Sveikatos langas 2016 sausis

Sveikatos langas 2016 Nr. 1

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai jūs šypsotės.

Sveikatos langas Mieli skaitytojai, amerikiečių rašytojas Henris Deividas Toras yra pasakęs: „Spręskite apie savo sveikatą iš to, kaip džiaugiatės rytu ir pavasariu.“ Rytas ir pavasaris – tai nauja pradžia, reikalaujanti daug energijos – tiek fizinės, dvasinės.

Energija įvardijama kaip „viena iš pagrindinių medžiagos savybių, jos judėjimo matas“.

Vadinasi, neturėsi energijos – nepajudėsi. O kas jus uždega? Gal ryto krosas, gera knyga, mėgiamas darbas? O gal tiesiog bundanti gamta? Parašykite mums ir pasidalykite savo patirtimi. Šiame numeryje taip pat juntamas pavasario dvelksmas: šeimos gydytoja Dovilė Nakvosienė pasakoja, ką daryti, kad organizmas nepritrūktų geležies, Sigita Staišiūnaitė primena masažo naudą, psichoterapeutė Vida Kilikevičienė pataria, kaip puoselėti draugystę. Sužinosite apie mineralinio vandens naudą, vitamino D svarbą, lietuviškas žolelių arbatas, augalų komunikaciją.

Gera žinia laukiantiems tikrojo pavasario: vasarį kiekviena diena bus 4 min. ilgesnė, o vasario 29-ąją sulauksime 10.40 val. šviesos laiko. Tad linkime saulėtų pavasario rytų! Jei ne už lango, tai bent širdyje ir mintyse.

„Sveikatos lango“ redakcija: Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite adresu agne@sveikatoslangas.lt Žurnalą leidžia UAB „Sveikatos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.lt Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060.

Spausdino UAB „Taurapolis“, Mūšos g. 9, 47176 Kaunas.

Tiražas 30 000 egz.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti raštišką redakcijos sutikimą. Šis leidinys nemokamas, prekiauti juo be leidėjų raštiško sutikimo draudžiama.

Šiame numeryje

Pasirūpinkite saulės vitaminu ... 1 Patarimai slidinėjantiems kalnuose ... 2 Šeimos gydytoja Dovilė Nakvosienė: „Lietuvių racione per mažai daržovių“ ... 3 Natūralus mineralinis – geros savijautos šaltinis pavasarį ... 4 Kraujotaką gerinantis masažavimasis ... 6 Prisijaukinti kitą žmogų ... 8 11 būdų pagerinti atmintį ... 10 „Local T“ lietuviškos arbatos ir kavos – sveika ir modernu ... 12 Kaip apsisaugoti nuo žiemą padidėjusios oro taršos ... 16 Augalų komunikacija: ar augalai protingi? ... 18 Alergija maisto produktams ... 20 Ožragės sėklos – baltymų ir vitaminų šaltinis ... 22

Pasirūpinkite saulės vitaminu Saulė – pagrindinis mums būtino vitamino D šaltinis

Į žiemos pabaigą saulės vitamino D ima trūkti daugumai mūsų šalies gyventojų. Kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis, reikėtų 10–15 min. per dieną pabūti saulėje be apsauginių kremų ir atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus.

Saulės vitaminas mažina riziką susirgti: • širdies ir kraujagyslių ligomis bei diabetu; • storosios žarnos, krūties, prostatos vėžiu; • išsėtine skleroze, demencija, depresija; • gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze; • kai kuriomis autoimuninėmis ligomis; • rachitu, osteoporoze ir kt.

Vitamino D perteklius pavojingas

Vitaminas D kaupiasi organizme ir jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti. Vitamino D pertekliaus požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, sutrikusi inkstų veikla.

Be to, dėl vitamino D pertekliaus gali sparčiau vystytis aterosklerozė. Vyresni žmonės esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje vitaminą D turėtų vartoti atsargiai.

Vasarį džiugins saulė

Orų prognozė: www.gismeteo.lt vasarį prognozuoja saulėtą, tad nepraleiskite progos pabūti gryname ore!

2016 m. vasario mėnuo

5 atsitiktiniai mokslo atradimai ... 26 Gimdos kaklelio vėžys gali būti nustatytas labai anksti ... 28 Smegenų mankšta lavina atmintį ... 29 Linksmasis kampelis ... 30 Smagioji medicina ... 31 Augalų žydėjimo laikas ... 32 orų prognozė 2016/1

1

Patarimai slidinėjantiems kalnuose Slidinėjimas kalnuose – puiki galimybė aktyviai praleisti atostogas. Kad ši visapusiškai lavinanti fizinė veikla kalnuose būtų maloni ir saugi, rengtis kelionei rekomenduojama iš anksto. Kas svarbiausia?

Iki išvykstant į kalnus

Svarbu būti fiziškai aktyviems ir žiemos sporto sezonui rengtis visus metus.

Viena iš tinkamiausių fizinių veiklų – ėjimas į darbą pėsčiomis, pasivaikščiojimai vidutiniu tempu. Užsiimant ilgai trunkančia (40–60 min.) nedidelio intensyvumo veikla, organizmas įpranta prie didesnio krūvio.

Mankštinkitės sveikatingumo klube, namuose, lauke.

Rekomenduojama bėgioti, čiuožinėti, vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, šokti, plaukioti, važinėti dviračiu, žaisti tenisą.

Mankštinkitės nuolat (geriausia – kas antrą dieną). Pamažu fizinį krūvį didinkite ir treniruokitės 5–6 dienas per savaitę po 30 minučių ar ilgiau.

Judesių koordinaciją ir pusiausvyrą (savybes, svarbias slidininkui) ir kaulų bei raumenų sistemą gerina jogos, pilateso, kalanetikos, raumenų tempimo ir jėgos pratimai, mankšta su terapiniu kamuoliu. Ugdant fizinę ištvermę ir lavinant koordinaciją mažinama traumų tikimybė.

Jei po užsiėmimų pasijuntate blogiau nei prieš juos, kurį laiką venkite intensyvaus krūvio ir pasikonsultuokite su kineziterapeutu ar sporto gydytoju, kaip mankštintis negalavimams atlėgus.

Kalnuose

Kalnuose būtini akiniai nuo saulės, veido odos apsaugiü

nis kremas, lūpų balzamas ar kita priemonė. Rekomenduojama dėtis šalmą, naudoti stuburo, alkūnių ir kelių apsaugas. Patartina būti itin atsargiems, jei anksčiau kalnuose jau esate patyrę kelio ar čiurnos traumą. Ortopedijos gaminių parduotuvėje galite įsigyti specialių įtvarų.

Turėkite su savimi skausmą slopinančių vaistų, elastinio ü binto, pleistro.

2

2016/1

Jei mankštindamiesi gausiai prakaituojate ir netenkate ü daug kalio bei magnio, pasitarę su vaistininku ar gydytoju, šių preparatų pavartokite papildomai.

Pirmoji pagalbos priemonė pasitempus čiurnos raišü čius – šaltas kompresas. Galima ant traumuotos vietos uždėti maišelį ledo ar sniego. Turėkite tepalo skausmui ir uždegimui slopinti.

Prieš išvykdami slidinėti, apsidrauskite nuo nelaimingų ü atsitikimų. Turintiesiems Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią galima gauti teritorinėje ligonių kasoje, teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

Rekomenduojama kasryt 15–20 minučių skirti mankštai. ü Galima pasivaikščioti vidutiniu tempu, atlikti pratimus kaklo, pečių raumenims, kelių ir čiurnų sąnariams. Svarbu, kad sušiltų kūnas ir būtų mankštinamos visos raumenų grupės.

Apšilti ypač svarbu esant žemesnei oro temperatūrai.

Naujokams kalnų slidinėjimo verta pasimokyti su insü truktoriumi. Profesionalo pamoka naudinga ir pažengusiems slidininkams, norintiems koreguoti netinkamus įgūdžius ir tobulinti techniką. Slidinėjimo pamokos gali iki 50 proc. sumažinti traumų tikimybę.

Slidinėjimo trasas dera rinktis atsižvelgiant į savo fizinį ü pasirengimą ir slidinėjimo įgūdžius, vietovės reljefą ir oro sąlygas. Pirmosiomis dienomis nesistenkite pademonstruoti visų elementų, kuriuos mokate. Skirkite laiko ramiam slidinėjimui, mėgaukitės gamta.

Su savimi turėkite žemėlapį su pažymėtomis trasomis, ü medicinos punktais, poilsio vietomis.

Nesustokite ten, kur matomumas prastas. Staiga nemažinkite greičio ir nestokite siaurose trasos vietose.

Lenkdami kitą slidininką įvertinkite, ar manevras sėü kmingai pavyks šiam staiga sustojus arba pasisukus.

Būkite atidūs, laikykitės saugaus atstumo, venkite pavoü jingų situacijų. Elkitės taip, kad rizika susižaloti nekiltų nei jums, nei kitiems.

Sėkmės ir geros nuotaikos aktyviai ilsintis!

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla

Šeimos gydytoja Dovilė Nakvosienė: „Lietuvių racione per mažai daržovių“ Šeimos gydytoja pasakoja, ką svarbu žinoti apie geležį bei kaip atstatyti jos trūkumą.

Pacientai gydymą nutraukia per greitai

Pacientai, kuriems diagnozuojamas geležies trūkumas, gydymą nutraukia per greitai – pagėrę preparatą mėnesį du, o reikėtų tęsti mažiausiai pusmetį.

Vartoti su maistu arba tuščiu skrandžiu

Labai svarbu geležies preparatus vartoti su maistu – prieš valgį tuščiu skrandžiu arba valgant. Jei tai kelia šleikštulį, galima gerti vandenį likus valandai prieš valgį arba praėjus kelioms valandoms po valgio.

Geležis nevartotina su pieno produktais

Kas trukdo pasisavinti geležį?

Derėtų žinoti, kad kalcis trukdo įsisavinti geležį, todėl konkretaus valgymo metu geriant geležį, pieno produktų geriau atsisakyti.

Geležies neleidžia įsisavinti taninai ir fitino rūgštis, kurios yra kavoje bei juodojoje ir žaliojoje arbatose. Taigi prieš gerdami arbatą ir kavą darykite kelių valandų pertrauką, jei suvalgote maisto, kuriame yra geležies, arba rinkitės žolelių arbatas.

Kas gerina geležies pasisavinimą?

Teigiama, kad geležies pasisavinimą iki šešių kartų padidina kartu su maistu gaunamas natūralus vitaminas C, todėl geležies turtingą maistą geriausia valgyti su citrinos arba svarainių sultimis pašlakstytomis šviežiomis lapinėmis daržovėmis ar brokoliais.

Kokiame maiste daug geležies?

Geležies gausu grūdinėse kultūrose, ypač avižose, grikiuose, taip pat juodoje rupioje duonoje. Svarbu šiuos produktus vartoti kuo mažiau apdorotus – kuo daugiau skaidulų yra ir kuo daugiau reikia kramtyti, tuo jie naudingesni.

Grūduose esančios skaidulos padeda šalinti cholesterolį, šiame procese dalyvaujančias tulžies rūgštis. O kuo daugiau pašalinama, tuo geriau, nes pašalinus tulžies rūgštis, stimuliuojama naujų tulžies rūgščių, kurios šalina cholesterolį, gamyba.

Lietuvių racione daržovių itin mažai, o būtent žalios lapinės daržovės, pvz., špinatai, petražolės, dilgėlės, gražgarstės, kopūstai yra gausus geležies šaltinis. Kuo žalia spalva ryškesnė, tamsesnė, tuo daržovės vertingesnės. Daug geležies yra daigintuose grūduose, kurių galima susidaiginti ir patiems.

Nemažai geležies yra burokėliuose, braškėse, tačiau šių produktų reikėtų suvalgyti itin daug, kad pakistų geležis lygis.

Užuot įsisavinęs pakankamą geležies kiekį, nuo burokėlių sulčių žmogus greičiau dažniau tuštinsis ir dirgins žarnyną.

Be to, didelė klaida burokėlius valgyti su grietine ar sūriu, nes tokiu atveju geležies pasisavinama gerokai mažiau.

Puikus geležies šaltinis – mėsa, ypač žvėriena (elniena ir stirniena), jautiena ir aviena, tačiau pastaroji itin riebi, todėl jos rekomenduojama vengti ir rinktis triušieną. Kiaulienoje geležies mažai. Mėsoje esančios geležies kiekis priklauso ir nuo skerdienos dalies – pavyzdžiui, vištienos krūtinėlėje jos labai mažai, šlaunelėse daugiau, tačiau daugiau ir cholesterolio.

„Floradix® skystosios geležies formulė“ su vitaminais, vaistažolių ekstraktais ir vaisių sultimis.

Be gliuteno, be mielių, be alkoholio.

Geležis, vitaminai B12 ir B6 padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą. Šio mikroelemento trūkumui ypač jautrūs maži vaikai, nes geležis svarbi normaliai pažinimo funkcijai.

Geležies poreikis padidėja nėštumo ir žindymo metu, aktyviai sportuojantiems žmonėms.

Floradix® tabletės su geležimi, vitaminais B1, B2, B6,B12, nikotinamidu, foline rūgštimi ir vitaminu C, vaistažolių ekstraktais.

Maisto papildai.

Svarbu laikytis subalansuotos3dietos 2016/1 ir sveiko gyvenimo būdo.

Natūralus mineralinis – geros savijautos šaltinis

PAVASARĮ

Bundant gamtai ir besibeldžiant pavasariui dauguma nori pokyčių – padailinti kūno linijas ir atnaujinti garderobą. Suskumbame valyti organizmą, sveikiau maitintis, sportuoti. Kai ilgainiui pritrūksta valios ir energijos, neretas griebiasi kavos, bet juk vien ja gyvas nebūsi.

O dažnai tereikia visai nedaug – tik vieno gero įpročio – nuolat aprūpinti organizmą natūraliu mineraliniu vandeniu.

Medicinos mokslų daktarė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Dalia Stasytytė-Bunevičienė primena vandens reikšmę žmogaus organizmui ir paaiškina jo naudą žmogaus savijautai bei sveikatai: „Žmogui kasdien reikia gerti pakankamai skysčių, nes daug jų netenkama. Troškulys – fiziologinė būklė, signalizuojanti, kad organizmui trūksta vandens. Nuo išgeriamo kiekio priklauso medžiagų apykaitos procesai organizme, taigi – ir konkretaus asmens sveikatos kokybė, jo augimo, brandos, senėjimo eiga, galimos ligos ir jų vystymasis. Labai svarbu žinoti, kad žmogaus organizme vykstančiuose procesuose gali dalyvauti tik vanduo, taigi visų kitų skysčių nauda sveikatai pirmiausiai turėtų būti vertinama pagal į organizmą patenkančio gryno vandens kiekį. Vandens netenkame net ir kvėpuodami. Vien dėl iškvepiamame ore esančių vandens garų kiekvieną dieną mums būtina papildomai gauti nors pusę litro vandens. Sportuojant, sunkiai dirbant, o ypač šiltuoju metų laiku skysčių, pirmiausiai vandens, reikia vartoti dar daugiau, nes paspartėja medžiagų apykaita, per odą išskiriama daugiau šlakų ir gausiau prakaituojama.“

Vandens netenkame net ir kvėpuodami.

Kadangi vykstant medžiagų apykaitos procesams gaminami rūgštiniai junginiai, tinkamam jų šalinimui reikalingas ir kokybiškas vanduo. Tokiu atveju reikėtų prisiminti šarminį vandenį, kuris subalansuoja organizme vykstančius procesus.

Medicinos mokslų daktarė, aukščiausios kategorijos reabilitologė, vidaus ligų gydytoja Dalia Stasytytė-Bunevičienė

4

2016/1

Gerdami mineralinį vandenį „Tichė“ jausitės

Kuo naudingas šarminis vanduo

Šarminiu vadinamas vanduo, kuriame šarminių mineralų (magnio, kalcio, kalio, natrio ir kt.) koncentracija didesnė. Šarminiai mineralai padeda organizmui pašalinti šlakus, o deguonis mažina vėžio ir kitų ligų riziką, nes vėžinės ląstelės nemėgsta deguonies prisodrintos aplinkos.

Geriant šarminį vandenį, normalizuojamas kūno pH, dėl to palengvėja kai kurie negalavimai: artritas, podagra, inkstų ligos, diabetas. Šarminis vanduo normalizuoja kraujospūdį, mažina cholesterolio ir trigliceridų (natūralių riebalų) kiekį.

Būtina mažinti rūgštingumą

Didžiausia šarminių medžiagų koncentracija yra naujagimio organizme ir kraujyje (pH = 7,45). Deja, žmogui bręstant, organizmas rūgštėja, mažėja kraujo šarmingumas, didėja rūgštinių atliekų sankaupos ir su jomis susijusių susirgimų rizika. Rūgštingumui mažinti reikalingus šarminius mineralus organizmas gali gauti tik su maistu ir skysčiais. Kasdien geriant šarminį vandenį, organizmas aprūpinamas šarminiais jonais.

„Tichė“ – vanduo, kurį pati gamta aprūpino reikiamomis mineralinėmis medžiagomis, ypač kalciu, magniu ir sulfatais.

Natūralus mineralinis vanduo ,,Tichė“ – vienintelis Lietuvoje vidutinės mineralizacijos (1378 mg/l) nepaliestas, nepakeistas šarminis natūralus mineralinis vanduo (pH 7,6–7,8) maistinio plieno vamzdžiais išgaunamas iš giluminio 689 m gylyje esančio šaltinio, kurio sudėtis ypač tinkama organizmo mineralų pusiausvyrai palaikyti.

Kalcis – būtina medžiaga sveikiems dantims ir kaulams vystytis, jo ypač reikia augančio vaiko organizmui bei vyresnių žmonių osteoporozės profilaktikai.

Kai ima trūkti šarminių elementų, organizmas pradeda naudoti savo atsargas.

Magnis stiprina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų raumenų ir nervų sistemas.

Sulfatai gerina medžiagų apykaitą, virškinimą, šios mineralinės medžiagos ypač reikalingos asmenims, kenčiantiems nuo vidurių užkietėjimo.

Kraujas yra svarbiausias mūsų organizmo gyvybinis skystis, jo šarmų ir rūgščių pusiausvyra gali svyruoti labai nežymiai. Kai ima trūkti šarminių elementų, organizmas pradeda naudoti savo atsargas. Jeigu kalcio negauname su maistu ar gėrimais, jis imamas iš kaulų, dantų. Panašiai nutinka trūkstant kalio, natrio, magnio. Kitaip nei cheminiai vaistai, šarminis vanduo nesukelia šalutinio poveikio – tai vienas svarbiausių jo pranašumų. Šis vanduo – gamtos produktas, aktyvinantis organizmo galias. „Tichė“ – vanduo, kurį pati gamta aprūpino reikiamomis mineralinėmis medžiagomis, ypač kalciu, magniu ir sulfatais. Šie mineralai stiprina kaulus, gerina raumenų, širdies, nervų sistemos veiklą.

„Tichė“ – šarminių mineralų šaltinis

Manoma, kad tyras natūralus mineralinis vanduo ne tik padeda išvengti virškinimo sutrikimų, bet ir lengvina juos. Mums gimus organizme rūgščių ir šarmų pusiausvyra būna tobula, tačiau bėgant metams šiuolaikinis gyvenimo būdas ją pažeidžia – mažėja organizmo pH, organizmas rūgštėja, žmogaus savijauta prastėja. Džiugu, kad nuolat geriamas šarminių mineralų turintis natūralus vanduo ,,Tichė“ gali padėti vėl jaustis geriau. ,,Tichė“ atitinka visus produkto, rekomenduojamo sveikai žmonių mitybai, reikalavimus: yra vidutinės mineralizacijos, turi šiek tiek daugiau kalcio, magnio ir sulfatų, taip pat tinkamą natrio, chloro, kalio, fluoro ir hidrokarbonatų kiekį.

gerai, troškulį malšinsite sveikai.

2016/1

5

Kraujotaką gerinantis

masažavimasis Kraujas teka iš kairiojo skilvelio į aortą, po to į arterijas, arterioles, arterinius kapiliarus, venules, venas, dešinįjį prieširdį, dešinįjį skilvelį, plaučius, tada, prisisotinęs deguonies, grįžta į kairįjį prieširdį. Venos turi vožtuvus, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal. Didelį vaidmenį vaidina ir kojų raumenys, kuriems susitraukinėjant pakeliamas hidrostatinis spaudimas ir periodiškai atidarinėjami venų vožtuvai. Taip raumenų „siurblys“ varo veninį kraują priešinga kryptimi. Pro kapiliarų sieneles į audinius patenka su krauju perneštas deguonis, maisto medžiagos, vitaminai, taip pat pašalinamas anglies dvideginis ir medžiagų apykaitos produktai. Tiesiogiai su ląstelėmis kraujas nesiliečia.

6

2016/1

Visas medžiagas padeda pernešti audinių skystis, kuriuo užpildyti tarpląsteliniai tarpai. Šis skystis, susimaišęs su skysčiu, ištekančiu iš įvairių organų ir audinių, sudaro limfą, į kurios sudėtį įeina baltymų koloidinis tirpalas, riebalų emulsija, įvairių pašalinių medžiagų dalelytės ir vanduo. Limfos sudėtis panaši į kraujo plazmos sudėtį. Iš pradžių limfa teka tarpląsteliniais tarpais, po to kaupiasi limfos kapiliaruose – vis didėjančiuose limfos induose, kurie baigiasi stambiais limfiniais latakais, sutekančiais į stambiąsias venas. Limfa teka širdies link. Limfagyslės turi vožtuvus, kurie neleidžia skysčiui tekėti atgal. Be to, dar veikia kojų raumenys, krūtinės ląstoje susidarantis slėgių skirtumas ir pačių limfagyslių sienelės. Pratekėjusi pro limfmazgius, limfa perfiltruojama ir joje padaugėja limfocitų. Limfos kapiliarų yra daug daugiau nei kraujo kapiliarų. Limfa teka lėtai – 4 mm/s greičiu. Limfmazgiai įvairiose kūno vietose išsidėstę grupėmis. Pro juos turi pratekėti visa tos kūno dalies limfa. Limfmazgiai yra pakinkliuose, šlaunyse, kirkšnyse, alkūnės linkyje, pažastyse, kakle, pažandyje, pakaušyje, juosmens bei sėdmenų srityje ir kt. ​​Masažo pagalba veikiamos kraujo ir limfos sistemos, pagerinamas tiek kraujo, tiek limfos tekėjimas. Be to, žmogaus kūno paviršiuje yra daugybė kapiliarų, kurių spindis gali kisti – siaurėti, užsidaryti arba padidėti iki trijų kartų. Masažuojant pagerėja dujų apykaita tarp kraujo ir audinių (vidinis kvėpavimas), vyksta audinių deguonies terapija, išsiplečia ir atsiveria rezerviniai kapiliarai, o taip ne tik geriau krauju aprūpinama masažuojama vieta, bet ir refleksiškai veikiama tiek bendra, tiek vietinė kraujo apytaka ir kraujas lengviau priteka arterijomis bei nuteka venomis. Be to, atsivėrus atsarginiams kapiliarams pakinta kraujo pasiskirstymas organizme ir taip palengvinamas širdies darbas.

Daugelis autorių teigia, kad masažuojant pilvą mažinamas kraujospūdis, dar ryškesnis poveikis pastebimas darant galvos, veido ir galūnių masažą. Atitinkamų taškų masažu galima reguliuoti kraujospūdį. Tai ypač naudinga besiskundžiantiems hipertenzija.

Masažas praverčia norint pagerinti kraujotaką,

Masažo pagalba veikiamos kraujo ir limfos sistemos, pagerinamas tiek kraujo, tiek limfos tekėjimas.

Masažuojant iš periferijos į centrą ne tik mechaniškai pagerinamas limfos nutekėjimas, bet ir refleksiškai veikiama visa limfos sistema. Limfa atlieka detoksikacijos, drenažo ir imuninę funkcijas.

Sigita Staišiūnaitė​, ​medikė, masažo specialistė, knygų autorė​.

Masažo metu kraujyje laikinai padaugėja hemoglobino ir forminių elementų (leukocitų ir eritrocitų). ​​Masažuojant iš periferijos į centrą ne tik mechaniškai pagerinamas limfos nutekėjimas, bet ir refleksiškai veikiama visa limfos sistema. Limfa atlieka detoksikacijos, drenažo ir imuninę funkcijas.

Ką reikėtų žinoti nusprendus kraujotaką gerinti masažo pagalba?

Kai masažuojama iš periferijos į centrą (limfos tekėjimo kryptimi), pagerėja kraujotaka ir limfos tekėjimas, plečiasi kapiliarai ir palengvinamas kraujo nutekėjimas venomis.

Masažo pagalba pagerinus limfos tėkmę, ji ne taip nusistovi audiniuose, todėl šie mažiau pabrinksta, padidėja viso organizmo tonusas, pagerėja medžiagų apykaita.

Kojos – labiausiai nuo širdies nutolusi kūno dalis, todėl reikalingas spaudimas, kad kraujas pakiltų iki širdies, o venose esantys vožtuvai turi leisti jam tekėti tik viena kryptimi, kad negrįžtų atgal. Jei vožtuvas neatlieka savo funkcijos arba kraujagyslės sienelė yra išsiplėtusi, susidaro sąlygos kraujui grįžti atgal, kauptis kojose ir dar labiau plėstis sienelei. Nepakankamai judant, ilgai sėdint, stovint ar esant įtemptai dienotvarkei kojos (ypač blauzdos, čiurnos ar pėdos) pavargsta, tinsta, jas

mažinant svorį, šąlant galūnėms.

skauda, plečiasi kojų venos, vystosi lėtinis venų nepakankamumas (varikozė), pažeidžiama pėdos kaulų, raumenų ir raiščių sistema (pvz., vystosi plokščiapėdystė ir pan.). Masažas padeda numalšinti kamuojančius pojūčius kojose ir išvengti jų ateityje.

Rekomenduojamas labai efektyvus, kraujotaką gerinantis masažavimosi būdas, trunkantis vos 5–7 min.

Itin naudinga masažuotis ryte, vos prabudus, bet galima masažą pasidaryti ir vakare, prieš miegą. Jau po kelių dienų jaučiami teigiami pokyčiai ir kojos tampa lengvesnės. Šis masažavimosi būdas labai praverčia po ilgų skrydžių lėktuvu, kai dėl slėgio pokyčių sulėtėja kraujotaka ir limfos tekėjimas. Naudinga masažuotis ir karštomis vasaros dienomis, kai atrodo, kad visas kūnas tarsi pabrinkęs, o kojos apsunkusios. ​​Masažas praverčia norint pagerinti kraujotaką, mažinant svorį, šąlant galūnėms. Šis rekomenduojamas masažavimasis gerina ne tik galūnių, bet ir viso kūno kraujotaką. Pakėlus galūnes, kraujas iš jų suteka į galvą, krūtinės ląstą, vidaus organus ir mažąjį dubenį, todėl baigus masažuotis būtina kelias minutes pagulėti.

Kada kraujotakos negalima gerinti masažu?

Kraujotakos gerinti masažavimusi negalima esant ūmiam širdies ir kraujagyslių nepakankamumui, kraujagyslių trombozei, osteomielitui, išsiplėtusioms kojų venoms ir matomiems venų mazgams, sergant bet kokia onkologine liga, o nėščiosioms būtina pasitarti su gydytoju.​

2016/1

7

Prisijaukinti kitą žmogų

Gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė Tel. + 370 655 44 123

A. Saint-Exupery „Mažajame prince“ lapė susitikusi su princu kalbėjosi apie tai, ką reiškia užmegzti ryšius: „Kol kas tu man tik mažas berniukas, panašus į šimtus tūkstančių kitų berniukų. Tu man nereikalingas. Aš tau irgi nereikalinga. Aš tau esu tik lapė, panaši į šimtą tūkstančių kitų lapių.

Bet jei mane prisijaukinsi, mudu tapsime vienas kitam reikalingi. Tu būsi man vienintelis pasaulyje... Aš būsiu tau vienintelė pasaulyje...“ Bekalbėdamos su šio žurnalo redaktore Agne pastebėjome, kad vyrams ir jų problemoms skirtų straipsnių yra gerokai mažiau. Galbūt jiems lengviau gyventi, kyla mažiau sunkumų, rečiau reikia pokalbių ar net supratimo?

Kodėl vyrauja mitas, kad vyrai mažiau domisi tokiomis svarbiomis dvasinėmis temomis kaip draugystė, žmogiški ryšiai, prisirišimas?

Visi esame patyrę, kad su skirtingais žmonėmis elgiamės nevienodai – tai priklauso ne tik nuo mūsų pačių, bet ir nuo to kito žmogaus lūkesčių ir atsako. Galbūt vyrai retai reiškia emocijas ir stengiasi būti šalti dėl to, kad visuomenėje jiems primetamas toks įvaizdis? Tačiau iš prigimties tiek vyrai, tiek moterys būna jautrūs ir emocingi. O vyrų išgyvenimai gilumu ir sudėtingumu dažnai visiškai nesiskiria nuo moterų patiriamų. Tuo ne kartą teko įsitikinti per konsultacijas bendraujant su pacientais. Įdomu atkreipti dėmesį į kai kurias vyrų savybes. Visi puikiai žinome, kaip jie vertina vyriškas draugijas ir jose leidžiamą laiką. Vyrui gyvybiškai svarbu turėti draugą, ypač jaunystėje, bręstant asmenybei. Tai gal netgi svarbiau nei užmegzti pirmuosius meilės ryšius. Vyrai draugystę labai vertina ir stipriai prisiriša prie savo draugų. Anot A. SaintExupery: „Draugas visuomet yra draugas, net jei pasaulis

8

2016/1

griūtų, tau nebūtų klaikiai nyku dėl to, kad meilutė palieka. Draugas, geras draugas – štai pats didžiausias lobis.“ Pastebėtina, kad vyrų draugystė kiek kitokia nei moterų.

Priešingai nei moterims, jiems gana sunku reikšti šiltus jausmus ar pasipasakoti apie savo išgyvenimus. Vyrai dažniau bendrauja kaip kolegos, drauge sportuoja, tačiau savo santykių paprastai nelinkę aptarinėti, juolab analizuoti. Dažnai patys pripažįsta, kad vyriškoje kompanijoje bijo būti apkaltinti jausmingumu ar palaikyti homoseksualais.

Tačiau tiek vyrai, tiek moterys be emocinių ryšių skursta dvasiškai. Kad vyras taptų brandus, reikalingas ryšys su kitu vyru, todėl berniukui augant labai svarbus tėvo ir sūnaus ryšys.

Tačiau tiek vyrai, tiek moterys be emocinių ryšių skursta dvasiškai. Kad vyras taptų brandus, reikalingas ryšys su kitu vyru, todėl berniukui augant labai svarbus tėvo ir sūnaus ryšys.

Kaip ir moterys, iš prigimties dauguma vyrų turi stiprų poreikį ir gebėjimą užmegzti stiprius ryšius ir juos puoselėti. Būtent todėl vyro ryšys su motina gali būti labai stiprus.

Tuo dažnai piktinasi žmonos, ypač jausdamos, kad tie ryšiai emociškai spalvingesni ir išraiškingesni. Su sutuoktine (ypač jaunystėje) vyrus dažniausiai sieja tik seksualinis ryšys, nepalikdamas vietos visai gamai kitų žmogiškų išgyvenimų.

Draugystė su kitu žmogumi ne tas pats, kas meilė, nors kartais abu šie jausmai išgyvenami bendraujant su vienu žmogumi. Dažniausiai draugas yra žmogus, prie kurio stipriai prisirišama, su kuriuo išgyvenamos įvairios emocijos – laimė, nepasitenkinimas, džiaugsmas, vienatvė, liūdesys, dalijamasi nusivylimais, nuoboduliu. Šalia draugo galima būti švelniam, įžūliam ar kūrybingam.

Dažniausiai draugas yra žmogus, prie kurio stipriai prisirišama, su kuriuo išgyvenamos įvairios emocijos – laimė, nepasitenkinimas, džiaugsmas, vienatvė, liūdesys, dalijamasi nusivylimais, nuoboduliu.

Vis daugiau mokslininkų ir psichoterapeutų pastebi, kad kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau draugų turi. Keturiasdešimtmetį perkopę vyrai dažniausiai turi, geriausiu atveju, vieną artimą draugą, o neretai ir nei vieno.

Kad pavyktų užmegzti artimą ryšį ir draugystę, turime ją ilgai puoselėti, arba, lapės iš „Mažojo princo“ žodžiais, „prisijaukinti vienas kitą“. Norint pažinti ir suprasti kitą žmogų bei jo emocijas, reikia laiko ir nuoširdaus noro jį priimti tokį, koks jis yra. Šiais laikais, kai dauguma gyvena vis kažkur skubėdami, dažnai būname labai nekantrūs, greitai linkstame nuvertinti, kritikuoti vieni kitus ir retai stabtelime ar stengiamės suprasti šalia esantį.

Bėgant metams galimybė sutikti naujų žmonių, juos pažinti ir skirti jiems daugiau laiko retėja.

2016/1

9

11Būdų

Nerandate automobilio raktų, namie palikote pietų krepšelį, pamiršote pasveikinti geriausią draugą su gimimo diena, naujoje kompanijoje sunku įsiminti žmonių vardus? Visi šie ir kiti su atmintimi susiję nemalonūs pokyčiai sukelia nepasitenkinimą ir įneša chaoso į gyvenimą. Taigi pats laikas atkreipti dėmesį į veiksnius, susijusius su atmintimi ir pasinaudoti praktiniais patarimais, padėsiančiais išlaikyti aštrų protą.

pagerinti atmintį

2

1

Ugdykite įprotį MOKYTIS

Aukštesnis išsilavinimas tiesiogiai susijęs su aktyvesne smegenų veikla senyvame amžiuje. Pasak ekspertų, žmogui įgijus įprotį būti protiškai aktyviam, galima išlaikyti gerą atmintį. Mokykitės kalbų, tobulinkite jau žinomas, pagal savo pomėgius užsirašykite į kursus. Darbe siūlykitės savanoriu į projektus, reikalaujančius įgūdžių, kurių įprastai nenaudojate. Smegenų ląstelių tarpusavio ryšių kūrimas ir išsaugojimas – nenutrūkstamas procesas, todėl pirmenybę teikite mokymuisi visą gyvenimą.

10

Būkite protiškai AKTYVŪS

Smegenis teigiamai veikia ne tik profesinių dalykų mokymasis, padeda ir pomėgiai arba naujų įgūdžių mokymasis.

Vakarais namuose atraskite įvairių smegenų veiklai naudingų užsiėmimų, kurie jus įtrauktų: skaitykite knygas, pavyzdžiui, garso knygų užsienio kalba, kurią norite lavinti; spręskite kryžiažodžius, sudoku; žaiskite šachmatais; dėliokite dėliones; rašykite savo gyvenimo istoriją; sudarykite giminės medį; užsiprenumeruokite mėgstamų leidinių; suprojektuokite naują sodo išdėstymą ir t. t.

2016/1

Šeimos gydytoja Dovilė Nakvosienė: „Vanduo yra gyvybiškai būtinas. Negaunantis pakankamai skysčių kūnas ir protas greičiau pavargsta.“

3

Būkite fiziškai AKTYVŪS

Fiziniai pratimai gerina smegenų aprūpinimą deguonimi ir mažina ligų, susijusių su rimtais atminties sutrikimais, riziką. Be to, mankšta stiprina naudingų smegenų cheminių medžiagų poveikį ir padeda geriau pasisavinti su maistu gaunamas medžiagas, būtinas smegenims.

5 6

Gerkite pakankamai VANDENS

Gerai IŠSIMIEGOKITE

Optimali miego trukmė apsaugo smegenis nuo senėjimo procesų. Britų mokslininkai nustatė, kad ilgesnė nei 8 valandų ir trumpesnė nei 6 valandų miego trukmė yra susijusi su galvos smegenų senėjimo procesais ir funkcijos sutrikimu. Tyrime dalyvavo 5431 asmuo. Pasirūpinkite, kad miegamajame nebūtų pašalinių daiktų, blaškančių dėmesį, taip pat televizoriaus. Miegokite gerai išvėdintose patalpose. Gulkitės ir kelkitės tuo pačiu metu.

4

Palaikykite darbo ir namų aplinkos TVARKĄ

Piniginę, raktus, rankinę laikykite tik tam skirtoje vietoje. Pertvarkykite namų aplinką, buitį. Daug kur pritaikomas patarimas: arčiausiai jūsų (spintelėse, stalčiuose), turėtų būti greičiausiai pasiekiami, dažnai naudojami produktai ir priemonės. Darbo vietoje atsikratykite senų dokumentų, žurnalų. Įpraskite paskutinę mėnesio dieną skirti 30 min. darbo vietai ir kompiuteriui sutvarkyti. Tvarka padės sutelkti dėmesį ir įsiminti į naują informaciją.

2016/1

11

​Darbo laikas: Dominikonų g.: Vilniaus g.: I-V: 08:00-21:00 I-V: 08:00-22:00 VI: 09:00-21:00 VI: 09:00-22:00 VII: 09:00-20:00 VII: 09:00-20:00

„Local T“ lietuviškos arbatos ir kavos –

sveika ir modernu Mes visi, o ypač miesto gyventojai, pavargę nuo rūpesčių, skubaus gyvenimo tempo, įtampos, gydomės įvairiai: darome jogos pratimus, lankome šviečiamuosius seminarus, sveikai maitinamės. Visi šie būdai tinkami ir reikalingi, bet derėtų prisiminti ir savo šaknis. Lietuvių liaudies kultūroje ir medicinoje labai svarbios įvairios arbatos, kurių poveikis skirtingas. O mūsų arbatavimo tradicijos išties originalios ir pasirinkimas platus: tai ne tik žolynai, medžių bei krūmų pumpurai ir lapai, bet ir uogos, vaisiai, medus, įvairūs prieskoniai, net medžių žievės. Nuo seno ruošiant lietuviškų arbatų mišinius laikytasi holistinio požiūrio – siekta gerinti tiek fizinę, tiek emocinę būseną.

12

2016/1

„LOCAL T“ – novatoriškas, galintis jus pavaišinti žolynų ir džemo arbata, gilių ir pienių kava, naminiais sumuštiniais ar veganišku burokėlių pyragu.

Arbatų asortimentas būdavo labai platus – nuo raminančių ar nuotaiką pakeliančių, vėsinančių ar šildančių iki reguliuojančių imuninę sistemą ir gydančių negalias. Kas gi neprisimena gaivinančio mėtų, nuostabaus naminių aviečių ar sodraus braškių arbatos aromato?

Skoniu ir stimuliuojančiu poveikiu maloniai gali nustebinti ir dėl pupelių kavos ekspansijos kiek primiršti unikalūs tradiciniai lietuviški gėrimai, tokie kaip gilių, morkų ar kiaulpienių šaknų kava.

„LOCAL T“ – jaukus ir puoselėjantis lietuviškas tradicijas, ieškantis ir randantis naujų lietuviškos virtuvės skonių ir formų.

Kaip gimė arbatinių „Local T“ idėja Prisiminęs šiuos kvapnius ir sveikus gėrimus, ne vienas tik nostalgiškai atsidūsta, ypač miestiečiai – juk neišbėgsi į sodelį ar darželį nusiskinti mėtos ar serbento lapelio.

Retas turi iš ko paruošti svarainių su cukrumi ar susitrinti aviečių. Mažai kas bežino, kaip rinkti ir džiovinti žoleles iš pievų ir miškų.

Todėl ir gimė lietuviškų arbatų restoranas „Local T“.

Dviejose Vilniaus senamiestyje įsikūrusiose arbatinėse, kurias rasite Dominikonų g. 14 ir Vilniaus g. 45, galėsite prisiminti ne tik natūralių lietuviškų arbatų ir kavų skonį, bet paragauti gardžių ir sveikų tradicinės lietuvių virtuvės kepinių bei užkandžių.

Tai idėja visiems arbatos mėgėjams, turistams, sveiko ir natūralaus maisto mėgėjams.

Tai idėja, kuri yra laisva ir atvira pasauliui. Tai idėja, kuria siekiama pasirūpinti. Tai idėja, kuriama taip, kad būtų gera čia ir dabar. Tai idėja, puoselėjama taip, kad kiekvienas, apsilankęs čia, nusišypsotų, sušiltų ir išėjęs į gatvę toliau šypsotųsi.

„LOCAL T“ – pirmasis Lietuvoje arbatos restoranų tinklas, siūlantis plačiausią šiame krašte užaugusių ir pagamintų arbatų bei kavų asortimentą. Čia lankytojai gali mėgautis kokybiškai paruoštais ir moderniai patiektais vietiniais gėrimais bei maistu.

2016/1

13

„LOCAL T“ – modernus, naudojantis naujausią įrangą, padedančią išgauti unikalius skonius, kvapus ir spalvas. „LOCAL T“ – atidus, kruopščiai renkasi visus tiekėjus, kad kiekvienas gurkšnis ir kąsnis paliktų šypseną veide.

Arbatinės meniu tikrai nustebins „Local T“ meniu rasite 7 arbatas iš originalių žolelių mišinių, 7 medaus arbatas su uogų ar žolelių priedais ir 7 rūšių džemo arbatas. Čia būsite pavaišinti tikru hitu – arbata „Dieve, padėk!“, kuri ruošiama iš stimuliuojančių, imunitetą stiprinančių ir subtilaus skonio žolelių mišinio. Šildanti ir gaivinanti, rūgštoko skonio arbata „Mėtinė fito“ nustebins ypatingu mėtų ir fermentuotų bergenijos lapų deriniu. Itin skanios ir natūralios braškių ir ramunėlių ar citrinų ir pušų pumpurų arbatos, nustebins skonio intensyvumu, o medaus su mėlynėmis ar spanguolėmis arbatos, tiesiog padės sušilti ir pasmaguriauti. Tikras vitaminų ir energijos užtaisas – svarainių arbata. Itin didelio lankytojų dėmesio jau sulaukė „Local T“ naujovė – lietuviškieji kapučinai – kavos iš gilių, morkų, kiaulpienių šaknų, topinambų, pagardintos karvės arba sojos pienu. Šie nuostabaus skonio kapučinai su puria pieno putele – sveika tradicinės kavos alternatyva, kuri suteiks žvalumo ir energijos.

Jei norite atsipalaiduoti, pasirinkta arbata ir kava galite ramiai pasimėgauti arbatinėje, o jei skubate, bėgdami pro šalį galite išsinešti patogų arbatos ar kavos puodelį. Be to, arbatos ir kavos parduodamos patogiose pakuotėse, todėl jas galėsite skanauti ir namuose.

Sako, sveikatos už pinigus nenusipirksi, bet sveikatingumo gerinimo priemonių tikrai galima. „Local T“ lankytojai gauna nuolaidą už šypseną, o pastaroji yra sveiko ir laimingo žmogaus palydovas.

AČIŪ jums visiems už kiekvieną nuoširdžią, plačią ir juoku palydimą šypseną!

14

2016/1

Mūsų kiaulpienė įtraukta į pačių naudingiausių Rytų medicinoje naudojamų augalų šešetuką.

Šaknų nuoviras vartojamas esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, hemorojui, egzemai, nudegimams, norint palengvinti atsikosėjimą.

Kiaulpienės šaknų salotos naudingos sergant diabetu, struma, esant vyrų lytinės funkcijos ar moterų kiaušidžių veiklos bei menstruacijų sutrikimams.

„LocalT“ meniu –

kiaulpienių kava Nėra nei vieno žmogaus organo, kuriam kiaulpienė nedarytų teigiamo poveikio: ji spartina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, skatindama virškinimo liaukų sekreciją ir tulžies išsiskyrimą, gydo tulžį.

Kiaulpienėse esančios medžiagos varo kirmėles, stabdo bakterijų dauginimąsi, be to, aktyvina apsaugines organizmo galias, valo kraują, šlakus, tonizuoja, lengvina atsikosėjimą. Rekomenduojama vartoti esant kepenų sutrikimams. Kaip antioksidantas stabdo senėjimą.

Grąžina vyriškumą

Literatūroje rašoma, kad kiaulpienė naudinga moterims, o dar labiau – vyrams. Pasak reklamos, „taip paprasta susigrąžinti vyriškumą“: jei gertų tik kiaulpienės šaknų kavą, kas rytą valgytų lapų salotas, vyrams niekada neprireiktų varstyti vaistinės durų, teiraujantis brangaus preparato.

Pakepinus kiaulpienių šaknis, pakvimpa viliojančiais aromatais.

Kiaulpienė skatina druskų ir vandens išsiskyrimą per inkstus, todėl galima vartoti kaip papildomą priemonę esant padidėjusiam kraujospūdžiui, tinimams.

Kiaulpienėse gausu įvairių veikliųjų medžiagų: nervus raminančio vario, vitamino C, gyvybę palaikančių vitaminų E ir A, geležies, kalcio, fosforo; be to, yra daug inulino, dėl to sergantiesiems cukralige su kiaulpiene vertėtų nesiskirti nei žiemą, nei vasarą.

Kiaulpienės sudėtis iš tiesų unikali – joje yra kone pusė Mendelejevo lentelės cheminių elementų, todėl naudingosios šio augalo savybės pranoksta bet kokius lūkesčius.

Kiaulpienių kava puikiai grąžina jėgas, suteikia gerokai daugiau žvalumo nei tradicinė kava.

2016/1

15

KTU docentas D. Martuzevičius pataria, kaip apsisaugoti nuo

žiemą padidėjusios oro taršos

„Jeigu Lietuvoje oro temperatūra ilgą laiką išliktų labai žema, žmonės vis kūrentų savo būstus, nesnigtų, nekiltų vėjas, tikėtina, kad pasiektume Kinijos didmiesčių užterštumo lygį“, – teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) mokslo prodekanas, Aplinkosaugos technologijos katedros docentas Dainius Martuzevičius.

Anot D. Martuzevičiaus, lyginant su kitomis pasaulio ir Europos valstybėmis, Lietuvos miestų oro užterštumas yra palyginti žemas, išskyrus šildymo sezoną, kai šalies gyventojai intensyviau kūrena krosnis savo būstuose. KTU aplinkosaugos specialistas pažymi, kad taršą didina ir automobilių išmetami teršalai.

– Kaip su užterštumu susijusi minusinė oro temperatūra?

– Oro temperatūra nėra tiesioginis veiksnys, turintis įtakos oro taršai. Oro užterštumas didėja ne dėl to, kad žemėja oro temperatūra. Didesnę įtaką turi atmosferos meteorologinės sąlygos, susijusios su oro masių judėjimu.

Atšiauresnio klimato zonose esančių valstybių gyventojai krintant oro temperatūrai ima aktyviau šildyti savo būstus. Būtent šildant pastatus didėja ir į aplinką išmetamų teršalų kiekis.

16

2016/1

– Kokios šildymo sistemos mažiausiai kenkia aplinkai?

– Vietinio oro kokybei palankiausias šildymo būdas tas, kurio metu nevyksta degimas, taigi – geoterminis ar elektrinis šildymas. Esant šioms šildymo sistemoms teršalai susidaro toje vietoje, kur gaminama elektra, reikalinga įrenginiams eksploatuoti, t. y. katilinėse už miesto ribų, o ne pačiame mieste.

Kietasis kuras, lyginant su gamtinėmis dujomis ar elektriniu šildymu, yra taršesnis. O naudojant biokurą degimo metu sveikatai kenksmingų teršalų išsiskiria daugiau nei, pavyzdžiui, naudojant gamtines dujas. Tačiau vertinant globaliu mastu, biokuras palankesnis, nes tai yra vienas iš atsinaujinančių energijos šaltinių, taigi išlaikomas anglies dioksido balansas ir neskatinamas klimato šiltėjimas.

Pastatų šildymas tiesiogiai susijęs su aplinkos tarša, dėl to viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie pastatų renovaciją, energijos taupymą, kitus būdus, kurie padėtų mažiau teršti aplinką.

– Kokią įtaką oro užterštumui turi transporto priemonių išmetami teršalai?

– Žiemą automobiliai dažnai važiuoja šaltais varikliais, o kol šie įkaista, skleidžiama tarša būna iki penkių kartų didesnė nei šiltuoju sezonu, kai keliaujama neįšalusiais varikliais. Procesai, gerinantys teršalų sklaidą vasarą, žiemos metu yra lėtesni arba visai neprasideda.

Esant žemai oro temperatūrai ir nepučiant vėjui nevyksta nei horizontalus, nei vertikalus oro maišymasis. Šie procesai paprastai padeda teršalams išsisklaidyti. Vyraujant aukštam atmosferos slėgiui, oras nekyla aukštyn ir laikosi pažemiui, todėl susidaro nepalankios teršalų sklaidai meteorologinės sąlygos.

– Ar tikėtinas smogo pavojus, jei ilgą laiką Lietuvoje būtų žema oro temperatūra?

– Miestuose, kur pramonės veikla intensyvi, kūrenama daug akmens anglies ir yra didelės sieros ok-

Kietosios dalelės yra labai smulkios (10 ir daugiau kartų mažesnės už plauko storį). Žmogaus organizmas reaguoja į kietąsias daleles, kurios iš plaučių gali patekti į kraujotakos sistemą, iš ten – į kitus organus.

Degimo metu į orą patenkantys nesudegę junginiai yra itin pavojingi sveikatai.

sidų emisijos į aplinką, žiemos smogas itin tikėtinas.

Pavyzdžiui, taip nutiko 1952 m. Londone. Lietuvoje akmens anglies deginama palyginti mažai, tačiau šildymo sezonu tam tikruose regionuose esant didesnei SO2 emisijai, šaltam orui ir didesnei drėgmei, gali imti formuotis antrinės dalelės. Smogas susidaro ne kietosioms dalelėms iš karto patenkant tiesiai į aplinką, o formuojasi iš tų dujinių teršalų, kurie išmetami į aplinką.

Lietuvoje kiek pavojingesnis fotocheminis smogas, atsirandantis šiltuoju metų laiku. Šio tipo smogas susidaro ten, kur yra daug automobilių, didesnė ozono koncentracija, intensyvi saulės radiacija, ilgesnį laiką nepučia vėjas ir nelyja.

Jeigu Lietuvoje oro temperatūra ilgą laiką išliktų labai žema, žmonės vis kūrentų savo būstus, nekiltų vėjas, tikėtina, kad pasiektume Kinijos didmiesčių užterštumo lygį, ypač mažaaukščių namų mikrorajonuose ir vietose, kur šildymas nėra centralizuotas.

– Kokios oro užterštumo normos nustatytos?

– Pasaulio sveikatos organizacijos nustatyta vidutinė kietųjų dalelių (ne didesnių nei dešimt mikrometrų, KD10) metų vidutinė koncentracija – 20 µg/m³. Manoma, kad toks kietųjų dalelių koncentracijos lygis dar nedaro neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. (Nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta ribinė vertė yra dvigubai didesnė.)

Vidutinė kietųjų dalelių (KD10) paros koncentracija turi neviršyti 50 µg/m³. Lietuvoje pirmosiomis sausio mėnesio savaitėmis oro užterštumas siekė 60–80 µg/m³, t. y. pusantro karto viršijo užterštumo ribinę vertę.

– Kaip padidėjusi oro tarša veikia žmonių sveikatą?

– Gyventojams, turintiems sveikatos problemų, susijusių su kvėpavimo takais, širdies ir kraujagyslių ligomis, tokiame ore ilgai vaikščioti nepatartina, nes galimas net infarkto pavojus.

– Kaip apsisaugoti nuo padidėjusios oro taršos?

– KTU atlikti tyrimai parodė, kad net iki 40 proc. oro taršos gali patekti į patalpas. Siekiant to išvengti, reikėtų sandarinti pastato atitvarą, pasirūpinti kokybiškais langais.

Kietosios dalelės gali prasiskverbti pro mažiausius plyšelius. Kuo sandaresnis pastatas, tuo mažesnė tikimybė, kad užterštas oras pateks į vidų; tačiau reikia nepamiršti, kad sandarinant būstą svarbu pasirūpinti ne tik atitvaru, bet ir geresne ventiliacijos sistema.

Kaip ir viso pasaulio tyrėjai, KTU aplinkosaugos inžinerijos mokslininkai daug dirba siekdami sukurti efektyvias oro valymo priemones, kurios padėtų pašalinti teršalus iš oro.

– Kokiose šalies vietose oro užterštumas didžiausias?

– Ir KTU, ir Skandinavijos mokslininkų atlikti tyrimai patvirtino, kad šaltuoju periodu didžiausias užterštumas tuose rajonuose (tiek miesto centro rajonuose, tiek toliau esančiuose priemiesčiuose), kuriuose šildoma tik biokuru ar kitu kietuoju kuru, o dar blogiau – deginama anglis ar kitas nereglamentuotas kuras.

– Ar yra būdų, kurie padėtų oro taršą pristabdyti?

– Tokie procesai nėra lengvai suvaldomi – reikalingas priemonių planas, todėl šiuos klausimus reikia spręsti tariantis su savivaldybės administracija ir visa bendruomene.

Padidėjus oro užterštumui patartina būsto nešildyti prastos kokybės kuru, netinkamomis deginti atliekomis, rūpestingai prižiūrėti deginimo įrenginius ir išmetamųjų dujų sistemas, diegti technologiškai pažangius katilus. Oro kokybei palankesnis centralizuotas šildymas, o biokurą geriau deginti didelėse katilinėse nei individualiuose namuose, nes užterštumą pramoniniuose objektuose galima kontroliuoti pasitelkus šiuolaikines technologijas.

Pakilus vėjui ar pradėjus snigti padidėja vertikalus oro maišymasis ir oro tarša po truputį mažėja.

Kauno technologijos universiteto Rinkodaros ir komunikacijos departamento informacija

2016/1

17

„Žmonių suvokimo galimybės ribotos. Jei kažkas vyksta per greitai arba per lėtai, mes manome, kad tai nevyksta. Labai įdomu stebėti pagreitintus augalų judėjimo vaizdus, iš kurių akivaizdu, kad jie juda tikslingai. Augalų mes negirdime, nes jų garsai ir kita skleidžiama informacija nėra tokia, kokią esame prisitaikę girdėti ar jausti“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto prof. Vida Mildažienė, kviesdama atsisakyti nusistovėjusių mąstymo standartų. Anot mokslininkės, augalai labai aktyviai bendrauja su aplinka ir daro jai įtaką (ją keičia): renka ir perduoda informaciją, chemine kalba komunikuoja su kitais augalais ir organizmais, kryptingai juda, gali pasigirti didžiule veiksmingų gynybinių mechanizmų įvairove.

Augalų savigyna lemia gyvūnų žūtį

Prof. Vida Mildažienė išskyrė tris augalų komunikacijos būdus: cheminį, akustinį ir elektrinio signalo perdavimą tarp augalo dalių. Šiuos būdus mokslininkė aptarė pagrįsdama daug kartų atliktais mokslinių tyrimų rezultatais.

Kalbėdama apie gynybinių augalų galimybių suaktyvėjimą, mokslininkė išskyrė faktą, kad pažeistos augalų dalys pradeda sintetinti jais mintančių „užpuolikų“ virškinimo sistemą trikdančias medžiagas – virškinimo fermentų slopiklius arba taninus. Pavyzdžiui, jauni bulvių lapai, ėdami kolorado vabalo, ima gaminti proteazių slopiklius, kurie slopindami fermentus stabdo lervų virškinimą.

Kitas pavyzdys – masinės graužikų lemingų savižudybės. Bergeno universiteto mokslininkai patvirtino, kad esant didelei šių gyvūnų populiacijai, visa jų aplinkoje auganti žolė tampa nuodinga. Taigi lemingams tenka masiškai migruoti, daug jų žūva.

Panašus likimas ištinka ir tridantį kietį ėdančias šakiarages antilopes. Pažeisti augalai greitina toksinių medžiagų sintezę – toksinų gali padaugėti tiek, kad sukeliama gyvūnų mirtis.

18

2016/1

Astos Malakauskienės nuotraukos

Profesorė Vida Mildažienė: „Mes dažnai viską vertiname pagal save: jei augalas neturi smegenų, nervų, tai lyg ir neturėtų reaguoti ar prisiminti.

Tačiau mokslas grįžta prie augalų komunikacinių gebėjimų.“

Augalų komunikacija:

Akustinė augalų komunikacija

Mokslininkė papasakojo ir apie akustinę komunikaciją. Tiesa, jai pagrįsti dar trūksta mokslinių tyrimų, tačiau jau atliktais apibendrintais tyrimais labai susidomėta. Galima pasiklausyti kukurūzų daigų skleidžiamų garsų (stiprių kliksėjimų), kurie buvo užregistruoti lazeriniu Doplerio vibrometru.

Kitas pavyzdys, kaip jaunų kukurūzų daigų šaknų viršūnėlės vandenyje linksta link skleidžiamo garso šaltinio (nustatyta, kad polinkio kampas stipriausias esant 200–300 Hz dažniui).

Pasakodama apie augaluose perduodamus elektros signalus, mokslininkė pateikė pavyzdžių, kaip elektrinis streso signalas išplinta po tolimesnes augalo organizmo vietas ir užtikrina jose atsaką į galimus pavojus. Buvo pateiktas mimozos pavyzdys, kuri daug kartų dirginama pradeda į dirgiklius nebereaguoti – tarsi turėtų atmintį.

ar augalai protingi?

Informaciją skleidžia cheminiais kokteiliais

Gindamiesi augalai geba pritraukti ir vabzdžiaėdžius gynėjus, galinčius juos išgelbėti. „Informacija apie augalo „skriaudikus“ per atstumą perduodama ne tik vabzdžiams, bet ir kitiems augalams – tai ir yra komunikacija“, – sako prof. V. Mildažienė. Cheminės medžiagos svarbios ir augalų požeminei daliai bendraujant su dirvožemio bakterijomis, grybais, vabzdžiais ir kitais augalais. „Augalai skleidžia visą kokteilį cheminių medžiagų. Pagal šio kokteilio sudėtį vabzdžiai gali identifikuoti, ar tam tikroje vietoje yra jų mėgstamų organizmų. Akivaizdu, kad mišinio sudėtis turi informacinę prasmę“, – teigia mokslininkė.

Augalai vykdo ir „nusikalstamą veiką“

Kalbėdama apie augalų komunikaciją prof. V. Mildažienė papasakojo ir apie seniausią „internetą“ – augalijos tinklą (angliškai vadinamą Wood Wide Web). Jis, anot mokslininkės, jungia daug įvairių rūšių nutolusių individų, užtikrindamas ne tik maisto medžiagų, bet ir kitos informacijos perdavimą, bendravimą. Tačiau tai – tik gražioji pusė. Šis „internetas“ gali būti panaudojamas ir„nusikalstamai veikai“. Pavyzdžiui, gegužraibinių šeimos augalas gerbenis „vagia“ maistą iš medžių per grybų hifus, pasitaiko ir tokių augalų, kurie į aplinką išskiria kitų augalų augimą stabdančias medžiagas.

Augalai geba spręsti problemas

Mokslininkė svarsto: jei protingumo sąvoką traktuosime kaip gebėjimą spręsti problemas, tuomet augalai tikrai protingi. „Mes dažnai viską vertiname pagal save: jei augalas neturi smegenų, nervų, tai lyg ir neturėtų reaguoti ar prisiminti. Tačiau mokslas grįžta prie augalų komunikacinių gebėjimų“, – teigė prof. V. Mildažienė.

2016/1

19

Alergija maisto produktams Vis daugiau žmonių sakosi netoleruojantys ar esantys alergiški, jautrūs vienam ar kitam maisto produktui. Ką tai reiškia iš tikrųjų ir kaip tai blogina fizinę ir psichinę sveikatą?

Kai kurie požymiai ir reakcijos, siejamos su jautrumu maistui, prilygsta depresijai, nerimui, nenormaliam vaikų aktyvumui, prastam proto sutelkimui, sutrikusiam gebėjimui mąstyti, nuovargiui, apatijai, galvos skausmams ar migrenai, skysčio sulaikymui, raumenų skausmams, per dideliam gleivių išsiskyrimui ir slogai, viduriavimui, vidurių užkietėjimui, pilvo pūtimui, dirgliosios žarnos sindromui, egzemai ir antsvoriui.

Apskritai, tradicinė medicina pripažįsta tik gana retas alergijas maistui, kurios sukelia ūmią, stiprią ir tiesioginę reakciją. Pavyzdžiui, daugybė žmonių

alergiški žemės riešutams – net maži jų kiekiai maisto produktuose gali sukelti bėrimus, o sunkesniais atvejais kyla gyvybei pavojinga reakcija – vadinamasis anafilaksinis šokas.

Tačiau gausėja mokslinių tyrimų, įrodančių, kad egzistuoja ir kitokia alergija maistui. Daugeliui žmonių suvalgius kai kurių netinkamų maisto produktų, šie gali sukelti aibę požymių, pasirodančių po kelių valandų ar dienų. Kartais būna sunku tiksliai įvardyti, kuris maisto produktas kaltas, o įprastų alergijos tyrimų dažnai nepakanka, kad būtų nustatyti šie alergenai. Yra įvairių alergijos tyrimų, tačiau daugumos dietologų nuomone, jautrumą maistui tiksliausiai galima nustatyti ieškant netoleruotinų maisto produktų ir juos eliminuojant. Be to, šis būdas nebrangus.

Idėja paprasta – kurį laiką iš raciono pašalinti įtartinus maisto produktus ir žiūrėti, ar požymiai išnyksta; vėliau juos grąžinti ir atidžiai stebėti, ar požymiai vėl pasirodo. Grąžinus konkrečius maisto produktus reikia matuoti pulsą, nes tai padeda nustatyti, kurie būtent produktai kalti.

Atsargiai Pašalinus kokį nors maisto produktą iš raciono, kai kurie žmonės patiria galvos skausmus, alkį, tampa nervingi, nesugeba susikaupti ir juos kankina nemiga. Šie pojūčiai trunka kelias dienas ir paprastai rodo, kad einate teisingu keliu.

20

2016/1

Pavojingų maisto produktų eliminavimo testas Vėl į racioną įtrauktas maisto alergenas itin jautriems žmonėms ir vaikams gali sukelti labai stiprią reakciją. Tai ypač svarbu, jei asmuo sunkių alerginių reakcijų jau buvo patyręs. Jei vartojant konkretų produktą pradiniai požymiai būna labai ryškūs, o jį eliminavus būklė itin pagerėja, reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu ir tik tada vėl pradėti vartoti tą produktą, rizikuojant sulaukti stiprios reakcijos. Dažniausiai pasitaikantys maisto alergenai yra šie: kviečiai, glitimo turintys grūdai (kviečiai, rugiai, avižos ir miežiai), pieno produktai, kava, arbata, riešutai, citrusiniai vaisiai ir sojos produktai.

Paprastai tam maisto produktui jaučiamas stiprus potraukis, panašus į potraukį narkotikams.

1 etapas

Nuspręskite, kurie maisto produktai, jūsų manymu, sukelia alergijos požymius. Nepamirškite, kad dažniausiai tie produktai vartojami dažnai (5 ir daugiau kartų per savaitę). Kartais prie tokio maisto jaučiatės prisirišę ir jums „būtinai jo reikia“.

2 etapas

Įtariamą maisto produktą iš savo dietos eliminuokite 28 dienas (vaikams ne daugiau kaip 7–10 dienų). Vieni žmonės linkę vienu metu atsisakyti tik vieno įtartino maisto produkto, kiti – dviejų ar trijų. Tuo metu užsirašinėkite savo pastebėjimus – ar silpnėja požymiai, gerėja nuotaika, ar pavyksta susikaupti.

3 etapas

Po 28 dienų ramiai pasėdėkite 5 min., tada minutę skaičiuokite savo pulso dažnį. Geriausia tai daryti čiuopiant miego arteriją, esančią įduboje po žandikauliu, abipus trachėjos. Smiliumi ir didžiuoju pirštu čiuopkite pulsą įduboje. Stebėdami laikrodį ant kitos rankos, suskaičiuokite tvinksnių skaičių per 60 sekundžių.

4 etapas

Reguliariai suvalgykite porciją eliminuoto maisto produkto. Geriausia tą produktą vartoti gryną, be kitų maisto produktų. Pavyzdžiui, jei keturioms savaitėms atsisakote pieno produktų, geriau suvalgyti gabalėlį sūrio, o ne sumuštinį su sūriu.

5 etapas Kai kurios maisto sukeltos reakcijos kyla tada, kai iš dalies suvirškintas maistas iš žarnyno patenka į kraujotaką. Kai taip nutinka, organizmui mobilizuojantis sukeliama imuninė reakcija, o tada lengvai gali kilti įvairių fizinių ir psichinių požymių. Dėl įtampos, alkoholio ir infekcijų nusilpus organizmui, didėja rizika toms iki galo nesuvirškintoms maisto dalelėms patekti į kraujotaką, todėl labai svarbu gerai sukramtyti maistą, nes taip greičiau prasideda virškinimo procesas.

Vėl išmatuokite savo pulso dažnį per 10, 30 ir 60 minučių.

• Jei suvalgius produktą pulsas per valandą padažnėja daugiau nei 10 tvinksnių per minutę, tai reiškia, kad kaip tik šis maisto produktas kaltas dėl psichinių ir (arba) fizinių požymių.

• Jei pulsas nepadažnėja, tačiau per kitas 48 val. jaučiate nuovargį, galvos skausmą, esate prislėgti, neįprastai aktyvūs arba sutriko virškinimas, tikėtina, kad šiuos požymius sukėlė tas maisto produktas.

• Jei pulsas nepadažnėjo ir nejaučiate jokių ypatingų pokyčių, vadinasi, ne šis produktas kaltas.

6 etapas

Jei atsisakėte daugiau nei vieno maisto produkto, palaukite 48 val. ir tik tada vėl įtraukite pirmąjį maisto produktą, prieš pradėdami vykdyti visus aukščiau išvardytus etapus pasirinkę antrąjį maisto produktą.

Net jei pasireiškia tam tikras jautrumas kokiam nors maisto produktui, tai nereiškia, kad niekada nebegalėsite to maisto valgyti. Geriausia būtų jo atsisakyti kelis mėnesius, o vėliau bandyti vėl vartoti laikantis aukščiau pateiktų nurodymų. Jei jokios reakcijos nepasireiškia ir pulsas nepadažnėja, vėl įtraukite tą maisto produktą į savo racioną.

Tik nevalgykite jo kasdien, nes ilgainiui vėl gali pasirodyti pradiniai požymiai.

Parengta naudojant medžiagą iš leidinio Perretta L., Berg O. Smegenų mityba. Algarvė, 2005, 30–31 p.

2016/1

21

Ožragės sėklos – baltymų ir vitaminų šaltinis (angl. – fenugreek, rus. – шамбала, пажитник, ind. – methi, lot. – Trigonella fenumgraecum)

Ožragė – vienmetis, ankštinių šeimos augalas tiesiu stiebu, išaugantis iki 30–60 cm aukščio. Prieskoniams naudojamos subrendusios džiovintos sėklos, o švieži ožragės lapai Indijoje valgomi kaip daržovės.

Ožragė istoriniuose šaltiniuose

Jau senovės graikai žinojo, kad ožragė turi gydomųjų savybių. Pastebėję, kad galvijai ožragę ėda net tuomet, kai sirgdami atsisako įprasto pašaro, jos dėdavo sergantiems galvijams į šieną (išvertus iš lotynų kalbos, ožragė ir reiškia graikų šieną). Vėliau ožragę pradėta naudoti ir žmonėms gydyti. Ji svarbų vaidmenį vaidino ne tik liaudies medicinoje, bet ir kulinarijoje bei kosmetologijoje. Trokšdamos apvalių klubų ir didesnių krūtų, arabės valgydavo skrudintas ožragės sėklas. Senovės egiptiečiai ir graikai ją naudojo kaip daržovę.

22

2016/1

Jau nuo seniausių laikų ožragė yra puikus prieskonis, nors daugelį vakariečių kartus jos skonis atbaido. Lotyniško šio augalo botaninio pavadinimo pirmoji dalis – „trigonella“ – suteikta dėl netaisyklingos ir kampuotos formos sėklų, o antroji dalis – „foenum-graecum“ – graikų kalba reiškia graikų šieną. Egipto papirusuose teigiama, kad ožragė naudota mumifikuojant mirusiuosius. Viduramžiais šis augalas naudotas nuo nuplikimo, o Indonezijoje iki šiol jos dedama į skystį plaukams skalauti. Javos saloje ožragė taip pat dažnai tebenaudojama gaminant plaukų balzamus ir kitus kosmetikos preparatus. Vakaruose ožragė kaip vienas iš stebuklingiausių vaistų atrastas tik XIX a.

Tėvynė

Ožragės tėvyne laikomas Libanas ir Sirija, nors vėliau šis augalas buvo plačiai paplitęs nuo Viduržemio jūros regiono iki Kinijos. Mūsų dienomis ožragė auginama Viduržemio jūros regiono šalyse, Sudane, Maroke, Egipte, Graikijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Indijoje, Kinijoje. Į Europą ožragė atkeliavo 9-ajame šimtmetyje.

Paruošimas

Lapeliai renkami prieš pat žydėjimą – tuomet jų kvapas itin savitas ir stiprus. Skinama viršutinė lapų dalis su žiedais. Jie džiovinami arba iš jų pagaminami milteliai (jie dedami į populiarų prieskonių mišinį „Chmeli suneli“). Ankštims pradėjus gelsti, augalas nupjaunamas ir paliekamas, kol sėklos visiškai subręsta, tada jos iškuliamos ir gerai išdžiovinamos.

Derlius pradedamas imti sunokus 2–3 ankštims. Ožragės sėklos dedamos į kario prieskonių mišinį.

Gydomosios savybės

Ožragė medicinoje naudojama itin plačiai, nes ji turi daug priešuždegiminių savybių, veikia raminamai, tonizuoja, gydo žaizdas. Ožragės sėklų arbata valo skrandį, inkstus, žarnyną, taip pat ji naudinga širdžiai ir padeda užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių sutrikimams, nes mažina kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, valo kraują, mažina kraujo krešėjimą ir kraujagyslių užsikimšimo riziką.

Ožragė grąžina jėgas, padeda esant vidurių užkietėjimui, pilvo skausmams ir pūtimui, skatina virškinimą, stiprina širdies darbą, normalizuoja antinksčių hormoninę funkciją, reguliuoja lytinių liaukų darbą, gydo sąnarius ir stuburą, be to, tai – puiki statybinė medžiaga visoms sąnarių kremzlėms.

Seniau medumi pagardintu vaistinės ožragės žolės nuoviru skatindavo šlapimo išsiskyrimą ir normalizuodavo menstruacijų ciklą. Vaistinės ožragės aliejumi patariama tepti odos įtrūkimus. Egipto gydytojai ožragę naudodavo žaizdoms ir pūliniams gydyti, nes jos sėklose yra daug augalinių gleivių ir lipnių medžiagų. Iš ožragės pagamintas tepalas greitai nuramindavo žaizdą ir užgydydavo uždegimą. Panašiai ožragė veikia vidaus organus. Kinijoje ožragė naudota gydant išvaržą, karštinę, impotenciją, šlapimo pūslės, žarnyno ir plaučių ligas. Ajurvedoje ožrage gydomos opos, taip pat moteriški susirgimai, nes jos sėklose yra diosgenino, kuris artimas moteriškam hormonui estrogenui. Didesniais kiekiais vartojama ožragė veikia kaip stiprus stimuliatorius, skatinantis menstruacijų pradžią. Ožragė įeina į homeopatinių vaistų, lengvinančių ir reguliuojančių menstruacijas, sudėtį. Ožrage moteriškus negalavimus gydydavo ir Šiaurės Amerikos kolonistai.

Nuo seno vaistine ožrage gydomos akių, kepenų ir skrandžio ligos, reumatas, egzema.

Ožragė yra puiki priemonė, padedanti atsistatyti po ligų, ypač sirgusiems nervų, kvėpavimo takų ir reprodukcinės sistemos ligomis. Tokiais atvejais rekomenduojama kelis kartus per dieną gerti po valgomąjį šaukštą ožragės sėklų užpilo.

Sudėtis ir naudingos medžiagos

Ožragė yra puikus baltymų šaltinis, be to, jos sėklose gausu kalio, seleno, fosforo, magnio, geležies, kalcio, vitaminų C, B1, B2, PP, folio rūgšties.

Vaistinės ožragės sėklose yra alkaloido trigonelino, eterinio aliejaus, o žolėje – cholino, saponinų, diosgenino, gleivių, kartumynų, tanino, dervų bei riebiųjų aliejų.

2016/1

23

ma šio augalo sėklomis gardinti saldžiuosius patiekalus. O norinčios padidinti pieno gamybą 2 arbatinius šaukštelius ožragės sėklų gali užpilti stikline verdančio pieno arba vandens ir gerti iki 3 stiklinių per dieną.

Nėščiosioms

Besilaukiančios mamos pienligę (baltąsias arba kandidozę) gali išsigydyti 1–2 arbatinius šaukštelius ožragės sėklų užplikiusios stikline verdančio vandens ir apsiplaudamos atvėsusia arbata.

Pleiskanų naikinimas

Ožragių tinktūra vidaus organus padengia apsaugine plėvele ir gydo vėžinius skrandžio ir dvylikapirštės žarnos susirgimus. Tinktūros galite nesunkiai pasigaminti: 12–15 ožragės sėklų sumalkite kavamale ir gautus miltelius užpilkite stikline verdančio vandens. Palikite per naktį, o ryte nukoškite. Gerkite po ketvirtį stiklinės šviesiu paros metu.

Medumi pagardintu ožragės žolės nuoviru skatinamas šlapimo išsiskyrimas. Pridėjus datulių galima gydyti kosulį bei astmą. Nuoviro galite pasigaminti taip: arbatinį šaukštelį susmulkintų ožragės sėklų užvirinkite užpylę stikline vandens. Palikę pastovėti 10 min., nukoškite. (Likusią košelę galima dėti ant įsisenėjusių odos žaizdų, kurios daug greičiau gyja.)

Nuovirą išgerkite per dieną.

Cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje mažinimas

Kasdien suvartokite apie 50 gramų ožragės sėklų.

Sąnarių stiprinimas

Į stiklinę karšto vandens arba pieno įdėkite 0,5–1 a. š. ožragės. Išgėrę arbatą, sėkleles sukramtykite. Gerkite vakare prieš miegą.

Podagros gydymas

Sergantieji podagra ar kitomis kūno galūnių ligomis ožragės sėklų miltelius gali sumaišyti su aliejumi, praskiesti medumi pagardintu vandeniu ir dėti ant skaudamų vietų.

Maitinančioms mamoms

Ožragė stiprina ir tonizuoja po gimdymo nusilpusius organus, stimuliuoja pieno tekėjimą, todėl jaunoms mamoms rekomenduoja-

24

2016/1

Stikline vandens užpilkite 2 valgomuosius šaukštus sėklų ir palikite nakčiai. Ryte sutrinkite suminkštėjusias sėklas ir gauta tyrele ištrinkite galvą. Palaikę 0,5–1 val., gerai išplaukite ajurvediniu šampūnu iš žolelių.

Sinusitas

250 ml vandens užpilkite 1 arbatinį šaukštelį ožragės sėklų ir užvirinkite. Tada virkite tol, kol pusė skysčio išgaruos. Gerkite po 3 arbatinius šaukštelius per dieną.

Mažakraujystė

2 arbatinius šaukštelius susmulkintų ožragės sėklų sumaišykite su pienu ar medumi. Pienas ar medus leidžia organizmui gerai įsisavinti geležį, kurios gausu ožragės sėklose.

Cukrinis diabetas

2 arbatinius šaukštelius susmulkintų ožragės sėklų užpilkite pienu ar vandeniu ir palikite nakčiai, o ryte išgerkite. Tokį gėrimą galima gerti kasdien.

Nemalonus kvapas

Organizmui užsiteršus, šis dažnai skleidžia nemalonų kvapą. Jei kasdien gersite ožragės sėklų arbatą, greitai blogas kvapas išnyks ir kūnas pradės maloniai kvepėti.

Peršalimas ir plaučių ligos

Į stiklinę vandens įdėkite 2 arbatinius šaukštelius ožragės sėklų. 15 min. pavirinkite ant silpnos ugnies ir gerkite 3 kartus per dieną su medumi.

Sausas kosulys

Į stiklinę pieno įdėkite 1 arbatinį šaukštelį ožragės sėklų ir užvirinkite. Kiek atvėsinę, gerkite karštą.

Gerklės skausmas

2 valgomuosius šaukštus ožragės sėklų įdėkite į litrą vandens. Virkite 30 min. ant silpnos ugnies. Gautu nuoviru skalaukite gerklę.

Maistinės savybės

Ožragių sėklos yra kartaus skonio, o salsvą, savitą ir nepakartojamą aromatą skleidžia sotolonas. Šio eterio dar aptinkama miežių salykle, cukranendrių cukruje. Jei ožragės padauginama, patiekale jaučiamas kartumas. Lengvai pakepintos ožragės sėklos nebūna karčios, tačiau perkepintos tampa dar kartesnės nei įprastai.

Nemalta ožragė į patiekalus dedama likus 5–7 min. iki virimo ar troškinimo pabaigos, tuomet jos suminkštėja. Patiekalai gardinami tiek šviežia, tiek džiovinta ožrage. Ji padeda virškinti baltymus, įsisavinti augalines medžiagas, todėl puikiai dera su patiekalais iš ankštinių daržovių. Sėklomis aromatizuojami sūriai. Ožragė yra nepamainomas prieskonis gaminant daržovių patiekalus, sriubas, užkandžius.

Jauni ožragės lapeliai pavasarį labai tinka su salotomis, sriubomis, padažais. Puikias salotas galima pasigaminti ir iš daigintų sėklų.

Egipte ir Etiopijoje ožragės deda į duoną, kurią arabai vadina chulba, o etiopai abiša. Vokietijoje ožragės sėklas (žalias ar virtas) dažnai valgo su medumi, o Jungtinėse Valstijose sėklomis gardina aštrius padažus, užkandžius, sumuštinius. Ožragė ypač vertinama ir mėgstama Indijoje, kur šio egzotiško prieskonio plantacijos užima daugiau nei 40 000 hektarų žemės ir nuimama iki 20 000 tonų derliaus.

Keptos bulvės su prieskoniniu užpilu • 8–10 vidutinių bulvių • 200 g grietinės • 2 a. š. maltos ožragės • 2 v. š. kapotų petražolių ir krapų • 50 g sūrio • druskos, juodųjų pipirų pagal skonį Iškepkite bulves. Prieskonius sumaišykite su grietine, sudėkite sūrį ir sutrinkite iki vientisos masės.

Keptas bulves patiekite su padažu.

Laikymas

Rekomenduojama laikyti stikliniuose ar keramikiniuose sandariuose induose ir saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Kaip naudoti

Į vieną porciją rekomenduojama dėti nuo 250 mg iki 1 g. 5–6 asmenų patiekalui pakanka 1 arbatinio šaukštelio ožragės sėklų.

Kada nerekomenduojama naudoti

Ožragės sėklų didesniais kiekiais nepatartina naudoti besilaukiančioms, nes gali sukelti persileidimą ar kraujavimą; taip pat negalima naudoti menstruacijų metu.

Parengta pagal knygą „Prieskoniai – ir maistas, ir vaistas“, kurią sudarė Sigita Palionienė, 2013 m.

2016/1

25

5 atsitiktiniai mokslo atradimai Atsitiktinumo vaidmuo daugelyje inovacijų svarbus, bet vien jo dažniausiai nepakanka.

Svarbu ir „serendipija“. Tai rašytojo ir politiko Horace’o Walpole’o 1754 m. sukurtas terminas, kuriuo apibūdinamas atsitiktinumo ir įžvalgos derinys.

o tuo laiku naudoti purpuriniai dažai būdavo labai brangūs. Jaunuolis, metęs chinino idėją ir užpatentavęs savo dažus, turtingo tėvo lėšomis pastatė fabriką. Šie violetiniai dažai, kuriuos Perkinsas vadino mauveine, buvo visos sintetinių dažų pramonės pradžia.

Nedūžtantis stiklas

Galima užtikrintai teigti, kad be įžvalgos daug mokslo ir technologijų proveržių nebūtų pavykę nė perpus taip gerai, kaip nutiko išties.

Toliau pateikti keli ryškūs įžvalgumo pavyzdžiai.

©Jelena Popic/Getty

Karališkasis purpuras

©SSPL/Getty

Saugaus stiklo atradimas sudužus mėgintuvėliui

Atsitiktinai atrasti sintetiniai purpuriniai dažai

Paaugliai gali sukelti daug rūpesčių. Ne išimtis buvo ir aštuoniolikmetis chemijos studentas Williamas Perkinas, brandinęs didelius planus ir 1856 m. per Velykų atostogas bandęs iš toluidino pagaminti chininą – priešmaliarinį vaistą.

Rytų Londone esančioje namų laboratorijoje pridėdamas įvairių medžiagų į toluidiną ir į jį panašų chemikalą aniliną, išgaudavo įvairiausių atspalvių – nuo tamsiai rudos iki juodos – pliurzas ir kietas medžiagas. Po vieno tokio eksperimento plaudamas mėgintuvėlius pastebėjo, kad vanduo nusidažė purpurine spalva.

Tai buvo laimingas atsitiktinumas. Perkino sukurta substancija dažė medžiagas ryškia purpurine spalva,

26

2016/1

Paprastai stiklinio mėgintuvėlio numetimas ne pats geriausias įvykis. Bet viena tokia nesėkmė 1903 m. buvo sėkminga chemikui Édouardui Bénédictusui, šiam numetus mėgintuvėlį, kuris sudužo, bet jo stiklo šukės neišsibarstė.

Mėgintuvėlyje buvo šiek tiek vienos iš pirmųjų plastmasių, nitroceliuliozės, kurios plonas sluoksnis, išgaravus tirpikliui, liko ant vidinių sienelių, todėl stiklo šukės išsilaikė drauge.

Pasakojama, kad po kelių savaičių É. Bénédictusas laikraštyje skaitė straipsnį apie automobilių avarijose byrančiomis stiklo duženomis sužeistus žmones.

Tai buvo „Eureka!“ akimirka. Jis tol karštligiškai dirbo, kol sukūrė pirmąjį saugų „Triplex“ stiklą – ploną plastiko sluoksnį, suspaustą tarp dviejų stiklo lakštų.

1909 m. savo idėją É. Bénédictusas užpatentavo, bet automobilių pramonė dar nebuvo pasirengusi naudoti naująjį stiklą. Pirmą kartą plačiu mastu saugus stiklas panaudotas Pirmojo pasaulinio karo metu gaminant dujokaukes. Tik karui pasibaigus saugų stiklą pradėta naudoti gaminant automobilius.

PTEE atradimas vykstant naujos rūšies šaldalo paieškoms

1938 m. balandžio 6 d. Niudžersyje Roy’us Plunkettas chemijos įmonės „DuPont“ laboratorijoje bandė sukurti naują šaldalą, bet tetrafluoretileno balionas neišleisdavo dujų.

Nors patikrintas vožtuvas būdavo švarus, dujų nepavykdavo išleisti. Prapjovęs balioną R. Plunkettas aptiko vaškingus baltus miltelius. Kadangi buvo chemikas, suprato, kad dujų molekulės sureagavo viena su kita ir susidarė polimeras.

Politetrafluoretilenas (PTFE) pasirodė neįtikėtinai naudingas: iš šios medžiagos buvo pagamintas apsauginis pirmosios atominės bombos sluoksnis, saugantis nuo ėdančių chemikalų, ji pravertė ir gaminant „Apollo“ astronautų skafandrus. Vėliau politetrafluoretilenu pradėta dengti dirbtinės širdies vožtuvus, nes organizmas jo neatmeta.

Slidi tekstūra praverčia net virtuvėje: PTFE yra ne kas kita, kaip garsusis teflonas.

©USNO

Didėjanti planeta

Sugedus įrangai astronomo Jameso Christy’o atrastas Charonas

Įrangos gedimai paprastai būna menkas malonumas, bet astronomui Jamesui Christy’ui Vašingtono laivyno observatorijoje (JAV, Kolumbijos apygarda) 1978 m. gedimas pasirodė besanti dangaus dovana.

Jam padėjus Plutono dangaus fotografinę plokštelę ant mašinos, kurios pagalba astronomai seka dangaus objektų judėjimą, ši planeta atrodė ištįsusi ir neryški. Mašinai sugedus, J. Christy plokštelę norėjo išmesti. Kol mašina buvo taisoma, astronomas tegalėjo stebėti plokštelę, kurioje ištįsęs atrodė tik Plutonas. Dėl viso pikto patikrinęs ankstesnius atvaizdus, jis aptiko, kad kai kuriuose atvaizduose Plutonas irgi buvo ištįsęs.

Supratęs, kad galbūt aptiko palydovą, J. Christy jį pavadino Charonu. Atradimą patvirtino abipusio Plutono ir palydovo užtemimo prognozė. Tada planetos vaizdo deformacija dingo.

Mėlyna nugali geltoną

©Rex/Shutterstock

©NASA

Slidi tekstūra

Dėl poros atsitiktinių pastebėjimų mėlyna šviesa gydoma naujagimių gelta

Naujagimių gelta pasitaiko dažnai ir gali būti pavojinga. Ją sukelia kūne susikaupęs bilirubinas, kurio kepenys nepajėgia suskaidyti, todėl kūdikiai pageltonuoja.

Sunkiais geltos atvejais būdavo įprasta perpilti kraują, bet po dviejų atsitiktinių pastebėjimų Rochfordo ligoninėje 1956 m. situacija pasikeitė.

Vasarą seselė Jeana Ward išnešdavo naujagimius iš kūdikių skyriaus į vidinį kiemą. Vieną ypač saulėtą dieną ji pediatrui Richardui Dobbsui parodė vaiką, kuris saulėkaitoje pragulėjo nuogas. Nors visa kūdikio oda prarado geltoną spalvą, matėsi trikampė tamsiai geltona dėmė, kuri atsirado ne dėl įdegio, o nuo užkloto kampo, metančio trikampį šešėlį.

Netrukus neištirtas vieno gelta sergančio kūdikio kraujo mėginys netyčia buvo paliktas ant patologijos laboratorijos palangės. Ištyrus paaiškėjo, kad bilirubino lygis buvo gerokai mažesnis nei tikėtasi. Šie du atsitiktinumai R. Dobbsui ir jo kolegai Richardui Cremeriui pakišo mintį, kad šviesa ar šiluma skaido bilirubiną. Eksperimentuodami jie išsiaiškino, kad svarbiausia – mėlyna šviesa. Nuo to laiko privaloma naujagimių skyriuose įrengti mėlyną šviesą.

Parengta pagal svetainės www.technologijos.lt medžiagą.

2016/1

27

Gimdos kaklelio vėžys

gali būti nustatytas labai anksti Valstybinio patologijos centro duomenimis, 3 proc. moterų aptinkamos ikivėžinės gimdos kaklelio būklės. Todėl medikai skatina moteris kuo aktyviau rūpintis savimi ir atlikti gimdos kaklelio citopatologinį testą.

Valstybiniame patologijos centre per 15 metų įvertinta daugiau nei pusė milijono gimdos kaklelio citopatologinių tyrimų. Mikroskopu kasdien peržiūrima milijonai ląstelių, stengiantis aptikti pakitusias ir keliančias grėsmę moters sveikatai. Didžioji dalis moterų lieka ramios iki kitos patikros – 90 proc. profilaktiškai tiriamų tepinėlių pakitimų nenustatoma.

Likusi dalis moterų taip pat turėtų džiaugtis sprendimu laiku pasitikrinti – nustačius ikivėžines ląsteles, kelią grėsmingai ligai galima sėkmingai užkirsti.

Nežinia, koks būtų jų likimas, jei ne paprastas, visai neskausmingas citopatologinis tyrimas, dar vadinamas PAP testu.

Centro duomenimis, 3 proc. visų profilaktiškai tirtų moterų nustatomi ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai (LSIL, HSIL), dar 3 proc. atvejų PAP testo rezultatai įvertinami kaip ASC arba AGC (tai reiškia, kad citologinio tyrimo metu rastos nenustatytos reikšmės ląstelės ir reikalingi papildomi arba dažnesni pakartotini tyrimai). Esant neaiškumams, atliekami tikslinantys tyrimai – Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir imunocitocheminis tyrimai, parodantys įvykusį piktybinį ŽPV poveikį gimdos kaklelio ląstelėms, arba gimdos kaklelio biopsija.

2–3 proc. į centrą pristatytų tepinėlių būna netinkami. Dažniausiai regėjimo lauką užgožia kraujas, leukocitai ar gleivės. Tepinėlis neinformatyvus ir tada, kai jame yra nepakankamas kiekis gimdos kaklelio plokščiojo epitelio ląstelių. Gavus tokį atsakymą, tyrimą būtina kartoti. Pakartotinį gimdos kaklelio mėginį rekomenduojama imti ne anksčiau

28

2016/1

kaip po 4 mėnesių, nes per anksti paimtas pakartotinis ėminys gali būti klaidingai neigiamas, o tai reiškia, kad ligos užuomazgos gali likti nepastebėtos.

Gimdos kaklelio vėžys, skirtingai nei daugelio kitų organų, yra nuspėjamas. Reguliariai atliekant PAP testą, jo galima išvengti. Šį teiginį turėtų įsidėmėti kiekviena moteris, mylinti savo šeimą ir gyvenimą.

Reikia labai nedaug – reguliariai atlikti PAP testą.

Juolab, kad sąlygos ir galimybės Lietuvoje tai padaryti yra puikios. Visoms 25–60 metų moterims kartą per trejus metus nemokamai atliekamas valstybės finansuojamas PAP testas. Jos turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris paaiškins sąlygas ir paims mėginį citologiniam PAP tyrimui. Kita programinio PAP testo alternatyva – skystųjų terpių PAP tyrimas. Jis kol kas nėra finansuojamas valstybinės programos.

Tiek reguliariai atliekamas įprastinis PAP testas, tiek skystosios terpės citologinis gimdos kaklelio tyrimas padeda nustatyti ikivėžinius ląstelių pakitimus ir gali padėti išvengti gimdos kaklelio vėžio. Šie metodai skiriasi mėginio paruošimo technika, rezultatyvumu ir papildomų tyrimų galimybėmis. Atliekant skystosios terpės citologinį tyrimą, iki 10 kartų sumažinamas netinkamų tirti tepinėlių skaičius; kitas svarbus privalumas tas, kad iš tos pačios medžiagos galima atlikti papildomus testus: nustatyti žmogaus papilomos virusą, lytiškai plintančias infekcines ligas, atlikti imunocitocheminį onkogeninės transformacijos tyrimą.

Daugiau informacijos rasite adresu www.santa.lt.

1. ​Kuri figūra turi būti klaustuko vietoje?​

​5. Koks žodis turi būti vietoj klaustuko? niutonas : jėga = kelvinas : ? ​ . dažnis; B. slėgis; C. šviesa; A D. temperatūra; E. greitis​

6. Koks žodis turi būti vietoj klaustuko?

Pasportuokim

Smegenų mankšta lavina atmintį

namas : kotedžas = žvirblis : ? ​ . inkilas​; B. gandras; C. paukštis​; A D. lizdas​; E. kiaušinis

7. ​Kokia bus kita figūra?

2. Koks žodis turi būti vietoj klaustuko? karvė : tvartas = automobilis : ?

A. degalai; B. butas; C. garažas; D. ūkis; E. vairas

3. Koks žodis turi būti vietoj klaustuko?

A. įrišimas; B. egzempliorius; C. puslapis; D. viršelis; E. pavadinimas

4. Koks žodis turi būti vietoj klaustuko? anamnezė : diagnozė = paieška : ?

A. policija​; ​B. pagrobimas; C. išgelbėjima​s; ​ D. laimėjima​s; ​E. byla

Atsakymai 1. H. Kiekviena eilutė ir stulpelis turi 3 juodas ir 4 baltas žvaigždutes.​ 2. C, garažas 3. C, puslapis. Biblioteką sudaro knygos, o knygą – puslapiai.

4. C, išgelbėjimas. Anamnezės tikslas – nustatyti diagnozę, o paieškos tikslas yra išgelbėjimas.

5. D, temperatūra. Tarptautinės matavimo vienetų sistemos (SI) vienetai: jėgos - niutonas (N), temperatūros - kelvinas (K).

6. B, gandras. Žodžių, priklausančių tai pačiai grupei, verbalinė analogija.

7. E. Mažoji elipsė pasisuka 45° pagal laikrodžio rodyklę ir būna didžiosios elipsės tai viduje, tai išorėje.

biblioteka : knyga = knyga : ?

​

2016/1

29

Su šypsena

Linksmasis kampelis

– Geriau jau būtum valgiusi sūrį, – pagalvojo lapė, išgirdusi varną estradoje...

Pirmadienis. Šuniukas pribėga prie dubenėlio: – Oooooo, grikiai!!!

Antradienis: – Ooo, grikiai!

Trečiadienis: – O, grikiai...

Ketvirtadienis: – Mmm, grikiai...

Penktadienis: – Grikiai... Šeštadienis: – Tuščia...

Sekmadienis: – Mmm, tuščia...

Pirmadienis: – Oooooo, grikiai!!!

Paveikslų galerijoje: – Štai paveikslas, kuriame vaizduojama graži, saulėta vasaros diena.

Paveikslo pavadinimas – „Kvailiai“.

– O kur gi kvailiai?

– O kvailiai tokiu gražiu oru po muziejus vaikšto…

Vaikas šaukia: – Mama, mama!

Mama klausia: – Kas atsitiko?

– Koją susitrenkiau!

– Nieko, iki vestuvių užgis.

– Aaa! – Kas dabar?

– Ji niekada neužgis.

– Kodėl?

– Aš noriu tapti kunigu.

Gimė trynukai. Gydytojai kovoja dėl tėvo gyvybės.

Aš nesu bailus, bet kai prie pat veido ugnis, žiežirbos, dūmai...

Kažkaip nejauku. Todėl ir nerūkau.

30

2016/1

Smagioji medicina Vertikaliai 1. Saulės vėjo sukeltas viršutinių atmosferos sluoksnių švytėjimas.

4. Skaistybės baimė.

5. Pavasarį žydinti gėlė.

7. Žiemos olimpinių žaidynių sporto rūšis, kur svarbu kuo greičiau nusileisti ledo trasa ant specialių rogučių.

8. Vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant.

12. Vienintelė žmogaus kūno dalis, kuri neaprūpinama krauju ir deguonį gaunanti tiesiai iš oro.

15. Tetervininių šeimos vištinis paukštis.

Horizontaliai 2. Aštunta pagal nuotolį nuo Saulės planeta.

3. Pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos vidaus organas.

6. Leukocitų rūšis.

9. Šilčiausias metų laikas.

10. Dviejų ar kelių upių susiliejimo vieta.

11. Lietuviška pavasario žalumos šventė, minima balandžio 23 d.

13. Vardas, kuriuo pavadinta meilės diena.

14. Paskutinė savaitės diena.

16. Valstybė Pietų Amerikos pietryčiuose.

Liaudiški oro spėjimai vasario mėnesį •​ Jei vasarį pučia šiaurės vėjai, bus derlingi metai. ​• Jei vasario mėnesį vėjų nėra, bus vėjuotas balandis. ​• Jei vasarį nuolat laikosi šalčiai, bus karšta vasara. ​• Jei vasarį laikosi šalčiai, bus karšta vasara. ​• Jei vasaris šaltas, bus lietinga vasara; jei vasaris šiltas, bus vėlyvas ruduo. ​• Jei vasario pradžia ir pabaiga graži, galima tikėtis gerų metų. ​• Jei vasarį dažnai sninga ir pusto, liepą bus dažni lietūs. ​• Jei vasaris nešaltas, Atvelykis bus baltas, o balandis šaltas. ​• Jei vasarį pasirodo uodai, pašarus slėpk giliai – vėlyvas bus pavasaris. ​• Jei vasaris šaltas ir sausas, rugpjūtis bus labai karštas. ​• Vasaris vandenį paleidžia, kovas sutraukia.

2016/1

31

Kasos darbo laikas: III–VII 9.00–17.00 val.

I–II nedirba Parkas

Augalų žydėjimo laikas Vasaris

Amorfofalo žydėjimas (lavongėlė)

Kovas

Feichojos žydėjimas (žemuoginis medis)

Balandis

Smulkiasvogūninių augalų žydėjimas (svogūniniai vilkdalgiai, scilės, krokai ir kt.)

Magnolijų žydėjimas

Gegužė

Pavasarį žydintys augalai (šilagėlės, vaistučiai, rudgrūdėlės ir kt.)

Tulpių žydėjimas Narcizų žydėjimas Hiacintų žydėjimas Rododendrų žydėjimas

Birželis

Bijūnų žydėjimas

Birželis-Liepa

Tulpmedžio žydėjimas

Liepa

Rožių žydėjimas Viendienių ir lelijų žydėjimas Šilokų žydėjimas Astilbių žydėjimas Vasarą žydintys augalai (liatriai, levandos, edelveisai ir kt.)

32

Rugpjūtis

Jurginų žydėjimas

Rugsėjis

Vėlyvių žydėjimas

Spalis

Astrų žydėjimas

2016/1

(lapkričio 1 d. – kovo 31 d.)

I–VII šviesiuoju paros metu (vartai atrakinami 9.00 val., lankymas nemokamas) (balandžio 1 d. – spalio 31 d.)

I–VII 9.00–20.00 val. (kasa dirba iki 19.00 val.) ​Oranžerija (sausio 1 d. – vasario 29 d.)

III–VII 9.00–17.00 val. (kasa dirba iki 17 val.) (kovo 1 d. – lapkričio 1 d.): I–V 9.00–17.00 val.

VI–VII 9.00–18.00 val. (kasa dirba iki 17 val.) (lapkričio 1 d. – gruodžio 31 d.): I–VII 9.00–17.00 val. (kasa dirba iki 17 val.)

Vilniaus g. 25, Vilnius Tapkime draugais: facebook.com/centrodenticija | www.centrodenticija.lt | Tel. +370 610 07 778

Dantų protezavimo išlaidos KOMPENSUOJAMOS ligonių kasų: Suaugusiems 327,74 € arba 1146,40 € |

Vaikams iki 18 m. 1158,48 €

• 39 specialistų komanda • 72 metai rinkoje • Visos odontologijos paslaugos vienoje vietoje • Nuosava dantų technikos laboratorija

Dėmesys. Kokybė. Patirtis.