Istorija 7 by Leidykla "Šviesa"

Serijos „Šok“ vadovėlio „Istorija“ komplektą VII klasei sudaro: Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga Pratybų sąsiuvinis

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt

Vadovėlis Antroji knyga

Pratybų sąsiuvinis

Vadovėlis Pirmoji knyga

ISTORIJA

. .

Vadovėlis Pirmoji knyga

Turinys ·

Apie vadovėlį 4 Apie tai, ko šiemet mokysitės Ko mokėtės V–VI klasėje 8

· ·

1 skyrius. ŽMONIJOS PRAEITIES TYRIMAI

12 1. Istorija ir dabarties pasaulis 2. Istorijos pažinimas 16 3. Žmonijos raidos veiksniai 20 1 skyriaus kartojimas 24 Mokymosi žingsniai

28 Žmogaus kilmė ir raida Žemės apgyvenimas 32 Priešistorės žmonių visuomenė 36 Priešistorės žmonių verslai 40 Priešistorinių laikų išradimai 44 Priešistorės žmonių pasaulėžiūra 48 Priešistorinių laikų kasdienybė 52 2 skyriaus kartojimas 56

Mokymosi žingsniai

3 skyrius. SENOVĖS RYTŲ CIVILIZACIJOS 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24.

· · · · · ·· · ·· · · · · · · · · ·· · · ·· ·· · ·· ·

2 skyrius. PRIEŠISTORĖS ŽMONĖS 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

62 Gamta ir pirmosios civilizacijos Senovės Egipto gamta ir gyventojų verslai 66 Senovės Rytų civilizacijų politinė raida 70 Senovės Egipto politinė raida 74 Visuomenė ir žmogus senovės Rytuose 78 Visuomenė ir žmogus senovės Egipte 82 Senovės Rytų miestai 86 Senovės Rytų civilizacijų laimėjimai 90 Senovės Egipto civilizacijos laimėjimai 94 Senovės Rytų religijos 98 Senovės Egipto religija 102 Senovės žydai ir judaizmas 106 Kasdienis gyvenimas senovės Rytuose 110 Kasdienis gyvenimas senovės Egipte 114 3 skyriaus kartojimas 118

· ·

120 Žodynėlis Tekstų šaltiniai 122 3

UDK 929:474.5(075.3) Li-591

Turinys · · · · · · ·

4 skyrius. ANTIKOS CIVILIZACIJOS. Senovės Graikija

6 1. Viduržemio jūros pakrančių gyventojai ir jų verslai 2. Kretos ir Mikėnų civilizacija. Tamsieji amžiai 10 3. Civilizacijos atsikūrimas 14 4. Sparta ir Atėnai – žymiausi graikų poliai 18 5. Graikų ir persų karai. Graikų pasaulis IV a. pr. Kr. 22 6. Aleksandro Makedoniečio imperija 26 7. Senovės graikų ekonominis gyvenimas 30 8. Graikų mokslo laimėjimai 34 9. Graikų menas 38 10. Graikų religija. Olimpiados 42 11. Kasdienis gyvenimas senovės Graikijoje 46 4 skyriaus kartojimas 50

Redaktorė INGA VIJAIKYTĖ

Vadovėlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus

Pirmasis leidimas 2010

Mokymosi žingsniai

5 skyrius. ANTIKOS CIVILIZACIJOS. Senovės Roma

· ·· ·

56 12. Civilizacijos atsiradimas 13. Romos respublika 60 14. Romėnų užkariavimai 64 15. Romos imperija 68 16. Didysis tautų kraustymasis. Vakarų Romos imperijos žlugimas 17. Romėnų ekonominis gyvenimas 76 18. Romėnų mokslo ir meno laimėjimai 80 19. Romėnų religija. Šventės ir laisvalaikis 84 20. Kasdienis gyvenimas senovės Romoje 88 21. Krikščionybės atsiradimas 92 22. Ankstyvoji krikščionybė 96 5 skyriaus kartojimas 100

··

Mokymosi žingsniai 6 skyrius. BALTAI

ISBN 5-430-00000-0 © Skaidrina Laurinavičienė, 2010 © Jūratė Litvinaitė, 2010 © Aušra Pačkauskienė, 2010 © Leidykla „Šviesa“, 2010

·· ·

··

102

104

106 23. Baltų gentys 24. Baltų gyvenamoji aplinka ir verslai 110 25. Baltų pasaulėžiūra ir religija 114 26. Baltų visuomenė. Kasdienis gyvenimas 118 6 skyriaus kartojimas 122 Mokymosi žingsniai

· ·

· · · ·

124

126 Žodynėlis Tekstų šaltiniai 129 3

Apie vadovėlį

Jūsų rankose – „Šok“ serijos istorijos vadovėlio pirmoji knyga. Gali būti, kad jūs su šiuo vadovėliu susitinkate kaip seni pažįstami – iš „Šok“ serijos vadovėlių jau mokėsi nemažai penktokų ir šeštokų – ne tik istorijos, bet ir kitų dalykų. O jei esate nepažįstami, tuo geriau – juk taip smagu įsigyti naujų draugų. Ar jūs nauji, ar seni pažįstami, vis vien bus pravartu sužinoti, koks jis, tas šiemetis „Šok“ serijos istorijos vadovėlis. Savo sandara jis panašus į kitus tos serijos V–VI klasės istorijos ir kitų dalykų vadovėlius. Šį vadovėlį sudaro dvi knygos. Jis padalytas į skyrius. Per abi knygas jų šiemet bus šeši. Skyrius apima kelias arba keliolika temų. Pristatome skyrių ir temų sandarą, piktogramas.

Skyriaus įvado atlanka Joje rasite paaiškinimą, apie ką kalbama šiame skyriuje.

1 skyrius ŽMONIJOS PRAEITIES TYRIMAI Plačiai žinomas senovės graikų mitas apie Krètos valdovo Minòjo ir jo žmonos Pasifãjės dukterį Ariãdnę. Ji pamilo į Krètą atvykusį jaunuolį Tesją, kurį turėjo suėsti klaidžiame Labirnte gyvenantis pabaisa Minotáuras. Tesjas ryžosi susigrumti su Minotáuru ir jį nukovė. Ariãdnė padėjo jaunuoliui išeiti iš Labirnto – davė siūlų kamuolį; vienas siūlo galas buvo pritvirtintas prie įėjimo.

Liūto figūra Babilòno Procesijų gatvės sienoje

Kalba istorikai / archeologai / tikrovė... Praeities tyrėjų atradimai, pastebėjimai; šių laikų faktai ir tikrovė

Šiame skyriuje

. ..

Iš šio pasakojimo kilo posakis „Ariãdnės silas“. Jis reiškia pagalbą sudėtingoje, neaiškioje situacijoje. Kodėl prisiminėme šią istoriją? Istorikai irgi turi savo Ariãdnės silą: kelią, kuriuo eidami iš giliausių praeities labirintų pasiekia dabartį. Šis siūlas – tai istorijos pažinimo, tyrimo rekomendacijos, pagrindiniai istoriko darbo principai. Jais vadovaudamasis, istorikas pažįsta praeitį ir jos aiškinimą pateikia visuomenei. Tos rekomendacijos, tie principai padės ir jums, septintokams, keliauti istorijos labirintais.

Aiškinsitės, kodėl istorijos pažinimas ir supratimas yra labai svarbus dabarties pasauliui. Rasite svarbių patarimų, kaip pažinti praeitį. Mokysitės naudotis tais patarimais.

Šiame skyriuje pristatysime pagrindinius istorijos tyrimo, istoriko darbo principus.

3 skyrius

SENOVĖS RYTŲ CIVILIZACIJOS

Senovės Rytų civilizacijų laimėjimai

Netrukus

. . . .

Išskirsite ryškiausius senovės Rytų civilizacijų architektūros bruožus. Aiškinsitės senovės Rytų rašto sistemų ypatumus. Susipažinsite su žymiausiais senovės Rytų šalių literatūros kūriniais. Įvertinsite senovės Rytų mokslo laimėjimus.

Praeitis dabartyje Didžiausiais civilizacijos laimėjimais laikomi tie žmonijos kūriniai, kurie išlieka vertingi ir po daugelio metų, kelia nuostabą ir susižavėjimą kitoms civilizacijoms. Pirmiausia – tai meno kūriniai, jie atspindi kūrėjų pasaulėžiūrą, vertybes, skonį. Senovės Rytų civilizacijų laimėjimai svarbūs dar ir tuo, kad diduma jų įvardijami kaip pirmieji. Būti pirmam reiškia, kad iš tavęs mokysis vėlesnės kartos, kad tavo išradimai ir sumanymai bus kitų įkvėpimo šaltinis. Vadinasi, pažinti senovės Rytų civilizacijų laimėjimus – ne tik būtinybė išsilavinusiam žmogui, bet ir sąlyga pažinti tolesnę žmonijos kūrybą.

Senovės Rytų civilizacijų architektūra Bene geriausiai senovės Rytų civilizacijų architektūros laimėjimai matyti iš visuomeninių statinių. Žymiausi statiniai Mesopotãmijoje – zikurãtai. Jie buvo statomi supilant vieną ant kito žemių kauburius ir juos sutvirtinant plytomis. Tokio statinio viršuje pastatydavo šventyklą, skirtą kuriam nors dievui. Senosios Ìndijos civilizacijos pasiekimai architektūroje atsiskleidžia Moheñdžo Dãro ir Harãpos miestų liekanose. Arijų laikų architektūros palikimas yra žymiai gausesnis – jį ne taip suniokojo laikas. Ryškiausi šios civilizacijos architektūros paminklai – induistų ir budistų šventyklos. Knijos architektūros pasididžiavimas – Didžióji knų sena. Manoma, kad visos sienos ilgis siekia apie 6350 km. Siena pastatyta iš akmenų ir žemės arba molio, o sienos dalys, esančios rytuose, apmūrytos plytomis. Maždaug kas 180 metrų buvo įrengti sargybos bokštai. Be abejo, Knijos architektai taip pat sukūrė įspūdingų miestų, rūmų ir šventyklų. Jos išsiskiria savitu, Tolimųjų Rytų architektūrai būdingu stiliumi.

Dantiraštis

Rytų šalių rašto sistemos Pirmieji ženklai, reiškiantys žodį, buvo piešiniai, tad istorikai juos taip ir vadina – piešinių raštu. Tačiau piešiniais sunku išreikšti veiksmą, jausmą, savybę. Tad sumanūs šumerai ėmė tobulinti vartojamus ženklus. Molio plytelėse nusmailinta lazdele jie įspausdavo „dantukus“, iš kurių ir sudarydavo rašto ženklus, reiškiančius skiemenį ar visą žodį. Toks raštas vadinamas dantraščiu. Seniausias Ìndijos raštas dar neiššifruotas. Apie 1500 m. pr. Kr. atkeliavę arijai turėjo savo literatūrinę kalbą – sanskrtą.

Zikuratas Remdamiesi šios ir 17 temos tekstu, sugalvokite klausimų apie šio pastato konstrukciją, patalpų paskirtį, statybines medžiagas ir pateikite juos savo draugui (klausimus užduokite vienas kitam paeiliui).

Induistų šventykla, VIII a. pastatyta dravidų stiliumi Pagal paveikslėlį nustatykite svarbiausius šio stiliaus bruožus.

Kinų hieroglifai Kokia jūsų nuomonė apie šią rašto sistemą: ką manote apie galimybę šio rašto išmokti, jį vartoti kasdieniame gyvenime?

Dvi temos atlankos Čia pateikiama pagrindinė mokomoji medžiaga. Kiekviena tema dėstoma tokia pat tvarka.

ŽMONIJOS PRAEITIES TYRIMAI

3 skyriaus kartojimas

Ìndros atvaizdas. Tailándas

Pirmosios civilizacijos

Senoji Egipto karalystė Mesopotamijos civilizacija Senoji Indijos civilizacija Senoji Kinijos civilizacija

1 skyrius

Skyriaus kartojimo atlanka Joje pateikiamas trumpas skyriaus apibendrinimas, kartojimo užduotis.

Kartojimo užduotis Užduotį atlikite dirbdami grupėmis. Naudodamiesi skyriuje pateikta medžiaga ir papildomais informacijos šaltiniais, sukurkite vienos iš skyriuje nagrinėtų civilizacijų pristatymą visai klasei. Pristatyme turi atsispindėti: civilizacijos gamtinė aplinka ir jos poveikis įvairioms žmonių gyvenimo ir veiklos sritims; pristatomos visuomenės politinė raida: valstybė, jos raida, įstatymai; žymiausi valdovai, jų vaidmuo valstybėje; socialiniai santykiai: socialiniai sluoksniai, jų teisės ir pareigos visuomenėje; civilizacijos laimėjimai: mokslas, menas, žymiausi paminklai, kūriniai; žmonių kasdienis gyvenimas: buitis, papročiai; religinis gyvenimas: garbinamos dievybės; apeigos; religiniai tekstai. Pristatymui pasirinkite sau priimtiną formą: albumas; kompiuterinė pateiktis; lankstinukai; maketai; piešiniai; plakatai; rankdarbiai; rašiniai; stendai. Galite kombinuoti kelias ar netgi visas formas. Pristatymas bus vertinamas atsižvelgiant į: tinkamą paaiškinimą, kodėl pasirinkote tą, o ne kitą civilizaciją; informacijos glaustumą (pristatymas trunka 5–8 minutes); informacijos istoriškumą (pateikiami tikri faktai, atitinkantys istorinę tikrovę; remiamasi šaltiniais); informacijos naudingumą (pateiktos žinios įdomios, svarbios civilizacijos pažinimui, istoriniam išprusimui); tinkamiausios pristatymo formos pasirinkimą (pasirinkta forma puikiai atskleidžia jūsų sumanymą, pagrindinę mintį; puiku, jei naudojate kelias formas – jas derinate tarpusavyje); pristatymo patrauklumą (lengvai suprantamas, estetiškai pateiktas); pasirinktos civilizacijos pristatymo kokybę (trumpai ir aiškiai pristatomos visos civilizaciją sukūrusios visuomenės gyvenimo sritys); naudojimąsi papildomais informacijos šaltiniais (kitų dalykų vadovėlių panaudojimas; duomenys, rasti internete, mokslo populiariuosiuose leidiniuose, spaudoje ir panašiai); darnų visos grupės narių darbą (aiškus kiekvieno įnašas į pristatymą, pagalba vienas kitam); klasės draugų nuomonę apie jūsų pristatymą.

118

119

ų j g g j ų y ų ų ąj y y į p y y p Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar kiitu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. Taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksm 1 s k Mokymosi yrius R O Mžingsniai OS IMPERIJA K A I P LY G I N T I O B J E K T U S grįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

Mokymosi žingsniai Kaip lyginti objektus

Lyginimo požymiai ir kriterijai

Užduoties pavyzdys. Palyginkite šiuos du žmones: viršuje – neandertalietis, apačioje – kromanjonietis (žr. pav.). Nustatykite, kuris iš jų yra dabartinių žmonių protėvis.

Drabužiai

Apmąstykite tikslą. Jums reikės palyginti nagrinėjamus objektus pagal numatytus kriterijus. Šioje užduotyje turėsite rasti ir įsidėmėti pagrindinius tiek neandertaliečio, tiek kromanjoniečio bruožus.

Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite. Pirmiausia išskirkite bendrus požymius, pagal kuriuos ketinate lyginti objektus. Tai gali būti: fiziniai duomenys; išorinės savybės; vidinės savybės ir pan. (lyginant neandertalietį ir kromanjonietį, galima pastebėti šiuos bendrus požymius: išvaizdą, turimus daiktus ir gyvenimo būdą). Iš bendrų požymių išskirkite lyginimo kriterijus – ką būtent lyginsite. Šioje užduotyje tai būtų: a) išvaizda: laikysena, galvos forma, veido bruožai, ūgis, sudėjimas; b) turimi daiktai: drabužiai, papuošalai, ginklai; c) gyvenimo būdas: verslai, pasaulėžiūra. Apgalvokite, kokios informacijos dar reikės lyginimui (iliustracijų, tekstų, papildomų šaltinių). Pasidarykite lyginimo schemą – lentelę. Joje surašykite lyginamus objektus ir lyginimo kriterijus. 58

Kryptingai veikite. Palyginkite atskiras objektų detales. Čia pateikiame tik dalį galimų neandertaliečio ir kromanjoniečio palyginimų (jums reikės lentelėje surašyti visus panašumus ir skirtumus).

Mums kasdien tenka ką nors lyginti. Pavyzdžiui, norite nusipirkti kokį nors daiktą – tarkime, ausines. Nueinate į parduotuvę – ten jų daugybė. Kurias pirkti? Tada ir imate lyginti: pagal kainą, išvaizdą, formą, spalvą, dizainą, gamintoją, dydį. Aišku, šiek tiek jums galės pagelbėti pardavėjas konsultantas. Bet jis nežino jūsų poreikių, lūkesčių (kriterijų) taip gerai, kaip jūs patys. Taigi galutinį sprendimą teks daryti jums. Įvairių dalykų pamokose taip pat dažnai pasitaiko užduočių ką nors palyginti. Dažniausiai jos prasideda žodžiais: Palyginkite šiuos...; Kuo skiriasi... (nurodykite skirtumus); Raskite panašumų; kuo panašūs... (nurodykite panašumus).

Tai įdomu Istorijos įdomybės Užduotys Žinių įtvirtinimas ir gebėjimų plėtojimas

Didžioji kinų siena

Šiame skyriuje susipažinote su pirmosiomis žmonijos civilizacijomis, dažnai dar vadinamomis Didžiųjų upių civilizacijomis. Šių civilizacijų kūrėjai pažabojo upes sudėtingais kanalų tinklais, užtvankų sistemomis. Jau apie 3500 m. pr. Kr. Tarpupyje gyvenantys šumerai sukūrė pirmuosius politinius junginius – miestus-valstybes. Vėliau valstybes sukūrė Egpto, Ìndijos ir Knijos gyventojai. Visų valstybių bendras bruožas – valdžia priklausė vienam asmeniui, dažnai laikomam dievu ar bent vyriausiuoju žyniu. Rytų valstybių visuomenes sudarė socialinės grupės, turinčios skirtingas teises ir pareigas visuomenėje. Gausi socialinė grupė Rytų visuomenėse – vergai, tad dažnai jos vadinamos vergovinėmis. Vienas svarbiausių civilizacijos požymių – miestas. Savo grožiu, didingais statiniais garsėjo daugelis senovės Rytų miestų – Babilònas, Moheñdžo Dãras, Harapà, Peknas, Tbai. Miestuose iškilo didingi statiniai, veikė mokyklos, bibliotekos, žyniai vykdė mokslinius stebėjimus, tyrimus, rašė mokslinius veikalus. Visose civilizacijose buvo vartojamas raštas. Bendras visų rašto sistemų pagrindas – ženklai, reiškiantys atskirus žodžius, skiemenis, mintis. Senovės Rytų gyventojai tikėjo daugybę dievų – buvo politeistai. Tik žydai buvo monoteistai. Religija darė didelę įtaką visoms gyvenimo sritims, visiems žmogaus gyvenimo tarpsniams. Kasdienį gyvenimą senovės Rytuose lėmė gamta, visuomenės normos, pasaulėžiūra, religija. Jo pažinimas atskleidžia senovės Rytų civilizacijų gyvybingumą, jų atspindį dabarties pasaulyje.

Netrukus Pamokos uždaviniai

Neandertalietis

Kromanjonietis

Laikysena

Šiek tiek kumptelėjęs

Tiesesnis

Galvos forma

Nuožulni kakta, pailga kaukolė, mažesnė galva

Statesnė kakta, apvalesnė, aukštesniu viršugalviu kaukolė

Veido bruožai

Priplota nosis, atsikišę skruostikauliai, neryškus smakras

Tiesesnis profilis, švelnesni veido bruožai, ryškesnis smakras

Ūgis

Žemesnis

Aukštesnis

Sudėjimas

Panašus

Išvaizda

Turimi daiktai

Papuošalai Ginklai Gyvenimo būdas Verslai Pasaulėžiūra

Padarykite išvadą apie objektų panašumus ir skirtumus. Ja remdamiesi pateikite atsakymą į užduoties klausimą, šiuo atveju – kuris objektas panašesnis į dabartinį žmogų. Palyginkite savo ir klasės draugų išvadas.

Įvertinkite savo veiklos rezultatus. Ar pavyko pasiekti numatytą tikslą? Ką nauja sužinojote ir išmokote lygindami objektus? Ką pasisekė padaryti gerai, kuo esate patenkinti? Ką kitą kartą darytumėte kitaip? Gebėjimas lyginti praverčia ir tada, kai keliami kiti panašūs tikslai, pvz.: atsirinkti tinkamiausią objektą; įvertinti nagrinėjamus objektus pagal numatytus kriterijus; rasti originaliausią, labiausiai iš kitų išsiskiriantį objektą ir pan.

„Mokymosi žingsnių“ atlanka Čia rasite patarimų, kaip sėkmingai atlikti spalva pažymėtas užduotis. I skyriaus kartojimas ir „Mokymosi žingsniai“ sudaro vieną atlanką.

Šią pamoką sužinojote: Pamokos išvados ir apibendrinimas

Įvadinis skyrelis „Praeitis dabartyje“ – kad žinotumėte, kodėl šią temą svarbu mokytis jums, XXI amžiaus Lietuvõs mokiniams, kad įžvelgtumėte ryšį tarp praeities ir dabarties.

2 skyrius

PRIEŠISTORĖS ŽMONĖS

Priešistorės žmonių visuomenė Netrukus

. . . .

Susipažinsite su priešistorės visuomenės kaita. Apibūdinsite vyrų ir moterų vaidmenį skirtingose bendruomenėse. Paaiškinsite, kaip susidarė kilmingųjų sluoksnis visuomenėje. Nurodysite pokyčius, ́ kuriuos sukėlė į Lietuvą atsikraustę indoeuropiečiai.

Skyrelyje „Netrukus“ – pamokos uždaviniai – kad aiškiai žinotumėte, ką per pamoką reikės nuveikti, o po pamokos turėtumėte kur pasitikrinti, ar viskas, ką planavote, pavyko.

Pagrindiniame tekste atskleidžiama tema, pateikiami svarbiausi faktai, reikalinga informacija.

Praeitis dabartyje Priešistorė – žmonių bendruomeninio gyvenimo pradžia. Priešistorės laikotarpiu imta suvokti, kas yra giminė, giminystė, pradėtos kurti bendruomenės, šeimos. Ir šiais laikais žmonės tebepaiso giminystės ryšių, kuria šeimas. Tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų, kad, pavyzdžiui, šeima esanti atgyvena, nebereikalinga dabarties visuomenei. Istorikai ir archeologai, tyrinėdami priešistorės visuomenę, ieško atsakymų, kodėl žmonės ėmė burtis į šeimas, bendruomenes, kokią naudą tai teikė žmonijai, ir kartu padeda dabarties visuomenei suprasti, kokios yra šeimos, giminystės tradicijos ir kodėl jas verta puoselėti ir tausoti.

Žmonių banda Pirmieji žmonės gyveno grupėmis po 20–50 asmenų. Kartais tokios grupės vadinamos tiesiog bandomis, panašiai kaip laukinių gyvūnų grupės. Mat grupės narių nesiejo jokie bendri susitarimai, jie neturėjo nuolatinio vado, aiškių gyvenimo taisyklių. Tiesiog gyvenant drauge būdavo lengviau apsisaugoti nuo pavojų, susirasti maisto. Mirusių savo narių banda veikiausiai nelaidodavo ir negedėdavo.

lo. Kuo vyresnė moteris, tuo daugiau jos kape šių daiktų. Giminėje išsiskirdavo ir mažesnės grupės – šemos. Šeimą sudarydavo patys artimieji giminaičiai. Dabartinėje Lietuvõs teritorijoje gyvenančią medžiotojų ir žvejų šeimą sudarydavo 5–7 asmenys. Darbas bendruomenėje buvo pasiskirstomas pagal amžių ir lytį. Vyrai eidavo medžioti, kartu darydavo darbo ir medžioklės įrankius, statydavo būstus. Moterys rūpinosi maistu, drabužiais ir vaikais. Vaikus suaugusieji auklėdavo savo pavyzdžiu, pamažu įtraukdami į bendruomenės gyvenimą. Berniukai buvo mokomi gaminti įrankius, medžioti. Moterys paaugusias mergaites mokė atskirti valgomąsias šaknis, vaisius, gaminti maistą, siūti drabužius, gydyti ligonius ar sužeistuosius. Gimininė bendruomenė palaikė ryšius su aplinkinėmis bendruomenėmis. Panašios savo kalba, tradicijomis, tikėjimu, papročiais, kilme bendruomenės priklausė tai pačiai geñčiai, skirtingos kilmės, papročių – kitoms gentims. Jau pirmosiose bendruomenėse imta drausti santuoką tarp tos pačios giminės narių. Buvo aiškiai nustatyta, su kurių giminių asmenimis tuoktis galima, o su kurių – ne. Tad moterims ar vyrams tekdavo ateiti į svetimą gentį. Per vedybas iš vienos genties į kitą buvo perduodama daug naujovių. Santuoka buvo porinė, tačiau šeima visiškai priklausė nuo giminės – šeimos turtas buvo ir giminės turtas. Visuomenėje svarbiau buvo atskira giminė, o ne šeima.

Kalba archeologai Anot archeologės Rimùtės Rmantienės, svarbus moters darbas nuo amžių buvo verpimas: Nuo akmens amžiaus laikų iki pat XIX a. verpimas buvo garbingiausias moters užsiėmimas: lygiai taip pat verpė ir paprasta vargdienė mergaitė, ir garbinga ūkininkė. Ne veltui juk ir visos pasakų karalaitės verpia. Verpimą žmonės greit įprasmino ir kaip gyvenimą – taip aukštybėse kažkas turėjo verpti žmogaus gyvenimo siūlą. Tai labai senas įprasminimas. Užtenka peržvelgti visą verpstukų smagračių įvairovę, ir suprasim, kaip buvo gerbiamas šis moters darbas.

Gimininė bendruomenė Manoma, kad, pradėję naudoti ugnį, žmonės ėmė gyventi bendruomenėmis. Juos suartindavo bendras laužas, bendras valgio ruošimas, bendras urvas ar ola, kurioje jie įsikurdavo. Kartu gyvenančius žmones siejo kraujo ryšiai – jie buvo giminės. Organizuota giminė, vykdanti bendrą veiklą, turinti savo vadovą, lyderį, vadinama gimininè bendrúomene. Bendruomenei vadovavo išmintingiausi ir vyriausi giminės vyrai. Jie prižiūrėdavo, kaip laikomasi tvarkos, ar po lygiai paskirstomas maistas. Tačiau svarbų vaidmenį turėjo ir kai kurios, ypač vyresnės, moterys. Jų kapuose randama ypatingų daiktų: gyvačių, žmonių figūrėlių, amulètų iš kau-

Gimininė ir teritorinė bendruomenė

Šiaurinių elnių medžioklė ① Kaip buvo organizuojama medžioklė? ② Kokius ginklus naudojo medžiotojai?

PRIEŠISTORĖS ŽMONIŲ VISUOMENĖ

Skyrelis „Praeities liudytojai“ – šaltinis iš temoje aprašomo laikotarpio – kad pajustumėte jo dvasią, pažintumėte žmones, jų raišką ir mąstymą; kad sužinotumėte apie praeitį iš pirmų lūpų.

Tėvas moko berniuką pasidaryti iš medžio luotą.

Tobulėjant darbo įrankiams ir ginklams, vis lengviau buvo įsigyjama maisto, kailių drabužiams. Žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimas sudarė galimybę pragyventi ir nedidelėms grupėms. Neolitè gimininė bendruomenė ėmė skaidytis į atskirus šeimų ūkius. Susidarė teritòrinė bendrúomenė. Kūrėsi kaimai, kuriuose gyveno nebe giminės, o kaimynai. Bendruomenės nariai bendrai ganė gyvulius, kirto mišką, medžiojo. Teritorinės bendruomenės reikalus sprendė kaimo vyrų susirinkimas arba jo išrinktas seniūnas. Asmuo, kuris nesilaikydavo bendruomenės taisyklių, būdavo išvejamas iš jos. O vienam išgyventi buvo labai nedaug šansų. Kiekviena šeima turėjo savo turto – nuosavybę. Dėl įvairių aplinkybių vienos šeimos praturtėjo, kitos nuskurdo – bendruomenėse atsirado turtinė nelygybė. Turtingesnės, stipresnės šeimos įgijo didesnę įtaką, autoritetą bendruomenėje, darėsi svarbesnis jų balsas priimant sprendimus. Pamažu šių šeimų nariams imta priskirti ypatingas savybes, gebėjimus, kurie persiduodantys iš tėvų vaikams, iš kartos į kartą. Negana to, manyta, kad tos ypatingos savybės nuolat

augančios, stiprėjančios. Tokios ypatingos šeimos imtos laikyti kilmngaisiais. Aukštą kilmę padėdavo išsaugoti kilmingųjų tarpusavio santuokos.

Indoeuropiečių atsikraustymas III–II tūkstm. pr. Kr. po Europą ėmė plisti indoeuropiečių gentys. Į dabartinę Lietuvõs teritoriją jie atsikraustė III tūkstm. pr. Kr. viduryje, neolito laikotarpiu. Indoeuropiẽčiai buvo žemdirbiai ir gyvulių augintojai. Jie šia patirtimi pasidalijo su senaisiais (vietiniais) Lietuvõs gyventojais. Maišantis seniesiems ir atsikėlusiems gyventojams, susiformavo mūsų protėviai – báltai. Bendradarbiaujant seniesiems gyventojams su atvykėliais, kilo daug naujų sumanymų, gyvenimas pasidarė turtingesnis, lengvesnis.

Moteris gamina valgį.

Tai įdomu Mūsų protėviams dažnai tekdavo badauti Senovės žemdirbys priklausė nuo blogų ir gerų metų derliaus. Žmonėms dažnai trūkdavo maisto. Ištyrus atkastus kaulus, galima nustatyti žmonių sveikatą. Apie badą ir ligas galima spręsti ir iš dantų būklės. Augančiam žmogui badaujant ilgesnį laiką, kaulai nustoja augti, lieka skersinių augimo stabtelėjimo linijų. Ištyrus moters kaulus, rastus Dúonkalnyje, prie Bržulio ẽžero, nustatyta, kad ji bent dvi žiemas augdama yra badavusi. Kitos moters kaulai net keturis kartus buvo nustoję augti. Taip pat vaikystėje bent keturias žiemas badavęs vyras daug kartų buvo sužeistas, tačiau sulaukė brandaus amžiaus.

Šią pamoką sužinojote:

Praeities liudytojai Ką iš šių paveikslėlių galima spręsti apie neolitą?

Nebylus liudytojas: neolito laikų europiečio kapavietė Skãra Brjus – neolito laikų akmeninė gyvenvietė Škòtijoje, įkurta bendromis pastangomis

Užduotys ❶ Raskite tekste sakinių, kuriuose atsispindi darbų pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų. Kaip šiuos teiginius papildo iliustracijos? ❷ Kuriame tūkstantmetyje į dabartinę Lietuvõs teritoriją atsikėlė indoeuropiečiai? Kuo buvo reikšmingas jų atsikraustymas? ❸ Nurodykite skirtumus tarp bandos ir gimininės bendruomenės. ❹ Pagal schemą (žr. pav. p. 36) ir pagrindinį tekstą palyginkite gimininę ir teritorinę bendruomenę. ❺ Remdamiesi temos tekstu ir šaltiniais, paaiškinkite, kokią naudą kiekvienam asmeniui teikė bendruomeninis gyvenimas. ❻ Pasvarstykite, kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, kad taptų bendruomenės lyderiu.

Skyrelyje „Tai įdomu“ – istorijos įdomybės, skirtos ir nuodugnesniam pažinimui, ir smagiam pasiskaitymui.

. Keičiantis žmonių įgūdžiams, keitėsi ir jų bendruomeninis gyvenimas. Dabartinis giminių bendravimas ir gyvenimas šeimomis siekia priešistorinius laikus. Gyvendami bendruomeniškai ir dalydamiesi tarpusavyje pareigomis, žmonės lengviau išsprendžia problemas. Neolito laikotarpiu ėmė rastis žmonių skirstymasis į kilminguosius ir paprastuosius.

. . .

Skyrelis „Užduotys“ – kad įtvirtintumėte žinias, plėtotumėte gebėjimus, pasitikrintumėte, ar išmokote tai, ko mokėtės. Užduotis atlikti galima tiek klasėje, tiek namie. Įsidėmėkite: užduotims atlikti reikalingos žinios pateikiamos ne tik pagrindiniame tekste, bet ir paveikslėliuose, žemėlapiuose, rašytiniuose šaltiniuose.

Knygos gale yra žodynėlis. Jame pateikti žodžiai, tekste išspausdinti pusjuodžiu ir pusjuodžiu kursyviniu šriftu. Pusjuodžius žodžius rekomenduojame išmokti: tai svarbios sąvokos, praversiančios toliau mokantis istorijos. O pusjuodžiai kursyviniai žodžiai tiesiog paaiškinami, kad būtų lengviau suprasti pagrindiniame ar šaltinių tekste dėstomas mintis. Vadovėlį papildys pratybų sąsiuvinis. Jame rasite ne tik užduočių, bet ir daug įdomybių ta tema, kurią nagrinėjote per pamoką.

Iliustracijomis siekiama akivaizdžiau pristatyti nagrinėjamą temą, suteikti papildomos informacijos, paskatinti jus pamąstyti, geriau įsigilinti į temą.

2 skyrius

PRIEŠISTORĖS ŽMONĖS

Teritorinė bendruomenė

Skyrelis „Kalba istorikai / archeologai / tikrovė...“ – istorijos mokslo laimėjimai, praeities tyrinėtojų pastebėjimai, šių laikų tikrovės ir praeities sąsajos.

Skyrelyje „Šią pamoką sužinojote“ – pamokos išvados ir apibendrinimas – kad galėtumėte trumpai nusakyti, ko šią pamoką išmokote.

Istorijos vadovėlis bus labai svarbus jūsų pagalbininkas pažįstant praeitį. Bet prisiminkite – istorijos galima mokytis ir iš kasdienio gyvenimo, žiniasklaidos, pokalbių su žmonėmis, apsilankymų muziejuose, parodose. Be abejo, nemažai istorijai svarbių duomenų sužinosite ir kitų dalykų pamokose. Linkime, kad mokymasis virstų prasminga pramoga. Sėkmės! Autorės

R O M O S I M P E R I J O S PA K I L I M A S  AU K S O A M Ž I U S

Apie tai, ko šiemet mokysitės

NAUJAUSIEJI LAIKAI

NAUJIEJI AMŽIAI

Netrukus

SENOVĖ PRIEŠISTORĖ

6 skyrius Priešistorė baltų žemėse: baltų gyvenimas ir veikla nuo II tūkstm. pr. Kr. iki V a.

5 skyrius Romėnų gyvenimas ir veikla. Ankstyvosios krikščionybės istorija

VIDURINIAI AMŽIAI

4 skyrius Senovės graikų gyvenimas ir veikla

Sužinosite, kokius istorinius laikotarpius nagrinėsite VII klasėje. Įvardysite regionus, kurių istorijos šiemet mokysitės. Susipažinsite su pagrindinėmis šių mokslo metų temomis.

3 skyrius Civilizacijos gimimas ir raida senovės Rytuose: žmonių gyvenimas ir veikla Mesopotamijoje, Indijoje, Kinijoje, senovės Egipte

. . .

2 skyrius Žmonių atsiradimas, jų gyvenimas ir veikla priešistoriniais laikais: nuo Afrikos iki Azijos ir Europos, neaplenkiant Lietuvos Žmonijos praeities medis

1 skyrius Istorijos mokslo pradmenys: kam mums ta istorija ir kaip ją pažinti ir suprasti

1 skyrius

V–VI klasėje glaustai apžvelgėte savo gyvenamosios vietovės, Lietuvõs, gretimų šalių ir Europos praeitį. Šių mokslo metų istorijos kursas – pirmas žingsnis į nuodugnesnį istorijos pažinimą. Mat nuo VII klasės istorija yra dėstoma istoriniais laikotarpiais. Šiais mokslo metais mokysitės priešistorės ir senovės, VIII klasėje – viduramžių ir dalies naujųjų amžių istorijos. IX ir X klasėje iš naujųjų amžių persikelsite į naujausiuosius laikus, kol prieisite dabartį. Jei žmonijos praeitį įsivaizduotumėte kaip medį, kuris nuolat auga (žr. pav.), tai VII klasės kursas būtų jo šaknys, kamienas ir apatinės šakos, o viršūnę pasiektumėte tik X klasėje.

Šią pamoką sužinojote:

. Nuo šių mokslo metų istoriUžduotys ❶ Kuo skirsis VII klasės istorijos pažinimas nuo V–VI klasės istorijos pažinimo? ❷ Pagal paveikslėlį „Žmonijos praeities medis“ nusakykite, kuo svarbus mokykliniam istorijos pažinimui vadovėlio 1 skyrius. ❸ Pagal paveikslėlyje paminėtas šalis išvardykite, kokių regionų istorijos šiemet mokysitės. ❹ Nurodykite pagrindines šių mokslo metų istorijos kurso temas. ❺ Atidžiai įsižiūrėkite į paveikslėlį: kokio istorinio laikotarpio nebuvo baltų praeityje?

jos mokysitės pagal istorinius laikotarpius. Šiemet mokysitės Afrikoje, Azijoje ir Europoje esančių regionų istorijos. Ne visų regionų istoriniai laikotarpiai yra vienodi. Pagrindinės VII klasės istorijos temos yra skirtos praeities žmonių gyvenimui ir veiklai; tas pačias temas epizodiškai nagrinėjote ir V–VI klasėje.

. . .

R O M O S I M P E R I J O S PA K I L I M A S  AU K S O A M Ž I U S

Ko mokėtės V–VI klasėje Netrukus

. . .

Prisiminsite žodžio „istorija“ aiškinimą. Pasikartosite, į kokias sritis yra skirstoma žmonių veikla. Nubraižysite laiko juostą, kurioje atsispindės penki istoriniai laikotarpiai.

V–VI klasėje jūs išėjote istorijos mokslo pradžiamokslį. Per dvejus metus susipažinote su svarbiausiomis istorijos sąvokomis, ryškiausiais istoriniais asmenimis, pagrindiniais Europos ir Lietuvõs įvykiais. Įgijote būtiniausių gebėjimų, kuriais naudodamiesi galėsite nuodugniau pažinti praeitį. Mokydamiesi šiemetės istorijos, įsitikinsite, kad to, kas išmokta, jums nuolat prireikia, turimos žinios labai dažnai praverčia. Šioje temoje pakartosite tik pačius svarbiuosius dalykus. Šiemet jūs palypėjote į aukštesnę istorijos mokymosi pakopą. Joje ypač svarbu prisiminti istorijos sąvokos aiškinimą: istorija – mokslas apie žmonių veiklą praeityje. Labai svarbus yra kiekvienas šio apibrėžimo žodis – jis nusako, kaip ir ką tyrinėsite gilindamiesi į istorijos paslaptis. Įsidėmėtina, kad žmonių veikla yra labai įvairi, tad istorikai ją skirsto į sritis. Politika Ekonomika Tarpusavio santykiai (kitaip vadinami socialiniais santykiais) Kultūra Religija Mokydamiesi istorijos, įsitikinote, kad pasaulis ir jo gyventojai be paliovos keitėsi. Istorikai spalvingą žmonijos praeitį skirsto į penkis istorinius laikotarpius. Jų trukmė nevienoda. Priešistorė – nuo seniausiųjų laikų iki IV tūkstm. pr. Kr. Senovė – nuo IV tūkstm. pr. Kr. iki V a. pabaigos Viduriniai amžiai – nuo V a. iki XV a. pabaigos Naujieji amžiai – nuo XV a. pabaigos iki XX a. pradžios Naujausieji laikai – nuo XX a. pradžios iki dabarties Istoriniai laikotarpiai skiriasi žmonių žiniomis, mokslo, kultūros laimėjimais, madomis. Jų pabaigoje paprastai vyksta dideli žmonių gyvenimo pokyčiai. Tas pasikeitęs, naujoviškas gyvenimas ir duoda pradžią kitam istoriniam laikotarpiui.

1 skyrius

Tačiau iš V–VI klasės kurso žinote, kad žmonių veikla, jos kaita priklauso ir nuo regiono, kuriame jie gyvena. Tad ir istorinių laikotarpių trukmė ne visuose regionuose buvo vienoda. Kai kur vieno ar kito istorinio laikotarpio iš viso nebuvo: pavyzdžiui, Lietuvõs istorijoje trūksta senovės laikotarpio. Taigi regionai, šalys turi savo istorinius laikotarpius. Šiemet mokysitės tik vieno Lietuvõs istorinio laikotarpio – Lietuvõs priešistorės. V klasėje susipažinote su visais Lietuvõs istoriniais laikotarpiais – kiekviename jų apžvelgėte visas penkias žmonių veiklos sritis. VI klasėje nagrinėjote Europos istorinius laikotarpius, juose irgi apžvelgėte visas žmonių veiklos sritis. Pakartokite, ką prisimenate.

Užduotys ❶ Prisiminkite vieną Lietuvõs ir vieną kurios nors Europos šalies istorinį asmenį. Papasakokite draugams, ką apie jį prisimenate, kodėl šis asmuo jums įstrigo į atmintį. ❷ Papasakokite apie ypač įsidėmėtiną Lietuvõs ir kitos Europos šalies įvykį. Paaiškinkite draugams, kodėl tas įvykis jums atrodo svarbus, dėl ko jį įsiminėte. ❸ Pasirinkite vieną Lietuvõs ir vieną Europos istorinį laikotarpį ir draugams papasakokite, kas tuo laikotarpiu įvyko svarbaus, kas iš esmės pakeitė žmonių gyvenimą. ❹ Pasirinkite vieną Lietuvõs ir kurio nors Europos regiono gyventojų veiklos sritį ir draugams papasakokite, kokių pokyčių toje srityje įvyko nuo seniausiųjų laikų iki dabarties. ❺ Nubraižykite sąsiuviniuose laiko juostą, kurioje atsispindėtų penki istoriniai laikotarpiai. Jei ties kiekviena laiko juostos atkarpa pažymėsite tai, ką prisimenate arba ką pasakoja, prisimena jūsų draugai, turėsite puikią istorijos atmintinę. O jei ją papildysite paveikslėliais, datomis, istoriniais asmenimis, kuriuos prisiminsite namie, vartydami savo senus istorijos ar pratybų sąsiuvinius, tai turėsite originalų (savos kūrybos) istorijos žinyną.

Šią pamoką sužinojote:

. V–VI klasėje įgytos žinios ir gebėjimai pravers mokantis istorijos aukštesnėse klasėse. V–VI klasėje glaustai apžvelgėte visus istorinius laikotarpius, o šiemet du iš jų nagrinėsite nuodugniau ir plačiau. Šiemet per istorijos pamokas išsamiau nagrinėsite tas pačias temas, kurių mokėtės V–VI klasėje. Laiko juostą galima paversti istorijos atmintine.

. . .

Žmogaus kilmė ir raida Netrukus

. . .

Aptarsite dvi pagrindines žmogaus atsiradimo teorijas. Susipažinsite su žmogaus raidos etapais. Remdamiesi iliustracijomis ir pagrindiniu tekstu, apibūdinsite žmonių tipų kaitą.

Praeitis dabartyje Kas pasikeis dabarties pasaulyje, jei sužinosime, iš kur mes atsiradome? Štai biologijos mokslo specialistai teigia, kad sužinojus, iš kur ir kaip atsirado žmogus, būtų galima nustatyti kiekvieno žmogaus kodą – genuose užrašytos informacijos apie žmogų visumą. Naudojantis tokia informacija, būtų galima gaminti vaistus konkrečiai tam žmogui, kaip tik tai ligai. Mat dabar vartojame vaistus puikiai žinodami, kad jie viena gydo, o kitkam kenkia. O žinodamas savo kodą žmogus gydytųsi kur kas efektyviau. Be to, nebereikėtų atlikti eksperimentų su gyvūnais.

Žmogaus atsiradimo teorijos

Giustãvas Dor. Šviesos sukūrimas Ką simbolizuoja šis paveikslas? Atsakykite, padiskutavę grupėse.

Dažniausiai nurodoma mūsų noro žinoti, iš kur atsiradome, priežastis – smalsumas. Žmones nuo seniausiųjų laikų domino šis klausimas. Įvairios tautos turėjo savo atsakymus. Dabarties pasaulyje taip pat tebėra daugybė spėliojimų ir teiginių. Plačiausiai paplitusios dvi nuomonės, dvi teòrijos. Kreacionzmo (sukūrmo) teòrija teigia, kad pasaulį ir žmoniją sukūrė Dievas. Judaizmo, krikščionybės, islamo išpažinėjai žmogaus kilmės paaiškinimą randa Biblijoje. O joje rašoma: Dievas tarė: „Tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnus: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius!“ Taip ir įvyko. Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera. Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos.

PRIEŠISTORĖS ŽMONĖS

Pagal evoliùcijos (výstymosi) teòriją žmogaus formavimasis truko milijonus metų. Anglų mokslininkas Čárlzas Dárvinas maždaug prieš pusantro šimto metų paskelbė veikalą, kuriame teigė, kad gyvūnija ir žmogus atsirado natūraliosios atrankos būdu – laipsniškai rutuliojantis vis tobulesnėms formoms. Silpnosios, prisitaikyti, pasikeisti nesugebėjusios rasės išnyko, o išliko geriausiai mokėjusios prisitaikyti.

2 skyrius

Žmogaus išvaizdos evoliucija Pagal evoliucijos teoriją nustatykite, kuriems vystymosi tipams priklauso paveikslėliuose vaizduojami žmonės. Atsakymą pagrįskite.

Žmogaus vystymasis Kad ir kokios teorijos šalininkai būtume, visi sutinkame, kad pats žmogus nuolat keitėsi: pokyčiams turėjo įtakos įvairiausi veiksniai, daugiausia gamtiniai. Prieš kelis milijonus metų Žemėje buvo visai kitokios gamtos sąlygos. Tinkamiausios atsirasti žmogui buvo tos teritorijos, kuriose netrūko maisto, vyravo šiltas, ramus klimatas. Seniausi žmonių pėdsakai palikti Rytų Afrikoje prieš 4 mln. metų. Mokslininkai mano, jog būta kelių ankstyvųjų žmonių tipų. Jie skyrėsi vienas nuo kito kūno sudėjimu, kaukolės forma, smegenų dydžiu. Kai kurių tipų žmonės išnyko, kiti vystėsi toliau. Seniausiu Rytų Afrikos gyventoju laikomas australoptekas. Manoma, kad jo būstas buvo medžiai. Australopiteko rankos trumpokos, taigi jis jau galėjo vaikščioti stačias. Jo smegenys tesudarė maždaug trečdalį dabartinio žmogaus smegenų. 29

ŽMOGAUS KILMĖ IR RAIDA

1925 m. Afrikoje buvo rastas kitas žmogaus tipas, pavadintas sumaniúoju žmogum. Jis gyveno prieš 2 mln. metų. Sumanusis žmogus jau mokėjo pasidaryti darbo įrankių iš medžio ar kaulo. Atskeldavo akmens kraštą ir turėdavo aštrų įnagį. Šie žmonės gyveno tarp uolų ir patys statėsi būstus. Prieš 1 mln. metų žmonių pirmtakai iš Afrikos persikėlė į Aziją ir Europą. Tai buvo dar vienas žmogaus tipas – stačiàsis žmogùs. Jis ne tik vaikščiojo dviem kojomis – jo ir nugara buvo tiesesnė. Laikui bėgant, žmogus keitėsi, didėjo jo sugebėjimai. Laikėsi vis tiesiau, vystantis protui, pakito ir jo veidas. Kakta pasidarė aukštesnė, akys išraiškingesnės, lūpos judresnės, tobulėjo kalba. Maždaug 300 000 m. pr. Kr. paplitusį žmogų mokslininkai pavadino protnguoju žmogum. Jis mokėjo įžiebti ugnį, kaulinius ir raginius įrankius puošė ornamentais. Apie 100 000 m. pr. Kr. Europoje ir Vakarų Azijoje paplito neandertaliẽčiai. Jie naudojo ugnį, buvo puikūs medžiotojai. Jų smegenys buvo net 13 proc. didesnės nei šiuolaikinio žmogaus. Jie buvo nepaprastai stiprūs. Apie 30 000 m. pr. Kr. neandertaliečiai išnyko ir niekas lig šiol nepaaiškino kodėl. Prancūzjoje, Krò Manjòno olojè, rastos liekanos žmonių, labiausiai primenančių šiuolaikinius žmones. Šio tipo žmonės buvo pavadinti kromanjoniẽčiais. Manoma, kad jie gyveno prieš 40 tūkst. metų ir yra tiesioginiai mūsų protėviai.

Kromanjonietis ir neandartalietis apie 15 000 metų gyveno vienas šalia kito. Vienas išnyko, kitas vystėsi toliau. Niekas negali paaiškinti, kodėl taip atsitiko. ① Kuris iš šių žmonių – neandertalietis, kuris – kromanjonietis? Atsakymą pagrįskite detalėmis. ② Palyginkite šių žmonių išvaizdą, gyvenimo būdą, verslus. Nustatykite ir panašumus, ir skirtumus.

Praeities liudytojai Iš šumerų kūrybos (III tūkstm. pr. Kr.): Mano motin! Yra būtybė ta, kurią tu paminėjai, Tu dievų jai pavidalą, motin, suteiki; Užmaišyk gero molio, nuo krašto bedugnės paėmus, Te prityrę meistrai šitą molį kaip dera sumaišo, O jau kūno dalis jos tu pati nulipdyki, ...Deivė Ninmach jai suteiks pavidalą dievo, Tai žmogus bus...

2 skyrius

PRIEŠISTORĖS ŽMONĖS

Tai įdomu Dar kelios mažiau paplitusios teorijos Involiucijos teorija: šios teorijos šalininkai tvirtina, kad beždžionė atsirado iš žmogaus. Tiesiog kai kurie žmonės, nepatenkinti, kad reikia vaikščioti ant dviejų kojų, daužytis vėzdais ir vilkėti žvėrių kailiais, viso to atsisakė ir pamažu virto beždžionėmis. Juk randama žmogaus protėvių liekanų, tačiau nieko nežinoma apie gorilų ar šimpanzių protėvius. O turėtų būti kokių nors duomenų... Išeiviai iš jūros: žmogaus protėviai buvo jūrų gyventojai. Juk žmogaus oda lygi, be tankaus kailio, tarsi pritaikyta plaukioti vandenyje. Ausys šonuose, 2/3 kojų pirštų sujungti oda. Ką tik gimęs žmogaus kūdikis jau moka plaukioti. Galbūt žmonės vėl nori grįžti į vandenyną – vis daugiau vyrų nuplinka. Nosis trumpėja. Be to, vandenyje galima laisviau judėti – ir aukštyn žemyn, ne tik į šonus; ten nereikia drabužių. Visi kadaise buvome žuvys. Ateiviai iš kitos planetos: žmonės čia neatsirado – jie tiesiog atvyko iš kitos planetos. Galbūt iš kosmoso į Žemę buvo atnešta gyvybė, kuri evoliucionavo, pavirto žmogumi, o gal į šią planetą dabartinių žmonių protėviai atvyko jau šiuolaikiškos išvaizdos. Tiesa, Žemėje jie rado primatų – panašių į save, šiek tiek už kitus gyvūnus sumanesnių žinduolių. Bet šie išnyko.

Beždžionės byla

Praėjusio amžiaus 3-iame dešimtmetyje jaunas mokytojas Džonas T. Skopas Dáitono mokykloje (JAV, Tènesio valstijoje) dėstė Dárvino evoliùcijos teòriją. Už tai teismas jam skyrė šimto dolerių baudą. Mat religingos bendruomenės pastangomis 1925 m. toje valstijoje buvo išleistas įstatymas, pagal kurį valstybinėse mokyklose nebuvo galima dėstyti „jokios teorijos, neigiančios Biblijos pasakojimą apie tai, kad Dievas sukūrė žmogų, ir mokyti, kad žmogus kilęs iš žemesnės rūšies gyvių“. Šis įstatymas panaikintas tik 1967 m.

Šią pamoką sužinojote:

Užduotys ❶ Kas ir kada sukūrė evoliucijos teoriją? ❷ Kokių pažiūrų žmonėms priimtinesnė kreacionizmo teorija? Paminėkite veikalą, kuriame remiamasi šia teorija. ❸ Kokius teiginius vadiname teorija? Pateikite du argumentus, įrodančius, jog visos temoje pateiktos žmogaus kilmės teorijos yra kaip tik teorijos, o ne faktai. ❹ Kuri teorija jums atrodo artimiausia? Paaiškinkite savo pasirinkimą. ❺ Remdamiesi temos paveikslėliais, nustatykite: kaip keitėsi žmogaus galvos forma? kaip keitėsi žmogaus galvos dydis? kaip keitėsi žmogaus laikysena? kokie veiksniai turėjo įtakos tiems pokyčiams? Nubraižykite laiko juostą, kurioje atsispindėtų žmogaus raida ir po❻ kyčiai.

. Nėra vienos žmogaus kilmės teorijos. Bet iš kelių mes galime pasirinkti sau priimtiniausią. Vienaip ar kitaip Žemėje atsiradęs žmogus nuolat keitėsi. Tai ne teorija, o faktas. Keitėsi ne tik žmogaus išvaizda, bet ir sugebėjimai. Šių laikų žmonės, palyginti su visa žmonija, jaunikliai – žmonijai apskritai yra 4 mln. metų, dabarties žmogui – 40 tūkst. metų.

. . .

Priešistorinių laikų išradimai Netrukus

. . .

Nagrinėsite akmeninių įrankių gamybos raidą. Aiškinsitės ugnies panaudojimo svarbą. Išvardysite 2–3 išradimus, pakeitusius kasdienį žmonių gyvenimą.

Akmeninis ratas

Praeitis dabartyje Jei pirmieji žmonės nebūtų pakėlę akmens ar pagalio nuo žemės ir panaudoję jų kaip įrankių, vargu ar būtų susiformavusi dabartinė visuomenė. Kiekvienas nuo seniausiųjų laikų padarytas išradimas keitė žmonių gyvenimą, padėjo jiems prisitaikyti ir išlikti vis kintančiame pasaulyje. Daugelis manome, kad didžiųjų atradimų laikai buvo daug vėliau. Bet tyrinėtojai gali įrodyti: esminiai žmonijos išradimai, kurie ypač pakeitė gyvenimą, buvo padaryti priešistoriniais laikais. Vėliau milijonus metų išradimai buvo tik tobulinami, papildomi. Juk jei nebūtų rato, nebūtų ir automobilio. Tad jei norisi ką nors išrasti, jei turite idėjų, bet nežinote, kaip jas įgyvendinti, – pasižiūrėkite į priešistorės išradimus – juk nuo jų viskas prasidėjo.

Išradimas, palengvinęs verslus: akmens apdirbimas Žmogus neturi aštrių dantų, nagų, ragų, ypatingų gebėjimų bėgti, plaukti, šokinėti. Jo kūnas, palyginti su gyvūnų kūnu, yra menkiau prisitaikęs išlikti natūralioje gamtoje. Tad jau pirmiesiems žmonėms reikėjo įrankių, padedančių pasiimti iš gamtos tai, kas būtina išgyvenimui. Mažiausiai prieš 3 mln. metų vienas iš žmonių protėvių pirmą kartą pasinaudojo neapdorotu akmeniu – galbūt riešutui perskelti ar kaului perlaužti. Naudojamas kaip plaktukas, akmuo dažnai skildavo pusiau arba nuo jo atskildavo skeltės. Jomis buvo galima kirsti

Akmens apdirbimo būdai

2 skyrius

PRIEŠISTORĖS ŽMONĖS

žolių stiebus, smailinti lazdas, lupti žievę, pjaustyti skerdieną. Afrikoje, Tanzãnijoje, rasta skaldyto akmens ir žvėrių kaulų telkinių. Daug vėliau skeltės buvo nuskeliamos iš abiejų pusių. Tokie skáldyto akmeñs įrankiai buvo naudojami visą paleolito laikotarpį. Akmenys buvo naudojami ir atskirai, ir sujungti su lazda. Mezolitè žmonės išmoko akmenį apdoroti, nuskeldami nuo jo mažas atplaišėles, jį tašyti. Geriausiai tokiam apdirbimui pasiduoda titnagas. Tašýto akmeñs įrankiai patogesni, aštresni. Neolito laikais akmenį išmokta šlifúoti, gręžti jame skyles.

Išradimas, sutelkęs bendruomenę: ugnies panaudojimas Manoma, kad ugnis buvo pradėta naudoti maždaug prieš 1 mln. 400 tūkst. metų Afrikoje. Iš pradžių ugnį į savo ugniakurus žmonės atsinešdavo nuo žaibo uždegtų medžių ar žolės. Ugnį kurstydavo, palikdavo ką nors ją saugoti ir nuolat įmesti malkų. Vėliau išmoko įžiebti ugnį trindami du sausus pagaliukus. Viename buvo padaroma įduba, į ją įstatomas kitas pagaliukas ir be paliovos sukiojant trinamas. Kai tik pagaliukai įkaisdavo, pridėdavo samanų, kurios greitai užsidegdavo. Vėliau, kai atsirado žemdirbystė, gyventojai ugnimi išdegindavo miškų ir krūmynų plotus. Tokioje pelenais patręštoje dirvoje derlius būna geras kelerius metus iš eilės. Kai kurių mokslininkų teigimu, ugnis yra vienas svarbiausių žmonijos atradimų, nulėmusių jos raidą. Karštas maistas turėjęs įtakos žmogaus kūno kaitai, o sėdėjimas ratu apie laužą paskatinęs žmonių socialinių įgūdžių raidą. Sėdint kartu ir laukiant, kol valgis bus gatavas, lavėjo kalbėjimo įgūdžiai. Dar ir dabar yra populiaru kalbėtis, diskutuoti susėdus ratu arba prie apskrito stalo.

Kalba archeologai Europoje archeologai randa įvairaus dydžio lankų. Dažniausiai jie būna 150–180 cm ilgio. Álpėse rastas medžiotojas, kuris gyveno prieš 5 tūkst. metų. Jis turėjo 2 m ilgio iš kukmedžio padarytą lanką. Yra rasta ir ypač didelių lankų – 350 cm ilgio lankas rastas Kòmijoje (Rùsijoje). Lietuvojè lankai buvo daromi iš lazdyno karties nulupta žieve. Jie būdavo iki 250 cm ilgio.

Išradimai, pakeitę kasdienybę Jau pirmieji medžiotojai savo kūną dengdavo sumedžiotų žvėrių kailiais. Juos susijuosdavo, surišdavo sausgyslėmis. Prieš 25 tūkst. metų buvo išrasta adata su ąsele. Ja susiūti kailiai būdavo sandaresni,

b Pagal akmens apdirbimo aprašymą pagrindiniame tekste nustatykite, kuriems akmens amžiaus laikotarpiams priklauso paveikslėliuose pavaizduoti įrankiai.

Priešistorės ginklų rekonstrukcija pagal išlikusias detales

PRIEŠISTORINIŲ LAIKŲ IŠRADIMAI

Puodų rekonstrukcija pagal šukes, išlikusias iš III tūkstm. pr. Kr.

Šių laikų keramikų dirbiniai, atkuriantys priešistorės baltų puodus

patogesni, netrukdydavo judėti. Toks menkas išradimas – ãdata – padėjo žmonėms ištisus metus gyventi Europos ir didžiulės Eurazijos tundroje, įsikurti Sbiro pakraštyje ar net persikelti į Amerikos žemyną. Neolite išmokta áusti. Be abejo, drabužiai iš audinio buvo dar patogesni, įvairesni. Apie XIV tūkstm. pr. Kr. buvo išrasta kerãmika. Pirmieji indai nulipdyti rankomis. Indai buvo skirti saugoti maisto atsargoms, laikyti vandeniui, gaminti maistui. Seniausio indo šukių rasta Japònijos Honsiù salojè. Ant 30 šukių paviršiaus aptikta suanglėjusios medžiagos. Todėl galima spėti, kad indas naudotas kaip virimo puodas. Manoma, kad iš pradžių vanduo buvo šildomas įkaitintais akmenimis, dedamais į puodą. Ypač keramika paplito neolite, kai žmonės tapo sėslūs, – juk klajokliai nesitampys su savimi lengvai dūžtančių indų. Jau pirmieji žmonės turėjo polinkį keliauti. Daugiau kaip prieš 6000 metų žmonės pradėjo naudoti rãtą. Seniausias ratas rastas Bulgãrijoje. Jis buvo pagamintas iš medžio. Manoma, kad ratas priklausė stumiamam arba traukiamam vežimaičiui, greičiausiai

Praeities liudytojai a

Žemdirbių išradimai: a) kirvis; b) kauptukas; c) pjautuvas, d) krepšys; e) grūdų trintuvė. Piešiniai pagal senovės Egpto archeologinius radinius ir dailės kūrinius

2 skyrius

PRIEŠISTORĖS ŽMONĖS

dvirãčiui. Tokiu vežimu buvo gabenami daiktai. Kinkomi vežimai, greičiausiai, atsirado dar po tūkstančio metų. Rato išradimas buvo svarbus ne tik daiktų, krovinių gabenimui: ratas buvo pritaikytas keramikai – puodams žiesti, maisto gamybai – sukamosiomis girnomis malti grūdams, akmens apdirbimui – skylėms gręžti.

Kromanjoniečiai mokėjo pasidaryti įrankį, su kuriuo daug toliau numesdavo ietį. Tas išradimas vadinamas ietisvaidžiu. Jis iki keturių kartų padidina ieties metimo nuotolį, tačiau pataikymo tikslumas priklauso nuo praktinių įgūdžių.

Galbūt taip atrodė pirmykštis žmogus su ietisvaidžiu. Kokie gyvūnai galėjo būti medžiojami ietimi su ietisvaidžiu?

Tai įdomu Medinės ietys iš priešistorės Daugelis įrankių, naudotų prieš milijoną metų, neišliko. Mažiausiai išliko medinių įrankių. Tačiau Vokietjoje buvo rastos trys ietys, kurių amžius – 400 000 metų. Jos padirbtos iš dygiosios eglės, o forma panašios į šiuolaikines sportines ietis. Sunkiausia ir storiausia jų priekinė dalis, o užpakalinė – ilga ir smailėjanti. Jos rastos su daugeliu arklių kaulų, todėl manoma, kad buvo naudojamos medžioti šiems ir kitiems stambiems žinduoliams.

Užduotys ❶ Prisiminkite, kas yra neolito revoliucija. Kurie šioje temoje paminėti išradimai yra jos dalis? Atsakymą paaiškinkite. ❷ Sugrupuokite tekste aprašytus ir paveikslėliuose pavaizduotus įrankius pagal tai, kurie jų labiausiai naudojami pasisavinamajame ūkyje, kurie – gamybiniame, o kurie universalūs – tinka abiem atvejais. Savo pasirinkimą paaiškinkite. ❸ Remdamiesi pagrindiniu tekstu ir iliustracijomis, nusakykite, kaip keitėsi akmens apdirbimas. ❹ Archeologai yra įsitikinę, kad daugelis rastų akmeninių įrankių iš tiesų yra tik jų detalės – medinės, kaulinės dalys ilgainiui sunyko. Visą įrankį archeologams padeda atkurti vaizduotė, urvų piešiniai ir šiais laikais kai kurių genčių tebenaudojami įrankiai. Pabūkite ir jūs įrankių atkūrėjais. Pasirinkite įdomesnes paveikslėliuose pateiktas akmeninių įrankių detales ir atkurkite viso įrankio vaizdą. ❺ Pasidalykite patirtimi apie vakarojimą prie laužo. Kokiu tikslu jūs buvote susikūrę laužą, ką prie jo veikėte, kokius jausmus patyrėte?

Šią pamoką sužinojote:

. Vienu ar kitu akmens amžiaus laikotarpiu žmonės naudojo skaldyto, tašyto, šlifuoto akmens įrankius. Ugnies panaudojimas pakeitė žmonijos fizinę, socialinę, kalbinę, ekonominę raidą. Neolito laikais žmonės išrado keramiką, išmoko verpti, austi.

. .

2 skyriaus kartojimas Šiame skyriuje susipažinote su priešistorės žmonių gyvenimu. Daug klausimų apie priešistorinius laikus dabarties mokslininkų dar neatsakyta, kaip ir klausimas, iš kur atsirado žmogus. Kol kas jie gali pasiūlyti tik įvairių teorijų, kurias įrodys galbūt jau kita mokslininkų karta. Tačiau įrodymų, kad priešistorės žmogus gyveno Žemėje, yra. Pačius pirmuosius pėdsakus jis paliko Afrikoje, o ilgainiui išplito po visą pasaulį. Įvairiuose regionuose jo ankstyviausių pėdsakų datos skiriasi. Tačiau bendra žmonijos raida, visuomenių socialiniai santykiai, ekonominis gyvenimas, religija, kultūra daug kuo panaši. Tad priešistorės skirstymas į akmens amžių ir metalų amžių tinka įvairių regionų istorijai. Šiame skyriuje plačiau apžvelgėme tik akmens amžių, nes metalų amžius prasideda jau žmonijai sukūrus raštą. Trys akmens amžiaus laikotarpiai – paleolitas, mezolitas ir neolitas – bus jūsų kartojimo temos.

Priešistorinių laikų keraminis indas

Pagal medžiagas, iš kurių buvo gaminami įrankiai, ginklai, priešistorė dalijama į du didelius laikotarpius – akmens amžių ir metalų amžių. Šie laikotarpiai savo ruožtu yra skirstomi į mažesnius (žr. laiko juostą).

Priešistorė Artimuosiuose Rytuose 2 mln. m m. pr. Kr. Paleolitas (senasis akmens amžius)

Lietuvõs priešistorė

Rašto atsiradimas

XII tūkstm. pr. Kr.

IX tūkstm. pr. Kr.

Mezolitas (vidurinis akmens amžius)

II tūkstm. pr. Kr.

VI tūkstm. pr. Kr.

Neolitas (naujasis akmens amžius)

Paleolitas

Mezolitas

XI tūkstm. pr. Kr.

VIII tūkstm. pr. Kr.

Vario/bronzos os amžius

Neolitas

IV tūkstm. pr. Kr.

Geležies amžiai

Žalvario amžius

II tūkstm. pr. Kr.

2 skyrius

PRIEŠISTORĖS ŽMONĖS

Kartojimo užduotis Pasiskirstykite klasėje į tris grupes. Kiekviena grupė pasirinks vieną iš trijų akmens amžiaus laikotarpių. Tai galite padaryti bendru susitarimu arba burtais. Užduotis grupei. Remdamiesi skyriuje pateikta medžiaga, parenkite savo pasirinkto akmens amžiaus laikotarpio pristatymą (ne ilgesnį, kaip 10 minučių trukmės) kitiems klasės draugams. Pristatyme nurodykite: kokio regiono vieną iš akmens amžiaus laikotarpių norite pristatyti; nuo kada iki kada truko jūsų pristatomas laikotarpis; kokiais šaltiniais, mokslininkų darbais, istoriniais pasakojimais naudojotės rengdami pristatymą; kokios buvo nagrinėjamo regiono gamtos sąlygos, augalija, gyvūnija tuo laikotarpiu, kurį pristatote; gyventojų verslus, pragyvenimo šaltinius; kokiomis bendruomenėmis gyveno to regiono gyventojai jūsų pristatomu laikotarpiu; kokius naudojo įrankius, kokiuose būstuose gyveno, kaip rengėsi, kaip apsirūpindavo drabužiais; kokia buvo jų pasaulėžiūra, kuo jie tikėjo; kaip bėgo jų kasdienybė; savo pastebėjimus, nuomonę apie to regiono gyvenimą jūsų tyrinėjamu laikotarpiu.

Ankstyvasis geležies amžius

VI a. pr. Kr.

Senasis geležies amžius

I a. pr. Kr.

Be abejo, pristatymas bus turiningesnis, jei naudositės ne tik šiuo vadovėliu, bet ir kitais informacijos šaltiniais: kitų dalykų vadovėliais, bibliotekose esančiomis knygomis, internetu. Galbūt jūsų gyvenamojoje vietovėje yra muziejus, kurį aplankius taip pat galima gauti reikiamos informacijos? Juk istorikui žinių šaltinis gali būti bet kas iš to, ką sukūrė gamta ir žmogus. Pristatymas bus puikus, jei pasakojimą iliustruosite piešiniais, maketais, savo rankdarbiais, nuotraukomis. Jei yra galimybė, naudokitės informacinėmis technologijomis. Rengdamiesi pristatymui, galite: pasidalyti tarpusavyje atskiromis temomis, o paskui jas sujungsite į vieną; pasiskirstyti tam tikros rūšies darbus: vieniems patinka rinkti informaciją, kitiems – piešti, tretiems – gaminti maketus. Sėkmės atliekant užduotį.

Vidurinis geležies amžius

V a.

Vėlyvasis geležies amžius

IX a.

XIII a.

Lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geograﬁjos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis į Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar kii pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

Mokymosi žingsniai Kaip lyginti objektus Mums kasdien tenka ką nors lyginti. Pavyzdžiui, norite nusipirkti kokį nors daiktą – tarkime, ausines. Nueinate į parduotuvę – ten jų daugybė. Kurias pirkti? Tada ir imate lyginti: pagal kainą, išvaizdą, formą, spalvą, dizainą, gamintoją, dydį. Aišku, šiek tiek jums galės pagelbėti pardavėjas konsultantas. Bet jis nežino jūsų poreikių, lūkesčių (kriterijų) taip gerai, kaip jūs patys. Taigi galutinį sprendimą teks daryti jums. Įvairių dalykų pamokose taip pat dažnai pasitaiko užduočių ką nors palyginti. Dažniausiai jos prasideda žodžiais: Palyginkite šiuos...; Kuo skiriasi... (nurodykite skirtumus); Raskite panašumų; kuo panašūs... (nurodykite panašumus). Užduoties pavyzdys. Palyginkite šiuos du žmones: viršuje – neandertalietis, apačioje – kromanjonietis (žr. pav.). Nustatykite, kuris iš jų yra dabartinių žmonių protėvis.

įvairiais būdais, pavyzdžiui, susiskirstyti ir dirbti poromis. itu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. Taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmus K A I P LY G I N T I O B J E K T U S

1 s k Mokymosi yrius R O Mžingsniai OS IMPERIJA

Neandertalietis

Kromanjonietis

Laikysena

Šiek tiek kumptelėjęs

Tiesesnis

Galvos forma

Nuožulni kakta, pailga kaukolė, mažesnė galva

Statesnė kakta, apvalesnė, aukštesniu viršugalviu kaukolė

Veido bruožai

Priplota nosis, atsikišę skruostikauliai, neryškus smakras

Tiesesnis profilis, švelnesni veido bruožai, ryškesnis smakras

Ūgis

Žemesnis

Aukštesnis

Sudėjimas

Panašus

Išvaizda

Turimi daiktai Drabužiai Papuošalai Ginklai Gyvenimo būdas Verslai Pasaulėžiūra

Serijos „Šok“ vadovėlio „Istorija“ komplektą VII klasei sudaro: Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga Pratybų sąsiuvinis

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt

Vadovėlis Antroji knyga

Pratybų sąsiuvinis

Vadovėlis Pirmoji knyga

ISTORIJA

. .

Vadovėlis Pirmoji knyga