Statyba ir architektūra visiems (2017/1) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

VISIEMS

2017 / Nr. 1

2017/ Nr. 1

: i a i k ū š s iš i

ė t y s t a a kl iau past ti seną? o v u g v n o le n e r r a ą j u na

VISIEMS

Kad ir koks civilizuotas būtų šiandienos žmogus, jo gyvenimo ritmą vienaip ar kitaip rikiuoja gamtos ciklai. Vienas patvirtinimų – ir kasmet įprastu metu per Lietuvą nuvilnijanti specializuotų parodų banga, skelbianti pavasarinį šalies statybų rinkos sujudimą, simbolinį naujų darbų startą. Šių renginių misija – ne tik parodyti ir pasirodyti, bet ir komunikuoti, diskutuoti, aiškintis, ko šiandien reikia moderniai, kokybiškai ir išliekamąją vertę turinčiai statybai. Pusiau juokais, pusiau rimtai šios srities specialistai sako, kad dažnas Lietuvos gyventojas save laiko ne tik krepšinio, bet ir statybų ekspertu. Tačiau jau iki A klasės laiptelio užkopę energinio efektyvumo reikalavimai, regis, užkirs kelią lengvabūdiškam padžiazavimui. Nes klysti, o paskui taisyti klaidas taps per didelė prabanga. Sugriežtinti standartai į statybų rutiną įnešė tam tikro netikrumo, baimių. Tad ir mes neišvengiamai vėl grįžtame prie šios temos, dalindamiesi energiškai efektyvioje statyboje vis didesnes aukštumas šturmuojančių specialistų patirtimi. Šie liudija – ne toks ir baisus tas velnias, koks piešiamas. Gal tik neretai pritrūksta suvokimo, kaip stipriai vienas sprendimas sąveikauja su kitu. Arba žinių, kaip naujiems reikalavimams įdarbinti ir tradicinius, ir novatoriškus instrumentus. Dinamiškoje, konkurencingoje rinkoje domėtis, mokytis, šviestis privalu nuolatos, juolab kad šiandienos pasiekimai nėra nekintanti konstanta. Tai mums nuolatos primena ir mūsų partneriai – statybinių medžiagų, produktų bei įrangos gamintojai, nepailstamai ieškantys naujų priemonių, kurios statybų procesą pakylėtų į vis aukštesnį lygmenį. Neabejojame, kad aktualių temų šiame numeryje ras ne tik apie savo nuostabius namus dar tik svajojantys, besistatantys ar jau įkurtuvių nuotaikomis gyvenantys skaitytojai, bet ir statybų profesionalai. Ir viliamės, kad asmeninė mūsų herojų statybos, renovacijos ar kitų sprendimų patirtis padės išvengti brangiai kainuojančių klaidų bei nesusipratimų. Juk, kaip sako tautos išmintis, verčiau mokytis iš svetimų, o ne iš savų klaidų. Lina BIELIAUSKAITĖ „SA visiems“ redaktorė

LAMILUX LAMILUX GAMINIAI GAMINIAI

LAMILUX ŠVIESLANGIŲ SISTEMOS Pagaminta Vokietijoje

KUPOLINIS ŠVIESLANGIS F100 KUPOLINIS F100 KUPOLINIS ŠVIESLANGIS F100

ŠVIESOS TAKELIS B ŠVIESOS TAKELIS ŠVIESOS TAKELIS BB

ŠVIESOS TAKELIS S ŠVIESOS TAKELIS TAKELIS SS ŠVIESOS

D M ŠALINIMO LIUKAI DŪMŲ ŠALINIMOLIUKAI LIUKAS D M ŠALINIMO

STIKLINKONSTRUKCIJOS KONSTRUKCIJA PR PR60 STIKLO 60 STIKLIN KONSTRUKCIJA PR60

KUPOLINIS ŠVIESLANGIS KUPOLINIS ŠVIESLANGIS SU STIKLO PAKETU SU STIKLO PAKETU

APVALUS KUPOLINIS ŠVIESLANGIS APVALUS F100KUPOLINIS SU STIKLO ŠVIESLANGIS PAKETU F100 SU STIKLO PAKETU

DVIGUBASDŪMŲ D M ŠALINIMO DVIGUBAS ŠALINIMOLIUKAS LIUKAS DVIGUBAS D M ŠALINIMO LIUKAS

www.lamilux.de

WWW.LAMILUX.COM

Turinys Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

Redakcijos adresas Perkūnkiemio g. 5 LT-12129 Vilnius

Energiškai efektyvi statyba: apie reikalavimus ir kompromisus

Šilumos siurblio pasirinkimą nulėmė ir gyvenamoji vieta

Energijos taupymas neprieštarauja architektūrinei raiškai

Blokeliai specialiai A klasei – rinkodaros triukas ar realybė?

30 38

A klasei nebūtinas storas šiltinimo sluoksnis

Tel. +370 686 51 439 El. p. info@sa.lt www.sa.lt Bendrovės l. e. p. direktorius Darius Babickas Redaktorė Lina Bieliauskaitė Tekstų autoriai Lina Bieliauskaitė Kristina Buidovaitė Rusnė Marčėnaitė Daiva Pauliukevičienė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Laima Laurišonienė Reklamos skyrius Liudmila Michalkevičienė Tel. +370 610 39 462 El. p. liuda@sa.lt Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Ilginiai šilumos tilteliai – priemonė pasiekti energinį efektyvumą

Sandarumas – išbandymas projektuotojams ir statytojams

Rokiruotės langais – dėl ekonomiško energijos vartojimo

Rekuperacinė vėdinimo sistema – namams miške, tyrame ore? Taip!

62 68 74 78

Vienas ar du aukštai – ne vien grožio klausimas

Daugiabučio renovacija: jie jau žino, kas yra A klasė Trinkelės be priežiūros aplinkos nepuoš Pajūrio namo charakterį kuria žaismingi akcentai ir meno kūriniai Įvairenybės

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Viršelyje – tudelft.nl nuotr. Spausdino spaustuvė UAB „Prinsta“

Energiškai efektyvi statyba: apie reikalavimus ir kompromisus

eurhonett.eu nuotr.

Rusnė MARČĖNAITĖ

Šis tekstas skirtas tiems, kuriems nebereikia įrodinėti, kodėl verta statyti energiją taupantį – ne žemesnės nei A klasės, o galbūt net pasyvųjį – individualųjį namą. Jis gali būti naudingas tiems, kurie nori žinoti, kokius klausimus būtina atsakyti sau, po to – ir projektuotojams, kad namas būtų suplanuotas protingai, būtų patogus, nebrangiai eksploatuojamas, be to, kad jo statyba nekainuotų, kaip gąsdina skeptikai, du kartus daugiau nei B ar C energinio naudingumo klasės namų. 4

PROJEKTAVIMO UŽDUOTIS Namo statyba prasideda nuo vizijos, nuo architektūros vizijos, ir tai yra tas etapas, kai būsimųjų gyventojų poreikiai, nuostatos yra labai svarbūs, tad formuluotini kuo tiksliau, pabrėžė pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas. Taigi idealu iš anksto apgalvoti, ar norisi vieno, ar dviejų aukštų namo, didelių vitrininių ar kuklesnių langų, virtuvės, sujungtos su svetaine, ar atskiros. Žinoma, jei būsimojo gyventojo nuostatos nėra labai kategoriškos arba jei jis nusiteikęs kompromisams dėl aukštesnės energinio efektyvumo klasės, projektuotojams – ir architektui, ir inžinieriui – pasiekti gerą rezultatą tik paprasčiau. Jei namo projektavimo užduotį formuluoja vyrai, sąrašas, anot M. Ramono, įprastai būna neilgas ir nesunkiai išpildomas: tereikia katilinės, balkonėlio parūkyti ir prieangio ar kitos vietos žvejybos įrankiams laikyti. O štai moterys iš karto galvoja net apie tai, kur kabės lempos. Ir tai nėra blogai, komentavo pašnekovas: žmogus statydinasi komfortišką namą sau, ir pirmiausia jis turi jaustis gerai emociškai, o tada projektuotojai jo norus padės įvertinti praktiškai. Kai užsakovas jau yra išsidėliojęs emocijas, dirbti būna kur kas paprasčiau. PASTATO TŪRIS Jei pas projektuotojus nueinama jau įsigijus sklypą, šie tegalės pasirūpinti teisingu statinio įsodinimu jame kuo daugiau langų orientuojant į pietus ir kuo daugiau darbinių zonų – į šiaurę. Kitas namo energiniam naudingumui reikšmingas dalykas yra pastato tūris. „Labai svarbus dydis yra pastato atitvarinių konstrukcijų išorinio ploto ir vidinio tūrio santykis. Čia esminis klausimas – ar rinktis vieno, ar dviejų aukštų pastatą“, – komentavo M. Ramonas. Jo projektuotojo praktika rodo, kad dviejų aukštų pastatas yra ekonomiškesnis. „Jei užsakovas būtinai nori vienaukščio namo, jis turi susitaikyti su tam tikrais kompromisais. Tarkime – kad namo energijos sąnaudos bus truputį didesnės, negu būtų galima pasiekti renkantis tokią pat šildomo ploto kvadratūrą, išdėstytą dviejuose aukštuose, nes stogo plotas išeina dukart didesnis nei dviejų aukštų pastato. Sienų plotas iš esmės lieka tas pats, bet su išore besiribojančių atitvarinių konstrukcijų plotas – didesnis. Tai reiškia daugiau energijos nuostolių ir tai, kad juos reikės susigrąžinti langų, storesnio šiltinimo, didesnį šilumogrąžos efektyvumą turinčio rekuperatoriaus sąskaita“, – komentavo M. Ramonas. Išsamiau šia tema skaitykite p. 62.

ARCHITEKTŪROS SPRENDIMAI Energiškai taupaus namo užsakovams naudinga iš anksto susiformuluoti ir lūkesčius, susijusius su architektūrine namo išraiška. Puošybiniai elementai – fasado atsikišimai, balkonai, balkonėliai, įvairūs peraukštėjimai – ne tik brangina statybą, bet ir kelia papildomų problemų ir projektuotojams, ir statybininkams, o klaidos gresia pastatų peršalimu, pelėsio atsiradimu ir pan. Sumanūs statybininkai gali tvirtinti, kad A energinio naudingumo klasės namą pagal B klasės projektą gali pastatyti beveik nekeisdami sprendinių – tiesiog išspausdami maksimalią kokybę. Vis dėlto išvengti to gąsdinamo dvigubo statybos išlaidų išaugimo, taip pat nereikalingo lėšų švaistymo, tiesiog statyti taupiai (nepainioti su pigiai) padeda sprendimai, priimti pastato projektavimo stadijoje. Tarkime, projektuojant energiškai efektyvų namą reikia žinoti, kad geriausia bus nešildomas garažas ar kad bent jau jis ne bus prijungtas prie pagrindinės šildymo sistemos, o turės atskirą šildymo įrenginį. „Garažo šildymas yra pinigų švaistymas – tai patalpa, kurioje šiluma negeneruojama niekada, išskyrus tą akimirką, kai užkuriamas variklis, o garažo durys niekada nebus sandarios, arba į tai reikės investuoti kosminius pinigus“, – sakė energinio naudingumo ekspertas. Žmonės statydami garažą įsivaizduoja, kad šis negyvenamasis plotas kainuos triskart pigiau nei namo dėžutė, bet galiausiai kainuoja tiek pat – juk įrengiami pamatai, dengiamas stogas, dedami langai, daroma apdaila, o sutaupyti galima tik šiltinimo medžiagų sąskaita. Verta pergalvoti ir tai, kiek individualiajame name būtini balkonai ar terasos. „Daugeliu atvejų svarbu laiku sustoti. Galiu tūkstančiais vardyti, kiek projekto kainą gali išauginti nebūtini elementai, ir tai bus susiję ne tik su energiniu efektyvumu. Juk jei darai balkoną, reikia užsisakyti varstomas duris, ir jei tai ne prancūziškas balkonėlis, kainuos hidroizoliacija, plytelės, lietaus nuvedimas, turėklas, apšvietimas, stogelis. Ir štai – jau turime kelis tūkstančius eurų, – aiškino M. Ramonas. – Pats balkone sename mūsų name buvau 3 ar 4 kartus. Nors galvojau, kad ten kavą gersiu.“ Projektuotojas siūlo sprendimą rinktis pasidairius pirmiausia Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, kur statydamiesi energiją taupančius namus gyventojai linkę eiti racionalesniu, praktiškesniu keliu – rinktis nesudėtingos architektūros pastatus. „Dauguma atvejų namų kontūras ten artimesnis stačiakampiui ar kitai aiškiai geometrinei figūrai, nebūna įmantrių išraitymų ar paslėptų architektūrinių minčių, namai tiesiog skoningi, modernūs, dera prie aplinkos, yra funkcionaliai suplanuoti, juose nėra nė vieno nereikalingo kampo ar detalės. Tuo ypač pasižymi suomių namai – ten 5

Jei būsimojo gyventojo nuostatos nėra labai kategoriškos arba jei jis nusiteikęs kompromisams, projektuotojams pasiekti gerą rezultatą tik paprasčiau.

wide-wallpapers.net nuotr.

sugebama rasti aukso vidurį. Ir, patikėkite, ta racionali architektūra labai supaprastina statybos koncepciją. O Lietuvoje mes dažnai jau projektavimo stadijoje eliminuojame galimybę pastatyti energiškai efektyvų namą“, – pastebėjo M. Ramonas. „Kartais žmonėms reikia baseino namuose arba didžiulių skliautų, kur, tarkime, gali labai prikaisti, kur reikės labai stipriai kondicionuoti, o žiemą – kaitinti. Ir kaip tik tokie pavyzdžiai po to minimi kalbant apie tai, kad energiškai efektyvus namas – labai brangus. Taigi tiesiog reikia labai gerai apgalvoti pastato funkcijas. O tada, pakeitus tam tikrus konstrukcinius sprendimus, galima sutilpti į standartinio namo biudžetą“, – tęsė pašnekovas. Naujame A++ energinio efektyvumo klasės iš medinių skydinių konstrukcijų pastatytame name, į kurį netrukus kraustysis M. Ramono šeima, balkonų nebus. Kaip ir įmantrių architektūros formų. Inžinerinių technologijų specialisto 5 asmenų šeima tikėjosi, kad namo architektė jų suformuluotą programą – nusimatytus poreikius – sutalpins į 150 kv. metrų plotą. Namas išsipūtė iki 164 kv. metrų ploto, bet užsakovai liko patenkinti. SIENŲ IR LANGŲ VARŽOS Teisingai parinkus namo orientaciją pagal pasaulio kryptis, teisingai suplanavus pastato architektūros tūrį, laukia būtinybė tinkamai apskaičiuoti ir parinkti atitvarinių konstrukcijų varžas, apskaičiuoti langų plotus nustatant tinkamą šilumos perdavimo koeficiento reikšmę. 6

„Norintieji energiškai efektyvių namų turi žinoti, kad langai turi būti planuojami labai rimtai, kad jų plotai turi būti skrupulingai dėliojami kiekvienoje plokštumoje pasaulio šalių atžvilgiu“, – pažymėjo M. Ramonas. Tarkime, pietinėje dalyje langai gali būti didžiausi, rytinėje ir vakarinėje – išlaikyto ploto, šiaurinėje pusėje – mažesni, arba, jei galima, čia verčiau apsieiti išvis be jų. Pasak projektuotojo, langas yra jautriausia pastato dalis energijos balanso požiūriu: „Žiemą pietinėje pusėje langai įleidžia kone du kartus daugiau šilumos, negu jos praranda, tačiau vasarą pro juos saulė gali perkaitinti pastatą, todėl projektuojant architektūros ir kraštovaizdžio sprendinius būtina iš anksto galvoti apie šešėliavimą. Ypač didelė perkaitimo tikimybė – pro rytinius ir vakarinius langus, nes rytą ir vakare saulė būna žemai, bet gana stipri ir galinti prikaitinti patalpas. Vis dėlto visi tie skaičiavimai – specialistų reikalas.“ Išsamiau šia tema skaitykite p. 48. NAMO SANDARUMAS Geras namo projektas gero rezultato, žinia, dar negarantuoja. Sveikintinas savininko ir namo projekto autorių intencijas pastatydinti energiškai efektyvų namą gali sugriauti nekokybiška statyba, dėl kurios neužtikrinamas namo sandarumas. Pasak pasyviųjų namų projektuotojo, dažniausiai jo ir kolegų girdimas klausimas – kodėl namai neprišyla, nors

juos šildo galingas ir maksimaliai veikiantis katilas? Problemos įprastai būna dviejų rūšių: arba namas turi didžiulius ilginius šilumos tiltelius (pro skirtingų konstrukcijų sandūras), arba dalis šilto oro iškeliauja lauk pro nesandarias jungtis – taip atsiranda nekontroliuojami oro srautai pastato viduje. „Jei pastatas nesandarus, viduje oro srautai nekontroliuojami, žmonės išleidžia daug pinigų šildydami iki komfortiškos +21 ar 22 laipsnių temperatūros, o komforto vis vien negauna. Tai yra todėl, kad dalis pinigų (t. y. šilto oro) paleidžiama vėjais tikrąja to žodžio prasme. Dar viena komforto stokos priežastis – skirtinga paviršių temperatūra, dėl kurios atsiranda vidinių mikroskersvėjų. Jei lango šilumos izoliacija prasta, o sienos – geresnė, susidaro nedidelių skersvėjų – atrodo, kad namie traukia, ir tai vyksta tik patalpų viduje, ne iš lauko, – paaiškino M. Ramonas. – Taip atsitinka dėl to, kad skirtingų atitvarinių konstrukcijų šilumos varža per maža.“ Taigi sandarumo stoka turi tris pagrindines blogybes: nekontroliuojami oro srautai didina energijos sąnaudas šildymui ir ventiliacijai, prastina patalpų komfortą ir atitvarinių konstrukcijų ilgaamžiškumą – didėja pelėsio, grybelio atsiradimo tikimybė. Energiškai efektyvių namų statytojai žino, kokių padarinių gali turėti išorinio apvalkalo nesandarumas. „Vėjui patekus į šiltinimo sluoksnį – mineralinės vatos ar putų polistireno siūles – vyksta konvekcija, vėjas traukia dalį stovinčio oro iš to konstrukcinio vieneto, ir šis tiesiog praranda apie 30 proc. galios izoliuoti šilumą. Ir tos šiltos, storos sienos, į kurias investuota daug pinigų, neatlieka savo funkcijos“, – sakė M. Ramonas.

Šilumos nuostoliai (kW/m2a)

Nesandarumo problemas galima išspręsti laiku atliekant specialius testus – išsamiau šia tema skaitykite p. 42.

VĖDINIMO SISTEMA Sandariame, taupiu pretenduojančiame būti name ypač svarbu išspręsti vėdinimo klausimą, ir čia sprendimas vienintelis – rekuperatorius su šilumokaičio funkcija, atkreipė dėmesį M. Ramonas. Svarbiausia – šis įrenginys, be kurio nė neįmanoma pasiekti aukštesnės nei A energinio efektyvumo klasės, užtikrina ir kokybišką vidaus mikroklimatą. Ir dauguma šio sprendimo reikšmę jau supranta. „Jei name bus šiltos sienos, bus išspręstas ilginių šilumos tiltelių klausimas, užtikrintas maksimalus šilumos pritekėjimas, nebus skersvėjų, pelėsio, rasojimo, jei gyventojai nežinos, kas yra blogas kvapas, jiems nereikės jaudintis dėl konstrukcinių pažeidimų grėsmės, pastatas tikrai tarnaus ilgiau, bus patvaresnis, vertingesnis, žodžiu, geriau atidirbs į jį investuotus pinigus“, – komentavo pašnekovas. Būsimieji namo šeimininkai turėtų sekti, kad projektuotojas neatidėliotų ventiliacijos sistemos planavimo. „Naudingiausia ir geriausia ta sistema, kuri turi trumpiausius ortakius, nes tada patiriamos mažesnės elektros sąnaudos orui paduoti ir ištraukti, ji kelia mažiau triukšmo (nes mažesni, trumpesni, mažesnio diametro vamzdžiai sukuria mažesnį pasipriešinimą), patiriama mažiau nuostolių, – aiškino pasyviųjų namų projektuotojas. – Todėl projektuojant tamsiąją – inžinerinę – pusę, reikia ventiliatoriaus rekuperatoriaus poziciją parinkti taip, kad į gyvenamąsias patalpas oras būtų paduodamas, o iš buitinių (darbinių) patalpų būtų ištraukiamas trumpiausiu keliu.“ Išsamiau šia tema skaitykite p. 56. KOKIĄ KLASĘ PASIRINKTI? Jei naujoji Vyriausybė neįves korekcijų, reikalavimas statyti ne žemesnės nei A+ energinio efektyvumo klasės statinius įsiteisės jau 2018-aisiais. Ir ne vienas prieš permainoms įsigalint vėl bandys pagudrauti – skubės apsirūpinti A energinio naudingumo klasės statybos leidimais. Ar toks apsidraudimas tikrai padės išlošti, kai bus skaičiuojamos ne tik statybos, bet ir eksploatacijos išlaidos? M. Ramonas nesiūlo apibendrinimų: kiekvienas namas – atskira istorija.

0.6/h – Pasyviojo namo reikalavimai Oro sandarumas n50 (1/h)

Šilumos nuostolių priklausomybė nuo oro sandarumo lygio, kai slėgių skirtumas 50 Pa.

„Kai kuriais atvejais ne A, o A+ klasei pasiekti užteks padidinti šilumokaičio efektyvumą. Investicijos tokiu atveju išaugs tik 1,5–2 tūkst. eurų – brangesniam įrenginiui, bet atsipirks eksploatacijos metu. Svarbiausia permaina yra tai, kad A ir aukštesnės energinio naudingumo klasės rodo kiek kitokį požiūrį į statybos kultūrą: žmonės nebenori gaišti laiko sudėtingai namo eksploatacijai, kad ir šildymo sistemos priežiūrai“, – pastebi pastatų energinio naudingumo specialistas. n 7

MEGRAME langai –

kuriantiems išskirtinį namų stilių Išsirinkti langus ir duris namui – atsakinga ir nelengva užduotis. Tam turite skirti laiko ir konsultuotis su specialistais. Reikia įvertinti ne tik būsimą langų stilių ir spalvas, bet ir technines charakteristikas – būtina pasidomėti, koks lango profilis, kokie varstymo mechanizmai ir koks stiklas bus jūsų naujuose languose.

ŠILTESNI LANGAI – MAŽESNI ŠILUMOS NUOSTOLIAI Renkantis langus ir duris energiškai efektyviam namui didžiausią dėmesį reikėtų skirti U vertei. Kuo mažesnė U vertė, tuo didesnė šilumos dalis sulaikoma, tuo šiltesni yra langai ir durys. Bendrovė MEGRAME jau 25 metus kuria naujus ir gerina jau išvystytus produktus, o svarbiausi pastarojo meto patobulinimai buvo skirti būtent šilumos izoliacijos rodiklio U vertei mažinti. Vadinamojo pasyviojo namo langų U vertė turėtų būti ne didesnė kaip 0,8 W/m²K. MEGRAME savo klientams jau kurį laiką siūlo naujos kartos langus, kurių U vertė yra dar mažesnė, negu to reikalauja pasyviojo namo kriterijai – t. y. atitinka aukščiausius šilumos laidumo reikalavimus ir yra žymimi koeficiento U verte 0,77 W/m²K. Tokie langai ir durys ne tik sulaiko šilumą namuose, bet ir padeda užtikrinti reikiamus patalpų vėdinimo standartus, garso izoliaciją, atlieka įsilaužimų prevencijos funkciją. „Pasirinkus netinkamus langus ar duris gresia didesnės šilumos išlaidos. Dėl nesandarių langų ir durų būstas gali patirti iki 50 proc. sunaudojamos šilumos nuostolių. Tam tikrais atvejais šilumos nuostoliai gali siekti net 70 proc. Taip pat renkantis kokybiškus, energiškai efektyvius langus ir duris svarbu atsižvelgti į jų profilio kokybę ir lango bei durų gamybos technologiją“, – teigė bendrovės MEGRAME generalinis direktorius Šarūnas Magelinskas. DĖMESYS – KOKYBEI Šiuolaikiniai langai turi būti gaminami iš aukščiausios kokybės tvirtų, ilgaamžių profilių, kurie yra ne siauresni nei 83 mm – ši taisyklė galioja ir plastikiniams, ir mediniams langams. Plastikiniai 6 kamerų langai užtikrina gaminio stabilumą ir ilgaamžiškumą – tokio profilio neveikia saulės kaitra ar atvėsęs oras, jis nesideformuoja, langas neišsikraipo. Medinių langų platus klijuotos medienos profilis leidžia langą gaminti su plačiu, net iki 52 mm storio stiklo paketu – klijuotos medienos gaminys visada išliks stabilus, tvirtas ir ilgaamžis. Svarbus elementas – papildoma sandarinimo tarpinė, esanti po stiklo paketu. Ji varčioje sumažina oro judėjimą aplink stiklo paketą, pagerina šilumos perdavimo koeficiento reikšmę. Taip pat langas pasižymės papildomu funkcionalumu, jei-

gu turės keletą atidarymo fazių, leidžiančių į patalpas patekti šviežiam orui nepatiriant šilumos nuostolių. Į plastikinius ir medinius langus turi būti montuojami aukščiausios kokybės varstymo mechanizmai. MEGRAME naudoja vokiškus pasaulyje pripažintus varstymo mechanizmus, pagamintus iš plieno, padengto specialiu cinko ir aliuminio mišiniu – jie ypač saugūs, patogūs varstyti, patvarūs ir nerūdijantys. Įsigijus prastus langus su nekokybiškais plastikiniais varstymo mechanizmais, labai greitai pasijus lango varstymo problemos, ypač jeigu renkatės didesnių matmenų langus. Langams stiklinti turi būti naudojami tik trijų stiklų selektyviniai stiklo paketai. Selektyvinis stiklas – tai stiklas, dengtas specialia danga, kuri sulaiko ir neišleidžia šilumos iš patalpos ir tokiu būdu labai pagerina termoizoliacines stiklo paketo charakteristikas. Selektyviniame stikle speciali plėvelė yra stiklo paketo vidinėje pusėje. Selektyvinis stiklas gaminamas dengiant stiklą metalo oksidų plėvele, kuri atspindi nuo 40 iki 70 proc. šilumos. Tokiu būdu kambario šiluma grįžta atgal į kambarį. MEGRAME plastikiniai langai gaminami be švino, su natūraliu kalciu, todėl tausoja ne tik aplinką, bet ir žmonių sveikatą. Siekiantiesiems ypatingo natūralumo ir prabangos MEGRAME siūlo aukščiausios klasės medinius langus iš tvirtos, ekologiškos medienos.

liarėja dideli minimalistinio dizaino langai. Šiuolaikinės technologijos leidžia išpildyti įvairiausius klientų norus. Plastikiniai langai gali atrodyti kaip mediniai, turėti skirtingas spalvas iš vidaus ar išorės – ši plastiko ypatybė ypač vilioja interjero dizainerius. Kalbant apie formas, vis dažniau langai tampa pagrindiniu namų akcentu, praplečiančiu erdves. Langas savo forma ir dydžiu dažnai atstoja visą sieną, todėl jo konstrukcija turi būti itin patvari, gerai izoliuojanti šilumą, saugi ir ilgaamžė. Naujausias MEGRAME gaminys, kuris rinkai bus pristatytas jau šiais metais – MEGRAME „Gealan – KUBUS®“ langai – didžiausia technologinė naujovė langų rinkoje. Šie technologine sensacija vadinami langai suteiks galimybę turėti daugiau stiklo ir šviesos – mažiau rėmų. Išskirtinės technologijos langai bus aiškių formų ir nepriekaištingo dizaino. Jie taip pat pasižymės ypatinga šilumos izoliacija. MEGRAME – didžiausia plastikinių, medinių, aliuminio langų gamybos bendrovė Baltijos šalyse, sėkmingai veikianti jau 25-erius metus. Pagrindinė MEGRAME prekės ženklo idėja – aukščiausios kokybės, ilgaamžiai, energiją taupantys produktai ir sprendimai, įkvepiantys namus naujam gyvenimui. Nuolat tobulindama gamybos technologijas ir diegdama pažangiausias langų bei durų gamybos naujoves bendrovė pelnytai užsitarnavo patikimo gamintojo ir Lietuvos rinkos lyderio vardą. n

MAŽIAU RĖMO – DAUGIAU ŠVIESOS Šiandien namus kuriantys žmonės nestokoja fantazijos ir drąsiai įgyvendina modernias namų vizijas. Vis labiau popu9

ŠILUMOS SIURBLIO PASIRINKIMĄ NULĖMĖ IR GYVENAMOJI VIETA Lina BIELIAUSKAITĖ

Specialistų teigimu, žemesnės vandens temperatūros reikalaujančios šildomos grindys leidžia sumažinti šilumos siurblių eksploatacijos išlaidas.

Redakcijos archyvo nuotr.

Ar brangiai mokate už šildymą? Individualiojo namo Klaipėdos užmiestyje savininkė neprisimena kitokio klausimo, kurį jai pirmiausia būtų uždavę aplinkiniai, sužinoję, kad būste įdiegtas šilumos siurblys „oras–vanduo“. „Reikia pripažinti, kad apsisprendžiant dėl šildymo sistemos pasirinkimo šis klausimas buvo vienas aktualiausių ir man pačiai“, – šyptelėjo pašnekovė.

TEMPERATŪRĄ TEKO SUMAŽINTI Moteris patyrė, kad prognozuoti būsimas šildymo išlaidas yra gana keblu. Nors tam tikru kelrodžiu tapo jau įsirengusiųjų tokius šilumos siurblius patirtis, kuri nepasirodė gąsdinama, akivaizdu ir tai, kad kiekvieno būsto atvejis – individualus, tad reikia įvertinti įvairius aspektus. Antai visi šilumos siurblių įrangos tiekėjai, į kuriuos pašnekovė kreipėsi dėl pasiūlymų, kalbėjo apie šildomas grindis kaip apie sprendimą, leidžiantį sumažinti eksploatacijos išlaidas. Dviejų aukštų Evelinos name įdiegta mišri sistema: pirmame – grindinis, antrame – radiatorinis šildymas. „Nesigilindama į šilumos praradimo subtilybes vienu ar kitu atveju, galiu pasakyti, kad šildomos grindys pirmiausia suteikia didžiulį komfortą – atrodo, kad jutiminė ir reali temperatūra skiriasi bent laipsniu. Tarkime, dieną pirmame namo aukšte temperatūra pakyla iki 21,5 laipsnio šilumos, tačiau pagal pojūtį ji prilygsta 23–24 laipsniams“, – patyrė moteris. Dienos 21,5 laipsnio temperatūra palaikoma nuo 8 iki 22 val., o likusiai paros daliai nustatyta 18 laipsnių patalpų temperatūra. „Tik pradėjus veikti siurbliui, buvo pasirinkta 23, vėliau – 22 laipsnių dienos temperatūra, galiausiai apsistota ties dabartine, nes, kaip teko įsitikinti, aukštesnės tikrai nereikia. Be to, daugiausia laiko praleidžiama pirmame aukšte, tad antrame šilumos poreikis dar mažesnis – radiatorių reguliatoriai trijuose kambariuose nustatyti ties 2 padala iš 5, tiek užtenka palaikyti 18–19 laipsnių temperatūrą. Tiesa, kadangi mėgstu šilumą, savo miegamajame reguliatorių nakčiai pasuku iki 3 padalos“, – pasakojo Evelina.

pastaruoju metu. Galbūt šiek tiek pasistengus buvo galima pasiekti dar aukštesnius parametrus, tačiau ir dabartinėmis sąlygomis energijos poreikis namui apšildyti, manau, nėra didelis“, – kalbėjo pašnekovė. Evelina prisiminė, kad dėl paties šilumos siurblio tipo dilemų nekilo: „Šilumos siurblio variantas „žemė–vanduo“ net nesvarstytas dėl dviejų pagrindinių priežasčių – jį įdiegti yra kur kas sudėtingiau ir brangiau. Pavyzdžiui, mano atveju meistrai katilinę paruošė ir įrangą prijungė per trejetą dienų.“ Moteriai susidarė įspūdis, kad abiejų tipų produktus siūlantys platintojai labiau linkę akcentuoti šilumos siurblių „žemė–vanduo“ privalumus arba rekomenduoja rinktis itin brangias sistemas „oras–vanduo“. Antai vienas tokių pasiūlytų variantų – aukštos klasės vokiečių gamintojo įranga (naudingumo koeficientas COP – 4,8, šiluminė galia – 10 kW, nemokama nuotolinė priežiūra internetu ir pan.) – su nuolaida būtų kainavusi beveik 7,5 tūkst. eurų, neskaičiuojant montavimo darbų, kurie būtų atsiėję dar apie 600 eurų. „Tokia kaina pasirodė nereali“, – pripažino Evelina. Anot pašnekovės, įprastai teigiama, kad esant žemai temperatūrai pigesnės įrangos efektyvumas smarkiai krinta, įsijungia tenai, ir prietaisas veikia kone kaip elektrinis katilas.

Vandens šildytuvas vandenį buitiniam naudojimui kaitina iki maždaug 46 laipsnių, o šeštadienio naktį parai paleidžiama vadinamoji antilegionelių programa, kurios metu temperatūra pakeliama dar maždaug 10 laipsnių. „Be abejo, galiausiai šildymo sąnaudos susiveda į statybos kokybę – jei namas bus prastai izoliuotas, nesandarus, jam apšildyti bet kokios rūšies kuro, ar tai būtų malkos, ar dujos, ar elektra, reikės daugiau“, – pripažino pašnekovė. NAMUI SUTEIKIA B+ KLASĘ

„Nors oficialiai tokios kategorijos nėra, mano akimis, tai būtų B su pliusu klasė. Tuo metu, kai pastatas buvo statomas, o juo labiau – projektuojamas, apie A ir aukštesnes klases nebuvo tiek daug informacijos ir diskusijų kaip

Linos Bieliauskaitės nuotr.

130 kv. m ploto Evelinos būstas pastatytas maždaug prieš ketverius metus, statybai naudotos kokybiškos medžiagos, pasirūpinta gera šilumine išorinių atitvarų izoliacija, aukštų šiluminių parametrų langais. Be to, beveik visi pastato langai orientuoti į pietinę ir vakarinę puses, tad saulėtą dieną į patalpą patenka nemažai papildomos šilumos. Individualiajam namui suteikta B energinio naudingumo klasė.

Nors buitinio vandens šildytuvas nėra integruotas į bendrą bloką, įranga katilinėje užima nedaug vietos.

„Viešojoje erdvėje apskritai ne kartą teko susidurti su skeptiškais šilumos siurblių „oras–vanduo“ vertinimais. Sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar taip yra dėl patirties juos eksploatuojant trūkumo, ar siekio parduoti brangesnę įrangą“, – svarstė Evelina. SIŪLO PERTEKLINĘ GALIĄ? Anot pašnekovės, įtikinamos informacijos šaltiniu jai tapo energiškai efektyvių namų pajūryje statytojai, kurie vis dažniau renkasi būtent šilumos siurblius „oras–vanduo“. Šių specialistų teigimu, tai yra optimalus sprendimas esant nedideliam šilumos energijos poreikiui ir juo labiau mūsų pajūrio sąlygomis, kur ekstremalių šalčių nepasitaiko. Vertingų žinių suteikė ir grindinį šildymą įrengusios bei visus kitus santechnikos darbus name atlikusios įmonės vadovas, kuris tokią sistemą prieš kurį laiką įsidiegė savo namuose. „Jo pastebėjimu, daugelis šilumos siurblių įrangą siūlančių įmonių rekomenduoja perteklinį jų galingumą. Tad puikiai žinodamas mano namo situaciją ir jau remdamasis asmenine patirtimi specialistas patarė rinktis vieno tiekėjo pasiūlytą 7,5 kW galios variantą, nes jis optimalus ir pagal šiluminius būsto parametrus, ir pagal plotą, nors visi kiti tiekėjai įvardijo 10 arba 11 kW galią. Šio patarimo paklausiau ir bent jau kol kas matau, kad priėmiau teisingą sprendimą“, – teigė moteris. Namo savininkė pasirinko prancūzų gamintojo šilumos siurblį, kurio COP vertė siekia iki 4,08. Karštam buitiniam vandeniui ruošti buvo pastatytas 200 litrų boileris. Pasirinktas atskiras, o ne į bendrą vidaus bloką integruotas

vandens šildytuvas, pašnekovės skaičiavimu, padėjo sutaupyti apie 500 eurų. Iš viso šildymo įranga, montavimo medžiagos ir darbai atsiėjo apie 5,2 tūkst. eurų. Naujoji šildymo sistema buvo paleista lapkričio pradžioje. Pirmą mėnesį bendroms ūkinėms reikmėms (namuose veikia elektrinė viryklė), vandeniui buitiniam naudojimui ir šildymui paruošti išnaudota 550 kWh (66 eurai), gruodį – 748 kWh (90 eurų), sausį – 1045 kWh (119 eurų), vasarį – 835 kWh (95 eurai). Anksčiau už elektrą būsto savininkė per mėnesį vidutiniškai sumokėdavo 37–40 eurų, tad nesudėtinga apskaičiuoti, kad šalčiausiu metu patalpų apšildymas atsiėjo iki 80 eurų. „Kadangi šalčiausiu metu siekiamybė už šildymą buvo įsitekti į 100–120 eurų, toks rezultatas išties tenkina“, – prisipažino pašnekovė. DŽIAUGIASI, KAD NEPASKUBĖJO Šildymo įrangos valdymo kompiuterio nustatymai buvo pakrikę tik kartą, kai dėl stipraus vėjo elektros tiekimas nutrūko beveik parai: „Tiesiog dienos temperatūros nustatymai susikeitė vietomis su nakties. Tačiau pakako vieno skambučio šildymo sistemą įdiegusios įmonės vadybininkui, ir problema per porą minučių buvo išspręsta pagal jo nurodymus telefonu.“ Pirminiame būsto projekte buvo numatytas kietojo kuro katilas, kurį planuota įrengti vėliau, tam atsiradus papildomų lėšų. Ankstesniais metais namas buvo apšildomas krosnele, taip pat buvo įdiegtas elektrinis šildymas, kuris buvo įjungtas tik kartą ir išjungtas po dešimties dienų – tokios elektros sąnaudos būsto savininkės netenkino. Sumontavus naująją šildymo sistemą, ankstesnės katilinės įrangos, įskaitant ir boilerį, teko atsisakyti. Evelina skaičiavo, kad jei iš pat pradžių būtų apsvarstyta šilumos siurblio „oras–vanduo“ galimybė, būtų išvengta išlaidų ir įrengiant elektrinį šildymą, ir kaminą kietojo kuro katilui, galiausiai būtų sutaupyta pačios katilinės patalpos ploto.

Kompaktiškas išorinis blokas tvirtinamas prie stabilaus, tvirto pagrindo – iki bus tvarkoma namo aplinka, tam pasirinktos masyvios betono plokštės.

„Tuo metu veikiausiai pritrūko ir žinių, ir ir realių pavyzdžių, bei praktinių patarimų. Tačiau galima pasiguosti bent tuo, kad nebuvo paskubėta įrengti kietojo kuro katilo. Diskutuodami apie pažangias šildymo technologijas žmonės neretai akcentuoja jų atsiperkamumą. Negalėčiau teigti, kad skrupulingai skaičiavau, per kiek laiko atsipirks ir ar išvis atsipirks investicijos į šią šildymo sistemą. Tačiau, žinoma, įvertinau įrengimo sąnaudas. Meistrų skaičiavimu, paprasčiausias kietojo kuro katilas, jo montavimo darbai ir medžiagos būtų atsiėję apie 3 tūkst. eurų. Tad į šildymo sistemą „oras–vanduo“ investuota suma neatrodo dramatiška, įvertinant dabartinį gyvenimą be rūpesčių, kai nereikia sukti galvos dėl apsirūpinimo kuru, jo sandėliavimo ir galiausiai paties kūrenimo, pelenų valymo. Šios patirties šiandien nesinori net prisiminti“, – prisipažino pašnekovė. n

„Šilputa“ siūlo patogesnį būdą grindiniam šildymui įrengti įvertinus, sistema su „Šilputos“ Jau antikos laikais žmonės žinojo būdų, kaip grindis specialiomis plokštėmis tikrai nepanaudoti patalpoms šildyti. Tobulėjant technikai ir bus brangesnė. Be to, vietoj armatūros į betoną įmaišius fibros, grindys naudojamoms medžiagoms, šildomos grindys tampa bus tinkamos net pramonės objektams, įprastu ir visiems patraukliu šildymo būdu ir statant kuriuose važinėja svorius transportuojantys autokrautuvai. naujus namus, ir renovuojant senus. Sprendimas „Kai šildymo vamzdžiai prie polistireninio įrengti grindų šildymą vandeniu gali būti putplasčio plokščių tvirtinami smeigėmis, jie tolygiai nepriglunda prie termoizoliacinio panaudojamas ir individualiuosiuose namuose, viršiaus, vienoje vietoje būna pakilę, kitur – priir daugiabučiuose. sispaudę. Apie tvirtinimą prie armatūros tinklo gal

jau nebeverta kalbėti – toks būdas gerokai pasenęs. Mes siūlome paprastą ir patogų sprendimą, padedantį kokybiškai ir sparčiai įrengti šildomas grindis“, – sakė bendrovės „Šilputa“ direktorius Ježy Makovski.

Kaip įsirengti grindinį šildymą ir kokios yra sudedamosios sistemos dalys? Vamzdynai, kuriais cirkuliuoja šilumnešis, nėra vienintelis sistemos komponentas. Šildomų grindų sistemą sudaro „sumuštinis“, kuriame termoizoliacija atlieka vieną svarbesnių vaidmenų. Bendrovė „Šilputa“, gaminanti platų spektrą termoizoliacijai iš polistireninio putplasčio skirtų gaminių, grindų šildymo sistemos viršutiniam termoizoliaciniam sluoksniui siūlo plokštes reljefiniu paviršiumi (gumbuotas). Jos atlieka bemaž dvigubą vaidmenį – kaip termoizoliacija ir vamzdžių tvirtinimo. Dažniausias vandeniu šildomų grindų įrengimo būdas – jas betonuojant. Iki šiol buvo įprasta vamzdžius prie polistireninio putlpasčio plokščių tvirtinti smeigėmis. Dar anksčiau vamzdžiai buvo tvirtinami prie armatūros tinklo. Naudojant polistireninio putplasčio plokštes reljefiniu paviršiumi, šildymo vamzdžius montuoti kur kas paprasčiau, juos galima sukloti tolygiai, išlaikant vienodus atstumus. Be to, šitokia sistema leidžia gerokai sutaupyti betono. Kai kurie darbininkai įsitikinę, kad naudojant įprastą polistireninį putplastį ir armavimo tinklą šildomas grindis įrengti pigiau, negu naudojant specialias plokštes reljefiniu paviršiumi. Tačiau įvertinti derėtų visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas: ir sunkios armatūros transportavimo, iškrovimo, sunešimo į vietą, klojimo, paruošimo darbų. Visa tai

Anot jo, „Šilputos“ gaminamos grindiniam šildymui įrengti skirtos polistireninio putplasčio plokštės skiriasi nuo kitų rinkoje siūlomų plokščių reljefiniu paviršiumi. „Šilputos“ technologai pastebėjo, kad šildymo vamzdžiai kartais iššoka iš gumbelių, todėl juos nusprendė patobulinti – išplatinti viršuje. Šitaip vamzdžiai įspraudžiami tarp gumbelių ir užsifiksuoja. Polistireninio putplasčio plokštės reljefiniu paviršiumi leidžia net ir neįgudusiam darbininkui greitai ir tolygiai pakloti vamzdžius. Pastarųjų skersmuo gali būti 16–18 mm. Gaminamos EPS 150 ir EPS 150 NEO plokštės, kurių matmenys yra 1200x600 mm, o jų storis gali būti 47 bei 60 mm. Plokščių EPS 150 ir EPS 150 NEO stipris gniuždant yra 150 kPa. Pirmųjų plokščių šilumos laidumo deklaruojamoji vertė yra 0,035, o antrųjų – 0,030. n PAGRINDINIAI GRINDŲ ŠILDYMUI ĮRENGTI SKIRTŲ PLOKŠČIŲ PRIVALUMAI:

P Sumažintas vandens įgeriamumas, todėl išlaikomi

stabilūs šilumos techniniai rodikliai esant drėgnoms ir šlapioms konstrukcijoms;

P Galimybė išlankstyti vamzdžius pagal įvairias jų

klojimo schemas ir išdėstyti juos skirtingais atstumais;

P Gaminiai yra labai lengvi, lengvai montuojami,

nesudaroma didelė apkrova pastato konstrukcijoms;

P Gaminiai chemiškai atsparūs silpniems rūgščių, šarmų ir druskų vandens tirpalams.

ATSAKINGAI PASIRINKTOS ĮĖJIMO DURYS –

JŪSŲ VIZITINĖ KORTELĖ Kuriant namus ar biurą tenka priimti sprendimus, susijusius tiek su interjeru, tiek su eksterjeru. Bendraujant su projektuotojais ir dizaineriais tampa aišku, kad nėra vienintelio šeimininkų poreikius ir vizijas atitinkančio patalpų kūrimo būdo. Vieniems reikia klasikinių, o kitiems – atvirkščiai – modernių sprendimų. Dėl šios priežasties architektūriniai sprendiniai taip pat būna labai skirtingi.

DIZAINAS

architektūroje visais laikais buvo siekiamybė. Nors Lietuvoje gausu minimalistinio stiliaus pastatų, daugėja ir tokių, kurie pasižymi išskirtiniais tiek išorės, tiek vidaus sprendiniais. Pastato įvaizdžiui didelę įtaką daro langai ir durys. Pagaminti nestandartinės formos langus lietuviai jau išmoko, tačiau ne kiekviena įmonė gali pasiūlyti patrauksiančias dėmesį duris.

Pirmą įspūdį svečiai susidaro tik pravėrę namų ar biuro duris, todėl įėjimo durys dažnai vadinamos savininko vizitine kortele. Užsienyje ne vien langų, bet ir durų puošybai skiriama daug dėmesio. Nenuostabu, kad vartotojams patinka labai skirtingų tipų durys – paprastos, lakoniškos arba puošnios. Tačiau „TIKS langų“ specialistai, tirdami durų pasiūlą, pastebėjo, itin svarbu, kad įėjimo durys ne vien pabrėžtų jų savikad dekoruotų durų daugėja. Vis dėlto patartina doninko charakterį, bet ir apsaugotų nuo šalčio ar mėtis ne vien durų išvaizda, bet ir jas gaminannekviestų svečių. čia įmone. Šių gaminių kokybė priklauso nuo Bendrovė „Aveplast“ – „TIKS langai“ pristato išskirtinio dizaino, daugelio aspektų: dekoruotų durų užpildų, oficialus VEYNA saugumo ir energinio efektyvumo įėjimo varstymo mechanizmų, užraktų ir kitų žaliavų dekoruotų durų užpildų duris, kurios atitiks šiuolaikinės architekkokybės. platintojas Baltijos šalyse, todėl tūros reikalavimus ir patenkins bet ko„TIKS langai“ klientams, Bendrovės „Aveplast“ langų ir durų gamykla, kius klientų poreikius. Išskirtinis dizainas partneriams ir įmonėms valdanti prekybos tinklą „TIKS langai“, ilgai siūlo įvairaus dizaino duris. ieškojo patikimo durų užpildų tiekėjo ir part-

nerio. Įmonė bendradarbiauja su daugiau nei 20 metų gamybos patirtį turinčia gamykla VEYNA. Tai viena didžiausių dekoruotų durų užpildų gamyklų Rytų Europoje, gaminanti ir tiekianti išskirtinės kokybės durų užpildus. FUNKCIONALUMAS IR PATIKIMUMAS

Durų išvaizda yra svarbi, tačiau svarbu ir tai, kaip patikimai ir ilgai įėjimo durys bus eksploatuojamos. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama durų funkcionalumui ir patikimumui didinti. Durų funkcionalumą lemia varstymo mechanizmų stiprumas, spynų patikimumas ir žaliavos, iš kurių gaminami lauko durų rėmai. Lietuvoje dažni atvejai, kai įėjimo durų lankstai neatlaiko nė 20 000 atidarymo bei uždarymo ciklų. O labai aukštos kokybės lauko durų lankstai yra išbando-

Malonu, kai Lietuvoje pagamintos durys išsiskiria iš kitų, todėl bendrovė „Aveplast“ laukia architektų ir dizainerių pasiūlymų dėl galimų durų dizaino sprendimų. Vilius EIDUKEVIČIUS, „TIKS langų“ prekybos tinklo direktorius

mi atliekant net 2 000 000 atidarymo bei uždarymo ciklų. Spynoms, užraktams ir kitoms detalėms taip pat taikomi patikimumo rodikliai, todėl patartina pasidomėti šių detalių gamintojais ar bent šalimi, kurioje detalės yra pagamintos. Kiekvienas durų komponentų gamintojas nueina savo klaidų kelią, kurio galutinis rezultatas – ilgai, patikimai ir sklandžiai savo funkciją atliekantis gaminys. Lietuvoje ilgametę patirtį turintys langų ir durų gamintojai puikiai žino, kad be kokybiškų varstymo mechanizmų ir patikimų komplektuojamųjų detalių neįmanoma pagaminti ilgaamžių durų. Vis dėlto šios srities naujokai neretai susigundo pigiomis ir abejotino patikimumo medžiagomis. „TIKS langų“ specialistai pataria rinktis duris, gaminamas bent 20 metų patirtį turinčiose įmonėse, kurios savo klaidų kelią jau nuėjo. „TIKS langų“ vadovas Vilius Eidukevičius teigia, kad nereikėtų turėti reikalų su tais durų pardavėjais, kurie nepateikia išsamios informacijos apie durų komponentus ir jų gamintojus. Taigi kokia yra tikrai kokybiškų durų kaina? Į šį klausimą „TIKS langų“ specialistai atsakys, kai pateiksite savosioms įėjimo durims keliamus reikalavimus. Dėl naudoja-

mos patikimos ir aukščiausio funkcionalumo furnitūros (spynos, užraktai, lankstai, rankenos, elektriniai ar biometriniai atidarymo ir uždarymo valdikliai ir kt.) ar aukštos kokybės užpildų durų kaina tikrai gali išaugti. Vis dėlto reikėtų rinktis ilgaamžes duris, dėl kurių funkcionavimo ilgai būsite tikri. Ne veltui sakoma, kad langai ir durys yra atsakinga investicija. APSAUGA NUO ŠALČIO Pastaraisiais metais jau ir Lietuvoje ypač pabrėžiama energinio efektyvumo statybose svarba. Reikalavimai keliami ne vien stogams, sienoms, pamatams, bet ir langams, durims. Taigi kokius langus ir duris rinktis, norint patenkinti savo poreikius ir turėti gaminį, atitinkantį šiuolaikinius statybos reikalavimus? Durų energinis efektyvumas priklauso nuo užpildo storio, užpildo medžiagos, rėmų ir slenksčio ypatybių. Todėl patartina domėtis, ką siūlo kiekviena įmonė. „TIKS langai“ pataria išorinėms įėjimo durims rinktis bent 44 mm storio durų užpildą, patikrinti, ar naudojami būtent lauko durų gamybai skirti profiliai bei slenksčiai, padedantys šilumą išlaikyti patalpų viduje. n

VISIEMS STATYTOJAMS SIŪLOME: l plastiko arba aliuminio duris su originalaus VEYNA dizaino durų užpildais; l VEYNA dekoratyvinius durų užpildus. Esame atviri ir pasiruošę bendradarbiauti su kitais Lietuvos, Latvijos ir Estijos durų gamintojais, todėl ne tik tiekiame durų užpildus patraukliomis kainomis, bet ir greitai įvykdome užsakymą.

El. p. info@tikslangai.lt Nemokamas telefonas 8 800 22 225 www.tikslangai.lt

M. Žičiaus nuotr.

Energijos taupymas nepriešt arauja

architektūrinei raiškai Rusnė MARČĖNAITĖ

Individualiojo namo sostinės Santariškių rajone komanda – užsakovai, architektai, inžinerinės ir konstrukcinės dalies projektuotojai bei rangovai – daugiau nei prieš dvejus metus sugebėjo išspręsti kol kas ne visiems pasisekantį uždavinį: pastatyti ne tik energiškai efektyvų – net A+ klasės, bet ir estetiškai patrauklų pastatą. MOKYTIS IŠ SVETIMOS PATIRTIES – RACIONALIAU Šio Vilniuje įgyvendinto projekto vadovui – architektų studijos „Kūnas“ architektui Mariui Morkūnui – iki tol jau buvo tekę projektuoti kelis aukšto energinio naudingumo pastatus siekiant padėti užsakovams pamatyti, kuo tokios ambicijos gresia. Projektai netapo kūnu, bet architektas turėjo progą pasigilinti į tokių pastatų projektavimo principus ir tendencijas. Neatsitiktinis buvo ir užsakovų pasiryžimas – prieš apsispręsdami statydintis A ar net aukštesnės klasės namus, pasak M. Morkūno, jie konsultavosi su jau praėjusiaisiais tą kelią ir tikėjo, kad statybos sąnaudos labai stipriai dėl to neišaugs. O architektas vylėsi jų tikėjimo nesugriauti. Apsisprendžiant dėl architektūrinės pastato raiškos irgi pradėta nuo apsižvalgymo aplink. Projekto dalyviai norėjo mokytis ne iš savo klaidų, bet iš kitų patirties. Užsakovai ir architektas važinėjo po Lietuvą ir atskirai, ir kartu lankyti jau įgyvendintų projektų, tuo pačiu kėlė pasitikėjimą vienas kitu ir džiaugėsi, kad yra sutinkančiųjų atverti duris ir pasidalyti žiniomis. Apibendrindami šią patirtį užsakovai vėliau 16

pripažino – žmonės ir jų patirtis bei požiūris labai įvairūs. Tai, kas vienam patogu ir priimtina, kitam gali atrodyti nereikalinga ar svetima. Tačiau visa tai vis viena padeda iškelti klausimus ir išprovokuoja apmąstymus, padedančius priimti savo sprendimus. Užsakovai – dvi dukteris auginanti pora – norėjo gana kompaktiško namo. Maždaug 140 kvadratinių metrų plote turėjo tilpti bendroji erdvė, atskiri kambariai dukterims, miegamasis, darbo kambarys ir techninė patalpa. Anot architekto, buvo ką veikti norint sudėti į namo stačiakampį visas tas patalpas, išvedžioti ventiliaciją ir kitas inžinerines sistemas. Atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančiame name buvo itin svarbu suplanuoti techninę patalpą: ne tik parinkti tinkamiausią jai vietą, bet ir numatyti pakankamą visai įrangai plotą. TIKSLAS – NEAFIŠUOTI INŽINERINIO IŠSKIRTINUMO Sklype turėjo išlikti maksimaliai daug laisvo ploto, taip pat reikėjo reaguoti į aplinką, išlaikyti reikiamus atstumus nuo

kaimyninių pastatų, išspręsti automobilių vietos problemą ir kartu pasiekti, kad naujojo namo gyventojai jaustųsi komfortiškai. „Visi tie klausimai daro esminę įtaką ir tam tikriems architektūros sprendimams“, – pabrėžė M. Morkūnas. Gana greitai buvo apsispręsta, kad namas turi būti dviaukštis, o konstruktyvas – iš akytbetonio blokelių (statyti karkasinio namo neleido būtinybė sklype išlaikyti tam tikrus atstumus tarp pastatų). Kaip įprasta projektuojant mažai energijos naudojančius pastatus, atsisakyta rūsių, naudoti plokštuminiai pamatai. Šiltinimui pasirinktas neoporas, viso namo perimetro apdailai – skalūno akmuo. Po juo, įrengus dvigubą fasadą, paslėptos lietaus surinkimo ir saulės patekimo į pastatą kontrolės sistemos. Sprendimas išvalyti fasadą, anot M. Morkūno, buvo ne visai tradicinis: „Žiūrint į artimiausią namo aplinką tas sprendimas gal atrodo lyg iš ateities, vis dėlto architektūrinė švara yra neatsiejamas ateities elementas. Tiesa, energijos beveik nenaudojančių pastatų architektūra įprastai būna, jei galima taip pasakyti, keistoka, industrinė. Šiuo atveju norėjosi, kad namas būtų kaip estetinis dizaino elementas, kad fasadas liktų švarus, neapkrautas įvairiais energiją generuojančiais inžineriniais įrenginiais.“ MOTERIŠKO IR VYRIŠKO POŽIŪRIO SINTEZĖ Reikiamiems inžineriniams įrenginiams, pirmiausia – saulės kolektoriams, skirtiems karštam vandeniui ruošti, atsirado vietos ant aštresnio silueto garažo – ta projekto dalis, anot M. Morkūno, labiau atspindi vyriškosios pusės poreikį. „Man buvo svarbus kitokios plastikos atsiradimas, atrodė, kad aštrios ir lenktos linijų sintezė atspindi tos šeimos gyvenimo būdą“, – sakė architektas.

Pirmiausia apsisprendę dėl tradicinio dvišlaičio namo stogo, vėliau užsakovai ir architektas rinkosi, koks jis bus: su iškištu ar su smailiu kraigu, ar koks kitas. Stogas suprojektuotas toks, kad atkartotų vidines lenktas konstrukcijas. Tam prireikė specialiai pjaustyti skalūno plokšteles. Fasade nėra susikertančių kampų, jis aptakus, ir po apdaila tikrai nepaslėptas status kraigas. „Užlankstytas, užapvalintas visas antras aukštas – šiuose namuose gyvenančioms trims damoms artimesni plastiški tūriai, ir tai lėmė didžiojo tūrio idėją. Čia viskas taip, kaip mėgsta moterys, – pajuokavo architektas. – Todėl teko gaminti lenktą stogo konstrukciją iš klijuotos medienos. Lenkiuosi užsakovams už ryžtą – jie, pamatę namo maketą, pasakė – norime taip. Pačioje pabaigoje, kai darbas jau buvo atliktas, sakė – gražu, bet labai sudėtinga.“ UŽDUOTIS – IŠVENGTI ŠALČIO LAIDININKŲ Toliau jau skaičiavo konstruktoriai. Jie turėjo patikrinti, ar šiltinimo medžiagos atlaikys architektūros sprendimų sąlygotas apkrovas. „Buvo svarbu, kad įrengiant fasadą nereikėtų lieti didelį kiekį betono ar naudoti daug metalinių elementų, kurie galėtų tapti šalčio laidininkais“, – komentavo architektas. M. Morkūnas nemato prasmės minėti, kokio storio šiltinimo medžiaga šiame projekte panaudota. „Jei žmonės skaičiuoja – ne taupo, o skaičiuoja pinigus – tvarkingai, jie apskaičiuos ir tai, kokio storio šiltinimo reikia jų namui“, – sakė architektas. Optimalus langų dydis, atsižvelgiant į namo plotą, suplanavimą, siekiamą energinio efektyvumo klasę, buvo nustatytas specialiais skaičiavimais. Architektas atkreipė dėmesį – langus reikėtų vertinti žiūrint ne iš lauko, bet iš vidaus. Šis namas tikrai labai šviesus. 17

Pietinėje jo pusėje įrengus didelius terasinius langus teko sugalvoti ir tai, kaip apsisaugoti nuo patalpų perkaitimo. Sprendimas – elektrinės žaliuzės, automatiškai reaguojančios į apšviestumo lygį ir patalpų temperatūrą – buvo rastas pasidairius į jau įgyvendintus projektus. ŠILDYMASIS ŽIDINIAIS – NE TABU Šildytis namus užsakovai panoro krosnimi. „Netiesa, kad mažai energijos naudojančiuose namuose negalima įrengti židinių, – užtikrino M. Morkūnas. – Tik reikia specialaus sprendimo – ugniakurai turi turėti atskirą oro pritekėjimą iš lauko, neimti jo iš patalpos. Toliau – tik šeimininkų nuostata – ar toks šildymosi būdas atitinka jų gyvenimo būdą. Taip pat nereikėtų galvoti, kad tokios energinio efektyvumo klasės namas dažnai tiek atšąla, kad kiltų klausimas, kaip čia akimirksniu jį pašildyti. Ir ta krosnelė užmetus malkų vieną kartą kūrenasi apie 10 valandų ir išlaiko šilumą ilgiau nei parą.“ Vis dėlto energijos skaičiavimai parodė, kad namui reikia ir papildomo šilumos šaltinio. Nuspręsta gyvenamosiose patalpose įdiegti sieninius, o sanitariniuose mazguose – grindinius šildymo tinklelius. „Tačiau sieninio šildymo gali prireikti tais atvejais, kai šeimininkai yra išvykę, lauke – itin šalta ir nėra saulės. Nes net nuo saulės per kelias valandas patalpos komfortiškai prišyla“, – kalbėjo architektas. Antrame namo aukšte, kitaip negu rekomenduojama energiškai efektyviuose namuose, įrengtos ne lygios, bet stogo aukščio lubos. Projektuotojams teko ieškoti, kaip padaryti, kad šiluma nesukiltų į viršų. „Tai buvo vienas sudėtingesnių projektavimo etapų: teko spręsti vėsinimo, šilumos ištraukimo klausimus, kad sistema oro neišpūtinėtų paviršiuje, leistų jį į apačią. Tam prireikė specialių architektūros sprendimų. Ir inžineriniai sprendimai šiuo atveju jau buvo derinami prie architektūros. Čia buvo priimta daug smulkių, bet labai svarbių sprendimų“, – komentavo M. Morkūnas.

Norėjosi, kad namas būtų kaip estetinis dizaino elementas, kad fasadas liktų švarus, neapkrautas įvairiais energiją generuojančiais inžineriniais įrenginiais.

BŪTINAS KOMPLEKSINIS POŽIŪRIS Ypač svarbius inžinerinių sistemų projektavimo, konstrukcinių sprendimų paieškos ir bendruosius namo statybos darbus įgyvendino bendrovė „Statybos projektų sprendimai“ (SPS). Energiškai efektyvių pastatų projektavimo ir jų statybos koordinavimo specializaciją pasirinkusios įmonės vadovas Darius Baitis pripažino – netradicinė tokios rūšies projektams architektūra lėmė ir nestandartinių konstrukcinių sprendimų kone kiekviename žingsnyje poreikį. Suapvalintų formų detalių išpildymas, tapęs iššūkiu ir stogininkams, ir fasadininkams, buvo tik viena iš daugelio užduočių. Tačiau įmonei tai buvo proga įrodyti, kad yra gana ambicinga padaryti taip, kad ne tik namas atrodytų gražiai, bet ir visi techniniai parametrai pasiektų aukščiausius energinio efektyvumo reikalavimus. „Teko nuolat ieškoti specialių konstrukcinių ir techninių sprendinių, – pasakojo SPS direktorius. – Bene didžiausias iššūkis buvo įrengti lenktą stogo konstrukciją išvengiant ši-

lumos tiltelių, užtikrinant sandarumą. Tačiau mes domimės naujovėmis ir vertiname galimybę įgyti naujos patirties. Mūsų privalumas yra tai, kad esame ne vien konstruktoriai ir ne vien statybininkai. Nes kai konstruojama nežinant, kaip realybėje tai įgyvendinti, daromos klaidos, ir priešingai. Tokiais atvejais itin svarbu, kad klientas pasitikėtų rangovais, kad leistų viską daryti teisingai nuo pat pradžių, kad neišsigąstų pusiaukelėje ir nepultų stabdyti proceso. Nes tokie sprendimai reikalauja ir papildomų investicijų. Taigi pirmiausia čia reikia atitinkamo užsakovo išprusimo.“ Atskiras galvosūkis buvo fasado įrengimas. Apdaila skalūno plokštelėmis reikalauja tam tikro konstruktyvo – vėdinamojo fasado. Tačiau įrengiant jį tradiciniu būdu per laikomuosius kronšteinus, anot D. Baičio, patiriami labai dideli šilumos nuostoliai. „Džiaugiuosi, kad tai buvo vienas pirmųjų objektų, kuriame panaudoti stiklo pluošto laikikliai. Jie leido išvengti šilumos nuostolių. Ieškojome šio sprendimo patys dirbdami su įvairiais medžiagų tiekėjais. Šios detalės buvo suprojektuotos, apskaičiuotos konkrečiai šitam objektui ir pagamintos pagal SPS užsakymą“, – sakė įmonės direktorius. Langai buvo montuojami šiltinimo sluoksnyje, stengiantis jų neįgilinti, kad galėtų pakankamai pritekėti saulės. Pasak D. Baičio, konstruktoriams prireikė papildomų skaičiavimų sprendžiant, kaip iškelti į išorę klijuotos medienos gana didelių matmenų langų konstrukcijas ir užtikrinti, kad atliktas darbas būtų ilgaamžis. Kodėl progresyvaus projekto užsakovai nesiryžo kurti dar didesnės energinio efektyvumo klasės namų? „Manau, esminis jų tikslas buvo turėti namus, kurie naudotų kuo mažiau energijos. Siekta realaus investicijų efektyvumo“, – sakė architektas M. Morkūnas. Interviu su namo savininku - kitame p.

ENERGINIO EFEKTYVUMO SIEKĖ NE DĖL EKSPERIMENTŲ Trečius gyvenimo A+ energinio naudingumo klasės name skaičiuojantys vilniečiai, kaip kadaise ir jų visoje Lietuvoje lankyti panašių poreikių turintys žmonės, mielai pasakoja apie savo patirtis ir pamokas, bet duodami interviu panoro likti neįvardyti. – Ar dažnai Jūsų patirtimi domisi ketinantieji statyti energiją taupančius namus? Kas tokiems svečiams rūpi? Ar nestebina jų, tarkime, kad energiškai efektyviame name turite gana didelius langus? Kiek dėmesio tenka Jūsų sprendimui šildyti namus židiniu? Ar Jūs patys šiuo sprendimu patenkinti? – Svečių, kurie domisi energijos taupymu, tikrai nėra daug. Žmonių ar, tiksliau, praeivių žvilgsnį labiau traukia architektūros sprendimai, sulaukiame ir daugiau klausimų apie tai. Kitaip nei dideli langai, kurie, matyt, dažno lietuvio nestebina, o ir planuojami, įrengiami jie dažnai, klausimas tik, kiek galvojama apie šilumos energijos gavimą. Apie židinį būtų galima parašyti atskirą straipsnį, galbūt net mokslinį veikalą. Mano manymu, noras turėti židinį ir būtinas jo projektavimas statant namą yra labiau lietuvių identiteto (galbūt pagonybės) klausimas negu logiškai pagrįsta ir apskaičiuota šilumos šaltinio, papildomos vietos, kamino, šilumos tiltelių ir kt. klausimų visuma. Ir nors pačiu židiniu, kaip ugnies ir šilumos šaltiniu, esame patenkinti, jau minėjau, kad tai yra labiau emocinis pasirinkimas, kuris nėra niekaip apskaičiuotas ir pagrįstas. – Kaip dažnai papildomai prireikia įjungti sieninį ar grindinį šildymą? Kuriuo metų laiku labiau justi Jūsų namo privalumai? – Reikėtų atkreipti dėmesį, kad projektuojant energiškai efektyvų namą ir skaičiuojant energijos poreikius kaip duotybė numatoma 18 laipsnių temperatūra. Tačiau realybėje vaikams ar labiau mėgstantiesiems šilumą to per maža. Kaip sušilti neturint tradicinės šildymo sistemos – tai jau pasirinkimo klausimas. Minėjau, kad naudojamės židiniu, taip pat infraraudonųjų spindulių šildytuvais. Bet kokiu atveju būtina atkreipti dėmesį, kad lietuvišką žiemą (lapkričio–vasario mėnesiais), nepaisant to, ką skelbia meteorologiniai duomenys, naudojami skaičiavimuose, duok Dieve, sulaukti bent 7 saulėtų dienų. Tad kad ir kas būtų kalbama, šiuo laikotarpiu saulė pagelbės ypač retai. Tačiau kovą, balandžio pradžioje ar spalį, kai tradiciškai jungiamas centrinis šildymas, pas mus ypač smagu – nereikia nei tradicinių šilumos šaltinių, nei židinio. – Ar pakanka saulės kolektorių energijos šiltam vandeniui gaminti? – Tikrai nereikia turėti iliuzijų Lietuvoje karštą vandenį pasi20

telkus saulę ruošti nuo spalio vidurio iki kovo vidurio. Tačiau likusius 7–8 mėnesius tai visiškai realu ir pakanka tik saulės. – Ketinate keisti rekuperacijos įrenginį. Prireikė efektyvesnio? Ar kas nors kita neatitiko Jūsų lūkesčių? – Galima išskirti dvi problemas. Viena, tai nepatikrintas laiko lietuviškas įrenginys, kurio gamintojas bankrutavo, todėl nėra jokio techninio palaikymo. Kitas klausimas labiau susijęs su vėdinimo projektavimo trūkumais. Tai yra rekuperacinė sistema nepritaikyta naudoti gartraukį, o židinys neturi atskiro lauko oro padavimo. Tad naudoti gartraukį ir židinį vienu metu neįmanoma. – Specialistai teigia, kad statant energiškai efektyvius namus sprendimas garažą pakeisti pastoge yra protingas ir racionalus. Įdomu, kaip jį vertina aplinkiniai – ar nesistebi, kad toks įspūdingas namas neturi garažo, rimto kaip bunkeris? – Garažas, mano manymu, kaip ir židinys, priklauso lietuvių identiteto klausimų grupei, o ne logiškai pagrįstam ir apskaičiuotam pasirinkimui. Kadangi dar neteko matyti garažo, kuris atliktų savo pagrindinę funkciją ir būtų skirtas tik automobiliui, o ne daiktams, kurių galbūt prireiks, jo atsisakėme. Šio sprendimo tikrai nesigailime. – Kaip atrodo vasarą gyvenimas A+ energinio efektyvumo klasės name? Saulės kontrolei turite žaliuzes, įsirengėte ir rekuperatorių, o ar kada atsidarote langus? – Žaliuzės skirtos namui apsaugoti nuo perkaitimo, ir tai puikus sprendimas. Tačiau vasarą norisi būti lauke, tad natūraliai dažnai vaikščiojama, ir namas būna atviras – tada rekuperatorius naudojamas rečiau. – Kai architekto klausiau, kodėl užsakovai nesiekė dar aukštesnio energinio efektyvumo standarto, jis aiškino, kad siekėte investicijų efektyvumo. Kaip vertinate savo sprendimą šiandien? – Nesame nei architektai, nei inžinieriai, nei statybininkai. Tad dėl įdomumo, eksperimentų siekti aukštesnio energijos efektyvumo standarto tikrai neturėjome tikslo. Juolab kad ir pavyzdžių Lietuvoje nebuvo, ir šiuo metu, matyt, pakaktų vienos rankos pirštų. Taip pat tai ir išlaidų bei naudos klausimas. Buvo svarstymų įsirengti fotovoltinę jėgainę (saulės baterijas), bet pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir supirkimo kainoms to atsisakėme. n

12V &

10.8V 100% COMPATIBLE

FLEXICLICK SYSTEM

METAL GEAR

15/30 Nm

1/4''

Techniniai duomenys

GSR 12V-15 FC

Akumuliatoriaus įtampa

10,8 V / 12 V

Sukimo momento pakopos Tuščiosios eigos sūkių sk. (1-as / 2-as gr.) Maks. sukimo momentas Masė

20 + 1 0-400/1300 min.-1 15 / 30 Nm 0,95 kg

„HAUS“ SISTEMA – VISOMS NAMO KONSTRUKCIJOMS „Haus“ statybinė sistema leidžia pastatyti visą namo konstrukciją ir sutvarkyti jo aplinką nenaudojant kėlimo technikos bei klojinių. Statybos tampa paprastesnės, pigesnės, o kartu ir patikimos. „Haus“ pamatų klojiniai. „Haus“ pamatų ir sienų klojiniai HAUS P6-20 bei HAUS P6-30 yra geriausias sprendimas gyvenamųjų namų pamatams įrengti. Tai pigiausias ir lengviausias būdas atlikti pamatų įrengimo darbus. „Haus“ pamatų klojiniai naudojami ne tik pamatams, bet ir laikomosioms, atraminėms, hidroizoliacinėms, didelės garso izoliacijos, didelio gaisro atsparumo sienoms. „Haus“ mūro blokeliai. Jų naudojimas yra labai įvairiapusis: daugiaaukščių gyvenamųjų, pramoninių pastatų sienoms, sienoms tarp butų ir laiptinių, išorinėms laikomosioms gyvenamųjų namų sienoms, mažaaukščių pastatų pamatams ir cokoliams, pertvaroms, kaminams, ventiliacijos angoms, liftų angoms, tvoroms, gaisrui atsparioms ir garsą izoliuojančioms sienoms. „Haus“ perdanga. Surenkama gelžbetonio perdanga – tai armuotų sijų ir tuščiavidurių „Haus“ blokelių perdangos. Jos susideda iš lengvų gelžbetonio sijų su erdvine plieno santvara, tuščiavidurių blokelių ir monolitinio betono, liejamo statybos aikštelėje. Perdanga, užpildyta tuščiaviduriais „Haus“ blokeliais, yra lengvesnė, bet kartu ir patvari. Toks sprendimas gali būti naudojamas daugiaaukščių ir mažaaukščių gyvenamųjų namų, pramoninių pastatų perdangoms, perdangų rekonstrukcijai. „Haus“ kolonos. Jas patogu formuoti naudojant betoninius „Haus“ kolonų blokus. Kolonoms įrengti nereikia klojinių, nes patys blokeliai tarnauja kaip klojinys, kuris užpilamas armuotu betonu. Taip gaunamos labai tvirtos kolonos. Kiti privalumai – greitas surinkimas, nesudėtingas montavimas. „Haus“ tvoros. Betoniniai pamatiniai „Haus“ blokeliai – novatoriškas būdas greitai, pigiai ir tvirtai pastatyti tvorą, naudojant blokelius kaip tvoros pamato elementus. Pamato konstrukciją sutvirtina ir į vientisą elementą sujungia armuotas betonas. Naudojant pamatinius „Haus“ blokelius

išvengiama klojinių surinkimo ir išrinkimo darbų. Taupomas laikas ir pinigai, gaunama estetinė betoninė konstrukcija. „Haus“ blokeliai – 100 proc. natūralus produktas. Jų gamybai naudojamos žaliavos neturi žmogaus sveikatai kenkiančių medžiagų. Visos gamybai reikalingos sudėtinės dalys yra kilusios iš gamtos. Tai – žvyras, smėlis, cementas, vanduo. „Haus“ betono blokeliuose, palyginti su kitomis mūrijimo medžiagomis, kapiliarumas yra minimalus. O tai labai svarbu vertinant medžiagos drėgmės sugėrimo ir perėjimo ypatybes. Net panardinus blokelį į vandenį, drėgmė neprasiskverbia aukščiau nei ketvirtis blokelio. Taip vyksta dėl to, nes kapiliarines jėgas nugali gravitacija. „Haus“ blokeliai atsparūs drėgmei, lietui ir sniegui – jie transportuojami, sandėliuojami, mūrijami ištisus metus. Taip pat pasižymi puikiomis garso ir šilumos izoliacijos ypatybėmis. Naudojant „Haus“ blokelius su izoliaciniu šilumos sluoksniu šildymo išlaidos mažėja 20–30 proc. Taip pat tai yra viena geriausiai garsą izoliuojančių medžiagų. „Haus“ betono blokeliai yra nedegus, neužšąlantis, nepūvantis, neyrantis, neskylantis ir netrupantis, atsparus atplėšimui, tinkamas visų tipų tinkui, leidžiantis įžeminimą nenaudojant tinko gaminys. Net lauko sienas iš „Haus“ blokelių galima palikti netinkuotas ir nedažytas, nes bėgant metams fizinės ir mechaninės betono ypatybės mažai kinta. Betono blokeliai bėgant laikui tampa dar tvirtesni! Europoje ir Amerikoje mūro sistema iš plonasienių tuščiavidurių betoninių blokelių, pagamintų šiuolaikiniais presais ir kombinuojamų su izoliaciniu kompleksu, naudojama jau dešimtmečius. Šios statybų rinkose dominuojančios mūrijimo medžiagos populiarėja ir Lietuvoje. Sistema tobulinama jau pusę amžiaus ir šiuo metu neturi prilygstančio konkurento. Nė viena kita mūro sistema negali atstoti betono blokelių pagal svarbiausius rodiklius: patvarumą, ilgaamžiškumą, izoliacines garso ypatybes, atsparumą drėgmei ir statybinės medžiagos ekologiškumą. n

Blokeliai specialiai A klasei – rinkodaros triukas ar realybė? Dr. Ernestas IVANAUSKAS Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro direktorius, Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos prezidentas

Įpareigojimas statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės pastatus – proga statytojams įrodyti savo kvalifikaciją, o gamintojams – progresyvų požiūrį. Pastarieji vis aktyviau įrodinėja gaminamos produkcijos tinkamumą energiškai efektyviems pastatams. Toks rinkodaros triukas – ne naujiena: juk norint pritraukti klientą, savo prekę būtina patraukliai įpakuoti. Taigi šiuo metu ypač tinkamas metas išsijuosus girti savo specialiai A energinio naudingumo klasei skirtus gaminius.

IŠBANDYMAI LABORATORIJOJE IR STATYBŲ AIKŠTELĖJE Gamintojai, vartodami teiginius, kad jų gaminiai atitinka pastato energinio efektyvumo A ar A+ klasei keliamus reikalavimus, iš dalies yra teisūs. Akredituotose bandymų laboratorijose atlikę šilumos laidumo λ bandymus, gamintojai gautas reikšmes lygina su pastatų konstrukcijoms (šiuo atveju – sienoms) keliamais šilumos laidumo reikalavimais. Tarkime, A energinio efektyvumo pastato šilumos laidumo koeficientas turi būti 0,12 W/(m∙K), A+ – 0,11 W/(m∙K), A++ – 0,10 W/(m∙K). Taigi teigti, kad vieno ar kito gamintojo blokelis, plyta, plokštė arba kitas gaminys atitinka tam tikrą energinio naudingumo klasę, iš esmės galima. Vis dėlto norėčiau paminėti vieną esminį faktą, kurio įprastai niekas neakcentuoja: visos šios deklaruojamos gaminių šilumos laidumo reikšmės nustatytos laboratorijose esant standartinėms sąlygoms, kai vidutinė bandinio temperatūra yra +10o C, o higroskopinis bandinio drėgnis pastovus – nusistovėjęs 23±1o C temperatūros ir 50±10 proc. santykinio oro drėgnio aplinkoje. Veikiausiai nesunku suvokti, kad visos statybinių medžiagų šilumos laidumo vertės realiai eksploatuojant pastatą, ypač rudenį, pavasarį ir žiemą, bus kur kas prastesnės. Tai neišvengiama, ir su tuo reikia susitaikyti. Norėtųsi, kad kiekvienas, kuris planuoja statytis būstą, suvoktų, kad mažą šilumos energijos poreikį pastate lemia ne storas termoizoliacijos sluoksnis, ne novatoriškas blokelis, plyta ar plokštė, bet visas gaminių ir sprendimų kompleksas. SVARBIAU NEI MEDŽIAGOS – PROFESIONALŪS STATYBININKAI Kadangi nuo šių metų Europos Sąjungos šalyse nauji pastatai ir jų dalys turi atitikti energinio naudingumo A klasės pastatams keliamus reikalavimus, o jau nuo 2018 metų – energinio naudingumo A+ klasės reikalavimus, kur kas svarbiau turimas medžiagas tinkamai sumontuoti ir apsaugoti nuo drėgmės, negu ieškoti tų gaminių, kurių šilumos laidumo koeficientas deklaruojamas mažesnis. Dar vienas labai svarbus akcentas – statybininkams teks užtikrinti maksimalų pastato sandarumą įrengiant sienas, langus, duris, stogą ir grindis, mat didžiausius šilumos nuostolius pastate lemia šių konstrukcijų sandūros. Jei jos bus netinkamai įrengtos (nenaudojant specialių sandarinimo juostų, hermetikų), o vidinė garams nelaidi plėvelė karkasiniuose pastatuose bus tik pritvirtinta kabėmis, tačiau nepriklijuota, pasiekti A, A+ ar A++ klasę bus labai sudėtinga arba netgi neįmanoma. Kalbant apie statybinių medžiagų kokybę ir jų tinkamumą aukštesnio energinio naudingumo pastatuose, būtina paminėti, kad šiuo metu visi statybinių medžiagų gamintojai, siūlantys produktus, skirtus pastatų atitvaroms įrengti, tikrai stengiasi juos tobulinti ir taip pasiekti kuo geresnius rodiklius (šilumos laidumo koeficientą, poringumą, tankį ir kt.). Kalbant apie plytas ar blokelius, dažniausiai modeliuojama jų forma (įlaidos ar iškyšos), esamų stačiakampių ar

Mažą šilumos energijos poreikį pastate lemia ne storas termoizoliacijos sluoksnis, ne novatoriškas blokelis, plyta ar plokštė, bet visas gaminių ir sprendimų kompleksas.

apvalių kiaurymių matmenys ir išsidėstymas, skiedinio siūlių skaičius ir reikiama jų kryptis (horizontalios ar vertikalios). Taip modeliuojamas gaminys ne tik tampa geresnės šiluminės varžos, bet ir padeda pasiekti didesnį atitvaros sandarumą. PLYTOS – RACIONALESNIS PASIRINKIMAS VIDAUS SIENOMS Planuojant statyti mūrinį namą, ko gero, dažniausiai iškylanti dilema, ką pasirinkti – plytas ar blokelius. Pasirinkus plytas verta žinoti pagrindinius šios statybinės medžiagos privalumus ir trūkumus. Statyboje sienoms mūryti įprastai naudojamos keraminės ir silikatinės plytos. Ir vienos, ir kitos gaminamos iš aplinkai nekenksmingų medžiagų – degto molio ir jo mišinių arba smėlio ir kalkių. 25

Šiaudinių atitvarų pastatai tinkamesni pavienei, o ne masinei statybai: ir dabar, ir vėliau jie bus tiesiog mados reikalas.

poveikio apsaugoti. Tai galima padaryti įvairiai: tinkuojant, dažant, impregnuojant ar įrengiant stogelius. Kalbant apie plytas, šiuolaikinėje statyboje jos dažniausiai naudojamos vidaus sienoms įrengti, nes taip sutaupoma vidaus patalpų erdvės, lengviau formuojamos įvairių matmenų nišos ir panašiai. Pastato išorinės sienos dėl mažesnių darbo laiko sąnaudų, mažesnio siūlų kiekio ir patogesnio montavimo įrengiamos naudojant įvairius blokelius. ŠIAUDINIAI NAMAI – MADINGA, BET SUDĖTINGA

Ir silikatinės, ir keraminės plytos gali būti naudojamos ir įprastiniam, ir apdailiniam mūrui. Kadangi šiuo metu labai aktualu statyti kuo didesnio energinio efektyvumo pastatus, būtina pastebėti, kad rinkoje esančių keraminių plytų šilumos laidumo koeficientas λ yra nuo 0,4 iki 0,8 W/(m∙K), o silikatinių plytų – apie 0,8–0,9 W/(m∙K). Vis dėlto atliekant pastatų energinio efektyvumo skaičiavimus paprastai keraminių plytų λ nustatomas 0,8 W/(m∙K), o silikatinių – 1,0 W/(m∙K). Neatsitiktinai ir senesnių, ir naujų pastatų vidaus sienos dažniausiai įrengiamos iš keraminių plytų. Jos pagamintos degant molį ir jo mišinius, o molis puikiai akumuliuoja perteklinę patalpų drėgmę ir taip palaiko idealų mikroklimatą patalpose. Keraminės plytos dažniausiai gaminamos su kiaurymėmis, kurių forma ir išsidėstymas daro įtaką bendram atitvaros šilumos laidumui, todėl labai svarbu mūrijamas plytas apsaugoti nuo skiedinio patekimo į šias ertmes. Kokybiškesnėmis laikomos tos plytos, kurių kiaurymės yra mažesnio skersmens, nes į tokias sunkiau patekti skiediniui. Kita keraminių ir silikatinių plytų naudojimo sritis – sienų apdaila. Čia naudojamos ir keraminės, ir silikatinės, dažnai tašyto paviršiaus, plytos. Kalbant apie keramines plytas, reikia pastebėti, kad jos atsparios drėgmei, aukštai temperatūrai ir mažai deformuojasi. Dirbant su keraminėmis plytomis jas lengviau apdirbti (nuskelti, perskelti), nes jos dažniausiai naudojamos su tuštymėmis.

Kadangi šiuo metu labai dažnai kalbama apie aplinkos apsaugą, sveiką gyvenimo būdą ir antrinį žaliavų panaudojimą, reikėtų paminėti ir pastatų statybai naudojamą molį ar šiaudus. Neteisinga manyti, kad namo sienoms bus panaudoti tik presuoti šiaudai. Dažniausiai sienoms naudojamas medinis ar plieninis karkasas, užpildytas presuotais šiaudais. Nors dabar tokių statybinių medžiagų kaip šiaudai ar gaminiai reglamentuojamame statybos produktų sąraše nėra, praktikoje įrodyta, kad naudojant šiaudus kaip atitvarų užpildus A klasės energinio efektyvumo pastatus pastatyti įmanoma. Sienos tokiuose pastatuose įprastai tinkuojamos molio tinku, o tai suteikia patalpoms ne tik išskirtinį dizainą, bet ir kokybišką mikroklimatą. Mat molis išlaiko apie 50 proc. drėgmės. Jei patalpose yra per didelis drėgmės kiekis (> 60 proc.), molis ją sugeria iš vidaus ir šalina į išorę. Jei pastato viduje per mažai drėgmės (< 40 proc.), molis jos prisitraukia iš išorės. Taip pat molis yra antistatiškas: prie jo nelimpa dulkės, žiemą jis gerai akumuliuoja šilumą, vasarą skleidžia malonią vėsą, neutralizuoja kvapus, jis – lengvai perdirbama ir tikrai ekologiška statybinė medžiaga. Įprasta molio tinko džiūvimo trukmė – iki 24 valandų, storis tinkuojant keliais sluoksniais – iki 3 mm, darbai atliekami esant aukštesnei nei 5° C aplinkos temperatūrai. Vis dėlto, mano nuomone, šiaudinių atitvarų pastatai tinkamesni pavienei, o ne masinei statybai: ir dabar, ir vėliau jie bus tiesiog mados reikalas. Ir nors šiaudinių skydų gamintojai teigia, kad šiaudų skydai ypatybėmis lenkia tipinius namus: yra kvėpuojantys, idealaus mikroklimato, natūralūs, reikėtų įvertinti tai, kad norintieji gyventi išties ekologiškame name turėtų būti tikri, kad javai, iš kurių gaunami šiaudai, prieš pjovimą nebuvo purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis, naudojamomis žemės ūkyje. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiaudai bus lengvai pažeidžiami drėgmės įvykus vandentiekio avarijai, todėl vandentiekio sistemos kokybei turi būti skiriamas itin didelis dėmesys.

Mūrijant sienas iš tašytų ar skaldytų silikatinių apdailos plytų, sienų mūrą būtina impregnuoti specialiais impregnantais, taip apsaugant sienas nuo perteklinės drėgmės. Impregnuotas paviršius neleidžia kauptis nešvarumams, paviršius nesamanoja ir nepradeda žaliuoti. Jei vertintuStatybos metu naudoti šiaudus, kurie buvo supreme vieną įkuriamas svarbiausių mūsų klimato sąlygomis sklypas rodiklių – pirmiausia Naujai ar pertvarkomas turi būtina atitikti naudotojo poreikius. suoti esant sausam orui, šiaudai negali būti pažeisti lietaus atsparumą šalčiui, silikatinės plytos gaminamos atsparios Daugeliu galioja tokios pat taisyklės, kaip ir įrengiant namą. Svarbiausias transportuojami ar sandėliuojami. Ir sandėliuojant, ir pačiošalčiui iki F100atvejų (šimto ciklų), o keraminės – paprastai ne mažiau kaip iki F35 ciklų. Tačiau turint omenyje, kad atspaje namo atitvaroje turi būti užtikrinamas šiaudų vėdinimas. dėmesys skiriamas šiems faktoriams: sklypo ypatybėms, numatomoms veikloms rumas šalčiui labiausiai priklausys nuo to, kiek gaminys bus Eksploatuojant tokį pastatą naudojamo vidinio tinko laiduir asmeniniam – pojūčiams, veikiamas drėgmės irskoniui lietaus, reikėtų stengtis jasporeikiams. nuo šio mas vandens garams turi būti mažesnis nei išorinio. n 26

EFEKTYVI ŠILUMINĖ IZOLIACIJA!

www.ukmergesgelzbetonis.lt

Mūras + akmens vata:

tvirta, šilta ir saugi siena tų ar blokelių), šilumos izoliacija, apsauga nuo vėjo (vėdinamosiose sienose), tvirtinimo elementai ir apdaila. Todėl norint, kad moderni siena būtų nedegi ir ilgaamžė, visų ją sudarančių medžiagų pasirinkimas yra ypač svarbus. NEORGANINĖ ŽALIAVA „Paroc“ akmens vata ir plytos ar blokeliai yra pagaminti iš neorganinės kilmės, todėl vien kitą papildančių medžiagų. Keramikos, silikato, akytojo betono, keramzitbetonio plytų ar blokelių mūras yra neorganinės kilmės medžiaga, gaminama iš gamtoje natūraliai randamų žaliavų: molio, kalkių, smėlio ir vandens. „Paroc“ akmens vata taip pat yra gaminama iš natūraliai gamtoje randamų vulkaninės kilmės uolienų: bazalto, gabro, olivino ir dolomito. Tad šios medžiagos puikiai papildo viena kitą. Nedegi mūro siena ir nedegi akmens vatos plokštė – tai svarbiausios sienos dalys. Jos dažniausiai yra mažai matomos ar iš viso nematomos, tačiau jų teikiama nauda juntama visą pastato tarnavimo laiką.

Šiandien didžioji dalis namų savininkų labiau vertina mūro sienas. Dažnai tai lemia suvokimas, kad mūro siena – tai saugu, patikima ir ilgaamžiška. Praeityje vyravusius medinius namus gana greitai, ypač dideliuose miestuose, išstūmė mūrinė statyba. Ir tai buvo dėl labai aiškios priežasties – gaisrų. Praeityje miestai dažnai nukentėdavo dėl didelių gaisrų, tad naujus namus jau statė mūrinius, kurių dalis ir šiandien džiugina mūsų akis. Šiais laikais mūro siena skiriasi nuo sienos, pastatytos prieš kelis šimtus metų. Didėjant šildymo išlaidoms, CO2 emisijai, mūro sienos konstrukcija per pastaruosius 40 metų stipriai pasikeitė. Pradėtos mūryti sienos su oro tarpu, kuris vėliau būdavo užpildomas šilumos izoliacija, dar vėliau atsirado tinkuojamosios ir vėdinamosios sienų sistemos. Dabar kalbame apie labai sandarias ir gerai apšiltintas sienas, per jas patiriami šilumos nuostoliai yra minimalūs. Tokią sieną sudaro gerokai daugiau medžiagų: mūras (ply28

NEDEGI MEDŽIAGA Medžiagos degumo ypatybės priklauso nuo žaliavos, iš kurios ji gaminama. Kaip jau minėta, keramikos, silikato, akytojo betono ar keramzitbetonio mūro sienos yra iš nedegių plytų ar blokelių, tad jos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę. Kai sienos apšiltinamos degiomis medžiagomis, jos klasifikuojamos B s-1 d0 ar net žemesne gaisrine klase. Todėl norint, kad ir apšiltinta mūro siena atitiktų saugiausią ugnies požiūriu A1 klasę, reikia rinktis nedegią šilumos izoliaciją ir nedegias sienos apdailos medžiagas. „Paroc“ akmens vata, kuri gaminama iš nedegios žaliavos – uolienų, pasižymi itin aukšta (apie 1000°C) lydymosi temperatūra. Todėl jos gaminiai, nepadengti jokia danga, yra priskiriami saugiausiai A1 degumo klasei. ILGAAMŽIŠKUMAS Taisyklingai įrengtos mūro sienos ilgaamžiškumas nekelia abejonių, ir tai yra, ko gero, vienas svarbiausių kriterijų

KODĖL TINKUOJAMOSIOMS SIENOMS VERTA RINKTIS „PAROC LINIO 80“:

P Ilgaamžė; P Kvėpuoja; P Nedega; P Tamsių spalvų panaudojimo galimybė; P Finansiškai patrauklus sprendimas; P Patkima, laiko patikrinta ir sertifikuota

1 Laikomoji sienos konstrukcija – l

plytų / blokelių mūras;

2 Klijų sluoksnis; l 3 Šilumos izoliacija „PAROC Linio 80“. l 4 Armavimo sluoksnis + l

armuojamasis tinklelis.

5 Apdailos tinko sluoksnis. l

sistema.

mūrą pasirenkant kaip laikomąją sienos konstrukcijos dalį. Visos sienos ilgaamžiškumui didelę įtaką daro visos tokioje konstrukcijoje panaudotos medžiagos, taip pat šilumos izoliacija. Pagrindinės akmens vatos savybės – šilumos laidumas ir degumas – laikui bėgant irgi nesikeičia, todėl sienose sumontuota akmens vatos šilumos izoliacija savo funkciją atlieka tol, kol stovi pastatas. Statybos metu dėl technologinių procesų ir gamtinių sąlygų mūro sienoje susikaupia nemažai drėgmės. Sieną apšiltinus vandens garams laidžiomis medžiagomis, per pirmąjį šildymo sezoną ji išdžiūva. Jeigu termoizoliacinė medžiaga yra ne tokia laidi vandens garams, tai tam tikromis sąlygomis iš patalpų pro sieną migruojanti drėgmė gali kauptis prieš termoizoliacinę medžiagą esančiame sienos sluoksnyje. Dėl to pablogėja sienos šilumos izoliacijos ypatybės, sumažėja kai kurių sienos medžiagų stipris, didėja deformacijos. Visa tai kenkia pastato konstrukcijoms, sumažėja jų ilgaamžiškumas. KVĖPUOJANČIOS IR SAUSOS SIENOS „Paroc“ akmens vatos gaminiai gerai praleidžia vandens garus. Vadinasi, sienų šiltinimo ar pastatų eksploatavimo metu į akmens vatą patekusi drėgmė laisvai juda į išorę ir pasišalina per sienos apdailą arba vėdinamąjį oro tarpą, tad sienos visada bus sausos ir šiltos. Žmonės tai vadina kvėpuojančiomis sienomis. Vandens garų judėjimas nekeičia akmens vatos šilumos ir eksploatacinių ypatybių. Tai labai svarbu užtikrinant pastato konstrukcijų ilgaamžiškumą ir geresnes patalpų mikroklimato sąlygas. Individualiųjų namų sienoms šiltinti Lietuvoje plačiai paplitusi tinkuojamoji sistema, kai prie mūro sienos klijuojama šilumos izoliacija, ant kurios yra įrengiama tinko apdaila. Tokioje sistemoje šilumos izoliacijos matmenų stabilumas tampa ypač svarbus.

Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70°C ir daugiau. Jeigu šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių, tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomų įtempių, o ilgainiui jame gali atsirasti plyšių, į kuriuos gali patekti vanduo. Per keletą tokių atšalimo ir atšilimo ciklų (žiema–vasara) tinko sluoksnis suaižės, pro atsiradusius plyšius tarp šilumos izoliacijos plokščių padidės šilumos nuostoliai. „Paroc“ akmens vatos plokštės yra stabilių matmenų, veikiamos temperatūros, jos nesideformuoja ir išlaiko savo formą. Ši išskirtinė akmens vatos gaminių ypatybė leidžia pasirinkti ir tamsių spalvų tinko apdailą. Eksploatuojant pastatą dėl temperatūros pokyčių tarp šilumos izoliacijos plokščių neatsiras plyšių, tinko sluoksnis išlaikys pradinę būklę. „PAROC LINIO 80“ ŠILUMOS IZOLIACIJA Tinkuojamųjų sienų šilumos izoliacijai rekomenduojama naudoti vertikaliai orientuotųjų plaušų plokštes „Paroc Linio 80“. Šios plokštės yra sertifikuotos ir įtrauktos tarp populiariausių tinkuojamųjų fasadų sistemų, turinčių Europos techninius įvertinimus ir ženklinamų CE ženklu. Šiltinimo sistemos su vertikaliai orientuotųjų plaušų plokštėmis jau kelis dešimtmečius yra plačiai naudojamos Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Vertikaliai orientuotųjų plaušų plokštės prie šiltinamo paviršiaus yra klijuojamos visa plokštuma. Tai pagerina sienos sandarumą ir užtikrina termoizoliacinio sluoksnio bei sienos vientisumą. Be to, jų nereikia mechaniškai tvirtinti, o tai leidžia sumažinti darbų trukmę, darbo sąnaudas ir kainą. Nedegi, ilgaamžė, laidi vandens garams, stabilių matmenų, laiko patikrinta efektyvi šilumos izoliacija iš akmens vatos – puikus pasirinkimas mūro sienoms šiltinti. n Parengta pagal „Paroc“ medžiagą

A klasei nebūtinas storas šiltinimo sluoksnis Kristina BUIDOVAITĖ

Energiškai efektyviems pastatams, kitaip negu manoma, nepakanka storesnių „kailinių“. Ne mažiau svarbus projektuotojų indėlis, parenkant tinkamiausius sprendimus, kokybiškai pritvirtinant termoizoliacinę medžiagą. Neabejojama, kad kas kelerius metus griežtėjant energinio efektyvumo reikalavimams rinkoje atsiras vis naujų termoizoliacinių medžiagų. Vis dėlto specialistai į jas siūlo žiūrėti su atsarga – kartais naudingiau rinktis tai, kas jau išbandyta ir patikrinta. 30

PASTATAMS – TRADICINĖS MEDŽIAGOS Architektų biuro „Kubinis metras“ įkūrėjo architekto Vitalijaus Avreicevičiaus teigimu, kalbant apie energiškai efektyvius pastatus svarbu įvertinti ne tik pačią šiltinimo medžiagą, bet ir tai, iš ko pastatytas konstruktyvas, kaip bus tvirtinama termoizoliacinė medžiaga ir pan. Nuo visa to ir priklausys, kokio storio šiltinimo medžiagos sluoksnio prireiks. Architektas pabrėžė: kur kas svarbiau nei pati šiltinimo medžiaga yra tinkamas šilumos tiltelių nesukuriantis jos tvirtinimas. Įprastai mūro, silikatinių blokų ar plytų siena šiltinama 30 cm storio pilkojo polistireninio putplasčio neoporo ar mineralinės vatos sluoksniu. Termoizoliacinė medžiaga tvirtinama smeigėmis, kurios, norint išvengti šilumos tiltelių, įsukamos į šiltinimo sluoksnį. „Kubinio metro“ architektai, projektuodami A+ energinio naudingumo pastatą, atliko įvairius skaičiavimus ir išsiaiškino, kad jei, pavyzdžiui, būtų naudojami 30 cm storio akytojo betono blokeliai, kurių šilumos laidumo koeficientas yra aukštesnis nei silikatiniu plytų ar blokelių, pakaktų 22 cm pilkojo polistireno sluoksnio, kad pastatas atitiktų A+ klasei keliamus reikalavimus. PERSISTENGTI NERACIONALU Dar vienas sprendimas didesnio energinio efektyvumo pastatuose – poliuretano plokštės, kurias naudojant nesusidaro rasos taškas, nesikaupia drėgmė. Šiltinant poliuretano plokštėmis, kurių viduje yra ne oras, o pentano dujos, pakanka 15 cm storio šiltinimo sluoksnio. Poliuretano plokštės šilumos laidumo koeficientas – 0,020 W/(m∙K), o pilkojo polistireninio putplasčio – 0,032 W/(m∙K). Taigi naudojant poliuretano plokštes, o ne pilkąjį polistireninį putplastį pakanka plonesnio šiltinimo sluoksnio. Racionaliausias sprendimas statant energiškai efektyvius pastatus, architekto įsitikinimu – poliuretano arba fenolio putų plokštės. Pastarųjų termoizoliacinės ypatybės – dar geresnės. Jei statomas energiškai efektyvus karkasinis namas, jį įprasta šiltinti 35 cm storio mineralinės vatos sluoksniu. Šlaitinis stogas įprastai šiltinamas mineraline vata, plokščiasis – polistireniniu putplasčiu. Tarp cokolio ir rostverko tampa įprasta naudoti specialius blokus, eliminuojančius šilumos tiltelius. A+ energinio efektyvumo klasės namą pristačiusi „Kubinio metro“ komanda gali patvirtinti: storesnis nei 30 ar 35 cm šiltinimo sluoksnis – neracionalus sprendimas, neturintis įtakos būsimai energinio naudingumo klasei. Kur kas svarbesni kokybiški langai ir pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.

IŠBANDĖ IR NANOTECHNOLOGIJAS Stogų ir fasadų įrengimu užsiimančios įmonės vadovas Leonas Rinkevičius ragina neatsisakyti poliuretano putų, kurios šilumos ypatybėmis nenusileidžia, o kartais ir pranoksta rinkoje įprastas termoizoliacines medžiagas. Neabejotinas tokių putų pranašumas – pavyzdžiui, šiltinant stogą, mat pakanka perpus mažesnio izoliacijos sluoksnio, negu naudojant mineralinę vatą. Vėdinamiesiems fasadams L. Rinkevičius pataria naudoti poliuretano plokštes, nes struktūrinį tinką ant poliuretano plokščių uždėti yra sudėtingiau, kyla rizika, kad jis gali nukristi. Pašnekovas yra susidūręs ir su nanotechnologijomis. Senos statybos individualųjį namą pakako padengti 3,5 milimetro storio specialaus glaisto sluoksniu ir nudažyti specialiais dažais, kad būtų pasiekta šiluminė varža R, lygi 2.

Storesnis nei 30 ar 35 cm šiltinimo sluoksnis – neracionalus sprendimas, neturintis įtakos būsimai energinio naudingumo klasei. Kur kas svarbesni kokybiški langai ir pastato orientacija pasaulio šalių atžvilgiu.

Šiltinant A klasės pastatą buvo naudojama mineralinė vata – užsakovai norėjo ekologiškos termoizoliacijos medžiagos. Namas apšiltintas 40 cm storio mineralinės vatos sluoksniu. Šlaitinius stogus, anot L. Rinkevičiaus, jo įmonės specialistams dažniausiai tenka šiltinti mineraline vata, plokščiuosius – polistireniniu putplasčiu arba poliuretano plokštėmis, papildomai naudojant specialias montavimo putas. Jei naudojama PVC stogo danga, neprireikia papildomo 3–4 cm mineralinės vatos sluoksnio, nes, kitaip negu dirbant su bitumine stogo danga, nereikia jos prilydyti, nėra dirbama su atvira ugnimi, taigi išvengiama gaisro pavojaus. n 31

Šilumos nuostolius sumažina tinkamas langų montavimo būdas Daug kas jau yra girdėję apie kitokį langų montavimo būdą, tvirtinant juos ne sienos konstrukcijoje, bet termoizoliaciniame sluoksnyje. Mažai apie statybas išmanančiam užsakovui darbus atliekantys montuotojai gali įrodyti, kad tinkamas montavimas yra būtent toks, kaip daro jie, nors iš tiesų bus daroma neteisingai ir gautas rezultatas toli gražu nepateisins lūkesčių. Nesuprantantys, kaip deramai montuoti langus termoizoliaciniame sluoksnyje, darbininkai pirmiausia pasirenka ne tas priemones, po to jau improvizuoja kaip išmanydami. Šitaip neužtikrinamas sandarumas, paliekami vadinamieji šilumos tilteliai, reiškiantys pro angas patiriamus didesnius šilumos nuostolius.

LANGŲ MONTAVIMAS ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO

1. Išsimatavę atsipjauname

reikiamo dydžio plokštės 32 juostas.

2. Pasitelkę jungiamuosius varžtus prie plokščių prisukame kampinius laikiklius, taip surinkdami rėmą.

3. Esant reikalui rėmas gali būti surenkamas iš kelių dalių, tam naudojami sujungimo laikikliai.

SKIRTUMUS ĮRODO SKAIČIAVIMAI Didžiausio pasaulyje akmens vatos gamintojo ROCKWOOL specialistai nuolat tobulina savo produkciją ir kuria naujus sprendimus, leidžiančius mažinti šilumos nuostolius pastatų atitvarose. Vienas tokių pavyzdžių – sistema REDAir LINK, kai langai montuojami į akmens vatos rėmą, esantį termoizoliaciniame sluoksnyje. Tokiu būdu gerokai sumažėja šilumos nuostoliai apie lango perimetrą. Bendrovės ROCKWOOL techninis vadovas Andrius Buska sakė, kad langus montuojant ne į konstrukcinę pastato dalį, bet termoizoliaciniame sluoksnyje šilumos praradimai, patiriami pro angokraščius, bus kelis kartus mažesni. Pavyzdys iš svetainės www.pasyvusnamas.lt – 120 m2 ploto gyvenamajame name yra 10 vienodų langų, kurių matmenys – 1,2 × 1,5 m, langų bendras plotas sudaro apie 18 m2. Kiekvieno lango perimetras yra 5,4 metro, taigi visų langų perimetras bus 54 metrai. Savitieji šilumos nuostoliai per langų perimetru susidarančius ilginius šilumos tiltelius, jeigu langai sumontuoti konstruktyve, bus 27 W/K. Jeigu langai bus montuojami termoizoliaciniame sluoksnyje, šilumos nuostoliai bus tik 5,4 W/K. Įvertinus vieno šildymo sezono trukmę (219 parų) ir vidaus bei išorės temperatūros skirtumą (19,6 0C), išeina, kad šilumos nuostoliai per langų perimetru susidarančius ilginius šilumos tiltelius, jeigu langai sumontuoti konstruktyve, bus 2781 kWh, o jeigu termoizoliaciniame sluoksnyje – 556 kWh per šildymo sezoną. Šilumos tiltelio verčių pokyčius lemia lango montavimo vieta termoizoliaciniame sluoksnyje. Vertinant atliktus skaičiavimus, šilumos tiltelių vertės skiriasi priklausomai nuo to, kiek langas atitrauktas nuo sienos: atitraukus 50 mm U vertė yra 0,05 W/ mK, atitraukus 150 mm – 0,035 W/mK, o atitraukus 300 mm – 0,046 W/mK. Tokie rezultatai gauti esant pradiniams duomenims: lango U = 1,0 W/(m²•K), o sienos U = 0,17 W/(m²•K). Pakeitus šiuos duomenis skaičiavimai irgi keisis.

SIŪLO EFEKTYVIĄ SISTEMĄ Statybininkai, norėdami langus sumontuoti termoizoliaciniame sluoksnyje, tai daro įvairiai. Vieni sumontuoja rėmą iš medžio drožlių plokštės, jį laikikliais (kronšteinais) pritvirtina prie sienos ir į tą rėmą montuoja langą. Mažai išmanantieji prie sienos tiesiog pritvirtina medienos tašą, ant kurio tiesiog pasodina langą, o prie sienų jį tvirtina metalo laikikliais.

4. Prie sienos pritvirtinus rėmą į jį montuojamas langas.

„Toks montavimas niekam tikęs. Medienos tašas gali drėkti, po kurio laiko supūti, ir langas pasės, neatsidarys. Ką ir kalbėti apie šilumos nuostolius, patiriamus per metalo laikiklius ir netinkamai užpildytas montavimo siūles. Jeigu langas bus tvirtinamas stiklo pluošto laikikliais, šilumos nuostoliai, patiriami pro juos, bus mažesni, tačiau problemų gali nepavykti išvengti. Naujai pastatytas namas sėda, ir varžtais tvirtinti laikikliai gali susikraipyti, langai – irgi. Ir tuomet jų gali nepavykti atidaryti“, – aiškino ROCKWOOL techninis vadovas. Tokių problemų galima išvengti naudojant ROCKWOOL pasiūlytą sprendimą – REDAir LINK sistemą langams montuoti. Tai sistema, skirta langams montuoti termoizoliaciniame sluoksnyje. Ją sudaro šilumos tiltelius beveik eliminuojančios 48 milimetrų storio akmens vatos plokštės, langų rėmo ir korpuso laikikliai (kronšteinai), inkariniai bei jungiamieji varžtai. Tai technologiškas, universalus, visiškai sukomplektuotas iš didesnio tankio akmens vatos plokščių bei pagalbinių elementų surenkamas langų rėmų tvirtinimo korpusas. Lango rėmo korpusui pasirenkamų standžių akmens vatos plokščių storis priklauso nuo rėmo montavimo vietos (sienos šiltinimo sluoksnio storio). Į šį korpusą iš didesnio tankio (475 kg/m3, šilumos laidumas 0,057 W/mK) ir didelio stiprio (7 MPa lenkiant) akmens vatos plokščių bei plieninių laikiklių įstatomas ir įtvirtinamas lango ar nevarstomos vitrinos rėmas. Tokio lango tvirtinimo rėmo – apvado iš akmens vatos – šilumos ypatybės beveik nesiskirs nuo pagrindinio sienos šiltinimo sluoksnio ypatybių. Be to, fasaduose su ventiliuojamąja termoizoliacine sistema jis leis užtikrinti atitvaros ir viso pastato sandarumą. ROCKWOOL pasiūlytos sistemos efektyvumas yra susijęs su jos universalumu, montavimo sparta ir technologiniu išbaigtumu. Šią sistemą galima naudoti visų tipų pastatuose, nepaisant jų atsparumo ugniai klasės. Drauge ji yra gana paprasta, todėl projektuotojui lengva parinkti jos parametrus, o ir rangovui nebus sunku suformuluoti užsakymą. Šią sistemą galima montuoti visais metų laikais, montavimo metodai yra elementarūs, nereikalaujantys specifinių įgūdžių bei įrangos. Vienas pagrindinių sistemos elementų – akmens vata – yra laidi garams, drėgmei pasišalinti netrukdanti, nepūvanti ir nepelijanti medžiaga. Tinkamai parinkus išorinės sienos „sumuštinio“ medžiagas, šia langų tvirtinimo sistema lengva užtikrinti ir aukštą viso pastato atitvarų sandarumo lygmenį. n

5. Langas tiesiogiai prie rėmo tvirtinamas varžtais (gręžiant per staktą).

6. Sumontavus langus atliekami fasadų šiltinimo darbai.

A klasės namai iš medžio: misija įmanoma Kylant energijos taupymo reikalavimams, statyti tampa vis sudėtingiau. Ne išimtis – ir statyba iš medžio. Šiuolaikinių technologijų pokyčiai atnaujino medienos, kaip ekologiškos ir tvarios statybinės medžiagos, reikšmę. Bendrovė „Mediniai namai“ pristato dvi statybos iš medžio technologijas, kurios įmonei leidžia konkuruoti rinkoje kaip energiškai efektyvių, ekologiškų ir sveikų namų statytojams. DVIGUBAS TAŠAS Tai pažangi rąstinių namų statybos technologija, kurią bendrovė sėkmingai įsisavino. Šilti rąstiniai namai statomi iš džiovintų rąstų arba klijuotos medienos. Rąstinė konstrukcija šiltinama medžio vata. Dėl šių technologinių sprendimų namas tampa šiltas ir sandarus. Dvigubo 88 mm klijuoto tašo su 250 mm medžio vatos sluoksniu varža siekia 8,15 kv. m•K/W, o oro kaita esant 50 Pa – 0,3–0,5 karto per valandą (A energinės klasės normatyvai). Nors medinė konstrukcija atitinka energinius reikalavimus, nederėtų tiesmukai gretinti medžio ir mūro ypatybių. Pasak Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docento dr. Antano Baltrušaičio, medis turi išskirtinę ypatybę, vadinamą šilumos masės efektu: „Medis akumuliuoja šilumą sienoje, neįleidžia šalčio ir neišleidžia šilumos. Jis pasižymi ypatybe, kad tam pačiam tūriui gerai užsandarinto medinio pastato su ta pačia termovarža reikia mažiau energijos temperatūrai palaikyti nei kitai medžiagai – tai yra vadinamasis šilumos masės efektas.“ KAMPŲ SUKIRTIMO PAVYZDŽIAI

(ang. Cross Laminated Timber) sluoksniuotos medienos plokštės technologija sukurta 1970-aisiais Šveicarijoje. Jų gamybai naudojama ekologiška žaliava – mediena, klijuojama į skydus, kurių matmenys siekia net 16500 x 3000 x 500 mm. CLT ypač išpopuliarėjo Vakarų Europoje kaip perspektyvi alternatyva tradiciniams statybos būdams. CLT plokštės gali būti naudojamos ir sienų konstrukcijoms, ir stogui bei perdangoms, jos pasižymi panašiomis ypatybėmis, kaip ir laikomosios betoninės plokštės, tačiau yra daug lengvesnės, paprasčiau apdirbamos ir montuojamos, o tai pagreitina ir atpigina statybą. n

KUO CLT PLOKŠTĖS PRANAŠESNĖS UŽ KITAS KONSTRUKCINES MEDŽIAGAS?

P Sveika ir jauki aplinka. Rąstinio namo jausena, temperatūros ir oro kaitos komfortas, nereikalaujantis papildomos rekuperavimo sistemos.

P Kitaip nei statant rąstinį

namą, čia yra beribė laisvė įgyvendinti architektūros idėjas.

P Ekologiškas ir tvarus produktas.

įrangai ir santechnikai.

P Aukštas atsparumas ugniai (normatyvas REI 60).

P Aukšta energinė CLT kons-

truktyvo vertė, šilumos tiltelių eliminavimas leidžia paprasčiau įgyvendinti energiškai efektyvaus namo standarto reikalavimus.

Bene vienintelis trūkumas – kaip ir daugelis į ekologiją orientuotų produktų, CLT plokštės, tad ir tikslumu. Skydai paruošiami gamykloje su visais pageidauja- statyba iš jų, kainuoja šiek tiek mais sujungimų mazgais, ango- brangiau nei tradicinė statyba iš mis langams, kanalais elektros karkaso, blokelių ar plytų.

P Gaminiai išsiskiria ypatingu CLT TECHNOLOGIJA Ilgametė įmonės specialistų patirtis byloja, kad užsakovai pageidauja ne tik aukštų šilumos taupymo charakteristikų, pastato kokybės ir sparčios statybos eigos, bet ir medžiagų ekologiškumo bei sveiko pastato mikroklimato. Šiuolaikinės medžio technologijos leidžia tai paversti realybe. CLT 34

UAB „Mediniai namai“ Verkių g. 42, Vilnius (sekcija D73) Tel. +370 604 10 107 E. p. info@mnamai.lt www.mnamai.lt

Medinės santvarinės konstrukcijos – išmanios statybos sprendimas Viena efektyviausių stogų statybos technologijų – medinės santvarinės konstrukcijos – suteikia plačias galimybes ir šiuolaikiniams projektuotojams, ir statytojams. Šis sprendimas pritaikomas daugumai atvejų: ar tai būtų sudėtingos, įmantrios architektūros, ar didelių tarpatramių, ar nesudėtingi, tačiau spartaus darbų proceso reikalaujantys statiniai. Nors į statybų aikštelę transportuoti didelių matmenų konstrukcijas yra sudėtingiau, tačiau montavimas – labai spartus ir paprastas: vietoj įprastų 2–3 savaičių statybininkai šį darbą atliks vos per 3–5 dienas. Ši technologija leidžia taupyti ne tik vieną brangiausių statybos resursų – laiką, bet ir medžiagas bei lėšas. Jei projektuojamiems statiniams jau numatomas stogo konstruktyvas, surenkamas iš gamykloje pagamintų konstrukcijų, kur medienos elementai jungiami dygliuotomis plokštelėmis, sutaupomi užsakovo pinigai, išleidžiami ir stogo konstrukcijoms, ir visam statiniui, nes nebereikia atraminių sienų ir kolonų pastato viduje (arba jų gerokai sumažėja), vadinasi, nereikalingas ir papildomas pamatas. Ne veltui dėl tokios statybos efektyvumo ir racionalumo Skandinavijos šalyse stogų konstrukcijos montuojamos tik iš gamykloje pagamintų elementų. Ši technologija tinka įvairios paskirties statinių ir net itin didelių matmenų stogų pastatams. Bendrovės „Eivuda LT“

sertifikuoti specialistai gamina individualių ir daugiabučių namų stogo konstrukcijas, ūkio ir pramoninės paskirties statinių stogo ar viso statinio konstrukcijas. „Eivuda LT“ gaminamos konstrukcijos vis plačiau naudojamos ir įrengiant sutapdintuosius individualiųjų bei daugiabučių namų stogus.

Santvarinių konstrukcijų stogams naudojama jūsų pasirinkta stogo danga, ši technologija tinka ir naujai statomiems, ir renovuojamiems pastatams. Ir – tai labai svarbu šiandienos statyboje – leidžia įgyvendinti itin griežtus net A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus. n Medinių santvarinių konstrukcijų projektavimas, gamyba ir montavimas UAB „Eivuda LT“ Tel.: +370 600 07 027, +370 671 71 002 E. p. info@eivuda.lt www.eivuda.lt

„Thermory“: medžio ir namų šiluma Tačiau termiškai apdorota mediena visas šias abejones atremia. Tai žinojo jau vikingai, kurių laivai ankstyvaisiais viduramžiais įveikdavo tolimus atstumus, o karščiu užgrūdinti jų mediniai korpusai atlaikydavo druskingo vandens agresiją. Šiuolaikinė termomedienos gamybos technologija paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje sukurta Suomijoje. Ekologiška, estetiška, ypatinga. Visi šie apibūdinimai – apie Estijos kompanijos „Brenstol“ gaminamus vidaus ir lauko sąlygomis naudoti skirtus termomedienos produktus. Per metus iš Talino net 50 valstybių rinkas pasiekia 24 000 kub. metrų pjautinės medienos – gaminių iš uosio, pušies, eglės ir drebulės. Didžiausias Europos Sąjungoje termomedienos gamintojas ir pasaulinis lyderis pagal jos gamybos iš kietmedžio apimtis – kompanija „Brenstol“ – prekės ženklu „Thermory“ pažymėtą produkciją, naudodama technologiškai pažangius sprendimus, gamina jau 15 metų. Ir tiek pat metų aukštos kvalifikacijos specialistai tobulina unikalią savo įmonės terminio medienos apdorojimo formulę, analizuodami kiekvienos medienos rūšies ypatumus, rūpindamiesi užtikrinti gaminio kokybę ir, žinoma, darbuotojų saugumą dirbant su technologija, kurioje reikalinga ir aukšta temperatūra, ir garai. Žinoma, dar reikia ir itin aukštos kokybės termoapdirbimo krosnių – jos svarbiausios sudėtingame technologiniame procese. „Thermory“ neieškojo paprastesnių sprendimų, šio prekės ženklo produktai gimsta krosnyse, suprojektuotose bendradarbiaujant su garsiu Suomijos gamintoju „Jartek“.

Namai yra ten, kur jums ir jūsų šeimai saugu bei jauku. Kaip tik todėl toks svarbus yra tinkamas būsto įrengimas – pasirinktos medžiagos turi sukurti sveiką namų aplinką. Mediena visada buvo viena labiausiai vertinamų apdailos medžiagų, jos privalumai ypač akivaizdūs lyginant su plastiko gaminiais. Jei ne keli „bet“ – kai kuriems vartotojams dvejonių kelia greitesnis jos nusidėvėjimas. Taip pat neatsparumas drėgmei, tuo pačiu – pelėsiams, grybeliams ir deformacijoms. 36

Medienos apdorojimas trunka iki 48 valandų, per kurias jos temperatūra pakeliama iki 215 laipsnių, tuo pačiu sumažinama santykinė drėgmė, ir tada medžiaga ataušinama. O daugiau nereikia nieko: atspari trinčiai, nebijanti drėgmės ir saulės spindulių, tinkama įrengti grindinį šildymą, termomediena „Thermory“ gaminama nenaudojant jokių chemikalų (kaip, pavyzdžiui, iš medienos drožlių ir PVC mišinio gaminamos kompozitinės medžiagos). Po apdorojimo garais suirus cukraus dariniams (hemiceliuliozei) ji tampa nebeįdomi grybeliams ir pelėsiams, o kartu – ir įvairiems medgraužiams. Taigi mediena tampa ilgaamžė ir kartu nepraranda taip vertinamo medžio natūralumo. Daugelio sintetinių medžiagų kūrėjai yra bandę imituoti medienos raštą ir atspalvius. Tačiau tai ir lieka imitacijos, be kita ko, neturinčios ir vartotojų geidžiamų fizinių ypatybių. Sodrūs, gilūs „Thermory“ medienos tonai ilgainiui tik įgyja sidabrišką pilkumą. Jei tai nepatinka – pirminė spalva gali būti nesunkiai atkuriama gaminį padengiant smėliu ir alyva. Pasirinkusieji termomedieną terasos grindims vertina tai, kad saulės atokaitoje ji neįkaista taip, kaip tai būdinga plastiko turintiems gaminiams. Dėl terminio apdorojimo susitraukus medžio poroms, gaminys beveik nesugeria vandens, tuo pačiu sumažėja lentų išsikraipymo galimybė, todėl termomediena tinkama naudoti ne tik lietaus neišvengiančiose terasose, bet ir pirtyse ar baseinuose.

Išskirtinis „Thermory“ prekės ženklo atstovas Lietuvoje, bendrovė „Serfas“, jau 5 metus savo klientams siūlo tris kompanijos „Brenstol“ tiekiamus produktus: grindų lentas, terasų lentas ir fasadų lentas. Tiek laiko „Thermory“ užteko užsitarnauti iš lūpų į lūpų keliaujančią informaciją ir tokią reputaciją, kuri klientams yra atsakymas į klausimus dėl nemažos produktų kainos. O ir tie, kurie dvejoja, ilgainiui savo pasirinkimu lieka labai patenkinti – puiki medžiagos išvaizda ir kokybė juos paperka. n

FASADŲ LENTOS Įvariausias sprendimas – 1-a ilgaamžiškumo klasė. Ji taikoma kietmedžiui, t. y. uosiui. Pušis priklauso 2-ai klasei. Palyginimui – vadinamasis amžinasis medis maumedis priklauso 3-iai klasei. Iš itin tvirtos, nevaikštančios medžiagos pagamintai fasado apdailai negresia išsikraipyti. Tiesa, po kelerių metų iš uosio pagamintos tamsiai rudos fasado dailylentės ar iš pušies pagamintos šviesesnės rudos saulėje papilkėja. Mediena įgyja kaip tik tą sidabrišką atspalvį, kurį skandinavai vertina taip stipriai, kad kartais paprašo iškart pasendinti fasado dailylentes dengiant specialia alyva.

GRINDŲ LENTOS „Thermory“ įrodo, kad planuojant įrengti grindų šildymą dera ne tik klijuota mediena – tam 100 proc. tinka gerai šilumą praleidžiančios, stabilios „Thermory“ masyvo lentos. Atsparumas drėgmės poveikiui leidžia jas rekomenduoti net vonios kambariams ar kitoms patalpoms, kur gausu drėgmės.

VIETOJ EPILOGO Pasirinkdami ne vieną dešimtmetį tarnausiančius gaminius iš termomedienos turbūt nedaugelis rūpinsis tuo, kaip ji kada nors bus utilizuojama. Tačiau išties priimdami sprendimus privalome nepamiršti ir ekologijos problemų. Dėl termomedienos atliekų galvos vartotojams neskaudės. Neturinčią kenksmingų cheminių priedų ją galima sukūrenti net namų židinyje. Arba nugabenti į sąvartynus, kur ji suirs daug kartų greičiau nei analogiškoms funkcijoms tarnavę plastiko turintys gaminiai. TERASŲ LENTOS Pasirinkusieji termomedieną terasos grindims vertina tai, kad saulės atokaitoje ji neįkaista taip, kaip tai būdinga plastiko turintiems gaminiams. Be to, dėl terminio apdorojimo susitraukus medžio poroms, gaminys beveik nesugeria vandens, tuo pačiu sumažėja lentų išsikraipymo galimybė, todėl termomediena tinkama naudoti ne tik lietaus neišvengiančiose terasose, bet net ir pirtyse bei baseinuose, kur keblu išvengti drėgmės, o žmonės mėgsta vaikščioti basi.

Technikos g. 7C, Kaunas Tel.: +370 37 40 02 25, +370 696 94 538 El. p. statybos@serfas.lt www.serfas.lt THERMORY produktai bus pristatomi kovo 16–19 d. parodoje „Namų pasaulis“ Kaune (0 a. salė, 9.1 stendas) bei balandžio 26–29 d. parodoje „Resta“ Vilniuje (5.D04 stendas).

Temperatūros laukas lango angokraštyje, gautas dvimačio temperatūros lauko modeliavimo programa THERM.

Ilginiai šilumos tilteliai – priemonė pasiekti energinį efektyvumą Kristina BUIDOVAITĖ

Įpareigojimas siekti A energinio naudingumo klasės – iššūkis ir projektuotojams, ir statytojams. Specialistai pripažįsta – paskutinės dienos iki naujojo etapo buvusios ypač karštos. Statybų proceso dalyviai, iš pradžių pasyviai laukę, ar nepasikartos pernykštė situacija, kai ministerija, išgirdusi nekilnojamojo turto plėtotojų argumentus, reikalavimą atidėjo, pastaruoju metu ypač aktyviai domisi laukiančiais pasikeitimais. Vienas pagrindinių dominančių klausimų – kas gi lemia energiškai efektyvaus pastato statybų sėkmę. LEIDŽIA IEŠKOTI OPTIMALAUS VARIANTO Vienas A klasei keliamų reikalavimų – apskaičiuoti pastatų ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus. Statybos techniniame reglamente „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“ įtvirtintas nuostatas, kad skaičiuojant pastato (jo dalies) atitvarų norminius ir projektinius savituosius šilumos nuostolius turi būti įvertinti ilginiai šilumos tilteliai tarp pastato pamatų ir išorinių sienų, durų angų perimetrų, tarp pastato sienų ir stogo, fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose, balkonų grindų susikirtimo su išorinėmis sienomis vietose, tarp perdangų, kurios ribojasi su išore, ir sienų, langų, stoglangių, švieslangių bei kitų skaidrių atitvarų angų perimetru. Specialistai ilginius šilumos tiltelius skaičiuoja tam, kad žinotų esamą situaciją probleminėse pastato vietose. Vienas šilumos tiltelių skaičiavimo tikslų – tiksliau įvertinti pastato šilumos nuostolius konstrukcijų jungtyse. Pavyzdžiui, pasirinkus kokybišką langą, tačiau netinkamą montavimo schemą šilumos nuostoliai, patiriami pro lango angokraštį, gali būti didesni už tuos, kurie patiriami per visą lango plotą. 38

Antra, apskaičiuoti ilginiai šilumos tilteliai – pagrindas ieškoti racionalių sprendimų. Žinodamas tikrąją ilginio šilumos tiltelio vertę atitinkamoje konstrukcijų jungtyje, projektuotojas gali ieškoti optimalaus varianto, kiek tam tikros priemonės gali sumažinti šilumos nuostolius ir kiek tai gali papildomai kainuoti. SKAIČIUOTI – TIK GERAI PASIRUOŠUS Anot Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo Juozo Ramanausko, negalima pamiršti ir kito su šilumos tilteliais susijusio klausimo – paviršių temperatūros. „Pelyti pirmiausia pradeda sienų kampai, langų angokraščiai ir t. t. Tai ilginių šilumos tiltelių vietos, kuriose paprastai būna žemesnė temperatūra. Tinkamai apskaičiavus šilumos tiltelius, šias problemas irgi galima išspręsti“, – komentavo pašnekovas. Apskaičiuoti vieną ilginių šilumos tiltelių jungtį užtrunka keletą valandų, jei ji sudėtingesnė – tenka padirbėti ir ilgiau.

Vienos šeimos gyvenamajam namui reikėtų apskaičiuoti apie 7–12 jungčių. Ir nors pats ilginių šilumos tiltelių skaičiavimas tikrai neužtikrins nei mažesnių šilumos nuostolių, nei pastato ilgaamžiškumo, komforto ar apsaugos nuo pelėsio, jis tikrai suteiks papildomos informacijos, kuria remiantis galima spręsti sudėtingiausias problemas. Šilumos tilteliams apskaičiuoti reikalingos specialios dvimačio arba trimačio temperatūros lauko skaičiavimo programos. Laisvai prieinamų kompiuterinių programų nėra daug, kur kas daugiau – komercinių. Tačiau svarbiausia – ir jomis galima naudotis tik turint pakankamai žinių apie pačius ilginius šilumos tiltelius, jų apskaičiavimo metodiką bei pačias programas. SPECIALISTŲ GALI TEKTI PAIEŠKOTI Yra ir dar vienas rūpestis. Nors statybos techniniame reglamente įtvirtintas nuostatas, kad statant A energinio naudingumo klasės pastatus ilginių šilumos tiltelių skaičiavimas privalomas, nors yra sukurtos šilumos tiltelių skaičiavimo programos, specialistų, kurie galėtų apskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus, tenka paieškoti. O tie, kurie gali tai padaryti, turi darbų keletą mėnesių į priekį. J. Ramanauskas patvirtino – trūksta ir specialistų, ir pastatų energinio efektyvumo vertinimo žinių: „Tai ganėtinai nauja tema statybose, kuriai anksčiau nebuvo skiriama daug dėmesio, tad iki šiol pakako bendro pobūdžio žinių, tačiau augant pastato projektavimo ir statybos reikalavimams sprendimams priimti reikia daugiau žinių, o šioms įgyti – daugiau laiko“. Įpareigojimas skaičiuoti šilumos tiltelius susijęs su A klasės pastatais. Kadangi juos projektuoti privalu tik nuo šių metų lapkričio, didelė dalis projektuotojų būsimiems pasikeitimams iš anksto nesirengė. Pastatų energinio naudingumo vertinimo ekspertams šis klausimas aktualus jau seniau, nes nuo 2012 metų energinio naudingumo sertifikavimo regla-

mente nurodyta, kad norint pastatui suteikti A klasę, turi būti apskaičiuoti jo ilginiai šilumos tilteliai. Taigi didžioji dalis energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų jau įsisavinę šilumos tiltelių skaičiavimo metodikas savarankiškai arba specialiai tam skirtuose mokymuose. GAMINIŲ KATALOGAI – NE PANACĖJA Didelė dalis įmonių atliko namų darbus – parengė gaminių katalogus, kuriuose numatyta, kokie ilginiai šilumos tilteliai turėtų būti, kaip įrengti pastato sandūras, kad jos atitiktų reikalavimus. KTU mokslo darbuotojo J. Ramanausko manymu, tokiais katalogais naudotis galima, jeigu jie parengti atsižvelgiant į Europos standartų ir Lietuvos reglamentų reikalavimus. Pavojinga tiesiogiai remtis užsienio šalių patirtimi, mat daugelyje jų vertinimų metodikos gali gerokai skirtis. Be to, parengti toli gražu ne visi katalogai. O ir kataloguose pateikti sprendimai, neabejoja pašnekovas, tikrai neapims visų variantų (matmenų, medžiagiškumo), todėl projektuotojams, kitiems statybų specialistams vis vien reikės žinių, kaip patiems vertinti pateiktus sprendinius ir kaip elgtis nestandartinėse situacijose. Tvirtinama, kad apskaičiuoti šilumos varžą nėra sudėtinga, mat jos skaičiavimo metodika statybos techniniame reglamente pateikta jau seniai. Tiesiog ilgą laiką šiam parametrui buvo skiriama per mažai dėmesio, nebuvo ir reikiamos kontrolės. Šilumos varžos R skaičiavimas – laiko reikalaujantis darbas, juolab kad būtina įvertinti deklaruojamo šilumos laidumo koeficiento pataisas ir kitus rodiklius. Šiuo metu, projektuodami didelės apimties objektus, specialistai gali pasitelkti specialias 3D programas, kuriose įvertinamas medžiagiškumas, forma, matmenys, medžiagų kiekiai atitvarų konstrukcijoje, taip pat apskaičiuojamos šilumos varžos vertės. n

Lango angokraštyje parodytos apskaičiuotos vertės: šilumos tiltelio šilumos perdavimo koeficientas 0,45, mažiausia vidinio paviršiaus temperatūra 3,6oC (skaičiavimuose nustatyta vidaus oro temperatūra yra +20oC, o lauko – -23oC) ir santykinis vidaus oro drėgnumas 33,9 proc., kuriam esant žemiausios temperatūros taške gaunamas rasos taškas.

Rodyklėmis pažymėtos šilumos srauto kryptys per pamato konstrukciją, parodančios, pro kurias vietas 39 daugiausia išeina šilumos.

IŠSINUOMOTI ĮRANKĮ – DABAR BEVEIK NIEKO NEKAINUOJA Sukaupta didelė patirtis, įrangos asortimento gausa, kompleksinis požiūris – šios stipriosios ypatybės leidžia statybinės įrangos nuomos kompanijai „Ramirent“ būti lyderei rinkoje ir įgyti klientų pasitikėjimą.

„Norime atsidurti kuo arčiau klientų ir būti jiems visokeriopai naudingi. Atidarome naujus padalinius, nuolat atnaujiname įrangą, siūlome naujas paslaugas. Klientai jau baigia įprasti, kad paskambinę mums gaus išsamią informaciją, bus pakonsultuoti rūpimais klausimais“, – sakė kompanijos „Ramirent“ nuomos direktorius Eligijus Baikauskas. Plėsdama veiklą „Ramirent“ pastaraisiais metais atidarė naujus padalinius Marijampolėje ir Kėdainiuose, šiemet planuojama atidaryti padalinį Palangoje, taip pat antrąjį Kaune. Kompanija yra didžiausią padalinių tinklą turinti įmonė Lietuvoje. Klientų patogumui Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje padalinių darbo laikas pailgintas iki 18 valandos. „Klientams nebereikės išskubėti anksčiau iš darbo, baimintis, kad pateks į automobilių spūstis ir nespės išsinuomoti reikiamą įrangą“, – pasakojo E. Baikauskas. Kuo šiais metais „Ramirent“ dar nustebins savo klientus? Prasidėjus pavasariui atnaujintas ir smarkiai papildytas sodo įrankių asortimentas – nuo įvairių vejos įrengimo, jos priežiūros, medžių genėjimo įrankių iki šakų smulkintuvų. Neturintieji galės išsinuomoti net ir karučius. Viskas iš vienų rankų.

sidėti, netgi laikinųjų tualetų, kurių poreikis, beje, daugėja privačiose statybose. Mes pateikiame kompleksinį pasiūlymą, o klientai dažniausiai lieka patenkinti ir maloniai nustebinti, kai atkrinta daug rūpesčių“, – sakė „Ramirent“ vadovas. Tie klientai, kurie atvyksta išsinuomoti didesnį įrankį, netelpantį į automobilio bagažinę, čia pat gali gauti priekabą. Darbui su tuo įrankiu bus pasiūlytos saugos priemonės, pavyzdžiui, apsauginiai akiniai, ausų kamštukai. Bus pasiūlyti ir darbo drabužiai, pirštinės. Kuo daugiau paslaugų užsisakoma, tuo nuomos kaina geresnė. „Lanksčiai reaguojame į poreikius. Jeigu įgyvendinamas projektas didesnis, mūsų konsultantas gali nuvykti pas klientą, įvertinti situaciją ir pateikti pasiūlymą. Klientai gali atsivežti brėžinius, pagal juos įvertinama, kokių, pavyzdžiui, klojinių reikės, kokių pastolių. Įrangą sumontuoti ir išmontuoti gali statybininkai, gali ir mūsų specialistai. Žiūrime į viską lanksčiai“, – kalbėjo E. Baikauskas.

„Ramirent“ ne tik pasiūlo įrankius, bet ir konsultuoja, kaip su jais saugiai elgtis, pataria, kokių saugos priemonių reikia naudojantis vienokia ar kitokia įranga, technika.

Šiuo metu „Ramirent“ siūlo labai plačią nuomojamos įrangos gamą: visus statybos, montavimo darbams skirtus mechanizmus ir įrankius. Klientai gali išsirinkti kėlimo mechanizmus, betonavimo, šlifavimo, suvirinimo įrangą, šildytuvus, kompresorius, hidraulinę įrangą, siurblius, pjovimo, kasimo, grunto tankinimo mechanizmus, matavimo ir kitokius prietaisus.

„Žmonės, kurie statosi namus, dažniausiai galvoja apie kurį nors vieną ar du įrankius, reikalingus tuo momentu. Tačiau kai ima konsultuotis su mūsų specialistais, greitai suvokia, kad viską galima gauti iš vienų rankų: ir tvorų statybvietei aptverti, klojinių, ir vagonėlį medžiagoms bei įrankiams su-

Naujiems klientams „Ramirent“ siūlo išskirtinę paslaugą: naujas klientas vienai dienai vieną įrankį gali išsinuomoti vos už vieną eurą. „Iki šiol dvejojantieji tikrai supras, kad nuomotis yra paprasta ir kartais brangų įrankį geriau išsinuomoti nei pirkti“, – teigė E. Baikauskas. n 41

Raudonų plytų kelias: vieno interjero istorija

Sandarumas – išbandymas projektuotojams ir statytojams Kristina BUIDOVAITĖ

Vienos statybų bendrovės, ne sykį įveikusios A energinio efektyvumo klasės egzaminą, vadovas suabejojo praėjusiais metais priimtu sprendimu sumažinti pastatų sandarumo reikalavimus. Juk jei kuris nors parametras sumažinamas, tačiau siekiama tos pačios klasės, kitus parametrus būtina padidinti. Taigi tam, kad reikiama klasė būtų pasiekta esant prastesniam sandarumui, prireikia brangesnių langų, tenka labiau termoizoliuoti atitvaras ar diegti kitus brangius sprendimus.

KOREKCIJOS – STATYTOJŲ INICIATYVA Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas teigė, kad sandarumo reikalavimai palengvinti ne ministerijos iniciatyva, o atsižvelgus į situaciją rinkoje ir jos pasirengimą įgyvendinti griežtesnius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Tai, kad reikalavimų šuolis nuo 1,5 n50.N (1/h) (B klasė) iki 0,6 (1/h) yra labai didelis, tad nustatyti rodikliai gali būti per daug sunkiai pasiekiami, skundėsi suinteresuotos asociacijos. 2015 metais buvo palengvinti sandarumo reikalavimai gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatuose: vietoj 0,6 (1/h) sumažinta iki 1,0 (1/h). Pakeitimais patikslinti (sumažinti) ir A klasės pastatų durų bei vartų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai: vietoj buvusio šilumos perdavimo koeficiento 1,0 (W/(m²•K) nustatytas 1,4 (W/(m²•K). T. Baranausko nuomone, šie palengvinimai siekiant pastatų energinio naudingumo didelės įtakos nedaro: „Bet kuriuo atveju, norint sandarumo rodiklio 0,6 (1/h) ar 1,0 (1/h), tenka imtis papildomų priemonių. Sumažinto sandarumo rodiklio įtaka pastato energiniam naudingumui nedidelė arba, galėčiau pasakyti, nereikšminga. Kartais rinkoje išsakomos nuomonės būna gerokai hiperbolizuotos. Šiemet pastebėjome įdomią konkurenciją rinkoje, kai varžomasi, kas pastatys sandaresnį namą, taigi, manau, formuojasi teisingas požiūris, kai į nustatytus minimalius reikalavimus žiūrima kaip į minimumą, o ne kaip į kartelę, kurią reikia kaip nors perlipti“. GALI TEKTI ARDYTI KONSTRUKCIJAS Kas laukia, jeigu pastatas neatitiks A klasei keliamų sandarumo reikalavimų? Anot AM atstovo T. Baranausko, jei statybos vyko nesilaikant projekto, įsivėlė klaida, ją bus privalu ištaisyti tų, kas tą klaidą padarė, sąskaita. Bent kol kas jokių išimčių nenumatyta, juolab kad turėti sandarų pastatą ir ateityje nepatirti nereikalingų išlaidų yra paties užsakovo interesas. Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai, matyt, papasakotų ne po vieną istoriją, kai pradėjus matuoti sandarumą paaiškėjo, kad prireiks ardyti stogą ar kitą konstruktyvo elementą. Statybininkai skundžiasi, mat darbus tenka keliskart perdaryti. Pasitaiko atvejų, kai sandarumo testą tenka kartoti net penkiskart. Rekomenduojama pirmąjį sandarumo bandymą atlikti dar prieš apdailos darbus. Jei rezultatai jau tuomet atitinka A klasei keliamus reikalavimus, antrąkart, anot AM specialisto, bandymo atlikti nebetenka. Mat teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas, kuriuo statybos etapu privalu atlikti sandarumo testą. T. Baranausko žiniomis, statydami pirmuosius energiškai efektyvius pastatus statytojai atlieka du

Efektyviausia sandarumo testą atlikti tada, kai ir išorinis, ir vidinis pastato apvalkalas yra prieinami.

ar netgi tris sandarumo bandymus. Vėliau, įgijus praktikos, daugumai pakanka vieno. LABORATORIJŲ VEIKLA AKYLAI STEBIMA Nekilnojamojo turto plėtotojai praėjusių metų pabaigoje nerimavo, kad sandarumo bandymus atliekančios keturios akredituotos laboratorijos negalės operatyviai atlikti pastatų sandarumo bandymų dėl gerokai išaugsiančio pastatų skaičiaus, o laiku neišmatavus sandarumo gali įstrigti investicijos, projekto užbaigimas, gali atsirasti piktnaudžiavimų specialiai iki galo nerealizuojant projekto. Praėjus metams, sandarumo bandymus atliekančių laboratorijų skaičius išaugo iki penkių, o veikiančios įsigijo ne po vieną matavimo komplektą ar pasamdė daugiau specialistų, tad, bent pastaruoju metu, anot T. Baranausko, pranešimų, kad laboratorijų akivaizdžiai trūktų, nebuvo. Daugiau besikreipiančiųjų į laboratorijas, prognozuoja AM atstovas, galima tikėtis po metų. Šiuo metu sandarumo testus atlieka ir akredituotos, ir neakredituotos laboratorijos. Nors neakredituotos laboratorijos taip pat turi įsigijusios kokybišką įrangą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą pripažįstamos tik akredituotų laboratorijų atliktų bandymų ataskaitos. Mat akreditacija įrodo specialisto kvalifikaciją ir įrangos patikimumą. Neakredituotų laboratorijų paslaugomis dažniausiai naudojamasi statybos kokybei įvertinti. Be to, kai kurie statytojai patys turi įsigiję reikiamą įrangą savo reikmėms. Nacionalinio akreditacijos biuro (NAB) direktorius Jurgis Šarmavičius patvirtino, kad iki šiol biuras yra akreditavęs penkias bandymų laboratorijas, dar dvi yra akredituojamos. Laboratorijų veiklą NAB specialistai prižiūri lankydamiesi jose nustatytu periodiškumu. Vizitų metu siekiama įsitikinti, kad laboratorija atitinka darniojo standarto LST EN ISO /IEC 17025:2005 reikalavimus, gali pademonstruoti laboratorijoje veikiančią vadybos sistemą, techninę kompetenciją ir galimybę gauti techniškai pagrįstus rezultatus. 43

PIRMAS TESTAS – ĮPUSĖJUS DARBUS Pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas taip pat pabrėžė pastatų sandarumo svarbą: „Dažniausiai pasitaikanti frazė: nusipirkau labai gerą katilą, jį maksimaliai kaitinu, o namai neprišyla. Dėl to įprastai kaltos dvi problemos: didžiuliai šilumos nuostoliai arba nekontroliuojamas oro srautas pastato viduje.

Efektyviausia sandarumo testą atlikti tada, kai ir išorinis, ir vidinis pastato apvalkalas yra prieinami.

Mes mokame pinigus už tai, kad namie būtų +21 ar +22 laipsniai, bet tam būtina prišildyti orą iki tam tikros temperatūros. Kai pastate oro srautai nekontroliuojami, žmonės šildymui išleidžia daug pinigų, o komforto vis vien nejaučia. Oro srautų, vidinių mikroskersvėjų dažniausiai atsiranda dėl to, kad skiriasi paviršių temperatūros. Jei langas yra prastos šilumos izoliacijos, o siena – geresnės, kyla vidinių skersvėjų – atrodo, kad kažkur traukia.“ M. Ramonas irgi ragina keisti Lietuvoje įprastą praktiką, kai sandarumo testas – slėgių skirtumo bandymas – atliekamas tik įrengus vidaus apdailą. Efektyviausia testą atlikti tada, kai ir išorinis, ir vidinis pastato apvalkalas yra prieinami. Abiejų apvalkalų sandarumas svarbus vienodai. Pastebėjus, kad, tarkime, difuzinėje plėvelėje yra skylė, ją galima užtaisyti. Arba jeigu įrengiant ventiliuojamąjį fasadą neteisingai sujungtos lango plėvelės ir priešvėjinės jungtys, šią klaidą taip pat galima ištaisyti. LYG DARBO KOKYBĖS ĮVERTINIMAS Kitas dalykas, kad jei vidinis apvalkalas yra sandarus, o išorinis – ne, vėjui patekus į mineralinės vatos ar polistireninio putplasčio siūles vyks konvekcija ir gali būti prarandama 30 proc. šilumos. Ir tos šiltos, storos sienos, į kurias investuota daug pinigų, neatliks savo funkcijos. Pasyviųjų namų projektuotojas pakartojo: vienas sandarumo testas turi būti atliekamas anksčiau – tada, kai galima tiksliai identifikuoti problemas ir jas ištaisyti, o kitas – tada, kai reikia įsitikinti, ar viskas padaryta tinkamai. Sandarumo testas, M. Ramono žodžiais – lyg darbo kokybės įvertinimas, diagnozė, ar pastatas – sveikas, ar būsimas ligonis. Tačiau pradžia – projektuotojo baltas lapas. Projektuotojams labai palengvėtų darbas, jei Lietuva pasinaudotų Norvegijos ar Airijos pavyzdžiu – šių šalių techniniuose reglamentuose ne tik aprašomi sandarumui keliami reikalavimai, bet ir pateikiami jungčių sprendiniai, savotiška mazgų biblioteka, kaip tinkamai spręsti sandarias jungtis. Vėliau – statybininko ir techninio prižiūrėtojo kompetencijos klausimo eilė, galiausiai atvyksta ekspertas atlikti sandarumo testą (diagnozę). Viso proceso metu labai svarbus komandinis darbas ir informacijos sklaida. n

PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATO IŠDAVIMAS

UAB „PASTATŲ DIAGNOSTIKA IR STATYBA“ Pilies g. 8-321, LT-91232 Klaipėda Verkių g. 44-304, LT-09109 Vilnius www.pds.lt info@pds.lt +370 604 48 400

NAUJA GEALAN-KUBUS® SISTEMA – TOBULIEMS LANGAMS

Daugiau stiklo ir šviesos, mažiau rėmų, nepriekaištingas stilius, puiki šilumos izoliacija ir kiti novatoriški sprendimai. Visa tai yra vienoje sistemoje, kurią pristato plastikinių langų ir durų profilių sistemų gamintojas GEALAN. Nauja sistema GEALAN-KUBUS® – kelis dešimtmečius nokintas ir lauktas vaisius.

P Ypač siauras rėmas - daugiau šviesos Pilnai matomas

Pusiau uždengtas

Beveik nematomas

P Iš išorės nematoma varčia P Naujo stiliaus lygus varčios paviršius be stiklajuosčių

Ištisinio stiklo sistema GEALAN-KUBUS® – tai absoliuti naujovė PVC profilių sistemų sferoje, atverianti visiškai naujas plastikinių langų dizaino galimybes architektūroje. Daugiau šviesos ir skaidrumo patalpoms suteikiantys dideli stikliniai paviršiai – tai dar didesnė veiksmų laisvė. Pasitelkus naują sistemą išnyksta riba tarp vidinės patalpos interjero ir už lango esančio vaizdo. „Ši sistema – unikali. Neabejoju, kad architektai atras naujų galimybių ją naudodami ir sukurs nemažai išskirtinių projektų. GEALAN-KUBUS® sistema apibrėžia naują plastikinių langų formų kalbą architektūroje“, – sakė bendrovės „Gealan Baltic“ vadovas Jaunius Šileikis. Anot jo, GEALAN nenuleidžia kokybės kartelės – ji keliama, kartu skatinant vartotojus rinktis kokybiškus produktus. Aktyvi šviečiamoji veikla jau duoda vaisių. Praėjusiais metais Lietuvoje išskirtinėmis energinio efektyvumo ypatybėmis pasižyminčių sistemų GEALAN S 9000 pardavimai ūgtelėjo nuo 5 iki 20 proc. J. Šileikis neabejoja, kad naujausi gaminiai rinkoje irgi sulauks ne mažesnės sėkmės. Itin siauras rėmas ir paslėpta varčia (to PVC profilių sistemose dar nėra buvę) leidžia pastatų fasadus projektuoti taip, tarsi jie būtų iš berėmio stiklo. Iš išorės praktiškai nematoma varčia, vienodas matomo rėmo plotis, sutapdintos varčios ir rėmo plokštumos vidaus pusėje konstrukcijai suteikia vientisumo ir tarsi ištrina ribas tarp vidaus ir išorės. Kartu konstrukcija pasižymi puikiomis statinio ypatybėmis ir šilumos izoliacija, kurią užtikrina specialios šilumą izoliuojančios putos profilio viduje. Unikali sistemos ypatybė – vienodas 100 mm dydžio varčios ir rėmo bei statramsčio profilių kombinacijų plotis. Dėl to visos matomos rėmo dalys yra vienodos, o tai suteikia estetikos ir simetrijos pojūtį. GEALAN-KUBUS®profilių sistema leidžia pagaminti tokias šiuolaikines langų ir durų konstrukcijas, kokios nebuvo pasiekiamos kuriant klasikines plastikinių langų sistemas.

P Stačiakampė optika ir viduje, ir išorėje P Išorinėje pusėje nepakartojama spalvoto paviršiaus kokybė, išgaunama pasitelkus išskirtinę ACRYLCOLOR® techmologiją P Puiki šilumos izoliacija

Naujoji GEALAN-KUBUS® savo klientams suteikia galimybę ne tik paslėpti lango rėmą šiltinamajame sluoksnyje, taip paliekant didesnį matomo stiklo plotą, bet ir pasirinkti norimos spalvos profilius bei langus. Galime užmiršti tik baltos spalvos plastikinių langų rėmus. Nuo šiol ir langai gali tapti išskirtine jūsų namų interjero dalimi. Rėmų geometrija tokia, kad langus iš GEALAN-KUBUS® ypač lengva prižiūrėti, valyti jų rėmus. Kuriant profilio geometriją atsižvelgta į išorinio rėmo kontūro aptakumą, rėmo sąvaroje atsisakyta tarpinės, o pats rėmas išlenktas imituojant vidurinę tarpinę. Naujoji GEALAN-KUBUS® sistema suteikia galimybę ne tik paslėpti lango rėmą šiltinamajame sluoksnyje, taip paliekant didesnį matomo stiklo plotą, bet ir pasirinkti norimos spalvos profilius bei langus. Spalvoti profiliai, gaminami pagal unikalią ACRYLCOLOR® technologiją – irgi yra naujovė rinkoje. Spalva išgaunama ne įprastai laminuojant rėmo paviršių, o gamybos procese suliejant žaliavų sluoksnius. Todėl paviršius tampa du kartus kietesnis, atsparus atmosferos poveikiui, nesilupantis ir nesibraižantis. Dabar galima užmiršti tik baltos spalvos plastikinių langų rėmus. Nepakartojama spalvoto paviršiaus kokybė išgaunama pasitelkus išskirtinę ACRYLCOLOR® technologiją. Tad nuo šiol ir langai gali tapti išskirtine jūsų namų interjero dalimi. n

Aptakus rėmo kontūras be išsikišusių elementų

Rokiruotės langais – dėl ekonomiško energijos vartojimo Rusnė MARČĖNAITĖ

Tikslus langų išdėstymas kiekvienoje namo atitvaroje, tinkamiausio langų dydžio ir šilumos koeficiento apskaičiavimas – kitas etapas po to, kai projektuojant energiją taupantį namą bus pasirūpinta jį teisingai orientuoti pasaulio kryptimis ir racionaliai suplanuoti architektūrinį pastato tūrį.

KUR DARYTI SKYLES? Energiškai efektyvių namų projektavimo specialistai gali paaiškinti, kaip langų sprendimais įmanoma ir pagerinti energinius rodiklius, ir juos sugadinti. Architektas Rytis Kaminskas dirba vadovaudamasis Vokietijos „Passivhaus“ samprata: pats lengviausias būdas spręsti su energiniu efektyvumu susijusias problemas – kuo mažiau jų susikurti projektuojant. Kai kurie projektuotojų taikomi principai suvokiami visiems, augusiems ne šiltnamyje – tarkime, kad šiaurinėje pusėje esantys langai daugiau šilumos išleis, negu pro juos pritekės, tad šioje pusėje įprastai nė nekyla minčių prašyti nupiešti vitrininius langus. Išskyrus tuos atvejus, pažymėjo R. Kaminskas, jei nėra kitos išeities, nes sklypas yra tokioje vietoje, kur gražiausi vaizdai atsiveria į šiaurinę pusę. Tada čia teks numatyti kuo šiltesnį langą, bet užtat nebūtina investuoti į langus su didesne g verte – saulės energijos skverbties koeficientu, atkreipė dėmesį pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas: „Kuo g vertė didesnė, tuo daugiau nemokamos saulės energijos patenka į vidų. Tačiau kadangi šiaurinėje pusėje saulės nėra, į langą galima pripumpuoti daugiau „steroidų“ – izoliacinių ypatybių – ir atimti iš jo grožį – Ug vertę. Tada turėsime mažesnius šilumos nuostolius, taigi mažesnį energijos disbalansą tarp minuso ir pliuso.“ Kitais atvejais, tvirtina energiškai efektyvių namų projektuoto-

jai, abejonių nekyla: šiaurinėje pusėje turėtų būti sandėliukas, drabužinė, skalbykla ar tualetas, o gyvenamieji kambariai, svetainė – orientuoti į pietinę, pietvakarių ar pietryčių pusę. Ir tada nebelieka klausimo, ką daryti su šiauriniais langais. „Žinoma, pietinėje pusėje reikia apsaugoti namą nuo perteklinės saulės, tad svarbu pasirinkti langų gamintojus, suprantančius, kad kiekvieną gaminį, kiekvieną stiklo paketą tenka projektuoti atsižvelgiant į tai, kurioje pasaulio pusėje bus langas“, – komentavo R. Kaminskas. M. Ramonas pažymi, kad rytinėje ir vakarinėje pusėse langų šilumos nuostolių ir pritekėjimo balansas žiemą lygus nuliui, tačiau vasarą pro šiuos langus yra didesnė perkaitimo galimybė, nes rytą ir vakare saulė būna žemai horizonte. Tad pasyviųjų namų mokymuose ir aiškinama: rytinėje ir vakarinėje pusėse langus reikia planuoti su protu. Atsigriebti energijos balansą galima pietinėje pusėje, nes čia, teisingai apskaičiavus langų plotą, jie faktiškai du kartus daugiau įleidžia saulės energijos, negu pro juos patiriama šilumos nuostolių, aiškino M. Ramonas. KODĖL DERA LAIKYTIS PROJEKTO Energiją taupančių namų projektuotojai užsakovų ne šiaip sau prašo (net jei jie nori patys ištirti rinką ir derėtis dėl geres-

Naudojant SOUDAL medžiagas ir montavimo technologiją, užtikrinamas langų ir durų sandarumas Elastinės poliuretaninės montavimo putos „FlexiFoam“ Paruoštos naudoti naujoviškos poliuretaninės putos. Joms būdingas didelis elastinis formos atsikūrimas po mechaninio poveikio. Netrūkinėdamos puikiai atkartoja siūlių mechaninį judėjimą, dėl to ilgai išlaiko izoliacines ypatybes. Pasižymi puikia akustine ir šilumine izoliacija.

Vokietijoje sertifikuoti inkarai langams montuoti šiltinamajame sluoksnyje

Poliuretaniniai aerozoliniai klijai „Easy Soudabond“

Išorinės langų juostos

Greitai kietėjantys vienkomponenčiai poliuretaniniai klijai lauko ir vidaus darbams. Puikiai tinka daugeliui statybinių paviršių, vertikaliam ir horizontaliam klijavimui. Ypač tinka polistirenui ir kitoms šiltinimo medžiagoms klijuoti.

Hidroizoliacinės garams laidžios poliesterio juostos, naudojamos langų ir durų montavimo siūlės išorinėje pusėje. Atsparios mikroorganizmams, apsaugo nuo vėjo ir lietaus, galima tinkuoti, glaistyti arba dažyti. Tamprios ir elastinės – kompensuoja statant kylantį judėjimą. Garų difuzijos varža – Sd ≤ 0,07. Plotis: 70 mm, 100 mm, 150 mm, 200 mm, 250 mm.

Polimero pasta „Soudaticht LQ“

Vidinės langų juostos

Aukštos kokybės pluoštu sustiprinta pasta tinka sutrūkimams iki 2 mm, skirta sudaryti orui ir garams nepralaidų sluoksnį ant apdailos perėjimų, įvairių paviršių sujungimų. Didesnius nei 2 mm tarpelius reikia sutvarkyti arba tepti papildomą sluoksnį išdžiūvus. Puikiai sukimba su daugybe porėtų ir drėgnais paviršiais, išdžiūvusi – elastinga ir tvirta, dažoma ir tinkuojama. Labai mažos emisijos – atitinka GEV EMICODE EC-1 PLUS.

Garams nelaidžios poliesterio juostos, naudojamos langų ir durų montavimo siūlės vidinėje pusėje. Puiki garų izoliacija, galima tinkuoti, glaistyti arba dažyti, atsparios mikroorganizmams. Tamprios ir elastinės – kompensuoja statant kylantį judėjimą. Garų difuzijos varža – Sd ≥ 45. Plotis: 70 mm, 100 mm, 150 mm, 200 mm, 250 mm.

49 UAB „Soudal“, Verkių g. 29, Vilnius, tel. (8 5) 272 2702 Tel. / faks. (8 5) 230 0190, www.soudal.lt, el. p. soudal@soudal.lt

Bemaž prieš 10 metų statyto namo rekonstrukcijos istorija: užfiksuoti vaizdai (kairėje), pašalinus seną fasado apdailą, ir kaip langai buvo montuoti naujai (dešinėje). Prie tokių rekonstruotų angokraščių juostų klijuoti negalima - pirmiausia juos reikia nutinkuoti.

prašyti, kad pasidarę apklausą klientai parodytų gautus pasiūlymus. Gerų langų pasirinkimu projektuotojų ir namo savininkų užduotis nesibaigia. Planuojant langų montavimą taisyklė, pataria projektuotojai, turėtų būti tokia – jei jau investuojama į gerą langą, lygiai taip pat reikia investuoti ir į šiltą lango sumontavimą. Nes kaip tik lango montavimo vietose prie rėmo dažnai fiksuojamas didžiausias šilumos praradimas. Martynas RAMONAS

Kadangi šiaurinėje pusėje saulės nėra, į langą galima pripumpuoti daugiau „steroidų“ – izoliacinių ypatybių – ir atimti iš jo grožį – Ug vertę.

„Jeigu langas sumontuojamas neteisingai, neišvengiant šilumos tiltelių, išeina, kad už langą permokėta – pritrūko paskutinio žingsnio“, – replikavo R. Kaminskas. Šiltą lango montavimą garantuoja keli komponentai: tinkamas lango pozicionavimas sienos pjūvyje – langas turi būti iškeliamas į šiltinamąjį sluoksnį – ir montavimo elementai. Vienu geriausių sprendimų pastaruoju metu, pasak R. Kaminsko, pripažįstamas montavimas ant stiklo plastiko laikiklių. Tai technologija, sukurta ir net „Passivhaus“ institute užpatentuota vienos Lietuvos įmonės. Ši technologija ir eliminuoja šilumos tiltelius, ir pasižymi tvirtumu. Kitas naujas sprendimas – naudoti itin kietą polistireno profilį, kuris tvirtinamas perimetru ir į kurį galima tvirtinti lango rėmą.

nių langų gamintojų kainų) gautus pasiūlymus vis vien parodyti projekto autoriams. Prieš keletą metų, pasak R. Kaminsko, ypač dažnai pasitaikydavo, kad potencialaus kliento užklausą dėl langų gavę gamintojai vengdavo jiems siūlyti geros kokybės gaminius, nes baiminosi, kad konkurentams pasiūlius geresnę kainą progos pagrįsti savo kainą pirkėjui nebeturės. Geresnė kaina tradiciškai atsiranda kokybės sąskaita. Ir net tada, kai pirkėjai siuntinėja tikslų projekte numatytų langų parametrų aprašą, pardavėjams kartais pavyksta įtikinti juos, kad pildyti projektuotojų surašytus parametrus nebūtina.

Jeigu būsimieji namo gyventojai turėtų ūpo kontroliuoti statybos darbų kokybę, turėtų žinoti, kad vien iškelti langus į šiltinimo sluoksnį neužtenka – svarbu tinkamai apskaičiuoti lango dydį, kad liktų pakankami tarpai užpūsti montažines putas. Putas, pabrėžė R. Kaminskas, irgi svarbu rinktis atsakingai – tokias, kurios lango profiliui reaguojant į šaltį ar karštį (o gaminys gali judėti iki 1 centimetro) neatplyš nuo jo – jos turi būti elastingos.

Dėl tokių atvejų, kad nenukentėtų galutinis rezultatas, projektuotojams kartais irgi tenka įvesti savo taisykles –

Kitas svarbus faktorius – sandarumo juostos, kurios turi būti klijuojamos ir iš išorės, ir iš vidaus. Iš išorės priklauso-

SANDARINIMO MEDŽIAGŲ REIKALAVIMAI

mai nuo fasado ir šiltinimo būdo dar turi būti naudojamos ir besiplečiančios tarpinės, bet svarbiausia užtikrinti sandarumą, kad putų neardytų iš vidaus einantis šiltas ir drėgnas oras. Čia, pastebėjo R. Kaminskas, irgi neretas atvejis, kai langų gamintojai, montuotojai ir net projektuotojai bijo paaiškinti, kodėl reikia sumokėti daugiau už geresnės kokybės montavimo medžiagas. Jis yra matęs sandarumo juostomis užklijuotas tik tris lango kraštines, nes ketvirtoje pusėje esą sutrukdė dar neišdžiūvęs paviršius, o statybininkai tvirtino, kad trys – juk jau neblogai. Rekonstruojant pastatus, kai langų angos įprastai nebūna taip švariai suformuotos kaip naujame name ir tikėtina, kad angokraščiai bus nelygūs, netinkami iškart klijuoti juostas, langininkams nepatiks, kad negali pabaigti per kartą darbo. Nes jiems sumontavus langą turės ateiti meistrai, nutinkuoti, palyginti angokraščius, išdžiovinti, paruošti juos sandarinti. Ir tada langininkai turi atvykti dar kartą. Tačiau jie nori padaryti tą darbą per kartą ir pamiršti. Ir tam tikrus kokybiško montavimo etapus tokiais atvejais bandoma prašokti.

Rytis KAMINSKAS

Kiekvieną gaminį, kiekvieną stiklo paketą tenka projektuoti atsižvelgiant į tai, kurioje pasaulio pusėje bus langas.

KODĖL GAMINTOJAI MONTUOJA PIGIAU Kaip tik todėl vertėtų apsvarstyti galimybę šiam etapui samdyti įmones, kurios specializuojasi tik montuodamos langus. R. Kaminskas įsitikinęs – jeigu langų gamintojas neprieštarauja, kad langus montuos kiti – negąsdina, kad tokiu atveju netaikys garantijos, – tai jau ženklas, kad jis yra geras gamintojas. „Palyginus gamintojų ir langų montavimo įmonių kainas už tą patį darbą, matyti, kad kaina skiriasi dešimtkart – ir tai reiškia ne tai, kad specializuota montavimo įmonė plėšia beprotiškus pinigus, o tai, kad gamintojas į montavimą žiūri atsainiai. Esu pats matęs, kaip tikrai geri langų gamintojai klijuoja pačias pigiausias įmanomas sandarinimo juosteles“, – apgailestavo architektas.

Darbo kultūra turėtų būti laikoma vienu svarbiausių elementų siekiant geriausio rezultato, įsitikinęs R. Kaminskas: „Pats ją statyčiau į priekį. Nes neišmanant darbo kultūros geros, brangios medžiagos gali būti sugadinamos. Išmanyti reikia nesudėtingus dalykus – svarbus pasiruošimas darbui apsišluojant angokraščius, reikia žinoti, kad negalima klijuoti juostų ant šlapių paviršių ir pan. Tačiau visa tai išmanant, griežčiau tikrinant darbų kokybę ir klaidų padaroma, ir medžiagų sunaudojama mažiau, nes klaidų nereikia taisyti. Ir jau pakylame vienu laipteliu aukščiau.“ n 51

šiltesnės, tvirtesnės, grakštesnės Dažnai įprasta manyti, o anksčiau taip ir būdavo, kad architektūrinė išraiška nesutampa su didesniais energinio efektyvumo reikalavimais. Kitaip tariant, tai, kas gražu, ne visuomet yra praktiška. Galbūt dėl to iki šiol paplitęs mitas, kad energiškai efektyvūs namai yra tiesiog neišvaizdūs kubai. Panašūs mitai paplitę kalbant apie aliuminio langų ir stiklo bei aliuminio fasadų sistemas. Taip, jos atrodo itin estetiškai, tačiau manoma, kad tokios sistemos yra šaltos, jas naudojant sudėtinga pasiekti aukštą energinio naudingumo klasę, o jeigu ji ir pasiekiama, tai kenčia architektūros sprendimai. „Tikrai būna, kad su architektūra susiję lūkesčiai prasilenkia su langų ir fasadų sistemų galimybėmis. Ir tikrai pasitaiko, kad norinčio taupyti ir šiltai gyventi užsakovo norai prasilenkia su finansinėmis galimybėmis, o langų gamintojai turi visa tai išspręsti ir padaryti geriausią langą už mažiausią kainą. Tai tampa dideliu galvos skausmu visiems statybų proceso dalyviams“, – sakė bendrovės „Reynaers Vilnius“ vadovas Linas Kėvelaitis. Anot jo, šiandien aliuminio sistemų gamintojas kompanija „Reynaers“ jau išsprendė minėtas problemas, pasiūliusi rinkai naujas sistemas: „Masterline 8“, SL38 ir „Hi Finity“. 52

Paslėptų rėmų slankioji sistema „Hi Finity“ turi labai dideles galimybes.

Naujosios „Reynaers“ sistemos: SISTEMA „MASTERLINE 8“

Kalbant apie „Reynaers Masterline 8“ sistemos ypatybes, pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji leidžia taupyti pinigus šildymo išlaidoms. Sistema pasižymi geresnėmis termoizoliacinėmis ypatybėmis palyginti su rinkoje esančiomis analogiškomis sistemomis. Kartu „Reynaers Masterline 8“ ne tik turi keletą patrauklių skirtingo architektūros dizaino variantų („Functional“, „Deco“, „Renaissance“ – tiek variantų turi ne visos sistemos), bet ir puikiai dera su kitomis konstrukcijomis (slankiosiomis ar fasadinėmis). Galiausiai – tai ypač svarbu užsakovams – ši sistema yra pigesnė palyginti su kitų analogiškų sistemų medžiagomis. „Užsakovai įprastai nori, kad langų gamintojai pateiktų geriausius langus už mažiausią kainą. Mūsų pasiūlyta „Reynaers Masterline 8“ sistema leidžia laimėti visiems: architektams, statytojams, galutiniams vartotojams ir netgi langų gamintojams. Galima drąsiai teigti, kad naujoji sistema pralenkė laiką ir patobulino esamus sprendimus“, – teigė L. Kėvelaitis. Gamintojai išskiria penkias Masterline 8“ ypatybes.

svarbiausias

„Reynaers

Pirmiausia – ši sistema kainuoja mažiau nei iki šiol rinkoje

Naudojant naująją „Reynaers“ sistemą, galima pasirinkti patikusio architektūros stiliaus rėmus iš kelių skirtingo dizaino sistemos serijų.

buvę analogiški produktai. Langų gamybos metu atsiranda medžiagų likučių. „Reynaers Masterline 8“ sistemos sudėtinių medžiagų kiekis yra sumažintas iki 30 proc. Tai reiškia, kad sandėliuojama, transportuojama ir pakuojama mažiau medžiagų. Taip pat dėl unikalių sprendimų gamyboje sumažėja operacijų skaičius, o tai lemia trumpesnį gamybos laiką, tikimybę padaryti mažiau klaidų, taip optimizuojama ir pati gamyba, taupomos sąnaudos. Atrodytų, kad galutiniam vartotojui tai nėra svarbu, tačiau turėtų būti – juk šios sąnaudos įtraukiamos į lango kainą. „Reynaers Masterline 8“ – nauja, šiltesnė sistema, todėl labiau taupo jūsų šildymo išlaidas. Aliuminio sistema „Reynaers Masterline 8“ gaminama iš itin kokybiškų ir tikrai brangių medžiagų. Dauguma naudojamų sprendimų tenkina ar net pralenkia A+ langų standarto reikalavimus. Sistema gali būti naudojama ir pasyviuosiuose namuose, nes jos termoizoliacinės ypatybės yra geresnės nei kitų panašių sistemų. Todėl ši sistema leidžia sutaupyti nemažai šildymo išlaidų. Viena sistema – skirtingi architektūros stiliai. Toks „Reynaers Masterline 8“ sprendimas gelbsti tuomet, kai architektūros sumanymai prasilenkia su realiomis langų sistemų galimybėmis. Naudojant naująją „Reynaers“ sistemą, galima pasirinkti patikusio architektūros stiliaus rėmus iš kelių skirtingo dizaino sistemos serijų: „Functional“, „Deco“ ir „Renaissance“.

SISTEMA SL38 Ši sistema, be abejo, pagerins komfortą namuose. Puikios šiluminės ypatybės ir sandarumas – tai raktas į tinkamai subalansuotą patalpų vidaus mikroklimatą. O būtent tokiomis ypatybėmis ir pasižymi SL38 langų sistema. Architektai taip pat atkreips dėmesį – sistema SL38 siūloma ne tik klasikinio dizaino, bet ir naujų variantų „Ferro“ bei „Cubic“. Svarbiausios šios sistemos ypatybės: siauri profiliai (SL sutrumpinimas nuo „slim line“), puikūs šiluminiai ypatumai (taip yra dėl to, kad tokių pačių matmenų lange gerų šilumos ypatybių stiklo paketo plotas dėl siaurų profilių yra kur kas didesnis nei standartiniame lange, geriau sulaiko garsą, siauresni profiliai į patalpas praleidžia daugiau šviesos, plačiau atsiveria vaizdas, viskas atrodo estetiškiau. SISTEMA „HI FINITY“ Tai yra šilta paslėptų rėmų slankioji sistema. Ji unikali tuo, kad nesimato nei staktos, nei varčios. Atrodytų, kad iš sienos tik rankena kyšo. Nematyti ir jokių slenksčių. Dar vienas sistemos unikalumas – bemaž neriboti matmenys. Naudojant „Hi Finity“ sistemą galima pagaminti ir 6 metrų aukščio slankiąsias duris. n

Siauresni profiliai – didesni langai. „Reynaers Masterline 8“ pasižymi unikaliomis fizinėmis ypatybėmis. Naudojant siauresnius profilius galima daugiau vietos skirti stiklo plotui. Dėl to atsiranda geresnių patalpų apšvietimo, įvairesnių architektūros sprendimų galimybių. Pasirinkus „Reynaers Masterline 8“ galima naudoti net tris izoliavimo lygius: „Standard“, HI ir HI+. Esant skirtingiems reikalavimams tai leidžia turėti vienodą langų sistemą. Tokius langus taip pat yra kur kas paprasčiau integruoti į fasadų sistemas. Šis privalumas maloniai nustebins ir langų gamintojus, ir užsakovus, ir architektus.

Šitas irgi vieną šalia kitos, parašas po jomis: Sistema SL38pasižymi puikiomis šiluminėmis ypatybėmis.

Patikimiausia naudoti ne pavienes

Dažnas esame girdėję pasaką apie tai, kaip tėvas mokė sūnus vienybės, duodamas sulaužyti šluotą. Surišti į krūvą žabai nelūžo, tačiau pavieniui juos buvo galima nesunkiai įveikti.

Statybose galioja panaši taisyklė: pavienės medžiagos, ypač jeigu jos skirtingų gamintojų, kokybės negarantuos. Ji bus užtikrinta tik tuomet, jeigu bus naudojama vieno gamintojo visiškai išbaigta sistema. Kompanijos SINIAT, siūlančios rinkai itin platų kokybiškų gaminių asortimentą sausajai statybai, pardavimų vadovas Lietuvai, Latvijai ir Estijai Artūras Remeika atkreipė dėmesį į tai, kad įvairūs trūkumai gali greitai išryškėti, jeigu, pavyzdžiui, apdailai bus naudojamos vieno gamintojo gipso kartono plokštės, jeigu jos bus tvirtinamos prie kito gamintojo profilių, o glaistoma bus trečio gamintojo glaistais. 54

„Labai svarbu, kad būtų naudojamos sertifikuotos sistemos, o visi komponentai būtų vieno gamintojo. Tuomet, jeigu visi darbai bus atlikti kokybiškai, bus užtikrintas komfortas, saugumas, ir būsto savininkai galės džiaugtis tinkamai įrengtais namais“, – sakė A. Remeika. Belgų gamintojų SINIAT arsenale yra daug išbaigtų sprendimų: triukšmo izoliavimo, atsparumo smūgiams, gaisrinės saugos ir kt. Naudojant sertifikuotas sistemas kur kas lengviau išvengti montavimo klaidų ir užtikrinti patikimumą. Jei norite daug ploto neužimančių pertvarų, kurios gerai izoliuotų garsą, būtų atsparios smūgiams, siūloma rinktis SINIAT sprendimą su „Nida Tyli“ gipso kartono plokštėmis. Ši sistema tinka miegamiesiems, vaikų kambariams, koridoriams, taip pat vonios kambariams, nes plokštės pasižymi aukštesniu atsparumu drėgmei. „Nida tyli“ – tai ypač tvirtos ir universalios plokštės. Jas naudojant išvengiama tokios klaidos, kai vienoje ar kitoje patalpoje naudojamos ne tos paskirties plokštės. „Nida Tyli“ užtikrins kokybę įvairios paskirties patalpose, nes yra

medžiagas, bet išbaigtas sistemas atsparios smūgiams, drėgmei, apsaugo nuo gaisro, izoliuoja triukšmą. Montuojant sistemą su „Nida Tyli“ plokštėmis, svarbu naudoti „Nida Kieta“ savisriegius, nes plokštės yra gana kietos.

„SINIAT Nida Siena 150A100/Tyli“ ((R)EI = 120 min, h = 6500 mm, Rw = 63dB) sistema ne tik užtikrina garso izoliavimo parametrus ar atsparumą smūgiams, bet ir leidžia įrengti nedidelio storio pertvaras bet kurioje tipinėje patalpoje, naudojant vienos eilės sisteminius NIDA profilius. 1 l

„Tačiau nepamirškite – svarbu ne vien plokštės, bet ir visas „SINIAT Nida“ sprendimas: tvirti „SINIAT Nida“ profiliai, tvirtinimo elementai, plokščių siūlių armavimo glaistai. Tik naudojant sistemines medžiagas konstrukcija atitiks gamintojo sistemų kataloge ar CE ženklu pažymėtose eksploatacinių ypatybių deklaracijose nurodomas charakteristikas“, – sakė SINIAT atstovas A. Remeika. Tiems, kurie planuoja įsirengti mansardą, rekomenduojama rinktis „SINIAT Nida Mansarda ES/CD/30/Ugnis Plius“ sistemą. Lengvai montuojama sistema su dviejų sluoksnių 15 mm „Nida Ugnis Plius“ gipso kartono plokštėmis suteikia galimybę palyginti nebrangiai įrengti kokybiškas patalpas, atitinkančias aukštus gaisrinės saugos reikalavimus. Siūlėms tarp gipso kartono plokščių glaistyti rekomenduojama rinktis jau paruoštą naudoti patvarų „SINIAT Nida PRO“ glaistą (Q1, Q2, Q3 glaistymo lygiai), o armavimui – sistemines „Nida“ siūlių armavimo juostas (priešgaisrinėse sistemose juostos – iš stiklo audinio). Galutinei apdailai rekomenduojami „Nida EFEKT“ paruošti naudoti glaistai (Q2, Q3, Q4 glaistymo lygiai). Abu minėti glaistai gali būti naudojami ir mechaniniu, ir rankiniu būdu, jie tinkami ne tik gipso, bet ir cementiniams paviršiams, juos lengva apdirbti. „Nida EFEKT“ glaistą naudojant purškiamuoju būdu, išgaunamas itin tankus ir patvarus paviršius. Daugiau informacijos apie SINIAT gaminius ir įvairios paskirties statiniams siūlomas sertifikuotas sistemas galima rasti elektroniniame kataloge adresu www.SINIAT.lt. O kokybiškus SINIAT gaminius, pažymėtus sistemų ženklu NIDA, galima įsigyti čia: UAB „Mimeta“, Ateities pl. 32, Kaunas, tel. +370 682 42 547 UAB „Sapas ir ko“, Šilutės pl. 27, Klaipėda, tel. +370 609 98 338; Tilžės g. 66, Šiauliai, tel. +370 618 61 012; Beržų g. 5C, Panevėžys, tel. +370 698 88 774

9 l 4 l 3 l 5 l

2 l

7 l

8l 6 1 l l

1 „Nida Tyli“ gipskartonio plokštės l 2 NIDA C 100 profilis l 3 NIDA U 100 profilis l 4 NIDA tvirtinimo kaištis 6 x 40 mm l 5 ir l 6 „NIDA Kieta“ 3,9 x 35 mm savisriegiai l 7 Mineralinė vata (atitinkanti akustinius ir atsparumo l

ugniai parametrus, žr. NIDA sistemų katalogą)

8 Siūlei tarp plokščių glaistyti naudojamas NIDA PRO l naudoti paruoštas gipsinis glaistas ir NIDA armavimo juosta 9 NIDA akustinės izoliacijos sandarinimo juosta, l

plotis – 95 mm

Galutinei viso paviršiaus apdailai skirtas NIDA EFEKT jau paruoštas naudoti glaistas

Vilniuje SINIAT gaminiais prekiaujama UAB „Lankava“, Ozo g. 10; UAB „Ad Limina“, Verkių g. 35, prekybos centruose „Ermitažas“ ir „Lytagra“ 55

Rekuperacinė vėdinimo sistema – namams miške, tyrame ore? Taip! Rusnė MARČĖNAITĖ

Rekuperacinės vėdinimo sistemos užtikrinamas kokybiškas patalpų mikroklimatas daugeliui Lietuvoje – tik teoriškai žinomas reiškinys ar tiesiog apibrėžimas. Tačiau specialistai neabejoja, kad ši technologija nepamainoma tampa vos pirmą kartą išbandyta, ir lygina jos įsigalėjimo mūsų šalyje perspektyvas su automobilių evoliucija – kas šiandien norėtų atsisakyti vairo stiprintuvo ar kondicionieriaus? 56

PAKEISTI POŽIŪRĮ REIKIA LAIKO Seminaruose, kuriuose aptariami energiškai efektyvių, tai yra ne žemesnės nei A energinio efektyvumo klasės, pastatų projektavimo ypatumai, net ir profesionalai pranešėjus kartais nokautuoja panašiais klausimais: „Turint rekuperacinę sistemą turbūt net gyvenant miške ir vasarą po lietaus teks dusti neatsidarant langų, negalint įkvėpti tyro oro?“ Arba po kelių valandų aiškinimo apie rekuperatorių privalumus paprašo grįžti prie ištakų: „Kokie sprendiniai vis dėlto leistų apsieiti be rekuperatoriaus?“ Architektas Rytis Kaminskas neslepia, kad tokios replikos jį stebina, vis dėlto jau daug metų kantriai užsiima šviečiamąja veikla, ir kolegas, ir potencialius jų užsakovus konsultuodamas energiškai naudingų namų projektavimo klausimais, įrodinėdamas, kad tokiame būste visko reikia mažiau:

Priimant sprendimus dėl būsto verta pagalvoti, kokią įtaką savijautai turės, tarkime, 10 metų gyvenimo tam tikroje aplinkoje.

admsystems.co.uk nuotr.

mažiau šilumos, mažesnių katilinių, nebereikia ortakių židiniams ir pan. Ir, be kita ko, nuramindamas: jei už lango vasara ir norisi pajusti miško aromatą, atplėšk langus ir kvėpuok. Ir sprendinių, leidžiančių kompensuoti rekuperatoriaus nebuvimą, kai kuriais atvejais rasti įmanoma. Tačiau ar tikrai norisi vėl turėti automobilį be stabdžių antiblokavimo sistemos ar be automatinio užrakto? Gal žmonėms būtų buvę patraukliau, svarsto architektas, jei perėjimas prie energiškai efektyvios statybos būtų palydėtas ne raginimais pildyti valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl energijos vartojimo ir CO2 emisijos mažinimo, o tiesiog primenant – tai viena technologijų, kuriančių didesnį gyvenimo komfortą. Kaip tik per šią prizmę akcentai sudėlioti pasyviųjų namų filosofijoje: norima padaryti taip, kad žmogus gyventų maksimaliai patogiai, kad tai padėtų jam rūpintis šeimos sveikata, kad jis žinotų, jog vaikai gerai išsimiegos, nesirgs – visa tai neįkainojama, bet skaičiuotina. Priimant sprendimus dėl būsto verta pagalvoti, kokią įtaką savijautai turės, tarkime, 10 metų gyvenimo tam tikroje aplinkoje. 57

SISTEMA TIKSLI IT LAIKRODIS Mitų, susijusių su energiškai efektyvių namų projektavimo galimybėmis, yra daug ir nepatrauklių, pripažino R. Kaminskas: „Problema – prasta komunikacija. Dar prieš įsigalint reikalavimui statyti A klasės namus prasidėjo kalbos: sandariuose namuose nebus galima įsirengti židinio, nebus galima atidarinėti langų, bus privalu turėti brangų rekuperatorių, nebebus galima projektuoti natūralių vėdinimo kanalų, turėti namuose gartraukio. Taip kalant draudimus ir reikalavimus, tas standartas pradeda gąsdinti. Sukuriamas siaubas, bet neaiškinama, kokią naudą tas rekuperatorius duoda ir kurie tų mitų – tiesa.“ R. Kaminskas ir pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad net ir vasarą rekuperacija gali būti naudinga: įrenginys gali tiesiog suktis – keisti patalpų orą, apsaugoti pastatą nuo perkaitimo. „Jeigu teigsime, kad verčiau šviežiu miško oru kvėpuosime ir žiemą, tai save apgaudinėsime. Juk vėdinant įleidus šalto oro į namą, patalpas reikės daugiau šildyti, tad naudos nebus, – atkreipė dėmesį M. Ramonas. – Taigi didelė sandarumo ir efektyvios rekuperacijos nauda yra tai, kad gyventojai nuolat kvėpuoja sveiku oru, kuris atšviežinamas tada, kai reikia, ir tiek, kiek reikia – sistema veikia tiksliai kaip laikrodis. Vėdinant būstą pro langus mikroklimatas reguliuojamas chaotiškai. Rekuperacija užtikrina, kad pastatas minimaliai reaguoja į temperatūros svyravimus: neperkaista, neatvėsta, nekyla streso ir jam, ir gyventojams.“ Jeigu namas – mieste, judrioje vietoje, rekuperacinė sistema leidžia užtikrinti ne tik švarų orą, bet ir geresnę garso izoliaciją – juk langų tokiu būdu vėdinamuose namuose nereikia atidarinėti, jie sandarūs. Kokybišką vėdinimo sistemą turinčiuose namuose nebus blogo kvapo, pelėsio, rasojimo, nereikės jaudintis ir dėl konstrukcinių pažeidimų grėsmės. „Toks pastatas tikrai tarnaus ilgiau, bus patvaresnis, vertingesnis ir investuotus pinigus atidirbs geriau“, – reziumavo M. Ramonas.

Didelė sandarumo ir efektyvios rekuperacijos nauda yra tai, kad gyventojai nuolat kvėpuoja sveiku oru, kuris atšviežinamas tada, kada reikia, ir tiek, kiek reikia. 58

PROBLEMA – PROJEKTAVIMO KLAIDOS Gyvenimo kokybę kartu su sveikata gerina ir dar viena rekuperacinės sistemos funkcija – santykinės oro drėgmės reguliavimas. Tik vienas „jeigu“ – jei sistema suprojektuota teisingai, neužmetant galios atsargai, tai yra jeigu tiekiamas reikiamas oro kiekis. „Pagrindinė klaida – kai žiemą, lauke esant neigiamai temperatūrai, išsausėjus orui, jo paduodama į patalpas daugiau, negu reikia, ir jis labai išsausėja. Tačiau jei suprojektuota be klaidų, santykinė oro drėgmė susireguliuoja automatiškai iki komfortiškų apie 50 proc.“, – aiškino architektas R. Kaminskas. Pasak jo, tyrimai, analizuojantys oro kokybę būstuose, vėdinamuose pro langus, rodo, kad išvėdinus 12–15 kv. metrų ploto miegamąjį prieš miegą, šviežią orą du žmonės iškvėpuoja per 2–3 valandas ir likusį nakties laiką kvėpuoja prastos kokybės oru. Rekuperacinėse sistemose gali būti įmontuojami filtrai, kurie apsaugos jautrius žmones nuo žiedadulkių ar kitų jiems gyvenimą gadinančių alergenų. R. Kaminskas džiaugiasi – pats tokių užsakovų, kurie norėtų būsto be rekuperatoriaus, žemesnės nei A klasės, neturėjo jau bent penkerius metus. „Nors daugeliui rekuperatorius šiandien – dar kaip trečias brolis, tai greitai keisis, – neabejoja architektas. – Pažiūrėkime į bet kurią sritį – kad ir mitybą ar sveiką gyvenseną: Lietuvoje jau irgi pasveriama, ar valgyti traškučius, ar salotas, ar sekmadieniais iki pietų žiūrėti televizorių, ar eiti į parką pasivaikščioti. Ateina tai, kas išsivysčiusiose šalyse įsitvirtino kur kas seniau. Rekuperatorius yra vienas tokių dalykų. Tikiu, kad ir architektai reikalavimą projektuoti energiškai efektyvius namus suvoks kaip galimybę ieškoti naujų kelių. Ir užsakovams sakys: gyvensite kur kas patogiau nei iki šiol, o papildomai dar gausite mažesnes sąskaitas už šildymą.“ n

Išmanusis efektyvaus vėdinimo valdymas Sistemos efektyvumas

Iš ko susideda išmanusis valdymas?

Daug kalbama apie rekuperacinės vėdinimo sistemos efektyvumą, tačiau mažai informacijos, kaip tinkamai eksploatuoti vėdinimo įrenginį, kad būtų pasiektas didžiausias galimas efektyvumas. Jei gamintojas pateikia savo rekomendacijas, vartotojas dažnai nenori arba neturi laiko gilintis į techninius aprašymus ir sistemą eksploatuoja pagal savo supratimą. Esant pertekliniam patalpų vėdinimui veltui eikvojama elektros energija.

Gamykliškai suprojektuoti vėdinimo režimai. Vartotojui užtenka pasirinkti vieną iš siūlomų variantų. Tačiau vartotojai šiuos režimus gali koreguoti ir patys.

Išmanūs namai UAB „Amalva“, gaminanti „Komfovent“ vėdinimo įrangą ir pati kurianti valdymo automatiką savo įrenginiams, pristato išmanųjį valdymo sprendimą C6. Išmanusis valdymas: l

sumažina vėdinimo įrenginio elektros energijos sąnaudas;

priderina vėdinimą prie kasdienių jūsų poreikių;

Savaitinis veikimo tvarkaraštis. Savaitinis veikimo tvarkaraštis priderina vėdinimo intensyvumą prie jūsų gyvenimo ritmo. Kiekvieną savaitės dieną nustatytomis valandomis patalpos vėdinamos pagal tvarkaraščio programą. Kai nieko nebūna namuose, vėdinimo automatika sumažina vėdinimo intensyvumą, o prieš jums sugrįžtant – įrenginys pradeda veikti įprastu režimu. Tiekiamo oro temperatūros nustatymas. Tiekiamas į patalpas oras šaltuoju metų laiku gali būti papildomai pašildomas į įrenginį įmontuotu elektriniu šildytuvu, tačiau šildytuvo veikimas padidina elektros sąnaudas. Išmanusis valdymas leidžia kontroliuoti elektrinio šildytuvo veikimą nustatant tiekiamo oro temperatūrą.

Pabrėžtina, kad išmanusis valdymas reiškia automatizuotą, suderintą sistemos valdymą minimaliai įsikišant vartotojui..

Specialūs vėdinimo režimai. Specialiai sukurti vėdinimo režimai padeda gartraukiui efektyviau pašalinti kvapus iš virtuvės, padidinama oro cirkuliacija kūrenant židinį, arba įrenginys palaiko minimalią oro cirkuliaciją, kai esate išvykę atostogauti. Taip pat specialieji režimai gali būti pritaikomi pagal individualius vartotojo poreikius.

Apskaičiuota, kad pagal poreikį veikiančios vėdinimo sistemos metinės energijos sąnaudos vidutiniškai yra iki 3 kartų mažesnės palyginti su nuolat veikiančia sistema.

Automatinė oro kokybės kontrolė. Naudojant oro kokybės jutiklius vėdinimo įrenginys veikia tiek, kiek reikia, kad būtų palaikoma pageidaujama oro kokybė.

suteikia galimybę valdyti vėdinimo sistemą nuotoliniu būdu.

Išmanusis valdymas informuoja vartotoją apie vėdinimo sistemos efektyvumą. Jūs galite sužinoti, kiek sutaupėte šilumos energijos ir kokios yra vėdinimo įrenginio energijos sąnaudos. Patvirtinta, kad išmanusis valdymas sumažina energijos sąnaudas vėdinimui daugiau nei du kartus.

www.komfovent.lt

JAUKIEMS NAMAMS – SAUGUS ŽIDINYS Židinio liepsna dažnai veikia magiškai, ji ramina, tarsi užburia. Tačiau mėgautis šiuo malonumu reikia saugiai – tai bene svarbiausias židinio įrengimo niuansas. Prieš įsirengdami židinius būsto šeimininkai didžiausią dėmesį skiria židinio kapsulės parinkimui. O ar saugiai bus sumontuota kapsulė, kokios medžiagos ją dengs, dažnai nesusimąstoma. 60

Standartiškai montuotojai židiniams izoliuoti naudoja priešgaisrinę mineralinę vatą ir gipso kartoną. Tačiau toks sprendimas nėra saugiausias, mat mineralinė vata laikui bėgant linkusi sukristi, o gipso kartonas, nors ir yra nedegus, nėra atsparus karščiui. Vadinasi, toks židinys tikrai nebus pats saugiausias. Židinio konstrukcinės ir apdailos medžiagos turi būti ne tik tam tikros degumo klasės. Jos turi būti atsparios karščiui ir atlaikyti itin aukštą temperatūrą. Pasyvios gaisrinės saugos pradininkai pasaulyje „Promat“ siūlo dvi sistemas, skirtas išties saugiam židinių montavimui. Viena iš „Promat“ židiniams skirtų sistemų – „Promasil 1000 L“ – garantuoja visišką saugumą ir komfortą. Plokštės „Promasil 1000 L“ yra nedegios, atsparios aukštai temperatūrai (atlaiko iki 1000°C), pagamintos iš kalcio silikato. Jos tvirtesnės ir kietesnės nei dauguma rinkoje esančių izoliacinių plokščių. Dažniausiai pasirenkamas plokščių storis yra 30 mm, tačiau yra ir storesnių. Jos pasižymi puikiomis priešgaisrinėmis ypatybėmis. Nedegūs karkaso profiliai gaminami iš tos pat medžiagos, kaip ir izoliacinės plokštės – iš kalcio silikato. Šitaip konstrukcijoje pasiekiamas vienodas, tolygus pasyviosios saugos lygis. Kita „Promat“ židiniams izoliuoti skirta sistema – PROMAFOUR®. Kaip ir sistemoje „Promasil 1000 L“, joje visas karkasas ir apdaila padaroma iš tos pačios konstrukcinės plokštės, kurios storis gali būti 12, 15 ir 18 mm.

Nedegūs karkaso profiliai gaminami iš tos pat medžiagos, kaip ir izoliacinės plokštės – iš kalcio silikato.

Įrengiant židinį su PROMAFOUR® ar „Promasil 1000 L“ sistema, pirmiausia reikia izoliuoti galinę sieną, prie kurios stovės židinys, padengiant ją izoliacinėmis plokštėmis „Promasil 1000 L“. Jei tai mūras – plokštės prie jo klijuojamos karščiui atspariais sistemos klijais. Jei siena medinė – plokštės tvirtinamos prie specialaus karkaso, kurį galima paruošti iš tos pačios plokščių medžiagos. Tuomet prie šių profilių klijuojamos izoliacinės ir akumuliacinės plokštės, tarpai tarp jų užglaistomi, ir, nugruntavus visą konstrukciją, židinys apdailinamas pasirinkta apdaila. „Promat“ produktų linijos medžiagas, gaminamas Belgijoje, siūlo pasaulinis statybinių medžiagų koncernas „Etex“. „Promat“ gaminiai rinkoje yra jau daugiau kaip 50 metų. Nuolatos ieškoma naujovių ir tobulinama esamų gaminių kokybė, kad jie atitiktų griežčiausius gaisrinės saugos reikalavimus. n

Konstrukcinės ir akumuliacinės plokštės PROMAFOUR® ne tik apsaugo būstą nuo gaisro, bet ir kaupia židinio išskiriamą šilumą ir švelniai perduoda ją į patalpas. Prilietus ranka, židinio sienelė būna jaukiai šilta. Šios plokštės veikia panašiai kaip šamotas (degtas ugniai atsparus molis arba kaolinas) – pakūrus židinį, jos šyla dar kelias valandas, o kai židinys jau būna užgesęs, dar apie 3–5 val. atiduoda šilumą patalpai, suteikdamos didesnio komforto pojūtį.

PAKONSULTUOTI RŪPIMAIS KLAUSIMAIS GALI IR „PROMAT“ PARTNERIAI:

Ir PROMAFOUR®, ir „Promasil 1000 L“ – tai ne vien izoliacinės plokštės ir karkasas. Tai ir klijai plokštėms prie karkaso klijuoti, glaistas tarpams tarp jų užtaisyti ir gruntas visai konstrukcijai padengti. Visi šie produktai atsparūs ugniai, karščiui iki 1000°C, todėl sistemiškai juos naudojant židinio apsauga neturės silpnų vietų.

UAB „Avižieniai“, Liepų g. 81, Klaipėda Tel. +370 686 34 372, www.dangos.lt

UAB „Tolvita“, Linkmenų g. 4, Vilnius Tel. +370 616 10 473, www.tolvita.lt UAB „Aerovalus“, S. Kerbedžio g. 31, Panevėžys Tel. +370 656 44 851, www.zidiniustatyba.lt UAB „Foleta“, Raudondvario pl. 127, Kaunas Tel. +370 638 68 449, www.foleta.lt

UAB „Indeko LT“, Ašigalio g. 11A, Kaunas Tel. +370 618 11 183, www.zidinys.lt Daugiau informacijos apie židinių montavimo sistemas – interneto svetainėje www.promat.lt.

Vienas ar du aukštai – ne vien grožio klausimas Rusnė MARČĖNAITĖ

Planuojant statydintis energiją taupantį individualųjį namą, klausimas, vieno ar dviejų aukštų jis turėtų būti, nebėra vien apie grožį ar skonį. Svarbu aptarti optimalų pastato suplanavimą, išorinių atitvarinių konstrukcijų ploto ir vidaus tūrio santykį.

Dviejų aukštų kvadratinio plano pastatas atitinka pasyviojo namo reikalavimus. Kitas pastatas – vieno aukšto pailgo plano. Naudojant tokias pat priemones, pasyviojo namo parametrų nebepasiekiama vien dėl mažo pastato tūrio ir sienų santykio. Palyginimui – 1 kv. metro šildymo poreikis per metus 15 kWh/(m²a) dviejų aukštų pastate ir atitinkamai 21 kWh/ (m²a) – vieno aukšto pastate. Pozicionuojant šiuos namus teisingai į pietus, naudojant tuos pačius sprendinius, dviejų aukštų namas pasiekia geresnius rezultatus. Konkrečiai šis vieno aukšto namas atitinka A+ energinę klasę. Teoriškai galima gerinti sienų varžos, langų ir kitus parametrus, bet siekti pasyviojo namo standarto jau yra neoptimalu ir neracionalu.

Bendrovės „Roda Architects“ nuotr.

MAŽO TŪRIO IŠŠŪKIS Namo aukštų skaičių gali lemti ir sklypo dydis, forma bei artimiausia aplinka, taip pat individualūs būsimųjų gyventojų poreikiai. Tačiau siekiantiesiems turėti energiškai efektyvų būstą ir turintiesiems laisvas rankas rinktis sklypą projektuotojai įprastai primena: dviejų aukštų pastatas yra ekonomiškesnis sprendimas. Pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas užsakovus, kurie nori gyventi vieno aukšto name, iškart įspėja, kad teks susitaikyti su šiek tiek didesnėmis energijos išlaidomis, negu būtų galima tai pasiekti pasirinkus tokią pat, bet dviejuose aukštuose išdėstytą šildomo ploto kvadratūrą. Arba teks truputį daugiau investuoti į didesnį šiltinimo sluoksnį ir (arba) šiltesnius langus bei didesnę šilumogrąžą turintį rekuperatorių. „Taip yra todėl, kad grindų ir stogo plotas išeina du kartus didesnis nei dviejų aukštų pastate. Sienų plotas iš esmės lieka tas pats, bet su išore besiribojančių atitvarinių konstrukcijų plotas būna didesnis. Tai reiškia daugiau energijos nuostolių, tokiu atveju reikės, pavyzdžiui, daugiau šilumos susigrąžinti pro langus“, – aiškino M. Ramonas. „Kuo išorinis pastato perimetras mažesnis, tuo lengviau pasiekti aukštus energijos parametrus. Galima sakyti, kad ma-

žesniame name tai padaryti sunkiau nei daugiaaukščiame, tad energiškai efektyvus mažo tūrio ir kvadratūros individualusis namas yra pats didžiausias iššūkis“, – sakė ir architektas, energiškai efektyvių namų projektuotojas Rytis Kaminskas. Net jei namas – tik dviejų aukštų, šilta atitvara tarp pirmo ir antro aukštų yra jau nemenkas privalumas. Tas pats kvadratinių metrų skaičius, išdėstytas viename aukšte, reikštų didesnį šiltintiną pamatų ir stogo plotą. POŽIŪRĮ LEMIA PATIRTIS R. Kaminskas neabejoja – gyvenimas gerai suprojektuotame vieno aukšto name yra kur kas komfortiškesnis: jaunoms šeimoms netenka saugoti mažų vaikų, kad nenukristų nuo laiptų, vyresniems žmonėms nereikia vargti laipiojant ar baimintis nuslysti nakčia. Nors daugelis tiki, kad užlipus miegoti į antrą aukštą psichologiškai lengviau atsiriboti nuo dienos chaoso, miegančiuosius nuo aktyviosios zonos, kurioje galbūt dar likę šeimynykščių, tokiu atveju skiria tik perdanga. O projektuojant vieno aukšto namą miego ir aktyvioji zonos įprastai atsiranda skirtingose namo pusėse, atkreipė dėmesį architektas, ir tuo atveju tikrai geresnė ne tik emocinė, bet ir garso atskirtis. 63

„Statistiškai dviejų aukštų namą dažniau renkasi jauni, bute augę žmonės – sukūrus šeimą jiems dažniau norisi dviejų aukštų namo, nes būtent tokia yra jų namo asociacija, – komentavo R. Kaminskas. – Jie nori ir savo, ir vaikų miegamųjų viršuje, būtinai nori ir balkono, nes jį turėjo bute. Nepagalvojama, kad name jo nereikia – galima išeiti į kiemą.“ Statydamiesi antrą namą žmonės, ypač brandesnio amžiaus, jau nori patalpų viename lygyje, vengia bet kokio aukščių perkirtimo ir atsisako net tų kelių laiptelių, kuriuos anksčiau buvo populiaru įrengti tarp virtuvės ir svetainės ar pan. ĮMANTRIŲ FORMŲ SPĄSTAI Sprendimą, susijusį su namo aukštingumu, gali lemti ir sklypo dydis – kartais tenka rinktis du aukštus vien todėl, kad kitaip sklype tiesiog neliktų vietos vejai. O kartais dviejų aukštų namas suplanuojamas supratus, kad tik iš antro namo aukšto atsivers patrauklus vaizdas. Jei vis dėlto projektuojamas vieno aukšto pastatas, bet sklype pavyksta jį suorientuoti taip, kad į pietus būtų atgręžti didieji langai, jei išvengiama didelių langų šiaurinėje dalyje ir įgyvendinami kiti būtini sprendiniai, aukšta energinio efektyvumo klasė vis viena yra pasiekiama svajonė.

Statant dviejų aukštų pastatą, gerą rezultatą pasiekti lengviau – jei tik visa kita irgi daroma gerai.

Tačiau kalbant apie standartinį, ekonominį variantą, statant dviejų aukštų pastatą, gerą rezultatą pasiekti lengviau – jei tik visa kita irgi daroma gerai. Specialistai taip pat primena, kad dviejų aukštų gotikinė pilaitė – ne lengviausias kelias siekiant aukštų energijos taupymo standartų, ir akcentuoja dar vieną energiškai efektyvaus namo planavimo principą – tūrio optimizavimą. „Ar projektuoji vieno, ar dviejų aukštų namą, nereikia pridaryti labai sudėtingų elementų, kurie apsunkina efektyvų konstrukcinių mazgų išdėstymą ir galimybę pastatydinti energiją taupantį namą: balkonų, konsolių, nišų, sudėtingų stogų formų“, – vardijo R. Kaminskas. n

Novatoriški natūralios šviesos sprendimai – patogiam ir ekonomiškam gyvenimui Šiuolaikiniai gyvenimo kokybės standartai kelia itin aukštus natūralaus patalpų apšvietimo reikalavimus. Juk nuo to priklauso ne tik žmogaus savijauta, bet ir jo produktyvumas. Pastaruoju metu statyboje vis labiau populiarėja įvairios natūralios šviesos sistemos, užtikrinančios kokybišką ir komfortišką patalpų apšvietimą. PLAČIOS PRITAIKYMO GALIMYBĖS Vienas stambiausių tokios produkcijos gamintojų – pasaulinio garso vokiečių kompanija „Lamilux Heinrich Strunz GmbH“ – natūralaus patalpų apšvietimo sprendimų srityje derina technologijų pažangą ir estetinę išraišką. Daugiau kaip 60 metų patirtį šioje veikloje turinčios įmonės gaminamos aukščiausios kokybės natūralaus apšvietimo sistemos „Lamilux“ iš stiklo, akrilinio stiklo, daugiasluoksnio polikarbonato, aliuminio ir armuoto plastiko šiandien gerai žinomos ne tik Europoje, bet ir už jos ribų. Architektai, inžinieriai, projektuotojai ir statybininkai „Lamilux“ sistemas pasitelkia ir pramoninių ar administracinių objektų, ir gyvenamųjų namų statybai. Plataus „Lamilux“ asortimento gaminių serijoje – įvairios paskirties plokščiųjų stogų elementai, pradedant kupoliniais švieslangiais, šviesos takeliais, baigiant originaliomis skaidriosiomis stogų konstrukcijomis. TINKAMI NET ARKTINĖMIS SĄLYGOMIS Užtikrinti, kad į patalpas patektų optimalus dienos šviesos srautas – tik viena svarbių šių produktų funkcijų. Kompanija taip pat yra ištobulinusi sudėtingą „Lamilux“ „CI-Control“ automatizavimo ir valdymo techniką, skirtą dūmams bei šilumai iš patalpų šalinti, taip pat natūralios ventiliacijos bei apsaugos nuo saulės sistemas. Kadangi stogai ir jų komponentai nuolat veikiami įvairių gamtos reiškinių, ypatingas dėmesys skiriamas „Lamilux“ natūralios šviesos sistemų stabilumui ir tvirtumui užtikrinti.

Atsparios smūgiams, vėjui, sniego apkrovoms ir kritinės temperatūros poveikiui „Lamilux“ stiklo konstrukcijos tinkamos naudoti net ir arktinėmis klimato sąlygomis. Gamintojas gali pasiūlyti bet kokių matmenų ir skaidrumo nuo ultravioletinių spindulių apsaugotas konstrukcijas. Be to, 3D formatu pateikiamos produktų išklotinės – puiki galimybė dirbantiesiems BIM (pastatų informacinio modeliavimo) metodu personalizuoti juos pagal individualų poreikį ir pritaikyti įvairios paskirties, skirtingo architektūros stiliaus pastatams. KAI KURIE GAMINIAI NETURI ANALOGŲ Oficialaus „Lamilux Heinrich Strunz GmbH“ atstovo Lietuvoje – bendrovės „Serfas“ – produkto vadybininkas Mantas Kaselis akcentavo, kad viena prioritetinių gamintojo sričių – naujovės, užtikrinančios aukštus „Lamilux“ produktų energinio efektyvumo parametrus: „Daugelis tokių konstrukcijų gamintojų, kalbėdami apie šilumines produkto ypatybes, deklaruoja tik kokius nors pavienius parametrus, tačiau, visą gaminį vertinant bendrai, jo parametrai gali būti gerokai prastesni. O „Lamilux“ gamintojas deklaruoja ir viso gaminio, ir atskirų jo dalių parametrus. Aukštomis šilumos ypatybėmis pasižymi ir produkto kupolas, ir pagrindas, ir ypač jungiamosios dalys, visi skaičiavimai atliekami griežtai pagal europinius reikalavimus“. Pasyviojo namo standartus atitinkančios „Lamilux“ stiklo konstrukcijos „PR 60 Energysave“ ir kupolinis švieslangis „FE Energysave“ yra pirmieji tokio pobūdžio gaminiai, Vokietijos pasyviųjų namų instituto (Passivhaus Institut) sertifikuoti pagal „phA Advanced Component“ klasę. n

Technikos g. 7C, Kaunas Tel.: +370 37 45 76 49, +370 687 21 670 El. p. statybos@serfas.lt www.serfas.lt

„Lamilux“ produktai bus pristatomi kovo 16–19 d. parodoje „Namų pasaulis“ Kaune (0 a. salė, 9.1 stendas) bei balandžio 26–29 d. parodoje „Resta“ Vilniuje (5.D04 stendas). 65

Namai judantiems miesto ritmu Nekilnojamojo turto plėtros kompanijos „Realinija“ koncepcija – plėtoti projektus miesto centre ir pasiūlyti vartotojams kokybišką būstą. Projektas „Basanavičiaus namai“ visiškai atitinka šią idėją.

aukštingumo šablonas. Čia siūlyta statyti devynių aukštų daugiabutį, tačiau toks projektas mums pasirodė netinkamas. Todėl parengėme visiškai naują projektą, kuris, mūsų nuomone, labiau įsilieja į šią vietovę“, – pasakojo K. Graužinis.

„Basanavičiaus namai“ – tai itin dinamiškoje miesto vietoje esantis daugiabutis gyvenamasis namas, kurį statytojai orientuoja būtent į šiuolaikinius, nuolatos skubančius miesto žmones. Kitaip tariant, pati vieta turi atitikti žmogaus gyvenimo būdą.

Plėtotojai didelį dėmesį skiria pastato suplanavimui, jo kokybei. Bendrovės „Realinija“ vadovas sutinka, kad gyvenant prie gatvės juntami du trūkumai: didesnis automobilių triukšmas ir oro užterštumas. Todėl stengtasi juos eliminuoti. Triukšmo problemą sprendžia akustiniai langai, o miegamieji kambariai, suprojektuoti gatvės pusėje, atskirti lodžijomis. Taip suformuojama dviguba siena ir dvigubas triukšmo barjeras. Gyventojai nepajus diskomforto – tik mėgausis matydami nuolat judantį miestą.

Šviesių pastelinių spalvų 6 aukštų pastate būsimi gyventojai gali rinktis nuo kompaktiškų 36 kv. metrų ploto vieno kambario butų iki erdvesnių 69 kv. metrų ploto trijų kambarių butų. Šiame projekte didelis dėmesys skiriamas detalėms, šiuolaikiniam dizainui ir patogumui. Visi butai turės balkonus arba lodžijas, kurie kartu su vitrininiais langais užtikrins šviesią ir jaukią namų atmosferą.

Oro taršos tyrimai rodo, kad mieste yra bendras padidėjęs užterštumas – konkrečios vietos, kuriose būtų ypač užterštas oras, pernelyg neišskiriamos. „Basanavičiaus namų“ butuose bus įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, kad gyventojams būtų tiekiamas švarus oras. Sistema suprojektuota taip, kad oras būtų paimamas nuo stogo, kur susikaupia mažiau kenksmingų dalelių.

Bendrovės „Realinija“ vadovas Kęstutis Gaužinis teigė, kad sostinės Naujamiesčio rajoną ir būtent J. Basanavičiaus gatvės pradžią projektui pasirinko neatsitiktinai. Čia plėtotojai įžvelgė didelį potencialą, nes gyventojams yra suformuota labai patogi infrastruktūra: čia pat senamiestis, geras susisiekimas su kitomis sostinės vietovėmis, greta Vingio parkas, kuris yra gera alternatyva pailsėti pavargus nuo miesto šurmulio. Taip pat netoli gausu prekybos centrų, visuomeninių įstaigų, o vaikų ugdymo įstaigų skaičiumi Naujamiestis, be abejo, yra lyderis lyginant su kitais sostinės rajonais.

Sprendžiant automobilių stovėjimo problemą, po namu suprojektuota erdvi dviejų aukštų, 87 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Atsižvelgiant į kintančius gyventojų poreikius dalis automobilių statymo vietų bus pritaikyta elektromobiliams. Taip pat projekte suplanuota įrengti sandėliukus rečiau naudojamiems gyventojų daiktams talpinti.

„Šį sklypą pirkome su jau parengtu projektu. Kadangi projektas buvo rengtas to paties autoriaus, kaip ir netoli esančio dangoraižio, suprantama, kad buvo išlaikytas tam tikras 66

Gyventojų saugumui užtikrinti laiptinėse prie įėjimo į pastatą, ties įvažiavimu į automobilių aikštelę ir kiemo teritorijoje bus įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Rakinamos laiptinės su įmontuotomis telefonspynėmis užtikrins gyventojų privatumą. Taip pat namuose bus įrengta priešgaisrinė signalizacija. Todėl „Basanavičiaus namus“ galima drąsiai vadinti saugiais, kokybiškais ir ranka pasiekiamais namais. n

Kauno biurų rinkai – naujų standartų projektas Laikinąją sostinę biurų pastatų plėtotojai kurį laiką buvo tarsi užmiršę. Tačiau laikas parodė, kad užsienio investuotojai į miestą žiūri kaip į turintį nemažų perspektyvų.

„Pagalvojome, kad investuoti į naujų biurų statybą Kaune bus naudinga. Todėl ėmėmės šio projekto, tikimės, kad viltys pasiteisins. Juo labiau kad esame vieni pirmųjų, pasiūliusių rinkai naujovišką pastatą“, – sakė bendrovės „Realinija“ direktorius Kęstutis Graužinis. Laikinosios sostinės Jonavos gatvėje baigiamas statyti biurų pastatas duris atvers jau šią vasarą. Projektas – jau anapilin iškeliavusio vieno žymiausių šalies architekto Algimanto Kančo paskutinis darbas. Projektuojant pastatą buvo laikytasi koncepcijos, kad nebūtina kilti kuo aukščiau – dėmesį reikia skirti funkcionalumui. Anot K. Graužinio, įmonėms nėra patogu nuomotis biurą per du ar tris aukštus, todėl geriau statyti žemesnį pastatą, vienam aukštui skiriant didesnį plotą. Modernų, šiuolaikinės architektūros biurų kompleksą ,,Jonavos 30“ sudaro du korpusai: 3 ir 5 aukštų. Bendras pastato plotas yra 2,5 tūkst. kv. metrų. Bendrovė „Realinija“ pirko sklypą Jonavos gatvėje su jau parengtu projektu, tačiau jį teko koreguoti. Pirmiausia dėl to, kad nebuvo pakankamai skirta dėmesio automobiliams statyti. Siekiant išspręsti šią problemą buvo nupirktas dar vienas šalia esantis sklypas. Anot K. Graužinio, statyti automobilius prie biurų pastatų – vienas svarbiausių aspektų.

Dabar prie biurų pastato bus įrengtos 75 antžeminio ir požeminio transporto stovėjimo vietos. „Jonavos 30“ biurų pastate ant stogo bus įrengtos dvi didžiulės terasos. Taip pat pritaikyti šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai, modernios technologijos – visa tai užtikrins čia dirbančiųjų komfortą ir darbo efektyvumą. Sumontuotos pakeliamosios grindys leis lengvai įgyvendinti kiekvieno nuomininko poreikius patalpoms suplanuoti. Automatizuota pastato valdymo sistema užtikrins, kad nepertraukiamai veiktų inžinerinės sistemos: aukštos kokybės kompiuterizuotos šildymo, vėdinimo ir vėsinimo. Pastato dislokacijos vieta irgi itin patogi – centrinėje Kauno miesto dalyje, iš kurios senamiestis pasiekiamas vos per 10 minučių pėsčiomis. Patogu ir tai, kad verslo centras yra šalia pagrindinių miesto gatvių – Šauklių, Jonavos ir Jurbarko – sankirtos. Netoli yra autobusų ir traukinių stotys, oro uostas. Susisiekimas patogus ir nuosavu, ir viešuoju transportu. Palei verslo centrą nutiestas dviračių takas. Netoliese yra prekybos centrai, laisvalaikio ir pramogų kompleksas „Undinė“. ,,Jonavos 30“ biurų kompleksas dėl savo šiuolaikinės architektūros, puikaus matomumo ir pasiekiamumo taps ryškiu Neries upės akcentu. n 67

DAUGIABUČIO RENOVACIJA:

JIE JAU ŽINO, KAS YRA A KLASĖ Kristina BUIDOVAITĖ

Sostinės A. Mickevičiaus gatvėje 9 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai sutiko dalyvauti savotiškame eksperimente – modernizuojant pusšimčio amžiaus sulaukusį pastatą pasiekti ne reikalaujamą C, bet kur kas aukštesnę – A – energinio efektyvumo klasę. Daugiabučio gyventojai pripažįsta – nors projektas atsidūrė po didinamuoju žiniasklaidos ir visuomenės stiklu, nepavyko išvengti klaidų ar nesusipratimų, kuriuos užprogramavo ir teisės aktai, ir rangovų noras dirbti pelningai bei ne visada atsakingai. Dėmesiui nuslūgus, atsakymų dėl išaugusių sąskaitų už elektrą ar dėl butuose kyšančių šilumos vamzdžių, kurių nepageidavo, žmonės palikti ieškoti vieni.

TARP NORŲ IR REALYBĖS Antrą po modernizacijos žiemą daugiau kaip 20 daugiabučio A. Mickevičiaus gatvėje gyventojų pasitiko ne tokie pozityvūs: techniniame aukšte sumontuoti rekuperatoriai išsijungia, į patalpas tiekiamo oro temperatūra ir srautas nesureguliuoti, nauji radiatoriai su termostatais sunkiai reguliuojami, maža to, tai, kaip veikia centrinio šildymo apskaitos sistema – negali atsakyti net administratorius. Pastarasis, gyventojų įsitikinimu, pamiršo, kad rekuperatorių reikia prižiūrėti, keisti filtrus, reguliuoti. Galiausiai praėjus metams paaiškėjo, kad renovacijos darbus atlikę statybininkai nebuvo itin uolūs, pavyzdžiui, vietoj kokybiškų varžtų kai kur įsuko nekokybiškus, butaforinius. Namo atstovas Aurimas Šumskis pirmiausia apeliuoja į projektuotojų ir statybininkų sąžiningumą. Juolab kad projektavimo ir rangos darbai įsigyti iš vienų rankų. „Projektuotojas turėtų būti nešališkas, remdamasis technine užduotimi parengti kuo kokybiškesnį projektą. Jį deramai įgyvendinti turėtų konkursą laimėjęs rangovas. Kai visi darbai nuperkami iš vienų rankų, t. y. kai projektuotojas ir rangovas būna susiję, statybininkams visada trūks pinigų. Taigi rangovas gali duoti nurodymus projektuotojui parinkti paprastesnius, galbūt ne tokius kokybiškus sprendimus ir kartais užmerkti akis“, – įsitikinęs pašnekovas. A. Šumskis nemano, kad renovacijos projektas buvo brangus – priemonių ir darbų buvo numatyta už 434 tūkst. eurų. Vis dėlto pinigų renovacijos darbams nuolat trūko, statybininkai taupė, dėl to nukentėjo kokybė ir pasirinkti sprendimai. Išauginti sąmatą, kuri užfiksuota investicijų plane ir kuriai gyventojai pritarė, labai sudėtinga – reikia pakartotinio žmonių pritarimo balsuojant. Be to, administratorius ir rangovas nė nebandė branginti renovacijos darbus, tartis dėl investicijų padidinimo. Buvo nueita žemesnių standartų, prastesnių sprendimų taikymo keliu. Pašnekovas įžvelgia ir kitą ydą: renovacijos projektą tvirtina įvairios institucijos, tačiau kyla dvejonių, ar jose dirbantys specialistai gali kompetentingai įvertinti jiems pateiktą projektą, ar tiesiog jį pasirašo.

Daugiabutį renovuojant iš D į A klasę deklaruota, kad šis pavyzdys turėtų pažadinti kitų daugiabučių gyventojų entuziazmą. Tuo metu valdžios institucijos ir toliau teigia, kad kiauriems daugiabučiams A energinio efektyvumo klasė per69

BFL nuotr.

„Projektą tvirtinančios valstybės institucijos, tarkime, netgi sąžiningai jį įvertinusios, remiasi statybų techniniais reglamentais (STR), kurie Lietuvoje – pernelyg silpni, nereglamentuojantys, pavyzdžiui, garso tarp butų sklaidos pro ventiliacijos angas. Statybos techninis prižiūrėtojas stebi, kad darbai būtų atliekami remiantis patvirtintu projektu – tai jis ir daro. Jeigu įgyvendinant projektą pasirodo, kad kai kuriuos sprendimus būtų naudingiau koreguoti, techninis prižiūrėtojas gali atkreipti dėmesį, bet rangovas mojuoja patvirtintu techniniu projektu, juolab jei jam siūlomi pakeitimai nenaudingi. Tokioje situacijoje techninis prižiūrėtojas neturi jokių argumentų“, – komentavo A. Šumskis.

nelyg brangi. Toks požiūris, anot pašnekovo, tėra žema standartų, reikalavimų ir ambicijų kartelė. KAI KURIE SPRENDIMAI BUVO NUMARINTI Kokios buvo pasirinktos ir įdiegtos technologijos? Namo fasadas buvo termoizoliuotas 30 centimetrų storio pilkojo polistireninio putplasčio sluoksniu. Nauji langai buvo sumontuoti šiltinamajame sluoksnyje. Pasirūpinta apšiltinti pamatus, cokolį, negyvenamą namo palėpę, taip pat atnaujinta šildymo sistema, seni radiatoriai pakeisti naujais, sumontuoti termostatai ir vėdinimo įrenginys. Beje, siekiant A klasės privalomas sandarumo testas pirmąkart šiame daugiabutyje nebuvo sėkmingas. Pagrindinė priežastis – rūsyje tarp mūro sienų ir perdangos palikti neužsandarinti plyšiai. Gyventojai nesidžiaugė dar ir tuo, kad atnaujinant šildymo sistemą nauji vamzdžiai buvo sumontuoti ne sienoje, kaip buvo anksčiau, bet išorėje – žmonės apie tokius kardinalius pakeitimus butuose nebuvo informuoti. Šiems išaiškėjus, ir rangovas, ir projektuotojas bandė gyventojus įtikinti, kad tik taip ir galima montuoti pagal galiojantį STR. Gyventojai neatmeta galimybės ateityje vamzdžius grąžinti į įprastą vietą. Įdiegus rekuperacinę vėdinimo sistemą, anot A. Šumskio, akivaizdžiai pakito į patalpas patenkančio oro kokybė, tačiau gerokai išaugo sąskaitos už elektros energiją. Gyventojai svarsto, kad galbūt pasirinktas nekokybiškas įrenginys.

„Kaimynai patiria didžiulį šoką, kai paleidus vėdinimo įrenginį kas mėnesį sulaukia netikėtų sąskaitų už elektrą. Ne visi gyventojai suvokia, kad elektrinė įrenginio galia – 19,5 kilovato. Kuo labiau oras atšąla, tuo intensyviau šildomas tiekiamas lauko oras, taigi 90 kv. m ploto bute priskaičiuojama net 60 eurų sąskaita už elektros energiją. Žmonės svarsto: galbūt įrenginiai netinkamai sumontuoti ar sureguliuoti, o galbūt juos verta išjungti?“ – nuogąstavo pašnekovas. Sąskaitos už šildymą, kitaip nei už elektros energiją, sumažėjo. Vis dėlto kai kurių gyventojų skaičiavimais, po renovacijos jie tesutaupo tik maždaug 8 eurus per mėnesį. A. Šumskis mano, kad sutaupymus skaičiuoti sudėtinga, nes kasmet skiriasi oro temperatūra, kinta energijos išteklių kaina ir pan. Be abejo, gyventojai iki šiol nesulaukia atsakymų, kaipgi į apskaitą įtraukiama centralizuotai tiekiama šiluma, ar viskas tinkamai sureguliuota, kodėl negalima reguliuojant pasišildyti bute iki 23–24 laipsnių. Be abejo, labai svarbu, kad po renovacijos sukurtas didesnis komfortas ir išgražėjo aplinka. PIKTINASI VALDŽIOS POŽIŪRIU Pašnekovas įsitikinęs – nors renovacijos prioritetu laikomos sumažėjusios šildymo sąnaudos, daug svarbesnis aspektas – bendros namo techninės būklės įvertinimas ir atnaujinimas to, kas nugyventa. Iki šiol vis dar nėra privalomosios kas kelerius metus atliekamos techninės pastatų ekspertizės, nors gatvėmis riedančių automobilių apžiūrą atlikti būtina. Dau-

giabutis A. Mickevičiaus gatvėje pastatytas 1958 metais, jis nėkart kapitališkai neremontuotas, išskyrus tai, kas bėgant metams visiškai susidėvėdavo. Nuveiktus darbus namo gyventojai, anot A. Šumskio, iš esmės vertina teigiamai, nors išlendantis darbų brokas garbės projektui, projektuotojams ir statybininkams nedaro. Vienas broko pavyzdžių – gana sunkūs kiemo vartai pritvirtinti varžtais, kurie buvo įsukti tik į šiltinimo sluoksnį: taip, neabejoja pašnekovas, buvo paprasčiau, o per tą laiką, kol statybininkai dirbo, niekas nepastebėjo. „Atsakymas, kad visi taip daro, manęs netenkina. Reikia atidumo, atsakomybės jausmo. Renovacija reikalinga, tik reikalavimai turėtų būti griežtesni. Jei blogai, vidutiniškai ar kaip visur – tokios renovacijos nereikia. Jei dalyvautume dar kartą, irgi siektume A klasės. Gailiuosi, kad 24 butų gyventojus nepavyko įtikinti ant daugiabučio stogo pastatyti saulės elektrinę. Netylant diskusijoms, kad vėdinimo įrenginys išeikvoja per daug elektros energijos, būtų pakakę investuoti papildomus 43 tūkst. eurų, kad galėtume apsirūpinti elektros energija. Kaimynai nenorėjo ir kiek daugiau nei 8 tūkst. eurų investuoti rūsio perdangai apšiltinti, nors namo energinė sveikata dėl to būtų dar geresnė“, – pasakojo daugiabučio atstovas. Beje, iš 24 butų gyventojų renovacijai pritarė 19, du griežtai nepritarė, vienas dvejojo. Juos, anot pašnekovo, galima bent iš dalies suprasti – jie buvo ką tik susiremontavę namus. MĖGĖJIŠKAI SUFORMULAVO UŽDUOTĮ? Daugiabučio modernizacijos projektą parengęs projektuotojas Dainius Baltrušaitis neneigia, kad viešuosiuose

Kaimynai patiria didžiulį šoką, kai paleidus vėdinimo įrenginį kiekvieną mėnesį sulaukia netikėtų sąskaitų už elektrą.

pirkimuose taikomas modelis kartu įsigyti projektavimo ir rangos darbus gyventojams naudingas ne visais atvejais. Ypač jei ne iki galo suformuluojama projektavimo užduotis. Patyrę projektuotojai žino, kad čia galioja taisyklė: gerą prekę gausi tik tada, kai žinosi, ką nori nusipirkti. Todėl būtina apdairiai apibrėžti būsimą santykį su projektuotoju. Jo vertinimu, nenuostabu, kad netinkamai atlikę namų darbus gyventojai nusivylė galutiniu rezultatu. Techninis projektas buvo rengiamas remiantis projektavimo užduotimi ir tuo metu galiojusiais STR. Generalinis projekto rangovas, anot D. Baltrušaičio, rengdamas techninį projektą taupė kai kurioms medžiagoms, kad nenukentėtų finansiškai, tačiau formaliai nenusižengė nei užduočiai, nei STR ar Statybų įstatymui. Projektuotojas pateikė vėdinimo įrenginio pavyzdį. Renkantis tarp 2 tūkst. ar 5 tūkst. eurų kainuojančių įrenginių, kurie abu atitinka užduotyje suformuluotas sąlygas, rangovas, be abejonės, pasirinko pigesnį. Pašnekovas priminė, kad projektuotojas rengdamas techninį darbo projektą negali nurodyti konkretaus gamintojo. Tad rengiant šio daugiabučio renovacijos projektą vėdinimo įrenginio reikalavimai buvo suformuluoti atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir butų plotą, taip pat remiantis oro apykaitos patalpose reikalavimais, keliamais A klasės pastatams. Generalinis rangovas įvertino iš tokių įrenginių pardavėjų gautus pasiūlymus ir pasirinko pigiausią variantą.

BFL nuotr.

Renovuotame name sumontuotas vėdinimo įrenginys su aukšto efektyvumo plokšteliniu šilumokaičiu ir ekonomiškais ventiliatoriais. Pagrindinis tokio įrenginio trūkumas, anot D. Baltrušaičio, yra tai, kad esant neigiamai temperatūrai jis turi pašildyti į patalpas tiekiamą lauko orą. Parinktas rekuperatorius orą pašildo elektra – toks būdas pats brangiausias, bet projektavimo užduotyje konkrečių rekuperatoriaus reikalavimų nebuvo numatyta. Rinkoje siūlomi rekuperatoriai, kurie gali naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, saulės energiją, prie jų gali būti prijungiamas šilumos siurblys „oras–oras“, tokiu būdu mažinant elektros sąnaudas, bet tokie sprendimai gerokai išaugina renovacijos sąnaudas. 71

„Gyventojai įsitikinę, kad jei būtų rengę atskirą renovacijos projektą, būtų išlošę, tačiau brangūs sprendimai reikalauja ir didelių investicijų. Klausimas, ar jie tuomet apskritai būtų įgyvendinę projektą. Juolab kad norėjo pigiai ir gerai“, – svarstė projektuotojas. TEISĖS AKTAI NEDRAUDŽIA A. Šumskis nesutinka, kad gyventojai norėjo pigios renovacijos – jie visų pirma norėjo kokybiškai atliktų darbų: „Užsakius investicijų projektą paaiškėjo, kiek reikės lėšų renovacijos darbams. Rangovo, dalyvavusiame viešajame pirkime, gyventojai atsiklausė, ar šis gali įgyvendinti šį projektą, ar pakaks patirties ir numatytų lėšų, ar neteks ieškoti būdų sutaupyti.“ Projektavimo užduotis buvo suformuluota gyventojų susirinkime, dalyvaujant Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos atstovams. Žmonėms pirmiausia buvo siūloma tai, ką galima maksimaliai pasiekti. Paskui analizuota, kurių sprendimų būtų galima atsisakyti ir kokie dėl to galimi praradimai. Šitaip buvo numatytas optimalus projektas norint gyventi komfortiškai ir ekonomiškai. Gyventojai siūlomus principinius sprendimus priėmė balsuodami.

D. Baltrušaičio manymu, užduotis buvo nepakankamai parengta. Be to, susirinkime gyventojai iš karto bandė skaičiuoti, kiek vienas ar kitas sprendimas jiems kainuos, ko vertėtų atsisakyti. Nuspręsta nešiltinti rūsio perdangų, negriauti seno nebenaudojamo kamino. Nors kaminas buvo apšiltintas, projektuotojo žodžiais, jo turėjo apskritai nelikti. Projektavimo užduotyje buvo įrašyti magistralinių vamzdynų keitimo darbai, tačiau jie nedetalizuoti. Kadangi renovacijos projekto užsakovas – generalinis rangovas, jis ir sprendė, kokius vamzdžius naudoti ir kaip juos montuoti. Kone triskart pigiau pasirodė juos montuoti išorėje, o ne sienoje, kai reikėtų papildomai nudažyti visą sieną, ir to nebuvo suplanuota iš anksto, taigi rangovas pasirinko pigesnį variantą. Teisės aktai to nedraudžia, juolab kad techninėje užduotyje nebuvo konkrečių reikalavimų. „Projektavimo metu buvau atsidūręs tarp kūjo ir priekalo: turėjau kalbėtis ir pristatinėti projektą gyventojams, jie išsakydavo savo pageidavimus, taip pat turėjau bendrauti su generaliniu rangovu, kuris, įvertinęs sąnaudas, kai kurių norų realizuoti negalėjo. Turėjau laikytis rangovo pageidavimų ir sykiu nenusižengti tą dieną galiojantiems įstatymams“, – apibendrino pašnekovas. n

sourcebuildltd.co.uk

Trinkelės be priežiūros aplinkos nepuoš Daiva PAULIUKEVIČIENĖ

Vienas populiariausių grindinio dangos produktų – betono trinkelės – vertinamos dėl daugelio ypatybių, ir turbūt pirmiausia dėl tinkamumo Lietuvos klimato sąlygoms. Vis dėlto specialistai įspėja – nors ši medžiaga yra tvirta ir ganėtinai atspari mechaniniam poveikiui, atitinkamos priežiūros reikalauja ir šaltuoju, ir šiltuoju metų laiku. ŽOLIŲ VIETA – VEJOJE Kokybiškos ir tinkamai prižiūrimos trinkelės yra ilgaamžės – jos gali tarnauti ir daugiau kaip pusšimtį metų. Be to, gamintojų siūloma formų, spalvų įvairovė leidžia sukurti įdomų ir išradingą namų eksterjerą. Specialistai teigia, kad trinkelių priežiūrą gali apsunkinti neprofesionalus jas klojusių meistrų darbas. Antai jei grindinys bus paklotas neteisingai, tarpuose tarp trinkelių imsiančios želti žolės ilgainiui gali tapti nemažu galvos skausmu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybų katedros vedėjas profesorius dr. Gintautas Skripkūnas įspėjo, kad jokiu būdu trinkelių negalima kloti tiesiog ant grunto. Pirmiausia turi būti nukasamas tam tikras sluoksnis žemės, tada turi būti pilamas sluoksnis skaldos, smėlio. Taip pat gali būti klojamas hidroizoliacijos sluoksnis. Trinkeles gaminančios įmonės gamybos vadybininkas Mantas Malinauskas teigė, kad paprastas būdas išvengti žolių augimo – siūlių užpildams naudoti specialias rišamąsias medžiagas. „Dėl specifinės struktūros medžiagos susiriša, bet lieka pralaidžios vandeniui. Būdama tvirta tokia medžiaga tampa 74

nenugalima užtvara į saulę besistiebiantiems augalams“, – patirtimi dalijosi trinkelių gamybos technologijos žinovas. Kovai su žolėmis galima naudoti ir herbicidus, tačiau prieš tai būtina atidžiai perskaityti jų sudėtį bei rekomendacijas. Neretai gamintojai nurodo, kaip šie chemikalai gali paveikti betoninių dangų struktūrą. Neapdairiai panaudotos medžiagos gali palikti nepageidaujamų dėmių. PRIEŠ SAMANAS – IR VANDENIU Jei grindinys paklotas drėgnoje, ūksmingoje vietoje, miško kaimynystėje, veikiausiai nepavyks išvengti ir samanų ar kerpių. Šiai augmenijai naikinti daugelis taip pat suskumba ieškoti cheminių priemonių. Specialistai patvirtino, kad mechaninis grandymas mažai padės – tai tebus trumpalaikis efektas. Vienas patikimų būdų atsikratyti tokios smulkios augmenijos – pabarstyti ant trinkelių kalkių. Tačiau geriausiai jas paveiktų biologiniai preparatai. Klojant trinkeles būtina pasirūpinti, kad tarpai būtų visiškai užpildyti – tam tinkama ne tik jau M. Malinausko minėta užpildo medžiaga, bet

ir paprasčiausias smulkus švarus smėlis. Jei lietus išplauna dalį šio užpildo ar tarpai ištuštėja šluojant, juos būtina vėl užpildyti. „Reikėtų pažarstyti smėlio, nuvalyti trinkelių paviršių, kad tarpai visą laiką būtų pilni. Kitaip dėl mechaninio poveikio vertikalia kryptimi, pavyzdžiui, stabdant automobilį, trinkeles galima išstumdyti į šonus. Jei tarpai visada bus užpildyti, juose neatsiras šiukšlių, vietos sėkloms ar galimybės suželti žolėms. Užpildams tinka ne tik smėlis, bet ir smulki skaldelė, smulkintas granitas, jeigu norima tamsesnių tarpų. Dar vienas patarimas – visas trinkelių grindinys turi būti aprėmintas. Čia jau klojimo, o ne priežiūros dalykas. Tai gali būti veja arba borteliai, bet jie turi eiti būtinai per visą perimetrą, kad neatsirastų poslinkių horizontalia kryptimi“, – patarė VGTU mokslininkas G. Skripkūnas. Geriausias būdas apsaugoti trinkeles nuo nepageidaujamos augmenijos – dangą nuplauti aukšto slėgio srove, tačiau tai patariama atlikti ne dažniau nei kartą per metus ar net dvejus. Po tokio plovimo gali būti išplauta dalis siūlių medžiagos, tad teks užšluoti į tarpus užpildų. DĖMĖS – NEBŪTINAI BROKAS Kadangi trinkelių dangą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai, jos spalva, kad ir kaip apmaudu, ilgainiui keičiasi, spalvos intensyvumas pamažu mažėja. Ypač tai pasakytina apie tamsesnes trinkeles. Dažyti tokius paviršius nėra prasmės, nes veikiami mechaniškai jie nusidėvi. Trinkelių gamybos specialistas M. Malinauskas patarė vasarą trinkeles valyti, nes kitaip nešvarumai gali įsigerti į grindinį, jis taps dėmėtas ir neestetiškas. „Neverta išradinėti dviračio – reikėtų tiesiog nušluoti ar stipria vandens srove nuplauti nešvarumus“, – patarė pašnekovas.

Jeigu dėmės vis dėlto kliūva, jas galima pabandyti valyti silpna rūgštimi. Patariama naudoti smarkiai praskiestą acto rūgštį: ji greitai panaikina tokias dėmes, bet ilgainiui po lietaus jų vis tiek atsiras. LEDĄ ĮVEIKIA DRUSKA Kalbėdami apie mechaninį apledėjusių, apšalusių ar apsnigusių trinkelių valymą specialistai yra kategoriški. Kapoti ledą laužtuvu, kastuvo briauna, kokiu kitu smailiu ar aštriu įrankiu negalima. Mat pažeidus jų paviršių buvusio vaizdo atkurti neįmanoma. Trinkelės nuo šiurkštaus mechaninio poveikio gali suskeldėti, paviršiuje gali likti žymių. Sniegą patariama negaištant nušluoti, nukasti arba jam valyti rekomenduojama naudoti valytuvus su specialiomis apsaugomis priekyje, kad trinkelės nebūtų pažeidžiamos mechaniškai. O jei trinkeles užklojo ledas, valyti jo nepatartina. Trinkelių gamybos vadybininkas M. Malinauskas pataria apledėjusią dangą viso labo barstyti smėliu. „Druska tirpdo ledą iki 15 laipsnių šalčio, bet kai temperatūra nukrinta iki 20 laipsnių žemiau nulio, druska nebepadeda“, – aiškino specialistas. VGTU profesorius dr. G. Skripkūnas įspėjo būti labai atidžius, renkantis chemikalus trinkelių priežiūrai žiemą. Šiuo atveju galima naudoti tik chloridus, o sulfatų negalima naudoti jokiu būdu. Lengviausiai kiekvienam vartotojui prieinama ir mažiausiai rūpesčių naudojant kelia paprasčiausia valgomoji druska. Ją galima maišyti su smėliu arba naudoti nemaišytą, jei reikia nutirpdyti ledą. Tai ne tik paprasčiausias, bet ir pigiausias bei patikimas būdas. Kartais parduodami įvairūs mišiniai, jie galbūt yra labai efektyvūs, tačiau reikia atidžiai įvertinti tokių mišinių sudėtį. Žinotina, kad sulfatai gali sukelti betono koroziją, cementinio akmens irimą. Tokiu atveju pradės luptis trinkelių paviršius. Anot M. Malinausko, naudojant netinkamą medžiagą ledui tirpdyti, galima pagreitinti betono gaminių koroziją, todėl grindinys tarnaus kur kas trumpiau, negu norėtų savininkas.

Jų dažniausiai atsiranda po lietaus, garuojant vandeniui. Tokias dėmes nesunku nuvalyti mechaniškai. Į jas galima nekreipti dėmesio, ilgainiui tokių dėmių turėtų mažėti, o po kelerių metų – ir visai nelikti.

O jei grindiniui pakloti buvo naudojamos prastos kokybės trinkelės, kurios dar ir veikiamos dažnų šalčių bei atlydžių, tokių trinkelių irimą net natrio chloridas gali pagreitinti penkis kartus. n

s-media-cache-ak0.pinimg.com nuotr.

Dažnai pastebima dar viena trinkelių bėda – ant jų atsiranda baltų dėmių, labiau pastebimų ant tamsių paviršių. Tai nėra brokas, standartai leidžia tokį reiškinį. Eksploatacijos pradžioje iš cemento išplaunamos ir paviršiuje kristalizuojasi tam tikros medžiagos.

KOMFORTAS – VIENU MYGTUKO PASPAUDIMU Lepindamiesi gaivia dušo srove neretai net nesusimąstome, kad vandens procedūras maloniu ritualu paverčia gausybė atradimų. Technologijos buityje turi suteikti daugiau paprastumo ir patogumo. To siekia ir žinomas santechnikos gamintojas „Hansgrohe“, nuolat pristatantis naujus gaminius bei novatoriškus sprendimus. PER TRADICIJAS – INOVACIJŲ LINK Nuo tų laikų, kai žmonija suprato, kad higiena yra sveikatos pagrindas, iki šiandienos, kai sanitarinė įranga tapo ištisa industrija, technologijomis ir masteliu beveik nenusileidžianti automobilių pramonei, lydėjo aibė atradimų. Ir nors vandens maišytuvai nėra tokie sudėtingi kaip automobiliai, nenuilstantys jų kūrėjai atranda vis naujų tobulumo aukštumų. Viena tokių atradėjų – vokiečių kompanija „Hansgrohe“, pavadinta jos įkūrėjo Hanso Grohe garbei. 1928 metais jis sukūrė pirmąją rankinio dušo galvutę su porcelianine rankena. 2008 metais – dar vienas reikšmingas kompanijos atradimas – dušo galvutė „Raindance“. Tai didesnių nei įprasta matmenų dušo galvutė, tiksliau – visa galva, iš kurios vanduo liejasi su purslais tarsi per liūtį, o tai leidžia įprastoje dušo kabinoje pasijusti tikru gamtos kūdikiu. REGULIUOJA ĮVAIRIUS SROVĖS REŽIMUS Vienas naujausių „Hansgrohe“ atradimų – „Select“ technologija, kai maišytuvo ar dušo galvutės vandens funkcija reguliuojama paprastu mygtuko spragtelėjimu. Naujoje “Croma Select” dušo produktų serijoje ir rankinės, ir stacionarios dušo galvos yra su „Select“ mygtuku, kuris užtikrina patogų naudojimą. Antai rankinis dušas „Croma Select Multi“ turi kelis srovės režimus – švelnią lietaus, galingą kryptinę ir pulsuojančią masažo srovę. Visas jas galima reguliuoti mygtuko paspaudimais: rankinėje dušo galvutėje – ant rankenos, stacionarioje sieninėje –pačiame dušo galvutės centre. Šie produktai siūlomi už itin patrauklią kainą! 76

IŠMANIOJI FUNKCIJA VIRTUVEI Naujais puikaus dizaino vandens maišytuvais „Hansgrohe“ pradžiugo ir mėgstančiuosius šeimininkauti virtuvėje. Jie taip pat reguliuojami „Select“ funkcija, tad plaunant žuvies ar mėsos produktus nebereikės ieškoti vis sprunkančios rankenėlės. Maišytuvo rankenėle nustatomas vandens srautas ir temperatūra, o „Select“ mygtuko pagalba vanduo paleidžiamas arba sustabdomas. Maišytuvų modeliuose su ištraukiamu dušeliu, galima palaistyti augalus ar pripildyti talpas vandeniu, nekišant jų po čiaupu.

IR TERMOSTATAS, IR PATOGI LENTYNĖLĖ „Select“ funkcija talkina ir itin funkcionaliems termostatams, kurie išlaiko iš anksto nustatytą norimą vandens temperatūrą. O tam, kad termostatas netaptų tik vietą užimančia technine detale ten, kur dažniausiai ją reikia taupyti, „Hansgrohe“ jį pavertė patogia lentynėle vonios priemonėms susidėti. Įrenginį lengva prižiūrėti, jo glotnus chromuotas paviršius nesunkiai nuplaunamas dušo srove.

SOLIDUMO SUTEIKIA STIKLO AKCENTAS Dušo galva „Rainmaker Select“ nuo šiol – išties įspūdingų matmenų. Galimos net trys skirtingos dušo srovės, kuriose dar 2008-aisiais sukurta „Raindance“ funkcija atsiskleidžia visa puikybe. Pagrindinė naujiena – dušo galvos apačia pagaminta iš balto stiklo, kuris suteikia solidumo ir yra puikus akcentas bei puošmena vonios kambariui. Prie šių galvų siūlomi nauji „ShowerSelect“ potinkiniai termostatai su baltu arba juodu stiklu.

MAIŠYTUVAS IŠLIKS ŠVARUS Praustuvės maišytuvas „Talis Select“ išliks švarus net ir esant muiluotoms rankoms. Vandens srovę galima paleisti ar sustabdyti riešo paspaudimu. O vandens srauto temperatūrą patogiau reguliuoti sukiojant cilindro formos galvutę į šonus. Galimos dvi versijos – su tiesiu ir nuožulniu snapeliu.

KIEKVIENAM KAS DIENĄ Kokybė – tai būdingas daugumos vokiškų gaminių bruožas. Ne išimtis – ir maišytuvai su „Select“ funkcija. Tai nėra brangus produktas, jis skirtas vidurinės klasės vartotojams. Tam, kad kiekvienas galėtų jau nuo rytojaus mėgautis šiuolaikinių technologijų teikiamais malonumais, telieka to panorėti.

Daugiau informacijos: www.hansgrohe.lt DIZAINO LYDERIS SANTECHNIKOS PRAMONĖJE Pagal naujausią Tarptautinio dizaino forumo (International Design Forum – iF) vertinimą kompanija „Hansgrohe“, surinkusi 860 taškų, yra 10 pozicijoje iš 2000 į prestižinį „iF“ apdovanojimą pretenduojančių kompanijų visame pasaulyje ir lenkia net tokius žymius prekės ženklus kaip „Apple“, „Bosh“, „Siemens“, „Daimler“, „Volkswagen“ ar „Nike“. „Hansgrohe“ yra lyderė tarp visų santechnikos gamintojų.

Pajūrio namo charakterį kuria žaismingi akcentai ir meno kūriniai

Lina BIELIAUSKAITĖ

Šviesus ir lengvas spalvų koloritas, rankų darbo interjero detalės ir gausybė meno kūrinių, kurie šiame fone atsiskleidžia visu grožiu. Tokį įvaizdį pajūrio namui sukūrę Sigitas ir Rita Danieliai džiaugiasi ne tik įgyvendinę būsto šeimininkų lūkesčius, bet ir sklandžiu kūrybiniu procesu. Dizainerių įsitikinimu, bendradarbiavimas su užsakovais, tarpusavio supratimas ir sinergija – vienos svarbiausių sėkmingo projekto dalių. 78

Leono GarbaÄ?iausko nuotr.

PASITELKĖ TRIMAČIUS VAIZDUS Kalbėdamas apie namo Klaipėdos užmiestyje, Slengiuose, interjerą S. Danielius įvardija esminius ypatumus. „Tai yra šiuolaikinis, labiau dekoratyvinis interjeras su meniškų pusiau klasikinių elementų visuma, kur reikia, įterpiant labai modernius, funkcinius dalykus. Jis yra ir šiltas, ir jaukus, ir sykiu funkcionalus, o to neretai trūksta klasikinio stiliaus projektams“, – kalbėjo S. Danieliaus dizaino studijos (SDDS) vadovas. Tiesa, SDDS kūrėjai turėjo ne itin dažnai pasitaikančią galimybę rūpintis ir paties namo projektavimu.

buvo žinoma, kas kur stovės, o prireikus netinkamus sprendimus buvo galima nesunkiai koreguoti tiesiog monitoriuje ar jų išvis atsisakyti nieko negriaunant. Žinoma, tokios technologijos labai palengvina bendravimą su užsakovais“, – pripažino pašnekovas. ATSITIKTINIŲ KŪRINIŲ NĖRA Bemaž 200 kv. metrų ploto namas skirtas trijų asmenų šeimai. Be tradicinių erdvių, būste pasirūpinta ir jo šeimininkei, profesionaliai choreografei, skirta šokių sale.

„Kadangi projektavome ir interjerą, ir namą, būstas labai funkcionalus. Į tai buvo kreipta labai daug dėmesio, pradedant tuo, kur stovės automobilis, kur bus sukabinti dviračiai, kur bus įrengtos drabužinės, sandėliukai, baigiant tuo, kur bus laikomos smulkiausios detalės“, – pasakojo pašnekovas.

Anot S. Danieliaus, pagausėjus šeimai šią erdvę būtų galima transformuoti į vaikų kambarį, tuo metu patalpą užsiėmimams prireikus numatyta įrengti gretimame pastate, kuris kaip tik šiuo metu projektuojamas.

Interjero kūrėjai pasitelkė ne tik savo žinias, patirtį, bet ir šiuolaikines technologijas. Trimačiai 3D formatu parengtų projektų vaizdai užsakovams aiškiai perteikė kūrėjų viziją ir užtikrino projektavimo tikslumą, o tai leido išvengti brangiai kainuojančių klaidų. „Jau iki statybų pradžios buvo galima matyti, kaip atrodys namas su visomis pertvaromis, iš anksto

„Mūsų krašte ir dirbtinė, ir natūrali šviesa yra vienas svarbiausių dalykų. Užsakovai pageidavo, kad atsirastų ir ryškių detalių. Tad tas spalvinis ritmas puikiai kontrastuoja šviesioje aplinkoje, kuria atitinkamą aplinkos, kurios anaiptol nepavadinsi blankia, charakterį“, – kalbėjo interjero dizaineris S. Danielius.

Kodėl kūrėjai užsakovams pasiūlė pasirinkti baltą sienų foną?

Svetainėje žaismingai nuteikia sodriai raudono veliūro sofa ir foteliai, aptraukti egzotiškų raštų apmušalais, šiems ryškiems akcentams antrina minkšti mėlyni valgomojo krėslai. Šviesiame švariame fone deramai išryškėja ir specialiai šiam būstui parinkti įvairūs meno kūriniai. Didžioji jų dalis – paveikslai, meninės fotografijos, autorinės interjerinės lėlės – sukurti R. Danielienės. „Neretai užsakovams siūlome tokius sprendimus, nes šią rinką neblogai išmanome. Ir labai džiaugiamės, kai žmonės nori ir gali sau leisti investuoti į nestandartinius, įdomius meno ar dizaino darbus. Kadangi meno kūriniai įprastai renkami pagal motyvacinę būsto savininkų rodyklę, tai nėra šiaip kokie nors atsitiktiniai daiktai, jie ne tik sukuria individualią erdvę, specifinę jos aurą, bet ir suteikia atitinkamą emocinį krūvį, sustiprina vidines žmogaus galias, kai to reikia“, – neabejoja pašnekovas.

Meno kūriniai įprastai renkami pagal motyvacinę būsto savininkų rodyklę, jie ne tik sukuria individualią erdvę, specifinę jos aurą, bet ir suteikia atitinkamą emocinį krūvį.

DĖMESYS – KIEKVIENAI DETALEI Būstui įrengti naudotos kokybiškos, ilgaamžės ir daugiausia natūralios medžiagos. Grindų dangai pasirinktos ąžuolo masyvo lentos, iš natūralaus medžio pagamintos ir laiptų pakopos bei daugelis

baldų, metaliniai turėklai – kalvių darbo. Virtuvėje įrengti granito stalviršiai, o ties darbine zona sulipdytas korys marmurinių apdailos plytelių, kurios buvo suprojektuotos ir pagamintos pagal brėžinius specialiai šiam interjerui. 81

Vienetiniai, išskirtiniai rankų darbo kūriniai jaukina aplinką, kuria jos nepakartojamumą, autentiką.

Iš ornamentuotų plytelių originali grindų mozaika art deco stiliumi paklota ir vonios kambaryje. Valgomajame ir virtuvėje parinkti stilingi šviestuvai su šiuolaikiniais itališko dizaino elementais.

exxpose-hausfinder.de

„Kiekvienas produktas išbaigtas 100 procentų. Galimybė suprojektuoti ir pagaminti tam tikrus daiktus – baldus, įrangą, apdailos detales – didžiulis privalumas, originalūs spalvų sprendimai, faktūros, formos interjerui, be abejo, suteikia pridėtinę vertę. Vienetiniai, išskirtiniai rankų darbo kūriniai jaukina aplinką, kuria jos nepakartojamumą, autentiką“, – įsitikinęs S. Danielius. n

Medinė vonia?! Kodėl gi ne?

Medinių vonių gamintojai tikina – medis ir vanduo gali kuo puikiausiai sutarti. Be to, tokio gaminio dizainas maudymąsi pakyli į visai kitą lygmenį. Teisingai apdirbta mediena gali būti neįtikimai tvirta ir atspari vandeniui. Medinių vonių gamintojai, be kita ko, neretai demonstruoja skulptūrišką požiūrį, tad unikalūs jų gaminiai tampa centrine vonios kambario ašimi.

„Moon Hoon / Moonblasso“ nuotr.

paydayloansnearmeus.com nuotr.

Medinės vonios dažniausiai gaminamos remiantis valčių statybos principais, tad jos yra gerokai lengvesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Antai kompanijos „Funamori“ darbai išties primena valtis, nors gamybai naudojama novatoriška medžiaga „Adamantx“. Išskirtinė medinių vonių stilistika bemat krinta į akis, tačiau sykiu peršasi klausimas: kaipgi tokią įrangą naudoti, valyti? Gamintojai tvirtina, kad prižiūrėti šias netradicines vonias nėra sudėtingiau nei kitas, daugeliui įprastas. Esą lakuotų medinių vonių mechaniniai pažeidimai ne tokie matomi ir dažniausiai nesunkiai pašalinami – tereikia juos nupoliruoti. Be to, valant tokias vonias reikėtų naudoti švelnius muilus ir minkštas šluostes, o ne šveičiamąsias abrazyvines bei agresyvias chemines valymo priemones. Norint išvengti medinių kubilų įtrūkimų, derėtų paisyti atitinkamo patalpų drėgmės santykio. Be to, medines vonias rekomenduojama naudoti bent triskart per savaitę, kad būtų palaikoma tinkama jų forma. Prabangios rankų darbo medinės vonios tokios stilingos, kad jas būtų galima statyti svetainės centre. Tiesa, tenka pripažinti, kad tokie gaminiai – nepigus malonumas. Nusprendusieji savo erdvę papuošti medine vonia pelnytai gali jaustis investavę į funkcionalų vizualiųjų menų elementą.

STILINGAS IR FUNKCIONALUS POŽIŪRIS Niujorkietis dizaineris Marcas Englanderis, įkvėptas XX amžiaus tapytojų, skulptorių, dizainerių ir architektų, sukūrė savitą baldų kolekciją. Konstrukcijoms šių darbų autorius siekė pritaikyti netikėtus elementus, kurie leistų sukurti kuo funkcionalesnį daiktą.

marcenglander.tumblr.com nuotr.

Medžio fragmentus dizaineris derina su akmeniu, stiklu, tekstile ar metalu. Kontrastingi deriniai atspindi specifinį kūrėjo braižą: tai baldai su tam tikru humoro prieskoniu, juose išmaniai subalansuotos formos ir funkcijos.

Lentyna, kuri šypsosi Lentyna „Chuck“ – jos idėja priklauso vokiečių dizaino kompanijai „Neuvonfrisch“ – kur kas daugiau nei tiesiog knygų ar smulkių mažmožių laikykla. Tai itin lankstus objektas, kurį galima transformuoti pagal poreikį. Elementai iš plonos, tačiau tvirtos faneros skirti įvairaus svorio ir formos daiktams, kuriuos patalpinus į lentyną sykiu galima išgauti unikalią jos formą. Kodėl namuose neįkurdinus šypsenos – būtent tokias asociacijas žadina „Neuvonfrisch“ kūrinys „Chuck“.

Parengė Lina BIELIAUSKAITĖ

neuvonfrisch.de nuotr.

Spintos, drabužinės, stumdomos sistemos ir nestandartiniai baldai Daugiau nei 20 metų patirtį turintis gamintojas naudoja aukščiausios kokybės medžiagas ir užtikrina baldų ilgaamžiškumą. Individualūs sprendimai ir kokybės kontrolė pirkėjui garantuoja galimybę diena iš dienos mėgautis savo pasirinkimu. Siūlome specialius sprendimus nestandartinėms erdvėms. www.emira.lt www.emira.lt

LUXURY VINYL TILES

„iD Inspiration 55-70“

Prekybos vietų interjeras, jaukumas ir svetingumas ypač svarbūs pirmam kliento įspūdžiui. Įvertinkite naujų spalvų ir formatų turtingą grindų dangų kolekciją „iD Inspiration“, kuri padės sukurti patrauklią darbo aplinką jums ir patrauklią vietą pirkėjams. Išbandykite „iD Inspiration“ galimybes - grindys gali tapti jūsų kūrybinių žaidimų erdve!

Statinio atraminiams mazgams ir deformacinėms perdangų siūlėms panaudota apie 1800 m atraminių elastomerinių juostų Compact S65/ Cibila 1010 ir 1020, bei virš 600 m‘ slystamųjų atraminių guolių Civalit T-9; laiptų maršai sumontuoti ant garsą slopinančių atraminių juostų bi-Trapezoidal. Didžiosios plieninės santvaros atremtos į kolonas per UAB „Delta Nova“ pasiūlytus tiltų sferinius atraminius guolius Maurer, galinčius atlaikyti iki 30 000 kN apkrovą. Projekte buvo panaudota virš 800 vnt. įdėtinių detalių deformacinėms siūlėms Egcodorn, apie 360 vnt. laiptų aikštelių izoliavimo detalių Egcosono, technologinėms siūlėms naudotas tinklelis Stremaform, laiptų atskyrimui - apie 650 m plokštės FDLP . Parkingo perdangose sumontuota apie 1600 m deformacinių siūlių Migutan FP 90 NI. Perdangų konstrukcinių ir deformacinių siūlių sandarinimui panaudota 2400 specialaus hermetiko SooPUR 400 pakuočių (600 ml).

Užupio g. 30, LT-01203 Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 272 5308, faks. + 370 5 272 10 62, mob. +370 615 13669 el. p. info@deltanova.lt