Sveikatos langas 2016 vasaris

Page 1

Sveikatos langas 2016 Nr. 2

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333


Sveikatos langas Mieli skaitytojai, taip norėtųsi kiekvieno Jūsų paklausti, kaip sekasi? Kaip pasitinkate šį pavasarį? Mes stengėmės Jums paruošti atgimstančia gyvybe alsuojantį numerį. Kalbinome žavias moteris, ieškojome įkvepiančių istorijų ir naudingų sveikatos patarimų. Jauna mama Irma papasakojo savo sėkmės istoriją, kaip atsikračius nereikalingo svorio pavyko susikurti ryškiaspalvį gyvenimą. Šeimos gydytoja Janina Visockienė dar kartą primena saulės vitamino D svarbą. Pedagogė Laimutė Sirutienė analizuoja skirtingus berniukų ir mergaičių poreikius, auklėjimo ir lavinimo aspektus. Psichologinis šeimos klimatas itin priklauso nuo šeimos finansų, todėl šiame numeryje rasite patarimų, kaip kurti finansinę gerovę. Pakviesime Velykas atšvęsti Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, o kai norėsite atsikvėpti, galėsite atsipalaiduoti skaitydami smagias žurnalo rubrikas. Gražaus atgimstančio pavasario. Rečiau gydykitės, dažniau judėkite! ​S​u pavasariškiausiais linkėjimais,

jimais, Su pavsariškiausiais linkė Agnė Kiškytė „Sveikatos lango“ redakcija: Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite adresu agne@sveikatoslangas.lt Žurnalą leidžia UAB „Sveikatos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.lt Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060. Spausdino UAB „Taurapolis“, Mūšos g. 9, 47176 Kaunas. Tiražas 30 000 egz. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti raštišką redakcijos sutikimą. Šis leidinys nemokamas, prekiauti juo be leidėjų raštiško sutikimo draudžiama.


2 ....

2 .... Pavasario nuotaika

gimsta iš mažų smulkmenų

6 ....

4 .... Saulės vitaminas D – ypač svarbus pavasarį

6 .... „Reikia labai supykti ant savęs,

Daivos Sirvydienės nuotr.

kad pradėtum keistis“

10 ....

Kaip pradėti taupyti?

12 ....

„Taupymas – tai mokėjimas sau“

14 ....

Velykų šventė senovinėje aplinkoje – Rumšiškėse

16 ....

Pavasario pranašai: kokius augalus galime jais vadinti?

18 ....

Metus rūkyti, rizika susirgti plaučių vėžiu nebedidėja

19 ....

10 ....

14 ....

Vaikų ligoninėje valstybės lėšomis atliekamos kaukolės korekcijos operacijos vaikams

Agnės Kiškytės nuotr.

Šiame numeryje

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai jūs šypsotės!

20 .... Lėkštėje – daugiau kopūstų!

16 ....

24 .... Mamutas ir židinys.

Kodėl berniukus ir mergaites turėtume mokyti skirtingai

30 .... Linksmasis kampelis 31 ....

Smagioji medicina

19 ....

Agnės Kiškytės nuotr.

Daivos Sirvydienės nuotr.

24 ....

2016/2

1


Pavasario nuotaika Energingų ir žavių moterų klausiame, kas joms pakelia nuotaiką ir kaip jos save lepina pavasarį. Kalbėjosi Agnė Kiškytė

Į gyvenimą žvelgti pozityviai Raimonda Čižauskaitė

Dalintis neskaičiuojant Adrija Čepaitė, aktorė

Turiu labai paprastą receptą: jei tik gali, padėk visiems. Neskaičiuodamas ir nesirinkdamas. Duok, ir viskas bus gerai. Pati dar rytais bėgioju, užsiiminėju joga ir daug skaitau. Tikrai padeda!

Nuolatinis judėjimas į priekį

Vitalija Navickaitė Verslo vystymo vadovė, kelionių agentūra Estravel American Express

Vitos Guobienės nuotr.

Mano paslaptis paprasta. Visada esu šiek tiek įsimylėjusi: gyvenimą, darbą, žmones. Stengiuosi sveikai maitintis, nuolat judėti. Iš prigimties esu labai smalsi, tad negaliu nustygti vienoje vietoje. Esu labai laiminga, nes mano didžiausia gyvenimo aistra ir darbas sutampa. Dirbu kelionių agentūroje, pati daug keliauju ir padedu kitiems įgyvendinti svajonių keliones. Vos tik pajuntu slogutį, manęs jau laukia kampe sudėti lagaminai. Trumpai tariant, mano energijos šaltinis – nuolatinis judėjimas į priekį, svajonės, netelpančios galvoje, ir tas nuotykių vėjas širdyje, vis kviečiantis į kelią.

2

2016/2

Jau nuo pirmų rudens dienų laukiu to šilto, kvepiančio ir žalio meilės laiko – pavasario. Kad galėčiau mėgautis pavasario džiaugsmais, nieko stebuklingo nereikia – tiesiog netingėti ir prisiversti dieną pradėti pusvalandžiu anksčiau. Rytinė mankšta, o dar geriau bėgiojimas šalia namų esančio miško takeliais, man suteikia žvalumo ir energijos visai dienai. O jei dar išsiugdyčiau įprotį į darbą važinėti ne automobiliu, bet dviračiu... Va – šio pavasario svajonė! Ne tik pavasario, bet ir visų metų mano geros nuotaikos receptas – apsisprendimas į gyvenimą žvelgti pozityviai. Užuot manius, kad visi aplink vykstantys geri dalykai yra savaime suprantami, už viską jausti ir reikšti dėkingumą.


gimsta iš mažų

smulkmenų

Išmokti kasryt nubusti laimingai Rimantė Žiemelytė, grožio ir estetikos centro OKEANIJA vadovė

Yra taiklus posakis – įprotis blogiau už prigimtį. Skirtumas tik, kokia veikla ar mintys tais įpročiais virsta. Per daugelį metų išmokau kasryt nubusti laiminga, vakare padėkoti už iššūkių kupiną dieną. Mokausi šypsotis, daugiau duoti nei prašyti. Ir tai atsiperka: meilę man suteikia šeima, stiprybės gaunu iš darnios komandos darbe, šypsenas dovanoja patenkinti klientai, o kultūriniu gyvenimu pasirūpina aktyvūs draugai. Mano receptas jums: pabandykite 28 dienas tiesiog šypsotis, svarbiausia – nuoširdžiai ir dažnai. Paverskite tai įpročiu ir mėgaukitės pasikeitimais.

Žvali , judri , kūrybinga Alma Čepienė, rašytoja

Aš nežinau kas yra senatvė. Nuo vaikystės man svarbiausi trys dalykai: graži figūra, elegancija ir laikysena. Eidama moteris turi tarsi plaukti, o ne kėsnoti. Tai neatsiejama pasitempusios kūno laikysenos dalis. Taigi nuo 12 metų gyvenu su mankšta, be kurios nebeįsivaizduoju savo gyvenimo. Pabudusi 15 min. palamdau kūną ir padirbėju su veido raumenimis. Be to, išgeriu 300 ml vandens, o pasimankštinusi nusiprausiu po dušu, kaitaliodama tai šiltą, tai karštą, o pabaigoje paleisdama labai šaltą vandenį. 16 val. skiriu 30 min. mankštai. Galiu išdarinėti ką tik noriu: padarau žvakę, tiltelį, ilgai išstoviu ant vienos kojos ir t. t. Vakare 30 min. pasivaikštau sparčiu žingsniu. Valgau daug daržovių. Renkuosi pačias įvairiausias. Jas smulkinu smulkintuvu ir valgau tuščiu skrandžiu. Taip pat valgau daug vaisų. Iš mėsos – tik jautieną, kurią valgau kartą per savaitę, o žuvį du kartus. Mėgstu džiovintus vaisius, riešutus ir šokoladą. Nežinau, kas yra sumuštiniai. Kava – narkotikas. Negeriu. Mano ūgis 169 cm (beje, jis nesikeičia!), o svoris nuo dvidešimties – 56 kg. Taigi esu lengva, žvali, judri. Gal todėl visada linksma ir laiminga. Taip pat žingeidi, kūrybinga, ieškotoja naujų tolių.

Daugiau vaikščioti ir anksčiau keltis Dovilė Nakvosienė, medikė

Svarbu neatidėlioti darbų, naujų planų kitai dienai. Pabudus gamtai rūpintis ne tik grožiu, bet ir ypatingą dėmesį skirti sveikatai – daugiau vaikščioti, anksčiau keltis, daryti mankštą ir reguliariai maitintis, lankyti parkus ir giliai įkvėpti tyro oro, bendrauti su draugais ir artimaisiais, džiaugtis kiekviena akimirka.

2016/2

3


Saulės vitaminas D – ypač svarbus pavasarį Funkcijos

Šeimos gydytoja Janina Visockienė pasakoja, kuo žmogui svarbus vitaminas D. Vitaminas D (kalciferolis) – tai grupė riebaluose tirpstančių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Jis skirstomas į lamisterolį (vitaminas D1), ergokalciferolį (vitaminas D2), cholekalciferolį (vitaminas D3), dihidrotachisterolį (vitaminas D4). Žmogaus organizmui svarbiausios formos – ergokalciferolis (augalinės kilmės) ir cholekalciferolis (gyvūninės kilmės). Vitaminas D būtinas normaliai imuninės sistemos veiklai, kaulų ir dantų būklei bei raumenų funkcijai. Jis atlieka tam tikrą vaidmenį dalijantis ląstelėms.

Gamtoje labai nedaug maisto, prisotinto vitaminu D. Štai keletas maisto produktų, kuriuose yra vitamino D: riebi žuvis (lašiša, tunas, skumbrė, kardžuvė), žuvų taukai, jautienos kepenys, kiaušinio trynys, grūdai ir kt. Vitaminas D liaudiškai vadinamas saulės vitaminu, nes 90 proc. šio vitamino pasigamina odoje veikiant saulės skleidžiamiems ultravioletiniams spinduliams ir tik 10 proc. jo gauname su maistu. Organizmo gebėjimas sintetinti vitaminą D su amžiumi mažėja, be to, jo sintezę slopina saulės stygius ir drabužiai, neleidžiantys prasiskverbti saulės spinduliams. Vitaminas D3 reikalingas mažai būnantiems saulėje, moterims po menopauzės, nėščiosioms, vaikams nuo gimimo iki dvejų metų, tamsiaodžiams ir apskritai visiems žmonėms.

4

2016/2

Šis vitaminas labai svarbus organizmo imunitetui, bendram tonusui, depresijos prevencijai. Jis sumažina alergijų, gripo, diabeto, tuberkuliozės, nutukimo, hipertenzijos, išsėtinės sklerozės, nugaros skausmų, inkstų ir širdies ligų, piktybinių navikų, kvėpavimo takų infekcijų, aukšto kraujo spaudimo, kaulų lūžių riziką, padeda išvengti plaukų slinkimo, stiprina imunitetą, gerina širdies funkciją ir greitina žaizdų gijimą. Taip pat nustatyta, kad esant dideliam vitamino D trūkumui vyresnio amžiaus žmonėms padidėja rizika susirgti Alzheimeriu. Vitaminas D (kalciferolis) padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną, jis būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui, be to, organizmas lengviau pasisavina kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, dėl jo šios medžiagos ilgiau išsilaiko kauluose ir dantyse.

Kur vitaminas D gaminasi žmogaus kūne?

Su maistu gaunamas ergosterolis ir cholesterolis veikiant ultravioletinei šviesai organizme virsta vitaminais D2 (ergokalciferoliu) ir D3 (cholekalciferoliu). Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaitą ir kalcio bei fosforo įsiurbimą žarnyne, padėdamas šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse.

Veiksniai, galintys lemti vitamino D trūkumą

Balta oda sugeria daugiau saulės šviesos nei tamsesnė, todėl šviesiaodžių organizmas vitamino D pagamina daugiau ir greičiau nei tamsaus gymio žmonių. Taigi rūpinantis vitamino D kiekiu reikėtų atsižvelgti į šį veiksnį. Dar vienas labai svarbus veiksnys – amžius. Vykstant senėjimo procesui oda gamina mažiau vitamino D. Be to, vyresnio amžiaus žmonės linkę daugiau laiko praleisti namuose, taigi gaunamas saulės ir vitamino D kiekis dar labiau sumažėja, todėl būtina nepamiršti pasirūpinti sveikata ir šio vitamino kiekiu organizme.


Susirūpinti turėtų ir turintieji virškinamojo trakto sutrikimų, kurie neigiamai veikia gebėjimą įsisavinti riebalus, nes organizmą gali patekti mažiau riebaluose tirpių medžiagų, taigi ir vitamino D.

Kuo pavojingas vitamino D trūkumas?

Esant vitamino D deficitui silpnėja kaulai: vaikams vystosi rachitas, o suaugusiesiems – osteoporozė. Mokslininkai nustatė, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti įvairių rūšių vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis. Piečiau gyvenantys ispanai, italai ar graikai dar gauna pakankamai saulės spindulių ištisus metus, o Lietuva yra nutolusi nuo pusiaujo tiek, kad mūsų oda tamsiuoju metų laiku – nuo spalio iki kovo – visiškai nepasigamina vitamino D. Dėl to šio vitamino kiekis per žiemą stipriai krinta, o pavasarį labiausiai jaučiamos pasekmės. Vienintelis būdas sužinoti, ar jums tikrai trūksta vitamino D, – pasidaryti kraujo tyrimą. Ne mažiau svarbu stebėti organizmo pokyčius, kurie gali signalizuoti galimą sutrikimų priežastį.

Lietuva yra nutolusi nuo pusiaujo tiek, kad mūsų oda tamsiuoju metų laiku – nuo spalio iki kovo –visiškai nepasigamina vitamino D. Dėl to šio vitamino kiekis per žiemą stipriai krinta, o pavasarį labiausiai jaučiamos pasekmės. Trūkumo simptomai

Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems skauda kaulus, susilpnėja raumenys, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Kai vitamino trūksta ilgai, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija.

Kokios vitamino D kiekio organizme ir depresijos sąsajos?

Serotoninas (smegenyse sintetinamas hormonas) atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant psichinius procesus: nemigą, nuotaiką, nerimą, depresiją, miegą, seksualumą ir t. t. Šio hormono kiekis kyla ir krinta priklausomai nuo sąlyčio su ryškia šviesa. Ilgai negaunant saulės šviesos ir šilumos gali pradėti vystytis įvairūs psichiniai sutrikimai. Vidutinio amžiaus moterims yra didelė rizika susirgti depresija ir susidurti su kitais vitaminų D trūkumo sutrikimais. Su amžiumi kūno gebėjimas gaminti vitaminą D silpnėja, nes mažėja kalcio absorbcija. Mažėjant kal-

cio kiekiui gali padidėti depresijos rizika. Taigi kalcis ir vitaminas D padeda kontroliuoti nuotaiką, susijusią su priešmenstruacinio sindromo simptomais, jaunesnėms moterims gerokai sumažina nerimą ir irzlumą. Nuotaikų kaita gali būti vienas iš ženklų, kad organizmui trūksta vitamino D.

Vykstant senėjimo procesui oda gamina mažiau vitamino D. Depresija yra dažna ir plačiai paplitusi vyresnio amžiaus žmonių problema. Mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau kaip 20 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių patiria depresijos simptomus.

Kaip galima papildyti vitamino D atsargas

Daugiausiai vitamino D gauname iš saulės. Tačiau ką daryti, kai saulės mūsų krašte ne itin daug? Štai kelios išeitys. 1. Gali pagelbėti ultravioletinės lempos, soliariumas. Nors soliariumas šiandien didelė saiko neturinčių žmonių problema, tikslingai ir saikingai juo naudojantis žiemą galima padidinti vitamino D kiekį organizme. 2. Degindamiesi saulėje apie 15–20 min. nenaudokite apsauginių kremų (jie stipriai sumažina ultravioletinių spindulių kiekį, reikalingą vitaminui D gamintis) ir leiskite odai pasisotinti saulės spinduliais. Vėliau patartina naudoti apsauginius kremus, nes jie saugo nuo nudegimo ir melanomos (odos vėžio). Saugiausia kaitintis ryte iki 11 val. ir po pietų nuo 15 val. 3. Be to, esant vitamino D trūkumui galima rinktis papildus. Tik būtina pasitarti su gydytoju dėl dozavimo, nes vitamino D perteklius gali sukelti sveikatos sutrikimų ir yra sunkiai pašalinamas iš organizmo. 4. Derėtų nepamiršti, kad per daug mėgaujantis saule padidėja rizika susirgti melanoma, vartojant papildus – perdozuoti arba pakenkti kitiems vidaus organams. Taigi subalansuota mityba – vienas iš saugiausių ir natūraliausių būdų, padedančių palaikyti reikiamą vitamino D kiekį organizme. Tačiau čia susiduriama su kita problema – gamtoje labai nedaug maisto, prisotinto vitaminu D. Štai keletas maisto produktų, kuriuose yra vitamino D: riebi žuvis (lašiša, tunas, skumbrė, kardžuvė), žuvų taukai, jautienos kepenys, kiaušinio trynys, grūdai ir kt.

Perteklius sunkiai pašalinamas ir pavojingas

Vitaminas D kaupiasi organizme ir jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti (požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla). Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs, vitaminą D turėtų vartoti atsargiai.

2016/2

5


Irma Karčiauskienė:

„Reikia labai supykti ant savęs,

Dar prieš metus ši atviro žvilgsnio jauna mama buvo panirusi į kasdieninę rutiną, tačiau vieną dieną ji taip smarkiai ant savęs supyko, kad per 7 mėnesius numetė 52 kilogramus, iki tol tempusius žemyn. Pasikeitus požiūriui į gyvenimą, ji atrado nuostabių dalykų. Šiandien Irma GYVENA – ją džiugina nauji maisto skoniai, gera psichologinė būklė, didelis bendraminčių būrys. Veikli, spinduliuojanti ramybe ir pasitikėjimu, Irma savo pavyzdžiu įkvepia keistis ir kitas.

6

2016/2

Daivos Sirvydienės nuotr., www.dinafoto.lt

Kalbėjosi: Agnė KIŠKYTĖ Foto: Daivos SIRVYDIENĖS


Pasirinkusi sveiką gyvenseną gyveni tikrai skaniai: atrandi daug naujų receptų, tampi kūrybiškesnė ir virtuvėje, ir kitose srityse.

Papasakok, kada ir kaip nusprendei sulieknėti? Mano lieknėjimo istorija prasidėjo rudenį – lapkričio mėnesį. Tuo metu ką tik po gimdymo buvau motinystės atostogose. Vieną dieną nuėjus į turgų pirkti džinsų man pasakė, kad mano dydžio nėra. Buvau tikrai šokiruota, bet būtent tada ir supratau, kad noriu keistis. Nusprendžiau, kad reikia susiimti ir kažką daryti, nes taip daugiau gyventi nebegaliu. Nieko nelaukusi feisbuke susiradau lieknėjančiosioms skirtą grupę (anksčiau buvau mačiusi, kad tokių yra) ir paprašiau moterų, kad man padėtų ir patartų, nuo ko pradėti. Kadangi esu biologė, daug dalykų žinojau – ko reikia atsisakyti ir ką daryti, tačiau man reikėjo bendraminčių palaikymo. Pradėjau nuo mitybos.

vau. Kai pirmą kartą paragavau, jis man visai nepatiko, bet laikui bėgant tapo toks skanus, kad dabar jį valgau kasdien. Ką kardinaliai pakeitei savo mityboje? Visiškai atsisakiau cukraus, saldumynų, bulvių, miltinių patiekalų (išskyrus juodą duoną ir kai kuriuos trapučius), alkoholio, gazuotų gėrimų, padažų, visų nesveikų produktų. Vietoj jų pasirinkau daržoves, vaisius, vandenyje virtas košes, mėsą, žuvį, pieno produktus, o sviestą pakeičiau avokadu. Manau, svarbiausia atsisakyti cukraus ir miltinių patiekalų, kurie labiausiai žmogų tukina. Laikiausi dienos režimo: pusryčiai – 9–10 val., pietūs – 13–14 val., vakarienė – 18 val., o tarp jų rinkdavausi sveikus užkandžius, pavyzdžiui, kokį nors vaisių, riešutus, jogurtą. Pusryčiams valgydavau trapučius su avokadu ir pelėsiniu sūriu (jį labai mėgstu) arba lašišą, desertui – bananą ar liesą jogurtą su šalavijo sėklomis. Pietums – jau rimtesni patiekalai: troškinta mėsa, daržovių salotos su graikišku jogurtu. Vakarienei – varškė arba virti kiaušiniai (viskas, kas iš baltymų, nes žinojau, kad pirmoje dienos pusėje geriau valgyti angliavandenius, o vėliau baltymus).

kad pradėtum keistis“ Sunkiausia buvo pakeisti mitybą Būdama biologė tikriausiai žinojai, ką ir kada galima valgyti. Kiek tos žinios padėjo ir kas buvo sunkiausia? Turėjau pakankamai žinių, tačiau blogi įpročiai ėmė viršų. Iki tol visiškai nežiūrėjau, ką imu į burną – valgydavau daug, riebiai, apskritai viską, kas nesveika (keptas bulves ir koldūnus, picas, traškučius, padažus, saldumynus). Trumpai tariant, tai, kas turi daug kalorijų. Kai pasiduodavau valgymo protrūkiams, atrodydavo, kad galėčiau ištisai valgyti. Ir nors skrandis jau būdavo pilnas, vis tiek norėdavosi toliau tęsti, niekaip negalėdavau sustoti. Atsisakyti daug metų įprasto ir skanaus maisto buvo vienas sunkiausių iššūkių, tačiau tai ir nuostabių eksperimentų bei atradimų etapas, per kurį atradau daug naujų skonių ir kulinarinių sprendimų. Gal gali paminėti vieną iš tokių atradimų? Ėmusi keisti mitybą pradėjau ieškoti naujų skonių. Tarkime, kokio nors avokado aš niekada nevalgyda-

Pradėjus sveikai maitintis, ne mažiau sunku buvo prisiversti išgerti 1,5 l vandens per dieną. Po kurio laiko organizmas priprato ir dabar tai yra mano kasdienybė.

Sportas ir artimųjų palaikymas Pakalbėkime apie sportą. Pasakojai, kad kol nebuvai nusprendusi keistis, tavo gyvenimo būdas buvo labai banalus, nejudrus ir nesveikas. Kaip įveikei nenorą sportuoti, kas būdinga daugeliui, norinčių numesti svorio? Sportas mano lieknėjimo istorijoje yra bene smagiausia dalis. Nuo pat pradžių jokio tingulio nejaučiau, kaip tik gal norėjosi pakeisti rutiną ir pajudėti.

Net kai dėl aktyvaus gyvenimo būdo užklumpa didelis nuovargis, pailsiu, pasportuoju – ir aš vėl laiminga. 2016/2

7


Kokias sporto šakas rinkaisi? Pradėjau nuo aerobikos, po to įtraukiau įvairių pratimų kojoms. Po truputį pradėjau bėgioti po 20–30 min. tris keturis kilometrus, vis ilgindama laiką ir distanciją, kol galiausiai pradėjau bėgioti po 1–1,5 val. aštuonis ar dešimt kilometrų. Akivaizdūs bėgimo rezultatai pasijuto įstojus į „Bėgimo klubą“, nes pradėjusi bėgioti kiekvieną dieną, tiesiogine žodžio prasme ištirpau. 2015 m. lapkričio 25 d. svėriau 125 kg, o liepos 1 d. – 73 kg, taigi nuo 54 dydžio peršokau į 40–42 dydį. Sportuodavau dažniausiai vakare. Kai grįždavo vyras ir prižiūrėdavo mažiuką, eidavau bėgioti arba darydavau pratimus namuose.

Vieną dieną nuėjus į turgų pirkti džinsų man pasakė, kad mano dydžio nėra. Buvau tikrai šokiruota, bet būtent tada ir supratau, kad noriu keistis.​

Daivos Sirvydienės nuotr., www.dinafoto.lt

Kokių atradimų patyrei sportuodama? Ar laikeisi režimo? Pradėjau eksperimentuoti su savimi ir savo kūnu, stebėdama, kaip kinta svoris ir kūno linijos. Kompiuteryje turėjau susidariusi lentelę, į kurią kiekvieną pirmadienį įrašydavau svorį ir kūno matmenis. Tie tirpstantys kilogramai buvo pati didžiausia motyvacija nesustoti ir siekti tikslo toliau.

8

Tie tirpstantys kilogramai ir buvo didžiausia motyvacija nesustoti ir siekti tikslo toliau.

2016/2

Ar palaikė artimieji? Nors pokyčiams buvau pribrendusi ir turėjau tvirtą vidinę motyvacija, artimųjų palaikymo ir pagalbos reikėjo: prašydavau vyro, kad man sportuojant prižiūrėtų sūnelį. Kai pradėjau bėgioti lauke, jis mane su mažuoju lydėdavo. Iš pradžių bėgiodavau mokyklos stadione, vėliau ir Jonavos dviračių takais, nes norėjau naujovių.

​ radėjus sveikai maitintis, P ne mažiau sunku buvo prisiversti išgerti 1,5 l vandens per dieną. Po kurio laiko organizmas priprato ir dabar tai yra mano kasdienybė.


Visiškai atsisakiau cukraus, saldumynų, bulvių, miltinių patiekalų (išskyrus juodą duoną ir kai kuriuos trapučius), alkoholio, gazuotų gėrimų, padažų, viso menkaverčio maisto.

Asmenybės pokyčiai ir atradimai

Supratau, kad sportas yra malonumas, o ne kančia.

Irma, minėjai, kad pradėjus sportuoti keitėsi ir tavo asmenybė. Ką galėtum paminėti? Pasikeitė mano mąstymas ir požiūris į gyvenimą. Atradau daug naujų skonių, tapau kūrybingesnė ne tik virtuvėje derindama sveikus ingredientus, bet ir kitose gyvenimo srityse. Pradėjau daugiau kuo domėtis. Dabar drąsiai bei noriai imuosi naujos veiklos, kurios anksčiau nebūčiau ryžusis bandyti.

Šiandien savo pavyzdžiu drąsina kitus LIETUVIŠKAS NATŪRALUS MINERALINIS VANDUO

Kuo šiandien džiaugiesi? Šiandien sveriu 73 kg, mano ūgis 176 cm, nešioju 40 dydžio rūbus. Sportuoju kas antrą dieną, dirbu, turiu daug veiklos. Net kai užklumpa didelis nuovargis, pailsiu, pasportuoju – ir aš vėl laiminga. Labai džiaugiuosi, kad atradau bėgimą ir „Bėgimo klubą“, nes čia suradau daug bendraminčių, kurie man padėjo keistis ir matė mano pokyčius. Mus sieja bendras tikslas – bėgimas ir naujos gyvenimo spalvos. Ačiū jiems už palaikymą, kad kartu bėgo ir šiandien drauge džiaugiasi su manim. Ko palinkėtum siekiantiems tokių pokyčių, kokius pavyko įgyvendinti tau? Visiems, nusprendusiems pradėti keistis, linkiu nepalūžti, stotis ir toliau kovoti su savimi, nusiteikti, kad tu nori būti kitoks, o didžiausia motyvacija yra veidrodis ir laisvėjantys rūbai. Visada prisimink, kad niekas už tave nieko nepadarys. Reikia labai supykti ant savęs, kaip tai padariau aš, ir besikeičiant gyvenimas taps gražesnis. Pradedantiesiems linkiu daug stiprybės, niekada nenuleisti rankų ir siekti užsibrėžto tikslo – sulieknėti!

SVARBUS ŽMOGUI KASDIEN

2016/2

9


Kaip pradėti taupyti? Kiekvienas racionalus žmogus taupo ir investuoja galvodamas apie savo ir savo šeimos gerovę. Praėjus pirmajam 2016 metų ketvirčiui svarbu peržiūrėti asmeninių finansų valdymo planą, įvertinti, kaip sekėsi laikytis užsibrėžtų taupymo tikslų ir nuspręsti, ar reikalingos papildomos taupymo priemonės. Juk artėjant vasarai norisi ir atostogų, ir būsto remonto, o rudenį prasideda atžalų mokslo metai. Taigi, kaip kontroliuoti savo išlaidas ir išlaikyti stabilią šeimos finansinę padėtį?

Pajamos ir išlaidos

Pasak „Šeimos kredito unijos“ administracijos vadovo Žygimanto Valio, pirmas žingsnis efektyvaus šeimos finansų valdymo link – tiksliai įvertinti šeimos gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas. Kredito unijos ekspertas rekomenduoja tvarkyti namų buhalteriją ir planuoti savo išlaidas bent 6 mėnesiams į priekį. „Kuo tiksliau nustatomos gaunamos pajamos ir patiriamos bei numatytos išlaidos, tuo geriau galime įvertinti savo finansinę situaciją“, – teigia Ž. Valys.

Žygimantas Valys: Kuo tiksliau nustatomos gaunamos pajamos ir patiriamos bei numatytos išlaidos, tuo geriau galime įvertinti savo finansinę situaciją. Tikslai

Antrasis žingsnis – nustatyti tikslus ir prioritetus. Įvertinus gaunamų pajamų ir patiriamų išlaidų santykį, specialistas rekomenduoja nustatyti ir ateinančių metų planus, prioritetinius pirkinius, kitas išlaidas. Svarbu pasvarstyti, kas šiais metais šeimai svarbiau: įsigyti būstą, pasirūpinti buitine technika ar vykti vasaros atostogų. „Tik žinant aiškius prioritetus pavyks laikytis finansinio plano ir pasirinkti tinkamą taupymo būdą. Pavyzdžiui, jei turite atsidėję santaupų, kurias tam tikram pirkiniui planuojate skirti tik kitais metais, galite rinktis terminuotąjį indėlį. Tačiau jei abejojate, ar santaupos nebus reikalingos iki metų pabaigos, geriau naudokitės einamąja sąskaita, kurioje kaupiamos palūkanos, arba taupomuoju indėliu, kurį galima papildyti arba iki 50 proc.

10

2016/2

„Šeimos kredito unijos“ administracijos vadovas Žygimantas Valys

jo sumos panaudoti neprarandant sukauptų palūkanų“, – sako „Kredito unijos“ administracijos vadovas. „Taip pat svarbu, kad nustatyti prioritetai ir taupymo planas atitiktų jūsų finansinę situaciją: nepulkite drastiškai riboti šeimos biudžeto, pradėkite taupyti nuosekliai, per daug nevaržydami šeimos. Jei vieną mėnesį atidėsite itin didelę dalį pajamų, šeimai gali būti sunku greitai apsiprasti su pasikeitusia finansine padėtimi, todėl taupykite pamažu ir pradėkite atidėdami 10 proc. šeimos pajamų“, – sako Ž. Valys.

Atsargumas

Dar vienas „Šeimos kredito unijos“ administracijos vadovo patarimas – būti atsargiems su finansiniais įsipareigojimais ir skolomis. Sudarydami šeimos finansų valdymo planą būtinai įtraukite ir turimus įsipareigojimus – būsto ir (arba) vartojimo paskolos, išperkamosios nuomos. Jei turimi įsipareigojimai jau dabar slegia šeimą, planuodami būtinai skaičiuokite, kaip greičiau grąžinti paskolas, nesiskolinkite norėdami padengti turimas skolas, o jei paskolos palūkanų našta per didelė, pasidomėkite paskolų refinansavimo galimybėmis. Pasak Ž. Valio, „svarbi ir finansinė, ir psichologinė šeimos būklė – naujas televizorius gali palaukti, o didelės skolos kenkia ir šeimos klimatui, ir vaikų ateičiai“.

Žygimantas Valys: Svarbi ir finansinė, ir psichologinė šeimos būklė – naujas televizorius gali palaukti, o didelės skolos kenkia ir šeimos klimatui, ir vaikų ateičiai.


2016/2

11


KTU docentė Alfreda Šapkauskienė: „Taupymas – tai mokėjimas sau“ „Kiekvienas galime išsiugdyti įprotį taupyti. Taupymas – tai mokėjimas sau. Kasdien mokame kitiems už paslaugas ar prekes, tad kodėl gi nesusimokėjus ir sau už finansinį saugumą, gerą savijautą, didesnį pasitikėjimą savimi, tikslus ir jų įgyvendinimą?“, – retoriškai klausia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) docentė Alfreda Šapkauskienė.

KTU lektorės teigimu, santaupos padeda užtikrinti finansinį saugumą nenumatytais atvejais. Taupymas taip pat yra geriausias būdas išbristi iš skolų ir įgyti finansinę laisvę, tuo pat metu stengiantis padidinti savo pajamas. Posakį, kad taupyti reikia „juodai dienai“, esame girdėję visi. Kokios dar yra, o gal turėtų būti, taupymo priežastys? Visi esame girdėję, kad taupyti reikia „juodai dienai“, tačiau kiek mūsų iš tiesų tai padarė? Vieni žmonės gyvena nuolat nerimaudami ar baimindamiesi

12

2016/2

dėl ateities: bijo prarasti darbą, sveikatą ar šeimos maitintoją. Antri puola į kitą kraštutinumą ir visiškai ignoruoja šias nenumatytas aplinkybes. Nerimo ar perdėto optimizmo galima išvengti prisiimant atsakomybę už savo veiksmus. Santaupos didina saugumo jausmą, nes ne taip baugu prarasti darbą turint tiek sutaupytų pinigų, kad, įvykus nenumatytam įvykiui ir nesumažinus savo ar savo šeimos poreikių, būtų galima oriai gyventi šešis ar dvylika mėnesių, kol atsiras naujas pajamų šaltinis. Taupymo priežastys gali būti labai įvairios, tai priklauso nuo uždirbamų pajamų, patiriamų išlaidų ir asmeninių poreikių. Taupyti reikėtų viskam, ko negalima nusipirkti nepaėmus paskolos. Norint patenkinti poreikius reikėtų vengti imti vartojimo kreditus, taip pat greituosius kreditus, net kreditinių kortelių teikiamų skolinimosi paslaugų. Nereikėtų leisti pinigų, kurių dar neuždirbome. Geriausias būdas išbristi iš skolų ir įgyti finansinę laisvę – pradėti taupyti, tuo pat metu stengiantis didinti savo pajamas. Lengviau taupyti „juodai dienai“ ar konkrečiam tikslui? Labai svarbu užsibrėžti taupymo tikslus, nes visada lengviau siekti to, kas apčiuopiama ir išmatuojama pinigais bei laiku. Be to, taupymas turėtų tapti įpročiu, todėl finansinio raštingumo būtina pradėti mokyti(s) nuo mažų dienų.


Kokie taupymo būdai efektyviausi? Penktadalis Lietuvos gyventojų uždirba tik minimalų darbo užmokestį, kuris yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnis yra tik Bulgarijoje ir Rumunijoje), todėl taupymo tema mūsų šalyje yra socialiai jautri, tačiau jos vengti nereikėtų. Prieš pradedant taupyti patartina peržiūrėti savo išlaidas: ar visos jos būtinos, pasvarstyti, ko galima atsisakyti. Jei pajamos yra tokios mažos, kad nėra iš ko taupyti, reikėtų pradėti ieškoti naujų ar didesnių pajamų šaltinių. Pinigų investavimo galimybių yra įvairių, tačiau tai priklauso nuo to, ar žmogui greitai gali prireikti investuotų pinigų ir įtakos, kurią asmens finansiniam saugumui padarytų investuotų pinigų praradimas. Juk kuo didesnė tikėtina investicinė grąža, tuo rizikingesnė investicija. Taupumas – įgimta ar išugdoma savybė? Kiekvienas galime išsiugdyti įprotį taupyti. Taupymas – tai mokėjimas sau. Kiekvieną dieną mokame kitiems už paslaugas ar prekes, tad kodėl gi nesusimokėti ir sau už finansinį saugumą, gerą savijautą, didesnį pasitikėjimą savimi, tikslus ir jų įgyvendinimą? Kiek procentų atlyginimo sumos reikėtų paskirti santaupoms per mėnesį, jei gaunamas vidutinis darbo užmokestis? Tai priklauso nuo žmogaus išlaidų per mėnesį: vieni uždirbdami mažas pajamas geba sutaupyti, kiti net gaudami labai dideles pajamas gyvena nuo algos iki algos. Esant galimybei rekomenduojama santaupoms skirti iki 10 proc. savo kasmėnesinių pajamų. Lengviausias būdas sutaupyti – atsidaryti naują banko sąskaitą, į kurią būtų periodiškai pervedama numatyta suma. Gavus papildomų finansinių įplaukų, galima atsidėti ir iki 50 proc. gautos sumos, juk

prie šių pajamų dar nesame įpratę. Nerekomenduojama santaupoms skirti visos papildomai gautos pajamų sumos, kad nesusilpnėtų motyvacija daugiau uždirbti. Jei taupytina suma būna per didelė, t. y. reikšmingai keičianti vartojimo įpročius, labai dažnai noras taupyti ilgai netrunka. Vis dėlto universalių taisyklių nėra, todėl kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai. Taupymas kartais prilyginamas menui. Galbūt lengviau taupyti ne racionaliems, o kūrybiškiems žmonėms? Mano nuomone, taupyti lengviau racionaliems žmonėms. Pasitelkę logiką ir skaičiavimus, jie gali įvertinti, kiek pinigų reikėtų norint išgyventi per sunkmetį, kokie yra finansiniai tikslai, kaip jų siekti. Gyvename vartotojiškoje visuomenėje. Kaip apriboti norą pirkti ir išlaidauti? Atsispirti pagundai pirkti, kai itin skatinama vartoti įvairias prekes ir paslaugas, nėra lengva, tačiau reikia prisiminti, kad lygybės ženklas tarp to, ko mes norime ir to, ko mums reikia, dedamas ne visada. Be to, gajus įsitikinimas, kad taupymas yra kančia, nes reikia atsisakyti tam tikrų trumpalaikių malonumų, kurie tuo pat metu atitolina nuo ilgalaikių tikslų. Taupymas ir vartojimas atspindi mūsų apsisprendimą ir įsitikimus. Kaip atsispirti norui leisti sukauptas santaupas? Kiekvieną kartą prieš išleisdami pinigus pasvarstykite, ar tikrai šios išlaidos būtinos. Jei perkate spontaniškai, įsiklijuokite į piniginę užrašą ar priminimą, kad matytumėte kaskart išsitraukę (šypsosi – aut. past.). Kauno technologijos universiteto Rinkodaros ir komunikacijos departamento informacija

2016/2

13


Velykų šventė senovinėje aplinkoje – Rumšiškėse

Kovo 28 d. (antrąją šv. Velykų dieną, pirmadienį) Lietuvos liaudies buities muziejus visus kviečia į atbundančios gamtos – Velykų – šventę! Šurmuliuos gardumynų mugė, puikią nuotaiką palaikys linksmieji lalauninkai, atvyks ir Velykė su miško ilgaausiais, kurie geriems vaikams atveš dovanėlių. Šventės dalyviai galės ridenti margučius-milžinus, pažaisti žaidimą „Kiaulę į dvarą varyti“ ar velykinį krepšinį, nešti velykaičius per rąstą, nusifotografuoti ir tapti margučiu.

14

2016/2


Kas? Velykų šventė Kur? Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse Kada? 2016 m. kovo 28 d. (antrąją šv. Velykų dieną)

Vaikučių lauks itin smagios pramogos: konkursas „Piešiu velykaitį“, velykinių aitvarų gaminimas ir skraidinimas. Galėsite nusikalti velykinę monetą, pajodinėti muziejaus žirgais ar pasivažinėti jų traukiamais vežimais, protines jėgas išbandyti velykinėje viktorinoje, marginti kiaušinius vašku, juos skutinėti. Rinksime mažiausią, gražiausią, didžiausią kiaušinį, tad nepamirškite svarbiausio – geros nuotaikos ir margučių! Senovėje pirmąją Velykų dieną žmonės švęsdavo namuose, o antrąją į svečius važiuodavo, tad nepasididžiuokite ir atvažiuokite.

2016/2

15


Nenumaldomai artėja pavasaris, o kartu – ir daugumos labai laukiamas „didysis sprogimas“ gamtoje. Įdomiosiomis botanikos žiniomis apie tikruosius pavasario pranašus, jų ypatybes ir auginimo sąlygas pasidalijo Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai.

Krokai

Pavasario pranašai: kokius augalus galime jais vadinti?

Dr. Astos Malakauskienės, Indrės Lukšytės ir Kęstučio Obelevičiaus nuotraukos

Pavasarinis erantis

16

2016/2

Botanikos soduose, žmonių darželiuose ir natūralioje gamtoje pirmieji žiedus skleidžia augalai, vadinami efemerais (gr. ephemeros – vienai dienai; ephiêmi – siųsti, uždėti, hēméra – diena; vok. ephemer – trumpalaikis, praeinantis). Tai – visame pasaulyje paplitę, trumpai gyvenantys vienmečiai augalai, pražystantys ir vaisius subrandinantys per itin trumpą vegetacinį laikotarpį, po kurio apmiršta. „Efemerai suklesti tik tais metais, kai yra daug kritulių ir drėgmės. Paprastai jie auga smiltynuose, stepėse, dykumose, mūsų klimato zonoje efemerų savaime auga gerokai mažiau rūšių, tačiau nemažai yra introdukuotų, auginamų darželiuose (pvz., eritroniai, scylės, žydrės, sniegžydrės, eleborai (čėrai), erančiai ir pan.)“, – pasakojo VDU Kauno botanikos sodo vyr. kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.


„Žibuoklėms baigiant savo pasirodymą, pasipila jų giminaitės – baltažiedės (Anemone nemorosa) ir geltonžiedės (Anemone ranunculoides) plukės. Jų žiedų spalvą nusako augalų vardai. Tiek žibuoklės, tiek plukės nėra reti mūsų krašto augalai, bet mėgėjai pasiskinti jų puokšteles turėtų leisti žiedeliams pasisėti – neišskinkime jų visų iš kero“, – perspėja K. Obelevičius.

Triskiautė žibuoklė

lapus, pavyzdžiui, triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis). Visgi didžioji dalis pavasarinių augalų į saulę kelia savo lapuotus stiebus su nuostabiausio grožio žiedais.

Kviečia būti atsakingiems

Po ilgo šaltojo laikotarpio triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis) – vienas pirmųjų pavasario pranašų, pastebimų miškuose, pietiniuose kalvelių šlaituose, o vis dažniau – ir darželiuose. Ji pradeda žiedus skleisti kovo ir balandžio mėnesiais. Lapuočių ir mišriuose miškuose, ne per daug tamsiuose eglynuose visais atspalviais mėlynuoja žibuoklių kilimai, o vietomis pasitaiko ir žydinčių baltais bei raudonais žiedais. „Žibuoklėms baigiant savo pasirodymą, pasipila jų giminaitės – baltažiedės (Anemone nemorosa) ir geltonžiedės (Anemone ranunculoides) plukės. Jų žiedų spalvą nusako augalų vardai. Tiek žibuoklės, tiek plukės nėra reti mūsų krašto augalai, bet mėgėjai pasiskinti jų puokšteles turėtų leisti žiedeliams pasisėti – neišskinkime jų visų iš kero“, – perspėja K. Obelevičius. Be to, anot specialisto, skinant plukes lengvai išsirauna jų negiliai po miško paklote pasislėpę plonyčiai šakniastiebiai, taigi augalai paprasčiausiai išraunami ir sunaikinami.

Akyliausiems pasiseka pamatyti nuostabiąsias ankstyves

Vienas iš ankstyviausių efemerų Lietuvoje yra mažas, smulkus (vos 2–5 cm aukščio) augalėlis – pavasarinė ankstyvė (Erophila verna). Ji auga beveik visur, kur yra bent menkiausias tarpelis plikos, lengvesnės žemės – pakelėse, dykvietėse, daržuose, gėlynuose, pasėliuose. „Dėl to, kad augalas smulkus, lapeliai išsidėstę skrotele prie pat žemės, stiebeliai siūliški, o žiedeliai irgi smulkūs (kaip ir daugelio bastutinių šeimos augalų), balti, dažnas šio augalėlio nė nepastebi. Jei kas netingi pasilenkti ar priklaupti, pamato nuostabaus grožio bene pirmuosius pavasarinius žiedelius“, – apie pavasarines ankstyves pasakojo K. Obelevičius. Žydėti ankstyvės pradeda jau kovą. Kovo pabaigoje jos subrandina sėklas, o birželį jų vegetacija jau būna pasibaigusi. Ankstyvieji pavasariniai augalai stengiasi kuo greičiau iškelti savo žiedus ir žiedynus į saulę, kol dar nesužaliavę aplinkiniai žoliniai augalai, medžiai ir krūmai. Daugelis efemerų ima žydėti dar nė neišskleidę savo lapų – juos išaugina vėliau, jau augalams žydint arba peržydėjus (pvz., ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara), plačialapis (Petasites hybridus) ir pilkalapis (Petasites spurius) šaukščiai). Kiti žydėjimo metu turi senuosius, pernykščius peržiemojusius lapus, o baigę žydėti arba žydėdami augina naujus

Šalpusnis

Adonis vernalis

2016/2

17


METUS RŪKYTI, RIZIKA SUSIRGTI PLAUČIŲ VĖŽIU NEBEDIDĖJA Rūkymas ir plaučių vėžys

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, iš viso nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 7872 asmenys. Iš jų daugiausiai mirė nuo plaučių vėžio – 1309 asmenys (44,3 atvejis 100 tūkst. gyventojų). Dažniausia plaučių vėžio priežatis yra rūkymas ir tik nedidelė dalis ligonių suserga dėl kitų rizikos veiksnių, tokių kaip oro užterštumas, asbestas ar radono dujos. Deja, Lietuvoje apie 70–80 proc. diagnozių sudaro 3–4 stadijos plaučių vėžys, kai liga būna išplitusi, o gydymas pavėluotas ir mažai efektyvus. • Tabako rūkymas 15 kartų padidina riziką susirgti plaučių vėžiu. • Rizika susirgti tiesiogiai priklauso nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. • Maždaug vienas iš aštuonių nemetusiųjų rūkyti miršta nuo plaučių vėžio. • Metus rūkyti, rizika susirgti plaučių vėžiu nebedidėja.

Nustatyta, kad nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai 20–30 metų. Rentgenograma yra neefektyvus ankstyvo plaučių vėžio išaiškinimo metodas, nes matomos tik pažengusio vėžio stadijos. Vienintelė efektyvi plaučių vėžio prevencijos priemonė – mesti rūkyti. Mūsų visuomenėje net tik aktyvus, bet ir pasyvus rūkymas vis dar išlieka socialiai priimtinas, nes nesukelia tokių ūmių dramatiškų pasekmių, kaip, pavydžiui, rizikingas ar žalingas alkoholio vartojimas. Ypač didelį nerimą kelia vaikų ir paauglių rūkymas, nes jų nervų sistema dar tik formuojasi, priklausomybė nuo tabako didina kitų psichikos sutrikimų ir ligų riziką. Mokslinikai įspėja, kad jau susirgus vėžiu ir metus rūkyti galima sumažinti antro vėžio išsivystymo riziką, o operacija ir pooperacinis žaizdų gijimo periodas geresnis nei tų, kurie rūko toliau.

Mesti rūkyti – sunku ir reikalauja daug pastangų, bet jūs galite tai padaryti!

Kur kreiptis? Pagalbos programos metantiems rūkyti „JŪS GALITE MESTI RŪKYTI“ nemokami užsiėmimai grupėje vyksta Vilniaus visuomenės sveikatos biure, Polocko g. 12–2, kiekvieną pirmadienį 18.00–20.00 val. Registruokitės adresu http://www.vvsb.lt/registracija-i-programa-jus-galite-mesti-rukyti/.

18

2016/2

Daugiau informacijos gausite kreipęsi į Viktoriją Andrejevaitę, Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistę. Tel. 8 682 94 236. El. p. viktorija.andrejevaite@gmail.com


VAIKŲ LIGONINĖ, VAIKŲ KONSULTACIJŲ POLIKLINIKA

Vaikų ligoninėje valstybės lėšomis atliekamos kaukolės korekcijos operacijos vaikams

Kaukolės deformacijos korekcijos operacija

Vaikų ligoninėje 9 mėn. kūdikiui atlikta kaukolės korekcijos operacija. Tai jau trisdešimt pirmoji tokia operacija ligoninėje ir Lietuvoje. Per metus tokios chirurgų pagalbos prireikia 10–15 mūsų šalies vaikų. Nuo 2009 m., kai Vaikų ligoninėje pirmą kartą buvo atlikta vaiko kaukolės korekcija, dar buvo atliekamos operacijos naudojant metalines (titanines) plokšteles, dėl kurių prireikdavo papildomos operacijos vaikui paaugus. Bendradarbiaujant Vaikų ligoninės, VU ligoninės Žalgirio klinikos ir Valstybinės ligonių kasos specialistams pasiekta, kad ir Lietuvoje vaikai turėtų galimybę būti operuojami valstybės lėšomis naudojant tik besirezorbuojančias osteosintezės medžiagas ir pažangias technologijas. Vaikų ligoninės operacinėje šias sudėtingas operacijas padedami gydytojų komandos atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Burnos, veido ir žandikaulių chirurgijos centro vadovas doc. dr. Linas Zaleckas ir Vaikų ligoninės gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas. Pasak Vaikų ligoninės neurochirurgo R. Raugalo, kaukolės korekcijos atliekamos dėl įgimtų kaukolės deformacijų, vadinamųjų kraniosinostozių, atsirandančių dėl per ankstyvo kaukolės siūlių sukaulėjimo. Jei siūlė tarp kaulų sukaulėja per anksti, kaukolė negali normaliai augti, atsiranda įvairaus pobūdžio deformacijų. Paprastai pirmieji kaukolės deformaciją pastebi tėvai, tačiau ne tik jie, bet ir gydytojai dėl patirties stokos neretai kaukolės deformaciją priskiria paprastam, naujagimiams būdingam galvos „nugulėjimui“ ir mano, kad jokio gydymo nereikia. Tačiau neurochirurgas R. Raugalas pabrėžia, kad per pastaruosius septynerius metus vaikų neurologai, pe-

diatrai, pirminės sveikatos priežiūros gydytojai tapo daug akylesni ir tiksliai žino, ką patarti tėvams, sunerimusiems dėl vaiko galvytės formos. Dėl kaukolės kreivumo Vaikų ligoninėje operuoto 9 mėn. kūdikio mama sako, kad apsispręsti daryti operaciją nebuvo lengva, nes baugino komplikacijos ir internete matyti vaizdai. Galiausiai nusvėrė medikų argumentai, kad operacija – tai indėlis į sveiko vaiko raidą ateityje, kad po operacijos šis galės normaliai augti ir vystytis, jo veido ir galvos forma atitiks įprastas normas ir užaugęs savo išvaizda vaikas nesiskirs nuo kitų bendraamžių. (JAV atlikti tyrimai parodė, kad vaikų, operuotų dėl kaukolės deformacijų, IQ didesnis nei neoperuotųjų.) Po 10 dienų, praleistų ligoninėje, mama su sveikstančiu kūdikiu išleidžiama namo. Pasak doc. L. Zalecko, laiku nepasikonsultavus su kaukolės ir veido deformacijų gydytojais specialistais ir nekoreguojant šių anomalijų, gali kilti pavojus vaiko psichiniam vystymuisi, atsirasti regos nervo pakitimų dėl padidėjusio akispūdžio. Nekoreguotos kaukolės smegeninės dalies augimo anomalijos daro įtaką ir veido formai – jis gali tapti asimetriškas. Be to, gali pakisti akių padėtis, kaktos forma, pakrypti nosis, todėl labai svarbu laiku pastebėti ar bent kiek galima anksčiau įtarti tokias kaukolės deformacijas. Vaikų ligoninės neurochirurgas R. Raugalas ir kiti šios srities specialistai tėvams rekomenduoja tokią operaciją atlikti pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Visi trisdešimt Vaikų ligoninėje operuotų vaikų šiandien normaliai auga ir vystosi.

2016/2

19


Lėkštėje – daugiau kopūstų! Gūžinis kopūstas – vitamino C, natrio ir geležies šaltinis. Gūžiniuose kopūstuose (skiriamos trys rūšys: baltieji, gūžiniai raudonieji ir gūžiniai garbanotieji) esantis vitaminas C yra askorbinogeno pavidalo. Ši medžiaga išlieka net išvirus kopūstą. Raugintuose kopūstuose išlieka netgi 1/3 vitamino C. Kopūstuose yra 90 proc. vandens, 3,13 proc. neazotinių medžiagų, 1,92 proc. cukraus, 1,65 proc. ląstelienos, 2,3 proc. baltymų, 1,83 proc. pelenų, vitaminų C, PP, B1, B2, K, U, H, karotino, kalio, fosforo, kalcio, vario, cinko, mangano, kobalto, nikelio, fluoro, arseno, stroncio, chromo, jodo, bromo, geležies, fitoncidų, pektino, eterinio aliejaus, 16 aminorūgščių, tokių kaip triptofanas, lizinas, mationinas, histidinas ir kt. Naudingas šviežiuose gūžiniuose kopūstuose esantis vitaminas U, kuris gerina žarnyno peristaltiką ir mikroflorą, apsaugo skrandį ir dvylikapirštę žarną nuo opų. Taip pat itin vertingos kopūstų antibaktericidinės savybės, kurias lemia juose esantys fitoncidai. Lyginant su kitomis kopūstų rūšimis, gūžiniame kopūste yra daug natrio ir geležies.

Naudingi gliukozinolatai Gliukozinolatai – tai sieros turintys junginiai, kurie gaminant maistą, virškinant ir kramtant suyra. Iš jų formuojasi įvairūs biologiškai aktyvūs junginiai. Atlikę bandymus su pelėmis ir žiurkėmis, mokslininkai pastebėjo, kad šie junginiai, ypač indolo 3 karbinolis, užkerta kelią vėžio vystymuisi. Be to, šios medžiagos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Įdomu tai, kad būtent dėl gliukozinolatų, randamų beveik visose kopūstų rūšyse, termiškai apdorojami kopūstai skleidžia savitą aromatą.

„Apie kopūstus rašė didysis matematikas ir filosofas Pitagoras, manęs, kad kopūstai tonizuoja organizmą. Anot jo, valgydamas kopūstus „<...> žmogus būna žvalus ir geros nuotaikos“.

Senovės graikų gydytojai teigė, kad kopūstas yra vaistas nuo daugelio ligų: tai ir migdomieji, malšinantys galvos skausmus, ir priemonė opoms bei kurtumui gydyti. Salermo mokyklos mokinių teigimu, kopūstas labai tinka nuo viduriavimo ir užkietėjusių vidurių. 20

2016/2

(Šaltinis: Vasiliauskas J. Augalai ir sveikata. Vilnius: Mokslas, p. 103–106.)


Daugiau kalcio raudongūžiuose Lyginant su kitomis kopūstų rūšimis, raudongūžiuose yra kur kas daugiau kalcio, taip pat jie turi beta karotino, kalio ir cianido, kuris yra gera kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė. Be to, cianidas lemia raudongūžių kopūstų spalvą, o kitos šios daržovės atspalvį lemiančios medžiagos padeda pašalinti žalingą radiacijos poveikį. Šiuose kopūstuose daug kalio, magnio, geležies druskų, fermentų, ląstelienos, fitoncidų, vitamino C. Vitaminai gūžėje pasiskirstę nevienodai – jų kur kas daugiau išoriniuose lapuose.

Raudongūdžiai kopūstai skiriasi nuo baltagūžių, todėl juos ruošiant pravers šie patarimai: • prieš maišant su kitais produktais, juos reikia nuplikyti verdančiu vandeniu arba gerai ištrinti su druska, kad taptų minkštesni; • salotoms šiuos kopūstus galima tarkuoti stambia tarka (prieš tai minutę palaikius verdančiame vandenyje); • troškinti ar marinuoti raudongūžiai kopūstai – puikus garnyras; • paprasčiausia troškinti su morkomis ir svogūnais (geriausia – garuose, kad išliktų daugiau vitaminų); • patiekalai iš raudongūžių kopūstų gaminami ilgiau nei iš baltagūžių; • gaminant raudongūžių kopūstų salotas, tinka rūgštūs obuoliai; • kad išliktų raudona spalva, prieš gaminant patiekalus iš raudongūžių kopūstų, reikia juos apšlakstyti actu arba citrinų sultimis.

Brokoliai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis Viena iš žiedinių kopūstų porūšių – brokoliai. Juose daug vitaminų A, K, B grupės vitaminų, mineralų (cinko ir fosforo), augalinės kilmės medžiagų, kurios mažina vėžio, diabeto ir širdies ligų riziką, o dėl flavonoido kempferolio ši daržovė pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. (Buvo įrodyta, kad flavonoidas mažina alergines reakcijas aktyvinančių medžiagų poveikį.) Brokoliai yra daug maistingesni už žiedinius kopūstus, kadangi turi pusantro karto daugiau baltymų, dukart daugiau mineralinių medžiagų, taip pat daugiau vitaminų A ir C. Neretai šios rūšies kopūstai laikomi viena efektyviausių sklerozės profilaktikos priemonių. Taip pat brokoliuose yra omega 3 riebalų rūgščių, padedančių mažinti uždegimus. Kadangi įvairūs uždegimai siejami su daugeliu susirgimų, brokoliai gali būti puiki prevencinė priemonė palaikant gerą organizmo sveikatą. Brokoliuose yra gliukorafanino, kuris organizme virsta sulforafanu, medžiaga, padedančia kovoti prieš vėžį.

Įspėjimas: brokoliuose yra medžiagų, kurios gali trukdyti skydliaukės darbui, todėl žmonėms, turintiems problemų su skydliauke, prieš valgant brokolius reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

2016/2

21


BRIUSELINIAI kopūstai – vitamino K šaltinis Vienas puodelis virtų briuselinių kopūstų turi tik 56 kalorijas, tačiau jų sudėtyje yra daugiau nei 240 proc. vitamino K1 ir beveik 130 proc. vitamino C rekomenduojamos paros normos (sutr. RPN). 21 grame briuselinių kopūstų (1 galvutėje) yra 66,6 mg kalio, fosforo 11,8 mg, taip pat nedideli kiekiai magnio ir kalcio, beta karotino, vitaminų B1 ir B2, fosforo, vitamino PP, geležies ir angliavandenių. Lyginant su kitomis rūšimis, briuseliniai kopūstai yra patys kaloringiausi.

Prisikiškiakopūsteliaukite kiškio kopūstų Saulei vis labiau lepinant netruksime miškuose pamatyti vaikystėje kone kiekvieno ragautų kiškio kopūstų. Gležnuose lapeliuose sukaupta daug vitamino C, karoteno, rutino, kai kurių B grupės vitaminų, gausu organinių rūgščių (rūgštynių, obuolių, gintaro ir kt.). Jie tiks pagardinti bet kurioms salotoms, kuriose norisi rūgštelės. Sutrynus kiškio kopūstus su medumi ar cukrumi, galima paruošti gaivių gėrimų, o užplikę lapelius paruošite arbatą arba išsivirsite sriubą.

Kopūstai svarbią vietą užėmė ne tik ant mūsų senolių stalo. Jie dažnai minimi ir patarlėse bei priežodžiuose. Galva kaip kopūstas. Stojus jaunam mėnuliui kopūstus dėk – minkšti bus. Išdegęs burną kopūstais ir pro daržą eidamas pučia.

22

2016/2


2016/2

23


MAMUTAS IR ŽIDINYS. Kodėl berniukus ir mergaites turėtume mokyti skirtingai Kalbėjosi: Lina GABRIJOLAVIČIENĖ www.miestomamos.lt Foto: Daivos SIRVYDIENĖS ir „Ellyfoto“

Nugirdusi, kad Vilniuje yra pedagogė, besidominti skirtingais berniukų ir mergaičių ugdymo aspektais, pastačiau ausis. Juk garsiai kalbėti apie tai, kad esame skirtingi iš prigimties, o ne tik dėl kultūrinių ypatumų, mūsų jautrioje visuomenėje yra drąsu. „Mes skirtingi“ dažnai suprantamas kaip „mes nelygūs“. Kokius berniukų ir mergaičių skirtumus mato jau ne pirmą dešimtmetį tarp jų kasdien leidžianti Laima Sirutienė, pedagogė, darželio ir pradinės mokyklos „Saulės gojus“ direktorė? 24

2016/2

Kaip jūs susidomėjote šia tema? Daug metų dirbau mokytoja ir, atvirai sakant, nelabai apie tai susimąstydavau. Dėsčiau labai dėkingą dalyką – muziką. Niekada nemėgau klasėje stalų, todėl su vaikais ne tik dainuodavome, ritmuodavome, mokėmės muzikos rašto, bet ir daug judėdavome pagal skambančią muziką. Manau, maži vaikai muziką geriausiai supranta per judesį, o ne per kalbas. Kol pamokos nebuvo statiškos, didesnio skirtumo tarp berniukų ir mergaičių nemačiau. O jei ir matydavau, į priežastis nesigilinau. Prieš kurį laiką išklausiau Emilijos Sakodolskienės pranešimą apie mokymosi stilius. Nors jų yra daugiau kaip 70, paprastai išskiriami trys: kinestetinis, audialinis ir vizualinis. Ji kalbėjo ir apie berniukų bei mergaičių mokymosi stilius, mane tai labai užkabino. Pradėjau pati domėtis literatūra, susijusia su smegenimis, nes lytys pirmiausiai skiriasi todėl, kad esame biologiškai skirtingi.


Daivos Sirvydienės nuotr.; Šeimos, vaikų, nėštukių, krikštynų fotosesijos. Tel. 8 611 27592, info@dinafoto.lt, www.dinafoto.lt

Galėtumėte paminėti konkrečius šaltinius? Skaičiau W. Pollack Real boys: Rescuing Our Sons from the Myths of Boyhood, S. Baron-Cohen Esminis skirtumas: vyriškos ir moteriškos smegenys. Visa tiesa apie autizmą, L. Brizendine Moters smegenys, M. Blank-Mathieu Kuo skiriasi mergaitės ir berniukai, M. Gurian The Wonder of Boys. Daug supratimo ateina iš patirties. Net stebėdama darbą mokykloje matau, kad berniukai kitaip dirba ir suvokia laiką. Ir nėra labai gerai, kad juos lipdome pagal moteriškos logikos modelį. O taip yra, nes dauguma mokytojų – moterys. Ši tema visame pasaulyje tapo itin aktuali, kai garsieji PISA (Programme for International Student Assessment) testai parodė, jog berniukų rezultatai pastaruoju metu ėmė vis prastėti. O juk visais laikais vyravo įsitikinimas, kad vyrai protingesni už moteris, nes jie nepralenkiami logikai ir matematikai. Tiesos šiame teiginyje esama: viena vertus, gabių berniukų, kurių intelekto koeficientas siekia 140–145, yra dešimt kartų daugiau nei mergaičių, o tokių, kurių intelekto koeficientas siekia 160 (genialumo slenkstis) – penkiasdešimt kartų; kita vertus, neurobiologų ir neuropsichologų įrodyta, kad vyrų smegenyse ryškesni centrai, atsakingi už erdvinį ir loginį mąstymą.

kad tuo atveju, jei berniukas auga tik su mama ir jį moko moterys, jo psichika net traumuojama, nes jis neturi vyriško elgesio pavyzdžių ir auga pernelyg įjausmintoje aplinkoje. Taigi nemato racionalaus vyriško elgesio modelių ir mokomas vengti konfliktų, būti nuolankus, kantrus, švelnus, empatiškas, draugiškas, t. y. ugdytis savybes, priimtiniausias moterims. Įdomu tai, kad berniukai per pamokas tramdomi maždaug tris kartus dažniau nei mergaitės. Mokytojos nemėgsta šurmulio ir erzelio (moterys triukšmui jautresnės), joms fiziologiškai svarbu kontroliuoti, nes jaučiasi atsakingos už viską, kas vyksta. O vyro natūra linkusi konkuruoti, taigi berniukas fiziologiškai turi įrodyti savo viršenybę. Gi juokaujama, kad vyro paskirtis – partempti mamutą (aprūpinti šeimą), o moters – sergėti židinį ir vaikus. Tai, kas vyko tūkstančius metų, negali pasikeisti per keletą šimtmečių. Pati žinau, kad net darželyje pamačiusios besistumdančius vaikus imamės drausminti, nes suvokiame tai kaip destrukciją ir netoleruotiną elgesį. Iš tiesų berniukai turi stumdytis, galynėtis, išbandyti, kuris stipresnis ir viršesnis. Juk vilkiukams ir lapiukams galynėjantis tokio jų elgesio nelaikome agresija. O moterys tokį elgesį traktuoja kaip konfliktą, iškart draudžia ir tramdo. Joms sunku pripažinti, kad berniukams reikia mažiau nurodymų

Pastaruoju metu pasaulyje ryškėja nauja tendencija (irgi diskutuotina). Kinijoje, Rusijoje, JAV vėl daugėja atskirų lyčių mokyklų. Įrodyta, kad vienalytėse mokyklose besimokančių moksleivių pasiekimai yra gerokai aukštesni nei heterogeninėse klasėse besimokančiųjų. Man atrodo, čia slypi pavojus logiką laikyti tarsi vertingesnę už moters socialinius ar emocinius gebėjimus. Tuomet vyras pavadinamas protingesniu, nors abiejų veiklos rezultatai gali būti vienodi. Keistas vertinimas. Toks vertinimas primityvus ir iškreiptas. Moterys išsiskiria savo intuicija ir atjauta, nebūdinga vyrams. Vertinami skirtingi dalykai, todėl negalima palyginti, kas svarbiau – logika ar intuicija. Tiesiog šimtmečiais vyravo įsitikinimas, kad vyrai protingesni. Ir buvo dyvų dyvai, kai XX a. pradžioje pirmosios moterys ėmė stoti į universitetus, daryti reikšmingus mokslinius atradimus. O dabar mergaitės staiga pradėjo perspjauti berniukus net tokiose srityse kaip chemija, fizika, matematika, kurios tradiciškai laikomos vyrų sfera. Taigi pradėta ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitiko. Kodėl? Manau, tai, kad švietime dominuoja moterys, blogai ir mergaitėms, ir berniukams. Pasaulyje moterų mokytojų yra maždaug apie 80 proc., o Lietuvoje netgi daugiau – 84 proc. Matyt, ne veltui sakoma,

ir daugiau erdvės, laisvės, galimybių save išbandyti, rizikuoti, veikti. Moterys ir vyrai skirtingai suvokia pasaulį. Yra mokslininkų, teigiančių, kad moters ir vyro asmenybės bruožų bendrumas sudaro tik 10 proc., o toks bendrumas artimas dviejų biologinių rūšių skirtumui. O asmenybės bruožai yra… …tai, kas sudaro mūsų išskirtinumą: temperamentas, charakteris, atvirumas naujovėms, intuicija, savivertė, mąstymo ir informacijos apdorojimo tipai, valia, ryžtingumas ir kitos individualios savybės, lemiančios mūsų elgseną, tikrovės suvokimą, veikimo būdus. Berniukams tikriausiai labai svarbus tikslas? Berniukai turi ryškesnę valią ir ryžtą. Jiems visada reikia iššūkio. Mokytoja turėtų taip formuluoti užduotis, kelti tokius tikslus, kad tai atrodytų tarsi nuotykis. O jei atsiranda šioks toks rizikos elementas (pasiseks ar ne), tai juos uždega! Berniukams nereikia gatavų atsakymų. Jiems didžiausią malonumą teikia galimybė ieškoti, surasti ir patvirtinti sau. Tai patvirtina teiginį, kad tarp berniukų būna nedaug

2016/2

25


audiatikų, nes jiems fiziologiškai būtina judėti, veikti, sekti akimis, o klausytis, ramiai išsėdėti, kalbėti tik tada, kai leidžiama, jiems nepakeliamai sunku. Taigi labai svarbi pamokos laiko vadyba. Pamokai prasidėjus, mergaitės paprastai labai greitai pasiekia optimalaus darbingumo lygį. Mokytojos tai matydamos iš atkreiptų veidų ir sekančių akių, sunkiausią naujos medžiagos dalį pateikia šiame etape. Berniukai įsivažiuoja daug lėčiau ir į mokytoją žvalgosi rečiau. Jiems pasiekus darbingumo piką, mergaitėms pradeda reikštis nuovargis, kurį labai greitai pastebi pedagogė (nes puikiai skaito mergaičių veido išraiškas). Ji ima lengvinti krūvį ir pereina į baigiamąją pamokos stadiją, bet būtent tada berniukams reikalingas maksimalus krūvis – jie darbingumo piko stadijoje! Tačiau svarbiausia jau paminėta, o berniukai nesuprato arba praleido, nes tuo metu jų darbingumas dar buvo žemas. Pamoka baigta. Bet ar joje buvo atsižvelgta į berniukų fiziologines ir psichologines smegenų funkcijas? Deja… Domėjausi, kodėl pamoka trunka 45 min. Deja, neradau, iš kur kilusi ši tradicija. Berniukams geriausias ritmas būtų 30 min. darbo, 3 min. pertrauka, ir vėl 30 min. darbo. O pertrauka skirta tam... ...kad šiek tiek pailsėtų smegenys, bet neužsimirštų medžiaga ir nespėtų atsirasti naujas interesas. Labiausiai smukus dėmesiui reikia pertraukos. Mergaitėms to nereikia – jos pradeda, greitai įsitraukia ir baigia, t. y. susidomi, nuosekliai dirba ir užbaigia. Tik svarbu nepamiršti, kad nėra jokių šimtaprocentinių taisyklių – kiekvienas vaikas skirtingas. Jei reikia spręsti konfliktus, geriausia ne moralizuoti, o leisti berniukams išsiaiškinti patiems. Jei tai nepavyksta ir įsikiša mokytoja, reikėtų taikyti vieno šūvio strategiją – moralizavimui, situacijos įvertinimui skirti maksimum du sakinius. Stresą berniukai labai sunkiai pakelia, todėl įsijungus apsaugos mechanizmui jų smegenys tiesiog atsijungia. Taigi situaciją vertinanti pedagogė turi kalbėti aiškiai, argumentuotai ir trumpai. Nereikia visos žmonijos istorijos ir pavyzdžių iš savo vaikystės bei gyvenimo patirties. Labai liūdna, kad jokioje aukštojoje mokykloje, rengiančioje pedagogus, nėra kalbama apie lyčių skirtumus. Daug dalykų geriau sektųsi pakeitus detales. Pavyzdžiui, kad berniukas geriau parašytų rašinį, jam reikia pasiūlyti prieš tai nupiešti piešinį ta

26

2016/2

Kiekvieno mokytojo priedermė pasirinkti kuo būti – amatininku, ugdančiu prisitaikėlius, ar asmenybe, auginančia reformatorius. Bet juk tai sunku. Tikriausiai dauguma linkę veikti iš inercijos, ypač už nugaros turėdami autoritetą, pavyzdžiui, savo studijas universitete. Ir tam reikia drąsos. Tai pačių pedagogų problema. Suprantu, kad mokytojams nelengva: juos spaudžia tėvai, norintys, kad vaikas būtų laimingas, mielai eitų į mokyklą, kad jo pernelyg nespaustų, bet jis pasiektų aukštų rezul-

„Ellyfoto“ nuotr., www.ellyfoto.lt

Reikia nuolat prisiminti, kad klasėje ne tiesiog mokiniai, o mergaitės ir berniukai.

tema. Tokių smulkmenų daug, mes tiesiog apie tai nežinome arba nekreipiame dėmesio. Mokytojos dažniausiai taiko bendras strategijas. Reikia nuolat prisiminti, kad klasėje ne tiesiog mokiniai, o mergaitės ir berniukai. Tarkime, mergaitėms labai svarbu aukštas įvertinimas, darbo estetika. Berniukai be jokios sąžinės graužaties gali atiduoti savo darbą ant kreivai išplėšto, apipiešto ir priteplioto lapo. Jiems svarbus turinys, o ne forma. Bėda, kad mokytojai kartais tai pamiršta. Arba nežino. Nežino, pamiršta. Svarbu, kad mokyklose būtų kuo daugiau neakademiško mokymo. Pedagogams vertėtų vadovautis puikia Konfucijaus mintimi, taikliausiai atspindinčia berniukų poreikius: „Perskaičiau – ir pamiršau, pamačiau – ir prisiminiau, padariau – ir supratau.“ Tam labai tinka socialiniai projektai, pagaliau vaikams svarbu atrasti ir pažinti pasaulį visais savo pojūčiais. Svarbu žinoti ir kartų teoriją – nuo 2004–2005 m. gimę vaikai, vadinamoji „zero“ arba „google“ karta, yra kitokie: jie itin savimi pasitiki, turi labai aukštą savivertę, yra judrūs, nepakenčia spaudimo ir nurodymų. Ir mokytojams iš kitos kartos labai sunku suprasti, kodėl nepavyksta su jais susikalbėti, kodėl tie vaikai kitokie nei jie patys. Retas spaudžiamas dirbti. Tačiau kartų konfliktas yra natūralus dalykas. Šiandien daug vienturčių, taigi jie dažnai auga tarp suaugusiųjų, taip pat neretai jie gyvena pertekliuje, pernelyg globojami, todėl būna labai nesavarankiški. Supami beprotiškai didelio informacijos srauto, šios kartos vaikai greitai perpranta išmaniąsias technologijas. Viena didžiausių pedagogikos problemų ta, kad mokytojai linkę mokyti taip, kaip kažkada buvo mokyti patys. O kad mokytum kitaip, kad taptum ne klasės generolu, kariaujančiu su vaikais, bet jų ugdymosi partneriu ir patarėju, reikia stipriai perkeisti savo smegenis.


tatų ir sukauptų daug žinių. Aš įsitikinusi, kad svarbiausia – ne žinios. Šiais laikais, kai viskas yra internete, kimšti į galvą faktus tiesiog absurdiška. Daug svarbiau suvokti loginius ryšius, ugdytis sisteminį mąstymą ir kritinio vertinimo įgūdžius, pagaliau – tiesiog mokėti rasti informaciją ir ja pasinaudoti. Vaikus reikia ne uždaryti prie kompiuterių ir auginti individualistus, o žiūrėti, kad jie ugdytųsi toleranciją kito nuomonei ir atsakomybę už savo sprendimus, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti. Tai daug svarbiau už konkrečias, dažnai iškaltas žinias. Ne nuo vieno mokytojo į galvą gaučiau, bet vis tiek pasakysiu: kolegos dejuoja, kad mokytojo profesija neprestižinė, o dėl to kalti visi – ir vyriausybė, ir Seimas, ir tėvai, ir visa visuomenė. Manau, kad dėl to, jog ši profesija tapo neprestižinė, pirmiausiai kalti patys mokytojai. Pakėlus jiems atlyginimus iki 4 tūkst., prestižas neišaugs. Gaisrininkai gelbėtojai gauna minimumą, o tai – palankiausiai visuomenėje vertinama profesija. Mokytojo profesija įgaus ankstesnį svorį, kai kiekvienam ją pasirinkusiajam ji taps pašaukimu ir pasididžiavimu. Kalbomis ir pinigais prestižas neįgyjamas. Lietuvos mokyklose didžioji dalis pedagogų – moterys. Kodėl tokia situacija nepalanki ne tik berniukams, bet ir mergaitėms? Nepalanki. Pavyzdžiui, berniukui ir mergaitei pateikus vienodo lygio atsakymus, dažniausiai

Iš tiesų berniukai turi stumdytis, galynėtis, išbandyti, kuris stipresnis ir viršesnis. berniukas bus pagirtas, o mergaitė – ne. Tarsi taip ir turėtų būti, nes mergaitės stropuolės. Taip pat joms dažniau duodamos užduotys, kurias reikia spręsti tradiciniais būdais, o berniukai skatinami ieškoti naujų kelių. Tikriausiai visa tai vyksta nesąmoningai. Berniukams sakoma: „Pagalvok, rasi sprendimą“, o mergaitėms – „Prisimink, kaip darėm ir pagal tai daryk“. Berniukas gauna iššūkį ir randa nestandartinius sprendimus, o mergaitės tarsi nukreipiamos standartiniu keliu, nors joms irgi norisi iššūkių. Nėra vienos tiesos ar vieno atsakymo. Mokykla dažnai nukreipia mergaites kartoti tradicinius kelius. Dar vienas svarbus aspektas – skirtinga branda. Mergaitės bręsta anksčiau: jei į mokyklą atėję berniukai nuo mergaičių atsilieka maždaug pusmečiu, tai 6–7 klasėje – jau dvejais metais. Šeštokės jau nebe vaikai. Temos, įdomios berniukams, jų vienmečių mergaičių nedomins, ir priešingai. Bėda – požiūris, kad klasėje yra tiesiog mokiniai, kažkokia vienalytė masė.

2016/2

27


„Ellyfoto“ nuotr., www.ellyfoto.lt

Esu girdėjusi, kad konkuravimas, kurio dabartinėse mokyklose yra daug, mergaitėms nelabai parankus. Jos – ne konkurentės, jos – bendradarbės. Dar darželyje jos žaidžia grupėmis, saugodamos draugystę, norėdamos, kad visoms būtų gera. Berniukai buriasi į grupes tam, kad išsiaiškintų, kuris kiečiausias. Konkurencija, hierarchinių vaidmenų pasiskirstymas, aiškinimasis, kuri yra pati pačiausia, mergaitėms visiškai nebūdingi. Jų prigimčiai visiškai svetimos įvairios rungtynės ir konkursai. Negaliu nesistebėti įvairiausių konkursų vajais. Mano nuomone, ir „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ yra ydinga laida: joje svarbu, kas taps tuo vieninteliu, sukaupusiu daugiausiai žinių, o tai reiškia – kurio atmintis geriausia. Bet yra daug paprastesnių, vaikus psichologiškai netraumuojančių atminties vertinimo būdų. Kam versti konkuruoti vaikus prieš visą šalį? O kaip tie, kurie netapo pirmieji? Ar konkurso organizatoriai domėjosi, kaip tie vaikai, ypač mergaitės, jaučiasi nelaimėję konkurso? Pastaruoju metu pasaulyje ryškėja nauja tendencija (irgi diskutuotina). Kinijoje, Rusijoje, JAV vėl daugėja atskirų lyčių mokyklų. Įrodyta, kad vienalytėse mokyklose besimokančių moksleivių pasiekimai yra

28

2016/2

gerokai aukštesni nei heterogeninėse klasėse besimokančiųjų. Paauglystėje mokiniai išties geriau jaučiasi tarp savos lyties, ypač berniukai tarp berniukų. Viena iš pagrindinių priežasčių laikytina itin seksualizuota aplinka, būdinga visai visuomenei, bet itin neigiamai veikianti paauglius berniukus. Tokiose mokyklose akademiniai pasiekimai būna aukštesni, bet atsiranda kitų problemų – kaip išmokti bendravimo su kita lytimi abėcėlės? Norint suderinti viena ir kita, siūloma mokantis tam tikrų dalykų vienai dviem savaitėms jungti paralelinių klasių mokinius į homogenines grupes. Taip pat itin svarbus gebėjimas dirbti komandoje. Sakoma, kad niekada gera inovatyvi idėja negimė vienoje galvoje – net Bilas Geitsas ne vienas įmonę sukūrė. Net ir darbo skelbimuose pirmasis reikalavimas – gebėti dirbti komandoje. Mokyti ir mokytis bendraujant ir bendradarbiaujant turi tapti mokyklos kasdienybe. Liūdna, kad šiandien mokykla tapo vieta, kurioje siekiama vieno – kuo sėkmingiau išlaikyti egzaminus. Man neramu, kad už mokinius nusprendžiama, kas jiems svarbu ir ko jiems reikės ateityje, o pilnakraujis gyvenimas verda už klasės langų. Ar ne todėl


šiandien mokykla daugumai moksleivių kelia nemaloniausias asociacijas? Šie rodikliai daugiau kaip du kartus viršija tyrime dalyvavusių 37 valstybių vidurkį. Apie mūsų ydingą egzaminų sistemą kalba ir medikai. Žinomas šeimos medicinos specialistas prof. L. Valius ją vertina itin kritiškai: dabartinė sistema tiesiog žaloja jauną žmogų. Tai liudija ir faktas, kad psichotropinių vaistų griebiasi 7 proc. berniukų ir net 19 proc. mergaičių. Ar turime teisę pamiršti, kad beveik pusei Lietuvos vaikų reikia psichologo pagalbos, penktadalis yra galvoję apie savižudybę, o 5 proc. realiai žudosi? Svajoju, kad ir pas mus priimant į aukštąsias mokyklas lemtų ne balai, kuriuos apimtas streso išspaudžia abiturientas, bet būtų peržiūrimas kelis paskutiniuosius mokymosi metus kauptas aplankas, kaip daroma Švedijoje. Jame dokumentuojami moksleivio akademiniai pasiekimai, įgyvendinti projektai, kūrybiniai darbai, socialinė praktika, visuomenei naudinga veikla ir visa kita, kas liudija tikrąją brandą. Ir kada pas mus pasikeis situacija? Kad pasikeis – neabejoju, nes ateitis privers. Kad sunkiai – taip pat neabejoju, nes švietimas yra labai konservatyvi ir inertiška sritis. Daug kam dabartinė

situacija labai patinka. Paprasčiau kimšti vaikams į galvas žinias. Kad ugdytum jų gebėjimus ir formuotum aukštąsias vertybes, vien faktų įkalimo nepakanka. Tai daryti gali tik MOKYTOJAS ASMENYBĖ, o ne mokytojas amatininkas. Kol pastarųjų dauguma, mūsų mokykla ir toliau imituos evoliuciją. Ir toliau įsivaizduosime, kad geriausias ugdymo kokybės gelbėtojas – standartizuoti testai. Beje, tokie korifėjai kaip H. Gardneris ar K. Robinsonas kategoriškai pasisako prieš tokį testavimą. Niekam ne paslaptis, kad standartizuotų testų šešėliuose tūno dideli finansiniai interesai. Jie labai stiprūs, todėl keisti situaciją sunku. Juolab kad ši idėja labai patinka konservatyviajai pedagogų bendruomenės daliai. Jei pedagogo darbo kokybė matuojama vienu matu – kaip egzaminus išlaikė jo mokiniai ir į kokias aukštąsias mokyklas įstojo, jo tikslas tik toks ir bus. Ir toliau kryptingai judėsime žinių kaupimo link, atidėdami į šalį tai, kas iš esmės svarbiausia – vertybinių nuostatų ugdymą(si).

Liūdna, kad šiandien mokykla tapo vieta, kurioje siekiama vieno – kuo sėkmingiau išlaikyti egzaminus. Tikrieji pokyčiai ateina ne nuleisti iš viršaus, o kilus vidiniam norui keistis. Kiekvieno mokytojo priedermė pasirinkti kuo būti – amatininku, ugdančiu prisitaikėlius, ar asmenybe, auginančia reformatorius. Kodėl neįsiklausome į tai, ką kalba dabartiniai mokiniai? Juk jų norai labai realūs: daugiau dirbkime klasėje, nedusinkime kalnais namų darbų, palikime laiko poilsiui, pomėgiams, bendravimui. Nes kai mokiniams apie 15–16 val. baigiasi pamokos, o grįžus reikia dar 4–5 valandas sėdėti prie namų darbų, nėra kada užsiimti tuo, kas įdomu, kas patinka, kas žavi. Bet čia tokia ironija. Juk šitiek metų leidžiame mokykloje neva ruošdamiesi gyvenimui, o negalime daryti to, kas domina. Nes ignoruojame tiesą, kad mokykla turėtų ruošti ne egzaminams, bet gyvenimui. Pagaliau mokykla pati yra gyvenimo dalis. Ir labai svarbi. Joje turi būti gera ir mergaitėms, ir berniukams. Ir ne tik per pertraukas. Šaltiniai: http://www.teachboys.org http://www.ascd.org/ascd-express/vol6/604-gurian.aspx http://www.ascd.org/publications/educational-leadership https://suite.io/barbara-pytel/4qy027y http://www.teachthought.com/teaching/6-strategies-engagingboys-classroom http://www.theguardian.com/education/2011/jan/31/how-toteach-boys-girls https://www.ted.com/talks/ali_carr_chellman_gaming_to_re_ engage_boys_in_learning#t-9456

2016/2

29


Su šypsena

Raskite 7 skirtumus

Skelbimas zoologijos sode: „Grindys betoninės. Stručių negąsdinti!“

A.Shanin nuotr.

Džiunglėse surengė gražiausio ir protingiausio žvėries konkursą. Visi žvėrys sustojo, o beždžionė atsidūrė per vidurį ir supykusi sako: – Nors persiplėšk! Aš ir graži, ir protinga!

Pirmasis pasimatymas. Mergina klausia: – Kas tau manyje labiausiai patinka – mano veido grožis ar figūra? – Tavo humoro jausmas.

Norite sutikti pavasarį su nauja ir visada madinga apranga? Armija laukia jūsų!

Gamtos apsaugos inspektorius: – Kodėl meškeriojate draudžiamoje vietoje? – Aš nemeškerioju. Aš slieką maudau. – Parodykite! O dabar mokėkite baudą! – Už ką? – Už tai, kad sliekas be maudymosi kostiumėlio.

Vaikinas valandų valandas stovi ant tilto ir stebi žvejus. – Kodėl pats nebandot meškerioti? – klausia jo praeivis. – Neturėčiau tiek kantrybės.

Žmogus susiruošė žvejoti. Pasiėmė šunį ir meškerę. Įsėdo į valtį ir plaukia. Žiūri – ešerys išlenda. Ešerys sako: – Duok saldainį! Žmogus žiūri tai į šunį, tai į ešerį, tai į šunį, tai į ešerį. Šuo sako: – Ko į mane žiūri? Aš pats apakęs!

30

2016/2


Smagioji medicina Vertikaliai 1. Gimnastika, pavadinta autorės Kalan Pinkni vardu. 4. Miestas pietvakarių Sirijoje, išgarsėjęs kardų gamyba. 6. Didžiausias JAV miestas. 9. Miestas pietų Prancūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje. 10. Natūralus organizme gaminamas cheminis junginys, dar vadinamas laimės hormonu. 12. Limfinės ir kraujotakos sistemų dalis. 16. Lapinė šluota, naudojama pirtyje.

Horizontaliai 2. Cukraus sirupe virti ir išdžiovinti vaisiai. 3. Nemedikamentinis gydymas, kuriam pasitelkiama druska. 5. Viena pirmųjų miško gėlių pavasarį. 7. Žymiausias Leonardo da Vinčio paveikslas (du žodžiai). 8. Kraujagyslė, kuria kraujas grįžta į širdį. 11. Notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis, sumedėjęs žolinis augalas. 13. 27-oji JAV valstija, kurios sostinė – Talahasis. 14. Stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje daugiausiai gydoma gamtinėmis priemonėmis. 15. „Lietaus žmonės“ kitaip. 17. Stambiausia delfinų rūšis.

2016/2

31


MoliCare – patikima apsauga esant šlapimo nelaikymui Minkštas, baltas išorinis MoliCare sauskelnių sluoksnis pagamintas iš į audinį panašios medžiagos. MoliCare sauskelnių vidinio sluoksnio pH – 5,5. Tai padeda apsaugoti odą nuo šlapime esančių rūgščių poveikio. Tuo pat metu švelniai rūgštinė pH apsaugo nuo bakterijų dauginimosi. Sauskelnės puikiai prisitaiko prie kūno formų, gerai sugeria skystį, sulaiko jį viduje ir neleidžia ištekėti. Oda apsaugoma nuo drėgmės. Priekinė dalis, dengianti klubus, pagaminta iš minkštos, orui laidžios, atsparios drėgmei neaustinės medžiagos.

MoliCare Premium extra tinka esant vidutiniam ir sunkiam šlapimo ir/arba išmatų nelaikymui.

MoliCare Premium super tinka esant sunkiam šlapimo ir/arba išmatų nelaikymui. MoliCare Premium anatominės sauskelnės

Įvairių produktų kiekis pakuotėje gali skirtis.

yra kompensuojamos.

Išsamesnė informacija www.allium.lt

Nemokama linija 8 800 50003

MoliCare Premium sauskelnes galima įsigyti:

MoliCare Premium super (medium ir large) dydžio sauskelnes rasite internetinėse vaistinėse:

„Ramunėlės vaistinė“

32

Internetinėje vaistinėje www.100metu.lt 2016/2

Ukmergės vaistinė

„Universiteto vaistinė“ filialas Architektų g. 17, Vilnius

www.manovaistinė.lt

www.vaistine.lt




Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.