Statyba ir architektūra visiems (2016/1) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

VISIEMS

aktualu

statyba šildymas projektavimas

įrengimas

konstrukcijos

NR.1 2016 m.

in fo r m ac i j a

namas

vedinimas

i nfor macija

VISIEMS

infor macija

64 psl.

Turinys Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

Artėja laikas gauti paramą

Redakcijos adresas Ukmergės g. 322 LT–12106 Vilnius

Katilinei reikalingo ploto svarba dažnai neįvertinama

16 20

Papildomi šilumos šaltiniai pravartūs visuomet

Rekuperatoriai energijos sutaupys daugiau, negu išnaudos

28 32 34 39 48

Židiniai – ne vien dėl grožio ar jaukumo

Tel. +370 5 249 63 02, faks. +370 5 278 45 51, el. p. info@sa.lt, www.sa.lt Bendrovės direktorė Jūratė Babickienė Redaktoriai Darius Babickas, Rusnė Marčėnaitė Tekstų autoriai Darius Babickas, Lina Bieliauskaitė, Kristina Buidovaitė, Inga Jakimčikaitė, Milda Levandraitytė, Aušra Plonytė, Agnietė Vilkišienė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Inga Dambrauskienė

Galima apsieiti be radiatorių

Vamzdynai – tiksinčios bombos namuose? Termoizoliacijos storis – labai svarbus faktorius Pastato kokybę parodo ir jo sandarumas Individualių namų projektai

Reklamos skyrius Tel.: +370 5 246 1518 Liudmila Michalkevičienė, Vilius Baranauskas, Dalia Daujotienė, Goda Tauraitė Prenumeratos ir platinimo skyrius Regina Černiavskienė Tel.: +370 5 246 1519 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė Tiražas 8000 egz.

edaktoriaus žodis

Azartiškas žaidimas, loterija, šachmatų partija, kurią privalu išlošti – čia ne apie sportą. Apie namo statybą. Iš kur gimsta tokie palyginimai? Logiška, kad statant namą reikalinga nuovoka, sėkmė, išlavinta intuicija, sumanumas, žinios, tikslūs kiekvieno žingsnio apskaičiavimai. Kitaip partija gali būti labai nevykusi.

kokybišką būstą nelošdami iš sėkmės. Pateikiami profesionalūs patarimai apie statybą ir architektūrą visiems, kurie nėra projektuotojai, mūrininkai, santechnikai, stogdengiai, tačiau šalia kurių vyksta su šiomis profesijomis susiję darbai ir kurie nori juos nors kiek išmanyti.

Statant namą reikalinga ir patirtis. Būsimas šeimininkas jos gali būti nesukaupęs pakankamai, todėl praverstų patyrusių žmonių pagalba.

Kurdami šį pirmąjį numerį galvojome apie tai, kaip perduoti skaitytojams ne trumpas naujienas, bet žinias, kurios praverstų. Paskaitykite – gal mums pavyko pasiekti tikslą.

Šis naujas leidinys „SA visiems“ – tai pagalba tiems, kurie turi mažai patirties, bet nori pasistatyti ir įsirengti

Darius BABICKAS, „SA visiems“ redaktorius

www.ingart.lt

Artėja laikas gauti paramą

Norintieji kompensacijų už individualiojo namo modernizavimą jau gali ruoštis startui

Milda LEVANDRAITYTĖ Kasmet sparčiai auga individualiųjų namų savininkų, norinčių pasinaudoti valstybės finansine parama atnaujinti savo būstą, skaičius, o noras tapti energijos gamintojais paskatino naudoti atsinaujinančius energijos išteklius. 2012 metais Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas finansavo per 100 tokių projektų, o 2015-aisiais šis skaičiaus jau išaugo penkis kartus. Naujo namo įrengimo nefinansuos Tikimasi, kad finansinės paramos krepšys individualiųjų namų šeimininkams bus atrištas ir 2016 metais. Tačiau ar parama bus dosnesnė? Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Čeičytė teigė, kad 2016 metų vasario–kovo mėnesiais paaiškės, kokios bus finansavimo priemonės ir kiek lėšų joms įgyvendinti bus atseikėta.

„Tikėtina, kad ir 2016 metais biudžetas bus panašus į ankstesnių metų, t. y. bus skirta apie 1 mln. eurų kiekvienai priemonei. Vadovaujantis Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymu, ne mažiau kaip 40 proc. visų programos lėšų turi būti panaudojama energinio efektyvumo didinimo projektams ir ne mažiau kaip 40 proc. – atsinaujinančių energijos išteklių diegimo projektams“, – teigė L. Čeičytė.

Nuo 2012 metų individualiųjų namų savininkams (fiziniams asmenims) parama Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis teikiama pagal dvi finansavimo priemones – „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas), pasiekiant pastato energetinio naudingumo C klasę ir sumažinant energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau nei 20 %“ ir „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kitų) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“. Projektų paraiškas priima ir registruoja, projektus vertina, pinigų mokėjimą administruoja ir projektų įgyvendinimą prižiūri Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). LAAIF Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Pranaitis teigė, kad individualiojo gyvenamojo namo, į kurį planuojama investuoti, savininkas arba bendraturtis gali gauti iki 30 proc. faktiškai patirtų visų tinkamų finansuoti projektų išlaidų kompensaciją. Specialistas atkreipė dėmesį, kad paramą gali gauti ir tie namų savininkai, kurie modernizavo savo būstą arba įsidiegė atsinaujinančius energijos šaltinius ankstesniais metais, nes kompensuojamos išlaidos, patirtos nuo 2012 metų balandžio 15 dienos.

„Bendra suma atnaujinant individualųjį būstą arba diegiant atsinaujinančius energijos šaltinius negali viršyti 14,5 tūkst. eurų“, – pažymėjo A. Pranaitis. Valstybės paramos negalima tikėtis, jeigu renovacijai skirtomis lėšomis ketinama įsirengti naują namą. Kitas svarbus aspektas yra tinkama namo paskirtis. Jei tai daugiabutis ar sodo namas, administracinės patalpos ar garažas, šių statinių savininkams finansinės kompensacijos neskiriamos. Užpildyti paraiškas nesudėtinga Pradėjus skirti finansinę paramą, kasmet individualiųjų namų savininkų, norinčių gauti valstybės paramą, daugėja. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje paskelbus apie paraiškų paramai gauti priėmimą, vos per keturias savaites buvo užregistruotas pakankamas skaičius interesantų. Projekto registracijos formos priimamos tol, kol pakanka lėšų, skirtų tai finansavimo priemonei. Žvelgiant į statistiką, atrodytų, kad daugiau norinčiųjų yra įsirengti alternatyvius energijos šaltinius nei renovuoti individualiuosius namus. Pastarųjų 2015 metais buvo 148, jiems bus išmokėta per 1 mln. eurų paramos. O atsinaujinančių energijos išteklių naudotojų 2015 metais registruota 368, jiems bus išmokėta per 1,3 mln. eurų. Iš viso nuo 2012 metų iki šiol valstybės paramą renovacijai gavo daugiau kaip 660 individualiųjų namų savininkų ir 870 namų savininkų, norinčių įsirengti atsinaujinančius energijos šaltinius.

power of heating

Įprastai kvietimai teikti paraiškas individualiųjų namų renovacijai ar atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti skelbiami kiekvienų metų kovo–gegužės mėnesiais LAAIF (www.laaif.lt) ir Aplinkos ministerijos (www.am.lt) interneto svetainėse. Užpildyti projekto registracijos formą nėra sudėtinga, tačiau, pasak A. Pranaičio, labai svarbu nurodyti tiksliai apskaičiuotas būsimas išlaidas. Remdamasis jomis LAAIF nustato ir rezervuoja finansinę kompensaciją. Netinkamai ar ne iki galo užpildyta projekto registracijos forma atmetama ir negali būti tikslinama – ji gali būti tik teikiama naujai. Atsiskaitoma baigus darbus Įgyvendinęs projektą individualiojo namo savininkas ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos LAAIF turi pateikti tinkamai užpildytą mokėjimo prašymą – pareiškėjo deklaraciją, visų išlaidas pagrindžiančių ir apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas bei kitus LAAIF skelbtame kvietime nurodytus dokumentus. „Pareiškėjai, kurie atnaujina gyvenamąjį namą, papildomai pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą ir pažymą, kurioje nurodoma, kad modernizuotas pastatas pasiekė energinio naudingumo C klasę ir energijos naudojimo sąnaudos sumažėjo ne mažiau kaip 20 proc.“, – aiškino A. Pranaitis.

šildymo jėga www.viadrus.lt, tel. 8 687 11 487

Jeigu su mokėjimo prašymu pateikiami ne visi reikalaujami dokumentai ar mokėjimo prašymas užpildomas netinkamai, pareiškėjas per 5–10 darbo dienų turi pateikti trūkstamus dokumentus ar patikslinti mokėjimo prašymą. Jei per šį terminą mokėjimo prašymas nepatikslinamas, nepateikiami trūkstami dokumentai ar nenurodomos priežastys, kodėl nebuvo galima per numatytą laiką visa to padaryti, mokėjimo prašymas atmetamas. LAAIF apmoka projekto išlaidas ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo pareiškėjo tinkamai įforminto mokėjimo prašymo ir visų išlaidas pagrindžiančių bei apmokėjimą įrodančių dokumentų registravimo dienos. Kontrolė – neišvengiama Individualiųjų namų savininkai, norintys pasinaudoti valstybės parama, turi žinoti, kad nebus kompensuojamos išlaidos sumontavus energetikos įrenginį, gaminantį tos pačios rūšies energiją, kuriam diegti parama jau gauta ankstesniais metais. Pavyzdžiui, vienais metais įdiegus saulės fotovoltinę jėgainę, skirtą elektrai gaminti, ir gavus paramą šiam projektui įgyvendinti kitais metais, negalima prašyti paramos vėjo jėgainei, gaminančiai elektros energiją. Be to, pateikus projektų registracijos formas ir gavus LAAIF patvirtinimą, kad kompensacija, numatyta projektui įgyvendinti, yra rezervuota, dar nėra šimtaprocentinės garantijos, kad ji bus išmokėta, jei projektą įgyvendinantys namų savininkai neįvykdys savo įsipareigojimų. Kaip įgyvendinami projektai, tikrina ir LAAIF specialistai. „Iki 30 proc. projektų galime patikrinti jų įgyvendinimo metu. Kiekvieno projekto patikra atliekama baigus jį įgyvendinti, prieš išmokant kompensaciją“, – priminė LAAIF atstovas A. Pranaitis. Per 5 metų laikotarpį LAAIF turi teisę bet kada apsilankyti projekto įgyvendinimo vietoje ir prašyti pateikti su projekto veikla susijusius dokumentus. Jeigu namo savininkas atsisako pateikti reikiamus dokumentus ir nesutinka su kitais reikalavimais, LAAIF turi teisę iš pareiškėjo reikalauti grąžinti visą ar dalį kompensacinės išmokos.

Kitas svarbus aspektas – jeigu pareiškėjas neįgyvendina projekto iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos ir nepateikia mokėjimo prašymo arba iki einamųjų metų rugsėjo 1 dienos raštu ar elektroniniu paštu neinfor-

muoja LAAIF, kad negalės įgyvendinti projekto iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos, jis netenka galimybės gauti kompensaciją, ir jo projektas yra išbraukiamas iš projektų registracijos sąrašo. Taip pat pareiškėjas netenka teisės gauti paramą vienus metus. Ir vilkas sotus, ir avys sveikos A. Pranaitis teigė pastebintis tendenciją, kad individualiųjų namų gyventojai nori ne tik sumažinti šildymo išlaidas, didinti namo energinį efektyvumą ir gerinti patalpų mikroklimatą. Atsiranda vis daugiau norinčiųjų turėti savo elektros energijos gamybos šaltinį. Todėl populiarėja elektros energiją gaminančių alternatyvių šaltinių diegimas. Nors, pavyzdžiui, fotovoltinių elektrinių diegimas reikalauja nemažų investicijų, jų populiarumas nemažėja. Antroje vietoje pagal populiarumą yra vėjo elektrinės. Jei individualiojo namo savininkas šildydamas būstą anksčiau degino akmens anglis, dujas, mazutą ir kitą daugiau taršos į aplinką skleidžiantį kurą, pakeitęs tokį katilą į deginantį biokuro granules ar malkas jis gali gauti paramą. Be to, iškastinį kurą naudojantys kietojo kuro katilai į granulinius dažnai keičiami ir dėl praktinių sumetimų – jie reikalauja mažiau priežiūros. Malkomis kūrenami katilai vis dar paklausūs rajonuose, kuriuose pigesnė mediena. Individualiųjų namų gyventojai mielai renkasi šilumos siurblius. Populiariausi iš jų yra „oras–vanduo“, nes tokie yra pigesni palyginti su geoterminiais. Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorius Petras Mažeikis teigiamai vertina valstybės paramą ir teigė, kad tai skatina individualiųjų namų savininkus modernizuoti būstą. „Įvairios technologijos kainuoja nemažus pinigus, o investicijos neatsiperka taip greitai, kaip tikimasi, todėl parama yra labai naudinga“, – kalbėjo P. Mažeikis. Kitas svarbus veiksnys – gauta parama naudojama tam, kad būtų taupiau eikvojama energija ir kad į atmosferą būtų išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Be to, valstybės teikiama finansinė parama sukuria abipusę naudą ne tik fiziniams asmenims, bet ir pačiai šaliai, siekiant, kad ji taptų energiškai nepriklausoma valstybė.

Katilinei reikalingo ploto svarba dažnai neįvertinama Lina BIELIAUSKAITĖ

Katilinės mazgas – drabužinėje, katilas – būsto priestate. Tam, kad inžinerinių sistemų montuotojams netektų griebtis tokių saliamoniškų sprendimų, dar projektuojant namą patariama ne tik atsakingai įvertinti optimalų būsto šildymo būdą, bet ir numatyti visus poreikius atitiksiantį katilinės dydį. Specialistai pastebi, kad viena dažniausių klaidų planuojant šią patalpą yra tai, jog jai skiriama per mažai ploto. Nenaudingas, tačiau svarbus plotas „Dar neteko susidurti nė su vienu užsakovu, kuris būtų pasakęs, kad jam reikia didelės ir patogios katilinės, – šypsosi interjero dizainerė Eglė Rekašienė. – O kad pagalbinės, sandėliavimo patalpos yra labai svarbios, turbūt pripažintų bet kuris individualiajame name bent kurį laiką pagyvenęs žmogus.“ Anot pašnekovės, pastaruoju metu įsivyravo tendencija statyti mažesnio ploto namus, tačiau gyventi norima taip pat patogiai, laisvai, kaip ir didelėse erdvėse. Tad kuo daugiau kvadratinių metrų gyvenamosioms patalpoms norima skirti vadinamojo nenaudingojo ploto sąskaita.

„Pastaraisiais metais katilines vis labiau spaudžiame, o sutalpinti į jas visko reikia vis daugiau. Tenka susidurti net su tokiais atvejais, kai katilinė name apskritai nebūna numatyta – pavyzdžiui, geoterminio šildymo sistemai garaže paliekama 2 kvadratinių metrų ploto niša. Tačiau vien katilu katilinėje viskas nesibaigia. Kur dar kolektorinės, vandens įvadai, vandens filtrai, boileriai, rekuperacinės sistemos, kurios jau bus privalomos statant ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės namus ir pan. Tad katilinėje apstatomos ir apkabinėjamos faktiškai visos sienos. Ką jau kalbėti apie kombinuotą šildymo sistemą“, – kalbėjo interjero dizainerė E. Rekašienė.

Šalia kietojo kuro katilo – skalbyklė Pašnekovės teigimu, namų statytojai šalia šilumos siurblių, kitų atsinaujinančių energijos šaltinių sistemų neretai numato ir alternatyvaus šildymo kietuoju kuru arba dujomis galimybę. Nors tokiais atvejais įprastai pasirūpinama tik įvadų įrengimu, projektuojant katilinę būtina numatyti ir reikiamą plotą įrangai. Specialistės skaičiavimu, kombinuotos šildymo sistemos katilinei reikėtų skirti ne mažiau kaip 13–14 kvadratinių metrų ploto. Itin atidžiai reikėtų įvertinti kartotinius projektus, be to, derėtų atkreipti dėmesį ne tik į katilinei skirtą plotą. Antai E. Rekašienė prisiminė atvejį, kai katilinėje buvo numatyta skalbykla, neįvertinus, kad užsakovai gali pasirinkti šildymą kietuoju kuru. „Kitame kartotiniame projekte buvo numatyta katilinė su perėjimu į garažą, o joje taip pat buvo suplanuota skalbykla. Projekte koreguojant vidines pertvaras, katilinės patalpa su įėjimu į garažą buvo atskirta nuo skalbyklos, o į šią suplanuotas įėjimas iš gyvenamųjų patalpų“, – komentavo interjero dizainerė. Neapdairumas kainuoja brangiai Pašnekovė patarė, kad pasirinkus kartotinį projektą būtų pravartu kreiptis į specialistą, kuris jį dar kartą nuodugniai peržvelgtų.

„Kai dirbama individualiai su architektu, užsakovas gali išsakyti savo norus ir tikėtis profesionalių patarimų. Taip pat neretai tenka susidurti su tuo, kad architektams turbūt labiau rūpi statinio išorė, o žmogaus ergonomika lieka antraeilis dalykas. Todėl jei dar yra tokia galimybė, pagalbinėms – ir sandėliavimo, ir katilinės – patalpoms visada patariu skirti daugiau ploto“, – patirtimi dalijosi interjero dizainerė E. Rekašienė. Katilinių įrengimu, jų renovacija užsiimančios bendrovės „Euromontažas“ direktorius Algirdas Kazlauskas taip pat pripažino, kad daugelyje projektų šiai patalpai numatytas plotas kertasi su galimybėmis įrengti visas privalomas inžinerines sistemas. „Yra tekę susidurti ir su tokiais atvejais, kai katilinei skiriama vos 2–3 kvadratiniai metrai ploto. Kartą katilui statyti reikėjo pasirūpinti atskiru priestatu, o visas mazgas buvo surinktas nišoje, kurioje buvo numatyta drabužinė. Name katilinės patalpa buvo tiesiog nenumatyta – iš pradžių žmonės planavo šildytis elektra, o kai pamatė, kad tai – pernelyg brangu, ėmė ieškoti sprendimų, kaip suktis iš padėties“, – prisiminė pašnekovas.

El. paštas info@konkretus.lt Tel. +370 602 90 914

Tarnauja kaip daugiafunkcė patalpa Renkantis šildymo sistemą specialistas pataria įvertinti ir turimus finansinius išteklius. „Namui pasistatyti neretai skaičiuojama vienokia, o realiai paaiškėja, kad tai – visai kitokia ir įprastai didesnė suma. Pavyzdžiui, iš pradžių suprojektuojama geoterminė katilinė, kuriai lyg ir nereikia labai didelio ploto, vis dėlto ilgainiui dėl pinigų stygiaus nusprendžiama įsirengti kietojo kuro katilinę, o tokia patalpa turi būti visai kitaip eksploatuojama“, – aiškino A. Kazlauskas. Pašnekovo teigimu, jei neplanuojamas kombinuotas šildymas, šiuolaikinei katilinei įrengti pakaks ir 6–7 kvadratinių metrų ploto. „Pasirinkus ekologišką šildymo būdą, katilinė gali tarnauti ir kaip daugiafunkcė patalpa. Ji yra švari, tokioje patalpoje galima statyti skalbyklę, džiovyklę, įrengti stelažus. Ypač toks sprendimas aktualus šiuolaikiniuose namuose, kuriuose nebeprojektuojami garažai. Tokiu atveju, kai katilinė atlieka ir sandėliuko, skalbyklos funkciją, jai būtų galima skirti ir iki 20 kvadratinių metrų ploto“, – komentavo specialistas.

Gyvenamųjų, administracinių ir gamybinių pastatų šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų projektavimas ir projektų įgyvendinimas Daugiau informacijos: www.konkretus.lt

Žaliosios šilumos inžinerija Simno g. 35A, Kaunas Tel. +370 614 63 453 El. paštas info@zaliojisiluma.lt www.zaliojisiluma.lt

Naujiena

mažosioms katilinėms modernizuoti

Užduotis – seno namo, turinčio kietojo kuro katilą ir radiatorius, šildymo sistemos modernizavimas. Atnaujinimo tikslas – šildymo išlaidų mažinimas, priežiūros supaprastinimas, pastovi temperatūra namuose. Sprendimas – naujai statomame name lengva teisingai pasirinkti norimą šildymo sistemą – įsidiegti grindinį šildymą ar radiatorius, sumontuoti kietojo kuro, dujinį ar geoterminį šilumos šaltinį. Riboja tik investicijų kiekis ir komforto lygis, kurį norime pasiekti. Tačiau seniau pastatytame name pasirinkimą varžo ir namo šilumos poreikiai, ir jau esama infrastruktūra. Turimi radiatoriai, kaminas, katilas, vamzdynai – tai įrenginiai, kurie tarnaus dar daugybę metų puikiai atlikdami savo funkciją ir sutaupydami didelę dalį investicijų, reikalingų šildymo sistemai atnaujinti. „Žaliosios šilumos inžinerija“ siūlo unifikuotą, praktikoje išbandytą katilinės komplektą. Pagrindinis jo akcentas – daugiafunkcė talpa. Ją pasitelkus galima išspręsti iškart kelias užduotis: Kietojo kuro katilo efektyvumo didinimas. Dirbdamas kartu su akumuliacine talpa katilas visą degimo laiką dirba didžiausiu efektyvumu, nes veikia maksimalia galia. Kuras nesmilksta, perteklinė šiluma kaupiama akumuliacinėje talpoje ir panaudojama vėliau, kai katilas būna užgesintas. Efektyvus katilo veikimas leidžia gerokai sumažinti kuro sąnaudas. Paprastai bendras kuro sutaupymas yra 20–30 procentų. Komfortas. Sukauptą šilumą galima naudoti parą ir ilgiau, taip išsaugant pastovią temperatūrą patalpose.

Kadangi degimo procesas yra efektyvus, katile nesikaupia dervos, o kamine – suodžiai. Katilo priežiūra sumažėja iki minimalios. Automatinis veikimas. Visi katilinės procesai valdomi automatiškai, išskyrus kuro pakrovimą ir uždegimą. Termostatinis vožtuvas reguliuoja grįžtamo į katilą vandens temperatūrą, neleisdamas jai nukristi žemiau 61 laipsnio. Tiekiamo į šildymo sistemą vandens temperatūra valdoma pagal lauko temperatūrą. Tai pats efektyviausias valdymo būdas. Programuojamas elektroninis kambario termostatas neleidžia patalpas peršildyti ir sumažina temperatūrą, kai jos reikia mažesnės (naktį ar kai visi gyventojai darbe). Karštas vanduo. Daugiafunkcėje talpoje yra sumontuotas higieninis karšto vandens šilumokaitis, neleidžiantis veistis legionelėms. Karšto vandens tūris – 300 litrų, tiek pakanka tarp katilo užkūrimų. Papildomos įrangos galimybės. Tokią sistemą itin lengva išplėsti: prijungti saulės kolektorius, šilumos siurblį ar elektrinį šildymą. Tokioje sistemoje geriausiai tinka paprastos konstrukcijos, pigūs įjungiami ir išjungiami šilumos siurbliai. Dirbdami kartu su akumuliacine talpa jie yra net efektyvesni už šilumos siurblius su keitikliais, kainuoja kelis kartus mažiau, yra patikimesni ir ilgaamžiškesni. Naudojant šilumos siurblį, katilą reikės kurti tik iki keleto savaičių per sezoną, o šildymo išlaidos liks tokios pat. Taip pat bus itin pigu ruošti karštą vandenį vasarą. „Žaliosios šilumos inžinerija“ – nuo 2008 metų atsinaujinančiosios energetikos srityje dirbančios įmonės UAB „Žalioji šiluma“ padalinys, užsiimantis ekologiškų šildymo projektų realizavimu. Mūsų specializacija – mažosios kietojo kuro katilinės, šilumos siurblių katilinės ir saulės kolektorių sistemos. Laukiame visų norinčiųjų palengvinti savo namų šildymą ir sutaupyti.

Kompaktiški „alpha innotec“ šilumos siurbliai „gruntas-vanduo“ – vieni tyliausių šilumos siurblių rinkoje.

Šilumos siurblys namus efektyviai ir šildo, ir vėsina

Geoterminio šildymo naudojimo individualiuosiuose namuose tendencijos kasmet didėja. Novatoriškas technologijas diegiasi žmonės, kurie vertina ne tik investicines, bet ir eksploatacines išlaidas, norą būti nepriklausomiems nuo namų ūkio, tausoti savo ir artimųjų laiką, energiją. Nors vis dar pasirodo klaidinamos informacijos apie geoterminio šildymo sistemų neefektyvumą, tai – ankstesnių prastos darbų kokybės, netikslių skaičiavimų, dėl kurių atsirado nepatenkintų klientų, atgarsiai.

Galima pasidžiaugti, kad žmonės patys randa vis daugiau informacijos ir domisi šių sistemų įrengimu, renkasi patikimas bei aukšta aptarnavimo kokybe pasižyminčias įmones, galinčias pasiūlyti sprendimų, kaip taupyti lėšas ir tausoti aplinką. Šiandien žmonės supranta, kad šilumos siurblys yra viena efektyviausių ir ekologiškai pasiteisinusių technologijų atsinaujinančiosios energijos srityje. Šiuolaikinis šilumos siurblys labai efektyviai šildo, ruošia karštą vandenį, o vasarą vėsina. Šiais metais šilumos siurblių gamintojas „alpha innotec“ pristatė naują šilumos siurblių „gruntas–vanduo“ seriją „alterra“. Prekės ženklas „alpha innotec“, ypač vertinantis ekologinę ir ekonominę naudą, jau seniai tapo patikimos bei ilgaamžiškos technikos „Pagaminta Vokietijoje“ sinonimu – tokia technika galima visada pasikliauti. Naujoviški šilumos siurbliai „alterra“ paperka ne tik dideliu metiniu efektyvumu (COP siekia daugiau nei 5,00), labai tyliu veikimu, patogiu valdymu internetu, bet ir elegantišku dizainu. Didžiulė naujosios serijos „alterra“ produktų įvairovė kiekvienoje situacijoje leidžia pasirinkti tinkamiausią šilumos siurblį, pavyzdžiui, serijos „alterra“ kintamo galingumo šilumos siurblių „gruntas–vanduo“ versijas. Šie šilumos siurbliai idealiai tinka besikeičiantiems šilumos poreikiams patenkinti, suteikia reikalingą galingumo rezervą tuo metu, kai to reikia, ir pasižymi ypač dideliu efektyvumu (sezoniniu efektyvumu SCOP). Tolygiai kintamo galingumo sistemos pritaiko šilumos gamybą pagal reikiamus pastato šilumos poreikius. Ypač pereinamuoju laikotarpiu pastato šilumos poreikiai būna gerokai mažesni nei šilumos siurblio galingumas. Kai kintamo galingumo šilumos siurblys gauna užduotį gaminti šilumą, nepriklausomai nuo pastato šilumos poreikio jis veikia ne išsijungdamas, bet pritaikytu galingumu (kompresoriai ir cirkuliaciniai siurbliai). Vadinasi, šilumos siurblys ne įsijungia ir išsijungia kaip įprastas siurblys, bet tolygiai tiekia pagal poreikius pritaikytą šilumą. Dėl šios priežasties pagerėja metinis efektyvumo rodiklis. Naudojant kintamo galingumo šilumos siurblius, reikalinga gerokai mažesnė akumuliacinė talpa. Jeigu yra užtikrintos pagrindinės sąlygos (pakankama šildymo vandens apytaka), jos gali visai nebūti. Šie inverteriniai prietaisai pasižymi labai maža startine srove, todėl juos galima naudoti net ir tose vie-

tovėse, kuriose elektros tiekėjas negali suteikti didelių elektros galios rezervų ar elektros tinklas yra jautrus staigiems naudojamos elektros srovės pokyčiams. Dabar šilumos siurblio „alpha innotec“ valdiklį „Luxtronik“ galima valdyti tiesiai ant įrenginio arba sumontuoti jį bet kurioje pageidaujamoje namo vietoje. Priregistravus šilumos siurblį „alpha innotec“ prie serverio „alpha web“, visas funkcijas galima lengvai valdyti kompiuteriu. Tai svarbus komforto elementas gerinant gyvenimo kokybę. Tam nereikia jokios papildomos programinės ar elektroninės įrangos. Visus šilumos siurblio nustatymus galima atlikti tiesiog internetu. Įrengiant geoterminę šildymo sistemą reikėtų prisiminti, kad aukštas jos efektyvumas pasiekiamas tiekiant į sistemą kuo žemesnės temperatūros srautą. Todėl prie šilumos siurblio labai dera grindinio šildymo sistema arba kaip alternatyva – kapiliarinių kilimėlių sistema. Naudojant vokiečių gamintojo BEKA kapiliarinius kilimėlius, palaikoma kuo žemesnė šilumos siurblio tiekiama temperatūra, tuo pačiu užtikrinamas šilumos siurblio aukštas metinis efektyvumas (COP). BEKA kapiliariniai kilimėliai integruojami į patalpą supančias plokštumas (lubas, grindis, sienas) labai arti paviršiaus. Tokiu būdu jie užtikrina itin komfortišką, natūralų šilumos ir vėsos perdavimą patalpose nekeldami triukšmo ar skersvėjo. Kilimėliai tarnauja tiek ilgai, kiek ir pats pastatas, jų nereikia prižiūrėti. Pasirinkdami savo namo šildymo sistemą apsisprendžiame, kokios šildymo sąnaudos laukia artimiausiais dešimtmečiais. Norint dar labiau jas sumažinti, galima įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą. Norėdami namuose turėti šviežio oro, įprastai atidarome langus ir šilumą išleidžiame į lauką. Rekuperatorius ne tik vėdina patalpas, bet ir sugrąžina šilumą atgal. Naudojant olandų gamintojo „Brink Renovent“ aukšto efektyvumo rekuperatorių (įrenginys sertifikuotas pagal Vokietijos pasyviųjų namų instituto sertifikatą) galima susigrąžinti net iki 95 proc. šilumos. Taip ne tik taupomos eksploatacinės sąnaudos, bet ir namas apsaugomas nuo pelėsių susidarymo, langai – nuo rasojimo, o gyvenamosios patalpos pripildomos šviežio oro. UAB „TENKO Baltic“, J. Basanavičiaus g. 45, LT-03109 Vilnius www.tenko.lt

Papildomi šilumos šaltiniai pravartūs visuomet Inga JAKIMČIKAITĖ

Lietuvoje didžiąją dalį metų neišsiverčiame be šildymo. Dažnai būna, kad dar neprasidėjus oficialiam šildymo sezonui ar jam ką tik pasibaigus kenčiame nuo šalčio ir ieškome būdų, kaip sušildyti namus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekanas docentas Kęstutis Čiuprinskas ir šildymo sistemų diegimo konsultantas Aurimas Jančaitis sutiko pasidalyti savo patirtimi ir pastebėjimais apie tai, kokie yra papildomi šilumos šaltiniai, kaip juos pritaikyti namuose ir išsirinkti optimalų variantą, kad ne tik žiemą, bet ir kitais metų laikais namai būtų geriausias šilumos prieglobstis. Kondicionierius ar infraraudonieji spinduliai? Jei namas tinkamai suprojektuotas ir gerai veikia šildymo sistema, klausimų, susijusių su papildomu jo šildymu, neturėtų kilti. Žmogui, norinčiam taupyti šildymo išlaidas ar pasišildyti subjurus orams, doc. K. Čiuprinskas siūlo neskubėti žavėtis reklamomis. Anot jo, pirmiausia reikia pasverti kiekvieno šilumos šaltinio trūkumus ir privalumus. Šilumos šaltinių gausa išties nemaža. K. Čiuprinskas pasakojo, kad lietuvių namuose dažniausiai įrengiamos vandens sistemos: radiatorinės arba populiarėjančios grindinės. Taip pat montuojami oro kondicionieriai, kurie gali būti ne tik gera vėsinimo, bet ir papildoma šildymo priemonė.

„Šiltas paviršius šildo spinduliavimo, o ne konvekciniu būdu. Jis apšildo ir daiktus, ir žmones. Nereikėtų galvos šildyti, o kojų vėsinti. Geriausias variantas – kai grindys šildomos, o palei lubas būna vėsu, nes tai smarkiai veikia žmogaus savijautą“, – pastebėjo K. Čiuprinskas.

Anot pašnekovo, oro kondicionieriai, kurių viena dalis būna namuose, kita – išorėje, yra puikus variantas ne tik papildomai apšildyti namus žiemą, bet ir vasarą atsivėsinti. Tačiau kai lauke labai šalta, naudoti kondicionierius nerekomenduojama. Be to, šis įrenginys turi trūkumą: šildo viršutinę patalpos dalį, tačiau yra funkcijų, kai galima nukreipti šilumos srautą ir žemyn. O štai papildomas namų šildymas infraraudonaisiais spinduliais – dar retas reiškinys namuose. Įrengiant tokį šaltinį šilumos plokštės pritvirtinamos prie lubų. Tačiau tokios sistemos trūkumas yra tai, kad šildomas būna namų viršus ir šilta būna galvai, o ne kojoms.

Krosnelės turi daugiau trūkumų nei židiniai, nes jų paviršius įkaista, tad galima ne tik nusideginti, bet ir sukelti gaisro pavojų. Kitas krosnelės trūkumas – kai tik liepsna nustoja degti, krosnelė iš karto atšąla. Židinys turi ypatybę spinduliuoti šilumą ilgesnį laiką. Anot K. Čiuprinsko, krosnelė yra daugiau priemonė iš bėdos, nes greičiau įrengiama, pastatoma. Norint teisingai pastatyti židinį, reikia gerų meistrų, o jų tenka laukti net metus ar ilgiau. „Židiniai ir krosnelės padeda apšildyti namus, bet neturėtų būti pagrindinis šilumos šaltinis. Būna, žmonės pažaidžia kelerius metus, paskui tokie įrenginiai jiems nusibosta ir stovi nenaudojami. Tada židinys lieka tik interjero detalė. Vis dėlto židiniai visada turi paklausą, nesvarbu, ar atlieka šildymo funkciją, ar yra tik namų puošmena“, – kalbėjo K. Čiuprinskas. Vėjo ir saulės sistemos – entuziastams? Kaip papildomas šilumos šaltinis gali būti naudojama vėjo ir saulės energija, tačiau čia vėlgi gali kilti keblumų. Norint naudoti vėjo energiją – reikalinga vėjo jėgainė. K. Čiuprinskas įsitikinęs, kad miesto teritorijoje tai daugiau entuziastų reikalas, nes vėjui nemažai įtakos turi aplinkinis reljefas: medžiai, pastatai, kalneliai. Vėjo jėgainės atsiperka tuo atveju, jei vėjas yra stiprus ir pastovus. Todėl vėjo malūnai dažniau statomi prie jūros, kur oro srautas būna nesujauktas. „Saulės energiją galima naudoti aktyviomis ir pasyviomis priemonėmis. Pasyvios – kai namas suprojektuotas taip, kad priimtų saulės šilumą, pavyzdžiui, pro didelius langus. Tačiau vasarą saulė pernelyg prikaitina, reikia užsidengti užuolaidomis ar markizėmis, todėl dideli langai šilumos požiūriu yra nuostolingi, nes stiklinė siena niekada nebus tokia šilta kaip nestiklinė“, – sakė K. Čiuprinskas. Židinys ar krosnelė? Židinio įrengimas namuose gali tapti ne tik puikia interjero detale, bet ir išties protingu sprendimu norint paskleisti namuose šilumą. VGTU doc. K. Čiuprinskas labiau palaiko idėją įsirengti židinį. „Aš pats savo namuose turiu židinį. Butas palyginti didelis, taigi kad nereikėtų jo viso stipriai šildyti, šiek tiek pažeminu temperatūrą, o svetainėje, kurioje dažniausiai būname, visai jauku užsikurti židinį. Jis patalpą ir sušildo“, – patirtimi dalijosi K. Čiuprinskas.

Aktyvi saulės energijos naudojimo priemonė – saulės kolektoriai, kuriuos žmonės dažniausiai įsirengia karštam vandeniui ruošti. Galvojant apie patalpų šildymą, tai nėra labai aktualu. Vanduo neįšyla tiek, kad būtų galima tiekti jį šildymo sistemoms. Žiemos metu, kai būna saulėta, vandenį galima sušildyti penkiais laipsniais daugiau, pavyzdžiui, jeigu vidutinė temperatūra – 10 laipsnių, tai sušildyti galima iki 15 laipsnių. Tokiu atveju saulės kolektoriai nelabai atsiperka. Tai, kad galima sutaupyti įsirengiant saulės kolektorius, anot doc. K. Čiuprinsko, yra daugiau įsitikinimo klausimas.

Šildymo sistemų diegimo konsultantas Aurimas Jančaitis teigė, kad sumontuoti saulės kolektorius, ypač statant naują namą, yra geras sprendimas. Lietuvą pasiekiantis saulės energijos kiekis yra pakankamas, kad būtų galima gaminti šilumos energiją naujuose ir renovuojamuose statiniuose. „Netgi mūsų platumoje tinkamai parinkus ir pritaikius sistemą įvairiais atvejais galima sutaupyti nuo 30 iki 90 proc. išlaidų už energiją, kuri yra reikalinga buitiniam vandeniui, baseinams ir iš dalies patalpoms šildyti. Renkantis kietojo kuro ir granulinius katilus visada naudinga kombinuoti juos su saulės kolektoriais. Antai Vokietijoje ar Austrijoje saulės kolektoriai dažnai naudojami kartu su šilumos siurbliais. Džiugu, kad tokių objektų vis daugiau įrengiama ir Lietuvoje“, – sakė A. Jančaitis. Sprendimai taupiesiems Optimalus ir pažangiausias namo šildymo variantas, pasak A. Jančaičio, yra hibridinės katilinės, kai į vieną sistemą sujungiami keli šilumos šaltiniai. Įrengtas šilumos kaupiklis, naudojamas šildymui ir karštam vandeniui ruošti, pritaikytas jungti kelis šilumos energijos šaltinius. Taip galima tarpusavyje derinti tradicinius ir

atsinaujinančius šilumos šaltinius, pavyzdžiui, kietojo kuro ar dujinį katilą su šilumos siurbliu. Šilumos kaupiklio energija naudojama pagal poreikį: karštam vandeniui ruošti, šilumai tiekti į radiatorius ar grindiniam šildymui. Kalbėdamas apie šilumos taupymą VGTU docentas K. Čiuprinskas dalijosi patarimais, kaip išsaugoti namuose šilumą pasitelkiant buitinius ir projektavimo sprendimus. „Dideli langai, kurie dabar yra labai madingi, ne itin tinka mūsų klimatui, mums reikia mažesnių, kad neprarastume šilumos. Didelės palangės irgi mažina šilumos srauto sklidimą į kambarį, todėl nereikėtų radiatorius uždengti grotelėmis, apkrauti daiktais ar užuolaidomis. Taip gausime apie 15 proc. daugiau šilumos. Pasinaudoję tokiais kasdieniais sprendimais sutaupysime ir laiko, ir pinigų“, – sakė K. Čiuprinskas. Dažnai kartojama taisyklė – prieš renkantis papildomą šilumos šaltinį geriausia yra pasitarti su specialistais. Jie atsakys į rūpimus klausimus ir pasiūlys tinkamiausius variantus konkrečiame būste.

power of heating

šildymo jėga www.viadrus.lt, tel. 8 687 11 487

U g n i s

KROSNELĖS KROSNYS ŽIDINIAI AKSESUARAI AKCIJOS IR PASIŪLYMAI GARANTIJA, SERVISAS MEISTRO PASLAUGA

g yv eni mui

Kviečiame Jus į bendruomenę

UGNIS GYVENIMUI DOMUS galerija P. Lukšio g. 32, LT-08222 VILNIUS Tel. (8 5) 274 7009 domus@krosneles.lt

VILNIUS Ukmergės g. 125, LT-08104 Tel / faks. (8 5) 275 7794 namukas@krosneles.lt

www.krosneles.lt KAUNAS Karaliaus Mindaugo g. 64-6, LT-44351 Tel. 8 647 90 190 kaunas@krosneles.lt

KLAIPĖDA Bangų g. 6, LT-91251 Tel. 8 614 84 107 klaipeda@krosneles.lt

ŠIAULIAI J. Basanavičiaus g. 42, LT-76234 Tel. 8 616 14 211 siauliai@krosneles.lt

Galima apsieiti be radiatorių Lygindami radiatorinę ir grindų šildymo sistemas, specialistai kur kas daugiau privalumų teikia pastarajai. Individualiuosiuose naujos statybos namuose toks šildymosi būdas labai dažnas. Grindų šildymo populiarumo priežasčių yra keletas.

Daug ilgesnė eksploatacija

Grindinio šildymo sistemos privalumų, palyginti su radiatorine, yra ne vienas. Pirmiausia – didesnis komfortas, nes šiluma tolygiai pasiskirsto visame plote. Toks šildymas yra higieniškas, nes nėra oro turbulencijos, nekyla dulkių, alergenų, nesiveisia erkutės. Be to, sutaupoma būsto ploto, nes nereikia prie radiatorių palikti vietos, kad vyktų oro konvekcija.

Vis dėlto specialistai labiau dėmesį atkreipia į kitus privalumus: galimybę sutaupyti energijos, o kartu ir pinigų. Mat veikiant grindiniam šildymui komfortas bute nenukentės, jeigu patalpoje bus iki 2 laipsnių mažesnė temperatūra. O tai reiškia, kad galima sutaupyti iki 12 proc. energijos. Grindų šildymo sistemą nesudėtinga montuoti, nėra daug jungčių. Sistema, palyginti su radiatorine – kur kas ilgaamžiškesnė, ją galima naudoti iki 50 metų, gerokai ilgiau nei radiatorinę. Iš grindų šildymo sistemos privalumų galima paminėti ir mažesnius nuostolius pro išorės sienas, nes nėra radiatorių prie langų. Grindų šildymo sistema labai pravarti pasitelkus alternatyvius energijos šaltinius – tuomet atsiranda galimybė efektyviai panaudoti žemos temperatūros energiją. O ir prižiūrėti grindų šildymo sistemą paprasčiau, nereikia valyti prietaisų.

Privalumas – nedidelis aukštis Sugalvojus senesnės statybos name radiatorinę sistemą pakeisti grindine, didelių keblumų nebus. Šiandien siūlomas ne vienas variantas šildymo sistemai atnaujinti senuose pastatuose. Vienas tokių, kai naudojamos sausojo tipo grindų plokštės. Jos suteikia galimybę sistemą sumontuoti greitai ir švariai. Vaikščioti tokiomis grindimis ir kloti dangą galima iškart atlikus montavimo darbus. Galima rinktis visas įprastas dangas: plyteles, parketą, kiliminę ar sintetinę dangą. Konstrukcijos aukštis – apie 55 milimetrai. Nors aukštis mažas, sistema atspari apkrovoms. Nedidelis aukštis yra vienas didžiausių šios grindų šildymo sistemos privalumų. Ją sudaro trys pagrindiniai komponentai: speciali profiliuota izoliacinė plokštė, šilumą paskirstantys reflektoriai ir šildymo vamzdis. Izoliacinė plokštė gaminama iš polistireno, su vamzdžių klojimo kanalais. Ją galima pjaustyti iki norimo dydžio. Vamzdžius joje galima kloti trimis atstumais: 15, 22,5 ir 30 centimetrų. Papildomų vamzdžių išvedimo kanalų nereikia, nes plokštės gale galima montuoti paskirstymo vamzdžius. Šilumą paskirstantys reflektoriai pagaminti iš aliuminio. Taip užtikrinamas tolygus šilumos pasiskirstymas visame plote. Reflektorius lengva pritaikyti prie klojinio ilgio, nes juostoje yra nulaužimo vietos. Jokių papildomų įrankių nereikia. Lankstus vamzdis lengvai montuojamas į reflektorių kanalus. Ekologiška medžiaga Montuojant šildomas grindis, be minėto, galima rinktis dar kelis variantus: lieti cementinį išlyginamąjį sluoksnį arba savaime išsilyginantį gipsinį sluoksnį, vadinamąjį FE grindų sluoksnį. Skaičiuojant išlyginamųjų sluoksnių kainą, dažniausiai apsiribojama tik paties skiedinio kaina. Toks skaičiavimas yra klaidingas. Būtina atkreipti dėmesį į visas sudedamąsias dalis ir eksploatacines išlaidas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į namo konstrukcijas, galimą perdangų apkrovą. Liejant cementinį išlyginamąjį sluoksnį būtina armatūra. Kitaip paviršius gali imti skilinėti. Atitinkamą dėmesį reikia skirti ir temperatūrinėms siūlėms išdėstyti. Išlyginamasis betono grindų sluoksnis negali būti ma-

žesnis nei 50 milimetrų. Visa tai reikia įvertinti skaičiuojant kainą. Liejant savaime išsilyginantį FE grindų sluoksnį armatūra nereikalinga. Nepaisant to, ar šildymo vamzdžiai suguldomi į termoizoliacinės medžiagos griovelius, ar paliekami jos paviršiuje, užtenka išlieti 35 milimetrų FE skiedinio sluoksnį. Taupantiesiems dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad FE skiediniams būdinga nedidelė šiluminė inercija. Tai reiškia, kad toks paviršius greičiau įšyla nei storesnis betono sluoksnis. Lyginant eksploatavimą, išlyginamajame betono sluoksnyje yra stambių ir aštriabriaunių užpildų. Todėl išlieka rizika, kad tokie užpildai gali pradurti šildymo vamzdžius, o dėl temperatūros svyravimų periodiškai išsiplečiant ir vėl susitraukiant vamzdžiams jų sienelės gali braižytis į armatūros strypus. FE grindų sluoksnyje stambių ir aštriabriaunių užpildų nėra, todėl pavojaus vamzdžiams nekyla. Dažnai statybininkai galvoja, kad FE mišiniai yra cementinių savaime išsilyginančių skiedinių alternatyva. Tokia nuomonė klaidinga, išlyginamasis tokio skiedinio sluoksnis yra gerokai plonesnis. Grindų sluoksnį iš cementinio skiedinio išlyginti sunku net naudojantis šiuolaikiniais lazeriniais nivelyrais. Todėl ant jo dažniausiai liejamas papildomas savaime išsilyginančio skiedinio sluoksnis, kurio storis priklauso nuo pagrindo lygumo. Užsakovai ar projektuotojai, pasirinkę cementinio skiedinio ar smulkiagrūdžio betono sluoksnį, gauna darbo sąnaudoms imlią, daugiasluoksnę ir ne itin patikimą grindų konstrukciją. Be to, daugelis statybininkų patyrė, kad kietėjančiame betone dažnai susidaro plyšių. Su didesnių ar mažesnių plyšių susidarymu paruošiamajame grindų sluoksnyje ir darbo kalendoriniame plane bei sąmatoje nenumatytu jų remontu tenka susidurti beveik visiems statybininkams, grindų dangos paruošiamajame sluoksnyje naudojantiems betoną. Grindimis iš gipso mišinių galima vaikščioti jau po 24 valandų. Savaime išsilyginančiame FE skiedinyje su anhidritu ar estrichgipsu vanduo kristalizuojasi stingstant medžiagai, o likęs laisvasis vanduo gana sparčiai išgaruoja jau pirmosiomis skiedinio kietėjimo valandomis ir paromis.

Pigus katilas – brangi šiluma Vienas vilnietis nemaloniai nustebo pamatęs fejerverkus, kuriuos sukėlė jo namuose sprogęs kietojo kuro katilas. Kietasis kuras yra naudojamas jau daugiau kaip du tūkstantmečius, ir dažnai atrodo, kad visi katilai atlieka tą pačią funkciją ir nieko nauja šioje srityje neįmanoma išrasti. Tačiau ar tikrai taip viskas paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio? „Kaimyno katilas veikia kaip laikrodis. Kaip man ateityje išvengti tokių fejerverkų?“ – klausia skaitytojas. Bendrovės „Gilės inžinerija“ serviso atstovas Darius Šauklys pastebi, kad pirmieji šalčiai būna tarsi egzaminas kietojo kuro katilams. Tie, kurie pirkdami įrangą taupė, galvojo, kad papildoma automatika tėra papildomos išlaidos – labai apsirinka. Itin retais atvejais kietojo kuro katilinė veikia nesukeldama avarinių situacijų, neperkaistant katilams. O perkaista katilai dėl įvairių priežasčių. Kartais koją pakiša dingusi elektra, kai katilo pakura būna visiškai užkrauta, kartais pelenų gabalas užstringa oro reguliavimo grotelėse, ar norint greičiau pakelti temperatūrą praveriamos oro padavimo grotelės.

Paklaustas, kaip užkirsti kelią tokioms nelaimėms, pašnekovas sakė, kad pirmiausia reikia pasirūpinti kokybiškais srovės palaikymo šaltiniais, kurie užtikrina cirkuliacinių siurblių darbą. Tačiau namų šeimininkai tokius šaltinius įsirengia tik išimtiniais atvejais. Dažniau ieško kuro, kuris ilgiau degtų, o kai dingsta elektros srovė, namuose likusios šeimininkės nežino, ar jau bėgti iš namų dėl rūsyje šokinėjančio katilo.

„Man ir pačiam prieš kurį laiką teko būti tokiose situacijose. Dabar žinau, kad jeigu nebūčiau taupęs būtiniems įrengimams, būčiau gyvenęs patogiau ir šildęsis pigiau“, – prisimena savo patirtį D. Šauklys. Pirkdami katilus dažnai pamirštame, kad jais naudosimės ne tik mes patys, bet ir mūsų šeimos nariai. O jie nebūtinai supranta visas reguliavimo ir kūrenimo taisykles. „Jeigu nori į katilinę nueiti tik kartą per savaitę – pamiršk malkas ir anglis. Automatinį granulinį katilą nereikės kurstyti kasdien. Žinoma, katilinė vis tiek turi būti tinkamai sukomplektuota, kad būtų galima išvengti avarijų ir streso. Tam nereikia gailėti papildomų investicijų, nes šiluma namuose priklauso ne vien nuo katilo, bet ir nuo visos tinkamai įrengtos katilinės“, – priminė įmonės „Gilės inžinerija“ atstovas. Dar viena taisyklė – nupirkus pigų katilą tenka brangiai šildytis ir dar brangiau mokėti už remontą. Todėl verta pirkti tokią katilinės įrangą, kuri nereikalaus papildomo dėmesio. Dvejojantiesiems tikrai nederėtų pasikliauti prekybininkų įtikinėjimais ar komentarais interneto forumuose. Reikia kreiptis į specialistus, kurie turi gamintojo išduotą mokymo kursų baigimo pažymėjimą. Žirmūnų g. 68, LT-09124 Vilnius Tel. +370 693 97 098 El. p. info@gilesinzinerija.lt

Viešbutis „Vanagupė“ Palangoje.

Mus rasite:

Vidaus bei lauko baseinai ir jų įranga

www.baseinas.lt

Garinės pirtys ir saunos

Liepų g. 85, Klaipėda Tel. +370 46 38 04 19 Mob. +370 612 35 792

Baseinų patalpų vėdinimas ir drėgmės surinktuvai Masažiniai baseinai Baseino vandens priežiūros priemonės „Bayrol“ Automatinės chemikalų dozavimo stotelės Projektavimas, montavimas, priežiūra

Pamėnkalnio g. 28, Vilnius Tel. +370 5 275 3055 Faksas +370 5 275 3056 Mob. +370 614 39 567

Ateities namai neįsivaizduojami be kombinuotų šildymo sistemų

Kombinuotos šildymo sistemos tampa įprastu reiškiniu naujos statybos namuose. Ne tik dėl to, kad baiminamasi sušalti sugedus vieninteliam katilui. Šiandien žmonės linkę viską grįsti ekonominiais skaičiavimais. Todėl esant galimybei visuomet pasirinks pigesnę energiją naudojančius šildymo prietaisus.

Kas yra kombinuota šildymo sistema? Tai – sistema, į kurią yra integruoti keli šilumos šaltiniai, pavyzdžiui, dujinis katilas kartu su kietojo kuro katilu ir saulės kolektoriais arba šilumos siurblys su kietojo kuro katilu. Novatoriškos šildymo įrangos gamintojai šiandien nebesiūlo montuoti atskirai kelis šilumos šaltinius. Rekomenduojama rinktis pagal principą „du viename“. Tokių įrenginių dar nėra gausu, išskirtinių pasiūlymų teikia tik gerai žinomi pasaulyje šildymo įrangos gamintojai, tokie kaip „Viessmann“. Šios kompanijos koncepcija – pasiūlyti vartotojams vieną įrenginį su galimybe naudotis keliais energijos šaltiniais. Kompanija rinkai pasiūlė kombinuotą šildymo įrenginį „Viessmann Vitocaldens 222-F“: viename korpuse integruotas dujinis kondensacinis katilas, šilumos siurblys „oras–vanduo“ ir 130 litrų tūrio karšto vandens kaupiklis. „Kombinuota sistema šiandien nebūtinai turi būti sudaryta iš kelių atskirų įrenginių. Naujovės leidžia pasiūlyti patogius, daug vietos neužimančius, lengvai sumontuojamus kombinuotus įrenginius, kurie atrodo kaip vienas“, – sakė bendrovės „Viessmann“ atstovybės Lietuvoje vadovas Audrius Končius. „Viessmann Vitocaldens 222-F“ veikiau yra ne įrenginys, bet energijos sistema. Gyventojams ji patogi todėl, kad yra visiškai sukomplektuota, jai įrengti namuose nereikia atskiros patalpos. Pastaruoju metu populiarėja nedidelio ploto individualieji namai, todėl kompaktiškas šildymo įrenginys juose – labai pravartus. Kombinuota sistema gali stovėti tokiose patalpose kaip vyno rūsys, skalbykla, pagalbinė patalpa. Gražaus dizaino, neišskirianti teršalų ji tikrai nesukels nepatogumų, nes atrodo tarsi baldas ar šaldytuvas. Anot A. Končiaus, „Viessmann Vitocaldens 222-F“ viena svarbiausių ypatybių – išmani automatika. Pagal įvestus parametrus sistema pati pasirenka, kada kurį šilumos šaltinį naudoti, kad būtų ekonomiškiau. Antai spaudžiant šalčiui šilumos siurblys „oras–vanduo“ veikia neekonomiškai, nes įsijungę šildymo tenai naudoja nemažai elektros energijos. Kombinuotoje sistemoje automatinis valdymas paprasčiausiai išjungia šilumos siurblį, kad nebūtų eikvojama brangi elektros energija, ir įjungiamas dujinis kondensacinis katilas. Kombinuotą sistemą galima valdyti nuotoliniu būdu – kompiuteriu ar išmaniuoju telefonu. Net išvykus atos-

togauti, galima stebėti sistemos veiklą, keisti jos parametrus, reguliuoti pagal esamą situaciją. „Iki 80 proc. per metus išeikvojamos šilumos siurblys pagamina naudodamas nemokamą aplinkos šilumą. Atitinkamai mažos yra ir darbo sąnaudos. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad šios kombinuotos sistemos energijos efektyvumo klasė siekia A++“, – sakė „Viessmann“ atstovas A. Končius. Sumontuoti sistemą yra kur kas paprasčiau, negu įrengti kelis atskirus agregatus. Lauke montuojamas išorinis šilumos siurblio blokas, viduje – viename korpuse įkomponuotas karšto vandens kaupiklis, šilumos siurblys ir dujinis kondensacinis katilas, galintis naudoti ir gamtines, ir suskystintas dujas. Norint dujinį kondensacinį katilą galima pakeisti ir skystojo kuro katilu. Pasirinkus tokią sistemą tikėtina padaryti mažiau montavimo klaidų, negu įrengiant atskirus šildymo šaltinius. Be to, taip sutaupoma ir montavimo detalėms. „Lietuvoje populiariau į kombinuotas sistemas integruoti saulės sistemas nei šilumos siurblius. Žinoma, toks sprendimas geras, bet reikia labai gerai viską apskaičiuoti – kad būtų paruošiama pakankamai karšto vandens, kad nebūtų per mažas karšto vandens kaupiklis ir vanduo neužvirtų. Jeigu šildo dujinis katilas ar šilumos siurblys, sušilus vandeniui iki nustatytų parametrų, šildymo įrenginys paprasčiausiai išsijungs. Saulės kolektorių neišjungsi, tad jeigu sumontuojama per maža talpa, vasarą jau vidurdienį vanduo gali užvirti“, – įspėjo A. Končius. Statydamiesi namus būsimi šeimininkai dažnai svarsto – kam reikalinga kombinuota šildymo sistema? Žinoma, galima įsirengti ir vieną kietojo kuro katilą, jeigu turima laiko ir norima jį nuolat kurstyti. Tačiau nuolatinė malkų ruoša ar pirkimas gali pabosti. Be to, reikalingas ir plotas joms sandėliuoti. Jeigu yra galimybė įsirengti kombinuotą šildymo sistemą, atsiranda galimybė naudoti dvi skirtingas kuro rūšis – namo šeimininkas nebebūna pririštas prie vieno energijos šaltinio. Kombinuotoje sistemoje klasikinės kuro rūšys sujungiamos su ekologiškais energijos šaltiniais, tokiais kaip šilumos siurblys ar saulės kolektoriai. Sujungtas sistemas lengviau valdyti, taupomas laikas ir pinigai.

Rekuperatoriai energijos sutaupys daugiau, negu išnaudos

Per parą žmogus vidutiniškai suvalgo apie vieną kilogramą maisto. Sveikatos specialistai rekomenduoja per dieną išgerti apie tris litrus skysčių, dažnas žmogus tiek ir išgeria. Sunkiau pamatuoti, kiek vienas žmogus per dieną sunaudoja oro – teigiama, kad jo kiekis yra nuo 20 iki 30 kilogramų. Tai didžiausias kiekis to, ką mes sunaudojame kasdien, todėl svarbu, kad mus suptų geras mikroklimatas ir kvėpuotume švariu oru.

Projektuotojai, inžinerinių sistemų specialistai ir technologijomis daugiau besidomintys gyventojai žino, kad patalpų mikroklimatas priklauso nuo trijų veiksnių  – oro temperatūros, drėgmės ir oro kaitos. Higienos normos apibrėžia, kad vidaus patalpų temperatūra žiemos metu turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių šilumos. Komfortiška patalpų temperatūra – 19–21 laipsnis šilumos, santykinė oro drėgmė svyruoja nuo 40 iki 60 proc., o vėdinimo sistema veikia taip, kad visas patalpos oras pasikeistų maždaug per valandą.

Daugeliui įprasta šviežią orą į patalpas įleisti atidarant langus. Daug kartų girdėta frazė, kad tokiu būdu prarandama brangi šiluma. Ir tam, kad ji nebūtų prarasta, geriau įsirengti būste rekuperacinę sistemą su šilumogrąža. Tad ką taupo rekuperatoriai? Rekuperacija – tai technologinis procesas, kurio metu ištraukta šiluma grąžinama pakartotiniam naudojimui į patalpas. O rekuperatorius – tai mechaninės ventiliacijos įrenginys, kuris taupo energiją, grąžindamas ištraukiamą šilumą pakartotiniam naudojimui. Taip taupomos energijos sąnaudos palyginti su kitais mechaniniais įrenginiais. Rekuperacinės vėdinimo sistemos sukurtos taip, kad būtų taupoma energija ir mažinamos išlaidos už šildymą. Šių sistemų darbo principas yra paprastas: šviežias oras iš lauko į patalpas patenka pratekėjęs pro šilumokaitį, kuris iš dalies pašildo žiemos metu šaltą orą, po to oras pro ortakius paduodamas į patalpą. Tokiu būdu išlaidos šviežiam orui sušildyti sumažėja 60–85 proc. Tam, kad vėdinimas būtų maksimaliai efektyvus, jis turi būti pritaikytas konkrečiam pastatui. Renkantis vėdinimo sistemą turi būti įvertinta pastato konstrukcija, gyvenančių ir dirbančių žmonių skaičius, jų veiklos pobūdis, supančios aplinkos ypatybės ir geografinė padėtis. Rekuperacinės sistemos gaminamos įvairaus galingumo ir skirtingų modifikacijų. Pagrindiniai rekuperatorių tipai yra plokšteliniai, rotaciniai ir atskirų srautų. Plokšteliniai rekuperatoriai puikiai tinka visur, kur reikia ypatingo oro tyrumo. Jie pasižymi tokiomis ypatybėmis: šilumos grąžinimu iki 75 proc.; 99,9 proc. dviejų oro srovių atskyrimu; oro drėgnumo neišsaugojimu; nereikalavimu papildomos elektros energijos, nes yra statinė sistema. Tačiau plokšteliniai rekuperatoriai nelabai tinka mūsų klimato sąlygomis, nes užšąla jau esant -1˚C temperatūrai.

Rotaciniai rekuperatoriai – optimalus sprendimas tais atvejais, kai ypač svarbus įrenginio dydis ir reikalingas maksimalus taupymas. Šie rekuperatoriai pasižymi tokiomis ypatybėmis: šilumos grąžinimu iki 85 proc.; mažesniais matmenimis nei plokšteliniai rekuperatoriai; oro drėgnumo išsaugojimu; tolygiu sukimosi greičio reguliavimu siekiant efektyviausio funkcionavimo. Rotaciniai rekuperatoriai yra tinkami mūsų klimato sąlygomis, jiems nebaisus užšalimas net ir paspaudus šalčiams, todėl nereikia įrenginio stabdyti, kad atitirptų. Atskirų srautų rekuperatoriai geriausiai tinka renovuojant senos statybos ir seno išplanavimo pastatus, kai oro tiekimo linija labai toli nuo ištraukimo angos. Šie rekuperatoriai pasižymi tokiomis ypatybėmis: šilumos grąžinimu iki 55 proc.; mažiausiu jautrumu žemai temperatūrai (veikia ir spaudžiant -30°C temperatūrai); oro drėgnumo neišsaugojimu; papildomos elektros energijos naudojimu siurbliui; galimybe pastatyti oro padavimo įrenginį labai dideliu atstumu nuo ištraukimo angos. Gyvenamuosiuose namuose rekuperatoriai dažniausiai montuojami palėpėje arba pagalbinėse patalpose. Sandariuose namuose įrengus ekonomišką patalpų vėdinimo sistemą, gaunama galimybė kontroliuoti į patalpas patenkančio ir išeinančio oro srautus, išleidžiamus šilumos kiekius. Daug kas nekreipia į tai dėmesio, bet norint turėti ekonomišką ir efektyvią sistemą būtina izoliuoti ortakius antikondensacine izoliacija. Kitaip bus prarandama šiluma, sunaudojama papildomos elektros energijos. Nukritus oro temperatūrai ortakiai gali kondensuotis, dėl to nuo jų gali pradėti varvėti vandens lašai. Tuomet ortakiai oksiduosis, atsiras rūdžių, išsibalansuos šilumos parametrai.

Židiniai – ne vien dėl grožio ar jaukumo

Prie šildymosi sistemų gyventojai vis dažniau prisiduria papildomą alternatyvą – židinius. Jie ne tik papildo interjerą, bet ir tampa priemone, padedančia taupiau apšildyti būstą. Žmonės vis dažniau ieško tokių židinių, kurie būtų taupūs, akumuliuotų šilumą, mažai terštų aplinką.

Suomijoje ir kitose šalyse populiarūs muilo akmens židiniai. Jie akumuliuoja, po to ilgai spinduliuoja sukauptą šilumą, todėl laikui bėgant įšyla ir atokesnės patalpos. Žinoma, duris į kitas patalpas reikėtų palikti pravertas. Vis dėlto norint prie jų, kaip ir prie židinių su kapsulėmis, galima sumontuoti ortakius.

Židinių pardavėjų teigimu, dauguma gyventojų nori pigiai apšildyti visą namą, todėl ir ieško židinių. Beveik visi besidomintieji jais klausia, ar galėtų atsisakyti tradicinių šildymo būdų ir šildytis tik židiniu. Tokia galimybė yra, todėl tikėtina, kad vis daugiau namų bus taip šildomi. Tai rodo skandinavų, ypač suomių, patirtis.

Jei name šildomasi kietojo kuro ar dujiniu katilu, pereiti prie šildymo vien židiniu nesudėtinga. Tam reikia tinkamoje vietoje pastatyti reikalingo dydžio židinį. Katilo galima atsisakyti, tačiau skubėti jį išmontuoti nebūtina. Mat šis gali praversti apšildant patalpas, kurių nepasiekia židinio skleidžiama šiluma.

Dažniausiai naujakuriai arba būstą remontuojantys gyventojai židinį statosi toje namo vietoje, kurioje yra daug atvirų erdvių, nėra durų. Būtent taip ir reikėtų daryti, norint visą statinį šildyti tik židiniu. Jei jis sumontuojamas svetainėje, kurios nuo kitų kambarių neskiria durys, šiluma tolygiai išsisklaido patalpoje.

Tai ypač aktualu, jei gyvenamasis namas yra didelis, kelių aukštų, o juos jungiančiose laiptinėse įstatytos durys. Dėl šios priežasties pirmame aukšte stovinčio židinio skleidžiama šiluma nepasieks antrame aukšte esančių kambarių. Taigi tuomet ir gali pasitarnauti katilas. Na, o jei šios gyvenamosios patalpos abiejuose aukštuose nėra atskirtos durimis ir bendras statinio plotas nedidelis, židinio šilumos turėtų pakakti.

Jei yra daug atskirų kambarių, tuomet namus apšildyti židiniu sudėtingiau, nes šilumai patekti iš vieno kambario į kitą pro duris sudėtinga. Tokiu atveju galima išvedžioti ortakius.

Norint parinkti tinkamą židinį, pirmiausia reikia atsižvelgti į būsto plotą. Paprastai židiniai būna skirti na mams, kurių plotas – iki 60 kvadratinių metrų, 65–70 ir iki 110 kvadratinių metrų. Jei būstas yra didesnis nei 110 kvadratinių metrų ploto, gali prireikti statyti antrą židinį - vienas tiesiog negalės prišildyti tokį plotą. Arba daryti namo rekonstrukciją ir išvedžioti ortakius nuo vieno židinio į visus kambarius. Statant sunkiasvorį židinį reikia įsitikinti, ar būste tvirtos perdangos, ar jos išlaiko dideles apkrovas. Derėtų ir kruopščiai išlyginti židinio pagrindą, po juo nekloti termoizoliacinės medžiagos, nes ilgainiui židinys gali prarasti stabilumą. Be to, reikėtų iš anksto numatyti ir vietą malkoms laikyti. Aplinkosaugininkai kartais atkreipia dėmesį, kad židinius kūrenantys gyventojai į aplinką išmeta nemažai kenksmingų medžiagų. Tačiau tai taikytina ne visiems. Antai viena suomių kompanija yra išradusi ir užpatentavusi vadinamąją „auksinę ugnį“. Tai ypatingas degi-

mo metodas, kai mediena per trumpą laiką sudeginama labai aukštoje, net 1200 laipsnių siekiančioje, ir išsilaikančioje temperatūroje. Degimo procesas vyksta gana greitai, kad į aplinką neišsiskirtų suodžių ir kitų kenksmingų dalelių. Dėl tokio unikalaus degimo būdo ne tik neteršiama aplinka, bet ir nekeliamas pavojus žmogaus sveikatai. Modernų stilių su funkcionalumu išradingai derinantys suomiai nepamiršo ir gilių tradicijų. Staiga užsigeidėte močiutės orkaitėje keptų bandelių? Prašom! Pasirodo, muilo akmens židiniuose gali būti ir sumaniai įrengiamos orkaitės, kuriose maistą virsite, kepsite, troškinsite vos kelias minutes (žinoma, jeigu židinys tinkamai įkaitęs). O smagiausia tai, kad ir orkaitės dydis bei forma bus tokie, kokių pageidausite – nuo minimalistinio moderno iki subtilios klasikos. O gal norėsite, kad neįgudusi akis to visai nepastebėtų? Tai irgi įmanoma.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai

Kreipkitės ir surasime Jums tinkamiausią sprendimą!

Kviečiame apsilankyti mūsų elektroninėje parduotuvėje – www.svarienergija.lt Nemokama Saulės energija Jūsų namuose.

Kokybiški įrenginiai patraukliomis kainomis.

Siūlome patikimas ir efektyvias saulės elektrinių ir saulės šildymo sistemas.

saulės kolektoriai, saulės elektrinės, saulės šildytuvai, šilumos siurbliai, daugiafunkcės talpos bei kiti sistemų priedai.

Ateities plentas 2B, Kaunas, +370 611 39 362, +370 667 77 377, info@svarienergija.lt

Dekoratyviosios plėvelės pakeičia pabodusį interjerą Planuojantiesiems atnaujinti namų interjerą mintyse dažniausiai sukasi mintys apie dideles išlaidas. Tačiau atnaujinti namus galima ir nepatiriant brangių investicijų į konstrukcinius pakeitimus ar naujus baldus. Pabodusias ar savo pirminę išvaizdą praradusias interjero detales naujam gyvenimui įkvėpti galima pasitelkus dekoratyviąsias plėveles. Pateikiame keletą patarimų, kaip galima tai padaryti. Norint mėgautis namuose naujais pokyčiais, kartais užtenka pakeisti vos keletą neišraiškingų interjero detalių: didelį veidrodį hole ar pabodusias virtuvės plyteles. Tačiau siekiantiesiems greito pokyčių efekto rekomenduojama pasitelkti dekoratyviąsias plėveles. Jas galima klijuoti ant stiklo pertvarų, dušo kabinos, durų, langų, buitinių prietaisų. Specializuotose parduotuvėse galima nusipirkti jau paruoštų sienų lipdukų. Renkantis dekoratyvinę plėvelę svarbiausia išlaikyti interjero vientisumą. Ant plėvelės patariama perkelti stilizuotus raštus, ornamentus, motyvus ar vaizdus, kurie sutinkami bendrame interjere. Tai gali būti užuolaidų, indų, paveikslų ar net kilimų raštai. Pasitelkus plėvelę galima išgauti vitražo efektus ar vieningą grafinę kompoziciją, išlaikyti bendrą stilių arba priešingai – sukurti naują ir ryškų akcentą.

Trys priežastys, kodėl populiarėja stiklo plėvelės Estetikos dvelksmas virtuvėje Jau įprasta virtuvę projektuoti bendroje patalpoje su svetaine. Estetikos reikalavimai taikomi ne tik virtuvės spintelėms, bet ir prijuostės funkciją atliekančiai virtuvės sienelei. Keraminės plytelės atrodo buitiškai, todėl vis dažniau architektai renkasi praktišką, lengvai valomą ir atsparų smūgiams stiklą. Iš pažiūros skaidri ir į akis nekrintanti medžiaga panaudojus užklijuotą vienspalvę ar su fotonuotrauka plėvelę virsta originalia interjero grandimi, sujungia virtuvės baldus į bendrą kompoziciją ir suteikia patalpai ekspresyvumo. Paprasta atnaujinti namus Pusiau skaidri spalvota plėvelė padeda išgauti ypatingus vitražo efektus. Dar viena galimybė dekoruoti stiklus – ornamentų iš plėvelės, išpjaustytų kompiuteriu, klijavimas. Šiuo atveju stiklinę pertvarą ar slankiojamąsias spintos duris paversite ryškiu ir išskirtiniu interjero akcentu. O atsibodusį piešinį ar raštą, jei norėsite, nesunkiai pakeisite nauju. Kūrybos ir fantazijos laisvė Dekoruoti plėvele galima bet kokį stiklinį paviršių: nuo langų iki stiklo pertvarų ir turėklų. Ant jų gali nugulti skanus natiurmortas, mėgstamo miesto ar gamtos peizažas, abstrakcijos ar net šeimos nuotraukų koliažas. Pasitelkus specialias technologijas įvairūs raštai ir ornamentai išpjaustomi pagal individualius pageidavimus.

Agnietė VILKIŠIENĖ

Vamzdynai tiksinčios bombos namuose? 34

Specialistai skambina pavojaus varpais – individualiųjų namų savininkai dažnai lengvabūdiškai renkasi vamzdžius, dar atsainiau žvelgia į jų jungtis ir kitas dalis, nekreipia dėmesio į tai, kokių vamzdžių ar jų sujungimų negalima paslėpti pastato konstrukcijoje. Toks tam tikrų taisyklių nepaisymas gali sukelti katastrofiškus padarinius. Kokių principų reikia laikytis norint išvengti galvos skausmo dėl namuose sumontuotų vamzdžių?

Reikėtų rūpintis priežiūra Pasak santechnikų asociacijos vadovo Juozo Marčiulaičio, pagrindinė ir didžiausia individualiųjų namų savininkų daroma klaida yra abejingumas techninei vamzdyno priežiūrai. Dažnai reikiamos kvalifikacijos neturinčių darbuotojų atlikti darbai paliekami likimo valiai. Apie juos prisimename tik jau trūkus vamzdžiams. Tačiau jeigu techninė vamzdyno būklė būtų stebima ir tikrinama, santechnikams darbo gerokai sumažėtų. Kaip vieną populiariausių klaidų Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto administravimo vadovas dr. Darius Pupeikis nurodo vamzdynų termoizoliacijos ignoravimą. Mokslininkas perspėja, kad dauguma vamzdynų – šildymo, šalto ir karšto vandens tiekimo, nuotekų bei vėdinimo sistemų – turi būti termoizoliuojami. Šaltas vandentiekis ir nuotekų sistemų vamzdynai termoizoliuojami norint išvengti vandens garų kondensacijos ant vamzdžių išorinių sienelių paviršiaus. Karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemų vamzdynai izoliuojami norint sumažinti šilumos, išeinančios į aplinką, nuostolius, kitaip tariant, tam, kad vanduo neatvėstų ar nesušaltų. Vamzdynų termoizoliacija taip pat atlieka dar vieną gerą funkciją – mažina triukšmą, kylantį skysčiui tekant vamzdynu. Ne viską galima užbetonuoti Dažnai pamirštama apie srieginių vamzdžių sujungimų paslėpimo pastato konstrukcijose (grindyse, sienose) taisykles. Srieginiai sujungimai negali būti užbetonuojami, užtinkuojami ar kitaip paslepiami. Pamirštama ir tai, kad plastikas – gerokai besideformuojanti medžiaga. Deformacija vyksta dėl temperatūros, todėl susikirtimai su pastato konstrukcijomis (perdangomis, grindimis, sienomis ir pan.) turi būti atitinkamai apdirbami. Susikirtimo jungtis negali trukdyti vamzdynui laisvai deformuotis dėl temperatūros pokyčių jame. Nieko nėra amžina Montuojant vamzdžius nereikėtų pamiršti vamzdynų gamintojų rekomendacijų ar taisyklių. Kiekvienas gamintojas paprastai turi sukūręs vamzdžių, fasoninių dalių ir įrenginių tarpusavio suderinamumo sistemą. Ir J. Marčiulaitis, ir D. Pupeikis pastebi, kad vamzdynų montavimas yra viena tų sričių, kuriose reikia kuo

labiau pažaboti kūrybingumą ir norą eksperimentuoti. Mažiausiai, ką gali padaryti individualiojo namo savininkas – nepatikėti vamzdžių montavimo darbų savamoksliui. Dar geriau, jeigu vamzdynai būtų išbandomi atliekant slėginius ar sandarumo bandymus, priklausomai nuo jų paskirties. Svarbu tai atlikti prieš vamzdynus paslepiant: užbetonuojant, užtinkuojant ar užpilant žemėmis. „Individualiojo namo savininkas gali ramiai miegoti tik įsitikinęs, kad vamzdyną montuoja kvalifikuoti specialistai, o ne kulinarai ar muzikantai. Norint priimti technologiškai teisingus sprendimus reikia ne taupyti, bet parengti projektą. Tad šiuo atveju galioja taisyklė: „šykštus moka du kartus“, – įsitikinęs J. Marčiulaitis. Tinkamai sumontuotas ir eksploatuojamas vamzdynas įprastai gali tarnauti ne trumpiau kaip penkiasdešimt metų. Tai yra periodas, kai vamzdynas turi tarnauti neviršydamas gamintojo nustatytų pavojingų įlinkių ar deformacijų. Tad netinkamai eksploatuojamo arba neteisingai sumontuoto vamzdyno gyvavimo terminas sutrumpėja. „Veiksniai, kurie daro įtaką vamzdyno gyvavimo trukmei – temperatūra, slėgis ar apkrovos, veikiančios vamzdyną iš išorės ar vidaus. Jeigu vamzdynas eksploatuojamas neveikiant dideliam temperatūros skirtumui, apkrovoms ir slėgiui, jis gali tarnauti net iki šimto metų“, – paklaustas apie vamzdynų ilgaamžiškumą nedvejodamas atsakė D. Pupeikis.

Martynas ENKUS Bendrovės „Uponor“ pardavimų ir rinkodaros vadybininkas Kaskart reikia atkreipti dėmesį į pagrindines taisykles – kur vamzdynas bus naudojamas, iš kokios medžiagos jis yra pagamintas, kokios yra jungiamosios dalys, ar jos tarpusavyje suderintos ir sertifikuotos kaip viena sistema. Reikia įsitikinti, ar vamzdynas ir jo jungtys turi tinkamumą tam tikrai inžinerinei daliai pagrindžiančius oficialius dokumentus bei aprašus. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vienoje sistemoje gali atsirasti skirtingų gamintojų vamzdžių ir jungiamųjų dalių. Tokiu atveju kyla garantijos klausimas. Atsiradus problemoms, pavyzdžiui, vandeniui ėmus skverbtis pro jungiamąsias dalis, nebūtų aišku, kas dėl to kaltas – jungčių ar vamzdžių gamintojas? Jei gaminiai yra skirtingų gamintojų ir šie nėra tarpusavyje dokumentais patvirtinę tinkamumą naudoti sistemų komponentus kartu, garantijų ir žalos atlyginimo tikėtis neverta. Taip pat problemų kiltų, jei sistemoje sumontuojami skirtingų medžiagų gaminiai, pavyzdžiui, aliuminio radiatoriai ir variniai vamzdynai. Tokiu atveju labai greitai prakiurtų vamzdynas.

Termoizoliacijos storis – labai svarbus faktorius 36

Aušra PLONYTĖ Jaukūs namai – šilti namai, tačiau į šilumą reikia investuoti.

Kokybiškas pastato šiltinimas – vienas svarbiausių veiksnių statant namą Lietuvoje ir norint gyventi ne tik šiltai, bet ir taupiai. Specialistai aiškina, kad, pasirodo, ne visuomet brangiausios medžiagos ir storas jų sluoksnis lemia geriausią rezultatą.

Reikia vertinti visas aplinkybes Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Banionis teigė, kad šiltinant namą svarbu ne tik termoizoliacinis sluoksnis: daug kas priklauso nuo konstrukcijų – ar jos bus laikomosios, ar ne, kokios jų šiluminės ypatybės, kokia tvirtinimo specifika. „Žinoma, tam tikrais atvejais centimetrai gali būti labai reikšmingi, bet reikėtų nepamiršti ir kitų aspektų“, – atkreipė dėmesį K. Banionis. Kol kas Lietuvoje pačios populiariausios termoizoliacinės medžiagos – mineralinė vata ir polistireninis putplastis. Tačiau pasyviųjų namų projektuotojas Rytis Kaminskas pastebi, kad yra ir kitų alternatyvų: birios šiltinamosios medžiagos, tokios kaip biri stiklo vata, medžio plaušas, celiuliozė, purškiamos poliuretaninės medžiagos, netgi šiaudai. Taip pat tam tikrais atvejais, sprendžiant sudėtingus mazgus, kur reikia ypač plonų šiltinimo sluoksnių, galima naudoti vakuumines izoliacijos medžiagas, tačiau jos yra labai brangios. Specialistai neišskiria, kurios termoizoliacijai skirtos medžiagos yra geriausios, mat viskas priklauso nuo konkretaus atvejo. Medžiagas reikėtų rinktis atsižvelgiant į fasadą, į tai, kokie yra jo elementai, kokia konstrukcija. „Visos oficialiai parduodamos termoizoliacinės medžiagos yra geros. Skiriasi tik jų panaudojimas, tiksliau, kiekviena šiltinimo medžiaga, turėdama savo privalumus, tinka skirtingose situacijose ir priimant atitinkamus konstruktyvius sprendimus. Vienais atvejais paprasčiau ir efektyviau naudoti vienokią, kitais atvejais – kitokią medžiagą.

PAROC nuotr.

Reikėtų vengti naudoti nepagrįstų parametrų ir ne pastatui termoizoliuoti skirtas medžiagas. Yra pardavėjų, kurie klaidina ir deklaruoja netinkamus medžiagų parametrus. Specialistai tai supranta, tačiau žmonės, kurie bando savo būsto remonto darbus atlikti savarankiškai, dažnai būna apgaunami“, – pasakojo architektas R. Kaminskas. Medžiagos turi ir privalumų, ir trūkumų Tai ką gi rinktis? KTU mokslo darbuotojas K. Banionis tam tikras tendencijas vis dėlto išskiria. „Vienais atvejais populiaresnis ir dažniau naudojamas polistireninis putplastis, ypač jei tinkuojami fasadai. Šlaitiniams sto-

gams dažniau pasirenkama mineralinė vata ir purškiamos poliuretano putos. Mediniams namams taip pat naudojama mineralinė vata. Vienos taisyklės nėra“, – sakė specialistas ir rekomendavo renkantis medžiagas galvoti ne tik apie šilumą. Svarbu neužmiršti ir saugumo, t. y. priešgaisrinių reikalavimų. Ir nors kiekvienas pardavėjas pabrėš teigiamas šiltinimo medžiagos ypatybes, trūkumų jos irgi turi. Tad kartais verta pasidomėti daugiau ar pasitarti su profesionalais. Pavyzdžiui, mineralinė vata – jei į karkasą dėsime minkštą mineralinę vatą, reikės vėjo izoliacinio sluoksnio arba barjero nuo vėjo. Tuomet papildomai būtina naudoti difuzinę plėvelę arba tam skirtą mineralinės vatos sluoksnį. Naudojant polistireninį putplastį tokių papildomų priemonių nereikia. Nors šios medžiagos trūkumų pasireiškia kitoje srityje – polistireninis putplastis ne visuomet atitinka priešgaisrinius reikalavimus. „Tam tikros kategorijos pastatuose ar konstrukcijose polistireninis putplastis tiesiog negalimas, mat jis neatsparus ugniai – tokiu atveju dominuoja mineralinė vata. Tačiau ją būtina apsaugoti nuo drėgmės, nes mineralinė vata drėgmę sugeria labiau nei polistirenas“, – pasakojo dr. K. Banionis. Sutaupyti galima nemenkai Norint žinoti, ar verta investuoti į keliais centimetrais storesnį termoizoliacijos sluoksnį, pasyviųjų namų projektuotojas R. Kaminskas pataria viską tinkamai apskaičiuoti. „Kiekviena situacija – skirtinga. Tačiau, bendrai kalbant, termoizoliacijos sluoksnio įrengimas yra ilgalaikė investicija, ir dažnu atveju ji apsimoka, nes sąnaudos – darbo užmokestis, pastolių nuoma ir kitos išlaidos – yra tokios pat, kaip ir montuojant mažesnį termoizoliacijos sluoksnį. Keli papildomi centimetrai yra sąlygiškai nedidelė kainos dalis. Tačiau norint išreikšti papildomo sluoksnio vertę finansiškai, reikia sudėtingų skaičiavimų, vertinant atsipirkimo laikotarpį, likutinę vertę, paskolos palūkanas, pasirinktos medžiagos kainą“, – paaiškino architektas.

Arturas INDIČIANSKIS Kompanijos BASF atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Ukrainai Kartais atsiranda pseudomokslininkų, kurie skleidžia nepagrįstas žinias, neva termoizoliacinių medžiagų storis – tai gamintojų noras daugiau pasipelnyti. Bandoma pateikti teoriją, kad termoizoliacijos storis neturi didelės reikšmės siekiant energinio efektyvumo ir norint sutaupyti. Atlikta labai daug studijų ir skaičiavimų, kurie įrodo, kad nuo termoizoliacijos sluoksnio storio priklauso atitvarų šilumos laidumas. Būtina atkreipti dėmesį, kad pačios termoizoliacinės medžiagos kaina sudaro 8–11 proc. visos sistemos kainos. Ir tai nėra dideli skaičiai. Labai svarbus rodiklis yra ir pastato sandarumas. Tačiau reikia įsidėmėti, kad be tinkamo termoizoliacijos sluoksnio nebus gautas optimalus rezultatas. Galima nesunkiai tuo įsitikinti. Paimkime du stiklainius ir juos pripildykime šilto skysčio. Vieną stiklainį apgaubkime termoizoliacija, o kitą palikime be jos. Nors abu stiklainiai bus sandariai uždaryti, skystis, be abejo, greičiau atšals termoizoliacija neuždengtame stiklainyje. Esu apskaičiavęs, kad norint pasiekti geresnį efektą užtektų termoizoliacinį sluoksnį padidinti 5 centimetrais. Individualiajame name storesnis šiltinimo sluoksnis sąmatą padidintų vos keliais šimtais eurų, o sutaupyti šildymui tokiu atveju galima tikrai ženkliai, investicija atsipirktų per kelerius metus. Mes pamažu didiname ir naujai statomų, ir atnaujinamų pastatų energinio efektyvumo reikalavimus. Tačiau galėtume remtis ir užsienio šalių praktika. Antai Švedijoje prieš keletą metų buvo priimtas įstatymas, nurodantis, kad visi gyvenamieji namai per metus vienam kvadratiniam metrui šildyti turi sunaudoti ne daugiau kaip 55 kW energijos. Tad šioje Skandinavijos valstybėje niekas nerašo atskirų normų, kokia turi būti šiluminė atitvarų varža, kokie turi būti montuojami langai. Statytojų reikalas, kokius sprendimus rinktis. Tačiau metų pabaigoje būna patikrinamas įvadinis šilumos skaitiklis. Paaiškėjus, kad namas sunaudojo daugiau energijos, negu yra reglamentuota, gyventojai turi sumokėti atitinkamo dydžio taršos mokestį. Kuo daugiau šilumos energijos namas naudoja, tuo didesnius mokesčius moka gyventojai.

Teisingai sumontuoti langai – jaukesnis ir sveikesnis būstas Šaltą žiemą greitai galima įsitikinti, kad net ir geriausios kokybės langai negarantuos jaukumo ir šilumos taupymo, jeigu nebus tinkamai sumontuoti. Šilto langų montavimo sistema „Soudal Window Systems“ – sistema, skirta langams montuoti, kai darbams naudojamos poliuretaninės putos, garus izoliuojančios ir hidroizoliacinės juostos, savaime besiplečiančios juostos bei hermetikai. Sienos ir lango jungimosi vieta yra labai jautri šilumos praradimui ir drėgmės kaupimuisi, todėl jos sandarinimas yra ypač svarbus. „Soudal Window Systems“ sistema leidžia atlikti šiltą langų rėmų montavimą (montavimas sluoksniais) ir itin patvarų bei efektyvų langų sujungimų sandarinimą vadovaujantis principu „Sandariau viduje negu išorėje”. Šiltas montavimas (montavimas sluoksniais) priklauso nuo trijų susijusių sluoksnių. Tiktai sausas izoliacijos sluoksnis garantuoja ilgalaikę apsaugą nuo drėgmės ir pelėsio atsiradimo.

Sandarinimas iš vidaus (garams nelaidi juosta) sudaro apsauginį ekraną termoizoliaciniam sluoksniui, kuris apsaugo nuo vandens garų ir drėgmės iš pastato vidinės pusės. Vidurinis sluoksnis (montavimo putos) atlieka garso ir šilumos izoliacijos funkciją. Sandarinimas iš išorės (garams laidi juosta) apsaugo nuo drėgmės patekimo iš išorės, bet tuo pačiu išleidžia vandens garus iš pertvaros. Šiltas langų montavimas ne tik suteikia šilumos komfortą, bet ir apsaugo nuo galimo drėgmės patekimo į sandarinimo bei statybines medžiagas ir taip gelbsti nuo pelėsio atsiradimo sujungimuose tarp lango ir sienos bei sienų sušalimo žiemos periodu. Siekiant energinio efektyvumo vis dažniau langai montuojami ne konstruktyve, bet termoizoliaciniame sluoksnyje. Tačiau langų sandarinimo svarba dėl to nemažėja, o darbų atlikimo principas išlieka toks pat. Teisingai sumontavus langus būste galima mėgautis komfortu, angokraščiai nepasidengia pelėsiais, o tai reiškia sveikesnę aplinką. Ir, žinoma, laukia mažesnės šildymo išlaidos.

EFEKTYVI ŠILUMINĖ IZOLIACIJA www.ukmergesgelzbetonis.lt

Pastato kokybę parodo ir jo sandarumas Pastato sandarumas – gyvybiškai svarbus, tai – sudedamoji energiškai efektyvių namų dalis. Atlikti tyrimai rodo, kad sudėjus į vieną vietą net ir mažiausius namo vidaus bei išorės apvalkalo nesandarumus susidarytų žurnalo puslapio dydžio skylė. Nesunku įsivaizduoti, ar bus jauku gyventi būste, kai jo sienoje nuolat žiojės tokia kiaurymė.

Sveika aplinka lieka užribyje Apie pastato sandarumo užtikrinimą vis garsiau imta kalbėti artėjant šių metų sausio 1 dienai. Buvo numatyta, kad naujos statybos būstuose bus privalu atlikti sandarumo testus. Tačiau šis reikalavimas atidėtas iki šių metų lapkričio 1 dienos. Sumažinti ir minimalių sandarumo rodiklių reikalavimai. Statybų specialistai teigia, kad tai padaryta be reikalo – mat užtikrinti sandarumą kainuoja tikrai nedaug lėšų. Daugiau reikia tik kruopštumo ir atsakingumo atliekant darbus. Nuo pastato sandarumo priklauso daug veiksnių: energijos taupymas, šiluminis komfortas, statinio konstrukcijų apsauga, sveika aplinka patalpose. Nesandariame name oro srautus sunku kontroliuoti. Specialistai tokį būstą lygina su kiauru indu. Kad ir kiek į jį pilsi vandens, šis vis tiek po kurio laiko išbėgs. Klausimas lieka tik vienas: ar didelės skylės inde? Tas pats – ir su nesandaraus namo šildymu. Norint, kad patalpose būtų šilta, reikia nuolat kūrenti katilą, deginti kurą, gaminti energiją, kuri netrunka pasišalinti, patuštindama ir piniginę. Be to, šiluminio komforto žmogus gali ir nejausti. Nekontroliuojami oro srautai atšaldo atitvarų paviršius, nuolat sukelia skersvėjų. Šildymo sezono metu pro nesandarumus į išorę besiskverbiantis šiltas oras kondensuojasi, pradeda kauptis drėgmė. Sudrėkusioje konstrukcijoje sumažėja šilumos izoliacijos efektyvumas, gali pradėti formuotis pelėsis. Apie sveiką gyvenamąją aplinką tuomet kalbėti nebeverta.

Nustatyta, kad dažniausiai nesandarumų aptinkama nekokybiškuose languose ir duryse, plyšiuose palei angokraščius. Plyšių paliekama ir sienų bei stogo jungtyse, klojant elektros komunikacijas bei kitų inžinerinių tinklų įvadus. Pastato sienos irgi būna laidžios orui, netinkamai užsandarintos ir izoliuotos.

Nereikėtų taupyti tyrimams Geriausias būdas nustatyti, ar pastatas sandarus – atlikti slėgių skirtumo bandymą, kitaip dar vadinamą pučiančių durų bandymu. Šio tyrimo metu pastate laikinai užsandarinamos ventiliacijos kanalų nišos, uždaromi langai, patalpos durų angoje sumontuojama speciali konstrukcija su ventiliatoriumi – jis dirbtinai sukuria 50 paskalių slėgį tarp pastato vidaus ir išorės. Šis tyrimas parodo, kiek kartų per valandą pastato oro tūrio pasišalina pro nesandarumus. Pastatuose be priverstinės ventiliacijos per valandą esant 50 paskalių skirtumui pastato oro tūris gali pasišalinti 3 kartus, o pastatuose su priverstine ventiliacija turi būti užtikrintas 1,5 karto per valandą rezultatas. Energiškai efektyviuose pastatuose šis reikalavimas dar griežtesnis – per valandą oro tūris gali pasišalinti 0,6 karto. Pastate, kur oro tūris per valandą pasišalina maždaug 3,5 karto, patiriamos didžiulės šilumos energijos sąnaudos – jos keliolika kartų didesnės nei energiškai efektyviame name. Atlikti patalpų sandarumo tyrimus geriausia tuomet, kai dar neįrengta vidaus apdaila. Medinių konstrukcijų namuose tai patartina daryti įrengus oro ir garų barjero plėvelę, išvedžiojus visas komunikacijas, bet dar nesumontavus galutinio vidaus apdailos sluoksnio. Tada yra patogiausia pastebėti ir užsandarinti esančius plyšius, kitus nesandarumus. Galutinai baigus vidaus apdailos darbus, vargu ar kam norisi viską ardyti ir perdaryti iš naujo.

sumontuoti izoliacinę garų bei oro plėvelę ir už jos, prie pat vidaus apdailos, įrengti šilumos izoliacijos sluoksnį elektros įrangai montuoti. Įrengiant šiluminį ir izoliacinį garų bei oro sluoksnį reikia naudoti tam skirtas sistemas. Pagrindinė sudedamoji tokios sistemos dalis yra speciali garų ir oro barjero plėvelė. Įprastinė garų izoliacija (pavyzdžiui, polietileno plėvelė) ištisus metus turi pastovią vandens garų varžą. Dėl to konstrukcijų džiūvimo procesas šiltuoju metų laiku sulėtėja. Speciali garų ir oro barjero plėvelė veikia kaip garų izoliacija, kurios vandens garų laidumas kinta priklausomai nuo santykinės aplinkos drėgmės.

Atlikti sandarumo tyrimus nėra brangu. Investicijos atsiperka su kaupu: pirmiausia ištaisomos statybų klaidos, antra – nereikia nuolat kūrenti katilo ir mokėti daugiau už kurą, galiausiai – išvengiama nepageidaujamų vidaus skersvėjų, užtikrinama pastovi paviršių temperatūra, o tai garantuoja puikų šiluminį patalpų komfortą.

Numatytos net smulkmenos Vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, nuo 2020 metų visi naujai statomi pastatai turės būti beveik nulinės energijos sąnaudų. Tam, kad tai būtų galima pasiekti, vienas svarbiausių kriterijų – pastato ir jo atitvarinių konstrukcijų sandarumas. Šią pastatų ypatybę vertėtų numatyti pradiniame projektavimo etape. Reikia įvertinti, kuris paviršius bus sandarus apvalkalas, kokios medžiagos formuos sandarų paviršių. Būtina kruopščiai nubraižyti, kaip turi būti įrengti sandarumo požiūriu problemiškiausi mazgai, ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistas vientisas sluoksnis. Derėtų išspręsti ir mazgų montavimą skirtingų plokštumų sandūrose. Rekomenduojama vengti vadinamųjų šilumos tiltų – šiltinimo sluoksnis turi juosti visą pastatą nenutrūkstamai. Tam, kad patalpos sandarumas nenukentėtų dėl kištukinių lizdų ar kitų elektros įrangos dalių, rekomenduojama vidinėje stogo ar sienos konstrukcijos pusėje

power of heating

Šildymo sezono metu santykinis oro drėgnis patalpose būna gana žemas (mažesnis nei 50 proc.), todėl viduje jaučiamas sausas oras. Jeigu pastate sandarumui užtikrinti naudojama speciali garų ir oro barjero plėvelė, žiemą ji tarnauja kaip garų barjeras, stabdantis vandens garų skverbimąsi iš patalpų į apšiltintas sienas, stogą, ir neleidžia drėgmei kauptis medinėse konstrukcijose. Vasarą santykinis oro drėgnis palyginti yra aukštas (didesnis nei 60 proc.). Todėl šiltuoju metų laiku plėvelės garų laidumas didėja, ji leidžia pasišalinti drėgmei ir išdžiūti medinėms konstrukcijoms. Įrengiant atitvarines pastato konstrukcijas svarbu užtikrinti vientisą, orui nelaidų vidinį apvalkalą. Todėl visos siūlės plėvelės sujungimo vietose, ties kampais, plėvelės ir vamzdynų sandūros turi būti kruopščiai užsandarintos. Tam naudojami kiti sandarinimo sistemos komponentai: sandarumą užtikrinančios lipniosios juostos, naudojamos plėvelės pastatų konstrukcijų sujungimams suklijuoti, stiklo vatos juostos, skirtos ertmėms aplink langus sandarinti, elastinga lipni sandarinimo mastika ir netgi iš plėvelės pagaminti ruošiniai ventiliacijos kanalams, medinių konstrukcijų išsikišimams, kaminams, kolonoms ar langų angokraščių kampams sandarinti. Naudojant šiuos komponentus, suformuojamas tinkamas izoliacinis apvalkalas iš vidaus, konstrukcijos saugomos nuo galimo drėgmės, pelėsio poveikio, užtikrinamas pastato ilgaamžiškumas ir gyvenimo komfortas.

šildymo jėga www.viadrus.lt, tel. 8 687 11 487

Vėl kviečia

„Individuali statyba“ „Daugiau nei statybos!“ – tokio šūkio lydima šių metų balandžio 14–17 dienomis Klaipėdoje rengiama viena didžiausių statybų sričiai skirtų parodų Lietuvoje – „Individuali statyba 2016“.

Čia vienoje vietoje susiburia verslo lyderiai, įvairių sričių specialistai, architektai, įmonių vadovai, mokymo įstaigų atstovai. Žinoma, ir galutiniai vartotojai, kurie ne tik domisi statybų naujienomis, stato, renovuoja, gerina savo būstą ar ruošiasi tai daryti, bet ir nori suteikti savo namams ar biurui naujų spalvų, ieško kokybės ir komforto savo namų vidui, išorei ar aplinkai. Parodos lankytojams dalyvaujančių įmonių atstovai pasiruošę padėti visokeriopai – nuo kūrybos iki statybos, nuo idėjos iki įgyvendinimo. Beje, pastaraisiais

metais dalyvių skaičius nuolat augo. Antai 2013 metais jų buvo užsiregistravę 238, pernai – 255, o šiemet tikimasi sulaukti ne mažiau kaip 260 dalyvių. Lankytojai taip pat neaplenkia parodos, jos metu kasdien vidutiniškai apsilanko 5 tūkst. žmonių. Jau tradiciškai kartu su „Individualia statyba“ rengiama: - Paroda „Inter Deco“. Tai erdvė įvairioms interjero ir dizaino idėjoms, kaip įsirengti namus, susikurti savąjį pasaulį, kur būtų laisvė, komfortas ar prabanga. - Mugė „Mano sodas“, kur susirenka sodo mylėtojai ir mėgstantieji laiką leisti gryname ore. Šioje erdvėje dalijamasi įvairiomis idėjomis, patarimais, galima įsigyti įvairių sodinukų, gėlių, sėklų, sodo baldų, technikos ir inventoriaus. Juk ir balkonus mieste galima pražydinti!

I Š DA LY V I Ų PA S I S A K YM Ų kivartotojų pritrau „Naujų galutinių as im klientų aptarnav mas ir jau esamų yra svarbu.“ ikšti visų pirma turi re „Dalyviui paroda chatyti naujoves, jų du dalykus: prista kybe.“ ko jų kinti klientus rakteristikas ir įti

ndimus dėl a pasitikrinti spre lim ga e oj od ar pu„P eityje prisistatyti at o r, ba da lo rs riai, savo ve ip patikimai, stip ka s m ta en ur nk blikai, ko miškai įmonei.“ augančiai ir dina ingus eta sutikti reikal vi i ik pu – a od ar „P ti esati prekę, išsiaiškin žmones, parduo kesčius.“ lū urentų klientų mus savų ir konk

i rinkoje, būtina „Norint išsilaikyt irtinumą, paroda parodyti savo išsk tam puiki vieta.“

Perdangos „Teriva“ – genialu tai, kas paprasta Nesudėtinga konstrukcija

Ne vienas individualiųjų namų statytojas spėjo įsitikinti ‒ palengvinti ir paspartinti perdengimo darbus galima pasirinkus šiuolaikines perdangas „Teriva“. Jų elementai leidžia neįtikimai lengvai ir greitai sumontuoti perdangas esant bet kokiam, net ir įmantriam, pastato suplanavimui ar nepatogioms montavimo sąlygoms. Moderni perdangų „Teriva“ technologija tapo paklausi ne tik tarp statybininkų, bet ir projektuotojų, nuolatos ieškančių racionalių pastatų konstrukcinių sprendimų.

Surenkamosioms gelžbetonio perdangoms „Teriva“ įrengti nereikia krano ar sudėtingos klojinių sistemos. Jų elementai – lengvi, montavimas – paprastas, todėl kiekvienas tokias perdangas gali įsirengti savarankiškai. Jas sudaro tam tikra tvarka išdėstytos gelžbetonio sijos, tarp kurių dedamas užpildas – blokeliai. Vėliau viskas užliejama viršutiniu betono sluoksniu. Kad pilant sunkų, šlapią betoną perdanga neįlinktų, ji paremiama keliais statramsčiais. Kartu su perdanga įrengiamas ir namo sienas rišantis vainikas. Nors tokios perdangos yra gerokai lengvesnės nei kitos, kartu yra itin patvarios ir patikimos. Jų lengvus elementus galima paprastai ir greitai montuoti tiesiog rankomis ir sutaupyti daug lėšų – per dieną trys žmonės sugeba perdengti apie 100 m2 plotą. Pasirinkus perdangas „Teriva“ nesunku įgyvendinti originalius architektūros projektus – keičiant sijų ilgį galima perdengti įvairios formos pastatus. Be to, montuojant šias perdangas nesudėtinga formuoti laiptų, kaminų ar ventiliacijos kanalų angas.

Efektyvus lėšų ir laiko taupymas Palyginti su įprastos konstrukcijos monolitinėmis perdangomis, perdangos „Teriva“ yra net perpus pigesnės. Joms iš viso nereikia klojinių, todėl nereikalingi ir paruošiamieji darbai – klojinių išdėstymas, ramstymas, armatūros tvirtinimas, kuriems sugaištama labai daug laiko, o jie irgi nemažai kainuoja. Visi šių perdangų montavimo darbai yra nesudėtingi ir greitai atliekami. Sijos yra tolygios visai reikalingai armatūrai, todėl statybos objektuose išvengiama bet kokių perdangos armavimo klaidų, nereikia gaišti laiko jas taisant. Statybos kainą sumažina ir darbo laiką sutrumpina tai, kad perdangoms „Teriva“ reikia mažesnio betono kiekio nei monolitinėms, todėl betonas gali greičiau sutvirtėti, ir tai leidžia anksčiau pradėti kitus statybos darbus. Iš tiesų daug lėšų statytojams sutaupo ir perdangų „Teriva“ transportavimas. Vienu metu vilkiku su puspriekabe (13,6 metro) galima vežti iki 200 m² perdangų iš betoninių blokelių. Toks pat sunkvežimis į statybvietę sunkių gelžbetonio plokščių atvežtų tik apie 70 m². Tai ypač svarbu tada, kai statybos vyksta toliau nuo didmiesčių. Nepakeičiamos rekonstruojant pastatus Perdangos „Teriva“ naudojamos įvairiausios paskirties ir individualiesiems, ir visuomeniniams pastatams statyti. Tokių perdangų pasirinkimas – tai bene vienintelis tinkamiausias sprendimas, kai reikia rekonstruoti pastatą ir neapsunkinti senų konstrukcijų. Perdangų „Teriva“ sijos dažniausiai montuojamos esamų medinės perdangos rąstų vietose, kitais atvejais joms atremti įrengiamos naujos skylės. Statramsčiais paremiamos sijos montuojamos kas 45– 60 centimetrų, vėliau ant jų dedami perdangos blokeliai, o šalia sienų įrengiamas vainikas ir suformuojamos skirstomosios briaunos. Darbų pabaigoje lieka užpilti ne žemesnės nei C20/25 klasės betono sluoksnį. Be to, patogu, kai rekonstruojant senus pastatus su esamu

stogu perdangų „Teriva“ elementus galima įnešti tiesiog pro langą ar duris. „TERIVA LIGHT“ – lengviausia gelžbetonio perdanga Perdangos su TERIVA LIGHT blokeliais iš polistireninio putplasčio yra tokio pat stiprumo, kaip ir su betoniniais, tik turi kur kas didesnę – 3 m2 K/W – šiluminę varžą. Todėl, sumontavus TERIVA LIGHT blokelius, stogui arba rūsio perdangai apšiltinti reikės perpus mažiau šilumą izoliuojančių medžiagų. Perdangų su šiais blokeliais garso izoliacija taip pat yra nepalyginti geresnė nei kitų gelžbetonio perdangų. Be to, perdangos „Teriva“ su lengvais ir nemažais blokeliais (1 metro ilgio TERIVA LIGHT blokas sveria vos 2 kilogramus) montuojamos kur kas sparčiau. Darbus greitina ir tai, kad blokus visai nesunku pjaustyti iki reikiamo ilgio. Jų transportavimo išlaidas labai sumažina tai, kad vienu sunkvežimiu į statybvietę galima pristatyti net 500 m² perdangų. Vienas kvadratinis metras tokios perdangos sveria tik 180 kilogramų, todėl jas galima naudoti statant namą su šiltomis, bet mažesnio stiprumo blokelių sienomis, taip pat rekonstruojant pastatus, kurie turi ribotą pamatų ar sienų laikomąją galią. Akivaizdu, kad pranašumų gausa išsiskiriančios perdangos „Teriva“ dažnai yra nepakeičiamos. Juk ne veltui šešis dešimtmečius daugelio Europos šalių statybų aikštelėse naudojamos perdangos netruko pelnyti pripažinimą ir Lietuvoje.

UAB „Prefabeta“ P. Lukšio g. 32, Vilnius („Domus“ galerija, 2a.) Tel.: +370 5 233 9662, + 370 610 05 515 El. p. info@prefabeta.lt, www.teriva.lt

Deramas dėmesys apšvietimui Technologija nuolat tobulINAMA

Klientams pasiūlyti tik kokybiškus LED ir išskirtinius apšvietimo sprendimus – tokiu šūkiu jau šešerius metus vadovaujasi Kaune įsikūrusi bendrovė „Dorera“.

Raudondvario pl. 127, Kaunas LT-47551 Tel. +370 698 47983, el. p. info@ledpigiau.lt El. p. dorerauab@hotmail.com , www.ledpigiau.lt

Pagrindiniai apšvietimo sprendimus siūlančios įmonės klientai – naujus namus įsirengiantys ar esamus renovuojantys ir tobulinantys gyventojai. Profesionalios apšvietimo konsultacijos į „Doreros“ specialistus kreipiasi dizaineriai, interjero projektuotojai ir apšvietimo rangovai. Jiems pasiūlomi įvairūs sprendimai: nuo elementarių standartinių šviesos diodų, sumontuotų į E27, E14 cokolių šviestuvus, iki RGB LED šviestuvų, montuojamų į lubas ar kristalo sietynus. Bendrovės „Dorera“ direktorės Raimondos Remeikienės teigimu, dauguma klientų šviesos diodų šviestuvus renkasi patys, tik vėliau jų pasirinkimą įvertina interjero specialistai. Ieškantieji daugiau nei tik šviestuvo kambario viduryje, prioritetą skiria ne LED šviestuvų kainai, bet šviesos diodų kokybei ir novatoriškiems gamintojo sprendimams bei išskirtinumui.

Ir šviesos diodai, ir patys šviestuvai nuolat tobulinami: keičiama architektūrinė šviestuvų geometrija ir dizainas, šviesos diodai tampa lengviau pritaikomi interjere bei jo konstruktyve. Šiuo metu, atkreipė dėmesį R. Remeikienė, populiariausi į lubas montuojami įleidžiami plonieji LED šviestuvai. Vis dažniau interjero dizaineriai renkasi šviestuvus su stiklo arba kristalo elementais, ypatingai skaidančiais šviesą. Amerikos rinkai gaminamus apvalius ir kvadrato formos, į lubas montuojamus LED šviestuvus pirmoji Lietuvos rinkai irgi pristatė bendrovė „Dorera“. Šie šviestuvai skirti išskirtiniam interjerui, tačiau, atkreipė dėmesį pašnekovė, klientai juos noriai derina prie klasikinio interjero. Sprendimai – patalpoms ir aplinkai Bendrovės specialistai siūlo saunų, baseinų, fontanų ir eksterjero apšvietimo sprendimus. Lietuvoje populiarėjančiose saunose įprastai įrengiamas šviesolaidinis apšvietimas, mat stiklo pluošto šviesolaidžiai gali būti naudojami ypač aukštoje temperatūroje. Siūlomos išbandyti dekoracijos – RGB LED kamuoliai, skirti naudoti lauko terasose ir vandens baseinuose ar telkiniuose. Tokių šviečiančių kamuolių apšvietimas valdomas patogiu nuotoliniu pulteliu. Bendrovė „Dorera“ prekiauja šviestuvais, kuriuose naudojami patikimų gamintojų, tokių kaip „Tuolong“, „WayStar lighting company“ ir kiti, diodai. Bendrovės prioritetas, patikino R. Remeikienė – siūlyti klientams tik kokybiškus šviesos diodų gaminius, kurie nenuviltų nei naujakurių, nei interjero specialistų. Apšvietimo projektavimas – pirmaeilis dalykas „Apie bendrą apšvietimą ir didesnio apšvietimo zonas būtina galvoti nuo pirmos projektavimo dienos,

o ne tuomet, kai išvedžiota elektros įranga, juolab jei klientas pageidauja nestandartinių, tačiau racionalių apšvietimo sprendimų“, – aiškino įmonės „Dorera“ vadovė. Renkantis LED apšvietimo produktus būtina atkreipti dėmesį į gamintojo deklaruojamą šviesos diodų skleidžiamą srautą, tarnavimo laiką ir kitus techninius parametrus. Dauguma šviesos diodų gamintojų pažymi, kad galimas šviesos diodų tarnavimo laikas – nuo 25 tūkst. iki 50 tūkst. valandų. Efektyviausi šviesos diodai – nuo 30 iki 40 tūkst. valandų, likusias 10 tūkst. valandų šviesos diodų skleidžiamos šviesos intensyvumas ima mažėti. Projektuoti apšvietimą, anot R. Remeikienės, parankiausia numačius funkcines zonas. Pavyzdžiui, koridoriuose įprastai numatomi foniniai, silpnesnio apšvietimo LED elementai, darbo zonai dažniau parenkami galingesni ar kryptiniai LED šviestuvai. Sovietmečiu statytuose daugiabučiuose buvo įprastas šviestuvas kambario viduryje, todėl čia paprasčiau pakeisti patį šviestuvą nauju. Pageidaujant dekoratyvaus LED apšvietimo, dažniausiai prireikia rekonstrukcijos, visų pirma būtina pakeisti visą elektros įrangos sistemą. Ypač svarbu, anot pašnekovės, tinkamai apskaičiuoti LED šviestuvų galingumą. Šį darbą ji patarė patikėti apšvietimo specialistams. Dažniausias klientų pasirinkimas – šiltos baltos spalvos šviesos diodų šviestuvai, kurie skleidžia maždaug 3000 kelvinų temperatūros šviesą. Šaltos baltos šviesos LED šviestuvai populiaresni apšviečiant darbo zonas ir gamyklų cechų patalpas, kai reikalingas intensyvesnis apšvietimas. Spalvoti LED apšvietimo elementai, pripažino „Doreros“ vadovė, buityje prigyja sunkiau, išskyrus LED prožektorius ir juostas, kuriomis noriai dekoruojamos užuolaidų zonos, pramogų kambariai, apšviečiami eksterjero elementai bei augalai.

SELENA II G1 Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s Suplanavimas ir patalpų plotas Erdvus vienaukštis namas, be rūsio, skirtas 3–4 asmenų šeimai. Su vienviečiu garažu. Puikus variantas vienaukščių namų šalininkams. Dienos zona – tai didelė svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku. Valgomasis didelis ir šviesus. Didelė vonia suprojektuota prie miegamųjų. Kita vonia yra dienos zonoje. Katilinė suprojektuota tarp gyvenamosios dalies ir garažo. Poilsio zona kompaktiška. Iš viso name yra trys miegamieji kambariai. Patalpos suplanuotos funkcionaliai ir aiškiai. Namas tradicinis su naujoviškais apdailos elementais, aiškios formos.

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių arba plieninė. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir dailylentės. Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 90 100 Statant ūkio būdu: 63 100

*Namas be vidaus apdailos: nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga. Šiame variante nurodoma namo statybos kaina be PVM statant pasirinkus rangovą. Statant ūkio būdu: namo statybos kaina be PVM statybas organizuojant pačiam.

1. Tambūras 3,01 m² 2. Holas 6,47 m² 3. Virtuvė 9,42 m² 4. Sandėliukas 1,71 m² 5. Svetainė, valgomasis 33,34 m² 6. Vonia 2,31 m² 7. Koridorius 5,74 m² 8. Miegamasis 16,71 m² 9. Miegamasis 12,26 m² 10. Miegamasis 10,50 m² 11. Vonia 6,71 m² 12 Katilinė 7,38 m² 13. Garažas 20,76 m² Iš viso: 136,32 m²

Naudingas plotas: 108,18 m² Užstatymo plotas: 170,03 m² Statinio aukštis: 5,99 m Stogo nuolydis: 24°

MARLONAS III G1 Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s

Modernus, gražus vienaukštis namas be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Dienos zona – tai didelė svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku. Šalia mažo vonios kambario suprojektuotas kambarys – abi patalpos esant reikalui name gali sudaryti atskirą gyvenamąją erdvę. Katilinė erdvi, sujungta su garažu. Namo priekyje suprojektuota poilsio zona. Tai trys miegamieji ir vonia. Toks namo suplanavimas skirtas sklypui, į kurį įvažiavimas suformuotas iš šiaurinės pusės.

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių arba plieninė. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas. Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 96 800 Statant ūkio būdu: 67 800

Suplanavimas ir patalpų plotas 1. Tambūras 3,60 m² 2. Holas 9,42 m² 3. Virtuvė 10,15 m² 4. Sandėliukas 2,39 m² 5. Bendras kambarys, valgomasis 33,00 m² 6. Kabinetas 10,47 m² 7. Vonia 2,70 m² 8. Koridorius 8,37 m² 9. Miegamasis 14,94 m² 10. Miegamasis 11,17 m² 11. Miegamasis 11,17 m² 12. Vonia 6,36 m² 13. Katilinė 8,62 m² 14. Garažas 20,98 m² Iš viso: 153,34 m²

Naudingas plotas: 123,74 m² Užstatymo plotas: 192,30 m² Statinio aukštis: 6,02 m Stogo nuolydis: 20°

NIKI II G1 ENERGO Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s

Gražus, klasikinis, labai funkcionaliai suplanuotas namas be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra virtuvė su sandėliuku, valgomasis, svetainė, miegamasis, vonia ir katilinė. Palėpėje yra du erdvūs miegamieji, vonios kambarys ir skalbykla. Virš garažo suprojektuota pastogė – funkcionali patalpa visiems namo gyventojams. Jauki namo vieta – terasa su židiniu. Židinys dvipusis. Namo eksterjero spalva šilta, klinkerio intarpai suteikia elegancijos.

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas, klinkeris ir medis. Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 133 800 Statant ūkio būdu: 93 700

Pirmas aukštas 1. Tambūras 3,30 m² 2. Holas 13,01 m² 3. Virtuvė 6,46 m² 4. Sandėliukas 1,07 m² 5. Svetainė, valgomasis 31,87 m² 6. Miegamasis 16,22 m² 7. Vonia 5,17 m² 8. Katilinė 4,98 m² 9. Drabužinė 2,62 m² 10. Garažas 24,94 m² Iš viso: 109,64 m² Pastogė 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Koridorius 8,23 m² Miegamasis 15,25 m² Miegamasis 16,67 m² Vonia 8,09 m² Ūkinė patalpa 6,09 m² Palėpė 8,61 m²

Iš viso: 62,94 m² Naudingas plotas: 134,05 m² Užstatymo plotas: 140,82 m² Statinio aukštis: 8,36 m Stogo nuolydis: 38°

ODETA G1 Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s

Klasikinis, patogus namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su vienviečiu garažu, skirtas 4 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra virtuvė su sandėliuku, valgomasis, svetainė, kabinetas, vonia ir katilinė. Poilsio zonoje, palėpėje yra trys miegamieji, du vonios kambariai. Platus balkonas skirtas dviem miegamiesiems. Patalpos suplanuotos funkcionaliai – erdvė virš garažo yra gyvenamoji. Namas jaukus ir patogus gyventi. Yra kitas šio projekto variantas – ODETA.

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių arba plieninė. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas. Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 85 300 Statant ūkio būdu: 59 700

Pirmas aukštas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Tambūras 5,18 m² Holas 8,67 m² Virtuvė 6,81 m² Sandėliukas 1,72 m² Svetainė, valgomasis 23,67 m² Kabinetas 11,29 m² Vonia 2,58 m² Katilinė 3,44 m² Garažas 18,91 m²

Iš viso: 82,27 m² Pastogė 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Koridorius 3,66 m² Miegamasis 21,21 m² Vonia 4,00 m² Miegamasis 8,33 m² Miegamasis 11,41 m² Vonia 8,60 m²

Iš viso: 57,21 m²

Naudingas plotas: 117,13 m² Užstatymo plotas: 108,94 m² Statinio aukštis: 8,40 m Stogo nuolydis: 45°

LEA S1 Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s

Kompaktiškas namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, su stogine automobiliui. Skirtas 3–4 asmenų šeimai. Puikus variantas nedidelio sklypo savininkams. Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku. Valgomasis šviesus, sujungtas su terasa. Terasos ažūras padaro ją labai jaukią. Vonia suprojektuota prie erdvios katilinės. Pirmame aukšte dar yra patogus kabinetas. Mansardoje yra kompaktiška poilsio zona, trys miegamieji ir didelė vonia. Namas tradicinis dvišlaitis su naujoviškais apdailos elementais, aiškios formos.

Pirmas aukštas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Tambūras 1,79 m² Holas 7,19 m² Virtuvė 5,91 m² Sandėliukas 1,30 m² Svetainė, valgomasis 19,32 m² Kabinetas 9,95 m² Vonia 2,27 m² Katilinė 6,77 m² Stoginė automobiliui 20,38 m²

Iš viso: 54,50 (74,88) m² Pastogė 1. 2. 3. 4. 5.

Koridorius 4,66 m² Miegamasis 7,98 m² Miegamasis 6,80 m² Miegamasis 9,25 m² Vonia 5,95 m²

Namas be vidinės apdailos: 50 600 Statant ūkio būdu: 35 500

Iš viso: 34,64 m²

Naudingas plotas: 82,37 m² Užstatymo plotas: 97,55 m² Statinio aukštis: 8,16 m Stogo nuolydis: 42°

GRANDE G1 Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s

Klasikinis, gražus namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, skirtas 4 asmenų šeimai. Su vienviečiu garažu. Pirmame aukšte yra virtuvė, svetainė su valgomuoju ir gyvenamasis kambarys. Taip pat čia yra didelė katilinė ir tualetas. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje yra poilsio zona. Ją sudaro trys miegamieji, drabužinė ir du dideli vonios kambariai. Pagrindinis miegamasis sujungtas su balkonu. Labai jauki vieta – plati terasa. Namo fasado apdaila kombinuota, panaudotos medžiagos gražiai dera tarpusavyje. Namas labai elegantiškas ir prabangus.

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – čerpių. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: mediniai arba plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir klinkeris. Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 112 700 Statant ūkio būdu: 77 800

Pirmas aukštas

1. Tambūras 8,21 m² 2. Holas 8,96 m² 3. Virtuvė 11,48 m² 4. Sandėliukas 2,95 m² 5. Bendras kambarys, valgomasis 34,19 m² 6. Kabinetas 10,89 m² 7. Tualetas 2,44 m² 8. Katilinė 6,12 m² 10. Garažas 20,15 m² Iš viso: 105,39 m² Pastogė 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Koridorius 7,16 m² Miegamasis 23,06 m² Vonia 4,64 m² Miegamasis 14,35 m² Miegamasis 13,63 m² Vonia 9,76 m² Drabužinė 6,14 m²

Iš viso: 78,74 m² Naudingas plotas: 157,86 m² Užstatymo plotas: 131,86 m² Statinio aukštis: 9,71 m Stogo nuolydis: 45°

LIV 7 Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s

Gražus, labai funkcionaliai suplanuotas namas be rūsio, skirtas 4 asmenų šeimai. Pirmame aukšte yra virtuvė su sandėliuku, valgomasis, svetainė, tualetas ir katilinė. Šviesioje svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje, poilsio zonoje, yra labai erdvus miegamasis su drabužine, vonios kambarys ir du vaikų miegamieji. Mažų miegamųjų gyventojai galės grožėtis vaizdu iš bendro balkono. Jauki namo vieta – terasa prie valgomojo. Namo eksterjero spalva šilta, medienos intarpai suteikia namui elegancijos.

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – skarda. Vidiniai laiptai: mediniai. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir medis. Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 72 500 Statant ūkio būdu: 50 000

Pirmas aukštas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

Tambūras 2,22 m² Holas 8,17 m² Virtuvė 8,89 m² Sandėliukas 0,90 m² Valgomasis 11,31 m² Svetainė 27,19 m² Tualetas 1,12 m² Katilinė 3,86 m²

Iš viso: 63,66 m² Pastogė 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Koridorius 3,25 m² Miegamasis 13,91 m² Drabužinė 4,81 m² Miegamasis 9,73 m² Miegamasis 10,55 m² Vonia 6,21 m²

Iš viso: 48,46 m²

Naudingas plotas: 108,26 m² Užstatymo plotas: 91,86 m² Statinio aukštis: 8,39 m Stogo nuolydis: 45°

TORI II Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s Suplanavimas ir patalpų plotas Kompaktiškas vienaukštis namas be rūsio, skirtas 2–3 asmenų šeimai. Idealus variantas vienaukščių keturšlaičių namų mėgėjams. Dienos zona – tai svetainė su labai šviesiu valgomuoju, patogi virtuvė su sandėliuku. Vonia ir atskiras tualetas – patogus sprendimas. Katilinė w- namo dešinėje pusėje. Patogiai suprojektuota poilsio zona. Iš viso yra du miegamieji. Funkcionali ir jauki terasa sujungta ir su svetaine, ir su pagrindiniu miegamuoju. Namas tradicinis, aiškios formos. Pastatas yra iki 80 m² ploto – jo statybą leidžiantys dokumentai tvarkomi supaprastintai.

1. Tambūras 2,55 m² 2. Holas 8,26 m² 3. Virtuvė 6,55 m² 4. Sandėliukas 1,35 m² 5. Svetainė, valgomasis 22,04 m² 6. Tualetas 1,12 m² 7. Miegamasis 10,89 m² 8. Miegamasis 9,77 m² 9. Vonia 4,82 m² 10. Katilinė 4,36 m² Iš viso: 71,71 m²

Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – plieninė. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir klinkeris. Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 58 400 Statant ūkio būdu: 41 300 *Namas be vidaus apdailos: nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga. Šiame variante nurodoma namo statybos kaina be PVM statant pasirinkus rangovą. Statant ūkio būdu: namo statybos kaina be PVM statybas organizuojant pačiam.

Naudingas plotas: 67,35 m² Užstatymo plotas: 97,52 m² Statinio aukštis: 6,90 m Stogo nuolydis: 30°

ELMO Projekto autorius: A r t u r a s W ó j c i a k a s Jaukus vienaukštis namas be rūsio, skirtas 3 asmenų šeimai. Puikus variantas vienaukščių namų mėgėjams. Namo projektas yra iš „Energo“ kolekcijos – tai labai šiltas ir taupus namas. Klasikinio stiliaus, aiškios formos ir labai kompaktiškas. Dienos zona – tai svetainė su valgomuoju ir patogia atvira virtuve. Valgomasis labai šviesus. Svetainėje yra židinys. Vonios kambarys suprojektuotas prie miegamųjų. Iš viso yra du miegamieji ir vonia. Namo plotas – iki 80 m2. Tokių namų statybos dokumentai tvarkomi supaprastinta tvarka. Pastato konstrukcijos Sienos: mūro. Perdanga: gelžbetonio. Stogas: konstrukcija medinė, danga – plieninė skarda. Langai: plastikiniai. Fasado apdaila: tinkas ir medis. Preliminari statybos kaina (Eur)*:

Namas be vidinės apdailos: 56 200 Statant ūkio būdu: 39 400 *Namas be vidaus apdailos: nenudažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga. Šiame variante nurodoma namo statybos kaina be PVM statant pasirinkus rangovą. Statant ūkio būdu: namo statybos kaina be PVM statybas organizuojant pačiam.

Naudingas plotas: 79,93 m² Užstatymo plotas: 105,38 m² Statinio aukštis: 6,84 m Stogo nuolydis: 30°

Suplanavimas ir patalpų plotas 1. Tambūras 2,75 m² 2. Holas 5,47 m² 3. Virtuvė 8,87 m² 4. Bendras kambarys, valgomasis 22,78 m² 5. Koridorius 4,24 m² 6. Miegamasis 13,50 m² 7. Miegamasis 10,36 m² 8. Vonia 6,89 m² 9. Katilinė 5,07 m² Iš viso: 79,93 m²