Istorija 8

Serijos „Šok“ vadovėlio „Istorija“ komplektą VIII klasei sudaro: Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga Pratybų sąsiuviniai. Pirmasis sąsiuvinis. Antrasis sąsiuvinis Mokytojo knyga

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt

Vadovėlis Pirmoji knyga

ISTORIJA

. . .

Vadovėlis Pirmoji knyga

Turinys ·

Apie vadovėlį 4 6 Ko mokėtės VII klasėje Apie tai, ko šiemet mokysitės

· ·

10

·

1 skyrius. VIDURAMŽIŲ VALSTYBĖS IR VALDŽIOS BRUOŽAI 14 16 1. Romos imperijos įpėdinės 20 2. Europos politinis gyvenimas IX–XII a.

24 3. Kryžiaus žygiai 4. Kryžiaus žygiai į Baltijos kraštus. Lietuvos valstybės susikūrimas 32 5. Centralizacija. Luominių monarchijų susikūrimas 36 6. Pagoniškos Gedimino giminės valdymas 40 7. Lietuvos valstybė dinastinės unijos metais 44 8. Įsiveržimai į Europą 48 1 skyriaus kartojimas 49 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 50 Mokymosi žingsniai. Kaip sudaryti laiko juostą

·

·

· ·

·

·· ·

·

·

·

2 skyrius. VIDURAMŽIŲ ŪKIO IR VISUOMENĖS RAIDOS BRUOŽAI 54 9. Europos gamta ir gyventojai viduramžiais 58 10. Žmogus viduramžių visuomenėje 62 11. Viduramžių kaimai. Kilmingųjų luomas 66 12. Kaimų gyventojai ir jų verslai 70 13. Viduramžių miestai 74 14. Prekyba ir pinigai viduramžiais 78 15. Amatai ir paslaugos viduramžiais 82 16. Bizantijos visuomenės ir ūkio raida viduramžiais 86 2 skyriaus kartojimas 87 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 88 Mokymosi žingsniai. Kaip sudaryti schemą

· ·· · · · · · · · ·

· · ·

28

52

·

3 skyrius. VIDURAMŽIŲ RELIGIJOS IR KULTŪROS BRUOŽAI 90 92 17. Viduramžių gyventojų pasaulėžiūra 96 18. Krikščionių bažnyčia viduramžiais 100 19. Dvasininkai ir Bažnyčios kritikai 104 20. Religinis gyvenimas LDK 108 21. Viduramžių švietimo ir mokslo raida 112 22. Viduramžių meno raida 116 23. Viešasis gyvenimas viduramžiais 120 24. Buitis ir kasdienybė viduramžiais 124 3 skyriaus kartojimas 125 Projektas Gimtinė pro rasos lašą Mokymosi žingsniai. Kaip dirbti su istoriniu žemėlapiu

· · · · · ·· · ··

·

·

126

Žodynėlis 128 132 Tekstų šaltiniai 132 Iliustracijų šaltiniai 3

UDK 931(075.3) La486

Turinys

·

4 Apie tai, ko mokysitės 4 skyrius. RYTŲ ŠALYS VIDURAMŽIAIS 8 10 1. Arabų gyvensena iki islamo 14 2. Islamas 18 3. Arabų kalifatas 22 4. Kinija VII–XVI a.

26 5. Kinijos ir arabų kraštų kultūra 32 4 skyriaus kartojimas 33 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 5 skyrius. NAUJŲJŲ AMŽIŲ PRADŽIA 34 36 6. Renesansas 40 7. Renesansas LDK 44 8. Reformacija 48 9. Kontrreformacija 52 10. Didieji geografiniai atradimai 56 11. Naujasis pasaulis 60 5 skyriaus kartojimas 61 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 62 6 skyrius. NAUJIEJI AMŽIAI – VALSTYBĖ IR VALDŽIA 64 12. Absoliutizmas 68 13. Dinastiniai ir religiniai karai 72 14. Nyderlandų revoliucija 76 15. Liublino unija 80 16. ATR užsienio politika 84 6 skyriaus kartojimas 85 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 7 skyrius. NAUJŲJŲ AMŽIŲ ŪKIO IR VISUOMENĖS RAIDOS BRUOŽAI 88 17. Ūkio raida 92 18. Kapitalizmas 96 19. Visuomenės grupės 100 20. ATR visuomenė 21. Religinių ir tautinių grupių sambūvis XVI–XVII a. visuomenėje 108 7 skyriaus kartojimas 109 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 110 8 skyrius. RELIGIJA, KULTŪRA, PASAULĖŽIŪRA 112 22. Krikščionių bažnyčios naujaisiais amžiais 116 23. Mokslas ir švietimas 120 24. Barokas Vakarų Europoje 124 25. Barokas ATR 128 26. Žmogus ir jo aplinka 132 8 skyriaus kartojimas 133 Projektas Gimtinė pro rasos lašą 134 Žodynėlis 138 Šaltinių sąrašas

· · ·

Recenzavo

Redaktorė INGA VIJAIKYTĖ

Pirmasis leidimas 0000

ISBN 000-0-000-00000-0 © Saulius Bužinskas, 0000 © Jūratė Litvinaitė, 0000 © Arūnas Serneckas, 0000 © Leidykla „Šviesa“, 0000

· ·

· ·

· · · ·

· · · · · · · · · · · · · · · · ·· · · · · ·· · · · · · ·

·

86

·

104

3

R O M O S I M P E R I J O S PA K I L I M A S  AU K S O A M Ž I U S

Apie tai, ko šiemet mokysitės Netrukus

Praeitis dabartyje

. . .

Nagrinėsite šių mokslo metų istorijos kurso laiko juostą. Įvardysite regionus ir civilizacijas, kurių istoriją nagrinėsite šiemet.

Paaiškinsite, kas yra viduramžiai ir kaip jie susiję su antika.

Šiemet susipažinsite su žmonijos patirtimi, kaupta daugiau kaip tūkstantį metų. Šis istorinis laikotarpis vadinamas viduramžiais. Jo palikimas, stebinantis savo verte ir didybe, yra reikšmingas visoms šiuolaikinio gyvenimo sritims. Jis įkvepia menininkus, mokslininkus, išradėjus, fantastikos kūrėjus; gyvuoja žmonijos tradicijose, apeigose, kasdieniame gyvenime. Tad viduramžių pažinimas praturtina kiekvieną, padeda suprasti aplinkinį pasaulį, leidžia sėkmingai jame veikti.

VIII klasės istorijos kursas apima visą viduramžių istoriją ir dalį naujųjų amžių istorijos.

Pirmoji knyga skirta viduramžiams. Jie apima maždaug tūkstančio metų istoriją ir yra dalijami į smulkesnius laikotarpius. Šie vienas nuo kito skiriasi žmonių veikla, gyvenimo būdu, žiniomis, madomis, laimėjimais.

Viduramžių turnyro inscenizacija

Vakarų˜ Ròmos impèrijos žlugimas Senovė

Ankstyvieji viduramžiai

476 m.

VII klasės istorijos kursas Laiko juosta

10

1054 m.

VIII klasės istorijos kursas

A P I E TA I , K O Š I E M E T M O K Y S I T Ė S

Tai įdomu

NORVEGIJA

JŪR

A

ŠVEDIJA

ŠIAURĖS JŪRA

BA

ANGLIJA Londonas

Elb

T e m zė

ė

I LT

J

Da

ug

Nemunas

Vy

RUSIA

sla

LENKIJA

Kijevas Do

ra

Dn

L u a ra

iep

Paryžius

ŠVENTOJI ROMOS PRANCŪZIJA IMPERIJA

Pirmieji žodžių junginį „viduriniai amžiai“ ėmė vartoti krikščionių vienuoliai. Jie norėjo pasakyti, kad žmonija gyvenanti vidurinius laikus tarp buvusio ir būsimo Kristaus atėjimo.

uva

Dn

na

OS BALTAI

nas

Se

O d er is

AIRIJA Airijos s.

DANIJA

Anglijos s.

Rei

na

s

s

ie st ra

VENGRIJA

s

ATLANTO VAND ENYNA S

ŠKOTIJA

Po

Korsikos s.

Dunojus

Roma

JUODOJI JŪRA Konstantinopolis

Sardinijos s.

BIZANTIJOS IMPERIJA Ti g

Sicilijos s.

VIDURŽEMIO JŪRA

Eu

Kretos s.

Kipro s.

fra

ta

ras

s

Viduramžių civilizacija

Bizantijos civilizacija Islamo civilizacija

Jeruzalė

as

Aleksandrija Nil

SACHAROS DYKUMA apie 800 m. apie 800–1000 m. apie XI–XV a.

Viduramžiais Europoje gyvavo net trys skirtingos civilizacijos.

Ne visi sutaria, kuri data labiausia tinka žymėti viduramžių pradžią.

Vieni siūlo ja laikyti 313 m., kai imperatorius Konstantinas Didysis įteisino krikščionybę. Kitų manymu, tai galėtų būti 529 m., kai Bizantijos imperatorius Justinianas uždarė Platono akademiją – paskutinę pagonišką mokyklą.

Lietuvojè priimta viduramžių pradžios data laikyti 476 m. – Vakar Ròmos žlugimo metus.

Ir senovėje, ir viduramžiais gyvenimas įvairiuose regionuose skyrėsi. Viduramžiais Vakarų Europoje gyvavo net trys skirtingos civilizacijos: Viduramžių Islamo Bizantijos Kaip matote, žodis „viduramžiai“ suprantamas dvejopai – jis reiškia ir istorinį laikotarpį, ir tuo laikotarpiu Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Europoje klestėjusią civilizaciją.

Bizantijos žlugimas Brandieji viduramžiai

Vėlyvieji viduramžiai 1309 m.

Naujieji amžiai 1453 m.

Trisdešimties metų karo pabaiga (Vestfalijos taika) Naujieji amžiai 1648 m.

IX klasės istorijos kursas

11

Viduramžių civilizacijai didelę įtaką darė anksčiau tame regione gyvavusios civilizacijos, tenykščių genčių etninė kultūra, religija ir gamtos sąlygos.

Europą IV–V a. siaubęs Didysis tautų kraustymasis slopo, buvusioje Vakar Ròmos impèrijos

teritorijoje kūrėsi naujieji europiečiai. Jie perėmė dalį antikos palikimo, priėmė ir krikščionybę, jau nuo IV a. vienintelę leistiną Ròmos impèrijos religiją. Visa tai ir sudarė Viduramžių civilizaciją.

Viduramžių civilizacija

Etninė genčių kultūra

Krikščionybė Antikos palikimas

Kalba istorikai Prancūzų istorikas Žakas Lui Le Gofas (Le Goff) rašo: ...Aš siūlau ilgus, labai ilgus viduramžius, kurių pagrindinės struktūros lėtai plėtojamos nuo III a. iki XIX a. vidurio. Tada pramonės revoliucija, Europos įsiviešpatavimas, tikros demokratijos susiformavimas (antikos miestas tebuvo labai ribotas jos pirmavaizdis) sukuria iš tikrųjų naują pasaulį, nors perimamas tam tikras paveldas ir išsaugomos kai kurios naujos tradicijos.1

12

① Kuo teksto autoriaus siūloma viduramžių trukmė skiriasi nuo šiame vadovėlyje apibrėžtos viduramžių trukmės? ② Remdamiesi šaltiniu, nurodykite, kokie pokyčiai istoriką įtikina, kad viduramžiai baigėsi ir prasidėjo naujieji amžiai. ③ Remdamiesi šaltiniu, paaiškinkite sąvoką Ilgieji viduramžiai.

A P I E TA I , K O Š I E M E T M O K Y S I T Ė S

Viduramžių civilizacijai artima Bizantijos civilizacija: abi jos kilo iš antikos ir abi rėmėsi krikščioniškomis vertybėmis. Tačiau Bizantijos civilizacijai didesnę įtaką darė Rytų kultūros. Šioms abiem civilizacijoms pažinti ir skiriama vadovėlio pirmoji knyga. Joje pristatomas viduramžių ir Bizantijos ekonominis, politinis, socialinis, kultūrinis ir religinis gyvenimas.

Islamo civilizacija ir dalis naujųjų amžių nagrinėjama vadovėlio antrojoje knygoje.

Bizantijos civilizacija. Jėzus Kristus sėdi soste, abipus jo – imperatorius ir imperatorienė. Sofijos soboro mozaika. Stambulas, Tukija Remdamiesi mozaika, pasvarstykite, koks krikščionybės vaidmuo Bizantijos civilizacijoje – kokioms gyvenimo sritoms ji darė įtaką.

Islamo civilizacija. Mėlynosios mečetės Stambule, Tukijoje, vidus Kuo šie maldos namai skiriasi nuo Lietuvoje paplitusių bažnyčių?

Užduotys ❶ Kokius du istorinius laikotarpius nagrinėsite šiemet? ❷ Prisiminkite VII klasės kursą ir paaiškinkite, kuo remdamiesi istorikai tvirtina, kad baigėsi vienas istorinis laikotarpis ir prasidėjo kitas.

Pasirinkite du istorinius laikotarpius ir pateikite pavyzdžių, kaip jie skiriasi vienas nuo kito. ❸ Remdamiesi žemėlapiu ir žiniomis, paaiškinkite, kokie veiksniai lemia, kad skirtinguose regionuose susidaro skirtingos civilizacijos. ❹ Remdamiesi Viduramžių civilizacijos susidarymo schema, sukurkite Bizantijos civilizacijos susidarymo schemą. ❺ Pasvarstykite, kodėl į Li´etuvą civilizacija atėjo tik XIII a. Remdamiesi žemėlapiu, nurodykite, kokia tai civilizacija. Kaip manote, kodėl kaip tik ši?

Šią pamoką sužinojote:

. Šiemet mokysitės viduramžių ir dalies naujųjų amžių istorijos. . Viduramžiai – tai ir istorinis laikotarpis, ir civilizacija; dėl jų trukmės istorikai vis dar ginčijasi.

Viduramžių civilizacijai didelę įtaką darė senovės istorijos palikimas.

Vadovėlio pirmojoje knygoje susipažinsite su regionais, kuriuose išplito Viduramžių ir Bizantijos civilizacijos.

. .

13

16 Netrukus

. . .

Įvertinsite Bizantijos geografinės padėties įtaką šalies ekonomikai.

Nagrinėsite tautinę ir religinę Bizantijos gyventojų sudėtį.

Apibūdinsite Bizantijos visuomenę ir jos socialines grupes.

Tai įdomu

Praeitis dabartyje Gyvavusi 1000 metų ilgiau nei Vakar Ròmos impèrija, Bizantija naujųjų amžių nesulaukė. Bet jos kultūros palikimas labai didelis. Bizantija siejo Rytus ir Vakarus, šiame krašte kryžiavosi prekybos, mokslo, išradimų, meno keliai. Bizantija šioms sritims suteikė savo civilizacijos atspalvį. Jos įtaka buvo jaučiama ir Vakaruose, ir Rytuose. Ypač tuose kraštuose, kurie priėmė krikščionybę pagal Bizantijos apeigas. Bizantijos istoriją būtina išmanyti, kad atpažintumėme jos įtaką Rytų ir Vakarų civilizacijų raidai.

Bizantijos geografinė padėtis ir verslai Įsikūrusi dviejų žemynų ir jūrų sankryžoje, Bizantija, žlugus Vakar Ròmos impèrijai, vis dar buvo stipri valstybė. Nuo Europos genčių ją saugojo Juodoji jūra ir Balkanų kalnai, o Azijos žemyne D n ie stra

Dn

iep

ra

s Don

as

s

Venecija Dunojus

JUODOJI JŪRA

Roma

Konstantinopolis

Atėnai Kordoba

Kartagina Tig ra

VIDURŽEMIO JŪRA

s Eu

Tripolis

Jeruzalė

fra

ta

s

Aleksandrija

N il

as

Viena iš plačiausiai teikiamų paslaugų Konstantinopolyje buvo geriamojo vandens pardavinėjimas. Nuo ankstyvo ryto mieste pasirodydavo nešikai su didžiuliais indais geriamojo vandens. Pagrindiniai jų klientai buvo gatvių praeiviai ir turgaviečių prekeiviai. Į miesto gyvenamuosius namus ir viešuosius pastatus vanduo buvo tiekiamas dar imperatoriaus Justiniano laikais sutvarkytu vandentiekiu.

Bizantijos visuomenės ir ūkio raida viduramžiais

RA UD ON OJ IJ ŪR A

Ryt Ròmos impèrijos – Bizantijos riba VI a.

Bizantijos imperijos riba XI a.

Vandens nešiotojas

82

Ryt Ròmos impèrijos – Bizantijos žemėlapis V–XI a. ① Išvardykite Bizantijos imperijos regionus. ② Kurios Bizantijos sienos geriausiai, o kurios – blogiausiai buvo apsaugotos gamtos? Atsakymą pagrįskite. ③ Įvertinkite Konstantinopolio strateginę padėtį. Paaiškinkite, kodėl būtent šis miestas buvo pasirinktas Bizantijos sostine.

VIDURAMŽIŲ ŪKIO IR VISUOMENĖS RAIDOS BRUOŽAI

V a. buvo palyginti ramu. Geografinė padėtis, naudingųjų iškasenų telkiniai teikė valstybei nemažai pajamų. Ypač reikšminga šalies ūkiui buvo prekyba. Konstantinopolyje baigėsi Didysis šilko, Piprų kẽlias, čia atplaukdavo vikingų, Šiáurės Itãlijos pirklių. Spėriai sukosi uostų sandėlininkai, krovikai, nešikai, viešbučių, smuklių šeimininkai, amatininkai. Turgavietėse, apžiūrinėdami įmantriausias prekes, meistrai turėjo iš ko mokytis, tad ilgainiui Bizantijos amatininkai tapo labai garsūs ir vertinami. Šios šalies žemės ūkis nebuvo toks reikšmingas kaip Rytų ar Vakarų Europos. Vietos produkcija turėjo konkuruoti su atvežtine iš Egpto, Mesopotãmijos. Bizantijos ekonomikos

2 skyrius

Ūkininkai melžia ožkas. Mozaika Remdamiesi VII klasės istorijos kursu, pagrįskite teiginį, kad Bizantija perėmė didelę dalį antikos palikimo.

Praeities liudytojai A šaltinis Iš Konstantinopolio aprašymo (1171 m.)

Konstantinopolis – visos graikų ... žemės sostinė... Čia atvyksta pirklių iš visos Babilono žemės, iš Mesopotamijos, iš Persijos, Midijos, visų Egpto žemių karalysčių, iš Kanaano žemės, Rusios, Veñgrijos, pečenegų žemės, Chazarijos, Lombardijos ir Ispãnijos. Sako, kad vien šio miesto pajamos, gaunamos nuomojant krautuves ir turgavietes ir imant muitą iš pirklių, atvykstančių jūra ir sausuma, kasdien siekia 20 000 auksinių monetų...41

B šaltinis

① Kodėl A šaltinio autorius Konstantinopolį

vadina graikų žemės sostine? ② Dirbkite poromis. Raskite žemėlapyje (p. 82)

A šaltinyje išvardytas teritorijas. Su draugu sudarykite sąrašą prekių, kurios buvo vežamos iš kiekvienos paminėtos vietovės. ③ Kam atitekdavo A šaltinyje minimos miesto pajamos? Nurodykite, kam jos buvo naudojamos. Atsakymą pagrįskite B šaltinio detalėmis. ④ Remdamiesi A ir B šaltiniais, palyginkite Konstantinopolį su to meto Vakarų Europos miestais. Kas lėmė skirtumus?

Stambulo vaizdas. XIII a. miniatiūra

83

BIZANTIJOS VISUOMENĖS IR ŪKIO RAIDA VIDURAMŽIAIS

klestėjimą nutraukė kryžiaus žygiai. Ketvirtojo kryžiaus žygio rėmėjai venecijiečiai pasinaudojo Bizantijos nuosmukiu ir perėmė Viduržemio jūros kontrolę. Tai buvo didelis nuostolis Konstantinopolio pirkliams, tačiau juos gelbėjo prekyba su Rytais. Norėdami rytietiškų prekių, Šiáurės Itãlijos pirkliai buvo priversti derėtis su bizantiečiais. 1453 m. turkams osmanams užėmus Konstantinopolį, prekyba su Europa beveik nutrūko. Bizantijos pirkliai turėjo rinkų Rytuose, o štai italai buvo priversti ieškoti naujų prekybos kelių.

Bizantijos gyventojai ir kalba

Knygos „Sero Džono Mandevilio kelionės“, parašytos 1357–1371 m., autorius pakeliui į Konstantinopolį.

Viduramžių rankraščio iliustracija ① Kokiais tikslais Vakarų europiečiai vykdavo į Bizantiją? ② Remdamiesi iliustracija, pasvarstykite, kokį įspūdį keliautojams galėjo kelti Konstantinopolio vaizdas.

Tai įdomu Vikingų laivai į Bizantiją atvykdavo ne tik prekiauti, bet ir plėšti. Ankstyvųjų viduramžių krizė, varginusi Vakarų Europą, buvo jaučiama ir Bizantijoje. X a. vikingai užėmė dalį Bizantijos teritorijos – pakrantes netoli Konstantinopolio. Keletą savaičių nesulaukę pasipriešinimo, vikingai jau ketino pulti sostinę.

Tačiau puolimo dieną prie miesto sienų priartėję vikingų laivai netikėtai apsigręžė ir patraukė namo.

Konstantinopolyje sklido kalbos, kad vikingus pasitraukti privertė imperatoriaus mylimoji – vikingo, kažkada atsikrausčiusio į Bizantiją, dukra.

84

Nuo VI a. Bizantijoje įsigalėjo graikų kalba. Graikai sudarė didumą imperijos gyventojų, buvo raštingiausi ir labiausia pasiturintys.

Graikų kalba buvo parašyti Šventieji raštai, atliekamos religinės apeigos. Dėl to Bizantija kartais vadinama graikų imperija. IX a. į ją ėmė veržtis slavai, bulgarai. Svetimšalių užvaldytuose Balkanuose įsitvirtino slavų kalbos. Gausi buvo Bizantijos žydų bendruomenė.

Kaip ir Vakarų Europoje, čia jie išsaugojo savo kalbą, religiją, papročius. Azijietiškoje Bizantijos dalyje daugiausia gyveno arabų. VII a. dalis jų priėmė islamą, tad laikėsi atokiau nuo Bizantijos politinio ir kultūrinio gyvenimo, aktyviau įsitraukė tik į ekonomiką. XIV a. į imperiją atsikraustė čigonų. Kaip ir jų gentainiai Europoje, čigonai nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. 1453 m., žlugus Bizantijai,

Kalba istorikai Rūta Guzevičiūtė apie vakariečių požiūrį į bizantiečius Vakarykščiai barbarai, ankstyvųjų viduramžių žmonės, su ypatingu pavydu ir panieka žvelgė į nepalyginamai aukštesnės kultūros, turtingesnius ir visa ko pertekusius bizantiečius... 968 m. Bizantijos muitininkai iš Kremonto vyskupo atėmė penkis purpurinius apsiaustus, kuriuos išvežti iš šalies buvo draudžiama, ir taip sukėlė didžiulį nuskriaustojo pasipiktinimą: „Lepūs suglebėliai, plačiomis rankovėmis, su tiãromis ir turbãnais ant galvų, kvailiai, kastrãtai ir dykūnai vaikšto apsirėdę purpuru, o didvyriai, žmonės, pilni energijos, pažinę karą, persiėmę tikėjimu ir gailestingumu, nuolankūs Dievui, kupini dorybių – ne!“42 ① Kokios nuomonės, anot istorikės, to meto europiečiai buvo apie bizantiečius? Kas lėmė tokią nuomonę? ② Prisiminkite VII klasės istorijos kursą. Kas pirmieji pradėjo dažyti audinius purpuru? Kaip buvo išgaunami dažai? Kas turėjo teisę dėvėti purpurinius drabužius? ③ Kaip manote, kodėl purpurą buvo draudžiama išvežti iš šalies?

2 skyrius

VIDURAMŽIŲ ŪKIO IR VISUOMENĖS RAIDOS BRUOŽAI

graikų kalba buvo išstumta iš politikos, religijos, todėl ėmė nykti ir viešajame gyvenime. Naujausiais amžiais buvusioje Bizantijoje daugiausia buvo kalbama tiurkų kalbomis.

Bizantijos visuomenė Bizantijos gyventojai buvo susiskaldę į sluoksnius pagal kilmę ir veiklą. Visuomenės eltą sudarė kilmingieji ir dvasininkai. Kilmingieji užėmė svarbiausius valstybės postus, valdė didelius žemės plotus. Ypač jų valdos išsiplėtė, kai IX a. kilmingiesiems buvo leista perimti valstiečių, neišgalinčių už savo lėšas atlikti karo tarnybos, žemes. Tokie valstiečiai, kaip ir Europoje, tapo priklausomi. Nemažai pajamų kilmingiesiems teikė už valstybės tarnybą gautos žemės. Kol atliko tarnybą, kilmingasis naudojosi visomis iš žemės gaunamomis pajamomis. Be to, IX a. kilmingieji buvo atleisti nuo mokesčių. Privaloma karo tarnyba ir kilmingųjų privilegijos skurdino valstiečius, todėl nemažai jų pasitraukdavo į miestus. Tačiau čia verslą nebuvo lengva pradėti. Kitaip nei Vakarų, Bizantijos miestai savivaldos neturėjo. Čia veikė amatininkų ir pirklių sąjungos, tačiau jos nebuvo savanoriškos. Tokias sąjungas kūrė valstybė kaip priemonę amatams ir prekybai kontroliuoti. Tad naujokui amatininkui reikėjo gauti leidimą verstis amatu ir rengtis mokėti nemažus mokesčius. Neišgalintys pradėti verslo tapdavo samdomais darbininkais, patarnautojais.

Imperatorius Konstantinas su dvariškiais Konstantinopolyje. Viduramžių manuskripto miniatiūra ① Kuris iš vaizduojamų asmenų – imperatorius? Atsakymą paaiškinkite. ② Pagal šaltinį nustatykite, kokių regionų dvariškiai supa imperatorių. ③ Kurios šaltinio detalės rodo Bizantiją buvus daugiakultūre imperija?

Užduotys ❶ Išvardykite Bizantijos gyventojų verslus. Sudarykite jų sąrašą pagal reikšmę šalies ekonomikai. Pradėkite nuo svarbiausio verslo. ❷ Nurodykite aplinkybes, kurios lėmė pagrindinių pagal jūsų sąrašą Bizantijos verslų plėtrą. ❸ Palyginkite Vakarų Europos ir Bizantijos miestų valdymą. ❹ Išvardykite Bizantijos tautas ir jų religijas. Pasvarstykite, kaip ši įvairovė paskatino imperijos ekonomikos ir kultūros klestėjimą. ❺ Palyginkite Bizantijos ir Vakarų Europos visuomenes. ❻ Pagrįskite teiginį, kad Bizantija buvo Rytų ir Vakarų ekonomikos, kultūros tiltas.

Šią pamoką sužinojote:

. Bizantija buvo tiltas tarp Rytų ir Vakarų. . Bizantija klestėjo dėl daugiatautės, įvairiaspalvės, pakančios visuomenės.

Bizantijos visuomenę sudarė skirtingas teises ir pareigas turinčios visuomenės grupės.

.

85

R O M O S I M P E R I J O S PA K I L I M A S  AU K S O A M Ž I U S

2 skyriaus kartojimas

Spalis. Viduramžių kalendoriaus miniatiūra

86

Šiame skyriuje apžvelgėte viduramžių ir Bizantijos civilizacijų ūkio ir visuomenės raidą. Viduramžių Europa – kaimų Europa. Todėl per visą šį laikotarpį žmonės buvo glaudžiai susiję su gamta ir nuo jos priklausė. Skirtinguose Europos regionuose apsigyvenę įvairių tautybių europiečiai kūrė savitą gyvenimo būdą. Žmogus visuomenėje buvo suvokiamas ne kaip savarankiška būtybė, o kaip atitinkamos grupės narys. Visi priklausė kokiai nors grupei: luomui, religinei bendrijai, profesinei organizacijai ar, kaip baudžiauninkai, – kitam asmeniui. Grupės nebuvo lygiavertės: išsiskyrė privilegijuotieji ir paprasti žmonės. Negana to, grupės narių užimama padėtis taip pat nebuvo vienoda, ji atitiko tam tikrą hierarchiją. Skirtingų grupių žmonės gyveno savitą gyvenimą, turėjo savo teisių ir pareigų visuomenėje, savarankiškai sprendė problemas. Be abejo, grupės bendradarbiavo ir taip sudarė visuomenę. Gausiausia buvo valstietija. Jai priklausė laisvieji valstiečiai ir baudžiauninkai.

Pagrindinis jų verslas buvo žemės ūkis, nors nuo natūrinio ūkio laikų jie išmanė ir įvairius amatus.

Negausus, bet bene reikšmingiausias – kilmingųjų luomas. Būtent jų žemėse brandžiaisiais viduramžiais pradėti kurti miestai. Juose gyveno miestiečiai – trečiojo luomo atstovai. Pagrindiniai miestiečių verslai buvo amatai ir prekyba. Jų veikla skatino ekonomikos, kultūros pažangą.

Panaši visuomenės struktūra ėmė formuotis ir susikūrusioje Lietuvõs valstýbėje. Mūsų kraštas viduramžių civilizacijos ypatumus perėmė tik pasikrikštijęs. XV a. Lietuvà ekonominiu, socialiniu požiūriu buvo neatsiejama viduramžių civilizacijos dalis.

O Bizantijos raida turėjo savitų bruožų. Čia jau ankstyvuoju imperijos laikotarpiu buvo reikšmingi amatai ir prekyba, todėl miestiečių sluoksnio būta labai gausaus. Bizantijos visuomenės nesudarė tókios griežtos socialinės grupės kaip Vakarų Europoje, nebuvo stipraus trečiojo luomo – Bizantijoje jis neturėjo savivaldos. Savita imperijos ekonomikos ir visuomenės raida išliko iki pat 1453 m., kai Bizantija žlugo.

V I D U R A M Ž I Ų Ū K I O I R VŽIM SU OO NM I J EONS Ė PS RRAAEIIDT O I ESS BTRYUR O IM ŽAI

1 skyrius 2

Projektas Pastaruoju metu vis labiau populiarėja gyvosios istorijos renginiai. Jų gerbėjai mano, kad geriausias būdas pažinti istoriją – tai patiems atkurti istorijos fragmentus, jos aplinką. Lietuvojè netgi veikia keletas gyvosios istorijos klubų. Jų nariai savo rankomis kala viduramžių šarvus, ginklus ir mokosi jais kautis (aišku, viduramžiškai), kiti siuva priešistorinius drabužius, gamina patiekalus pagal senuosius baltų receptus. Bene populiariausias tokių entuziastų renginys, sutraukiantis žiūrovus ne tik iš Lietuvõs, bet ir iš gretimų šalių, – gyvųjų amatų dienos Kernavėjè. Jos vyksta kasmet Mindaugo karūnavimo dieną.

Siūlome ir jums atkurti gabalėlį istorijos. Šio projekto etapo pavadinimas – „Gyvoji istorija: LDK ūkis ir gyventojai“. Taigi jūsų tikslas – atkurti laikotarpio dvasią, aplinką, žmonių gyvenimo sąlygas. Remdamiesi skyriaus žiniomis, įgytais gebėjimais ir vadovaudamiesi 1 skyriuje pateikiamomis projekto temų rengimo nuostatomis, su grupe surinkite istorinę medžiagą ir pristatykite vieną iš temų: 1. Lietuvõs kaimas LDK laikotarpiu (kaimo planas – pagrindiniai statiniai, sodybų išdėstymas, kaimo gatvės, bendros ir asmeninės šeimų valdos, kaimo gynybiniai statiniai; gyventojų socialiniai skirtumai; kaimo valdymas, bendrų reikalų tvarkymas; santykiai su aplinkiniu pasauliu – kilmingaisiais, valdovu, pirkliais, misionieriais).

2. Lietuvõs bajoro metų veiklos kalendorius (XV a. bajoro gyvenamoji aplinka; turto valdymas ir pajamų šaltiniai; išlaidos; dienotvarkė, rodanti, kaip jis rengiasi ir atlieka pareigas valdovui ir valstybei, pareigas tėvonijoje; santykiai su jam pavaldžiais asmenimis; bajoro santykiai su savo luomo asmenimis; bajoro dalyvavimas savivaldoje ir veikla valstybės valdymo institucijose; bajoro laikas namie ir išvykose).

3. Lietuvõs valstiečio metai LDK laikotarpiu (valstiečio gyvenamoji aplinka, jo sodyba ir žemė; valstiečio šeimyna ir šeimynos narių pareigos; teisinė padėtis, su tuo susijusios pareigos ir teisės; jo santykiai su kitais valstiečiais ir kilmingaisiais; metų darbų kalendorius, gaminama produkcija, jos panaudojimas).

4. Metai Lietuvõs mieste LDK laikotarpiu (miesto gyventojų socialinės grupės, jų socialiniai skirtumai; pagrindiniai miestiečių verslai; bendrijos; miesto planas, svarbiausi statiniai; miesto valdymas; miestiečių teisės; ryšiai su aplinkiniu pasauliu – kitais miestais, kaimais, valdovu; miesto metų kalendorius).

5. Lietuvõs amatininko metai XV a. (amatininko gyvenamoji aplinka, jo šeimyna; plėtojamas amatas – ką ir iš ko gamina; iš kur gauna žaliavų ir kam parduoda produkciją; gamybos apimtys ir paklausa; dirbtuvės, jų įranga; santykiai su kitais to paties amato žmonėmis).

6. Lietuvõs pirklio metai XV a. (pirklio gyvenamoji aplinka, jo šeimyna; prekybos partneriai – su kokiais kraštais, miestais pirklys prekiauja; pagrindinės prekės ir jų tiekėjai; pirklio metų prekybos planas – planuojami maršrutai, transportas, kelionei ir prekybai skiriamas laikas; naudojama valiuta; santykiai su kitais pirkliais; savisaugos ir prekių apsaugos būdai keliaujant; sustojimai poilsiui keliaujant).

87

Lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geografijos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis į Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar kii pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

Mokymosi žingsniai Kaip sudaryti schemą 2 temos „Europos politinis gyvenimas IX–XII a.“ ir 4 temos „Kryžiaus žygiai į Baltijos kraštus.

Lietuvos valstybės susikūrimas“ pagrindinė informacija 2 tema.

Vikingų antpuoliai keitė Europą. Baltai kūrė gynybinius junginius – žemès, vadovaujamas renkamų kunigáikščių. Žemės buvo pirmieji baltų politiniai junginiai.

4 tema.

Lietuvõs teritorijoje baltai jau buvo sukūrę že˜mių sájungas – tvirtus žemių junginius, pajėgiančius atlaikyti ordinų veržimąsi. Tačiau sujungtų ordinų grėsmė išaugo. Tad žemių sąjungoms irgi reikėjo vienytis. Iš visų kunigaikščių iškilo Lietuvõs žemės kunigaikštis Mi`ndaugas.

Santuokomis, ginklu, derybomis, susitarimais jis telkė žemių sąjungas į vieną valstybę. Aišku, ordinas išpuoliais mėgino sutrukdyti kurti valstybę. Mindaugui reikėjo laiko. Kad ordinui nebūtų dėl ko kariauti su Lietuvà, 1251 m. jis su žmona Morta ir dviem sūnumis priėmė krikštą ir perleido ordinui Žemaitją, dalį kitų žemių. 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas vainikavosi Lietuvõs karaliumi...

Mėlynai išskirti daiktavardžiai. Schemoje jie gali būti pavaizduoti simboliais arba piešinėliais. Žaliai išskirti veiksmažodžiai ar veiksmą reiškiantys žodžiai. Schemoje jie gali būti pavaizduoti simboliais.

88

,,Schema“, išvertus iš graikų kalbos, reiškia ,,išvaizda, pavidalas“. Tad ji – idėjų, įvairių reiškinių, procesų, ryšių, sistemų, įrenginių perteikimas grafiniu vaizdu. Schema paprastai būna trumpesnė, aiškesnė, konkretesnė nei žodinė ar rašytinė informacija. Kartais schemos sudaromos kaip konspekto pakaitalas, atmintinė, apibendrinamoji priemonė. Nėra tokios žmogaus veiklos srities, kur schemos nebūtų naudojamos. Išmokę sudaryti schemas, jūs visur galėsite pritaikyti šį gebėjimą.

Tarkim, ruošdami namų darbus, mokydamiesi pasakoti, rengdamiesi savarankiškam ar kontroliniam darbui. Braižydami schemą pakartosite, įsiminsite, apibendrinsite, susisteminsite informaciją. Naudojant kuo įvairesnius ženklus, schematiškai galima pavaizduoti bet ką, todėl ir schemų būna įvairių.

1

Apmąstykite tikslą.

Tikslas – sukurti aiškią, paprastą, lengviau informaciją padedančią suvokti schemą.

Užduotis. Remdamiesi 2 ir 4 temų medžiaga apie baltų žemių junginius, nubraižykite baltų vienijimosi schemą. (31 p.)

2

Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite.

Apmąstykite schemos paskirtį – aiškiai suformuluokite, ką norite pavaizduoti. Šiuo atveju – baltų vienijimąsi į valstybę.

Apmąstykite informaciją, kurią pateiksite.

Vaizduosite tik objektus, o gal ir veiksmą, kaitą, judėjimą?

Numatykite schemos struktūrą – jos dydį, svarbias ir papildomas detales.

Nuspręskite, kokie piešiniai, ženklai, simboliai labiausia tiktų pavaizduoti informaciją.

įvairiais būdais, pavyzdžiui, susiskirstyti ir dirbti poromis. itu klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. Taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmus KAIP SUDARYTI SCHEMĄ

1 s k Mokymosi yrius R O Mžingsniai OS IMPERIJA

3

Kryptingai veikite.

Išnagrinėkite informaciją, kurią norite pavaizduoti schematiškai. Tekste išskirkite pagrindinius daiktavardžius ir veiksmažodžius.

Sugalvokite schemos sutartinius ženklus.

Naudodamiesi sutartiniais ženklais ir remdamiesi tekstu, braižykite schemą.

Schema yra istorinė, todėl prie kiekvieno baltų vienijimosi etapo nurodykite ir datas (pvz., šone): „Žemės buvo kuriamos IX–XI a.“, „Žemių sąjungos XI–XIII a.“, „Valstybė susikūrė XIII a.“, „Mindaugas vainikavosi 1253 m.“ Jei manote, kad taip lengviau įsiminsite informaciją, savo nuožiūra papildykite schemą. Pavyzdyje papildoma informacija išskirta spalva.

Legendos pavyzdys Žemė Žemių sąjunga Valstybė Kunigaikštis Mindaugas Jungimasis, telkimasis

VIKINGAI Puola

BALTAI Jungiasi į žemes IX–XI a.

Atlaiko

ORDINAI Veržiasi

Jungiasi į žemių sąjungas XI–XIII a.

XIII a. sukuriama valstybė

VALSTYBĖ

Kunigaikštis Mindaugas

Lietuvos karalius Mindaugas 1253 m. liepos 6 d.

4

Įvertinkite savo veiklos rezultatus.

Aptarkite savo ir draugų sudarytas schemas. Ar jos atitinka užduotį? Kuo schemų informacija yra tikrai svarbi, reikalinga? Pasvarstykite, kodėl kiekvieno jūsų schemos, nors ir rėmėtės ta pačia informacija, atrodo skirtingai. Įvertinkite, ar schemos sudarymas padėjo jums suprasti, susisteminti ir įsiminti pateiktą tekstą. Ar buvo naudinga braižyti schemą?

Kaip ją panaudosite toliau mokydamiesi istorijos?

Aptarkite, ko naujo išmokote, sužinojote sudarydami schemą.

Kur įgytus gebėjimus galėsite pritaikyti?

89

Žodynėlis A Abãtas – vienuolyno – abatijos – viršininkas, pagal rangą prilygstantis vyskupui.

Abatijà – tiesiogiai popiežiui, o ne vyskupui, pavaldus vienuolynas.

Akadèmija – Karolio Didžiojo laikais veikusi aukštesnės pakopos mokykla ir mokslo centras.

Alchèmija – tariamas mokslas, kurio sekėjai norėjo pagaminti „filosofijos akmenį“, paverčiantį paprastuosius metalus tauriaisiais. Áltingas – Islándijos luomų atstovų susirinkimas viduramžiais.

Antipópiežius – popiežius, Katalikų bažnyčios dalies vadovybės laikomas neteisėtai išrinktu.

Antisemitzmas – rasizmo forma, pasireiškianti neapykanta, priešiškumu žydams.

Arkivýskupas – katalikų dvasininkas, valdantis arkivyskupiją.

Asketzmas – savanoriškas, nuolatinis savo poreikių varžymas, malonumų atsisakymas, kartais net kankinimasis dėl religinių motyvų.

Ašutnė – storas, šiurkštus drabužis, dažniausiai dėvimas vienuolio ar asketo ant nuogo kūno.

Astrològija – tariamas mokslas, teigiantis, kad žvaigždės ir planetos yra dieviškų jėgų valdomos ir lemia žmonių, tautų, valstybių likimą ir gamtos reiškinius.

Atskyrmas nuo Bažnýčios – procedūra, kai žmogus atskiriamas nuo Bažnyčios, nebėra laikomas jos nariu, jam nebesuteikiama jokių sakramentų.

Avinjòno neláisvė – Ròmos popiežių gyvenimo Avinjonè laikotarpis (1309–1377m.)

B Bajõras – kilmingasis, žemvaldys, priklausęs privilegijuotųjų grupei Bulgãrijoje, Moldãvijoje, Rùsijoje ir LDK. Barõnas – Vakarų Europos kilmingojo titulas, žemesnis už grafą; viduramžiais – tiesioginis karaliaus vasalas, jo tarybos Ánglijoje ir Prancūzjoje narys.

128

Baudžiáuninkas – valstietis, praradęs asmens laisvę ir priklausomas nuo kito asmens.

Baũdžiava – teisinė priklausomų valstiečių padėtis, kai jie neturi asmens laisvės ir privalo atlikti prievoles savo senjorui už skirtą sklypą.

Bažnýtinė dešimtnė – mokestis Bažnyčiai. Jį sudaro mokėtojo pajamų dešimtoji dalis.

Biùrgeris – miesto gyventojo, turinčio nuosavybės mieste, pavadinimas kai kuriose viduramžių šalyse.

Bizántiškasis stlius – Bizantijoje susiformavęs meno stilius, turėjęs nemažai antikos ir rytietiško meno stiliaus požymių. Dažnai vadinamas graikiškuoju.

Buržuà – viduramžiais Europos miestų gyventojų, turinčių nuosavybės, visuomenės sluoksnis.

Demogrãfija – mokslas, tiriantis visuomenės sudėtį, gyventojų skaičiaus pokyčius, jų migraciją.

C

Dinãstinė ùnija – dviejų valstybių sąjunga, kai vienas valdovas valdo dvi valstybes.

Cèchas – to paties arba panašaus amato laisvųjų amatininkų susivienijimas viduramžiais.

Celibãtas – katalikų dvasininkų ir vienuolių privaloma viengungystė.

Centralizãcija – procesas, kai valdovas stiprina savo valdžią ir riboja feodalų galias.

Ce kvė – stačiatikių maldos namai.

Chãnas – tiurkų ir mongolų tautų valdovo titulas.

Chártija – dokumentas, kuriame skelbiamas valdovo ir visuomenės grupių susitarimas viduramžiais.

Č Čalmà – rytietiškas vyrų galvos apdangalas iš plačios audinio atraižos, susukamas panašiu į kupolą pavidalu. Čnšininkas – baudžiauninkas, vietoj lažo mokantis činšą – mokestį pinigais.

D Damà – kilmingoji moteris, riterio širdies valdovė.

Danius – LDK laikotarpiu keliaujantis pasakotojas, savo pasakojimus paįvairinantis muzika.

Denj – senovinė Prancūzjos moneta.

Dekalògas – pagrindinis judaizmo, krikščionių ir musulmonų įstatymas, kitaip – dešimt Dievo įsakymų.

Dekãnas – vieno fakulteto vadovas universitete.

Dialèktika – tikrovės pažinimo būdas, kai tiriami reiškinių ryšiai, priežastys, kaita, raida ir jos priežastys.

Didkas – aukštos kilmės ir padėties asmuo LDK. Didžióji láisvių chártija – 1215 m. Ánglijos karaliaus Jono Bežemio paskelbtas dokumentas, kuriame buvo apibrėžtos luomų teisės ir buvo numatyta sušaukti parlamentą.

Ddžiojo kunigáikščio tarýba – Vytauto įkurta Lietuvõs didžiojo kunigaikščio patariamoji institucija.

Diktãtas – nelygiateisė sutartis, kai vienai iš šalių sąlygos yra primetamos.

Dinãstija – tos pačios giminės valdovai.

Domènas – viduramžiais stambaus feodalo žemės valda.

Dúoklė – priklausomų žmonių privalomasis mokestis maisto produktais.

Dvilaũkis – sėjomainos tipas, kai dirbamoji žemė padalijama į dvi dalis, viena dalis paliekama pūdyti, o kita – apsėjama javais.

Džihãdas – šventasis musulmonų karas su kitatikiais.

E Ekspánsinė poltika – politika, kuria siekiama plėsti savo teritoriją, grobti žemes.

Eltas – visuomenėje aukščiausią padėtį užimančių asmenų grupė, išsiskirianti atitinkamomis savybėmis.

Erètikas – erezijos skleidėjas, klaidatikis, nepripažįstantis arba iškraipantis oficialų Bažnyčios sinodų, popiežiaus pripažintą mokymą ar tikėjimo tiesas.

Erèzija – nukrypimas nuo oficialaus Bažnyčios mokymo.

Etikètas – nustatyta oficialioji įvairių ceremonijų, renginių tvarka; kurios nors visuomenės grupės nustatytos elgesio normos.

F Fakultètas – universiteto skyrius, vienijantis tos pačios specialybės studentus ir dėstytojus.

Žodynėlis

Feodãlas – žemvaldys, feodo savininkas.

Feodãlinė žemvalda – žemės nuosavybės forma, kai už įgytą žemės valdą yra įsipareigojama jos davėjui – senjorui.

Feodãlinis susiskáldymas – susilpnėjusios centrinės valdžios ir feodalų politinio savarankiškumo laikotarpis, dažnai lydimas feodalų tarpusavio karų.

Feodalzmas – visuomenės santvarka, pagrįsta žemės savininkų privilegijuota padėtimi ir žemdirbių priklausomybe nuo jų.

Feòdas – paveldimas turtas, dažniausia žemė, už kurią atliekama karo tarnyba.

Frándis – musulmonų vartotas bendras kryžiuočių pavadinimas.

G Gedimináičiai – Gedimino ir jo kelių kartų palikuonių bendras pavadinimas.

Gedimno stulpa – gediminaičių ženklas.

Gelumb – vilnonis audinys.

Generãliniai lúomai – karaliaus šaukiamas Prancūzjos luomų atstovų susirinkimas.

Gldija – pirklių sąjunga.

Gobelènas – sieninis rankomis austas kilimas – paveikslas.

Hercogỹstė – hercogo valdoma teritorija.

Hierárchija – daugiapakopė organizacijos struktūra, kurios grandys pagal aiškiai nustatytas taisykles turi paklusti aukščiau esantiems ir yra nuo jų priklausomos.

I Ikonà – Stačiatikių bažnyčioje – šventųjų paveikslai, nutapyti ant medinės lentos.

Imunitètas – teisinė feodalo padėtis savo valdose, pagal kurią jis yra visiškai savarankiškas savo žemėse, pats leidžia įstatymus, renka mokesčius, teisia gyventojus.

Indulgèncija – raštas, kuriuo atleidžiamos nuodėmės.

Inkvizcija – Katalikų bažnyčios teisinė institucija kovai su Bažnyčios priešais ir eretikais.

Investitūrà – vasalo įvesdinimo į feodą pasaulietinė ceremonija; vyskupo ar abato įvesdinimo į pareigas bažnytinė ceremonija.

Islãmas – pasaulinė religija, pradėta Mahometo VII a. Artimuosiuose Rytuose. Giminiška krikščionybei ir judaizmui. Įšvéntinimas – ceremonija, per kurią atitinkamomis ritualinėmis apeigomis asmuo priimamas į bendruomenę.

J

Gòtika – viduramžių meno stilius, kuriam būdingas vertikalus erdvės skaidymas, smailūs bokštai ir arkos.

Janyčãras – turkų kariuomenės pėstininkas, išskirtinis, privilegijuotas karys.

Grãfas – Karolio Didžiojo paskirtas grafystės valdytojas, vėliau – kilmingojo titulas.

K

Grãlis – taurė, iš kurios Jėzus Kristus esą gėrė per Paskutinę vakarienę; vėliau į ją buvęs surinktas Išganytojo kraujas.

H Hánza – Šventõsios Ròmos impèrijos prekybos mokestis. Taip pat – Šiaurės Europos miestų prekybinė sąjunga.

Hegemònija – viešpatavimas.

Hèrbas – simbolinis skiriamasis ženklas.

Hèrcogas – renkamas germanų karo vadas, vėliau – didelės teritorijos valdytojas; kilmingojo titulas, prilygstantis kunigaikščiui.

Kaimynas – priklausomas žmogus baltų žemėse.

Kalavijuõčių òrdinas – ordinas, įsikūręs XIII a. dabartinės Lãtvijos teritorijoje. Susijungęs su Vokiečių ordinu buvo pervadintas Livonijos ordinu, tačiau dažnai žmonių tebevadintas senoviškai.

Kalfas – musulmonų valstybės vadovas.

Káncleris – karaliaus raštinės ir archyvų vadovas; LDK kanclerio žinioje buvo Lietuvõs Mètrika, įrašų knygos, valstybės didysis antspaudas.

Kantònas – Šveicãrijos sąjungos teritorinis vienetas.

Karazmas – karaimų išpažįstama religija, artima islamui, judaizmui.

Karãlius – popiežiaus ar imperatoriaus Dievo vardu vainikuotas asmuo, karalystės valdovas.

Kardinõlas – Katalikų bažnyčios dvasininkas, pagal hierarchiją antras po popiežiaus.

Karolngų renesánsas – kultūros pakilimas, prasidėjęs valdant Karoliui Didžiajam. Truko didžiąją IX a. dalį.

Karūnà – simbolinę reikšmę turintis galvos papuošalas, nurodantis jo savininko valdžią.

Kastrãtas – asmuo, kuriam pašalintos lytinės liaukos.

Katalkų bažnýčia (dar – Vakarų arba Lotynų) – krikščionių organizacija, pripažįstanti savo vadovu Ròmos popiežių.

Kãtedra – pagrindinė kiekvienos vyskupijos bažnyčia.

Kirlica – graikų raidyno pavyzdžiu sukurta slavų abėcėlė ir raštas.

Klimatològas – mokslininkas, tiriantis klimato kaitą, kaitos istoriją, priežastis, poveikį, prognozuojantis orus.

Komunà – viduramžiais Vakarų Europos miesto bendruomenė, išsikovojusi savivaldą.

Krvos sutarts – 1385 m. Lietuvõs didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos kilmingųjų pasirašyta sutartis, kurioje buvo numatyta dinastinė LDK ir Lénkijos unija.

Krỹžiaus žỹgiai – katalikų organizuota ginkluota kova su kitatikiais.

Kryžiuõtis – baltų vartotas Vokiečių ordino pavadinimas; kryžiaus žygių dalyvio pavadinimas.

Krònika – chronologinis gyvenimo įvykių užrašymas nepaaiškinant įvykių priežasčių.

Kunigáikštis – baltų kilmingasis, žemės ar žemių sąjungos vadas. Kitur – feodalų hierarchijoje – antras asmuo po karaliaus, prilygstantis hercogui.

Kùrija – Katalikų bažnyčios administracinė įstaiga.

L Laisveji mena – viduramžių sistema, aprėpusi visus, išskyrus teologinius, mokslus.

Lándsknechtas – samdytas šveicarų karys, pėstininkas.

Lañkininkas – karys, ginkluotas lanku.

129

Serijos „Šok“ vadovėlio „Istorija“ komplektą VIII klasei sudaro: Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga Pratybų sąsiuviniai. Pirmasis sąsiuvinis. Antrasis sąsiuvinis Mokytojo knyga

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

www.sokvadoveliai.lt

Vadovėlis Pirmoji knyga

ISTORIJA

. . .

Vadovėlis Pirmoji knyga