Sveikatos langas 2016 Nr. 6
Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas
ISSN 2029-2333
Mielieji skaitytojai, Šiame numeryje drauge su jumis laimės ir geros savijautos receptų ieškos mūsų pakviesti svečiai. Žurnalo viešnia Daiva Gaulytė savąjį atrado Aliaskoje, pakerėjusioje lietuvę gamtos didybe ir natūralumu. Asmenybės ugdymo mokytoja Rita Regalė, papasakojusi apie smegenis, akcentuoja: „Viskas, apie ką galvojame, tampa mūsų išgyvenimų pagrindu.“ Juk smagiau pasvarstyti, kuo per Kalėdas pradžiuginsime artimuosius ir save, užuot galvojus apie prastą orą ar kokią nors nesėkmę. O jei kas ir nepavyko, argi verta dėl to aukoti ramų miegą? Neseniai Lietuvoje lankęsis Nikas Vujičičius, žmogus, pasiekęs dideles aukštumas... be rankų ir kojų, nepasidavęs fizinei negaliai ir savo stiprybe besidalijantis su tūkstantinėmis miniomis, sakė: „Aš esu laimingas žmogus“, o vėliau pridūrė: „Jei nesulaukiate stebuklo, patys juo tapkite. Per gyvenimą nekeliaukite vienas. Visada yra į ką atsiremti.“ Kiekvienam svarbu atrasti savąjį laimės receptą, nes vieno, tinkančio visiems tikriausiai nerasime. O kad paieškos būtų lengvesnės, padeda viena gera mintis: mažiau pretenzijų sau ir gyvenimui. Juk mes – šiaurės italai, kartais mėgstame pasiskųsti, užuot pasidžiaugę tuo, ką jau turime. Pasitikėti savo intuicija ir būti sau geriausiu draugu bet kokioje gyvenimo situacijoje kartais svarbiau už daugybę patarimų. Tad linkiu stebuklų, įkvėpimo ir tikslų, kuriuos lemta pasiekti, o ne tų, dėl kurių veltui plėšytumėtės. Gražaus rudens, smagių pašnekesių ir šiltų arbatų! Su šilčiausiais rudens spalvų linkėjimais, Agnė Kiškytė
„Sveikatos lango“ redakcija: Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite adresu agne@sveikatoslangas.lt
Žurnalą leidžia UAB „Sveikatos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.lt Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060. Spausdino UAB „Taurapolis“, Mūšos g. 9, 47176 Kaunas. Tiražas 30 000 egz.
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti raštišką redakcijos sutikimą. Šis leidinys nemokamas, prekiauti juo be leidėjų raštiško sutikimo draudžiama.
Šiame numeryje
Įveikime peršalimą ... 1 Daiva Gaulytė: „Grįžkime prie tradicinių maisto ruošimo būdų, pasikliaukime gamta ir savimi“ ... 2
Įveikime peršalimą
5 jūsų gyvenimą keičiantys faktai apie smegenis ... 12 Kodėl skirtingai suprantame laimę ... 14
Bruknių ir spanguolių kokteilis
Patiekalai jaukioms rudens akimirkoms ... 16
Šios uogos pasižymi antibakteriniu poveikiu. Sutrinkite bruknes ir spanguoles su cukrumi (santykiu 3:1). Gerkite 2 v. š. mišinio užpylę 0,5 l šilto vandens.
Apie persivalgymą ... 18 Natūralūs šampūnai gražina plaukus ... 21 Kuo vertingi kukurūzai?... 22 Kaip užauginti genialų vaiką: trys vunderkindų tyrimų išvados ... 24
Džiovintų vaisių kompotas
Šis gėrimas stiprina imunitetą ir padeda įveikti kosulį. 100 g džiovintų vaisių kruopščiai nuplaukite, stambesnius susmulkinkite. Iš pradžių apie 30 min. virkite kriaušes ir obuolius, po to – džiovintas slyvas ir abrikosus, dar vėliau – razinas. Virkite tol, kol masė suminkštės. Į paruoštą kompotą galima įpilti citrinų arba apelsinų sulčių, įdėti medaus, įberti keletą gvazdikėlių.
Maitinamosios kaukės žvarbiais vakarais ... 26
Imbierinė arbata su citrina
Ji sušildo ir stiprina imunitetą. Stiklinėje karšto, bet ne verdančio vandens ištirpinkite 1 v. š. medaus, įpilkite 1 v. š. citrinų sulčių, įberkite 0,5 a. š. tarkuoto imbiero. Galite pagardinti keliais džiovintų mėtų lapeliais ar keliomis sugrūstomis kardamono sėklomis.
Prasmingo gyvenimo receptai ... 28 Su šypsena ... 30 Smagioji medicina ... 31 Miegas – vienas iš sveikatos barometrų ... 32
Liepžiedžių, aviečių uogų ir lapų mišinys
Užplikytą mišinį palikite pastovėti 30 min. Jei neturite džiovintų aviečių uogų, jas galite pakeisti aviečių uogiene ar džemu.
Vitaminas C
Stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo peršalimo. Natūralus šio vitamino šaltinis – citrinos, apelsinai ir jų sultys, spanguolės, svarainių sultys, rauginti kopūstai. 2016/6 2015/10
1
Daiva Gaulytė: „Grįžkime prie Ilgus metus mitybą studijavusi Daiva su šeima gyvena Aliaskoje. Pabrėždama natūralaus maisto ir jo ruošimo tradicijų svarbą, pašnekovė priduria: „Labai daug kam gali nepatikti mano pasisakymai, nes mano nuomonė itin skiriasi nuo pastaruoju metu skelbiamos žiniasklaidoje.“ Kviečiame išklausyti jos įžvalgas – ne tik apie natūralų maistą, maisto paruošimą, bet ir apie tai, kaip mūsų organizmas įsisavina maisto medžiagas.
Tai į mūsų pakrantę vandenyno išmesto grenlandinio banginio griaučiai. Jis yra vienas didžiausių. Matyt, buvo atplaukęs iš toliau, nes Aliaskos įlankoje paprastai negyvena. Pasitaiko, kad atplukdomi mažesni banginiai ar jaunikliai.
2
2016/6
tradicinių maisto ruošimo būdų, pasikliaukime gamta ir savimi“ Kalbėjosi Agnė Kiškytė Daivos Gaulytės nuotraukos Daiva, kaip tapote mitybos specialiste? Visada mėgau skaniai pavalgyti, bet ilgą laiką nežinojau ryšio tarp maisto ir sveikatos. Vaikystėje gyvenome kaime ir dažniausiai valgėme savo užaugintą maistą. Viskas buvo skanu, o sveikumu niekas nesidomėjo, nes dauguma maitinosi panašiai, pasiligojusių kaip ir nebuvo, bent jau mano aplinkoje. Kai prieš 20 metų atvažiavau į Ameriką, norėjau būti „amerikonė“, maniau, kad jie geriau žino, ką valgyti. Tada buvo madinga liesų produktų dieta. Nors ir labai neskanu būdavo, vis tiek valgydavau liesus
Kai pirmą kartą atykau į Aliaską, buvau pakerėta laukinės gamtos didybės, grožio ir vietinio natūralaus maisto.
jogurtus, kiaušinius be trynių, vištieną be odelės ir pan. Daug dirbau. Kelerius metus pasilaikius tokios madingos dietos pradėjo šlubuoti sveikata, užklupo rimtos skydliaukės, sąnarių problemos. Nuėjusi pas vietinius gydytojus gaudavau antibiotikų receptą. Prieš maždaug 12 metų apsilankius Lietuvoje, vienas gydytojas pasakė, kad jei taip gyvensiu ir toliau, po 6 mėnesių gydytojų nebereikės. Po šio perspėjimo nutariau susirasti informacijos, ką daryti, nes tikėjau, kad vaistai – ne išeitis. Esu labai dėkinga tam gydytojui. Tada ir pradėjau ieškoti knygų bibliotekoje (tais senais laikais), o vėliau naršiau internete. Kuo daugiau skaičiau, tuo darėsi įdomiau ir vis labiau stebėjausi, kaip išlikau gyva taip gyvendama. Įstojusi į Las Vegaso koledžą studijavau filosofiją, psichologiją ir alternatyviąją mediciną. O vėliau atsidūriau Aliaskoje, kur tęsiau mitybos studijas. 2016/6
3
Gyvenimas yra gražus
Kokie vėjai nunešė į Aliaską? Ir koks pirmasis įspūdis atvykus? Kol nesusipažinau su būsimu vyru, kuris gyveno Aliaskoje, niekada net neturėjau minties ten apsilankyti. Kai pirmą kartą nuvykau, buvau pakerėta laukinės gamtos didybės, grožio ir vietinio natūralaus maisto. Kartu negalėjau atsistebėti, kaip žmonės nemoka panaudoti visos žuvies. Kadangi gaminau ikrus, kepiau lašišų kepenėles, viriau žuvienę, vietinių gyventojų akimis buvau keistuolė. Kas paskatino domėtis mityba? Kartą per patį žvejų-turistų sezoną vaikščiodama upės pakrante stebėjau, kaip turistai vietoje dorojo pagautą lašišą: jie pasiimdavo filė, o visa kita palikdavo ant kranto. Vaizdas stulbino: visur mėtėsi žuvų galvos, kaulai, ikrai... Pasisukau į kitą pusę, o ten vaikas autistas nuogas voliojosi upės purve... Stovėjau tarsi įkalta ir verkiau lyg Pirčiupių motina. Deividas viską suprato ir pritarė, kad turime kažko imtis. Nuo tos dienos pradėjau prašyti Dievo, kad gaučiau atsakymą, ką daryti. Labai greitai įstojau ir baigiau mitybos mokyklą. Sutapimas: ten ir sužinojau, kad natūralus sultinys yra pirmas vaistas nuo autizmo. Pradėjau pati vesti seminarus, kuriuose mokiau sveikai gaminti, taip pat ir virti žuvienę. Tačiau pasibaigus seminarams žmonės vis tiek klausdavo, kur galėtų nusipirkti žuvienės ar žuvies sultinio. Negalėjau atsistebėti: susimokėję pinigus už žinias, kaip gaminti sultinį, jie ieškojo, kur jo nusipirkti, užuot pasigaminę.
Labai greitai supratau, kad patys turime pardavinėti sultinį. Susiradę partnerius ir pradžioje ėmęsi vos ne pažįstamų užsakymų, dabar užsiimame rimta žuvies sultinių gamyba. Taip pat vedu maisto gaminimo kursus ir konsultuoju asmeniškai. Per tuos metus daug ką pakeičiau: maistą, poilsio įpročius, mąstymą, vartojau papildus. Nebeturiu nei skydliaukės, nei sąnarių problemų. Išnyko ir moterims nemalonios rudos veido dėmės, celiulitas. Minėjote, kad per konsultacijas daugiausiai dėmesio skiriate virškinimui. Tiek daug apie tai kalbama. Ką, jūsų nuomone, svarbiausia žinoti? Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos būtina suvokti – tai, kad virškinimo procesas vyksta tik mums atsipalaidavus (suaktyvėjus parasimpatinei nervų sistemai). Autoimuninę nervų sistemą sudaro dvi dalys: simpatinė (kovos, būdravimo) ir parasimpatinė (atsipalaidavimo, atsistatymo). Taigi, jei būname pikti, susinervinę, simpatinė nervų sistema (iš antinksčių į kraują patenka adrenalinas) suaktyvėja, o virškinimas stoja, nes kūnui tuo metu tai yra antraeilis dalykas ir svarbiau pumpuoti kraują į raumenis. Tai natūralus procesas ruošiantis gynybai, pavyzdžiui, prireikus bėgti nuo puolančios meškos. Organizmas neskiria, ar susiginčijai su vyru, ar kažkas užlindo į priekį prie šviesoforo, ar puola žvėris. Taigi virškinimas atidedamas vėlesniam laikui, kai būsi saugiai pasislėpęs nuo meškos ir nebereikės papildomai pumpuoti kraujo į raumenis. Todėl kai valgome būdami pikti, neišsiskiria
Daivos sodyba Aliaskoje yra prie vandenyno ir upelio, kur lašišos atplaukia neršti.
4
2016/6
Net patys augalai nėra vegetarai, nes jie auga maitindamiesi įvairių kirminų ir bakterijų liekanomis.
Daiva kieme su gėrybėmis iš savo daržo
seilės, kuriose yra daug enzimų; skrandis neišskiria rūgšties, skirtos maistui apdoroti, taip šis lieka skrandyje ir rūgsta, pūva; kai rūgšties nepakanka, kasa nesulaukia signalo išskirti šarminius enzimus ir t. t. Kai po kelių valandų vėl valgoma, nesuvirškintas maistas mechaniškai nustumiamas tolyn, o iš skrandyje neapdoroto maisto plonosios žarnos negali pasisavinti maisto medžiagų, kurių trūkumas neleidžia atsistatyti ląstelėms ar įvairių kūno sistemų funkcijoms. Pvz., man skaudėjo kelius (tai autoimuninis sutrikimas), nes visa imuninė sistema buvo išsiderinusi organizmui negaunant pakankamai vandens, kolageno, vitaminų ir per pažeistas žarnyno sieneles į kraują patekus daugiau toksinų. Po kurio laiko nualinta imuninė sistema nebeatpažįsta, kuris audinys savas, o kuris svetimas, todėl pradeda atakuoti ir savuosius (mano atveju – kelių sąnarių ląsteles). Taip nutiko dėl to, kad neviriau jokių sriubų iš žuvies, gyvulių kaulų ir labai dažnai net valdydama būdavau streso būsenoje.
Mokote žmones gaminti maistą. Kokie būtų bendri patarimai? Kaip jau sakiau, pagrindinė taisyklė – maistą užauginti ir paruošti natūraliai, jaučiant pagarbą ir dėkingumą, laikantis gamtos dėsnių. Yra daug įvairaus sveiko vietinio maisto, kurį galima rinktis pagal sezoną ten, kur gyvenama. Jis tinkamas tos vietovės žmonėms konkrečiu metų laiku. Lietuvoje vasarą tai yra agurkų salotos, šaltibarščiai, žiemą – rauginti kopūstai, troškiniai. Labai skiriasi riebiais ruoniais mintantys eskimai ir papajas valgantys indėnai iš Havajų: pirmiesiems žiemą reikia gyventi šiltai, havajiečiams ir taip karšta. Geriausią mitybos veikalą 1930-aisiais parašė dr. Westonas Price’as, kuris pabuvojęs 12 pasaulio vietovių: Šveicarijoje, Škotijoje, Mongolijoje, Afrikoje, Naujojoje Zelandijoje ir kt., tyrinėjo, ką žmonės valgo, kokia jų sveikata ten, kur dar nėra pramoninio maisto. Savo nuostabai jis atrado, kad niekas nepraktikavo vegetarizmo. Žmonės buvo sveiki, nors kiekvienoje pasaulio dalyje valgė labai skirtingus produktus, turinčius daug įvairių maisto medžiagų. Tačiau visos gentys valgė ką nors rauginto: pieną, mėsą, žuvį, daržoves.
Mano pagrindinės rekomendacijos norintiems išlikti sveikiems:
1. virti tikrų kaulų sriubas ir sultinius, iš jų gaminti troškinius, padažus. Žarnyno ląstelės praktiškai sudarytos iš kolageno, o reikalingų medžiagų pernešimą į kraujotaką gali užtikrinti tik sveikos ir stiprios žarnyno sienelės; 2. nebijoti gyvulinių riebalų. Jie reikalingi, kad organizmas tinkamai pasisavintų visus riebaluose tirpius vitaminus. Vitaminas A morkose tikrai ne toks pats, kaip gaunamas iš kepenėlių ar kiaušinio trynio; 3. valgyti raugintas daržoves, kuriose esantys enzimai padeda virškinti visą kartu valgomą maistą. Raugintuose produktuose esantys probiotikai maitina gerąsias bakterijas, gyvenančias ant žarnyno sienelių, kurios taip apsaugomos nuo blogųjų bakterijų; 4. gerti žolelių arbatas, vartoti natūralius prieskonius, apsaugančius nuo įvairių grybelių, infekcijų, stiprinančius imuninę sistemą, palaikančius skirtingų organų funkcijas.
Organizmui reikia pailsėti ir nuo virškinimo: svarbu, kad tarp vakarienės ir pusryčių būtų pakankamas laiko tarpas. Pomidorų sriuba, pagaminta iš žuvies sultinio
2016/6
5
Pasivaikščiojimas gryname ore
Teigiate, kad „pati didžiausia mitybos klaida – tai gyvulinių riebalų baimė, o daržovių aliejus – didžiausias nuodas“. Kuo argumentuotumėte? 1. Daržovių (rapsų, kukurūzų ir kt.) aliejai sukelia uždegimus, organizme blokuoja natūralią enzimų gamybą, užkemša ląstelių sieneles, mažina cholesterolį, kuris yra atskira didžiulė problema. Cholesterolis REIKALINGAS, kad mūsų organizmas įveiktų bet kokį stresą – emocinį, cheminį, fizinį, o jo kiekis pakyla TIK tada, kai reikia ką nors gydyti – tai natūrali apsauginė organizmo reakcija. Deja, šiais laikais elgiamasi priešingai: siekiama mažinti cholesterolį (net nežinant, koks jo lygis), taip dar labiau didinant pasipriešinimą organizme, kuris stengiasi jo dar daugiau gaminti, nes taip turi dar daugiau ką veikti. Praktiškai visos lėtinės sveikatos problemos kyla dėl lėtinio uždegimo. Arterijos kemšasi ir kitos širdies problemos kyla vartojant cukrų ir augalinius riebalus, o ne lašinius! 2. Gyvuliniai riebalai padeda organizmui lengviau gaminti cholesterolį, kuris reikalingas steroidinių Morkų ir kalafiorų sriuba, pagaminta iš žuvies sultinio
6
2016/6
Aliaskoje klimatas panašus į Lietuvos, tik vasarą vėsiau. Mes gyvename prie jūros, todėl juokauju, kad pas mus nėra nei žiemos, nei vasaros, nes temperatūra žiemą svyruoja nuo -5 iki +5, o vasarą nuo +5 iki +15. hormonų gamybai: estrogenui, testosteronui, progesteronui. 3. Gyvuliniuose riebaluose yra riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K, reikalingų daugeliui mūsų organizmo funkcijų (smegenų veiklai, nervų sistemai, normaliai hormonų gamybai). Vitamino D yra tik gyvuliniuose riebaluose. 4. Daržovių aliejai užkemša ląstelių sieneles, todėl pro jas neprasiskverbia reikalingos maisto medžiagos ir organizmas pradeda jausti jų trūkumą. Gyvuliniai riebalai pasisavinami daug geriau ir ląstelių sienelių neužkemša. 5. Be riebaluose tirpių vitaminų A ir D kalcis nepasisavinamas. 6. Valgant perdirbtą rapsų aliejų nepasisotinama. Pavalgęs lašinių sotus būsi daug ilgiau. 7. Daržovių – kukurūzų, sojos, rapsų – aliejai pernelyg perdirbti, juose yra daug sintetinių medžiagų ir konservantų, be kurių jie ilgą laiką neišstovėtų lentynose ir labai greitai sugestų. Jie pagaminti, kaip aš mėgstu sakyti, „for shelf life, not for your life“ (tam, kad stovėtų lentynose, o ne jūsų labui). Kartu su jais suvartojama daug toksiškų medžiagų.
Labai svarbu valgyti natūralų maistą. Paruošta valgyti rūkyta lašiša
Norintiems geriau susipažinti su riebalų cheminėmis savybėmis rekomenduoju M. Eningo knygą „Know your fats“. Patikslinkite, ką turite omenyje sakydama „daržovių aliejus“? Tai kukurūzų, rapsų, sojos ar žemės riešutų aliejus. Moliūgų sėklų aliejus priskirtinas riešutų aliejų kategorijai. Riešutų aliejus galima vartoti saikingai, tik jie labai greitai genda ir su jais negalima kepti. Alyvuogių ar kokosų aliejai galioja ilgiau, su jais galima kepti esant mažesnei temperatūrai, bet aš dažniausiai įmaišau ir gyvulinių riebalų. Beje, lengva patikrinti, ar į alyvuogių aliejus neskiestas soja, tereikia įstatyti į šaldytuvą. Jei sustingsta, aliejus geras. Perdirbti daržovių aliejai nestingsta. Jei turiu, vartoju briedžio taukus, o šių pritrūkusi perku kiaulienos taukus. Iš augalinių aliejų vartoju alyvuogių, kokosų, avokadų, kartais dėl įvairumo nusiperku kokių nors riešutų aliejaus. Lietuvoje didelis sergamumas širdies kraujagyslių ligomis. Kardiologai ragina riboti gyvulinius riebalus ir mažinti cholesterolį. Ką patartumėte skaitytojams, kad nesusipainiotų ir vartodami gyvulinės kilmės riebalus nepersistengtų? Labai daug kam gali nepatikti mano pasisakymai, nes mano nuomonė itin skiriasi nuo pastaruo-
ju metu skelbiamos žiniasklaidoje. Studijuodama sužinojau, kad daugelis kraujagyslių ligų yra nuo cukraus (alkoholio, alaus, batonų, sausainių, saldainių, koldūnų ir pan.), chemijos (gliutamatų, „E“ priedų), dėl to, kad žmonės nebevalgo NORMALIŲ riebalų ir vietoj jų renkasi daržovių aliejais papildytus produktus. Amerikoje ši problema dar didesnė, nes taip žmonės maitinasi jau apie 70 metų, o Lietuvoje ši riebalų baimė prieš 15 metų atėjo staiga. Nenoriu per daug politikuoti, bet, deja, didelės įtakos turėjo vakarietiški maisto perdirbimo metodai, be to, „daržovių“ aliejai pakeitė kiaulienos taukus ar sviestą. Net cukrus buvo pakeistas kukurūzų sirupu, o juk tiems kukurūzams užauginti reikia daug trąšų. Cholesterolis kyla tik tada, kai yra ką organizme „taisyti“. Naminės vištos sultinys – pirmas vaistas žarnynui gydyti. Kepenys sutrinka nuo rapsų, purkštų „Roundup“ trąšomis, aliejaus. Kepsnių valgyti nebūtina, tačiau sultinys naudingas. Kolageninis baltymas yra lengviausiai virškinamas. Vyresni nei 40 metų ko gero prisimena, kaip močiutės virdavo sriubas TIK iš kaulų, o ne sauso sultinio kubelių su gliutamatais. Ir skaitantieji senas knygas turbūt ne kartą atkreipė dėmesį, kad kone visos ligos gydomos sultiniu. Kokias dar mitybos klaidas pastebite? Yra manančių, kad kažkokia viena dieta bus stebuklinga ir tinkama visiems; arba nevalgančių mėsos, nes „gyvuliai kankinami fermose“. Aš nevalgau nei mėsos, nei daržovių, užaugintų fermose, kur elgiamasi nepagarbiai, myliu ne tik gyvūnus, bet ir augalus, nes manau, kad augalai tokie pat gyvi, kaip ir gyvūnai. Daugelis vegetarų neturi žalio supratimo apie gamtos dėsnius. Net patys augalai nėra vegetarai, nes jie auga maitindamiesi įvairių kirminų ir bakterijų liekanomis. Yra labai gera knyga ta tema – „Vegetarian myth“ (Mitai apie vegetarizmą).
2016/6
7
Gyvenimas yra gražus
Ką manote apie kavą? Oi, kava – mano priklausomybė. Geriu kavą daugiau kaip 30 metų, todėl jos man kol kas sunkiausiai sekasi atsisakyti. Pastaruosius dvejus metus ją geriu tik ryte ir labai silpną. Kava yra stimuliatorius, suteikia energijos, kurios lygis paskui staiga ir krenta. Kadangi stiprią kavą dažnai gėriau metų metus, tai labai pakenkė antinksčiams, organizmas taip pat priprato, todėl staigiai mesti negalėjau, nes jos neišgėrus skaudėdavo galvą. Be to, man labai patinka kavos skonis, tad dabar geriu silpną, sumaišiusi su pienių šaknimis (suteikia tamsesnę spalvą ir stiprina kepenis) ir kokosų pienu (lėtina stimuliavimą). Galiu vaizdžiau papasakoti, koks kavos poveikis antinksčiams. Įsivaizduokite, kad antinksčiai – tai du pakinkyti arkliai, sunkų vežimą traukiantys į kalną. Jau ir taip pavargusiems, jiems reikėtų pailsėti, bet ne, kava – tarsi arklius plakantis botagas, stengiantis išsunkti paskutines jėgas. Ilgus metus vartojus stiprią kavą, mano antinksčiai buvo tarsi tie išsekinti arkliai, drybsantys vidury kalno. Antinksčiai atlieka nemažai funkcijų: gamina daug hormonų, atsakingų už įvairias organizmo reakcijas, taip pat nuo jų priklauso reakcija į stresą, o kai jie būna nualinti, tų funkcijų padoriai ir nebeatlieka. Kaip vertinate rekomendacijas išgerti 2 ir daugiau litrų vandens per dieną? Kiek išgerti vandens, priklauso nuo to, ko daugiau valgoma. Jei daug valgoma tikro kolageno turinčių sriubų, pakankamai riebaus maisto, vandens reikia mažiau. Jei mityboje vyrauja košės, picos, ledai, sausainiai, kava, vandens reikia daugiau, bet tai tikrai ne išeitis. Angliavandenių apykaitai, priešingai nei riebalų ar baltymų, reikia daugiau vandens, tačiau net jei ir gersite daug vandens, bet tuo pat metu vartosite daug angliavandenių, organizmas negalės įsisavinti viso vandens ar panaudoti jo maisto medžiagoms išnešioti, nes tam reikalingi kiti komponentai. Pavyzdžiui, jei užsigerdami arbata valgysite sausainius, sąnariai vandens negaus, nes tam, kad jis būtų pristatytas, reikalingas kolagenas. Kolagenas reikalingas ir mineralams transportuoti, o vien tik vandenyje jie nepristatomi. Virškinant perdirbtų sausainių cukrų sunaudojama ne tik labai daug vandens, bet ir mineralų, taip keliams jau nieko nebelieka.
Labai skanus miško upelio vanduo, atitekantis iš kalnų ir tirpstančių ledkalnių. Daiva čia vaikščiodama visada pasinaudoja proga jame numalšinti troškulį.
Pozityvumo ir sveikatos šaltinis – neišsenkantis ir visiems prieinamas – turi tapti įpročiu. Akcentuojate ne tik teisingą mitybą, bet optimistinį požiūrį į gyvenimą. Kaip jį išlaikyti? Geriausias receptas – dažniau prisiminti, ką gero jau turime, užuot galvojus, ko dar trūksta. Vienas žmogus prisiminė, kaip jo močiutė sakydavo: „pirmiausiai Dievui padėkok už tai, ką jau turi, tik tada prašyk kažko kito“. Kaip išlaikyti pozityvumą? Stengtis tai praktikuoti kasdien, kad taptų įpročiu. Aš tai patyriau. Nesu šventoji, ir niekas iš dangaus be pastangų nenukrito. Nuolat dirbu su savimi. Kaip ir visur, galioja tas pats dėsnis: kuo dažniau praktikuojama, tuo lengvesnis kitas kartas. Kiekvieną dieną dėkoju už įgytą naują supratimą ir prašau toliau rodyti kelią, taip pat kasdien siunčiu Dievo palaiminimus įvairiems žmonėms. Šie kasdieniai ritualai, nors atrodo, kad niekas to nė nežino, turi didelę teigiamą įtaką man pačiai. Jei kam nors tai rekomenduoju, bet jie netiki tokiomis mano „vudu apeigomis“, paaiškinu logiškai: kai kitam žmogui nuoširdžiai linki gero (nesvarbu, kad tik mintyse), tavo paties organizmas atsipalaiduoja, o tai ypač sveika virškinimui. Kur slypi tas pozityvumo, dvasinės sveikatos šaltinis? Tas šaltinis neišsenkantis ir juo be jokio mokesčio gali naudotis visi ir visada. Tereikia įprasti juo naudotis. Kaip jį pavadinsime, priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. Tai gali būti Dievas, Visata, Šviesa, Aukšta-
Visiems patarčiau daugiau bendrauti su artimais žmonėmis. Drauge lėtai valgyti prie vieno stalo, pasipasakojant dienos įvykius. Tai labai naudinga ne tik virškinimui, bet ir psichologinei, dvasinei sveikatai. 8
2016/6
Žuvies sultiniu užpiltos šviežios daržovės
Žvejybos pertraukėlė laive
sis protas, Neišsenkanti energija ar pan. Ir jis prieinamas bet kada, tereikia sąmoningai nukreipti dėmesį, po kelias minutes kasdien susikaupus padėkoti, paprašyti to, kas mums būtų geriausia. Manau, kad yra du pozityvumo ir sveikatos šaltiniai: Gamta ir Šviesa, kurios abi susijusios ir viena be kitos neįmanomos. Gamta – materialusis pasaulis, viskas, kas materialu ir apčiuopiama: jaučiant pagarbą ir dėkingumą, laikantis natūralių gamtos dėsnių užaugintas maistas; pinigai uždirbti dirbant kažką gera, o vėliau išleisti kažkam gero. Šviesa – dvasinis pasaulis, geroji pusė viso to, kas neapčiuopiama: meilė, dėkingumas, pagarba, ramybė ir kt. Vadinkite kaip norite: Šviesa, Dievu, Visata, Aukštuoju protu ar kt. Visiems patarčiau daugiau bendrauti su artimais žmonėmis. Drauge lėtai valgyti prie vieno stalo, pasipasakojant dienos įvykius. Tai labai naudinga ne tik virškinimui, bet ir psichologinei, dvasinei sveikatai. Išmintingų patarimų rasite ne vien skaitydami budistų filosofiją, ne ką mažiau jų galima gauti bendraujant su savo močiute. Dažnai žmonės turi knygą, filmą, dainą, kuri sunkesniais momentais gali kilstelti sparnus. Kas padeda Jums? Aš visuomet mėgau tik tai, kas gražu ir įkvepia būti geresnę. Net nesuprasdama kodėl, niekada nemėgau siaubo filmų ar knygų. Yra labai populiarus posakis „dėl skonio nesiginčijama“, bet menu vadinti knygas, kuriose – tik blevyzgos, siaubo filmus, rėkiančią muziką, paveikslus-tepliones, manau, tėra nenoras kažką daryti siekiant pateisinti savo pačių silpnybes, arba net
nesuvokimas, kad jų turi. Juk visas tas „menas“ – tik emociškai nestabilių „menininkų“ tamsių emocijų išliejimas. Visi mes – žmonės, turime įvairių emocijų, bet toks liejimasis, manyčiau, turėtų būti privatus, o kitiems savo šiukšlių krauti nederėtų. Kadangi neįmanoma kontroliuoti to, ką daro kiti, tų šiukšlių visada bus, tačiau bent galima rinktis jas ignoruoti ir jų neplatinti. Mano mėgstami filmai – „Gero apetito, Prezidente!“ (Haute Cuisine), „Džiulė ir Džiulija“ (Julie & Julia), „Anė iš Žaliastogių“ (Annie of Green Gables). Skaitau labai daug ir įvairiomis temomis. Štai mano knygų meniu: A. Weston, A. Price „Nutrition and Physical Degeneration“ (apie mitybą); R. Redzepi „Noma“ (maisto filosofija); F. Henderson „Complete nose to Tail“ (receptai); J. Salatin „Folks this Ain’t Normal“ (praktiški gyvenimo patarimai); Aristotelis „Nikomacho etika“; visos J. Alleno knygos (motyvacija, filosofija); J. Murphy „Jūsų pasąmonės galia“ (praktiškas minties įgyvendinimas); A. Rand „Atlas Shrugged“ („Maištingas Atlantas“) (filosofinis romanas apie valdžią); N. Gordon „Gydytojas. Avicenos mokinys“ (istorinis romanas); A. Ilgevičienė „Antropoteosofija“ (šią knygą daug kas gali apibūdinti kaip mistiką, aš randu taiklių žmonių elgesio paaiškinimų); G. Barauskienė „Ir aš ten buvau“ (labai graži pasakų ir receptų knygelė); R. Service’o, K. Donelaičio, A. Baranausko, Maironio, V. Jasukaitytės poezija. 2016/6
9
Gyvenimas yra gražus
Jei ne paslaptis, kokios artimiausios svajonės? Kad Aliaskos lašiša būtų vartojama pagarbiai ir naudingai (nebebūtų taip švaistoma), kad žuvienės būtų galima nusipirkti kiekvienoje parduotuvėje. Mes su vyru jau dėl to dirbame, bet norėčiau, kad tai būtų įgyvendinta stambesniu mastu ir žmonės žinotų, kad tai labai sveika ir nežiūrėtų į mus kaip į keistuolius. Aliaskoje išmetama pusantro milijardo kilogramų žuvies „atliekų“, kurios smulkiai sumalamos ir išmetamos į vandenyną netoli kranto, šalia tų žuvies perdirbimo cechų. Tokia koncentruota mase nenatūraliai padengiamas vandenyno dugnas, o tai kenkia vandenyno ekologijai. Jei tos žuvies dalys būtų suvartojamos maistui, nereikėtų auginti tiek genetiškai modifikuotų kukurūzų, tręšiant juos „Roundup“ trąšomis. Be to, tai – nepagarba maistui. Ir nereikia nė minėti neišnaudotos galimybės valgyti sveiką maistą ir išsaugoti sveikatą. Žuvies ar kokio kito gyvūno raumenyse yra apie 2 proc. kolageninio baltymo, o kituose įvairiuose organuose – apie 57 proc. Žarnyno sienelių pagrindas – kolagenas; sąnarius, kaulus, akis, stuburą, kepenis, inkstų ir visų ląstelių sieneles sudaro kolageninis baltymas. Pastaruosius kelis dešimtmečius žmonės nebevalgo gyvulių organų, nebeverda sriubų iš kaulų, todėl organizmui trūksta kolageno. Anksčiau juk po skerstuvių suvartodavo visą paršiuką, net žarnos būdavo panaudojamos dešroms. Dabar gyvulių žarnos fabrike gaminamos naudojant kukurūzų krakmolą, soją ir kitus chemikalus. Įsivaizduokite, kas darosi valgant tokią mėsą, žuvį ar tą pačią soją! Jūsų dienos pradžia neįsivaizduojama be... ...kavos su kokosų pienu. Sveikos gyvensenos įprotis... …sultinys – kasdien, virtas iš mėsos kaulų, žuvies. Jei jo negeriu, tai bent jau gaminu ką nors su Maisto ruošimo seminaras
Pasivaikščiojimas
sultiniu: sriubą ar troškinį. Pirmasis mano ryto gėrimas – vanduo su trupučiu skysčio nuo raugintų daržovių. Mėgstamiausia frazė? „Kada galvoji, kad gali ir kada galvoji, kad negali – esi teisus abiem atvejais.“ Rekomenduojate valgyti raugintas daržoves. Ką verta rauginti rudenį? Dabar pats raugimo sezonas. Išbandžiau daug įvairiausių receptų, bet dabar rauginu tik kopūstus, ropes, morkas ir burokėlius, jei pavyksta – citrinas. Daugiau mano receptų skaitytojai gali rasti adresu www.gdaiva.com. Ką veikiate dienomis? Vasarą dienos labai ilgos ir aktyvios, dabar, rudeniop, jos jau trumpesnės, tad rytais gerdami kavą filosofuojame arba aptariame verslo reikalus. Dabar daugiau laiko skiriu mitybos konsultacijoms. Mano mitybos konsultacijų svetainė www.habituatinghealth.com pavadinta pagal Aristotelio frazę „Habituating Health“, kuri reiškia „sveikata per įpročius“. Aš sudarau metinę programą, nes vien žinojimo neužtenka, įgytas žinias reikia taikyti praktiškai, kad sveikas gyvenimo būdas taptų įpročiu. Per metus jau galima šio to pasiekti. Taip pat kuriu naujus sriubų receptus, ruošiuosi konferencijoms. Šiemet planuojame dalyvauti 3 mitybos konferencijose. Darbo nors ir visada daug, bet niekada nenuobodu. Ko palinkėtumėte žurnalo skaitytojams? Linkiu labiau pasikliauti savimi, gamta, atsigręžti į Lietuvos tradicijas, būti dėkingiems. Su pagarba vertinti tai, ką mūsų proseneliai valgė. Kiekviena vietovė turi viską, kas būtina norint ten gyventi, tereikia apsidairyti aplink.
10
2016/6
2016/6
11
jūsų gyvenimą keičiantys
faktai apie smegenis 1. Smegenys neskiria tikrovės nuo fantazijos.
A. Kiškytės nuotr.
Minties galia
5
Rita Regalė, asmenybės ugdymo trenerė
Svarbu rinktis aktyvų poilsį: slidinėjimą, povandeninį nardymą, kopimą į kalnus. Kuo lengviau susikoncentruosite užsiimdami mėgstama veikla, tuo efektyviau išvalysite smegenis. 12
2016/6
Jos vienodai reaguoja į visas jūsų mintis, todėl neskiria objektyvios tikrovės ir fantazijų. Būtent dėl šios priežasties įmanomas vadinamasis placebo efektas. Jei smegenys mano, kad vartojate vaistus, o ne cukraus piliulę, atitinkamai ir reaguoja. Kai vartojant placebo piliules smegenys mano, kad tai – aspirinas, jos siunčia komandą kūnui sumažinti temperatūrą. Panašiai, tik priešingai, veikia nocebo efektas. Vakaro žinias apie naujos ligos protrūkį žiūrintis hipochondrikas gali pradėti jausti tos ligos simptomus. Gera žinia ta, kad žvelgdamas į gyvenimą pro rožinius akinius tikriausiai nuolat jausitės laimingas, nes kraujyje bus didelis kiekis serotonino (laimės hormono). Konstruktyvios mintys ar svajonės apie šviesų rytojų gali akimirksniu itin pagerinti jūsų fizinę būklę.
J. Marcinkevičienės nuotr.
Gera žinia ta, kad žvelgdamas į gyvenimą pro rožinius akinius tikriausiai nuolat jausitės laimingas, nes kraujyje bus didelis kiekis serotonino (laimės hormono).
2. Matote tai, apie ką
daugiausiai galvojate.
Viskas, apie ką galvojame, tampa mūsų išgyvenimų pagrindu. Pavyzdžiui, nusipirkę naują mašiną tuoj pat imsite pastebėti tos markės automobilius, nes tiesiog apie tai daugiau ne iki šiol galvosite. Kodėl svarbu tai žinoti? Tiesiog perprogramavę savo mąstymą galime susidoroti su stresu. Kita vertus, stengdamiesi analizuoti politinę situaciją, kurią įvairios masinės informacijos priemonės pateikia skirtingai, remsitės tik tomis, kurios artimos jūsų pažiūroms. Yra dar šis tas. Ar pastebėjote, kaip gana greitai susiburia panašių pomėgių žmonės? Pozityviai mąstantieji susibičiuliaus su tokį pat teigiamą požiūrį turinčiais žmonėmis, o hipochondrikai su hipochondrikais, tiesa? Tai – ne atsitiktinumas. Jei norite ką nors savo gyvenime pakeisti, pradėkite keisti mąstymo modelį.
3. Didžiąją laiko dalį smegenys
dirba automatiškai.
A. Kiškytės nuotr.
Vidutinės žmogaus smegenys per dieną generuoja 60 000 minčių, bet daugiau nei pusė jų bus vakar įsikaltos į galvą. Štai kodėl taip lengva panirti į neigiamų minčių sūkurį ir į gyvenimą žvelgti negatyviai. Būtent todėl mums būtina iš įprastinės būsenos pereiti į nežinomybę – taip „išvalomos“ smegenys. Net jei nėra jokio pagrindo, negatyvios mintys pačios savaime kelia stresą ir nerimą, taip silpnindamos imuninę sistemą, kuri būna priversta reaguoti (žr. 1 punktą). Mankštinkite savo smegenis. Daug naudingiau mąstyti pozityviai. Kuo dažniau bandysite, tuo greičiau ir lengviau pajusite rezultatus. Gyventi sąmoningai reiškia stengtis kontroliuoti visus pasąmonėje vykstančius procesus. Šios praktikos siekiamybė – garantuoti, kad galvoje vyrautų pozityvios mintys.
4. Gyvybiškai svarbu
reguliariai atsijungti.
Galite ištisas dienas skęsti galvoje užstrigusių negatyvių minčių jūroje, todėl ir reikia atsijungti, t. y. suteikti galimybę imuninei sistemai atsikvėpti ir sustiprėti, kad taptumėte sveikesni ir laimingesni. Pats paprasčiausias būdas kelioms minutėms išjungti smegenis – pamedituoti. Meditacijos pagalba protą paversite patogiu ir veiksmingu įrankiu. Be to, svarbu rinktis aktyvų poilsį: slidinėjimą, povandeninį nardymą, kopimą į kalnus. Kuo lengviau susikoncentruosite užsiimdami mėgstama veikla, tuo efektyviau išvalysite smegenis.
5. Tiesiogine žodžio prasme
galite pakeisti savo protą.
Sutelkus visą dėmesį į kokią nors protinę veiklą, smegenys aktyviai kuria naujus nervų sistemos junginius. Biologai šį procesą vadina neuroplastika. Štai kaip tai veikia: jei manote, kad negalite sulieknėti, ilgainiui ši mintis vis stiprės. Tačiau šį pasąmoninį įsitikinimą pakeitę mintimi „Aš atrodau puikiai!“, savo smegenis priversite ieškoti naujų nervų sistemos junginių. Pradėsite vis dažniau pastebėti naujus bruožus, kurie padės seną pasąmonės nuostatą pakeisti nauja realybe. Jums duotas gebėjimas pajungti savo protą ir jį keisti. Turite galimybę pasiekti viską, ko norite. Belieka patikėti tuo. Juk visa ko pradžia yra mintys, kylančios galvoje.
Daug naudingiau mąstyti pozityviai. Kuo dažniau bandysite, tuo greičiau ir lengviau pajusite rezultatus. 2016/6
13
14
2016/6
2016/6
15
16
2016/6
2016/6
17
Tausokime savo kepenis
Apie
persivalgymą Persivalgymas – dažnas švenčių palydovas, todėl jos neretai tampa iššūkiu mūsų organizmui. Gausiai kaloringais patiekalais nukrovus šventinį stalą ir mažai judant padariniai paprastai būna tikrai nemalonūs. Skanus maistas vilioja kiekvieną, tik ar visi sugeba tam atsispirti? Kodėl persivalgome?
Dažnai persivalgymas tampa ne tik švenčių atributu, bet ir kasdienio gyvenimo dalimi. Švęsdami lietuviai įpratę stalus nukrauti ne tik sveiku maistu, bet ir saldumynais, riebiais patiekalais. Pasirinkimas būna didelis, todėl žmonės dažnai valgo viską iš eilės, negalvodami apie grėsmę sveikatai. Ne vienas praranda kontrolės jausmą ir persivalgo, o skrandį perpildęs maistu pradeda prastai jaustis. Tačiau persivalgymas tikrai nėra privaloma šventės dalis! Šventę turėtume suvokti plačiau, ne tik kaip pasisėdėjimą prie gausiai valgiais nukrauto stalo.
Persivalgymai sutrikdo virškinamojo trakto harmoniją
Atrodytų, persivalgius kenčia tik skrandis, tačiau iš tiesų per didelis maisto kiekis organizme sukelia grandininę reakciją visuose organuose. Nors virškinamojo trakto organai atlieka skirtingas funkcijas, jie turi vieną bendrą – virškinimo – funkciją. Prie šio proceso kiekvienas organas prisideda savaip, todėl sutrikus vienam, gali būti paveiktos ir kitų organų funkcijos.
18
2016/6
Virškinime dalyvauja skrandžio druskos rūgšties sekrecija, kasos sultys ir jose esantys virškinimo fermentai, tulžis (ypač virškinant riebų maistą). Net jei organai sveiki, juos pernelyg apkrovus, šie ilgainiui ima nebesusidoroti. Nereikia manyti, kad persivalgymas neturės jokių pasekmių. Jei taip nutinka dažnai, kenčia ne tik virškinimo organai, bet ir visas kūnas. Žmogus ima tukti, o taip paveikiamos kraujagyslės, atramos ir judėjimo sistemos – kenčia visas organizmas.
Vargina nemalonūs pojūčiai
Persivalgius iš karto atsiranda tam tikrų fizinių nemalonių pojūčių: žmogus jaučiasi persisotinęs, kartais šis pojūtis būna labai intensyvus ar net skausmingas. Be abejo, gausesniam maistui suvirškinti organizmas turi išskirti daugiau virškinimo fermentų, todėl labiau apkraunami virškinimo sistemos organai. Tai ypač pavojinga žmonėms, sergantiems virškinimo sistemos ligomis: gastritu, opalige, kepenų ir kasos ligomis. Kartais persivalgius gali atsirasti dusulio pojūtis, nes išsipūtęs skrandis spaudžia diafragmą. Labai retais atvejais skrandžio sienelė taip įsitempia, kad būna pažei-
2016/6
19
Tausokime savo kepenis
džiama ar net plyšta. Jei persivalgysime tik per šventes, žinoma, nieko blogo nenutiks. Sveikata tikrai nenukentės nei kartą persivalgius, nei vieną dieną netinkamai maitinantis, tačiau jei tai tampa gyvenimo būdu, vertėtų susirūpinti.
Persivalgymas ir psichologija
Maždaug viena iš penkių moterų nuolat persivalgo. Kai kuriais atvejais tai būna lengvas atsitiktinis persivalgymas, neturintis įtakos gyvenimo kokybei. Kai kurios moterys persivalgo dažnai, be to, suvartoja labai daug maisto, todėl pamažu didėja svoris, kol tai tampa rimta problema. Per persivalgymo priepuolius suvalgomas maisto kiekis gali labai skirtis. Kiekvieno valgymo metu gali būti suvartojama 1000–2000 kcal, bet kai kurios moterys (žinoma, ir vyrai) sugeba iškart sudoroti tiek maisto, kad gauna net 15 tūkst. – 20 tūkst. kcal. Ar verta kalbėti apie savijautą? Paprastai persivalgymas siejamas su kaltės, bejėgiškumo jausmais, įtampa, baime priaugti svorio, didžiuliu nusivylimu savimi, pykčiu. Persivalgymai liudija padidėjusį žmogaus nerimastingumą, baimę, nesaugumą, menką savivertę.
Organizmas nemėgsta apgaulės
Pasikartojantys persivalgymai – sutrikimas, kurį reikia gydyti. Gydymas pradedamas nuo sureguliuoto maitinimosi. Varginami šio mitybos sutrikimo žmonės klaidingai suvokia pačią problemą. Juk esmė – ne pats persivalgymas, kurį išprovokuoja dietos laikymasis, maisto ribojimas ir nesubalansuota mityba. Mūsų organizmas nemėgsta būti apgaudinėjamas: per daug ribojant maistą išsiskiria hormonai, vėliau sukeliantys stiprų alkio jausmą, kuris ir skatina persivalgyti. Nuolat laikantis dietos ir persivalgant sutrinka alkio ir sotumo jausmas, sunku pačiam susigaudyti, kada esi sotus, kada – alkanas. Reguliarus, subalansuotas maitinimasis neribojant maisto yra pirmas ir pagrindinis žingsnis gydant persivalgymo sutrikimą. Regu-
liariai maitinantis persivalgymų galima išvengti, o tuomet pradės mažėti svoris, gerės nuotaika ir savijauta.
Kenčia ir kepenys
Persivalgymas gali sukelti ne tik virškinimo, bet ir kepenų funkcijos sutrikimus. Pagrindinė kepenų funkcija – maisto medžiagas, kurios yra svetimos mūsų organizmui (pvz., kiaulienos, jautienos baltymus) ir kurios į kepenis iš virškinamojo trakto patenka iš dalies suskaidytos, paversti metabolitais ir iš jų suformuoti žmogui reikalingus junginius. Kepenys gamina ir išskiria tulžį, šalina ir su tulžimi išskiria įvairias į organizmą patekusias ar jame susidariusias kenksmingas medžiagas. Tačiau žmogus dažnai pamiršta turįs tokį organą ir jo nesaugo. Kepenų ligos labai apgaulingos. Pradinėse stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki arba skundžiasi nedideliu silpnumu, apetito stoka, skausmu ar diskomfortu dešiniajame šone, pykinimu. Tik vėlyvose ligos stadijose išryškėja kepenų ligoms būdingi simptomai: pagelsta oda ir gleivinės, padidėja pilvo apimtis, vargina pilvo skausmas, sutrinka virškinimas.
Kaip apsaugoti?
Esant pažeidimams, kepenis efektyviai padeda apsaugoti ir atstatyti preparatai, turintys margainių sėklų ekstrakto. Margainis yra vienas seniausių žinomų vaistinių augalų ir medicinoje naudojamas jau apie du tūkstančius metų. Svarbiausia jo dalis yra biologiškai aktyvi medžiaga – silimarinas. Silimarinas slopina kepenis žalojančių (hepatotoksinių) medžiagų veikimą, skatina pažeistų kepenų ląstelių atsinaujinimą, veikia kaip antioksidantas, t. y. kepenyse didina pagrindinio kepenų antioksidanto – gliutationo – kiekį. Rekomenduojama minimali silimarino paros norma svyruoja nuo 280 mg iki 420 mg.
AR ŽINOJOTE? • Kepenys sveria 1,2–1,5 kg. • Per parą kepenys pagamina 500–700 ml tulžies. • Kepenys naudoja maždaug 10 kartų daugiau deguonies nei tiek pat sveriantis raumuo. • Per dieną kepenys praleidžia apie 2000 litrų kraujo ir perfiltruoja jį 350 kartų. • Kepenyse yra riebalų, kurių svoris atitinka 5 proc. kepenų svorio.
20
2016/6
Natūralūs šampūnai gražina plaukus Natūralūs šampūnai nedaug putoja, juose gausu natūralių aliejų ir plaukus maitinančių ekstraktų. Todėl jie išplauna ir kartu pamaitina plaukus kaip kaukė.
Kiaušinio ir citrinos sulčių šampūnas Reikės: • 1 a. š. obuolių sidro acto; • 1 a. š. alyvuogių aliejaus; • 1 v. š. citrinos sulčių; • 1 kiaušinio trynio. Dubenyje maišytuvu viską gerai išmaišykite. Sušlapinkite plaukus ir tolygiai paskirstykite masę. Gerai įtrinkite į galvos odą. Po kelių minučių išplaukite šiltu vandeniu. Gerai išskalaukite. Galima skalauti citrinos sultimis parūgštintu vandeniu.
Ruginė duona suteiks plaukams blizgesio Reikės: Naudosime: • 150 g ruginės duonos be plutelės. Ją užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite mirkti per naktį. Rytą viską gerai išminkykite. Gautą košelę tepkite ant plaukų ir palaikykite apie 5–10 minučių. Gautą mišinį galima išskalauti turimų žolelių nuoviru arba parūgštintu vandeniu. Plaukai bus švarūs ir blizgantys.
Kokoso pieno ir eterinių aliejų šampūnas Reikės: • 1/4 stiklinės kokoso pieno (geriausia vartoti šviežiai gautą kokoso pieną iš kokoso riešuto, bet ne iš skardinės); • 1/3 stiklinės skysto kastilietiško muilo (tai veganinis muilas, kuriame nėra gyvulinių riebalų ir kuris nebuvo išbandomas su gyvūnais. Šio muilo ieškokite ekologiškos kosmetikos parduotuvėse); • 1/2 arbat. šaukštelio (arba kelių kapsulių) vitamino E; • 20 lašų eterinio aliejaus (tinka pipirmėtės, levandų, rozmarino, apelsinų; galima maišyti kelis aliejus pasirinktinai). Sausiems plaukams: • 1/2 a. š. alyvuogių arba migdolų aliejaus. Viską gerai suplakite. Vonios kambaryje šį šampūną galima laikyti apie mėnesį. Prieš kiekvieną vartojimą būtina suplakti.
2016/6
21
Paruošimas
Kuo vertingi
kukurūzai?
Į Europą kukurūzai pateko XV– XVI amžiais, pirmiausia – į jūreivių šeimų daržus ir botanikos sodus. Ši kultūra ėmė greitai plisti naujuose kraštuose. Iš Europos ji tuoj pat nukeliavo į Pietvakarių ir Rytų Aziją. Kukurūzų cheminė sudėtis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Grūduose yra 8–10 proc. riebalų, 1,6–2,8 proc. ląstelienos, 77–83 proc. krakmolo, provitamino A, vitaminų B1, B2, B6, D, ir C, nikotino, pantoteninės ir amino rūgščių (lizino, tiptofano). Juose gausu žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo) ir druskų. Iš jų gaminami miltai, kruopos, dribsniai, traškučiai, lazdelės, krakmolas, alus, spiritas.
Kukurūzai turi ir gydomųjų savybių. Aliejus reomenduojamas aterosklerozės ir hipertenzijos profilaktikai. Liaudies medicinoje nuo įvairių ligų seniau buvo skiriami kukurūzų „plaukai“, pakepinti grūdai – virškinimo sutrikimams gydyti, purkos – apetitui mažinti, nuo nutukimo. Kukurūzai reguliuoja virškinimą, padeda geriau pasisavinti kitus produktus. Medicinoje plačiai vartojamos kukurūzų purkos. Iš jų gaminami ekstraktai, tabletės, arbatos. Ekstraktas stimuliuoja kepenų ir tulžies darbą, rekomenduojamas gydant cistitus, hepatitus ir inkstų akmenligę. Purkų preparatai stabdo įvairius vidinius kraujavimus, nes juose daug vitamino K.
Šaldymas
Jei nusipirkote kukurūzų burbuolių daugiau, nei pajėgiate iš karto suvalgyti, 5 min. apvirkite, nusausinkite, ataušinkite ir, įdėję į plastikinį maišelį, užšaldykite.
22
2016/6
Laikomų kukurūzų medžiagų sudėtis pasikeičia: juose mažėja cukraus ir daugėja krakmolo. Dažniausiai kukurūzų burbuolės verdamos. Kuo šviežesnis kukurūzas, tuo trumpiau jis verdamas. Galima dėti į verdantį vandenį ir virti 5–15 min. (priklausomai nuo šviežumo, bet ne ilgiau, nes kitaip jie sukietės) arba dėti į šaltą vandenį ir, kai užvirs – išjungti, taip pat naudinga virti garpuodyje. Verdant nedėkite druskos, nes ji kukurūzus sukietins. Jos galima užbarstyti ant išvirusio kukurūzo, taip pat pagardinti patepant trupučiu sviesto. Mėgstantieji prieskonius gali užsibarstyti šviežiai maltų pipirų, užlašinti šlakelį citrinos sulčių. Jei burbuolė per karšta laikyti rankose, galima į jos abu galus įsmeigti medinius pagaliukus.
2016/6
23
24
2016/6
2016/6
25
Svarbu žinoti
Odą puoselėjantys ritualai
• Ant švaraus veido ir kaklo užteptos kaukės laiko-
mos 20–30 min. Po to nuvalomos vandeniu arba nealkoholiniu losjonu. • Grožio kaukėmis geriausia pasilepinti prieš naktį. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 21–23 val. oda geriausiai pasisavina maitinamąsias ir gydomąsias medžiagas. • Jei kaukė tepama prieš kur nors einant, po jos veidą būtina patepti apsauginiu kremu, ypač žiemą. • Kaukėms gaminti vartojami tik švieži produktai.
Kaukės poveikį sustiprins pozityvios mintys
Avokadų aliejaus kaukė kaklui
Užplikyti šalavijų arbatos. Šiek tiek avokadų aliejaus, pašildyto vandens vonelėje, teptuku užtepti ant kaklo. Šalavijų arbatoje pamirkytą rankšluostį nugręžti, uždėti ant aliejumi ištepto kaklo ir viską apvynioti sausu didesniu rankšluosčiu (geriausia laikyti per naktį, kad įsigertų).
Užsitepus kaukę rekomenduojama atsigulti, užmerkti akis, atsipalaiduoti ir tiesiog pasimėgauti maloniomis mintimis ir ramia muzika. Teigiamos emocijos atpalaiduoja kūną, todėl oda geriau įsisavina naudingas medžiagas.
Maitinamosios kaukės žvarbiais vakarais Gaivinanti ramunėlių kaukė akims
Užplikyti ramunėlių arbatos ir atvėsinti. Sudrėkinti ja kilpinį rankšluostį (ar kitą gerai sugeriantį drėgmę audinį) ir 10 min. uždėti ant akių. Tokiems kompresams tinka ir juodoji, liepžiedžių, pankolių arba rozmarinų arbata.
Sudirgusią odą raminanti persimonų kaukė
Nuluptą persimoną sutrinti iki vientisos masės ir tepti ant veido. Po 20 min. šią kaukę nuplauti drungnu vandeniu.
Varškės kaukė suskirdusioms lūpoms
Vieną valgomąjį šaukštą varškės sumaišyti su trupučiu citrinos sulčių ir tirštai užtepti ant lūpų. Po 10 min. nuvalyti. Lūpos bus pamaitintos natūraliomis medžiagomis. Suskirdusias lūpas sušvelnina ir kakavos sviestas, kurį galima tepti prieš dažantis lūpdažiu.
Maitinamoji ir drėkinamoji bananų kaukė 26
2016/6 2015/12
Sutrintą prinokusį bananą sumaišyti su saldžia grietinėle. (Smaližėms rekomenduojama jos pasidaryti daugiau ir likusia dalimi pasmaližiauti.) Kaukę užtepti ant veido ir palaikyti 30 min. Nuplauti drungnu vandeniu.
MoliMed® Premium – įklotai moterims
„MoliMed Premium“ įklotai puikiai tinka esant lengvam šlapimo nelaikymui.
• Jie gerai prisitaiko prie kūno formos, neriboja judesių. • Yra saugūs ir patikimi, o paskirstomojo sluoksnio pH (stabilus pH 5,5) padeda išvengti odos sudirginimo. • Laidūs orui ir turi kvapų neutralizavimo sistemą. • Trijų sluoksnių sugeriamasis pluoštas skystį greitai sugeria ir saugo įkloto viduje. • Švelnūs ir elastingi kraštai įklotams „MoliMed PREMIUM“ suteikia anatominę formą. • Galima rinktis patogesniam higieniškam naudojimui skirtus „MoliMed Premium“ plonus mikroįklotėlius (micro light), mikroįklotėlius (micro) arba mini įklotėlius, supakuotus atskirose pakuotėse. • Atsižvelgiant į skirtingus moterų poreikius gaminami 6 skirtingų dydžių ir sugeriamumo įklotai: ultra micro, micro light, micro, mini, midi ir maxi.
Išsamesnę informaciją rasite apsilankę svetainėje www.allium.lt arba paskambinę nemokama linija 8 800 50003
„MoliMed“ įklotus galima įsigyti: • UAB „Vilniaus Medicinos technika“, Vilniaus g. 29, Vilnius
www.manovaistinė.lt 27 2016/6 www.100metu.lt
Prasmingo gyvenimo receptai Gyvename laikmety, kai nors ir galime rinktis įvairų maistą, gerti švarų vandenį, galime sportuoti, yra gausybė papildų, tačiau vis tiek sergame, stokojame energijos, labai nedaug žmonių gali pasigirti gyvenantys visavertį ir laimingą gyvenimą. Todėl šį kartą paieškokime sveikatos ir geros savijautos idėjų japonų kultūroje, Kacudzo Niši knygoje „Energetinės praktikos“. Kartais visai ne pro šalį susipažinti su kitų tautų gyvenimo filosofija, kad į dabartį pažvelgtume kitu kampu. Ir nebūtina viskuo remtis, atsirinkime tai, kas tinka kiekvienam iš mūsų. Juk dažnai nuo mūsų pačių priklauso, ar griausime, ar puoselėsime savo sveikatą ir gyvenimą. 28
2016/6
Ištraukos iš knygos „Energetinės praktikos“ (Vilnius: Algarvė, 2010).
Pasisotinti ir akimis
Labai svarbu, kaip paruoštas maistas. Termiškai neapdorotas maistas turi daug gaivingos energijos. Į salotas dėkite jaunų liepos ir beržų lapelių. Iš beržo lapų išvirsite puikios arbatos, atkuriančios organizmo energetiką. Į 200 ml karšto vandens įmeskite 2–3 jaunus beržo lapelius. Jei arbata labai karti, vadinasi, įdėjote per daug lapelių, ir ji nebus tokia naudinga. Daug energijos yra laukinių valgomų žolelių ir gėlių lapuose.
Augalai stiprina gyvybinę galią Lengviausiai papildyti žmogaus gyvybinę galią padeda augalai, gyvūnai ir akmenys. Žmogaus ryšys su augalais toks stiprus, kad jie netgi gali sudaryti energetines poras. Toje vietoje, kur gyvena žmogus, būtinai yra bent vienas miško medis – tai energetiniai donorai, padedantys žmogui papildyti gyvybinę galią. Jie atnaujina ir stiprina žmogaus gynybinę galią, harmonizuodami energiją. Skirtingiems žmonėms tinka skirtingi medžiai, o jautrūs žmonės iškart pajunta į juos srovenančius energijos srautus. Bendraujant su medžiu donoru po 20–30 minučių kasdien, galima išgydyti daug negalavimų, pavyzdžiui, hipertoniją, ir prailginti gyvenimą. ••• Naudingi tie valgiai, kurių paruošiama nedaug ir suvalgoma iškart. Arbatos išsivirkite tiek, kiek išgersite per 1 valandą. Kad išsaugotumėte vandens energetiką, jį užvirinkite tik 1 kartą.
••• Maistas ne tik atkuria fizines ir gynybines žmogaus galias, bet ir padeda pasiekti harmoniją su aplinkiniu pasauliu. Jis turi džiuginti širdį ir kerėti akį. Netgi gražiai padengtas stalas, taip pat skambanti gera muzika, suteiks energijos ir pripildys sielą šventinės nuotaikos. Gražus maistas panašus į akį džiuginantį paveikslą. Ne veltui sakoma, kad pasisotini jau vien žiūrėdamas į gražiai patiektą maistą. Kasdien gaminti įvairius valgius, gražiai juos patiekti – didis menas, apdovanojantis žmogų sveikata, išmintimi ir ilgu gyvenimu.
Teisinga laikysena
Daugelis žmonių eidami palinksta į priekį, todėl organizme sutrinka normali energijos tėkmė. Dėl to per dieną susikaupia nuovargis ir bereikalingai švaistoma gyvybinė energija. Pirma laiko susidėvi širdies ir kraujagyslių sistema, sumažėja jų atsinaujinimo funkcija, padidėja traumų tikimybė.
Teigiamos mintys
Nesigailėkite to, ką padarėte anksčiau. Įsiminkite praeities patirtį, bet nesigraužkite dėl jos. Negalvokite, kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jeigu būtumėte pasielgęs kitaip. Praeities gailėjimasis minta jūsų gyvybine energija. Praeitį prisiminkite ramiai ir be stiprių emocijų.
••• Mokykitės valdyti savo emocijas, kad jos nevaldytų jūsų. Jūsų širdyje turi būti lengva, o protas turi jaustis laisvas. Tada gyvybinė galia stiprės.
••• Jaustis sveikam ir tuo džiaugtis – štai tikrasis kelias į sveikatą.
••• Kartą per mėnesį, bet ne rečiau, įvairaus amžiaus žmonės (ypač virš 50-ies metų) turėtų vaikščioti keturpėsčia. Pagyvenusiems žmonėms reikia užsidėti minkštus antkelius ir iš pradžių atsiremti į lovą ar turėklus, kad lengviau atsikeltų. Vaikščiojimas keturpėsčia masažuoja vidaus organus, gerina jų darbą, taip pat suderina organizmo energetiką, nes leidžia įgyti daugiau žemiškosios energijos.
2016/6
29
Su šypsena
Raskite 7 skirtumus.
– Mano žmona labai mėgsta kates ir šunis. – Tau sekasi. Maniškė – sabalus, lapes, audines...
– Brangusis, nusipirkau sau šiek tiek kosmetikos. Imsi burbėti, pasakysiu, kiek kainavo!
Visais laikais kiekvienoje šeimoje moteris turi savo atskirą kambarėlį, kur ji ilsisi nuo vyro ir vaikų, linksminasi... Nori – pietus gamina, nori – indus plauna...
N. Medeckio nuotr.
Vienas iš laimingo gyvenimo patarimų: valgydamas skanų pyragaitį, niekada nesidomėk, iš ko jis pagamintas!
Gyvenime bijau dviejų dalykų: odontologų ir tamsos. – O kodėl tamsos? – O tu įsivaizduok, kiek joje odontologų!
– Ar norėtum pragyventi tūkstantį metų? – Iš viso ar dar?
Žmonės laukia. Visą savaitę – penktadienio. Visus metus – vasaros. Ir visą gyvenimą – laimės.
Šeimos ginčas. Vyras galų gale nusileidžia: – Gerai, tegul viskas būna, kaip tu nori. – Vėlu! Aš jau persigalvojau!
30
2016/6
Moteris užeina į kilimų parduotuvę: – Norėčiau kokio nors kilimo vaikų kambariui, kuo praktiškesnio. Gal galėtumėte ką nors patarti? – O kiek vaikų turite? – Šešis. – Na, praktiškiausia būtų kambarį asfaltuoti...
Smagioji medicina Vertikaliai: 1. Nervinės ląstelės. 3. Pagrindinė arterija. 5. Upė, tekanti per Kauną. 7. Krūtinės ląstos kaulai. 8. Antras pagal dydį Šveicarijos miestas. 12. Augalinės ląstelės žalią pigmentą turinti plastidė. 15. Olimpinis šūkis „Greičiau, aukščiau, ... “
Horizontaliai: 2. Fizioterapijos sritis, kurios metu gydoma šalčiu. 4. Žemas kraujo spaudimas. 6. Baltieji kraujo kūneliai. 9. Senovės graikų žemdirbystės, sėkmės ir sveikatos dievas. 10. Senovės Egipto karalius, pastatęs aukščiausią piramidę. 11. Indo auselė paimti. 14. Pirmieji ... dantukai. 16. Šalis, kurioje 2016 m. vyko olimpinės žaidynės.
2016/6
31
Būtinas kaip saulė
Miegas – vienas
iš sveikatos barometrų
Sveikatos specialistai tvirtina, kad pagal miego kriterijus galima nusakyti žmogaus sveikatos būklę. Miegas susijęs su daugeliu fiziologinių procesų, pvz., baltymų biosinteze, augimu, atmintimi. Jo trūkumas gali privesti prie depresijos, dėmesio koncentravimo, atminties ir kt. sutrikimų. Taigi, kas svarbu geram miegui?
Miego trukmė
Norint pagerinti miego kokybę, būtina žinoti, kiek valandų miego jums reikia, kad atsikeltumėte savaime ir puikiai pailsėję. Taigi eksperimentuokite. Suaugusiesiems rekomenduojamos 7–8 valandos. Paslaptis: eksperimentuodami atrasite, koks miegas jums geriausias. Žmonėms, kurių žemas kraujo spaudimas, paprastai miego reikia daugiau nei turintiems aukštą kraujospūdį. To paties ritmo turite laikytis bent 2 savaites, kad tai taptų įpročiu.
Miego režimas
Jei išsaugosite nuolatinį miego režimą, jausitės labiau pailsėję ir energingesni, nei miegotumėte tą patį valandų skaičių, tačiau skirtingomis valadomis. Jei norite pakeisti savo miego režimą, pradėkite mažais žings-
32
2016/6
neliais, nuo 15 minučių kasdien, iki norimo laiko. Pabuskite tuo pačiu metu. Jei miego pakanka, pabusite natūraliai be žadintuvo. Prarastą miegą kompensuokite dienos poguliu (geriausia ankstyvą vidudienį) iki 30 minučių, tačiau ne ilgiau, nes dienos miegas gali būti nemigos priežastis, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Jei laikas miegoti dar neatėjo, o jaučiatės mieguistas, imkitės
kokio lengvo darbo, tik negerkite tonizuojamųjų gėrimų, pvz., kavos, stiprios arbatos (visi stimuliantai: nikotinas, kofeinas ir alkoholis tik blogina miego kokybę). Jei pasiduosite mieguistumui, tikėtina, kad prabusite naktį ir nepailsėsite. Savaitgaliais arba atostogų metu gerą miegą išsikelkite kaip prioritetą, taip pašalinsite susikaupusį nuovargį dėl miego trūkumo.
Natūrali dienos šviesa
Bendras melatonino kiekis kūne itin priklauso nuo šviesos kiekio, kurį akys sugeria dienos metu. • Praleiskite kuo daugiau laiko dienos šviesoje. • Darbo pertraukos metu išeikite bent trumpam į dienos šviesą. • Dieną užuolaidas laikykite atvertas, kad patektų kuo daugiau dienos šviesos. • Darbo vietą įsirenkite arčiau lango. • Trumpomis žiemos dienomis pasilepinkite šviesos terapija.