tik yra šiltesni, bet ir turi daugiau privalumų: užtikrina geresnę garso izoliaciją, valo orą nuo taršos, vėsina pastatus, kai karšta, tad pagerina ir saulės baterijų darbą – kai stogas neįkaista, jos veikia efektyviausiai“, – vardijo KTU mokslininkė R. Bistrickaitė. Anot specialistės, ekstensyvaus tipo žalieji stogai, padengti nedideliu substrato sluoksniu ir apželdinti nereikliais augalais – samanomis, žolėmis, specifinės priežiūros nereikalauja.

SKARDOS SPRENDIMAI

Apsauginių tvorelių ir vamzdinių sniego užtvarų gamyba. Tinka visų tipų dangoms. 53 www.skardos.eu Gineitiškių g. 47, Vilnius info@skardos.eu +370 654 36287

Plieninės dangos – patikimos ir ilgaamžės Bažnyčių, didesnių dvarų ar ūkinių pastatų stogams nuo seno naudota vario, žalvario, taip pat cinkuota skarda liudija, jog ši medžiaga buvo ypač vertinama ir prieinama toli gražu ne kiekvienam. Šimtmečius menanti tradicija, tik jau naudojant gerokai patobulintas medžiagas, išlieka populiari ir šiandien. Ypač tai į akis krinta Lietuvos miestų ir miestelių senamiesčiuose, kitose reprezentacinėse, lankytinose šalies vietose. Ši danga puikiai dera ne tik dvarams, pilims, bažnyčioms, bet ir moderniosios architektūros objektams. Lietuvoje plieninės stogo dangos tapo neatsiejamos nuo kompanijos „Ruukki“ vardo. Ilgametė šios srities lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regione visiškai kontroliuoja visą plieninės stogo dangos gamybos procesą. Įmonė turi savo metalo liejyklas Suomijoje ir Švedijoje, gamybai naudoja pažangiausius profiliavimo įrengimus, todėl gali pasiūlyti išskirtinę kokybę ir produkcijos asortimentą. Lengva montuoti ir prižiūrėti

Plieno dangos statytojų vertinamos dėl gausybės privalumų. Vienas jų – tvirtų, lengvų ir lengvai apdorojamų plieno lakštų montavimas nereikalauja ypatingų stogdengių įgūdžių ar įrankių, tad stogo dengimo darbai atliekami itin sparčiai. Kiekvieno lakšto ilgis apskaičiuojamas ir gamykloje nupjaunamas pagal konkrečios stogo vietos, kur jis bus tvirtinamas, ilgį. Dengiant stogą plienine danga nereikia nei specialaus vientiso pakloto, nei tvirtesnių medinių gegnių – grebėstų konstrukcijos. Renovuojant stogą, dažniausiai esamos konstrukcijos keisti irgi neprireikia – pakanka tik įvertinti, ar išlaikyta stogo plokštumų geometrija, apžiūrėti ir pakeisti pažeistas medines dalis. Be to, „Ruukki“ plieninės stogo dangos beveik nereikalauja priežiūros – jos nepelija, nekerpėja ir nesamanoja. Ant jų ilgai neužsilaiko sniegas, smulkios medžių šakelės, spygliai.

Formų ir raštų įvairovė Nuo stogo konstrukcijos nuolydžio priklauso profilių rašto pasirinkimo galimybės. Čerpių imitacijos profiliai, pavyzdžiui, „Monterrey FEB Forma“, „Finnera“, „Adamante“ ar naujoji „Armorium“, tinka visiems stogams, kurie turi ne mažesnį nei 14 laipsnių nuolydį. Stogams, turintiems mažesnį nuolydžio kampą, galima rinktis trapecinius T20 ar T45 profilius (nuo 9 laipsnių), o jei stogo nuolydis minimalus (nuo 7 laipsnių) – pirmenybę reikėtų teikti tik itin sandariems, falciniams profiliams „Classic“. Maksimalus plieninės stogo dangos nuolydžio kampas yra neribojamas, trapeciniai T20 profiliai naudojami ir kaip sienų danga. Garantija – ir estetiniam vaizdui Kokybiškų plieninių lakštų spalva, estetinis vaizdas pasižymi ir ilgaamžiškumu. Plieno lakštų ilgaamžiškumui

didžiausią įtaką daro viršutinis sluoksnis – polimerinis padengimas. Pavyzdžiui, „Ruukki 30“ kokybės klasės dangoms suteikiama 30 metų techninių ir 10 metų estetinių ypatybių garantija, o aukščiausios, t. y. „Ruukki 50 Plus“, kokybės klasės dangoms – net 50 metų techninių ir 20 metų estetinių ypatybių garantija. Plieninių stogo dangų spalvų pasirinkimas labai platus, tačiau populiaresnės yra natūralios, prie kraštovaizdžio labiau derančios spalvos. Baimės – nepagrįstos Gamintojams dar neretai tenka susidurti su nepagrįstais mitais. Antai baiminamasi, kad įsigijus plieninę stogo dangą bus girdimas lietaus barbenimas. Specialistai vieningai sutaria, kad jei stogas ar palėpės perdengimas bus tinkamai apšiltintas, triukšmo namo viduje nesigirdės. Dažniausiai šiltinimui naudojamas bent 20–25 centimetrų mineralinės ar stiklo vatos sluoksnis, kuris puikiai izoliuoja ir garsą. Žmonės neretai mano, kad metalinis stogas vasarą greitai įkaista, tačiau tai irgi tik mitas, jei stogas yra apšiltintas ir jei tarp šilumos izoliacijos ir stogo dangos yra tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai. Ventiliuojamą oro tarpą būtina įrengti visada, kad ir kokia danga būtų dengiamas stogas. Kuo stogo danga labiau įkaista, tuo oras greičiau kyla į viršų ir pasišalina į lauką. Tad įkaitęs oras neužsilaiko, šilumai nėra jokios galimybės įveikti storą šiltinimo sluoksnį ir patekti į pastato vidų.

programos taisyklėse išvardytų tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą. Todėl kiekvienas, suspėjęs pasinaudoti šia programa, gautų 50 procentų dydžio kompensaciją šioms medžiagoms įsigyti. Skandinavų kompanija „Ruukki“ visuomet aktyviai remia sveiką gyvenimo būdą ir saugą propaguojančias iniciatyvas, tad visiems, kurie dalyvauja Asbesto keitimo programoje 2016 metais, siūlo papildomą 20 procentų nuolaidą. Nesunku apskaičiuoti, kad bendras sutaupymas stogo medžiagoms siektų net iki 60 procentų. Daugiau informacijos, atsakymus į klausimus apie asbestinių stogų keitimo programą ir daugybę kitų patarimų rasite internete www.ruukkistogas.lt, paskambinę tel. (8 5) 232 2315 ar apsilankę pas artimiausią „Ruukki“ partnerį. Daugiau informacijos apie plienines stogo dangas, lietaus nuvedimo sistemas ir kitus stogo priedus rasite internete www.ruukkistogas.lt, paskambinę tel. (8 5) 232 2315 ar apsilankę pas artimiausią „Ruukki“ partnerį.

Suskaičiuoti reikia viską Renkantis bet kurią stogo dangą nereikėtų atsižvelgti vien į dangos kvadratinio metro kainą. Pirmiausia vertėtų sudaryti išsamią visų medžiagų ir darbų sąmatą. Suskaičiuoti reikia viską: pradedant medinei konstrukcijai reikalingų medžiagų ir darbų kaina, stogo dangos ir jos dengimo darbų kaina, labai svarbu įvertinti ir tai, kiek atsieis įvairūs priedai. Viską susumavus lengva įsitikinti, kad stogo dangos lakštų kaina sudaro gana nedidelę dalį stogo sąmatoje, bet galutinė gera stogo išvaizda, ilgaamžiškumas ir garantijos pasirinkus kokybiškesnę dangą skiriasi akivaizdžiai. Gera žinia asbesto šalinimo programos dalyviams Kaimo gyventojai šiais metais vis dar turi galimybę pasikeisti seną, sveikatai pavojingą asbestinę stogo dangą nauja, pasinaudodami Europos Sąjungos parama. Visos „Ruukki“ siūlomos stogo dangos ir papildomos stogo medžiagos (stogo skardos lankstiniai, lietaus nuvedimo sistemos, sniego užtvaros, stogo plėvelės) yra įtrauktos į

Dr. Audronė Endriukaitytė, „Paroc“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims: „Statybininkų darbui palengvinti ir reikiamam sprendimui supaprastinti PAROC sukūrė plokščiųjų stogų šiltinimo sistemą PAROC PROOF. Ji skirta ir naujajai statybai, ir renovuojamiems pastatams.“

Plokščiųjų stogų šiltinimo sistema PAROC PROOF A, A+ ir A++ klasės pastatams Europos Sąjungoje griežtėjant pastatų energinio naudingumo reikalavimams, šilumos izoliacijos rodikliai, sprendimų paprastumas ir šiltinimo įrengimo kokybė tampa ypač svarbūs. Stogas yra viena reikšmingiausių pastato dalių, darančių didelę įtaką jo energiniam naudingumui. Lietuvoje numatyti keli naujai statomų pastatų energinio naudingumo didinimo etapai (žr. 1 lentelę). Sumažinus stogų šilumos perdavimo koeficiento vertę iki 0,1 W/(m2K), plokštiesiems stogams įrengti gali prireikti net 4 sluoksnių šilumos izoliacijos. Supaprastino sprendimą Statybininkų darbui palengvinti ir reikiamam sprendimui supaprastinti PAROC sukūrė plokščiųjų stogų šiltinimo sistemą PAROC PROOF. Ji skirta ir naujajai statybai, ir renovuojamiems pastatams. Šią sistemą sudaro dviejų tipų plokštės: PAROC ROB 80 ir naujosios PAROC ROL 30. PAROC ROB 80 statybininkams yra gerai žinomos, jos naudojamos kaip viršutinė plokščiojo stogo plokštė, ant kurios yra įrengiama ritininė prilydomoji ir mechaniškai pritvirtinama danga. PAROC PROOF sistemoje naudojamos 30 milimetrų storio PAROC ROB 80 plokštės ir naujosios vertikaliai orientuoto plaušo plokštės PAROC ROL 30, kurių storis yra nuo 210 iki 450 milimetrų, todėl jomis galima sėkmingai apšiltinti visų tipų A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasės pastatų plokščiuosius stogus.

Naudojant sistemą „PAROC Air“, stogus (iš dalies vėdinamus) galima įrengti ne tik su įprastomis, bet ir su PAROC ROL 30 plokštėmis. Šiuo atveju vėdinimo grioveliai bus įrengiami viršutinėje plokštėje PAROC ROB 80. Sistema PAROC PROOF ant gelžbetonio plokštės įrengiama dviem sluoksniais: PAROC ROL 30 ir 30 milimetrų storio PAROC ROB 80. Ant trapecinių plieno lakštų stogo pagrindo sistema įrengiama iš trijų sluoksnių. Pirmiausia

su PAROC ROB 80 paklojamas lygus pagrindas vandens garų ir oro izoliacijai įrengti: suklojamos atitinkamo storio vertikaliai orientuoto plaušo PAROC ROL 30 plokštės ir ant jų įrengiamas viršutinis PAROC ROB 80 sluoksnis. Šilumos izoliacijos įrengimas Stogų pagal PAROC PROOF sistemą įrengimas panašus į mums jau įprastą stogų šiltinimą pasitelkiant plokštes PAROC ROL 30. Šiltinimo darbus reikėtų pradėti nuo tolimiausių zonų, kad būtų išvengta nereikalingo vaikščiojimo per šiltinamąją medžiagą. Šiltinant plokščiuosius stogus, kurių denginys yra iš trapecinių plieno lakštų, pirmiausia reikia įrengti vandens garų ir oro izoliacijos paklotą. Tam naudojamos PAROC ROB 80 plokštės. Ant gelžbetonio perdangos to daryti nereikia, nes pagrindas yra lygus. Tada, laikantis STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 3 priedo reikalavimų, įrengiamas vandens garų ir oro izoliacija. Ant jo klojamos plokštės PAROC ROL 30. Kadangi PAROC ROL yra siauros ir ilgos plokštės (0,2 × 2,4 metro), joms nešioti puikiai tinka šakės, o darbui atlikti pakanka vieno žmogaus. Reikia

Vieną PAROC ROL 30 plokštę rankomis arba paprasčiausiomis šakėmis gali perkelti ir sumontuoti vienas darbininkas.

Ant PAROC ROL 30 plokščių įrengiamas viršutinis sluoksnis iš PAROC ROB 80 30 milimetrų storio.

Sistemos privalumai pažymėti, kad šios plokštės ypač gerai susiglaudžia, tarp jų nelieka plyšių. PAROC ROL 30 turi būti klojamos perslenkant jas viena kitos atžvilgiu, kad nesusidarytų keturių kampų sandūrų. Šių plokščių suklojama tiek, kad jas visas iš karto būtų galima uždengti PAROC ROB 80 plokštėmis, nevaikštant ant jau paklotų PAROC ROL 30. Viršutines plokštes reikia kloti taip, kad jos prasilenktų su apatinių plokščių siūlėmis. Hidroizoliacinę stogo dangą reikia sumontuoti iškart arba pasibaigus darbo laikui (pamainai). Negalima palikti neuždengtos šilumos izoliacijos ilgiau nei vieną dieną. Tvirtinimo elementai, jų skaičius ir išdėstymas parenkami pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 1 priedo reikalavimus. Sistema PAROC PROOF šiltinto stogo šilumos izoliacija, galima sakyti, nesideformuoja nuo ją veikiančių norminių apkrovų. Taip yra dėl to, kad PAROC ROL 30 plokštės yra vertikaliai orientuoto plaušo, o jų deklaruojamas stipris gniuždant (σm) yra 30 kPa. Šis skaičius parodo, kiek apkrova galima veikti izoliacinę medžiagą, kad ši nesideformuotų ir nesuirtų. Norminės stogo apkrovos dažniausiai siekia apie 10 kPa. Tad nuo norminių stogo apkrovų PAROC ROL 30 plokštės nesusispaus ir nesideformuos. Kadangi eksploatuojant tenka užlipti ant stogo ir atlikti jo priežiūros darbus, rekomenduojama įrengti vaikščiojimo takus. Ir naujai statomiems, ir renovuojamiems pastatams skirta sistema PAROC PROOF pagreitina plokščiųjų stogų šiltinimo darbus, įrengiamas patikimas, ilgaamžis, nedegus ir energiškai efektyvus stogas. Energinio naudingumo klasė

Įsigalioja nuo

t Paprasta montuoti. Šiltinant stogus sistema PAROC PROOF, visas akmens vatos plokštes gali nešioti vienas žmogus. Be to, A, A+ ir A++ klasės energinio naudingumo pastatų šilumos izoliacija yra įrengiama tik iš dviejų ar trijų sluoksnių. t Tvirtas stogas. Dėl pagrindiniam šiltinamajam sluoksniui naudojamų vertikaliai orientuoto plaušo plokščių sistema PAROC PROOF apšiltintas stogas įrengiamas ir tinkamai eksploatuojamas išliks stangrus bei tvirtas. t Nedega. PAROC akmens vatos stogų plokštės yra priskiriamos saugiausiai A1 degumo klasei, todėl kaip šilumos izoliaciją jas galima naudoti konstrukcijose, kurioms taikomi itin griežti gaisrinės saugos reikalavimai. t Kokybiškas ir ilgaamžis stogas. PAROC ROL 30 plokštės, pagrindinis šiltinamasis sluoksnis, yra suklojamos priglaudžiant vieną prie kitos, be papildomo siūlių užtaisymo. Akmens vata išlaiko stabilius matmenis, o tai reiškia, kad veikiama temperatūros ji nesideformuoja. Todėl eksploatuojant stogą neatsiras plyšių tarp šilumos izoliacijos plokščių, nepadidės stogo dangos įrąžos, dėl atsiradusių plyšių neišaugs šilumos nuostoliai. Stogo įrengimo technologija įpareigoja darbus atlikti kokybiškai, nes visi sistemos sluoksniai paeiliui suklojami vienu kartu, tad sumažėja tikimybė išorės krituliams patekti į konstrukcijos vidų. Ir naujai statomiems, ir renovuojamiems pastatams skirta PAROC PROOF sistema leidžia pagreitinti plokščių stogų šiltinimo darbus, įrengti patikimą, ilgaamžį, nedegų bei energiškai efektyvų stogą.

Gyvenamieji pastatai

Visuomeniniai pastatai

2016 11 01

0,10

0,11

A+

2018 01 01

0,09

0,10

A++

2021 01 01

0,080

0,090

Pramoniniai pastatai 0,16.ⱪ1

0,14.ⱪ1 0,12.ⱪ1

Šiuolaikiniam būstui nebereikia galingos katilinės Pastato energinis efektyvumas priklauso nuo daugelio aplinkybių: parengto projekto, numatytų techninių sprendimų, pasirinktų medžiagų. Renkantis šildymo sistemas vis dažniau žvelgiama į alternatyvius energijos šaltinius, skirtus ateities katilinei.

Energiškai efektyvūs namai yra ne tik komfortiški, bet ir ekonomiški. Kadangi tokių pastatų energijos poreikis yra itin mažas, į šį kriterijų specialistai ir pataria ypač kreipti dėmesį projektuojant šildymo sistemą.

Tačiau A++ energinio efektyvumo klasės namas didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sugeneruoti iš atsinaujinančių šaltinių, kaip antai saulės fotovoltinės jėgainės ir panašių įrenginių.

Ir energiškai efektyviuose, ir pasyviuosiuose pastatuose naudotini bet kokie energijos šaltiniai, pradedant elektra (šilumos siurblys), dujomis, baigiant malkomis ar medžio granulėmis.

„Energiškai efektyviuose namuose tinkami įvairūs sprendimai: nuo geoterminio šildymo, kurį įrengti kainuoja šiek tiek brangiau, tačiau eksploatuoti tampa pigiau, iki paties pigiausio elektrinių šildytuvų įrengimo, tačiau jų eksploa-

tacija – labai brangi. Be abejo, siekiamybė – žalioji energija. Vis dėlto vargu ar elektrą iš atsinaujinančių šaltinių būtų tikslinga naudoti elektriniam šildytuvui“, – kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktorius Aidas Vaičiulis.

Vertindamas pastarųjų metų tendencijas, NPNA vadovas pastebi, kad populiarėja vadinamosios aeroterminės technologijos. Tačiau jos efektyvios iki tam tikros šalčio ribos, tad vertėtų apsvarstyti ir alternatyvaus šaltinio šaltuoju periodu galimybę, patarė specialistas.

Pasyvieji, energiškai efektyvūs A, A+ ir A++ klasės namai nereikalauja galingos šildymo sistemos, nes pasižymi puikia šilumos izoliacija, sandarumu ir naudoja pasyvius energijos šaltinius: saulės energiją, dirvožemio energiją, žmogaus kūno, apšvietimo bei buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą.

„Kalbant apie naujoves, pastaruoju metu populiarėja hibridiniai sprendimai, kai vėdinimo įrenginiai turi šiluminį siurblį, kuris iš dalies kompensuoja šilumos, o vasarą – šaldymo poreikį. Manau, tokie sąnaudų, kokybės ir optimalumo santykio sprendiniai ir yra energiškai efektyvių pastatų šildymo sistemų ateitis“, – prognozavo specialistas.

Kuo aukštesnė energinė klasė, tuo šildymo sąnaudos būna mažesnės arba beveik lygios nuliui. Antai sertifikuotuose pasyviuosiuose namuose vienam kvadratiniam metrui ploto sunaudojama ne daugiau kaip 15 kW/h energijos per metus.

NPNA direktoriaus A. Vaičiulio teigimu, dar prieš kelerius metus tokios technologijos buvo ganėtinai brangios, o šiandien po truputį pinga. Hibridines šildymo sistemas siūlo ir Lietuvos gamintojai, šią produkciją taip pat sėkmingai eksportuojantys į Skandinavijos bei kitas Europos šalis.

Tad, anot A. Vaičiulio, didžiausia šių dienų aktualija – energiškai efektyviuose pastatuose diegti ir atitinkamus mažesnės galios šildymo įrenginius.

Ir energiškai efektyviuose, ir pasyviuosiuose pastatuose naudotini bet kokie energijos šaltiniai, pradedant elektra (šilumos siurblys), dujomis, baigiant malkomis ar medžio granulėmis. Tačiau A++ energinio efektyvumo klasės namas didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sugeneruoti iš atsinaujinančių šaltinių, kaip antai saulės fotovoltinės jėgainės ir panašių įrenginių. „Energiškai efektyviuose namuose tinkami įvairūs sprendimai: nuo geoterminio šildymo, kurį įrengti kainuoja šiek tiek brangiau, tačiau eksploatuoti tampa pigiau, iki paties pigiausio elektrinių šildytuvų įrengimo, tačiau jų eksploatacija – labai brangi. Be abejo, siekiamybė – žalioji energija. Vis dėlto vargu ar elektrą iš atsinaujinančių šaltinių būtų tikslinga naudoti elektriniam šildytuvui“, – kalbėjo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) direktorius Aidas Vaičiulis. Pasyvieji, energiškai efektyvūs A, A+ ir A++ klasės namai nereikalauja galingos šildymo sistemos, nes pasižymi

Buvusio kūriko laiškas Tai mūsų pirmasis namas. Statybos vyko daugiausia klausantis neva protingų dėdžių ir tetų, todėl buvo pasirinktas kietojo kuro žvakės tipo katilas. Tuomet geoterminio šildymo perspektyva net nebuvo svarstoma. Ir taip buvo aišku, kad atsieis labai brangiai. Pirmasis sezonas praėjo eksperimentuojant su kuru – buvo išbandytos anglys. Kaimyno kieme kvapas buvo tikrai nekoks, smulkių anglies dulkių atsirado net namuose, buvo sunku net pusę maišo anglių pakelti iki krūtinės lygio ir supilti į pakurą. Tam, kad būtų užtikrintas viršutinis degimas, reikėjo nuolat tiekti orą turbina. Anglys iš galimo kuro sąrašo buvo išbrauktos. Vėliau išbandyti saulėgrąžų briketai. Gulėdami sandėlyje jie kvepėjo fantastiškai, tačiau kvapas priviliojo peles, ir jos pradėjo graužti briketus. Degantys briketai anaiptol taip skaniai nebekvepėjo, ir vėl kentėjo kaimynas. Tada atėjo eilė pjuvenų briketams. Kitais metais naudotos beržinės malkos buvo pigiausios, tačiau jų degimo trukmė buvo trumpesnė, be to, dažniau reikėjo valyti katilą, taigi buvo grįžta prie briketų. Ieškant idealaus kuro pasirodė, kad katilą reikia gana tiksliai sureguliuoti. Nuspręsta statyti akumuliacinę talpą. Kartu su talpa buvo sumontuota ir automatinė sistema, kurios funkcija – stebėti katilo degimą ir kambarių temperatūrą. Dėl to pagerėjo ir kuro įkrovų dažnis, ir temperatūros pastovumas namuose. Kad ir kaip ten būtų, šeštadienio pusdienis buvo skiriamas pelenams išnešti, katilui valyti ir kurui gabenti į katilinę. Po tokių procedūrų drabužius reikėdavo palikti katilinėje, duris atsidaryti alkūnėmis ir eiti tiesiai į dušą. Kad ir kiek dėmesio buvo skiriama katilui, paaiškėjo, kad aukštas naudingumo koeficientas reiškia, kad dūmai, išeinantys iš katilo, yra šalti ir juose esantis vanduo kondensuojasi žemai kamine, dėl to reikia dažnai valyti katilą ir kaminą. Keletą kartų teko stebėti, kaip dingus elektrai, net ir esant uždarytoms sklendėms, katilo temperatūra pakildavo iki 120 laipsnių, o garsai katile reikšdavo virimo pradžią. Pasisekė, kad elektra atsirado dar nesuveikus apsaugoms, smagu tikrai nebuvo, todėl įsigytas didelės talpos gilaus išsikrovimo akumuliatorius, taip pat teko statyti brangų tikro sinuso nepertraukiamo maitinimo šaltinį (cirkuliaciniai siurbliai naudojant paprastą kompiuteriui skirtą nepertraukiamo maitinimo šaltinį paprasčiausiai neveikia). Pernai pavasarį katile iš vakaro kurti sukrauti briketai užsidegė savaime nuo pelenuose likusių žarijų. Prirūko namai. Tai buvo paskutinis lašas eksploatuojant šį katilą. Pradėta ieškoti alternatyvų. Kadangi dujotiekio trasa pro šalį nesidriekia (o ir jos kaina nevilioja), elektra šildytis brangu, liko rinktis granulinį katilą ar geoterminį šildymą. Norėjosi maksimaliai automatizuoti procesą, todėl pradėjau domėtis granuliniais katilais, turinčiais pneumatinio granulių padavimo funkciją. Paaiškėjo, kad toks komplektas su gera nuolaida kainuoja apie 5700 eurų, o gamintojas yra iš kaimyninės šalies. Žinodamas, kad vis tiek reikės valyti pelenus, pilti kurą į talpą, kad reikės elektros ne tik siurbliams, bet ir valdikliui, oro ventiliatoriui, kad kaminą irgi reikės valyti, o galiausiai jis perdegs, su UAB „Šildymo projektai“ pradėjau diskutuoti apie geoterminį šildymą. Pigiausias variantas pasirodė oras–vanduo tipo šilumos siurblys. Šis variantas buvo atmestas, nes jis, mano nuomone, tinkamas karštam vandeniui ruošti šiltuoju metų laiku. Nors kieme jau sutvarkyta aplinka, teko užmerkti akis, išardyti tvoros dalį ir įsileisti techniką gręžimo darbams atlikti.

Buvo pasirinktas katilas „CTC Ecoheat 408“. Pasirinkimo kriterijai – patikima Švedijos kompanija, integruotas boileris, karštas vanduo paruošiamas iš karto, neužsistovi, nereikia apsaugos nuo legionelių, didelis, informatyvus liečiamasis LCD ekranas, galimybė prisijungti prie BMS, katile naudojamas laiko patikrintas kompresorius, kuris sugedęs gali būti lengvai pakeičiamas, aukštas COP. UAB „Šildymo projektai“ montuotojai katilą aprišo per kelias dienas, mums su uošviu teko tik stebėtojų vaidmuo. Katilinėje buvo panaudoti variniai vamzdžiai, presuojamos jungtys, ekonomiškas „Grundfoss“ cirkuliacinis siurblys. Šiuo metu katilinė – buvęs baisiausias namo kampas, kur buvo tamsu ir dulkėta ir kur visiškai nebuvo vietos, tapo beveik gražiausia vieta, kur be šilumos siurblio bus ir darbo kambarys, nes šilumos siurblys su visu vamzdynu užima vietos ne daugiau nei šaldytuvas, jo beveik negirdėti. Pats įrenginys atrodo gražiai. Galų gale dukra pareiškė norinti gyventi katilinėje, jei tik čia bus pastatytas stalas, prie kurio galėtų piešti. Šildymo sezonas prasidėjo ramiai, be streso, nesitepant rankų, nesikeliant pusvalandžiu anksčiau, nemedžiojant briketų, nešiukšlinant kiemo ir nekraunant nieko į malkinę. Namuose laikosi vienoda ir pastovi temperatūra. Kamino angą uždengiau skarda ir užkniedijau – taip savotiškai palaidojau šildymosi kietuoju kuru sprendimą.

Patarimai ir pamąstymai tiems, kurie dar tik planuoja statybas ir renkasi šildymosi būdą. Nežiūrėkite tik į katilo kainą – vertinkite visumą. Pateiksiu keletą argumentų. Kietojo kuro katilui reikia atskiros patalpos, atitinkančios specialius reikalavimus, o šilumos siurblys gali stovėti kad ir spintoje, taigi sutaupote naudingojo ploto. Kietojo kuro katilui reikalingas kaminas. Bet kokiu atveju tai skylė stoge, pro kurią lauk išeina šiluma. Bjauriausia, kad kaminą reikia valyti. Kurui laikyti reikalinga patalpa. Tai vėl nemaži pinigai ir vieta. Malkas reikės supjaustyti, sukapoti, sunešti į malkinę ir išdžiovinti, o vėliau nešioti į katilinę. Tai užimta vietą, kaupiasi šiukšlės, atliekamas darbas. Dingus elektrai kietojo kuro katilas gali užvirti, sugadinti įrangą ar net pats tapti netinkamas eksploatuoti. Šilumos siurblys tiesiog sustos, kol vėl atsiras elektra. Nuolatinė priežiūra. Jeigu turite kietojo kuro katilą, pamirškite apie atostogas žiemą. Galima užpildyti neužšąlančiu skysčiu, bet tai neapsaugos vandentiekio sistemos. Švara. Jei vis dėlto sugalvosite statyti kietojo kuro katilą, įrenkite katilinę su atskiru įėjimu, kitaip iš jos į namus pateks ir dūmų, ir dulkių. Pro tokias duris lengviau įnešti (paskui išnešti) katilus, akumuliacinę talpą. Prisiklausęs senolių santechnikų, dalį kambarių padariau šildomus radiatoriais – dabar taip tikrai nesielgčiau: grožio tai neteikia, darant remontą aplink radiatorius sunku dažyti, čia kaupiasi dulkės, galiausiai vaikams norisi ant jų užsilipti.

Vietoj epilogo Be abejo, vis tiek galite argumentuoti, kad tai brangu (jei įsigilinsite į mano rašliavą prieš statydami namą, pamatysite, kad brangiau atsieina kietojo kuro katilinė, net neskaičiuojant darbo sąnaudų). Galite sakyti, kad jums patinka grynas oras ruošiant malkas ir mankšta kas rytą, bet grynu oru kvėpuoti ir mankštintis galite su vaikais ar imdamiesi kitos mėgstamos veiklos, o ir mankšta skaldant malkas ir nešiojant pelenus galiausiai nusibosta. Papasakojau savo istoriją – tai klaidų ir išlaidų kelias. Jūs galite nekartoti mano klaidų ir sutaupyti nemažai pinigų, žinoma, galite elgtis kitaip ir mokytis iš savo klaidų – tai savotiškai įdomus, bet brangus pažinimo kelias.

Daugiau informacijos apie CTC produktus ir artimiausius tiekėjus galite rasti interneto svetainėje

www.ctcsildymas.lt.

Šildomos grindys: kitoks požiūris

Energiškai efektyvus būstas neįsivaizduojamas be žemos temperatūros šildymo šaltinių, kurie šilumą dažniausiai perduoda į grindyse ar kitose konstrukcijose paslėptus vamzdynus. Radiatoriai taupiame name būtų nereikalingas atributas, užimantis daug vietos. Šiandien grindų šildymas – visiškai kitoks, negu buvo prieš dešimtmetį ar dar anksčiau. Naujoviška įrengimo technologija, patobulinti įrenginiai, novatoriškas valdymas – visa tai suteikia labai plačias galimybes ir komfortą.

Betono sluoksnį patogu įrengti ne visur Kalbant apie šildomų grindų įrengimą, dar dažnai įsivaizduojamas palyginti storas betono sluoksnis, dengiantis termoizoliacijoje paklotus vamzdžius. Tokią konstrukciją renkasi taupieji, neįvertindami betono kokybės, tokių charakteristikų kaip svoris, nepatogus įrengimas ir kitų. Jų pasirinkimą nulemia nedidelė kaina. Vertinantieji patogumą, kokybę ir didesnes galimybes ieško alternatyvų. Jų tikrai yra ir ne viena. Bendra „Knauf Nivelierestrich 425“ ir „Uponor Minitec“ šildomų gipsinių grindų sistema paranki tiems, kurie ne stato naują namą, bet atnaujina senąjį ir nori įsirengti grindų šildymo sistemą. „Renovuojamuose namuose įprastai susiduriama su problema, kai nėra galimybės pakloti storesnį grindų sluoksnį, tam galima skirti vos du centimetrus. Betoninėms šildomoms grindims reikia mažiausiai penkių, o kartais – net ir dešimties centimetrų storio sluoksnio. Todėl toks sprendimas minėtu atveju nebus tinkamas. Gipsinių liejamųjų grindų sistemai įrengti kartais užtenka vos 16 milimetrų sluoksnio (nors kartais reikalingas kiek storesnis sluoksnis, pavyzdžiui, 20 ar 25 milimetrų), ir dažnai toks sprendimas būna tikra išeitis iš situacijos“, – sakė bendrovės „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris. Jis patikslino, kad, be sluoksnio šildymo vamzdeliams užlieti, reikia dar įvertinti ir izoliacinį sluoksnį, kuris papildomai užima 2–3 centimetrus, o dažnai ir daugiau. Senos statybos namuose liejant papildomus grindų sluoksnius būtina įvertinti perdangos būklę. Būna, kad esamą perdangą negalima apkrauti papildomu didesniu svoriu ir gyventojai susitaiko su mintimi, jog negalės įsirengti grindų šildymo sistemos. Tokiu atveju plonasluoksnė „Knauf Nivelierestrich 425“ ar „Uponor Minitec“ šildomų gipsinių grindų sistema irgi tampa puiki išeitis. Anot K. Vaserio, plonasluoksne gipsinių grindų sistema išsprendžiamas apkrovos ir patogumo įrengti klausimas. Visų pirma plonasluoksnėms grindims įrengti prireikia mažiau laiko, o 2 centimetrų nesiekiantis sluoksnis išdžiūva kur kas greičiau nei, pavyzdžiui, 7 centimetrų storio betono sluoksnis. Vienas pagrindinių pranašumų (o gal ir didžiausias) rekonstruojant patalpas yra tai, kad neiškyla grindų lygis, o tai svarbu, nes keisti duris ar įrengti slenksčius (jei grindinis šildymas įrengiamas ne visame bute, o atskirose patalpose) yra problemiška. Patalpose išvengiama drėgmės Kita masyvių betoninių šildomų grindų alternatyva – sausosios sistemos. Anot „Knauf“ atstovo K. Vaserio, kaip ir kitos sausosios statybos technologijos, ši pasižymi paprastumu įrengti, darbų atlikimo sparta ir galimybe naudotis vos įrengus.

„Viena svarbiausių detalių – išvengiama vadinamųjų šlapiųjų procesų, o tai reiškia, kad į patalpas nepateks didelis kiekis drėgmės. Įrengus sausųjų grindų sistemą, ja iš karto galima vaikščioti ar kloti dangą, nereikia laukti, kol išdžius“,  – kalbėjo K. Vaseris. Sausųjų šildomų grindų sistema montuojama ant „Uponor Siccus“ pagrindo, kuriame būna pakloti šildymo vamzdžiai. Vadinamuoju plaukiojančiu būdu sumontavus (atsižvelgiant į patalpų paskirtį) „Knauf Brio“, „Knauf Brown“ arba „Knauf Aquapanel“ plokštes, jau galima kloti grindų dangą. Dažniausiai sistemai įrengti naudojamos „Knauf Brio“ plokštės. Tačiau ypač drėgnose patalpose gali būti tinkamos tik cementinės „Knauf Aquapanel“ plokštės. „Knauf Brown“ gipskartonio plokščių grindys irgi yra kokybiškas ir netgi labiausiai pageidautinas variantas, tačiau jo naudojimą riboja tam tikros plokščių ypatybės. Todėl numačius kloti klijuojamas grindų dangas, pavyzdžiui, parketą ar didesnio formato plyteles, reikėtų pasirinkti gipso plaušo plokštes „Knauf Brio“. O cementinės „Knauf Aquapanel Floor“ plokštės naudojamos ten, kur numatomas nuolatinis drėgmės poveikis: baseinuose, SPA centruose. Patogesnis valdymas Masyvios betoninės grindys pasižymi dideliu inertiškumu: jos lėtai įšyla ir lėtai atvėsta. Maždaug prieš du dešimtmečius, kai kitų grindų šildymo sistemų nebuvo, tai buvo laikoma dideliu privalumu. Šiandien tokia sistema jau nebetinkama renkantis modernius valdymo sprendimus. Sistemos, neturinčios inertiškumo, šiuo metu yra gerokai pranašesnės valdymo galimybėmis: šilumos parametrų nustatymu, programavimu ir pan. Ploname gipsinių grindų sluoksnyje įvyksta greitas šilumos perdavimas, ir tai koreliuojasi su vadinamojo protingojo namo sąvoka: nustačius norimus šildymo parametrus, nereikia laukti kelių valandų, kol pasijaus efektas. Kompanijos „Uponor“ patalpų temperatūros valdymo įrenginiai tinkami visų tipų pastatams – ir naujiems, ir renovuojamiems. „Uponor“ atskirų patalpų temperatūros valdymo įrenginius sudaro įvairūs komponentai, kuriuos galima suderinti taip, kad sistema atitiktų konkrečius reikalavimus. Šie įrenginiai leidžia patogiai ir efektyviai reguliuoti temperatūrą atskiruose kambariuose ar didelėse zonose. Naujausias patalpų temperatūros valdymo produktas, skirtas grindiniam šildymui ir vėsinimui Smatrix - belaidė ar laidinė sistema su automatinio balansavimo funkcija. Šią patentuotą technologiją siūlo tik „Uponor“. Naudojant ją nebereikia rankomis balansuoti sistemos, užtikrinamas

komfortas ir sunaudojama mažiau energijos nepriklausomai nuo oro sąlygų. Sprendimų įvairovė Šildomoms grindims įrengti kompanija „Uponor“ gali pasiūlyti ne vieną sprendimą. Jau minėtai plonasluoksnei sistemai yra pritaikyta „Uponor Minitec“. „Uponor Minitec“ paklotas gali būti naudojamas ant betoninių, medinių pagrindų ar plytelių. Lipnus sluoksnis, esantis kitoje lakšto pusėje, tvirtai prikimba prie pagrindo. Lyginamasis sluoksnis padengiamas tiesiai ant iškyšų, todėl grindų aukštis padidėja tik 15 milimetrų. Speciali paklotų konstrukcija užtikrina, kad lyginamasis mišinys gerai pasiskirstytų ir sukibtų su pagrindu. „Uponor Minitec“ grindų šildymo sistemai naudojami 9,9 milimetro diametro „Uponor PE-Xa“ vamzdžiai. Medinėms grindims ant sijų skirta „Uponor Siccus“ grindinio šildymo sistema. Ji taip pat tinkama naudoti ir naujos statybos, ir modernizuojamuose pastatuose. Tai sausuoju būdu įrengiama sistema (minimalus konstrukcijos aukštis – 43 milimetrai), todėl darbai vyksta greitai, švariai, o juos atlikus iš karto galima vaikščioti. Galima naudoti įprastines grindų dangas – plyteles, parketą, kiliminę ir plastikinę dangą, kurių maksimalus terminis atsparumas Rλ,B = 0,15 m2K/W. „Uponor Siccus“ sistemą sudaro tik keturi elementai: montavimo plokštė, šilumos perdavimo plokštė, 14 milimetrų skersmens šildymo vamzdžiai, PE folija. Be to, visa konstrukcija yra lengva – tik 25 kg/m2, įskaitant grindų apkrovos paskirstymo lakštą. Tai didelis inžinerinis privalumas, ypač medinių sijų konstrukcijoms, o nedidelės masės grindų konstrukcija užtikrina greitą reakciją reguliuojant temperatūrą. „Uponor Siccus“ montavimo plokštėje integruoti vamzdžių kanalai laiko šilumos perdavimo plokštes ir šildymo vamzdžius. Tiekia natūralią vėsą Šaltuoju periodu daugiausia kalbama apie šildymo sprendimus. Orams šylant ir vis labiau saulei prikaitinant patalpas, atsiranda būtinybė jas vėsinti. Apskaičiuota, kad oro kondicionieriai patalpoms vėsinti sunaudoja kur kas daugiau energijos, negu žiemą jos prireikia šildymui.

Kompanijos „Uponor“ sprendimai leidžia ta pačia sistema be didelių energijos sąnaudų patalpas ir šildyti, ir vėsinti. Spindulinės šildymo sistemos naudoja žemos temperatūros vandenį, todėl energiškai tai yra pats efektyviausias būdas šilumai pastatuose paskirstyti. Žemos temperatūros šildymo ir aukštos temperatūros vėsinimo sprendimai leidžia optimaliai naudoti šilumos šaltinius, geriausia – atsinaujinančius energijos šaltinius,

pavyzdžiui, gruntinius arba orinius šilumos siurblius. Taip užtikrinamas mažiausias įmanomas pirminės energijos naudojimas ir mažiausia CO2 emisija. Visa sistema yra paslėpta konstrukcijose – tai suteikia daugiau patalpų planavimo laisvės. „Viena sistema pasitarnauja dviem reikmėms. Žiemą iš grindų sklinda maloni šiluma, vasarą – natūrali vėsa. Nereikalingi atskiri įrenginiai, kurie sukelia vibracijas, triukšmą, kitokius nepageidaujamus efektus. Oro kondicionieriai pučia vėsą, ir ne visiems žmonėms tai patinka, nes nuo šalto oro srovės galima susirgti kvėpavimo takų ligomis. Vėsinimo vandeniu sistemos tokių nepatogumų nesukelia – jaučiama natūrali gaiva. Žinoma, ir visa to sąnaudos yra labai mažos“, – sakė bendrovės „Uponor“ vadovas Kęstutis Balčiūnas. Šildymo ir vėsinimo paviršiais sistema reikalauja šiek tiek didesnių investicijų, negu renkantis įprastas šildymo sistemas, tačiau per visą pastato tarnavimo laikotarpį atsipirks ne vieną kartą, nes energijos bus sunaudojama kur kas mažiau, patalpų aplinka bus sveikesnė,o komforto lygis aukštesnis.

„Uponor Siccus“

„Uponor Minitec“

Nedidelis konstrukcijos aukštis – nuo 50 mm.

Idealu rekonstruojant ar renovuojant namus.

Greitas montavimas, tuoj pat galima vaikščioti.

Galima dengti tiesiog ant seno grindų pagrindo ar plytelių dangos.

Nedidelis svoris – nuo 25 kg/m2. Universalus sistemos panaudojimas. Staigus, beinercis temperatūros reguliavimas.

Mažas elemento aukštis – tik nuo 12 mm. Trumpas reakcijos ir įkaitimo laikas. Galimas tiesioginis prijungimas prie jau esamos sistemos. Nedidelė šilumnešio (vandens) temperatūra, idealu naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

„Knauf Brio“

„Knauf Nivelierestrich 425“

Nereikia laukti, kol išdžius.

Ypač plono sluoksnio sistema.

Galima naudoti jau po dienos.

Storis – nuo 16 mm, kai įrengiama sistema, sukimbanti su esamu pagrindu.

Ja po dienos galima kloti grindų dangą. Nedidelis plokštės storis – 18 arba 23 mm. Patogus darbas ir transportavimas, plokštės formatas – 0,6 x 1,2 m.

Jau po 3 valandų galima vaikščioti. Jau po 7 dienų galima kloti grindų dangą. Tinkama visoms grindų dangoms.

Atsparumas kėdžių ratukų apkrovoms.

Taupios ir efektyvios šildymo sistemos Šildomos grindys kaip priemonė patalpoms šildyti žinomos nuo antikos laikų. Pastaruoju metu, tobulėjant technikai ir naudojamoms medžiagoms, tai tampa įprastu ir visiems patraukliu šildymo būdu naujoje statyboje ar atnaujinant senus pastatus. Pristatome keletą šildomų grindų sistemų sprendimų įvairioms situacijoms. Šildomų grindų sistema betonuojant Tokia sistema tinkamiausia naujoje statyboje. Naudojant vamzdelio tvirtinimo smeigėmis sistemą, vamzdis prie polistireninio putplasčio izoliacinių plokščių tvirtinamas smeigėmis. Šios plokštės yra padengtos specialia armuota hidroizoliacine plėvele, ant kurios būna pažymėtas vamzdžio klojimo tinklelis. Pagal tai laikantis metodikoje nurodytų klojimo žingsnių kiekvienam statytojui savarankiškai ir be ypatingų įgūdžių nesunkiai galima išvedžioti visą sistemą. Ir šiuo atveju nereikalingas jau atgyvenęs vamzdžio tvirtinimas prie armatūros tinklo. Sistemoje naudojama profiliuota (gumbuota) plokštė vamzdeliams tvirtinti. Ši plokštė padengta drėgmę izoliuojančia plėvele ir garso izoliacijos sluoksniu iš polistireninio putplasčio arba be jo. Šios sistemos privalumas yra tai, kad nereikia jokių papildomų priemonių, taip pat gerokai sutaupoma betono naudojant užliejamuosius grindų grindims.

nant sienų apdailos. Parketas, laminatas klojami tiesiog ant šios dangos. Kietoms plytelių dangoms naudojamos gipso plokštės, skirtos grindims. Plonasluoksnė sistema Neįprastai plona ir ypač greitai įrengiama šildomų grindų sistema panaudojant savaime išsilyginančius mišinius. Bendras grindų konstrukcijos aukštis siekia tik 17 milimetrų. Žinoma, dar prisideda ir grindų dangos storis. Vamzdeliai užliejami plonu savaime išsilyginančio mišinio sluoksniu, ant kurio klojama nauja grindų danga. Ideali išeitis, kai patalpoje trūksta konstrukcinio aukščio standartinėms šildomoms grindims įrengti. Puikus sprendimas atliekant renovaciją – kloti tiesiog ant senos grindų dangos. Taip išvengiama nemalonių griovimo darbų. Naudojant specialius termostatus ir cirkuliacinius mazgus grindinį šildymą galima jungti tiesiog prie esamos šildymo sistemos.

Šildomų grindų sistema įrengiama sausuoju būdu Toks sprendimas idealus karkasinėje statyboje ar remontuojant patalpas. Dėl mažo konstrukcijos svorio sistema idealiai tinkama įrengiant šildomas grindis ant medinių perdangų. Didelis šios sistemos privalumas – mažas konstrukcijos storis, siekiantis tik 30 milimetrų. Nėra šlapių statybos procesų, todėl šią sistemą galima įrengti nesugadi-

UAB „Ideatherm“ Ateities g. 10A, LT-08303 Vilnius Tel. +370 5 276 0610 www.idejasildymui.lt

Švari ir nemokama saulės energija – kodėl gi jos nepasitelkus?

Nors Lietuvos dangus dažnai neprimena tropikų ir saulė pasirodo ne kasdien, jos energiją tikrai galime pasitelkti ir mes. Privalumų, ko gero, vardyti nė nereikia – tai yra visiškai švari, gamtą tausojanti energija, kuri, be kita ko, dar yra ir nemokama. Galite tai vadinti investicija į ateitį – naudodami bet kokį kitą energijos šaltinį, kiekvieną mėnesį patirsite finansinių išlaidų, o saulė, tikėkimės, išliks nemokama. O dar svarbiau yra tai, kad naudodami saulės energiją neteršiate aplinkos ir rūpinatės ateities kartomis.

Šildymo sistemos papildymas ne vien itin saulėtomis dienomis Klaidinga manyti, kad saulės sistemos neskirtos Lietuvos klimatui. Teisingai suprojektuoti ir sumontuoti saulės kolektoriai karštą vandenį ruošia ilgiau, negu trunka lietuviška vasara – apie pusę metų – nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Be to, net ir likusį pusmetį, atšalus orams ir neintensyviai šviečiant saulei, šaltas vandentiekio vanduo gali būti pašildomas iki 15–25°C. Tai reiškia, kad net ir šaltuoju metų laiku mažiau sunaudosite kitos rūšies kuro karštam vandeniui ruošti. Šitaip saulės kolektoriai gerokai papildo turimą šildymo sistemą ir sumažina sąnaudas. Pavyzdžiui, naudodami nemokamą saulės energiją galingi „Viessmann“ plokštieji kolektoriai „Vitosol 200-FM“ ir „Vitosol 100-FM“ vidutiniškai padengia iki 60 proc. visos vandeniui šildyti sunaudojamos energijos per metus ir prisitaiko prie įvairių energijos poreikių. Svarbiausia – tinkamas projektas ir įranga

Saulės kolektoriuose „Vitosol 200-FM“, „Vitosol 100-FM“ ir patrauklios kainos komplekte karštam vandeniui ruošti „Vitosol 141-FM“ bendrovė „Viessmann“ įdiegė patentuotą technologiją „ThermProtect“ – išmanusis absorberis neleidžia įrangai perkaisti. Temperatūrai pasiekus nustatytą vertę, ši išmanioji technologija paprasčiausiai išjungia saulės energijos kolektorius. Kai temperatūra viršija 75°C, kristalinė „Vitosol 200-FM“ ir „Vitosol 100-FM“ absorberio sluoksnio struktūra ima keistis, atspindėti kelis kartus daugiau šilumos, ir šitaip mažėja kolektorių galingumas. Jų temperatūrai nukritus, kristalinė struktūra grįžta į ankstesnį būklę – kolektoriai vėl ima sugerti daugiau kaip 95 proc. juos pasiekiančios saulės energijos paversdami ją šiluma. „ThermProtect“ technologija saulės kolektoriams „Vitosol 200-FM“ ir „Vitosol 100-FM“ yra naudinga ir dar vienu aspektu, lyginant juos su paprastais saulės kolektoriais. Kolektoriai su šia technologija gali būti galingesni nei įprasti kolektoriai. Jie susireguliuoja savaime, tačiau veikti nesustoja – kolektoriai gali vėl pradėti veikti iš karto.

Renkantis naudoti saulės energiją, ypač svarbu gerai suprojektuoti sistemą ir parinkti tinkamą įrangą. Labai svarbu, kad sumontuota sistema nebūtų per maža – tuomet bus menkas efektyvumas. Taip pat svarbu, kad ji nebūtų per didelė – prireikus saulės neišjungsite, sistema gali užvirti, dėl to gali sugesti atskiri jos komponentai.

Kolektoriaus išvaizda irgi svarbi. Standartinis kolektoriaus „Vitosol 200-FM“ modelis yra tamsiai mėlynos spalvos, todėl tinka prie kone bet kurios stogo dangos spalvos. Nesvarbu, ar montuojate horizontaliai, ar vertikaliai – šis kolektorius atrodo tarsi harmoninga stogo dalis.

Ramybės oazėje – ekologiškas šildymas iš gamtos Praėjusių metų gegužę Palangoje išdygo šeimų poilsio apartamentai „Smilčių trio“. Pušyne šalia jūros įsikūrę trys namai poilsio ir gyvenimo kokybei suteikė naujų standartų ne tik savo aplinka, interjeru, bet ir požiūriu į ekologiją bei taupumą. „Smilčių trio“ namai šildomi pačiu švariausiu ir taupiausiu įmanomu būdu – geoterminiu šildymu pasitelkiant šilumą iš gamtos. Sprendimas

Projekto plėtotojams renkantis šildymo sistemą, pirmiausia buvo susidurta su energijos išteklių problemomis – nebuvo galimybės prisijungti prie dujotiekio, o šildymui elektra nepakako įtampos pajėgumų. Apie kietąjį kurą ar granules nė nebuvo svarstoma – nuolatinis rūpinimasis kuru ir jo sandėliavimas niekaip nesisieja su kokybišku poilsiu. Techninį sprendimą tokiam plotui šildyti ir karšto vandens komfortui užtikrinti galutinai suprojektavo ir įgyvendino įmonė „Šildymo sprendimai“ kartu su „Viessmann“ specialistais. Pasiūlius apsvarstyti geoterminio šildymo variantą, ilgainiui buvo atrasta daugybė tokios sistemos privalumų.

Šilumos siurblius lyginant su bet kuria kita šildymo sistema, jų taupumas, komfortas ir ekologiškumas yra neatremiami argumentai. 30-iai „Smilčių trio“ būstų buvo įrengti du 40 kW galios „Viessmann“ „Vitocal 300-G“ šilumos siurbliai. Vos 20 kvadratinių metrų ploto katilinė ne tik šildo 1500 kvadratinių metrų visų apartamentų grindų plotą, bet ir ruošia karštą vandenį – komplekse įrengtos dvi vienos tonos karšto vandens talpos. Maža to, šilumos siurbliai vėsina patalpas – dažniausiai vasaromis naudojami poilsio apartamentai šitaip gauna švarią ir nemokamą vėsinimo sistemą.

Jau beveik metus įrengtų apartamentų svečiai išgyveno pirmąją žiemą ir spėjo praktiškai įvertinti šildymo sistemos taupumą. Gruodį – šalčiausią žiemos sezono mėnesį – 40 kvadratinių metrų ploto apartamentų savininkai už šildymą mokėjo vos 20 eurų.

ninkai už šildymą mokėjo vos 20 eurų – tai yra 4 kartus pigiau, negu šildantis elektra, ir 2 kartus pigiau, negu šildantis dujomis. Be to, šilumos siurbliai įprastai atsiperka vos per 4, ilgiausiai – 5 metus, o tarnauja apie 15 metų. Sistema nereikalauja brangios priežiūros, pirminis energijos šaltinis nieko nekainuoja, o efektyvumas laikui bėgant nekinta. Ekologiškumas

Žemė yra pagrindinis energijos šaltinis šilumos siurbliams. Norint pasiekti jos energiją, šiame projekte buvo pasirinktas Lietuvoje dar itin naujas žemės zondų gręžimo būdas – spindulinis gręžimas. Jo metu gręžiniai daromi įvairiais kampais iš vienos vietos. Šitaip ne tik efektyviau naudojama žemės energija, bet ir lengviau sutvarkyti aplinką prie pastatų. Taip pat galima gręžti sunkiau prieinamose vietose, be to, taupomi vamzdžiai. Taupumas Prieš beveik metus įrengtų apartamentų svečiai jau išgyveno pirmąją žiemą ir spėjo praktiškai įvertinti šildymo sistemos taupumą. Gruodį – šalčiausią žiemos sezono mėnesį – 40 kvadratinių metrų ploto apartamentų savi-

Imdamas šilumą iš gamtos šilumos siurblys visiškai neskleidžia aplinkai kenksmingų dalelių. Palyginimui – 150 kvadratinių metrų šildantis modernus dujinis katilas per 10 metų išmeta beveik 48 tonas CO2, dyzelinis – beveik 60 tonų. O dabar padauginkite šį skaičių iš 10 ir įsivaizduokite, kiek tonų CO2 pajūryje išmestų „Smilčių trio“ apartamentai, jeigu būtų pasirinkta kita šildymo sistema. Komfortas „Smilčių trio“ apartamentų gyventojai visiškai negalvoja apie šildymo sistemos priežiūrą ir su ja susijusias sąnaudas – sistema visiškai automatizuota ir nereikalauja jokių pastangų. Ją sumontavusi įmonė „Šildymo sprendimai“ šį objektą stebi ir prižiūri nuotoliniu būdu – internetu.

Pirtis – ne prabanga, o būtinybė

Ko gero, būtų galima pasakyti, kad gyvendami namuose be pirties daugelis skandinavų jaustųsi ne tik kaip be rankų, bet ir be kojų. Antai suomiai pirties malonumais neretai mėgaujasi kasdien ir net rytais, mat tokia procedūra puikiai tonizuoja. Tinka ir butui, ir biurui Suomiškoje pirtyje, arba saunoje, temperatūra paprastai siekia 70–130, o kartais – net 200 laipsnių, drėgmė – 5–20 procentų. Nors Lietuvoje dar paplitusi nuomonė, kad tokioje pirtyje vanduo ant akmenų nepilamas, pirties žinovai ją neigia. Saunos ritualai nėra tokie ilgi kaip rusiškos pirties, neišvargina, be to, suomiškai pirčiai iškūrenti nereikia daug laiko, nes malkines krosneles daugeliu atvejų pakeitė elektrinės. Saunos – vienos populiariausių pirčių ir Lietuvoje, mat jas įrengti nesudėtinga ir nereikalauja labai didelių investicijų. Net miesto sąlygomis tai yra kuo puikiausiai realizuojamas pirties tipas, taigi saunos malonumais galima mėgautis ne tik individualiajame, bet ir daugiabučiame name ar net biure. Įvertino elektrines krosneles

Suomiai sako, kad jei nėra geros krosnies, nebus ir gero garo. Taigi šiam įrenginiui skiriamas ypatingas dėmesys. Populiariausias būdas pirtį apšildyti akmenyse sukaupta šiluma. Jų šilumos turi užtekti ir pirčiai, ir priepirčiui ar prausyklai sušildyti, jie turi išlikti karšti po pirties procedūrų – patalpa turi išdžiūti. Specialistai pataria pasirūpinti ir

grindiniu šildymu, nes jis padės greičiau išgarinti susikaupusią drėgmę ir išlygins temperatūrų skirtumą. Tradicinės malkinės pirčių krosnelės – nuo seno gerai žinomos ir pamėgtos. Tačiau tokią krosnelę įrengti sudėtingiau, jai reikės daugiau vietos, taip pat laiko iškūrenti ir malkų. Elektrinės krosnelės nereikia nuolat kūrenti, ji visada parengta pirtininkams, be to, tokiam įrenginiui pakaks ir labai mažos patalpos. Dėl paprasto naudojimo, patogumo ir kainos Suomijos miestuose elektrinės krosnelės ėmė sparčiai populiarėti XX amžiaus viduryje. Akmenų svoris tokioje krosnelėje gali svyruoti nuo 15 iki 200 kilogramų. Mažą akmenų kiekį metaliniai krosnelės kaitinimo tenai įkaitina labai greitai, tad paruošti pirtį neužtruks. Elektrinės krosnelės su dideliu akmenų kiekiu nenusileidžia malkinėms – jos tinka ir didelėms šeimyninėms, ir komercinėms pirtims, suteikia galimybę mėgautis ir suomiškos, ir rusiškos pirties malonumais. Jei ima svaigti galva Teigiama, kad ventiliacija po krosnelės yra antras pagal svarbą pirties įrenginys. Neventiliuojamoje patalpoje pri-

trūkus deguonies ima svaigti galva, apima mieguistumas, o rūsyje įrengtoje pirtyje dėl netinkamo vėdinimo gali įsiveisti pelėsis. Oro ištraukimą iš patalpos būtina reguliuoti. Kuo pirtis karštesnė, tuo oro pasikeitimas turi būti intensyvesnis – mažoje pirtyje per valandą jis turi pasikeisti 6–8 kartus. Specialistai teigia, kad langas priverstinės ventiliacijos ypatybių neatstoja – pirties metu vėdinantis pro langą išeis visa šiluma. Oro ištraukimo angas taip pat reikėtų įrengti tolimiausiuose nuo krosnelės kampuose. Kadangi šiuolaikiniuose namuose ventiliacija įprastai yra gera, specialistai rekomenduoja orą paimti iš priepirčio ir panaudotą pirtyje į jį grąžinti. Orui ištraukti reikėtų skirti ventiliacinį kanalą arba ištraukiamosios ventiliacijos atšaką, kai name yra priverstinė ventiliacijos sistema. Ventiliacijos specialistai dažnai nesutinka prie rekuperatoriaus jungti pirtį. Šiuo atveju galimas sprendimas – tik pirčiai skirta maža ištraukiamoji ventiliacijos sistema. Tinka ne bet kokia mediena Nors pirtyje praleidžiama sąlygiškai nedaug laiko, jos baldai vis tiek turi būti patogūs, padėti pirtininkui atsipa-

laiduoti. Pagal ergonominius standartus vienam žmogui turėtų būti skiriama 50–60 centimetrų pločio sėdimoji vieta, o tam, kad gulint tilptų rankos, gulto gylis turėtų siekti bent 60 centimetrų. Rekomenduojamas sėdėjimo plokštumos aukštis – nuo 40 iki 45 centimetrų, taip bus patogu atsilošti, neįsitemps kojų raumenys ar priešingai – jos nekaros. Atstumas nuo viršutinio gulto iki lubų turėtų siekti nuo 1 iki 1,3 metro, o pačios pirties aukštis – nuo 2,1 iki 2,4 metro. Sėdėti pirtyje tinkamesni gultai įrengiami kuo aukščiau, kad pirtininkų kojos būtų virš krosnelės akmenų linijos ir neatvėstų. Oro judėjimui pirtyje ir tinkamam karščio pasiskirstymui užtikrinti gultų paviršius turi būti neištisinis. Jiems įrengti naudojama chemiškai neapdorota mediena, kuri neišskiria dervų, neskilinėja ir greitai džiūva. Tinkamiausia ir populiariausia medžiaga – liepa, juodalksnis, drebulė, šarvamedis ar raudonasis Kanados kedras. Pirties sienas rekomenduojama apkalti 1,5–2 centimetro storio medinėmis dailylentėmis. Labiausiai tiks liepa, juodalksnis, drebulė. Specialistai pripažįsta, kad nuo medienos pasirinkimo priklauso ne tik patogumas, estetika, bet ir pirties ilgaamžiškumas.

Gręžinių įrengimas gėlam ir mineraliniam vandeniui Gręžinių įrengimas geoterminiam šildymui, giluminiams įžemikliams Siurblių, jų valdymo ir apsaugos aparatūros montavimas Vandens nugeležinimo filtrų montavimas Šilumos siurblių montavimas Nuotekų valymo įrenginių statyba Vandentiekio ir kanalizacijos tinklų klojimas Projektavimo darbai Požeminių vandenų išteklių įvertinimas ir vandenviečių apsaugos zonų nustatymas Eišiškių plentas 26, LT-02184 Vilnius, tel.: 8-5-2133819, faksas.: 8-5-2164969, el. p.: algirdas@artva.lt.

Kokybiškas apšvietimas veikia kaip antidepresantas

Oras, vanduo ir šviesa žmogaus organizmui yra gyvybiškai svarbūs. Norint gerai jaustis, visi šie dalykai turi būti kokybiški. Drumzlino vandens gerti nesinori, užterštą orą irgi labai greitai pajaučiame. O ar skiriame nekokybišką apšvietimą? Kaip pasirūpinti kokybišku? Kokį poveikį apšvietimas daro apskritai?

„Tinkamas apšvietimas yra savotiškas antidepresantas, jis veikia kur kas geriau nei vaistai. Žinoma, tai labiau pasakytina apie natūralią šviesą. Geras natūralus apšvietimas gali turėti netgi gydomąjį poveikį. Antai užuot hiperaktyvius vaikus gydžius vaistais, galima išmėginti šviesos terapiją – tinkamai apšviestose patalpose tokie vaikai geriau susikaups. Deramai apšviestose patalpose žmonės ilgiau išlieka budresni. Šviesa stimuliuoja smegenis. Ilgiau pabuvę uždarose patalpose, pavyzdžiui, konferencijų salėse, kur apšvietimas yra tik dirbtinis, žmonės bus apsnūdę, jaus nuovargį. Atsidūrę patalpoje, kurioje apšvietimas yra natūralus, jie pastebimai pagyvės“, – sakė prof. H. Plischke. Olandijoje atlikti tyrimai parodė, kad žmonės geriau dirba ir susikoncentruoja esant tinkamam apšvietimui. Kokybiškai apšviestose patalpose žmonės dirbdami jautėsi žvalesni, gyvybingesni, ištvermingesni. Kur aukso vidurys?

Teigiamai veikia nuotaiką Šviesa žmogaus organizmui teikia būtiną energiją, saulės šviesa yra vienintelis natūralus vitamino D šaltinis. Galvojant apie energinį būsto efektyvumą nereikia pamiršti ir apšvietimo. Tai nereiškia, kad būtina nusipirkti kuo mažiau energijos naudojančių elektros lempučių. Miuncheno (Vokietija) taikomųjų mokslų universiteto profesorius Herbertas Plischke pirmiausia patarė pasirūpinti kokybiškesniu natūraliu apšvietimu, kad į patalpas sklistų kuo daugiau natūralios šviesos. „Natūrali dienos šviesa ne tik sukuria vizualinį pojūtį – ji veikia ir biologinį žmogaus laikrodį, kai kūnas persijungia iš nakties į dienos ritmą ir atvirkščiai. Natūralus apšvietimas kontroliuoja žmogaus hormonus, juos suaktyvina, reguliuoja budrumą“, – aiškino prof. H. Plischke.

Jis priminė, kad apšvietimas turi didelį poveikį žmonių sveikatai. Prastas apšvietimas gali netgi pažeisti tam tikras žmogaus funkcijas. O jeigu patalpų apšvietimas geras, žmonės tampa atsparesni stresui, pagerėja jų mąstymas. Mokslininkai yra įrodę, kad apšvietimas smegenis gali veikti įvairiai ir daryti poveikį nuotaikai, darbo rezultatams, socialiniam elgesiui.

Jau kurį laiką Europos Sąjungos valstybėse yra uždrausta gaminti ir importuoti kaitrines lemputes, jas pakeitė taupiosios. Visuomeniniuose pastatuose pirmenybė dar skiriama vadinamajai dienos šviesai – liuminescencinėms lempoms. Nors tokio apšvietimo kokybė sulaukia ir neigiamų vertinimų, jis pasirenkamas dėl nedidelės kainos ir, žinoma, ekonomiškumo. Brangi, bet kokybiška alternatyva – vis labiau propaguojamas LED (šviesos diodų) apšvietimas. Tačiau jis irgi būna kokybiškesnis ir ne toks kokybiškas priklausomai nuo to, kur ir pagal kokius parametrus pagaminami diodai. Dauguma žmonių jaučia, kad liuminescencinės lempos juos blogai veikia. To priežastis – šios lempos spinduliuoja tą patį radiacijos tipą, kaip ir katodiniai monitorių kineskopai, kuriuose yra kenksmingų toksinų: fosforo ir gyvsidabrio garų. Todėl liuminescencinės lempos kartais ir vadinamos gyvsidabrinėmis. Šviesos diodai – vieni našiausių šviesos šaltinių. Antai 100 W galingumo jau nenaudojamų kaitrinių lempučių šviesos našumas yra 14 lm/W, fluorescencinių lempų priklausomai nuo galios – 40–100 lm/W, o LED diodų baltos šviesos našumas siekia daugiau kaip 200 lm/W. Palyginti su kitais dirbtinės šviesos šaltiniais, kai nėra galimybės valdyti šviesos parametrus, šviesos diodai yra puiki priemonė įvairioms spalvinės temperatūros vertėms gauti ir šviesos intensyvumui valdyti. Be to, šviesos diodai pasižymi didelėmis trumpabangės (mėlynos) šviesos valdymo galimybėmis. Mėlyna šviesa stipriai veikia biologinius žmogaus procesus, nuo jos priklauso ir hormono melatonino gamyba.

Miuncheno taikomųjų mokslų universiteto profesorius H. Plischke atkreipė dėmesį, kad pernelyg didelis mėlynos šviesos kiekis gali sutrikdyti biologinį žmogaus laiką: bus jaučiamasi, tarsi patekus į kitą laiko juostą. Todėl reikia ieškoti optimalaus dirbtinio apšvietimo. Gyvenamosiose patalpose rekomenduojamas šiltesnės spalvos apšvietimas, darbo patalpose – šalta ar neutrali balta šviesa. Viskas prasideda nuo projektavimo Rengdami namo projektą būsimi šeimininkai dažnai pageidauja didesnių langų – tam, kad patalpose būtų daugiau šviesos. Didelį dėmesį reikia skirti ir projektuojant dirbtinį apšvietimą. Net labai gerai suprojektuoto interjero patalpoje nebus jauku, jeigu ji bus prastai apšviesta.

ar moduliuojant srovę tam tikrais metodais. Šviesos diodų šviesos našumas mažinant maitinimo srovę didėja. Šie šviesos šaltiniai neskleidžia nepageidaujamų ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių. Jie taip pat gerai veikia esant žemai temperatūrai, o spinduliuotės srautas priklauso nuo temperatūros – kuo žemesnė temperatūra, tuo didesnis išskiriamas srautas esant tokiai pat maitinimo srovei. O fluorescencinės lempos yra skirtos naudoti kambario temperatūroje – jų šviesos srautas stipriai mažėja krintant ar kylant temperatūrai. Šviesos diodai, kitaip nei liuminescencinės lempos, neturi kenksmingų ar pavojingų aplinkai medžiagų, todėl juos eksploatuoti galima nesibaiminant.

Vidaus apšvietimas turi būti kuo artimesnis natūraliam. Tinkamai išdėstyti šviestuvai teigiamai veikia energijos srautus. Nustatyta, kad žmonėms tinkamiausia yra apvali šviestuvų forma, nes ji simbolizuojanti saulę. Patalpose, be bendro apšvietimo, būtini ir lokalūs šviesos šaltiniai – toršerai, stalo šviestuvai. Tobulėjant apšvietimo technologijoms, vis daugiau mokslininkų, inžinierių ir pramonės atstovų pradeda plėtoti vadinamąsias į žmogų orientuoto apšvietimo technologijas (ang. Human Centric Lighting). Siekiama, kad toks apšvietimas užtikrintų vizualinius poreikius (galimybę matyti ir tinkamai atlikti užduotis konkrečioje erdvėje), ne trikdytų biologinį laikrodį, bet jį sinchronizuotų pagal paros ritmą, kuo mažiau trikdytų gyvąją gamtą, t. y. vabzdžius, gyvūnus, augalus tamsiuoju paros metu, šviestų tik ten, kur reikia, ir tada, kada reikia, taupytų energijos sąnaudas ir mažintų šviesos taršą. Todėl vis dažniau ateitis siejama su LED apšvietimo sistemomis, kurios leidžia reguliuoti spektrinę apšvietimo sudėtį, intensyvumą, trukmę, kryptingumą, o tai yra svarbūs parametrai norint pritaikyti apšvietimą konkrečiose erdvėse. LED našumas ir ekonomiškumas Nedidelė maitinimo įtampa ir mažos eksploatavimo išlaidos dažniausiai akcentuojamos kalbant apie LED. Ir tai tiesa. Šviesos diodui pakanka 2–3,5 volto tiesioginės įtampos. Be to, galima sutaupyti orientuojantis į šviesos diodų, kurių tarnavimo laikas yra net iki 10 metų, ilgaamžiškumą. Žinoma, patariama rinktis patikimus ir kokybiškus LED gaminius, atkreipti dėmesį į suteikiamą garantiją ir pogarantinę priežiūrą. Šviesos diodai – vieni našiausių šviesos šaltinių. Jie, kitaip nei įprastos lemputės, turi labai plačias šviesos srauto intensyvumo valdymo galimybes. Šviesos intensyvumas valdomas keičiant per šviesos diodą tekančios srovės stiprį

Patalpoje turi būti ne tik bendras, bet ir taškinis apšvietimas.

Beribės LED apšvietimo galimybės LED (šviesos diodai) šiuo metu yra pažangiausia apšvietimo technologija. Šviesos diodai naudoja 15 kartų mažiau energijos nei kaitrinės lempos ir yra tris kartus efektyvesni nei fluorescencinės lempos. Naujų kokybiškų šviesos diodų ilgaamžiškumas siekia virš 100 000 darbo valandų – penkis kartus ilgiau nei taupiosios lemputės. Anksčiau dėl kainos ir didelių matmenų šviesos šaltiniai buvo naudojami tik bendrąjam apšvietimui, dabar dėl LED technologijų apšvietimo galimybės tapo beribės ir apšvietimas tapo neatsiejamu interjero elementu.

Pažangių apšvietimo technologijų vystytojų asociacijos (PATVA) narės bendrovės „LUMO pažangi šviesa“ direktorius Juras Steponaitis pabrėžia, kad lyginant su tradiciniais šviesos šaltiniais, nauja LED technologija turi daugiau nei 1,6 mln. spalvų ir atspalvių, kurie suteikia beribę galimybę derinti tarpusavyje spalvas kuriant naujas aplinkas. Nepaisant atsiradusių galimybių rinkoje, didžiausias poreikis išlieka šiltai baltų (2700 K, kuris primena natūralų, vakarinį apšvietimą kartu ir kaitrinių lempučių šviesą) ir neutraliai baltų (3000 K – 4000 K) šviesos diodų apšvietimo. Vienas iš privalumų – šviesos diodai nemirga, nevargina. Juose

nėra gyvsidabrio, dėl to sumažėja pavojus užteršti aplinką. Naujausios LED sistemos yra mažesnės, lengvesnės, universalesnės, nereikalauja daug priežiūros. Jos tapo labiau efektyvios ir lanksčiau pritaikomos erdvėje. Skirtingai nei liuminescencinės, natrio ar metalo halogeno lempos, LED šviestuvai įsižiebia vos įjungus. Dėl technologinių ypatumų LED neturi stiklinių kolbų ir kaitinimo siūlų, dėl to yra tvirtesni ir patikimesni už kitus šviesos šaltinius, atsparūs vibracijai ir smūgiams bei lengviau transportuojami. LED spinduliuoja siauro spektro šviesą – skleidžiama švari šviesa, kurią ypač vertina dizaineriai. Dėl lanstaus valdymo, spalvų ir švietimo kampų įvairovės LED naudojami srityse, kuriose kitų šviesos šaltinių naudoti neįmanoma arba neapsimoka. LED plačiai naudojami apšvietimo ar dinaminėse šviesos sistemose, architektūriniam ir interjero apšvietimui, informaciniuose ekranuose. Naujausi LED išspinduliuoja iki 200 liumenų vienam vatui (lm/W), tačiau šiandien rinkoje labiausiai paplitę 90–150 lm/W efektyvumo LED. Kitaip nei kaitrinės ar liuminescencinės lempos, LED elektros srovę tiesiogiai keičia į spinduliuojamą šviesą, teoriškai tai atlikti įmanoma beveik be nuostolių.

Kokybiškas apšvietimas išryškina ir automobilių dizainą.

timo galia sumažėjo nuo 23 kW iki 3 kW. Dėl modernios, programuojamos apšvietimo valdymo sistemos saulėtą dieną elektros energijos sąnaudos apšvietimui sumažinamos dar 10 kartų. Tai puikus pavyzdys, kai panaudojant LED sumažinama instaliuoto apšvietimo galia, o valdymo sistemos pagalba galima dar labiau sumažinti išlaidas apšvietimui.

„LED apšvietimo technologija dėl savo lankstumo vis mažiau riboja kūrybos procesus, - sako „LUMO pažangi šviesa“ direktorius Juras Steponaitais. - Dizaineriai ir technikai bendradarbiauja realiu laiku, kad idėjos taptų realybe.“ Puikiu to pavyzdžiu tapo „Maserati“ automobiliais Lietuvoje prekiaujanti tarptautinė įmonių grupė MODUS GROUP. Naujai įrengtam automobilių salonui buvo pasirinktas „LUMO pažangi šviesa“ LED apšvietimas įtempiamose „Barrisol“ lubose. Tinkamo apšvietimo pagalba buvo atskleista aukščiausio lygio prabanga, pabrėžtas automobilių dizainas ir naujausios technologijos. Buvo idiegtas dviejų lygių apšvietimas, atitinkantis „Maserati“ atstovų reikalavimais. Viena iš svarbiausių priežasčių pasirinki „LUMO pažangi šviesa“ LED apšvietimą buvo šviesos diodų ilgaamžiškumas, nes perdegusio šviesos šaltinio pakeitimas kainuoja neproporcingai daug. Siekiant išlaikyti modernų UAB „Krasta auto Vilnius“ automobilių salono įvaizdį, remiantis naujausiais BMW koncerno reikalavimais 2015 metų vasara buvo atnaujinta automobilių reprezentacinė erdvė, kartu įdiegiant modernų „LUMO pažangi šviesa“ LED apšvietimą. Instaliuoto apšvie-

Kartu su LED pažanga atsirado daug naujų galimybių kurti spalvotą ar keičiamo intensyvumo apšvietimą, gaminti mažų matmenų ar paslepiamus šviestuvus. Dabar apšviečiant interjerą jau nebeužtenka tik vidury patalpos pakabinti šviesos šaltinį, toks apšvietimas būtų niūrus – tikrai nesukeltų malonių emocijų. Bendram apšvietimui ne tik naudojamas tiesioginis apšvietimas, bet ir vis dažniau pasitelkiamas atspindėtas ar išsklaidytas. Kiekvienam apšvietimo būdui pasitelkiami visiškai skirtingi šviestuvai, daugelis jų tapo ekonomiškai naudingais tik dėl LED naudojimo. LED tvirtai dominuoja ne tik tikslinio ir akcentinio apšvietimo srityse – įvaldžius technologiją ir įsigilinus į jos teikiamas galimybes visa tai sėkmingai panaudojama dekoratyvinio apšvietimo srityje. LED šviestuvai ekonomiški – eikvoja labai mažai elektros energijos. Todėl naudojant LED šviestuvus sumažėja išlaidos apšvietimui. Taip pat saugome ekonominius resursus šalyje, mažiau pirkdami energetinių žaliavų – mažiau pinigų paliekant užsienio šalims, nes didžioji dalis žaliavų importuojamos. Pažvelgus globaliau, mažindami savo išlaidas, mažinate į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį (Lietuvoje norint pagaminti 1 kWh elektros energijos į atmosferą išmetama apie 0,5 kilogramo anglies dvideginio). Kadangi LED ilgaamžiai, ilgą laiką nereikia jų keisti, todėl mažiau sunaudojama gamtos išteklių jiems gaminti, mažiau šiukšlinama aplinka nebetinkamais apšvietimo elementais. LUMO patirtis ir mokslo pažanga leidžia pasiūlyti ne tik ekonomiškų, bet ir komfortabilių, sveikatai naudingų apšvietimo sprendimų. Naudodama tik pripažintus kokybiškus elektronikos komponentus LUMO pasirengusi suteikti Jums kompleksinių ir ekonomiškai naudingų šio pažangaus apšvietimo sprendimų.

Perspektyvų atveria profesinis mokymas Paklausias mokymo programas Marijampolės profesinio rengimo centre (PRC) pasirinkusiems mokiniams netenka nerimauti, kur įsidarbinti. Tendencijos byloja, kad statybinių profesijų atstovų poreikis ne tik neblėsta, bet ir nuosekliai auga.

Solidūs darbdaviai Pastaraisiais metais Marijampolės PRC išskirtinį dėmesį skiria statybos ir architektūros posričio programoms. 2014 metais parengta apdailininko (statybininko) profesinio mokymo programa specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, o pernai – kelių statybos ir priežiūros darbuotojo modulinė profesinio mokymo programa. Didelis dėmesys skiriamas ir tęstinio mokymo programoms įgyvendinti. Įsibėgėjant daugiabučių modernizacijos programai, itin paklausi tampa apdailininko (statybininko) specialybė. Visuose PRC skyriuose kasmet komplektuojama po vieną šios mokymo programos grupę. Mokiniai ne tik įgyja numatytas kompetencijas, bet ir tobulina įgūdžius įvairiuose profesinio meistriškumo konkursuose, o netradicinės pamokos vyksta tiesiog statybos įmonių „Sumeda“, „Statybos ritmas“, „Vidara“, „Surenkamos statybos konstrukcijos“ objektuose. Jos noriai priima mokinius ir baigiamajai praktikai, taip pat įdarbina absolventus. Be to, bendradarbiaujant su Marijampolės teritorine darbo birža šiais mokslo metais sukomplektuota ir išleista šios specialybės absolventų iš viso regiono grupė.

Įranga – pažangiausia Populiari yra ir kelių statybos ir priežiūros darbuotojų mokymo programa – šie specialistai itin paklausūs dėl tiesiamo geležinkelio „Rail Baltica“ ir rekonstruojamos magistralės „Via Baltica“. Mokiniai turi galimybę įsisavinti naujausias technologijas ir moderniausią sektorinio centro įrangą. Jis įkurtas Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinant projektą „Žemės ūkio technologijų ir melioracijos (kelių statybos/remonto) transporto darbuotojų sektorinių praktinio mokymo centrų sukūrimas bei praktinio mokymo plėtra Marijampolės profesinio rengimo centre“. Už maždaug 4,2 mln. eurų renovuotos dirbtuvės, nupirkti ekskavatoriai, plentvolis,

krautuvas ir kita įranga. Marijampolės PRC pirmasis šalyje įsigijo ir daugiakaušį ekskavatorių su lazerine nuolydžio reguliavimo įranga. Su naujausiomis technologijomis susipažinę mokiniai noriai priimami į tokias įmones kaip „Kelranga“, „Melvista“, „Marijampolės regiono keliai“ ir kitas. Dar viena statybinio profilio specialybė – staliai. Šios mokymo programos mokiniai profesinius įgūdžius tobulina moderniame sektoriniame centre Kaune.

Tobulinasi užsienyje PRC taip pat suteikia sąlygas jaunuoliams semtis žinių ir kelti kvalifikaciją užsienyje. Apie 220 mokinių jau stažavosi daugiau kaip 20 užsienio valstybių. 16 būsimųjų melioratorių ir kelių statybos bei priežiūros darbuotojų su naujausia technika, technologijomis susipažino Olandijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir Švedijoje, 9 būsimi apdailininkai (statybininkai) stažavosi Maltoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Būrys įvairių specialybių mokinių dalyvavo projektiniuose susitikimuose Turkijoje, Ispanijoje, Italijoje. Šiuo metu įgyvendinamas tarptautinis mobilumo projektas „Tobulinkis ir tapk versliu“, kurio tikslas – staliaus ar baldžiaus specialybės atstovų technologinių įgūdžių tobulinimas, verslumo ugdymas bei tarptautiškumo plėtra; mokiniai stažuojasi Maltoje ir Ispanijoje.

Apie Marijampolės PRC Įkurtas 2000 metais. Mokosi apie 1500 mokinių. Parengta 28 pirminio profesinio ir 40 tęstinio mokymo programų. Marijampolės PRC , Kauno g. 117, Marijampolė, tel. / faks. 8 343 68 644, www.mprc.lt

Visi būsto vandentvarkos sprendimai – iš vienų rankų Vamzdynų sistemos – nematoma, tačiau labai svarbi gyvenamojo namo dalis. Prastos kokybės vamzdžiai gali pridaryti nemažai žalos ir vidaus bei išorės apdailai, buitinei technikai ar baldams, ir statinio konstrukcijoms. Didžioji dalis vamzdynų paslepiama konstrukcijose arba įkasama grunte, tad jie turi būti ilgaamžiai, hermetiški, tvirti, atsparūs vidinėms ir išorinėms apkrovoms, turi atitikti pagal individualią paskirtį keliamus reikalavimus.

Plati „Wavin“ produktų gama – vidaus ir lauko vamzdynas, jungtys, nuotekų valymo įrenginiai, infiltraciniai bei drenažo sistemų produktai – užtikrina patikimą ir ilgalaikį pastato vandens tiekimo, nuotekų šalinimo bei valymo sistemų funkcionavimą. Lietaus vandens nuvedimo nuo stogų sistema. Norint, kad stogas namą saugotų ir puoštų ilgai, svarbu įsirengti patikimą lietaus vandens nuvedimo sistemą. Stogloviai ir lietvamzdžiai KANION neišblunka net ir po daugybės eksploatacijos metų, todėl drąsiai galima rinktis rudos, baltos, juodos, raudonos, grafitinės ir varinės spalvos gaminius. Jie patvarūs, atsparūs smūgiams, lietaus, sniego apkrovoms, todėl nekelia rūpesčių net ir esant permainingiems žiemos orams. Radiatorinio šildymo vamzdžiai ir jungtys. Šildymo sistemai įrengti puikiai tinka daugiasluoksnių vamzdžių ir presuojamųjų jungčių sistema TIGRIS K1. Vidinis vamzdžių sluoksnis PE-Xc – atspariausia įvairiai temperatūrai ir slėgiui plastiko rūšis, naudojama daugiasluoksnių vamzdžių gamyboje, todėl tokie vamzdžiai idealiai tinka net ir radiatoriniam šildymui montuoti. Jungtys pagamintos iš PPSU (polifenilsulfono), pasižyminčio ypatingu atsparumu smūgiams – ši medžiaga neskyla ir nedūžta. Grindinio šildymo sistema. Žemos temperatūros grindinio šildymo sistemas galima montuoti bet kuriuo metu – joms skirti PB FLEXIUS (polibutileno) vamzdžiai lankstūs išlieka net tada, kai dirbti tenka nešildomose patalpose, net ir esant žemai aplinkos temperatūrai. Kompozitinis kolektorius yra surenkamas iš atskirų modulių, jį galima plėsti tiek, kiek reikia. Reikalinga konfigūracija surenkama per kelias sekundes prie viršutinio ir apatinio kolektoriaus įvadų prisukant atskirus vienos ir (arba) trijų atšakų modulius. Jie tarpusavyje sujungiami rankomis (nereikia naudoti jokių papildomų sandarinimo priemonių ir įrankių), o unikalūs „atminties“ žiedai leidžia lengvai subalansuoti sistemą. Galima pasirinkti laidinius ar belaidžius sistemos valdymo kontrolės prietaisus. Naujasis valdymo blokas turi LCD ekraną su lietuvišku meniu, kuris leidžia centralizuotai valdyti visus pastato termostatus iš vieno taško. Valdymo kontrolės prietaisai suteikia galimybę susikurti individualius šildymo režimus, kurie padeda taupyti energiją (pavyzdžiui, gali būti sumažinamas šilumos tiekimas nustatytu paros metu). Užsakant visą TEMPOWER grindinio šildymo sistemą namui, „Wavin Baltic“ projektuotojai šildymo projektą, parengtą pasitelkus profesionalią programą, pateiks nemokamai. Pastato drenažo sistema. Trijų rūšių banguoti drenažiniai vamzdžiai iš PVC pritaikyti kiekvienam grunto tipui: paprastasis drenažo vamzdis naudojamas neutralios sudėties grunte, vamzdis su geotekstilės filtru – smėlingame, o su kokoso plaušo filtru – molingoje žemėje.

Vandens infiltravimo į gruntą kasetės. Infiltracinės kasetės naudojamos lietaus vandeniui nuvesti (infiltruoti) į gruntą. Lyjant vanduo surenkamas į kasetes, iš kurių vėliau per tam tikrą laiko tarpą susigeria į aplinkinį gruntą. Šios infiltracinės kasetės yra įprastų gelžbetonio žiedų alternatyva. Lengvas kasečių montavimas ir galimybė išvalyti sistemą padeda sutaupyti laiko bei pinigų. Karšto ir šalto vandentiekio vamzdžiai bei jungtys. Kaip ir šildymo, taip ir šilto bei šalto vandens tiekimo sistemoms įrengti puikiai tinka TIGRIS K1 – daugiasluoksnių vamzdžių ir presuojamųjų jungčių sistema. „Wavin“ vamzdžių PE-Xc, AL, PE plastikas, su kuriuo kontaktuoja tekantis vanduo, neišskiria jokių pavojingų dalelių ar kitų medžiagų, todėl ši medžiaga yra puikus sprendimas geriamojo vandens tiekimo sistemoms įrengti. Vamzdžių šiurkštumo koeficientas yra toks, kad prie vidinių sienelių nesikaupia apnašos. Pastato nuotekų sistema. Montuojant buitinių nuotekų sistemas, siūlomi du sprendimai: storasieniai PVC (OPTIMA) arba betriukšmiai mineralizuoto plastiko ASTO vamzdynai. „Wavin“ plastikinės nuotekų sistemos puikiai izoliuoja triukšmą, yra tvirtos ir sandarios – tai ilgalaikis sprendimas. Nuotekų apžiūros šulinėliai. Naujoviški 315 milimetrų nuotekų apžiūros šuliniai pakeičia įprastus betoninius. Dėl vadinamųjų „armonikos“ ypatybių vamzdis prisitaiko prie grunto, todėl ilgiau ir patikimiau tarnauja. Nuotekų valymo įrenginiai. Ilgaamžiai, iš polietileno ir stiklaplasčio pagaminti „BioKem“ įrenginiai yra montuojami į gruntą ir gali apdoroti 6–90 žmonių nuotekas. Išskirtinis „BioKem“ privalumas – galimybė stebėti ir valdyti įrenginio veikimą valdymo bloke ar nuotoliniu būdu. Šis novatoriškas CE ženklu pažymėtas įrenginys beveik perpus iš nuotekų pašalina azoto, fosforo junginius ir net iki 90 proc. sumažina organinių medžiagų kiekį. Garantija. „Wavin“ koncernas – vienas didžiausių Europoje: 35 gamyklos 24 šalyse. Viena jų įkurta Lietuvoje, Vilniuje. Čia gaminami plastikiniai vidaus nuotekų, požeminės kanalizacijos, drenažo ir vandentiekio vamzdžiai. Visa produkcija atitinka europinį standartą, jai naudojamos tik pirminės žaliavos. „Wavin“ vamzdynų sistemos patikimos ir saugios – visus reikiamus komponentus tiekia vienas gamintojas, turintis atstovybę Lietuvoje.

Panevėžyje – modernus statybos specialistų rengimo centras Viešosios įstaigos Panevėžio profesinio rengimo centro bazėje 2014 metų pabaigoje duris atvėręs Statybos sektorinis praktinio mokymo centras naujų galimybių suteikia ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Tai vienintelis statybos srities praktinio mokymo centras Aukštaitijoje, atitinkantis verslo įmonių reikalavimus ir lūkesčius.

Statybos sektoriniame praktinio mokymo centre jau šiuo metu mokosi mokiniai. Čia jie gali įgyti apdailininko, mūrininko-betonuotojo, santechniko, automatinių sistemų eksploatavimo mechatroniko, o darbo biržos siųsti mokiniai – mūrininko, apdailininko, pastatų renovatoriaus specialybes.

Projekto metu buvo pastatytas naujas pastatas, jame įkurtos medienos apdirbimo ir medinio pastato surinkimo dirbtuvės. Rekonstruotame garaže ir ūkiniame pastate veikia dirbtuvės dažymo, mechanizuoto dažymo, tinkavimo ir plytelių klojimo, gipskartonio montavimo, apdailos technologijų darbams atlikti.

Statybos sektoriniame centre kvalifikaciją kelia ir kitų Lietuvos profesinių mokyklų statybų sektoriaus mokytojai, naują įrangą išbandė Biržų technologijų ir verslo mokymo centro mokiniai.

Modernizuotos ir buvusios dirbtuvės – jose įkurtos metalo suvirinimo, vamzdynų, vandentiekio ir nuotekų, elektros, šildymo sistemų montavimo, pastatų mechatronikos bei technologijų mokymo patalpos.

Panevėžio profesinio rengimo centrui tapti modernia statybos specialistus rengiančia baze padeda Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų parama. Staniūnų g. 68, Panevėžys, tel.+370 45 58 71 38, www.panprc.lt

Pamatų įrengimas, betonavimo ir mūro darbai

www.pamatubetonavimas.lt vytosta@gmail.com tel. +370 671 84 189 Kuršių g. 2, Vilnius 03153

MARIASA G1 ENERGO Projekto autorius: Arturas Wójciakas

Angliško stiliaus namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Namas savo forma ir apdaila yra klasikinis, elegantiškas ir patogus. Namas yra iš „Energo“ kolekcijos – jis labai šiltas ir taupus. Patalpų išpalnavimas funkcionalus. Pirmame aukšte yra virtuvė su sandėliuku, svetainė su valgomuoju ir darbo kambarys. Svetainėje suprojektuotas židinys. Taip pat čia yra erdvi katilinė ir vonia. Palėpėje – poilsio zona: yra trys miegamieji ir didelis vonios kambarys. Iš visų miegamųjų yra išėjimai į balkonus. Didžiausias miegamasis suprojektuotas su drabužine. Didelė pastogė virš garažo įrengiama pagal poreikį.

Pirmas aukštas 1. Tambūras 3,13 m² 2. Holas 7,47 m² 3. Virtuvė 9,31 m² 4. Sandėliukas 1,51 m² 5. Bendras kambarys, valgomasis 26,35 m² 6. Kambarys 10,62 m² 7. Vonia 2,60 m² 8. Koridorius 9,06 m² 9. Katilinė 10,44 m² 10. Garažas 23,60 m² Iš viso: 104,09 m² Pastogė

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetoninė. Stogas: konstrukcija medinė, danga – plieninė. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir akmuo.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Iš viso: 70,15 m²

Namas be vidinės apdailos: 58 400 Statant ūkio būdu: 41 300

Išplanavimas ir patalpų plotas

*Namas be vidinės apdailos: nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga. Šiame variante nurodoma namo statybos kaina be pvm statant pasirinkus rangovą. Statant ūkio būdu: namo statybos kaina be pvm statybas organizuojant pačiam.

20 metų stengiamės labiau, kad TIKS langai sušildytų geriau!

Koridorius 6,81 m² Miegamasis 18,05 m² Drabužinė 2,65 m² Miegamasis 11,06 m² Miegamasis 11,26 m² Vonia 8,64 m² Palėpė 11,68 m²

Naudingas plotas: 128,52 m² Užstatymo plotas: 133,91 m² Statinio aukštis: 9,00 m Stogo nuolydis: 42°

„Ruukki“ stogas – gyvenimui be rūpesčių.

Naujos kartos mineralinė vata

Profesionalios konsultacijos, kokybiškas darbas

Švediški šilumos siurbliai.

JŪRYS G1 Projekto autorius: Arturas Wójciakas

Klasikinis namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Apdailos medžiagų spalvinė gama parinkta pagal aktualias eksterjero tendencijas. Pirmame aukšte yra dienos zona: svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė, nedidelė vonia, darbo kambarys ir katilinė. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje suprojektuota poilsio zona: tai trys miegamieji ir didelis vonios kambarys. Erdvi pastogė virš garažo įrengiama pagal poreikį.

Išplanavimas ir patalpų plotas Pirmas aukštas 1. Tambūras 3,26 m² 2. Holas 11,00 m² 3. Virtuvė 7,81 m² 4. Sandėliukas 2,52 m² 5. Bendras kambarys, valgomasis 27,69 m² 6. Kabinetas 9,82 m² 7. Vonia 2,83 m² 8. Katilinė 4,83 m² 10. Garažas 24,16 m² Iš viso: 93,92 m²

Pastato konstrukcijos

Mansarda

Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetoninė. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių arba plieninė. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: mediniai arba plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas.

1. 2. 3. 4. 5. 6.

Koridorius 4,21 m² Miegamasis 15,49 m² Miegamasis 13,86 m² Miegamasis 11,34 m² Vonia 9,61 m² Palėpė 11,91 m²

Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Iš viso: 66,42 m²

Naudingas plotas: 119,44 m² Užstatymo plotas: 127,32 m² Statinio aukštis: 8,92 m Stogo nuolydis: 41°

Namas be vidinės apdailos: 58 400 Statant ūkio būdu: 41 300

„Ruukki“ stogas – gyvenimui be rūpesčių.

Naujos kartos mineralinė vata

Kitokie langai

Profesionalios konsultacijos, kokybiškas darbas

Antonijus G1 Projekto autorius: Arturas Wójciakas

Išplanavimas ir patalpų plotas

Jaukus proporcingų formų vienaukštis namas be rūsio, skirtas 4 asmenų šeimai. Garažas pabrėžtinai išskirtas savo forma ir apdailos medžiagomis. Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė ir sandėliukas. Iš svetainės yra išėjimas į erdvią terasą, kurią puošia kolonos. Didelė vonia suprojektuota prie miegamųjų. Katilinė suprojektuota tarp gyvenamosios dalies ir garažo. Poilsio zona suprojektuota namo dešinėje pusėje. Iš viso trys miegamieji. Funkcionalus ir aiškus patalpų išplanavimas. Namas tradicinis, grakščios formos. Yra kiti šio projekto variantai – be garažo ir su dviviečiu garažu.

1. Tambūras 4,72 m² 2. Holas 13,10 m² 3. Virtuvė 10,38 m² 4. Sandėliukas 3,09 m² 5. Bendras kambarys ir valgomasis 39,90 m² 6. Tualetas 1,70 m² 7. Miegamasis 13,36 m² 8. Drabužinė 5,52 m² 9. Miegamasis 13,08 m² 10. Miegamasis 13,93 m² 11. Vonia 8,93 m² 12. Katilinė 5,64 m² 13. Ūkinė patalpa 4,79 m² 14. Garažas 19,87 m²

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetoninė. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių arba plieninė. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: klinkeris ir medis.

Iš viso: 158,01 m²

Naudingas plotas: 127,71 m² Užstatymo plotas: 202,03 m² Statinio aukštis: 6,52 m Stogo nuolydis: 24°

Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 70 000 Statant ūkio būdu: 49 000

20 metų stengiamės labiau, kad TIKS langai sušildytų geriau!

Švediški šilumos siurbliai.

„Ruukki“ stogas – gyvenimui be rūpesčių.

Naujos kartos mineralinÄ&#x2014; vata

IVO G1 Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s

Vienaukštis namas be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Pastatas klasikinės formos, bet jo eksterjeras labai naujoviškas ir patrauklus. Išorės apdailos medžiagos modernios ir gražios. Pastatas suprojektuotas energiškai efektyvus.

Pirmas aukštas 1. Tambūras 3,31 m² 2. Holas 9,56 m² 3. Virtuvė 8,55 m² 4. Sandėliukas 1,45 m² 5. Bendras kambarys, valgomasis 30,04 m² 6. Tualetas 1,91 m² 7. Koridorius 7,56 m² 8. Miegamasis 16,13 m² 9. Miegamasis 10,77 m² 10. Miegamasis 8,83 m² 11. Vonia 8,84 m² 12. Katilinė 6,75 m² 13. Garažas 18,68 m²

Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju, atvira virtuvė, sandėliukas. Valgomasis labai šviesus. Svetainėje suprojektuotas židinys. Mažas tualetas suprojektuotas prie katilinės ir holo. Erdvioje katilinėje yra vieta skalbimo mašinai. Poilsio zona didelė: trys miegamieji ir erdvi vonia.

Iš viso: 132,38 m²

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir fasadinės plokštės.

Naudingas plotas: 106,95 m² Užstatymo plotas: 177,85 m² Statinio aukštis: 6,86 m Stogo nuolydis: 25°

Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 66 500 Statant ūkio būdu: 46 600

Profesionalios konsultacijos, kokybiškas darbas

Kitokie langai

Švediški šilumos siurbliai.

20 metų stengiamės labiau, kad TIKS langai sušildytų geriau!

Naujos kartos mineralinė vata

SANSA

Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s

Pirmas aukštas

Modernus namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, skirtas 4 asmenų šeimai, sublokuotų namų tipo. Pastatas elegantiškas ir patogus, labai šiltas ir taupus. Patalpų suplanavimas funkcionalus. Pirmame aukšte yra virtuvė, svetainė su valgomuoju ir darbo kambarys. Taip pat čia yra erdvi ūkinė patalpa. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje – poilsio zona: trys miegamieji ir didelis vonios kambarys. Pagrindinis miegamasis sujungtas su drabužine.

1. Tambūras 5,44 m² 2. Holas ir laiptai 11,05 m² 3. Virtuvė 8,26 m² 4. Bendras kambarys 23,85 m² 5. Kambarys 11,97 m² 6. Ūkinė patalpa 5,30 m² Iš viso: 65,87 m² Pastogė 1. Koridorius 6,24 m² 2. Miegamasis 14,67 m² 3. Drabužinė 5,19 m² 4. Miegamasis 11,68 m² 5. Miegamasis 10,21 m² 6. Vonia 7,27 m²

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir fasadinės plokštės.

Iš viso: 55,26 m²

Naudingas plotas: 121,13 m² Užstatymo plotas: 80,68 m² Statinio aukštis: 9,27 m Stogo nuolydis: 40°

Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 70 000 Statant ūkio būdu: 49 000

Kitokie langai

Ruukki stogas – gyvenimui be rūpesčių.

Profesionalios konsultacijos, kokybiĹĄkas darbas

Naujos kartos mineralinÄ&#x2014; vata

MARCIJUS III G2 Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s

Erdvus ir patogus vienaukštis namas be rūsio, su dviviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Madingas keturšlaitis stogas dengia praktiškai suplanuotą paaukštintą pastatą. Praktiškos eksterjero apdailos medžiagos dera tarpusavyje. Patalpų suplanavimas aiškus – gyventi name bus patogu. Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku ir nedidelė vonia bei katilinė. Svetainėje suprojektuotas židinys. Didelis panoraminis svetainės langas jungia ją su terasa. Poilsio zona – tai trys miegamieji ir didelis vonios kambarys. Didelė palėpė esant poreikiui įrengiama pagal atskirą projektą.

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir medis.

Namas be vidinės apdailos: 104 300 Statant ūkio būdu: 73 000 *Namas be vidinės apdailos: nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga. Šiame variante nurodoma namo statybos kaina be pvm statant pasirinkus rangovą. Statant ūkio būdu: namo statybos kaina be pvm statybas organizuojant pačiam.

20 metų stengiamės labiau, kad TIKS langai sušildytų geriau!

Pirmas aukštas 1. Tambūras 3,72 m² 2. Holas 10,09 m² 3. Virtuvė 11,48 m² 4. Sandėliukas 3,53 m² 5. Bendras kambarys ir valgomasis 31,69 m² 6. Vonia 3,08 m² 7. Koridorius 9,39 m² 8. Miegamasis 21,04 m² 9. Miegamasis 14,19 m² 10. Miegamasis 12,91 m² 11. Vonia 9,42 m² 12. Katilinė 12,63 m² 13. Garažas 33,86 m² Iš viso: 177,03 m² Pastogė 1. Palėpė 66,29 m² Iš viso: 66,29 m²

Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Suplanavimas ir patalpų plotas

Naudingas plotas: 130,54 m² Užstatymo plotas: 232,71 m² Statinio aukštis: 7,59 m Stogo nuolydis: 30°

Ruukki stogas – gyvenimui be rūpesčių.

Naujos kartos mineralinė vata

Profesionalios konsultacijos, kokybiškas darbas

Švediški šilumos siurbliai.

ELMO Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s Jaukus vienaukštis namas be rūsio, skirtas 3 asmenų šeimai. Puikus variantas vienaukščių namų mėgėjams. Namo projektas yra iš „Energo“ kolekcijos – tai labai šiltas ir taupus namas. Klasikinio stiliaus, aiškios formos ir labai kompaktiškas. Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju ir patogia atvira virtuve. Valgomasis labai šviesus. Svetainėje yra židinys. Vonios kambarys suprojektuotas prie miegamųjų. Iš viso yra du miegamieji ir vonia. Namo plotas – iki 80 m2. Tokių namų statybos dokumentai tvarkomi supaprastinta tvarka. Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – plieninė skarda. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir medis. Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 56 200 Statant ūkio būdu: 39 400 *Namas be vidinės apdailos: nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga. Šiame variante nurodoma namo statybos kaina be pvm statant pasirinkus rangovą. Statant ūkio būdu: namo statybos kaina be pvm statybas organizuojant pačiam.

Suplanavimas ir patalpų plotas 1. Tambūras 2,75 m² 2. Holas 5,47 m² 3. Virtuvė 8,87 m² 4. Bendras kambarys, valgomasis 22,78 m² 5. Koridorius 4,24 m² 6. Miegamasis 13,50 m² 7. Miegamasis 10,36 m² 8. Vonia 6,89 m² 9. Katilinė 5,07 m² Iš viso: 79,93 m²

Naudingas plotas: 79,93 m² Užstatymo plotas: 105,38 m² Statinio aukštis: 6,84 m Stogo nuolydis: 30°

Ruukki stogas – gyvenimui be rūpesčių.

Naujos kartos mineralinė vata