Vadovėlis BŪTI DRAUGE

Serijos „Šok“ vadovėlio „Būti drauge“ komplektą VI klasei sudaro:

• Vadovėlis • Pratybų sąsiuviniai Pirmasis sąsiuvinis Antrasis sąsiuvinis

6 Būti drauge

• Mokytojo knyga

ISBN 978-5-430-05003-0

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

Būti drauge Regina Dirginčienė, Adrijana Saulytė

Etikos vadovėlis

6

Turinys ·

1.

2.

3.

4.

5.

8

·

Gyventi kartu su kitais 10 Gerumas gimsta mūsų širdyse 14 Gražaus sugyvenimo taisyklės 18 Nuotaikos ir jausmai bendraujant 22 Kartojimas – mokymosi motina 24

2 skyrius. Bendravimas šeimoje 1.

2.

3.

4.

5.

·

· ·

·· ··

26

Šeimos portretas 28 Šeima – tai buvimas drauge 32 Visiems žmonėms reikia... 36 Atsisveikinti su vaikyste 40 Kartojimas – mokymosi motina 44

·· · · · ·· · · · · ·

3 skyrius. „Mano sieloj šiandien šventė...“ 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

· ·· · · ·· 70

Ryšių voratinklis 72 Aš priklausau 74 Puoselėti bendrystę 76 Kodėl reikalingos taisyklės 80 Papročiai ir įstatymai 84 Mokyklos gyvenimas 88 Tvarkingumas – tai pagarba žmogui 90 Kad liežuvis neužbėgtų protui už akių 94 Kartojimas – mokymosi motina 98

5 skyrius. Vertinu ir saugau savo aplinką 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

46

Švęsti šventes su kitais 48 Nepamirštas gimtadienis 50 Dovanoti – tai suteikti džiaugsmo 54 Dovanos sustiprina draugystę 58 „...Kai tik nueisi į svečius“ 60 Per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau 64 Kartojimas – mokymosi motina 68

4 skyrius. Gyvenu bendruomenėje 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

B Ū T I D R AU G E

·

Įvadas 4 Kelionės džiaugsmas 6 1 skyrius. Kasdienis sugyvenimas

··

·

·

··

100

Kaip elgtis gatvėje 102 Mūzų paunksmėje 104 Tarp išmintingų ir nuoširdžių draugų 108 Kiti kraštai – kiti papročiai 112 „Graži tu mano, brangi tėvyne“ 116 Žemės veidą sukūrė gamta 120 Kartojimas – mokymosi motina 124 Literatūros sąrašas 128 Iliustracijų šaltiniai 128

· ·

· · · · ·

3

Įvadas

BÚTI DRAUGE

Q

Etika – bene vienas svarbiausių mokslų, atskleidžiančių žmonėms jų gyvenimo prasmę ir esmę, patariančių ir įpareigojančių teisingai ir sąžiningai laikytis bendruomenės gyvenimo normų, kurti ir gerbti jo taisykles, darniai ir geranoriškai sugyventi su kitais jos nariais, padėti ir palaikyti nelengvos kasdienybės kelionėje.

Mat gyvenimas yra viena sunkiausių, nuolatinių išbandymų reikalaujanti kelionė į tobulybę, į šviesesnį ir tauresnį atskiro žmogaus ir visuomenės rytojų. Ši knyga padės tau ir tavo klasės draugams žengti gyvenimo keliu, mokys ir patars, kaip garbingai gyventi, kaip elgtis su artimiausiais, pažįstamais ir nepažįstamais, ugdys tavo kilnią sielą, padės susigaudyti kas kartą atsiveriančioje ateities nežinomybėje.

Jei nuoširdžiai priimsi etikos tiesas, jei nedvejodamas pritarsi ir laikysies jos skelbiamų nuostatų, tolesniame kelyje tavęs lauks sėkmė, tu pažinsi gėrį.

.

4

.

Visos vadovėlio temos pradedamos žodžiu Netrukus.

Jis nurodo, ką turėsite išmokti šioje pamokoje.

Kiekvienoje pamokoje susidursite su mažiau žinomais ar rečiau vartojamais žodžiais, kurių turinys apskritai jums suprantamas.

Jie iškelti į puslapio palaukę ir sukirčiuoti.

Jei ko nesuprasite, paaiškins mokytojas.

.

Užduotys sukonkretina pamokos temą, nurodo, kaip spręsti ar atsakyti į esminius klausimus.

.

.

.

Čia jums pateikiami svarbiausi temos klausimai. Atsakę į juos, suprasite tikrąją pamokos esmę.

Kai kurias vadovėlio temas vaizdžiai papildo žinutės, atskleidžiančios elgesio taisyklės ar papročio atsiradimo priežastis.

Čia pabrėžiami svarbiausi temos teiginiai, nurodoma, į ką reikia kreipti dėmesį, t. y. įsidėmėti.

5

4 Skyrius BŪTI DRAUGE

Gyvenu bendruomenėje Sužinosime, kad žmogui būtinai reikia kitų žmonių.

Apsvarstysime, kodėl žmonės buriasi į grupes ir kokioms grupėms gali priklausyti.

Sužinosime, ką reiškia priklausyti grupei.

Apsvarstysime, kam reikalingos taisyklės ir kodėl jų reikia laikytis.

Apsvarstysime, kuo skiriasi papročiai nuo įstatymų ir kas atsitinka, kai žmonės nesilaiko įstatymų.

Sužinosime, kokių taisyklių turi laikytis mandagus mokinys.

Apsvarstysime, kaip dera tausoti savo daiktus, kaip rūpintis drabužių švara.

Padiskutuosime, ar visada laikomės pokalbio etiketo ir naudojimosi telefonu taisyklių.

1

Ryšių voratinklis

. . . .. .. .. .. .

Netrukus sužinosime, kad žmogui būtinai reikia kitų žmonių; pasvarstysime, su kuo kiekvienas iš mūsų esame susiję; pamąstysime, kaip bendraujame su kitais žmonėmis.

Sąvokos ir terminai Absoliutùs Bendrãvimas Charãkteris taka Pirãtai Pómėgis Sántykiai Spòrto čempiònas Variántas

Pagalvok 1. Kodėl mažajam princui buvo liūdna savo planetoje?

2. Kaip manai, kodėl lapė norėjo, jog mažasis princas ją prisijaukintų?

3. Kaip turėjo pasikeisti lapės ir mažojo princo gyvenimas, jei šis būtų lapę prisijaukinęs?

4. Kodėl mažasis princas ir lapė ieškojo draugų?

5. Ar žmogus susijęs tik su savo draugais?

Be daug ko žmogus gali apsieiti, tik ne be žmogaus.

L. Bern

Mažasis princas Pagal A. de Sènt Egziuper

Kadaise gyveno mažas princas tokioje planetoje, kuri buvo ne ką didesnė už jį patį, ir jam reikėjo draugo... Mažojo princo gyvenimas toje nedidelėje planetoje buvo nelinksmas. Vienintelė pramoga ilgą laiką tebuvo saulėlydžių švelnumas. Vieną dieną jis matė saulę leidžiantis keturiasdešimt tris kartus! „Kai taip liūdna, – sakė mažasis princas, – tai pamėgsti saulėlydžius...“ Ieškodamas draugo, mažasis princas išvyko iš savo planetos. Jis apkeliavo šešias planetas ir pagaliau atvyko į Žemę. Pabuvęs dykumoje, kalnuose, pamatęs daržą, pilną žydinčių rožių, mažasis princas susitiko lapę.

– Laba diena, – tarė lapė.

– Laba diena, – mandagiai atsiliepė mažasis princas, bet atsisukęs nieko nepastebėjo.

– Aš čia, – pasigirdo balsas, – po obelimi...

– Kas tu tokia? – paklausė mažasis princas. – Tu labai daili...

– Aš esu lapė, – tarė lapė.

– Eik šen, pažaiskime, – pasiūlė mažasis princas. – Man labai liūdna...

– Aš negaliu su tavim žaisti, – tarė lapė. – Aš neprijaukinta.

– A, atsiprašau, – tarė mažasis princas.

Bet pagalvojęs pridūrė: – O kas yra „prijaukinti“?

– Tu ne iš čia, – tarė lapė. – Ko tu ieškai?

– Aš ieškau žmonių, – tarė mažasis princas. – Kas yra „prijaukinti“?

– Žmonės, – tarė lapė, – turi šautuvus ir medžioja. Tai labai negeras darbas! Be to, jie laiko vištas. Jomis jie ir tesirūpina. Tu ieškai vištų?

– Ne, – tarė mažasis princas. – Aš ieškau draugų. Kas yra „prijaukinti“?

– Tai toks dalykas, kuris pernelyg dažnai pamirštamas, – tarė lapė. – Tai reiškia „užmegzti ryšius...“ – Užmegzti ryšius?

– Žinoma, – tarė lapė. – Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man 72

Užduotys ❶ „Su kuo esu susijęs(-usi)“

Pagalvok, su kuriais iš šių žmonių esi susijęs(-usi), tai yra kurie žmonės turi įtakos tavo gyvenimui, ir surašyk juos pratybų sąsiuvinyje.

1. Tu perki obuolius iš daržovių pardavėjos.

2. Švèdijoje gyvena labai panašus į tave vaikas.

3. Vienas nepažįstamas žmogus šiuo metu tave sapnuoja.

4. Rimà yra tavo klasės draugė.

5. Įmonė, kurioje dirba tavo tėtis, priklauso ponui Pikūnui.

6. Prieš du šimtus metų viename Lietuvõs bažnytkaimyje buvo sutuokta tavo proproproproproproproproprosenelė.

7. Tu ir stalius Meškėlà važiuojate vienu autobusu.

8. Tavo dėdei gimė duktė.

9. 1821 m. buvęs knygrišio mokinys Máiklas Faradjus gavo elektros srovę.

10. Jūsų apylinkės rinkėjai savo savivaldybės tarybos nare išsirinko ponią N.

.

Verta įsidėmėti Žmogus negali gyventi vienas, jam būtinai reikia kitų žmonių. Bendraujant susiformuoja žmogaus charakterio bruožai, vertinimai, idealai. Nebendraudamas asmuo skursta ir nyksta, negali tapti visaverčiu žmogumi.

❷ Testas „Kaip tu bendrauji“

Mūsų santykiai ir ryšiai su kitais žmonėmis priklauso nuo to, kaip bendraujame su jais. Šis testas padės sužinoti, ar tau lengva bendrauti su kitais žmonėmis, ar labiau patinka pabūti vienumoje. Pažymėk pliuso ženklu tuos atsakymus, kurie tau tinka: 1. Bendraudamas su žmonėmis, aš: a) greitai įsitraukiu į pokalbį, b) lieku nuošalyje.

2. Dauguma pažįstamų sako, kad esu įdomus pašnekovas: a) taip, b) ne.

3. Jaučiuosi nejaukiai, atkreipęs visų dėmesį: a) taip, b) ne.

4. Jei reikėtų rinktis, norėčiau būti: a) miškininkas, b) milijonierius.

5. Naują informaciją dažniausiai gaunu: a) bendraudamas su žmonėmis, b) skaitydamas knygas.

6. Darbas įdomesnis, kai: a) reikia bendrauti su žmonėmis, b) reikia skaičiuoti, rašyti.

Atsakymas: Jei pasirinkai 1a, 2a, 3b, 4b, 5a ir 6a atsakymus, tau lengva bendrauti su žmonėmis. Jei pasirinkai kitus atsakymų variantus, labiau mėgsti pabūti vienas(-a) ar pasikalbėti su vienu ar dviem artimais draugais.

.

Ne kiekvieną žmogų, su kuriuo esame susiję, matome kasdien. Ne visi ryšiai – amžini. Bet net nutrūkus kuriai nors vienai gijai, mums lieka visos kitos.

73

GYVENU BENDRUOMENĖJE

išvadins lauk iš urvo kaip muzika. Be to, žiūrėk! Matai, ten javų laukas? Duonos aš nevalgau. Iš javų man jokios naudos. Javų laukai man nieko neprimena. Ir tai liūdna!

Bet tavo plaukai yra aukso spalvos. Taigi kaip bus puiku, kai tu mane prisijaukinsi! Aukso spalvos javai man primins tave. Ir man bus malonu klausytis vėjo šiurenimo javuose...

Lapė nutilo ir, ilgai žiūrėjusi į mažąjį princą, tarė: – Prašau... prisijaukink mane!

4

tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje. ... Mano gyvenimas labai neįvairus. Aš medžioju vištas, o žmonės medžioja mane.

Visos vištos tarp savęs panašios, ir visi žmonės tarp savęs panašūs. Taigi man truputį nuobodu.

Bet jei tu mane prisijaukinsi, mano gyvenimas nušvis lyg saulė. Aš pažinsiu tokį žingsnių garsą, kuris skirsis nuo visų kitų. Kiti žingsniai mane verčia lįsti į žemę. Tavo žingsniai mane

2

Aš priklausau

. . .

.. .. .. .. .. .. .. ..

Netrukus sužinosime, kodėl žmonės buriasi į grupes; pasvarstysime, kas rodo žmogaus priklausomybę grupei, kas sieja grupės narius; pamąstysime, kokioms grupėms gali žmogus priklausyti, kokioms priklausome patys.

Sąvokos ir terminai Bendrijà Bendrúomenė Būre˜lis Draugijà Egesio bdas Garb Grùpės narỹs Įsipareigójimas Kãro laũkas Nesusipratmas Patirts Priklausomýbė Sjunga Schemà Šeimà Tiksla

Nė vienas žmogus nėra tarsi atskira sala, kiekvienas esame gabalėlis kontineñto, žemės dalis.

Dž. Dònas

Ezòpas

Šikšnosparnis, paukščiai ir žvėrys Sykį tarp paukščių ir žvėrių kilo didelis nesusipratimas. Karo lauke susirinko dvi priešingos kariuomenės. Tik vienas šikšnosparnis nežinojo, prie kurios jam prisidėti. Paukščiai, lėkdami pro jo lizdą, kvietė: – Šikšnosparni, eik su mumis į karą!

O jis atsako: – Aš ne paukštis, aš – žvėris!

Paskui žvėrys, bėgdami į karo lauką, sustoję prie jo lizdo, ėmė jį kviesti: – Ei, šikšnosparni, eik su mumis į karą!

O šikšnosparnis atsako: – Aš ne žvėris, aš – paukštis!

Jau karas buvo beprasidedąs, tik netikėtai paskutinę valandą buvo sudaryta taika. Tada šikšnosparnis nulėkė pas paukščius, norėdamas drauge su jais dalyvauti jų pasilinksminime dėl laimingai baigtų ginčų su žvėrimis. Bet paukščiai atsuko jam nugaras, tad turėjo spūdinti sveikas šalin. Tada nuėjo pas žvėris.

Tačiau ir čia jis gan greitai pamatė, jog geriau būsią sprukti šalin, nes žvėrys iš apmaudo norėjo jį sudraskyti į gabalėlius.

– Ak, – tarė sau susigraudinęs šikšnosparnis, – dabar jau man aišku, kad: tas, kas nei šioks, nei toks, negali turėti draugų.

Užduotys ❶ „Mano grupės“

Pavyzdyje matai vieno žmogaus gyvenimo liniją ir grupių, kurių narys jis yra, schemą. Kokioms grupėms priklausė (priklauso) šis žmogus?

Pasinaudodamas(-a) pavyzdžiu, pratybų sąsiuvinyje nusibraižyk schemą, kurioje būtų matyti, kokioms grupėms priklausai ar priklausei tu pats(pati).

74

Žmogaus amžius metais

Pagalvok

Tėvų šeima Darželio grupė Klasė

Grupė universitete

Kiemo draugai

Studijų draugai

2. Ar gali taip atsitikti ir žmogui?

3. Kam priklausydamas gimsta žmogus?

Krepšinio būrelis Turistų klubas

4. Ar visada gali pats pasirinkti, kokiai grupei priklausyti?

❷ „Priklausymas grupei“

5. Kaip manai, kodėl žmonės buriasi į grupes?

4

Pažiūrėk į nuotraukas ir pasakyk, kaip jose pavaizduoti žmonės pažymi savo priklausomybę kuriai nors grupei. Užrašyk tai pratybų sąsiuvinyje.

GYVENU BENDRUOMENĖJE

1. Kodėl šikšnosparnis liko vienas?

❸ „Kas sieja grupės narius?“

Žmonės gali nenešioti išorinių atpažinimo ženklų, bet vis tiek priklausyti grupei. Dirbdamas(-a) grupėje, pagalvok, kas sieja grupės narius? Iš toliau pateikto sąrašo išrink tuos dalykus, kurie, tavo manymu, sieja grupės narius. Kurie penki grupės narius siejantys dalykai tau atrodo patys svarbiausi?

Vieta, kurioje susirenka grupė žmonių (namai, klasė, teatro salė, autobusas)* bendra nuosavybė* bendros paslaptys* bendri priešai* bendri draugai* grupės narių panašumas (pomėgiai, įsitikinimai...)* bendra patirtis, prisiminimai* baimė likti vienam* bendri tikslai* bendri įpročiai, elgesio būdas* nauda* įsipareigojimas grupei* visiems grupės nariams privalomos taisyklės* saugumo jausmas* garbė priklausyti grupei.

. . . . .

Verta įsidėmėti Nuo seniausių laikų žmonės gyvena grupėmis, bendruomenėmis.

Jie buriasi į šeimas, draugų grupes, būrelius, klubus, komandas, draugijas, bendrijas, sąjungas, organizacijas...

Yra grupių, į kurias pakliūname ne savo valia (šeima, giminė).

Kitas grupes renkamės patys (būreliai, klubai).

Yra grupių, kurias ir patys sukuriame.

Pirmoji ir svarbiausioji grupė, kurioje pradedame savo gyvenimą, yra šeima. Vėliau grupių, kurioms priklausome, vis daugėja.

75

3

Puoselėti bendrystę

. . .

Netrukus

Vienas žmogus niekada neužauga, – žmogus augina žmogų.

E. Mieželáitis

sužinosime, ką reiškia priklausyti grupei; pamąstysime, ar kiekvienas grupės, bendruomenės narys yra svarbus; pasvarstysime, kodėl žmonės renkasi priklausomybę.

Priklausomybę grupei mes kasdien patiriame šeimoje, klasėje, sporto komandoje, draugų būryje. Ši patirtis teikia ir džiaugsmo, ir skausmo, nes interesų bendrumą, bendrą atsakomybę, vieningumą tenka suderinti su asmeniniu savarankiškumu bei nepriklausomybe. Todėl kiekvienam iš mūsų svarbu išmokti sugyventi ir patirti laimę bendruomenėje.

BRÙNAS FERÈRAS

Mažojo sraigtelio nuotykiai

.. .. .. .. .. .. .. .

Sąvokos ir terminai Bendrà atsakomýbė Bendrỹstė Gyve˜nimo prasm Interèsų bendrùmas Karjerà Kivičas Malonùmas Pareigõs naštà Priklausomýbė Protèstas Savarankiškùmas Sprendmas Tapatýbė Vadéiva Vieningùmas

Vienos karalystės laivų statykloje buvo pastatytas didžiulis galingas burlaivis „Jūros perlas“. Jis buvo pagamintas kruopščiai ir atsakingai, kiekviena, kad ir mažiausia, laivo detalė buvo suprojektuota ir sumontuota kuo tiksliausiai.

Tarp daugybės viena su kita sujungtų laivo korpuso detalių buvo įsuktas ir vienas mažytis sraigtelis. Pažvelgus į jį atskirai, jis atrodytų visai nereikšmingas, bet kartu su kitais tokiais pat mažyčiais sraigteliais laikė dvi geležines plokštes, kurios savo ruožtu buvo suspaudusios dvi ilgas laivo kilio sijas.

Mažytis sraigtelis, kaip ir visos kitos laivo dalys, su malonumu prisimindavo pirmąsias keliones: tuomet visos detalės dar buvo naujos, stiprios ir veikė nepriekaištingai. Vėliau kelionė po kelionės, audros, rūdys, įvairūs smūgiai, vandenyje plūduriuojantys didžiuliai ledkalniai detales nusėjo žaizdomis.

Tačiau jos laikėsi. Girgždėdamos, traškėdamos, dažnai net verkdamos. Semdavosi jėgų viena iš kitos.

...

Sykį, plaukiojant Viduržemio jūroje, mažasis sraigtelis nusprendė, kad jam iki gyvo kaulo įgriso nuobodus gyvenimas be jokio atlygio (per daugelį metų niekas nėra ištaręs „ačiū“ už jo darbą), ir paskelbė išeinąs.

– Jei išeisi, mes irgi būsime priversti pasitraukti! – aiškino jam kiti sraigteliai.

Ir iš tiesų – vos sraigtelis ėmė spurdėti savo skylutėje, kartu su juo ėmė judėti ir kiti. Su kiekvienu jo krustelėjimu vis labiau.

76

...

Mažasis sraigtelis nemanė, kad jūra tokia gili. Jis grimzdo ir grimzdo. Vanduo vis tamsėjo ir atrodė, kad dugno niekada nepasieks. Žuvys, krabai ir moliuskai smalsiai stebėjo įsibrovėlį, išdrįsusį įžengti į jų povandenines valdas. Pagaliau sraigtelis liovėsi grimzdęs. Geležinė jo galvutė kyšojo aukštyn, o kūnas tvirtai įsmigo į jūros dugną.

Visi jūros gyventojai stebėjosi šiuo keistu padaru ir spėliojo, kas jis galėtų būti.

Mažas ir rajus, bet dar nepatyręs rykliukas užsimanė savitu būdu ištirti dalyko esmę ir prarijo sraigtelį tarsi kokį jūros arkliuką.

Be abejo, tikėjosi, kad bus skaniau, bet tuoj pat išsprogdinęs akis užsikosėjo ir išspjovė sraigtą, kuris vėl nugrimzdo žemyn ir atsigulė ant dugno.

– Po šimts! – stebėjosi žuvys, moliuskai ir krabai. – Ryklys jam nieko nepadarė!

– O kaip jūs manėt? – atšovė sraigtas. – Sudaviau jam porą smūgių į gerklę...

– Priimsime tave į savo gaują, – pasiūlė kalmãrai. – Būsi mūsų vadeiva. Daugiau niekas nedrįs prie mūsų artintis! „Gal ir nebloga mintis... – pagalvojo sraigtas. – Prasideda mano naujoji karjera.“ Sraigtui priėmus jų pasiūlymą, kalmarai apsidžiaugė ir purtydamiesi ėmė šokti aplink laimingą sraigtelį. „Ak, kad dabar mane pamatytų kiti sraigtai, lentjuostės ir vinys... Toks gyvenimas man patinka“, – galvojo sraigtas.

77

GYVENU BENDRUOMENĖJE

4

Po visą milžinišką laivo korpusą kaipmat pasklido žinia apie mažojo sraigtelio sprendimą pasitraukti iš savo vietos. Galingas burlaivis, kuris dar neseniai išdidžiai raižė audros sušiauštas bangas, sudrebėjo iš baimės ir ėmė skaudžiai girgždėti.

Visos laivo plokštės, lentjuostės, ašys, sraigtai ir net mažos vinutės nusprendė nusiųsti sraigteliui kreipimąsi, prašydami jo atsisakyti savo nelemto plano: „Visas laivas subyrės, paskęs, ir nė vienas iš mūsų daugiau nebepamatys gimtosios žemės.“ Mažasis sraigtelis pasijuto pamalonintas, tačiau buvo per vėlu.

Laivo dalių protestai tik dar labiau sustiprino jo sprendimą: – Pats vienas padarysiu daug daugiau! Jūs mane tik išnaudojate, ir viskas!

Lėtai, bet nesustodamas jis sukosi ir sukosi, kol išsprūdo iš savo vietos ir nėrė į vandenį.

– Likite sveiki! – sušuko draugams.

Pasigirdo tylus ir gailus „pliumpt!“

P U O S E L ĖT I B E N D R Y ST Ę

...

Tuo metu iš aukštai atslinko didelis baltas šešėlis. Žuvys ir kalmarai, cypdami iš siaubo, puolė slapstytis. Milžiniška nuodinga medūza piktomis akimis iš lėto sklendė vandeniu.

– Vade, bėk! – rėkė sraigtui kalmarai.

Bebaimis sraigtelis net nepajudėjo iš vietos. Iškišę galvas iš slėptuvių, žuvys ir moliuskai stebėjosi jo drąsa.

Medūza palietė sraigtą savo nuodingais čiuptuvais, o paskui net ėmė stipriai jį talžyti, tačiau sraigtelis nieko nepajuto, nes buvo pagamintas iš puikaus grūdinto plieno. Iš įsiūčio šnypšdama bei spjaudydamasi medūza ėmė kilti aukštyn. Žuvys ir kalmarai apspito sraigtelį ir ėmė švęsti pergalę. Su šiek tiek apsimestiniu kuklumu sraigtelis priiminėjo liaupses.

Bet kalmarams greitai pabodo tūpčioti vietoje ir vienas iš jų pasiūlė mauti į karingosios murènos užeigą.

– Pirmyn! Plaukiame! – sujudo visi.

– Eime, vade! Pasilinksminsi ligi soties!

Išplaukė visi būriu. Išskyrus sraigtą, kuris, žinoma, nemokėjo plaukti. Tiesą sakant, jis negalėjo pajudėti nė per milimetrą. Jo nuotaika sugedo ir apėmė neviltis, bet ką jis galėjo padaryti?

– Jis nemoka plaukti... kokia gėda! – šnabždėjosi mažytės žuvelės, stebėdamos bergždžius sraigto bandymus išsijudinti.

...

Netikėtai stiprus grybšnis išmetė sraigtelį aukštyn kartu su dumbliais, kriauklėmis, didelėmis ir mažomis žuvimis bei krabais. Vandeniu tįstantis tinklas sėmė viską, ką rado pakeliui.

Mažasis sraigtelis vėl išvydo dienos šviesą. Žvejys ištraukė iš tinklo sraigtelį, bet, pamatęs, kad šis jau parūdijęs, vėl išmetė į jūrą.

Vargšas sraigtelis vėl atsidūrė vandenyje ir ėmė grimzti gilyn. Žvejo žodžiai gūdžiai skambėjo jo ausyse: „Jis niekam nereikalingas!“ Pasiekęs dugno smėlį, sraigtelis graudžiai pravirko. Netoliese nardžiusi sidabro spalvos žuvis nustebusi paklausė, kas jam atsitiko.

Mažasis sraigtelis, vis gailiau kūkčiodamas, papasakojo visą savo istoriją. Jis norėjo grįžti į savo laivą, nes tik dabar suprato, kad ten jis buvo reikalingas.

78

Užduotis „Priklausomybė klasei“

Dirbdamas(-a) grupėje, pagalvok apie savo priklausomybę klasei.

• Ką reiškia priklausyti klasei?

• Kaip tu dalyvauji klasės gyvenime?

• Ką duoda priklausomybė klasei?

. . .

Verta įsidėmėti Kiekvienoje bendruomenėje gali kilti sunkumų, nesusipratimų, net kivirčų, bet tas, kas supranta bendrystės dovanos prasmę, visada ieško sutarimo ir vienybės.

Puoselėti bendrystę – vadinasi, mokytis ir tarnauti. Kiekvienas gimdamas gavome savitų dovanų (gebėjimų, talentų), kad jomis pasitarnautume kitiems. Bendruomenėje visi esame svarbūs, nors turime skirtingų užduočių ir įsipareigojimų. Net ir tie, kurie jaučiasi silpni ir manosi esą niekam nereikalingi, gali padaryti daug gero kitiems, taigi turi būti gerbiami ir vertinami.

Priklausomybė tam tikrai visuomenės grupei gali padėti rasti savo tapatybę ir gyvenimo prasmę.

79

Pagalvok

2. Kaip manai, ar jis pasielgė teisingai?

Kodėl?

3. Ar jauteisi kada nors kieno nors sraigtu?

Ar tau teko pajusti slegiančią pareigos naštą?

4. Kaip jautėsi sraigtelis jūros dugne tarp žuvų? Ar jis rado ten savo vietą?

5. Ką suprato sraigtelis, grįžęs į laivą?

GYVENU BENDRUOMENĖJE

1. Kodėl sraigtelis paliko laivą?

4

Sidabrinė žuvis pasisiūlė jam padėti.

– Ne per seniausiai mačiau tavo laivą. Man regis, jis pasuko atgal. Iš tam tikrų girgždesių supratau, kad burlaiviui kažkas negerai. Galiu tave ten nugabenti.

Iš laimės sraigtelis net sužvilgėjo.

Sidabrinė žuvis apžiojo jį ir nuskubėjo ieškoti „Jūros perlo“.

Pasivijusi burlaivį, šoktelėjo ir įmetė sraigtelį per bortą.

Grįžus sraigteliui, kiti sraigtai, kurie beviltiškai tabalavo, ėmė šaukti iš laimės. Taip pat apsidžiaugė plokštės, kilio sijos ir lentjuosčių vinys. Mat visos dalys buvo išnirusios iš savo vietų ir nedaug trūko, kad laivas būtų subyrėjęs į šipulius.

Sukaupęs jėgas, sraigtelis grįžo į savo senąją vietą ir priveržė geležies plokštę. Kiti tuoj pat padarė tą patį. Atrodė, lyg laivas būtų pagijęs po ligos ir dabar išdidžiai skriejo per bangas.

– Mums reikėjo tavęs, – kalbėjo sraigtai.

– O man – jūsų, – atsakė mažasis sraigtelis ir su palengvėjimu atsiduso.

4

Kodėl reikalingos taisyklės

. . .

Netrukus sužinosime, ką mums nurodo taisyklės; pasvarstysime, kam reikalingos taisyklės ir kodėl jų reikia laikytis; pamąstysime, ar visada laikomės taisyklių.

Koks gražus būna gyvenimas, kai padarai ką nors gera ar teisinga.

F. Dostojèvskis

Žmonių gyvenime yra daugybė taisyklių: pirkimo-pardavimo, eismo, elgesio muziejuose, teatre, koncerte, važiavimo visuomeniniu transportu, elgesio prie stalo, įvairios žaidimų taisyklės ir t. t.

Ar kada pagalvojai, kodėl žmonėms reikia tiek daug visokiausių taisyklių?

Užduotis❶ ❶ „Taisyklės“

Susiskirstykite į tris grupes. Dirbdami grupėse, atsakykite į klausimus, paaiškindami, kodėl taip manote.

I grupė. Futbolo taisyklės 1. Pamėginkite išvardyti tris futbolo taisykles.

2. Ar galima žaisti be taisyklių?

3. Ar įmanoma žaisti futbolą, jei žaidėjai nemoka taisyklių?

4. Kas atsitiktų, jei kiekvienas žaidėjas žaistų kaip išmano?

5. Koks yra teisėjo uždavinys?

II grupė. Eismo taisyklės 1. Išvardykite tris eismo taisykles.

2. Ar galėtume keliauti, jei nebūtų įstatymų, tvarkančių eismą?

3. Koks yra eismo taisyklių tikslas?

4. Dėl ko mūsų keliuose atsitinka tiek daug nelaimių?

5. Kas žiūri, kad būtų laikomasi eismo taisyklių?

.. .. .. .. .

Sąvokos ir terminai Doróvės nòrmos Draudmai Esmo taisỹklės Fùtbolo taisỹklės Įstãtymai Mokỹklos taisỹklės Nuródymai Sumaišts Taisỹklės

III grupė. Mokyklos taisyklės 1. Išvardykite tris mokyklos taisykles.

2. Ar būtų įmanomas klasės (mokyklos) gyvenimas be taisyklių?

3. Jei kiekvienas mokinys elgtųsi kaip išmano ir darytų tai, kas patinka, ar būtų įmanoma mokytis?

4. Dėl ko kartais reikia net bausti tuos, kurie nesilaiko taisyklių?

5. Kas rūpinasi, kad mokykloje būtų laikomasi tvarkos?

80

GYVENU BENDRUOMENĖJE

Šalis be taisyklių Pagal J. Osterválderį

Vienoje šalyje žmonėms baisiai įkyrėjo taisyklės. Čia viskas buvo nurodyta: kada keltis, kada pradėti darbą, kada jį baigti. Šventės bei darbo dienos irgi buvo tiksliai nustatytos.

Mokiniams buvo nurodyta, kada prasideda pamokos ir kada jie gali grįžti namo. Be to, jie privalėjo nešiotis nosines, valytis dantis, plautis rankas, gatvę pereiti juostomis pažymėtose vietose, nevaikščioti gatvės viduriu, neimti slapta, nematant pardavėjui, saldumynų cukrainėje.

Iš tikrųjų taisyklių buvo per akis ir dideliems, ir mažiems.

Todėl žmonės vienu balsu nutarė: nuo šiol jokių taisyklių nebus.

Puiku!

Savaime suprantama, mokykla ištuštėjo, nes vaikams labiau patiko žaisti, negu mokytis. Žmonės išnešė stalus į gatvės vidurį – mat ten buvo daugiau saulės. Jaunimas leido muziką visu garsumu ištisą parą.

Išlipęs iš baseino, Petriukas neberado savo kelnių, nes jas apsimovė Karolis. „Taisyklių nebėra, galiu daryti, ką noriu!“ – juokdamasis sušuko Karolis ir nuėjo sau.

81

4

Taisyklių tiek daug, kad dažnai susipainiojame, kur reikia jų laikytis, nors nieko apie jas nežinome. O gal visų gyvenimas būtų daug lengvesnis, jeigu nebūtų jokių taisyklių? Perskaityk istoriją apie šalį be taisyklių ir apie tai pagalvok.

9 Kartojimas – mokymosi motina

Paviršutiniškai žinoti viską, vadinasi, nieko nežinoti.

V. Hugò

BÚTI DRAUGE

. .

Netrukus prisiminsime, kokios temos buvo aptartos ketvirtajame vadovėlio skyriuje; pasitikrinsime, ar viską supratome ir ar įsiminėme svarbiausius dalykus.

Užduotys

1

„Bendravimo tinklas“

Visi žmonės priklauso įvairioms bendruomenėms. Pratybų sąsiuvinyje pabaik šį bendravimo tinklą, kad jis atitiktų tavo gyvenimą.

1. Kurios bendruomenės įgimtos, kurios pasirinktos?

2. Kurios bendruomenės pačios svarbiausios?

3. Kas žmones labiausiai vienija? Kas daugiausia skaldo?

2

„Priklausyti ir puoselėti“

Ką reiškia priklausyti grupei ir puoselėti bendrystę?

98

3

„Ką reiškia taisyklės“

Ką reiškia taisyklės mūsų gyvenime? Atsakyk į šį klausimą, pratybų sąsiuvinyje įrašydamas(-a) į laiptažodį tinkamus žodžius.

Drausmė, netvarka, chaosas, saugumas, privalomybė, nerimas, pastovumas, permainingumas, ramybė, užgaidos, saikas, aiškumas, nelaimės, žala, sėkmė, tvarka.

4

„Mokomės visą gyvenimą“

Nori to ar ne, žmogus mokosi visą gyvenimą. Jeigu būtų kitaip, tai mes: • klystume ir, nieko nepasimokę iš savo klaidų, vėl dėl jų kentėtume; • nieko neatrastume ir neišrastume; • ....

Pratęsk šį sąrašą pratybų sąsiuvinyje.

5

„Draugiška mokykla“

Kokių taisyklių turėtų laikytis mokyklos bendruomenės nariai, kad mokykla būtų draugiška?

6

„Geriau paprastas drabužis, bet tvarkingas“

Visiems labiau patinka kultūringi, tvarkingai apsirengę žmonės.

Ką reiškia tvarkinga apranga?

7

„Alio! Alio!“

Prisimink pagrindines pokalbio telefonu taisykles ir pratybų sąsiuvinyje pabaik sakinius.

1. Tinkamas laikas skambinti į namus: sekmadieniais nuo .... iki .... val.; darbo dienomis nuo .... iki .... ir nuo .... iki .... val., vasarą iki .... val.

2. Atsiliepus abonentui, nepamiršk .... .

3. Jei atsiliepia ne tas žmogus, kuriam skambini, taisyklingas kreipinys būtų toks: „.... ....“.

4. Tam tikrose vietose (...., ...., ...., .... ir pan.) naudotis mobiliojo ryšio telefonu draudžiama. Nepamiršk .... telefono aparato.

99

Serijos „Šok“ vadovėlio „Būti drauge“ komplektą VI klasei sudaro:

• Vadovėlis • Pratybų sąsiuviniai Pirmasis sąsiuvinis Antrasis sąsiuvinis

6 Būti drauge

• Mokytojo knyga

ISBN 978-5-430-05003-0

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose