Biologija 8

Page 1



Mieli mokiniai! Mokydamiesi biologijos VII klasëje, Jûs jau nemaþai suþinojote apie gyvybæ: susipaþinote su pagrindinëmis organizmø grupëmis, jø ávairove, reikðme gamtai ir þmogui, tikriausiai galite paaiðkinti draugams ar artimiesiems, kokie santykiai sieja organizmus gamtoje, kaip naujausios technologijos taikomos biologijoje. VIII klasës kursas sudëtingesnis. Jums teks iðnagrinëti svarbiausias organizmø gyvybines funkcijas – mitybà, maisto medþiagø perneðimà, kvëpavimà, ðalinimà, judëjimà, dauginimàsi, paslaptingà nervø sistemà, padiskutuoti apie sveikà gyvensenà. Tikimës, kad bûsite aktyvûs ir smalsûs – juk svarbu þinoti, kaip organizmai veikia, kokie gyvybei svarbûs procesai juose vyksta. Vadovëlio struktûra tokia pati kaip ir VII klasës. Prisiminkite, kaip su juo dirbti. • Ávadas. Kiekvienas skyrius pradedamas trumpu, informatyviu ir iliustruotu ávadu. Iliustracijos ir ávadinis tekstas leis pradëti màstyti, kà nagrinësite per pamokas eidami tà skyriø. Be to, gal nesàmoningai prisiminsite jau turimas þinias ir nusiteiksite suþinoti daug nauja. • Tema. Daugelis temø pradedamos klausimais, skatinanèiais màstyti. Tai þadina susidomëjimà ir norà iðsiaiðkinti. Kai kuriø klausimø atsakymus galima rasti tik atidþiai skaitant tekstà ar domintis papildomai, o kartais uþteks tiesiog prisiminti, kà jau mokëtës. Tokiø klausimø ir uþduoèiø rasite ir tekste bei po kiekvieno skyrelio. Naujos arba svarbios, ásimintinos sàvokos tekste iðryðkintos. Atidþiai nagrinëkite iliustracijas – jose rasite daug informacijos. Po kiekvienos temos perskaitysite santraukà „Trumpai“. Èia pateikiami pagrindiniai ir svarbiausi teiginiai. Prie kai kuriø temø siûlome skyrelá „Pabandyk pats“. Galësite savarankiðkai arba kartu su draugais atlikti nesudëtingus bandymus, stebëjimus. • Þinutë ið mokslininkø. Skyriø pabaigoje rasite trumpai ir aiðkiai pateikiamà informacijà ið ávairiø laboratorijø – ir ne tik. Patys mokslininkai jums pristatys savo tyrinëjimus, atradimus. Tikimës, kad tai paskatins domëtis biologija, padës geriau paþinti mokslininkø, tyrinëtojø darbà. • Pasitikrinkite. Baigæ mokytis skyriø, galësite pasitikrinti, ar teisingai supratote jo medþiagà, ar ásidëmëjote sàvokas, mokate jas paaiðkinti ir susieti su turima informacija. Padirbësite su tekstu, iliustracijomis, atliksite praktikos darbus. Siûlome ir projektà. Su juo dirbsite ir kûrybiðkai, ir praktiðkai. Manome, kad atlikdami skyrelio „Pasitikrinkite“ uþduotis, pasirengsite kontroliniams darbams, átvirtinsite savo þinias bei gebëjimus, ágysite naujø. • Siûlome paskaityti. Vadovëlio gale rasite literatûros sàraðà, kuriuo galësite naudotis atlikdami uþduotis, projektinius darbus ar tiesiog norëdami patenkinti savo smalsumà. • Sàvokø rodyklë. Èia ðalia kiekvienos sàvokos nurodomas puslapis, kuriame ji yra paaiðkinta. Linkime tik teigiamø emocijø dirbant su ðiuo vadovëliu. Margarita, Jûratë, Kæstutis


Turinys Ávadas. Kas yra gyvybë

/6

I skyrius. Mityba 1. 2. 3. 4. 5.

Kaip maitinasi ávairûs organizmai? /10 Gausybë reikalingø maisto medþiagø /12 Vitaminai ir neorganinës medþiagos /14 Mitybos problemos /16 Maisto medþiagø apdorojimas /18 Pasitikrinkite /20 Þinutë ið mokslininkø /22

II skyrius. Medþiagø pernaða 1. 2. 3. 4.

Augaluose medþiagas perneða vanduo /26 Kraujas – gyvybei /28 Kraujà varinëja ðirdis /30 Ávairiø organizmø medþiagø pernaða /32 Pasitikrinkite /34

III skyrius. Kvëpavimas 1. Kaip organizmai apsirûpina deguonimi sausumoje 2. Apsirûpinimas deguonimi vandenyje /40 3. Làstelinis kvëpavimas – energijos dirbtuvës /42 Pasitikrinkite /44 IV skyrius. Ðalinimas 1. Atliekø ðalinimas /48 2. Priþiûrëkime savo odà /50 Pasitikrinkite /52 Þinutë ið mokslininkø /54 V skyrius. Atrama ir judëjimas 1. Augalai irgi juda /58 2. Gyvûnai juda laisvai /60 Pasitikrinkite /62 Þinutë ið mokslininkø /64

/38


VI skyrius. Nervø sistema 1. 2. 3. 4.

Organizmams jutimai padeda iðgyventi /68 Smegenys – tobulas „neðiojamasis kompiuteris“ /70 Ágimtas ir iðmoktas elgesys /72 Narkotinës medþiagos. Tai lengvai pasiekiama... Bet ar verta? Pasitikrinkite /76 Þinutë ið mokslininkø /78

VII skyrius. Dauginimasis ir vystymasis 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Kas slypi làstelës branduolyje? /82 Dauginasi, kad iðliktø /84 Augalø dauginimasis /86 Gyvûnø dauginimasis /88 Þmogaus gyvenimo ciklas /90 Gyvybës ávairovæ kuria tëvai ir aplinka Pasitikrinkite /94 Rodyklë /96 Siûlome paskaityti /97 Naudota literatûra /97

/92

/74


Nervø sistema


Pasaulyje daugybë visokiausiø garsø, kvapø, spalvø... Ar jis toks spalvingas ir kvapnus tik todël, kad mums bûtø maloniau gyventi? Turbût ne, nes kai Þemëje dar nebuvo þmogaus, gyvybë èia jau egzistavo milijonus metø. Skleisdami garsus, kvapus organizmai prisitaiko prie aplinkos, kad bûtø lengviau gyventi ir iðlikti. Þmogus turi tobuliausià centrà – smegenis, kurios apdoroja visus iðorës signalus, atkeliaujanèius ið ávairiø jo jutimo organø: akiø, ausø, nosies ir kitø. Be to, jos organizmui „duoda ásakymus“, kaip jam toliau elgtis. Smegenys – didþiausias þmonijos turtas, nes þmones nuo kitø gyvûnø skiria gebëjimas màstyti, pavyzdþiui, svarstyti apie dalykus, kuriø net nëra matæ, gretinti ávykius, daryti iðvadas. O kaip kiti gyvûnai? Prisiminkite, kà mokëtës apie bites. Bitës darbininkës gráþusios á avilá kitoms praneða, kur yra nektaro. Jos negali kalbëti, tad ðoka ámantrius ðokius, kuriuos kitos medaus neðëjos kuo puikiausiai supranta. Atrodo, kad bitë protauja, bet taip nëra. Ji nemàsto, netaiko jokiø formuliø. Sudëtinga bitës, kaip ir visø kitø vabzdþiø, elgsena yra paveldëta. Smegenø veikla nepasiþymi daugybë primityviø organizmø. Taèiau visi organizmai, netgi bakterijos, ávairiais jutimais reaguoja á aplinkà. Iðnagrinëjæ ðá skyriø gebësite: • paaiðkinti, kaip reflekso lankas organizmui padeda atsakyti á dirginimà; • pateikti ágimtø ir ágytø refleksø pavyzdþiø; • kritiðkai vertinti narkotikø, alkoholio, tabako vartojimà, pagrásdami þiniomis apie ðiø medþiagø poveiká þmogaus sveikatai ir asmenybei.


1. Organizmams jutimai padeda iðgyventi Kad iðgyventø – rastø maisto ar iðvengtø pavojaus – organizmai turi gauti informacijos apie juos supanèià aplinkà. Jà suteikia ávairûs jutimai. Þmonës, kaip ir visi kiti þinduoliai, turi 5 pagrindinius jutimo organus: regõs, klausõs, uoslºs, skõnio ir lyt¸jimo. Pagalvokite, kaip jie padeda þmogui iðgyventi. Jutimais gaunama informacijos taip pat ir apie savo kûnà – pavyzdþiui, ar jis juda, ar jam karðta, ar ðalta, ar skauda. Paprasèiausi organizmai, kaip antai vienalàsèiai protistai, irgi junta tam tikrus aplinkos dirgiklius, tik jie neturi tokiø sudëtingø jutimo organø kaip gyvûnai. Augalai reaguoja á ðviesà, á tai, ar dirvoþemyje esama neorganiniø medþiagø, vandens. (Þr. V skyriaus temà „Augalai irgi juda“.) AR VISI GYVÛNAI VIENODAI MATO? a

b

6.1. Þmogus ir kiti stuburiniai gyvûnai mato vientisà vaizdà (a). Sudëtinë akis ir vabzdþio matomas vaizdas (b).

6.2. Fazanai ryðkiomis plunksnomis puikuojasi prieð pateles, todël ðie paukðèiai mato spalvotai, antraip jø plunksnø ryðkumas netektø prasmës.

Rega mums suteikia informacijos apie daiktø dydá, formà, spalvà, judëjimo kryptá, kokiu atstumu nuo mûsø jie yra, naudingi mums ar pavojingi, kà justume juos liesdami. Taèiau ávairiø gyvûnø akys regi skirtingai. Pavyzdþiui, plokðèiosios kirmëlës skiria tik ðviesà nuo tamsos. Kitø gyvûnø akys gerokai sudëtingesnës. Vabzdþiai turi sudëtines akis, sudarytas ið daugybës smulkiø akeliø. Kuo jø daugiau, tuo vabzdþiai geriau mato, bet jø matomas vaizdas kaip mozaika – sudëtas ið daugybës vaizdø (6.1 pav., b). Visi stuburiniai, tarp jø ir þmogus, turi ne sudëtines, o paprastas akis (6.1 pav., a). Þmogaus akys skiria ir spalvas. Dauguma paukðèiø (6.2 pav.), ropliø, þuvø jas irgi mato, bet yra ir tokiø, kurie spalvø neskiria, pavyzdþiui, ðunys. Akimis gaunama informacija svarbi ir gyvûnams bendraujant. „Veido“ iðraiðkos perteikia daug informacijos – padëtá bendruomenëje, pyktá, dþiaugsmà ir kitas nuotaikas. Pavyzdþiui, iððiepti plëðrûnø dantys daþniausiai rodo agresyvumà. NAKTÁ DAÞNIAUSIAI GELBSTI GERA KLAUSA

6.3. Þinduoliai turi ausø kauðelius, kurie nukreipia garsà á vidinæ ausá. Ðuo nuolat juos judina ir gaudo garsus.

Nors rega suteikia didesnæ dalá visos ið aplinkos gaunamos informacijos, bet tuos, kurie medþioja naktá, gelbsti tik gera klausa. Tamsoje matoma prastai, tad klausa padeda surasti grobá ir pasprukti nuo plëðrûnø. Be to, ji svarbi tiems gyvûnams, kurie tarpusavyje bendrauja skleisdami garsus (6.3 ir 6.4 pav.). Jie skleidþiami dël ávairiausiø prieþasèiø: norint prisivilioti partnerá, iðgàsdinti prieðà, suþinoti giminaièiø buvimo vietà.


68–69

6.4. Tiktai þmogaus kalbos aparatas yra tobulai pritaikytas skleisti ávairiausius garsus, juos jungti ar derinti tarpusavyje, todël gebëjimas girdëti yra greitas ir veiksmingas bûdas gauti þiniø.

6.5. Laðiðoms uoslë padeda susirasti kelià á jûrà, o vëliau vël gráþti á tas vietas, kur iðsirito ið ikrø.

6.6. Þmogaus rankø pirðtø oda yra viena jautriausiø vietø. Jais liesdami galime gauti daug informacijos apie objektà.

KITI JUTIMAI Be regos ir klausos, dar yra ir kitø jutimø, kuriais gyvûnai paþásta aplinkà. Pavyzdþiui, skonio jutimas padeda atskirti, kas ëdama, o kas ne. Taèiau skoniu gyvûnai gali vadovautis tik tada, kai daiktà lieèia. Ið didesnio atstumo pajusti grobá ar prieðà ir netgi susirasti partnerá padeda uoslë. Ypaè jautri uoslë daugumos vandens gyvûnø – þuvø ir jûriniø vëþliø, kurie kvapà ne tik pajunta, bet ir atsimena (6.5 pav.). Kai kurie gyvûnai palieka kvapø signalus kitiems savo rûðies atstovams. Kvapai teikia daug informacijos – pagal juos galima nustatyti gyvûno lytá, amþiø ir netgi kas jis toks. Daugelis kvapais þymi savo teritorijas. Gyvûnø lytëjimo organas yra oda (6.6 pav.). Kai kurie þinduoliai turi ûsus. Pavyzdþiui, katëms jie padeda kuo puikiausiai rasti tamsoje kelià. Lytëjimas labai svarbus naktiniams ir po þeme gyvenantiems gyvûnams. Pagalvokite kodël. Mums, þmonëms, ðis jutimas leidþia pajusti karðtá, ðaltá, pavirðiaus nelygumus, spaudimà, daiktø dydá, formà, taip pat ir skausmà. Be lytëjimo negalëtume normaliai gyventi – netgi raðiklio taisyklingai nulaikyti, paspausti draugui rankos arba surasti kelio tamsoje. Neturëdami jutimø gyvûnai nesugebëtø susirasti maisto, nustatyti vienas kito buvimo vietos, atpaþinti plëðrûnø ar orientuotis keliaudami.

TRUMPAI Þmonës, kaip ir kiti þinduoliai, turi 5 pagrindinius jutimo organus: regos, klausos, uoslës, skonio ir lytëjimo. Jais gauna informacijos apie aplinkà.

PABANDYK PATS Uþsiriðkite akis ir papraðykite draugø jums áduoti á rankas kokiø nors daiktø. Pabandykite juos apibûdinti ir atspëti, kas tai yra. Paaiðkinkite, kokie jutimai taip apibûdinant yra svarbiausi. Ar daiktus jaustumëte kitaip, jeigu galëtumëte juos matyti?

• Þiogø ir svirpliø „ausys“ yra kojose. • Chameleonai gali sukioti kiekvienà aká atskirai, todël jie geba þiûrëti dviem kryptimis tuo paèiu metu. • Kiekvieno ið mûsø akies rainelës (6.7 pav.) raðtai yra saviti. Nerastumëte dviejø þmoniø, turinèiø lygiai tokius paèius, netgi to paties þmogaus kairës ir deðinës akies jie gali skirtis. Tai tas pats kaip pirðtø atspaudai. Tiktai rainelës raðtai labai tiksliai nuskaitomi ir nupieðiami kompiuteriu.

Rainelë

6.7. Akies rainelë

1. Kokie jutimo organai gyvûnams padeda paþinti aplinkà? Paaiðkinkite, kokià informacijà jais gauna. 2. Kuo ávairûs jutimo organai svarbûs gyvûnams bendraujant? Pateikite pavyzdþiø. 3. Ásivaizduokite, kad jûs karðtà vasarà einate miðku. Kokiais jutimo organais ir kokià informacijà gausite ið aplinkos?


2. Smegenys – tobulas „neðiojamasis kompiuteris“ Galvos smegenø regëjimo zona

Regos nervas Akis

6.8. Tai kelias, kurá turi nueiti kiekvienas jutimo organu – akimi – gautas signalas.

Vaizdui matyti vien jutimo organø, t. y. akiø, nepakanka. Akis tik praleidþia ðviesos spindulius iki joje esanèiø ðviesai jautriø làsteliø – recêptoriø. Ðie juos paverèia elektriniais signalais – nêrviniais impùlsais, kurie sklinda regos nervu iki galvos smegenø. Kiekvienà sekundæ galvos smegenys gauna tûkstanèius tokiø signalø ir mes juos suvokiame kaip atpaþástamus vaizdus ar spalvas. Jeigu nors viena ðios grandinës dalis bus paþeista, vaizdo, deja, nematysime (6.8 pav.). Receptoriø yra visuose jutimo organuose. Kiekvienas ið jø jautrus tik tam tikram iðorës poveikiui: vieni garsui, kiti karðèiui, dar kiti ðalèiui ar skausmui. Visa informacija, organizmo surinkta jutimo organuose, nervais nukeliauja á smegenis. Smegenyse ji apdorojama ir tada jau galima apsispræsti, kaip pasielgti toliau (6.9 pav.). Jeigu gyvûnui reikës bëgti, teks padirbëti raumenims. Raumenø susitraukimus taip pat reguliuoja smegenys. Impulsai ið smegenø sklinda po visà organizmà iðsiðakojusiais nervais. Smegenys ir nervai sudaro organizmo nêrvø sistêmà. AR VISI ORGANIZMAI TURI SMEGENIS

6.9. Jeigu kiðkio akys uþfiksuos prieðà, jo smegenys apdoros gautà informacijà ir atsakas bus – sprukti.

Paprasèiausi gyvûnai, tokie kaip duobagyviai, turi tik nerviniø làsteliø tinklà. Ðios làstelës reaguoja á prisilietimà, temperatûros pakitimus, ávairias chemines medþiagas (6.10 pav.). Kirmëliø ir vabzdþiø nervø sistema jau sudëtingesnë, jie turi po visà organizmà iðsiðakojusias nervø grandinëles ir nervinius mazgus (6.11 pav.).

Nervinis mazgas

Nerviniø làsteliø tinklas

Nervai

Nervø grandinë

6.10. Palietus hidrà adata impulsas perduodamas raumeninëms làstelëms, kurios susitraukia.

Oda

6.11. Slieko nerviniai mazgai, kuriuos sudaro drauge susitelkusios nervinës làstelës, atstoja „smegenis“. Jø pakanka pajusti temperatûros, cheminius, ðviesos ir kitus dirginimus.


70–71

Klausa Lytëjimas

Sàmoningas màstymas

Rega

Trumposios ataugos

Nerviniø làsteliø ataugø pluoðtai

Làstelës kûnas Skonis ir uoslë

Dangalai Ilgoji atauga

Nervas

Nervinës làstelës atauga

6.12. Didieji pusrutuliai uþima apie pusæ kaukolës ertmës. Jie labai svarbûs suvokiant iðoriná pasaulá, nes juose yra iðsidësèiusios ávairios jutimus analizuojanèios zonos.

6.13. Nervinës làstelës yra ypatingos tuo, kad turi ataugas, kuriomis gali sklisti nerviniai impulsai.

6.15. Þmogaus galvos smegenø didieji pusrutuliai daug stambesni uþ visø kitø gyvûnø. Þmones nuo kitø gyvûnø skiria gebëjimas màstyti: projektuoti, gretinti, numatyti ávykius, kurti.

Stuburiniai gyvûnai turi ne tik iðsiðakojusius nervus, bet ir galvos bei nugaros smegenis. Kiekviena galvos smegenø dalis yra atsakinga uþ tam tikros informacijos priëmimà ir apdorojimà (6.12 pav.). Smegenys sudarytos ið daugybës nêrviniø làstìliø (6.13 pav.). Ðiø làsteliø ataugø pluoðtai – tai po visà kûnà iðsiðakojantys nervai. Nervais informacija keliauja á smegenis bei ávairûs „nurodymai“ kûno dalims ið jø (6.14 pav.). Þmogus neuþuodþia ir negirdi taip gerai, kaip daugelis þinduoliø, jis neáþiûri ið aukðtybiø smulkiø daiktø, kaip kad geba plëðrieji paukðèiai. Taèiau þmogus uþ juos visus kur kas pranaðesnis – jis turi dideles galvos smegenis, kurios visà gautà jutiminæ informacijà sugeba puikiai iðanalizuoti (6.15 pav.).

TRUMPAI Receptoriai iðorës signalus paverèia elektriniais impulsais, kurie nervais sklinda iki smegenø. Smegenys sudarytos ið nerviniø làsteliø. Ðiø làsteliø ataugø pluoðtai – tai po visà organizmà iðsiðakojæ nervai. Kiekviena smegenø dalis yra atsakinga uþ tam tikros informacijos priëmimà ir apdorojimà.

6.14. Dangalais padengtos nerviniø làsteliø ataugos primena elektros kabelá.

• Nerviniai impulsai keliauja sklisdami nerviniø làsteliø pluoðtais apie 400 km/h greièiu.

1. Analizuodami 6.12 paveikslà apibûdinkite, kokias funkcijas atlieka kiekviena galvos smegenø didþiøjø pusrutuliø dalis. Nurodykite, su kokiais organais jos yra susijusios. 2. Analizuodami 6.15 paveikslà nurodykite, kaip keitësi stuburiniø gyvûnø galvos smegenø didþiøjø pusrutuliø dydis. Paaiðkinkite, kokià reikðmæ tai turi analizuojant jutimus. 3. Paaiðkinkite, kaip judëjimas susijæs su nervø sistema. 4. Per nelaimingà atsitikimà buvo paþeistas regos nervas. Ar ðis þmogus matys? Paaiðkinkite kodël.


3. Ágimtas ir iðmoktas elgesys Bitës lipdo taisyklingas ðeðiakampes koriø akeles (6.16 pav.), bet ðito meno jos niekur nesimokë ir tikrai nesugeba projektuoti. Tik gimæs þinduolis jau moka þásti motinos pienà. Daugelio dalykø gyvûnams mokytis nereikia, jie taip elgiasi be jokio iðankstinio pasirengimo, nesuvokdami, kodël tai reikia daryti. Toks elgesys uþkoduotas nervø sistemoje ir yra paveldëtas ið tëvø. Primityvesniø gyvûnø, pavyzdþiui, vabzdþiø, ágimtas elgesys nulemia daugelá veiksmø. Sudëtingesnës sandaros gyvûnams irgi bûdingi ágimti veiksmai, bet jø elgesys lankstesnis, nes geba mokytis ið patirties. KAS REGULIUOJA ORGANIZMØ ELGSENÀ

6.16. Bièiø koriai susideda ið taisyklingø ðeðiakampiø akeliø.

Visà organizmø elgsenà reguliuoja reflêksai. Refleksas – tai organizmo reakcija á bet koká aplinkos dirginimà, kurià valdo smegenys. Patys paprasèiausi, kuriuos organizmai paveldi ið tëvø, vadinami nesçlyginiais. Ðie refleksai yra bûdingi kiekvienai gyvûnø rûðiai ir jie iðlieka visà individo gyvenimà (6.17 pav.). NESÀLYGINIAI REFLEKSAI

Mitybiniai

Orientaciniai

Gynybiniai

Lytiniai

6.17. Pagrindiniai nesàlyginiai refleksai, padedantys organizmams prisitaikyti prie aplinkos.

Nugaros smegenys Juntamoji nervinës làstelës atauga Judinamoji nervinës làstelës atauga

Raumuo 6.18. Reflekso lankas

Receptorius

Tarkime, jûs prisilieèiate prie karðto puodo. Kas atsitinka? Nespëjæ susivokti, staigiai atitraukiate rankà. Tai yra paprasèiausio nesàlyginio reflekso pavyzdys. Receptoriai pajunta karðtá ir siunèia nerviná impulsà juntamosiomis nerviniø làsteliø ataugomis á nugaros smegenis. Smegenyse susidaro naujas impulsas, kuris priverèia susitraukti rankos raumenis. Tokiu staigiu judesiu mes iðgelbstime savo pirðtus nuo nudegimo. Tai organizmo apsauginë reakcija. Visas nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki raumens tarsi sudaro lankà, vadinamà reflêkso lankù (6.18 pav.). Gyvûnai, turintys iðvystytà nervø sistemà, elgsenà ne tik paveldi ið tëvø. Jie daug ko iðmoksta stebëdami aplinkà. Susidaro sçlyginiai reflêksai. Jie ágyjami ilgainiui, esant tam tikroms gyvenimo sàlygoms ir gyvûnà nuolat veikiant tam tikrais dirgikliais. Pavyzdþiui, ðuns seilës iðsiskiria ëdant – tai nesàlyginis refleksas. Taèiau jeigu kiekvienà kartà prieð paduodami jam


72–73

6.19. Jaunikliø þaidimai yra labai svarbûs formuojantis medþioklës arba gynybos nuo prieðø ágûdþiams.

6.20. Delfinai puikiai ðokinëja ið vandens ir sklendþia nedidelá atstumà virð jo.

ësti skambinsime varpeliu, po kiek laiko susidarys sàlyginis refleksas – vos tik suskambinus ðuniui ims skirtis seilës, nors maisto jis nematys ir neuþuos. Dël sàlyginiø refleksø þmogus ágyja ávairiø ágûdþiø, áproèiø. Tokiø refleksø pavyzdþiai – raðymas, skaitymas, ðokio þingsneliai, valgymas su stalo árankiais. Þmogus ir kiti gyvûnai naujø ágûdþiø ágyja stebëdami savo tëvus, þaisdami, tyrinëdami aplinkà (6.19 pav.). Kuo gyvûno nervø sistema sudëtingesnë, tuo didesnës galimybës. Þinodamas, kiek gali iðmokti gyvûnai, þmogus juos kuo puikiausiai dresuoja (6.20 pav.). Pagalvokite, ko galima iðmokyti ðuná (6.21 pav.).

6.21. Ðunys lengvai iðmoksta tam tikrø dresavimo veiksmø.

TRUMPAI Visà organizmø elgesá reguliuoja refleksai. Tai organizmo reakcija á bet koká aplinkos dirginimà. Jà atlieka ir kontroliuoja smegenys. Refleksai gali bûti ágimti – nesàlyginiai ir ágyti – sàlyginiai.

1. Pateikite po 5 sàlyginiø ir nesàlyginiø refleksø pavyzdþius. 2. Kaip paveldëti gyvûnø nesàlyginiai refleksai padeda jiems iðgyventi? Pateikite pavyzdþiø. 3. Remdamiesi 6.18 paveikslu paaiðkinkite, kas yra reflekso lankas. 4. Pakilo didelis vëjas ir pradëjo neðti dulkes. Paaiðkinkite, kokia bus organizmo reakcija á ðá reiðkiná. Nurodykite, kokie tai refleksai. 5. Pasidomëkite, kokie gyvûnai daþniausiai dalyvauja cirko pasirodymuose. Paaiðkinkite kodël. Nurodykite, kodël uþ tam tikrà atliktà veiksmà dresuotojas paskatina gyvûnà maistu.


4. Narkotinës medþiagos. Tai lengvai pasiekiama... Bet ar verta? XX amþiaus viduryje roko muzikos pasaulyje narkotikai taip paplito, kad buvo uostoma, leidþiamasi, geriama viskas, kà tik ámanoma gauti: alkoholis, kanapës, marihuana („þolë“), opiatai. Tokia gyvensena, be abejo, pareikalavo aukø, – daugybë muzikantø fiziðkai ir psichiðkai susinaikino dar jaunystëje. Net roko karalius E. Prêslis (Presley) áklimpo á ðá liûnà ir mirë perdozavæs narkotikø dar paèiame jëgø þydëjime...

6.22. Uþraðai ant cigareèiø pakeliø áspëja, kad rûkydami kenkiame savo sveikatai.

Tai tik viena istorija... taèiau narkotikai kaip giltinë keliauja po pasaulá, teikdami didþiulá pelnà prekiautojams ir luoðindami juos vartojanèius þmones ar net nusineðdami daugybæ gyvybiø. Jais svaigintis – tai laikinas malonumas, bet uþ tai galiausiai sumokama mirtimi. Kyla klausimas – ar verta uþ trumpalaiká malonumà paaukoti savo gyvenimà? KAS TIE NARKOTIKAI?

6.23. Rûkaliaus plauèiuose matomos patamsëjusios dëmës – tai nuo cigareèiø dûmuose esanèiø dervø. Jos kaupiasi plauèiuose, paþeidþia làsteles, kurios laikui bëgant gali supiktybëti.

Narkòtikai – tai ávairiausiø pavidalø, spalvø gamtinës kilmës ar sintetinës medþiagos, kurios pakeièia mûsø kûno làsteliø veiklà. Kai kurie tiesiogiai veikia smegenis, todël gali pakeisti þmogaus pojûèius ir elgsenà. Narkotiniø medþiagø turi ir medicinoje naudojami vaistai – raminamieji ar malðinantys skausmà, ávairûs cheminiai stimuliatoriai, tirpikliai. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai (6.22 pav.). Dauguma narkotikø sukelia ne tik psichologinæ, bet ir fizinæ priklausomybæ – jø negavus prasideda drebulys, stiprus raumenø skausmas. Jeigu narkotikus iðbandantis smalsuolis pajustø tokias fizines kanèias, kurias kenèia dozës negaudami narkomanai, jø tikrai neimtø á rankas. Pradëjus vartoti narkotikus ima suktis uþdaras ratas: reikia jø ásigyti, suvartoti, valandëlë geros (ar blogos) savijautos, toliau didþiulis narkotikø potroðkis, vël viskas ið pradþiø – ir ðitaip be galo. Tas pats narkotikas þmones gali paveikti skirtingai. Taèiau visi jie sukelia priklausomybæ, kenkia ávairiems organams, pavyzdþiui, tirpikliai – daþai, klijai, lakai – labai stipriai paþeidþia kepenis, plauèius ir smegenis. Á narkotikø liûnà daþnai áklimpsta þmonës, turintys kokiø nors psichologiniø problemø: nepasitikintys savo jëgomis ar neigiamai save vertinantys, negaunantys ið aplinkiniø pakankamai dëmesio, neturintys mëgstamo uþsiëmimo.


74–75

RÛKYMAS IR ALKOHOLIS PLINTA VIS LABIAU Rûkymas labai kenkia þmogaus organizmui. Netgi patys nerûkydami daþnai bûname priversti kvëpuoti tabako dûmais. Juose esanèios kenksmingos medþiagos daþniausiai paþeidþia kvëpavimo takus ir padidina rizikà susirgti plauèiø, lûpø, lieþuvio, gerklës, kasos ir kitø organø vëþiu (6.23 pav.). Nikotinas, kaip ir kitos narkotinës medþiagos, sukelia priklausomybæ. Kuo didesnis rûkymo „staþas“, tuo sunkiau ðio áproèio atsisakyti. Prie alkoholio taip pat lengvai priprantama. Þmogus, pradëjæs vartoti alkoholá, ið pradþiø labai greitai pajunta jo poveiká, bet laikui bëgant tam paèiam pojûèiui sukelti reikia vis didesnio kiekio. Þmogus tampa alkoholiku. Kadangi alkoholá skaido kepenys, todël daþniausiai visø pirma paþeidþiamos ðio organo làstelës. Be to, þûsta smegenø làstelës ir galiausiai sutrinka þmogaus màstysena. RÛKYMAS

ALKOHOLIS

Silpnëja atmintis

Sutrinka màstysena, eisena, þûsta smegenø làstelës

Silpsta gebëjimas matyti tamsoje Silpnëja uoslë Silpnëja skonio jutimas, gelsta dantys Kosulys, sunkesnis kvëpavimas, daþnos kvëpavimo takø ligos – bronchitas, vëþys Siaurëja kraujagyslës, daþniau plaka ðirdis, didëja kraujospûdis, maþëja organizmo pajëgumas, iðtvermë, didesnë infarkto tikimybë Gali atsirasti skrandþio opa, atbunka alkio jausmas

Blogiau matoma prietemoje Sunkiau nustatoma, ið kur sklinda garsas Pagreitëja pulsas, sutrinka kraujotaka ir kraujospûdis Iðskiriama daugiau stresà sukelianèiø medþiagø

• Narkotikai – viena ið svarbiausiø jaunø þmoniø mirties prieþasèiø. Kyla grësmë jø perdozuoti, susirgti bei uþsikrësti ávairiomis ligomis keièiantis ðvirkðtais (pavyzdþiui, AIDS), o kur dar nelaimingi atsitikimai, saviþudybës, smurtas. • Kai kuriose ðalyse mirèiø nuo narkotikø skaièius artëja prie mirèiø keliuose skaièiaus. • Tarp paaugliø paplitusi nuomonë, kad prie „þolës“ nepriprantama, bet, kaip rodo statistika, apie 60 procentø silpnesnius narkotikus pabandþiusiø þmoniø, vëliau imasi stipresniø kvaiðalø.

Gausëja ðlapimo, sutrinka vandens ir druskø pusiausvyra Skrandþio gleivinës uþdegimas Nyksta kepenø làstelës Kasos uþdegimas

Susilpnëjusi lytinë potencija, didesnë apsigimimø tikimybë, maþesnë kûdikio kûno masë

6.24. Rûkymo ir alkoholio poveikis organizmui

TRUMPAI Narkotikai – tai gamtinës kilmës ar sintetinës medþiagos, kurios pakeièia mûsø kûno làsteliø veiklà. Visi jie sukelia priklausomybæ, paþeidþia ávairius organus.

1. Kokios medþiagos priskiriamos prie narkotikø? 2. Remdamiesi 6.24 paveikslu nurodykite rûkymo ir alkoholio poveiká organizmui. 3. Kokià átakà tabako ir alkoholiniø gërimø reklama daro ðiø medþiagø vartojimo mastui? Susiskirstykite á grupeles ir padiskutuokite, kokie yra alkoholio reklamos pliusai ar minusai. Sugalvokite antireklamà ir jà pristatykite. 4. Paaiðkinkite, kodël stiprûs skausmà malðinantys ar raminamieji vaistai parduodami tik pagal gydytojo iðraðytà receptà.


P a s i t i k r i n k ite I. Ásiminkite sàvokas. Klausa, lytëjimas, narkotikai, nervai, nesàlyginiai, receptoriai, refleksai, reflekso lankas, sàlyginiai, smegenys, uoslë. Ðiuose teiginiuose áraðykite reikiamas sàvokas. jutimo organai geriausiai iðlavëjæ medþio-

1.

janèiøjø tamsoje. 2. Plëðrûnams ið didesnio atstumo pajusti grobá padeda 3.

.

þmogui padeda pajusti karðtá, ðaltá, pavirðiaus

nelygumus. 4. Visame organizme iðsidëstæ

yra jautrûs tam

tikram iðoriniam dirgikliui. 5. Visa informacija, surinkta organizmo jutimo organuose, nervais nukeliauja á

.

6.

ir

sudaro organizmo ner-

vø sistemà.

a

7. Visà organizmø elgsenà reguliuoja . 8. Refleksai, kuriuos organizmas paveldi ið savo tëvø, vadinami , o tie, kuriuos ágyja stebëdamas aplinkà, – . 9. Visas nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki raumens vadinamas

. – tai medþiagos, kurios pakeièia mûsø kûno

10. b

làsteliø veiklà. II. Atsakykite á klausimus, atlikite uþduotis.

c

1. Iðvardykite 5 þmogaus jutimo organus. Paaiðkinkite jø reikðmæ paþástant aplinkiná pasaulá. 2. Nurodykite reflekso lanko dalis, paaiðkinkite jo svarbà. 3. Klasëje susiskirstykite á 5 grupeles. Kiekviena grupelë pasirinkite po vienà stuburiniø grupæ: þuvys, varliagyviai, ropliai, paukðèiai, þinduoliai. Namuose surinkite kuo daugiau informacijos apie ðios stuburiniø grupës jutimus (kurie iðlavëjæ labiausiai, kaip tai lemia gyvûnø elgesá, padeda apsirûpinti maistu, apsiginti nuo prieðø, susirasti partnerá). Kità pamokà pristatykite klasëje, taikydami kompiuterines technologijas. III. Pritaikykite þinias.

d

e

1. Atpaþinkite, kokioms gyvûnø karalystës grupëms (klasëms) priklauso ðie organizmai (þr. pav.).

f

g

h


76–77

2. Iðvardykite juos ið eilës pagal tai, kokia jø nervø sistema – nuo paprasèiausios iki sudëtingiausios. 3. Pateikite konkreèiø ðiø organizmø jutimø, padedanèiø iðgyventi aplinkoje, pavyzdþiø. IV. Projektas Kaip narkotiniø medþiagø vartojimo pavojaus problema atskleidþiama þiniasklaidoje Susiskirstykite grupelëmis po 4–5 mokinius. Kiekviena grupelë pasirinkite koká nors þiniasklaidos ðaltiná (dienraðtá, þurnalà) ir nagrinëkite, kaip jame atskleidþiama narkotiniø medþiagø vartojimo pavojaus problema, kiek skiriama vietos jai ir kiek kitoms temoms. Patariame susidaryti klausimynà, kad bûtø patogiau rinkti duomenis. Susitarkite, kiek laiko dirbsite ðá darbà (dvi savaites, mënesá ar daugiau). Surinktus duomenis apibendrinkite, suformuluokite iðvadas. Parenkite praneðimà apie þiniasklaidos indëlá ðvieèiant visuomenæ narkotiniø medþiagø vartojimo prevencijos klausimais. Sudarykite savo prevencijos planà ir já pristatykite mokykloje. V. Praktikos darbas Odos receptoriø nustatymas Mûsø odoje yra daugybë receptoriø. Tose vietose, kur jø daugiau, oda yra jautresnë. Paimkite liniuotæ. Prie jos 1,5 centimetro atstumu vienas nuo kito pritvirtinkite 2 pieðtukus (þr. pav.). Dirbkite poromis – vienas uþsimerkite, kitas ðvelniai pieðtukais palieskite jo pirðtø galiukus, rankà, skruostà, kaklà. Uþraðykite, kiek pieðtukø uþsimerkæs draugas jauèia skirtingose kûno vietose. Jautriose vietose jis turi pajusti du taðkus, maþiau jautriose – tik vienà. Suformuluokite iðvadà, palyginkite gautus rezultatus su klasës draugø.


ÞINUTË IÐ MOKSLININKØ

GYVÛNUS SUPANTIS KVAPØ PASAULIS

Vincas Bûda Habilituotas mokslø daktaras, Vilniaus universiteto Cheminës ekologijos ir elgsenos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas

Daugelio (bet jokiu bûdu ne visø!) gyvûnø jutimo organai kur kas tobulesni nei þmogaus: jie geriau mato, girdi, uþuodþia. Tarp ypatingus jutimus turinèiø – plëðrieji ir maitëdos paukðèiai, pastebintys grobá ið labai aukðtai (sakalai, ereliai, grifai) arba beveik visiðkoje tamsoje (pelëdos), taip pat ir kiti, gebantieji puikiai uþuosti (ðunys, hienos) arba grobá „iðgirsti“ pagal savo paties skleidþiamø garsø aidà (ðikðnosparniai, delfinai). Itin iðlavëjusius jutimus turi ir visai greta mûsø esantys smulkuèiai vabzdþiai. Ðtai tik vienas pavyzdys. Tarakono reakcija tokia greita, kad jis spëja pajusti oro gûsá, kuris dvelkteli nuo jo link ðvystelinèio varlës lieþuvio (lipniu lieþuviu varlës pagauna vabzdþius). Ir ne vien pajusti, bet ir tinkamai reaguoti – sprukti. Beje, viso tarakono sugavimo „spektaklio“ þmogus net ir labai norëdamas neregës, nes mûsø akys tokiø greitø judesiø pamatyti nespëja – netgi þaibiðkai kyðtelëjamo varlës lieþuvio... Tad tarakono jutimø tobulumu ásitikinta tik nufilmavus ðá vaizdà gerokai didesniu nei paprastai greièiu ir stebint sulëtintai... Nuo gyvûnø þmonës labiausiai atsilieka uosle. Todël kvapø pasaulis mums maþiausiai paþástamas. Tuo tarpu daugeliui gyvûnø juos supantys kvapai daug svarbesni negu vaizdai ar netgi garsai. Pagal kvapus gyvûnai ieðko ir susiranda maisto, jais pasiþymi savo gyvenamosios teritorijos ribas, taip perspëdami gentainius, kad ði teritorija jau turi ðeimininkà ir keliems èia nëra vietos – neuþtektø maisto ar tinkamø slëptuviø. Ðis jutimas labai daþnai padeda iðsirinkti sau porà arba partnerá (patinà arba patelæ), su kuriuo susilauks palikuoniø ir pratæs giminæ. Kvapai ypaè svarbûs vabzdþiams. Jø tyrimai padëjo atskleisti kvapø svarbà ir visam kitam gyvajam pasauliui.

Stiklasparniai – tai drugiai, kiek panaðûs á vapsvas – ne tiktai iðore, bet ir skrydþiu. Jie skraido labai greitai ir yra tikri slapukai. Gumos kapsulë su lytiniu feromonu priviliojo patelës ieðkantá patinà. Lietuvoje tokie feromonai buvo naudojami keliø retøjø stiklasparniø rûðiø, áraðytø á Raudonàjà knygà, paplitimui nustatyti.


78–79

Bene svarbiausieji yra kvapai, vadinami feromònais. Tai kurios nors rûðies organizmø á aplinkà iðskiriamos cheminës medþiagos, á kurias reaguoja kiti tos paèios rûðies atstovai. Paprasèiau sakant, tai signalai, kuriais tarpusavyje susiþino kurios nors vienos rûðies individai, labai savita jø cheminë kalba. Ir kiekvienos rûðies ta kalba vis kitokia. Kà ðia chemine kalba vienas kitam gali pasakyti gyvûnai? Tikrai nemaþai. Ðtai tik keletas pavyzdþiø. Jau gerai þinome, kad jie gali praneðti apie pavojø: uþtenka suþeisti vienà þuvelæ, kad ið þaizdelës pasklidæs pavojaus feromonas tuètuojau iðbaidytø netoliese buvusias kitas. Bebrai ant dumblo ir augalø liekanø kauburëliø palieka iðskyrø. Ðios kvapios þymës ieðkantiems vietos ásikurti kitiems bebrams nurodo, kad teritorija jau uþimta. Feromonai padeda susirinkti á didelius bûrius þiemoti tinkamoje vietoje (gal rudená ar þiemà esate pastebëjæ boruþiø knibþdëlynà?). Jie skatina sekti gentainiø pëdsakais – taip keliauja skruzdëlës, þymëdamos kelià nuo skruzdëlyno iki aptikto grobio. Taèiau bene svarbiausi – vadinamieji lytíniai feromònai. Juos daþniausiai iðskiria patelës patinams privilioti, kai jos subræsta ir yra pasirengusios poruotis. Ðie feromonai ypaè paplitæ – kuriai gi rûðiai poravimasis nëra svarbus? Yra daugybë ir kitø feromonø. Jie atbaido vabzdþiø pateles, kad nedëtø kiauðinëliø tose vietose, kur kita patelë jø jau padëjo (taip pasirûpinama, kad iðsiritusioms lervutëms nepritrûktø maisto), nuslopina kitø pateliø kiauðidþiø vystymàsi (taip bièiø motinëlë ðeimoje suformuoja gausø bièiø darbininkiø bûrá) ar net sukelia „laidojimo“ reakcijà – tam tikrà kvapà iðskirianèios nebegyvos skruzdëlës neðamos lauk ið skruzdëlyno (dirbtinai paþymëtos ðiuo kvapu gyvos skruzdëlës taip pat tempiamos lauk, o joms sugráþus nemaloni procedûra kartojama ir kartojama, kol „laidojimo“ feromonas nugaruoja ir skruzdëlës jo nejunta). Dabar jau þinoma, kad feromonø turi visi gyviai – nuo bakterijø ar augalø iki paukðèiø, þinduoliø ir net þmogaus. Feromonø tyrimai svarbûs ne tik todël, kad padeda geriau paþinti mus supantá gyvàjá pasaulá. Jie duoda ir praktinës naudos. Kadangi nepaprastai maþi ðiø medþiagø kiekiai labai veikia gyvûnø elgesá, feromonai pasitelkiami kai kurioms retoms rûðims aptikti ir paplitimui nustatyti, kenksmingø vabzdþiø gausumui ávertinti, naudojami kaip priedas insekticidø efektyvumui didinti ar netgi kaip aplinkai pavojingø pesticidø nekenksmingas pakaitalas. Lietuvoje tiriami vabzdþiø ir þinduoliø feromonai. Vilniaus universiteto Ekologijos institute ákurta Cheminës ekologijos ir elgsenos tyrimø laboratorija tiria feromonø veikliøjø medþiagø sudëtá, ieðko naujø bûdø, kaip juos naudoti praktiniams tikslams.

Vabalà ûsuotá apgavo sintetinis lytinis feromonas, kuriuo iðtepta stiklo granulë. Nors ji á patelæ panaði tik kvapu, patinas vis tiek bando poruotis.



Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.